KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

MAKROEKONOMIKA

\--' TECHN0T0GtJA .2005 KAUNAS

AT\

W)

qa-t:f@.

U D K3 3 0 . 1 ( 0 7 s . 8 ) M a2 3 9

pataisytas papildytas ir lcidimas Trcdiasis

V y r i r u t r i sS N I E S K n . \ ' a l e r i j a B A U M I L I E N E . D a l i a B E R N A I - ( J N Y T E .J r d v y g r ( ' t S U R I fN E . A l d o n a T O Z A P A V I C I E N E . V i r g i n r j r K A V A L T A U S K I E N ER e d a . KERSIENE, Aldona MARKNUSKIENE, BTone MRAZAUSK]ENE, Valentinas N n V I C K AS , V i o l c t a U K E L I E N EC i r a 2 i n aT A R T I E N EJ. u l i u s R B O N A S P . S U

VytautasSNIESKA, Jadrygai ISURIENE lvloksIiniai redaktoriai

VadovclisiSlcistas Kauno tcchnologijos universiteto leSornis noky(lq LietuvosRespublikos Svietimo rnoksloministerijos ir AukStrtjq vadoveliqleidyboskornisijos rekourenduota 200104 03 Nr. 05-99

Rcccnzavo:

VGTU prof. habil dr. Aleksandras VytautasRUTKAUSKAS KTU prof. dr. BroniusMARTINKUS

$f,rr Ivrr stBLtoTExr,
4'05ut+q9 f
sit.\!r(;tislLl,il.l ,\!i()Nl.i\lF.N'i',\S i O V . S n i e 5 k ar k t . , 2005

I

I

fift0vtLt$Kt0

ISBN9955-09-826-0
RadviliSkio rajono vieSoji biblioteka

will

000012449

TURINYS .............12 PRATARME................ . P R A T A R M E T R E C I A J A MI R P A T A I S Y T A M L E I D I M U I . . . . . . . . . . . .I.3 . ...........r4 IVADAS STUDENTAMS............... 1.

MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS ........................16 PROBLEMOS ............. MAKROEKONOMTKA AIP MOKSLAS.............................16 K l.L 1 . 1 . 1 . E k o n o m i n i s m 4 s t y m o b [ d.a . . . . . . . . .s ........16 I . 1. 2 . M a k r o e k o n o r n i ko b j e k t a s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 os . l . 1 . 3 . M a k r o e k o n o r n i kr e k o n o r n i np o 1 i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 ia e . i ...........26 1 . 1 4 . E k o n o m i k o s i s t e m ar j o s t i k s l a i . 1 . 1 . 5 . l s t o r i n e k o n o r n i k os i s t e m qa i d a. . . . . . . . ........ . . . . . . . . . . . . . . 2 9 e s r 1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI .-......33 I R E K O N O M I N EP O L I T I K A 1 . 2 . 1 . P a g r i n d i n i a n a k r o e k o n o m i k r o d i k l i a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 ri os politikostikslai,priemonds ir 1.2.2. Ekonomines problemos ..........................37 |.2.3. Ekonomikosprognozavirnas..................................... I.2.4. Klasikineir kitos svarbiausios SiLrolaikines ..........................43 ekonomikos teorijos . r I .2 . 4 L E k o n o m i k on t o k s l o a i d a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 s 1.2.4.2. Pasrindinesiiuolaikines ekonomikos .t te o ri jo s i r m e t o d o lg i a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . . . . . . . . o j

2.

NACTONALTNTU PAJAMU APSKATTA

...........63

PAGRINDINIAI 2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS RY ELEMENTAI JUTARPUSAVTO slAl .........................63 tR IR 2.2. BENDRASIS VIDAUSPRODUKTAS BENDI{ASIS ...............67 PRODUKTAS ......... NACTONALTNTS VIDAUS 2.3. KAINU LYGIOPOVEIKTS BENDROJO PRODUKTO AplMerAr ................70 VIDAUSPRODUKTO NUST'ATY]\{O 2,4. BENDROJO BUDAI .......................77 .............77 2.4.1 Gamybos . metodas 2.4.2. ISlaidq metodas .......................82 apskaitos metodas ......................86 2.4.3. Pajarnq apskaitos R 2 . 5 . S R A U T AtT F O N D A E K O N O M I K O J E . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . T PAJAMU 2.6. PAGRTNDINIAI NACTONALINTU ..............93 RODIKLIAI . ................95 E 2 . 1 . G R Y N O JE K O N O M I NG E R O V E T

3.

NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA, PASKIRSTYMAS, VARTOJIMAS ............. ......100 3.I. PREKIU PASLAUGU IR GAMYBA.GAMYBOS VEIKSNIAI GAMYBOS IR FUNKCIJA ........ OO 3.2. NACIONALINIOPRODUKTO PASKIRSTYMAS P A G A LG A M Y B O S E I K S N I U S V . . . . . . . . . . . . .I.0.2 . . . . 3 . 3 . P R E K I U R P A S L A U G U A U D O J T M A . . . . . . . . . . . . . , . . . .1 . . 9. . . . . I N .S .0 . paklausa vartojirno 3.3.l. Vartojimo ir funkcija. Ribinis
i r v i d u t i n i s o l i n k i sv a r t o t i . . . . . . . . . p . . . . . . . .1 0 9 . Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti . . . . . . . .1 5 l paklar.rsa investicijq 3 . 3 . 3 . Investicijq ir funkcla ............... l l8
) .) .2.

4.

BENDROJI PAKLAUSA IR BENDROJI PASIULA. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS .......... I25 4.1. BENDROJI PAKLAUSAIR JOSSTRUKTURA PAGRINDIN IUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVE ... I25 4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: P A K L A U S OA S P E K T A S. . . . . . . . . . . . . . . . S . .............129 4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS.MULTIPLIKATORIUS 136 A A a.a. BENDROJI PASIULA, JOSKITIMO VEIKSNIAI l4l A < PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:
4.6. P A S I U L O SA S P E K T A S . . . . . . . . . . . 1,4 6 . . POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTO IR PUSIAUSVYROSNACIONALINIO PRODUKTO SdVEIKA: NUOSMUKIO IR INFLIACIJOS TARPSNIAI .............152 T A U P Y M OP A R A D O K S A S . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .. . . .t s 5

4.1. 5.

FISKALINE POLITIKA .................I59 5 . I . V A L S T Y B E S F I S K A L I N E SP O L I T I K O SE S M E . . . . . . . . . . . . .I.5 9 .. 5 . 1 . 1 . V a l s t y b e p a j a m o sr i 5 l a i d o s s i ..............159 5 . 1 . 2 . M o k e s d i rs i1 t e m aL a f e r ok r e i v e. . . . . . . ...... . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 2 -s . 5 . 1 . 3 . V a l s t y b e b i r . r d Z elty g t i s . . . . . . . . . . . s o . . . . . . . . 1.6 4 . 5.2. VYRIAUSYBES SEKTORIAUSPOVEIKIS V A R T O J I M O T S L A I D O M S R T A U p y M U t . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.6.5 . t . . 5.2.1 Autonominiqmokesdirl . poveikisvartojimo i5laidoms taupymui ir .....166 grynqjq rrokesdiq 5 .2.2. Proporcingq poveikis v a r t o j i m o5 l a i d o m i r l a u p y m u i i s . . . . . . . . 1.6 8 .

5.3.

D I S K R E T I N EF I S K A L I N E P O L I T I K A ...........172 5 . 3 . 1 . V y r i a u s y b eis l a i d q p o v e i k ps s i a u s v y r o s S iu n a c i o n a l i n i a mr o d u k t u i p .......................172 pusiausvyros 5.3.2. Mokesdiqpoveikis nacionaliniam produktur .........................175 5.3.2.1 Autonomini4mokesiitlpoveikis . pttsiausvyros produktui ....175 nacionaliniarn 5.3.2.2. Proytorcing4 gryn4jtlmokesiitl p oveikispusi ausyvrosnacionali n iam produktui ........178 5.3.3.Vyriausybes iSlaidq mokesdiq ir poveikis bendras p u s i a u s v y r o s c i o n a l i n i a p r o d u k t u i. . . . . . . . . . . . . . . . .I.8.2 . na m . . 5.3.3.1. Vyriausybes iilaidtlir mokesiitl bendraspoveikis pusiausvyros nacionalin iatn p ro duktui, esant autonomi nei ntokesi it1sistemai 182 5.3.3.2. Vyriausybes i.{laid4ir mokesiitl bendra.s povei kispu si au svy ros nacional iniam produktu i, esant

5.4. 5.5. 5.6. 5.7. 6.

proporcngaimokesit1 istemi ............... i i s a I 84 politikos 5.3.4. Fiskalines priemoniq naudojimas 187 ............... NEDTSKRETTNE FTSKALINE POLITIKA........................... I 88 _ VISISKO UZIMTUMOBIUDZETAS FISKALINES POLTTTKOS KRITERIJS ............................ U I 90 IVERTINIMO FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO P R O B L E M O.S. . . . . . . . . . . . . . . . . .............191 UZSENIOPREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS N A C T O N A L I N I A M O D U K T U . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.9.2 . . . . . . . . . . PR .I . .

PINIGAI IR SIUOLAIKINIAI BANKAI .........199 6.1. prNrGU UNKCTJOS F ...................r99 6.2. TSTORTNE PtNtGVRATDA ........202 6.3. PTNTGU RTNKA ......20e p 6.3.1. Pinigq aklausa ...............209 pasi[la 6.3.2. Pinigq ..................219 6.3.3. Pusiausvyra pinigq rinkoje ...................224 6.4. BANKAI,JUATSIRADTMAS, FUNKCIJOS Rusys ....227 tR 6.5. ATSKIRASKOMERCINIS BANKAS BANKU srsTEMoJE .............229 ptNtcu 6.6. KOMERCTNTU BANKU STSTEMA. MULTTPLIKATORIUS ................238

7.

CENTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA ...245 IR ....245 1,1, CB, JOFUNKCIJOS VEIKLOSORGANIZAVIMAS 1 . 2 . C B I V A I R I O S S A L Y S ER J U I E NEPRTKLAUSOMYBES PROBLEMOS .................. 247 ............ - 1 I -) MONETARINE POLITIKA. JOSIGYVENDINIMO P R I N C I P A II R P R I E M O N E S. . . . . . . . . . . . . . . 255 1 A t.+, MON ETARINES POLITTKOS[GYVENDINIMAS 261
MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJOIR ILGOJO

LAIKOTARPIU RINKOS REGULTAVTMAS ............. ......... 269 1.5.1 Pinigqrinkosreguliavimo . rnechanizmas
7 .5.2. trumpuoju laikotarpiu Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilgr.roju laikotarpiu 269

1.6. ].1. 8.

273 MONETARINEPOLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMTKA ........275 MONETARINES FISKALINES IR POLITIKOS povElKls tRJU DERINTMAS ......... ..............278

MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE ......284 8.1. PREKTU RINKArR rS KRETVE ................. .....284 8.I.1. lnvesticijospal[kanq ir norna ................................. 285 8.1.2. lnvesticijqpaklausos kreive.......... .......286 8.1.3. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausa: kreive.......287 IS 8.2. PTNIGU RINKAtR LM KRETVE ....................294 8.3. PUSTAUSVYRA PREKTU PTNTGU rR RTNKOSE ...............298 pOLtTtKOS pOVEtKtS 8.4. MONETARTNES ...........................299 politikos 8.4.1. Stiprus skatinandiosios monetarines poveikis .....300 8.4.2. Silnnas skatinandiosios monetarinds oolitikos poveiki...................... s . . . .3 0 1 . 8 . 5 SKATINANdIOJIFISKALINEPOLITIKA IR T S S T U M T M A.S. . . . . . . . . . . . . . . . ............303 politikos 8.5.l. Skatinandiosios frskalinds poveikis lS kreivei ........303 8.5.2. Stiprus silpnas politikos poveikis ir fiskalines 305 .......... 8.6. FISKALINEPOLITIKA,MONETAzuNE POLITIKA IR

Srqeolrlru DERrNys
8 . 6 . 1 Fiskalinespolitikos rnultiplikatoriaus

..........306

priklausomybd monetarinds nuo reakcijos................ 306

8 . 6 . 2 Monetarinds fiskalines ir oolitikosderinvs............... 308

8.7. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMAS STABILIZAVTMO POLITIKOJE 9.

.....................309

MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA ...312 9.1. MAKROEKONOMIKOS PAKLAUSOS KREIVEKAINU, NACIONALTNTO PRODUKTO tR PALUKANU NORMOS DERTNYS ..................313 9,2. DARBORINKA IR BENDRoSIoS PASIOLOS KREIVE...3I6 pe _ 9.3. MAKROEKONOMIKoSsIUI-os REIVE K KAINU,NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO ERINYS D ..............320 9.4. MONETAzuNES FTSKALTNES tR POLITTKOS ITAKA BENDRAJAIPAKLAUSAI.EKI-EKTINE pnstUt-osKREIvE BENDRoSIoS ...............321 9.5. DARBo uZrrrorEsrts DARBo RINKoJE........................326 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS

pASrULos rrESE. KAINU DARBo rR uZlrorssero

P R I S T D E R T N I M.A.S. . . . . . . . .............327 9,7. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOS PUSTAUSVYROS MODELIS. KATNU, NACIONALINIO PRODUKTO UZIMTUMO IR PRISIDEzuNIMAS .......... .............329 9.8. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS, NAUDOJANT MDS-AS t R t s - L MK R E I V E S .....................331 9,9. BENDROSIOSMAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIOPRAKTINIS N A U D O J I M A.S. . . . . . . . . . . . . . ..............335

1 0 . EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA .................................342
10.1. EKONOMTNTO AUGIMOTEORTJOS ESME......................342 | 0.2. EKONOMINTO AUGIMOKLASTFIKACTJA .......................345 r0.3. EKONOMINTO AUGTMO VEIKSNIAIlR JU POVEIKIO AUGIMUICHARAKTERISTIKA .....................347 10.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMOMODELIAIIR JU IRAKTTNn RElr<Sup ...........348 10.4.1.Teorinis ekonominio augirno rnodelis tobulosios konkurencijos sqlygornis ......................350 10.4.2. Teoriniai ekonominio augirno rnodeliai netobulosios konkurencijos s4lygomis ......................358 10.5. EKONOMINIS AUGIMASIR EKONOMINES RAIDOS C T K L T S K U M A.S. . . . . . . . . . . . . .............371

1l.

NEDARBAS .........................:.......................j... ....377 I I . I , N E D A R B A S I R J O P R I E Z A S T Y SN A T U I I . A L U S I S . N E D A R B OL Y G r S ......................378 j 1 1 . 1 . 1 .D a r b o e g o si r n e d a r b s q v o k o s o ...........378 p 1 1 . 12 . N e d a r b o r i e Z a s t y s . . . . . . . . . .8 7 3 I 1 . 1 . 3 . N e d a r b oi p a i .N a t f i r a l u s in e d a r b oy g i s . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 7 t s l | | . 2 . N E D A R B OP A S E K M E S R N U O S T O L T A.T. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 2 I . I I . 3 . N E D A R B A SR U Z I M T U M OR E G U L I A V ] M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 6 | 1. 4 . P A G R T N D I N T A I E D A R B O R O D t K L t A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 1 2 N . 11.4.L Nedarbotrukrne ..............412 | 1 . 4 . 2 . N c d a r b a t a r pa t s k i r q e n . r o g r a l i ng r lu p i q . . . . . . . . . . .4.l.4 s d i .

12. INFLIACIJA ............... ......................,il8 t 2 . 1 . I N F L T A C I J A ,O SF O R M O S R T E M P A I . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 .1 8. . . . J r . .. l 2 . l . I . l n f l i a c i j ot u r i n y s s .............118 1 2 . 1 . 2 . l n f l i a c i j o sb r m o s i . . . . . . . . . 4.2 0 . 12.1.3. lnfliacijosnatavimo hdai........... r b .......422 pR t2.2. TNFLTACIJOS IEZASTYS............... ............424 1 2 . 2 . . B e n d r o s i op a k l a r " r ss u k e l t an f l i a c r j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 1 1 os s i . I 2.2.1.1. Pinig4pa.siltlakaip infliacijos scllygu...... 426 12.2.1.2, L/alstybis biudieto de/icitasir i(liacija . . . . .. . . 4 3 0 12.2.1.3. Infliacinis nrckestis senf ir oraias . . . .....,130 ( 1 2 . 2 . 2 . B e n d r o s i op a s i I l o s k a 5 t q i)n f l i a c i j a. . . . . . . . . . . ........ . .,.1 3 3 s I 2.2.2.l. Pasiulossutrikimuiir inJl iacija ...............,13,1 12.2.2.2. Darbo uintoke,stis kait4 infliaciju . ......436 ir 1 2 . 2 . 2 . 3 .I n f l i a c i j o su k e s i i a i l .............137 1 2 , 3 . I N F L I A C I J AI R N E D A R B A S .F I L I P S OK R E I V E . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 8 1 2 . 3 . . D a r b ou Z r n o k e s t iis ,f l i a c i j a r n e d a r b a s. . . . . . . . . . . . .4.3 . 1 n i . . .9 1 2 . 3 . 2 . T r r . r m p o jl o i k o t a r p i F i l i p s ok r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 , 1 1 a o 1 2 . 3 . 3 . I i g o j ol a i k o t a r p iF i l i p s o r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 4 3 o k 12.3.4. Racionaliqjq lnkesdiq teorijair nedarbop inlliacijos roblerna ........445 1 2 . 4 . E K O N O M I N E St R S O C I A L I N E S N F L I A C I J O S I PASEKMES ............448 1 2 . 4 . 1 . N r . u r , a t y t o sl l i a c l o sp a s e k m e s in ..........449 12.4.I.l. Nuntatytainfliacija ir realioji palukutrtl norma . .. ... 119 I 2 . 4 . .2 . N u m a t y t o is f li a c i j s k a i t a i . . . . . . . . . . . . . . . . 4.5.1 l n o . . . 1 2 . 4 . 2 . N e t i k e t o sn f l i a c i j o s a s e k r n e s i p ............452 12.5, INFLIACIJOS AZINIMOBUDAI M ................454 1 2 . 5 . 1 .P a j a m qn d e k s a v i m a s i ..... 55 4

..........456 k 12.5.2. lnfliacijos ontrole .....457 12.5.3. Antiinlliacinepolitika 12.5.3.1. Bendrosiospaklau,sos meiinimas ir io p a c l a r i n i a i - . . . . . . .......... . . .....457 p p . .2 I 2 .5 .3 .2 . A n t i i n fila c i n e a si u l o s o l i t i k a . . . . . . . . . . . . .4.6. 13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA

..................46s

FTKSUOTAS PLAUKIOJANTIS rR r3.r. vAlruru RTNKA. .....465 ............ vAlruros KURSAS ............469 BALANSAS t3.2. MOKEJTMU VALTUTOS KURSAS ...................473 13.3. REALUSTS 13.4. MOKEIMU BALANSO ELEMENTU KrrrMAS ................474 1 3 . 5 . V T D T NR I S O R I N E U S I A U S V Y R.A. . . . . . .......... . . . . . . . . . . . . . . 4 7 6 E P . PASILTLA, 13.6. MOKEJIMU BALANSAS, PINIGU IR PRISIDERINIMAS. MONETARINE FISKALINE KURSUI...478 POLITIKA,ESANTFIKSUOTAM VALIUTOS PASEKMES TRUMPUOJU, 13.1. DEVALVACIJOS LAIKOTARPIU ..................48I VIDUTINIUOJU ILGUOJU IR IR I3.8. PERKAMOSIOS CALIOSPARITETAS SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANEIAJAM ...................484 VALIUTOS KURSUT I3.9. MONETAzuNE FISKALINE IR POLITIKA, ESANT VALIUTOS KURSUI....................487 PLAUKIOJANCIAJAM EKONOMIKOS MODELIS ............489 I3.IO.MAZOSATVIROSIOS MODELIS.........495 13.1 DIDELES I. ATVIROSIOS EKONOMIKOS 14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA .................499 14.1. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSAIR REALIOJI pA BENDROJT SruLA ..................499 .................... 503 14.2. REALAUS EKONOMINTO MODELTS CTKLO poveikis politikos realaus ekonouinio I4.2.1. Fiskalines ....................505 c i k l o o d e l y j.e . . . . . . . . . . . . . . . . m . gamybos 14.2.2.Technikos technologiniq bei pasikeitirnq poveikis ciklo realaus ekonominio .....506 modelyje 14.3. REALAUSEKONOM]NIO CIKLO TEORIJOS pAGRtNDtNlAt 507 DISKUSTJU OBJEKTAT ............................ gamybos pasikeitirnr,i 14.3.1. Svarbir4 technologiniq realaus ekonominio cikloteorijoje .............507 vaidmuo prieZastys 14.3.2. Nedarbo realaus ciklo ekonominio ......512 teoriioie

wrr,:?.!t:3f1?.t.:"

.rcr-

realaus ekonominio vaidrnuo 14.3.3. Pinigqneutralumo ..................514 c i k l ot e o r i j o j e realaus ir 14.3.4. Darbo uZmokesdio kainq lankstutnas . . . . . . . . . . . . . . .5 . .5 .1 . e k o n o r n i n ic i k l o t e o n l o j e o 14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS .............515 PROCESAS

t5. TARPTAUTINBPREKYBA IR PRBKYBOS ......................s17 POLITIKA
I 5 .l . P .1 . P A L Y G I N A M A S I S R A N A S U M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . .7. . . . . . . . . d e I 5 .l . l . P a l y g i n a m o jp r a n a i u m o e s n i o s m e. . . . . . . . . . . . . . . . 5.1.7 o pranaiumopasekmes ....521 15.1.2. Palyginamojo prana5umo principotaikymas i5.1.3. Palyginamojo p ................522 n daugiau eidviems rek€ms prana5umas skirtingosantyki<.r del 15.1.4. Palyginamasis ....523 tarp gamybos veiksniq

523 VIDUJE.................... PREKYBA SAKOS TARPTAUTINE 525 .................... PREKYBOS STRUKTURA l 5 . 3 . TARPTAUTINES pob0dis ............525 prekybos 15.3.1.Tarptautines prekine 528 prekybos strukttua .................. | 5.3.2. Tarptautines prekybos pob[disir prekine 15.3.3.Lietuvos uZsienio .....530 strukt[ra PREKYBOS NAUDAIR ZALA .............53I 1 5 . 4 . TARPTAUTINES FORMOS POLITIKOS PREKYBOS 1 5 . 5 . TARPTAUTINES ............532 .S IRPRTEMONE............. 532 prekybos politikos formos................... I 5.5. Tarptautinds 1. politikos prierlonds 534 prekybos .............. 15.5.2. Tarptautines kainaiir gamybos 15.5.2.L Muitopoveikis
l ).1.

apimiiai nuostoliai)

. . . . . . . .5 3 4 . ......535 .....537

15.5.2.2. Visuomeniniai muittykaitai (gerovds I5.5.2.3.Mu i t4 naudojimq p ateisi na ntys
argumentai

politikos priernones 539 ...... prekybos 15.5.3.Kitostarptautines TARPTAUTINES I5.6. NAUJOS TENDENCIJOS ........,,512 PREKYBOS POLITIKOJE 16. TARPTAUTINE PINIGU SISTEMA IR TARPTAUTINIAI FINANSAI KURSU REZIMAI 16.1. VALTUTU . t 6 . 2 . A U K S O T A N D A R T A.S. . . . . . . . . . . . S veikimo s4lygos 16.2.1.Auksostandarto .......545 .... s4s ....................545 545 .........

l0

balanso reguliavimas aukso esant 16.2.2.Mokejimq .........................547 standartui ........................549 standarto veikimo 16.2.3. Aukso ivertinimas VALTUTU KURSAI.DOLERIO t6.3. FIKSUOTT ..............550 STANDARTA.............. S .........553 VALIUTUKURSAT t6.4. PLAUKTOJANTYS imo | 6.4.l. PlaLrkioj andiq valiutrl kursqpanaudoj problemos ........................553 555 antys valiutq kursai.............. 16.4.2. Reguliuoj plaukioj arnai VALIUTU KURSU I6.5. FIKSUOTU PLAUKIOJANCIU IR I U N A UD O JM O P R A N A SM A I I R T R U K U M A I. . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 5 6 ...........559 POLITIKOS KOORDINAVIMAS 16,6. TARPTAUTINES r7. BESTVYSTANdTU sailq PROBLEMOS PASAULIO ..........s67 EKONOMIKOJE B 1 7 . 1 . N E L y C y B Et R J O S U S T A T Y M O U D A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 6 7 N IR I].2, TURTINGOS EKONOMSKAIATSILIKUSIOS .....................s70 SALYS 1"7 BESTVYSTANCTU .3. sALrU EKONOMTNTO ..,.........577 V Y S T Y M O S I P A T U M A T. . . . . . . . . . . . . . . . . Y . ...........583 11.4. VALSTYBES VAIDMUO 11.5. BESTVYSTANCTU KELTAT ..............s8s sALrUVYSTYMOST pajamas i5 17.5.1.Ekonomikos vystymas, naudojant pirminiq produktq ..................586 eksporto vystymuisi ..................590 17 .5.2. Industrializacijos Salies itaka 17.5.3.Skolinimasis ir vystymasis ...................594 11.5.4. Pagalba atsilikusioms Salims .......... ......601 problemos l7 .5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo ................ 602 PAGRINDINIAI SUTRUMPINIMAI..... PAGRTNDTNTV TERMTNU ZODYNAS ......... LITBRATITRA ............ ...................605 .........610 ..........63s

dr.l3 skyriq . grafine ir matematine forma. gamyba ir pusiausvyros produkto modeliu. Tekste parySkinami ekonorniniq kategorijq apibreZimai. Nuo penktojo iki de5imtojoskyriq apibudinarnas fiskalines ir monetarinds politikos vaidrnuo skatinant ekonomikos augim4. Tai leidZia ne tik geriau suprasti ivairias ekonomikos teorijos i5rai5kos galimybes.I skyriq .9 skyriq . UZ vertingaspastabas autoriai dekoja recenzentams: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Finansq katedros vedejui. pagrindines s4vokos pateikiarnosir anglq kalba.2ir 6 skyrius. Kad nagrinejarnoji medZiaga bttq lengviau suvokiama.lektore Valerija Baurniliene. dr. tl . skyriq.doc.d r . Sis vadovdlis visq pirma skirtaS auk5tqjq mokyklq studenrams. dr. 3 ir 4 . kuri [eina 1 daugelio JAV.doc. dr. l 4 s k y r i q . nacionalinio produkto apskaita.lektordReda 7 8 Ker5iene.PRATARME Vadovelio sandar4nuleme tapE klasikiniais skyriai makroekonomikos. dekanui prof. 10 dr. bet ir tiksliau nustatyti ekonominiq dydZiq tarpusaviopriklausomybg.5 skyriq . [taka makroekonominiams Vadoveli para5e Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos bei Tarptautinds ekonomikos ir prekybos katedrq destytojai: pratarmg. skyriq prof.MakroekonomikosZinojinras bei ne tik padeda susiformuoti teising4 pilieting pozicij6 bet ir yra naudingas bandant nuspeti ekonomikos ateit[. Toddl neatsitiktinairnakroekonomika yra tapusi klasikine ekonornislq ir vadybininkq Siuolaikiniqruo5imoprogramqdalimi. Violeta Pukeliend. Jadvyga Ciburieneir doc. Vytautas Snie5ka.l vadybininkq rengimo programq.d o c . dr. ji pateikta verbaline. habil. dr.doc. Vytautas Snie5ka. Teisingas bendros ukio situacijos vertinimas daZnai padeda iSvengti brangiai kainuojandiq verslo valdyn-ro klaidq.lektord Aldona Markauskiene. Aldona Juozapavidiene. J a d v y g a i b u r i e n e i r d o c . Jadvyga Ciburiene. studijuojantiems ekonomikos bei vadybos dalykr. dr. Vakarq Europos bei Lietuvos universiteltl ekonomistr.doc. habil.rs. dr.doc. Virginrja Kavaliauskiene. dr.doc. Vienuoliktajarne ir dvyliktajame skyriuose aptariami nedarbobei infliacijos mechanizmai. Dalia Bematonytd. V a l e n t i n a N a v i c k a s : 5 i r s f l l6 skyrius . GraZina Startiene. ir l7 skyrius. kad Lietuvos skaitytojui bfitq lengviau susigaudytigausiojeuZsienioliteratfiroje. d r . ll skyriq .Baigiamojoje dalyje .prof.nuo tryliktojo iki septynioliktojo skyriq skaitytojas supaZindinamas tarptautinesprekybos su modeliams. 12 skyrir4.lektore Bron€ Mrazauskiene. dr. Pirmieji keturi vadovelio skyriai supaZindina su makroekonornikos pagrindais. JuliusUrbonas.prof. makroekonominiais rodikliais.

konkurencingumo ir pletros kitimo spart4. Zmoniq.svarbiausiq ekonomikos principq Zinojimas ir taikymas iernia ir racionalesniq ekonomikospolitikos tikslq kelim4 ir vykdymE. dr.kaip mai. Sioskatedrosmetodinio kabinetovedeiaiRaimondaiPauraitei.rtoriai dekoja vadovdlio tekstq paruo5usiomsir sumaketavuslonts: KTU Ekonornikos katedros laborantei Manjai Vaitkevidienei. lvairios visuomenines apklausos nuomonds rodo. lemianti progresyvrl Salies vystym4si. Zinios lemia darbo naSumo.) ir jq poveiki ekonomikosvystymuisi konkrediame Salies verslo ciklo etape. km.a aLvia ekonomika (tiek pagal gyventojq skaidiq 3.Makroekonornika" buvo ivertintas paskatinarnEj premij a. yra ypad svarbus..Makroekonomika" leidime yra atnaujinti faktiniai duomenys. todel padidejo i5silavinirno.skatinastudentus kitus besinaudojandius ir vadoveliu domdtisanalizuojamomis problemomisir kelia naujr4 klausirnq. tiek pagal teritorijos plotS . pataisyti pastebeti netikslurnai.5 mln.jo sturdijosleidZia geriau suvokti pasaulio sistem4 ir tvarkq jos principus. Vadov6lio ankstesnieji leidimai buvo pladiai naudojami Lietuvos universitetuose makroekonominiq Ziniq studijose. Dabartiniu laikotarpir. . Autorrar PRATARM E TRECIAJAM PATAISYTAM LEIDIMUI Trediajame pataisytameir papildytame vadovdlyje.. . Ekonominiq Ziniq gavimas ir panaudojimas yra svarbus Salies ekonominiam konkurencingumui pasauliniu mastu.r atsirado glaudesnisryiys tarp verslo ir mokslo. padejodaugelio Si telalni iSleisti pastangos. Kauno technologijosuniversitetoVadybos katedrosprof. Lietuvos auk5tojo rnokslo vadoveliq konkurse vadovelis. taupymo.jis lgalina geriau suvokti lkineje veikloje nuolat priimamus ivairius sprendimus(vartojimo. tiek pagal realqfi bendrEjI vidaus produkt4 tenkant[ vienarn gyventojui) pastaraisiais I J . a Makroekonornikos mokslas.veikiandiusveiksnius. 2003 m. visq lygiq darbuotojqkvalifikacijos svarba. kv. mokesdiq rnokejimo ir pan. KTU Tarptautines ekonomikos ir prekybos katedros laborantei Juratei Iftipaitei.Aleksandrui Vytautui RLrtkauskui. Ar. kad gerai suvoktas makroekonomikosstudijq kursassvarbuskeliais poZi[riais: .65 tlkst. kuriame analizuojarnavisuomends fikine veikla..Technologija" vedejai Danutei VienaZindienei. Broniui Martinkui.. ZmoniLl NuoSirdZiai dekojame leidyklos . Lietuva . kalbos redaktorei Danutei Bartulienei.

Vadovelyje analizuojami makroekonomikos klausirnai.Makroekonomika"yra integruotasi aukStojomokslo studrjq programq.l istatymuose.. logiSka. Redaktoriai IVADAS STUDENTAMS Vadovelis . Vadovelio autoriai analizuojamus klausimus siekia pateikti problemiSkai. pabraukimais.ypad spardiais.valstybdsiSlaidq.Vadyba". . Nagrinejami klausimai ir realios situacijospateikiamosatsiZvelgiant skaitytojojau pasiektqZiniq lyg1 i bei kituose studijq dalykr.).kaip .veiksniusar strukt[ras. Jame analizuojarnamedZiaga gerai dera su tokiais gretirnais dalykais. ekonorninioaugimo tempais (2002 rn. pareigunui. analizuojantSaliesekonominEraid4 tiek tiek atsakingarn Salies irnonesvadovui.rose bei isisavintqmedZiag4 igytus ig[dZius.6 proc.tarptautines prekybos ir investicijq augimas . igytomis ankstesniq disciplinq modeliuose..9. l4 . metaispasizymejo netgi vienaisdidZiausiq EuroposSqjungoje..6 proc.. strukt[rizavimu) siekiama atkreipti demesl i analizuojamq problerrrq ar procesllesmE.. 2003 rn. tokiuose kaip maternatika. ir statistika".. . kad ekonomines Zinios yra labai svarbios tiek kiekvienarn piliediui. i5rySkinirnais. vaizdi ir aiSki. dalykiSka.vadyba. valstybes biudZeto deficito kitimo kryptyse)..Ekonornine Vadovelio destymo struktfira pasiZymi logiSkr"rmu. nurodo realiq situacrjq pavyzdliq. infliacijos ar nedarbo politikoje. v6liau supaprastinta uZdaros ekonomikossistemair galiausiaipereinamaprie atviros ekonomikos modelio. mikroekonornika. [sigr.Mikroekonomika".rsijusios ekonominiq Zinirl su ir praktiniu taikymu. Vadovelio grafiniais teksto pateikirno sprendimais (skirtingais Sriftais.Ekonornikos studrjqivadas".priimant svarbius sprendimusmokesdiq.yirnu Plediantis demokratiniarns procesams ir dalyvaujant ivairiq lygir'l rinkimuose kiekvienas pilietiSkai m4stantis rinkejas turetq analizuoti kandidato ekonornines paZi[ras ir situacijq Salyje (siIlomus pakeitirnus mokesdir. . kad pateikiama rnedZiaga b0tq moksli5kai pagrista.numeravirnu.6. Autoriai sieke.. Daiznai si[lomi makroekonomikos metodai remiasi Ziniomis. priimandiamgamybinius sprendimus. kuriuos turi Zinoti iSsilavinps Zmogus. Salies uZsienio prekybos politikos. Praktika rodo.tiesiogiai sr.kai pradZioje analizuojama bendri makroekonornikoskaip rnokslo klausirnai. uZsienio prekybos politikoje. Ekonorninds pletros varomoji jega Salyje ir jos pasekmds.

pamatys. palengvinantys kintamiSqsqrySiq pagrindiniai sutrumpinimai. kad tiek teorijoje. Sekmingq studijq ir norimq pasiektirezultatql Redaktoriai .pateikiami kartojimo klausimai. tiek Analizr"rojamasknygoje situacijas visuornet galirna ir reikia susieti su naujienomis. todel kiekviename skyriuje ideti kartojirno studijas palengvinapagerintossavaranki5kodarbo klausimai. Pagrindiniai sutrumpinimai pateikiarni vadovelyje lygtyse ir paveiksluose. Krygos pabaigoje pateikiamas vadovelyje apib[dintq pagrindiniq tenninq Zodynas. Kartojimo klausimai . Knygoje suvienodinta su vadoveliu visq skyriq pateikirno struktura: i5d6stoma tema.Skaitytolas Makroekonomikanera sausas praklikoje nuolat kyla ivairios diskusijos. Knygos autoriai sieke sudaryti galimybg pagerinti ir studento savaranki5kodarbo rezultatus. Savaranki5kas galimybes. nuolat tobuleja.tuomet studentas pateiktoskurso daliesklausimE.kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiarla gali pats lvertinti suvokitno laipsnl klausimai pakartojirnui.geriau suvokti makroekonomikos Vadovelio tikslas .Salia tradiciniq maten-ratinir-1 santrumpqvartojami ekonornikos anaiizq. ir pasikartotinelsisavintq jis rnokslas.padeti studentarns dalykq.skelbiamomisperiodikoje. kokie nauji dalykai buvo anaiizuojamiskyriuje. Tai sudaro galimybg atkreipti demes[ [ tai. iSskiriamos pagrindinds s4vokos. patobulintas kalbos stilius. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama pagrindiniq sEvokq s4ra5as.

iju.bet ir atsirandavisiSkainaujq teorijq. _ Hipotez. sukurtaper mokslinq v.eiklq.makroekonomikos stabilurnas ir eiektyvLrs ekonominis augimas.Tai isankstinis reiikiniq sEveikos apibudinimas. re'rdamasis 'rokslinio "p.teorija.rinru. teorijas. Kita vertus.1. kurios tikslas _ ekonorniniq ziniq isigiji'ras. clesnius) bei logika. ktrrio stambios Sakos ir veslus vainikas . E k o n o m i n i sm q s t y m ob l d a s Makroekonomika turi ne tik savo tyrimo objekt4 bet ir anarizes metodE. desnis. Ekonornikos teorija parodo Saliesuki veikiandiq veiksniq s4verkq. Jos analizavoarba dabar nagrineja lvairias ekonornikos problernas.sufbmuluojanras teoriikai ir pakankamai tiksliai apibreZiamas. Ekonomikos mokslq galirna palyginti su galingu rleclZir_r.d. 1 .Iai palinrine veikla. sistemizauirno. rlahnai tais padiais klausimais laikosi skirtingq ir netgi priesingq paziurq ieskodarnos silpnqiq oponentlr sukurtq teoriiq ypatybiq. To<1el ekonomikos mokslas pletojasi. Mokslines Zinios issaugomosir perteikiamos. sirntrnediais zukauptos ir kritiskai ivertintos mokslines Zinios sudaro ekonomikos 'roksro pagrindq. i'azinimo procese ne tik papildomosbei patikslinamos visuotinaipripaZintos ekonornines zinios.. Ekono'rikos Ziniq kaupirnasreikalaujaiq apibendrinirno. kad ji burq galima patikrinti praktiniais duomenirnis. Makroekonornika . Tik i5analizavusatskirq veiksniq veikimq fonnuojama ir vykcroma folitika. tai ekono'riniq ziniq srstema. tirianti bendrqjrl ekonomikosveiklq rodanti ekonomikoskaip visumosfunkcionavima. kurios pagrindinis tikslas .tutego.teorijas. 1 . 1 .ru. vartojant ta'r trkr4 terminologiiq (sqvokas. principais. t6 . MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS PROBLEMOS I. MAKROEKONOMIKA KAIP]\{OKSLAS Ekonomikos mokslas .r.-motsliniq s4vokq formavimo. Atskirq veiksniq sqveikos pobfidi atskrei<JZia sios pagrindinesekonomikossqvokos:hipoteze.(hypothesis)paZinimobfidas.I.ekonomikos rnokslo saka.tai jau susiformavusios ir tik besiformuojandios ekonomikossrovesbei mokyklos.sios dvi to patiesdalyko dalys veikia viena kitq. sqlygodarnos ekonomikos mokslo vystymEsi.hipotezes.

Mokslinis ekonomikos paZinimo lygis (scientitlclevel of tai ekonominitl procestl economic knowledge) ir desningurnq atskleidimas prognozavirnas. apirnantis vistts ekononrrniq procesrl paZinirno lygtus. Jos patikrinantos.lai silvoka.kiekybinio sEveikos DaZniausiai irodymo nepakanka lai ncti'ilti spejirnai.ra).tai esrnirtis. Tai surinkus ekonomikoskitimo dr. \ $ tt- \ k. yra tarpusavio sqveika akivaizdi. pasikartojantis procesq ry5ys. abstrakdia logine forma (rnokslinitl teiginiq sislen. Aukitesnisabstrakcijos Ekonominis d€snis (law of econotriic). teorijos krypdir. ekonomikos bendromisZiniornisbei praktika. empirini ir rnokslini objektopaZinimolygi. { \ BIBL!OTEKAI VIESOJI nnovnrsxro I T7 . iS tam tikrq pradiniq duomenr4. Ekonon-rikoje hipotezes fonnuojarnos. ekonorniniq lygiai: bendrasis. econotnic ekonomikospaZinimu (systematic Ekonominio paZinimo sistema apima tyrimo objektrl ir metodll. empirinis ir l5skirianrikeli ekonomikospaZinirno mokslinis. Mokslini ekonomikos paZinim4 srdygoja rnokslin€s tcorijos. Bendrasis ekonomikos paZinimo lygis (conirnonlevel of tai pats bendriausilrs ir economic knowledge) retttiantis pavir5utini5kas rei5kiniqaiSkinirnas.tikrovesreiSkiniqai5kinimas. ekonorniniqprocesq savybesbei teori5kai apibendrinanti bruoZus. remiantis loginilris samprotavimais.tai susisteminti ir apibcndrinli ekonominiaifaktai.4 skyriuje. geriau paai5kinanditl tikroves faktus.rnenkaipagr[stifaktq aiSkinirnu. skirstornos i bendrqsias ekonomines. Siuo atvejukiekybinereiSkiniq Ekonomin0 kategorija (economiccategory). leidZiapatikslinti ekonotnikos teorij4 arba jos visi5kai atsisakyti ir sukurti naujq. Empirinis ekonomikos paZinimo lygis (ernpiric level ol' economic knowlidge) . teorijos vystyrnqsiskatinakeletas moksliniq ekonomikos Bendraurokslinds nagrindjamqSiostetnos2. vadinamas sisteminiu knowledge). taikom4sias ir bendramokslines. remiantis Teorija (theory). yra laipsnis ekonominiai desniai.6 Ekonornikos paZinirnas. pastovus.rornenis.

ir ir Makroekonomikos pusiausvyra. Rinkossistema analizuojama kaip dinarninis procesas.tai ekononrinis idealas. i r s i s t e m a p e r e i n u i n u u .reik5mingi pokydiai pakeidia pusiausvyroskainq lygi.j 1 1 pusiausvyros busenE. 4) pusiausvyros b[sena kartu yra ir optimali garnybos. yra Pusiausvyra(E . Rinkos sisternos pusiar. Matematiniqrnetodqnaudojimasekonomikojeleido irodytr. kai rinkos jegos atsveriaviena kitq ir nekyla tendencij14 kurierns nors procesalrs keistis.rsvyrandra pastovi.Ekonomikosmokslas. b i Dalin€ pusiausvyra(partialequilibriLrm) tai pusiausvyra individualiose prekiqrinkose.tai laktiSkai rinkoje nusistovinti pusiausvyra.tai pusiausvyros kaina. kad: I ) bendrojipusiausvyra rinkossistemoje visuornet egzistuoja. paklausos pasiulos pan. 3) iSorinio ekonomines sistemos veiksnio iSnykimas s4lygoja pusiausvyros sr. Subalansuotumas reiSkia. kad visos visuomends maslu gaunamosproporcijos tarp garnybosir vartojirno.jo iivad4 kad pagrindinisrinkos sistemos bruoZas pusiausvyra. Remiantis abstrakcijos metodu.tai pasirinkimas. e n d r o jb e i r e a l i o j ip u s i a u s v y r a . Realioji pusiausvyra (real equilibrium) . NeZyrnhs sistentos elementq pokydiai netrukdo sistemai gr[Zti i pradinp busenE.vartojimo ir naudojirnoblsena.realausgyvenimo abstrakcijqrezultatas. i5tekliq ir jq panaLrdojimo. kita vertus. Bendroji pusiausvyra(comrnonequilibriurn) tai tecl. esant netobulajai konkurenciiai.Tuomet ribotq gamybosistekliq panaudojimas prekiq ir paslaugrl gamyboje bei jq pasiskirstymas tarp atskirq visuomend:s narirl yra subalansuotas. l8 . apirnanti visus rinkos procesus. tenkinantis visq visuotnenq. .bet kLrriosvalstybes ekonomikos teorijos ir ekonomindspolitikos esmineproblerna. 2) pradiniai ekonominessisternosduomenys.ine pusiausvyrakaip vieninga tarpusavyje susijusi sisterna.rsidarymq. tai pasirinkimo problernos sprendirno bldas.equilibriurn) tai ekonomikos bukle. sr.rsidaranti veikiant laisvosioskonkurencijosdesniui. i5skiriami Sie pr"rsiausvyros lygiai: d a l i n e .tenkinantisvis4 Pusiausvyramakroekonotnikoje visuomenE. nuejgsilgE vystymosikeli4 prie.

' . : ekonomini elgesi) .IKOS POLITIKA (Politikosformav[muipasitelkiamos teoiij os. Indukcija (induction) .loginio sarnprotavirr. susijQsu konkre[ia ekonolnine problema) . arba ekonominiaimodeliai. B t . tarp garninamqprekiq ir pan. daugybeslvairiausiq irnonir4. ': . remdamiesi makroekonomika. kuri tikrinama analizuo.aiSkinandiaekonoruinio elgesio elementus.Duomenys.'i l :FAKTAI (tiskiriamiir analizuojami faktai. Tai iSvadq gavirnas i5 prielaidLl pagal loginirrs ddsniusir taisykles.:: ' TEORIJOS (Ekonominiam elgesio mbdeliuisukurti naudojami faktai) .r t e n ti n d u k c i n i s m q s t y r ) l i .rdas dedukcija. kai suformuluojama hipotez6. Faktq.ant faktus.ro budas. l9 ..1 pav. . rp a s i r e i S k i a t l i e k i r n t s o c i o l o g i n i t r s s a tyrimusbei apklausas. 1.loginio samprotavirnobIdas. [vertina alternatyvas. teorijosir politikos. Atvirk5diasindukcijai loginio sarnprotavimo yra br.1 pav. kuriarneatskiri faktai.rdrinamos. apibudinantyskonkredi4 ekonornikosproblern4 apibendrinami.formuoja ekonominp politik4 nurodo jos tikslus.Makroekonomika pasitelkiama priimant ekonornin€s politikos sprendimus. Dedukcija (deduction). Supaprastinimai. Toks faktq kaupirnas ir teorijos sukfirirnasjuos apibendrinus vadinamas indukcrja.teorijrlir politikoss4veika Ekonomineje analizejepladiai pasitelkiami ivairus supaprastinimni: nekreipiama ddmesio i skirtr. Ziniosyra apiber.leidZiaatsiribotinuo neesminiq veiksniqir iSsiaiSkinti principinius ekonominius ry5ius.rmus tarp Saliesgyventojq kaip vartotojq.' yeikiandios 1. efektil. rodo ryS[tarp faktr4. Politikai. .' EKONOM. analizuojamiir panaudojami fonnuojantekonominioelgesio teorijtl.

kad kiti veiksniai yra pastovus.raZija du kartus. vartojimas sun. Modelio sudarymotikslas yra iSsiaiSkinti.praleidus"svarbias analizuojamoprocesc) charakteristikas.los paklausoskiekiui. L Z o d i n i ua p i b [ d i n i m u .s4lyga. makroekonorniniame rnodelyje. Tarkime. Ekonominiai rnodeliaisudaromiivairiornisfomrornis: | . Ceteris paribus srlyga butina priklausornybei tarp analizuojarnLl kintarnqjLl suvokti. apib[dinanti konkrediq veiksniq poveikl ekonornikai.. 4. Supaprastinin. 2.Si priklausomybe egzistuoja tuomet.Ekonomikos modelis (econouricmodel) . kad prekes kaina yra atvirk5diai prclporcinga. galima padaryti neteisingasiSvadas. padvigubejuskainai.kitiems veiksniams nekintant. Vidiniai (endogeniniai) veiksniai.yra pastovIs. Pateiksime visq rnodeliqfonnr-1 pavyzdZius.kai pajarnos.) .rs. vartotojq poreikiai bei kiti vartojimEveikiantys veiksniai nesikeidia. . Zinoma.Toddl ekonorninis modeliavirnasreikalaujaatidumo ir logikos.supaprarstinta teorija. vidiniai . nors realiame gyvenime izoliuoti veiksnir4s4veikosneiuranorna. (egzogeniniai) ISoriniai veiksniai.2 pav.. Grafiniuiliustravimu. Tadiau. 2.sr-rsidaro padiame o modelyje. apib[dina pradinq informacij4 jie veikia iki modelio sudarymo. tik madoskryptis. kaip i3oriniai veiksniai veikia vidinir. Lentele.o kinta tik modelyje pasirenkamikintarnieji. PavyzdZiui. ISoriniq vidiniq veiksniqsqry5is ir Modeliai yra paprasdiau sr"rvokiarni negu reali tikrove.tai yra tarsijo veiklosrezultatas. lSoriniai veiksniai MODETIS Vidiniai veiksniai 1.Jr rei5kia.ras tai bet kurio rnodelio sudaryrno principas.2 pav. Modeliuose svarbios veiksniqgrupes: dvi l. 3. ISoriniai veiksniai. Matematine iSrai5ka. Kintarnqjq veiksnitl ivertinimui daugelyje modeliq naudojan'ra ceterisparibus(lot. kaip parodyta | .

Lenteld Kaina.Pliuso" ir rodo teigiarnas arba neigiarnasX ir Y aiiq . N{atematin6i5rai5ka P^:30 .Svarbuatkreipti dernesiir I tai.4 paveiksle. kad kintarnieji gali b[ti tiek teigiami. vertikalios a5ies de5inE du vienetai ir nuo horizontalios a5ies I . trys vienetai nuo ar-rk5tyn. . Kintamieji gali buti analizuojanri parodytuose1. tiek neigiami dydZiai. Ta5ko Ar (3. Grafikai. tt 0 l0 20 30 Kiekis. jeigu pasirenkarni kintamieji.rninuso"reikSmdsskliausteliuose reik5rnes.. 2) apraSas kad analizuojamasis ta5kas yra pirmame kvadrante. prie5 laikrodZio rodyklE. 4.3 pav. daZniausiai yra pirmajame kvadrante.Q". Prekes kiekio kitirnas 3.nybcs..rojama situacija. vnt.1. pradedantnuo de5inio virSutinio karnpo. 30 20 l0 U Modeliq naudojimq sqlygoja potencialios problemos. todel ir vaizduojamas tik teigianr4 dydZiq kitimq rodantispirmasiskvadrantas. Koordinat€ rodo taiko padetl grafike. Zodinis apra5as yra proporcinga kainai. Prekiqpaklausa atvirk5diai Siosprekes 2. Modeliq sudarymas netikslingas. nesusijq su analizr. iliustruojantys ekonomines kintamLfq priklausor. rodo. Grafikas paklausos 1.Kvadrantai numeruojanti keturiuosekvadrantuose.

Tiesds nuolydis (incline of line) * tai vertikalios a5ies kintamojo pokydio santykis su horizontaliosa5iesreik5miq pokydru..... i5vestos ta5ke.. jq apibudina nuolydis....+) I kvadrantas (+.-) (-... +) 3 i A: (-3..3 pav..| ) o.. PavyzdLtui...Tiesioginqpriklausomybg tieseyra leigiamonuolydZio..-) atvejai 1.....nuolydis.... 2002....: V.) i5reiSkiantl ir apib[dinarnaneigiarnunuolydZiu'. 1 t 2 -.. analizuojarname II kvadrantas (-.---? Ar (3. Kreivds nuolydis bet kuriame nurodytame ta5ke (incline of curve at any point) . 1... Ekonorniniqkintamqjq ivair[s priklausornybes Apie paklausos ar pasiilos elastingurnq pladiau 2r.Snie3ka ir Mikroekonornika....tiksliau Ekonorniniusrei5kinir"rs.2) 3 kvadrantas IV kvadrantas (+. pavaizduota paklausos tiese AB parodo tarp atvirk5tinEpriklar...tai liestinds.pavaizduotus tiesdmisar kreivernis... p { ? _ 7 5 I kt 22 ....4 pav. Kaunas:Tcchnolosiia.rsomybE prekesX kiekio (Q-) ir Siosprekeskainos (P..

PavyzdLrui. Vadinasi. UZsienio Makroekonomikos analizuojani rei5kiniai juntami kiekvieno rnustl kitirnas irnonegyvenirneivairiausiaispoZi0riais. didejirnas. o kainq atvirkSdiai.2. kad kiekvieno prezidentopopuliarumasdideja ekonomikos pakilirnq laikotarpiu ir krenta nuosmukio stadijoje.o ekonotlikos bfisena labai paveikia rinkimq rezultatus.Visq Salies svarbus jos biudZeto goja Salies garnybos apirntis.sutna" arba . 3. Darbo na5umo Palfikanqnorrnoslygis. iSskyre veiksnius. ValstybesbiudZetobfisena. prekybos busena.visuma".lstorine patirtis rodo.kad prezidentq gana tiksliai. Ar prezidentas i5kele savo kandidathr4 pirnq kart4.. Pastoviaspajan-ras gyventojqgyvenirnolyg[ s4lykainq lygio kitirno tempai. Ekonornik4 kaip visurn4 apibridina Sios pagrinclines charakleristikos: L 2.Feieras. remdamasis istoriniais faktais. Kitaip tariant.1.macro" kilqs i5 graikq kalbos LodZio. darbopaklausos se s4lygoja naujai 1 darbo rinkq ieinandiq ir darbo ie5kandiq gyvenlojtl gaunantietnsgyventojams ypac isidarbinirno galimybes. Ekonominiq procesil poveikis ypad aktualuspolitikai prezidentorinkimq metu. metiniaiaugimo ternpai. reiSkiandio . lygis. bu.. s4lygoja Salies ekonornikos busena ypadreik5rningos politindse problemos diskusijose.. prezidentorinkiruq rezultatus: s4lygojandius l. 2. 23 .1. per rndnesius Se5is Pajarnr4 lygio kitimo tendencija pastaruosius prieS rinkimus. j4 maZina. kad pajarnq didejimas s4lygoja valdanciosios partijos pergalg.nagrinejantiekonominEsisternq j sustarnbintusos sektorius. kad rnakroekonomikos Praktika parodd. 4. Pavadinimas.Amerikiediq ekonomistas Rejus galima numatyti rinkimq rezultatus Feieras(Ray Fair) teigia..valstybes busena. Makroekonomikos objektas ekonotlikos Makroekonomika (macroeconomics) kaip visurnqarba disciplina. 6. Tuomet ekononrini politika tampa svarbiausiukriterijumi svarstantkandidatfiras. ValdZiojeesantipartija. R. 5. palukanqnomros lygis ir pan. l N e d a r b oy g i s : Bendrasiskainq (infliacijos) lygis. 3.valstybdsskolos. ar pakartotiniarns rinkimams.i5 tiesq 'fodel nenuostagyventojqgyvenimolyg[.didelis". [vertinusesameekonominqsituacrjrl Salyje. makroekonornikasusijusi su ekonomikos .

uZimtr'tmas 3.oi laiio veiksniui.ii.11ika PavyzdZiui. Jai bfidinga nernaZa Rinkos ekonomikos tr0kurq: (monopolizrnas). Socialine Sie trukr. ar bfitinas Salinti isvardytus ekonominessistemos. mikroekonornikai.4.ktno.perbrangls" ekonourikai. NevisiSkas pasiskirstyme' pajarnq nelygybe 4. labai svarbu isanalizuoti seimr1 nustatant nun'r. visutrr4. politikos knrejarnsivertinti lvairius politikos variantusbei sisterna n6ra ideali.. AnalogiSkai veiksnius: norint jr'rosnustatytt' apimti sqlygojandius apib[dinti ir investicijq Todel nakroekonon. minirnizuojandiq galirnaimtis priemonir-6 prognozes ekonorntnes audrq gali tinkarnaijai artejandi4 nustatQ (Panasiaikaip jureiviai vanclenyne: galima pasiruoiti. principopaZeidimas konkurencijos l. analizes tikslas . tur6tq Tadiau ekonomikos teorijoje n6ra vienareiksmiskosnuostatos' kas ar pati rinka.rmaireikalauja tam tikro rinkos mechanizmokoregavitno. yra gali padaryii diclelgZal4 tocleleksperimentai .]akro. galirna blsimojo vartojin.. juos prognozuott. Pinigqkiekio cirkuliacijoje (nedarbas).Kainqctidejirnotempqkitirnotendencijaperdvejuspastaruoslus rnetusPrieSrinkimus. padidejirnas 2. Sis prezidento rinkimr4 rezultattl nustatytno principas prakti5kai pasitvirtino.bet ir flkio raiclos prognozavimas Prognozavimasyra b[tinas. analizuodama ekonorrrikE kaip kuri nagrindjaatskirq tikiniq vienetq veiklE.l ukio vartojimo veiksnius. arba guti-u 24 . Laisvosios (infliacija). Makroekonomika.. o n t r o l i n i a ie k s p e r i r n e n t ap.ro ir taupymo apimties sprendimus.iu. Galiausiai ga'ti teorinius n i K a p i b e n d r i n a r n i . glaudZiaisusijusios. ypatingq praktiniai duomenys teoriSkai . Makroekonomistai analizuoja Salies kaip visumos ekonornini deuresl vystym4si. lygina su kitll Saliq ekonominiaisrodikliais. rodikliai kacl makroekonornikos rezultatai strktrrialni t"igti. nuostolius. . Makroekonomikos nagrinejami reiskiniai ir procesai strsifonnuoja sqveikarrjantdaugybeinamq0kiqirirnorriq.rikos bfitina Zinoti lrnoniq UUii-ojo pletimosi sprendirnus. yra kintamqjq suma. nes turint palyginti tikslias tobr-rlinirnas.defektus": valstybdsreguliavimas. turindios skirtingus savo objektus. s4lygojarnanarnr4[kir4 ar irloniq sprendiruq. bltina atsizveigti i atskirq ekonomikoselementqsprendimus.todelmikroekonomikair Analizuojant ekonomikq kaip vistulq.. nepriestarauja tyrirtto tal ctvi ekonomikos rnokslo ilisciplinos.) Monetarine ir fiskaline politikomis ekonomikos kitimq padedaekonornines Makroekonornistai veikti ir teigiama.a t v i r t i n u n t y s a u j u s Neteisingi sprendimaiSaliesukiui tnakroekonomikainebldingi' sprendirnus.ir neigiamalinkrne.ne tik ekonominiq procesll Makroekonornines bei ekonorninespolitikos aiskinirnas.

ir makroekonomistai naudoja ivairius modelius. s4vokqjungimas ir naudojirnas.priimtq mikroekonomikoslygiu. kuriuos vyriausybe keidia.Jos tiriamq problernq ivairovg sqlygoja [vairiar.rsyb€s tikslLl ekonornikojenustatylnasir kontrolis priemoniq. Efektyviosekonomikos pl€trai pal[kanq nonnos.ras padaro daugiau Zalos negu naudos. 3. Kai kurie ekonomistai teigia.l. mokslo teorijrl. vadinarni politikos kintamaisiais. nedarbolygis. Makroekonomika. kad ekonomika turi tunkcionuoti susireguliavirno principu. Palankiosekonornikos pldtraivalstybes 5.skirtingq.arbapolitikos priemonemis. siekiantSiqtikslq. kad vyriausybei nedera . Mokslas. Saliesvyriausybd. skola parodo Salies ukindsveiklos rezultatus: laimejimus arbanes€krnes. siekia pagrindiniq rnakroekonornikos tikslq: l.Kiti ekonomistaiteigia. vyriausybes iSlaidos.vienintelio" teisingo ekonornikos modelio. 1 . 2.kolektyviai vyriausyb€spriirnla strategijaekonornikostikslamspasiekti: tai vyriar. Visi5kouZirntumo.koncepcijr. tinkandio visierns [kio pletros sprendimo atvejarns. 25 . M a k r o e k o n o m i k ai r e k o n o m i n 0 o l i t i k a p Makroekonornikos pararnetrai nacionalines pajarnos. vyriausyb€s subsidijos). Palankios ekonomikos biudZeto b0senos. kadangi bandyrnai sprEsti susidariusias ekonomikos probler.l nagrinejam14 eklektiSku. Toddl ndra .rsius Salies[kio problemr4 lvairove. 3 . pasiZynrintis problemr. pletros. 1 . reguliuodama uki ekonorninepolitika. lvairurnu..valiutoskursai.reguliuoti" ekonomikos.Politikos elernentai. nederandiq.mikroekonomikos lygiu: sudaromi makroekonomikos modeliai sqlygojami sprendimq. Ekonomin€ politika (economic policy) .t. ekonomik4 analizuodama kaip visum4 nagrineja Salies ukio klausirnus. taikyrnas.valstybes biudZeto valstybds b[isena.vadinamas prieStaringq Eklektika (eclectic).. Ekonominepolitika visuometsukeliadaug diskusijq. Fiskalinepolitika ir monetarine politika yra pagrindines priernoncs. kad vyriausybesaktyvi politika maZinant paveiktivisq ekonomikos nedarb4 infliacijqgali teigiamai ir raida. infliacija. Mokejimq balanso pusiausvyros b[senos. vyriausybds naudojarnos ekonomikaireguliuoti. vykdydarna ekonorninE politik4 (mokesdiq nonros. Kainq stabilumo. 6. 4.

2. Kiti ekonornistai. Zernes. Kaip sr"rsidariusiq situacijq vertins ekonomistai?Kai kurie ekonornistaiirodineja. pakankarnos ekonomikospldtros. 3.kadangi b[tent jierns teks ateityje priimineti ivairius sprendimus. trukurno ir Visose pasaulio valstybese ekonominiai iStekliai (darbo. Makroekonomika. per i Centralizr. kad ekonornistqpoii[riai skiriasi. todel labai svarbusi5tekliqpdskirstymo princrpas. 1 . kad valstybes biudZeto deficito susidarymaslabai pavojingas ekonornikos pletotei bei gyvenimo lygiui. 1 . netgi ekspe. kokios ekonominds politikos priernones tarn gali bfiti naudojarnos'/Kiek veiksrninga ekonomine politika. kapitaio). visiiko uzimtumo ir kainq stabilurnobalansavimas yra labai sudetingasuZdavinys. PavyzdZiui. Ekonornistai nepateikia vienareikimisko atsakyrno i iskilusius klausirnus. besirlokandiusturi skatinti ypating4demesiskirti studijorns. kai ialies planuojarnas centroir iStekliusskirstopati valstybe. kaip fikio vystymosirezultalas. glaudZiai yra susijusisu politika. vertindarni susiclariusiil situacij4 daro iSvad4 kad tai nerapavojingabusirnajaiekonomikosraidai. Sloje knygoje pateikiama rnakroekonornind analize atskleidZia v isr.Todel kyla klausimas. vykstant dinaminiamsprocesams. UKIS 26 . yra riboti. Si4 funkcijrl gali atlikti trys pagrindiniaiskirstyrnobLrdai: l. palyginti su visuomenesprekiq ir paslaugq paklausa. Nesutampa teoriniaibei ekonorniniai poZihriai. 3. besireiSkiandias rinkos ekonomikos s4lygomis. E k o n o m i k o ss i s t e m a r j o s t i k s l a i i Ekonomikos sistema (economic systern) pasirinkimoproblerlq sprendimobfidas. EkonomistqpaZir-rros daLnai skiriasi del keliq prieZasdiq: l. 2.ir valstybe. i5 MiSri ekonomika. Rinkoje. Rinkos ekonornika. 4 .r<-rtinai priirntinasekonornikosteorijos paZiflras. tiek ji gali paskatinti ekonomikos pletr4. kokiais atvejais ir kurias [kio sferas valstybe gali reguliuoti. Tai.mokesdiqmazinirnasgali sukelti valstybds biudZetodeficitq.Makroekonomikosteorija analizuojabendrasekonornines problernas. i5tekliLrs kai skirstoir rinka. kuri4 iStekliai patenka rinke.rota komandine ekonomika. Skiriasi ekonornistq socialiniai bei fllosofiniai ir nroraliniaibei etiniai vertinimo kriterijai. Makroekonornika kaip tnokslas pagrindZia ivairiq ekonominiq diskusijq suvokimq ir sprendimq pridmim4.tLl poZi[riar-ns esantvisiSkai prie5ingiems.

nacionaliniu nepriklausomybes siekimLr. 27 . T.kur i5destyssavo garnyb4?lvairus iStekliq deriniai s4lygoja daugelio produktq gamybq. dydZius. optirnalus iStekliq ir technologiiq derinys yra nuolatinio visuomendsvystyn. Kiekvienas is toliau isvardytr4 uZdaviniq yra sudetingassprendimq procesas. pavyzclLiui. Jie prikrauso nuo vertinir-nokriterijq. sie uZdaviniai apima prisitaikyn4 prie nuolat besikeiiiandiLt s4lygq ir sprendimusk4 kiek ir kaip gaminti bei kas suvaftos arba isigis pagarnintasprekes.lengvosiosprarnon€s ar garninius ar baldus'l o kokias spalvinesgamas. rnineraliniq n-redZiagqir pan. Konkredios Salies issivystyrno lygis sqlygoja darbo ir kapitalo istekliq panaudojirnogamybosprocesuose santyk[. Neatsinaujinandiq istekliq(naftos. apibhdinsirne daZniausiai iiskiriamLrs ekonomikos tikslus. Technoroginiai ivairiq prekiq gamybos procesai pasiZyrni sava specifika: darbo imlumu arba kapitalo irnlurnu. duiq.) vartojimas gamybos procesuose yra svarbi istekliq naudojimo problema. kai atskinl visuomendsnariq gaunamq prekiq bei paslaugLl kiekis neZymiai skiriasi. s4lygoja istekliq ir irengimq kiekio bei kokybesderiniusatskirosprekesar paslaugos gamyboje. pagrlstos turirnaisistekliais. 2. rnesq ar pieno prodLrktus. KiekvienosSalies specifines galimybes.aliq ekonomikossistem4 tikslai skiriasi. religrja. bet ir politika. Atskirq !. nepriklausomainuo to. formas parinkti kiekvienanr produktui'/ Daugelis SaliqSias problemassprendZia sekmingai.apimantis desirndiq tfikstandiq prekiq tei paslaugqgamybqbei iq perskirstymtlmilijonarnsmiestr4 kairnq gyventoiq: ir l.-. ir diferencijuotas. Kam atiteks sukurtos materialines vertybes..kai paskirstymas vyksta pagal konkrediqvisuornends nariq inasq i veiklos rezultat4. kas priima sprendimus:ar valstybe.rosi procesorezultatas. ar rinkos mechanizmas. cheminestrEsas vaistus. K4 turi gaminti Salies fikis: grtidusar tiksliuosius prietaisus. ideologija.'.Bet kurios Salies ekonornikos sistema sprendzia tuos padius uidavinius. JAV garnybos procesuose naudojarna kur kas daugiau kapital0 negu darbo istekliq. ar galirna riboti ir kaip jq naudojimq ar yra kokiq nors pakaitq naudojimoperspektyvq? 3. Siuos uZdaviniussprend-Zia visos ekonomikossistemos. Nuolat kyla tokie klausimai: ar teisingai nustatytas neatsinaujinandiq istekliLtkiekis. susiformavusiqir veikiandiq tam tikroje visuonreneje. yra lygiavinis.r. kad kaip tik ivairiapuse stimulq sistema yra ekonorninds sistemosvystymosipagrindas. kaip pagarnintu produkcija bus paskirstytaatskiriemsvisuornends nariarns? problema ne k4 Si pagrindiniai paskirstymornodeliai rnaZiausvarbi negu auk5diau i5vardytosios. Kaip fima gali gaminti produkcij4 kokius i5tekilus ir koki4 technologriE imone panaudos. akrnens anglies. Tikslai gali remtis ne tik ekonomikosefektyvumo kriterijurni.pu. lssivysdiusiq pasaulio valstybiq patirtis rodo.

Sios Salys. Bendrosiospaklausoslygis turi bhti pakankamai auk5tas. PraktiSkaipasiekti visiSko. tuo daugiau pinigq reikds namq ukiams . 4.stabilumas. realiojo Ekonominis augimasreik5rningas tiek. kaip aplinkos ter5imas ir spartfis ribotq i5teklir-1 vartojimo didejimo ternpai. tuo paskolqpakiausamaZds. [r * atvirkSdiai kuo didesnepal[kanq noma.darbo na5umo galimybes.investicijorns.1. VisiSkas uZimtumas (full employrnent) . objektyviai kuri laik6 nesusiradq laisvosdarbovietos. iSskirdamos savo ekonomikossiekius. lSsivysdiusiosepasaulio valstybdse laikomasi nuostatos. kad bhtq galima visi5kai panaudoti gamybos ef'ektyvurno. kuriuos gali sunaudotiekonon-rika. socialind r[pyba ir pan. Zmonds ieSkodarniir nes darbo rinkdarniesi naujq darb4 keidiantis ekonornikos strukturai. priartejusi prie potencialaus produktoribos. 28 .darboj€gos. kad ekonomikos sistemaprivalo aprr.). ISsivysdiusiose pasaulio valstybdse ekonominio augirro tikslas dabartiniLrlaikotarpiu susiduria sr. Kainq lygio stabilumas (stability of price level) bendrojo Salies kainq lygio.kitirnq.SaliesLrkiosugebejimas garr. Ekonominio augimo galimybespriklauso ir dar nuo vienos sqlygosbendrosiospaklausoslygio.r tokiomis problernomis. kad. Palukanq nonnos lygis s4lygoja atskirq bendrosios paklausos elementq . ribotq i5tekliq vartojimo didejirno tempq konkredioje Salyjetikslingumoklausimai. Todel kyla ekonominio augimo. padedatiekti daugiau visuomeniniq prekiq ir paslaugq(sveikatosapsauga. kiek tai prisidedaprie bendro visuomendsklestejirnoir leidZiaZmonemsvartoti daugiauprekiq ir paslaugq. Palanki paliikanq norlna (favourableinterestrale) ekonorniniam augimui palanki skolinamojokapitalokaina.visiSkas panaudojimas visos turirnos darbo jegos (ir kapitalo) i5tekliq. matuojarnokainq indeksu(arba infl iacrjos ternpu). jdgos strukthra nuolat keidiasi.rinti daugiauprekiq bei paslaugq priklauso nuo daugelio kiekybiniq bei kokybinir4 veiksniLl kitimo: gamybospriernoniq. 2. kuo maZiar"r kainuoja skolintis pinigLrs. Tai rei5kia.vartojimui ir fimroms .pabreZia visi5ko uZimtumotikslq.rpinti darbu norindiuosiusdirbti. gamtiniq iStekliqir pan. Svietimas.Simtaprocentinio uZimturrro negalirna. Ekonominis augimas (economic growth) produkto didejirnasper tam tikr4laikq.finnq investicijq apimties ir namq ukiq vartojinro i5laidq. 3.nedirba. Be to.

kai nagrindjamojiSalis per metus uZsienyjei5leidZiair investuojadaugiau negu kitos valstybes iSleidZia investr. Mokdjimq balanso deficitas (payrnent deficit) le5q kiekis. Nesureguliuotarne balanso pusiausvyros paprastai nebIna.rliuojandios paklausosekonomikojelygi ir sudeti. valstybiniq lstaigq darbuotojams ir pan.). Mokejimq balansopertekliussusidarotuornet.e i k a t o s a p s a u g o s S v i e t i r n o . 6. ar toje PrieSingu atvejususidaro rnokejimqbalanso deficitas. ankstesnisekonomikos sistemq klasifikavirnas . Bet jeigu jie yra neZymus. UZsienio prekybos blsen4 parodomokejimqbalansas. Pagrindindsvalstybdsi5laidos.tai valstybdsapsir[pinimasprekdrnisbei p a s l a r r g o n r ils S l e i d o sn a r r j a m i n v e n l o r i u i . DaZniausiai budingas mokejimq balanso trfikurnas ar perteklius.pajarnos)padidina biudZeto trukumas (kai valstybes i5laidos didesnesnegr-r jeigLr valstybes yra bendrqjq paklausq. per Mok€jimL1 balansopusiausvyra padetis.apskaidiavimas. tai mokejirnq yra balansopusiausvyros stygiuspriirntinas. BiudZetoperteklius(kai valstybes iSrnokejirnai pajarnosdidesnesnegu iSlaidos)surnaZina bendr4jqpaklaus4. 5 . I s t o r i n de k o n o m i k o s i s t e m q a i d a r s Netolimoje praeityje ekonornikos sisternos apytiksliai buvo (kaip pirm4lq komunizmo stadijq).roja Salyje. iSlaidos lygios pajamoms.lr prie5ingai. policrlos ir kt. i . Svarbiausia i5vengli nuolatinio disbalanso blkles.priemond. Salyje prekybosir Mok6jimq balansas(payment balance) Salies pasaulioSalirnis per finansiniqsanderiq visomiskiton-ris su tarn tikr4 laik4 daZniaLrsiai metus.kuriuo iSmokejimai vrrSijaiplaukas. Mok6jimq balanso pusiausvvra.) ir transferiniai (senatves pensijosir pan. 1 . regr.ValstybesbiLrdZetas subalansuotas. 1 . Palanki bendrosios paklausos diddjimui valstybrbs biudZeto blsena. PagrindiniaivalstybdspajarnqSaltiniaiSiuo atveju yra mokesdiai. analizuojama kai Salisper rnetus i5leidZia ir investuoja uZsienyjene daugiau negu kilos valstybes pasaulyje rnokdjirnq iSleidZia ir investuoja toje Salyje. skirstomosi kapitalistines socialistines ir Kai Centrineje bei Rytq Europoje ivyko svarbus politiniai ir ekonominiai pasikeitimai. Valstybes biudZetasyra ekonomikos politikos.s ' .5. bendrosios Valstybds biudZetas (State budgel) vyriausyb€s planuojamqpajarnqir i5laidLl s4matafinansiniamsmetams.

lsiki5imo") fomq pasekmes.rkcionavirno mechanizmasypad svarbuspolitikams. Salys kiekvienoje i5skirtoje ekonomikos sistemq grupeje viena nuo Tadiau Sios kitos taip pat skiriasi ekonominiu ir socialiniu i5sivystymolygir"r. 30 . AtsiZvelgiantI rinkos ekonomikosrrechanizmo i5sivystyrno sistemqgrup€s: lygi. Daugejantpasaulyjedemokratiniqvalstybiq.Vakarq" ir.jq ekonomikai tampant vis atviresnei. ypad senyvo amZiaus. lygybes principo realizavimtl visuomendje.efektyvurno surnaZdjirnel netolygr-1 augimq (pavyzdliu1 besivystandiosSalys).y. Be to. Visos Salies ekonomikos ir atskiros [rnon€s fur. i5skiriamosSiostrys pagrindines L (industrinds pasaulio valstybds. Pietq Tradicine pereinamojiekonomika(besivystandios Azijos Salys).apib[dindama ekonomikosmechanizmoveikimo esrnE kiekvienoje visuomeneje. iSsivysdiusios Rinkosekonornika kai kurios Azijos Salys. sqmondje sunkumus..praradoprasmQ. kitais . Visa tai sqlygojarinkos ekonomikosprincipq perimamumq. bendrusekonornikossistetnos klasifikacijosprivalumasyratai.. kad ji pabreZia elernentusir bruoZus. iSugde. t. siekiantiemssumaZinti skurdo na5t4 gali pajamqbei uZimtumodidejirnas valstybdse.. Afrikos. egalitarizrno idejq [gyvendinin-rq. tarpe jq prekyba bei tiesioginds uZsienioinvesticijos (bendrq firmq steigimas. dideja tarptautiniai rySiai. Japonijos ar paiarnq ir Vokietijos atveju). valstybinis ekonornikos reguliavirnas gali sumaZinti nedarbo lyg[. Penkiasde5imtmetq trukgs ekonomikos vystymasis vadovaujantis principais. Kai kuriais atvejais toks isikiSirnas gali s4lygoti ekonornikos efektyvumo didejirnq (pavyzdLitti. frandizeir pan. Naujo tipo pereinamoji ekonomika (Centrinesir Rytq Europos Kinija). besivystandiose SioseSalyse pasiekiamasplediant smulkq bei vidutini verslq kuris savo ruoZtu yra briti skatinamas [vairiq pasauliniqorganizacijq.iskaitantnaujasindustrinesvalstybes). marksizmo-leninizmo dalnai ypad tvirtas ideologines (marksistines)paZiuras. Verslininkystesbei ekonomikos teorijos principq paZinirnasteikia naud4 bet kurioje Salyje visuose firmq veikloslygiuose. ) 3. bei Lotynq Amerikos Salys. kai rinkos ekonomikos sritys yra ribotos. Grupuojant Salis pagal valstybinio ekonornikosreguliavimo laipsni bei tip4 akivaizdesnestampa ekonominds skirtingq valstybes reguliaviuro (.Visa tai s4lygojo psichologinius rinkos ekonornikossistemoselementqisitvirtinimo Zrnonitl.Sie principai gyvybingi net ir tuomet. uZtikrinti visrl Salies piliediq sqlygoti visuotines asmeniniqporeikiq patenkinim4 maZinti aplinkos ter5irn4.Ryt{' stereotipus.).lizingas.

o tai s4lygoja gaminamos produkcijos konkurenti5kurn4 pasauliniurnastu. Pateiksime padias bendriausiasekonomikos sisternq charakteristikas: l.r. su uZsienio konkurentais. veikia lstatymai ir teisinds normos. draudimo kompanijos ir kiti f i n a n s i n i ati a r p i n i n k a iS a l i e sv y r i a u s y b ets k s l a s. Rinkos ekonomika . Si pasaulio valstybes. visuomend labiau suinteresuojamadirbti. Bet tai nerei5kia. ir l. Ekonominiu poZi[riu visuornen€visuomet patiria nuostoliq. 1. apsaugoti vyriausybes nutarimqbei prekybosapribojimq. paslaugq ir iStekliq paskirstymtl siiilo sprgsti rinkos principu (paklausosir pasiulos sqveika). jog didele paklausa tarptautineje rinkoje i5silaikys ilgq laikq ir kad nacionalinds palygir. Ji apinra iisit. prekiq bei fondq birZos. jos viena nuo kitos skiriasi. bei ginanta privaiios nuosavybdsteise.km'iante ganrybos veiksniai (prekes. kai vyriausybd numato. kad Sie principai yra efektyv[s sprerrdZiant problen.ja kokia nors rnonopolija. Tuo pat metu monopolistai. patikirnai funkcionuojacentrinio Siose valstybdse banko sistema. Pagal5i4 teorijq .geriausia" ta vyriausybe.Politikamskartais b[na netgi sunku atlaikyti stambiqbendroviqar profsqjungqspaudimq.Praktika rodo. pasitelkus rinkos mechanizmq. Prekiq.rs tarp lvairirl ekonominiq sisternq. rinkos elementais bei Zyntiu valstybiniu sektoriumi.Tai ypad svarbr"r 1uo atveju. Nors Sioms Salirnsbudingos bendros ekonomikos sistemoscharakteristikos.kiSasi"i ekonornikq. kad vienas kr"rrisnors reguliavimo tipas yra prana5esnisnegu kiti.Siuos skirlumussqlygojavalstybes ekonomikos reguliavimo apimtis bei pobfidis. uZirntum4 ir ekonornin[ augirnq.Modelio SalininkairekornenduojaneZymq valstybds ekonomikos reguliavim4. L Reigano-Teder modeliui bfidingas neZyluus valstybes ekonomikosreguliavimas.Tarptautinis verslas s4lygoja ekonorninius rySir. kurti.ro tarifai kai kuriose naujai susiformavusiose veiklos srityse..kai kurias Azrjos ekonornikossistema apima indr"rstrines Salis (Taivanq Pietq Korejq Singap[r4 Honkong4 Tailand4 ir Malaizijq).ysiiusias rinkus ekottomikosSali. kai susiforrnuo.as.2. ekonomines Be to. Azrjieti5kajam modeliui b[dingos subsiclijosir protekcionrzr.f i s k a l i n e e i r n o n e t a r i n e . ValstybesreguliavimasdaLnais{ygoja atskirq bendrovirl.tai ekonomikosmoclelis. Apibudinsime du rinkos ekonornikos modelius: Reigano-Teder azrjietiSkajl.Valstybinisreguliavimas Siuo atveju padedalabiau 3l . neskatinanti valstybinio ekonomikos reguliavimo. i b politika reguliuoti garnybos apimti..rant bendrov€spranaSesnes. Sakq ar kitq strukturq rnonopoliniq pozicijq stiprejirn4. Ekonomikos sistema. sumaZina monopolizmo susidarymo tikirnybE ir poveiki politiniams sprendimams. paslaugos hei iitekliai) paskirstomi.s. ISsivysdiusiosrinkos ekonomikos sislemos pagristos apibudinamos kaip rniSriossistemos.kuri yra maZiausiai. rizikuoti.gaunadideliuspelnus. jei valstybd nepiktnaudZiauja dideliaismokesdiais. reguliuojaniios verslininlqtstq.

Kuveitas. turindiq naftos iStekliq. Visais atvejais valstybinio reguliavirno tikslas yra nacionaliniq bendrovirl ar Sakq konkurentiSkumo tarptautindse rinkose didinimas. gamybosbei realizavirnokvotoms reguliuoti.Irakas. o ne .Sri Lanka)bei Lotynq Amerikos(Haitis. Saudo Arabija. 32 . Kataras. Siam modeliui b[dinga stipri eksportindorientacija. Svietimqbei sveikatosapsaugq.Gabonas. Organizacijos nariai: AlZyras. Kita ypatybe . Bangladesas. ' OPEK (Organization of Petroleurn Exporting Countries naftq OPEC) eksportuojandiq Saliq organizacija. Del to labai padidejo pajarnos.Organizacija ikurta naftos kainonrs.Salys. Nigerija. auk5tas Azijieti5kajam modeliui bOdingi ir ivainis valstybinio reguliavin.2. Venesuela. Sios apsaugospriernones yra laikinos.Bolivija.Be to.tiek Pietq Korejoje vyriausybdsnustatdnedidelg pal0kanqnormfo skatindamos kapitalo imlius garnybosmetodusbei stambaus verslo. silpnai i5vystyta infrastrukt[ra.Ekonorninis augirnasSiuo atveju pasiekiamasvykdant skatinandi4 ekspofto politik4. Nepalas.1. Salys naftos eksportuotojos naudojasi Sia palankia ekonornine situacija iSvystyti savo infrastrukt[r4 apimandi4 transporto sistern4 rySius. pereinaniios ii naturalinio ilkio ! rinkos ekonomikosbfisenq. Jau ilgiau negu du deiimtmediusOPEK. lSskiriami du pagrindiniai tradicines pereinamosios ekonornikos modeliai: 2. galindio sukurti eksportines rinkas ir sekmingai konkuruoti larptautinese rinkose. didelis uZimtumolygis. SaliLL.Peru. Gvatemala) Salys.vystyrn4si. darbuotojqiSsilavinimas. Libanas. 2.stemos.prisitaikyti prie tarptautineskonkurencijos. Tai tipiikos daugiasanklodinds ekonomikos. Tradicine pereinamoji ekonomika . ribotas pinigq keitimas. Ekvadoras..Sios Salysyra turtingos.ekonomines si. kai kurios Pietq Azijos (tarpejq Indija. 2. PavyzdLiui. Kitos tradicinespereinamosios ekonomikos. Pagrindiniai 5iq ekonorniniLl sisternq bruoZai yra Zaliavq eksportas.organizacija nustato ir palaiko monopoli5kai aukStas naftos kainas. didelis Zerrds [kio produkcijos lyginamasis svoris bei didejantis stambiq valstybiniq arba tarplautiniq bendroviq lyginamasissvoris Salies ekonomikoje.palyginti nedideli rnokesdiai. Afganistanas.ginant" savas bendrovesvidaus rinkoje.kuriose silpnai iSvystytos finansines [staigos. didelis neraStingumas.skaiiiuolarnos vienam Saliesgyventojui.Indonezija. kai kuriais laikotarpiais pladiai naudojami barteriniai mainai. tradicines pereinarnosros ekonornikos modelis. elektros energetikq.pasiiyminiios ivairiu valstybinio ir privalaus ekonomikos sektoritl iSsivystymo laipsrtiu. Paprastai. Jungtiniai Arabq Ernyratai.tiek Japonijoje.ro lygiai.[ SiE ekonominds sisternosgrupQ patenka besirystandios valstybds.Siq Saliq grupei priklauso Afrikos. [kurta 1960 m. pasiZyni dideliu kapitalo kaupimu.

Bet Siemainaivyko nesivadovaujant rinkos ekonomikos principais. reuriasi JJ .u'is Sis susiformavobuvusiose socialistinese Rytq Europos ir Azijos Salyse. ISskiriami Sie du pagrindiniai naujo tipo pereinarnosios ekonornikos modeliai: 3.skirtingai negu administracinds-komandinds privatq sektoriqbei ilgalaikE rinkos ekonornikosvalstybes.ekonontika.2. 1.Sios grupesSalys. Bet Siq Saliqekonomikosvystymuisi buvo budinga didele infliacrja. 3. del maZq ekonomikos augimo temprl jos ypad paskutiniame sunerimusios deSirntmetyje. pasi|vminti didele gamybos specializacija ir plaiiai iivystytu centralizuotu ekonomikos regttliavimu. susikln-rsios buvusiosSovietq S4lungosteritorijoje. Starnbios Lotynq Amerikos Salys . Administracine komandind ekonornika pasiZyn-rejo pladiai i5vystytais mainais. pagr[stais auk5tu gamybos specializacijos lygiu. valstybes.yra naujas istorinis bei ekonominis fenomenas.Sis modelis apima Centrines bei Rytq Europos buvusias socialistinesSalis. pladiai naudojandios reguliuojamos rinkos ekonomikos mechanizrn4 (platq centralizuotq reguliavimq ir politikq ribojandi4 vidinE ir r"rZsienio konkurencij4).kr. b0tinos naujos administracines teisinesinstitucijosbei specialistai. Toddl ekonomine politika.paklausosstruktlra.imoniq ekonomind veikla. Jie buvo centralizuotaiplanr. Kinrja).2.rojarni vykdorni.turi susiformavusi ekonornikosfunkcionavimo patirti. Pagal gautus duornenisapskaidiuojami ekonomikos ivairfs statistiniairodikliai.be to. bet kurios vis pladiau bando naudoti rinkos mechanizrnil prekiq bei paslaugq paskirstymui.1. sudarindjamuose vyriausybes. kainos nustalomos ir penkmediqplanuose.3.prekybos. bankininkystes sistema bei kitos finansinds institucijos. DaZniausiai.2. (pavyzdZiui.taip pat Lotynq Arnerikosvalstybds. Pagrindiniai makroekonomikosrodikliai Makroekonomikosspecialistaisavo darbe pladiai naudoja statistikrp. gaunamosjq pajamos. vertindama ekonominius reiSkinius ir taikydama ivairias vyriausyb€s ekonornines priernones. savaranki5kas taip pat kai kurias Salis. perejimo tipas. kainq lygis ir pan. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOSRODIKLIAI EKONOMINS POLTTTKA IR 1. uZtikrinandios efektyvq rinkos ekonornikosfunkcionavim4 yra silpnai i5vystytos. Buvusio centralizuotovaldymo ekonor.nikos sisternos. ir turintys naujLlprekiq bei paslaugqgamybos. Kiekvienoje Salyjenuolat tiriama atskirq asmenq.rinkotyros ir pan. nusakantys b[sen4.valstybes. fndZiq. Sio tipo ekonomikos sistemai priklauso Salys. Naujo tipo pereinamoji ekonomika .1. isiklrusias buvusios Sovietq S{ungos teritorijoje. kuriq ekonornika ir dabar valdorna i5 centro.

labour force) . 3. y. . kai visi galintys ir norintys dirba. 2.l) i=l vidausproduktas. * i-osiosprekiq grupdsprekiq kiekis. 2. Zaislus ir t. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai yra Sie: l. q. . Ekonornikos poZiuriu darbas . Darbo j6ga (LF . .rinkos kainas. vnt.Lt. prekiq kainos. rinkos kainq suma vadinama bendruoju vidaus produktu (BVP) (gross domestic product.prekiq grupiqskaidius.) rinkoje subendravardiklina Salies gamybos apimtis apskaidiuojama.sudejus visq prekiq ir paslaugLl. bei atliekantyskaring tarnyb4. 1. iskaitantdirbandiusfikininkq lkiuose. Nedarbolygis. neturindiqdarbo irjo ie5kandiq. Gaminiq ivairov€ Salyjes4lygoja nacionalinesgarnybosapimties nustatymo problem4 todel natfirine prekiq bei paslaugqvisuma visos Salies baldus.visi sulaukg darbingo (16 rnetq)uZimti gyventojaiir bedarbiai. darbingq Jq ..makroekonomikos specialisttt pagalba.bet ir jo socialin€spadeties. Saliesgamybosapirntis.Todel tiek atskiras asmuo. per Visq galutiniq prekiq ir paslaugq.Saldytuvus. per pagarnintr4 tam tikr4 laikotarp[(paprastai metus). bedarbiq. vaistus.tai ribotq i5tekliq panaudojirnasgarninant prekes bei teikiant paslaugas. obuolius. Bendrasiskainq (infliacijos) lygis. 2..Yra ir t.t. visavertiSkurno ir pasitenkinimo savirni pagrindas.pagamintqSalyjeper tarn tikrq laikotarp[ (paprastai per metus). n . Darbas yra ne vien Zmogauspajamq. Trumpaijuos aptarsime.GDP).bendrasis i :1.tai dirbantys visrl UZimti nuosavybes fonnq imondse.employed) . duon4 mastu netenkaprasmds. Lt. tiek visa visuomend laimi. P1 i-osiosprekiq grupdsprekdskaina. naudojant Salies ekonornikos iSteklius. [staigose ir organizacijose. amZiaus gyventojai (E . BVP .Visas prekes (irengimus."r'' (l. Darbingi gyventojai ne visuomet turi darb4. BVP= f t.

uZimti gyventojai.atvirk5diai. U. uZsiregistravg gyvenarnosios vietos darbo valstybineje darbo birZoje kaip ieSkantysdarbo ir pasirengg profesiniammokymui.: E .. sk. Zm. bet darbo nerandandiostinkamo darbo.tai nedirbantys darbingo amZiaus darbingi asmenys.tai vieno rei5kinio dviejq b[senr-1 Indeksas (index) palyginimo rodiklis. Tod6l. Bendrasis kainq lygis (gross price level) . be to. kitos . 3. Kainq indeksas (P .darbojega. 3 ) . kaip kainq visiemsopausklausirno.unemployed) .Bedarbiai (U . sk. santykio su visa darbo jiga procentindi5rai5ka. Realiame gyvenime kainos nuolat kinta: vienos prekes brangsta. 35 (1 . sk. tame tarpe JTO specializacijoje Tarptautineje darbo organizacijoje. nesimokantys dienindse mokymo istaigose. % (1. augirnas.. Tikriausiaindrasuddtingesnio. Todel gamybos apimties kitimo analizd glaudLiarsusijusi su nedarbo lygio svyravimq tyrimu.Zm. nustatomas. . U .tai vidutinis pasitelkuskainq inclekszl.nedarbolygis.2) Trumpalaikiai nedarbo lygio svyravimai yra tiesiogiai susijE su ekonomikos raida: gamybos apimties maZdjimas sukelia nedarbo lygio didejimq o gamybosapimtiespadidejimas.unernployment jegos. Sie procesai r.esamqjqmetq kainq indeksas.nedarbo LF .Zm. nustatantkainq pasikeitimq b0tina Zinoti bendrqiikainq lygi. Pladiausiai naudojamas.=fl x l o o% LF dia lygis. rate) . U . P = & x 1 0 0% .yksta netolygiai.Zm. kainq lygis. . sk.maZinanedarbolyg1. tadiau galindios ir norindios dirbti. x100 .pinga.price index) * kainq pokyiiq kaip bazinio esamuojulaikotarpiurodiklis.tai nedirbandios Nedarbo lygis (U. . Nedarbui apibfldinti naudojami ivair[s rodikliai. po dia P . apskaidiuojamas ir lyginamojo laikotarpiosantykis.bedarbiai.

Pt-l L l4 (t. 3) ekonominiusprocesuspalyginti ne tik su praejusiulaikotarpiu (lyginantlaiko atZvilgiu). prniginio vienetoperkamoji galia kyla. Defliacija (deflation) . Kai kainq indeksas sumaZdjapalyginti str baziniq metrl lygiu ( 100%). 0 . pokydiusper rnetus.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq kai lygio maZejimas.r l) nustatyti [rnonir4ekonorninitl procesq pokydius. PavyzdZiui. turtingiausiose kiekvieniemsmetarnsi5 4) jeigu indeksq reikimes apskaidiuojamos eiles. IRp. bei su nonnatyviniais rodikliais. idomu suZinoti ne tik Lietuvoje pagaminamo nacionalinio prodr-rkto vienarn gyventojui per metus apimti.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq piniginio vicneto pasireiSkiantis lygio pastovusdidejirnas.rrie naudojami kaip lyginarnoji baze. bet ir Baltrjos Salysear pasaulio valstybese. kr. palyginti su lyginarn4ia baze.P11 baziniq uretqkainos. tuomet galima daryti i5vadq. PavyzdZiui. tuomet galima atlikti lyginarnajsjq kitimo analizE.kainq lygis SalyjemaLeja. kaip pasikeite nacionalinio produkto apirntis Salyjeper metus. Kaintl indekso didejimas. galima nustatyti. perkamosios galios srnukirnu.4) tempai.inllation rate) nustator.baziniq rnetq duomenys.. galirna: Kainq indeksr. 2) apskaidiuoti [vairiq veiksniq itak4 ekonominiq procesq pokydiuose. pakitus kainouis ar garnybosapirndiai.lyginamqjq rnetq duotnenys. kad kainq lygis per 5i laikotarpi padidejo. infliacij4 o sumaZejirnas.Kai metq lygi kainq indeksasanalizuojamulaikotarpiu vir5ija bazinir4 (>100%). kuriuos priimta vadinti (faktiniais) esamaisiais .t. kaip lnfliacijos padidejimo tempai (lR . Inlliacija (inflation) . P1. rodo prie5ingai defliacij4.esamrjqmetrlkainos. I .infliacijospadidejimo .tuomet. p i g y v e n l o j qi S l a i d q r e k d r n sr p a s l a t r g o n rs i g y t i a r i r r v e s t i c i n i t l i i5laidqir t. lRo.t. PavyzdLiui. galima apskaidiuoti Salyje pagaminto produkto apimties. bet ir su kita valstybe(lyginanterdvds poZihriu).ni kainq procentinispasikeitimas: = Pt-Pt-t xl00%.

2. kuriq negali uZtikrinti rinka.P... naudojant tam tikras politikospriemones arbajq derinius. PavyzdLiui. nes jie i5rei5kia paZi[ras i tinkarniausi4 pajanrq paskirstym4. Ekonomin€s politikos tikslai (goalsof economicpolicy) kiekybi5kai i5rnatuojamitikslai.t. gamybosveiksniq paskirstymas" t. .0yo per metus. tikslamssudaroma Suformuluotiems Demokratinese visuomen6se Sie tikslai nustatomi ir ekonourtne politika vykdoma per rinkimr4sisternE. problernos pladiau analizuojamos 10.Tikslai.0 "/o per metus. kiekvieno i5 Siq tikslq kontroliuoti infliacij4 subalansuoti priklausornainuo to.rs. Ekonomindspolitikos tikslai. infliacija * 2. makroekonomikos 1.5) lRj. vykdymq. kuriuos galiausiai nustato vyriar"rsybd. taip: lnfliacijosdidejimotempainustatorni . . negali bIti ekonorninds leidZiantiskontroliuoti jo 2. . ) l . balsuojantuZ tam tikr4 partijq.o t r ^ J. kokiq paZiurq parlijos atstovai igyvendinimas skirtqsi yra dorrinuoja vyriausybeje. P. kurias gali i5sprqsti ir politikos tikslar. I I ir l2 skyritrje. . Todel tokios fonnuluotds. . Ekonominds politikos tikslai igyvendinarni. politiniai ir norminiai.-1 praejusiolaikotarpiokainos. svarbiausios Ekonominis augimas. nedarbas. padidinti ekonominio augimo tempus 1.infliacijosdidejimoternpai. kai politines partijos turi tuos padiustikslus (pletoti ekonomikq maZinti nedarb4 mokejimq balans{. . priemon6sir problemos politikosruo5imas reikalauja tiksliai nustatytisiekianrus Ekonominds tiksh.visuotinevisq Saliesgyventojtl g e r o v e " . sumaZinti nedarbo lygi 2. Tikslas turi buti kiekybiSkaiiSmatuojarnas.. e f e k t y v u s pati rinka. tiksline funkcrja.2. e f e k t y v i o s r i n k o s e k o n o m i k o sk u r i m a s " .kaip pavyzdliui. dia =Ixl00%: pt I (1.esamojolaikotarpiokainos.siekiantpadeti atskiromsgyventojq grupemskitq Zrnoniqgrupiq sqskaita. kuriq negalirna realizuoli rinkos mechanizmu. Todel tikslai yra ivairiq politiniq pallrjq diskusijq objektas. politikos tikslamskelian-ri reikalavimai: 5ie Taigi ekonomines Tai gali b[ti tik tokie tikslai.Netgi ir tuo atveju. ekonomines l.

Valstyb6s biudZetind politika (budgetary (governrnent) policy) vyriausybes rengiamas bei realizuojarnas priemoniq planas. Tarkime.. sutrurnpinimas kilEs produktu) arba gaunarnomis I Siuolaikines ekonornikos politikos teorijos pagrindus parenge 2yrnus olandq (Jan Tinbergen). pajamtl santyk[reguliuoti makroekonominius .nekontroliuojarnq garnybos apimtimi (bendruoju vidaus produktu arba bendruoju nacionaliniu yra pajamomisir ZymimasY. taikydamabet kuri4 reguliavirnopriernonq.toddl.vyriausybesnustatytq politikos tikslq vykdymas tarr tikrais politikos irankiais. Vyriausybe.elementq.o tiksline tunkcla susidedai5: k . Tikslines funkcijos sudarytuasprocesas. Tikslasbendriausia veiksniq. r b i u d Z e t i n d n o n e l a r i nie v a l i u t i n e o l i t i k a ' . kuriornis valstybe keiiia bendrajq paklar"rs4 maZindama ciklinius gamyboskitimo svyraviurus ir siekdamavisi5ko uZimtumo. os fi nansines Kiekvienos i5 Siq politikos priemoniq poveikis bei jo efektyvumas yra konkretus.rinkos fonna iSreiSkiamas vyriausybes.kaip ir kadaji prades Nd viena politikos priemond neveikia tikslrl tiesiogiai.ekonorniniq.visun-rapriernonitl (1'rnlr. funkcionuojandioje pagal rinkos ddsnius. kad tikslai sufotmuluoti ir i5matuojami.Ekonominds politikos priemonds (means of econoutc policy) . 38 .rliuodalna ekonomik4 gali naudoti vienas ar kitas politikos priemones. Fiskalin0 politika (fiscal policy) . TikslLrs ir priemones susieja kiekybiniai santykiai. Monetarind politika (monetarypolicy) .Saliescentrini<-r banko politika.Tikslai ir politikos priemones veikia tik toje padioje ekonornineje sisternoje. Tinbergenas Nobclio prernijoslaureatas Janas ekonorristas. kaip fiskalin€. regr.vyriausybdi5 veikti. leisinitl Valiutind politika (currencypolicy) ir organizaciniqpriemoniq bei formq visuma. kuriuo siekiama per biudZeto i5laidq ir procesus.ekonomin€spolitikos priemoniq ir n . ankstoturi numatyti.s . valstybes p r. susijEs valstybdsekonornikosstrategijosfonravitntt ir su sudetingas atitinkamqpolitiniq sprendimqpriemimu. kuriti naudoja centrines bankq ir finansq [staigos bei tarptautines organizacij valiutiniq santykiqsrityje. DaZniausiai naudojami tokie lrankiai.1 natnq ukiq apmokestinimosistemabei vyriausybes ir i5laidq politika. kuria siekiama igyvendinti vyriausybes ekonominius tikslus pinigq kiekio ir (ar) palfikanq nom]os regr"rliavimo budu.

.rodantis vieno rezultatinio kintamojo dydZio priklausomybg nuo kintamojo poveikio. . . ... . priemoniq ir rnultiplikatoriq ana\izet...leinandios" rinkos sistem4. i 6xj dia (1.veikiandios kurios nors ekonominds politikos kintamojo pokytis. pavyzdLiui.derlius. Ji parodo valstybinio ekonomikos 1 reguliavimo veiksmingumq ekonominespolitikos priernonds.. reali4 politikq reikia sprqstikonkrediasproblernas. k) yra daugybes znfunkctja: zt.. kito. \ 2 1 . .i5 anglq kalbos ZodZio . amerikieiiq ckonornistas 39 . poveiki ekonominds politikos tikslams . Ayi m . Multiplikatorius (rn . (1 . yra tarsi valstybinio reguliavimo filosofrja. x.. Vyriausybei. vadinarnajai Ekonomind politika tik padiais bendriausiaisbruoZais parodo kaip pasiekti pageidaujarnqtikslq. Rengiantbet kuriq valstybingprogramEdidelis demesysskiriarnas triadai: tikslq... .x .. ji sqlygojandio..Tai bus analizuojama Multiplikatorius apibudina ivairius tikslus ir ekonominds politikos priernones. tolimesnese rezultatui.7) AY. s) poveikro tikslui Yi ef'ektyvumE parodornultiplikatoriusrn1. o ne politikosprietnones.. politikospriemoniq . a ) dia vidausproduktas.koeficientas. . lvairiq politikos priemon€slabiau tinkamos reguliuoti kad.bendrojovidausproduktopokytis. ekonomikostikslams daugeliu aivejq Valstybespoveik[ siekiarniems apibhdina multiplikatoriq sistema.yield" .rnonetarines infliacijos didejimo tempe negu Salies biudZeto politikos priemones.bendrasis Politikos priemon6sxi 0:1.kaip vystyrnosi temose. Nustatyta. o ekonominio augimo stimuliavimui tikslingiau naudoti fiskalines.multiplier) . . A\ . monetarinds I Pinnasis ekonomikos politikos priernoniq efektyvurno problernq iStyrincjo RobertasMandellas(RobertMundell). . i= . ir rinkos kintamqiq (kai i:1.. Tuomet bet kuris tikslas Yi x1. .z . 6 ) Y i : f ( x 1 . .. Y . .ruoSiant politikos priemoniq efektyvumasyra skirtingasr. .

geresni rnodeliai apimaiki l0 tfikst. norint nurnatyti b[sirnuosrr:s ekonomikosposlinkius. Barometrin€sprognozds.t. Pinniausia siekiama kuo tiksliau sudaryti uZdaros ekonomikos bendrosios paklausos rnodeli. priimdarnasprendimus. apklausos apie galimq i5laidqapimtis. netiriant prieZastiniqry5iq tarp kintamr. menesinis pajamq kitirnas.galima taikyti ivairius prognoziqmetodus: l. Sociologiniaityrimai.taikornaanalize. Norint prognozuotibendrasekonomikosir rinkos s4lygasreikalingi: t . pavyzdZiui. blsimqlq bendrr. Apklausos technik4 naudojantis interviu arba pa5tu iSsiuntinejant anketas ir apklausiant varlotojus bei investitorius apie b[simuosius pirkimo ketinimus. bet ir Ekonomistqtikslas. norint keli apytiksliaiapskaidiuoti bfisimas i5laidas.kintamLgq Norint ivertinti b0simasekonomikossqlygas..universalinirl pardavirnq apimtys. Siuo atveju.mokesdiaiir t. asmeninir4 parduotuviq materialiniqvertybiq atsargqpasikeitimai. Tikslesni. Ekonomikos prognozavimas procesus. investitoriqinvestavimo ketinimusir pan. tEsisir ateityje.ivertinantirodikliLlkitim4 ir ekonornikosdesnius.irengirnq [sigijimo iSlaidos.ivertinamosvyriaLrsybes i3laidos. 2. analizuojarnas ketvirtinis bendrojo nacionalinio produkto kitimas. parametrq.2.ne tik analizuotiekonomikos prognozuotiperspektyvil. kuriais galima nurnatyti naujq gaminiq paklaus4ir t.naudojamadaugiau kintamqiq.. naujq statybq. Ekstrapoliacijos metodus.1. naujq uZsakyrlq apimtys apdirbarnojoje pramondje. rerniasivyriausybdir verslininkai.t.padedandios nurnatyti b[sirnqjq ekonomikos kintamqjq vertE pagal dabartingvertg tam tikrq statistikosskiriarnqjq. 2 . Tobuli matematiniai rnodeliai.jog istorinesraidos kryptis.teigiama.3. b[dinga praeidiai. vafiotojq pirkimq. kuria.pavyzdLiui. Siuo atveju prognozes grind'Ziarnos nedideliqvarlotojq grupiq (pagal kurias nustatomasdaugumos vartotojq poZiLris i naulas prekes) arba dideliq vartotojq grupiq bandomosiose rinkose pirkimo rezultatais. kai. Siekiant sLrdaryti tikslesniusrnodelius. Sudarytqmodeliq apskaidiavimui butina tobula kompiuterinetechnika. Tuo padiumetu sudaromi galimi variantai.jq. 40 . Eksperimentiniusmetodus. Causls ir tikslris statistiniai duomenys. 4.l Prognozavimas (forecasting) ekonomikos ir rinkos sqlygrt nurnatylno sistema. 3.

). makroekonomikosprognozds modell. nustatant nepriklausornus kintamqli.rdoja subjektyvhs. c . Y . ji susiejamasu Sio gaminio kaina (Pa) ir gaunamotnispajamontis (Y).metodaiprognozuojant . af . tod6l prognozuojantvisuon. rodandiqvisus ar bent pagrindinius prieZastiniusrySius.skirstorniI kokybiniusir kiekybinius(Zr.iSanalizavus prieZastiniaisrySiais. todel ir prireikia daug lygdiq.Kokybiniai.pagal kuriuos sudaromi patikimus.Jos padeda i5siaiSkinti. Ekonometrijos metodus. Kiekybiniai metodai analizuoja objektyvius ir praejusiolaikotarpioduomenis. Ekonometrijos modeliai lygdiq fonna sujungia kintarnuosius. kintamqjq dydZius.rriems bhdingasnuolatinis ry5ys su Siaisekonomikoskintamaisiais. Ne vienas prognozavimometodasneduodavisi5kai tiksliq rezultattl. kadangi nepriklausomi kintarnieji vienoje lygtyje yra veikiami kitq kintamqjq. bet daZniausiai kelios ar keliolika lygdiq. Tuomet: Qf:u+bxPe+cxY. koki4 ltak4 paklausos sElygrl pokydiai vienoje pramondsSakojepadaryspaklausosir pasiDlossqlygomskitoje. pajamos.q nuojaut4 nuomonQ ir pan. kintamuosius. numatandius busimuosius ekonornikos kurie su jais susijE kitus kintamuosius.ret Prognozavimo metodai priklausomai nuo to. 1.. 5 .tai kapitalo investavirno ar naujq statybq planai. su ja Sakoje.regresijos Ekonometrijosrnodeli gali sudarytiviena.rodandiospramondsSakqsantykius.jautrid' informacij4 (darbr.).kai pasitelkiamosi5tekliq ir produkcijos apimties lentelds. arba nar. Remiantis kokybiniais metodais.kr. Sprendimai daromi. l5tekliq ir produkcijos apimties metodus. a.gaunamos koeficientai. b.nustatantbusirn4 A gaminio paklausos kieki (Qf ) . prognozes galirna sudaryti per trumpesnilaikq.A gaminiopaklausos Pa-Agaminiokaina. kokia informacija jie remiasi. PavyzdLiui. parodantysekonomikosveiklos ar prekiq paklausosnurnatom4 kitim4 ateityje.daZniausiai atitinkami modeliai. susijusioje. o . dia kiekis. Svarbiausi skiriamieji . naudojam4 DidZiojoje Britanrjoje bDsimajam ekonomikos veiklos lygiui numatyti sudarodaugiaunegu 600 lygdiq. Visi prognozavimometodai yra ekstrapoliacinio 41 .veikianiius priklausorn4 Pavyzdiziui. kuri reikia numatyti. reikia numatyti paklaidosribas.roto.5 pav.

kiton.juos tikrinant vieno ar kito budo patikirnrrmq' galirnanauciotiir kartr. sLrrinktai5 [vairiq vaclybininkq' pardar'6jq' ekspertrl (vartoiojq apklausa. dalims). kad jis dr'ros toddl neverta Jii pagrindas. ne.tr gautos stebint vienq rei5kinio dalf i3plediamos pobficlZio(t.u. Nustatant tokiq ekonorniniq lygtl ar lyeiiq sistemq' rocliklio rnatemalinE tendencijqreikia sudaryti "Prognozavit".-'itiekkokybiniai.rotnonds).iidabartiniaidesningumai prognozavtmas) Tarpusavio ry5iq radimo metodo (asociatyvusis ir darandiqitak4 ekonorniniams susijusiq uienusur daugiar.a tikslusmokslas. grindZiamas nuotnonttnts' Saltiniq intbr'racija Sio.retodus' aiSkinamuosttts' sekq analizd) ir pagal laikotarpiq cluomenis (duomenr-1 PraktiSkai tarplrsavio rySit1 radimo metodus (asocialyvus prognozavimas)' n"udo.skirstorni i prognozavimo n.5pav.nustatorna procesq Vystylnosr rodikliams kintamLiq.r.".subjeklyvi.r esmd.1u. Kokybiniai metodai apirla prognozes. sprendimtls' problernrl visq iSkylandiq Prognozavimonretodai Kok-vbiniaimetodai Nuotnondtnts grindZiarri uretodai Kiekvbiniai metodai Duotnenqsekq analizc NaivusispoZiIris vidurkiai Slankieji Asociat-vvus prognozavitrras ticsinc Paprastoji a regresij regrcsine Sudetine analize Ekor-rometrir-riai rnodeliai Vartotojq aPklausos Pardavejqnuotnone Vadybininkq ir personalonuolnonc Eksponentinis iSlyginirnas Duomenqsckos iSskaidymas Kiti rnetodai prognozavimolnetodai 1. aclministracijos' nr.-.rs pagal prad'lttstt'1 Kiekybiniai .jq valdymo leisingus tikitis.tiekkiekybiniaiprognozavirnonretodai. ytn ivairrq sprenclimq pri6mimo ir . prugnords esmd . i5vaclos. Pagrindiniar A' . esme Prognozavirno pagal praejusitl laikotarpiLl duomenis kintarr-rojoct-yozioreik5mes-numatymas<larantprielaid4kadkitidydZia perkeliami ateitl' i nekis.y.

) .).). ar atskiriemsSalies pradedasuvokti visq ekonorninigyvenimq o dabartiniulaikotarpiu."' Scholastike (XIl :.) Katonas (234 .f [rpto.XIX a. nuo XVlll a.cs.149 m. Naujqiq amZiq ekonomindmintis: klasikinepolitin€ ekonomijair jos kritikai (Xvlll . pr. tinkarnil tik lkio atvejarns tikslams. ) C i c e r o n a s( 1 0 ( r. pr. keinsizmas. uZuomazgos 5. (XV . KrikiCion!lkaqis frornU ligyas '' (X'XUaJ. Ekonominds mintis (V a. pr. Kr. ) a.'-: . p r .monetarizmasir XX a.322 m. e. 1. II puse.6 pav. 2.'.1.). Kr.ekonomikosteorijos Siuolaikin6s 1.I a. teorija.XIV a.apibendrinimu.4.XVIII a. Antikos ekonomine 3.tautq gkiinbmin€r paZi6ror ANTIKOS EKONOMINE MINTIS Scnov€s Graikijos eLononrini mintir ( Ksenofontas 430 354m. teorijos (XlX a. Kr. Ekonornikos mokslo raidoje galirna iSskirti tokias stadrjas(Zr. ekonornikos ll pusdsnaujausios E K O N O M I N E SM I N T I E S P R I E S ] S T O R E senov.: Krnonqtcis€r :: : (kanontninkai) (XIl r XlVe) m i n t i s( X V . taut. Ekonomikos mokslo raidu Ekonomikos mokslas.suteikiajarn vis glaudesnitatpusaviosqrySlir tikslurnq. . Ankstyvqjrl ir viduriniq amZiqekonominemintis (ll . pr. mintis:marZinalizrno 6.4 3 m . klasikines politines ekonourijos n-rerkantilizrnas. p r . K r .ilgq 1aik4buvEs teiginiq ir patarimq. m.). ) Aristotelis (384 .XX a.) V a r o n a s( l 1 6 2 7 m .4.jI nuolat pledia.X \ ' l a .XlV T o n r a sA k v i n i e t i s ( 1 2 2 5 1 2 7 4 43 .2.). K r . Velyvqjq viduramZiq ekonomine mintis: ankstyvasisir velyvasis fiziokratq teorija.2. iki mintiesprieSistore l. ) NlINTIS AMZIU EKONOMINE ANKSTYVUJU VIDURINIUJU IR Ankstyryosio5 krilisiionybds ckirubnidt mihtii {lI :Xl a. Siuolaikindekonomine neoklasikineKembridZo mokykla. K r .istorindmokykla. Klasikin€ ir kitos svarbiausios 1. 4.. p r . (seniausieji Antikos laikai).l pailurcs gkonominis. Senavis lndlj0s.) P l a t o n a s( 4 2 7 3 4 7 m .).

. (I F.1 8 .1 6 4 1 ) Antuanas de Monkretjenas (1575 162l) Z a n a s B a t i s t aK o l b e r a s( 1 6 1 9. Z a n a s B a t i s t aS e j u s( 1 7 6 7 I t t 3 2 ) . { 2P.) . .P j c r a s B u a g i l b e r a s( 1 6 4 6 . T D Z o n a sS t i u a r t a s M i l i s ( 1 8 0 6 l t l 7 0 ) K l a s i k i n d s p o l i l i n f s e k o n o m i j o sk r l t i k a l X t X a .I V I I I Viljamas Poti (1623 1 6 8 9 ) . S.Ro5eris 817 1894) 1 K .) l-ransua Kene ( 169.1 6 8 3 ) Fiziokratqteorija (XVIII a.H. S .Sen-Simonas .Engelsas820 I 895) .XtX a.l 7 8 l ) T a. ..Listas A. o m a s R o b e r t a s N { a l t u s( I 7 6 6 .. rornantizmas ) (i 7 (s L .Hildcbrandas 1878) (1760 H.) Utbpinis gocializmas (1789 1846) F.litin0 konomija (XVIll . P r u d o n a1 8 0 9 1 8 6 5 ) Nlarksizmas ( K. S i s m o n d 1s 7 3.) ( T o m a s N { a n a s 1 5 7 1. Z . Vdlvvasismerkantilizmas (XVIII a. O v c n a(s 7 7 l 1 8 5 8 ) l Ekgnominis.1 177.1) A n a s R o b e r t a s i u r g o ( 1 7 2 7.1 8 2 3 ) .1825).Nliuleris(1779 1829) (1 V.Furje R .1 7 1 1 ) NAUJUJU AMZIU EKONOMINE MINTTS Klasikint po.vELYVUJUVTDURAMzTU EKONOMINE MTNTtS A n k s t v v a s i sm c r k a n t i l i z m a s t X V l * X V l l a . (1772 1837).l\Iarksasl8l8 -' 1883). K n i s a(s 8 2 1 -1 8 9 8 ) (1812 B. I t j 3 4 ) .) K l a s i k i n € s p o l i t i n d se k o n o m i j o sp i r m t a k a i ( X V I I . .) c A d o m a s S m i t a s( 1 7 2 3 1 7 9 0 ) D a v i d a sR i k a r d a s( 1 7 7 2.

Btm-Baverkas K. tl puse XX a.Pareto (1851 1926) K.Komonzas ( 1 8 6 2.S.I 866).R.Diupuji (l 804.Nlengcris ( A. J .g*HljT|su:ltono Marlinali2mo teorijos pirmtakai ( 1 . V. Knapas ( 1 8 4 2 -1 9 2 6 ) V.Vikselas mokyklossusiforinavimas altrasis Nioktasikinis ekonqmikos.eemberlinas 899. i Vokieliq mokykla G.stuolatrtNl.1877).Valrasas 83. + 8 ) .1926).l 9 ' 1 5 ) V. (amerikiediq istorjnOmokykla)' T. S .Robinson I 903. : : . u A . marZinuli2mo rcvoliuiijosetapas .Fridnrcnas ( r 8 7 4 -1 9 . (1840 1921).DZevonsas . F.Nliticlas (1 ( DZ. Kurno ( I 801.1-l9l0). .1 9 1 7 ) s NI. ". ' .Vagneris ( 1 8 3. (1848 1823).N{.E. (1 A. (l tt35 V. .B. N l a r i a l a ( 1 8 4 2 1 9 2 4 )A .Keinsas 883.2lombarlas ( 1 8 6 3l-% r ) lnstitilciohalizmas .1967) Keinlizmag (l J. O.I 8S2). EKoNoMINE MINTIS XIX a. psichologinis tnatcmatints ir mokyklq SubjcktyvistinAs rcvoliucijos etapas atsiradimas pirmasnrarlinalizmo (1851 l9l4). C o s c n a(s 8 1 0 .Vcblcnas \ctobulos konkurcricijos tcorijos (r857. I puse mikot mok)klos It arlin alizmas. P i g ( 1 8 7 7 1 9 5 9 ) s Istolind mqkJ:kla : . T i u n e n a s1 7 8 3 1 8 9 0 )H .929) 1 DZ.1 8 5 8 ) .Smolcris ( 1 8 3 8 -l e l T ) A.K. r ' . Z.l9ti3).Vizerisl85l .Veberis ( 1 8 1 6 -1 9 2 0 ) G. i .1946) Monctarizmas lcikagosmokykla) M.

Z. B e l a s . bei aukso svarbto ypad skatinant eksporlq ir nepalaikant importo.Politines ekonomijos atsiradirnas -no vardu siejamastik formaliai. R.Sibata O.Lukasas.'kCinslzma Keinsizmocvoliucijos teorijos ' . K. daugelyjepasaulio Saliq ir ekonolnija hkio mokslu.Gclbreitas plitra iSlyginimas.Mizesas.Srafa. F.Kaldoras.V .Monkretjenas savo darbe.iq problemqtyrimas ir analizejo deka perZenge uZdaro 46 . H i k s a s .Bortkeviiius.kaip nacijos geroves sistema. Ekonorninds prancfizrt rnerkantilistas Antuanas MonkretjL-nas l6l5 m. R.valstybine rcionalineekonomija.skirtas karalienei" monarchui pataria. Ncoliberalizrno.M .R.Tobinas. Saltinio.Patinkinas. Merkantilizmas (merkantilisrn) . 1515-1621)pirmq kart4 literatfroje panaudojotermtn4 kuris veliau buvo ivairiai traktuojarnas. P.Robinson.Kantoras T. KozoUno. uZsieniokapitalo isiverZimo. .rija". (Monkretjen.Ntachlupas.Spengle ris. R.Harodas.Laferas.Aronas. Neokeinslzmasi. E.politineekonon. C.Klarkas. L. DZ. D. kaip valdyti valstybds turt4 ginti . N. .Minskis. d upos.KIaucris.F .Erchardas DZ.P.XX a. nes politine ekonomija kaip isi5kai savaranki5kai XVIII a.Hajckas A.Hansenas L. Fok_einsizmas: amg{ikiefiikasis. V.ekonomirrds R. A l l e .Domaras. ' f o f l e r i s . F. E.Tofleris. ekonomikos R.Hcilbroncris lnformacinA visuomcnd Neoleinsistine sintezi P . L e o n t j e v a s . E.. visuomen0 PoindustrinE D .Drekeris. A.6 pav.I{utas. angliSkasis kairysir.. multiplikatorius ekselcratorius. . S o l o u .Anthuan.ekonominitl paZiurq pabreZianti mainq ir prekybos. D. R.ncorikardinis.Debro.Politinds ekonomijostlaktatas.Belas.Trifinas. D.NIasuda Racionaliis l0kcsiiai L. jos mintiesraidair Zymiausi atstovai 1. E. neomarksistinis D.SardZcntas. Feldstainas. P U S E tcorijos socialin is-institucinds evoliucijos. R . S a m u e l s o n a sD Z . K.

kad darbininkq ir kapitalistq atskirq rinka. jei monetariness4lygos yra stabilios. Aclamas Srnitas (Srnith. Fransua.Jis pabreZe. Ekonornikos mokslo atsiradimas siejamas sLr XVlll a.garnybos ir rnaterialiniq gerybiq paskirstyrnas tary Zerr-rvald2it1. Bet kuriuo atveju tikroji kaina priklatlso nuo paklausos.galimybg. tuornetiiole valstybe.feodalinio natflrinio hkio (. darbopasidalijimoir specializacijos Savo knygojeA. teige.leiskiteveikti" aplinkojekonkurencija gerovQ.rics) ekonornikos idejq rnokykla.ekonomijos")ribas.Skotas.leiskiteveikti) iteisinirnrl teises ir prigirntines 2. Adam.)...Klasikinesekonomikosteorijoskurejai neige nedarbo. reikalavusi pripaZinti Zemes ukiui pirmenybq Salies [kyje. darbininkq ir kapitalistq. kurios esrnd '. kr-rrie . gamindarni prekes ir teikdami rinkos jegos garantuossqlygas ganrirrti tuomet nematomosios paslaugas.Srr-ritas darbo teorij4 kuriq sufonnulavo anglq ekonomistasViljamas Petis (Petty' kad darbasyra vienintelis ir tikras prekds Williams. prigimtiesir prieZasdirl .. L Fransua Kene (Queanay. kele klausim4 kodel rinkos mainomosios (norninalioji) kaina paprastainesutampasu tikrqia prekiq kaina. iSleido knyg4 . 1123-1190) . o pramonQ ir prekyb4 vertinusi kaip prekybos uZ bei Sakas pasisakiusi laisvosios neproduktyvias (lasser faire. ir taip sukurtiekoltorlirrq s4veik4galimaislyginti.remiantis sprendimq gerovq..Tautq 1urlo krypties naujosteorines kuriojepagrinde tyrindjimas". pakelsvisuomends Si teorija bande parodyti. t. . (tikrosios) vertds lnatas.ekonon-riniq pa2irrrtl mokykla. paklausos bendrosios pinigLl kiekio pokydiai.SmitaspabreZe prana5umusir apibldino rinkos rnechanizmofunkcionavirn4. 1623-1681). politine ekonomija pradelo tyrineti valstybdsukio problemas.Ekonorninq proto k[rinys po ra5toir pinigq iSradirno.jt1 nes mainomqjaverte.kuri sukelia maZa bendroji paklausa.klasikinis politines ekonomijos pradininkas 1116 m.Sis laikotarpis paZymbtas dviern svarbiaisekonominiaisdarbais.pranc[zt1 lentelq" (1758 m.pagrindind vyste darbinesvertdskaip sudaiktinto savo darbuosetoliar'r A. reikalingas nukreipsgamyb4 tais keliais. kaip trediasisZmogaus Fiziokratizmas (physiocracy) . pokydiqprieZastis.Jis teige' kad jeigu gamintojai gales laisvai siekti pelno. kad rinkos ekonomika gali b[ti stabili. kuri ivertinta fiziokratLlatstovas isleido . 1694-1114) . Jeigurinkq nereguliuos prekesir paslaugas. jog rinkos jegos turi i5laikyti bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyr4. viduryje kilusia ekonorniniq tyrimr4stambinimo tendencija. Klasikin€ ekonomikos teorija (classical econon.atsiradim4.y' su .klasikinespolitines ekonornijos.

)... rZi2_1g23).o.Politines ekonomijos ir aprnokestinimoprincipus" ii.) isvysteA.. To'ras Martus (Malthus. ( D.t kurios prekesvertd asmeniui. PaskutinisZymiausias sios mokyklos atstovas buvo DZonasstiuartasMilis (Mill' John Stuart.bencrroji pasiula sukuria sau lygi4 bendrqjqpaklausq. kad darbas visada nulemia vertg. .lel . knygas .neru' l buti tiesioginio ekonomines veiklosvarstybinio reguliavimo. yra kaip tik pakankamasnupirkti vis4 pagarnint4 produkcii4.1or'p. to.Rikardas.faiiau.r . tai kaip paai5kintiSiosvertespasiskirstym4 tarp ivairiausiqvisuomenes klasiq. paskirstymEpaskelbgssvarbiausiutyrimo objektu.t. A.numadiusia'r pakeisti kitus <taikt"us. Juk visa sukurta mainomoji verte turi priklausyti iarbininkui. kurg jis gali pirkti uZ iq irba guuti.u priestaravirnu: jeigu mainomql4prekiq vertg sukuria savininko pirkras darbas.rid[re . didejant pakraLrsai.kJd srstema veiktq. . rsreidgs . kad bendrojo nacionarinio produkto gamyba duoda tiksliai lygq tai produkcrjai pajamq kiek[ (darbo uimokesdiai]peinas rr t. savanaudiskas 2) gamintoiq elgesys gali buti panaudotasbenJram labui. negu nuosmukioar stabiliosekonornikos busenoje. 17gB . norint pasiekti nacionalindsgamybos visisko uzimturno lyg[. iSt.. garnybos desnius skelbe esandiusnatlralius ir amZinus.darbo uZmokestisdidesnis kylandioje ekonomikoje.politin. parasEsknygq . tLrrib[ti patenkintosdvi sqlygos.. Thomas. Jean Baptiste.. Jis pripaZino.iOq. I 806-1873). Rinkos mechanizmas apib[dino naui4 ekonornikossistern4 kuri tuo metuJau pradejoatsirastipramoninese Vakarq valstyb€se. t. todel A.RikardasdarbindsvertesteoriiEvyste toliau ir pritaike siuolaiki'ei ekoromikai.visuomeninius ir istorinius. 176l-1832). Tadiau. bhtina padidinri bendrqjqpasi[14. o jos pasiskirstymas tarp klasiq yra vertesdesniopaZeidimas. Tai rei5kia.l) rinkq neturi kistis varstybe. yra lygi iq ! darbo kiekiui.Smitasteige.David. Pagrindine problema.pur".t b.tono. kuris' jeigu i5leidZiamas.. o paskirstymo desnius .snis (Say's Law) .. tai nekintandiovertdsmato nustatvmas..Srnitasdare isvad4 kad vertes desnisveike tik pirmykstesevisuomen€se.Smito rinkos teorijq ir suformulavovadinam4jISejausdesni: Sdjaus d. tgiz'm.. 48 . Prancuzq ekonomistas Zanas Batista Sejus (Say.in. 1766_1834). kai dar nebuvo kapitalo ir privatinesZemes nuosavybds.y.politines ekonomijos principai" 1848m. ku. Todel.' jeigu klestes konkurencija.Politines ekonomijos rraktate" (1g03rn.i. kuri4 bande issprgsti D.).Gyventolq skaidiaus desniotyrinejimas"ir 1820 m. { tolimesni klasikinesmokyklos vystyrnqsi svarq indell ine5e anglq ekonomistaiDavidas Rikardas(Ricardo..

ir atstovq .ranticism economics) of ekonomikos teorijos. veiklos svarbErodo ne tik indelis i ekonomikos teorij4 bef ir [naSas socialiniq mokslq metodologij4. lll9-1829). Jo.Ji siejamatiek su pirmosios (1840-1860 m. Wesli Kler.1857-1929).ekonomika.Milis tvirtino. kaip mokslininko.l ekonornistoKarlo Markso (Marx.gu parlijai. Kiek veiiau i5rySkejovokiedir. 1842-1926)) bei amerikietiSkosiosistorines mokyklos (Torsteinas (Webllen.Rikardo. Tadiau tikejin-ias rinkos veiksniqjega juos skatinoremti ekonominioliberalizmoir laisvosios prekybostarp tautq idejas. kaip kad teige Z. kad prekiq paklausa nera darbo paklausa. pabaigojepastarasis 49 .1838-1917).todel butina sukurti nacionalingekonornikosteorij4. kaip D. l8l8-1883). I (marksistind ekonomika) (Marxisl Marksizmas economy) . besiremiandiai Karlo Markso doktrinornis.B. kai garnyboskainos ddsniai neveikia (pavyzdZiLri. teigianti. Apie 1870m. E.) (Adomas Henrichas Miuleris (Miuller. Fridrich. klasikinesekonomikosteorijos paZi[ros. ir veliau) (Gustavas Smoleris(Chmoller. tiek ir su antrosiosvokiSkqq istoriniq mokyklq (1870 m. kad kiekviena taula savita.Gustav.ekonomikosteorijospletra. Adam Henrich. kapitalizmo vystymosi baigtinurno. figlra. XIX a. kad nera bendrq vystymosi ddsnir4. Si teonja kure ir pletojoekonominius pasiulymus srnLrlkiajam Likiuiginti. 1874-1948)) teorijomis jtl Zymiausir"jq veikla. o politine j. K.Sejus. F. George Friderich. kad vertd priklauso nuo gamyboska5tq buvo kritikuojama.tai nacionaline Istorind mokykla (Historical School) ekonomikosteorija. Tai reiSke klasikinis ekonornikos mokyklos nepajegum4 aiSkinti ekonomines problemas.rs.Marksas industrines revoliucijos laikotarpio duomenq analizis pagrindu suformulavo darbines vertds. Ekonominis romantizmas (rorr. Kaip atsvara klasikines ekonomikos Salininkq veiklai atsirado utopinis socializmas.). kritikavusios klasikinq ekonomikos teorij4.kurioje didZiausiakapitalo dalis priklauso vyriausybei.konominio romantizmo bei marksizmo ekonornikos teorinitl principq susiformavimos4lyga. Jis irode. Veblenas VeslisKlerasMitdelas (Mithell.1789-1846) kt. vdliau ekonorninis rornantizmas. Fridrichas Listas(List.Kend rnokinio.paklar"rsospasihlos DZ. abstraktaus konkretausdarbobei komunizmo ekonomines ir teorijas. kad reikia analizuoti ir desnir. pagrlst4 starnbiq lkiq veikla. Georgas Fridrichas Knapas(Knap. tarptautines prekybos atveju). Karl. susiformavo marksizmasbei marksistinissocializrnas.Torstein. o ne darbin6svertes desni.

neoklasikiniupoZiuriu": verte priklauso ir nuo gamybos ka5tq (pasillos). tEsia. psichologine.MarSalo darbais.John Maynard. Makroekonomikos aspektas.E. kurie valdo iStekliq paskirstym4 pagal poreikius.185l-1914). ir XX a. arnerikiediq. XX a.Makroekonomines analizesatsiradirnui stiprq irnpulsqdave anglq ekonomistoDZonoMeinardo Keir. Fricleric.Austrq ir Sveicarijosekonomikosmokyklas apjunge Svedqekonomistas Klutas Vikselas(Wicksell Knuth.poZifiris pakeistas. Jos tyrd individualiq subjektq.marZinalistine revoliucija". Alfred 1842-1924) ir jo mokinys ArturasSesilas Pigu (Pigou. Piln4 neoklasikines ekonomikosteorij4 pateik€KembridZomokyklos atstovas Alfredas Mar5alas (Marshal. ir nuo naudingumo(paklausos).Frensislsidro EdZvortas (Edgeworth.Jis sukOre pagrindLrs makroekonomines analizes 50 .ekonomikos idejq visuma. Neoklasikine ekonomikos teorija savo idejomis sujr. XIX a.. Neoklasikin€ ekonomikos teorija (neoclassical economy) . buvo rnikroekonominesanalizes pobudZio. Neoklasikineanalizt. 1840-1921).Siuolaikinejeekonomikosmokslo raidos stadijoje iSry5kejo Siosnaujosanalizeskryptys: 1. 1883-1946) veikla. 1835-1882). ZemvaldZiqir kapitalistr4prie principq.austrq (Vienos. su bet ir papildo tai tornis kryptimis.ekonomikos teorija.rso (Keynes. (Lozanos. Sioje naujoje ekonomikos mokykloje buvo pagristi maZejandio ribinio naudingumo ir statines pusiausvyros analizds prinoipai. arba ekonomistqV. 1851-1926).Teorijos. FrancesYcidro.Oigen4 BemBaverk4 (von Bohm-Bawerk. anglq .Arthur Cecil.S. 1834-1910).).S. pabaigoje i5st[rnusiais klasikines ekonomikos teorijos rnokymq.Irvingas FiSeris(Fisher Irwing..Mari Espri Leon. Vilfredq Pareto (Pareto. pradZioje. perkelusia akcentusnuo klasikinesekonomikosteorijos nagrinetogerovdsSaltiniobei jos paskirstyrno tarp darbininkq. nesuprie5ina Jis pleiia savEs jq idejornis.ugen. pagrista ribines analizes bei maZejandio naudingurno teorijomis. lS48*1923). kuriorns jq pirmtakai skyre nepakankamai ddmesioarbajas tik nurodd. Sveicarijos matematine) Mari Espri Leonq Valrasq(Walras.[einandiqi 5i4 sferq skaidiq. 1845-1926. r Si teorija daiznaivadinama. Karl. 1877-1959).. pagrista A. MarZinalizmas (rnargin economics). l85l-1926). Fridrichil Vizerl (Vizer.DZevonsq psichologine) Karlq Menger[ (Menger.rnge daugel[ ekonomikos mokyklq ir Zyrniausiqatstovq: anglq (JevonsW.Vilfredo. ekonomikos mokslas neatmetdnieko.pradejo n a u d o l i i b i n i qd y d 2 i qt y r i m u s . k4 [ ji ine5e praejusio Simtmedio ekonomistai. 1867-1947)ir susifonr-ravo taip vadinarnamarZinalizmoekonomikosteorija.paplitusios XIX a.

[vertinandius laiko veiksni ekonomika laike tarp gyvenime ir apibfldina sqry3ius.g. igyvendinant arnZiaus 3-ame de5irntrnetyjeJAV buvo sukurta nacionaliniq pejamq apskaitos infomracine sisterna .rltatq.rinkimas ir sisteminimas. 3.4. Dar trediojoje ekonomikos teorijos vystymosi stadijoje ekonomistaii5kele visuotineskonkurencijostarp ekonornikos subjektq hipotezg. Makroekonomikosteorija remiasi statistiniaistyrirnais. 1971rr. 2r. tuo talpu ekonomikos analizd nuo 1930 m. makroekonominiq Sios informacijos dal[ rinkti past[mejo Pinnasis pasaulinis karas.Statika analizuojatik baigtinE Dabartine pusiausvyros blisen4 ir ekonomikos elementq veiklos rezr. tiria dinaminius procesus. visurniniusprocesus Salies apibudinandiais 2. tapqs ypad paZyrnctirtas Veliau nacionaliniqs4skaitqsistern4 sisterninokiti ekonornistai. Netobulos konkurencijos analiz6. . tapQS svarbiu dabartines tnakroekonomikos vystymosi stimulu.2.2.taiiar-rtai tyrirnai Simtmediais trys ivykiai.nacionaline sqskaitq sistenta (NSS). 1913). kai valstybems reikejo kokybiSkos statistinds informacijos planLrojant ir Dvide5imlojo su savo ketinimus.Zymausstatistiko Vesli Klero Mitdelo tyrinrai ir parode.Jos vystymuisi didelg [tak4 tr.susijusius kariniaisveiksmais. Procesq dinamikos elementas.rinkos fikio teorijoje.rrejo nebuvo savaranki5kas tai apibendrinandiq duotnentg kaip Pirmasis [vykis Didelq tyrirnq mokslindsbazes. kad verslo ciklas yra pasikartojantisekonorninis reiSkinys. suvokim4+.tai nustatymas fakto.susifonnuojandius ekonor. Verslo ciklo prigimties enrpilinio paZinirno palanga buvo imanoma tik patobulinus makroekouotlinE informacrjq. m e k o n o r n i k op l e t r a i p r o g n o z a v i u i . Pagrindinds iiuoluikitris ekonomikos teoriios ir nrclodologiia Makroekonomikos kaip mokslo apie bendrqsias r"rkio tendencijas buvo pagrindinisekonornistqanalizesobjektas. ukyje.Pladiatr 2 skyriq. Nobclio prernijos SirnonSrnith. Sitrornettrbeveik kitimo tenclencijrl s4lygojusimakroekonomikos apdorojama infbrtuaci. s 1.Didelis demesys .ju visose pasaulio valstybese renkatna ir tyr mukroekonorniniamsimants. Antrasis ivykis.rromis. laurcatu. (Stonc. o su rinkos monopolinemis ar oligopolinemis struktr. nes tikroveje daZniaususidttriatna linksta i netobuloskonkurencijossituacijas.kad JAV ekonomikai bfidingi pasikartojantys Zymia dalimi panaSIs o Siarn darbui vadovo Zytnus ekonotnistasSaimonas Srnitas Kuznccas (Kuznets.l90l-1985). Ridardas Stounas anglqckonornistas 5t . mokslas.niniame gyvenimeskiriatnls kiekvienosSalies ekonominiqrei5kiniq. JAV ekonomisto. ne stl tobulqja konkurencija. Richard.

bedarbiq.lik" 10 proc. Pranc[zrjoje. todel daugelyjeEuroposir menkai i5vystytose valstybdse. ir galiausiai pasieke ypadkritiSkalyg[.DidZioji depresija. kur ekonolrrikoskrize prasidej dar 2-ame de5imtn-retyj o e.rnikalaus lygio defliacija.50 proc.nbiausia ekonomikos katastrof a Siuolaikineje istonjoje. JAV buvo 25 proc. kad ji yra rnakroekonomikos vystymosi stimulas. nedarbas. pastr. ISvystytos vyriausybes i krizq sureagavo.r i5vystytas valstybesir perdjusiui rnenkaii5vystytas Salis. nedarbu.K. Japonijoje1 valdZiqatejE fa5istai sukurstdAntr4li pasaulinikar4. Zyrnus JAV ekonomistasMiltonas Fridmenasir Ana Svarc (Shvarc. 1929-1932 m. sqlygota eksportuoiamos Zaliavos kainq rnaZejimo.Ann) kaip pagrindinEDidZiosiosciepresijos >1.lmejusi ekononrik4 | depresijq.. Hitlerio atejimas valdZiqVokietijojebr"rvo tiesiogiai I susijEs katastrofiSka su ekonominekrize Vokietijoje.nerikos.verslo ciklai. Prancfizijoje daugiaukaip 40 procentrl. Trediasis Siuolaikines makroekonomikos suk[rim4 [vykis. todelji buvo netoliaregiSka.kainq lygis. tarptaurinE prekyb4 i5tiko giliausiasnuosmukis. ivesdamos importo prekybos barjerus. Vokietrjoje 40 proc. DZ. pramonds garnybos apirntis vrsame pasar-rlyje ?ymiai sumaZejo. siekdamospadidinti Salyje garninamqprekir4paklaus4 ir suteikdarnos galimybEZmonerns dirbti. kaip atsargq garnybos ir apimtis.o Vokietijoje. DidZioji depresijaprasidejo 1929 n.palaipsniuiap€mr-rsir. tiek politiniaisprocesais.Ekonornineskrizes laikotarpiu Zlugo keletas dernokratiniq vyriausybiq.aiSkinandiq DidZiosios prieZastis. pasauline Si katastrofa dabarstebinapasaulltiek ir Zrnoniqpatirtornis kandiomis.verslocikle kinta tendencingai. nei DidZiausiintelektualiojo kapitalonuostoliaipasirei5ke katastrollskai padidejusiu ptlyzdLiui..kritus jq paklausai iSvystytose valstybese. DidZioji depresijatapo pasar-rliniLr reiSkiniu. ltahjoje.. DidZiojojeBritanijoje-. taip pat Japonrjoje susifonnavo diktaturos... l5vystytosSalyssusidfiresu r. sqlygojEs tai .tai star.. lsanalizavEs makroekonorninE aplink4 jis pasiule fiskalines ir monetarines politikos priemones krizinei situacijai lveikti. 1933rn. V. Afrikos ir Azrjos valstybeseekonomika buvo krizines b[senos. tarpvalstybiniai prekybiniairy5iai buvo paZeisti.oje daugiaLr 30 proc.Mitdelasnustatd. kad tokie svarbusekonomikosrodikliai.pavyzdZiui. . DidZioji depresija .. i5sirutuliojusiais kaip buvusir4sukrdtirnq rezultatas.Lotynq Ar.Keinsas kaip pagrindini veiksni. KadangiSi politika netiesiogiai didino nedarb4 kitoseuZsienio valstybdse. kai beveik visos pasaulio valstybes susidure su katastrofiSkugamybos apimtiesrnaZejimuir beprecedentiniu nedarbu. depresijos todel ir laikorna.30 proc.. ivardijo ateities perspektyvrl svyravimus. DidZiojojeBritanijojekainossumaZejo beveik 25 proc. praktiSkai Kai visos pasaulio valstybdspradejo laikytis Sio praZhtingoplano.JAV ir Vokierr-.Demokratines vyriausybdsnepajegeiveikti ekonominio chaoso. Ekonornistai pateik€ nemaZa hipotezirq.pavyzdLiu| JAV .

Autoriai tvirtino. 1930 m.7pav. Tarptautines prekybos maZejimas 1929m. susisukandios spirales Balandis GeguZd Vasaris -' Sausis (rnln. varZiusios tarptautinE prekyb4 stabdyrnas). visiSkai nepasitvirtino. 3-o deSimtmedio pabaigojeDidZioji Britanija jau praradopasauliniolyderio vaidrneni. ekonorni5kaii5vystytos Salys nesugebejoiSvengti ekonomikos nuosmukio. Tuo istoriniu laikotarpiu nebuvo ir tarptautiniq institucijq.).7 pav. kadangi pasaulyje nebuvo Salies lyderio ekonomikos srityje. Sk4 (Kindleberger. Kitas amerikieiiq ekonornistas CarlzasKindlbergeris prieZastis Charles. nukreiptos kovoti su didejandiaisbankq bankrotais. kovo meneslals 53 . peraugimo I todel ji nesugebejosustabdyti iprasto verslo ciklo nuosn-rukio kataslrofi depresij4. Tarptautin€s prekybos rnaZejim4 C. kad visos monetarindspolitikos keitirno priemones. Jo manymu.g. 1910) DidZiosios depresijos bandeai5kinti tarptautiniu poZitriu. prasidejusio 2-o de5imtmedio pabaigoje.Kindlbergeris vaizdLiai aiSkino principu(2r.finansinespagalbos suteikimas. tariftl polrtikos. sausio I 933 rn.USD) Gruodis RugpjItis Lapkritis Spalis Rugsejis 1.prieZasti ivardijo ekonornikospletros varZymE 1929-1933 metais. galejusiq paveikti krizq atskiroje valstybeje(pavyzdZiui. 1.o JAV jo dar nefgavo.

rlissr. pagr[stos bendrqjqi5laidq ir pajamqapytakosvaldymu. ar ekonornikos teorijos postulatai atitinka realius to meto gyvenimo procesus. Keinsizmas (Keinso ekonomind teorija) (Keynesian economics) makroekonorninio reguliavirno teorijos.. pasakdaugelioekonomistq.o po to ir visE iikusl pasaull.palfikanqir pinigq teorija" (1936 rn. Piter) tvirtino.1 ekonomistas DZ. aiskinandiqDidZiosiosdepresijosprieZastis ir jos reiSkirnosi mechanizmq. priklausomai nuo to. susijusiossu ekonornikossvyravirnais. palaipsnitri apdrnusii5vystytasvalstybes. parerntus tarpusavionepasitikejimu bei prieii5kumu Europoskonfliktuojandioms Salims. galejoteigiarnai paveikti ekonomikosraidq. Si krize priverte suabejotr.tai Pinnojo pasaulinio karo ir po jo vykusiq konlliktq . t. suleike makroekonornikai Siuolaiking krypti. Taigi.o ji. Salys.y. DZ. DidZioji depresija pradejoprieStarauti ekonomistqklasikq paZilroms.depresija.Bhta ir kitokiq bandymqaiSkintiDidZiosios prieZasrrs. poveikis Siammokslui buvo toks Jo didelis..kad nuo Sio laiko visi makroekonornistai pradejosavepriskirti rienai i5 dviejq sroviq:keinsistams arbaklasikams. ir ypad ekonominiarn augimui.BendrojiuZimtumo.y.). Aukso standartas priestaravo savarankiSkai nepriklausomaivalstybds monetarinei politikai.uZdelstoveikirno bomba". Nors Siandienakivaizdus ir kai kurie Sios knygos tmkurnai.M.Keinso teorijos teiginys buvo tas.isdestytos jo Zymiausioje knygoje .su kuriuo pasar. kad DidZioji depresija. Pagrindinis DZ. kad rinkos ekonomikai nebudingassusireguliavimo mechanizmas. kariniai konfliktai tiesiog peraugo I taikaus laikotarpio konfliktus. P.Teminomanymu. Pagrindinesiddjos. kaip artimai jie savopaZiDras siejosu Keinsoidejomis. gaivojo.Keinsaslne5e didZiull indeli I ekonomikosteorijosvystymqsi. kad jis ekonomikai bildingi svyravimai.PrieSingai. t. Zymus angh. Zymia dalimi priklausantys nuo rnasinirl 54 . ji i5lieka svarbiausiuXX arnZiaus ekonominiuveikalu. jai nebhdingas Zemasnedarbo lygis ir didele garnybosapirntis. depresijos JAV ekonomistasPiteris Teminas (Temin.rsidr-rre 3-ame deSirntmetyje. nera vienr4visuotinai priirntq paZi[rq. Pateiktieji keli skirtingi Sio t-enorneno suvokirno bfldai demesikoncentruojai kur! nors vien4 krizes aspekt4ir per j1 bando paaiSkinti5i sudeting4 makroekonomin[ rei5kin[. Kaip veliau paroddpraktika. kad rinkos rnechanizmuineb[dingas ilgas ir nuolatinis nedarbas. kaip ir daugelio ekonornikosteorijos problemq atveju.anksdiaunegu kitos atsisakiusios aukso standarto.Keinsas sumodeliavo DidZiosios depresijos bei srnulkesniq ekonominiq svyravirnq teorinE schemq ir pasirlle specialiq vyriausybes veiklos prograrnfu siekiant iSvengti depresijos.plito per to rneto valstybiq monetaring politikq pagrfstq aukso standartu. pinnosios iSsivadavoir iS depresijos blsenos.

taip pat vidutinis darbo uZmokestis.Keinso principiniq idejLl. tarpe jt1 ir jo pasiulytas bendrosios paklausos bei bendrosios pasiiilos analiz€s metodas. kad vyriausyb6 privalo vykdyti ekonomikos stabilizavimo politikq siekdama i5vengti ekonorninirl kriziq atsiradimo bei pldtros. pagrindas.nuo pesirnizrnoiki optimizmo. kad pinigq pasitla lemia kainq gamybos apimdiq.. Siuo laikotarpiu Miltonas Fridmenas (Friedman. Milton. Si teorija teigia. Tai analizes.nuotaikq kaitos poveikio bendrajam investicijq lygiui . aktyvioje valstybesreguliavirno politikoje. susijusios su pinigq itaka ekonornikai. teigianti. ir atvirk5diai. tadiauyra nuolatiniq ekonominiqdiskusrjqobjektas. kad ekonornikos stabilizavimui reikalingas makroekonomines strategijos koregavimas. Keinsistind teorija Siam atvejr. 8-o deiimtmedio pradZioje sekmingq daugelio pasaulio valstybiq ekonomikosraidq pradejostabdytistagfliacija. valstybesbiudZetui. Pesimizmo didejirnas verslo aplinkoje s4lygoja investicijq aktyvumo smukimq kuris savo ruoZtu s4lygoja bendrq gamybos nuosrnuk! ir nedarbo didejirn4.Keinso. Daugelis DZ. kad: pagrlsta l. kad. kai ekonomikos kriz6 pasiekia tok[ rnast4 kaip DidZiosios depresijoslaikotarpiu. yra Siuolaikines makroekonomikosSerdis. t. augant karnoms (infliacija).keinsistines revoliucijos" vard4. Staglliacija (stagflation) tai tokia ekonomikospadetis.15 dalies tai tik priklauso nuo to. nors ir paplito po vis4 pasauli (daugelio valstybiq ekonomika sekrningai pletojosi.kai gamybos apimtis malrja (stagnacija).t. g. Rinkos ekonomika principu.ri negalejopasi[lyti jokiq ekonomikos stabilizavirnopriemoniq. rnokesdiqbei pinigq politikos pasikeitimai. Monetarizmas (rnonetarism) teorija. skiriarnas neZymusvaidmuo.kaip makroekonominioreguliavimo priemonei. ji nuolal susireguliavimo siekia visiSkouZimtumobtisenos.Jo ideja. susijusios su politinemis fiskalines ar monetarinespolitikos keitimo rekomendacijomis. Keinsas teige. Ekonomikos nestabilumoprieZasdiqbuvo bandorna ie5koti padioje stabilizavimo politikoje. kad kainos realiarne gyvenirne.y. ldejos. nesusidurdamasu akivaizdesniaisnuosmukiais ar didesniu nedarbo lygiu). ypad pladiai paplito ir igavo . Pasak DZ.y. ypad vyriausybds iSlaidq. 55 . nera visi5kai lankstls ir negali greitai pasikeistiir prisiderinti prie ekonomikos. 1912) sukure alternatyvi4 keinsizmui monetarizmo teorijq kuri sudaro vadinarn<-lsios Cikagos mokyklos pagrindq. tai ji negali b[ti greitai pa5alinta ar btiti i5sprEsta darbuotojq pastangomis. nedarbo ir kitus pokydius.

o valstybinisreguliavirnas ekonomikai b[dingas susireguliavirno neuZtikrina stabilaus ekonornikos vystyn. atsiZvelgiant esamE bendr4j4paklausq.l egzistavqs. 1931) ir RobertasBaras (Barro. kad rinkos principas. kad b[tq gaunarnadaugiausiaprodukcijos. neokeinsistineje. Sie l[kesdiai Zymia dalimi lernia [kines veiklos ciklq. kad. verslininkq ateities lrikesciai ypac veikia firmq i5laidas investicijoms ir atsargorns. Robert.nauja"infomacija turds poveikl llkesdiarns arba elgsenai.todel jis siillo vyriausybeipinigq kiekl parnaZu didinti tokiais tempais. Taigi tik . tvirtindami. g. tadiau butent jie tampa pagrindiniuracionaliqllkesdiq teorijoselementu. 8-9-ame deSirntmetyje monetaristqpozicijas kovoje prieSkeinsizrnq p ii s u s t i p r i n o e o k l a s i k ai ir p a s i u l o s o Z i u r i o k o n o m i s t a S i e e k o n o r n i s t ar j 1 1 n e i. L[kesdiai yra labai svarbls derybose del darbo r.nes Zmonds numatyttlinfliacijostempq maZejimq todel b[tq griZtamaI visi5ko uZimtumobrisen4. o ne jos sprendimas. kur kiekviena sanderio 5ails (1iek darbdaviai. Racionaliqjq liikesiiq teorija (rational-expectations hypotesis) tai hipoteze.nagrinejanti trkio gamybospajegum4(potencialusis arba galimasisBNP) ir politik4 kuria siekiama pagerinti garnybos i5tekliq rinkq lankstumqtaip. kad ekonornikos pldtros svyravimai i5 dalies yra pinigq kiekio svyravimq rezultatas. turedarni visiSkaitiksiiq informacijq tuomet fikines veiklos ciklas savo dabartinefbnna nustotr. g.rosi. pavyzdLiui.Visose ekonomikos teorijose (keinsistineje. 1e44). Manorna.Fridmenas ir jo pasekejai tvirtino.kr. tiek darbininkai) turi nur. Jo manymu.rrie atitiktq ilgalaikl garnybosapirnties didejimq ir pa5alintqinfliacijE ekonomikoje. jeigu verslininkai veiktq.Tadiau nedarbo padidejimas jau butq tik laikinas. pasir"rlos poZi0rio) atsiZvelgiamaI gyventojq ateities lukesdius.kad lukesdiaiyra visuornettikslhs. M.teigianti. I 56 . Pasiiilos poZiIrio ekonomika (teorija) (supply-side economics).rredamisvarbi4 informacij4 tuo laiku.2. sumaZetqpaklausair didetq nedarbas.. hipotezeneteigia. StatistikospoZiuriu.ratyti busimus [vykius. Todel lfikesdiaiigaunatikimybes pasiskirstymofom4.r. rnonetaristineje. tr. Aktyvi valstybdspolitika yra problemosdalis.Z y r n i a u s i r a c i o n a l i q j t l u k e d i q t e o r i j o s a t s t o v a ir RobertasLukas (Lucas. infliacijos ternp4. kai prirmarnas sprendimas.kad finnos ir asmenys.?ymiai sumaZinus pinigq kiekio didejimo tempus. Racionaliq l[kesdiq modelis pladiau taikytinas laisvosios k o n k u r e n c i j o s i n k o s e .ekonomikos analizds Saka. Salininkai buvo kategoriSkesninegu monetaristai. jei Salyjeyra didele infliacija. Robert. Sios teorijos Salininkq nuomone. objektyviainumatoateities lvykius.rZrnokesiio lygio. tai.

padetis.Rikardo pastovaus vert€s mato problem4 ir isvysdiusl ekonomikosteorij4. Nuo XIX a. Skurdo sp4stai (poverty trap) . sukritikavusiame D. jeigu net ir atliekatnodarbo uZ <li<lesn! rnaZiausi4 bus ekonomiSkai Tuomet Ztnonems ribinis pajamq produktasto negarantuoja. g. gaunantis socialinio apr[pinimo paSalp4 neskatinat. o technologiniaisokai. tiek monetaristai neteisingai traktuoja Jq ekonomikos nestabilumoprieZastis. kurios leistq moketi darbo uZmokestl.Keinso teiginius. vadinam4j4neorikardinE 57 . kad tiek keinsistai. g' l9a0). iSkeltq 9-ame de5imtmetyje susiformavo realaus verslo ciklo teorl. R. aplenkiandiodarbininkq ribinl darbo nasum4 apribodarnos galirn4 LrZimtum4. Evesey David. Darbinds vertds teorijos savybe nustatyti vertE pagal garnyboskastr"rs Pjero Srafo (Sraffa.uas ie5koti darbo. Dabartiniai DZ. socialinio aprfipinirnolyg[. Arthur. nuotnone.Keinso pasekejai .neokeinsistai . 1890-1978)ir RobertoMertono Solou (Solo. Ray. pabaigos iki dabar pletojasi D.Keinso daugiauar maliau rdmEpagrindinius pasekejai ekonomislai. kai bedarbis. neskatinandius spEstus.Sio reiskinio prieZastisyra ne benclrojipaklausaar pinigq politika. nes Sios sukuria skurdo bedarbiqimtis maZaiapmokamqdarbq. Robert Merton.Pasi[los poZifirio ekonornistaiisanalizavo gamybos istekliq rinkll ir biurokratini nelankstum4 didesniqgamybosistekliq kainq poveiki bendrajai paklausai.1a. Zymiausias pasiulos poZi[rio ekonomikos teoretikasyra Arturas Laferas(Laffer. Forbs. Tai paskatino juos pasmerkti profesiniq sqiungq veikl4 nes jos padidina clarbouZmokesdionormas iki lygio.Tokie tyrimai paskatino pasi[los poZilrio ekonomistusatmesti kai kurias socialinio apr[pinirno pasalpq ir progresinio apmokestinirno sistemas. kadangi jo darbo pajamos (iSskaidiavus rnokesdius) yra maZesnes negu pa5alpos' gaunamos nedirbant. Piero. teigianti. pa5alposgarantuojatik pat[ Zemiausi4gyvenimo lygi' Kad ir Sios Zerniausios darbo pajamos skatintq dirbti. Neokeinsistai (neokeynesians) SiuolaikiniaiDZ. si[loma vyriausybei suteikti darbdaviams uZimtumo dotacijas..tobulina savo pirmtako teoriniuspagrindus. 1914). Tokiq paZiflrq visulna bLrvo bLrdinga naudingiau dirbti negu gauti oasalpas.Rikardo ekonotnines idejos.Reigano administracijai. pladiai analizuojama nuo paklausos nepriklausornai 1898-19S3) darbe . Zymiausi Sios neokeinsizmoteorijos atstovaiyra amerikiedirlekonomistqEusdjausDeivido Domaro (Domar.Prekiq gamyba naudojant prekes" (1960 m'). Rojaus Forbso Harodo (Harrod. o vdliau perZiurejp ir pagrindEjo teorijE. g' 1924)ekonominioaugimomodeliai. DZ.

yra vadinamasekonomikosteorijos istorija.raidos. 58 .Rikardo tyrirno programosatnar. pagrista rnokslu. EconornicTheory in Retrospect. kuriq pati rinka negali igyvendinti (pavyzdZiui. Istorija ekonornideskich udenij. kuriq. Neomarksizmas (neornarxist econorny) ekonornikos teorija. Vadovaujantis Sia teorija. labai daug.visuomeninir{gerybiq gamyba).nepriklausanti ideologijos politikos.rjinirnas. nagrinejantisekonornikosteorijq atsiradimo. Po Antrojo pasaulinio karo Japonrjoje susifomravo ypatinga nekomunistinei Saliaisituacija: apie pusevisq ekonomistq teoretikqpasirode es4 (atvirai arba neatvirai) ivairiq krypdiq marksistai. CarnbridgeUniversity Press.visais laikais Zmones bande suprasti.. nuo bei Siuolaikinemis rinkos e k o n o m i n i oi b e r a l i z m oe o r i j a .[statymai.1954. bei tos.Negisi? ir kitq darbai. Rerniantis L.Tarp daugybesSalyje praktikuotq rnarksistqekonornistqkrypdiq paZymetinaUno rnokykla.Bortkevidiar. ginanti rnaksirnaliaigalimq rinkq ir konkurencijos.reguliuojantysnuosavybds teisesir juridiSkai iteisinantys antirnonopolinq politik4 ar sanddrio lsipareigojinrtl laikyrnqsi). praktinio panaudojimoklausirnai 5J. Mokslas.(neoricardian Neorikardin6 ekonomikos teorija economics). pagristastiesiniais neoklasikiniaisbendrosiospusiausvyros modeliais. T.raidos ir i5nykirnoklausimus. valstybei paliekamos tik tos funkcijos.tai doktrina.Shurnpeter. oM.M.A. 1897-1977)ir jo pasekejq veikla. 1902-1986)darbais. M. Dabartiniameekonomikosmokslo metodologijospasaulyjelabiausiai Zinomi ir pladiausiaipaplitE J. Kaip rodo ekonomikosmokslo raidos analiz6.rs (L. lerniandiasprivadiq firmq veiklos efektyvum4(pavyzdZiui. Vienos jq pripaZistamos.tai D. kaip maldme. kitos .Sumpeterio5.Blaugo6. Tam kuriamos ekonomikos teorijos. kurios pagrindqsudaroKozo Uno (Unno.atmetamos.koordinuojantlking veiklq panaudojim4.1985. I 995. Historyof Econornic Analysis.i5laidos . Kozo. 1868 1931) ir Keji Sibatos (ShibataKeji. Adaspektprcss. paai5kinti ir prognozuoti savo ekonomini gyvenirn4. kurios bltinos sukuriant strukt[ras. 'T.Negishi. .Bortkievicz.. I t ekonomikos sElygomis reikSminga ir Ekonominio Iiberalizmo teorija (economic liberalisrn theory) .Percvods anglijskogo. Oxford UniversityPress. kuriuose nagrinejarniekonomikosteorijq atsiradimo. buvo sukurti ir analizuojami marksistines ekonomikosmaternatiniai modeliai.Blaug.gamyba" analize bei tiesiniu prograrnavirnu. kritiSkai vertinanti marksizmo idejas.

R.1970 59 . arteja prie ekonominio gyvenimo tikroves. Pagal jI mokslo istorija nera tolygaus bei nepaliaujamonaujq idejq iSkelimo ir jq paneigimo raida.kad sisternos nar"rjas modelis. Konstruojamas hipotezds.Ekonomikos mokslo metodologijojenera vieningos nuomon6s. leorija ar jos dalis atmetarna. Juos pertraukia mokslo revoliucijos.Poper. ir "K.kad teorijos ir eksperimento tik tariamas.Kuhnas'. tai. nekalbant apie socialinius mokslus. ndra butini pokeinsistiniqmodeliq supratimui.ji naudojamatolesniarn eksperirnentu prognozavirnr.University of Chicago Press.Jei teorija pasitvirtina. ekonomikos rnoksle eksperimentaiypad suddtingi. keinsistind revoliucija. Be to. The Logic of Scientific Discovery.kuri apima tik esminiusto rei5kinio elementus ekonomikosrei5kinio raida arba ir faktus. ''T.kad teorija atitinka realq gyvenim4.DaZniausiai arba pasikartojandioekonomikos rei5kinio suvokimui kuriarnas ekonominis rnodelis.Tai hipoteziq sistema.S. kad buvo parinktos neteisingos elementaiir faktai neatitinkatikroves. Net jeigu tikrinimo eigoje teorija paneigiama.Kuhn. teorijos prie kitos ir tarp kr-rrioms bridingi Suoliainuo vienos vie5pataujandios jq nera jokio rySio. kuri nepasitvirtinusias.jas empiri5kai tikrinant. ikikeinsistiniai modeliai.Poperasn. Remiantismodeliu prognozuojama pateikiarni jo konjunkt[riniai duomenys. tarkirn.S. The Structureof ScientificRevolution.ri. kad eksperimentas nebuvo yra nesutapimas pakankamaiSvarusir patikimas. Joje pastebimi ilgi esamq teorijq tobulinirno periodai. norsjas paneigeklasikine ekonomikosteorija. pasirenkant hipotezes. o daugeliu tveju nelneimanomi. visada kyla abejones.Teorijq galirna atmestitik kartojanteksperimentus didejantpaneigirnqrnasei. Deja. Arba merkantilistines paZilros dalinar pripaZistarnos Siandien. Tai teorijos patikrinimas arba stebejirnu. PavyzdZiui.suformulavo mokslo proceso teorini modeli labiau atitinkant[ mokslo raidq. atskiraseksperimentas teorijos nepaneigia. ekonomikos moksle paneigta teorija pilnai nei5nyksta. ir Ekonomikos teorijos raidoje buvo keletas revoliucijq. Be to.tai rei5kia. a Kitas mokslo metodologasT.ndra toks tolygus procesasnet gamtos moksluose.kaip ai5kinamataip: grupinio atsiradoir kaip turi atsirastinauja teorija. viduramZiais vie5patavusios teisingos kainos teorijos elementai yra Siuolaikinese paklausos teorijose. Toki4 teorijos atsiradimoir raidos pateikiamokslo metodologas K. pavyzdLiui.R. Sakorna. remdamasisKoperniko atradimaisastronomijoje. Hutchison. pagal Kuhnq Sios revoliucijos yra mokslines.nes tarp jq nera jokio tiesioginiorySio.1959). Tadiaumokslo istorijos sarnpratE raida. k4 vdliau pripaZino ir Poperas. Jei. Jei tikrinant. paneigiant Taip Zingsnispo Zingsniokuriama ekonomikosteorija. marZinalistine revoliucija.

ko nebuvo ankstesndje teorijoje.r Siuolaikines monetarin6steorijos hipotezdssiejarnossu darbuotojquzimtumu.Bet jai aktyviai priesinasi taip vadinamoji naujoji austrq mokykla. ii juosia nuolat kintandiospagalbineshipoir tez€s.Kova tarp rnodeliqnesibaigia. 60 . Siandien esanti itakinga teorija dar nereiskia. kuriq brandLroliai yra skirtingi. Lakatosas teigia. t.Tai reikalauja naujq eksperirnentq stebejimq.Jos ir yra tikrinamos. Susiejusmonetaringteorijq su darbo jegos uZimrurnu. kuris yra nepaneigiarnas. Model[ galirna apibridinti taip: jis turi nekintam4kietq branduoli.ekonornikosteorijos raida nera vienos krypties kelias I _ ties4. Lygiai taip pat ikikeinsistinekiekybine pinigq teorija ir siuolaikinemonetarind teorija priklauso to paties modelio branduoliui. Tarkime R1 rnodelio n-toji versija visi5kai nesuderinama R2 modelio t versija. t galima perteklind reprodukcija ir efektyvios paklausos nepakankamurnas.patvirtinamosarba atmetamos. Tarkirn. Rikardo rnodelis. Tadiar. senasis branduolys. criticis'r and Growth of Knowledgc.p a g r i n d i n eo n c e p c l a v .Srafos teonloje ir sianclien aktyviai vystouras neorikardininkq.Marksistineir nemarksistine ekonomikosteorijos yra du prieSingimodeliai.Neretai paneigtasmodelis vel griZta su tuo ir padiu branduoliu. pralaimejEs rnodelis gali keisti hipotezes.Tarp ekonomikosrnokslo metodologqlabiausiaipaplitqsvadi'arnasis I. reikia studijuotine tik siandien dominuojaniiE ekonomikosteorijq bet ir jos raiclq. besiremiantiK. cambritlge UniversityPress. Eksperirnentaiarba su stebejimaipatvirtinaR1model[. atsiranda konkurencija tarp dviejq modeliq Rr ir &.ekonomikos pusiausvyr4 reguliuojapatikimi automatiniaistabilizatoriai. pradedamostarpusavyje lyginti. atgime P.y. Kaip matome.Mizeco teorijos branduoliu.Musgrave. Vertinant ir keidiant hipotezes. i5 tai merkantilizmo. turedamasnaujas hipotezes. kad rnokslo raida buvo ir yra konkuruojandiq modelitl istorija.kuris buvo apmirEspo marzinalistines revoliucijos. kurio esme .Siq problern4pailir"rstruosinre konkrediu pavyzdLiu. Todel norint suprasti ir giliau pazintr realius Siuolaikinius ekonominiusprocesus. paneigiandiq nes ar patvirtinandiq eksperimentqbei stebdjimq reikia labai daug.Lakato5or' ekonomikos teorijos raidos rnodilis. Tai taryine tarp popero rr Kuhno teorija.. Markso ekonomikos teorijos brancluolys pastarajaure deSimtmetyje atgirneJaponijos neomarksistq modeliuose.Lakatos and A.Mengero ir L. atgime jau po keinsistinds revoliucijos. turintys skirtingusbranduolius. Taip vadinamoji neoklasikine arba neovalrasind ekonomikosteorija Siandien dominuoja pasaulyje.kad ji visais atZvilgiais tobulesne uz anksdiauviespatavusi4. Be to. palaipsniuipradedaskverbtisi vienE kitos jos teritorijas. kad iSsaugotrl branduoli. 1970. kuris susiformavo dar prie5 Keinsq.Nernarksistinis nodelis turi kelet4tarpusaqljekonkuruojandiq variantq. nepakankamo vartojinro ir Keinso reorilos yra"to p a t i e sr n o d e l i ob r a n d u o l i o e r s i j o s S i o b r a n d u o l i . 'ul.fei Zitiresime keinsizmopoziciirr.Maltuso.

Kokius pagrindinius I l . Apibudinkite makroekonomikos Kurie i5skiriarni pagrindiniai ekonomikos paZinimo lygiai? Koks yra pladiausias ekonomikospaZinirnas? apibfidinaekonomikqkaip visum4? Kokios pagrindinescharakteristikos tikslus? sistemos o . t 2 .ras ekonorninisaugimas ekonomikossistetna pagrindines ekonomikos grllpes sistemq pagrindiniai rodikliai makroekonomikos politikos ekonon'rinds priemor. lSvardykitepagrindinesekonomikosluokslo raidos stadijas. 3.rds fiskalin€poiitika monetarinepolitika a a a a a a a a a a a a a a a a a a a politika biudZeto valstybes prognozavimas ekonornikos merkantilizmas e k l a s i k i n e k o n o r n i k ols o r i j a e ddsnis Sejaus neoklasikindekonornind teorija istorindmokykla ekonorninisromantizmas marksizmas rnarksistinis socializmas marZinalizmas keinsizmas monetarizrnas neomarksiztnas neokeinsizmas pasiIlos teorija itj racional q l0kesi'iqteorija c realauserslo ikloteorija v neorikardininkai. Kas nulemia ekonornikos tikslai? 1 . Kokie yra pagrindiniaimakroekonomikos 8 .Pagrindindss4vokos a a a a a a a a a a a a a a Makroekonornika ekonomikos sisterninis paZinirnas eklektika modeliai ekonomikos iSoriniai veiksniai vidiniai veiksniai politika ekonomikos visiSkas uZirnturnas kainq lygio stabilun. Kodel makroekonomikos specialistq ekonominds paZiuros daLnat skiriasi? sistemos? visosekonotnikos sprendZia uZdavinius t 0 . Kartojimo klausimai L 2. Trurnpai apibudinkiteekonornikosmokslo raid4. Kaip Salyjesiekiamapagrindiniqmakroekonotlikostikslq? 9 . 4. Kas yra ekonomikosmokslas? Kas yra n-rakroekonornika? analizes metodtl. 6l .

i":i galima ivertinti bhsim4sias . Kada ir kocrelmakroekonomikasusiformavo savo idejomis ir dalbais suteike ono-i'tu' 15.ketvirtoje ekonomikos tnokslo 13. K4 paroclokainq indeksas? politikos priemonesekonomikostikslus? ti. veikia ekonomines ekonomikossqlygas? b. Koks Zymus "t kryptl? makroekonomikaiSiuolaikinq teoriios? ekonornikos pagrindinesSiuolaikines 16. fofi. kar. Kokios naujos analiz6skryptys i5rydkejo raidos stadijoje? 'rokslas? kaip savarankiskas 14. teiginiai? iS. 20. palrindiniai monetarizmoteorijos Kurie veitsniai lemia BVP didejima? 19. Kokios yra teiginiai? teorijos keinsistq pagrindiniai ii. koki.

NSS atsiradimas iteisinimas (1953-1979rn.Pinna. fonnavimas ir 3. didelds prekiq bei paslaugq [vairovds vertds nustatyrno problema verdia natrdoti jq bendr4 rnatovienetq. EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI IR JU TARPUSAVIO RYSIAI Visa Saliesekonomika susidedai5 daugybesatskirq ekonorttinitl sistema.Nacionaliniq s4skaitq sistemos standartas. ekonominius elgsen4vykstandius ekonon. V a l k a u s k a s .2. NSS standarto diegimo rekomenclacijosbuvo benclraclarbiavimo pakraipqSalims'. 199I m. 1 9 9 5 . siekiandi4paaiSkinti analizuoti makroekonomikos Pracledant patvirtinaniiusarba procesus. Sio standarto laikymasis tapo tarpvalstybinicr se[yga. politiniqbei ekonominir4 skiriamosskrrtingq pajamoms produktoapinrties ir lki 1990m. Lietuvojenacionalindrns (MPS).. NACIONALINIU PAJAMU APSKAITA teorijq.bet ir sr.). kuriuosklasifikuotipadeda .kaLrpi ir tur14.rikos keletil svarbiLl Sioms teorijoms. redaktorius .P .r bendradarbiavimopl6tra. to sistemosprie NSS pereitapagal JungtiniqTautq parengtE rPladia. ir dabar)..b[dus bei s4rysius. praktikos apybraiZos). tarptautiniu ir 2. Balansiniai mastu(1938-1953nt'). iki apskaidiavirnai NSS atsiradimo l.kainE 2.1. 1 0 4 . nustatymometodus.Ats. susiformavimas Kiekvienas NSS raidos etapassusijqsne tik su jos i5ry5kejandiq atitinkamu laikotarpiu vykstandiotarpvalstybinio tr[kumq Salinimu.t:Ukio sratistika (Teorijos ir V. Amerikos mokslininkq patobulintas NSS variantaspaskelbtaskaip oficialus JTo dokumentas. . bhtina iSsiaiSkinti netgi prieStaraujandius pajal]rq. nacionalinio sqvokq bei desningurnq.Nuo rnaterialaus suvestinius sistemos s4skaitq nacionaliniq rnetodologij4. NSS kaip dominuojandios balansiniq apskaidiavimr4 sisternos (1979m.). R .Antra. s4skaitq Nacionaliniq vienetr-1. 1953rn. suvokti nacionaliniq jq procluktosevokas. sistema produktobalansq materialaus naudota apskaidiavirnui (LSD) pradejo skaidiuotiBVP ir kitLrs departamentas Lietuvos statistikos produkrodiklius. rnq paj gyvenimo rei5kinius:garr"ryb4 amas. NSS tobulinirnas individualiqstandartq 4. apskaidiavinqraidil' sistemaparodobalansinir4 Nacionaliniq sEskaitq S k u r i 4a p i b f l d i n a i ee t a p a i : (iki 1938ttt.nationalaccottnting Nacionatiniq sqskaitqsistema(NSS pagrindiniusekononrinit-r apibhdinantr systern) tai sisterna.vartojimal..

Parduoda naslauuas Vyriausyb6s sektorius (governrnent/public sector) ekonornikossektorius. ry5i (2.labdaros bei megejq sporto draugijos. .1 lentele).kuri sudaro individai. 2.ns 3.Nacionaliniqsqskaitq ir rnaterialaus palyginime".). Naudoja namq ikiq patciktusgan. Jic yra gamybosvciksniq. 3. atliekantis dvigub4 vaidmeni: pirnra.rybos vciksniusnrckiu ir naslaucuganrvbai 2. Vyriausybds Saliqsubjektai.produkto sistetuq pateiktQ 1977m. sektorius.1 lentel6. lSlcidZia orckcms ir oaslau{:oms isigvti Firmos l. galutiniq prekiq bei paslaugq pirkejo. geriau pritaikytas 1995m. rodantysjqtarpusavio 2. vienetaiskirstomii keturissektorir"ls: PagalNSS visi ekonominiai l. ligonines ir pan.kapitalobei Zemes) susijq:namq [kis. Siuo metu Lietuvoje igyvendintas s4skaitqsistema. Namq Lrkiqir firrntl tarpusaviorySys Namq tikiai l. Gaunapajamq i5 imoniq mainarsuZ oatcikus samvbosvciksnius pajamasimoncscpagamintoms 3. Imon€ (firma) (firm/company) ukinis vienetas.ttrrintis juridinio asrtens teisg. 4. UZsienio Namq [kis (households) ekonornikossektorius. gamybos savininko' veiksniq (darbo.gaunapiniginespajamasir iSleidzia prekiq ir paslaugqpirkimui bei dali jq investuoja1finnq veikl4.ruosiarni ir etapas:kuriarna Lietuvos Nacionaliniq i<liegin-ro priimami atitinkami istatyminiaiaktai.. Namq flkiai. veikiantis kornerciniais pagrindais. Moka namq [kiams uZ gamybos vciksniu naudoiima prckcs ir namq ukiar.apimantis ivairaus valstybinio lygio (centrines bei vietinds valdZios institucijq) nuosavybEbei valstybini vartojimE. paruoitas EuroposSalimsir regionarns pinnasis NSS NSS variantas(ESA'95). lmonds (firmos). antra. 64 .s a v i n i n k a i 2. Seimos ir nekomercinesorganizacijos (profsEiungos. prekesar teikiantispaslaugas. tarpusavyje Namq [kio ekonominiaisprendimai jas parduodarnas savo garnybosveiksnius. garninantis Tarp namq [kit1 ir finnq nuolat sudaromi tam tikri sanderiai. kuriais apruplna i m o n c s . .

Firmos.Vyriausybds sektoriaus veikla susijusi su kitais ekonornikos jis sektoriais: perka i5 namq fikio gamybosveiksnius. darbuotojq darbo uZmokesdioapmok€jimui.pinigq srautLl judejimq.rgq isigijimo i5laidas). modeliu (simpleeconomic Supaprastinto ekonomikos modelio elementq tarpusavio sqveika pavaizduota I paveiksle. sector) tai Saliqsubjektai (foreign/rest-of-world UZsienio valstybernis.prekesbei yra paslaugas. namq flkiams (pirkejams) perkant prekes ir apmokant jq keliornis kryptimis: prekiq kain4 gaunapiniginiq pajamq. lSlaidq(sudejusvisasprekiq ir paslar. 3. Pajamq (swumalus gamybos veiksnit5 rodandiq suteiktq paslaugrl vertE.dydf. uZsienioSaliq firmomis. l5 Ekonomikos sistema. vietinds. susidedanti i5 namq [kir4 ir fimrq vadinama grynai privatios ekonomikos sistema (pure private economicsystem)arba supaprastintu ekonomikos model). nuomos mokesdiq surnokejirnuiir taupymui arba firmos pelnui. ekonominiairyiiai su uZsienio Salies Tarp valstybiq nuolat palaikorni tarn tikri ekonominiai rySiai: su sudarotniprekiq ir subjektais.rgq i5 susidedanti visq keturiq ekonornikos Ekonomikossistema.vadinamaatvirosios ekonomikos sistema (open s economic ystem). o i3orinis . Dvi pastarosioskategorijos gali b[ti apibendrinarnoskaip kapitalo pajamos.kurios naudojamos ar paslaugq. gaunama5i lygybe: : Saliesvartotoi4pirkim4suma : Bendrosios firm4pajanros : Darbo uimokestis+ Kapitalo pajarnos * Tatpiniai pirkintai ekonomikosmodeliui.1) . Gamybos(susumavus 2. Sis paveikslastaip pat rodo tris metodus. sektoriq. perkamq i5 kitq imoniq apmokejimui.'aldZios mixed economicsystem)' ekonomikossistema(closed Ekonomikos sistema.. Vidinis Sios schemos konturas rodo daiktiniq (nat[riniL$ iStekliq judejim4 tarp pagrindiniq ekonomikos sektoriq.o i5 finlq . Taigi.kuriais galirna ntrstatyti veiklos rezultatus: ekonomikossistemos kiekvieno gamybosetapopridetinEverlq): l. Si lygybe teisingatik uZdaram 65 (2. susumavus visq Salies finnq veiklos rezultatus.susidedanti atskirq Saliesvidarrs ekonornininiq sektoriq (narnq ukiq finnq ir centrines bei uZdaros miSriosios vadinatna instituciiq). kaip ekonorniniais pirkimo (irnporto)ir pardavimo(eksporto)sand€riai. 2. paslar. ValstybespajarnqSaltinis mokesdiai.

Siame modelyje supaprastinimosumetimais laikornes dviejq prielaidq: pinna. o garnybos apimties kainq sumaturi bfiti lygi namq [kio pajamoms. Dabartiniu laikotarpiu labai aktuali Lietuvai problerna. Tuomet visos gamybosveiksniq gaunamos pajarnosyra lygios namq ukio i5laidorns prekems ir paslaugornsisigyti. pardar.informacija. 66 . Tadiau dar reikia sukurti BVP ir kitq makroekonominiqregionqrodikliq apskaidiavimo metodikq. Prekiq ir paslaugqbeipinigq srautqapytakatarp dviejq pagrindiniqekonornikos sektoriq Abstrakti prekiq ir paslaugq bei pinigq srautq apytakos schema neparodo ir ne[vertina daugelio realaus gyvenimo elernentq: namq [kio taupymo ir firmq investicij6 vyriausybdsiSlaidq ir rnokesdiq. Sudaryta tarpZinybine regioninds politikos darbo grupe. Statistika siekia.sanderiq tarp Salies [moniq su kitq valstybiq gamintojais ir t. Kituose skyriuose 5iq prielaidq atsisakius. pateikiarnas realesnis ekonominestikroves vaizdas.regionines statistikos formavimas. vidaus prekybos. Be to. tai leistq palyginti i5skirtus administraciniusvienetus.Dabar pagal apskritis statistika skelbia duomenis apie Zemes uki. statybos. kad tiksliau funkcionuotq Sios grandys: veikla duomenys. transportoir paslaugqimoniq skaidiq ir jq veikl4. visos pagarnintos prekes ir paslaugos yra parduodamos.antra. pardarus prekes paslaugas Nupirktosprekes ir paslaugos Prekes paslaugos ir Finr-ros Nupirktigarnybos veiksniai Gamybos veiksniai Garnybos veiksniq rinka Pajamos.Ji teikia sifilymus ddl Lietuvos administraciniosuskirstymopritaikymo prie ES teritoriniq statistiniq vienetq nomenklat[ros (TSVN).us gamybos veiksnius I5laidos garnybos pirkti veiksniarns 2. visos gautos pajarnos iSleidZiamos.prckcrns ISlaidos bei paslaugoms lsigyti Prekiqir paslaugq rinka gautos Pajan-ros.1 pav. pramonds.sprendimai veikla.t.

kaip viena ES narystes duomenq varlotojq..Lietuvos apskritys. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS Bendrasis vidaus produktas . istoriniuir ekonomine kriterijais:socialine etnokulturiniuteritorijosvientisurnu). sukurtos 5a1ies teritonjoje.tai bendrosiospajtrlros.2.visa Lietuvos teritorija. n-rinus iios pajamos uZsienyje. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP .rs.miestqbei rajonq statistiniaiduomenys.apskritys. Salyse siekiandiose ivertinama skelbiami Lietuvoje regionines statistikos rodikliai iSsarniausiai statistikos rinkinyje . BVP .tai pajarlos. 2. piliediqgautos Salies konkredios kainq suma.gross national product).larr. Ekonomine ir socialine raida".t p n a ci o n a l i n i a m r o d u k t u i . Siai sridiai kelia aukStus reikalavirnr. lS esmds bendrasis vidaus produktas artit.net florv of factorsof o/ . Gamybos veiksniq grynqiq pajamq srautas (grynUjq nuosavyb€spajamq srautas) (NtF . Penktaslygis . Si rodikll Eurostatas lygyje' nomenklaturos reikalaujaskaidiuotitiek antrametiek trediarne pagrindiniq regionines statislikos Europos Kornisija.rmpiautariant.seniunijos. Teritoriniq statistiniq vienetq nomenklathros pagrindu vystorna regionind statistika apirna regionines sqskaitas.aukitesniorango regionai (iSskiriamiretniantisdvien.parodandios produkcijos struktfirq pagal regionus ir atskirr{ regiontl BVP. piliediqgautos Salies Trr. Ketvirtaslygis . sudarydamos pajamq srautus. taip pat uZsienio gamybos veiksniq gautos pajarnos konkredioje Salyje. Leidinyje pateikiarniapskridiq. Antras lygis . yra hannonizuota daugelirr su statistika vienetqlygiai: statistiniq 5ie LietuvojeiSskiriami teritoriniq Pirmaslygis . Trediaslygis .visq galutiniqprekiq ir paslaugqpagamintqSalies per metus) rinkos piliediq per tam trkr4 laikotarp[(paprastai pajanlos.r regionopaskirtimiLietuvosukyje. gautos Salies viduje (kai ekonominiq uZsienio neapskaitomas rySiqsaldas).tai Atviros ekonomikoss4lygomisdalis pajamq cirkuliuoja i5 vierlos garnybosveiksniq gryntuq vadinamuosius valstybds I kitq.nas bendrai.poZi[riu Lietuvos rodikliq nustatymo tnakroekonominiq Svarbiausiq pasaulio Saliqstatistika. regioniui statistika.savivaldybes.

-) Eksportas _. Salies piliediq ir uZsienio piliediq gamybos veiksniq pajamos apskaii'iuojamos atitinkamai taip: IFu=Wr+iF+RF+nF.grynosiosgamybosveiksniq pajarnos. Prekiqir paslaugq pinigq srautqapytakaatvlros bei ekonomikosmodelyje Grynosios gamybos veiksniq pajarnosapskaidiuojamos kaip Salies piliediq gaunamrl uZsienyjegarnybosveiksniq pajarnq sumos ir uZsieniediq gamybosveiksniq analogiSkq pajamqslrmosSiojeSalyjeskirtumas: NIF: cta IFO. uZsieniogamybosveiksniq.uZsienyje dirbandiqjq Salies piliediq piniginiai pervedimaisavo Seimoms tevyneje.---. gaunamLl uZsienyje. suma.uZsieniopiliediq garnybosveiksniq pajamq.IFT.Lt. 68 . (2. IFr=Wo+iD+RD+llD. gaunarnll konkrediojeSalyje. Lt. Importo iSlaidos lSlaidos pajamos liksporto zt Prekesir paslaugos / .3) Q4) Wo . uZsieniuiteikiarnas ir pajamqskirturnas. cra Q. teikiamqpaslaugq Salies ekonomikai. Lt.-------_\ lmportas \ Narnq UKIJI 7' ) l'irmos Gamybos vciksniai Gamybos G v e i k s n i a ii S u z s Ic c n r o Zsr nI S alies ganrybos l v e i k s n i a ii u2sieni ---/ --___\ g U Z s i e n i o a m y b o sv e i k s n i q apnrokejimas Saliesgamybos veiksniq paJanlos 2. 1Fr * Saliespiliediq garnybos veiksniq pajamq.tai gamybosveiksniqpajam%gautq uZ Salies gamybosveiksniq paslaugas.production income/net income flow of propeny) .SalyjedirbandiquZsieniediq piniginiai pervedirrai savo Seimoms uZsienyje.Lt. suma. 1Fr .Lt.2 pav.2) 1/1F. Ilro.

R. i6 . dia C ..612.pelnopajamos uZsienio. bus didesnis mln. 2. ir NIF visq 1994m... BNP: apskaidir.namq tikio vartojimo iSlaidos.ras gamybos veiksniqpajarnas. i5 Z6.540.kad BVP yra didesnis Salies laikotarpiu yra nes gamybos veiksniqpajamos neigiamos.pelno pajamosi uZsieni. (2.palukanqpajamosi5 uZsienio. lr.5) yra didesnes negu garnybos veiksniqpajamosi3 uZsienio Kai Salies konkrediojeSalyje1/1F>0.P.588.71 9 -658 1194 departamento darbai.. laikq i5skyrus B[tina paZymeti.rojan. BNP ir NIF (veikusiornis Metai 992 993 994 995 996 991 L 98 9 t999 1000 l00l 1002 2003 BNP 3387 II108 16981 23829 3 ll l 5 37547 41968 4t621 43523 46719 501 00 546tt5 BVP 3406 11590 I 6904 24103 31569 38310 42990 426s5 44698 47498 50758 56179 NIF -19 -482 77 111 -4)4 -793 1022 l 103 . Lietuvosstatistikos rinkinys. V.Lt..tai SaiiesBNP uZsieniogamybosveiksniq pajarnos neguBVP. -I.investiciios: 69 .rvos statistikos 2004. metra5tis Lietuvosstatistikos rnetra5tis 2003.2 lentelerodo. kadangigrynosios 2.. I .P. Lt.. Statistikos s4skaitas.P.2 lentel6. buvo neigiamas. 1999.kad nacionaliniqs4skaitqsistemapateikiatapatybE: Y=C+I+G+NX. lverlinusgryn4sias BNP = BVP + NIF./-Lt.619.nuoffiospajamosi5 uZsienio.P.611.. Lietuva:ataskaita apie nacionalines . Zp. . Lietr. todel pahikanq mokejimai atitinkamornspasaulio valstybems didejo. 1998.pal0kanqpajarnosI uZsieni.66.LietuvosBVP. Rr . Lt.Lt.V. *P. Lt. neguBNP. Saltinis. Lietuvos statistikosmetra5tis2001. Lt) kainornis. analizuojarnu ukio subjektai ekonomikos pletrai pladiai naudojo uZsienio kreditus.Nr.588.nuomospajamosi uZsieni.

. .pagarnintqper 70 .i-osiosprekds baziniqmetq (sugretinamoji) kaina.Lt.prekiq ir paslaugq grynasiseksportas. gaunametikslius duornenisapie realqii BVp (BNp) dyd1. Jei Y = BNP .Baziniq metq kainos.1xPisl dia (2. l/X. Nominalusis BVp (NBVp _ norninal gross doniestio product) . ir salies uZsienvie esandiqgarnybosveiksniqpajarnosiskaidiuojamos 11/X. kurie vartojami kaip lyginamoji baze. I'ai uZsienyjegautos pajamos yra r dalis. q BVP apimti rnatuojantfaktiskomiskainornisgaunamas nominalusisBVp.lVX. esandiriuZsienyje.baziniq metq duorrrenys. apskaiiiuota baziniq rnetq (sugretinarnosiomis) kainomis. KArNU LYGIO POVEIKTS BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIMCIAI Bazinis kainq lygis (fixed price index) _ pasirinktqkuriLl norsmetq prekiqkainq lygis.pajamosnera itraukiarnos| . ks RealusisBVP (RBVP * real grossdomestic product). 0 .p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s . .visq galutiniLl prekiq ir paslaugq. P. I . n . . tai uZsienyje gautospajamosnera rdalis.visq galutiniq prekiq ir paslaugq. r reiks BVP arba BNP. .G . Kas Siuo atveju yra r * bendrasis vidaus produktas ar benclrasis nacionalinisprodLrktas? Priklausomainuo to. Jei Y = BVP. vadrnamos s u g r e t i n a m o s i o m ia i n o m i s . kuriuos priimta vaclinti ataskaitiniais arbaesarnaisiais. vnt. 2 .reaLrsis bendrasisvidaus pro<iuktasesarnaisiais metais. kiekis ataskaitiniais {. IT RBV\= L Q.i-osiosprekds metais. i = 1 .s1 RBVPT . 2. pagamintrl per tam tikrq laikq (paprastai per rnetus).rstatyti. visLl kitq analizuojamqrnetq BVp (BNp). .vyriausybines i5laidos. ir Saliesgamybos veiksniq. kaip apibudinamas NX.lyginarnqjq metq duomenys. naudojamos kitq metq BVp nr. suma. Lt.3. matuodamibaziniq metq kainornis. Esamqf (einamqlq) 'retq kainos vadinarnosfaktiskomis kainomrs...

parodantis prekiq ir paslaugqkainq kitim4 visq Salies vidutiniSkE NBVP B V P c t '-'r'. t= J x l 0 0 7 o . statyboskainq ukio produkcijos supirkimo kainq indeksas. esamaisiais i = 1 .tr/t. '71 . . ataskaitiniais naudojamiSie indeksai: Kainq lygio kitirnui apskaidiuotidaZniausiai l) BVP defliatorius.tam tikr4 laik4 (paprastaiper metr. kuriuos priirnta vadinti arbaesamaisiais. 2) vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas.rodiklis.neatsiZvelgiant tai. I .yra BVP defliatorius. 2 . tatlikti palyginamuosiLrs Naudojant BVP defliatoriq galima pavyzdLiui.. faktiSkomis ^ID r\u t. indeksas.r* i-osiosprekeseinamqjqmetq (fakti5ka)kaina.-l x looo"o: Pio . metais.Lt. .qt.t q RBVPI arba n Z q. .. (2 8) dia BVPd"r esamqjtlmetq BVP defliatorius..p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s . Lt.lyginamqjq metq duomenys. kam jos yra naudojarnos: 1 patenkinimui ar gamyboje.xP'l (2. parodantis visq prekiq ir vartojimo poreikiq paslaugq. Pats bendriausias kainq indeksas. . . apskaiiir.i-osiosprekdskiekis ataskaitiniais P. 5) Zemes 6) eksportuojamosbei importuojamosprodukcijos kainq indeksas. 3) 4) pramonesprodukcijos gamintojqpardavimokainq indeksas.rota kainomis.deflator of GDP) arba BVP kainq indeksas (price index of GDP) . g.' ..apskaidiuoti RBNP: skaidiavimus.Trumpai apibldinsime Siuosindeksus..rs)suma. " BVP.vnt.Z. n .1) dia NBVPt nominalusis bendrasis vidaus produktas metais. BVP deJliatorius (BVPa"n. x P.. .D r t | n I4. -1.

(2. x 100'. . BaziniLl metq vartojimo prekiq kainq indeksasvisuomet yra 100 procentri. Kadangi nustatant CPI naudojama nekintantis vartojimo prekiq kiekio krepselis" (i5rei5kiamas baziniq metq svoriais).238x 100%)+ (0.6 koeficientas 0. apskaidiuojamas lyginant fiksuoto skaidiauspirrnojo br.566x 100%)+ (0.0) l dia CPI .p r e k i q g r u p i s lk a i d i u s .-rtinumo vartojimo prekiq ir paslaugq vartotojo krepielio vertinq iSraiSk4 atskiraislaikotarpiais. n C P I= L c . * i-osiosprekiq grupdskainosprocentoesamaisiais metais pasikeitirnoprocentas . .3 lenteleje. ) : '-r I ' . 100 .i-osios prekiq grupes kainos procentasbaziniais metais. e. 2 .0 r.= RBVP NBVP B V Pr . i = 1 . r 2.6rnustatyti palyginli keblu.566 0. . Kadangi ElVP.varlojirnoprekiq kainq indeksas.196x t00%) = 100%.l N . x ( 1 0 0 + e .Seirnos i5laiclq pasiskirstymas 2000m. todel daLnaiimarnas var toj i mo p reki4 kai n4 indeksas. Seimos vartojimo iSlaidqelementai I Maisto produktai 2 Ncmaistoprckcs 3 Paslauuos I5 viso: l S l a i d ul v g i n a m o i o v o r i od a l i s s procentas t1t 19. Vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas (Cpl _ consumerprice index) . n . I formulg [ra5qbaziniq metq reik5rnes.tadiau pasikeite kainos: maisro 72 .pateiktu2.196 t00.3 lentel€.u (2e) 2. kad Cpl26e0 100 yra procentq: = CPI2000(0.00 gauname. c1 * i-osios prekiq grupes i5laidq lyginamojo svorio koeficientas. . seirnos vartojirno i5laidq elementai nepasikeitd. toctel 2004 m.Tai galima patvirtinti pavyzdLtu. .t L t.238 0.vidutinis vartotojq nupirktr4prekiq ir paslaugqkainq lygis.

apskaidiuokite vartojarnqiq prekiq. MarSkiniai Kiekis.. vartojimo prekiq kainq indeksas padidejo 12. Bandclcs 3. : = + + cPl:oo+ (0.37.nemaisto produktqkainos vidutini5kai . iki 2004 rn.4 lenteleje.238x 102.2. . 2 .1l) fonnulg. vnt.67 l00o/o 267"/o 389 145. Pavyzdliui.. = n " -t (2.rr) io 4o .krepSelyje"(ataskaitiniais metais).. Gali b[ti skaidiuojamas m L q ..Lt.3o/") (0.i-os prekeskaina baziniaismetais. 2 o 55 12 t2 l 2 30 IJ Duomenis lra59[ (2.Tai vienas labiausiai paplitusiLl statistiniq rodiklit5 naudojamq pragyvenimo lygio dinamikai pagal2. vnt. ataskaitiniais CPIl .prekiq . i = l . r r=t r l00i C-P l . padidejo7.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .. laikomi baziniais.029yo.5%) rt2.4 lentel6.566x 101.1I formulg: ivertinti. I '. kainq indeksq 2. Kojincs 2. n xP .i-osios prekes kiekis . . t2 25 6 3 Kaina.3%) (0.Lt 2004m.\-ra " dia metais. Knygos 4. . kad nuo 2000 m.Lt. 5 + 6 x l 2 +3 x 1 2 = = x 100% 2.5procentais. gauname: /-D L'. 2000m. pateikti2.3 proc. kuriq duomenys 2004m. Vartojimo prekds Pavadinimas l.029% Apskaidiuotieji CPI indeksai rodo. paslaugq Tuomet.i-osiosprekeskaina ataskaitiniais P.196x 131. baziniais metais.1 6 l 2 x 7+ 2 5 x 2 + x 3 0 + 3 x 2 5 = x 100% 5 l 2 x 2+ 2 5x 0 .vartojirnoprekiq kainq indeksas ir q. . P. 200.jeigu 2000m. n ..1 5 arba 73 .. ..3 proc..

L Q ' . todel jis ne[vertina galimybes brangesnes prekes pakeisti pigesnemis.1996m.pase increksu pavadintu ji pasiuliusio vokiediqekonomisto PaSe paashe) (G. forrnulir4 Svoriai nustatomi i5 narnq fikiq biudZetll tyrimo duomenq. gruodZio menesi. Kai ivairiq prekiq kainos skirtingai keidiasi.t. 5 5 6 x 1 2 3 x 1 2 1 4 5 . kitaip vadinamas Laspeireso indeksu pavadintu ji ivedusio E. Kadangi Laspeireso indeksas skaidiuojamas tam tikram prekiq rinkiniui. .kitaip tariant. pakankamai reprezentuojantys perkarnq prekiq ir paslaugqgrupes.n \' t /. cpl2oo4 = i=)"" x 100% = .Maisto prekiq kainos papildornai tiriamos dar 9-iuose kaimo rajonuose. 74 .didesnes negubaziniais rnetars.67. n Prakti5kai skirtumas tarp BNPa"6 ir cpl n6ra didelis.10fbnnule).Infonnacija apie prekiq ir paslaugqkainasrenkarnakiekvienil menesi l0-yje apskriiiq ir 9-uose rajonq centruose. o kintandiamprekiq rinkiniui .y. liepos menesiais. svoriq struktfira sucraryta pagal nanrq flkiq i5laidq duomenq tyrimus. PaSe indeksas. Nuo 1991m. 1994 . kainosbuvo 167proc.l rinkiniui. o paSd i n d e k s a-s m a Z e s n i e g uy r a g y v e n i m e . geguZes menesinis vartotojqkainq indeksas apskaiiiuojamas pagalvienqi5 Laspeireso (2.iq kainq pasikeitimus. 7 5 h = P = + + . atsiZvelgia 1 prekiq tarpusavio pakeitimo galimybg.Q i o P i t = 1 2 x 7 + 2 5 x 2 + 6 x 3 0 + 3 x 2 5 = 3 8 9 t .parodovienodqkainq didejimo ternpqvaizdil. 100%= 261. Lasperreso (E. atvirk5diai. qi o Taigi CPI2eea buvo 26lYo arba2. apskaidiuojamasnekintandiam prekir. sudard267 procentus vidutinio lygio baziniais2000 m.. rugpj[dio . L n t Q i o x i o 1 2 x 2+ 2 5x 0 . bazinis kainq laikotarpis buvo 1993m. buvo naudojami 1991m. G.vartojinro krepSel[" sudaro 796 vartojimo prekes ir paslaugos. ivertinarni tq padiq prekiq ir paslaugLlkainq pokydiai. atliktus 1992m.1993m. l9g2 1993m. Lietuvoje nuo 1992m. "n 145'75 ' Pio Z .kad vartojirno prekiq kainos 2004m. garbei. kaip taisykle. Lietuvoje Siuo metu CPI apskaidiavimams suformuol4 . Sie roclikriai. cPI apskaidiavirnuose naudojama1996rn. iq arba. Indeksas.Tyrimai apima mazdaug 2870 visq esamqnuosavybes formq maZmenines prekybosir paslaugqimones. sudaropastovrlvartojinro ir prekiq krepseli. rai Laspeireso indeksas parodo didesni pragyvenirno lygio augirnq. Tai rei5kia. .x P . svoriai. Laspeyres)vardu.

o nauja svoriq sistemapagr[sta2003m.ir vartojirno prekiq kainq indeksas(CPI) pateikia skirting4 infonnacijE apie bendrqjl kainq lyg1 Salyje.rdojant gaminirl 1996m.producer produkcijos. pagal Siq formulE. P r amon dsp r odukcij os gami ntoj q p arclavimo kain4 indeksas' Pramon6s produkcijos gamintojrl pardavimo kainq ir price index). pagamintq Lietuvoje. pagamintq uZsienyje ir skirtq vartoti kitose Salyse. Kadangi prekesir paslaugas. gruodZio min.)produkcijos Pramonds produkcijos garnintojq pardavirno kainq indeksas PPI parodo prekiq. tai jos neatsispindiir deflialoriuje. nustatant BVP6.. kaip svorius t. namq lkiq biudZelqtyrin. namq ilkiq i5laidqduonenq lyrirtro struktura. Produkcijos kaintl indeksas apskaidiuojamas kaip gan.y. CI'l indeksas skaidiuojamas prikiauson-rai BVP sud€ties. automobiliq ar nuomai. bazindskainosir 1995m. kurios kiekvieno menesio l5 dien4 registruoja 1540 garniniq pardavimo kainas. nuo prekiq rinkinys keidiasi. su yra susijusios jq naudojirno prekiq charakteristikos tiesiogiai Bendrojo vidaus produkto defliatorius BVP6"n.o 3. tiksliai neparodo Tadiau. kaintl bazinis laikotarpis yra 2004 m. jis: . Laspeireso apskaidiuoja: departatnentas Lietuvos Statistikos 75 .ais. elektros bei vandens pratnond's i5gaunarnosios tiekimo veiklos produkcijos (nuo 1995rn. prekiqir paslaugq 1. Neivertina vartojimo formq pasikeitirnq. neparodo.rirriq reprezentantll pardavirno kainq pokydiq svertinis vidurkis.2004 m. tik prekiq ir paslaugq. KainLl kitimo analizeiatrinkta 360 tiriamq pramonds[rnonit1. 2.n. spalio . NeatsiZvelgiai pagerejusi4 laiku.tai apdirbamosios indeksas(PPI. ivertina tik toje Salyjepagaminamas prekdsnedidina BVP.. DaZniausiaikokybines 4. PavyzdZiui. drabuZiq prekybos pokydiq. Neparodo maZtneninds ivairiq tipq nuolaidoms. produktq kokybE. 2005 rn.r.o CPI indeksas prekiq ir paslar. CPI indekse. irnportuojamos Vartojirno prekiq.Tarp 5iq rodikliq yra 5ie 3 pagrindiniaiskirtLrmai: kainas. 3 .) ir dLriqtiekimo kainq indeksas. rugsejomdn. BVP6"6. NeatsiZvelgiavartotojqperkamq i 2. pasirei5kiandiq 3.vis delto vartojimoprekiq kainq indeksas nes iSlaidq"pasikeitimo. kainq padidejimasatsispindes pastoviatn prekiq rinkiniui (krepSeliui). veiklos(nuo 1996rn. visq garninamq kurias [sigyja pirkejai. kam vartotojai Siandiendaugiau r5leidZia:vaizdo juostq. nar.gyvenimo ru5iqir kiekiq pokyditts.gruodziombr.ir pana5iai. pardavimo kainq pasikeitimE per tam tikrq laikotarpi. BVP6"11.rgq rodo l. pardavimo apirntis vertine iSraiSka.

Siuos cluomenis pranesa157 statybos imones.bor ob. Zemes ikio produkcijai apskaiiirojamas bentlras supirkimo kaintl indelrsasbei atskirai augalininlq. keliq ir gatviq bei rekonstruojamqobjektq. sveikatos apsaugos. atlyginirnq. t.rdojama parclavimo kaina stotis"be pndetines . buvo pasirinkti baziniais. i prekiLl vertE transportavimo Lietuvos iki Respublikos lskaidiuojamos muitri sienos islaidos. 5. c) elektros. Statyboskain4 indek. BPI apskaidiuojamas pagalLaspeireso formulq. Gaminiams.keidiantsvorius 76 . kainq indeksq.nunalines infrastrukt[ros. Statyboskainq indeksas(Bpl . P P In u s t a t o r n i : a) visai pramoneibendraiir jos strLrktfiriniams elernentams.jektotipq.y. vidutinemis su kainornis.sllt produkt4 supirkinto ir kainy indeksai.sas pagal sta+. Statyboskainq indeksui nustatyt atrinkta I I statybosobjektq. Zem€s iikio produkcijos supirkimo kainq indeksas (PIAP . Kiekvieno objekto atveju ivertinami statybosmedZiagq. vandensvalymo. na.parduotqtik vidausrinkoje._rai alrinktq statybosobjektq uZbaigirnoka5tq (kainq) pokydiai per tam tikrq laikq. t.franko. 1995rn. administraciniq paslatq. r-rkio Indeksai parodo kainq pasikeitimus.parduotiems vidausrinkoje.stes gwulininlq.a) bendr4 visos pramonesprodukcijos. socialiniodralrdimoir kitos iSlaidos. Eksportuojami gaminiai ivertinami FOB kainomis.ir apskaidiuojami pagal (2. 4. tiek uZsieniorinkose. Augalininkystes produktq kainos stebirnostik 3-iq ir 4-E ketvirti. kiekvieno ataskaitinio menesio kainos palyginamos baziniq 1995m.vagonas isveZirno vertdsir akcizomokesdiq. Svietimo.ji nustatant.a'ros 2r reprezentatyvaus Zernds Dkio produkto (augalininkystes gyvulininkysles) ir kainos. palyginti su praejusiq rnettl atitinkarnu ketvirdiu. Bendrojo supirkimo kainLlindeksoatveju kiekvienq ketvirtl ti. parduotostiek vidaus.dujq ir vandenstiekirnui. kor.building price index)..purchasing price indices of agricultural production).parodantys kainq kitimq laiko atZvilgiu. Duomenys apie Zemes fikio produktq supirkimo kainas gauna'ri kiekvien4 ketvirtl i5 didmenines prekybosir Zernes produkcijEperdirbandiqimoniq. Tai 3 tipq gyvenamiejipaslataiir po vien4 siq statiniqkategoriiq objektq:prarnones.parclavimo kainq indeksq b) gaminiq.tai Zernesfikio produkcijos supirkirno kainq dinamikos rodikliai. b) i5gaunarnajai apdirbarnajai ir prarnonei.y. irengimq. c) eksportLrotq gaminiq kainq indeksq.10)fonnulE.

kuras. 1 . 2.tai preke ar kaip paslauga. skirti namq fikiq poreikiq tenkinirnui. panaudotos kaip s4naudos gaminantkitas prekesar paslaugas. kuras. daugelis gaminatnq produktq pereina kelias gamybos stadijas [vairiose firmose.kas ketvirtl.plienas. apskardiuojant BVP pagal nacionaliniq sqskaitqmetodik4 tarpinio produkto verte turi br-rti eliminuojarna. pusfabrikadiai) ir paslaugos.ibei paslaugq kainq b[tq nustatomakaip tais r-netais prekiq ir paslaugqvertd b[tq keliskart [skaidiuotai BVP suma.skirta galutiniam vartojirnui. medZiagos.rodiklis. .rodiklis. kuriuos finnos naudoja kaip Zaliavassavo produkcijai gaminti.. yra tarpinis produktas. parodantisparduodamq prekiq uZsieniovartotojamskaintl pasikeitimus.ji nenaudojarna gaminti. supirkimokainomis. elektros energija. Galutindmisprekdrniskaip iSirntislaikomos investicines Didejant garnybos specializacijos lygiui.tai prekds (Zaliavos.4.be mokesdiq ialies vidaus rinkl upibilclinanii4 rodikli4 dar 6.pakartotinis"apskaidiavimas neleistq objektyviai [verlinti metiniq gamybosrezultatq. PavyzdZiui. iskaitomos subsidijos). tuomet dalies i5kreipttlrealiq gamybosapimti ir apimt[.gali b[ti tarpines Taigi priklausomainuo to. kol gah'1gale sukuriama galutine preke ar paslauga. Tarpinis produktas (intennediate goods/product) . Importuojamos produkcijos kainr. Be iivarclyul apskaiiiuojarni eksporluojamos bei intportuojamos prodttkcijos kaitttl indeksai.rinkos kainq sumareikalaujakai kuriq sqvokqaptarimo. Galutinis produktas (final goods/product). kur naudojamos arba galutinds. yra galutines prekds. Toks . parodantiskitose Salyse perkamqprekiq kainq pasikeitirnus. 4 . elektros energija. Eksportuojamosprodukcijos kainq indeksas(priceindex of exported production) . prekds.Taigi. indeksas(price index of irnportedproduction). BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO BUDAI 2 . Svoriai apskaidiuojami pagal supirktos produkcijos vertE (nuo 1997m.Tuo tarpu kuras ar elektros energija. kitoms prek€msar paslaugoms sqnaudos prekds. kaip visq galLrtiniq BVP apibndinirlas per metus. G a m y b o sm e t o d a s pagamintq prekiq ir paslaugq.Jeigu Saliesmetinio produkto apinrtis pagamintq visq prekir.

rodanti pridetinesvertes prekds gamybosgrandyje. p. isigytus i5 kitq firmq. (2.utoonei".5 lenteleje pateikiamosketurios tarpusavyjesusijusiosflnnos: plieno.ron" yra stambiausia 78 . naudojarnqjos gamybos procese. prekiq kaintl suma lygi AnalogiSkai.arna mastu BVP aptmtl nustatantgamybosbudr.kui. padangq plastmasiq ir automobiliLl gamintojai.Tai galirna nuslatyti trimis metodais: l) gamybos.6 lentele).tai skidumastarp firtnos pagamintos proclukcijos rinkos kainos ir garnybai pirktq kainq. apskaidiuotiir Salies kad (2. Lentelds duomenys rodo. visos Salies pridetine vertd.8 proc.naudojantpridetinesvertds sumavimo bhdq. Plieno garnintojai r[d4 ir jq perdirbai plien4 todel jq veiklos pridetine geleZies patys iSgauna y* 1000 Lt..1. gausilne Sios finnos prekes gamybos taip nauj4 iSraiskq. sukurtakiekvienoje ekonomikosSakoje(pagal veiklas).3) pajamq. nustatatit apskaidiavimo Kartotinioprekiq ir paslaugq vertd. prideringvertE. produktus.susidarymq' 2. analizes ir Zem6ssavininkq) pajamoms. arbagalutiniq pridetin€s ki.24. 2) Salies gamybos apimti iSlaidq.rie proceseivairius tarpiniusprodr'rktgs Vienintele perkanti ir naudojantigarnybos yra automobiliq gamybos firma' Joje sukurta (plien4 padangas.plastmases) pridetine verte apskaidiuojarnaatdmus i5 ar'rtomobiliq gamybos firrnos gamybos realizuotos produkcijos kainos (7000 L0 jos pirktq ir sunar.1) lygybejepirkimai taip pat galibhti dviejq tipq: Paiymetina. pirma. (2.12) Vadinasi.Dabar i5 (2..1e. prekiqir Paslaugq 2. firrnq tarpiniq produktq. u.1) lygybespusiq. pajamq apytaka vyksta uZdaru ratu. Natlr'1 Lrkiq iSlaidos darbo lygios finnq pridetinei vertei. . fikio Saka pro. AternE tarpinius pirkimus ii kad bendriejipirkintai ir tlesiniosios kairiosios(2. AnalogiSka situacija gaminant padangasir plastmases.gausime.r.jei iSvengiar.galutiniq vartotojq pirkirnai.na.1) lygyb€sgauname grandies tik pat apibhdinandiq uZdar4ekonomik4: -Galtttini paklausa Pridetine verte : : Darbo uintokestis+ Kapitalo pojamrts. Taigi -tlVe tygur pridetinesvertes sumai 9-iose isskiriamosesrityse: Zemes[ky. I5 firrnos bendrqiq pajamq atdrnEtarpinitrs yra lyg[s galutinei paklausai. kita vertus.kuri. antra.5 Panagrinesirne lentelespavyzd[. kad iSvadas. patvirtina 2'l pav.lygi namqlkiq (kapitalo. surnuo.pirkimai. galilna bendraji vidausprodukttl.rdotq BVP apimtisyra lygi (3500 Lt). kad (2003m. statyboje ir t.nor-gamybosstadijos 7000 Lt.viso BVP apimties). Taigi Salies kain4 tarpiniqprocluktq procese vertdssurnai 7000 Lt. BVP sumuojamakiekvienamegamybosetapesukurtapriddtine Prid€tind vert6 (value added).

() ra e.O L t i P F ! t h - a .q) {) o c a O 2 > F O .E LLr Z cg b!9:: t-- tr- <J'. .al . ! 6 E ' 4 ) N O r a.: .: E . ) -r r- .I =' a' a ^ :r E d .s .' a = .J ) cr) F- E L.l 'a : . q ) C : 6 r U) N I-- J .Eeg q q = c c:-e O 9 q.qJ L ?| . o ' > O r ) O U a] . E e c 9 t - # : . - J L F 9 E L ' J L A A < cb< r-il< r-b> 4 |0) o -F L o L 'R 9 E *n ' € .c) j c . i d . + a .F L P P A A - *- J - e *< F i.

0 I 138. draudimas y. 6. bei nerealizuotos 2.1 t 1. Rcstoranaiir vicSbudiai sandcliavimas.3 12879. kai prieStaraujandi4 veiklq arba nenusikalstamas vengiamamoketi mokesdius. 2.rl 4. jos verld bus lskaidiuotai prekiq atsargas gatavosprodukcijosapimti ir atsargqprieaugispadidinsBVP. [statymarns veiklas. policijos.2 4.-V.kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai. nors ekonomistaiir pripaZista.8 794. Finansinistarpininkavimas v 8 .P. valstybes biudZeto le5omis teikiamos nemokarnos Svietimo. Negamybiniai sand€riai. be jq pirkitno-pardavimo.6 1 1 4.7 2403. Kitos l5 viso: BVP. svlctrmas 10.I t5 5 22. 1994 10. Lietuvos bendrasisvidaus produktaspagal veiklas (veikustor.2 8975.8 20.1 561 9. . 590-59 BVP [skaidiuojama: Taigi i nustatomq rnetais.6 22t. Daugelyje Saliq tokios paslaugos.8 16.4 t6904.2 100.2 4 31 5 . Prckyba 5. 671.0 100.sudaroZymiq BVP dali. tai nera geriausiaSiqprekiq bei paslaugq[vertinimo BVP apimtiesrnetodika. dujq.9 q ?15s 3608. Pramonc kasybosir apdirbamoji clcktros. 6 1. A') tt6'10. Lt m 2003m.8 2.0 1.0 I 804.P. 8 385 7 .r 7 24. procentais m. Statyba 4.5 2732. rySiai 7. metra5tis l. tais Jei analizuojamaisiais l. 8 I 155. V a l s t y b i n i s a l d y m a si r p r i v .4 l6ll.7 6.2 1 1 t 55 BVP. s o c .6 lentel6.nrs kainomis) BVP elementai l. Yerte kai kuriq prekiq bei paslaugq(daZniau). Nelegaliq sanderi6 Se5elines veiklos rezultatai.t ietuvosstatistikos metra5tis 1999.0 .0 2827.6 2806. 0 4 58 . t706.2 10276. gydyrno.0 t493.590.2 l 789.4 q 5 2003m. (blackfurown Se56lin6 (neapskaitoma) ekonomika apimanti economy) ekonomika. Transportas. Svcikatosapsauga I l.6 r q I3. Zemcs Dkis ir mi5kininkystd 2. pavyzdZiui. Galutiniqprekiq verte. gaisrininkq. . A 5 4 5. Lietuvos statistikos metraStis 2004. i BVP apimt[ neitraukiami: arba neapskaitomosekonomikos l. 1994 . P 2001.3 14.pagaminta tai metais pagaminapreke neparduota.V .6 410. Silumosir vandcns garnybabci tickimas 3.6 1. 80 . ginkluotrjq pajegq bei kitos nemokamos pasiaugos gyventojams.apskaidiuotoskaip ttt kad paslaugqi5laidos. 675t.2.54 Itinis: Lietuvosstatistikos -V . mln.

s Organizacijomsbei [mondms transferiniai rnokejimai n. Tai ne gamybos ar darbo rezultatas. o tik le3q perskirstyrnas. apimandiosvyriausybestransferinius iSmokejimus bei privadius transferinius mokejimus ir operacijas str s f i n a n s i n i a ip o p i e r i a i s . t6vq kas rnenesiteikiamaparamastudentams. ar r paSalpos karo veteranams.prie5inguatveju tai [teisintqpakartotiniskaidiavim4nustatant BVP.tai visi vyriausybes Seimomsir organizacijoms.) operacijos. i5mokamos gyventojams uZ jq turimus valstybinius v e r t y b i n i up o p i e r i u s . 8l . Operacijos su finansiniais popieriais (operations in financial securities).tai vertybiniq popieriq pirkirnas ir pardavimas. be jokio prekinio ekvivalento. sr-r nesusijusios prekds ar grynai finansiniaisanderiai tai operacijos. o pa3alpos skurdo atveju. oficialios tikslines investicijos(pavyzdZiui. PrivatIs transferiniai i5mok€jimai (transferai) (private transfer payments) .tai visa privati pararra atskiriems asmenims ar Seirnoms.narnLl ir pan. Asmenims ar Seimoms transferiniai iSmokeiimai mokarni Siais atvejais: . socialinio draudimoi5mokosnedarboatveiu. o pal[kanos. vienkartineparatna pavyzdlziui. Vyriausybds transferiniai i5mok€jimai (transferai) (Tp government transfer payments) . padengiant iq ivairius nuostolius. subsidijos valstybindms imon6ms. paslaugospirkimu ar pardavimu.rokatni. teikiama be jokio prekinio ekvivalento. .teikiarni mokejimai asrnenims. kad elirninuojarnosvisos turto perpardavimo (automobiliLl. o senatvds invalidumo pensijos.l) 2) transactions) tai Negamybiniai sanddriai (nonproductive ir 1) senqnaudotqvertybiq pardavimas 2) grynai finansiniai sanddriai: senq naudotq vertybiLl pardavirno neitraukimas i BVP rei5kia.vyriausybeskiria leSq miesto savivaldybei tilto statybai ar miesto gatviq ap5vietirno reorganizavirnui).kai suteikiamos: . i5 atskirq remejq ir pana5iai.

yra pasyvtts aktyvai. pagarnintos Salyje. automobiliai. tai nupirkti kapitaliniai iSrekliai prekemsir paslaugorns kurti.gali bfiti panaudojamos: narnq [kiq vartojimui.unpalaikio vartojimo prekes(maistas.y. Tai yra atsargrl.kai savininkaijr4 neiSnuomoja. vartotojq piniginiq i5laidq galutinems prekdms bei paslaugoms pirkti suma. medZiagq. ir ISlaidq metodu BVP nustatornaskaip galutine ivairios paskirlies prekiq paklausa.). ir fiuridineskonsultacijos. isigytq perpardavirnui. Investicinds iSlaidos tai: a) privadiq finnq i5laidos ma5inoms. jokie nauji gamybos procesai nevyksta. likudiq pasikeitimq verte ataskaitiniu laikotarpiu.Prekes bei paslaugos.baldai ir pan. nebaigros gamybos. lrenginiams pirkti. lnvestavirno tenninas vartojamas.. 2. lnvesticijos(l . Gyvenamieji namai laikorni investicinemis prekernisnet ir tuomet.irengimLlisigijima o ne apie finansini * investavim4(pvz.y. c) paslaugos bankr4.gatavqgaminiq ir prekiq. Atsargq likudiq pasikeitirrai . investicijoms i nauj4 kapital4 arba grynqjq pardavimrl uZsieniediams finansavimui(arbagrynajameksportui). vertes lygirl laikotarpio pabaigoje ir pradiioje.consumption). b) gyvenamqjqnamLlstatybosi5laidos.). todel Sios operacijos nelskaidiuojamosBVP apimti. kaip visrl ekonornikossektoriq i5laidos. galintys savininkams duoti nuomos pajamq.tat Laliavq.).investment) tai firrnq iSlaidos naujorns [monems statyti. ISlaidqapskaitosmetodas Apib[dinus BVP strr. skirlurnas. realiojo kapitalo kaupimq:pastatq. stakldms.4. Narntl fikio varlojimo i5laidosyra: a) trr.Perkant ar parduodant vertybinius popierius. kaip ir gamybiniai objektai. gamybiniarns pastatams. Atskirai apib[dinsime kiekvienq iSlaidqruSl. keidiasi tik j. Gyvenan-rLjq narnq statybos i5laidos prikiauso inveslicijorns toddl. I 2. irengirnams.rktur4 reikia aptafti ir BVP apirntiesnustatymo iSlaidLl pajamqmetodus. 82 . t.2. gatavq prekiq atsargoms papildyti. b) ilgalaikio vartojirnoreikmenys(Saldytuvai. valstybes vartojirnui. Namq iikio vartojimo i5laidos (C .kalbant apie realqjl investavunq. obligacijq isigijirn{. l. c) prekiq Iikudiqpasikeitimai. kad gyvenamieji narnai. drabuZiaiir pan.t. kirpyklq paslaugos pan.t savininkas. [vertintq vidutinemis to laikotarpio kainomis.

arba lleto investicijos(1" . islaidas virSijaatstatymo 2.investicijos.. 83 . Firmq investicijos vadinatnos bendrosiornis privadiomis vidatrs vyriausybesinvesticinesiSlaidosI Sias rSlaidas iSlaidornis. investicijos.ir LrZtikrinapagrindinio verttls sumaZejirnE kapitalo nusidev€jimo atstatymE. maLija gamintojo pagrindinir"lpriemonitl atsargtl esarnoji vert6.Skiriamos gerasekonomikos . investicrjos.atstatyrno (2.grynosios Kitais ZodZiais I">0. kai bendrosiosprivadios /r>D.y.inveslicijos.ar tik pakeitesenas gamybos priemones). arjos buvo skirtos prekds. vidar'rs privadios .).1" bendrosios Lt.. Ekonomikospakilimo brikle yra tuomet.kaip pavaizduota pav. kapitalo del pasenimo ir susidevejimo. Atstatomosios investicijos (amortizacija) (D" nr'rsid0vejusias depreciation). .13) Atstatornosiosinvesticijos kompensuojaarnortizacij4 t. Catnybos ploceso metu kapitalas yra vartojanras. investicin€rnis nepatenka. BVP lskaidiuojamos metais' pagamintos esamaisiais prekds.net investrnent) investicijos.skirtos papildomomsdarbopriernonems naujoms isigyti..investicijos dydis privadiosinvesticijosyra teigiarnas tariant.. Bendrosios privaiios vidaus investicijos (lr .t. pagalsavopaskirtlsusideda vidausinvesticijos privadios Bendrosios i5 dviejq claliq:atstatymoinvesticijq ir grynuq privadiq vidaus investicijtl. Grynosios privadios vidaus investicijos kapi1al4 padidina.3 vidaus. D". investicijassudaro: privadiasvidar"rs Bendrqsias + Io: 1. Kapitalo (2. dia Lt. investicin€s Santykis tarp bendrqiq privadiq investicijq ir atstatymo i5laidrl yra bukl€s: Siosekonornikos bfiklesrodiklis.y. D.Lt. atstatanaios darbo priemones...3 pav.ekonomikos pakilimas. vidaus privadios grynosios -1. rekonornikos stptingis.gt'oss investicines investment) tai visos per metus pagamintos paskirti(i tai.pagal kilmE investicijos gali buti vidaus ir iSorinds (uZstenro kapitalo). neatsiZvelgiant ijq darbo nusidevejusias pletimui.ekonomikosnuosmukis. Grynosios privaiios vidaus investicijos.tadiau1 vidausinvesticijos privadios parodotik grynosios diclejim4 tiek kapitalo pletimui skirtos tiek kapitalo atstatymui.

jeigu bendrosios Lt. daugiaukapitalo negujcl pagaminama sunaudojama Tarkime. : D".ra rlretq Pabaigojc i@ D^-r^+^. pabaigoje 410 mln. Kapitalo apimtis ir investicijos privadios nuosmukiobhkle yra tuomet. Lt investiciniq br.3 pav.: 0.t4) 3. Pastatai. gryntgq privadiq vidaus investicijq ndra arbajos yra artimosnuliui .Ekonornikossqstingiobukle yra tuomet. kapitalo suurarnetqpabaigojepadides.. Vyriausyb€s i5laidos(G . reikia nustatyti ekonornikosbfiklE n-r4iq metq pabaigoje.555 mln. per metusbuvo 965 mlt. irengirnai ir atsargos [renginrai ir arsargos Metq pradZia Metq pabaiga 2.todel ekonomikayra pakilimo blklds. be to.taip pat darbo jegai isigyti ir naudoti.rvo Grynosios privadiosvidaus investicijosmetq pabaigojepadidejo (1">0). ir organizacijose 84 . pagal fonnulg: BVP Siamernodelyjenustatomas BVP:C+] (2.governmentspending) tai baigtinerns centrin€s vietindsvaldZiosinstitucrjqiSlaidos ir prekems bei paslaugoms.y. kai bendrosiosprivadios vidaus investicijosyra lygios atstatymoi5laidornsI.1.r. o privadiosvidausinvesticijos gamyboje sunaudotakapitalo . t. Crynosios ptivadios v i d a u si n v e s t i c i j o s rfiil. Lt. i5 SiosiSlaidos susideda dviejqdaliq: a) i5laidq esamajamvartojimui valstybdsfinansuojamose [staigose ([vairiq vartojirnoprekiq pirkirnas).kai bendrosios Ekonornikos i5laidasI*<D. t.y.. per lretus uZ vidaus investicijosyra maZesnds atstatymo In<0. Kapitalo sullla metq pradZioie Kapitalo pricaugis Kapitalo nusidevejimo atstatymas Grynojo kapitalo padidejirnasper lnetus Kapitalo sr.rn. Salies lkyje n-qjq metq prekiq daugiaunegu mettl pradZioje.

4. parduotos paganrintos lmportas (Z .i eksportq. pagarnintos Eksportas (X .tai Salies eksportoir importo skirtumas.toddl jie neitraukiamiI vyriaLrsybes iSlaidas.tai prekes ar paslaugos. nustatantBVP kaip atskirEG dal1. uZsienyjeir nupirktos nar.prekiq ir paslaugqeksportas.Lt. i5laidas (2. Seirnomsbei organizacijornsbe jokio ekvivalento teikia piniginQ param4 moka transferinius mokejimus. Nagrinedami atvirosios ekonornikosmodeli.tai prekds ar paslaugos.). dia Lt. NX.apskaidiuota 2. sektoriaus Prekiq ir paslaugq grynasis eksportas (NX . kitoje Salyje. uZsienyje.b) keliq tiesimas ligoniniq statyba. Narnq tikiq vartojimassudaroapie 70 proc.prekiq ir paslaugqimportas. valstybe ivairiais atvejais atskiriems asmenitns. X.1 lenteleje pateikiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto i5laidq b[du. investiciniqiSlaidq(valstybiniq ir pan. i3rei5kiarnas fonnule: tai BVP. bet Salyje. ivertiname uZsienio i5laidas.16) keturiq ekonomikos sekloriq Susumavus visq s4lygomis: BVP alvirosiosekonornikos apskaidiuojarnas BVP:C+l+G+l\rx. negu vyriausybes didesnes 85 . BVP apskaidiavimas jo lnvesticindsi5laidos Lietuvoje neZyrliai yra svarbiausias elernentas. o tik j[ perskirsto. jeigu nagrinejama jeigu abstrahuojarnasi nuo ry5io su uZsienio su aplinkiniu pasauliu. kainq suma.prekiq ir paslaugqgrynasiseksportas.net exports).11) (2. ir vartojimo iSlaidos. Z . Lt. BVP:C+I+G.rdoti NX:X-Z. apskaidiuojant Salirnis.prekiq ir paslaugqgrynq. (2r5) .exports). arba 5ia i5laidqb[du. Kaip jau mineta.neturintiry5io Taigi.imports) . arba BVP:C+l+G+(X-Z) metr4 rinkos Taigi BVP yra galutiniq prekiq ir paslaugq esamqjr4 i5laidqbldu. uZdararniSriojiekonomika. Valstybes mokami transferiniai mokdjirnai nepadidinaBVP.

0 1 0I.8 5 16 100. Vyriausybcsvartojimo iSlaidos narnq[kius' 3.VP"1).8 tq4 ) 12024.P. BVP glaudZiai (G.1 1 1| 1 1 2003m. 2.pagalbosnedarbo atveju ir kitus specialius fondus (W1 .rent income). vidauspajamomis susijEs grynosiomis su paslaugas. Bendrasis vidaus produktas..iSlaidq metodu 2.3 1t.9 -79t. PNI aptarnaujandios 4. Darbo uZmokestis . 8 56179. 67.593.5 0.3 100.1 6r.iarns l.VP.$qdarbuotojqdarbouZmokesdio.insurance).tai vistl domesticincome at factor cost/national per garnybos veiksniqpajamos Salyje metus. Pallkanq.8 r0378.kurios pateikiamos namq [ikiams kaip natLiriniai transferai.0 51. l'ajamq apskaitosmetodas Nustatant BVP apirntl pajamq b[du.5 9360.3 3 31 9 .tai Zernes kito paj nekilnojamo turto nuosavybds atnos. apskaidiuotas (veikusiomis kainornis) BVP elementasi5laidq metodu l .616-611.(l 1. i5 susideda keturitlelelnenttl: Darbo ir kapitalopajarnos I. 2004.P. sudedamosvisos Salyje uZdirbtos pajamos.4 t6904.540. Bcndrosiosvidaus invcsticijos 5 . metra5tis Lietuvosstatistikos metrastis 2003..wages) i5mokos veiksniopanaudojirn4. kurias gauna galnybos veiksniq savininkai uZ savo (G. socialiniai Inetra5tis1999.l. P r c k i ui r n a s l a u u um D o r l a s l5 viso: Mln.7 lenteld. Prckiq ir paslaugqcksportas i 7 . 4. 64. N a m q [ k i o v a r l o j i m oi 5 l a i d o s 2. uZjq darbojegoskaip gamybos { Siqpajarnqgrupq itraukiami ir firmq savininkq lna5ai1 valstybinius bei privadius draudimo.3. 3904. 86 . Pelno. ar 2. net Grynosios vidaus (nacionalinds)pajamos incorne).6 I ti.pelno nesiekiandiqinstitucijq iSlaidos individualaus vartojirno prekdms ir paslaugorns.6 0.6 29t20.l I 0370.0 PNI . 16)R1 1 2003m. 2. (W darbuoto.1 s59. Lietuvos statistikos Saltirris: Lietuvos statistikos . .2 Procentais 1994nt.4. .kuriq ldSos panaudojamosdarbo jegai atstatyti.P. 3. Nuomos pajarnr.9 32 3 7 3 . Ll 1994m. Samdonl.. n4't9.9 19. medicinos aptamavimo. Nuomos pajamos (R . A t s a r g qp a s i k c i t i r n a i 6.

Grynosios vidaus pajarnosapskaidiuojamos palfikanq ir pelno surna.y.profit) . kad BVP parodytr4 nuoma patiems sau. garnybos ka5tus.nesusijgsu pajamqpaskirstymugarnybos veiksniams:tai kapitalo nusidevdjimoi5laidos(amortizacija)ir netiesioginiai mokesdiai.jos yra tarsi firrnos pajamos. IndividualiLl ir partneriniq firmq pelnas tiesiogiai atitenka pelnassuskylaI kelias dalis: Akciniq bendrovir4 savininkams. 2.tai lvairiq tipq firmq (individualiq.pajamos. apskaidiuotas G r V P . skirtumastarp bankq gautq palukanq uZ paskolasir sumoketq paifikanq u2 indelius.taxesindirect).. nuosavybes nepaisant paslar. padengus liekandios. gautos uL paskolintuspinigus. Nustatant pajamqdar pridedami du elementai. iSrnokamqakcijq savininkarnskaip l. Netiesioginiaimokesiiai (T.VP. prie vidarrs GrvPaj nera lygios BVP.i5 karto arbapo tam tikro laiko investuojarna gamybq. tiesiogiai priskiriamos ktrriarn nors gamybosveiksniui. Pamindti elementai yra pajamos.I 8 ) BVP pajamqbudu. Nepaskirstytqjipeln4 . Taip skaidiuojama formos. . kuriuos vyriausybeuZdeda 87 . sumokejuspelno rnokesdius ir dividentus. pasireiskiakaip suvartotokapitalo prekiq vertesigyja amortizacijos rodantis per metus suvartotokapitalo vertE. tai pinigrl skolinirnosikaina. Jq suma neapimaviso BVP. butq tarirtura visq namq del to. pelno mokesdius. Paskirstytqj[ peln6 t. le5osnepriskiriamoskuriam nors gamybosveiksniui kaip jo pajamos. Pelnas ( fl .interests) .mokesdiai. todel amortizacines atstatymas. .tai likusi pelno dalis. Akcines bendrovds 3. Kadangi dalis galutiniq form4 t.= l t t + R + i + f l j .y. . BVP skaiiiuojant pajamqbudu pridedamosgrynosiospalirkanos. toddl sakoma. 4. prek6msir paslar'rgoms. kad G. nuomos pajamq.rgas. partneriniqirnoniq ir akciniq bendroviq)grynosiospajamos.jos vel reinvestuojamosi gamybq iSsaugantpradinl gamybos priemonir"ldarbini ir pajegum4. gamybosveiksniq kainomis. ( 1 .| 5[ pajamq element4[skaidiuojarrair nttosavq namq. t. Paliikanos (i . pelno dall.Kol Siospriemonesnesusiddvdjusios amortizacijosld5q fimrorns jq tam tikr4 laik4 nereikianaudotipagal tiesioging paskirt[. dividendai.y. 3. I kaip darbo uZrnokesdio.

.BVP.Pridejusnetiesioginius mokesdius gaLrtas BVp rodiklis nustatomas rinkos kainornis.rentos. ndra pagamintoproduktokainos dalis: bet BVP r.20) 6a BVP.tai pirminesvalstybds pajarnos.": . tq subsidijq surna tai atimama i5 netiesioginiq mokesdiq sumos.BVP. (2. Tai pabrdziant prie BVp gali bilti nurodomas indeksas t. @rbaBVP.21) BVP apskaitosiSlaidqir pajarnqmerodai. licencijq mokesdius.19) Netiesioginius rnokesdius rninusuojant BVp. pardavimo mokest[.. kadangi tai. apskaidiuotas gamybosveiksniq kainornisarba gamyboskainornis.. muitus ir t. r. Taigi BVP. =ll + R+i + fI + D" +Ti -Tp (?.rai clu skirtingi poZi[riai I BVP. nuomos mokesdiuibei palfikanoms. todel jie itraukiami i gamyboskastusir iq dydziu padidejapagaminros prekes rinkos kaina. ISlaidq metodo poZi[riu.' B V Pk .I=BVP.Netiesioginiai rnokesdiai Salies poZilriu .kad balansLrojanris elementas yra pajamos. p . pelno. reikalingq visoms rinkoje esandiorns prekemsi5pirkti... kurie dalyvavo 5i produktqgaminant. 88 . Taiiar.palOkanq.transi-er payrnents)iS valstybesbiudZetokonkrediomsprekdmsar paslaugoms.tai suma visq i5laidq.. apskaidiuotas rinkos kainomis.rjeigu vyriausybeteikia subsidijas(Zp . (2. kadangi jos yra iskaitornos i pajamas. Finna netiesioginius mokesdius sumoka i5 pajamq. kq vartotojas i5leidZia igydarnas produktq gauna kaip pajamastie. da BVP. kurios lieka paclengusgamintojo islaidas darbo uzmokesdiui. apskaidiuoto is rinkos kainornis. Lygybe tarp i5laidqir pajamqvisuometyra todel.k. Sie rnokesdiai apirna: pridetines vertds mokest[. = W + R + l + f l + D r + 7 .akcizus. amortizacijos bei netiesioginiq mokesdiqsuma. . BVp .Siuos mokesdiusfirmos gaminan.produktasnustatomas gamybosveiksniq (arbagarnybos) kainornis: BVPg. 5i sumavir5ysprekes Jei rinkoskainq tai pelnas bus neigiamas.r) .rai produkcijai nustato vyriausybd.1-71 .rinkos kainomis yra per metus gautq darbo uZmokesdio. gautr4realizavusprodukciiq ir juos traktuoja kaip garnybos kastq element4 todel iq dydZiu padideja pagamintos prekes rinkos kaina.r. siq triiq dydZiq suma Jei maZesneuz konkrediosprekes rinkos kain4 tuomet skirtumas ir br-rs firmos pelnas. apskaiciuojant pajamq rnetodu.t.

2 7 t14. BVP .7 66s8. Jos gaunamos Saltinis: Lietuvos statistikosmetraltis 1999.kadanginacionalines priklausomybE pajamoskeiciamosi galutinl produkt4 ir atvirk5diai.2 681 .l 56179.tai to patiessanderio skirtingos veiksnius (darb4 produktq gamybai.5 1.4 5lq1 ) Procentais m. P c l n a s 'i r m i S r i o s a j a m o s " s 3 . kurios gaunamos kaip gamybos rezultatas (firmos savininkq Seimos nariq ir namq fikiq sektoriqe.rgas mctus I I rlr v rlrkrmas . Kartu ji parodo. 1994 m.rokijimas .SElyginE tarp 5iq dviejq dydZiqparodo2.9 I1.6 t00. 1994 41. P l g r i n d i n i ok a p i t a l o u v a r t o j i n r u s 4 . metra5tis 2003. mokesdius bei darbuotojams surnoketus **Mi5rios pajamos .9 0. nacionaliniq pajamq ir nacionalinioprodukto. samdomqdarbuotojqpajamoskartu).8 I I 6904.socialiniaiinaSai p 2 . Lt 2003m. gamybos suma. Si tapatybetinka ir visai ekonomikai. pavyzdZiui.-P. mln. Lietuvos bendrasis vidaus produktas.0 *Pelnas gaunamas.3 1.1 1905. S u b s i d i j o sm i n u s ) l5 viso: BVP. i5 grynosios pridetines vertes atemus kompensactjil garnybaiir pridejusgautassubsidijas. 22088.3 8. l q 1 1563. dvi Kita vertus. 6956.tal pinigines iSlaidos P a r d a v i m a s.Jie yra glaudliai susijg. kad yra priklausomybe tarp finansinitl piniginiq ir materialiniq daiktiniq srautq arba tarp.595.t a i pinigines iplaukos \y I puses: kas iSleisla tai.9 ()? 2003m. 89 .8 36 .6 5 1496.4 t7692. Kompcnsacijosdarbuotojams darbo apn.2.0 20734.0 31.tai visq pajamq.8 269. -P. kurie idejo garnybos.8 100.-P. gautq arba sukurtLl procese.9 447. Zemg.1 40. apskaicillotas pajanltl kainomis) metodu(veikusiomis pajamq BVP elementas metodu l.9 lentele. Lietuvos statistikos 2004. yra pajamos tq. Lietuvosstatistikos metra5tis Pajamq metodo poZi[riu. N c t i c s i o g i n i am o k c s d i a i i ( 5 .618.I 31.kapital{ [ produktq gamyb4ir realizavim4rinkoje.8 lentel6.3 4396.544.7 il. 9 t2. Pinigines pcr prekesir paslar.tai nekorporuotqfinnq pajamos (pelnas). tapatybe: Siuos abu metodusgalima iSreik3ti prckems paslaugoms ir ISlaidos isigyti pcr metus gaminant pajarnos.

matuojamaskiekiu per laiko vienetq.5.tai produkcijossrautasper ram tikrq laik4 atstatantis arbadidinantis kapitalq2. pob[dZio sEry5iq makroekonornikoje.Lt. Kapitalas (realusis kapitalas) (K _ real capital) .22) 'Kapitalq sudaro realusis kapitalas. Lt. Apib[dinsime keletil svarbiausiq.kapitalo fondasesamqjqmetq pabaigoje. fiksuojauras konkrediam laiko momentui. finansinis kapitalas ir zrnogiskasis (intelektualusis) kapitalas. (2.dydis.Lt. SRAUTAI IR FONDAI EKONOMIKOJE Makroekonomikoje BNp.uZsienioinvesticiiq saldas.2.o kapitalas. BVp.kaip fondai. Srautas (flow) .t.tai pastatai. investicijos.lrengimai ir kitos anksiiau pagamintosprekes..esamqjq metq investicines i5laidos. Todel: K': K" + I. Kr-r.rkto rodikliq priklausornybe Nacionalinioprodukto rodikliai Bcndrasisnacionalinisproduktas r i n k o sk a i n o m i s Elcndrasis nacionalinisproduktas gamybos ainornis k Grynasis acionalinis roduktas n p r i n k o sk a i n o m i s Grynasisnacionalinisproduktas gamyboskainomis Procentai 100 Nacionaliniqpajamq rodikliai Nacionalincspajamos. 1. dia K. naudojamos kitq prekiq garnyboje. n c t i c s i o g i n i a i o k c s d i aiir m amortizacija N a c i o n a l i n c p a j a n t o sr s i amortizacija Nacionalincspajamosir ncticsioginiai okcsiiai m Nacionalincspajanros 90 ti0 70 2. 90 .fondas-srautai'. . valstybesbiudZetoskola ir pan. valstybes israidosir t. Investicines i5laidos. Investicijos pagrindinis ir kapitalas. Nacionaliniqpajamqir nacionalinioprodr.praejusiqmetq kapitalo fondas. Fondas (found) .9 lentel6.turtas.. gali b[ti apibudintakaip srautai. 1.dydis.

metq pabaigoje.current account)parodo Salies prekybos busen6 palyginti su likusia pasaulio dalirni per per tarn tikr4 laik4 fuaprastai metus).1..'. kiek analizuojarnosiosSalies gyventojai skolinasi arba kredituoja uZsienio valstybes.kad tam tikra kapitalo fondo dalis nusiddvi (D.net intemational inveshnent position) . skiriasi investicijq sarnprata B[tina priminti. Jau anksdiaupaZymdta. Jeigu einamosios sqskaitos balansas yra teigiamasdydis. I:K.tai kokia nors nuosavybd.worth) . PavyzdZiui. Q.tai Salies pairntq ir jos suteiktq kreditq skirturnas.kuria tam tikrais metais. makroekonomini poZir. W. metais. 1 4 / ' . Santar"rpos turtas. Taigi turto fondo padidejimasyra lygus santauptl ir 3. UZsienio investicijq saldas (NIIP .+ $ .tod€l: K. Einamoji s4skaita (CA .yra lygus pagrindiniokapitalo tbndo Arba investiciniqiSlaidqsrautas padidejimui. .o anksdiaupastatyto natno pirkimas u nera i nvesticij os.taupynras esamaisiais (?.:K.1 .S. kad rnakroekonomikoje tik nuo naudojan-ros kasdienineje buityje. naudojama turtui Santauposyra esarnqir4 kaupti. ir nesuvartotqpajamq dalis. Lt.24) srautodydZiui. naujo narno statybos iSlaidos priskiriarnosinvesticijoms.) del natfiralaus priernoniqsenejimoar intensyvaus naudojirno. . Lt. disponuojaekonominissubjektas AnalogiSkai anksdiau pateiktoms investiciniq iSlaidq srauto ir kad: kapitalo fondo formul€rnsgalima uZraSyti. (balansas) tai 15 tolesniq skyriq matysime. Einamoji s4skaita uZsienioinvesticijq saldas.-rri u 2.prad. Taigi kapitalo fondo padidejimas r-1 investicij srautopadidejimui.jusiq metq turto dydis. : W ' . arba dia S : LI/'t_Il'rt i Lt. rodantis.. Turtas (Wt ..Tadiaujeigu Sis 9l .-K.23) Bendrqlq investiciniq iSlaidq ir amortizacijos skirtumas vadinamas lygus grynqitl grynosiomisinvesticijomis.Iurto dydis esamLilq Ll/'.kad einamoji s4skaita srautas. vadinasi5i SaliskredituojaiSorinipasauli.-t+l-De.

atsargos" vadinama grynuoju skolininkr-r. uZsieniovalstybes jai yra skolingos. kad uZsienio investicijLl saldas fondo pasikeitimas yra lygus einamosios sqskaitos srauto dydZiui' arba fbndo (NlIPt * NIIPt-r)yra lygus CA. JAV.-t praejusio Lt.24\ formule rodo. s4skaitos Cl .Tokia Salis Tuotlet priklausomybe . [einanti I turtingiausiq pasaulio valstybirl de5imtukq 9-o de5imtmedio pradZroje buvo grynasis uZsienio valstybirl kreditorius (uZsienio investicijtl saldas 1980m. 92 . skolingi iSoriniampasauliui. kai yra kai valstybesbiudZetodeficitas. Toks afvejis yra biudZetas subalansuotas. Lt. vadinasi Salies gyventojai kredituojarnt uZstento valstybiq.government budgetdeficit). balansas.uZsienio investicijq saldas esamcrjo laikotarpio pabaigoje. buvo 500 mlrd. at a n a l o g i S k a in k s t e s n i e t n sv e j a m s : NII7. JAV einamosioss4skaitosdidelis deflcitas sElygojo saldq kuris 1988m.governtlent budget) . iSleisdama obligacijasir jas jierns parduodama): i5 Saliesvidaus subjektq gyventojq firmr5 bankq.visq vyriausybeslygiq skola finansiniaistnetais. dia (2. pasikeitimas PavyzdLiui.USD.einan-rosios (2. buvo 140.Kai i3laidos * (govemrnent budgetsurplus). arba.fondas. (Bor: .25) NIIPT .USD). biudZetas perteklinis tuometvyriausybes skolindamasi defi ryriausybebiudZeto cit4 finansuoja Salies DaZniausiai (t. Nacionaling skolq sudaro tik auk!diausiq vyriausybes valdymo institucijq skola.tai vyriausybds planuojama pajarrq ir i5laidLl sEmata finansiniamstnetams. biudzetasyra perleklinis: Valstl'b€s (valstybin€) skola (DG . NeigiarnasNllP reilkia. t. Tokia Salis vadinama gryntroju valstybirl kreditoriumi. Valstybes skola (skolos fondas) dideja.y.rZsienio tr. Tadiau nuo 1982m.fbnd4' iSoriniam pasauliui.y.public (governrr-rcnt) debt) .fondq'.rri grynqjq skolq .= NIIpt t+ CA . Jeigu uZsienio investicijq saldas yra teigiamas. Valstyb€s biudZetas (B . ValstybesbiudZetodeficitasir valstybdsskola...balansas neigiarnas. valstybes i5 bLrs biLrdZetas deficitinis negupajamos valstybes ganaretas. investicijr"l uZsienio laikotarpio NIIP. investicijq uZsienio neigiarn4 4. kitaip tariant.ir maLeja.Lt. kad Saliesgyvento. Jei vyriausybds i5laidos lygios valstybds biudZeto pajarnotns. tai gaunamoms mokesdiq.9mlrd.iai r. i5laidos didesnes Jei uZ maZesnds gaulamaspajanras. saldas.. tuomet Salis tr-iri grynLdq mokejimo reikalavimrl .

valstybds biudZeto skolaesamaisiais metais. yra uZsieniediai. Grynosiosvidauspajamosarbanacionalines s 5 .-t .D" . D". sumaZintaamorlizacinitl atskaitymq dydZiu.DG. Bendrasis vidausproduktas.26) Vadinasi. D.VP * net domestic product). PavyzdZiui.valstybesbiudZetodeficitas.4 . Crynasisvidausproduktas.2 trilijonq USD 1990metais.t+ Bn"/. arba iia Borf : DG. pajarnos. valstybes metais. kurios liekavisuomeneivartoti bei garnybiniamkapitalLri iSplesti. Lt.yntUq nuosavybdspajarnq srautus) apibridintasanksdiau. 6.valstybes skolosfondo padidejimas lygus biudZeto deilcito (srauto) dydZiui. (2. Pagrindiniainacionaliniqpajamqrodikliai ir jLt tarpusavio rySiaipavaizduoti2.2. metinis JAV brudZetas1960-1990 m. Likusi skolos dalis finansuojamaJAV centrinio banko rezervqsisternos.21) G.VP parodo rinkos kainq tq baigtiniq prekiq ir paslaugr4. Jau pabreZerne.. Grynosiosasrnenines per gamybosveiksniq gryn{q BVP ir BNP bei jq tarpusaviosqrySis pajamq srautus (g. 2. PAGRINDINIAINACIONALINIU PAJAMU RODIKLIAI pajamqrodikliai: nacionaliniq Pagrindiniai l.. toddl vyriausybes i5 skola gyventojams iSaugo nuo 300 mlrd.2 trihjonus USD JAV vyriausybe skolinga privatiems investitoriams.Lt. lkt 3. vadinama grynuoju vidaus produktu (G.rr-rojalnos pajamos. Do. Federalines 2. Bendrojo vidaus produkto apimtis.grynasis vidausproduktas. (2. 93 . 4. .kuriq 20 proc.: DG.Da.-.Lt. apskaidiuotu rinkos kainornis. biudZeto skolapra6jusiais 8.VP.. kad dalis BVP turi b[ti panaudotanusiddvdjusioms tais metaisinvesticinerns prekemsatstatyti. G.6. 29 valstijose 3l buvo neigiamas. toddl aptarsime kitus rodiklius.VP: BVP.. dia G..4 paveiksle. nacionalinisproduktas.amortizacija. A s r n e n i n dp a j a r n o s : pajamosarbadispor. Bendrasis 3.USD 1960rn.

Z. daZniaunaudojamas t'nokesdius. pajamomsgali buti suteikiuna ir Grynosiornsvidaus (nacionalinems) palhkanq.30) rodiklis yra astltctltties Kitas BVP pagrindu apskaidiuojarnas pajarnos.VP"i(arbaBVP). verslomokesdiai..tai visq garnybosveiksniq.netiesioginiai Jeigu vyriausybe teikia subsidrjas kurioms nors plekems ar mokesditl strlllos: i5 paslaugoms.net domestic income (national incorne) at factor cost) .VP. apimanti darbo uZmokesdio.finnorns ar organizacijoms teikiami transferiniai mokejirnai(lirm transferpayments). income). Del to problerna. rentos ir pehlo i5raiSka. dalyvaujandiqtanl tikrq metq bendrojo vidaus produkto garnybos procese. latn tikra ekonomineveikla.apskaidiuotas gryn4siasvidaus pajamas.1-grynosiosvidauspajarnos. produktq i5reik5tE NustatantgrynAii vidar.arba nacionalines veiksniqkainomis. Jei i5 grynojo vidaus produkto atimsimenetiesioginius naujtl rodikli produkcija.!1 G. arba dia G.rami G.tai rnokesdiai. Asmenindspajamos (AP . pujamqsurna. asmeninius 94 .j:BVP * D"- G.VP .T1. savaranki5ka tai sutnetimais Zymima Nl: sum4..rs gana netiksliai. . jq sumaturi b[ti atimama netiesioginirl tai : G.nis.personal bei kuriasgaunaSeimos atskiriindividaiiki jiems sumokanl mokesdius.kyla ta rinkos kainor.Til : dia (2.(Ti . ir yra rnokesdiai pridetinesvertdsrnokc'stis Pagrindiniainetiesioginiai prekiq ir paslaugq mokesdiai akcizo mokestis.VPqi: G. gaunalnll Netiesioginiaimokestiai (T.2e) Zp .tai pajanros. .VP. (Nl) .VP". kad amortizacijos dydis apskaidiuojamas BVP rodiklis.VP. Grynosios vidaus pajamos (nacionalinds pajantos) (G.28) 7. kuriais apmokestinama G. (2.VP .Paprastumo NI:W+i+R+n (2.Netiesioginiai I iskaidiuojami kain4 tadiau nera itraukiami ne i vienq auk5iiau nurodytq pajarnq elementq i5 apskaidiavim4todeljie atirr.indirecttaxes).gausiure kuriais aprnokestinama imoniq pagarninta gamybos pajamas.

1 personal .Asmenines pajarnos skiriasi nuo grynr4iqvidaus pajamq. BNP tera tik metindsgarnybosapimties. atdmus ina5us socialiniar"r.r peln4 ir draudimui. viena vertus. Jis turi tam tikrq tnlkunq. GRYNOJI EKONOMINE GEROVE BNP (ar BVP) yra gana tikslus ir svarbus Salies ekonomikos tunkcionavirno rodiklis. patenka nesanti narntl fikiams. kurie. dia pajamos.tai fakti5kai gaunamospajanros.7. gryn4sias asrnenines (disponuojamos) pajanros(CAP (Dl) Grynosios asmenin€s . I17.nukreiptosi rink4 rodrklis.nepaskirstytas Zp. nes dalis darbu uZdirbtqpajarnq(lna5aiI socialiniodraudirnotbndq akciniq bendrovitl jq narnqfikiarns.rokesiius gauname paJamas.tai pajamq. (2.y .r. atvirk5diai.).mokejimai i socialinio draudimo ir kitus specialitrs fondus. pelno mokesdiaibei nepaskirstytas pelnas)nepatenka jq darbo rezultatai.asmeniniaimokesdiai. ne visuomet gamybos 95 .i-Wi-[Ir-[]N+ dia Tp (2.disposablepersonal incorne) .asrneninds l4f . tadiau jis neparodo visuomendsgyvenimo geroves lygio. akciniq bendroviq pelno mokesdiusbei nepaskirstytq pridejustransferiniusiSmokejimus. taxes) G. pajamos.7.31) pajamos. sumokdjus astneniniusn.AP .. AP . Taigi asmenin€spajamos . I/.Seimq arba atskirq individq jq rnokesdius. AP: G.transferiniaii5rnokejimainarnqlkiams.grynosiosasmeninds I.31) pajnrntl Paprastumosumetimais daZnai naudojamasidisponuojan. 15 asrneniniq pajamq.T.. padidina reali4 gamybos apimti. pavyzdLtui.VP. apskaidiuojamos i5 grynqjq vidaus pajamq. G. kita vertus.turto bei paveldejimomokesdiai.akciniq bendroviqpelno mokesdiai. tadiau. sumaZina arba. likusios atskaidius asmeninius (clirect) Asmeniniai (tiesioginiai)mokesiiai (T.rq s4voka: DI: 2. akciniq bendroviqpelnas. lP .AP: AP .o dalis. transferiniai i5mokejimai.

Viljamas Nordhauzas (Nordhaus. sukuriamos ne rinkos [kyje (narnq Seimininkds darbas namuose.kurias gaminant terSiatnaaplinka (oras. Legalios.rriose skaiiiaus pasikeitimai. prof. Apskaidiuojant BNP apimti. Sis rodiklis patikslinabendrqji nacionaliniprodukt4 gyvenimo gerovdskitimq. verslininkas neregistruojarni nemokejimosun. clarbaspagal slenkanti grafikq ir t. 4. Prekesir paslaugos. 1912m.). statandio savo namE. Prekds ir paslaugos. murininko. tiesiogiai gerovE. neitraukiama: l. rodo didejanti gyventojrl laisvalaiki. Kokybiniai prekiq ir paslaugq vartojimo pokydiai (BNP yra kokybiniLlpokyi'it1 kiekybinis. Prekes ir paslaugos.noredar. Williarn) ir DZeimsasTobinas (Tobin. sau siuvandio batus. (nikotinas.darbo savaites SimtmediopraclZiojeiki 40 valandq Antrojo pasauliniokaro pabaigojear 35 Sventiniqdienq valstybese.teisetosSeselines (pavyzdZiui. issivysdiusiose valandq siuo rnetu kai kr. Visa tai maLinaBNP aPimtf. Zmogui tiesiogiaiZalingas kuriq vartojimas 2. [skaidiuojamos: l. 2. Didejandio laisvalaikio teigiamas poveikis visuomendsnartq nuo 53 valandq sio trukrnessumaZdjirnas gerovei (pavyzdZiui.alkoholisir kt.retimais rnokesdiq gaull nuslepd dali pelno.. Salies didinandiusekonorninE 96 . gauto realizavusprodukcijQ. todel jis neatspindi gerovdskilirno).t. Jarnes)[ved€ naujq rodikll.o kartu ir j11gerov€skilirnd.blogybirlgarlyba". kurie ekonomikosveiklos rezultatai. parodovisuomends Grynoji ekonomin€ gerov€ (NEW .veikla ir t. bet del to visuomends geroves lygis nekyla.tai patrkslinta bendrojo nacionalinio prodr"rkto aprrntis.net econornic welfare). Kita veiksniq grupe didina sukr'rrtoprodukto apimti. kur[ pavadino grynEia ekonominegerove.gyvenirnogerovdslygi.). p i n i g u si. o ne kokybinis rodiklis. dideja triuk5mas bei sergamurnas rajonuosear atsirandakitq blogybiq (kitais gyvenamuosiuose Lo clLiaistai vadinarna civ i lizacij os li gomi s).r t . batsiuvio. t .t. vanduo ar dirvoZernis).bedarbis. taigi kartu ir materialinds vystantisekonomikai. Apskaidiuojant apimtiesaugimaskelia visuomenes BNP (BVP) apimti. tai vadinama.nas dokumentqarba uZ grynus dirbti neapsifonninEs parsisamde nedarbopaSalp4. ) : 3. apimanti vartojirnE ir investicijas.

= e t v ^ e o e z R 6l S i E.1 v E o 6 . E .r.'a = z a a Y E d = Q .=-.4 O X z U z .-. ? a 2 a t r o > 3.\l_ t / vE ! (c z : s ? = 'O a 6 z o ! o 9 E a E O E c ! d *'9 z a (. E d a a E O E .= I t c 6 ( ) U I i a t a t €....4.

.aZejo. acJa r* laisvalaikis.ldomrausra "ttt* s u k u r t i n e g a l i m a .r..r-.r^ gaminantatslrandalvalrlq kurias 5.i.r*iiu. 4. Pagrindindssqvokos ..". gantybosrnetodas ..nu .. ..t.*ii. .teiseto-s 3. . depresijos rodiklio tinkamo ia'kacl visapusi5kai tt. fokyUiniq prekiq ir pasiaugqvartojimo . ir paslaugas.hotogq. ekonomikosveiklos rezultatus. Minirsuoja prekesir paslaugas' Zmogui' Zalingas blogybiq ir Luriq variojimasyra tiesiogiai grynosios ekonornikos v. y ."i.uaitingu. i5laidq tnetodas r pajarnqmetodas vidausProdr-rktas . e . u n u o * o n l q ' k a O s a l i e s D k i o s e k r n E g a l i m aisrnatuoti.o..^.-: .ras per rinkq.. '*u#".aptillo. Tobino nllolllone. kad DidZiosios PavyzclZiui.nobendrasis vidaus produktas bei Salies yra"labiaupriirntini ir patys bendriaLrsi bendrasisnacionalinrsl.t i n t i br'rtrlver ji paaioina zlnoniq laimE.Sisrodiklis'atsiZvelgiantii5vardytuosiusBNP(BVP)apskartos trtku'rus'.omisi ekonomikos. patenkina tuos ekonomistus' kurie ekonomines veiklos 'oOittiui' Jie visai problernornis' istekliq optimalausnar. Legalios. Se3elines 2.. bendrasis a a a a a a a a a a pridetindvertd (neaPskaitorna) SeSeline ekonomika negamybiniaisanddriai imai transferiniaiiSmokej (transferai) os operacij su fi nansiniars popieriais tarpinisProduktas darbouZmokestis nuomospajamos pal[kanos pelnas arnortizacija 98 ...rdojimo . r:r^li^ic nrieiier: Sioro<liklioautoriaitaippatsusid[r6sudideliaisprieStaravttrra jie nustate'. . nacionaliniqs4skaitqsistema namtl flkis irnone (firma) vyriausybessektorius uZsieniosektorius ekonomikossistema sistema ekonomikos atvirosios ekonomikos miSriosios uZdaros sistema o grynai privati ekonomikosslstema . Nordhar.-. . po\ydiltl. BNP' tadiaujo dideiimo negu gerov6s rodikhs .radiaujos tikrai negalima d[t.rzo ir DZ.."il.-fui pri.uuo upirnti'oi yra didesnis' ternpai ldtesnt ... DiJejandio laisvalaikiopoveiki. naudodu*i"si sauo iletodika' ir nes' padid6jusnedarbui'kartu pailgejo metais NEW .-"prk.i"k. ne realizr'roja'.i filosofq analiz€s problerna' Del iuo labiau ui.

ji nustatant? 12.rs produktas grynosiosvidauspajamos pajamos asmeninds pajurnos grynosit-rs 1asrneninds) rinkos kaina gamybosveiksniLl kaina gerove grynojrekonornind Kartojimo klausimai Kas tai yra NSS? Kokie yra pagrindiniaiekonomikossektoriaipagal NS sistern4'l Kokie pagrindiniai grynai privadios ekonornikos modelio elernentrl rySiai? i5 4. Apib[dinkite NEW rodikl[. Kas nera iskaiiiuojama i BVP.nlrstatant BVP? Kodel? Kaip tai atliekama? I l. Kaip nustatomiekonomikossistemos 6. Kaip susidarogamybosveiksniq grynqiq pajamq srautas? 8. Kaip nustatomas 14. Kas iskaidiuojamai BVP. Ar reikia i5vengti kartotinio prekiq ir paslaugqapskaidiavimo. A p i b u d i n k i t e s v a r b i a u s i u s . Apibldinkite galimns ekonomikos modelius. Koks yra bendriausias 10. jl nustatant? BVP i5laidqbDdu? 13. 16. 2. 3. susidedandius ivairiq ekonomikossektoriq? veiklos rezultatai? 5. 17. l. l5vardykite ir tarpusavyjesusiekitepagrindiniusnacionaliniq pajarnq rodiklius. 99 . Kas yra BVP? 7.a a a a a a nacionalinisproduktas bendrasis kainq lygis esamasis baziniskainq lygis gamybosveiksniqCrynqjqpajamq srautai bendrojonacionalinioprodukto defliatorius vartojirno prekiq kainq indeksas pramondsprodukcijosgamintojq pardavirnokainq indeksas galutinisproduktas a a a a a a a a a a mokesdiai netiesioginiai mokesdiai tiesioginiai srautaiir fondai makroekonomikoje grynasisvidar.s r a u t a i " pobudZio sqryiius makroekonomikoje. . Kaip nustatomas BVP pajamqbridu? 1 5 . f o n d a s . Koks kainq lygio poveikisBVP apimdiai? kainq indeksas? Kodel? 9.

remiamasi Siornis Nagrinejant Siuos hipotetine ekonornika. abr-r priklausonamq lkiui. VARTOJI MAS Siarne skyriuje nagrinejamasbendrosios pusiausvyrosniodelis. Tarkime.kredrtiniq Siame skyriuje analizuojatnas ir 5io modelio naudojimas. GAN.-rkio sektoriai:namq [kiai ir verslo fima.IYBOSVEIKSNIAI IR GANIYBOS FUNKCIJA Bendrojo nacionalinioprodukto didejimaspriklauso nuo naudojamrl garnybosveiksniq ir gamybosfunkcijos.3. i3tekliqrinkoje. kurioje funkcionuoja du 1. 5 . 1 . gamybai. Juo rerniantis. 2 .rrencijosrinka. nuoj11 ir kaip veiksniqkainospriklauso prielaidomis: klausimus.kaip pajarnospasiskirstotarp gamybosveiksnir. Nagrinejarna tobulosios konkr.labour force) * dirbandiqarba ie5kandir4 gyventojqdalis. reikalingiprekiqir paslaugq ir-\g1t1fas. PREKIU IR PASLAUGU GAMYBA. Konkuruojanti firma siekia maksirnalaus visiSkai. pe1no.capital) . ir pagamintrlprekiq ir paslaugqgamyb4 paskirstyrnq naudojirn4. Gamybos veiksniai (F . kad ekonomikoje funkcionuoja pastov[s kapitalo ir darbo kiekiai.naudojarnos arbapinigai gamybospriemondrns !sigyti.factorsof production) i5tekliai. PASKIRSTYMAS.Tuomet: K = K . kurioje kaina ir fonnuojasiveikiantpaklausai pasiulai. 4 . aiSkinantis SvarbiausiaSiarnemodelyje . Visi gamybosveiksniai panauclojami 3 . Naudojami du gamybos veiksniai: darbo jega ir kapitalas.o pal[kanqnoma . 3 .parodyti kainq ir jq kitimo vaidmen[ bfitent tai lemia pusiar-rsvyr4 siekiant paklausosir pasiulos pusiausvyros. 100 . NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA. gamybos priernonds Kapitalas (K . darbcr Darbas (L .l pasiulos. Nagrin€jama r. o finna juos nuomoja. Jie Zymirni Pagrindiniai gamybos veiksniai yra darb_asraiddmisL ir K. gamybos veiksniqrinkoje.galirna paai5kinti.

' 'n. visi gamybos veiksniai Gamybos funkcija (production function) . Kai gamybosapimtis dideja proporcingai.darbuotojqdirbtq valandqskaidius(darbas). ^ taip: Si lunkcijau2ra(orna zY =f(zK. Be to.finr-ros kiekis.Laikui b6gant. (3. dia garnybosapimtis vienetais. lygybe rodo. K .kad dydis fiksuotaskokiarne nors lygyje.Y.didejant darbo ir kapitalo sqnaudoms. . MaternatiSkai p r i k l a u s o m y bu Z r a S o r n a i p : e { Y:f(K. Br[k5nelis vir5 kintarnojo rei5kia. Daugelis gamybos lunkcijq pasiZymi savybe.r-l=T. Y .L).naudojamq ma5inq(kapitalo) L . (3 l) Si garnybos funkcrja rodo esamq technologijoslygi.lemia garnybosveiksniai ir garnybosfunkcija. kad. tadiau paprastumosumetirnaislaikysirnesprielaidos.. tai ji yra kapitalo kiekio ir darbo kiekio funkcija: Y: f(K. ai. Realiame gyvenime gamybos veiksniq kiekis kinta laiko poZiurir. Pasikeitus teclinologij keidiasigamybosfunkcija. kapitaloir Si darbokiekius padidinuszkartq.bet kuris teigiarnas skaidius. t. Jei gamybos apimtis . nes naudojamipastovls kapitalo ir darbo kiekiai bei technologija. kad darbo ir kapitalo kiekiai yra pastov[s.r.L = L . (ia z .ni visi5kai. panaudojar.yra pastovi gamybos masto grqZa (constantretum to scale).keidiasi l0l . x. kokiLr laipsniu naudojami kapitalo ir darbo veiksniai lemia gaminarnosprodukcijos apimtl.y. Prekiq ir paslaugq pasiul4 kuri atitinka sukurl4 produkcrjos kieki 5i ekonomikoje.gamybos apirnties ir gamybos veiksniq s4naudLl kiekybine priklausornybd. Camybos funkcija atspindi gamybos technologini lygi. vadinarna pastovia garnybosmastogr4Za. keidiantis gamybos veiksniq pasillai ir gamybos technologijai. gamybosapimtis Y taip pat padidesz kartq.2) Kiekvienu atitinkamu laikotarpiu gamybos apimtis yra pastovi.zL).

Sio veiksniopasiDlos tai kreive igaunavertikalios linrjos formq.kiekvieno gamybos veiksnio kaina rinkoje fonnuojasi veikiant to veiksnio paklausaiir pasi0lai.reikia i5siai5kintigamybos veiksniq paklaus4. Kuo panaudojarnididesni kapitalo ir darbo kiekiai ir kuo efektingesne technologija. 3. ji negali mokdti savo darbuotojarns 102 . kainq.mokestis uZ garnybos veiksnio vienet4: darbuotojo darbo uZmokestis arba kapitalo savininkopajarnos. arba rinkos. Gamybos veiksniokainosnustatynas Norint nustatyti.paklar"rs4 lemia finnq. Ji taip pat negali paveikti darbo uZmokesdio lygio.2.1 paveiksle.1. Pastarosiossusikirtimo su maZejandiaSio garnybos veiksnio paklausoskreive ta5kasrodo Sio gamybosveiksnio pusiausvyros.Jei gamybos veiksnio kiekis pastovus.tuo daugiaupagaminama produkcijos. Tobulosios konkurencijos rinkoje veikia daugybe firmr. naudojandiq tuos gamybosveiksnius. Konkuruojanti firma . NACIONALINIO PRODUKTO PASKIRSTYMAS PAGAL GAMYBOS VEIKSNIUS Nacionalinis produktaspaskirstomas tarp namq [kio ir verslo finnq atsiZvelgiant gamybosveiksniq kainas. Gamybos veiksnio kaina Rinkos Gamybos veiksnio paklar-rsa Garnybosveiksnio kiekis 3. garninanti analogi5kqprekg ir nedarantipoveikio rinkos kainai. kaip formuojasi gamybos veiksniq kainos ir pasiskirstopajamos.viena i5 daugelio tobulosios konkurencijos rinkoje. i Gamybos veiksnio kaina (factor price) .skaidius.1 pav.gamybos apimtis. Kaip parodyta 3.

rgiau prodr.profit) .L)-(W Jei firma panaudojapapildorn4darbo garnybosveiksnio vienetii.:V. Kapitalo W lygios WxL.L).rkcijos. pajamos dia TR . Konkuruojanciosfirrnos veiklos tikslas.rstatytas. Konkuruojanti flnna ir priima gamybosveiksniq ir savo produkcijoskainaskaip nustatytas renkasi darbo bei kapitalo kiekius. tai ji pagaminadaugiauprodukcijos.55.pajarnq dalis. darbuotojamsmoka darbo uZmokestl W ir.L+l)-f(K. tai jos produkcrjos apimtis padideja MP1 dydZiu. Abu garnybosveiksniusfinna nuomojai5 narnqfikio. Pasitelkusgamybos funkcrj4 galirnapara5yti: MPL:f(K. gamybos veiksniq kainos W ir R bei naudojami L ir K kiekiai. Pelnas ( lI . moketqjiems maZiau. kurie suteikiagalimybgmaksimizuotipelnq.jei tai didesninei rinkos. Pladiau 103 (3. galima uZra5yti: Pasinaudojus apra5yta (35) L+R xK).4) gamybosfunkcija Y= f (K.. moka nuomq R. likusi atskaidius garnyboska5tus. prekiq kiekio ir pajamos'apskaidiuojan. -Ii (3.Snieikair kt.6) . " Si lygybe rodo. L). ' P. Firma parduoda savo produkcij4 uZ kain4 P. Zr.tadiau.marginal producl of labour) . kad pelnq lemia produkcijos kaina P.rs papildomqdarbovienet4. t. lI=P x f (K. dalis darbo uZrnokestf darbuotojr4 i3eitq I kit4 finnq. ( 3 . tuo dar. kapitalo K kiekio ir kapitalo vieneto ka5tq R Taigi: sandaugai. panaudojr.os parduotq kaip Bendrosios kainossandauga: TR:PXY.y.pagamintos produkcijos prieaugis. pagarnina Kuo daugiau finna naudojadarbo ir kapitalo. t.pelno maksitnizavimas. Ribinis darbo produktas (MP1 . fl:PxY-(Wxl+f{xK). naudodamanarnq hkiui prikiausanti kapitalq.y. gaminarnos prekesir naudojamqgamybosveiksnir4 Jei firma naudoja daugiauirengimq ir darbuotoiaidaugiau dirba. darbo L kiekio ir darbo uZmokesdio sandaugai.bendrosios Darbo s4naudos Gamybos ka5tai apirna kapitalo ir darbo sqnaudas.na priirna kainaskaip nr. Vadinasi. Mikroekonomika. s4naudos lygios RxK. konkuruojanti firr.

arba kol MP1 rnaZedamas susilygins su clarbouzmokesdiodydziu. Vadinasi. gautas pardavus papildom4 proclukcijos vienet4 sr-r papildomomis i5laidomispapildornamdarbo sqnaudqvienetui aprnoketi.8) r04 . 3.Nuo prekeskainos P ir darbo ribinio produkto Mp1 priklausopapildornospajamos. kiekvieno papildornaisr"rnaudoto darbo vienetoribinis produktasmaZeja. Ribinis darbo produktas MP1 vaizduoja gamybos lirnkciios grafiko nuoZulnum4.: y77p. arba MP. Didejant darbo kiekiui. Gan-rybos funkcija Papildomas darbo vienetas lemia firmos pelnE Firma palygina papildomas pajamas. lygios P x MP.dideja.Si lygybe parodo.. 3. kol kiekvienaspapildornas darbo vienetassuteiksfirmai pelno prieaug[.finnos darboveiksnio paklaus4lemia sqlyga: P x MPr_:W. (3. Kai kapitalo s4naudosyra pastovios. Kadangi papildomos islaidos papildornarndarbo vienetui apmoketi yra W. ribinis darboproduktasmaZdia.2 pav. kad MP1 yra garnybos apimties prieaugis padidinus darbo sunaudojim4 vienu vienetu (L+l). tai pelno prieaugis(AlI) bus: An: (P x MPr_)W. tai papildomas darbo vienetas didins firmos pelnE Todel finna sarndys darbuotojustol. kai kapitalo kiekis yra pastovus. (3. Jei papildomospajamosP x MPr.virsys darbo uZmokesdio surn4 w.o darbo . galima nustatyti darbo veiksnio naudojirno rib4.Daugelis garnybos funkcijq pasiZyrni rnaZejandio ribinio produkto savybe.2 paveiksle pavaizduota garnybos funkcija rodo. kai kapitalo s4naudos iSlieka nepasikeitusios. kaip keidiasi garnybosapimtis.1) Rerniantis Sia lygybe.

Pelno maksimizavimo sqlyga (profit maxirnization maksirnizuotipelnq condition) . kur MPr. [sigytasuZ pinigines pajamas.8) lygt[perra5ome: PaZyrnejE uZmokesdiu.kiek panaudoti darbo vienetq. kreive. Vadinasi.3 pav. uZrnokestis. priklauso nuo to.tai darbuotojo realusis darbo r-rZrnokestis. kiek naudojamakapitalo. darbo . gautas padidinus vienu vienetu. MPL maZdja.iSreikStas W/P .prekiq ir paslaugqkiekis.susilygina su realiuoju darbo uZmokesdiu W/P.real wage) . 3. siekdarna tol didina darbuotojq skaidiq.gamybos apimties prieaugis. Noredama gauti didZiausiq pelnq. kol ribinis darbo firma produktassusilyginasu realiuoju darbo uZmokesdiu' Realusis darbo uZmokestis(w .3 paveiksle pavaizduotas MPs grafikas rodo. Tai firmos pelno maksimizavimos4lyga. kol ribinis darbo produktas susilygina su realiuoju darbo W/P:w.kai. MP1 : w.tai situacija.calusis Zrnokcstis 3.ir MPp kreivd yra Zemejanti.MPs grafikasyra firmos darboveiksnio paklausos Sprendimas. kad didejant L kiekiui. produkcijos vienetais. (3. Ribinis darboproduktas of Ribinis kapitalo produktas (MPr . kapitalo veiksnio s4naudas 105 .rnarginal prodr"rct capital) .Finna sarndodarbuotojus iki momento. finna samdo darbuotojus tol.kurias firura iSmoka uZ kiekvienq darbo vienet6 tai norninalus darbo i5 padalytas kainq lygio.

Ekonominis pelnas yra lygus nuliui. f 1. o irengimqrealioji kaina . kol papildornos masinos sukr.1. (3e) MPs yra skirturnas tarp gamybos apimties. padengus visq gamybos veiksniq panaudoj imo iSlaidas. Finnos pelno padidejimas. (3.(MPr K).bendrqlq pajarnq dalis. o kapitalo i5laidomspadengtiMP6 x 11. Arba kiekvieno darbuotojorealusisdarbo uzrnokestis yra lygus MP1. ( 3 . lI : Y . ( 3 . Bendrosrealiosios iSlaidos darbo veiksniui apmoketiMP. panaudojusK vienetq kapitalo. lai kiekvienamgamybosveiksniLri tenkatiek ribinio produkto. sprEsdarna.3) l 106 . L): (MPx x K) + (Ml. Ekonominis pelnas (economic profit) . x L. panaudojLrs K+l vienetq kapitalo. kol kiekvieno i5 veiksniq ribiniai produktai susilygina su reali4jajokaina.ja.MP6. arba: An:(PxMPr)-R. g Zinome. pasitelkLrs papildom4 gaurar. kad nacionalindspajamos skirstornosi darbuotojq pajarnas i kapitalo savininkqpajamasbei ekonominlpeln4. kiek darbo ir kiek kapitalo gali sunaudoti.pagamint4panaudojus irengimq atskaidius 51 jo i5laikymoka5tus. Apmokejus visq gamybosveiksniq iSlaidas. vadovaujasi tokia taisykle: finna parei5kiapaklaus4 kiekvienarn gamybos veiksniui tol.kokiu jis padidina bendrq garnybosapirnti. likusi firmos savininkui.gautos pardavus produkcij4 sunaudojamos gamybosveiksniamsaprnoketi: f (K. Jei visos konkuruojandios finnos siekia didZiausio pelno.(MP1 x L) .rodanti kapitalo vienetoi5laikymo ka5tus. (3.prekiq ir paslaugqsuma.t i r . ir gamybos apirnties. Ribinis kapitalo produktas mald. l l . kai pajamos. Konkuruojanti firma. 0) r Siekdamarnaksimalaus pelno. kad gamybos funkcijai budinga pastovi garnybos masto gr4Za.n [rengirn4lygus pajamqprieaugiui. firmai lieka ekonorninis Delnas. pardavuspapildornqprodukcijE. x 1-1.M P K = ( K+ t .didinant kapitalo vienetq skaidiq.rrtas ribinis produklas susilygins su realiqja kapitalo kaina: MP*:P7P. firma didins [rengimq skaidiq tol. 1) r Realioji kapitalo kaina (real price of capital).12 ) Si lygybe rodo. " Y : (MPL x L) + (MPK x K) + ll.

dia cr . y.zL):Aza. gamybos apimtis pasikeis proporcingai' Tai irodydaml. . o parodo.Pastovi gamybos masto grqZa.:2.o garnybosfunkcija turi atitikti Siuosreikalavimus: : kapitalopajamos MPx x l(: g xl' : darbopajamos MPs x L :(l . 107 .New York: Macrnillan. parodantiskapitalo dall pajarnose. kad tokia funkcija Y:f(K. lygias jq ribiniarn produktui.o ) kokia. Kiekvienas gamybos veiksnys gauna pajamas. yra' Douglas) ir iarlzas Kobas (CharlesCobb) irode. t. PanagrindkimeKobo ir Duglaso gamybinesfunkcijos savybes. 5i funkcrja Zinor-naKobo ir Duglaso gamybos funkcijos vardu (Cobb-Douglasproduction function). z L ) . darbouZrnokesdiui.firmq siekimas maksirnizuoti peln4 tobulosioskonkurencijosrinkoje panaikinaekonorninipeln4.a r A x u Kadangi ta * . ta\'. 2 Si funkcija analizuojatnaknygoje: The Theory of Wages. 1934. kokia pajamq dalis tenka (Poulo Polis Dr.0)xY. K0 x Ll-0.t. z t .. Vadinasi.y. z L ): z x A " K 0 x L r . f ( z K .0 . Pirmiausia 5i funkcija pasiZymi pastovia gamybos masto grqZa' t. 1 Gamybos veiksniai visada gauna pajamas pagal savo ribinius produktus. zL):4 x (zK) ' 1zl)r-0 I f(zK. kapitalo ir darbokiekius padidinsimez kartq: o f(zK.koeficientas.ri.teigiamas koeficientas." o. K0 'zr-cl x Lr-tl' f ( z K . 1114) dia A . visos pajamos pasiskirstokaip nokestis uZ kapital4 ir uZ kaip uZrnokestis darbq atsiZvelgiant Siqveiksniq ribinius produktus. (1 . kurio reikSmesvyruojatarp nulio ir vieneto. Funkcija pavadintaj4 suformulavusiq Zyniiq XX amZiaus JAV Amhersto universiteto matematikos prof-esoriaus iarlzo Kobo ir Cikagos universiteto ekonomikos profesoriaus(veliau JAV senatoriaus)Polio Duglaso garbei:.rglas o kapitalo savininkr. pasikeitus darbo ir kapitalo kiekiui.L):A*K0'Lr-0. matuojantis esalnos technologijos produktyvumtl.

17) MPK: 0xAxK0-rx Lr-o. ribiniq produktq formules iraSE I gauname: Y vietoj gamybindsfunkoijos i5rai5kos.rdojamos produktyvumo. padtdinaMP6 ir sumaZina darbokiekio padidinimas MP6. Matome. MPL:(l-0) MPK: " Y/L.gamybos apimdiai.kinta.kur[ rodo koeficientas A. f(zK. AnalogrSkai A koeficient4 proporcingai dideja Naujos paZangios technologijos didina abiejq gamybos veiksniq ribiniai prodLrktai.s ) . L) : 2 xY .kapitalo vidutiniu na5urnu. (3le) . taigi 5i gamybos funkcija pasiZyrni ptistovia gamybosmasto grqZa.A x K0 x . kad s .kurio reik5md svyrr'roja vieneto. kapitalo dalis.kad gamybosveiksniaigaunapajamaspagal savo ribinius produktus. nei nuo nar.16) (3. gamybosveiksnirlribini na5Lrm4 Kobo ir Duglaso gamybosfr. ( 3 . Darbo apmokejimo r5laidos . nei nuo kapitalo kiekiq. Darbo ir kapitalo pajamq santykis (l-c)/u nei ntto Camybos veiksniq dalis priklausonuo koeficiento a ir nepriklauso technologiios darbo.r-o : i(K. galirna nustatyti gamybosveiksniq ribiniq produktq pokydiq prieZastis. kuri nacionalinio produkto dalis tenka darbui. L.kapitalui. kad koeficientascr rodo.atitinkamai: MPL:(l-cr)xdxlo " L-0. tenkandiai vienam darbuotojui. Y/L vadinama darbo vidutiniu naSurnu. 0<a<1. kapitalopajamosMPp x K lygios o xY. tarp nulio ir Zinant. V a d i n a s i ( l . MPr . ( 3 r5 ) .c . x y .Analogi5kai. MP1. Tyrirnai keturis deiimtrnedir'rs parode. tar o yra pastovr. galima nustatyti.Y/K . L). vadinasi.kad netgi [vykus ekonornikojeper pastaruosius t08 . kad gamybos apimtis padideja proporcingai padidejus gamybos veiksniq kiekiarns. (3. Siuo atveju gamybos veiksniq ribinis naSumasproporcingas jq naiumui.koeficientas.rs. funkcijos 1948-1989metq tyrimai JAV patvirtinoKobo ir DLrglaso teiginius apie gamybos veiksniq santyk[ nacionaliniameprodukte.l 8 ) u xY/K. zL): z x f(K. vidutiniarn [rodZius. proporcingai kintant gamybos apirldiai.y. l y g i o s M P 1 x L a r b a( l . kuri .d a r b od a l i sp a g a m i n t a r t r e jei produkte. tenkandiai vienatn kapitalo vienetui.rnkcijos ir rodo ribinis darbo prodr"rktas ribinis kapitaloproduktas. Kapitalo kiekio padidinimaspadidina MPs ir suuraZtna MP1.

u4. dia Y .vartojimo paklausa.3.3. Kobo ir Duglaso funkcijoje kapitalo dalis o apytiksliailygi 0. kur didesnds nacionaiines pajamos.ptys.investicijq paklausa. Vartojimo paklausair vartojimo funkcija. t09 . C .consurnption function) vartojimo apirnties priklausomybd nuo disponuojanrq pajamq. arba taupyti.3. Vartojimo paklausa (consuurption den.aukitesnisir vartojimo lygis.taupyti. Varloj imE apib[dina vartojimo paklausa. Remianlis 3ia lygybe. taip pat pnelaida. turindios didesnes vartoja daugiau nei Seirnossu maZesndrnis pajamomis.20) Y:C+l. PREKTVrR PASLAUGU NAUDOJTMAS 3.o deSineje pajarnqnaudojirno krl.and).narnr4likio paklausa prek€rnsir paslaugoms. tr-ro daugiauvartojama:Seirnos. sektoriaus Varlojimas tiesiogiaipriklausonuo grynqiq (disponuojamq) pajanrrl. 3. o darbo pajamos2-3 kartus daugeliui pasikeitin.arba taupymui. Kuo jos didesnes. Kaireje Sios lygybOspusdjeparodytosvisos pajarnos.kapitalo dalis sudaro0.privataushkio santaupos.kokiq jq dali vartoti.grynai privataus ekonornikos modelio pagarninto produkto apirntis. Si lygybe rodo. pajarnas. I .kokiE. Narnq fikis gauna pajamLl i5 darbo ir kapitalo nuosavybesir sprendZia.3.Taigi: Y:C tS.1. produkcrjai naudoti.2r) S . Vartojimo funkcija (C . cra (3. o kra5tuose. kad visospajarnos sunaudojamos arba vartojimui. viriija kapitalo pajarnas. Srspajarnqir vartojimo i5laidqrySysyra vartojimo funkcija.iunamospajarnos lygios ekonornikoje sukurtam produktui Y. kad visa paganrinta produkcija sunaudojarna arba namq ukiams vartoti. namq [kiL1 g. Ribinis ir vidutinis polinkis vartoti Paprasturno delei nagrinejameprivadiq LrZdarq ekonomikE. Sie dtr budai yra bendrojo nacionalinio produkto elernentai pavaizduotinacionaliniqsqskaitq ir tapatybeje: ' (3.kur ndra v y r i a u s y b eis u 2 s i e n i o e k t o r i qS i o j ec k o n o m i k o j e r a d u b l d e i p a g a m i n t a i y r s .

likusi pajamqdalis gali bfiti taupoma' 3.disPonrrojatnos Pajarnos' (3. kiekvienaspapil<lomas nei maZesniu vienetas.gaunantys Il0 .r.c didesnisuZ nuli ir maZesnis pajamoms vartojim4 dydZiu. didejant pajamoms' Santauposyra dideles tatrpodlugiutr gaunaniiq namq lkiq priviiegija. pajamq vienetaspadidina vadinasi.dydis. iia C .4 pav. kuriuo patlideja vartojirno apirntis' grynosioms uZ vienet4' isuug.aJamas APC maZeja.vartojirnas.rnarginal propensity to Ribinis potinkis vartoti (c prieaugis' disponrrojarnoms vartojimo "onruto") padidejus vienu vienetu' pajamoms AC AY (3.a./ c: f(Y).viinu vienetu.22) funkcilos GrafiSkai C ir Y ry5ys parodytas3'4 paveiksle'Vartojimo yra ribinis polinkis vartoti' nuoZulnttmas . Didelespajarnas .averagepropensltyto Vidutinis polinkis vartoti (APC consume). Vartojimo lunkcija . Y .vartojimo apimtiesir pajamq santykis' APC = C (3.24) p.23) : c x Y' Ribinis polinkis vartoti patikslna vartojimo funkcrj4 taip: C asmenindms c .

rkStesne taupymfukartaisvartojirnostlskaita. vadinasi. kad vidutinis polinkis vartoti q. Tredioji taisykle tvirtina.autonomous pajamoslygios nu[ui.M.Keinso nuomone. ankstyvosios keinsistines DZ.autonominisvartojirnas.2s) Si vartojimo funkcija turi tiesesform4 ir pavaizduota3. c<APC. DZ. Sis postulatas. pajanros. Remiantis pirmqja taisykle.l padidejirno.0 < c < 1 : dia a. kuriosvisuose taikuose line).5 paveiksle.Keinso vartojimo funkcrja taip: uZra5oma C:s*sxY.Jei nalnr-1 papildornq pajarnr. vidutinis polinkis vartoti APC rnaZd.M.tiesd.Keinsas.negu neturtingi. I5 koordinadiq sisternosnulinio ta5ko nubreZtos45o linijos paskirtis palyginti i5laidassu pajamomis. kad ar.M.l vienet4 tai vartojimo padidejirnas nevir5ys paJarlrr. 3) didejant pajarnoms. tai vartojimas. degree Keturiasde5imtpenkiq laipsniq (45) ties6 (fbr1y-five i5laidos lygiospajamoms.la.bet kuriame Sios linijos ta5ke numatornas vartojimasatitinka nacionalinioprodukto apimtl. (3.Jei rinkoje n€ra pusiar"rsvyros. teorijosdar-bai Pirmieji vartojimopaklausos masinio sukfireteorrjq paaiSkinandi4 3-amede5imhnetyje kuris 5io Simhnedio prieZastis. priklaLrso DZ. Siekiant i5samiauapib[dinti vartojimo funkcijq Siamepaveiksleivedama 45" linija. ribinis polinkis vartoti maZeja. laikui begantbendroji pakiausa tai su susilygins bendrifa pasi[la.t. teiginysprie5tarauja Sis pagrindinisveiksnys.lerniantis pal0kanq nonna skatina ekonomines teorijos tvirtinimarns.y.Keinstri. 0 < c <l . yr:r teorijospagrindineideja. nes: didejant lil . o ne palukanq noma yra klasikines vartojirnq. Siuosjos bruoZus: vartojirnofunkcrjq uZraidjosfonnulqir i5skyre pajamqtunkcrja.M. consumption) Autonominis vartojimas (a .aZeja. a > 0 . 4) didejantpajarnoms. kad c visadamaZesnis L Todel didesnds ukis gauna pajamos skatina didesni absoiiutqvartojirn4 ir taupym4.kai nacionalinds uZ Antroji taisykle tvirtina. I ) vartojirnasC yra disponuojamq 2) ribinio polinkio vartoti c dydis svyruojatarp nulio ir vieneto. nuosmukio nedarbo gamybos ir analizuodamas bendrqiqpaklausq pladiai analizavo DZ.kad APC rnaZejadidejant pajarnoms. pajarnoms.

C ir Y rySys prieaugis ims maZeti ir pracledant lgausnelinrjinl pobudi.y. nedidelis vartojimas sukurs prekiq ir paslaugq paklaus4 o pasibaiguskaro metui' i5tiks nepakankarntl nutsrnukis.5 pav.t. Sie duot1l"nyspatvirtino Keinso hipotezg.. Tai rodo C1kreiv€. tyrE Seimq biu<lZetus ir pajamas' nustat6.iei'nos gaunandios iuri daugiau santaupq. matome. : ' a .c taip pat. I5 tiesq 5io_s. Ketvirtoji taisytle ai5kina. Be to. Taigi APC rnaZeja.RemiantisKeinso vartojimo funkcija.todel c<I.C a +c.arnZinos 112 . kad.. pajamos Didejantpajamoms.vartoja daugiau. APC>I..keinso vartojimo funkcija buvo plaiiai naudojama. /vl c . kaip ir vidutinispolinkis vafioti Y ' I5 maZeja w i5 linijos. didesnqdal[ taupo. didejant Seimq pajamoms. nubreZtos koordinadiq 3. kai ekonornistai Antrojo pasaulinio karo metu priejo isvad4 kad.turindios didesnespajar]las. vartojimo nuo tam tikro pajamq lygio.tU. buvo nustatyta. pirma. Siuo atvejuC>Y ir na'rq Jei didejant pajamoms. . didejant paja'roms. ekonomistaiiskdle . tuomet.feinsistino vartojimo funkcija DideiantY.namq trkiai daugiautaupo' Lrkiaiprivirsti vartoti atsargas. s*cxY APCJ: .(-J'' I . DZ. Mokslininkai. APC maLeja.taigi c>0.'t r 3. sistemos tai nedi6eles. kad Seimos' dideines pajamas.kact APC roclonuoZulnum4 centro iki tasko ant vartojimo funkcijos linijos.5 pav. Laikui begant. kacl 0<c<1. Seimos jq ir varros vis mazesnQ rnaZesnp clali. atsiraclo problemq.kad Seimos.

Jie norejo i5siai5kinti.esantpastoviamvidutiniam polinkiui vartoti.nustatytas rySys tarp vartojirno ir pajamq.kr. o Sie tyrimai sukeledar didesn[ekonornistqderlesl vartojimo teorijos analizei. Praktika parod€. rySio tarp vartojirno ir pajamr"l formos pavadintos trumpojo ir ilgojo l aikotarpiovartojimo funkcijomis.stagnacijos"hipotezg.o . ir pajamq.1rode. kad egzistuojakelios vartojirno funkcijos.iki 50 metq.long ntn consumptionfunction) . Trumpojo laikotarpio vartojimo funkcija (C5p.6 pav. n e p a s i t v i r t i np r a k t i S k a i .Keinsoprielaida. ir parodd. yra pastovus. kodel Keinso prielaida pasitvirtina tiriant SeimosbiudZetqduomenistrumpuoju laikotarpiu ir nepasitvirtinanagrindjant ilgr{i hikotarpi. Trunrpojo ir ilgojo laikotarpiovartojirr-ro Remiantis 1929-1941 metq tyrirnq JAV duomenin. kai padidejusiospalamos nesukdletaupyrnopadidejirno.vartojimo apimties priklausomybe nuo pajamq. vdliau i5vesta tokia vartojimo fomruld (perskaidiuota 1972m.ris.Pajamq ir vartojirno fakti5kusduomenisnagrin6jEs vdliar.o ilguoju.kad vidutinispolinkisvartotinesikeite.ronrs. Vartojirno teorijose trumpuoju laikotarpiu laikomas periodas iki l5 metq.esantmaZ€jandiam vidutiniam polinkiui vartoti.ruZ tai gavgs Nobelio prentija amerikiediq ekonomistasS.Kuznecas. Seimq biudZetrltyrimas trumpuoju laikotarpiuparodd atitinkamqryS[ tarp vartojirlo Deja.. Trurnpojo ir ilgojo laikotarpio vartojimo funkcijos pavaizduotos3.kad vidutinis polinkis vafloti netlaZeja. didejantpajamoms.vartojimo apimties priklausomyb0 pajamq. Antra probierna. USD): lt3 . L- * c x Y funkcijos 3.rris keiiiantis pajan. nr-ro Ilgojo laikotarpio vartojimo funkcija (C. kad vartojirno ir pajamq santykis de5irntmediais DZ. dvi Sios parodd.jog vidutinis polinkis vartoti didejant pajamotnsrnaZeja.Pasaulinepraktika po karo.lyrimai ilguoju laikotrlpiu atitinkaKeinso sprendimus.6 oaveiksle.shortrun consumptionfunction) .

Kuznecas pajamLlpalyginimo 1869m. nei c = 0. o APC:c.maLiau l.6+0. Trurnpuoju laikotarpiu C ir Y gali keistis neproporcingai. kad ilguoju laikotarpiu vartojimas proporcingaipadideja. o ilguoju laikotarpiu pajamos. 1946 m. Tuo tikslu gyventojai diferencijuojamipagal gaunamas pajamas. infliacija).Keinso fonnule. iki 1938m. nei a= 47. Taigi ccAPC. Kuo didesnes pajarnos.tuo maZiau vartojarnair daugiau taupoma.y. nagrinejantiC ir Y priklausomybg ne laiko. y .t. vertinanti ivairias pajarnas gaunandius gyventojus. o gaunantysdideles pajamas* sutaupo iki 40 proc.c : 0 . .gyvena santaupqarba skolq sEskaita.).C ir Y yra tiesiogiai susijusios: . t Atkreipkite demesi. ilguoju laikotarpiu pirmoji ir trecioji taisykle ima neatitikti paskelbevartojimo ir tikrovds. pajamq.c < 1 . kad Zmonds.gaunantysmaZaspajamas. 8 6x Y . ir vartojim4lemiatik grynosios su asmenin€s Yra dar viena vartojimo funkcija. Deja.y. kad nuo 1933rn. .73. didejantpajarnorns. pradedanttam tikru laikotarpiu (nustatyta. didejant pajamoms.t. maleja.padidejuspajamoms.M. PajaniLl funkcija 114 . Si vartojimo funkcija patvirtina pagrindiniu DZ. daugiau 0. vartojimastiesiogiaipriklausonuo pajamq.d.7 pav. Toki 3.todelji vadinamapajamq funkcija.M. amerikiediqekonouristas S. Palyging su DZ. APC ir c maZ.6. todel APC. C ir Y ry5i vaizduojantikreive 3. duomenis formulE: ir nuo C r n : 0 .kad ndra laisvojo nario a. veikiant egzogeniniams veiksniarns(palfikanqnonra.7 paveiksle.Keinso sukurtos vartojimo teorijos desningumus: o . kad pasitvirtinadvi pinnosiostaisykles: .ja.Tyrimq rezultatairodo.Csn=47. natome. susilygina nuliu.APC ir c igauna pastovias reik5rnes ir nemaZeja.73xY. 8 6 . Tai rodo. o atskirq gyventojq grupiq poZiLiriu. didejant pajamoms.

3.taupymo apirnlies pajamq. kad: I taupymo lygt[ istadiusvartojirnofunkcijos i5rai5kr6 S : Y .3.tai sutaupovis didesngir didesnE Taupymo funkcija (saving function) . I lentel€.26) lygtis rodo. nes Gautoji (3. pa p s r rd i s p o n u o j a m q j a m q r i e a u g i u . didejantpajamoms.namLl[kiai suvartojavis rrraZesnp pajarnqdali. didciant Y APC maZcja. (3.c )x Y . Si lygtis apibreZia. AS AY arba ^ -b I I l! (3. i to Ribinis polinkis taupyti (s * marginalpropensity save)prieaugiosanlykis apskaidiuolas.minetasvartojimo funkcrjas. bet sudaro jq jq maZesnq dal[. dal1.( a + c x Y ) : .rpomas. ir Analogi5kai.21a) nesribinio polinkio taupyai ribinio pohnkio varloti koeficientqsumavisadalygi I .us naZcja. didcjant Y a C ir Y kitimo Droporcrngumas ncproporclngeu proporcingai ncproporclngal >0 0 >0 3.27) (3.C : Y . kaip santaupq koeficientas. kad taupyrnas yra lygus pajarnorns rninus vartojimas. Taupymo funkcija.vidutinis polinkis taupyti yra lygus: lr5 . Rei5kia. Jei. kad taupyrnas r i b i n i sp o l i n k i st a u p y t y r a t e i g i a r n a s .a + ( l . taupymas taip pat susijQssu pajamolnis. Vartojirno funkcijq savybes Funkcija Trumpojo laikotamio Ilgojo laikofamio Pajamq c pasrovus pastovus mazcJa.didcjant Y pasto\.2.galima palyginti 1 lentelq ISnagrinejus jq sura5ytas savybes. priklausomybenuo disponuojamq gaunarna.26) yra didejanti funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti pajamqlikutis (l-c)xY yra tar.21 forurules I5 Nesuvartotas taupymas : iSrei5kiamas S:Y-C.

u2 Si vartojinro funkcij4 su 45n linija. lygi l: nes vidutiniopolinkio taupytiir vidutiniopolinkio vartotisLrma A P C+ A P S : 1 . kad.o esantdidelernspajamoms.kad pajarnoslygios vartojirnLri. varlojimo funkcijayra virS45" linijos ir varlojinrls EsanlrnaZonrs ll6 .APS=l-APC. 3.8 pav. Vartojimo ir taupymo funkcijq rySys 3. ypatybegali buti pastebeta. i 0 C: a+cxY a) vartojimo funkcija $:-sfsxl b) taupymo funkcija 3.vartojimas vir5ija pajamas.8 pav. pajarnorns.vartojirno palyginus i5laidosyra maZesnds pajamas. kuri roclo. esant maZoms pajamoms.8 paveiksle parodytas rySys tarp pajamq ir ji1 panaudojimo v a r t o j i m ub e i l a u p y m t r i . (a) dalyje vartojirno funkcija rodo.

tai vartojimo judes maZejimo linkme (i kairq). vartojimo fr.Narnq Dkio turtas kaupiarnasdidinant vartojirnq. lr iSlaidos maZes.mal€.tai varlotojaibus priversti yra maZinti vartojim4 siekdarri sumok€ti skolas.9 pav. pasinaudojus vartojimo funkcija. Vartotojo gerovO. Namq ukio l[kesdiai. 3. Turto didinimas taupylno funkcijE nukreipia Zemyn. atitinkamai pastumdama vartojimo ir taupymo funkcijas.rkauptas turtas.o vartojimo . Taupytnasyra teigiamas.namq ukis.virSrjapajamas.Vartotojui .tai laukiarnaekonomikosb[kle. galirna nubreZti taupymo funkcijq. ilguoju . sr"r kainornis ir prekiq gausa. padidejLrs rnaterialinir4 vertybiqrealiajaivertei. Kuo didesnis sr.Tarlpymoapirnti rodo vertikalus uZ atsturnas tarp varlojirno funkcijos ir 45' linijos.Zemyn. tuo didesnds vartojirno i5laidos ir rraZesnds taupymo. Jei kuriq nors aktyvq realioji vertd staigiai krinla. Narnq fikio turtq sudaronekilnojamasisturtas (namai. jei vartotojq isiskolinirnas yra nedidelis.akcijos. gali tureti itakos einamosioms vartojirno i5laidomsir taupymui. 3.ma5inos.Narnq frkiai. VartotojiSkas kreditas . 1ai vartojinro i5laidos dideja. nes vartojimasmaZesnis pajamas. Kai pajarnos maZos. 2.kai pajarnos o padideja. I t'7 . KLro daugiau turto namq fikiai sukaupia.susijgsu pinigindmis pajamornrs. taupymo . esanturaZoms pajarnoms.Vadinasi. esant tarn padiam kainq lygiui.namq [kio turtq.rnkcija atvirk5diai. taupyrno . turintys didelespajamas. taupymaslygus nuliui. Taupymo funkcijos nuoZulnumas ribinis polinkis taLrpyti.ja.no funkcrja paslenkaaukityn. l.laukiamaskainq maZejimas vartotojus skatina maZinti vartojim4 ir padidinti taupymtuvartojin-ro firnkcij4 pastumdamas Zernyn. ir prie5ingai.kad. ISskiriarnitokie veiksniai. taupymas yra neigiarnas. tai vartotojo gerove maZeja.8 pav. tai atspindi t4 fakt6 kad vartojirnas vir5ija pajamas. veikiantys namq ukiq vartojimo i5laidq ir taupymo pokydius. 3. draudirropolisai.turi skolintis.tai vartotojo galimybes nauclotis kreditais.i virSq. Jei laukiamaskainq padidejimasir prekir4trlkurlas. Lflkesiiai. tuo rnaZesnisnoras taupyti.Kai pajamos lygios Ys.tai materialinio ar finansinio turto kainil kitirnas. esant konkrediarn kainq lygiui (2r. padides. (b) dalyje parodyta.vartotojqiSlaidos.o taupymo* auk5tyn. vartojimo fi-rnkcijajudes didejirno linkrne (i de5ing). Vartotojai savo gerovg stengiasi grqZinli.AtvirkSdiai. Tuomet vartojir. santaupos).pensijos.Jei namq fikio isiskolinirnas didelis. didindami taupym4. Jei taupymas augs. tai vartojimo apimtis gali padideti.).gali taupyti. namLl [kis trumpuoju laikotarpiu priverstas naudoti santaupas. piniginesle5os(gryni pinigai. yra Vartotojai gali keisti prekiq ir paslaugq pirkimo apinrtI nepriklausornai nuo kainq lygio pasikeitimo.obligacijos. Esant neigiamam taupymui. nes i5leidZiadaugiaunegu uZdirba.bLritind technikair kitos ilgalaikio naudojimopriernonds).

9 pav. vartojirno i5laidos maZds. lsigyja investicinE dali. patenkinusvartojimo paklausq.nokesdiains 6idejant.3.Mokesdiai. kurie sudaroinvesticijq Firmr4 paklausa gamybos veiksniams (darbui. Zemei' kapitalui) vadinama investicijq paklausa (investment dernand).q pajamas ir kartu skatins clidinti vartojimo islaidas' vartojinto disponuojamas funkcija judes aioelimo linkme (i deSinE).AsmeniniqmokesditlsumaZinirnasdidinsvartoto. norddamospadidinti kapital4 ir atnaujinti nusidevejusiq. asmeniniams judes .lacionaliniqsqskaitqsiitema tvirtina.. lr atvirk$diai.4. vadinamataupymu.3.1o namus' Namq ukiai perka gyvenamuoslus produkcij4. vartojimo funkcija linkme. kad santaupos investicijoms Firmos. Vartojimo paklausos vartojimo kiekio kitimas 3. Investicijq paklausair investicijqfunkcija Remiantisnacionaliniqsqskaitqsistema. roclys jei kainq iygis maZeja. 118 .Y C yra dalis pagamintos Ji kuri lieka. maZejimo Vartojirn4galikeistiprekiqirpaslaugqpirkirnoapirntispriklausomat nuo kainq lygio: i.. rodysjudejirnasi5 ta5koA i ta5k4D vartojirnokreiveje C6' Cr Co Cz Yo ir 3.tai vartotojq vartojirno kiekio didejimq 2. Y priklausonr-ro ir lygios i.lei kainq lygis dideja. proclukcijos.tai vartotojqvartojimo kiekio maZejimq judejimas i5 taskoA ita5kEB vartojimo kreiveje Cs. dali.

nes. Investicijq funkcija l19 . todel investicijos I priklauso ne nuo nominaliosios.nominal interestrate)paskoloskaStai.kainqpasikeitimo lygis. ir sumaZeja paklausa p i n v e s t i c i n e ir o d u k c r j a i .=.10 pav. .real interest rate) .investicijq apimtiespriklausomybenuo realiosiospal[kanq normos. ivertinus infliaciia.2e) 3.tai investiciniq prekiq kiekis. kurianr narnq fikiai ir verslo finnos parei3kia paklaus4 priklauso nuo palukanq nonnos dydZio ir nurnatytopelno dydZio: S : I(r) (3.y.Kai pajamos Y yra pastovios.28) Pal[kanq norrna rodo investiciniq projektq kainq. 3. lnvesticijq funkcijos grafikas yra maZejantis. investicrjq paklausos dydis maZeja. Nominalioji paliikanq norma (i . perskaidiuota. dia AP .* Or. l:l(r). metu. Pal[kanq normos didejimas maLina investiciniq projektq skaidiq.t. Yra nominalioji ir realioji pal[kanq nonna. Skirturnai susidaro infliacijos arba defliacijos. (3. Investicijq funkcija (I . o nuo realiosios palukanq normos.10 paveiksleparodyta investicijq funkcija.investment function). Realioji paliikanq norma (r .tai norninalioji palukanq nonna. didejant pal[kanq nomai.kadangimaZesnis investicijqskaidiusyra pelningas. kainq nestabilumo. Realioji palfikanq norma rodo tikrq paskolos vertQ.

parodyti taupyuroir investicijLl funkcija .parduodamijiems gaudami bankq kreditus. Ji keidiasi tol. palukanq norma nedidele.jei palukanqnorma didel6. kuo didesnepalukanrl investicijq skaidiusbus pelningas.paskolqpaklaus4 Kadangi investicijq apimtyspriklausonr.1I pav. kol investicijos Jei susilyginb-su saniriufr6'niis.auk5tyn. tuo maZesnis ir normosrySys 3.12 paveiksle parodytos padidejusios investiiijq paklausos pasekmds.nes. Taupyrno 3.vertikali linija. arba naudojasitarpininkq paslaugou. Investicijos. investicijtl funkcrja maZejanti. norma.kurie savo ruoZtujuos panaudoja. paskolq paklausa virSys pasir1l4. Pal[kanq norma maZ6ja.y. Prie5inguatveju.tai skolinamq le5q paklausa:investitoriai skolinasi i5 narnq [kio betarpi5kai. Susiformuojanauja pusiausvyra 120 . nes Siarnernodelyje santauposnepriklauso nuo palfikanq nonnos. obligacijas. kai investicijq funkcijos kreivd paslenka i de5ing . kreditiniq le5qpasiuladidesnenei jq paklausa.investicijq palukanLl vaizduojaskolinamqle5qpasi[lq: narnrl[kiai skolina savo Santaupos sutaupytasldsas investitoriamsarba ine5a i s4skaitasbankuose. arbakreditiniqld5qpaklausa investicijos lygios santaupoms Vienas i5 veiksniq. Esant pusiausviraipal[kant1normai 11. Palukanq norma tampa pusiausvira investicijq ir santaupqkreiviq susikirtimo taSkeE. tai investicijq paklausa viriys santaupas.ris.funkcijq grafikai.1I pav.ro taip pat lemia pal[kanq norma. 82. palfikanqnormos. lygi jr'tpasifilai. santaupq nes dydis virSrjainvesticijas. Palukanq nonna nera pastovi.didinantisinvesticijqpaklausAyra technologijos naujoves.t.Tuornel palfikanqnoma dideja. Taupymo.suteikdamikreditus. 3.

Kitaip tariant. Santaupq nuo palukanqnormos Tokiu atveju. Remiantis tuo. tai sudarogalimybesdidinti investicijas.kaip parodyta3. parodyta. didesne pal[kanq norrna sumaZintqvartojim4 ir padidintq santaupas. 3. esant tiesioginei santaupq ir palukanq nonnos priklausomybei.taupymo teikiamos pajamos.12 pav. vartojimo apimtis priklauso nuo pal[kanq normos.13 paveiksle. o didejanti. investicijq paklausos padidejimas padidintq pusiausvir4 pal[kanq norrnq ir pusiausvyrosinvesticijq lygi. pastovusdydis lemia investicijq pusiausvyros Santaupq apimt[.investicijripaklausosdidejirnaspadidina pusiausvirq palfkanq norm4. t2l . lnvesticijq didejimas Matorne. kad palukanq norma . S(r) priklausomybd 3.13 pav.14 pav. Tokiu atveju taupymo funkcija butq ne vertikali.rE2 f r I l paklausos 3.Pal[kanq nonnos padidejimas skatinanamq ukir"rs daugiautaLrpyti ir maZiauvartoti. esantribotai kreditiniq leSqpasiulai. Tarkime. kaip investicijq paklausos kreivespaslinkimas auk5tynpadidinapalukanqnorurqir investicijas.kad pusiausvyros taSkeinvesticijoslieka nepasikeitusirrs.

investicijasdidina pagrindiniokapitalotrlkumas Sakoje. Pagrindinio kapitalo dydis. toddl investicrjq apirntis atitinkamai maZ€tq arba didetq. DZ. . tai jei 16 inveslicijosdides ir slinksisi5 padeties [ padet[ 12.dides.jei priklauso nuo pal[kantlnonnos didejirnas.padidina. Verslo mokesdiai. Jei investitoriai nusiteikg optimisti5kai b[simq verslo sqlygq atZvilgiu. pesimisti5kai i5 padeties l padetiIy. le ir maZ€s slinksis 2.): l.14 pav.Keinso teorijos modelyje Investicijq funkcijos panaudojimas investicijq priklausomybQ nuo nacionaliniq pajamq reikalauja apibreZti apimties. Didejant nacionalinernspajarnoms. eksploatavimo.rs nedaug arba visai nebus.Laukiarn4 likusiq sumokejus rnokesdius. maZes investicijq projekto numatytas pelnas.rsos padetl(Zr. lnvesticijr4 Kiti veiksniai. kartu padidindamas investicijq paklausq. Irengimq isigijimo. supranta 3.Mokesdiq didinirnas sumaZina laukiarnE peln4 ir kartu investicijq paklaus4 o surnaZinimas.14pav. 3. o iSlaidomsmaZejant. Lflkestiai.laukiamas pelnas. dideja galimybe investuoti.M. santaupos 3. Nacionaliniq pajamq ir investicijq priklausomybes laipsnis bei pobudis priklauso nuo investicijq ruSies. Sioms iSlaidoms didejant. Jei ukio Sakaturi pakankamaigamybiniq pajegumq. lemiantys investicijq paklausq esant pasloviai kreivq i nauj4 pal0kanq normai (re) ir pastumiantysinvesticijtl paklar. tai papildomq investicijq br. 4. Grynosios investicijos susideda iS autonominiqir indukuotq investicijr4. Investicijq didinimo stimulas . aptarnavimo iSlaidos. pelnq investitoriai kaip pelno dali.

Ribinis polinkis investuoti (i* .. Autonominiq investicijq (horizontali tiesd I") ir nuo Y parodyta3.30) | lJ . nacionaliniq Indukuotos investicijos(li . kad jos priklausonuo nacionaliniq pajarnq dydZio.autonomous i5laidos. (3. Autonominiq investicijq f-rnansavimo Saltinisyra valstyb€sbiudZetas ar uZsienio paskolos.investicijq prieaugis.15 paveiksle.marginal propensityto invest) . .15 pav.didejant BVP (BNP). investment) Autonomin€s investicijos(lu . nacionalin€ms pajamoms padidej vienu vienetu.: f(AY). indukuotos grynosios ir lndukuotos investicijos skiriasi nuo autonominiq tuo. kuriosauga.tai investicijos.inducedinvestment) kapitalo nuo nacionaliniqpajarnq didinimo i5laidos.nuojq prieaugio: r.tiksliau. ) i. indukuotq investicijq (I. . us i*: Al AY Si investicijq ir nacionaliniq pajamq priklausomybe indukuotq investicijq grahkui suteikianeZymqteigiamqnuolydi. Mindta priklausorrybeparodoribini polinkl investuoti.priklausandios dydZio.) priklausornybe investicijos 3. Autonominds. . nepriklausandios nuo kapitalo didinimo pajarrqkitimo..

gamybosveiksniai gamybosfunkcija garnybosveiksniq kainos darbo ribinis produktas ribinis Produktas maZ6jantis darbo uZrnokestis realusis kapitalo ribinis produktas k r e a l i o j ik a P i t a l o a i n a . . apimtys/ 3. ribinispolinkisvartoti vidutinispolinkisvartotl funkcija investicijq norlra nominaliojlPalukanq noma realioji palukanq taupyno funkcija ribinis polinkis taupytl p v i d u t i n i s o l i n k i st a t r P Y l i autonolninesinvcsticijos indukuotosinveslicijt-rs s r i b i n i sp < . . Grafiskalpavaizduokit. .r l i n ki in v e s t t t u t i Kartojimo klausimai pelno siekianti ilrrna l. . PaaiSkinkite. . . maksimalaus veiksniqjai reikia? . Kqrodo vartojimoir investicijq nacionalinioprodukto paklaus4ir pasi0l4? a. . kaip konkuruojanti. e r vartojirnotunkctja. . Kuo skiriasi APC ir c? Kodel c ir s sumalygi vienetui? r 1 A t-t . uuitolitoo funkcrjq C:0'75 6. .Pagrindin€ss4vokos . Paai5kinkite. . kokios apimtiesgamybos sprendZia. o . l pasktrstant vaidn-ruo' 2. . . Kas sulygina xY ir jE paaiSkinkite' 5. pelnas ekonominis vartojimo paklausa autonominisvartojimas keturiasdeSimt PenkiqlaiPsniq tiesd o . . r . .koks pastoviosgamybosmasto grqZos nacionalines Pajamas. .

." 4.i vien4bendr4kain4arbakainq lygi.Vadinasi. PUSIAUSVYROS NACIONALINISPRODUKTAS Sioje temoje aptarsirnebendrEj4paklausq ir bendrqjq pasi[l4 jq pusiausvyros produkt4ir jo kitim4.arbaatvirk5tind. (G) vyriausybes paklausa prekems 3. Crynasiseksportas ir skirtr. Bendroji paklausa yra paklausq galutinernsprekems bendra suma. Finnq investicijos .l paklausqsurna: AD:C+I+G+NX (4. siekiant iSskirti pagrindines rnakroekonominds teorijos kryptis ir parodyti jq praktinio pritaikyrno ypatybes.verslofinnq paklausa investicinei produkcijai. (NX) . Vyriausybes iSlaidos ir paslaugorns. Bendrosios paklausos ir bendrosiospasi[los rnodelis reikalaLrja sujungti (arba agregr-roti) visas atskirasSaliesrinkas I bendrq rinkq o atskirq prekiqkainq. priklausomybetarp kainq lygio ir )'bendrosios paklausos neigiama. BENDROSIOSPAKLAUSOS KREIVE paklausosir Ekonornikosteorijoje svarbiqreik5mgturi bendrosios pasi[los stlvokos. 4.todel j4 sudaro keturiosslrukt. -Jei kainq lygis neaukStas. bendruoju kainLl lygiu P (ordinadiq a5yje) ir realiuoju bendruoju nacionaliniuproduktu )' (abscisir4 aSyje). pirkejaigali isigyti daugiauir ivairesniq tai prekiq. 4. Bendrosios kitimo veiksnius.eksporlopaklausos importo paklausos 4. BENDROJI PAKLAUSA IRJOS STRUKTURA PAGRINDINIUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE.1. nacionalini paklausos ir bendrosios pasiIlos modelis naudojarnas.rrines dalys: l'. pirkejai gali maZiaunusipirkti prekiq ir paslaugq.vistl namq [kiq bendrapaklausa.jei kainq lygis auk5tas. yra B_gqdr4lEpaklaus4 fonnuoja visi keturi [kio sektoriai. BENDRoJI pAKLAUSArR BENDRoJT pasrUla. Rerniantis rnakroekonominio modelio rodikliais. lr atvirk5diai. (l) 2.unas. MatematiSkaibendroji paklausauZraSorna kaip atskirq ekonomikos sektorir.1) GrafiSkai bendrqj4 paklaus:1ir jos strukt[riniq elementq sqrysI vaizduoia I paveikslas. Namq 0kiq varlojirnas(C) .nagrinejama bendroji paklausair bendroji pasiula. bendrosios atskleidZiandios pirkejq ir visLlpardavdjq visq elgesiprekiq ir paslaugtl rinkoje. .

. ^ r ^ .1 ' Dabar atiOeias bendrasis kainq lygis ne apie vienos prek6s rink4 o apte produktas r.o i5laidq visuma' p*kt. Bendrosios . tu*' u Bendroji paklausa (AD pirkejai galutiniil..L i r r i vten4 Be to. turime sujungti ir atskinl prekiq bendr4visum6 kuriq apib[dina Y apimtis' .rs.tikroefonomiiol. . Juono' ir t't'' i vien4 k a i n ql Y g i s ' r . tuo daugiauperkamaprektq bendrasis buvo piekes paklausos .bet koordinae a3yse analogi5kos P ir realusil bendrl. . .o .ur atidetaprekeskaina ir kiekis' buvo iq formos.: paslaugqkiekius r i bei . naftos. verslo firmos' valstybe' uZsienio p.demnnd).lt { P ': Po t-l hi) kreive paklausos 4.nf.... .Ytiu: l.prekiq ir paslaugq' kurias ivairfi's. m6sos. nes kalbame nacionalinis tukitaneiq skirtingq prekiq kainrl bendr4 vientisq.'--orrti.aggregate. kreivd yra Zemejanti? paklausos Koddl bendrosios ll.q' tuti'uplma simtus apibudina bendr4 kain4 kuriq grldq. ^ ...' paslaugtl" lr kainq lygis.th"gtt lYgiui' nacionalinioProdukto curve) paklausos kreivd (aggregatedemand ' Bendrosios priklausomybes tarp kainLl lygio ir gt"irnlt produkcijai "tirk5tines pagamintai paklausos bendrosios Pavaizdavirnas' Vadinasi' kuo rnaZesnts AD kreive 4'1 paveiksleyra Zemejanti.1 pav.iuatut' i"otny'' gali isigytl esant tarn valstybiq ilkio subjektai no{-ir tikram kainq lYgiui' Kitavertr.vrsqketuritlukiosektoriqiSlaidqSumayravadlnam iSlaidomis' benclrosiomis Bendrosiosi5laidos(AE-aggregateexpenditure)-tat esanttam tikram itigtjit".

perkarnojigalia.[sigydarna naujasinvesticines prekes. l.judant kreive AD Zemyn. rentos. kainos apskritai yra rnaZesnes.ja gyventojr4 sukar4rtq finansiniq aktyvq realioji kaina. kai o Lylent kainomsnuvertdj piniginessantaupos. paklausos B_e_n{rosios kreiviq form4 lernia trys veiksniai. kyla ir pal[kanL1 procentas (gaunamas kreditas brangsta). lmporto poveikis. netinka. mfisq Salies tai vietoj tevyninirl.Be to. 3.rintojarns yra pajamos. 1. Pal[kanq poveikis . lSaugusios palUkanos sumaZina vartotojLl investicines i5laidas. gyventojai tampa realiai skr. gan. keidiasiir bendrosios Mikroekonornikojetareme. nes. importas padides.kai kalbarne apiebendrqj4paklaus4. padidejus Salyje kainq lygiui. sviesto. Todel bendrojo kainq lygio aLrgirnas q nebutinais4lygoja Sal bendrqj nominalir4j pajamq sumaZej ies t1 im4. NX Apskritai suma26s paklar.lai kyla kainq lygis. auk5taskainq lygis sqlygoja didesngpalhkanq nonna ir paj surnaZej paklausarealiajai nacionalinir4 amq apimdiai. rernianlispakeitirno poveikiu. indeliarns banke) realiajai vertei.rsa prekdns.Sis poveikis buvo labai ry5kus Lietuvoje. ir pirkimus. palyginti pirkejai pirks daugiauirnportiniLl prekiq su kainornisuZsienyje. jeigu . sumaZes. kuri tikisi gaLrti i0 proc. jeigu pirkejai ir surnok€jo daugiau. tai o irgi s4lygoja i5laidq maZinimq. Salies 127 . ji jq nepirks.Jei rn[sr4Salyjekainq lygis kyla.Importoir eksporto apimtispriklausoruo kainrl lygio Salyjeir uZsienyje santykio. vartotojas nords pirkti daugiau Sios prekes. o r.tai piniginiq santaupq nuvertdjinras del infliacijos.Tai pakeitirno poveikis. malejant sviesto kainai. naujq investiciniqprekiq isigijimasfirmai bus nuostolingas.y.7 procentai.Mikroekonomikoje atskiros prekds rinkos paklausos kreile yrrr Zemejanti del kainos pasikeitimo sukelto pajamq ir pakeitimo poveikio.Tai pajarnqpoveikis.o kainq lygis. Turto poveikis . jas pelno. Pavyzd'ziui. Lygiai taip pat narnqlkiai surnaZins automobiliqir narnr"l Vadinasi.kaina maZeja.Tadiau tai.. Kylant bendrajam kainq lygiui. Makroekonomikoje. nes ji tampa santykinaipigesnenegu kitos prekes. prekes krentanebeatskiros kaina.Bet jeigu palLrkanq pal[kanq norma nonna padidesiki l2 proc.o eksportas Kartu surnaZes dalis bendrojojepaklausoje. rnakroekonomikoje pajarnos. tai rei5kia.kurios bus i5mok€tosi5tekliq savininkams. kai kad pirkejai uZ prekesir paslaugas mokes didesneskainas. obligacijon-rs. Kylant kainq lygiui. a 2. Kita vertus. Ypad tai tinka aktyvrl su flksuota pinigine iSraiSka(pavyzdZiui.kai atskirosprekds. tai ir iStekliq savininkai gaus daugiau pajamr4(darbo uZrnokesdio.rZsieniediai maZiau pirks rnlsq Saliesprekiq. t. kainq lygis kyla.tai uL tas padias piniginespajamasvartotojasgali lsigyti daugiausviesto. mald.pal[kanq pelno).firma.rrdesni. Tar savo ruoZtu sumaZinseksportE Vadinasi.y.kad vartotojo pinigines pajarnosyra pastovios. todel aiSkinimas.tarkim. kE iSleidopirkejai. bus suinteresuota pirkti. PavyzdZiui. Tadiau5ie paaiSkinimai netinka.

be mokesdiq.kita dalis Y:(+S. pasikeitimai. kai visos kitos sqlygos nesikeidia.privatausflkio santaupos. G. veikiandiq bendrqiEpaklaus4 kitimas. kad visos pajamos sunaudojamos (4. Grynojo eksporloi5laidqpasikeitimai. Finnq investicinir"l pasikeitimai.Dalis Siqpajarnqbus Kita vertus. kad visas pagamintasproduktasyra suvartojamas arba investuojatnas.1 pav. galirna tvirtinti. pavyzdLtu| kainai Po(4. lr prie5ingai. kitos s4lygos.jq didina arba trraZinatarn padiam kainq lygiui. pakeidiabendrq. (4.rojarna AD kreivdsposlinkisi de5inq didejimo Tai 4.4) lygybe.2) Jei dalis pagaminto nacionalinio produkto liktq nerealizuotair kar-rptqsi atsargq forma. kainq lygio maZejirnas s4lygoja paklausoskiekio realiajam produktui augim4. esant nustatytaikainai. remiantis prielaida. kur G:0 ir NX:0. t.l4 kaip vaizdr. Rerndamiesi c+l:v:c+. iSlaidq 2.s. G.5) paklausoseletnenlai. kad realizuota produkcija lygi pagamintai: Y:C+I.pajamq naudojimo kryptys. maLeja paklausoskiekis realiajam produktui.Y yra privataussektoriaus . realizuotas 128 . Namq ukio vartojimoiSlaidqpasikeitimai.taupoma. tai Sios atsargossudarytq faktiSkq investicrjq dal[' Toddl. Si lygybe patvirtina prielaid4 kad produktasatitinka pagamint4. uZra5ome: arbataupymui. paklaus4 nebus jei bendr414 veikiandios Kas atsitiks.4) vartojimui Pastaroji lygybe rodo.): 1.Didejant kainq lygiui. Si tySi tarp bendrojo kainq lygio ir nacionalinioproduktorodo jud€jimas stabiliaAD kreive. Vyriausybes 4.y.1 paveiksle linkme. dia S . iSlaidq 3. Kaireje Sioslygybes pusejeparodyti bendrosios de5ineje . (4.3) ir (4.privadioje (be valstybes Supaprastintame dalyvavimo. o produkcijos vertd yra Y. paklausq. esant pastovios?Visq kitq veiksniq.3) pajamos. bendroji paklausa apskaidiuojamakaip namq [kiq ir verslo firmq paklausqsurna: AD:C+I. Bendrqjq paklausq veikia Sie kitq veiksniq pasikeitimai. be vyriausybes pirkimq ir be transferiniq i5rnokejirnq) ir uZdaroje (be uZsienio operacijq) ekonomikoje. ekonomikos rnodelyje .Taigi: vartojama.

galima parodyti investicrjLlir santaupr"l ryS[.5) lygybe. ir uZra5orna taip: __. 4._r. prekybosNX:0.. Vadinasi. kai bendrqjq paklausq papildo uZsienio sektorius. Mi5riosios uZdarosekonomikosmodelyje. pagal anksdiau nurodyt4(4.kad nagrinejamassupaprastintas ekonomikos modelis. Autonomine. kai UZdaroje privadioje ekonornikoje bendrosios i5laidos. 129 . Y:AD. nepriklauso nuo pajamrl ekonomikoje dydZio.__---_. nepriklausanti nuo pajamq bendroji paklausa parodyta 4. (4. ivertinus grynojo eksporlo dydl NX. kaip nurnatomq vartojimo i5laidq ir investicijq i5laidq suma (C + l).y. Paprastumo delei tarkirne. dia )'. -tl. kurio reikalaujaprivati ekonornika. (4.j1' -f t- . l(. q atitinkantisbendrqj paklaus4.t:r.2 paveiksle linija AD. pastovus. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PAKLAUSOS ASPEKTAS Pusiausvyrosnacionalinis produktas (Yp equilibriurr national product) . turi atitikti gamybos!ygi.___. kai bendr4lq paklausq papildo vyriausybdssektoriusG. bendras prekiq ir paslaugqkiekis.bendrojo nacionalinio produkto dydis.AternEvartojimq i5 abiejqpusir{.6) Si lygybe svarbi tuo. Tokiojc kuriarnenera vyriausybessektoriaus G:0 ir uZsienio ekonomikoje pagrindine bendrojo nacionalinioprodukto lygybe supaprastdja -_ _.arbapajamqdydis.Pasinaudojus(4. yra Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas nustatomas dvienr b[dais.rpaprastintos ekonomikos rnodelio pusiausvyros sqlyg4:investicijoslygios santauporns. t. Prirninsirne.realusis bendrasis nacionalinis arba realusis oroduktas.2.1) Atviros ekonomikos modelyje.. bendroji paklausaapskaidiuojarna kaip visrl trijq ekonomikos sektoriqi5laidqsuma: AD:C+I+G. -l. gamybos. l) forrnulE.galrnalne: r:Y-c:s. kad rodo sr. Bendrojimakroekonomikos pusiar-rsvyra pasiekiama. kad bendroji paklausa realiajarn nacionaliniam produktui yra autonomiSka.ji apskaidiuojarna.8) Y:C+1:C+9.rr. fi$ilr. (4.

USD.y. Joks kitas bendrojo nacionalinio produkto gamybos lygis netaps pusiausvyrosbendruoju produktu. USD. daugiaunei uZ 300 mlrd. Tarkime.rros nesugebdsparduoti dalies produkcijos. pastoviai esant paklausar bendrajai Garnybos apirntis yra pusiausvyros lygio.2 paveikslevaizduoja rodykle.2 pav. nes tuo atveju garnybosapimtis tur€s arba padideti. Jei bus gaminamaprodukcijos maLiau nei uZ 300 mlrd.r. Si4 situacijzl atsargoms.Matome. Bendrosios paklausostiesdkerta 45" iinij4 taSkeE. f-rrmos gaminadaugiar-r produkcijos. tai flrmos bus priverstos i5parduoti prekirl t30 . USD. kuriam pareik5ta paklausa ekonomikoje. paklausos kuriame bendrosios ir gamybos apin. Tuornet garnybos apirltis vir5ija bendrEj4 paklausq.Bendrasisnacionalinisproduktas tampa pusiausvyrosbendru nacionaliniu produktr. kad bendroji paklausayra 300 rnlrd. IS koordinadiqsistemos nLrliniota5konubrdZtos linijos 45" paskirtis . padidejus neparduotosprodukcijos jos bus priverstossumaZintigarnybosapirntl. nes jis atitinka bendr4j4 paklausq.300 rnlrd. arba pageidaujarno produkto dydis lygus jo garnybosapimdiai. Vadinasi. USD ir nepriklausonuo pajamqekonornikojelygio. USD. rnlrd. nukreipta I kairg. Tai pusiausvyros ta5kas. Pusiausvyra. kai gaminamos ir pageidaujamos produkcijoskiekiai sutampa. yra . Fin.prekiq ir paslaugq kiekis. Nclredarni nustatyti pusiausvyr4 atitinkantl nacionalini produkt4 breZiame 45" linijq.t. 4.uZfiksuoti pusiausvyros sElyg{ bet kuriarne Sios linijos ta5ke numatoma bendroji paklausa (bendrosios iSlaidos) atitinka bendr4sias pajarnas.USD 250 300 350 4.Si linija padedanustatyti vertikalioje a5yje bendrosiospaklausosir gamyboslygio horizontaliojeaSyjeatitikim4.arba sumaZdti.ties dydLiai sutampa ir sudaro 300 mlrd. AD.

bendroji paklausasttdaro 300 vienetq' Finnos Likusieji 50 vienetqsudaro prodLrkcijos vienetq.Numatotna bendroji paklausa apitna vartoto. 4 Fakti5ka bendroji paklausa (C+l) atitinka garnybos apimti Y. prisirning.o pirkejar perka tiek. Ta5ke E yra bendrojo nacionalinioprodukto pusiausvyroslygis. flmra 4.versdamas gamyboslygis reikalaujaatsargqir gan-rybos lygio. paslaugq. nustatydamos sLr bendroji paklausanesutarnpa fakti5ka (arba realia. Tarkimc. nordtq pagaminti 350 vienetq produkcijos ir planuoja matome. neplanuotqinvesticijq. numatom{ vartojimo apimt[ ir finnq nutnatytas paklausq. suklydo. kad bendrojipaklausa prekiq Si4 nuomongpaneigsirne. Deja.r. nei planavo jei namq ukis negali isigyti visq noritnq prekiq ir parduoti. investicijus.e) . ir numatom4 (arba planuojanlrl.investrnent gamybosapimtiesperteklius. o investicijos vartoji-mas ir (skaidiuojant nacionalinespajamas) .. atsargqpadidejirnassudaro investicijas. Bet kuris kitas apirntiespasikeitirno.t?' Iu:Y-AD. atsiranda unpland). investicijos.o itraukdamos i investicijas.kiek yra pagarninta. Gamybosapimt[ kuria visos firmos kartu. faktiSkos Kai bendroji paklausa neatitinka pagarninto prodLrkto dydZio.virSijantisbendrqjilpaklaus4. tikra). kiek pageidauja. Cia firmos parduoda tiek produkcijos. pernelygoptimisti5kai [vertinovartojimopaklausq.Tai atsargas. pageidauj am{ bendrqj paklaustl. tai Reikia skirti faktiSkq bendrqj4 paklaus4 kuri apskaiditrojanru rerliantis nacionalinir4 sqskaitq sisterna. kuri pirkejai nori ir gali pirkti.Tltotnet firtnos turi padidinti gamybos apirnti.realiai nupirktas prekiq kiekis. tai nurlatyta vartotojiSk4 Jei firmos. parduoda 300 pagarnintos tik Remiantis NSS. vartojirnasskirsisnuo numatytovartojirnolygio. gamybosapimti art€ti prie pusiausvyros gamybos apimtis Y6 yra tik tokia Nustatdme.kad pusiausvyros atvejtr gali garnybos apimtis. Sia Tai parodoma lygtirnr: {grur-r.1 Naudodamiesi ]entele. kuriai pareikStabendroji paklausa.kad bendroji paklar-rsa + I) yra lygi pasitrlai Y. AnalogiSkai. ir paslaugq kiekis. tai rodo i deSinq nukreiptarodykle. PrieSingr-r (C susidaryti nuornon6. dia (neplanuotas) padidejirnas atsargq 1u-nenumatytas l3t (4.Gamybos apirntis neturi tendencijoskeistis. Finnos apskaidiuoja jas atsargas. Sitro pasikeitimq tLro arba privalorn4 atsargr4 atveju investicijos apima nenulnatytul jei atvejr.atsargas. verslo firtnos parduodaprekiq daugiau arba maZiau. esant bet kuriam gamybosapirntieslygiui. bet ir neplanuotos nenurnatylos.tai Ncnumatytos investicijos(lLr. kad firmos visus juos parduoti.

bosapittttis : lVunntytos iilaidos + * lt/enunmtyt4atsarg\pdsikeitima. 2. Pusiausvyrosnacionalinis produktas yra garnybos produkto dydis. Jei pajamosmaZesnds 300 mlrd. tai sumaZeja. USD. vartojimo ir taupyrnoiSlaidoslygios numatorlorls i5laidorns. Nacionalinisproduktasyra pusiausvyros lygio. fakti5kai pagarnintasproduktas yra lygus nurnatytoms iSlaidoms arbabendrajaipaklausaiplius nenumatytqatsargqpasikeitirnas. 4. paZymetina.arba kai neplanuotqatsargqprieaugis lygus yra nuliui. kuris lygus bendrajai paklausai. n€ra nenurnatytqatsargq didejimo arba maZejimo. Kai gamybos produktas vir5ija 300 mird. ndra nenumatytq (neplanuottl) atsargq padidej imo ar surnaZij irno. USD.no procesas pagr[stas nenumatytrl panaudojrnu.y. USD. tai neplanr-rotos investicijos dideja. USD.r. (4. Pastebekime.t0) Tai yra pirmoji pusiausvyros sqlyga.k o k l n o r i : 3.eqr"rilibriun. nenurnatytqatsargq nacionalinian. kad pusiausvyros s4lygosnurnato.g (a. kai Y: AD. Jei pajarnos didesnes nei 300 rnlrd. USD. kai bendroji paklausa lygi produktui. atsargrl i jog fakti5kos Be to.natytosinvesticijos parodytos vertikalionlis rodyklernis.2 paveiksle ir apra5yt4 (4.1 lentele rodo pusiausvyr4 pavaizduotrl 4. Gaml. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidaryt. kuriam esant nLunatonrosiSlaidos yra lygios faktiSkam produktui. produktas vir5ija bendrqjq paklausq ir nenumatytos atsargos dideja. kad: L Nacionalinio produkto pusiausvyros lygi s4lygoja bendroji paklausa. Namq ukis sunaudojatoki prekiq k i e k i . t. 132 . produktas pusiausvyras.int4 produktq ir nenumatytos atsargos maZeja.10) lygtimi.2 paveiksle nenur. bendroji paklausa nei virSija pagan.9a) Pusiausvyros nacionalinis produktas (Y. Esant pusiausvyros produktui. nei Vadinasi. Kai produktasmaZesnis 300 mlrd.4.r pasikeitirras yra lygLrsnuliui. level of national product) yra pajamq arba produkto lygis.Tik produktui esant300 mlrd.

( 4 . nacionalinio nuo bendrojo 133 .vartojimo lygis auk5tesnisnei ntaZesnes varlojirno pajamos. pagamintamprodr.Dalis paklausosfunkcija pavaizduota Si bendrosios benilrosios paklar.ar.Pusiausvy.rkStesnis Taip pat Salyse.investicijqpaklausa.padidejuskiekvietrartr numatomos g a m y b o s p i m t i e s r b ap a j a r n q i e n e t u i . Autonomin€ bendroji paklausa (autonomin€s iSlaidos) (V autonomous aggregate clernand/autonomotls paklausos dalis. pajarnas.1 lentet6.ros Gamybos apimtis 200 250 300 350 400 Bendroji paklausa 300 300 300 300 300 Nenumatytasatsargq pnsikeitimas Camybos apimties kitimas Didiiirras Didc'iimas Pusiausvvra MaTciimrs MaZciinras -r00 -50 t) +-50 r 100 kurios visos i5laidosyra s4lygomis bendrojtpaklausa.kur didesndsnacionalines lygis. Kita sLrdedamoji Laikorrds prielaidos. 0<c<l. kai a>0. o dideja. v a a paklattsq yra suma: ir Bendrojipaklausa vartojinro investicijq AD:C+l=a+c"Y+l:7+crY.3 paveiksle. tai: didejadidejant Jei vartojimopaklausa C=a+cxY. kad supaprastintame vyriausyb€s sektoriaus ir uZsienio prekybos.fpaklaustlsurna. didejant pajamoms: Seirnq.rktui arbabendrosiorns numatytos. bendrosios ir investicijos yra autonomi5kos pastovios. G.kad paklausos dalis . nepriklausanti spending). Vartojirno paklausa sudaro svarbiil bendrosios paklausos dali. yra autonomiSka.rsos V = a + 7 nepriklauso nuo pajamq lygio. pajarnoms. r) 1 Si vartojimo funkcija pavaizduota4.3 paveiksle.l2) 4. turindiq didesnes pajarnas turindiq Seimq. Pusiausvyros pajamoms.paskeittrnas produktas nenumaty4as ir atsargq nacionalinis 4. bendrqi4 paklaus4 sudaro vartojirno C ir investicijq.lygi ekonomikos rnodelyje. kuriarne nera Zinorne.tai bendrosios produktolygio Salyje. paklausandra pastovi ar autonomi5ka(kaip iki Vartojirno prekir"lir paslaugr4 Siol nagrinejome).

dideja AD.tai garnybos apirntis yra viriija gamybosapimti.lq Bendrosiospaklausoskreive AD kerta 45o linljq taSke E. esantpajarnqir gamyboslygiui )'6.kai gamybosapimtis didesnenei Y6.l2) lygybe.3 pav.tai atsargos ir finnos priverstosmaZinti garnybq. nurnatylosi5laidosatitinka bcndro.kuriuose gamybosapimtis atitinka bendrq.kuris atveda prie pusiausvyros bendrojo produkto gamybos lygio Is.bendrojipaklausa vartojimopaklausos nacionalinio produklo gamybos ir Norddami nustatyti bendrojo paklausosfunkcija AD pajamq pusiausvyroslygi. nubrdZtos45" karnpu i5 koordinadirl sistemos centro.priklausonuo pajamqlygio: didejant Tuo tarpu visa bendrojipaklausa pajarnorns.3 paveikslerodo. Esant 16 gamybos lygiui. paskirtis . Siame ta5ke pasiekiamabendrosiospaklausosir garnybosapimties arba pajamq lygybe. Bendroji paklausa yra ties6. pakilusi vir3 lygi AD6.uZfiksuoti pusiausvyros paklausq. Esantpajamqlygiui 16. AD Y_AD Iu>o AD:a+c.jo nacionalinioprodukto gamybosdyd1. [r atvirk5diai. bendroji paklausatarnpalygi pagarnintarn produktui. Tik taike E. firmos Jei Rodykles4. sqlyg4. Vartojimo funkcrja ir bendroji paklausa pusiausvyra. kaip pasiekiama pledia garnybq kai nenumatytosatsargosmaZ€ja. ir atsargos maZesndnei Ys. autonominiq i5laidq 7 dydzit.Y+l Q-6*srY Iu-0 Iu<o - A< l I (I I Ia l t r ) Y o Y 4. o tada lJ+ . Ji rodo ta5kus. kad tieses. Zinome. tuomet bendroji pak-lausa dideja. pasinaudosime_bendrosios ir bendrosios paklausos g. tiesds.Rodykles rodo dinamiSkqprocesq. naLeja. nes kartu su pajamomis dideja vartojimo paklausa.

3 paveikslasrodo. Atkarpa 7 nuo t. autonominiq i5laidqtatpsnis. Taigi.L - (4r4) . yra ribinis nacionalinio Kitas veiksnys.lemiantispusiausvyros pajamasc.c x Y= V .taip pat didina pusiausvyros produktodydis yra tuo didesnis. pasiekiama. AtlikE rnatematinius Y . Ta5ke E. Vadinasi. liniiq pasiekiamaspusiausvyros gamyboslygis. Pusiausvyrosnacionalinio produkto lygis nustatomasreruianlis (4. tuo didesnis produktolygis. kuriam esanl lygi bendroji paklar"rsa garnybosapimdiai. lJ) .C. jis rodo bendrosiospaklausosAD polinkis vartoti disponuojamas AD c linrjosnuolyd[. pusiausvyros sqlygomis. arba (4. Jei garnybos lygis nei maZesnis )'E.3 paveiksle pades suprasti Siq lygybE.Kuo didesne reik5meir kuo statesne linija. produktolygi.i5laidasir neplanuotqatsargtt gamybos apirntis atitinka numatytasbendrqsias pasikeitirnas lygusnuliur. Bendroiimakroekonornikos tarp AD vartojimo linijq 4.c 1 l 7 r .S: y . S: I pusiausvyra kai 2. ribiniam polinkiui pusiausvyros esantpastoviam vartoti.yra toks: Y"=-xA=l .du vertikalus atsturnaituri b[ti tarpusavyje lygus. i5laidos. santaupos ir 45" linijq) bus didesnes uZ numatytas investicijas.rrp vartojimo ir 45" linijq.13) Y(t-Q=7.10)lygybe. rodo santaupqdydi: . Analogi5kai.arba: Y=Z+cxY. kuriame AD kerta 45.Jei gamyboslygis virSija yr. didesnds autonominds iSlaidos. kad vertikalusatstumas yra lygus nurnatytomsinvesticinemsi5laidorns 1 . y. pusiausvyros nacionalinioprodukto lygis. pavaizduotosdidesniu tarpsnru produktq. BendrosiospaklausosAD linija 4. santaupos turi buti lygios numatytoms (atstumas tarp vartojinro investicijoms.tai investicijosvir5ys santaupas. gauname: veiksrnus. kLrodidesnds ir c Taigi pusiausvyros l ar S n e p r i k l a u s o m q b aa u t o n o r n i n iiq l a i d qy g i s 7 . AD nuolydi rodo c ir atkarpa 7 vertikalioje a5yje. vertikalioje aSyje. Vertikalus atstumast. nepriklausandios pajamqlygio. Vadinasi. esanttam tikram gamyboslygiui.

rsiausvyros nacionalinio produkto garnybos lygis pasiekiamas.Supaprastintosekonornikos.10). Taupymoir investicrjq rySiopoveikispusiausvyrai 4..16) lygybe yra antroji pagrindinespusiausvyrosnacionalinio produkto gamybos sqlyga. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS. kad: Y-C:AD. lSlaidq 136 . kur santaupos atitinkanurnatomas investicijas.numatytos investicijos.4 pav. I5 abiejq lygybes daliryYir AD at6rnqvartojirnodydi C. (4. MULTIPLIKATORIUS Esant papildomoms privadioms i5laidoms vartojimo ar investicinems pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidejadaugiau neguj1 sukelusios iSlaidos.4 paveiksle. AD .C. gausirne. Tuo galima lsitikinti pasinaudojuspagrindine pusiausvyrossqlyga (4. pr. dia Y-C-santaupos. kuriame ndra vyriausybes ir grynojo eksporto. 6) r (4. numatomosinvesticijoslygios santaupoms: kai S = 1 (4. Taupymo funkcijos nuolydi rodo ribinis polinkis taupyti disponuojamaspajarnas (l-c) arba s. y. $=-n+5x{ 4. Ji parodyta 4.C . Numatomas investicijas vaizduojalinija 1 . t.3. pasirei5kia multiplikatoriauspoveikis. modelyje.15) Santaupqir investicijtl lygybe yra esrnindpusiausvyros pajarnLl lygio savybe. Pusiausvyros nacionalinis produktas pasiekiamas ta5ke E.

Jei uZraSyturne visus iSlaidqpadidejirnoetapus. sukilusio nacionalinioproduktokitim6 pokytis.multiplier) .l 8 ) geometrind Kai c<1.tai pusiausvyros produktopokydiosantykissu iSlaidqpakitirnrr. Tai rnaZejanti progresija.bet sukelia ir antriniq i5laidq didejimo grandinE.' t t-c xLA:LY. . sukelusiu nacionalinio LY.kuri savo ruoZtu vdl padidina nacionalinioprodukto apirnti.pradejgnuo pradin€s paklausos padidejimo.. o vartojimq .6.gamybos apimtis padidejo I USD. z1)'6 pusiausvyros A AE .padidejirnasne tik padidina bendrqjqpaklaus4 ir nacionalinespajarnas.dyclZiu c x L 7. Tarkirne. kiekvienastolesnisnarys rnaZdja.: - (4.2 lentele. AAE dia t4.. pavyzdLiui.1e) t37 .+ c".Cikl4 praclectame.. Antrarne etapegarnybavel paclid€jo <tyclZiu. nacionalinio produktopokytis. ( 4 .rnultiplikatorius.tai gautume. tiek pat padides pajamos. Pajamq padidejimas sukelia trediq iSlaidq ctapiL c x ( t ' xL V I = c 2r L V . I USD padidejus bendrajai autonomineipaklausai. Si tart4 garnybosprieaugisbus cxLZ. diclinclami autonourinE bendr4jqpaklausE A 7 dydZiu. . gamybos apimtis padideja tokiu paiiu laipsniu kaip autonominesi5laidos. trediameetapepajamosdideja maLiaunei antrame. nacionalinio produktokitirna.. naudodamiesi 4. kuri apskaiiiuojarna laip: LAD=.t1) z . tai c.Taigr garnyba plediama taip pat L7 dyctZiu.bendrqjq i5laidq kurio nors elemento. autonominds L A D= L 7 + c r L T + c z r L T + c 3x t 7 + . kad kadangic < l.t< c. bendrqjqpaklausqir pusiausvyros Multiplikatorius (m .. Pastebekime. Panagrindsime multiplikatoriausveikimo rnechanizmil. Tqpattmatome skaitmeniniame pavyzclyje lentel€s apatindje dalyje. +c " t L l : LAD = LA x(l+ c + c' + c'+. Tai analogi5kaipadiclinapajamas. I n . reikalingu padidejusiai paklausaipatenkinti.dia c : 0.

c ir pakeisti(4.6 0 . 6 ' 11.0 6 0 ..6x1.3056 n v lso: 0 . uZra5yt4per ribini polinki taupyti disponuojamas pajarnas: *=!.96 z..20) lygybeje.6 0.47 ( l + r ' + c : + .A 7 "L7 4 ct*AV cr. I5 (4. 3 61 . 0 " 0. Multiplikatorius rodo.+.xt 4 " 4 l-c - 1.216 0.6"x . 0. kaclc + s : .(i')x.1296 t.")t a] . A7 n viso: c"xAA c"xL7 (l+c+cl +.galirnepanaudoti^r: . Kadangi multiplikatorius 138 . I +0.r +. kokiu dydZiu pasikeidia pusiausvyros nacionalinis produktas.autonomines bendrosios paklausos multiplikalorius.0 l.0 2 l 4 5 l. .+0. 1 .0 1 +.?l .0 I.21 x I .t) t.t76 2. paclidejus autonominei bendrajai paklausai vienu vienetu. Zinodami.4.kad bendrqjq iSlaidqpokyris lygus aulonominiq i5laidq prieaugio kartotiniui.36 0.2 lentel6. .1 2 9 6Ix 0 . Multiplikatoriauspoveikis Etapas Paklausos padiddjimas A A Gamybos apirnties padidijimas Bendras pajamrg padiddjirnas A A ^7 txL7 2xAA 2 3 cx AA (l+c)xA7 (l+.36. .+r'r).0 1 I (4.19) lygybes daroma i5vada.c cra . kad gauturne ekvivalentEmultiplikatoriaus fbrmulE. 0 0.6+0. = | vadinamas A l-c autonominesbendrosiospaklausosmultiplikatoriumi.1.20) A t . r .1. Kartotinis .

tai gamybos i5pletimas grqZins pusiausvyr4 tarp bendrosiospaklar-rsos gamybosapimties. t. PrieZastista.4.AutonominesiSlaiclos paklar-rsos bendrosios linrjos poslinkiai lygiagrediaii virSq. Todel maZeja nenr"rmatytos atsargostiek. kad didelis jog ribinis polinkis vartotireiSkia.didesnisuZ vienet4 tai autonotniniqi5laidq padidejimasvienu vienetu sukelia didesni nei I vieneto pusiausvyros produkto ar pajarnq padidejim4.kad Poslinkioi vir5q dydis atitinkaautonominiq iSlaidq ir p u k a u s a r a d i d e s n dL 7 = 7 t . vartoti disponuojamas tuo didesnisyra multiplikatorius.5 paveiksleparodytasautonominiqi5laidq padidejimo poveikis pusiausvyrosnacionalinio produkto lygiui.2.rvartojama. nesc<1.y.5 pav. Pradindpusiausvyrayra taSkeE. papildomopajamqvienetodideledalis bus sr. dydZiu A 7. padidejonuo . 4. kad kuo didesnis ribinis polinkis pajamas. Multiplikatoriaus analize parodo. iki Kadangi 0<c<1. padidejim4 rei5kia. Multiplikatoriaus Dabar bendroji paklausavir5rjapradin[ pajamq lygi y'.5 paveikslenaujoji pusiausvyra ir 139 . todel padides bendroji paklausaiki ADr lygio.V .didindamos gamybos apimti ir pajamas iki I.l tUi 7r. Tai roclo kur pajarnqlygis )'6.. f y bendroji : Y:AD AD1:A1+c x Y ADJ+ c. Firrnos i tai reaguoja. Y o Y e Y r Y r r Y poveikis 4. tai rnultiplikatorius.6. Kartu sumaZds atotrukis tarp paklausos gamybos bendrosios ir apimties FM.5. i padetl AD1. kiek padidejo autonomindsi5laidos. Kai ribinis polinkis vartoti yra 0.

Antra. tuo didesnis pajamq pasikeitimas.21)lygtl lra5E (4.rsa lygi pajamoms.gauname: L@. cxA. priklauso nuo dviejq veiksniLl.-Yo. M a l o r n e .kad palygintumepajamq pakrtirn4 45" AyE eEN:NE7) su autonominiq i5laidq pasikeitimu. atsiradr.=fr*a/. kuo didesnis ribinis polinkis vartoti. kad investicijos yra ypad besikeidiantr bendrosios paklausos dalis. Pa.22) LY.kuris lygus vertikaliam atsturnui tarp naujos ir pirmosios bendrosiospaklausosHf7. reikalingas grqZinti pusiausvyrai.A | . del t.l iilaidLl augimas.rsi pajamqpasikeitimo. Taigi pajarnos pasikeis taip: LYu=Yu. . kad pa1amq pasikeitimas virSijaautonorniniq PE1 pasikeitirl4 iSlaidq f/f7. (a. arba 140 . Yra dar vienas multiplikatoriaus radirno bhdas. Panaudosime linrjE.? B[tina paZyrneti. tuo statesne bendrospaklausos tiese.22)lygri. (4. 19) fbrmulE: lr.todel daZniausiai jq ivertinamas kitimo poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui.= 6tr + cx A.1arnqpasikeitirno dydis. ' x L A = rtrxA.Y.Investicijqmultiplikatoriaus poveikis pusiausvyros nacionaliniarn produktui apskaidiuojamas pagal (4.Pirma.pazymetataSkuE1 ir atitinkamupajarnqlygiu Yp1. kad pusiausvyros bendroji paklar.Yn: LAD=L7+cxLyu.21) I5skaidysim bendrosios paklausos pasikeitimq autonorniniq iSlaidq i pasikeitirn4 V ir iSlaidq I pasikeitimq.y. kuo didesnis autonominir. a d p u s i a u s v y r op a j a m r p a s i k e i t i m av i r S i j a u t o n o n r i n i t l s k l s a iSlaidqpasikeitirn4. Matorne. prisirnenarne. arba: t L Y' o = . Pereinant ii vienos pusiausvyros kit4 pajamqpasikeitirnas AY6 yra lygus bendrosios paklausos i pasikeitirnuiL AD: A Y'=14O.

o pasillos srar. ) m e c h a n i z ' r q .mos turi .benclrosios kr. Bendrosios pasi[los analizd padeda sprqsti ekonornikos prisitaikyn-ro prie [vairiq svyravirnq.rsiai iStyrineta makroekonol. taip pat liekiq bei paslaugqrinkq. Finnq pageidaujamagamybos apirntis priklauso nr'rokainq (2r.ros pasirengusios gaminti produkcijos 17 (taskas A).rlos tiesiogines priklausornybds grafinis pavaizdavirnas. s4lygas. 15 pradZiqAS kreive yra nuoZulni. r m Pasihla ekonomikoje . kurios darbo rinka letai prisitaiko prie benclrosios paklausos pokydiq.o v€liau stateja. Vaclinasi. Taip yra todel.kad esama skirtumq tarp iclealiosekonomikos.4.20) formule: I ' t .). kad. kuriasjos gaunapardavusios savo prekes.-lel bendrosiospasi[los analize padeda suprasti infliacijos mechanizmq.6 pav.Jei kaina yra p1. esantatitinkarnam kainq lygiui.C 4. ypad darbo rinkos.6 pav. Bendroji pasilla (AS . Bendroji pasitilarodo ne fiksuot4pasiiilosdycli. kol gamyba nera pasiek'si savo potencialaus lygio.rtil ir jo kitimq priklausanrI kainq.i r 1 9 7 9 . kol fir. Bendrosiospasir--rlos teorija * maZiar. = ' t AI Investicijq rlultiplikatorius uZra5ornas atitinkamai pagal (4.ir kainq.a r b a i q k r i r i m o1 9 8 5 .rrias pasir--rlos kreive AS atspindi gamybos veiksniq. kurios garnybos apimtis visadayra tokio lygio.1 9 8 0n . (pavyzdziui. PrieZastis. jos rnoka uZ darb4 ir kitus gamybos veiksnius.tai garnybos apimties ir kainr4 kitimo elementas.kur[ garnintojai gali ir nori parcluoti rinkoje. nuo technikos lygio ir t. Realiojo nacionalinioprodukto ir kainq lygio kitirno ryif.r 9 8 6 . ir realios ekonomikos.).to.1 9 7 4 n . Bendrosios pasi[los kreivd (aggregate sLrpplycurve) _ kainq lygio ir bendrosios pasir.AY ll1.aggregatesupply) _ prekiq ir paslaugq kiekis.darbouZmokesdio. fim.t. t}ENDROJI PASIULA. nedarboir intliacijos kompromisosprendirno budus. JOS KITIMO VEIKSNIAI Antroji Siosternos dalis skirtakitai svarbiaiekonomikos oroblemai bendrajai pasillai.rikos sritis. 4.rodo bendrosios pasitlos kreive AS (4. prie naIlos kainq diclejimo 1 9 1 3 . kai kiti bendrosios pasifilosveiksniaiyra pastovt-rs (ceterisparibus). kur! sqlygojavisiskasuZimtumas.

Todel trurnpojo pasi[loskreiveneravertikalilinija. priklausaniio nuo technikos bukles ir kapitalo kiekio.nerealizuotq gamybos paj€gurnq ir yra laisvos darbo jegos.Apra5ytieji laikotarpiams. desningurnai budingi trumpiesierns (galimasis)bendrasisvidaus (nacionalinis) Potencialusis produktas (Yo . tenkandiovienam darbuotojuiir rodo ekonomikosgalimybiq rib4.1 pav. pasihios'kreive 4. Prie5ingu atveju bus gaunarnasvis maZesnis bendroio produktoprieaugis. kainos yra nelanksdiosir negali staiga prisitaikyti prie rinkos pokydiq.roju laikotarpiu. produkto lygis priklauso nuo Saliesdarbojegos dydZio Potencialaus ir vidutinio darbo na5umo.didZiar"rsias lygis. tikrosiosprodukcijosapirnties kurl Salies ukis geba pagamintiper tam tikr4 laik4 visi5kai panaudojant visusturimusgamybos veiksnius. nes inra diddti gamybos ka5tai.short run aggregatesupply curve) tai bendrojo kainq lygio ir garnybos apimties s4rySis. laikotarpio bendrosios t12 . Bendrosios Pasiekus finnos atitinkamas ganrybos pletimo ribas. Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiulos kreivd (SRAS . neZymiai padidejgskainq lygis lemia didesni gamybosapimtiespadidejimq.. tolesnis gamybos didejimas galimas tik gerokai pakilLrs kainoms.potencial gross dornestic (national) product). Trumpr.6 pav. kaip parodyta 4. kai nedaug padidejEs arba iSlikgs tas pats kainq lygis lemia Zyrntl gamybosapimtiespadidej irn4 Yr Y2 Y:Yo Y i .

Vadinasi. todel remianlis 143 . kai rySkiai pakilusioskainos nepadidina realiosios gamybos apirnties. o ilguoju laikotarpiu . irna keistis anksdiau laikyti pastoviais bendrosios pasi[los veiksniai.T)=yP. Ekonornikos funkcionavimq trumpuoju laikotarpiu nagrineja keinsizmo ekonomind teorija. tai nacionalinis produktas pasiekia potencialqji savolygi Ip. Kadangi apibldinant AS ekonomistai nesutaria. Jei visi gamybos veiksniai iki galo panaudoti.klasikine ekonornikos teorija. pavaizdr-rola 4. taip pat ir darbo rinkoje yra visiSkas uZimtrunas. o bendrosios pasiulos kreivdvirstavertikaliatiese.8 pav. y=F(K. o jE lemia kapitaloir darbo s4naudos naudojama bei technologija. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[loskreive Vertikali ilgojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreiv0 rodo.4. Trurnpojo laikotarpiobendrosios pasihloskreive Jei kainos ir gamybos apirntis ir toliau dideja.8 paveiksle. darbo uZmokestis ir kitLl gamybos veiksnir.tai bendrojo kainLllygio ir gamybosapimtiessqry5is. 4. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[los kreiv€ (LRAS long run aggregate supply curve) . kad ilguoju laikotarpiugamybosapirntisnepriklauso nuo kainq lygio.l kainos. Ji vadinarnailgojo laikotarpio bendrosiospasi[los tiese * LRAS.7 pav.

(bendrasis) bendrosios keinsistineir klasikine teorija sukurtaseklekti5kasis Siamemodelyje AS kreive pasiulosmodelis. Horizontali AS atkarpa rodo realqji bendrqj[ nacionalin[ produkt4 kuris yra maZesnisuZ analogisk4 produkt4 galirnq pagaminti.Sisgamybosapimtieslygis gali buti pasiektas.horizontali (arba keinsistin€). tredioji . garrrybos pasihloskreive rodo realqjl nacionaiin[ Siame paveikslebendrosios bus pagamintas. prekitl ir garnybos vciksniqkainosliktq nepasikeitusios.kai nacionalinis antroji . kad ekonomik4 istikgs nuosmukis.DZ. esant visiskam uZimturnui.rris potencialqjl realiosios gamybos apimties lygi.nagrinedamas 1929-1933m.9 pav. kai nacionalinisproduktasnesikeidiair u/tikfina visiSkquZimturnq o kaintl lygis kinta. itraukiant Esant i gamybq papililomos clarbojegos ir kitr4 materialiniq iStekliq. ai5kino. gamybiniqpaj€gumqir yra laisvosdarbo.Kitaip tariant. b[k19. nedidinantiq tai kainq. M. finnose lieka nepanaudotr4 tokiai ekonomineisituacijaiimanornadidinti garnybosapirnti. klasikine). o kainq lygis lieka nepasikeitqs. 5i AS atkarpa rodo. kai kinta realusis nacionalinds produktasir kainq lygis. Vadinasi. M. jei realioji garnybosapimtis maZdtq. Keinsas. t.ir nedarbasvirsija nat[raliojo nedarbononn4. kad gamintojai gali plesti gamybq depresijos esant tam padiam kainq lygiui.tarpine dalis. Keinso garbei.16gos. Vertikali dalis I Tarpine dalis Horizontali dalis Y l Y P Y modelis pasiulos bendrosios 4. kuris uZtikrina visiSkq esant uZirntum4.esant atitinkamam kainq lygiui' )'p rodo proclukr4 kr. nar[raliajam nedarbo lygiui. Ar galirna tokia situacija.jungiantis skirtingaspaZifiras. lr prieiingai. Bendrasis Horizontali AS atkarpa vadinama keinsistine Zymar'rs anglq DidZiosios ekonomistoDZ. iuilaryta i5 3 daliq: pirmoji .vertikali (arba produktas kinta. ar teisingas sis t44 .y.

pakyla kainos. kad bendroji pasifila padidejo klasikineje ir tarpineje AS dalyse. pasi[los realio.Tarpineje AS dalyje vienose rinkose gali bfiti darbo jegos perteklius.rs Tai s4lygojadidejaniius finlos ka5tusir didina prekiq kainas. paslinkdarna1 deSinEir rodydama. padidejus realiojonacionalinio gamybainuo )'7 iki )'p. produkto TarpineAS dalisrodo. tiek 1) darbo galimaltrauktii garnyb4nedidinanl iSteklius kainq. gamybosveiksniusnei kitos t'innos.Tokia situacijasusidaro todel. Bendrosiospasi[los kiekio pokydiai ir AS kreiv€s poslinkiai rodo realiojo nacionalinioprodr. AS kreivesposlinkiaii ASl padeti4.rkto dinamikq.darbo.kad kai kurios firmos ples gamybq. kad: l) visi5kas uZimturnas negalib[ti pasiektas visoserinkosevienu rnetu. agregatyvumo laipsnisneturi vaidrnens.teiginys?Si AS kreives dalis rodo realqi produktq kuris Zyrniai maZesnis uZ potencialqji produktq. 2) kai kurios [monds priverstos naudoti senesnius ir maZiau e1'ektyvius arba priima i darb4Zemesniskvalifikacijos darbuotqus. AS kitimq trumpuoju laikotarpiuveikia tie patys veiksniai. esant ivairienrs nacionalinioprodukto garnyboslygiams. Didinti gamybostoliau nebeirnanorra.2) l) realiojigarnybos apimtisiSlikspastovi. kad bus daugiau pagaminarna realiojo bendrojo nacionalinio produkto nepasikeitusiornis kainomis. kad. ji apib[dina AS. jeg4 tiek 2) kitus materialinir. kadangi ekonomikajau dirba visu paj€gumu ir jau pasieke savo garnybosgalirnybrq rib4.kurie lernia pasihlq atskiros prekes rinkoje (garnybos ka5tai ir technologija). esant tokiai situacijai.rs Todel. vienosfirmos gamybos 1ai didinirnas rei5kiakitos firmos garnybosmaZinimil.o kitose tr[kumas. Vadinasi. ir nedarbas vir5ija nat[raliojo nedarbo norrnq. KeinsistinejeAS1 dalyje bendrosios pasihlos padid€jirnas rodo kainq sr"rmaZejim4 iki Pr. Galirnas tik vienas kelias . irengimr.rdoja daug gamybiniq pajegurnq. Ilguoju laikotarpiuAS priklausonuo potencialiosios produkcijosapimties. sifilydamosdidesngkainE uZ naudojarnus jau Jei visi garnybos i5tekliai naudojami.10 paveiksle rodo. 145 . kad ekonomikapasiekevisiSkouZimtumo arbanaturaliojonedarbolygi. Salies finnos yra daug laisvos darbojdgos. DaZnai ekonomikos galimybes parodomos pagarnintos produkcijoskiekiu vienam gamybosveiksniui. kai ekonornikq iStikqs nuosmukis. kainq nes didejimas nedidins realiojo nacionalinio produkto apimties. tuornetnepanar.Ekonornikosgalimybesper tarn tikril produkcijos laikotarpisukurti prekiq ir paslaugqkiekl (arba potencialiosios (Zemes.Del Siq procesLl kainos kils. didejirnas)priklauso nuo: l) naudojamqgamybosveiksnir4 kapitalo) kiekio ir kokybes (pastar4jqlernia darbo jegos kvalifikacrja).jo AS kreivesposlinkiaii padetiAS2 rodo bendrosios nacionalinioprodukto surnaZej irn4. KlasikineAS dalis rodo. 2) garnybos technologijos lygio.

paklausosir bendrosios l5siaiSkinus bendrosios galirna apib0dinti pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymq susiejusji su kainq lygiu. Padidejusdarbo na5umui ir sumaZdjusgamybos Taigi.siekiant visi5ko uZimturno ir gamybosapimties. i nacionalinisproduktas(arba tiek pat pastoviamkainq lygiui. produkcijos gaminarnair parduodama AS' . Bendrosios pasifilos kreivds poslinkiai Bendrosiospasiuloskreivds poslinkiai I kairg rodo nepageidaujamus procesusekonomikoje. bendrojipasiulapadideja.rsis Zemesnemis kainornis). darbo uZmokestispadidejo. o I de5ing. dideja produkcijos kiekis. padidejareah. Y N 4. didesnds 4.Vienas svarbiausiq AS pokydius lerniandiq veiksniq . P U S I A U S V Y R O SN A C I O N A L I N I S P R O D U K T A S : P A S I U L O S ASPEKTAS pasiulospokydius. AS kreivd paslenka I kairE.darbo naSumas.tai svarbiausias tai kitrl gamybosveiksniq kainornsnepasikeitus.eja vidutiniai garnybos ka5tai.Firmos malina gamybosapirnt!. padidejagarnybosi5laidosir gamintojq pelnas.10 pav. esant ir ka5tams. SumaZeja realusis bendrasis nacionalinisproduktas. ir. tenkanlis vienam darbuotojui. uZmokestis.Bendroji pasihla sumaZ6ja surnaZdja. mal. AS kreivepaslenka de5inE. 146 . TobLrlejanttechnikai ir technologijai. Kitas svarbus bendrosios pasiulos veiksnys .5.darbo Jei ka5tq elementas.teigiarnus. esant nekintamam darbo uZmokesdiui.

kad. AD kreive rodo. Garnybos apimtis didetq iki pusiausvyrosrealiojo nacionalinio produkto dydZio.Esant kainq lygis kils. apibreZto paveiksle parodytasAD ir AS kreiviq susikirtimas tarpineje Siame pasi[los kreivd rodo. pasiuloskreivg keinsistineje bendrosios Siuo atveju kainq lygis nedaro poveikio realiojo nacionalinio produkto pusiausvyrossusidarymui. kainrl lygio pasikeitirno.12 paveiksle parodyta kaip bendrosiospaklausoskreive kerta (horizontalioje)dalyje. Bendroji paklausa yra nepakankar.Jei realioji garnybosapirntis I2 vir5ytq )'6.uno t4'7 .ra. bendroji pasiulabus nepakankar. Jei Y. Pusiausvyros pasi[los tarpinejedalyje 4. Bendrosios kainq lygiui. keisdarna realiojo nacionalinioprodukto dydl. nesukeldarna Bendrosios paklausos ir bendrosiospasirilos pusiausvyrakinta. gamybosapimtis nevirSysrealiojo nacionalinioprodukto dydZio f/.to: Qs. o pusiausvyroskainq lygis . skatindamas kainq lygiui P6. nes bendroji paklausavir5ytq bendrEj4pasiulq. Jei kainq lygis bLrs kainq lygis P6.P6'. susidaro pusiausvyra tarp norirno garninti.ra. dalis prekiq liktq neparduota. pardtroti ir paklausos nacionalinioprodukto dydZiq.11 pav.<Yu. o prekiLl atsargos spardiau rraZdtq. uZimtr. esant kainq lygiui P6. nei rnaZesnis pusiausvyros pasifilq ir nacionalinioprodukto gamybE. bendroji paklausayra Y2. lygl ir kainas. Garnintojai maZintq gamybos apirnti iki Y6. realusis pagamintas ekonon-rikoje produktasatitinka perkamoproduktokiekt: Q. kai.r.l l paveikslepavaizduotos nacionalinis realusis ta5keE pusiausvyros pasi[los AS kreives. esant Siai kainai.Jq susikirtimo produktas lygus )'6. esantP7 dalyje (kylandiojeI vir5q).Kainos didejimas iki P5 skatina gamintojus didinti garnybosapimtl nuo I7 iki )'r ir verdia pirkdjus maZinti pirkimq apimtis nuo Y: iki YE Pusiausvyra bus tada. p Pl 0 V r l V V bendrosios nacionalinioprodukto susidarymas 4. kad.paklausos AD ir bendrosios bendrosios 4.t.

padidejo bendroji paklausa. AD kreive paslinks i de5inq. Keinsistind bendrosios pasifilos atkarpa pasiZymi dideliu nedarbo lygiu ir nepanaudotaisgamybiniais pajegumais. Klasikine bendrosios pasiulos atkarpa rodo. Ekonomikoje lvyksta perejirnas i nauj4 pusiausvyros ta5k4 E2. Jos pasikeitimo poveikis priklauso nuo to. Padidejusbendrajaipaklausai. Naujoji pusiausvyra rodo. Bendrosios paklausos pokydiai veikia kainas.jos lieka nepasikeitusios. Padidejus bendrajai paklausai.darbas ir kapitalas.Bendroji pusiausvyra yra ta5ke E. kur bendrosios paklausos kreive AD susikerta su horizontalia bendrosios pasi[1os kreive AS.ekonornikosraidos laikotarpis yra analizuojarnas. tai bendrosiospaklausos kitimas veikia kainq lygio pokydius. Bendrosios paklausos pokydiai veikia gamybos apimtl.trumpasisar ilgasis. Kadangi kainq lygis nekinta. uZtikrinandio visiSkquZimtumq lygio )'p. kad padidejokainos nuo Ps iki P/. kaip parodyta 4. kaip parodyta 4.e 4. bendrosiospaklausos padidej imas sukelia realiojo nacionalinio produkto ir uZimtumo padidejirn4. o ne gamybos apimti.. padiddja pardavirnr-1 apirntis. Jei AS yra vertikali linija.produktosusidaryrnas keinsistine. Pusiausvyros nacionalinio pasiulos dalyje bendrosios Tarkime.13 paveiksle. todel finnos priverstos o didinti garnybq ir rnaZinti nedarbq.12 pav.14 paveiksle. kuris . prie padidejusiosbendrosios paklausos. 148 .kreive AD paslinks i deSinE. kad visiSkai panaudojami gamybos veiksniai . E2 Realusis bendrasis nacionalinis produktas liks potencialiojo produkto. Kadangi kainos yra nelanksdiosir negali prisitaikyti prie naujq rinkos sqlygq.

todel bendrojo nacionalinioprodukto apirntis lieka nepasikeitusi.14 pav. t49 .Y I Y 2 Y 4. Bendrosios paklausos padidejimassukelsrealiojo nacionalinioprodukto padidejim4nuo 17 ikr /p ir kainq lygio padidejirnqnuo P6 iki P7.15 paveiksle.13 pav. Bendrosios paklausos padidejimo poveikis tarpin€je bendrosios pasiulos atkarpoje parodytas 4. Keinsistine pasihlos bendrosios paklausos kreiveir bendrosios pokydiai 0 Y p Y 4. Klasikine bendrosios pasiriloskreivd ir bendrosios paklausos pokydiai Sioje situacijoje gamybos veiksniq kainos ir produkcijos kainos dideja vienodais tempais.

4.16 pav. kaip dideja.unaZes )r. Bendrosiospaklausos padidejimas sukelia kainq lygio didejimq ir. Greidiausiai kainos liktq padidejusiop1 lygio. Gamybos veiksniq ir pagarnintqprekiq kainos yra nelanksdios nemaZeja ir taip greit. Tarpinebendrosios pasiulos kreiveir bendrosios paklausos pokydiai Kainq lygio padidejimas. Bendrosios paklausos maZejimo pasekrnes r50 . Yr Yp 4.. P7. Deja. bendrosios paklausos sumaZdjimas sumaZdjimE. ekonornika nesugrlZtq I pradini pusiausvyros lygi ta5ke E1. kartais ekonomikoje.15 pav. bendrosiospaklausossurnaZejimas gali sugr4Zintikainq lygi I pradinp pusiausvyr4 ypad per trumpe laiko tarpq. todel AD kreives poslinkiai I kairg pastumtqpusiausvyrqi ta5kq E3. Paprastumodelei tarpine AS atkarpanenurodyta. Kainos liks padidejusios o realusisnacionalinisproduktassr.AD.16 paveiksleparodytasbendrosios paklausos rnaZejimo poveikis.susijgs su bendrosiospaklausosdidejirnu klasikinejeir tarpinejeAS atkarpoje.sukeliapaklausos infliacijq. iki Y3 Yl I P 4.Kitaip tariant. prie5ingai.jei bendroji paklar"rsa sumaZetq nuo AD2 iki ADr.

Bendrosios pasi0los pokydius sukelia pasikeitirnai ekonorniniti sElygq. Kainos yra nelanksdios padidejusios ir nebesumaZeja pradinio iki pinna. kurios veikia prekiq garnybos kaSlus ir produktq kainas. Darbo uZmokesdio maZejim4riboja profs4jungqveikla.jie vadinamikainq Sokais.rotojLl skatinimas. Nepaisant bendrosios paklausos katastrofiSkonuosmukio DidZiosios depresijos 1929-1933 metais.konkurencijos apribojinras.Del kainq nelankstumo keinsistine bendrosios pasiIlos atkarpa paslinkoi vir5q. Todel firmorns didZiausi4 gan-rybos neimanoma. toks derinys.. padidejagamybosapimtis ir sumaZeja I lygis.naterialinis darbr. o tarptautinio naftos kartelio organizavimas. neturi tendencijos rnaZeti. l5l .cementoir plieno lydymo ir kitos pramondsimones autotransporto nesumaZino kainq. nepakankamas r. vadinamas stagfliacija. gaminandios Zemes flkio padargus.sumaZinti kainas ir rentabiliai dirbti. finnos. Kadangi bendrosiospasi0los veiksniai betarpi5kai veikia kainq lygio pokydius. Vadinasi. . Realusis nacionalinisproduktassumaZes nuo 16 iki )'2. leidZiantis padideja. gamybos apimtis sumaZeja I2. padet[ AS1.kad. kaip parodyta4. dideja nedarbas ir infliacija. pagrindiniamsnaftosgamintojamsdidinti naftos kainas. lygl ir bendrosios pasifilos kreivePgaASpaslinko l padetiPrE2AS. tai sukelia infliacijq sqlygojarn4 garnybos ka5tq padidejirno.i kainosP. naikinandios derliq * Zemds lkio produktq pasi[los staigus sumaZej imas sukeliakainq didejim4 o aplinkos apsaugos [statymai. profsqjungq veiklos aktyvinirnas . Bendrosiospasiuloskreiv6s pokydiai sukelia realiojo nacionalinio produkto gamybospasikeitimus.dideja darbo uZrnokestis ir prekiq kainos. o pasinaudojoaltematyva. PaZymetina. pasifiloskreive paslenkai kairE.Antra.sumaZintigamybos apirnti ir uZuntum4. bendrosios pasiulos pokydiai sukelia neigiamaspasekrnes. reikalaujantys i5 firmq maZiau iileisti i gamybosi5laidasperkelia aplink4 kenksmingqmedZiagq.firmos papildornas * vartotojams branginaprekes. lygio del dviejq prieZasdiq: kuris daZniausiai sudaro ka5tq dal!. kai kurios finnos turi monopolinE padeti ir nusiteikusiosprie5 kainq maZejirn4bendrosiospaklausosmaZejimo metu. o kainq lygis padidejanuo iki Pr iki P. pasiulos Jei bendrojipasifila bendrosios kreive AS paslenka kainq i de5inE.esantvisi5kamuZimtumui. priemones. Tai rodo ekonomini augimrlir gamybiniopotencialodidejirn4.nesumaZinus darbo uZmokesdio. esant pastoviai bendrajai paklausai. darbo uZmokestis. sausros. Kai bendroji pasi[la AS paslenkai AS2.11 Jei bendrosios paveiksle. kaip jaLr mineta. Stai keletaskainq SokqpavyzdZiq: .

infliaciniu tarpsniu. paklausos (bendrujq iSlaidq) dinamik4. Nuosmukio tarpsnis (recessionarygap) .6.AS. Siq pradinis lygis yra 4E11. esantvisi5kam linija rodo nacionalinio nacionalinio produktas nacionalinis atitinkapotencialiojo uZimtumui. i5laidLl paklausos uZ lygis yra maZesnis arbadidesnis pradinl Jei bendrosios AD lyg1. tai susidaro skirtumas tatp potencialiojo (visiSko uZirnturno) nacionalinio produkto Ip ir realiojo jo dydZio )'.17 pav. kai AD<ADg. kuris b[tq pagamintas.nuosmuki s4lygojantisatotrukis.18 paveiksleparodytabendrosiospaklausosAD ir nacionalinio produkto pusiausvyra.rkto kiekio. pavaizduoto 45" karnpo tiesej e. .. parodantisvertikalq atstumfukuriuo bendrosios paklausos kreivb yra Zemiau potencialiojo nacionalinio prodr. 4.antrasisatvejis. kuriarnepasiekiamas produktasir bendroji paklausanesutampa Tuomet tarp bendrosiospasifilosir bendrosiospaklausossusidaro r. Bhna atvejq.{VEII(A: NACIONALINIO PRODU PUSTAUSVYROS TARPSNIAI NUOSMUKIOIR INFLIACIJOS reaguojanti bendrosios Nagrindsime. Bendrosios pasiulos kitirno pasekmes 4. t52 . vadinamasnuosmukio(arba recesiniu)tarpsniu.Potencialqjinacionaliniprodukt4 vaizduojantivertikali produktokieki. POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTOIR KTO S.kaip susiklostopusiausvyra.______j___\9 Y2 YE Yr 4.kai AD>ADg. Pirmasis atvejis.Realusis kai produkto dydi. skirtumas. kad nacionalinis visi5kas taSke.rZirntumas. ir pusiausvyrasu bendromisi5laidomisAE pasiekiama. AS ---> i\ ___-____.

kai bendroji pasiula virSr. pavaizduoto karnpotieseje. poreikis.1a bendrqj4paklausqir gamintojainegali parduoti visq pagamintqprekiq. Bendrosios sukursinfliacijostarpsni(atotnikf. sumaZdja investicijq Gyventojqsantaupos virSijainvesticijas. AD paklausos potencialiojo produkto 4.paklar.Pirmiausia nagrinesime nuosmukio tarpsni. Taip atsitinka. 45o 4.ro bendrosios paklausos kreive yra aLk5diau potencialiojo nacionalinio produktokiekio. kad pusiausvyra bendrosios tarp yra produktosusidard ir nacionalinio taSke Nuosmukiotarpsnis AB dydZio. parodantisverlikalq atsturnil kurir. ncs 1i vir5yttl bendrqsias i5laidas ir kartu bendr4j4 paklaus4.rsa investicijorns. paZyneto taSku A. tLrripadidetibendrosios iSlardos. visiSkas paklausos perteklius uZirntumas. Tuomet paJamos AD kreive turi kirsti 45' linijq SianretaSke.18 pav. pasiekiamas bendrosios kyla kainos. kai pusiausvyrosnacionalinis produktas viriija savopotencialqj! lygi. Tai skatina prekiq atsargq susidarynq.19 paveikslo matome. ir Esant infliaciniarn tarpsniLri. Kad gamyba pasiektq potencialiojonacionalinio produkto lyg1.tuomet nacionalinds padides pasieks potencialiojo produktolygi. liks nepanaudota darbo jega. Bendrosios ir nacionalinio pusiausvyra paklausos 154.20 paveikslas vaizduoja atveji. bendrosios kai iSlaidos 153 . Tokiomis sElygomis nacionalinio produkto gamyba negali dideti. atsiranda nedarbas. Gamyba nepasieks potencialiojo nacionalinio produkto lygio. kai bendroji pasiula nepatenkina paklausos. Ddl nepakankarnosbendrosios paklausos maldja nacionalinio produkto gamyba. lnfliacinis tarpsnis/atotrfikis (int)ationarygap) .infliacijq sqlygojantisatotr[ikis. E. paZymet4 ta5ku B.

19 pav. AD Nuosmukio tarpsnis YE 4.spardiai dideja.Infliacinis tarpsnisbendrosios paklaus.os nacionarinioprodukto ir puslausvyros sqtygomls 154 . kad bendroji paklausavirsija bendrosios pasifilosgalimybes.Jis rodo. Nuosmukio tarpsnisbendrosios paklausos nacionalinioproclukto ir pusiausvyros sElygomis AD fliacinis r E 4. SusidaroAC dydzio infliacinis tarpsnis.20 pzv.Tuomet bendroji paklausaAD virSija garnybosaugirno galimybes. kad ateityje prekes labai pabrangs. pavyzdliul pasklidus gandui.

Taupymo paradoksas (paradox of thrift) .darbo uZmokesdiui maZejant ir nedarbui.juodai dienai". Kreiviq I ir Sr susikirtimo tadkasrodo nacionaliniqpajamq pusiausvyroslygi Y. Taupymo paradoksas. 4. darbo uZmokestrs rr dideja nedarbas. Tuomet gyventojai bus kai linkg riboti savo dabartinlvartojimq ir taupyti . kai didesnis taupymas yra labiausiai ekonorniSkai nepageidaujamas. kai ekonomika tai yra eklekti5kosiosbendrosiospasiuloskreivds horizontaliojedalyje. esantautonominems investicijoms Tarkime. Situacija paradoksali ir tuo. S.rrisvadinamas taupymo paradoksu. kr.veikia kainq augimo veiksniai. nacionaliniqpajamq atZvilgiu.21 paveiksle.infliacinis tarpsnisi5nyksta. TAUPYMOPARADOKSAS Multiplikatoriaus poveikio analize parodo rei5kini. MaZejant kainoms.keinsistinesteorijos dalis. nuosmukio tarpsnis iSnyksta.7. 31 kreive rodo pradin[ santaupq lygi.namq [kiq pastangosdaugiau taupyti maZina nacionalinespajarnasir pakertataupymo galirnybesateityje. Esant infliaciniam tarpsniui. parodytas4. maLdja kainos.Esant nuosmukio tarpsniut.kuriame investicijos Taupyrno paradoksas yra autonominds.I 4. Taupymo paradoksas .Didejant kainorns.21 pav. kad gyventojai suinteresuotidaugiau taupyti ir maZiau vartoti kaip tik tada. absoliudiaineelastingos t. ir taupyrno 155 .y. ekonornik4 i5tikgs nuosmukis.

esantkintamomsinvesticijorns Siuo atveju ribinis polinkis investuotisustiprinamultiplikatoriaus veikimo poveik[. todel investicijq tiese I nepakeis padeties (prie5ingu atveju I paslinktq iki punktyrines linijos lr).22 paveiksle rodo nedidelio teigiamo nuolydZio linrja I. to paties dydZio Al nes trlkumas sukelia didesnl pajamq AY sumaZejirnq. Siuo atveju investicijq trflkumo AI. Taupymo paradoksas. Siasinvesticijas 4. arba supermultiplikatoriurni. Pusiausvyrasusidarysta5ke 82.lygt S'. bttinas pr-rsiausvyrai palaikyti nacionaliniq pajarnq Iygyje Y1. tiesd S1 paslinks i paderi 52. Panagrinekime reali4 situacijq kai investicijr-1 apirntis kinta priklausornai nuo nacionaliniLl pajarnq kitimo. Padidejusiossantaupossugriaus pusiausvyrq. Todel teigiamosinvesticijq kreives nuolydis rodo jau nebenulinl ribini polinki investuoti(i'). kuris rodo. kad santaupq lygis sumaZejo iki pradinio S1 lygio. Padidejusnamq [kiL1 santaupoms. reikalingo pusiausvyraipalaikyti Y1 nacionaliniq pajamr4lygio.rkelia investicijq priear-rgio.22 pav.Santaupqperteklius (E1F). Atsiradqs autonominiq investicij14 trfikurnas AI. Toks multiplikatorius vadinamas sudetinguoju. sumaZino nacionalines pajarnas rnultiplikuotai: AY>AI. pasekmesyra Zyniai reikSmingesnds. AY 4. sukels prekiq atsargq augirnq ir paskatinsgamintojus maZinti gamyb4. palyginti su numatytomis investicijomis. SumaZejEs vartojirnasnesr.nacionalindspajarnos iki Y2. Sudetingasis mr-rltiplikatorius toks multiplikatorius. nes surnaZejo santaupq Saltinis . kurio koeficiento reikSme padideja ribinio polinkio investuoliir apskaidiuojarnas del taio: 156 . Namq ukiq pastangos daugiau jq taupyti greit sumaZina santaupas Zemiau pradiniolygio S2<S1.

y. o visuomends.rs. Atskiro Zrnogaus poZilriu. o visai visuomenei daugiau taupant. kad rnakroekonomikosanalizes lygio iSvadosapie ekonomikq kaip visumq skiriasi nuo i5vadq mikroanalizeslygio. Pagrindin€ss4vokos . kas teisingaatskiro individo poZiuriu. taupesnis sutaupo daugiau ir tampa turtingesnis. t. . . arba supennultiplikatorius Sokas. r r r o .neb[tinai tinka visai ekonomikai. srikrdtimas bendrojipasi[la pasirilos bendrosios kreire humpojo laikotarpiobendros pasiIlos kreive ilgojo laikotarpiobendros pasirilos kreive verlikali (klasikine)AS atkarpa horzonlali (keinsistine) AS atkeupa tarpineAS a&arpa laupymoparadoksas (galimasis) potencialusis bendrasis vidaus(nacionalinis) produktas 157 . r o .rsiausvya a neplanuolosinvesticijos autonornine bendrojipaklausa a nuosrnukiotiupsnis a infliacinis talpsnis a rnultiplikatorius autonominesbenclrosiospaklausos multiplikatorius q investicij multiplikatonLrs sudetingasis multiplikatorir.blogybe. . Taigi atskiro Zntogaus poZi[riu tai privalurnas. gamybos apimtis ir santaupos sumaZes. r a bendrojipiklausa a iSlaidos bendrosios paklar-sos bendrosios strukthra a kainq lygis a paklausos bendrosios kreive a palukanrlpoveikis a tufto poveikis importo poveikis pusiausrryrosbendrasisnacionalinis produktas a bendrojipr. . .m = I l-(c+i ) 14 11\ Taupymo paradoksasrodo. nes neigiamai paveikia gamybos ir gyventojq uZimturno apimtis. .

mi3rioje ir atviroje ekonomikossistemoje? Paai5kinkite taupymo ir investicijq rySio poveik[ pnsiausvyros nacionaliniamproduktui. 4. 2.Kartojimo klausimai l. . pasiulos GrafiSkaipavaizduokitetrumpojo ir ilgojo laikotarpiobendrosios jq kreives bei paai5kinkite skirtumus. 5. 3. Nustatykite potencialiojo nacionalinio produkto ir pusiausvyros nacionalinioprodukto s4veikq. Kokia bendrosios paklausos strukt[ra privadioje. Paai5kinkitemultiplikatoriauspoveiki ir jo veikimo mechanizmE.

VALSTYBES FISKALINBS POITTTXOS ESME 5 .tai valstyb6s finansq naudojimas. akcizai.valstybinio sektoriaus. O jeigu valstybds i5laidos maZesn€suZ gaunamas pajamas valstybesbiudZetas perteklinis.1. Pastaroji apima fiskalinE politikq monetarinq politikq ir valiuros keitimo kurso reguliavirnq.I i I 5.M. neivertinant labai svarbausekonornikossektoriaus.Keinso mokslas apie aktyvq valstybes bir-rdZeto ir valstybinirl investicijq vaidrneni. nuosavybds. .palikimo mokestisir kiti mokesdiai. 159 . Teorinis fiskalines politikos pagrinclasyra angh"1 ekonomisto DZ. importo muitai.y.Jeigu valstybds pajamoslygios jos i5laidoms.Zemdsnuomos mokestis. investicijos ir pusiausvyros nacionalinio produktosusidaryrnas privadiojeekonomikoje. Sioje temoje pladiau nagrin€sime vyriar.y. Taigi fiskalines politikos igyvendininias susijEs sr. r prekiq ir paslaugqpardavimumokesdiai. Valstybes biudZetas tai valstybes piniginiq pajamqir iSlaidqper tarn tikr4 laikotarp[ planas. yra 5. t. 1 . kuriuos galima suskirstytiI tris stambias grupes. Valstybes vaidmuo Salies ekonominiame ir politiniame gyvenime yra ivairiapusis:tai istatymq leidimas ir jq vykdyno kontrole.rvalstyb€s biudZetoformavimu ir naudojirrLr. kaintl lygiui bei ir uZimtumui. reguliuojant bendr4j4 paklaus4. Zinoma. atitinkamai biudZeto saldas bus neigiamas. Fiskaline politika . FISKALINE POLITIKA Ankstesnese temose buvo nagrindjamas taupymas. Atskaityrnai socialiniam draudimuitaip pat priskiriarni Siaimokesdiq grupei. biudZetosaldaslygus nuliui. Jei valstybds ir islaidosdidesnis negu pajarnos .tai [vairus rnokesdiai. nekilnojarnojo t.kuriems priskiriarnipridetines vertdsrnokestis. privadiq namLl tikiq ir [rnoniq na-iamumokesdiai. Skirturnastarp valstybespajamq ir i5laidq vadinarnas biudZetosaldu. siekiant sr"rsvelninti konjunkturiniLrs svyravimus. V a l s t y b € s a j a m o si r i S l a i d o s p Svarbiausias valstyb€sbiudZetopajarnqSaltinis. valstyb€s vykdoma ekonomine politika. tLrrtornokesdiai. kuriais gali buti apmokestintas nekilnojamasis turtas. prekiq ir paslaugq gamyba valstybinese [monese ir.rsybds vykdom4 fiskaling politikq: aptarsime Sios politikos igyvendinimo instrumentus Siospolitikos poveik[ ekonorniniamaugimui. Tai fiziniq asrnenq pajarnq rnokestis ir juridiniq asmenq pelno mokestis.biudZetasyra deficitinis. yra biudZetas subalansuotas.atitinkamaibiudzetosaldasbus teigiamas. Siq gmpE leina Zemes | mokestis. 1 . siekiant suSvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio prodLrkto svyravrmus.

pajamqdal[. valstybes gaunamq pajamq dall sudaro paji.Siuos mokesdius pajamasgaunantl t.l 14.{) iSvysrytos )s 1 l -1. 1 9 9 6 .6 )1 | 1. a n s l .1 30. biudZetopajamq Saltinis tai nemokestinds Kitas valstyb€s siai pajamq r[Siai priskiriamos pajarnos i5 valstyb€s nuosavybes.0 inis: Dz D . 13esivystandiose _salysedidelg mokestiniq lengviau surinkti nei pajarnrl neiiesioginiai rnokesdiai. (procentais 1980 p Mokestinds aiantos mokesdiai netiesiociniai tiesioginiaimokesdiai I'iziniq \emokestin6s Saliqgrupd socialinio vidaus prekiq tarptautin6s pajamos asmenu fiq skaidius) pajamq ir draudimo ir paslaugq prekybos mokesdiai !rnoniq pelno mokestis mokesiiai mokesliai 9.q 41.kuriais betarpiSkai mokesdiais ir privat[s asrnenys irnonds. tadiausie mokesdiai mokesdius.5 2ls. bei i5 rinkliavos. maZas yra regresyv[s. B . tokie mokesdiai.1 17. nemaZqbiudZeto gali nuosavybes sudaryti pajarlosi3 valstybes pajarnq strukt[ros ypaturnus skirtingo Minetus valstybes biudZeto kuo labiau pateiktiduomenys: iliustruojaI lenteleje issivystymolygio Salyse ir pajamose. 2 2 3 .? ( 26.9 23. Tiesioginiais mokesdiais vadinarni tokie rnokesdiai. imonitl.JAV Sie rnokesdiai sudaro apie 85 proc.pajarnos baudqir konfiskacijos kitos nemokestinds Sio pajarnq Saltinio dalis bendrosebiudZeto pajarnosedaugelyje Saliq yra nedidele. didelespajamas.nq.o netiesioginiais apmokestinami Pajamq ir turto prekesir paslaugos.Tik tuo atveju.1.7 13. o prekir4 ir paslaugq grupei. atvirkSdiai.kuriais aprnokestinamos rnokesdiai priklauso tiesioginiq rnokesdiq grupei.6 21.0 33. : D e l o .3 l u d u s t r i n c s1 0 ) A g r a r i n c si r ( i n d u s t r i n c sI 5 ) Vidutiniq n a i a m u( 5 5 ) N{aZiausiai (1.0 +.0 1.M . M kroekonomika. s 160 .ir Mokesdiustaip pat galima suskirstyti1 tiesioginrus netiesioginius. F . bcsivystandiose pavyz<IZiui. P e r e v .P .jei valstybei priklauso daug gamtosistekliq.. rnokesdiq mokesdiai netiesioginiq pardavimo ir pajamqstrukturaskiriasiiSvystytose mokestiniq biudZeto Valstybes didele tiesioginiqmokesdiqdalis' lsvystytoseSalyse Salyse. S a k s ..vietin€s pajamos.Valstybes nuo bendrqiqpajamq) rn.y.0 25. L a r e n . GlobalnY podchod.6 ll. dalis valstybes tuo diilesndtiesioginiqrnokesdiq isvystytaSalis. lygio Salyse skirtingoiSsivystyrno pajamLl struktfira I lenteld.0 3. dali nei gar"rnantys rnokesdiq didesnE ilalis moka visuornends pajarnos.

6 4 1. transferiniai rnokejirnai ir vaistybes skolos pal[kanq rnokdjimai. nedarbo pa5alpq i5rnokejirnai..pastebimapasaulyje nuo XX a. Vagnerio sufbrmuluotas .u 48.).F. Makroekonomika.3 34.rai valstybds investicijos. o kapitaliniq idejimq i5laidos . uZ kuriuos valstyb6 betarpi5kainegaunatnainais prekiLl ar paslaugq. Salyse .9 38 . Pagrindinpvalstybesi5laidq dalI sudaro einarnosios iSlaidos.Valstybes gali bUti suskirstytosketurias biudZeto i5laidos grupes: I valstybesvartojirno iSlaidosapimavalstybinio sektoriaus darbuotqq darbo uZmokest[bei valstybesperkamqprekiq i5laidas(pavyzdLiui.Vagnerio ddsniu"). l 30. pavyzi2iut. valstybesinvesticijos tai ivairios kapitalin€s pavyzdZiui.3 54 1 4)4 46. pensijq. Bendra tendencija.investicijonrs tenkasantykinai nedidele valstybes iSlaidq dalis(apie 10 proc.karinestechnikospirkimas ir kt.ti 2r. P. kad valstybds iSlaidqdalisbendra. Vagnerio ddsnis (Wagner law) .lvairiq Saliqvalstybes iSlaidos 1938-1988 (proc. tai valstybes i5laidq dalies bendrarnevidaus produkte augirnas. t r a n s f e r i n i a ii i r n o k d j i r n a i p r i v a i i a m s e k t o r i u i . subsidijos imondms.5 36. EUROSTAT. I 50.3 32.223.valstybesveiklos pletrosdesnis"(trurnpai vadinarnas.OECD.Globalnyj podchod. Einamosiorns priskiriarnosdarbo uZmokesdio perkamq prekiq bei iSlaidoms ir paslaugq iSlaidos. .Siq tendencij4 iliustruoja2 lentelds duomenys..nuo tsVP) m.). Vokiediq ekonomistas Adolfas Vagneris(WagnerAdolph. 8 41 l 4 l. kad valstybes iSlaidqdalis BVP labai padides. rodanlys. Metai I9 3 8 I988 200s Pranciizija Vokietija Japonija Nyderlan.Saks. toddl auga valstybes iSlaidq dalis bendrarne nacionaliniatleorodukte. keliq tiesimo.Laren. 2 lentel€. valstybes skolospalukanos.9 48.. palyginti su privadiu sektoriumi. Saltinis: DZ.Cornrnision. dideja.1 . iSlaidos. 161 . .uostqstatybos i5laidos kt.I Italij a Anglija 28 . Sis teiginys Zinomas kaip A. S i a i i S l a i t l q g r u p c i priskiriami mokejimai. 0 57.lame vidausprodukteper 50 rnetqatskirose padidejodu ar net tris kartus. dai : 1 1 a JAV l 8.valstybiniai Zem€sfikio produktq supirkirnai. Sios keturios valstybesi5laidq gnrpds kartais skirstornostik I dvi starnbias dalis * einamqsias iSlaidas ir kapitaliniq ldejirnq iSlaidas. pradZios.8 50. EU . 1835-1917 rn. ir .) dar XIX amZir4e nurnatd.prognoze.teisineje gerovds valstybeje valstybes i5laidq ruiys ir dydis.B.D.

5. Gamybos fazeje nustatytas mokestisdaZniausiai irnamasnuo atskiroje verslo grandyje sukurtos pridetines vertds.tai atskirr-1 rnokesdiqtarifq nustatymas. l\Iokesiiq sistema.Lafero kreivd Kaip jau min€ta.lriu racionali rnokesdir. Kitas svarbus mokesdiq sistemos sudarymo elernentas. Salyje renkamr4 mokesdiLl visur. vystantis Salirns. ateityje intensyvesjau nuo XIX amZiaus valstybds atliekamos funkcijos. sudarytapagal tam tikrus bendrus principus.kita vertus. Mes apsiribosime tik pagrindiniq mokesdiq sistemos sudarymo principqanalize. todel Sis mokestis ir vadinamas p r i d e t i n e s e r t e su t o k e s d i uS i o r n o k e s i i o a r i l a sg a l i b [ t i n u s t a t y t av i s i e r n s v . vadinama mokesiiq sistema (tax system). paskirstyrr.1.institucinesir psichologinessElygos lernia tai. socialine rupyba. pajarnqpaskirstyrnoapmokestinimu(pajamqmokesdiai). gynyba.na.jog nacionalineje s4skaityboje iSskiriarnos trys nacionalinio produkto apytakos stadijos: gamyba.Si desni Vagnerisgrinde dviern pagrindinemisprieZastimis: . Svietimas.l sistema remiasitrimis apmokestinimo r[Simis: . t s ukio subjektams vienodas.kylant visuolnenesgyvenirno lygiui. Detalus rnokesdiq sistemos nagrinejimas yra finansq mokslo objektas. Pirmoje temoje i5siaiSkinome.tokiaskaip sveikatosapsauga. Strukturines. Pajamq mokesdiq objektas yra privadiq ar juridiniq fikio subjektq gaunamospajamos (Sie mokesdiaisusijg su pajamq gavimu. pagrindinisvalstyb€sbiudZetopajamq Saltinisyra ivair[s rnokesdiai.viena vertus. kuri skiriarnainvesticijoms.. tadiau gali bfiti ir diferencijuotas. ir Todel ekonorniniupoZir. susijusios su Salies teisesauga. Konkrediosvalstybdsmokesdiqsisterna apima daugybgivairiausiq mokesdir-1. . .2. valdymu ir kt. Siq funkcrjq vykdynas ypad skatins spartq valstyb6s iSlaidq augim4.PavyzdZiui. pajamqpanaudojimoapmokestinirnas (vartojimo mokesdiai).gali skirfis mokesdiotarifai pinno btitinLrmo prabangos ir prekdms. gamybosapmokestinimu(apyvartosmokesdiai). policija. . bet ne su jr1 lol . siekiant spartinti ekonomin! augim4 gali buti neapmokestinarnanaujai sukurtosvert6sdalis. kiek rnokesdirlr[Siq kiekvienoje stadijoje (vienas ar daugiau) geriausiai atitinka fiskaliniusir ekonominius politiniLrs bei tikslus. valstybeims vykdyti naujasfunkcijas.ras panaudojimas.

nes. periodi5kumo. imo poZiiirir. esant tokiems aukitiems mokesdianrs. lairnejimai loterijose. taip pavadinta arnerikiediq ekonomikos profesoriausArturo Lafero.kaip bet pajamos suprantamos panaudojimu). Ci. Pajarnq r. nebus stirnulo dirbti. palikimas). tai ir rnokestines Jeigr-r bus lygios nuliui.Ar visadamokesdiq i5 mokesdiqgaunamas biudZetopajamas? Bendrqjq rnokestiniq pajamq priklausomybg nuo mokesdio tarilb dydZio parodo Laf'ero kreive. Tadiau vyriaLrsybd negali tiesiogiri nustatyti aukStesnius tarifq didinimaspadiclins kontroliuotimokestiniqlplaukq. Taigi per5asi iSvada..Taigi apmokestinamas privadiq narnq [kiq vartojimas. Lafero krerve pajamos (T) mokesdiq tarifas (t) lygus nuliui.1 pav.r turetq bflti apmokestinan. nustatydau.ras varloji rnas Pajarnq panaudoj Sis ir investicijos. kainq s4lygoti vert€s pasikeitimai. 5.r tik nustatomimokesciaigali bhti tiesioginiaiarba netiesioginiai. DaZniausiai nustatolnas netiesiogiuis atskiromsvartojirnoprekdms.Pajamomsdidejant. DaZniausiai visai neprikiausomai nuo jo Saltinioir kuris ekonomines vertdspadidejimas. Todel pajarnoms priskiriamos gamybos veiksniq gautos pajamos.jamas.nokesdio tarifas privatiems [kio subjektams daZniausiai diferencijuotas: yra tarn tikras pajamq minimumas. apmokestinant rnokestis visq vartojimq arba jo dal[. gali nori padidintiiS mokesdiq Jeigu vyriausybd mokesdiq tarifus. ji gaunamas pa. kuri vir5ijus pradZioje mokesdio neapmokestinamr. kad vyriar-rsybd. taip pat gauti pervedirnai (dovanos. analizavusio5iq priklar-rson-rybE deSimtrneiio 8-o metq pradZioje. tnokestines pajamos irgi bus lygios nuliui.augair mokesiio larifas. tadiauekonomikos augimopoZi[riu investicijoms mokestis netaikornas.pladiqlaprasme.garbei.ra 163 .l tarifasn6ra aukitas. Jeigu mokesdio tarifas sudaro 100 proc.

rgirn4nuo iki T. tai Bp: F5. esantauk5tiems mokesdiarns. ValstybOs biudZetolygtis Tolirnesnejeanalizdjenaudosirne tokius dydZius: l. kuri virsijus biudZetomokestines pajarnospraddsmaZeti.U" fonnos kreivg. tai biudZetas defrcitinis.G . siekiarnaneteisetaiiSvengtijq mokejimo .dal1gautq pajamq nuslepti.3.tai valstybdsi5laidosprekdms ir paslaugoms pirkti bei valstybes investicijos. Tadiau nacionalinis produktas gali maZeti. ValstybesbiudZetodeficito finansavimas. Taigi grafike gaunameapverstos .6 socialinio draudimo inaSai ir pajarnosi5 valstybesnuosavybeje gamybosveiksniq.alrkStus mokesdiq tarifus. kad nera kainLllygio bei palfikanqpasikeitimos4lygotqefektq. Taigi.tai valstybds biudZeto paJanos i5 tiesioginiq ir netiesioginiqmokesdir. koks turi briti vidutinis mokesciq tarifas ta . Transferai . Valstybes i5laidos. nei nustadiusi Zemus mokesiiq tarifus. didinant valstybesvidaus skolq. jei aukSti mokesdiaineigiarnaiveikia [kinE veikl4. Pagrindin6 Lafero kreives problema ta.valstybes biudZeto saldas.b[tina [verrinri bendro paltrkanqlygio kitirno poveikl.Tp . jog sunku teisingai ivertinli.T r i dia Fs . esant tam padiam Saliesnacionalinio prodr-rktodydZiui. l6'1 . Tadiautolirnesnismokesdiqtarifo 0 didinirnas nebeduodateigiamo efekto. Jeigu biudZetodeficit4 (budget deficit) paZyrnesime sirnboliaisBp. Tolimesndjeanalizdjeapsiribosimetik prekiq rinka. [monemsir valstybds 3. Valstybes pajamos 81 ftudget income). valstybes biudZeto lygti: F s = B r. BiudZetodeficitassqlygojavalstybesskolosdidejirn4. gali gauti maZesnespajamas iS rnokesdiq.". veikia ekonomik4 tadiau tai Siame skyriuje nebus nagrinejarna. F5 < 0.1. auk5tesnis mokesdiq tarifas s4lygos didesnes rnokesdirlpajamas. mokesdiq tarifo didinimas nuo 0 iki tA s4lygoja paJarnq rnokesdirl i5 ar. bet ir pinigq rinkq bei vertybiniq ne popieriq rinkq (kredito rinkq) studijos. jei Jei Fq > 0.. tai bilrdZetas perteklinis.. tardarni. esandiq Naudodami Siuos galimesudaryti dydZius. Zinoma. 5.G .tai transferiniai iSmokejirlai namq ukiams. 2.Siq poveikiqanalizeibOtinos tik prekiqrinkq.. ir mokesdiqpajamos pradedamaZeti. sLrbsidijos skolospal[kanos. kaip rodo Lafero kreive. Be to.

vartojimo funkcija yra 5r: e:n+sx{.net taxes) . Seirnq Siekiant lvertinti vyriausyb€s poveiki vartojirno iSlaidorns. Prirninsirne. Tadiau vyriausybessektoriausitaka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu. VYRIAUSYBES ISLAIDOMSIR TAUPYMUI Vyriausybes iSlaidosprekdlls ir paslaugomsisigyti yra savarankiSka bendrosiospaklausossudedamojidalis. nacionalin€s numatomos Si funkcija rodo. Todel galirnauZra5yti: kaip grynuosius mokesdius.l) Esant privadiai ekonomikai.narnqukio vartojimo i5laidos.disponuojarnos jarnos: Y . pajarnoms (Y : Dl). Y .-rkiuitransferines iSmokas. keisdarnas narntl ukio vartojirnoiSlaidas. susidaro skirturnas tarp nacionaliniq ir grynqjq asrneniniq pajamLl.kai neveikia vyriausybinissektorius. Grynieji mokesdiaiparodo.nrlr. MiSriojojeekonomikojene visos firmq sukurtos nacionalinespajamos atilenka namq [kiui.rq mokamq mokesdiq ir gaunalnq transferinir4 i5rnokq skirturnas. uZ pajamos. iia pa DI . Gaunamos transferinds pajamas.tai narr. pasisavina vyriausybe. (5.o rnokesdiai SeimqpajamasmaZina. c .kiek namq [kir-1i5rnokosvalstybei vir5ija valstybesiSmokas namq [kiui. ukio Grynieji mokesiiai (NT .2.POVEIKISVARTOJIMO SEKTORIAUS 5. Atsiradus gryniesierns mokesdiams.a u l o n o m i n iv a r t o i i r n a s . jog privadioje pajamotns. naudojamagrynqiq mokesdiqs4voka.ribinio polinkio vartoti disponuojarnas pljarnas koeficientas. ekonomikoje nacionalinespajamos yra lygios disponr. Dl=Y-NT.jog nera grynr-lqrnokesdiq. Viena vertus. Vyriausybes sektorius veikia bendrEj4 paklaus4 netiesiogiai.nacionalines s a . Todel pajamos lygios nurnatomomsdisponuojamorns 165 . kita vertr"rs moka iSmokos didina nar. dia (52) C .rojamoms nes visa firmq pagarnintosprodukcijos vertd atitenka narnq hkiams kaip pajamosuZ teikiamusgamybosveiksnir.n a c i o n a l i n ip a j a r n o s : s NT .rs. valstybd aprnokestina narnq [ki. kadangi jq dali. visadarnaZesnis l.gryniejimokesdiai.

esantautonominiams rnokesdiams.2.t.nl:(a-cx NT)+cxY.jeigu grynieji autonorniniai mokesdiai sudaro500 mln.6) SI vartojimo fr. . maZesng tuo dali sLrdarys mokesdiai. o su nacionaliner-nis pajamomis.f. dia Ca . didejant pajamoms. o vartojimo funkcija igausSiqiSrai5kq: Ce:a+c"(Y. tokiu atvejugauname priklausomybg: ir 5iq C:a+qx(y_NT). 400 SumaZejusi autonominI vartojirn4paZymesime a6: a. Tuomet narnq [kiq vartojirno funkcijos i5rai5ka bus: Ca:ac+cxY. Sie rnokesdiai vadinarni regresyviniais.kiekvienaspapildomas nacionaliniq pajarnqvienetas didina vartojim4ribinro polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficiento(c) reik5me.jei mokesdiai yra autonominiai.vartojimas. nes disponuojamos pajarnos nebesutarnpa nacionalinetnis su pajarnornis.8 x 500 = 400). tarsime. Tokiq mokesdiq absoliutus dydis nesikeidia. kaip pasikeisvartojimo funkcija. Lt (0.rsvyriausybdsvykdom4 namq Dkiq aprnokestinim4 vartojirno iirnkcija keisis. Lt.c:&-cx NT. k a ia .y.4) Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina narnqukir4 autonourini vartojimq.8. Nagrinejantprekiq rinkq bendrEjq makroekonomikos pusiausvyrq bfitina palyginti nacionalinio produkto pasiul4 ir paklaus4. kad narnr4 [kiq gaunaml transferiniai i5rnokejimai irgi yra nuo nacionaliniq pajarnq nepriklausornas dydis. /5 t\ 5. Sis surnaZejimaspriklauso nuo absoliutaus grynrljq mokesdiq dydZio ( NT ) bei ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento (c). < a . tai autonorninis vartojimas surnaZes mln.rnkcijos pasikeitim4 pavaizcluosime grafiSkai t66 . o ribinis polinkis vartoti disponLrojamas pajamas yra 0. lvertinr. Kad analize britq paprastesni. Tokiu atveju grynieji mokesdiai taip pat bus autonominisdydis. Autonominiq rnokestiqpoveikisvartojimo i5laidomsir taupymui Pirrniausia aptarsirne. Pavyzdliui. (5. kurl paZyrnesimeNT . nepriklauso nuo Salies nacionalinioprodukto dydZio.Todel narnq fikiq vartojim4 reikia susieti ne su disponuojarnomis pajamomis.1. kuo didesnes jq nes pajamos. /5 <\ (5.

8) t6'7 ..2 pav. Lt.26 r 3.jeigu grynieji autonominiaimokesdiaiyra 500 mln. esantautonominiaurs Sa . ivedus mokesdius. Autonominiq grynqq mokesdiqpoveikis vartojimo funkci.7) mokesdiams. o ribinis 100 rnln. kaip pasikeite namq [kiq vartojirno i5laidos. Todel autonominiqmokesdiqsistemos[vedimaspakeidiair taupyrnofunkcij4 kuriquZra5ysirne remdarniesi 3.Esant bet kuriam nacionaliniq pujurntl autonominiusgrynr"rosius rodo C tieses sumaZejo. PavyzdLiui.lar 5. tai taupymassumaZes polinkis taupyti disponuojamas L I ( 0 . bet ir taupyrnui. pajamas.oje paZymesime a5: -3s=-a-SxNT' Tuomet namq lkiq taupymo funkcijos i5rai5ka bus: ( s.5.0.Sis sumaZejimas ( NT ) bei ribinio polinkio taupyti disponuojamaspajamas koeficiento (s). 2x 5 0 0 = 1 0 0 ) ." Nt dydZiu. Pasikeitusi neigiarnE autonornini vartojim4 taupymo funkcr. Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina ir namq ilkit1 grynqjq rnokesdir4 dydZio priklausonuo absoliutaus taupymq.2.21aformulemis: Sa:-a+sr(Y. lygiagretus Disponuojamospajamos skiriamosne tik vartojimui.kai ndra mokesdiq.f.Vartojirno i5laidq tiesd Ce rodo.2 paveikslo vartojimo iSlaidq tiese C rodo vartojimo iSlaidLl priklausomybgnuo nacionaliniqpajamq.nl:(-a-s' dia Nf l+s ^ Y: (5. vartojimoiSlaidos poslinkis Zemyn.kEpaveiksle lygiui.I padet[Ca.taupymas.

y. Tokiu atvejukeidiantis pajamorns. paJamq.azesnrs u Zv i e n e t q ) .3 paveikslo taupymo tiese S rodo taupyrno priklausomyog nlro nacionaliniq pajamq. jog rnokesdiqdydis priklauso nuo narnq fikiq gaunamq . Autono'riniq grynldq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai 5.i paaeti sn .Taupyrno tiese Sa roio. NT dydZiu. taupyrnas surnaZejo. . padiakryptimi keisisir absoliutus ta . Noredami supaprastintia. nacionaliniq pajarnq atitenka vyriausybei grynqq rnokesdiqpavidalu. 5. tarkime. kai_a. grynuosiu.l. Jeigu nacionilines pajamos lygios r68 .: T: f(Y).2. Pavyzdliui.. Tai paveikslerodo S tieseslygiagretus poslini<is Zernyn.'arizg. x. lvedus autono-iniu. (5e) sl taupynlo iunkclos pasikeitimqpavaizduosirne erafiskai S s^ 5'3 pav. kad grynieji mokesdiaidideja p r o p o r c i n g a ia c i o n a l i n c r n s i a r n o r n s : n pa NT:txY. jei l0 proc.l 0) t . kai nera mokesdir. tai t:0. Proporcingq grynqjq mokesiiq poveikisvartojimo iilaidoms ir taupymui Dabar tarsirne. Esant bet kuriarn nacionaliniq pajamq lygiui. kaip pasikeitenamq ukiq taupymas. mokesdiq dydis.2. t. l.Ss:-as+sxy.<_a. mokesdius.grynqiq mokesdiq no'na (koeficientasvisaila r. cta (5.

iia ( 5 .1)formulq. Proporcingqgryndq mokesdiqpoveikis vartojirno funkcijai (tga:c. tai gautavartojimo funkcija rodo.t ) x Y .Lt clidinavartojimo i5laidastik 72 nacionaliniq mln. jog kiekvienas papildornas nacionalinir4pajamtl vienetas didins vartojimo i5laidas maZiar-r.Lt vartojimoi5laidas namq hki ir t:0. tai NT:0.t. 100 mln. tg0:c*) t69 .4 pav. esanl proporcingierns ryniesielns mokesdiams. Lt.72x100:72). jog namq [kis dali pajarnq gryndq mokesiiq fonla pajamossudaro1ik dalI nacionaliniq sumokavalstybei..gausrme: Dl:Y .vartojimas.2) lygt1[ra59 [ C * : a + c x (l . tai kiekvienas nacionaliniqpajamq padidejirnas didina80 rnln. (5. lra3p(5.1.10)fonnulEi (5.1)x100:0..1x150=15 ln. Lt ir t. Lt. Lt.1 r AC I r-l I i AY ! AY 0 5.8 x 100: 80).11) Si lygybe rodo. Kadangi 0<(l-t)<1. (5. grafiSkar: Minet4 vartojirno funkcijos pasikeitin. negu prie5 [vedantrnokesdius..8x (l-0. Jei c:0.m l50mln.1 2 ) g C* .t x Y: Y x (l-t).8 ir t:0.Todel disponuojamos pajamq.Lt (0.Lt(0. tai dabarkiekvienas Jei vyriausyb€apmokestina pajamq padidejimas 100 mln. (5. jei 200mln. tai NT:20 mln. pavaizduosime 4 .11) lygtl: Nauj4vartojimofunkcij4gausime.

nesikeidia. ivedus proporcing4mokesdiqsistem4: . jog kiekvienas papildomasnacionaliniq pajarnq vienetasdidins taupym4 maZiau nei tai buvo pries [vedant proporcing4mokesdiq sisternq. cla ( 5 . ir lra59 (5.4 paveiksle rodomas. keidiantivyriausybds gaunamqgrynqiq mokesdiqapimti.15) Kadangi 0<s<l ir 0<(1-t)<1. fvedirs proporcing4 rnokesdiq sisternq: t70 .13) lygti i (5.y. (5. Grynqjq mokesdiq poveikis vartojimo paklausai 5. tai c* linijbs nuoly<iismaZesnrs negu C linijos (tg B < tg cr). Arba tai tolygu ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamassumaZejimui. C* linijos nuolydis maZesnis negu C linrjos. (5. t . Proporcingqmokesdirlsistemosivedirnaspakeidiair taupymo funkcijq: 5r. c*< c. Tai rei5kia. gauname1oki4 vartojirno funkcijos iSrai5k4 ekonomikoje.t ) x { .t ) } : .a 1 s x { { x ( l .14) Kadangi ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamas koeficientas apib[dina vartojimo funkcijos nuolydl.Linija C rodo vartojimo i5laidas. kiekvienasnacionaliniqpajarnqpasikeitimas Ay dydZiu vartojirnopaklaus4 keisjau AC* dydZiu.Nacionalinerns pajamorns didejantdyctZiu Ay.12) lygti.x:sx(l_t). lvedus rninet4 rnokesdiq sistemq Siemokesdiai nebesutampa. Salyje neivesta rnokesdiq sistema. AC*< AC. :_a1sx(y_NT):_a+sx(y_ xy): t =. keidiantis Seirnq gaunarnoms disponuojarnoms pajamoms). past[mus vartojirno paklausos linij4 C I C* pacleti.3 1 s x ( l . rai nauja taupymo funkcija rodo. jog.kurioje yra proporcingqmokesdiqsistema: C*: a* c* x Y.grynqiq mokesdiqnorma. nes dalis nacionaliniq pajamq prieaugioatitenkavalstybei grynqJLl mokesdiqfbnna. Arba tai tolygLr ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamas sumazejimui. c .ribinio polinkio vartoti disponuojamaspajantas koeficientas. kai ribinis polinkis varrori yra pastovus dydis (t. keidiantisnacionalinems pajamorrs.ribinis polinkis vartoti nacionalines disponuojamas ir pajamassutarnpa. - jei Kitaip tariant.3 ) r c* ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamas koeficientas. apmokestinus narnq [ki.Dalis nacionaliniq pajamq padidejimo atitenka vyriausybei mokesdirl forma. vartojimo paklausa didejaAC dydZiu.

1 8 x1 . S*:_a+S*xY.patryzdLiu|nuo Y1 iki Y2. tai ribinis polinkis t a u p y t i n a c i o n a l i n ep a j a m a s u r n a Z d ji a i s * : 0 .2x1000000=200000). (5. kai O vyriausybe iveda proporcingEmokesdiqsistemqir t : 0. Lt (0. Proporcingqgrynqiq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai Taupymo tiese S rodo taupymo priklausomybg nuo nacionaliniq pajamq. lraSg(5.s * = s x ( l _t ) . 0 0 0 .ribinio polinkio taupyti disponuojamas pajamas koeficientas.Tai 5. t. gaunametokiE taupymo funkcijos i iSrarSkrl.1.5 paveiksle rodo tiesdsS poslinkis i padetl S*.jei s : 0. tai.2 t t: 0.ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamls koeficientas. Lt ( 0 .lvedus proporcingEmokesdiq sistem4 sumaZeja ribinis polinkis taupyti nacionalinespajamas. Nacionalindms pajamomspadidejus. 1 8 . kai nera mokesdirl. 1 ) = 0 . Lt. dabar bus taupoma maZiau. padidejusnacionalin6ms pajamoms I mln. taupymqpadidins tik 180 tfikst.i 6 ) s* .y.D a b a r s s k nacionaliniqpajamq padidejirnasI mln. 0 0 0 ) .16) iSrai5kq (5. t7l . taupymaspadidetq 200 tnkst. t * grynqjq mokesdiqnorma.0 . 0 Taupyrnofunkcijos pasikeitim4parodysirne grafike. 2 x ( l . Lt.l 7) Sakykirn. 0 0= 1 8 0 . s .15) lygt[. taupymo padidejimasdabar bus tik A S*. -a'l L 0 I I 5.5 pav. cla ( 5 .

Valstybines investicijos. bendrosios Tai paklausos kitimas paveikiatik reali4jqgamybosapimt[ ir uZirntumq. q a 2. Sis valstybes vartojimas taip pat didina bendrqjq paklausq. aptarsime 5. Diskretind fiskalind politika (discretionary fiscal policy) tai vyriausybds sqmoningai vykdomas rnokesdiq ir i5laidq keitimas. kaip pavaizduota pav.5.).esantceterisparibus. Pirmiausia. Vyriausybesi5laidos(G) yra autonomines.t. perkarnakarine technikair t.3.1 Vyriausyb€si5laidq poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui Vyriausybds iSlaidos apima valstyb6s investicijas ir valstybds vartojimq.y.kai ndramokesdiq(t: 0). Valstybes vartojimas suprantamaskaip jos dalyvavirnas [kineje veikloje. lsigyjant ar gaminant tam tikras prekes ir paslaugas(pavyzdZiui. DISKRETTNEFtSXAItNBpOI-trlrn Pagal fiskalines politikos instrumentq (mokesdiq. Kainq lygis i5liekapastovus. valstybes i5laidq) kitirno pob[di i5skiriamadiskretin€fiskaline politika ir nediskretinefiskaline politika. tenkina privati gan. Pirmiausia aptarsime vyriausybds i5laidq ir mokesdiq poveikl pusiausvyros nacionaliniam produktui izoliuotai. Siame skyrelyje apibfidinsimediskretinEfiskalinq politikq o 5.6 vyriausybds iSlaidq poveiki realiojo produktoapirrdiai. kaip ir privadios investicijos. kuri4 paprastai. uZirnturnq kontroliuoti infliacrjq. 5. yra bendrosios paklausos dalis. siekiant paveikti realiEj4 nacionaliniq pajarnq apimt[. gydymo paslaugos. Jais apmokestinamos narnq ukir.t. ir Tolimesn€ analizererniasiSiomisprielaidornis : 1. nepriklausandios nr.ro n a c i o n a l i n ip a j a m q p ir l t i e s . teikiamos ivietimo. jog 3. reiSkia.3. Visi mokesdiaiyra tiesioginiai. nagrinedamikiekvienq Siq elementqatskirai. Todel bendroji paklausa uZdarojemi3riojoje ekonornikojesusideda tnjq daliq: i5 AD:C+I+G ( 5r8 ) .1 gaunamos pajamos..ryba. t72 .4 nediskretinE fiskaling politik4.

6 pav. prie bendrosiospaklausosprisideda dar vienas komponentas vyriausybdsiilaidos? Kadangi pastarosios nepriklauso jas nuo nacionalinioprodukto apirnties. Kaipgi pasikeidiapusiausvyrosnacionalinisproduktas (loliau jei tekste.e) r (5. S t73 . Privadios ekonorrikos pusiausvyros nacionalines pajarnos Ys.6 paveiksle ilir"rstrr"roja horizontali tiese G . i5 privadiq q investicij ir vyriausyb€s i5laidq. Vyriausybes i5laidos didina bendrql4 paklaus4.Susidaro naujas pusiausvyros produktas Yy. todel jas turirne p r i d c t i p r i e j a u e s a r n qv a r t o j i r n oi r i n v e s t i c i n i qi 5 l a i d q .tai pusiausvyros sqlygalgauna5i4i5rai5k4: \'=a+crY+l+C Yo ( 5. VyriausybisiSiaidq nacionaliniarn produktui Bendrosios paklausos tiese ADe rodo bendras vartojirno ir privadiq investicijq iSlaidas. S i s b e n d r o s i o s paklausos pasikeilimasrodomas 5. Kadangi bendroji paklausa mi3riojoje ekonomikojesusideda trijq daliq .Y=AD AD.apskaidiuojarne pusiausvyros produktq: v n= ( a + i + c ) . Naudodamiesi I9) lygybe. nustatydarni nauj4 pusiausvyros produktq pritaikeme pusiausvyros sElygE Y:AD.tai 5. pritaikiuspusiausvyros sqlygE : l.6 paveikslebendrosios paklausoslinijos ADe poslinkiui AD1 padeti.namq ukiq vartojimo iSlaidr1.20) Autonominir4 vyriausybds iSlaidq sqlygotq pusiausvyros produkto pasikeitimq galirnanustatytiir kitu b[du. * (5.y. Siuo atveju. t.:C+I+G ADo:C+J f:3fsxl Yr AY poveikispusiausvyros 5.pusiausvyrosproduktas).

S . naudojant (5. yra nes: l l-c Pusiausvyrosprodukto nustatyme grafiniu b[du. Atsiradus valstybei.7 paveikslas.Ye.= ( a + t + G l ' l / _ _ \ t /{ ??\ (5. G G E o l 5.I .20)ir (5. jos iSlaidos kartu su privadiomis investicijomis yra papildomi srautai(ekspansiniai dydZiai). kaip ir papildornorns privadioms investicijoms.yros sElygaigauna5i4 i5rai5k4: s=i+c ( 5 .iliustruoja 5.22)pusiausvyros produktoi5raiSkos identi5kos.Tai rei5kia. . kurrarne taupymo linija S susikertasu I + G tiese. Vyriausybds i5laidos didina pusiausvyrosproduktq. ir grafike naujE pusiausvyrosproduktq nustatornepagal ta3k4 E1.sulyginusnutekejimo(kontrakcinius) itekejimosrautq(ekspansinius) ir dydzius.itekantysi bendrqnacionaliniqpajamq paklausossrautE Toddl Siuoatveju pusiausr.bfidingasmultiplikacijos efektas. Papildomomsvyriausybdsi5laidorns.7 pav. Vyriausybds poveikispusiausvyros iSlaidq nacionaliniam produktui Tarkirne.2l) lygybeje uZra5ytq pusiausvyros sqlyge. kad pusiausvyros nacionalinis produktas privacioje ekonomikoje .randamepusiausvyros produktq: Y . 2)1 I (5.kad pusiausvyros nacionalinis produktas padideja daugiau negu iSaugavyriausybines iSlaidos t74 .21) lygybE ira5Etaupymo funkcijos i5raiik4 S: -a * s x Y ir iSsprendq gaulq lygti Y atZvilgiu.

AY:5x50:250rnln. AG : 50 mln. priklausomai nuo multiplikatoriauskoeficiento dydZio. produktuipaaiSkinsirne. maZejanl produktasmaZeja.Lt Vadinasi.y. Aptarsime tik mokesdiq poveiki pusiausvyros atsiribodami nuo vyriausybes i5laidq (G=0) Nagrinesime du mokesdiq poveikio pusiausvyrosprodLrktuiatvejus . Tai savo ruoZtu vdl didina bendr4jq paklausq ir produkto apimti.1 skyrelyje i5siai3kinome.' x 6Q.esant bet kokiam nacionalinio produkto dydZiui.3.2. Lygiai kaip ir privadiq investicijqatveju.nos 5.8.rktui. bendroji paklausair pusiausvyros nacionaliniamproduktui 5. I aY = -x l-0. sumaZes bendroji paklausa ir pusiausvyros nacionalinisproduktas.2.2. I. ivedus autonominius mokesdius. o c : 0.dideja bendroji paklausa ir plrsiausvyros produktas. vyriausybes i5laidos C veikia pusiausvyrosprodukt4: didejant vyriausybes iSlaidorns.esant autonorniniarns mokesdiamsir esant proporcingierns rnokesi'ilrrns. tai Siospapildornos pusiausvyros produkt4padidina 250 mln. A utono miniq ntokesiirl poveikis pusiausvyros nscionaliniant produktui kad autonominiqmokesdiq sister. vyriausybesiSlaidorns. Vadinasi. velesnir$ vartojimo iSlaidq augirno grandinE. Mokesiiq poveikis pusiausvyros prodr. Lt.3. Lt: AY: rn. paskesniq. 5.8 50. ivedirnas sumaZina autonornini vartojirnq o kartu ir bendr4siasvartojinro i5laidas. Autonominiq mokesdiqpoveiki pusiausvyros naudodarni abu pusiausvyros nacionaliniqpajamqapskaidiavimo b[dus. valstybiniaiprekiq ir paslaugq pirkimai bei valstybes investicijos tik tiesiogiaididina bendr4j4 ne paklausq ir nacionaiini produkt4 bet ir sukelia antrinitl (t. 175 .(AY>AG). Todel vyriausybds i5laidq multiplikatorius lygus investicijq multiplikatoriui (kai neramokesdiq): rnc = mr l l-c l s (5.23) jei i5laidos Pavyzd2iui.

ac< a. Yg nes Si pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitim4rodo 5. sudaro namq [kiq vartojimo iSlaidos ir pastoviosprivadiosinvesticijosI: Ca AD=Cn+l=a. sumaZes. iki AD Y:AD Y2 5.8 paveikslas. Tai s4lygoja pusiausvyros nacionaliniq pajamqsumaZejimq Y2. + t ) r l-c apskaidiuojamepusiausvyros (s. sumaZejo nes autonomines vartojirnoi5laidos. nesant mokesdiq. kai Bendrqjq paklausq AD. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui bendrosios paklausos bendrosios ir pasiUlos modelyje 176 .8 pav. esant autonominiams mokesdiams.+c*Y+i. Bendrosiospaklausostiese AD1 ir pusiausvyros produktasY1 rodo situacijip privadioje ekonomikoje. bendrojipaklausaAD2 sumaZeja. Paveiksletai rodoma lygiagrediubendrosios paklausos tiesesposlinkiu Zernyn. lvedus autonominius mokesdius. jog ivedLrs autonominius mokesdius. Y : AD.l) Bendrojimakroekonomikos pusiausvvra pasiekiama.24) Gauta pusiausvyrospajamq apskaidiavimoformule rodo.= ( a . Pritaikome pusiausvyros sqlygE ir nlcionalinproduktq s: i Y Y:ac+cxY+I. l Y r .

y. investicijorns Pusiausvyros nacionalinisproduktas.Sie s4lygoja dvejopq poveiki. sumaZejataupymas. 5.i padeti Sa. t.kurie nuteka i5 bendrojo nacionalinio p r o d u k t oa p y t a k o ss r a u t o .25) Pusiausvyros nacionaliniq pajamq pasikeitimas.Yr.2) Bendroj rnakroekonomikos i pusiausvyra pasiekiama. s r a u r u .tai papildomas nutekdjimas i5 bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto. Pritaikydami 5i4 [teka i pusiausvyros sqlygtuapskaidiuojame pusiausryrosnacionaliniproduktq: -a5* sxY* NT : I Y6:(as+ I.s u e k s p e n s i n i a i sy d 2 i a i st i l . Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionalinems pajamoms(kontrakciniaiir ekspansiniai dydZiai) Prading pusiausvyr4 nesant mokesdiq. todel juos turime prideti prie namq [kiq taupymo. parodytas paveiksle. autonominiaimokesdiai.NT )'l (s. lvedus autonorninius mokesdius. Vistl pirrna.9 paveiksle tai rodo 171 . Antra. kuriame numatomas (S) lygus numatomoms taupymas (l). naudojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq sulyginirno bud4 ivedus autonorninius rnokesdius.tai rodo taupymo tieses lygiagretusposlinkis Lemyn. srautus. rodo ta5kas E1. palyginame kontrakcinius dydZius (SA +NT).k r r r i s d bendrojo nacionalinio produkto apytakos srautq. Apskaidiuodarnipusiausvyr4Siuo budu.9 pav. 5.9 Se+NT S SA I 1sxNT 5. : kai s o + N T :i . r . y .

tarkime. Tai rodo. Pusiausvyros nacionalinisproduktas sr. vyriausybds pajamos iS grynLUq priklausonuo nacionaliniq rnokesdiq pajarnq uZimtumo ir lygirl.6:0.jog pusiausvyros pajamos keisis nacionalines autonorriniqrnokesdirl pasikeitimui prie5inga linkme.ynqill mokesdir4 tai nonnadides.4: 1.6 ir s : 0. Lt (-1.5 x 20 =-30).5). Pavyzdliui.4. maZesbendroji paklausa ir kartu maZdspusiausvyrosproduktas. jei r'yriausybe didins tiesioginius rnokesdiusarba maZins bedarbiq paSalpas. iki Autonominiq rnokesdiq[vedirnas pusiausvyros pajanras nacionalines keidia multiplikuotai.3.26) Minuso Zenklasrei5kia.Kitaip sakant.jei c : 0. Pritaikorne pusiausvyros sqlyg4 ir n a c i o n an i p r o d u k t q 6 : il Y apskaidiuojarre pusiausvyros r78 .2. Jar. kad proporcingq grynqjq mokesdiq sistemos ivedirnas maZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajamas.5 (0.rmaZejo Y2. sudaro narnqr-rkir4 vartojimo i5laidosC* ir pastoviosprivadiosinvesticijos I : AD=C**i=u+c*rY+1.rZinoma. g. atsiribodarni nuo vyriausybes i5laidq(G:0). 30 5.rpymo tiesds Sa poslinkis aukityn autonorniniq grynLUrl rnokesdiLl dydZiu i padeti Se + NT . MaZejant vartojimo paklausai. Y : AD. 20 mln. GrynLUq mokesdirl nonna t keidiasi. Autonominiq rnokesdirl multiplikatoriaus koeficiento dydis priklauso nuo ribiniq polinkiq varloti bei taupyti disponuojarnas pajamasir yra lygLrs: ttTo c S (5. jog padidinr-rs autonominiusmokesdius. kai vyriausybe keidia tiesioginiq mokesdiq dydl arba transferinesi5rnokas. esant proporcingiems mokesdiams. tuornetautonominiqmokesdiqmultiplikatoriusyra lygus -1. pusiausvyros produktas nacionalinis sumaZds mln. kai Bendr4j4 paklaus4 AD. 1) Bendrojirnakroekonomikos pusiausvvra pasiekiarna.lygiagretus tar. Proporcing4 gryn4j4 mokesli4 povcikis pusiausyylos nac ionalin ism p ro dukt ui Aptarsirne tik grynuq mokesdirl poveiki pusiausvyros produklui. Lt. Pavyzdiitti.2. Toki grynqjrl mokesdiq poveiki pusiausvyros produktui paai5kinsirnevel naudodarni pusiausvyros abu nacionalinio produktoapskaidiavimo bUdus.

ralinis autonorninius l . Proporcingq pasi[1osrnodelyje paklausos ber.tai dides produktas. Toki4 bendrqj4 paklausq atitinka rodo benclrosios produktuiY1. bendrosios Aprrokestinus padeties i ADz padeti.c (5.21) pajamqapskaidiavuno fonrruldrodo.! prodr. nacionalinio Si pusiausvyros AY nacionaliniarn gryndq mokesiitlpoveikispusiausvyros 5.rdrosios produktui ber.c l { < .rkto pasikeitinqrodo 5. 1 0 p a v e i k s l e paklausoslinrja AD1. paslinko i5 produktassumaZejo nuo Y 1iki Y2. nes mokesdius. : kai 2) Bendro-imakroekonomikos i rrusiausv)rra i S*+NT: t79 .* Y=a+c xY+I. Pusiausvyros ta5kas.rdrosios ir ( B e n d r q 4p a k l a u s qk a i n d r ag r y n q j qr n o k e s d i qt : 0 ) . vartojirnopaklausair karlu did6spusiausvyros pasiekiama.Kartu pusiausvyros Prieiingai.10 pav. l .r ^ r .10paveikslas. kuriame numatontos ADr bendrosiosiilaidos yra lygios faktiSkomspajarnornsir produktui. Er i Ez padet[. 5 . pusiansvyros nacionaliniam paklausos linrja paslinkoi5 namq fiki (t > 0).jog ivedus Gautapusiausvyros produktasYp sumaZds. nacior. 1 Yu=(a+l)x *. l . jeigu grynqjrl mokesdiq apirntis maZinama.

Apskaidiuodamipusiausvyros nacionalini produktq Siuo bhdu. su ekspansiniaisdydZiais ( I ).s +t (s.ll paveikslegrynqjq mokesdiqtieseNT prasideda iS koordinadiqpradZios.5. vel palyginarne kontrakcinius dydZius (S*+ NT). Proporcingq grynuLlrnokesdirl poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui. Antra.tai rodo taupymo tiesespasisukirnas Lemyn. veikiant kontrakciniams ekspansiniarns ir srautarns Prading pusiausvyrq nesant mokesdiq. lvedusproporcingus jie mokesdius.y.Y1. 5. srautu.kuris iteka i bendrojo nacionalinioprodukto apytakossrautE.tuo spardiaudides grynieji mokesdiai. t. parodytas I paveiksle. nar"rdojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq palyginirno b[d4 ivedus proporcrngus mokesdius.ros turime prideti prie namtl fikiq taupymo. kuriame numatomastaupymas(S) lygus numatomomsinvesticijoms(l). I t Yo=(a+l)x.y. pusiausvyros nacionalines pajamos. rodo ta5kas Er.tai papildomasnutekejimas i5 bendrojonacionalinio produktoapytakossrauto. Pritaikydami 5iq pusiausvyros sElygfu apskaidiuojame pusiausvyros nacionalinIprodukt4: -a+s*xY+txY:. Visq pirma.I 5.todeljr. tai ir NT = o. Sudejg sun. srautus. proporcingimokesdiai.raZejusio 180 .I padeti S-.1I pav. Siostiesesnuolydispriklauso nes nuo grynqjq mokesdiq nonnos t * kuo 5i nonna didesne. kurie nuteka iS bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto. sumaZeja laupymas. kai Y = 0.28) Pusiausvyros nacionaliniq pajarnq pasikeitimas. didejant nacionalindmspajamoms. t. sqlygojadvejopq poveiki.

Lt 50 vartojimoiSlaidas sumaZins 40 mln. mr . maZinantmokesdius dideja. Kadangi ivedus mokesdius nacionalinds pajamos su disponuojamornis pajantomis nebesutampa. jog grynqiq mokesdiq dydis ir pusiausvyros nacionalinds pajamos keidiasi prie5ingomis kryptimis: didinant rnokesdius.rs.Kadangi disponuojamospajamos naudojamosvartojirnui ir taupyrnui.2e) multiplikatoriaus koeficientas. kuri sumokarnavartojirno i5laidq s4skaita. ANT .todel ir (5.. iki Pusiausvyros produkto pasikeitirn4 keidiant proporcingq grynWq mokesditlapimtl.grynqtqmokesdiq pasikeitimas. Lt (0. nacionalines l8l .jog mokesdiqpadidejirnas r. Lt ir (0.mokesdiq c * ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficientas.jei c : 0. Lt. o tik tai jo daliai. .pirminis" bendrosiospaklausosir pajamq pasikeitirnasyra lygus investicijqar vyriausybes iSlaidqpasikeitimui.priklauso nuo ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento. pajamosmaldja. sumaZins tik vartojim4 bet ir taupyrn4.40rnln.8.taupyrnq. . Lt. l-c* (5.taupymotiesES* su grynqjq mokesdiqtieseNT.pusiausvyros nacionaliniq pajamLl pasikeitirnas.lsr.. Pusiausvyros nacionalines pajamossurnaZejo Y2. gauname bendr4kontrakciniq dydZiqtiesgS*+NT.r. todil multiplikatoriausformulds vardiklyje vietoj c privalome [ra5yti c*. padidinus rnokesdir.2x50) .2.nln.pirminis" bendrosios paklausos pasikeitimas bus lygus ne visarn SrynqiLtmokesdiq padidejirnui. Absoliutine reik5me mokesdiq multiplikatorius yra maZesnisuZ investicijq ir vyriausybesiSlaidqmultiplikatoriq.r4 sumokds. tai namq lkiai Siq papildorn4 grynqiq mokesdir.u.ribinio polinkio varlotinacionalines pajamas koeficienlas. o ne ANT:50 tnln.Taigi matome. s : 0. Tuo tarpu keidiantmokesdiq apimti. apibudinamokesiiq multiplikatoriauskoeficientas: x -C *c r r 'r = cla l-c* irAY=-xANT. tik Vartojimo i3laidq pasikeitirnas.29) formules skaitiklyje iraSytas c. Minuso Zenklas rodo.pakeitus mokesdius. Kas sqlygoja toki pakitimq? Didejant investicijoms ar vyriausybes iSlaidorns.PavyzdZiui. AY . c* .8 x 50) sumaZindami vartojimoiSlaidas l0 mln. tai disponuojarnq pajamq surnaZejirnas.

esantautonominei mokesdiqsistemai. _ Zinoma.B0tent 51 atveji ir nagrinesime.jog valstybesbiudZetas subalansuotas.1. reikia skirti formal4 biudZeto subalansavimqir real4 biLrdZeto sr. biudZetodeficito. nes tai.nas(Haavelmo Trygve. kita atirna.y.5. nereikiafinansuoti t.re bendr4jq poveikl pusiausvyros pajamoms. todel 5is subalansuoto biudZelo poveikio pusiausvyros nacionaliniarn prodr.Dabar nagrinesin. Esant sr.3. kad subalansuotasbiudZetas nedarys itakos pusiausvyrosnacionalindrns pajarnorns.: C=NT (arbaAc:ANT).rsybes poveiki. : Q. 5. bendr4 2) vyriar. Vyriausybis iilaidq ir mokesii4 bendraspoveikis pusiotrsvyros nacionalinism produktui. l9a5). Havelmo teorema (Haavelmo theoreme/balanced bLrdget theorern) tai situacija. ir Vyriausybds i5laidos ir mokesdiai sqlygoja dvejopq pusiausvyros nacionaliniq pajarnrl pasikeitimo poveik[: a) Vyriausybds iilaidos G didins bendr4j4 paklausq ir karru rnultiplikuolai pusiausvyros clidins nacionalines pajarnas Ay: ) Kaip stipriai ( 182 . gaLrnamoms autonominiq iS mokesdiq. nacionalinio prodLrkto padidejimas subalansuotai didejant biudZetui atitinka mokesdiq arba valstybds i5laidq padidejirnq (iSliekantrnodelio s4lygorns). Realus subalansuotas biudZetas bus tada. g.t. kai gaunarnos pajamoslygios i5laidoms. t.rbalansuotam biudZetui. k4 valstybe viena ranka duoda. Tadiau tokie lukesdiai yra klaidingi. pasitelkEmaternatiniinstrlrmentarijq gratinEanalizg. t. Parodysirnetai.y.3. esantproporcingai sektoriaus mokesdiqsisternai. Bp : F. Vyriausybdsi5laidq ir mokesiiq bendraspoveikis pusiausvyros nacionaliniamproduktui Ankstesniame skyrelyje atskirai aptareme lyriausybds iSlaidq ir mokesdiq poveiki pusiausvyros nacionalinems pajarnoms. subalansuoto kai valstybes biudZeto padidejimomultiplikatorius lygus vienetui.rbalansavirnq. PirrnasisSi specifini atvejl i5nagrinejonorvegasT.y.rktui atvejis dar vadinarnas Ilavelmo teorema. Ilaveh.i5skirdami du atvejus: l) bendr4 vyriausybes sektoriaus poveik[. Galima bItq tiketis.3. esarrtautonominei mokesii4 sistemai Tarsirne.y. valstybes iSlaidos lygios pajamorns.3.

kiek padideja vyriausybesiSlaidosir autonominiaimokesdiai. r) 3 biudZetopoveikl Sudejg abu poveikius. Kaip sripriai sttttra2is nacionalinds pajarnos. A Y F= l x G . S ( 5 .\J = -x J l | - 15 tO) ^ (r.padides nacionalindspajamos. 1\Y.y. nacionalinds ekonomikoje. ^Y J= -9 ' N r.Pusiausvyros lvedus autonominius mokesdius. pajalnotns nacionalinems Subalansuoto biudZetopoveikis pusiausvyros parodytas5.nulems vyriausybesiSlaidq padidejimasrr vyriausybesiSlaidqmultipiikatoriausdydis: AY[c =.32) biudZeto multiplikatorius yra lygus vienetui.oo t G.L b) Ar. t. taigi maZins bendrqj4 paklaus4 ir kartu multiplikuotai maZins pusiausvyrosnacionalinespajamas ( AYJ ). tai galirneuZra5yti: AYr: = l . nulems autonorniniq mokesditl padid€jirnas ir dydis: mokesdiq rlultiplikatoriaus autonorniniq A Y J=rr-.rbalansuoto pusiausvyros nacionalinis produktas padid€ja tiek pat.G = -x t | - .. ^. sumaZdtq bendroji paklausa (AD6) ir 183 . gausimebendr4 subalansuoto produktui: pusiausvyros nacionaliniam AYE=AYula6Y. Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo paklausq uZdaroje privadioje pajarnos tokioje ekonomikojeyra Y1. l2 paveiksle. S S l f - Kadangi G = NT .I x N T .\ S / t l r ^ \ L l S / I x ( r= l-c S xG =:xG = lxG S AYE=G=NT (5. Sr. I .rtonominiaimokesdiai NT maZins autonornin! namtl [kiq vartojirnq..ro *N T .

t = 0). Vyriausybe pusiausvyrospajamq apimti gali paveiktidviem bDdais: 184 .subalansuoto lygus 1. Pusiausvyros tokiu dydZiu biudZetui. I 3 paveiksle. grafind analizdpatvirtina Havelmo teoremq. nacionalinis ( AYE ) padidejoir pusiausvyros Vadinasi. Todel Siuo dydZiu padideja nacionalinisproduktasdideja dydZiu bendroji paklausa(AD) ir pusiausvyros pajamosi5auga Y2.3. esantsubalansuotam padidejovyriausyb€s produktas. pajamorns pusiausvyros nacionalinerns Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo bendr4l4 paklaustl uZdaroje suformuola privadioje ekonomikoje (G = 0. kokiu dydZiu iki nacionalinds AYuc.12 pav.dydZiu AYr ir bfitq lygios Ys. Taigi.2. Tokia bendroji paklar"rsa pusiausvyrosnacionalinespajamas Y1. esantproporcingai mokesii4 sistenai Bendras vyriausybds iSlaidq ir proporcingq mokesdiq poveikis parodytas5. i5laidosC .3. Vyria usybds iSlaid4 ir ntokesii4 bendraspoveikis p usiausvyros nucionaliniam protluktui. pusiausvyrosnacionalinespajamossumaZdtq Tadiau visos i5 autonominiq rnokesdiqsurinktosvalstybdsbiudZeto iplaukos skiriamos valstybes i3laidoms G finansuoti.rs ADz =AD ADr xNT ADo Y6 Y1 Y2 nacionaliniam poveikispusiausvyros biudZeto 5. Subalansuoto mokesdiams) produktui (esantautonominiams 5. biudZetornultiplikatorir.

rsiausvyros p n a c i o n a l i n e sa j a m o s u r n a Z e j a d Z i uA V I t .13 pav.todel bendroji paklausa surnaZeja.iu pradines pusiausvyrosnacionalindspajamos yra Y1.rsys nuo vyriausybesiSlaidq ir mokesdiq rnultiplikatoriLl reik5miq. Tadiau visais atvejais. lvedus proporcingq r85 . bendrosios t. esant proporcingqmokesdiqsisternai.l) Keisdama ekonomikos sLrbjektq apmokestinimE.rsvyros pasikeitimaspriklar. y . Kiekybinispusiar. planuojamassubalansuotas biudZetas. Pusiausvyros a i S a u g ak i Y : . AG ).y. Vyriausybes pusiausvyros a c i o n a l i n i a p r o d u k t u i n m poveikis pusiausvyros Bendrasvyriausybes nacionaliniam sektoriar-rs jo produktuipasireiSkia ar.13 paveiksle matome. s dy 2) Keisdamavyriausybes i5laidqapimti. Proporcingtl mokesdiq sistemos [vedimas sumaZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajarnas. ir pr. jog AYu .Vyriausybes iSlaidos tiesiogiai didina bendrqq paklaus4.pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidesmaZiaunegu vyriausybes iSlaidos (5. Proporcingi netiesiogiai. AD ADr ADr AD. per disponuojamq pajamq maZejim4 sumaZina bendrqjq paklausil. I I ^Yi.rgimu pajamq dydZiuAYu.todel bendrosiospaklausostiesd AD2 yra pakilusi prjanros nacionalinds aukStynvyriausybdsiSlaidq G dydZiu.kai.. t .remiantis esamu nacionaliniq pajamrl dydZiu. Paveiksle tai rodo nuoZulnesn€ paklausos grynieji mokesdiai tieseAD6.p u t l i c l e jd y c l 2 i u Y 1 9 i A . AYrt 0 Yo A\ poveikis i5laidqir proporcingq rnokesdiq bendras 5. Nagrinejamu alve.rsiausvyros nacionalines pajarnos sumaZeja iki Yo (pr.

_ ^ _ x A G + . E l-c* Pusiausvyros produkto sumaZdjim4 padiclejus mokesiiams. galirna apskaidiuoti taip: Todel ^Yl=+xANr I l-c* Bendraspusiausvyros produktopasikeitin-ras bus: A Y'E = EA Y c + A Y T I .34) (5.Kas lemia tokl ciesningumef Pusiausvyrosprodukto padideji'r4 pasikeitus vyriausybdsislaicio'rs. yra: rai AG: ANT = AB. Siuo atveju. y s _ G : N T = t x Y r ( a r b aA G : A N T ) .rni r aC . planuojama valstybds I biudZet4 surinktigryndq mokestiniqiplaukqNT = t x yr. kurioje egzistuojamokesdiai. pusiausvyrosnacionalinespajanros padid€ja. xANT. galime apskaidiuotitaip: AYrc.bet rnaZiaunegu vyriausybes islaidos.rnokesdiqsistenr4 esant grynqlq mokesdiqnomai t.u Anksdiau remdmes prielaida.biudZetopasikeitirnas. dia AB . = * l l-c* l_c' " I AYG= xAG. l c O lnr.slaugasis ekonorninds sisremos. jog vyriausybds biudZetas.33) (5. ] arba -c I A Y E= . (5. Tokios nurnatomos i r v a l s r y b e is l a i d o sr.tai vyriausybesislaiclqmultiplikatorius (tarp pat ir investicijq multiplikatorius) bus nebe m =-. kaip jau rnineta. Kadangi vyriausybdperka prekesir p.. ^_ l .35) planuojamas subalansuotas 186 .

a) Vyriausybeskolinasitrlkstamas le5asi5 Salies Tr.(5.3.jogc>c*.Ji apima: iSlaidqdidinimq.BiudZetodeficitasgali b[ti dengiamas dviejrl Saltiniq: gyventojq. 1) vyriausybes 2) mokesiiq rnaZinim4 arba transferiniqi5rnokqdidinim4. kokiu dydZiu reikia padidinti bendr4jq paklaus4 kad pusiausvyros nacionalin€s pajarnos padidetq ir pasiektq potencialLgl produkt4.35)lygti. Zinome. 3) abiejqi5vardytq fiskalinespolitikos pasekmd. Tokiu atveju vyriausybd igyvendins skatinandiaja fiskalinepolitika. kai planuojarnas valstybes biudZetas. gauname: Pertvarkg A Y-F = l-c l-c I ^{< x AB (5. p k b y V y r i a u s y b d u r i an a u j u s i n i g u s .36) parodo. Obligacrlq pirkejai tampa vyriausybes skola deficito finansavimo bud4 vyriausyb€s keditoriais. iSlaidos mokesdiai ir keidiasivienodai. Salyjeauk5tas y t .rotikslu vyriausybdparduodavertybiniq popieriq rinkoje vyriausyb€s paskolos lak5tus .rsybes sektoriaus ekonomikai pajanromsanalizdrodo.obligacijas. Fiskalin€spolitikos priemoniq naudojimas poveikio pusiausvyros nacionalinems Atlikta vyriar.biudZeto NeiSvengiama skatinandiosios i5 deficito augimas. 187 . Vadinasi.y. t. buvo pateikta Nuosmukio tarpsnis rodo.kaip pasikeispusiausvyros nacionalinis l-c* jeigu vyriausybes prodr-rktas. nedarbolygis. jog fiskaline politika gali buti naudojarna stabilizuoti.19 paveiksle. T o k i u a t v e j us a k o r n aj. koeficientas visadabus maZesnis 1: uZ Koeficientas l-c _ I ^ * < l. (5. Naudojant51biudZeto nuolatdideja. subalansuotas 5. priemoniqderinim4.rktas padides rnaZiau negu padidejo vyriausybes iSlaidos.37) padarytqiSvad4jog pusiausvyros nacionalinis Tai patvirtinamr1st1 prodr. 1) Ekonomika patiria nuosmuki.4.Aptarsime du galirnusfiskalinespolitikos priemoniq panaudojirno atvejus.o g e k o n o m i k o j e r a n u o s t n u k i oa r p s n i sS i s i t u a c i j a 4.

188 . Kartu maleja fiskalines jei bus nebus.tq l65q laikinai nenaudojant. (autornatinius) stabilizatorius. investicinds privadias iSlaidosmaLdja. biudZetocleficitas i5laidoms Neigiamopoveikio investicinems kuriantnaujuspinigus. kokiu dydZiu bendroji paklausa virSija bendrqj4 pasiUlq. NEDISKRETINE FISKALINE POLITIKA Aptartas vyriausybes ki5imasis I ekonornik4 keidiant vyriausybes Salia bfidasekonomikaistabilizuoti. le5as. 5. daro dicJesni skatinarnEji poveik[ ekonomikai.iSstumia" politikos skatinamasis poveikis.t. Gr4Zindamaskolq vyriausybe i5 gyventojq i5perka vertybinius popierius. dalis planuojamq privadiq investicijq tampa nuostolingomis.4. 4.kad vyriausybesi5laidos. esant potencialiajani produktui.ninius kurie suSvelnina ciklinius svyraviuus. Vyriausybiniq obligacijq pardavimas rinkoje padidina palukanq nonnE Pastarajai kylant. nedarbo jog tai ekonomikos intliacinis spardiai auga infliacrja. finansuojamas. iSlaidqir mokesdiqdydi. 2) mokesdiqdidinimE arba transferiniqiSmokqmaZinirnq priernoniqnaudojim4kartu. atsiradimas.y.Sis deficito linansavimo budas gali paskatinti spartq kainq lygio augim4 Salyje. sukauptas kaip vyriausybdpanaudos b[ti naudojamasvalstybesskolai sumaZintiarba i5imtas i5 apyvartos.. BiudZetopertekliusgali perteklinesleSas. situacija Si Infliacinis tarpsnis rodo. investicijas. (savaiminiai politika fiskalind Nediskretind stabitizatoriai) (nondiscretionary fiscal policy/automatic stabilizer) . Taigi biudZetesurinktosperteklinesle3osvel grqZinamosI pinigq rink4.kuriant naujus pinigus. buvo pateikta tarpsnis.t. Kiekviena ekonomind sistema turi savair. Tokiu atveju sakorna. bet lygis Zemas. jog deficito finansavimas. 3) abiejLt Stabdandiosiosfiskalines politikos pasekrnd. ekonomikaidaromasdidesnisantiinfliacinis I5irnantperteklines poveikis.Ji apirnatokiaspriemones: stabdandia [gyvendins l) vyriausybesiSlaidqmaZinirnE. neravienintelis diskretines fiskalines politikos veikia ir nediskretinefiskaline politika arba savaiminiai stabilizatoriai.20paveiksle.Todel sakoma. 2) Ekonomika patiria pakilimo biisenq.y. ir pristabdo bendrosios paklausos augirnq kai ekonomikakyla.biudZeto pertekliaus BiudZetopertekliausantiinfliacinispoveikis priklauso nuo to. kurios padidina bendrqi4 paklausq kai ekonomika patiria nuostnuki.tai savaime veikiandios biudZeto politikos priernones. Tokiu atveju vyriausybe fiskalinepolitika. Manoma.

14 oaveikslas. ir susidarobiudZeto perteklir"rs. lr prieSingai. BiudZeto deficitas naLdja.Pagrindiniai savaiminiai stabilizatoriaiyra mokestiai (asnreninis pajamq rnokestis. maZejant nacionalinerns 189 . Transferiniq i5mokejimq dydis keidiasi prieiinga linl<rne. Automatiniaistabilizatoriai Vyriausybds iSlaidos C nepriklauso nuo nacionalinio produkto apimties. Jei ekonornika i5gyvena pakilimq dideja nacionalinis produktas. pensijos.1a. Kartu nustatoma mokesdiq ir norma. r 0 5. jog.jei ekonomika iSgyvenanuosmuki. surenkarnqmokesdir-p dydispriklausys nuo 5alyjesukurtonacionalinio produktoapimties.kai ekonomika patiria pakilimo busen4jq apimtis maLeja. Tai sumazina vartotojq pajarnas ir pristabdo bendrosios paklausos ar. tai valstybes biudZeto perteklius bus AB dydis. mokesdiq [plaukos automatiSkai naLd.14 pav. firrnq pelno mokestis. Mokesdir4 apimtis auga. Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos maZejim. Jq dydi kiekvienais metais tvirtina valstybes istatyrnq leidZiamoji valdZia(seimas. esant tai padiai mokesdiq normai. diclOjant nacionalinems pajamoms.kai nacionalinioprodukto apirntisyra Y2. kitos socialin€s paSalpos). tai automati5kai dideja ir vyriausybds biudZetesurenkamq mokesdiqapimtis (Y > Ye). Vadinasi. parlamentas). pavyzdLitti. Vadinasi.l ir suSvelnina nuosmuki. pridetines vertds mokestis) ir transferiniai mokejirnai (nedarbo paSalpos..rgimq. augant nacionalinems pajarnoms. Automatiniq stabilizatoriq poveiki ekonomikai iliustruoja 5.Mokesdiq linija NT rodo. rnokesdiq [plaukos i bir-rdZetil dideja autornati5kai.

rerniantis valstybes biudZeto balansu. netgijei vyriausybd nesiims augimui skatinti.kai nacionalinio produkto apimtisY1. jog ekonomikoje pasiektospusiausvyros pajamos.maleja mokesdiqiplaukos.rotarn valstybdsbiudZetui. VISISKO UZIMTUMO BIUDZETAS . s4lygotassavaiminiqekonomikosstabilizatoriq. Tadiau b[tq klaidinga manyti. esantnepakitusiai nrokesdiq sistemaiir tai padiai vyriausybds iSlaidq apimdiai.Jeigu d€l kokiq nors prieZasdiqsumaZes privaiios investicijos. Savaiminiai stabilizatoriaisElygosdidejanti biudZeto deficit4 ekonornikos jokiq priemoniqekonominiarn nuosmukiometu. tik su5velnina nacionaliniq Jie ekononriniq svyravimqamplitudE. politikq nuosmukio metu.Svelninant ir autornatiniq stabilizatoriq ekonomikos svyravimus.iki Y1 lygio). jog.5. prana5umas. o pakilirno metu jei biudZetoperteklius.14 paveiksle iliustruotqstatesne tai mokesdiq linija). yra tas. galima sprqsti apie vyriausybes vykdomq fiskalinE politik4.rdZetu? paveiksle 5. 5. defi BiudZeto deficitas. o vyriausybds vykdomos diskretines fiskalines politikos 190 .Vadinasi. tuo labiaumokesdiq apimtis prodLrkto reaguosI nacionalinio kitirn6 tuo didesnis bus biudZeto deficitasar perteklius.Todel nesubalansuotas visai pateisinamas.Kuo didesnd mokesdiq nonna (5. Kas gi atsitikssu valstybes bir. nepriirnant vyriausybeiiSankstiniq sprendimq. atsiranda biudZeto citas. biudZetas vyriausybdvykdo atitinkam4fiskalinEpolitikE.valstybdsbiudZetopertekliusmaZdjair susidarobiudZeto deficitas (Y < Yo). usiausvyros acionalines ajamos irgi surna2ds p p n (tarkime.Tadiau savaiminiaistabilizatoriainegali pa5alintinepageidaujamq pusiausvyros pajamqpasikeitimq. PavyzdZiui. vyriausybeivykdant aktyviq fiskalinE Anksdiau iSsiai5kinonre. jog jie veikia savair.pajamoms. kr-rris atsiranda. ekonomikil iStikus nuosmukiui. o Jeigu biudZetodeficitq sqlygoja ne ekonominis ciklas.esant visiSkamuZimttrmuiir nacionalines subalansr. :.Tarkime.vyriausybes vykdorni mokesdiqnonnospakeitirnai keis poveiki. tai valstybes deficitas biudZeto bus CD dydis. AutomatiSkai atsirandandio biudZetodeficito arba pertekliausapimtis priklausysnuo mokesdiqnormosdydZio.vadinamascikliniu biudZeto deficitu (cvcle budgetdeficit). 51 teiginf iliustruoja 5. dideja biudZeto deficitas. palyginti su diskretinetlskaline Savaiminiqstabilizatoriq politika.14 matome.jog.ne.14 paveikslas. politikos Sis deficitasnera valstybes vykdornos fiskalines skatinandios paselond.FISKALINES POLITIKOS IVERTINIMO KRITERIJUS jog.

JeiguvisiSko uZimtumo biudZetas perteklinis. jei ekor.gamyba auga letai. prireikia keliq rndnesiq ekonomikos nuosmukiui ar infliacijai konstatuoti. tai rodytq. koks butq biudZeto balansas. kad vyriausybe vykdo ne skatinandi4ja bet stabdandi4. Pavyzdliui. PavyzdLiui. rerniantisvien tik biudZetodefrcito egzistavimofaktu.romika funkcionuotqesanlvisiSkarn uZimtumui. Egzistuoiafakti5kasbiudZetodeflcitas. Konkretus biudZetodeficitas(ar perteklius)atspindine tik vyriausybesvykdornusiSlaidq ar mokesdiqpakeitirnus. siulornos priemones ir gali tapti visi5kainetinkarnos. jeigu visi5ko uZirntumobiudZetas lr prieSingai. Kol dernokratiniu keliu fiskalines politikos priernonds bus pakoreguotos.rs. FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO PROBLEI\IOS Taikant praktikoje fiskalines politikos priemones.6. tarkime. jog vyriausybd dmdsi priernoniq ekonomikai stabilizuoti. Visi5ko uZimtumo biudZetas (full-employment budget) rodo. ekonomine situacija Salyje gali kardinaliai pasikeisti. butq deficitinis. lveikti ekonomikos 5. jog vyriausybe vykdo skatinandiqj4fiskalinE politikq padedandi4 nuosrnuki.lil politik4 kuri dar labiaupagilinaekonon. bus tai akivaizdu.Ar tai rodo. susiduriama su problemq. kuris padetq ivertinti vyriausybds vykdorros fiskaiines politikos pagristum4 br-rvo sukurta visi5ko uZimtumo biudZeto koncepcija.priemones.jei ekonomika veiktq esant natlraliajarn nedarbolygiui. daLrgeliu Pinniausia tai laiko problema: reikia laiko Salies ekonominei situacijai lvertinti. jog vyriausybe vykdo skatinandi4j4 fiskalinq politik4? Norint ivertinti vyriausybesvykdomq politikq reikia nustatytihipotetini visi5ko uZimturnobiudZet4. kad ekonornikq slegia nedarbas. Demokratinese politikos Salyse vyriausybes si0lomomsfiskalines priemondrns turi pritarti islatyrnq leidZiamoji valdZia. reikia laiko atitinkarniemsekonorniniamssprendimamspriimti. koks bDtq biudZeto perteklius ar deficitas. negalima teigti. t91 . IeSkant kriterijar.toks biudZetodeficitasvadinarnas struktiiriniu (arba visiSko uZimtumo) (stmcturaVhigh-employment budget). ir pasiektq bet nacionalinioprodukto lyg1. kai nustatytas vyriausybes i5laidqlygis ir veikia dabartine mokesdiq sistema. Todel.Taigi reikia apskaiiiuoti.ikos fiskalinE nuosmuki.

Tiek vyriausybes iSlaidq didinimas. nesiryZtanaudoti politikospriemoniqnet augim4stabdandiq fiskalines ekonomikos tuo atveju.lgyvendinantdiskretinEfiskaling politikq.kuris apskaidiuojamas kaip Salies eksporto ir importo apirnties skirtumas: 192 . Siekdamakitq tikslq. jog ekonornini Kai kurie ekonornistai netgi teigia. pavyzdLiui.p normoms ivesti nereikiatiek daug laiko. ekonomikos augimq skatinanti priemon6. reikalauja laiko statybos projektui parengti. siekdarni uZsitikrinti rinkejq balsus. vargu ar valstybes vykdornas visuorneniniqdarbq finansavimasgali bDti efektyvi. Todel politikai. didele infl iacija). veiklos rezultatqapibtdina grynasis Jau Zinome. todel 5i priemonddaZnai naudojama.Todel. Taigi politiniai veikejai gali manipuliuoti fiskaline politika. o ne kainq stabilumouZtikrinimas.Klasikinis pavyzdys . Antra.). pavyzdLiui. jei ekonomikos nuostnukis trunka neilgai (6-18 rnen. jeigu fiskaline politika naudojamapolitiniams tikslams lgyvendinti. jog ir politikai linkE naudoti ekonomikos augirn4 skatinandias fiskalines politikos priemones. jog ekonomikos stabilumo uZtikrinirnas ndra vienintelis vyriausyb€s igyvendinarnos politikos tikslas.. noredamibuti perrinkti.jog Sio sektoriaus eksportas.. UZSIENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS NACIONALINIAM PRODUKTUI pusiausvyros Nagrin6darni vyriausybds sektoriaus poveiki nacionaliniam produktui. praeina tam tikras laikas. ciklq lemia politiniai motyvai. 5. Kadangi naujorns mokesiir. atsiribojame nuo uZsienio prekybos.7. Dar ilgesni laikotarpl trunka pati statyba. Vyriausybds iSlaidq didinimas.ji pati tampaekonomikossvyravimq prieZastirni.tiesiant naujus kelius. Siuo atveju prioritetinis tikslas yra pergaldkare.nors pastarqjq augimas sukelia infliacijrl.karo metu vyriausybedidina i5laidas. jei to reikalauja ekonomine situacija Salyje (pavy alLiui. i) manoma. kol priimtos fiskalines priernonds paveikia gamybq uZimtumq ar infliacijq.uZtikrinti visuorneniniqgerybiq gamybq vyriausybegali aukoti ekonornikosstabilum4.uZsienioprekybq. politin6s problemos: r b[tina paZymdti. Dabar 5[ atsiribojin-r4 atmesime ir i pusiausvyrosprodukto rnodel[ itrauksime ketvirtq sektoriq. statantuZtvankasir pan. tiek rnokesdiqmaZinimasyra populiarus tarp rinkejq.

Eksporto paklar.Linrja Z rodo numatomas importo i5laidas. Jos nepriklausonuo nacionalinioprodukto apirnties.augant ir Salies viduje.lmporto paklausos priklausonuo ribinio polinkio linijos nuoZulnurnas importuoti. yra tiesine priklausor.nacionalinio 5.rporlo pasikeitirlai.15paveiksle nubreZta importoZlinija yra tiese. [rengimusbei kitas garnybos priemones ir vartojimo reikrnenis.Taigi galimauZraSyti taip: z: f(Y).NX=X-2. AY .porloi5laidqpasikeitimas. z: 193 . yra Tadiaugrynasis eksportas bendrosios paklausos sudedamo. tarsirne. rodantis ribinl polink[ in.31J) (5. nacionalinI Nr-unatotn4 grynojo eksporlo kitim4 lems eksporto ir in. produktopasikeitimas. Tod€l importo paklausa pajamoms produktLri dideja.rportuoti. Didejant nacionalinerns pajamoms. todel grynojo eksportoapimtiespasikeitimus keis bendrqjqpaklaus4 kartuveikspusiausvyros ir produkt4. AZ * in. produktu. PaprastaidaugelyjeSaliqeksportoir irnporto apirntysbeveik slllampa. rodantis. 5.Todel g a l i r n a s a k y t i . const. sudaromaZil produktodal1.kiek padidejairnporto iSlaidos.rsa poreikiq ir daugiausiapriklauso nuo r.nybd: Z:zxY.j o g k o n k r e d i um o r n e n t r e k s p o r t oa p i m t i s y r a a u t o n o n r i n i s r dydis.tai koeficientas. jog Siekdarni supaprastinti analizg. nacionalindrns pajarr-rorns didejantvienu vienctu: A7 (5. Eksporto paklausoslinija X rodo numatomasautonolnineseksporto iSlaidas.ji dalis (AD : C + I + G + NX). Salies pajarnos Jei nacionalinds lygios nuliur.vadinasi. palyginti su bendruoju Salies todel grynasiseksportas.15 paveikslas rodo eksporto irnportoryS[su nacionaliniu ir produktu.importo paklausa dideja.1e) dia z ribinio polinkio importuoti koeficientas. nacionalinio lnlporto paklausaapimakitose Salyse perkarnas Zaliavas.marginal propensityto import) .koeficientas. dia z .rZsienio 5a1iL1 keidiasi. kintant prekiq ir paslaugqpaklausai uZsieniovalstybdse. Ribinis polinkis importuoti (z . tai ir irnporto paklausalygi nuliui.tiesiogiai nepriklausantis Salyje nuo pagaminto produkto.

15 pav. teigiamasar neigiarnas grynasiseksportas. pusiausvyros pajamr4 nacionalinirl kitimq lems uZsienioprekybos pertekliusar deficitas. kai Y:Ye. 5. kai Y>Yo.ir grynasis eksportas neigiamas bus . o grynasis eksportasiygus n u l i u i( N X : 0 ) . Vadinasi. yra . eksporlaslygus irnportui. irnportas virSija eksportfu uZsienio prekyba (NX<0). deficitine.y. kai eksporto paklausayra nekintamair keidiasr1ik irnporto paklausa. Eksportoir importobalansas jo priklausomybe nacionalinio bei nuo produktodydZio 194 .Kiekvienam atitinkamamnacionalinioprodukto dydZiui skirtutnastarp eksportoir irnportopaklausos rodo grynojo eksportopaklaus4: r kol Y<Ys eksportasvir5ija importq vadinasi. uZsienio prekyba yra pertekline.t. 1 0 h) I Per uzstenlo DeficitinA uZsienio PrekYtra.ir grynasiseksportas teigiamasdydis (NX>0).

41) Pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitimasatviroje miSriojoje ekonornikojeparodytas5.40) AtsiZvelgdami i pusiausvyros sElyg4 Y=AD.ne Y = a + c * x Y + i * C n i _t r y . l-c +z (5. pusiausvyros produktq nacionalini Y6.:C*+i C . Y:AD AD . I Yr=(a+l+G+X) i.. .5 .MiSriojoje atviroje ekonornikojebendrqj4paklaus4sudarovisq keturiq ekonornikossektoriqvartojimo ir investiciniqprekiq paklausa: AD= C* *i*C +NX = c+c*ty+i"C *i .16 pav. apskaidiuolar.t{ 5. ) : s 195 . Atviroje ekonornikoje bendrEjqpaklaus4 papildo grynojo eksporto i S l a i d o ( Z r . 1 6p a v . zxY (5.I 6 paveiksle. Pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymas atviroje ekonomikoje Bendrosios paklausos linija ADr miSrioj e ekonomikoje oj apibudina paklaus4 uZdaroje + 1nO. 1 5i r 5 .

Todel ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamaskoeficientas sumaZeja ribinio polinkio irnportuoti koeficiento dydZiu. tai NX<0. bendroji paklausauZdarojeir atviroje ekonomikoje bus vienodos. Pavyzdiziut. kai y:yo) r UZsienio prekybos deficitas surnaZinabendrqq paklaus4 maZeja ir pusiausvyros nacionalinis produktas atviroj ekonornikoj (Yr. tai rei5kia. . kad bendras ribinio polinkio vartoti nacionalinespajanras koeficientas 0. kad ribini polinkf vartoti Salyjepagamintas prekes apibr. Kai Salis imporluoja prekes. tai NX : X. Lt itnportinerns vartojimo prekdms isigyti bus i5leista 20 mln. Padidejus yra pajamoms100 rnln.6 0.Y. bet ir uZsienyje pagamintos prekes. toddl bendrosiospaklausos atviroje ekonornikojetiese AD2 yra pakilusi vir5 tieses AD1 eksportodydZiu.ldinantis koeficientas 0. investicij6 vyriausybds iSlaidq ir eksporto pasikeitino poveiki pusiausvyros nacionaliniam produktui atviroje ekonornikoje. NX:0. (TieseAD2 kerta tiesEAD1. bendrojipaklausa atviroje (AD2 tieseyra Zemiau ekonornikoje rnaZes tieses AD1).la AD2 yra nuoZulnesne AD1 uZ AD1 linijos nuoZulnurn4 apibrldinaribinio polinkio vartoti nacionalines pajarnaskoeficientas.2. Kiekvienas papildomas nacionalinio produkto vienetas didina Salyje pagarnintq prekiq vartojirno paklausq (c*-z) koeficiento reik5me. nes atviroje ekonornikoje sLrmaZdja ribinio polinkio vartoti nacionalinespa1amas koeficientas. Tadiau perkamos ne tik Salyje. Lt.jei Y : 0.6.60 rnln.6. tai NX > 0. tarkime. ).16 paveikslebendrosios paklausos tiese AD2 yra nuoZulnesni.4 (0.ikoje bus didesne negu bendroji paklausa uZdaroje (AD2 yra vir5 tieses ekonomikoje AD1). o z : 0. Lt. vadinasi bendrojipaklausa atviroje ekonon. kad c* : 0. Ltbus iSleista papildorniemsvartojimo reilcnenims isigyti. e e Bendrosios paklausos linr. o jei Y<Y6. Lt. kad vartojamos ne tik Salyjepagamintos. galirne apibfidinti autonominiq paklausoskonrponenrqautonorninio varlojimo. yra 5.2).c*. o jei Y>Yg. Visq 5iL1 iSlaidq pasikeitimo multiplikatorius atviroje ekonornikoje (ma) bus vienodas: l llln:- l I-c*+z " (5 4)\ 1-(c*-z) 196 . kai Y:Ye. Arba galima sakyti. vadinasi. AtsiZvelgiant i tai. Tai reiSkia. Salyje pagamintqprekiq papildomasvartojimassudarystik 40 mln.bet ir importinesprekds. Todel i5 papildornq 60 n-rln.

r . Vagneriodesnis rnokesdirt sistema Lafero kreive valstybesbiudZetopajamos valstybesbiudZetosaldas grynieji rnokesdiai grynieji proporcingieji mokesdiai autonominiairnokesdiai vartojinrasesant autonorniniarns mokesdiams taupymasesant autonorniniams rnokesdiams p ribinio olinkio artoti v nacionalines pajamas koeficientas r i b i n i op o l i n k i ot a u p y t i nacionalines pajarnas koeficientas vartojirnasesant p r o p o r c i n g i e r n sy n i e s i e r n s gr mokesdiarns taupymasesant proporcingiems gryniesiems mokesdiarns autonominisvartojimas [tekejimosrautai nr-rtek6jimo srautai diskretinefi skalinepolitika nediskretind fiskalinepolitika savaiminiai stabilizatoriar autonominiq mokesciq multiplikatorius subalansuoto valstybes biudZeto multiplikatorius realusbiudZeto subalansavimas visiSkouZirnturno biLrdZetas ciklinis biLrdZeto citas defi (visiSko strukturinis u Z i r n l u m ob i u d Z e t ol e f c i t l s ) t i r i b i n i sp o l i n k i si r n p o r t u o t i a a a a a a a a O a .Kuo didesnis ribinis polinkis irnportuoti. . 2. o Kartojimo klausimai l. 4. o . 3. Kokie pagrindiniai elernentai sudaro valstybds biudZeto pajarnas ir iSlaidas? Koki4 priklausornybg parodo Lafero kreive? Kaip pakeidia vyriausybessektoriusnarnq lkiq vartojimo ir tarlpymo fr"rnkcijas'l Kq vadinan. o o . tuo rnaZesne mineto r n u l t i p lk a t o r i a u r e i k 5 r n e . i s Pagrindindss4vokos . . jog atviroje ekonornikoje autonorniniq paklausos komponentr4 rnultiplikatoriauskoeficiento reik5md yra maZesn6 nei uZdaroje ekonornikoje.Si forrnule rodo.e diskretine fiskalinepolitika? 197 . .

kokl poveik[ pusiausvyros nacionaliniam produktui turi vyriausybes iSlaidos. 15 kokiq efektq susideda bendras vyriausybes i5laidq ir proporcingq pajarnoms? nacionalinems rnokesdiqpoveikis pusiausvyros 9. 8. Kodel naudojama visiSko uZimturno koncepcija fiskalinei politikai [vertinti'/ 13. . PaaiSkinkite autonominiq iSlaidq rnultiplikatoriq atvirojeekonomikoje. Kas yra savaiminiai stabilizatoriai? 12.5. PaaiSkinkite Havelmo teorem4. Kada vyriausybe lgyvendina skatinandi4jqfiskalinE politikq? KokiLrs ZinoteSiospolitikosinstrumentus? 10. Kuo skiriasi autonominiq mokesdiq sistemos poveikis pusiausvyros poveikio? pajamorns proporcingq nuo rnokesdiq nacionalinen-rs sistemos 1. Kaip uZsienio sektorius pakeidia bendr4jq paklausq ir pusiausvyros paj nacionalines arnas? 14. Kada vyriausybd igyvendina stabdandiqjqfiskalinq politike? Kokius ZinoteSiospolitikosinstrumentus? I l. Paai5kinkite. autonorninds 6.

Pinigai . apibudinama pinigai PinigLlpasiulatiesiogiaisusijusisu bankq veikla.todel trurnpai apib[dinsime bankq sistemos veikirn4 bei veikl4 pinigq pasi[los formaviuro procesiLrnultiplikatoriar-rs banko pinigLlsamprat4.lstorine patirtis rodo.Pinigus. kaip prekiq rnaintl prodr. Pinigai.kas Pinigaiyra tai.preke t99 . pinigq apibldinimq juos siedami su prekiq mainais.tai visa. PINIGU FUNKCIJOS Apie pinigLrsjau iki XX a. i kuriil mainomoskitos prekes.bet kaip priernond. yra rezultatas. Pinigais apmokama uZ prekes. Visuotinis vertds ekvivalentas (generalequivalent).tai priernond. taupyrno ir mokejirnopriemonesfunkcijas. Pinigai atsirandapletojantis mainarns. Siandieniniai yra bankines veiklos produktas.money) .pinigai.visuotinis vert€s ekvivalentas.grEZinau-ros skolos. kas gali tarpininkauti prekiq apskaitos ([vertinirno) funkcij4 taupymo atlieka rnainr4 funkcij4 pinigq funkcijos yra funkcij4 ir mokejimo priemoniq funkcijas.kai tam tikra preke pradeda atlikti visuotinio ekvivalentovaidmeni. Pinigai ir su jais susijusiosproblemosvienaip ar kitaip jau buvo ir bus nagrindjamivrsose negalejo rei5kinys arbaprocesas kadangind vienasekonominis kurso ternose. be bnti paai5kintas kainos.1. kaip mainq priernong. be to. galima i5reik5ti taip: Pr . darbuotojaidarbo paslaugas vertus. Pinigai ekonornikoje reikalingi ne prekemsisigyti patys savaime. atliekantis mainq. eia pr . pateikiakonkretesni Ekonornistai vertinamikaip gerio ir blogio lsikrlnijimas. raida. prekiq apskaitos vieneto. mainuose.P .6. 6.kr.rrios deka vyksta l.kaip n.rktq.rainq prekiq mainai tarpininkaujant pinigams.t. Tautq k[ryboje pinigai rr-roksliniqstudij14bei straipsnir4.Pr'. paslaugas. PINIGAI IR SIUOLAIKTNIAIBANKAI problemas. pradZiosbuvo paraSytaapie 6000 sukurta legendq. Pinigai (M .tai preke.atliekantivairius sanderius: maino i pinigus. Viena vertus.o pastaroji pinigq funkcionavimo pinigq esmd ir lunkcijos bei istorinejq Sioje temoje nagrinejarna pinigq paklausair pasihla bei atitinkamaijq struktura.garnintojaiir vartotojai perka bei parduodauZ pinigus prekes. kad pinigai yra visa.Vargu ar rasime SiandienZlnogaus veiklos sfer4 kur galima bLrtq apsieiti be pinigq. bankai yra ypad makroekonomikos AnalizLrojant svarbus rinkos ekonomikos elernentai. taupoma ir t. Kita ar parduoti. Svarbiausios Sios: priernone. kas konkredioje visuomeneje naudojarna kaip mainq priemonearbavisuotinisekvivalentas.

kai TadapakankauZ pinigusparduotiobuoliusir po to pirkti bet kuri4prekE. Kainos paprastainustatomos nacionalir. . tarkirne.tai ekonornika. Dabartin€miss4lygomis prie barteriniq mainq griZtarnatuomet. o knygos pardav€jui reikia popieriaus. pagaliauleidZiavisuomenei pagarninti papildornqprekiLl ir paslaugq.parduodama pinigus. Galimybe. Pinigai. yra abejotina. Tai patogutiek prekiq pardavejui.re valstybis valiuta: Anghjoje . prekiq mainq procesqpadaro Vienos mainq priernonds naudojimas efektyvesni.pinigus. Kad ivyktq liesioginiaiprekir4mainai.t. tiek vietos atZvilgiu.Nesutapus jog neivykstair kur kas svarbesni sanderiai. paZyrnetina. Siuo poZilriu pinigai vertinami kaip visuornends paZangos rodiklis.1.nes nesunku suprasti. pinigarns tiek pirkejui. kuriuo nustiitornos kainos ir vedamaapskaita. Sanderiaivyksta Lyniai sklandZiar. atlikdarni mainq priemones fr-rnkcijq padeda taupyti laik4 pailginalaisvaiaiki. norite [sigyti knyg4 ir turite obuolir.rs. kai yra auk5tos kainos. Pinigai . kad Pr nesutaptitiek laiko. iSeikvojama daug pastangq.kilograrn4 ilgis .Pr.o prekiq mainaivykstatiesiogiai.ra daug laiko. 2. SiLrolaikines ekonornikos flrnkcionavirnas be visuotinai pripaZintos rnainqpriemones neimanornos. KonkretusmaterialiniaiiStekliaituri savo apskaitos (ivertinirro) vienet4:svoris. Taigi obLrolius galirna parduoti SeStadienl Kaune. rnainq priernon€yra pinigai.y.metrfu o kainos . ekonomikoje.svarais 200 . kai uZ lurimuspinigusnegalima nusipirktinorimosprekds. Sie du procesai .kaip sLrddtinga suderinti [vairiq jhs prekiq savininkqinteresus.r. ir prek€s mainomos viena1kit4. tarp j[sL1ir knygos pardavejone[vyks. Tarkirne. Tuo tikslu panagrinekime barterin€s ekonomikossistem4. i s u o l i n ap r i p a Z i n t om a i n qp r i c r n o n d s . reikalingasdvigubasnonl sutapimas. Barterind ekonomika (bartereconomic). o knygil uZ gautuspinigus [sigyti pimadienl Vilniuje.r laiko ir vietosatZvilgiuprocesus: pardavimq.apskaitos (lvertinimo) vienetas.Atsiradus prekiq rnainai sLrskyla dr. v i s k a i n e r av i e n o s . o pastariejiyra priemondnusipirkti reikaling4kitil uZ prekqar paslaug4 Pr". kurio jDs neturite. Siuo atvejusanderis prekiq savininkqinteresams.P ir P . infliacija. tikrai ivyks tiesioginiai prekiq mainai. Vienos bendrosmainq priemonesnaudojimasprekirl mainrl proces4 padaro efektyvesn[. savaranki5kus l) 2) i pirkirnq. Siekiant geriau suprasti pinigq kaip taryininko vaidrneni jog pinigq ndra. sugai5tan. kai pinigai negali gerai atlikti mainq funkcijos: . gali Kita vertr.

Aktyvq kainq stabilumo prognozavimo Turtas arba aktyvai yra likvidus.ll'ankais.prekes kokybe. draudirno iSleisti. jot paklausa. Pinigai n6ra vienintele turto forma. 2. turto saugojiruo 3. Pinigai siaurqja prasnle yra likvidus. p i 1 . Zerne. llgojo vartojimo reikrnenys. Turtas .rpyrno veliau galetq atlikti mainq priemonesfunkcrj4. pasi[la. y K v a z i p i n i g a i( q u a s i . glaudZiaisusijusiosstr laiktr: tlrp Pirmosios dvi pinigq fr-rnkcijos pinigq gavimo ir jL1iSleidirno visuometpraeinatam tikras laiko tarpas. ir t. ir 3. naudingumas. Labiausiailikvidus turtasyra pinigai. Turto likvidr.u r o n e . bet yra labai Aktyvai.jeigu ji be didesniq sunkutnqar p p i i S l a i d tg a l i r n a a v e r s tg r y n a i s i n i g a i s .tai atidetLi mokijimq matavimo priemone.C y v e n a r n i e ni a r n a i .4.kaip mokejimo priernond .tai: sr"rbjektas. Pinigai . atlieka trediEj4funkcij4. vadinamikvazipinigais.bet papildomas(ribinis) produktokiekis. popieriari.litais sterlingr4.garntiniai i5tekliai. kad Tar. i5laidos. kai uZ prekes ir 201 .akcijos. juos parduoti.Lietuvoje . 2. kurie neitraukiami i pinigq apibreZirnq. l turtas. uZsienio valir-rtos.raZeti intliacijos. kaip greitaigalirna pirkti ar parduoti. Finansiniai aktyvai . Kaintl veikia prekes gamybos ka5tai. verlybiniai polisai. taupomieji indeliai. G 1 .. pagamintas naudojantSiasprekes.nuosavybe.rmq ji l. 4. Pinigai. Siq funkcij4 pinigai atlieka tuomet.kuris gali n. 2 .Kol jie jie Tokiu atvejLr pinrgailaikorni (saugomi). Tadiau yra daug prekiq .Pranclzloje .t. Pirkirno ar pardavirnooperacijLl laipsnis. yra tarn likra vertybiqatsarga. disponuoja ekonominis aktyvai: L Materialiniai Ll.pinigai.JAV . toddl nieko nekainuojair nerajokio vargo kadangi tai jau mainq priernond. a m y b i n i u i a s ( a t ari [ r e n g i r n a i .Ji lcngviausia [sigyjant lernia: kitq verlybiq. 3 .todel del Pinigai yra potencialus patikimesni yra materialieji aktyvai. pana5[si itrauktuosius.taupymopriemonetai tam tikrasasrnens birdas. j 1.Amerikos doleriais.) l a i t e r r n i n u o tiir t a u p o l n i e j i Salies ir konvertuojamosiosbei nekonvertuojamosios perskaiiiavus Salies valiuti6indeliai.kuriq kain4 lemia ne gamyboska5tai. i arba vertesi5saugojimofunkcijq pinigai atlieka del to. reklatna. Tai. kuria Turtas.

t.p ..jaut1. kavos pupeles. T e r l e c k aV .Kredito vystymasissqlygojaSiosfunkcrjosplelr4 J* .t.naminiai gyvuliai. nominaliojivertedidesne realiq4. pagal juos iSskiriamos pagrindines pinigq r[Sysr: 1.zveivbos 'Pladiau: s B a l d i S i s .'e visas keturiasfunkcijaspinigai atliekatik nesantinfliacijos. . Indijoje.2.t. DaugelyjeSkandinavijos. pinigai nearlieka tredios ir ketvirtos funkcijos..g y v u l i q a u g i n r o j a r n s g y v u l i a i .-Airijoje.pecus'. IstoriskaidaLrgelis prekiq nors kartq yra br-rvgmainq priernone.y. : M i n t i s . veliau lsigalejLrsi Vidurio Europoje. . ..vaiksdiojantys gyvenusiosprie vidurZemio jrlros. kai kainos stabilios. 'roliniai ir metaliniai indai. Baltijos.kukur[zai. kauptukai. Turirna Ziniq. Nevisavertes monetos . rei5kiagyvul!. kad narnq apyvokos reikmenys taip pat alliko pinigq funkciiq. .tai lnonetos. g 7 V s . persijoje.v . ' visaverdius pinigus..gyvuliai' yra bendros kilmes.siaurdsAr.Rusijos. Skirtingq prekiq virtimas pinigais nebuvo atsitiktinis. Azrjoje.pinigai" ir .vertes Zenklus. visaveriiq prnlgq pakaitalus. pavyzdliul lotynq kalbos Zodis. Sri Lankoie .. besiplediant prekiLlmainams..kir.paslaugas pinigai uZrnokamiveliau.rylitti rr t. Senovds graika'rs pinigus atstojo kirviai. Daugelisaugalininkystes produktqbuvo ne maziau tinkarni kaip pinigai. t atitai. centrineje Arnerikoje .pinigLlistorineraida apima kelis erapus. Bltent sia firnkcrjagrinclziprnos pinigines paskolos. Zemdirbia'rs. 1 9 9 0 .pecunia"_ plnlgus. visur pastebirnata pati tendencija:pinigais iapdauo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrinainio verslo prekes. Kai kuriose Vakarq Europos salyse naucloti rugiai.t. Kai Salyje didele infliacija.Todel daugelyjetautq Lodliai.rerikosrauru kaip pinigai placiai naudotikailiai. arnatininkams ukio apyvokosreikrnenysir t.arbaprekiniaipi'igai.g I JJ6 J*rl 6. visos rauros. p a v y z d L i u i . pinigus. Afrikoje ..Filipinulse .y. Pinigai . r n e c l 2 i o r o j a r n s i a i l i a i . uZ . o . turejo bendrq piniginl vienetq . Skotijoje. ISTORINEPINIGU NAIIA PinigLl vystyrnosi istorija yra tautq vystyrnosi atspindys.prekes.. kuriq . I5 rnokejirno priemoniqvisumosgalirnai5skirti.pinigai atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio issivystymo pakopoje.iai. p i n i g q f e ' o r n e n a .gr[dai.kuriq norninalioji realioji verte ir sutampa: r nevisaverdiuspinigus . raiyzaziui. Ypad pladiai daugelyje rautr4 kaip pinigai buvo paplirE pinigai" .

prJ{r. t. Jie 2. ir panaSiai. gali blti dalorni ir vel savo fiziniq savybiq sulydomi). palyginti su jq brangumu.ispeju). gyvLrliai.bet tuometpinigq surnapati . ir taip atsirado moneta. nuo (pavyzdZiui. Bet tai irgi buvo nepatikirna.y.tai nustatytos formos. pagrindinius reikalavimus : paplitr-rsios. 273 m.vielos. yra reti. kailiai. Ziedtl. Pinigq raidosistorijarodo. neypatingai vertq. . jie nepraranda (negenda. Metaliniqpinigq atsiradimas tai antrasis ypad artimi pirmajai pinigq r[Siai ir pasiZymita padia pinigq-prekirl teikiama nauda. Del daugelio fiziniq bei savybiqpinigais tapo taurieji metalai. buvo tiesiogiai nar"rdingi. 2) prekes-pinigaigalejo patenkinti tam tikrq poreiki.tenkinusios kabliukai.moneo" . kaip maZiautinkamosSiamtikslui prekds pamaZubuvo keidiamos tobulesnemis. Sioje Sventykloje buvo romdnq pinigq kalykla. . milteliq pavidalo. atsidekojantdeivei Junonai uZ ispejirnq padejusi romdnarns iSvengti pralaimejimo. brangieji akmenys. yra neZymios.. Moneta (coin) .rdoti pinigq raidosetapas. pastatyta Sventykla pavadinta Moneta (lot. Netrukus praddtakalti ant tq pinigq Zenklus.todel valstybds ant metalo liejiniq pradejo deti savo ZenklLrs. kol kaip pinigq medZiagapradeta rnetalas. nes reikejo nustatinetisvor[ ir prabq. nar. bet neZymiai didejanti. r metind gavybos apimtis paprastai yra stabiliai.. bet l) buvo pakankamai. Suteikta liejiniams forma.rodandiusprabq ir svor!.padideja"). todel ir nedideliosvorio turi didZiulEvertg.ir pirmiausiasidabras auksas: . cirkuliacijos liejinys. nes jq vert€ kinta priklausornai jq dydZio). kurioje pagarnintipinigai gavo monetospavadinim4. 2) turejo didelEir paslovi4perkarnqjE Jq cirkuliacijaturdjosavqtrukurnq: I ) ne visas prekes-pinigus buvo galirna srnulkinti (pavyzdZiui. gyvuliai 2) sunkLr. kad: tarpininkas. nepatogusaugotibei transportuoti atsivedaprieaugio. Jie buvo nepatogus. 203 . Pavadinimasyra susijEssu romdnq Sventykla.kuris yra valstybes [teisinta Pinigams gaminti naudoti ivairus metalai.du Siuo laikotarpiupinigai buvo prekes.. I ) tai buvo mainqpriemone. Prekiq-pinigqnaudabuvo ta. Metaliniai pinigai i5 pradZiq buvo metalo gabah4. svorio ir prabos priemoni. laikymo ir transportavimoi5laidos. . Monetos pavadinimas atsirado veliau negu pati moneta.

kad.t. Valstybe popieriniLrs pinigus pripaZlsta istatymine rnokejirno priemone.jq laikyrnasprivatierns asmenimsbuvo uZdraustas.1 kaip pinigus ir i5saugo return4 t.Mainq ir mok€jimopriemones galiqjiemssuteikia valstybd. deramaiapsaugoti nuo klastojimo.pr. Jie Kai kailiai pasidard nepatogLrs apyvartai. r (visi to patiesnominalopinigaituri b[ti vienodos vienaru5iai vertds).Jie griozdiSki.-rti stabil[s. UZjuos visuometgalimalsigyti prekiLl. pinnil kartE buvo iSleistipopieriLrje pinigai. r turi bfiti dalus.atpaZin0s.todel dideles monetq sumas sunku suskaidiuoti. Popieriniai pinigai iSreiSkiaLymiai didesnEnorninali4j4vertq. besiremianti dviejq tar-rriqjqmetalq (aukso ir sidabro) atsargomis. baltieji elniai buvo suginti i vienq valstybes o park4.ribodarna kiekl. nuo jq atpjautas gabalas Ii paZenklinant valstyb€s zenklais)buvo teisds! parl kaili Zenklas.privalomaismainuoseir grqZinant skolas.daug sveria. 4. Popieriniqpinigq prototipas 100 rn.pinigq sistema. ne paprasta paverdia jq o preke.y..devisi.). negu jq realioji verte. portatyvus(lengvi. Popieriaus panar-rdojirlo pinigq garnybojepin. l. r patvar[s (geroskokybdspopierius).2 2) Monetos bDna paprastai nedideles vertds. popieriniai . Popieriniai pinigai turi tr"rreti savybes: Sias r br. Popieriniai pinigai yra pinigai rodel. o JAV .y. Popieriniaipinigai. juos ekonomine.nedideli). kaip ir. i5skiriama rnonometalizrno bimetalizmopinigr4sistetna. 650 rn.Kr. ir Monontetalizmas(monornetalisrn/single standard) vieno iS tauriqjq metalq (pavyzdLiui. Valstybejuos deklaruoja jr. Veliau juos peremdpersija (1294n. Bimetalizmas (bimetallisrn/bimetal standard) .Per 50 metqmonetanelenka proc.pradiniosvorio. paties popieriausgamybos iSradirnas.Del iiq prieZasdiq buvo iSleisti metalopakaitai popieriniai pinigai. buvo daromiis baltqjq elniq odos. Europoje pimr4 karrq popieriniai pinigai isleisti Nyderlanduose XVI a. kurie metalai naudojarni monetq gamyboje.r-rurnas.Pagal tai. Kad eiliniai kinai negaletqpatys pasigaminti lokiq pinigq Zenklq. aukso) isigalejimas kaip valstybes pinigq sistemos standarto. 3. Kinrjoje naudotiodiniai pinigq Zenklai. pinigais. Monetosi5radimas buvo labai svarbushkio vystyrnosi lvykis. tadiau rnonetqcirkuliacija turi savrltrukurnq. patogus. nes brjorna jq padirbinejirno.XVII arnZiuje. sirnboliniaipinigai. priklauso Kinijai. todel jie yra nevisaverdiai. l) Dideli metaliniq pinigq cirkuliacijoska5rai.). 2. spausdinti Japonija (1337m.

.kurierns galirna iSraiyti dekius. rnedicinosporeikiams tenkinti. Bankopinigai. rySys auksu.tai lvairiq tipq indeliai bankuose (deposits).negrynieji. Jeigubanko jis indelisjus lgalinaapmokdtiuZ pirkinius.rti. kad bankai banknotus buvo isipareigojE kiekvienu momentu i5keisti i auks4. 1000 Lt.Tai iSlaisvino tauriuosius metalusnuo .pinigai iS esrnes yra tik pinigq Zenklai.piniginio darbo" ir igalino juos naudoti racionaliau: juvelyriniatns. palyginti su popieriniaispinigais: patogu siqsti paStu bei patikrinti i5rlokdtas surras.kai patstabakas buvo sanddliuose.turi nemaZaprivalumq. i auksrlpopieriniais Popieriniai pinigai sqlygojo bankopinigq epochos atsiradin.rdojama kaip cirkuliacijos priernon6.ri JAV VirdZinijos valstijos atvej[. pladiai nar.o cirkuliavo jo kvitai.tai inclelio savininko i5ra5ytasisakyn. 4. Prie5 PimrqjI pasaulini karq daugelio Saliq vyriaLrsybes erne reikalar. Tai kitaip v a t l i n u r r pii n i g a is i a u r q j a r a s n l e .Kodel? Todel. Tai panair. neparnesi. o ne iSra3omidekiai. pinigais laikornas s4skaitoslikutis banke. nebekeidiamais pinigais. atliekapinigq funkcijas. atidarantdeking. Stokhohne.taupom4jqar kitE s4skait4.r nebeturdjo prekernis auksu. r p lnd0lis (deposit) pinigai. patiketifinansiniam tarpininkui. ir Salies lstori5kai svarbi popieriniq pinigq rirSis. pavyzdiini. centriniaibankai spausdintq kad j p b a n k n o t u s e d i d c j u s i o r n s r i a u s y b i si S l a i d o r np a d e n g t i S i e b r n k n o t a i a u vy .. kad banknotusgalima iSkeistiI auks4. jr1 patikimasbudasapsisaugoti nlro vagysdiq. techniniarns.Jie turi perkarn4i4 gali4 todel. Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektroniniq pinigq era. per Sirntrnedius keitesi jq banknotr"l leidimo i apyvart4pagrindai. parodo i5laidas Pastarieji arba pinigq pervedimqir yra indelio arbajo dalies nuosavyb6s perdavirno priemon6. Be to.banknotai.indeliai . su koljie i5 auksokvitq virto visq prekiq bei pasiar-rgq kvitais.Svarbiausias skirtumas tarp banknotq ir popieriniq pinigq buvo tas. fstatymindlnis piliediaivisuotinaitai pripaZfsta. Banko pinigai .loje.Prancfizijoje. kai apie 200 metq kaip pinigai buvo naudojamastabakas. tai Sisindelis yra pinigai.ras bankLrii5duoti arba pervesti i kit4 sqskaitqtam tikr4 pinigq sr-unq deki pasiraSiusio i5 asmens einamosios silskaitos. Zinoma. 205 .Todel jie buvo lyg banko rlsiuose esandio aukso kvitai.4. banknotai paplinta visrune pasaulyje. Zrnonds visuomet buvo tikri. atskirq tabako pakrlnuosavybe keitesi.Austrijoje-Vengrr. XIX ir XX a. arbakreditiniaipinigai. Vietoj dekilt pladiai pradetos naudoti kreditines kortelds piastikines plokSteles magnetine su atmintimi. iekis (check) .Pirmieji banknotaibuvo iSleisti 166I m. Jeigujls banko sqskaitoje turite.todel po karo banknotaivirto ar paprasdiausiais. s jokio ry5io sr. kad juos deklaruoja priemonernis pinigais.vadinasi.kad uZ pirkiniusgalitemoketi dekiais. valstyb€savoautoritetu.kiek veliau .

kuri savininkasgali pasiin'rti tik pasibaigustam tikram terminui. taip pat ir aktyvq likvidumas. likvidurnolaipsnisyra maZesnis Jq negu pinigq siaurqjaprasrne.Kortele suteikia galimybg sudaryti grynq pinigq ir dekiniq indeliq suma.Tadiau pirkirno sanderisnebaigtas. monetos.ra r.agar.Ribq tarp pinigq ir kitq tipq finansiniq aktyvrl parodo analizuojarnojo turto galimybe atlikti pinigq funkcijas: mainrl. Siuolaikiniq pinigq vertingumqnulerniajq savybe buti mokejimo priemoneatsiskaitant prekesir paslaugas. Pirmosioskredito kortelesatsiradoJAV po Pirmojo pasaulinio karo.nernokant grynais inigais.tai taupornosios 5.rsybds vertybiniai popieriai. Kitaip jie dar vadinamipinigaispladiqja prasme.r2jas fiksuot4 metini mokesti. kol apmokarnakredito korteles sqskaita. u r i q Z y r n ij q n o r n i n a l a s . Netikri pinigai arba pr. komerciniq bankq ir taupymo istaigq skoliniai i i s i p a r e i g orjn a i .Pagrindinis jI pinigq kriterijusyra paprastumo laipsnis. jas leido stambiosnaftos kornpanijos.kad priri5tq . Bankai ir kompanijos. uZ pinigai . tai greidiau trumpalaikio kredito gavimo priernone. dekiai* patysneturi tos j v e r t d s . PaZeidEs sqlyg4 indelininkas praranda Siq visas pal[kanas arba jq dal[. naudojant sanderiams vykdyti.atsiskaitant prekesir paslaugas.. bet gali blti naudojami terminuoti indeliai ar taupomosios s4skaitos.Nuo 113iki ll2 Siossumosgalin. apskaitos vieneto ir taupyrno (vertes i5saugojirno)priernonds.Fordq" savininkusprie savo degaliniq. p Pasaulinepraktika rodo. 706 . Terminuotasindelis .Kredito korteld (credit card) . uZ ISskiriami pagrindiniai Sie popieriniq pinigq bruo2ai: Siuolaikiniq o tai valstybes. atidedanti pirkinio apmokejirnq.pavyzdLiui.tai banko ar prekybinds finnos vardinis piniginis dokumentas.rsiau sqskaitos.jarn pakanka dekiLl knygeles ar kredito kortelir.popieriniai. i5duodantyskreditines korteles.ro kliento kreditingurno.tai indelis.rs nebaitinaituri ne5iotisstor4 piniginE . Priklausornai nr. Siuolaikiniaipinigai . tenninuoti indeliai ir trurnpalaikiai vyriar. kad tai patogi pirkimo priemone.kuri suteikia Siuo atvejLr bankasar kita [staiga. Terminuoti indeliai ne tokie likvid0s kaip taupomosios seskaitos.ne pinigai.l.rti grynaisiaisbet kuriame automatiniame kasosaparate.vertybiniai popieriai ndra tiesiogind cirkuliacijos priemone. Tadiau kredito kortele . in. i u o l a i k i n i q i n i g q v e r t i n g u r n Eu l e r n i aq k p S n savyb€bhti mokejimo priemone.Taigi maZesne sanderius disponuojant turtingas Zrnogr. jie taip pat gali b[ti panaudoti bet kaip gryni pinigai arba pasibaigus terminui pervestiI einamqj4s4skait4. jam nustatoma maksimalikredito suma.iSdavusikredito kortelp. liudrjantis indelio savininko asrnenybp ir suteikiantis juteisE lsigyti maZrneninejeprekyboje prekes bei paslaugas.

Vadinasi.tai pinigq verte sumaZdja kartus. ir pinigq pasiDla sumaZdja. Kiekviena valiutaturdjo tvirt4 auksokurs4 kuriuoji buvo keidiama. PavyzdLiui. Laikydamasiauksostandarto. Nuo 1879rn. antrojepus€jepasaulyje buvo rnasiSkai pereinarna prie aukso standarto.jeigu visq prekiLl bei paslaugtlkainq lygis padvigubeja. Tadiauar.po Pinnojo pasauliniokaro Lenkijoje l4 000 markiq Anglijos rinkoje buvo vertinamos Silingq. Aukso standartasdisciplinuoja vyriausybE. Jeigu valstybd ar. yra 2. Banknotq kiekis buvo ribojamas aukso kiekiLr. Jeigu vyriausybe i5leidZiaper datrg grynq pinigq. t.6g. Tai reiSkia.rsitarimas. jq sElygojaprekiq ir paslaugqkiekis.pinigq kaina yra atvirkSdiai proporcinga pinigq kiekiui. Jq argumentai: I . kiek ji nori. 20'7 . Aukso standartas(gold bullion standard) auksupadengtr-1 pinigLlsistema. 29 galirna buvo gauti50 Silingq.Todel jis jI atpinga. r pinigtl vert6 nera susielasu fiksuotu taLrriqjq metalq kiekiu.tai pinigq ji gali i5spaLrsdinti daugiau. z . Tarp pinigq ir kainq lygio visuornet tam tikrassqrySis. tai kiekvieno piniginio vieneto verte krenta.I5augusauksopaklausai.bet pinigqpolitikajq destabilizuoja. infliacija susilpn€ja. valstyb€ atsako uZ piniginio vieneto vertes stabilizavimE (tam tiksluiji kontroliuoja pinigqpasifild. verle yra atvirkSdiaiproporcingakainq lygiui.o uZ tas padiasmarkes 20 kaip popieriq.rgrqZinti.'arus]. kad pareikaiavus Salies centrinis bankas privalejo nustatytakaina banknotLrs keisti i auks4 ir atvirkidiai.y. kuri uZ tuos pinigus galima nupirkti rinkoje. neleidZia jai pagaminti pinigq tiek. . iki 1934rn.Saliq sr. Ekonornistaiklasikai skatina aukso standartonaudojimq sr. ir atvirk5diai.rkso nuperka daugiau.palyginti su kitornis prek6rnis. Laikantis aukso standarto.Zmonds supirkineja. ?I svaras lygus453. XIX a. J.rkso daugiaLr kaina yra fiksuota. kuriojepinigai gali b[ti pakeistiauksu. kLrri valstybe turejo savo atsargose.y. PavyzdLiui. Salies vyriausybenustato: l . dauguma Saliq savovaliutas buvo susiejusios su auksu.jq perkarnoji galiasantykiniai pastovi. kol. Netruk<Io laisvamauksoeksportuiir importui.skoliniai isipareigojirnai sekrningai atlieka pinigq funkcijas tol.vyriaLrsybei iSleidus pinigq kainq lygis kils. pinigq yra t.sv6rus[ sr. leidZiantisnustatyti valiutr4 kurs4 laikanlis auksoekvivalento. ir du atvirk5diai. Rinkosekonornika stabili. Saliespiniginio vienetoauksoturini. . Palaiko grreLt4santykf tarp auksoatsargqir Salies vidauspinigq pasifilos. mokddarni pinigus.

j4 Zlugo.o maZiau vertingitoliaucirkuliuoskaip pinigai.. dar kart4 patvirtinps Gre5amo desni. monetarines sutartys buvo perZiurdtos Breton Vudo tarptautindje finansineje korrferencijoje.. 3. o kartu ir pinigLl pasilla. sutrukde DidZioji depresija ir Antrasis be pasauliniskaras. per metus. Pinigai .pasauliniamkarui. Sis standartas.y.ekonor. to uZteks bendrojo nacionalinio produkto apimties augirnui uZtikrinti optimaliai 3-5 proc.. 3. tai visi Zmonds pradedaj[ vertinti. Pinigq istorind raida rodo.Richard)at5aukb JAV doleriokonvertavimE auks4. pasiula. aukso gavybai aLlgant2 proc. argumentai: Jq Keinso Salininkai auksostandario yra nestabili. dZemo.nikos hipotezd.kuriq vertdrnainuose jq vartojarnosios vertds (t. 1944tn.Baigiantis Antrajarr. karui.[vykusioje 1944m.2 proc. Kadangipinigq pasiDla per metus). kad .kuriose buvo s[rio.susijusisu auksu. Bandyrnai nacionaliniqvaliutq konvertavirnq auksq ir 5i sisterna i atgaivinti buvo nedr4sDs. l5l9-1579) finansinioAnglijos karalienes . ir turi buti panaudotagalirnybe pinigtl L Rinkos ekonon-rika politikos priemondmis keisti pinigq pasi[l4 slopinant gamybos svyravimus.margarino ir cigarediq. to. N*eragarantijq. ElZbietos Thom. 2. pavadint4 j1 vieno i5 ankstyvLgq merkantilistqTomo Gre5amo(Gresl. Jei apyvartoje du pinigq tipai. kad ar-rkso Naujr-1 aukso telkiniq atradimasir darbo naSumokelimas aukso gavybos pramonejegali sukelti infliacijq. JAV. Greiamo ddsnis (Gresharn'slaw) i5 teigianti. RidardasNiksonas susitarimaspanaikintas 197I m. o Kaip visuotine mainr4priernonepradetanaudoti prastesnds gerosios suvartojamos pagal paskirt[ (sur[kornos). aLrgsldtai. liepos ndn. yra prieSininkai.tai ir pinigq pasifila augaldtai.kur ekonorniniairySiai buvo primityvrls.y. Ndra garantijq. dar-rgelis valstybiq at5auke Prasidejus Pirmajarnpasauliniarr. jei tarn t.rarn. i Siuolaikinernis sqlygomispinigLlatsiradimoistorija pakarlotaAntrojo pasauliniokaro belaisviq stovyklose.rrisbuvo konvertuojarnasi auks4.ir kainosbus stabilios.o jo pasifilaaugal6tai (. sufomrulavusiojo patardjovardu. tai vertingesni pinigai bus vartojarni pagal tiesioginq paskirtl. tikras daiktas konkrediomis sqlygornispradedamas naudoti kaip pinigai.tai tarn tikras socialinissusitarimas.per metus. bet iq perkamoji galia. kad svarbu ne pinigq fbnna. kai iAV prezidentas (Nikson.Kiekvienasbelaisvisperiodi5kai KryZiaus maisto siuntas. Lieluvoje tokia situacija buvo Zlungant 208 . gaudavoRaudonojo prekiq kiekis labai ribotas. Priimtas bendrasaukso kr. r[Sies cigaretes. kad. yra nors vienoda.blogipinigai" i5stun-ria . poreikiq tenkinimaspagal tiesioginqvartojirno paskirt!) skirtingos. Tai buvo nat[ralios evolir"rcijosrezultatas.paremtasJAV dolerir"r.gerus" apyvartos.

kuris b[tq gautas. nekilnojamuoju turtu. l. paprastosiornis akcijomis. kartu jie atlieka taupymo priemones vaidmeni.. Siuolaikineje pinigai naudojamiperkantprekes [kineje sistemoje bei paslaugas.rones funkcija.jei turinrtl pinigq sulna butq paversta finansiniu turtu (obligacijomis). obligacijomis. PrNrCrJ ! : . Sios dvi pinigq funkcijos ir atsakoi klausimq.kodel Zmones Jau pabr€Zdme. Pinigai dabar laikomi. 3 .nainais r. Tolimesneje analizeje paprastumo sumetimais abstrahuosirn€s nuo turto fonnq ivairoves ir nagrinesimetokias jo palukanq.rolat didina savo finansini turt4 ir atvirk5diai:i5leisdan.Trumpai aptarsime Siuosmotyvus. P i n i g qp a k l a u s a Visi ekonomikos sisternossubjektai. kuriq pagalba lgyjamas realusis kapitalas ([kineje veikloje naudojami pastatai. duodandias Dirbdami Zrnondsgauna pajamq. arba pinigLl atsargossudarornos tam.irengimai. todel nr. o gaunami r. J[ sudaro esantys apyvartoje pinigai tuo laikotarpiu lurirnos banko s4skaitos.3. kad Zmonds savo turq gali kaupti ivairionris fonnomis.planinio[kio sistemai ivedustalonusalkoholiui. Zaliavosir kitos ekonomindsgerybes. finansinisturas. Pinniausia apibudinsirne Pinigq rinkq apibudina ir pinigq paklausqi5nagrinesime pinigq laikyrnomotyvus. Ii:' f. vadinama alternatyviniais pinigq laikymo kaltais (alternative money holding).i ji maZina. obligacijos. paslaugLl turi tur6ti pinigq.filyJ.kai jq naudapadengia ka5tus.'ru. I RrNKA 6. Tai fondai..cukrui.y. ir paskolqobligacrjas.rZ parduotas prekes bei paslaugas.rs mainq prien.kai Sietalonaitapo ir mainu oriemone. banko sEskaitomis. Siuos Pinigq laikymo naud4sudaro:l) sanddriomotyvas. pagrindines fonnas:pinigus kaip mainq priemong.tai viena iS turto formq. duodandiu pal[kanq. t ( l paklausa pasi[la. 1 . Pinigai .ffiT1i. bei gamybosveiksniq rnainqprocese.Siuo atvejusvarbipinigq kaip bfitq i5leistiveliau. kad palankiai progai. garnybosrezultatas. dalyvaudami prekiq. t. pinigais.2) atsargq(apsidraudimo) motyvas ir 3) turto motyvas. 209 .o dabar naudojamoskitq prekiq kurios yra ankstesnes gamyboje).Kyla klausimas. nori tureti pinigq. 6 . Zmondslaiko pinigustik tuomet.pasitaikir.iiliJ Palukanq prieaugis.li'f ""Ji'"-::ffil.kaip Zmones paskirstyssavo turtq tarp pinigq ir obligacijq. neduodandiq palukanq.

Pinigq paklausa nominaliojiir realioji. tuomet visos pajamos ir i5laidos norninaliai padvigubes. -Mo . Realioji pinigq paklausaapskaidiuojama pagal SiqformulE: . kur[ Salies ukio subjektainori tureti pinigq forma.bendrasis kainq lygis. yra Nominalioji pinigq paklausa (Mp demand).money demand)_ tai turto kiekis.rs.P . P . mes neZinome.pinigai btrtq visi5kainereikalingi. pinigai yra nominalusii. Jei kainos padvigubeja.tai pinigq laikymas. Ar reikia laikyti pinigLrstarp pajamq gavimo ir kito pirkirno? Visas pajamas galima panaudoti nedelsiant. dia Z . Taigi pinigq naudojirnassudarantsanderiustaupo laikil.perkant pal[kanq duodandiusaktyvus jau vien todel. 5i Sand€rio motyvas (transaction motive) . ir Kitu laiku. kad juos perparduotumtuo metu. kai reikalingi pinigai. (6 l) Jeigu kainrqlygis padidejadu kartus.rs akirnirksn[. Pinigq paklausa (Mp . kol neZinorneprekes kainos.Tokiu atveju sudarantankstesnes apimties sanderir. nei laiko ir pastangq. tol. nominal money Realioji pinigq paklausa (L real money denand/liquidity) . realusispinigLg o 210 . Mp .kiek galirna nupirkti uZ 100 Lt. kadangi mokejimas ir iplaukos nesutampa(nera tiksliaisinchroniSki).norninaliojipinigq paklausa. pavyzdliui.grynq pinigLlpaklausa. Tokiu atveju pigiau ir paprasdiaulaikyti bent siek tiek pinigq. pardavusprekesbei paslaugas tuo padiu akimirksniu perkantnorimasvartoti prekesir paslaugas. Jeigu visi sanderiai butq tiksliai vienalaikiai. Tadiau maZq ipla'kq atveju gauna'ras pelnas nepadengia nei brokerio paslaugq apmokejimo (procentq).reikalingq tokios politikos igyvendinirnui.tai norninaliqjqpinigq paklausos kiekis. padalytasi3 kainq lygio. Tiksliau reikalingas laikyti pinigq kiekis priklauso nuo sudaromo sanddrio apimties. Stambios kompanijos kaip tik ir vykdo toki4 politik4.tuomet pajarnosbutq gaunamos. o ne realusiskintamasis. pajarnq ir i3laidq sinchroniSkumolaipsnio.Sanderir"rs sudarytibarteriniupagrindulaiko ir pastangq poZihriuyra brangialr. i5skyrr. tuomet norninalusis pinigq paklausos kiekis padvigubds. pinigq reikesdvigubai daugiaunei anksdiau. " .realiojipinigqpaklausa.o kitos sqlygosnepasikeidia.

o ilguoju . pramonesakcijos. realiLgq 1) bendrojo r. pavyzdliui. tadiauprekd gali briti jau duodandias puse kainosl Tai ir yra ir parduota. pinigq siaLrr4ja turto laikyno tikslas yra dideliq 3.y. auga ir sanderir-1 motyvas.racionalinio pinigq laikymo kiekis dides. Trumpuoju laikotarpiu flur.kitais . duoda auKtas pallkanas. Tarkirne. Kokia grynq pinigq atsargos laikymo nauda? Ji (nauda) yra tuo Didejant BNP.Klausimas. realizuojantys mainq galimybg.y'ra nuostolingi. nesjie apinirrir sqry5[ su BNP apimtimi.kanquZtikrinilras. pallrkanas dr.Jeigu parduotundtekelias palukanq obligacijas. susijgssr"r bendrqjqsanddriqpadidejimu 1. maZesnds negu Kiti aktyvai kur kas rnaiiau rizikingi. kurias galima uZjuos nupirkti. bet jam turirntl pinigLlnepakako. Sanderiomotyvu laikomq pinigq apirnti lernia.nori pinigq del jq perkanrosios kad Zrnon€s kiekis nepasikeis. kuo didesnesanddrio apimtisbei netikrumolaipsnis. atsargos Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionary motive)* tai i5ankslinis nusistatytnas laikyti pinigus tokierns poreikiarnspatenkinti. bet yra rizikingi: vienais melais duoda labai aukitas pal0kanas.Kai kurie aktyvai.Antratne skyriuje jau i5ai5kinta.y. PavyzdZiui.y. Netiketaiaptikotedidell pigtl nutardte pirkin[. nesikeistr4. produkto apimtiesdinamika. sudarymogalimybds.net ir turimo finansinio turlo iSleidimas. didesne. kad Zmones tiksliai Zino.. gyvenalne nepasttlvianrr-pasaulyje. visq sanderiq kad vertdvirSijaBNP (arbaBVP). tai jie nebeperka pinigqper slvaitE.kuriq tikslus pobudis dar neZinomas. kad jie yra pastov[s. Kita vertus.NeZinornybepadidina apsidraudirno butinurn4. tarpinitl prekiq sanderius.arba r. tadiaujq teikiamospajeunos pajamos. kitiems veiksniamsesantpastovielns.o kitam pasiseke televizoriq.kaip Zmondspaskirstof'uransrnes rizikingq aktyvq vidLrtines investicijas tarp saugiq ir rizikingq aktyvt5 jau nagrildtas prmoje ekonornikos 211 .nustverti" (apsidraudimo) motyvas laikyti pinigr-rs.Apibldinant sanddrir-1 1.notyv4turdti j0s isigijote didesnes pinigq. del prekiq bei paslaugq. tadiauZmones turetqmaZiau 2. bLrs 2) sinchroni5kumotarp rnokejimq ir pajamq gavirno laipsnis. galios. Tarkime. Suprantama.t.kai augsrealiojo BNP apirntis.gantumete trukstamqpinigq.0 laikomasiprielaidos. prasme(arba M I ) kieki.rodandiq obligacijq ir pasitenkinti rnaZugrynq pinigq kiekiu.todel BNP padidejirnas proc. kada gaus pajarnq ir kada mokds uZ prekes bei paslaugas.t.Tokiu atveju BNP ir sanderiqapimtis deki. stiprejair grynq pinigq atsargos Sanderio ir atsargos motyvai yra pagrindiniai veiksniai.t.ursinio palu.0procento.jei namq [kiai perka t4 dienq kai gauna i5 darbdavioatlyginirno vis4 savaitq.

bttini sand€riams atlikti.saugiq aktyvq forma. tai grynq pinigq laikymas nerizikuojant.tr. Ji nagrineja. AptarsirneSiuosdr. bet pinigq savininkai iSvengs absoliudios nesekmds blogais meiais. Vienas i5 jos kurejq arnerikietisDZeirnsas Tobinas l98 l m.pinigrl forma. Dabar tik pakarlosiureiSvad4:kadangi hnonds nemdgsta rizikuoti. stabilesnemis Turto laikyrnE ivairiornis formornis nagrindja portfelio teorija. kiek . kad pinigq paklaus4lernia i5vardytiejimoryvai. Sprendim4 kiek finansiniq aktyvq laikyti obligacijq. Teorija remiasi prielaida.. Sanderio pinigq paklausq lernia sanddrio ir atsargos ( a p sd r a u d i r n o ) o t y v a i . esandiorinkose. atsisakantauk5tq rizikingq pal[kanq ir stengiantissudaryti finansiniq investicijq porlfeli su maZesnd:mis. vidutini3kai toks finansiniq investicijq portfelis s4lygosZemesnes palukturas. Snic5ka kt..i .u. i m Sanddrio pinigq paklausa (Mor. Tadiau.tai grynq pinigrl pavertirnas pallkanasduodandiais nerizikingais finansiniais aktyvais.todeljie niekuornet nesudds kiauSinitl vien4kepsi.Svarbiausia ir raisykle. dis tai skirtumastarp Ml ir M3 maZeja. Sanderio pinigq paklausa priklauso nuo prekiq. Turto motyvas (assets motive) .obligacijas pinigus. Turto motyvas veikia tik platesniopoZi[rio i pinigus atve. ir 212 .bet nelinkgjornis rizikuoti.ir nuo jq kainq lygio. kai palukanq norma didele .teorijos kuso dalyjer. nulemia pal[kanq dydis. tai mali ir pinigq laikymo alternatyviniai ka5tai. Didejant ' V.money transactions dernand) tai pinigai.y. vadinamaKeinso pinigq teorija. l. Ir prie5ingai.kadangivis daugiaudekiniqs4skaitq pradeda duoti palukanas. Pinigq laikymo nauda s4lygoja pinigq paklaus4 kuri susideda iS dviejq sudedamqjqelernentrl sumos: l) sanderiopinigq paklausosir 2) pinigq kaip aktyvq paklausos.rretidaugiau likvidZiqaktyvtl(pinigq)neapsimoka. t.l9l 199. teigianti.P. todel zmones nords daugiau tureti aktyvLl pinigq forma. Analogiskai elgsisir i su pinigais: dalis jq bus laikoma rizikinglL o dalis . Mikoekonontika. kad Zmones siekia savo investicijoms kuo aukstesnio pelno. paslar-rgqbei garnybosveiksnir4 kiekio. nes stamb[s tern. apdovanotas Nobelio premija.rinuotiindeliai itraLrkiamii pusiau pinigq (arba M3) eielnenttl. reikia [vairiai investuoti (diversifikuoti) turirn4 turt4 tarp skirtingq aktyvq.r elementus.bet palhkanornis. Teorija. Pinigq paklausa kaip aktyvarns keidiasi atvirkidiai proporcingai pal[kanq nomtos dydZiui: kai paLlkanq nonla Zema. kaip rizikuoti nelinkgs investitoriusracionaliai isdestosavo finansinl turtr{ji padahja i akcijas.

padidejapinigq paklausa. dideja ir sanddriopinigq paklausa. sanderio pinigq paklausos kiekis dideja. MoarrpadOti. ir Tadiau i pinigq paklausa nepriklauso pal[kanqnonnoslygio (6.jarnnacionaliniam produktui. Sanddrio ir greidio:kuo priklausoir nuo pinigq apyvartos Be to. pinigq s4skaitonrs ir grynicnrs inigarns. pinigq paklausos kainq lygio sqrySis 6. Trediasis pinigq laikymo motyvas . Mplxy.1 pav.assets money dernand) . didejantkainq lygiui. pinigq paklausa jis rnaZesnis. pav.2 pav.2 paveiksle pavaizduota sancldrio pinigq paklausos kiekio priklausomybe nuo bendrojokainq lygio.1 paveiksle. Sanddrio pajamqsqry5is 6.y.Tai bendrosiorns parodyta 6. Padidejus bendra. persikeliai deSinq. p . tuo 2. t.turto sudarymo .pajarnomsbei kainoms.tai paklausa lvairios formos finansiniaurs aktyvarns: akcijoms. daugiaupinigq reikia sanderiqaptamavimui. nuo sanderio 0 pinigq paklausos pahlkanq ir nonnosbei nacionaliniq 6.sqlygoja pinigq kaip aktyvrl (arba taupymopriemones) paklaus4.).1. Pinigq kaip aktyvq paklausa (Morur . obligacijoms.

siekiant maksimizuoti pajamas?Svarbiausias veiksnys. obligacijqpahkanq noma. uZ koki4 isigyti obligacijtl.2) Ekonominiai sprendimai priklauso nuo to.). Del tokiq numatomqateitiesprocesq. kuri neduoda palukanr4..3 pav. tuomet gyventojq grynq pinigq dalis aktyvq struktliroje maZes. likusieji 600 Lt yra taupomi. pavyzdZiui. i5jq 400 Lt i5leidZiama yra netikdturntl. lr atvirk5diai. dabartiniu laikotarpiu obligacijq palfikanq non'na didele. tai tiketinas palfikanq normos surnaZdjimas kartu rei5kia obligacijrl rinkos kainq augimq ateityje. siekdamasgar. sprendZia. o tuo labiau . prakti5kaiyra tam tikras pinigrl rezervas.t. Kiekvienas individas.rtimaksimaliq pajamq iS savo aktyvri. Kadangi obligacrjq palhkanq norma atvirk5diaiproporcingajq rinkos kainai.y. turint tikslq veliaujas parduotiauk5tesne kaina.l popieriq rinkos neapibreZtumo s4lygomis individas rizikuoja. Vertybinir. Tolimesneje analizeje ne[vertinsime jq aktyvrpfonnos [vairovdsir nagrinesime Siaspagrindines formas:pinigus tik kaip mainr"lpriemonq. pinigq kaip aktyvq paklausarodo pinigq 214 .Jei obligacijq isigyjarnauZ 500 Lt.paskirstant santaupas[ [vairius aktyvus.ru'r= L(r) (6. kurios duoda ir palukanqir. priimdamas sprendirnus ir iS daugybes galimq variantq pasirinkdamas vienq jo vertinimais. prekdmsir (tai sanderio paslar-rgoms pinigq paklausa). PavyzdZiui. kokios jos bus po savaites. tai likgs 100Lt grynaisiais spekuliacine pinigq paklausa. Kuo gi vadovaujamasi. siekiantpelningaii5destyti santaupas. esant didelei obligacijq pal[kanq normai.nulemiantistokius yra ekonorninius sprendirnus. tai tikslingiaupiniguslaikyti grynqjrlforma. be to. obligacijas. siekiant greitai pasipelnyti.todel L(r) asimptotiSkai artejaprie rr. kokia bhtent fonna jie nori laikyti savo santaupas. Jeigu. yra netiesiogine mokejimqpriemone. o isigyti Calimi [vairhs taupyno varianlai.Ekonornikos sistemos subjektai gali laisvai rinktis. labiausiai tiketinq. kaip subjektas vertina obligacrjq pal[kanq nomos perspektyvqkitirnq ateityje. PaZymetina.dabar apsimoka pirkti obligacrjas. Visos visuomenes nariq pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcingaobligacijq palukanqnonnai (6. todel pinigq kaip aktyvq paklausayra obligacijq palukanr4 normosfunkcija: M t'. Apskritai.veikla. Niekas neZino. tai labiar-rsiai tiketina. bus Spekuliacija (speculation) . tikslinga obligacijas pirkti.metq. kuriuo Zmones nori apsidraustinuo rinkos konjunkturos pajarnos l000 Lt. koki4 jlt dali palikti grynaisiais. kad ji artimiausiu laikotarpiu pradds maZeti. kai obligacijq palukanq norma maZa. Vadinasi.po keleto rnetq. o Pinigq paklausa. bet kokiq vertybir"i pirkimas. kad pal[kanq nonna negali nukristi Zemiau tam tikros minimalios ra reik5mes.

Mp .tai bendras nominaliqjq pinigq kiekis. kuo didesndpallkanq norma. Pinigq kaip aktyvq paklausa Bendra pinigq paklalrsa MD nustatoma kaip Siq dviejq pinigq paklausos elementq .rodantipinigq kiekio priklausomybE nuo bendrojokainq lygio. Bendroji pinigq paklausos kreive. Mu"r \ \_ 6. (+)(-) Zenklai skliausteliuose po fonnule rodo atitinkamo veiksnio didejimo poveiki bendrajai pinigq paklausai.r). realiosios bendrojonacionalinioprodukto apimtiesir pallkanq normos. 0 M l 6.vertinimus. kur[ Zmondsnori tureti sanderiams sudaryti ir aktyvq forma.3 pav.\*Mr(o\. didejant palukanqnorulai.surna tiek absoliudiais skaidiais.tiek grafiSkai: Mo=Mo(.4 pav.). dideja ir pinigq laikymo altematyviniaika5tai. esant[vairiornspalfikanqnonnoms (Zr. Bendrojipinigq paklausa . afDa (6. Pinigq kaip ir obligacrjq rinkq s4veik6 atsiZvelgiant lar.4 pav. vadinamalikvidurno pirmenybeskreive.rkiamus i aktyvq paklaus4apibldina bendra taisykle.sanderio pinigq ir pinigq kaip aktyvq .3) Mo=f(. nes. tuo maziau Zmones stengsis tureti pinigq ir maLtaujq skolintis. 6.

todel kainq lygis yra proporcingas pinigq kiekiur: o_MxV (6. O . teigianti.analizuojanti pinigq rink4 yra kiekybinepinigq leorija. kiekybines pinigq teorijos tapatybe galioja. Z. uZrnoketq perkant prekes.KeinsopoZiuriu. nulemia Si vaclinamosios senosios.yr4 tik prekiq.pinigq kiekis apyvartoje.4) .5) jeigu pinigq kiekis padidettldu kartus.bendrojo produkto kiekis (realusis bendrasis prodLrktas).juoinvestuoli.kad bhtq iSlaikyta tapatybe. nes pinigq kiekis. greitisir realusis Monetaristai teigia. turi keistisir kita lygybespuse. sumoketas perkant prekes ir paslaugasper tam tikr4 laikq turi buti lygus pagamintq prekiq ir paslaLrgq pinigq vertei. palyginti nekintamus[prodiusir pinigus iSleidZia tam tikrais laiko tarpais. s o ne.nominalusisbendrasisnacionalinisproduktas. pinigq paklausa tiesiogiai yra proporcinga Vadinasi. pinigq paklaus6 nulemiantis M x V . MS MD dia (6. nusakol91l m. L Fi5erioivestatapatybe: SiosteorijosesrnE U:v : ?2. P .bendrasis kainq lygis. kad bendrasis kainq lygis yra proporcingas pinigq pasiulai. bendrajarn nacionaliniam produktui (Y) bei kainq lygiui (P) ir atvirk5diai proporcingapal[kanq nomrai (r). nes vartotojai turi.rlemia 2t6 .tai ir bendrasis PavyzdLlur.parodo pinigtl kieki. kainq lygis turetil padvigubeti.arba ankstyvosios.jis pinigLlpasi[14. bet ir pinigq ne rinkose.Likvidumo pirmenybd (liquidity preference) pirmenybe laikyti pinigus(grynuspiniguscirkuliacijoje plius indelius).{1.kLrrios laikosirnonetaristai. Alternatyvi teorija.nes Ms : Mp. Vadinasi.pinigq kiekio padidejimas nr. Kiekybin€ pinigq teorija (quantitativetheory of money) tai teorija. nacronalinis P * Q . Duotoji tapatybeparodopusiausr.pinigq apyvartos greitis.kad pinigq apyvartos bendrasis nacionalinisproduktastrumpuoju laikotarpiuyra pastovus. Pasikeitus vienarl tapatybes elementui vienojelygybes puseje.

kad laikui begant jis keidiasi. parodantis. to. kLrr[ galima lsigyti nacionalinisproduktas.esantis Z * piniginio vieneto apyvartosgreitis (vidutinis skaidius kartq. kuris savo nonrrq I procentu. P .rrie P x Qz P * Y. t. darbo na5umas. Q pakeitimas)'reiSkia.MarSalokoeficientas. Bet koks pinigq arba yra tiesiogiaisusrjEs prekiq bei paslaugqbendrosios su kiekio padidejimas paklausospadidejimu.y. pavyzdZtui. nacionalinis bendrasis P x Y . produktas. rinkoje arbarealusisbendrasis k .Sis infliacijos tempq ruoZtu padidina norninaliqj4palukanLl Fi5eriopoveikiu.kiek kartq kiekvienas piniginis vienetas finansiniuose sanderiuoseper metus pereina i5 rankq I rankas. tuomet kainr4lygi lemia pinigq kiekis M.visas prekiq ir paslaugqkiekis.nesM5 : Mp.Y * didina bendr4iq pasi[I4 skatinantysveiksniai. vadinamas ir nominaliosiospal[kanq normoss4rySis Pateiktoje tapatybeje ivertinti tik ivykdyti sanddriai. u g p . (6. kad Mar5alo koeficientas k:l/V. kiekybines pinigtl ir Jeigu palyginsitneankstyvosios Siuolaikines teorijos tapatybes.rodantisnominaliqiq pajamq dali. nes kr. -n. o bendrqjl nacionalini produktq . Siuolaikiniai monetaristaidaro iSvad4 kad jeigu V ir Y yra pastovhs letai kinta. prekiq ir Todel. tai gausime.nominalusis Siuo atveju tapatybetaip pat rodo pusiausvyr4ne tik prektq.kad pinigq apyvartos galutines Be neb[tinai vienodas.pinigq kiekis.i5vardytos rr. kainq lygis. ir pinigq srautai. kai k:l/V. kad ivertinami tik tokie sanderiai. prekiq atsargos pinigLltaupymas.taiiau ne[vertinamas naudojantis Siuolaikines kiekybines pinigq teorijos KembridZo (Alfredo priklausomybds i5reiSkiarnos formule: Sia MarSalo)variantu.bendrasis )'.jie teigia. o s u k u r i a a l u t i n e s r e k e sS i f o n n u l el e i d oK e r n b r i d Z e k o n o r n i s l a r n s s t a t y t i greitisyra prekesir paslaugas. M.Jei Siekintamieji dideja spardiaunegu hkio bendrosios pasi[lospajegumas tai del to padides bendrasis kainq lygis. dia M =kxPxY. s4lygoja infliacijos ternpq padidejimq I procentu. kuri4 [kio subjektailinkg laikyti grynq pinigq fortna. Pagal kiekybing pinigq teorijq pinigq kiekio padidejirno tempai I proc. vyks infliacija: )'.infliacijos lyg[.6) cirkuliacijoje. 217 . bet ir pinigq rinkose.

Taigi pinigq pasilla ir paklausa tiesiogiai nulemia pal0kanq normfu pavaizduotq6.todel gali atsvertipinigq kiekio pokydius. Zmogusgaunapajarnas x y : 400 Lt kartq per menesi P (per 4 savaites) ir tolygiai jas suvartoja (po 4 savaidiq p x y:0). lnvesticiniq lesq paklausq lemia [mones.kad pinigq apyvartos greitis yra nepastovus smarkiaikintantis.ir santaupqpasifil4s. ir Siq dviejq svarbiausiq ekonomikos mokyklq teiginiai vieni kitus daLnaiir papildo. kad pinigq kiekis Salyjeturi dideti 3-5 proc. vadinamosios monetaristq taisykles lstatyminl igyvendinimq t.1) Monetaristrl nuorrone. pinigq pasi[la .rties.bet ir nuo laikotarpiotarp pajamq gavirno ir i5leidimo.6 paveikslevaizduojaAB linija.5 oaveiksle.sanderiopinigq paklausapriklauso ne tik nuo kainq lygio. nes pinigq pasiulos pakeitimas tiesiogiai veikia norninalqj! bendrql nacionalini produkt4. nominaliqiq pajarnq. PavyzdLiui. Pagal 5i4 teorij4 pusiausvyros pallkanq norma nustatoma pagal investiciniq le5q paklausq. Santaupq pasiula priklauso nuo palukanq nonnos dydzio: kuo maZesnd pal[kanq nonra. rnetinis pinigq pasiulos padidejimo tempas turi atitikti optirnalius metinius realiojo bendrojo nacionalinio produkto padidejimo tempus. tuo maZiaupinigq imones nori skolintis.. tuo maZiaubus taupoma.I.ir atvirksiiai. ir pasisako si. arba I 12 x 4152:1126 metiniq pajamqdalis.y. Tarkirne. Tai reiskia.P= M kxY (6. Pusiausvyros pal[kanq norma monetaristiniame modelyje Neokeinsistai teigia priesingai . 218 . 6. kuris nulemia gamybos apin. pastoviutempu kiekvienaismetais. uZirntumoir bendrqiI kainq lyg1. Jie daro i5vadq kad ialyje b[tina stabilizuoti ne palukanq noffntu bet pinigq kiekio didejimo rempus.5 pav.tai vienintelis svarbus veiksnys. Kuo didesnepalukanq norina. Vidutine sanderio pinigq paklausa Siuo laikotarpiu per rndnesi ll2 x 400:200 Lt. Tokiq situacijq 6.

4 Japonijojeir Vokietijoje . Tai priklauso nuo pinigq sistemos ypatybiq 219 . t. Anglijoje ir Pranc[zijoje .t. arba l 12 x ll52:1 1104 Lt metiniq pajamqdalis. tai vidutind sanderiopinigq paklausaper savaitgyra l12 x 100:50 Lt. Lt.Jam apibfidinti kiekvienoje Salyje kieki naudojarnaSiek tiek skirtinga pinigq pasiulos elementq(agregatq)struktDra.S[ apibreZiamas galima apibreZtisiauriauarbapladiau.B'). Pinigq pasiula pinigq judejirnas. pinigqpaklausa. kartq per dvi savaites pinigtlpaklausall2 x200:100 po 200 Lt (linija A. arba ll2 x 2152:1152 PxY. kaip pinigq kiekis.money supply/stock).y. Kiekvienoje valstybeje vyksta nepertraukiarnas bei aplarnaujantis ivairius sanderius mok€jimus. pavyz<Liiui.2. Vadinasi. Lt 400 0 1 2 3 4 t.2.3. 2 Jeigu pajarnosi5rnokanros kartusdaZniau. JAV naudojarna pinigq elementai. SanderiopinigLlpaklausos gavimoir iSleidimo kiekvieneg savaitE tolygiai po 100 Lt (linija Jeigu pajarnosiSmokamos AzB:). kurl sudaro: l) pinigai apyvartoje ir 2) indeliai taupomosiose bei einamosiose s4skaitose. kokie aktyvai [traukiami i jq apibreZimq.tai fikyje vartojamq pinigq kiekis. kuo trumpesnislaiko intervalastarp pajamq iSmokejimo. sanddrio tuo maZesnd 6. Bendras apyvartoje esandirl pinigq kiekis priklauso nuo to. Pinigq kiekis (pasiiila) (Ms .3.y.savaites priklausomybd nuo laiko tarp pajamq 6.6 pav. tai vidutinesanddrio metiniqpajarntl dalis.

Pinigq elementq likvidumas malija nuo Ml iki L. Starnb[steminuoti indeliai. M3 .nes: M2 l) Ml dalis.arbapinigussiaurqja l.3.rrie vartojami kaip pinigq kiekio matas.Kornerciniuose bankr.Komerciniuosebankuoselaikomi dekiniai indeliai.neduodantys pahkanr4.1. Piniguspladiqja prasme M2 . Srnulkus tenninuotiindeliai.rr4ja prasrne).Kelionesdekiai.M3 .pusiar-r pinigaiarbanetikripinigai. pinigq pasiulos Smulkiauapibudinsirne elernentus. 2.5.rose laikomi dekiniaiindeliai. bet dabartiniulaikotarpiuakcentuojarna svarba.sudaro: l. Sanderio prasme. Pr"rsiau 3. 220 .M l . Vidausir uZsienio indelininkqindeliai. 1 . Valiuta arba visi popieriniai ir rnetaliniai (grynieji) pinigai.likvidus aktyvai. 2.* vienoje ar kitoje Salyje. kr.daZniausiai nuo skirtingq indeliq ru5ies svarbos pinigq pasilloje. duodantys pal[kanq.1.3.s a n d e r i o i n i g a i . 3) M3 .palygintisu bendruoju vidar"rs produktu.2.sudaro: 4.kLrrie bankelaikoni valiLrta.l. kokius aktyvusitraukti i atitinkamq pinigq elententq. 2. 3. 2.2. M I . M2 .rai jq apibreZirnoapirna ivairias likvidaus nuo turto grupes. Tar. 4. LikvidZiusaktyvus L . sugrupuoti i 4 elernentus: l) M I . 1. 1. 2) M2 . 3. ir JAV pinigq pasi[14 sudaro finansiniai aktyvai.sudaro: p 2 .pinigaipladi4ja prasme.sanderio pinigai (pinigaisiar.4. 4) L. 2. Klausimas.sudaro: 3.pusiaupinigai(netikripinigai). esantyscirkr-rliacijoje C (currency). JAV ir vrsalne pasaulyjeiki 9 de5imtmedio pabaigospagrindinisdirnesys buvo skiriarnas Ml.pasirodd esanti nestabiii.4.2. Pinigqrinkossavitarpio fondai.pinigai pladiqja prasme.pymoindeliai. Pinigqrinkosindeliai. ynr diskusinis galutinaineiSsprEstas. priklar"rson. 2) daugelis M2 elernentq praddta naudotikaip cirkuliacijos priemonds. Pinigq elementai(rnoneyaggregate) tai sLrdetiniai pinigtl rodikliai. pinigus arbanetikruspinigus. pinigus. 1.3.

Valstvbcs vcrwbiniai nooicrrar 4 . daugelyjerinkos ekonomikos valstybiqpinigq rinkoje praddtanaudoti keletasnaLrjqs4skaittl.0 :5.2. pinigq rinkoje atsiradimas Siq sqskaitq rodo.0 3393 52E9 4 l3 9 lt00 82.popieriai. 3 .pavyzdlziui'.L-likvidDsaktvvai 4. tadiau kurios forrnaliai yra taupornosios paltlkanq. (6.tai turto fbrmq naujoves.kaupiantsavo skolinamqjg fond4. NOW (Negotiable Order of Withdrawal) pervedarr-roji sEskaita tai dekind s4skaita. G r v n ip i n i r a i 1. ckiniaindcliai C : . Valstybes vertybiniai 4. P i n i [ u r i n k o si n d c l i a i 2 .automatinio pinigq pervcdirno sistenra.0 I 10.0 78 . 1 l c n t e l € P i n i g qp a s i [ l o ss t r u k t [ r a A V l 9 9 l l 2 3 l ( m l r d . 4 .l.0 r00. Taupomosios obligacijos. inddlininkas gali i5raSyti 2-3 dekius per rr. pinigq M2 elementai pinigq rinkos indeliaiir pinigq rinkossavitarpio fondai . 3 t5. 4. 2 .tinkamq sanderiuose.T a u n v r n oi n d c l i a i 2 . kurioms galirna iSra5yti dekinius reikalavirnus. Nuo 1980rn.1M3 .lesti pinigus einarniesierns atsiskaityrlarns i5 taupomosios s4skaitos. 6 . 69. S u r u l k l st c r n r i n u o t i n d c l i a i 2 . Suma u70 262 60ft 3393 870 I 003 I 102 69 149 4139 746 M1 100. J Pinigqpasiulos elenrentai L N ' l| .1 lentele).U S D ) .rs dekius. kad ivairios finansines institucijos konkurencineje kovoje del indelininkq siekia suvienodinti tarpusaviokonkurencines s4lygas. Nors Siems galima i5ra5yti indeliarr. nes jais negalimanaudotisneribotai.panaikinaniias skirtumustarp Ml ir M2. J .6 32. 4. o L M 3 p u s i a up i n i s a i l. naudojarna l a u p y r n or p a s k c l l t l s o c i a c i j o s e : i a 2. ATS (Autornatic Transfer Systern) .0 t00.Mt 2 .T a r " r p o m o s i o s l i s a c i i o s b Lvginamasissvoris. Kaip pavyzdipateiksime JAV pinigq pasifilos strukttr4 l99lrn.l M2 .r€nes[ arba negali i5ra5inetidekiq maZesneinegu 500 USD sr-rmai. t r r r r r h r cs : r i n u o t n d i ' l r a r S tr n ii 4.uZ kurios inddlius mokamos pal[kanos.9 M2 M3 L 100. Be to.6 29. \ .Jos sifilo iekines privilegijas.2.bet jie ndra itraukiami i pinigq element4 Ml.3.l 6. leidZianti laisvui per. M 2 n i n i u a in l r r c i r Ln r u s n r u : i l.3 2.0 18.proc. tuo tarpu rnokejirnaigrynais pinigais ar dekinerniss4skaitomis nera ribojami.2.o i n i s a i s i a u r a i a r a s m c : n I l .6 350 221 . s4skaitos duodzi ir l. naudojarna komerciniuose bankuose.5 10. . 1 .5P i n i u rn n k o ss : r v i u r m ilo r r d r r . Kokie tie ribojimai? PavyzdLiui.

- F C) c) C) *€ r s. G ct s. 'tr[l "t: N N o r tr: r N \ n € o r r d d o r d) @ o N r.i q c N € r -. Z d J .9E i'6 = o N a v'i 6 d r d d R r @ F: d q o N N c ' N = . r d Vl N N N r r N N 1 r r o J c) q Cd O tr J bJl ! d q c. r N r.l 6 dl -j t > .q) N o o 2 o 6 o a o o o o r a o & o o 5 a 1 N l (\. r N n @ r o r d N r N r r N .1 q @ 6 6 N N j r N $ 6 3 c_) ..aa r + s v.1 >Q 2?2 . X q { a = r '. r @_ r o .n r 6 N 6 r d N r 6 6 CJ '=.. € r r 6 6 n O @ N r @ . € cd I N s o A o r r r.! r N @" r r r n o N r r 6 r r c-. d q r o al .c.

P2 .banknotai ir monetos.pateiktafaktiSkapahlkanqnormos ir 6. arba pinigaiapyvartoje. pav. bankai stengiasi iSplesti paskolq ir indeliqapimtl.esantysuZ bankq sistemos ribq.jis dideja didejantpalDkanqnon-nai. n Lietuvoje dabartiniu laikotarpiu naudojamadviejq pinigq elementq sistema: Pl .banknotqir monetqkiekis.indeliaiiki pareikalavirno pinigai apyvartoje.ro Praktika rodo.7 pinigq kiekio apyvartoje priklausomybe. (%) 8 o 4 ) 0 100200 300 400 Ml (mlrd.Viena svarbiausiq pinigtl pasi[los charakteristikq yra atsiskaityrntl grynaisiais ir negrynaisiaissantykis. r. l5sivysdiusiose rinkos ekonornikos valstybeseatsiskaitymaigrynaisiaissudaro Zymiai maZesnilyginam4jl svorl n e g ua t s i s k a i l y m a ie g r y n a i s i a i s . Pinigai apyvartoje (currency in circulation) .nuo pinigq Pl sumos.nesjq veiklostikslasyra pelnornaksimizavimas. Kylant palukanq nonnai.2 Kaip rodo lentelds duomenys.Pl ir 1) ir 2) kvazipinigai. ISskiriama nominaliojiir realiojipinigq pasiUla. sudaro apie50 proc. Taigi realiojipinigq pasifila apskaidiuojama M pagalSiqformulE: 223 . 6.esantis gyventojus. USD) 6.7 pav. Pinigq elementq dinamikaLietuvojepateikiama lenteleje. Pinigq kiekio priklausomyb€ palukanqnormos nr. atsiskaitymaigrynais pinigais.norninal rtoney supply). kad pinigq masesM1 elastingurnas pal[kanq normal yra maZas. Nominalioji pinigq pasiiila (Ms . pas * real money supply/liquidity) Realioji pinigq pasiflla (M tai nominahojipinigq pasi[I4 padalytai5 bendrojokainq lygio. Pinigq kiekis apyvartojepriklauso nuo palhkanq normos dydZio.

nustatotarn tikr4 pinigq aktyvus. Pusiausvyrospaliikanq norma (rE . P .bendrasis kainq lygis. f6 f1 fe 0 6.3.rsvyros kaina yra 16. . 6. Zinodami realiqj4 pinigq pasi[lq bei paklaus4.).3..8 pav.nominaliojipinigqpasilla. Pusiausvyrapinigq rinkoje (6. pinigq rinkos pusiausvyros taip. Pusiausvyra pinigq rinkoje (money market equilibriurn) susidaro tuomet. kai realioji pinigq pasifila lygi realiajai pinigtl paklausai. sqlyg4uZra5ysirne (6. Tuomet pinigq pusiar.. CB.equilibrium interest rate). kornerciniqbankq pinigq Salies vykdydamaspinigq ernisij4bei reguliuodarnas Saliesekonominepolitika. Pinigqrinkospusiausvyra Ta5ke E susidaro pusiausvyrapinigq rinkoje.tai kaina.e) M.M.8) Pinigq kiekl valstybeje reguliuoja Salies centrinis bankas (CB). rerndamasis palfikanq pasillq kuri nepriklauso nuo obligacr. P P 114 . kuri rnokamauZ naudojim4sipinigais.8 pav.=#' dia M5 .yq nonnos(6. Realiosiospinigq pasillos bei paklausospusiausvyranulerniapinigtl rinkos pusiausvyros kainq.

: W": LD + BL. . Obligacijq savininkarnsapsimokajas parduoti. tai nacionaliniamproduktui ()') ir atvirkSdiai pusiausvyros pinigq rinkoje s4lygqgalin.l 0 ) dia I4l.tai realiosiospinigq (Mi1) obligacijq(Bp)suma. ir rinkoje susidarys obligacijq pasiulosperteklius.Tai sudarys realqji turtq.norimi tureti pinigai.kad pahikanLl nonra yra alternatyviniaipinigq laikymo kaStai.9a) t .Bo . . Bx .tada pinigrl rinkoje perteklindpinigq paklausa susidaro BC. 225 .. Realusis turtas (W. Jeigu pallkanq nonna kyla. Pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro.rrtq tarp nonmq obligacijq .realio.pinigq paklausos perteklius.Zinonre. BD. todel 5i lygtis pertvarkoma: 8 .M o .B o : L D .LD. Lo .kaip jie padalins savo tr._ realusisturtas. pahikanq nonla yra ZerniaupusiausvyrostaSko (r1<rg). Zmondspinigus perves! obligacijas.jq tiekejai turi rnokdti didesnes palukanas.BD ir norimq tureti pinigq .real wealth) .Kadangi realioji pinigLl paklausa tiesiogiai proporcinga bendrajam proporcingapallkanq normai (f. Norint. ( 6 . ObligacijLl palfikanq nornos sumaZdjimas rei5kia jq rinkos kainos didejirn4.r'r produktui koeficientas. dia Bu .i pinigq pasi[la.tuo pat tnetu esantperteklineipinigq paklausai.obligacijqpasi[losperteklius.norirnos turetiobligacijos. Judejirnas pusiar-rsvyros i5 b[senos i ta5k4B rei5kia. kai Paanalizuokirne situacij4 kai pinigq rinkoje pLr-siauSVyros cr nera.* Bt.10) lygybeskaire puseprivalo buti lygi de5inei. Nesvarbu. Kadangi (6.obligacijqpasi[la.kad pinigLllikvidumasdideja.kokie veiksniai s4lygotq5i pasiskirstymi5 tr-rri blti i5laikytatokia lygybe: Mr.pinigLt paklausosjautmrno bendrajam nacionaliniar. kad Zmondsdaugiaupirktq obligacrjq. Mo . pasiulos ir dia Namq fikiai turi nusprqsti.Mu. ZD . pal[kanqrorm& ]ra /6. h pinigq paklausos jautrumo pal[kanq nomrai kocficientas.a uZraiyti taip: -:KxI f trt i/f -n/r: D (6.Dalis Zmoniq vietoj pinigLl lsigis ir jq laikys obligacijas.

pinigLi pasilla ir paklausasusilygina. Esant palfikanq normai 16.rsiausvyros poslinkiai l. .Tai reiSkia. S i u o a t r e j u k L 226 .9 pav. Pinigrl rinkos pusiausvyrosta5kas.Todel obligacijq palfikanq norma sumaZ€s vdl iki ry. Pinigq rinka yra pusiausvira tuornet.9 paveiksleparodyta realiosios pirrigq p a k l a u s o s r e i v d sp o s l i n k i ui d e S i n qi. surnaZinti 2. Pinigq paklausos kitimas.Pusiausvyrasusidarysir obligacijqrinkoje. Vadinasi. Pusiausvyros palukanq nonna padideja rIUo /'x iki 17. keis savopadeti. Siuos 6.jt1 rinkos kaina taip pat padides. tai ir obligacijq pasiLilos Kadangi pinigq paklausos perteklius lygus nuliui. Todel obligacijq rinkos kaina kris. reikia padidinti palukanq norrntuo norint padidinti pinigq paklausoskieki.Auk5tesnispalfikanqnormos lygis sumaZina tiek perteklinqobligacijq pasiul4 tiek perteklinEpinigq paklausq. keidiantis pinigq pasillai arba paklausai. Jei Saliescentrinis bankas surnaZina pinigq pasihl4 o bendrasiskainq lygis yra pastovus. Paveiksletai pavaizduota realiosiospinigq pasiulos kreives poslinkiu i kairq. o pallkanr1 pah. Analogi5kai galima paanalizuoti situacij4 kai pal[kanq norma yra r2>rs.ikantl nonna dides iki pusiausvyros normos lygio 16.tai 6. kad pinigq likvidumas sumaZdjo.reikia pallkant1norrn4. PinigLl pasiOloskitimas. norint surnaZinti pinigq paklausos kiek1.tai sumaZds norninaliEjE realioji pinigq pasi[la.Apibfidinsime pasikeitimus paveiksle. PinigLl rinka vel gr[5 [ pusiausvyrosbusenq.5 p a d e t i e s 6 [ p a d e t IL 1 .kad A taSkepinigq pasi[la vrr5ija paklaus4 tai pertekline pinigq pasilla AK. Pinigrl rinkos pr. pertekliuslygus nuliui. Kai obligacijLlpaklausapadides ir taps pertekline.9 6. Realiojo bendrojonacionalinioprodukto augitras didina pinigq paklausq.kai obligacrjq tik r i n k a t a i pp u t y r a p u s i a u s v i r a . nes obligacijq palilkanq normos padidejimasir jq atitinkarnas rinkos kainos sumaZdjimas skatino santaupqsavininkusisigyti daugiau obligacijq. i padeti M1. Judejimas i5 pusiausvyrosbusenosi ta5k4 A rodo.

4.Kr.uZ kurio vidurarnZiais tolirn4 praeit[.Kr. Realiojo bendrojo nacionalinio produkto maZejimas.r. laikeme. tik pinigq kiekio prieaugl.Bankq istorija siekia sededavo stalas.atvirk5diai. BANKAI. palhkanq normoslygi. pr. realiojo bendrojo nacionalinio produkto augir. o greitis..tais laikais tai buvo saugiausiavieta saugoti. ir . Tadiaurealiojesituacijoje kuriuo laiko tnon-rentu bet jau ekonomikos sistemossLrbjektai tLrri tarn tikr4 pradinl pinigq kieki Mx. Pinnosios jas teike baZnydios... Taigi jau auksakaliai teikd priimtus saugoti pinigus iSraSydavo paslaugas.pana5iasI tas. kad prnigtl pinigq paklausa pinigq kaip aktyvtlpaklausa ir paklausos elementai sanderio . FUNKCIJOS IR RUSYS Terrninas .maZinsrealiqiq pinigq paklaus4 o kartu ir pusiausvyros paltkanq normq.pajarnos. pr. Gautieji aLrksokvitai buvo naudojami prekiq mainuose.).. kurie uZ kvitus.formuojasinuo nulio. esantbet kuriam paltkanq nonnos lygiui.:((:'{.kad pinigq.palukanqnonna veikia piniginio vienetoapyvartos kainos. i5laikydamas padides.S i a p r a s r n ea u k s a k a l i a ia t r a d o p i n i g t l bankrl sisterna. = .k[rimo" mechanizmAkuriuo grindZiarna Siuolaikine 22'7 . sidabrines rnonetas) laikyti pas auksakalius. realiosios palhkanq normos lygis rp padides iki r2. " M. Patikslint4pinigtl kreivds pobldZiui ar pusiausvyros pusiausvyros taip: sqlyg4uZra5ysirne rinkos M. Senovds Rornoje.bankas" yra kilEs i5 italq kalbos \odLio . padidinair pinigq paklausE pusiausvyros ir didindamas alternatyvius pinigq laikyrno ka5tus. l " " " r ' JP " (6. Kai kurios bankines operacijos buvo Zinomos senovds civilizacijose (2000m.rriitakos pinigq paklausos pinigq rinkoje esmei.Zmones pradejo tuo metu cirkuliavusiusrnetalinius brangenybems pinigus (auksines. Graikijoje (lV a.pinigLlpaklausos kiekis.pallkanas.. pinigus kitiems ZrnondrnsuZ tam tikrE mokesti .ras.Laikui begant auksakaliaipastebejo. Aukso kvittl naudojimasbuvo patogi (lengviau neSioti piniginejel) ir saugi (vagysiitl p p o Z i u r i u ) a t s i s k a i t y r n q r i e r n o n e . Sis patikslinimas netr. o kiti savo poreikiams tenkinti Zmondsatsiima tik dalf padetq sar-rgoti satrgoti Tod€l 5iepradejoskolintijierns patikettts lieka auksakalio saugykloje. kurias dabar teikia bankai.Pusiausvyros nepasikeitusi4 realiqjq pinigq pasifil4 Me.).banco" .tl P M. pttsiausvyros pinigq pasi[los padidejimas sumaZina Taigi realiosios jt1 palfikanq normq. Analizuodami pasikeitimuspinigq rinkoje. Tai maZina obligacijq patrauklumq ir skatina Zrnorres atsisakyti.: I l v P '.1r) 6. JIJ ATSIRADIMAS. Tai kelia obligacijq patrauklurn4 ir iSlaikoreali4j4pinigr4paklaus4 nepakitusrealiajaipinigq pasi0lai.. AtvirkSdiai.tai pinigq keitejai.

5. 228 .rs bankus. 2. turinti speciali4 valstybeslicencij4 kuri leidZiapriirnti pinigus ir suteikti paskolas. Municipaliniusbankus.kurl bankas iSreiSkia.kuriq istatinisbanko kapitalassukauptas iS atskirq dalininkq leSq. garnybiniq teikiantilgalaikl(5-25 metams) kredirq.kuriq akcijq dali turi narnLl ukiai.indelius ir iS ar . Vykdant [kinius sanderius. MiSriuosiusbankus* bankus. Konsultuoja jiems reikiarnq klientus.skarinri TVF priklaLrsandiLl Saliq jegq pletotg. Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos ir pldtros bankas yra tarpvalstybineJungtiniq Tautq Organizacijos (JTO) kredito institucija. 6. Centrin[bankE. Banko paskola . 4.miestqsavivaldos jie organqnuosavybE. firmos bei valstybd.kurios priklauso Tarptautiniamvaliutos fondui (TVF). 5. Bankas (bank) .suteikdarni ekonorninE finansinq bei inforrnacijel.ungiandias jiernstrumpalaikes sukauptq leSqteikiandius paskolas.vadinarnqjipimoseilesbank4. vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas. Kooperatiniusbankus . ir 15 sukauptqle5q bankai teikia kreditus ir daZnailampa pramondsfrnoniq akcininkais. PavyzdLtui. lkurta 1944m.Bankai gali perkeltipinigineslesasi tas veiklos sritis. Atlikdami Siasfunkcijas.apimandiussmulkauskredito draugijas. e i k qp a s k o l a s 2 u 2 s t a t y l up i n i g u s .tai komercinis pasitikejimas. l. Pagalveiklos pobudi bankai skirstornii: l.bankus. Valstybinius bankus . bankai veikia tam tikrus Dkio procesusrr net juos kontroliuoja. Tarptautinius bankr. Lombardrjoje . Akcinius bankus. bankai taryininkauja piniginiuose atsiskaitymuose mokejirnuose. savo nariq . 2. LeidZia apyvarlon pinigus. Bankai atliekaSias funkcijas: Telkia laikinai laisvas lesas santaupas.Pinnieji dabartiniq bankr4prototipai atsirado XII a.valstybes nuosavybq. kur jq truksta. Oficialus banko tikslas . Jos nariais gali bnti tik tos pasaulioSalys. i o sk r e c l i t i n eIs t a i g o s s pagal jLl atsiradimo geografinesvietovds pavadinimq ir Siandienvadrnatnos lombardais.n. ir 4.bankus.tai finansrq institucija. atstovaujandius tarpvalstybiniarns interesams.skolindamaspinigus nustatytarn laikotarpiui uZ tarn tikras palIkanas: 3.jie atlieka ernisijos ir kornercijosbankq funkcijas.. teikia miestoukio finansavimui ilgalaikius kreditus. Breton Vude (JAV).Pagalnuosavybes formasbankai skirstorr-ri l: l. I t u s S l S i a u r d s t a l r l a ) .riesto kaimo gyventojq . 3.

229 . esanti tarp kreditoriaus ir piniguspasiskolina besiskolilandiojo. palyginti su kitais bankais.2. Finansinis tarpininkas . ir 2. butent dekiniai indeliai.i5 savo veiklos gaunantys pelnrl.ro paskolqasociacijas. Zmondsnoriai jame laikys savo indelius. .komerciniaisbankais. KB.PavyzdZiui: naujame banke indelininkai gali gauti 5iek tiek didesnes palilkanas.tai aktyvrl ir pasyvq sqra5as tam tikru momentu. tiekejai.kreditines sqjungas. banko vadovybd Jei optimaliaipasirenka tai gausdidelespajamas.rkliu.y.pello maksimizavimo. Pelningiausiq kredito suteikimovariantqpaie5kos. Vadinasi. nes dalis bankq pasyvq.taupyn. nemokam4dekini aptarnavirn4 pana5iai. 2. ir . atidarantindelio s4skaitas. Komercinius bankus(KB). Finansinis tarpininkas savovardu. Butina itikinti Zmonesteikti jiems pinigus. b) finansiniai taryininkai rnainuose. Del Siq KB ir NFT veiklos bendrumq tolimesneje analizeje neatsiZvelgsime jq veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsirne i bendru vardu .hipotekos. (NFT): finansinius 3. tarpininkai mainuose tarp prekiq savininkq ir pinigq savininkq. l.tai institucija.tar. . Kornercinius universalius bankus. siekia visorns imonerns budingo tikslo . l. Komercinio banko balansin€ataskaita (commercial bank balance). tai jis tapspatrar. Siuolaikiniaibankai* tai finansiniaitarpininkai. bankas 6. tiesiogiai negamindami materialinir4verlybiq.lpindami [kio subjektus flnansiniais i5tekliais ir organizuodamijq srautus. ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKU SISTEMOJE Kornercinio banko (KB) veiklq apibfidinabanko balansindataskaita.o veliau juos skolinasavoskolininkams. Nebankinius tarpininkus . pladiai naudojami kaip mokejimo priemone ir yra pagrindine pinigq kiekio Salyjedalis. Banko pelno maksimizavirnoprocesE apima du etapai.2.rpomuosius. paskolq t. 2.5.t.y. ir Jei bankas turi kuriq nors privalumq.tai jis turi sudaryti palankesnessElygaspotencialiemsindelininkarns.inovacinius. o tik aprr. KB ir NFT yra: a) finansiniai tarpininkaitarp skolintojq ir besiskolinandiqjq. savoskolininkus. .KB. Kornercinius specializuotus bankus: investicinius. Kadangi pradedantis bankasturi konkuruoti su jau veikiandiaisbankais.

banko. 199112 3l (mlrd. visq tipq atidarytiems ind€liq Pasyvas . tai.0 6 l6 . 3l e n t e l e ) .tai banko isipareigojirnas banko akcininkamsbei paimtosbankq paskolos. 2 .kurie pateikiarni finr-rai. reikalavimus. d) nekilnojarnasis Banko pasyvas (bank liabiiities) .0 I Nuosavaskapitalas 2 Tcrminuoti indcliai 3 L C K r n l alrn o c l l a l 50.3 lentel€. 2) ne savininkr4 kai: bus pusiausviras. kad pagrindinEbanko aktyvo dal[ sudarojo Tai rodcl.+. skolintomis leSorns. kuri4 bankas kam nors skolingas.0 0.0 322.R c z c r v a ic c n t r i n i a m c bankc 1 . Vadinasi.0 l5 viso: t:24. tai tttrtas.vadinamusnuosavukapitalu.0 Lentelesduomenysrodo.0 832. B a n k n o t ai r m o n c t o s 1 .y.0 0.tai verte. savininkams.Ilanko balansind ataskaitapasiZymi viena svarbia savybe: aktyvai Bet kuris i yra pusiausvira bfisena.0 t224. pasyvams ( 6 . Jis yra lygus reikalavimams. a) gryni pinigai (kasos CB.tai skolos. Sutciktos askolos 3. 3 . banko turtasbei kita banko nuosavybd. jog jis operuojabeveik tik svetirnomis.y. bank4 patekqs dokumentaspriskiriamas aktyvams arba pasyvamspagal tai. Rczcrvai l .suteiktospaskolos. KB pasyvLp struktrirqgalima suskirstytil: l) banko savininkqreikalavimus.KB balansas Ak4tvas : Nuosavaskapilalas ({statinis kapilalas) + [sipareigojimai. kar"n iplauks pinigai: bankui ar jo klientui. kad paskolos.Banko balansind Aktyvas l. b) pinigq rezervai c) vertybiniai popieriai. Banko aktyvas (bank active/assets) priklausantisbankui. kaip verslo imones. visuornet visuometlygus pasyvams. Kiti aktvvai I5 viso: Pasyvas 70. l .0 0. Turimi vcrtybiniai popicria 4. 0 t04. o pasyvo .arba l€Sq panaudojimobr--rdas.K i t i p i n i g i n i a ir c z c r v a i p 2.vadinamus[sipareigojimais. Banko turtas: pinigai). USD) ataskaita 6. kuo bankas disponuoja.ypatybeta. t. [sipareigojimaiarba banko leSqSaltiniai.0 20.dekiniq ir terminuotq indeliq sqskaitos.Todel didZioji pasyvq dalis turi bfiti i5mokarnapagal 230 .0 50.t.

KB-l paruo5imas veiklai. Dali akcijq banko steigejai nusipirko patys. norindiq isteigti bankq leidim4 gavo. Sudaryta direktoriq valdyba pradeda organizuoti banko veiklq: ir lsigyjama pastatLt [rengimq. R rn=D.l (t[kst.ui.ktyvas Grvnipinicai 1 5v i s o : Pasyvas 400 400 Akciios I5 viso: 400 400 2 sand6ris. cla rn . pastataiigyjami uZ 350 tfikst.jis privalo tureti rezervq. Lt) . ir sudaromus sanderius iSreik5ime kiekybiSkai. nutarta gauti.rezervonorTna.tai banko aktyvas.pirm4 pareikalavim4. 231 . Gauta valiuta uZ akcijas . Tarkime. KB-l balansindataskaita Nr.l 2 ) Visa Siuolaikinebankq sistemaparemtadalinio rezervo principu. PanagrinesimeKB balanso kitim4 atliekant ivairias operacijas.indeliqsuma.rezervelaikomq ld5qsuma. I sand6ris. Rezervas (reserve) 1amtikra dalis banke laikornq le5r4 nuo visq indeliqsumos. i5leidus ir pardavusuZ 400 tukst Lt akcijq. Tarkirne.tai reikalavimai. D .A. Tarkime. viso deponr-roto kapitalo bankas paskolinti negali. PradinEpinigq sum4 reikaling4 komerciniam bankui (KB-1) steigti. Lt.kad bankelaikornadalisjame saugomqle5q. o .30 t[kst.kurio fonnavimui duotasleidimas ir kuris sukuriarnasi5leidus akcijas.Zvaigzdute2ymimi o pasikeitq banko balansoelementai. atsiradonuosavybe. Lt. kad grupe Zmoniq.kad kuriamasnaujaskornercinisbankas. Akcinis kapitalas.Banko nuosavokapitalok[rirnas. o nupirktos akcijos . dali pardave rinkoje. ( 6 . 1ai rei5kia. R . kuriuos gali pateikti bankui akcijLlsavininkai. vadinamasistatiniu kapitalu (authorizedcapitalstock). Sis sanderispakeiiia tik banko aktyvo strukt[r4: irengimai grynq pinigq banJ<e sumaZejo. Vadinasi.

Kts-l balansindataskaita 2 (tukst.Lt) Nr.
Aktyvas
Nuosawbc Grvni ninisai I5 viso:

PaSyvas 380 20 400
Akciios l5 viso:

400 400

3 sanddris.lndeliq pridrnimas. Pagrindines banko funkcijos - priimti piniginius indelius ir teikri kreditus. Tarkirne, jau veikiantis KB-l priima 100 tDkst.Lr ind€lininkq neterminuotusinddlius, t.y. indelius, kuriems galima israsyti dekinius reikalavimus. Bankas indeliq forma gauna grynus pinigr"rs, kurie yra banko aktyvai. tadiaujis kartu atidare ir dekiness4skaitas, kurios yra reikalavirnai KB-l aktyvui. KB-l balansine ataskaita Nr.3 (t[kst. Lt)
Aktyvas
Nuosavybc Grvni pinieai I5 viso:

Pasyvas 380 120 500
Akciios C c k i n i a ii n d c l i a i l5 viso:

400 t00 500

Nors Salyjebendrapinigq pasi[la nepasikeite, tadiaupinigq pasifilos struktfira pasikeitd: apyvartojesurnaZdjo100 tDkst.Lt grynq pinigq, o banko pinigq padaugejo 100tukst.Lt. 4 sand€ris. Rezervqsudaryrnas. KB, atidarydami indeliq salskaitas, tureti tam tikrus nustatytus_ turi privalomuosius- istatymqreglarnentuojamus pinigq rezervus(apie tai pladiau Zr. 7 skyriq). Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (rr.iu._ required reserve ratio) - komercinio banko incleliLldalis. pervestai privalomuosius rezervus. Tarkime, kad komercinis bankasrezervuslaiko viena fomra - kaip indel[ tik centriniamebanke. Privalomqiq rezervq norma r0 procentq, arba
f p r ; u . : 0 ,l .

Privalomieji rezervai apskaidiuojarni tam tikru nustatytu privalomu laikyti atsargose rezervqprocentunuo indelir-1 sumos,priimtos banke:

232

RPr,r,.: fpr;r.XD,

(6. 3) l

Rp,,,: 0,1 x 100 : I0 tulct. Lt. Visi banko kasosgryni pinigai yra laikomi fakti5kaisKB rezervars. Siuo atveju KB-1 kaip privalomas atsargas CB turi laikyti l0 tukst.Lt. Tadiau jeigu banko direktoriq valdyba numato gyventojq indeliq didejim4 tai tuomet vietoj minimalausprivalomo rezervo dar papildomai CB s n s s a u g o l l 0 t u k s t .L t . T o k i u a t v e j ub a n k a si S v e n g s e p a t o g u m q .u s i j u s i q u papildorntl rezervq pervedimu i CB rezervus kiekvienE kart4 kai Kts-l neterminuotqindeliq lsipareigojimaidides. 15tiesq I(B, Zinoma,nelaiko visq grynq pinigq CB. {vesdami Siame pavyzdyje tok[ supaprastinirn4 fakti5kq rezervq sumE, ateityje,nustatinedami iSvengiame banko aktyvq elen.renlq ,,gryni pinigai" ir ,,rezervai CB" sumavimo. pasikeis: bankobalansineataskaita SudariusKB-1 rezervus, Nr.4 (tukst.Lt) KB- I balansindataskaita Aktyvas
Grvni oiniulri Rczcrvai Nuosavvbc I5 viso:

Pasyvas 0 120 380 500
Cckiniai indtiliai Akciios l5 viso:

100 400 500

RF = Rp,i,.* Rpn,,.l

(6.14)

dia

Rp- faktiSki bankorezervail Rp",t.-pertekliniaibanko rezervai; i Rp,,,. privalorniej banko rezervai.

Pertekliniai K-B rezervai - tai dydis, kuriuo fakti5ki banko rezervat virSijaprivalomusjo rezervus. pagal (6.14) fonnulE nustatomiRp",., : ZinanI Rp ir Rp,1,,, RPrr,.=Ro-Rrr,r., Rp",t : I 20 tukst.Lt - 10 tukt. Lt : I 10 tukt. Lt . Si banko operacijaypad svarbi, nes suteikti paskolasbankasgali tik tuomet,jei jis turi pertekliniq rezervq.

233

Sukurtieji KB rezervai yra KB aktyvas, o CB Sie rezervai bus pasyvas,kadangi tai yra reikalavimas,kuri kita istaiga- KB-l - gali pateikti centriniam bankui. Kodel gi KB bfitina laikyti privalomErezerv4CB? Pirmiausiareikia pabreZti, kad jie neteikiaKB likvidumo garantijq. i5sipildytLl Jei bankininko ,,siaubo" sapnas ir neterminuotq indeliq savininkai vienil rytq visi kartr.r p n r e i k a l a u t g r q Z i n t iv i s u s [ s i p a r e i g o j i r n u s y n a i sp i n i g a i s . a i p r i v a l o r n i e j i q gr t rezervainebutq naudojami netiketq grynq pinigq pareikalavimarns vykdyti jie tik atlieka kontrolds vaidmeni ir gali padeti CB keisti KB kreditavimo galimybes. Tokiu bldu CB vykdorna pinigq politika gali uZtikrinti fikines veiklos stabilum4. Vadinasi,privalorniejirezervainetiesioginiu b[du - kaip KB kreditq kontroles priemone - stabilizuojaekonomikos vystymEsi ir taip atstovauja indelininkq interesams, nerabanko likvidumo Saltinis. bet Kitas rezervq vaidmensaspektas yra susijqssu dekiq apskaita,kuriq apibudinsimekitarnesand€ryje. 5 sand€ris.Bankui i5ra5omas dekis. Tarkime, kad vienas KB-l klientas perka firmoje ,,Mitsubishi",kuri4 aptarnatSa KB-2, automobili ir iSraSo jai 50 tlkst. Lt deki. Dabar paanalizuosirne kaip Sisdekis apskaitornas, inkasuojamas, kaip KB1) t.y. 2) l, atsiskaitymas dekiu, paveiks sanderyje dalyvaujandiq bankq balansq ataskaitas. Atsiskaityrruosedalyvaus 3 bankai: KB-1, KB-2 ir centrinis bankas.SI sancleri apibudinsimekaip tarpusavyje susrjusiprocesq susidedant[ i5 Siqetapq: a) pirkejas iteikia 50 t[kst. Lt dekl finnai ,,Mitsubishi", kur[ turi apmoketi j! KB-l Firma, gavusi dek[,perduoda j4 aptarnaujandiam KB-2, kuris dek[ deponuoja, ir f-rrmos ,,Mitsubishi" s4skaita, jos balansas padideja 50 tlkst. Lt; b) KB-2 turi pirkejo deki 50 tfikst.Lt. Tai teise disponuoli KB-l aktyvq dalimi. KB-2 Sia teisg igyvendina,perduodamas deki i CB, kur jis 5i inkasuojamas:KB-2 rezervai padidinami 50 tlkst. Lt, o KB-l rezervai 5 0 t D k s tL t s u m a Z i n a m i ; . c) CB inkasuotqdeki siundia I(B-1, kurl gavgsjis pirm4 kart4 suZino,kad vienas i5 jo klientq iSra5e t[kst. Lt deki. KB-l sumaZina 50 Sio kliento dekinEs4skait4 t|rkst.Lt. 50

234

eekiqapskaita (t[kst.Lt) CB
Pasyvas KB-l rezervai -50 KB-2 rezervai+50 c) inkasuotasdekis gr[Zta I Kts-l

\
K B - l b a l e n s i n a t a s k a i t( t n k s t . t ) e u L

b) KB-2siundia dekiCB
KB-2 balansineataskaita(tfikst. Lt)

iekinis indelis

R c z c r v a i- 5 0

| C e k i n i si n d i ' l i s - 5 0

a) pirkejas moka firmai ,,Mitsubishi" dekiu

+

Atskiro banko paZi[riu, pinigai yra i5imami arba iplaukia, bet visos poZifiriu, apmokantdeki, jokiq pinigq neprarandama. bankq sisternos Atlikus 5i sanderi,KB-l balansoataskaita atrodystaip: KB-l balansineataskaita 5 (thkst.Lt) Nr.
Aktyvas
Rezcrvai Nuosnvvbc l5 viso:

Pasyvas 10 380 450
Cckiniai indcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Ar KB-I, turedamas70 t[kst. Lt fakti5kus rezervus, gali skolinti pagal banko tuimus pertekliniusrezeryus: nustatoma x Rp,,,.:rp,,,, D = 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tfikst.Lt; : Rp",,.: Rr - Rp,u,. 70 tukst.Lt - 5 tukst.Lt : 65 tukst.Lt Vadinasi. KB-l cali skolinti65 tukst.Lt. 6 sand€ris.Bankasskolinapinigus. Paskolq teikimas yra antra svarbi banko atliekama funkcija. Dabar aptarsime, kaip atskiras KB gali kurti pinigus, teikdamas paskolas, kaip paskolq teikimas paveikia banko balansoataskaittu kaip pinigai maZeja,kai ir skolos grqZinamos. Tarkime, finna ,,Audejas" nutard didinti savo gamyb4 tadiau jos projektui reikia papildornofinansavimo- 50 tfikst. Lt. Tai patikirna finna, jos finansine padetis gera, ateities perspektyvosteigiamos. KB-l kaip tik turi

z3i

p c r l e k l i n i q e z e r v q t o d d l s u t e i k i a r e d i t 4 . a t o g u l n or s a L r g u r n o r n e t i n i u i s r . k P i su 'tai reiSkia, ,,Audejas" paskolq ima ne grynais pinigais, bet dekine s4skaita. kad KB-I, suteikdamas paskol4 padidina finnos einamqj4 s4skait4 50 tukst. Lt. KB-l tai rei5kia naujo aktyvrl elemento (skolinio isipareigojinro bankui), duodandiopallkanq atsiradim4.Firma ,,Audejas",pateikdamasavo skolinius lsipareigojimus,gauna teisE i5 savo dekines s4skaitospairnti papildornai 50 tfkst. Lt dekiu. Abi sanddrio puses patenkintos: KB-l tLrri ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus- dokumentus,kuriais remiantis finna nustatytu laiku sumokesskol4 ir pal[kanas, o firma turi padidejusiEdekinq sEskaitq. Siuo atveju KB-l sukuria pinigus, padidindamas firmos iekinE s4skaitil. Butent kredito pletimo bfidu komerciniai bankai sukuria didZia;q pinigq pasiulos,naudojamosfikineje veikloje, dal1.KB-1 balansindataskaita, suteikuspaskol4,susides Siqelernentq. i5 KB-1 balansineataskaita Nr.64. (tukst.Lt)
Aktvvas
Rczcrvai Paskola Nuosavybc l5 viso:

Pasvvas 70 50 380 500
C c k i n i a ii n d c l i a i Akciios I5 viso:

100 400 500

Komerciniarns paskolq bankarns suteikiant dekiu,5iesukuriapinigtrs. t.y. padidinapinigLlpasiul4 nes dekiniaiind€liai yra pinigq Ml sudedamoji dalis.Plediantis kreditui,sukuriama didZiojipinigq Ml dalis. Firma ,,Audejas", gavusipaskolq stengsis jq kuo greidiau panaudoti, tarkime, apmoketi statybos firmos paslaugas, atsiskaitydama dekiu. Si operacija bus analogi5ka5-am sanddriui.Finnos ,,Audejas" iSra5ytas dekis statybosfirmai pateksi jq aptarnaujant[ KB-2. KB-l balansine ataskaita Nr.68 (tukst.Lt)
Aktyvas
Rczcrvai Paskola Nuosawb6 I5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
Cekiniai ndcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Siuo atvejuKB-l Rp,;".: XD Rp,,u,.: rpy1,. : 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tukst.Lt, Rp",,.:Rr - Rp,,,,.: - 5 tukst. : 15 tukst. 20 Lt Lt

236

KB-l dar turi pertekliniq rezervq,todel gali dar skolinli l5 tUkst. Lt. KB-l poZiuriu,pinigai i5imami;KB-2 poZiuriu, iplauksi bank4 bet, visr.1 jie bankq sisternos poZifiriu,aprnokant deki, pinigtl visai neprarandarna. 7 sand€ris.Paskolos grEZinimas. Tarkime, firrna ,,Audejas"gr4Zinapairntq iS KB-l paskol4nustatytu laiku, i5raSydama t[kst. Lt deki i5 savo dekinessqskaitos 50 (supaprastinirno sumetimais neivertinsimepahkanq, mokamq uZ paskolq). Todel KB-l 50 Lt; lsiskolinimai pagal dekines s4skaitassumaZes tLrkst. fin-na ,,Audejas" atsisako 50 t[kst.Lt savo pretenzijqKB-l aktyvams.KB-1 savo ruoZtu sugrqZina ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus, t.y. bankas ir firr. a vel pasikeite reikalavimais.Firma iSpirko savo skolinius isipareigojirnus garantinir-rs ra5tus aprnoketi paskol4 atsisakiusisavo piniginiq reikalavimLl KB-l aktyvui. Pinigq pasilla sumaZeja tukst.Lt, nes tokia suma br-rvo 50 surnaZinta finnos dekine s4skaita. Visa tai parodyta KB-l balansindje ataskaitoje Nr.7. KB-l balansine ataskaita Nr.7 (tukst.Lt')
Aktyvas
Rczcrvai Paskola
Nuosavybc

Pasyvas 20
U r - k i n i a i n d c li a i Akciios l5 viso: U

400 400

I5 viso:

380 400

Ataskaita rodo, kad tiek dekiniai indeliai, tiek suteiktos paskolos lygus nuliui. Cekiniq indeliqsumaZejimas padidina KB-l turimusperteklinius rezervus, suteikiapagrindq tai teikti naujaspaskolas. Pinigq pasiulasumaZeja 50 trikst. Lt, nes sumaZdjo dekiniq indeiiq apirntis. 8 sanddris. Vyriausyb€svertybiniq popieriq supirkirnas. Kai KB i5 gyventojq superkavertybiniuspopierius,tai sanddrioesmd ta pati kaip ir teikiant kredit4 t.y. kuriami nauji pinigai. Tarkime, KB-l per dileri i5 gyventojq uZ 50 tlkst. Lr superka vertybinius popierius. KB-1 tsigyja pal[kanas duodandius aktyvus vertybinius popierius ir 50 tukst. Lt padidina dilerio deking s4skaitq.Tai parodyta KB-1 balansineje ataskaitoje Nr.8. Pinigq pasiDla, sr,rperkant verlybinius popierius, padideja, kaip ir suteikiant kreditus. Kai KB parduoda vertybinius popierius, tai pinigq pasi[la, atvirk5diai, maZeja. Vertybiniqpopieriqpardavimas pinigq kiekl veikia kaip ir paskolqgrqZinimas. Komerciniaibankai,vykdydamiivairiussand€rius, siekia suderinti prieStaravirnus du : 237

Nr.8 (tukst.Lt) ataskaita KB-l balansine Aktyvas
Rczcrvai Vcrtvbiniai nonicriai Nuosavybc l5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
L CKlnlal lnocllal

50
400 450

Akciios l5 viso:

l. Gauti pelnq todel skatina indeliq pletin-r4 teikia paskolas ir perka popierius; vertybinius likvidumas- tokie aktyvai, kaip gryni 2. Siekia saugumo,kuri garantuoja p i n i g a ii r p e r t e k l i n i arie z e r v a i . 6.6. KOMERCTNTU BANKU SISTEMA. PINIGq MULTIPLIKATORIUS

l5sivysdiusiqrinkos ekonornikosvaistybiq komerciniuosebankuose gryni pinigai sudaro tik 1/3 Ml pinigq pasifilos.Bankq sukurti dekiniai indeliai - svarbiausiaspinigq pasi[los elementas.Bankq sukurtq dekinrq pinigq apirntis priklauso nuo grynrt pinigq privalomqiq rezervq nonnos bankineje sisternoje.Todel, kaip matysime kitoje temoje, centrinis bankas privalomq;q rezervq pinigq kiekio kitirn4 cirkuliacijoje reguliuoja,keisdamas norm4. jtg plius turirnas ir esantys cirkuliacijoje, Banknotai monetos, kiekis bankineje sistemoje (komerciniq bankq pinigq rezervai ir jq operacijq balansai centriniame banke) yra vadinami pinigq pagrindu, arba didel€s perkamosios poweredrnoney). galios pinigais (H - monetarybase/high Koks yra rySystarp pinigq pasiuloselementoMl ir pinigq pagrindo H? Suprantama, kad l) gyventojaine visus pinigus laiko bankq s4skaitose, dal1pinigq laiko grynais; 2) kai kas i5 viso nenori laikyti pinigq banke,juos laiko ,,namqbankuose";3) nor4 pinigus laikyti grynq forma skatina Se5eline ekonomika; 4) sukurtq dekiniLlindeliq apirnt[ nulemia privalomqiq rezervq nonna, kuriq komerciniaibankai privalo laikyti centriniamebanke. M Vadinasi, kaip pavaizduota l0 paveiksle, I >H. 6. Kuo rp,;u.maZesne,tuo sukuriami dekiniai indeliai didesni. Bankq rezervai sukuria didesngpinigq sum4 t.y. dekinius indelius, negu jie patys palyginti su pinigq yra. Tiksliau - koks yra Ml pinigq pasiulos pasikeitimas, pagrindu,nurodo pinigq rnultipiikatorius.

238

,?-------+E--;i
,,' Cryni pinigri -fiankq rezenai ' Pasf\a enrolutJ 1

+

H

-'

"/ /
i

r urynt DtnlfJl

r

Cekiniaiindeliai

6.10 pav. Pinigqkiekio ir pinigq pagrindosqry5rs Pinigq multiplikatorius (m1a1 rnoney rnr"rltiplier) parodo pinigq masesMl pokyti, pinigLlpagrinduipasikeitus vienu vienetLl. LMI mint= 611 ( 6 .i 5 )

Pinigq multiplikatorius didesnis 1, todel cirkuliuojantipinigq yra uZ surnayra didesnenegu pinigq pagrindas. Pladiauapibudinsime bankq sistemos skolinimo,arbadekinirlindeliq kurirno, galimybes.Laikysimestokiq prielaidq: L Visi komerciniai bankai atsargoselaiko tik privalornuosius rezervus; pertekliniq rezervqndra,nesvisi jie paskolinami; 2. Visus perteklinir.rs rezervuskornercinisbankaspaskolinavienam sLrbjektr.ri, kuris veliau iSraSo dek[ visai gautospaskolos sumai,ir SisdekispatenkaI kitq bank4. Tai reiSkia, kad visai skolos sumai i5ra5yt4ieki reikalauja apmok€ti kitas kornercinisbankas. : 3. Privalomqjqrezervqnorrna l0 proc.,arbarpr;u. 0,1. yra Siomissqlygomis, pilietis,,X" idejo i KB- l 100 Lt. Kaip tai tarkirne, paveiks visr4 KB sistemosskolinirno galimybes,jei laikysirnesaukSdiau nurodytqtrijLl prielaidq? Pinniausia pasikeis KB-l balansind ataskaila, nes: a) 100Lt indelispinigq pasi[los nepakeite, pakeiteMl pinigq strukttrr4. tik : Jei rp,;u. 0,1, vadinasi, privalorniejirezervaibLrsl0 Lt, o pertekliniai90 Lr; b) maksimaliaiKB-l gali paskolinti90 Lt, tiek pat padidejadekiniil indeliq suma; c) pilietis ,,2", gavqs 90 Lt paskolq gali juos r5leisti, iSraSydamas deki pardr-rotuvdje paskolos visai sumai.Parduotuve dekija aptamaujandiarn lteiks KB-2. KB- I , aprnokddamas ceki,praranda dekiniindel[bei rezervus.

239

(t[kst. L0 KB-l balansindataskaita
Aktyvas
*Rczcrvai *Paskola + 1 0 0( a ) -90 (c) +90 (b) t C c k i n i a ii n d c l i a i

Pasyvas
+ 1 0 0( a )

+90(b
-90(c

Papildomasindelis atitinkamaipakeisir KB-2 balansoataskaitq (t[kst. Lt) KB-2 balansineataskaita
Aktyvas
+Rczcrvai * Paskola

Pasyvas +90
-81 * C c k i n i a ii n d c l i a i

+81

r90 +81 -El

: rp,ir. 0,1i

X AD Rprir.:t'p71,'. : 0,1 x90 : 9 Lt'

Paskolq teikirno procesaskartojasi kituose KB sistemosbankuose, nes gautos dekinds paskolos,mokant dekiu, patenka vis i kit4 bank4. Visas bankq sistemq apimantis pinigq kurirr-roprocesas, kurio KB-l ir KB-2 buvo pateiktosatskirai,sura5omos 6.4 lentelq. ataskaitos balansines i pinigq pasi[losdidinimas(Lt) vykdomas 6.4 lentel6.KB sistemos Komercinis trankas
KB-I KB.2 KB.3 KI]-4 KB.5

Papildomas Privalomqiq rezervrl 1inddlis suma (Ad)
I 00,00 90,00 8l,00 72,90 65.61

Pinigqkiekis, Pertekliniq kuri kiekvienas rezerv!l KB gali skolinti suma (AD} (Rp.ru.) {R,,-..) 90,00 90,00 10,00 8l,00 81,00 9,00 12,90 72,90 8,10 7 to 65,61 65,61 59.05 59,05 6,56

v lso

ocslmllcs

' . . ' .
6st ,32
65.1 3 7 34.8 100.00

pirmqjqKB

s86.1 9
l 3 l3 . 8 900.00

I 586, 9

I5 viso likusiq KB l5 viso KB sistcmoic:

318,68 1000.00

.lr3.8l 900,00

240

Taigi pinigq kiekis, i bankinEsistem4papildornaiine5us 100Lt, padides Salyje1000Lt, suklms naujus900 Lt dekinius indelius. Pateiktamepavyzdyje KB sistemagaunapapildomq rezervq ir teikia paskolas, kuria pinigus.GalimauZraSyti, t.y. kad: 1 0 0 , 0Z / + 9 0 , 0 0 r + 8 1 , 0 0 t + 7 2 , 9 0 t + 6 5 , 6 1 t + . . . = 0 I L L L I o ,o r2 ro tS ,o,' l l - l 0 0 l r x l l + - + l - l + l a l r . . . r l - l l = t O Ot x - = L I 'r "0 \ t 0 // \ l' " / i \10/ O -" r_ll i I _ l0 , l o 0L t " + = 1 0 0 r x t 0 = 1 0 0 0r . L I l0 Vadinasi, pinigq pasiulos. didinimo procesas vyksta pagal geometrinds progresijos forrnulg", todel pinigq multiplikatorius pagal SiEformr,rlg: apskaidiuojamas
mMl=-. f Prir'

I

( 6 .l 6 )

Vadinasi, pinigq rnultiplikatorius, tai rnaksirnalus naujq pinigq kiekis, kur[ gali sukurti vienasperteklinirlrezervqvienetas. . M a k s i m a l u s a u j q p i n i g q p r i e a u g i sk u r i g a l i s u k u r t i K B s i s t e n r a . n pinigq mr.rltiplikatoriq padauginus pertekliniq rezervq: apskaidir.rojamas, i5 L D = mr r x R p " , , . dia

(6.r1)

/D - pinigq kiekis, kuri gali paskolinti bankq sistema,arba n a u j a is u k u r t p i n i g a i . i

M[sq pavyzdyje maksirnalq naujai sukurtq pinigLl prieaugl galirna nustatytitaip:

*r,:*,
L D : n rr r ,

-L-:ro;
R p " , , . =0 x 9 0 L t - 9 0 0 L t . 1

a

pro os |: G c o r n e t r i n e s g r e s i jf o n n u l e + o + a 2 + o 3 + . . . + o ' =

,r!;

(1-a)- tai privalornqjq Siuoatvelu rezervq roflld rp,,u.. 241

pagal 6.l8 fonnulg: nustatomas Bendraspinigq kiekio pasikeitirnas LMt = nr*rx Ld; z L M , = 1 9 * 1 0 0 =1 0 0 0 r arba LMr:6,1* 6P ' ( 6 .l 8 )

( 6 l.e )

iia A d -paprldomas piniginis indelis, lneStas KB sistem4. i Pateiktarne pavyzdyje Siuo budu nustatydarni pinigq kiekio pasikeitim4 gautume: LMt= 100+900=1000Ir. Pinigq multiplikatoriaus reik5md sumaZdtq, jeigu dal1 gautos paskolos banko klientas laikytq grynais pinigais. Tuomet pinigq multiplikatorius apskaidiuojarnas taip: (N+l)
ll7 rtt =

(6.20)

(N + rpr;r,.)

dia

ly' - grynq pinigq norma cirkuliacijoje apskaidiuo.larna procentaisnuo bendrosindeliq sumosbankuose. PavyzdZiui, jei privalomr4iqrezervq rorrn& rp,1u.:0,1, gyventojai nori o tureti grynaisiais20 proc. turimq indeliq slrmos bankuose, iki tai pinigq multiplikatoriusnuo l0 surnaZes 4: (0.2 l) - 1.2 + -" , t M l-= ( o J _ o , D = * = , .

jeigu bankas rezervuose Pinigq multiplikatorius taip pat surnaZdtq, laikytq didesniusrezervusnegu privalomoji rezervqronlta rp.;u.. jei Tarkirne, rp,1u.: laiko rp :0,2, tai 0,1, o KB fakti5kairezervuose Siuoatvejupinigq rnultiplikatorius l0 sumaZes 5: nuo iki
I

mMl

n?

Vadinasi, jei paZeistakuri nors i5 klausimo pradZioje priimtq prielaidq (bankas rezervuoselaikys didesng pinigq sumq negu privalomoji pinigr"rs tuornetpinigq rezeryo norma, kas nors pasiskolinEs laikys narnuose), rlultiplikatoriaus poveikis pinigq pasirllaibus rnaZesnis.

141

Pinigq multiplikatorius gali veikti ne tik pinigq kiekio didinimo,bet ir maZinimo linkme, pavyzdliu| atsiemus100 Lt indeli, bankq sistemapinigq pasi[I4 esantpinigq multiplikatoriui10,surnaZins 1000Lt: -LM = mr = - 1 0 0 0Z t . r tx (-Ld): l0x (-100) Taigi visa bankq sistemagali skolinti Zymiai daugiau negu turi pertekliniq rezervq.Taip yra todel, kad rezervusprarandaatskirasbankas,bet visa bankq sistema. ir4nepraranda PagrindinOs s4vokos r . r . r . r . r . o visuotinisvertesekvivalentas pinigq funkcijos barterindekonornika monometalizmas bimetalizmas dekis kredito kortel6 aukso standartas pinigq rinka pinigq paklausa alternatyviniaipinigq laikyrno ka5tai . pinigq laikyrno motyvai . nominaliojipinigq paklausa . realioji pinigq paklausa o sanddriopinigq paklausa . pinigq kaip aktyvq paklausa o likvidumo pinnenybe . r r . . . r o . . . . . . . . r pinigq kiekis (pasi[la) p i n i g t lp a s i I l o se l e r n e n t a i pinigaisiaurqja prasme pinigai pladiqiaprasme pusiaupinigai(netikripinigai) likvidusaktyvai pusiausvyra pinigtl rinkoje pusiausvyros pal[kanq nom.ra bankas komercinio bankobalansas banko aktyvas bankopasyvas rezervas komerciniq bankqsisterna pinigqmr.rltiplikatorius pinigq pagrindas(dideles perkamosios galiospinigai) grynq pinigrl nonna cirkuliacijoje

Kartojimo klausimai l. Kas tai yra pinigai? 2. Ar infliacija gali paveikti pinigq sugebejirntlatlikti pagrindinesjt1 funkcijas? 3. Kokie trukumai bfidingi pinigarns - prekerns? Kokiais privalumais pasiZyrni: popieriniaipinigai ir b) bankopinigai,palyginti su pinigaisa) prekemis? 4. Kodel uZ popierinius pinigus galirna lsigyti brangiausiqmaterialiniq vertybiq, pavyzdLiui,narn6 autornobili?

L+)

Kas yra pinigq pasiulair kokie pagrindiniai elementai (iSsivysiiusiose pasaulio valstybese.Tarkime.b) sutrunpejEslaikotaryis tarp pinigq [plaukq.lq su Zmonitlnoru laikyti pinigusgrynais? 10. pinigq pasitrlanesikeis? 14. jos 6.ApibudinkiteatskiroKB skolinimogalimybes. c) kreditiniLlkorteliq naudoj irno pletimasis? 12. Kodel Zmon6snori laikyti pinigus grynais? 9. Kaip pinigLl paklaus4sand€riqaptarnavintui pusiausvyros ir palukanq nonrlq pinigq rinkoje paveiks: a) padidejgs nominalusis bendrasis nacionalinisproduktas.Kaip.Tarkime.Kaip nustatoma pusiausvyros palukanq nonnapinigq rinkoje? ll.Kokios visosbankqsistemos skolinimogalirnybes? . r 13.5. Kaip tai paveiks Sio banko balansE tolimesnio ir skolinimogalimybes? 16.Kokie pagrindinrai bendriveiklosbruoZaibudingikomerciniarns bankams ir taupymo institucijoms? 15. Pagriskiteteigin[. kad pinigLlatradirnas yra vienas didZiausiqZrnonijos lairnejirnq.Ar Siuo jei atveju pinigq rinkoje susidarys pusiausvyra. kad pinigq rinkoje yra pinigq paklausosperteklius. 17. padidejusipusiausvyros pal[kanq nonna paveiks g a m y b o s p i r n t [ u Z i m t u r n iq k a i n a s ' ] a . jlsq nuor. Kas yra pinigq paklausair kokie pagrindiniaijos elementai? Kaip jie susr. LietLrvoj e)'? 7.none. Kas nulemiapinigq vertE? 8. KB klientas skol4 gr4Zinadekiu.

bet yra naudingos.nes tik prieSingu atveju galetqsutrikti pinigq rinkos funkcionavimas.Musq laikais CB paprastaituri iSskirlinEteisgleisti pinigus.specialivyriausybine ar kvazivyriausybine institucijafinansqsistemoje. JAV CB .Taip pat p n a g r i n e j a r n an o n e l a r i n C o l i t i k a . aptariamaCB nepriklausomybes problema. Skirtingose Salysefunkcionuoja skirtingi CB.. pagrindines veiklos funkcrjosyra Sios: . DidZiojoje Britanrjoje .Federalind rezervq sistema (FRS). CB.atliekant daugel[ sanderiqtarp individualiq bankq ir CB.1. Lietuvoje . CBNTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA Siole temoje analizuojarnas centrinio banko (CB) vaidrnuo. reguliuojanti mlinq priernones. CB. turindiq iSimting teisp ernituoti (iSleisti)pinigus. tai jis neturi pinigq leidimo teisds(Panamos Liberijos CB neturi tokios teises.SaliesCB. Sios sqskailos ir naudingos tuo. kad CB gali i5duoti komerciniams grynus pinigus.Saliespinigq ir bankr4sisternq valdymas. r p problemos. kuriose parduodarni p skirtingq aliq inigai.bankqtevas".Bundesbankas. rnonetarindsir fiskalines politikos efektyvumasir jq derinirnas. CB. atliekanttam tikras paslaugasindividualiems komerciniams bankams.suteikiarna vienarnbankui. Vokietijoje . Emisijos bankas (bank of issue). Japonijoje . Antra. rnonetarinds 7. Sios s4skaitosneduodapalfikanq. s4skaitos bankams l+) .7.p r i e r n o n d s .j o s [ g y v e n d i n i r n o r i n c i p a i . jo pagrindinds funkcijos.Siose ir dvejose Salyse atsiskaitorna JAV doleriais)..kaip taisykle. CB yra . JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Beveik visosepasaulio yra valstybese.kad jos cenlralizacijair kontrold yra b[tina.Be to. o jeigu ir yra. pavyzdZiui. CB aptarnauja bankq sistemos dalyvius. Bankines sisternos raidos praktika parod6. CB pagrindinefunkcija . CB pagrindinis tikslas . politikos trumpalaikioir ilgalaikio reguliavimomechanizmas.bankqbankas". didelese maZose.Japonijos bankas. . lndividual[s bankai turi indelius CB. S Pirma.. r CB kontroliuoja pinigq pasi[lq .pinigtl leidirnas(emisija).Lietuvos bankas. CB veikia uZsienio valiulq keitimo rinkas. ir Centrinis bankas (Centralbank) .emisijosteise. atliekant iekirl kliringo paslaugas kt. PavyzdLiui.Anglijos bankas. Tadiau kai kuriose Salyse CB ndra.jeigu jiernsjq reikia. atliekantis pinigq emisijosfunkcrjq.

tai keitimo sistema nustatomarinkos jegomis. 5i funkcija lemia jq monetaring politikq. Jeigu valiutq keitimo sisternosfiksuotos.centriniamebanke yra kaip bankq rezervq inddliai. kadangi galima daryti itak4 palfikanq normai. Kaip bankq bankas. kuri4 vykdo centrinisbankas. (clearing) Kliringas centralizuota atsiskaityrnq negrynaisiais tarp kornerciniq bankq sistema. ir Daugeliui Saliq. Sioje rinkoje Saliesvaliuta parduodama kaina.vadinama valiutq keitimo mechanizmu.JAV Federalinerezervq sisterna i5gelbejo finansing sistem4 1987m.Jeigu valiutq keitimo ribq nera. Nd viena Salis nebeturi metalo standarto. kad tai kainuoja. Aprupinant likvidZiais aktyvais.CB yra isipareigojqspirkti ir pardLrotivaliutq leistinq svyravimq ruoZe. Jeigu jis fiksuojarnasruoZe. pinigq kainq leme aukso arba sidabro kaina. Tai viena svarbiausiq CB funkcijq del dviejq pagrindiniqprieZasdiq: l) CB nustatyta palfikant1norma Sioms paskoloms veikia rinkos pallkanq nonnd 2) finansiniq kriziq rnetu CB yra paskutinis.ypad maZq ir su fiksuota valiutq keitimo sistema. valiutq keitimo normai. kad galetq iSlyginti finansiniq le5q judejimq. CB gali teikti paskolasindividualiemsbankams. skolintojas.trediameskyrelyje). tai veikia ir valiutq keitimo rink4. Perkant ar parduodantuZsienio valiut4 CB gali veikti rinkos valir-rtq keitimo sistem4. spaliol7 d. Tredia. CB reikalauja pirkti ir parduoti valiutq nustatytu santykiu. CB iiords funkcijos darosi suddtingesn6s svarbesnes. CB taip pat turi isipareigojimqi5or€ssubjektarns. Ketvirta. kaip buvo Europos pinigq sisternoje.Valiutq keitirno sisternosgali b[ti fiksuotos siauru svyravimo ruoZu. pagrista savitarpio mokejimo reikalavirnq ir isipareigojrrnq uZskaitymu. Didejant finansq rinkos ir ekonornikos globalizacijai. PavyzdLiui.sprendZiant sr. infliacrjai ir verslo ciklui.jos gali bfiti nustatornos visi5kai laisvai rinkos legomis. kur[ numato vyriausybd arba tarpusavio susitarimai. kuriq svarbiausiayra vertybiniq popieritl pirkimas ir pardavimas (apie tai . Tadiau nevalia uZmir5ti. DidesnesSalysturi daugiaulaisvesir galimybiq manevruoti. Laikantis metalo standarto.rdetingus ekonominius ir finansinius k l a u s i r n uv i r S [ n i ql y g r n e n i u . todel pinigq pasi[la dabar yra kontroliuojama daugybe kitq priemoniq. i5reik5ta kitos Salies valiuta. arba kraStutinis. Yra du pagrindiniai pinigq pasi0los kontroliavimo rnetodai. CB gali stabilizuoti finansing sistem4krizesmetu. nes CB nemokaoal0kanu. Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negr-rreikalaujama.Valiutq keitimo rinkos yra labai svarbios. s 246 . CB veikloje labai svarbi pinigq pasi[los kontrold.

l9l3 m. priimtame Federaliniq rezervq sistemos istatyne numatytajos strukt[ra: o Federaliniqrezervqbankai. kiekvienas valstijq bankas leido ! apyvarl4 banknotus. tvirtina Senatas. Direktoriq taryba atstovaujabankq. l9l3 m. netiesiogiai veikia rink4 per Federalin[ Atviros rinkos komitet4 kuris vadovaujaatviros rinkos operacijomsir konsultuojasisu priZi[retojq taryba. kaip FRS perka Siasobligacryas atviroje rinkoje i5 namq [kit1.7.kad JAV FRS darys itakq ekonomikai. Norint geriau suprastiCB veikl4 iSanalizuosime kuriq SaliqCB. Valdandiqjq taryba daro itak4 monetarineipolitikai veikdama pinigq pasiulq per atviros rinkos operacijas. r FederalinisAtviros rinkos komitetas. 12 nariq Atviros rinkos komitetas duoda nurodymus rinkos pinigq kiekis. Sie bankai itraukti i monetaringpolitikq tiesiogiai ir netiesiogiai: Federaliniai rezeruq bankai nustato diskonto nonnE jie komerciniarls bankamsir nustatokiek jie gali skolinti.atvirosrinkos" tenninas vartojarnas ta prasme. kai JAV iki l9l3 m. Numatyta. tai kitq Saliq trumpalaikiai [sipareigojimai. 12 Federaliniq rezervq bankq JAV atstovauja l2-ai sridiq. Numatyta. Valdandiqjqtarybq skiria JAV prezidentas. JAV sukurtaFRS. verslo ir visuomendsinteresams.jos valiutos rezervai. kad prezidentas negali daryti itakos tarybai. bet ne tiesiai i5 iZdo (. reguliuodama kontroliuodama kreditavimq sieke sudaryti sqlygas stabiliam ekonomikos augimui. CB IVAIRIOSE SALYSE IRJU NEPRIKLAUSOMYBES PROBLEMOS CB numato dideles perkamosios galios pinigq pasi[I4 t.tai JAV iZdo vertybiniai popieriai. todelj! ir analizuosime. kuri.y. elementq SvarbiausiFRS valdomi aktyvai . operacijoms. tadiau skiriasi ataskaitos turinys.Valiutos rezervai ne tik 24'7 . kuriomis reguliuojamas Aptarsime FRS JAV balansinE ataskait4 t.Jau 6-ame skyriuje buvo aptarti KB balansinds pagrindiniai elementai. bankq sistemabuvo decentralizuota. jos strukt0rinius elementus:aktyvE ir pasyvq. kad CB perka visiems prieinamoje rinkoje.buvo labai silpna pinigq pasiulos pinigq pasifilEir kontrold. kuri funkcionuoja 14 metti. taip pat komerciniq bankq rezervus. dividendus uZ akcijas. r Valdandiqjqtaryba. grynq pinigq kiekl rinkoje. saugomus CB. skolinimo diskonto norrnE ir reikalavimus rezervams.derinant interesus tarp bankininkq ir verslo. KiekvienasSisbankasvalstybinis-privatus. valstijq ir regionq vyriausybds ir privataus sektoriaus.Kita pagrindineFRS aktyvq grupe .2.kadangijq esrneanalogi5ka. akcininkai gaunane didesniuskaip 6 proc.. o ne privadiq sanddriqpagrindu).y. Trediame skyrelyje detaliai i5analizuosime.

1973m. kaip IBM ar GeneralMotors. siekianl bet i stabilizuoti doleriokursa.1 lentel6. kas to pareikalaudavo. bet veikia kaip komercinisbankas..JAV FRS balansine ataskaita 1990m. FRS neteikia paskolq tokioms firmoms. grieltai laikytasi pinigq konvertavimo i auks4 fiksuotu kursu taisykles.y.kuo'ret JAV nutraukepinigq pasiDlosrySi su auksu.rs instifutams(KIl) JAV iZdo vcrtybiniai popicriai Kiti aktyvai lS viso: ll 058 32 633 190 252 103 31 589 32i 5i3 Pasyvas Fcdcraliniorczcrvq banko banknotai 267 605 Finansinirlinstitutq(KB) tczcrvai (indcliai) 38 658 JAV iZdo indcliai 8 960 Kiti pasyvai 7 504 I 5 v i s op a s y v q 322727 Nuosavaskapitalas 4 846 1 5v i s o : 327 513 FRS teikia paskolasprivatiems finansiniamsinstitutams (bankarns.kad FRS turejo dideles perkamosiosgalios pinigus keisti I auks4 visiems. tadiautokie apribojirnai bldingi ne visoms salims. ypai zemesLikyje. esandiomsprioritetinruose Saliessektoriuose. bet FRS aukso atsargqpadidejirnasar sumazejimasnedaug veikia pinigq pasiIlospokydius.cB i5 tikro [sipareigojakonvertuoti nacionalingvaliutq uZsienio i fiksuotu kr.ypatingierns" bankamsir reglarncntuoja vciklq.kurie vertinami ne rinkos kaina. Esant dabartineisistemaindra automatiskos galimybeskeisli pinigus i ar-rksQ. esantispas Zmones.Tadiau esant svyruojantiemsvaliuttl kursami. Kiloje balanso pasyvo puseje svarbiausiadalis yra FRS banknotq kiekis. gruodis(mh. uZ uncii4 I. KartkardiaisFRS superkair parduodaauksEaiviroje rinkoje. auksokaina.rrsu.Tai ir leme pinigq pagrindqkaip FRS pasyve dar ir ta prasrne. o po 42 dol. Pladiau Sis klausirnas jq anal izuojarnas sklriuje. Daugelio besivystandiq ialiq cB suteikia paskolas tiesiogiai privadioms firmoms. tokiq isipareigojimqnera. I FRS aktyvus ieina auksorezervai. FRS suteikia paskolas.svarbDs vertine iSraiSka.3 ' 248 . kredito ir taupyrno asociacijoms) per vadinamEli diskonto langar.Siosesiruacijose ne tik vadovauja cB pinigq politikai. ir atliekant intervencijas valiutq rinkas. Siomis sqlygomis dideles perkamosiosgalios pinigai rampa fsipareigojimais. tiip lav. Skolinirnas per cliskonto lang4 greidiau privilegija nei taisykle. USD) Aktyvas Auksorczcrvai Valiutos rczcrvai Paskolosfi nansinian. 7. Galiojant popieriniq pinigq ir fiksuotq variutq keitimo kursq sistemai.Kodel tai yra FRS isipareigojimas? Esant aukso standartui. 7.

rs popierir.FRS yra JAV iZdo indeliq s4skaita. atskaitingasLR Seimui.ir Anglijoje jos iSduodarnos finansiniustarpininkus. CBP) Skyriur Lcidybos Aktyvas Vyriausybcsvcrtybiniai popicriai 3.iSleistus vyriausyb€s komercinemsf-rmoms ar vietinei vyriausybei. taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei 249 . USD. Bankq skyrius veikia kaip bankininkas komerciniams bankams ar vyriausybei.Kiti FRS isipareigojimai apima priirnamq finansiniq institutq saugomusindelius.3 Pasyvas Pinigaicirkuliacijojc 12.0 1 1 2.8 V i s u o m c n c sn d c l i a i i Bankq indcliai Rczcrvaiir kitos saskaitos Banku skyriauspasyvai I Sv i s o : 0.tai per paskolos. kaip Anglijos bankas. yra vienas koordinuojama.2 lentele).y. Avansai .1 1. kuris nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei.rs. Aktyvai yra vyriausybes vertybiniai popieriai ir avansai.kaip rnineta.Del susiklosdiusiq Anglijoje CI3 yra Zinornas jis istoriniq prieZasdiq padalytasI Pinigq leidybos skyriq ir Bankq skyriq. kuriq kiekvienasturi atskirEbalans4(7. Kiti aktyvai apirna fizinl kapitalq (pastatusir irengimus rr pan. vadovaujasiLR Konstitucija ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybes vykdornosiosvaldZios lstaigoms. USD. Jos parodytos kaip Pinigq leidybos skyriaus aktyvai.Nors banko balansas I esminisskirtumas. esant vertei)4846 mh.4 Bankq Banku skvriaus aktvvai 2.4 Anglijos bankas 1 5v i s o : 14. tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinese finansinese institucijose.dali indeliq komerciniaibankai turi CB pagal Paprastai aktyvq suma turi blti istatyrn4.4 l.Anglijos bankobalansas 198605 0l (mln. Prakti5kai Pinigq leidybos skyriaus ir Bankq skyriaus veikla yra pana5us komerciniq bankq.5 Avansai 0.8 nooicriai Vyriausybcsvcrtybiniai Popicriai 0.327 573 mln. filialus.Leidimo skyrius atsakingas uZ pinigq banknotq i5leidimq.+.Sisbankasnegalibankrutuoti.6 Kiti vcrtvbiniai 8. 7. LB atstovaujaLietuvos valstybei uZsienio valstybiq CB. Siekiant. t.6 Kiti aktyvai 1. kuriuos iSleidZiaprivadios finnos ar vietine valdLta.8 Lietuvos RespublikojeCB yra Lietuvosbankas(LB). kitas istaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti.LB turi teisE steigti skyrius.2 lentel6. kad pinigai patektq i cirkuliacijq Pinigq leidybos skyrius parduoda finansinius vertybinius popierius (obligacijasar akcijas). nuosavam kapitalui(grynajai lygi pasyvqsurnai.vadinamus Diskonto namais.) ir vertybinir.

LR 2. 14. ataskaitqir atskaitomybes tvark4. organizuoja p i n i g r lg a n r y b 4r t . 10. Nustato bankq ir kitq Lietuvos banko licencijuotq kredito [staigq apskaitos. lstatyrnq nustatytatvarka veikia kaip paskutinislikvidumo Saltinis bankqsistemoje. tarptar. | 2.priirna teisesaktus ir pan. LB turi iSskirtinE teisE leistipinigr"rs Siuotikslu: ir .y. : i o istatyrnonumatytatvarka iSleidZia apyvartE iSimai5 jos pinigus. l5leidZiai apyvart4ir iSimai5 apyvartos pinigus. valdybq 9 metams skiria PrezidentasLB pirmininko teikimu. nustatoLR pinigq nominalus. I5duoda ir at5aukialicencijas LR ir uZsieniobankamsbei kitorns kredito istaigomsir priZitiri jq veiklq. Organizuoja LR Vyriausybes i5leidZiamq verrybiniq popieriq pardavim4 i5pirkirn4bei paiukanq uZ jas i5mokejim4ir veikia kaip valstybes vertybiniqpopieriqregistratorius. pajamos. SudaroLR mokejirnqbalansq. tarpjq ir kliringini[ tvarkq.tt. LB atliekaSias pagrindines funkcijas: l. Nustato bankq ir kitq ukio subjektqvidaus ir uZsienioatsiskaitymq. Gali aptarnautiLR valdZiosir valdymo institucijq s4skaitas. Saugobei valdo valstybes uZsienio valiutos. Konsr"rltuoja LR Vyriausybg pinigq rinkos. ir i LB pagrindinistikslas. Pirmininkq skiria 5 metams Seimas Prezidentoteikimu. 6. Kontroliuoja uZsieniovaliutosreZimolaikyrn4si. 8.rtiniq kreditq ir atsiskaitymLl politikos tobulinimu. Or ganizuoja bankines infonnac ij o s sistem4. litq formuojamasiS LR valstybesle5q. LB vadovaujabanko valdyba. bankq ir kitq kredito istaigqrizikq ribojandiusnonnatyvus. t . atnaujinant j4 kas treji rnerai treddaliu. ir 5. 3. uZtikrinri patikirn4 pinigq rinkos. 13.aukso ir kitq tauriqjq metalqrezeryus. kredito ir atsiskaitymtl klausirnais. gautosuZ kituose bankuoselaikomus indelius ir bankams i5duotas paskolas. LB pajamas sudaro. 4.kuriq sudaropirmininkas ir de5irntnariq. {gyvendina istatymq numatyta tvarka pinigq politikq tvarkydamas pinigLp kredito apyvart4atvirosrinkos operacijomisir kitomis priemonemis. LB gali b[ti tarptautiniq ir r-rZsienio institucijq akcininku. 7.siekti pinigq stabilumo. Valdyba nustato LR monetarindspolitikos formas.tarybosepinigq ir monetarines politikos klausirnais. form4 apsaugos prietnones. 11. gautosuZ uZsienio valiutosatsargas. Renka ir skelbiapinigq bei finansqstatistikq. jei tai susijq su nacionalinesvaliutos. 9. kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimq palaikant vyriausybesvykdomEpolitik4. gautos uL pinigq leidimo 250 . laikornasuZsienyje.pal[kanos. palukanos. LB istatiniskapitalas50 mln.

susijusios su operacijornisuZsienio valiuta. Ekonomistaipladiai diskutuoja.Taip pat atskirus bankus atskirais laikotarpiais galima kaltinti. ir iSlaidos. tauriatstats metalais. neprie5taraujandias istatymams.gautos uZ operacijasuZsieniovaliuta. i5laidosuZsieniooperacijoms paskolas.organizavimq pajamos. vertybiniais popieriais ir istatymq numatyta tvarka iSduotas garantijas. FRS Tarybos nariai dirba ilgiausiai.Tarybq sudaro l6 Regioniniq bankq prezidentai. erdveje.iant yra pasekmiq. JAV.bendros personalui kitos specifinds i5laidos.kaip tai buvo 1982 rn. CB nepriklausomyb€ nonnai ir neigiamai visuomends apribota.Kitas argumentas nepriklausomumE tas. Taigi politikai ir ekonornistaitaip ir nesutaria. kad jie dare itakq didesnei infliacijai. politik4 ginti ne vyriausybes. 1p a v . savo strukturqir veiklos organizavimE l. tadiaupriartina CB ekonomines Atskirq bankq nepriklausornumolaipsnis yra skirtingas.14 metq. Europoje tik Vokietijoje yra federalineCB struktfira. EuropojeVokietijos. o CB 3. kad Taigi nesunku Jis bet pinigq leidirras ir jq pasillos reguliavimas. vykdyti. FRS pagal skiriasi nuo CB Europojeir Japonijoje.Daugeliu atvejq CB nepriklausomybdnera absoliuti. Vokietijoms susijungus..gautosuZ operacijas. iSlaidos eksploatacijos pastebeti.rmparegiai". pateikiama argumentq .. kuriq funkcijq apribojimas nerei5kiavisi5kos nepriklausomybes politikas prie vyriausybes. bet monetaring taigi gali vykdyti nepriklausom4 nacionalinesekonornikosinteresus. iSlaidos. esant pernelyg didelei palukanq gali buti reakcijai i tai. ir tai jiems uztikrina nepriklausomybes laipsni. Argumentai uL nepriklausomurno argumentas tas. Italijos ir Prancfizijosbankai yra labiau priklausomi ( 7 .ro. iSlaidos. ndra pavaldusvyriausybei. ar jq veikla buvo per leta. Pagrindinis CB CB nepriklausomumq.Taiiau.Demokrati5kaii5rinkti parlamentaraiforrnuoja palankiE politik4 Zmondms. politikai gali buti . Pagrindinis argumentasprie5 CB nepriklausomybg yra tronetarincs politikos svarba ekonornikai. pallikanosuZ uZsienio laikornusLB. kad parlamenlarai uZ negali atlikti nuodugniosCB kontrolds.Kadangi yra deu.kokio lygio turi buti CB nepriklausomybe. kiekvienoCB tikslas. susijusios su banknotq gamyba. Jungtinds Karalystes.trr. aukStesni 2. LB iSlaidas sudaro: palDkanos. kad monetarind politika.ar turi bfiti CB nepriklausornas. materialiniq vertybiq amortizacija.ne pelno siekimas..prieS" nepriklausomurnq. Kai apribojirno. rnokamosuZ kredito istaigq indelius.rokrati5ki ilgojo laikotarpio gali nurnatyti tik trurnpojo laikotarpionaud4 neanalizr. pajamos. istojg Rytq Vokietijos bankai siekia didinti pinigq pasi[l4. kuri veikia infliacrj4 pal[kanq normfu valiutq keitimo nonnq ir ekonomini augirn4 yra pernelyg svarbi ir techni5kaiper suddtinga. kad birtq diskutuojamapolitineje rinkimai. 251 . Japonijos.Sveicarijos yra nepriklausomi.ttL" ir . ) .

Vokietija r 4. vadovavosi FRS. CB nepriklausomumas gerina ekonomikos veiklq esant zemesneiinfliacijos nornai.0 -+- 3. Tadiau tai buvo Lymiai sucletingiau.kuriose CB buvo labiau nepriklausomi.t0 d8 A x o 0.ECBS atsakouZ euro zonos monetarin€spolitikos ktrimE ir lgyvendinimq uZsienio valiutos operacijq vykdym4 bei valstybiq nariq oficialiqjq atsargqlaikym4 ir tvarkym4. JAV ir Vokietijos Bundesbankoveikla. kuriose cB buvo labiau priklausomi.0 t. Ji raip pat turi skatinti sklandq mokejimq sistemq funkcionavirnEir prisideti prie atitinkanrqnacionaliniq institucijq veiklos atliekant rizikqmaLinandir"l kredito l)z .1 pav. nepriklausandir-1 euro zonai. Daugelis anaiitikq Europoje. cB turi specialq status%leidZianti jierns vykdyti nacionalinE monetarinE politik4. Salyse.2 pav. vidutine infliacrja 7-8 desimtmetyje buvo Zernesnd. cB.i5laikyti kainq stabilum4.5 4.. infliacija buvo aukStesne. nedidina gamybos ar uZimtumo svyravimq.0 --x*.kad pagrindinisjos tikslas. kurios istojo I Ekonoming ir pinigq s4iungq (EPS). kaclangi reikejo sujungti skirtingas nacionalinesfinansines tradicijas turindi4 veikl4.5 --a.1 pav. Tadiau iq atstovai negali dalyvauti priirnant ir lgyvendinantsprendimusdel euro zonos.Belgija Olandija 7.c. Italijoje ir Prancfzijoje.ECBS ir ECB statutenumatyta.0 Ncpriklaus0mumo --fl.Naujoji Zelandija --ts Australija --. valstybiq nariq. pavaizduot4 7. kurdami Europos Centriniq bankq sisteme(ECBS). Kaip matome iS 7. CB nepriklausomybe infliacija ir Daugelio analitikq nuomone.5 2.s s.0 3..JungtinCKaralyste '*^*.lspanija -*Pranclzija -4*Japonija . ECBS sudaroEuroposcB (ECB) ir Europos Sqiungos(ES) saliq nariq. Sveicariia l a i p sn i s Itatija Norvegija/Svedija Kanada -*rD.Danija -X-JA\' t.

2002 m. Be to. kuriq sudaro ECB pirmininkas. 919. kol centre esama nedidelespolitines valdZios. ECB . Siose valstybdse euras pakeite nacionalines pinigainustojoegzistavE. jeigu Valdytojq Taryboje dominuos nacionaliniq interesqatstovai. Valstybiq nariq. kad nacionaliniai bankai rnaZiausuinteresuotibendros politikos stabilizavimu.valiutq ir euro kursai ntrstatyti valiutas visarn laikui stabil[s. Taip pat jie nustate.fonnuluoti monetarinE bendrijos politik4 apirnanl tarpinius tikslus.viena naujausiqinstitucijq. visi atsiskaitymai valiuta.kaip pasiskirstyti alsakornybgtarp ECB ir dalyvaujandiq nacionaliniq CB. birZelioI dienrl. palukanq normE ir rezervq pasi[I4 sistemojc'. kuriose ivestaseuras. kuriq veiklos pagrindu sudarytasECB statutas.taigi. kuriq sudaroECB pirmininkas. Nors kai kurie nacionaliniaiCB apimandiqir instrukcijasnacionaliniams tikejosi didesnesdecentralizacijos dabar. NCB valdytojai. Roland)'.l ECB sprendimqpriemimo padaliniai: ECBS reglarnentuoja . Tadiau Von JurgenasHagenas(Hagen. argumentuoja. valdytoiq taryba. ECB ir nacionaliniai bankai institucijLl.patirtimi. suforrnuota oficialiai l99tl nt. Tadiau valdyba igyvendina politikq CB. Jurgen) ir Rolandas Suppelis (Suppel. bus visi5kai nepriklausominuo valstybiqnariq politiniq ar privadir. euro zonai.istaigq ir finansq sistemosstabilumo prieZilr4.rs rronetary misions. No .kaip dabaryra ES.. Nuolat vyksta diskusrja. . 'Von for Hagen. pinnininko pavaduotojas visq valstybiq ir nariqNCB valdytojai. taigi nacionaliniai Ekonornikos teorija nepateikia tiksliq rekomendacijq apie nacionaliniq bankq veiklos santyk[. kuri4 sudaro vykdomosios valdybos nariai ir priklausandiq valstybirlnarir. kad tokia taryba gali didinti infliacij4 tol. ivesta bendra Europos vykdomi Sia valiuta . valdyba.o nuo 1999 m. CB constitutior. bendroji taryba. tadiau valdyba yra susirupinusi nei veiklos efektyvumu ir rerniasi JAV ir Vokietijos.euras. 2002n.stabilizacijosbus maZiau. pirmininko pavaduotojas ir dar keturi nariai (sirilomi 8 metams).ir sukurti b[tinus jq igyvendinimoreikalavirnus. sausio I d. Jurgcn and Roland Suppel (1994). CEI']R Discussion Paoer. naudodan-ristandartini daugianacionalinesEPS modeli. .1. pagrindine funkcija .

a cl Egs.1 F- 8'6 oJl rrl . i r \ r t4 Z l 254 .l .i .o 9': L ril 6. .^EE t.\ q o 'E .Ki b > = . J< a l Y X 6 F 'r 'trv H E 6) a> t 'r ()ti \J. dz gx . : = > r) () o.X ' = x C d E d a A O >'.: R E : E.F (J'E ^ 3 ! ' 4 a .9 f ^E ' i i ' J A o c d '5.t. H 6 tr. r f F?EF.U'r o tr= H O > .ES" ::be s q'rF o.X* € 6 v f .^.s .{t l a o' . : i t q> ol . €': g " s' -x N x o > ( ) . = a * F x E () d h' !q tr o a Z '= >. t s ? V E c d : ' t 6 .s o * ooO x'vo\ AO\ .

Paseksime.7.jog valstybinesobligacijas parduoda perkaatvirojerinkoje.. Atviros rinkos operaciios . Monetarini politika igyvendinama 3 pagrindinemis priemonernis: atviros rinkos operacijomis. kuriuo atveju rezultatas pals .komerciniqbankq rezervai bet tas dideja. kad teminas . komerciniai CB ir bankai. Sievalstybiniq kaip vertybiniq popieriq (VVP) pirkimai ir pardavimaiveikia KB perteklinius rezervus. .y.tai svarbiausiapinigq pasillos priernone. kornercinitl bankq diskontavirnu ir rezervo nonros reglamentavimu. ir jq surna padidina kornerciniqbankq rezervus. JOS IGYVENDINII\TO PRINCIPAI IR PRIEMONES SusipaZinus CB baiansuir nepriklausornybes su problemomis.3. kontrolds Atviros rinkos operacijos (open rnarketoperations) tai CB vertybiniq popieriLl pirkirnai ir pardavirnai finanstl rinkose. I5analizuosime. kaip CB superka valstybinesobligacijas kon-rerciniq i5 bankq: a) komerciniai bankai pardr-roda savovertybiniq popieriq CB. kaip CB gali veikti makroekonorniniusprocesus. Vertvbiniu popieriu pirkimas. Jas galirnapirkti i5 kornerciniqbankLl arba Zn. dalf b) CB apmoka Siuos vertybinius popierius.roniq. (b) rezyvai Pasyvas 255 . galinra analizuoti. Tarkime. MONETARINE POLTTIKA.firmos. Jau rnineta. CB prierne sprendimqpirkti valstybines obligacr3as atviroje rinkoje. 4.Vertybiniai popierrar (a) + KB rezervai(b) 7. CB Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) ( a ) V e r t y b r n r a lo p r e n a l p Komerciniai bankai Aktyvas . 1. KB turirnq vertybiniq popieriq pardavirnas CB T Pasyvas KB rezervai(b) .atviros rinkos operacijos" reiSkia.3 pav.namq ukiai gali jas pirkti.t.

4 pav.Vertybiniai popieriai (a) I fasyvas + lnoellal (b) iek I Vilniaus bankas AKIyvas rasyvas + Neterminuoliindeliai (b) + Rezervai(c) 7. kad KB rezervaipadideja.Komerciniq bankq balansaskeiciasi kaip parodyta 7. padidinaVilniaus CB KB rezervus(7.3 paveiksle. b) Si deki firma padedai savo s4skait4 Vilniaus Kts. kad CB perdaverezervusI(-B. itaka KB rezervalnsyra ta pati.Senukai" Pasyvas + KB rezervai (b) (a)eekis Aktyvas f Netenninuoti indeliai . ar paclicreja KB 256 . kad. todel jq aktyvuosejie minusuojami. i5raSytq CB. (aJ venyDlnrat Poplerlal I Firma. kad vertybinius popierius kornerciniai bankai aticravd CB.4 pav. PliusasCB pasyvuoserodo. Rodykle 1 virsq rodo. Visq pinua... pinigq pasilla kyla superkantvertybinesobligacijas. Jeigu cB superkavertybinius popierius i5 Zmoniq. kai cB superkavalstybinius vertybiniuspopieriusis KB. Tarkime. c) Vilniaus KB pateikia5l dekg CB aprnoketi.nepriklausomai nuo to.Sio sanderio svarbiausias momentastas.). rezervaidideja ir kreditavimo galirnybes dideja (pliusas prie rezervq). Rodykle Zemynrodo.ras CB Siamesanderyje galirnapastebeti svarbius du momentus. jr1 iS rezervai ir kartu kreditavirnogalimybesdideja.Senukai" a) finna perduodavertybinius popierius CB ir gauna dekl. Antra. '. Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) '/n . todel yra pliusasprie KB aktyvq. kad firma turi kelis VVP ir nori juos parduotiatvirojerinkoje. o pliusuojami CB aktyvuose. superkant KB vertybiniuspopierius.Tuornet: . Finnos turimq vertybiniq popieriq pardavin.

. LI. einamoji 000 Lt bankq sisten kreditai + CB perka 1000Lt obliiacrl4 i5 finlos 7.a 20 proc.reikalaujamas privalomasisrezervas.y. pinigq pasiulapadidejaiki 5000 Lt.taigi KB gali iSplesti pinigq pasi[lq 4 tukst. kai rezervq nonr. obligacijq i5 finlq. vir5utine daiis).5 pav. apatinddalis). Galima pastebetiskirtumus. juos (7.Kadangi netenninuotusinddliLrs priirna kaip aktyvus. Jeigu CB superkavertybinius popieriusi5 finnq.kai CB perka vertybiniuspopierius i5 KB sisternos i5 Zmoniq bei firmq. bet kartu didina ir einamqsiassqskaitas.5 pav. Lt. ir. padidina pinigq pasiulq 5 tlkst.Senr. esant 20 %o privalornqjqrezervqnormai. t. ir tai KB fakti5ki rezervai ir pertekliniai rezervai padid€ja visa perkamos obligacijos surna (7.. . tai 200 Lt .Pavyzdliui.jeigu CB perka 1000 Lt. 1.o 800 perteklinisrezervas. CB obiigacijqpirkirnas pinigq pasiUlos ir didejirnas 257 . Pinigq padaugejirnas padidino s4skailas(pliusas Vilniaus banko indeliuose).rezervai. Sie 4000 Lt plius pirmine einarnoji skolindarnas s4skaita 000 Lt i3 viso sudaro I 5000 Lt naujqbankopinigq.rkai" jie balanse padidejo. 1000 Lt. Jeigu KB parduodavertybiniuspopieriusCB.. tai jis atitinkamaididina KB rezervus.y.5 pav.. n-auji rezervai CB perka i5 KB 1000Lt obligacij4 1000Lt pertekliniai rezervai r| 5 0 0 0L t b a n k qs i s t e r n ok r e d i t a i s Pinigq pasiIlos bendraspadidejirnas 1000 Lt Pirrnine.

jie savo pertekliniusir privalomus rezervussumaZina1000 Lt..Senukams"jq dek[.Tarkime.iSraSytu Vilniausbanke..iSra5o deki savo inddliams juos sumaZindami pav.rs popierius finnorns. Tadiau abiern atveiais esminiai Pasyvas 258 .Senukai".6 pav. Siuo atveju obligacijq pardavimasfirmoms reiskia..ai: a r l a) CB parduodavertybiniuspopierius firmai .Senukai" perka valstybinius vertybinius popierius tviroje inkoje. b) KB sumoka uZ Siuos vertybinius popierius .).). kai 1000 Lt obligacrja parduodarna firmoms. Kaip matome is 7. a) CB perduodavertybiniuspopierir. CB. sumaZindamasta suma firmos einamEjep (7 sqskaitq . Vertybiniu popieriu pardavimas analogi5kai turetq rnaZinti KB rezervus. (7. kad Kr] sistema sumaZino einam4siassqskaitas 1000 Lt. cB parduodavertybiniuspopieriusKB atviroje rinkoje. Jeigu bankai savo perteklinius rezervus skolina. Tarkirne.pertekliniai rezervai sumaZejag00 Lt. t. kai . ar obligacijaperkarnaii KB.5 jei paveikslo. Nesunkupastebeti. KB c) Viiniaus bankas grqZina.rs.Abien-r atvejais bendras rezultatas yra tas pats: kai CB perka vertybinius popierius atviroje rinkoje.kuri surnoka dekiu. .6 CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) Vertybliniaipopieriai Pasyvas KB rezervai(b) @)reAvai KB Aktyvas . susvelnindarnas pertekliniLl rezervq surnaZejimE200 Lt. rezervams. kad kai cB parduodavertybiniuspopierius 1000 Lt KB. Vertybiniq popieriq pardavimas KB I5 esrnesrezultatasgaunamastas pats. kuriuos [sigyja KB.jeigu cB parduotq vertybinir. pinigq pasi[la dideja.7 pav.KB rezervai(b) + Verybiniai popieriai (a) 7. kadangi. parduodant 1000 Lt obligaciiq sumazeja einarnoji sqskaita (atvirksiiai supirkimui). b) CB uZskaitoSl deki ir surnaZina rezervus. ar iS firmq. CB perka 1000Lt obligaciiru padidinspinigq kieki 5000 Lr tai nepriklausomai nuo to.y. KB rezervai dideja.

rezultatai tokie pat: kada CB parduoda popieriusatvirojerinkoje. . . rinkos pallkanq nonna. 1 (a.jL1 pirkimas sparteja. pahkanos dideja. . . Obligacijoskaina nustatorna: Rr Pn:(l+i) dia Ps Rr i M R. pinnqjq rnctqpajarnos.7 pav.kainos dideja. o palukanosmaZeja. kaina rnaZeja. kai CB nurnato juos parduoti.' Kai CB nurnatosupirkti obligacijas. nonnalioji obligacijosverte 259 .lnd$iai V (c) cef ausBankas Aktyvas . f - Rn+M.Rezeruai(b) Pasyvas Neterminuotiindeliai (c I I =-l I 7. vertybinir-1 popieriq pasiula dideja.edlis ukai" +Vertybiniaipopieriai(a) . . Taigi atviros rinkos operacijos yra pagrindine pinigq pasi[14 ' Obligacija tai vertybinis popierius. vertybinius KB rezervaisumaZeja.Neterminuoti indeliai(c) (b) -l{c vat (b) eck (c) . CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) venyDlnral poplenal Pasyvas . R3 i .KB rezcrvai(b) . ( 1 + i ) 2 ( 1+ i ) r ( 1+ i ) " obligacijos kaina. paklausapadideja. . .Tai skatinavertybiniq popieriLlsavininkus parduoti juos CB. pagal kuri tarn tikr4 laikotarpi rnokarnos pastoviospallkanos. Ir atvirkidiai. Vertybiniq popieriq pardavirnas firmorns Kas skatina KB ir firmas pirkti ir parduoti valstybinius vertybinius popierius? Obligacijq kainos ir pal[kanos rinkoje yra atvirkSdiai jq proporcingos.

5 l]8. Taigi diskonto normoskritirnasskatinaKB skolintisdaugiaurezervuis cB. kurios iSduodamoms finansiniarns tarpininkams. atvirk5diai. kadangi paskolai5 CB nereikalauja privalomqjq rezervq. I Kaip matome.sybdir komrinkos investiracuos vietinA panijos fondai toriri 16.1 9 9 0m e t a i s m l r d .3 59.g a u t i i S C B . l 1 4 n . jo rezervaiCB padideja. irnant paskolq KB rezervai padideja CB ir.3 lenteleje pateiktas JAV valstybiniq obligacrjq pasiskirstymas976-1990 metais. kad KB.tai mokestis uZ rezervq isigrjimq.y. kadangijomis nesunkukontroliuoti situacijq.0 t29. Diskonto norma (discount rate) .I .1 2. 4 t 2 . D. 0 l 0 l.JAV valstybiniq obligacijr4 pasiskirstymas skirtingien-rs ( s a v i n i n k a r nls l 6 . PaZyrnetina.3 8 8 . Atskirose Saiyse prekybaVVP nerapakankarna. 9 78.1 122. Larren F.8 ) tR 5 24.r 226.8 224. nalirkanu n o r m a u Z i S d u o d a m a s B p a s k o l a s r t u p a s k o l ut e r m i n u s .9 87 . sandoriaigali bnti dinami5ki. 8 p a v .l ?1s valdZia 40. Makrockonornika. 297 . Globalnyj podhod. vietindms o r g a nz a c i j o r n s .3 lentel€.Jos yra lanksdios. pasiskolinE iS CB.+04. nemaZa dalis tenka individarns. Kornerciniai bankai. ir Salyse. t.CB speciali pahlkanq norma paskoloms. rinka rnenkaSalyse. I i 5 ?s l Vyriau- NletBi I 5 v i s o KB Namq iikiai Kiti 44. Diskonto politika reiSkia CB nustatoma diskonto. Siuo atveju vyriausyb€ nei5leidZia ilgalaikiq vertybiniq popierir. didina rezery4 ir pledia finansiniq institucijq ir Zrnoniqgalirnybes. U S D ) l 9 Draudimt Pinigq Uisienio Korpo. privatusasmenys kai ima paskolasKB. 1. i u in 7. Sie kreclitai<iidina o SaksDZ. Ir JAV ir kilose iSsivysiiusiose Salysevalstybiniq vertybiniq popieriLlpajamosyra maZesnds privataus nei sektoriaus.5 6 t6 .juos lgyvendintinesunku.regllliuojanti priemone.0 78. irnantis paskol4 CB.. bet Todel rinka labai aktyvi. y r a p e r r e k l i n i a( 7 . jos labiau garantuotos. kur Zmonesnepasitiki vyriausybe.9 19..T a i s e n i a u s i a i K i taikoma CB politika pinigq pasifilaireguliuoti.0 33.8 760.l.Z s i e n i o v e s t u o t o j a r n s . Kai KB ima paskokl iS CB.2 2207.8 4 5 0 . ifonnina pasyvuosekaip paskolq i5 CB.p. Taigi.6 99.Diskonto norma nuolat kinta.l I54. Si kur auk5tasir nenusakomas infliacijos lygis. r(B poZifiriu diskonto nonna . 6 ll7. jai brldingos dideles apimtys. 2 98.visi n a u j i r e z e r v a i . ) . B. kad ji surnokes skolas.7 344.6 976 9tt0 985 990 409 03. S i s s a n d i r i s y r a i analogi5kas.2 l.PaskolosKB CB balanso ataskaitoje yra aktyvai.

Jeigususidaro didesnis skiftumas. . CB veikia kaip pasyvus skolintojasbankq sistemojefinansines panikosatveju. arba skolinarnqjtl leSq kaina.pinigq pasifilE lr atvirk5diai.8 pav.diskonto noffnos augimas malina KB nor4 imti keditus i5 CB. Diskonto langasnaudojamas. bankaigaunapelnq ir didinapaskolas. Diskonto norna. Diskonto lango prieZiura.Ekonornistaiir ar politikai daZniausiai aplaria3 pagrindines diskontopolitikos kryptis: 1. Finansin€ panika (financial panics) . 2. JAY diskonto norma krenta Zemiau trumpojolaikotarpiorinkospalfikanqnonnos.visiemsbankams. CB paskolos KB Diskonto langas (discountwindow) . kurion-ris centrinisbankassuteikiaKB paskolas. Del SiosprieZasties FRS kontroliuoja diskonto pertekliaus gavirnE ivairiornis priemonemis (auditas ir pan. FRS rnaZinadiskonto norTnal.). 261 . 1 kuri gali kreiptis bankai finansinds panikosmetu. teikiant trLrmpojo laikotarpio paskolas. diskonto norma turi b[ti didesneuZ trumpojo laikotarpiopalukanq nonnE Jeigu rinkos pahkanq nonna krenta. PavyzdLiu| iki 1980metq FRS teikepaskolas KB. gautos CB i5 7.todel diskonto normos didinirnas maLina pinigq pasill4 rinkoje. kurie buvo FRS tik nariais. . Finansini4 krizi4 iivengimo bidas.sezonines ilgojo laikotarpio paskolas.didindamas jq likvidum4. bankq tu5tejirnas daugeliofirmq bankrotai.tai visos priemones.laikotarpis. ir Skolintojas blogiausiu atveju (lender of last resort) kra5tutinis ir paskLrtiniskreditavimo Saltinis. Nuo 1980m. labiausiai paplitusi diskonto politikos priemone. CB Aktyvas Pasyvas + Paskolos A r r g a l a rK l a r l s l p a r e r g o j l m a l + KB rezervai + Rezegvai KB Aktyvas I Rezervai Pasyvas +Paskolos. kuriam bfidingi smark[s ir intensyv[s svyravimai finansq rinkose. Daugelio ekonornistq nuomone.

daugiau. Lt.ir bankamsbutinaskaip rezervas. laikoma atsargoje. Neter: minuoti inddliai 20 20 20 20 Fakti5ki rezervat Priva. 7. Privalomuosius rezeryussudaroKB indeliai CB bei gryni pinigai jo seituose. Lt) Bankas Privalo.tai nustatymas kurl KB privalo tureti grynaisiaisar CB.KB indeliq sumos dalis. kuri centrinis bankas nustato procentais nuo visq KB indeliq sumos. MUJQ rezervrl norrnal nrne.tiek ir ateityje.del infonnacijospoveikio tai gali veikti pinigq dar kiekl tiek dabar. Naujos infonnacijospaskelbimosvarba politikai. tuomet jis privalo skolintis i5 CB privalomajam lygiui atstatyti. Reikalavimai rezervams . Tarkirne pagal KB balansqnetenninuoti indeliai 20 tukst.5 tukst.minirnalus grynq pinigq kiekis. tam tikro rezervqdydZio.4 lentelejepateikta infonnacija.darantiltakq pinigq pasiDlai.4 lentel6. esantskirtingiemsprivalornleslerns rezervarrs. Paseksime.rjamasisrezervas. a Taigi ekonornistai teigia.TadiauFRS nekontroliuojadiskonto politikos ir apskritai. Jeigu faktiSkas KB rezervas krenta Zerniau reikalaujamojo. Privalomqjq rezervqnorrnoskitimo itaka I(B kreditavirno galimybdms(t[kst.3.kaip ji kontroliuojaatviros rinkos operacijas. londeji rezeryal Pertekliniai rezervat Atskiro Bankq banko sistemos galimyb€ kreditavimo galikurti nlniqrrs mvbA I 2 l0 20 L) 3 1 30 5 5 5 5 2 4 5 6 3 I 0 -l 3 I 0 -l 30 5 0 -3. 3. 7.tod€l diskonto politika nerapagrindindpriemond. Pagal diskonto normos pokydius CB turi naujausi4 infonnacijq ir gali veikti p i n i g qp o l i t i k E t e i t y j e . Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (required reserye ratio) . Rezervq norma (reserve ratio) . diskontopolitrkos pakeitimas yra daug sunkesnisnei atviros rinkos operacijos. kaip reikalaujamojorezervo nonnos kitimas veikia pinigq pasiillq. KB atsargoje gali laikyti ir daugiau pinigq. procentais. kad diskonto norma yra pinigr4 kontroles [rankis. Privalomqjq rezervLl nonnos ir diskonto norrnos svyravirnai gali galios pinigq ir pinigq pasiulospadidejirnus ar s. Lt. o fakti5ki rezervai.lygoti didelesperkamosios surnaZdjimus. bet ne maZiau kaip reikalar.33 zol .

Sis supirkimaspadidinsKB rezervus.6 proc.oJ . padideja pinigq multiplikatorius. Taigi KB arba neteks pertekliniq rezervq ir sumaZinssavo kreditavimo galimybes. itakojantis rinkos palfikanq nonne ir valiutLl keitimq norrne. ir 0 proc. Lietuvoje indeliai taip pat draudZiami . CB darbuotojai. rizika surnaZejo. ekonomikoje atsiradonedarbas. 1989 m. todel ir padidejai5laidosir uZimtumas. ir 3) sumaZintidiskontonorrneir skatinti KB imti kreditus i5 CB. dekiniams indeliams. . rezervus galima maZinti. kuriq priernonq geriaupasirinkli. 3 proc. pertekliniai sumaZes nuo I t[kst. rezervrl reikalavimai JAV sudare 12 proc.. Kadangi monetarine politika veikia pramoninius ciklus. padidintiprivalomqjqrezer\q reikalavimus 30 proc. .Jeigu privalomtijq rezervq norma padidejo nuo 20 iki 25 proc. eme kilti kainos. visq rezervq sumos. 2) turi b[ti sumaZinta privalomqjLlrezervqnorma.privalomqlq rezervqnormos surnaZejimas didina perteklinius rezervus ir didina KB kreditavimo galimybes bei naujq pinigq kurimq. i5 Bankq sistemos sugebejimaskurti pinigus sumaZdjanuo 5 t[kst.Lt. Jos laikantis. CB. CB nutare padidinti pinigq pasi[lq skatindamasi5tekliq naudojirnq.. Noredamas padidinti rezervus. formuluodarni naujas direktyvas ir potvarkius. rezervq. [veclusindeliq draudimq5. Tuomet pinigq pasirilasumaZds. 4-ame de5imtmetyjebuvo laikomi dideli rezervai d€l galindios kilti panikos. Del suprantamq prieZasdiq Sie sprendimai vadinarni skatinandi4ja monetarinepolitika. Kita vertus.Tai galima pasiekti Siais budais: l) CB turi supirkti vertybinius popierius atviroje rinkoje. Tarkime./.padidejusreikalavirnams. tai yra pagrindinis infliacijos veiksnys.kokiq itak4 jie tures bendrai ekonornikai. Pertekliniai rezervai taip pat jie maLd.5 m. kreditas lengvai gaunarnas pigus. Taigi privalomqjq rezervq nonnos kitimas veikia bankq sistemos sugebejirn4 kurti banko pinigus dvejopai: p s I ) k e i d i a e r t e k l i n i ur e z e r y u s : 2) keidiapinigq multiplikatoriaus dydi.ilgalaikiams indeliams. o tada automati5kai rezervaipervedamii perteklinius. t JAV visi indcliai iki 100 000 USD apdrausti.1. KB gali parduoti dal[ savo vertybiniq popieriq.4-ame de5imtrnetyje sudare50 proc. privalornieji rezervai i5augsnuo 4 iki 5 thkst. Lt iki 0. Norint padidinti pinigq pasi[I4 reikia didinti perteklinius rezervus. turi atsiZvelgti.arbajis pasiskolins. Jeigubus nusprQsta rki KB nesugebesSio reikalavimo ivykdyti (4 eilute). Reikalaujamr[t1 rezervrl norma turi tenciencijqmaZeti. * ne maZiau kaip 1. 199I m. CB privalomqjq rezervrlnonnE keidia daug lediaunei diskonto norrnq ar vykdo operacijasatviroje rinkoje.ja. Lt iki 0. terminuotiems indeliams.

kadangi paprastaitai blna dideles apimties iSlaidos (namams.9 pav. kad. 2) privalomqjq rezervq non.Nesunku pastebeti. Analizuosime. Keinso pusiausvyros (I:S) sqlygos grafin[ modeli uZdaroje grynai privadioje ekonomikoje.4.nos padidinirnas sr. kaip monetarindpolitika gali tam daryti [takq.rmaZins perteklinius rezervLls pinigq multiplikatoriq. CB gali pabandyti surnaZintibendrEsias i5laidas. Lr pasilla. tuo daugiau grynq pinigq bus rinkoje. siekiama visiSko uZimtumo ir kainq stabilumo.9 pav. ji lygi konkrediampinigq kiekiui. Jos tikslas. nereikalingosi5laidosdidina ekonomikojeinfliacij4.i . t. palrikanq normai. kad investicijas lernia iabiau pal[kanq pokydiai nei i5laidq vartojimui pasikeirirnas.). jeigu monetarinepolitika lemia palfikanq normtu tai ji neveikia pinigq kiekio). skolinantis Sie sprendimaiatitinkamaivadinami stabdandiqia monetarinepolitika. kai BVp yra 470 rnlrd. nustatant pusiausvyros BVp. 7. 7. ir.sumaZintipinigtl pasiul4 kad sumaZetq i5laidosir infliacija. irengimams ir t. Tarkirne. kaip matome (b) breZinyje. Pagaliau 7 .priklauso nuo pinigq paklausossanddriams nuo pinigr4kaip aktyvq ir paklausos.. ir 3) diskonto norrnos padidinimas maLina KB norus didinti savo rezervus.pinigq pasitilaabsoliudiaineelastinga. Pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcinga rinkos palDkanqnormai: kuo maZesn€s palfikanos. 264 .9 pav. Nesunku pastebeti. Lt. kad investicijos I0 yra lygios santaupomsS. i a p Z ! deiing. (c) grafike 20 mlrd. (b) grafike pavaizduotainvesticijq paklausa. pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro esant8 proc. Invesricijq iSlaidas ypad lemia palukanq normos pokydiai.tai sumaZins KB rezervus. pinigusi5 CB.jq paklausayra atvirkSdiaiproporcingapallkanq normai.ribodamasar sumaZindamas pinigq pasi[14 ir tai gali i5sprEsti maZindamas bankqrezervus: l) CB turi parduolivertybinius popierius atvirojerinkoje. m e g r a f i k e B V P ( B N P ) p a d i d e j i m a a a s 1 u r n[s . Ekonomistai yra vieningos nuomonds.t. esant 8 proc.tJ: | ("( MONETARINESpOLITTKOSIGYVENDINIMAS lgyvendinti makroekononrinius tikslus ndra paprasta.y. (a) grafike pavaizduotapinigq rinka. kuri nustatoCB nepriklausornai nuo pallkanq normos (kita vertus.M5 . realiajaipal0kanqnormai. Kai yra 150 rnlrd. faigi tos p a l [ k a n q_ n o _ r m aS. sumaZejimas [ kairE. Lt. Lt iS (b) grafiko perneStai antrosios DZ.Tarkime.kaip aptarta. | 1V. Pinigq paklausa. 7. naudinga investuoti 20 mlrd.

iki l0 proc. Lt. Lt i5lygins planuojarnasinvesticijas ir santaupasir kartu bendrEsias i5laidas bei bendrq gamybos apimti 450 mlrd. Siekdamas skatinandiqj4 pinigq pasi[l4 CB kombinuoja Siuosveiksnius:perka vertybiniuspopieriusi5 KB ir firmq atviroje rinkoje. Lt skirtumas. nors pinigai griZta. ir sumaZins l5 rnlrd. Lt. Lt (b) grafike. ekonornikaibudingasnedarbasir Kai pusiausvyros nepakankamas gamybiniq i5tekliq panaudojimas. Monetarine BVP 470 rnlrd. padidins visi5kEuZimtumq.i5laidos mai. Tada dideja pertekliniai rezervai. parduodamas atviroje rinkoje KB. Lt lygio. lnvesticijq didejimas nuo 16iki I1 5 rnlrd.jeigu 470 mlrd.lai yra pasiulossumaZdjirnas 125 mlrd.9 pav. Lt padidins iki 20 mlrd. Jos augirnasmaZina investicijas.pai[kanq norma dideja. Lt (b) grafike. ir CB turi taikyti padidinti monetaringpolitikq kuri atpigina kreditus. Jeigu visiSk4uZimtum4ir infliacijos nebuvim4lemia 450 mlrd. likviduoi ant infl iacini atotr[ki. Lt BVP. Lt.PinigLg investicijq dyd[ iki palhkanas nuo 8 proc. didindamasreikalaujamqrezervLlnorrnq arba diskonto normE. pusiausvyros BVP iki 490 mlrd. kai multiplikatorius 4. Lt lygio. Lt produktas. Todel investicijq tiesepaslinksZernynnuo l0 iki 12(c) grafike. 5 mlrd.investicijos. kad jq rezervai sumaZejo..a) b) c) BVP politika ir pusiausvyros 7. pusiausvyros BVP. o tai garantuos lr atvirk5diai.dja. malina privalornqiqrezervq nortntu maZina diskonto norme. (a) grafike.CB jq igyvendina. Lt pusiausvyros produktas lemia infliacrjq CB taiko stabdandiEj4 monetaring politikq kuri apsunkina vertybinius popierius kreditavimo sqlygas. pinigq pasifila maLeja. Tokiu atveju KB pastebi. (a) grafike ir padidins investicijas iki 25 mlrd.pinigq pasiula. Jeigu visi5k4 uZimtum4garantuoja490 mlrd.ir maLejainfliacija.jie rnaZina kreditus. 265 . sumaZins 6 proc. tai pal[kanas iki pinigq pasiulospadidejimasnuo 150 iki 175 mlrd.

n. BVp clidejimas. Makroekonominiqproblernqsprendimas.9 pav.sii rysys eg-zistuoja todel.tam tikras pinigq t<ietio paiiteitirnas turis didZiausi4 poveiki. kad n"ronetarind politika veikia pimiausia investicijasir kartu iealqi! gamyboslygl ir kainas.santykinaielastinga. politikos.stab<landioji monetarindpolitika rnaZinaBNp.maZinandi4 palukanqnorrna.. AD-AS rnodelis ir bendrosiospasiulos rreive paiiskina. kaip investicijq pokyiiai veikia gamybos apimties kainqpokydius. kuri savo ruoZtu priklauso nuo nominaliojo BVp lygio. Apibendrintai. taikantlnonetaring politi k4: Keinso teorijos interpretacija S k a t i n a n l i o j im o n e t a r i n 6 o l i t i k a ( l ) p Pro hIana : ncdarbas.esant skatinandiajaimonetarinei politikai. galima nesunkiai pastebetigrlZtarnojorysio probremfukuri monetarinq politikq ir veikiajos efektyvurnq. ii nesunku pastebeti. BVP lygis sqlygoja pusiausvyros parr.s: Pinigq pasilla didcja PalIkanq norma maZcja lnvcsticrjos idcja d Rcalusis VP (llNP) ar-rsa B S t a b d a n e i o jn r o n e t a r i n 6 o l i r i k a( 2 ) i p Problemu: infliacija Pricnonts : CB parduodaobligacijas.ne politika galimasuraSyri lentelg(7.-rkanq norrnE. kad pinigq paklausoskreive prikrauso nuo sancreriq prnig. kada pinigq paklausos kreive yra santykinai neelastinga. parodytasprieZasdiq pasekmiq ir rySys remiasi tuo. i 7'5 lentel€. didina privalornqjqrczcrvrl nomq rr diskonto normq Poveikis:Pinigq pasiDla maZcla Pallkanq norma didija InvcsticijosnraZc. cridesne tuo bus pinigq pasiulospokydio [taka palukanqnonnai.raZrna privalomqjq rczcrvq nornt4 bci diskonto uorrn4 Povaiki.10 pav. leidLia ivertinti kai kuriuos monetarines politikos efekryvurno veiksnius.ja Inflracija aZcja m 7. igyvendinimq lemia ir AS kreive. kad yra kita prieZaitingu. garnybos kritimas Pritnonis: CB pcrka obligacijasatvirojc rinkojc. ir 266 .Makroeko'orniniq proble'rq sprendimus.9 pav. Pateiktamepaveiksle gaii bfiti analizuojamipalukanq norrros. nustatdme.kad kuo pinigq paklausoskreiv€ neelastingesnd. kad palukanqnonna per investiciiq paklausqlernia pusiausvyrosBVP.kaip ir fiskalines. investicijqpaklausos o kreive -. o tai maZina pinigq paklausEir silpnina pradin[ palfikanq normos didinim4 esantstabdandiajai politikai. Monetarinds.kuo inveiticriq paklausos kreive bLrs elastingesne. 7.t fakrausos.oo kryptis. 7.5 lenrele). investiciiq ir pusiausvyros BVp -pokydiai. Ziurini i paveiksl4iS fnyunkin_a kaires i deSinp. savo ruoZt* didina pinigq paklaus4 ir pal[kanq normE ir stabdo skatinandiqi4monetaring potitita. remiantis monera. Kiekvlenas pal[kanu nornos procentinis pasikeitirnas bus tuo akivaizdesnis. Galima nubraiZytikitas kreives.Ir atvirksdiai. Reikia pripaZinti. Sie dyOZiai priklauso nuo plnigq rr investiciiq paklausoskreiviq. taikant skatinandiqlqarba stabdandiqj4 monerarinE politik4.

esantduotajai AS kreivei. 267 . Pinigq pasiulos surnaZejimaspaslenka bendrosios paklausos kreivE i kairg. jai bhdinga beveik horizontali bendrosios pasifilos kreiv€. Taigi monetarinespolitikos efektyvumas . Monetarizmas.tadiauakivaizdZiaipadidins kainq lygi (AD3 padidejimasiki ADa vertikalioje AS atkarpoje). lengviau 2.10 pav.ji gali keistisgreidiau. skatinandiojimonetarindpolitika paslinksbendrosiospaklausoskreivg ADy I AD2 . paklausos kreivq I deSinq. Izoliuota nuo politikos. priima ilgojo laikotarpiopriemones. Didesndpinigq pasiulaleidZiaekonornikai esant bet kuriam kainq lygiui. kad skatinandioji monetarindpolitika yra netinkama. Jeigu ekonornikapasiekevisi5k4 uZimtumqar jam artim4 tai bendrosiospaklausospadidejimasmenkai veiks arba visai neveiksrealiosiosgamybosapimtiesir uZimtumo. ekonomikoje Ekonomistai pabrdZia.monetarizmas. Monetarine Tarkime. Palyginti su fiskalinepolitika. 5i politika labai padidintq infliacij4. Ji nei konservatyvesnd fi skaline. Greita ir lanksti. PabreZiantypad svarbq pinigq vaidmeni. kai ekonomika pasiekevisi5k4uZirntumqar yra netoli jo. paslinksbendrosios Pinigq pasi[los padidejimas pasiektididesnggamybosapinrti.nesivaikanttrumpalaikiqpoveikiq. pinigq pasiula yra fiksuota. pastebimonetarin€s politikos privalumus: Daugelis ekonornistq l. susiformavoekonomikosteorija . nustatant kad pinigq pasifilos pasikeitimai ekonomikosaktyvumo lygi. Taigi jeigu ekonomika iSgyvena nuosmuki.Tad visiSkai aiSku. Jai neturi itakospolitiniai sprendirnai.suddtingasklausirnas. kad. 3. esrninis veiksnys. smarkiai padidinsgamybosapimti ir uZimtum4 bet labai nedaugpakeis arba visai nepakeiskainq lygio.P P1 P" ADa AD: p^ Pr 0 Y: Yp Yr Y2 politika ir AD-AS modelis 7. CB gali kasdien numatyti vertybiniq popieriq pirkimq ar pardavirnq alviroje rinkoje.

Be to. kartu stabdydarnasar net panaikindamas pinigq pasiulos pokydius. kada imamasipolitiniq p r i e m o n i qd i d i n a n C ip i n i g qp a s i n l in u o s r n u k i l a i k o t a r p i u .rmai: l. Tarkime. kad pinigq apyvartos greitis kinta atvirk5diai pinigq pasirllos kitimui. pasikeitus pajamq rnultiplikatoriui.bankai surnaZins kreditus. DZ. kad CB politikos tikslas palukanq normos stabilizavimas.tai monetarines politikos pagrindine problema . kaijq apyvartos greitis . Kai kurie ekonomistai abejoja. lnfliacijos metu.Lt.3 apyvartos per metus. kai pinigq pasiula maZinama. Normaliu laikotarpiu pertekliniq rezervq didejimas lernia kreditq augirn4 ir pinigtl p a s i I l o sd i d e j i m q . Veiksniinga stabdandiojimonetarine politika tikrai gali greitai sumaZintiKB rezervus. kurie ateina i ekonornik4 del to.k4 turi kontroliuoti CB: pinigq pasiulq ar pallkanq norrnq:stabilizuotiabiejq rodikliq vienu metuji negali. jei apyvartos greitis . tai. Kaip jau aptareme.kad tarn tikras pinigq pasillos pasikeitirnas nesukels didelio investicijq pokydio ir didelio pusiausvyros BVP pasikeitirno. sudarobendr4pinigq kieki. Taigi tokie procesai galimi. Sis savo ruoZtu didina sanderiqpinigq paklaus4 o kartu ir bendr4pinigq paklausq. q l o p apyvartosgreitis gali sumaZeti. destabilizuojarna ir visa ekonomika. Ir prie5ingai. pinigq pasiula sumaZds.Lt. Pinigq apyvartos greiiio pasikeitimai. ar monetarine politika gali taip stipriai veikti investicijas. gali buti panaudojami paskoloms padengti. Ciktinis asimetri5kumas. ir 450 mlrd. elastingospinigq paklausoskreives ir neelastingos investicijq paklausoskreives derinirnasrei5kia. ir pinigq kiekis padides. Kadangi palukanq normos svyravimai destabilizuoja investicijas. tadiau nera garantijq. Jeigu ddl ekonomikos augimo dideja BVP. Investicijq tipas.i n i g r l . 3. Pinigr. CB turi 268 . todel pal[kanLlnorma dideja.pinigq apyvartos greitis turi tendencijE dideti. Tuomet pinigq paklausair pal[kanq norrna rnaZeja. Tadiau skatinandiojimonetarine politika gali uZstrigti: sudarius sElygaspigiems kreditams. Keinso Salininkai teigia. kad bankai i5 tikro duos paskolq. Analogi5kasscenarijusbus. tadiau ciklinis asimetriSkumas labiausiai tikdtinas depresijos metu. padaugintas apyvartosgreidio.Tadiau pinigq kiekio didinirnas gali sukelti infliacini bumi6 kurio CB negali leisti.4.pasifilosir pal[kanu normosdilema. kad CB superka obligacrjas. 2. pinigai. noredamas stabilizuotipalukanqnonlltu turi padidinti pinigq pasiulE.Monetarineipolitikai b[dingi ir saviti ribotr. CB. Jeigu i5 pinigq pasifila150mlrd. Pinigq pasiillos kiekis. jeigLr BVP rnaZeja. tai bendras pinigq kiekis bus 600.

I5analizuosime. todel dideja ekonornikoje nuosmukis.CB negali vienu metu stabiiizuotipinigq pasi[lq ir palukanqnonn4.PavyzdLiui. todel 16.o pasill4. tadiau tai turetq buti kuo maZesneintervencija i pinigq rink4. 269 . p a l l k a n q n o r m o sr r : r s . kur Mp: Msr. kas vyktq rinkoje. pajarnos. yra D e r a r n a sp i n i g q a p y v a r t o so r g a n i z a v i m a s v i e n a s v a r b i a u s i q vyriausyb6s funkcijq.: rp. o ne pal[kanq normos stabilizavimas. Pusiausvyros pasikeitimas ir pal[kanq normos maZejimas lernia prekir4 rinkos pokydius.tuometji tampa 5i4 infliacijos iniciatore. BreZinyjepusiausvyros ta5kaiE ir G yra tame padiarne lygyje.situacij4 pinigq rinkojelemiapinigr4 paklausos pasi0los ir pokydiai. dideja r-rZimtumas bendrosios ir Procesai prekiq rinkoje tures grlZtamqyi poveiki pinigq rinkai.Lt pinigq pasiul4 mes Zinome. kai keidiasijq pasilla.5. kai vyriausybedel vienq ar kitq prieZasdiq iSbalansuoja rink4.t. palukanqnorma ima maZeti nuo tai rs lygio Mp kreive.Atsiribojant nuo dekiq ir kitq pinigrl dokumentq. nauja pusiausvyra susiformuoja ta5keF. litq ir t. Padidejr.rs4 kuriq rodo paklausos kreiv6. j e i g u v y r i a u s y b ep a d i d i n t q p i n i g q k i e k i n u o M s i k i M s . Pasitaikoatveiq. ir palhkanq nonna padides nuo ip iki i6. ( 7 . Taigi dar kart4 galirna pabreZti. MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJO lR ILGOJO LAIKOTARPIU PINIGU RINKOS REGULIAVIMAS 7. Pinigq paklaus4 forrluoja gamintojai ir vartotojai. Tadiau pinigq sumaZejirnas maZina i5laidas. kurie lernia ekonornikos nestabilurnq. Jeigu CB politikos tikslas. galima sakyti. Naujos pinigLi paklausosMp1 ir naujos pinigq pasirilosM5y pusiausvyra (Mor : Msl) susidarys ta5ke G. 1 1 p a v .pinigq pasi[los. neribotaididindamapinigq pasi[14. kad pinigq (doleriq. dideja investicijos.5.)rinkojevyriausybe monopolistas.Atpigus kreditui. ) . Kadangi pinigq paklausanepasikeite. Analizuosimeprocesus.rsios bendrosiospajarnossqlygosdidesnqpinigq paklar. tai Siuo atveju CB turi susitaikyti su pallkanq nornros svyravirnais.kuriuos leidZia kornerciniaibankai.sumaZinti pinigq pasitilq.plediasigamyba.1.todel laikinainusistovejusi pusiausvyra ta5keF bus paZeista.kad BVP augimasdidina pinigq paklausil ir padidina palfikanq nonnE. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu Kaip min6ta.rubliq. 7.valstybd. Sis pelukanq normos padidejirnas investicijas nonna|4BVP augimq kuris galejo buti sumaZins ir prieSinguatveju. jeigu CB nustatd150 rnlrd. ir kendia visi.

Keir. daZniausiai jeigu vidutiniaisper mdnes[. pastoviai tikslingai pai. vyriausybe ir toliau didina pinigq pasifilq: M5<M51<M5. Jis rodo ryS[ tarp pinigq paklausos pokydiq trumput_r. kaip buvo aptarta teorijoje.u laikotarpiu. tiriant Siuos ir kitus Siuolaikines rinkos mechaniznro procesus. maL|ja nedarbas. kuri leistq iSsaugoti monetarines jos politikos reguliuojamqjq funkcij4 bet padarytijq neinfliacing. (7. M. Keinso rnonetarinepolitika tapo labiausiai paplitusia valstybinio ekonon-rikos reguliavimo priemone. Praktika padiktavo ekonomistamsir politikams uZdavini . kad po vieno.PavyzdZiui.rs. tai galima tikdtis.l rinkos 270 . Tokia monetarinepolitika paprastaivadinamakeinsistine. kai jie matuojami esamaisiais rodikliais. greitai i5rySkejojo prieStaravimai. del ko vyriausybes aktyvumas pinigq rinkoje tampa abejotinu.numatyti toki4 vyriausybespolitikq pinigq rinkoje. Kiekvien4 kart4 suveiks trurnpojo laikotarpio pinigr. padeti nustatyti kitas makroekonominesproporcijas. dviejq menesiq palukanqnonna padides. Pinigqkiekio pasikeitimas rinkoje Aptareme vyriausybds pinigq rinkos reguliavirno rnechanizmrl trumpuoju laikotarpiu. pastovuspinigtl kiekio didejirnasatpiginakredit4 nors ir neilgai.eidLta pinigq rinkos pusiausvyr4 norddamapakeistipalhkanqnormtu investicijq paklausqsulyginli su santaLrpq pasitla.rsonuopelnus.). Tiesa. bet auga kapitalo idejimai ir garnyba.MS Msr Msz Ms: M 7. kurioje b[tq i5vystyta rinkos ekonornikair nebutq vieno ar kito pinigq rinkos reguliavimo varianto. padidejo pinigq pasifila. jL1 pasifilos ir palfikanq nornos pokydiq.11 pav. naudodarnasimonopoline padetirni pinigq rinkoje ir turedarna teisE j4 reguliuoti. rezultatai buvo gaunarni vis didesne kaina: ekonomikoje dideja infliacija.. Tarkirne. Vyriausybe.pabreZiantDZ. Viena vertus.11 pav. Sunku rasti Sali.Kita vertr.

skatinanti reguliavimo mechanizrnas: pajamos. n v c s l i c i j o s reaguojatik i palLrkanq normospokydius. tai s4lygojainfliacijel. Pasaulindje ekonomikosteorijoje 5i situacija vadinama likvidurno spqslai (liquidity trap). forrnuojasi ekonomikoje pavojinga situacija. ir t. i5lieka 16 lygio.lrukdanti grqZinti rinkos pusiausvyrq. tarpr. bet ir daugiau taupys. Anksdiau ar viliau v y r i a u s y b p r i a r t d s r i e l o k i o s i I l o r n op i n i g qk i e k i o M s .jusi.q n e p e r k ar l a i k og e r i a u r y n u s i n i g u s n e i g i a r u a i i pinigq pasiulos veikiandius kapitaloaugim4.rr"r prekiq kiekiu.t supranta. nebus kapitalo ldejirnq augirno. Likvidumo spqstai(liquidity trap) . Pinigq pasirilosaugirnasturi ne tik netiesioging itak4 bendrosionrs pajarnomsper pal[kanq norme. ISvada: Ms.ekonornikai pavojinga situacija. kartu su jomis ir pinigrl investicijas gamybq padides ir bendrosios o paklausa. trukdanti gr4Zinti rinkos pusiausvyrqkuriai esantpaZeidZiami vidiniai rinkos sistemos rySiai.t.KadangiuZ Ms paluknnqnonros pokydiLlprakti5kainebus.tai prekiq rinkos nebeveikspokydiai pinigq rinkoje. t u r 6 si t a k q i r k i t o m s r i n k o r n s .Taigi i ekonornik4 ateina didejantis pinigq kiekis. sustoja investicijq. sudaro pavojq likvidumui. Turddami didesnesbendrtpiaspajarnas vartotojai ne tik daugiauvarlos.tai prekiq rinkose. didinanti pallkanL1norm4 rinkoje. Vyriausybe. esant neribotam didejimui. p I S i s i t u a c i j a i n i g qi i n t o l .rsavio priklausomybe tarppinigq ir prekiq rinkosiSnyks. uZ kurios tnrmpalaikispinigq rinkos reguliavirno n-rechanizmas nustoiaveikes. ne kiek nesunraZe. investicijasir gamyb4 bet ir tiesioginq [takq.kuriai esunt paZeidZiami vidiniai pinigq rinkos sisternos ry5iai.Taigi. k u r i u r n s a r rp i n i g r l e p e l paklausos kreivesbet kokiu bendrgq pajamqar jq pokydiq atveju garantuos minimali4 palukanq norrn4 ro. palrikanLl ji nonros sumaZintinebeimanoma. patekusiai i likvidumo spEstus. uZ Ms nera naujq pinigq paklausos kreivirl ir naujq pusiausvyros taSkrl. Jeigu pinigLlrinkojejq pasiuladid€jaesantstabiliaiZemaipalukanq poveikio iS pinigrl normai. Santaupr. Ekonomika turi galimybqpaspruktii5 Iikvidunio sp4stq. gamybos ir prekiq pasi[los augirnas.IS tikro.kas gi atsitinka ekonomikai. kuris padengtasnepakankan. Kadangi ekonornikoje.kuri yra likvidumo spqstuose. Didinant pinigq pasi[lq r-rZMs.kad obligacijq ir g p . PaZi[resime.pirmiausiasumazes palukanqnonra.tai riba. neatsakingaididindama pinigLl pasiul4 ir rnaZindama palhkanq normE iki kritines ro. o kartu ir pinigq paklausos padidejimo.l savininkas. a k c i j qr i n k o sk a i n ad i d e l ej. Ly. vyksta 211 . bendrqjq pajarnr4 didejimo.kuriosnebegauna skalinandiojo rinkos.naudodarna Pigu ef-ekt4 pavadint4jI analizavusioanglq ekonornistoArturo Sesilo Pigo garbei. rnatydarnasZern4 palrikanq norrn.

taupomosios realiosios sqskaitos).rpyti ) (padidejimas) sumaZ6jirnas narnqflkio vartojimo. Sie procesaigalimi tuo atveju. arba esant kitoms kokioms nors s4lygorns. l5analizavus5it1situacij4 patikslinama pinigq pusiausvyross4lyga. Jeigu ekonomika yra spqstuose. Pigu efektas (Pigou effect). AkivaizdLiai rnatyti. vartotojaielgsispagalPigu efektq.1) vrcMs 2'72 . lndividai forsuojapirkim4 malina taupym4.daugiau taupys.jeigu veikia realiqjq kasos likudiq poveikis. bet ir keidiasi [kio subjektq psichologrja. pavyzdLiui.raZiau vartos. n. vertdssumaZdjimas. padidejus kainLllygiui.r = l t ' V r -"'=sP P Y"r.Siuo atvejumatyti akivaizdi i5eitis i5 likvidumo spqstq:dalis santaupqtampa papildomapinigq paklausa. esant Ms ar didesnlam pinigq kiekiui.tai ivykiq seka ekonomikoje. kuriuos dar sustiprinainfliacijos laukimas. keidiantiskainq lygiui: kainq didejimas(maZejimas)--> (padidejimas)realiqjq kasos likuiirt + sumaZdjimas padidejimas(sumaZejimas) ribinio polinkio tar. pahkanq norma padideja. kadangiji galima.Pigu efektas sustoja veikgs. kai nevir5ijamaksimaliaigalirnosribos M s : rt I\. Tokiu atveju ekonomika lieka likvidumo spqstuose. lnfliacineje ekonomikojetai yra sudetinga. numatant kainq maZejim4 ateityjeir siekianti5laikytirealiqjqsantaupq lyg1. Tok[ elgesi diktuoja rinkos psichologrja.tai i5sipainioti i5 jq galima tik esant pozityviai situacijai prekiq rinkoje. jq sqmoneje fonnuojasi infliacijos laukimas.kurios nulems bendrqjq pajamq augim4 padidinant[ pinigq paklaus4 ir palDkanq nonne.l P l ) (7. gerejant investiciniam klimatui. Realiqjq kasos likuiiq poveikis (real balanceseft-ect) finansiniq aktyv4 ypad su liksuota pinigine vene (valstybines obligacijos. kadangi ne tik auga kainos.infliaciniskainq augimas. kuris veikia ekonominius sprendirnus. jie netiki kainq sumaZejimu ateityje. kad pinigq rinka neturi savo iSdjirnoi5 likvidumo spiptq mechanizmo.nusistovi pusiausvyra.

tai trurnpojo laikotarpio E poveikio mechanizmas.bet iSlieka maZesnd Ms . taSkeN. Tadiau jo veikimas kiek kitoks. Po pirmojo pinigq padidejimo iki Msr pinigq rinka yra pusiausviri-r ta5ke G.t 7. L I J . pinigq rinkos pusiausvyraisusidarius nei pirmu atveju. Atitinkamai uZ5trichuotas palyginti su plotu EFG. pinigq pasilla dideja. nei MD Mor Mo: fp fg rF M5 Ms' Msz Ms. uZ5trichuotu Akivaizdu. I jie padidejusias pajamasne taupys.y.-prasidds santaupq augimo ir pinigq paklausos tendencijq pasikeitirnas. Pusiausvyra pinigq rinkojeilguoju laikotarpiu Prekiq ir pinigq rinkos tarpusavio priklausomybes mechaniznras. pavaizduota kai situacija. kartu stiorinsinfliaciioslaukima.o i5leiseinamajam vartojirnui.kad pinigq rinka greitai pereinakelielnuo pusiausvyros iki C. rinkos nrocesus. ir taps elastingesne. Antras vyriausybds skatinantisZinomus ninigu kiekio padidinirnas. parodytas plotu EFG. Palukanqnorma rp sumaZejomaZiau GKN surnaZds. mumsjau Zinomas. rK>rF. Tarkime.Pradeda veikti trurnpojolaikotarpioreguliavirno mechanizmas. t.todel nauia pinigq paklausos kreive Mp2 paslinksne tik i de5inq.2. atsiZvelgdarni infliacijos laukim4 t. vyriausyb€ siekdarna padidinti investicijasir gamyb4 dar padidinapinigq kiekl iki M52.7. bet kadangi pinigq paklausos plolas augimassuletes.5.12 pav. kad vyriausybd elgiasi l4ui apdairiai.y.I2 pav. stengdamasi neperZengti kritinio pinigq pasiulos kiekio Ms ir nepatekti 1 likvidLrrno sp4stus. didindamas bendr4siaspajamas. 7. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilguoju laikotarpiu Tarkime. stebeclami kainq padidejimq priims sprendimus.Ukio subjektai.

2) . kiek kartq vyriausybe didina pinigq kieki ir kiek pinigq ji atne5ai ekonomik4 . rx)r6)ro.i5 pradZir4 sumaZeja. parodyti 7. t. akivaizdLiai padideja). to bfitinai padideja iki ji po pusiausvyros dydZio rE. Fridmeno rygtis. didejant infliaciniams procesarns.: palukanq nonna svyruoja .i 11A .r ankstesne.prekiq rinkos reakcija i besikeidiandiq pinigq rink4 tampa vis silpnesne.y.tai bendroji paklausamaLeja (dideja). kadangi skolininkq ribinis polinkis vartoti didesnis negu skolintojq. rR>rK.kad.). 2) turto iS skolininkq perskirstyrnas skolintojams (ii skolintojq skolininkams).ilgojolaikotarpio rn pinigqkiekiopadidejirno rempai.Vyriausybe ir toliau gali tqsti Siq politik4 didinri pinigq pasiulE iki M53. Tai pasikartoja ne vienq kart4 tadiau svyravimr"l arnplitude maleja.tikintis tolirnesnio kainq sumaZejimo (didejimo). Nesunku pastebeti. ir Fi5erio efektas (Fisher effect) rai lvykiq seka.tai ekonornikosteorijoje vadinamaFi5erio efektu fi[ suformulavorrvingo Fiierio garbei): ilgalaikeje perspektyvojepal[kanq norrna praranda rySl su pinigq paklausa pasiula.pinigq paklausoskiekis. Taigi kuo labiau vyriausybe siekia surnaZintipalukanq nonnfu tuo gaunami menkesni rezultatai. Taigi pusiausvyrospalukanq florilt? rs nepriklausonuo to.esant trumpojo laikotarpio rinkos pal[kanq norrnos svyravimams ir ilgojo laikotarpio pusiausvyros. pavadintaZymausamerikiediqekonornisto garbei: dia (1. nei t. ekonomikoje keidiantis kainoms: kainq lygio sumaZejimas (padidejimas) lemia bendrosios paklausos sr-unaZejimE (padidejim{ dviem aspektais: l) namq ukiq esamojo vartojirno sumaZ6jirnas(padidejirnas). tuo maZesnis monetarin[s politikos efektyvumas.didindan-ras einarnqji vartojin-r4 taupymo s4skaita. rn=y+p. FiSerio efekto realumas yra patvirlinlas daugelio ekonornerriniq apskaidiavimq. Pinigq rinka dirba dviem reZirnais.kai buvo analizuojarni ir lyginami penkerius metus pinigq rinkos parametrai(pallkanq norna. kad Siuo atveju tik padidesinfliacijos laukimas. llgojo laikotarpio pusiausvyrospinigq rinkoje sElygasisreiskia M. Laikui begant trurnpojo laikotarpio reguliavimo mechanizmoefektasartejaprie nulio. pinigq pasiulair t. pirkimq apimtis.y. UZ5trichuoras plotas NRe bus maZesnisnei plotas GKN. naujoji pinigq paklausoskreive Mp3 bus didesnd ir elastingesne (sumaZejus palukanoms.t. Pahikanrlnorma sumaZdja rnaZiar.12 pav. Akivaizdu. t.y. vyriausybesketinimai nuolat reguliuoti pinigq rink4 didinant pinigq pasi0lEilguoju laikotarpiu.

Jeigu.ne. MONETARINE POLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMIKA Kaip aptarta anksdiau. kaip galetq ar"rgti kainos. ir kai laukiarnas rodiklis.kainq lygis.rerniantis svyravimuosekaina nedalyvauja.esant saikingiernsir kontroliuojamiemsintliacijos augimo tempams6. infliacijosnera Kadangi vyriausybe.kai nuolatos yra trurnpojo laikotarpiopusiausvyroje.5 lenteles stulpelyje. kuris budingasekonomikai. Todel ilgojo laikotarpio reguliavimo p" lygtyje atsiranda . reguliuodarna palukanq norlntu paLeidLia susilaiko pusiausvyrq tai p" parodo.ilgojo laikotarpio realiojo BVP (BNP) padidejimo tempai. pat[ galima pasakytiir apie monetarinE fiskalinepolitika didinapinigq efektas. tokiomis sqlygornis. 275 .. Y ir P) kitittt4 procentais. ly 7. ir del to formulejejos nera. politik4.11 pav.l fonnulE). kadangi vyriausybe veikia palukanq nonnfu kurios rinkos PrieSingai.kai pinigq rinka t.6. 7. ir jq itaka neanalizuojama.Vyriausybegali pasickti. infliacijos augimo tempasyra skaidiuojamas kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreidio [taka neZyrni. pakelia paklausqdoleriams tarptautinejevaliutq rinkoje ir padidina tarptautinq dolerio kainq. p" . investicijqir gamybosreguliavitlo. (Zr. visai paleisinama. kurie len-rianeinfliacini [kio vystym4.del besiplediandiq rySiq tarp skirtingLlpasaulitr Tt1 Saliq nacionaliniq fikiq vidaus fiskaline politika tampa tik sudetingesnd. i JAV.) kainq kitimo nera. kad trurnpuoju laikotarpiu pinigq rinkos regulievirno Tai atveju (7.kaip rninejorne. politikos poveikis'?Kaip monetarines Ar butq panaius skatinandiosios (l) monetarindpolitika parodyta 7.2 fotmulE). Raidesm. ilguoju laikotarpiu. negaliura Infliacijos. llgojo laikotarpio pinigq politikos tikslas . p rei5kia santykin[atitinkamqdydZiq (Ms. Atkreipiant demesii tai. Skatinandioji 6 visiSkaipanaikinti.ekonomikos paslovatrs augimo lygio palaikymas.y. nlrstatantteising4 m dyd!. y.laukiamasinfliacijos augimo tempas.y. pahkanq norma nepriklausonuo pinigq pasiulosir paklar-rsos. Skatinandioji Grynojo eksporto paklar"rs4 pakelia palukanqnormq Saliesviduje. t. y dydis yra Zinornas. pavyzdliui. galima gauti pinigq rinkos pusiausvyros gti Qr.y .tai. iSreik5tel Prisiminsime.7. FiSerioefektu. Padidejusipal[kant1nonna ir skatina uZsienio investicijas. kai vyriaLrsyb€ nuo palukanqnonnos. bfitina Zinoti kainq augimo templrs. Pakilusi valiutos verte s4lygoja grynojo eksporto maZejim4ir tuo silpnina fiskalines politikos itak4. tarkime. sprendZiant5i uZdavini. kad infliacijos tcrnpaib[tq saikingi ir kontroliuojarni.

sumaZins. Todel dolerirl paklausa pasaulindje dolerio verte krenta. lSvada: skatinandioji monetarine politika. skatinandioji monetarind politika didina grynq1i eksport4' Tarptautinio finansinio kapitalo srautai.i eksportq.Tai rei5kia.Todel Saliesimportas maZes. importas akivaizdliai vir5ija eksport4. finansinio kapitalo atejinras. Analizuojant 7. kad. t. kuris yra esant skatinandiajaifiskalinei politikai. monetarind politika maZina tarptautinE dolerio vertp iki tokio lygio. Pal[kanq normai sumazejus. kuri rnaZina lSvada:skirtingai nuo skatinandiosios gryns.veikiami palfikanq nonnos pokydiq atlikti ir JAV.erikiediams ir. Skatinandiojirnonetarine politika (Zcrna palhkanu norua) paklausa Poveikis SurnaZejusi : doleriaursr. i JAV. bet jo veikimas yra prie5ingas tam. jen4 ar eurq. arba.kad uZsienioprekestapo brangesnds doleriq perkant an. kad sumaZintqgamybos kritirn4 i5 tikro pasirei5kiagryno1o eksporto poveikiu. (balansas tarp importo ir eksporto)irgi svarbr-rs prekybosbalansas tarptautin6s Salies tikslas. kitais ZodZiais. be vidinio makroekonominio stabilumo.y. o irnportas maZdja. maLeja.Zemas augirnolaipsnis Priemoni'.prekybos balanso deficit4 kuris. Skatinandioji monetarine politika maZina palukanq norrn4 Salyje. tarkime. kLrri taikoma siekiant sumaZinti nedarbtl ir padidinti augimq kartu gali ir koreguoti prekybos .5 lentel€s stulpelio politika ir grynojo eksportopoveikis 7. egzistavoprie5 tai.y.GriZtant prie 7. pavyzdLiui. PavyzdLtui. JAV monetarine p S k a l i n a n d i o j m o n e t a r i n e o l i t i k a( l ) i Pro bIema: garnyboskritirnas.rZsienvie Dolerisatpinga dideja (dideja Grynasiseksportas bendroii paklausa) Stabdantioji monelarin6 politika (2) Prohlema: infliacija i Priemon : Stabdandiojmonctarine 0 nolitika (aukStesne rralltkanunonna) : Poveikis Didesnepaklausadoleriarns uZsienvic Doleriovertedideia (bendroii rnaZeja Grynasiseksportas maZeia) oaklausa Makroekonominis stabilumas ir prekybos balansas.o eksporlaspl6sis. stiprina monetaringpolitik4 Saliesviduje.grynasis eksportasi5augs.Rezultatas.ja. atvirkSdiai. kaip buvo priimta. Analogi5kai galin-ra (2) analizg.pataisys". JAV turi dideli tarptautines prekybos deficitq t..5 lenteld.nukreipta taip. pusiausvyros BVP (BNP) Salyje fiskalinespolitikos. 7.pastebdsime. kurian-r esant eksportas plediasi. amerikieti5kos prekds tapo pigesnds uZsienieiiams.5 lentelds. Tokiu atveju prireiks daugiau valiutq rinkoje maLd.5 lenteles(l) kad skatinandioji ir stulpelio prieZasdiq pasekrniqgrandinE. bendrosiosiSlaidos ir padides. Sis padidejimas .

je rinkos ekonornikoje palfikanq norma neturi b[ti nustatoma administraciniu b[du. trumpojo laikotarpiomonetarinE politik4.rnaizinaaktyvqi[ sald4 ir didina prekybos deficit4. JAV turi dideli aktyvq prekybossald4 . tadiau pinigtl politikos priemonesreikia taikyti labai atsargiai. eksportassurnaZds. Atitinkamomis sqlygomis gali kilti konfliktas arba alternatyva tarp rnonetarinds politikos panaudojirno. kad iS pradZiq. galima sufomruluoti svarbias ekonomikosrrolitikai iSvadas: Palfikanq nonna yra viena svarbiausit"l pinigq rinkos reguliavirno priemoniq. Prie perparduodamqauk5tomis spekuliatyvinemis kainomisprekiq ir paslaugq prisijungsir pinigai.akivaizdLiaivir5ija import4 t. kur palukanq nonla nusistovi.kad grynasis eksportas sumaZds.ir tai padidinsinfliacijE. prie5ingai. . kapitalo idejimq ir gamybos reguliavirno.tai skatinandiojimonetarinepolitika jI dar labiau padidina. lSvada: stabdandioji monetarine politika. AnalogiSkaistabdandioji monetarin€ politika . taikoma infliacijai su5velninti. rinkoje.tai reiSkia. tai stabdandiosiosmonetarines politikos taikymas5[ aktyvq saldE panaikins. Analize leidZia teigti. importas padides.JAV. 2. Vyriausybe gali panaudoti netiesioginius metodus.t.Taikant stabdandirlrl monetarinE politikq ir siekiant rnaZinti infliacij4 pastebirna. Nesunku pastebeti. t. l5analizavus pinigq rinkos pokydius.kurie jau negaleskontroliuoti pinigq kiekio Se5elineje apyvartoje. yra didelis prekybosbalansodeficitas. iSstumiami i5 oficialios ekonomikos neapgalvotais vyriausybes sprendimais. lemiandius pallkanq norrntot. kad be pakankamailaisvq palukanq normos svyravimq rinkos mechanizmas neveiks. Jeigu vyriausyb6 komandiniu budu verdia komercinius bankus priimineti indelius ir i5duoti kreditus pagal grieLtarfiksuotq palfikanqnorrnfutai pinigq rinkos mechanizmas gali ir sustoti. kad Siuolaikine vyriausybe turi ne tiek jau daug ekonomikos valdymo metodq.kad Siuolaikine. tarkime. klestes juodoji rinka. Reikia pripaZinti. Vystysispinigrl ir spekuliacija. kuri daro itak4 investicrjqpaklausaiir santaupqpasiulai.prekybos o balansodeficitasaugs.prie5tarauja prekybos balansodeficito maZinimui.y. pavyzdZtui. Jeigu pradZiojeeksportas. kad skatinandioji monetarine politika maZina prekybos deficit4 ir palaiko aktyvqji prekyboslikuti. 277 1. kad leistq sau atsisakyti palfikanq norrnos.y..5 lenteles(2) stulpel[. Jeigu pradind problema buvo aktyvus prekybos saldas.veikiantpaklausai pasillai. Santaupos palaipsniui persikels ten.y.y. Analizuojant 7.balans4. kitaip ji kaZin ar galdtq realizuoti antiinfliacinl [kio reguliavirnq.siekiant Salyje ekonominio stabilumo ir tarptautines prekybos pusiausvyros.

kad vyriausybe emesi trumpalaikio pal[kanq nonnos. kategorijos ir parodyta.rretq b[ti tokie.Firmq sprendimai gaminti prekes ir naudoti iSteklius priklauso nuo bendro pinigq kiekio. kaip jie siejasi ir uZtikrina atitinkam4 iStekliq naudojimo lygl rinkos ekonomikoje. kuri remiasi fundarnentaliEia atnasis pusiausvyroslygtimi (7 . investicijq ir gamybosreguliavirnoir tas rodiklis padidejo iki l0 %. tat trediaisiaismetais reikds apriboti pinigq pasiflos augim4 I % lirnitu.kad skaidruoj vidutinis metinis pinigq pasifilos augimo tempas trejq rnetq Pirmaisiaismetais ekonomikojesusiklostetokia laikotarpiu yra 7 o/o. Sios diagramospagrindinis vertingumastas.7.paveikslq'(7.kas lemia bendrqlq i5laidq lyg[. Daugelis ekonomistq mano. galirnafomuluoti iSvad4 Analizuoti7. Norint keturis pagrindiniusjq suprasti. kad vartojimo grafikas. situacija. kadangi prieSingu atveju . Vartojimo i5laidq absoliutus lygis priklauso nuo vartojimo kreives lygio ir BVP (BNP) lygio arba turimq pajamq.ir absoliutusvartojimo iSlaidq dydis paprastai keidiasi priklausomai nuo BVP pokydiq. apimantys pinigq pasifllos trumpalaikius pokydius. i5leidZiamo Sioms prekems.13 pav.78 .neiSvengiamasinfliacijos politika galima tik esant didejirnas. 2'. Sujungsirne makroekonomikos teorijos analitinius ir politinius aspektus.tarkirne. tokia bus ir visa rinkos ekonomika.Valstybespolitikos veiksniai pabraukti.Ir priklausomainuo to.analizuotus Siameskyriuje i vienE . kad gamybos.3. vartojimo kreives nuolydis priklauso nuo c (ribinio polinkio vartoti) ir turi svarbi4 [tak4 multiplikatoriui. P avyzdZiui.Trumpojo laikotarpiomonetarind ilgalaikei pinigq strategijai.13pav. MONETARINES IR FISKALINES POLITIKOS POVEIKIS IR JV DERINIMAS 7.jeigu vyriausybe tvirtai sieks ekonomikosneinfliacinio augimo.vyriausybe ir Pinigq rinkos demonopolizacijos ateityje turds valdZiq nustatant pinigq pasillos kieki ir augirno tempus. pajamq ir kainq lygis tiesiogiai priklauso nLro bendrLjq i5laidLL. Bet kurie sprendimai. koki4 monetaringpolitik4 vyriausybe taikys. reikia i5 kairesi de5ing.pakankamaistabilus. kad dia sujungti analizuoti principai. Be to. uZimtumo. analizuojame elementus:namq ukiq vartojim4 firmq investicijas. tr. metaissituacijabus ta pati ir pinigq pasihlosaugirno Jeigu antraisiais tempas bus vel l0 o/". nesitikima. kad ekonornikanepakli[tq I likvidumo sp4stus. Zinoma. .2). vyriausybes i5laidas ir grynAii eksportE..).

| oolitika | | I bi. Itu"'o"unT'*' c..n" t p"lxrk I l Karnq lygrs | paJarnq I rr lainqlygisl o lV a l i u t o s l * u r s a r I Crvnasis -.T. ir todel tiketina.fj1rta fi.. Moncrrr.n''o. I G..kori. Fiskaline ir monetarine politika. i i { | I l+lnvesticrjosl :i['lifjril:lX::ij:. 'rr..kitq Saliq BVP lygis.lll. kad jas netiesiogiai lemia 279 .l)Liuki'nu. [. uZimtumo ir kainq svyravimq pagrindineprieZastis.--.c | | I a) BVPapimris uTsienyjel norml | [b)Vatiutoskursai) I ) I L-. p a l u k a n rn o r m a | | Inollllkl p i n i r : up a s i u l a{ I r u a r " r i " .13 pav.. kad grynojo eksporto i5laidas lemia importo ir eksporto apimtys.I uZimtumo.Palrkanu| | :. ilil"'""?:'.. NX ]2.{3[i.:""' l. | [Skrrin.tiek monetarine Zinoma.bos l P f piniuu l I Paklausa sandiriams g (t..latine I *rrcIIrt. tadiauimportq veikia savosSalies BVP. .--.tokiu b[du veikia valiutq kursus.\li'' I surna Skolos I c I I t I | | | l | ' Gamy.{ 3vartojimas | I | 14.i"iJ""c-" l.-lr*. Investicinesi5laidasveikia tiek fiskaline politika. kaip bendrqiq i5laidq elementas.ouc. veikdamakainq ir pallkanq lygi Salyje.'eioji Inqncrlnnc I t \. o eksportq ._. kurias veikia valiutos kurso kaita..--.-51 .lir"r"r^ ( . I .[' r.I .{ I I.. Eksportas [* | 2. ff#--*.. investicijq ir grynojo eksporto tuo.... I (1.nvetygr.. I Vartojinro krcivc Mokcseiai ) tr. Keinso uZimtumoteorija ir stabilizavirno Investicines i5laidos . l i n dr r e c h n i n d i paklausa | I t akryvq a T a n s a l > . ^ ovdis | ] 2 Finartsavtrrrt' J likvidavintas \ \ \| politika 7.greitai besikeidiantibendrqjq i5laidq dalis.i sS a l v j e L a) BVP apimt | I [r Fi.. Laukianra rynojo f p i n i.| J apimties.'.l . Vyriausybes iSlaidos.. Valsrybinis lygis fprrcrut-Un poiill^ | atni.tu.p a k l a u s d ru pr'lnonorma | | lPinigqkaip a r M o h . nesusijusios J i-rei Vyriausybes J b)lslaidos' v i c i i n i sl y g i s L"b. mokesdiai. I e)Mokcseiai r f 2 . ypai politika... kad yra gamybos apimties.skiriasi nuo vartojimo.tipo.

oficialiai ji tait<omabkonoinikai stabilizuoti. arba stabilizuojanli-pt-rlitika.Taigi ir fiskalines.9 (b) pav. USD. priimami. VyriausybesiSlaidq atitinkamaspadidejirnas priklauso ir nuo to.siekiant palaikyti aukSt4 gamybos ir uZimtumo lygi.sprendimai apie vyriausybes i5laidas priimarni. mokesdiq politika netiesiogiai veikia vartojim4 ir investavimE. kada ekonornika. realiai jos tarpusavyje susijusios ir turi b[ti koordinuojarnos.r augimui. truksta BVp 25 mlrd. aptardami 7. nustatyta. tiesiogiai veikia gamybq uZimtum4 ir kainq lygi. kol pinigq pasifila nestabilizuojapalukanq nonnos. PavyzdZir. stabilias kainas. Mokesdiq didinimas. Monetarines politikos itakq analizavome.valstybes politika.kurie atsiranda del infliacijos ar gamybos kritimo. 5 mlrd. didejasanderiq pinigq paklausa.kiek vartoti. akivatzdliai parodyta vyriausybesstabilizuojanti galia.).) ir kartu iS dalies susilpnina vyriausybes i5laidq 1tak4 ekonorninian. lygio kaira i1 mokelti[--Sfo uei islaigq apmokestinirnostrukt[ros manipuliavimu. ar jis s4lygoja prisitaikanti pinigq pasi[los pasikeitirn4.13 pav.Auromatine polirika. Fiskalin€ politika valstybdspajamq ir iSlaidq pokydius naudoja rarn.Tarkime. pajamLlmultiplikatoriaus poveikis sumaZinainvesticijas ir islaidas grynajarn eksportui. esant kitoms nekintandiornss4lygorns.rus. 7. imoniq interesus. esant atitinkamai pinigq pasifilai.9 (a) pav.Plediantis gamybaiir BVP.kad vyriausybes i5laidq ir apmokestinimo politika naudojarna ne tik siekiant makroekonominio stabilumo.pelno mokesdiq ir kitrl mokesdiq maZejirnas didina gaunamus pelnus. Kita vertus.ri. valstybinds iSlaidosuZtikrins ekonornikojevisi5kq uZimtumq. kuris parodytas7. palfikanq norma dideja (7. kad.maLinanumatytuspelnusir nor4 investuoti.. Vyriausybesi5laidos. tiesiogiai veikiant palfikanq normE ir kainq lygl Salies viduje. o ypad palukanq noma.I"glesyniai skalei.Tai gali bUti paai5kinta atvirkSdiory5io poveikiu.Tadiau realiai negalima tiketis.9 (c) pav. kad fiskalin€s ir monetarinespolitikos '!-ffi:-F 280 . Mp juda i de5ing ir. Didesnes pal[kanq normos lemia investicijq surnaZejimq (7.atsiradus papildornoms iSlaidoms. norint pasiekti visi5ko uZimtumo lygl. Diskretin€ politika remiasi. bet ir perskirstant i5teklius ir pajamas... Fjqlallne politika bfina diskretind ir auromatine. investuoti ir koks yra grynasis eksportas.p.9 paveiksle. ir monetarinespolitikos priemonds gali daryti itak4 grynajam eksportui. atsiZvelgiantI narnq [kiq. Tadiau paZymetina. kad iSlygintr4 ekonornikos sutrikin.5 lentelE.kaip vienas i5 keturiq bendrqjq i5laidq elementtl. Vadinasi.esanr erynoio-?ffiqr-frsiffi!1"".numatomokesdius riesio!iaipibporiingur nacro-natrnems paJamoms. Esmd yra ta. liks nepakitusios. Nors fiskaling ir rnonetarinqpolitikq analizavomeatskirai. kai rnultiplikatorius yra 5. Sprendimai. kad s4lygos.). pradesaugti (7. Iki tol. sturnia investicijq paklausos kreivq I de5ing ir skatina kapitalo augimq. i5 dalies atsiZvelgiant i visuomenes interesus.

. b) paltikanq normq. 281 . Lentel€se suraSytos supaprastintos KB sistemos ir 12 federaliniq rezerviniq bankq (kurie JAV atstovauja CB) balansines ataskaitos. PasitelkqKB ir CB balansines atsispindikiekviena i5 5iq operacijq: a) CB perka vertybinius popierius i5 privaiiq [rnonitl ar asmenq.politikos priemones realizuojamos ne izoliuotai. . l. pinigq pasiLtl4 iSlaidas. atvirosrinkos operacijas. centrinisbankas centrinio banko balansind ataskaita centrinio banko aktyvas centrinio banko pasyvas atvirosrinkosoperacijos vertybiniq popieriq pirkimas vertybiniq popieriq pardavimas rezervonornos reglamentavimas privalomqjq(reikalaujamqjLL) rezervqnoITna diskonto norrnos reglamentavirnas a a a a a a a a a a a a diskontononra diskonto langas diskontolango prieZilra finansinepanika atveju blogiausiu skolintojas monetarindpolitika skatinandioji i stabdandiojmonetarin€politika pinigq pasi[los ir palfikanq nonnosdilema likvidumo sp4stai Pigu efektas realiqlqkasoslikudiq poveikis Fi5erioefektas Kartojimo klausimai parodykite. r . KB rezervus. Pagrindin€ss4vokos r r . . Tarkime. infl iacija. pal[kanq nonnEir bendr4sias 3. Ekonornikojeviespatauja 2. . privalomqjq rezervqnorrn4. . c) CB sumaZina ilgalaike j[s esatecB Valdybos narys. todel stabilizuojandios poveik[ uZtikrinatik jq koordinavirnas.kaip KB rezeryuose ataskaitas. b) KB ima paskol4i5 CB. c) kokias pasihlytumete kaip kiekvienasj[sq sillomas pokytis paveiks: PaaiSkinkite. . Kaip sifilytumetekeisti: a) privalomqjq rezervqnonn4.

Paskola i5 federalines rezervq sistemos (l) (2) /t\ 33 60 60 150 Dvylikos federaliniq rezerviniq bankq sujungta balansin6ataskaita (mlrd.Paskolos Pasyvai: . kaip atrodysSiq ataskaitql. d) GriZkimeprie Siqtrijq operacijqir atsakykimeI klausimus: ar pasikeite tiesiogiai ar netiesiogiai pinigq pasifila. USD paskol4. kai bus atliktos nurodytos trys operacijos.Paskoloskornerciniams bankams Pasyvai: . I b) Federaliniairezerviniaibankai parduodauZ 3 rnlrd.Verfybiniai popieriai . isanalizuokite kiekvien4 atskir4operacij4 remdamiesi pateiktaisduomenimis.t.Federalines rezenrl sisternos banknotai (t) 60 3 33 3 27 ()\ r1\ a) Tarkime.y.paaiskinkitepladiau.IZdo indeliai . padidejo) komerciniq bankq rczewai po kiekvienos operacijos? 282 . USD vertybiniq popieriq i5 komerciniq bankq. UZpildykite 3 balansin6sataskaitos stulpel[. USD vertybiniq popieriq privatiems asrnenims.Rezervai . USD) Aktyvai: .Vertybiniai popieriai .Suskaidiuokite.Kornerciniq bankqrezervai . Visq komerciniq bankq balansin€ataskaita(mlrd. USD) Aktyvai: . 2 ir 3 stulpeliaipo to. tai kiek? kaip pasikeite (sumaZejo. pal0kanq normos surnaZejimasskatina komercinius bankuspaimti i5 federaliniqrezeryqsistemosI mlrd. UZpildykite balansin€s ataskaitos stulpeli.Einarnieji indeliai .UZpildykitebalansinds ataskaitos stulpel[.kurie apmoka einamqjq s4skaitq dekiais. jeigu taip. 2 c ) Federaliniai rezerviniai bankai perka uZ 2 mlrd.

b) tolygesniupajamqpaskirstymu.kaip monetarineir flskaline politika gali veikti bendrqjqiSlaidqskirtinguskomponentus. Tarkime. PasitelkEbendrosiospaklausosir bendrosiospasillos rnodeli. Po to i3analizuokite atveji atvirosios ekonon. Paai5kinkite tezg: stabilizuojanti politika yra efektyvi.tiek monelarines priemones. jeigu privalornqjr.l kontrolespriemone. Pasi[lykite plan4 nukreipttl stabilizuojandiosios politikos tEstinumui.5.suderinamas su: a) santykiniuvalstybiniosektoriaus vaidmensmaZejimu. - 283 . kokiu konkrediuribotumu susiduriamonetarinepolitika. Pagal 7. o. kad CB nutare taikyti stabdandiajq politik4 siekdamasriboti infliacij4. kuris apirnatiek fiskalines. 9.irezervq norma 20%? Koks pagrindinis politikostikslas? monetarinds prieZasdiq PaaiSkrnkite ir pasekmiq grandinq. 7. kai uZtikrina fiskalinir4ir monetariniqpriemoniq koordinavimq. kuri realizuoja monetaringpolitik4. Paai5kinkite tezE: Pinigq apyvartos greitis yra tiesiogiai proporcingas palfikanqnonnai ir atvirkSdiai proporcingas pinigq pasi[lai. su Paai5kinkitefakt4 kad CB negali tuo padiu rnetu stabilizuoti palukanq nonn4 ir pinigLlpasifilE Kodel polinkis stabilizuotipallkanq normq gali lemti tebesitEsiandiq iacrjq? infl Trurnpai paaiSkinkiteuZirntumoteorijq ir parodykite.9 pav. t0 kaip keit€si KB sisternos sugebdjirnaskurti pinigus po kiekvienos operacijos.kaip veikia monetarinds politikos efektyvurr4: a) pinigLlir investicijqpaklausos kreiviq fomos. parodykite Sios politikos esmQ uZdaroje ekonomikoje. PaaiSkinkite. kaip tarptautinio finansinio kapitalo srautaiveikia bendrosiospaklausos kreivespadeti. paai5kinkite. 8. c) spardiais ekonomikosaugirnotempais.rikos s4lygomis ir paai5kinkite. b) ribinio polinkio taupyti dydis Kokiq itakE monetarindspolitikos efektyvumui turi atvirk5dio ryiio efektas? Kaip bendrai [vertintumdte monetarinespolitikos efektyvumq? Kodel atviros rinkos operacijosyra pagrindineKB rezervr.

Sis modelis parodo. Prekiq rinkos pusiausvyros grafikas yra pusiausvyros produkto nustatymo.8. . Kadangi palukanqnorma veikia tiek investicijas. kas sukeiia nacionalinio produktopokydiustrumpuojulaikotarpiu. parodanti. parodo tokius pal[kanq normos ir nacionalinio produkto lygiq derinius.1 pav.r. P R E K T U T N K At R t S K R E t V t R Prekiq rinkos pusiausvyrosgrafikas. IS kreiv€ rodo situacij4prekiq ir paslaugqrinkoje. pasi[le britq ekonomistas Ji Nobelio prenrijos laureatasDZonas Hiksas. Fiksuotas kainq lygis o yr+yz#y: 8. Siarneskyriuje nagrinejamas paklausos bendrosios rnodelis.1 pav.vaclinarnas IS-LM modeliu. kai planuojamos iSlaidos prilygsta pajamoms.naudojant 45" linrj4 grafiko iSpletirnas. Modelis parodo.Keinso teorijosinterpretacija.). kokir. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE lki Siolpusiausvyra prekiq ir pinigq rinkose buvo nagrin€jama atskirai. kai J! taip pat galima nagrineti ir kaip modeli. kainq lygis pastovus (8. Dabartiniu metu Sis modelis yra svarbiausia DZ. tiek ir pinigq paklausa tai birtent Sis veiksnys susiejaabi IS-LM modelio dalis. kas turi itakos paklausos bendrosios kreivesposlinkiui. o LM kreive . arba IS kreive. 1937m.situacij4pinigq rinkoje. Modeli sudaro dvi dalys: IS kreive ir LM kreive.r budu Siqdviejq rinkq tarpusavios4veikalemia bendr4lqpaklaus4. Bendrosios paklausos poslinkiai kreives y 8.

Tai b[tina s4lyga. gyvenamqjq namq. Firrnos investuoja. Savo investicijqfinansavirnui firma skolinasi pinigq Siandien.!rg_:eLojl-gispqn_u_daqel-gilgp l rqgrg_{ g3etodales. o dabar jos tampa vidiniu (endogeniniu)kintamuoju.n o r m a i Anksdiau investicines iSlaidos buvo nagrindjarnoskaip iSorinis (egzogeninis)kintarnasis (2r. il.oli"kil. firma turi palyginti bnsimq. kai tik prasidedagamyklos statyba ar perkamas irengirnas._K* 1-p +a13. Kadangi pajamos bus gautos ateityje.t!_llacrio+glinel ql_g-. jog investicijosduos pakankamai papildomopelno. Investicinds iSlaidos tai iSlaidos naujiemsgamybiniams pajdgumams kurti. o i5laidos atsirandai5 karto. prarnonineiar Zemdsfikio statybai finansuoti."iLr6' lilaeiiiii "". 1 . t. Firma turi palyginti i5laidas investicijoms su naujos gamyklos ar [rengimo eksploatavimo nauda.r.Rlbinispolinkis y?rlo.11 pelnq su dabartinemis iSlaidorris.n*g*pqlr.ti.ly!ie*' 8 . i u-s thg.Ankstesniarue skyriLrje produktaspriklauso irodeme.kad pusiausvyros nuo dviejq veiksniq: autonominitl iSlaidq A ir ribinio polinkio vartoti r r a c i o n a l i n e s j a r n ac * : pa s T Y ^ = . kad ji galetq sumoketi kredito sumq kartu su jo pal[kanomis.y. kad b[tq galima sumoketi paskolospalfikanas. kai rnato paklausos savo produkcrjai padidejimo perspektyvasir nori iSplesti savo veiklos mast4 arba kai siekia lgyti prana5um4 diegiant efektyvesni s4naudq ekonomijos poZiuriu kurios nors prekesgamybosb[d4. taip pat ir prekiq atsargoms sudaryti.tuo didesnisturi bfiti skirtumas tarp b[simojo pelno ir dabartiniq investiciniq iSlaidq. del to ir ji turi buti tikra.lnvesticindsiSlaidos padidina fizinio kapitalo apimt[ ekonornikoje.o kartu priklausonuo pal[kanq normoslygio. 1 .kad 285 .nes itraukiamapal[kanq norma kaip modelio dalis. I n v e s t i c i j o sr p a l i i k a n r .-"* p.aJ"qrq.' 'u l-c*' (8.q p$.mauton oroesn rs q omrnl isffi iAiilruX TT6il. Autonomines iSlaidossusidedai5 vyriausybesiSlaidq.. lnvesticijosgali bfiti susijusios su visai naujosprekes ir galnyba. pelno prieaugiu. likusios sumokej . Del to blsirnasis pelnas turi b[ti didesnisuZ einam4sias iSlaidas.glqq}. investiciniq iSlaidq ir autonorniniqvartojimo i5laidq.-i. Kiekvienu atveju sprendimasdel gamyklos statybos ar maSinq ir lrengirnq pirkimo priklausysnuo busimqjq iSlaidqir gaiirno pelno ivertinimo.rausy.1 ) jeic*=cx(l-t).Kuo didesnes pahikanos.tjg9 saiaT as f4 kb yso. ros. 4 skyrirf.la9\.

investicijq nonnaikoeficientas. Mat investicinio projekto realizavimasduoda pajamq prekiLl forma. tuo jai geriau skolinti savo ltl:Sas. kurie gali apimti naLrjqgamyklq statybq. lr atvirk5diai. ar firn-rai reikia skolintis. kuriosnepriklar-rso nei nuo pajamq. jei b>0.jog didele palukanq norrna sunaZina finnos suinteresuotumq igyvendinti savo investicijas.naudojantsavo turimr. svarbi realioji palhkanqnonna labai (Zr. (8..rgiau pajarnq. kai pal[kanq norma Zema. kai palukanq nonna auk5ta.1.2 paveikslas. tik nedidele Siq projektq dalis bus pelninga. ne o investuoti savoprojektus.ro metu firma disponuoja keletu lgyvendinti paruoStq investiciniq projektq. Kuo didesn€palukanqnorma. investavirno mastas auga. RyS[ tarp investiciniq iSlaidq ir realiosiospal[kanq nonnos vaizduoja 8. jos tLrri atsiZvelgti ir 1 pal[kanq norrnfunesjq tikslas* kuo geriausiai panaudoti savoturimasle5as.nes tokioje situacijojenebutina. jei kainos pastovios.kornpiuterines sistetnos kokybes gerinimq telefoninio rySio atnaujinimq ar susiddvdjusiq krovininiq veZirneliq pakeitim4. Kai firmos turi pakankamai nuosavq leiq ir joms nereikia skolintis pinigq savo investiciniams projektans igyvendinti. Priimant investiciniussprendirnr-rs. jautrumopalhkanq b . ar ndra galimybesgauti dar. tarkime.kad bhsimasispelnas Zyrniai virSytq einam4sias investicines i5laidas. Firrna turi patyrineti. Taigi kuo auk5tesne pallrkanq nonra. nominalioji paltkanq nomra lygi realiajai. dia b=Al/Ar. investiciniq iSlaidq funkcrja iSreiSkiama taio: t=i-b"r. o kai ji Lerna. ar ne. Investicijq paklausoskreive lvertinant pinigq rinkos vaidnieni. perkant obligacrjas. I . Bet kurir.realioji pallkanq norma.autonornines investicines iSlaidos. tuo atveju investicijq apirntisatvirk5diaiproporcinganominaliajaipalfikanqnomai. kuriq vertd turi b[ti palyginama su iSlaidorniskreditui.projektastaptq priimtinas. Tadiau. 8. 286 . skolinant kitorns finnoms.didZioji projekrq dalis bus pelninga.nei nuo pal[kanq norrnos. Visa tai rei5kia. tuo rnaZesnis i finnos ribinis polinkis investuoti 1 fizin1 kapital4 nepriklausomainuo ro.rspinigus kitu budu.2. 3 skyriq).2) r . Tadiau.

nedaug surnazejusi palfikanq nonra labai padidina i'vesticijas.3.2 pav. 287 r I l. Ir atvirkidiai. Autonominiq investiciniq islaidq pasikeitimai sukelia investicijq kreivdsjudejim4 koordinadiq pradZios tasko arzvilgiu.1. firmq investiciiq paklausos apimti rodys ta5kas B. Bendroji paklausa susideda iS vartojimo. T .t x Y ) . Jei investicijos maZai jautrios palukanq normai. Kreive yra neigiamo nuolydZio.i p . Palfikanq norma ir bendroji paklausa:IS kreivd AtsiZvelgiant i nauj4 planuojamq invesriciniq iSlaiclq funkcry4 pertvarkoma bendrosiospaklausos funkcija. o investicijq paklausos kreivd paslenka i desinE. Jei investicijos labai jautrios palukanq normai. Ji atspindiprielaid4 jog palnkanqnormos sumaZejimas padidinapapildornqlesq I kapitalo atsargas pelningumq ir todel s4lygoja clidesn[ planuojarnq investicijq lygi. C _ a r c x D I: a + c x ( Y . esant bet kuriarn pal[kanq nornos lygiui. tuomet kreivs yra beveik nuoZulni.kad investiciiqpaklausos kreive pasrinksi kairE. lnvesticijq paklausos kreives nuolydis priklauso nuo b ir nuo I. 8. I sumazdjimas reiSkia. kuriq finnos sutinka lgyvendinti bet kuriuo pal[kanq nonnos lygiu. firmos planuoja investuoti daugiau. palukanq nonnai esant re lygio. pavyzdZiui. investiciiq paklausos vyriausybes ir i5laidq. esantis investicijq paklausos kreiveje.Ir Is 8. padidejimas i reiikia. lt L . kad.Taigi gaunarne: AD=C+I+G.T -bxr.L) t. lnvesticijq paklausos kreive Investicijq paklausos kreiv€ rodo investicijq apimti. tuomet kreive vertikalesne.

t )x Y . 2.Visa tai didina vartojimo i5laidas ir keidia vartojimo funkcrjq ir bendrqj paklaus4bei pusiausr.rkanq pinigq norrnE PadidejEs kiekis didina bankq sistemosgrynq pinigq atsargasir i5pledia vartotojiSko kredito apimti. kiek padidejusi pinigq pasi0la sumaZina pusiausvyros palukanqnonn% netiesiogiaipadidinamas Seimqturtas.b x r + G . Siekdami supaprastinti Sirt lygybg ivesime rni3riosios ekonornikos pagal(8.yros nacional produkt4. ini E Atskirq bendrosios paklar.4. Kadangi pinigai yra viena i5 turto formq. Kai palukanq nonna krinta.3 pav. 8.3)f<rmulg: modelioautonoming bendrajqpaklaus4 apskaidiuojama kuri A = a + c x T p + l+ G (8.3 O A 8. formulg: AD=A*c*xY-bxr. (8. dideja obligacijq bei korporacrjq akcrjq kaina.rsos elementq ry5ys su pahkanr4 noma pavaizduotas grafiSkai paveiksle. Nuo palDkanq norrnospriklausoir autonorninis vartojimas. tai tuometbendroji paklausanustatoma 8. Pinigq kiekis ir palukanq norma veikia namq lkiq nrrtq ir vartojim4 bei bendrqjqpaklaus4dviem budais: l.4) t IS (8. AD:a+c rTn .tx Y ) + l . Pinigq kiekis ir palfikanqnorma veikia vartojimo iSlaidas. Tiek. Zemesndpal[kanq nonna leidZia narnq [kiarns imti didesnes paskolas. veikdami ir vartotoji5ko kredito kiek! bei jau nustatytqpah.4) lygties matorne. tai padidejusi realiqjrl pinigq pasiulatiesiogiaipadidinaSeimqturtq. Bendrosiospaklausos elementtlry3ys su pallkanq noffna 288 AD .A D : a + c x T p + c x ( Y . nes padidejusi palukanq nonna sumaZina investicinesi5laidas.b x r . ir namq flkiq turtaspadideja.3) pagal Kadangi c*= cx(1{).jog padidejusi pal0kanq norma surnaZina bendrq4 paklaustl nurodytu pajamq lygiu.i*C-c x ( l .

o 289 . I S k r e i v e Tarkime. 4p a v . paklausalygi prekiq pasifllai.4 (a) paveikslas). IS kreivd (IS cur. visuoseIS kreivdstaikuose prekir.4 (b) paveiksle. Si rysi parodolS kreive.o bendrosiospaklausos prekiq rinkoje susidaro taSkeEy.o pastaroji .l t. [ + q*rY-l]xr2 I + c*xY-bxrr 8 .y. kuriems esant prekiq rinkoje susidaropusiausr.yra. o funkcija A + c* x Y.nuo pahkanq normos. nacionalinioprodukto apimtis. IS kreives pavadinimas kilEs iS investicijq (investrnent) santauptl ir (savings) lygybes.b x rr.Prekiq rinkoje susidaropusiausrryra.1 nacionalinioprodukto apirntisYr (8. Pusiausvyra pusiausvyros E.TaSkas atidedamas atitinkamai 8. sqlygojandiospusiausvyrossusidarymq supaprastintarne ekonomikos modelvie.Y1. pradind realioji pallkanrl flonl& 11. tai gaiima daryti iSvadq jog bendrasisnacionalinisproduktaspriklauso nuo palDkanqnonnos.Kadangi pusiausvyros nacionalinisproduktasir pajarnospriklauso nuo bendrosiospaklausos.re)parodo tokius nacionalinioprodukto ir palukanq normos derinius. kai pallkanq norrnalra 11.

gaunamekreivq IS. Bendrosios paklausos padidejimas reiSkia.kai nacionalinds yra lygios planuojamorns i5laidoms: Y:AD. Kartodarni tai visoms galimoms pallrkanq normoms.uodytarr aukStesne pusiausvyros A. susidarymq IS kreivp galima nubreZti. 8. kurie sqlygoja pusiausvyros prekiq rinkoje.iki Sakysim. Analogi5kai galetq veikti ir bet kuris kitas bendnf q iSlaidq pasikeitirno sqlygotasmultiplikatorius. IS (8. Apskaidiuotasnacionalinioprodukto ir palukanqnormosrySysyra lS kreive. kuriuose susidaro pusiausvyra prekiq rinkoje. o bendrosiospaklausos kreivd persikelia auk5tyn atstumu (-bxAr). Ka1 : m dia I I . gar"rnama: Y-c*xY--A-bxr.1) lygtimi. kad pallrkanqnorma rei5kia Zernesni pajarnrllyg1 nr.l paklausa (8. Pertvarkiuslygti. teigiandia.s) (8. Ta5kasE2yra antrasisIS kreivds ta3kas. galirne gauti kelet4 pal[kanq nonnos ir nacionalinio produkto lygirl. IS kreive yra neigiamo nuolydZio. kad prekirl rinkoje susidaropusiausvyra. kad naujas palfrkanq nonnos 12 ir nacionalinio produkto Y2 derinys taip pat rodo. Yx(l-c*)-A-b'r' padalysime (l-c*). kur Ar (palflkanq nonnos pasikeitirnas)yra neigiamas. ir kaftu sumaZindamas bendrqj4paklausq 290 .). kadangi atkarpa (A-bxr) pailgejo. Lygti (8.4 (b) paveiksle matome. nes aukitesnis palDkanqnormos lygis surnaZina investicinesiSlaidas. 8. Visiems Siojekreiveje esantiems ta5kams.palflkanqnonla surnaZejo 12. remiantis prekiq rinkos pusiausvyros pajalnos s{yga.kad pusiausvyrasusidarotnornet. todel paprastaimultiplikatoriq Zyrnesime simbolium be jokio indekso. Y:A+c*xY-bxr.Del to padidejainvesticijr.4 (b) paveiksle sujungp visus Siuos ta5kus.6) lygties rnatorne. kad jie yra tokie pallkanq normos ir nacionalinioprodukto deriniai.6) palyginamesu (8.6) m-investicijqmultiplikatorius. kad padidejo ir pusiausvyros nacionalinis produktas nuo Yy iki Y2 ta5ke E2. Kreivd persikelia auk5tyn. tai gausirne Jeiabi lygybdspuses i5 Y: mx(A. bDdingatai.L^ * | ( 8.4 (c) pav.bxr).

"" A+c* rY -br rr " b ) 8...pusiauslyros nacionalinioprodukto lygis beveik nepasikeis.. Multiplikatoriausitaka IS kreives staturnui 8.. Kreives statulras priklauso nuo investiciniq i3laidq jautrumo pallkanq nonnos pasikeitimams. tai palukanq norrnos pasikeitirnassukelia didell bendrosios paklausos pasikeitimrl (bendrosios paklausos kreivd persikelia i vir5q dideliu atstumu). Panaiq poveiki IS kreives statumuituri ir rnultiplikatorius. Apatiniq bendrosios paklausos kreiviq koeficientasc* maZesnis vir5utiniq bendrosiospaklar. ":: E.' .-') \*c*'x\'-bxrr .6) lygtVje.nacionalinio produkto pusiauslyros lyg[. rnultipl ikaloriaus Jei investicines i5laidos labai jautriai reaguoja 1 pali-tkanqnonnos pasikeitimus (b yra labai didelis). : .5 paveiksle pavaizduotos bendrosios paklar"rsos kreives. o karfu ir dideli pusiausvyrosprodukto lygio pasikeitim4 ir tuo nuoZulnesne bus kreive IS.rsos krerviq uZ 291 I i .. Jei pallrkanq nomros pasikeitimai s4lygoja tik nedidelius bendrosiospaklausospasikeitimus (b labai maZas)....-. ..ir kreive IS bus labai stati.. atitinkandios skirtingus multiplikatorius.taip pat nuo (8. .5 pav...

Atitinkamai. Ta5ke E3 pallkanq ronno 12. Multiplikatoriq m veikia mokesdir. y1 ir y1' atitinka palfikanq normE 11 apatiniamegrafike.tuo didesnis IS pusiausvyros produkto pasikeitimas.lflorrr1& ta5keE3yra tokia pat kaip ir taike 82. 8. kuo didesnismultiplikatorius.6 (b) paveiksle): (tai AY:AIS:mxAA. kreivE de5ing. (a) dalyje. IS IS kreive persikelia atsturnu.kuo statesnd bendrosios paklausos kreivd. I5rei5kiame pal[kanq norm4: (8.E3 ir Ea. darantys pateikiarni itakq IS kreivdspasikeitimams.tuo daugiaupadidejaproduktas. tatyra.Pradiniaipusiausvyros produkto lygiai. Atitinkamai kuo didesne mokesdiqnoma.kaip pavaizduota8.kuo investicijq jalltrumo pal[kanq normai koeficientasb ir multipHkatoriusm bus tnaZesni.romaZesnis investiciniqi5laidqjautrumaspalDkanqnonnai ir kuo maZesnis rnultiplikatorius.kad kuo maZesnis multiplikatorius. 1l e n t e l e j e . kuris lygus multiplikatoriaus ir autonorniniqiSlaidqpasikeitimosandaugai matorne8.l norma: jos padidinimas sumaZinamultiplikatoriq. Kadangi pallkanr.rs.iki Y2. tuo statesne kreive.yros ta3kai. SumaZdjus pal[kanq normai iki 12. Pusiauslyrosprodukto pasikeitimasdel palikanq nonlos pasikeitimoyra tuo didesnis. 12 del to reikalinga tokia pat bendrosiospaklausosfunkcija.kaip ir ta5ke 82.6) lygtis. o apatiniajai. rar fiskaline politika gali paveikti 5i nuolydi. Kadangi IS kreives nuolydis priklauso nuo multiplikatoriaus.tuo statesne kreive. Vyriausybes i5laidq transferiniq ar mokej padidej irnq imasperkeliaIS . pakituspalfikanqnormai.6a) Taigi nurodytam bendrojo nacionalinio produkto y pasikeitimui bendras realiosiospalukanq nonnos r pasikeitimas bus tuo didesnis. kuo didesnismultiplikatorius.5 pav.koeticient4 c*'. tuo statesne kreive. Atitinkamai vir5utiniq bendrosios paklausos kreivirl rnultiplikatoriusyra didesnis. atitinkanti du taikr. 8. kaiA-a+cxL*T-G. 8 . jq surnaZejimas o i Visi veiksniai. Taigi kr. bendrosios paklausos kreivds pakyla auk5tyn tuo padiu vertikaliu atstumu. Tadiau pusiausvyrosprodukto pasikeitirnasyra labai skirtingas:vir5utiniajai kreivei jis padideja iki y2'.4 paveiksleyra dar du nepusiausr.ikairg. IS SiE iSvaaq patvirtina (8. bet pusiauslyros produkto lygis Zemesnis negu taike 82. 292 .5 paveikslo (b) dalyje matome.

tadiau pusiausvyros produkto lygis yra didesnis.6 pav. yra taSke E+.) turi tokiqpat palDkanqnorrntukaip ir ta5kas E1.esanfysIS kreives deSineje pasillos pertekliausta5kai. (ta5kasEa). excesssupply of goods).+"+"V A-bxri+c*xY AY=rnxAA 0 a) AY=mxAA 0 b) 8.yra prekitl paklausos pertekliausta5kai. kadangi produkto apimtis yra didesneuZ bendrqj4paklausq.Ta5kai.rriameturime prekiq pasiflos pertekliq (ESG. Todel ta5kas E3 yra prekiq paklausos pertekliaus (EDG. Prekiq paklausaviriija pasi[lE AD Y:AD A'-h^r.esantysIS kreives kaireje (E3).4 (b) pav.4 (a) paveiksle. IS kreives persikelimas.arbaprodukto lygis per maZas. kr. 293 . excess demand for goods) taSkas: palflkanq nonna yra per Zema. sukeltas autonominiqi5laidq pasikeitirno Ta5kasE4 (8.Todel 8.4 paveikslo (a) dalyje matome abu ta3kus toje padioje bendrosios paklausoskreiveje.yra prekiq Del to visi ta5kai. Sios keivds taSkeE3 bendroji paklausaviriija produkto lygi. Pal[kanq Dorrrla 11. kad prekirl rinkoje bhtq pusiauslryra. atitinkanti ta5kq 8.

k>0.Pasikeitimai kreiveje Kintanrasis VyriausybcsiSlaidos Kintamojo nasikeitinras Didcja a lvlaZcj Didija MaZcja Didcja MaZija Didcla MaZcja Didcja MaZcja : IS kreiv0S nersikdlimas I dciing I kairq IS kreiv0s nuolvdis Ncturi itakos Ncluri itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturl takos Ncturi takos NuoZulncsnc Statcsnc NuoZulncsnc Statcsnc M o k c s d i a i( b c n d r a sunra) i A u t o n o m i n c sS l a i d o s R i b i n i sp o l i n k i sv a r t o t i j I nvcstici j 11autrumas palukanqnorrnai I kairq I dciinq I dcSinq I kairq Ncturritakos Ncturiitakos Ncturi ltakos Nchrri itakos 8. Koeficientas k rodo tiesioging pinigq paklausos ir produkto apirnties priklausornybg: k: ALIAY. diak-pinigtlpaklausosjautrumobendrajamnacionaliniam produktui koeficientas. o dabar bus nagrinejamasrealiojo nacionalinio produkto ir pallkanq nonnos ry5ys pinigq rinkoje' ^ Hipoteze. o reali4jq uZra5ome. Kaip jau Zinome. produkt{ ir palfkanq normtu teigia' kad realioji pinigq paklausapriklauso ir nuo produkto. ir nuo pal[kanq nonnos: L:kxY-hxr. palukanqnoffna. 294 .lS 8.realiaj4pinigq paklausq pinigq pasiul4 M5. h . PINIGQ RINKA IR LM KREIVE Anksdiau i5nagrineta palfikanq norrnos ltaka pustausvyros nacionaliniam produktui.1 lentel€. Koeficientas h rodo tiesioging pinigq paklausos ir palfkanq normos priklausomybg: h:AL/Ar.pinigq paklausos jautrumo palukanq nonnai koeficientas. tuo Zmondstures maZiaugrynq prnlgq. Kuo auk5tesne nes tokiq pinigq laikymasdaugiaukainuoja./P:M.2. h>0. MD/P :L. siejanti pinigq pasi[I4.

kai yra nacionalinioproduktolygio Y1 ir pal[kanr4norrrlos11derinys. 8. i5augair pinigq paklausa.7.realioji pinigq paklausa priiygstarealiajaipinigq pasi[lai. Derinys 4 ir Y2 taip pat s4lygoja pinigq rinkos pusiausvyrq. Del to reikalingq pinigq kiekis nepakintaturiurq 295 . o iSaugusi pal[kanq norrnaji sumaZina.7 (a) pav).visuose LM kreives ta5kuosepinigq paklausa lygi pinigqpasihlai. LM kreiv€ (LM curve) parodo ivairius palfikanqnormos lr nacionalinioprodukto derinius.pinigq pasillos pusiausvyros s4lygosL:M.7 (b) paveiksle atidedamasnaujos pusiausvyrostaikas E2.7 (b) paveiksle atidedameta5k4 E1.kuriems esantpinigq rinkoje susidaropusiausvyra.Pusiausvyrapinigq rinkoje pasiekian-ra.pinigq paklausos. Padidejusnacionaliniamproduktui iki Y2. matome. Padidejus nacionaliniam produktui.ir pinigq (money) . kuriame pinigq rinkoje susidaro prniausvlra.) S M D P = P Dabar apskaidiuojame palfikanqnorme: M hxr:k"Ys P M r=lxlt"Yh \ t [ s I P ) \ (8. nominalusispinigq kiekis Iv{xkontroliuojarnas centrinio banko. Realioji pinigq pasifila pavaizduotaverlikalia hnrja. Taigi realioji pinigq pasi[la M/P. Paltkanq normai r1 bfidinga subalansuotipinigq rinkq taike E1(8. Tarkime. realioji pinigq pasi[la kai lygi realiajaipinigq paklausai: M arba M s =kxy-hxr P (g.8) Apskaidiuotaspal[kanq norrnos ir nacionalinio produkto ry5ys yra LM kreive. 8. padideja reikalingq pinigq kiekis. kaip maZejanti pallkanq norrnos funkcrja. NubreZg naujq pinigq paklausos kreivg L2. kadangi ji nurody'tair nepriklausonuo palfkanrq norrnos. kad palfikanq norma i5augo iki 12. kainq lygis pastovusP. Esant Siai paltrkanq normai. Nurodytamnacionalinio produkto lygiui Y1 nubreZiamapinigq paklausos kreivd L1. LM tiesds pavadinimaskilgs i5 modelyje analizuojamo iikvidumo (liquidity) .

pinigq kiekio atZvilgiu. NubreZq atitinkam4 pinigq paklausos kreivg skirtingiems nacionalinio produkto lygiams ir atidejq pusiausvyrostaikus. tuo (koeficientask) ir kuo maZesnis statesndLM kreive. kreive LM reikalauja didesnes pal[kanq normos pinigq paklausos nuslopinimui ir pusiausryros pinigq rinkoje pinigq pasiulai. Realioji pinigq pasi[la gali pakisti.kad ji reikalaujaZemesnes nonnos bet kuriam nacionalinioprodukto lygiui arba aukitesnio nacionalinio produkto lygio bet kuriai palhkanq normai. nacionalinis nedideliopalukanqnorrnospasikeitimolabai pasikeidia kad pinigq rinkoje bUtq i5laikya pusiaus'nyra.Siuo atvejudel produktas. kuo didesnis koeficientas k ir kuo maZesniskoeficientas h. ir 5i dabar reikalausauk5tesnes dvdZiui. pakeitus norninaliqj4 pinigq pasi[I4 kai kainos pastovios. LM kreive Kuo didesnis pinigq paklausos jautrumas nacionaliniam produktui jautrumaspalukanqnormai (koeficientash). kad paskatintq Zrnoneslaikyti papildorn4 realqji pinigq kieki.+ m).Kai pinigq paklausa nejautri pal[kanq nonnai (h:0). Jei pinigq paklausa labai jautri palukanqnonnai (h didelis. kylandiq kreivE LM.8) lygtis. arba pakitus kainoms. LM kreivebeveikhorizontali. kai nurodyta nominalioji pinigq pasi[la. LM kreive yra teigiarnonuolydZio.Didejant nubrdZiame nacionalinio produkto apimdiai. palukanq Kreivds LM persikelimasI de5ingparodo. Tai gali patvirtinti ir (8. LM yra vertikali. Realiosiospinigq pasillos pasikeitimasperkelia LM kreivg. a) Mo P M/P U Y b) r 8. nurodltas nacionalinio produkto pasikeitimasAY turi didesni poveiki pallkanq normai r.7 pav. Ir atvirk5diai. nekintant iSlaikymui. nonnos bet kuriam nacionalinioorodukto 296 . sumaZejusirealioji pinigq pallkanq pasilla perkels kreivg LM i kairg.

2 lenteleje.Panagrinekirne pinigq rinka yra pusiausvira.esantiskaireje ptrseje. ir susidarytq pinigq paklausos perteklius E1Ea.Tarkirne. 7 ( a ) p a v e i k s l e C i a t u r i r n e i. a r i n k a i s u b a l a n s u o tP a n a g r i n e k i mte 5 k qE r 8 .7) Horizontalus LM kreives poslinkis apskaidiuojamas. o pinigq paklausos kreive persikelia i L2. bet palflkanq norna yra per auk5ta. esantis LM kreives deiineje.8 pav. Ta5kus Salia LM kreives (E3 ir Ea) apibudinaure kaip pinigq paklausos(EDM. excess Ta5ke E1 visus 4 taSkus. Siarne taike susidaro pinigq pasillos perteklius atitinkapinigq pasillospertekliq. darantys [tak4 LM kreiv6s judejimui. pradin[ produkto lygi Y'. yra pinigq pasiulospertekliausta5kas.rsidarytqpusiausryra. excessdemandfor money) ar pinigq pasiulos(ESM. Del to padideja realioji pinigq paklausa. E3E2Ta3kas 8. Atitinkarnai ta5kas Ea 8. yra pinigq paklausospertekliaustaikas. Esant pradinei palukanq nonnai r1. kad nacionalinisproduktas i5augo iki Y2.u a ) tt P M2 P M/P b ) 8. pateikiami 8.7 (b) paveiksle yra pinigq paklausos pertekliaus pinigq ta5kas:pah)kanqnonna per Zemaarba produkto lygis yra per aukStas . PinigqpasillospadidinimoitakaLM kreivei remiantis (8. 297 . bet kuris ta5kas.7 (b) paveiksle E3 Kaip matome. supply of money) pertekliausta5kus. realioji pinigq paklaustr butq nustatyta ta5ku Ea. kad pinigq rinkoje sr. o bet kuris ta5kas. lygtimi ir darantprielaid4 kad h:0: AY=ALM:kr-i r AM- Visi veiksniai.

LM kreiveje 8.).kokierns ieriniams esant prekiq rinkoje susidaropusiausvyra'o kreivd LM pinigq rinkoje.Tik ta5keEs abiejose Prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyra (commodity and money market equilibrium) .9 pav. Prekiq ir pinigq rinkq pusiausrryra 298 - . 8. kai nurodyta realloji jq deriniar-ns esant susidaropusiausvyra pusiaus\yravienu metu. Kreive IS parodo.9 KreivesIS ir LM br62iamos IS-LM modelis. kokiems nacionalinioprodukto ir pallkanrl-nonrlos .Pasikeitimai Kintanrasis Pinigq pasiltla Autonominc pinigrl paklausa P i n i g qp a k l a u s o s jautnttlas pal[karlq norrnai P i n i g qp a k l a u s o s iautrunas procluktui Pasikeitimas Didcja MaZcja Didcja MaZc.vienalaikes pusiallsvyros prekirl ir pinigq rinkose situacija arba vadinamoji dviguba pusiausvyra.ia Didcja MaZcla Didcja MaZcia LM kreivds nersik€limas I dc3inq I kairq I katrq I dcSinq Ncturi itakos Ncturi itakos Ncturi ltakos Ncturi itakos LM kreivEs nuolvdis Ncturi itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturi itakos NuoZulncsnc Statcsnc Statcsnc NuoZulncsni 8. naudojamas pav.2 lentel€. rinkose susidaro pinigq pasiula. PUSIAUSVYRA PREKIU IR PINIGU RINKOSE Bendrajai pusiaus\yrai prekiq ir pinigq rinkose paaiSkinti vienamegrafike(8.3.

Kai susidaropinigq pasillos perteklius. Kai yra toks pallkanrl nonnos iygis. finnos didins ar maZins garnyb4 stumdamosekonomikq ta5ko Es link.tai pasirinktaspusiausvyrosbendrojo nacionalinio produkto lygis. Ta5ke Es prekiq paklausalygi prekiq pasiulai. artirnas potencialiajam produkfui. nacionalinio produkto lygis Y1 yra per maZas. kol palflkanqnorma pasiekialygi r*.jei ji yra taSkuose ar V ? Jei prekiq rinkoje nera pusiauslyros ir vyksta priverstinis U atsargq maZejirnas ar kaupimasis. kuriq modelis yra politikos neaiSkina. MONETARINES POLITIKOS POVEIKIS realusis Iki Siol nagrinetasIS-LM modelis parodo. pusiausvyra tik prekiq rinkoje ta5ke B. didinantis pal[kanq norrnE. verslo ir vartotojo optirnizrnas. Palfrkanq normai r. Egzogeniniai kintamieji. atsiranda spaudimas sureguliuoti palfkanq nonnfu kadangi Zmones turds parduoti akcijas ir obligacijas. reikalingas nacionalinio produkto lygis prekirl rinkos pusiausryraiY2 ta5keC yra didesnisuZ lygi Y1. jei negali kitaip patenkinti savo pinigq paklausos.Ir taip.kad susidarytqpusiausvyrapinigtl rrnkoje. Y* nacionalinioprodukto lygis Y* ir pusiausvyros . kol pasiekialygi r*. 8. kaip nustatornas produktas ir pallkanq norrna. kurio ribose siekiama stabilizuoti nacionalini produktq fuo tikslu reguliuojant bendrqjq paklausE r* . ProcesastQsiasitoi. du fiskalines politikos instrumentai vyriausybds i5laidos ir grynieji mokesdiai. ir kitaip ekonomika pasiekia ta5k4 Ee. pinigq paklausa. Kad susidarytq pusiausvyrapinigq rinkoje ta5ke G.4.pinigq paklausalygi pinigq pasi0lai.nacionalinisproduktasir pinigq paklausa. yra Kai susidaroderinys 12ir Y1.Prekiq ir pinigq rinkos veikia viena kit6 kol nusistatopusiausryros pallkanq normos lygis r*. pusiausvyros Kaip juda ekonornikalink bendrosios taike Ee. kai pallkanq norma yra rr. Del per maZo nacionalinioprodukto lygio yra nepakankarna kad atitikq nurodytEpinigq pasiul4. Atitinkamai firmos garnina planuotE produkcijos kiek! (nera nenumatytoatsargqsusikaupimoar sumaZejimo). kad butq pusiauslyra abiejoserinkosevienu metu. vienintelismonetarinds instrumentas yra pinigq pasilla. palukantlnorrnakrinta tol. Siame skyrelyje nagrinejame politrkospoveiki.tai siekiamoji pusiaus'nyrospalhkantl norma. Ir atvirkidiai. Jei pinigq rinkoje ndra pusiausvyros. monetarinds 299 . palukantl flomlo 12 reikalauja nacionalinio produkto Y2. Del to susidaropinigq kuris reikalingas paklausos perteklius.o individai turi norimasfinansinioportfelio kornpozicijas. sqlygojanti norimo potencialiojo bendrojo nacionalinioprodukto susidarymq. susidaro reikiamo dydZio bendroji paklausa. pinigq rinkos pusiausvyrai ta5keF. obligacrjq pasiula lygi obligacijq paklausai.

10 pav. Atsakyrnaspriklausonuo abiejq kreiviq . Stiprus skatinaniiosiosmonetarindspolitikos poveikis Kaip pasikeis produktas. LM pateiktas 8. kai pinigq pasifilos padidinimopoveikrs.Prakti5kai nustatyta.4.IS ir LM .jei centrinis bankasperkelia LMs kreivq I padidindamas pinigqpasi[lq? LMl padet[.arba silpnas.nr.kad pinigq pasiulos keitimo poveikis gali b[ti arba stiprus. Pinigqpasillospadidinimo vertikali 300 . 8. { I I I I I I I stimulai ina produktqir i n ap a ) u k r r r q ---------) poveikis.10paveiksle kreiv€ nuoZulni ir kai LM kreive vertikali. LM kreivenuoZulniir kai kai 8.1.rolydZio.

kai rnonetarines politikos poveikis yra per silpnas. pusiausvyrosproduktas padideja dvigubai. kaip (a) grafike.kai politika negali padidintirealiojoprodLrkto Y. bet LM kreive yra verrikali. Kodel (b) grafike monetarine politika efektyvesne? Abiejuose grafikuosepinigq pasiLrla padideja tuo padiu dydZiu ir tiek par . palukanq nonna turi surnaZdtikur kas daugiar"r.kuris turi padideti zymiai daugiau negr. tai pinigq paklausospadidinim4 turi uZtikrinti Zymiai didesnisproduklas.pavaizduotas virsutiniarnegrafike. Toks pat pinigq pasifilos padidejirnasperkelia LM kreivE i deiinE (marome. perkeliantis ekonornikq nuo ys iki y1.r virsutiniarne grafike. (a) grafikas). Siarne paveiksle LM kreives poslinkis i desing. iki Panagrinesime tokius atvejus: du r) pal[kanq normos pasikeitimai gali tureti tik silpn4 poveikl autonomindms planuojamoms (A).jog produktas yra per maZas.10 pav. 8. Kai LM kreive verlikali. o palukanq noma sumaZejadvigubai.8.) yrit per maZas (kadangi nedarbasper didelis) ir jog norimas lygis yra y1. Padidejusipiniglt pasi0lasumaZina palfikant1 normq iki r1 ir padidina prodLrkt4iki Yr.10 (b) paveikslografike pavaizduotastas pats pradinis pirsiausvyros taskasE0 ir tokia pat ls kreive. yra kaip tik toks.10 pav.Kai LM kreive nuoZulni(8. pastoviai esant IS kreivei.. juda iS ekonomika taiko E6 i ta5kq81.2.pinigq paklausa.CB mano. kadangi Siuo ypatingu atveju monetarines iki politikos poveikis yra per stiprus.4. kokio reikia.jog produkto lygis y0 (8. palyginti su virsutiniu grafiku. Tadiau kai kada centrinisbankasgali susidr"rrti prie5ingaproblema su . Ekonomika juda i5 taiko Es I taSkq E2.tset kadangi apatiniamegrafike pinigq paklausayra visiskai nejautri palukanrl normos sumaZejimui(h:0). Silpnasskatinaniiosiosmonetarin6spolitikos poveikis Centrinisbankasdidina pinigq pasinl4 kai mano. / l 301 . kad b[ti1 pasiektas reikalingaspusiausvyros produktopadidejimas. iSlaidorns pinigq paklausa gali bfiti nepaprastai jautri pahkanq norrnos pasikeitirnams. katl pastarojiatitiktq didesnE pinigq pasiulq.Kad prekiqrinkoje i5liktqpusiausvyra. Didesnis pusiausvyrosproduktas ir maZesne palt-rkanqnomra sElygoja pinigq paklausos padidejirn4 tokiu dydZiu. skatinandioji monetarine politika turi nepaprastai dideli poveiki pusiaLrsvyros produktui. kad abiejuose 8.Tarkirne. bet lygiai toks pat poslinkis apatiniame grafike perkelia ekonornikq per toli 1 deSing.10 paveikslo grafikuose LM kreives horizontalusposlinkis yra atkarpa EeK). Y2.

Produktas . Padidejusipinigq i palfikanr4normtu ekonomikajuda i5 taSkoEo i taSkq nes pasiula tik sumaZina produkt4iki Yr butq perkeltilS E3.kai iSlaidq 8.8.11 paveikslo Vertikali IS kreive.Vienintelisbfidaspadidintipusiausvyros mokesiius.. o a ) NuoZulni LM krcivi litikq bcprasmiika b) Yo Yo pinigq pasillospadidinirropoveikis.1I pav. Pirmasis atvejis pavaizcluotas i5laidq (A. sumaZejuspal[kanq normai. kad IS kreive yra vertikali. Autonon-riniq nonnai nulemia tai. Del to surnaZdjusipalfikanq norrna nepadidina pusiausvyros produkto. Tokio pat realiosios jautrurnaspalukanqnormai nulinis ir kai ypad didelis pinigq paklausos jautrumas pal[kan11 normai 302 . Tai ivyksta tada. ar padidinus vyriausybds iSlaidas sumaZinus kreivgi deSing.pasilieka" taSke Y0.) nulinis jautrurnaspalfikanq vir5utiniarne(a) grafike. kai verslo pesimisti5kai nenori didinti investiciniq ir firmos del ateitiesnusiteikusios i5laidq. atsakydamas toki pati LN{ kreives poslinki i de5ing(ErK).

I IF I S K A L I N I P O L I T I K A I R I S S T C i \ I I I \ I A S Praejusian. Realusis produktas nepadideja y2. (b) pinigq pasi[la padidejo paiiu dydZiukaip ir anksdiau. .T a d aZ m o n c s a i k o p a p i l d o n r u p i n i g u si r a t s i s a k g i s l pirkti finansinius aktyvus. tuo o LM kreive horizontaliai persikelia atstumu EqK. Tarkirne. norspinigqpasifilair padidinama. Tadiauta5keE6. Fiskalines rnultiplikatorir. a r s . Siarne ta5ke susidaropinigq paklausosperteklius. kuri ncbcpakciiia savo padctics.skyrelyjeanalizavome e monetarin6s politikospasikeitimo 1tak4realiajarn produktui ir palukanq normai. ncs 2rnoncs m c g i n a a t s i k r a t y t ip i n i g q p c r t c k l i a u s p i r k d a m i o b l i g a c i j a s r k i t u s f i n a n s i n i u sa k t v v r : s .jaLr nebeparodoma anksdiau nagrindtu multiplikatoriumi politikos . Skatinandiosios fiskalindspotitikos poveikis lS kreivei Kadangiplanuojarnos j autonorninds iSlaidosungia vyriausybes iSlaidas.m". Bet dabar LIVI kreive i.didinantis pinigq paklaus4tuo tarpukai pinigq pasifila lieka nepakirusi.pinigq rinka n6rapusiausvira. pradiniodydZio.palhkanq nonna turi dideti. bet iki tik iki Y1.ra labai nr.1. perkeliant LM kreivE.kai ypad jautri pinigLl paklausa palLikanqnorrnai s4lygoja labai nuoZulniE kreivE. 8. Bet padidejusi palfikanq norrna slurazina planuojam4 vartojin.rilir investicines iSlaidas. ir pinigq rinkos yra pusiausviros.d c l t o . k a i n o sy r a l a b a ia u k 3 t o sr l a u k i a m a j qk r i t i r n o .padidejus vyriausybes prekiq ir paslaugq pirkirnams. Kai LM ir kreive beveik horizontali.kodel fiskalines politikos ' Norrnaliomis sqlygomis pinigq pasillos padidcjimassumazina palukanq nonli. i a v a d i n a n r a i s .roZulni. todelnaujapusiausvyra nesusidarys ta5ke. Antrasisbeprasmi5kos monetarinds politrkos atvejis . kai IS kreivepaslovi. ekonomikalabai sunkiaijuda iS ta3koEs 1 ta5k4Ea. k a d o b l i g a c i j q i r k i t q f i n a n s i n i qa k t y v q . Didesne pal[kanq nonna paai5kina.5. taSkas yra Salia nes E6 LMe kreivds.. K r a i t u t i n i a i s ( h i p o t c t i n i a i s ) r v c . Dil to cB prarandapalikanq normos kontrolq.5.skatinandioji fiskalinepolitika.Dabarelgsirnes prieSingai keisirle IS kreivq. atsakydama didcsngpinigq pasinlq.12 paveiksleparodyta.r 8. tiek pal0kanrl nonnoskontrolE. S K A T I N A N E I O . I 303 . i p a k c l d a m i j q k a i n a s i r s u u t a Z i n d a mp a l I k a n q n o n n 4 . kad. padidina autonomines iSlaidas ir perkeliaIS kreivg1<te5inq.kai l-M pastovi.rs perkeltq ekonomikq horizontaliai is pradines pusiausvyros ta5keEe 1 taSkqE6.Siameta5keproduktas didesnis Y2 negu ys taike En.o horizontalusatstumas tarp taSkqEs ir E6yra rnxAG. l i k v i d u m o s p 4 s t a i s " z r r l o n i s i t i k i n a m i . A 8.Kad sumaZintqpinigq paklaus4 iki fiksuotos pinigLl pasirllos.1 apatiniarne grafike. kadangi Llv{ tampa horizontalialinija. centrinis bankas praranda tiek pusiausvyros produkto. E6 Tik taike E5 ir prekiq. jeigu atsiZvelgiama pinigq rink4 rai i skatinandiosios fiskalines politikos itaka realiajam produktui .kaip pavaizduota I paveikslo LM 8.NuoZLrlni LM kreive.

ekonornika jo negali pasiekti ir nepasiekia. bet ir vartojimo. yra hipotetinis.Fakti5kai anaiptol nei5stumtosbendrosiosprivadios i5laidosyra didesnesnaujoje pr-rsiausvyros situacijoje ta5ke E5 negu pradineje situacijoje ta5ke Es . Del didesnespalhkanq nomros pasikeidiaprivadiq iSlaidos vartojimo iSlaidosdideja.yra maZesnisuZ tn. l5stlmimo poveikl parodo skirtumas tarp ta5kq E6 ir E5. Realiojo produkto skirtumas tary ta5kq E6 ir Es vaizduoja didesndspalukanq norrnos privadias investicines vartojirno i 5laidas.realusis produktas padidejo ne tik didesniq vyriausybespirkirnq kiekiu. vyriausybes iSlaidq padidejirno. realqjI produktqir kartu pal[kanq norm4. 304 . kiekiu (ribinis polinkis vartoti padaugintas i5 papildornoprodukto).bet autonomines i5laidq derinys:paskatintos rraZdja.12 pav. kai atsiZvelgiama pinigLl rinkos lnLrltiplikatorius i pusiausvyros b[tin4 s4lygE sektoriaus ISsttimimopoveikis(crowdingout) yra privataus sukeltas varlojimo ir investiciniq iSlaidq sutnaZinimas. panaudotas iSstumimo poveikio apskaidiavimui. Vyriausybesi5laidqpadidejimo[takarealiajamproduktui rr pal[kanq normai Ta5kas E6. padidinusio bendrqjq paklausq. ir i Sstr.rrntas lSst[nimo poveikis 8. sukelto didesnio produkto lygio.

a t v e j u m u l t i p l i k a t o r i u t a m p a t i k i p r a s t ur n u l t i p l i k a t o r i u r n i . Siuo kraStutiniu. pinigq paklausos kai jautrumaspal[kanq normai beribis (h-+ m) ir nulinis (h:0). Stiprus ir silpnasfiskalindspolitikos poveikis Fiskalines politikos stimuiq poveikis realiajarnproduktui priklauso nuo IS ir LM kreiviq nuolydZio.13 pav. kaip pavaizduota8.kai pinigq paklausalabai jautri pal[kanq normai (h-+ m). Fiskalines politikosstirnulq poveikis. horizontaliosLM kreives. 305 .13 paveikslovir5utiniarne(a) grafike.5.8. iSstflrnimo NeraiSstumimo 8.2. S i u o a t v e j u s m poveikio nera.Fiskalinespolitikos poveikis stiprus.

Sir"roatveju vienintelis fiskalines politikos stirnulq poveikrs yra palrikanq normos padidinirnas. E7.13 paveiksloapatiniame grafike. Tai pavaizduota (b) 8. nes ar. bet realusis (b) produktas negalejo padideti.6. o Pagrindindi5stumirnoprieZastis pallkanq norlrios padidejinras. nei beribis. jautrumas paltikanq StalistinernedZiaga rodo. sukeltas politikos stimulq. Del to abu atvejai yra dirbtiniai ir kraStutiniai. jeigu tik nera nukreipto aukityn pal[kanq nonnos spaudimo. fi 8.1. ISstlrnirnasgali bUti visiSkasar dalinis. Bet Siepolitikostipai neveikia izoliuotai.LINEPOLITIKA. o LM kreive tarnpavertikali. kai pinigq paklausa visai nejautri pal-rkanqnonnai (h:0). i5stfin. MONETARINE POLITIKA IR SIU POLITIKU DERINYS lki Siol IS-LM modelI naudojome monetarinds politikos poveikiq ir skirtingLl fiskalines politikospoveikiqtyrimui. tai reikalaujahorizontaliosLM kreives.PrieSinga situacija susidaro.I5st[mirnas fiskalines gali bfiti paSalintas.rris pinigq paklausili pusiausvyr4 fiksuota pinigq sugr4Zintq su pasi[la. 8. kad pinigq paklausos norrnai nera nei nulinis. ne realus.l2 paveiksle. kai bendros autonominds iSlaidos lieka nepakitusios. l5stumirnas yra visi5kas. VyriaLrsybes i5laidq padidejirnas perkelia lS kreivE i de5inqapatiniame grafike. kr. kaip reakcijos i fiskalines politikos slirnulus. i5stfinrirnasyra visi5kas. Jei susidaro koks nors realiojo produkto padidejimasdel fiskalinespolitikos stimr.kai visiikai neraproduktopadidejirno ta5ke palygintisu pradiniuta5kuEe.kai lS kreive persikelia i cleSinE.rkStesnd palukanqnclnnasumaZina autonomines privadias i5laidas lygiai tiek pat. kuo labiau .13 ir paveikslo viriutiniame(a) grafike.rlq.6. Del nr"rliniopinigq paklausosjautrumo palukanq normai nera pallkanq normos padidejimo.SiuoatvejuiSsturnimas nulinis. kaip pavaizduota8. nesutrikdZius pusiausvyrospinigq rinkoje.rirnas yra clalinis. Centrinio banko monetarinepolitika gali sustiprinti arba slopinti vyriausybesformuojarnE skalinqpolitik4. kiek padideja vyriausybds i3laidos. kai ekonomikos produkto pusiausvyroslygis iSauganuo taSko E6 iki taSko E5 Jei nera produkto padidejirno. FISICA. Fiskalinis politikos multiplikatoriaus priklausomyb€ nuo monetarindsreakcijos Kaip produkto reakcija i fiskalinespolitikos pasikeitimus(fiskalines politikos rnultipiikatorius)priklausonuo centriniobanko? Pagrindine ideja paprasta:kuo daugiau centrinis bankas padidina pinigtgpasiulq tuo didesnisfiskalinespolitikos multiplikatorius. Tai pavaizduota 8.

perkelia IS kreivg l de5inEiS lS0 i ISr padet[. pasirei5kiantys vyriausybes iSlaidq padidejimuar rnokesdiq n-raZinirnu. LM kreive lieka pradineje padetyje LMo. fiskalines Jei centrinis bankas labai surnaZinapinigq pasill4 tai fiskalines politikos multiplikatorius gali blti net neigiamas. ir Ekonomika -)--.12 paveiksle.pinigLl sumaZina pasi0l4 tuo maZesnis politikosmultiplikatorius. tiek investiciniq vartojimoiSlaidq. Kaciangi pinigq pasi[la pastovi. 8. didesne pinigq paklar-rsa.nagrindtas 8. Fiskalinds politikos stimulai. Kai centrinis bankaspalaiko pastoviq pinigq pasi014. skatina auk5tesnp pallkanq nomttu kuri i5sturnia Siek juda i5 taiko EeI taik4 E5.t' Fiksuotapinigq pasiuiasqlygoja iSstunilno N|onctarinis politikos prisitaiklaus lintiduojaiSstwrirru FJveiki Centriniobanko planuojarosprodukto lygis reiSkia.14 pav.14 paveiksle pateikti trys atvejai. kad fiskalinepolitika veikia tik palukmq nurnq. pinigq pasiIlai . Fiskalines politikosstimultlpoveikisrealiajam produktuitrijq politikos alternatyvrls4lygon-ris. sukelta didejandio produkto. 8. Vir5utiniame kairiajarne(a) grafike pateiktas standartinis atvejis. monetarin6s Vir5utiniame deSiniajame grafike pateikta antroji altematyva.Jei (b) centriniobanko tikslaspalaikyti pastoviQpalIkanq norm4.

Didesnepahlkanqnonna ta5keE7 surnaZina planuojarnus investicijasir autonornini vartojirnq Zemiau tq.turi blti leidZiarna inerti3kai keistis. Monetarindsir fiskalin€spolitikos derinys Apatinis kairysis 8.padidintipalhkanq normEnlro rs iki 17. bus maZinama pinigq pasiula(LM kreive juda i kairp). Fiskalines politikospoveikis. 8.. jis gali reaguotii fiskalinespolitikos stimulus.ji gali pasiekti5i lygf su daugeliu palukanqnormq.ratyva yra tada.stabdandiosios Kuriam deriniuivisuomend teikti pinnenybq? turi 308 .perkeldamas LM judejimui.skatinandiosios monetarines ir stabdandiosios fiskalines" politikos derinys.Taigi.pritaiko" fiskalinq politikq. kad centrir.jei vyriausybes kreivg prie5inga kryptirni lS kreivds i5laidos padidinarnos. o ta5kas E7 . bet ir t4 patl uZimtumobei nedarbolygl..centrinis bankas turi sumaZinti pinigq pasi[lt1. Galimemanyti.6.2. butin4 pastoviamprodukto lygiui iSlaikyti. anksdiau multiplikatorius ignoravEs pinigq rink4 ar palukanq nomros pasikeitimo itak4. Kai mdginarna stabilizuotipallkanq non'nE leidZiarna ir piniglt pasi[iai reaguoli inerti5kai I bet koki lS kreives pasikeitirn4 sakoma. Ta5kasE7 kornpensuoja liskalinespolitikos stirnulus.14 paveikslo(c) grafikasiliustruojasvarbiausi4 monetarin€s fiskalinespolitikq bruoZ4.uZleistr-1 vietd' didesniamvyriausybes i5laidq lygiui. kai centrinis bankas nesirupina ner pinigq pasi[la. Tredioji alten. Jei cenrrinis bankasapskaidiuoja tikslq pinigq pasillos dydi.kad taSkai ir E7 turi ne tik tq Es pat! produkto lyg[. monetarines skatinandiosios ir fiskalines"politikos dennys. Ekonomika juda iS ta5ko E6 i taik4 E6. lS tikrqiq vyriausybeernesi centrinio banko kontroles.Prie5ingai.Ta5kasE6 yra . padidejus vyriausybes iSlaidqlygiui. kad . nei pal0kanqnonna.flskalinepolitika jau nebekontroliuoja prodr-rkto lygio. centrinis Jei bankasleidlia pinigq pasiulaikeistiskiekiu.Jei vyriausybepasirinko norirnq ir produktolygi Yu. ..y. kurie yra ta5ke E6.bet greidiaumdgina stabilizuoti realqji bendr4i! nacionalini produktq.ris bankas . Kai centrinisbankastaip elgiasi. ta5kas turi didesnE Es pinigq pasr014 kreive yra loliau i (lS kairE). t. jis turi perkelti LM kreivg i5 LMn padeties 1 LM1. tik lvykstalS kreivdspersikelirnas (ne kai tik del fiskalin€s politikos. paveikus fiskalin6spolitikos priernondmis. bet ir del vartotojo bei verslo lDkesdiq pasikeitimq). Jei centrinisbankasnori iSlaikytiprodukttl Y1 lygio. 5i situacija tai pateiktaapatiniame juda i5 (c) kairiajarne 8.. bhtinLr pastoviai pal[kanq nonnai i5laikyti r11 lygyje.la paveikslogratike. Ta5kai E0 ir E7 skiriasi fiskalinesir monetarinds politikos deriniu..iS kuriq r0 ir 17tera tik du pavyzdZiai.prieSingai. bet veikia tik palukanqnonnq. Fiskalines politikos stimulq rezultatasdabar yra nagrinetas (m).Ekonornika ta5ko Ee i taSkE87.

siekiant visiSko uZimturno. 309 I - l . grynrjq mokesdiq NT sumaZinimo ar pinigq pasi[los M augirno. ne privatussektorius.jei fiskalines politikos stimulai igauna rnokesdiq n-raZinimo form4 kuri gali irgi skatinti privadiasinvesticijasir vartojim4.kad b[tent vyriar-rsybd. Vienodos altematyvos yra tinkarnos.vyriausybeturi veikti prie5 privataLrs sektoriaussukeliamqSokqitak4. o jos na5urno augimo ateities lygis bus ar.Del to vyriausybegali panaudoti5i modeli. ar investicijos(pagrindiniai keliai.lnvesticijq paklausos nuosmukis turi bLiti kompensuotas vyriausybes iSlaidqG augimo.rk5tesnis. jq sElygoti tai i bendrosios paklausos svyravirnai virs gamybos apimties ir uZirntumo svyravimais. jeigu tai vyriausybes investicijos.rgomsprie5 tas. pasitikejimas stabilizavimo politika eme maZeti. ar vyriausybesi5laidossusideda vyriausybesvartojimo. fiskalines ir monetarinespolitikos pokydiai veikia bendr4 garnybos apinrtl ekonomikoje.Ar visuomenei teikti pirmenybE taSkoEs produktoaugimui. rengdamapolitikq. siekiant planuoto gamybos apimties ar uZimtumo lygio. sukeliarnus privataus sektoriaus.ar ta5koE7 aukStesniarn visuomeniniq paslaugq lygiui? Tai svarbiausiasmakroekonomikosklausimas. Ta5ke E7 vyriausybesi5laidosdidesnes negu ta5keEs.rliavimo politikos Salininkai [sitikinE. jautriai G. mokyklos). Daugelisekonomistq pajuto. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMASSTABILIZAVIMO POLITIKOJE IS-LM modelis leidZia atskleisti sElygas. kad vyriausybeturi naudoti fiskaling ir monetaringpolitikq gamybosapimties ir kainr4stabilizavimui.gaisrqapsaugos) vyriausybes saugumo. i Tadiau. Jeigu tai vyriausybes vartojimas.Ta5ke En investicinds iSlaidosdidesnds. tokiu atveju pasirinkimas priklauso nuo visuomen€s skonio dabarties prekerns ir paslar. Jie teisino fiskalinEir centriniobanko politik4 kontroliuojandias NT ir M. Vyriausyb6s pirkimai gali blti einamaisiais metais suvartotos paslaugos (nacionalinio policijos. 6-J-ane deSimtrnetyje dauguma ekonomistqtikejo fiskalin€s ir monetarinespolitikos efektyvumu. ar vyriausybes investiciniai projektai tr"rri svarbesnes pasekrnesvisuomenei. Aktyvaus paklausosregr.Jq nuomone. Aktyvios politikos Salininkaitvirtina. kurioms susidarius. todel ekonomikakurrama ateidiai.tuo tarpu investicines iSlaidosyra Zernesnds. kurios atid€tos ateidiai. o tapo ekonominio nestabilumo Saltiniu. reaguojandias 5iq kintamqjLl pasikeitimus. 8. kad vyriausybdturi veikti prie5 tokios ru5ies Sokus. ar i5 i5 vyriausyb6s investicijtl.7. Jei makroekonomind politika nereaguoja investicijqpaklausos pinigq paklausos ar Sokus. Jo sprendimas priklauso nuo to. kai 7-o deSimtrnedio pabaigoje infliacija JAV ir kitose iSvystytose Salyse pradejo dideti. Salinant Sokus. tada pasirinkirnaspriklauso nuo to. ar privat[s.

Asrnenys. ar tlskalines l. tuo padidejus C.kokiu padidesG. Aktyvi monetarinepolitika sukelia per didelEinfliacij4 kadangi valdZia. Kuo didesnio mokesdiq padidejimo tikirnasi ateityje. kai pasiektas visiSkas uZimturnas ekonomikoje. Sunku identifikuoti.IS ir LM kreives. ir dinamines analizesndra esminioorie5taravimo. verdiandiolgyvendinti tokias trumpalaikes priemones. o kreive IS nepajudes. i5 daliesparemtus ateities lukesdiais. jis nera ir labai patikin-ras orientyras. Be SiLi IS-LM modelio tr[kuurq.butina atsiZvelgtiI skatinandiosios fiskalinespolitikos paseknesbendrajaipaklaLrsai.Tai statiSkas rnodelis ir neatspindi einamr4jr4politiniq sprendimq [takos ekonornikos ateidiai.namq ukiai tikisi didesniomokesdiqpadidejimo ateityje negu esant laikinam G padidejimui. Didinant mokesdiusateityje. privataus sektoriaus Sokusekonornikoje. DaZniausiailS poslinkis del vyriausybes i5laidq G augimo ilakos prikiausysnuo to. Bendrosiospaklausoskreive gali b[ti vertikali. modelisnesugeba apimti. Namq 0kiai priirnasprendimus einamuoju laikotarpiu. pakeistijq pasekmes del to labai keblu (ar net nelrnanoma) monetarines politikospriemondmis.diktuojamoIS-LM modelio. esanti 4.o sukeliatik kainq augim4.Kra5tutiniu atveju vartojimas sumaZds padiu dydZiu. ddl to skatinandioji politika paklar. Kai vyriausybes i5laidosG auga pastoviai.ypad laiku. StandartinispoZilris i IS-LM modeli paprastai neigia dinarninius sarnprotavimus. Vyriausybds i5laidq G padidejimas turi bfiti kompensuotas. tai namq [kiai gali sumaZintivartojimq tikedarniesidideliq mokesdir. Ekonomistai neturi pakankamai empiriniq duorrenq. tadiautarp poZifirio.rsos reguliavimo politikos sukelia keletasproblen-rq: 1. pasirodo t.kurios padetqjuos peninkti naujai kadencijai. 3r0 . kaip ilgai jq augimolaukiama. o to Panagrinekirnehskaling politikq detaliau.y. 2.tuo daugiausumaZes vartojimas. Jei G pastoviaidideja ir buvo paskelbta apie mokesdiqpadidejimqateityje vyriausybes i5laidq G kompensacijai(arba to tikimasi). nusakane iq bendrosiospaklausos.Abejoniq del aktyvaus paklar. netoliaregiSka. priimantys sprendimus.rsos atZvilgiu praktiSkai nesqlygoja paklausosir uZimtumo augirno. b[tinas pasirenkantkiekybines k pr e k o n o r jn o s s t a b i l i z a v i r n o i e m o n e s . veikiami politinio spaudimo.l ateityje. vykdant stabilizavimopolitik4 nes neivertinadaugeliodinaminiq aspektq. 5.didinant einamuosius mokesdius ar maZinantbIsimqsias vyriausyb€si5laidas. paprastaimegina skatinti ekonomikos augimq net ir tada.

kodel multiplikatoriusyra didesnis. . 10.kai nagrinejamos .prekiq ir abi pinigq . . o .kai nagrinejamatik prekiq rinka. produktui.rsiausvyra politikos poveikrs monetarines politikospoveikis fiskalines iSstfimimo poveikis monetarines fiskalines politikos ir derinys Kartojimo klausimai I. o r prekir-1 rinka pinigr-1 rinka realioji pal[kanq nonna pelno norma paklausa investicriq IS kreive pinigq pasiula pinigq paklausa . . 4. 6. Kodel kreiviq lS ir LM susikirtimota5kasapibreZia produkto ir palukanq normos pusiausvyros lyg[? I l. vartojimui ir investicijoms? 9. kodel bendrosios paklausos kreivd turi neigiamqnuolydl'/ Kaip mokesdiqaugirnas veikia palLrkanq norm4 produkt4 vartojim4 ir investicijas? 8. Parodykiteir paai5kinkite.vertikali? Kodel IS kreive turi neigiam4nuolyd[? Kodel LM kreive turi teigiamqnuolydi? PaaiSkinkite. . 7. negu tada. 5. nuo ko priklausoI S ir LM kreiviq nuolydis.rinkos? lr 31r t .Pagrindin€ssqvokos . Kada kreive IS tampahorizontali. Paai5kinkite. Kuo pasirei5kia pinigLlmasdsmaZinimoitaka pal[kanq nonnai. 3. 2. o o LM kreive IS-LM rnodelis prekiqir pinigq rinkq pr. Aptarkite kainq maZejimopasekmes produktopusiausvyros lygiui.vertikali? Kada kreivd LM tampahorizontali. . r .

o ekonomikoje yra nepanaudotqiitekliq. Kitoks poziflris I ekonomikq pasiulos analizes salininkq. Todel Sioje temoje nagrinesime kitq . Pinigtl. Susireguliavimq atitinka perejirnasi5 Keinso trumpojo laikotarpio modelio i klasikin[ ilgojo laikotarpiomodeli. Sios ternos analizg iliustruoja 9. o bendrosios pasihlos kreivei skiriarnas pasyvus vaidmuo. Klasikinis makroekonomikos modelis analizuojaekonomikq kurioje kainos ir darbo uZrnokestisgali laisvai keistis. padetikeidiabendrosios paklausos kreive. Didejantbendrosioms i5laidoms. M. prekiq ir darborinkq s4veika J lz . pinigq pasiulos pokydiai taip pat pastumia bendrLjq i5laidq kreivg.todelpasikeidia produkto apimtis. kad auganti bendroji paklar. Jq poZiDriLr. Keinsistqpoziuriu. MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA DZ.Tadiaujuos jungia vienas benclrumas jie tiria ekonomikq i5 paklausos pozicijq. Abiem atvejais makroekonomika veikiama pakrausos poZi[riu.1 paveikslas.benclrosios paklausos ir bendrosios pasiulos tyrim4. kai kainos ir darbo uZrnokestisyra pastovus. pinigq ir darbo rinkq sqveikq.Tuo mesjau [sitikinome. apima prekiq ir darborinkq s4veikq. Pasiulos politikos paprasdiausias pavyzdysyra mokesdiq maZinimas. sukeldarnine tik realiojo produkto.klasikini ekonomikos modeli.Nagrinesime prekir4. Benclroji paklausa priklauso nuo pinigLp prekiq rinkq s4veikos. nepriklausomainuo paklausospokydiq. reikia vyriausybespolitika veikti verslo firmq norus ir galimybesgaminti produktus.9. Makroekonomikosanalizejesvarbusuprasti susireguliavimq kuris ivyksta. bet ir kainq pokydius.1 pav. Pagal s[ model[ ekonomika yra arti visi5ko uZimtumo gamyboslygio. jie keidiasi. Pasak monetaristq. sutrikus jos pusiausvyrai.rsa visada sElygoja didesnl produkto gamybos lygi. Ji P i n i g L lr i n k a 9. mokesdir4 ar vyriausybes iSlaidq pokydiaipastumia bendrqjqi5laidqkreivg. Abstraktus Keinso modelis teigia. Keinso paZiurq Salininkaiir monetaristainesutariadaugeliu rnakroekonomines politikos aspektq. Analiz0 suskyla I dvi ctalis . Tadiau realiarnegyvenirne kainos ir darbo uZmokestis neb[na pastov[s.Bendroji pasiula yra ir naujaselementas.

ir flrmos sekrr. produkto 9. kad ta5ke Ei pinigq ir prekiq rinkosyra pusiausviros.kad pastovusir visi kiti veiksniai. Kadangi nominalioji pinigq pasi[la pastovi. pradiniu momentu kainq lygis ekonomikoje !ra Pn. Ji atspindiivairius palfikanqnormos ir nacionalinioprodukto derinius. padeda susieti garnybos apimti ir uZimtum4 pal[kanq normfu darbo uZmokesti ir Kalnas'. Galirna teigti. nera.y. M A K R O E K O N O M T K O S P A K L A U S O S K R E T V E. ' 313 . mokesdiq lygis.K A T N U . kai kainq lygis yra pastovus.o planr. todel Siq tiesitl susikirtirne taike Ee yra patenkintosabiejq tiesiq s4lygos.1. Ji parodoprekiq kiekl. yra Tarkime.2 (b) grafike . kad visiSko uZirntumo pozicija ar ilgojo taip laikotarpiopusiauslyra visq laik4 yra pastovi. Jau rnin€ta. Kadangi pinigLlrinka yra pusiausviravisuoseLMx tiesestaSkuose.rotos i5laidosprekdrnsyra lygios faktiSkai pagamintosir realizuotosprodukcijos apimdiai. o 9. pasiulalygi paklausai. kad realioji pinigLl pasifila . kai dideja (maZeja) nominalioji pinigq pasiula. finnq laukiarni pelnai ir laukiamos pajarnos) pastovIs. Ta5ke En pinigtl pasi[la lygi pinigq paklausai.lSsamusmakroekonomikosmodelis apima visas tris rinkas. darantys itak4 bendrajai paklausai. veikiantis prekiq bendrosios paklausos ir kainq lygio priklausomybg.rinsirne prielaidq kad gamybos apimt[ lernia nustatytapaklausa.y.kad realioji pinigtl pasiulayra svarbiausias kintamasis. NACIONALINTO PRODUKTO IR PALUKANU NORMOS DERINYS Siarneskyriuje [rodysime.2 paveikslo(a) grafike pavaizdnota realiojonacionalinio priklausomybdnuo pallkanq nonnos. (t.Todel galirne nubrdZti ir tiesE ISe. suprantarna. o prekiq rinka yra pusiausviravisuose lSs tiesds ta5kuose. nuo realiojonacionalinio Kadangi norime i5skirti tik kainq ltakil bendrajaipaklausai.ringai realizuosvisq pagirmintil produkcijE.Sia priklausomybe mfisq analiz€jeteks daZnai naudotis.kainq lygio priklausomybe produkto. prekdrns prekiq garnybai kuriemsesantplanuotos iSlaidos lygios fakti5kai prekiq rinkoje egzistuoja pusiausvyra).tarianre.ir tiesesLMe padetf. Vadinasi. realioji pinigq pasi[la gali dideti (rnaZeti) tik tada. kad visi kiti bendrosiospaklausosveiksniai (nominalioji pinigq pasi[la. kur[ galima nusipirkti uZ tam tikrq nominalq pinigq kiek[. t. Sioje temoje paprasturnoclelei tarsirne. tai Px nustatorealiqj4 pinigq pasiUl4 vadinasi. padalytai5 kainq lygio. vyriausybes iSlaidos.tai nominalioji pinigq pasitla.PraktiSkai. 9.Teigeme.Prin.

Tieseje LM1 bet kuriq pal[kanq norrnq atitinka auk5tesnis nacionalinioprodukto lygis negu tiesejeLMs.2 pav.9.y.Zemesnis kainq lygis. ir tiesd LMe persikelia de5indn. planuotos iSlaidos lygios realiajai nacionalinio 314 . Kai nominalioji pinigq pasiUla yra nustatyta.kuriai esantpinigq rinka yra pusiausvira.i LMl padeti. Del to sumaZeja palukanq norma. Y ' Y 9. Makroekonomikos paklausos grafikas Panagrinesime Zernesni kainq lygi P 1. o bendrojipaklausa Ia lygio.2 (a) pav. kainq lygis yra Px. rei5kia didesnEreali4l4 pinigq pasi[lq. kuriame pinigLl ir prekiq rinkos yra pusiausviros. kaip Zinia.2 (b) paveiksle paZymesimeta5k4 Es. t.) rodo tq pal[kanq nonnos ir nacionalinioprodukto priklausomybq. kai p b ) 0 Y . Ta5kasEr (9.

Tuornet tiese LM paslinks deSiniau. Makroekonomikos paklausos tieseyra Zernejanti. Nagrinejant kiekvien4 galimE kainq lyg1.ne. o makroekonomikos paklausos tiese yra MDSr. jq rnaksirnizuojandi4 pelnq si[lo tokiq produkto apimti. o kartu ir atitinkarnq realiqjqpinigq pasiulos galirnepaZymeti dydI bei ties€s LM padeti.). nomrzL. didindamos realiqjq pinigq pasi[I4 ir maZindamos pusiausvyros pal[kanq padidinabendrqE paklausq. o tieseMDS paslinksauk5tyn.rodanti.Jis apibendrinamas pasifilosgrafike. turime iSnagrineti prekiq ir darbo rir.jog kainq lyg[ P7 atitinka realiojo nacionalinioprodukto lygis 17 (am esant planuotos iSlaidosir faktiSkosiSlaidosyra lygios). padidejus norninaliajaipinigrl pasiDlaiir esantbet kuriarn kainq lygiui. paZymesime taSk4E1. kr"rris patenkina bendrqj4 prekiq paklausq. planuotos i5laidos ir lygios fakti5kaiproduktoapimdiai. kad Zemesneskainos. Nairjos pusiausvyros taikas yra 82. aibEtaSkq. kai kitos sqlygosnekinta. Tadiau rres dar neiSsiaiSkinome. kuri patenkina paklaus4. Makroekonornikospaklausos grafikas rodo.2 (b) pav. paklausos (MDS Makroekonomikos ties6 macroeconomic demand schedule) rodo skirtingr-rs kaintl lygio ir realiojo nacionalinioprodukto derinius. gaLrname rnakroekonornikos paklausos tiesgMDS. fakti5ka produkto apimtis patenkinabendr4.kai kad nominalioji pinigq pasi[la.Tai paai5kes bendrqjE veliau nagrinejant5i4 temq.rkos ryS[. Pinna. kai produkto lygis )'7yra r-7. Norddami nustatyti. siejanti kainq ir realiojo nacionalinioprodukto lygius. Primenar.kuris kainq ir pajamq lygio derinys atitinka tikrovg. kodel finnos.ir tiesd lSs paslenka auk5tyni padeti IS1. rodanti auk5tesngbendrqjEpaklausqir trumpojo laikotarpio pajarr. kLrriq tikslas pasirinkti garuybos apirnt!.1 (9. esant nustatytamkainLl iygiui. bendrosios 315 . bendroji pasifilapadideja. Padidejus vyriausybes iSlaidrllygiui (kitoms sqlygomsnesikeidiant). planinds i5laidoslygios fakti5kamproduktui (kitaip tariant.produktoapirniiai. Ta5ke E1 palfikanqnorrnos lygis butinaspalaikyti pusiausvyrai pinigq rinkoje. nusistovejusi nonna palaiko pinigq rinkos pusiausvyrE tam tikro produkto gamybos apimties lygio. Makroekonomikospaklausostiese yra Zemejantitiese. pal[kanL1 Antra.ras. SujungE Siuos taSkus. Pana5iaiatsitiks. vyriausybes paklausos i5laidosir kiti bendrosios veiksniaiyra nekintami. tieseMDS yra gauta.rodydarnaauk5tesnibendrosiospaklausosir realiojonacionalinio produktolygi. Tiese MDS tenkina dvi sElygas. tokiLl kaip Ee ir E.2 (b) pav. kurrerns esant pinigq rinka yra pusiausvira. rtraZesnis nes kainq lygis didinareali4q pinigq pasi[14rnaZindamas pr-rsiausvyros pal[kanq norrlr4 ir didindamas bendril4 paklausil. 9. Vadinasi.y4 prekiq paklausq). tiesd MDS rodo fakti5kai pagaminto produkto apimti.

kaip ribini darboprodLrkt4: garnybosveiksnio.9. Analizuodarninacionalinio lygios ribiniams kaStams.ji rodo produkcijos siekiapateikti. produkto:funkcijosY1L) ryiio su nuo bencirojo Analizg pradesime darbo paklausa. paZymejorne ir darbo.Si rysi rodo bendroji pasihlos apimtl.Nustatysinre Siarneskyrelyje nagrindsime kainq lygio ir firmq siDlomoprekiq kiekio ryS!.y.realusisdarbor"rZrnokestis. (darbo.rgandio prieaugis. MaZejantis bendrojo produkto iLrnkcrjos nr-rolydis rodo.rqgatnybos pasi[los kreivq. papildornos Firmos pelnasaugs. Kiekviena firma.1'ai iliustruoja 9. kad produkto kaina P yra pastovi.las. t.puoju laikotarpiu. Zr.3 paveikslas. Tai finnos peino maksimizavimo sElyga. Firmos pelnas maksitnalus.Kaip jau mindta(Zr.y.y.esanttam tikrarnkainq lygiui. flrmos pajamqpriear.120). Snie5ka kt. Padidejusdarbui vienu vienetu * nuo L0 iki Lr. DARBO RINKA IR BENDROSIOS PASIULOS KREIVE prekiq bendrqj4pasiul4.kai kapitalo kiekis gaminantprodukt4 yra nustatytas.3 (b) paveiksle parodyta ZemejantiMP1 kreive. tiriant bendrosios veiksnir4 svarbu nustatyti darbo ir prekiq rinkq ry5i. siekia rnaksimizuotipeln4. kol ribinis darbo prodr.sukurtarmas papildomasproduktas )zr-)'ri.kuri4 fimros kreivd. . Mikroekonouika. Todel.y. Siekdama tnaksirnalatts pelno. ribinis darbo produktasMP1 ar.r. firma tol didina darbuotojq skaidiq. kad kiekvieno papildomo darbo vieneto (t. P.2. kapitalo) kiekio. didindarnadarbo kiek[. produktas maZeja. 3r6 .kai ribines pajarnosbus t.ribinis darbo kapitalo kiekiui nesikeidiant. Produktq gamybos apirntis priklauso nuo naudojan. 3 skyriq).kol gaunamos P x MP1 > I/. P x MP7. [tak4 ir i5reiSkdme svarbiausio M n =P " dia LY w . produkto garnybos proces!l (Zr. didejant darbo kiekiLri. kol t.Antra vertus. kuri pagaminapapildomai pasamdytasdarbnoto.. kai P x MP1. sukurtq panaudojus papildom4darbo vienetq12. kuris yra didesnisuZ produkt4 Y: .rgis.Y. gautE uZ realizuotusprodr-rktus. yra padidinusdarbqvienu vienetr. Tariant.3 skyriq). kaip prekrq kainq lygio pokydiai veikia darborinkos elementus. Tadiau kartu darbo pajamosvir5ys ribinius ka5ttrs. yra prodr"rkto Todel. papildomo darbuotojo)indelis i produkto apimti maLdja. rySi tarp pasamdytosdarbo jegos ir pagarninto produkto apimtiesrodo 9.rktas 2 produktas produkq kiekis.: W.Trun. uZmokesdiodydZiu W padideja flrmos ka5tai. pagarnintas naudojantvisus garrybos iSteklius Bendrasis ir per tarntikr4laikotarpi@ladiau V.

susilygina su realiuoju darbo r-rZrnokesdiu. Realusis darbo uZmokestisr.r, parodoprekiq kieki, kuri galirnaisigyti uZ norninalqjidarbo uZmokesti. Vadinasi, hrma didins uZimturnt; kol papildomai pasamdyto darbuotojoribinis darbo produktasviriys realtljI darbo r"rZmokestl. ribinis Jei darbo prodr.rktasrnaZesnis uL realqj[ darbo uZurokesti, finna maZins r"rZimtr-rm4, maZindama kartu nuostolius,kuriuos sukeliapapildornaipasitelkto darbuotojo sarnda. Sio darbuotojo samdos ribiniai ka5tai virSrja ribinl naudingurnq.Taigi firmos didina uZimturnq(kartu rnaksimizuojapeln{ tol. kol ribinis darbo produktassusilyginasu realiuojudarbo uZmokesdiu. MP1 kreive kartu yra finnos darbopaklausos kreivd.

MPr-o MPr MPr:

9.3 pav. BendrojoprodLrkto ribinio darboprodukto s4ry5is ir 9.4 paveiksle pateikta darbo paklausos tiese rodo firmil darbo poreikio ir realiojo darbouZmokesdio priklausornybE. Darbo paklausa (LD labourdemand) darbuotojq, kurie gali bnti pasamdytitarn tikru momentu,skaidius. 317

Tiese LD, esant pastoviarn kapitalo kiekiui, yra Zeni6jal.rti. Darbo paklar.rsos d6sningurnas yra tai, kad realiojo darbo uZrnokesiio rnazejimas padidinadarbo paklausos kieki. PadidejLrs kapitaloapimdiai,darbo pakrausa rinkoje dides,ir tieseLD paslinksaukstyn. Tuometkiekvienas realiojodarbo r.rZrnokesdio lygis lgalins firmas samdyti daugiaudarbr.rotojq. tpsistol, kol Tai ribinis darbo produktasmaZedatnas susilyginssr-r realiuojudarbo r.rZn.rokesdir-r. Tiriant darbo pasiill4 svarbi s4voka yra darbo jega. .faLr l-rne skyriuje rnineta,kad darbo jega vadinarnivisi dirbantysar aktyviai darbo ieskantysZnrones;pladiau tai bus analizuojamal r-arne skyriuje. Dabar apsiribosirue pagrindiniais tik darborinkosdesningurnais.

0

Nl

No

N.

N.

lr-

9.4 pav. Datborinka 9.4 paveiksle darbojegos tieseLF rodo, kad, kylant realiajamdarbo uznrokesdiui, drdejadarbojegos kiekis, t.y. vis daugiauZmoniqtarnpadarbo jega. UZin.rtumas (AJ - aggregatedjob) _ tai realiojo darbo uZmokesdio Zmoniq,sugebandiq ir susirastidarb4 s4rySis. UZirntumotieseAJ rodo, kad, augantrealiaja'r darbo uzrnokesdiui, daugiau Zr"noniqsuranda darbq. Kitaip tariant, tarp Zrnoniq, priklausandiq darbo jegai, atsirandavis daugiau radusiqjq darbq. Augant realiajarn darbo uZrnokesdiui, tieseAJ artdjaprie tieses LF. priezastis ta,jog didesne yra darbo jegos dalis noritr-1 gauti darb4,jei atotrukistarp nustatytos nedarbopasalposir realiojo darbo uZrnokesdio auga. Horizontalusatstulnastarp uZirntumotiesesAJ ir tlarbo jdgos tiesds LF rodo bedarbiq skaidiq. Tai zmonds,kurie atsisakoirirbti uZ esanr4realtii uzrnokesti,nors jie yra darbo jega ir uZregistruoti kaip ieskantysdarbo. I si skaidiq ieina ir Zmones, kurie laikinai nedirba,nes keidia darbo viet4. Kiti, iei'antys i darbo jegos skaidiq,tikisi gauri viliojanri pasitrlym4dirbti uZ didesnlnegLr vidutinisdarbouZmokesti, todellaukiatokio pasiulymo.

318

Jei padidetq darbingo amZiausZrnonir4 skaidius,tiesesAJ ir LF paslinktqi de5inE (esant kitiemsveiksniams nekintamiems). Tuornet, esant bet kokiarn realiajamdarbo uZmokesdiui, daugiauZrnoniqlsijLrngtq darbojeg4 ir 1 jq dar,rgiar-r priirntq sprendirlq dirbti. Jei padidetq nedarbo pa3alposrealusis dydis, tiese AJ paslinktq i kairE, nes Zrnones, priklausantysdarbojegai, bfitq iSrankesnidarbui. Juos tenkintrl padidejusi nedarbo pa5alpa, palyginti su siulornuuZdarbiu. Darbo rinkos pusiausvyrq paveiksle 9.4 rodo ta3kas Siameta5ke E. llrmoms reikalingasdarbuotojqskaidius1/x lygus skaidiui Zrnoniq, sutikusiq dirbti uZ realqli darbo uZmokestiw6. Kiekvienas,norintis dirbti uZ Si realqll darbo uZmokesti,surandadarb4.Nors Siqpozicrj4vadinamevisiSkouZimtumo pusiausvyra,trZregistruotq bedarbiq skaidius nera lygus nuliLri. Atkarpa EF rodo uZregistruotr-1 bedarbiLl skaidiq.Jie priklausodarbojegai, tadiauatsisako dirbti uZ realql darbo uZrnokesti wx. Toki4 situactj4ekonornikos teorijoje apibIdinanatiralusisnedarbo lygis. Natfiralusis nedarbo lygis (the natural rate of unernployment) yra darbo jegos dalis, kuri4 sudaro bedarbiai,esantpusiausviraidarborinkai. fai bedarbiaisavanoriai,nesjie nei5sirenka darbo, esanttarn tikran'r (Pladiau klausimas darbouZrnokesdiui. Sis analizuojarnasl-arneskyriuje). I Kai realusis darbo uZrnokestisdidesnis uL v,n, dalis Zrnonrr_1 yra priverstiniai bedarbiai. Tai Zmones, kurie noretq dirbti uZ esarnq darbo uZrnokesti, negalirasti darbo.Esantrealiajarn bet darbouZmokesdiui yra dvi r.r.'7, nedarbor[Sys. Atkarpa AB rodo priverstiniqbedarbiqskaidiq.Jie noretq dirbti uZ realqj[ darbo uZrnokesti bet firmos siLrlo N7 darbo vietq. Atkarpa BC rv7, tik rodo savanori5ko nedarbolygi. Realiaijie nesutinkadirbti uZ darbo uZmokesti
ll 7.

Kai darbo rinka yra pusiar.rsvira, uZimturnasgali padideti dviern atvejais: l. Jei firmos sar.ndytq daugiau darbuotojq, esant bet kuriarn darbo uZlnokesdio lygiui; tuornet darbopaklausos tiesepaslinktqdeiinen; 2. Jei darbuotojaisutiktq dirbti uZ maZesnidarbo uZrnokestf; tuouret uZiurtumotiesepaslinktq de5inen. Prakti5kaiuZimtumotieseAJ ganas1ati. Todel darbopaklausos tieses poslinkio de5in€n pasekmd butq didesnis pr.rsiausviro realiojo dar.bo padidejimas, palyginti sn pusiar,rsviro uZn.rokesdio uZirnturno padidejimu. Kitais ZodZiais tariant, realusis darbo r.rZrnokestis augtq spardiau, negu sutinkandiqdirbti skaidius.Antra vertus,kai realusisdarbo uZrnokestis virSija tt'1 ir yra priverstiniq bedarbiq, darbo paklausospadidejirnas(tieses LD poslinkis auk5tyn) sukeltq uZimtumo padidejim4 nedidinant realiojo darbo uZrnokesdio. Zrnones,kuriq skaiditlrodo atkarpaAB, nori dirbti uZ realqi

319

I

i

darbo uZrnokesti Jei limos pasillytq daugiaudarbo vietq, jie papildyrq wi. dirbandiq gretas. 9.3. N { A K R O E K O N O M I K O S P A S I U L O SK R E I V E _ K A I N U . NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO DERINYS

Toliar"r nagrinejantbendrqjqpasi[14 susiesime uZimturn4,gamrnam4 produkt4 ir kainas. Klasikiniame rnodelyje kainos ir piniginis darbo r.rZmokestis gali kisti laisvai, o realusis darbo uZrnokestisprisiderindamas pastoviai palaiko darbo rink4 pusiausvir4. Todel klasikiniame modelyje uZimtumas visadayra visi5kouZirnturno lygio, kai nerapriverstiniq bedarbiq. Sio uZimtumo lygio kainq pokydiai neveikia, jei tik ndra rimtq sr"rkrerin.rq darbo rinkoje. VisiSko uZimtumo lygis ir kapitalo iStekliai lemia visq fiml1 garninamo produkto apirnti, t.y. apimtl, kuri4 jos nori ir gali garninti. Prirninsirne, kad visos ekonomikos mastu potencialusis produktas yra produktas,pagamintas esantvisi5kamuZirntumui. Kadangi Sio uZimtumo lygio neveikia kainq pokydiai, tai finnL1 sihloma prodLrktoapimtis taip pat nepriklar,rso kainq. Taigi klasikiniaure nuo modelyje finnos visada sillo toki4 produkto apimti, kuri atitinka potencialqji produktq. Paai5kinsime detaliau, kodel klasikiniame rnodelyje kainil sun.razdjinras nekeidiafinnq sifilomo prclduktoapimties.Tarkime, darbo rinka yra pusiausvira. Kainq surnaZejirnas, esant tam tikrarn nominaliam darbo uZmokesdiui,padidins realtgi darbo uZrnokest[,sukeldamasdarbo pasifilos pertekliq. Piniginis darbo uZrnokestis irns maZeti ir maZds tol, kol realusis darbo uZmokestis griS i pLrsiausvyros lygi. Kartu i5nyks dar.bo pasi[los perteklius,ir visi5ko uZirntumolygis bus atkurtas.Suprantarna, prielaida, kad darbo uZrnokestis gali laisvai kisti, yra kritikuotina,bet apie tai kalbesirne vdliau. 9.5 paveikslepateiktasrnakroekonomikos paklausos tiesesMDS ir vertikalios bendrosiospasirilos tieses AS klasikinis rnodelis. Siq tiesiq susikirtirno ta5ke E produkto apimtis sutampasu potencialiuoju lygiu )rp.o kainq pusiausvyros lygis yra P6. Esantkainq lygiui P6, prekiq, darbo ir pinigq rinkos yra pusiausviros.Darbo rinka yra pusiausvirabet kuriame tiesds AS taske.Bet kuriametieses MDS taike yra pinigq ir prekiq rinkos pusiausviros. Tadiautik taSkeE visos trys rinkos yra pusiausviros. Tarkime ta5keA, kainos yra P 1, aukStesnds pusiausvyros r.rZ lygi p;Tuomet realusis pinigq kiekis bus 'TaZesnis,o pal[kanq norn.raaukStesnd. Todel bendroji paklausa)'7bus maZesne Yp,ir finnos negales uz parduoti viso Ip produkto. Klasikiniame modelyje firmos i5syk sumaZins kainas, kad panaikintr4 pasillos pertekliq. Taip veikdamos, jos didina realiEl4pinigq

320

pasiulfumaZinapalukanqnorm4 ir didina bendr4lE paklaus4 todel ekonomika griZta i pusiausvyrqta5ke E. Prie5ingasituacija susidarytq,jei kainos bLrtq maZesnds negu P6. Tuornet realioji pinigq pasi[la padidetq,pal[kanq noma sumaZetq, o bendroji paklausa vir5ytq potencialiojo produkto apinrti. Pertekline paklausa padidintq kainas ir grqZintLlekonornikq I pusiausvyros galima ta5kq E, kai kainq pusiausvyros lygis P6. Zinant kainq lygt P7,-, apskaidiuoti piniginio darbo uZmokesdio lygi, kuris lemia realtfi darbo uZrnokesdio lygi, uZtikrinantIpusiausvyrtl darborinkoje.

0 "

Y

'

Y

P

Y modelyje

9.5pav.Pusiausvyra klasikiniame makroekonornikos

9.4.

MONETARINES tR FTSKALTNESPOLTTTKOSITArG BENDRAJAI PAKLAUSAI. EKLEKTINE BENDROSIOS P A S I U L O SK R E I V E

Kainq pusiausvyros lygis priklauso nuo veiksniq, sqlygojandiq makroekonomikos paklausos ir bendrosios pasilrlos tiesiq padeti. Analizuosime vyriausybes vykdomos politikos ltakq bendrajai pasifilai ir paklausai. Kitq veiksniq itaka gali b0ti analizuojama pana5iu budu. Ankstesniuose skyriuose i5siai5kinome, kad DZ. M. Keinso rnodelyje,kur kainos yra pastovios, o nacionalinio produkto gamybos apirnti nulemia paklausa, nominalios pinigtl pasi[los ar vyriausybes iSlaidq padidejimas i5plediabendr4j4paklausq o kartu ir produkto gamybos apirntl. Kitaip, kaip pamatysime, yra klasikiniamernodelyje. paklausos Priminsime,kad, judant i5ilgai makroekonomikos ties€s, kainq pasikeitirnaskeidia realiqq pinigq pasi[lq kuri per pal[kanq nonnE keidia ir bendrqj4 paklaus4.Antra vertus, monetarinesar pinigq politikos pokydiai pastumiamakroekonomikos paklausostiesE,kartu keidia bendrosios paklausoslygi, esanttam tikram kainq lygiui.

321

Pirmiausia panagrinesin.re monetarinds politikos itake r.nakroekonomikos bendrajaipaklausai;ekonomikayra pusiausvyros ta5ke E1y (9.6pav.). Tarkime, del tam tikrq prieZasdiq padvigubdjanominalioji pinigrl pasiLila. Tai gali atsitikti, pavyzdZiui,centriniambankui supirkusvyriausybes vertybinir.rs popierius. Tada realusis pinigq kiekis, esant bet kuriam kainq lygiui, padideja, tiesdMDS9paslinks ir auk5tyn padetiMDSr. I Dabar kiekvien4kainq lygi atitinka Zemesne pallkanq nonra. Naujas pusiausvyros ta5kasyra E1. Kai kainos ir darbo uZmokesdiai prisiderinE, vieninteld nominalios pinigq pasi[los padidejirno pasekne yra auk5tesnis kainq lygis. Produkto apimtis nepakitusiir lygi Ip, nes modelyje bendrosios pasiUlostiesd yra vertikali. Kai nominalioji pinigq pasi[la padvigubeja,tiese MDS9 paslenka1 padet[ MDSI taip, kad kainq pusiausvyros lygis tiksliai padvigubeja, persikeldamas Pa i P7.Kodel taip atsitinka? i5 Kai pasitilostiese yra vertikali, realioji bendroji paklausaturi iSlikti )'p lygio, t.y. nepakitusi naujame pusiausvyrostaSke.Taip gali atsitikti tik tuomet, jei realioji pinigq pasiula irgi nepakis. Prie5ingu atveju turetLl pasikeisti palDkanq nonna,kartupaveikdama paklausos bendrosios apirntl. Klasikiniarne modelyje nominaliosios pinigq pasiulos pokydiai sukelia ekvivalenti5kusprocentiniusnorninaliojo darbo uZmokesdioir kainq lygio pokydius: realioji pinigq pasiDla, palukanqnoma, produkto apirntis, LrZimtumas realusisdarbouZmokestis ir nekinta.

0

Y

P

Y

9.6 pav. Skatinandioji monetarineir fiskaline politika I5vada,kad pokydiainominaliojoje pinigq pasiriloje sLrkelia kainq ir darbo uZmokesdio pokydius,bet ne produkto apimties ir r.rZimtun.ro pokyiir.rs, yra svarbiausias monetaristqprincipas.9.6 paveikslas5i4 i5vadEpatvirtina ir klasikiniam modeliui, kuriame darbouZmokestis kainos laisvai kinta. ir PaaiSkinsirne detaliau, kokius ekonomikos pokydius sukelia pusiausvyros ta5ko Ee paslinkimasI padet[ Er (9.6 pav.). Tarkime, kad ekonomikayra ta5ke E0, kai kainq lygis Pp. Staigusnominaliosios pinigq
)z:

pasiulos padidejimas padidina realiqjq pinigq pasiLrl4 kartu sr.uraZina pal[kanq norrn4 ir padidina bendrqjq paklausq.Pastaroji vir5ija potencialtl produkt4 kur[ fimos nordtq sitlyti esant tam tikram kainq lygiui. Prekiq paklausos perteklius sukelia kainq lygio augim4 kol pusiausvyra gryLLa. Pakilusios kainos kompensuoja pinigq pasiulos padidejim4. nominaliosios Realioji pinigq pasilla ir palukanq norrna griZta 1 pradini lygi. Prie padidejusiokainq lygio prisiderinapiniginis darbo uZrnokestis, kuris taip pat padideja. Realusis uZrnokestislieka nepakitqs.Taip ekonornika gr[Zta prie visi5ko uZimtumoir potencialiojo prodLrkto lygio. Pagal klasikinespaZilras visi Sieprocesai ivykstamomentaliai. 9.6 paveiksle pateiktas grafikas tinka ir skatinandiajai fiskalinei politikai paai5kinti. Esant tam tikram kainq lygiui ir atitinkamam realiajan.r pinigq pasihlos kiekiui, vyriausybes iSlaidq padid€jirnas(ar mokesdiLl padidinabendr4jE sumaZejimas) paklaus4 ir tiese MDS6 persikeliaI MDSl padeti. Kadangi klasikine bendroji pasifilos tiese yra vertikali, del fiskalines politikos kainos pakils nuo P0 tki Pt, o produkto apirntis iSliks visi5ko uZimturnolygio )'p jei Skiitinandiosios politikospasekrne, kainosnekinta,yra fiskalines paklausos bendrosios padidejimas. Tadiaufinnos siekiagaminti potencialiqj4 produkcijosapir-nti, toddl susidaropaklausosperteklius.Kainos i5kart ims kilti, kol prekiq paklar.rsos perteklius iSnyks. Esant talu tikrai nominaliajai pinigq pasir.llai, aukStesnes kainossumaZina pinigq pasr[14padidina realiEi4 pal[kanq nonnE ir sumaZina privadias vartojimo i5laidas bei investicijas. Todel, kai pusiausvyra grlLla, ekonomikoje yra aukStesneskainos ir norninalieji darbo uZr.nokesdiai, maZesnis realusispinigq kiekis ir aukitesne palukanqnorlla. Vyriausybds yra i5laidos didesnds, privatusvartojirnas bet ir investicijos - maZesnds, bendroji paklausaiSliekavisiSko uZimtLur-ro o lygio. Vyriausybds iSlaidqpadidejimas visiSkai kornpensuojarnas privadiqvartojirno iSlaidqir investicijq sumaZej imu. Klasikiniamemodelyjevyriausyb€s padidejusios iSlaidos,,iSstumia" toki pat kieki privadiqi5laidq, todelbendrojipaklausa potencialiojo nesikeidia prodr-rkto lygyje. PagalDZ. M. Keinso model[ tokioje situacijoje bus ,,i5sturnirnas" tik dalinis. Keinso rnodelyje trurnpuoju laikotarpiu kainos ir darbo uZn.rokestis nekinta, o gamybos apimt[ nulemia bendroji paklausa. Esant nustatytai (fiksuotai) nominaliajai ir realiajai pinigLl pasiIlai, vyriausybes iSlaidq padidejimas padidins pusiausvyrospal[kanr4 norrn4 per poveiki bendrajai paklausai ir realiajam produktui. Didesne produkto apimtis didina pinigq paklaus4 ir, esant pastoviai pinigq pasiulai, reikalauja auk5tesnes pal[kanr.1 norrlos, kad pinigq rinka iSliktq pusiausvira.Savo ruoZtu ar-rkStesnd palhkanLl norma sun.raZina vartojim4 bei investicijasir tarn tikra dalimi kompensuoja skatinantivyriausybesiSlaidqefekt4bendrajaipaklausaiir produktLri.

JLJ

Toliau panagrinesime, kaip ,,elgiasi" ekonornika, iStikta stipriq sukretimq,pagal DZ.M.Keinsoir klasikin[ modelius.Tarkime, kad pradinE ekonomikospadeti rodo tieseMDSg ir pusiausvyros (9.j pav.). Tan.r ta5kasF,0 tikri ivykiai ekonornikojestaiga nustumia makroekonomikospaklar.rsos tiesq MDS6 Zemyn.Tai gali buti finnq pesimistinio poZi[rio i savo ateities planus rezultatas. rodel jos malina investicijas.Arba vartotojai tikisi ryikaus savo pajamLlsurnaZejirno ateityje ir del to maLinavartojirn4.Tiese MDS6 paslinks Zemyni padetlMDSr. Kaip elgsis ekonomika,apra5oma klasikrniu modeliu? Kainos nr-rkris nuo Pa iki P1. Atitinkamai sumaZds piniginis darbo uZmokestis, realusis o darbo uZmokestis liks nepakitEs visi5ko uZimtumolygyje. Zemesnds kainos padidina realiqi4 pinigq pasi[I4. Pal[kanq nomla sumaZes, vel padidindama bendrqj4 paklaus4. Tai visiSkai kompensuosbendrosios paklausos pradinl post[rn[Zernyn, j4 grqZinant tYplygi. Naujapusiausvyra taSke bus E1. Kitaip ekonornika ,,elgsis" pagal DZ.M.Keinso rnodeli, kr.rriame darbo uZrnokestisir kainos yra fiksuoti. Kai ekonornika yra pusiausvyros ta5ke Eo, tiesds MDS poslinkis Zemyn perkelia ekonomikq i nau14 pusiausvyrostaSkqA, nekintant kainq lygiui Pg. Ta5ke A pinigq rinka yra pusiausvira,ir planuotosi5laidosprekemslygios faktiskai pagaminloprodukto apimdiai. Tadiau tai nera visiSka pusiausvyra. Gamintojai noretq ganrinti produkcijos apirnti, atitinkandiE Yp lygi, bet garnina ttk y0, nes gamybos apimti lemia paklausa.

Y

o

Y

p

Y

9.7 pav. DZ.M.Keinso klasikiniomodeliopalyginimas ir Kas Siojesituacijojeatsitinkaveliau? Cali'ri du atvejai.pi'nu atveju vyriausybe, vadovaudamasi DZ. M. Keinso modelio rekomendacijomis,gali panaudotifiskaling ar monetarinE politik4 kad pastumtqtiesEMDSl aukStyni MDSe padet[. Siuo atveju gamintojai bus patenkinii, gateaami garninri papildornq produkcijos kieki ir grL\ti i aukStesni gamybos lygi )r" Tuomer pajarnos padidetq nuo )'p iki yp Del fiskalines ar monelarines politikos

324

ekonornikagal€tq padidinti produkto apimti tiksliai tiek, kiek sutaupdiStekliq budarna ta5ke A. Kadangi gamintojai garnino maLiau produktq, jq darbo paklausabnvo maZesnd negu darbo pasiula. Ta5ke A darbo nnkoje atsirado priverstinis nedarbas, nes darbuotojq sr.unaZinta. Tadiau realusis darbo r-rZmokestis nepakitps. liko Antru atveju situacija klostytqsi kitaip. Jei vyriausybe nedidintq bendrosiospaklausos,firmos gali imti rnaZinti kainas ir didinti produkcijos apimtl iki )'p lygio. Dalis priverstiniq bedarbiq sutiktrl dirbti uZ maZesni piniginl darbo uZmokestiir darytq spaudimqdarbo uZmokesdio lygiui. Toki4 ekonornikos b[klq galima iliustruoti ldtu slinkirnu tiese MDSI i5 taiko A i ta5k481, kuriame grEZintas visiSkas uZirntumas visq rinkq pusiausvyra. ir Apibendrindami pasakysime, kad galima sutikti su keinsisttp nuomone, kai apra5oma ekonomikos elgsena trr.unpuoju laikotarpiu, kol kainos ir darbo uZmokestis dar nespdjo prisiderinti prie ekonomikos reikaiavimq. Klasikines paZiuros tinkamos, apra5ant ekonomikos elgsen4 ilguoju laikotarpiu, kai kainos ir darbo uZmokestisturi pakankamai laiko prisiderinti. Svarbiar.rsias klausimas - kiek laiko lrunka Sis prisiderinirnas praktiSkai. Modeliq bendras bruoZas tas, kad, tiek DZ. M. Keinso, tiek klasikiniame modelyje skatinandioji fiskaline ir monetarind politika pasireiSkia tieses MDS poslinkiuauk5tyn. Antra vertus, pagal klasikin[ modeli, kuriarne produkto gamybos apirntis sutampa su )'p, vyriausybOdidina produkto apimt[ ir uZimtumE, vadovaudamasi paklausos ne (t.y. i5plediant paklaus{, o pasillos valdymo politika (t.y. skatinant garninti potencialqji produkt{. Kitaip rariant, ekonomikoje, pasi[lospolitikos,siekiama skatinamoje pasi0los, bendrosios o ne paklausosdidinimo. Pasi[los politikos metodai tokie: maZinarnipajamq mokesdiai (taip skatinamasZmoniq noras dirbti), didinamas uZimturno pusiausvyroslygis, pastumiantprekiq bendrosios pasiriloskreivg de5inen. Jau 4 skyriuje buvo mineta, kad keinsistai,monetaristaiir pasifilos politikos Salininkai labai skirtingai traktuoja bendrAjq pasiulq. Kiekviena teorija yra tinkama, esant skirtingam ekonominio aktyvumo lygiui. Keinso ir jo pasekejq poZiuris tinkamiausias, kai yra didelis nedarbas ir ry5kus nuosmukis. Tuomet bendroji pasi[los kreive fakti5kai yra horizontali. Kai ekonomika priartejaprie visi5ko uZirntumolygio, dideja infliacijos galimybe. Tuomet tinkamiausia butq vertikali bendrosios pasiulos kreive, t.y. monetaristrl poZihris. Tarp Siq dviejq ekstremaliq situacrjq galima iterpti pasifilospolitikos SalininkqpoZiuri - didejantipaklausagali veikti ir kainas,ir reaiqjinacionalini produkt4(Zr.4 skyriaus pav.). 4.9 Eklektine (t.y. derinanti skirtingaspaZiuras) bendroji pasiuloskreivd yra horizontali, kai produkto garnybos apimties lygis Zemas.Kreive kyla

325

aukStyn, kai gamybos lygis vidutinis. Kai gamybos lygis auk5tas ir pasiekiamas visiSkas uZimturnas,pasiIlos kreive vertikali. Tokia kreives salxpratanaudingapraktiSkai, priimant sprendimus makroekonominiulygrr.r. 9.5. DARBO UZMOKESTIS DARBO RINKOJE

Netiketai ir stipriai surnaZdjus bendrajai paklausai, atsiranda nedarbas, kurio trukmd gali b0ti [vairi, daZnaiskaidiuojama metais.Klasikinis rnodelis apra5o ilgojo laikotarpio pusiausvyrfuekonomikai derinantis prie pasikeitusiq aplinkybiq. Tadiau prisiderinirnas daZnai buna letas ir skar-rsmingas. negali ivykti momentaliai,nes kainos ir darbo uzmokestis Jis keidiasi letai, kol prilygsta naujai ilgojo laikotarpio pr-rsiausvyrai, aprasomai klasikiniu rnodeliu.Paai5kinsime, kodel prisiderinimasvyksta gan letai. Firmq garninamosprodLrkcijossvarbiausias kastq elementasdaZniausiaiyra darbo uZmokestis. Kastai yra kainos pagrindas. Todel letas darbo uZmokesdio prisiderinimas yra svarbiausia leto kainq prisiderinimo prie benilrosios paklausos pokydiq prieZastis. Pravartu panagrineti darbo uZmokesiio susifbrmavim4darbo rinkoj e. Darbuotojo da.bas firmoje yra tipiska ilgalaike sntartis. Fimrai paprastai nemaZai kainuoja samdyti ir atleisti darbuotojLrs.Atleisdama darbuotoj4 finra praranda jo igytq darbo patirtl, o samdyclama naujE darbuotoj4patiriapapildomqiSlaidqfirmos reklamai,darbuotojoapmokymuiir panasiai.Todel, esant trurnpalaikiams gamybosapimties pakitimarns,kuriuos sukelia paklausossvyravimai,firmos paprastaivengia atleisti senusir priimti naujusdarbuotojus. Antra vertus, darbuotojai taip pat siekia ilgalaikiq sutardiq su fimromis. Naujo darbo ieskandiarn Zrnoguireikia laiko ir pastangq. Atleistasis i5 darbo praranda igyt4 darbo patirtl ir darbo uZmokest[.Toder, sudarant ilgalaikes darbuotojq ir finnq sutartis, pirmiausia susitariama del darbo uZmokesdio dydLio ir jo svyravimo, pakitus produkcijos apirndiai. Darbo sutartyse paprastal numatomas darbo valandq skaidius, virsvalandziai, reguiiarusuZmokestis uZmokestis vir5valandZius. ir uZ Firmos darbo kiekis yra bendrasdarbo valandq skaidius,isclirbamas fi.noje per tam tikrq laikq (pavyzdZiui,per savaitg).Jei firmos darbo kieki i5reiksime a x b, tia - a vieno darbuotojo isclirbtqvalancrqskaidius,o 6 darbuotoiqskaidius,tai darbokiekl galirnEreguliuoti tokiais blclais: l. Keidiant darbuotojoi5dirbtqvalandqskaidiq,kai darbuoroiqkiekis pastovus; 2. Keidiant darbuoroiqskaidiq,kai i3dirbtqvalanclq kiekis pastovus; 3. Derinantabu Siuos bDdus. Tarkime, kad finnos produkcijos paklausa maLd,1a. Trurnpuoju laikotarpiuji stengsis trumpinti darbo savaitg, nekeidiantclarbuotojq skaidiaus.

5lo

Jei ir toliau paklausamaZes,firma gali laikinai atleisti i5 darbo kai kurruos darbuotojus. Kai paklausa firmos produkcijai auga, pirmiausia finnos stengiasi i5siversti vir5valandZiais. paklausair toliau auga, frrrna samdo Jei daugiaudarbuotojq. Ilgalaikes darbo sutartys tam tikra prasme izoliuoja finn4 ir jos darbuotojusnuo darbo rinkos s4lygr4, todel darbo uZrnokesdio prisiderininras prie darbo rinkos reikalavimq yra vangus. VisiSkas jo prisiderinirnas neimanorrasdel keliq prieZasdiq. Kai bendroji paklausalabai maZeja,fimos darbuotojus pradeda atleisti. Alsiranda priverstiniq bedarbiq, kurie sutiktrl dirbti uZ maZesn[darbo uZmokesti.Tadiau ne visos firmos pasinaudosSiuo pretekstusumaZintidarbo uZmokesti. Pirma, naujasdarbuotojas yra blogesnis pakaitas darbuotojo, kuris jau iSmanosavo darb4. Antra, ilgalaikis finnos ir darbuotojqbendradarbiavimas svarbesnis trumpalaiklpeln4 gaut4 Siek yra uZ tiek sumaZinus darbo uZmokesti. Firrnoskaip darbdavioreputacijayra svarbus veiksnys, norint prisivilioti ir i5laikyti darbuotojus.Kiekviena finna siekia, kad darbr.rotojai b[tq patenkinti darbo sqlygomis,kartu ir darbo uZrnokesdir.r. Toddl firma ir darbuotojai gali pasiekti tarpusavio sr-rpratirn4kad darbo uZrnokestis per daug maZetq, per daug didetq. nei nei I5nagrindjomedarbo rinki; tadiau labai svarbi darbo ir prekir4rinkq jq sqveika; analizuosime kitame skyrelyje. 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PASI[]LOS TTESE.KAINV rR DARBO UzUOrnSdtO PRTSTDERTNTMAS

I I

Darbo uZmokesdio prisiderinirnqtrurnpuoj laikotarpi nagrinej 9.8 u u a paveikslas. Tarkirne, i5 pradZiq ekonornika yra visiSko uZimturno ta5ke A. Trumpuoju laikotarpiu piniginio darbo uZmokesdio ties€ WW yra labai nuoZr"rlni. Padidejus paklausai, firmos padidina produkcijos apirntl iki y/. Tieseje WW tai atitiks ta5k4 C. Darbuotojq kiekis nedides,nes produkcijos apimtis dideja del virivalandZiq. Jei paklausa firmos produkcijai maLeja, flnnos maZinsdarbo savaites trukmg, kartu produkcijosapimti, kuri dabarbus )'a.TiesejeWW tai atitiks taSk4B. Vidutiniuoju laikotarpiu, jei paklausa neatsistatys,fimra pradds atieisti darbuotojusir maZintiuZmokesti. Tadiau neltik€tina, kad darbo uZmokestis nagrinejamuoju metu sumaZetq W2,t.y. iki lygio, kuris uZtikrintqvisi5k4 uZirntum4klasikiniame lki modelyje ilguoju laikotarpiu.Matyt, darbo uZmokestis surnaZds I/7 tieseje iki WW1. Zemesnisdarbo uZmokestis leis sumaZintikainas,ir tai Siektiek pakels bendrosios paklausos lyg[, nes padides realioji pinigq pasi[la ir surnaZes pal[kanq norma. Tadiau vidutiniuoju laikotarpiu del vangalrs darbo prisiderinirnofirmos gamins produkto maLtaunegu potenciah,rsis uZrnokesdio lygis.

327

w
wo
wl

ww
B--2
lwwr

u

Y

o

Y

P

Y

r

\

9.8 pav. Piniginio darbo uZmokesdio prisiderinimas

Tik ilguoju laikotarpiu darbo uZmokesdio tiesd nusileis i WW: padetl. Darbo uZrnokestis kainos bus sumaZdjg pakankamai, ir kad padidejusi pinigq pasifla ir surnaZejusi palfikanr4 norma gr4Zintq bendrqjtl paklaus4 | visiSko uZirntumolygi ta5keA2.Tai naujasilgalaikespr.rsiausvyros taSkas, kai darbo uZmokesdiolygis 22. Tolesni paklausossvyravimai sukeltq jud€jima prisiderinimoprocesas i5ilgai tiesesWW2, o apra5ytas kartotqsi. Toliau nagrinesime ry51tarp darbo uZmokesdio darborinkoje ir kainq prekiq rinkoje. Tegu firmos produkto kainq pagrind4 sudaro darbo uZrnokesdio ka5tai. Suprantama, Zaliavos, Zeme, kapitalas taip pat yra gamybos ka5ttpelementai, tadiau orientuosimdstik i darbo uZmokestl kaip pagrindinl kaStq element4.Del Sio supaprastinimo galirna pereiti nuo darbo uZmokesdiotieses WW (9.8 pav.) i ekvivalenti5kq trumpojo laikotarpio bendrosiospasiUlostiesE(9.9 pav.). Tuo tikslu vertikalioje a5yje vietoj darbo uZmokesdio atidesirne kainq lyg[. Trumpojo laikotarpio bendrosiospasitlos ties€ (SAS short time run aggregate supply curve) rodo firmq nustatytas kainaskiekvienai produkto apimdiai,kai Zinornas firmt1darbo uZmokestis. 9.9 paveikslasiliustruoja trumpuoju laikotarpiubendrql4pasiulos tiesE SAS, atitinkandiqdarbo uZmokesdiotiesE WW. Tarkirne, kad ta5ke A ekonomika veikia visi5ko uZimtumo ir visq rinkq pusiausvyrossqlygomis. piniginis darbouZrnokestis WoQ.8 pav.). Kainos yra Pe lygio, kai sutartas yra Trumpuoju laikotarpiufirmq produkto apirnti rodo pasiulostiese SAS. Firmos gali pasiulyti papildorn4 produkcijos kiekl uZ truputi auk5tesng kainq kuri leidZia joms padengti vir5valandZiq apmokejirnE Jei firma susiduria su produkcijos kainq maZejimu, ji priversta sumaZinti produkcijos apirntl. Kadangi darbo uZrnokesdiodydis sutartas, finnos turi ribotas galirnybes

328

jei paklausai5lieka maZa. o ne kainq pokydius.Todel. Siosyra tiesejeSAS. Vadinasi. Tadiaupo kiek laiko ekonornikavel griZtaI pusiausvyros b[sen4. Trumpojo laikotarpiobendrosios pasi[los tiesd Vidutiniuoju laikotarpiu.7. toddl ekonomika letai gr[ZtaI visiSkouZimtumolygi. Finnos pasieks ta5k4A2 ir sugrii prie vertikaliosbendrosios pasiulos tieses ilguoju laikotarpiLr. fimos pradeda atleisti darbuotojr. Tai DZ.Keinsomodelio savybe. o palhkanq norma sumaZejusi iki lygio. 9. 329 .). jei produkto paklausa naldja. kad realioji pinigq pasifila padidejusi. Darbo uZmokesdiolygis palaipsniui pereina i Zernesnp bendrosios pasi[los tiesESASI (9. tieses I 0 pav.9 pav.9 pav. firmos bus priverstosZyrniai sumaZinti produkto apirnti trumpuoju laikotarpiu.Nukrypirnai nuo visi5ko uZimtumo sqlygq palaipsniuikeidia darbo uZmokestiir kainas.[ SAS2. Analizuosime 5[ proces4 pasitelkEmakroekonomikospaklausosir trurnpojo laikotarpio bendrosios pasiulos (9. Jos vdl dirbs visiSko uZirntumosElygornis.Trumpuoju laikotarpiu bendroji pasi[los tieselabai nuoZulni. Tai yra klasikinio modelio savybe. o pasiulos tiese. Kainos yra nukritusios tiek.rsvyr4. jei kainos kris ir toliau. KAINU" NACIONALINIO PRODUKTO IR pnrSionruNlMAs uZTMTUMo Paklausos ir pasirilos svyravirnai sutrikdo bendrqjq ekonornikos pusiar.M. nes o y u y p y 9.lq Pateiksime analizes i5vadas. firmos neturi galimybes trurnpuoju laikotarpiu maZinti prodr-rkto kainr"1.rs.todel bendrosios paklausos poslinkaisukelsprodukto apirnties.). bendrq.sumaZintika5tus. reikalingo gr4Zinti paklaus4[ visi5ko uZimturnos4lygas. gamindarnos potencialqji produkt4 Ip. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS. llguoju laikotarpiudarbouZrnokesdio tiesepersikelsI WW2.

330 . kiek nori. kad darbo rinka yra pusiausvira.kad produkto apimt[ lemia paklausa. esant tarn tikram kaintl lygiui. Nagrinesime makroekonomikospaklausos tieses poslinkio Zernyn pasekmes(9.. ekonomikayra ta5ke Ex. Tuomet sumaZdja ir bendrosios paklausoslygis. I 9. Todel trumpuoju laikotarpiu firmos vadovausis Sio iaikotarpio pasirilos tiese ir gamins tiek. u.perkelia" ekonomikq iS ta5ko E6 [ taSk4 E1. P3 o--f-F v. ji maZesn€ potenciaiiojo uZ produkto apirnti. o piniginio darbo uZmokesdio lygis sumaZejalki Wr kad realusis darbo (W/P:) iSliktq nepakitgs. Kadangi firmos turi menkas galimybes maZinti produkcijos vieneto ka5tus(tai parodd ankstesne analize). Trumpuoju laikotarpiu tieses MDS poslinkis Zemyn I MDSl padet[ . uZrnokestis Naujas ekonomikospusiausvyros ta5kas yra E3. Makroekonomikospaklausos tiesepaslenkaZemyni5 MDS I MDSr padet[.kai realiojo pusiausvyros darbo uZmokesdio lygis w=W/Po.10 pav. Detaliau i5siaiSkinsime. Ps P.). kad ekonomika iSliktq visi5ko uZimtun.10 pav. kaip ekonornika grlZta i pusiausvyrE trurnpuoj vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. Kainq pusiausvyros lygis tuojau pat nukrentaiki P3. Tarkime. Ekonornikos pusiausvyros gr4Zinirnas. P.Sioje sudetingesneje analizdje atsisakysime supaprastinandios jei prielaidos. ekonomikojeZyrniai surnaZeja nominalioji pinigq pasiula. Piniginis darbo uZnrokestisI( yra tokio lygio. i5saugodamos sutartq piniginio darbo uZmokesdio lyg[. rySkiaisumazej us nominaliaj pinigq pasiuiai ai Vadovaujantis klasikiniu rnodeliu kainos ir darbo uZrnokestis mon-rentaliai prisiderina. Tadiau Sios klasikinio modelio i5vados teisingos tik ilguoju laikotarpiu.Tarkime.ro potencialiojoprodukto lygio.

kuriai yra bendroji paklausa. Kitq gamybos veiksniq rinkoje. Esant Zernesniamsutartarn piniginiam darbo uZmokesdio lygiui. atitinkanti visi5ko uZimtumo s4lygas. bendroji prekiq paklausajau taSke E2 kainos Zemesnes padidejusi. Ta5keE1 prekiq rinka yra pusiausvira.P).Zemesnisu2.y. ribinis produktas (t.o proporcingai nominaliosios pinigq pasiulos sumaZdjimui. trumpojo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiIlos tiesiq susikirtime.Ta5kas taciaujarne kainos dar nera E1 yra tieses SASI ir MDSI susikirtimo taSkas.Kadangi pakankamai nukritusios.Atsiras priverstinisnedarbas. kad pradinis piniginio darbo uZmokesdio sumaZdjirnas dar ne itin stipriai paveike realiojo darbo uZrnokesdiomaZejimE Todel dar iSlieka priverstinis nedarbas.lEs).o kainq lygis P7 . tik piniginis darbo uZmokestis dar neprisiderinqs(pakankamai nesur. didejant isteklill apimdiai (9. kad tik ilguoju laikotarpiu ekonornikagrlZta i trijLl rinkq pusiausvyross4lygas. Realusis darbo uZmokestisgriZo i lygi. produkto apimtis stipriai sumaZdjusi. Analize rodo. ribinis na5umas)maZeja. tadiau darbo rinktl pakeisirnevisq gamybos veiksniq pagal MDS-AS ir IS-LM rnodelius.Piniginis darbo uZrnokestisir kainos sumaZe.rsis darbo uZmokestis fakti5kai yra per aukSlas (piniginis darbo uZmokestisnepakitEs.Dabar prekiq rinka yra pusiausvira ta5ke 82. Bendrqj4pusiausvyr4 nagrin€sime Trumpai apZvelgsirre. palukanq norma krito.Ekonomika pasieke pusiausvyr4 taike 83. Produkto apimtis atitinka potencialiojo produkto lyg[.naZe. firmos pereinai ZemesnE pasiulostiesq SAS2.Priverstinis nedarbasi5nyko.8. rinka. NAUDOJANT MDS-AS IR IS-LM KREIVES nagrinetq bendrosios makroekonomikos Analizuosime jau pusiausvyrosmodel!.y. 9. Produkcijos apimtis didedarnagrf\ta algal visi5ko uZimtumo lygio iink. Todel firmos stengiasi vis maZiau moketi uZ papildomai naudojarnusgarnybos 331 .Bet kadangi negu taSke 81. toddl daugiauZrnoniq nords gauti darb4. Ekonornikoje vykstandius procesus iliustruoja slinkimas Zeuyn paklausos tiese MDS1.jos maZinaprodukcijos apirnti. Kai finnos irns reguliuoti uZimtum4 jos surnaZins sihlolnq darbo vietq. Kainos nukritusios tiek. kad realiojipinigq pasihla atitinka pradini jq lygt. Realioji pinigq pasiula padidejo. kada gamybosiStekliqapimtis. Vidutiniuoju laikotarpiuims maZdtiir piniginis darbo uZmokestis.). reah.t. Zernesndsprekiq kainos P2 rei5kia. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOSPUSIAUSVYROS MODELIS. kaip ir darbo veiksniq rinkoje. atitinka visq i5tekliq savininkq sitlornq gamybos veiksniq apirnt[. Trumpojo laikotarpio bendroji pasirilostiese paslinko Zemyn i SAS3padet[. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausagrlZo i pradinE padetl..3 pav.kada gamybos veiksniq rinkoje pasiekiama pusiausvyra.

12 (c) paveikslerodo kainq lygius Pt.veiksnius F. didejant i5tekliq naudojimui. C 9. Pusiausvyragarnybos veiksniq rinkoje yra ta5ke E. Tai rodo staigusFs kilimas nuo ta5ko Fp. Kiekviename Fs kreives ta5ke i3tekliq savininkamsi5rnoketasuma lygi visq i5teklill ka5tams. 9. Gamybos Gamybosveiksniq pasi[la Fs priklausonuo i3tekliq kainq Pp ir jq kaStq. Jau min€ta (Lr. kol veiksniq kainos padengia jq ka5tus.11 pav.ekonotntntat i5tekliai (Zeme. Fo:. savininkq poZi[riu. Pz. JJZ .12 (a) paveiksle paklausoskreivds For. veiksniqkainosPp. B ir C yra bendrosios nasi[loskreivesAS ta5kai.ir dar labiau maleja mokamos ldSosuZ gamybos veiksnitrs. B.1 maZ6ja. naudojamigamybosprocese. lStekliq pasiUla dideja tol. susikerta Gamybos veiksniq rinkos pusiausvyros ta5ke E ribinis garnybos kaStarns. kainq lygius Pt. gautas panaudojustam tikrq veiksniq kieki. Ta5kai A. nubreLiame parodytq I 2 paveiksle.ka5tq augimo tempai staigadideja. Pt P3 atitinkandiasprodukto apimtis. Didejant i5tekliq apirndiai. visi5ko uZimtumolygis Fp. Ta5kai A. Foz. rodo ribiniai ka5tai. Fi. IStekliqkaitq kitimo greiti. Fz. veiksniqrinkospusiausvyra 9.gamybos veiksniq pasiulos lygis yra optin.ribinis i5tekliq produktas Kai pasiekiamas stipriai rnaZdja. bendrojo produkto funkcrj4 Y(F). 9. kad gamybos veiksniai . Todel gamybos veiksniq paklausoskreivd Fp staiga Zemeja. kaip parodyta I paveiksle. lygus ribiniarnsgarnybos veiksnio produktaspinigine i5rai5ka gamybosveiksniq rinkos pasi[los ir paklausoskreives bei Pasitelkg bendrqjq pasiulos kreivg AS. jq ka5tai taip pat dideja' Pasiekusvisi5ko uZimtumo lyg1. kur kreivbs Fs ir Fp.12 (b) paveikslasrodo produkto apimtis. 3 temq).ralus.darbas. P3 atitinkagamybosveiksniq 9. Kai gamybos veiksnio vieneto kaina lygi ribiniams veiksnio ka5tams. Jq susikirtirno taSkai su gamybos veiksniq rinkos pusiausvyrqir veiksniq pasillos kreive Fs atitinka gamybos veiksnir"l apimtis Ft. kai garnybos 9.kapitalas).

Bendrosios pasi[loskreivesnustatymas Siame modelyje visos trys rinkos .Bendrosiospusiausvyros modelis. kuriems esant pasiekiama pinigq ir prekiq rinkq pusiausvyra.gamybos veiksniq. IS rodo nacionalinio produkto I ir paltkanq normos r derinius. naudoiant MDS-AS ir IS-LM kreives. kuriems esantpasiekiatrapinigq rinkos pusiausvyra. LM rodo nacionalinio produkto I ir pal[kanq normos . Makroekonomikos paklausos tiesdMDS rodo nacionalinio produkto )' ir bendrojo kainq lygio P derinius. darbo ir prekiq . I . \ Y Y Y Y(r-) 9.. derinius.12 pav. parodytas l3 paveiksle. kuriemsesant pasiekiama prekiqrinkospusiausvyra. 9.yra pr"rsiausviros. Trurnpai apibldinsirne bendrosiospusiausvyros modeliokreives.

Prekiq ir pinigq rinkose pusiauslyra pasiekiamataike. Kai Zinoma rnakroekonomine paklausoskreivd MDS. gamybos veiksnirl kreives Fs ir Fp kirsis taSke. kad. kuriems esant uZtikrinarna gamybos veiksniq rinkos puslaLlsvyra. pusiausvyros nacionalinis produktas yra YE. d) a) 9. kuris atitinka pusiauslyrospalukanq florm{ 16 ir pr.Bendroji pasir"rla rodo nacionalinioprodukto I ir bendrojo kainq AS lygio P derinius.13 pav. 9. esant pusiauslyros kainq lygiui p6. kurierns esant nacionalines pajarnoslygios gamybosveiksniqsavininkq paj bendrosioms amoms. Bendrosios pusiausvyros rnodelis Gamybos veiksniq pasifllos kreive F5 rodo iStekliq kainq pp ir gamybos veiksniq .13 paveikslas rodo. kuriems esant bendrosiosgamybos veiksniq pajamoslygios bendrierns savininkr4 i5tekliq kaitams.kuris atitinka iitekliu 334 .rsiausvyros produktq Y6. Garnybos veiksniq paklausoskreivd Fp rodo iStekliq kainq p5 ir garnybosveiksniq F derinius.F derinius.

kad C: a+cxY: dia a . r.13 paveikslas. F. 9. Pusiausvyros modelio analizeskaidoma1 dvi dalis.marginal taxes rate) .M . Tadiau Y ir F visada kinta ta padia kryptimi. Ribind mokesiiq norma (MT . e Ekonomikosbuklg galirnaiSreik5tiketuriaisvidiniais kintamaisiais Y.ar iSoriniuvartojirnu. I5oriniai kintamieji sutrikdo ekonominEpusiausvyrq. P. )'. didejant L Kai pusiausvyra pasiekiarna visi3ko JJf .Todel keidiasi vidiniai (endogeniniai) kintamieji. nes pusiausvyros prodr. susijE tarpusavyj funkcinepriklausomybe. c .prekiq) vdl pasiekiapusiausvyrE Vidinis veiksnvs (endogenous factor) . r. t .nesant visi5kam uZimturnui ir esant visi5kam uZimtumr.rktas gali bfiti pasiektas.G ( v y r i a u s y b e s n i S l a i d o s ) . kuri vadinameautonominiuvartojirnu.9. Tai pal[kanq norma. Vidiniq kintamqjq tarpusaviopriklausomybE rodo 9. nacionalines pajarnosauga. Uf giAine mokesdiqnorma).tai kintarnasis.arba iiorinis vafiojirnas. kurie veikia vartojirnqC.tai mokesdiaiuZ papildornaigautqpajamqvienet4. nacionalinis PanaSiai galirna apibldinti ir kitus i5orinius kintarnuosirrs. l5orinis veiksnys (egzogenous factor) .kol po tam tikro laiko visosrinkos (pinigt1. M. egzistLroja i5oriniai kintamieji. iStekliq. v e i k i a n i i u s p u s i a u s v y r o s r o d e l i : t a i 7 ( i n v e s t i c i j o s l . Keinso poZilriu. naudojantgarnybos veiksniq kiekl Fp.tai kinlamieji. Kai pnsiausvyra pasiekiarna Zemiau visiSko uZimtur. jokie nustatyti veikiantis ekonomikos modeli. t p t n i g qp a k l a u s a ) . todel pusiausvyros modelio analizeipakankakintamqjq Y.kurio neveikia modelio rySiai.pusiausvyros kainq lygt PrE ir i5tekliqpusiausvyros apimti -lp.bendrasis produktas. pasi[la).no.autonominisvartojimas. PavyzdLiui.infliacijoslukesdiai. ( p i n i g r l .ribinio polinkio vartotikoeficientas. P. Nacionalinio produkto apimtis 16 pagarninama. iemia Jie vartojimo pokyti. Priminsime./ / f t g r y n i e j i r n o k e s i ' i a i ) t v .ri. DZ. BENDROSIOS MAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIO PRAKTINIS NAUDOJIMAS Nagrindtasis pusiausvyros modelis tinka analizuojant iSoriniq (egzogeniniq) veiksniqpoveikl ekonornikai.

FD ir F5 l[Ziai pastebirni visi5ko uZimturnolygyje. T a r k i n e . nesant visiSkan. Prirninsime. l. p a d i d e j oM .rZimturnr. analizuosime dviem atvejais. kad kreiviq AS. I gali dideti nedaLrg. v U u pokydiqpoveikispusiausvyrai 336 . l5oriniqkintamqjq U. Tarkirne. or M o k a r t u s u m a Z d j o u . T a d a k r e i v d sL M l i r atitinkamai de5in€n MDSl paslenka 1LM2 ir MDS2padet[.Y1 ir r7. iY: I A S 9.ri kainr-1 lygiui P7 ir pusiausvyraprekiq rinkoje pasiekiamaesant pusiausvyros pusiausvyrosproduktui 17. Pusiausvyra. Pusiausvyr4 (Y<YB).uZimtumo sqlygornis. kaip parodyta 9'14 paveiksle. o pinigq rinkoje . M..spardiai augant inlliacinerns kainoms.14 pav.Tegu pokydiuspinigq rinkoje sukeliai5oriniaikintamieji M.rr.

tikdtina.. i padeti LM2.to pokyiitl 17 surnaZ€jarki rt. 9.1 kreivemis. todel r kyla. dideja ir. o p1 ri didejaiki P:. kairdn.. pagal MDSz kreivE sunaZeja iki I. Siuo atveju. o Y2kreivejeMDS2 surnaZeja ).13 paveiksle. Kadangi kainos labai pakilo. k r c i r e L M 1 p u s l e n k ia a d e t [ L M 2 . pasiekus visiskq uZirntun.{1. padidejobendrosios i5laidosAE. yt padideja )z. D e l n l . y didejimaspastunia kreivg IS1 i paderi IS2.rkristq P5. kreive MDS paslinktrlkairen o tai iki MDS3.u.s a n t v i s i S k a mt r Z i r n t t r r n t(ry 2 y t ) . todel r7 dideja iki r_. o LM1 pradZiojepaslinktqi padetl LMa. Jei . Siuoatvejuryikiai didejainfliacija. Todel kainq lygis labai pakyla nuo P7 iki P:. o veliau griZrq ! LMs padetl.5.r l.nes Mo > Ms..bet P lygis pakyla nedaug. G ar rnaZdjant o.galimapasinaudoti lenteleir 9. Del iSoriniq kintanrtjq M.kainq lygis kyla iki P j. sLrmaZetq ry iki /7 iki Y5. MaZejanlr. i r t t t . padidejus{ padideja pinigq paklausaMp.Del to. kaip parodyta 9. tr p..Kadangi AS2<MDS. AnalizuojantekonominE situacijqprakti3kai.kad padidesi5tekliq kainos. Y.14paveiksle. < Mo. Kadangi ry pakilo iki 13.Trumpai nurodysirnelvykiq sekq.r padideja. o Ii neZymiai padidejaiki fi. kainq lygiui.1 lenteleje parodyti visi galirni i5orinir4 veiksnir4 pokydiai ir jq poveikis vidiniams kintarniesiems r. .MDS > AS ir kreive MDS paslenka de5inen i pakitLrs MDS2 padeti. padidejamakroekonomine paklausair MDS1 paslenkade5ineni padet!MDS2.r.veikiant i5oriniamsveiksniarns.todel M5 > Mp. iki Labai pakilus kainoms. 337 .ir kainq lygis P7 padideja iki ikiP. nes lvykiq sekabus kitokia negr-r Kreiviq pokydiaiparodyti9. Kai kainos pakilo.investicijosmaZejair ).i padetiAS2. padidetrl r. .pavaizduotomis 9.r4. S i u o l r r e j r r l i pusiausvyros nacionalinis produktas pagamintas.kreivd LM1 paslenka kair€n. Yldideja iki yj..l)el to.o paklausarnaZejo. pinigq pasiulasurnaZejo. todel MDS dideja.rvesticijos. lyntai padidejaY. o M11 Ms maleja. M.o Pl nr. p o k y i i t l p i n i g t l u s i l r l a p p padidejo. sumaZetq. Tarkirne. kreive LM2 paslenkaatgal iki LM3 padeties.bet kokybiniaipokydiairinkose. P r r s i a r r s v y r e. didejant ar M. M o paclidettl.Toddl sLunaZeja ir F5 atitinkamaisurnaZeja Kreive AS1 paslenka AS. ir r naLdla.naZeja nedaug.15paveiksle. iki 2 . didejanti5oriniarns veiksnianrs 7 . maZdjant. kai labiau domina ne kiekybiniai. Pinigq pasilla sr. Galutinis rezultatas: padideja iki rj. anksdiau.W ir MT .

gatnybos apimtis maleja. Tarkime. AE augimo galima pasiekti. situacija susiklostonesantvisi5kam uZimtumui. kad mineti vyriausybds veiksmai pakeltq palukanq norm4 Lymiai padidintq nacionalinio produkto apimt[. Vyriausybes veiklos pasekmes galime tirti pagal lenteles pirm4 eilutg. 338 . Bendrqirl iSlaidq augimopoveikispusiausvyrai Tarkirne. Jos duomenys liudija.15 pav. o kainq lygis padidetr-1 nedaug.1 lenteleje.t2 f1 lSz AS' MDSI 9. vyriausybespolitika b[tq sekrninga. ir vyriausybe nutaria didinti bendr4siasiSlaidasAE. ar maLtnant ribing mokesdiqnorrn4 tLlZ . Mhsq anksdiau nagrinetusatvejustaip pat galima rasti 9. Taip pat pagal lentelggalima tirti bet kurio iSorinioparametropoveiki vidiniams kintamiesiems. didinant valstybespirkimus G . kad paskatintqverslo aktyvumq. ZodLiu.

" J l a e e > l L l .N :t t :t :n a .N E 1t :t . . E .G :t .a . > e t < j l\ lF+ t < : . * = .: '= + l Q l < = e r < = > =!' > l\ lFa lFl \ .-- tte ?ra " lF- "lr ' lFt" lz a ile e.N Z .G E E ^ a . l \ -lF.t 2t+ F . .1) . 339 I ..t )N a E 9 o I E o j E E a E F l f \ a + .N :6r IF :t .

. pagalD1.7 paveikslu. pagal . 1. K4 rodo makroekonomikos paklausos tiese? pasi[loskreivg. ivertinant jos ka5tLrs darborinkoje? NubreZkite darbo rinkos kreives ir paaiikinkite jq tarpusavio rySius.Pagrindin6ss4vokos r . 5. . PaaiSkinkite poveiki.. Keinso ir klasikini rnodell.ro sElyga. ..kuriuos sukelia Paai5kinkite nominaliosiospinigq pasi[los padidejimas. Keinso model[. . . pagal klasikini modeli ekonomikospokydius. . Keinso ir klasikinio ekonomikosmodeliq skirtumus. kintant realiajamdarbo uZmokesdiui. M. . PaaiSkinkite skatinandiosios fiskalinds politikos pasekn-res pagal D'2. M. r r . Naudodamiesi 9. M. . r t t . 9. 6. 340 . Keinsornodel[. padidejusvyriausybdsiSlaidoms. 2. 4. ApibIdinkite bendrosios Kokia yra firmos pelno maksirnizavin. . 3. Nurodykite esminiusDZ.M. 8. . .iSstumimo" klasikini ir DZ. . priverstiniaibedarbiai potencialusis produktas poveikis i5stun-rirno pasi[lospolitika pasir.palyginkite ekonomikospokydius stipriq sukrdtirnqatveju.llos eklektindsbendrosios kreive darbokiekis gamybos veiksniqpaklausos kreive gamybosveiksniq pasiDlos kreive garnybosveiksniq rinkos pusiausvyra bendrosios makroekonotnikos pusiausvyros modelis kintamasis i5orinis vidiniskintalnasis Kartojimo klausimai l. Keinsomodelis klasikinisekonornikos modelis visiSkouZimturnogamyboslygis paklausos makroekonomikos kreive bendrojipasitlostiese pelno maksimizavimosqlyga realusisdarbo uZmokestis ribinis darbo produktas darbojega darbopaklausostiese darbojegos tiesd uZimtumotiese natlralusisneclarbo lygis savanoriaibedarbiar o o r o .M. paklausos poZi[ris pasihlos poZiLrris Dz. . .

m b) pasiekiama o. Nustatykite bendrqj4 pasifilos kreivg. esant n e v i s i 5 k au Z i m t u m u i . 10. nubreZkite bendrosios I3.ius.pasiuloskreivg. kreiviq lS. NubreZkiteir paai5kinkiteeklektinEbendrosios pateiktumodeliu. Naudodamiesi makroekonomikos pusiausvyros modeliu. Tuo tikslu laisvai pasirinkite garnybos veiksniq pasi[los kreivg Fs ir keletE jq kertandiq garnybos veiksniq paklausoskreiviq Fp. MDS. Naudodamiesi 9. nurodykite iSoriniq kintamqjq pokydiq poveikius. Nustatykiterinkos pusiausvyrosta5kusir jais naudodamiesi nubrdZkite bendrojoprodukto funkcijE Y(F). Apibfidinkitei5orinius vidiniuskintamuosius. Galiausiai pasifiloskreivq.ll paveiksle ekonomikos pusiausvyros gr4Zinim4 kai staigapadidejanominalioji pinigq pasiDla. ir 14. o M o maZeja. AS jei poslinkius ir vidiniq kintamLjq r. Y. I .7 . LM. iSoriniaikintamieji: a) M s dideja. pusiausvyra kai esant. kai pusiausvyra pasiekiama. visi5karn uZirntumui.paai5kinkite il. G dicleja. 12. P poky(.

vykstantis del jq kainq pasikeitimo. 1890-1978)ir kt.. papildomq spartaus ir augimo Saltiniqpaie5ka kt.augimo veiksniq ir jq indelio i augirn4 apskaidiavimas.nulinio augimo" problema. Eusejaus Deivido Domaro (Dornar.gautq augimo rezultatq ir pasekmiq ivertinrmas. vadinami .) k S t o k e iN . Ray Forbs.pr"rsiausvyros padios pelno maksimizavirnosqlygos. Del to gamybos tunkcrjoje pakinta naudojamq gamybos veiksniq santykis. 19l4). realioji pal[kanq nonna yra lygi J+L . Sie modeliai pagristi gamybos funkcijos teorija.rs) pastovrl Salies gamybinio pajegumo kilimq. augimo tendencijq ir ternpq bei subalansuoto augirro optirnalios trajektorijos nustatymas. S i t e o r i j ap a b r e Z i a . EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA Ekonominio augimo teorijos tiria veiksnius. Roberto Mertono Solou (Solow. atsiZvelgiant pagrindinius i ir veiksnius. Neoklasikine. John Richard.a d r i n k a .1. Pastarieji s4lygos i5tekliq apsaugEir tuo padiu Svelnins iStekliq ribotumo problem4. Romeras (Romer P. tokioms kaip: . Robert Merton. pagrinding augimo problem4 . uZtikrinandiusrealiojo produkto didejirnq ir bendrojo nacionalinio (o taip pat ir bendrojo vidar. Robertas Baras (Barro.y..augimoteikiamos SiLl teorijri ktrejai daug demesio skiria ir kitoms visapusi5kai svarbioms augirno problemoms. naudosir kaStqproblemq.r e a g r r o d a m g a r n t i n i t l Ia iStekliq ribotumq automatiSkai paskatins endogeninius technologinius pokydius. DZono Hikso (Hicks. Juose numanomas gamybos veiksnitl kainq lankstumo ilguoju laikotarpiu i5saugojimas ir veiksniq pakeitimas. pavyzdLiui. Robert).. Evesey David. ) ) . Pri€mus tobulosios konkurencijos modeliui bhdingas nacionalinioprodukto didejimo tendencijEtenkina tos sqlygas. kad ekonomika l. l S t o k e i .kapitalq darb4 technikospaZang4 pan.. 1924).t. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESME Dabartiniu laikotarpiu dorninuoja dvi pagrindines ekonoutini<. pastovaus augimo temprl uZtikrinimas. Sios teorijos taikymo sekme ypad priklauso nuo padios politikos.naujEja" (Lucas. Robert). 1904-1989).eko_nominig yra stabiffiffiitili. g.t. o pirmiausia pasikeidia kapitalo imlumas.Rojaus Forbso Harodo garnybos (Hanod. g. P. 10. nagrineja ir atskleidZia Jos sprendZia pakankamaispartausir sdkmingoekonominio augimo Saltinius.. ir jai b[dingi visi5ko uZinttutlto tendencija.N . bei Salies ekonorniniopajegurno ekonomines 10.r augiino teorijq grupes: augimg teorija teigia.endogenine" . Ekonominio augirno analizeatliekamakuriant ir naudojant ivairiLrs augimo modelius. Dabartiniu laikotarpiukuriami ir pletojami nauji ekonominesteorijos augimo teorija (RobertasLukas ar modeliai.

kad JAV ekonomikos augimo 343 . ir imant gvildenti ekonomines b0kles dinamiSkurnq. tempai. kad jq ivykdymo tikimybe labai rnenka. Manorna. tobulinant esamus augimo modelius. Keinso ir neokeinsistine ekonominio augimo teorija rinkos ekonomi[q irittuoji [ai[nestabiliq i5 prigimties ir balansuojandiq . nepaliaujamaijuos modifikuojant.skatino kurti naujas energij4 taupandiastechnologijas ir kartu neigiamai paveike kapitalo pelningumodinamik4.Galirna sakyti. keidiant atskirusjq kintarnusveiksnius i5 iSoriniq i vidinius. Ekonominiamaugimuiyra svarbus globalizacijos ir veiksnys. 2. kaip bendrosios paklausos dalies ir kaip pagrindinio kapitalo ol€timo.kokybe ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo Salies[kio pajegumo.Pasak Sios Gorijos Salininkq. Ekspertq pateiktos prognozds laikotarpiuiiki 2015 m. ir tada ne[rnanoma pasiektigalutinio ekonominio augimo tikslo. Kita vertus. Kita vertus. vaidmeniui.patenkama dinarniniq i procesqtyrimo sriti. nukendiadidZioji Salies gyventojqdalis. nei5vengiamai i5kreipiarna net suardorna ir objektyvi Saliesgyventojq vartojimo strukt[ra. Ekonominio augimo tikslas yra vartojimas. Neokeinsistiniai augimo modeliai skiriami nestabilumoir nedarbonagrinejirnui. i5 esrnds pakeite mokslo ir technikos paZangos prioritetus ir ekonorniniqrodikliq dinamik4 daugelyjepasaulio Saliq. o realusisdarbo uZmokestis lygus ribiniam darbo produktui. Klaidingai formuojant garnybos struktfir4 ir netinkamai parenkant ekonomikos pletojirno gaires. Salies ekonomikai padaromasunkiai padengiamq nuostolir.antpeilio aSrnenq". Gyventojai vertina savo Salies [kio vienetq ir padiq valstybiniq institucrjq veiklq pagal ekonominio augimo ir gyvenimo lygio dinamik4. ' Siuolaikiniq ekonominiq problemq a5trejirnas. Del to kuriami nauji augimo modeliai tampa vis sudetingesni. Ekonominis augimas (econornicgrowth) . geroves kilimas. rodo.kapitalo ribiniam produktui. M. ilgalaikis valstybds gamybinio potencialo pletojimas.kuri apibfidinarealiojo BVP (BNP) augimas. Ypatingasdemesyscia skiriamasdvigubam investicijq ir santaupq. M. jo Ekonominis augimas. DZ.bet Zymia dalimi ir nuo uZsienioekonominiq ir politiniq veiksniq. Keinsoteorijostaikymoribas.. pusiausvyrai bfitinos s4lygos yra tokios grieZtos. Zymi dalis iStekliq i5eikvojama nenaudingai.tai pagamintq prekiq ir suteiktq paslaugq apimties padidejimasper tam tikrE laikotarp[. dideja jq naudojirnopraktikoje galimybesir svarba. kad jie i5pledia DZ. socialines kovos uZ ekonominio augimo rezultatq perskirstym4aktyvejimas verdia mokslininkus tirti vis daugiau augimo problemq. PavyzdLiu| didelis naftos kainq pakilimas pasaulineje rinkoje 1913-1914m. kad globalizacijaskatins tolimesni pasaulinds ekonomikosaugirnq.

S-kil.. Trediojoje-pakilimo*stadlojetrumpusatsitiktinioekonomtnto tampantis iprastine [kio aktyvumo impulsus iakeidia stabilus augimas' ypatybes:tai nors vienos funkcionavimos4lyga.rr: -:^ ^r.jie Europoje padidesnuo 2 proc' iki 2'4 proc'' stabilfis. palaikandiospaZangiosukio strukturos oolitines ar visuomeninesstrukiarros.iusVoltasVitmenasRostou(Rostow'Walt augimo stadijos:.ir paclidinsekonominespolitikoskoordinavim. 1916) i. jos strateginepldtra konfliktus. upiui" hygoje ."^ Siuolaikinrspuruulir.Nekomug.Trumpai Siasstadijas stadijas5e5tqa_ gyuerriilo totyue. . pasiZyroindios reik5rningospru*o*. . tai: l) traclicind stadijas. tempais' ir 5akos.u". UJsinurrOoiundi4 sektoriq' pasiZyrrindi4 Zemu mokslu.flnif.|. iSriuyrty. 3) pakilimas. Agenda 21: Vision Janicke M. iai tampavarom4jabhsimqqpermainqjesa' .Ekonominio m. paprastai turindi4 iiAeti z!-e" [kio darbo na5umolygiu ir hierarchinesocialinestruktlra' stadijoje sudaromos Antrojoje .uomend' ir uiruo-"n".v1s..un. apibfidinakaip Pirmql4 . b) susidr. Bruel (Hg).tradicinesvisuomends staclijqV' Rostou prirnityvia technologija' pagrista ikinjutoniniu visuomeng. iuruufJ valstybiq.ki klasifikavimo principq raidoscharakteristika: visuomends technin€ekonomine .. iabiau issivysdiusiqSaliq itak4' Visa kaip aisakasi oasireiskianacionalizmas.2) pereinamoji survr.ne pradetakurti.kurias iveikia iiro.pereinamosios visuomends Zinir'1panaudojimu pakilimo prieiaidos.. dk uZdavinYs'.o. Europos .stadija. varlol1mo. formuojasi naujasis elitas ir J"{l"l: pari.qga^rtineiaplinkai. yra XXI amZiaus prarronindsgamybos lygiui ir stambios techniniarn ISskirtinivaictmen! proceseteikia augimo stadijq teorija' J4 evoliucijos viespatavimuivrsuomenes suformulavoarnerikieeiriprofeso..stadijq kriteitii".Taipalankiaiveiksglobalinioukio XX a' spaltus ekonotninis reguliavim4 kitose pasaulio Salyse'Kita veflus' problemas su kuriomis tik dar ruuiuu is.fuenybi*kai struktfira' vafiojimo strukt[ra ir kt' iJ.tu' igyvendinim4 .potititu ir augimo stadijos" (1971 m') Velesniame savo atrgimo penlias ankstesnes vystyrn4si.ystino ir pagilino globalines skurd* c) karus rr "G. Wtrirr-t-. tempaibus pakankarnai judejimas pagal BNP..ocly. Das 21 Jahrhundert/In: B. (1999).iipapildo atsiZvelgia dvasiniZmogaus i . paieskos apibudinsime.. a) Lai.)' iii pasiutevietoj ekonominiqsanklodq'sistemr"l (f C6O nistinis manifestas" pagal kuri aygimo. ) kelio I branclq 5) masinio V' Rostou veikale .o lygis' flkio Sakine penkias augimo Visuomends uitty*oti proceseV' Rostou paZymi visuomene.Siai stadijaibfidingosdar dvi spardiais augimo. arnMain' Frankfurt Entwicklung' Nachhaltigc I 344 . Globaline aptint or potititu au. fai susijE su moclemausmokslo hnansi5kai remti naujq idejq 'Sio1t Zernes lkyje rr asmenll' pasirengusiq. Ekonominiuugi-E Europojeskatinskapitalo skaidiuojant iniegracija vieningos valiutos _ivedimas .t taikyti kit.

pasiekiamas naudojant Lymiai tobulesniusgamybosveiksniusir paZangesnes technologijas. Pagalantrqji kriterijq iSskiriarni tempai: Sie a) dideli (spartfis).stadrjoje keidiasi ekonornind strukt0ra paslaugqsferos ir techniSkaisudetingq ilgojo laikotarpio vartojimo reikmenq rnasinesgamybos naudai. b) nulinio augimo. Pagal V. Sio tipo augirno rezultatas yra ne tik produkcijos gamybos apimties padidejirnas.stadijoje fonnuojasi daugiaSake strukt0ra.pagaminusdaugiauprodukcijos. Rostou Si4 stadij4 apibre2ekaip prarnoninq V. atsiranda Siuolaikines pramonds Sakos (automobiliq chemlos. d) optimalLis. iSsipledia poreikiq patenkinimo galirnybes. investicijq dalis nacionulindse pajarnose padideja 20 procenrq.rcij4. r 2. iki Siolenepaliaujarnos paZangos paprastai stadijoje.pasiekiamas pasitelkuspapildon-rus ggqf. fr. s b) tqlglr-qyy*L**ekonominis augimas. knygos raSymo metu (1959m.Cia atsirandair spardiai vystosi naujos gamybos Sakos. Garnybosapimtieskitimo tempqdydis. investicijqir santaupq dalis nacionalinese pajamose padidejanuo 5 iki l0 proc. I0. Zinoma.nes. trunkandioje metq. *-?agal pinn4lI kriterrjqiSsk iriamas: augimas.vyksta visuomendsurbanizavitnas. paprastaikuris nors i5 jq dominuoja priklausornainuo to. Rostou vertinimus. jeigu gaminama ? 345 . elektrolechnikos pramond. ar del kiekybinio veiksniq pasikeitimo.1.bet ir gyvenimokokybespaieSkos poreikis. Ekonomineje tikroveje grynu pavidalu neegzistuoja vienas i5 5ir1 ne augimo tipq.) tik JAV ir Kanada buvo pasiekusios5i4 stadij4 JAV perejirnui i5 4 i 5 stadija prireike Simto rnetr. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA i Jq galirnasudarytipagal [vairiuskriterijus. revolir.aukSto masinio vartojirno visuomends . Garnybosveiksniq naudojimopobfidis. sudetingr4ma5inq gamyba). Sioje stadrjojeformuojasine vien rnaterialines gerovdssiekimo poreikis. Kurie jq naudingesni?15 pirmo Zvilgsnio galirna b0tq teikti pirmenybEspartiems augirnotempams. ir daugiau.lryus -ekonominis gamyDovelKSnrus. Fakti5kaitai ankstyvojoindustrializaviruo stadija. kaip buvo pasiektasgamybosapimtiespadidejimas.rnkcionavimas.baigiasiindustrializavirno 60 procesas.pletim4si.kelio i brand4 . bet ir produkcijoskokyb€spagerejimas.kuriq svarbiausieji Sie: yra t. Ketvirlojoje .2. Penktojoje . c) neigiami. kokio garnybosveiksnio deka jis gautas:ar del kokybinio.

Nulinio ekonominio augimo tempai per santykinaitrurnp4 laikotarpi nesukelslabai neigiamq pasekmiq. sprendimq. tadiauekonomikosaugimasturi atitikti ekologinesgalimybes. kurioje pabreZiama subalansuotos pletros reikalavimq igyvendinimo b[tinumas.tempus ir kitus rodiklius naudojarnajau 2 skyriuje pamineta JTO institucrjq patvirtinta Nacionaliniq s4skaitqsistema. 1994. Tinkarniar-rsias komisijos': ir itlej4 yra paruoStas JTO Aplinkos apsaugos vystymotarptautin€s development). M[sq Saliesekonominiq augirno tempq kritirn4 galima paai5kinti Siomis aplinkybemis: staigus senq gamybiniq .kooperaciniq ry5iq nutrukimas. paruo5irnas.tai tokia Subalansuota pl€tra (sustainable pletra. Kornisijos nuomone.b) rnaZinant (karindspaskirtiesprodukcijosgamybosapimt[). technikosdominavimasSalies fizi5kai nusid6vdjusios Salies Optimaliis ekonominio augimo tempai turi remtis susidariusia jos pusiausvyrair tuo pat metu bfiti svarbiausia uZtikrinimo makroekonomine priemone.kadangi gali bhti pasiekiami:a) maZinant medZiagq imlurn4 (medZiagq sunaudojimq produkcijos vienetui). Nonvay. kaip [rodo makroekonomika. nesudarydamapavojaus busimoms kartoms patenkinti jq poreikius. Sustainable 346 .kadahgipemelyg auk5tiaugirno tempai. pletra. kad 5i problemaekonomineje Vertinant ekonornin[augirnq jo dinamikE. moraliSkai ir pramonejeir kt.Jie neturi b[ti labai auk5ti. paZymetina. neauganti ekonomika nera statine pletros padi4 subalansuotos geriausiaiiSreiSkiantis apibrdZimas. 2 Syrnposiun. 19 20 january.IlgalaikesLietuvos [kio (ekonomikos)pletros strategijos"iki 2015 m.todel ypad svarbttsZingsnis ES subalansuotos I buvo . ES intensyviai rengia subalansuotospletros strategij.rgiostruktura leidZia geriau tenkinti visq taikiq gyventojqporeikius. Zlugus senajai biurokratinio valdymo sistemai..r: Oslo. ekonominiq problemq subalansuot4 palanki galimybe integruotis Dabartiniu laikotarpiuLietuvai susidaro pletros strategijosprocesus. Consutnption. Neigiami ekonominio augimo ternpai larnpa krizes reiSkiniq [rodymu. didinant produkcijosvienetui) ir darbo na5umtl kapitalo imlumq (kapitalo sunaudojim4 karines iSlaidas (pagarnintos produkcijos kiek[ per laiko vienetq). kuri patenkina dabartinio laikmedio poreikius.5 kurioje kad ji apima ne tik aplinkq bet kartu ir socialiniq. Tadiau Pletra be augimo kitaip dar vadinama subalansuota . neiSvengiamaisukelia infliacij4. ekonomika turi tenkinti Zmoniq poreikius.ji nuolat palaikorna ir atsinaujina. Apskritai teorrjojekol kas dar nera i5sprEsta.produkcija yra kokybiSka ir gamybos priear. kulthriniq. akcentuojama.

Ekonominio augimo ternpaipriklausonuo dar. jo IS tilnUq darbonaiumo itaka BNP prieaugiuibuvo dar Zenklesne. PavyzdLiui. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IRJU POVEIKIO AUGIMUI CHARAKTERI STIKA EkonominioaugimoveiksniaiSalies veikia labailvairiai. verslininkystes sugebejimaiir b) paklausos veiksniai . JAV BNP prieaugio. D. Edward) atliko pagrindiniq ekonorninioaugirno veiksniq realausind€lio I BNP prieaugl tyrimus ir gavo tokius rezultatus:1929-1982 darbo sEnaudq rn.bendroji paklausa.y.veikianti kaip pagrindinisekonomikosaugirno tiek . 6tl procentr. kapitalas.Siuolaikiniokapitalo panaudojirnas ir gamybaapskritaipriklausonuo esamoverslo organizavimolygio. i5tekliq kiekio didinimas ir jq kokybes gerinimas del mokslo ir technikos naujoviqdiegirnolabai padidinagarnybinI visuomen€s pajegurnq ir bendrajI nacionaliniprodukt4. Accounting for Slower Econornic Growth.C 1 9 7 9 . Sie veiksniai paveikia sukurtqii BNP skirtingai.y. drqsos ir daLrgelio kitq vadybiniq ir nevadybiniqsavybiqfunkcija. kartaisnet uki prie5laringai.) ir J. Kiekvienam ekonominioaugimo veiksniui daro [takq visi kiti auginro veiksniaiir bendrasocialine bei ekonomind raida. veiksniq grupeje yra tokie svarbus augin-ro veiksniai kaip darbo uZmokesdio dydis ir jo dinamika. padidinimasuZtikrino 32 proc.mokslas ir technologrja.t.) subalansuotos ekonominesgerovdsindeksas. T 347 . Antroje.Kita vertus. Be to Sierodikliai yra visapusi5kaitobulinami.rs.todeljis nuolatoskeidiasi. BNp padidejo t. Vertinant ekonominio augirnotempus.strukt[ros ir jti paskirstymobei panaudojirno laipsnio. J.Denison. ribinis polinkis taupyti ir ribinis polinkis investuoti. ' Edward F. visossistemos subalansavimo.3.gamtiniaii5tekliai. 15jq Siuometu populiariausias Dali (Daly.lokornotyvas"tiek kiekybiniu ir struktLrriniu. netiesioginio poveikio augimui. M[sq amZininkasJAV ekonomistas Edvardas Denisonas' (Denison.kokybes. mokslo ir technikospaZangos blkles ir gautq rezultatrlpanaudojimo efektyvumo.valstybesfiskaline politika.. I pirms grupg patenkatokie pagrindiniaiveiksniai:a) pasifilosveiksniai.laisvalaikiotrukmd ir kt. talento.rgelio veiksniq: ekonominiq iStekliqapimties. AtsiZvelgusI tai. (Cobb. kokybiniu poZifiriu. ekonominioaugimo veiksniai grupuojamii dvi grupes: l) tiesioginioir 2) netiesioginio poveikio. Washington.vis didesngsvarb4qgyjatokie gerovesrodikliai kaip gyvenirno. ivertinantisgrynoslos ekonominesgerovds rodiklio (NEW) ignoruotassubalansuotumo aplinkos ir problemas.darbo istekliai. Kobo H. a b l c8 l . uZsienio ry5iq intensyvumo. o Sissavo ruoZtu yra [vairiq ekonominiq subjektq iSsilavinimo. 10. siekiant juose atspindeti garntos i5tekliq ir aplinkosb[k19.o darbo na5umas likusiruq dal1. H.

Tadiau priimtr4aplinkos apsaugos ir i5tekliq p. Pasauliobanko duomenimis'. augimotelnpalns virstantprieSingais. vienetais). 348 . TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO I\IODELIAI IIT JU PRAKTINE REIKSNII yra Ekonominio augimo procesas iabai sudetingas pasirei5kiakaip ir jo ilgalaike tendencija.4 Vadinasi. del parengimo l4 proc. I0.1 lenteleje pateikti jq poveikioekonominiam svarbiausieji tiesioginio augimuiveiksniaiir pagrindine charakteristika. o aplinkosapsaugai. 9 Svietirno profesinio gerinimo .p.net 78 proc. t.skirstymo panaudotine da[ iSlaidq skirtq inveslicijorns. svorio rnalavinro ir t. Siuo atZvilgiu parnokantisir karlu ispejantis pavyzdysyra neigiarniaugimotempaiper l0 melq visosebuvusiose planines paskutini ekonomikos Salyse.. augimo tempqspartejantis letejimas.del kapitalos4naudq didinimo .Norint rnaksirnizuoti teikiam4 naud4 ir minirnizuoti jo ka5tus. t.19 proc. 302.y.patobulintiir ir 1 kartu Zymiai sudetingesniekonorninio augirno modeliai leidZia tyrineti kur kas daugiau ekonominiq problemq.. ekonornikos o Trentls in Developing Econornics 1996. 7. .k o n t r o l i u o t ii r v a l d y t i . IES. 1996. smukimo tempais su minuso Zenklu. bet ir nustatyti tinkarniausiq jq derini prognozuojamam laikotarpiui.: del MTP .D. Ekonominio augimo veiksniai matuojarni vertiniais (piniginiais) ir procentais arba absoliutiniais naturiniais (fiziniais) rodikliais ir iSrei5kiarnas dydZiais. Pirminiai. letejantysir BVP kasmet sumaZddavo procento.y.numatyti augirno eigq ir ivertinti jo kaStus. e i a l a b u i p a d e d at e o r i n i q e k o n o r n i n i r l augirno modeliq k[rimas ir praktinis taikymas..buvo neigiami.antiaugirnas".) metiniai vidutiniai bendrojo vidaus produkto augimo tempai.. Velesni. labai svarbu ekonominio augirno procesq tinkamai r e g u l i u o t i . Septernber.gamybos ir mastoekonornijos-.C.4. Todel istatyminiq instituciniq kitq veiksniqinddlis ir i JAV BNP prieaugi buvo iverlintas kaip neigiamas.maZinantisdarbo na5urno su itakqBNP ir pateiktas rninusoZenklu. The World Development Report Waslrington.Nagrinejantvieno produkto gamyb4 jo augirnqgalirna matuoti fiziniais vienetais (turio. privalu parinkti tinkarntl augimo veiksniq derinl ir neperZengti draudZiamosaugirno ribos.8 procenlai. uZ kurios prasideda. Jie padeda ne tik i5siai5kinti bendrus ekonorninio augimo Saltinius.-9" procentai. Mtisq SalyjeXX arnZiar. taip pat ir Lietuvoje. naudq bei gautr4rezultatq efektyvumq laikLr atlikti reikiarn4 augirno masto korekcijq ir parinkti prioritetinesSalies pletroskryptis.t. 10.r.rs de5imtmet[ (1985-1995m. istatynq vykdymas pareikalavo M'fP.28 proc.proc. pradiniai teoriniai ekonominioaugimo modeliaineiSvengiamai supaprastina kuriuos realaus kai gyvenimo aspektus visai neatsiZvelgia kitus i5 jq.

3 'C = 2-4 ! .2 F N O a .r..i : u F ' t h o O E u . .. . o. L ..Y .= N 6 o n ' 9 .a O .: i: = o rj ' * d a . a . Y:= € . a I LCts o < Z Q.= d ) d 6 = N o .o:= a J . = Z a 2 1 N i :- > ^ . " = ) Y ) F v ) c G z F > x ! F o i a . o .. : > t r > = 'E a E c 9 . N d olJ . )z .U 6 : .. : o 2 E = e > o : .= ! = h C t > .l o € tr ! .o d u . . ! - >. o a o. Eo * 6 C q ) t r . c' q o 'o ! ^ 9 7 s v 3d q F ^ = E F 3 ( n a ' € tr ! ' = = 6 . c P a J d) o 6 SJ'E G ^ l i . * o 5 N ! L L € i 'a o- E € ' 6 a . - b O o = ^ = : \ * 9 J r .9 : z > : 2 0 . c bO 6 x 6 v > ' . i tr. F o F = q '. = Oi: d . - L z v .Y > . = i L A .! 'Ft : ! = F bo 6 'I] o J f E f J E N := = 'o ( d oji o .O v i a c - t4 Ef' 7s I .4 o ' l > :t € € c o 6 '.J .F 'o I (. .

M.R. dK ^K(t)=-(r).darboiStekliqkiekis. dt 6 7 =g x L .kapitalo i5tekliqkiekis.L).Panagrinekirne ekonornistq sukurtus konkredius teortntus ekonominio augimo modelius ir jq teikiarnas galirnybes.Teorinis ekonominio augimo modelistobulosioskonkurencijos sqlygomis R.0 < s < l. .teorindspaZihros. Siarne modelyje makroekonomikq apib[dina penki kintamieji: I galutinio produkto kiekis.0 < p < l .taupymo(kaupimo) K=AK+pxK. s.grynasis iSvestine.. lgalinandius tyrineli s4lygornis augirno dinamikq tarp5akinio makroekonominio subalansuoturno (dinaminis tarpSakinis balansas). I=C+S. matematiSkai iSreiSkiantis ir augimoprocesus rezultatus.3) cla nonna.s:const. p:const.l.pastovuskapitalo nusidevejimokoeficientas. I 0. 5 ) 350 . Harodo ir (R. C . S=sxI/i (r0. svarbiausius ekonominio Solou ekonominio augimo modelis (Solou economlcgrowth model) .narnq [kiq vartojimas. S . esant tobulajai (DZ. Keinso.vienas Zinomiausiqpaprastqiqtolydiniq vteno ekonomines dinamikos sektoriaus modeliq. K . nusakomas laiko kapitaloistekliqprieaugis.1) ( r0 .4. SoloLrmodelis . ( r0 .demesl sutelkiandiosi mokslo ir technikos paZangos vaidmenI ekonominiaur augirnui. taip pat universalius modelius. Domaro rnodeliai). AK . konkr-rrencijai Solou modelis)ir netobulajai E. 2 ) (10. ir penkiq L lygdiq sistema: r) 2) Y = f(K. 4) dra (10.4) yr .taupylxas (kaupimas).

apra5anti tcchnologijospasikeitirnillaike nepriklausomai nuo ekonornikosblklcs kintamr$q (kapitalo. 35t . 4) modeliuoti techning paZangqpagal jos r0Sis5 (autonomrnq. laiko) pasikeitirne.saugls" visuornencs poZi[riu.renyjespecializacijos.t. tenkanti kuriarn nors subjektui. darbo. Solou modelisturi ganapladiastaikymo galimybes. darbo..'= f (k) ' Autonomin€ technind paZanga patcikiarna kaip garnybos funkcija. pasikeitirnus. ISnagrinesime Solou modeli ir jo naudojirnos4lygas.darbojegosprieaugis Ios laiko iSvestine). Zcrncs.galimassocialinisir ekonominisitarnpospadidejirnas. aktyviai dalyvaujandiaisgarnybos flrnkcijos (kapitalo. naSumas): Y v= . Neutrali technine paLanga nusakorna tokiais techniniais pasikeitirnais (autonorninio ar rraterialaus tipo). Naudojantis pateikta gamybos funkcija. apimtis (arba darbo produktyvurnas.r ) ( r0 . R. materializuot4neutrali4 nesandiq neutrali4). kooperavirno. R. be to. kurie nesutrikdo pusiausvyrosir yra ekonomiSkai bci socialiai .. 6 ) dabargamybosfunkcijq galima perra5yti: .dia Al .arba aprlpinimas kapitalu: T Gan-rybos funkcijq padalijEi5 Z. karru paZeidZiarnasusifomavusiq interesqpusiauslyra. Materializuota tcchnine paZanga apibtdinama kintarnaisiais. skaidiuojant vienam darbuotojui. valdyrno ir t. Nesanti neutrali technine paLanga keidia veiksniq santyki taip. laiko) pasikeitirno.g : const. kad keidiasi rnakroekonorninc dalis pajarnq. 2) surasti optimaliil pastovi4 kaupimo nonnfu esant pastoviarn a p r [ p i n i m u k a p i t a l oS r e k l i a i s : i i 3) nustatytioptimali4 kintamqgamybiniokaupirnonorm4. g . gauname: r v ^ l l \ / u r l \ L r.tenkantisvienam darbuotojui.proporcingo darbo jegos prieaugio koeficientas. Zernes.nes padeda: l) ie5koti ir surasti makroek<-lnomines raidos krypt1 priklausornai nuo didejandioar pastovaus apr[pinimo kapitalu. L ir kapitalas. nustatoma produkto. turint on.

kiekvienas papildornas kapitalovienetas pagaminavis maZiauprodukto.8) Funkcija rodo.vartojimas. (10.sutauporna. Kiekvienais rnetais pajamq(1 .investicijos. (r0. kiekvieno darbuotojo pagaminto p r o d L r k ta p i r n t iu Z r a S y s i r na i p : o te . R. Kiekvieno darbuotojo pagan. dalis s x y . i .taupymo nonla. Solou rnodelyievartojimo funkcija lgyja Siaform4: c=(l-s)x_v. tenkandios vienamdarbuotojui. Si lygyberodo. Si lygybe parodo ryii tarp esamo kapiralo . PasinaLrdojus anksdiaugauta garnybostunkcija.y=(1-s)*y+i. tuo didesnegamybosapirntis ir didesnes investicijos l. kad vartojirnas yra proporcingas pajarnonrs. apskaidiuota vienam darbuotojui. yra nLrolydZio tai karnpas naleja. parodyta./(fr). naudoj amtl kapitaliniamsidejimams. o Naudodamiesivartojirno funkcija. didejantaprupinirnui kapitalu.l pav.r. tenkantis vicnanrdarbLrotojLri. kaip taupyrno nonra s paskirstoprodukt4i vartojimo ir investicijqdali i5 kiekvienosapr[pinirno 352 . iStekliais Garnybosfunkcija rodo. gamybos funkcijos kreive tarnpa nuoZulnesne. kad investicijos (kaip ir valtojimas)yra proporcingos nacionalinems pajarnorns skaidiuojantvienatn darbuotojuiyra tik produkto ir.lpinirno kapitalu funkcije1: j=sxl.l0. . ir tenkandius vienamdarbuoto. kad. l0. Tokia gamybos funkcija apibudinama rnaZejaniiu ribiniu kapitalona5umu.r0) Kuo didesnisaprDpinimas kapitaluk.l paveiksle pateikiamadarbo naSumoir apr[pinirno kapitalo priklaLrsomybe.=sx.rintas produktas naudojamassLrskylai dvi clalis i vartojirn4 investicijas.s) dalisyra suvartojarnc. arbasutvarkius: i=sx/l dia (l0.y.f(k) iStekliqir kaupiamo naujokapitalol. parodanti pagarninto produkto dal1.jui: l=c+r' dia c . (10. gauname investicijas vienam darbuotojui kaip aprr.e) s .t.7) Si lygybe tapati nacionaliniqs4skaitqsistemoslygybei.

jo tuo Ta5ke A investicijosyra lygios kapitalo nusidevejimui. 353 .investicijq apimtis.r)paroclyri esant ivairierns aprupinirno kapitalu k lygiams. (g + p)x k . priklar-rsomybg nuo paties savgs kitimo.apripinirno kapitalo i5tekliaispokytis. Kuo daugiau apr0pinama kapitalu. Darbo produktyvumopriklausornybd nuo aprlpinirno kapitalo iStekliais Situacija. f ( k ) . i n v e s t i c i j o s y rs x f ( k ) .toki clarbuotojq aprDpinim4 kaprtalu. tenkanti vienam ciarbuotojui. a Aprupini'ro kapitalo istekliais prieaugio priklausomybgnuo esa'o kapitalo apr[pinimo. gamybosapimtis yra . parodo funkctja rp(k). investicijq (i) ir kapitalo nusidevejimas (g+. daugiau nusidevi.s x f ( k ) . o v a r t o j i r n a-s . dia Ak .Jei ekonomikoje pasiektas toks lygis. reikalinga LrZtikrinti pastovqapr[pinirnEkapitalu. tai jis nesikeis laiko poZiLiriu.kuo didesnes kapitaloatsargos.kai investicijoslygios kapitalonusidev€j imui. t. pavaizduota ta5ke A. 10. : . (g+tr)'t a(k) 10.f(k) .kapitalu t reiksmes. I5 tasko A nuleistasi horizontali4asi statmuorodo stabilqaprlpinirno kapitalo i5tekliaislygl k' . dvi j! veikiandios nes jegos (investicijos kapitalonusidevejirnas) tiksliai subalansuotos.Esantbet kuriai kapitalo reiksmeift.sx . tuo didesne gamybos ir investiciiq apirntis.1 pav.1 pav.(g + tt)x k =. vadina'ra stabilia aprupinirno kapitalo iStekliais b[sena ir yra ekonornikos pusiausvyra ilguoju laikorarpru.(S + tt)x ft = 0 . ir yra apr[pinirno kapitalo iStekliaispokytis Ak:0: Lk = i . f ( k ) .y. Tadiau.

koks bfitent kapitalokaupimasyra optimalus. kadangi investicijq yra daugiau negu nusidevi kapitalas. esant pradinei stabiliaibtsenai.rs aprrlpinimokapitalo i5tekliaisbfisenq c) kai (g+ 1t) x < s x . Tadiau. k Koks gi rySystarp taupymo normos ir ekonominio augimo?Didesne taupyrno norffra lemia spartesniusekonorninio augimo ternpus. Surna (g+p/ parodo " kiekvienaismetais nusidevindiq tam tikrq pastoviq kapitalo dali. priimantis sprendimLrs./(k). tarkime. Veliau apmpinimas kagitalu dides tol. kuri yra proporcingakapitalo iStekiiarns k. R. SoloLr modelis rodo.). ypad aktualu.Ekonorninis augimasvyksta tik iki tokio laikotarpio.lnvesticijq yra rraZiaunegu nusiddvikapitalas.kol pasiekia ekonornika naujosstabilios b[senosta5ke D. kol ekor. Vadinasi. Siuo atveju ndra garantuojanras kaupir.tadiaLr kapitalo i5drnirnas.nononnos optimalurnas.r ".paZyrnetoje r ta5ku. tuomet taupyrnonorma yra pakankarna ne tik uZirrtumuiuZtikrintiir nusiddvdjusiam kapitaluiatslatyti. Jeigu tar-rpyrno nonna ekonornikojedideja kaip pavaizduota10.vartojimas. didindamasgamybos apimti tol. aprupinarna kapitalo iStekliais. ypad sumaZis.Grafiniar.je lieka nepakitqs. todel aprlpinimas kapitalu maZesir artdsi stabilar.as negu ankstesneje stabiliojeekonorrikos situacijoje.kuriq pasirinkirnas galintaskaip ypad ar ne itin pageidaLrj strategij pavyz<lLiui ama a.s:. Ta5ke A (g+p) k:s x f(k). b) kai (g+p) x k > s x. tadiau tai nesitEsia nuolatos. ir kokybiSko bet augirno poreikiams patenkinti. jeigu esant aprlpinirno kapitalunonnai ft visasturimaskapitaloiStekliqkiekis s x . Analize supaprastes.perkaitinimo" rizika. kad taupymo nomta yra svarbiausias veiksnys. tenkantis vienarn asmeniui.2 pav. i5lieka ekonomikos . Kita vertus. tarus.rnkcija kyla i virSq.. Kadangi kiekviena valstybd siekia visuornends 354 .f(k) bus skirlas visi5ko uZitntumo busenai uZtikrinti ir nusidevejusio kapitalo atstatyrrui(10. kad makroekonomikoje yra tokiq priklausoniybiqir busenq.todel aprr-rpinimas kiipitalu dides.l(k).rornikapasieks naujos stabilios busenos ta5ke k kuriarne geriar. kol pasieks stabilaus aprupinimo kapitaloiStekliais busenzl. tuotnet rnakroekonorninis augrmo procesasir karlu darbo produktyvLlmo augimasbus sutrikdytas. a) makroekononrinio augirno procese norima uzlikrinti paslovrl aprLipinim4kapitalo istekliais.. investicijq tai fr.1 pav. gali tiesiog parinkti nacionalinio taupymo lyg[ ir atitinkamai tarn tikr4 pastovi4 ekonomikos b[sen4.ruo sr iki . Tai bus pasiekta taske A. pradZio.kad subjektas.lemiantisstabilq aprupinimokapitalo i5tekliaislygi. didesnis darbo produktyvurr.ne vaizcle matome. kuriai pasitvirtinus.nes pemelyg Zemataupymononna neuZtikrina visiSkouZirntumo nusidevejusio ir kapitalo atkfirimo. todel ji investicijos vir5ija dydZiu AB.

ir i reikSmes jq pakeisime i5raiSkomis. vadinamas. Taupyrnononlos kitimo poveikisaprDpinirnui kapitaloi5tekliais ir darbo rodukryvumui p Kaupirnonorrnosoptirnalumas gali bhti nustatomas pagal .. /o-frr\xlr i 1 : s 1x f ( k ) 0 k r t- 10.lra5ius ivedus supaprastinimq reik5mes. o t Kapitalo kaupimo lygis.auksiniu" kapitalo kaupimo lygiu. 638 643. kai ekonornikosbusenastabili: " PhelpsE. ekonominiai ar rodikliai atitinka. 1961.auksines" taisykles reikalavimams? eia reikia nustatyti vieno clarbuotojo vartojirnE uii 1o didZiausiq reikirng.r. todelpolitikainoretqrinktis stabiliilekonornikos bhsenrl. kuri4 atitiktq didZiausias vartojimo lygis.51. The Golden Rule of Accurnulatiorr: Fable for Growthmcn//Arner.auksinq" e k o n o n r i n ia u g i r n oa i s y k l q ' . p.2pav. uZtikrinantisstabilizlbhsenq esant maksirnaliam vartojimo lygiui. esant stabiliai busenai. Kadangi reikia nustatyti stabilausvarlojimo dyd[. arba .yra t7*k*. i5reiSkiarnas vartojimas vienarndarbuotojui: c=!-i.gaunamasvieno darbuotojovartojimas esant slabiliai bDseniu1c / yra skirtumas tarp gamybos apimties ir kapitalo nusiddvdjirno. or Kaip suZinoti. tai . esantstabiliamapr[pinimui kapitaloistekliais A-.September. 355 .. Pertvarkius (10.vol. ekonomikaiesantstabiliosaprlpinimo kapitaloistekiiais busenos..th). o investicijos.ican A Econornic Review. yra f(k )..ekonomines gerovds.7)lygt1. kad (g+1t:t71. ekonominio augimo taisykle (golden level of capital accumulation/formation goldenrule of economicgrow.auksine'. Tuornet gamybos apimtis vienam darbuotojui.

Optimali kaupimo nonla ir didZiausias vartojimo vienam darbuotojuilygis JAV atlikti ekonomindsraidosvertinirnairodo. l..tiek pagarlintasproduktas. o j q k l S . ApibendrinusSolou rnodeli.lr) Lygybe rodo. Kuo didesn6taupymo norrna. Norint pasiekti Si lygi. (l0. kad kapitalo arsargos yra lymiai maZesnds negu . a t i r i n k a n t i s i Er a i s y k l Ey r a f t .3 pav.rriarn esant rnaksinrizuojamas vartojirno lygis. o kartu ir garnybosapirntf. kad apr[pinirno kapitalo i5tekliaisdidejimasdviern b[dais veikia vartojim4: a) s4lygoja garnybosapimties didejimq b) tuo pat rnetu daugiauprodukto reikia kapitalo nusiddvejimoatstatyrnui. reikia padidinti investicijasir.+4/.rodandiq darbojegos ir kapitalonusidevejimo kitim4 (g.ryxk' .f(k.galima padarytiSiasi5vadas: Taupymo noma ekonornikoje lemia kapitalo atsargq dyd[. Optimali kaupimo norma ir didZiausiasvartojimo lygis vienarn pavaizduota darbuotojui 10. kad Salims.Soloumodelisparodo. A p r t r p i n i r n o a p i r r l o i S t e k l i a i sy g i s . atitinka . vadinasi. Stabilus aprupinimo kapitalo iStekliais lygis.auksin€s"taisykles blsenq.tuo didesnisaprlpinimas kapitalo i5tekliaisir gamybosapirntis.surnazintidabartines kartos vartojimo lvei.bus budinga Zemesnis tiek aprhpinimas kapitalo i5tekliais.). kuriosespartesni gyventojqskaidiaus didejirnotempai. atitirrkantis rtojirnasc va Didejantysgyventojq skaidiaus augimo tempai 17 koeficient4stumia i kairEtiesg..c-: . Susidarysiandiarrnaujam aprupinirnokapitalo i5tekliaislygiui bus bfidingos rnaZesnes kapitaloatsargos vienarndarbuotojui.auksines"taisykleslygis.3paveiksle. Vadinasi. 10. 356 . kr.

vidutiniSkai 1973-1989 . tuo maZesne gamybos apimtis. kad aukStesnis nacionaliniotaupymo lygis s4lygojaspartesn[ BVP didejimq ir atvirk5diai.jirno apimti. R.34 17.7-] 3.05 I 8.atsakingi uZ ekonominespolitikos parengirn4 daro iSvadas.07 3. BVP padid€jimas.36 )) 1A 3. Aprupinimo kapitalo i5tekliais lygis. i kitus i5 viso ndra atsiZvelgta.Praktiniai duornenysrodo. kad kapitalo kaupirno norma turi buti padidinta.auksinds" taisykles sqlyga. Solou modelyje taupymo norna pateikiama kaip i5orinis kintamasis.tadiau tai tik pradinis ekonominio augimo analizesZingsnis.46 1. skatinant privatr-1 taupym?U pan.87 2.l6 Itinis: National sa T a b l eR l 3 .82 2. kol pasiekianra nauja stabili bfisena. vartojim4 lemia Seimos sprendimas del Siandieninio 357 { 1 .vadinamas. tobulesniuosekitq autoriq rnodeliuose vienas i5 R. Nacionalinis taupymaso palyginti su BVP. Solou i5oriniq kintamqfq paprastai paverdiamas 1 vidinl kintarnqll. Solou modelis yra neabejotinai svarbus. o PriklausomybE tarp gamybos apimties ir taupymo dydZio rodo atitinkami labiausiai iSsivysdiusiq pasaulio valstybiq ekonorninds raidos rezultatai. Tadiau. sqlygojantis didZiaLrsiq varto. July 199I Vdlesniuose. skaidiuojant vlenalll darbuotojui.72 16.63 22. Gyventojq skaidiausdidejimo tempai veikia gyvenirno lygl. itakosgarnybos 3. Specialistai. PavyzdLiui: l. 4.ra didcsne kaip 20% Jaooniia t t a l ii a Pranclziia Vakarq Vokictiia Taupymo norma maZcsnc kaip 20% Svcdiia JAV DidZioiBritaniia i 2. 10.llguoju laikotarpiutaupyrnonoffnos didejirnasneturi tenlpqaugimui. ir 5.Tar"rpyrno normos didejimas sqlygoja spartq augimq tol. pateikti 10..2 lentel€.2 lenteleje. Yo 1' {l )7 4\ 5. kadangijarne labai supaprastinti atskiri ekonomindsrealybesaspektai. BVP didejimo ir nacionaliniotaupyrnolygio priklausornybe . rate tiorn OECD Economic Outlook. Kuo didesni Sie tempai. m Taupymo norn.. R.

pastarosros del multiplikatoriaus poveikio padidinapajamasir karlu skatinatoliau augri investiciias. S. ekonon. Nr. M.rs. J. Modeliq k[rejai laikosi principines nuostatos. Domaro ir kt.jei pavyksta investicijq dydi / paversti benclrqqpa.p. kLrriei5 esmespagristi svarbiausiais DZ.rE tobulosios konkurencijos s4lygomis. 88(2). Juose vartojamos tokios s4vokos. on the intergcnerational alocation of exhaustiblc resources// Scandinavian Jor:malof Econornics. Pirnentcl D. Solou ir Kenetas Arou (Arow.Nr.TI. bei jau kuriarni Svartru kacl tai..-O. 9l-95.-G. KEInsol*.arnq pokydio arbabendrosios paklausos pokydio fLrnkcija I:f(ly). 358 . Solou augimo modeliuose vartojirno funkcija pakeidiama i narnq [kio elgsenos teorijq.Arrow K.todel brltina i tai atsiZvelgtiir sudarytikitr. Keinso pasekejq.. rnodeliai..tenkandir4 vienamasmeniui. P. Solou rnodelyje kaip sillygojantinuolatin[pajamq. Levin S.. ribinis polinkis vartoti ir ribinis polinkis taupyti. Kur kas sudetingesniuose nei R.i l0.Kitr. kaip multiplikatorius. atliktasDz. Taigi iSnagrindtasis Solou modelis yra efektyvus mocleliuojant R. Jansson R.. Keneth) linkq atsiZvelgti I sudetingE rySi tarp biologiniqir ekonominiq sisterntl.Teoriniai ekonominio augimo modeliai netoburosios konkurencijos s4lygomis Netobulosios konkurencijos sqlygomis ekonorninis moderiavunas vyksta pasitelkusDz.M. i995. augim4 tadiauir ji pateikiarna kaip iSorinis veiksnys neaiskinama. rnocleliai.kurios svarbiausias elementas yra investicijos. Gyventojqskaidiaus augimoternpai Soloumodelyjepateikiami R. Harodo ir E. Holling C.. Costanza Dasgupta Folke C. carrying capacity. Keinso sukurtqmodel[ ir ivairiasjo modifikacrjas.p. Realiai vykstantis ekonorninio augimo procesas kr"rr kas sudetingesnis. teiginiais. specialius rnodelius. Bolin 8.rose modeliuoseR. Labiau patobulintuose modeliuoseyra atsiZvelgiama del Seirnoje.2. M. and the cuvironrncnt//Ecological Economics. kaip isorinis kintarnasis..j=o. ekonominis augimasyra investavimoproceso funkcija.. B. Tai R. 1986. I5(20).kad rnakroekonominds pusiausvyros uztikrinirn4 lernia bendroji paklausa. Technologijos palanga parodoma R. Econornic growth. I tevq sprendimus vaikq skaidiaus 3. 141*156. turintys paaiSkintisusidarantidarbo efektyvumo lygi ir jo augrmo lelnpe. jis gali vykti tolygiai..l. 2. ' Solow R. Pcrrings C.vartojirxo ir laupyrno rytdienai. Kita vertus. akceleracijos principas.riniaugirr. Maler K.

s). Tolialr nagrinesime atskirasDz. pasikeitusgamybosapimdiai Ay arba pasikeitus paklausai /D.nos papildyrnas sElygornis. . .kad (l . f)omaro rnodeliq. o tai trunka ne vieneriusmetus.c):.i .. n * t t 7 i . lsrySkejanerobulosios konkr. kad investicrjLl pokytis priklar"rso nuo nacionalinioprodukto pokydiq arba bendrosios paklausos pokydiLt. lrengirnr4 kaina Zymiai virsija metinE su jais pagarninamos produkcijosvertg. vadinama akceleratoriumi(A1. AY . . Keir. Jos yra strateginis kintarnas dyclis.s. Akceleracijoskoeflcientas apskaidiuojamas investicijq nacionalinio kaip ir produktopokydirlsanlykis: LI . dia L a .: r Y . A D (10. .. A.. LI . M. Lygtis rodo.akceleracijos koeficienias.rinis augirnas yra investavirno procesofunkcija. Harodoir E.nacionaliniqpajarnqprieaugis.rstoetlcientas. rodantis. Naujos investicijos. t ll ' t ' dia l' rl-multiptitatoria. teigianti.accelerator). . larp kuriq svarbiausios investicijos.Jci siekiarna ar-rgimo procesE valdyti S1 dydi butinareguliuoti. Jukjos yra skirlosirengirnarns net atnaujinliir ganrybai plesti.rjos investicijosz1. UZraSysirne bendrq nacionaliniqpajamq multiplikuotll pasikeitint4 padidinuspirmines investicijas2L1: z1)'. = -I .Teorija. c dia c . Keinso modelio 'rodifikacijus.rsostatiikos sister.r-a didesnes kelet{kartq. .kiek kartq padides nar. pradddami nuo R. l' '-". ri i \ I f . kuriomis gali egzistuoti pusiausvyros aLrgimo tendencija. D a 4 .rrencijos s4lygomis modeliuojarnojo ekonorninio augimo esmd: ekonon. * L I : ) . kad nacionaliniq pajamq prieaLrgis Ay tiesiai proporcingas investicijq prieaugiui /1 ir atvirksdiai proporcingas ribiniam polinkiui taupyti s (prisiminkime.Be to. . Keinso modeliai tinka lrumpajun ir 359 .pats auginrornoclelis i5rei5kiamas investicijg-multiplikatoriaus formule: 1 \ a r = .i Siarnernodelyjeatskleistos ekonorninioa'gi'ro varornosios jeg. 1. palyginti su gautq pajamqpokydro dyclZiu. + . L Y = L I + c x L I + c 2 x L I + c 3x A I + . 211-investicijq prieaugis. Svarbiausias ekonornislq siq indelis I ekoncminio augimo teorij4 .r2) 17 . Kaip jau mineta anksdiau.ribinispolinkisvartoti.tai DL./. = _ A . M.

suformuluoja toki ekonominio augimo uZdavini: rasti reikaling4 investicijq koeficientq c. Tadiau.kad jos atitiktq Keinso nacionaliniqpajarnqpusiausvyros sqlygq.bendrojo nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienet4. Panagrinekirne detaliau. jeigu nurodytas taupymas* s ir nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienetE.rs tokiasdvi prielaidas: l) investavirnassudaro pastovi4 nacionalinitl pajamq dali ir dideja tempais. santykis: AY (10. naudodamasSiek tiek specifinius Zymejirnus (kadangi kai kurie jq klasikineje teorijoje reiskia kitokius kintamuosius). Domaro ir kitq Keinso pasekejqmocreriai netobulosios konkurencijos s4lygornis. R. Domaro rnodelyje atsiZvelgta tik I vienE veiksni (investicijas) ir i vien4 produkt4.bendrojonacionalinioproduktoprieaugis. Domaro rnodelyje. B[tent tai ir leidZia lvardyti siq autoriq modelius kaip R. Dornaro.. rodo Harodo.r3) dia G . 2) investicijq dydis yra bendrqjq pajarnq (ar paklausos)prieaugrcr funkcija laiko poZi[riu.lygiais bendrqjqpajamqaugirnotempams. leidZiandiu nustatyti subalansuotobendrtjq pa1amq augimo norrnfuo E.R. E. Harodo modelis leidlia tyrineti fir'q tai investicinius sprendimus. pagal kuri turi dideti nacionalines pajamos. Harodo modelis .kad R..rnultiplikatoriaus teorija. lI. iSvesta iio rnodelio: iS 360 . Harodo modelis yra grindZiarnas akceieratoriurni.Pokydius. Investicijq koeficientasC nustatomas kaip investicijq (kapitalo).r ' A V al (10. Bendra visq sios teorijos modeliq savybe. R. Harodo ekonominio augimo modelis (Harod econornic_ growth model) .Harodo samprotavimais grindZiama Keinso makroekonornikos pusiausvyros s4lyga1=S ir specialiaformule. Harodas.rySystarp taupymoir investicijq.r4) R.tai tarsi E.G: r:_ " . Harodo rnodelyje subalansuoto augirno norrna yra bendrqjq pajamq augimo ir investicijq augimo santykio funkcrja. Be to. Harodo-E. pridmr. Kaip ir E. skirtasnustatyti tempui. Domaro modelis. idetq I gamyb4 ir sqlygojandiqbendrojo nacionalinio produkto paclidejirn4.kartais vidutiniajarnlaikotarpiui.vykstandiussiuose modeliuose ilguoju laikotarpiu. paZymetina. Dornaro modelio pletote.tai modelis.nesbutent tai s4lygojapusiausvyr4. R.

361 . y L y Y Kaclangi .y.veikiant inercinemsjegoms. Ir prie5ingai:jei fakti5kasaugimo tempasletesnisuZ garantuot4 t. t tui (10. dia s . FaktiSki augimo tempai (G .warranty rate of growth) . G*>G. (10. vis labiau nukrypsta nuo garanluoto augimolempq. iraSydamireikianas reikSmes.C=s. uZtikrinandiaisnuolatin[ produkto prieaugio procent4.y.: FlkHusds peiiiitliil'i skatina didinti gamybos apimti.real/actualrate of growth) tai esamiejiekonominioaugimotempai.natural/necessary rate of growth) .ribinispolinkistaupyti. Jo nuomone. 1 3 ) r ( 1 0 . tai darbuotojq pajamos nustoja didejusios. 1 4 )y g d i qr e i k 5 m e s ..tai tokie augimo tempai.y. G>G*.r.Gv. 6) 1 R. tai lsigalesnuolatiniss4stingis. todel fakri5kas ekonominessistemosaugimo tempas. kuriq rezultatai patenkinadarbdavius. gausimetokiq pusiar-rsvyros ir iSrai5kq: 1 Y S Y arba 1 : . jei fakti5kas augimo tempas G yra ai{g!S_.a u s i m e : [ G x c = L Y . I. suinteresuotus vystyti gamyb4 tokiais pat tempais. G*>Gn. (10.u!" garantuoiqaugirn4 t. Jeigu garantuotivystymosi tempai vir5ija nat[ralius augimo tempus. t. Harodasivede ir daug naujq sEvokqi ekonominioaugimo teorijtl. 1 5 )l y g t i ( 1 0 . tai susidalokapitald"tifrkutnailpaffiinti su jo *Fkmus. Garantuoti (uZtikrinti) augimo tempai (Gn.1 .tai tokie augimo tempai. .15) i l g { r a S E ( l 0 .r=f.15) lygt[ isreikSirne. nes prarandamas materialinissuinteresuotumas siekti visiSkoirengimq panaudojirno. kurie uZtikrina visi5kq darbojegos uZimtum4didejantjos pasi[lai ir sudaro galin-rybes be apribojimq panaudoti mokslo ir technikos paZangos laimdjimusbei uztikrinti jos vystymosi galirnybes. Natiiral[s @ntini) augimo tempai (G.

. 1ai garantuojamas visiSkas gamybiniq irengulq panaudojimas.s . norint pasiektivisiikq gyventojq r. c n Dabar aptarsime E.r nesuteikspakankamq stirnulq naujai augimo kokybei.= Jt-. Jei S<Sr.Jei G*>Gn. galirnidu augimoatvejai.realizuojamas augirnoprocese. dia 5l .yra nepriklausomas kintamasis. 3) GnxCr=sr lygiui. .bendrosios paklausos padidinimel ekonomikos ir benclrosios pasiulos galirnybes. egzistuospertekline investicinio kapitalo pasi[la ir netgi priimtina palukanq norm. . pr-rsiausvyros lygis.polinkio taLrpyti Sr. Haroclas R. Sie dydZiainusako C.pateikiant melagingus" vekselius kitus vertybemis ir nepadengtus popierius. Do'raro E. nepusiausvyros ir b[isena.Jos parodo. arba 5n = I . Antroji ir tredioji augirno formule isreiskia nesandios ner. pajamosauga spardiau ir negu reikia..iant 1 darbE spausclinimo stakres.. pasi[ie 3 ar. xcr. Tadiau. . nagrinejantidvigub4 investicijq vaidmeni . tai bus santaupq tr[kr.rmas.o esant intensyviamvystyuruisi ekonomines dinarnikosgalimybes. . Domaro ekonominio augimo rnodelf ir jo ypatybes. Todel Si situacijapriimtinesne..rgimo fomules iSraiikas: l) G n . Jei S>S.Be to. . Atlikps 5i4analizg. 2) G.skirtingai nei pradiniuose DZ. ekonominioaugirnornodelisnagrinejadvigubqinveslicijq vaidmeni.t. i5rei5kianti neutralqtechnines paZangos pob0di (neutraliq norrnq). Domaro ekonominio augimo modelis (Domar econornic_ growth model) .rZimturn4. nesant pusiausvyrai. tai bLrssantaupqperteklius. kad ilguojLr laikotarpiu galima ir pusiausvyros. Dinarnind pusiausvyra(optirnalus augimo ternpas) pasiekia'ra tuo jei atveju.rtralios techninespaZangos variantus. o investicijos bus t-rnansuojamos paleidl. nevisiikas uZirntumasrr ekonornikojepasireiks sEstingis. Lr G i r S r e i k 5 r n eg a u t o s S r n o d e l i o s i /:. 2. = + . S:$.tai teorija. M. ekonomikE a p i r n s h r o n i S k ia f l i a c i j a .perkaitins"ekonornik4 kreditai bus ypad brangls.lmonininkq ekonorninis aktyvurnas. l.. esantpusiausviram polinkio taupyti JOZ . arba G. a r b a c . * koeficientq.polinkis taupyti . x C r = S l.r"n1 nepusiausvirarn polinkio taupyti Ly lygiui. Keinso modeliuose.

r . Darbasyra neatstatomas gamybosveiksnys.kaip ternp4. ie p ilo 6 I ' Y ' ) ' gyventojq skaidiausaugimo ternpas(lot.rgimo tempas. Domaro rnodelyje vartojami paZyrnejimai Y . K gaunama.kad nera gamybos rnaslo ekonornos.esant visi5kam uZimtumui. ribojamq turimo kapitalo kiekiu: T K (lo.{ r .gyventojq augimo tempusnusako r r e e k o n o r n i nv e i k s n i a i . Pagrindines modelioprielaidos: 5io l) ekonomika pateikiama kaip viena Saka. : t 1 . ia 3) darbo ir kapitalokiekis. kad: Dabar(10.nacionalines p pajamos. j1 nusakomakrotechnologiniai ir pararnetrai. ij E.1 r[5is: a) nattralq augirn4 nr. yra pastovtrs.l8) formulqgalimaperra5yti taip: 363 .kapitalo ar. 5) padidinus gamybos veiksniq iSlaidas rz kartr6 produkcijos i5leidimas padideja tiek pat kartq.L .l7) (r0.taupymas (S:k).r8) Deiineje (10.vyksn.tarnpaniioms naujqpajegumq prieaugio yra Saltiniu.gyventojq .ro greitis. . skiriarna santaupoms. ternpas). ternpus. ir 2) prekiq gamybaibfitini dviejq ru5iq i5tekliai:darbasir kapitalas.Ip . Jis sprendZiamas.grynosioskapitalo investicijos.paJamqaugintotempas..rrioje gaminarnas vienar[Sis be galo dalusproduktas.r rodanti ir natr-rraliq vir5utingpajarnqrib4: T.rsakorn4 gyventojq skaidiaLrs augimo lempr.rpr. kr. b) garantuot4 augim4.reikalingas produkcijos vienetogamybai. kai visos pagrindines ekonominds sistemos sudedamos dalyskinta laikevienodugreidiu.Zy . Svarbiausiasmodelio uZdavinys yra nustatyti nuolatinio pajarnrl augirno ternp4.18) lygybespusejeistadius ir F funkcrjq reikSmes.K . . =Tr.F skaidius. o l y g i n a r n e sb s n d r t f q a j a n r q k a p i r a m l u m a s . . O tai reiSkia. 4) nacionaliniq pajarnq dalis.S . pastovi. pasitelkus tris pagrindinesaugimo ten.nacionaliniqpajarnq taupynto norma ( r = + .kapitalas.Jis skirtas nustatyti dinamiSkiemssubalansuotiems ekonomikos augirno tempams.

l b) fp . kai gamyboje pasiekiamasvisiSkas o l S g r u Z i r n t u m a t a d i a u a t s i r a n d a a r n y b i n i qp a j e g u r n tp c r t e k l i u s .l . a) fr. 7.. Domaras.ui situacija. . pajamq augimo tempaslygus darboi5tekliq augimo tempui.22) 364 . A I. kai ekonorrikoje dideja neclarbas. pasiule trijq lygdiq sistemq: l) Pasi0los lygti: LYr=1*ot dia (gamybos) prieaugis.pasiDlos (r0.sprEsdamas atsakyrnoi klausim4 koks turi buti investicijq dydis ir jq dinamika.kai augimaskinta priklausomainuo turimo kapitalo darbokiekio: C ' t ) (10. Tokiu kapitalo augimo tempu. i u o a t v e j t r s. atveju pajarnqaugimo tempasnusakomas taip: a) Fakti5kasaugimo ternpas ir b) atvejamsuZraSomas Tr=min\rr. ekonominio augimo uZdavin[ir ie5kodarnas E.20) formuleje tarp turimo darbo ir kapitalo gali b[ti toks: * tai situacija.r.1e) ir fakti5k4 augim4 .20) Nuolatinio ekonomin€s sistemos pusiausvyrinto auglmo tempo tempq ir kapitalo augirno uZtik-rinimosElygayra gyventojq skaidiausar"rgimo tempq lygybes palaikymas: T ' . subalansuotasaugimo tempas yra gyventojq skaidiaus rr kapitalo augimo tempq funkcija.=|=r._ s b T o= T n= r l : dia lygio auginas.: c) (r0.21) Taigi.rrI (10.9 * stabiluspajamqpusiausvyros Ry5ys (10.

Vasilij. Harodo ir E. Domaro tnodeliamsbfidingaganapaprasta garantuotoaugirno tempq interpretacija: S : k x A . Siame modelyje ignoruojama santykiniq kainq itaka gamybos veiksniq santykiui.investicijq dydis.2) nuolatinio augimo tikimybE.tokius kaip techninepaLanga. F 1. 15 5iq lygdiq i5vedarna pagrindind modelio lygtis. Ft*t pagrindinis gamybinis kapitalas (rnaSinos. Del savo i5ties bendrosstrukt[ros R. . : Ft. Jei dia L F . Tada.rsos (pajarnq)prieaugioir pasihlos(gamybos)prieaugio: LI -=Ixo a (10. Sioje lygtyje atsiZvelgiarna mokslo ir technikospaZang4uZimturnq i garntos iSteklius.F . o. Harodo ir E.1. laikant pastarq. Harodo ir E. net naudojant gamybos funkcijq i5vengiamakritikos.lI pastoviu. nukreiptospries gamybosfunkcijos naudojirnE ekonominioaugimomodeliuose. tik 3) Pagrindind makroekonominds pusiausvyroslygtis . t.[renginiaiir kt. pinigai ir pana5iai. 1 : A I. atviras dinaminis vasilijaus Leontjevo (Leontlev.23) dia cr* ribinispolinkistaupyti.vidutinisinvesticijq na5umas.24) 15Sioslygties gaunameinvesticijqaugimo normq. 2) Paklausos (pajamq)lygti: a r l ) n u -_ - Ll i (10.pavyzdliui.gaunam4investicijq vienetui. R. / [rengirnai. Domaro modeliai suklre pagrindq tirti kitus ekonorninio augirno darbus. * 1. : F .sudaroprodukcijosprieaugi. Sioje lygtyje atsiZvelgiama i invesricijqprieaugl. 1906-1999) balansas diskrediu laiku: 365 . R. igalindami itraukti kitus veiksnius. esantvisiSkamuZimtumuiir 3) garantuotq augimotempq pastovumo. Dornaro modeliai letdlia i5gvildenti tris pagrindines problemas: l) nuolatinio augimo galirnybE.lygybe tarp paklar.y.) laiko momentais ir t+1.

t. y . Be to. kad specialiojoje literat[roje. .Be to. dar labiau konkretizuotuose paprastai modeliuose garnybinio atsispindi kapitalo senejimas.X-AxX-DxLX=C.... Svarbutai. . D . koeficientai.matrica. Koeficientai r/. PaZymetina.) v i s u m i n i op r o d u k t o . ( v e k t o r i u sX = ( X Sis modelispadeda suvokti. t. neoertraukiamas atviro dinaminio balansovariantas: X-AxX*DxX dia =C' (10.gaunarnas vietoj drskretinioir nediskretinis.t) I . 2 5 ) LXt=Xt*t-XttrD=kr.7 taip pat vadinamididejandiokapitalo imlumo koeficientais. C .nX ' -.kaip. rerniantis tokiais anksdiau minetais sarvSiais: JOO . Si i5vada darytina.visuminio produkto. naudojant linrjiniq dilbrencialiniq lygdiq sistemr. jei dia ( t0 . X . 2.f.. kokl produkto I kiekl butina sunaudoti gantyba Siaisrnetais. r/4tai kartu ir produkto I s4naudq. .no galimos apimties apribojirnei ir panaSiai. iskaidiuojant ir tarpinl produktl X X . .. kapitalines statybos trukmds skirtingumas. . t. . kad produkto. .y. kintant pagrindiniarnsgarnybiniamsfondams.nustadius kiekvienulaiko mourentu pageidaujarnq vartojimo vektoriq C ir sprendZiant modelio lygdirl sistem4 galima pasiekti bendrqj4 pusiausvyrEkintarnqjq dinamikos s4lygornis.T ateinandiais metaisgaletqpadidetivienu vienetu. kaupir. .26) 1 ' = 1 X I' .t .y.vartojimo fbndui ir visurninio produkto ([skaidiuojant tarpini produktq) bei galutinio produkto garnybos apirndiai. . kad dinaminis tarpSakiniobalansomodelis leidZiagana paprastai ir Zinomai ivertinti ekonomini augim4 pagal nacionaliniq pajarnq augimo tempe.tiesioginiLl materialiniqiStekliqmatrica..skirtq garnybospajegtuntl vieneto sukurimui Sakoje7.i5leidimo iaiko atZvilgiu i5vestiniqvektorius. kurioje koeficientai di1 roclc.. X ' . b e n c l r a s i s l ' (vidaus) produktasplius tarpinis produktas.vartojimo vektorius.analogiSkas vektoriui A X diskretiniame rnodelio variante.

.xnr -.nodelir-1.tiesioginitl A = (a i1) materialiniq s4naudq matrica. .P-.produktqskaidius.. F2.n F =(Ft.2.Ax x = 1.galulinio rodukto eklorius. S = /r xAF .n) .rbalansuotas kapitalines su statybos rnaterialiniais i5tekliais.x. 4... sudarant pasitelktosi5plestinio Je1 produkcijos garnybos ir pagrindiniq garnybos fondq panaudojirno balanso lygtys: x*Axx=!. b0tinaispagrindiniam gamybiniant kapitalui [vesti. arba: galutinis produktas susidaro i5 kaupinto ir vartojirno fondq. y : Ut.... rr . . rr . .. Y l. ... dia visurninio produkto iSleidimo "d= (. /xx:F.. ..g specialiqjqekonominesdinamikosr.ribojarnas turirnais garnybiniais (subalansuotas jais). k t .rl.. p v ) .nasyra sr. U) r. arba: kaupir.../ x x = F .. arba: galutinio produkto gamyba lygi visurninit_r produkto i5leidirno ir tiesioginirl gamybiniq silnaudq (tarpinio produkto) skirtumui.v. arba: visuminio produkto iSleidimas. .. ! . xn) . Modelio s4lygas nusako tokios4 pagrindinds lygtys: L r . 2. .r7) Dinaminis tarp5akinio balanso modelis yn vienas svarbiausir. . .produkcijos kapitaloimlumo rnatt-ica.y = S+ C . x2.pagrindinio gamybinio kapitalo f = (f vektorius. pajegumais su 3.. ). vektorius.pagrindiniqgamybiniokapitalor[5ir-1 skaidius. L AF k y L y Tuomet: s b kxAI )'xk LY Y s A I b Y (10.

r r / ' \ t (10'30) dia Ep. c 2 .vartojimo augimo galutinis poveikis (consumption growth final efficiency). kai vykdoma sElyga.Etr\ L r .g a m y b i n i o a u p i m o o n d a s . . S t r . Siarne rnodelyje nurnatorna visEkaupirnEskirti pagrindiniogarnybiniokapitaloprieaugiur.U. 'F t r . c _= \ a t |\ . Gauname tokiusekonorninio augirno tipus: a) pagal galutini produktq: _ ) . ( t ). s4naudqmatrica. 1 ' ) (1 0 . 368 .28) ) .C. Et = .rgimo galutini poveiki: Esrr.. . .r(re b) pagalaugimo poveiki: strukturini (t) . . .g1=. : .E(r11) ita Est. . . L \U . kai galutinis produktas yra y=s+c. . . gaminandiais produkcijE. . s r. '. .C : ( c r . Tn. .' L\r0.su.f(/0) . c ..sunaudotas ruSiesgamybiniam / kapitalo vienetui lvesti.. i " F.c.struktfirinisekonorninioaugimo poveikis (structural econornicgrowth efficiency).Oopirulines statybos materialiniq it).1. C(l) . S : ( .v"lt ModelyjepaZymeta: = (k O (10.i \ / \ / \ ^ ^ 1 . 'j E . L . s 2 .r. . o k. .. . ) k f vartojimo fondas. . 1t. kad I rnetr4s4naudostarnpa ateinandiais (t+ I) rnetais kapitalo iStekliais..i rh5iesproduktas. c) pagal vartojirnoar. s . 2 9 ) . 1 1 Aix x ( t ) l . .(to) 'r E r .' -Sr.E . E ( t ) S " Str. .' F s r r_. .. ) . .y ekonorninisaugimaspagal augimo strukturini poveiki.

.vienetindmatrica). sqnaudq iSleidimq rinkinys. r t Siame modelyje apra5yta technologinis produkcijos gamybos procesas: ( L r .rris gali buti pasiektas. apraSantis procestu uZtikrinantimaksimalqaugimotempfuuZra5omas taip: Br"* >e*.y. v .n .jeigu atsiras naujas (rnaksirnalus)technologinio nrakroekonorniniogarnybos proceso (U".A. Neimano modelis. . uZtikrinandiq produktq rinkinio v (kai i:1. palyginti su rodikliais. ( x >0).r") t.v*). o* --a*(U*. Tarkime.r. . Salia labiausiai Zinomq ekonomines pusiausvyrosmodeliq bltina paZyrnetiir JAV ekonomistoDZeZiNeimano (Neyman.** TarpSakinio balanso modeliui 5iEnelygybE galima iSreikSti raip: Brr* >o* rAu todel. Naudojant A s4naudqmatric4 B i5leidimo matric4 pateikiamaz * daugybeegzistuojandiq technologiniqprocesq: dia t=\1u. Pagal Sias sqlygas DZ. Pateikti rodikliai svarbusdel to.Jerzy. ) . .visq produktq. kad a' .. naudojant nauj4 (intensyvq) bazini technologini proces4 369 . . Jis nusako tokiq pusiausviros makroekonomikos b[senq kuri o u Z t i k r i n a n a k s i m a ljq s a u g i m o e m p E .maksimalusrnodelio augirno tempas (o* t 0) . U2 . - ekonominis augimas pagal vartojimo galutini poveiki. .Ll:AxX. . v 2 .r1. n). kad juos apskaidiuojant [vertinamas kokybinis augirno elementq turinys. U U . v=BxX. . iskaidiuojantir tarpinl produkt4 rinkinys.Tt. . f i= ( Ur .visurninio produkto. \ . . x panaudojimo intensyvumas. Teoriniu ir praktiniu atZvilgiu jie yra reikSrningesni. . gaunamaispaprastaiekstrapoliuojant statistinitleiliq dinamikq. kad B:E (E . v : . 1903-1957) auganiios ekonomikospusiausvyros modeli. kr. . x20\. .

Neimano modelio nagrinejimasyra svarbus ddl jo reziumuojandio pobudZio. DZ. v U. tai pagal DZ. kad bendroji reikalingq prekiq vertd ekonomikoje(kainos. Neimano modelio atveju tai reiskia.k a xp x A = p x B . DZ. Leontjevo modelis . y Savo ruoZtuDZ. tai paskutinioji rinka yra pusiausvirosbfisenos. x > 0 ) . Valraso ddsnis (Walra's law) teigia. kaip patys sudetingieji rnodeliai grEZina teoretikusprie fundamentaliq bendrqmodeliq k[rirno iStakq.y. paklausos. UZdavinys . 1834-1910) bendrosios ekonorninespusiausvyrosrnodelyje.kadangi negali egzistuoti prekiq (taip pat ir pinigq) paklausosar pasi[los perteklius. Jis parodo. dydis BxX .padedandio suprastivisq pusiausvyros ir augirno problernq kompleks4. Neimano modelyje paklausa ir pasi[la pateiktos [vairiais laiko periodais (vienas periodas. x>o). Neimanomodelioatveiis: . 370 .x). kad pertekline pasi[la bendrosiospusiausvyrosrnodelyje irnanoma tik esant nulinei kainai.=lexx. arba esantn rinkq. padaugintosi5 pateiktq kiekiL$. V. kad ir p* >0.sqnaudos i5leidirnas" yra atskiras DZ.Leon Mari.jei jo i5leidimokaina sutapssu s4naudq. jeigu zl+1 rinkos yra pusiausviros buserros. v = E x X . Makroekonomikoje DZ. kad produktas bus pagamintastik tada.t.padaugintos iS reikiamq kiekiq) yra visuomet lygi bendrajai pareiktqjq prekiq vertei (kainos. Tai specialiojoje literatfiroje irodorna tuo. kad ekonomikai budingas susireguliavimas). diskontuotq pagal ekonornikosaugimo temp6 kainos iSraiSka.uZtikrinti paklausos augimo tempq rr ekonornikos augimo tempq atitikirn4.Skirtingainegu Sveroarq o ekonornisto Leono Mari Valraso(Walras. arba z = \ 1 U .kaip pasi[los vektoriaus. veikiandiame laisvosios konkurencijos sqlygomis (ir grindZiarno prielaida. Neimano modelio sElygas a xAxx = B x x .= A x X . Jei "*t0 gar"rsirne.I xX dydis suprantamaskaip paklausos vektoriaus matematind iSraiSka..pakeidia kit4 pasiIlos periodq). Taigi.Neimanornodelisreik5mingas neperZengianl tik Valrasoddsnioveikimo ribq. .

Tai vyksta intervale BD.Ekonominio ciklo bendras vaizdas atsiskleis. kai gamybos apirntis pradeda dideti. Augimas pasireiSkiakaip bendra tendencijailguoju laikotarpiu. bendrosios pardavimq apimties. kai nacionalinio produkto apirntis pasiekiapotencialiojonacionalinioprodukto lygi intervaleAB. tai lV stadija. iStyrus ir ivertinus ivairiq ekonominio aktyvumo rodikliq (bendrojo nacionalinio ar bendrojo vidaus produkto augimo tempq.4pav. tiesqjos ndra tapadios.Zemes [kio ciklq. nedarbo lygio. III stadija* Wizd. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINES RAIDOS CIKLISKUMAS Nors ekonominio augimo ir ekonornindsraidos sqvokos glaudZiai susijusios. Ekonomines veiklos apirnties ir aktyvumo intensyvurno reguliarussvyravirnai.vadinami ekonominiu (verslo) ciklu ( b u s i n e sc y c l e ) .Taigi paklausayra lygi pasi[lai.Tokl ekonominioaugimo procesobruoZ4Zmonijaipavyko aptikti prakti5kaidar Ziloje senovdje deljo akivaizdZiairnaterialaus pagrindo. s Vadinasi.kai ekonornika praejo auk5diausi4 pakilirno ta5k4. Ekonomini cikl4 sudaro nacionalinio produkto augimo lempq svyravimas. Ji baigiasi aukidiausiu pakilirnu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravilno ta5ke B. tai Zemiausia potencialiojonacionalinioprodukto poZilriu ciklo stadrja. vadinamadepresija. Tai rodo gamybos apimties kitirno 311 . Taigi pasiekiama Valraso ddsnio sElygq ivykdyrao jo bendrosios ekonomines pusiausvyros modelyje. i5 I stadija . Dabartiniu metu ekonominiai malernatiniai rnetodai padeda visapusi5kai iStirti begalingekonominiociklo tipq ir r[Siq ivairovE.tai gamybosmaZejimostadija. kuriam b[dingas bendraskonj unktlros smukimas..pakilimas.) svyravimus. gamybiniLl pajegumqnaudojimo ir kt. II stadija.nuosmukis. o i5leidimo kaina sutampasu kaina s4naudq.5. tai stadija. apibfldinamaekonomikos bDsenataSkeD.pagyvejimas. I0.kaip sudedamoji ekonomines raidos dalis. o trunrpuoju laikotarpiu galima pastebetibendrojo nacionalinio produkto augimo tempq svyravimus.tai stadija.einanti po krizes ar depresijos. yra teigiama ekonomin€s dinanikos sudedarnoji. diskontuotq pagal ekonomikos augimo temp4. i5 Ekonominisaugimas.1dubimas" kuri laikq uZtrunka. ekonominis ciklas yra ekonornikosaugirno ir nuosrnukio laikotarpirl kaitos procesas. Jei gilus ciklo . bendrojo kainq lygio. susidedantis 4 stadijq(10.).

gyventojq migracija ir jq dinamika. veiksniq) ekonomin6s sistemos atZvilgiu. o vidines priezastys paverdia tuos impulsus i fazinius paklausos (vartojirno ir investicriq) svyravimus. tipus. 2. Y Gamybos nuosmukis r<-----> 10.intervalasDE. Bendrosios paklausos pokydiuose bent vieno jos elernento pasikeitimas gali suZadinti gamybinio aktyvumo svyravimus ir b[ti naLrjo ciklo pradZia. bDdingas ekonornikai. naudingqjq i5kasenqir auksokasyklq atraclimai. naujq Zerniq atradirnai. Tadiau ji kaip ekonomini desningum4neigia daugelis rnokslininkq ekonomistq. Ciklas suprantamas kaip vidinis. Ciklas laikomas i5oriSkai susiklostandiurei5kiniu (s4lygojarnu gamtiniq politiniq. Taske E pasiekiarnas jau anksdiau buvqs auksdiausias gar.r. Siuo metr-r ekonominiusciklus nagrinejandios teorijos skirstomos[ 3 grupes: l. tokie kaip mokslo ir technikos naujoves. Ekonomistaicikli5kumoprieZastis ai5kinalabai ivairiai.Tai paklausos svyravimq teorija. pavyzdLiul Nobelio premijos laurearar. Cikla sukeliaivairiq prieZasdiq visuma. kad i5oriniai veiksniai. Zyrnfis ekonomistai P. Leontjevas ir kiti. Dabar manoma. Ciklo periodi5kumas pripaZistamas ir netgi vertinamas kaip paZangausvystyrnosi forma. karai ir net saures ddrn€sar saul6saktyvumasduoda impulsqnaujamciklui. psichologiniq ir kt.apib[dinarna ekonomikos vidindsb[senosirjE veikiandiq iSoriniq veiksniqsinteze.4 pav. 3.v. 372 . Akivaizdi ir negailestinga ekonomine realybe verdia mokslininkus aktyviai tyrineti jo cikli5kurnq: prieZastis.rybos animties ta5kas B. Samuelsonas. pasireiSkimo formas. Ekonominisciklas Sia stadija baigiamasvienasekonominisciklas ir sudaromoss4lygos kito ciklo pradZiai.

1 8 1 7 .DidZioji depresrja). cikliniai svyravimai neiSnyko.geleZinkeliq. .I 890.pasak buvo atotrukistarp gamybospriemonrq objektyvios raidos ir atitinkamo kapitalo kaupimo. ai5kinimasyra ekonorniniq teorijq dalykas. kylandiasdel prekiq perprodukcijos. tadiau valstybinemisreguliavirno priemonemis buvo randamas palankiausias ekonominiq prieStalavirnq sprendirno budas. Vokiediq filosofas K. Sios teorijos susieja ekonominiq kriziq pletojim4si su objektyviai egzistuojandiais veiksniais. . . judejimas. . 3. . krizes i5tiko ne tik atskirasSalis(1900m. nusakomos pajarnq paskirstymu ir vidutines pelno normos. . le5kant tokiq veiksnirS buvo kuriamos [vairios anticiklines politikos strategijos. Klasikine liberaline mokykla. Jos ir toliau sudrebindavo pasauli (1914*1975m. pasauliniu mastu i5ry5kejo l5 ekonominiq ciklq. . Marksas (Marx.Rusij4 1920m. o nuo XIX a. Po 1950m. 1 9 0 0 .1 8 6 6m .Sios rnokyklos iSvados grindZiamosstatiSka ekonornines pusiausvyros koncepcija. 2.. 1 8 5 7r n .. kuris visuomet s4lygoja gamybos nuosmuki. Marksistind analize.1 7 8 8 . Karl. valdZios elgsenos atsitiktinun4 kaip ekonomikos nat[ralaus reguliavimo mechanizmopaZeidimoprieZasti.1 9 0 4 . . n. 1 8 2 6m . 1920-1922m. Prielasdiq sukeliandiqkrizes. jo.bet ir apernedaugelio Saliq ekonornikq (1929-1932 m. * bankq ir birZq sektorius. 1980-1982 rn.Japonijq 1922m. 1967-1969m..eia i5skiriamos tokios trys pagrin<lines kryptys. kokiu yra akcentuojarna (nors ir 373 . nenagrinejant ekonomines sistemos vystymosi dinamikos.visuotinio nepakankamo vartojimo krizds..). 1 8 3 6m .atsiradusios nepakankamos ddl gamybos. 1 8 4 7 . Kriz6 rei5kia rySkq ekonomineskonjunktfiros l[Z!. o kita vertus . Neoliberaline. . . tai buvo Zemdsfikio produkcijoskrizes. paZeidZiandiais ekonorning pusiausvyrq. nedarbo augim4 bankrotus. Naujausiuoseekonominiuosedarbuosematomas santykinis 2 tr 3 krypdiq suartejimastokiu mastu ir laipsniu.vario gamyb4).I 893 m. 1 8 9 0 . .1 8 4 8 . 1 8 7 3 .1 8 8 4 . i m m i 8 6 4 . m m m m 1907m. kilusios del pusiausvyros tarp pramonines gamybosir mokamojopajegumopaZeidimq. viena vertus. krizes nebeprilygo 1929-1932mett1. pagristasekonominio gyvenirno dinanrine analize.rinkos paklausos. pateisinamas valstybes kiSimasisI ekonomik4. dar labiau gilinandius krizg. 17801950m.tadiau 1956-1959rn. .1929-1932 1948-1949 PradZioje m. vidurio . . Kaskart darantisglaudesniems prekybiniamsrySiams..Vystantis pramonei ir plediantis tarptautiniams mainams. 1913m. .JAV) ar tarn tikr4 visuomeninds gamybos5ak4( I 873 rn. 1818-1883) suprie5ino ikikapitalistineskrizes (kilusias ddl nepakankamos gamybosapimties)ir kapitalistines kizes. kuriq giliausi n u o s m u k i ab u v o : 1 7 8 7 . l.vienija teorijas. 1907m. 1 8 8 2 . . pasauline ekonomind krize .. pateikianti nevykus[ Zmogaus. Kriziq prieZastis.1 8 9 3 .

6) Kuznecovo. Vadinasi.. Siuolaikiniai ekonominiai rnetodai igalina isskirti keliolika sirntq ciklo tipL1. cikliSkumas svarbiausias ekonomines dinamikos veiksnys. komerciniai ciklai (6-10 metq. suteikdami ekonominei realybei ypac sudeting4 ekonomin€s dinamikos uaizdq. 8) cikliniai Simtmetiniq svyravimq trenclai (100 metq.maZieji" Kitdino. Zymus rusq ekonomistas Nikolaius Kondratievas 3'. gamybiniq arsargq ciklai (34 rnerai. Reiksmingesni praktiniu ir teoriniu su p o Z i l r i uy r a S i ec i k l q t i p a i : l) trumpalaikiai Sakoskonjunktlriniai svyravimai (l_2 clienq.iki I men. kadangi sie ciklai . Sis. VisapusiSkas ekonominiq kriziq prieZasdiq aiSkinimas padeda nustatyti krizes kilimo periodiskumfu objektyvq jo bfitinum4 ir kartu ekonominesraidos cikliSkum4. .. tarpusavyje besikertandiq [vairiq cikli5kumo elemenrq kitimo krypdiq daZnai ypad sunku i5skirti atskirusekonominiusciklus.74 . viena is makroekenominds pusiausvyrosdeterminandiq.. susidurdarnas santykinai maZesne su paklausa. 2) sezoniniai pusmetiniai ir ciklai. 40 4) nonnalus .skirtingai) lemianti pajamq itaka ekonominei konjunktfirai.ilgosios bangos". Visi Sie ciklai interferuoja.cikliSkumoteorijoj e uZima vadinamosiosKondratjevo .. tiek pasaulinionkio kaip vientisosvisumos judejimo forma.didieji" Zugliaro. vadovaudamiesimarksistine analize.). vidutini5kai 8 metai). Socialistai.didZiuosius" Svarbi4 viet4.neisvengiamai sukelia krizes. 5) Lebruso. 200_400 metq). Del sudetingq.Neoliberalai pirmiausia pabrdLiavartojimo augimo ir investicijq didejimo neatitikirn4 nes bfltent invesricijosuztikrina pasiulosdidejim4. susijusir-1 ekonomika. Labiausiai istyrineti kaip ekonominio aktyvumo svyravimai yra Zugliaro ciklai. vadinasi.. 3) .isuka" ekonomik4 [ ciklus.investicijq ciklai (10-12 metq). 7) . aiskina krizes kapitalistinei sistemai bDdingu atotr[kiu tarp rinkoje si[lomq prekiq verdiq sumos ir mokios paklausos. vidutini5kai men.statybosclkLai(15-22rnetai).ilgqiq banglt' Kondratjevo ciklai (40-60 merL5 vidurini5kai 50 metq).). abu kriziq analizestipai galq gale susiejakrizes su pridetinesvertes paskirstyrnuir naudojimu. Kiek yra ivairiausiqsvyravimo rusiq tiek yra ciklq..ekonominds raidoscikliskumas visuotinetiek atskironayra cionalinio [kio. Kitdino ciklq analizei irgi skiriarna nernaLa demesio.

Manoma. g. JosefAlois.(Kondratiev.). Nikolai.ilgqjq bangq' teorijq ir Siaisklausimais rengti tarptautinius simpoziumus1983rn. Tolimesnenuodugniq ekonominiq problemq sprendimq paie5ka verte dar labiau pletoti . .. Taigi galima tvirtinti.infrastrukt[ros irenginiq ir darbo jdgos rinkose. i r 1 9 9 2m e t a i s . b) nukrypstama del [rengimq. kai. m s m ( 3) pakilimas1896*1920 . pereinama prie naujo technologijos lygio. Donald Flemming.. 1905-1989). Nobelio premijos laureatasSaimonas Smitas Kuznecas (Kuznets. Sio pob[dZio nukrypimai [veikiami vidutines trukmespramoniniame cikle. 1 9 8 8m . [renginiq.1 8 7 3 . m Be to. 1923) ir kiti. 1892-1931) Europos Saliq vystyrnesi iSskyre tokius dideliusciklus (2. ketvirtoji .. l97l m. ).1 8 4 9 .ilgoji banga" baigesi trediojo de5imtmedio pabaigoje(apie 1940rn. m s m ( 2 ) p a k i l i m a s1 8 4 9 .a5tuntojode5imtmedio pabaigoje(apie 1990metus). Simon Srnith. amerikiediqekonornistas Donaldas Flemingas Gordonas(Gordon. l90l-1985).Jlgqiq bangq" teorijos Salininkaiteigia.ilgqjq bangq' tyrimus atliko arnerikiediq ekonomistasstatistikasVeslis Kleras Mitdelas (Mithell. vokiediq-amerikiediq ekonornistas Jozefas Aloyzas Surnpeteris (Schumpeter. ir tokiu b0du duodamas impulsasnaujai . visos gamybos efektyvumo didinimo galimyb€s panaudojamos.Xra. ir yra pastebimipramonindsstatybos.5): ( l ) p a k i l i m a s1 7 8 9 . atlikti tyrimai rodo.1 8 7 4 .Tokie procesaivyksta vrsose i5vystytose Ekonominiq svyravimq specialistq Salyse.1 8 9 6 . 18741948). . pasitelkus esamusmokslo ir technikosprincipus. J t) . kad po to. ) . kad XX a. '' Antrojq. Wesli Kler.. jos egzistavimo bfidas.ilgajaibangai".X.. o kartu ir ekonominds gyvybingumobei jos teisesi egzistavimq sistemos irodymas.Jlgqiq bangq' teorijoje daroma tokia prielaida: ekonomine sistema nuolatosyra nukrypimo nuo makroekonominds pusiausvyros busenos: a) paklausanukrypstanuo pasillos ir pasi0la nuo paklausosilguoju laikotarpiu. c) ilgalaikiai nukrypimai nuo pusiausvyros uZtrunka40-60 rn. kad tredioji .n u o s m u k i( 1 8 1 4 .ilgoji banga". 1 9 8 5m . anglq ekonomistas statistikas Kolinas Klarkas (Clark Colin. jis stengesi sukonstruoti teoringsocialinq ekonominE sistern4 kuri pati galdtqgeneruotiilgalaikius svyravimus.). l 9 8 l m . . ) . statybiniq rnedZiagq paklausospokydiq. paskutiniame de5imtmetyje prasid€jopenktoji .arnerikiediq ekonomistas statistikas. kad ciklinis ekonomikos vystyrnasis yra gamybos esmine savyb6. ). puseje . (1883-1950). .n u o s m u k i( 1 8 7 3 ..

3 4.. 6. . 1 4 . lJ. ekonomines raidoscikliSkumas .auksinis"kapitalo augimo lygis akceleracijos koeficientas a a a a a Kartojimo klausimai Kq tiria ekonorninioaugimo teorijos? Kokia yra pagrindineaugimoproblema? Apibtdinkite pagrindinesekonominioaugimo teorijq grupes. Nurodykite ekonominioaugimoklasifikacijossudarymopoZymius.Apib[dinkite ekonominio augimo veiksniusiriq matavimorodiklius. I5vardykite ekonominio augimo tipus ir paaiskinkite pagrindinius iq bruoZus. Kq vadinameekonominiuaugimu ir kuo jis pasireiikia? Koks ekonominio augimo tikslas? Apibudinkite visuomends raidos teorii4 teikiandiq isskirtini vaidrneni techninesekonomines visuomend:s charakteristikai. .Pagrindindssqvokos .Kokiq prakting reik5mpturi teoriniai ekonominioaugimo rnoderiai? 1 5 .r apibudinkitejq teikiamasgalimybesir naudojimosElygas. 1o{e_lius. PaaiSkinkite. 12. 5. 1 7 . 376 . . l. 7.. . I l . . I5vardykite jums Zinomus konkredius teorinius ekonominio ausirn.KE vadinameekonominiuciklu ir kokius ciklo tipusj[s Zinote? 1 6 .Apibldinkite krizes.PaaiSkinkite cikliSkumoprieZasris. 9. . 8. ekonominisaugimas ekonominio augimo tikslas ekonominio augimo modelis ekonorninioaugirnoternpqdydis ekonominio augimoveiksniai ekonominio augimo klasifikacija ekonominio augimo kriterijai ekonominioaugimo veiksniq matavirnorodikliai ekonominis(verslo)ciklas knzd.auksinE" ekonorninioaugimotaisyklg. iq kilimo ypatybes ir jas aiskinandiasekonomines teoriias. Nuo ko priklauso ekonominio augimo ternpq dyclis ir kuris jrt naudingesnis? 1 0 . 2. PaaiSkinkite ekonominio augirno modeliavimo ypatybes ivairiomrs sQlygomis:esant tobulajai ir netobulajai konkurencijai statinemis bei dinaminemismakroekonominiosubalansuotumo s4lygomis.

Daugelis politikq. Tadiau reikia pripaZinti. to. Tadiau paskutiniame XX arnZiaus deSimtmetyje nedarbo lygis smarkiai iSaugo Europoje: pavyzdLtui. 622.JAV sr-rdare procentus. nedarbo lygio.. -V. t. prieZastis.Imta manyti. daugelis Be Zmoniqieiko darbopirmq kart4arbageresnio.y. kad bedarbiaidarbo neturi tik trurnpE 1aik4. ir todel. Nedarbastapo iprasturei5kiniune tik Vakarq. Todel nedarbo problerna yra politinitl ir ekonominiq diskusijq objektas. Ekonomistai tyrineja neclarbq.p 377 ..yzdziui. . jo kLrri laik4 ie3ko. Daugelis Zmoniq. pradZioje buvo 12.7. 2001 .3proc.r1.12. pozi[ris i nedarbq. bhclingus dinarniSkai ekonornikai. rnakroekonominius mikroekonorninius ir nedarbonuostolius. ivertinciarli ekonomikos bhklg ar ekonomines politikosefektyvumq nedarbolygl vertina kaip vienq ekonornikos.XX a. bet ir Vidurio bei Rytq Europos5alyse..gamybos turi apirnties perkamosios ir galioslygi.Gyventojq uzimtumastapo civilizuotr4Saliq ekonornines politikos tikslu. tesudard 10.8 proc.kLrio reikejo i5vengtibet kokiais b[<]ais. jo lygis jAV 1982 ber rn. o visose Europos Sqjr"rngos 5alyse.vidutini5kai apie I I procentq.Vokietijoje 1991 m. Par. NEDARBAS Viena svarbiausirl makroekonominiq problerlq yra nedarbas. praranda pajamr4Saltini. Tuo remiantisteigiama. lstatymai Tadiau velesniaisde5imtmediais pradejo fonnuotis naujas.sveikatos"rodikliq. o ir opi PoZiurio i nedarbq kaip problem4 pokydius l6rne tai. netekE darbo. ' Lictuvosstatistikos rnetraSris. o k4 jau kalbeti apie padiq Zmoniq asmeninesb€clas.. kad mokslininkq poZi[ris i nedarb. Gana auk5tas1997 m.parengtiir tobulinti vyriausybes uZimtumopolitikq. patiria gyvenrrno lygio srnukim4 psichologini diskomfort4. kad fecleralinevyriausybe visomis [manomomis priemonemis pasiektimaksimalquzimtumo. noredarninustatytijo lygi. kad nedarbas atspinditik pokydius. jis buvo Ispanrjoje 20.l kaip problem4kito priklausomai nuo situacijos darborinkoje. JAV r946 rn. Suomijoje.6proc. buvo priirntas UZimtumo istatymas.. Italijoje-l 1. PanaS[s priimti ir kitosesalyse. visiSkai kitas. 25 Nors nedarbas buvo i5augEs 8-o ir de5irntrnedio viduryje bei 9-o deiimtmediopradZioje. pavyzdZiui.Prancuztjoje 12.taiyramalrau negupusp 1933m. vengdarniapsirikti. 4-o desimtmedio Didziosios depresijosmetu kilqs nedarbasreiske milzinisk4 darbo isrekliLl eikvojim4. Nedarbasbuvo rei5kinys. kuris. Salyser.6. ne i5tekliqSvaistym4 nes4s problema. b[na bedarbiais.2 proc. kad pokario laikotarpiujis niekada nepriartejoprie DidZiosiosdepresijoslygio.-. 2001 .Todel neatsitiktinai nedarbo problema dorninavo mokslininkq tyrinejimuose ir vyriausybiq ekonomindjepolitikoje beveik pusp iimtmedio.Jame pabrdZiarna. kuri dirbo.ir kt. palyginrisLr tuo.

bet ir EuroposSqlungosinstitucijos.pasirinktioptimaliussprendimus. Todel akivaizdu. Tadiau realioje tikroveje rinkos ekonomikos s4lygomis. pabaigoje m[sq Saliesgyventoiq buvo 3700 t[kstandiq. nedarbas egzistuoja. PavyzdLiut.skaidiuojamimetq pradZioje.juo labiau.kad jas mokslininkaiverlina labai priestanngai. kuris visr. 378 .NATORALUSIS NEDARBO LYGIS D a r b o j d g o si r n e d a r b os 4 v o k o s ll. DarbojegosSaltinis Salies yra gyventojai.Ar-rk5tu nedarbolygiu susir[pino ne tik atskirq SaliqvyriaLrsybds. kitaip tariant.1pav. Zinoma. Ankstesnese temose remdmesprielaida. Sios temostikslas. ir Kadangi del nedarbo visuomendpatiria didiiuliq mikroekonorniniq ir rnakroekonominiqnuostoliq svarbu i5nagrinetinedarbokastusir pasekrnes. NEDARBAS IR JO PRIEZASTYS.kokias uzimtuno progrunas turi lgyvendinti ryriausybe.Lietuvos statistikosdepartamento duomenirnis 1999 m.l Noredarni i5siaiSkintimus dominandiqnedarbo sqvokq pirmiausia turdturnepatyrineti kitas su juo glaudziaisusijusias s4vokas.kad nedarbas kaip problemaegzistuoja.). Taip pat bfitina atskleistinedarbosrulaZinimo budus. nes ne visi Zmonds gali ir nori dirbti. tai visi dirbantys ir aktyviai ieskantysdarbo Salies piliediai. Ekonominiu atZvilgiu aktyviis gyventojai (LF . i5rySkinusi kurios nors ekonomines politikos trukurnus. II.Zmones. gali padeti geriau paZinti ir lverlinti nedarboproblemq sprenclimo altematyviniu variantus.l. kaip jau Zrnorne. Toddl ekonomikosteorija. Todel svarbus naturalusis nedarbo lygis. Todel mokslininkai ir praktikai bando smulkiaLr analizuotigyventojq skaidiq.romenei ekonomikaiyra lyg ir priimtinas.econornrc active population/labour force) .atskleisti. sudaranti darbojegos pasillq prekiq ir paslaugqgarnyboje.tai nuolatiniai Salies gyventojai.kodel neclarbas nei5vengiamas.kad ekonomikafunkcionuojavisisko uZimtumosqlygornis. Tarptautine darbo organtzacija (TDO) gyventojus skirsto i ekonominiu atZvilgiu aktyvius ir neaktyvius.Tarptautine darboorganizacijair kt.population) .bei nedarborodikliai. kurie nori ir gali dirbti. Gyventojai (P . yra kas lemia jo lyg[ ir dinamikq kokios yra nedarbo fonnos.o vyriausybei. Pateikiarne pagal TDO metodologijE sudaryt4 gyventoJrl klasifikacijos ( schemq I 1.gyventojq dalis. Kaip mineta.I. absoliutus skaidiai maizaikq tepasakoapie tikruosius darbo jegos isteklius.viena iq yra jau l-arne skyriuje aptartadarbo jega.

tureti darb4 ir bhti bedarbiai. pri2i[rintys vail<rrs. visq ar nevis4darbo laik4 teikiandiopajarnq. scnatves. trumpai apibudinome ir Sias svarbiausiasdarbo rinkos s4vokas. I1. daZniausiai Ji vartojamakaip kiekybine ir kaip kokybine tarn tikros gyventojqdaliescharakteristika.y.icr nebeie5kantys. c) pasiruoSg dirbti. ir lankantysdicninio rnokymo istaigas. nctckp vilties rasti darbqir. kad uZimti gyventojai.t. ir Kadangi daZniausiai darbingi gyventojai yra uZimti (dirba) arba yra bedarbiai. atliekantys karing tarnyb4 bei laikinai nedirbantys.). Cyventojqklasifikacija Ekonomineje literat[roje Siam rei5kiniui (kai Zmonesnetr. i5vardydarnipagrindinius makroekonornikos rodiklius.tai darbojega: TE'=tr-t-IT' (11. 379 .unemployment). ir c) dirbanrys savaranki5kai. tiesiog I c) istaigas.atostogq. b) laikinai nedirbantysdel b) ieskantys darbo b) ligos. GYVENTOJAI Aktyvus gyventojai Neaktyv[s gyventojai lutil"t*r. Noredami apskaidiuoti nedarbo lyg[. ir streikuojantys kt. organizacijosebei rikiuose. Knygos I skyriuje. istaigose.rridarbo. taip pat asmenys.. d) rnokslciviai studcntri. gaunantys aslncnys.darbojega.tai dirbantysvisq nuosavybds fonnr4 imondse. gamybosveiksniq .-". t. Bedarbiai .darbingi asmenys. registruodarniesi ar [darbinirno[staigose apskaitomikitais budais. narnqSeirnininkcs asrncir nys.dirbantys (besikrcipiantysi pagal specialqgrafik4 ldarbinirno besirnokantys.Ji tiesiogiaii5rei5kia nedarbolygis. bet aktyviai jo ie5ko) apib[dinti vartojama labiau apibendrinanti s4voka (U nedarbas . kurie neturi darbo. bet aktyviai jo ieSko.r) LF . kurie nenori dirbti.l v a) a) dirbantysuZ atlyginitrq a) ncturintysdarbo. darbdavius kt.panaudojimolaipsnl.lengvatines invaliduar rno pensijas. patikslinsime darbo jegos s4vokq remdamiesipateiktaisapibreZimais schema.darbo (darbo Nedarbasrodo vieno i5 svarbiausiq jegos) .Aktyv[s gyventojai gali b0ti uZimti. Dabar tik priminsime. kiti asrnenys.1 pav.

. dia ( l 1.Tiriant apklausiami vyresni nei 14 metq amZiausgyventojai.4) E.uZimtumo lygis.xloo%o.employrnent rate). = . .activity rate) . E * uZirntqgyventojqskaidius. dia U. J[ galima uZra5ytiSiaformule: o.darbojega. * gyventojqaktyvurnolygis. LF .fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. ir (l 1 . P .l lentelejepaleikiama l-ietuvos gyventojq aktyvumo.darbingoamZiaus vyresniqgyventojq skaidius. ll. .uZirntqgyvento. ir Sie rodikliai gana dinami5ki. . UZimturnolygi galima uZra5yti tokia formule: E E. UZimtumo lygis (8.atrinkti i5 gyventojqregistroatsitiktiniq imdiq n-retodu. .tai clarbojegos ir tiriamojo amZiaus grupes (darbingo arnZiar. 2 ) Nors pagrindindtemosproblerna nedarbas jo lygis. 3 ) Aktyvumo lygis apskaidiuojamas daZniausiai rerniantis atrankiniais darbo jegos fyrimq duornenimis.rs vyresniq) ir gyventojq skaidiaus santykis. tadiauSiuo ir aspektu svarbDsir kiti rodikliai .=T" fto%. ( 11 .darbingoamZiaus vyresniqgyvenlojq skaidius. U .=#" rco%. Taigi bet kLrrios Salies darbo jegq galima apibldinti kaip visq uZirntLftl ir bedarbiq skaidiaussumq. P . darbo rinkos rodikliq yra fakti5kas (bendrasis)nedarbo lygis bedarbir"l skaidiausir Salies darbojegos procentinissantykis: u. Aktyvumo lygis (A. vienas svarbiausir6 kaip jau mineta r skyriuje.lq ir tiriamojo amZiausgrupes(darbingo amZiausir vyresniq) gyventojq skaidiaus santykis.gyventojq ekonominio aktyvumo lygis bei uZimtumo lygis. dia A.bedarbiqskaidius. uZirntumoir nedarborodiklill dinamika.E * uZirntq(dirbandiq)gyventojqskaidius.

J bo A cl v1 d (B r @ cl € a6i s N € F- ol @ ra 2 <F- or co d 'tr <. Y € o = t s 6 .N N € € . 381 . ! @ c.O r cl a N \ cl @ .O Y > > > d r..:4 \ T r r sj- @ {€ d o\ F- ) . tr E E 'N d Fr . N ' N J o '-' < d t r L .l .. € N o.:1.i- co $ € @ F-- t@ r N V @ .l N N r r rc r r r r $ \ rc $ .bo x>.1- s: @ E € o\ v o\ t d ca r Y cl FT v r € 6l dl r @ ct (\ N F-.r a.f. >.= A. ol . : > .v q < : >N :r bI >' o q I.l @ r c v N € r .1 N ct @ r -l .> o o .| .al o\ !t r \o j d oo d € r N zs O'Y N ' F .I o\ r o\ N cl !1N N d oc t oo r € r o\ a. i d 6 .f fFG a c\€ € .o cn c] E 11 X .tr r N 6 @ r t-- €" € r @ tr >N d n .) $ r ol o1 € a r . = € r o o 6 E . c O . ^1. N F r:i d d 'o : ^ N J o . e4 z.l .i@ N r r r al € s ol oo 6 F- N n s Fr oi s > i I J al .i rc oo € F- *i.

4 10.9 14.5 t2.Gyventojqekonominioaktyvun-ro.7 62. l Nedarbo l1.6 9.1 60.rmo nedarborodikliai daZniausiai skiriasi. amZiaus 15 gyventojq %) Saiys Airija Austrija 13clgija Danija Craikija Italija lspanija JungtincKaralystt Liukscmburgas Nydcrlandai Portugalija Pranct1zija Suomija )vcoua Vokictija Latvija Lictuva Estija Aktyvrimo lvsis 68.2 q.0 63.2 lenteleje.9 62.2 554 54R 56.9 Saltinis: EurostatRe inis: Regions StatisticalYearbook (UnemployrnentStatistics).0 '?\ ) Ulimtumo lvsis 65. Ur. uZimtumoir nedarbolygiai EuroposSq.6 5.9 79.2 pav.4 71.I 71.lungos Baltijos Salyse ir (200I rn. gyventojquZimturno tyrimo duornenys.9 63.2 paveiksle. o/u 14 lz 10 o 6 A 0 t992 1993 1994 1995 t996 t997 1998 1999 2000 2001 2A)2 2UJ3 lVlcLei I1.8 7t .9 76.8 3.2 lcntel6.1 6 8 . 9 68. I1.1 75..0 A A 71 4 .4 59.6 4 1 10.1 5 l '7q l3.9 8.1 68.uZimtr. 382 .6 6.0 2. ir [vairiose Salysegyventojq aktyvurno.0 70.Tai parodyta I 1.7 65.7 68.r 16. .gis 3.64 m.6 64.4 a ^ 69) ES 15 63. 68. procentais.7 15. Nedarbolygio dinamikaLietuvoje199l-2000 m.4 69.Registruoto nedarbo lygio dinarnika Lietuvoje pateikiama ll.9 \'7 ) 6 l.6 64.3 7t.Europcan at Corntnission1998a:| 49-64.8 58.4 75.

o auk5diausias lspanijoje(10.15 pateiktq duomentl matome.aktyviai ieskoti darbo".dirbti" ar . nedarbo lygis nustalomas apklar. kitose .). Darbo statistikosbiuras (Bureau of labor Statistics)kas minesi apklausia Saliesgyventojus reprezentuojant[ Zmoniq skaidiq . Sie Zmoneslaikorni dirbandiais.Pavyzd2iui. I5sivysdiusiose Salyse duornenys apie nedarbE irgi kartais interpretuojami skirtingai. Zerniausias nedarbo lygis 200lrn.todel pabandysinte palyginti ivairiq Saliqnedarbolygius. kurie: a) neturi apmokamodarbo ir aktyviai ie5kojopaskutines keturiassavaites.nes nesitiki jo rasti. paprastaiyra a. Kaip rodo lenteles duomenys. Baltrjos Salyse 2001 m. p d Besivystandiose Salyse gana daZnai skirtingai interpretuojarnos sEvokos. laikinai atleistrl i5 darbo ir vel griZtandiqi tq pati darb4 skaidiaus apskaidiavimo tvarkos. 5) nau.kurio oficiali statistikaneapirna tai Se5eline ekonomika. ypadauk5tas buvo Lietuvoje.t. Nors ir nevisai uZimti.4 proc...tai namtl flkiq atrankiniq tyrirnr4duomenys. 4) nuo statistinir4 duomenq apie Zmoniq.Nedarbo lygio apskaidiavirnas gali skirtis priklausomainuo: l ) Zmoniq. Siose Salysedaug ZmoniLldirba nevis4 darbo dienq arba yra uZimti neproduktyviudarbu.socialinio draudimo (skaidiaus Zmoniq gaunandiq nedarbopa5alpas) duomenys. Kadangi mus labiau domina nedarboproblemos. kaip ir daugelyje kitq Saliq.2 proc.pavyzdZiui.trediose * oficialios statistikos.)..5procento. pagaliau esama didelio neoficialaus uZimtumo. Tadiau Siq bendrq rodikliq nustatymasdar negarantuojavienodq nedarbo matavimo metodq atskirose Salyse. leinandiqi darborink4 fuirma kar14 lnfonnacijos Saltiniaiapie nedarb4atskiroseSalyseirgi gali skirtis: vienose . 3) darbo paie5kqkriterijaus.sudarandiq darbojeg4 darbingoamZiaus ribq.nusivylusiq". i1 Tuo tarpu tarp nedarbo lygio ir gyventojq ekonorninio aktyvumo lygio rodikliq tokios priklausomybds nera.Kitas budingas bruoZas.rsiant gyventojus.0 proc. esant auk5tesniamgyventojrl ekonominioaktyvumo lygiui. buvo Liuksemburge(2.apie 6-5 000 Seirnq.ketvirtose. nedarbolygis Japonr-1oje. PavyzdLiui JAV.darbo birZos duornenysir kt.) ir Nyderlanduose (2. Svedijojeir 383 . Tuo tarpukitoseSalyse tokiq ry5kiqsvyravimqnebuvo.) ir Craikijoje (10. kurie darbo nebeie5ko. c ) t i k i s is u s i r a s t ia r b q e r m d n e s i . b) laukia i5kvietimo dirbti 1 tq padi4darbovietq.rlk5tesnis uzlqfgq1g lygls.prekyba gatvdse ir t.yra jq Zemasmoterq ekonorninisaktyvumas(dauguma uZimtosdarbu namuoseir i uZimtumo rodiklius nepatenka).dar yra didele dalis . 2) darbo paie5kqlaiko trukrnes. atrankiniqfyrimq duornenimis nusiatytas nedarbo lygis buvo palyginti auk5tas.darantis itakq nedarbo lygiui besivystandiose Salyse.16. JAV bedarbiaislaikomi tie asrnenys.lai ie5kandiq darbo)skaidiaus nustatyrno. kad.6 proc.

.4 6. p. 1999.7 5.) 6l.1 241.rsiq jo moterq dia daZnai nebeie5ko.3 I 10.rmaZejo.5 t? { 384 . nors ekonomikos nuosmukios4lygomis uZirnturnas sumaZeja.4 5 6 r98.1 262. nes valstyb€spriemoniq mastas. l.darbo ieSkandiq"nustatymokriterijus daug grieZtesnisnegu JAV. todelnedarbo ir lygis liekaZemas. Sveicarijoje ekonomikos nuosrnukio sElygornis prie5 nedarb4 kovolama. pagal skelbimus ar tiesiogiai kreipdarniesii darbdavius. Dalis Zmoniq kurie JAV b[tr4 laikorni bedarbiais.Todel pateikiarnas Lietuvos I statistikos departamento nedarbo lygis pagalLietuvosdarbobirZosduomenis irgi yra ZernesnisuZ atrankiniq tyrinejimrl bldu nustatyt4nedarbo lygi.Lietuvosstatistikos metraStis 2003.Sveicarijojeper 20 pastarr4jq metrl buvo stabiliai Zemesnisnegu kitose iSsivysdiusiose Salyse. Tuo tarpu Zemq nedarbo lygl Svedrjojegalirna paaiSkintiplataus n.14: Darbo birZos naujienos. naujq leiciirnq dirbti.2 8.8 99l .4 I t.sr. 7.rasto valstybes perkvalifikavirno programomis.2 t 4 81 204.sprendZiant uZimtumoklausimus..Net ir pakilus naftos kainorns 8-o deSimtmedio viduryje. Taigi. Daugelisdarb4praradr..tai lemia ir kitos aplinkybes.2000.4 ll.0 215.3 lenteli.107.2 3 4 1l .SioseSalyse pakito neZyrniai. 114 A 2000 09 2001 9 0 200209 28.V.3 Saltinis: Lietuvos ekonomindir socialin6raida. PavyzdZiui.+.p. ll.9 3. Lietuvos darbo birZos infonnacija irgi neparodotikslaus bedarbiq skaidiar-rs.93. priverdiantirnigrantus jierns neisduodarna darbininkus palikti Sali.taip pat kitais budais: per paZistamus. besikreipiandiusvalstybinp darbobirZq.roju metu nedarbas Svedrjoje irgi i5augo. .) (%\ 34't.Japonijoje.4 255. Japonijojenet ndra darbojega.P.. Lietuvos statistikos metra5tis2001.ir jie bedarbiais netampa.1 317. Siuos skirlumuslabaiaiSkiai rodo I 1.. kadangidalis gyventojr"l darboieskonelegaliose arbaprivadiose darbo birZose.9 4. kuriostuoj pat apimanetekusius darbo.5 nedarbo lygis (oh\ 1 5 t99409 I 99509 I 99609 I 99709 I 99805 I 999 05 6.4 Darbo birZosduomenys bedarbiai (tIkst.3 6. ir bet kartr-r sumaZeja darbojega. Tadiau Sio fenomeno vien Saliq ekonomikos uZdarurnu paaiSkintinegalima.9 2235 6.2 I 12. Nedarbolygio skirturnaitarp Statistikos deparlamento atrankiniq tyrimq rezultatqir darbobirZosduomenq Statistikosdepartamento duomenvs bedarbiai nedarbo Iygis (tIkst.P.1 4. kai del to daugurnoje jis Salir4 nedarbas srnarkiaiisaugo.0 3. Pastarr. I 10. Nr. l5.3lenteles duomenys. Tuo tarpu darbo birZos skelbia duomenistik apie bedarbius.

ie5kodamikito darbo. ddl Nedarbo mastas Nuot€kis: r Naujai priirnti i darb4.nuolat besikeidiantis rei5kinys. Laikinai nedirbantys (al. Dirbantieji tampa bedarbiais. Be to. nedarbo lygis gali bLiti ir padidintas.rclentq tvirtina. nors tai neatitinkatikrovds: jie tikisi nedarbo paSalpos kitq lengvatq. Darbo birZos duomenysneatspinditikrojo nedarboiygio . Sis rodiklis yra jegosnepanaudojimo tinkamiausias atskirq5aliL1 darbo laipsniuipalyginti. Zinoma.3pav. . ar Nors ir sunku i5matuotiir interpretuotinedarbolygi. l5samesnd nedarborodikliq analizd bus pateiktapaskutiniameSiosternosskyriuje. tai baigg mokslus. GriZQI savoankstesnes darbovietas. kai vieni sugrlZta i ankstesnesdarbovietes. kad jie ie5ko darbo. visadaatsiranda Zmoniq. kiti .5 karto ji sumaZina. ie5kandiqdarbo pinnq kart4 iejimo i darbo rink4. Nedarbo nuotekio srautas susidaro tada.kurie nebepriskiriani prie darbojegos arbaja tampa. Nebepriklausantys darbojegai. kai itekejimas (naujas bedarbiq skaidius)virSija nuotek[ (Zmoniq.gaunandiqdarb4 skaidiq).sulaukia pensijinio amZiaus arba praranda vilti rasti darbtl ir paprasdiausiai nebepriklauso darbojegai.kai dalis respor. taip pat palikq ji priverstinai del sumaZejusios gaminamq prekiq jq paklausos. Nedarbasyra dinami5kas. 11.lS lenteles matome. Nedarbo mastas kyla. kai kuo pana5us i vandens baseinq. Nuodugnesni nedarbo problemq tyrinejimai neturdtq apsiriboti tik faktiSko nedarbo lygio nagrinejimu. kad duomenys apie nedarbEgerokai skiriasi. . DaZniausiai asmenys. Darbo atsisakE asmeniniqmotyvrl.maZdaug2.jo atsisakE d€l asmeniniqmotyvrt. laikinai atleisti. 385 I . Tai atspinditoliaupateikiama schema: Itek€iimas: o Atleisti i5 darbo. .naujai priirnarni i darb4 treti .Nedarbo mastas padideja ir del Zmoniq. Siq srautqintensyvumas nevienodas. .leisti). Nedarbo mastas Si scherna atspindi srautus i nedarbq ir i5 jo.

Pagrindiniaisrautaidarborinkoje pavaizduoti1.perdjimo tikimybe iS uZimtq kategorijos i bedarbiq kategonj4. P6u.Jei i bedarbiq bhri isilieja daugiauZmoniqnegujI palieka.baseintl-' lntensyvumasskiriasi nuo i5 jo i5tekandiosrauto intensyvumo. Pus rodo tikirnybE.:f (Psx.4 pav. kad tas kinta'rasis maLina neclarbolyg[. Pagrindiniaidarborinkos srautai Paveiksle rodyklernis parodytos gyventojq perejimo iS vienos b[senos 1 kit4 tikimybes.Nedarbo lygis keidiasi. PuN. PLrE). 386 . Darbo rinkos pusiausvyros s4lygomis.PN1u.perejimo tikimybe iS uZimtq 1 neaktyviqgyventolq kategorijq. isiliejandio i nedarbo . nedarbo lygis yra gyventojq perejimo iS vienos alternatyvin6s busenos i kit4 (r"rZimtumo.ekonominioneaktyvurno) tikimybiq funkcija: T f t U.nedarbolygis auga. PNs perejirno tikimybe iS ekonomiskai neaktyvirl gyventojqkategorijosI uZimtqkategorij4. (r 1 .4 paveiksle: UZimti gyventojai (E) Bedarbiai (u) Neaktyvfisgyventojai (N) ll. palikusiLl bedarbiq gretas skaidius lygus asmenq. * PNU perejimo tikimybe iS neaktyviq gyventojq kategorijos I bedarbiqkategorijq. 5 ) dia Ppx . Pu6 . Zenklas + (plius) virS kintamojo rei5kia nedarbolygio padidejim4 o Zenklas . kai srauto. Pg61 perejirnotikimybe iS bedarbiq i neaktyviq gyvenrojq kategorijq. P6g .(minus) rei5kia. PNE.. ParyzdZiui. nedarbo. kai asmenq.perejimo tikimybe iS bedarbiq kategorijos ! uZirntq kategorijq.kad daris bedarbiq per tam tikr4 laik4 pereisI uZimtqjqbusen4(karegorijq). Taigi.tapusiq bedarbiaisskaidiui.

Teori5kai bus lygis.nrq kategorijos t ekonorniikai neaktyviq gyventojq kategorij4 (Psn-). kuris b[tq pakankamas.laisvosiosrinkos mechanizmqveikimo apribojirnai. Kada realusisdarbo uZrnokestis w1 lra auk5tesnis uZ lygi w0. kad susibalansr-rotr-1 darbo paklausair pasi[1a. PavyzdLiui.Darbo rinkos pusiausvyros modelyje realusisdarbo uZmokestis keidiasi. Neoklasikqnuomone. pavyzdLiui. taip pat kuo didesnesavanoriSko ir priverstinio i5ejimo i5 darbotikimybes (PsNir P6Lr).pagrindinedidelio o nedarbo prieZastis.nedarbo lygis bus tuo aukitesnis. maZejant dideti). Neoklasikai teigia. Darbo jegos kainos arba realiojo darbo uZmokesdio nelankstumas jo nesugebejimas keistis iki lygio.rsiausvyrq. reguliuojant nedarbo lygi. pan. sukeliandios I 1. Nedarbo prieZastys Nagrinejant svarbiausias nedarboir jo lygio kitirno prieZastisreikia atsiZvelgti i dvi pagrindines rinkos teorijos pozicijas: neoklasikinq ir keinsistinE. o kartu didinti pensininkq.kodel ne nelankstusdarbo uZmokestis sukelianedarbq. Pagrindinis jo realizavirno mechanizmas . esanttarn tikram ekonomikosiSsivystymo lygiui ir finansindms galimybems. taip pat skatinti juos ie5koti papildomo uZdarbio.1. Darbo rinkoje tarp visq Siq 5e5iqsrautq yra glaudi priklausornybe. Todel.y.dirbandiqpensininkqpensijq sumaZinirno programa gali paskatinti pensininkq perejim4 i5 uZir. kurie ie5ko darbo. maksimalq visi5ko uZimtumo lyg[. 1. Todel valstybes uZirnturnopolitika turi buti gerai apgalvota ir nesukelti nepageidautinq pasekrniq. kuo bus maZesneperejirno iS bedarbiq I uZirntqkategorijqtikimybe (Pus) ir ekonominiuatZvilgiu neaktyviq gyvenrojq perejimo l uZimtq kategorij4tikimybe (P5E). perejimo ! bedarbius tikimybg (Pxu).11. nedarbo padidejimo. kurios rezultatasnelankstus darbo uZmokestis. ir Srautq intensyvumE ir nedarbo lygio dinamikE lemia nedarb4 prieZastys. 387 .2. kuri pasiekus tai darb4 galds susirastivisi norintys dirbti. arba i savaranki5kaiapsir[pinandiq darbu (Pps) kategorij4. kad visiSkas uZimtumas gali nusistoveti savairne. Tuo tarpu iS tiesq darbo uZmokestis visadayra toks lankstus. Jie atsiranda ddl netinkamos darbo apmokejimo politikos. darbo rinka laisvosiosrinkos s4lygornisturi tendencij4savaitre pasiekti pr. uZtikinanti darbo pasifilos ir paklausos pusiausvyr4 darbo pasiularinkoje virSijajos paklaus4. esanttarn tikram darbo uZmokesdio lygiui. Remiantis pagrindine neoklasikines teorijos leze.5 paveiksleparodyta. suderindamas paklausq ir pasifilq. bltina atsiZvelgti i visq SeSiqperejirno tikimybiq pasikeitirnus.darbo r-rZmokesdiotarifrl pasikeitimai (nedarbo augimo s4lygomis turi maZeti valandinis darbo uZmokestis.

bfitina i5siai5kinti.jos vertinimu.tik N1. kad. vadtnamas savanoriSku nedarbu. Norint suprasti darbo uZrnokesdio nelankstumoir lnkesdiq nedarbo esmg. pusiausvyradarbo rinkoje yra pastovi.Bent jau to reikalauja elernentaririnkos logika.ir kiekvienasnorintis dirbti gali rasti darb4. Darbuotojai tampa bedarbiaisne toddl.Kai darbo uZmokesdio lygis w0. Viso to pasekmd. kad firmos negali sumaZinti darbo uZmokesdio. Tadiau l[kesdiLi nedarbasir kyla del to. sukeliantipriverstin[arba lhkesdiqnedarb4. susidarantis Siomis s4lygomis.Tik nenorasdirbti uZ 5i darbo uZrnokestiyra nedarbo prieZastis.ji sutampa su visiSku uZimturnu. atsiradEskaip nelankstaus darbo uZmokesdio rezultatas. vadinamasltikesdiq (laukimo) nedarbu (wait unernployment).esantdarbo uZrnokesdiui ws.nedarbas. nes. darbo jegos pasilla virSijajos paklausq kuri4 dikruoja firmos.Kai realiojo darbo uZmokesdio lygis yra vir5 pusiausvyros ta5ko. Darbuotojai paprasdiausiailaukia progos rasti darbE uZ 5i darbo uZmokest[.o kai darbo uZmokesdiolygis w1. No Darbuotojqskaidius 11. Neoklasikine mokykla nagrineja nedarbq kaip savanoriSk4 reiSkin1. Nedarbas. kad jie nori rasti darbq kuris labiau atitiktq jq kvalifikacijq o todel. kodel darbo rinka nepasiekia pusiausvyros. butq idarbinta N0 darbuotojq.nepaisant darbo pasiulos 388 . kuri rodo atkarpa E1A. Nelankstus darbouZmokcstis nedarbas ir Nedarbas.5 pav. . esant nustatytam darbo uZmokesdio lygiui.o darbo pasi[la virSrjajo paklausq darbdaviaituretq darbo uZmokest[sumaZinti.

paaugliq uZirntum4 sumaZinal-3 procentaisr. uZmokestis Taip yra del dviejq prieZasdiq: 1) paaugliai priklauso maZiausiaikvalifrkuotai ir menk4 patyrim4 turindiai darbo jegai. 3) skatinandiq darboefektyvum4darbouZrnokesdio sistemqivedim4.213 389 .c angl. firmos nelinkusios moketi jaunimui didesnl uZmokestinegujq pusiausvyros darbo uZrnokestis. 2) paaugliai fimose labai daZnai . todel jq sukurtasribinis darbo produktas yra maZas. kad minirnalausvalandinio darbo uZmokesdio nustatymas ypad veikia jaunimo. Tyrinejimai parode. Tadiau daliai darbuotojq minimalaus darbo uZmokesdiotarifq [vedimas pakelia ji virS pusiausvyros lygio ir sumaZina paklaus4jq darbojegai.padeda jam kristi iki pusiausvyros iSsaugotinelanksttldarbo uZmokesti. Todel minirnalausdarbo uZmokesdio nustatymas Siai darbuotojq kategorijai turi didelq reikSmE. Sie lstatymai ipareigoja firmas taikyti ne ZemesniusuZ vyriausybes nustatytusdarbo apmokejimotarifus.priimdamosminimalausdarbo uZmokesdio istatymus. 2) profsqjungqreikalavimusstabiliq darbo uZmokesdiq. negaudami dalies darbo uZmokesdio. Kyla klausimas. Daugumaidarbuotojq5is lygis praktines reik5rnesneturi. kuriq pusiausvyros darbo uZmokestis atitinka nustatytE minimalq darbo uZmokestl.N. Tai irgi jq surnaZina pusiausvyros darbo uZmokest[.Vadinasi. kartu sumaZintqjq nedarb4 sudarytq o s4lygas firmose [gyti profesij4. o samdo auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojus.ypad nekvalifikuotai.-M. P. Vyriausybds.. nes jie gauna 'zymiaididesni darbo uZrnokest[. ' Menkju G.:lzd-vo MCU.nemokamai" igyju profesijq ir darbo igudZius. Manoma. kodel darbo uZrnokestis yra nelankstus'? Ekonomistainurodo tris 5io reiSkinioprieZastis: 1) minimalausdarbo uZmokesdio istatymqtaikymq. kad tokie veiksrnai skatintq firmas kvalifikuotus suaugusiusdarbuotojuspakeisti paaugliais ir jaunimu. Makroekonornika. Del to padidetqkitq darbuotojqgrupiq nedarbolygis. Tadiau yra nuomoniq. Mokslininkai tyrinejo minimalaus darbo uZmokesdio nustatyrno poveiki paaugliq uZimturnui.Perev. paaugliq nedarb4 kadangi jq pusiausvyros darbo paprastaiyra Zemas.jaunimui nederdtqtaikyti rninirnalaus darbo uZrnokesdioistatymq. priartintq jI prie jq pusiausvyrosdarbo uZmokesdio. Dalies ekonomistq nuomone. nes lankstaus (kintandio) darbo uZmokesdio politika leistq maZinti paaugliq ir jaunimo darbo uZmokest[.pertekliaus. l.neleisdamos lygio. Jie lygino minimalaus darbo uZmokesdio pokydius per tam tikrE laikq su paaugliq idarbinimo pokydiais. 1994. grupQ panagrinesime Si4 prieZasdiq pladiau. kad minimalaus valandinio darbo uZmokesdiopadidinimas 10 proc.

iSskyrus.' Zrnoma. Kita nelankstausdarbo uZrnokesdio prieZastis.. jo taikyrnasne visq paddt[pablogina. ir tik 1989m.Tuo tarpu Japonrjoje 29 procentai. 214. .25 USD/val. Tarp iSsivysdiusiq SaliqmaZiausiai profsqjungoms priklauso JAV darbininkq * tik apie 14 procentq5.B.85 proc. 390 .o profsqlungq lyderiLlir darbdaviq derybos.80 USD/val. p. 1938 m. ilg4 laikq nekito.DaZniausiai pagal sudaromE kolektyvinE sutarti darbo uZmokestisb[na auk5tesnis pusiausvyros uZ darbo uZrnokesdio lygi.apie 50 procentq. DZ.ir auga l[kesdiq neclarbas. 2.2procentuo.per 60 proc. reikalauja kad finnq savininkai taikytq rninimalausdarbo uZmokesdio [kainius. jau siekEs3.nedarbo lygis padidejo1. daugumosdarbuotojqvalandinis darbo uZmokestisgerokai aukStesnisuZ minimalq. DZ. Suomrjoje .padidejusprofsqiungqnariq skaidiuil0 proc. Kiek maZiauAustrrjoje ir Norvegijoje .70. o Darbo aprnokejimas 1997m. Makroekonornika.iki 4. Globalnyjpodhod. parnaZu Jis augo.N. Svedijoje .) Vadinasi. kad valandinio minirnalaus darbo uZmokesdio nustatymaskenkia ne visiems. o finna gali savaranki5kai sprgsti apie jai reikalingq darbininkq skaidiq. kodel priimami [statyrnai. 548. *iki 3.. a 2 Kyla klausimas. Jei ne Sis istatymas. D.98. Paprastaidel to rnaZinamas darbuotojq skaidius.minimalusdarbouZmokestis.. 'Saks. 6 Menkju. JAV valstijose. duomenimis. o n€ w1. b[tq gavg darbo uZmokesti (Jie w6. Siq organizacijqjudejimo iSsivystymas leidZia sprqsti apie jq galirnq itakq deryboms del darbo uZmokesdio lygio.. 1985m. darbo rinka labai marga.ungq vaidZia darbo rinkoje.-P.35 USD/val.-P. kur profsqjungq vaidmuo didesnis. Makroekonornika.9-o deiimtmeiio viduryje ne Zemds ukio Sakoseprofsqjungomspriklause: Danijoje .-V. LarrenF. Daugiausia profs4lungos nariq yra SkandinavijosSalyse. LarrenF. kadangi yra daugybe prof-esijL1.ir l99l m.dalies Zmoniq pajamos bntq Zymiai maZesnes.95. PavyzdLivt.JAV Federalindvyriausybdjau nuo 1938 m. Profs4jungoms priklausandiq darbuotojq pusiausvyros darbo uZmokest[lemia ne darbo pasi0los ir paklausospusiausvyra.monopoline profsq. 'Saks.kuriq laikymas sukelia problemq? Paslaptis ta. D. L i e t u v o j e1 9 9 8m . DidZioje Britanijoje .-P. pasiraid nauj4 [statymq kuriuo minimalus valandinis darbo uZmokestis buvo didinamasdviem etapais:1990 m. Makroekonomika. 1998.B. j i s s i e k e . Profsqjungqvaidmuo atskiroseSalysegerokai skiriasi. darbininkq.543. nustatytas 0.Globalnyj podhod. Tadiau ir JAV minimalaus darbo uZmokesdioistatymas taikomas '/c rnaZdaug darbojegos. prezidentas Bu5as DZ. Minimalus valandinis darbo uZmokestisiteisintas daugelyje Saliq. G.25 USD/val.ir l98l m.. 4 6L t / v a l . darbo uZmokestis irgi auk5tesnis. valdymo sferosdarbuotojus.

jq Be to. nepriklausantiems profsqjungoms. Salyse Norvegrjoje) yra aukSdiausiasderybq centralizacijos lygis: dia dalyvauja Nacionalines profsqjungos ir Nacionaline darbdaviq federacija. JAV. Jei skatinandiodarbo uZmokesdioteorijos teisingos.derybos del darbo uZmokesdiolygio yra visi5kai decentralizuotosir vedamos firmq lygyje. Gresme.geriausidarbuotojaipereitq I kit4 darb4 o 391 . profs4jungas.tai iSeitLS sumaZinusdarbo kad uZmokesti. bet i5sivysdiusiomstikrai netinka. Jos galt b[ti valstybines. Gal tokia teorija tinka besivystandiomsSalims. ir.sudaromos dalyvaujantprofs4jungoms. profs4jungqvaidmuo neapsiriboja itaka tik savq darbuotojrl darbo uZrnokesdiui. finnos personalo vidutine kokybe priklauso nuo gaunamo darbo uZmokesdio. auk5tesnis darbo uZmokestisturi ltakos Zrnoniqmitybai. Sakines. Japonijoje ir DidZiojoje Britanijoje. makroekonominiai rodikhai (infliacijos judejimas yra tempai ir nedarbo lygis) yra stabilesniSalyse. gali daryti poveiki ir profs4jungomsnepriklausandiq Jos jog ir Siqfirmq darbuotojaikurs darbuotojqdarbo uZmokesdio lygiui. Pasak trediosios skatinandio darbo uZmokesdio teorijos.na5iauir dirba.Skatinantisdarbo uZmokestis paprastai yra auk5tesnis uZ pusiauslryros darbo uZrnokesti. Tai daro itak4 darbo uZmokesdiuiir valstybessektoriuje. kad auk5tas darbo uZmokestis surnaZina darbo j€gos kaitq kuri firmoms bltq nuostolinga. Jei Zmonesgeriau maitinasi. Tai propaguojandios teorijos skelbia.Tuo tarpu Kanadoje.turetq sumaZdti darbuotojqdarbonaSumas akivaizdu. Profsqjungq [tak4 vaidrnuo priklauso ir nuo to.Jei firma sumaZintqdarbo uZmokesti. Ekonomistq nuomone. nes Sioje Saliq grupeje pusiausvyrosdarbo uZmokestisZymiai vir5ija tq lyg[. Darbo uZrnokesdiolygio problemasSiuoatveju padedasprgstidarborinkos elastingumas. kokiu lygiu vedamos derybos. prie5ingai. Dar viena nelankstausrealiojo darbo uZmokesdioprieZastis. firmq pelnas.vadinasi. Taigi darbo sutarfys. Austrijoje ir Vokietr3oje derybos sukoncentruotosekonomikos Sakose. kad aukStasdarbo uZmokestisdidin4s darbo na5um4.nors yra perteklinedarbopasiula. daro didelE nustatant darbo uZmokesdiolygl visos ekonomikos mastu. kur profsqjungr4 centralizuotas visiSkaidecentralizuotas. ar 3. regionines firmos lygio.pakelia jq darbo uZmokestivir5 pusiausvyroslygio. Sudaryli susitarimai plinta i regionus ir firmas. kuris butinas normaliam gyvenimo lygiui palaikyti. Antroji teorija teigia. Pasak vienos i5 Siq teorijq.Todel Sakosar jo hrmos nesistengia maZinti.Kai kuriose Vakarq Europos profs4jungqpriimti sprendimaidel darbo uZmokesdio Salyse gali b[ti vien tik darbo arba uZimtumo institucijq sprendimu taikomi darbininkams.skatinandiq ef'ektyvq darbq uZmokesdio sistemq lvedimas. Ekonomistaipateikia kelias darbo uZmokesdio itakos darbo na5umui teorijas. Skandinavijos ar (Svedijoje. Todel finna ir moka didesnluZ pusiausvyros darbouZmokesti.

k.neigiamos selekcijos".Tadiau tai kartu lemia clarbo uZmokesdio nelankstumq lfikesdiqnedarbq. kur[ sudaro varlojimo pak-lausa(salies gyventoiq bei vytiausybes islaiclos vartojimo prekernsir paslaugoms) investiciiq paklausa([vairiq rusiq ..rg5 ameequs.Keinsoir jo pasekeiq teorijostvirtina. ciklinio nedarbo lygis yra didZiausias.ilin" rizika'.darboryg*@.iukeliandiomis bentlrosios .. rizikuodami buti atleisti.mo. Besivystant techninei paLangai ir kintant zmonrq poreikiams. todel. Auguni fi rmq produkcrjos 'auugiiu paklausai. Ekinominia.Tokiq atrankQekonomistai vadina .. p a k l a u s ors a Z e j i m 4 .priimumu darluotoiq. visos Siosskatinandio darbouZmokesiioteorijospanasios teiginiais.. darbo uZmokesdiotarifLl paraikymas vir5 pusiausvyroslygio finnoms daZnainaudingas. kad firrnos dirbandiosefektyviau..Kitaip tariant. Tuo tarpu DZ.kad.lsilos (krizes) stadij4 -i. Verslo ciklo ir nedarbopriklausomybp atspindi I 1. prasideius ekonomikos . bedarbiq pradeda mazeti. Jei darbo uZrnokestis zemas. Mokedama darbo uzrnokest[. plediasi gamyb.nuosmukiui.padaugejabedarbiukylane. mokdilama aukstesn[ darbo uZmokesti. Ekonomistai toki4 iq elgsenq vadina .neigiama selekcija". verslo ciklui pasiekr"rs pakilimo (burno) stadri41a. n Tarp kitq nedarbo prieZasdiq svarbiq vietq uZima ekonornikos strukturos pokydiai. Finna. darbuotojai dirba blogiau. ir Taigi neoklasikine teorija nedarbui paaiskinti pateikia nemaZai argumentq.ciklinio nedarbo 1y_g]9 maZiausias yra (b).morarinesrizikos" problema.o ilgesnis ekonomikos pakilimo laikotarpis ir kuo jis intensyvesnis. Tai veikia 392 . Ji skatinadarbuotojusnevengtidarbo ir patiernskelti darbona5uma...litq . Taip_yra . o kartu ir darbo paklausa. susvelnina . Akivaizdu.kad kiekvienoje Salyje gyventoiq uZimtumo lyg[ lemia efektyvios bendrosiospakrausos dydis. jo IS matome.vienq ekonornikossakq vaiclmuodirleja. kad nuosmukiometu (del sumaZejusio vartojimo ar investiciiq)sumaz€p prekiq ir paslaugq gamybos apimtis. ekonomika pagyveja..pnvadiq ir ir vyriausybds.4w_r1!$9.6 paveikslas. kacl tai cikliniq ekonomikos svyravirnq sukeltas nedarbas.iklirrio'nedarbo "lklo kreivdsvingiuojaprieiingakryptimi.pagerintitotyuing darbuotoiq sudetiir kartu padidinti darbona5urn4.M.. Ketvirtoji teorija bando aiskinti sitaip: gaudami aukstesni darbo uZmokest[darbuotojaief'ektyviaidirba.virsijanti pusiausvyros lygi fimra gali i5vengti. Taigi verslo . Daznainedarbqdidina ir vyriausybes bandymaikontroriuoti infliaciiq l monetarindsar fiskalines politikos priemonemis. taip elgtis nusprendE patys.Jeigu bendroji paklausanepakankaina arba ima rnaZdti.iuo necrarbo lygis labiau maZeja.jei savo darbuotojams moka zymiai aiaesni darbo uZrnokesti. sumaZeja ekonominis aktyvumas.firrnoje liktq tik neturintys altematyvos..n aktyvumui didejan1 vyk1tq.maZela. paklausai padidejus.investiciiq mastas). o verslo ciklui pasiekur aep.

kad naujq prekiq ir paslaugq garnyboje naudojarnos tobulesnes technologijos.6pav.Nedarbq didina ir tai. Y. % lz BNP uglmas Pakilimas (bumas) Depresija (krize) 0 a) didZiausias tmaZiausias I I I Nat[ralusis nedarbolygis 11. tampa bedarbiais. Darbo jegos paklausos profesine ir kvalifikacine struktura irna neatitikti jos pasiDlos strukt[ros.nesekmingai meginantysgauti darb4 reikalaujantlauk5tesnds nei jq padiq kvalifikacrjos. Verslociklo ir nedarbolygio priklausomybe 393 .darbo paklausfo nes naujoms prekems ir paslaugomsgaminti reikia naujq profesijq bei auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojq. Darbuotojai. irgi maZinandios darbojegos paklausE.

M. 1998. Bedarbio pa5alposdabar mokamos visoseiSsivysdir.Nedarbo trukrne Siuo atveju labiausiai priklauso nuo paSalpos mokejimo trukmes. tuo ilgiau galirna 5is nedirbti ir ie5koti geresniodarbo.regionuose. jis gautq tik 146 USD. Kita verlus. ir rnokesdiai mokami nuo tam tikro pajamqminimumo.JAV iki 1978 m. pa5alpq apmokestinirnassudaro pusg darbo uZmokesdioapmokestinimonormos.Si problema aktuali ir Europos Salims. Nors 5iq pa5alpr4 konkedios mokejimo s4lygos gali skirtis ivairiose Salyse net tos padiosSalies ar atskiruose regionuose. PavyzdLiui.darbo uZrnokestisapmokestinarlas. kurl jie gautq.2.Tuo tarpu kai kuriose Europos SalysegrieZto apribojirno nera: Danijoje buvo laikas.Nedarbo dinarniktl veikia ir netolygus darbo paklausos kilin.o skirtumas tarp pa5alpqgaunandiobedarbio disponuojamqpajamq ir dirbant gaunamodarbo uZmokesdio rraZdja. Mokslininkq nuomone. Kai kurie Zym0s teoretikai. Akivaizdu tik viena * kad pa5alpq dydis ir jq mokejimo terrninaituri reik5mesnedarbotrukrnei. Nuo 1979 m.JAV) Sis laikotarpisgrieZtairibotas.ras atskiruosemiestuose. kai pa5alpa moketa 9 metus (dabar ji mokama tik 2 metus). kadangi lengvina bedarbiq padet[.rrdidesne darbo jegos paklausa. Tadiau ekonomistai n6ra vienos nuomonds ar b[tent tai nulemia nedarbo lygio skirtumus tarp valstybiq. bedarbiopa5alpos buvo neapmokestinamos. JAV bedarbio pa5alpa siekia 50 proc. kad viena i5 nedarboprieZasdiq yra pati draudimo nedarbo atveju sistema. PavyzdZiui. JAV draudimo nedarbo atveju programos egzistuoja nuo 1936 metq. savailinio atlyginimo paskutineje darbovieteje mokama26-39 savaites. Vokietijoje Sis-laikas irgi grieZtai neapibreZtas. uZ 200 USD atlyginimq nes.kur pakeitimo koeficientas didesnis.6. Pakeitirnorodikli veikia darbo uZrnokesdio ir paSa$q apmokestinimas. pats pakeitimo rodiklis Jei nedarbo prieZasdirlneparodo. Kuo auk5tesnis rodiklis. atskaidius pajarnq mokesti. mano.DidZiule migracija i miestus.5 metq.120 USD srnarkiai sumaZinajo nor4 dirbti. Bedarbio pa5alpa neapmokestinama. Olandijoje . ir dia sukelia nedarbo augim4. paai5kinantis ilgalaikio nedarboprieZastis. p. norint paskatinti bedarbius spartinti darbo paie5kas. JAV savaitinebedarbio pa5alpa. ir nepakankamas darbojdgos mobihrmasyra viena nedarboprieZasdiq. tik ilgainiui maZinamas pa5alpos dydis '. Daugelyje Saliq (pavyzdZiui. Minetas santykis vadinamaspakeitimo rodikliu. kad nedarbo pa5alpasreikia maZinti. tarkime. Bedarbiai atidliai stebi santykl tarp bedarbio pa5alposdydZio ir darbo uZmokesdio. 394 . dalis bedarbiq jas gauna. ir Draudirno nedarbo atveju programos didina nedarbo lygi. kr.jei sutiktq dirbti pirmq pasiulyt4 darbq.rsiose Salyse.Fridmenas. pavyzdLiut. tai jo derinys su pa5alpq mokejimo trukme 7 Darbo birZosnaujienos. Vis daZniaumokslininkai pripaZ[sta. pa5alpq rnokejimo trukme yra pagrindinis rodiklis.Nr. 5.

9 q 5 lt 1 7. Japonijoje ir Sveicarijoje minetos programos yra gana kuklios.J.0 2.7 2. 39s .* P.Nedarbolygis Siaures Arnerikoje.sugretinantis pinigini jq ivertinim4 per tam tikrE laik4 su paSalpos mokejimo trukme. Lietuvos statistikos metra5tis1997 P.7 o 1 4 6 4.3 4 5 t a 2.9 3. (procentais) Valstvbd JAV Kanada Japonija Europos S4junga Pranc[zija Vokictija Italija JungtincKaralystc Austrija Bclgija Danrja Olandija JVCqrla Svcicarija Norvcgija 1961 6. I5 lenteleje pateiktq duomenq matyti.0 .6 5 0 'rl 8.6' 4.o ne jq dydis.2 \4 54 ) 1 0.JAV mokslininkai tiesiog kelia klausim4: .7 | 1.-6'h ed.4 lentel€.Tarp jL1 svarbiausiosdvi tarpusavyjekonkuruojandios.6 10.8 8. JAV mokslininkq tyrinejimq duomenimis.0 8.9 4 5 5 l 10.8 3.7 0.8 8.8 6.0 ? o q s 5 l 1 R 6.0 1989 1 9 9 1 1995 1998 2001 5 1 .negalima nepastebeti..3 t 4 7.0 I 1.6 2.4 t.2 1 l 6.tuo tarpu JAV jis beveik visai nepakito?" Si misle paskatinonaujq teorijq apie nedarb4ir infliacrjq atsiradim4. Macroeconomics.3 4.7 0.3 2.strukt[ralistine ir histerezes hipotezds.1 t. Tuo tarpu JAV.0 t 5 0.6 9.586-5 87: http://www/eurooa.7 t ) 4.8 10. Tyrimq rezultataiakivaizdfis:Salyse.9 7 l 4.o Europojepadidejovidutini5kai4 kartus. Nagrinejant nedarbo prieZastis. kad nedarbo lygis JAV kito neZymiai.7 7.2 7.8 t t l < 0.Kaip galdjo natflralusisnedarbolygis nuo 7-o de5irntmedio pradZiosEuropojepadideti4 kartus. .8 9. Harper Collins College Publishers.0 a5 2.0 t.6 2. Japonijoje Europoje ir I 961-2001m.htm eu.7 0.0 0.vaizd?Lkeidia.8 9.2 I 1.8 \ tl +. todel ir ilgalaikio nedarbomastasmaZesnis.1 q4 5 5 o( 10.0 7 5 8. *1994 rn.3 2.5 10.r It. duomenys.2 1.334.9 1 ) 1972 1979 I986 5 5 5 R ) 1 5 n 5 q 't.0 a? 8. I ll.4 10. nedarbo trLrkrnglabiau didina ilgesni nedarbopa5alpqmokejimo terminai.0 l ) ) 7 7.2 1 A 3. Panagrinesime 1. ilgalaikio nedarbomastasgerokai didesnis.9 8.9 2.9 8.4 lentel€jepateiktusduomenis.3 '7.5 n. inVeurostat.7 '7 1 7. 1993.Vakarq EuroposSalyse pasiDlytas nedarbcr paSalpqindeksas. Saltiniai: Gordon R.kad esarna dideliq nedarbolygiq skirtumq tarp JAV ir EuroposSaliq.4 6.Ypad tai pasakytinaapie Belgijq ir Olandij4 kuriose tarp 15 i5sivysdiusiq Saliq draudimo nedarbo atveju programos yra dosniausios.2 1 4 6.0 ) 1 0.1 0. pa5alpos kur mokejimo trukme ilgesne.8 10. Atlikus tyrinejimus.7 I 1.New York..1 \ '7\ q 4 5 6 6.

kurie iSnagrin€ti anksdiar-r.. kuri4 j i e v a d i n ae u r o s k l e r o z e . Taigi strukt[ralistine hipoteze i5kelia specifines prieZastis. kai esamasnedarbo lygis negali sugriZti i ankstesni lygi.3skyrinjc.y.gali tapti ir bedarbiais. per dideliq vyriausybes i5laidq ir reguliavimo.rralizmas metodologinesocialiniq mokslq kryptis ir metodas. nors minetq veiksniq poveikis i5nyko. nors nedarb4sqlygojusiqveiksniq poveikis i5nyko. kurias lemia didZiuliai realieji uZdarbiai. . JAV mokslininkai Olivje BlanSaras (Blanchart.Profsqjungos. kurios apima vyriausybiq vykdom4 reguliavirn4 bei geroves valstybg. laikolarpiu. Mokslininkq nuomone.1986. Nedarbo atveju Sis rei5kinys rodo. Lawrence)teigia. l5 esmes strukt[ralistine hipoteze rerniasi neoklasikines teorijos pagrindais ir europinio nedarbo prieZastimis laiko darbo rinkos funkcionavirnomechanizmo paZeidimus. Todel. 396 . Nedarbo histerezA(hysteresof unen. stengiasi nustatyti darbo uZmokestl didesn[ LrZrinkos pr. toki.siekdamosgerovdssavo nariams (insaideriarns). I " Hysteris and the EuropeanUnemploymentProblem. jei nedarbolygis kyla ilg4 laik4 tai ir didesnisinsaideriqskaidius " Struktr.rployrnent) reiskinys. ir tas.) reiSkia atsilikim4 kai pakitqs rei5kinyi nebegali sugriZti i pradinl lygi. '"0 Naffiralusis nedarbo lygis bus analizuojamas1. kad europinis nedarbasyra toks didelis del specifiniq rikio valdyrno klihiiq: pernelyg dideliq atlyginirnq.Kai kurie mokslininkai apibUdina Europ4 kaip sergandi4 Lga. kad visi jq nariai turdtq darbq o autsaideriai joms .Olivier) ir LorensasSameris(Sunmers.Cambridge.i t i g a r e i S k i a e r n e l y g i d e l lv y r i a u s y b ek i S i r n q si ir S p d s ypad radikalq socialindsgerovespob[d| kuris trukdo eI'ektyviaifunkcionuoti darbo rinkai.rsantys autsaideriqkinta atitinkamai fakti5ko nedarbo lygio dinamikai. . svarbiausiu uZdaviniulaikantistiriamojo objekto abstrakdios strukftirosarralizg.insaideriai autsaideriai". e Histercsis (i5 graiktl k. tampa autsaideriais. Riba tarp insaideriq ir nepriklar. dideliq bedarbiq pa5alpq.rstoja jais rlpintis. veikiandiq nedarbo lygi.Ypad tai pasakytinaapie nat[ralqi nedarbo lygi ir jo dinarnik4. jis jau nebegali sugriZti ! pradinl tai lyg[.rsiausvyros darbo r. auk5to nedarbo lygio periodai lernia nat[raliojo nedarbo lygio augim4r Jq iSvados paremtos darbo uZmokesdio nustatymo modeiiu .nes profsEjungosnr. lnsaideriai. kad ilgi r. t.rZmokest[. nuldrnusias nedarbolygio pakilim4 Europoje1960-1990m. nurodoma rr nedarbohistereze'. netekE darbo. Tarp nedarbo prieZasdiq. dideliq mokesdiqir regioniniq disbalansq. kad jei del kokiq nors veiksniq poveikio nedarbo lygis Zymiai iSar"rga.. I .nattralqjI nedarbo lyg! veikia fakti5ko jo lygio pasikeitirnairn.Jas galima suskirstyti I dvi grupes: tas.1.Strukturalistind8 hipotezd teigia.

pakeisdami pirmuosius bendrame bedarbiq b[ryje.tampa autsaideriais.r.Del to. Tadiau 5i leorija negali paaiSkinti nedarbo lygio pokydiqJAV ir yra gindytina.pirm4 kart4 ie5ko darbo. kad darbininkq darbo r. Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esant normaliai darbojegos apyvartai.sugebejimus. .darb4 arba grlLtai senq1i. n l Nedarbo histereze ir bar.dainai jq b[na visaskompleksas. Treti.Ekonomistq nuomone. Todel ir JAV . . Tuo padiu metu. N e d a r b o t i p a i .rZimtumui. kai visi SieZrnones ir anksdiauar veliau susiranda naujq juos tenkinantl. ir Vakarq Europos Salyse. rerniasiprielaida.rdornapaaiSkinti aukitq nedarbo lygi Europoje pastaraisiais deSimtmediais. l . N a t [ r a l u s i sn e d a r b ol y g i s Nedarbasgali buti laikinasis(rnigracinis). sudarandius ZmogiSkqji kapital4 ir net ekonomikos pakilirno laikotarpiu dirbti nebegali. apmokestinant finnq pajarnas. ketvirti nedirba. Pastaraisiais deSirntmediais darbo uZmokesdio aprnokestinimas augo ir JAV. Nedarbo lygi veikia ir darbo uZmokesdio aprnokestinimo lygis. baigEmokslus. kad konkretls del 39'7 i i.Todel nedarboaugimasgali bfiti nenutrfikstamas.-rlos ekonomikos" Salininkai tvirtina.nes baigesijq darbo sezonas t.Jie ypae neigiamai veikia smulkq ir vidutini versl4 skatina Seielinesekonomikos vystym4siir neoficialausuZimtumoaugirn4.. sud€tinga ir nustatyti svarbiausias. profsEjungos o reguliuoja darbo uZmokestitik likusierns savo nariams. Laikinasis (migracinis) nedarbas (Ue .ras galetq leigiamai paveikti darbo jegos pasi[14 sumaZinti nedarbE DidZiuliai mokesdiai.pasir. atsirandantis nonnaliarnedarbct paieSkos procese. Taigi nedarbo prieZastysyra labai [vairios. Kita teorija. irgi turi neigiamEpoveiki r. Todel tai s k a t i n a e d a r b oy g i oa u g i m 4 .kai Zmoneskeiiia darbusir i5einaar grlita i darbq Sis nedarbasdaLnaivadinamasapyvartiniu.rZrnokesdio apmokestinimo sumaZinir. Vieni darbuotojai keidia darbovietE del Seimyniniq aplinkybiq. atleisti i5 ankstesnio. kad bedarbiai prarandasavo igudZius.ba nepakankarnos paklausos.strukturinisir ciklinis. nes maZina verslininkystespaskatas.pasibaigusdarbo sutardiai ar ddl praZangq.frictional unernployment) nedarbas. l l . ar.t. i5einaiS kiti darbo ar pirmq kartq prisrjungia prie darbo jegos. bandantipaai5kintinedarbohisterezE. jos skirtingai verkia nedarbo lyg[ ivairiose Salyse. mokesdiq didinimas veikia darbo jegos pasiul4 j4 maZindamas skatindamasnedarbo augirn4. 3 .kiti ie5ko naujo darbo.

r. veikla. kadangi daugelis Zmoniq susirandageriau apmokarn4 labiau kvalifikuotq ir produktyvesni darb4.. Struktiirinis nedarbas (U5 . ir del to dalis darbuotojq fiaunirnas. Siuo atvejubedarbiai .Sis nedarbo tipas dar vadinamasnesutampandiu nedarbu. Laikinaji nedarbq atskirti nuo struktfirinio yra sudetinga.nesutapimas.strukt[riniai" bedarbiai negali i5 karto gauti darbq nes jiems reikia arba keisti profesrj4 arba papildomai 398 .galimybe gauti didesnIatlyginim4 daugelimenesiqar metq ateityje.Nedarbas atsirandad6l to. kad prie laikinojo nedarbo priskiriami bedarbiai.Kitaip tariant. profsqlungqreikalavimaistabiliq darbo uZmokesdiq. tam tikru mastu ir Jis pageidautinas.auga ir realusisnacionalinis produktas. Strukt[rin[ nedarbtlsukelia ir anksdiaunagrineti rinkos mechaniznio veikimo apribojimai: minirnalaus darbo uZmokesdio istatymq taikyrnas. kuriuos gali parduoti.kurirl nors prieZasdiq pakeidiavieni kitus. Tuo tarpu . maZinandiq atlyginirnrl diferenciacijt6skatinandiodarbo uZmokesdiosisternq[vedimas ir kt. vadinasi.investuojantys"I darbo paie5k4.structuralunernployment) nedarbas.Esrninis skirturnas tas.tuo tarpu paklausakitq. nekvalifikuoti vyresnio amZiausdarbuotojai) netenkadarbo. kvalifikacijos ar teriloriniu atZvilgiu). nes istatymuosenustatytas darbo uZmokesdio minimutnas yra per didelis siulomoms darbo funkcijoms apmokdti.ie5kojin-ro" teorija laiko nedarb4 ypad produktyvia laikinElInedarbq socialiaivertinga. Kadangi strukt[rini nedarbElemia Ziniq ar gyvenamosiosvietos.Pana5iai susiklostodarbojegos strukturosneatitikimasteritoriniu atZvilgiu.aslnenys. atsirandantis.. kad darbo rinka i Siuos pokydius reaguoja letai. turl darbo igfidZiq.kai laisvos darbovietos nesutampa gyventojq(bedarbiq)gyvenarnqja su vieta. kuriuos buvo galima gauti. Tokios priemonds paLeidLia rinkos ddsniq veikimq darbo rinkoje. sutikus dirbti pirmE pasillyt4 darb4 o investicijos atlygis . ar abiejq kartr..JL1investicijos kain4 sudaro padios paieskoskaina plius prarasti atlyginimai. nesutampa laisvq darbo viettl reikalavimaiZiniomsir bedarbiqturimos Zinios. Del to dideja Zmoniq palamos. darbo jdgos struktlra neatitinkanaujosdarbo vietq strukt[ros. racionaliaupasiskirstodarbo i5tekliai.Todel neatsitiktinaidarbo . . keidiasi ir bendrosiosdarbo jegos paklausossudetis. Sisnedarbo likg be darbo Zmones tipasnuolatos iSlieka.moterys.i5auga. kai darbo paklausos struktura neatitinka darbo pasi[los strukturos (profesijos. Keidiantis varlotojq prekiq bei paslaugq strukturai ir jq gamybos technologijoms. iskaitantnaujasprofesijas. Taigi laikinasis nedarbasyra nei5vengiarnas.Del tokiq pokydiq kai kuriq profesijq paklausa surnaZeja arbavisiSkaii5nyksta. norsyra ganadinami5kas.

Didziausias ciklinis nedarbas bLrvo DidZiosios depresijos laikotarpiu 1929 . Vadinasi. bedarbiq skaidiq galirne apskaidiuoti taip: U:Ur+ Us+Uci dia U . kLrri sukeliabendrqq iSlaidqnepakankamumas.mokytis.. Vidulinis metinis is statybininkq nedarbo lygis yra aukstas. Jis tiesiogiaisusijEs verslociklu.7 procento. Be to.kinlant cjarbo galimybernsskirtingais sezonais.full employment) .bedarbiqskaidius(nedarbas). kuri ir apibudinavisi5ko uZimturnos4voka. Visi5kas uZimtumas (Ee . Tadiau galimas tam tikras uZirnturno lygis.Kadangi laikinasisir struktfirinisnedarbas neisvengiarni. Pastoviausi. nes vidutinis rnetinisnedarbolygis kai idarbinamas yra Salto ir Silto oro nedarbo lygiq vidurkis. Ciklinis nedarbas su sulaZeja. Yra dar vienas nedarbo tipas . oras atiyla. Todel vietoj visi5ko uZimtumo sqvokosekonomikosteorijoje daZniausiai vartojarna 399 . (11. U6 . esant visiSkam uZimtumui nedarbas egzistuoja.6) I5naginejE nedarbo tipus. atsirandantis esant ekonomikos nuosrnukiui. AtsiZvelgdarni i nurodytus nedarbo tipus. Pokariolaikotarpiu JAV ir daugelio kitrl Saliqekonomik4ypad Zyrnusnuosrnukis i5tiko 1982 rn. Saltoklimato rajonuosestatybtl darbininkaisavaitdms mdnesiams ar atleidZiami darbo.strukturinisnedarbas (bedarbiqskaidius).sezoninis nedarbas. stadijos ypad 1 pakilirno i stadij4 gali i5nykti. o kartais pakeisti ir gyvenarnEjq viet4. Us ..Ciklinis nedarbas.y. sieke25 procentus.kaip jau rnin€ta. yra laikinasis ir strukt[rinis nedarbas.1933 m. Ciklinis nedartras(Uc-.net jei ir kiekvienas statybininkas tais rnenesiais. Ue * laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius).ciklinis nedarbas (bedarbiqskaidiLrs). Paprastaisezoninis nedarbas priskiriamasprie laikinojo nedarbo. kai ekonominis aktyvurnas i5auga. kai JAV bendrasis nedarbo lygis buvo 9. Nors atskirose Salyse kurios nedarb4 kai sukeliandios prieZastys gali skirtis.cyclical unernployrnent) nedarbo tipas. JAV. laikinasis nedarbas daZniausiai trumpalaikis.t.o strukthrinis.ilgesn€s yra trukmes.tai darbo i5tekliq (darbo jegos) panaudojimolygis. pavyzdZiut. nedarbo tipai yra tie patys. neiSvengiarrrr. kai ekonomikoje yra tik laikinasisir strukturinisnedarbas. kai bendrasis nedarbo lygis. galime grlLtt prie visi5ko uZirnturncr problernos.PavyzdLrui. ekonomikaii5 nuosrnukio perejus kitus ciklo etapus. yra todel simtaprocentiniouZimtumo b[ti negali.

Kreive LF rodo Saliesdarbo jegos pasi[lq..kreive roclo. Noredami geriau suprasti nat[raliojo nedarbo lygio problem4 panagrindkime papildytEdarborinkos model[ ( I I .-r-xl}}o/o. tikedaniesi didesnio atlyginimo. ir yra bedarbiai. U . kad ekonomika veikia. . pavyzdliui.c i k l i n i sn e d a r b oy g i s . U. o realusisdarbo uZmokestis Atkarpa EF w6..Si kreive yra kaireje kreives LF puseje. kad irnones samdo daugiau darbuotojq.. kai infliacijos lygis yra stabilus ir gaminamas potencialusis bendrasis nacionalinisproduktas. skatinandiomis makroekonomikos politikos priemonemis..Tadiau ekonomikos teorijoje 5i s4vokavartojamair norint susietinedarbolyg[ su stabilia infliacrja ir gamybosrezultatais. ..8) . kad.. tai natDralusis nedarbolygis bus lygus skirtr. Toks rySysnagrindjamas skyriuje.Infliacija".kai darbo uZrnokestis yra maZesnis.Natfiraliojo nedarbo lygio" sqvoka pirmiausia pabreLia5i rei5kinf kaip realiai egzistuojanti.7) .). esant bendrajai makroekonorninei pusiausvyrai. l Kadangi ciklini nedarb4 galima sumaZinti.Darbo rinkos pusiausvyra susidarotaske E. . strukt[rinis nedarbas (bedarbiqskaidius).fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius). Grafike Zemyn besileidZianti darbojegos paklausoskreive LD rodo.kad 5io'edarbo tipo lengviausia iSvengti. Krypstanti I desinE. ir Siomis sqlygomis gaminant potencialdI bendrqjinacionaliniproduktq. darbojega. didejant darbo uZmokesdiui.tai nedarbo lygis. Tarkime. kadangi dalis zmoniq iesko geresnio darbo. Ji galima apskaidiuoti. susidaranlis esant stabiliarn infliacijos lygiui. . Jei ivertinsime ir ciklini nedarb4 kuris turi reik5mes faktiSkam nedarbolygiui.7 pav. manoma.U.Kreive AJ parodo. Nat[ralusis nedarbolygis (U") yra laikinojo ir strukt[rinio nedarbosumosprocentinissantykissu Salies darbojega: U"= dia UnUeUs LF U"+Uo (11.naturaliojo nedarbo lygio" sqvoka. l2 Natflralusis nedarbo lygis (U" .unui tarp faktisko (bendrojo)nedarboir ciklinio nedarbo lygio: Un: U. nesukeiiant didesnes infliacijos. 400 (lr. natlralusis nedarbolygis.natural rate of unemployment) . norindiq dirbti daugeja. kiek Zmoniq sutinka dirbti uZ siulom4 darbo uZmokesti. kai dirbandiqiqskaidiusyra N0.

kadangi darbo jegos paklausabuvo didZiuld.2 procentq. Jis perZiurirnas.. iSaugodarbojegos jaunimo daiis. iki 1945m. b0na sunkumr4.Tadiau teorinis nat[raliojo nedarbo lygio apibfldinimas yra savairnesuprantamas dalykas.VyriausybedrauddiSeitii5 darbo svarbiausiose pramondsSakose. Taigi fakti5kas nedarbolygis nuo 1943m.PavyzdLiui.rs.JAV ekonomistai naturalqji nedarbo lyg[ nr-rstato. Antrojo pasaulinio karo metais natlralusis nedarbo lygis jAV buvo 3-4 proc.Zrnonesdirbo vir5valandZius ar kelis darbus. Darbo rinkos modelis Nat[raliojo nedarbo lygio sqvoka nerei5kia. esant stabiliorns kainoms. o 1944 m. Kyla klausirnas. esant. N.. naudodamikaip bazq tam tikr4 laikotarpi. sudaremaZiaukaip 2 proc. nustatantkonkretq tam tikru laikotarpiu natlraliojo nedarbolygi. kai d a r b or i n k av r a o u s i a u s v i r a ..Ekonornika pakilo auk5diausavo gamybosgalimybiq ribos. Po to bazinis natlrah. PavyzdLiut. Taigi natr"rralusis nedarbolygis sr-rsidaro.EkonomikosnuosmukiosqlygornisfaktiSkas nedarbo lygis vir5ija nat[ralqjl jo lygi. Siarn tikslui. kuriuo ekonomikoje buvo visi5kas uZimtumas.kad ekonomika visada jam funkcionr"roja. I l. tai ciklinis nedarbas. Natfiralusisnedarbo lygis nera pastovus dydis. tai 40r .rsis nedarbo lygis koreguojamas. 'l .vaizduojanatlralqji nedarbolyg[.r Sio lygio. nukrito iki 1. daZniausiai remiamasi l-o de5irntmedio pradZiosmakroekonorniniais rodikliais. pavyzdLtu| JAV.Kita vertr.o. koks jis turetq bIti? GrieZtos rnetodikos nustatyti nathralqjl nedarbo lygi nera ir Siandien. galimi atvejai. kai nedarbasbuna Zemiar.7 pav. keidiantis sElygoms. Kaip Zinia. atsiZvelgiant darbo jegos sudeliespokydius I jei velesniaislaikotarpiais.

jis ekonomistrq nuomone.5 proc. JAV ekonomisttl nuorlone. nes dia ji veikia zymiai daugiau ir netradicinitl veiksniq: nesusiformavgrinkos santykiai.Pirmuoju atvejr. Pavyzdziui.makroekonominiainuostoliai.5J. medicinin[draudim4ir kt. Si surna maLd. per dvylika paskutiniqjqmenesiq. palyginti su patyrusiais darbuotojais.. o 9-atne. I5sivysdiusiose Saiyse mokarnos neclarbo pasalpos tik i5 dalies kompensuoja 5i praradim4 kadangi ismokos niekada neprilygsta turdtomspajarloms. Tuo tarpu 8-amedeSirntmetyje sieke 5.o 402 .rorniniai nuostoliai. gauto atlyginimo dydlio.kai jis bendras nedarbo lygis buvo daugiau kaip 7 proc. 11. bet tq Pranc[zijoje bedarbio pa5alpq gauna asmenys. Mikroekonominiai ncdarbo nuostoliai (microeconornical loss iiom unernployment).antruoju . turdjo b[ti apie 8 procentus. Europoje nat[ralusis nedarbo lygis yra /zymtat auk5tesnis.r tai rnikroekor. net ir atskiruose padiqSaliqregionuose. 7-arne de5imtrnetyje nattralusis nedarbo lygis sieke apie 4. oj Lietuvoje ir kitose pokomunistinese Salyse nustatyti natnralqji nedarbo lygi gana sunku. darbojegos.susipynEs su Se5eline ekonomikair kt. Zemes r-rkiopertvarka.kad jis visose Salyse vienodas. laikotarpiu. galima vel ieskotinaujo darbo ir gauti pasalp4. Pirmiausia darbo netekEsZmogus prarandavisas arba dali pqarnq.5 procentus. natfralqji nedarbo lygi ekonornistai buvo linkg vertinti 6 proc. NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLIAI Nedarbopaselcnes ka5tus visuomeneigalima vertinti siaur4jair ir pladiqjaprasme. JAV nedarbo pasalpa mokarnaapie pusErnetr5 veliau butina nors trumpam susirastidarbE Jei tas darbasnepatenkina. Norvegrj e j is sudaro2-3 procentus.nuostoliai. atspindindiot4 fakt4 kad jauni Zmones.1987199lm.2.Zymus ekonomikosnuosmukis. Svedijoje. vidutinio darbo uZrnokesdio.i5dirbE dien4. pramondsrestrukt[rizacija. Paskutiniame amZiaus sio desimtrnelyje JAV nathralusis nedarbo lygis yra Zemesnis.kai kainq lygis buvo stabilus.4 proc.natr-rralusis nedarbo lygis padideja iki lygio. kai dirbo 95.Kitaip tariant.Tadiau tai nerei5kia.Pav yzdlitti. nuo paskutineje darbovieteje gautoatlyginimo. Jaunesniems kaip 50 metq asmenimspa5alpamokama iki 30 menesiq. visiskas uZirntumas buvo tuomet.darbojegos.. padaryti Znrogui.nes faktiskas nedarbolygis svyruoja apie 5 procentus.kol netenkama teisds 1 pa5alpq. ekonorni5kai aktyviq gyventojq . Pa5alpos 9l dyclis.5 proc.Jai gauti b0tinossqlygosskiriasi ne tik atskirose Salyse. praradusiarn darb4. Devintamedeiimtmetyjepasalpqdyctis paialpos dydis priklauso sieke apie 40-50 proc.ja.privatizacija.sunkiau susiranda darbq ir iSsaugo darbo viet4.

nornrs priepuoliq''.rdystes.vyresniems kaip 50 metq . I2 GordonR. mirStanuo Sirdiesir inkstq ligq bei kepenq cirozes. GrieZta nuostata:bedarbis tuli intensyviaiieSkotidarbo. Savanori5kasnedarbas (voluntary unemployrnent) tai nedarbas. su^papildor. 333 403 . socialinio draudimo staZ4per trejet4pastarqjqmetq. ir nepasitikejimq ateitimi. Be to. Zmondsmano.baigusprofesini rnokyrntl. reikia ir 37 t0kstandiais mirdiq. dar 920 Zrnoniq nusiZudo. P.kad kiekvien4 kart4 JAV mokslininkai pavadino tragiSka. Kartu padmus.trumpejagyvenimo trukrnd. kadangi laisvalaikisirgi naudingas.. kornpensuoti Nedarbas sukeliane tik ekonominiq sunkurnrL ir psichologinitl bet jar.rogui priimtinas. Lietuvoje bedarbio pa5alpaskiriama tr. kai Zmones nesutinka dirbti pusiausvyros darbouZmokesti. kad savanori5kasnedarbas Zn.rais). lvertinti ir nedarbopasekrnes Kai kurie ekonornistaimano. kuriuosoatiriavisa Salies ekonomika.nuostoliai pladiqla prasrne. Tadiautai nesumenkina mikroekonorniniqkaitq (nuostoliq)problernos. kad bedarbiq pa5alpa toli graZu negali prarastll pajarnq.[ kalejimus. SavanoriSkai atsisakydamidarbo. vL esama Tokia situacija atitinka nathralqjI nedarbo lygi. 650 lvykdo ZrnogZr. nevisaverti5kumo Ekonornikos nuosmukio ir i5augusio nedarbo s4lygornis padaLrgeja nusikaltimq. Zmondstikisi ateityje gar. Pa5alpos pajarnas(nuo 1998 patvirtintasretniamas negali buti maZesnis vyriausyb6s uZ 05 0l .Pakartotinaipa5alpaskiriama tik i5dirbus 180 vie5uosius darbusarbaremiamusdarbus. Pa5alpa laikotarpi. per 12 rninesiq 05 0l . savo sLrgebejimais.rsrnq kt. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai (macroeconomical loss from unemployment). [skaitant 20 t[kst. menkiau iSsivysdiLrsiose bet ne kaip Pavyzdiiui. (mtrsq bedarbiopadetisdar lyg ir pakendiarna ISsivysdiusiose Salyse padetisLyniai dramatiSkesne. o prieSpensinio amZiaus asrnenims paSalpos mokdjirnas pratgsiamas dar du mdnesius.Macrocconomics.rrintiems rnaZesni dydis 24 rndn.saviZudybiq skyrybq.J.4000 500 patenka i psichiatrinesligonines.Be to. ZmogiSkaj4 ekonomikos nuosmukiq ir nedarbo kain4 JAV Tyrinetojai nustatd.250 Lt).iki 45 menesir4. kad laisvalaikisyra didesndvertybe negu darbo pajamos.135 L0 ir neturi vir5yti dviejq rninimaliqgyvenimolygiq (nuo 1998 mokama ne ilgiau kaip 6 mdn. Salyse vertinin.rtigeriau apmokarn4darbq. nedarbo lygiui padiddjus I proc. dienr4 Pateikti pavyzdliai rodo.3000 .nedarbo padidejimas pagalJAV statistik4yra susijEs vienu procentu. Sirdies Seimai.

Kita vertus. Kai bendrasisnedarbo lygis (U.bo rygio pasikeitimasapytiksliai sudaro0.h x [ 1 0 0 x ( Y / y p-) I 0 0 ] .ra kaip Okuno d6snis Okuno ddsnis (Okun's larv) teigia.Okuno kreivesnuolydZiokoeficientas. AtsiZvelgiant pasikeiti*roskaitmenini lyg[ (0.natfiralusis nedarbolygis. h .ra potenciali prekiq ir paslaugq gamyba. ka<lprocentinis nedar. koks li. Un. .4 produktq santykioprocentiniopasikeiti'ro priesinga linkme. aukidiaupaleikt4 i formulg galima uZra5ytiir taip: 404 .cikriniu necrarbotipu. Jis nepaai5kinanat[raliojo nedarbo ir jo pasekmir4.Jei nacionarinis ekonomikanepajegia patenkintivisq norindiqir galindiqdirbti. . buvgs ekonomikls patarejq tarnybos pirmininkas prezidento L. Salyje nepagaminamas potencialusis produktas.Siuo atveju neclarbq galirra traktuoti kaip vienq svarbiausiq neefektyvausdarbo jegos ir kitq gamybos istekliq panauclojimopriezasdiq. frode Zymus JAV makroekonomikos tyrinetojas Arturas okr.8) fo'nulg galimauzrasylitaip: U . DZonsono adrninistracijoje.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. tszs-tqso). y. jog yra reguliarus neigiamasrySystarp fakti5ko BNp (y) ir potencialiojoBNp (Yp) procentinio santykio bei skirtumo tarp faktiSko ir nat[raliojo nedarbolygio.100]. Y . okuno ddsnis iSreiikia tik ciklinio nedarbo (u. nedarbas trukdo visuomeneijudeti potencialiq galimybiq kreive. Yp . dia (l Ll0) U.potencialusis bendrasis nacionalinisprocluktas.Si teorija ivertinta teigiamai ir ekonornikosmoksle Zinon.) priklausomybg nuo faktisko ir potencialiojo produkto (y/yp) santyfio.virsijantis nat[ralqli nedarbo lygi (U").faktiSkas bendrasis nacionalinis produktas. Arthur. e ) okuno desnis re'iasi trediuoju .rnas(okun.) itin aukstas.U n : . Kitaip tariant. RyS[ tarp nedarbo lygio ir bendrojo nacionalinio produkto apirnties atsilikimo nuo potencialiojoBNp matematiskai 1960 m. tai rodo atvirksting nedarbo lygio (U. arba Okuno kreivds nuolydi.Todel (1r. Jau 4 skyriuje rnineta. nepasiekian. prii'ra toki. kad ekonomistai atotr[ki tarp porencialiojo BNp (yp) ir fat tist o BNp (y) apib[dina kaip BNP apirntiesatsilikimq.u. JAV ekonomikos pavyzdZiu irodyta. Okuno desnigalima uZra5ytiSiaformule: U.-u") tiesiogini iys! su produkcijos santykiu(Y/Yp). (r l .a).:Un -h x [00x (Y/Yp) .

t.1 0 0 ] . 9s4 958 961 971 975 980 985 990 2 850 (vidutiniSkai kasmct 385) l6 Aa {J 6.nedarbolygio suBNP apimties atsilikimu santykis.2l.6 procentai.1 trilijono USD. kad.7 5 q 8. Netgi taikant Zerniausi4 Okuno desnio ribq.U .5 6. kad visuomend. U S D ( 1 x 2 .y. Ekonornikos teorijoje 5is desnis daZniausiai pateikiamas paprasdiau.5 8. 4x ( 9 J .. 5 m b d .gauname: (1 U .:$+l:$. tai BNP atsilikimas nuo potencialiojo BNP sudaro 2.T. Akivaizdu. Remdarniesi 1.0 . jei faktiSkasnedarbo lygis virSija nal[ralLg[ nedarbolygi vienu proc.5 procento.8 procentai.2 5 5 Realiojo un lrl.Sis santykisl:2. 405 . .* ornika ir valstvbinisreguli V."u"i (mlrd. nedarbopadidejimqvir5 natfrraliojonedarbolygio t i k I p r o c . leidZia apskaidiuotiprodukto nuostolius.340. ' U.l g g .5 lentele). U. PavyzdZiui.ll) Formuld rodo.-P. 4x [ 0 0 x ( Y / Y p ) . (lr..nurodant. patiria milZiniSkq nuostoliq. .Tarkime. 11. 5 x 5 1 0 0 i mlrd.) yra lygus naluraliajam nedarbolygiui (U"). : U n . USD). minus nuolydZiokoeficientas (h)..0 .P. padaugintas skirrumo i5 larp produktq santykio ir 100 proc.5 arba2:5. 18. 1990.100" prie5 Y/Yp butinas del to.gip (nroc. esant bet kokiam ciklinio nedarbolygiui.* P.esant auk5tam nedarbo lygiui. 1988.4 x (-5). Nedarbo sukeltus ekonominius nuostolius (l iliustruosime JAV duornenimis 1. kad produkcijos santyki i5reik5tume procentais).y. Samuelson Economics.10)formule.8 6.) .Reikia apskaidiuoti faktiSkilnedarbo lyg!. o natfiralusisnedarbo lygis .6 : .t.8 < R 38 Il5 58 6l 4l) iniai: Rinkos ekonon-rika valstybinisreguliavimas. .6: -0..j o s u k u r t in u o s t o l i ab [ t q l y g [ s l 2 ' 7 .Nedarboekonorniniai nuostoliai JAV Metai 193 1933 0 D i d Z i oii dcprcsija Nedaiboly. New York.5lentel€. JAV 1989 meraispotencialusis BNP (Yp) buvo vertinamas5. (. kad produktq santykis yra 95 proc. Taigi fakti5kasnedarbolygis .jog fakti5kasnedarbolygis (U.

nelanksti darbo apmokejimo politika. kad jo funkcionavimas ribojamas (darbo sEnauclq neatitinkantis darbo uZmokestis.Okunas to neivertino). Neoklasikq nuomone.1arnq rnokesdius. BNP padidejo 2. visuomene patiria tokirl didZiuliq nuostoliq? Pinniausia taip yra todel. jie iSIoSia ilgesn[ laisvalaiki. nedarbas atsiranda ne del to. Antra. pateikiamos ir atitinkamos uZimtumo politikos priemonds. Tuo tarpu valstybdstransferinds i5mokos.privalu maZinti nedarbo paSalpas. k4 iSlo5ia cikliniai bedarbiai ar darbuotojai dirbantys maZiauvir5valandZiq. NEDARBO IR UZIMTUMO REGULIAVIMAS Kaip jau Zinorne i5 anksdiau pateiktos medZiagos. Tredia.i firmos pasilieka darbuotojus. Ketvirta.. puseje patirti kasmetiniai nuostoliai gerokai mazesni. kadangi sumaZejaiplaukos 1 valstybdsiZd4. iSauga. kad dalis darbo netekusiqasmen[ nusivilia darbo paie5kornis jau nebdradarbojega. sumaZdjadarbuotojtl pajarnos. Ddl to visuomeneprarandajr1 uZdarbius ir ir pa. j. nedarbui i5augusnors vienu procentr"r vir5 natLrraliojo nedarbo lygio.5 proc. Kai kurie tyrinetojai bande patikslinti ir priklausomybg tarp nedarbo bei garninamo prodLrkto. neoklasikq nuomone. vyriausybe patiria nuostoliq.Tai daugybenepagamintq prekiq ir paslaugq. o b[tina apriboti tik tai.kodel. kas trukdo laisvajai rinkai funkcionuoti. Siekiant sumaZinti slg!$r1ntn99Tua rgitelu !r'191m1.). Nereikia nustatyti rninimalaus darbo uZmokesdio.I5 lentelesmatome. Antroje XX a.kuriuos jie bltq mokejg dirbdami. kad rinkos mechanizmas yra neefektyvus. kuris turi tarn tikr4 vertE.Zinorna. o tada. 11. menkas darbo jegos mobilumas). surnaZdja verslininkq pelnas. cikliniam nedarbui sumaZejus vienu procentu. sumaZinti tautiniq mazumq diskriminacij4. (ankstesniais apskaidiavimats 2. Kyla klausirnas.3. kad. darbo vietq i5saugojimofinansavitnasir pan. Taigi laisvalaikio verte didesnesitakos ekonorniniams nuostoliamsnerrrri irr beveiknesumaZina.kad didZiausiqekonominiqnuostoliqJAV patyre DidZiosios depresijosmetais. o toddl. kad ekonomika greitai atgis).tai ir jos teikiama naudakur kas maZesne negu prarastos pajarnos.3 proc. tadiau kadangi Si laisve yra priverstine.'_La _ _$qluinlio i:leieq 19u"1!11! -'it'Sut 406 . Ekonon-rikosteorijoje bandoma ivertinti ir tai. vildamosi. nereikalingos valstybinds uZimtumo programos. tadiau jie niekada nebus kompensuoti. Buvo nustatyta. Remiantis Siais fundarnentaliais teiginiais. atsiZvelgdami i laisvalaikio veftQ (A. apriboti profsqjungqitakq darbo uZmokesdio dydZiui ir uZimturnui nustatyti. nuosmukio ntetLrZymiai sumaZejavir5valandinio darbo. santykinai auk5tos nedarbo pa5alpos.padidejusnedarbui. kurie nuosmukio metu faktiSkai nereikalingi (firmos nori i5saugoti vertingus darbuotojq ig0dZius.

o atskiruoseregionuose valdZiosistaigos.7 -Tv €f 407 .dominavo neoklasikine u Z i m l u m op o l i t i k o sk o n c e p c i j a r r . Jos nustatopagrindines jas igyvendina vietines uZimtumo politikos kryptis. subsidlLl atskiromsdarbuotojqgrupems. UZimtumoprogramosbei politika tapojq dalirni.b 9l{1gA $. maL1javalstybdspoveikis darborinkai.*"* "e_[ti. P.nan| "pe-kle_u mokesdius (iq pq!l.todel.uZimtumostabilizavimoir Zemoinfliacijos lygio suderinimas. Veliau vel pradeda dominuoti neoklasikine uZimtumo politikos samprata.augo socialiniai profs4jungq Salyse.roqese kuriant naujas darbo vietas) ir didinant vyriausybds iSlaidas (teikiant valstybiniq uZsakymr. Keinso teorij4 pati rinka uZimturnoproblemos i5sprEsti negali. todel.aktyvios politikos kryptingumouZtikdnimas. Todel. Svedija ir kt. Sios dvi prie5taringos koncepcijosuZimtumopolitikai turejo svarbi4 reik5mg:atskiraislaikotarpiaisviena ar kita dominavo. [kurta l9l9 metais. noredama sumaZinti nedarb4:utrlf9gjqfr*i"f::lis p ri spo n i s didi n andi q .. bet daLnai nepriimtinas socialiniu atZvilgiu.g{p iry.skatinantvie5Lgq darbqorganizavimqir kt.(api-e laisvasdarbo vietas ir jo_ieSkandiuosius): organizuotiprofesinl m. ekonomistqnuomone. Kadangfhedarbo prie2astisyra nepakankama bendroji prekiq ir paslaugq paklausa. Lietuvoje uZimtumo politikq formuoja ir kontroliuoja Socialines apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbobirZa.) turi ilg4 uZimtumo reguliavimo istorij4 uZirntun. .l firmoms. o A n t r o j o p a s a u l i n i o a r o . .ro jq problemosnuolat svarstomos vyriausybiqir tvirtinarnosparlamentq. Tarptautiniu mastu uZimtumo ir nedarbo klausimus reguliuoja Tarptautine darbo organizaclja (TDO).y p a i E u r o p o s P k judejimas. Nuo XX a.darbojegos paklausos pasiulosatitikirno maksimizavimas: ir . '3 Aktualus darborinkos politikos klausimai._Jar_*gg!g1 . nors daugelis iSsivysdiusiqSaliq (Vokietrja.pastovusilgalaikio nedarbomaZinimas. 1996."p aLj.V.plaiiai buvo diskutuojamos ir realizuojamos [vairios socialines apsaugos progralnos.nuolatinis idarbinimo tarnybq ir infonnacinds sistemos darbo tobulinimas. Ypad tai bDdingaJAV.g. sustiprejo fondai. ... DidZioji Britanija. UZimtumo politikos fomavim4 komplikuoja bhtinumas derinti efektyvias priemones ekonominiu.3. pradZiosiki Antrojo pasauliniokaro valstybdsvaidmuo buvo palyginti pasyvus. Daugumoje valstybiq pagrindinds valstybines uZimtumo ir darbo rinkos politikos kryptys yra Sios: . Pagal D2.kynq 56i ltiaugusiqf\ permokymq.). Daugumoje Saliq uZimtumo politikE formuoja ir igyvendina darbo ministerija ar kitos socialin€s politikos institucijos.

pirmiausia. ! / r r * . Aktyvios politikos priemonesgali blti suskirstytos i: . Svarbiausiapasyvios politikos priemone yra bedarbio paSalpos. negalima mokdti per dideliq paSalpq.r ' : : : .taip pat darbo j€gos paklausq tuo maZindama nedarbq ypad ekonomikos nuosmukio s4lygomis..gamyba padides.y. .ivairiq ekonominiq ir organizaciniq priemoniq. Aktyvi politika (active policy) . ne kiekvienaspraradgsdarb4 gali ir jE gauti.makroekonomines.didindarna bendrqjq paklaus4. Tadiauji brangiaikainuoja.visurna finansiniq priernoniq. Siuo atveju vyriausybd <tidina bendr4ia paklausa supi{daqa prekes ir paslaugas firmq. Kiekvienai vyriauiybe-[-uri dalI t . bendras ukio stabilizavimo priemones. Vyriausybes kovos su nedarbupolitik4 Siuoatvejr"r galima iliustruoti I 1. Tarkime.pajamqpraradim4. c i k l i n l i s nedarb4 gresiapavojuspatekti I vadinamqj[.nes tai stabdo darbo paieikas.Jai padidejus. Jos dydis ir mokejimo trukme gali priklausyti nuo Seirnynines padeties.specialias uZimtumopolitikos priemones. kad skatina kainq augimE (infliacrjq). aktyvi ir pasyvi. 2) darbo jegos pasifilai. Pa5alposdydis sudaro tik dali darbo uZmokesdio.Nedarbo atZvilgiLrvalstybds politika gali buti dvejopa. pusiausvyranusistovdsta5ke E. tadiaujis pavojingas tuo.1ogiStinka didelis nedarbas. Prie pasyvios politikos priemoniq galima priskirti ir darbo jegos (darbuotojq) ankstesnI iSleidirnq taikorna Vokietijoje ir ipensrjq.Tadiau visose Salyse bedarbio pa5alpLl rnokejimas yra grieLtaireglamentuotas.stok. leidZiandiq sumaZinti nedarbo panaudojimas.. kur[ gaudavo darbuotojas paskutineje darbovieteje. kuriomis siekiama su5velninti nedarbo pasekmes.t.Mokslininkq nuolnone.Si priernond kitose Vakarq EuroposSalyse. t. Valstybes istatymais garantuojamos bedarbio paSalpos suSvelnina ekonomines nedarbo pasekmes. Vyriausybe nedarbq gali surnaZinti.* n e d a r b ov e r t i n a k a i p a t s i r a d u sd e l n e p a k a n k a m op a k l a u s o st. amZiausir kitq veiksniq. vyriausybe didina bendrqjEprekiq ir paslaugq. Naudodama makroekonomines priemones.y. iS Tai efektyvr. kurios tiesiogiai ar netiesiogiaigerinasituacij4darborinkoje. Bltinas komprornisas tarp Zmonir4 skatinimo dirbti ir palengvinimogyventi nedarboatveju.8paveikslu.. Pasyvi politika (passive policy) .1. nedarbas sumaZds. ir tada gamybos apimtis (Y6) tokia maiza.rs BNP ir nedarboreguliavimo bfidas. 408 . y . I tokiqpadeti.eik" ciklq. kad ekonomika iki vyriausybds isiki5imo pasieke pusiausvyrosta5k4 Es. mastfu Ji gali daryti poveiki l) darbo jegos paklausai.3) darbo rinkos mechanizmofunkcionavimui. didindamavyriausybesi5laidas.

Viena vertus.smulkausir vidutinio verslordmimas. v Yl 11. padidejadarborinkos stabilumas. . tadiau i5auganedarbas. Kita vertus. Tuomet konstatuojama: infliacija iveikta. o pagrindineproblema.bedarbiqperkvalifikavimo finansavimas.t. Tada bendr4jq paklausq imama maZinti.rldtdja. Taip ciklas tEsiamas. . Zemes ukyje). darbo uZrnokesdiopalaikymas (subsidijavimas).--. Laisvosios rinkos Salininkai kritikuoja ir [vairias uZimturno programas (aunimo. jog Tarkime.ivairios atskirqdarbuotojqgrupiq darbouZmokesdio subsidijos.prlemones: . Tadiau kai kurios priemones ekonomistq verlinamos gana prie5taringai'. kad vyriausyb€konstatuoja.e ".1945-1978 m.darbouZmokesdio subsidijavimas lemia neefektyviq imoniq veiklq paslepto nedarbo atsiradim4. tai leidZia palaikyti dalies darbuotojq uZimturn4 jie netarnpa bedarbiais. Stabilizavimopolitika nedarbuimaZinti Specialios uZimturno politikos priemonds daZniausiainukreiptos I laikinojo ir strukturinio nedarbo maZinima* Paprastai taikomos Sios =------:. laikotarpiu buvo pakliuvusi DidZioji Britanija. nes ilguoju laikotarpiu jq efektyvumas 409 . infliacijos tempai sumaZeja. Gamyba sr. infliacrja pasiekdneleistin4lygI ir jq reikia maZinti.idarbinimo istaigqveiklos tobulinimas. . .uZimtumo didinimas. Vel imarnasr skatinti gamybos augimq didinant bendrqj4 paklaus4 ir t.8 pav.pavyzdLiui.pavyzdZiLti.socialiainaudingq(vie5qlq)darbr4 organizavimas.

apriboti besimokandio jaunimo darb4 mokant jiems didesnes stipendijas ar tiesiog ribojant besimokandiqgalimybg dirbti pagal samdos sutart[.darbojegos pasiul4. .skatinti prie5pensinio amZiausZmonesanksdiaui5eiti i pensij4 tadiaLr gali sau leisti tik turtingosSalys. aktuali darbo pasihlosskatinimoproblema. To siekiarna 5iq prieZasdiq: del .ne tik su5velninanedarbopasekrnes. Tinkamai organizuotas nedirbandiqjq Zmoniqmokymas. Svarbusvaidmuo uZimtumopolitikoje tenkaprofesiniammokymui ir perkvalifikavirlui.]S!t9I9AIg. Ceresnis gyventojq informavimas apie isidarbinimo galimybes.Tadiaudel to kiltq uZimtumodiskriminacija.nedirbandiojoitraukirnas mokymo programasleidZiajam iilaikyti i rySIsu visuomene. .tobulinant informacrjE apie laisvas darbo vietas (vakansijas). . 2. laisvq darbo vietq duomenqbanko kaupimaskompiuteriuose gali padetimaZinti laikinq.liir strukt[rini nedarb4.U$9".Darbo jegos pasi[14 gp. Tuo siekiarna: L Suteikti arba patobulinti profesing kvalifikacij4 Zmoniq. fvesti nenutr[kstam4 daugumos darbuotojq mokymo ir tobulinirnosi sistemq kt. kur yra diclZiulis savanori5kasnedarbas. ir Salyse. I rnokymo programas ltraukti tam tikr4 piliediq skaidiq. Sis mokyrnasturi fonnuoti nauj4 darbopasiuloskokybq.maZintipajamq mokest| 410 .nedirbandiojo [traukimas I mokymosi programas rei5kia jo profesineskvalifikacijos pagerinim4 galimybiq isidarbinriiBpletirn4. Kritikr-rojarnas valstybesremiamq gyventojq socialiniq grupiq ir i5skyrimas.gaunandiq pensijas.tobulinti deficitiniq profesijq darbuotojtlparuoSimqperkvalifikuoti nepaklausiq profesijq darbuotoj us.r_p_. jiems mokdtq Juos esqgeriau idarbinti.pratqstimokymosi laik4.apriboti pensinio amZiausZrnoniq.surnaZina galimybEtapti bedarbiuateityje. nes dali darbo uZmokesdio valstybd. Tai galimapasiektididinantpensijas.Darbojegos pasi[lq galima didinti: . konkuruojandiqdarborinkoje. tai .esant aukitarn strukt[riniam nedarbui. .skatinti darbojegos mobilum4 .nera didelis.*meZ1gll_Ug':H. . . atitinkandirl darbo paklausq. bet ir j p a r u o S id a r b o e g q e k o n o r n i n i a mu g i m u i . a a Noredama su5velninti situacijq darbo rinkoje ir sumaZintinedarb4 vyriausybesavo istatymaisgali veikti darboj€gos pasi[I4 ir paklaus4 siektijq subalansuotumo. Tai vienasi5 strukturinionedarboSvelninimob[dq. .

jei joms teikiemos investicijq subsidijosarba rnaZinamimokesdiai. ivairiose Salyse pladiai praktikuojarnavidutinds darbo laiko trukmds rnaZinimopolitika.Siq priernoniq tarpusavio santykis atskiroseSalyseskiriasi ir kinta priklausomar nuo situacijos darbo rinkoje. . nors pasyviosir aktyvios uZimtumopolitikos tikslai ir priemoneslabai skiriasi. rengiant uZimturno program4 konkredioje Salyje. * didinant atostogrl trukmg.UZimtumo politika negali blti atskirtanuo Salies politikos.vien4 darbo etat4padalijantkeliemsdarbuotojarns kt.naikinantvir5valandZius. lanksdiau prisitaikandios prie specifiniq ir individualiq vartotojo poreikiq.vis didesni dOmesi skiriant pastarosioms. darbo vietq skaidius paslaugq sferoje dideja rnaZdaug kartus spardiau 3 negu pramondsSakose. Todel. bfitina naudoti prien.pletoti gamybos ir eksporto augim4 nes tai skatina ir paslar"rgq sferospletimq didina uZirntumq.Papildomq darbo vietq klrimas tarnpa pagrindiniu nedarbo maZinirno Saltiniu. 4ll . ir Darbo jegos paklausE firmos gali padidinti. Moksliniai tyrinejimai rodo. tadiaujos vienos kitoms neprieitarauja.rones.Todel reikia gerinti verslo aplink4: maZinti pelno.Be to. taigi ir darbovietq. kad pasaulindje praktikoje ndra universaliq receptLt efektyviai r. Mokslininkq duomenimis. Lietuvoje labai dideli nedarbolygio regioniniai skirtumai. Cia labiau tinka maZosios [kininkavuno formos. Tai skatintLl naujq firmq.pirmiausiab[tina iverlinti tos Saliesdarbo rinkos situacijrl ir jos kitimo tendencijas bei bendr4 ekonomingsituacij4. kuriq viena i5 prieZasdiq neZyrniteritorine migracija. MokslininkLlnuornone. turedami nors lr bet rnenk4 pradini kapitalq ar gaudarni lengvatinius kreditus.rZirntumo politikai parengti. . patys steigia smulkias [monesir organizuoja nuosavqverslq. pan. ekonominds Lietuvoje naudojamosir pasyvios. . kurios padetq: . lvairiq priemoniq naudojimas irgi gali duoti skirtingus rezultalus. .legalizuoti paslept4uZimturnq. patentqir kitq mokesdiqtarifus. ir Svarbr4vaidmeni mazinant nedarbq vaidina smulkaus ir vidutinio verslo organizavimasir skatinimas.riboti bedarbiopa5alpqdyd[. Nerandantys darbo bedarbiai ar sarndomidarbuotojai.ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones.gaunantysmaZ4darbo uZrnokest!. ekonominiq ir politiniq nuostatrl. Dabartiniu metu pastovq uZimtumo augirn4 iSvysdiusioseSalyse uZtikrina tiktai paslaugLlsfera. Ji gali bfiti vykdoma ivairiais budais: * rnaZinant savaitds darbo laiko trukmp.didinti darbojegos mobilumq. kuris skatintqdarbopaieSkas. esmesb[tent ji ir lS fbrmuoja darbojegos paklausq. kurimq.. taikyti lengvatas. Toliau siekiantmaZinti nedarb4Lietuvoje.

nesnesitiki sulauktirealiospagalbos.arba norninaliojo. kurio kontingentas nuolatoskeidiasr.nedarbo lygio (U.p '" Darbo birZosnaujicnos. neigiarnos darbdavir. Zrnogus yra PagaltrukmEnedarbas skirstornas trumpalaiki ir ilgalaikl.metai ir daugiau. ekonornikos teorija nedarbq nagrineja l) jo trukmes atZvilgiu. Nr. Ilgalaikis nedarbas (long time/term unemployrnent) nedarbas. i Trumpalaikis nedarbas (short time/term unemployrnent) nedarbas.Darbo jegos mobilum4 galetq padidinti lengvatines paskolosgyvenarnajam plotui isigyti.rri (darbuotojas) bedarbis.) ir nalfiraliojo nedarbo lygio (U"). maZejant atskirq gamybos Sakq vaidmeniui.t. Kadangi didZiausiq nuostoliqvisuomend patiria del ilgalaikio nedarbo. kuriuosebendraudami bedarbiainebfitqvieniSira. . II.Jas atspindi lvairus nedarborodikliai. N e d a r b ot r u k m E Vienas svarbiausiq nedarborodikliq yra jo trukme. PAGRINDINIAI NEDARBO RODIKLIAI UZimturno ir nedarbo reguliavimo politikos efektyvumaspriklauso nuo nedarbo kokybines ir kiekybines charakteristikq. 4 . .4. . lka"lg$-lq-:rsdafto* qtsi radtqa daZniausjai lemi a strukturiliai darbo jnkos pokvdiai.todelji pladiaupanagrindsime. Daugelis bedarbiq ir darbdaviqi minetasistaigasnesikreipia. kurio trukmd .kuris trunka trumpiau nei metus. * kurti teigiarnq idarbinimo [staigq lvaizdl. Nedarbo trukm€ (unemloyment period) . 18. o kartais asmeniniailmoffiksdiau . intensyviai vystantis paslaugq sferai ir t. l l . Kitos prieZastys . Kai kuriuosjq panagrinesime. atleidZiarniis darbo reikian-rq profesiniq lg[dZiq neturintys darbuotojai. l . * sudaryti s4lygaspsichologinei bedarbiq paramai.4. p.iaiko tarpas.3) jaunimo nedarbq 4) dirbandiq nevis4 darbo dienE neclarbo lyg! (dalin! nedarb{ ir kitus rodiklius. nagnnela.kr.jaunimo profesinio paruo5imo ir ekonomikos poreikiq neatitikimas. Tai galetq b[ti bedarbiqklubai. IS esmes tai laikinasisnedarbas. Be anksdiaunagrindtqbendrojo. 412 . 1998. 2) tarp atskirq dernografiniq grLrpiq.Kao slrul(tunntat pokyelatekdnoruR{e--dzzniausiai kyla diegiant paZangias technologijas. Del to mazeja nekvaliflkuoto ir menkos kvalifikacijos darbo vietq.

uropos Salyse didelp 1tak4 turi nedarbo pa5alpq rnokejirno trukme ir nedarbo histereze.buvo ilgalaikis. kad Olandijoje ilgaiaiki nedarbqlemia per didelis studentt6 besimokandiq aukstosiose mokyklose.nuostatos priimant i darbq ilgalaikius bedarbius.ro tarpu JAV daZnesnistruunpalaikisnedarbas.. Apskritai aukstojo issilavininro probierna aktuali daugeliui Saliq.): . tuo tarpu EuropojerT daugiaukaip 50 proc.Olandija. Vokietija.daugelio bedarbiq pasyvumas (bedarbiai neaktyviai dalyvauja ivairiose programose.pastariejidaZnaipasirenka paklausos neturindiasspecialybesir t. PavyzdZiui.P. JAV ilgalaikis nedarbassudareapie 10 proc.1a. . .daliesZmoniqnernokejirnas valstybines uZsienio bei kalbq.Ispanija.skaidius. l99l m.dalis Zmoniq nesiekia oficialiai isidarbinti. p.menkasgyventojqteritorinisrnobilumas. O l99lm.Pagrindin€silgalaikio nedarbopriezastysnepakankamas pasiruoiimas.Kita vertus. Tadiau ivairiose5alyseilgalaikiamsbedarbiams bfidingosnevienodos socialinesir demografines charakteristikos. " Europa Siuo atveju tai Pranc[zija. atliktq tyrirnq duonrenimis.326.t. amZius ir kt.l99l rn. ItaL. Manoma. DidZioji Britanija. '" CordonR. eruodis). visada lieka svarbi ZmoniLl norq tureti tam tikrq specialybqir galimybiq pagal jq dirbti suderinimoproblema. Graikija ir Airija (Saltinis: E C D [ c o n o m i c O u t l o o k . 'farybos Europos inioiatyva 1990 m.renkantisnaujq profesij4 sudarantisidarbinirnoplanus rr t.kintanti specialistq paklausos profesinestruktfira. silpnaimigrantq adaptacijars. Nedarbas Europoje. Jo atsiradimui Vakarq E. bendrojobedarbitlskaidiaus. Svedijojeilgalaikionedarbo lygis yra zemesnis negudaugumoje kitq Saliq.ltalijoje ir lspanijoje. nes fakti5kai dirba nelegaliai. duomenimis.Macroeconomics. Bclgija. Tokiq situacij4 lemia nedarboprieZastys.J. nes dar-rgelyje Saliqdaugiaukaip puse bedarbiqneturejodarbo ilgiau nei vienerius metus.t. Del gana dosniq ir ilgE laikE mokamq nedarbo pasalpq bedarbiai ilgai iesko darbo pagal specialybE. jaunirnas ir vyresni kaip 55 metq amZiausasmenys. o tarp ilgalaikiq bedarbiq dominuoja imigrantai. Lietuvoje ilgalaiki nedarbqskatinaiios prieZastys: . 413 . apib[dintos l-ojo skynaus antrameskirsnyje. rs Aktualls darborinkospolitikosklausimai. Danija. .neturintisprofesinio pasiruosimoir patirties.u.53. Tr. ilgalaikiq bedarbiqdidesniEjq dali sudarojaunimas. ilgalaikiq bedarbiq pasyvumasprof'esineje srityje.

8 rpy I t i n i s : M nkj u G. o Europos Salyse prieZasiiq strukt[rinisnedarbas.2 nedarbo grupems1985tn. bhdingi skirtingoms JAV gyventojq lygis (U.4.0 5q5 t7.. budingas 15pateiktqduomenqmatome.daugiau negu dvigubai aukStesnis jLrodaodZiq.) lSviso BaltaodZiai vyrai Baltaodcsmotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Nedarbo lyeis. 5 5 55 4 0 . ir bet Nors duomenys senoki. 414 . darbo jegos.2. i kur ilgalaikis nedarbasapima palyginti nedaug labai tiksli.l 34.2 59. kad vyriausybds psichologinespasekmes. palyginti su kitomis amZiausgrupetnis. beveiknuolatos procento. Taigi visada labai svarbu tiksliai nustatyti ilgalaikio nedarbo mast4. Be to. JAV dominuoja laikinasis nedarbas.6 '7\ 7 4.4 37.s nedarbo lygis.3 51 5 58 .lyg1.kad tos padios nedarbo maZinimo priernonds negali bDti taikomos abiejuose kontinentuose. 5i tendencija grupiLl1995m.ir rryrcsni) lS viso BaltaodZiairryrai llaltaodcsn-rotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Jaunimas (nuo l6 rn.6 lenteli.) buvo 7.0 69. todel aiSku. ypad tose Salyse. sudarytr'1 darbuotojq strukt[rE Akivaizdu.6 10.8 10. ll. Nedarbastarp atskirq demografiniq grupiq Kitas svarbus nedarbo rodiklis yra lvairiLl gyventojrl demografinirl pagal rasinE grupiq nedarbo lygis. P.3 t56 13.I 39. JAV nedarbolygis tarp skirtingqdemografinitl (procentais) DemogralinAgrupE gyvcntoJai SuaugQ (nuo l6 nr. Yo Darbo jigos dalis bendrame suaugusiu gyventojtf skaidiuie.6 4 q 66. kada bendrasis demografinerns b[dinga. ll. sunkias ekonominesir Tadiauji turi blti politika pirmiausiaturi bOti orientuota ilgaiaik!nedarb4.kad jauniemsdarbuotojan. Princiovekonomiks.N. jis sukelia Ilgalaikis nedarbaspakelia bendrqji r.redarbo Akivaizdu. Sis rodiklis ypad skiriasi grupiq. kad tipiSkiausias pavyzdys yra JAV gyventojq atskirq demografiniq grupitl nedarbo lygiq palyginimas.562. Zymiar auk5tesnis nedarbo lygis tarp Kitas bruoZas . sr-rkeltas lvairiausiq I 1. iki l9 m. 7o 5.6 lenteleje pateikiami nedarbo lygiai.kad jis didesnisEuropojenegu JAV.Anksdiau mineta.

8 6.2 proc.8 11' 26.) nedarbolygis Europos SqjungosSalyse l99l-l 998 rnetais (apskaidiuotas darbo j€gos) nuo Salis I Sv i s o E S i a l v s c Bclgija Danija Vokictija Graikija lspanija Pranciizija Airija Italija Liukscmburgas Olandija Austrija Portugalija Suornija )vcdlla Metai 1991 t6. Neturindio reikiarnoskvalifikacijos jaunirno idarbinirnqstabdoaukitas darbo rinkos pusiausvyros darbo uZmokestis. kuriq darbojegos pasiulosperteklius didesnis negu .0 29. kad.7 11..9 26. 6 t6. nesiulo j iems kvalifikuoto darbo. jaunirno nedarbas.2t).0 8.7 l 5. Darbdaviai.8 l') | 3 5J il.3 6.4 25.. Auk5tasjaunimo nedarbolygis rodo jo ie5kornodarbo specif-ik4.1 t?{ 5fr 16.AukSt4 jaunimo nedarbo lygi lernia tai.2 4.9 Jaltinis: E i n i s : Empoyrnentin Europe 1996.Luxemburg.9 t9.6 17. 3 218 .le.3 12. svarb[s jauno Zrnogaus Be karjeros fonnavimosi aspektai. Vokietijoje ir Danijo.9 1 11 22.4 proc.6 t7.7 5'.7 27.3 t t./ 8.8 t4 5 27.0 I 995 21.4 I5.kur ypad aukStas Ispanijoje* 42.2 6.1995 rn. Jaunimo (15-24 rn..ES jaunirnonedarbo lygis pateikiamas 1.2 8. Salyse.7lenteleje.European Com'rissiouy.6 9. Zmogaus darbo.8 43.1 16.melynosioms apykaklems". JAV juodaodZiq aukStesni nedarbolygi lemia tai. ltahjoje . Suomijoje.s 5.1 9. I ll.0 30.6 )qq Junctinc Karalvstc 7.7 7.6 5 q 1t o 992 8. Austrijoje.1 14.rr b e n d r a s i s e d a r b ol y g i s b u v o d i d Z i a u s i a-s a l i t i n k a m a i : 2 2 J : l l .0 21.8 1 15 t6. AukitasjaLrnimo nedarbo lygis ES pakeiiair bendrqnedarbo lygl.baltq1q apykakliq".rkontingenlui bfidingas auk5tas atleidimq i5 darbo lygis ir Zemas ldarbinirno lygis.susiderinimo" ir procesas. suvokdami.J 8.l o.1 ). to.64.4 5 4 II.. 0 n 1t5 . kad daugelis jaunq Zmoniq dar mokosi arba kelina mokytis.8 7.0 1)) 7.l 1 16 22.6 3l.5 31.33.9 I 1.8 ?? Q t1 a 22.8 14.9 7.jie daugiuusir priklauso.6 6.7 fentel6.EuropeanCommission 1998a:149..1 8.reikalaujandiospecialaus i5silavinirno. 1996. kad Sian..2 34. Auk5tasjaunimo nedarbolygis taip pat ir Europos Sqjungos Salyse.5 14 A l 998 t9.8 10I .5 10.7 45. . 13.6 ) 1 4 14J I 993 2t .t 5 1a A 27. laip pat tai. pavyzdLrui.* P. U i r 1 7 . kad jauni Zmonds nesiruoiiapastoviaidirbti.1 )5) 1994 22. 147*162. Kiek Zemesnis tik Liuksemburge.1 7. )\7 13 .0 14) I 1.l . o paklausa labiau priklauso rluo ekonornikosciklo.9proc.

i darbo rinkos ir uZimtumo reguliavimo sistem4 greta pagrindiniq jos mechanizrno elementq . Kadangi Lietuvos jaunimas daZniausiaimokosi ir tik po to ie5ko darbo. kad rengiamq specialistqskaidius ir kokybe neatitinka Salies(regiono) [kio poreikiq. narnq Seirnininkes kiti neaktyv[s gyventojai. . Todel viena efektyviq priemoniq jaunimo nedarbo problemoms sprEstituretq buti profesinismokymas. 1996.) arnZiausgrupesjaunimo nedarbo lygis buvo 34. baigps bendrojo lavinimo mokyklos 9 klasesir l2 klasiq taip pat profesines auk5tesni4sias ir mokyklas. Jo pagrindine prieZastista. Kita vertus. kacl rengiarnq specialistq kokybe neatitinka lkio poreikiq. lV ketvirdio pabaigojeSalyjebedarbiqiki 25 metq buvo 18.18.b[dingos visorns Salims. orientuotas darbo rinkos poreikius.kartu ir gana laisva bedarbio sEvokos interpretacija. Tadiau Sis vaizdas bus kitoks.Nr.1996m.no nedarbo prieZastys. Lietuvos Svietimosistemasilpnai susietasu darbo rinkos ir uZimtumo problemq sprendimu. Todel visq ripq mokymo institucijoserengiantspecialistus ypad svarbusderamas praktinis parengrmas.. sios (15remiantis 24 m. ieikojo patalpq.. Zmonesnera mobilus.31.o ji suradgper artirniausias savaites dvi buvo pasirengg pradeti dirbti.procentq. Tyrimo duornenimis. toddl labai aktuali [vairiq mokymo [staigq absolventq nedarbo problema.reiketq ira5yti ir ketvirtEl4. kurie tiriarnEiqsavaitgdarbo neturejo. Aukst4 iaunimo nedarbo lygi ES Salyselernia bendros jaunir. auksdiausias nedarbo lygis buvo 15-19 m.[rengirnqar kreditq savoverslui pletoti. jei remsimes ne Darbo birZos.Svietimosistem4. Tai daugiausiajaunimas.turgLtose. pateiktq duomenq skirturnai susidaro todel.darbo jegos.2 procento.65.kurie tiriarn4lq savairEaktyviai ir ieskojodarboir buvo pasirengg artimiausias savaites per dvi pradetidirbti. Prie bedarbiq priskiriami ir tie moksleiviai. Lietuvos darbo birZos duornenimis. amZiaus asmenys.panaSus kaip ir kai kuriose EuroposSqjungos Salyse. o apskaidiuotas 15*24 metq asmenq nedarbolygis . o dia neissiversibe ! sisteminioprofesijq ir kvalifikacijq poreikio tyrimo ir prognozavimo. 18-29 m.yra ta. darbdaviu tarpininkaujandiq darbo rinkos institucrjq.Todel.0 proc.neoficialiose darbo I darbdavius.8 proc. kad teritorines darbo birZos neturi pakankamos informacijos apie visus nedirbandius jaunus Zmones. studentai. 'n Valstybine jaunimo politikoskoncepcija /A/alstybes Zinios. o Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis: jais. Pagal EUROSTAT (ES statistikos tarnybos) reikalavimus bedarbiais laikomi l4 metq ir vyresnioamZiaus gyventojai. gimines ar paZistamus.-V. sprendZiant nedarbo probrernas. birZose. 4t6 . .8 proc. Kita jar"rnimo nedarbq didinanti prieZastis. amZiausjaunrmo grupeje.m[sq Salyje prie jaunimo priskiriami 16-29 m. keturias savaites [vairiais bfidais aktyviai ieskojo mokamo darbo: kreipesii valstybinEar privadiqdarbobirZ4 tiesiogiaikreipesi lankesi statybose. Pagal valstybing jaunirno politikos koncepcij4rs.

nedarbo lygis nelankstus darbo uZmokestis . 13. s t r u k t [ r a l i s t i nh i p o t e z e d . . I l. kodel nedarbotrukm€ yra vienas i5 b[dq atskirti laikinqjI ir strukturinInedarb4. maZinantnedarbq? 417 . 10. . 9. Paai5kinkite nat[raliojo nedarbolygio sqvokE. 5. 6. 8. pakeitimo santykis .. K4priskiriame prie bedarbiq? Kaip apskaidiuojamas nedarbolygis? Kokios prieZastys lemia nedarbqjo lygi? Paai5kinkite. Paai5kinkite. . Kas sudarodarbojegq? Apibfdinkite nedarbq. 3. nedarbohisterezd laikinasisnedarbas struktlrinis nedarbas ciklinis nedarbas visi5kasuZimtumas natfiralusis nedarbolygis rnikroekonominiai nedarbonuostoliai makroekonorniniai nedarbonuostoliai Okuno desnis pasyvi vyriausybes uZimturnopolitika aktyvi vyriausybes uZimtumopolitika Kartojimo klausimai l. uZimti gyventojai . tmediaisprieZastys? Kuo skiriasi aktyvi ir pasyvi vyriausybes politika.Politikai gali laikinai sumaZinti natlralqjl nedarbo lyg1. (nedarbas) bedarbiai . darbojega . lukesdiqnedarbas . 14. uZimtumolygis .Pagrindin6ss4vokos . Kokiu atvejunedarb4galima laikyti socialiainaudingu? Kuo skiriasi ilgalaikis ir trumpalaikisnedarbas? Nurodykite ir apib[dinkite rnikro . kokiais atvejais realusis darbo uZmokestis gali buti auk5tesnis darborinkos pusiausvyros uZ darbouZmokesti. Ar sutinkatesu tokiu teiginiu? Kokios pagrindinds nat[raliojo nedarbo lygio padidejimo Europoje pastaraisiais deSin. .ir makroekonominius nedarbo nuostolius. 1. 12. . . vykdydami skatinandi4jEmonetaring politikq". r r . o . 4. 2. Kuris i5 trijq nedarbotipq yra Okuno desnioobjektas? .

Kainq kilimq Zmonija patiria nuo seniausiqlaikq.rsdavo turimq pinigq nuvertejimo. Be to. a Sioje temoje bus nagrindjama infliacijos esrnd. DvideSimtajame amZiuje infliacija igavo visuotin[ pob[d1. vargo vaikais. tai ndra tam tikrq prekiq arbajq grupiq kainq didejimas.. daugiausia susijusi su karais. JOS FORMOS tR TEMPAI 1 2 . lnfliacija . Ji pasirei5kiaprekiq kainq kilirnu bei pinigq nuvertejimu ir neigiamai veikia ekonomik4 sukelia daug nepageidaLrjarnq socialiniq padariniq. Manorna. trunkantis gana ilgai. Infliacijos bruoZai eme rySketi. jq sukeliandios prieZastys. lnfliacija ankstesniaislaikais buvo laikino pobfldZio.inflatio". tapo [prastureiSkiniu ir viena i5 opiausiqsocialiniq ekonominiq problemq. kuris pasireiSkia prekiq ir paslaugqkainq kilimu.tai ne bet koks kainq kilimas. Tadiau iki XX a. Tadiaui5 esmds infliacija susiformavo tik XiX a. t e b e r a k t u a l i . aptariami infliacijos sprendimobDdaiir antiinfliacindvyriausybds politika. antroje puseje. pradZioje vidutinis visq prekiq kainq lygis tai pakildavo. 418 . Pats infliacijos tenninas kilqs i5 lotynq kalbos ZodZio . atsiradus piniginiams Zenklams. kai I apyvart4 buvo iSleistagausybd popieriniq pinigq. Todel kai kada tvirtinarna.DaZnai jq sukeldavo epidemijos. prekiq kainos padvigubedavoper 70*100 metq. revoliucijomis ir kitokiornis politinemis negandornis. TNFLIACIJA.1. kad infliacijos terminaspirm4 kartq pavartotas JAV pilietinio karo metais (18611865m.kad infliacija Zinornanuo seniausiq laikq.). tai ne vienkartiniskainq pakilirnas. veltui popieriniai Ne pinigaivadinarni bedos. Nepaisant infliacijos tempq maZejimo pastaraisiais j n r e t a i si. Kai kuriq prekiq kainos net ir infliacijos s4lygomisgali i5likti nepakitusios (arbanet gali sumaZeti). 12.INFLIACIJA Infliacija yra viena opiausiq ir sudetingiausiq Siuolaikiniq makroekonominiq problemq.l2. l . rei5kiandio i5putim4.Infliacija reiSkia.nedarbo ir infliacijos sqveikos problemos. l . tai nukrisdavo. Kainos daZniausiai keitesi didejirno linkme.o nuolatos besitEsiantis rei5kinys.kad kyla bendrasvisq prekiq ir paslaugqkainq lygis. Tadiau kainq pokydio laipsnis labai nevienodas atskirais laikotarpiais ir skirtingose pasaulio Salyse arba regionuose. todel viena Zmoniq karta beveik nepajr.pasekmes. Net ir XX a. I n f l i a c i j o st u r i n y s Infliacija (inflation) yra pinigq nuvertejimas.

pavyzdliui. infliacijostempainukrito iki 0. o dar kitose .1999m. 12.std.Devintame Sio amZiaus de5irntrnetyjevidutiniai infliacijos tempai dia buvo reiSkiami lriZenkliais skaidiais. CPI. .. infliacijos tempai kelet4de5imtmediq buvo maZesni nei l0 proc.. Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje 1951-1996 m. P. kaip Sios Salys. Galima tvirtinti. Vartotojq kainq indeksodinarnika.% | 400 | 200 | 000 Nlctai Saltinis: Lietuvosstatistikos melraStis 1997. pateikti l 2. jie kitose Salyse vir5ijo 20 proc.198: http://www.51. Infliacrjos tempai Lietuvoje l99 l-2001 m.). Vokietijoje. kad ypad dideli infliacijos ternpai Lietuvoje bLrvo 1992m.Kaj kuriose Salyse. taip pat ir Lietuvai.1 pav.100 procentq.148.7 proc. l9ll-1996m.8 proc. kad joks kitaspasaulio regionas.. l99l-1996 m.Ypad dideli infliacijos tempai bfidingi Lotynq Amerikos Salirns.0 proc. (pagal 66 Salis). (i5tyrus150 SaliL). o Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje l95l m. per metus. l paveiksle. iSskyrus Centrinq EuropE 3-arne de5imtmetyjenepatyr€ tokiq spardiq infliacijos ternpq taip ilgai. (l163.Veliaujie pastoviai maZejo. buvo 12. (pagal178 Saliqduornenis).ltlweb/main. .Paskutiniajame Sio amZiausdeSimtmetyje labai dideii intliacrjos tempai buvo b0dingi ir daugeliui Rytq Europos Saiiq. Sveicarijoje ir t. laikotarpiu buvo 46.4 procento.t.palyginti su ankslesniais rnetais Matome.php?parenF3 79. .9proc.9 proc.

tai teigiarnas reiSkinys. 9 p r o c . Pastebimabendra pasauline infliacijos maZejimo tendencija. p r o c . Tikroji. Defliacijos reiSkiniai pastaruoju metu stebimi ivairiose pasaulio S a l y s e .Pagrindine infliacijos temptl sumaZejimoprieZastis yra ekonornikosglobalizacija ir tarptautiniq finansq rinkq egzistavirnas.deflare".2 proc. Infliacijai ekonornideskij //Voprosyekonorniki. V€lesniais metais jie dar labiau sumaLejo: 1999m.1. Pagal rei5kimosi pob0d[ infliacija gali b[ti atvira ir paslepta. ta 12.Ankstesniaislaikais infliacija buvo vietine. kai pinigq rinka bus visiSkai globalizuota kai valiutacirkuliuostik kaip elektroniniai ir pinigai. DaZniausiai vertinaura neigiamai..matoma" i5oreje. . (Infl iacijos ternpaiiSreikSti vidutiniais nesvertiniais dydZiais).l 9 . 2. 9 8 0 m .rstrinese Salyse. 1 p r o c . .eu.5 . Nepaisant to. . 7 1 p r o c .t.3 . Pagal viet4 infliacrja gali bLiti lokaline.nup[sti". 92 96. ji sukeliandios kainq srnukirnq.daZniausiaitrukdavo neilgai ir baigdavosi pinigq reformomis. jie sudare 1.y. kad tLromet. 2 . Sios problemos aktualurnasivairiose Salyse nera vienodas. Infliacijos formos lniliacija gali buti ivairiq ru5iq.svariausios infl iacijos s4lygosiSnyks. 2 0 0 0 m . Jq galirna skirstyti ivairiais poZi[riais. rost 1997. pasireiSkianti atskirose Salyse.Atvira infliacija pasirei5kiakainq kilimu ir . 1 9 1 0. Dabar vykstanti infliacija yra pasauline. 2 . 8p r o c e n t o ' . int/cornm/eurostat/Publ icldatashop 420 .1 9 9 6m .Pasleptosinfliacijos ' IllarionovA... pasauline. . technologine. ir apimanti visasSalisarbaSaliqgrupes. kylanti del ribotos pinigq pasiIlos.. Nedideli infliacijos tempaipastaraisiais metaisyra EuroposSEjungos Salyse: 1990-1998m. Defliacija gali brlti dviejq ni5iq: 1. ' o NeZymusjos ternpai ir kitose i5sivysdiusiose indr.t. .rgq kainq lygio srnukirnas. ' http://europa.1 9 6 0.taip pat ir besivystandiose Salyse.No8.2 6 . kylanti del technologines paZangos sqlygojamodarbo na5umodidejirno. Tai bendrojo visq prekiq ir paslar. Kai kurie ekonomistai mano. p.. . . pagalviet4 pasirei5kimo pobndi.Piktoji" monetarind. kuris rei5kia . 3 p r o c .. i pp a t i r L i e t u v c r j e . 2 0 0 l m .2.atsiradimo prieZastis.* 2 . pasireik5davoatskiroseSalyse. .5 procento. Pastaraisiaismetais vis daZniaLrkalbama ir apie infliacijos prieSingybq defliacijq. vidutiniai metiniai tempai buvo 3. 1 9 9 0 m .Sis terminas kilgs i5 lotynq kalbos 2od2io.1 4 5 . l p r o c . mast4ir t.

per menesi.t. 5uoIiLroj andioji infl iacija ir hiperinfliacija. be to. kad kainos formaliai gali i5likti nepakitusiosarba dideja ne raip spardiai..tai infliacija. A a 1 .esme ta. Tadiau XX amZiaus pabaigoje ji padaZnejo: pavyzdLiut. Visi jie buvo glaudZiai susrjg globaliniais su istoriniais politiniais ir ivykiais.Tuo atveju pinigq perkamoji galia i5 esmes nepakinta. pasiZyminri Remiantis klasikiniu Kolumbijos universiteto ekonornisto Filipo Keigeno (Cagan.786. Ukines sutartystuomet sudaromos. Keigeno nustatytos ribos. nustatantvirSutines kilimo ribas. Suoliuojaniioji infliacija (galloping inflation) .tai infliacija.kai kainq kilimas dirbtinai ir jq stabdornas. hiperinfliacija yra tuomet.gali bfiti ivedami talonai ir t. inlliacrja. Ekonomi5kaistiprioseSalyse kainq kilimas tuo atveju gali siekti 2530 proc. saikingainfliacija. arba siejamossu tvirta valiuta. Makroekonornika. per metuso dabartiniumetu l-3 procentai.Ekonomistq nuomone. per metus. Pagal infliacijos mast4 arba intensyvumq iSskiriamaSliauZiancioji. Suoli5kai ir turi tendencijE dideti. atvejqpasirei5ke ldo-mu kad visi istorijojeZinomi l5 hiperinfliacijos XX amZiujes.Tai buvo btidinga socialistinems Salims. 9-o de5imtmedio antrojepusejepastebeti septynihiperinfliacijosatvejai. Be to.kai daugelyje ' SaksD2. Hiperinfliacija (hyperinflation) ypad dideliaistempais. kilusi antikos laikais Romos imperijoje III amZiuje. tai. taiiaujos tempaineradideli. Philip) apib[dinimu. kai bendroji paklausavirSijabendrq4 pasiiil4 ir susidaroprekiq stygius.q. D. ne vienasjq nepasieke F. net Pirmuoju labai aukStos infliacijos pavyzdLtulaikoma infliacija. Ten infliacija buvo tramdomaadministraciniais b[dais. S[auZianiioji infliacija (creepinginflation) . Tuo atveju metiniai jos ternpai siekia beveik l3 000 procentq!Hiperinfliacija nera daZnas rei5kinys:per vrs4 pasaulioistorij4 iki XX arnZiaus paskutiniojo desimtmedio Zinomatik l5 jos atve. Tai slenkandioji.ivertinus infliacijos lyg[. kai kainos kyla l6tai.kaip esantatvirai infliacijai. Del to daZniausiai dideja deficito mastai. Si infliacija gali siekti 3-7 proc. Globalnyjpodhod. Paslepta infliacija atsirandatuomet.ber pastoviai. LarrenF. kai kainos kyla gana staigiai. P. XX amZiujeekonomistaiiSskiriatris rySkiuslaikotarpius. l€toji. Ji trunkailgai. B. Vis delto iki XX amZiaus Zinomi tik trys itin aukStosinfliacijos atvejai. pasldpta inlliacija pasireiSkia tuomet. kai kainq kilirno ternpai vir5ija 50 proc.

1919m. Ukrainojebuvo 10 155proc. kad didZiausiasbanknotas. pardavgs Zem€s sklypE uZ 80 000 rnarkiq..4. pokario sunkumai. USD. [kio chaosas.No. po keleriq metq uZ tai galejo nusipirkti vilnon[ megztini. sudard20 mln. karai. Todel hiperinfliacijq galima vertinti kaip didelEnelaimE.Detskijebolezni" postsocializn. Zmones nustojatikejg pinigais. Artimq hiperinfliacijaibuklg patyre Lenkija ir Jugoslavija 1989m.inflation rate) .vertds" pasikeitimus galima i5matuoti tik bendrojo kainq lygio pokydiais. daZnai pereinama prie nat[riniq mainq.ra //Voprosy ekonorniki. Vokietijoje po Pinnojcr pasaulinio karo. Pavyzdiziui. pavyzdZiui. Infliacijos matavimo biidai Pinigq .. 422 .Armenijoje. Tai uZem6 trediE Saliesirnporto vietq.3.100 000 pesq kupilra . vartojimo kainq prieaugis 1993m. Todel infliacijos lygiui [vertinti daZniausiaipasitelkiami kainr"l indeksai. 12.. Kainos SioseSalysekai kuriais metais pakildavo po 20 000 proc. Hiperinfliacijos s4lygomis smarkiai padideja pinigq spausdinimo kaStai.J[ nustatant. o popieriniq pinigq perkamoji galia gali kristi Zemiau uZ jierns pagaminti sunaudotopopieriausvertg.10 996 proc... .1.5.tai bendrojo (vidutinio) kainq lygio santykinispokytis per tam tikr4laik4. galima apibldinti tokiais pavyzdLiais: fermeris.Pladiausiai naudojamasvartotojq kainq indeksas.Gruzijair kitos posocialistines Salys Sio de5imtmedio pradZioje. Rusija.oficialiai buvo keidiamaI du USD. Japonijoje . 1984-1985 m. Infliacijos tempamsnustatytitinka ivairus kainq indeksai.Gruzijoje7488procento".o Bolivijos i5laidospinigq spausdinimui (pirkimui) 1983m. Infliacijos lygis (tempas) (IR . atsiZvelgiamai prekes ar paslaugos o Gaidar E. Armenija ir Ukraina 1993m.Saliqkiio hiperinfliacija tai Pirmojopasaulinio karopabaiga. Jis skaidiuojamas vartojimo tik prekems ir paslaugoms. p. kas menesi. 1997. Hiperinfliacijos prieZastys.politiniai sukrdtimai.Taip buvo. o restorano lankytojai pavalgg kartais sumokddavodu kartus brangiau negu paZymdta valgiara5tyje (kainos Zaibi5kai pakildavo). Hiperinfliacijos mastq Vokietijoje 1922-1923m.CPl.po Antrojo pasar. Anlrojo pasaulinio karo pabaigair 9-asSioamZiaus de5imtmetis. lnfliacija taip pakenkd pinigq vertei. hiperinfliacijE patyre Bolivrja: dia infliacijos tempaibuvo tokie dideli.rlinio karo. Kinijoje.. Vengrijoje. Infliacijos lyg[ parodokainq augimo tempai. kad prireike du kartus per savaitEi5 VFR ir Anglijos ldktuvais gabenti ten i5spausdintus pesus.

Tuo atveju infliacijos tempas IR= LM .%. galutinis jo dydis daLnatkoreguojamas.Gali b[ti nustatomimenesiniai. %o. kad tarp CPI ir BVP defliatoriaus dideliq skirtumq nera.paklausosir kainq kilimo tempus.y. Infliacijos tempai ivertinami ir kitais bfidais.Vadinasi. 1997.infliacijos tempai. J infliacijos tempai lygfls pinigq pasillos pokydio tempams. Pladiau 5i .9943 (154 Saliq vidurkis)s. kad jis parodo.nagrinejantinfliacijos prieZastis. apskaidiuojamas laikas. lnfliacijos tempams[vertinti naudojamas bendrojovidaus produkto ir defliatoriLrs.o%. nagrinejantrealqli nacionalinfproduktq 2 skyriuje.infliacrjos tempq nustatymas. Al-+ I (u \ P l pinigqpaklausos pokytis.%.JeiinTliacija IllarionovA. Jis tiksliau atspindi infliacinius procesus.ketvirtiniai.. . metiniai CP] dydLiai. p. nustatant infliacijos lyg[. Jt apskaidiuoti Lymiai sunkiau.38.. tuomet IR = LM . | ./Infliacijos laipsniui ivertinti gali bilti naudojamail.. eksporto prekdms.taisykle 70'lJa remiantis. kaip kinta visq Salies prekiq ir paslaugq kainos. No. . ' 423 . Vartotojq kainq indeksasapskaidiuojamas pakankamaioperatyviaiir palyginti nesunkiai.# Jei realioji pinigq paklausa nekinta.bendrasis kainq lygis (vidutine prekesvieneto kaina). Siq dydZiq ry5io glaudumq atspindintis koreliacijos koeficientas l97l-1995 m. SiqdydZiq skirtumasneratoks Zymus.1) dia LM . Tadiau BVP defliatorius daZniausiai apskaidiuojamaskartE per metus. per kuri kainos padvigubeja. investicinems prekdms. nes apskaidiuojamasvisoms BVP sudetin€ms dalirns: vartojimo reikmenirns. problemabus aptarta.Tyrimais nustatyta. Zakonorniemostirnirovoj intliacii //Voprosy ekonorniki.lyginamqli svori Seimos vartojimo i5laidose. 1R. Siuo atveju * infliacijos tempq nustatymQ. nustatant realrij! BVP.Priminsime.kad vieno rodiklio pakeitimas kitu galetq veikti rezultatus. Todel. praktiSkaiBVP defliatoriumi naudojamasi lymiai rediau negu vartotojq kainq indeksu. I.-"".J' I' (12. Apie tai buvo kalbeta.. Vienas jq .2. buvo lygus 0.siejantpinigq pasiulos.nl --2 s "[ (M \ " .realiosios P . -_--..nominaliosios pinigq pasillos pokytis.

lygio.110 procentq. septynenrrsmetus (70i l0:7). veltui Ne ekonomistaijq kartais lygina su kfino temperattra.ekonomikaijau veikiant visu pajegurnu. kai bendroji paklausapadideja..suddtinga ir diskutuotina problema. Jeigu ekonomikoje yra visiskas uZimtumas ir panaudojami visi kiti gamybiniai istekliai.lg-: plg-.Taisykles 70" esrneyra tokia: skaidius70 kainoskadmetladi.y.pull inflation)..tai baziniq metq kainq indeksasbus 100.:S*S. Bendrosios paklausos pokydiq sukelta infliacija. nuo praejusiqmetq I l0 proc..jal+a!s3:_li*. jei jos kasmet kyla.kuri gali blti lvairiq ligq poZymis. Taip gali bDti.i:iygLg jei Vadinasi.'nyfrg.gt9tl!-i9-"*il!l". 12.rsospadidejimas (ADt) ir b c n d r o s i o s a s i u l o s u m a Z d j i r n aA S J ) ... tar padvigubes per keturiolika metq (7015:14). tuomet padidejusiqpaklausE galima parenkintitik kylant kainoms. keidiantisjos sudedamosiorns dalirns . Nepaisanttam tikrq skirtumq. l0 proc.%i-srglB5tq " !.V a d i n a s ii. Dideiant be[drajai paklausai.arbavartotojq.y.2.kai turima pakankamai kapitalo. vadinama paklausos. bendrosios paklausos-bendrosios pasifilos sqveikos model[ (AD-AS). per metus. @.infliacija (demand.rmfiff. t.1. lnfliacijq sukelia bendrosios paklar.y. -:eltp. 5 proc.pavyzdLiui.( 1 1 0 x 1 . Bendroji paklausagali keistis. S i a si n f l i a c i j o s r i e 2 a s r ia p t c r s i r n e p s (s p s atskirai. pasiekuspotencialqii nacionalinioprodukto lygl )'p. Trediaisiaismetais jis padidejadar l0 proc.yra laisvosdarbojegos. jos padvffies fier rai lnfliacijos prieZasdiq nustatymas . dabartiniumetu tarp ekonomistqgaji nuomond. Kainos kyla tuomet. pavyzdZiui. Bendrosiospasi[los pokydiq skatinamainfliacija vaclinama kaitq infliacija (cost . t.e fJidt". 1 0 : 1 2 1 ) .2.Tai kainos. l0 proc.t. Bendrosiospaklausossukeltainfliacija kainq. antrqiq metq .Infliacija yra visos ekonomikosfunkcionavimoatspindys. investicijoms. ir j s i e k i a a u l 2 l p r o c .y. Naudojant svarbiausiq makroekonominl modell. INFLIACIJOS PRIEZASTYS yra pastovi ir sudaro.. i5skiriamos dvi infliaciiq sukeliandiq veiksniqgrupds: l.. 12.vyriausybesislaidomsir grynajarn eksportui.Ceja-lT--proc.[a. s t. dideja ir realitrjigamybosapimrjsbei e. 2. kasmet dideja vis daugiau.vartojimui. 424 . kad infliacija yra daugelio veiksniq pasekme.n d e k s a d i d e j a n e t o l y g i a i .push inflarion).

naujoje AD1 padetyje. kad bendroji paklausapadideja.3paveiksle.kaling iq molet?Itn-q. Kainq lygis pakils dar daugiau. o realioji gamybosapimtis grl5 i pradingilgalaikespusiausvyros padeti Ip.1 padeti AD1. Todel trumpojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreive persikelia i viriq.o ilgalaikis procesas.2 paveiksle. kol susidarys nauja ilgalaikd pusiausvyra.ta5ke E0. Trurnpojo laikotarpio bendrosiospasiulos kreive AS lieka toje padioje padetyje.Taip pat jau Zinome. 3. AS lr ADr ADo 0 Yr.fis. Del to padiddja garnyboskaitai ir sumaZejabendroji pasi0la.kad bendroji dideja. lprastq mokesdiqdidinirno vengimasir kt. Pagrindines bendrosios paklausos pokydiq sukeltos infliacijos prieZastys.todel ADg kreivd persikeliai de5inE.ggr-q p5illtit<as. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P7. o kainq lygis vistl laik4 kils. Siuolaikiniq pinigq pasi[losypatybes.2 pav. infl I Pradine padetis . 425 . Tarkime. tuomet realioji gamybos apimtis tuo laikotarpiu bus palaikoma auk5diaupotencialiojo lygio. Jei bendrosios paklausos padidejimasyra ne vienkartinis. tai ekonomind sistema judes Sia kreive tol..buvo i5nagrinetaankstesniuose skyriuose. realioji gamybosapirntispadidejanuo )/" iki In.-J*. Pakilus galutiniq produktq karnoms. Tai pavaizduota 12. pradedakilti ir gamybos veiksniq kainos. 2. susiklosto nauja trumpojo laikotarpio pusiausvyrata5ke 81. Paklausos infliacija Toliau procesairutuliojasi taip. naudojant skatinandiqsias. Deficitiniai valstybiqbiudZetai..pageidautinaekonomind pusiausvyra. Paprasdiausias paklausos iacijosmodelispateiktas 2.. Ynr Y 12. Sios yra l. Jei bendrosiospaklausoskreive lieka toje padioje.Todel ilgojo laikotarpiopusiausvyrasutrinka (ta5kasEe).

o tai sudaro geras sElygas didinti jq kieki. Infliacijos poZymiai atsiranda tuomet. Tai lyg piktasis dZinas.pernelyg daug pinigq vejasi per daug maZqkiek[ prekir4. infliacija visur ir visadayra pinigq sferosrei5kinys.1. Remiantis kiekybine pinigq teorija. kad Siuolaikiniai pinigai neturi savo vertds.1. riboja objektyvios s4lygos.3 pav. o prie jo turi prisiderinti kainos. kai pinigq gauseja nepalyginamaigreidiau negu produkcijos. Siuolaikiniq i5 pinigq spausdinimo neriboja jokios fizines galimybes.praryti" bet koki nevisaveriiq pinigq kiekl. Tod€l paklausosinfliacijos esmd kartais apib[dinama vienu sakiniu .Saknys" gludi pinigq sferoje. Pinigq pasiilla kaip infliacijos sqlyga Bendrosios paklausospokydiq sukelta infliacija pirmiausia susijusi su pinigq apyvartos ypatybemis. i5leistas butelio ir igavEsvisi5k4laisvg. it jq kiekis gali dideti nevarZomai. jos . kad pagrindinetos teorijos propaguojama lygybe yra: 426 .. Dabartine pinigq sistema nebeturi kriterijaus. galima tvirtinti. Paklausos padidejimosukeltainfliacija 12. Priminsime.Gamybos apimties didinimq kaip Zinoma.Be to.S i a sprieZastis aptarsime atskirai. leidZiandio nustatyti.. P D YE Y 12.2. koks pinigq kiekis yra b[tinas ir koks perteklinis (anksdiautoks kriterijus buvo taurieji metalai). Fridmenas yra pabreZgs. Amerikiediq ekonomistas Nobelio premijos laureatas M. kad pinigq kiekio didejimas yra svarbiausia infliacijos s4lyga. Dabar pinigq sfera gali .

padidejuspinigq pasiDlai.jis pabrdLd.0 1 q t.l lenteleje. Px Y .nominalusis bendrasis nacionalinis produktas(arba BVP) nulemiantispinigq paklausq.6 1. 6a MZP* p - arba xV:PxY.l lentel6.realusis nacionalinis produktas (arbarealusis BVp). All . 2 8 . pinigq poveikis infliaciniarns procesams sustiprej ir prieSingai.. Fridrneno.2 1. i .6 1. Pinigq apyvartosgreitis (kartais) Metai Salis D i d Z i o i iB r i t a n i i a Vokictiia Prancfrzii a Svcdiia 1985 1. pinigq apyvartos greidiui didejant.0 l 5 1990 l.nominalusisnacionalinisproduktas(arba norninalusis BVP). p . Pana5inuornone ir M.pakyla ir kainq lygis. Jeigu. piniginio vienetoapyvarlos greitis(kartais). l2. a. l 0 . keidiantispinigq kiekiui.6 1. vidutind prekesvienelo kaina. )'.0 1. " : ! MxV:PxQ.9 :.t 2. laikotarpiu pateiktas l2. kad pinigq apyvartos greidio pokydiai turi tik neZymiqmaZ€jimotendencijq.5 0. i5tyrqspinigq apyvartosgreidio dinamik4 JAV 1939-1960 rn. PrQ .7 1. M pinigq pasihla. .n Vadinasi. JAV ekonomistas Samuelsonas. kinta ir pinigq apyvartosgreitis. tuomet pinigq pasitlos poveikis infliacijai gali sustiprdti arba susilpneri. laikotarpiu padard iSvad4 kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreitis turi maZejirno tendencij4.5 2. .9 1..l 1995 1.0 8. Tuomet o='. P. PavyzdZiui.8 0. sanderiq skaidius arbabendrojoproduktokiekis. : .1 tinis: Seniacov V DeneLnaja massa i faktory iejo formirovanija Sendago I. 1 9 9 7N o . //Voprosy ekonorniki.Pinigq apyvartosgreitis kai kuriose valstybese 1985-1995m.6 ? t JAV J a o o niia Kiniia Rusiia I.

atrnetus realiojoBVP didejimotempus. tuomet infliacijos I tempai bltq lygrls pinigq pasi[los didejirno tempui. Bet daZniausiai realiojo BVp vienerq keletas(keliolika. r y i fP dia v pinigq apyvartosgreidiopokydio tempai. 1 p . DeneZnajarnassai faktory ejo fonnirovanija //Voprosy ekonouriki.Tuomet intliacijos tempas yra lygus pinigq pasifios didejimo tempq ir pinigq apyvartosdidejirno tempq sumai. l r r .kainq lygis automati5kai kai kyla.. y).56 ir 207 procenro6. Tai reijkia. . y .. jis gali buti iSreik5tas funkcija: Sia p : f(n. 1 0 . 1990-1994m. t. Mus domina ne absoliutus kainq lygis.1.33 proc. p=m*y_r. jei m--y. o kainq lygio pasikeitirnas. Jeigu realioji gamybosapirntisnesikeistq0 . Jei V : const. tuometp : m . p 428 .aptamauja" Prakti5kai pinigq pasifilos didejimo tempai virsrja realiojo BVp kilimo ternpus. pinigq pasiflla neturi dideti greidrau negu realusis BVP.8 proc.y. - Jei v : 0.vadinasi.galima daryti prielaid4 kacl pinigq apyvartosgrerrisyra gana stabilus dydis.t. . tuomet kainq lygis yra tiesiog proporcingas pinigq pasiulai ir atvirk3diai proporcingas realiojo BVp I apirndiai. kad pinigq apyvartos greitis ivairiose Salyse kinta nevienodai.0). Je. keliasdeiimtir t. daugelisSiuolaikiniqekonomistqpripaZlsta. i.-i1ruiffi?ifi'I:"d..rmpuoju laikotarpiu gali keistislabai ivairiai). .i I f. laikotarpiu realusis BVp vokietijoje padidejo. kai 1. kad ilguoju laikotarpiu tai gana pastovusdydis (nors trr. ruomerliainq lygis (arbanet sumaZetq. ir y) kitimq i5reikStE procentais..f l i . Raidesp. : 0 .Japonijoje 6 ir 27. Jeigu pinigq kiekis ir realusisBVP didetq tuo padiu greidiu. v.. V. Vadinasi. kad infliacijos ternpai yra lygus pinigq pasi[los pokydioir realiojoBVP pokyiio rernpr4 skirrurmri. PavyzdLiui. 1 9 9 7N o . Kinijoje .y . JAV atitinkamai9 ir 33 proc. i " Sendagovv.Tiffi. r N t Lr l l L -. v ir y reiSkiasantykini atirinkamqdydZiq (p. m. 2 2 .Nepaisantto. arba infliacrlos tempas. p : m. f f Matome. o pinigq kiekis Ml .:n'*uostempai. tuomet kainq lygis yra tiesiog ( proporcingas pinigq pasiulai: ji dideja. ' t r . M.realiojoBVP prieaugio tempai.norint pasiekti nulini infliacijos lygi.t. p:0. Remiantis kiekybine pinigq teorija..) pinigq pasiulosvienetq.i realusis BVP nekinta. dali pinigq Zmonds nesikeistq nes taupo).

-l 1991*1995 9 5 .. p>m. 4 1 .Pastaroji tendencija pasireiskia tuomet. esantliiperinfliacijai.3lentel6.0 154 t..8 0.kai infliacijos tempai ypad dideli. antra. Die Deutsireinflatio 1914-23.badas".2 lentel€.0 171 r50 nis: lllariono Zakonomiernosti mirovoj e k o n o r n i k i1 9 9 7 .kuriq duornenys paleikti 12. proc.y.5 0.4 2. surlaZdja realioji pinigq paklausa.l kilirno tempaigali aplenkti pinigq pasifllosdidejimo tempus. kad galimi du atvejai.. nuo jr4 . Tqvaizdliar iliuslruoja hiperinfliacijavokietijoje po Pirmojo pasauiiniokaro.begarna".I 0.3lenteleje. Holtfrerich. kas iSdestyta.rvter. m>p.2lenteleje. ir gali bltijaudiamaspinigq stygius.3 0. lerne pinigq pasiulospokydiai. 12./m€n. pinigq . . galirna padaryti iSvadq kad infliacijos dinamikq pirmiausialemia pinigq pasiulosprieaLrgio ternpai.7 1. Kai kainoskyla labai greitaiir pinigai srnarkiai nuverteja.0 1981*1995 98. pavyzdLiut.T4 patvirtinair specialus infliacijosprieZasciq tyrirnai.y.procentlis Rodikliai P i n i q uD a s i I l a q P i n i g qa p y v a r t o s r c i t i s Rcalusis VP B Kiti I5 r'iso: S a l i qs k a i d i u s l 971-1995 97. per ketvirti amZiauspasaulinds infliacijos dinamik4 ner 97. kai kainq kilirno ternpai smarkiai vir5ijo pinigq kiekio didejirno ternpE. Nors pinigr4 apyvarta pasparteja. Walter de Grr. 2 .1 0.I. o .kainr. pinigq pasi[los didejimo rempai gali virSyri kainq lygio kilimo tempus. Apibendrinus tai.l.Nagrinejantpinigq kiekio ir infliacijos lygio s4veikq paZyrnerina.1 100.1 100. spalis l6 354 Pinigq kiekis cirkuliaciioie Kaina 75 208 I l 9 l 8 9 r8 9 0 Infliacija.7 0.9 t00. Hiperinfl iacija Vokietrjoj e | 922-1933 rnetai s Metai 922 m.7 proc. licoa 923 m.kodel gi . sausis 923 m.Infliacijosveiksniqlyginamasis svoris.p .. N infliacii //Voprosy Vadinasi. sausis 923 m. parodytq12. Todel kyla klausimas. Pirma. I 2. 5 20 20t 2s6 189 386 29 720 altinis:G i 980.

Anrra. to. Cia pakartosirne tik svarbiausius Sios problemos aspektus. j Svarbiausiasq aptarsimeatskirai. Jeigu deficitiniai bir"rdZetai forrnuojarniilgq laik4 tuomel gali blri vis sunkiau skolintis ir Saliesviduje. kad jq vyriausybds pastaruoju metu nesistengiamaZinti valstybds skolos didindamos infliacijel.y. suformuoja valstybinds institucijos (parlamentai. skokl grqZinti.reikia tureti daugumq parlamente. Valstyhis biudieto deficitas ir infliaciju Nagrinejant fiskalingpolitikq buvo pabreZta.1. rnokesdius padidinti sunku .2.rt popierius). negalirna tvirtinti.obligacijas.2.. kad Siais laikais visos valstybes gali beatodairi5kai spausdinti pinigus. kad pagrindiniai deficitiniobiuclZeto Saltiniai yra Sie: paskolos i5 privataus sektoriausSaliesvilluJelieiaZiant Veiiyfrinir. Vadinasi.tuo maZesnis infliacr. kad daugelisvalstybiq fbrn.kad kuo didesnis valstybds centrinio banko nepriklasornumas. kurrose vyriausybegaletq parduoti vertybiniuspopierius:n€ra kam ir kur jq parduoti.vyriausybesi5laidos suskyla I dvi dalis. Pirmiausia. lssivysdiusiLl pasaulio valstybiq patirtis rodo. skirt4 obligacijq pah-rkanoms i5moketi. Pinigq pasihlos pertekliq s4lygoja daug prieZasiiq.p4. t.InJliacinis mokestis ir senjoraias Kyla klausimas. gali sukelti infliacij4 didindamos pinigq pasiLrlE.r) deficitinio biudZeto Saltiniu tampa papildoma pinigq emisija.los laipsnis.3. norddamos padengti valstybes skolE.skolgs . silpnesnes Be Salys daZnai buna i5naudojusios valiutosatsargas.per didelis pinigq kiekis apyvartoje? atsiranda PinigLlpasi[lq taip pat ir jos pertekliq. ir uZsienyje. padidejus iSlaidoms arba esant nepakankamoms mokesdiq Vis del to iplaukoms. Papildornas pinigq leidimas taip pat yra valstybds skola (centriniarnbankui). pavyzdLiui.naZinti biudZetodeficito?Sios problemos irgi aptartos nagrinejant fiskalinEpolitik4.vyriausybes) ir bankq sistema. rnokesdiq normq didinimas turi tarn tikras objektyvias ribas (tai atspindi 430 .ruoja deficitinir"rs biudZetus. ir Silpnos Salysapskritaituri maZasfinansavitnoSaltiniqpasirinkimo galirnybes. bet ir iSlaidos. tik uZjq nereikiarnoketipahikanq. valiutos atsargqpanaudo-jimag-pqqlqlqg jS!5 1r (o tai reiSkia naujq pinigii leidimq). del tarn tikrq prieZasdiqlabai svarbiu (o kartais ir vienintelir. kodel negalin.Del to padidejane tik valstybdspajarnos. 12. t. Gali trnkti rinkq. Taigi vyriausybds.radidinti rnokesdiq ir sur. 12. Cia tik priminsime. Iinagrinetosir deficitq susidarymo sElygos bei Saltiniai. nes pradedarnanebetiketi valstybes sugebejimujuos i5pirkti.1.y. LeidZianr centrinio Salies banko vertybinius popierius. PaZymdtina.qZsienio.2. [ fprastasi5laidasprekdms ir paslaugomspirkti ir dali.

indeliai.inflation tax) . fl .tai piniginio kapitalo savininkqnuostoliaidel infliacijos. sumaZdja ir . Jis apskaidiuojamas taip: Ir . ' VidurarnZiaislenvaldiiai turejo teisgkaldinti monetassavoteritorijoje 431 . anksdiau i5leistq pinigr{ verte. Jcr pavadinimas kilgs i5 pranc0zq kalbos ilodlio .4) Infliacinis mokestis patenka i valstybesbiLrdZetitr todel jis gali buti traktuojarnas kaip valstybds pajamos. Papildornaspinigtl i5leidimas gali b[ti traktuojamaskaip infliacinio mokesdio ivedimas (I1 .kurias gauna valstybedel savomonopolines teisesspausdinti pinigus..jq realioji verte krinta.pinigq pagrindas.A. arba dideles perkamosios galios pinigai. ..kainq lygio pasikeitimas.p x H P dia (12.bendrasis kainq lygis. Tuo atveju infliacijos mokestisgali bUti apskaidiuotas pagal fonnulE: Ir = pxC+Dx(p-i) dia p. .infliacijostempas.tai skirtumas tarp papildomai i5leistLl pinigq sumos ir jq iSleidimoi5laidu.silpnq vyriausybiq (Salyjedaug politiniq parlrjLf. Kai i5leidZiama daugiaupinigq.pirmiausia dekiniai indeiiai.3) 1. (12. p .apmokestinarni"ir kiti pinigq pasiulos Ml elementai. yra Saliq.seigneuriage".. Kylant kainoms. lnfliacinl mokestipirmiausiamoka visi. C .g r y n ip i n i g a i : D . P . gali bnti stiprios ilgalaikes mokesdiq mokejimo vengimo tradicijos (pavy zdLiui.seigniorage) tai pajarnos. SenjoraZas(SE . i * nominalioji palukanqnonra. kas turi grynq pinigq. Tredia.senqjq'. .infliacinis mokestis. Be ro. Lafero kreive). Italij oj e).rei5kiandio d v a r i n i n k ov a l d o v ot e i s q T . Tai vadinamasis senjoraZas. Todel infliacini mokesti supaprastintai galima pavadinti grynll pinigtl mokesdiu. kuriose mokescius surinkti keblu del politiniq nesutarimq. Be abejo.

Pasiekus tam tikrE infliacijos tempo rib4 t. tarkirne. . vyriausybespajamospradeda maZdti. i5leistqi apyvartEtam tikru metu.taip pat dideja. )? Zinona.Kiek gi surenkamapajamq (. Lafero kreive infliacijai). t.kat p -dideja.y. Jei jis (infliacijos tempas)vir5ija tam tikrq lyg[. vyriausybdgali padidinti savas i5laidas.Pinigq spausdinimas prakti5kainedaugtekainuoja. kurios neperZengus. " Irnro* Ir 12.y.eja(atkarpa ML). Toliau didejantinfliacr. Ta pati taisykle tinka ir infliaciniarn mokesdiui.o pinigai gali bilti i5keisti i prekes ir paslaugas.sqlygojantismaksimaliaspajamasis infliacinio mokesdio. Ir=!T^u*. paprastumo deleijuos galitna sulyginti.nedidindama[prastiniq mokesdiq (retesniaisatvejaisjuos net maZindama). =o.GrafiSkaitai primena A. Lafero kreivg (daZnaiir vadinamaA.los ternpui.t I . egzistuoja tam tikras infliacijos tempas. gaunamos maksimarios infliacijos mokesdiopajamos. kai p = px.kacl Ir=sE dia . senjoraZas gali b[ti isreikstaspinigq. pinigus +. pasiekus labai auk5r4 infliacijos lyg1. Mat. perkarnqja galia.y.4 pav. Lafero kreive infliacrjai Kai p : 0. Gaudamapajamq i5 infliacinio mokesdio. t. kad bet kokiq rnokesdiqlplaukos priklauso nuo mokesdiqnonnos ir mokestinds bazes apimties. 1.St) iS infliaciniq rnokesdiq( 1. Taip pat Zinoma. Nors senjoraZasir infliacinis mokestis nera lygiareik5rniai ir gali nesutapti.9t senjoraZas.[plaukos maL.t. I. vadinasi. gaunalnosmaksimaliosrnokesdiqlplaukos.y. kad yra tam tikra mokesdiLl normos riba.

b0na reakcija i kainq kilim4 sukelt4kitq prieZasdiq.stengiamasii5leisti kuo greidiau. LarenF. vadinasi sumaZeja ir apmokestinamqpinigq kiekis. daZnai tampa svarbiausiu hiperinfliacij4 senjoraZas Salyse. Pasifilos Globalnyjpodhod. kuri sukelia kitos prieZastys. pinigq leidimas. i5gyvenandiose valstybes pajarnq Saltiniu. t. gaunarnai5 pinigq spausdinimo. Peru.2. Makoekonomika. valstybespajamq. .D. pasi[los infliacijos modelispateiktasI 2.o e5ant ka5tq intliacijai .3. BendrosiospasiIlos (ka5ttt)infliacija Siuo atveju infliacijE sukelia veiksniai.ivairiose Salyselabai nevienoda.V.5 paveiksle. kad daug sanderiq vyksta tiesiogiai. sieke 139. PavyzdLiu| 1975-1985m.379. Pajamq dalis. valstybesiSlaidas.t.. zumaZej Pirmiausia a.priklausomybe prie5inga. svarbiausia 12.l3tlyl*k*s"!ll:.pinigq pasi[los didinimas.@ tai--viikq!13l_-g$r. +55 . pinigai infliacijos procesegali atlikti aktyvq arba pasyvq vaidmeni . Kita vertus.5 procento". ltalijoje . laikotarpiu vidutini5kai kasmet ji sudare:iAV ir Kanadoje * apie 6 proc. P. Todel ir kilimo.y. Jau mineta. " SaksDz.. Maksimalus ir infliacijos tempas pr ivairiose Salyse ivairiais laikotarpiaisya skirtingas. siekiant finansr"roti yra hiperinfliacijosprieZastis. Vokietrjoje . Pinline prieZastis yra kainq kilimas o pasekmd.2. Paprasdiausias Yil YP inlliacija 12. Neretai tai perteklinepinigq ernisijane visadayra aktyvi inlliacrjos prieZastis. Vadinasi.. gerokai viriijo visas kitas valstybdspajamas.8 Bolivijoje infliacijospajarnos proc.apie treddali. prisiderinti prie kainq nesusijusiossu pinigq kiekiu.g_ygk_Ll[?t"T Paklausosinfliacijos pradine sqlyga yra pinigq pasiulos didejirnas.28 proc.kadangi jq perkamoji galia labai greitai kinta.5pav. pinigq naudojirno sfera susiaurdja.y.

clalnaivadinarnq. kad bendroji pasiula surnaZdja.infliatio" (iSptitimas). susiklostonauja. padideja gamybos ka5tai. llgalaike pusiausvyra.Sokais".Sokus" daZniausiai sukelia i5oriniai veiksniai Salies ekonomikos funkcionavirnopoZiuriu. sausros. vadinama st"gfi. 12. netiketas bendrosiospasi[los smukimas. Tokia.tadiau i5oriniai tam tikros Salies atZvilgiu (importo prekiq kainq kilimas) arba apskritaine ekonomikossferos(nepalankios gamtoss4lygos).. Tarkirne..1. smunka gamybos apimtis.Tai gamybos nuosmukio ir kainq kilimo derinys. Ypad nukentejo Anglija.ivykis. del kurio staigiai pakyla vidutinis gamybos veiksniq kainq lygis. todel AS kreive persikeliai5 padetiesASe I padeti AS1. tadiau laikini. tgsiasi vienerius ar dvejus metus. kuri sukele sumaZejusios darbo sipaudos. pasi[los . Pasitilos sutrikimai ir inJliacija Pasiulos infliacija kyla del staigiq pasiulos pasikeitimq.. sustingimas) ir .2. Tokio pob[dZio staig[s pasi[los pasikeitimai gana daLni. trurnpalaike.Pavyzdliui..konornines pasekrnes.. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P/.. DaZniausiaijuos sukelia nepalankios gamtos sqlygos.Jie (veiksniai)gali buti ekonominiopobudZio. o kainq 434 .staigus.Sokas"(supply shock) . pusiausvyrata5ke 81..del nepalankiqoro s4lygq sumaZdja derlingumasZemeslkyje. Pasiulos .Zemesdreb€jimai ir t. statybq transport4. Pagrindines pasi[los infliacijos prieZastys Sios: yra l. suyra.t.. Skausrningesnius bendrosiospasitlos paZeidimussukelia gamtos nelaimespotvyniai.buvusi taSkeE0. tai AD kreive lieka toje padiojepadetyje.. Siuolaikindsdarbo uZrnokesdio formavimosiypatybes. 3.jos neigiamai veikia Zernes Dkl..stagnatio" (s4sringis. Stagfliacijos sEvoka kilusi i5 lotynq kalbos \odLi. PavyzdZiui. Pasiiilos . Dramati5kuspadarinius gali sukelti ir epidemijos. audros. o del to padidejair garnybossEnaudos (kaStai). antroje puseje mire mihjonai Zmoniq.5okai" gali buti trumpalaikiaiir ilgalaikiai.Sokq" r[Siq trunka neilgai.4 . Tuo atveju garnybosapimtis gali staigiai keistis nepriklausomainuo bendrosios paklausos pokydiq ir galutinio produkto kainq lygio. Gamybos apimtis smuko.kef -ry-?-Upji ganrybos apimtis malzdja. Jei bendroji paklausanekinta.ij.2. o kaififllfgiskyla. Dauguma . E.Pradind b[sena . o realioji gamybos apimtis sumaZejanuo Ip 1ki yEt. Suoliq.pageidautinapusiausvyrata5ke E0. 2. ekonomikos b[sena. Staig[s bendrosios pasiulospasikeitimai(sumaZejimai). per juodojo maro epidemij4 Europoje XIV a. Infliacrjoslukesdiai.

Laren F.. pavaizduota12. j o s veliau nebesumai.. Trumpalaikispasillos Sokas llgalaikis pasiulos Sokas pasiZymi tuo.2-oje laiko atkarpoje. infliacrjos tempas.7 pav. Bendrasinfliacijos tempaslieka nepakitgs. paZymetamel-uoju numeriu.6 pav.kainq lygis i3lieka nepakitEs.6paveiksle.y.. 365 435 .tuomet tolesnisinfliacijos iki tempas nebesikeidia.2-oje laiko atkarpoje kainq lygis tarnpa pastovusP : const. p : 0. nors amZiauspradZioje kainos maZejo'. Jei P : const. todel infliacijos ternpastampa neigiamas. kad pakilus kainoms.y. B. 3-oje atkarpoje kainos pradeda maieti.. ' SaksDZ. 4-oje atkarpoje kainos ir infliacijos tempas griZta i pradinl lygi.. kainos pradedakilti.atsiranda defliacrla.veliaujos vel rei5kinys. Padidejair t. t. Kai pasillos Suoliai trumpalaikiai. Kainq lygis (P) Infliacijos tempas(p) 12.eja.l paveiksle. Tai parodyta12.esantbet kokiam kainrl lygiui.. Makroekonornika. llgalaikis pasi[los Sokas Tarkime.y. todel ir infliacijos tempaspadideja. jos nebesumaZeja buvusio lygio.lygis pakilo net 50 proc.P. kad l-4jame laiko tarpsnyjekainq lygis pakyla.t.todel ir infliacijos tempasprilygsta nuliui. Iaikinai sumaZejus gr[Ztai pradini lygi. Tokiais atvejaisgamybosapimtis smunka. Globalnyj podhod. infliacrja taip pat yra laikinas pasiflai ir pakilus kainoms.D. Laiko intervale. Tai Kainqlygis(P) Infliacijos tempas (p) 12.

llgai trunkandius pasifilos Sokus gali sukelti [vairios prieZastys.lenergijos Saltiniq kainolns. Tipi5kas pavyzdys yra OPEC Saliq nallos kainq pakilimas 1974 ir 1979 rnetais. del palankiq oro sqlygq Zemes [kiui gaunamas didelis derlius. Profsqjungosvisada stengiasi. bendras kainq indeksas pakilo i auk5tesn[ lygi.t. staigq. 12.kad gali buti atnaujintos derybos ddl nominalaus darbo uZmokesdio padidinimo. kol naflos kainos galiausiai nukrito 1986 metais.2. kai darbo uZmokestis nustatomas anksto. tadiau veliau infliacijos ternpas nebesikeite.Jo sukeltos ekonorninds pasekmesdaugelyje pasaulio Saliq i5liko daugiau nei 10 metq. profs4jungq ir vyriausybds ir t. elektros energijos. lrakui isiverZusiKuveitrl.2. Dabartiniu metu. PavyzdZrui. Kai infliacrjos tempai spartfis. Nepaisant to. praejusiojo ir bfsimojo laikotarpio infliacijos tempai. i5ankstinisdarbo uZmokesdio kilimo tempq nustatymas veikia kaip 436 .numatorna.nominalus darbo uZmokestis prie daZnaitiesiog . padideja realioji garnybos apimtis ir sumaZdja kainos. konfliktai tarp darbuotojq ir darbdaviq. Antai atlyginimq kilimas sukele infliacij4 Pranc[zijoje 1968m. Darbo uimokestis ir kaitq infliacija Ka5tq infliacijq gali sukelti ir darbo uZrnokesdiodidejimas. i darbo sutartis itraukiant specialq straipsni apie indeksavim4. jo pakilimas gali b[ti vidine reakcija I kitus ekonominius ir politinius reiSkinius.rojamas kaip pasillos Soko veiksnys. paprastainustatomas darbo sutartyse.-TIiiypat-Z-rdelpT6iksrnq bendrosiospasiulos pokydiams. Tai labiausiai linkEs keistis ka5tq elemeffii6d6TlTi. ir naudingi. pavyzdZiu| Laliavq ir energijoskainq kilimas. pavyzdLiut.. Nominalaus darbo uZmokesdiokilirnas gali b[ti traktr.teigiamai bet veikti ekononrik4. dujq.priri5amas" praeito laikotarpio infliacijos tempq.2. Del to smarkiai padidejo garnybos viduje. Vadinasi.bet koki i5 jo pokyti galima vertinti kaip tam tikr4 pasillos Soko element4.1969m. ypad bendrieji.kad atlyginimai kiltq. S[ procesqsustiprinotai. Darbo uZmokesdiolygis. Italijoje.. jq keliamq reikalavimq.Sudarantilgalaikes sutartis. spontaniSk4darbo uZmokesdiopakilirnq gali i5provokuoti streikai. Pavyzdliut. kad naftos kainq ka5taiir kainos ivairiq Salit1 pakilimas atsiliepe ir alternatyvir.t. Palankaus pasiulos Soko pavyzdys yra ir naftos kainq kritimas 9-ame jis padarytos de5imtmetyje: panaikinodal1anksdiau Zalos. o darbo uZmokestis vidinis kintarnasis. ir t. Darbo uZmokesdio pokydius lemia ankstesnio laikotarpio darbo uZmokesdiokilimo tempai (daLnatper pastaruosius trejus metus).Finnos prisitaike prie didesnir"i naftos kainq. Pasiulos Sokus paprastai sukelia i5oriniai veiksniai. Naftos kainos pakilo ir 1990m. Darbo uZmokesdio padidejimas labai da'znai priklauso nuo darbuotojq ir profsqjungq aktyvumo. Pasiulos Sokaigali b[ti ne tik Zalingi.

. (p. Supaprastintai galima butq tvirtinti. dia (12. Tuomet galioja 5i lygybe: P=w. Si formule rei5kia. p" . i5 praeities i ateiti mechanizmq. I Jeigu dabartinio laikotarpio fakti5kas infliacijos lygis pasirodys didesnis uZ lauktEii (prp" ). rl *r* laukiamas v . Jau mineta. atsiZvelgiant prognoziq netikslumus. busimojo laikotarpioinfliacijos tempas. Remiantis adaptuotqlfikesdiq teorija.2. kad ir ateityjejos kils taip pat spardiai.pn). kad b[simojo laikotarpio numatomasinfliacijos tempas lygus dabartinio laikotarpio laukiamai infliacijai. subjektai b[simqli infliacijos lyg[ prognozuoja. Kai v 437 .kaipgi fonnuojarni [vairiq subjektq lnkesdiai?Siuo poZiuriu i5skiriamos adaptuotq. pakoreguotai. reiSkiantisl[kesdiq perZiurejimo greiti.koeficientas. Jie ypad aktualls tuomet. kai infliacija jau lsitvirtina.3. Kyla kiausimas.5) p . Koregavimo koeficientasy nusakol[kesdiq perZiLrrejimo greiti. tuomet busirnojo laikotarpio infliacija bus pakoreguotadidejimo linkme. pladiau. lv . klaidas. I nfliacij os I iikes iiqi KaStq infliacrjos Saltiniu gali b[ti laikomi infliacijos llkesdiai.perkelimo" taip: jei anksdiaukainos kilo spardiai. kad l[kesdiai Dabar 5i4 problemq aptarsimekiek ivertinarni. prisitaikandiqjq (adaptive expectations)ir racionaliqjq 1fikesdiq (rationalexpectations) teorijos. Tuo atveju i n f l i a c i j as u v o k i a m ak a i p i n e r c i n i s r o c e s a sJ i s t u r i i r b [ d i n g q i n f l i a c i j o s p . Jei fakti5ka infliacija pasirodys maZesnduZ prognozuotE (p. dia p .laukiamasdabartiniolaikotarpioinfliacijos ternpas.gamybos sqnaudqdidinimo ir kainq kilimo veiksnys.Si priklausornybe gali b[ti apibfidinarna formule: Sia pft = pn +v . I 2.kainq kitimo tempai. daZnum4. kad kainq kilimo tempas kartais gali blti lygus darbo uZmokesdio kiiimo tempams. remdamiesi praejusiojo laikotarpio lygiu.dabartinio laikotarpio faktiSkas (tikrasis) infliacijos tempas.darbo uZmokesdio didejimo tempai.2.Infliacine inercija suprantama .p").tai Zmonestikisi. formuojant darbo uZmokest[. 1ai bfisimoji infliacija bus pakoreguota maZejimo linkme.

kad tarp nedarbo lygio ir nominalaus darbo uZmokesdio kilimo tempq yra ituirkstine 438 . kad Zmonesvertina ir kaupia infonnaciiq gaut4 [vairiais kanalais(per televizriq radii4 spaud4ir t. INFLIACIJA IR NEDARBAS.phillips curve).6) Tai reiSkia. lyg zinotq tikrqji ekonomikosmodel[ ir tuo remdamiesi prognozuoja infliacijq. toks lfikesdiq fonnavimas nera idealus.priklausantys nuo praeities(siejami su praeitimi). olbanas Filipsa. tempaikasmet(arbadazniau) jos keidiasi. Racionaliqfq lukesdiq teorija pagrista tuo. kad numatomasinfliacijos tempas yra lygus crabartiniarn f-akti5kam infliacijos lygiui. FTLIPSO KREIVE RySi tarp dviejq pagrindiniq makroekonomikosproblemq .parodo Filipso kreive (PC . (12. Jq visai nebutina kiekvienam Zmogui.y. ji turinti Zymiai didesng reiksrnE negu teigia adaptuotq ltkesdiq teorijos Salininkai.dydis maZas.). bet ir ateiti.nesiimamaprognozuoti. iverlinti tai. kad flkio subjektai analizuojane tik praeit[.Kyla i klausinrai.atkreipsirnedemesi tik I kai kuriuos racionaliqjq l[kesdiq teorijos salininkq argumentus.t.3. b[simasisinfliacijoslygis grindZiamas tikruoju jo praeities kilimo ternpu. kodel net kvalifikuotq specialistq prognozes kartais b[na klaidingos? Nesigilinant [ Siasproblemasissamiau./. Alban) 1958m. ar gali pavyzdLtui. priimant ekonominius sprendimusaukstesniulygiu (stambiosekorporacijose. Jie teigia. Nepaisant to. Be to. o prisitaikorna prie ankstesniq infliacijospokydi%t. infliacijos l[kesdiai koreguojami greitai. Tarkime.ukio subjektai gali samprotautitaip. kad nesistengiarna nuspeti. tureti mokslini kurios nors ekonomikossritieslaipsni. kokia ji bus ateityje. Kai v artimas vienetui. yra paZangus tuo. Todel padidejanetikrumasformuojantateitieslrikesdius. ir realusisinfliacijos lygis jiems itakos beveik neturi. ruomer i pi+t = p " .ls to galirna daryti iSvad4 kad ir infliacijos tempai gali siekti 4 proc.paprasti" Zmonds formuoti racionalius l[kesdius.). paskelbtame darbeirode.t.birZose ir t. .infliacijos l[kesdiai kerdiasiletai. fermeriui. (anglq ekonornistas Phillips. . atsiZvelgiant tikrqji infliacijos lygi.kaip ji veiks ekonominiusprocesus. Lukesdiai.bankuose. metus.Zmones ir firmos elgiasi taip. pavyzdLiui.nedarbo ir infliacijos . kai infliacijos tempai labai dideli. Kai v : . remdamiesivisa imanornainformacija.. stengiasinuspeti. Tuomet infliacijayra nepastovi. Jie stebi dabartingvalstybesekonominE politik4 ir. naudojamasi profesionaliqekonomikosekspertqpaslaugomis. pavyzdZiui. Supaprastint4 lygti galima uZra5yti SiE taip: Pi+r= P. manymu.Tai ypad isryskeja tuomet. kad kitais metais nominaliojo BVp kilirno tempus numatomapadidinti 4 procentais(nuo 2 iki 6 procentq). 12.

Savo darbais L Fi5eris padejo pagrindusSiuolaikineimakroekonomikai.kaip nominalusisdarbo uZmokestis reaguojaI konkretq nedarbolygi. arba Phillip. padare ekonornistai M. keidiantis U' . Velesni tyrimai. Todel pradine Filipso kreive . infliacija ir nedarbas O. * dabartinisnedarbo lygis. Darbo uZmokestis. 283-299.. Tuo metu dar neZinota nei infliacijos lfikesdiq teorijos.-bxUr cra w. Fridmenas ir E. kaip dabartiniai. 1861-1957.S priklausomybg vaizduojandios kreives buvo pavadintosFilipso kreivemis. Felpsas (Phelps. tyrimai nebuvo tokie i5sam[s.3. Jis sutelkd demes[ tik I nominalaus darbo uZmokesdioir fakti5ko nedarbo jo lygio pokydius. Jis buvo vienas i5 pinnqjrl maternatikq. Edmund). atsiZvelgiant i infliacijos lyg[ (l[kesdius). ir pavadintas . nei natfiraliojo nedarbo lygio s4vokos..nominalausdarbouZmokesdio kitirno temoai: b . savo i5vadasgrinde to laikotarpio duomenirnis.pagerbiant pirm4kart diagramqsudarius[autoriqr]. pinigus ir kainas. maZdaugpo 10 metq. naudojant Filipso metodq buvo patobulinti.1958).W. atkreipus demesi i tai.. o ne nominah. DidZiosios Britanijos ekonomikosraidos laikotarpi.AS atradau Filipso kreivg" (. kad Zmonesdomina realusis. Darbai tais klausirnais pasirodd veliau.Econornicnew series. Todel nominalq darbo uZmokesti butina pakoreguoti. The RelationshipBetweenUnemploymentand the Rate of Changeof Money Wage Rates in the United Kingdom. A.Suprantama.tai paprastaatvirk5tinepriklausomybdtarp nominalausdarbo uZrnokesdio kitirno ir nedarbolygio kitimo. Filipso pradindlygtis atrodeSitaip: w=const. Tokias i5vadas 1968m.rs darbo uZmokestis. t. jq savitarpio sEveik4. 1973m.Jo veikalaspaskelbtas1926n.A Statistical Relation Between Unernployment and Price Changes".priklausomyber0.koeficientas.I Discovered the Philips Curve").7) Koeficientasb parodo. Tai galima iSreikSti lygtimi: wt+l* Pt+l=-bxUr. 'o 439 .y.p. (t2. U. darbas perspausdintas ekonorniniameZumale ir jo garbei pavadintas . vis delto pinnasis ry51 tarp ncdarbo ir infliacijos i5nagrinejoIrvingas Fi5eris. Filipsas iSnagrinejo l86l*1957 rn. kaip keidiasiw.25 (Novernber. " Nors kreive ir pavadinta Filipso vardu. 12. i5pl0tojps teorij4 apie paliikanas.1. S.

ir rnaZinti infliacijos tempE Pavyzdliui. jei fakti5kas nedarbo lygis yra nedidelis ir .Todel galimareigri. Sudarantsutartis ir nustatantnominalqjI darbo uZmokesti. 5i formule gali b[ri i5reik5ta taip: h .atiZvelgiant! laukiamqyl. .-Un). . Todel formule (12. kadangi darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas glaudZiai susijg.bfisirnojo laikotarpio nominalausdarbo uZmokesdio pokyiio tempai: pt+t * busimojo laikotarpioinfliacijos lygis. r ) t dia (U. p a k e i i i a r n ad y d Z i up j . . _ . ruomet (12.jis nustatomasempiriniu budu.9) Koeficientas b parodo.u r ) . (12.t2) Koeficientas b parodo. kaip stipriai darbo uZrnokestis priklauso nuo ciklinio nedarbo. (t2. Tai nera esminis skirtumas. Dydis 6x(U. (12. [vertinus nat[ralqji nedarbo lygi U. Laikui bdgant nominalaus darbo uZmokesdiokilirno tempai buvo pakeisti infliacijos tempais.negalirna tiksiiai numatyti tikrojo b[simojo laikotarpio infliacrjos Iygio p. p . kaip stipriai infliacijos temp4 veikia ciklinis nedarbas.-Ur)) rei5kia. (12.ciklinisnedarbo lygis. isreikitos darbo uZmokesdiu arba kainomis.1l) Jei laukiarnasisinfliacijos lygis pi*ratitinka dabarrin[ p. .ir nedarbolygio.b x ( \ J .tai priklausomybe tarp infliacijos.10)formulegali b[ti pakeista: pr*t=p-bx (U.9) gali buti pakoreguota taip: pt-t=pit-bx(U. Tod€l Si lygtis gali bhti pakoreguota.8) wt*t .o ne tikrqji infliacijos l y g i .kad Filipso kreives lygtis .*r.kad ciklinis nedarbas gali ir didinti. t . . : s w t + t= l l * .. dia (12.r0) Si lygtis kartaisvadinamaFilipso kreiveslygtimi.b " ( U..U . -U ) ). y .-Ur\. t + t= p t + t .Koeficiento 6 reik5me teigiama.wt+t=pt+t-bxUr.

kreiv_e_do.o-Jygrs.nes sukeliakainq kritimq.priesinsailfot<ia prittaliornybe ri[yrf ruo. Ji pasiekus. Ji paZyrnesirne raide s. kai dabartinisfaktiskasnedarbolysis 441 . ir priesingai. ekonomika nedarbo lygis sumaZeja 2 proc..nedarbas pradeda virsvrinffiiaqil"*tygt juda Ekonomika tasko link. luomet fonnule Eauna toki pavidal4: pt+t=p-bx (U.Trumpojo taikotarpio l. nodntJalai&y. o nedarbolygis atitinkanat[ralqj[ U.bg.r-. nes ruo metu kyla kainos. Tai rei5kia. vadinasi. Remiantis (12.neg1i@1_:@qi.ffiii?ijil-ternpui. o rnflracr."9.pereina i defliacrjq ir sudaro _I procen14. kuo maZesni infliacijostempai. Infliacijos tempai nekinta tik tuo atveju. Didejant realiajai salies gamybos apimdiai.8paveiksle. 1'1 a. kad sukuriarnurpoi.Tuomet infliacijos tempasp:0. t2.2. tuo rnaZesnis nedarbo lygis.Sl silveikaatsispinditipineje Filipso kreiveje. Tai reiSkia. / proc.--*.tuo nedarbo lygis yra autstesils.pasiulos sumaZejimo poveikiskainq kilimui. garnybos apimtis.. Ta5kasEs rodo ekonomikospusiausvir4 padeti.Jljg9l31glf.e lvgiu. =U) .t. kar (tJ. (r2. ruomet juda taskoA link. -r( ad. :5%). Si formule gali bfti papiklyta dar vienu elementu. p a d r c l e J ub e n d r a J ap a k l a u s a rp a k y l a n e t i k k a i n q l y g i s . del to maZejanedarbas.pateiktoje 12. i_------:-i-' '.12) formule. K3i .Ifrias Ip. b e t i r r e a l i o j i s r ...* . I :lt 1'E|L_:!. Iygi ze iay I a$11lzujg-Jygis..jE maZina.. dra s .Ludt!9!1111!iiss!-qllxgi gtitinta-maz-esnis ne4arh..1 ' i.:'J. iki o infliacijos lygis pakyla iki 4 procentq.-U. (iiuo atveju U. _r. Rerndamiesi formule.!g{ ! 1umpuoju tS rs i\911112.li nedgl.a rnaZeja.eiiiiuo tygisiriiiii B ii l!1zeja. tuometciklinis nedarbo lygis yra nulinis.-itipso kreivo '.r)+s..1' Fi Iipso .prilygstanathraliajam.n.. sukuriama daugiau darbo vietq.1giLe' In jgil -. ciklinio nedarboir Sokqsukeltqpasi[los pokydiq.kad tuo atvejLr nario b x((/.kad Zernasnedarbo lygis sqlygoja didesnius infliacijostempus.r-r*j**. (U" = 0) . gali'ra padaryti iivad4 kacl bfisirnasis infliacijos lygis priklauso nuo dabartiniolaikotarpio infliacrjos lygio. realusis nacionalinis produktas..iutusis lnainiatuJis)"nai'icin?iliiiis-pro.-Vaclinasi. o1@ar. o naudingi . atspindindiu pasillos Sokq poveiki infliacijai.Pasiekustaikq. Jeigu bendroji paklausadideja ir virSijapotencialqiigamyboslygi. -Un) jos reik5me irgi bus lygi nuliui.13) Zalingi pasi[los Sokai diclina infliacijos lygi.y..3._ l._q.-ir. matome. kuo aukitesni infliacijos ternpai.

9 pav.sutampasu nat[raliuoju.\ { . p (IR 5 4 3 2 I I I I t^> . r f P C 5 12. Filipsokrerve Filipso kreive [vairiais laikotarpiaisgali bUti ivairaus pavidalo. ir didesni infliacijos tempai. Tai rei5kia. k a i U r > U r . kad gali blti suderinami ir didesnis nedarbo lygis. o ekonomikaklestetqesantsaikingaiinfliacijai. tai < 1 t .. L a i p t + t .. U n .9paveiksle. p . Si problemabus aptarta v€liau. * rp ' . o k a i U r .Kai U. PraktiSkaisvarbuparinkti toki ta5k4A.1 p .=U.r.tl . Trumpojo laikotarpioFilipso kreivds 442 . Galimos Filipso kreivdspateiktos 12.8pav.ll formules.'. p (lR 4 2 I 0 12. Tai matyti ir i5 l2. Tai b[dinga Siq dienq ekonomikos ypatybe. kuriamebltq pasiektas Zemas nedarbo lygis. l u o m e l p 1 .

Tq pastebejoM. . Ilgojo laikotarpio Filipso kreivd A. ' '! ..i:fil oru.10 paveiksleparodyta. Dabartiniam laikotarpiui bfidinga tendencija. Tai gaii uotl pauaizi'iliaiolia tilffiastinta schema: I .10paveiksle. Tai parodyta12.' . Er). Toks jo lygis gali bfiti suderintas ivairiais infliacijos tempais:pirmu atveju p=l% (kreive pCo).nedarbas iniliacija'.Tarkime.3.p=4%o (kreive PC2).j.3.l AD1+pt-+yf-+U. Tai rei5kia.tuome{ kainos dideja maZejantgo*ybor tp'-ei. .r '' .. (i I5vada: trumpuoju laikotarpiu didejant bendrajai paklauiap kyla kainos ir maleja nedarbas. Trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives 12.Todel ilgojo laikotarpio Filipso kreive yra vertikali tiese natfiraliojo nedarbo lygyje.Tidoj.J.. Jis teige. neiSkyla. = 5% . kad natfiralusis nedarbolygis tJ. su antru p=2o (kreive PC1) ir trediu .Filipso kreiviq paslinkimasi de5inE virSrj. kad_{g}roJu laikotalpiugotelga-llo9igg-ggryybo_s apilnties.'Vadirids-i. Filipso i5vados ir jo atskleista priklausomybe tarp nedarbo ir infliacrjos pasitvirtino tik trumpuoju laikotarpiu. '/ Jeigu infliacij4 sukelia dendrosios pasi[lo-s m-aZejimaq) kylant _ kaStams. 12. Fridrnenas 1968 m.kad natfiralusis nedarbo lygis Un=Jlo (taskasEo.fa*otarpiu dilema .kad pasiekiamas potencialiaigalimasnacionalinio 443 . uZimtumo ir nedarbo infliacijos lygis neveiklar viii iie kintamieji prisitaiko prii mnlacijos. didesneinflia"cUa sqlygojair didesninedarbolygi. n (IR A 12.10 pav.

l Yn.11pav.AD kreive persikelei5 padetiesADs i padeti AD1. bet nemaZeja nedarbas. Jis laikinas nedarbo surnaZejimas. Bendrosios Padidejusbendrajaipaklausai.kad. . Del to veiksniq kainos ir susilygina su uZbaigtos trumpojo laikotarpio bendroji pasiula. kad ilguoju laikotarpiu infliacijos tempo pokydiai neturi itakos nedarbo lygiui.padidejaka5taiir sumaZeja jos kreivd persikeliai5 padetiesA36 l padeti AS1.' 444 .rmpuoju laikotarpiu pakilus bendrajai paklausai. P r P0 4 I ^ I A D r i? <---_> Yr A D u i i . Kodel gi taip yra? Jau Zinorne. kol pakyla darbo uZmokestis. trunka 1ol. Kainq lygis pakilo nuo P0 rkt Pt.produkto dydis I. padideja gamybos kaitai ir sumaZeja paSalinamas bendrosios paklausos padidejimo poveikis Jai sumaZejus. produkcijos kainomis. Sis procesas pavaizduotas i I paveiksle.. Kainq lygis pakyla dat daugiau .) Matome. trr.iki P2. bendrosiospaklausos kittl gamybos Derinimasis trunka tol. AS. galima pavaizduotitokia schetna: ADf +Pt+KaStait-->ASJ-+Yp . (Toje padiojepadetyjeyra ir ilgojo laikotarpiobendrosios pasiulos kreive AS1p. o realusis nacionalinis produktas sumaZejair griZta i potencialiojo produkto lygt Yp. ilguoju laikotarpiu spartdja Tai infliacija. Tadiau tai tik laikina nedarbo ir infliacijos s4veika.on. kad nacionalinis produktas vel vir5ytq naturalqll savo lygi. bendroji paklausavel turetq dideti.-)U. 12. Norint.jis griZta I pradinp padeti llguoju laikotarpiu kyla tik kainos. padideja kainos ir sumaZeja nedarbas.on". AS. Y paklausos infliacija slrkelta 12. todel nedarbas nemaZeia. Pakilus kainoms. kol ekonomika derinasi prie padidejirnoir galiausiaiprisitaiko.. o realioji gamybosapirntisbendroji pasiula: nuo Ip iki yr1. ISvada: didejant bendrajai paklausai. realiajam nacionaliniam produktui .

numatomas reaiusisdarbo uZmokestis turi b[ti lygus realiajamdarbo uZmokesdiui.butina Zinoti galimus jq veiksmus.y. Tarkime. paremta visa turima infonnacija. jog ateityje numatoma vykdyti skatinandi4j4 monetarinEpolitik4 ir padidinti pinigq kieki.ronemis bus reguliuojama bendroji paklausa ir t.t4) dia / "' | . todel nera ir inercinds. Pusiausvira darbo rinka susiklosto tada. Norint efektyviai prognozuoti. Ankstesnis infliacijos lygis neturi reiksmes.numatomas .faktiSkas to. nedarbolygis*visada gr[Ztaprie nullf]iglolg lyCl-o. lnfliacijos ateities prognozes pagrlstos ne ankstesniq laikotarpirl duomenirnis. galirna teisingai prognozuoti infliacijos ternpq. t. 5 procentais. Tai reiSkia. kad pasiekiamas visi5kas uZimtumas arba susiklosto nat[ralusis nedarbo lygis.. Racionaliqjq ltikesdiqteorija ir nedarbo. kad bendroji paklausa ir kainos ateityje irgi galetq padideti 5 procentais.Tai rei5kia.Tai ivertinama.3. politikai turi paskelbti. pavyzdZiui. Dar karttl atkreipiame demesI i svarbiausius Sios teorijos teiginius nagrinejan. kad vyriausybd ir centrinis Salies bankas informuoja. pagristi ateitiesnumatymu. l 4 + tI p l fr+l / r.infliacijos problema Racionaliqjq lfikesdiq teorijos Salininkaitvirtina. sudarantdarbo ir kitas sutartis. kai darbo paklausa lygi darbo pasifilai. bet b[sirnqja valstybes ekonomine politika. kuris susiklosto. infliacijos lukesdiaiyra racionalls.tai geriausia ateities prognoze. numatomais politikq veiksrnais. kad nedarbo infliacijos dilema gali nustoti egzistavusi ir trr-rmpuoju jeigu net laikotarpiu. pgl didesniqint)iacrjos tempqnedarbas surrii@i-rk laikinai.kai darbo rinka yra pusiausvira.aL lI+t wu - )' . Jei llkesdiai racional[s. kokiomis prien.4. r . Remiantis racionaliqjq l[kesdiq teorija. busimojo laikotarpio norninalusisdarbo uZmokestisnustatomaspagal tokiE taisyklE. realusis | ) pusiausvyros realusisdarbo uZrnokestis. kad.t. Tuomet nominalusis darbo uZmokestis gali b[ti i5reik5tas taip: 445 . uZprogramuotosinfliacijos. vel u 12.Jei pries tai infliacija buvo nulind. kas nurnalorna daryti ateityje.veliau didesnis infliacijoslygis isriekaro' n-edarbas susilygina-iunaturaliuoj j b lygiu. tai Zrnonesir firmos tikisi.€ (t2.ro klausimo poZi[riu. Racionalfs lukesdiai . nepaisant koks bus infliacrjos tempas.larbou2mokestis.

t < r yt :.numatomokainq indekso. kad subjektq lfikesdiaigali buti ir klaidingi. atsiranda neatitikirnas tarp fakti5ko realiojo darbo uZmokesdio ir realiojo darbo uZmokesdio.t > t r .. kai n r' r.kintarnasis. kad bDsimojo laikotarpio nedarbo lygis atitinka nat[ralqj! tik tuo atveju.. kaip nedarbo lygis priklauso nuo laukiamo realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyros ir darbo uZmokesdio skirtumo. kuris susidaro.p i * t ) . E. AiSku. Lygtis rodo. > Un k a i wI . . kai to laikotarpiorealusisdarbo uZmokestis sutampa sr-rvisiSko uZimturnorealiuoju darbo uZmokesdiu.15) lygis. . kad nedarbo lygi ir realqjI darbo uZrnokesti sieja atvirkStind priklausomybd. Prognozirl klaidos .b[simojo laikotarpio numatomas realusis darbo uZmokestis.busimojo laikotarpio realiojo darbo uZmokesdio poveikio nedarbo lygiui stiprurno koeficientas.ir prie5ingai.16) Kai infliacijos prognozes klaidingos. dia lygus gxw ft .y.) . Ur(t+t)=Un. a i wt . (12. < U l n Numatyto realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyrosrealiojo darbo ir priklauso nuo infliacrjos prognozrq uZrnokesdio sutapimasarba nesutapirnas tikslumo.+. kai darbo rinkoje yra pusiausvyra. blsimojo laikotarpio nedarbo .nedarbolygis * Zemas. t u o m e tU K rL ru+l) . wr*.r. rodantis. Paprasta taisykle tokia: kai realusis darbo uZmokestisauk5tas.tai skirturnas tarp tikrojo b[simojo laikotarpio kainq indekso ir laukiamo. l a i + Ur ( l + . = r r r .Jei infliacija yra didesnd uZ nurnatyt4 tuomet realusis darbo uZmokestisvir5ija jo rinkos lyg1. o jei infliacrja maZesnd numatyt4tada realusisdarbo uZmokestis uZ nukris Zemiau 446 . Todel pagrindine(5ios ternospoZifiriu) racionaliqjq llkesdiq teorijos lygtis yra tokia: U r ( t + t )= U n + h x ( p t + t . S . ..W t* t = P l* t " w r Prirninsime.Nedarbo ir realiojo darbo uZmokesdiosqrySisracionaliqjq lfikesdiq teorijos poZiuriu gali b[ti iSreikStas formule: 5ia U dia U r ( t + t \ = ur * g x (wt*t-*n)i (12.(r + t). t.

kuris atitinka clarbo rinkospusiausvyros lyg[. (IR 5 12.y. v Ur. >U n.. 5 447 .=L/ . U. infliacijos lygis ir naturalusis proc. Sio ta5ko padetis . Nedarboir infliacijos s4veika racionaliqjq lfikesdiq teorijospoZiDriu pateikta12. nedarbo lygis susidaro Zemiau naturalaus. Kai faktiikas infliacijos tempasvir5ija numatyt% p. r.Ur. 4 Rerndarniesiracionaliqjq lfkesdiq teorija.kad nat[ralusis nedarbolygis (arbavisiskasuZimtumas) susiklostys tuornet. Trumpojo laikotarpio numatomos Filipso kreives padetis yra PC5p ir ta5ke E1 ji kerta pClp kreivg.visi prisitaiko prie numatytos infliacrlos. numatytas4 proc.Nat[ra]usisnedarbolygis U.12 pav. kad bfisimojo laikotarpio neclarbo lygis priklauso nuo klaidq prognozuojant to laikotarpio infliacijq. kad pinigq kieki Zadama pacliclinti procenrais. pp= pf+t. kad kainos pakils irgi 4 procentais..y. Kai faktiskainfliacija pasirodoesantimaZesne uZ numatytE ptq < pf +t..kai tik faktiskasir numatytasinfliacijos lygis sutarnpa. Kai infliactja bus tokia.y. o infliacijos lygis p : 0 procentq. I5 to daroma i5vada. Racional[s llkesdiai Tarkime.Sudaromosnaujos sutartys. nedarbolygis yra didesnisuz naturalqii. kokios tiketasi pt+t = p7"*1 tuontet . esandiame ant ilgojo laikotarpioFilipso kreives. faktiSkas nedarbolygis prilygs nat[raliajam. lkio subjektai tikisi. nedarbolygis.jo pusiausvyros lygio.t. r. Tai reiSkia. realusisdarbo uZmokestis yra tokio lygio. =5vo. kad ekonornika yra ta5ke E0.Tarkime.y.12paveiksle. U.t. Jeigu infliacrjos prognoz6s pasitvirtina.*1> pf*t.

.o faktiska infliacija bus didesneuZ numatytqir sieks.rojant infliac14 yra atsitiktines. tuomet ekonomikaatsidursta5keL. o pirkejai pralaimi. tuomet ekonornikaatsrdurs taske K.y. ruul. Del to parctavelajlaimi. nedideli infliacrjos ternpai (2_3 proc' I metus) yra netgi naudingi. Antra. sakykime. kad. vyriausybegali nesilaikytipaZadq.4.Jei lukesdiainepasitvirtins. pleciasi realioji gamybos apimtis ir matdja nedarbas.. M.pinigq perkarnoji galia sr'unka.ateitieslukesdiainegali bfiti visiskai tiksl[s del to.ar netikdta. vyriausybes vykdoma politika gali b[ti apgaulinga.Jeigu prognozds pasitvirlins ir infliacijos te''pai pasieks 4 proc. jei Vadinasi. infliacijosl[kesdiaitiksrls. o nedarbolygis vir5ysnat[ralqji. Jei klaidos.t. kad infliacrjos paclarytaLala yra 'rinirnali.larkime. nedarbas 'ebemaZeja. Fridmanasinfliaciiq apib[dino maZdaug taip: infliacrja yra liga. Pavyzdiiui. iunri tig*.Toki poZi[r[ ispopuliari'o A.jq kitimo ir nuo to. Pirmiausia. rai ekonomika juda riesiaiiS ta5ko E6 l ta5k4 Ey. Kiti ekonornistaitvirtina. Nedarborygis ir gamybos apimtis nepasikeis. taip nera tokie aiSkfisir negindytinikaip nuostoliaidel nedarbo. racionaliqiq r[kesdiq teorija turi ne'raZa trfikurnq. Kitos infliacijos pasekmesnera tokios aiskios ir isoriskai matomos. tuomet ekonominesistema persikelsis taiko Ee i taskE81. Tai rei5kia. kad ne visi politikq veiksmai ZmondmsZinomi. kuri tam tikromis aplinkybemis gali sunaikinti iStisq visuomenE.Rerniantistam tikrais 448 .infliacijospasekmds.Racionaliqiq l[kesdiq teorijos poZi[riu. ir vis delto. EKONOMINES IR SOCIALINES INFLIACIJOS PASEKMES lnfliacija kartais vertinama kaip socialine nelaime ir laikoma tokia pat opia problema kaip ir nedarbas. tik 3 proc. 5 proc.kurios ratlista nedarbolygi padidinaarba sumaZina neZyrniai neilgam. Jeigu faktiskasinfliacrjos uZ lygis bus maZesnisnei numatytas ir sieks. Egzistuojantinfliacijai. 12. apibrezdamas .ttq kluido. kad infliacija labai iSp0sta kaip socialinenelaime. kylant infliacijos lygiui. o prekiq ir paslaugqkainos kyla.tai ir fakti5ko nedarbolygio nukrypirnai nuo nat[raliojo iarp pat atsitiktiniai. Daugelio ekonomistq nuomone. Juos galima vertinti kaip atsitiktinespaklaidas.. o atsitiktines. kur nedarbo lygis maZesnis nat[rarqii. pat ir suja susijgnuostoliai. JAV ekonomistasDZonas Tobinas teigia.numatyta. Infliacijos socialines ir ekonominds pasekmespriklauso nuo jos tempq. aiskiai matomi du dalykai . prognozr. tai liga. yra ne sistemingos. okunas. Tuo atveju pagyveja investicine veikla. kartais net mirtina.skurdo indeks4' kaip infliacijos ir nedarbo lygiq surnil. vadinasi. ar ji laukiama..

Tai skirturnas talp nominaliosios palfkanq normos i ir numatytq infliacijos t e m p q p " .ta.1.stipreja ir negatyvusjos poveikis ekonomikos kilimui. Tai rei5kia.tai vidutiniai metiniai jos tempai* nuo 1.4.o ji praejusiais buvo lygi nuliui. Numatyta infliacija ir realioji palilkan4 norma Kai infliacijos tikimasi. Numatytos infliacijos pasekmds Numatyta infliacija (expected inflation) .r8) I2 Illarionov A. virSijus infliacijoslygi. jei infliacija perZengia Siasribas. I tai atsizvelgta.1iki 4. prisitaikys pal[kanq norma ir t.ivertinti reali4jq(tihSjd.Darbo sutartyse bus numatytas darbo uzmokesdio kilimas.t. Apie pastarqj4 pakalbesirne pladiau.11) (12. Nagrinejant infliacijos pasekmes. kad ekonomikospokydio tempai tampa neigiarni.//Voprosyekonorniki. tadiau kiekvienas papildomas infliacijos padidejimo procentas letina jos augimo tempus. Infliacija i ekonornideskij rost. i kuriq atsiZvelgiama nkio subjektq lukesdiuose ir jai elgesyje. palfikanqnorrn4.. Zmonds daugiauar maiziau b[na pasirengE.No 8. 12. tikslas.t . 449 _ / .7 procentqr2. Tuo atveju ekonomika dar kyla. Tarkime. y . r n= i . bus pakoreguotasnekilnojamojo turto nuomos mokestis.tyrinais nustatyta.Be to.kad kritinis in_fliacijos lygis . kurios tikimasi.ypad svarbu iSskirti numatytq ir netiket4infliacij4.1.visuomend Zino.p " taigi: i=r" + pe (12. kuri4 pasiekusekonomika apskritainustojakilti ir prasideda smukimas.yra 25jos 49 procentai''. [vedamospal[kanq nonnos pataisos. Jq Realioji pal[kanq norma gali blti numatytar" ir fakti5kar. didejant infliacijos tempams. Viriutine metinds infliacijos riba. p.1997.tiketina infliacija. tai atsispindds visuose sprendimuose.4. finansq rinka prisitaiko. Tai kad. Si ekonomikos kilirno tempai pradeda maicti. Numatyta realioji paltikanq norma (r" expected real interest rate) . I I I I en Dai. sudarant visasekonomines sutarlis.1. rei5kia.kad infliacijaSiais metaissudarysl0 proc. 12.

y). {12. pinigq pasifilai padidejus vienu procentu.t) 1 .Tai vadinama I. r.le) Fakti5ka realioji palukanq norma (r .nominalioji palukanq nonna. kai inflaicijos tempai virSija 10 proc. DaLnai nominalioji pal0kanq norma infliacijos visi5kai nekompensuoja. per metus skaidiuojarna patikslintarelioji palflkanqnorna. Fi5erio. Tai yra: r=t-p.tuomet numatytasir fakti5kas l i n f l i a c r j o se m p a s u t a m p a p " : p .j4 lemia kiti veiksniai. spardiai augant pinigq pasiflai.17) lygybe vadinamal. kyla ne tik infliacijos tempai. Pinigq apyvartosgreidio v ir realiosios gamybos apirntieskitimo tempai yra gana pastov[s. Lygtis parodo ry5i tarp numaty'tqinfliacijos tempq tiketinos realiosiospal[kanq norrnos ir nominaliosios pallkanq norrnos. T u o a l v e j uF i S e r i oy g t i sg a l i b I t i s u j u n g t a t s nagrinejantinfliacijos prieZastis. Fi5erio lygtimi (Fisher equation). FiSerio nustatyta. bet ir nominalioji oal[kanu nonna. (r2. Fi5eriopoveikiu (Fisher effect). Tuo atveju. numar)'tai infliacijai padidejus I procentu. apra5yta Gaunamenaujq lygt5 rodandi4 kaip pinigq pasi[los pokydiai ilgainiui veikia nominaliqj4 pallkanq norrne: i:f +m*v*1.kad prakti5kaiSispoveikis galioja ne visada.actualreal interest rate) . 450 . su (12. Taigi. smarkiai nesvyruoja.(12.22) Pasak l.2) lygtimi (p : m + . nominalioji pal[kanq norma taip pat pakyla vienu procentu. (t2. ^ € L A P (r2. l.garsaus arnerikiediq ekonomisto lrvingo FiSerio (Fisher. Tai reiSkia. nominaliosiospal[kanq normos lygis priklauso nuo pinigq kiekio pokydiq. Irwing. Vadinasi. Fi5eriolygtis igaunatokiq i5rai3k4 . .. Manoma. tiketinos realiosios palukanq norulos infliacijos lygis neveikia. atmetus faktiSkE infliacijos lygip.21) Jeigu infliacijos llkesdiai pasitvirtina. 1867-1941) garbei.20) Nominalioji palfikanq norma lygi fakti5kos realiosios palDkanq normos ir tikrojo infliacijos lygio sumai: i--r+p.kad. nominali pal0kanq nonna taip pat padideja I procentu(numatytarealiqjq pallkmq norma tuo atvejunepakinta). kad.

Kad infliacija nesukeltr4 neigiamq padariniq. nesantpinigus i bankus ir juos atsiirnant. pajamq mokesdionorrnas. kai keidiamos kainos uL naudojim4si telefono automatars. jei vyriausyb€ i5leistq lstatymq tvirtinanti.Toddl net tr numatyta infliacija susijusisu tam tikrais ka5tais. Apmokestinamos turi buti tik realiosiospajamos.katalogusir t. kuria matuojarneekonominesoperacijas.Kylant norninaliomspajamoms. kad S[ menesi I m . jq svarbiausios yra Sios: l.t..meniu kastais" (menu cost).batq ple5ymu'. Kylant infliacijos tempams.l l0 cm. sunkiau pasirinkti prekiq rinkin[..2.la tai mokestis. infliacija veikia mokesdiq sistem4 pavyzdLiui. nes kyla kainos.100 cm. o dar veliau. 3. Siq kaStq grupe vadinama . Todel zmones sumaZinasavo pinigq rikudius ir daugiau iq laiko bankr"rose. Ketvirta. kai infliacija numatoma ir rikio subjektai prie jos prisitaiko. panasiai b[tq.susijusiqsu tuo. Tai pardavejqislaidos. Del numatomos infliacijos padideja pallkanq norma ir arternatyviejipinigq laikymo kastai. kur mokesdiq nonna didesne. ii igivo sutrumpint4 . infliacija sukelianuostoliq. Penkta.nune5iotqbatq kastq" (shoe leather cost) pavadinimq. I5 tiesq Sios sElygos dalznaipaleidZiamos.4.kuriam nebuvo pritarta ir kuris nera iteisintasistatymais. Kiekvienas infliacijos padidejimas I procentu turi padiclinti norninaliqjqpallkanq norrnEtaip pat I procentu. Dideli kastai susidaro. nagrinejantinfliacijos prieZastis. nuostoliq niekas neturetqpatirti. kad infliacr. tai prekiq ir paslaugqperkainojimo kastai. A n t r a . prekiavimo automatais ir t. .Zmondspatenka didesnes i pajamas gaunandiq aslnenq grupE. Tredia. Sie ka5tai vadinami . Del to 451 .12. praktiskai taip nera.tai liniuote. Tiksliosbusimosinfliacijosprognozes. pinigai negali dera'rai atlikti vertds mato funkcijos. i n f l i a c i j as u k e l i ak a S t u ss u s i j u s i u s u p i n i g q o p e r a c i j o m i s . Kylant karnorns.Kaclangigaistarna daugiaulaiko. kitE menesi.nespas gyventojusgauseja tie pinigq. o isemus pinigus skubama pirkti prekiq..120crn.t. (reikia papildornq itaisq). bfitinos kelios sqlygos. susijusiossu kainq kilirnu. reikia keisti etiketes. Tai sukelia daugybg nepatogumq: sunkiau palyginti absoliuting ir santykinEprekds kain4 (ismatuot4 kitomis prekernis). 2.1.o del infliacijos tos liniuotds ilgis keidiasi. fllumaQttosinfliacijos kaitai Tuo atveju. Nepaisantto. kylant kainoms. Pirma.perspausdinti iskabas. UZ pinigq laikym4 visi turi gauti ne maZesnE rinkos palfikanq nei normEir kt. Tada dazniau einama I bankus. 4.pladiau apie tai aiSkinta. ka5taidideja. Pinigai .

Gali susidaryti uZburtas ratas: didejant biudZeto deficitui. jq lygis daZnaisrnarkiai svyruoja. Del to gali pakilti finnq gali sumaZeti mokesditlnaSta.valstybes vidausprodukto''. infliacijos tempas .rs mokesdius. Daugelyje SaliL1 o mechanizmo realiam mokesdiq dydZiui palaikyti per 5i laikotarpl. net jei realioji palukanq nonna nekinta. tuomet nominali pal[kanq normajuos sumokejus (12:3)ir 8 proc.4.lieka. -l proc. Larren B. Tarkime. 12. 4 proc. 388 A<1 . Todel.Tadiau jau kitais metais. (12-9). kad fakti5kas infliacijos tempasp skiriasi nuo numatyto p" .. bendrojoSalies amortizacinitl infliacija neigiamaiveikia istori5kai susiklosdiusias Se5ta. mokesdiqiplaukos taip sumaZejo. Kai infliacrjos ternpai dideli. Tuornet realioji pal[kanq nonna yra 3 proc. tai realioji amortizacijos suma gali buti infliacijos nuverlinta. Netik€tosinfliacij os pasckmds Netikdta infliacija (unexpectedinflation) reiSkia.Pavyzdlivi. t. l0 proc.t. palhkemos. p > p" . Jei mokesdiai sudaro yra 33 proc. sumokamipo tam tikro laiko.tuomet sunku prognozuotiinfliacijE net ir Salirns. . F.l ^ 't r o v e l K l s p a v a o r n t a sekonornistq Julio Olivera ir Vito Tanzi vardais.taip pat ir mokesdiq surnaZ€ja kylant infliacijos ten-rparns. l.atiduodama yaneigiarnos. Clobalnyjpodchod.D.. Tai gali b[ti laikorna maZiausiarnokesdiqna5ta pasaulyje. artimiausiamlaikotarpiui.ra. Tai vaclinama Oliverio-Tanzi poveikiu (effect Olivera-Tanzi. del infliacrjos nominali palfikant1norrna dideia.Realiosios mokesdiqpavidalu 8 proc. mokesdiq na5ta. investicijq stimulai.y.3 proc. nuolaidas. Makroekonornika. lnfliacija gali ir sumaZinti realiajq rnokesdiqna5tq nes mokesciai nera apskaidiuojarni anksdiau. todel ir mokesdiai dideja. iniliacijos pajamospadidejoir sudare tempamsnukritus iki 66 proc.o ne atstatomojiverte.prarandama dalis grynqq pajamq.y.kurias iteisina ivairus [statymai. per metus. Kai infliacrjos pokydiai daLniir ry5kus.. bet ir daugumai industriniq Saliq. (tai yra l/3).y. kad nominali pallkanq nonna yra 12 proc. kyla infliacijos lygis. hiperinfliacijosBolivijoje metu 1985m. P. bendrojo vidaus produkto.2. kad sudard tik 1. Dz.Firmoms daZnaileidZiama atskaityrnr-1 sulas. Si problema aktuali ne tik besivystandioms kurioms bfidingi aukSti infliacijos tempai.rortizacijos amortizaciniqatskaityrnqpagrindasyra pradine. maZesnds mokesdiq iplaukos savo ruoZtu dar labiau didina biudZetodeficit4 ir t. PanaSiai atsitinka ir su palukanq aprnokestinimu. suk. ji daZniausiai virSydarnast...(8-9: -l). iplaukos. o tai savo ruoZtu maZina mokesdiq iplaukas. sumokejr.t. Jei i5 savo apmokestinarnqqpajamq i5skaidiuotitarn tikras an.9 procentai.

Sakykime.Tai reiskia.nustatyta 10 proc.5 procentai.. kad netiketi infliacijos ternpLl pokydiai yra pajamq ir turto tarp ivairiq ukio subjektq. negu numatytos infliacijos padariniai. ar ar ar vargSas.grynaisiais skolininkais. kad pralairni daugybe smulkiq ir vidutiniq indelininkq. realiqiq pal[kanq nonnos jis mokes 0 proc. jose buvo pastebimi didesni infliacijos lygio svyravirnai. kas gyvena i5 darbo pajarnq. t. [vairiq gyvenrojq grupiq perskirstymoveiksnys. sveikas. potencialus skolintojai. Be to. gaivaliSkai. kad i5lo5 skolininkas: vietoj 5 proc.Daugelio Saliq.infliacija neturi visuomenines s4rnonds". jaunas. nominaliq palfikanqnonna. kad sioje situacijoje infliacrja vienus . Antra. pradedant XX arnZiaus 8-u desimtmediu.Tanr tikrais laikotarpiais. mokedamasmokesdius iS gautq nominaliq pajamq. Kyla klausimas.I5 to kas pasakyta. tas perskirstymas vyksta savaime. Tadiau netik€tos infliacijos atveju tai neimanorna. nes gaunamos palukanos nuvertejusiais pinigais. nes tuomet netenkadaliespradinespaskolosvert6s. Tod€l kartaistaikliai pabreZiama. jis patirs naud4 o jei jis skolintojas. nepalsant ar Zmogus to.subsidijas". Tuo tarpu kreditoriusgauna tik pracling realiqq paskolos sum4 nes palukanq pakanka tik infliacijai kompensuoti. ypad Zen-res ir kito nekilnojamojo turto. iS netiketos infliacijos visada pasipelnoturto. ir numatomas infliacijos lygis . kad. jei infliacrjosternpai bhtq tiksliai itraukiami i nominaliq palukanq norme. savininkai:jo kainos kyla. ligotas. Vadinasi. Netiketos infliacijos pasekmds yra dar skausmingesnds. kad.o kitiems prideda. Didejant infliacijos tempq nepastovurnui. ir kurie juos skolina: skolinti neapsimoka.5 proc. netikdta infliacija nau<linga finnoms ir valstybei namq lkiq sqskaita.rs. Numatoma realioji palukanq nonna .Todel sakorna. kuriq le5as bankai skolina kitiems. kitiems teikia .kurie 453 .Tai rei5kia. o verslo sektoriq (finnas) ir valstybg . Svarbiausios turto ir pajamqperskirstyrno kryptys yra Sios: Pirma. Tarkime. Ypad skaudZiaiinfliacija . Laimi tie.baudlia" Zmones.apmokestina". del netiketosinfliacijos perskirstomos pajarnostarp skolinlojq (kreditoriq) ir skolininkq. pavyzdZiui.ar turtingas. pralairni tie. kad namq Dkio sektoriq galima laikyti grynuoju nominaliuoju skolintoju. kreditoriq ir skolininkq susitarimu. Kas tuo atveju lairnes ir kas pralaimes?Ai5ku. jos maZeja numatymogalimybes.. tai yra jis paskol4 gavo nemokamai(r:i-p:10-10). kad infliacija tai skolq negr4Zinimas.y. Si problernai5 esrnes nekiltq.praras.. Visada pralaimi tie. Jis dar daugiau praranda.duomenysrodo.Galima tvirtinti.y. ii vienq atrma. kad infliacijos ternpai staigiai pakilo iki l0 procentq.ar senas.kas gi yra grynieji skolininkai ir skolintojai? Jei subjektas yra grynasis skolininkas. kurie skolinasi pinigr. galima padaryti iSvad4 kacl infliacij4 pirmiausia jaudia finansinio turto savininkai. Pagrindinesnetiketos infliacijos pasekrnds pasiZymi perskirstymo savybemis... o t.

kainq lygiui toliau kylant. Namq ukiq sektoriuje ddl netiketos infliacijos poveikio pastebirna turto perskirstymoi5 vyresniq Zmoniqjaunesniems tendencija.Kai kuriais atvejais.Tuo tarpujauni Zmonds d a u g i a u s iy r a s k o l i n i n k a i . V€liau. 12. gaunandius retai kintandiusatlyginimus. bet del infliacrjos gali smarkiai nuvertdti. taip pat ir infliacijos lygi. realusis darbo uZrnokestismaZeja. Tredia. Toddl nuo netiketos infliacijos labiausiai nukendia pensininkai arba apskritai vyresnio amZiausZmones. INFLIACIJOS MAZINIMO BUDAI lnfliacijos problema gali buti sprendZiama[vairiais b[dais. gali b[ti imamasipinigq reformq. didesne negu tikdtasi infliacrja sukelia didelius darbo uZmokesdiosvyravimuslaiko atZvilgiu.susikurusnaujomsvalstybems.pensininkus. 15 to gali b[ti padarytaklaidinga i5vada.tadiau infliacija vis tiek veikia jo svyravimq amplitudg. lnfliacijai maZinti ir kitoms jos problemoms sprgsti daZniausiai pasitelkiamatam tikra valstybdsekonomin€politika.realusis darbo uZmokestisyra aukStas. ir gali blti didinamajos gamybosapimtis. firma tikejosi nedidelesinfliacijos. nepagristai bftq padidintabendroji pasiula. Kai infliacija netikdta ir vir5ija llkesdius. intensyvumo.kad padidejopaklausatos firmos produkcijai.gauna t'iksuotas pajamas .kad. del netiketq infliacijos pokydiq namq [kiai ir firmos gali priirnti neteisingus paklausosir pasiDlos sprendirnus atZvilgiu. a Netiketa infliacija susijusine tik su perskirstymopoveikiu. nominalusis darbo uZmokestislieka nepakitgs.sumaZintipinigLl kieki apyvaaoje. Nauji pinigai gali b[ti ivedarni ir kitais atvejais. mineta. Jei taip pasielgtqdaugelisimoniq. todel iki kito perZilrdjirno momento realusis darbo uZmokestis maZdja.rso tik nuo infliaciniq procesq trukmes.Mat dauguma Zmoniq pradeda gyvenimq beveik neturedami santaupq. Jq metu labai nuvertdjEseni pinigai tam tikru santykiukeidiami naujais.t. Svarbiausias tikslasjos 454 .bet ir kitq ne Saliespolitiniq bei ekonominiq sqlygq.Tarkime. stipendininkus.daZniausiai esant hiperinfliacijai. Be to. Esamair j k i t q n e i g i a m qo s p a s e k m i q .Del to pakilo ne tik vidutinis prekir"l kainq lygis.5.ivertinami Jau numatomi infliacijos tempai. arba turedami jt4maLai. kitus Zrnones. Antra. bet ir tos firmos kainos. o i5 tiesqjos tempaibuvo gerokai didesni.ir t. Tai priklar.pavyzdZiui. sudarantdarbo sutartis.Jos laipsni5kaikaupiamossenatvei.Keitimo tikslas. del netiketos infliacijos krinta dideles gyventojq dalies realusisdarbo uZmokestis. Tik padidinus nominalqjI darbo uZmokest[. Vidutinis realusis darbo uZmokestisgali iSlikti ir nepakitgs. Pirma.

bet ir daugiaui5moka. kai kurie ekonomistai. indeksavimas neigiamusinfliacijos padariniusapskritaipanaikintq. kad busimasis infliacijos lygis ivertinamas. gali susifonnuoti jos spiraline infliacija. jei buvo rnanoma. Taip yra tuo atveju. kai infliacijq sukelia pertekline paklausa.y. Infliacijos maZinirnoir kiq jos problemqsprendirno bfidai yra Sie: l.pajamq didinimasproporcingaiinfliacijos lygiui. Tai Zibalo pylimas i infliacijos ugni. Indeksavimo ideja apskritai yra patraukli.Tvirtinama. susidaropadetis. tai darbo uZmokestisir buvo padidintas 5 proc. Del to anksdiauar veliau pakils 455 .Kai pajamosindeksuojamos.Tadiau tai neapsaugo nuo netiketos infliacijos. dideja ir indeksavimo daZnumas.kuri4 galima apibfidinti taip: darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas vienas kit4 maitina.t. 2. o skolintis infliacijos sqlygomis apsimoka. 12. Pajamq indeksavimas Pajamq indeksavimas (indexation of revenue) . Antiinfliacine politika. Tai savotiSkas pajamq apdraudimas. ji turi padeti Svelnintiir neigiamusinfliacijos padarinius. tuomet 5[ atotruki turetq kompensuoti indeksavimas. Visi5kas. (realusis darbo uZmokestistuo atveju nepakito). Be to.kad indeksavimas gali pristabdytiinfliacijq. indeksuojant pajamas.1. kad infliacija sieks 5 proc. yra iSsakE nuomone. kurio tikslas prisitaikyti prie infliacijos.sudarantdarbo uZmokesdiosutartis. atitinkantis infliacijos tempus. o kainos vis kyla.maZinti infliacij4 veikiant j4 sukeliandias prieZastis. stipenclijos. tarp jq ir M.. nes padideja pinigq kiekis apyvartoje.5. Jau mindta.o kainos pakyla. nepadidinus gamybos. daZniausiai blna dalinis.Kai infliacijos tempai spart0sir turi tendencij4 dideti. Indeksuojant pajamas. pensijos. Tuo atveju indeksuojamas darbo uZmokestis.kad jis gali pakirsti vyriausybds norq vykdyti infliacing politikE Zinoma. Pajamqindeksavimas.Darbo rinkai prie to prisitaikius.Pirmiausia. pasparteti tempai.kad daZnosSalies vyriausybeyra didZiausia salyje skolininke. vyriausybdne tik daugiau surenka. o jei infliacija netiketai padidejo iki 7 proc. PavyzdZiui. pallkanos ir t. Fridmenas. pajamq indeksavimas Prieiingu atveju realusis darbo uZmokestissumaZetq. Indeksavimo Salininkaigreta pajamq apdraudimonurodo ir daugiau teigiamqjo savybiq. ypad jei vykdo aktyvi4 fiskaling polirikq. Antra. jas stengiantis paialinti. i5mokti gyventi kartu su ja ir kompensuotiZal4 kuri4 patiria del infliacijos dauguma Zmoniq. t. Infliacijos kontrole (darbouZmokesdio kainq kontrole). ir 3.. indeksuojant pajamas ekonornika tampa nestabili. Tadiau jos poveikis infliacijai yra priestaringas. Be to. bendroji paklausapadidejadar labiau.

lr darbo uZmokesdiobei kainq .!Saldant" ir jq kilimo tempq kainas. tai.nei 900 prekiq ir darbo uZmokesdio ribos daugiaunei 130 ivairiq darbor[Siq''.tai darbo ir uZmokesdio kainq kontrole. baigiant grieZtokomis DaZniausiai taikomi du kontrol€s brldai. Todel priei kelerius metus Lietuvos politikams kai kas patare atsisakyti bet kokiq indeksavimo planq. Kadangi kainq ir darbo uZmokesdiokontrold daZniausiaiyra laikina. kad pirmasis Zinomasistorijoje darbo uZmokesdioir kainq kontroles faktas buvo uZfiksuotasgarsiajameDiokletiano edikte dar Romos imperijos laikais. sudarantilgalaikes sutartis. t. Be to. Siekiant sumaZintiauk5tus infliacijos tempus.Infl iacijos kontrol6 Infliacijos kontrold (inflation control) .2. Tai gali blti pateisinama. Daugelio Saliq lnfliacijos kontroles politika vertinamaprie5taringai. LarenF. praktika parode. leistinasjq kilimo jq ir darbo uZrnokest[ tempas. pradedantgana Svelniomisir formomis. Tais atvejais ji . ir kontrolesbudai daug kartq buvo i5bandytiivairiosepasaulioSalyse ivairiais laikotarpiais. 301 mDsq eros metais.V. 12.. Jei infliacijq sukelia pasi[los Suoliai (Sokai) ir ji vyksta nuosmukio ir s4lygomis. nustatomos auk5tutindsdarbo uZmokesdioir kainq kilimo ribos. SaksDz D.infliacijos tempai gali suleteti.Manoma.O inercini procesfu kaip ir fizikoje.lubos" daugiau . visq kitq nominaliqjr"l Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos kilimE.Antra.tuomet indeksacijayra nepageidar"rtinagali pabloginti padeti. siejami su infliacijos ternpu.i5aldymas". visiSkaisustabdornas kilimas. reguliavimas yra tiesioginiai infliacijos tramdymo bfidai. kad tai sukelia tik labai trumpalaiki teigiamE poveiki. todel gali dar labiau sumaZdti realioji gamybos apimtis. 'n Globalnyjpodchod.jq pal[kanq ir pokydiai tampa sinchroniSki..motyvuojant tuo.y.5. pajamq kilimo tempai suderinamisu infliacijos tempu. Vadinasi. vengiant dar labiau nusmukdyti ir sutrikdyti ekonornikq. sumaZds pal[kanos ir t. Makoekonornika. jei indeksacijayra visuotineir ilgai trunkanti.781 .Tai rei5kia. Pirma. . 456 ..Jau mindta. kad darbo uZmokesdio.bendroji pasilla.pasmaugiama". kad del jos pakyla gamybos ka5tai. edikte buvo nustatytoskainq . ir gamybos ka3tai. Nagrinejami infliacrjos galirna sustabdytitik i5orinio poveikio priernondmis.jo paskirtisyra kita.t.-P. kad infliacija daLnat susifonnuoja kaip inercinis procesas... Bendra iSvadagaletq b[ti tokia: indeksavimasinfliacijos problemos i5sprEsti negali. kai darbo uZmokestis.

t. Tai rei5kia. bet smunka ir realioji gamybos apimtis. didinami mokesdiai. kad kainq lygis nustatomasZemiau rinkos kainos.1.5. MaLejantbendrajaipaklausai. Bendrosios paklausos maiinimas ir jo padariniai Pradesimenuo bendrosiospaklausos pokydiq sukeltos infliacijos.tadiauprakti5kaikartaisji uZimatos politikos vietE.atsiima"k4 praradusi. kad vyriausybd ir centrinis bankas tiesiogiai gali paveikti tik bendrqiq paklaus4 o poveikis bendrajai pasiDlai gari blti trk netiesioginis.3. Tarkime. Antiinfliacin6 politika (counterinflation policy) tai fiskalines ir monetarines politikos priemoniq visuma.. Todel bendroji paklausapakyla.kosmetines" priemones. savanoriskai susrtarus darbdaviamsir profsqiungoms (darantabipuses nuoraidas).. maZinamos vyriausybesiilaidos. apeliuodarna moralE. ekonomika. Nepaisant to. Si kontrol€ turetq btti tik antiinfliacinds vyriausybes politikos papildymas.Dar kartq priminsime.kainos i ar realioji gamybosapimtis?5i problema kartqaprarta ne anksdiau. prekesi5perkamos.kad sekmingesnis gali buti ilgalaikis kainq ir darbo uZmokesdio kilimo tempq apribojimas. Kartais tvirtinama. naudojama iacijai maZinti infl 12.o grera ir juodoji rinka. Infliacijai maZintinaudojarna fiskaline ir monetarine politika. Jeigu darbo uzmokestisir kainos bDtq kontroliuojami ilgq laik4 tai priestarautqpadiai rinkos ekonomikos esmei ir sukeltq neigiamq padariniq.Remiantis tam 457 . Todel pirmiausia kyla toks klausimas:kas greidiau sureaguoja bendrosiospaklausospokydius . 12.Antiinfl iacind politika Buvo mineta..krinta ne tik kainq lygis. vyriausybe imasi infliacijos maZinimo veiksmq ir pradeda riboti bendr4iEpaklausq.5. kad infliacij4 sukelia bendrosios paklausos padidejimas ir bendrosiospasifilos sumaZejimas. Bendra i5vada:darbo uZmokesdio kainq kontrold nera pakankamai ir efektyvios ir gali b[ti vertinamostik kaip isorines. ir Ka-inq ir darbo uZmokesdiokontrole sukelia dar vien4 praktinE problemq.3. Tuo tikslu gali buti naudojarnastabdandiojifiskaline ir monetarinepolitika. susidaroprekiq stygius. Todel infliacija gali buti iveikiama.fl . maZinamapinigq pasilla. ribojant bendrqi4paklaus4ir didinant benclrqiq pasiDlq. tauros i interesus t.infliacijos tempaigerokaipasparrdja. kad ivedama gielta kainq kontrole ir ilgai neleidZiama joms laisvai kilti. Kai kada tokiems susitarimamsgali tarpininkauti ir vyriausybd. Tarkime. dia pravartu dar kartq prisiminti kai kuriuos jos aspektus.t.pasibaigusreguliavimo laikui.y.

o likg 0. kartais Zaibi5kai. o tik v€liau krinta kainos.-P.DZ. keidiantisbendrajaipaklausai.2g2.dar neai5ku. yra rinkq.norint pakeisti kainas tq prekiq. kai turimos materialiniq i5teklirl atsargosi5senkair reikia lsigyti naujq. bet padidinti garnybos apimti.y. to pokydio tenka realiosios gamybos apimties svyravimamsrT. Sankt Peterburg.Tarpiniq produktq k[rejams tie pokydiai perteikiarni vdliau.realioji gamybos apimtis. bet ir realioji ne gamybos apimtis. ar visuotinis bendrosios paklausospadidejimas.tikrais tyrimais. kurios pasiZymi didele ivairove. Vadinasi. kai padidejafirmos prekiq paklausa. Antra. kai bendroji paklausamaLeja. 2 atvejis.t-+PJ.56 proc.kaip atsakasi paklausos svyravimus.44 proc.ar tai tik jos s€kmesrodiklis.E. Tas pats pasakytinair apie bendrosios paklausos sumaZejimq. nustatyta... ne visq prekiq kainos i5 karto reaguojaI kiekvien4 paklausos pokyti del to.Matorne. infonnacij4 apie savo produkcijos paklausq firmos gauna anksdiau nei Zinias apie bendrosios paklausos pokydius. Pastebetitokie desningumai:pirma. nenorddami.taisykles" Sios. PavyzdZiui..pavyzdLiui. bendrosiospaklausos pokydius (ypadjos pakilimq) pirmiausia jaudia galutiniq produktq pardavejai.ADJ-+Y. Antra.kad kiekvienasnominaliosiosbendrosios paklausos pokydio procentaspirmaisiais metais paveikia kainas tik 0.drabuZiq.ADt+Pt-+Yt.LindseiD. Vadinasi.Be to.nuoseklutras). Papildg 2-qi atveji iliustruojandiqschemq gauname: ADJ-+YJ-+U. metalo arba grudq birZose. 't Dolun E.erzintl"savoklientq. bendrosios paklausos maZinimo padarinius.taisykles" (laipsniSkumas. o vdliau . kai bendroji paklausadideja.automobiliq daliq ir kt. Makroekonomika. 458 . kad jq ribojant. kuriose kainos keiciasi staigiai.L-+PJ. 1gg4. bendrosiospaklausosir kainq pokydiai ndra sinchroniSki. Yra rinktl. padideja nedarbas. kuriose pardavejaisusilaikonuo daZnokainq p erZi lrej imo. Vadinasi. Tokiq prekiq kainininkai ir katalogai keidiami ne taip jau daLnai. Reikia daug pastangq.t.galioja tam tikros gamybosapimties ir kainq kitimo .pavyzdZiui.. sumaZeja tik kainos. Dabar nagrin€jameantr4jI atvej[. Pirma. kad kainq koregavimo procesasgana brangus. pirmiausia sureaguoja(pakyla) kainos. Kainq kitimo yra .Bet kitq prekiq kainos 1 paklausospokydius reaguojalymiat lediau. Tredia.Tai galima pavaizduotisupaprastintomis schemomis: I atvejis.Todel pradZioje firma gali ir neskubeti kelti produkcijos kainq..pirmiausia smunkarealioji gamybosapimtis.

(sumaZejo2 procentiniais punktais). kad ekonomikayra ta5keK. ekonomika slinks Zemyn trumpojo laikotarpio Filipso kreive. ir nedarbas sumaZds. Tik veliau. ir jos pradedamaZeti. 5 orocentams. 459 . Tadiau infliacijos lygi siekiamasumaZinti. infliacija pradeda maLeri ne i5 karto. Situacija darbo rinkoje gera. kad. ddl to maZinama gamybosapimtis (ne kainos) ir atleidZiamidarbuotojai. verslininkai nebeistengia Vadinasi. t. Tarkime.13 pav. kai infliacijos lygis 5 proc. nes fakti5kas ir nat[ralusis nedarbo lygis sutampa (U.. infliacijos lyg[. o nedarbo lygis . : U" : 5o/"). o p (IR 7 o 5 + t 3 2 I 0 -l 12. ir bendroji paklausanebebussiaurinama. Tuomet ekonomikapagyves.9 proc. palaikyti buvusio kainq lygio.Pakyla nedarbolygis.. fiskalinds ir monetarines politikos apribojimai bus panaikinti. o nedarbo lygis prilygsta naturaliajarn.PaZymdtina. kad. padidejo 4 procentiniais punktais. t.y.realioji gamybosapimtis pradeskilti. Jei ir toliau bus rnaZinama bendroji paklausa. Ta5keM infliacijos lygis siekia 5 proc. i5augus konkurencijai. tuo tarpu nedarbo lygis pakyla gana greitai. pasiekus 5 proc.13 aveiksle.Pradedama riboti bendrqj4paklaus4 todel ekonomika i5 ta5ko K slenkata5ko M link.kad Sio proceso pradZioje infliacija maltja letai. Sis procesaspavaizduotas 12. Infliacijos ir nedarbosqveika Tarkime. Taip yra toddl.y. darosi vis sunkiau parduoti prekes.. Ekonomika gri5 i ilgojo laikotarpio Filipso kreivds ta5k4 N. kai metiniai infliacijos tempai 7 proc. padidejus prekybos sunkumams. o nedarbo lygis * 5 procentai. maZdjant bendrajai paklausai.

galima padaryti tokiE iSvad4:maZinantinfliacrj4. Zalos koeficientas (SR . Okuno ddsniu. tuo maZesnd infliacijos maZinimokaina.t6 J e i S R : 2 ..rk5diau nat[ralaus X procentq..6 ) + ( 1 0 . norint surnaZinti infliacrj4. problema. 1 8 .P. 460 .) . rnetais 9.tam tikras . Tai rei5kia. Tuo atveju infliacijos maZinimo kaina .I5 to. Taigi. vir5ijandio naturalqji ir to paties laikotarpio iacijossumaZejimo infl laipsnio.18 procentiniopunkto auk5diau natr. Fakti5kas nedarbo lygis buvo toks: pirmaisiais metais 8. 3 . kad antiinf'liacines priemonds pirmiausia igyvendinarnos. Kitaip tariant.I 1..-rraliojo.6 proc.infliacrja maLija.kiek turi padidetinedarbolygis. kiekvienasinfliacijos surnaZinimo procentas pakelia nedarbqar. 348 352..5 proc.2 procentiniaispunktais. Kiekybinis tos kainos ivertinirnas gali buti iSreiSkiamas Zalos koeficientu.pereinamasis"nedarbo lygis. i n f l i a c i j Es u m a Z i n u s p r o c e n t i n i u k I punktu nedarbolygis pakilo 2. ketvirtaisiaismetais.santykis tarp nedarbo lygio.+ ( U .infliacijq sumaZinus procentu.ciklinis I nedarbas padideja 2-3 procentiniais punktais per metus (vidutiniSkai 2.8 proc... RemiantisA. . kas pasakyta. arba ka5tq.6 ) + ( 1 1 . 6 . ) . . kad bLitqpasiektas norirnas infliacrloslygis.apmokant"jq ka5tus.Zaloskoeficientaspadeda [vertinti infliacijos rnaZinimo kain4 i5rnatuot4nedarbu.n A.sacrifice coefficient) . kad per ketverius metus infliacij4 pavyko sumaZinti 7. M.lR='"'n ""'''" t l l . 8 . a d .U . antraisiais trediaisiais metais 10. bet koks bandyn-ras sumaZinti infliacijq pareikalauslaikino nedarbo lygio padidejimo aukSdiau nat[raliojo jo lygio. 0 .3proc..12) Jis parodo.U .6 )1 5 . t a i r e i 5 k i a . ) + \Pr. . iSkyla jos kainos. su kuriuo reikia taikytis. O tik veliau pasiekiamas rezultatas.Vadinasi. Tarkime. . 't Ok.)18. p.6 ) + ( e . Kuo maZesnisSis dydis. 7 = 12=t.l l \ L t 1 1 . . . NatDralusisnedarbo lygis yra 6 procentai.0procentq. Efficient Disinflationary Polices //Arnerican Econornics Review 68 (May 1978). (t2. Tuomet Zaloskoeficientas: u": ( 8 .

didinantbendrry4 paklausq infliacijoslygis pakiltq dar daugiau. o tai gali dar labiau pagilinti nuosmuki. Saikingesnis budas yra palaipsniui rnaZinti benclrosios paklausos kilirno tempus. Ekonomineje literaturoje tai vadinamaBVP praradimq koeficientu. veliau procesas vystosi maZdaug taip: darbclaviaiir darbuotojai priversti perZilreti infliacijos l[kesdius ir uZbaigtosprodukcijos ir galutiniq prekiq atZvilgiu. Gordono ir kitq ekonomistq vertinirnu.galima sumaZinti tik mazinant bendrqjqpaklausq. ir smunkanti rearioji garnybos apimtis. gali b0ti pasitelktair tam tikra pasiulos politika.kai ekonomika 5i iSgyvenanuosmuki.tadiaube staigiq sukretimq. kiek realiojo metinio nacionalinio proclukto prarandama. reikia skatinti bendrosios paklausos kilimq.kaupiasiprekiq bei gamybiniq istekliq atsargos. maZinant infliacii4 turi buti palygi'arni rezultatai ir nuostoliai.ir kylantisneclarbo lygis.bendr4j4 paklausributina apriboti. Jis parodo. Pasirinkus stabdandi4q bendrosios paklausos politik4 ir nedarant jokiq nuolaidq.Be abejo.Ypad sudetinga problematuo atveju. sutinka gauti kuklq darbo uZmokesti. vadinasi.kuriam bhdingaszeniasgamyboslygis ir didelis nedarbas.rg skirtingq sio rodiklio vertinimq. Toddl. norint sumaZinti infliacijq I procentiniupunktu. R. priesinguatveju bus ilgas savaiminispereinarnasis laikotarpis. vadinasi. vis delto sis b[das labai skausrningas. okuno. sumaZeja pardavimq apirntys.r metu egzistuoja ir dideli infliacijos ternpai. Priesingu atveju infliacijos rnaZinimo kaina gali b[ti nepateisinamai didel€.) Bendrqiq paklausq Siuo atveju galirna apriboti svel'iornis fo.Nepaisantto. kad.Darbuotojai.Galutinesprodukcijoskainq lygis irgi pradeda maZeti. kito kelio nera.kad tr-ro atveju ekonornikojevienr.ar pinniausia reaguotii raginimusmazinti infliacijq ar ! reikalavrmus maZinti nedarbq. Dar kart4 priminsirne.nornis arba staigair grieZtaisustabdytijoskilirn4. toks kelias bus Zymiai ilgesnis. Tadiau.kuriEaptarsime kitoje Sioskyriaus dalyje.(Be to. sis santykis turetqbhti mazdaug 5:1. Zaliavqir medZiagq kainosturi pracleti kristi. A. sr-mraZinusinfliacri4 I procentiniu punktu. o realioji garnybosapimtis kilti. infliacijos lygI nuosrnLrkio sqlygornis. Tai rei5kia. vyriausybei belieka rinktis . ypadjei iis tr-unka ilgai. Prakti5kai Sias problemas sprEsti labai sunku. reikia paar-rkoti procentus 5 rnetinioBVp. Tikroveie io d y d i ss v y r u o j a .Del to bendrosios paklausos ribojirno politikq (kai maZinama .Zaios koeficientas gali buti isreikstas ir prarasto nacionali'io produkto dydZiu. Norint [r.yra dar. brjodami nedarbogr€smds. pirmieji rezultatai yra nepalankfis:dar labiau padideja nedarbas.eiktinuosmuki. norint infliacijil sumaZinti. Del to pradedamaZeti gamyboskastai ir kilti bendroji pasiula.

eik" (stop. Atrtiinfliacint pasialos politika .15 nacionalinio Tai reiskia.5.kad reiketqpadidintipotencialiojo kaip tai r'yksta. kas isdestyta. Ekonorninesisterna ta5k4E1. ir AD kreive persikele i5 padeties 462 .pateikiami modeliai.14 (a) paveiksle parodyta paklausosinfliacija.Tai parodyta 12. pusiausvyros Zernyn1 ilgojo laikotarpio I 2.. Potencialioji nacionalinio produkto apimtis * Ypo.l 4 p av. Tarkime.2.inl'liacija) gali staigiai pakeisti jos skatinimo laikotarpis (kai didinamas Tai uZirntumas). rodantys. produktodyd1.14 (b) paveiksle parodyta infliacija nuosmukio s4lygomis (ka5tq infliacija). Kainq lygis nukrenta nuo Pp iki P/.tuomet AD kreive padetiesnekeis.14(a) ir (b) paveikslodalyse.. vadinama.3. ta5ke pusiausvyra jo potencialiojo lygio Ir. paveikslografinis modelis padessuprasti.go) politika' Apibendrinant tai. kad ekonomind sistema yra taSke Es. ir AS kreive i5 judes AD kreive padetiesASe persikelsi padet[ AS1. butq sumaZinti. ribojant bendrq4 paklaus4.12.stok. Del sustabdytas anksdiau aptartq prieZasdiq.bendroji pasiUlaprades dideti. Infl iacijos 12. realusis nacionalinis produktas sumaZdja iki E1. MaZinant bendrqlq paklaus4 jos kreive i5 ADg padetiespersikelia i AD1 padeti. Susiklosto 12. kad bendroji paklausapadidejo.Nepaisantto. ilgojo laikotarpio b[senos. 12.. pusiausrryros Sakykime.Pasi[los koncepcijos" problema ekonomindje politikoje apskritai yra diskutuotina. kaip gali briti iveikiama paklausosir pasiulos (kastq) infliacija.Tvirtinama. kad infliacij4 galima jeigu butq imanomapaveikti ilgojo laikotarpio bendr4j4pasiulq. Jeigu bendrosios paklausos kilimas bus apribotas arba visai (kaip rodoma paveiksle). ji turi savo Salininkq. YP YF' Y YF b) ka5tqinfliacija infliacrja a) paklausos q ribojant bendraj paklaus4 maZinimas.

Ypo Ypr 12. nors ir neilgam raikui. kurni b[dinga infliacrja. Jeigu gamybos veiksniq kainos nepakyla. ruorret ekonomika atsiduria taske E1. tai trumpojo laikotarpio bendrosios pasillos kreive persikelsi ASl padet[. vadinasi. Tuo atveju staigiai padidejusi trumpojo laikotarpio bendroji pasiura gali sumaZinti bendrosios paklausos sukeltqinfliacrjq. Tai jigali claryti.naruraliu"bfidu.Susidaronaq'a pusiausvyra taske E2. Nat[ralioji gamybos apimtis gali buti padidinta ir kitais bridais. tobulindama [statymus. bendrosios pasi[los kreives poslinkis kornpensuoja bendrosios paklausos pokydio sukeltqkainq pakilirn4. Zmoniqiisilavinirno cli<lejirno r. rr Tai sudarosqlygaspotencialiajarn nacionaliniam produktui dideti. del mokslo ir technologines paZangos. pirmiausia. tai skatintq taupymo proces4 ir didintq investicijas.mokesiius ir subsidijq politikQ. tai skatintq darbo nasumo kilim4 didintq darbing aktyvurn4 kadangi maZetq rnokestis uZ kiekvienty papildornai uZdirbtq pajamq vienet4. t. Jeigu nera jokiLl bendrosiospasi[los pokydiq. didinant konkurencijEir ivairiq fikio sakq efektyvum4 tobulinant socialinio apr0pinirnosistemqir didinant neturtingrlZmoniq sluoksniqdarbinl aktyvum4.. Bendroji pasiulailguoju laikotarpiugali padideriir . Antra. ir infliacijos pavyksta iivengti. kad vyriausyb6 gali stengtis sukurti naudinguspasi[los Suolius(sokus).y. Galiausiai tenka paZymdti. Anriinfliacind pasitlospolitika Kyla klausirnas.15pav.koki' bfidu galima padidinti potencialiqi4realiosios gamybosapimt[ (bendrqjqpasinl4ilguoju laikorarpiu)? Vienas svarbiausiq b[dq * keisti rnokesdiq politik4.ADo i padeti ADr.t.Jeigutuo padiumetu del ekonon-rines politikospavyksta padidinti potencialqiinacionalini produkt4 tai ype kreivepersikelia1yp1 padeti. pagristai ir nuosekliai maLinti mokesdiq normas. 463 . pavyzdliui. Tai trurnpojo laikotarpiopusiausvyros busena.

Kuo skiriasi paklausosir pasiulos(kaStt$infliacija? 5. K4rei5kia infliacinis mokestisir senjoraZas? 6. . 15. . Nurodykite numatytos. Paai5kinkite. Kokie netiketosinfliacijos padariniai? ir 14. Kaip vertinama nedarbo ir infliacijos s4veika racionaliqq l[k"sdiLl teorijos poZiflriu? I l. Kuo skiriasi trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives? 10. 8. 3. . Kokiq problernqkyla. Kokiq problemq i5kyla. ' ' r . Kaip gali bflti ivertinta infliacijos maZinimoZala? 464 . r . kuo skiriasi adaptuotq (prisitaikandiqjq) ir racionaiigq l[kesdiq teorijos. Nurodykite infliacijos formas. rnaZinant 17.Pagrindin€ssqvokos . Paai5kinkite paklausos sukelt4infliacijq? 16. racionaliejil[kesdiai Filipso kreive pajarnr"l turto perskirstyrnas ir Zaloskoeficientas norninaliojipalfikanqnoma norna realioji pall'rkanq ir darbo uZmokesdio kainq kontrole pajarnqindeksavimas antiinfliacinepolitika Kartojimo klausimai e l . . K4 rei5kiapasiulosSuoliai(Sokai)ir kaip jie veikia infliacij4? 7. Kuo skiriasi nominalioji ir realioji pal[kanq norma? 12. infliacija hiperinfliacrja paklausosinfliacija pasi[los infliacija infliacinis mokestis senjoraZas pasi[los Suoliai(Sokai) netiketainfliacija numatytainfliacija infliacijos ka5tai I ' r . Ka rei5kiadarbo uZmokesdio kainq kontrold ir koks jos tikslas? antiinfliacinespolitikos turini. 13.lauktosiosinfliacijos pasekrnes. A p i b l d i n k i t ei n f l i a c i j o s s m E . K4 parodo Filipso kreive? 9. 2. o r r . Kuo matuojamasinfliacijos lygis? 4.maZinantinfliacijq nuosmukios4lygomis'i 18.

13. apyriksliais duomenimis. nuosmukis Anglijoje siejamas pirmiausia su Sios Salies prekiq konkurencingumo tarptautineje rinkoje kritimu. Lietuvoje. Sioje temojebus nagrinejama. 1987m. Anghjos vidine makroekonomine politika buvo formuojarna. 1980rn. Valiutq rinka yra tik viena i5 rinkos formq. FIKSUOTAS rR PLAUKTOJANTTS VALIUTOS KURSAS Valstybiq tarptautiniai ekonominiai santykiai reikalauja. .Vokietijoje.del kuriq s4veikossusidaro valiutoskursas. vadinama nominaliuoju valiutos kursu (e .. su 13. 465 . Sis Prancuzijoje.Svedijoje.Japonijoje. Nacionalinio piniginio vieneto kaina.30 proc.. VALIUTV RINKA. vertybiniai popieriai). kaip tarptautiniai sanderiai veikia Salies ekonomik4 kuo skiriasimonetarines fiskalinespolitikos oasekrnes ir uZdarojoje ir atvirojojeekonorniko-ie. Belgijoje . Tai pasiekiatna per valiutq rink4. Anglijoje.1.tiek importas prilygsta maZdaugl0 proc. i5reik5takitos Salies piniginiais vienetais. Valiutq rinkoje veikia tie patys d€sningumai kaip ir prekiq rinkoje. kurioje vyksta lvairiq valiutq mainai. kurioje vienos Saliesvaliuta gali b[ti pakeistaI kitos Salies valiut4.siekiant uZsibrdZto svaro sterlingq kurso. Visq pirma tai paklausos ir pasiulos desniai. Pranc[zijoje buvo bandoma imtis ryZtingq priemoniq prie5 nedarbq tadiau staigusfranko kurso kritimas tarptautineje rinkoje privertd atsisakytiSiqplanq.apie 60-70 procentq. JAV tiek eksportas.Kito-seSalyse rodiklis yra (apie): 20 proc. Norvegijoje * 40 procentq. Todel i5oriniai veiksniai gali tureti lemiamq !tak4 ialies ekonominiam gyvenimui. monetos. Prie5tai b[tina susipaZinti valiutq rinka. Ainloje 60 proc. Valiutq rinka (foreign exchange market) yra tarptautine rinka. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA Atvirosios ekonomikosmakroekonomika (open econolny macroeconomics) nagrineja tokiq ekonorninq sistern4 kurioje Zymi4 dalI ukin€s veiklos apima tarptautiniai sanddriai. PavyzdZtui.. 1980-1981m. kad jq nacionalines valiutos bftq tarpusavyje palyginamos.lvairiq Saliq pinigai (banknotai.75 proc.exchange rate). Tokios rinkos finansiniai instrumentai. Danijoje. BNp apimties.

tuo didesnis litq paklausoskiekis. o tuomet ir lietuviSkosprekdsbei finansiniai aktyvai jiems pasidarys prekems did€ja paklausoslietuviSkorns pigesni.esantlito keitimo 1 doler[ santykiui I Lt:0. amerikiediai. Vadinasi. kaip ir daugurnojcSaliq. Antra. Todel galima tarti.25Lt. Tada. iSvystytq atitinkarnus i5 atsiranda Tarkirne. e1 : 0 . uZ lietuviSkas dvie. analizcs ctapcdar neatsiZvelgiarnc I galimusrnuitqpakitirnusar irnpoftoxnqotas. Jei lito kainabus tik 1.rs paklausos kreivds nuolydis yra neigiamas.o kartu ir litqpaklausos T"ip bus. Lietuvos turl4 prieS tai turi dolerius paversti i litus. Todel. o karlu ir uZimtumq.2. Litu nasiula atsiranda. kilograrnasmdsos kainuos 2. maZdjant kursasbus l Lt:0. Litu paklausa prekesmoketi JAV gyventojaituri doleriq.kad ta5kas kiekis.l pav. Anglija ir kt. pavaizduota pasifila paklausa.jei danq kronq keitirno kursas yra 5 kronos uZ I JAV rinkoje. Lito kursas (el.tik tada. kad lito kurso palaikymo mechanizmas I Saliq tokiq kaip JAV.Pinna.ji krinta i5 kairesl deSinE kuo Zemesnislito kursas. . nes 1i nacionalines Kita vertus.istatyrnaireikalaus. valiutoskain4tarptautineje doleri. atpigs. litq l3. i5 mokant uZ irnporluojamas JAV prekesbei lietuviams lietuviai ir Sakysim. litq Tai rei5kia. USD/Lt eo:0.1pav. lietuvi5kosprekestaps pigesnes. pirkti bet koki noredarni bet Lietuvos gamintojuireikia litq. 2 Siu.lqSaltiniq. ' 466 . D linijoje .jcigu Lietuvoje. 1 2 Qo Qr Litqkiekis (Q) 13.PavyzdZiui.mechanizmus. lito kainai rnaZdjant.Tai rodo.l paveiksle gaminaeksportui mds4 kurios I kg kainuojal0 litq. Litas valiutqrinkoje 0 Tai atsispindil3.yktq tiktai litais. perkantturt4JAVr.yra tik dvi Salys Lietuva ir JAV.y. juda litqpaklausos kiekis. Taigi. susiejavisas vidines kainas (t.5 USD.25 USD.125 USD. daugiauJAV vartotojqnoresjq [sigyti2.. kainas Saliesviduje) su visorniskainornis garnyboslygi. tai danui pasakojo Salies valiutoskursasyra ypatingakaina.-r.kad litas amerikieiian.ir bus pasiekta. gali paveikti Salies Toddl valiutos kurso pasikeitirnas uZsienyje. rnesos ir kursui.kad vidiniai atsiskaityrnai \. Nagrinedamivaliutq rink4 laikysirnessElyginiolito keitirno 1 doleri panaSus kurso.

lito aukstesn€ms importuojamq prekiq.tiek importuojamq prekiq.Tarkimi. Tai rodo. o didejantjo pasiiilai. 2. ir bus galima nupirkti daugiau arnerikieti5kq prekiq. Tada uL tq pati litq kiekl Lietuvos gyve'tojai gales nusipirkti maliau prekiq i5 JAV. Lietuvos pajarnos doleriaisi5 eksportopadides. kartu bus norima pirkti ir daugiaulitq. Kitos Saliesvartotojq poreikiq.rs. kad realioji paliikanq norma JAV yra didesne negu kitose salyse del salyje vykdomos stabdandiosiosmonetarines politikos. JAV bendrasis Jei vidaus prociuktas dideja spardiaunegu Lietuvoje. Siuo arveju pusiausvyros valiutoskursas 0.kreive D zemyn. Taigi. Krintant lito kursui. lsskiriami sie pagrindiniai veiksniai.ir s4lygojalitq kainq doleriais. tai JAV valiutos kursas nukris. lito kainadoleriaisdides.l pav. linija S butu krintanti. kad USD nuvertis. tocrdllinrja S kyla i5 kaires 1 desinE.ir jie claugiau pirks tiek savoSalies gamybos. jo didejantlito paklausai. Toks procesas vyks todel. y. o Litq pasiuloslinrja S priklausonuo to.kris. vadinasi. l3. todel Saliesf-rnansiniq aktyvq paklausa padidetq ir Lietuvoje. esantZemesniam keitirnoi doleriuskursui. litq paklausos pasi[loskreiviq susikirtimo ir ta5kas ro<1o E6 pusrausvyrq valiutq rinkoje . lygiai kaip ir bet kurios prekes rinkoje. keisis ir valiutos kursas. o JAV .tai iq i5 tikrqlq bus maZiauperka'ra.kita verlus. cia lito kainoskilirnaspadidinatiekiam4i rink4litq kieki. Santykiniskainq pasikeitirnas.kad importasi Lietuvqyra elastingas. l3. USD pasifilosmaZejimas lems lito kursonuvefiejimqUSD atZvilgiu.l paveikslelaikome. kad vyksta tasko judejimas litq pasifilos jeigu Lietuvospaklausa kreiveS auk5tyn. ir padidetLllitq pasiulos kiekis. Santykinis realiqfq pal[kanr1 nomros pasikeitirnas.Del to dideslitq paklausa ir lito kursaskils. kad BVP augimasJAV padidinsvarlotojq pajamas. kursaskils. Tarkime. viena vertus.USD paklausos didejimas.Tai reik5tqlitLlpasiDlos didejirn4 todel doleriokursaspakils. JeigupaklausaJAV prekemselastinga. kiekvienas litas bus i5mainornasi daugiau doleriq. JAV taps patrauklia potencialienrs kapitalo investuotojams. pasikeituspaklausai ar pasi[lai. vadinasi. Jeigu lito kursas isliks tokio lygio. lito kainai kylanl. ir USD pasifilasumaZes. 46'7 . Tai didins USD paklaus4ir jo kursas kils. yra Taigi valir"rtr4 rinkoje. 3.keidiantysvaliutospaklausqir pasiulq: l.lieka nepakitEs.y.Todel vartotojai Lietuvoje prades pirkti santykinaipigesnes amerikietiSkas prekes. Tadiau importuiis JAV br-rtq neelastinga. skoniq pasikeitimas.o tai reiikia. ir del to sumaZds litrl pasiDlavaliutq rinkoje.vartotojq poreikiq ar skoniq pasikeitirnai kitoje Salyjekeis valiutospaklausq arbapasi[I4 pavyzdZir-ri.o dil ro tai. t. kiek doleriq reikia Lretuvos gyventojams importui is JAV apmokdti. 4.t.litq pasi[loskreivesnuolydisyra teigiamas. Santykinispajarnqpasikeitirnas. Tokiu atveju anerikiediaibus linkEpirkti maZiaulietuviikq prekiq. paslaugLl turto kainon.ee. prekes is JAV kainuos daugiau litq.25USD uZ I lit4. kad Lietuvoje kainq rygis spardiai auga.

kad dolerisnuvertdjo. kad ateityjedolerio kursaskris. atvirkSdiai. Detaliaiivainls kursoreZimai bus aptariarni temoje.2 pav. u2 litq gaunamavis daugiau doleriLl (kyla lito kursas).Tarkime.valiutos kurso reguliavimo metodas. Fiksuoto (nustatytojo) kurso reZimas (fixed exchange rate regirne) . kad. valiutoskursqreguliuojavalstybe.valiutos kurso reguliavimo metodas valiutq sistemoje. palyginti su Lietuvos ekonornika: augsspardiau. susidurs didesneinfliacga. Todel doleriai bus keidiarni i kitq valiut4 taip pat ir i litus. Vadinasi. vyriausybe leidZia centriniam bankui supirkti arba parduoti tiek valiutos. Tokios ekonominesprognozdsverdia galvoti. Noredama ji palaikyti. kai vyriausybe nesiki5a valiutq rink4.tai nusistovi pusiausvyroskursas e.frksuotuir plaukiojandiuvaliutoskursu. USD/Lt 0 Qu Qo Qc Litq kiekis 13. jog JAV ekonomika. pakils. kai Plaukiojaniio kurso reZimas(floating/flexible exchange rate regime) .c) JAV a) b) su bus maZesnerealioji pallkanq nonna.5. Valiutos kurso reZimas (currency exchange regirne) vyriausybds nurodytavaliutoskurso nustatymotvarka. keidiant pinigus. padidejus lietuvi5kq prekiq paklausai. Tarkime. o lito. Spekuliacrla. kai. kad kyla lito vertd dolerio atZvilgiu.y. i Esant fiksuotam valiutos kursui vyriausybeisipareigojakonvertuoti valiutq pagal fiksuot4 kursq. sakome. 468 . kad tikimasi. kiek spekuliantai savo veiksmaisremsrs tuo. Fiksuotokurso palaikymas Jeigu S ir D yra litq (atitinkamai)pasi[la bei paklausa.kai valiutos kursas keidiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ar pasiDlos pokydirLt.Cia apsiribosime l6 dviem kraitutiniais atvejais. o jei atvirk5diai* krinta. kiek pirkejai ar pardavejaipageidauj a. Tai s4lygos dolerio kurso dar didesnl kritimE Doleris nuvertdstiek.

nei pardavindja savo valiutos. Kita.tai bfitq leiclZia'ra.rtq rinkos pusiausvyros taske.Lietuvos mokejimq s4skaitose uZrasytikaip kreditas.Tiktai pirmuoju atveju. tai centrinis bankastures parduoti papildomq Qc . esantvidutinei reik5meiD.paklausai tapusD1. Jeigu litq paklausasvyruostarp D1 ir D2.balanceof payments) yra visq sanderiq tarp vienos Salies ir likusiq pasaulio daliq gyventojq apibendrintas uZraSas. reguliuojatarptautiniqprekiq.1lentel€je.kurie didina litq pritekejimq i Lietuv4 kaip parodyta 13. geresndi5eitis.o ilguoju laikotarpiu leidZiamapalaipsniui n u s i s t o v e ta i s v ap u s i a u s v y r a i .eE. vadinasi. bus su Mokejimq balanseyra dvi svarbiausios dalys. Einamo_ii saskaita. Be dia aptartq kraStutiniq kursq reZimq atvejq. visi tarptautiniaisanderiai. b[na ir tarpiniq variantq. Laisvoje rinkoje pusiausvyra susidarytq taske B pakiltq lito kursas. Tadiau. bfitq parodytasituacija.Vyriausybenei supirkineja.jei paklausa butq D2. .o antruojumaZds. kursui iSaugtilki e1.Qa kiekl lit% kad subalansuotq paklausq ir pasi[I4.Bandantji i5laikyti ilgq laik4 issekscentrinio banko uZsieniovaliutos rezervas. Kadangi nagrindjamu atveju vyriausybe yra isipareigojusi iSlaikyti fiksuot4 pastovrlkrrsq e. keidiant litus ir 1 dolerius. nes nesistengia palaikyti pastovaus kurso tokiu budu. li i r3.2 pav. kuri ryriausybe isipareigoja palaikyti. Jeigu 13. D perslinks1 D1 paclet[ ir (analogiskai samprotaujarna ir kai keidiasi litq pasi[la). ir gali tekti skolintis is tarptautinio valiutos fondo (lMF InternationalMonetary Fund). bus Litq nutekejirnas parodyas kaip debetasir uzrasytas minuso Zenklu. Pavyzdziui. l. paklausoskreiviq pasikeitimams. tai centrinis bankas sugebesilgq laikq islaikyti fiksuoto rygio lito kurs4 e. jam leidZiama buti laisvos valir. Analogi5kai samprotaujama kai maLajafitq paklausa. bankas nes privaldssupirkineti pertekliqee . esant nesvariai plaukiojandiam (dirty floating) kurso reZimui. Esant plaukiojaniiam keitimo kursui. vyriausybd [siki5a tik esant labai dideliems ir staigiemspuiiulor u. paslaugqir kitq Ji Crynqiqpajamqjudejim4.jeigu vidutind paklausa yra D2.lito clevalvaciia (revalvacij a-prieSingoje situacijoj e).2.padidejolitq paklausa. sumaZinimas (padidinimas). MOKEJIMU BALANSAS Nlok6jimq balansas(Bp . Joje yra Siosdalys: 469 .. Devalvacija (revalvacija) (devaluation(revaluation))_ 1o valiutos kurso.Analogiskai. nustatytasper didelis lito kursas.jei nenorima labai isiskolinti.centriniobanko laikomasuZsienio valiutosrezeryas dides. kristi iki e2.

2 8 kreditas I.I n v e s t i c i i u a i a t n o s -2101.2.turiztnas.Privadiuasmenu t7. 1 .9 | 470 . ir paslaugos. Vvriausvbe -4.\SINE SASKAITA (I+2+3) investici. banko paslaugos kt.3 46 0 8 .2. 2 . 2 8 debetas -3854.01 kreditas 3.32 debetas 913.prekiLteksportas importas(matomoji prekyba).9'7 3 t58. KAPITALO SASKAITOS BALANSAS (A+B) J JOJ.43 dcbetas 4'71.D a r b op a j a r r o s 109.1.22 -2.2.74 balansas 248.2. b .84 ( k 1 .Kiti pervedirnai 1. s M o k 0 i i m u t r a l a n s o t r u k tI r a 3 2 I 3 07 5 4 .. l .17 dcbetas 889.92 dcbetas 1887. Lt) mokejimqbalansas 13. b . a i n o r n i s ) 5735.00 balansas balansas 1.25 204.91 kreditas 3 .18 debetas 100.paslaugq eksportasir importas (nematomojiprekyba) . ir . Kiti sektoriai 19.91 balansas 720. E k s o o r t a(s o . EINANIIEJI PERVEDIMAI -23. Tiesiogin€s 207. 0 8 L l .1.Z I A.97 perlaidos kreditas 4.28 debetas IR FINANSINES II.67 kreditas 4.LietuvosRespublikos 2003m. FINA. o .83 kreditas 2.70 kreditas 4. EINANiIOJI SASKAITA .I r n p o n a sf .k a i n o r n i s ) -28 525. PREKES 2 33 8 5 . KAPITALO SASKAITA (Kapitalo pervedimai) neatlvqintini kreditas debetas balansas B.90 debetas 510.75 debetas 1 490.24 435.36 kreditas 4.1lentel6.ios l. 2 . PASLAUGOS -3 847.69 kreditas 4. transporto (mln.10 p kreditas 3 .59 debetas 611.59 balansas 301. PAJAMOS -2 210.

2.97 1820.34 98.2.30 551 ?1 8. N u o s a r . { s i s k o l i n i r n r i 2 p r c k e sr n a s l a u q a s u i 4.'79 -)41 )) 5.90 I 647. askolos P 4.66 -146.29 3 6 11 .Kiti lsiparcigo 5.* P. Kitos investiciios 4. L4.2.AtsargupoziciiaTVF 5.66 172. dividendq sraut4 kuris atsiranda.4.2. L3. Oficialiosiostarptautindsatsarsos -27.o pajamos parodo darbo.Tadiauprekybosbalansas nesutampa einarnda su mokejirnq balanso seskaita.26 -86. Grynicii pinieaiir indeliai 4.1 l. pelno. Investiciiu portfelis 2.63 490.2. 2 . 1.Einarniejipervedimai[vertina uZsieniopagarb4.89 12.I Abi Sios dalys kartu sudaro prekybos balans4 arba grynqji (nero) prekiq ir paslaugqeksportq.74 2-s6.7 7 t7.45 -5.92 85.2.Paskolos valstybes vardu 4 .579-583. r y bv e r t y b i n i ap o p i c r i a i es i popicriai 2.U2sienvie 1 . I . 5 7 -308.17 172. Beje.1.1. r v n i e i iD i n i u aiir ndeliai C jirna 4. 5 0. vienos saliespiliediamspriklauso kai kitoje Salyje esantyspajamq duodantysaktyvai.15.Kiti reikalavirnai KLAIDOS R PRALEIDIMA A.UZsienio turtas 2 .2. Lietuvos nvesticiios uZsienv B.1. l . Specialiosios skolinimosi tcises 5.lnasus i tarptautinesorganizacijasir pana5iai. kadangi pastarojoje reikia [vertinti pajamas (nuosavybes pajamq srautus) ir einamuosius pervedimus (transferinius mokejimus) tarp Saliq. fsiskolinirnai prekes paslaucas uZ ir 4.07 3 920.71 I 8 2 . Nuosawbesvertvbiniai DoDieriai 2 .31 816. kaip mineta anksdiau. 471 . v i priemonds 3.17.L i c t u v o i e 2.69 2 991. uksas A 5. Kitas uZsicnioturras 4. UZsienio n v e s t i c j i oL i e t u v o i e s tinis: Lietuvos statistikos is: Lietuvos slatisti metra5tis2004.[sipareigojirnai 4. Finansin€s i5vestinds 2 3 n 6.2. 2 .1.4.3.78 3. pahikanq.Konvertuoiamosios valiutos 5. 2sienioturtas U 3.1. U2sienioturtas 4 .78 144.5.1. 2 . 3 .2. l .01 '746. fsipareigojirnai 4.l.2.l.2. Jsipareisoiimai 2.63 734. l .56 104.Skolosverrybiniai 2. 2 S k o l o s e r w b i n i ao o n i e r i a i .

jei ivyks atvirk5diai. gausime skaidiq. finansiniais sanddrius Ji Il.kai asmenys.kol doleriq. i5 Lietuvos i5veZta100 Saldytuvqpo 200 USD uZ vien4 Saldytuvq. Toddl atsiranda neigiarni skaidiai Lietuvos mokejimq balanso sqskaitose.Jei Sis skaidius yra kapitalo isveZama teigiamas.atlikdarni savo sand€rius. bus gautasapmokdjimas. Jeigu keitirno kursas yra laisvai plaukiojantis. vyriausybdnesiki5ai valiutq rink4. ir Tarkim. norddama sudaryti s4lygas toms operacijoms. i rnokejimq b) jeigu uZ i5veZt4 i5 Lietuvos prekE pinigq per transportavitno atitinkama suma su ninuso laikotarp! i5 pirkejo i5 karto neisreikalaujama. Jis visada lygus mokejimq balanso absoliutiniam dydZiui. kaip kredit4 uZsienioirnportuotojui. Tarkime.Mokejimq balansasbus neigiatnas (deficitinis). ir mokejimq balanse litq iStekejirnas lygus itekejimui. kad pirkejui suteiktaskreditas. SusumavE kapitalo ir finansinds s4skaitos elementus. yra kapitalo s4skaitos daugiaunei iveZama. kad lito pasifila ir paklausa valiutos rinkoje susilygintq.ir gausitneLietuvos mokdjimu balansa.kapitalasiteka i Lietuv4. tik su priesingu Zenklu' Valstybinis finansavimas parodo tuos tarptautinius sanderius. Kapitalo saskaita. o jq suma bus lygi nuliui. rodant[ skirtumq tarp lesq importo ir eksporto. kurios parodytos Kaip tai atliekama? mokejimq balansosEskaitose. Ji Zenklu bus lrasyta kapitalo sqskaitoje.. skirtumasbus [rasytas nei Lietuvos su balansokapitalo s4skaitq pliuso Zenklu. teks parodyti . 20 tfikst.Jis SusumavgI ir II sqskaitas. Paskutine mokejimq balanso eilutd yra klaidos ir praleidimai arba mokejimq balanso vals[ibinis finansavimas. deficitas. bus teigiamas. ar valiutq uZ kuriq perkamos [plaukiandiEI Lietuvos bankq s4skaitas Lietuvos vyriausybesobligacijos. Jei neigiamas. Lito pasilla atsiras del prekiq importo I Lietuv4 bei Lietuvos piliediams perkant uZsienio aktyvus. c) kitas operacijas finansiniais aktyvais .uZsienio vaiiutq litais.Litq paklaus4 sudarys atvirksdias procesas. registruojatarptautinius aktyvais: investuosi imones ir akcijas daugiau a) jeigu Lietuvoje uZsieniediai sis piliediai investuosi kapital4uZsienyje. ives 1 Lietuvq daugiau pinigtl.kuriuos vyriausybd turi atlikti. Bet kapitalo s4skaitoje. b[tq tiksliai (islaidos butq lygios pajamoms). nei i5ve5. Tada einarnosioss4skaitosmatomosiosprekybos dalyje irasysime 20 tfikst. reiks.vadinasi. litq pasihlos ir paklausos kiekiai sutampa.einamosioss4skaitosdeficit4 subalansuotas All . kad kursai vra laisvai rrlaukiojantys. Tada lito kursas nusistovdstoks. USD".del siq pajamq susidaro skirtumas tarp bendrojo naoionalinio produkto ir bendrojovidaus produkto.firmos ir vyriausyb€. Kad visas mokejimq balansas'kuris susideda iS einamosios sqskaitos ir kapitalo sqskaitos.

v t Esant fiksuota'r kursLri. ar atvirksdiai. lietuvi5kosprekds del to vokiediamsatrodyspigesnes. (Reiktq lyginti svertiniuskainq vidurkius. Beje. vadinasi. sakysim. llguoju laikotarpiu lito kurso kritin-rasnebutinai didins Lietuvos importE ir maZins eksport4. einarnosios kapitalosaskaittr ir s u n r a i s a d a u r i b t l t i l l z q in u l i u i .. kad jq konkurencingumassumaZes del kokybes pablogejimo daugiaunei nukris kursas.Esantlitq keitimo i doleriuskursui I Lt:0. pavyzdziui. santykis tarp Lietuvoje pagamintos mesos kainos ir JAV pagamintos misos kainosbus 1:2.ir jq bus perkamadaugiau.) 473 - / . Atlikdamas panaii4 operacij4 Lietuvos centrinisbankasgali pakeisti lito kurs4 jeigu jis yra plaukiojantis: papildomaipirkdamasiq . Taigi. vertes rodiklis. Realqii lito kursq galima apskaidiuoritik palyginus Lymiai daugiau ruSiqprekiq. PavyzdZiui.einamosiossrlskaitosdeficitas turetq bfiti padengtassalies tunmq uZsienio aktyvtl sumaZejimu. jeigu Lietuvos centrinis bankas supirks atitinkamQlitq pertekliq. Gali bUti. jos rietuviams nes pabrangs. Jei krinta lito kursas.bet ir atskiro asmenssanddriuose. Kai ilgesn[ laik4 islaidos virSija j[sq pajamas. taip turetq blti ne tik Salies. vykdant vyriausybesoperacijassu turimais uZsienio valiutq rezervais. jeigu prekiq importui i Lietuvq ar uZsieniniqaktyvq pirkimui naudojamqlitq pasilla bus didesneuZ jq paklaus4 atsirandandiq eksporto del i5 Lietuvos apmokejimobei lietuvi5kqaktyvq pirkimo. lito kursasnenukristik tuo atveju. esant laisvai plaukio-ianiiam kursui.valstvbinis finansavimas".turi padengti kapitalo s4skaitos perteklius. 13. o JAV .3. tokios pat kokybes I kg mesos gali buti pagamintas Lietuvoje uZ l0 litq. k Realusisvaliutos kursas (e . lito. Taip Lietuvos mokejimq balanse atsiras dar vienas skaidius . ir atvirkSdiai.o voki5kq prekiq importassumaZds.. Vokietijos markes atlvilgiu.real/effective exchange rate)_ parodo santykinEprekiq iS ivairiq Saliq kain4 iimatuorq vienodavaliuta.rnokdjirnu jo balansas. REALUSIS VALIUTOS KURSAS Valiutos kursas yra svarbus bet kurios tarptautinds valiutos. moke-iimu balansas nebhtinai turi b[ti lysus nuliui.Svarbu.25 USD. Tai yra. Tarptautinis konkurencingumas gali blti iSmatuotas realiuoju keitirno ursu.jums tenka realizuoti dal[ savo turimq vertybiq.uZ 5 dolerius.kels lito kurs4 ir atvirk5diai.ir atvirkidiai.kaip keisis ir lietuviskq prekiq kokybe.tadauZsienio prekybosdeficitascrar pacrides.

nes pirkejai neZino. S i a m ep a v v z . turindiq intensyvius tarpusavio prekybinius rySius.= v$llin:s lietuvi:kqqre\iq kailg!:-Lt ' tlotttl: \ut'u' ( I 3. Be to. 3.valiutos kurso pokytis palyginarnosiosvaliutos perkarnosios galioskitimo atZvilgiu. kiek i5eikvota le5q reklamai. tiek lito kursas.purchasingpower parity) . . Perkamosios galios paritetas (PPP . Perkamosiosgalios pariteto (lygybds)kursas (pLrrchasing power parity exchange rate) yra toks jo lygis. tinka tie patys argumentai. USD litui I('^(t'15 g. ar ilgalaikis.reikalingqvienodamprekiq kiekiui isigyti.5 . l. Saliq. Beje. MOKEJTMU BALANSO ELEMENTU KTTTMAS Einamoji saskaita. kad paklausaLietuvos eksportuibus tuo didesne.ar Sispakeitimaslaikinas. 13. del kitq prieZasdir4 silpntl prekybiniq rySiq. 5 l Toks santykis rodo. Neretai Salims. kuo. Tadiau ilguoju laikotarpiu eksportas pasikeis.skirtingqlaikotarpiq piniginiq surnq. valiutq kursai nuolat koreguojami. l v i . 2. santykis. . konkurencingumo maZejimas didejimasne iS karto atsiliepia ar eksportui. siekiant stabilizuoti realt![ kurs{ bei tarptautini konkr.protekcionistiniq priernoniqir kt. RySiamsstiprejant. kad 5i lietuviSka preke labai konkurencinga uZsieniorinkcrjeir galetqb[ti intensyviaieksportuojama. kuris tam tikru laikotarpiuatitinka pastovqrealqji valiutos kurs4.4. Dabar taip nevyksta. I ) Realusis kursas lito Vidutines JAVprekiq kainos. Perkamoji galia (purchasing power). DidesnisLietuvos konkurencingumas pasauliorinkose.tik jie taikomi atvirk5diai. Dabar [siveZandioseSalyse mlsq prekiq ir paslaugr4 paaiSkejo. Kalbant apie importq i Lietuva. svarbu. turetq keistis tiek produkttl kainos Lietuvos rinkoje. Ankstesniuose skyriuose pradedami nagrindti atvirqj4 ekonomikq darydavome prielaid4 kad musq prekes ir paslaugas paklausa yra ai5ki. tenka maZintivaliutLl kursq. Aukitesnis pajamq lygis likusioje pasauliodalyje. Zemesnis Lietuvojenaudojamq pinigq keitimokursas.rrencingum4.kuriq tarptautiniskonkurencingumas sumaZdja.

Tarkime.Todel Vakarai skatino opEC salis pirkti aktyvus Vakartl Salyse. siekiant didesniq pajamq. kai tik skolini'ro uZsieniuirentabilumas virsys viding pal[kanq nonnit didZiuliai kapitalai pl[s i5 Salies. kad tokios einamosiossqskaitosdalys. laikydarni litus banke.y. o JAV banke . 475 . Beje. palukanq. o OPEC Saliq pajamos iSaugo spardiau negu prekiLl irnportas iS Vakarq. Pasaulyje Sios dalies vaidrnuo ypad iSaugo 1 9 4 5r n .i000 = 6000 Lt. 2. Kapitalo saskaita. galite uZdirbti 200 litq per metus. kai vyks atvirkitinis procesas.l rentabilurn4.ras tarnpa didesnis uZ kitos Saliesaktyvr. .0. galitei5lo5ti: 1 4x 1 0 0 0 .Ai5ku. Tobulasis kapitalo judrumas (mobilumas) (perfect rnobility of capital) rei5kia. siekiant vdliau parduoti. kad turite 1000 litq. Esant tobulajam tarptautiniamkapitalo judrurnui..n e s : l. Taigi. OpEC Saliq sukeltas naftos kainq kilimas. Del to ir dabar. lStobulejg ryiiai lgalino atlikti finansinius sanddrius ivairiq salirl finansq rinkose. Lietuvosbanke galite gauti 20 proc. yra galimybe daug pinigq permestii5 vienos Salies rinkos i kitq.varZgtarptautinfkapitalojudejimq. kurios gali bfiti gautosaktyvuose.ekonomine pagalba uZsieniLri pan. tikintis. Palaipsnir"ri buvo pasalintiapribojirnai. palyginti su pirmu varianru: 6000-200=5g00lirq.priklausonr"ro ir vyriausybds politikos. Didejanli einamosios szpkaitos deficit4 turejo kompensuotikapitalo sqskaitos perteklius. Snekuliaci_iarentabilumu yra aktyvq pirkirnas.kad didZiulesmas6sfondq gali blti pervestosi5 vienos valiutos i kittu kai tik vienos ialies aktyvq rentabilun. vakaruose susidare dideli einarnosios sqskaitos deficitai. t.yra labai svarbus.Sakykirn. galima ir pralo5ti.kacijq operacijos gali uLgoLLtnormalq eksporto ir importo judejimq einarnojoje sqskaitoje. kaip karines iSlaidos lrZsienio bazdmsi5laikyti. Tarptautinese fondq rinkose kapitalo prieaugis. Investavg pinigusi dolerius.kad per t4 laikq dolerio kursasiiaugo nuo 2 Lt iki l4 LtlUSD. Dabartinestransnacionalines korporacijosyra tokios dideles. Sanderius kapitalo s4skaitoje ypad paspartinostaigus 1973m. atsirandanlis del kurso pasikeitimo. . kad tokios bendrosiospajarnos (palukanos ar dividendai plius kapitalo prieaugis del valiutos nuvertdjimo) virsys bendrqsias pajarnas.

kai subalansuota mokejimq balansoeinarnojis4skaita.5. dia (l 3 . AiSku. Ji " Beje. kai ekonomika yra smukimo ar pakilimo stadijoje. Kodel? 13. Ai5ku.3 paveikslematome ivairius galimus rySio tarp to.noredami lairneti kapitalo. ir vidine pusiausvyra.neigiamas. kai kainos ir atlyginimai nukris. kai bendroji paklausa lygi produkro potencialiajam (visiSkouZimtumo)lygiui.vyriausybes perkamoms prekemsir paslaugorns. s4lygas spekuliacijoms sudarys nevienodas.o kita lygties pusd . G .Vienose Saiyseekonomikai augant ESIB teigiarnas. 13. (X-Z) . produktasgalespadidetiiki visi5ko uZimturnolygio. plaukiojantis kursas ir fiksuotas kursas. Jei vyriausybe nesiki5a I valiutq keitirno rink4 rnokejimq balanso kapitalo s4skaita taip pat turi buti subalansuota. gali 13. kuri4 sudaroSiosiSlaidos: C vartojimui: 1.del kuriq keidiasiZrnoniql[kesdiai3.3 pav. arbavidine absorbcija.ir ESIB pertekliaus deficito. kitose .Dar viena iSvada:kartais mokejimq balanso subalansavirnui ar iSbalansavirnui uZtektigandq. Esant letam kainq ir atlyginimq prisitaikymui.Svarbfis ne tik lukesdiai del b[simojo kurso . 2 ) )'. Zinomqlygti: Y:C+I+G+(X-Z).investicijorns.vidaus produktas. vidines ekonomikos b[senos ir einamosioss4skaitos blsenos a5itl susikirtimo ta5ke yra ir i5orine. X Salies vidind ekonomika yra pusiausvira (vidin6 pusiausvyra) (equilibrium of internal economy/internal equilibrium) tada. paprastaididclernispinigq sumomis disponuojantys asmcnysturi tokiq tobul4 infonnacijos sistern4 kadjuos paveikti gandaisganasunku.grynajameksportui(eksportas rninus irnportasZ). Salisyra i5orindspusiausvyros (external equilibrium)tada. bendrosiospaklausos maZdjirnassukels priverstini nedarbtl. ir vidinis balansas atsistatys.Zmones. iis rySys nera paprastas. gali pardavineti savokapitalus vienosSalies i5 1kit4.Ir tik tada. 476 .vidine bendroji paklausa. VIDINE IR ISORINE PUSIAUSVYRA Dabar aptarsime ry5i tarp ekonomikos pakilimo ar smukimo ir mokejimq balanso einamosioss4skaitosi5orinio balanso (ESIB). ar prisiminkirne Pradekimenuo vidaus produkto pasirilosir paklausos.

na2ina importo oaklausa Vidinis ckonornikos srnukintas l S a u g u sc k s p o r t o i paklausa raZina n k c i t i r n ok u r s q .bet ir sumaZina imporla. visa tai sumaZina bencliEja paklausq o tai ne tik sukelianuosrnuki.y.ir pastoviq sraurq kapitalo s4skaitoje. Nagrinedarni uldarqlq ekono'rikq mateme. Atvirojoje ekonornikojetaip bandant is. monctarini ir f i s k a l i n cp o l i t i k a t a r n p as k a t i n a n d i d a 13. gali sukelti iiauggspolinkis taupyti ar p'sitaikyrnasprie Ji stabdandiosios fiskalines ir monetarines politikos.pasiekiama tik ekonomikos ilgojo laikotarpio pusiausvyros taske.iti is nuosmukio.usiausvyros artejama per letai. samvba pasiekiapotencialqf[lygi ir sutampasu benclrosios paklausos tieuJ raaa nera nuolatinio spaudimo i uZsieniovaliutos rezervus. didcja v a l i u t o sk u r s a s Einamosios sqskaitos dcficitas MaZcja taupyn. kurie trurnpuojulaikotaryiLr gali i5balansuotiekonomlkq pavyzdliui. irjos priklausonuo valiutos kurso reZimo. l3'3 pav.ras. t. pasekmes gali bfiti visai kitokios. kai del atlyginimq ir kainq prisitaikymo atsistatovisi5kas uZimiumas.o del to atsirandaeinarnosros sqskaitos deficitasir sumaZeja bendrojipaklausa padrcleja bei nedarbas. uZsieniediai nei isigyja vis daugiauvietiniq aktyvq. jei prie vidines p. s u k c l i ac k o n o n t i k o s oakilima I t Vidinis ckonomikos pakilimas :l Nuosnrukis kitosc Salysc. kad.inE ir fiskaling politik4. Vidine ir i5orinepusrausvyra Panasiaiveikia ir realiojo valiutos kurso padidejirnas.3 pav. tai sumazinapasaulines nes rinkos salies eksporto paklaus4ir padidrna importo paklausq. tai galima paspartinti pei mbneta. rodo tuos sukrdtimus (sokus). 477 . Einamosioss4skaitos pcrtcklius Padidcjqstaupymas. einamosioss4skaitosperleklius ir vidinis s4stingis. nronctarinir f i s k a l i n cp o l i t i k a sur. maZija cksportas. tarptautiniosalies prekiq konkr"rencingumo sumaZejirnas. ner vretospiliediai perka daugiauuZsienioaktyvrl.

Taigi. littl tiekirnasi rinkq priklausys jq ne tik nuo vyriausybdssprendin. esantfiksuotan. bus arba prekybos balanso deficitas.nadideja litu nr"rtekeiimas rinkos. B PRISIDERINIMAS.Tada grynasiseksportas vidausproduktas lygus visi5kouZimtumo lygiui.esant rnokdjimr"r balanso deficitr-ri. vidine ir i5orin6pusiausv)'ra imanornatik tuo alveju. koks yra mokejirnqbalansodeficitas.rs. PavyzdLrui. kad 418 . Taigi galime padaryti labai svarbi4 i5vadq kad. nritekapapildornai Jeigu vyriausybe nenori. o esant balanso i5 pertekliui. kad sumaZetqpinigq pasiIla. l. atvirk5diai.1 3 . Tam ji parduodadall uZsienio valiutosrezervq. pasikeis realusis kursas. littr. tai. atitinkamai.ro daugiauprispausdinti.2 lygll ir tarkime. Vyriausybd per oficialql[ finansavimqsiekia i5laikyti fikslrot4 kursq valir. Tai padidina pinigq pasi[Ie1. 6 . realusis su Jei kursasbus auk5tesnis Zeuresnis ar uZ t4 reikirng. nes jiems reikia r"rZsienio prekems aklyvarns valiutosuZsieninems ir [sigyti. kad ekonomikai budinga iSorind (X-Z) turi blti lygus nuliui. litus. Tada vyksta tokie procesai. pavyzdZiui.kad Sit4lygi Y atitiktq ir norirnas iSlaidqlygis C+l+G (r'idineabsorbcija arbavidindbendrojipaklausa). Del Siq operacijr-1 vyriausyb€ iSeikvoja dali cirkuliavusiq obiigacijq ir uZsienio valiutos rezervq. I\IONETARINE IR FISKALINE POLITIKA. vyriausybe gali nurodyti centriniam bankui supirkti dali obligacijq. Taigi fiskalineir monetarine politika turi uZtikrinti.esant rnokejimq balanso deficitui ir del to sumaZejus vidaus pinigq pasiulai. ESANT FIKSUOTAM VALIUTOS KURSUI Panaudokirne13.rsa. sr-rsidard mokejimq balanso deficitas.p I N t G U p A S l u L A . N T O K E J T M U A L A N S A S . del to iSsibalansuos ir importo p ir eksporlo usiausvyra. Sterilizacija (sterilization) yra atvirosiosrinkos operacija vidaus obligacijornis ir vidaus pinigais. o ir vidine pusiausvyra.Daugurna privadiq individq pasiinra pinigus.r keitimo kursui. Jeigu yra nurodytasY bei realiosiospajamos likusioje pasaulio dalyje.roti mokejirnq balanso i5balansavimoitak4 Salies vidauspinigq pasiulai.rtq rinkoje.i5ima i5 cirkuliacijos. infliaciiostempaiSalies vidr{ieir likusioiepasaulio ieigu sutampa dal).je. ji gali pabandytisterilizuotividinE pinigLp pasi0l4. 2. esant fiksuolarn norninaliaiam kursui. tai tiktai vienintele realiojo kurso reik5me leis sulyginti eksporto paklausa importo paklar.Taigi vidinepinigq pasilla sumaZdja tiek. siekiant neutralizr. Tarkime. arba perteklius. Jei taip nebr.

Tadiau tobr.*.rZernins vidines kainas ir atlyginimus. Cia panagrindsime. sumaZina pinigq paklaus4 krinta palfikanll norma. ir Taigi pradinisC+I+G kritimasgaliausiai padidina(X-Z). kol pinigq iSplaukimas sumaZins pinigq vidaustiekim4tiek.1c.rdirnas mokejimq balanse.Ir tik tada susilpnis kapitalq iStekejimospar.ras krinta. maZejant vartojimo i5laidornsir esantpastoviarn pinigq tiekimui bei finansineipolitikai. kad britr-1 neulralizuoras nepageidaujamasvartojirno surnaZejimas. realioji pinigq pasiula M/P turi bfiti lygi realiajai pinigq paklausai L(Y. kurio. Prie5ingai nei uZdarojoje ekor. kad vidauspalLrkanq nonla grgZtqiki pasaulines pahikanqnormos. Tai tuoj pat sukelia kapitalo i5plaukirnqi5 Salies.Sukeltaskainq kitimas vienasnepaj6gus atkr-rrti kartu ir iSorinibalans4. Taigi vieninrelis bfidas pasiekti vidinq ir i5orinE pusiausvyr4 yra fiskalines polirikos pasitelkiamas kol (C+I+G) padideja tiek.rkelsatlyginirnq ir kainr4 kritirrq. kur palfikanq nonna nusistovi pasauliniolygio.atsirandaeinarnosios s4skaitos perteklius.padengtqrnokejimq balansodeficit4. GriZta vidine pusiausvyra. I kapitalo sEskait4 Palaipsniui vidinis nuosmukis tiek nr. r UZdarojo_ieekonomikoje padidejus polinkiui taupyti.Tadiaujis pranykstakapitalo sqskaitos pokydiuose.rriqnr-rstaro visi5ko uZimturnoprodukto lygis Yp ir pasaulindpahkanq norrna .ror-nikoje. llguoju laikotarpiu jet bus i5orinepusiausvyra.prikala" vidinE pal[kanq nonnq prie pasaulinio lygio. arba turi buti surnaZintivartoiirno ir investiciiLr 419 . kr. (X-Z) lygus nuliui. kaip ekonon-rika nrisiderina prie ioko. esant pastoviam pinigq tiekimui.Vadinasi. arba turi padicleli vyriausyb6s iSlaidos. didindamos tarptautinIkonkr"rrencingurnqSryn{ti eksport4.o del to krinta ir irnportopaklausa. krintandios kainos ir atlyginimaipadidinaAD. kainq ir atlyginimq kritirnas didina AD (bendrqj4paklaus{. kad iSaugs tarptautinis eksporlo konkurencingurnas. o tai padidins realiqlq pinigq pasiul6 sumaZins palfikanq normas ir gr4Zins bendr4lEpaklaus4 visiSko iki uZimtumo lygio.rlasis kapitalo judrurnas . del to ir padides skirtumas (X-Z). nes maZina palhkanq normfu atvirojoje ekonomikoje. kol visLl5iq dydZiq suma susilygina su potencialiuojuproduktu yp. jeigu vyriausybesieks palaikyti pastovqnominalqjI kurs4 kai yra tobulasiskapitalojudrumas? Kai norimas vartojin. pradinis nuosrnukis palaipsniui sr. Kadangi pajarnq sumaZdjimas. kai vyriausybe nesiima jokiq fiskaliniq ar monetariniq priemoniq tokiant p r i s i d e r i n i m u ie g u l i u o t i . pajamosirgi maZ€ja. pasireiSkia vidinis nuosmukis. r). Tobula sterilizacijaiS esrles yra Salies vidaus obligacrjqpanaudojimas vietoj uZsienio valiutos rezervLl. pinigq politika negalipadidintirealiosios pinigq pasi[losilguoju laikotarpiu. Kaip bus atvirojoje ekonomikoie. MaZa to. o vidind absorbcija(G+I+G):Yp. Del to kapitalo s4skairos deficilas isliks rol. tadiau i5lieka einamosios sqskaitos perteklius..

Vidine pahkanq norma turi ir iSaugti.Taigi.o todel ir pinigq paklausa. Bet ji negali uZfiksuoti abiejq Siq dydZiq.Kai Sis procesas i5sivystys tiek. Dabar paZiuresime. kad atkurta tiek vidine. kas Jeigu kainq prisitaikymas letas. kylant mokejimq balanso deficitui. o tarptautiniokapitalo savininkai nords iSveZtidar daugiau pinigq. Del to.susidoroti" uZsienio prieZasdiq su sukeltuSoku.kad vyriausybe negali nustatyli nei pinigq pasiulos.jei Sioapribojimonebutq. jeigu jos rnaZesnes Ir uZ spekuliantq iSveZam4tarptautini kapital4 vyriausybd turi pasiduoti arba sumaZinti kurs4 arba sumaZinti vidaus pinigq pasiulq o tai dar rnaZiau pageidautina. vyriausyb€ turds eikvoti uZsieniovaliutos atsargas. prieZastys. tiek i5orine pusiausvyra.tai iki sukelia kapitalo nutekejimq I uZsieni. sugr[Slygybe tarp vidines ir pasaulinds Kai kainq prisitaikymas nerangus. O tai rei5kia. kuri sukele eksporto paklausospadidejirnas. tai Jeigu SokasukeliauZsienyje esandios Tarkime.kol vidaus pinigq pasilla sumaZes pradiniolygio. vidines pusiausvyros ekonomikojen€ra automatiniomechanizrno ir iSorinespusiausvyrossusidarymokartu) pusiausvyraisraZinti ilsuoju laikotamiu. vyriausybei ipurnpuojant vis daugiau pinigq.. i5vadakitokia. atsitiktq. kuri sulygina viding ir pasaulingpal[kanq norme.O esanttobulajamkapitalojudrumLri.vidaus rrinieu politika yra bejdgd. kai leidZia valiutos kursui laisvai prisitaikyti. surnaZina tarptautin[ konkurencingumq (nes nominalusisvaliutos kursaslaikomaspastoviu). pallkanr.r auk5tesne AD palaipsniuipakelia kainas ir atlyginimus. kad vyriausybegali uZfiksuoti vidaus pinigq pasi[I4 tik tada.nei valiutos kurso nepriklausolnq tikslq. 480 . Padideja bendroji paklausair produktas.atvirojoje visi5kai (t. Kol kas laikom6s nuomonds. tai tgsis tol. pinigq pritekejimas padidina pinigq pasihla atitinkarnaisr-r realizua auk5tarealiqjapinigq paklausa. kad neveiks ir sterilizacija. Tada vyriausybd privalo nustatyti tokiq Saliesvidaus pinigLl pasinl4. kad auk5tesn€s uZsieniediq pajamos padidina rnusq eksporto paklaus4. skirtingai nuo uZdarosios ekonornikos. kad vyriausybd nereaguojai Sokus. kad (X-Z) pasidaryslygus nuliui. Veliau pamatysime. ZodZiu.Auganti palukanq nonna nenuslopina to AD padidejimo. nes. tai reik5. ir pal[kanq norma sugri5iki pasaulinio lygio. Einamoji s4skaita (X-Z) igauna pertekliq. llgesniu laikotarpir.Tada padidejakapitalo iplaukoskapitalo sqskaitoje.Taigi i5provokuotaskainq ir atlyginimq prisitaikymas galiausiai gali . esant fiksuotam kursui ir tobulajam kapitalo Tobulasiskapitalojudrumasrei5kia. kol paltkanq norrnq. nominaliosios pinigq pasiDlos padidejimaspadidina realiqf4pinigq pasihl4 trumpuoju laikotarpiu ir skatina vidines palfikanq normos maZejimq.skatinimo mokesdiai.l norma nusileidZiaZemiaupasaulinio lygio.)2.

ir iSorinE pusiausvyrq. kad bus daug ilgalaikiq sanderiq. kad uztikrintq tok[ konkurencingum4kuris sulyginseksportqsu irnportu. kad AD paveiks visi5ko uZirntumo Yp rygi. veliau paZi0resirne. vidinis uZimturnasgarimas. iSaugs t. veikusi 1945_19i0 m.* . vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. PavyzdLiui. O kas vyks. o tai lerina I didejim4.Taigi.. Vidinis kainLl lygis gali prisitaikyti. UZdarojoje ekonomikoje skatinandioji fiskaline politika trumpuo1u laikotarpiu padidina Y. kai kainq prisitaikymas nerangus. pirma.7. naudinga devalvacijq atlikti. nustatytampasauliniampajamq lygiui ir pasaulineipalDkanqnonnai .Atviroje ekonomikojekapitalo srautaisusiejar su pasauliniolygio r*. yru tik vienintele fiskaline politika. nors devalvacijaskatina (x-z) didejimq bet 5i reakcija gali blti leta. Todel trumpojo laikotarpio fiskaline politika tures didesng ltakq fiksuoto kurso ekonomikai.y.o ir pirkejai ne is karto priprantaprie naujq 481 .tlguoju laikotarpiuaukstesne AD pakels kainas ir atlyginimus. Ilguoju laikotarpiu padidejusi AD pakelia kainas ir sumaZinarealqji pinigq kieki. tuoj po devalvacijos pabrangsirnportasir atpigseksportas. keidiantisvaliutoskursui? I3. monetarind politika gali pakeisti realiqjq pinigq pasiDl4 tik trumpuoju laikotarpiu. kol C ir I sudarytapaklausanukris tiek. VIDUTINIUOJU IR ILGUOJU LAIKOTARPIU Fiksuoto valiutos kurso sistema.sumaZindama konkurencingumE grynqjl eksportq kol isivyraus ir vidind pusiausvyraar visi5kas uZimtumas. tadiau kartais buvo leidZiarna siuos kursus pareguliuoti.svarassterlingqbuvo devalvuotas 1949ir 1961metais.Tadiau ilguoju laikotarpiu isliks einamosiossqskaitos deficitas. o ne ilguoju. esantnustatytaividinei palukanqnonnai r. tik Panagrinesimedevalvacijos pasekmes trumpuoju. jei potencialusis bus lygus vidinei absorbcijai Yp (C+I+G). Tadiau fiskaline politika atvirojoje ekonomikoje yra netgi galingesne trumpuoju laikotarpiu negu uZdarojoje ekonomikoje. kapitalo judrumas atirna net ir tokiq galimybg. kuri ilguoju laikotarpiu gali uZtiknnri ir viding.o vidine ekonornika bus visi5ko uZimtumo bfikles. kaip mateme. DEVALVACIJOS PASEKMES TRUMPUOJU. Atvirojoje ekonomikoje. didindarna r tol. kad salyje yra vidinds ir isorines pusiausvyrosb[kle. Jeigu kainos ir atlyginimai prisitaiko letai. Nors valiutos kursai buvo uZfiksuoti. 15 pradZiq tarsirne. nes tikerina. Grynasrs eksportas turetq padideti. Tadiau dia svarb[s du momentai. bet uZkelia r. konkurencingumas. kai vidine pallkanq norrnayra pasaulinio lygio. kai ar jau Sokas iSvedeekonomikqi5 ilgalaikespusiausvyros bukles.UZdarojoje ekonomikoje. buvo vadinama reguliuojarnai fiksuota sislema.

ar Antra. einamojojes4skaitojeatsispindieksportoir importo skirtumo kaina. Taigi einamosios deficitastrumpuoju laikotarpiunetgi padidesa.2lygti: " Mar5alo-Lernerio(Mashall-Lemer) s4lyga sako. EinamosiossEskaitos kitimas b0senos Kaip rodo 13. kad devalvacija einarn4jqs4skaitq pagerinstik tada. eksporto vertd trumpuoju laikotarpiu padides nedaug. kai. reikia laiko. sEskaitos Tadiau ilguoju laikotarpiu. Tadiau importo verte del lito devalvacijosi5augsZymiai daugiau. Po to ry5keja teigiami poslinkiai.nors fizind jo apimtis ir nespespasikeisti.4 pav. einamosios sqskaitos Kaip bus vidutiniuoju laikotarpiu?Pena5ykime13. esant ncclastingaipaklausai. kad padidetq eksportuojandiqSakq gamybinis pajegumas bltq pradetigaminti importo pakaitai. litais.4 pav. o eksportas spejo padideti labai nedaug. Jei po devalvacijos vidines kainos dar nespdjo persitvarkyti.kai ta5keE deficitasbus likviduotas.situacija.curve effect) .rk5tesniq padides.kai irnporto ir eksportopaklausos pagal kainassurnayra elastingumq absoliutiniu dydZiu rna2esneuZ 1.prie padidejusios paklausos. t. pavaizduota J kreive. o vdliau pagerds. (X-Z) ar. J kreiv€s poveikis (J . ir galimasatvejis. tarkim. pana3iai kaip ir rnonopolijos atveju.EkonornistaiSi4reakcijEvadina J kreive (kritimas iki apadios po devalvacijosir vdliau pakilimasauk5diau pradinio ta5ko). nominalusis uZsienio prekybos balansaspablogeja. rnaZesnes nei 482 .prekiq paklausoskiekio padidejirnasdel devalvacijoss4lygos pajarnas. Be to. o veliau susidaro perteklius. patirtusnuostoliusdel kainq surnaZejirno. sumaZdjus nacionalinds valiutos kainai. pradinis einamosros valiutos devalvacijoskeletq menesiq s4skaitosdeficitas (AB) po nacionalines gali net ir pablogetiir pasiektimaksimalqdeficitq (CD) ta5keD.kainq.y. po devalvacijos i5 pradZiq einamoji sqskaitapablogds. kai importuotojai prisitaikys prie kainr. NX 13.6 o eksportuotojai . Lodliu.

Nors tai apriboja kainq spaudirnoper AD padidejim4 reikia galvoti ir apie AS. prodr"rkcijos. greitai pa5okakainos ir atlyginimai. 1.ir [vyko realus Sokas. Pagrindiniameekonomikosta5kebuvo nedarbasir laisvi rezeryai. Pradiniame ekonomikos ta5ke buvo visi5kas uZimtumas.einamosioss4skaitos pagerejimas gaunamas po pirrnqjq dvejq tik metq (tuo 5 metq laikotarpiu). gyvenimo lygio pabrangim4 privers kelti atlyginimus. Tada. o trumpojo laikoterpio efektas. del to. Galima [rodyti. realusis kursas ir konkurencingumas sugri5i pradin[ lyg[. o realieji iSliks nepakitE. Tadiau devalvacija .kartu su devalvacijareikia didinti ir rnokesdius. padidejusAD.Po to sumaZeja tarptautinis konkurencingumas krinta grynasiseksportas. todel vieno nominaliojo rodiklio pakeitirnas sukelia toki kitq nominaliqjq dydZiq kitimq kad realieji dydZiai sugriZtai savo pusiausvyros reik5rnes. Tada vidutiniuoju laikotarpiu nebus spaudimo. Koks efektas ilguoju laikotarpiu'/ Siuolaikine ekonomikos teorija tvirtina. maLelanedarbas. kad buvo padarytataip. ZodZiu. Taigi. sukeliandio vidiniq kainq kilim4 ir bus i5laikytaspadidejgstarptautiniseksportokonkurencingumas ir Zemesnis realusis kursas. o realieji dydZiai. kad jei i3 pradZiq ekonomikai budinga ir vidind.1ar. 2. Jeigu nebus kitokiq pakitirnq ekonomikoje. nori pagerinti einamrfq s4skaitq ji turi lygiagreiiai fiskaline politika surnaZinti vidinE absorbcij4(C+l+G). devalvacija padidina grynzul eksportq (X-Z). Kiti svarbiausipakitimai vyksta bendrojojepasitloje )r Cia galimi du atve. kritimas -+ tarptautinio 483 . Vadinasi. kaip aptartaanksdiau devalvacija kartu su stabdandiqia fiskaline politika. jei vyriausybe.tai i5rySkesr€alios pasekrnes sumaZds realieji mfisq atlyginirnai. ZodLtu. padid€jus bendrajai paklausai AD. naudodamasi devalvacija. kad svarbune nominalieji. Tarkime. ddl devalvacijos pakis visi nominalieji dydZiai. Kompiuterinis modeliavimas Anglijoje parode. devalvacija gali tik laikinai padiclinti tarptautini konkurencingumq. kiek devalvavo valiuta. kad del tokir4 procesq devalvacijos efektas visi5kai i5nyksta per 5 metus.paprasdiausiasb[das greitai pakeisti konkurencingum4. Kaip matdrne. Seka tokia: realus Sokas-+ paklausoseksportui kritimas + AD maZejimas(einamosios sqskaitosdeficitas) -+ kainq. ir i5orine pusiausvyra.sumaZ6joeksportopaklausa. pagaminamapapildomq prekiq. taip pat ir atlyginimq.Y=(C+r+G)+(X_Z). kai kainos bei atlyginirnai ir lr padides tokiu pat procentu. irnporto pabrangimas del devalvacijos sukels Zaliavq.Ilguoju laikotarpiu realiuosiusdydZius nulernia realiosios jegos.

kad i5 pradZiq ekonomikai bfidingir ir iSorine. kai Salyjevidines kainos krinta. Ai5ku. tuo tokiu Realusis darbo uZmokestismaZesnet ir tada. nes importiniq prekiq kainos nemaZesarba net augs. Jeigu valstybepasitelkiadevalvacij4 vadinasi. Pakeitusnorninalqjikurs4. Taigi Salyje bus perkama santykinai maizrasimporto ir santykinai daugiau viduje pagamintq prekiq. o ne ilguoju kainq ir atlyginimq prisitaikymo laikotarpiu. 2. Jeigu likusioje pasaulio dalyje yra nustatytas kainq lygis.sumaZds padid€skonkurencingumas. kad realLji darbo uZrnokesti sumaZintitikslinga. Tod6l vidine ir aplinkinio pasaulio ekonomika gales blti vidines ir iSorines pusiausvyros potencialiosios apimties lygio tik tada. vyriausybd nesiki5a i valiutq keitirno rinkq nera grynojo pinigq pervedimosrautotarp Saliq. del to i5sibalansuos ar ir einamoji sqskaita).nuo produkto uZsienyjedydZio ir realiojo valiutos kurso.Jei prie5insis.y. Kas atsitinka pamatysime atvirojoje ekonomikojejas naudojant. ir vidinis nuosmukis ltikins darbininkus. Tai ir yra tarptautinio konkurencingumo padidejimas. ir vidine pusiausvyra. atsiradqsrnokejimq balanso deficitas padidintq CrynE. tai vrenos Salies realqji kursEgalirnapakeistidviernbldais: 1. Importo naklausa priklauso nuo vidinio produkto apimtiesir realiojo valiutos kurso.nes mokejimq balansas 484 .ipinigq i5tekejima o kartu ir pinigq pasifllossumaZ€jim4 metu. ji yra pusiausvira ilguoju laikotarpiu. t. Kai yra plaukiojantis kursas. jeigu bus vienintele tinkama realiojo kurso reik5rne(nesjei kursasbus auk5tesnis Zemesnis ar uZ 5i4 reik5mE. bus tarptautiniskonkurencingurnas atkurta ir ilgalaike pusiausvyra.o esantplaukiojandiam abu. Tarkime.subalansavimas +AD konkurencingumopadidejimas-+ einamosios s4skaitos padidejimas(del eksportoi5augimo). Jeigu darbininkai nesiprie5insrealiojo atlyginimo kritimui ddl devalvacijos.8. tada trurnpuojulaikotarpiu Taip [vyktq nesiimantdevalvacijos. kad fiksuoto nominaliojo kurso sistemoje telieka antrasis blidas.Sieprocesaiivyksta i5 karto. o eksporto paklausa. Beje. vel nukris. 13. Pakeitusvidines kainas. PERKAMOSIOS GALIOS PARITETAS IR SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANdIAM VALIUTOS KURSUI jokiq Siame skyrelyje darysimeprielaicl4 kad vyriausybenenaudoja fiskaliniq ar monetariniq ekonorrikos reguliavimo priemoniq. vdlesniuose skyreliuose. kai atlyginimai sumaZes pat procentu kaip ir kainos.

Todel tada.Cia svarbu: l.125USD.Nominalusis kursas laikysis perkarnosiosgalios pariteto. Tada. Yra ilgalaike pusiausvyra ir vidinis bei iSorinis subalansuotumas.. acij E Kapitalo litais savininkai lygins pajamingum4 kuri gales gauti skolindami litus. PadvigubintaSaliesvidaus pinigq pasiDla.kuris uZtikrinailgalaikg vidinE ir puslausvyrq rsonnQ Pirmiausiatarkirne. kuri galima gauti. naujq technologijq ar Zaliavq Saltiniq atradimo). o JAV dolerio infliacrjos ndra. Bendrasispajamingumas skolinant doleriais bus doleriniq aktyvtl palukanq norrna (pavyzdLiu| JAV vyriausybes obligacijq) plius kapitalo Pinigq pasillq nulernia ryriausybes vykdorna pinigq ernisija ir tas sanrykis. Kursas gali staiga Sokteleti. ' 485 . i5liks 2 USD/kg. Apibendrinus galima padaryti iSvad4 kad. Nepasikeis tiek importo. panagrinej spekuli os kursaisteorii a.kad: l Nera ilgalaikesinfliacijos. o nominalieji kursai keisis taip. realiLgLl konkurencingurnr4 pusiausvyroslygis i5liks pastovus ilguoju laikotarpiu. Taigi ilguoju laikotarpiunominalusiskursasturdspasikeistitiek. su pajamingumu. kad bfitq pasiektastas vienintelis realusiskursas. litus paskolinus uZsieniui(pavertusuZsieniovaliuta). jeigu ndra realiq Sokq (pavyzdLiui. tiek eksporto reliatyviosios kainos bei konkurencingurnas. Tadiau trumpuoju laikotarpiu realusisvaliutos kursas nebltinai bus pastovus.lygiai kaip ir uZdarojoje ekonomikoje. jei infliacija yra nuolatind? Tarkime.kurio laikydarnasivalstybesbankq sisterna pagal savo turirn4 pinigq pagrindq sukuria Salies vidaus bankq indelius. 2.PrekiLlkainos prisitaiko vangiai.visada lygus nuliui. o kursui kritus nuo I Lt :0.ir del to padvigubejo vidaus kainq lygis.tol kol i5bles tarptautinio kapitalo savininkq noras staiga permetineti pinigus tarp valiutq. dvigubai sumaZinusnominalqji keitimo kurs6 sugri5 i5orine pusiausvyrair realusiskursas. kad Lietuvoje nominaliosios kainos ir nominalusis lito kursas doleriais kasmet i5auga l0 proc. o kursai gali labai staigiai Sokineti per palyginti trump4 laikotarp[. Tokiu atveju tarptautinislietuviikq prekiq konkurencingumas nepasikeis. O kaip bus. 3. kad vidine infliacija uZsienyje nepaveiktq realiojo konkurencingumo.25 USD iki I Lt =0.Pasinaudosime anksdiaunurodytu pavyzdliu mdsos kainai i5augus nuo 10 Lt iki 20 Ltlkg.ilguoju laikotarpiuvidinis kainrl lygis priklausysnuo tos 5aliespinigq pasifloss. m€sos kaina doleriais nepasikeis. Tokius Suolius gali sukelti tarptautinio kapitalo judrumas. T4 geriau suprasime.

pajamq. bet jei tikimasi. trumpuoju laikotarpiu nominalusis keitimo kursas gali Lymiai nukrypti nuo PPP lygio. kartaisb[tini trumpalaikiaikurso Soktelejimai. Kiek? Kursas kils tol.Lietuvoje pal[kanq norma 2 proc.nes tikesis ateityje keitirno PPP lygio. aia 1000 litq sudare kapitalo prieaugis(100 proc. kad lito kursas vis delto kris? Todel. pagal laukiamqkeitimo kurs4 taigi ir pagal sprendZia 2. kad galiausiai lito kursas tures pasiekti kvalifikuoti spekuliantai Zino ilgalaike pusiausvyra. kur[ sudaro infliacijos tempq atskirose Salyse skirtumai. Jeigu lito kursas nukrito iki 20 LtlUSD' tai. Todel spekuliantamsb[tq naudinga greitai pasoktq lito keitirno kursas. patrauklesnE Todel. nors. kad greitai lito kursas padiddsdviem procentais. ir Zmonesnebetures Kodel spekuliantaitikisi. nusistovi ir aukStesnes ilguoju laikotarpiu 5i pal[kanq norma kompensuos kapitalo nuostolius. Bet jei trumpuoju laikotarpiu Salyje bus nustatyta aukStesndnei tikimasi ilguoju laikotarpiu pallkanq nonna. kad litai paverstidoleriais.PPP yra ta vienintele kurso reik5me. tai bus gauta 110 JAV doleriq. tada pirkti litus.jeigu vyriausyb€imsis aktyviq priernoniqiSorinei pusiausvyraigr4Zinti.Tiktai nuostoliamsdel kurso kritimo. tada spekuliantas neinvestuos litus. Spekuliantas prieaugl ar nuostoli.prieaugis(nuostolis)del to.) del lito kurso kritimo. dideliq kapitalo kiekiq spekuliaciniq i lZvelgti 486 .lgalinanti pasiekti i5orini balans4 panaikinti i5balansuojanti poveiki. auk5tesnd nei JAV. bus gauta 2200 litq. Vadinasi. kad lito kursas nukris 2 proc. vietine valiuta laikinai pabrangs. lr tada spekuliantai siekiant kurso kritimo . pavyzdLiui. pennetimqi5 vienos Salies kit4. nustos skverbtis. Vadinasi.. Kaip prisimename. i nei Jeigu Lietuvoje palukanqnorma butq 4 proc' auk5tesnd JAV. reaguojanti tarptautin[ fondq jos kursaspakils Zymiai auksdiau antpludi.Tegu 1000 litq pakeista i dolerius kursu 10 LtlUSD. Todel spekuliantainenukentds. galios pariteto lygi.ZodLiu. kol dauquma spekuliantupatikes. tada kapitalo prieaugistaps lygus laukiamierns stimulo supirkti litus. vel favertus dolerius litais. Jei obligacijos davd l0 proc. del atsirandandius kurso kritimo. nes jie laimetq 4-2:20/". Tadiau ilguoju laikotarpiu kursas nusistovds apie PPP lygi ir keisis priklausomainuo PPP kitimo.paprastai nes palfikanqnormos. nes tik tadanusistoves perkamosios nepriartds prie perkamosios galios Nagrinejamoje situacijoje lito kursas paritetokurso lygio tik tada. spekuliantai investuos i laukiama kapitalo valiut4. Ilguoju laikotarpiu aukStesnioinfliacijos ternpo Salyse.

5 pav. nominalioji ir realioji pal[kanq norrna yra pastovi ir gali buti lygi 2 ar 3 procentams. Mateme.) staiga50 proc. taip pat pastovi pinigq pasinlair pastovioskainos bei atlyginimai. kad del didelio tarptautinio kapitalo judrumo atvirojoje ekonomikoje su fiksuotais valiutos kursais monetarind politika trumpuoju laikotarpiu beveik bejege.yra atvirk5diai. sumaZinta nominalioji pinigq pasi[la. kad kainos ir atlyginimai reaguojavangiai. o nominalusis keitimo kursase1tur€tqpadvigubetiiki e2. Viduje pal[kanq procentaitokie pat kaip uZsienyje. Be to. siekiant subalansuotipinigq pasi0lq su paklausa. Tarkime.y. kad vidinei ekonomikai i5 pradZiqb[dinga vidinio ir i5orinio balansoblkle. t. 481 . tadiau fiskalines politikos jega i5auga. uZsienyje nera infliacijos.Taip pat tarkime. nes ndra infliaciniq valiutos kursq ar pal[kanq skirtumq tarp 5aliq. kad uZsienio kainq lygis ir uZsienio pinigq pasi[la yra fiksuota. I savoilgalaikds o t r t 13. i5 pradZiq nominaliosios pinigq pasi[los sumaZinimassukels ir realiosios pasi[los sumaZejimq.Todel.trumpuoju laikotarpiu monetarine politika tampa galingu irankiu. kad. ESANT PLAUKIOJANEIAM VALIUTOS KURSUI Ankstyvesniuose skyreliuose matdme. Taigi tokiu atveju spekuliantams.I3. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA. Tarkime. kad Salyje/ momentu (13. Tada vidines kainos kris 50 proc. tadiau fiskalines politikos efektyvumas maZesnis. dingsta stimulas pervedinetikapitalqi5 vienosvaliutos i kitq.ir monetarind politika teikia realq efekt4 trumpuoju laikotarpiu. ir fiskalind. nesitikintiems uZdirbti.9.. tadiau ilguoju laikotarpiu sugriZtama I visi5ko uZirntumoar vidinio balansob[k19. Valiutos kurso pervir5is Tadiau del to.5 pav. Esant plaukiojantiemskursams. esant ldtam kainq ir atlyginirnq prisitaikymui.kad realusiskeitimo kursase gr[Ztq pusiausvyros pozicij4.

vyriausybe nutare padidinti vyriausyb€s iSlaidas. Taigi monetarine politika sali stipriai paveikti vidine absorbcijair sr-rkelti didelius konkurencingumo pakitirnus. o atvirojoje ekonomikoje plaukiojandio kurso sukeltas paklausos grynajam eksportui sumaZdjimas maLrnafi skalinespolitikos skatinant[ paklausos poveik!. vyriausybegali paskelbti. Esant fiksuoto kurso reZimui. Kursas palaipsniui arteja prie e2 lygio. kuris subalansuoja valiutq keitimo rink4 ir tenkina spekuliantus. bet kritimo staigumas tolygiai sumaZdja (kreive nuoZulnesn€). kurie tik palaipsniui bus likviduoti.Taigi vyriausybepasirenka tokiE vidauspinigq pasi[I4 koki4 nori. ZodLiu nesvarbu. vis lddiau ir lediau kris lito kursas (kad sutrukdytqmasini tarptautinikapitalojudejim{. kuri savo ruoZtu bus i5provokuotastaigauspinigq pasitilos sumaZdjimo. per poveiki pallkanq normai ir konkurencingumui yra galingas instrumentas. kad pinigLl pasiulos reguliavimas turi buti susietas su valiutos kursu.O tai verdia nedelsiantpakelti kurs4 nes turi bOti atoveiksmis kapitalo iplaukimui. persitvarkantatlyginimams ir kainoms. palaipsniuikrintant vidinems kainoms. Bet b0tina pabrezti. Taigi uZdarojoje ekonomikoje auk5tesnds pal[kanq nonrrosi5 daliesi5stumiaprivadiasi5laidas (maZina vartojimo ir investicijq paklaus{. Joms krentant.norint i5laikyti pusiausvirq vidinE rink4 uZtenkapakeisti Salies vidauspinigq pasi[lq. mokejimq balansasvisada lygus nuliui. Pastarajai keidiantis. Tai padidina bendrqj4paklaus4ir pal[kanq norrng. bendrosios 488 . Bet tada vyriausybeturi tenkintis tokiu kurso kitimu. kaip nagrinetume Siq problernq paai5keja. Tada / momentu laukiarnas valiutos kurso kritimas atsversdidesnes pal[kanas. taip pat ir atlyginimams. ir stabdys spekuliacin[ kapitalo pritekejim4 1 Sali. Tarkime. Monetarine politika. Esant plaukiojandiokurso reZimui.sumazintipinigq paklausq reikdsnedelsiant padidinti viding pal[kanq norm4.Tadiau pinigq politikos efektyvumastrumpuoju laikotarpiu. kad vidine palukanqnorrnavisam laikui susietasu pasauline palUkanqnorma. Ypad staigusSoktelejimas e3bus sukeltasi5 pradZiqlabai aukStos iki vidines pal[kanq normos. esant plaukiojandiam kursui.prieSingai:surnaZeja del palfikanqnonnos bei keitirno kurso pasikeitimq. Beje. vidines pinigq pasi[los sumaZdjimas sqlygos mokejimo balanso disbalansq nes vidind pal[kanq noma tur6s atitikti pasaulinIlyg[ (vengiantsukelti masiniuskapitalosrautus). Del to plustelejusio uZsienio kapitalo pristabdymui laikinai valiutos kursas pa5oks virS naujosios pusiausvyros lygio e2. pavyzdliut. nera tarptautiniq piniginiq srautq.kurias galima gauti Salies vidaus valiuta. d6l to padides. realioji litq pasifila bei sumaZds palukanq norrnos. tarpusavyjederinantiskapitalo ir einamajais4skaitai.kad vyriausybevisada turi leisti rinkos jegoms nustatyti arba pinigq pasill4 arba valiutos kurs4.Bet.

nepaveikdarna pasaulinio palDkanqnornos lygio r-. Mandelo-Flemingo modell apibfidina prekiq bei pinigq rinkos ir atvirosios ekonomikoselemento.\ " Tadiau stengiarnasi iSvengtididesniqnei abipussutartakr. sumaZinus DidZiosiosBritanijos pinigq pasiIlos augimq vidutiniSkai 2. I proc.DaugumaSaliqnuo 1973m. Salies prekiqkonkurencingumas. Sis modelis remiasi nelanksdiomis kainomis ir prekiq bei pinigq rinkq s4ry5iu. padvigubejusnaftos kainorns.. (13. Tai reiSkia. buvo staiguspasauliniqnaftoskainq kritimas. ir analizuojamatrumpuoju laikotarpiu. negu 1973m. Mandelo-Flemingo modelis (Mundell-Flerning model) IS-LM modelismaZaiatvirajaiekonomikai.kad.kad nagrinejamojiSalis tokia maLa. taigi susidare menkesnis.i5siai5kinti monetarinds ir hskalinds politikos poveik[ BVP atvirosios ekonomikos modelyje.3 proc. nes reik€jo pristabdytipotencialtlspekuliantq pltstelejimq. realusis svaro sterlingq kursas (matuojant valiutq krep5io atZvilgiu) sumaZdjo. Analizuodami remsimesMandelo-Flerningo rnodeliu (pavadintuji sukfirusiq autoriq Roberto Mandelo (Mundell. perejo prie plaukiojandiokurso reZimo6. Pavyzdliut. I3. i5 pradZiq kursas Soktelejo staigiau. Pagrindine svaro sterlingq kurso kritimo prieZastis 1986m. DidZiojoje Britanijoje 1911-1981m. Be to.jog gali gauti arba teikti bet kokio dydZio kreditus pasaulinejefinansq rinkoje.10.pasauiines palukanqnomtos r. Apskaidiuota.abu Sie lvykiai sukele svaro pabrangim4 nes spekuliantai suprato. Marcus) garbei). MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Svarbiausias 5io skyrelio tikslas . lygtys: Y = a +c x V .rrsrl sq'ravimq 489 . kad del minetq ivykiq ilgalaikds pusiausvyrossvaro verte turi pakilti. sumaZejo DidZiosios Britanijos konkurencingumas. buvo labai auk5ta svaro sterlingq infliacija (palyginti su likusios pasaulio dalies valiutomis) ir kartu augo realusisbei nominalusiskursas. j[roje naftos iStekliusbei 1979-1981 Pradejusnaudoti Siaures m. bet iSliko auk5tesnis net 1973m. Robert) ir Markuso Flemingo (Fleming.. kuris yra atvirosios ekonomikos IS-LM modelio modifikacija.Taip atsitiko del stabdandiosios pinigq politikos. 1981-1986 m.3) /114\ v M _I(Y.f ) + 1 ( r ) + G+ N X ( e ) .

Kylant valiutos kainai. Mandelo-Flerningo modelis Y-r grafike (13. Vidiniai modelio kintamieji yra trys: Y. Kadangi vlename dvimatdserdvdsgrafiniamemodelyje Siqpriklausomybiqpateikti neimanoma. jog vartojimas tiesiogiai priklauso nuo disponuojamqpajamq. kadangi jis daro prekiq paklausai.3) lygtis rei5kia.6pav. 490 . r.tai modelyje nominalusisir realusisvaliutos kursas sutarnpa. Kadangi modelyje daroma prielaida. Mandelo-Flemingo modelisY-r grafike 1) IS nuoZulnumaspriklauso nuo valiutos kurso. Sis rnodelio vaizdavimo budas analogiSkasIS-LM uZdarojoje ekonomikoje tuo. kainq lygis P yra i5orinis modelio veiksnys. kad (13.). kad horizontalioje a5yje atidedama)'. Nauja Siamemodelyje horizontali linija. kaip ir IS-LM modelyje. o vertikalioje * r. kad kainLllygis yra pastovus.tai alternatyvus tos padios teorijos grafinis vaizdavimas.( r3 . o priklausomybeanalizuojama tarp kitq dviejq kintamqjq. o tai maZinseksportqir skatinsimport4.todel grynasiseksportas maLls.Tai rei5kia.palyginti su Saliesvidaus prekiq kainomis. vaizduojanti pasaulinE pal[kanq normE Modelis pasiZymi dviem ypatybemis: Y 6 Y 13.Salyjepagamintq [tak4 prekiq kainos. e. dides. investicijosatvirkSdiai proporcingos Saliesvidaus palfikanqnormai. kris. kainos irnportuojamomsprekems.4) formuleje pinigq pasilla yra i5orinis veiksnys. sqlygojamas Salies centrinio banko sprendimq. ir IS kreivejudes i kairq. Sie du bfidai . toddl sudaromi du grafikai. 5 ) Priminsirne.6 pav. santykines. o grynasiseksportas atvirk5diaiproporcingas nominaliajam valiutos kursui e. Pinigq rinkoje (13. kad. Todel Mandelo-Flemingo modelyje. didejant nominaliajam valiutos kursui. kuriq kiekviename vienas i5 kintamqlq dydZiq laikomas kaip pastovusdydis.

tuomet IS ir LM susikirtimo taskasE6 yra Zemiaupasaulinespalflkanq nornos.8pav. kaip pavaizduota 13.2) visos trys kreives kertasi viename taske Eo. kad kreive lS kirstq LM ir r.kai pernelygmaZas valiutos kursas (vidin€ palukanqnorma didesn€negupasauline palukanrlnorma) Kai Saliesvidine palflkanqnorrnamaZesnd negu pasaulinepal[kanq norrna.Jis keidiasi taip. Yr Yo 13.8pav. Todel kapitalas[teka I sal[..7 pav.kaip pavaizduota13. kol salies vidine pal[kanq nonna susilyginssu pasauline pallkanq norma ta5ke8. Siuo atveju kapitalo pajamos uZsienyje didesnds. Mandelo-Flemingo modeliskai pernelygdidelis valiutos kursas (vidine palfikanqnonna rnaZesne negu pasauline pal[kanq norma) 491 . kol vidine palflkanq nomra susilyginssu pasauline palukanqnorma ir ekonomikapereisi Eyb[sen4.. Jeigu Salies vidaus palfikanq norma. tokiu atveju padidejauZsienioinvestuotojtlsuinteresuotumas aukstesne salies vidine pal0kanq nonna.. o tai padidinajos kain4. Mandelo-Flemingo modelis.jos kaina kris. Tuomet lS kreive slinks i kairq tol. Tai nule'ria valiutos kursas. ir lS kreive slinks i de5ing tol.todel kapitalo investuotojainacionalingvaliutq keis i uZsienio. kerta IS ir LM susikirtimo task4 Es virs pasaulinio pallkanq normos lygio. uZsienio investuotojams bfitina investicijaskonverluoti i Saliesnacionalingvaliut4.kreiviq susikirtimo taskq.7 pav. Y6 Yr 13.

kaip valiutos kaina reaguoja i ekonomines politikos pasikeitimus.lS kreive yra neigiamonuolydZio.kai vidaus palflkanqnonna lygi pasaulinei palukanqnormai. MgZa atviroji ekonomika. didejantnacionalinds valiutoskainai.9 pav. 13.d.10 pav. kartu ir L o Y-e grafikas vaizdliai rodo.iSlikspastovus. Salyje vykdant skatinandiqjq fiskaling politikq tarkirne. plaukiojandiam esant valiutos kursui 492 . kaclangivaliutos kursas neveikiaLM lygties (13. l.lS kreive judes i de5inE.l.10 0 Y e Y 13.Mandelo-Flemingo modelis Y-e grafike (13. Siuo atveju laikoma. Modelis apibudina prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyrqbhsenas.ja grynasiseksportas.didinant vyriausybdsiSlaidas.. 13.kaip pavaizduota pav.esantplar-rkiojandiam valir.nes.rtos kursui.).2 formule). Skatinandioji politikaMandelo-Flemingo fiskaline modelio Y-e grafike. mal. o Ye dydis.Nacionalinesvaliutos kursas kils. Mandelo-Flemingo modelisY-e grafike Siame mo<lelyje LM kreive yra vertikali. kad vidine palukanq norma yra pastovi ir lygi pasauiineipallkanq nomai. l.9 pav.

AnalogiSkos situacijos (veikiant skatinandiajaifiskalinei polirikai) poveikis atvirosios ekonomikos modelyje is esmes skiriasi nuo poveikio ISLM uZdarosios ekonomikos modelyje, kai r ir r padideja. Alvirosios ekonornikos modelyje, esant plaukiojandiarnvaliutos kursui, skatinandioji fiskaline politika neturi itakos y toddl, kad, padiclejus vidauspal[kanq nonnar, dideja kapitalo investicijos 1 sali, nacionalinesvaliutos paklausa,diaela los kaina, o grynasiseksportasmaLeja. ys Toclelpusiausvyros dydis nesikeidia. 1.2.Salyjevykdantskatinandi4i4 monetarinE politik4 tarkime,didinant pinigq pasi[l4 kai kainq lygis isliekapastovus, LM kreivejuda didejimo linkme dideji'ras sqlygojanacionalinioprodukto didejimq ir I desing.Pinigq pasir"rlos nacionalines valiutoskainoskritim4kaip pavaizcruota r I paveiksle. r 3.

u YEo Yer Y 13.11pav. Skatinandioji monetarine politika Mandelo-Flemingo modelioy-e grafike, esantplaukiojandiam valiutoskursui Skatinandiosios monetarines politikos poveikis y atvirosios ekonomikos modelyje skiriasi nuo analogisko poveikio bendrajarn nacionaliniamproduktui uZdarosios ekonomikosmodelyje. prisiminsime, kad uZdarosios ekonomikos rnodelyje pinigq pasiDlos padidejimas sumaZina pusiausvyros pal[kanq no'nfu todel skatina investicijas. Tadiau maZos atvirosiosekonomikosatveju vidine palDkanq nonna priklausonuo pasaulines palfikanq norrnos iygio. Kai padidejusipinigq pasiurapradedarnaZintisalies viding pal[kanq normtu tai kartu sqlygojakapitalo iitekejim4 ii salies,kur jis gali duoti didesniqpajamq. Todel nacionalines valiutos pasi0la dideja,jos kursaskrenta,o grynasiseksportas dideja. 2. MAZaatviroji ekonomika. esant fiksuotam valiutoskursui. 2.1. Salyje vykdant skarinandi4iq fiskaling politik4 tarkime, didinanr vyriausybds iSlaidasarba maZinant rnokesdius,IS kreive judes desinE ir I padidins valiutoskurs4 kaip pavaizcluota 13.12 paveiksle. Kadangi pinigq pasifila keidiasi taip, kad islaikytq nepasikeitusi valiutos kursq tai ji dideja ir LMs keivg pastumia desing.Galutinispoveikis i - )z dideja (skirtingainegu sioje situacijoje esant plaukiojandiarn valiutos 493

kursui). Taip atsitinka todel, kad skatinandioji fiskaline politika, esant fiksuotam valiutos kursui, automatiSkai sukelia skatinandiqlq monetarinE politikE.

0

Yuo

Ypr

Y

modelio Y-e 13.12 pav. Skatinandiojifiskaline politika Mandelo-Flerningo grafike, esantfiksuotamvaliutoskursui 2.2. Yykdant skatinandiqj4 monetarinq politikq (didinant pinigq pasiul{, esant fiksuotarnvaliutos keitimo kursui, LM6 kreivd slinks i deSinE, kaip pavaizduota 13.13 paveiksle. Nacionalines valiutos rinkos kursas sumaZes. Kadangi oficialusis nacionalinds valiutos kursas yra pastovtls, valiutos spekuliantai greitai parduoda nacionalinE valiut4 pinigq pasifila skatinandioji sumaZdja,ir LMr gryLtai pradinEblsenE Del SiosprieZasties monetarin€ politika neturi prasrnds; Salies CB, nustatydamas fiksuotq kontroliuoti pinigq pasitl4. valiutos kursq prarandagalirnybE nacionalinds

0

Y

u

o

Y

i

l

Y

modelio Y-e politika Mandelo-Flemingo 13.13pav. Skatinandiojimonetarine grafike, esantfiksuotamvaliutoskr.rrsui Jei Salyje, nustatytas fiksuotas nacionalinds valiutos kursas e7; galimas tik vienas monetarindspolitikos tipas - fiksuoto valiutos kurso keitimas. Mandelo-Flemingo modelyje valiutos devalvacijos rezultatas 494

sutampasu pinigrl pasifilospadidinimo, esantplaukiojandiarn valiutos kursui, rezultatais(LM juda i desinE)- grynasis eksportasir bendrasisnacionalinis produktasdideja. Valiutos revalvacija, atvirk5drai, LM kreivg pasturnia i kairq. Grynasiseksportas bendrasis ir nacionalinis produktasmaLeja. Mandelo-Flemingo modelio analizd, rodo, kad bet kurios ekonomines polilikos poveikis maZoje afvirojoje ekonomikoje priklauso nuo nacionalinds valiutos keitimo reZirno. Esant plaukiojandiamvaliutos kurso reZimr-ri, r ltakos turi tik skatinandioji monetarind politrka, fiskaline politika neveiksrninga dcl valiutos kurso didejimo. Esantfiksuotamvaliutoskeitimo reZimui, r 1tak4 daro tik skatinandiojifiskaline politika, o monetarine politika neturi itakos,kadangipinigq pasifila tLri palaikyti nacionalinds valir"rtos kurs4fiksuoto (pastovaus) lygio. 13.TI. DIDELES ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Sis modelis sujungia kai kuriuos maZos atvirosios ekonomrkos modelio ir uZdarosiosekonomikos rnodelio elementus.procesai, vyksranrys realioje atvirojoje ekonomikoje, yra suddtingesninegu juos apraso ma2os atvirosios ekonomikos modelis. Praktiskai pal[kanq nonna atvirojoje ekonomikoje, ypad dideles Salies $tavyzclliui, JAV), ndra nustaroma, remiantis pasaulin€rnis finansq rinkomis. priesingai, pasaulinE palukanq norrng daLnai lernia ekonomine Saliespolitika, kadangi uZsieniediai nelinkE duoti ir imti didZiulir.rs kreditus fiksuota pasaulinepallkanq norma. Toddl, kuo daugiaukapitalo Salisnori pasiskolinti ii uZsienio,tuo didesngpal[kanq norm4jai tenka moketi. 13.14 pav. pateikiamakapitalo ltekejimo priklausomybenuo viclines pal[kanq nornos. I5skiriami trys priklausomybds atvejai: a) uZdaroji ekonomika, kai ndra tarptautinio kreditavimo, todel nepriklausomarnuo palflkanqnormoskapitalosrautas (cF - capitalflow) yra lygus nuliui; b) rnaZos atvirosiosekonomikosmodelis,kai kapitalojudrumastobulas kapitalaslaisvai juda (esant pasaulinei palukanq nonnai r*, o CF pasiZymi begaliniu elastingumu);c) didelesatvirosiosekonomikosmoderis (tarpinis tarp a) ir b) atvejq):kuo didesne pal[kanq nonna,tuo kapitaloltekejimosrautas didesnis. Pateikiama priklausomybd rodo, kail kapitalo itekejirno srautas priklausonuo vidines pal[kanq nonlos: CF =CF(r) . (13.6)

Remiantis ankstesniaismodeliais, dideles atvirosios ekonomikos model[ apibldina Sioslygtys: Y =a+cx ()'-f)+ I(r)+G+//X(e), (I 3.7)

495

O

C

F

0

L

r

a)uZdaroji ekonomika

b) maZa atviroji ekonomika c ) d i d e l 6 a t v i r o j i e k o n o m i k a

nuo vidinds palfikanq 13.14 pav. Kapitalo [tekejimoi Salipriklausomyb€ norlnos

r : 1 =f t x . t t .
CF =CF(r) , IVX+CF=0.

(13.8) fl15\

( r3.e)

Sios lygybesrei5kia: (13.7) lygybe - gamybos apimtis I yra vartojimo, investicijq, (mokejimq valstybesi5laidq ir grynojo eksportosuma,kai grynasiseksportas priklausonuo realiojo valiutoskurso; balansoeinamoji s4skaita) (13.8) lygybe - gamybosapimtis )'priklauso nuo fiksuoto darbo ir kapitalo kiekio; (13.6) lygybe - kapitalo ltekejimo srautas (mokejimq balanso priklausonuo vidines pal[kanq normos lygio; kapitalo sqskaita) (13.9) lygybe - mokejimq balanso einamoji sqskaita ir kapitalo e turi tarpusavyj balansuotis. s4skaita palukanq nonnE Dideles atvirosiosekonomikosatveju pusiausvyros 16 nulemia kapitalo paklausos ir pasiulos s4veika. Kapitalo paklausq rodo investicijq paklausos kreive I(r), o pasiulq - Saliesvidiniq santaupq S ir (13.15pav.). le5ornis paskolqCF(r)suma,vadinama skolintosiomis uZsienio fiskalinei politikai, maLela Siame modelyje, veikiant skatinandiajai (Y-C-G), todel maZejaskolinamojokapitalo apimtis, o santaupos nacionalines pusiausvyros pal[kanq norma dideja. Pallkanq normos did€jirnas maZina investicijq paklausoskieki ir didina kapitalo itekejimo srautq[ Sali.Kadangi kapitalo sqskaita balansuojasi su einamqia s4skaita, tai kapitalo srauto didejimas malina grynE;i eksportq. Pastar4ji sqlygoja atvirk5tine

496

priklausomybd kursas kils.

realiojo valiutos keitimo kurso, toddl realusis valiutos

0

_I, S+CF

13.15 pav. Pusiausvyros palu.kanq nonnos didelesatvirosiosekonomikos modelyje susidarymas Taigi dideles atvirosios ekonornikosmocrelyje(kaip ir uZcrarajame ekonomikos modelyje ar maZos atvirosios ekonomikos modelyje) skatinandioji fiskaline politika didina pal[kanq norrnq ir rnaZina (issturnla) vidines investicijas,o kartu sqlygojakapitalo pritekejimq niokejimq balanso einarnosios s4skaitos deficitq ir realiojo valiutoi keitimo kurso dideiima. Pagrindindss4vokos atvirosiosekonomikos makroekonon.rika nominalusis kursas realusiskursas fiksuoto kurso reZirnas plaukiojandiokurso reZirnas valstybinisfi nansavimas neSvariai plaukiojandiokurso reZimas u2sienio aliutosezervai v r mokejimq balansas einamoji sqskaita kapitalo sqskaita prekybosbalansas t a r p l a u t i n i ar a n s f e r i n i ti a mokejirnai uZsieniovaliutos rezervar perkamosios galios (lygybes) paritetokursas tobulasiskapitalojudrumas vidinisbalansas iSorinis balansas visiSka pusiausvyra vidine absorbcija devalvacija revalvacija sterilizacija pervirSis J kreive Mandelo-Flerningo modelis didelesatvirosiosekonornikos modelis tarptautini konkurencin umas s g

a O a a a a

a a a a a a a a a a a a

a o a a a a

497

Kartojimo klausimai Paai5kinkite,kaip rnokejimq balanso deficitas bus reguliuojamas,esant valiutoskurso reZirnui. a) fiksuotam ir b) plaukiojandiam 2. Kodel einamosios s4skaitosdeficitas vertinamaskaip nepalanki Salies vystymuisi situaoija? 3. K4 rei5kia teiginys, kad Salisi5gyvenauZsienioprekybos krizg? Kokios galimos tokios krizdspasekmes? 4. Paai5kinkite, kas yra einamoji s4skaita ir kapitalo sqskaita. Ar jos tarpusavyjesusijusios? 5. Kas yra nominalusisir realusisvaliutoskursas? ar kapitalo s4skaita valiutos 6. Ar kaip nors bltq paveiktaeinamoji sqskaita, jeigu SalissumaZintq karinesi5laidas? kursas, ar kapitalo s4skaita valiutos 7. Ar kaip nors bfitq paveiktaeinarnojisqskaita, japoniSkqvaizdomagnetofonqimport4? jeigu Lietuva uZdraustq kursas, 8. Paai5kinkite teigini ,,Lietuvos eksportas,,uZdirba" valiut4 kuri4 Salis naudoja importo fi nansavimui". 9. Ar sutinkate, kacl lito kainos JAV doleriais padidejimasreiSkia dolerio 5i Pakomentuokite teigini. kainos litais sumaZejim4? 10. Nurodykite, ar toliau i5vardyti pavyzdLiaituri [takos Australijos dolerio paklausaiarbajq pasiulaivaliutosrinkose: vyno partijt6 a) Lietuvos importuotojaipadidinaperkarnoaustrali5ko b) du studentai lietuviai metams iSvyksta studijuoti i universitetq Australijoje; c) Australijos verslininkas eksportuoja irengimus 1 AlZyrE Lietuvos krovininiu laivu; d) Lietuvos mokejimq balanse susidaro deficitas sanderiuose su Australija; e) visuomeneyra susifonnavusinuomong,kad Australijos dolerio kursas kris. ll. Kokia IS-LM modelio modifikacija daZniausiai pasirenkama maZos atvirosiosekonomikossElygomis? 12. Nuo ko priklauso fiskalines ir monetarinespolitikos poveikis maZoje atvirojoj e ekonomikoj e? 13. Kas ir kaip sqlygoja kapitalo itekejimo srautus dideles atvirosios ekonomikosmodelvie? L

498

14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA
trumpalaikiai svyravirnai. Ekonomikai b[dingi nuolat pasireiSkiantys lSskiriamos dvi svarbiausios Siuos svyravimus analizuojandios teorijos. kad PripaZistama, klasikinismodelisnetinkaekonominiqsvyravimqanalizei, kad dia b[tinas modelis, ivertinantisprielaidq apie kainq nelankstumq.Kita grupe - neoklasikai- nepritaria tokiam poZilriui. Jtpnuomone ekonomistr4 prielaida apie laisv4 kainq sryravim4 netgi trumpuoju laikotarpiu, yra teisinga.Pasakjt5 laisvaskainq svyravimas,netgi trumpuoju laikotarpiu, yra priimtina prielaida, ir tai klasikini modeli leidLia vertinti kaip tinkamiausiq analizuojant[trumpojo laikotarpiosvyravimus.Kita vertus,jie teigia, kad visa mikroekonomine analize remiasi prielaida, jog pusiausvyros palaikymas rinkoje uZtikrinamas atitinkamu kainq pasikeitimu. Neoklasikai laikosi pagrind4. kad 5i prielaidaturetq sudarytiir makroekonomikos nuomonds, De5imtajame XX a. deSimtmetyjetarp neoklasikiniq ekonornikos teorijq, analizuojandiqekonominius svyravimus, reik5mingiausiasvaidrnuo tenka realausekonominiociklo teorijai. Realaus ekonominio ciklo teorija (real businesscycle theory) - tai teorija, teigianti, kad ekonominiai svyravirt.rai ekonomikoje (technikos, atsirandakaip realiq pasikeitirnr4 technologijos),neveikiant nominaliems dydZiarns(tokiems kaip pinigq pasi[la) pasekme. Siame skyriuje pateikiamasvienas i5 realausekonominio ciklo teorijos vadinamasis Baro rnodelio variantas, pavadintzrs modeliq. Tai supaprastintas Zinomo SiuolaikiniotunerikiediqekonomistoRoberloBaro (Bano, Roberl) vardu. 14.I. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI BENDROJI PASI[]LA Si teorija trumpojo laikotarpio analiz6jenaudoja ilgojo laikotarpio ekonominiq procesq prielaidas, kuriq viena svarbiausiq yra klasikine dichotomrja. Klasikind dichotomija (classical dichotomy) - teori5kas norninaliq ir realiLgqdydZiq atskyrimas; tai situacija, kai realieji rodikliai (tokie, kaip uZimtumolygis ir realiojo BVP (BNP) apimtis ir pan.) nepriklausonuo nominaliq rodikliq kitimo (pinigq pasifilos,bendrojokainq lygio ir t.t.). Dar XVIil a. Deividas Jumas (Hurne, David, 1111*1116), Zyrnus Skotq filosofas, tvirtino, kad pinigq kiekis Salyjeneturi poveikio realiam jos turtui, ir, pritarEs kiekybinei pinigq teorijai, iSkele pasillym4 kad visus ekonominiuskintamuosiusgalima suskirstytii dvi grupes: 499

nominalfs kintamieji - tai dydZiai,nustatotnivefiine i5raiSka; realieji kintamieji - tai dydZiai, nuslatomi fiziniais, natlrriniais vienetais. PavyzdLiui,bulviq ar obuoliq kaina yra nominalus kintamasis,nes ar ivertinamaslitais arba kitais piniginiais vienetais,tuo tarpu darZovir4 vaisiq - realiaisiaiskintamaisiais,kadangi nustatomastonoltris arba derliaus dyclis BVP (BNP) yra nominalusdydis,nes Analogiskaiir norninalusis centneriais. Realusis BVP nustato Salyje pagamintq prekiq ir paslaugqverlinE iSraiSkt1. kieki. (BNP) parodobendr4pagamintqprekiq bei paslaugq ISskiriamosir santykineskainos, kurios gali b[ti ir realieji dydZiai. santykinekaina,palyginti su bulvemis- Siuoatvejubulves obuolir4 Pavyzdh\tti, tonornissantykyjesu obuoliq tonornis.NaudojantisSiuoprincipu. matuojamos realusis darbo uZmokestis (darbo uZmokestis, ijreikltas vertine iSrailka ir pakoreguotas infliacijos dydziu) yra kartu ir realusiskintarnasis,kadangi parodo darbovienetil. keidiamos panaudoto proporcij4 pagal kuriq prekdsir paslaugos I infliacijos Realioji palfikanqnonna (nominalioji paltikanqnonna, pakoreguota dydZiu) taip pat yra realusis kintamasis, kadangi nustato santykl, kuriuo rnainyti i prekes prekesir paslaugas pagamintas Siandien ekonomikapasiruoSusi ateityje. kuriosbus pagamintos ir paslaugas, Jau kitados D. Jumasnumate, kad klasikine dichotornijabus svarbi ekonomindjeanalizdje,kadangi kai kurios jos jegos veikia nominalius,o kitos - realiuosius kintamuosius.Jis laikesi nuomonds, kad norninalius politika.TadiauSalies ir pinigq sistetna monetarine veikia Salies kintamuosius [kyje veikiandiq procesq anahzt neteikia pakankamai infonnacijos apre kintamuosius. realiuosius veikiandius veiksnius. Realaus ekonominio ciklo teorijoje realiqjq dydZiq kitirnas ai5kinamasrealiais pasikeitimais,tokiais kaip fiskaline politika ar mokslo ir technikos paLanga.Todel pats terminas ,,realus" teorijos pavadinime tarsi prieZastis, lerniandias ai5kinant nurodo,kad i norninaliusdydZius,naudojamus ekonorninioatsparumosvyravimus,nebusatsiZvelgiarna' Realausekonominio ciklo teorijos nuostatosdel kainq lanksturnoir pinigq neutralumo jos SalininkusZymiai labiau sieja su ekonomistais klasikais, negu padios klasikines mokyklos teoretikus.Kita vertus, realaus ekonominio ciklo teorija nera priskiriarna grynai neoklasikinei teorijai, trr.rmpuoju kadangi klasikineseteorijosenera prielaidq apie pinigtl neutralurn4 jq poveikis analizuojamas ilguoju laikotarpiu. tik laikotarpiu,o toks prasmepriskiriamanemaZa Naujajai klasikinei mokyklai bendriausia su nesutarimus tuo laikotarpiu 7-to desimtmedio kitq mokymq,kurie sujungia Naujajai klasikinei mokyklai priskiriama tokios keinsistais. dominavusiais teorijos, kaip: racionaliqjq l6kesdiq teorija, neorikardindekononikos teorija (Zr. I skyriq). Naujajai klasikinei mokyklai priskiriami truinpojo laikotarpio mocleliai, esant lanksdiornskainoms, netgi tie, kurie nesilaiko klasikines . . 500

dichotornijos taisykles. Tai tokie modeliai, kaip darbuotojq klaidingo suvokimo rnodelisir netobulosios informacijosrnodelis. Darbuotojq klaidingo suvokinto modelis (workermisperception model) - tai bendrosiospasi[los modelis, kuriame didele svarba teikiarna darbuotojq galirnybei neteisingai lvertinti bendrqll kainq lygi; tai modelis, teigiantis, kad darbo r"rZmokestis gali lengvai keistis, nukreipdamas pusiausvyr4 darbopaklausqir pasiDl4. i Sis moclelis irodo, kacl kainq nukrypimas nuo nurnatomojq lygio priverdia darbuotojuspakeisti daromussprendimusapie darbo pasifilq todel gamybosapirntisgali nukrypti nuo potencialaus gamybosapimtieslygio. Netobulosios informacijos modelis (irnperfect infonnation rnodel)- tai bendrosios pasitilosmodelis,pagal kur[ finnos nepajegiatiksliai ivertinti bendrojo kainq lygio, kadangijos Salyjenegali i5analizuori visq prekiq ir paslaugq kainq dinamikos. Pasak Sio modelio, trurnpojo ir ilgojo laikotarpio pasi[los kreives skiriasi del kainrl netinkarno interpretavimo trumpuoju laikotarpiu. Siame modelyje, palyginti su darbuotojqklaidingo suvokirno rnodeliu, neraprielaidos,kad finnos yra informuotosgeriaunegujq padiq darbgotojai, to, be hnna neatskiriarnanuo darbuotojq. Tadiau del turirnos informacijos stygiaus kiekvienas gamintojas, gaminantis konkretq gamini, o vartojantisjq daugybE, supainiojabendrojokainq lygio pasikeitimqsu santykiniukainq pasikeitimu.Sios klaidos veikia jq priimamus sprendimus ir sqlygoja trumpojo laikotarpio priklausomybE tarp kainq lygio ir gamybosapimties. Realaus ekonominio ciklo teorijos analizeje, siekdarni i5siaiSkinti gamybos apimtis ir uZimturno lygio svyravirnus, remsimds ankstesnruose skyriuose aptartais modeliais. Naudojantis IS-LM modeliu, esant lanksdiomskainoms, bei j1 modifikavus,buvo sukurtas realausekonominiociklo modelis. Zinome, kad IS-LM modelio IS ir LM kreivds apra5omos atitinkamai tokiomislygtirnis: Y=cx(Y -T)+I(r)+G M -f . =L Q'r) '

(14.r) (r4.2)

(14.1) lygtis rodo, kad gamybosapimtis ),priklauso nuo vartojimo C, investicijq 1 ir vyriausybesi5laidq G. Be to, vartojimo islaidos sqlygojamos

disponuojamq pajamq apimties (Y-T), o investicijq apimtis priklauso nuo realiosiospalfikanqnormos. (14.2) lygtis rodo, kad realioji pinigq pasifilayra lygi jq paklausai, kaip realiosios pal[kanq normos ir gamybos apimties funkcijai' Paprastumo laikysime,kad infliacijos ndra,ir jos ternpailyg[s 0. Tokiu atveju surnetimais pal[kanq normfo nuo kurios priklauso pinigq paklausa, galima nomir.raliE sutapatintisu realiqjapal[kanq norna. Ankstesneje analizdje trumpalaikiai ekonornikos svyravimai buvo analizuojarnilS-LM rnodelyjesu pastoviomiskainomis. Jeigu kainos yra lanksdios,tai jq dinamika s4lygoja gamybos apimties lygio, t.y.: produktoarbanatwaliojogamybos didejimqiki potencialiojo
\ . _ tvP - t _ v - - J { / v l\ , \1\)Lt.

(14.3)

Siq trilq lygdiq sistema lemia trijq vidiniq kintamtgq - gamybos apirnties- I, realiosiospal[kanq norrnos- r ir bendrojo kainq lygio - P reik5mes. 14.1 pav. pavaizduota ekonomikos pusiauslyros b0sena, esant lanksdiorns kainoms, kai gamybos apimtis yra potencialiojo (natflraliojo gamybos) lygio - 7. Palukanqnorrnos lygi parodo IS tiesessusikirtimo su vertikalia, atitinkandia nat[ralqji gamybos lygi, kreive. Kainos keidiasi ir kad PaZyrnetina, nusistovi tokio lygio, kad LM kreive taip pat kirstq 5i taSkq. esant lanksdioms kainoms, LM kreive svarbaus vaidmens ekonomikoje, nevaidina. Pusiausvyrapinigq rinkoje uZtikrinama tuo, kad, kintant kainq lygiui, LM kreive bltinai kerta abiejq minetqiq keiviq susikirtimo ta5kq. Todel, analizuojant realiuosius kintamuosius (gamybos apimtis, realioji situacijE palfikanqnorma), galima neatsiZvelgti pinigq rinkoje susidarandiq i

Y

P

Y

kainoms lanksdioms esant l4.t pav. IS-LM modelis, Sio modelio analizeje ivedamos dvi priklausomyb€s, kurios toliau analizuojamos. naujos sEvokos bei

s02

IS tiese, rodanti realiojo produkto apimties priklausornybE nuo realiosiospal[kanq normos, esantlanksdiomskainorns, vadinamarealiosios bendrosios paklausos kreive (RAD real aggregate demandcurve). Prekiq ir paslaugq visuma, esant natliraliajam gamybos apirnties lygiui, pavaizduotavertikalia Yp linija, vadinama realiqia bendrosios pasifllos kreive (RAS - real aggregate supply curve). Realiosios bendrosios paklausos ir pasi[los susikirtimas, kaip pavaizduota 4.2 pav.,parodopusiausvyros pal[kanq norrnq.

o

y

P

Y

14.2 pav. Pagrindines rnodeliosu lanksdiomis kainomispriklausornybes Kaip matome,tai ndranaujasmodelis,tik naujasekonominiqprocesq traktavimas. 15 ,,Mikroekonomikos" kurso Zinome, kad prekiq ir paslaugLl pasiul4 lemia gamybosveiksniq bei naudojamostechnikosbei technologijos lygis, o pallkanq norma susidaroatitinkamai esantpusiausvyraitarp prekiq paklausosir pasi[los. Realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasi[los kreives skiriasi nuo bendrosios paklausos ir bendrosios pasillos kreivirl, kurias analizuojantvertikalioje a5yje atidedamas kainq lygis (Zr. 4 skyriq). Realausekonominio ciklo teorijojekaina nevaidina jokio vaidmens,kadangiji yra nominalus kintamasis, neturintis poveikio realiesiems kintamiesierns. Ekonominio ciklo teorija, sukurta tokiu principu, i5 esmds skiriasi nuo pateiktqmodeliq. ankSdiau 14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS Esant lanksdioms kainoms, ekonomikos modelis, ivedus darbo pasi[lq keidiamasekonominiqsvyravimqrnodeliu.Klasikiniame ekonomikos modelyje darbopasi[la bei uZimtumas pastovusdydZiai. yra

503

PraktiSkai susiduriama su Zymiais uZimturno lygio svyravrmars Siq ekonominio ciklo poZifiriu,toddl bfitina i5nagrineti svyravirnqprieZastis. analizeklasikiniarnemodelyje Darbo pasi0lospasikeitimoprieZasdiq yra vienas i5 prekiq ir paslaugq pasi[los kitimo veiksniq. Laikomasi nuostatos,kad, kuo didesnis potencialusdarbo laiko fondas, tuo didesne ir potenciali gamybos apimtis. Realaus ekonominio ciklo modelyje laikomasi poZitrio, kad veiksniai, sqlygojantys darbo pasi0lq veikia ir bendrEsias pajamas.Todel darbo pasi[I4 kiekvieno laiko momentu nulemia ekonomin€ tuo darbuotojqmotyvacija: kuo didesnisdarbo uZrnokestis, labiau darbuotojai suinteresuotidarbo rezultatais,ir atvirkSdiai.Darbo uZmokesdiuisumaZdjus iki tam tikro lygio, dalis darbuotojq gali visi5kai arba i5 dalies atsisakyti darbo. Darbuotojo uZimtumo laikotarpio kaita su laikotarpiu, kai jis linkqs (teikia prana5umE)nedirbti, vadinamas darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu darbo pasiiiloje poveikiu (substitutioneffect ofwork - lesurein labor supply). Si poveiki galima apibldinti tokiu pavyzdZiu.Tarkime, antrojo kurso studentas nutard Siek tiek pakeliauti.Tadiau tam tikslui per vasarosatostogas jis turi uZsidirbti pinigq. Kurias: pirm4sias ar antrqsiaslikusiq dvejq metq atostogaspaskirs darbui? Pasirinkimas priklausytq nuo to, kuriq atostogq metu realusis darbo uZmokestis butq didesnis. Jeigu pinigai, uZdirbti pirmaisiais metais, gali duoti pal[kanq, tai pirmqjq vasaros atostogq metu gautas uZdarbis W1 santykinai tures didesnE vertg negu antrqiq vasaros metu gautasuZdarbisW2. Jeigu darbui bus pasirinkti pirmLgqvasaros atostogrt atostogrlmetai, tai po metq 5i suma bus (l+r)x'tlt,. Pasirinkusdirbti antrqjtl bus W2. Siuo atveju studentodarbo vasarosatostogqmetu, darbo uZmokestis santykine kaina laiko poZilriu, t.y. darbo uZmokesdio,gauto per pinnqsias studento atostogas, santykis su darbo uZmokesdiu, gautu per antr4sias pagal toki4 formulg: atostogas, apskaidiuojamas bus Santykine darbo kaina laiko po\iuriu = (1+r)xW, W.

(t4.4)

del Vadinasi, darbas pirmqiq vasarosatostogqmetu yra prana5esnis metaisbei auk5tospal0kanq numatytaisantraisiais didesniodarbo uZmokesdio norrnos. Realaus ekonorninio ciklo teorijos Salininkq poZiuriu, visuomet, priimant sprendim4 isidarbinti ir jo terminq kiekvienas Zrnogus sprendZia pana5quZdavini. Kol darbo uZmokestisarba palukanq norrna didele, reikia arbapalfikanqnonna maleja, galima [sidarbintiir dirbti. Jei darbo uZmokestis kad atejo laikas pailseti. Vadinasi, uZimtumo svyravimus lemia apsisprEsti, darbo jegos pardavejq darbo aktyvumo periodq pasirinkimasdarbo rinkoje. 504

Galiausiai realioji palukanq norrnanusistovi tokio lygio. veikiant laiko pakeitimo darbo rinkoje poveikiui. Siuo atveju kaip tik ir pasirei5kiaminetasis laiko pakeitirno poveikis. esant pah"rkanqnormos svyravimams. realiosios bendrosios pasifllos kiekis. Fiskalin6spolitikos poveikisrealausekonominiociklo modelyje Fiskalinespolitikos poveiki Siamemodelyje gali iliustruoti vyriausybes iSlaidq.B[tent nuo jos lygio priklausodarbopatrauklumolaipsnis. didejant realiajai palfikanq normai. Pusiausvyros produkto apimtiessvyravimaipriklauso nuo realiosios bendrosiospaklausosarba pasiulospasikeitimq.3 pav. Realioji bendroji paklausair realioji bendroji pasifila Realaus ekonominio ciklo teorija teigia. YoY. dideja. Realaus ekonominio ciklo modelis pavaizduotas 14. Y 14. kuris uZtikrinapusiausvyrqprekiq rinkoje. bendroji prekiq ir paslaugqpaklausadideja.s4lygojantys laikinq darbo uZmokesdio arbapal[kanq normos kilin-r4 padidina darbo pasi[l4. o kartu ir gamybos apimtis. Realiosiosbendrosiospasi[los kreive pavaizduotane vertikali.ir garnybosapimtis. bet teigiamo nuolydZio. didejimas.y.3 paveiksle.1. Vykstandius ekonominius svyravirnus galima paaiSkinti pateiktuoju modeliu. tuo didesnis darbo pasillos kiekis.Tuo pat metu. t. 14. o kartu . Siuo atveju.Kuo didesne pal0kanq norna. Darbo pasifla darbo rinkoje formuojasi.2. pavyzdZiui. su kosmoso tyrinejimo programq pletimu. keidiasiir uZimtumolygis. kad ir kokia b[tq palukanqnorna.Ekonomikos sukretimai. kad realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasiUlos pasikeitimq s4lygoja fiskaline politika ir ZymDsmokslo bei technikospasikeitimai. susijusiq.todel realiosiosbendrosios paklausos kreive slenkai 505 .. Tai savo ruoZtu didina gamybos apimti.

1. Camybos funkcrja pasikeidia taip. Tat yra.o palukanqnorma maZeja. prieZastis. kaip pavaizduota 14..4 paveiksle. Tokiu atveju ypad dideja gamybosapimtis.2. pasill4. kita vertus. Naujq technologiniq galimybiq atsiradimas sukelia.automobilius ir kt. kad kiekvienq palfikanq norrnos lygi atitinka didesne gamybos apirntis. 14. IS-LM modelyje kainos yra pastovios. RAD9 kreivei paslinkus i naujq padeti RADl atitinkamaidideja gamybosapimtis ir pal[kanq norma.nelanksdios. Sis fiskalines politikos poveikio mechanizmasrealaus ekonominio Siospolitikos poveiki lSciklo rnodelyjelabai pana5us 8 skyriuje nagrinetEji i pastumiantirealiosiosbendrosiospaklausos LM modelyje. Tai sqlygoja prekiq ir paslaugqbendrosiospasifilos didejimq. susidarantis nedaug padidejus pal[kanq kad Sispoveikis veikia visq pirma normai. bendrosios paklausos didejim4. Akivaizdus suinteresuotumastiek firmoms isigyti patobulintuskompiuterius. Todel realiosios bendrosiospasitilos kreiv€ paslenka! de5inE. tiek pasiZymindius kokybinemis charakteristikomis namq ukiams geresndmis buities prietaisus. ekonorninds 2.de5ing. Siuo atveju realiosios bendrosios paklausos kreive taip pat paslinksi de5inE.ipakavimo linijas ir pan. Naujq technologiniq galimybiq poveikis pavaizduotas 14.Gamybos apimti ir uZimtumo lyg[ lemia bendrosios paklausos apimtis.2.kurio (a) dalis rodo situacijq kada naujq technologiniqgalimybiq labiau veikia paklaus4 o ne pasillq.3 paveiksle. Garnybos apirnti lernia darbo pasitlos kiekis: kuo didesnd pallkanq norna. didejant vyriausybesi5iaidoms. Realaus ekonominio ciklo modelyje kainq lankstumas s4lygoja laiko pakeitimo poveikio pasirinkim4 darbo rinkoje. priimant sprendimq apie darbo pasillq ndra itraukiamas I politikos poveikio gamybosapirndiaimechanizrnq. Paveikslo (b) dalyje pavaizduota. sutampa tai i5laidqprekiq ir paslaugq[sigijimui didejimas. Tadiautarp Siqmodeliq analizuojamuklausimuyra ir esminiq skirtumq: l.Technikosbei technologiniqgamybospasikeitimq poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje Naujos tobulesnestechnikos bei technologijos atsiradimasrealaus ekonominio ciklo teorijos poZi[riu gali paveikti ekonomikq dviem pagrindiniaisaspektais. 506 . kreivE ir IS kreivg IS-LM modelyje i de5inE. Laiko pakeitimo poveikis.isilvirtinimo darbebei darbodienosilginimo stimulai. 2. tuo stipresni isidarbinimo. Tai rodo Zymuspaklausosir atsiradimas gamybos apimties pasikeitimas.

del kuriq (ptavyzdLiui.keidiantis pal[kanq normai. nedarbo. 14. Pastoviospasekmesyra tokios. pinigq neutralurno. Suprantarna. 14.3. pasirenkant darboviet4 bei darbopobrid!.t. DidZiausiq nesutarimr4 objektas yra svarbiq technologiniq gamybos pasikeitimq vaidmens.ar laikinos. Technologiniqgamybospasikeitimqpoveikis realausekonorninio ciklo modelyje Technikos bei technologiniq gamybos pasikeitimq vyraujanlis poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje paklausai ar pasi[lai priklar. kainq bei darbouZmokesdio lankstumoklausimai. Be to.3.4 pav. kurias lemia naujq gamybos technologijq suklrimas.Kiekvienu yra Siq atvejq pasekmesyra visi5kai skirtingos.1. gero oro. nuo to.paveikiamasir uZimtumolygis. veikiant darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu poveikiui darbopasi[loje.kad pastovios pasekmes labiau veikia investicijq paklausq o karlu ir reali4j4bendrqj4paklausq gamybosapirnti bei realiqj4 pallkanq normE.rso nuo mokslo ir technikospaZangos pobfidZio. Siuo poZifiriu ekonomistq vertinimai skiriasi. Svarbiq technologiniqgamybospasikeitimqvaidmuo realaus ekonominio ciklo teorij oje Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai gamybos apimties ir uZimtumo svyravimussieja su technologiniopob[dZio veiksniq pasikeitinrais. ar labai teisingaiji parodo ekonominiusprocesus.a) 14. Laikinosios pasekmes yra tos.y. keidiandiais gamybos iSteklius (darb4 kapital{ i prekes ir paslaugas: 507 . lodel daZnaikyla klausimq. ar Siostechnologines naujovesgamybospasikeitimopasekmds pastovios. nepalankiq oro sqlygq) atsiranda laikini pasikeitimai. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJOS PAGRINDINIAI DISKUSIJV OBJEKTAI Realausekonominio ciklo teorija yra nauja Siuolaikineteorija.

r a d i s k u t u o j a m a . Jis palygino statistinius gamybiniq i5tekliq (darbo ir kapitalo) sEnaudqir garnybosapimties (BNP) duomenis. Gamybos apimties maZejimas Siame modelyje vertinarnaskaip mokslo ir (kaip techninioregresolaikotarpis. t.i5 pirmo Zvilgsnioneveikiandiqtechnikos ir technologijos vystymosi.tai gamybos veiksniq bendrojo produktyvumo padidejimas. Realausekonorniniociklo teorijos Salininkaiteigia. (Prescott. kad. kad dabartiniulaikotarpiugan. Zymiq technologiniq pasikeitimo fakto neigti negalima.rybos procesegalimi Zym[s technologiniaipasikeitimai. gamybos veiksniq bendrojoproduktyvumopadidejimoprieaugi: A Y = o t -A K t . (l+. rnoksliniqir techniniqZiniq bei naujoviqkaupimoprocesas bet jokiu b[du negali pasukti atgal.Nusistovejusivisuomenine procesas pasiZymi tolygiu ir nuomon6.Ar svarhs ir kiek reikSmingi Sie reiSkiniai.y. Gyvenime veikia nemaZareiSkiniq. iverlinant viso pagamintoproduktogamybosveiksniq svorio dali. kaip jie veikia ekonominio ciklo trukmg ir y a m p l i t u d E . kiekvieniems rnetams nustatanl vadinarnEjISolou likutl (taip pavadint4pirmq kart4j1 nustadiusio amerikieiiq ekonomistoRoberto Solou garbei).Edward) Zymus dabartinisneoklasikas EdvardasPreskotas atliko tyrimus.grieZtosaplinkos apsaugos norrnos. analizuojant pladi4ja prasme. bandydarnas rasti ry51 tarp ekonomikos ciklo ir reik5rningq technologiniq gamybos pasikeitimo pasekmiq. o regresas visi5kai neitiketinas ir nerealus.c t l x +\ y dia AL L* AA A. transtbrmavimo prekesbei paslaugas SiuopoZilriu nepalankios oro i sqlygos. Solou likutis (Solow residual) .Garnybosapimtiesir uZimtumomaZejimas pasekmd silpnejandiq darbui stirnulq) analizuojarnas kaip gamybos technologines bazespablogej imas.visuomenesmokslinio ir techninio paZangospotenciaio augimas lemia gamybosapimties. Daugelisekonomistqabejojatuo. kad rnokslinesir techninespaZangos nuosekliu pobudZiu. technologiniams kadangi jie veikia darbo ir kapitalo procesE. nustatomas kaip skirtumas tarp gamybos apimties padidejimo rodiklio ir gamybos veiksniq sqnaudqprieaugio. kadangi gali suleteti. Kaip jau analizuota3-iarneskyriuje teohnologiniai pokydiai ineSa dar vien4 narl i ekonominio augimo veiksniq daliq s4rySioformulg. tadiau savo poveikio pob[dZiu analogiSkq 'pasikeitimams.)) I * gamybosveiksniq bendrasis produktyvumas.ir (veikiant laiko pakeitimopoveikiui) uZimtumodidinirn4. Palyginimas buvo atliekamas.pasauliniqnaftos kainq augimas veikia pana5iai kaip technologinio gamybos lygio maZejimas. 508 .

garnybosveiksniq bendrasisproduktyvumas ivertina tai. arba Solou likudio. 2) del Svietimo ir valstybinio reguliavirno poveikio gamybos veiksniq bendrajam produktyvumui.\ Si lygybe yra pagrindas.kurie lengvai nustatomi.o A K y x--(1 A AA -a)" AL .produktyvumo paqtaeJrnlo pneaugt. 5 )f o r m u l e s : A A = -A Y . darbosqnaudos. nustatytas pagal likutini princip4 kaip garnybos apimties augimo tempq prieaugis. kapitalo dalis nacionaliniame produkte. PavyzdLiui. kuri nera A paai5kinamagamybos veiksnirl sEnaudr4 pasikeitimu.5)formulEgalimaapra5yti taip: Ganu. 3) jeigu valstybinio reguliavirno priemonemis iS finnr4 reikalaularna didesniq iSlaidq aplinkos apsaugos arba saugaus darbo prienroniq [gyvendinirnui. nustatant technologinio progreso ternpq poveik[ gamybos apimties augimo tempams. Garnybosveiksnir4 bendrojoproduktyvumopadidejinioprieaugisgali atsirasti keliq prieZasciq: del t) kaip technologinio progreso rezultatas. todel jis nustatomas netiesioginiubDdu. likgs atmetus luos augimo veiksnius. garnybosveiksniq bendrojo produktyvurno padidejimo prieaugio. investicijos gali dideti ir be produkto apir. jeigu padidejusios valstyb6s i5laidos padidina mokymo kokybq.nries padidejirno. kapitalo s4naudos. . yra dalis gamybos apinities padidejimo telnpll. iSvedantiS ( 1 4 . Vadinasi. Tai garnybosveiksniq bendrojo produktyvumo pasikeitimas.l lentelejepavaizduotigamybosapimties augimo temparnsitak4 darantvs veiksniai. Tai galetq netgi sumaZinti garnybos veiksniq bendr4il produktyvurn4. tai darbas tampa produktyvesnis. l4.)'KI a- gamybos apimtis. ZodLm ( 14. kas keidia santyki tarp garnybos apimtiesir i5laidq. negalima nustatyti betarpiSkai. 509 .Kita vertus.o garnybosapimtis padideja..kapitalo bei darbopoveikius.bssapimtis ctugitrto tempai Kapitalo * Darbo + Garnybosveiksnitl poveikis poveikis bendro.

naudojandiq daugkwo.ame de5imtrnetyje) numatyto nonnalaus nusidevejimo laiko pasendinodali kapitalo.. o kartu ir darboproduktyvumq. Saltinis:Menkju N.8 2.0 3. o 1984m. Preskotas daro iSvad4 kad ry5kusgan'rybos pasikeitimaiyra svarbiausias technologijos ekonominiqsvyravimq Saltinrs.9 0..6 0.. finnos buvo priverstos atsisakyti gamybosnaujq pasauliniumastu maZiauefektyvesnes 4.l 0.8 ? 5 t. Lymtaianksdiau 3. Naftos kainq didejimo Suoliai(ypad 8 .Britina atkreipti dernesii didelius Solou likudio svyravimus.1ejo"I technologines Pasitelkus Solou likutl.5 pav.6 t. galima ivefiinti poveikio laipsn[ gamybosapimtiespadidejimui. kuris gali buti aiSkinamas8 -o deiirntmediogimimo bumo sukeltasituacija. Reguliavirnasletina produktyvumo bei pajamq didejimq. E. pateiktas Solou likutis ir gamybos apimties padidejimas analizuotuojulaikotarpiu 1948-1985metais.3 1. kaip rodo atlikti tyrirnai.Todel E.l4. 14. Kita vertus.rlyje paZangos letejimo stadrjE.procentaisper metus 3. G.5 1 ) I.5 proc.y. tai sumaZinovidutin[ darbuotojqpatirties lygi.7 0.1 950960 970 980 960 970 980 985 t. Makroekonomika.kai 1 darborink4 vis daugiau patenkajaunimas..-P. pavyzdLiui.4 procento. kadangi gengimq.Tai susijg su daugeliu prieZasditS yra Sios: L Darbo jdgos struktlros pasikeitimas._!ll-art-+K L vidutinis prieaugiotempas..Garnybos apimties augimoveiksniai Gamybos Metai aniyties auglmfls -L Y Y Kapitalas Darbas L.I lenteles duomenys rodo.1 A Gamybos veiksniq a bendrasis produktyvumas LL LK a x'.3. Valstybinio reguliavimo didejimas daZnaii5 firmq pareikalaujanaudoti maZiau efektyvius gamybos budus. Tai rodo. pagerdjo3. rnokslo ir technikospaZangos 14. kad bendrasis garnybos veiksniq prodLrktyvumas kuritl svarbiausios maZeja. Preskoto nuomone. Solou likudio kitimo tendencijosatitinka gamybos dinamikos tendencijas.2 0. t.l lentel6.8 0. 510 .5 1 ) Pastaba:a:0.. idejq. technologine gamybosbaze pablogejo3.Be to. likudio maZdjimas sutampa su ekonominiq nuosmukiq laikotarpiais. Pasaulis. 191.9 I 9 5 0 98s I. 2. 1982m.. kad. Mokslo pasar.

oo oo $ E '^ 63 a r') .+ N o @ ( o t f N o r y Y ( o snlau Jad i% 511 .

UZirntumo svyravimai gali tikram darbo uZrnokesdio 512 h ..kyrno ii pan.3. d p e r k e l i a k i 1 4d a r b 4 p a v y z d Z i u i . sumaZejus sumaZinimas. o k u r n e n t a c i j o s i patalpq i. todel bandoma ivairiai ir aiSkintigarnybosapimtiesaugin. ii nelvertintos produkcijos <lyd! neimanoma... kurios apibfidinamos hoarding.firmos savo darbuotojr'rs Sakysim.Nedarbo UZimtumosvyravimai.2. Tokia situacija rodo. cikliniai jo svyravimai susijg su dviejq tipq paklaidomis. kriziq darbo silnaudomis Pirmoji paklaida susijusisu padidejusiomis prilaikymas' darbuotojq kaip vadinamasis metu. kad visi norintys gauti darb4 esant taln lygiui. kad ekonomikoje visuomet palaikoma darbo jegos paklausos ir pasi[los t. Tai reiskia.. rodo norindiqjq dirbti skaidiauspasikeitim4.n v e n t o r i z a c i j o s . Suprantama.susi<larantis sumazejimas neivertinamas. i t v a r k y m o .l tai prilaikymas Darbuotojq-piiluikynlut (atsarga) (laboLrr (neatleidimas i5 darbo) finnoje' darbuotojrl maZejant proclukcijos paklausai ir esanf pertekliniam personalui.'u.Tadiautokiai5vadan€rasvariaipagrista'kadanginustatyta'Jog Solou likudio pasikeitimai negali pakankamaitiksliai parodyti trurnpalaikiq technologiniqpasikeitimq poveikio.y. 1. Kiti ekonomistai Solou likudio maZejimQaiskina darbo produktyvumo jo sumaZintu vertinirnu.uZini. darb4 gali rasti. todel realus technikos bei intensyvurno technologijospasikeitimaiSolou likutyje yra padidinti' iunusiui veikia ir gamybos apimties rodikliq neleistinrs daZnai paklausai.ro Solou likudio rySi' realausekonominiociklo teorijoje prieZastys 14. kaclangi oficialioji statistika neapdiuopia ir neivertina (sumaZina) realiEi4 gamybos intensyvumo sumaZejirno kad tiksliai nustatytidarbuotojqprilaikyrno vaidmenl apimtl.ru.realausekonomikoscikloteorijos vertinimais. Realaus ekonominio ciklo teorija darbo produktyvumo sumaZe3lmq nuosmukio laikotarpiu ai5kina kaip nepalankq rySkaus gamybos technologiniolYgio sumaZejim6 2. pusiausvyra. negu real[s technologijos likudio ciklinI svyravimel Del siq prieZasdiqSolou likudio ciklini svyravim4 vertiname dviem poZilriais. modelyje ekonomikavisuometyra vienamei3 darbo pasi0los -kreives taskq. ekonornikos nuosmukio laikotarpiu labiau padidina Solou pasikeitimai. kuris lieka ne[vertintas' Gamybos apimties iu.atsiZvelgiant busimali ekonomikospagyvejitn4 i padidejim4' ir produkcijospaklausos darbo Tadiau' nustatant bendr4sias darbo s4naudas.

tvirtina. Tyrimq rezultatairodo tik neZymi4 darbo laiko priklausomybEnuo realiojo darbo uZmokesdiopasikeitimq. Tai rei5kia.rlu statistiniq duornenq analizds metodu. kurie nordtq gauti darb4 bet tik ne uZ maZesni. nors darbo laiko oakeitirno l a i s v a l a i k i up o v e i k i s s r a t i s t i n i u n a l i z e sm e t o d u i r n e r a p a t v i r i i n r a s t a r a .todel bedarbiaissave daznai vadina Zrnonds. ir Ekonomistai.remiantisgananetobr. i5dirbtq valandr4 tai skaidius dideja (t. tikrinant teorines hipotezes. nedirbantys esamu momentu. bet tik siekiantys gauti neclarbo pa5alp4 taip pat tie. kad n€:rapusiausvyros darbo rinkoje. didejant arba rnaZejant numatytam darbo uZmokesdiui. Siam poveikiui skiriamaypad daug demesio. kacr esminiq laiko pasiskirstymotarp darbo ir laisvalaikio(poilsio). darbo pasi[la nedaug tepriklausonuo realiojo darbo uZmokesdio pallkanq no'''ros.lrodydami5i savoteigini.kad realiojo ekonorniniociklo teorijos prielaidos apie realiojo darbo uZmokesdiolygio pasikeitimfu uZtikrinant pusiausvyrostarp darbopaklausosir pasillos busene5 neatitinkatikroves. kai numatomas darbo uZmokesdiosumaZejimas.btti paai5kinami laiko pakeitimo poveikiu darbo rinkoje. Todel. Realaus ekonominio ciklo teorijoje darbo laiko pakeitimcr laisvalaikiu efektas yra pagrindas. Realaus ekonomikos ciklo teorijos Salininkai reaguodarniI Siuos samprotavirnus.ar i5 tiesq neZymusrealiojo darbo uZmokesdio pasikeitimas veikia darbuotojq darbines veiklos sprendimus.kad.y. sElygojamuclarbo uZmokesdio paihkanqnornos lygio pasikeitimars. nepalaikantysSios teorijos.negu j iems priirntinas. Tai susilpnina realaus ekonominio ciklo teorijos teigini apie darbo laiko pakeitirno laisvalaikiuefekto reikSmE.darbo uZrnokest!.jq verlinimu. savanoriSkai atsisakytqdarbo.jaisclirbtq Zrnogaus darbo valandq kiekis (t.i5 tiesq nenorintys dirbti. kadangi. Kita verlus. perkeldami savo darbiniq pastangqdalg I ateit[). tai jie nevadintqsavEsbedarbiais. ZmonesstengiasidaLrgiau uZdirbti. todel jos ndra absoliudios. kuriais bandyta i5siai5kinti. vertinarna. kad uZirnturno sryravimai vyksta nepriklausomai nuo norindiq dirbti skaidiauspasikeitirnq. jr-1manymu. Atlikta pladiqstatistiniq tyrimq. kai tikirnasi darbo uZmokesdiodidejirno.Aukstas nedarbo lygis pats savairne nemaZina laiko pakeitimo poveikio reiksrnes.y. maLd. kurie pasireiikia tuo. kad esarnoji darbo statistikos busena neleidZiajos panaudoti. 513 .jie pateikiafaktq apie ir nedarbo svyravimus viso ekonorninio ciklo poZiuriu. kuri galetq gauti asmenys. Didelis nedarbo rygis gamybos nuosmukio ir krizes laikotarpiu rodo.tai tuo laikotarpiu. Jeigr-rZmones. darbuotojai maZiau dirba esarnuojLr laikotarpiu. Laikornasi nuomonds. pasikeitimqnebuvo pastebdta.darbuolojui renkantis uZiintumo rezirntl. kacl duomenys. Siosi5vadosdaromos. jeigu darbo laiko pakeitimo laisvalaikiupoveikio esarna.kai darbouZmokestis didelis).teigia.naudojami analizuojantdarbo pasillq yra nepakankatni.kad jie neapima informacijos apie potencialq darbo uZmokesti.

paprastai. vyriausybd ypatingu nutarimu pakeistq metro ilgl nuo 100 cm iki 50 cm. jeigu. Pinigq neutralumas (neutralityof money) .panaiiai kaip ir metras. vertespasikeitimaineturijokio realaus Realausekonominiociklo teorijosprie5ininkaiteigia. ivedusnauj4mato vienet4 visi taiiau esarni n-ratuojami atstumai ar ilgiai (nominal[s dydZiai) padvigubetr4.kad pinigq pasikeitimasneveikia Saliesfikio realiqlq rodikliq: kiekio gamybosapimtiesir strukt[ros. del realiqjq pinigq likudio poveikio pinigq rinkoje tam tikr4 pinigq kainos pinigq pasiulos padidejim4 atitinka proporcingaspusiausvyros poveiki. didejimas. Sios prielaidos nepripaZinimassusijgs su neteisingu prieZasdiq ir pasekmiqrySiq tarp gamybosapimtiesir pinigq pasiulospob[dZio suvokirrtu.yzdZiui. t. yra iprasti mato vienetai.3. yra pinigq pasiul4 tai visos kiekybinis rodiklis.galiausiailemiantisneutrah4 Pinigq neutralumo esmQ ir reikSrng galima apibrldinti tokiu pavyzdLiu. Pinigq neutralumo vaidmuo realausekonominiociklo teorijoje Prielaida apie pinigq neutralumq yra dar vienas kertinis akmuo realaus ekonorninio ciklo teorijoje. uZirntumo.kad monetarine PinigLlneutralurnas rodikliq. tvirtina. tera tik reakcija i nurodytq prieZasdiq sqlygoto ekonominio pagyvejirno sukeltq pinigq paklar. litai ..realausekonominiociklo teorijoskaip tokios. kad.y.o piniginio vienetokaina sumaZdja patys pasikeitimai ivyktq. gindami savo paZiDras. Todel ir gali susidaryti neteisingasispudis. t. Pasak jq. Toks ai5kinimasmotyvuojamas tuo. Realausekonominio ciklo teorijos Salininkai. Pinigai. kaip vertds rnatasivertinant sanderiusekonomikoje.Tokie kainos padidejadu kartus.JAV Federalindsrezervq sistemosvykdoma politika didinant pinigq pasi[l4 kai gamybosapimtis plediasidel palankiq technologiniqpokydiq. kad teiginys apie pinigLl neutralum4prakti5kai neveikia. maZdjantpinigq pasifilai ir letejant infliacijos tempams.rodo monetarinds politikospoveiki realiesiems rodikliams. politika neveikia realiLiq rei5kia.toks pinigtl vaidmensnacionalineje ekonornikojesuvokimas. Bfitent Sierei5ki