You are on page 1of 639

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

MAKROEKONOMIKA

\--' TECHN0T0GtJA .2005 KAUNAS

AT\

W)

qa-t:f@.

U D K3 3 0 . 1 ( 0 7 s . 8 ) M a2 3 9

pataisytas papildytas ir lcidimas Trcdiasis

V y r i r u t r i sS N I E S K n . \ ' a l e r i j a B A U M I L I E N E . D a l i a B E R N A I - ( J N Y T E .J r d v y g r ( ' t S U R I fN E . A l d o n a T O Z A P A V I C I E N E . V i r g i n r j r K A V A L T A U S K I E N ER e d a . KERSIENE, Aldona MARKNUSKIENE, BTone MRAZAUSK]ENE, Valentinas N n V I C K AS , V i o l c t a U K E L I E N EC i r a 2 i n aT A R T I E N EJ. u l i u s R B O N A S P . S U

VytautasSNIESKA, Jadrygai ISURIENE lvloksIiniai redaktoriai

VadovclisiSlcistas Kauno tcchnologijos universiteto leSornis noky(lq LietuvosRespublikos Svietimo rnoksloministerijos ir AukStrtjq vadoveliqleidyboskornisijos rekourenduota 200104 03 Nr. 05-99

Rcccnzavo:

VGTU prof. habil dr. Aleksandras VytautasRUTKAUSKAS KTU prof. dr. BroniusMARTINKUS

$f,rr Ivrr stBLtoTExr,


4'05ut+q9 f
sit.\!r(;tislLl,il.l ,\!i()Nl.i\lF.N'i',\S i O V . S n i e 5 k ar k t . , 2005

fift0vtLt$Kt0

ISBN9955-09-826-0
RadviliSkio rajono vieSoji biblioteka

will

000012449

TURINYS .............12 PRATARME................ . P R A T A R M E T R E C I A J A MI R P A T A I S Y T A M L E I D I M U I . . . . . . . . . . . .I.3 . ...........r4 IVADAS STUDENTAMS............... 1.

MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS ........................16 PROBLEMOS ............. MAKROEKONOMTKA AIP MOKSLAS.............................16 K l.L 1 . 1 . 1 . E k o n o m i n i s m 4 s t y m o b [ d.a . . . . . . . . .s ........16 I . 1. 2 . M a k r o e k o n o r n i ko b j e k t a s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 os . l . 1 . 3 . M a k r o e k o n o r n i kr e k o n o r n i np o 1 i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 ia e . i ...........26 1 . 1 4 . E k o n o m i k o s i s t e m ar j o s t i k s l a i . 1 . 1 . 5 . l s t o r i n e k o n o r n i k os i s t e m qa i d a. . . . . . . . ........ . . . . . . . . . . . . . . 2 9 e s r 1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI .-......33 I R E K O N O M I N EP O L I T I K A 1 . 2 . 1 . P a g r i n d i n i a n a k r o e k o n o m i k r o d i k l i a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 ri os politikostikslai,priemonds ir 1.2.2. Ekonomines problemos ..........................37 |.2.3. Ekonomikosprognozavirnas..................................... I.2.4. Klasikineir kitos svarbiausios SiLrolaikines ..........................43 ekonomikos teorijos . r I .2 . 4 L E k o n o m i k on t o k s l o a i d a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 s 1.2.4.2. Pasrindinesiiuolaikines ekonomikos .t te o ri jo s i r m e t o d o lg i a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . . . . . . . . o j

2.

NACTONALTNTU PAJAMU APSKATTA

...........63

PAGRINDINIAI 2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS RY ELEMENTAI JUTARPUSAVTO slAl .........................63 tR IR 2.2. BENDRASIS VIDAUSPRODUKTAS BENDI{ASIS ...............67 PRODUKTAS ......... NACTONALTNTS VIDAUS 2.3. KAINU LYGIOPOVEIKTS BENDROJO PRODUKTO AplMerAr ................70 VIDAUSPRODUKTO NUST'ATY]\{O 2,4. BENDROJO BUDAI .......................77 .............77 2.4.1 Gamybos . metodas 2.4.2. ISlaidq metodas .......................82 apskaitos metodas ......................86 2.4.3. Pajarnq apskaitos R 2 . 5 . S R A U T AtT F O N D A E K O N O M I K O J E . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . T PAJAMU 2.6. PAGRTNDINIAI NACTONALINTU ..............93 RODIKLIAI . ................95 E 2 . 1 . G R Y N O JE K O N O M I NG E R O V E T

3.

NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA, PASKIRSTYMAS, VARTOJIMAS ............. ......100 3.I. PREKIU PASLAUGU IR GAMYBA.GAMYBOS VEIKSNIAI GAMYBOS IR FUNKCIJA ........ OO 3.2. NACIONALINIOPRODUKTO PASKIRSTYMAS P A G A LG A M Y B O S E I K S N I U S V . . . . . . . . . . . . .I.0.2 . . . . 3 . 3 . P R E K I U R P A S L A U G U A U D O J T M A . . . . . . . . . . . . . , . . . .1 . . 9. . . . . I N .S .0 . paklausa vartojirno 3.3.l. Vartojimo ir funkcija. Ribinis
i r v i d u t i n i s o l i n k i sv a r t o t i . . . . . . . . . p . . . . . . . .1 0 9 . Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti . . . . . . . .1 5 l paklar.rsa investicijq 3 . 3 . 3 . Investicijq ir funkcla ............... l l8
) .) .2.

4.

BENDROJI PAKLAUSA IR BENDROJI PASIULA. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS .......... I25 4.1. BENDROJI PAKLAUSAIR JOSSTRUKTURA PAGRINDIN IUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVE ... I25 4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: P A K L A U S OA S P E K T A S. . . . . . . . . . . . . . . . S . .............129 4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS.MULTIPLIKATORIUS 136 A A a.a. BENDROJI PASIULA, JOSKITIMO VEIKSNIAI l4l A < PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:
4.6. P A S I U L O SA S P E K T A S . . . . . . . . . . . 1,4 6 . . POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTO IR PUSIAUSVYROSNACIONALINIO PRODUKTO SdVEIKA: NUOSMUKIO IR INFLIACIJOS TARPSNIAI .............152 T A U P Y M OP A R A D O K S A S . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .. . . .t s 5

4.1. 5.

FISKALINE POLITIKA .................I59 5 . I . V A L S T Y B E S F I S K A L I N E SP O L I T I K O SE S M E . . . . . . . . . . . . .I.5 9 .. 5 . 1 . 1 . V a l s t y b e p a j a m o sr i 5 l a i d o s s i ..............159 5 . 1 . 2 . M o k e s d i rs i1 t e m aL a f e r ok r e i v e. . . . . . . ...... . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 2 -s . 5 . 1 . 3 . V a l s t y b e b i r . r d Z elty g t i s . . . . . . . . . . . s o . . . . . . . . 1.6 4 . 5.2. VYRIAUSYBES SEKTORIAUSPOVEIKIS V A R T O J I M O T S L A I D O M S R T A U p y M U t . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.6.5 . t . . 5.2.1 Autonominiqmokesdirl . poveikisvartojimo i5laidoms taupymui ir .....166 grynqjq rrokesdiq 5 .2.2. Proporcingq poveikis v a r t o j i m o5 l a i d o m i r l a u p y m u i i s . . . . . . . . 1.6 8 .

5.3.

D I S K R E T I N EF I S K A L I N E P O L I T I K A ...........172 5 . 3 . 1 . V y r i a u s y b eis l a i d q p o v e i k ps s i a u s v y r o s S iu n a c i o n a l i n i a mr o d u k t u i p .......................172 pusiausvyros 5.3.2. Mokesdiqpoveikis nacionaliniam produktur .........................175 5.3.2.1 Autonomini4mokesiitlpoveikis . pttsiausvyros produktui ....175 nacionaliniarn 5.3.2.2. Proytorcing4 gryn4jtlmokesiitl p oveikispusi ausyvrosnacionali n iam produktui ........178 5.3.3.Vyriausybes iSlaidq mokesdiq ir poveikis bendras p u s i a u s v y r o s c i o n a l i n i a p r o d u k t u i. . . . . . . . . . . . . . . . .I.8.2 . na m . . 5.3.3.1. Vyriausybes iilaidtlir mokesiitl bendraspoveikis pusiausvyros nacionalin iatn p ro duktui, esant autonomi nei ntokesi it1sistemai 182 5.3.3.2. Vyriausybes i.{laid4ir mokesiitl bendra.s povei kispu si au svy ros nacional iniam produktu i, esant

5.4. 5.5. 5.6. 5.7. 6.

proporcngaimokesit1 istemi ............... i i s a I 84 politikos 5.3.4. Fiskalines priemoniq naudojimas 187 ............... NEDTSKRETTNE FTSKALINE POLITIKA........................... I 88 _ VISISKO UZIMTUMOBIUDZETAS FISKALINES POLTTTKOS KRITERIJS ............................ U I 90 IVERTINIMO FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO P R O B L E M O.S. . . . . . . . . . . . . . . . . .............191 UZSENIOPREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS N A C T O N A L I N I A M O D U K T U . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.9.2 . . . . . . . . . . PR .I . .

PINIGAI IR SIUOLAIKINIAI BANKAI .........199 6.1. prNrGU UNKCTJOS F ...................r99 6.2. TSTORTNE PtNtGVRATDA ........202 6.3. PTNTGU RTNKA ......20e p 6.3.1. Pinigq aklausa ...............209 pasi[la 6.3.2. Pinigq ..................219 6.3.3. Pusiausvyra pinigq rinkoje ...................224 6.4. BANKAI,JUATSIRADTMAS, FUNKCIJOS Rusys ....227 tR 6.5. ATSKIRASKOMERCINIS BANKAS BANKU srsTEMoJE .............229 ptNtcu 6.6. KOMERCTNTU BANKU STSTEMA. MULTTPLIKATORIUS ................238

7.

CENTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA ...245 IR ....245 1,1, CB, JOFUNKCIJOS VEIKLOSORGANIZAVIMAS 1 . 2 . C B I V A I R I O S S A L Y S ER J U I E NEPRTKLAUSOMYBES PROBLEMOS .................. 247 ............ - 1 I -) MONETARINE POLITIKA. JOSIGYVENDINIMO P R I N C I P A II R P R I E M O N E S. . . . . . . . . . . . . . . 255 1 A t.+, MON ETARINES POLITTKOS[GYVENDINIMAS 261
MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJOIR ILGOJO

LAIKOTARPIU RINKOS REGULTAVTMAS ............. ......... 269 1.5.1 Pinigqrinkosreguliavimo . rnechanizmas


7 .5.2. trumpuoju laikotarpiu Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilgr.roju laikotarpiu 269

1.6. ].1. 8.

273 MONETARINEPOLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMTKA ........275 MONETARINES FISKALINES IR POLITIKOS povElKls tRJU DERINTMAS ......... ..............278

MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE ......284 8.1. PREKTU RINKArR rS KRETVE ................. .....284 8.I.1. lnvesticijospal[kanq ir norna ................................. 285 8.1.2. lnvesticijqpaklausos kreive.......... .......286 8.1.3. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausa: kreive.......287 IS 8.2. PTNIGU RINKAtR LM KRETVE ....................294 8.3. PUSTAUSVYRA PREKTU PTNTGU rR RTNKOSE ...............298 pOLtTtKOS pOVEtKtS 8.4. MONETARTNES ...........................299 politikos 8.4.1. Stiprus skatinandiosios monetarines poveikis .....300 8.4.2. Silnnas skatinandiosios monetarinds oolitikos poveiki...................... s . . . .3 0 1 . 8 . 5 SKATINANdIOJIFISKALINEPOLITIKA IR T S S T U M T M A.S. . . . . . . . . . . . . . . . ............303 politikos 8.5.l. Skatinandiosios frskalinds poveikis lS kreivei ........303 8.5.2. Stiprus silpnas politikos poveikis ir fiskalines 305 .......... 8.6. FISKALINEPOLITIKA,MONETAzuNE POLITIKA IR

Srqeolrlru DERrNys
8 . 6 . 1 Fiskalinespolitikos rnultiplikatoriaus

..........306

priklausomybd monetarinds nuo reakcijos................ 306

8 . 6 . 2 Monetarinds fiskalines ir oolitikosderinvs............... 308

8.7. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMAS STABILIZAVTMO POLITIKOJE 9.

.....................309

MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA ...312 9.1. MAKROEKONOMIKOS PAKLAUSOS KREIVEKAINU, NACIONALTNTO PRODUKTO tR PALUKANU NORMOS DERTNYS ..................313 9,2. DARBORINKA IR BENDRoSIoS PASIOLOS KREIVE...3I6 pe _ 9.3. MAKROEKONOMIKoSsIUI-os REIVE K KAINU,NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO ERINYS D ..............320 9.4. MONETAzuNES FTSKALTNES tR POLITTKOS ITAKA BENDRAJAIPAKLAUSAI.EKI-EKTINE pnstUt-osKREIvE BENDRoSIoS ...............321 9.5. DARBo uZrrrorEsrts DARBo RINKoJE........................326 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS

pASrULos rrESE. KAINU DARBo rR uZlrorssero

P R I S T D E R T N I M.A.S. . . . . . . . .............327 9,7. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOS PUSTAUSVYROS MODELIS. KATNU, NACIONALINIO PRODUKTO UZIMTUMO IR PRISIDEzuNIMAS .......... .............329 9.8. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS, NAUDOJANT MDS-AS t R t s - L MK R E I V E S .....................331 9,9. BENDROSIOSMAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIOPRAKTINIS N A U D O J I M A.S. . . . . . . . . . . . . . ..............335

1 0 . EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA .................................342


10.1. EKONOMTNTO AUGIMOTEORTJOS ESME......................342 | 0.2. EKONOMINTO AUGIMOKLASTFIKACTJA .......................345 r0.3. EKONOMINTO AUGTMO VEIKSNIAIlR JU POVEIKIO AUGIMUICHARAKTERISTIKA .....................347 10.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMOMODELIAIIR JU IRAKTTNn RElr<Sup ...........348 10.4.1.Teorinis ekonominio augirno rnodelis tobulosios konkurencijos sqlygornis ......................350 10.4.2. Teoriniai ekonominio augirno rnodeliai netobulosios konkurencijos s4lygomis ......................358 10.5. EKONOMINIS AUGIMASIR EKONOMINES RAIDOS C T K L T S K U M A.S. . . . . . . . . . . . . .............371

1l.

NEDARBAS .........................:.......................j... ....377 I I . I , N E D A R B A S I R J O P R I E Z A S T Y SN A T U I I . A L U S I S . N E D A R B OL Y G r S ......................378 j 1 1 . 1 . 1 .D a r b o e g o si r n e d a r b s q v o k o s o ...........378 p 1 1 . 12 . N e d a r b o r i e Z a s t y s . . . . . . . . . .8 7 3 I 1 . 1 . 3 . N e d a r b oi p a i .N a t f i r a l u s in e d a r b oy g i s . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 7 t s l | | . 2 . N E D A R B OP A S E K M E S R N U O S T O L T A.T. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 2 I . I I . 3 . N E D A R B A SR U Z I M T U M OR E G U L I A V ] M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 6 | 1. 4 . P A G R T N D I N T A I E D A R B O R O D t K L t A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 1 2 N . 11.4.L Nedarbotrukrne ..............412 | 1 . 4 . 2 . N c d a r b a t a r pa t s k i r q e n . r o g r a l i ng r lu p i q . . . . . . . . . . .4.l.4 s d i .

12. INFLIACIJA ............... ......................,il8 t 2 . 1 . I N F L T A C I J A ,O SF O R M O S R T E M P A I . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 .1 8. . . . J r . .. l 2 . l . I . l n f l i a c i j ot u r i n y s s .............118 1 2 . 1 . 2 . l n f l i a c i j o sb r m o s i . . . . . . . . . 4.2 0 . 12.1.3. lnfliacijosnatavimo hdai........... r b .......422 pR t2.2. TNFLTACIJOS IEZASTYS............... ............424 1 2 . 2 . . B e n d r o s i op a k l a r " r ss u k e l t an f l i a c r j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 1 1 os s i . I 2.2.1.1. Pinig4pa.siltlakaip infliacijos scllygu...... 426 12.2.1.2, L/alstybis biudieto de/icitasir i(liacija . . . . .. . . 4 3 0 12.2.1.3. Infliacinis nrckestis senf ir oraias . . . .....,130 ( 1 2 . 2 . 2 . B e n d r o s i op a s i I l o s k a 5 t q i)n f l i a c i j a. . . . . . . . . . . ........ . .,.1 3 3 s I 2.2.2.l. Pasiulossutrikimuiir inJl iacija ...............,13,1 12.2.2.2. Darbo uintoke,stis kait4 infliaciju . ......436 ir 1 2 . 2 . 2 . 3 .I n f l i a c i j o su k e s i i a i l .............137 1 2 , 3 . I N F L I A C I J AI R N E D A R B A S .F I L I P S OK R E I V E . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 8 1 2 . 3 . . D a r b ou Z r n o k e s t iis ,f l i a c i j a r n e d a r b a s. . . . . . . . . . . . .4.3 . 1 n i . . .9 1 2 . 3 . 2 . T r r . r m p o jl o i k o t a r p i F i l i p s ok r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 , 1 1 a o 1 2 . 3 . 3 . I i g o j ol a i k o t a r p iF i l i p s o r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 4 3 o k 12.3.4. Racionaliqjq lnkesdiq teorijair nedarbop inlliacijos roblerna ........445 1 2 . 4 . E K O N O M I N E St R S O C I A L I N E S N F L I A C I J O S I PASEKMES ............448 1 2 . 4 . 1 . N r . u r , a t y t o sl l i a c l o sp a s e k m e s in ..........449 12.4.I.l. Nuntatytainfliacija ir realioji palukutrtl norma . .. ... 119 I 2 . 4 . .2 . N u m a t y t o is f li a c i j s k a i t a i . . . . . . . . . . . . . . . . 4.5.1 l n o . . . 1 2 . 4 . 2 . N e t i k e t o sn f l i a c i j o s a s e k r n e s i p ............452 12.5, INFLIACIJOS AZINIMOBUDAI M ................454 1 2 . 5 . 1 .P a j a m qn d e k s a v i m a s i ..... 55 4

..........456 k 12.5.2. lnfliacijos ontrole .....457 12.5.3. Antiinlliacinepolitika 12.5.3.1. Bendrosiospaklau,sos meiinimas ir io p a c l a r i n i a i - . . . . . . .......... . . .....457 p p . .2 I 2 .5 .3 .2 . A n t i i n fila c i n e a si u l o s o l i t i k a . . . . . . . . . . . . .4.6. 13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA

..................46s

FTKSUOTAS PLAUKIOJANTIS rR r3.r. vAlruru RTNKA. .....465 ............ vAlruros KURSAS ............469 BALANSAS t3.2. MOKEJTMU VALTUTOS KURSAS ...................473 13.3. REALUSTS 13.4. MOKEIMU BALANSO ELEMENTU KrrrMAS ................474 1 3 . 5 . V T D T NR I S O R I N E U S I A U S V Y R.A. . . . . . .......... . . . . . . . . . . . . . . 4 7 6 E P . PASILTLA, 13.6. MOKEJIMU BALANSAS, PINIGU IR PRISIDERINIMAS. MONETARINE FISKALINE KURSUI...478 POLITIKA,ESANTFIKSUOTAM VALIUTOS PASEKMES TRUMPUOJU, 13.1. DEVALVACIJOS LAIKOTARPIU ..................48I VIDUTINIUOJU ILGUOJU IR IR I3.8. PERKAMOSIOS CALIOSPARITETAS SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANEIAJAM ...................484 VALIUTOS KURSUT I3.9. MONETAzuNE FISKALINE IR POLITIKA, ESANT VALIUTOS KURSUI....................487 PLAUKIOJANCIAJAM EKONOMIKOS MODELIS ............489 I3.IO.MAZOSATVIROSIOS MODELIS.........495 13.1 DIDELES I. ATVIROSIOS EKONOMIKOS 14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA .................499 14.1. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSAIR REALIOJI pA BENDROJT SruLA ..................499 .................... 503 14.2. REALAUS EKONOMINTO MODELTS CTKLO poveikis politikos realaus ekonouinio I4.2.1. Fiskalines ....................505 c i k l o o d e l y j.e . . . . . . . . . . . . . . . . m . gamybos 14.2.2.Technikos technologiniq bei pasikeitirnq poveikis ciklo realaus ekonominio .....506 modelyje 14.3. REALAUSEKONOM]NIO CIKLO TEORIJOS pAGRtNDtNlAt 507 DISKUSTJU OBJEKTAT ............................ gamybos pasikeitirnr,i 14.3.1. Svarbir4 technologiniq realaus ekonominio cikloteorijoje .............507 vaidmuo prieZastys 14.3.2. Nedarbo realaus ciklo ekonominio ......512 teoriioie

wrr,:?.!t:3f1?.t.:"

.rcr-

realaus ekonominio vaidrnuo 14.3.3. Pinigqneutralumo ..................514 c i k l ot e o r i j o j e realaus ir 14.3.4. Darbo uZmokesdio kainq lankstutnas . . . . . . . . . . . . . . .5 . .5 .1 . e k o n o r n i n ic i k l o t e o n l o j e o 14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS .............515 PROCESAS

t5. TARPTAUTINBPREKYBA IR PRBKYBOS ......................s17 POLITIKA


I 5 .l . P .1 . P A L Y G I N A M A S I S R A N A S U M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . .7. . . . . . . . . d e I 5 .l . l . P a l y g i n a m o jp r a n a i u m o e s n i o s m e. . . . . . . . . . . . . . . . 5.1.7 o pranaiumopasekmes ....521 15.1.2. Palyginamojo prana5umo principotaikymas i5.1.3. Palyginamojo p ................522 n daugiau eidviems rekms prana5umas skirtingosantyki<.r del 15.1.4. Palyginamasis ....523 tarp gamybos veiksniq

523 VIDUJE.................... PREKYBA SAKOS TARPTAUTINE 525 .................... PREKYBOS STRUKTURA l 5 . 3 . TARPTAUTINES pob0dis ............525 prekybos 15.3.1.Tarptautines prekine 528 prekybos strukttua .................. | 5.3.2. Tarptautines prekybos pob[disir prekine 15.3.3.Lietuvos uZsienio .....530 strukt[ra PREKYBOS NAUDAIR ZALA .............53I 1 5 . 4 . TARPTAUTINES FORMOS POLITIKOS PREKYBOS 1 5 . 5 . TARPTAUTINES ............532 .S IRPRTEMONE............. 532 prekybos politikos formos................... I 5.5. Tarptautinds 1. politikos prierlonds 534 prekybos .............. 15.5.2. Tarptautines kainaiir gamybos 15.5.2.L Muitopoveikis
l ).1.

apimiiai nuostoliai)

. . . . . . . .5 3 4 . ......535 .....537

15.5.2.2. Visuomeniniai muittykaitai (gerovds I5.5.2.3.Mu i t4 naudojimq p ateisi na ntys


argumentai

politikos priernones 539 ...... prekybos 15.5.3.Kitostarptautines TARPTAUTINES I5.6. NAUJOS TENDENCIJOS ........,,512 PREKYBOS POLITIKOJE 16. TARPTAUTINE PINIGU SISTEMA IR TARPTAUTINIAI FINANSAI KURSU REZIMAI 16.1. VALTUTU . t 6 . 2 . A U K S O T A N D A R T A.S. . . . . . . . . . . . S veikimo s4lygos 16.2.1.Auksostandarto .......545 .... s4s ....................545 545 .........

l0

balanso reguliavimas aukso esant 16.2.2.Mokejimq .........................547 standartui ........................549 standarto veikimo 16.2.3. Aukso ivertinimas VALTUTU KURSAI.DOLERIO t6.3. FIKSUOTT ..............550 STANDARTA.............. S .........553 VALIUTUKURSAT t6.4. PLAUKTOJANTYS imo | 6.4.l. PlaLrkioj andiq valiutrl kursqpanaudoj problemos ........................553 555 antys valiutq kursai.............. 16.4.2. Reguliuoj plaukioj arnai VALIUTU KURSU I6.5. FIKSUOTU PLAUKIOJANCIU IR I U N A UD O JM O P R A N A SM A I I R T R U K U M A I. . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 5 6 ...........559 POLITIKOS KOORDINAVIMAS 16,6. TARPTAUTINES r7. BESTVYSTANdTU sailq PROBLEMOS PASAULIO ..........s67 EKONOMIKOJE B 1 7 . 1 . N E L y C y B Et R J O S U S T A T Y M O U D A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 6 7 N IR I].2, TURTINGOS EKONOMSKAIATSILIKUSIOS .....................s70 SALYS 1"7 BESTVYSTANCTU .3. sALrU EKONOMTNTO ..,.........577 V Y S T Y M O S I P A T U M A T. . . . . . . . . . . . . . . . . Y . ...........583 11.4. VALSTYBES VAIDMUO 11.5. BESTVYSTANCTU KELTAT ..............s8s sALrUVYSTYMOST pajamas i5 17.5.1.Ekonomikos vystymas, naudojant pirminiq produktq ..................586 eksporto vystymuisi ..................590 17 .5.2. Industrializacijos Salies itaka 17.5.3.Skolinimasis ir vystymasis ...................594 11.5.4. Pagalba atsilikusioms Salims .......... ......601 problemos l7 .5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo ................ 602 PAGRINDINIAI SUTRUMPINIMAI..... PAGRTNDTNTV TERMTNU ZODYNAS ......... LITBRATITRA ............ ...................605 .........610 ..........63s

PRATARME
Vadovelio sandar4nuleme tapE klasikiniais skyriai makroekonomikos, kuri [eina 1 daugelio JAV, Vakarq Europos bei Lietuvos universiteltl ekonomistr.l vadybininkq rengimo programq.MakroekonomikosZinojinras bei ne tik padeda susiformuoti teising4 pilieting pozicij6 bet ir yra naudingas bandant nuspeti ekonomikos ateit[. Teisingas bendros ukio situacijos vertinimas daZnai padeda iSvengti brangiai kainuojandiq verslo valdyn-ro klaidq. Toddl neatsitiktinairnakroekonomika yra tapusi klasikine ekonornislq ir vadybininkq Siuolaikiniqruo5imoprogramqdalimi. Pirmieji keturi vadovelio skyriai supaZindina su makroekonornikos pagrindais, makroekonominiais rodikliais, nacionalinio produkto apskaita, gamyba ir pusiausvyros produkto modeliu. Nuo penktojo iki de5imtojoskyriq apibudinarnas fiskalines ir monetarinds politikos vaidrnuo skatinant ekonomikos augim4. Vienuoliktajarne ir dvyliktajame skyriuose aptariami nedarbobei infliacijos mechanizmai.Baigiamojoje dalyje - nuo tryliktojo iki septynioliktojo skyriq skaitytojas supaZindinamas tarptautinesprekybos su modeliams. [taka makroekonominiams Vadoveli para5e Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos bei Tarptautinds ekonomikos ir prekybos katedrq destytojai: pratarmg- prof. dr. Vytautas Snie5ka;I skyriq - doc. dr. Jadvyga Ciburieneir doc. dr. JuliusUrbonas;2ir 6 skyrius- doc. dr. Jadvyga Ciburiene; 3 ir 4 - lektord Aldona Markauskiene;5 skyriq - doc. dr. GraZina Startiene; skyriq- doc. dr. Violeta Pukeliend; ir l7 skyrius- lektordReda 7 8 Ker5iene;9 skyriq - doc. dr. Aldona Juozapavidiene; skyriq prof. habil. 10 dr. Virginrja Kavaliauskiene; ll skyriq - lektore Valerija Baurniliene; 12 skyrir4- lektore Bron Mrazauskiene;l3 skyriq - prof. dr. Vytautas Snie5ka; l 4 s k y r i q - d o c . d r . J a d v y g a i b u r i e n e i r d o c .d r . V a l e n t i n a N a v i c k a s : 5 i r s f l l6 skyrius - doc. dr. Dalia Bematonytd. Tekste parySkinami ekonorniniq kategorijq apibreZimai, pagrindines s4vokos pateikiarnosir anglq kalba, kad Lietuvos skaitytojui bfitq lengviau susigaudytigausiojeuZsienioliteratfiroje. Sis vadovdlis visq pirma skirtaS auk5tqjq mokyklq studenrams, studijuojantiems ekonomikos bei vadybos dalykr.rs. Kad nagrinejarnoji medZiaga bttq lengviau suvokiama, ji pateikta verbaline, grafine ir matematine forma. Tai leidZia ne tik geriau suprasti ivairias ekonomikos teorijos i5rai5kos galimybes, bet ir tiksliau nustatyti ekonominiq dydZiq tarpusaviopriklausomybg. UZ vertingaspastabas autoriai dekoja recenzentams: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Finansq katedros vedejui, dekanui prof. habil. dr.

tl

Aleksandrui Vytautui RLrtkauskui, Kauno technologijosuniversitetoVadybos katedrosprof. dr. Broniui Martinkui. padejodaugelio Si telalni iSleisti pastangos. ZmoniLl NuoSirdZiai dekojame leidyklos ,,Technologija" vedejai Danutei VienaZindienei, kalbos redaktorei Danutei Bartulienei. Ar.rtoriai dekoja vadovdlio tekstq paruo5usiomsir sumaketavuslonts: KTU Ekonornikos katedros laborantei Manjai Vaitkevidienei, KTU Tarptautines ekonomikos ir prekybos katedros laborantei Juratei Iftipaitei, Sioskatedrosmetodinio kabinetovedeiaiRaimondaiPauraitei.

Autorrar

PRATARM E TRECIAJAM PATAISYTAM LEIDIMUI Trediajame pataisytameir papildytame vadovdlyje,,Makroekonomika" leidime yra atnaujinti faktiniai duomenys, pataisyti pastebeti netikslurnai. Vadov6lio ankstesnieji leidimai buvo pladiai naudojami Lietuvos universitetuose makroekonominiq Ziniq studijose. 2003 m. Lietuvos auk5tojo rnokslo vadoveliq konkurse vadovelis,,Makroekonornika" buvo ivertintas paskatinarnEj premij a. a Makroekonornikos mokslas, kuriame analizuojarnavisuomends fikine veikla, lemianti progresyvrl Salies vystym4si, yra ypad svarbus. lvairios visuomenines apklausos nuomonds rodo, kad gerai suvoktas makroekonomikosstudijq kursassvarbuskeliais poZi[riais: - jo sturdijosleidZia geriau suvokti pasaulio sistem4 ir tvarkq jos principus,veikiandiusveiksnius,skatinastudentus kitus besinaudojandius ir vadoveliu domdtisanalizuojamomis problemomisir kelia naujr4 klausirnq; - jis lgalina geriau suvokti lkineje veikloje nuolat priimamus ivairius sprendimus(vartojimo, taupymo, mokesdiq rnokejimo ir pan.) ir jq poveiki ekonomikosvystymuisi konkrediame Salies verslo ciklo etape; - svarbiausiq ekonomikos principq Zinojimas ir taikymas iernia ir racionalesniq ekonomikospolitikos tikslq kelim4 ir vykdymE. Ekonominiq Ziniq gavimas ir panaudojimas yra svarbus Salies ekonominiam konkurencingumui pasauliniu mastu. Zinios lemia darbo naSumo, konkurencingumo ir pletros kitimo spart4. Dabartiniu laikotarpir.r atsirado glaudesnisryiys tarp verslo ir mokslo, todel padidejo i5silavinirno, visq lygiq darbuotojqkvalifikacijos svarba. Lietuva - kaip mai.a aLvia ekonomika (tiek pagal gyventojq skaidiq 3,5 mln. Zmoniq, tiek pagal teritorijos plotS - 65 tlkst. kv. km., tiek pagal realqfi bendrEjI vidaus produkt4 tenkant[ vienarn gyventojui) pastaraisiais

I J

ypad spardiais, metaispasizymejo netgi vienaisdidZiausiq EuroposSqjungoje, ekonorninioaugimo tempais (2002 rn. - 9,6 proc., 2003 rn. - 6,6 proc.). Ekonorninds pletros varomoji jega Salyje ir jos pasekmds- tarptautines prekybos ir investicijq augimas - tiesiogiai sr,rsijusios ekonominiq Zinirl su ir praktiniu taikymu. [sigr.yirnu Plediantis demokratiniarns procesams ir dalyvaujant ivairiq lygir'l rinkimuose kiekvienas pilietiSkai m4stantis rinkejas turetq analizuoti kandidato ekonornines paZi[ras ir situacijq Salyje (siIlomus pakeitirnus mokesdir.l istatymuose, uZsienio prekybos politikoje, valstybes biudZeto deficito kitimo kryptyse). Praktika rodo, kad ekonomines Zinios yra labai svarbios tiek kiekvienarn piliediui, analizuojantSaliesekonominEraid4 tiek tiek atsakingarn Salies irnonesvadovui, priimandiamgamybinius sprendimus, pareigunui,priimant svarbius sprendimusmokesdiq,valstybdsiSlaidq, Salies uZsienio prekybos politikos, infliacijos ar nedarbo politikoje. Vadovelyje analizuojami makroekonomikos klausirnai, kuriuos turi Zinoti iSsilavinps Zmogus.

Redaktoriai

IVADAS STUDENTAMS Vadovelis ,,Makroekonomika"yra integruotasi aukStojomokslo studrjq programq. Jame analizuojarnamedZiaga gerai dera su tokiais gretirnais dalykais,kaip ,,Mikroekonomika",,,Vadyba",,,Ekonornikos studrjqivadas", ir statistika". ,,Ekonornine Vadovelio destymo struktfira pasiZymi logiSkr"rmu,kai pradZioje analizuojama bendri makroekonornikoskaip rnokslo klausirnai, v6liau supaprastinta uZdaros ekonomikossistemair galiausiaipereinamaprie atviros ekonomikos modelio. Daiznai si[lomi makroekonomikos metodai remiasi Ziniomis, igytomis ankstesniq disciplinq modeliuose, tokiuose kaip maternatika, mikroekonornika,vadyba. Vadovelio autoriai analizuojamus klausimus siekia pateikti problemiSkai, nurodo realiq situacrjq pavyzdliq. Nagrinejami klausimai ir realios situacijospateikiamosatsiZvelgiant skaitytojojau pasiektqZiniq lyg1 i bei kituose studijq dalykr.rose bei isisavintqmedZiag4 igytus ig[dZius. Autoriai sieke, kad pateikiama rnedZiaga b0tq moksli5kai pagrista, dalykiSka, logiSka, vaizdi ir aiSki. Vadovelio grafiniais teksto pateikirno sprendimais (skirtingais Sriftais, i5rySkinirnais, pabraukimais,numeravirnu, strukt[rizavimu) siekiama atkreipti demesl i analizuojamq problerrrq ar procesllesmE,veiksniusar strukt[ras.

l4

geriau suvokti makroekonomikos Vadovelio tikslas - padeti studentarns dalykq. Knygos autoriai sieke sudaryti galimybg pagerinti ir studento savaranki5kodarbo rezultatus, todel kiekviename skyriuje ideti kartojirno studijas palengvinapagerintossavaranki5kodarbo klausimai. Savaranki5kas galimybes, patobulintas kalbos stilius. Knygoje suvienodinta su vadoveliu visq skyriq pateikirno struktura: i5d6stoma tema, iSskiriamos pagrindinds s4vokos,pateikiami kartojimo klausimai. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama pagrindiniq sEvokq s4ra5as. Tai sudaro galimybg atkreipti demes[ [ tai, kokie nauji dalykai buvo anaiizuojamiskyriuje. Pagrindiniai sutrumpinimai pateikiarni vadovelyje lygtyse ir paveiksluose.Salia tradiciniq maten-ratinir-1 santrumpqvartojami ekonornikos anaiizq. palengvinantys kintamiSqsqrySiq pagrindiniai sutrumpinimai, Krygos pabaigoje pateikiamas vadovelyje apib[dintq pagrindiniq tenninq Zodynas. Kartojimo klausimai - kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiarla gali pats lvertinti suvokitno laipsnl klausimai pakartojirnui,tuomet studentas pateiktoskurso daliesklausimE. ir pasikartotinelsisavintq jis rnokslas, nuolat tobuleja.Skaitytolas Makroekonomikanera sausas praklikoje nuolat kyla ivairios diskusijos. pamatys, kad tiek teorijoje, tiek Analizr"rojamasknygoje situacijas visuornet galirna ir reikia susieti su naujienomis,skelbiamomisperiodikoje. Sekmingq studijq ir norimq pasiektirezultatql

Redaktoriai

1. MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS PROBLEMOS I.I. MAKROEKONOMIKA KAIP]\{OKSLAS

Ekonomikos mokslas - Iai palinrine veikla, kurios tikslas _ ekonorniniq ziniq isigiji'ras. Kita vertus, tai ekono'riniq ziniq srstema, sukurtaper mokslinq v.eiklq.sios dvi to patiesdalyko dalys veikia viena kitq, sqlygodarnos ekonomikos mokslo vystymEsi. i'azinimo procese ne tik papildomosbei patikslinamos visuotinaipripaZintos ekonornines zinios,bet ir atsirandavisiSkainaujq teorijq. Ekonomikos mokslq galirna palyginti su galingu rleclZir_r, ktrrio stambios Sakos ir veslus vainikas - tai jau susiformavusios ir tik besiformuojandios ekonomikossrovesbei mokyklos. Jos analizavoarba dabar nagrineja lvairias ekonornikos problernas, teorijas, rlahnai tais padiais klausimais laikosi skirtingq ir netgi priesingq paziurq ieskodarnos silpnqiq oponentlr sukurtq teoriiq ypatybiq. sirntrnediais zukauptos ir kritiskai ivertintos mokslines Zinios sudaro ekonomikos 'roksro pagrindq. To<1el ekonomikos mokslas pletojasi, re'rdamasis 'rokslinio "p.rinru,ru,r,, principais. Makroekonornika - ekonomikos rnokslo saka, tirianti bendrqjrl ekonomikosveiklq rodanti ekonomikoskaip visumosfunkcionavima. 1 . 1 . 1 . E k o n o m i n i sm q s t y m ob l d a s Makroekonomika turi ne tik savo tyrimo objekt4 bet ir anarizes metodE. Mokslines Zinios issaugomosir perteikiamos, vartojant ta'r trkr4 terminologiiq (sqvokas,hipotezes,teorijas, clesnius) bei logika. Ekono'rikos Ziniq kaupirnasreikalaujaiq apibendrinirno, sistemizauirno,-motsliniq s4vokq formavimo. Ekonornikos teorija parodo Saliesuki veikiandiq veiksniq s4verkq. Tik i5analizavusatskirq veiksniq veikimq fonnuojama ir vykcroma folitika, kurios pagrindinis tikslas - makroekonomikos stabilurnas ir eiektyvLrs ekonominis augimas. Atskirq veiksniq sqveikos pobfidi atskrei<JZia sios pagrindinesekonomikossqvokos:hipoteze,teorija,tutego.iju, desnis. _ Hipotez.d.(hypothesis)paZinimobfidas,sufbmuluojanras teoriikai ir pakankamai tiksliai apibreZiamas, kad ji burq galima patikrinti praktiniais duomenirnis.Tai isankstinis reiikiniq sEveikos apibudinimas.

t6

kiekybinio sEveikos DaZniausiai irodymo nepakanka lai ncti'ilti spejirnai,rnenkaipagr[stifaktq aiSkinirnu. Ekonon-rikoje hipotezes fonnuojarnos, remiantis loginilris samprotavimais, iS tam tikrq pradiniq duomenr4. Jos patikrinantos, Tai surinkus ekonomikoskitimo dr.rornenis. leidZiapatikslinti ekonotnikos teorij4 arba jos visi5kai atsisakyti ir sukurti naujq, geriau paai5kinanditl tikroves faktus. remiantis Teorija (theory)- tikrovesreiSkiniqai5kinimas, abstrakdia logine forma (rnokslinitl teiginiq sislen.ra). yra tarpusavio sqveika akivaizdi. Siuo atvejukiekybinereiSkiniq Ekonomin0 kategorija (economiccategory)- lai silvoka. ekonorniniqprocesq savybesbei teori5kai apibendrinanti bruoZus. yra laipsnis ekonominiai desniai. Aukitesnisabstrakcijos Ekonominis dsnis (law of econotriic)- tai esrnirtis, pasikartojantis procesq ry5ys. pastovus, ekonorniniq lygiai: bendrasis, empirinis ir l5skirianrikeli ekonomikospaZinirno mokslinis. Bendrasis ekonomikos paZinimo lygis (conirnonlevel of tai pats bendriausilrs ir economic knowledge) retttiantis pavir5utini5kas rei5kiniqaiSkinirnas, ekonomikos bendromisZiniornisbei praktika. Empirinis ekonomikos paZinimo lygis (ernpiric level ol' economic knowlidge) - tai susisteminti ir apibcndrinli ekonominiaifaktai. Mokslinis ekonomikos paZinimo lygis (scientitlclevel of tai ekonominitl procestl economic knowledge) ir desningurnq atskleidimas prognozavirnas. Mokslini ekonomikos paZinim4 srdygoja rnokslins tcorijos, skirstornos i bendrqsias ekonomines, taikom4sias ir bendramokslines. teorijos vystyrnqsiskatinakeletas moksliniq ekonomikos Bendraurokslinds nagrindjamqSiostetnos2.4 skyriuje. teorijos krypdir.6 Ekonornikos paZinirnas, apirnantis vistts ekononrrniq procesrl paZinirno lygtus, vadinamas sisteminiu knowledge). econotnic ekonomikospaZinimu (systematic Ekonominio paZinimo sistema apima tyrimo objektrl ir metodll, empirini ir rnokslini objektopaZinimolygi.

\ $
tt-

\ k, { \

BIBL!OTEKAI VIESOJI

nnovnrsxro I

T7

Ekonomikosmokslas, nuejgsilgE vystymosikeli4 prie.jo iivad4 kad pagrindinisrinkos sistemos bruoZas pusiausvyra. yra Pusiausvyra(E - equilibriurn) tai ekonomikos bukle, kai rinkos jegos atsveriaviena kitq ir nekyla tendencij14 kurierns nors procesalrs keistis; tai pasirinkimo problernos sprendirno bldas, tenkinantis visq visuotnenq. - tai pasirinkimas,tenkinantisvis4 Pusiausvyramakroekonotnikoje visuomenE.Tuomet ribotq gamybosistekliq panaudojimas prekiq ir paslaugrl gamyboje bei jq pasiskirstymas tarp atskirq visuomend:s narirl yra subalansuotas. Subalansuotumas reiSkia, kad visos visuomends maslu gaunamosproporcijos tarp garnybosir vartojirno, i5tekliq ir jq panaLrdojimo, paklausos pasiulos pan. ir ir Makroekonomikos pusiausvyra- bet kLrriosvalstybes ekonomikos teorijos ir ekonomindspolitikos esmineproblerna, kita vertus- tai ekononrinis idealas,realausgyvenimo abstrakcijqrezultatas. Remiantis abstrakcijos metodu, i5skiriami Sie pr"rsiausvyros lygiai: d a l i n e . e n d r o jb e i r e a l i o j ip u s i a u s v y r a . b i Dalin pusiausvyra(partialequilibriLrm) tai pusiausvyra individualiose prekiqrinkose. Bendroji pusiausvyra(comrnonequilibriurn) tai tecl.ine pusiausvyrakaip vieninga tarpusavyje susijusi sisterna, apirnanti visus rinkos procesus, sr.rsidaranti veikiant laisvosioskonkurencijosdesniui. Realioji pusiausvyra (real equilibrium) - tai laktiSkai rinkoje nusistovinti pusiausvyra, esant netobulajai konkurenciiai. Rinkos sisternos pusiar,rsvyrandra pastovi. NeZyrnhs sistentos elementq pokydiai netrukdo sistemai gr[Zti i pradinp busenE;reik5mingi pokydiai pakeidia pusiausvyroskainq lygi, i r s i s t e m a p e r e i n u i n u u - j 1 1 pusiausvyros busenE. Matematiniqrnetodqnaudojimasekonomikojeleido irodytr, kad: I ) bendrojipusiausvyra rinkossistemoje visuornet egzistuoja; 2) pradiniai ekonominessisternosduomenys- tai pusiausvyros kaina; 3) iSorinio ekonomines sistemos veiksnio iSnykimas s4lygoja pusiausvyros sr,rsidarymq; 4) pusiausvyros b[sena kartu yra ir optimali garnybos,vartojimo ir naudojirnoblsena. Rinkossistema analizuojama kaip dinarninis procesas.

l8

Makroekonomika pasitelkiama priimant ekonornins politikos sprendimus.Duomenys, apibudinantyskonkredi4 ekonornikosproblern4 apibendrinami, analizuojamiir panaudojami fonnuojantekonominioelgesio teorijtl. Toks faktq kaupirnas ir teorijos sukfirirnasjuos apibendrinus vadinamas indukcrja. Indukcija (induction) - loginio samprotavirnobIdas, kuriarneatskiri faktai, Ziniosyra apiber.rdrinamos. B t - r t e n ti n d u k c i n i s m q s t y r ) l i . rp a s i r e i S k i a t l i e k i r n t s o c i o l o g i n i t r s s a tyrimusbei apklausas. Atvirk5diasindukcijai loginio sarnprotavimo yra br.rdas dedukcija. Dedukcija (deduction)- loginio sarnprotavirr.ro budas, kai suformuluojama hipotez6, kuri tikrinama analizuo.;ant faktus. Tai iSvadq gavirnas i5 prielaidLl pagal loginirrs ddsniusir taisykles. Politikai, remdamiesi makroekonomika,aiSkinandiaekonoruinio elgesio elementus,formuoja ekonominp politik4 nurodo jos tikslus, efektil, [vertina alternatyvas. 1.1 pav. rodo ryS[tarp faktr4, teorijosir politikos. , ': ,'i l :FAKTAI (tiskiriamiir analizuojami faktai, susijQsu konkre[ia ekonolnine problema)

,:: ' TEORIJOS (Ekonominiam elgesio mbdeliuisukurti


naudojami faktai)

. ' ,' EKONOM.IKOS POLITIKA (Politikosformav[muipasitelkiamos teoiij os, : ekonomini elgesi) , ,' yeikiandios
1.1 pav. Faktq,teorijrlir politikoss4veika Ekonomineje analizejepladiai pasitelkiami ivairus supaprastinimni: nekreipiama ddmesio i skirtr.rmus tarp Saliesgyventojq kaip vartotojq, tarp garninamqprekiq ir pan. Supaprastinimai, daugybeslvairiausiq irnonir4, arba ekonominiaimodeliai,leidZiaatsiribotinuo neesminiq veiksniqir iSsiaiSkinti principinius ekonominius ry5ius.

l9

Ekonomikos modelis (econouricmodel) - supaprarstinta teorija, apib[dinanti konkrediq veiksniq poveikl ekonornikai. Modeliuose svarbios veiksniqgrupes: dvi l. 2. (egzogeniniai) ISoriniai veiksniai; Vidiniai (endogeniniai) veiksniai.

ISoriniai veiksniai, kaip parodyta | .2 pav., apib[dina pradinq informacij4 jie veikia iki modelio sudarymo, vidiniai - sr-rsidaro padiame o modelyje,tai yra tarsijo veiklosrezultatas. Modelio sudarymotikslas yra iSsiaiSkinti, kaip i3oriniai veiksniai veikia vidinir,rs.

lSoriniai veiksniai

MODETIS

Vidiniai veiksniai

1.2 pav. ISoriniq vidiniq veiksniqsqry5is ir Modeliai yra paprasdiau sr"rvokiarni negu reali tikrove. Supaprastinin.ras tai bet kurio rnodelio sudaryrno principas. Tadiau, makroekonorniniame rnodelyje,,praleidus"svarbias analizuojamoprocesc) charakteristikas, galima padaryti neteisingasiSvadas.Toddl ekonorninis modeliavirnasreikalaujaatidumo ir logikos. Kintarnqjq veiksnitl ivertinimui daugelyje modeliq naudojan'ra ceterisparibus(lot.) - kitiems veiksniams nekintant- s4lyga.Jr rei5kia,kad kiti veiksniai yra pastovus,o kinta tik modelyje pasirenkamikintarnieji. Ceteris paribus srlyga butina priklausornybei tarp analizuojarnLl kintarnqjLl suvokti, nors realiame gyvenime izoliuoti veiksnir4s4veikosneiuranorna. PavyzdZiui, Zinoma, kad prekes kaina yra atvirk5diai prclporcinga.los paklausoskiekiui. Tarkime, padvigubejuskainai, vartojimas sun.raZija du kartus.Si priklausomybe egzistuoja tuomet,kai pajarnos, tik madoskryptis, vartotojq poreikiai bei kiti vartojimEveikiantys veiksniai nesikeidia- yra pastovIs. Ekonominiai rnodeliaisudaromiivairiornisfomrornis: | ; L Z o d i n i ua p i b [ d i n i m u ; 2. Grafiniuiliustravimu; 3. Matematine iSrai5ka; 4. Lentele. Pateiksime visq rnodeliqfonnr-1 pavyzdZius.

1. Zodinis apra5as yra proporcinga kainai. Prekiqpaklausa atvirk5diai Siosprekes 2. Grafikas

paklausos 1.3 pav. Prekes kiekio kitirnas 3. N{atematin6i5rai5ka P^:30 - Q". 4. Lenteld
Kaina, tt 0 l0 20 30 Kiekis, vnt. 30 20 l0
U

Modeliq naudojimq sqlygoja potencialios problemos. Modeliq sudarymas netikslingas, jeigu pasirenkarni kintamieji, nesusijq su analizr.rojama situacija.Svarbuatkreipti dernesiir I tai, kad kintarnieji gali b[ti tiek teigiami, tiek neigiami dydZiai. Kintamieji gali buti analizuojanri parodytuose1.4 paveiksle.Kvadrantai numeruojanti keturiuosekvadrantuose, prie5 laikrodZio rodyklE, pradedantnuo de5inio virSutinio karnpo. ,,Pliuso" ir rodo teigiarnas arba neigiarnasX ir Y aiiq ,,rninuso"reikSmdsskliausteliuose reik5rnes. Grafikai, iliustruojantys ekonomines kintamLfq priklausor.nybcs, daZniausiai yra pirmajame kvadrante, todel ir vaizduojamas tik teigianr4 dydZiq kitimq rodantispirmasiskvadrantas. rodo, Koordinat rodo taiko padetl grafike. Ta5ko Ar (3, 2) apraSas kad analizuojamasis ta5kas yra pirmame kvadrante, trys vienetai nuo ar-rk5tyn. vertikalios a5ies de5inE du vienetai ir nuo horizontalios a5ies I

pavaizduotus tiesdmisar kreivernis,tiksliau Ekonorniniusrei5kinir"rs, jq apibudina nuolydis. Tiesds nuolydis (incline of line) * tai vertikalios a5ies kintamojo pokydio santykis su horizontaliosa5iesreik5miq pokydru. PavyzdLtui, 1.3 pav. pavaizduota paklausos tiese AB parodo tarp atvirk5tinEpriklar,rsomybE prekesX kiekio (Q-) ir Siosprekeskainos (P,) i5reiSkiantl ir apib[dinarnaneigiarnunuolydZiu'.Tiesioginqpriklausomybg tieseyra leigiamonuolydZio. Kreivds nuolydis bet kuriame nurodytame ta5ke (incline of curve at any point) - tai liestinds, i5vestos ta5ke,nuolydis. analizuojarname

II kvadrantas (-,+)

I kvadrantas (+, +)

3
i A: (-3.| ) o......................................... 1 t

-- ---?

Ar (3,2)

3
kvadrantas IV kvadrantas (+,-)

(-,-)

atvejai 1.4 pav. Ekonorniniqkintamqjq ivair[s priklausornybes

Apie paklausos ar pasiilos elastingurnq pladiau 2r.: V.Snie3ka ir Mikroekonornika. Kaunas:Tcchnolosiia. 2002. p { ? _ 7 5

kt

22

1.1.2, Makroekonomikos objektas ekonotlikos Makroekonomika (macroeconomics) kaip visurnqarba disciplina,nagrinejantiekonominEsisternq j sustarnbintusos sektorius. Pavadinimas,,macro" kilqs i5 graikq kalbos LodZio, reiSkiandio ,,didelis". Kitaip tariant, makroekonornikasusijusi su ekonomikos .,sutna" arba ,.visuma". Ekonornik4 kaip visurn4 apibridina Sios pagrinclines charakleristikos: L 2. 3. 4. 5. 6. l N e d a r b oy g i s : Bendrasiskainq (infliacijos) lygis; lygis; Darbo na5umo Palfikanqnorrnoslygis; ValstybesbiudZetobfisena; prekybos busena. UZsienio

Makroekonomikos analizuojani rei5kiniai juntami kiekvieno rnustl kitirnas irnonegyvenirneivairiausiaispoZi0riais.PavyzdLrui, darbopaklausos se s4lygoja naujai 1 darbo rinkq ieinandiq ir darbo ie5kandiq gyvenlojtl gaunantietnsgyventojams ypac isidarbinirno galimybes. Pastoviaspajan-ras gyventojqgyvenirnolyg[ s4lykainq lygio kitirno tempai.Visq Salies svarbus jos biudZeto goja Salies garnybos apirntis, metiniaiaugimo ternpai;valstybes busena;valstybdsskolos; palukanqnomros lygis ir pan. Vadinasi,i5 tiesq 'fodel nenuostagyventojqgyvenimolyg[. s4lygoja Salies ekonornikos busena ypadreik5rningos politindse problemos diskusijose. bu, kad rnakroekonomikos Praktika parodd, kad kiekvieno prezidentopopuliarumasdideja ekonomikos pakilirnq laikotarpiu ir krenta nuosmukio stadijoje. Ekonominiq procesil poveikis ypad aktualuspolitikai prezidentorinkimq metu. Tuomet ekononrini politika tampa svarbiausiukriterijumi svarstantkandidatfiras,o ekonotlikos bfisena labai paveikia rinkimq rezultatus.Amerikiediq ekonomistas Rejus galima numatyti rinkimq rezultatus Feieras(Ray Fair) teigia,kad prezidentq gana tiksliai, [vertinusesameekonominqsituacrjrl Salyje.lstorine patirtis rodo, kad pajarnq didejimas s4lygoja valdanciosios partijos pergalg, o kainq atvirkSdiai, j4 maZina. didejirnas, R.Feieras, remdamasis istoriniais faktais, iSskyre veiksnius, prezidentorinkiruq rezultatus: s4lygojandius l. 2. 3. ValdZiojeesantipartija; Ar prezidentas i5kele savo kandidathr4 pirnq kart4, ar pakartotiniarns rinkimams; per rndnesius Se5is Pajarnr4 lygio kitimo tendencija pastaruosius prieS rinkimus;

23

4.Kainqctidejirnotempqkitirnotendencijaperdvejuspastaruoslus rnetusPrieSrinkimus. Sis prezidento rinkimr4 rezultattl nustatytno principas prakti5kai pasitvirtino. Makroekonomistai analizuoja Salies kaip visumos ekonornini deuresl vystym4si, lygina su kitll Saliq ekonominiaisrodikliais, ypatingq praktiniai duomenys teoriSkai .ii.iu,oi laiio veiksniui. Galiausiai ga'ti teorinius n i K a p i b e n d r i n a r n i . o n t r o l i n i a ie k s p e r i r n e n t ap.a t v i r t i n u n t y s a u j u s Neteisingi sprendimaiSaliesukiui tnakroekonomikainebldingi' sprendirnus, yra gali padaryii diclelgZal4 tocleleksperimentai ,,perbrangls" ekonourikai. analizes tikslas - ne tik ekonominiq procesll Makroekonornines bei ekonorninespolitikos aiskinirnas,bet ir flkio raiclos prognozavimas Prognozavimasyra b[tinas, nes turint palyginti tikslias tobr-rlinirnas. nuostolius. minirnizuojandiq galirnaimtis priemonir-6 prognozes ekonorntnes audrq gali tinkarnaijai artejandi4 nustatQ (Panasiaikaip jureiviai vanclenyne: galima pasiruoiti.) Monetarine ir fiskaline politikomis ekonomikos kitimq padedaekonornines Makroekonornistai veikti ir teigiama,ir neigiamalinkrne. juos prognozuott. politikos knrejarnsivertinti lvairius politikos variantusbei sisterna n6ra ideali. Jai bfidinga nernaZa Rinkos ekonomikos tr0kurq: (monopolizrnas); principopaZeidimas konkurencijos l. Laisvosios (infliacija); padidejirnas 2. Pinigqkiekio cirkuliacijoje (nedarbas); uZimtr'tmas 3. NevisiSkas pasiskirstyme' pajarnq nelygybe 4. Socialine Sie trukr.rmaireikalauja tam tikro rinkos mechanizmokoregavitno. tur6tq Tadiau ekonomikos teorijoje n6ra vienareiksmiskosnuostatos' kas ar pati rinka, ar bfitinas Salinti isvardytus ekonominessistemos,,defektus": valstybdsreguliavimas. visutrr4, Makroekonomika, analizuodama ekonorrrikE kaip kuri nagrindjaatskirq tikiniq vienetq veiklE. mikroekonornikai, nepriestarauja tyrirtto tal ctvi ekonomikos rnokslo ilisciplinos, turindios skirtingus savo objektus. Makroekonomikos nagrinejami reiskiniai ir procesai strsifonnuoja sqveikarrjantdaugybeinamq0kiqirirnorriq,todelmikroekonomikair Analizuojant ekonomikq kaip vistulq, glaudZiaisusijusios. ,.,]akro.ktno,11ika PavyzdZiui, bltina atsizveigti i atskirq ekonomikoselementqsprendimus. labai svarbu isanalizuoti seimr1 nustatant nun'r,l ukio vartojimo veiksnius, galirna blsimojo vartojin.ro ir taupymo apimties sprendimus. AnalogiSkai veiksnius: norint jr'rosnustatytt' apimti sqlygojandius apib[dinti ir investicijq Todel nakroekonon.rikos bfitina Zinoti lrnoniq UUii-ojo pletimosi sprendirnus. yra kintamqjq suma, s4lygojarnanarnr4[kir4 ar irloniq sprendiruq, rodikliai kacl makroekonornikos rezultatai strktrrialni t"igti, arba guti-u 24

mikroekonomikos lygiu: sudaromi makroekonomikos modeliai sqlygojami sprendimq,priimtq mikroekonomikoslygiu. Makroekonomika, ekonomik4 analizuodama kaip visum4 nagrineja Salies ukio klausirnus.Jos tiriamq problernq ivairovg sqlygoja [vairiar,rsius Salies[kio problemr4 lvairove. Toddl ndra ,,vienintelio" teisingo ekonornikos modelio, tinkandio visierns [kio pletros sprendimo atvejarns, ir makroekonomistai naudoja ivairius modelius. Mokslas, pasiZynrintis problemr.l nagrinejam14 eklektiSku. lvairurnu,vadinamas prieStaringq Eklektika (eclectic)- skirtingq, nederandiq, mokslo teorijrl,koncepcijr.l, s4vokqjungimas ir naudojirnas. 1 . 1 . 3 . M a k r o e k o n o m i k ai r e k o n o m i n 0 o l i t i k a p Makroekonornikos pararnetrai nacionalines pajarnos, nedarbolygis. infliacija,valiutoskursai,valstybes biudZeto valstybds b[isena, skola parodo Salies ukindsveiklos rezultatus: laimejimus arbaneskrnes, Saliesvyriausybd, reguliuodama uki ekonorninepolitika, siekia pagrindiniq rnakroekonornikos tikslq: l. Visi5kouZirntumo; 2. Kainq stabilumo; pletros; 3. Efektyviosekonomikos pltrai pal[kanq nonnos; 4. Palankiosekonornikos pldtraivalstybes 5. Palankios ekonomikos biudZeto b0senos; 6. Mokejimq balanso pusiausvyros b[senos. Ekonomin politika (economic policy) - kolektyviai vyriausybspriirnla strategijaekonornikostikslamspasiekti: tai vyriar.rsybs tikslLl ekonornikojenustatylnasir kontrolis priemoniq, siekiantSiqtikslq, taikyrnas. Fiskalinepolitika ir monetarine politika yra pagrindines priernoncs, vyriausybds naudojarnos ekonomikaireguliuoti.Politikos elernentai, kuriuos vyriausybe keidia, vykdydarna ekonorninE politik4 (mokesdiq nonros, vyriausybes iSlaidos, vyriausybs subsidijos), vadinarni politikos kintamaisiais,arbapolitikos priemonemis. Ekonominepolitika visuometsukeliadaug diskusijq. Kai kurie ekonomistai teigia, kad vyriausybei nedera ,,reguliuoti" ekonomikos, kad ekonomika turi tunkcionuoti susireguliavirno principu, kadangi bandyrnai sprEsti susidariusias ekonomikos probler.t.ras padaro daugiau Zalos negu naudos.Kiti ekonomistaiteigia, kad vyriausybesaktyvi politika maZinant paveiktivisq ekonomikos nedarb4 infliacijqgali teigiamai ir raida.

25

Makroekonomikosteorija analizuojabendrasekonornines problernas, besireiSkiandias rinkos ekonomikos s4lygomis. Rinkoje, vykstant dinaminiamsprocesams, pakankarnos ekonomikospldtros, visiiko uzimtumo ir kainq stabilurnobalansavimas yra labai sudetingasuZdavinys.Todel kyla klausimas, kokiais atvejais ir kurias [kio sferas valstybe gali reguliuoti, kokios ekonominds politikos priernones tarn gali bfiti naudojarnos'/Kiek veiksrninga ekonomine politika, tiek ji gali paskatinti ekonomikos pletr4. Ekonornistai nepateikia vienareikimisko atsakyrno i iskilusius klausirnus. PavyzdZiui,mokesdiqmazinirnasgali sukelti valstybds biudZetodeficitq. Kaip sr"rsidariusiq situacijq vertins ekonomistai?Kai kurie ekonornistaiirodineja, kad valstybes biudZeto deficito susidarymaslabai pavojingas ekonornikos pletotei bei gyvenimo lygiui. Kiti ekonornistai, vertindarni susiclariusiil situacij4 daro iSvad4 kad tai nerapavojingabusirnajaiekonomikosraidai. Makroekonornika kaip tnokslas pagrindZia ivairiq ekonominiq diskusijq suvokimq ir sprendimq pridmim4. Tai, kad ekonornistqpoii[riai skiriasi, besirlokandiusturi skatinti ypating4demesiskirti studijorns,kadangi b[tent jierns teks ateityje priimineti ivairius sprendimus, netgi ekspe.tLl poZi[riar-ns esantvisiSkai prie5ingiems. EkonomistqpaZir-rros daLnai skiriasi del keliq prieZasdiq: l. Makroekonomika, kaip fikio vystymosirezultalas, glaudZiai yra susijusisu politika; 2. Skiriasi ekonornistq socialiniai bei fllosofiniai ir nroraliniaibei etiniai vertinimo kriterijai; 3. Nesutampa teoriniaibei ekonorniniai poZihriai. Sloje knygoje pateikiama rnakroekonornind analize atskleidZia v isr.r<-rtinai priirntinasekonornikosteorijos paZiflras. 1 . 1 . 4 . E k o n o m i k o ss i s t e m a r j o s t i k s l a i i Ekonomikos sistema (economic systern) pasirinkimoproblerlq sprendimobfidas. trukurno ir

Visose pasaulio valstybese ekonominiai iStekliai (darbo, Zernes, kapitaio), palyginti su visuomenesprekiq ir paslaugq paklausa, yra riboti, todel labai svarbusi5tekliqpdskirstymo princrpas. Si4 funkcijrl gali atlikti trys pagrindiniaiskirstyrnobLrdai: l. 2. 3. Rinkos ekonornika, kuri4 iStekliai patenka rinke; per i Centralizr.rota komandine ekonomika. kai ialies planuojarnas centroir iStekliusskirstopati valstybe; i5 MiSri ekonomika, i5tekliLrs kai skirstoir rinka,ir valstybe.
UKIS

26

Bet kurios Salies ekonornikos sistema sprendzia tuos padius uidavinius, nepriklausomainuo to, kas priima sprendimus:ar valstybe, ar rinkos mechanizmas. sie uZdaviniai apima prisitaikyn4 prie nuolat besikeiiiandiLt s4lygq ir sprendimusk4 kiek ir kaip gaminti bei kas suvaftos arba isigis pagarnintasprekes. Kiekvienas is toliau isvardytr4 uZdaviniq yra sudetingassprendimq procesas,apimantis desirndiq tfikstandiq prekiq tei paslaugqgamybqbei iq perskirstymtlmilijonarnsmiestr4 kairnq gyventoiq: ir l. K4 turi gaminti Salies fikis: grtidusar tiksliuosius prietaisus, rnesq ar pieno prodLrktus, cheminestrEsas vaistus,lengvosiosprarnons ar garninius ar baldus'l o kokias spalvinesgamas, dydZius, formas parinkti kiekvienanr produktui'/ Daugelis SaliqSias problemassprendZia sekmingai. 2. Kaip fima gali gaminti produkcij4 kokius i5tekilus ir koki4 technologriE imone panaudos,kur i5destyssavo garnyb4?lvairus iStekliq deriniai s4lygoja daugelio produktq gamybq. Technoroginiai ivairiq prekiq gamybos procesai pasiZyrni sava specifika: darbo imlumu arba kapitalo irnlurnu. Konkredios Salies issivystyrno lygis sqlygoja darbo ir kapitalo istekliq panaudojirnogamybosprocesuose santyk[. pavyzclLiui, JAV garnybos procesuose naudojarna kur kas daugiau kapital0 negu darbo istekliq. KiekvienosSalies specifines galimybes, pagrlstos turirnaisistekliais, s4lygoja istekliq ir irengimq kiekio bei kokybesderiniusatskirosprekesar paslaugos gamyboje. optirnalus iStekliq ir technologiiq derinys yra nuolatinio visuomendsvystyn.rosi procesorezultatas. Neatsinaujinandiq istekliq(naftos, akrnens anglies, duiq, rnineraliniq n-redZiagqir pan.) vartojimas gamybos procesuose yra svarbi istekliq naudojimo problema. Nuolat kyla tokie klausimai: ar teisingai nustatytas neatsinaujinandiq istekliLtkiekis, ar galirna riboti ir kaip jq naudojimq ar yra kokiq nors pakaitq naudojimoperspektyvq? 3. Kam atiteks sukurtos materialines vertybes, kaip pagarnintu produkcija bus paskirstytaatskiriemsvisuornends nariarns? problema ne k4 Si pagrindiniai paskirstymornodeliai rnaZiausvarbi negu auk5diau i5vardytosios. yra lygiavinis, kai atskinl visuomendsnariq gaunamq prekiq bei paslaugLl kiekis neZymiai skiriasi, ir diferencijuotas,kai paskirstymas vyksta pagal konkrediqvisuornends nariq inasq i veiklos rezultat4. lssivysdiusiq pasaulio valstybiq patirtis rodo, kad kaip tik ivairiapuse stimulq sistema yra ekonorninds sistemosvystymosipagrindas. Siuos uZdaviniussprend-Zia visos ekonomikossistemos. Atskirq !;aliq ekonomikossistem4 tikslai skiriasi. Jie prikrauso nuo vertinir-nokriterijq, susiformavusiqir veikiandiq tam tikroje visuonreneje. Tikslai gali remtis ne tik ekonomikosefektyvumo kriterijurni, bet ir politika, religrja, ideologija, nacionaliniu nepriklausomybes siekimLr. T.r,,-,',pu, apibhdinsirne daZniausiai iiskiriamLrs ekonomikos tikslus.

27

1. VisiSkas uZimtumas (full employrnent) - visiSkas panaudojimas visos turirnos darbo jegos (ir kapitalo) i5tekliq, kuriuos gali sunaudotiekonon-rika, priartejusi prie potencialaus produktoribos. PraktiSkaipasiekti visiSko- Simtaprocentinio uZimturrro negalirna, jdgos strukthra nuolat keidiasi. Be to, Zmonds ieSkodarniir nes darbo rinkdarniesi naujq darb4 keidiantis ekonornikos strukturai, objektyviai kuri laik6 nesusiradq laisvosdarbovietos,nedirba. lSsivysdiusiosepasaulio valstybdse laikomasi nuostatos, kad ekonomikos sistemaprivalo aprr.rpinti darbu norindiuosiusdirbti. Sios Salys, iSskirdamos savo ekonomikossiekius,pabreZia visi5ko uZimtumotikslq, 2. Kainq lygio stabilumas (stability of price level) bendrojo Salies kainq lygio, matuojarnokainq indeksu(arba infl iacrjos ternpu),stabilumas. 3. Ekonominis augimas (economic growth) produkto didejirnasper tam tikr4laikq. realiojo

Ekonominis augimasreik5rningas tiek, kiek tai prisidedaprie bendro visuomendsklestejirnoir leidZiaZmonemsvartoti daugiauprekiq ir paslaugq, padedatiekti daugiau visuomeniniq prekiq ir paslaugq(sveikatosapsauga, Svietimas, socialind r[pyba ir pan.). ISsivysdiusiose pasaulio valstybdse ekonominio augirro tikslas dabartiniLrlaikotarpiu susiduria sr,r tokiomis problernomis, kaip aplinkos ter5imas ir spartfis ribotq i5teklir-1 vartojimo didejimo ternpai. Todel kyla ekonominio augimo, ribotq i5tekliq vartojimo didejirno tempq konkredioje Salyjetikslingumoklausimai.SaliesLrkiosugebejimas garr.rinti daugiauprekiq bei paslaugq priklauso nuo daugelio kiekybiniq bei kokybinir4 veiksniLl kitimo: gamybospriernoniq,darbojgos, gamtiniq iStekliqir pan. Ekonominio augimo galimybespriklauso ir dar nuo vienos sqlygosbendrosiospaklausoslygio. Bendrosiospaklausoslygis turi bhti pakankamai auk5tas, kad bhtq galima visi5kai panaudoti gamybos ef'ektyvurno,darbo na5umo galimybes. Palukanq nonnos lygis s4lygoja atskirq bendrosios paklausos elementq - finnq investicijq apimties ir namq ukiq vartojinro i5laidq- kitirnq. 4. Palanki paliikanq norlna (favourableinterestrale) ekonorniniam augimui palanki skolinamojokapitalokaina. Tai rei5kia, kad, kuo maZiar"r kainuoja skolintis pinigLrs, tuo daugiau pinigq reikds namq ukiams - vartojimui ir fimroms - investicijorns. [r * atvirkSdiai kuo didesnepal[kanq noma, tuo paskolqpakiausamaZds.

28

5. Palanki bendrosios paklausos diddjimui valstybrbs biudZeto blsena. Valstybes biudZetasyra ekonomikos politikos, regr.rliuojandios paklausosekonomikojelygi ir sudeti,priemond. bendrosios Valstybds biudZetas (State budgel) vyriausybs planuojamqpajarnqir i5laidLl s4matafinansiniamsmetams. PagrindiniaivalstybdspajarnqSaltiniaiSiuo atveju yra mokesdiai. Pagrindindsvalstybdsi5laidos- tai valstybdsapsir[pinimasprekdrnisbei p a s l a r r g o n r ils S l e i d o sn a r r j a m i n v e n l o r i u i .s ' ,e i k a t o s a p s a u g o s S v i e t i r n o . i . policrlos ir kt. valstybiniq lstaigq darbuotojams ir pan.) ir transferiniai (senatves pensijosir pan.). BiudZetoperteklius(kai valstybes iSrnokejirnai pajarnosdidesnesnegu iSlaidos)surnaZina bendr4jqpaklaus4.lr prie5ingai,pajarnos)padidina biudZeto trukumas (kai valstybes i5laidos didesnesnegr-r jeigLr valstybes yra bendrqjq paklausq.ValstybesbiLrdZetas subalansuotas, iSlaidos lygios pajamoms. 6. Mok6jimq balanso pusiausvvra. UZsienio prekybos blsen4 parodomokejimqbalansas. Salyje prekybosir Mok6jimq balansas(payment balance) Salies pasaulioSalirnis per finansiniqsanderiq visomiskiton-ris su tarn tikr4 laik4 daZniaLrsiai metus,apskaidiavimas. per MokjimL1 balansopusiausvyra padetis, analizuojama kai Salisper rnetus i5leidZia ir investuoja uZsienyjene daugiau negu kilos valstybes pasaulyje rnokdjirnq iSleidZia ir investuoja toje Salyje. Nesureguliuotarne balanso pusiausvyros paprastai nebIna. DaZniausiai budingas mokejimq balanso trfikurnas ar perteklius. Bet jeigu jie yra neZymus, tai mokejirnq yra balansopusiausvyros stygiuspriirntinas. Svarbiausia i5vengli nuolatinio disbalanso blkles. Mokejimq balansopertekliussusidarotuornet,kai nagrindjamojiSalis per metus uZsienyjei5leidZiair investuojadaugiau negu kitos valstybes iSleidZia investr,roja Salyje. ar toje PrieSingu atvejususidaro rnokejimqbalanso deficitas. Mokdjimq balanso deficitas (payrnent deficit) le5q kiekis,kuriuo iSmokejimai vrrSijaiplaukas. 1 . 1 . 5 . I s t o r i n de k o n o m i k o s i s t e m q a i d a r s Netolimoje praeityje ekonornikos sisternos apytiksliai buvo (kaip pirm4lq komunizmo stadijq). skirstomosi kapitalistines socialistines ir Kai Centrineje bei Rytq Europoje ivyko svarbus politiniai ir ekonominiai pasikeitimai, ankstesnisekonomikos sistemq klasifikavirnas

praradoprasmQ. AtsiZvelgiantI rinkos ekonomikosrrechanizmo i5sivystyrno sistemqgrups: lygi, i5skiriamosSiostrys pagrindines L (industrinds pasaulio valstybds, iSsivysdiusios Rinkosekonornika kai kurios Azijos Salys,iskaitantnaujasindustrinesvalstybes); Afrikos. Pietq Tradicine pereinamojiekonomika(besivystandios Azijos Salys); Naujo tipo pereinamoji ekonomika (Centrinesir Rytq Europos Kinija). bei Lotynq Amerikos Salys,

)
3.

Salys kiekvienoje i5skirtoje ekonomikos sistemq grupeje viena nuo Tadiau Sios kitos taip pat skiriasi ekonominiu ir socialiniu i5sivystymolygir"r. bendrusekonornikossistetnos klasifikacijosprivalumasyratai, kad ji pabreZia elernentusir bruoZus,apib[dindama ekonomikosmechanizmoveikimo esrnE kiekvienoje visuomeneje. Grupuojant Salis pagal valstybinio ekonornikosreguliavimo laipsni bei tip4 akivaizdesnestampa ekonominds skirtingq valstybes reguliaviuro (,,lsiki5imo") fomq pasekmes. Kai kuriais atvejais toks isikiSirnas gali s4lygoti ekonornikos efektyvumo didejirnq (pavyzdLitti, Japonijos ar paiarnq ir Vokietijos atveju), kitais - efektyvurno surnaZdjirnel netolygr-1 augimq (pavyzdliu1 besivystandiosSalys). Be to, valstybinis ekonornikos reguliavirnas gali sumaZinti nedarbo lyg[, uZtikrinti visrl Salies piliediq sqlygoti visuotines asmeniniqporeikiq patenkinim4 maZinti aplinkos ter5irn4, lygybes principo realizavimtl visuomendje, t.y. egalitarizrno idejq [gyvendinin-rq. Penkiasde5imtmetq trukgs ekonomikos vystymasis vadovaujantis principais, iSugde,,Vakarq" ir,,Ryt{' stereotipus. marksizmo-leninizmo dalnai ypad tvirtas ideologines (marksistines)paZiuras.Visa tai s4lygojo psichologinius rinkos ekonornikossistemoselementqisitvirtinimo Zrnonitl, ypad senyvo amZiaus, sqmondje sunkumus. Daugejantpasaulyjedemokratiniqvalstybiq,jq ekonomikai tampant vis atviresnei, dideja tarptautiniai rySiai, tarpe jq prekyba bei tiesioginds uZsienioinvesticijos (bendrq firmq steigimas,lizingas, frandizeir pan.). Visa tai sqlygojarinkos ekonomikosprincipq perimamumq.Sie principai gyvybingi net ir tuomet, kai rinkos ekonomikos sritys yra ribotos. Verslininkystesbei ekonomikos teorijos principq paZinirnasteikia naud4 bet kurioje Salyje visuose firmq veikloslygiuose. Visos Salies ekonomikos ir atskiros [rnons fur.rkcionavirno mechanizmasypad svarbuspolitikams, siekiantiemssumaZinti skurdo na5t4 gali pajamqbei uZimtumodidejirnas valstybdse. besivystandiose SioseSalyse pasiekiamasplediant smulkq bei vidutini verslq kuris savo ruoZtu yra briti skatinamas [vairiq pasauliniqorganizacijq.

30

Tarptautinis verslas s4lygoja ekonorninius rySir.rs tarp lvairirl ekonominiq sisternq. Pateiksime padias bendriausiasekonomikos sisternq charakteristikas: l. Rinkos ekonomika - tai ekonomikosmoclelis,km'iante ganrybos veiksniai (prekes, paslaugos hei iitekliai) paskirstomi, pasitelkus rinkos mechanizmq; veikia lstatymai ir teisinds normos, reguliuojaniios verslininlqtstq, bei ginanta privaiios nuosavybdsteise. Ji apinra iisit,ysiiusias rinkus ekottomikosSali.s. patikirnai funkcionuojacentrinio Siose valstybdse banko sistema, prekiq bei fondq birZos, draudimo kompanijos ir kiti f i n a n s i n i ati a r p i n i n k a iS a l i e sv y r i a u s y b ets k s l a s- f i s k a l i n e e i r n o n e t a r i n e . i b politika reguliuoti garnybos apimti, uZirntum4 ir ekonornin[ augirnq. Si pasaulio valstybes,kai kurias Azrjos ekonornikossistema apima indr"rstrines Salis (Taivanq Pietq Korejq Singap[r4 Honkong4 Tailand4 ir Malaizijq). Nors Sioms Salirnsbudingos bendros ekonomikos sistemoscharakteristikos. jos viena nuo kitos skiriasi.Siuos skirlumussqlygojavalstybes ekonomikos reguliavimo apimtis bei pobfidis. Bet tai nerei5kia, kad vienas kr"rrisnors reguliavimo tipas yra prana5esnisnegu kiti. Apibudinsime du rinkos ekonornikos modelius: Reigano-Teder azrjietiSkajl. ir l. L Reigano-Teder modeliui bfidingas neZyluus valstybes ekonomikosreguliavimas. Pagal5i4 teorijq ,,geriausia" ta vyriausybe,kuri yra maZiausiai,,kiSasi"i ekonornikq.Modelio SalininkairekornenduojaneZymq valstybds ekonomikos reguliavim4. Prekiq, paslaugq ir iStekliq paskirstymtl siiilo sprgsti rinkos principu (paklausosir pasiulos sqveika).Praktika rodo, kad Sie principai yra efektyv[s sprerrdZiant problen,as. ekonomines Be to, visuomend labiau suinteresuojamadirbti, rizikuoti, kurti, jei valstybd nepiktnaudZiauja dideliaismokesdiais. ValstybesreguliavimasdaLnais{ygoja atskirq bendrovirl, Sakq ar kitq strukturq rnonopoliniq pozicijq stiprejirn4. Ekonominiu poZi[riu visuornenvisuomet patiria nuostoliq, kai susiforrnuo.ja kokia nors rnonopolija. Tuo pat metu monopolistai, apsaugoti vyriausybes nutarimqbei prekybosapribojimq,gaunadideliuspelnus.Politikamskartais b[na netgi sunku atlaikyti stambiqbendroviqar profsqjungqspaudimq. Ekonomikos sistema, neskatinanti valstybinio ekonomikos reguliavimo, sumaZina monopolizmo susidarymo tikirnybE ir poveiki politiniams sprendimams. ISsivysdiusiosrinkos ekonomikos sislemos pagristos apibudinamos kaip rniSriossistemos, rinkos elementais bei Zyntiu valstybiniu sektoriumi. 1.2. Azrjieti5kajam modeliui b[dingos subsiclijosir protekcionrzr.r.ro tarifai kai kuriose naujai susiformavusiose veiklos srityse.Tai ypad svarbr"r 1uo atveju, kai vyriausybd numato, jog didele paklausa tarptautineje rinkoje i5silaikys ilgq laikq ir kad nacionalinds palygir.rant bendrovspranaSesnes, su uZsienio konkurentais, o tai s4lygoja gaminamos produkcijos konkurenti5kurn4 pasauliniurnastu.Valstybinisreguliavimas Siuo atveju padedalabiau

3l

prisitaikyti prie tarptautineskonkurencijos.Be to, Sios apsaugospriernones yra laikinos. Siam modeliui b[dinga stipri eksportindorientacija.Ekonorninis augirnasSiuo atveju pasiekiamasvykdant skatinandi4 ekspofto politik4, o ne ,,ginant" savas bendrovesvidaus rinkoje. Kita ypatybe - palyginti nedideli rnokesdiai, darbuotojqiSsilavinimas. didelis uZimtumolygis, auk5tas Azijieti5kajam modeliui bOdingi ir ivainis valstybinio reguliavin.ro lygiai. Visais atvejais valstybinio reguliavirno tikslas yra nacionaliniq bendrovirl ar Sakq konkurentiSkumo tarptautindse rinkose didinimas. PavyzdLiui,tiek Japonijoje,tiek Pietq Korejoje vyriausybdsnustatdnedidelg pal0kanqnormfo skatindamos kapitalo imlius garnybosmetodusbei stambaus verslo, galindio sukurti eksportines rinkas ir sekmingai konkuruoti larptautinese rinkose.vystyrn4si. 2. Tradicine pereinamoji ekonomika - ekonomines si,stemos, pereinaniios ii naturalinio ilkio ! rinkos ekonomikosbfisenq. Tai tipiikos daugiasanklodinds ekonomikos,pasiiyminiios ivairiu valstybinio ir privalaus ekonomikos sektoritl iSsivystymo laipsrtiu. Pagrindiniai 5iq ekonorniniLl sisternq bruoZai yra Zaliavq eksportas, didelis Zerrds [kio produkcijos lyginamasis svoris bei didejantis stambiq valstybiniq arba tarplautiniq bendroviq lyginamasissvoris Salies ekonomikoje. lSskiriami du pagrindiniai tradicines pereinamosios ekonornikos modeliai: 2.1. SaliLL, turindiq naftos iStekliq, tradicines pereinarnosros ekonornikos modelis. Jau ilgiau negu du deiimtmediusOPEK- organizacija nustato ir palaiko monopoli5kai aukStas naftos kainas. Salys naftos eksportuotojos naudojasi Sia palankia ekonornine situacija iSvystyti savo infrastrukt[r4 apimandi4 transporto sistern4 rySius, elektros energetikq, Svietimqbei sveikatosapsaugq. Del to labai padidejo pajarnos,skaiiiuolarnos vienam Saliesgyventojui.Sios Salysyra turtingos, pasiZyni dideliu kapitalo kaupimu. 2.2. Kitos tradicinespereinamosios ekonomikos- Salys,kuriose silpnai iSvystytos finansines [staigos, kai kuriais laikotarpiais pladiai naudojami barteriniai mainai, ribotas pinigq keitimas, didelis neraStingumas, silpnai i5vystyta infrastrukt[ra. Paprastai,[ SiE ekonominds sisternosgrupQ patenka besirystandios valstybds.Siq Saliq grupei priklauso Afrikos, kai kurios Pietq Azijos (tarpejq Indija, Bangladesas, Afganistanas, Nepalas,Sri Lanka)bei Lotynq Amerikos(Haitis,Peru,Bolivija, Gvatemala) Salys.
'

OPEK (Organization of Petroleurn Exporting Countries naftq OPEC) eksportuojandiq Saliq organizacija, [kurta 1960 m. Organizacijos nariai: AlZyras, Ekvadoras,Gabonas,Indonezija,Irakas, Kuveitas, Libanas, Nigerija, Kataras, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabq Ernyratai, Venesuela.Organizacija ikurta naftos kainonrs, gamybosbei realizavirnokvotoms reguliuoti.

32

3. Naujo tipo pereinamoji ekonomika - ekonontika, pasi|vminti didele gamybos specializacija ir plaiiai iivystytu centralizuotu ekonomikos regttliavimu. Sio tipo ekonomikos sistemai priklauso Salys, susikln-rsios buvusiosSovietq S4lungosteritorijoje,taip pat Lotynq Arnerikosvalstybds. ISskiriami Sie du pagrindiniai naujo tipo pereinarnosios ekonornikos modeliai: 3.1. Buvusio centralizuotovaldymo ekonor.nikos sisternos.Sis modelis apima Centrines bei Rytq Europos buvusias socialistinesSalis; valstybes, isiklrusias buvusios Sovietq S{ungos teritorijoje. savaranki5kas taip pat kai kurias Salis, (pavyzdZiui, Kinrja), kuriq ekonornika ir dabar valdorna i5 centro, bet kurios vis pladiau bando naudoti rinkos mechanizrnil prekiq bei paslaugq paskirstymui. Administracine komandind ekonornika pasiZyn-rejo pladiai i5vystytais mainais, pagr[stais auk5tu gamybos specializacijos lygiu. Bet Siemainaivyko nesivadovaujant rinkos ekonomikos principais. Jie buvo centralizuotaiplanr.rojarni vykdorni, kainos nustalomos ir penkmediqplanuose, sudarindjamuose vyriausybes. perejimo tipas,kr.u'is Sis susiformavobuvusiose socialistinese Rytq Europos ir Azijos Salyse,yra naujas istorinis bei ekonominis fenomenas. DaZniausiai, bankininkystes sistema bei kitos finansinds institucijos, uZtikrinandios efektyvq rinkos ekonornikosfunkcionavim4 yra silpnai i5vystytos,be to, b0tinos naujos administracines teisinesinstitucijosbei specialistai, ir turintys naujLlprekiq bei paslaugqgamybos,prekybos,rinkotyros ir pan. fndZiq. 3.2. Starnbios Lotynq Amerikos Salys - valstybes, pladiai naudojandios reguliuojamos rinkos ekonomikos mechanizrn4 (platq centralizuotq reguliavimq ir politikq ribojandi4 vidinE ir r"rZsienio konkurencij4).Sios grupesSalys,skirtingai negu administracinds-komandinds privatq sektoriqbei ilgalaikE rinkos ekonornikosvalstybes,turi susiformavusi ekonornikosfunkcionavimo patirti. Bet Siq Saliqekonomikosvystymuisi buvo budinga didele infliacrja, del maZq ekonomikos augimo temprl jos ypad paskutiniame sunerimusios deSirntmetyje. 1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOSRODIKLIAI EKONOMINS POLTTTKA IR

1.2.1. Pagrindiniai makroekonomikosrodikliai Makroekonomikosspecialistaisavo darbe pladiai naudoja statistikrp. Kiekvienoje Salyjenuolat tiriama atskirq asmenq,imoniq ekonomind veikla, gaunamosjq pajamos,paklausosstruktlra, kainq lygis ir pan. Pagal gautus duornenisapskaidiuojami ekonomikos ivairfs statistiniairodikliai, nusakantys b[sen4. Toddl ekonomine politika, vertindama ekonominius reiSkinius ir taikydama ivairias vyriausybs ekonornines priernones. reuriasi

JJ

makroekonomikos specialisttt pagalba. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai yra Sie: l. Saliesgamybosapirntis; 2. Nedarbolygis; 3. Bendrasiskainq (infliacijos) lygis. Trumpaijuos aptarsime. 1. Gaminiq ivairov Salyjes4lygoja nacionalinesgarnybosapimties nustatymo problem4 todel natfirine prekiq bei paslaugqvisuma visos Salies baldus, duon4 mastu netenkaprasmds.Visas prekes (irengimus,Saldytuvus, prekiq kainos. obuolius, vaistus, Zaislus ir t.t.) rinkoje subendravardiklina Salies gamybos apimtis apskaidiuojama,sudejus visq prekiq ir paslaugLl, per pagarnintr4 tam tikr4 laikotarp[(paprastai metus),rinkos kainas. per Visq galutiniq prekiq ir paslaugq,pagamintqSalyjeper tarn tikrq laikotarp[ (paprastai per metus), naudojant Salies ekonornikos iSteklius, rinkos kainq suma vadinama bendruoju vidaus produktu (BVP) (gross domestic product- GDP).

BVP= f

t,"r''

(l.l)

i=l

vidausproduktas,Lt; BVP - bendrasis i :1, 2, . . ., n - prekiq grupiqskaidius; q, * i-osiosprekiq grupdsprekiq kiekis, vnt.; P1 i-osiosprekiq grupdsprekdskaina, Lt. 2. Darbas yra ne vien Zmogauspajamq,bet ir jo socialinspadeties, visavertiSkurno ir pasitenkinimo savirni pagrindas. Ekonornikos poZiuriu darbas - tai ribotq i5tekliq panaudojirnasgarninant prekes bei teikiant paslaugas.Todel tiek atskiras asmuo, tiek visa visuomend laimi, kai visi galintys ir norintys dirba. Darbo j6ga (LF - labour force) - visi sulaukg darbingo (16 rnetq)uZimti gyventojaiir bedarbiai. amZiaus gyventojai (E - employed) - tai dirbantys visrl UZimti nuosavybes fonnq imondse, [staigose ir organizacijose, iskaitantdirbandiusfikininkq lkiuose, bei atliekantyskaring tarnyb4. Darbingi gyventojai ne visuomet turi darb4.Yra ir t. neturindiqdarbo irjo ie5kandiq, y. bedarbiq. darbingq

Jq

Bedarbiai (U - unemployed) - tai nedirbantys darbingo amZiaus darbingi asmenys, nesimokantys dienindse mokymo istaigose, uZsiregistravg gyvenarnosios vietos darbo valstybineje darbo birZoje kaip ieSkantysdarbo ir pasirengg profesiniammokymui. Nedarbui apibfldinti naudojami ivair[s rodikliai. Pladiausiai naudojamas, tame tarpe JTO specializacijoje Tarptautineje darbo organizacijoje,nedarbolygis. rate) - tai nedirbandios Nedarbo lygis (U. - unernployment jegos, tadiau galindios ir norindios dirbti, bet darbo nerandandiostinkamo darbo, santykio su visa darbo jiga procentindi5rai5ka.

U ,=fl x l o o%
LF dia lygis,Zm. sk.; U, - nedarbo LF - darbojega,Zm. sk.; U - bedarbiai. Zm. sk.: E - uZimti gyventojai,Zm. sk.

x100 ; %

(1.2)

Trumpalaikiai nedarbo lygio svyravimai yra tiesiogiai susijE su ekonomikos raida: gamybos apimties maZdjimas sukelia nedarbo lygio didejimq o gamybosapimtiespadidejimas- atvirk5diai,maZinanedarbolyg1. Todel gamybos apimties kitimo analizd glaudLiarsusijusi su nedarbo lygio svyravimq tyrimu. kaip kainq visiemsopausklausirno, 3. Tikriausiaindrasuddtingesnio, augirnas. Realiame gyvenime kainos nuolat kinta: vienos prekes brangsta, kitos - pinga, be to, Sie procesai r,yksta netolygiai. Tod6l, nustatantkainq pasikeitimq b0tina Zinoti bendrqiikainq lygi. Bendrasis kainq lygis (gross price level) - tai vidutinis pasitelkuskainq inclekszl. kainq lygis, nustatomas, - tai vieno rei5kinio dviejq b[senr-1 Indeksas (index) palyginimo rodiklis. Kainq indeksas (P - price index) * kainq pokyiiq kaip bazinio esamuojulaikotarpiurodiklis, apskaidiuojamas ir lyginamojo laikotarpiosantykis. P = & x 1 0 0% ; po dia P - esamqjqmetq kainq indeksas; 35

(1 . 3 )

P11 baziniq uretqkainos; P1- esamrjqmetrlkainos; I - lyginamqjq rnetq duotnenys, kuriuos priimta vadinti (faktiniais) esamaisiais ; 0 - baziniq rnetq duomenys, kr.rrie naudojami kaip lyginarnoji baze. galirna: Kainq indeksr,r l) nustatyti [rnonir4ekonorninitl procesq pokydius. PavyzdZiui, galima apskaidiuoti Salyje pagaminto produkto apimties, p i g y v e n l o j qi S l a i d q r e k d r n sr p a s l a t r g o n rs i g y t i a r i r r v e s t i c i n i t l i i5laidqir t.t. pokydiusper rnetus, 2) apskaidiuoti [vairiq veiksniq itak4 ekonominiq procesq pokydiuose. PavyzdLiui, galima nustatyti, kaip pasikeite nacionalinio produkto apirntis Salyjeper metus, pakitus kainouis ar garnybosapirndiai; 3) ekonominiusprocesuspalyginti ne tik su praejusiulaikotarpiu (lyginantlaiko atZvilgiu), bet ir su kita valstybe(lyginanterdvds poZihriu), bei su nonnatyviniais rodikliais. PavyzdZiui, idomu suZinoti ne tik Lietuvoje pagaminamo nacionalinio prodr-rkto vienarn gyventojui per metus apimti, bet ir Baltrjos Salysear pasaulio valstybese; turtingiausiose kiekvieniemsmetarnsi5 4) jeigu indeksq reikimes apskaidiuojamos eiles, tuomet galima atlikti lyginarnajsjq kitimo analizE.Kai metq lygi kainq indeksasanalizuojamulaikotarpiu vir5ija bazinir4 (>100%), tuomet galima daryti i5vadq, kad kainq lygis per 5i laikotarpi padidejo. Kai kainq indeksas sumaZdjapalyginti str baziniq metrl lygiu ( 100%),tuomet- kainq lygis SalyjemaLeja. Kaintl indekso didejimas, palyginti su lyginarn4ia baze, rodo prie5ingai defliacij4. infliacij4 o sumaZejirnas, Inlliacija (inflation) - prekiq ir paslaugqbendrojo kainq piniginio vicneto pasireiSkiantis lygio pastovusdidejirnas, perkamosios galios srnukirnu. Defliacija (deflation) - prekiq ir paslaugqbendrojo kainq kai lygio maZejimas, prniginio vienetoperkamoji galia kyla. kaip lnfliacijos padidejimo tempai (lR - inllation rate) nustator.ni kainq procentinispasikeitimas: = Pt-Pt-t xl00%; IRp.t. Pt-l
L l4

(t.4)

tempai; lRo,- infliacijospadidejimo

P, - esamojolaikotarpiokainos; P,-1 praejusiolaikotarpiokainos. taip: lnfliacijosdidejimotempainustatorni ,o t r ^ J, dia =Ixl00%:


pt I

(1.5)

lRj,- infliacijosdidejimoternpai.

svarbiausios Ekonominis augimas, nedarbas, infliacija * 2, problernos pladiau analizuojamos 10, I I ir l2 skyritrje. makroekonomikos 1.2.2. Ekonomindspolitikos tikslai, priemon6sir problemos politikosruo5imas reikalauja tiksliai nustatytisiekianrus Ekonominds tiksh.rs. Ekonomins politikos tikslai (goalsof economicpolicy) kiekybi5kai i5rnatuojamitikslai, kuriq negalirna realizuoli rinkos mechanizmu. politikos tikslamskelian-ri reikalavimai: 5ie Taigi ekonomines Tai gali b[ti tik tokie tikslai, kuriq negali uZtikrinti rinka. Todel tokios fonnuluotds,kaip pavyzdliui, ,,visuotinevisq Saliesgyventojtl g e r o v e " , , , e f e k t y v i o s r i n k o s e k o n o m i k o sk u r i m a s " , , , e f e k t y v u s pati rinka, gamybosveiksniq paskirstymas" t.t., kurias gali i5sprqsti ir politikos tikslar. negali bIti ekonorninds leidZiantiskontroliuoti jo 2. Tikslas turi buti kiekybiSkaiiSmatuojarnas, PavyzdLiui, sumaZinti nedarbo lygi 2,0 "/o per metus; vykdymq. padidinti ekonominio augimo tempus 1,0yo per metus. tiksline funkcrja. tikslamssudaroma Suformuluotiems Demokratinese visuomen6se Sie tikslai nustatomi ir ekonourtne politika vykdoma per rinkimr4sisternE, balsuojantuZ tam tikr4 partijq. Todel tikslai yra ivairiq politiniq pallrjq diskusijq objektas.Netgi ir tuo atveju, kai politines partijos turi tuos padiustikslus (pletoti ekonomikq maZinti nedarb4 mokejimq balans{, kiekvieno i5 Siq tikslq kontroliuoti infliacij4 subalansuoti priklausornainuo to, kokiq paZiurq parlijos atstovai igyvendinimas skirtqsi yra dorrinuoja vyriausybeje.Tikslai, kuriuos galiausiai nustato vyriar"rsybd, politiniai ir norminiai, nes jie i5rei5kia paZi[ras i tinkarniausi4 pajanrq paskirstym4,siekiantpadeti atskiromsgyventojq grupemskitq Zrnoniqgrupiq sqskaita. Ekonominds politikos tikslai igyvendinarni, naudojant tam tikras politikospriemones arbajq derinius. ekonomines l.

) l

Ekonominds politikos priemonds (means of econoutc policy) - vyriausybesnustatytq politikos tikslq vykdymas tarr tikrais politikos irankiais. DaZniausiai naudojami tokie lrankiai, kaip fiskalin, valstybes p r. r b i u d Z e t i n d n o n e l a r i nie v a l i u t i n e o l i t i k a ' . Fiskalin0 politika (fiscal policy) - visun-rapriernonitl (1'rnlr.1 natnq ukiq apmokestinimosistemabei vyriausybes ir i5laidq politika;, kuriornis valstybe keiiia bendrajq paklar"rs4 maZindama ciklinius gamyboskitimo svyraviurus ir siekdamavisi5ko uZimtumo. Monetarind politika (monetarypolicy) - Saliescentrini<-r banko politika, kuria siekiama igyvendinti vyriausybes ekonominius tikslus pinigq kiekio ir (ar) palfikanq nom]os regr"rliavimo budu. Valstyb6s biudZetind politika (budgetary (governrnent) policy) vyriausybes rengiamas bei realizuojarnas priemoniq planas, kuriuo siekiama per biudZeto i5laidq ir procesus. pajamtl santyk[reguliuoti makroekonominius - ekonorniniq, leisinitl Valiutind politika (currencypolicy) ir organizaciniqpriemoniq bei formq visuma, kuriti naudoja centrines bankq ir finansq [staigos bei tarptautines organizacij valiutiniq santykiqsrityje. os fi nansines Kiekvienos i5 Siq politikos priemoniq poveikis bei jo efektyvumas yra konkretus,toddl, taikydamabet kuri4 reguliavirnopriernonq,vyriausybdi5 veikti. ankstoturi numatyti,kaip ir kadaji prades Nd viena politikos priemond neveikia tikslrl tiesiogiai.Tikslai ir politikos priemones veikia tik toje padioje ekonornineje sisternoje, funkcionuojandioje pagal rinkos ddsnius. Vyriausybe, regr.rliuodalna ekonomik4 gali naudoti vienas ar kitas politikos priemones. TikslLrs ir priemones susieja kiekybiniai santykiai. Tikslines funkcijos sudarytuasprocesas, susijEs valstybdsekonornikosstrategijosfonravitntt ir su sudetingas atitinkamqpolitiniq sprendimqpriemimu. Tarkime, kad tikslai sufotmuluoti ir i5matuojami,o tiksline tunkcla susidedai5: k - elementq,s - ekonominspolitikos priemoniq ir n - rinkos fonna iSreiSkiamas vyriausybes. Tikslasbendriausia veiksniq,nekontroliuojarnq garnybos apimtimi (bendruoju vidaus produktu arba bendruoju nacionaliniu yra pajamomisir ZymimasY, sutrurnpinimas kilEs produktu) arba gaunarnomis

I Siuolaikines ekonornikos politikos teorijos pagrindus parenge 2yrnus olandq (Jan Tinbergen). Tinbergenas Nobclio prernijoslaureatas Janas ekonorristas, 38

i5 anglq kalbos ZodZio ,,yield" - derlius. Tuomet bet kuris tikslas Yi x1, politikospriemoniq ..., x. ir rinkos kintamqiq (kai i:1, ... , k) yra daugybes znfunkctja: zt, ... , (1 . 6 ) Y i : f ( x 1 , . . . ,x . \ 2 1 ,. . . ,z , a ) dia vidausproduktas. Y - bendrasis

Politikos priemon6sxi 0:1, ..., s) poveikro tikslui Yi ef'ektyvumE parodornultiplikatoriusrn1; Ayi m , i= - ; i 6xj dia (1.7)

AY; - bendrojovidausproduktopokytis; A\ - veikiandios kurios nors ekonominds politikos kintamojo pokytis. Multiplikatorius (rn - multiplier) - koeficientas,rodantis vieno rezultatinio kintamojo dydZio priklausomybg nuo kintamojo poveikio. kito, ji sqlygojandio,

ekonomikostikslams daugeliu aivejq Valstybespoveik[ siekiarniems apibhdina multiplikatoriq sistema. Ji parodo valstybinio ekonomikos 1 reguliavimo veiksmingumq ekonominespolitikos priernonds,,,leinandios" rinkos sistem4, poveiki ekonominds politikos tikslams - kaip vystyrnosi temose. tolimesnese rezultatui.Tai bus analizuojama Multiplikatorius apibudina ivairius tikslus ir ekonominds politikos priernones. Rengiantbet kuriq valstybingprogramEdidelis demesysskiriarnas triadai: tikslq, priemoniq ir rnultiplikatoriq ana\izet. vadinarnajai Ekonomind politika tik padiais bendriausiaisbruoZais parodo kaip pasiekti pageidaujarnqtikslq, yra tarsi valstybinio reguliavimo filosofrja. reali4 politikq reikia sprqstikonkrediasproblernas. Vyriausybei,ruoSiant politikos priemoniq efektyvumasyra skirtingasr. Nustatyta, lvairiq politikos priemonslabiau tinkamos reguliuoti kad, pavyzdLiui,rnonetarines infliacijos didejimo tempe negu Salies biudZeto politikos priemones; o ekonominio augimo stimuliavimui tikslingiau naudoti fiskalines, o ne politikosprietnones. monetarinds

Pinnasis ekonomikos politikos priernoniq efektyvurno problernq iStyrincjo RobertasMandellas(RobertMundell). amerikieiiq ckonornistas

39

1.2.3. Ekonomikos prognozavimas procesus, bet ir Ekonomistqtikslas- ne tik analizuotiekonomikos prognozuotiperspektyvil. blsimqlq bendrr.l Prognozavimas (forecasting) ekonomikos ir rinkos sqlygrt nurnatylno sistema, kuria, priimdarnasprendimus, rerniasivyriausybdir verslininkai. Norint prognozuotibendrasekonomikosir rinkos s4lygasreikalingi:

t . Causls ir tikslris statistiniai duomenys; pavyzdZiui, analizuojarnas


ketvirtinis bendrojo nacionalinio produkto kitimas; menesinis pajamq kitirnas, naujq statybq,irengirnq [sigijimo iSlaidos, asmeninir4 parduotuviq materialiniqvertybiq atsargqpasikeitimai,universalinirl pardavirnq apimtys, naujq uZsakyrlq apimtys apdirbarnojoje pramondje;ivertinamosvyriaLrsybes i3laidos,mokesdiaiir t.t.; 2 . Sociologiniaityrimai, apklausos apie galimq i5laidqapimtis,pavyzdLiui, vafiotojq pirkimq, investitoriqinvestavimo ketinimusir pan.; Tobuli matematiniai rnodeliai. Pinniausia siekiama kuo tiksliau sudaryti uZdaros ekonomikos bendrosios paklausos rnodeli, norint keli apytiksliaiapskaidiuoti bfisimas i5laidas. Tuo padiumetu sudaromi galimi variantai; Sudarytqmodeliq apskaidiavimui butina tobula kompiuterinetechnika. Siekiant sLrdaryti tikslesniusrnodelius,naudojamadaugiau kintamqiq. parametrq. Tikslesni,geresni rnodeliai apimaiki l0 tfikst.kintamLgq Norint ivertinti b0simasekonomikossqlygas,galima taikyti ivairius prognoziqmetodus: l. Apklausos technik4 naudojantis interviu arba pa5tu iSsiuntinejant anketas ir apklausiant varlotojus bei investitorius apie b[simuosius pirkimo ketinimus; 2. Eksperimentiniusmetodus, kuriais galima nurnatyti naujq gaminiq paklaus4ir t.t. Siuo atveju prognozes grind'Ziarnos nedideliqvarlotojq grupiq (pagal kurias nustatomasdaugumos vartotojq poZiLris i naulas prekes) arba dideliq vartotojq grupiq bandomosiose rinkose pirkimo rezultatais; 3. Ekstrapoliacijos metodus, kai, norint nurnatyti b[sirnuosrr:s ekonomikosposlinkius,taikornaanalize,ivertinantirodikliLlkitim4 ir ekonornikosdesnius. Siuo atveju. netiriant prieZastiniqry5iq tarp kintamr.jq,teigiama,jog istorinesraidos kryptis, b[dinga praeidiai, tEsisir ateityje; 4. Barometrinsprognozds,padedandios nurnatyti b[sirnqjq ekonomikos kintamqjq vertE pagal dabartingvertg tam tikrq statistikosskiriarnqjq,

40

kr,rriems bhdingasnuolatinis ry5ys su Siaisekonomikoskintamaisiais. Svarbiausi skiriamieji - tai kapitalo investavirno ar naujq statybq planai, parodantysekonomikosveiklos ar prekiq paklausosnurnatom4 kitim4 ateityje; 5 . l5tekliq ir produkcijos apimties metodus,kai pasitelkiamosi5tekliq ir produkcijos apimties lentelds,rodandiospramondsSakqsantykius.Jos padeda i5siaiSkinti, koki4 ltak4 paklausos sElygrl pokydiai vienoje pramondsSakojepadaryspaklausosir pasiDlossqlygomskitoje, su ja Sakoje; susijusioje, o . Ekonometrijos metodus, numatandius busimuosius ekonornikos kurie su jais susijE kitus kintamuosius, kintamqjq dydZius,iSanalizavus prieZastiniaisrySiais. Ekonometrijos modeliai lygdiq fonna sujungia kintarnuosius. Sprendimai daromi, nustatant nepriklausornus kintamqli, kuri reikia numatyti. kintamuosius,veikianiius priklausorn4 Pavyzdiziui,nustatantbusirn4 A gaminio paklausos kieki (Qf ) , ji susiejamasu Sio gaminio kaina (Pa) ir gaunamotnispajamontis (Y). Tuomet: Qf:u+bxPe+cxY; dia kiekis, af - A gaminiopaklausos Pa-Agaminiokaina, pajamos. Y - gaunamos koeficientai. a, b, c - regresijos

Ekonometrijosrnodeli gali sudarytiviena, bet daZniausiai kelios ar keliolika lygdiq, kadangi nepriklausomi kintarnieji vienoje lygtyje yra veikiami kitq kintamqjq, todel ir prireikia daug lygdiq, rodandiqvisus ar bent pagrindinius prieZastiniusrySius. PavyzdLiui, makroekonomikosprognozds modell, naudojam4 DidZiojoje Britanrjoje bDsimajam ekonomikos veiklos lygiui numatyti sudarodaugiaunegu 600 lygdiq. Ne vienas prognozavimometodasneduodavisi5kai tiksliq rezultattl, reikia numatyti paklaidosribas. tod6l prognozuojantvisuon.ret Prognozavimo metodai priklausomai nuo to, kokia informacija jie remiasi,skirstorniI kokybiniusir kiekybinius(Zr. 1.5 pav.).Kokybiniai, arba nar.rdoja subjektyvhs,metodaiprognozuojant ,jautrid' informacij4 (darbr.roto.;q nuojaut4 nuomonQ ir pan.). Kiekybiniai metodai analizuoja objektyvius ir praejusiolaikotarpioduomenis,pagal kuriuos sudaromi patikimus,daZniausiai atitinkami modeliai. Remiantis kokybiniais metodais, prognozes galirna sudaryti per trumpesnilaikq. Visi prognozavimometodai yra ekstrapoliacinio

41

tr gautos stebint vienq rei5kinio dalf i3plediamos pobficlZio(t.y. i5vaclos, dalims). kiton.rs pagal prad'lttstt'1 Kiekybiniai - skirstorni i prognozavimo n.retodus' aiSkinamuosttts' sekq analizd) ir pagal laikotarpiq cluomenis (duomenr-1 PraktiSkai tarplrsavio rySit1 radimo metodus (asocialyvus prognozavimas)' n"udo.1u,-,-'itiekkokybiniai,tiekkiekybiniaiprognozavirnonretodai,juos tikrinant vieno ar kito budo patikirnrrmq' galirnanauciotiir kartr.r, Kokybiniai metodai apirla prognozes, grindZiamas nuotnonttnts' Saltiniq intbr'racija Sio, prugnords esmd - subjeklyvi, sLrrinktai5 [vairiq vaclybininkq' pardar'6jq' ekspertrl (vartoiojq apklausa, aclministracijos' nr.rotnonds). esme Prognozavirno pagal praejusitl laikotarpiLl duomenis kintarr-rojoct-yozioreik5mes-numatymas<larantprielaid4kadkitidydZia perkeliami ateitl' i nekis,iidabartiniaidesningumai prognozavtmas) Tarpusavio ry5iq radimo metodo (asociatyvusis ir darandiqitak4 ekonorniniams susijusiq uienusur daugiar.r esmd- nustatorna procesq Vystylnosr rodikliams kintamLiq. Nustatant tokiq ekonorniniq lygtl ar lyeiiq sistemq' rocliklio rnatemalinE tendencijqreikia sudaryti "Prognozavit",",u, ytn ivairrq sprenclimq pri6mimo ir - jq valdymo leisingus tikitis, kad jis dr'ros toddl neverta Jii pagrindas. ne.a tikslusmokslas, sprendimtls' problernrl visq iSkylandiq Prognozavimonretodai Kok-vbiniaimetodai
Nuotnondtnts grindZiarri uretodai

Kiekvbiniai metodai
Duotnenqsekq analizc NaivusispoZiIris vidurkiai Slankieji Asociat-vvus prognozavitrras ticsinc Paprastoji a regresij regrcsine Sudetine analize Ekor-rometrir-riai rnodeliai

Vartotojq aPklausos Pardavejqnuotnone Vadybininkq ir personalonuolnonc Eksponentinis iSlyginirnas Duomenqsckos iSskaidymas Kiti rnetodai

prognozavimolnetodai 1.5pav. Pagrindiniar

A'

ekonomikosteorijos Siuolaikin6s 1.2.4. Klasikin ir kitos svarbiausios 1.2.4.1. Ekonomikos mokslo raidu Ekonomikos mokslas,ilgq 1aik4buvEs teiginiq ir patarimq, tinkarnil tik lkio atvejarns tikslams,apibendrinimu, nuo XVlll a. ar atskiriemsSalies pradedasuvokti visq ekonorninigyvenimq o dabartiniulaikotarpiu- jI nuolat pledia,suteikiajarn vis glaudesnitatpusaviosqrySlir tikslurnq. Ekonornikos mokslo raidoje galirna iSskirti tokias stadrjas(Zr. 1.6 pav.). (seniausieji Antikos laikai); iki mintiesprieSistore l. Ekonominds mintis (V a. pr. m. e. - I a.); 2. Antikos ekonomine 3. Ankstyvqjrl ir viduriniq amZiqekonominemintis (ll - XIV a.); 4. Velyvqjq viduramZiq ekonomine mintis: ankstyvasisir velyvasis fiziokratq teorija, klasikines politines ekonourijos n-rerkantilizrnas, (XV - XVIII a.); uZuomazgos 5. Naujqiq amZiq ekonomindmintis: klasikinepolitin ekonomijair jos kritikai (Xvlll - XIX a.); teorija,istorindmokykla, mintis:marZinalizrno 6. Siuolaikindekonomine neoklasikineKembridZo mokykla, keinsizmas,monetarizmasir XX a. teorijos (XlX a. II puse- XX a.). ekonornikos ll pusdsnaujausios
E K O N O M I N E SM I N T I E S P R I E S ] S T O R E senov.cs.f [rpto. taut.l pailurcs gkonominis. Senavis lndlj0s..tautq gkiinbminr paZi6ror

ANTIKOS EKONOMINE MINTIS


Scnovs Graikijos eLononrini mintir

( Ksenofontas 430 354m. pr. Kr.) P l a t o n a s( 4 2 7 3 4 7 m . p r . K r . ) Aristotelis (384 - 322 m. pr. Kr.)

Katonas (234 - 149 m. pr. Kr.) V a r o n a s( l 1 6 2 7 m . p r . K r . ) C i c e r o n a s( 1 0 ( r- 4 3 m . p r . K r . )

NlINTIS AMZIU EKONOMINE ANKSTYVUJU VIDURINIUJU IR


Ankstyryosio5 krilisiionybds ckirubnidt mihtii {lI :Xl a.) .'-: .: Krnonqtcisr :: : (kanontninkai) (XIl r XlVe) m i n t i s( X V - X \ ' l a . )
a,

KrikiCion!lkaqis frornU ligyas '' (X'XUaJ,',"'

Scholastike (XIl :,XlV

T o n r a sA k v i n i e t i s ( 1 2 2 5 1 2 7 4

43

vELYVUJUVTDURAMzTU EKONOMINE MTNTtS


A n k s t v v a s i sm c r k a n t i l i z m a s t X V l * X V l l a - ) .. Vdlvvasismerkantilizmas (XVIII a.) ( T o m a s N { a n a s 1 5 7 1- 1 6 4 1 ) Antuanas de Monkretjenas (1575 162l) Z a n a s B a t i s t aK o l b e r a s( 1 6 1 9- - 1 6 8 3 )

Fiziokratqteorija (XVIII a,)


l-ransua Kene ( 169;1 177.1) A n a s R o b e r t a s i u r g o ( 1 7 2 7- l 7 8 l ) T a.)

K l a s i k i n s p o l i t i n d se k o n o m i j o sp i r m t a k a i ( X V I I - I V I I I Viljamas Poti (1623

1 6 8 9 ) ,P j c r a s B u a g i l b e r a s( 1 6 4 6 - 1 7 1 1 )

NAUJUJU AMZIU EKONOMINE MINTTS


Klasikint po.litin0 konomija (XVIll - XtX a.) c A d o m a s S m i t a s( 1 7 2 3 1 7 9 0 ) D a v i d a sR i k a r d a s( 1 7 7 2- 1 8 2 3 ) , , , Z a n a s B a t i s t aS e j u s( 1 7 6 7 I t t 3 2 ) , o m a s R o b e r t a s N { a l t u s( I 7 6 6 . . I t j 3 4 ) , T D Z o n a sS t i u a r t a s M i l i s ( 1 8 0 6 l t l 7 0 ) K l a s i k i n d s p o l i l i n f s e k o n o m i j o sk r l t i k a l X t X a - ) Utbpinis gocializmas

(1789 1846) F.Listas A.H.Nliuleris(1779 1829) (1 V.Ro5eris 817 1894) 1 K . K n i s a(s 8 2 1 -1 8 9 8 ) (1812 B.Hildcbrandas 1878)

(1760 H.Sen-Simonas - 1825), (1772 1837), S.Furje R . O v c n a(s 7 7 l 1 8 5 8 ) l Ekgnominis, rornantizmas ) (i 7 (s L . S . S i s m o n d 1s 7 3- 1 8 . { 2P,. Z . P r u d o n a1 8 0 9 1 8 6 5 ) Nlarksizmas ( K.l\Iarksasl8l8 -' 1883), (I F.Engelsas820 I 895)

stuolatrtNl,

EKoNoMINE MINTIS XIX a. tl puse XX a. I puse

mikot mok)klos It arlin alizmas, ".g*HljT|su:ltono


Marlinali2mo teorijos pirmtakai ( 1 . J . T i u n e n a s1 7 8 3 1 8 9 0 )H . C o s c n a(s 8 1 0 - 1 8 5 8 ) , psichologinis tnatcmatints ir mokyklq SubjcktyvistinAs rcvoliucijos etapas atsiradimas pirmasnrarlinalizmo (1851 l9l4), (1840 1921), O.Btm-Baverkas K.Nlengcris ( A. F.Vizerisl85l - 1926), Kurno ( I 801- 1877), (l tt35 V.S.DZevonsas - I 8S2), Z.Diupuji (l 804- I 866), (1848 1823), (1 A.Valrasas 83,1-l9l0), V.Pareto (1851 1926) K.Vikselas mokyklossusiforinavimas altrasis Nioktasikinis ekonqmikos. . marZinuli2mo rcvoliuiijosetapas , u A . N l a r i a l a ( 1 8 4 2 1 9 2 4 )A . S . P i g ( 1 8 7 7 1 9 5 9 ) s

Istolind mqkJ:kla
: . r ' . , i . : : , ' . i

Vokieliq mokykla G.Smolcris ( 1 8 3 8 -l e l T ) A.Vagneris ( 1 8 3- 1 9 1 7 ) s NI.Veberis ( 1 8 1 6 -1 9 2 0 ) G. Knapas ( 1 8 4 2 -1 9 2 6 ) V.2lombarlas ( 1 8 6 3l-% r ) lnstitilciohalizmas , (amerikiediq istorjnOmokykla)'

T.B.Vcblcnas \ctobulos konkurcricijos tcorijos

(r857- 929) 1
DZ.R.Komonzas ( 1 8 6 2- l 9 ' 1 5 ) V.K.Nliticlas

(1 ( DZ.Robinson I 903- l9ti3),E.eemberlinas 899- 1967) Keinlizmag (l J.N{.Keinsas 883- 1946) Monctarizmas lcikagosmokykla)
M.Fridnrcnas

( r 8 7 4 -1 9 . + 8 )

XX a. P U S E tcorijos socialin is-institucinds evoliucijos, Ncoliberalizrno,'kCinslzma Keinsizmocvoliucijos teorijos ' . Neokeinslzmasi. multiplikatorius ekselcratorius. d upos,ekonomirrds R.Aronas. DZ.Gclbreitas plitra iSlyginimas, ekonomikos R.Trifinas,R,Harodas, E.Domaras, E.Hansenas
L.Mizesas, F.Hajckas

A.Laferas, R. Feldstainas,

visuomen0 PoindustrinE
D . B e l a s ,F . ' f o f l e r i s , R.Hcilbroncris lnformacinA visuomcnd

Neoleinsistine sintezi
P . S a m u e l s o n a sD Z . H i k s a s , , R . S o l o u ,V . L e o n t j e v a s ,M . A l l e . Z.Debro. D.Patinkinas.

Fok_einsizmas: amg{ikiefiikasis, angliSkasis kairysir.ncorikardinis. neomarksistinis D.Tobinas. R.KIaucris. D.Robinson, C.Minskis, N.Kaldoras,P.Srafa, L.Bortkeviiius. KozoUno. K.Sibata

O.Spengle ris, K.Klarkas, F.Ntachlupas, E.Tofleris, P.Drekeris, D.Belas, E.NIasuda


Racionaliis l0kcsiiai

L.Erchardas

DZ.I{utas. R.Lukasas. V.Kantoras T.SardZcntas,

jos mintiesraidair Zymiausi atstovai 1.6 pav. Ekonorninds prancfizrt rnerkantilistas Antuanas MonkretjL-nas l6l5 m. (Monkretjen,Anthuan, 1515-1621)pirmq kart4 literatfroje panaudojotermtn4 kuris veliau buvo ivairiai traktuojarnas. ,,politineekonon.rija", Merkantilizmas (merkantilisrn) - ekonominitl paZiurq pabreZianti mainq ir prekybos,kaip nacijos geroves sistema, Saltinio, bei aukso svarbto ypad skatinant eksporlq ir nepalaikant importo. A.Monkretjenas savo darbe,,Politinds ekonomijostlaktatas,skirtas karalienei" monarchui pataria, kaip valdyti valstybds turt4 ginti . uZsieniokapitalo isiverZimo.Politines ekonomijos atsiradirnas -no vardu siejamastik formaliai, nes politine ekonomija kaip isi5kai savaranki5kai XVIII a. daugelyjepasaulio Saliq ir ekonolnija hkio mokslu,valstybine rcionalineekonomija, .iq problemqtyrimas ir analizejo deka perZenge uZdaro 46

feodalinio natflrinio hkio (,,ekonomijos")ribas; politine ekonomija pradelo tyrineti valstybdsukio problemas. Ekonornikos mokslo atsiradimas siejamas sLr XVlll a. viduryje kilusia ekonorniniq tyrimr4stambinimo tendencija.Sis laikotarpis paZymbtas dviern svarbiaisekonominiaisdarbais. L Fransua Kene (Queanay, Fransua, 1694-1114) - pranc[zt1 lentelq" (1758 m.), kuri ivertinta fiziokratLlatstovas isleido ,,Ekonorninq proto k[rinys po ra5toir pinigq iSradirno. kaip trediasisZmogaus Fiziokratizmas (physiocracy) - ekonon-riniq pa2irrrtl mokykla, reikalavusi pripaZinti Zemes ukiui pirmenybq Salies [kyje, o pramonQ ir prekyb4 vertinusi kaip prekybos uZ bei Sakas pasisakiusi laisvosios neproduktyvias (lasser faire- leiskiteveikti) iteisinirnrl teises ir prigirntines 2. Aclamas Srnitas (Srnith, Adam, 1123-1190) - Skotas,klasikinis politines ekonomijos pradininkas 1116 m. iSleido knyg4 ,,Tautq 1urlo krypties naujosteorines kuriojepagrinde tyrindjimas", prigimtiesir prieZasdirl - klasikinespolitines ekonornijos- atsiradim4. Klasikin ekonomikos teorija (classical econon.rics) ekonornikos idejq rnokykla, kurios esrnd '- garnybos ir rnaterialiniq gerybiq paskirstyrnas tary Zerr-rvald2it1, darbininkq ir kapitalistq. darbopasidalijimoir specializacijos Savo knygojeA.SmitaspabreZe prana5umusir apibldino rinkos rnechanizmofunkcionavirn4.Jis teige' kad jeigu gamintojai gales laisvai siekti pelno, gamindarni prekes ir teikdami rinkos jegos garantuossqlygas ganrirrti tuomet nematomosios paslaugas, tuornetiiole valstybe, Jeigurinkq nereguliuos prekesir paslaugas. reikalingas nukreipsgamyb4 tais keliais, kr-rrie ,,leiskiteveikti" aplinkojekonkurencija gerovQ. pakelsvisuomends Si teorija bande parodyti, kad darbininkq ir kapitalistq atskirq rinka, ir taip sukurtiekoltorlirrq s4veik4galimaislyginti,remiantis sprendimq gerovq.Klasikinesekonomikosteorijoskurejai neige nedarbo,kuri sukelia maZa bendroji paklausa,galimybg; teige, jog rinkos jegos turi i5laikyti bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyr4, kad rinkos ekonomika gali b[ti stabili, jei monetariness4lygos yra stabilios; pokydiqprieZastis. paklausos bendrosios pinigLl kiekio pokydiai- pagrindind vyste darbinesvertdskaip sudaiktinto savo darbuosetoliar'r A.Srr-ritas darbo teorij4 kuriq sufonnulavo anglq ekonomistasViljamas Petis (Petty' kad darbasyra vienintelis ir tikras prekds Williams, 1623-1681).Jis pabreZe, (tikrosios) vertds lnatas; kele klausim4 kodel rinkos mainomosios (norninalioji) kaina paprastainesutampasu tikrqia prekiq kaina, t.y' su .jt1 nes mainomqjaverte. Bet kuriuo atveju tikroji kaina priklatlso nuo paklausos,

darbo uZmokestisdidesnis kylandioje ekonomikoje, t.y. didejant pakraLrsai, negu nuosmukioar stabiliosekonornikos busenoje. A.Smitasteige, ku,t b.t kurios prekesvertd asmeniui,.numadiusia'r pakeisti kitus <taikt"us, yra lygi iq ! darbo kiekiui, kurg jis gali pirkti uZ iq irba guuti, to,lel ,.,rid[re ,u priestaravirnu: jeigu mainomql4prekiq vertg sukuria savininko pirkras darbas, tai kaip paai5kintiSiosvertespasiskirstym4 tarp ivairiausiqvisuomenes klasiq. Juk visa sukurta mainomoji verte turi priklausyti iarbininkui, o jos pasiskirstymas tarp klasiq yra vertesdesniopaZeidimas; todel A.Srnitasdare isvad4 kad vertes desnisveike tik pirmykstesevisuomense, kai dar nebuvo kapitalo ir privatinesZemes nuosavybds. Prancuzq ekonomistas Zanas Batista Sejus (Say, Jean Baptiste, 176l-1832),,Politines ekonomijos rraktate" (1g03rn.) isvysteA.Smito rinkos teorijq ir suformulavovadinam4jISejausdesni: Sdjaus d.snis (Say's Law) - bencrroji pasiula sukuria sau lygi4 bendrqjqpaklausq. Tai rei5kia, kad bendrojo nacionarinio produkto gamyba duoda tiksliai lygq tai produkcrjai pajamq kiek[ (darbo uimokesdiai]peinas rr t.t.), kuris' jeigu i5leidZiamas, yra kaip tik pakankamasnupirkti vis4 pagarnint4 produkcii4. Todel, norint pasiekti nacionalindsgamybos visisko uzimturno lyg[, bhtina padidinri bendrqjqpasi[14. Rinkos mechanizmas apib[dino naui4 ekonornikossistern4 kuri tuo metuJau pradejoatsirastipramoninese Vakarq valstybse. Tadiau,kJd srstema veiktq, tLrrib[ti patenkintosdvi sqlygos;l) rinkq neturi kistis varstybe,neru' l buti tiesioginio ekonomines veiklosvarstybinio reguliavimo; savanaudiskas 2) gamintoiq elgesys gali buti panaudotasbenJram labui,' jeigu klestes konkurencija. { tolimesni klasikinesmokyklos vystyrnqsi svarq indell ine5e anglq ekonomistaiDavidas Rikardas(Ricardo,David, rZi2_1g23), tgiz'm. rsreidgs ,,Politines ekonomijos ir aprnokestinimoprincipus" ii. To'ras Martus (Malthus, Thomas, 1766_1834), 17gB ,o. iSt.iOq, knygas ,,Gyventolq skaidiaus desniotyrinejimas"ir 1820 m. - ,,politin.r .tono,i.,1or'p.in.,pur". PaskutinisZymiausias sios mokyklos atstovas buvo DZonasstiuartasMilis (Mill' John Stuart, I 806-1873), parasEsknygq ,,politines ekonomijos principai" 1848m.). ( D.RikardasdarbindsvertesteoriiEvyste toliau ir pritaike siuolaiki'ei ekoromikai. Jis pripaZino, kad darbas visada nulemia vertg. .faiiau, paskirstymEpaskelbgssvarbiausiutyrimo objektu, garnybos desnius skelbe esandiusnatlralius ir amZinus, o paskirstymo desnius - visuomeninius ir istorinius. Pagrindine problema, kuri4 bande issprgsti D.Rikardas, tai nekintandiovertdsmato nustatvmas.

48

paklar"rsospasihlos DZ.Milis tvirtino, kad reikia analizuoti ir desnir.rs, o ne darbin6svertes desni, kai garnyboskainos ddsniai neveikia (pavyzdZiLri, tarptautines prekybos atveju). Jis irode, kad prekiq paklausa nera darbo paklausa, kaip kad teige Z.B.Sejus. Tai reiSke klasikinis ekonornikos mokyklos nepajegum4 aiSkinti ekonomines problemas. Tadiau tikejin-ias rinkos veiksniqjega juos skatinoremti ekonominioliberalizmoir laisvosios prekybostarp tautq idejas. Kaip atsvara klasikines ekonomikos Salininkq veiklai atsirado utopinis socializmas, vdliau ekonorninis rornantizmas, susiformavo marksizmasbei marksistinissocializrnas. Ekonominis romantizmas (rorr.ranticism economics) of ekonomikos teorijos, kritikavusios klasikinq ekonomikos teorij4, pagrlst4 starnbiq lkiq veikla. Si teonja kure ir pletojoekonominius pasiulymus srnLrlkiajam Likiuiginti. Kiek veiiau i5rySkejovokiedir.l ekonornistoKarlo Markso (Marx, Karl, l8l8-1883), kaip D.Rikardo, F.Kend rnokinio, figlra. Jo, kaip mokslininko, veiklos svarbErodo ne tik indelis i ekonomikos teorij4 bef ir [naSas socialiniq mokslq metodologij4. I (marksistind ekonomika) (Marxisl Marksizmas economy) - ekonomika,kurioje didZiausiakapitalo dalis priklauso vyriausybei, o politine j.gu parlijai, besiremiandiai Karlo Markso doktrinornis. K.Marksas industrines revoliucijos laikotarpio duomenq analizis pagrindu suformulavo darbines vertds, kapitalizmo vystymosi baigtinurno, abstraktaus konkretausdarbobei komunizmo ekonomines ir teorijas. E,konominio romantizmo bei marksizmo ekonornikos teorinitl principq susiformavimos4lyga- ekonomikosteorijospletra.Ji siejamatiek su pirmosios (1840-1860 m.) (Adomas Henrichas Miuleris (Miuller, Adam Henrich, lll9-1829), Fridrichas Listas(List, Fridrich,1789-1846) kt.), tiek ir su antrosiosvokiSkqq istoriniq mokyklq (1870 m. ir veliau) (Gustavas Smoleris(Chmoller,Gustav,1838-1917), Georgas Fridrichas Knapas(Knap, George Friderich, 1842-1926)) bei amerikietiSkosiosistorines mokyklos (Torsteinas (Webllen,Torstein,1857-1929), Veblenas VeslisKlerasMitdelas (Mithell, Wesli Kler, 1874-1948)) teorijomis jtl Zymiausir"jq veikla. ir atstovq - tai nacionaline Istorind mokykla (Historical School) ekonomikosteorija, teigianti, kad kiekviena taula savita. kad nera bendrq vystymosi ddsnir4,todel butina sukurti nacionalingekonornikosteorij4. Apie 1870m. klasikinesekonomikosteorijos paZi[ros, kad vertd priklauso nuo gamyboska5tq buvo kritikuojama. XIX a. pabaigojepastarasis

49

poZifiris pakeistas,,neoklasikiniupoZiuriu": verte priklauso ir nuo gamybos ka5tq (pasillos), ir nuo naudingumo(paklausos). Neoklasikineanalizt.pradejo n a u d o l i i b i n i qd y d 2 i qt y r i m u s . r Si teorija daiznaivadinama,,marZinalistine revoliucija", perkelusia akcentusnuo klasikinesekonomikosteorijos nagrinetogerovdsSaltiniobei jos paskirstyrno tarp darbininkq, ZemvaldZiqir kapitalistr4prie principq, kurie valdo iStekliq paskirstym4 pagal poreikius. Sioje naujoje ekonomikos mokykloje buvo pagristi maZejandio ribinio naudingumo ir statines pusiausvyros analizds prinoipai. Neoklasikine ekonomikos teorija savo idejomis sujr.rnge daugel[ ekonomikos mokyklq ir Zyrniausiqatstovq: anglq (JevonsW.S., 1835-1882),austrq (Vienos, arba ekonomistqV.S.DZevonsq psichologine) Karlq Menger[ (Menger, Karl, 1840-1921),Oigen4 BemBaverk4 (von Bohm-Bawerk,E,ugen,185l-1914), Fridrichil Vizerl (Vizer, (Lozanos, Fricleric, 1851-1926), psichologine, Sveicarijos matematine) Mari Espri Leonq Valrasq(Walras,Mari Espri Leon, 1834-1910), Vilfredq Pareto (Pareto,Vilfredo, lS48*1923).Austrq ir Sveicarijosekonomikosmokyklas apjunge Svedqekonomistas Klutas Vikselas(Wicksell Knuth, l85l-1926); anglq - Frensislsidro EdZvortas (Edgeworth, FrancesYcidro, 1845-1926.); arnerikiediq- Irvingas FiSeris(Fisher Irwing, 1867-1947)ir susifonr-ravo taip vadinarnamarZinalizmoekonomikosteorija. MarZinalizmas (rnargin economics)- ekonomikos teorija, pagrista ribines analizes bei maZejandio naudingurno teorijomis. Neoklasikin ekonomikos teorija (neoclassical economy) - ekonomikos idejq visuma, pagrista A.MarSalo darbais, XIX a. pabaigoje i5st[rnusiais klasikines ekonomikos teorijos rnokymq. Piln4 neoklasikines ekonomikosteorij4 pateikKembridZomokyklos atstovas Alfredas Mar5alas (Marshal, Alfred 1842-1924) ir jo mokinys ArturasSesilas Pigu (Pigou,Arthur Cecil, 1877-1959). XX a. ekonomikos mokslas neatmetdnieko, k4 [ ji ine5e praejusio Simtmedio ekonomistai. nesuprie5ina Jis pleiia savEs jq idejornis, tEsia, su bet ir papildo tai tornis kryptimis, kuriorns jq pirmtakai skyre nepakankamai ddmesioarbajas tik nurodd.Siuolaikinejeekonomikosmokslo raidos stadijoje iSry5kejo Siosnaujosanalizeskryptys: 1. Makroekonomikos aspektas.Teorijos,paplitusios XIX a. ir XX a. pradZioje, buvo rnikroekonominesanalizes pobudZio. Jos tyrd individualiq subjektq,[einandiqi 5i4 sferq skaidiq.Makroekonomines analizesatsiradirnui stiprq irnpulsqdave anglq ekonomistoDZonoMeinardo Keir.rso (Keynes,John Maynard, 1883-1946) veikla.Jis sukOre pagrindLrs makroekonomines analizes

50

rinkos fikio teorijoje. Makroekonomikosteorija remiasi statistiniaistyrirnais, ukyje. visurniniusprocesus Salies apibudinandiais 2. Netobulos konkurencijos analiz6. Dar trediojoje ekonomikos teorijos vystymosi stadijoje ekonomistaii5kele visuotineskonkurencijostarp ekonornikos subjektq hipotezg, tuo talpu ekonomikos analizd nuo 1930 m. nes tikroveje daZniaususidttriatna linksta i netobuloskonkurencijossituacijas, o su rinkos monopolinemis ar oligopolinemis struktr.rromis, ne stl tobulqja konkurencija. 3. Procesq dinamikos elementas.Statika analizuojatik baigtinE Dabartine pusiausvyros blisen4 ir ekonomikos elementq veiklos rezr.rltatq. tiria dinaminius procesus. [vertinandius laiko veiksni ekonomika laike tarp gyvenime ir apibfldina sqry3ius,susifonnuojandius ekonor.niniame gyvenimeskiriatnls kiekvienosSalies ekonominiqrei5kiniq.Didelis demesys , m e k o n o r n i k op l e t r a i p r o g n o z a v i u i . s 1.2.4.2. Pagrindinds iiuoluikitris ekonomikos teoriios ir nrclodologiia Makroekonomikos kaip mokslo apie bendrqsias r"rkio tendencijas buvo pagrindinisekonornistqanalizesobjektas,taiiar-rtai tyrirnai Simtmediais trys ivykiai. mokslas.Jos vystymuisi didelg [tak4 tr,rrejo nebuvo savaranki5kas tai apibendrinandiq duotnentg kaip Pirmasis [vykis Didelq tyrirnq mokslindsbazes,rinkimas ir sisteminimas. makroekonominiq Sios informacijos dal[ rinkti past[mejo Pinnasis pasaulinis karas, kai valstybems reikejo kokybiSkos statistinds informacijos planLrojant ir Dvide5imlojo su savo ketinimus,susijusius kariniaisveiksmais. igyvendinant arnZiaus 3-ame de5irntrnetyjeJAV buvo sukurta nacionaliniq pejamq apskaitos infomracine sisterna - nacionaline sqskaitq sistenta (NSS), suvokim4+. Sitrornettrbeveik kitimo tenclencijrl s4lygojusimakroekonomikos apdorojama infbrtuaci.ju visose pasaulio valstybese renkatna ir tyr mukroekonorniniamsimants. Antrasis ivykis, tapQS svarbiu dabartines tnakroekonomikos vystymosi stimulu, - tai nustatymas fakto, kad verslo ciklas yra pasikartojantisekonorninis reiSkinys. Verslo ciklo prigimties enrpilinio paZinirno palanga buvo imanoma tik patobulinus makroekouotlinE informacrjq. JAV ekonomisto,Zymausstatistiko Vesli Klero Mitdelo tyrinrai ir parode,kad JAV ekonomikai bfidingi pasikartojantys Zymia dalimi panaSIs

Siarn darbui vadovo Zytnus ekonotnistasSaimonas Srnitas Kuznccas (Kuznets, laurcatu. Nobclio prernijos SirnonSrnith,l90l-1985), 1971rr. tapqs ypad paZyrnctirtas Veliau nacionaliniqs4skaitqsistern4 sisterninokiti ekonornistai; (Stonc, 2r. Richard,g. 1913).Pladiatr 2 skyriq. Ridardas Stounas anglqckonornistas

5t

verslo ciklai. V.K.Mitdelasnustatd, kad tokie svarbusekonomikosrodikliai. kaip atsargq garnybos ir apimtis,kainq lygis,verslocikle kinta tendencingai. Trediasis Siuolaikines makroekonomikos suk[rim4 [vykis, sqlygojEs tai - DidZioji depresija. pasauline Si katastrofa dabarstebinapasaulltiek ir Zrnoniqpatirtornis kandiomis, tiek politiniaisprocesais, i5sirutuliojusiais kaip buvusir4sukrdtirnq rezultatas.Ekonornineskrizes laikotarpiu Zlugo keletas dernokratiniq vyriausybiq,o Vokietijoje, ltahjoje, Japonijoje1 valdZiqatejE fa5istai sukurstdAntr4li pasaulinikar4. DidZioji depresijaprasidejo 1929 n., kai beveik visos pasaulio valstybes susidure su katastrofiSkugamybos apimtiesrnaZejimuir beprecedentiniu nedarbu. DidZioji depresija - tai star.nbiausia ekonomikos katastrof a Siuolaikineje istonjoje. 1929-1932 m. pramonds garnybos apirntis vrsame pasar-rlyje ?ymiai sumaZejo,pavyzdLiu| JAV - 50 proc., Vokietrjoje 40 proc., Pranc[zrjoje- 30 proc., DidZiojojeBritanijoje-,,lik" 10 proc., kur ekonolrrikoskrize prasidej dar 2-ame de5imtn-retyj o e. l5vystytosSalyssusidfiresu r.rnikalaus lygio defliacija,pavyzdZiui, DidZiojojeBritanijojekainossumaZejo beveik 25 proc.,JAV ir Vokierr-;oje daugiaLr 30 proc., Prancfizijoje daugiaukaip 40 procentrl. nei DidZiausiintelektualiojo kapitalonuostoliaipasirei5ke katastrollskai padidejusiu ptlyzdLiui, 1933rn. JAV buvo 25 proc.bedarbiq. nedarbu, DidZioji depresijatapo pasar-rliniLr reiSkiniu,palaipsniuiapmr-rsir.r i5vystytas valstybesir perdjusiui rnenkaii5vystytas Salis.Lotynq Ar.nerikos, Afrikos ir Azrjos valstybeseekonomika buvo krizines b[senos, sqlygota eksportuoiamos Zaliavos kainq rnaZejimo,kritus jq paklausai iSvystytose valstybese.Demokratines vyriausybdsnepajegeiveikti ekonominio chaoso. todel daugelyjeEuroposir menkai i5vystytose valstybdse, taip pat Japonrjoje susifonnavo diktaturos. Hitlerio atejimas valdZiqVokietijojebr"rvo tiesiogiai I susijEs katastrofiSka su ekonominekrize Vokietijoje. ISvystytos vyriausybes i krizq sureagavo, ivesdamos importo prekybos barjerus, siekdamospadidinti Salyje garninamqprekir4paklaus4 ir suteikdarnos galimybEZmonerns dirbti. KadangiSi politika netiesiogiai didino nedarb4 kitoseuZsienio valstybdse, todelji buvo netoliaregiSka. praktiSkai Kai visos pasaulio valstybdspradejo laikytis Sio praZhtingoplano, tarptaurinE prekyb4 i5tiko giliausiasnuosmukis, tarpvalstybiniai prekybiniairy5iai buvo paZeisti, nedarbas, ir galiausiai pasieke ypadkritiSkalyg[. Ekonornistai pateik nemaZa hipotezirq,aiSkinandiq DidZiosios prieZastis, depresijos todel ir laikorna, kad ji yra rnakroekonomikos vystymosi stimulas. DZ.Keinsas kaip pagrindini veiksni, pastr.lmejusi ekononrik4 | depresijq, ivardijo ateities perspektyvrl svyravimus. lsanalizavEs makroekonorninE aplink4 jis pasiule fiskalines ir monetarines politikos priemones krizinei situacijai lveikti. Zyrnus JAV ekonomistasMiltonas Fridmenasir Ana Svarc (Shvarc,Ann) kaip pagrindinEDidZiosiosciepresijos

>1.

prieZasti ivardijo ekonornikospletros varZymE 1929-1933 metais. Autoriai tvirtino, kad visos monetarindspolitikos keitirno priemones, 1930 m. nukreiptos kovoti su didejandiaisbankq bankrotais, visiSkai nepasitvirtino, peraugimo I todel ji nesugebejosustabdyti iprasto verslo ciklo nuosn-rukio kataslrofi depresij4. Sk4 (Kindleberger, Kitas amerikieiiq ekonornistas CarlzasKindlbergeris prieZastis Charles,g. 1910) DidZiosios depresijos bandeai5kinti tarptautiniu poZitriu. Jo manymu, ekonorni5kaii5vystytos Salys nesugebejoiSvengti ekonomikos nuosmukio, prasidejusio 2-o de5imtmedio pabaigoje, kadangi pasaulyje nebuvo Salies lyderio ekonomikos srityje. 3-o deSimtmedio pabaigojeDidZioji Britanija jau praradopasauliniolyderio vaidrneni,o JAV jo dar nefgavo. Tuo istoriniu laikotarpiu nebuvo ir tarptautiniq institucijq. galejusiq paveikti krizq atskiroje valstybeje(pavyzdZiui,finansinespagalbos suteikimas; tariftl polrtikos, varZiusios tarptautinE prekyb4 stabdyrnas). Tarptautins prekybos rnaZejim4 C.Kindlbergeris vaizdLiai aiSkino principu(2r. 1.7pav.). susisukandios spirales Balandis

GeguZd

Vasaris

-' Sausis (rnln.USD)

Gruodis

RugpjItis

Lapkritis

Spalis

Rugsejis

1.7 pav. Tarptautines prekybos maZejimas 1929m. sausio I 933 rn. kovo meneslals

53

Bhta ir kitokiq bandymqaiSkintiDidZiosios prieZasrrs. depresijos JAV ekonomistasPiteris Teminas (Temin, Piter) tvirtino, kad DidZioji depresija- tai Pinnojo pasaulinio karo ir po jo vykusiq konlliktq ,,uZdelstoveikirno bomba", t.y. kariniai konfliktai tiesiog peraugo I taikaus laikotarpio konfliktus, parerntus tarpusavionepasitikejimu bei prieii5kumu Europoskonfliktuojandioms Salims. P.Teminomanymu,depresija, palaipsnitri apdrnusii5vystytasvalstybes,o po to ir visE iikusl pasaull,plito per to rneto valstybiq monetaring politikq pagrfstq aukso standartu. Aukso standartas priestaravo savarankiSkai nepriklausomaivalstybds monetarinei politikai, ir ypad ekonominiarn augimui,o ji, pasakdaugelioekonomistq, galejoteigiarnai paveikti ekonomikosraidq. Kaip veliau paroddpraktika, Salys,anksdiaunegu kitos atsisakiusios aukso standarto, pinnosios iSsivadavoir iS depresijos blsenos. Taigi, kaip ir daugelio ekonornikosteorijos problemq atveju, nera vienr4visuotinai priirntq paZi[rq, aiskinandiqDidZiosiosdepresijosprieZastis ir jos reiSkirnosi mechanizmq. Pateiktieji keli skirtingi Sio t-enorneno suvokirno bfldai demesikoncentruojai kur! nors vien4 krizes aspekt4ir per j1 bando paaiSkinti5i sudeting4 makroekonomin[ rei5kin[. DidZioji depresija pradejoprieStarauti ekonomistqklasikq paZilroms, kad rinkos rnechanizmuineb[dingas ilgas ir nuolatinis nedarbas,su kuriuo pasar.rlissr.rsidr-rre 3-ame deSirntmetyje. Si krize priverte suabejotr, ar ekonornikos teorijos postulatai atitinka realius to meto gyvenimo procesus. Zymus angh.1 ekonomistas DZ.Keinsas sumodeliavo DidZiosios depresijos bei srnulkesniq ekonominiq svyravirnq teorinE schemq ir pasirlle specialiq vyriausybes veiklos prograrnfu siekiant iSvengti depresijos, suleike makroekonornikai Siuolaiking krypti. Keinsizmas (Keinso ekonomind teorija) (Keynesian economics) makroekonorninio reguliavirno teorijos, pagr[stos bendrqjqi5laidq ir pajamqapytakosvaldymu. Pagrindinesiddjos, susijusiossu ekonornikossvyravirnais,isdestytos jo Zymiausioje knygoje ,,BendrojiuZimtumo,palfikanqir pinigq teorija" (1936 rn.). Nors Siandienakivaizdus ir kai kurie Sios knygos tmkurnai, ji i5lieka svarbiausiuXX arnZiaus ekonominiuveikalu. DZ.M.Keinsaslne5e didZiull indeli I ekonomikosteorijosvystymqsi. poveikis Siammokslui buvo toks Jo didelis,kad nuo Sio laiko visi makroekonornistai pradejosavepriskirti rienai i5 dviejq sroviq:keinsistams arbaklasikams, priklausomai nuo to, kaip artimai jie savopaZiDras siejosu Keinsoidejomis. Pagrindinis DZ.Keinso teorijos teiginys buvo tas, kad rinkos ekonomikai nebudingassusireguliavimo mechanizmas, t.y. jai nebhdingas Zemasnedarbo lygis ir didele garnybosapirntis.PrieSingai, gaivojo, kad jis ekonomikai bildingi svyravimai, Zymia dalimi priklausantys nuo rnasinirl

54

nuotaikq kaitos poveikio bendrajam investicijq lygiui - nuo pesirnizrnoiki optimizmo, ir atvirk5diai. Pesimizmo didejirnas verslo aplinkoje s4lygoja investicijq aktyvumo smukimq kuris savo ruoZtu s4lygoja bendrq gamybos nuosrnuk! ir nedarbo didejirn4. Keinsas teige, kad, kai ekonomikos kriz6 pasiekia tok[ rnast4 kaip DidZiosios depresijoslaikotarpiu, tai ji negali b[ti greitai pa5alinta ar btiti i5sprEsta darbuotojq pastangomis.15 dalies tai tik priklauso nuo to, kad kainos realiarne gyvenirne, taip pat vidutinis darbo uZmokestis, nera visi5kai lankstls ir negali greitai pasikeistiir prisiderinti prie ekonomikos. Pasak DZ.Keinso, kad ekonornikos stabilizavimui reikalingas makroekonomines strategijos koregavimas, ypad vyriausybds iSlaidq, rnokesdiqbei pinigq politikos pasikeitimai.Jo ideja, kad vyriausyb6 privalo vykdyti ekonomikos stabilizavimo politikq siekdama i5vengti ekonorninirl kriziq atsiradimo bei pldtros, ypad pladiai paplito ir igavo ,,keinsistines revoliucijos" vard4. Daugelis DZ.Keinso principiniq idejLl. tarpe jt1 ir jo pasiulytas bendrosios paklausos bei bendrosios pasiiilos analizs metodas, yra Siuolaikines makroekonomikosSerdis. ldejos, susijusios su politinemis fiskalines ar monetarinespolitikos keitimo rekomendacijomis, nors ir paplito po vis4 pasauli (daugelio valstybiq ekonomika sekrningai pletojosi, nesusidurdamasu akivaizdesniaisnuosmukiais ar didesniu nedarbo lygiu), tadiauyra nuolatiniq ekonominiqdiskusrjqobjektas. 8-o deiimtmedio pradZioje sekmingq daugelio pasaulio valstybiq ekonomikosraidq pradejostabdytistagfliacija. Staglliacija (stagflation) tai tokia ekonomikospadetis,kai gamybos apimtis malrja (stagnacija), augant karnoms (infliacija). Keinsistind teorija Siam atvejr,ri negalejopasi[lyti jokiq ekonomikos stabilizavirnopriemoniq. Ekonomikos nestabilumoprieZasdiqbuvo bandorna ie5koti padioje stabilizavimo politikoje, t.y. aktyvioje valstybesreguliavirno politikoje. Siuo laikotarpiu Miltonas Fridmenas (Friedman, Milton, g. 1912) sukure alternatyvi4 keinsizmui monetarizmo teorijq kuri sudaro vadinarn<-lsios Cikagos mokyklos pagrindq. Monetarizmas (rnonetarism) teorija, teigianti, kad pinigq pasitla lemia kainq gamybos apimdiq, nedarbo ir kitus pokydius. Tai analizes, susijusios su pinigq itaka ekonornikai, pagrindas; valstybesbiudZetui,kaip makroekonominioreguliavimo priemonei, skiriarnas neZymusvaidmuo. Si teorija teigia, kad: pagrlsta l. Rinkos ekonomika principu,t.y. ji nuolal susireguliavimo siekia visiSkouZimtumobtisenos. 55

2. Aktyvi valstybdspolitika yra problemosdalis, o ne jos sprendimas. M.Fridmenas ir jo pasekejai tvirtino, kad ekonornikos pldtros svyravimai i5 dalies yra pinigq kiekio svyravimq rezultatas,todel jis siillo vyriausybeipinigq kiekl parnaZu didinti tokiais tempais,kr,rrie atitiktq ilgalaikl garnybosapirnties didejimq ir pa5alintqinfliacijE ekonomikoje. Jo manymu, jei Salyjeyra didele infliacija, tai,?ymiai sumaZinus pinigq kiekio didejimo tempus, sumaZetqpaklausair didetq nedarbas.Tadiau nedarbo padidejimas jau butq tik laikinas,nes Zmonds numatyttlinfliacijostempq maZejimq todel b[tq griZtamaI visi5ko uZimtumobrisen4. 8-9-ame deSirntmetyje monetaristqpozicijas kovoje prieSkeinsizrnq p ii s u s t i p r i n o e o k l a s i k ai ir p a s i u l o s o Z i u r i o k o n o m i s t a S i e e k o n o r n i s t ar j 1 1 n e i. Salininkai buvo kategoriSkesninegu monetaristai, tvirtindami, kad rinkos principas,o valstybinisreguliavirnas ekonomikai b[dingas susireguliavirno neuZtikrina stabilaus ekonornikos vystyn.rosi.Visose ekonomikos teorijose (keinsistineje, rnonetaristineje, neokeinsistineje, pasir"rlos poZi0rio) atsiZvelgiamaI gyventojq ateities lukesdius, tadiau butent jie tampa pagrindiniuracionaliqllkesdiq teorijoselementu. Racionaliqjq liikesiiq teorija (rational-expectations hypotesis) tai hipoteze,teigianti,kad finnos ir asmenys, tr.rredamisvarbi4 informacij4 tuo laiku, kai prirmarnas sprendimas, objektyviainumatoateities lvykius. Taigi tik ,,nauja"infomacija turds poveikl llkesdiarns arba elgsenai. Sios teorijos Salininkq nuomone, verslininkq ateities lrikesciai ypac veikia firmq i5laidas investicijoms ir atsargorns. Sie l[kesdiai Zymia dalimi lernia [kines veiklos ciklq. Manorna, kad, jeigu verslininkai veiktq, turedarni visiSkaitiksiiq informacijq tuomet fikines veiklos ciklas savo dabartinefbnna nustotr.l egzistavqs. L[kesdiai yra labai svarbls derybose del darbo r,rZrnokesiio lygio, kur kiekviena sanderio 5ails (1iek darbdaviai, tiek darbininkai) turi nur.r.ratyti busimus [vykius, pavyzdLiui, infliacijos ternp4. StatistikospoZiuriu, hipotezeneteigia,kad lukesdiaiyra visuornettikslhs. Todel lfikesdiaiigaunatikimybes pasiskirstymofom4. Racionaliq l[kesdiq modelis pladiau taikytinas laisvosios k o n k u r e n c i j o s i n k o s e .Z y r n i a u s i r a c i o n a l i q j t l u k e d i q t e o r i j o s a t s t o v a ir RobertasLukas (Lucas, Robert, g. 1931) ir RobertasBaras (Barro, Robert, g.

1e44).
Pasiiilos poZiIrio ekonomika (teorija) (supply-side economics)- ekonomikos analizds Saka,nagrinejanti trkio gamybospajegum4(potencialusis arba galimasisBNP) ir politik4 kuria siekiama pagerinti garnybos i5tekliq rinkq lankstumqtaip, kad b[tq gaunarnadaugiausiaprodukcijos, atsiZvelgiant esamE bendr4j4paklausq. I

56

Pasi[los poZifirio ekonornistaiisanalizavo gamybos istekliq rinkll ir biurokratini nelankstum4 didesniqgamybosistekliq kainq poveiki bendrajai paklausai. Tai paskatino juos pasmerkti profesiniq sqiungq veikl4 nes jos padidina clarbouZmokesdionormas iki lygio, aplenkiandiodarbininkq ribinl darbo nasum4 apribodarnos galirn4 LrZimtum4.Tokie tyrimai paskatino pasi[los poZilrio ekonomistusatmesti kai kurias socialinio apr[pinirno pasalpq ir progresinio apmokestinirno sistemas, nes Sios sukuria skurdo bedarbiqimtis maZaiapmokamqdarbq. neskatinandius spEstus, Skurdo sp4stai (poverty trap) - padetis, kai bedarbis, gaunantis socialinio apr[pinimo paSalp4 neskatinat.uas ie5koti darbo, kadangi jo darbo pajamos (iSskaidiavus rnokesdius) yra maZesnes negu pa5alpos' gaunamos nedirbant. pa5alposgarantuojatik pat[ Zemiausi4gyvenimo lygi' Kad ir Sios Zerniausios darbo pajamos skatintq dirbti, si[loma vyriausybei suteikti darbdaviams uZimtumo dotacijas, kurios leistq moketi darbo uZmokestl, socialinio aprfipinirnolyg[, jeigu net ir atliekatnodarbo uZ <li<lesn! rnaZiausi4 bus ekonomiSkai Tuomet Ztnonems ribinis pajamq produktasto negarantuoja. Tokiq paZiflrq visulna bLrvo bLrdinga naudingiau dirbti negu gauti oasalpas. R.Reigano administracijai. Zymiausias pasiulos poZi[rio ekonomikos teoretikasyra Arturas Laferas(Laffer, Arthur, g' l9a0). Dabartiniai DZ.Keinso pasekejai - neokeinsistai - tobulina savo pirmtako teoriniuspagrindus. Neokeinsistai (neokeynesians) SiuolaikiniaiDZ.Keinso daugiauar maliau rdmEpagrindinius pasekejai ekonomislai, DZ.Keinso teiginius, o vdliau perZiurejp ir pagrindEjo teorijE. iSkeltq 9-ame de5imtmetyje susiformavo realaus verslo ciklo teorl.1a. teigianti, kad tiek keinsistai, tiek monetaristai neteisingai traktuoja Jq ekonomikos nestabilumoprieZastis. nuotnone,Sio reiskinio prieZastisyra ne benclrojipaklausaar pinigq politika, o technologiniaisokai. Zymiausi Sios neokeinsizmoteorijos atstovaiyra amerikiedirlekonomistqEusdjausDeivido Domaro (Domar, Evesey David, g. 1914), Rojaus Forbso Harodo (Harrod, Ray, Forbs, 1890-1978)ir RobertoMertono Solou (Solo, Robert Merton, g' 1924)ekonominioaugimomodeliai. Nuo XIX a. pabaigos iki dabar pletojasi D.Rikardo ekonotnines idejos. Darbinds vertds teorijos savybe nustatyti vertE pagal garnyboskastr"rs Pjero Srafo (Sraffa, Piero, pladiai analizuojama nuo paklausos nepriklausornai 1898-19S3) darbe ,,Prekiq gamyba naudojant prekes" (1960 m'), sukritikavusiame D.Rikardo pastovaus verts mato problem4 ir isvysdiusl ekonomikosteorij4. vadinam4j4neorikardinE 57

(neoricardian Neorikardin6 ekonomikos teorija economics)- tai D.Rikardo tyrirno programosatnar.rjinirnas, pagristastiesiniais neoklasikiniaisbendrosiospusiausvyros modeliais, ,,i5laidos - gamyba" analize bei tiesiniu prograrnavirnu. Po Antrojo pasaulinio karo Japonrjoje susifomravo ypatinga nekomunistinei Saliaisituacija: apie pusevisq ekonomistq teoretikqpasirode es4 (atvirai arba neatvirai) ivairiq krypdiq marksistai.Tarp daugybesSalyje praktikuotq rnarksistqekonornistqkrypdiq paZymetinaUno rnokykla, kurios pagrindqsudaroKozo Uno (Unno, Kozo, 1897-1977)ir jo pasekejq veikla. Rerniantis L.Bortkevidiar.rs (L.Bortkievicz, 1868 1931) ir Keji Sibatos (ShibataKeji, 1902-1986)darbais, buvo sukurti ir analizuojami marksistines ekonomikosmaternatiniai modeliai. Neomarksizmas (neornarxist econorny) ekonornikos teorija, kritiSkai vertinanti marksizmo idejas, pagrista rnokslu,nepriklausanti ideologijos politikos. nuo bei Siuolaikinemis rinkos e k o n o m i n i oi b e r a l i z m oe o r i j a . I t ekonomikos sElygomis reikSminga ir

Ekonominio Iiberalizmo teorija (economic liberalisrn theory) - tai doktrina, ginanti rnaksirnaliaigalimq rinkq ir konkurencijos,koordinuojantlking veiklq panaudojim4. Vadovaujantis Sia teorija, valstybei paliekamos tik tos funkcijos, kuriq pati rinka negali igyvendinti (pavyzdZiui,visuomeninir{gerybiq gamyba), bei tos, kurios bltinos sukuriant strukt[ras, lerniandiasprivadiq firmq veiklos efektyvum4(pavyzdZiui,[statymai,reguliuojantysnuosavybds teisesir juridiSkai iteisinantys antirnonopolinq politik4 ar sanddrio lsipareigojinrtl laikyrnqsi). Kaip rodo ekonomikosmokslo raidos analiz6,visais laikais Zmones bande suprasti, paai5kinti ir prognozuoti savo ekonomini gyvenirn4. Tam kuriamos ekonomikos teorijos, kuriq, kaip maldme, labai daug. Vienos jq pripaZistamos, kitos - atmetamos. Mokslas, nagrinejantisekonornikosteorijq atsiradimo,raidos ir i5nykirnoklausimus,yra vadinamasekonomikosteorijos istorija. Dabartiniameekonomikosmokslo metodologijospasaulyjelabiausiai Zinomi ir pladiausiaipaplitE J.Sumpeterio5, M.Blaugo6, T.Negisi? ir kitq darbai, kuriuose nagrinejarniekonomikosteorijq atsiradimo,raidos, praktinio panaudojimoklausirnai
5J.A.Shurnpeter. Historyof Econornic Analysis, Oxford UniversityPress,1954. oM.Blaug. EconornicTheory in Retrospect, CarnbridgeUniversity Press,1985. 'T.Negishi. Istorija ekonornideskich udenij.Percvods anglijskogo,M., Adaspektprcss, I 995.

58

Ekonomikos mokslo metodologijojenera vieningos nuomon6s,kaip ai5kinamataip: grupinio atsiradoir kaip turi atsirastinauja teorija.DaZniausiai arba pasikartojandioekonomikos rei5kinio suvokimui kuriarnas ekonominis rnodelis.Tai hipoteziq sistema,kuri apima tik esminiusto rei5kinio elementus ekonomikosrei5kinio raida arba ir faktus. Remiantismodeliu prognozuojama pateikiarni jo konjunkt[riniai duomenys. Tai teorijos patikrinimas arba stebejirnu.Jei teorija pasitvirtina,ji naudojamatolesniarn eksperirnentu prognozavirnr.ri. Sakorna,kad teorija atitinka realq gyvenim4. Jei tikrinant, leorija ar jos dalis atmetarna,tai rei5kia, kad buvo parinktos neteisingos elementaiir faktai neatitinkatikroves. Konstruojamas hipotezds,kad sisternos nar"rjas modelis, pasirenkant hipotezes,jas empiri5kai tikrinant, paneigiant Taip Zingsnispo Zingsniokuriama ekonomikosteorija, kuri nepasitvirtinusias. arteja prie ekonominio gyvenimo tikroves. Toki4 teorijos atsiradimoir raidos pateikiamokslo metodologas K.R.Poperasn. Tadiaumokslo istorijos sarnpratE raida, k4 vdliau pripaZino ir Poperas,ndra toks tolygus procesasnet gamtos moksluose, nekalbant apie socialinius mokslus. Net jeigu tikrinimo eigoje teorija paneigiama, visada kyla abejones, kad eksperimentas nebuvo yra nesutapimas pakankamaiSvarusir patikimas,kad teorijos ir eksperimento tik tariamas. Be to, ekonomikos rnoksle eksperimentaiypad suddtingi. o daugeliu tveju nelneimanomi. a Kitas mokslo metodologasT.S.Kuhnas'. remdamasisKoperniko atradimaisastronomijoje,suformulavo mokslo proceso teorini modeli labiau atitinkant[ mokslo raidq. Pagal jI mokslo istorija nera tolygaus bei nepaliaujamonaujq idejq iSkelimo ir jq paneigimo raida. Joje pastebimi ilgi esamq teorijq tobulinirno periodai. Juos pertraukia mokslo revoliucijos. teorijos prie kitos ir tarp kr-rrioms bridingi Suoliainuo vienos vie5pataujandios jq nera jokio rySio. Be to, atskiraseksperimentas teorijos nepaneigia.Teorijq galirna atmestitik kartojanteksperimentus didejantpaneigirnqrnasei. ir Ekonomikos teorijos raidoje buvo keletas revoliucijq, pavyzdLiui, marZinalistine revoliucija, keinsistind revoliucija. Jei, pagal Kuhnq Sios revoliucijos yra mokslines, tai, tarkirn, ikikeinsistiniai modeliai, ndra butini pokeinsistiniqmodeliq supratimui,nes tarp jq nera jokio tiesioginiorySio. Deja, ekonomikos moksle paneigta teorija pilnai nei5nyksta. PavyzdZiui, viduramZiais vie5patavusios teisingos kainos teorijos elementai yra Siuolaikinese paklausos teorijose. Arba merkantilistines paZilros dalinar pripaZistarnos Siandien, norsjas paneigeklasikine ekonomikosteorija. ir

"K.R.Poper. The Logic of Scientific Discovery, Hutchison,1959). ''T.S.Kuhn. The Structureof ScientificRevolution,University of Chicago Press,1970

59

Tarp ekonomikosrnokslo metodologqlabiausiaipaplitqsvadi'arnasis I.Lakato5or' ekonomikos teorijos raidos rnodilis. Tai taryine tarp popero rr Kuhno teorija. Lakatosas teigia, kad rnokslo raida buvo ir yra konkuruojandiq modelitl istorija. Model[ galirna apibridinti taip: jis turi nekintam4kietq branduoli, kuris yra nepaneigiarnas, ii juosia nuolat kintandiospagalbineshipoir tezs.Jos ir yra tikrinamos,patvirtinamosarba atmetamos. Tarkirn, atsiranda konkurencija tarp dviejq modeliq Rr ir &, kuriq brandLroliai yra skirtingi. Vertinant ir keidiant hipotezes, palaipsniuipradedaskverbtisi vienE kitos jos teritorijas, t.y. pradedamostarpusavyje lyginti. Tarkime R1 rnodelio n-toji versija visi5kai nesuderinama R2 modelio t versija. Eksperirnentaiarba su stebejimaipatvirtinaR1model[.Kova tarp rnodeliqnesibaigia, paneigiandiq nes ar patvirtinandiq eksperimentqbei stebdjimq reikia labai daug. Be to, kad iSsaugotrl branduoli, pralaimejEs rnodelis gali keisti hipotezes.Tai reikalauja naujq eksperirnentq stebejimq.Neretai paneigtasmodelis vel griZta su tuo ir padiu branduoliu, turedamasnaujas hipotezes.Siq problern4pailir"rstruosinre konkrediu pavyzdLiu.Marksistineir nemarksistine ekonomikosteorijos yra du prieSingimodeliai, turintys skirtingusbranduolius.Nernarksistinis nodelis turi kelet4tarpusaqljekonkuruojandiq variantq..fei Zitiresime keinsizmopoziciirr. i5 tai merkantilizmo,Maltuso, nepakankamo vartojinro ir Keinso reorilos yra"to p a t i e sr n o d e l i ob r a n d u o l i o e r s i j o s S i o b r a n d u o l i ,p a g r i n d i n eo n c e p c l a v . t galima perteklind reprodukcija ir efektyvios paklausos nepakankamurnas. Lygiai taip pat ikikeinsistinekiekybine pinigq teorija ir siuolaikinemonetarind teorija priklauso to paties modelio branduoliui, kurio esme - ekonomikos pusiausvyr4 reguliuojapatikimi automatiniaistabilizatoriai. Tadiar.r Siuolaikines monetarin6steorijos hipotezdssiejarnossu darbuotojquzimtumu, ko nebuvo ankstesndje teorijoje. Susiejusmonetaringteorijq su darbo jegos uZimrurnu, senasis branduolys, kuris susiformavo dar prie5 Keinsq, atgime jau po keinsistinds revoliucijos. Taip vadinamoji neoklasikine arba neovalrasind ekonomikosteorija Siandien dominuoja pasaulyje.Bet jai aktyviai priesinasi taip vadinamoji naujoji austrq mokykla, besiremiantiK.Mengero ir L.Mizeco teorijos branduoliu. Rikardo rnodelis,kuris buvo apmirEspo marzinalistines revoliucijos, atgime P.Srafos teonloje ir sianclien aktyviai vystouras neorikardininkq. Markso ekonomikos teorijos brancluolys pastarajaure deSimtmetyje atgirneJaponijos neomarksistq modeliuose. Kaip matome,ekonornikosteorijos raida nera vienos krypties kelias I _ ties4. Siandien esanti itakinga teorija dar nereiskia,kad ji visais atZvilgiais tobulesne uz anksdiauviespatavusi4. Todel norint suprasti ir giliau pazintr realius Siuolaikinius ekonominiusprocesus, reikia studijuotine tik siandien dominuojaniiE ekonomikosteorijq bet ir jos raiclq.
'ul.Lakatos and A.Musgrave. criticis'r and Growth of Knowledgc, cambritlge UniversityPress, 1970.

60

Pagrindindss4vokos
a a

a a a a a a a a a a

a a

Makroekonornika ekonomikos sisterninis paZinirnas eklektika modeliai ekonomikos iSoriniai veiksniai vidiniai veiksniai politika ekonomikos visiSkas uZirnturnas kainq lygio stabilun.ras ekonorninisaugimas ekonomikossistetna pagrindines ekonomikos grllpes sistemq pagrindiniai rodikliai makroekonomikos politikos ekonon'rinds priemor.rds fiskalinpoiitika monetarinepolitika

a a a a a a

a a a a a a a a a a a a a

politika biudZeto valstybes prognozavimas ekonornikos merkantilizmas e k l a s i k i n e k o n o r n i k ols o r i j a e ddsnis Sejaus neoklasikindekonornind teorija istorindmokykla ekonorninisromantizmas marksizmas rnarksistinis socializmas marZinalizmas keinsizmas monetarizrnas neomarksiztnas neokeinsizmas pasiIlos teorija itj racional q l0kesi'iqteorija c realauserslo ikloteorija v neorikardininkai.

Kartojimo klausimai L 2. 3. 4. Kas yra ekonomikosmokslas? Kas yra n-rakroekonornika? analizes metodtl. Apibudinkite makroekonomikos Kurie i5skiriarni pagrindiniai ekonomikos paZinimo lygiai? Koks yra pladiausias ekonomikospaZinirnas? apibfidinaekonomikqkaip visum4? Kokios pagrindinescharakteristikos tikslus? sistemos o . Kas nulemia ekonornikos tikslai? 1 . Kokie yra pagrindiniaimakroekonomikos 8 . Kaip Salyjesiekiamapagrindiniqmakroekonotlikostikslq? 9 . Kodel makroekonomikos specialistq ekonominds paZiuros daLnat skiriasi? sistemos? visosekonotnikos sprendZia uZdavinius t 0 . Kokius pagrindinius I l . Trurnpai apibudinkiteekonornikosmokslo raid4. t 2 . lSvardykitepagrindinesekonomikosluokslo raidos stadijas.

6l

ketvirtoje ekonomikos tnokslo 13. Kokios naujos analiz6skryptys i5rydkejo raidos stadijoje? 'rokslas? kaip savarankiskas 14. Kada ir kocrelmakroekonomikasusiformavo savo idejomis ir dalbais suteike ono-i'tu' 15. Koks Zymus "t kryptl? makroekonomikaiSiuolaikinq teoriios? ekonornikos pagrindinesSiuolaikines 16. Kokios yra teiginiai? teorijos keinsistq pagrindiniai ii. fofi. teiginiai? iS. koki. palrindiniai monetarizmoteorijos Kurie veitsniai lemia BVP didejima? 19. 20. K4 paroclokainq indeksas? politikos priemonesekonomikostikslus? ti. kar; veikia ekonomines ekonomikossqlygas? b. i":i galima ivertinti bhsim4sias

2. NACIONALINIU PAJAMU APSKAITA


teorijq, siekiandi4paaiSkinti analizuoti makroekonomikos Pracledant patvirtinaniiusarba procesus, ekonominius elgsen4vykstandius ekonon.rikos keletil svarbiLl Sioms teorijoms, bhtina iSsiaiSkinti netgi prieStaraujandius pajal]rq, nacionalinio sqvokq bei desningurnq.Pinna, suvokti nacionaliniq jq procluktosevokas, nustatymometodus,b[dus bei s4rysius.Antra, didelds prekiq bei paslaugq [vairovds vertds nustatyrno problema verdia natrdoti jq bendr4 rnatovienetq- kainE 2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI IR JU TARPUSAVIO RYSIAI

Visa Saliesekonomika susidedai5 daugybesatskirq ekonorttinitl sistema. s4skaitq Nacionaliniq vienetr-1, kuriuosklasifikuotipadeda - nationalaccottnting Nacionatiniq sqskaitqsistema(NSS pagrindiniusekononrinit-r apibhdinantr systern) tai sisterna, rnq paj gyvenimo rei5kinius:garr"ryb4 amas,vartojimal,kaLrpi ir tur14. apskaidiavinqraidil' sistemaparodobalansinir4 Nacionaliniq sEskaitq S k u r i 4a p i b f l d i n a i ee t a p a i : (iki 1938ttt.); iki apskaidiavirnai NSS atsiradimo l. Balansiniai mastu(1938-1953nt'); tarptautiniu ir 2. NSS atsiradimas iteisinimas (1953-1979rn.); fonnavimas ir 3. NSS tobulinirnas individualiqstandartq 4. NSS kaip dominuojandios balansiniq apskaidiavimr4 sisternos (1979m. ir dabar). susiformavimas Kiekvienas NSS raidos etapassusijqsne tik su jos i5ry5kejandiq atitinkamu laikotarpiu vykstandiotarpvalstybinio tr[kumq Salinimu,bet ir sr.r bendradarbiavimopl6tra. 1953rn. Amerikos mokslininkq patobulintas NSS variantaspaskelbtaskaip oficialus JTo dokumentas- Nacionaliniq s4skaitq sistemos standartas. Sio standarto laikymasis tapo tarpvalstybinicr se[yga. NSS standarto diegimo rekomenclacijosbuvo benclraclarbiavimo pakraipqSalims'. politiniqbei ekonominir4 skiriamosskrrtingq pajamoms produktoapinrties ir lki 1990m. Lietuvojenacionalindrns (MPS). 199I m. sistema produktobalansq materialaus naudota apskaidiavirnui (LSD) pradejo skaidiuotiBVP ir kitLrs departamentas Lietuvos statistikos produkrodiklius.Nuo rnaterialaus suvestinius sistemos s4skaitq nacionaliniq rnetodologij4, to sistemosprie NSS pereitapagal JungtiniqTautq parengtE
rPladia,.t:Ukio sratistika (Teorijos ir V. R . V a l k a u s k a s .. . 1 9 9 5 - - P . 1 0 4 .

praktikos apybraiZos).Ats. redaktorius

produkto sistetuq pateiktQ 1977m. ,,Nacionaliniqsqskaitq ir rnaterialaus palyginime". geriau pritaikytas 1995m. paruoitas EuroposSalimsir regionarns pinnasis NSS NSS variantas(ESA'95). Siuo metu Lietuvoje igyvendintas s4skaitqsistema,ruosiarni ir etapas:kuriarna Lietuvos Nacionaliniq i<liegin-ro priimami atitinkami istatyminiaiaktai. vienetaiskirstomii keturissektorir"ls: PagalNSS visi ekonominiai l. Namq flkiai; 2. lmonds (firmos); sektorius; 3. Vyriausybds Saliqsubjektai. 4. UZsienio Namq [kis (households) ekonornikossektorius,kuri sudaro individai, Seimos ir nekomercinesorganizacijos (profsEiungos,labdaros bei megejq sporto draugijos. ligonines ir pan.), atliekantis dvigub4 vaidmeni: pirnra. . galutiniq prekiq bei paslaugq pirkejo, antra, gamybos savininko' veiksniq (darbo,kapitalobei Zemes) susijq:namq [kis, tarpusavyje Namq [kio ekonominiaisprendimai jas parduodarnas savo garnybosveiksnius,gaunapiniginespajamasir iSleidzia prekiq ir paslaugqpirkimui bei dali jq investuoja1finnq veikl4. Imon (firma) (firm/company) ukinis vienetas,ttrrintis juridinio asrtens teisg, veikiantis kornerciniais pagrindais, prekesar teikiantispaslaugas. garninantis Tarp namq [kit1 ir finnq nuolat sudaromi tam tikri sanderiai, ry5i (2.1 lentele). rodantysjqtarpusavio 2.1 lentel6. Namq Lrkiqir firrntl tarpusaviorySys
Namq tikiai
l. Jic yra gamybosvciksniq, kuriais apruplna i m o n c s .s a v i n i n k a i 2. Gaunapajamq i5 imoniq mainarsuZ oatcikus samvbosvciksnius pajamasimoncscpagamintoms 3. lSlcidZia orckcms ir oaslau{:oms isigvti

Firmos
l. Naudoja namq ikiq patciktusgan.rybos vciksniusnrckiu ir naslaucuganrvbai 2. Moka namq [kiams uZ gamybos vciksniu naudoiima prckcs ir namq ukiar.ns 3. Parduoda naslauuas

Vyriausyb6s sektorius (governrnent/public sector) ekonornikossektorius,apimantis ivairaus valstybinio lygio (centrines bei vietinds valdZios institucijq) nuosavybEbei valstybini vartojimE.

64

Vyriausybds sektoriaus veikla susijusi su kitais ekonornikos jis sektoriais: perka i5 namq fikio gamybosveiksnius,o i5 finlq - prekesbei yra paslaugas. ValstybespajarnqSaltinis mokesdiai. sector) tai Saliqsubjektai (foreign/rest-of-world UZsienio valstybernis. ekonominiairyiiai su uZsienio Salies Tarp valstybiq nuolat palaikorni tarn tikri ekonominiai rySiai: su sudarotniprekiq ir subjektais, uZsienioSaliq firmomis, kaip ekonorniniais pirkimo (irnporto)ir pardavimo(eksporto)sandriai. paslar.rgq i5 susidedanti visq keturiq ekonornikos Ekonomikossistema, sektoriq,vadinamaatvirosios ekonomikos sistema (open s economic ystem). l5 Ekonomikos sistema,susidedanti atskirq Saliesvidarrs ekonornininiq sektoriq (narnq ukiq finnq ir centrines bei uZdaros miSriosios vadinatna instituciiq), vietinds,.'aldZios mixed economicsystem)' ekonomikossistema(closed Ekonomikos sistema, susidedanti i5 namq [kir4 ir fimrq vadinama grynai privatios ekonomikos sistema (pure private economicsystem)arba supaprastintu ekonomikos model). modeliu (simpleeconomic Supaprastinto ekonomikos modelio elementq tarpusavio sqveika pavaizduota I paveiksle. 2. Vidinis Sios schemos konturas rodo daiktiniq (nat[riniL$ iStekliq judejim4 tarp pagrindiniq ekonomikos sektoriq, o i3orinis - pinigq srautLl judejimq. Sis paveikslastaip pat rodo tris metodus,kuriais galirna ntrstatyti veiklos rezultatus: ekonomikossistemos kiekvieno gamybosetapopridetinEverlq): l. Gamybos(susumavus 2. lSlaidq(sudejusvisasprekiq ir paslar.rgq isigijimo i5laidas); 3. Pajamq (swumalus gamybos veiksnit5 rodandiq suteiktq paslaugrl vertE,dydf. Firmos, namq flkiams (pirkejams) perkant prekes ir apmokant jq keliornis kryptimis: prekiq kain4 gaunapiniginiq pajamq,kurios naudojamos ar paslaugq, perkamq i5 kitq imoniq apmokejimui; darbuotojq darbo uZmokesdioapmokjimui; nuomos mokesdiq surnokejirnuiir taupymui arba firmos pelnui. Dvi pastarosioskategorijos gali b[ti apibendrinarnoskaip kapitalo pajamos. Taigi, susumavus visq Salies finnq veiklos rezultatus, gaunama5i lygybe: : Saliesvartotoi4pirkim4suma : Bendrosios firm4pajanros : Darbo uimokestis+ Kapitalo pajarnos * Tatpiniai pirkintai ekonomikosmodeliui. Si lygybe teisingatik uZdaram 65 (2.1)

prckcrns ISlaidos bei paslaugoms lsigyti

Prekiqir paslaugq rinka

gautos Pajan-ros, pardarus prekes paslaugas

Nupirktosprekes ir paslaugos

Prekes paslaugos ir Finr-ros Nupirktigarnybos veiksniai

Gamybos veiksniai Garnybos veiksniq rinka


Pajamos,

pardar,us gamybos veiksnius

I5laidos garnybos pirkti veiksniarns

2.1 pav. Prekiq ir paslaugqbeipinigq srautqapytakatarp dviejq pagrindiniqekonornikos sektoriq Abstrakti prekiq ir paslaugq bei pinigq srautq apytakos schema neparodo ir ne[vertina daugelio realaus gyvenimo elernentq: namq [kio taupymo ir firmq investicij6 vyriausybdsiSlaidq ir rnokesdiq,sanderiq tarp Salies [moniq su kitq valstybiq gamintojais ir t.t. Be to, Siame modelyje supaprastinimosumetimais laikornes dviejq prielaidq: pinna, visos gautos pajarnos iSleidZiamos;antra, visos pagarnintos prekes ir paslaugos yra parduodamos. Tuomet visos gamybosveiksniq gaunamos pajarnosyra lygios namq ukio i5laidorns prekems ir paslaugornsisigyti, o garnybos apimties kainq sumaturi bfiti lygi namq [kio pajamoms. Kituose skyriuose 5iq prielaidq atsisakius, pateikiarnas realesnis ekonominestikroves vaizdas. Dabartiniu laikotarpiu labai aktuali Lietuvai problerna- regionines statistikos formavimas. Sudaryta tarpZinybine regioninds politikos darbo grupe.Ji teikia sifilymus ddl Lietuvos administraciniosuskirstymopritaikymo prie ES teritoriniq statistiniq vienetq nomenklat[ros (TSVN); tai leistq palyginti i5skirtus administraciniusvienetus.Dabar pagal apskritis statistika skelbia duomenis apie Zemes uki, pramonds, statybos, vidaus prekybos, transportoir paslaugqimoniq skaidiq ir jq veikl4. Tadiau dar reikia sukurti BVP ir kitq makroekonominiqregionqrodikliq apskaidiavimo metodikq. Statistika siekia, kad tiksliau funkcionuotq Sios grandys: veikla duomenys- informacija- sprendimai veikla.

66

poZi[riu Lietuvos rodikliq nustatymo tnakroekonominiq Svarbiausiq pasaulio Saliqstatistika. yra hannonizuota daugelirr su statistika vienetqlygiai: statistiniq 5ie LietuvojeiSskiriami teritoriniq Pirmaslygis - visa Lietuvos teritorija; Antras lygis - aukitesniorango regionai (iSskiriamiretniantisdvien.r regionopaskirtimiLietuvosukyje; istoriniuir ekonomine kriterijais:socialine etnokulturiniuteritorijosvientisurnu); Trediaslygis - apskritys; Ketvirtaslygis - savivaldybes; Penktaslygis - seniunijos. Teritoriniq statistiniq vienetq nomenklathros pagrindu vystorna regionind statistika apirna regionines sqskaitas,parodandios produkcijos struktfirq pagal regionus ir atskirr{ regiontl BVP. Si rodikll Eurostatas lygyje' nomenklaturos reikalaujaskaidiuotitiek antrametiek trediarne pagrindiniq regionines statislikos Europos Kornisija, kaip viena ES narystes duomenq varlotojq, Siai sridiai kelia aukStus reikalavirnr,rs. regioniui statistika. Salyse siekiandiose ivertinama skelbiami Lietuvoje regionines statistikos rodikliai iSsarniausiai statistikos rinkinyje ,,Lietuvos apskritys. Ekonomine ir socialine raida". Leidinyje pateikiarniapskridiq,miestqbei rajonq statistiniaiduomenys. 2.2. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS

Bendrasis vidaus produktas - tai bendrosiospajtrlros. sukurtos 5a1ies teritonjoje, taip pat uZsienio gamybos veiksniq gautos pajarnos konkredioje Salyje, n-rinus iios pajamos uZsienyje. piliediqgautos Salies Trr,rmpiautariant, BVP - tai pajarlos, gautos Salies viduje (kai ekonominiq uZsienio neapskaitomas rySiqsaldas). lS esmds bendrasis vidaus produktas artit.nas bendrai.larr.t p n a ci o n a l i n i a m r o d u k t u i . Bendrasis nacionalinis produktas (BNP - gross national product)- visq galutiniqprekiq ir paslaugqpagamintqSalies per metus) rinkos piliediq per tam trkr4 laikotarp[(paprastai pajanlos. piliediqgautos Salies konkredios kainq suma;tai Atviros ekonomikoss4lygomisdalis pajamq cirkuliuoja i5 vierlos garnybosveiksniq gryntuq vadinamuosius valstybds I kitq, sudarydamos pajamq srautus. Gamybos veiksniq grynqiq pajamq srautas (grynUjq nuosavybspajamq srautas) (NtF - net florv of factorsof

o/

production income/net income flow of propeny) - tai gamybosveiksniqpajam%gautq uZ Salies gamybosveiksniq paslaugas, uZsieniogamybosveiksniq. uZsieniuiteikiarnas ir pajamqskirturnas. teikiamqpaslaugq Salies ekonomikai,
Importo iSlaidos lSlaidos pajamos liksporto zt Prekesir paslaugos / .-) Eksportas

_.---.-------_\ lmportas \

Narnq
UKIJI

7'

)
l'irmos Gamybos vciksniai Gamybos G v e i k s n i a ii S u z s Ic c n r o Zsr nI

S alies ganrybos l v e i k s n i a ii u2sieni ---/

--___\
g U Z s i e n i o a m y b o sv e i k s n i q apnrokejimas

Saliesgamybos veiksniq paJanlos

2.2 pav. Prekiqir paslaugq pinigq srautqapytakaatvlros bei ekonomikosmodelyje Grynosios gamybos veiksniq pajarnosapskaidiuojamos kaip Salies piliediq gaunamrl uZsienyjegarnybosveiksniq pajarnq sumos ir uZsieniediq gamybosveiksniq analogiSkq pajamqslrmosSiojeSalyjeskirtumas:
NIF: cta IFO- IFT;

(2.2)

1/1F- grynosiosgamybosveiksniq pajarnos, Lt; 1Fr * Saliespiliediq garnybos veiksniq pajamq, gaunamLl uZsienyje, suma,Lt; 1Fr - uZsieniopiliediq garnybosveiksniq pajamq, gaunarnll konkrediojeSalyje, suma,Lt.

Salies piliediq ir uZsienio piliediq gamybos veiksniq pajamos apskaii'iuojamos atitinkamai taip: IFu=Wr+iF+RF+nF; IFr=Wo+iD+RD+llD;
cra

Q,3) Q4)

Wo - uZsienyje dirbandiqjq Salies piliediq piniginiai pervedimaisavo Seimoms tevyneje,Lt; Ilro- SalyjedirbandiquZsieniediq piniginiai pervedirrai savo Seimoms uZsienyje, Lt;

68

/-Lt; i6 - palukanqpajamosi5 uZsienio, lr,- pal0kanqpajarnosI uZsieni,Lt; Lt; Rr - nuoffiospajamosi5 uZsienio, Lt; R, - nuomospajamosi uZsieni, Lt; i5 Z6- pelnopajamos uZsienio, Zp- pelno pajamosi uZsieni,Lt; BNP: apskaidir,rojan.ras gamybos veiksniqpajarnas, lverlinusgryn4sias BNP = BVP + NIF,

(2.5)

yra didesnes negu garnybos veiksniqpajamosi3 uZsienio Kai Salies konkrediojeSalyje1/1F>0,tai SaiiesBNP uZsieniogamybosveiksniq pajarnos neguBVP. bus didesnis mln. Lt) kainornis. 2.2 lentel6.LietuvosBVP. BNP ir NIF (veikusiornis
Metai 992 993 994 995 996 991 L 98 9 t999 1000 l00l 1002 2003

BNP
3387 II108 16981 23829 3 ll l 5 37547 41968 4t621 43523 46719 501 00 546tt5

BVP
3406 11590 I 6904 24103 31569 38310 42990 426s5 44698 47498 50758 56179

NIF
-19 -482 77
111 -4)4

-793 1022 l 103 - 71 9 -658 1194

departamento darbai. V., 1998,Nr. I .- P.66; Saltinis; Lietuvosstatistikos rinkinys.- V., 1999. Statistikos s4skaitas. Lietuva:ataskaita apie nacionalines - P.540; Lietuvos statistikosmetra5tis2001. *P.588; Lietr.rvos statistikos 2004.- P.588. metra5tis Lietuvosstatistikos rnetra5tis 2003.- P.611,612,619; neguBNP; kadangigrynosios 2.2 lentelerodo,kad BVP yra didesnis Salies laikotarpiu yra nes gamybos veiksniqpajamos neigiamos, analizuojarnu ukio subjektai ekonomikos pletrai pladiai naudojo uZsienio kreditus, todel pahikanq mokejimai atitinkamornspasaulio valstybems didejo, ir NIF visq 1994m., buvo neigiamas. laikq i5skyrus B[tina paZymeti,kad nacionaliniqs4skaitqsistemapateikiatapatybE: Y=C+I+G+NX, dia C - namq tikio vartojimo iSlaidos; -I- investiciios:

69

G - vyriausybines i5laidos; l/X- prekiq ir paslaugq grynasiseksportas. Kas Siuo atveju yra r * bendrasis vidaus produktas ar benclrasis nacionalinisprodLrktas? Priklausomainuo to, kaip apibudinamas NX, r reiks BVP arba BNP. Jei Y = BVP, tai uZsienyje gautospajamosnera rdalis, ir Saliesgamybos veiksniq, esandiriuZsienyje,pajamosnera itraukiarnos| ,lVX. Jei Y = BNP , I'ai uZsienyjegautos pajamos yra r dalis, ir salies uZsienvie esandiqgarnybosveiksniqpajarnosiskaidiuojamos 11/X. 2.3. KArNU LYGIO POVEIKTS BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIMCIAI Bazinis kainq lygis (fixed price index) _ pasirinktqkuriLl norsmetq prekiqkainq lygis. visLl kitq analizuojamqrnetq BVp (BNp), matuodamibaziniq metq kainornis, gaunametikslius duornenisapie realqii BVp (BNp) dyd1.Baziniq metq kainos, naudojamos kitq metq BVp nr.rstatyti, vadrnamos s u g r e t i n a m o s i o m ia i n o m i s . ks RealusisBVP (RBVP * real grossdomestic product)- visq galutiniLl prekiq ir paslaugq, pagamintrl per tam tikrq laikq (paprastai per rnetus), suma, apskaiiiuota baziniq rnetq (sugretinarnosiomis) kainomis.
IT

RBV\= L Q;1xPisl dia

(2.s1

RBVPT - reaLrsis bendrasisvidaus pro<iuktasesarnaisiais metais, Lt; i = 1 , 2 , . . . , n - p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s ; kiekis ataskaitiniais {,, - i-osiosprekds metais, vnt.; P,- i-osiosprekds baziniqmetq (sugretinamoji) kaina,Lt; I - lyginarnqjq metq duomenys, kuriuos priimta vaclinti ataskaitiniais arbaesarnaisiais. 0 - baziniq metq duorrrenys, kurie vartojami kaip lyginamoji baze.

Esamqf (einamqlq) 'retq kainos vadinarnosfaktiskomis kainomrs. q BVP apimti rnatuojantfaktiskomiskainornisgaunamas nominalusisBVp. Nominalusis BVp (NBVp _ norninal gross doniestio product) - visq galutiniq prekiq ir paslaugq,pagarnintqper

70

tam tikr4 laik4 (paprastaiper metr.rs)suma, apskaiiir.rota kainomis. faktiSkomis


^ID r\u t..D r t |

n I4,,xP'l

(2.1)

dia

NBVPt nominalusis bendrasis vidaus produktas metais,Lt; esamaisiais i = 1 , 2 , . . . , n - p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s ; metais,vnt.; g,' - i-osiosprekdskiekis ataskaitiniais P,r* i-osiosprekeseinamqjqmetq (fakti5ka)kaina, Lt; I - lyginamqjq metq duomenys, kuriuos priirnta vadinti arbaesamaisiais. ataskaitiniais

naudojamiSie indeksai: Kainq lygio kitirnui apskaidiuotidaZniausiai l) BVP defliatorius; 2) vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas; 3) 4) pramonesprodukcijos gamintojqpardavimokainq indeksas; statyboskainq ukio produkcijos supirkimo kainq indeksas; indeksas; 5) Zemes 6) eksportuojamosbei importuojamosprodukcijos kainq indeksas.Trumpai apibldinsime Siuosindeksus. -1. Pats bendriausias kainq indeksas, parodantis visq prekiq ir vartojimo poreikiq paslaugq,neatsiZvelgiant tai, kam jos yra naudojarnos: 1 patenkinimui ar gamyboje,yra BVP defliatorius. BVP deJliatorius (BVPa"n- deflator of GDP) arba BVP kainq indeksas (price index of GDP) - rodiklis, parodantis prekiq ir paslaugqkainq kitim4 visq Salies vidutiniSkE NBVP B V P c t '-'r', t= J x l 0 0 7 o , .t q
RBVPI

arba n Z q,, x P,, "

BVP,tr/t.,

;-l

x looo"o: Pio .Z.qt,

(2 8)

dia

BVPd"r esamqjtlmetq BVP defliatorius. tatlikti palyginamuosiLrs

Naudojant BVP defliatoriq galima pavyzdLiui,apskaidiuoti RBNP: skaidiavimus,

'71

= RBVP

NBVP
B V Pr ,t L t.l N , .

x 100',u

(2e)

2. Kadangi ElVP,6rnustatyti palyginli keblu, todel daLnaiimarnas var toj i mo p reki4 kai n4 indeksas. Vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas (Cpl _ consumerprice index) - vidutinis vartotojq nupirktr4prekiq ir paslaugqkainq lygis, apskaidiuojamas lyginant fiksuoto skaidiauspirrnojo br.-rtinumo vartojimo prekiq ir paslaugq vartotojo krepielio vertinq iSraiSk4 atskiraislaikotarpiais. BaziniLl metq vartojimo prekiq kainq indeksasvisuomet yra 100 procentri.Tai galima patvirtinti pavyzdLtu,pateiktu2.3 lenteleje. n C P I= L c ; x ( 1 0 0 + e ; ) :
'-r I ' ,

(2.0) l

dia

CPI - varlojirnoprekiq kainq indeksas; c1 * i-osios prekiq grupes i5laidq lyginamojo svorio koeficientas; 100 - i-osios prekiq grupes kainos procentasbaziniais metais; e, * i-osiosprekiq grupdskainosprocentoesamaisiais metais pasikeitirnoprocentas ; i = 1 , 2 , . . . , n - p r e k i q g r u p i s lk a i d i u s . r

2.3 lentel.Seirnos i5laiclq pasiskirstymas 2000m. Seimos vartojimo iSlaidqelementai


I Maisto produktai 2 Ncmaistoprckcs 3 Paslauuos
I5 viso:

l S l a i d ul v g i n a m o i o v o r i od a l i s s procentas
t1t 19.6

koeficientas 0,566 0,238 0,196

t00.0

r,00

gauname, I formulg [ra5qbaziniq metq reik5rnes, kad Cpl26e0 100 yra procentq: = CPI2000(0,566x 100%)+ (0,238x 100%)+ (0,196x t00%) = 100%. Kadangi nustatant CPI naudojama nekintantis vartojimo prekiq kiekio krepselis" (i5rei5kiamas baziniq metq svoriais), toctel 2004 m. seirnos vartojirno i5laidq elementai nepasikeitd,tadiau pasikeite kainos: maisro

72

prekiq - 2,3 proc., padidejo7,3 proc.,nemaisto produktqkainos vidutini5kai - 37,5procentais. paslaugq Tuomet; : = + + cPl:oo+ (0,566x 101,3o/") (0,238x 102,3%) (0,196x 131,5%) rt2,029% Apskaidiuotieji CPI indeksai rodo, kad nuo 2000 m. iki 2004 rn. vartojimo prekiq kainq indeksas padidejo 12,029yo.Tai vienas labiausiai paplitusiLl statistiniq rodiklit5 naudojamq pragyvenimo lygio dinamikai pagal2.1I formulg: ivertinti. Gali b[ti skaidiuojamas
m

L q , n xP , r r=t r l00i C-P l , = n " -t

(2.rr)

io 4o ,\-ra "
dia metais; ataskaitiniais CPIl - vartojirnoprekiq kainq indeksas ir q; - i-osios prekes kiekis ,,krepSelyje"(ataskaitiniais metais), vnt.; baziniais metais,Lt; P,,- i-osiosprekeskaina ataskaitiniais P,,- i-os prekeskaina baziniaismetais,Lt; i = l , 2 , . . . , n - p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .

Pavyzdliui, apskaidiuokite vartojarnqiq prekiq, kuriq duomenys 2004m.,jeigu 2000m. laikomi baziniais. pateikti2.4 lenteleje, kainq indeksq 2.4 lentel6. Vartojimo prekds
Pavadinimas
l. Kojincs 2. Bandclcs 3. Knygos 4. MarSkiniai

Kiekis, vnt. t2 25 6 3

Kaina.Lt 2004m. 2000m.


2 o 55 12 t2 l 2 30
IJ

Duomenis lra59[ (2.1l) fonnulg, gauname:


/-D L', I ', 200.1

6 l 2 x 7+ 2 5 x 2 + x 3 0 + 3 x 2 5 = x 100% 5 l 2 x 2+ 2 5x 0 . 5 + 6 x l 2 +3 x 1 2 = = x 100% 2,67 l00o/o 267"/o

389 145.1 5
arba

73

n \' t /- Q i o P i t = 1 2 x 7 + 2 5 x 2 + 6 x 3 0 + 3 x 2 5 = 3 8 9 t , L n t Q i o x i o 1 2 x 2+ 2 5x 0 , 5 5 6 x 1 2 3 x 1 2 1 4 5 , 7 5 h = P = + + ,

L Q ' , ,x P , , cpl2oo4 = i=)"" x 100% = , 100%= 261. "n 145'75 ' Pio Z . qi o Taigi CPI2eea buvo 26lYo arba2,67. Tai rei5kia,kad vartojirno prekiq kainos 2004m. sudard267 procentus vidutinio lygio baziniais2000 m. iq arba,kitaip tariant, kainosbuvo 167proc.didesnes negubaziniais rnetars. Indeksas, apskaidiuojamasnekintandiam prekir,l rinkiniui, kitaip vadinamas Laspeireso indeksu pavadintu ji ivedusio E. Lasperreso (E. Laspeyres)vardu, o kintandiamprekiq rinkiniui - pase increksu pavadintu ji pasiuliusio vokiediqekonomisto PaSe paashe) (G. G. garbei. Kadangi Laspeireso indeksas skaidiuojamas tam tikram prekiq rinkiniui, todel jis ne[vertina galimybes brangesnes prekes pakeisti pigesnemis. PaSe indeksas, atvirk5diai, atsiZvelgia 1 prekiq tarpusavio pakeitimo galimybg. Kai ivairiq prekiq kainos skirtingai keidiasi, rai Laspeireso indeksas parodo didesni pragyvenirno lygio augirnq, o paSd i n d e k s a-s m a Z e s n i e g uy r a g y v e n i m e . n Prakti5kai skirtumas tarp BNPa"6 ir cpl n6ra didelis. Sie roclikriai. kaip taisykle,parodovienodqkainq didejimo ternpqvaizdil. Lietuvoje Siuo metu CPI apskaidiavimams suformuol4 ,,vartojinro krepSel[" sudaro 796 vartojimo prekes ir paslaugos,t.y. ivertinarni tq padiq prekiq ir paslaugLlkainq pokydiai, pakankamai reprezentuojantys perkarnq prekiq ir paslaugqgrupes,iq kainq pasikeitimus, sudaropastovrlvartojinro ir prekiq krepseli.Infonnacija apie prekiq ir paslaugqkainasrenkarnakiekvienil menesi l0-yje apskriiiq ir 9-uose rajonq centruose.Maisto prekiq kainos papildornai tiriamos dar 9-iuose kaimo rajonuose.Tyrimai apima mazdaug 2870 visq esamqnuosavybes formq maZmenines prekybosir paslaugqimones. Lietuvoje nuo 1992m. geguZes menesinis vartotojqkainq indeksas apskaiiiuojamas pagalvienqi5 Laspeireso (2.10fbnnule). forrnulir4 Svoriai nustatomi i5 narnq fikiq biudZetll tyrimo duomenq. l9g2 1993m. buvo naudojami 1991m. svoriai. 1994 - 1996m. bazinis kainq laikotarpis buvo 1993m. gruodZio menesi; svoriq struktfira sucraryta pagal nanrq flkiq i5laidq duomenq tyrimus, atliktus 1992m. rugpj[dio - 1993m. liepos menesiais. Nuo 1991m. cPI apskaidiavirnuose naudojama1996rn. 74

gruodziombr.r. bazindskainosir 1995m. namq ilkiq i5laidqduonenq lyrirtro struktura. 2005 rn. kaintl bazinis laikotarpis yra 2004 m. gruodZio min., o nauja svoriq sistemapagr[sta2003m. spalio - 2004 m. rugsejomdn. namq lkiq biudZelqtyrin,ais. tiksliai neparodo Tadiau,vis delto vartojimoprekiq kainq indeksas nes iSlaidq"pasikeitimo, jis: ,,gyvenimo ru5iqir kiekiq pokyditts; prekiqir paslaugq 1. NeatsiZvelgiavartotojqperkamq i 2. Neivertina vartojimo formq pasikeitirnq. PavyzdZiui, neparodo, kam vartotojai Siandiendaugiau r5leidZia:vaizdo juostq, automobiliq ar nuomai,ir pana5iai; drabuZiq prekybos pokydiq, pasirei5kiandiq 3. Neparodo maZtneninds ivairiq tipq nuolaidoms; produktq kokybE. DaZniausiaikokybines 4. NeatsiZvelgiai pagerejusi4 laiku. su yra susijusios jq naudojirno prekiq charakteristikos tiesiogiai Bendrojo vidaus produkto defliatorius BVP6"n.ir vartojirno prekiq kainq indeksas(CPI) pateikia skirting4 infonnacijE apie bendrqjl kainq lyg1 Salyje.Tarp 5iq rodikliq yra 5ie 3 pagrindiniaiskirtLrmai: kainas,o CPI indeksas prekiq ir paslar,rgq rodo l. BVP6"11. visq garninamq kurias [sigyja pirkejai. tik prekiq ir paslaugq, Kadangi prekesir paslaugas. 2. BVP6"6. ivertina tik toje Salyjepagaminamas prekdsnedidina BVP, tai jos neatsispindiir deflialoriuje. irnportuojamos Vartojirno prekiq, pagamintq uZsienyje ir skirtq vartoti kitose Salyse, CPI indekse. kainq padidejimasatsispindes pastoviatn prekiq rinkiniui (krepSeliui),o 3. CI'l indeksas skaidiuojamas prikiauson-rai BVP sudties. nuo prekiq rinkinys keidiasi, nustatant BVP6.n. 3 . P r amon dsp r odukcij os gami ntoj q p arclavimo kain4 indeksas' Pramon6s produkcijos gamintojrl pardavimo kainq ir price index)- tai apdirbamosios indeksas(PPI- producer produkcijos, elektros bei vandens pratnond's i5gaunarnosios tiekimo veiklos produkcijos (nuo 1995rn.) ir dLriqtiekimo kainq indeksas. veiklos(nuo 1996rn.)produkcijos Pramonds produkcijos garnintojq pardavirno kainq indeksas PPI parodo prekiq, pagamintq Lietuvoje, pardavimo kainq pasikeitimE per tam tikrq laikotarpi. KainLl kitimo analizeiatrinkta 360 tiriamq pramonds[rnonit1. kurios kiekvieno menesio l5 dien4 registruoja 1540 garniniq pardavimo kainas. Produkcijos kaintl indeksas apskaidiuojamas kaip gan.rirriq reprezentantll pardavirno kainq pokydiq svertinis vidurkis, kaip svorius t.y. nar.rdojant gaminirl 1996m. pardavimo apirntis vertine iSraiSka, pagal Siq formulE. Laspeireso apskaidiuoja: departatnentas Lietuvos Statistikos

75

a) bendr4 visos pramonesprodukcijos, parduotostiek vidaus, tiek uZsieniorinkose,parclavimo kainq indeksq b) gaminiq,parduotqtik vidausrinkoje, kainq indeksq; c) eksportLrotq gaminiq kainq indeksq. P P In u s t a t o r n i : a) visai pramoneibendraiir jos strLrktfiriniams elernentams; b) i5gaunarnajai apdirbarnajai ir prarnonei; c) elektros,dujq ir vandenstiekirnui. Gaminiams,parduotiems vidausrinkoje, na.rdojama parclavimo kaina stotis"be pndetines ,,franko- vagonas isveZirno vertdsir akcizomokesdiq. Eksportuojami gaminiai ivertinami FOB kainomis, t.y. i prekiLl vertE transportavimo Lietuvos iki Respublikos lskaidiuojamos muitri sienos islaidos. 4. Statyboskain4 indek.sas pagal sta+,bor ob.jektotipq. Statyboskainq indeksas(Bpl - building price index)._rai alrinktq statybosobjektq uZbaigirnoka5tq (kainq) pokydiai per tam tikrq laikq. Statyboskainq indeksui nustatyt atrinkta I I statybosobjektq. Tai 3 tipq gyvenamiejipaslataiir po vien4 siq statiniqkategoriiq objektq:prarnones, administraciniq paslatq, Svietimo, sveikatos apsaugos, kor.nunalines infrastrukt[ros, vandensvalymo, keliq ir gatviq bei rekonstruojamqobjektq. Kiekvieno objekto atveju ivertinami statybosmedZiagq, irengimq, atlyginirnq, socialiniodralrdimoir kitos iSlaidos. Siuos cluomenis pranesa157 statybos imones. BPI apskaidiuojamas pagalLaspeireso formulq;ji nustatant, 1995rn. buvo pasirinkti baziniais, t.y. kiekvieno ataskaitinio menesio kainos palyginamos baziniq 1995m. vidutinemis su kainornis. 5. Zemes ikio produkcijai apskaiiirojamas bentlras supirkimo kaintl indelrsasbei atskirai augalininlq;stes gwulininlq,sllt produkt4 supirkinto ir kainy indeksai. Zems iikio produkcijos supirkimo kainq indeksas (PIAP - purchasing price indices of agricultural production)- tai Zernesfikio produkcijos supirkirno kainq dinamikos rodikliai,parodantys kainq kitimq laiko atZvilgiu. Bendrojo supirkimo kainLlindeksoatveju kiekvienq ketvirtl ti.a'ros 2r reprezentatyvaus Zernds Dkio produkto (augalininkystes gyvulininkysles) ir kainos. Augalininkystes produktq kainos stebirnostik 3-iq ir 4-E ketvirti. Duomenys apie Zemes fikio produktq supirkimo kainas gauna'ri kiekvien4 ketvirtl i5 didmenines prekybosir Zernes produkcijEperdirbandiqimoniq. r-rkio Indeksai parodo kainq pasikeitimus, palyginti su praejusiq rnettl atitinkarnu ketvirdiu,ir apskaidiuojami pagal (2.10)fonnulE,keidiantsvorius

76

kas ketvirtl. Svoriai apskaidiuojami pagal supirktos produkcijos vertE (nuo 1997m. iskaitomos subsidijos). supirkimokainomis,be mokesdiq ialies vidaus rinkl upibilclinanii4 rodikli4 dar 6. Be iivarclyul apskaiiiuojarni eksporluojamos bei intportuojamos prodttkcijos kaitttl indeksai. Eksportuojamosprodukcijos kainq indeksas(priceindex of exported production) - rodiklis, parodantisparduodamq prekiq uZsieniovartotojamskaintl pasikeitimus. Importuojamos produkcijos kainr; indeksas(price index of irnportedproduction)- rodiklis, parodantiskitose Salyse perkamqprekiq kainq pasikeitirnus. 2.4. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO BUDAI

2 . 4 . 1 . G a m y b o sm e t o d a s pagamintq prekiq ir paslaugq, kaip visq galLrtiniq BVP apibndinirlas per metus,rinkos kainq sumareikalaujakai kuriq sqvokqaptarimo. Galutinis produktas (final goods/product)- tai preke ar kaip paslauga,skirta galutiniam vartojirnui;ji nenaudojarna gaminti. kitoms prekmsar paslaugoms sqnaudos prekds. Galutindmisprekdrniskaip iSirntislaikomos investicines Didejant garnybos specializacijos lygiui, daugelis gaminatnq produktq pereina kelias gamybos stadijas [vairiose firmose, kol gah'1gale sukuriama galutine preke ar paslauga.Jeigu Saliesmetinio produkto apinrtis pagamintq visq prekir.ibei paslaugq kainq b[tq nustatomakaip tais r-netais prekiq ir paslaugqvertd b[tq keliskart [skaidiuotai BVP suma, tuomet dalies i5kreipttlrealiq gamybosapimti ir apimt[. Toks ,,pakartotinis"apskaidiavimas neleistq objektyviai [verlinti metiniq gamybosrezultatq.Taigi, apskardiuojant BVP pagal nacionaliniq sqskaitqmetodik4 tarpinio produkto verte turi br-rti eliminuojarna. Tarpinis produktas (intennediate goods/product) - tai prekds (Zaliavos, medZiagos, kuras, elektros energija. pusfabrikadiai) ir paslaugos, panaudotos kaip s4naudos gaminantkitas prekesar paslaugas. prekds,gali b[ti tarpines Taigi priklausomainuo to, kur naudojamos arba galutinds. PavyzdZiui,plienas, elektros energija, kuras, kuriuos finnos naudoja kaip Zaliavassavo produkcijai gaminti, yra tarpinis produktas.Tuo tarpu kuras ar elektros energija, skirti namq fikiq poreikiq tenkinirnui. yra galutines prekds.

jei iSvengiar.na, nustatatit apskaidiavimo Kartotinioprekiq ir paslaugq vertd. BVP sumuojamakiekvienamegamybosetapesukurtapriddtine Pridtind vert6 (value added)- tai skidumastarp firtnos pagamintos proclukcijos rinkos kainos ir garnybai pirktq kainq. prekiqir Paslaugq 2.5 Panagrinesirne lentelespavyzd[, rodanti pridetinesvertes prekds gamybosgrandyje,susidarymq' 2.5 lenteleje pateikiamosketurios tarpusavyjesusijusiosflnnos: plieno, padangq plastmasiq ir automobiliLl gamintojai. Plieno garnintojai r[d4 ir jq perdirbai plien4 todel jq veiklos pridetine geleZies patys iSgauna y* 1000 Lt. AnalogiSka situacija gaminant padangasir plastmases. u.rie proceseivairius tarpiniusprodr'rktgs Vienintele perkanti ir naudojantigarnybos yra automobiliq gamybos firma' Joje sukurta (plien4 padangas,plastmases) pridetine verte apskaidiuojarnaatdmus i5 ar'rtomobiliq gamybos firrnos gamybos realizuotos produkcijos kainos (7000 L0 jos pirktq ir sunar.rdotq BVP apimtisyra lygi (3500 Lt). Taigi Salies kain4 tarpiniqprocluktq procese vertdssurnai 7000 Lt, arbagalutiniq pridetins ki.kui.nor-gamybosstadijos 7000 Lt. prekiq kaintl suma lygi AnalogiSkai,naudojantpridetinesvertds sumavimo bhdq, galilna bendraji vidausprodukttl. apskaidiuotiir Salies kad (2.1) lygybejepirkimai taip pat galibhti dviejq tipq: Paiymetina, pirma, - galutiniq vartotojq pirkirnai; antra, firrnq tarpiniq produktq, naudojarnqjos gamybos procese,pirkimai. AternE tarpinius pirkimus ii kad bendriejipirkintai ir tlesiniosios kairiosios(2.1) lygybespusiq,gausime, I5 firrnos bendrqiq pajamq atdrnEtarpinitrs yra lyg[s galutinei paklausai. produktus, isigytus i5 kitq firmq, gausilne Sios finnos prekes gamybos taip nauj4 iSraiskq. prideringvertE.Dabar i5 (2.1) lygybsgauname grandies tik pat apibhdinandiq uZdar4ekonomik4: -Galtttini paklausa Pridetine verte : : Darbo uintokestis+ Kapitalo pojamrts. (2.12)

Vadinasi, pajamq apytaka vyksta uZdaru ratu. Natlr'1 Lrkiq iSlaidos darbo lygios finnq pridetinei vertei,kuri, kita vertus,lygi namqlkiq (kapitalo, kad iSvadas, patvirtina 2'l pav. analizes ir Zem6ssavininkq) pajamoms.Tai galirna nuslatyti trimis metodais: l) gamybos; 2) Salies gamybos apimti iSlaidq;3) pajamq. surnuo.;arna mastu BVP aptmtl nustatantgamybosbudr,r, visos Salies pridetine vertd, sukurtakiekvienoje ekonomikosSakoje(pagal veiklas). Taigi -tlVe tygur pridetinesvertes sumai 9-iose isskiriamosesrityse: Zemes[ky.1e, p.utoonei", statyboje ir t.1,. (2.6 lentele). Lentelds duomenys rodo, kad (2003m.24,8 proc.viso BVP apimties). fikio Saka pro,ron" yra stambiausia

78

s ,Eeg
q q =

c c:-e
O 9 q. !
6 E ' 4 )

r a.J

cr)

F-

E L.E LLr
Z
cg

b!9::

t--

tr-

<J'. .al .: .qJ L

?| . o ' >

U a]

) -r

r-

. q ) C

: 6 r U)

I--

J
.O L
t i P F !

t h -

a , -

J L F

9 E L

'

J L

A A

< cb< r-il< r-b>


4

|0) o -F
L

o
L

'R
9

E *n ' .I =' a' a ^ :r E d - F


L P P A A -

*-

*<

i,: E

,'
a =

.()
ra
e.l

'a
:

.q)

{)

>

F O

.c)

j c . i

d ;

2.6 lentel6. Lietuvos bendrasisvidaus produktaspagal veiklas (veikustor.nrs kainomis)


BVP elementai
l. Zemcs Dkis ir mi5kininkystd 2. Pramonc kasybosir apdirbamoji clcktros, dujq, Silumosir vandcns garnybabci tickimas 3. Statyba 4. Prckyba 5. Rcstoranaiir vicSbudiai sandcliavimas, 6. Transportas, rySiai 7. Finansinistarpininkavimas v 8 . V a l s t y b i n i s a l d y m a si r p r i v . s o c . draudimas y. svlctrmas 10. Svcikatosapsauga I l. Kitos l5 viso:

BVP. mln. Lt m 2003m. 1994 ,


t706,2 4 31 5 , 8 385 7 , 0 4 58 , 8 I 155,6 2806,6 22t,4 l6ll,8 794,0 I 804, 671,6 410,7 2403,4 t6904,2
1 1 t 55

BVP, procentais

m. 1994
10,I t5 5 22,8 2,7 6,8 16,6 1,4 q 5

2003m.
A')

tt6'10,2 10276,9 q ?15s 3608,2 8975,2 l 789, 675t,0 I 138,5 2732,0 2827,0 t493,3 12879,1 561 9,r 7

24,8 20,2 4,0 1,1 t 1, 6 1,6


1 1

4,rl 4,0
. A

5 4

5,6 r q I3.3

14.2

100,0

100.t

ietuvosstatistikos metra5tis 1999.-V. - P.54 Itinis: Lietuvosstatistikos -V - P.590; Lietuvos statistikos metraStis 2004. - V . P 2001. metra5tis

l. 590-59
BVP [skaidiuojama: Taigi i nustatomq rnetais. tais Jei analizuojamaisiais l. Galutiniqprekiq verte,pagaminta tai metais pagaminapreke neparduota, jos verld bus lskaidiuotai prekiq atsargas gatavosprodukcijosapimti ir atsargqprieaugispadidinsBVP; bei nerealizuotos 2. Yerte kai kuriq prekiq bei paslaugq(daZniau),kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai, be jq pirkitno-pardavimo, pavyzdZiui, valstybes biudZeto le5omis teikiamos nemokarnos Svietimo, gydyrno, policijos, gaisrininkq, ginkluotrjq pajegq bei kitos nemokamos pasiaugos gyventojams. Daugelyje Saliq tokios paslaugos,apskaidiuotoskaip ttt kad paslaugqi5laidos,sudaroZymiq BVP dali, nors ekonomistaiir pripaZista, tai nera geriausiaSiqprekiq bei paslaugq[vertinimo BVP apimtiesrnetodika. i BVP apimt[ neitraukiami: arba neapskaitomosekonomikos l. Nelegaliq sanderi6 Se5elines veiklos rezultatai. (blackfurown Se56lin6 (neapskaitoma) ekonomika apimanti economy) ekonomika, [statymarns veiklas, kai prieStaraujandi4 veiklq arba nenusikalstamas vengiamamoketi mokesdius. 2. Negamybiniai sandriai.

80

l)

2)

transactions) tai Negamybiniai sanddriai (nonproductive ir 1) senqnaudotqvertybiq pardavimas 2) grynai finansiniai sanddriai: senq naudotq vertybiLl pardavirno neitraukimas i BVP rei5kia, kad elirninuojarnosvisos turto perpardavimo (automobiliLl,narnLl ir pan.) operacijos,prie5inguatveju tai [teisintqpakartotiniskaidiavim4nustatant BVP; sr-r nesusijusios prekds ar grynai finansiniaisanderiai tai operacijos, paslaugospirkimu ar pardavimu, apimandiosvyriausybestransferinius iSmokejimus bei privadius transferinius mokejimus ir operacijas str s f i n a n s i n i a ip o p i e r i a i s . Vyriausybds transferiniai i5mokjimai (transferai) (Tp government transfer payments) - tai visi vyriausybes Seimomsir organizacijoms,teikiarni mokejimai asrnenims, be jokio prekinio ekvivalento.

Asmenims ar Seimoms transferiniai iSmokeiimai mokarni Siais atvejais: . socialinio draudimoi5mokosnedarboatveiu; o senatvds invalidumo pensijos; ar r paSalpos karo veteranams; o pa3alpos skurdo atveju; o pal[kanos, i5mokamos gyventojams uZ jq turimus valstybinius v e r t y b i n i up o p i e r i u s . s Organizacijomsbei [mondms transferiniai rnokejimai n.rokatni,kai suteikiamos: . subsidijos valstybindms imon6ms, padengiant iq ivairius nuostolius; . oficialios tikslines investicijos(pavyzdZiui,vyriausybeskiria leSq miesto savivaldybei tilto statybai ar miesto gatviq ap5vietirno reorganizavirnui). PrivatIs transferiniai i5mokjimai (transferai) (private transfer payments) - tai visa privati pararra atskiriems asmenims ar Seirnoms, teikiama be jokio prekinio ekvivalento. Tai ne gamybos ar darbo rezultatas, o tik le3q perskirstyrnas, vienkartineparatna pavyzdlziui, t6vq kas rnenesiteikiamaparamastudentams; i5 atskirq remejq ir pana5iai. Operacijos su finansiniais popieriais (operations in financial securities)- tai vertybiniq popieriq pirkirnas ir pardavimas.

8l

Perkant ar parduodant vertybinius popierius, keidiasi tik j,t savininkas, jokie nauji gamybos procesai nevyksta, todel Sios operacijos nelskaidiuojamosBVP apimti. I 2.4.2. ISlaidqapskaitosmetodas Apib[dinus BVP strr.rktur4 reikia aptafti ir BVP apirntiesnustatymo iSlaidLl pajamqmetodus. ir ISlaidq metodu BVP nustatornaskaip galutine ivairios paskirlies prekiq paklausa,t.y. kaip visrl ekonornikossektoriq i5laidos.Prekes bei paslaugos, pagarnintos Salyje,gali bfiti panaudojamos: narnq [kiq vartojimui, valstybes vartojirnui, investicijoms i nauj4 kapital4 arba grynqjq pardavimrl uZsieniediams finansavimui(arbagrynajameksportui). Atskirai apib[dinsime kiekvienq iSlaidqruSl. l. Namq iikio vartojimo i5laidos (C - consumption), vartotojq piniginiq i5laidq galutinems prekdms bei paslaugoms pirkti suma. Narntl fikio varlojimo i5laidosyra: a) trr,unpalaikio vartojimo prekes(maistas, drabuZiaiir pan.); b) ilgalaikio vartojirnoreikmenys(Saldytuvai, automobiliai,baldai ir pan.); c) paslaugos bankr4, kirpyklq paslaugos pan.). ir fiuridineskonsultacijos, 2. lnvesticijos(l - investment) tai firrnq iSlaidos naujorns [monems statyti, lrenginiams pirkti, gatavq prekiq atsargoms papildyti; tai nupirkti kapitaliniai iSrekliai prekemsir paslaugorns kurti. lnvestavirno tenninas vartojamas,kalbant apie realqjl investavunq, t.y. realiojo kapitalo kaupimq:pastatq,irengimLlisigijima o ne apie finansini * investavim4(pvz., obligacijq isigijirn{. Investicinds iSlaidos tai: a) privadiq finnq i5laidos ma5inoms, irengirnams, stakldms, gamybiniarns pastatams; b) gyvenamqjqnamLlstatybosi5laidos; c) prekiq Iikudiqpasikeitimai. Gyvenan-rLjq narnq statybos i5laidos prikiauso inveslicijorns toddl, kad gyvenamieji narnai, kaip ir gamybiniai objektai, yra pasyvtts aktyvai, galintys savininkams duoti nuomos pajamq. Gyvenamieji namai laikorni investicinemis prekernisnet ir tuomet,kai savininkaijr4 neiSnuomoja. Atsargq likudiq pasikeitirrai - tat Laliavq, medZiagq, nebaigros gamybos,gatavqgaminiq ir prekiq, isigytq perpardavirnui, likudiq pasikeitimq verte ataskaitiniu laikotarpiu. Tai yra atsargrl, [vertintq vidutinemis to laikotarpio kainomis, vertes lygirl laikotarpio pabaigoje ir pradiioje, skirlurnas.

82

pagal kilmE investicijos gali buti vidaus ir iSorinds (uZstenro kapitalo). Firmq investicijos vadinatnos bendrosiornis privadiomis vidatrs vyriausybesinvesticinesiSlaidosI Sias rSlaidas iSlaidornis; investicinrnis nepatenka. Bendrosios privaiios vidaus investicijos (lr - gt'oss investicines investment) tai visos per metus pagamintos paskirti(i tai, arjos buvo skirtos prekds, neatsiZvelgiant ijq darbo nusidevejusias pletimui,ar tik pakeitesenas gamybos priemones). pagalsavopaskirtlsusideda vidausinvesticijos privadios Bendrosios i5 dviejq claliq:atstatymoinvesticijq ir grynuq privadiq vidaus investicijtl. Atstatomosios investicijos (amortizacija) (D" nr'rsid0vejusias depreciation)- inveslicijos, atstatanaios darbo priemones. Grynosios privaiios vidaus investicijos, arba lleto investicijos(1" - net investrnent) investicijos,skirtos papildomomsdarbopriernonems naujoms isigyti. investicijassudaro: privadiasvidar"rs Bendrqsias + Io: 1,, D"; dia Lt; investicrjos, vidar'rs privadios .1" bendrosios Lt; investicijos, vidaus privadios grynosios -1,,investicijos,Lt. D.- atstatyrno (2.13)

Atstatornosiosinvesticijos kompensuojaarnortizacij4 t.y. kapitalo del pasenimo ir susidevejimo,ir LrZtikrinapagrindinio verttls sumaZejirnE kapitalo nusidevjimo atstatymE. Catnybos ploceso metu kapitalas yra vartojanras,t.y. maLija gamintojo pagrindinir"lpriemonitl atsargtl esarnoji vert6. Grynosios privadios vidaus investicijos kapi1al4 padidina. Kapitalo (2.3 pav.),tadiau1 vidausinvesticijos privadios parodotik grynosios diclejim4 tiek kapitalo pletimui skirtos tiek kapitalo atstatymui, BVP lskaidiuojamos metais' pagamintos esamaisiais prekds, investicins Santykis tarp bendrqiq privadiq investicijq ir atstatymo i5laidrl yra bukls: Siosekonornikos bfiklesrodiklis.Skiriamos gerasekonomikos .ekonomikos pakilimas; rekonornikos stptingis; .ekonomikosnuosmukis. Ekonomikospakilimo brikle yra tuomet, kai bendrosiosprivadios /r>D... islaidas virSijaatstatymo 2.3 vidaus,kaip pavaizduota pav.,investicijos dydis privadiosinvesticijosyra teigiarnas tariant,grynosios Kitais ZodZiais I">0.

83

Ekonornikossqstingiobukle yra tuomet, kai bendrosiosprivadios vidaus investicijosyra lygios atstatymoi5laidornsI, : D", t.y. gryntgq privadiq vidaus investicijq ndra arbajos yra artimosnuliui .1,: 0.
Kapitalo sullla metq pradZioie

Kapitalo pricaugis

Kapitalo nusidevejimo atstatymas

Grynojo kapitalo padidejirnasper lnetus

Kapitalo sr.rn.ra rlretq Pabaigojc

i@
D^-r^+^;

Crynosios ptivadios v i d a u si n v e s t i c i j o s

rfiil,;

Pastatai,

irengirnai ir atsargos

[renginrai ir arsargos

Metq pradZia

Metq pabaiga

2.3 pav, Kapitalo apimtis ir investicijos privadios nuosmukiobhkle yra tuomet,kai bendrosios Ekonornikos i5laidasI*<D., t.y. per lretus uZ vidaus investicijosyra maZesnds atstatymo In<0. daugiaukapitalo negujcl pagaminama sunaudojama Tarkime, reikia nustatyti ekonornikosbfiklE n-r4iq metq pabaigoje, jeigu bendrosios Lt, per metusbuvo 965 mlt.r. o privadiosvidausinvesticijos gamyboje sunaudotakapitalo - 555 mln. Lt. Salies lkyje n-qjq metq prekiq daugiaunegu mettl pradZioje. pabaigoje 410 mln. Lt investiciniq br,rvo Grynosios privadiosvidaus investicijosmetq pabaigojepadidejo (1">0),todel ekonomikayra pakilimo blklds, be to, kapitalo suurarnetqpabaigojepadides. pagal fonnulg: BVP Siamernodelyjenustatomas

BVP:C+]

(2.t4)

3. Vyriausybs i5laidos(G - governmentspending) tai baigtinerns centrins vietindsvaldZiosinstitucrjqiSlaidos ir prekems bei paslaugoms,taip pat darbo jegai isigyti ir naudoti. i5 SiosiSlaidos susideda dviejqdaliq: a) i5laidq esamajamvartojimui valstybdsfinansuojamose [staigose ([vairiq vartojirnoprekiq pirkirnas); ir organizacijose 84

b)

keliq tiesimas ligoniniq statyba, investiciniqiSlaidq(valstybiniq ir pan.).

Kaip jau mineta, valstybe ivairiais atvejais atskiriems asmenitns, Seirnomsbei organizacijornsbe jokio ekvivalento teikia piniginQ param4 moka transferinius mokejimus. Valstybes mokami transferiniai mokdjirnai nepadidinaBVP, o tik j[ perskirsto,toddl jie neitraukiamiI vyriaLrsybes iSlaidas, nustatantBVP kaip atskirEG dal1. uZdararniSriojiekonomika,neturintiry5io Taigi, jeigu nagrinejama jeigu abstrahuojarnasi nuo ry5io su uZsienio su aplinkiniu pasauliu, arba 5ia i5laidqb[du, i3rei5kiarnas fonnule: tai BVP, apskaidiuojant Salirnis,

BVP:C+I+G.

(2r5) .

4. Nagrinedami atvirosios ekonornikosmodeli, ivertiname uZsienio i5laidas- prekiq ir paslaugqgrynq;i eksportq. sektoriaus Prekiq ir paslaugq grynasis eksportas (NX - net exports)- tai Salies eksportoir importo skirtumas. pagarnintos Eksportas (X - exports)- tai prekes ar paslaugos, uZsienyje. bet Salyje. parduotos paganrintos lmportas (Z - imports) - tai prekds ar paslaugos, kitoje Salyje. uZsienyjeir nupirktos nar.rdoti NX:X-Z; dia Lt; NX- prekiq ir paslaugqgrynasiseksportas, Lt; X- prekiq ir paslaugqeksportas, Z - prekiq ir paslaugqimportas,Lt. i5laidas (2.11) (2.16)

keturiq ekonomikos sekloriq Susumavus visq s4lygomis: BVP alvirosiosekonornikos apskaidiuojarnas

BVP:C+l+G+l\rx,
arba

BVP:C+l+G+(X-Z)
metr4 rinkos Taigi BVP yra galutiniq prekiq ir paslaugq esamqjr4 i5laidqbldu. kainq suma,apskaidiuota 2.1 lenteleje pateikiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto i5laidq b[du. Narnq tikiq vartojimassudaroapie 70 proc. BVP apskaidiavimas jo lnvesticindsi5laidos Lietuvoje neZyrliai yra svarbiausias elernentas. ir vartojimo iSlaidos. negu vyriausybes didesnes

85

iSlaidq metodu 2.7 lenteld. Bendrasis vidaus produktas, apskaidiuotas (veikusiomis kainornis)
BVP elementasi5laidq metodu
l . N a m q [ k i o v a r l o j i m oi 5 l a i d o s 2. Vyriausybcsvartojimo iSlaidos narnq[kius' 3. PNI aptarnaujandios 4. Bcndrosiosvidaus invcsticijos 5 . A t s a r g qp a s i k c i t i r n a i 6. Prckiq ir paslaugqcksportas i 7 . P r c k i ui r n a s l a u u um D o r l a s l5 viso:

Mln, Ll 1994m. n4't9,3 3 31 9 , 0 1 0I, 3904,9 -79t,5 9360,8 r0378,4 t6904,2

Procentais 1994nt.
67.9 19,6 0,1 1 1|
1 1

2003m.
16)R1 1

2003m.
64,6 I ti,5 0,3
1t,l

I 0370,8
tq4 )

12024,1 s59.6 29t20,9 32 3 7 3 . 8 56179.1

6r.3
100.(l

1,0 51,8 5 16

100.0

PNI - pelno nesiekiandiqinstitucijq iSlaidos individualaus vartojirno prekdms ir paslaugorns,kurios pateikiamos namq [ikiams kaip natLiriniai transferai. socialiniai Inetra5tis1999. - P.540; Lietuvos statistikos Saltirris: Lietuvos statistikos - P.616-611. 2004.- P.593. metra5tis Lietuvosstatistikos metrastis 2003. 2.4.3. l'ajamq apskaitosmetodas Nustatant BVP apirntl pajamq b[du, sudedamosvisos Salyje uZdirbtos pajamos, kurias gauna galnybos veiksniq savininkai uZ savo (G,VP"1). vidauspajamomis susijEs grynosiomis su paslaugas. BVP glaudZiai (G,VP,,, net Grynosios vidaus (nacionalinds)pajamos incorne)- tai vistl domesticincome at factor cost/national per garnybos veiksniqpajamos Salyje metus. i5 susideda keturitlelelnenttl: Darbo ir kapitalopajarnos I. Samdonl.$qdarbuotojqdarbouZmokesdio; 2. Nuomos pajarnr.l; 3. Pallkanq; 4. Pelno. (W darbuoto.iarns l. Darbo uZmokestis - wages) i5mokos veiksniopanaudojirn4. uZjq darbojegoskaip gamybos { Siqpajarnqgrupq itraukiami ir firmq savininkq lna5ai1 valstybinius bei privadius draudimo, medicinos aptamavimo,pagalbosnedarbo atveju ir kitus specialius fondus (W1 - insurance),kuriq ldSos panaudojamosdarbo jegai atstatyti. ar 2. Nuomos pajamos (R - rent income)- tai Zernes kito paj nekilnojamo turto nuosavybds atnos.

86

| 5[ pajamq element4[skaidiuojarrair nttosavq namq, butq tarirtura visq namq del to, kad BVP parodytr4 nuoma patiems sau. Taip skaidiuojama formos. nuosavybes nepaisant paslar.rgas, 3. Paliikanos (i - interests) - pajamos, gautos uL paskolintuspinigus; tai pinigrl skolinirnosikaina. t.y. BVP skaiiiuojant pajamqbudu pridedamosgrynosiospalirkanos, skirtumastarp bankq gautq palukanq uZ paskolasir sumoketq paifikanq u2 indelius. . 4. Pelnas ( fl - profit) - tai lvairiq tipq firmq (individualiq, partneriniqirnoniq ir akciniq bendroviq)grynosiospajamos. garnybos ka5tus. padengus liekandios,

IndividualiLl ir partneriniq firmq pelnas tiesiogiai atitenka pelnassuskylaI kelias dalis: Akciniq bendrovir4 savininkams. Paskirstytqj[ peln6 t.y. pelno dall, iSrnokamqakcijq savininkarnskaip l. dividendai; pelno mokesdius; 2. Akcines bendrovds 3. Nepaskirstytqjipeln4 - tai likusi pelno dalis, sumokejuspelno rnokesdius ir dividentus,i5 karto arbapo tam tikro laiko investuojarna gamybq. I kaip darbo uZrnokesdio, Grynosios vidaus pajarnosapskaidiuojamos palfikanq ir pelno surna, toddl sakoma, kad G,VP,, nuomos pajamq, gamybosveiksniq kainomis. apskaidiuotas G r V P , ,= l t t + R + i + f l j . ( 1 .I 8 )

BVP pajamqbudu, prie vidarrs GrvPaj nera lygios BVP. Nustatant pajamqdar pridedami du elementai,nesusijgsu pajamqpaskirstymugarnybos veiksniams:tai kapitalo nusidevdjimoi5laidos(amortizacija)ir netiesioginiai mokesdiai. Pamindti elementai yra pajamos, tiesiogiai priskiriamos ktrriarn nors gamybosveiksniui. Jq suma neapimaviso BVP. Kadangi dalis galutiniq form4 t.y. pasireiskiakaip suvartotokapitalo prekiq vertesigyja amortizacijos rodantis per metus suvartotokapitalo vertE, todel amortizacines atstatymas, le5osnepriskiriamoskuriam nors gamybosveiksniui kaip jo pajamos;jos vel reinvestuojamosi gamybq iSsaugantpradinl gamybos priemonir"ldarbini ir pajegum4.Kol Siospriemonesnesusiddvdjusios amortizacijosld5q fimrorns jq tam tikr4 laik4 nereikianaudotipagal tiesioging paskirt[,jos yra tarsi firrnos pajamos. Netiesioginiaimokesiiai (T, - taxesindirect)- mokesdiai, prek6msir paslar'rgoms. kuriuos vyriausybeuZdeda

87

Siuos mokesdiusfirmos gaminan.rai produkcijai nustato vyriausybd, todel jie itraukiami i gamyboskastusir iq dydziu padidejapagaminros prekes rinkos kaina. Sie rnokesdiai apirna: pridetines vertds mokest[, pardavimo mokest[, licencijq mokesdius,akcizus, muitus ir t.t. Finna netiesioginius mokesdius sumoka i5 pajamq, gautr4realizavusprodukciiq ir juos traktuoja kaip garnybos kastq element4 todel iq dydZiu padideja pagamintos prekes rinkos kaina.Netiesioginiai rnokesdiai Salies poZilriu - tai pirminesvalstybds pajarnos. Taigi BVP, apskaiciuojant pajamq rnetodu,rinkos kainomis yra per metus gautq darbo uZmokesdio,palOkanq,rentos, pelno, amortizacijos bei netiesioginiq mokesdiqsuma.Pridejusnetiesioginius mokesdius gaLrtas BVp rodiklis nustatomas rinkos kainornis. Tai pabrdziant prie BVp gali bilti nurodomas indeksas t.": ..'

B V Pk . = W + R + l + f l + D r + 7 , . r.
da BVP, p - BVP, apskaidiuotas rinkos kainomis.

(2.19)

Netiesioginius rnokesdius rninusuojant BVp, apskaidiuoto is rinkos kainornis,produktasnustatomas gamybosveiksniq (arbagarnybos) kainornis: BVPg.,.I=BVP,1-71 . (2.20)

6a BVP,.,r, @rbaBVP,r) - BVP, apskaidiuotas gamybosveiksniq kainornisarba gamyboskainornis. Taiiar.rjeigu vyriausybeteikia subsidijas(Zp - transi-er payrnents)iS valstybesbiudZetokonkrediomsprekdmsar paslaugoms, tq subsidijq surna tai atimama i5 netiesioginiq mokesdiq sumos, kadangi jos yra iskaitornos i pajamas, ndra pagamintoproduktokainos dalis: bet BVP
r,k,

=ll + R+i + fI + D" +Ti -Tp

(?..21)

BVP apskaitosiSlaidqir pajarnqmerodai- rai clu skirtingi poZi[riai I BVP, kadangi tai, kq vartotojas i5leidZia igydarnas produktq gauna kaip pajamastie, kurie dalyvavo 5i produktqgaminant. Lygybe tarp i5laidqir pajamqvisuometyra todel,kad balansLrojanris elementas yra pajamos, kurios lieka paclengusgamintojo islaidas darbo uzmokesdiui, nuomos mokesdiuibei palfikanoms. siq triiq dydZiq suma Jei maZesneuz konkrediosprekes rinkos kain4 tuomet skirtumas ir br-rs firmos pelnas. 5i sumavir5ysprekes Jei rinkoskainq tai pelnas bus neigiamas. ISlaidq metodo poZi[riu, BVp - tai suma visq i5laidq. reikalingq visoms rinkoje esandiorns prekemsi5pirkti.

88

2.8 lentel6. Lietuvos bendrasis vidaus produktas, apskaicillotas pajanltl kainomis) metodu(veikusiomis
pajamq BVP elementas metodu
l. Kompcnsacijosdarbuotojams darbo apn.rokijimas - socialiniaiinaSai p 2 . P c l n a s 'i r m i S r i o s a j a m o s " s 3 . P l g r i n d i n i ok a p i t a l o u v a r t o j i n r u s 4 . N c t i c s i o g i n i am o k c s d i a i i ( 5 . S u b s i d i j o sm i n u s ) l5 viso:

BVP. mln. Lt 2003m. 1994 m,


6956,4
5lq1 )

Procentais

m. 1994
41,I 31,9
()?

2003m.
l q 1

1563,2 681 ,6 5 1496,1 1905,8 269,8 I I 6904,

22088,4 t7692,3 4396,0 20734,2 7 t14,7 66s8,9 447,l 56179.1

40,3 8,9 I1,3 1.6 t00.0

31.5 1,8 36 , 9 t2,7 il,9 0,8

100,0

*Pelnas gaunamas, i5 grynosios pridetines vertes atemus kompensactjil garnybaiir pridejusgautassubsidijas. mokesdius bei darbuotojams surnoketus **Mi5rios pajamos - tai nekorporuotqfinnq pajamos (pelnas), kurios gaunamos kaip gamybos rezultatas (firmos savininkq Seimos nariq ir namq fikiq sektoriqe. samdomqdarbuotojqpajamoskartu). Jos gaunamos Saltinis: Lietuvos statistikosmetraltis 1999. -P.544; Lietuvos statistikos 2004.-P.595. metra5tis 2003.-P.618; Lietuvosstatistikos metra5tis Pajamq metodo poZi[riu, BVP - tai visq pajamq, gautq arba sukurtLl procese, gamybos suma. tapatybe: Siuos abu metodusgalima iSreik3ti
prckems paslaugoms ir ISlaidos isigyti pcr metus gaminant pajarnos, Pinigines pcr prekesir paslar.rgas mctus

I I
rlr v rlrkrmas - tal pinigines iSlaidos

P a r d a v i m a s- t a i pinigines iplaukos

\y

puses: kas iSleisla tai, dvi Kita vertus,tai to patiessanderio skirtingos veiksnius (darb4 produktq gamybai, yra pajamos tq, kurie idejo garnybos. Zemg,kapital{ [ produktq gamyb4ir realizavim4rinkoje. Si tapatybetinka ir visai ekonomikai. Kartu ji parodo, kad yra priklausomybe tarp finansinitl piniginiq ir materialiniq daiktiniq srautq arba tarp, pavyzdZiui, nacionaliniq pajamq ir nacionalinioprodukto.Jie yra glaudliai susijg,kadanginacionalines priklausomybE pajamoskeiciamosi galutinl produkt4 ir atvirk5diai.SElyginE tarp 5iq dviejq dydZiqparodo2.9 lentele.

89

2.9 lentel6. Nacionaliniqpajamqir nacionalinioprodr.rkto rodikliq priklausornybe


Nacionalinioprodukto rodikliai
Bcndrasisnacionalinisproduktas r i n k o sk a i n o m i s Elcndrasis nacionalinisproduktas gamybos ainornis k Grynasis acionalinis roduktas n p r i n k o sk a i n o m i s Grynasisnacionalinisproduktas gamyboskainomis

Procentai 100

Nacionaliniqpajamq rodikliai
Nacionalincspajamos, n c t i c s i o g i n i a i o k c s d i aiir m amortizacija N a c i o n a l i n c p a j a n t o sr s i amortizacija Nacionalincspajamosir ncticsioginiai okcsiiai m Nacionalincspajanros

90 ti0 70

2.5.

SRAUTAI IR FONDAI EKONOMIKOJE

Makroekonomikoje BNp, BVp, investicijos, valstybes israidosir t.t. gali b[ti apibudintakaip srautai;o kapitalas,turtas,uZsienioinvesticiiq saldas, valstybesbiudZetoskola ir pan.- kaip fondai. Srautas (flow) - dydis, matuojamaskiekiu per laiko vienetq. Fondas (found) - dydis, fiksuojauras konkrediam laiko momentui. Apib[dinsime keletil svarbiausiq,,fondas-srautai', pob[dZio sEry5iq makroekonornikoje. 1. Investicijos pagrindinis ir kapitalas. Investicines i5laidos- tai produkcijossrautasper ram tikrq laik4 atstatantis arbadidinantis kapitalq2. Kapitalas (realusis kapitalas) (K _ real capital) - tai pastatai,lrengimai ir kitos anksiiau pagamintosprekes, naudojamos kitq prekiq garnyboje. Todel: K': K" + I; dia K, - kapitalo fondasesamqjqmetq pabaigoje,Lt; Kr-r- praejusiqmetq kapitalo fondas,Lt; 1- esamqjq metq investicines i5laidos, Lt.

(2.22)

'Kapitalq

sudaro realusis kapitalas, finansinis kapitalas ir zrnogiskasis (intelektualusis) kapitalas. 90

yra lygus pagrindiniokapitalo tbndo Arba investiciniqiSlaidqsrautas padidejimui. I:K,-K,.1 . Jau anksdiaupaZymdta,kad tam tikra kapitalo fondo dalis nusiddvi (D.) del natfiralaus priernoniqsenejimoar intensyvaus naudojirno,todl: K,:K,-t+l-De. Q.23)

Bendrqlq investiciniq iSlaidq ir amortizacijos skirtumas vadinamas lygus grynqitl grynosiomisinvesticijomis. Taigi kapitalo fondo padidejimas r-1 investicij srautopadidejimui. skiriasi investicijq sarnprata B[tina priminti, kad rnakroekonomikoje tik nuo naudojan-ros kasdienineje buityje. PavyzdZiui, naujo narno statybos iSlaidos priskiriarnosinvesticijoms,o anksdiaupastatyto natno pirkimas u nera i nvesticij os. makroekonomini poZir.-rri u 2. Santar"rpos turtas. ir nesuvartotqpajamq dalis, naudojama turtui Santauposyra esarnqir4 kaupti. Turtas (Wt - worth) - tai kokia nors nuosavybd,kuria tam tikrais metais. disponuojaekonominissubjektas AnalogiSkai anksdiau pateiktoms investiciniq iSlaidq srauto ir kad: kapitalo fondo formulrnsgalima uZraSyti, 1 4 / ' , : W ' , - ,+ $ , arba dia S : LI/'t_Il'rt i Lt; metq pabaigoje, W,'- Iurto dydis esamLilq Ll/',,1- prad,jusiq metq turto dydis, Lt; metais, Lt. ,S- taupynras esamaisiais

(?.24)

srautodydZiui. Taigi turto fondo padidejimasyra lygus santauptl ir 3. Einamoji s4skaita uZsienioinvesticijq saldas. Einamoji s4skaita (CA - current account)parodo Salies prekybos busen6 palyginti su likusia pasaulio dalirni per per tarn tikr4 laik4 fuaprastai metus). UZsienio investicijq saldas (NIIP - net intemational inveshnent position) - tai Salies pairntq ir jos suteiktq kreditq skirturnas. (balansas) tai 15 tolesniq skyriq matysime,kad einamoji s4skaita srautas, rodantis, kiek analizuojarnosiosSalies gyventojai skolinasi arba kredituoja uZsienio valstybes. Jeigu einamosios sqskaitos balansas yra teigiamasdydis, vadinasi5i SaliskredituojaiSorinipasauli.Tadiaujeigu Sis
9l

balansas neigiarnas, vadinasi Salies gyventojai kredituojarnt uZstento valstybiq. Jeigu uZsienio investicijq saldas yra teigiamas, tuomet Salis tr-iri grynLdq mokejimo reikalavimrl ,,fbnd4' iSoriniam pasauliui, arba, kitaip tariant, uZsieniovalstybes jai yra skolingos. Tokia Salis vadinama gryntroju valstybirl kreditoriumi. NeigiarnasNllP reilkia, kad Saliesgyvento.iai r,rZsienio tr.rri grynqjq skolq ,,fondq', t.y. skolingi iSoriniampasauliui.Tokia Salis Tuotlet priklausomybe ,,fondas- atsargos" vadinama grynuoju skolininkr-r. at a n a l o g i S k a in k s t e s n i e t n sv e j a m s : NII7,= NIIpt t+ CA ; dia (2.25)

NIIPT - uZsienio investicijq saldas esamcrjo laikotarpio pabaigoje,Lt; Lt; saldas, investicijr"l uZsienio laikotarpio NIIP,-t praejusio Lt. balansas, s4skaitos Cl - einan-rosios

(2.24\ formule rodo, kad uZsienio investicijLl saldas fondo pasikeitimas yra lygus einamosios sqskaitos srauto dydZiui' arba fbndo (NlIPt * NIIPt-r)yra lygus CA. pasikeitimas PavyzdLiui, JAV, [einanti I turtingiausiq pasaulio valstybirl de5imtukq 9-o de5imtmedio pradZroje buvo grynasis uZsienio valstybirl kreditorius (uZsienio investicijtl saldas 1980m. buvo 140,9mlrd.USD). Tadiau nuo 1982m. JAV einamosioss4skaitosdidelis deflcitas sElygojo saldq kuris 1988m. buvo 500 mlrd.USD. investicijq uZsienio neigiarn4 4. ValstybesbiudZetodeficitasir valstybdsskola. Valstybs biudZetas (B - governtlent budget) - tai vyriausybds planuojama pajarrq ir i5laidLl sEmata finansiniamstnetams. Jei vyriausybds i5laidos lygios valstybds biudZeto pajarnotns, Toks afvejis yra biudZetas subalansuotas. tai gaunamoms mokesdiq, valstybes i5 bLrs biLrdZetas deficitinis negupajamos valstybes ganaretas. i5laidos didesnes Jei uZ maZesnds gaulamaspajanras, (Bor: - government budgetdeficit).Kai i3laidos * (govemrnent budgetsurplus). biudZetas perteklinis tuometvyriausybes skolindamasi defi ryriausybebiudZeto cit4 finansuoja Salies DaZniausiai (t.y. iSleisdama obligacijasir jas jierns parduodama): i5 Saliesvidaus subjektq gyventojq firmr5 bankq. Valstybes skola (skolos fondas) dideja, kai yra kai valstybesbiudZetodeficitas,ir maLeja, biudzetasyra perleklinis: Valstl'bs (valstybin) skola (DG - public (governrr-rcnt) debt) - visq vyriausybeslygiq skola finansiniaistnetais. Nacionaling skolq sudaro tik auk!diausiq vyriausybes valdymo institucijq skola.

92

DG,: DG,.t+ Bn"/, arba iia Borf : DG,- Da,-t ; D", - valstybds biudZeto skolaesamaisiais metais, Lt; Do,-, valstybes metais,Lt; biudZeto skolapra6jusiais 8,,4 - valstybesbiudZetodeficitas,Lt.

(2.26)

Vadinasi,valstybes skolosfondo padidejimas lygus biudZeto deilcito (srauto) dydZiui. PavyzdZiui, metinis JAV brudZetas1960-1990 m. 29 valstijose 3l buvo neigiamas, toddl vyriausybes i5 skola gyventojams iSaugo nuo 300 mlrd.USD 1960rn. lkt 3,2 trilijonq USD 1990metais.2,2 trihjonus USD JAV vyriausybe skolinga privatiems investitoriams,kuriq 20 proc. yra uZsieniediai. Likusi skolos dalis finansuojamaJAV centrinio banko rezervqsisternos. Federalines 2.6. PAGRINDINIAINACIONALINIU PAJAMU RODIKLIAI pajamqrodikliai: nacionaliniq Pagrindiniai l. Bendrasis vidausproduktas; nacionalinisproduktas; 2. Bendrasis 3. Crynasisvidausproduktas; pajarnos; 4. Grynosiosvidauspajamosarbanacionalines s 5 . A s r n e n i n dp a j a r n o s : pajamosarbadispor.rr-rojalnos pajamos. 6. Grynosiosasrnenines per gamybosveiksniq gryn{q BVP ir BNP bei jq tarpusaviosqrySis pajamq srautus (g.yntUq nuosavybdspajarnq srautus) apibridintasanksdiau, toddl aptarsime kitus rodiklius. Pagrindiniainacionaliniqpajamqrodikliai ir jLt tarpusavio rySiaipavaizduoti2.4 paveiksle. Jau pabreZerne, kad dalis BVP turi b[ti panaudotanusiddvdjusioms tais metaisinvesticinerns prekemsatstatyti. Bendrojo vidaus produkto apimtis, sumaZintaamorlizacinitl atskaitymq dydZiu, vadinama grynuoju vidaus produktu (G,VP * net domestic product), apskaidiuotu rinkos kainornis. G,VP: BVP- D" ; dia G,VP- grynasis vidausproduktas; D,,- amortizacija.

(2.21)

G.VP parodo rinkos kainq tq baigtiniq prekiq ir paslaugr4, kurios liekavisuomeneivartoti bei garnybiniamkapitalLri iSplesti.

93

kyla ta rinkos kainor.nis, produktq i5reik5tE NustatantgrynAii vidar,rs gana netiksliai. Del to problerna, kad amortizacijos dydis apskaidiuojamas BVP rodiklis. daZniaunaudojamas t'nokesdius, Jei i5 grynojo vidaus produkto atimsimenetiesioginius naujtl rodikli produkcija,gausiure kuriais aprnokestinama imoniq pagarninta gamybos pajamas,apskaidiuotas gryn4siasvidaus pajamas,arba nacionalines veiksniqkainomis. Grynosios vidaus pajamos (nacionalinds pajantos) (G,VP"; (Nl) - net domestic income (national incorne) at factor cost) - tai visq garnybosveiksniq, dalyvaujandiqtanl tikrq metq bendrojo vidaus produkto garnybos procese, pujamqsurna. gaunalnll Netiesioginiaimokestiai (T; - indirecttaxes)- tai rnokesdiai, latn tikra ekonomineveikla. kuriais apmokestinama
G,VPqi: G,VP - T1,

(2.28)
7,,

arba dia

G,VP.j:BVP * D"-

G,VP,,1-grynosiosvidauspajarnos; verslomokesdiai. Z; - netiesioginiai

Jeigu vyriausybe teikia subsidrjas kurioms nors plekems ar mokesditl strlllos: i5 paslaugoms, jq sumaturi b[ti atimama netiesioginirl tai : G,VP,!1 G,VP - (Ti - Til : dia

(2.2e)

Zp - finnorns ar organizacijoms teikiami transferiniai mokejirnai(lirm transferpayments).

ir yra rnokesdiai pridetinesvertdsrnokc'stis Pagrindiniainetiesioginiai prekiq ir paslaugq mokesdiai akcizo mokestis.Netiesioginiai I iskaidiuojami kain4 tadiau nera itraukiami ne i vienq auk5iiau nurodytq pajarnq elementq i5 apskaidiavim4todeljie atirr.rami G,VP"i(arbaBVP). pajamomsgali buti suteikiuna ir Grynosiornsvidaus (nacionalinems) palhkanq, rentos ir pehlo i5raiSka, apimanti darbo uZmokesdio, savaranki5ka tai sutnetimais Zymima Nl: sum4.Paprastumo

NI:W+i+R+n

(2.30)

rodiklis yra astltctltties Kitas BVP pagrindu apskaidiuojarnas pajarnos. income)- tai pajanros, Asmenindspajamos (AP - personal bei kuriasgaunaSeimos atskiriindividaiiki jiems sumokanl mokesdius. asmeninius

94

Asmenines pajarnos skiriasi nuo grynr4iqvidaus pajamq, nes dalis darbu uZdirbtqpajarnq(lna5aiI socialiniodraudirnotbndq akciniq bendrovitl jq narnqfikiarns;o dalis, pelno mokesdiaibei nepaskirstytas pelnas)nepatenka jq darbo rezultatai, pavyzdLtui, transferiniai i5mokejimai, patenka nesanti narntl fikiams. Taigi asmeninspajamos - tai fakti5kai gaunamospajanros, apskaidiuojamos i5 grynqjq vidaus pajamq, atdmus ina5us socialiniar"r.r peln4 ir draudimui, akciniq bendroviq pelno mokesdiusbei nepaskirstytq pridejustransferiniusiSmokejimus. AP: G,VP,i-Wi-[Ir-[]N+ dia Tp (2.31)

pajamos; lP - asrneninds l4f - mokejimai i socialinio draudimo ir kitus specialitrs fondus; I17- akciniq bendroviqpelno mokesdiai; akciniq bendroviqpelnas; I/,y - nepaskirstytas Zp- transferiniaii5rnokejimainarnqlkiams.

15 asrneniniq pajamq, sumokdjus astneniniusn.rokesiius gauname paJamas. gryn4sias asrnenines (disponuojamos) pajanros(CAP (Dl) Grynosios asmenins - disposablepersonal incorne) - Seimq arba atskirq individq jq rnokesdius. pajamos, likusios atskaidius asmeninius (clirect) Asmeniniai (tiesioginiai)mokesiiai (T,1 personal - tai pajamq,turto bei paveldejimomokesdiai. taxes) G,AP: AP - T,); dia pajamos; G,AP - grynosiosasmeninds I.r- asmeniniaimokesdiai.

(2.31)

pajnrntl Paprastumosumetimais daZnai naudojamasidisponuojan.rq s4voka: DI: 2.7. AP - 7,,,

GRYNOJI EKONOMINE GEROVE

BNP (ar BVP) yra gana tikslus ir svarbus Salies ekonomikos tunkcionavirno rodiklis, tadiau jis neparodo visuomendsgyvenimo geroves lygio. BNP tera tik metindsgarnybosapimties,nukreiptosi rink4 rodrklis. Jis turi tam tikrq tnlkunq, kurie, viena vertus, sumaZina arba, atvirk5diai, padidina reali4 gamybos apimti, tadiau, kita vertus, ne visuomet gamybos

95

gyvenirnogerovdslygi. Apskaidiuojant apimtiesaugimaskelia visuomenes BNP (BVP) apimti, neitraukiama: l. Prekds ir paslaugos, sukuriamos ne rinkos [kyje (narnq Seimininkds darbas namuose; murininko, statandio savo namE, batsiuvio, sau siuvandio batus,veikla ir t.t.); kurie ekonomikosveiklos rezultatai, 2. Legalios,teisetosSeselines (pavyzdZiui, verslininkas neregistruojarni nemokejimosun.retimais rnokesdiq gaull nuslepd dali pelno, gauto realizavusprodukcijQ;bedarbis,noredar.nas dokumentqarba uZ grynus dirbti neapsifonninEs parsisamde nedarbopaSalp4, p i n i g u si.r t . t . ) : 3. Didejandio laisvalaikio teigiamas poveikis visuomendsnartq nuo 53 valandq sio trukrnessumaZdjirnas gerovei (pavyzdZiui,darbo savaites SimtmediopraclZiojeiki 40 valandq Antrojo pasauliniokaro pabaigojear 35 Sventiniqdienq valstybese; issivysdiusiose valandq siuo rnetu kai kr.rriose skaiiiaus pasikeitimai; clarbaspagal slenkanti grafikq ir t.t. rodo didejanti gyventojrl laisvalaiki,o kartu ir j11gerovskilirnd; 4. Kokybiniai prekiq ir paslaugq vartojimo pokydiai (BNP yra kokybiniLlpokyi'it1 kiekybinis, o ne kokybinis rodiklis, todel jis neatspindi gerovdskilirno). taigi kartu ir materialinds vystantisekonomikai, Visa tai maLinaBNP aPimtf. Kita veiksniq grupe didina sukr'rrtoprodukto apimti, bet del to visuomends geroves lygis nekyla. Apskaidiuojant BNP apimti, [skaidiuojamos: l. Prekes ir paslaugos,kurias gaminant terSiatnaaplinka (oras, vanduo ar dirvoZernis), dideja triuk5mas bei sergamurnas rajonuosear atsirandakitq blogybiq (kitais gyvenamuosiuose Lo clLiaistai vadinarna civ i lizacij os li gomi s); Zmogui tiesiogiaiZalingas kuriq vartojimas 2. Prekesir paslaugos, (nikotinas,alkoholisir kt.), tai vadinama,,blogybirlgarlyba". 1912m. prof. Viljamas Nordhauzas (Nordhaus, Williarn) ir DZeimsasTobinas (Tobin, Jarnes)[ved naujq rodikll, kur[ pavadino grynEia ekonominegerove. Sis rodiklis patikslinabendrqji nacionaliniprodukt4 gyvenimo gerovdskitimq. parodovisuomends Grynoji ekonomin gerov (NEW - net econornic welfare)- tai patrkslinta bendrojo nacionalinio prodr"rkto aprrntis, apimanti vartojirnE ir investicijas, tiesiogiai gerovE. Salies didinandiusekonorninE

96

-.=-,'a
=

z a a Y

d =

;;.= I
t c 6 ( )

U I

t a

t - \l_ t
/

vE !

(c

z : s ?

=
'O

a 6

z
o
! o

9 E

E
O

c
!

*'9 z

a (,

E d

a a

.; =

e t v ^
e o e

z
R
6l

S i E; E - r.1
v E o

6 . ? a

2 a t r o > 3.4,4

Sisrodiklis'atsiZvelgiantii5vardytuosiusBNP(BVP)apskartos trtku'rus'.aptillo., ne realizr'roja'.ras per rinkq; ir paslaugas, ekonomikosveiklos rezultatus; Se3elines 2. Legalios,teiseto-s 3. DiJejandio laisvalaikiopoveiki; po\ydiltl. 4. fokyUiniq prekiq ir pasiaugqvartojimo ,-- .^.r^ gaminantatslrandalvalrlq kurias 5. Minirsuoja prekesir paslaugas' Zmogui' Zalingas blogybiq ir Luriq variojimasyra tiesiogiai grynosios ekonornikos v. Nordhar.rzo ir DZ. Tobino nllolllone, BNP' tadiaujo dideiimo negu gerov6s rodikhs ,uuo upirnti'oi yra didesnis'
ternpai ldtesnt .r-,-: .... r:r^li^ic nrieiier:

Sioro<liklioautoriaitaippatsusid[r6sudideliaisprieStaravttrra jie nustate'. kad DidZiosios PavyzclZiui, naudodu*i"si sauo iletodika' ir nes' padid6jusnedarbui'kartu pailgejo metais NEW ;;;;aZejo, depresijos rodiklio tinkamo ia'kacl visapusi5kai tt; acJa r* laisvalaikis.ldomrausra "ttt* s u k u r t i n e g a l i m a . y , u n u o * o n l q ' k a O s a l i e s D k i o s e k r n E g a l i m aisrnatuoti,t i n t i br'rtrlver ji paaioina zlnoniq laimE,radiaujos tikrai negalima d[t;r. ;;;i filosofq analizs problerna' Del iuo labiau ui.nu ,o,r*iiu.-fui pri.hotogq, '*u#","i,*ii;-"prk;i;,,uaitingu,nobendrasis vidaus produktas bei Salies yra"labiaupriirntini ir patys bendriaLrsi bendrasisnacionalinrsl;;"il, patenkina tuos ekonomistus' kurie ekonomines veiklos 'oOittiui' Jie visai problernornis' istekliq optimalausnar,rdojimo .omisi ekonomikos.i"k,t;", Pagrindindssqvokos . . . . . . e . nacionaliniqs4skaitqsistema namtl flkis irnone (firma) vyriausybessektorius uZsieniosektorius ekonomikossistema sistema ekonomikos atvirosios ekonomikos miSriosios uZdaros sistema o grynai privati ekonomikosslstema . gantybosrnetodas . i5laidq tnetodas r pajarnqmetodas vidausProdr-rktas . bendrasis
a a

a a

a a a a a a

pridetindvertd (neaPskaitorna) SeSeline ekonomika negamybiniaisanddriai imai transferiniaiiSmokej (transferai) os operacij su fi nansiniars popieriais tarpinisProduktas darbouZmokestis nuomospajamos pal[kanos pelnas arnortizacija

98

a a a a

a a

nacionalinisproduktas bendrasis kainq lygis esamasis baziniskainq lygis gamybosveiksniqCrynqjqpajamq srautai bendrojonacionalinioprodukto defliatorius vartojirno prekiq kainq indeksas pramondsprodukcijosgamintojq pardavirnokainq indeksas galutinisproduktas

a a a

a a a a a a a

mokesdiai netiesioginiai mokesdiai tiesioginiai srautaiir fondai makroekonomikoje grynasisvidar,rs produktas grynosiosvidauspajamos pajamos asmeninds pajurnos grynosit-rs 1asrneninds) rinkos kaina gamybosveiksniLl kaina gerove grynojrekonornind

Kartojimo klausimai Kas tai yra NSS? Kokie yra pagrindiniaiekonomikossektoriaipagal NS sistern4'l Kokie pagrindiniai grynai privadios ekonornikos modelio elernentrl rySiai? i5 4. Apibldinkite galimns ekonomikos modelius, susidedandius ivairiq ekonomikossektoriq? veiklos rezultatai? 5. Kaip nustatomiekonomikossistemos 6. Kas yra BVP? 7. Kaip susidarogamybosveiksniq grynqiq pajamq srautas? 8. Koks kainq lygio poveikisBVP apimdiai? kainq indeksas? Kodel? 9. Koks yra bendriausias 10. Ar reikia i5vengti kartotinio prekiq ir paslaugqapskaidiavimo,nlrstatant BVP? Kodel? Kaip tai atliekama? I l. Kas iskaidiuojamai BVP, ji nustatant? 12. Kas nera iskaiiiuojama i BVP, jl nustatant? BVP i5laidqbDdu? 13. Kaip nustatomas 14. Kaip nustatomas BVP pajamqbridu? 1 5 . A p i b u d i n k i t e s v a r b i a u s i u s , , f o n d a s - s r a u t a i " pobudZio sqryiius makroekonomikoje. 16. l5vardykite ir tarpusavyjesusiekitepagrindiniusnacionaliniq pajarnq rodiklius. 17. Apib[dinkite NEW rodikl[. l. 2. 3.

99

3. NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA, PASKIRSTYMAS, VARTOJI MAS


Siarne skyriuje nagrinejamasbendrosios pusiausvyrosniodelis, ir pagamintrlprekiq ir paslaugqgamyb4 paskirstyrnq naudojirn4. aiSkinantis SvarbiausiaSiarnemodelyje - parodyti kainq ir jq kitimo vaidmen[ bfitent tai lemia pusiar-rsvyr4 siekiant paklausosir pasiulos pusiausvyros; i3tekliqrinkoje. gamybos veiksniqrinkoje,o pal[kanqnoma - kredrtiniq Siame skyriuje analizuojatnas ir 5io modelio naudojimas. Juo rerniantis,galirna paai5kinti,kaip pajarnospasiskirstotarp gamybosveiksnir.l pasiulos. nuoj11 ir kaip veiksniqkainospriklauso prielaidomis: klausimus, remiamasi Siornis Nagrinejant Siuos hipotetine ekonornika, kurioje funkcionuoja du 1. Nagrinjama r,-rkio sektoriai:namq [kiai ir verslo fima. 2 . Naudojami du gamybos veiksniai: darbo jega ir kapitalas; abr-r priklausonamq lkiui, o finna juos nuomoja. 3 . Nagrinejarna tobulosios konkr,rrencijosrinka, kurioje kaina ir fonnuojasiveikiantpaklausai pasiulai. pe1no. 4 . Konkuruojanti firma siekia maksirnalaus visiSkai. 5 . Visi gamybosveiksniai panauclojami

3 . 1 . PREKIU IR PASLAUGU GAMYBA. GAN,IYBOSVEIKSNIAI IR


GANIYBOS FUNKCIJA Bendrojo nacionalinioprodukto didejimaspriklauso nuo naudojamrl garnybosveiksniq ir gamybosfunkcijos. Gamybos veiksniai (F - factorsof production) i5tekliai, gamybai. reikalingiprekiqir paslaugq ir-\g1t1fas. Jie Zymirni Pagrindiniai gamybos veiksniai yra darb_asraiddmisL ir K. gamybos priernonds Kapitalas (K - capital) - naudojarnos arbapinigai gamybospriemondrns !sigyti. darbcr Darbas (L - labour force) * dirbandiqarba ie5kandir4 gyventojqdalis. Tarkime, kad ekonomikoje funkcionuoja pastov[s kapitalo ir darbo kiekiai.Tuomet:

K = K ,

100

L = L . Br[k5nelis vir5 kintarnojo rei5kia,kad dydis fiksuotaskokiarne nors lygyje. Realiame gyvenime gamybos veiksniq kiekis kinta laiko poZiurir.r, tadiau paprastumosumetirnaislaikysirnesprielaidos, kad darbo ir kapitalo kiekiai yra pastov[s. panaudojar.ni visi5kai. Be to, visi gamybos veiksniai Gamybos funkcija (production function) - gamybos apirnties ir gamybos veiksniq s4naudLl kiekybine priklausornybd. Camybos funkcija atspindi gamybos technologini lygi, t.y. kokiLr laipsniu naudojami kapitalo ir darbo veiksniai lemia gaminarnosprodukcijos apimtl. Jei gamybos apimtis - Y, tai ji yra kapitalo kiekio ir darbo kiekio funkcija: Y: f(K,L); dia garnybosapimtis vienetais; Y - finr-ros kiekis; K - naudojamq ma5inq(kapitalo) L - darbuotojqdirbtq valandqskaidius(darbas). (3 l)

Si garnybos funkcrja rodo esamq technologijoslygi. Pasikeitus teclinologij keidiasigamybosfunkcija. ai, Daugelis gamybos lunkcijq pasiZymi savybe, vadinarna pastovia garnybosmastogr4Za. Kai gamybosapimtis dideja proporcingai,didejant darbo ir kapitalo sqnaudoms,yra pastovi gamybos masto grqZa (constantretum to scale).
x. ^

taip: Si lunkcijau2ra(orna zY =f(zK,zL), ,,' 'n,

(ia z - bet kuris teigiarnas skaidius. lygybe rodo, kad, kapitaloir Si darbokiekius padidinuszkartq, gamybosapimtis Y taip pat padidesz kartq. Prekiq ir paslaugq pasiul4 kuri atitinka sukurl4 produkcrjos kieki 5i ekonomikoje,lemia garnybosveiksniai ir garnybosfunkcija. MaternatiSkai p r i k l a u s o m y bu Z r a S o r n a i p : e {

Y:f(K,r-l=T.

(3,2)

Kiekvienu atitinkamu laikotarpiu gamybos apimtis yra pastovi, nes naudojamipastovls kapitalo ir darbo kiekiai bei technologija.Laikui b6gant, keidiantis gamybos veiksniq pasillai ir gamybos technologijai,keidiasi

l0l

gamybos apimtis. Kuo panaudojarnididesni kapitalo ir darbo kiekiai ir kuo efektingesne technologija,tuo daugiaupagaminama produkcijos. 3.2. NACIONALINIO PRODUKTO PASKIRSTYMAS PAGAL GAMYBOS VEIKSNIUS

Nacionalinis produktaspaskirstomas tarp namq [kio ir verslo finnq atsiZvelgiant gamybosveiksniq kainas. i Gamybos veiksnio kaina (factor price) - mokestis uZ garnybos veiksnio vienet4: darbuotojo darbo uZmokestis arba kapitalo savininkopajarnos. Kaip parodyta 3.1 paveiksle,kiekvieno gamybos veiksnio kaina rinkoje fonnuojasi veikiant to veiksnio paklausaiir pasi0lai.Jei gamybos veiksnio kiekis pastovus, Sio veiksniopasiDlos tai kreive igaunavertikalios linrjos formq. Pastarosiossusikirtimo su maZejandiaSio garnybos veiksnio paklausoskreive ta5kasrodo Sio gamybosveiksnio pusiausvyros, arba rinkos, kainq. Gamybos veiksnio kaina

Rinkos

Gamybos veiksnio paklar-rsa

Garnybosveiksnio kiekis 3.1 pav. Gamybos veiksniokainosnustatynas Norint nustatyti, kaip formuojasi gamybos veiksniq kainos ir pasiskirstopajamos,reikia i5siai5kintigamybos veiksniq paklaus4.paklar"rs4 lemia finnq, naudojandiq tuos gamybosveiksnius,skaidius. Tobulosios konkurencijos rinkoje veikia daugybe firmr.1. Konkuruojanti firma - viena i5 daugelio tobulosios konkurencijos rinkoje, garninanti analogi5kqprekg ir nedarantipoveikio rinkos kainai. Ji taip pat negali paveikti darbo uZmokesdio lygio, ji negali mokdti savo darbuotojarns 102

jei tai didesninei rinkos,tadiau, moketqjiems maZiau, dalis darbo uZrnokestf darbuotojr4 i3eitq I kit4 finnq. Vadinasi, konkuruojanti firr.na priirna kainaskaip nr,rstatytas. gaminarnos prekesir naudojamqgamybosveiksnir4 Jei firma naudoja daugiauirengimq ir darbuotoiaidaugiau dirba, tai ji pagaminadaugiauprodukcijos. Firma parduoda savo produkcij4 uZ kain4 P. darbuotojamsmoka darbo uZmokestl W ir, naudodamanarnq hkiui prikiausanti kapitalq, moka nuomq R. Abu garnybosveiksniusfinna nuomojai5 narnqfikio. Konkuruojanciosfirrnos veiklos tikslas- pelno maksitnizavimas. Pelnas ( lI - profit) - pajarnq dalis, likusi atskaidius garnyboska5tus. prekiq kiekio ir pajamos'apskaidiuojan,os parduotq kaip Bendrosios kainossandauga: TR:PXY; pajamos dia TR - bendrosios Darbo s4naudos Gamybos ka5tai apirna kapitalo ir darbo sqnaudas. Kapitalo W lygios WxL, t.y. darbo L kiekio ir darbo uZmokesdio sandaugai. s4naudos lygios RxK, t.y. kapitalo K kiekio ir kapitalo vieneto ka5tq R Taigi: sandaugai. fl:PxY-(Wxl+f{xK). ( 3 . -Ii

(3.4)

gamybosfunkcija Y= f (K, L), galima uZra5yti: Pasinaudojus apra5yta (35) L+R xK). " Si lygybe rodo, kad pelnq lemia produkcijos kaina P, gamybos veiksniq kainos W ir R bei naudojami L ir K kiekiai. Konkuruojanti flnna ir priima gamybosveiksniq ir savo produkcijoskainaskaip nustatytas renkasi darbo bei kapitalo kiekius, kurie suteikiagalimybgmaksimizuotipelnq. pagarnina Kuo daugiau finna naudojadarbo ir kapitalo, tuo dar,rgiau prodr.rkcijos. Ribinis darbo produktas (MP1 - marginal producl of labour) - pagamintos produkcijos prieaugis, panaudojr.rs papildomqdarbovienet4. lI=P x f (K,L)-(W Jei firma panaudojapapildorn4darbo garnybosveiksnio vienetii. tai jos produkcrjos apimtis padideja MP1 dydZiu. Pasitelkusgamybos funkcrj4 galirnapara5yti: MPL:f(K,L+l)-f(K,L). ' P. Zr.:V.Snieikair kt. Mikroekonomika.- 55. Pladiau 103

(3.6)

Si lygybe parodo, kad MP1 yra garnybos apimties prieaugis padidinus darbo sunaudojim4 vienu vienetu (L+l), kai kapitalo s4naudos iSlieka nepasikeitusios.Daugelis garnybos funkcijq pasiZyrni rnaZejandio ribinio produkto savybe. Kai kapitalo s4naudosyra pastovios, kiekvieno papildornaisr"rnaudoto darbo vienetoribinis produktasmaZeja. 3.2 paveiksle pavaizduota garnybos funkcija rodo, kaip keidiasi garnybosapimtis, kai kapitalo kiekis yra pastovus,o darbo - dideja. Ribinis darbo produktas MP1 vaizduoja gamybos lirnkciios grafiko nuoZulnum4. Didejant darbo kiekiui, ribinis darboproduktasmaZdia.

3.2 pav. Gan-rybos funkcija Papildomas darbo vienetas lemia firmos pelnE Firma palygina papildomas pajamas, gautas pardavus papildom4 proclukcijos vienet4 sr-r papildomomis i5laidomispapildornamdarbo sqnaudqvienetui aprnoketi.Nuo prekeskainos P ir darbo ribinio produkto Mp1 priklausopapildornospajamos, lygios P x MP.. Kadangi papildomos islaidos papildornarndarbo vienetui apmoketi yra W, tai pelno prieaugis(AlI) bus:

An: (P x MPr_)W.

(3.1)

Rerniantis Sia lygybe, galima nustatyti darbo veiksnio naudojirno rib4. Jei papildomospajamosP x MPr.virsys darbo uZmokesdio surn4 w, tai papildomas darbo vienetas didins firmos pelnE Todel finna sarndys darbuotojustol, kol kiekvienaspapildornas darbo vienetassuteiksfirmai pelno prieaug[, arba kol MP1 rnaZedamas susilygins su clarbouzmokesdiodydziu. Vadinasi,finnos darboveiksnio paklaus4lemia sqlyga: P x MPr_:W, arba MP.: y77p.

(3.8)

r04

iSreikStas W/P - tai darbuotojo realusis darbo r-rZrnokestis, produkcijos vienetais. Noredama gauti didZiausiq pelnq, finna samdo darbuotojus tol, kol ribinis darbo produktas susilygina su realiuoju darbo W/P:w, (3.8) lygt[perra5ome: PaZyrnejE uZmokesdiu. MP1 : w. Tai firmos pelno maksimizavimos4lyga. Pelno maksimizavimo sqlyga (profit maxirnization maksirnizuotipelnq condition) - tai situacija,kai, siekdarna tol didina darbuotojq skaidiq, kol ribinis darbo firma produktassusilyginasu realiuoju darbo uZmokesdiu' Realusis darbo uZmokestis(w - real wage) - prekiq ir paslaugqkiekis, [sigytasuZ pinigines pajamas,kurias firura iSmoka uZ kiekvienq darbo vienet6 tai norninalus darbo i5 padalytas kainq lygio. uZrnokestis, 3.3 paveiksle pavaizduotas MPs grafikas rodo, kad didejant L kiekiui, MPL maZdja,ir MPp kreivd yra Zemejanti.Finna sarndodarbuotojus iki momento, kur MPr- susilygina su realiuoju darbo uZmokesdiu W/P. kreive. Vadinasi,MPs grafikasyra firmos darboveiksnio paklausos Sprendimas,kiek panaudoti darbo vienetq, priklauso nuo to, kiek naudojamakapitalo.

darbo .calusis Zrnokcstis

3.3 pav. Ribinis darboproduktas of Ribinis kapitalo produktas (MPr - rnarginal prodr"rct capital) - gamybos apimties prieaugis, gautas padidinus vienu vienetu. kapitalo veiksnio s4naudas

105

M P K = ( K+ t . l l - t i r . f

1.1.

(3e)

MPs yra skirturnas tarp gamybos apimties, panaudojusK vienetq kapitalo, ir gamybos apirnties, panaudojLrs K+l vienetq kapitalo. Ribinis kapitalo produktas mald,ja,didinant kapitalo vienetq skaidiq. Finnos pelno padidejimas, pasitelkLrs papildom4 gaurar.n [rengirn4lygus pajamqprieaugiui, pardavuspapildornqprodukcijE,pagamint4panaudojus irengimq atskaidius 51 jo i5laikymoka5tus, arba:

An:(PxMPr)-R.

(3. 0) r

Siekdamarnaksimalaus pelno, firma didins [rengimq skaidiq tol, kol papildornos masinos sukr.rrtas ribinis produklas susilygins su realiqja kapitalo kaina: MP*:P7P.

( 3 . 1) r

Realioji kapitalo kaina (real price of capital)- prekiq ir paslaugqsuma,rodanti kapitalo vienetoi5laikymo ka5tus. Konkuruojanti firma, sprEsdarna, kiek darbo ir kiek kapitalo gali sunaudoti, vadovaujasi tokia taisykle: finna parei5kiapaklaus4 kiekvienarn gamybos veiksniui tol, kol kiekvieno i5 veiksniq ribiniai produktai susilygina su reali4jajokaina. Jei visos konkuruojandios finnos siekia didZiausio pelno, lai kiekvienamgamybosveiksniLri tenkatiek ribinio produkto,kokiu jis padidina bendrq garnybosapirnti. Arba kiekvieno darbuotojorealusisdarbo uzrnokestis yra lygus MP1, o irengimqrealioji kaina - MP6. Bendrosrealiosios iSlaidos darbo veiksniui apmoketiMP; x L, o kapitalo i5laidomspadengtiMP6 x 11. Apmokejus visq gamybosveiksniq iSlaidas, firmai lieka ekonorninis Delnas. Ekonominis pelnas (economic profit) - bendrqlq pajarnq dalis, likusi firmos savininkui, padengus visq gamybos veiksniq panaudoj imo iSlaidas. lI : Y - (MP1 x L) - (MPr K); " Y : (MPL x L) + (MPK x K) + ll.

( 3 .12 )

Si lygybe rodo, kad nacionalindspajamos skirstornosi darbuotojq pajarnas i kapitalo savininkqpajamasbei ekonominlpeln4. g Zinome, kad gamybos funkcijai budinga pastovi garnybos masto gr4Za.Ekonominis pelnas yra lygus nuliui, kai pajamos,gautos pardavus produkcij4 sunaudojamos gamybosveiksniamsaprnoketi: f (K, L): (MPx x K) + (Ml. x 1-1.

(3.3) l

106

Pastovi gamybos masto grqZa,firmq siekimas maksirnizuoti peln4 tobulosioskonkurencijosrinkoje panaikinaekonorninipeln4. Kiekvienas gamybos veiksnys gauna pajamas, lygias jq ribiniarn produktui. Vadinasi, visos pajamos pasiskirstokaip nokestis uZ kapital4 ir uZ kaip uZrnokestis darbq atsiZvelgiant Siqveiksniq ribinius produktus. 1 Gamybos veiksniai visada gauna pajamas pagal savo ribinius produktus,o garnybosfunkcija turi atitikti Siuosreikalavimus: : kapitalopajamos MPx x l(: g xl'

: darbopajamos MPs x L :(l - 0)xY, kurio reikSmesvyruojatarp nulio ir vieneto, dia cr - koeficientas, t. parodantiskapitalo dall pajarnose, y. o parodo, kokia pajamq dalis tenka (Poulo Polis Dr.rglas o kapitalo savininkr.ri, (1 - o ) kokia, darbouZrnokesdiui. yra' Douglas) ir iarlzas Kobas (CharlesCobb) irode, kad tokia funkcija Y:f(K,L):A*K0'Lr-0;
1114)

dia A - teigiamas koeficientas, matuojantis esalnos technologijos produktyvumtl. 5i funkcrja Zinor-naKobo ir Duglaso gamybos funkcijos vardu (Cobb-Douglasproduction function). Funkcija pavadintaj4 suformulavusiq Zyniiq XX amZiaus JAV Amhersto universiteto matematikos prof-esoriaus iarlzo Kobo ir Cikagos universiteto ekonomikos profesoriaus(veliau JAV senatoriaus)Polio Duglaso garbei:. PanagrindkimeKobo ir Duglaso gamybinesfunkcijos savybes. Pirmiausia 5i funkcija pasiZymi pastovia gamybos masto grqZa' t.y. pasikeitus darbo ir kapitalo kiekiui, gamybos apimtis pasikeis proporcingai' Tai irodydaml, kapitalo ir darbokiekius padidinsimez kartq: o f(zK, zL):4 x (zK) ' 1zl)r-0 I f(zK,zL):Aza, K0 'zr-cl x Lr-tl' f ( z K , z L ) - - " o, z t - a r A x u Kadangi ta * ,t- :2, ta\'. f ( z K , z L ): z x A " K 0 x L r - 0 . K0 x Ll-0.

Si funkcija analizuojatnaknygoje: The Theory of Wages. - New York: Macrnillan, 1934.

107

A x K0 x ;r-o : i(K, L), vadinasi, f(zK, zL): z x f(K, L) : 2 xY .

( 3 r5 ) .

Matome, kad gamybos apimtis padideja proporcingai padidejus gamybos veiksniq kiekiarns, taigi 5i gamybos funkcija pasiZyrni ptistovia gamybosmasto grqZa. gamybosveiksnirlribini na5Lrm4 Kobo ir Duglaso gamybosfr.rnkcijos ir rodo ribinis darbo prodr"rktas ribinis kapitaloproduktas,atitinkamai: MPL:(l-cr)xdxlo " L-0, (3.16) (3.17)

MPK: 0xAxK0-rx Lr-o.

tarp nulio ir Zinant, kad s - koeficientas,kurio reik5md svyrr'roja vieneto, L.y. 0<a<1, galirna nustatyti gamybosveiksniq ribiniq produktq pokydiq prieZastis. Kapitalo kiekio padidinimaspadidina MPs ir suuraZtna MP1. padtdinaMP6 ir sumaZina darbokiekio padidinimas MP6. AnalogrSkai A koeficient4 proporcingai dideja Naujos paZangios technologijos didina abiejq gamybos veiksniq ribiniai prodLrktai. ribiniq produktq formules iraSE I gauname: Y vietoj gamybindsfunkoijos i5rai5kos,
MPL:(l-0) MPK: " Y/L,

( 3 .l 8 )

u xY/K.

(3le) .

MP1- kinta, proporcingai kintant gamybos apirldiai, tenkandiai vienam darbuotojui, MPr - gamybos apimdiai, tenkandiai vienatn kapitalo vienetui. Y/L vadinama darbo vidutiniu naSurnu,Y/K - kapitalo vidutiniu na5urnu. Siuo atveju gamybos veiksniq ribinis naSumasproporcingas jq naiumui. vidutiniarn [rodZius,kad gamybosveiksniaigaunapajamaspagal savo ribinius produktus, galima nustatyti, kad koeficientascr rodo, kuri nacionalinio produkto dalis tenka darbui, kuri - kapitalui. Darbo apmokejimo r5laidos , l y g i o s M P 1 x L a r b a( l - c ; x y . V a d i n a s i ( l - s ) - d a r b od a l i sp a g a m i n t a r t r e jei produkte.Analogi5kai, kapitalopajamosMPp x K lygios o xY, tar o yra pastovr,rs. kapitalo dalis. Darbo ir kapitalo pajamq santykis (l-c)/u nei ntto Camybos veiksniq dalis priklausonuo koeficiento a ir nepriklauso technologiios darbo, nei nuo kapitalo kiekiq, nei nuo nar,rdojamos produktyvumo,kur[ rodo koeficientas A. funkcijos 1948-1989metq tyrimai JAV patvirtinoKobo ir DLrglaso teiginius apie gamybos veiksniq santyk[ nacionaliniameprodukte. Tyrirnai keturis deiimtrnedir'rs parode,kad netgi [vykus ekonornikojeper pastaruosius

t08

kapitalo dalis sudaro0,3, o darbo pajamos2-3 kartus daugeliui pasikeitin.u4, viriija kapitalo pajarnas. Kobo ir Duglaso funkcijoje kapitalo dalis o apytiksliailygi 0,3. 3.3. PREKTVrR PASLAUGU NAUDOJTMAS

3.3.1. Vartojimo paklausair vartojimo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis vartoti Paprasturno delei nagrinejameprivadiq LrZdarq ekonomikE,kur ndra v y r i a u s y b eis u 2 s i e n i o e k t o r i qS i o j ec k o n o m i k o j e r a d u b l d e i p a g a m i n t a i y r s . produkcrjai naudoti. Sie dtr budai yra bendrojo nacionalinio produkto elernentai pavaizduotinacionaliniqsqskaitq ir tapatybeje: ' (3.20) Y:C+l; dia Y - grynai privataus ekonornikos modelio pagarninto produkto apirntis; C - vartojimo paklausa; I - investicijq paklausa.

Remianlis 3ia lygybe, taip pat pnelaida, kad visa paganrinta produkcija sunaudojarna arba namq ukiams vartoti, arba taupyti, namq [kiL1 g.iunamospajarnos lygios ekonornikoje sukurtam produktui Y. Narnq fikis gauna pajamLl i5 darbo ir kapitalo nuosavybesir sprendZia,kokiq jq dali vartoti,kokiE- taupyti.Taigi: Y:C tS;
cra

(3.2r)

S - privataushkio santaupos.

Si lygybe rodo, kad visospajarnos sunaudojamos arba vartojimui,arba taupymui. Kaireje Sios lygybOspusdjeparodytosvisos pajarnos,o deSineje pajarnqnaudojirno krl,ptys. Varloj imE apib[dina vartojimo paklausa. Vartojimo paklausa (consuurption den,and)- narnr4likio paklausa prekrnsir paslaugoms. sektoriaus Varlojimas tiesiogiaipriklausonuo grynqiq (disponuojamq) pajanrrl. pajarnas. Kuo jos didesnes, tr-ro daugiauvartojama:Seirnos, turindios didesnes vartoja daugiau nei Seirnossu maZesndrnis pajamomis, o kra5tuose, kur didesnds nacionaiines pajamos,aukitesnisir vartojimo lygis. Srspajarnqir vartojimo i5laidqrySysyra vartojimo funkcija. Vartojimo funkcija (C - consurnption function) vartojimo apirnties priklausomybd nuo disponuojanrq pajamq.

t09

a,/

c: f(Y);
iia C - vartojirnas; Y - disPonrrojatnos Pajarnos'

(3.22)

funkcilos GrafiSkai C ir Y ry5ys parodytas3'4 paveiksle'Vartojimo yra ribinis polinkis vartoti' nuoZulnttmas - rnarginal propensity to Ribinis potinkis vartoti (c prieaugis' disponrrojarnoms vartojimo "onruto") padidejus vienu vienetu' pajamoms

AC AY

(3.23)

: c x Y' Ribinis polinkis vartoti patikslna vartojimo funkcrj4 taip: C asmenindms c - dydis. kuriuo patlideja vartojirno apirntis' grynosioms uZ vienet4' isuug,r,viinu vienetu.c didesnisuZ nuli ir maZesnis pajamoms vartojim4 dydZiu, pajamq vienetaspadidina vadinasi, kiekvienaspapil<lomas nei maZesniu vienetas;likusi pajamqdalis gali bfiti taupoma'

3.4 pav. Vartojimo lunkcija - averagepropensltyto Vidutinis polinkis vartoti (APC consume)- vartojimo apimtiesir pajamq santykis' APC = C

(3.24)

p.aJamas APC maZeja, didejant pajamoms' Santauposyra dideles tatrpodlugiutr gaunaniiq namq lkiq priviiegija. Didelespajarnas .gaunantys

Il0

negu neturtingi. Sis postulatas,kad APC rnaZejadidejant pajarnoms, yr:r teorijospagrindineideja. ankstyvosios keinsistines DZ.M.Keinso nuomone, pajanros, o ne palukanq noma yra klasikines vartojirnq. teiginysprie5tarauja Sis pagrindinisveiksnys,lerniantis pal0kanq nonna skatina ekonomines teorijos tvirtinimarns, kad ar.rkStesne taupymfukartaisvartojirnostlskaita. priklaLrso DZ.M.Keinstri, teorijosdar-bai Pirmieji vartojimopaklausos masinio sukfireteorrjq paaiSkinandi4 3-amede5imhnetyje kuris 5io Simhnedio prieZastis. nuosmukio nedarbo gamybos ir analizuodamas bendrqiqpaklausq pladiai analizavo DZ.M.Keinsas, Siuosjos bruoZus: vartojirnofunkcrjq uZraidjosfonnulqir i5skyre pajamqtunkcrja; I ) vartojirnasC yra disponuojamq 2) ribinio polinkio vartoti c dydis svyruojatarp nulio ir vieneto,t.y. 0 < c <l ; 3) didejant pajarnoms, vidutinis polinkis vartoti APC rnaZd.la, vadinasi, c<APC; ribinis polinkis vartoti maZeja. 4) didejantpajarnoms, Remiantis pirmqja taisykle, DZ.M.Keinso vartojimo funkcrja taip: uZra5oma C:s*sxY, a > 0 .0 < c < 1 : dia a- autonominisvartojirnas.

(3.2s)

Si vartojimo funkcija turi tiesesform4 ir pavaizduota3.5 paveiksle. Siekiant i5samiauapib[dinti vartojimo funkcijq Siamepaveiksleivedama 45" linija. I5 koordinadiq sisternosnulinio ta5ko nubreZtos45o linijos paskirtis palyginti i5laidassu pajamomis;bet kuriame Sios linijos ta5ke numatornas vartojimasatitinka nacionalinioprodukto apimtl. degree Keturiasde5imtpenkiq laipsniq (45) ties6 (fbr1y-five i5laidos lygiospajamoms. kuriosvisuose taikuose line)- tiesd, consumption) Autonominis vartojimas (a - autonomous pajamoslygios nu[ui. tai vartojimas,kai nacionalinds uZ Antroji taisykle tvirtina, kad c visadamaZesnis L Todel didesnds ukis gauna pajamos skatina didesni absoiiutqvartojirn4 ir taupym4.Jei nalnr-1 papildornq pajarnr,l vienet4 tai vartojimo padidejirnas nevir5ys paJarlrr.l padidejirno.Jei rinkoje nra pusiar"rsvyros, laikui begantbendroji pakiausa tai su susilygins bendrifa pasi[la. Tredioji taisykle tvirtina, kad vidutinis polinkis vartoti q.aZeja, pajarnoms, nes: didejant

lil

+c.

s*cxY

APCJ:

., /vl c

,(-J''
I

,'t

3.5 pav.feinsistino vartojimo funkcija DideiantY, : ' a . .- c taip pat, kaip ir vidutinispolinkis vafioti Y ' I5 maZeja w

i5 linijos, nubreZtos koordinadiq 3.5 pav. matome,kact APC roclonuoZulnum4 centro iki tasko ant vartojimo funkcijos linijos. Taigi APC rnaZeja. sistemos tai nedi6eles, APC>I. Siuo atvejuC>Y ir na'rq Jei didejant pajamoms. pajamos Didejantpajamoms,namq trkiai daugiautaupo' Lrkiaiprivirsti vartoti atsargas. Ketvirtoji taisytle ai5kina, kad, didejant paja'roms, vartojimo nuo tam tikro pajamq lygio, C ir Y rySys prieaugis ims maZeti ir pracledant lgausnelinrjinl pobudi. Tai rodo C1kreiv. DZ.tU.keinso vartojimo funkcija buvo plaiiai naudojama. Mokslininkai, tyrE Seimq biu<lZetus ir pajamas' nustat6, kad Seimos' dideines pajamas,vartoja daugiau,taigi c>0. I5 tiesq 5io_s.iei'nos gaunandios iuri daugiau santaupq,todel c<I. Sie duot1l"nyspatvirtino Keinso hipotezg. kacl 0<c<1. Be to, buvo nustatyta,kad Seimos,turindios didesnespajar]las, didesnqdal[ taupo,t.y. APC maLeja. Laikui begant, atsiraclo problemq. pirma, kai ekonornistai Antrojo pasaulinio karo metu priejo isvad4 kad, didejant Seimq pajamoms, Seimos jq ir varros vis mazesnQ rnaZesnp clali, tuomet, nedidelis vartojimas sukurs prekiq ir paslaugq paklaus4 o pasibaiguskaro metui' i5tiks nepakankarntl nutsrnukis.RemiantisKeinso vartojimo funkcija, ekonomistaiiskdle ,,arnZinos

112

stagnacijos"hipotezg.Pasaulinepraktika po karo, kai padidejusiospalamos nesukdletaupyrnopadidejirno,1rode,kad vidutinis polinkis vafloti netlaZeja, didejantpajamoms. Antra probierna.Pajamq ir vartojirno fakti5kusduomenisnagrin6jEs vdliar.ruZ tai gavgs Nobelio prentija amerikiediq ekonomistasS.Kuznecas, yra pastovus, ir parodd, kad vartojirno ir pajamq santykis de5irntmediais DZ.Keinsoprielaida,jog vidutinis polinkis vartoti didejant pajamotnsrnaZeja. n e p a s i t v i r t i np r a k t i S k a i . o Sie tyrimai sukeledar didesn[ekonornistqderlesl vartojimo teorijos analizei. Jie norejo i5siai5kinti, kodel Keinso prielaida pasitvirtina tiriant SeimosbiudZetqduomenistrumpuoju laikotarpiu ir nepasitvirtinanagrindjant ilgr{i hikotarpi. Praktika parod, kad egzistuojakelios vartojirno funkcijos. Seimq biudZetrltyrimas trumpuoju laikotarpiuparodd atitinkamqryS[ tarp vartojirlo Deja,lyrimai ilguoju laikotrlpiu atitinkaKeinso sprendimus. ir pajamq,kr.rris keiiiantis pajan.ronrs. dvi Sios parodd,kad vidutinispolinkisvartotinesikeite, rySio tarp vartojirno ir pajamr"l formos pavadintos trumpojo ir ilgojo l aikotarpiovartojimo funkcijomis. Trumpojo laikotarpio vartojimo funkcija (C5p- shortrun consumptionfunction) - vartojimo apimties priklausomyb0 pajamq,esantmaZjandiam vidutiniam polinkiui vartoti. nr-ro Ilgojo laikotarpio vartojimo funkcija (C.o - long ntn consumptionfunction) - vartojimo apimties priklausomybe nuo pajamq,esantpastoviamvidutiniam polinkiui vartoti. Vartojirno teorijose trumpuoju laikotarpiu laikomas periodas iki l5 metq,o ilguoju- iki 50 metq. Trurnpojo ir ilgojo laikotarpio vartojimo funkcijos pavaizduotos3.6 oaveiksle.
L-

* c x Y

funkcijos 3.6 pav. Trunrpojo ir ilgojo laikotarpiovartojirr-ro Remiantis 1929-1941 metq tyrirnq JAV duomenin.ris,nustatytas rySys tarp vartojirno ir pajamq, vdliau i5vesta tokia vartojimo fomruld (perskaidiuota 1972m., USD): lt3

Csn=47,6+0,73xY. Si vartojimo funkcija patvirtina pagrindiniu DZ.M.Keinso sukurtos vartojimo teorijos desningumus: o . . vartojimastiesiogiaipriklausonuo pajamq; nei c = 0,73,t.y.maLiau l, daugiau 0; nei a= 47,6, todel APC, pradedanttam tikru laikotarpiu (nustatyta, Taigi ccAPC. kad nuo 1933rn.), maleja, didejantpajarnorns.

Deja, ilguoju laikotarpiu pirmoji ir trecioji taisykle ima neatitikti paskelbevartojimo ir tikrovds. 1946 m. amerikiediqekonouristas S.Kuznecas pajamLlpalyginimo 1869m. iki 1938m. duomenis formulE: ir nuo C r n : 0 , 8 6x Y . Palyging su DZ.M.Keinso fonnule, natome, kad pasitvirtinadvi pinnosiostaisykles: - C ir Y yra tiesiogiai susijusios: - c : 0 , 8 6 , . y .c < 1 . t Atkreipkite demesi,kad ndra laisvojo nario a. Tai rodo, kad ilguoju laikotarpiu vartojimas proporcingaipadideja,padidejuspajamoms.APC ir c igauna pastovias reik5rnes ir nemaZeja, didejant pajamoms, o APC:c. Trurnpuoju laikotarpiu C ir Y gali keistis neproporcingai, veikiant egzogeniniams veiksniarns(palfikanqnonra, infliacija), o ilguoju laikotarpiu pajamos. susilygina nuliu, ir vartojim4lemiatik grynosios su asmenins Yra dar viena vartojimo funkcija, vertinanti ivairias pajarnas gaunandius gyventojus,todelji vadinamapajamq funkcija, nagrinejantiC ir Y priklausomybg ne laiko, o atskirq gyventojq grupiq poZiLiriu. Tuo tikslu gyventojai diferencijuojamipagal gaunamas pajamas.Tyrimq rezultatairodo, kad Zmonds,gaunantysmaZaspajamas,gyvena santaupqarba skolq sEskaita, o gaunantysdideles pajamas* sutaupo iki 40 proc. pajamq. Kuo didesnes pajarnos,tuo maZiau vartojarnair daugiau taupoma,t.y, didejant pajamoms, APC ir c maZ.d,ja. C ir Y ry5i vaizduojantikreive 3.7 paveiksle. Toki

3.7 pav. PajaniLl funkcija

114

minetasvartojimo funkcrjas,galima palyginti 1 lentelq ISnagrinejus jq sura5ytas savybes. I lentel. Vartojirno funkcijq savybes
Funkcija Trumpojo laikotamio
Ilgojo laikofamio Pajamq

c pasrovus
pastovus mazcJa, didciant Y

APC
maZcja,didcjant Y pasto\.us naZcja, didcjant Y

C ir Y kitimo Droporcrngumas
ncproporclngeu proporcingai ncproporclngal

>0 0
>0

3.3.2. Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti pajamqlikutis (l-c)xY yra tar.rpomas. 3.21 forurules I5 Nesuvartotas taupymas : iSrei5kiamas S:Y-C. Si lygtis apibreZia, kad taupyrnas yra lygus pajarnorns rninus vartojimas. Rei5kia, taupymas taip pat susijQssu pajamolnis, bet sudaro jq jq maZesnq dal[. Jei, didejantpajamoms,namLl[kiai suvartojavis rrraZesnp pajarnqdali. dal1,tai sutaupovis didesngir didesnE Taupymo funkcija (saving function) - taupymo apirnlies pajamq. priklausomybenuo disponuojamq gaunarna, kad: I taupymo lygt[ istadiusvartojirnofunkcijos i5rai5kr6 S : Y - C : Y - ( a + c x Y ) : - a + ( l - c )x Y . (3.26)

yra didejanti funkcija, nes Gautoji (3.26) lygtis rodo, kad taupyrnas r i b i n i sp o l i n k i st a u p y t y r a t e i g i a r n a s . i to Ribinis polinkis taupyti (s * marginalpropensity save)prieaugiosanlykis apskaidiuolas, kaip santaupq koeficientas, pa p s r rd i s p o n u o j a m q j a m q r i e a u g i u .

AS AY
arba
^ -b I I l!

(3.27) (3.21a)

nesribinio polinkio taupyai ribinio pohnkio varloti koeficientqsumavisadalygi I . ir Analogi5kai,vidutinis polinkis taupyti yra lygus:

lr5

APS=l-APC, lygi l: nes vidutiniopolinkio taupytiir vidutiniopolinkio vartotisLrma A P C+ A P S : 1 . 3.8 paveiksle parodytas rySys tarp pajamq ir ji1 panaudojimo v a r t o j i m ub e i l a u p y m t r i . i

C: a+cxY

a) vartojimo funkcija

$:-sfsxl

b) taupymo funkcija

3.8 pav. Vartojimo ir taupymo funkcijq rySys 3.8 pav. (a) dalyje vartojirno funkcija rodo, kad, esant maZoms pajamoms,vartojimas vir5ija pajamas,o esantdidelernspajamoms,vartojirno palyginus i5laidosyra maZesnds pajamas. ypatybegali buti pastebeta, u2 Si vartojinro funkcij4 su 45n linija. kuri roclo.kad pajarnoslygios vartojirnLri. pajarnorns, varlojimo funkcijayra virS45" linijos ir varlojinrls EsanlrnaZonrs

ll6

virSrjapajamas.Vadinasi,namq ukis, esanturaZoms pajarnoms,turi skolintis, nes i5leidZiadaugiaunegu uZdirba.Narnq frkiai, turintys didelespajamas,gali taupyti, nes vartojimasmaZesnis pajamas.Tarlpymoapirnti rodo vertikalus uZ atsturnas tarp varlojirno funkcijos ir 45' linijos. 3.8 pav. (b) dalyje parodyta,kad, pasinaudojus vartojimo funkcija, galirna nubreZti taupymo funkcijq. Kai pajarnos maZos, taupymas yra neigiarnas; tai atspindi t4 fakt6 kad vartojirnas vir5ija pajamas. Esant neigiamam taupymui, namLl [kis trumpuoju laikotarpiu priverstas naudoti santaupas, ilguoju - namq [kio turtq. Taupytnasyra teigiamas,kai pajarnos o padideja.Kai pajamos lygios Ys, taupymaslygus nuliui. Taupymo funkcijos nuoZulnumas ribinis polinkis taLrpyti. yra Vartotojai gali keisti prekiq ir paslaugq pirkimo apinrtI nepriklausornai nuo kainq lygio pasikeitimo. ISskiriarnitokie veiksniai, veikiantys namq ukiq vartojimo i5laidq ir taupymo pokydius, esant konkrediarn kainq lygiui (2r. 3.9 pav.). l. Vartotojo gerovO- tai materialinio ar finansinio turto kainil kitirnas. KLro daugiau turto namq fikiai sukaupia, tuo didesnds vartojirno i5laidos ir rraZesnds taupymo. Narnq fikio turtq sudaronekilnojamasisturtas (namai,ma5inos,bLritind technikair kitos ilgalaikio naudojimopriernonds), piniginesle5os(gryni pinigai,akcijos,obligacijos, draudirropolisai,pensijos, santaupos).Narnq Dkio turtas kaupiarnasdidinant vartojirnq. Kuo didesnis sr.rkauptas turtas, tuo rnaZesnisnoras taupyti. Turto didinimas taupylno funkcijE nukreipia Zemyn,o vartojimo - i virSq. Jei kuriq nors aktyvq realioji vertd staigiai krinla, tai vartotojo gerove maZeja. Vartotojai savo gerovg stengiasi grqZinli, didindami taupym4. Jei taupymas augs, tai vartojimo judes maZejimo linkme (i kairq). lr iSlaidos maZes; vartojimo fr.rnkcija atvirk5diai, padidejLrs rnaterialinir4 vertybiqrealiajaivertei,vartotojqiSlaidos, esant tarn padiam kainq lygiui, padides; vartojimo fi-rnkcijajudes didejirno linkrne (i de5ing).Vartotojui - tai laukiarnaekonomikosb[kle. 2. Lflkesiiai. Namq ukio l[kesdiai,susijgsu pinigindmis pajamornrs, sr"r kainornis ir prekiq gausa, gali tureti itakos einamosioms vartojirno i5laidomsir taupymui. Jei laukiamaskainq padidejimasir prekir4trlkurlas, 1ai vartojinro i5laidos dideja, taupyrno - mal,ja. Tuomet vartojir.no funkcrja paslenkaaukityn, taupymo - Zemyn.AtvirkSdiai,laukiamaskainq maZejimas vartotojus skatina maZinti vartojim4 ir padidinti taupymtuvartojin-ro firnkcij4 pastumdamas Zernyn,o taupymo* auk5tyn. 3. VartotojiSkas kreditas - tai vartotojo galimybes nauclotis kreditais.Jei namq fikio isiskolinirnas didelis,tai varlotojaibus priversti yra maZinti vartojim4 siekdarri sumokti skolas, ir prie5ingai, jei vartotojq isiskolinirnas yra nedidelis, tai vartojimo apimtis gali padideti, atitinkamai pastumdama vartojimo ir taupymo funkcijas.

I t'7

4.Mokesdiai.AsmeniniqmokesditlsumaZinirnasdidinsvartoto.;q pajamas ir kartu skatins clidinti vartojimo islaidas' vartojinto disponuojamas funkcija judes aioelimo linkme (i deSinE). lr atvirk$diai, asmeniniams judes ,nokesdiains 6idejant, vartojirno i5laidos maZds, vartojimo funkcija linkme. maZejimo Vartojirn4galikeistiprekiqirpaslaugqpirkirnoapirntispriklausomat nuo kainq lygio: i.- lei kainq lygis dideja,tai vartotojqvartojimo kiekio maZejimq judejimas i5 taskoA ita5kEB vartojimo kreiveje Cs; roclys jei kainq iygis maZeja,tai vartotojq vartojirno kiekio didejimq 2. rodysjudejirnasi5 ta5koA i ta5k4D vartojirnokreiveje C6'

Cr Co

Cz
Yo ir 3.9 pav. Vartojimo paklausos vartojimo kiekio kitimas 3.3.3. Investicijq paklausair investicijqfunkcija Remiantisnacionaliniqsqskaitqsistema,Y C yra dalis pagamintos Ji kuri lieka, patenkinusvartojimo paklausq. vadinamataupymu. proclukcijos, Y priklausonr-ro ir lygios i.lacionaliniqsqskaitqsiitema tvirtina, kad santaupos investicijoms Firmos, norddamospadidinti kapital4 ir atnaujinti nusidevejusiq.1o namus' Namq ukiai perka gyvenamuoslus produkcij4. dali, lsigyja investicinE dali. kurie sudaroinvesticijq Firmr4 paklausa gamybos veiksniams (darbui, Zemei' kapitalui) vadinama investicijq paklausa (investment dernand).

118

Kai pajamos Y yra pastovios,tai investiciniq prekiq kiekis, kurianr narnq fikiai ir verslo finnos parei3kia paklaus4 priklauso nuo palukanq nonnos dydZio ir nurnatytopelno dydZio: S : I(r)

(3.28)

Pal[kanq norrna rodo investiciniq projektq kainq. Pal[kanq normos didejimas maLina investiciniq projektq skaidiq, ir sumaZeja paklausa p i n v e s t i c i n e ir o d u k c r j a i . Yra nominalioji ir realioji pal[kanq nonna. Skirturnai susidaro infliacijos arba defliacijos,t.y. kainq nestabilumo, metu. Nominalioji paliikanq norma (i - nominal interestrate)paskoloskaStai. Realioji paliikanq norma (r - real interest rate) - tai norninalioji palukanq nonna, perskaidiuota, ivertinus infliaciia.

,=.* Or,
dia AP - kainqpasikeitimo lygis. Realioji palfikanq norma rodo tikrq paskolos vertQ, todel investicijos I priklauso ne nuo nominaliosios, o nuo realiosios palukanq normos. Investicijq funkcija (I - investment function)- investicijq apimtiespriklausomybenuo realiosiospal[kanq normos. l:l(r). (3.2e)

3.10 paveiksleparodyta investicijq funkcija. lnvesticijq funkcijos grafikas yra maZejantis, nes, didejant pal[kanq nomai, investicrjq paklausos dydis maZeja,kadangimaZesnis investicijqskaidiusyra pelningas.

3.10 pav. Investicijq funkcija

l19

funkcijq grafikai. Taupyrno 3.1I pav. parodyti taupyuroir investicijLl funkcija - vertikali linija, nes Siarnernodelyje santauposnepriklauso nuo palfikanq nonnos; investicijtl funkcrja maZejanti,nes, kuo didesnepalukanrl investicijq skaidiusbus pelningas. norma, tuo maZesnis

ir normosrySys 3.1I pav. Taupymo,investicijq palukanLl vaizduojaskolinamqle5qpasi[lq: narnrl[kiai skolina savo Santaupos sutaupytasldsas investitoriamsarba ine5a i s4skaitasbankuose,kurie savo ruoZtujuos panaudoja,suteikdamikreditus. Investicijos- tai skolinamq le5q paklausa:investitoriai skolinasi i5 narnq [kio betarpi5kai,parduodamijiems gaudami bankq kreditus. obligacijas, arba naudojasitarpininkq paslaugou.ris, palfikanqnormos,paskolqpaklaus4 Kadangi investicijq apimtyspriklausonr.ro taip pat lemia pal[kanq norma. Palukanq nonna nera pastovi. Ji keidiasi tol, kol investicijos Jei susilyginb-su saniriufr6'niis. palukanq norma nedidele, tai investicijq paklausa viriys santaupas,t.y. paskolq paklausa virSys pasir1l4.Tuornel palfikanqnoma dideja. Prie5inguatveju,jei palukanqnorma didel6, santaupq nes dydis virSrjainvesticijas, kreditiniq le5qpasiuladidesnenei jq paklausa. Pal[kanq norma maZ6ja. Palukanq norma tampa pusiausvira investicijq ir santaupqkreiviq susikirtimo taSkeE. Esant pusiausviraipal[kant1normai 11. lygi jr'tpasifilai. arbakreditiniqld5qpaklausa investicijos lygios santaupoms Vienas i5 veiksniq,didinantisinvesticijqpaklausAyra technologijos naujoves. 3.12 paveiksle parodytos padidejusios investiiijq paklausos pasekmds, kai investicijq funkcijos kreivd paslenka i de5ing - auk5tyn. 82. Susiformuojanauja pusiausvyra

120

rE2

f
r I l

paklausos 3.12 pav. lnvesticijq didejimas Matorne,kad pusiausvyros taSkeinvesticijoslieka nepasikeitusirrs. pastovusdydis lemia investicijq pusiausvyros Santaupq apimt[. Kitaip tariant, esantribotai kreditiniq leSqpasiulai,investicijripaklausosdidejirnaspadidina pusiausvirq palfkanq norm4. Tarkime, vartojimo apimtis priklauso nuo pal[kanq normos. Remiantis tuo, kad palukanq norma - taupymo teikiamos pajamos, didesne pal[kanq norrna sumaZintqvartojim4 ir padidintq santaupas. Tokiu atveju taupymo funkcija butq ne vertikali, o didejanti,kaip parodyta3.13 paveiksle.

S(r)

priklausomybd 3.13 pav. Santaupq nuo palukanqnormos Tokiu atveju, esant tiesioginei santaupq ir palukanq nonnos priklausomybei, investicijq paklausos padidejimas padidintq pusiausvir4 pal[kanq norrnq ir pusiausvyrosinvesticijq lygi. 3.14 pav. parodyta, kaip investicijq paklausos kreivespaslinkimas auk5tynpadidinapalukanqnorurqir investicijas.Pal[kanq nonnos padidejimas skatinanamq ukir"rs daugiautaLrpyti ir maZiauvartoti, tai sudarogalimybesdidinti investicijas.

t2l

jei priklauso nuo pal[kantlnonnos didejirnas, santaupos 3.14 pav. lnvesticijr4 Kiti veiksniai, lemiantys investicijq paklausq esant pasloviai kreivq i nauj4 pal0kanq normai (re) ir pastumiantysinvesticijtl paklar.rsos padetl(Zr. 3.14pav.): l. Lflkestiai. Investicijq didinimo stimulas - laukiamas pelnas. Jei investitoriai nusiteikg optimisti5kai b[simq verslo sqlygq atZvilgiu, tai jei 16 inveslicijosdides ir slinksisi5 padeties [ padet[ 12, pesimisti5kai i5 padeties l padetiIy. le ir maZs slinksis 2. Irengimq isigijimo, eksploatavimo, aptarnavimo iSlaidos. Sioms iSlaidoms didejant, maZes investicijq projekto numatytas pelnas, o iSlaidomsmaZejant- dides, toddl investicrjq apirntis atitinkamai maZtq arba didetq. pelnq investitoriai kaip pelno dali, supranta 3. Verslo mokesdiai.Laukiarn4 likusiq sumokejus rnokesdius.Mokesdiq didinirnas sumaZina laukiarnE peln4 ir kartu investicijq paklaus4 o surnaZinimas- padidina, kartu padidindamas investicijq paklausq. 4. Pagrindinio kapitalo dydis. Jei ukio Sakaturi pakankamaigamybiniq pajegumq, tai papildomq investicijq br,rs nedaug arba visai nebus, investicijasdidina pagrindiniokapitalotrlkumas Sakoje. DZ.M.Keinso teorijos modelyje Investicijq funkcijos panaudojimas investicijq priklausomybQ nuo nacionaliniq pajamq reikalauja apibreZti apimties. Didejant nacionalinernspajarnoms, dideja galimybe investuoti. Nacionaliniq pajamq ir investicijq priklausomybes laipsnis bei pobudis priklauso nuo investicijq ruSies. Grynosios investicijos susideda iS autonominiqir indukuotq investicijr4.

. ) i. ,

investment) Autonomins investicijos(lu - autonomous i5laidos, nepriklausandios nuo kapitalo didinimo pajarrqkitimo. nacionaliniq Indukuotos investicijos(li - inducedinvestment) kapitalo nuo nacionaliniqpajarnq didinimo i5laidos,priklausandios dydZio,tai investicijos, kuriosauga.didejant BVP (BNP).

Autonominiq investicijq f-rnansavimo Saltinisyra valstybsbiudZetas ar uZsienio paskolos. Autonominiq investicijq (horizontali tiesd I") ir nuo Y parodyta3.15 paveiksle. indukuotq investicijq (I;) priklausornybe

investicijos 3.15 pav. Autonominds, indukuotos grynosios ir lndukuotos investicijos skiriasi nuo autonominiq tuo, kad jos priklausonuo nacionaliniq pajarnq dydZio,tiksliau.- nuojq prieaugio:

r,: f(AY).
Mindta priklausorrybeparodoribini polinkl investuoti. Ribinis polinkis investuoti (i* - marginal propensityto invest) - investicijq prieaugis, nacionalinms pajamoms padidej vienu vienetu. us i*: Al AY Si investicijq ir nacionaliniq pajamq priklausomybe indukuotq investicijq grahkui suteikianeZymqteigiamqnuolydi. . (3.30)

| lJ

Pagrindinss4vokos . . . . . . . . . r . . gamybosveiksniai gamybosfunkcija garnybosveiksniq kainos darbo ribinis produktas ribinis Produktas maZ6jantis darbo uZrnokestis realusis kapitalo ribinis produktas k r e a l i o j ik a P i t a l o a i n a . pelnas ekonominis vartojimo paklausa autonominisvartojimas keturiasdeSimt PenkiqlaiPsniq tiesd o . . . . . . . o . e r vartojirnotunkctja, ribinispolinkisvartoti vidutinispolinkisvartotl funkcija investicijq norlra nominaliojlPalukanq noma realioji palukanq taupyno funkcija ribinis polinkis taupytl p v i d u t i n i s o l i n k i st a t r P Y l i autonolninesinvcsticijos indukuotosinveslicijt-rs s r i b i n i sp < - r l i n ki in v e s t t t u t i

Kartojimo klausimai pelno siekianti ilrrna l. PaaiSkinkite, kaip konkuruojanti, maksimalaus veiksniqjai reikia? . kokios apimtiesgamybos sprendZia, l pasktrstant vaidn-ruo' 2. Paai5kinkite,koks pastoviosgamybosmasto grqZos nacionalines Pajamas. apimtys/ 3. Kqrodo vartojimoir investicijq nacionalinioprodukto paklaus4ir pasi0l4? a. Kas sulygina xY ir jE paaiSkinkite' 5. Grafiskalpavaizduokit. uuitolitoo funkcrjq C:0'75 6. Kuo skiriasi APC ir c? Kodel c ir s sumalygi vienetui?

r 1 A t-t

" 4. BENDRoJI pAKLAUSArR BENDRoJT pasrUla. PUSIAUSVYROS NACIONALINISPRODUKTAS


Sioje temoje aptarsirnebendrEj4paklausq ir bendrqjq pasi[l4 jq pusiausvyros produkt4ir jo kitim4. Bendrosios kitimo veiksnius, nacionalini paklausos ir bendrosios pasiIlos modelis naudojarnas, siekiant iSskirti pagrindines rnakroekonominds teorijos kryptis ir parodyti jq praktinio pritaikyrno ypatybes. 4,1. BENDROJI PAKLAUSA IRJOS STRUKTURA PAGRINDINIUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. BENDROSIOSPAKLAUSOS KREIVE

paklausosir Ekonornikosteorijoje svarbiqreik5mgturi bendrosios pasi[los stlvokos, bendrosios atskleidZiandios pirkejq ir visLlpardavdjq visq elgesiprekiq ir paslaugtl rinkoje. Bendrosios paklausos ir bendrosiospasi[los rnodelis reikalaLrja sujungti (arba agregr-roti) visas atskirasSaliesrinkas I bendrq rinkq o atskirq prekiqkainq- i vien4bendr4kain4arbakainq lygi. Rerniantis rnakroekonominio modelio rodikliais, bendruoju kainLl lygiu P (ordinadiq a5yje) ir realiuoju bendruoju nacionaliniuproduktu )' (abscisir4 aSyje),nagrinejama bendroji paklausair bendroji pasiula. -Jei kainq lygis neaukStas, pirkejaigali isigyti daugiauir ivairesniq tai prekiq. lr atvirk5diai,- jei kainq lygis auk5tas, pirkejai gali maZiaunusipirkti prekiq ir paslaugq.Vadinasi, priklausomybetarp kainq lygio ir )'bendrosios paklausos neigiama,arbaatvirk5tind. yra B_gqdr4lEpaklaus4 fonnuoja visi keturi [kio sektoriai,todel j4 sudaro keturiosslrukt,rrines dalys: l'. Namq 0kiq varlojirnas(C) - vistl namq [kiq bendrapaklausa; (l) 2. Finnq investicijos - verslofinnq paklausa investicinei produkcijai; (G) vyriausybes paklausa prekems 3. Vyriausybes iSlaidos ir paslaugorns; (NX) - eksporlopaklausos importo paklausos 4. Crynasiseksportas ir skirtr,unas. Bendroji paklausa yra paklausq galutinernsprekems bendra suma. MatematiSkaibendroji paklausauZraSorna kaip atskirq ekonomikos sektorir.l paklausqsurna: AD:C+I+G+NX (4.1)

GrafiSkai bendrqj4 paklaus:1ir jos strukt[riniq elementq sqrysI vaizduoia I paveikslas. 4.

lt

':
Po
t-l

hi)
kreive paklausos 4.1 pav. Bendrosios - aggregate.demnnd).; tu*' u Bendroji paklausa (AD pirkejai galutiniil- prekiq ir paslaugq' kurias ivairfi's. verslo firmos' valstybe' uZsienio p.iuatut' i"otny'' gali isigytl esant tarn valstybiq ilkio subjektai no{-ir tikram kainq lYgiui'

Kitavertr,rs,vrsqketuritlukiosektoriqiSlaidqSumayravadlnam iSlaidomis' benclrosiomis Bendrosiosi5laidos(AE-aggregateexpenditure)-tat esanttam tikram itigtjit".o i5laidq visuma' p*kt;;;;;th"gtt lYgiui' nacionalinioProdukto curve) paklausos kreivd (aggregatedemand ' Bendrosios priklausomybes tarp kainLl lygio ir gt"irnlt produkcijai "tirk5tines pagamintai paklausos bendrosios Pavaizdavirnas' Vadinasi' kuo rnaZesnts AD kreive 4'1 paveiksleyra Zemejanti.' paslaugtl" lr kainq lygis, tuo daugiauperkamaprektq bendrasis buvo piekes paklausos .Ytiu: l,tikroefonomiiol.'--orrti.ur atidetaprekeskaina ir kiekis' buvo iq formos,bet koordinae a3yse analogi5kos P ir realusil bendrl;1 ' Dabar atiOeias bendrasis kainq lygis ne apie vienos prek6s rink4 o apte produktas r, nes kalbame nacionalinis tukitaneiq skirtingq prekiq kainrl bendr4 vientisq.nf.q' tuti'uplma simtus apibudina bendr4 kain4 kuriq grldq, m6sos, naftos, Juono' ir t't'' i vien4 k a i n ql Y g i s ' r - : paslaugqkiekius r i bei - - . . ^ r ^ . . ^ , , - L i r r i vten4 Be to, turime sujungti ir atskinl prekiq bendr4visum6 kuriq apib[dina Y apimtis' . kreivd yra Zemejanti? paklausos Koddl bendrosios

ll,o

Mikroekonomikoje atskiros prekds rinkos paklausos kreile yrrr Zemejanti del kainos pasikeitimo sukelto pajamq ir pakeitimo poveikio. PavyzdZiui,kai atskirosprekds,tarkim, sviesto,kaina maZeja,tai uL tas padias piniginespajamasvartotojasgali lsigyti daugiausviesto.Tai pajarnqpoveikis. Kita vertus, malejant sviesto kainai, vartotojas nords pirkti daugiau Sios prekes, nes ji tampa santykinaipigesnenegu kitos prekes.Tai pakeitirno poveikis. Tadiau5ie paaiSkinimai netinka,kai kalbarne apiebendrqj4paklaus4, nes,judant kreive AD Zemyn, prekes krentanebeatskiros kaina,o kainq lygis, 1.y. kainos apskritai yra rnaZesnes, todel aiSkinimas, rernianlispakeitirno poveikiu, netinka.Be to, rnakroekonomikoje pajarnos. keidiasiir bendrosios Mikroekonornikojetareme,kad vartotojo pinigines pajarnosyra pastovios. Makroekonomikoje, kainq lygis kyla, tai rei5kia, kai kad pirkejai uZ prekesir paslaugas mokes didesneskainas.Tadiau tai, kE iSleidopirkejai, gan.rintojarns yra pajamos,kurios bus i5moktosi5tekliq savininkams, jeigu pirkejai ir surnokjo daugiau, tai ir iStekliq savininkai gaus daugiau pajamr4(darbo uZrnokesdio, rentos,pal[kanq pelno). Todel bendrojo kainq lygio aLrgirnas q nebutinais4lygoja Sal bendrqj nominalir4j pajamq sumaZej ies t1 im4. paklausos B_e_n{rosios kreiviq form4 lernia trys veiksniai. l. Pal[kanq poveikis - lai kyla kainq lygis, kyla ir pal[kanL1 procentas (gaunamas kreditas brangsta). lSaugusios palUkanos sumaZina vartotojLl investicines i5laidas. Pavyzd'ziui,firma, kuri tikisi gaLrti i0 proc. jas pelno,[sigydarna naujasinvesticines prekes, bus suinteresuota pirkti. jeigu - 7 procentai.Bet jeigu palLrkanq pal[kanq norma nonna padidesiki l2 proc.. naujq investiciniqprekiq isigijimasfirmai bus nuostolingas, ji jq nepirks. ir pirkimus. Lygiai taip pat narnqlkiai surnaZins automobiliqir narnr"l Vadinasi, auk5taskainq lygis sqlygoja didesngpalhkanq nonna ir paj surnaZej paklausarealiajai nacionalinir4 amq apimdiai. a 2. Turto poveikis - tai piniginiq santaupq nuvertdjinras del infliacijos. Kylant bendrajam kainq lygiui, mald,ja gyventojr4 sukar4rtq finansiniq aktyvq realioji kaina, t.y. perkarnojigalia. Ypad tai tinka aktyvrl su flksuota pinigine iSraiSka(pavyzdZiui, obligacijon-rs, indeliarns banke) realiajai vertei. Kylant kainq lygiui, gyventojai tampa realiai skr.rrdesni, tai o irgi s4lygoja i5laidq maZinimq.Sis poveikis buvo labai ry5kus Lietuvoje, kai o Lylent kainomsnuvertdj piniginessantaupos. 3. lmporto poveikis.Importoir eksporto apimtispriklausoruo kainrl lygio Salyjeir uZsienyje santykio.Jei rn[sr4Salyjekainq lygis kyla, palyginti pirkejai pirks daugiauirnportiniLl prekiq su kainornisuZsienyje, mfisq Salies tai vietoj tevyninirl, o r,rZsieniediai maZiau pirks rnlsq Saliesprekiq. Tar savo ruoZtu sumaZinseksportE Vadinasi, padidejus Salyje kainq lygiui, importas padides,o eksportas Kartu surnaZes dalis bendrojojepaklausoje. sumaZes. NX Apskritai suma26s paklar.rsa prekdns. Salies

127

Didejant kainq lygiui, kai visos kitos sqlygos nesikeidia, maLeja paklausoskiekis realiajam produktui. lr prie5ingai; kainq lygio maZejirnas s4lygoja paklausoskiekio realiajam produktui augim4. Si tySi tarp bendrojo kainq lygio ir nacionalinioproduktorodo judjimas stabiliaAD kreive. paklaus4 nebus jei bendr414 veikiandios Kas atsitiks, kitos s4lygos, veikiandiq bendrqiEpaklaus4 kitimas, esant pastovios?Visq kitq veiksniq, paklausq- jq didina arba trraZinatarn padiam kainq lygiui, pakeidiabendrq.l4 kaip vaizdr.rojarna AD kreivdsposlinkisi de5inq didejimo Tai 4.1 paveiksle linkme. Bendrqjq paklausq veikia Sie kitq veiksniq pasikeitimai, esant nustatytaikainai, pavyzdLtu| kainai Po(4.1 pav.): 1. Namq ukio vartojimoiSlaidqpasikeitimai; pasikeitimai; iSlaidq 2. Finnq investicinir"l pasikeitimai; iSlaidq 3. Vyriausybes 4. Grynojo eksporloi5laidqpasikeitimai. ekonomikos rnodelyje - privadioje (be valstybes Supaprastintame dalyvavimo, t.y. be mokesdiq, be vyriausybes pirkimq ir be transferiniq i5rnokejirnq) ir uZdaroje (be uZsienio operacijq) ekonomikoje, kur G:0 ir NX:0, o produkcijos vertd yra Y, bendroji paklausa apskaidiuojamakaip namq [kiq ir verslo firmq paklausqsurna: AD:C+I. G.2)

Jei dalis pagaminto nacionalinio produkto liktq nerealizuotair kar-rptqsi atsargq forma, tai Sios atsargossudarytq faktiSkq investicrjq dal[' Toddl, remiantis prielaida, kad visas pagamintasproduktasyra suvartojamas arba investuojatnas, galirna tvirtinti, kad realizuota produkcija lygi pagamintai: Y:C+I. G.3)

pajamos.Dalis Siqpajarnqbus Kita vertus,Y yra privataussektoriaus - taupoma.Taigi: vartojama,kita dalis Y:(+S; dia S - privatausflkio santaupos. (4.4)

vartojimui Pastaroji lygybe rodo, kad visos pajamos sunaudojamos (4.3) ir (4.4) lygybe, uZra5ome: arbataupymui. Rerndamiesi

c+l:v:c+.s.

(4.5)

paklausoseletnenlai, Kaireje Sioslygybes pusejeparodyti bendrosios de5ineje - pajamq naudojimo kryptys. Si lygybe patvirtina prielaid4 kad produktasatitinka pagamint4. realizuotas

128

Pasinaudojus(4.5) lygybe, galima parodyti investicrjLlir santaupr"l ryS[.AternEvartojimq i5 abiejqpusir{,galrnalne:

r:Y-c:s.

(4.6)

Si lygybe svarbi tuo, kad rodo sr,rpaprastintos ekonomikos rnodelio pusiausvyros sqlyg4:investicijoslygios santauporns. Mi5riosios uZdarosekonomikosmodelyje, kai bendr4lq paklausq papildo vyriausybdssektoriusG, bendroji paklausaapskaidiuojarna kaip visrl trijq ekonomikos sektoriqi5laidqsuma: AD:C+I+G. (4.1)

Atviros ekonomikos modelyje, kai bendrqjq paklausq papildo uZsienio sektorius,ji apskaidiuojarna, ivertinus grynojo eksporlo dydl NX, pagal anksdiau nurodyt4(4. l) forrnulE.

4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:


PAKLAUSOS ASPEKTAS Pusiausvyrosnacionalinis produktas (Yp equilibriurr national product) - bendrojo nacionalinio produkto dydis, q atitinkantisbendrqj paklaus4. Prirninsirne,kad nagrinejamassupaprastintas ekonomikos modelis, prekybosNX:0. Tokiojc kuriarnenera vyriausybessektoriaus G:0 ir uZsienio ekonomikoje pagrindine bendrojo nacionalinioprodukto lygybe supaprastdja -_ _,___,__---_, ir uZra5orna taip: __,_r. l(.t:r,rr, (4.8) Y:C+1:C+9. dia )'- realusis bendrasis nacionalinis arba realusis oroduktas. gamybos,arbapajamqdydis.

Paprastumo delei tarkirne, kad bendroji paklausa realiajarn nacionaliniam produktui yra autonomiSka, t.y. nepriklauso nuo pajamrl ekonomikoje dydZio. Autonomine, nepriklausanti nuo pajamq bendroji paklausa parodyta 4.2 paveiksle linija AD. Vadinasi, bendras prekiq ir paslaugqkiekis, kurio reikalaujaprivati ekonornika, pastovus. yra Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas nustatomas dvienr b[dais. fi$ilr, -l. Bendrojimakroekonomikos pusiar-rsvyra pasiekiama. Y:AD. kai UZdaroje privadioje ekonornikoje bendrosios i5laidos, kaip nurnatomq vartojimo i5laidq ir investicijq i5laidq suma (C + l), turi atitikti gamybos!ygi.
-tl.j1'

-f
t-

...

129

Matome, kad bendroji paklausayra 300 rnlrd. USD. Vadinasi,prekiq ir paslaugq kiekis, kuriam pareik5ta paklausa ekonomikoje, yra - 300 rnlrd. USD ir nepriklausonuo pajamqekonornikojelygio. Nclredarni nustatyti pusiausvyr4 atitinkantl nacionalini produkt4 breZiame 45" linijq. IS koordinadiqsistemos nLrliniota5konubrdZtos linijos 45" paskirtis - uZfiksuoti pusiausvyros sElyg{ bet kuriarne Sios linijos ta5ke numatoma bendroji paklausa (bendrosios iSlaidos) atitinka bendr4sias pajarnas.Si linija padedanustatyti vertikalioje a5yje bendrosiospaklausosir gamyboslygio horizontaliojeaSyjeatitikim4. Bendrosios paklausostiesdkerta 45" iinij4 taSkeE. Tai pusiausvyros ta5kas, paklausos kuriame bendrosios ir gamybos apin,ties dydLiai sutampa ir sudaro 300 mlrd. USD, arba pageidaujarno produkto dydis lygus jo garnybosapimdiai. AD, rnlrd.USD

250

300 350

4.2 pav. Pusiausvyra, pastoviai esant paklausar bendrajai Garnybos apirntis yra pusiausvyros lygio, kai gaminamos ir pageidaujamos produkcijoskiekiai sutampa.Bendrasisnacionalinisproduktas tampa pusiausvyrosbendru nacionaliniu produktr.r, nes jis atitinka bendr4j4 paklausq. Joks kitas bendrojo nacionalinio produkto gamybos lygis netaps pusiausvyrosbendruoju produktu, nes tuo atveju garnybosapimtis turs arba padideti,arba sumaZdti. Tarkime, f-rrmos gaminadaugiar-r produkcijos,t.y. daugiaunei uZ 300 mlrd. USD. Tuornet garnybos apirltis vir5ija bendrEj4 paklausq. Fin.rros nesugebdsparduoti dalies produkcijos, padidejus neparduotosprodukcijos jos bus priverstossumaZintigarnybosapirntl. Si4 situacijzl atsargoms, 4.2 paveikslevaizduoja rodykle, nukreipta I kairg. Jei bus gaminamaprodukcijos maLiau nei uZ 300 mlrd. USD, tai flrmos bus priverstos i5parduoti prekirl

t30

atsargas.Tltotnet firtnos turi padidinti gamybos apirnti; tai rodo i deSinq nukreiptarodykle. Ta5ke E yra bendrojo nacionalinioprodukto pusiausvyroslygis. Cia firmos parduoda tiek produkcijos,kiek yra pagarninta,o pirkejar perka tiek, kiek pageidauja.Gamybos apirntis neturi tendencijoskeistis. Bet kuris kitas apirntiespasikeitirno,versdamas gamyboslygis reikalaujaatsargqir gan-rybos lygio. gamybosapimti artti prie pusiausvyros gamybos apimtis Y6 yra tik tokia Nustatdme,kad pusiausvyros atvejtr gali garnybos apimtis, kuriai pareikStabendroji paklausa. PrieSingr-r (C susidaryti nuornon6,kad bendroji paklar-rsa + I) yra lygi pasitrlai Y, esant bet kuriam gamybosapirntieslygiui. prisirning, kad bendrojipaklausa prekiq Si4 nuomongpaneigsirne, ir paslaugq kiekis, kuri pirkejai nori ir gali pirkti, o investicijos vartoji-mas ir (skaidiuojant nacionalinespajamas) - realiai nupirktas prekiq kiekis. Sitro pasikeitimq tLro arba privalorn4 atsargr4 atveju investicijos apima nenulnatytul jei atvejr.r, verslo firtnos parduodaprekiq daugiau arba maZiau, nei planavo jei namq ukis negali isigyti visq noritnq prekiq ir parduoti. AnalogiSkai, paslaugq, vartojirnasskirsisnuo numatytovartojirnolygio. tai Reikia skirti faktiSkq bendrqj4 paklaus4 kuri apskaiditrojanru rerliantis nacionalinir4 sqskaitq sisterna, ir numatom4 (arba planuojanlrl, pageidauj am{ bendrqj paklaustl. 4 Fakti5ka bendroji paklausa (C+l) atitinka garnybos apimti Y. investicijus. Gamybosapimt[ kuria visos firmos kartu. Finnos apskaidiuoja jas atsargas.Numatotna bendroji paklausa apitna vartoto.;o itraukdamos i investicijas. numatom{ vartojimo apimt[ ir finnq nutnatytas paklausq, suklydo, tai nurlatyta vartotojiSk4 Jei firmos, nustatydamos sLr bendroji paklausanesutarnpa fakti5ka (arba realia, tikra). Tarkimc, flmra 4.1 Naudodamiesi ]entele, pernelygoptimisti5kai [vertinovartojimopaklausq. nordtq pagaminti 350 vienetq produkcijos ir planuoja matome, kad firmos visus juos parduoti. Deja, bendroji paklausasttdaro 300 vienetq' Finnos Likusieji 50 vienetqsudaro prodLrkcijos vienetq. parduoda 300 pagarnintos tik Remiantis NSS, atsargqpadidejirnassudaro investicijas.Tai atsargas. investicijos. bet ir neplanuotos nenurnatylos, faktiSkos Kai bendroji paklausa neatitinka pagarninto prodLrkto dydZio, neplanuotqinvesticijq. atsiranda unpland)- tai Ncnumatytos investicijos(lLr- investrnent gamybosapimtiesperteklius,virSijantisbendrqjilpaklaus4. Sia Tai parodoma lygtirnr: {grur-r,t?' Iu:Y-AD; dia (neplanuotas) padidejirnas atsargq 1u-nenumatytas l3t

(4.e)

4.2 paveiksle nenur.natytosinvesticijos parodytos vertikalionlis rodyklernis. Kai gamybos produktas vir5ija 300 mird. USD, tai neplanr-rotos investicijos dideja. Kai produktasmaZesnis 300 mlrd. USD, tai sumaZeja. nei Vadinasi, fakti5kai pagarnintasproduktas yra lygus nurnatytoms iSlaidoms arbabendrajaipaklausaiplius nenumatytqatsargqpasikeitirnas. Gaml,bosapittttis : lVunntytos iilaidos + * lt/enunmtyt4atsarg\pdsikeitima.g (a.9a)

Pusiausvyros nacionalinis produktas (Y,r- eqr"rilibriun, level of national product) yra pajamq arba produkto lygis, kuriam esant nLunatonrosiSlaidos yra lygios faktiSkam produktui, ndra nenumatytq (neplanuottl) atsargq padidej imo ar surnaZij irno. Pusiausvyrosnacionalinis produktas yra garnybos produkto dydis, kuris lygus bendrajai paklausai,arba kai neplanuotqatsargqprieaugis lygus yra nuliui, t.y. produktas pusiausvyras, kai Y: AD. (4.t0)

Tai yra pirmoji pusiausvyros sqlyga. Pastebekime, kad: L Nacionalinio produkto pusiausvyros lygi s4lygoja bendroji paklausa; 2. Esant pusiausvyros produktui, nenurnatytqatsargq nacionalinian.r pasikeitirras yra lygLrsnuliui. Namq ukis sunaudojatoki prekiq k i e k i .k o k l n o r i : 3. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidaryt.no procesas pagr[stas nenumatytrl panaudojrnu. atsargrl i jog fakti5kos Be to, paZymetina, kad pusiausvyros s4lygosnurnato, vartojimo ir taupyrnoiSlaidoslygios numatorlorls i5laidorns. 4.1 lentele rodo pusiausvyr4 pavaizduotrl 4.2 paveiksle ir apra5yt4 (4.10) lygtimi. Jei pajamosmaZesnds 300 mlrd. USD, bendroji paklausa nei virSija pagan,int4 produktq ir nenumatytos atsargos maZeja. Jei pajarnos didesnes nei 300 rnlrd. USD, produktas vir5ija bendrqjq paklausq ir nenumatytos atsargos dideja.Tik produktui esant300 mlrd. USD, kai bendroji paklausa lygi produktui, nra nenurnatytqatsargq didejimo arba maZejimo. Nacionalinisproduktasyra pusiausvyros lygio.

132

paskeittrnas produktas nenumaty4as ir atsargq nacionalinis 4.1 lentet6.Pusiausvy,ros Gamybos apimtis


200 250 300 350 400

Bendroji paklausa
300 300 300 300 300

Nenumatytasatsargq pnsikeitimas

Camybos apimties kitimas


Didiiirras Didc'iimas Pusiausvvra MaTciimrs MaZciinras

-r00
-50 t) +-50 r 100

kurios visos i5laidosyra s4lygomis bendrojtpaklausa, Pusiausvyros pajamoms. pagamintamprodr.rktui arbabendrosiorns numatytos,lygi ekonomikos rnodelyje, kuriarne nera Zinorne, kad supaprastintame vyriausybs sektoriaus ir uZsienio prekybos, bendrqi4 paklaus4 sudaro vartojirno C ir investicijq.fpaklaustlsurna. Vartojirno paklausa sudaro svarbiil bendrosios paklausos dali. paklausandra pastovi ar autonomi5ka(kaip iki Vartojirno prekir"lir paslaugr4 Siol nagrinejome), o dideja, didejant pajamoms: Seirnq, turindiq didesnes pajarnas turindiq Seimq. pajarnas,vartojimo lygis auk5tesnisnei ntaZesnes varlojirno pajamos,ar.rkStesnis Taip pat Salyse,kur didesndsnacionalines lygis. pajarnoms, tai: didejadidejant Jei vartojimopaklausa C=a+cxY, kai a>0, 0<c<l.

( 4 . r) 1

Si vartojimo funkcija pavaizduota4.3 paveiksle. Kita sLrdedamoji Laikorrds prielaidos,kad paklausos dalis - investicijqpaklausa. bendrosios ir investicijos yra autonomi5kos pastovios,padidejuskiekvietrartr numatomos g a m y b o s p i m t i e s r b ap a j a r n q i e n e t u i . v a a paklattsq yra suma: ir Bendrojipaklausa vartojinro investicijq AD:C+l=a+c"Y+l:7+crY. G.l2)

4.3 paveiksle.Dalis paklausosfunkcija pavaizduota Si bendrosios benilrosios paklar,rsos V = a + 7 nepriklauso nuo pajamq lygio, yra autonomiSka. Autonomin bendroji paklausa (autonomins iSlaidos) (V autonomous aggregate clernand/autonomotls paklausos dalis, nepriklausanti spending)- tai bendrosios produktolygio Salyje. nacionalinio nuo bendrojo

133

priklausonuo pajamqlygio: didejant Tuo tarpu visa bendrojipaklausa pajarnorns,dideja AD, nes kartu su pajamomis dideja vartojimo paklausa. Bendroji paklausa yra ties6, autonominiq i5laidq 7 dydzit, pakilusi vir3 lygi AD6. tiesds. Esantpajamqlygiui 16,bendrojipaklausa vartojimopaklausos nacionalinio produklo gamybos ir Norddami nustatyti bendrojo paklausosfunkcija AD pajamq pusiausvyroslygi, pasinaudosime_bendrosios ir bendrosios paklausos g.l2) lygybe. Zinome, kad tieses, nubrdZtos45" karnpu i5 koordinadirl sistemos centro, paskirtis - uZfiksuoti pusiausvyros paklausq. sqlyg4. Ji rodo ta5kus,kuriuose gamybosapimtis atitinka bendrq.lq Bendrosiospaklausoskreive AD kerta 45o linljq taSke E. Siame ta5ke pasiekiamabendrosiospaklausosir garnybosapimties arba pajamq lygybe. Tik taike E, esantpajarnqir gamyboslygiui )'6, bendroji paklausatarnpalygi pagarnintarn produktui. Esant 16 gamybos lygiui, nurnatylosi5laidosatitinka bcndro.jo nacionalinioprodukto gamybosdyd1. AD Y_AD

Iu>o

AD:a+c,Y+l
Q-6*srY

Iu-0

Iu<o

A<

l I

(I I

Ia l
t
r ) Y o Y 4.3 pav. Vartojimo funkcrja ir bendroji paklausa

pusiausvyra. firmos Jei Rodykles4.3 paveikslerodo, kaip pasiekiama pledia garnybq kai nenumatytosatsargosmaZja,tai garnybos apirntis yra viriija gamybosapimti, ir atsargos maZesndnei Ys; tuomet bendroji pak-lausa dideja, naLeja. [r atvirk5diai,kai gamybosapimtis didesnenei Y6,tai atsargos ir finnos priverstosmaZinti garnybq.Rodykles rodo dinamiSkqprocesq,kuris atveda prie pusiausvyros bendrojo produkto gamybos lygio Is, o tada

lJ+

i5laidasir neplanuotqatsargtt gamybos apirntis atitinka numatytasbendrqsias pasikeitirnas lygusnuliur. Pusiausvyrosnacionalinio produkto lygis nustatomasreruianlis (4.10)lygybe,arba: Y=Z+cxY. gauname: veiksrnus, AtlikE rnatematinius Y - c x Y= V , arba (4.13)

Y(t-Q=7.
Vadinasi, pusiausvyros nacionalinioprodukto lygis, kuriam esanl lygi bendroji paklar"rsa garnybosapimdiai,yra toks: Y"=-xA=l - c

7
r - L
-

(4r4) .

BendrosiospaklausosAD linija 4.3 paveiksle pades suprasti Siq lygybE. AD nuolydi rodo c ir atkarpa 7 vertikalioje a5yje. Atkarpa 7 nuo t. nepriklausandios pajamqlygio. autonominiq i5laidqtatpsnis, y. i5laidos, produktolygi, yra ribinis nacionalinio Kitas veiksnys,lemiantispusiausvyros pajamasc; jis rodo bendrosiospaklausosAD polinkis vartoti disponuojamas AD c linrjosnuolyd[.Kuo didesne reik5meir kuo statesne linija, tuo didesnis produktolygis. Analogi5kai, ribiniam polinkiui pusiausvyros esantpastoviam vartoti, didesnds autonominds iSlaidos, pavaizduotosdidesniu tarpsnru produktq. vertikalioje aSyje,taip pat didina pusiausvyros produktodydis yra tuo didesnis, kLrodidesnds ir c Taigi pusiausvyros l ar S n e p r i k l a u s o m q b aa u t o n o r n i n iiq l a i d qy g i s 7 . pasiekiama. S: I pusiausvyra kai 2. Bendroiimakroekonornikos tarp AD vartojimo linijq 4.3 paveikslasrodo, kad vertikalusatstumas yra lygus nurnatytomsinvesticinemsi5laidorns 1 . Vertikalus atstumast.rrp vartojimo ir 45" linijq, esanttam tikram gamyboslygiui, rodo santaupqdydi: ,S: y - C. Ta5ke E, kuriame AD kerta 45. liniiq pasiekiamaspusiausvyros gamyboslygis. Vadinasi, pusiausvyros sqlygomis,du vertikalus atsturnaituri b[ti tarpusavyje lygus. Taigi, santaupos turi buti lygios numatytoms (atstumas tarp vartojinro investicijoms.Jei gamyboslygis virSija yr, santaupos ir 45" linijq) bus didesnes uZ numatytas investicijas. Jei garnybos lygis nei maZesnis )'E,tai investicijosvir5ys santaupas.

lJ)

Supaprastintosekonornikos, kuriame ndra vyriausybes ir grynojo eksporto, modelyje, pr.rsiausvyros nacionalinio produkto garnybos lygis pasiekiamas, numatomosinvesticijoslygios santaupoms: kai

S = 1

(4.15)

Santaupqir investicijtl lygybe yra esrnindpusiausvyros pajarnLl lygio savybe. Tuo galima lsitikinti pasinaudojuspagrindine pusiausvyrossqlyga (4.10). I5 abiejq lygybes daliryYir AD at6rnqvartojirnodydi C, gausirne, kad:

Y-C:AD,C,
dia Y-C-santaupos; AD - C - numatytos investicijos.

(4. 6) r

(4.16) lygybe yra antroji pagrindinespusiausvyrosnacionalinio produkto gamybos sqlyga. Ji parodyta 4.4 paveiksle. Taupymo funkcijos nuolydi rodo ribinis polinkis taupyti disponuojamaspajarnas (l-c) arba s. Numatomas investicijas vaizduojalinija 1 . Pusiausvyros nacionalinis produktas pasiekiamas ta5ke E,, kur santaupos atitinkanurnatomas investicijas.
$=-n+5x{

4.4 pav. Taupymoir investicrjq rySiopoveikispusiausvyrai 4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS. MULTIPLIKATORIUS

Esant papildomoms privadioms i5laidoms vartojimo ar investicinems pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidejadaugiau neguj1 sukelusios iSlaidos, t. y. pasirei5kia multiplikatoriauspoveikis. lSlaidq

136

padidejirnasne tik padidina bendrqjqpaklaus4 ir nacionalinespajarnas,bet sukelia ir antriniq i5laidq didejimo grandinE,kuri savo ruoZtu vdl padidina nacionalinioprodukto apirnti. bendrqjqpaklausqir pusiausvyros Multiplikatorius (m - multiplier) - tai pusiausvyros produktopokydiosantykissu iSlaidqpakitirnrr, nacionalinio produktokitirna. sukelusiu nacionalinio

LY,
I n - - .

AAE dia

t4.t1)

z - rnultiplikatorius; nacionalinio produktopokytis; z1)'6 pusiausvyros A AE - bendrqjq i5laidq kurio nors elemento, sukilusio nacionalinioproduktokitim6 pokytis. Panagrindsime multiplikatoriausveikimo rnechanizmil, naudodamiesi 4.2 lentele.Cikl4 praclectame, diclinclami autonourinE bendr4jqpaklausE A 7 dydZiu. Tarkirne, gamybos apimtis padideja tokiu paiiu laipsniu kaip autonominesi5laidos; pavyzdLiui,gamybos apimtis padidejo I USD, I USD padidejus bendrajai autonomineipaklausai.Taigr garnyba plediama taip pat L7 dyctZiu. Tai analogi5kaipadiclinapajamas, o vartojimq - dyclZiu c x L 7. Antrarne etapegarnybavel paclidjo <tyclZiu, reikalingu padidejusiai paklausaipatenkinti. Si tart4 garnybosprieaugisbus cxLZ. tiek pat padides pajamos. Pajamq padidejimas sukelia trediq iSlaidq ctapiL c x ( t ' xL V I = c 2r L V . Pastebekime, trediameetapepajamosdideja maLiaunei antrame, kad kadangic < l, tai c,t< c. Tqpattmatome skaitmeniniame pavyzclyje lentels apatindje dalyje,dia c : 0,6. Jei uZraSyturne visus iSlaidqpadidejirnoetapus,pradejgnuo pradins paklausos padidejimo,tai gautume; autonominds

L A D= L 7 + c r L T + c z r L T + c 3x t 7 + . . . +c " t L l :
LAD = LA x(l+ c + c' + c'+...+ c";. ( 4 .l 8 )

geometrind Kai c<1, kiekvienastolesnisnarys rnaZdja. Tai rnaZejanti progresija. kuri apskaiiiuojarna laip: LAD=;'
t

t-c

xLA:LY,:

(4.1e)

t37

4.2 lentel6. Multiplikatoriauspoveikis


Etapas

Paklausos padiddjimas
A A

Gamybos apirnties padidijimas

Bendras pajamrg padiddjirnas


A A

^7
txL7
2xAA

2 3

cx AA

(l+c)xA7 (l+.+r'r),47 ( l + r ' + c : + , , r , 1 ,A 7

"L7
4 ct*AV

cr, A7

n viso:

c"xAA

c"xL7

(l+c+cl +.r +...+.")t a]

- xt 4 " 4 l-c

1.0 2
l 4 5 l.6x1.0

l.t)

t.0
I,6

0 . 3 61 . 0 "
0,21 x I ,0 6

0 .1 2 9 6Ix 0 .

0.6 0,36 0,216 0,1296

t,96

z.t76
2,3056

n v lso:

0 , 6 ' 11, 0

0.6"x .0 1

+. I +0,6+0,36. .+0,(i')x.0 1

(4.20)

t - c

cra

,?l - autonomines bendrosios paklausos multiplikalorius.

Zinodami, kaclc + s : .1,galirnepanaudoti^r: .1- c ir pakeisti(4.20) lygybeje, kad gauturne ekvivalentEmultiplikatoriaus fbrmulE, uZra5yt4per ribini polinki taupyti disponuojamas pajarnas:

*=!.
I5 (4.19) lygybes daroma i5vada,kad bendrqjq iSlaidqpokyris lygus aulonominiq i5laidq prieaugio kartotiniui. Kartotinis . . = | vadinamas
A l-c

autonominesbendrosiospaklausosmultiplikatoriumi. Multiplikatorius rodo, kokiu dydZiu pasikeidia pusiausvyros nacionalinis produktas. paclidejus autonominei bendrajai paklausai vienu vienetu. Kadangi multiplikatorius

138

didesnisuZ vienet4 tai autonotniniqi5laidq padidejimasvienu vienetu sukelia didesni nei I vieneto pusiausvyros produkto ar pajarnq padidejim4. Multiplikatoriaus analize parodo, kad kuo didesnis ribinis polinkis pajamas, vartoti disponuojamas tuo didesnisyra multiplikatorius. Kai ribinis polinkis vartoti yra 0,6, tai rnultiplikatorius- 2,5. PrieZastista, kad didelis jog ribinis polinkis vartotireiSkia, papildomopajamqvienetodideledalis bus sr.rvartojama. 4.5 paveiksleparodytasautonominiqi5laidq padidejimo poveikis pusiausvyrosnacionalinio produkto lygiui. Pradindpusiausvyrayra taSkeE. padidejonuo ,l tUi 7r. Tai roclo kur pajarnqlygis )'6.AutonominesiSlaiclos paklar-rsos bendrosios linrjos poslinkiai lygiagrediaii virSq, i padetl AD1. padidejim4 rei5kia,kad Poslinkioi vir5q dydis atitinkaautonominiq iSlaidq ir p u k a u s a r a d i d e s n dL 7 = 7 t - V . f y bendroji : Y:AD
AD1:A1+c x Y

ADJ+

c, Y

poveikis 4.5 pav. Multiplikatoriaus Dabar bendroji paklausavir5rjapradin[ pajamq lygi y'. Todel maZeja nenr"rmatytos atsargostiek, kiek padidejo autonomindsi5laidos, t.y. dydZiu A 7. Firrnos i tai reaguoja,didindamos gamybos apimti ir pajamas iki I,, todel padides bendroji paklausaiki ADr lygio. Kartu sumaZds atotrukis tarp paklausos gamybos bendrosios ir apimties FM, nesc<1. iki Kadangi 0<c<1, tai gamybos i5pletimas grqZins pusiausvyr4 tarp bendrosiospaklar-rsos gamybosapimties.4.5 paveikslenaujoji pusiausvyra ir

139

pazymetataSkuE1 ir atitinkamupajarnqlygiu Yp1. Taigi pajarnos pasikeis taip: LYu=Yu,-Yo. Pa.1arnqpasikeitirno dydis, reikalingas grqZinti pusiausvyrai, priklauso nuo dviejq veiksniLl.Pirma, kuo didesnis autonominir.l iilaidLl augimas, tuo didesnis pajamq pasikeitimas.Antra, kuo didesnis ribinis polinkis vartoti, tuo statesne bendrospaklausos tiese. M a l o r n e . a d p u s i a u s v y r op a j a m r p a s i k e i t i m av i r S i j a u t o n o n r i n i t l s k l s a iSlaidqpasikeitirn4. Panaudosime linrjE,kad palygintumepajamq pakrtirn4 45" AyE eEN:NE7) su autonominiq i5laidq pasikeitimu,kuris lygus vertikaliam atsturnui tarp naujos ir pirmosios bendrosiospaklausosHf7. Matorne, kad pa1amq pasikeitimas virSijaautonorniniq PE1 pasikeitirl4 iSlaidq f/f7. Yra dar vienas multiplikatoriaus radirno bhdas. prisirnenarne, kad pusiausvyros bendroji paklar.rsa lygi pajamoms. Pereinant ii vienos pusiausvyros kit4 pajamqpasikeitirnas AY6 yra lygus bendrosios paklausos i pasikeitirnuiL AD:

A Y'=14O.

(4.21)

I5skaidysim bendrosios paklausos pasikeitimq autonorniniq iSlaidq i pasikeitirn4 V ir iSlaidq I pasikeitimq, atsiradr.rsi pajamqpasikeitimo, del t.y. cxA,Yn: LAD=L7+cxLyu. (a.22)lygri,gauname: L@.21)lygtl lra5E

(4.22)

LY,= 6tr + cx A,Y, ,


arba:
t L Y' o = ; ' x L A = rtrxA,A

| - ?

B[tina paZyrneti, kad investicijos yra ypad besikeidiantr bendrosios paklausos dalis,todel daZniausiai jq ivertinamas kitimo poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui.Investicijqmultiplikatoriaus poveikis pusiausvyros nacionaliniarn produktui apskaidiuojamas pagal (4. 19) fbrmulE:

lr.=fr*a/,
arba

140

AY
ll1, =

'

AI

Investicijq rlultiplikatorius uZra5ornas atitinkamai pagal (4.20) formule:


I
' t - C

4.4.

t}ENDROJI PASIULA, JOS KITIMO VEIKSNIAI

Antroji Siosternos dalis skirtakitai svarbiaiekonomikos oroblemai bendrajai pasillai. Bendrosios pasi[los analizd padeda sprqsti ekonornikos prisitaikyn-ro prie [vairiq svyravirnq. (pavyzdziui, prie naIlos kainq diclejimo 1 9 1 3 - 1 9 7 4 n .i r 1 9 7 9 - 1 9 8 0n .a r b a i q k r i r i m o1 9 8 5 - r 9 8 6 . ) m e c h a n i z ' r q . r m Pasihla ekonomikoje - tai garnybos apimties ir kainr4 kitimo elementas,to,-lel bendrosiospasi[los analize padeda suprasti infliacijos mechanizmq, nedarboir intliacijos kompromisosprendirno budus. Bendroji pasilla (AS - aggregatesupply) _ prekiq ir paslaugq kiekis,kur[ garnintojai gali ir nori parcluoti rinkoje, esantatitinkarnam kainq lygiui. Bendrosiospasir--rlos teorija * maZiar.rsiai iStyrineta makroekonol.rikos sritis. PrieZastis,kad esama skirtumq tarp iclealiosekonomikos, kurios garnybos apimtis visadayra tokio lygio, kur! sqlygojavisiskasuZimtumas, ir realios ekonomikos, kurios darbo rinka letai prisitaiko prie benclrosios paklausos pokydiq. Bendroji pasitilarodo ne fiksuot4pasiiilosdycli,o pasillos srar.rtil ir jo kitimq priklausanrI kainq,darbouZmokesdio, nuo technikos lygio ir t.t. Bendrosios pasi[los kreivd (aggregate sLrpplycurve) _ kainq lygio ir bendrosios pasir,rlos tiesiogines priklausornybds grafinis pavaizdavirnas. Realiojo nacionalinioprodukto ir kainq lygio kitirno ryif, kai kiti bendrosios pasifilosveiksniaiyra pastovt-rs (ceterisparibus),rodo bendrosios pasitlos kreive AS (4.6 pav.).Jei kaina yra p1, fim.ros pasirengusios gaminti produkcijos 17 (taskas A). Finnq pageidaujamagamybos apirntis priklauso nr'rokainq (2r. 4.6 pav.), kuriasjos gaunapardavusios savo prekes,ir kainq, jos rnoka uZ darb4 ir kitus gamybos veiksnius. Vaclinasi,benclrosios kr.rrias pasir--rlos kreive AS atspindi gamybos veiksniq, ypad darbo rinkos, taip pat liekiq bei paslaugqrinkq, s4lygas. 15 pradZiqAS kreive yra nuoZulni,o vliau stateja. Taip yra todel, kad, kol gamyba nera pasiek'si savo potencialaus lygio, kol fir.mos turi

nerealizuotq gamybos pajgurnq ir yra laisvos darbo jegos, neZymiai padidejgskainq lygis lemia didesni gamybosapimtiespadidejimq.Apra5ytieji laikotarpiams. desningurnai budingi trumpiesierns (galimasis)bendrasisvidaus (nacionalinis) Potencialusis produktas (Yo - potencial gross dornestic (national) product)- didZiar"rsias lygis, tikrosiosprodukcijosapirnties kurl Salies ukis geba pagamintiper tam tikr4 laik4 visi5kai panaudojant visusturimusgamybos veiksnius. produkto lygis priklauso nuo Saliesdarbojegos dydZio Potencialaus ir vidutinio darbo na5umo, priklausaniio nuo technikos bukles ir kapitalo kiekio, tenkandiovienam darbuotojuiir rodo ekonomikosgalimybiq rib4. Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiulos kreivd (SRAS - short run aggregatesupply curve) tai bendrojo kainq lygio ir garnybos apimties s4rySis, kai nedaug padidejEs arba iSlikgs tas pats kainq lygis lemia Zyrntl gamybosapimtiespadidej irn4

Yr

Y2

Y:Yo

Y i .

pasihios'kreive 4.6 pav. Bendrosios

Pasiekus finnos atitinkamas ganrybos pletimo ribas, tolesnis gamybos didejimas galimas tik gerokai pakilLrs kainoms, nes inra diddti gamybos ka5tai. Prie5ingu atveju bus gaunarnasvis maZesnis bendroio produktoprieaugis. Trumpr.roju laikotarpiu, kaip parodyta 4.1 pav., kainos yra nelanksdiosir negali staiga prisitaikyti prie rinkos pokydiq. Todel trurnpojo pasi[loskreiveneravertikalilinija. laikotarpio bendrosios

t12

4.7 pav. Trurnpojo laikotarpiobendrosios pasihloskreive Jei kainos ir gamybos apirntis ir toliau dideja, irna keistis anksdiau laikyti pastoviais bendrosios pasi[los veiksniai, darbo uZmokestis ir kitLl gamybos veiksnir.l kainos. Jei visi gamybos veiksniai iki galo panaudoti, taip pat ir darbo rinkoje yra visiSkas uZimtrunas, tai nacionalinis produktas pasiekia potencialqji savolygi Ip, o bendrosios pasiulos kreivdvirstavertikaliatiese. Ji vadinarnailgojo laikotarpio bendrosiospasi[los tiese * LRAS, pavaizdr-rola 4.8 paveiksle. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[los kreiv (LRAS long run aggregate supply curve) - tai bendrojo kainLllygio ir gamybosapimtiessqry5is, kai rySkiai pakilusioskainos nepadidina realiosios gamybos apirnties.

4.8 pav. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[loskreive Vertikali ilgojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreiv0 rodo, kad ilguoju laikotarpiugamybosapirntisnepriklauso nuo kainq lygio, o jE lemia kapitaloir darbo s4naudos naudojama bei technologija.Vadinasi, y=F(K,T)=yP. Ekonornikos funkcionavimq trumpuoju laikotarpiu nagrineja keinsizmo ekonomind teorija, o ilguoju laikotarpiu - klasikine ekonornikos teorija. Kadangi apibldinant AS ekonomistai nesutaria, todel remianlis

143

(bendrasis) bendrosios keinsistineir klasikine teorija sukurtaseklekti5kasis Siamemodelyje AS kreive pasiulosmodelis,jungiantis skirtingaspaZifiras. iuilaryta i5 3 daliq: pirmoji - horizontali (arba keinsistin),kai nacionalinis antroji - vertikali (arba produktas kinta, o kainq lygis lieka nepasikeitqs, klasikine), kai nacionalinisproduktasnesikeidiair u/tikfina visiSkquZimturnq o kaintl lygis kinta, tredioji - tarpine dalis, kai kinta realusis nacionalinds produktasir kainq lygis. garrrybos pasihloskreive rodo realqjl nacionaiin[ Siame paveikslebendrosios bus pagamintas,esant atitinkamam kainq lygiui' )'p rodo proclukr4 kr.rris potencialqjl realiosios gamybos apimties lygi, kuris uZtikrina visiSkq esant uZirntum4.Kitaip tariant,Sisgamybosapimtieslygis gali buti pasiektas, nar[raliajam nedarbo lygiui. Horizontali AS atkarpa rodo realqji bendrqj[ nacionalin[ produkt4 kuris yra maZesnisuZ analogisk4 produkt4 galirnq pagaminti, esant visiskam uZimturnui. Vadinasi, 5i AS atkarpa rodo, kad ekonomik4 istikgs nuosmukis,ir nedarbasvirsija nat[raliojo nedarbononn4, gamybiniqpajgumqir yra laisvosdarbo.16gos. t.y. finnose lieka nepanaudotr4 tokiai ekonomineisituacijaiimanornadidinti garnybosapirnti, itraukiant Esant i gamybq papililomos clarbojegos ir kitr4 materialiniq iStekliq, nedidinantiq tai kainq. lr prieiingai, jei realioji garnybosapimtis maZdtq, prekitl ir garnybos vciksniqkainosliktq nepasikeitusios.

Vertikali dalis I Tarpine dalis

Horizontali dalis Y l Y P Y

modelis pasiulos bendrosios 4.9 pav. Bendrasis Horizontali AS atkarpa vadinama keinsistine Zymar'rs anglq DidZiosios ekonomistoDZ. M. Keinso garbei.DZ. M. Keinsas,nagrinedamas 1929-1933m. b[k19, ai5kino, kad gamintojai gali plesti gamybq depresijos esant tam padiam kainq lygiui. Ar galirna tokia situacija, ar teisingas sis

t44

teiginys?Si AS kreives dalis rodo realqi produktq kuris Zyrniai maZesnis uZ potencialqji produktq. Vadinasi, ji apib[dina AS, kai ekonornikq iStikqs nuosmukis, ir nedarbas vir5ija nat[raliojo nedarbo norrnq. Salies finnos yra daug laisvos darbojdgos. tuornetnepanar.rdoja daug gamybiniq pajegurnq, jeg4 tiek 2) kitus materialinir.rs Todel, esant tokiai situacijai, tiek 1) darbo galimaltrauktii garnyb4nedidinanl iSteklius kainq. KlasikineAS dalis rodo, kad ekonomikapasiekevisiSkouZimtumo arbanaturaliojonedarbolygi. Didinti gamybostoliau nebeirnanorra, kainq nes didejimas nedidins realiojo nacionalinio produkto apimties, kadangi ekonomikajau dirba visu pajgumu ir jau pasieke savo garnybosgalirnybrq rib4. Galirnas tik vienas kelias - kad kai kurios firmos ples gamybq, gamybosveiksniusnei kitos t'innos. sifilydamosdidesngkainE uZ naudojarnus jau Jei visi garnybos i5tekliai naudojami, vienosfirmos gamybos 1ai didinirnas rei5kiakitos firmos garnybosmaZinimil.Del Siq procesLl kainos kils,2) l) realiojigarnybos apimtisiSlikspastovi. produkto TarpineAS dalisrodo, kad, padidejus realiojonacionalinio gamybainuo )'7 iki )'p,pakyla kainos.Tokia situacijasusidaro todel, kad: l) visi5kas uZimturnas negalib[ti pasiektas visoserinkosevienu rnetu.Tarpineje AS dalyje vienose rinkose gali bfiti darbo jegos perteklius,o kitose tr[kumas; 2) kai kurios [monds priverstos naudoti senesnius ir maZiau e1'ektyvius arba priima i darb4Zemesniskvalifikacijos darbuotqus. irengimr.rs Tai s4lygojadidejaniius finlos ka5tusir didina prekiq kainas. Bendrosiospasi[los kiekio pokydiai ir AS kreivs poslinkiai rodo realiojo nacionalinioprodr.rkto dinamikq. AS kitimq trumpuoju laikotarpiuveikia tie patys veiksniai,kurie lernia pasihlq atskiros prekes rinkoje (garnybos ka5tai ir technologija); agregatyvumo laipsnisneturi vaidrnens. Ilguoju laikotarpiuAS priklausonuo potencialiosios produkcijosapimties.Ekonornikosgalimybesper tarn tikril produkcijos laikotarpisukurti prekiq ir paslaugqkiekl (arba potencialiosios (Zemes,darbo, didejirnas)priklauso nuo: l) naudojamqgamybosveiksnir4 kapitalo) kiekio ir kokybes (pastar4jqlernia darbo jegos kvalifikacrja); 2) garnybos technologijos lygio. DaZnai ekonomikos galimybes parodomos pagarnintos produkcijoskiekiu vienam gamybosveiksniui. AS kreivesposlinkiaii ASl padeti4.10 paveiksle rodo, kad bendroji pasifila padidejo klasikineje ir tarpineje AS dalyse, paslinkdarna1 deSinEir rodydama, kad bus daugiau pagaminarna realiojo bendrojo nacionalinio produkto nepasikeitusiornis kainomis. KeinsistinejeAS1 dalyje bendrosios pasihlos padidjirnas rodo kainq sr"rmaZejim4 iki Pr, esant ivairienrs nacionalinioprodukto garnyboslygiams. pasi[los realio.jo AS kreivesposlinkiaii padetiAS2 rodo bendrosios nacionalinioprodukto surnaZej irn4.

145

Vienas svarbiausiq AS pokydius lerniandiq veiksniq - darbo Jei ka5tq elementas. darbo uZmokestispadidejo, uZmokestis;tai svarbiausias tai kitrl gamybosveiksniq kainornsnepasikeitus, padidejagarnybosi5laidosir gamintojq pelnas.Firmos malina gamybosapirnt!.Bendroji pasihla sumaZ6ja surnaZdja, AS kreivd paslenka I kairE. SumaZeja realusis bendrasis nacionalinisproduktas. Kitas svarbus bendrosios pasiulos veiksnys - darbo naSumas. TobLrlejanttechnikai ir technologijai, dideja produkcijos kiekis, tenkanlis vienam darbuotojui, ir, esant nekintamam darbo uZmokesdiui, mal.eja vidutiniai garnybos ka5tai. Padidejusdarbo na5umui ir sumaZdjusgamybos Taigi, esant ir ka5tams, bendrojipasiulapadideja, AS kreivepaslenka de5inE. i nacionalinisproduktas(arba tiek pat pastoviamkainq lygiui, padidejareah.rsis Zemesnemis kainornis). produkcijos gaminarnair parduodama

AS'

4.10 pav. Bendrosios pasifilos kreivds poslinkiai

Bendrosiospasiuloskreivds poslinkiai I kairg rodo nepageidaujamus procesusekonomikoje, o I de5ing- teigiarnus,siekiant visi5ko uZimturno ir gamybosapimties. didesnds 4.5. P U S I A U S V Y R O SN A C I O N A L I N I S P R O D U K T A S : P A S I U L O S ASPEKTAS

pasiulospokydius, paklausosir bendrosios l5siaiSkinus bendrosios galirna apib0dinti pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymq susiejusji su kainq lygiu.

146

paklausos AD ir bendrosios bendrosios 4.l l paveikslepavaizduotos nacionalinis realusis ta5keE pusiausvyros pasi[los AS kreives.Jq susikirtimo produktas lygus )'6, o pusiausvyroskainq lygis - P6'. Jei kainq lygis bLrs kainq lygis P6, bendroji pasiulabus nepakankar.t.ra, nei rnaZesnis pusiausvyros pasifilq ir nacionalinioprodukto gamybE.Esant kainq lygis kils, skatindamas kainq lygiui P6, susidaro pusiausvyra tarp norirno garninti, pardtroti ir paklausos nacionalinioprodukto dydZiq. apibreZto paveiksle parodytasAD ir AS kreiviq susikirtimas tarpineje Siame pasi[los kreivd rodo, kad, esantP7 dalyje (kylandiojeI vir5q). Bendrosios kainq lygiui, gamybosapimtis nevirSysrealiojo nacionalinioprodukto dydZio f/. AD kreive rodo, kad, esant Siai kainai, bendroji paklausayra Y2.Kainos didejimas iki P5 skatina gamintojus didinti garnybosapimtl nuo I7 iki )'r ir verdia pirkdjus maZinti pirkimq apimtis nuo Y: iki YE Pusiausvyra bus tada, kai, esant kainq lygiui P6, realusis pagamintas ekonon-rikoje produktasatitinka perkamoproduktokiekt: Q,to: Qs.

p Pl

V r

bendrosios nacionalinioprodukto susidarymas 4.11 pav. Pusiausvyros pasi[los tarpinejedalyje 4.12 paveiksle parodyta kaip bendrosiospaklausoskreive kerta (horizontalioje)dalyje. pasiuloskreivg keinsistineje bendrosios Siuo atveju kainq lygis nedaro poveikio realiojo nacionalinio produkto pusiausvyrossusidarymui.Jei realioji garnybosapirntis I2 vir5ytq )'6, dalis prekiq liktq neparduota. Bendroji paklausa yra nepakankar.r.ra. Garnintojai maZintq gamybos apirnti iki Y6. Jei Y,<Yu, o prekiLl atsargos spardiau rraZdtq, nes bendroji paklausavir5ytq bendrEj4pasiulq. Garnybos apimtis didetq iki pusiausvyrosrealiojo nacionalinio produkto dydZio, kainrl lygio pasikeitirno. nesukeldarna Bendrosios paklausos ir bendrosiospasirilos pusiausvyrakinta, lygl ir kainas. keisdarna realiojo nacionalinioprodukto dydl, uZimtr.uno

t4'7

produktosusidaryrnas keinsistine.;e 4.12 pav, Pusiausvyros nacionalinio pasiulos dalyje bendrosios Tarkime, padidejo bendroji paklausa. Jos pasikeitimo poveikis priklauso nuo to, kuris - trumpasisar ilgasis- ekonornikosraidos laikotarpis yra analizuojarnas. Keinsistind bendrosios pasifilos atkarpa pasiZymi dideliu nedarbo lygiu ir nepanaudotaisgamybiniais pajegumais.Bendroji pusiausvyra yra ta5ke E, kur bendrosios paklausos kreive AD susikerta su horizontalia bendrosios pasi[1os kreive AS. Bendrosios paklausos pokydiai veikia gamybos apimtl. Padidejusbendrajaipaklausai,kreive AD paslinks i deSinE, kaip parodyta 4.13 paveiksle. Ekonomikoje lvyksta perejirnas i nauj4 pusiausvyros ta5k4 E2. Kadangi kainq lygis nekinta, bendrosiospaklausos padidej imas sukelia realiojo nacionalinio produkto ir uZimtumo padidejirn4. Kadangi kainos yra nelanksdiosir negali prisitaikyti prie naujq rinkos sqlygq, prie padidejusiosbendrosios paklausos,jos lieka nepasikeitusios, padiddja pardavirnr-1 apirntis, todel finnos priverstos o didinti garnybq ir rnaZinti nedarbq. Klasikine bendrosios pasiulos atkarpa rodo, kad visiSkai panaudojami gamybos veiksniai - darbas ir kapitalas. Jei AS yra vertikali linija, tai bendrosiospaklausos kitimas veikia kainq lygio pokydius, o ne gamybos apimti. Bendrosios paklausos pokydiai veikia kainas. Padidejus bendrajai paklausai, AD kreive paslinks i de5inq, kaip parodyta 4.14 paveiksle. Naujoji pusiausvyra rodo, kad padidejokainos nuo Ps iki P/. E2 Realusis bendrasis nacionalinis produktas liks potencialiojo produkto, uZtikrinandio visiSkquZimtumq lygio )'p.

148

4.13 pav. Keinsistine pasihlos bendrosios paklausos kreiveir bendrosios pokydiai

4.14 pav. Klasikine bendrosios pasiriloskreivd ir bendrosios paklausos pokydiai Sioje situacijoje gamybos veiksniq kainos ir produkcijos kainos dideja vienodais tempais,todel bendrojo nacionalinioprodukto apirntis lieka nepasikeitusi. Bendrosios paklausos padidejimo poveikis tarpinje bendrosios pasiulos atkarpoje parodytas 4.15 paveiksle. Bendrosios paklausos padidejimassukelsrealiojo nacionalinioprodukto padidejim4nuo 17 ikr /p ir kainq lygio padidejirnqnuo P6 iki P7.

t49

AD,

Yr

Yp

4.15 pav. Tarpinebendrosios pasiulos kreiveir bendrosios paklausos pokydiai Kainq lygio padidejimas,susijgs su bendrosiospaklausosdidejirnu klasikinejeir tarpinejeAS atkarpoje,sukeliapaklausos infliacijq. Bendrosiospaklausos padidejimas sukelia kainq lygio didejimq ir, prie5ingai, bendrosios paklausos sumaZdjimas sumaZdjimE. Deja, kartais ekonomikoje, bendrosiospaklausossurnaZejimas gali sugr4Zintikainq lygi I pradinp pusiausvyr4 ypad per trumpe laiko tarpq. Gamybos veiksniq ir pagarnintqprekiq kainos yra nelanksdios nemaZeja ir taip greit, kaip dideja. 4.16 paveiksleparodytasbendrosios paklausos rnaZejimo poveikis. Paprastumodelei tarpine AS atkarpanenurodyta.Kitaip tariant,jei bendroji paklar"rsa sumaZetq nuo AD2 iki ADr, ekonornika nesugrlZtq I pradini pusiausvyros lygi ta5ke E1. Greidiausiai kainos liktq padidejusiop1 lygio, todel AD kreives poslinkiai I kairg pastumtqpusiausvyrqi ta5kq E3. Kainos liks padidejusios o realusisnacionalinisproduktassr,unaZes )r,. P7, iki

Y3

Yl

I P

4.16 pav. Bendrosios paklausos maZejimo pasekrnes

r50

Del kainq nelankstumo keinsistine bendrosios pasiIlos atkarpa paslinkoi vir5q,i kainosP, lygl ir bendrosios pasifilos kreivePgaASpaslinko l padetiPrE2AS. Kainos yra nelanksdios padidejusios ir nebesumaZeja pradinio iki pinna, darbo uZmokestis, lygio del dviejq prieZasdiq: kuris daZniausiai sudaro ka5tq dal!, neturi tendencijos rnaZeti. Todel firmorns didZiausi4 gan-rybos neimanoma,nesumaZinus darbo uZmokesdio,sumaZinti kainas ir rentabiliai dirbti. Darbo uZmokesdio maZejim4riboja profs4jungqveikla, nepakankamas r.naterialinis darbr.rotojLl skatinimas.Antra, kai kurios finnos turi monopolinE padeti ir nusiteikusiosprie5 kainq maZejirn4bendrosiospaklausosmaZejimo metu. Nepaisant bendrosios paklausos katastrofiSkonuosmukio DidZiosios depresijos 1929-1933 metais, finnos, gaminandios Zemes flkio padargus, priemones,cementoir plieno lydymo ir kitos pramondsimones autotransporto nesumaZino kainq, o pasinaudojoaltematyva- sumaZintigamybos apirnti ir uZuntum4. Bendrosiospasiuloskreiv6s pokydiai sukelia realiojo nacionalinio produkto gamybospasikeitimus,esantvisi5kamuZimtumui. pasifiloskreive paslenkai kairE, kaip parodyta4.11 Jei bendrosios paveiksle, tai sukelia infliacijq sqlygojarn4 garnybos ka5tq padidejirno. Realusis nacionalinisproduktassumaZes nuo 16 iki )'2. PaZymetina,kad, esant pastoviai bendrajai paklausai, bendrosios pasiulos pokydiai sukelia neigiamaspasekrnes. Kai bendroji pasi[la AS paslenkai AS2, gamybos apimtis sumaZeja I2, o kainq lygis padidejanuo iki Pr iki P;, dideja nedarbas ir infliacija, toks derinys, kaip jaLr mineta, vadinamas stagfliacija. Bendrosios pasi0los pokydius sukelia pasikeitirnai ekonorniniti sElygq, kurios veikia prekiq garnybos kaSlus ir produktq kainas. Kadangi bendrosiospasi0los veiksniai betarpi5kai veikia kainq lygio pokydius.jie vadinamikainq Sokais. Stai keletaskainq SokqpavyzdZiq: . sausros, naikinandios derliq * Zemds lkio produktq pasi[los staigus sumaZej imas sukeliakainq didejim4 o aplinkos apsaugos [statymai, reikalaujantys i5 firmq maZiau iileisti i gamybosi5laidasperkelia aplink4 kenksmingqmedZiagq- firmos papildornas * vartotojams branginaprekes; . profsqjungq veiklos aktyvinirnas - dideja darbo uZrnokestis ir prekiq kainos; o tarptautinio naftos kartelio organizavimas- konkurencijos apribojinras, pagrindiniamsnaftosgamintojamsdidinti naftos kainas. leidZiantis padideja, pasiulos Jei bendrojipasifila bendrosios kreive AS paslenka kainq i de5inE, padet[ AS1. Vadinasi, padidejagamybosapimtis ir sumaZeja I lygis. Tai rodo ekonomini augimrlir gamybiniopotencialodidejirn4.

l5l

AS,

AS

--->

i\ ___-____- ______j___\9

Y2

YE

Yr

4.17 pav. Bendrosios pasiulos kitirno pasekmes

4.6. POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTOIR KTO S.{VEII(A: NACIONALINIO PRODU PUSTAUSVYROS TARPSNIAI NUOSMUKIOIR INFLIACIJOS
reaguojanti bendrosios Nagrindsime,kaip susiklostopusiausvyra, paklausos (bendrujq iSlaidq) dinamik4. Bhna atvejq, kad nacionalinis visi5kas taSke, kuriarnepasiekiamas produktasir bendroji paklausanesutampa Tuomet tarp bendrosiospasifilosir bendrosiospaklausossusidaro r,rZirntumas. skirtumas. 4.18 paveiksleparodytabendrosiospaklausosAD ir nacionalinio produkto pusiausvyra.Potencialqjinacionaliniprodukt4 vaizduojantivertikali produktokieki, kuris b[tq pagamintas, esantvisi5kam linija rodo nacionalinio nacionalinio produktas nacionalinis atitinkapotencialiojo uZimtumui.Realusis kai produkto dydi, ir pusiausvyrasu bendromisi5laidomisAE pasiekiama, Siq pradinis lygis yra 4E11. i5laidLl paklausos uZ lygis yra maZesnis arbadidesnis pradinl Jei bendrosios AD lyg1, tai susidaro skirtumas tatp potencialiojo (visiSko uZirnturno) nacionalinio produkto Ip ir realiojo jo dydZio )';. Pirmasis atvejis, kai AD<ADg, vadinamasnuosmukio(arba recesiniu)tarpsniu,antrasisatvejis,kai AD>ADg, - infliaciniu tarpsniu. Nuosmukio tarpsnis (recessionarygap) - nuosmuki s4lygojantisatotrukis, parodantisvertikalq atstumfukuriuo bendrosios paklausos kreivb yra Zemiau potencialiojo nacionalinio prodr.rkto kiekio, pavaizduoto 45" karnpo tiesej e.

t52

Pirmiausia nagrinesime nuosmukio tarpsni, kai bendroji pasiula virSr.1a bendrqj4paklausqir gamintojainegali parduoti visq pagamintqprekiq. Tai skatina prekiq atsargq susidarynq. Ddl nepakankarnosbendrosios paklausos maldja nacionalinio produkto gamyba, atsiranda nedarbas, poreikis. sumaZdja investicijq Gyventojqsantaupos virSijainvesticijas. AD

paklausos potencialiojo produkto 4.18 pav. Bendrosios ir nacionalinio pusiausvyra paklausos 154.19 paveikslo matome, kad pusiausvyra bendrosios tarp yra produktosusidard ir nacionalinio taSke Nuosmukiotarpsnis AB dydZio. E. Tokiomis sElygomis nacionalinio produkto gamyba negali dideti, ncs 1i vir5yttl bendrqsias i5laidas ir kartu bendr4j4 paklaus4. Gamyba nepasieks potencialiojo nacionalinio produkto lygio, paZyneto taSku A, liks nepanaudota darbo jega. Kad gamyba pasiektq potencialiojonacionalinio produkto lyg1, paZymet4 ta5ku B, tLrripadidetibendrosios iSlardos. Tuomet paJamos AD kreive turi kirsti 45' linijq SianretaSke,tuomet nacionalinds padides pasieks potencialiojo produktolygi. ir Esant infliaciniarn tarpsniLri, kai bendroji pasiula nepatenkina paklausos, pasiekiamas bendrosios kyla kainos,paklar.rsa investicijorns, visiSkas paklausos perteklius uZirntumas. Bendrosios sukursinfliacijostarpsni(atotnikf. lnfliacinis tarpsnis/atotrfikis (int)ationarygap) - infliacijq sqlygojantisatotr[ikis, parodantisverlikalq atsturnil kurir.ro bendrosios paklausos kreive yra aLk5diau potencialiojo nacionalinio produktokiekio, pavaizduoto karnpotieseje. 45o 4.20 paveikslas vaizduoja atveji, kai pusiausvyrosnacionalinis produktas viriija savopotencialqj! lygi. Taip atsitinka, bendrosios kai iSlaidos 153

spardiai dideja, pavyzdliul pasklidus gandui, kad ateityje prekes labai pabrangs.Tuomet bendroji paklausaAD virSija garnybosaugirno galimybes. SusidaroAC dydzio infliacinis tarpsnis.Jis rodo, kad bendroji paklausavirsija bendrosios pasifilosgalimybes.

AD

Nuosmukio tarpsnis

YE

4.19 pav. Nuosmukio tarpsnisbendrosios paklausos nacionalinioproclukto ir pusiausvyros sElygomis AD

fliacinis

r E

4.20 pzv.Infliacinis tarpsnisbendrosios paklaus.os nacionarinioprodukto ir puslausvyros sqtygomls 154

Esant nuosmukio tarpsniut, maLdja kainos, darbo uZmokestrs rr dideja nedarbas. MaZejant kainoms, nuosmukio tarpsnis iSnyksta. Esant infliaciniam tarpsniui,veikia kainq augimo veiksniai.Didejant kainorns,darbo uZmokesdiui maZejant ir nedarbui,infliacinis tarpsnisi5nyksta. 4.7. TAUPYMOPARADOKSAS

Multiplikatoriaus poveikio analize parodo rei5kini, kr.rrisvadinamas taupymo paradoksu. Taupymo paradoksas (paradox of thrift) - namq [kiq pastangosdaugiau taupyti maZina nacionalinespajarnasir pakertataupymo galirnybesateityje. Taupymo paradoksas - keinsistinesteorijos dalis, kai ekonomika tai yra eklekti5kosiosbendrosiospasiuloskreivds horizontaliojedalyje. Situacija paradoksali ir tuo, kad gyventojai suinteresuotidaugiau taupyti ir maZiau vartoti kaip tik tada, kai didesnis taupymas yra labiausiai ekonorniSkai nepageidaujamas, ekonornik4 i5tikgs nuosmukis. Tuomet gyventojai bus kai linkg riboti savo dabartinlvartojimq ir taupyti .juodai dienai". parodytas4.21 paveiksle,kuriame investicijos Taupyrno paradoksas yra autonominds, absoliudiaineelastingos t.y. nacionaliniqpajamq atZvilgiu. S,I

4.21 pav. Taupymo paradoksas, esantautonominems investicijoms Tarkime, 31 kreive rodo pradin[ santaupq lygi. Kreiviq I ir Sr susikirtimo tadkasrodo nacionaliniqpajamq pusiausvyroslygi Y, ir taupyrno

155

lygt S'. Padidejusnamq [kiL1 santaupoms, tiesd S1 paslinks i paderi 52. SumaZejEs vartojirnasnesr.rkelia investicijq priear-rgio, todel investicijq tiese I nepakeis padeties (prie5ingu atveju I paslinktq iki punktyrines linijos lr). Padidejusiossantaupossugriaus pusiausvyrq.Santaupqperteklius (E1F), palyginti su numatytomis investicijomis, sukels prekiq atsargq augirnq ir paskatinsgamintojus maZinti gamyb4. Pusiausvyrasusidarysta5ke 82, kuris rodo, kad santaupq lygis sumaZejo iki pradinio S1 lygio, nes surnaZejo santaupq Saltinis - nacionalindspajarnos iki Y2. Atsiradqs autonominiq investicij14 trfikurnas AI, bttinas pr-rsiausvyrai palaikyti nacionaliniq pajarnq Iygyje Y1, sumaZino nacionalines pajarnas rnultiplikuotai: AY>AI. Panagrinekime reali4 situacijq kai investicijr-1 apirntis kinta priklausornai nuo nacionaliniLl pajarnq kitimo. Siasinvesticijas 4.22 paveiksle rodo nedidelio teigiamo nuolydZio linrja I. Namq ukiq pastangos daugiau jq taupyti greit sumaZina santaupas Zemiau pradiniolygio S2<S1. Siuo atveju investicijq trflkumo AI, reikalingo pusiausvyraipalaikyti Y1 nacionaliniq pajamr4lygio, pasekmesyra Zyniai reikSmingesnds, to paties dydZio Al nes trlkumas sukelia didesnl pajamq AY sumaZejirnq. Todel teigiamosinvesticijq kreives nuolydis rodo jau nebenulinl ribini polinki investuoti(i').

AY 4.22 pav. Taupymo paradoksas, esantkintamomsinvesticijorns Siuo atveju ribinis polinkis investuotisustiprinamultiplikatoriaus veikimo poveik[. Toks multiplikatorius vadinamas sudetinguoju, arba supermultiplikatoriurni. Sudetingasis mr-rltiplikatorius toks multiplikatorius, kurio koeficiento reikSme padideja ribinio polinkio investuoliir apskaidiuojarnas del taio:

156

m =

I l-(c+i )

14 11\

Taupymo paradoksasrodo, kad rnakroekonomikosanalizes lygio iSvadosapie ekonomikq kaip visumq skiriasi nuo i5vadq mikroanalizeslygio, t.y. kas teisingaatskiro individo poZiuriu,neb[tinai tinka visai ekonomikai. Atskiro Zrnogaus poZilriu, taupesnis sutaupo daugiau ir tampa turtingesnis, o visai visuomenei daugiau taupant, gamybos apimtis ir santaupos sumaZes. Taigi atskiro Zntogaus poZi[riu tai privalurnas, o visuomends- blogybe, nes neigiamai paveikia gamybos ir gyventojq uZimturno apimtis. Pagrindinss4vokos . . . . r r r o . . . r o . . r
a bendrojipiklausa a iSlaidos bendrosios paklar-sos bendrosios strukthra a kainq lygis a paklausos bendrosios kreive a palukanrlpoveikis a tufto poveikis importo poveikis pusiausrryrosbendrasisnacionalinis produktas a bendrojipr.rsiausvya a neplanuolosinvesticijos autonornine bendrojipaklausa a nuosrnukiotiupsnis a infliacinis talpsnis a rnultiplikatorius autonominesbenclrosiospaklausos multiplikatorius

q investicij multiplikatonLrs sudetingasis multiplikatorir.rs, arba supennultiplikatorius Sokas, srikrdtimas bendrojipasi[la pasirilos bendrosios kreire humpojo laikotarpiobendros pasiIlos kreive ilgojo laikotarpiobendros pasirilos kreive verlikali (klasikine)AS atkarpa horzonlali (keinsistine) AS atkeupa tarpineAS a&arpa laupymoparadoksas (galimasis) potencialusis bendrasis vidaus(nacionalinis) produktas

157

Kartojimo klausimai l. 2. 3. 4. 5. Kokia bendrosios paklausos strukt[ra privadioje, mi3rioje ir atviroje ekonomikossistemoje? Paai5kinkite taupymo ir investicijq rySio poveik[ pnsiausvyros nacionaliniamproduktui. Paai5kinkitemultiplikatoriauspoveiki ir jo veikimo mechanizmE. pasiulos GrafiSkaipavaizduokitetrumpojo ir ilgojo laikotarpiobendrosios jq kreives bei paai5kinkite skirtumus. Nustatykite potencialiojo nacionalinio produkto ir pusiausvyros nacionalinioprodukto s4veikq.

I i
I

5. FISKALINE POLITIKA

Ankstesnese temose buvo nagrindjamas taupymas, investicijos ir pusiausvyros nacionalinio produktosusidaryrnas privadiojeekonomikoje, t.y. neivertinant labai svarbausekonornikossektoriaus- valstybinio sektoriaus. Valstybes vaidmuo Salies ekonominiame ir politiniame gyvenime yra ivairiapusis:tai istatymq leidimas ir jq vykdyno kontrole, prekiq ir paslaugq gamyba valstybinese [monese ir, Zinoma, valstybs vykdoma ekonomine politika. Pastaroji apima fiskalinE politikq monetarinq politikq ir valiuros keitimo kurso reguliavirnq. Sioje temoje pladiau nagrinsime vyriar.rsybds vykdom4 fiskaling politikq: aptarsime Sios politikos igyvendinimo instrumentus Siospolitikos poveik[ ekonorniniamaugimui, kaintl lygiui bei ir uZimtumui. Fiskaline politika - tai valstyb6s finansq naudojimas, siekiant suSvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio prodLrkto svyravrmus, reguliuojant bendr4j4 paklaus4. Teorinis fiskalines politikos pagrinclasyra angh"1 ekonomisto DZ.M.Keinso mokslas apie aktyvq valstybes bir-rdZeto ir valstybinirl investicijq vaidrneni, siekiant sr"rsvelninti konjunkturiniLrs svyravimus. Taigi fiskalines politikos igyvendininias susijEs sr.rvalstybs biudZetoformavimu ir naudojirrLr. Valstybes biudZetas tai valstybes piniginiq pajamqir iSlaidqper tarn tikr4 laikotarp[ planas. Skirturnastarp valstybespajamq ir i5laidq vadinarnas biudZetosaldu.Jeigu valstybds pajamoslygios jos i5laidoms, yra biudZetas subalansuotas, biudZetosaldaslygus nuliui. Jei valstybds ir islaidosdidesnis negu pajarnos - biudZetasyra deficitinis, atitinkamai biudZeto saldas bus neigiamas. O jeigu valstybds i5laidos maZesnsuZ gaunamas pajamas valstybesbiudZetas perteklinis,atitinkamaibiudzetosaldasbus teigiamas. yra 5.1. VALSTYBES FISKALINBS POITTTXOS ESME

5 . 1 . 1 . V a l s t y b s a j a m o si r i S l a i d o s p Svarbiausias valstybsbiudZetopajarnqSaltinis- tai [vairus rnokesdiai, kuriuos galima suskirstytiI tris stambias grupes. privadiq namLl tikiq ir [rnoniq na-iamumokesdiai. Tai fiziniq asrnenq pajarnq rnokestis ir juridiniq asmenq pelno mokestis. Atskaityrnai socialiniam draudimuitaip pat priskiriarni Siaimokesdiq grupei; . nuosavybds, nekilnojarnojo t.y. tLrrtornokesdiai. Siq gmpE leina Zemes | mokestis,Zemdsnuomos mokestis,palikimo mokestisir kiti mokesdiai, kuriais gali buti apmokestintas nekilnojamasis turtas; r prekiq ir paslaugqpardavimumokesdiai,kuriems priskiriarnipridetines vertdsrnokestis, akcizai, importo muitai. 159

ir Mokesdiustaip pat galima suskirstyti1 tiesioginrus netiesioginius. Tiesioginiais mokesdiais vadinarni tokie rnokesdiai,kuriais betarpiSkai mokesdiais ir privat[s asrnenys irnonds,o netiesioginiais apmokestinami Pajamq ir turto prekesir paslaugos. tokie mokesdiai,kuriais aprnokestinamos rnokesdiai priklauso tiesioginiq rnokesdiq grupei, o prekir4 ir paslaugq grupei. rnokesdiq mokesdiai netiesioginiq pardavimo ir pajamqstrukturaskiriasiiSvystytose mokestiniq biudZeto Valstybes didele tiesioginiqmokesdiqdalis' lsvystytoseSalyse Salyse. bcsivystandiose pavyz<IZiui,JAV Sie rnokesdiai sudaro apie 85 proc. valstybes gaunamq pajamq dall sudaro paji,nq. 13esivystandiose _salysedidelg mokestiniq lengviau surinkti nei pajarnrl neiiesioginiai rnokesdiai.Siuos mokesdius pajamasgaunantl t.y. maZas yra regresyv[s, tadiausie mokesdiai mokesdius, didelespajamas. dali nei gar"rnantys rnokesdiq didesnE ilalis moka visuornends pajarnos. biudZetopajamq Saltinis tai nemokestinds Kitas valstybs siai pajamq r[Siai priskiriamos pajarnos i5 valstybs nuosavybes,vietins pajamos. bei i5 rinkliavos,pajarnos baudqir konfiskacijos kitos nemokestinds Sio pajarnq Saltinio dalis bendrosebiudZeto pajarnosedaugelyje Saliq yra nedidele.Tik tuo atveju,jei valstybei priklauso daug gamtosistekliq, imonitl. pajamqdal[. nemaZqbiudZeto gali nuosavybes sudaryti pajarlosi3 valstybes pajarnq strukt[ros ypaturnus skirtingo Minetus valstybes biudZeto kuo labiau pateiktiduomenys: iliustruojaI lenteleje issivystymolygio Salyse ir pajamose, dalis valstybes tuo diilesndtiesioginiqrnokesdiq isvystytaSalis, atvirkSdiai. lygio Salyse skirtingoiSsivystyrno pajamLl struktfira I lenteld.Valstybes nuo bendrqiqpajamq) rn. (procentais 1980
p Mokestinds aiantos mokesdiai netiesiociniai tiesioginiaimokesdiai I'iziniq \emokestin6s Saliqgrupd socialinio vidaus prekiq tarptautin6s pajamos asmenu fiq skaidius) pajamq ir draudimo ir paslaugq prekybos mokesdiai !rnoniq pelno mokestis mokesiiai mokesliai 9,0 3.? ( 26,0 25.0 33,3 l u d u s t r i n c s1 0 )
A g r a r i n c si r ( i n d u s t r i n c sI 5 ) Vidutiniq n a i a m u( 5 5 ) N{aZiausiai (1.{) iSvysrytos )s 1 l -1.0
+.1

30,6
)1 |

1.1.5 2ls.q 41,6

ll.l 14.9

23,1 17,0

1,6

21.7

13,0

inis: Dz D . S a k s . F . B . L a r e n . M kroekonomika. GlobalnY podchod. P e r e v . a n s l .- M . : D e l o , 1 9 9 6 .- P . 2 2 3 . s

160

Valstybes gali bUti suskirstytosketurias biudZeto i5laidos grupes: I valstybesvartojirno iSlaidosapimavalstybinio sektoriaus darbuotqq darbo uZmokest[bei valstybesperkamqprekiq i5laidas(pavyzdLiui,valstybiniai Zemsfikio produktq supirkirnai,karinestechnikospirkimas ir kt.); . valstybesinvesticijos tai ivairios kapitalins pavyzdZiui, iSlaidos, keliq tiesimo,uostqstatybos i5laidos kt.; ir . t r a n s f e r i n i a ii i r n o k d j i r n a i p r i v a i i a m s e k t o r i u i . S i a i i S l a i t l q g r u p c i priskiriami mokejimai, uZ kuriuos valstyb6 betarpi5kainegaunatnainais prekiLl ar paslaugq, pavyzi2iut, pensijq, nedarbo pa5alpq i5rnokejirnai, subsidijos imondms; . valstybes skolospalukanos. Sios keturios valstybesi5laidq gnrpds kartais skirstornostik I dvi starnbias dalis * einamqsias iSlaidas ir kapitaliniq ldejirnq iSlaidas. Einamosiorns priskiriarnosdarbo uZmokesdio perkamq prekiq bei iSlaidoms ir paslaugq iSlaidos, transferiniai rnokejirnai ir vaistybes skolos pal[kanq rnokdjimai, o kapitaliniq idejimq i5laidos - rai valstybds investicijos. Pagrindinpvalstybesi5laidq dalI sudaro einarnosios iSlaidos,investicijonrs tenkasantykinai nedidele valstybes iSlaidq dalis(apie 10 proc.). Bendra tendencija,pastebimapasaulyje nuo XX a. pradZios, tai valstybes i5laidq dalies bendrarnevidaus produkte augirnas.Siq tendencij4 iliustruoja2 lentelds duomenys, rodanlys, kad valstybds iSlaidqdalisbendra.lame vidausprodukteper 50 rnetqatskirose padidejodu ar net tris kartus. Salyse . 2 lentel.lvairiq Saliqvalstybes iSlaidos 1938-1988 (proc.nuo tsVP) m.
Metai I9 3 8 I988 200s Pranciizija Vokietija Japonija Nyderlan. dai :
1 1 a

JAV
l 8,5 36,3 34,I

Italij a

Anglija 28 , 8
41 l 4 l,ti

2r,8 50,3
54 1

4)4 46,6 4 1, l

30,3 32,9 38 , 0

57,9 48, I

50,u
48.1

.prognoze. Saltinis: DZ.D.Saks,F.B.Laren. Makroekonomika.Globalnyj podchod. P.223; EU - Cornrnision, EUROSTAT.OECD. Vokiediq ekonomistas Adolfas Vagneris(WagnerAdolph, 1835-1917 rn.) dar XIX amZir4e nurnatd, kad valstybes iSlaidqdalis BVP labai padides. Sis teiginys Zinomas kaip A. Vagnerio sufbrmuluotas ,,valstybesveiklos pletrosdesnis"(trurnpai vadinarnas,,Vagnerio ddsniu"). Vagnerio ddsnis (Wagner law) - teisineje gerovds valstybeje valstybes i5laidq ruiys ir dydis, palyginti su privadiu sektoriumi, dideja, toddl auga valstybes iSlaidq dalis bendrarne nacionaliniatleorodukte.

161

Si desni Vagnerisgrinde dviern pagrindinemisprieZastimis: - viena vertus, ateityje intensyvesjau nuo XIX amZiaus valstybds atliekamos funkcijos, susijusios su Salies teisesauga, policija, gynyba, valdymu ir kt.; - kita vertus, vystantis Salirns,kylant visuolnenesgyvenirno lygiui, valstybeims vykdyti naujasfunkcijas,tokiaskaip sveikatosapsauga, socialine rupyba, Svietimas. Siq funkcrjq vykdynas ypad skatins spartq valstyb6s iSlaidq augim4. 5.1.2. l\Iokesiiq sistema.Lafero kreivd Kaip jau minta, pagrindinisvalstybsbiudZetopajamq Saltinisyra ivair[s rnokesdiai. Salyje renkamr4 mokesdiLl visur.na, sudarytapagal tam tikrus bendrus principus, vadinama mokesiiq sistema (tax system). Konkrediosvalstybdsmokesdiqsisterna apima daugybgivairiausiq mokesdir-1. Detalus rnokesdiq sistemos nagrinejimas yra finansq mokslo objektas. Mes apsiribosime tik pagrindiniq mokesdiq sistemos sudarymo principqanalize. Pirmoje temoje i5siaiSkinome,jog nacionalineje s4skaityboje iSskiriarnos trys nacionalinio produkto apytakos stadijos: gamyba, paskirstyrr.ras panaudojimas. ir Todel ekonorniniupoZir.lriu racionali rnokesdir.l sistema remiasitrimis apmokestinimo r[Simis: . gamybosapmokestinimu(apyvartosmokesdiai); . pajarnqpaskirstyrnoapmokestinimu(pajamqmokesdiai); . pajamqpanaudojimoapmokestinirnas (vartojimo mokesdiai). Strukturines,institucinesir psichologinessElygos lernia tai, kiek rnokesdirlr[Siq kiekvienoje stadijoje (vienas ar daugiau) geriausiai atitinka fiskaliniusir ekonominius politiniLrs bei tikslus. Kitas svarbus mokesdiq sistemos sudarymo elernentas- tai atskirr-1 rnokesdiqtarifq nustatymas. Gamybos fazeje nustatytas mokestisdaZniausiai irnamasnuo atskiroje verslo grandyje sukurtos pridetines vertds, todel Sis mokestis ir vadinamas p r i d e t i n e s e r t e su t o k e s d i uS i o r n o k e s i i o a r i l a sg a l i b [ t i n u s t a t y t av i s i e r n s v . t s ukio subjektams vienodas, tadiau gali bfiti ir diferencijuotas.PavyzdZiui, siekiant spartinti ekonomin! augim4 gali buti neapmokestinarnanaujai sukurtosvert6sdalis, kuri skiriarnainvesticijoms;gali skirfis mokesdiotarifai pinno btitinLrmo prabangos ir prekdms. Pajamq mokesdiq objektas yra privadiq ar juridiniq fikio subjektq gaunamospajamos (Sie mokesdiaisusijg su pajamq gavimu, bet ne su jr1

lol

pladiqlaprasme,kaip bet pajamos suprantamos panaudojimu). DaZniausiai visai neprikiausomai nuo jo Saltinioir kuris ekonomines vertdspadidejimas, periodi5kumo. Todel pajarnoms priskiriamos gamybos veiksniq gautos pajamos, kainq s4lygoti verts pasikeitimai, taip pat gauti pervedirnai (dovanos, lairnejimai loterijose, palikimas). Pajarnq r.nokesdio tarifas privatiems [kio subjektams daZniausiai diferencijuotas: yra tarn tikras pajamq minimumas, kuri vir5ijus pradZioje mokesdio neapmokestinamr,l tarifasn6ra aukitas.Pajamomsdidejant,augair mokesiio larifas. imo poZiiirir.r turetq bflti apmokestinan.ras varloji rnas Pajarnq panaudoj Sis ir investicijos, tadiauekonomikos augimopoZi[riu investicijoms mokestis netaikornas.Taigi apmokestinamas privadiq narnq [kiq vartojimas. Ci.r tik nustatomimokesciaigali bhti tiesioginiaiarba netiesioginiai, apmokestinant rnokestis visq vartojimq arba jo dal[. DaZniausiai nustatolnas netiesiogiuis atskiromsvartojirnoprekdms. ji gaunamas pa.jamas, gali nori padidintiiS mokesdiq Jeigu vyriausybd mokesdiq tarifus. Tadiau vyriaLrsybd negali tiesiogiri nustatyti aukStesnius tarifq didinimaspadiclins kontroliuotimokestiniqlplaukq.Ar visadamokesdiq i5 mokesdiqgaunamas biudZetopajamas? Bendrqjq rnokestiniq pajamq priklausomybg nuo mokesdio tarilb dydZio parodo Laf'ero kreive, taip pavadinta arnerikiediq ekonomikos profesoriausArturo Lafero, analizavusio5iq priklar-rson-rybE deSimtrneiio 8-o metq pradZioje,garbei.

5.1 pav. Lafero krerve pajamos (T) mokesdiq tarifas (t) lygus nuliui, tai ir rnokestines Jeigr-r bus lygios nuliui. Jeigu mokesdio tarifas sudaro 100 proc., tnokestines pajamos irgi bus lygios nuliui, nes, esant tokiems aukitiems mokesdianrs, nebus stirnulo dirbti. Taigi per5asi iSvada, kad vyriar-rsybd, nustatydau.ra

163

alrkStus mokesdiq tarifus, gali gauti maZesnespajamas iS rnokesdiq, nei nustadiusi Zemus mokesiiq tarifus. Zinoma, auk5tesnis mokesdiq tarifas s4lygos didesnes rnokesdirlpajamas, esant tam padiam Saliesnacionalinio prodr-rktodydZiui. Tadiau nacionalinis produktas gali maZeti, jei aukSti mokesdiaineigiarnaiveikia [kinE veikl4. Be to, esantauk5tiems mokesdiarns, siekiarnaneteisetaiiSvengtijq mokejimo - dal1gautq pajamq nuslepti. Taigi, kaip rodo Lafero kreive, mokesdiq tarifo didinimas nuo 0 iki tA s4lygoja paJarnq rnokesdirl i5 ar.rgirn4nuo iki T,.",. Tadiautolirnesnismokesdiqtarifo 0 didinirnas nebeduodateigiamo efekto, ir mokesdiqpajamos pradedamaZeti. Taigi grafike gaunameapverstos ,,U" fonnos kreivg. Pagrindin6 Lafero kreives problema ta, jog sunku teisingai ivertinli, koks turi briti vidutinis mokesciq tarifas ta , kuri virsijus biudZetomokestines pajarnospraddsmaZeti. 5.1.3. ValstybOs biudZetolygtis Tolirnesnejeanalizdjenaudosirne tokius dydZius: l. Valstybes i5laidos- G - tai valstybdsi5laidosprekdms ir paslaugoms pirkti bei valstybes investicijos; 2. Transferai - Tp - tai transferiniai iSmokejirlai namq ukiams, sLrbsidijos skolospal[kanos; [monemsir valstybds 3. Valstybes pajamos 81 ftudget income)- tai valstybds biudZeto paJanos i5 tiesioginiq ir netiesioginiqmokesdir,6 socialinio draudimo inaSai ir pajarnosi5 valstybesnuosavybeje gamybosveiksniq. esandiq Naudodami Siuos galimesudaryti dydZius, valstybes biudZeto lygti: F s = B r- G - T r i dia Fs - valstybes biudZeto saldas.

jei Jei Fq > 0, tai bilrdZetas perteklinis, F5 < 0, tai biudZetas defrcitinis. Jeigu biudZetodeficit4 (budget deficit) paZyrnesime sirnboliaisBp, tai Bp: F5. BiudZetodeficitassqlygojavalstybesskolosdidejirn4. ValstybesbiudZetodeficito finansavimas, didinant valstybesvidaus skolq, veikia ekonomik4 tadiau tai Siame skyriuje nebus nagrinejarna.Siq poveikiqanalizeibOtinos tik prekiqrinkq, bet ir pinigq rinkq bei vertybiniq ne popieriq rinkq (kredito rinkq) studijos,b[tina [verrinri bendro paltrkanqlygio kitirno poveikl. Tolimesndjeanalizdjeapsiribosimetik prekiq rinka, tardarni, kad nera kainLllygio bei palfikanqpasikeitimos4lygotqefektq.

l6'1

POVEIKISVARTOJIMO SEKTORIAUS 5,2. VYRIAUSYBES ISLAIDOMSIR TAUPYMUI


Vyriausybes iSlaidosprekdlls ir paslaugomsisigyti yra savarankiSka bendrosiospaklausossudedamojidalis. Tadiau vyriausybessektoriausitaka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu. Vyriausybes sektorius veikia bendrEj4 paklaus4 netiesiogiai, keisdarnas narntl ukio vartojirnoiSlaidas. Viena vertus, valstybd aprnokestina narnq [ki, kita vertr"rs moka iSmokos didina nar.nrlr.-rkiuitransferines iSmokas. Gaunamos transferinds pajamas,o rnokesdiai SeimqpajamasmaZina. Seirnq Siekiant lvertinti vyriausybs poveiki vartojirno iSlaidorns, naudojamagrynqiq mokesdiqs4voka. ukio Grynieji mokesiiai (NT - net taxes) - tai narr.rq mokamq mokesdiq ir gaunalnq transferinir4 i5rnokq skirturnas. Grynieji mokesdiaiparodo,kiek namq [kir-1i5rnokosvalstybei vir5ija valstybesiSmokas namq [kiui. Atsiradus gryniesierns mokesdiams, susidaro skirturnas tarp nacionaliniq ir grynqjq asrneniniq pajamLl. Prirninsirne, jog privadioje pajamotns, ekonomikoje nacionalinespajamos yra lygios disponr.rojamoms nes visa firmq pagarnintosprodukcijos vertd atitenka narnq hkiams kaip pajamosuZ teikiamusgamybosveiksnir.rs. MiSriojojeekonomikojene visos firmq sukurtos nacionalinespajamos atilenka namq [kiui, kadangi jq dali, pasisavina vyriausybe. Todel galirnauZra5yti: kaip grynuosius mokesdius, Dl=Y-NT; iia pa DI - disponuojarnos jarnos: Y - n a c i o n a l i n ip a j a r n o s : s NT - gryniejimokesdiai.

(5.l)

Esant privadiai ekonomikai,kai neveikia vyriausybinissektorius, vartojimo funkcija yra 5r: e:n+sx{; dia (52)

C - narnqukio vartojimo i5laidos; c - ribinio polinkio vartoti disponuojarnas pljarnas koeficientas, visadarnaZesnis l; uZ pajamos; Y - nacionalines s a - a u l o n o m i n iv a r t o i i r n a s . nacionalins numatomos Si funkcija rodo,jog nera grynr-lqrnokesdiq, pajarnoms (Y : Dl). Todel pajamos lygios nurnatomomsdisponuojamorns 165

kiekvienaspapildomas nacionaliniq pajarnqvienetas didina vartojim4ribinro polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficiento(c) reik5me. lvertinr.rsvyriausybdsvykdom4 namq Dkiq aprnokestinim4 vartojirno iirnkcija keisis, nes disponuojamos pajarnos nebesutarnpa nacionalinetnis su pajarnornis. Nagrinejantprekiq rinkq bendrEjq makroekonomikos pusiausvyrq bfitina palyginti nacionalinio produkto pasiul4 ir paklaus4.Todel narnq fikiq vartojim4 reikia susieti ne su disponuojarnomis pajamomis, o su nacionaliner-nis pajamomis, tokiu atvejugauname priklausomybg: ir 5iq C:a+qx(y_NT).
/5 t\

5.2.1. Autonominiq rnokestiqpoveikisvartojimo i5laidomsir taupymui Pirrniausia aptarsirne, kaip pasikeisvartojimo funkcija,jei mokesdiai yra autonominiai,t.y. nepriklauso nuo Salies nacionalinioprodukto dydZio. Tokiq mokesdiq absoliutus dydis nesikeidia, didejant pajamoms. Sie rnokesdiai vadinarni regresyviniais, kuo didesnes jq nes pajamos, maZesng tuo dali sLrdarys mokesdiai. Kad analize britq paprastesni, tarsime, kad narnr4 [kiq gaunaml transferiniai i5rnokejimai irgi yra nuo nacionaliniq pajarnq nepriklausornas dydis. Tokiu atveju grynieji mokesdiai taip pat bus autonominisdydis, kurl paZyrnesimeNT , o vartojimo funkcija igausSiqiSrai5kq: Ce:a+c"(Y- f.nl:(a-cx NT)+cxY; dia Ca - vartojimas, esantautonominiams rnokesdiams. (5.4)

Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina narnqukir4 autonourini vartojimq. Sis surnaZejimaspriklauso nuo absoliutaus grynrljq mokesdiq dydZio ( NT ) bei ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento (c). Pavyzdliui,jeigu grynieji autonorniniai mokesdiai sudaro500 mln. Lt, o ribinis polinkis vartoti disponLrojamas pajamas yra 0,8, tai autonorninis vartojimas surnaZes mln. Lt (0,8 x 500 = 400). 400 SumaZejusi autonominI vartojirn4paZymesime a6:
a,c:&-cx NT. Tuomet narnq [kiq vartojirno funkcijos i5rai5ka bus: Ca:ac+cxY, k a ia , . < a .
/5 <\

(5.6)

SI vartojimo fr.rnkcijos pasikeitim4 pavaizcluosime grafiSkai

t66

5.2 pav. Autonominiq grynqq mokesdiqpoveikis vartojimo funkci.lar 5.2 paveikslo vartojimo iSlaidq tiese C rodo vartojimo iSlaidLl priklausomybgnuo nacionaliniqpajamq,kai ndra mokesdiq.Vartojirno i5laidq tiesd Ce rodo, kaip pasikeite namq [kiq vartojirno i5laidos, ivedus mokesdius.Esant bet kuriam nacionaliniq pujurntl autonominiusgrynr"rosius rodo C tieses sumaZejo." Nt dydZiu,kEpaveiksle lygiui, vartojimoiSlaidos poslinkis Zemyn,I padet[Ca. lygiagretus Disponuojamospajamos skiriamosne tik vartojimui, bet ir taupyrnui. Todel autonominiqmokesdiqsistemos[vedimaspakeidiair taupyrnofunkcij4 kuriquZra5ysirne remdarniesi 3.26 r 3.21aformulemis: Sa:-a+sr(Y- f.nl:(-a-s' dia Nf l+s ^ Y: (5.7)

mokesdiams. esantautonominiaurs Sa - taupymas,

Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina ir namq ilkit1 grynqjq rnokesdir4 dydZio priklausonuo absoliutaus taupymq.Sis sumaZejimas ( NT ) bei ribinio polinkio taupyti disponuojamaspajamas koeficiento (s). PavyzdLiui,jeigu grynieji autonominiaimokesdiaiyra 500 mln. Lt, o ribinis 100 rnln. pajamas- 0,2, tai taupymassumaZes polinkis taupyti disponuojamas L I ( 0 , 2x 5 0 0 = 1 0 0 ) . Pasikeitusi neigiarnE autonornini vartojim4 taupymo funkcr.;oje paZymesime a5:
-3s=-a-SxNT' Tuomet namq lkiq taupymo funkcijos i5rai5ka bus:

( s.8)

t6'7

Ss:-as+sxy,
x.

kai_a.<_a.

(5e)

sl taupynlo iunkclos pasikeitimqpavaizduosirne erafiskai S

s^

5'3 pav. Autono'riniq grynldq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai 5.3 paveikslo taupymo tiese S rodo taupyrno priklausomyog nlro nacionaliniq pajamq, kai nera mokesdir.l.Taupyrno tiese Sa roio, kaip pasikeitenamq ukiq taupymas, lvedus autono-iniu, grynuosiu. mokesdius. Esant bet kuriarn nacionaliniq pajamq lygiui, taupyrnas surnaZejo, . NT dydZiu. Tai paveikslerodo S tieseslygiagretus poslini<is Zernyn,i paaeti sn . 5.2.2. Proporcingq grynqjq mokesiiq poveikisvartojimo iilaidoms ir taupymui Dabar tarsirne, jog rnokesdiqdydis priklauso nuo narnq fikiq gaunamq . paJamq, t.y.: T: f(Y). Tokiu atvejukeidiantis pajamorns, padiakryptimi keisisir absoliutus ta . mokesdiq dydis. Noredami supaprastintia.'arizg, tarkime, kad grynieji mokesdiaidideja p r o p o r c i n g a ia c i o n a l i n c r n s i a r n o r n s : n pa NT:txY; cta

(5.l 0)

t - grynqiq mokesdiq no'na (koeficientasvisaila r..azesnrs u Zv i e n e t q ) .

Pavyzdliui, jei l0 proc. nacionaliniq pajarnq atitenka vyriausybei grynqq rnokesdiqpavidalu, tai t:0, l. Jeigu nacionilines pajamos lygios

r68

m l50mln. Lt, tai NT:0,1x150=15 ln. Lt, jei 200mln. Lt, tai NT:20 mln. Lt ir t.t. lra3p(5.10)fonnulEi (5.1)formulq,gausrme: Dl:Y - t x Y: Y x (l-t). (5.11)

Si lygybe rodo, jog namq [kis dali pajarnq gryndq mokesiiq fonla pajamossudaro1ik dalI nacionaliniq sumokavalstybei.Todel disponuojamos pajamq. (5.11) lygtl: Nauj4vartojimofunkcij4gausime, (5.2) lygt1[ra59 [ C * : a + c x (l - t ) x Y ; iia ( 5 .1 2 )

g C* - vartojimas. esanl proporcingierns ryniesielns mokesdiams.

Kadangi 0<(l-t)<1, tai gautavartojimo funkcija rodo, jog kiekvienas papildornas nacionalinir4pajamtl vienetas didins vartojimo i5laidas maZiar-r, negu prie5 [vedantrnokesdius. Jei c:0,8 ir t:0, tai kiekvienas nacionaliniqpajamq padidejirnas didina80 rnln.Lt(0,8 x 100: 80). 100 mln.Lt vartojimoi5laidas namq hki ir t:0,1, tai dabarkiekvienas Jei vyriausybapmokestina pajamq padidejimas 100 mln.Lt clidinavartojimo i5laidastik 72 nacionaliniq mln.Lt (0,8x (l-0,1)x100:0,72x100:72). grafiSkar: Minet4 vartojirno funkcijos pasikeitin, pavaizduosime 4

....1 r AC

r-l
I

AY

AY

0
5.4 pav. Proporcingqgryndq mokesdiqpoveikis vartojirno funkcijai (tga:c, tg0:c*)

t69

Linija C rodo vartojimo i5laidas, kai ribinis polinkis varrori yra pastovus dydis (t.y. nesikeidia, keidiantis Seirnq gaunarnoms disponuojarnoms pajamoms).Nacionalinerns pajamorns didejantdyctZiu Ay, vartojimo paklausa didejaAC dydZiu. Grynqjq mokesdiq poveikis vartojimo paklausai 5.4 paveiksle rodomas, past[mus vartojirno paklausos linij4 C I C* pacleti. C* linijos nuolydis maZesnis negu C linrjos. Tai rei5kia, jog, apmokestinus narnq [ki, kiekvienasnacionaliniqpajarnqpasikeitimas Ay dydZiu vartojirnopaklaus4 keisjau AC* dydZiu. AC*< AC, nes dalis nacionaliniq pajamq prieaugioatitenkavalstybei grynqJLl mokesdiqfbnna. Arba tai tolygu ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamassumaZejimui, ivedus proporcing4mokesdiqsistem4:
.x:sx(l_t);
cla

( 5 .3 ) r

c* ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamas koeficientas; c - ribinio polinkio vartoti disponuojamaspajantas koeficientas; t - grynqiq mokesdiqnorma.

jei Kitaip tariant, Salyje neivesta rnokesdiq sistema, keidiantivyriausybds gaunamqgrynqiq mokesdiqapimti, keidiantisnacionalinems pajamorrs,ribinis polinkis vartoti nacionalines disponuojamas ir pajamassutarnpa. lvedus rninet4 rnokesdiq sistemq Siemokesdiai nebesutampa, c*< c. ir lra59 (5.13) lygti i (5.12) lygti, gauname1oki4 vartojirno funkcijos iSrai5k4 ekonomikoje,kurioje yra proporcingqmokesdiqsistema: C*: a* c* x Y. (5.14)

Kadangi ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamas koeficientas apib[dina vartojimo funkcijos nuolydl, tai c* linijbs nuoly<iismaZesnrs negu C linijos (tg B < tg cr). Proporcingqmokesdirlsistemosivedirnaspakeidiair taupymo funkcijq: 5r, :_a1sx(y_NT):_a+sx(y_ xy): t =- a 1 s x { { x ( l - t ) } : - 3 1 s x ( l - t ) x { .

(5.15)

Kadangi 0<s<l ir 0<(1-t)<1, rai nauja taupymo funkcija rodo, jog kiekvienas papildomasnacionaliniq pajarnq vienetasdidins taupym4 maZiau nei tai buvo pries [vedant proporcing4mokesdiq sisternq.Dalis nacionaliniq pajamq padidejimo atitenka vyriausybei mokesdirl forma. Arba tai tolygLr ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamas sumazejimui, fvedirs proporcing4 rnokesdiq sisternq:

t70

s * = s x ( l _t ) ;
cla

( 5 .i 6 )

s* - ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamls koeficientas; s - ribinio polinkio taupyti disponuojamas pajamas koeficientas; t * grynqjq mokesdiqnorma.

lraSg(5.16) iSrai5kq (5.15) lygt[, gaunametokiE taupymo funkcijos i iSrarSkrl;


S*:_a+S*xY.

(5.l 7)

Sakykirn,jei s : 0,2 t t: 0, tai, padidejusnacionalin6ms pajamoms I mln. Lt, taupymaspadidetq 200 tnkst. Lt (0,2x1000000=200000). kai O vyriausybe iveda proporcingEmokesdiqsistemqir t : 0,1, tai ribinis polinkis t a u p y t i n a c i o n a l i n ep a j a m a s u r n a Z d ji a i s * : 0 , 2 x ( l - 0 , 1 ) = 0 , 1 8 .D a b a r s s k nacionaliniqpajamq padidejirnasI mln. Lt, taupymqpadidins tik 180 tfikst. Lt ( 0 ,1 8 x1 . 0 0 0 . 0 0= 1 8 0 . 0 0 0 ) . 0 Taupyrnofunkcijos pasikeitim4parodysirne grafike.

-a'l
L

0 I I

5.5 pav. Proporcingqgrynqiq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai Taupymo tiese S rodo taupymo priklausomybg nuo nacionaliniq pajamq, kai nera mokesdirl.lvedus proporcingEmokesdiq sistem4 sumaZeja ribinis polinkis taupyti nacionalinespajamas.Tai 5.5 paveiksle rodo tiesdsS poslinkis i padetl S*. Nacionalindms pajamomspadidejus,patryzdLiu|nuo Y1 iki Y2, dabar bus taupoma maZiau, t.y. taupymo padidejimasdabar bus tik A S*.

t7l

5.3.

DISKRETTNEFtSXAItNBpOI-trlrn

Pagal fiskalines politikos instrumentq (mokesdiq, valstybes i5laidq) kitirno pob[di i5skiriamadiskretinfiskaline politika ir nediskretinefiskaline politika. Siame skyrelyje apibfidinsimediskretinEfiskalinq politikq o 5.4 nediskretinE fiskaling politik4. Diskretind fiskalind politika (discretionary fiscal policy) tai vyriausybds sqmoningai vykdomas rnokesdiq ir i5laidq keitimas, siekiant paveikti realiEj4 nacionaliniq pajarnq apimt[, uZirnturnq kontroliuoti infliacrjq. ir Tolimesn analizererniasiSiomisprielaidornis : 1. Vyriausybesi5laidos(G) yra autonomines, nepriklausandios nr,ro n a c i o n a l i n ip a j a m q p ir l t i e s . q a 2. Visi mokesdiaiyra tiesioginiai. Jais apmokestinamos narnq ukir,1 gaunamos pajamos. jog 3. Kainq lygis i5liekapastovus. reiSkia, bendrosios Tai paklausos kitimas paveikiatik reali4jqgamybosapimt[ ir uZirntumq. Pirmiausia aptarsime vyriausybds i5laidq ir mokesdiq poveikl pusiausvyros nacionaliniam produktui izoliuotai,t.y. nagrinedamikiekvienq Siq elementqatskirai,esantceterisparibus. 5.3.1 Vyriausybsi5laidq poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui Vyriausybds iSlaidos apima valstyb6s investicijas ir valstybds vartojimq. Valstybines investicijos, kaip ir privadios investicijos, yra bendrosios paklausos dalis, kuri4 paprastai, tenkina privati gan.ryba. Valstybes vartojimas suprantamaskaip jos dalyvavirnas [kineje veikloje, lsigyjant ar gaminant tam tikras prekes ir paslaugas(pavyzdZiui, teikiamos ivietimo, gydymo paslaugos, perkarnakarine technikair t.t.). Sis valstybes vartojimas taip pat didina bendrqjq paklausq. Todel bendroji paklausa uZdarojemi3riojoje ekonornikojesusideda tnjq daliq: i5

AD:C+I+G

( 5r8 ) .

Pirmiausia, kaip pavaizduota pav., aptarsime 5.6 vyriausybds iSlaidq poveiki realiojo produktoapirrdiai,kai ndramokesdiq(t: 0).

t72

Y=AD AD,:C+I+G ADo:C+J


f:3fsxl

Yr AY poveikispusiausvyros 5.6 pav. VyriausybisiSiaidq nacionaliniarn produktui Bendrosios paklausos tiese ADe rodo bendras vartojirno ir privadiq investicijq iSlaidas. Privadios ekonorrikos pusiausvyros nacionalines pajarnos Ys. Kaipgi pasikeidiapusiausvyrosnacionalinisproduktas (loliau jei tekste- pusiausvyrosproduktas), prie bendrosiospaklausosprisideda dar vienas komponentas vyriausybdsiilaidos? Kadangi pastarosios nepriklauso jas nuo nacionalinioprodukto apirnties,tai 5.6 paveiksle ilir"rstrr"roja horizontali tiese G . Vyriausybes i5laidos didina bendrql4 paklaus4, todel jas turirne p r i d c t i p r i e j a u e s a r n qv a r t o j i r n oi r i n v e s t i c i n i qi 5 l a i d q . S i s b e n d r o s i o s paklausos pasikeilimasrodomas 5.6 paveikslebendrosios paklausoslinijos ADe poslinkiui AD1 padeti.Susidaro naujas pusiausvyros produktas Yy. Siuo atveju, nustatydarni nauj4 pusiausvyros produktq pritaikeme pusiausvyros sElygE Y:AD. Kadangi bendroji paklausa mi3riojoje ekonomikojesusideda trijq daliq - namq ukiq vartojimo iSlaidr1, i5 privadiq q investicij ir vyriausybs i5laidq- tai pusiausvyros sqlygalgauna5i4i5rai5k4: \'=a+crY+l+C

Yo

( 5.e) r

(5. Naudodamiesi I9) lygybe,apskaidiuojarne pusiausvyros produktq:

v n= ( a + i + c ) , *

(5.20)

Autonominir4 vyriausybds iSlaidq sqlygotq pusiausvyros produkto pasikeitimq galirnanustatytiir kitu b[du, pritaikiuspusiausvyros sqlygE : l, t.y. S

t73

sulyginusnutekejimo(kontrakcinius) itekejimosrautq(ekspansinius) ir dydzius. Atsiradus valstybei, jos iSlaidos kartu su privadiomis investicijomis yra papildomi srautai(ekspansiniai dydZiai),itekantysi bendrqnacionaliniqpajamq paklausossrautE Toddl Siuoatveju pusiausr,yros sElygaigauna5i4 i5rai5k4:

s=i+c

( 5 . 2)1

I (5.21) lygybE ira5Etaupymo funkcijos i5raiik4 S: -a * s x Y ir iSsprendq gaulq lygti Y atZvilgiu,randamepusiausvyros produktq:

Y , .= ( a + t + G l ' l

/{ ??\

(5.20)ir (5.22)pusiausvyros produktoi5raiSkos identi5kos, yra nes: l l-c Pusiausvyrosprodukto nustatyme grafiniu b[du, naudojant (5.2l) lygybeje uZra5ytq pusiausvyros sqlyge,iliustruoja 5.7 paveikslas. S ,I , G G E o l

5.7 pav. Vyriausybds poveikispusiausvyros iSlaidq nacionaliniam produktui Tarkirne, kad pusiausvyros nacionalinis produktas privacioje ekonomikoje - Ye. Vyriausybds i5laidos didina pusiausvyrosproduktq, ir grafike naujE pusiausvyrosproduktq nustatornepagal ta3k4 E1, kurrarne taupymo linija S susikertasu I + G tiese. Papildomomsvyriausybdsi5laidorns, kaip ir papildornorns privadioms investicijoms,bfidingasmultiplikacijos efektas.Tai rei5kia,kad pusiausvyros nacionalinis produktas padideja daugiau negu iSaugavyriausybines iSlaidos

t74

(AY>AG). Lygiai kaip ir privadiq investicijqatveju, valstybiniaiprekiq ir paslaugq pirkimai bei valstybes investicijos tik tiesiogiaididina bendr4j4 ne paklausq ir nacionaiini produkt4 bet ir sukelia antrinitl (t.y. paskesniq, velesnir$ vartojimo iSlaidq augirno grandinE. Tai savo ruoZtu vdl didina bendr4jq paklausq ir produkto apimti. Todel vyriausybds i5laidq multiplikatorius lygus investicijq multiplikatoriui (kai neramokesdiq): rnc = mr l l-c l s (5.23)

jei i5laidos Pavyzd2iui. AG : 50 mln. Lt, o c : 0,8, tai Siospapildornos pusiausvyros produkt4padidina 250 mln. Lt: AY: rn.' x 6Q, I aY = -x l-0,8

50,

AY:5x50:250rnln.Lt Vadinasi, priklausomai nuo multiplikatoriauskoeficiento dydZio, vyriausybes i5laidos C veikia pusiausvyrosprodukt4: didejant vyriausybes iSlaidorns,dideja bendroji paklausa ir plrsiausvyros produktas; maZejanl produktasmaZeja. vyriausybesiSlaidorns, bendroji paklausair pusiausvyros nacionaliniamproduktui 5.3.2. Mokesiiq poveikis pusiausvyros prodr.rktui, Aptarsime tik mokesdiq poveiki pusiausvyros atsiribodami nuo vyriausybes i5laidq (G=0) Nagrinesime du mokesdiq poveikio pusiausvyrosprodLrktuiatvejus - esant autonorniniarns mokesdiamsir esant proporcingierns rnokesi'ilrrns. 5.3,2. I. A utono miniq ntokesiirl poveikis pusiausvyros nscionaliniant produktui kad autonominiqmokesdiq sister.nos 5.2.1 skyrelyje i5siai3kinome, ivedirnas sumaZina autonornini vartojirnq o kartu ir bendr4siasvartojinro i5laidas,esant bet kokiam nacionalinio produkto dydZiui. Vadinasi, ivedus autonominius mokesdius, sumaZes bendroji paklausa ir pusiausvyros nacionalinisproduktas. produktuipaaiSkinsirne, Autonominiq mokesdiqpoveiki pusiausvyros naudodarni abu pusiausvyros nacionaliniqpajamqapskaidiavimo b[dus.

175

l) Bendrojimakroekonomikos pusiausvvra pasiekiama. Y : AD. kai Bendrqjq paklausq AD, esant autonominiams mokesdiams, sudaro namq [kiq vartojimo iSlaidos ir pastoviosprivadiosinvesticijosI: Ca AD=Cn+l=a.+c*Y+i. Pritaikome pusiausvyros sqlygE ir nlcionalinproduktq s: i Y Y:ac+cxY+I, l Y r .= ( a . + t ) r l-c apskaidiuojamepusiausvyros

(s.24)

Gauta pusiausvyrospajamq apskaidiavimoformule rodo, jog ivedLrs autonominius mokesdius, sumaZes, ac< a. Yg nes Si pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitim4rodo 5.8 paveikslas. Bendrosiospaklausostiese AD1 ir pusiausvyros produktasY1 rodo situacijip privadioje ekonomikoje, nesant mokesdiq. lvedus autonominius mokesdius, bendrojipaklausaAD2 sumaZeja, sumaZejo nes autonomines vartojirnoi5laidos. Paveiksletai rodoma lygiagrediubendrosios paklausos tiesesposlinkiu Zernyn. Tai s4lygoja pusiausvyros nacionaliniq pajamqsumaZejimq Y2. iki

AD

Y:AD

Y2
5.8 pav. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui bendrosios paklausos bendrosios ir pasiUlos modelyje

176

2) Bendroj rnakroekonomikos i pusiausvyra pasiekiama. : kai

s o + N T :i .
Apskaidiuodarnipusiausvyr4Siuo budu, palyginame kontrakcinius dydZius (SA +NT), t.y. srautus,kurie nuteka i5 bendrojo nacionalinio

p r o d u k t oa p y t a k o ss r a u t o ,s u e k s p e n s i n i a i sy d 2 i a i st i l . r . y . s r a u r u .k r r r i s d bendrojo nacionalinio produkto apytakos srautq. Pritaikydami 5i4 [teka i pusiausvyros sqlygtuapskaidiuojame pusiausryrosnacionaliniproduktq: -a5* sxY* NT : I Y6:(as+ I- NT

)'l

(s.25)

Pusiausvyros nacionaliniq pajamq pasikeitimas, naudojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq sulyginirno bud4 ivedus autonorninius rnokesdius, parodytas paveiksle. 5.9 Se+NT S SA
I

1sxNT

5.9 pav. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionalinems pajamoms(kontrakciniaiir ekspansiniai dydZiai) Prading pusiausvyr4 nesant mokesdiq, rodo ta5kas E1, kuriame numatomas (S) lygus numatomoms taupymas (l). investicijorns Pusiausvyros nacionalinisproduktas- Yr. lvedus autonorninius mokesdius,Sie s4lygoja dvejopq poveiki. Vistl pirrna, sumaZejataupymas,tai rodo taupymo tieses lygiagretusposlinkis Lemyn,i padeti Sa. Antra, autonominiaimokesdiai- tai papildomas nutekdjimas i5 bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto, todel juos turime prideti prie namq [kiq taupymo. 5.9 paveiksle tai rodo

171

lygiagretus tar,rpymo tiesds Sa poslinkis aukityn autonorniniq grynLUrl rnokesdiLl dydZiu i padeti Se + NT . Pusiausvyros nacionalinisproduktas sr.rmaZejo Y2. iki Autonominiq rnokesdiq[vedirnas pusiausvyros pajanras nacionalines keidia multiplikuotai. Autonominiq rnokesdirl multiplikatoriaus koeficiento dydis priklauso nuo ribiniq polinkiq varloti bei taupyti disponuojarnas pajamasir yra lygLrs:
ttTo

c
S

(5.26)

Minuso Zenklasrei5kia,jog pusiausvyros pajamos keisis nacionalines autonorriniqrnokesdirl pasikeitimui prie5inga linkme. Pavyzdliui,jei c : 0,6 ir s : 0,4, tuornetautonominiqmokesdiqmultiplikatoriusyra lygus -1,5 (0,6:0,4: 1,5). Tai rodo, jog padidinr-rs autonominiusmokesdius, tarkime, 20 mln. Lt, pusiausvyros produktas nacionalinis sumaZds mln. Lt (-1,5 x 20 =-30). 30 5.3.2.2. Proporcing4 gryn4j4 mokesli4 povcikis pusiausyylos nac ionalin ism p ro dukt ui Aptarsirne tik grynuq mokesdirl poveiki pusiausvyros produklui, atsiribodarni nuo vyriausybes i5laidq(G:0). GrynLUq mokesdirl nonna t keidiasi, kai vyriausybe keidia tiesioginiq mokesdiq dydl arba transferinesi5rnokas. Pavyzdiitti, jei r'yriausybe didins tiesioginius rnokesdiusarba maZins bedarbiq paSalpas, g.ynqill mokesdir4 tai nonnadides.Kitaip sakant, vyriausybds pajamos iS grynLUq priklausonuo nacionaliniq rnokesdiq pajarnq uZimtumo ir lygirl. Jar.rZinoma, kad proporcingq grynqjq mokesdiq sistemos ivedirnas maZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajamas. MaZejant vartojimo paklausai, maZesbendroji paklausa ir kartu maZdspusiausvyrosproduktas. Toki grynqjrl mokesdiq poveiki pusiausvyros produktui paai5kinsirnevel naudodarni pusiausvyros abu nacionalinio produktoapskaidiavimo bUdus. 1) Bendrojirnakroekonomikos pusiausvvra pasiekiarna. Y : AD. kai Bendr4j4 paklaus4 AD, esant proporcingiems mokesdiams, sudaro narnqr-rkir4 vartojimo i5laidosC* ir pastoviosprivadiosinvesticijos I : AD=C**i=u+c*rY+1. Pritaikorne pusiausvyros sqlyg4 ir n a c i o n an i p r o d u k t q 6 : il Y apskaidiuojarre pusiausvyros

r78

* Y=a+c xY+I, 1 Yu=(a+l)x *.


l - c

(5.21)

pajamqapskaidiavuno fonrruldrodo,jog ivedus Gautapusiausvyros produktasYp sumaZds, nes mokesdius, nacior.ralinis autonorninius l
, l - c

l
{ < - r ^ r - !

prodr.rkto pasikeitinqrodo 5.10paveikslas. nacionalinio Si pusiausvyros

AY nacionaliniarn gryndq mokesiitlpoveikispusiausvyros 5.10 pav. Proporcingq pasi[1osrnodelyje paklausos ber.rdrosios produktui ber.rdrosios ir ( B e n d r q 4p a k l a u s qk a i n d r ag r y n q j qr n o k e s d i qt : 0 ) , 5 . 1 0 p a v e i k s l e paklausoslinrja AD1. Toki4 bendrqj4 paklausq atitinka rodo benclrosios produktuiY1. pusiansvyros nacionaliniam paklausos linrja paslinkoi5 namq fiki (t > 0), bendrosios Aprrokestinus padeties i ADz padeti. Pusiausvyros ta5kas, kuriame numatontos ADr bendrosiosiilaidos yra lygios faktiSkomspajarnornsir produktui, paslinko i5 produktassumaZejo nuo Y 1iki Y2. Er i Ez padet[.Kartu pusiausvyros Prieiingai, jeigu grynqjrl mokesdiq apirntis maZinama,tai dides produktas. vartojirnopaklausair karlu did6spusiausvyros pasiekiama. : kai 2) Bendro-imakroekonomikos i rrusiausv)rra

i S*+NT:

t79

Apskaidiuodamipusiausvyros nacionalini produktq Siuo bhdu, vel palyginarne kontrakcinius dydZius (S*+ NT), t.y. srautus, kurie nuteka iS bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto, su ekspansiniaisdydZiais ( I ), t.y. srautu,kuris iteka i bendrojo nacionalinioprodukto apytakossrautE. Pritaikydami 5iq pusiausvyros sElygfu apskaidiuojame pusiausvyros nacionalinIprodukt4:

-a+s*xY+txY:, I t Yo=(a+l)x;s +t

(s.28)

Pusiausvyros nacionaliniq pajarnq pasikeitimas, nar"rdojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq palyginirno b[d4 ivedus proporcrngus mokesdius, parodytas I paveiksle. 5.I

5.1I pav. Proporcingq grynuLlrnokesdirl poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui, veikiant kontrakciniams ekspansiniarns ir srautarns Prading pusiausvyrq nesant mokesdiq, rodo ta5kas Er, kuriame numatomastaupymas(S) lygus numatomomsinvesticijoms(l). pusiausvyros nacionalines pajamos- Y1. lvedusproporcingus jie mokesdius, sqlygojadvejopq poveiki. Visq pirma, sumaZeja laupymas,tai rodo taupymo tiesespasisukirnas Lemyn,I padeti S-. Antra, proporcingimokesdiai- tai papildomasnutekejimas i5 bendrojonacionalinio produktoapytakossrauto,todeljr.ros turime prideti prie namtl fikiq taupymo.5.ll paveikslegrynqjq mokesdiqtieseNT prasideda iS koordinadiqpradZios, kai Y = 0, tai ir NT = o. Siostiesesnuolydispriklauso nes nuo grynqjq mokesdiq nonnos t * kuo 5i nonna didesne,tuo spardiaudides grynieji mokesdiai, didejant nacionalindmspajamoms. Sudejg sun.raZejusio

180

taupymotiesES* su grynqjq mokesdiqtieseNT, gauname bendr4kontrakciniq dydZiqtiesgS*+NT. Pusiausvyros nacionalines pajamossurnaZejo Y2. iki Pusiausvyros produkto pasikeitirn4 keidiant proporcingq grynWq mokesditlapimtl, apibudinamokesiiq multiplikatoriauskoeficientas:
x -C *c

r r 'r = cla

l-c*

irAY=-xANT; l-c*

(5.2e)

multiplikatoriaus koeficientas; mr - mokesdiq c * ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficientas; c* - ribinio polinkio varlotinacionalines pajamas koeficienlas; ANT - grynqtqmokesdiq pasikeitimas; AY - pusiausvyros nacionaliniq pajamLl pasikeitirnas.

Absoliutine reik5me mokesdiq multiplikatorius yra maZesnisuZ investicijq ir vyriausybesiSlaidqmultiplikatoriq. Kas sqlygoja toki pakitimq? Didejant investicijoms ar vyriausybes iSlaidorns, ,,pirminis" bendrosiospaklausosir pajamq pasikeitirnasyra lygus investicijqar vyriausybes iSlaidqpasikeitimui. Tuo tarpu keidiantmokesdiq apimti, ,,pirminis" bendrosios paklausos pasikeitimas bus lygus ne visarn SrynqiLtmokesdiq padidejirnui, o tik tai jo daliai, kuri sumokarnavartojirno i5laidq s4skaita.Kadangi disponuojamospajamos naudojamosvartojirnui ir taupyrnui, tai disponuojarnq pajamq surnaZejirnas, padidinus rnokesdir.rs, sumaZins tik vartojim4 bet ir taupyrn4.PavyzdZiui,jei c : 0,8, s : 0,2, o ne ANT:50 tnln. Lt, tai namq lkiai Siq papildorn4 grynqiq mokesdir.lsr.u.r.r4 sumokds,40rnln. Lt (0,8 x 50) sumaZindami vartojimoiSlaidas l0 mln. Lt ir (0,2x50) - taupyrnq.Taigi matome,jog mokesdiqpadidejirnas r.nln.Lt 50 vartojimoiSlaidas sumaZins 40 mln. Lt. tik Vartojimo i3laidq pasikeitirnas,pakeitus mokesdius,priklauso nuo ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento,todel ir (5.29) formules skaitiklyje iraSytas c. Kadangi ivedus mokesdius nacionalinds pajamos su disponuojamornis pajantomis nebesutampa, todil multiplikatoriausformulds vardiklyje vietoj c privalome [ra5yti c*. Minuso Zenklas rodo, jog grynqiq mokesdiq dydis ir pusiausvyros nacionalinds pajamos keidiasi prie5ingomis kryptimis: didinant rnokesdius, pajamosmaldja, maZinantmokesdius dideja. nacionalines

l8l

5.3.3. Vyriausybdsi5laidq ir mokesiiq bendraspoveikis pusiausvyros nacionaliniamproduktui Ankstesniame skyrelyje atskirai aptareme lyriausybds iSlaidq ir mokesdiq poveiki pusiausvyros nacionalinems pajarnoms.Dabar nagrinesin.re bendr4jq poveikl pusiausvyros pajamoms,i5skirdami du atvejus: l) bendr4 vyriausybes sektoriaus poveik[,esantautonominei mokesdiqsistemai; bendr4 2) vyriar.rsybes poveiki, esantproporcingai sektoriaus mokesdiqsisternai. 5.3.3.1, Vyriausybis iilaidq ir mokesii4 bendraspoveikis pusiotrsvyros nacionalinism produktui, esarrtautonominei mokesii4 sistemai Tarsirne,jog valstybesbiudZetas subalansuotas, Bp : F, : Q. t.y. _ Zinoma, reikia skirti formal4 biudZeto subalansavimqir real4 biLrdZeto sr.rbalansavirnq. Realus subalansuotas biudZetas bus tada, kai gaunarnos pajamoslygios i5laidoms, nereikiafinansuoti t.y. biudZetodeficito.B0tent 51 atveji ir nagrinesime. PirrnasisSi specifini atvejl i5nagrinejonorvegasT. Ilaveh.nas(Haavelmo Trygve, g. l9a5), todel 5is subalansuoto biudZelo poveikio pusiausvyros nacionaliniarn prodr,rktui atvejis dar vadinarnas Ilavelmo teorema. Havelmo teorema (Haavelmo theoreme/balanced bLrdget theorern) tai situacija, subalansuoto kai valstybes biudZeto padidejimomultiplikatorius lygus vienetui,t.y. nacionalinio prodLrkto padidejimas subalansuotai didejant biudZetui atitinka mokesdiq arba valstybds i5laidq padidejirnq (iSliekantrnodelio s4lygorns). Esant sr.rbalansuotam biudZetui, valstybes iSlaidos lygios pajamorns, gaLrnamoms autonominiq iS mokesdiq, t.y.: C=NT (arbaAc:ANT).

Galima bItq tiketis, kad subalansuotasbiudZetas nedarys itakos pusiausvyrosnacionalindrns pajarnorns, nes tai, k4 valstybe viena ranka duoda, kita atirna. Tadiau tokie lukesdiai yra klaidingi. Parodysirnetai, pasitelkEmaternatiniinstrlrmentarijq gratinEanalizg. ir Vyriausybds i5laidos ir mokesdiai sqlygoja dvejopq pusiausvyros nacionaliniq pajarnrl pasikeitimo poveik[: a) Vyriausybds iilaidos G didins bendr4j4 paklausq ir karru

rnultiplikuolai pusiausvyros clidins nacionalines pajarnas Ay: ) Kaip stipriai (

182

padides nacionalindspajamos,nulems vyriausybesiSlaidq padidejimasrr vyriausybesiSlaidqmultipiikatoriausdydis: AY[c =,oo t G,


1\Y;
^.,G

= -x

t |

.\J = -x
J

15 tO)
^ (r.

I - L

b) Ar.rtonominiaimokesdiai NT maZins autonornin! namtl [kiq vartojirnq, taigi maZins bendrqj4 paklaus4 ir kartu multiplikuotai maZins pusiausvyrosnacionalinespajamas ( AYJ ). Kaip sripriai sttttra2is nacionalinds pajarnos, nulems autonorniniq mokesditl padidjirnas ir dydis: mokesdiq rlultiplikatoriaus autonorniniq

A Y J=rr-,ro *N T , ^Y J= -9 ' N r.
S

( 5 . r) 3

biudZetopoveikl Sudejg abu poveikius, gausimebendr4 subalansuoto produktui: pusiausvyros nacionaliniam AYE=AYula6Y; A Y F= l x G - I x N T .
S S
l f -

Kadangi G = NT , tai galirneuZra5yti:

AYr: = l - - \ S

/ t l r

^ \ L l

S /

I x ( r=

l-c
S

xG =:xG = lxG
S

AYE=G=NT

(5.32)

biudZeto multiplikatorius yra lygus vienetui, t.y. Sr.rbalansuoto pusiausvyros nacionalinis produktas padidja tiek pat, kiek padideja vyriausybesiSlaidosir autonominiaimokesdiai. pajalnotns nacionalinems Subalansuoto biudZetopoveikis pusiausvyros parodytas5. l2 paveiksle. Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo paklausq uZdaroje privadioje pajarnos tokioje ekonomikojeyra Y1. nacionalinds ekonomikoje.Pusiausvyros lvedus autonominius mokesdius, sumaZdtq bendroji paklausa (AD6) ir

183

dydZiu AYr ir bfitq lygios Ys. pusiausvyrosnacionalinespajamossumaZdtq Tadiau visos i5 autonominiq rnokesdiqsurinktosvalstybdsbiudZeto iplaukos skiriamos valstybes i3laidoms G finansuoti. Todel Siuo dydZiu padideja nacionalinisproduktasdideja dydZiu bendroji paklausa(AD) ir pusiausvyros pajamosi5auga Y2. Taigi, kokiu dydZiu iki nacionalinds AYuc. Pusiausvyros tokiu dydZiu biudZetui, i5laidosC , esantsubalansuotam padidejovyriausybs produktas. nacionalinis ( AYE ) padidejoir pusiausvyros Vadinasi, grafind analizdpatvirtina Havelmo teoremq- subalansuoto lygus 1. biudZetornultiplikatorir,rs ADz

=AD

ADr
xNT ADo

Y6

Y1

Y2

nacionaliniam poveikispusiausvyros biudZeto 5.12 pav. Subalansuoto mokesdiams) produktui (esantautonominiams 5.3.3.2. Vyria usybds iSlaid4 ir ntokesii4 bendraspoveikis p usiausvyros nucionaliniam protluktui, esantproporcingai mokesii4 sistenai Bendras vyriausybds iSlaidq ir proporcingq mokesdiq poveikis parodytas5. I 3 paveiksle. pajamorns pusiausvyros nacionalinerns Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo bendr4l4 paklaustl uZdaroje suformuola privadioje ekonomikoje (G = 0, t = 0). Tokia bendroji paklar"rsa pusiausvyrosnacionalinespajamas Y1. Vyriausybe pusiausvyrospajamq apimti gali paveiktidviem bDdais:

184

l) Keisdama ekonomikos sLrbjektq apmokestinimE. Proporcingtl mokesdiq sistemos [vedimas sumaZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajarnas,todel bendroji paklausa surnaZeja. Paveiksle tai rodo nuoZulnesn paklausos grynieji mokesdiai tieseAD6. Proporcingi netiesiogiai, bendrosios t.y. per disponuojamq pajamq maZejim4 sumaZina bendrqjq paklausil, ir pr,rsiausvyros nacionalines pajarnos sumaZeja iki Yo (pr.rsiausvyros p n a c i o n a l i n e sa j a m o s u r n a Z e j a d Z i uA V I t ; s dy 2) Keisdamavyriausybes i5laidqapimti.Vyriausybes iSlaidos tiesiogiai didina bendrqq paklaus4,todel bendrosiospaklausostiesd AD2 yra pakilusi prjanros nacionalinds aukStynvyriausybdsiSlaidq G dydZiu. Pusiausvyros a i S a u g ak i Y : . t . y .p u t l i c l e jd y c l 2 i u Y 1 9 i A .

AD
ADr ADr

AD,,

I I

^Yi;
AYrt 0 Yo A\

poveikis i5laidqir proporcingq rnokesdiq bendras 5.13 pav. Vyriausybes pusiausvyros a c i o n a l i n i a p r o d u k t u i n m poveikis pusiausvyros Bendrasvyriausybes nacionaliniam sektoriar-rs jo produktuipasireiSkia ar.rgimu pajamq dydZiuAYu. Kiekybinispusiar.rsvyros pasikeitimaspriklar.rsys nuo vyriausybesiSlaidq ir mokesdiq rnultiplikatoriLl reik5miq. Tadiau visais atvejais,kai, esant proporcingqmokesdiqsisternai, planuojamassubalansuotas biudZetas,remiantis esamu nacionaliniq pajamrl dydZiu,pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidesmaZiaunegu vyriausybes iSlaidos (5.13 paveiksle matome, jog AYu . AG ). Nagrinejamu alve.iu pradines pusiausvyrosnacionalindspajamos yra Y1. lvedus proporcingq

r85

rnokesdiqsistenr4 esant grynqlq mokesdiqnomai t, planuojama valstybds I biudZet4 surinktigryndq mokestiniqiplaukqNT = t x yr. Tokios nurnatomos i r v a l s r y b e is l a i d o sr.. y s _ G : N T = t x Y r ( a r b aA G : A N T ) . Siuo atveju, kaip jau rnineta, pusiausvyrosnacionalinespajanros padidja,bet rnaZiaunegu vyriausybes islaidos.Kas lemia tokl ciesningumef Pusiausvyrosprodukto padideji'r4 pasikeitus vyriausybdsislaicio'rs, galime apskaidiuotitaip:

AYrc- rni r aC .
Kadangi vyriausybdperka prekesir p.slaugasis ekonorninds sisremos, kurioje egzistuojamokesdiai,tai vyriausybesislaiclqmultiplikatorius (tarp pat ir investicijq multiplikatorius) bus nebe
m =-.

O lnr. =

l l-c*

l_c'

"

I AYG= xAG. E l-c* Pusiausvyros produkto sumaZdjim4 padiclejus mokesiiams, galirna apskaidiuoti taip: Todel

^Yl=+xANr
I l-c* Bendraspusiausvyros produktopasikeitin-ras bus: A Y'E = EA Y c + A Y T I . ] arba -c I A Y E= , _ ^ _ x A G + , xANT. ^_ l - u Anksdiau remdmes prielaida, jog vyriausybds biudZetas, yra: rai AG: ANT = AB, dia AB - biudZetopasikeitirnas.

(5.33)

(5.34)

(5.35)

planuojamas subalansuotas

186

(5.35)lygti, gauname: Pertvarkg A Y-F = l-c l-c


I ^{<

x AB

(5.36)

parodo,kaip pasikeispusiausvyros nacionalinis l-c* jeigu vyriausybes prodr-rktas, iSlaidos mokesdiai ir keidiasivienodai. Zinome,jogc>c*. Vadinasi, koeficientas visadabus maZesnis 1: uZ Koeficientas l-c _
I ^ *

< l.

(5.37)

padarytqiSvad4jog pusiausvyros nacionalinis Tai patvirtinamr1st1 prodr.rktas padides rnaZiau negu padidejo vyriausybes iSlaidos, kai planuojarnas valstybes biudZetas. subalansuotas 5.3.4. Fiskalinspolitikos priemoniq naudojimas poveikio pusiausvyros nacionalinems Atlikta vyriar,rsybes sektoriaus ekonomikai pajanromsanalizdrodo, jog fiskaline politika gali buti naudojarna stabilizuoti.Aptarsime du galirnusfiskalinespolitikos priemoniq panaudojirno atvejus. nedarbolygis. 1) Ekonomika patiria nuosmuki, t.y. Salyjeauk5tas y t . T o k i u a t v e j us a k o r n aj.o g e k o n o m i k o j e r a n u o s t n u k i oa r p s n i sS i s i t u a c i j a 4.19 paveiksle. buvo pateikta Nuosmukio tarpsnis rodo, kokiu dydZiu reikia padidinti bendr4jq paklaus4 kad pusiausvyros nacionalins pajarnos padidetq ir pasiektq potencialLgl produkt4. Tokiu atveju vyriausybd igyvendins skatinandiaja fiskalinepolitika.Ji apima: iSlaidqdidinimq; 1) vyriausybes 2) mokesiiq rnaZinim4 arba transferiniqi5rnokqdidinim4; priemoniqderinim4. 3) abiejqi5vardytq fiskalinespolitikos pasekmd- biudZeto NeiSvengiama skatinandiosios i5 deficito augimas.BiudZetodeficitasgali b[ti dengiamas dviejrl Saltiniq: gyventojq. a) Vyriausybeskolinasitrlkstamas le5asi5 Salies Tr,rotikslu vyriausybdparduodavertybiniq popieriq rinkoje vyriausybs paskolos lak5tus - obligacijas. Obligacrlq pirkejai tampa vyriausybes skola deficito finansavimo bud4 vyriausybs keditoriais. Naudojant51biudZeto nuolatdideja. p k b y V y r i a u s y b d u r i an a u j u s i n i g u s . 187

Sis deficito linansavimo budas gali paskatinti spartq kainq lygio augim4 Salyje. Manoma, jog deficito finansavimas,kuriant naujus pinigus. daro dicJesni skatinarnEji poveik[ ekonomikai. Vyriausybiniq obligacijq pardavimas rinkoje padidina palukanq nonnE Pastarajai kylant, dalis planuojamq privadiq investicijq tampa nuostolingomis,t.y. investicinds privadias iSlaidosmaLdja.Todel sakoma,kad vyriausybesi5laidos,,iSstumia" politikos skatinamasis poveikis. investicijas. Kartu maleja fiskalines jei bus nebus, biudZetocleficitas i5laidoms Neigiamopoveikio investicinems kuriantnaujuspinigus. finansuojamas. bet lygis Zemas, 2) Ekonomika patiria pakilimo biisenq,t.y. nedarbo jog tai ekonomikos intliacinis spardiai auga infliacrja. Tokiu atveju sakorna, 4.20paveiksle. buvo pateikta tarpsnis. situacija Si Infliacinis tarpsnis rodo, kokiu dydZiu bendroji paklausa virSija bendrqj4 pasiUlq, esant potencialiajani produktui. Tokiu atveju vyriausybe fiskalinepolitika.Ji apirnatokiaspriemones: stabdandia [gyvendins l) vyriausybesiSlaidqmaZinirnE; 2) mokesdiqdidinimE arba transferiniqiSmokqmaZinirnq priernoniqnaudojim4kartu. 3) abiejLt Stabdandiosiosfiskalines politikos pasekrnd- biudZeto pertekliaus BiudZetopertekliausantiinfliacinispoveikis priklauso nuo to, atsiradimas. BiudZetopertekliusgali perteklinesleSas. sukauptas kaip vyriausybdpanaudos b[ti naudojamasvalstybesskolai sumaZintiarba i5imtas i5 apyvartos,tq l65q laikinai nenaudojant. le5as, ekonomikaidaromasdidesnisantiinfliacinis I5irnantperteklines poveikis. Gr4Zindamaskolq vyriausybe i5 gyventojq i5perka vertybinius popierius. Taigi biudZetesurinktosperteklinesle3osvel grqZinamosI pinigq rink4. 5.4. NEDISKRETINE FISKALINE POLITIKA

Aptartas vyriausybes ki5imasis I ekonornik4 keidiant vyriausybes Salia bfidasekonomikaistabilizuoti. iSlaidqir mokesdiqdydi, neravienintelis diskretines fiskalines politikos veikia ir nediskretinefiskaline politika arba savaiminiai stabilizatoriai. Kiekviena ekonomind sistema turi savair.ninius kurie suSvelnina ciklinius svyraviuus. (autornatinius) stabilizatorius, (savaiminiai politika fiskalind Nediskretind stabitizatoriai) (nondiscretionary fiscal policy/automatic stabilizer) - tai savaime veikiandios biudZeto politikos priernones, kurios padidina bendrqi4 paklausq kai ekonomika patiria nuostnuki, ir pristabdo bendrosios paklausos augirnq kai ekonomikakyla.

188

Pagrindiniai savaiminiai stabilizatoriaiyra mokestiai (asnreninis pajamq rnokestis, firrnq pelno mokestis, pridetines vertds mokestis) ir transferiniai mokejirnai (nedarbo paSalpos, pensijos, kitos socialins paSalpos). Mokesdir4 apimtis auga, diclOjant nacionalinems pajamoms. Transferiniq i5mokejimq dydis keidiasi prieiinga linl<rne- kai ekonomika patiria pakilimo busen4jq apimtis maLeja. Automatiniq stabilizatoriq poveiki ekonomikai iliustruoja 5.14 oaveikslas.

r 0

5.14 pav. Automatiniaistabilizatoriai Vyriausybds iSlaidos C nepriklauso nuo nacionalinio produkto apimties. Jq dydi kiekvienais metais tvirtina valstybes istatyrnq leidZiamoji valdZia(seimas, parlamentas). Kartu nustatoma mokesdiq ir norma.Mokesdiq linija NT rodo, jog, esant tai padiai mokesdiq normai, surenkarnqmokesdir-p dydispriklausys nuo 5alyjesukurtonacionalinio produktoapimties. Jei ekonornika i5gyvena pakilimq dideja nacionalinis produktas, tai automati5kai dideja ir vyriausybds biudZetesurenkamq mokesdiqapimtis (Y > Ye). Tai sumazina vartotojq pajarnas ir pristabdo bendrosios paklausos ar.rgimq. Vadinasi, augant nacionalinems pajarnoms, rnokesdiq [plaukos i bir-rdZetil dideja autornati5kai. BiudZeto deficitas naLdja, ir susidarobiudZeto perteklir"rs; pavyzdLitti,kai nacionalinioprodukto apirntisyra Y2, tai valstybes biudZeto perteklius bus AB dydis. lr prieSingai,- jei ekonomika iSgyvenanuosmuki, mokesdiq [plaukos automatiSkai naLd,1a. Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos maZejim.l ir suSvelnina nuosmuki. Vadinasi, maZejant nacionalinerns

189

pajamoms,maleja mokesdiqiplaukos,valstybdsbiudZetopertekliusmaZdjair susidarobiudZeto deficitas (Y < Yo). PavyzdZiui,kai nacionalinio produkto apimtisY1, tai valstybes deficitas biudZeto bus CD dydis. AutomatiSkai atsirandandio biudZetodeficito arba pertekliausapimtis priklausysnuo mokesdiqnormosdydZio.Kuo didesnd mokesdiq nonna (5.14 paveiksle iliustruotqstatesne tai mokesdiq linija), tuo labiaumokesdiq apimtis prodLrkto reaguosI nacionalinio kitirn6 tuo didesnis bus biudZeto deficitasar perteklius.Vadinasi,vyriausybes vykdorni mokesdiqnonnospakeitirnai keis poveiki,Svelninant ir autornatiniq stabilizatoriq ekonomikos svyravimus. prana5umas, palyginti su diskretinetlskaline Savaiminiqstabilizatoriq politika, yra tas, jog jie veikia savair.ne, nepriirnant vyriausybeiiSankstiniq sprendimq.Tadiau savaiminiaistabilizatoriainegali pa5alintinepageidaujamq pusiausvyros pajamqpasikeitimq. tik su5velnina nacionaliniq Jie ekononriniq svyravimqamplitudE. 5.5. VISISKO UZIMTUMO BIUDZETAS - FISKALINES POLITIKOS IVERTINIMO KRITERIJUS

jog, vyriausybeivykdant aktyviq fiskalinE Anksdiau iSsiai5kinonre, politikq nuosmukio metu, dideja biudZeto deficitas, o pakilirno metu jei biudZetoperteklius.Todel nesubalansuotas visai pateisinamas, biudZetas vyriausybdvykdo atitinkam4fiskalinEpolitikE. Tadiau b[tq klaidinga manyti, jog, rerniantis valstybes biudZeto balansu, galima sprqsti apie vyriausybes vykdomq fiskalinE politik4. Savaiminiai stabilizatoriaisElygosdidejanti biudZeto deficit4 ekonornikos jokiq priemoniqekonominiarn nuosmukiometu, netgijei vyriausybd nesiims augimui skatinti. :. 51 teiginf iliustruoja 5.14 paveikslas.Tarkime, jog ekonomikoje pasiektospusiausvyros pajamos,esant visiSkamuZimttrmuiir nacionalines subalansr.rotarn valstybdsbiudZetui.Jeigu dl kokiq nors prieZasdiqsumaZes privaiios investicijos, usiausvyros acionalines ajamos irgi surna2ds p p n (tarkime,iki Y1 lygio). Kas gi atsitikssu valstybes bir.rdZetu? paveiksle 5.14 matome,jog, esantnepakitusiai nrokesdiq sistemaiir tai padiai vyriausybds iSlaidq apimdiai, atsiranda biudZeto citas. defi BiudZeto deficitas, kr-rris atsiranda, ekonomikil iStikus nuosmukiui.vadinamascikliniu biudZeto deficitu (cvcle budgetdeficit). politikos Sis deficitasnera valstybes vykdornos fiskalines skatinandios paselond, s4lygotassavaiminiqekonomikosstabilizatoriq. o Jeigu biudZetodeficitq sqlygoja ne ekonominis ciklas, o vyriausybds vykdomos diskretines fiskalines politikos

190

priemones- toks biudZetodeficitasvadinarnas struktiiriniu (arba visiSko uZimtumo) (stmcturaVhigh-employment budget). Todel, rerniantisvien tik biudZetodefrcito egzistavimofaktu. negalima teigti, jog vyriausybd dmdsi priernoniq ekonomikai stabilizuoti. Konkretus biudZetodeficitas(ar perteklius)atspindine tik vyriausybesvykdornusiSlaidq ar mokesdiqpakeitirnus, ir pasiektq bet nacionalinioprodukto lyg1. IeSkant kriterijar.rs, kuris padetq ivertinti vyriausybds vykdorros fiskaiines politikos pagristum4 br-rvo sukurta visi5ko uZimtumo biudZeto koncepcija. Visi5ko uZimtumo biudZetas (full-employment budget) rodo, koks bDtq biudZeto perteklius ar deficitas, jei ekor.romika funkcionuotqesanlvisiSkarn uZimtumui. PavyzdLiui, tarkime, kad ekonornikq slegia nedarbas,gamyba auga letai. Egzistuoiafakti5kasbiudZetodeflcitas.Ar tai rodo, jog vyriausybe vykdo skatinandi4j4 fiskalinq politik4? Norint ivertinti vyriausybesvykdomq politikq reikia nustatytihipotetini visi5ko uZimturnobiudZet4.Taigi reikia apskaiiiuoti, koks butq biudZeto balansas,jei ekonomika veiktq esant natlraliajarn nedarbolygiui, kai nustatytas vyriausybes i5laidqlygis ir veikia dabartine mokesdiq sistema. JeiguvisiSko uZimtumo biudZetas perteklinis, bus tai akivaizdu, kad vyriausybe vykdo ne skatinandi4ja bet stabdandi4.lil politik4 kuri dar labiaupagilinaekonon,ikos fiskalinE nuosmuki. jeigu visi5ko uZirntumobiudZetas lr prieSingai, butq deficitinis, tai rodytq, jog vyriausybe vykdo skatinandiqj4fiskalinE politikq padedandi4 nuosrnuki. lveikti ekonomikos 5.6. FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO PROBLEI\IOS

Taikant praktikoje fiskalines politikos priemones, susiduriama su problemq. daLrgeliu Pinniausia tai laiko problema: reikia laiko Salies ekonominei situacijai lvertinti. Pavyzdliui, prireikia keliq rndnesiq ekonomikos nuosmukiui ar infliacijai konstatuoti; reikia laiko atitinkarniemsekonorniniamssprendimamspriimti. Demokratinese politikos Salyse vyriausybes si0lomomsfiskalines priemondrns turi pritarti islatyrnq leidZiamoji valdZia. Kol dernokratiniu keliu fiskalines politikos priernonds bus pakoreguotos, ekonomine situacija Salyje gali kardinaliai pasikeisti, siulornos priemones ir gali tapti visi5kainetinkarnos;

t91

praeina tam tikras laikas, kol priimtos fiskalines priernonds paveikia gamybq uZimtumq ar infliacijq. Vyriausybds iSlaidq didinimas, pavyzdLiui,tiesiant naujus kelius, statantuZtvankasir pan., reikalauja laiko statybos projektui parengti. Dar ilgesni laikotarpl trunka pati statyba.Todel, jei ekonomikos nuostnukis trunka neilgai (6-18 rnen.), vargu ar valstybes vykdornas visuorneniniqdarbq finansavimasgali bDti efektyvi, ekonomikos augimq skatinanti priemon6. Kadangi naujorns mokesiir.p normoms ivesti nereikiatiek daug laiko, todel 5i priemonddaZnai naudojama,lgyvendinantdiskretinEfiskaling politikq.

Antra, politin6s problemos: r b[tina paZymdti, jog ekonomikos stabilumo uZtikrinirnas ndra vienintelis vyriausybs igyvendinarnos politikos tikslas. Siekdamakitq tikslq, pavyzdLiui,uZtikrinti visuorneniniqgerybiq gamybq vyriausybegali aukoti ekonornikosstabilum4.Klasikinis pavyzdys - karo metu vyriausybedidina i5laidas,nors pastarqjq augimas sukelia infliacijrl. Siuo atveju prioritetinis tikslas yra pergaldkare, o ne kainq stabilumouZtikrinimas; i) manoma, jog ir politikai linkE naudoti ekonomikos augirn4 skatinandias fiskalines politikos priemones. Tiek vyriausybes iSlaidq didinimas, tiek rnokesdiqmaZinimasyra populiarus tarp rinkejq. Todel politikai, noredamibuti perrinkti, nesiryZtanaudoti politikospriemoniqnet augim4stabdandiq fiskalines ekonomikos tuo atveju, jei to reikalauja ekonomine situacija Salyje (pavy alLiui, didele infl iacija). jog ekonornini Kai kurie ekonornistai netgi teigia. ciklq lemia politiniai motyvai. Taigi politiniai veikejai gali manipuliuoti fiskaline politika, siekdarni uZsitikrinti rinkejq balsus. jeigu fiskaline politika naudojamapolitiniams tikslams lgyvendinti,ji pati tampaekonomikossvyravimq prieZastirni. 5.7. UZSIENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS NACIONALINIAM PRODUKTUI

pusiausvyros Nagrin6darni vyriausybds sektoriaus poveiki nacionaliniam produktui, atsiribojame nuo uZsienio prekybos. Dabar 5[ atsiribojin-r4 atmesime ir i pusiausvyrosprodukto rnodel[ itrauksime ketvirtq sektoriq- uZsienioprekybq. veiklos rezultatqapibtdina grynasis Jau Zinome,jog Sio sektoriaus eksportas,kuris apskaidiuojamas kaip Salies eksporto ir importo apirnties skirtumas:

192

NX=X-2. PaprastaidaugelyjeSaliqeksportoir irnporto apirntysbeveik slllampa, palyginti su bendruoju Salies todel grynasiseksportas, produktu, sudaromaZil produktodal1. yra Tadiaugrynasis eksportas bendrosios paklausos sudedamo.ji dalis (AD : C + I + G + NX), todel grynojo eksportoapimtiespasikeitimus keis bendrqjqpaklaus4 kartuveikspusiausvyros ir produkt4. nacionalinI Nr-unatotn4 grynojo eksporlo kitim4 lems eksporto ir in.rporlo pasikeitirlai. Eksporto paklar,rsa poreikiq ir daugiausiapriklauso nuo r,rZsienio 5a1iL1 keidiasi, kintant prekiq ir paslaugqpaklausai uZsieniovalstybdse.Todel g a l i r n a s a k y t i .j o g k o n k r e d i um o r n e n t r e k s p o r t oa p i m t i s y r a a u t o n o n r i n i s r dydis,tiesiogiai nepriklausantis Salyje nuo pagaminto produkto. nacionalinio lnlporto paklausaapimakitose Salyse perkarnas Zaliavas, [rengimusbei kitas garnybos priemones ir vartojimo reikrnenis. Todl importo paklausa pajamoms produktLri dideja,augant ir Salies viduje.Taigi galimauZraSyti taip:

z: f(Y).
jog Siekdarni supaprastinti analizg, tarsirne, yra tiesine priklausor.nybd: Z:zxY, dia z - koeficientas, rodantis ribinl polink[ in.rportuoti. Ribinis polinkis importuoti (z - marginal propensityto import) - tai koeficientas, rodantis,kiek padidejairnporto iSlaidos, nacionalindrns pajarr-rorns didejantvienu vienctu:
A7

(5.31J)

(5.1e)
dia z ribinio polinkio importuoti koeficientas; AZ * in,porloi5laidqpasikeitimas; produktopasikeitimas. AY - nacionalinio

5.15 paveikslas rodo eksporto irnportoryS[su nacionaliniu ir produktu. Eksporto paklausoslinija X rodo numatomasautonolnineseksporto iSlaidas. Jos nepriklausonuo nacionalinioprodukto apirnties.Linrja Z rodo numatomas importo i5laidas. Salies pajarnos Jei nacionalinds lygios nuliur, tai ir irnporto paklausalygi nuliui. Didejant nacionalinerns pajamoms,importo paklausa dideja.lmporto paklausos priklausonuo ribinio polinkio linijos nuoZulnurnas importuoti. 5.15paveiksle nubreZta importoZlinija yra tiese,vadinasi, const. z:

193

Kiekvienam atitinkamamnacionalinioprodukto dydZiui skirtutnastarp eksportoir irnportopaklausos rodo grynojo eksportopaklaus4: r kol Y<Ys eksportasvir5ija importq vadinasi, uZsienio prekyba yra pertekline,ir grynasiseksportas teigiamasdydis (NX>0); yra . kai Y>Yo, irnportas virSija eksportfu uZsienio prekyba (NX<0); deficitine,ir grynasis eksportas neigiamas bus . kai Y:Ye, eksporlaslygus irnportui, o grynasis eksportasiygus n u l i u i( N X : 0 ) . Vadinasi, kai eksporto paklausayra nekintamair keidiasr1ik irnporto paklausa, pusiausvyros pajamr4 nacionalinirl kitimq lems uZsienioprekybos pertekliusar deficitas,t.y. teigiamasar neigiarnas grynasiseksportas.

1
0
h)

Per
uzstenlo

DeficitinA uZsienio PrekYtra,

5.15 pav. Eksportoir importobalansas jo priklausomybe nacionalinio bei nuo produktodydZio

194

MiSriojoje atviroje ekonornikojebendrqj4paklaus4sudarovisq keturiq ekonornikossektoriqvartojimo ir investiciniqprekiq paklausa: AD= C* *i*C +NX = c+c*ty+i"C *i . zxY (5.40)

AtsiZvelgdami i pusiausvyros sElyg4 Y=AD, pusiausvyros produktq nacionalini Y6;

apskaidiuolar.ne

Y = a + c * x Y + i * C n i _t r y , I Yr=(a+l+G+X) i. .
l-c +z

(5.41)

Pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitimasatviroje miSriojoje ekonornikojeparodytas5.I 6 paveiksle.

Y:AD AD

,t{

5.16 pav. Pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymas atviroje ekonomikoje Bendrosios paklausos linija ADr miSrioj e ekonomikoje oj apibudina paklaus4 uZdaroje

+ 1nO,:C*+i C ;.
Atviroje ekonornikoje bendrEjqpaklaus4 papildo grynojo eksporto i S l a i d o ( Z r .5 . 1 5i r 5 . 1 6p a v . ) : s

195

jei Y : 0, tai NX : X, toddl bendrosiospaklausos atviroje ekonornikojetiese AD2 yra pakilusi vir5 tieses AD1 eksportodydZiu; o jei Y<Y6, tai NX > 0, vadinasi bendrojipaklausa atviroje ekonon,ikoje bus didesne negu bendroji paklausa uZdaroje (AD2 yra vir5 tieses ekonomikoje AD1); o jei Y>Yg, tai NX<0, vadinasi, bendrojipaklausa atviroje (AD2 tieseyra Zemiau ekonornikoje rnaZes tieses AD1); . kai Y:Ye, NX:0, bendroji paklausauZdarojeir atviroje ekonomikoje bus vienodos. (TieseAD2 kerta tiesEAD1, kai y:yo) r UZsienio prekybos deficitas surnaZinabendrqq paklaus4 maZeja ir pusiausvyros nacionalinis produktas atviroj ekonornikoj (Yr.Y, ). e e Bendrosios paklausos linr.la AD2 yra nuoZulnesne AD1 uZ AD1 linijos nuoZulnurn4 apibrldinaribinio polinkio vartoti nacionalines pajarnaskoeficientas- c*. Kai Salis imporluoja prekes, tai rei5kia, kad vartojamos ne tik Salyjepagamintos,bet ir importinesprekds. Todel ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamaskoeficientas sumaZeja ribinio polinkio irnportuoti koeficiento dydZiu. Pavyzdiziut, tarkime, kad c* : 0,6, o z : 0,2. Tai reiSkia, kad bendras ribinio polinkio vartoti nacionalinespajanras koeficientas 0,6. Padidejus yra pajamoms100 rnln. Lt,60 rnln. Ltbus iSleista papildorniemsvartojimo reilcnenims isigyti. Tadiau perkamos ne tik Salyje, bet ir uZsienyje pagamintos prekes. Todel i5 papildornq 60 n-rln. Lt itnportinerns vartojimo prekdms isigyti bus i5leista 20 mln. Lt. Salyje pagamintqprekiq papildomasvartojimassudarystik 40 mln. Lt. Arba galima sakyti, kad ribini polinkf vartoti Salyjepagamintas prekes apibr.ldinantis koeficientas 0,4 (0,6 0,2). yra 5.16 paveikslebendrosios paklausos tiese AD2 yra nuoZulnesni, nes atviroje ekonornikoje sLrmaZdja ribinio polinkio vartoti nacionalinespa1amas koeficientas. Kiekvienas papildomas nacionalinio produkto vienetas didina Salyje pagarnintq prekiq vartojirno paklausq (c*-z) koeficiento reik5me. AtsiZvelgiant i tai, galirne apibfidinti autonominiq paklausoskonrponenrqautonorninio varlojimo, investicij6 vyriausybds iSlaidq ir eksporto pasikeitino poveiki pusiausvyros nacionaliniam produktui atviroje ekonornikoje. Visq 5iL1 iSlaidq pasikeitimo multiplikatorius atviroje ekonornikoje (ma) bus vienodas: l
llln:-

l I-c*+z

"

(5 4)\

1-(c*-z)

196

Si forrnule rodo, jog atviroje ekonornikoje autonorniniq paklausos komponentr4 rnultiplikatoriauskoeficiento reik5md yra maZesn6 nei uZdaroje ekonornikoje.Kuo didesnis ribinis polinkis irnportuoti, tuo rnaZesne mineto r n u l t i p lk a t o r i a u r e i k 5 r n e . i s

Pagrindindss4vokos . . o . . r . o o . . Vagneriodesnis rnokesdirt sistema Lafero kreive valstybesbiudZetopajamos valstybesbiudZetosaldas grynieji rnokesdiai grynieji proporcingieji mokesdiai autonominiairnokesdiai vartojinrasesant autonorniniarns mokesdiams taupymasesant autonorniniams rnokesdiams p ribinio olinkio artoti v nacionalines pajamas koeficientas r i b i n i op o l i n k i ot a u p y t i nacionalines pajarnas koeficientas vartojirnasesant p r o p o r c i n g i e r n sy n i e s i e r n s gr mokesdiarns taupymasesant proporcingiems gryniesiems mokesdiarns autonominisvartojimas [tekejimosrautai nr-rtek6jimo srautai diskretinefi skalinepolitika nediskretind fiskalinepolitika savaiminiai stabilizatoriar autonominiq mokesciq multiplikatorius subalansuoto valstybes biudZeto multiplikatorius realusbiudZeto subalansavimas visiSkouZirnturno biLrdZetas ciklinis biLrdZeto citas defi (visiSko strukturinis u Z i r n l u m ob i u d Z e t ol e f c i t l s ) t i r i b i n i sp o l i n k i si r n p o r t u o t i

a a a a a a a

a O a

Kartojimo klausimai l. 2. 3. 4. Kokie pagrindiniai elernentai sudaro valstybds biudZeto pajarnas ir iSlaidas? Koki4 priklausornybg parodo Lafero kreive? Kaip pakeidia vyriausybessektoriusnarnq lkiq vartojimo ir tarlpymo fr"rnkcijas'l Kq vadinan,e diskretine fiskalinepolitika?

197

5.

Paai5kinkite, kokl poveik[ pusiausvyros nacionaliniam produktui turi vyriausybes iSlaidos. autonorninds 6. Kuo skiriasi autonominiq mokesdiq sistemos poveikis pusiausvyros poveikio? pajamorns proporcingq nuo rnokesdiq nacionalinen-rs sistemos 1. PaaiSkinkite Havelmo teorem4. 8. 15 kokiq efektq susideda bendras vyriausybes i5laidq ir proporcingq pajarnoms? nacionalinems rnokesdiqpoveikis pusiausvyros 9. Kada vyriausybe lgyvendina skatinandi4jqfiskalinE politikq? KokiLrs ZinoteSiospolitikosinstrumentus? 10. Kada vyriausybd igyvendina stabdandiqjqfiskalinq politike? Kokius ZinoteSiospolitikosinstrumentus? I l. Kas yra savaiminiai stabilizatoriai? 12. Kodel naudojama visiSko uZimturno koncepcija fiskalinei politikai [vertinti'/ 13. Kaip uZsienio sektorius pakeidia bendr4jq paklausq ir pusiausvyros paj nacionalines arnas? 14. PaaiSkinkite autonominiq iSlaidq rnultiplikatoriq atvirojeekonomikoje.

6. PINIGAI IR SIUOLAIKTNIAIBANKAI
problemas,pinigai, bankai yra ypad makroekonomikos AnalizLrojant svarbus rinkos ekonomikos elernentai.Vargu ar rasime SiandienZlnogaus veiklos sfer4 kur galima bLrtq apsieiti be pinigq. Pinigais apmokama uZ prekes, paslaugas,grEZinau-ros skolos, taupoma ir t.t. Pinigai ir su jais susijusiosproblemosvienaip ar kitaip jau buvo ir bus nagrindjamivrsose negalejo rei5kinys arbaprocesas kadangind vienasekonominis kurso ternose, yra rezultatas. be bnti paai5kintas kainos,o pastaroji pinigq funkcionavimo pinigq esmd ir lunkcijos bei istorinejq Sioje temoje nagrinejarna pinigq paklausair pasihla bei atitinkamaijq struktura. raida; apibudinama pinigai PinigLlpasiulatiesiogiaisusijusisu bankq veikla, be to, Siandieniniai yra bankines veiklos produktas,todel trurnpai apib[dinsime bankq sistemos veikirn4 bei veikl4 pinigq pasi[los formaviuro procesiLrnultiplikatoriar-rs banko pinigLlsamprat4. 6.1. PINIGU FUNKCIJOS

Apie pinigLrsjau iki XX a. pradZiosbuvo paraSytaapie 6000 sukurta legendq. Tautq k[ryboje pinigai rr-roksliniqstudij14bei straipsnir4, pateikiakonkretesni Ekonornistai vertinamikaip gerio ir blogio lsikrlnijimas. pinigq apibldinimq juos siedami su prekiq mainais, kaip prekiq rnaintl prodr.rktq.lstorine patirtis rodo, kad pinigai yra visa, kas konkredioje visuomeneje naudojarna kaip mainq priemonearbavisuotinisekvivalentas. Visuotinis vertds ekvivalentas (generalequivalent)- tai preke, i kuriil mainomoskitos prekes. Pinigai atsirandapletojantis mainarns,kai tam tikra preke pradeda atlikti visuotinio ekvivalentovaidmeni. Pinigai (M - money) - visuotinis verts ekvivalentas, atliekantis mainq, prekiq apskaitos vieneto, taupyrno ir mokejirnopriemonesfunkcijas. mainuose. Pinigai- tai visa,kas Pinigaiyra tai, kas gali tarpininkauti prekiq apskaitos ([vertinirno) funkcij4 taupymo atlieka rnainr4 funkcij4 pinigq funkcijos yra funkcij4 ir mokejimo priemoniq funkcijas. Svarbiausios Sios: priernone;tai priernond,kr.rrios deka vyksta l. Pinigai - kaip n.rainq prekiq mainai tarpininkaujant pinigams. Pinigai ekonornikoje reikalingi ne prekemsisigyti patys savaime,bet kaip priernond,atliekantivairius sanderius: maino i pinigus. Kita ar parduoti. Viena vertus, darbuotojaidarbo paslaugas vertus,garnintojaiir vartotojai perka bei parduodauZ pinigus prekes.Pinigus, kaip mainq priernong, galima i5reik5ti taip: Pr - P - Pr'. eia pr - preke t99

parduodama pinigus, o pastariejiyra priemondnusipirkti reikaling4kitil uZ prekqar paslaug4 Pr". Siekiant geriau suprasti pinigq kaip taryininko vaidrneni jog pinigq ndra,o prekiq mainaivykstatiesiogiai. ekonomikoje, tarkirne, Tuo tikslu panagrinekime barterins ekonomikossistem4. Barterind ekonomika (bartereconomic)- tai ekonornika, v i s k a i n e r av i e n o s . i s u o l i n ap r i p a Z i n t om a i n qp r i c r n o n d s . ir preks mainomos viena1kit4. Dabartinmiss4lygomis prie barteriniq mainq griZtarnatuomet, kai pinigai negali gerai atlikti mainq funkcijos: . kai uZ lurimuspinigusnegalima nusipirktinorimosprekds; . kai yra auk5tos kainos,t.y. infliacija. Vienos bendrosmainq priemonesnaudojimasprekirl mainrl proces4 padaro efektyvesn[,nes nesunku suprasti,kaip sLrddtinga suderinti [vairiq jhs prekiq savininkqinteresus. Tarkirne, norite [sigyti knyg4 ir turite obuolir.1, o knygos pardavjui reikia popieriaus, kurio jDs neturite. Siuo atvejusanderis prekiq savininkqinteresams, tarp j[sL1ir knygos pardavejone[vyks.Nesutapus jog neivykstair kur kas svarbesni sanderiai. Galimybe, tikrai ivyks tiesioginiai prekiq mainai, yra abejotina, sugai5tan.ra daug laiko, iSeikvojama daug pastangq. Kad ivyktq liesioginiaiprekir4mainai, reikalingasdvigubasnonl sutapimas. Sanderiaivyksta Lyniai sklandZiar.r, rnainq priernonyra pinigai. kai TadapakankauZ pinigusparduotiobuoliusir po to pirkti bet kuri4prekE. paZyrnetina, Sie du procesai - P ir P - Pr. gali Kita vertr.rs, kad Pr nesutaptitiek laiko, tiek vietos atZvilgiu. Taigi obLrolius galirna parduoti SeStadienl Kaune, o knygil uZ gautuspinigus [sigyti pimadienl Vilniuje. Tai patogutiek prekiq pardavejui, pinigarns tiek pirkejui.Atsiradus prekiq rnainai sLrskyla dr.r laiko ir vietosatZvilgiuprocesus: pardavimq; savaranki5kus l) 2) i pirkirnq. Pinigai, atlikdarni mainq priemones fr-rnkcijq padeda taupyti laik4 pailginalaisvaiaiki, pagaliauleidZiavisuomenei pagarninti papildornqprekiLl ir paslaugq. Siuo poZilriu pinigai vertinami kaip visuornends paZangos rodiklis. prekiq mainq procesqpadaro Vienos mainq priernonds naudojimas efektyvesni. SiLrolaikines ekonornikos flrnkcionavirnas be visuotinai pripaZintos rnainqpriemones neimanornos. 2. Pinigai - apskaitos (lvertinimo) vienetas, kuriuo nustiitornos kainos ir vedamaapskaita. KonkretusmaterialiniaiiStekliaituri savo apskaitos (ivertinirro) vienet4:svoris- kilograrn4 ilgis - metrfu o kainos - pinigus. Kainos paprastainustatomos nacionalir.re valstybis valiuta: Anghjoje - svarais

200

Pranclzloje - ll'ankais,JAV - Amerikos doleriais,Lietuvoje - litais sterlingr4, ir t.t. Kaintl veikia prekes gamybos ka5tai, jot paklausa, pasi[la, naudingumas,prekes kokybe, reklatna. Tadiau yra daug prekiq - garntiniai i5tekliai,- kuriq kain4 lemia ne gamyboska5tai,bet papildomas(ribinis) produktokiekis, pagamintas naudojantSiasprekes. glaudZiaisusijusiosstr laiktr: tlrp Pirmosios dvi pinigq fr-rnkcijos pinigq gavimo ir jL1iSleidirno visuometpraeinatam tikras laiko tarpas.Kol jie jie Tokiu atvejLr pinrgailaikorni (saugomi), yra tarn likra vertybiqatsarga. atlieka trediEj4funkcij4. turto saugojiruo 3. Pinigai- taupymopriemonetai tam tikrasasrnens birdas. Pinigai n6ra vienintele turto forma. Turtas - nuosavybe, kuria Turtas- tai: sr"rbjektas. disponuoja ekonominis aktyvai: L Materialiniai Ll. Zerne; p i 1 . 2 . a m y b i n i u i a s ( a t ari [ r e n g i r n a i ; G 1 . 3 .C y v e n a r n i e ni a r n a i ; j 1.4. llgojo vartojimo reikrnenys. 2. Finansiniai aktyvai - pinigai, taupomieji indeliai, verlybiniai polisai,akcijos. popieriari, draudirno iSleisti, Labiausiailikvidus turtasyra pinigai.Ji lcngviausia [sigyjant lernia: kitq verlybiq. Turto likvidr.rmq ji l. Tai, kaip greitaigalirna pirkti ar parduoti; i5laidos; 2. Pirkirno ar pardavirnooperacijLl laipsnis. ir 3. Aktyvq kainq stabilumo prognozavimo Turtas arba aktyvai yra likvidus,jeigu ji be didesniq sunkutnqar p p i i S l a i d tg a l i r n a a v e r s tg r y n a i s i n i g a i s . l turtas,kuris gali n.raZeti intliacijos,todel del Pinigai yra potencialus patikimesni yra materialieji aktyvai. Pinigai siaurqja prasnle yra likvidus, toddl nieko nekainuojair nerajokio vargo kadangi tai jau mainq priernond, juos parduoti. bet yra labai Aktyvai, kurie neitraukiami i pinigq apibreZirnq, pana5[si itrauktuosius, vadinamikvazipinigais. y K v a z i p i n i g a i( q u a s i - u r o n e - ) l a i t e r r n i n u o tiir t a u p o l n i e j i Salies ir konvertuojamosiosbei nekonvertuojamosios perskaiiiavus Salies valiuti6indeliai. uZsienio valir-rtos, i arba vertesi5saugojimofunkcijq pinigai atlieka del to, kad Tar.rpyrno veliau galetq atlikti mainq priemonesfunkcrj4. 4. Pinigai - kaip mokejimo priernond - tai atidetLi mokijimq matavimo priemone. Siq funkcij4 pinigai atlieka tuomet, kai uZ prekes ir

201

paslaugas pinigai uZrnokamiveliau. Bltent sia firnkcrjagrinclziprnos pinigines paskolos.Kredito vystymasissqlygojaSiosfunkcrjosplelr4 J* , ,'e visas keturiasfunkcijaspinigai atliekatik nesantinfliacijos,t.y. kai kainos stabilios. Kai Salyje didele infliacija, pinigai nearlieka tredios ir ketvirtos funkcijos. I5 rnokejirno priemoniqvisumosgalirnai5skirti; ' visaverdius pinigus,t.y. pinigus,kuriq norninalioji realioji verte ir sutampa: r nevisaverdiuspinigus - vertes Zenklus, visaveriiq prnlgq pakaitalus. Nevisavertes monetos - tai lnonetos. kuriq , nominaliojivertedidesne realiq4. uZ ,g I JJ6 J*rl 6.2. ISTORINEPINIGU NAIIA PinigLl vystyrnosi istorija yra tautq vystyrnosi atspindys.pinigai atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio issivystymo pakopoje, besiplediant prekiLlmainams.pinigLlistorineraida apima kelis erapus. pagal juos iSskiriamos pagrindines pinigq r[Sysr: 1. Pinigai - prekes,arbaprekiniaipi'igai. IstoriskaidaLrgelis prekiq nors kartq yra br-rvgmainq priernone. Skirtingq prekiq virtimas pinigais nebuvo atsitiktinis. visur pastebirnata pati tendencija:pinigais iapdauo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrinainio verslo prekes, p a v y z d L i u i .g y v u l i q a u g i n r o j a r n s g y v u l i a i . r n e c l 2 i o r o j a r n s i a i l i a i . Zemdirbia'rs- gr[dai, arnatininkams ukio apyvokosreikrnenysir t.t. Ypad pladiai daugelyje rautr4 kaip pinigai buvo paplirE pinigai" - naminiai gyvuliai. raiyzaziui, visos rauros, ,,vaiksdiojantys gyvenusiosprie vidurZemio jrlros, turejo bendrq piniginl vienetq - jaut1, veliau lsigalejLrsi Vidurio Europoje, Azrjoje, Indijoje, persijoje,-Airijoje, Skotijoje.Todel daugelyjetautq Lodliai,,pinigai" ir ,,gyvuliai' yra bendros kilmes, pavyzdliul lotynq kalbos Zodis,,pecus', rei5kiagyvul!, o ,,pecunia"_ plnlgus. DaugelyjeSkandinavijos, Baltijos,Rusijos,siaurdsAr.rerikosrauru kaip pinigai placiai naudotikailiai. Daugelisaugalininkystes produktqbuvo ne maziau tinkarni kaip pinigai. Kai kuriose Vakarq Europos salyse naucloti rugiai; centrineje Arnerikoje - kukur[zai, kavos pupeles;Filipinulse - rylitti rr t.t. Turirna Ziniq, kad narnq apyvokos reikmenys taip pat alliko pinigq funkciiq. Senovds graika'rs pinigus atstojo kirviai, t atitai, 'roliniai ir metaliniai indai, kauptukai; Afrikoje - kir.,,iai; Sri Lankoie - zveivbos
'Pladiau: s B a l d i S i s . , T e r l e c k aV . p i n i g q f e ' o r n e n a - .v . : M i n t i s , 1 9 9 0 - p . g 7 V s .

du Siuo laikotarpiupinigai buvo prekes,tenkinusios kabliukai, ir panaSiai. pagrindinius reikalavimus : paplitr-rsios; bet l) buvo pakankamai, neypatingai vertq. 2) turejo didelEir paslovi4perkarnqjE Jq cirkuliacijaturdjosavqtrukurnq: I ) ne visas prekes-pinigus buvo galirna srnulkinti (pavyzdZiui, gyvLrliai, kailiai, brangieji akmenys, nes jq vert kinta priklausornai jq dydZio); nuo (pavyzdZiui, gyvuliai 2) sunkLr, nepatogusaugotibei transportuoti atsivedaprieaugio,bet tuometpinigq surnapati ,,padideja"). Prekiq-pinigqnaudabuvo ta, kad: tarpininkas; I ) tai buvo mainqpriemone, 2) prekes-pinigaigalejo patenkinti tam tikrq poreiki, t.y. buvo tiesiogiai nar"rdingi. Pinigq raidosistorijarodo, kaip maZiautinkamosSiamtikslui prekds pamaZubuvo keidiamos tobulesnemis, kol kaip pinigq medZiagapradeta rnetalas. nar,rdoti pinigq raidosetapas. Jie 2. Metaliniqpinigq atsiradimas tai antrasis ypad artimi pirmajai pinigq r[Siai ir pasiZymita padia pinigq-prekirl teikiama nauda. Metaliniai pinigai i5 pradZiq buvo metalo gabah4,vielos, Ziedtl, nes reikejo nustatinetisvor[ ir prabq. milteliq pavidalo. Jie buvo nepatogus, Netrukus praddtakalti ant tq pinigq Zenklus,rodandiusprabq ir svor!. Bet tai irgi buvo nepatikirna,todel valstybds ant metalo liejiniq pradejo deti savo ZenklLrs. Suteikta liejiniams forma, ir taip atsirado moneta. Monetos pavadinimas atsirado veliau negu pati moneta. Pavadinimasyra susijEssu romdnq Sventykla; 273 m.prJ{r., atsidekojantdeivei Junonai uZ ispejirnq padejusi romdnarns iSvengti pralaimejimo, pastatyta Sventykla pavadinta Moneta (lot. ,,moneo" - ispeju). Sioje Sventykloje buvo romdnq pinigq kalykla, kurioje pagarnintipinigai gavo monetospavadinim4. Moneta (coin) - tai nustatytos formos, svorio ir prabos priemoni. cirkuliacijos liejinys,kuris yra valstybes [teisinta Pinigams gaminti naudoti ivairus metalai. Del daugelio fiziniq bei savybiqpinigais tapo taurieji metalai,ir pirmiausiasidabras auksas: . jie nepraranda (negenda, gali blti dalorni ir vel savo fiziniq savybiq sulydomi); . yra reti, todel ir nedideliosvorio turi didZiulEvertg; r metind gavybos apimtis paprastai yra stabiliai, bet neZymiai didejanti; . laikymo ir transportavimoi5laidos, palyginti su jq brangumu, yra neZymios.

203

Pagal tai, kurie metalai naudojarni monetq gamyboje, i5skiriama rnonometalizrno bimetalizmopinigr4sistetna. ir Monontetalizmas(monornetalisrn/single standard) vieno iS tauriqjq metalq (pavyzdLiui, aukso) isigalejimas kaip valstybes pinigq sistemos standarto. Bimetalizmas (bimetallisrn/bimetal standard) - pinigq sistema, besiremianti dviejq tar-rriqjqmetalq (aukso ir sidabro) atsargomis. Monetosi5radimas buvo labai svarbushkio vystyrnosi lvykis, tadiau rnonetqcirkuliacija turi savrltrukurnq; l) Dideli metaliniq pinigq cirkuliacijoska5rai.Jie griozdiSki,daug sveria,devisi.Per 50 metqmonetanelenka proc.pradiniosvorio; 4,2 2) Monetos bDna paprastai nedideles vertds, nes brjorna jq padirbinejirno,todel dideles monetq sumas sunku suskaidiuoti.Del iiq prieZasdiq buvo iSleisti metalopakaitai popieriniai pinigai. 3. Popieriniaipinigai. Popieriniqpinigq prototipas 100 rn.pr.Kr. Kinrjoje naudotiodiniai pinigq Zenklai. buvo daromiis baltqjq elniq odos. Jie Kai kailiai pasidard nepatogLrs apyvartai, nuo jq atpjautas gabalas Ii paZenklinant valstybs zenklais)buvo teisds! parl kaili Zenklas. Kad eiliniai kinai negaletqpatys pasigaminti lokiq pinigq Zenklq,jq laikyrnasprivatierns asmenimsbuvo uZdraustas, baltieji elniai buvo suginti i vienq valstybes o park4. Popieriaus panar-rdojirlo pinigq garnybojepin.r-rurnas, kaip ir. paties popieriausgamybos iSradirnas, priklauso Kinijai. 650 rn. pinnil kartE buvo iSleistipopieriLrje pinigai. Veliau juos peremdpersija (1294n.), spausdinti Japonija (1337m.). Europoje pimr4 karrq popieriniai pinigai isleisti Nyderlanduose XVI a., o JAV - XVII arnZiuje. Popieriniai pinigai yra pinigai rodel,kad; l. UZjuos visuometgalimalsigyti prekiLl; 2. Valstybejuos deklaruoja jr.1 kaip pinigus ir i5saugo return4 t.y. juos ekonomine, ne paprasta paverdia jq o preke,ribodarna kiekl. Valstybe popieriniLrs pinigus pripaZlsta istatymine rnokejirno priemone,t.y. pinigais,privalomaismainuoseir grqZinant skolas.Mainq ir mokjimopriemones galiqjiemssuteikia valstybd. Popieriniai pinigai turi tr"rreti savybes: Sias r br.-rti stabil[s, portatyvus(lengvi, patogus,nedideli); r patvar[s (geroskokybdspopierius); r (visi to patiesnominalopinigaituri b[ti vienodos vienaru5iai vertds); r turi bfiti dalus,atpaZin0s, deramaiapsaugoti nuo klastojimo. Popieriniai pinigai iSreiSkiaLymiai didesnEnorninali4j4vertq, negu jq realioji verte, todel jie yra nevisaverdiai, sirnboliniaipinigai. popieriniai

pinigai iS esrnes yra tik pinigq Zenklai.Jie turi perkarn4i4 gali4 todel, kad juos deklaruoja priemonernis pinigais. valstybsavoautoritetu, fstatymindlnis piliediaivisuotinaitai pripaZfsta. ir Salies lstori5kai svarbi popieriniq pinigq rirSis- banknotai.Svarbiausias skirtumas tarp banknotq ir popieriniq pinigq buvo tas, kad bankai banknotus buvo isipareigojE kiekvienu momentu i5keisti i auks4.Todel jie buvo lyg banko rlsiuose esandio aukso kvitai. Zrnonds visuomet buvo tikri, kad banknotusgalima iSkeistiI auks4.Pirmieji banknotaibuvo iSleisti 166I m. Stokhohne,kiek veliau - Prancfizijoje,Austrijoje-Vengrr.loje. XIX ir XX a. banknotai paplinta visrune pasaulyje. Zinoma, per Sirntrnedius keitesi jq banknotr"l leidimo i apyvart4pagrindai, rySys auksu, su koljie i5 auksokvitq virto visq prekiq bei pasiar-rgq kvitais.Tai iSlaisvino tauriuosius metalusnuo ,.piniginio darbo" ir igalino juos naudoti racionaliau: juvelyriniatns. techniniarns, rnedicinosporeikiams tenkinti. Prie5 PimrqjI pasaulini karq daugelio Saliq vyriaLrsybes erne reikalar.rti, centriniaibankai spausdintq kad j p b a n k n o t u s e d i d c j u s i o r n s r i a u s y b i si S l a i d o r np a d e n g t i S i e b r n k n o t a i a u vy . s jokio ry5io sr.r nebeturdjo prekernis auksu,todel po karo banknotaivirto ar paprasdiausiais, nebekeidiamais pinigais. i auksrlpopieriniais Popieriniai pinigai sqlygojo bankopinigq epochos atsiradin,4. 4. Bankopinigai,negrynieji, arbakreditiniaipinigai,- tai lvairiq tipq indeliai bankuose (deposits),kurierns galirna iSraiyti dekius. Tai kitaip v a t l i n u r r pii n i g a is i a u r q j a r a s n l e . r p lnd0lis (deposit) pinigai, patiketifinansiniam tarpininkui, atidarantdeking,taupom4jqar kitE s4skait4. iekis (check) - tai inclelio savininko i5ra5ytasisakyn.ras bankLrii5duoti arba pervesti i kit4 sqskaitqtam tikr4 pinigq sr-unq deki pasiraSiusio i5 asmens einamosios silskaitos. Jeigujls banko sqskaitoje turite, pavyzdiini, 1000 Lt, tai Sisindelis yra pinigai.Kodel? Todel,kad uZ pirkiniusgalitemoketi dekiais. Jeigubanko jis indelisjus lgalinaapmokdtiuZ pirkinius,vadinasi, atliekapinigq funkcijas. Be to, pinigais laikornas s4skaitoslikutis banke, o ne iSra3omidekiai. parodo i5laidas Pastarieji arba pinigq pervedimqir yra indelio arbajo dalies nuosavyb6s perdavirno priemon6, pladiai nar.rdojama kaip cirkuliacijos priernon6. Tai panair,ri JAV VirdZinijos valstijos atvej[, kai apie 200 metq kaip pinigai buvo naudojamastabakas,o cirkuliavo jo kvitai, atskirq tabako pakrlnuosavybe keitesi,kai patstabakas buvo sanddliuose. Banko pinigai - indeliai - turi nemaZaprivalumq, palyginti su popieriniaispinigais: patogu siqsti paStu bei patikrinti i5rlokdtas surras, jr1 patikimasbudasapsisaugoti nlro vagysdiq, neparnesi. Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektroniniq pinigq era. Vietoj dekilt pladiai pradetos naudoti kreditines kortelds piastikines plokSteles magnetine su atmintimi.

205

Kredito korteld (credit card) - tai banko ar prekybinds finnos vardinis piniginis dokumentas, liudrjantis indelio savininko asrnenybp ir suteikiantis juteisE lsigyti maZrneninejeprekyboje prekes bei paslaugas,nernokant grynais inigais. p Pasaulinepraktika rodo, kad tai patogi pirkimo priemone. Tadiau kredito kortele - ne pinigai, tai greidiau trumpalaikio kredito gavimo priernone,kuri suteikia Siuo atvejLr bankasar kita [staiga,iSdavusikredito kortelp, atidedanti pirkinio apmokejirnq.Tadiau pirkirno sanderisnebaigtas, kol apmokarnakredito korteles sqskaita.Kortele suteikia galimybg sudaryti grynq pinigq ir dekiniq indeliq suma.Taigi maZesne sanderius disponuojant turtingas Zrnogr.rs nebaitinaituri ne5iotisstor4 piniginE - jarn pakanka dekiLl knygeles ar kredito kortelir.l.Ribq tarp pinigq ir kitq tipq finansiniq aktyvrl parodo analizuojarnojo turto galimybe atlikti pinigq funkcijas: mainrl, apskaitos vieneto ir taupyrno (vertes i5saugojirno)priernonds.Pagrindinis jI pinigq kriterijusyra paprastumo laipsnis, naudojant sanderiams vykdyti, taip pat ir aktyvq likvidumas. Pirmosioskredito kortelesatsiradoJAV po Pirmojo pasaulinio karo; jas leido stambiosnaftos kornpanijos,kad priri5tq ,,Fordq" savininkusprie savo degaliniq. Bankai ir kompanijos, i5duodantyskreditines korteles, in.ra r.r2jas fiksuot4 metini mokesti. Priklausornai nr.ro kliento kreditingurno. jam nustatoma maksimalikredito suma.Nuo 113iki ll2 Siossumosgalin,agar.rti grynaisiaisbet kuriame automatiniame kasosaparate. Siuolaikiniaipinigai - popieriniai, monetos, dekiai* patysneturi tos j v e r t d s , u r i q Z y r n ij q n o r n i n a l a s . i u o l a i k i n i q i n i g q v e r t i n g u r n Eu l e r n i aq k p S n savybbhti mokejimo priemone,atsiskaitant prekesir paslaugas. uZ pinigai - tai taupornosios 5. Netikri pinigai arba pr,rsiau sqskaitos, tenninuoti indeliai ir trurnpalaikiai vyriar,rsybds vertybiniai popieriai. Kitaip jie dar vadinamipinigaispladiqja prasme. likvidurnolaipsnisyra maZesnis Jq negu pinigq siaurqjaprasrne;pavyzdLiui,vertybiniai popieriai ndra tiesiogind cirkuliacijos priemone, bet gali blti naudojami terminuoti indeliai ar taupomosios s4skaitos. Terminuotasindelis - tai indelis, kuri savininkasgali pasiin'rti tik pasibaigustam tikram terminui. PaZeidEs sqlyg4 indelininkas praranda Siq visas pal[kanas arba jq dal[. Terminuoti indeliai ne tokie likvid0s kaip taupomosios seskaitos, jie taip pat gali b[ti panaudoti bet kaip gryni pinigai arba pasibaigus terminui pervestiI einamqj4s4skait4. Siuolaikiniq pinigq vertingumqnulerniajq savybe buti mokejimo priemoneatsiskaitant prekesir paslaugas. uZ ISskiriami pagrindiniai Sie popieriniq pinigq bruo2ai: Siuolaikiniq o tai valstybes, komerciniq bankq ir taupymo istaigq skoliniai i i s i p a r e i g orjn a i ; 706

skoliniai isipareigojirnai sekrningai atlieka pinigq funkcijas tol, kol.jq perkarnoji galiasantykiniai pastovi; r pinigtl vert6 nera susielasu fiksuotu taLrriqjq metalq kiekiu, jq sElygojaprekiq ir paslaugqkiekis, kuri uZ tuos pinigus galima nupirkti rinkoje; . valstyb atsako uZ piniginio vieneto vertes stabilizavimE (tam tiksluiji kontroliuoja pinigqpasifild. Tarp pinigq ir kainq lygio visuornet tam tikrassqrySis, pinigq yra t.y. verle yra atvirkSdiaiproporcingakainq lygiui. PavyzdLiui,jeigu visq prekiLl bei paslaugtlkainq lygis padvigubeja,tai pinigq verte sumaZdja kartus, ir du atvirk5diai. Vadinasi,pinigq kaina yra atvirkSdiai proporcinga pinigq kiekiui. Jeigu vyriausybe i5leidZiaper datrg grynq pinigq, tai kiekvieno piniginio vieneto verte krenta. PavyzdLiui,po Pinnojo pasauliniokaro Lenkijoje l4 000 markiq Anglijos rinkoje buvo vertinamos Silingq,o uZ tas padiasmarkes 20 kaip popieriq,sv6rus[ sr,'arus]. 29 galirna buvo gauti50 Silingq. XIX a. antrojepusjepasaulyje buvo rnasiSkai pereinarna prie aukso standarto. Aukso standartas(gold bullion standard) auksupadengtr-1 pinigLlsistema, kuriojepinigai gali b[ti pakeistiauksu;Saliq sr.rsitarimas, leidZiantisnustatyti valiutr4 kurs4 laikanlis auksoekvivalento. Nuo 1879rn. iki 1934rn. dauguma Saliq savovaliutas buvo susiejusios su auksu. Tai reiSkia, kad pareikaiavus Salies centrinis bankas privalejo nustatytakaina banknotLrs keisti i auks4 ir atvirkidiai. Banknotq kiekis buvo ribojamas aukso kiekiLr, kLrri valstybe turejo savo atsargose. Jeigu valstybd ar.rkso nuperka daugiau,tai pinigq ji gali i5spaLrsdinti daugiau, ir atvirk5diai. Kiekviena valiutaturdjo tvirt4 auksokurs4 kuriuoji buvo keidiama. Laikydamasiauksostandarto, Salies vyriausybenustato: l . Saliespiniginio vienetoauksoturini; z . Palaiko grreLt4santykf tarp auksoatsargqir Salies vidauspinigq pasifilos; J. Netruk<Io laisvamauksoeksportuiir importui. Ekonornistaiklasikai skatina aukso standartonaudojimq sr.rgrqZinti. Jq argumentai: I . Rinkosekonornika stabili,bet pinigqpolitikajq destabilizuoja. yra 2. Aukso standartasdisciplinuoja vyriausybE, t.y. neleidZia jai pagaminti pinigq tiek, kiek ji nori. Laikantis aukso standarto,vyriaLrsybei iSleidus pinigq kainq lygis kils. Tadiauar.rkso daugiaLr kaina yra fiksuota.Todel jis jI atpinga,palyginti su kitornis prek6rnis.I5augusauksopaklausai,Zmonds supirkineja, mokddarni pinigus, ir pinigq pasiDla sumaZdja, infliacija susilpnja.
?I svaras lygus453,6g.

20'7

susijusisu auksu,o jo pasifilaaugal6tai (- 2 proc. 3. Kadangipinigq pasiDla per metus),tai ir pinigq pasifila augaldtai,ir kainosbus stabilios. yra prieSininkai. argumentai: Jq Keinso Salininkai auksostandario yra nestabili, ir turi buti panaudotagalirnybe pinigtl L Rinkos ekonon-rika politikos priemondmis keisti pinigq pasi[l4 slopinant gamybos svyravimus. pasiula, o kartu ir pinigLl pasilla, aLrgsldtai. 2. Ndra garantijq, kad ar-rkso Naujr-1 aukso telkiniq atradimasir darbo naSumokelimas aukso gavybos pramonejegali sukelti infliacijq. 3. N*eragarantijq, kad, aukso gavybai aLlgant2 proc. per metus, to uZteks bendrojo nacionalinio produkto apimties augirnui uZtikrinti optimaliai 3-5 proc.per metus. karui, dar-rgelis valstybiq at5auke Prasidejus Pirmajarnpasauliniarr, j4 Zlugo. Bandyrnai nacionaliniqvaliutq konvertavirnq auksq ir 5i sisterna i atgaivinti buvo nedr4sDs, to, sutrukde DidZioji depresija ir Antrasis be pasauliniskaras.Baigiantis Antrajarr.pasauliniamkarui, 1944tn. monetarines sutartys buvo perZiurdtos Breton Vudo tarptautindje finansineje korrferencijoje,[vykusioje 1944m. liepos ndn. JAV. Priimtas bendrasaukso kr.rrisbuvo konvertuojarnasi auks4. Sis standartas,paremtasJAV dolerir"r, RidardasNiksonas susitarimaspanaikintas 197I m., kai iAV prezidentas (Nikson,Richard)at5aukb JAV doleriokonvertavimE auks4. i Siuolaikinernis sqlygomispinigLlatsiradimoistorija pakarlotaAntrojo pasauliniokaro belaisviq stovyklose,kur ekonorniniairySiai buvo primityvrls, gaudavoRaudonojo prekiq kiekis labai ribotas.Kiekvienasbelaisvisperiodi5kai KryZiaus maisto siuntas,kuriose buvo s[rio, dZemo,margarino ir cigarediq. r[Sies cigaretes, o Kaip visuotine mainr4priernonepradetanaudoti prastesnds gerosios suvartojamos pagal paskirt[ (sur[kornos). Tai buvo nat[ralios evolir"rcijosrezultatas, dar kart4 patvirtinps Gre5amo desni, pavadint4 j1 vieno i5 ankstyvLgq merkantilistqTomo Gre5amo(Gresl.rarn, sufomrulavusiojo patardjovardu. ElZbietos Thom, l5l9-1579) finansinioAnglijos karalienes - ekonor.nikos hipotezd, Greiamo ddsnis (Gresharn'slaw) i5 teigianti, kad ,,blogipinigai" i5stun-ria ,,gerus" apyvartos. yra nors vienoda, Jei apyvartoje du pinigq tipai,kuriq vertdrnainuose jq vartojarnosios vertds (t.y. poreikiq tenkinimaspagal tiesioginqvartojirno paskirt!) skirtingos, tai vertingesni pinigai bus vartojarni pagal tiesioginq paskirtl,o maZiau vertingitoliaucirkuliuoskaip pinigai. Pinigq istorind raida rodo, kad svarbu ne pinigq fbnna, bet iq perkamoji galia. Pinigai - tai tarn tikras socialinissusitarimas, jei tarn t.y. tikras daiktas konkrediomis sqlygornispradedamas naudoti kaip pinigai, tai visi Zmonds pradedaj[ vertinti. Lieluvoje tokia situacija buvo Zlungant

208

planinio[kio sistemai ivedustalonusalkoholiui,cukrui,kai Sietalonaitapo ir mainu oriemone.

RrNKA 6.3. PrNrCrJ


! : , t ( l

paklausa pasi[la. Pinniausia apibudinsirne Pinigq rinkq apibudina ir pinigq paklausqi5nagrinesime pinigq laikyrnomotyvus. 6 . 3 . 1 . P i n i g qp a k l a u s a Visi ekonomikos sisternossubjektai, dalyvaudami prekiq, paslaugLl turi tur6ti pinigq. bei gamybosveiksniq rnainqprocese, Pinigai - tai viena iS turto formq, t.y. finansinisturas. J[ sudaro esantys apyvartoje pinigai tuo laikotarpiu lurirnos banko s4skaitos, obligacijos. Tai fondai, kuriq pagalba lgyjamas realusis kapitalas ([kineje veikloje naudojami pastatai,irengimai, Zaliavosir kitos ekonomindsgerybes, garnybosrezultatas,o dabar naudojamoskitq prekiq kurios yra ankstesnes gamyboje). Pinigai dabar laikomi, arba pinigLl atsargossudarornos tam, kad palankiai progai.Siuo atvejusvarbipinigq kaip bfitq i5leistiveliau,pasitaikir.rs mainq prien.rones funkcija, kartu jie atlieka taupymo priemones vaidmeni. nori tureti pinigq. Sios dvi pinigq funkcijos ir atsakoi klausimq,kodel Zmones Jau pabrZdme, kad Zmonds savo turq gali kaupti ivairionris fonnomis; pinigais, banko sEskaitomis, obligacijomis, paprastosiornis akcijomis, nekilnojamuoju turtu. Tolimesneje analizeje paprastumo sumetimais abstrahuosirns nuo turto fonnq ivairoves ir nagrinesimetokias jo palukanq, pagrindines fonnas:pinigus kaip mainq priemong, neduodandiq palukanq. ir paskolqobligacrjas, duodandias

Dirbdami Zrnondsgauna pajamq, todel nr.rolat didina savo finansini turt4 ir atvirk5diai:i5leisdan,i ji maZina.Kyla klausimas;kaip Zmones paskirstyssavo turtq tarp pinigq ir obligacijq.

Ii:' f,;li'f ""Ji'"-::ffil;filyJ,'ru,ffiT1i;.iiliJ

Palukanq prieaugis,kuris b[tq gautas,jei turinrtl pinigq sulna butq paversta finansiniu turtu (obligacijomis), duodandiu pal[kanq, vadinama alternatyviniais pinigq laikymo kaltais (alternative money holding). Zmondslaiko pinigustik tuomet,kai jq naudapadengia ka5tus. Siuos Pinigq laikymo naud4sudaro:l) sanddriomotyvas,2) atsargq(apsidraudimo) motyvas ir 3) turto motyvas.Trumpai aptarsime Siuosmotyvus. l. Siuolaikineje pinigai naudojamiperkantprekes [kineje sistemoje bei paslaugas, o gaunami r.nainais r.rZ parduotas prekes bei paslaugas.

209

Sanderir"rs sudarytibarteriniupagrindulaiko ir pastangq poZihriuyra brangialr. Taigi pinigq naudojirnassudarantsanderiustaupo laikil. Jeigu visi sanderiai butq tiksliai vienalaikiai,tuomet pajarnosbutq gaunamos, pardavusprekesbei paslaugas tuo padiu akimirksniu perkantnorimasvartoti prekesir paslaugas. ir Kitu laiku, i5skyrr,rs akirnirksn[,pinigai btrtq visi5kainereikalingi. 5i Sandrio motyvas (transaction motive) - tai pinigq laikymas, kadangi mokejimas ir iplaukos nesutampa(nera tiksliaisinchroniSki). Ar reikia laikyti pinigLrstarp pajamq gavimo ir kito pirkirno? Visas pajamas galima panaudoti nedelsiant,perkant pal[kanq duodandiusaktyvus jau vien todel, kad juos perparduotumtuo metu, kai reikalingi pinigai. Stambios kompanijos kaip tik ir vykdo toki4 politik4. Tadiau maZq ipla'kq atveju gauna'ras pelnas nepadengia nei brokerio paslaugq apmokejimo (procentq), nei laiko ir pastangq,reikalingq tokios politikos igyvendinirnui. Tokiu atveju pigiau ir paprasdiaulaikyti bent siek tiek pinigq. Tiksliau reikalingas laikyti pinigq kiekis priklauso nuo sudaromo sanddrio apimties, pajarnq ir i3laidq sinchroniSkumolaipsnio. pinigai yra nominalusii, o ne realusiskintamasis; pavyzdliui, mes neZinome,kiek galirna nupirkti uZ 100 Lt, tol, kol neZinorneprekes kainos. Jei kainos padvigubeja, tuomet visos pajamos ir i5laidos norninaliai padvigubes.Tokiu atveju sudarantankstesnes apimties sanderir.rs, pinigq reikesdvigubai daugiaunei anksdiau. Pinigq paklausa (Mp - money demand)_ tai turto kiekis, kur[ Salies ukio subjektainori tureti pinigq forma. Pinigq paklausa nominaliojiir realioji. yra Nominalioji pinigq paklausa (Mp demand)- grynq pinigLlpaklausa. nominal money

Realioji pinigq paklausa (L real money denand/liquidity) - tai norninaliqjqpinigq paklausos kiekis, padalytasi3 kainq lygio. Realioji pinigq paklausaapskaidiuojama pagal SiqformulE: , -Mo . " - P , dia Z - realiojipinigqpaklausa; Mp - norninaliojipinigq paklausa; P - bendrasis kainq lygis. (6 l)

Jeigu kainrqlygis padidejadu kartus,o kitos sqlygosnepasikeidia, tuomet norninalusis pinigq paklausos kiekis padvigubds, realusispinigLg o

210

nori pinigq del jq perkanrosios kad Zrnons kiekis nepasikeis. Suprantama, galios,t.y. del prekiq bei paslaugq, kurias galima uZjuos nupirkti. Sanderiomotyvu laikomq pinigq apirnti lernia; produkto apimtiesdinamika,t.y. realiLgq 1) bendrojo r.racionalinio pinigq laikymo kiekis dides,kai augsrealiojo BNP apirntis.Antratne skyriuje jau i5ai5kinta, visq sanderiq kad vertdvirSijaBNP (arbaBVP), nesjie apinirrir sqry5[ su BNP apimtimi, tarpinitl prekiq sanderius.Apibldinant sanddrir-1 1,0 laikomasiprielaidos, kad jie yra pastov[s,todel BNP padidejirnas proc. susijgssr"r bendrqjqsanddriqpadidejimu 1,0procento; bLrs 2) sinchroni5kumotarp rnokejimq ir pajamq gavirno laipsnis. Tarkime,jei namq [kiai perka t4 dienq kai gauna i5 darbdavioatlyginirno vis4 savaitq.Tokiu atveju BNP ir sanderiqapimtis deki, tai jie nebeperka pinigqper slvaitE. nesikeistr4, tadiauZmones turetqmaZiau 2. Tarkirne, kad Zmones tiksliai Zino, kada gaus pajarnq ir kada mokds uZ prekes bei paslaugas. Kita vertus, gyvenalne nepasttlvianrr-pasaulyje.NeZinornybepadidina apsidraudirno butinurn4,arba r.notyv4turdti j0s isigijote didesnes pinigq. PavyzdZiui, pallrkanas dr.rodandiq obligacijq ir pasitenkinti rnaZugrynq pinigq kiekiu. Netiketaiaptikotedidell pigtl nutardte pirkin[, bet jam turirntl pinigLlnepakako.Jeigu parduotundtekelias palukanq obligacijas,gantumete trukstamqpinigq, tadiauprekd gali briti jau duodandias puse kainosl Tai ir yra ir parduota,o kitam pasiseke televizoriq,,nustverti" (apsidraudimo) motyvas laikyti pinigr-rs. atsargos Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionary motive)* tai i5ankslinis nusistatytnas laikyti pinigus tokierns poreikiarnspatenkinti,kuriq tikslus pobudis dar neZinomas. Kokia grynq pinigq atsargos laikymo nauda? Ji (nauda) yra tuo Didejant BNP, didesne, kuo didesnesanddrio apimtisbei netikrumolaipsnis. sudarymogalimybds, kitiems veiksniamsesantpastovielns. auga ir sanderir-1 motyvas. stiprejair grynq pinigq atsargos Sanderio ir atsargos motyvai yra pagrindiniai veiksniai, prasme(arba M I ) kieki. realizuojantys mainq galimybg,t.y. pinigq siaLrr4ja turto laikyno tikslas yra dideliq 3. Trumpuoju laikotarpiu flur;ursinio palu,kanquZtikrinilras, o ilguoju - net ir turimo finansinio turlo iSleidimas.Kai kurie aktyvai, pavyzdliui, pramonesakcijos, duoda auKtas pallkanas, bet yra rizikingi: vienais melais duoda labai aukitas pal0kanas,kitais - y'ra nuostolingi. maZesnds negu Kiti aktyvai kur kas rnaiiau rizikingi, tadiaujq teikiamospajeunos pajamos.Klausimas,kaip Zmondspaskirstof'uransrnes rizikingq aktyvq vidLrtines investicijas tarp saugiq ir rizikingq aktyvt5 jau nagrildtas prmoje ekonornikos

211

teorijos kuso dalyjer. Dabar tik pakarlosiureiSvad4:kadangi hnonds nemdgsta rizikuoti,todeljie niekuornet nesudds kiauSinitl vien4kepsi. Analogiskai elgsisir i su pinigais: dalis jq bus laikoma rizikinglL o dalis - saugiq aktyvq forma. vidutini3kai toks finansiniq investicijq portfelis s4lygosZemesnes palukturas, bet pinigq savininkai iSvengs absoliudios nesekmds blogais meiais. Turto motyvas (assets motive) - tai grynq pinigrl pavertirnas pallkanasduodandiais nerizikingais finansiniais aktyvais; tai grynq pinigq laikymas nerizikuojant, t.y. atsisakantauk5tq rizikingq pal[kanq ir stengiantissudaryti finansiniq investicijq porlfeli su maZesnd:mis,bet palhkanornis. stabilesnemis Turto laikyrnE ivairiornis formornis nagrindja portfelio teorija. Vienas i5 jos kurejq arnerikietisDZeirnsas Tobinas l98 l m. apdovanotas Nobelio premija. Teorija remiasi prielaida, kad Zmones siekia savo investicijoms kuo aukstesnio pelno,bet nelinkgjornis rizikuoti. Ji nagrineja, kaip rizikuoti nelinkgs investitoriusracionaliai isdestosavo finansinl turtr{ji padahja i akcijas,obligacijas pinigus.Svarbiausia ir raisykle; reikia [vairiai investuoti (diversifikuoti) turirn4 turt4 tarp skirtingq aktyvq. Sprendim4 kiek finansiniq aktyvq laikyti obligacijq, kiek - pinigrl forma, nulemia pal[kanq dydis. Pinigq paklausa kaip aktyvarns keidiasi atvirkidiai proporcingai pal[kanq nomtos dydZiui: kai paLlkanq nonla Zema, tai mali ir pinigq laikymo alternatyviniai ka5tai, todel zmones nords daugiau tureti aktyvLl pinigq forma. Ir prie5ingai, kai palukanq norma didele - tr.rretidaugiau likvidZiqaktyvtl(pinigq)neapsimoka. Turto motyvas veikia tik platesniopoZi[rio i pinigus atve.;u, nes stamb[s tern.rinuotiindeliai itraLrkiamii pusiau pinigq (arba M3) eielnenttl. Tadiau,kadangivis daugiaudekiniqs4skaitq pradeda duoti palukanas, dis tai skirtumastarp Ml ir M3 maZeja. Teorija, teigianti, kad pinigq paklaus4lernia i5vardytiejimoryvai, vadinamaKeinso pinigq teorija. Pinigq laikymo nauda s4lygoja pinigq paklaus4 kuri susideda iS dviejq sudedamqjqelernentrl sumos: l) sanderiopinigq paklausosir 2) pinigq kaip aktyvq paklausos. AptarsirneSiuosdr.r elementus. l. Sanderio pinigq paklausq lernia sanddrio ir atsargos ( a p sd r a u d i r n o ) o t y v a i . i m Sanddrio pinigq paklausa (Mor,i - money transactions dernand) tai pinigai, bttini sandriams atlikti. Sanderio pinigq paklausa priklauso nuo prekiq, paslar-rgqbei garnybosveiksnir4 kiekio, esandiorinkose,ir nuo jq kainq lygio. Didejant
' V. Snic5ka kt. Mikoekonontika.- P.l9l 199. ir

212

pajarnomsbei kainoms, dideja ir sanddriopinigq paklausa.Tai bendrosiorns parodyta 6.1 paveiksle. Padidejus bendra.jarnnacionaliniam produktui, persikeliai deSinq, MoarrpadOti. padidejapinigq paklausa, Mplxy; ir Tadiau i pinigq paklausa nepriklauso pal[kanqnonnoslygio (6.1 pav.). nuo sanderio

0
pinigq paklausos pahlkanq ir nonnosbei nacionaliniq 6.1. pav. Sanddrio pajamqsqry5is 6.2 paveiksle pavaizduota sancldrio pinigq paklausos kiekio priklausomybe nuo bendrojokainq lygio, t.y. didejantkainq lygiui, sanderio pinigq paklausos kiekis dideja.

pinigq paklausos kainq lygio sqrySis 6.2 pav. Sanddrio ir greidio:kuo priklausoir nuo pinigq apyvartos Be to, pinigq paklausa jis rnaZesnis, daugiaupinigq reikia sanderiqaptamavimui. tuo 2. Trediasis pinigq laikymo motyvas - turto sudarymo - sqlygoja pinigq kaip aktyvrl (arba taupymopriemones) paklaus4. Pinigq kaip aktyvq paklausa (Morur - assets money dernand) - tai paklausa lvairios formos finansiniaurs aktyvarns: akcijoms, obligacijoms, pinigq s4skaitonrs ir grynicnrs inigarns. p

Ekonornikos sistemos subjektai gali laisvai rinktis, kokia bhtent fonna jie nori laikyti savo santaupas. Tolimesneje analizeje ne[vertinsime jq aktyvrpfonnos [vairovdsir nagrinesime Siaspagrindines formas:pinigus tik kaip mainr"lpriemonq, kuri neduoda palukanr4, obligacijas, kurios duoda ir palukanqir, be to, yra netiesiogine mokejimqpriemone. Kiekvienas individas, siekdamasgar.rtimaksimaliq pajamq iS savo aktyvri, sprendZia, koki4 jlt dali palikti grynaisiais, uZ koki4 isigyti obligacijtl. o Pinigq paklausa, siekiantpelningaii5destyti santaupas, prakti5kaiyra tam tikras pinigrl rezervas, kuriuo Zmones nori apsidraustinuo rinkos konjunkturos pajarnos l000 Lt, i5jq 400 Lt i5leidZiama yra netikdturntl. PavyzdZiui, prekdmsir (tai sanderio paslar-rgoms pinigq paklausa), likusieji 600 Lt yra taupomi. o isigyti Calimi [vairhs taupyno varianlai.Jei obligacijq isigyjarnauZ 500 Lt, tai likgs 100Lt grynaisiais spekuliacine pinigq paklausa. bus Spekuliacija (speculation) - veikla, siekiant greitai pasipelnyti,t.y. bet kokiq vertybir"i pirkimas, turint tikslq veliaujas parduotiauk5tesne kaina. Kuo gi vadovaujamasi,paskirstant santaupas[ [vairius aktyvus, siekiant maksimizuoti pajamas?Svarbiausias veiksnys,nulemiantistokius yra ekonorninius sprendirnus, obligacijqpahkanq noma, todel pinigq kaip aktyvq paklausayra obligacijq palukanr4 normosfunkcija: M t',,ru'r= L(r)

(6.2)

Ekonominiai sprendimai priklauso nuo to, kaip subjektas vertina obligacrjq pal[kanq nomos perspektyvqkitirnq ateityje. Niekas neZino, kokios jos bus po savaites,metq, o tuo labiau - po keleto rnetq. Vertybinir.l popieriq rinkos neapibreZtumo s4lygomis individas rizikuoja, priimdamas sprendirnus ir iS daugybes galimq variantq pasirinkdamas vienq jo vertinimais, labiausiai tiketinq. Jeigu, pavyzdZiui, dabartiniu laikotarpiu obligacijq palfikanq non'na didele, tai labiar-rsiai tiketina, kad ji artimiausiu laikotarpiu pradds maZeti. Kadangi obligacrjq palhkanq norma atvirk5diaiproporcingajq rinkos kainai, tai tiketinas palfikanq normos surnaZdjimas kartu rei5kia obligacijrl rinkos kainq augimq ateityje. Del tokiq numatomqateitiesprocesq,dabar apsimoka pirkti obligacrjas. Vadinasi, esant didelei obligacijq pal[kanq normai, tikslinga obligacijas pirkti, tuomet gyventojq grynq pinigq dalis aktyvq struktliroje maZes. lr atvirk5diai, kai obligacijq palukanq norma maZa, tai tikslingiaupiniguslaikyti grynqjrlforma. Visos visuomenes nariq pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcingaobligacijq palukanqnonnai (6.3 pav.). PaZymetina, kad pal[kanq nonna negali nukristi Zemiau tam tikros minimalios ra reik5mes,todel L(r) asimptotiSkai artejaprie rr. Apskritai, pinigq kaip aktyvq paklausarodo pinigq

214

vertinimus. Pinigq kaip ir obligacrjq rinkq s4veik6 atsiZvelgiant lar.rkiamus i aktyvq paklaus4apibldina bendra taisykle; kuo didesndpallkanq norma, tuo maziau Zmones stengsis tureti pinigq ir maLtaujq skolintis, nes, didejant palukanqnorulai, dideja ir pinigq laikymo altematyviniaika5tai.

6.3 pav. Pinigq kaip aktyvq paklausa Bendra pinigq paklalrsa MD nustatoma kaip Siq dviejq pinigq paklausos elementq - sanderio pinigq ir pinigq kaip aktyvq - surna tiek absoliudiais skaidiais,tiek grafiSkai: Mo=Mo(,\*Mr(o\,
afDa

(6.3)

Mo=f(,r).
(+)(-) Zenklai skliausteliuose po fonnule rodo atitinkamo veiksnio didejimo poveiki bendrajai pinigq paklausai.Mp - tai bendras nominaliqjq pinigq kiekis, kur[ Zmondsnori tureti sanderiams sudaryti ir aktyvq forma, esant[vairiornspalfikanqnonnoms (Zr. 6.4 pav.). Bendroji pinigq paklausos kreive,rodantipinigq kiekio priklausomybE nuo bendrojokainq lygio, realiosios bendrojonacionalinioprodukto apimtiesir pallkanq normos, vadinamalikvidurno pirmenybeskreive.
Mu"r

\ \_

6.4 pav. Bendrojipinigq paklausa

Likvidumo pirmenybd (liquidity preference) pirmenybe laikyti pinigus(grynuspiniguscirkuliacijoje plius indelius), s o ne.juoinvestuoli. pinigq paklausa tiesiogiai yra proporcinga Vadinasi,KeinsopoZiuriu, bendrajarn nacionaliniam produktui (Y) bei kainq lygiui (P) ir atvirk5diai proporcingapal[kanq nomrai (r). Alternatyvi teorija,analizuojanti pinigq rink4 yra kiekybinepinigq leorija,kLrrios laikosirnonetaristai. Kiekybin pinigq teorija (quantitativetheory of money) tai teorija, teigianti, kad bendrasis kainq lygis yra proporcingas pinigq pasiulai. nusakol91l m. L Fi5erioivestatapatybe: SiosteorijosesrnE

U:v : ?2,
MS MD dia

(6.4)

,{1- pinigq kiekis apyvartoje; Z- pinigq apyvartos greitis; P - bendrasis kainq lygis; O - bendrojo produkto kiekis (realusis bendrasis prodLrktas); nacronalinis P * Q - nominalusisbendrasisnacionalinisproduktas, pinigq paklaus6 nulemiantis M x V - parodo pinigtl kieki, uZrnoketq perkant prekes;jis pinigLlpasi[14. nulemia

Si vaclinamosios senosios,arba ankstyvosios, kiekybines pinigq teorijos tapatybe galioja, nes pinigq kiekis, sumoketas perkant prekes ir paslaugasper tam tikr4 laikq turi buti lygus pagamintq prekiq ir paslaLrgq pinigq vertei. Duotoji tapatybeparodopusiausr,yr4 tik prekiq, bet ir pinigq ne rinkose,nes Ms : Mp. Pasikeitus vienarl tapatybes elementui vienojelygybes puseje, turi keistisir kita lygybespuse,kad bhtq iSlaikyta tapatybe. greitisir realusis Monetaristai teigia,kad pinigq apyvartos bendrasis nacionalinisproduktastrumpuoju laikotarpiuyra pastovus, nes vartotojai turi, palyginti nekintamus[prodiusir pinigus iSleidZia tam tikrais laiko tarpais, todel kainq lygis yra proporcingas pinigq kiekiur:
o_MxV

(6.5)

jeigu pinigq kiekis padidettldu kartus,tai ir bendrasis PavyzdLlur, kainq lygis turetil padvigubeti. Vadinasi,pinigq kiekio padidejimas nr,rlemia 2t6

infliacijos lyg[. Pagal kiekybing pinigq teorijq pinigq kiekio padidejirno tempai I proc. s4lygoja infliacijos ternpq padidejimq I procentu, kuris savo nonrrq I procentu.Sis infliacijos tempq ruoZtu padidina norninaliqj4palukanLl Fi5eriopoveikiu. vadinamas ir nominaliosiospal[kanq normoss4rySis Pateiktoje tapatybeje ivertinti tik ivykdyti sanddriai, t.y. prekiq ir Todel, prekiq atsargos pinigLltaupymas. ir pinigq srautai,taiiau ne[vertinamas naudojantis Siuolaikines kiekybines pinigq teorijos KembridZo (Alfredo priklausomybds i5reiSkiarnos formule: Sia MarSalo)variantu,i5vardytos

rr, -n;
kai k:l/V; dia

M =kxPxY,

(6.6)

cirkuliacijoje; M- pinigq kiekis,esantis Z * piniginio vieneto apyvartosgreitis (vidutinis skaidius kartq, parodantis,kiek kartq kiekvienas piniginis vienetas finansiniuose sanderiuoseper metus pereina i5 rankq I rankas; kainq lygis; P - bendrasis )'- visas prekiq ir paslaugqkiekis, kLrr[ galima lsigyti nacionalinisproduktas; rinkoje arbarealusisbendrasis k - MarSalokoeficientas,rodantisnominaliqiq pajamq dali, kuri4 [kio subjektailinkg laikyti grynq pinigq fortna; produktas. nacionalinis bendrasis P x Y - nominalusis

Siuo atveju tapatybetaip pat rodo pusiausvyr4ne tik prektq, bet ir pinigq rinkose,nesM5 : Mp. kiekybines pinigtl ir Jeigu palyginsitneankstyvosios Siuolaikines teorijos tapatybes, tai gausime, kad Mar5alo koeficientas k:l/V, nes kr.rrie P x Qz P * Y. Q pakeitimas)'reiSkia, kad ivertinami tik tokie sanderiai, u g p . o s u k u r i a a l u t i n e s r e k e sS i f o n n u l el e i d oK e r n b r i d Z e k o n o r n i s l a r n s s t a t y t i greitisyra prekesir paslaugas. to,jie teigia,kad pinigq apyvartos galutines Be neb[tinai vienodas,kad laikui begant jis keidiasi; o bendrqjl nacionalini produktq - Y * didina bendr4iq pasi[I4 skatinantysveiksniai, pavyzdZtui, darbo na5umas. Siuolaikiniai monetaristaidaro iSvad4 kad jeigu V ir Y yra pastovhs letai kinta, tuomet kainr4lygi lemia pinigq kiekis M. Bet koks pinigq arba yra tiesiogiaisusrjEs prekiq bei paslaugqbendrosios su kiekio padidejimas paklausospadidejimu.Jei Siekintamieji dideja spardiaunegu hkio bendrosios pasi[lospajegumas tai del to padides bendrasis kainq lygis, vyks infliacija: )',

217

P=

M kxY

(6.1)

Monetaristrl nuorrone, pinigq pasi[la - tai vienintelis svarbus veiksnys, kuris nulemia gamybos apin.rties, uZirntumoir bendrqiI kainq lyg1, nes pinigq pasiulos pakeitimas tiesiogiai veikia norninalqj! bendrql nacionalini produkt4. Jie daro i5vadq kad ialyje b[tina stabilizuoti ne palukanq noffntu bet pinigq kiekio didejimo rempus, ir pasisako si. vadinamosios monetaristq taisykles lstatyminl igyvendinimq t.y. rnetinis pinigq pasiulos padidejimo tempas turi atitikti optirnalius metinius realiojo bendrojo nacionalinio produkto padidejimo tempus. Tai reiskia, kad pinigq kiekis Salyjeturi dideti 3-5 proc. pastoviutempu kiekvienaismetais. Pagal 5i4 teorij4 pusiausvyros pallkanq norma nustatoma pagal investiciniq le5q paklausq,I.,ir santaupqpasifil4s. lnvesticiniq lesq paklausq lemia [mones. Kuo didesnepalukanq norina, tuo maZiaupinigq imones nori skolintis. Santaupq pasiula priklauso nuo palukanq nonnos dydzio: kuo maZesnd pal[kanq nonra, tuo maZiaubus taupoma,ir atvirksiiai. Taigi pinigq pasilla ir paklausa tiesiogiai nulemia pal0kanq normfu pavaizduotq6.5 oaveiksle.

6.5 pav. Pusiausvyros pal[kanq norma monetaristiniame modelyje Neokeinsistai teigia priesingai - kad pinigq apyvartos greitis yra nepastovus smarkiaikintantis,todel gali atsvertipinigq kiekio pokydius. ir Siq dviejq svarbiausiq ekonomikos mokyklq teiginiai vieni kitus daLnaiir papildo. PavyzdLiui,sanderiopinigq paklausapriklauso ne tik nuo kainq lygio, nominaliqiq pajarnq,bet ir nuo laikotarpiotarp pajamq gavirno ir i5leidimo. Tarkirne, Zmogusgaunapajarnas x y : 400 Lt kartq per menesi P (per 4 savaites) ir tolygiai jas suvartoja (po 4 savaidiq p x y:0). Tokiq situacijq 6.6 paveikslevaizduojaAB linija. Vidutine sanderio pinigq paklausa Siuo laikotarpiu per rndnesi ll2 x 400:200 Lt, arba I 12 x 4152:1126 metiniq pajamqdalis.

218

t.y. 2 Jeigu pajarnosi5rnokanros kartusdaZniau, kartq per dvi savaites pinigtlpaklausall2 x200:100 po 200 Lt (linija A,B'), tai vidutinesanddrio metiniqpajarntl dalis. Lt, arba ll2 x 2152:1152 PxY, Lt 400

t,savaites

priklausomybd nuo laiko tarp pajamq 6.6 pav. SanderiopinigLlpaklausos gavimoir iSleidimo kiekvieneg savaitE tolygiai po 100 Lt (linija Jeigu pajarnosiSmokamos AzB:), tai vidutind sanderiopinigq paklausaper savaitgyra l12 x 100:50 Lt, arba l 12 x ll52:1 1104 Lt metiniq pajamqdalis. Vadinasi, kuo trumpesnislaiko intervalastarp pajamq iSmokejimo, pinigqpaklausa. sanddrio tuo maZesnd 6.3.2. Pinigq pasiula pinigq judejirnas, Kiekvienoje valstybeje vyksta nepertraukiarnas bei aplarnaujantis ivairius sanderius mokjimus. Pinigq kiekis (pasiiila) (Ms - money supply/stock)- tai fikyje vartojamq pinigq kiekis, kurl sudaro: l) pinigai apyvartoje ir 2) indeliai taupomosiose bei einamosiose s4skaitose. Bendras apyvartoje esandirl pinigq kiekis priklauso nuo to, kaip pinigq kiekis, t.y. kokie aktyvai [traukiami i jq apibreZimq.S[ apibreZiamas galima apibreZtisiauriauarbapladiau.Jam apibfidinti kiekvienoje Salyje kieki naudojarnaSiek tiek skirtinga pinigq pasiulos elementq(agregatq)struktDra, pavyz<Liiui, 4 Japonijojeir Vokietijoje - 3, JAV naudojarna pinigq elementai, Anglijoje ir Pranc[zijoje - 2. Tai priklauso nuo pinigq sistemos ypatybiq

219

* vienoje ar kitoje Salyje,daZniausiai nuo skirtingq indeliq ru5ies svarbos pinigq pasilloje. Pinigq elementai(rnoneyaggregate) tai sLrdetiniai pinigtl rodikliai, kr.rrie vartojami kaip pinigq kiekio matas, priklar"rson.rai jq apibreZirnoapirna ivairias likvidaus nuo turto grupes. Klausimas, kokius aktyvusitraukti i atitinkamq pinigq elententq. ynr diskusinis galutinaineiSsprEstas. ir JAV pinigq pasi[14 sudaro finansiniai aktyvai, sugrupuoti i 4 elernentus: l) M I - sanderio pinigai (pinigaisiar.rr4ja prasrne); 2) M2 - pinigai pladiqja prasme; 3) M3 - pusiaupinigai(netikripinigai); 4) L- likvidus aktyvai. Pinigq elementq likvidumas malija nuo Ml iki L. JAV ir vrsalne pasaulyjeiki 9 de5imtmedio pabaigospagrindinisdirnesys buvo skiriarnas Ml, bet dabartiniulaikotarpiuakcentuojarna svarba,nes: M2 l) Ml dalis,palygintisu bendruoju vidar"rs produktu,pasirodd esanti nestabiii; 2) daugelis M2 elernentq praddta naudotikaip cirkuliacijos priemonds. pinigq pasiulos Smulkiauapibudinsirne elernentus. pinigus,arbapinigussiaurqja l. Sanderio prasme, M I - sudaro: l.l. Valiuta arba visi popieriniai ir rnetaliniai (grynieji) pinigai, esantyscirkr-rliacijoje C (currency); 1.2.Kornerciniuose bankr.rose laikomi dekiniaiindeliai,neduodantys pahkanr4; 1.3.Komerciniuosebankuoselaikomi dekiniai indeliai, duodantys pal[kanq; 1.4.Kelionesdekiai. 2. Piniguspladiqja prasme M2 - sudaro: p 2 . 1 .M l - s a n d e r i o i n i g a i ; 2.2. Tar;pymoindeliai; 2.3. Srnulkus tenninuotiindeliai; 2.4. Pinigqrinkosindeliai; 2.5. Pinigqrinkossavitarpio fondai. pinigus arbanetikruspinigus- M3 - sudaro: 3. Pr"rsiau 3.1. M2 - pinigaipladi4ja prasme; 3.2. Starnb[steminuoti indeliai; 3.3. Vidausir uZsienio indelininkqindeliai,kLrrie bankelaikoni valiLrta. 4. LikvidZiusaktyvus L - sudaro: 4.1. M3 - pusiar-r pinigaiarbanetikripinigai;

220

popieriai; 4.2. Valstybes vertybiniai 4.3. Taupomosios obligacijos. Nuo 1980rn. daugelyjerinkos ekonomikos valstybiqpinigq rinkoje praddtanaudoti keletasnaLrjqs4skaittl,tinkamq sanderiuose, kurioms galirna iSra5yti dekinius reikalavirnus, tadiau kurios forrnaliai yra taupornosios paltlkanq,pavyzdlziui'. s4skaitos duodzi ir l. NOW (Negotiable Order of Withdrawal) pervedarr-roji sEskaita tai dekind s4skaita,uZ kurios inddlius mokamos pal[kanos, naudojarna l a u p y r n or p a s k c l l t l s o c i a c i j o s e : i a 2. ATS (Autornatic Transfer Systern) - automatinio pinigq pervcdirno sistenra. leidZianti laisvui per.lesti pinigus einarniesierns atsiskaityrlarns i5 taupomosios s4skaitos, naudojarna komerciniuose bankuose. pinigq rinkoje atsiradimas Siq sqskaitq rodo, kad ivairios finansines institucijos konkurencineje kovoje del indelininkq siekia suvienodinti tarpusaviokonkurencines s4lygas,kaupiantsavo skolinamqjg fond4. Be to, pinigq M2 elementai pinigq rinkos indeliaiir pinigq rinkossavitarpio fondai - tai turto fbrmq naujoves.Jos sifilo iekines privilegijas,panaikinaniias skirtumustarp Ml ir M2. Nors Siems galima i5ra5yti indeliarr.rs dekius,bet jie ndra itraukiami i pinigq element4 Ml, nes jais negalimanaudotisneribotai, tuo tarpu rnokejirnaigrynais pinigais ar dekinerniss4skaitomis nera ribojami. Kokie tie ribojimai? PavyzdLiui, inddlininkas gali i5raSyti 2-3 dekius per rr.rnes[ arba negali i5ra5inetidekiq maZesneinegu 500 USD sr-rmai. Kaip pavyzdipateiksime JAV pinigq pasifilos strukttr4 l99lrn. (6.1 lentele). 6 . 1 l c n t e l P i n i g qp a s i [ l o ss t r u k t [ r a A V l 9 9 l l 2 3 l ( m l r d .U S D ) . J Pinigqpasiulos elenrentai
L N ' l| - o i n i s a i s i a u r a i a r a s m c : n I l . G r v n ip i n i r a i 1.2. ckiniaindcliai C : . M 2 n i n i u a in l r r c i r Ln r u s n r u : i l.l.Mt 2 . 2 .T a u n v r n oi n d c l i a i 2 . 3 . S u r u l k l st c r n r i n u o t i n d c l i a i 2 . 4 . P i n i [ u r i n k o si n d c l i a i 2 . - 5P i n i u rn n k o ss : r v i u r m ilo r r d r r . o L M 3 p u s i a up i n i s a i l.l M2 . \ . 1 . t r r r r r h r cs : r i n u o t n d i ' l r a r S tr n ii 4.L-likvidDsaktvvai 4.1M3 . 4.2. Valstvbcs vcrwbiniai nooicrrar 4 . J .T a r " r p o m o s i o s l i s a c i i o s b

Lvginamasissvoris,proc. Suma u70 262 60ft 3393 870 I 003 I 102 69


149 4139 746

M1
100,0 I 10. 69.9

M2

M3

100.0 :5.6 29,6 32.5 10.3 2.0

r00.0
18,0

3393 52E9 4 l3 9
lt00

82.0 t00.0 78 . 3
t5.l
6.6

350

221

aa

r + s

v, r
N

r.! r
N

@"

r r

n
o
N

c-. X
q

{
a

=
r

';
G

ct

s.
d

q r o
al

..i q

c
N

-- n
r
6 N 6

r
d N

6 CJ

'=.9E
i'6 =
o
N

v'i 6 d

r
d
d

R
r
@

F: d

q
o
N

c ' N =

.c;

'tr[l
"t: N N

o r

tr: r
N

\ n o r
r
d d

o r

d) @ o N

r. r

@_

r o

;
Z
d

;
cd

I N

o A o

r r; r
N

n
@

r o r
d
N

r
N

.-

C) c)

C)

* r

s. r
d

Vl

N
N N

r r
N

r
r

o J c) q Cd

tr
J

bJl

! d

c.l 6

dl

-j

t > ,

r r

6 6

n
O @ N

r
@

..1 q
@

6 6

N N

r
N

6 3

c_)
.q)

N o o 2

o 6

o a

o o

o o

r a o

& o o

5 a 1

(\.1
>Q

2?2

Viena svarbiausiq pinigtl pasi[los charakteristikq yra atsiskaityrntl grynaisiais ir negrynaisiaissantykis. l5sivysdiusiose rinkos ekonornikos valstybeseatsiskaitymaigrynaisiaissudaro Zymiai maZesnilyginam4jl svorl n e g ua t s i s k a i l y m a ie g r y n a i s i a i s . n Lietuvoje dabartiniu laikotarpiu naudojamadviejq pinigq elementq sistema: Pl - indeliaiiki pareikalavirno pinigai apyvartoje; P2 - Pl ir 1) ir 2) kvazipinigai. Pinigai apyvartoje (currency in circulation) - banknotai ir monetos,esantysuZ bankq sistemos ribq. Pinigq elementq dinamikaLietuvojepateikiama lenteleje. 6.2 Kaip rodo lentelds duomenys, atsiskaitymaigrynais pinigais, arba pinigaiapyvartoje, sudaro apie50 proc.nuo pinigq Pl sumos. Pinigq kiekis apyvartojepriklauso nuo palhkanq normos dydZio,jis dideja didejantpalDkanqnon-nai. pav.pateiktafaktiSkapahlkanqnormos ir 6.7 pinigq kiekio apyvartoje priklausomybe. r, (%) 8 o 4 ) 0 100200 300 400 Ml (mlrd. USD)

6.7 pav. Pinigq kiekio priklausomyb palukanqnormos nr.ro Praktika rodo, kad pinigq masesM1 elastingurnas pal[kanq normal yra maZas. Kylant palukanq nonnai, bankai stengiasi iSplesti paskolq ir indeliqapimtl,nesjq veiklostikslasyra pelnornaksimizavimas. ISskiriama nominaliojiir realiojipinigq pasiUla. Nominalioji pinigq pasiiila (Ms - norninal rtoney supply)- banknotqir monetqkiekis,esantis gyventojus. pas * real money supply/liquidity) Realioji pinigq pasiflla (M tai nominahojipinigq pasi[I4 padalytai5 bendrojokainq lygio. Taigi realiojipinigq pasifila apskaidiuojama M pagalSiqformulE:

223

,=#'
dia M5 - nominaliojipinigqpasilla; P - bendrasis kainq lygis. 6.3.3. Pusiausvyrapinigq rinkoje

(6.8)

Pinigq kiekl valstybeje reguliuoja Salies centrinis bankas (CB), kornerciniqbankq pinigq Salies vykdydamaspinigq ernisij4bei reguliuodarnas Saliesekonominepolitika, nustatotarn tikr4 pinigq aktyvus. CB, rerndamasis palfikanq pasillq kuri nepriklauso nuo obligacr.yq nonnos(6.8 pav.).

f6 f1 fe

0
6.8 pav. Pinigqrinkospusiausvyra Ta5ke E susidaro pusiausvyrapinigq rinkoje. Tuomet pinigq pusiar.rsvyros kaina yra 16. Pusiausvyra pinigq rinkoje (money market equilibriurn) susidaro tuomet, kai realioji pinigq pasifila lygi realiajai pinigtl paklausai. Realiosiospinigq pasillos bei paklausospusiausvyranulerniapinigtl rinkos pusiausvyros kainq. Pusiausvyrospaliikanq norma (rE - equilibrium interest rate)- tai kaina, kuri rnokamauZ naudojim4sipinigais. Zinodami realiqj4 pinigq pasi[lq bei paklaus4, pinigq rinkos pusiausvyros taip; sqlyg4uZra5ysirne

(6.e)
M, - M,, P P
114

Kadangi realioji pinigLl paklausa tiesiogiai proporcinga bendrajam proporcingapallkanq normai (f, tai nacionaliniamproduktui ()') ir atvirkSdiai pusiausvyros pinigq rinkoje s4lygqgalin,a uZraiyti taip:
-:KxI
f trt

i/f

-n/r:

(6.9a)

t - pinigLt paklausosjautmrno bendrajam nacionaliniar.r'r produktui koeficientas; h pinigq paklausos jautrumo pal[kanq nomrai kocficientas. Pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro, pal[kanqrorm& ]ra /6. kai Paanalizuokirne situacij4 kai pinigq rinkoje pLr-siauSVyros cr nera. pahikanq nonla yra ZerniaupusiausvyrostaSko (r1<rg),tada pinigrl rinkoje perteklindpinigq paklausa susidaro BC. Judejirnas pusiar-rsvyros i5 b[senos i ta5k4B rei5kia,kad pinigLllikvidumasdideja.Zinonre.kad pahikanLl nonra yra alternatyviniaipinigq laikymo kaStai.Dalis Zmoniq vietoj pinigLl lsigis ir jq laikys obligacijas.Tai sudarys realqji turtq. Realusis turtas (W. - real wealth) - tai realiosiospinigq (Mi1) obligacijq(Bp)suma. pasiulos ir dia Namq fikiai turi nusprqsti,kaip jie padalins savo tr.rrtq tarp nonmq obligacijq - BD ir norimq tureti pinigq - LD. Nesvarbu,kokie veiksniai s4lygotq5i pasiskirstymi5 tr-rri blti i5laikytatokia lygybe:
Mr,* Bt,: W": LD + BL,

( 6 .l 0 )

dia

I4l,_ realusisturtas; Mo - realio;i pinigq pasi[la; Bx - obligacijqpasi[la; ZD - norimi tureti pinigai; BD- norirnos turetiobligacijos.

Kadangi (6.10) lygybeskaire puseprivalo buti lygi de5inei, todel 5i lygtis pertvarkoma: 8 , ,- B o : L D - M o ; dia Bu - Bo - obligacijqpasi[losperteklius; Lo - Mu- pinigq paklausos perteklius.

ObligacijLl palfikanq nornos sumaZdjimas rei5kia jq rinkos kainos didejirn4. Obligacijq savininkarnsapsimokajas parduoti, ir rinkoje susidarys obligacijq pasiulosperteklius,tuo pat tnetu esantperteklineipinigq paklausai. Norint, kad Zmondsdaugiaupirktq obligacrjq,jq tiekejai turi rnokdti didesnes palukanas. Jeigu pallkanq nonna kyla, Zmondspinigus perves! obligacijas. 225

Auk5tesnispalfikanqnormos lygis sumaZina tiek perteklinqobligacijq pasiul4 tiek perteklinEpinigq paklausq. Todel obligacijq rinkos kaina kris, o pallkanr1 pah.ikantl nonna dides iki pusiausvyros normos lygio 16. Esant palfikanq normai 16, pinigLi pasilla ir paklausasusilygina. pertekliuslygus nuliui, tai ir obligacijq pasiLilos Kadangi pinigq paklausos perteklius lygus nuliui. Pinigq rinka yra pusiausvira tuornet,kai obligacrjq tik r i n k a t a i pp u t y r a p u s i a u s v i r a . Analogi5kai galima paanalizuoti situacij4 kai pal[kanq norma yra r2>rs.Tai reiSkia,kad A taSkepinigq pasi[la vrr5ija paklaus4 tai pertekline pinigq pasilla AK. Judejimas i5 pusiausvyrosbusenosi ta5k4 A rodo, kad pinigq likvidumas sumaZdjo, nes obligacijq palilkanq normos padidejimasir jq atitinkarnas rinkos kainos sumaZdjimas skatino santaupqsavininkusisigyti daugiau obligacijq. Kai obligacijLlpaklausapadides ir taps pertekline,jt1 rinkos kaina taip pat padides.Todel obligacijq palfikanq norma sumaZs vdl iki ry. PinigLl rinka vel gr[5 [ pusiausvyrosbusenq.Pusiausvyrasusidarysir obligacijqrinkoje. Pinigrl rinkos pusiausvyrosta5kas, keidiantis pinigq pasillai arba paklausai, keis savopadeti.Apibfidinsime pasikeitimus paveiksle. Siuos 6.9

6.9 pav. Pinigrl rinkos pr.rsiausvyros poslinkiai l. PinigLl pasiOloskitimas. Jei Saliescentrinis bankas surnaZina pinigq pasihl4 o bendrasiskainq lygis yra pastovus,tai sumaZds norninaliEjE realioji pinigq pasi[la. Paveiksletai pavaizduota realiosiospinigq pasiulos kreives poslinkiu i kairq, i padeti M1. Pusiausvyros palukanq nonna padideja rIUo /'x iki 17. Vadinasi, norint surnaZinti pinigq paklausos kiek1, reikia padidinti palukanq norrntuo norint padidinti pinigq paklausoskieki, - reikia pallkant1norrn4. surnaZinti 2. Pinigq paklausos kitimas. Realiojo bendrojonacionalinioprodukto augitras didina pinigq paklausq;tai 6.9 paveiksleparodyta realiosios pirrigq p a k l a u s o s r e i v d sp o s l i n k i ui d e S i n qi,5 p a d e t i e s 6 [ p a d e t IL 1 . S i u o a t r e j u k L 226

pinigLlpaklausos kiekis, esantbet kuriam paltkanq nonnos lygiui, realiosios palhkanq normos lygis rp padides iki r2, i5laikydamas padides.Pusiausvyros nepasikeitusi4 realiqjq pinigq pasifil4 Me. Realiojo bendrojo nacionalinio produkto maZejimas,atvirk5diai,maZinsrealiqiq pinigq paklaus4 o kartu ir pusiausvyros paltkanq normq. pttsiausvyros pinigq pasi[los padidejimas sumaZina Taigi realiosios jt1 palfikanq normq. Tai maZina obligacijq patrauklumq ir skatina Zrnorres atsisakyti. AtvirkSdiai, realiojo bendrojo nacionalinio produkto augir.r.ras, palhkanq normoslygi, padidinair pinigq paklausE pusiausvyros ir didindamas alternatyvius pinigq laikyrno ka5tus. Tai kelia obligacijq patrauklurn4 ir iSlaikoreali4j4pinigr4paklaus4 nepakitusrealiajaipinigq pasi0lai. Analizuodami pasikeitimuspinigq rinkoje, laikeme, kad prnigtl pinigq paklausa pinigq kaip aktyvtlpaklausa ir paklausos elementai sanderio - formuojasinuo nulio. Tadiaurealiojesituacijoje kuriuo laiko tnon-rentu bet jau ekonomikos sistemossLrbjektai tLrri tarn tikr4 pradinl pinigq kieki Mx, o greitis,palukanqnonna veikia piniginio vienetoapyvartos kainos,pajarnos, tik pinigq kiekio prieaugl. Sis patikslinimas netr.rriitakos pinigq paklausos pinigq rinkoje esmei. Patikslint4pinigtl kreivds pobldZiui ar pusiausvyros pusiausvyros taip: sqlyg4uZra5ysirne rinkos M,
"

M,,
= - : I l v

P
'.:((:'{.tl

M,,. l " " " r ' JP "

(6.1r)

6.4.

BANKAI, JIJ ATSIRADIMAS, FUNKCIJOS IR RUSYS

Terrninas ,,bankas" yra kilEs i5 italq kalbos \odLio ,,banco" - tai pinigq keitejai.Bankq istorija siekia sededavo stalas,uZ kurio vidurarnZiais tolirn4 praeit[. Kai kurios bankines operacijos buvo Zinomos senovds civilizacijose (2000m. pr.Kr.), Graikijoje (lV a. pr.Kr.), Senovds Rornoje. Pinnosios jas teike baZnydios- tais laikais tai buvo saugiausiavieta saugoti.Zmones pradejo tuo metu cirkuliavusiusrnetalinius brangenybems pinigus (auksines, sidabrines rnonetas) laikyti pas auksakalius, kurie uZ kvitus. Taigi jau auksakaliai teikd priimtus saugoti pinigus iSraSydavo paslaugas,pana5iasI tas, kurias dabar teikia bankai. Gautieji aLrksokvitai buvo naudojami prekiq mainuose.Laikui begant auksakaliaipastebejo,kad pinigq, o kiti savo poreikiams tenkinti Zmondsatsiima tik dalf padetq sar-rgoti satrgoti Todl 5iepradejoskolintijierns patikettts lieka auksakalio saugykloje. pinigus kitiems ZrnondrnsuZ tam tikrE mokesti - pallkanas. Aukso kvittl naudojimasbuvo patogi (lengviau neSioti piniginejel) ir saugi (vagysiitl p p o Z i u r i u ) a t s i s k a i t y r n q r i e r n o n e .S i a p r a s r n ea u k s a k a l i a ia t r a d o p i n i g t l bankrl sisterna. ir ,,k[rimo" mechanizmAkuriuo grindZiarna Siuolaikine

22'7

Pinnieji dabartiniq bankr4prototipai atsirado XII a. Lombardrjoje , I t u s S l S i a u r d s t a l r l a ) . e i k qp a s k o l a s 2 u 2 s t a t y l up i n i g u s . i o sk r e c l i t i n eIs t a i g o s s pagal jLl atsiradimo geografinesvietovds pavadinimq ir Siandienvadrnatnos lombardais. Bankas (bank) - tai finansrq institucija, turinti speciali4 valstybeslicencij4 kuri leidZiapriirnti pinigus ir suteikti paskolas. Bankai atliekaSias funkcijas: Telkia laikinai laisvas lesas santaupas, ir 15 sukauptqle5q bankai teikia kreditus ir daZnailampa pramondsfrnoniq akcininkais. Banko paskola - tai komercinis pasitikejimas,kurl bankas iSreiSkia,skolindamaspinigus nustatytarn laikotarpiui uZ tarn tikras palIkanas: 3. Vykdant [kinius sanderius, bankai taryininkauja piniginiuose atsiskaitymuose mokejirnuose; ir 4. LeidZia apyvarlon pinigus, vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas; 5. Konsultuoja jiems reikiarnq klientus,suteikdarni ekonorninE finansinq bei inforrnacijel. Atlikdami Siasfunkcijas, bankai veikia tam tikrus Dkio procesusrr net juos kontroliuoja.Bankai gali perkeltipinigineslesasi tas veiklos sritis, kur jq truksta.Pagalnuosavybes formasbankai skirstorr-ri l: l. Akcinius bankus- bankus,kuriq istatinisbanko kapitalassukauptas iS atskirq dalininkq leSq; 2. Kooperatiniusbankus - bankus,apimandiussmulkauskredito draugijas, savo nariq - n.riesto kaimo gyventojq - indelius ir iS ar .;ungiandias jiernstrumpalaikes sukauptq leSqteikiandius paskolas; 3. Municipaliniusbankus- miestqsavivaldos jie organqnuosavybE; teikia miestoukio finansavimui ilgalaikius kreditus; 4. Valstybinius bankus - valstybes nuosavybq;jie atlieka ernisijos ir kornercijosbankq funkcijas; 5. MiSriuosiusbankus* bankus,kuriq akcijq dali turi narnLl ukiai, firmos bei valstybd; 6. Tarptautinius bankr.rs bankus, atstovaujandius tarpvalstybiniarns interesams. PavyzdLtui, Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos ir pldtros bankas yra tarpvalstybineJungtiniq Tautq Organizacijos (JTO) kredito institucija, lkurta 1944m. Breton Vude (JAV). Jos nariais gali bnti tik tos pasaulioSalys,kurios priklauso Tarptautiniamvaliutos fondui (TVF). Oficialus banko tikslas - skarinri TVF priklaLrsandiLl Saliq jegq pletotg, garnybiniq teikiantilgalaikl(5-25 metams) kredirq. Pagalveiklos pobudi bankai skirstornii: l. Centrin[bankE- vadinarnqjipimoseilesbank4; l. 2. 228

2. Komercinius bankus(KB); 2. l. Kornercinius universalius bankus; 2.2. Kornercinius specializuotus bankus: investicinius; - tar.rpomuosius; - inovacinius; - hipotekos. (NFT): finansinius 3. Nebankinius tarpininkus - taupyn.ro paskolqasociacijas; ir - kreditines sqjungas. Siuolaikiniaibankai* tai finansiniaitarpininkai,i5 savo veiklos gaunantys pelnrl. Finansinis tarpininkas - tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir piniguspasiskolina besiskolilandiojo. Finansinis tarpininkas savovardu,o veliau juos skolinasavoskolininkams. Vadinasi, KB ir NFT yra: a) finansiniai tarpininkaitarp skolintojq ir besiskolinandiqjq, paskolq t.y. tiekejai; b) finansiniai taryininkai rnainuose,t.y. tarpininkai mainuose tarp prekiq savininkq ir pinigq savininkq, nes dalis bankq pasyvq, butent dekiniai indeliai, pladiai naudojami kaip mokejimo priemone ir yra pagrindine pinigq kiekio Salyjedalis. Del Siq KB ir NFT veiklos bendrumq tolimesneje analizeje neatsiZvelgsime jq veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsirne i bendru vardu - komerciniaisbankais- KB. KB, tiesiogiai negamindami materialinir4verlybiq, o tik aprr.lpindami [kio subjektus flnansiniais i5tekliais ir organizuodamijq srautus, siekia visorns imonerns budingo tikslo - pello maksimizavimo. Banko pelno maksimizavirnoprocesE apima du etapai. l. Butina itikinti Zmonesteikti jiems pinigus, atidarantindelio s4skaitas. Kadangi pradedantis bankasturi konkuruoti su jau veikiandiaisbankais,tai jis turi sudaryti palankesnessElygaspotencialiemsindelininkarns.PavyzdZiui: naujame banke indelininkai gali gauti 5iek tiek didesnes palilkanas; nemokam4dekini aptarnavirn4 pana5iai. ir Jei bankas turi kuriq nors privalumq, palyginti su kitais bankais, tai jis tapspatrar.rkliu, Zmondsnoriai jame laikys savo indelius. ir 2. Pelningiausiq kredito suteikimovariantqpaie5kos. banko vadovybd Jei optimaliaipasirenka tai gausdidelespajamas. savoskolininkus, bankas 6.5. ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKU SISTEMOJE Kornercinio banko (KB) veiklq apibfidinabanko balansindataskaita. Komercinio banko balansinataskaita (commercial bank balance)- tai aktyvrl ir pasyvq sqra5as tam tikru momentu. 229

Ilanko balansind ataskaitapasiZymi viena svarbia savybe: aktyvai Bet kuris i yra pusiausvira bfisena. t.y. visuornet visuometlygus pasyvams, bank4 patekqs dokumentaspriskiriamas aktyvams arba pasyvamspagal tai, kar"n iplauks pinigai: bankui ar jo klientui. tai tttrtas, Banko aktyvas (bank active/assets) priklausantisbankui; tai, kuo bankas disponuoja,arba lSq panaudojimobr--rdas. Jis yra lygus reikalavimams,kurie pateikiarni finr-rai,t.y. pasyvams ( 6 . 3l e n t e l e ) . Banko turtas: pinigai); a) gryni pinigai (kasos CB; b) pinigq rezervai c) vertybiniai popieriai,suteiktospaskolos; banko turtasbei kita banko nuosavybd. d) nekilnojarnasis Banko pasyvas (bank liabiiities) - tai verte, kuri4 bankas kam nors skolingas,tai skolos, [sipareigojimaiarba banko leSqSaltiniai. visq tipq atidarytiems indliq Pasyvas - tai banko isipareigojirnas banko akcininkamsbei paimtosbankq paskolos. savininkams, KB pasyvLp struktrirqgalima suskirstytil: l) banko savininkqreikalavimus,vadinamusnuosavukapitalu; reikalavimus,vadinamus[sipareigojimais. 2) ne savininkr4 kai: bus pusiausviras, Vadinasi,KB balansas Ak4tvas : Nuosavaskapilalas ({statinis kapilalas) + [sipareigojimai. 199112 3l (mlrd. USD) ataskaita 6.3 lentel.Banko balansind
Aktyvas
l. Rczcrvai l . l . B a n k n o t ai r m o n c t o s 1 . 2 .R c z c r v a ic c n t r i n i a m c bankc 1 . 3 .K i t i p i n i g i n i a ir c z c r v a i p 2. Sutciktos askolos 3. Turimi vcrtybiniai popicria 4. Kiti aktvvai I5 viso:

Pasyvas 70,0 20,0 50,0 0,0 832,0 322,0 0.0 t224,0 I Nuosavaskapitalas 2 Tcrminuoti indcliai 3 L C K r n l alrn o c l l a l 50.+,0 6 l6 , 0 t04,0 0.0

l5 viso:

t:24.0

Lentelesduomenysrodo, kad pagrindinEbanko aktyvo dal[ sudarojo Tai rodcl, kad paskolos, o pasyvo - dekiniq ir terminuotq indeliq sqskaitos. banko, kaip verslo imones,ypatybeta, jog jis operuojabeveik tik svetirnomis, skolintomis leSorns.Todel didZioji pasyvq dalis turi bfiti i5mokarnapagal 230

pirm4 pareikalavim4. Vadinasi, viso deponr-roto kapitalo bankas paskolinti negali,jis privalo tureti rezervq. Rezervas (reserve) 1amtikra dalis banke laikornq le5r4 nuo visq indeliqsumos. R rn=D, cla rn - rezervonorTna; R - rezervelaikomq ld5qsuma; D - indeliqsuma. ( 6 .l 2 )

Visa Siuolaikinebankq sistemaparemtadalinio rezervo principu, 1ai rei5kia,kad bankelaikornadalisjame saugomqle5q. PanagrinesimeKB balanso kitim4 atliekant ivairias operacijas, ir sudaromus sanderius iSreik5ime kiekybiSkai. Tarkirne,kad kuriamasnaujaskornercinisbankas. I sand6ris.Banko nuosavokapitalok[rirnas. Tarkime, kad grupe Zmoniq, norindiq isteigti bankq leidim4 gavo. PradinEpinigq sum4 reikaling4 komerciniam bankui (KB-1) steigti, nutarta gauti, i5leidus ir pardavusuZ 400 tukst Lt akcijq. Dali akcijq banko steigejai nusipirko patys, dali pardave rinkoje. Gauta valiuta uZ akcijas - tai banko aktyvas, o nupirktos akcijos - tai reikalavimai, kuriuos gali pateikti bankui akcijLlsavininkai. Akcinis kapitalas,kurio fonnavimui duotasleidimas ir kuris sukuriarnasi5leidus akcijas, vadinamasistatiniu kapitalu (authorizedcapitalstock). KB-l balansindataskaita Nr.l (t[kst. Lt)
,A.ktyvas
Grvnipinicai 1 5v i s o :

Pasyvas 400 400


Akciios I5 viso:

400 400

2 sand6ris.KB-l paruo5imas veiklai. Sudaryta direktoriq valdyba pradeda organizuoti banko veiklq: ir lsigyjama pastatLt [rengimq. Tarkime, pastataiigyjami uZ 350 tfikst. Lt, o - ui.30 t[kst. Lt. Sis sanderispakeiiia tik banko aktyvo strukt[r4: irengimai grynq pinigq banJ<e sumaZejo, atsiradonuosavybe.Zvaigzdute2ymimi o pasikeitq banko balansoelementai.

231

Kts-l balansindataskaita 2 (tukst.Lt) Nr.


Aktyvas
Nuosawbc Grvni ninisai I5 viso:

PaSyvas 380 20 400


Akciios l5 viso:

400 400

3 sanddris.lndeliq pridrnimas. Pagrindines banko funkcijos - priimti piniginius indelius ir teikri kreditus. Tarkirne, jau veikiantis KB-l priima 100 tDkst.Lr indlininkq neterminuotusinddlius, t.y. indelius, kuriems galima israsyti dekinius reikalavimus. Bankas indeliq forma gauna grynus pinigr"rs, kurie yra banko aktyvai. tadiaujis kartu atidare ir dekiness4skaitas, kurios yra reikalavirnai KB-l aktyvui. KB-l balansine ataskaita Nr.3 (t[kst. Lt)
Aktyvas
Nuosavybc Grvni pinieai I5 viso:

Pasyvas 380 120 500


Akciios C c k i n i a ii n d c l i a i l5 viso:

400 t00 500

Nors Salyjebendrapinigq pasi[la nepasikeite, tadiaupinigq pasifilos struktfira pasikeitd: apyvartojesurnaZdjo100 tDkst.Lt grynq pinigq, o banko pinigq padaugejo 100tukst.Lt. 4 sandris. Rezervqsudaryrnas. KB, atidarydami indeliq salskaitas, tureti tam tikrus nustatytus_ turi privalomuosius- istatymqreglarnentuojamus pinigq rezervus(apie tai pladiau Zr. 7 skyriq). Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (rr.iu._ required reserve ratio) - komercinio banko incleliLldalis. pervestai privalomuosius rezervus. Tarkime, kad komercinis bankasrezervuslaiko viena fomra - kaip indel[ tik centriniamebanke. Privalomqiq rezervq norma r0 procentq, arba
f p r ; u . : 0 ,l .

Privalomieji rezervai apskaidiuojarni tam tikru nustatytu privalomu laikyti atsargose rezervqprocentunuo indelir-1 sumos,priimtos banke:

232

RPr,r,.: fpr;r.XD,

(6. 3) l

Rp,,,: 0,1 x 100 : I0 tulct. Lt. Visi banko kasosgryni pinigai yra laikomi fakti5kaisKB rezervars. Siuo atveju KB-1 kaip privalomas atsargas CB turi laikyti l0 tukst.Lt. Tadiau jeigu banko direktoriq valdyba numato gyventojq indeliq didejim4 tai tuomet vietoj minimalausprivalomo rezervo dar papildomai CB s n s s a u g o l l 0 t u k s t .L t . T o k i u a t v e j ub a n k a si S v e n g s e p a t o g u m q .u s i j u s i q u papildorntl rezervq pervedimu i CB rezervus kiekvienE kart4 kai Kts-l neterminuotqindeliq lsipareigojimaidides. 15tiesq I(B, Zinoma,nelaiko visq grynq pinigq CB. {vesdami Siame pavyzdyje tok[ supaprastinirn4 fakti5kq rezervq sumE, ateityje,nustatinedami iSvengiame banko aktyvq elen.renlq ,,gryni pinigai" ir ,,rezervai CB" sumavimo. pasikeis: bankobalansineataskaita SudariusKB-1 rezervus, Nr.4 (tukst.Lt) KB- I balansindataskaita Aktyvas
Grvni oiniulri Rczcrvai Nuosavvbc I5 viso:

Pasyvas 0 120 380 500


Cckiniai indtiliai Akciios l5 viso:

100 400 500

RF = Rp,i,.* Rpn,,.l

(6.14)

dia

Rp- faktiSki bankorezervail Rp",t.-pertekliniaibanko rezervai; i Rp,,,. privalorniej banko rezervai.

Pertekliniai K-B rezervai - tai dydis, kuriuo fakti5ki banko rezervat virSijaprivalomusjo rezervus. pagal (6.14) fonnulE nustatomiRp",., : ZinanI Rp ir Rp,1,,, RPrr,.=Ro-Rrr,r., Rp",t : I 20 tukst.Lt - 10 tukt. Lt : I 10 tukt. Lt . Si banko operacijaypad svarbi, nes suteikti paskolasbankasgali tik tuomet,jei jis turi pertekliniq rezervq.

233

Sukurtieji KB rezervai yra KB aktyvas, o CB Sie rezervai bus pasyvas,kadangi tai yra reikalavimas,kuri kita istaiga- KB-l - gali pateikti centriniam bankui. Kodel gi KB bfitina laikyti privalomErezerv4CB? Pirmiausiareikia pabreZti, kad jie neteikiaKB likvidumo garantijq. i5sipildytLl Jei bankininko ,,siaubo" sapnas ir neterminuotq indeliq savininkai vienil rytq visi kartr.r p n r e i k a l a u t g r q Z i n t iv i s u s [ s i p a r e i g o j i r n u s y n a i sp i n i g a i s . a i p r i v a l o r n i e j i q gr t rezervainebutq naudojami netiketq grynq pinigq pareikalavimarns vykdyti jie tik atlieka kontrolds vaidmeni ir gali padeti CB keisti KB kreditavimo galimybes. Tokiu bldu CB vykdorna pinigq politika gali uZtikrinti fikines veiklos stabilum4. Vadinasi,privalorniejirezervainetiesioginiu b[du - kaip KB kreditq kontroles priemone - stabilizuojaekonomikos vystymEsi ir taip atstovauja indelininkq interesams, nerabanko likvidumo Saltinis. bet Kitas rezervq vaidmensaspektas yra susijqssu dekiq apskaita,kuriq apibudinsimekitarnesandryje. 5 sandris.Bankui i5ra5omas dekis. Tarkime, kad vienas KB-l klientas perka firmoje ,,Mitsubishi",kuri4 aptarnatSa KB-2, automobili ir iSraSo jai 50 tlkst. Lt deki. Dabar paanalizuosirne kaip Sisdekis apskaitornas, inkasuojamas, kaip KB1) t.y. 2) l, atsiskaitymas dekiu, paveiks sanderyje dalyvaujandiq bankq balansq ataskaitas. Atsiskaityrruosedalyvaus 3 bankai: KB-1, KB-2 ir centrinis bankas.SI sancleri apibudinsimekaip tarpusavyje susrjusiprocesq susidedant[ i5 Siqetapq: a) pirkejas iteikia 50 t[kst. Lt dekl finnai ,,Mitsubishi", kur[ turi apmoketi j! KB-l Firma, gavusi dek[,perduoda j4 aptarnaujandiam KB-2, kuris dek[ deponuoja, ir f-rrmos ,,Mitsubishi" s4skaita, jos balansas padideja 50 tlkst. Lt; b) KB-2 turi pirkejo deki 50 tfikst.Lt. Tai teise disponuoli KB-l aktyvq dalimi. KB-2 Sia teisg igyvendina,perduodamas deki i CB, kur jis 5i inkasuojamas:KB-2 rezervai padidinami 50 tlkst. Lt, o KB-l rezervai 5 0 t D k s tL t s u m a Z i n a m i ; . c) CB inkasuotqdeki siundia I(B-1, kurl gavgsjis pirm4 kart4 suZino,kad vienas i5 jo klientq iSra5e t[kst. Lt deki. KB-l sumaZina 50 Sio kliento dekinEs4skait4 t|rkst.Lt. 50

234

eekiqapskaita (t[kst.Lt) CB
Pasyvas KB-l rezervai -50 KB-2 rezervai+50 c) inkasuotasdekis gr[Zta I Kts-l

\
K B - l b a l e n s i n a t a s k a i t( t n k s t . t ) e u L

b) KB-2siundia dekiCB
KB-2 balansineataskaita(tfikst. Lt)

iekinis indelis

R c z c r v a i- 5 0

| C e k i n i si n d i ' l i s - 5 0

a) pirkejas moka firmai ,,Mitsubishi" dekiu

Atskiro banko paZi[riu, pinigai yra i5imami arba iplaukia, bet visos poZifiriu, apmokantdeki, jokiq pinigq neprarandama. bankq sisternos Atlikus 5i sanderi,KB-l balansoataskaita atrodystaip: KB-l balansineataskaita 5 (thkst.Lt) Nr.
Aktyvas
Rezcrvai Nuosnvvbc l5 viso:

Pasyvas 10 380 450


Cckiniai indcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Ar KB-I, turedamas70 t[kst. Lt fakti5kus rezervus, gali skolinti pagal banko tuimus pertekliniusrezeryus: nustatoma x Rp,,,.:rp,,,, D = 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tfikst.Lt; : Rp",,.: Rr - Rp,u,. 70 tukst.Lt - 5 tukst.Lt : 65 tukst.Lt Vadinasi. KB-l cali skolinti65 tukst.Lt. 6 sandris.Bankasskolinapinigus. Paskolq teikimas yra antra svarbi banko atliekama funkcija. Dabar aptarsime, kaip atskiras KB gali kurti pinigus, teikdamas paskolas, kaip paskolq teikimas paveikia banko balansoataskaittu kaip pinigai maZeja,kai ir skolos grqZinamos. Tarkime, finna ,,Audejas" nutard didinti savo gamyb4 tadiau jos projektui reikia papildornofinansavimo- 50 tfikst. Lt. Tai patikirna finna, jos finansine padetis gera, ateities perspektyvosteigiamos. KB-l kaip tik turi

z3i

p c r l e k l i n i q e z e r v q t o d d l s u t e i k i a r e d i t 4 . a t o g u l n or s a L r g u r n o r n e t i n i u i s r . k P i su 'tai reiSkia, ,,Audejas" paskolq ima ne grynais pinigais, bet dekine s4skaita. kad KB-I, suteikdamas paskol4 padidina finnos einamqj4 s4skait4 50 tukst. Lt. KB-l tai rei5kia naujo aktyvrl elemento (skolinio isipareigojinro bankui), duodandiopallkanq atsiradim4.Firma ,,Audejas",pateikdamasavo skolinius lsipareigojimus,gauna teisE i5 savo dekines s4skaitospairnti papildornai 50 tfkst. Lt dekiu. Abi sanddrio puses patenkintos: KB-l tLrri ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus- dokumentus,kuriais remiantis finna nustatytu laiku sumokesskol4 ir pal[kanas, o firma turi padidejusiEdekinq sEskaitq. Siuo atveju KB-l sukuria pinigus, padidindamas firmos iekinE s4skaitil. Butent kredito pletimo bfidu komerciniai bankai sukuria didZia;q pinigq pasiulos,naudojamosfikineje veikloje, dal1.KB-1 balansindataskaita, suteikuspaskol4,susides Siqelernentq. i5 KB-1 balansineataskaita Nr.64. (tukst.Lt)
Aktvvas
Rczcrvai Paskola Nuosavybc l5 viso:

Pasvvas 70 50 380 500


C c k i n i a ii n d c l i a i Akciios I5 viso:

100 400 500

Komerciniarns paskolq bankarns suteikiant dekiu,5iesukuriapinigtrs. t.y. padidinapinigLlpasiul4 nes dekiniaiindliai yra pinigq Ml sudedamoji dalis.Plediantis kreditui,sukuriama didZiojipinigq Ml dalis. Firma ,,Audejas", gavusipaskolq stengsis jq kuo greidiau panaudoti, tarkime, apmoketi statybos firmos paslaugas, atsiskaitydama dekiu. Si operacija bus analogi5ka5-am sanddriui.Finnos ,,Audejas" iSra5ytas dekis statybosfirmai pateksi jq aptarnaujant[ KB-2. KB-l balansine ataskaita Nr.68 (tukst.Lt)
Aktyvas
Rczcrvai Paskola Nuosawb6 I5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450


Cekiniai ndcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Siuo atvejuKB-l Rp,;".: XD Rp,,u,.: rpy1,. : 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tukst.Lt, Rp",,.:Rr - Rp,,,,.: - 5 tukst. : 15 tukst. 20 Lt Lt

236

KB-l dar turi pertekliniq rezervq,todel gali dar skolinli l5 tUkst. Lt. KB-l poZiuriu,pinigai i5imami;KB-2 poZiuriu, iplauksi bank4 bet, visr.1 jie bankq sisternos poZifiriu,aprnokant deki, pinigtl visai neprarandarna. 7 sandris.Paskolos grEZinimas. Tarkime, firrna ,,Audejas"gr4Zinapairntq iS KB-l paskol4nustatytu laiku, i5raSydama t[kst. Lt deki i5 savo dekinessqskaitos 50 (supaprastinirno sumetimais neivertinsimepahkanq, mokamq uZ paskolq). Todel KB-l 50 Lt; lsiskolinimai pagal dekines s4skaitassumaZes tLrkst. fin-na ,,Audejas" atsisako 50 t[kst.Lt savo pretenzijqKB-l aktyvams.KB-1 savo ruoZtu sugrqZina ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus, t.y. bankas ir firr. a vel pasikeite reikalavimais.Firma iSpirko savo skolinius isipareigojirnus garantinir-rs ra5tus aprnoketi paskol4 atsisakiusisavo piniginiq reikalavimLl KB-l aktyvui. Pinigq pasilla sumaZeja tukst.Lt, nes tokia suma br-rvo 50 surnaZinta finnos dekine s4skaita. Visa tai parodyta KB-l balansindje ataskaitoje Nr.7. KB-l balansine ataskaita Nr.7 (tukst.Lt')
Aktyvas
Rczcrvai Paskola
Nuosavybc

Pasyvas 20
U r - k i n i a i n d c li a i Akciios l5 viso: U

400 400

I5 viso:

380 400

Ataskaita rodo, kad tiek dekiniai indeliai, tiek suteiktos paskolos lygus nuliui. Cekiniq indeliqsumaZejimas padidina KB-l turimusperteklinius rezervus, suteikiapagrindq tai teikti naujaspaskolas. Pinigq pasiulasumaZeja 50 trikst. Lt, nes sumaZdjo dekiniq indeiiq apirntis. 8 sanddris. Vyriausybsvertybiniq popieriq supirkirnas. Kai KB i5 gyventojq superkavertybiniuspopierius,tai sanddrioesmd ta pati kaip ir teikiant kredit4 t.y. kuriami nauji pinigai. Tarkime, KB-l per dileri i5 gyventojq uZ 50 tlkst. Lr superka vertybinius popierius. KB-1 tsigyja pal[kanas duodandius aktyvus vertybinius popierius ir 50 tukst. Lt padidina dilerio deking s4skaitq.Tai parodyta KB-1 balansineje ataskaitoje Nr.8. Pinigq pasiDla, sr,rperkant verlybinius popierius, padideja, kaip ir suteikiant kreditus. Kai KB parduoda vertybinius popierius, tai pinigq pasi[la, atvirk5diai, maZeja. Vertybiniqpopieriqpardavimas pinigq kiekl veikia kaip ir paskolqgrqZinimas. Komerciniaibankai,vykdydamiivairiussandrius, siekia suderinti prieStaravirnus du : 237

Nr.8 (tukst.Lt) ataskaita KB-l balansine Aktyvas


Rczcrvai Vcrtvbiniai nonicriai Nuosavybc l5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450


L CKlnlal lnocllal

50
400 450

Akciios l5 viso:

l. Gauti pelnq todel skatina indeliq pletin-r4 teikia paskolas ir perka popierius; vertybinius likvidumas- tokie aktyvai, kaip gryni 2. Siekia saugumo,kuri garantuoja p i n i g a ii r p e r t e k l i n i arie z e r v a i . 6.6. KOMERCTNTU BANKU SISTEMA. PINIGq MULTIPLIKATORIUS

l5sivysdiusiqrinkos ekonornikosvaistybiq komerciniuosebankuose gryni pinigai sudaro tik 1/3 Ml pinigq pasifilos.Bankq sukurti dekiniai indeliai - svarbiausiaspinigq pasi[los elementas.Bankq sukurtq dekinrq pinigq apirntis priklauso nuo grynrt pinigq privalomqiq rezervq nonnos bankineje sisternoje.Todel, kaip matysime kitoje temoje, centrinis bankas privalomq;q rezervq pinigq kiekio kitirn4 cirkuliacijoje reguliuoja,keisdamas norm4. jtg plius turirnas ir esantys cirkuliacijoje, Banknotai monetos, kiekis bankineje sistemoje (komerciniq bankq pinigq rezervai ir jq operacijq balansai centriniame banke) yra vadinami pinigq pagrindu, arba didels perkamosios poweredrnoney). galios pinigais (H - monetarybase/high Koks yra rySystarp pinigq pasiuloselementoMl ir pinigq pagrindo H? Suprantama, kad l) gyventojaine visus pinigus laiko bankq s4skaitose, dal1pinigq laiko grynais; 2) kai kas i5 viso nenori laikyti pinigq banke,juos laiko ,,namqbankuose";3) nor4 pinigus laikyti grynq forma skatina Se5eline ekonomika; 4) sukurtq dekiniLlindeliq apirnt[ nulemia privalomqiq rezervq nonna, kuriq komerciniaibankai privalo laikyti centriniamebanke. M Vadinasi, kaip pavaizduota l0 paveiksle, I >H. 6. Kuo rp,;u.maZesne,tuo sukuriami dekiniai indeliai didesni. Bankq rezervai sukuria didesngpinigq sum4 t.y. dekinius indelius, negu jie patys palyginti su pinigq yra. Tiksliau - koks yra Ml pinigq pasiulos pasikeitimas, pagrindu,nurodo pinigq rnultipiikatorius.

238

,?-------+E--;i
,,' Cryni pinigri -fiankq rezenai ' Pasf\a enrolutJ 1

-'

"/ /
i

r urynt DtnlfJl

Cekiniaiindeliai

6.10 pav. Pinigqkiekio ir pinigq pagrindosqry5rs Pinigq multiplikatorius (m1a1 rnoney rnr"rltiplier) parodo pinigq masesMl pokyti, pinigLlpagrinduipasikeitus vienu vienetLl. LMI mint= 611 ( 6 .i 5 )

Pinigq multiplikatorius didesnis 1, todel cirkuliuojantipinigq yra uZ surnayra didesnenegu pinigq pagrindas. Pladiauapibudinsime bankq sistemos skolinimo,arbadekinirlindeliq kurirno, galimybes.Laikysimestokiq prielaidq: L Visi komerciniai bankai atsargoselaiko tik privalornuosius rezervus; pertekliniq rezervqndra,nesvisi jie paskolinami; 2. Visus perteklinir.rs rezervuskornercinisbankaspaskolinavienam sLrbjektr.ri, kuris veliau iSraSo dek[ visai gautospaskolos sumai,ir SisdekispatenkaI kitq bank4. Tai reiSkia, kad visai skolos sumai i5ra5yt4ieki reikalauja apmokti kitas kornercinisbankas. : 3. Privalomqjqrezervqnorrna l0 proc.,arbarpr;u. 0,1. yra Siomissqlygomis, pilietis,,X" idejo i KB- l 100 Lt. Kaip tai tarkirne, paveiks visr4 KB sistemosskolinirno galimybes,jei laikysirnesaukSdiau nurodytqtrijLl prielaidq? Pinniausia pasikeis KB-l balansind ataskaila, nes: a) 100Lt indelispinigq pasi[los nepakeite, pakeiteMl pinigq strukttrr4. tik : Jei rp,;u. 0,1, vadinasi, privalorniejirezervaibLrsl0 Lt, o pertekliniai90 Lr; b) maksimaliaiKB-l gali paskolinti90 Lt, tiek pat padidejadekiniil indeliq suma; c) pilietis ,,2", gavqs 90 Lt paskolq gali juos r5leisti, iSraSydamas deki pardr-rotuvdje paskolos visai sumai.Parduotuve dekija aptamaujandiarn lteiks KB-2. KB- I , aprnokddamas ceki,praranda dekiniindel[bei rezervus.

239

(t[kst. L0 KB-l balansindataskaita


Aktyvas
*Rczcrvai *Paskola + 1 0 0( a ) -90 (c) +90 (b) t C c k i n i a ii n d c l i a i

Pasyvas
+ 1 0 0( a )

+90(b
-90(c

Papildomasindelis atitinkamaipakeisir KB-2 balansoataskaitq (t[kst. Lt) KB-2 balansineataskaita


Aktyvas
+Rczcrvai * Paskola

Pasyvas +90
-81 * C c k i n i a ii n d c l i a i

+81

r90 +81 -El

: rp,ir. 0,1i

X AD Rprir.:t'p71,'. : 0,1 x90 : 9 Lt'

Paskolq teikirno procesaskartojasi kituose KB sistemosbankuose, nes gautos dekinds paskolos,mokant dekiu, patenka vis i kit4 bank4. Visas bankq sistemq apimantis pinigq kurirr-roprocesas, kurio KB-l ir KB-2 buvo pateiktosatskirai,sura5omos 6.4 lentelq. ataskaitos balansines i pinigq pasi[losdidinimas(Lt) vykdomas 6.4 lentel6.KB sistemos Komercinis trankas
KB-I KB.2 KB.3 KI]-4 KB.5

Papildomas Privalomqiq rezervrl 1inddlis suma (Ad)


I 00,00 90,00 8l,00 72,90 65.61

Pinigqkiekis, Pertekliniq kuri kiekvienas rezerv!l KB gali skolinti suma (AD} (Rp.ru.) {R,,-..) 90,00 90,00 10,00 8l,00 81,00 9,00 12,90 72,90 8,10 7 to 65,61 65,61 59.05 59,05 6,56

v lso

ocslmllcs

' . . ' .
6st ,32
65.1 3 7 34.8 100.00

pirmqjqKB

s86.1 9
l 3 l3 . 8 900.00

I 586, 9

I5 viso likusiq KB l5 viso KB sistcmoic:

318,68 1000.00

.lr3.8l 900,00

240

Taigi pinigq kiekis, i bankinEsistem4papildornaiine5us 100Lt, padides Salyje1000Lt, suklms naujus900 Lt dekinius indelius. Pateiktamepavyzdyje KB sistemagaunapapildomq rezervq ir teikia paskolas, kuria pinigus.GalimauZraSyti, t.y. kad: 1 0 0 , 0Z / + 9 0 , 0 0 r + 8 1 , 0 0 t + 7 2 , 9 0 t + 6 5 , 6 1 t + . . . = 0 I L L L I o ,o r2 ro tS ,o,' l l - l 0 0 l r x l l + - + l - l + l a l r . . . r l - l l = t O Ot x - = L I 'r "0 \ t 0 // \ l' " / i \10/ O -" r_ll i I _ l0 , l o 0L t " + = 1 0 0 r x t 0 = 1 0 0 0r . L I l0 Vadinasi, pinigq pasiulos. didinimo procesas vyksta pagal geometrinds progresijos forrnulg", todel pinigq multiplikatorius pagal SiEformr,rlg: apskaidiuojamas
mMl=-. f Prir'

( 6 .l 6 )

Vadinasi, pinigq rnultiplikatorius, tai rnaksirnalus naujq pinigq kiekis, kur[ gali sukurti vienasperteklinirlrezervqvienetas. . M a k s i m a l u s a u j q p i n i g q p r i e a u g i sk u r i g a l i s u k u r t i K B s i s t e n r a . n pinigq mr.rltiplikatoriq padauginus pertekliniq rezervq: apskaidir.rojamas, i5 L D = mr r x R p " , , . dia

(6.r1)

/D - pinigq kiekis, kuri gali paskolinti bankq sistema,arba n a u j a is u k u r t p i n i g a i . i

M[sq pavyzdyje maksirnalq naujai sukurtq pinigLl prieaugl galirna nustatytitaip:

*r,:*,
L D : n rr r ,

-L-:ro;
R p " , , . =0 x 9 0 L t - 9 0 0 L t . 1

pro os |: G c o r n e t r i n e s g r e s i jf o n n u l e + o + a 2 + o 3 + . . . + o ' =

,r!;

(1-a)- tai privalornqjq Siuoatvelu rezervq roflld rp,,u.. 241

pagal 6.l8 fonnulg: nustatomas Bendraspinigq kiekio pasikeitirnas LMt = nr*rx Ld; z L M , = 1 9 * 1 0 0 =1 0 0 0 r arba LMr:6,1* 6P ' ( 6 .l 8 )

( 6 l.e )

iia A d -paprldomas piniginis indelis, lneStas KB sistem4. i Pateiktarne pavyzdyje Siuo budu nustatydarni pinigq kiekio pasikeitim4 gautume: LMt= 100+900=1000Ir. Pinigq multiplikatoriaus reik5md sumaZdtq, jeigu dal1 gautos paskolos banko klientas laikytq grynais pinigais. Tuomet pinigq multiplikatorius apskaidiuojarnas taip: (N+l)
ll7 rtt =

(6.20)

(N + rpr;r,.)

dia

ly' - grynq pinigq norma cirkuliacijoje apskaidiuo.larna procentaisnuo bendrosindeliq sumosbankuose. PavyzdZiui, jei privalomr4iqrezervq rorrn& rp,1u.:0,1, gyventojai nori o tureti grynaisiais20 proc. turimq indeliq slrmos bankuose, iki tai pinigq multiplikatoriusnuo l0 surnaZes 4: (0.2 l) - 1.2 + -" , t M l-= ( o J _ o , D = * = , .

jeigu bankas rezervuose Pinigq multiplikatorius taip pat surnaZdtq, laikytq didesniusrezervusnegu privalomoji rezervqronlta rp.;u.. jei Tarkirne, rp,1u.: laiko rp :0,2, tai 0,1, o KB fakti5kairezervuose Siuoatvejupinigq rnultiplikatorius l0 sumaZes 5: nuo iki
I

mMl

n?

Vadinasi, jei paZeistakuri nors i5 klausimo pradZioje priimtq prielaidq (bankas rezervuoselaikys didesng pinigq sumq negu privalomoji pinigr"rs tuornetpinigq rezeryo norma, kas nors pasiskolinEs laikys narnuose), rlultiplikatoriaus poveikis pinigq pasirllaibus rnaZesnis.

141

Pinigq multiplikatorius gali veikti ne tik pinigq kiekio didinimo,bet ir maZinimo linkme, pavyzdliu| atsiemus100 Lt indeli, bankq sistemapinigq pasi[I4 esantpinigq multiplikatoriui10,surnaZins 1000Lt: -LM = mr = - 1 0 0 0Z t . r tx (-Ld): l0x (-100) Taigi visa bankq sistemagali skolinti Zymiai daugiau negu turi pertekliniq rezervq.Taip yra todel, kad rezervusprarandaatskirasbankas,bet visa bankq sistema. ir4nepraranda PagrindinOs s4vokos r . r . r . r . r . o visuotinisvertesekvivalentas pinigq funkcijos barterindekonornika monometalizmas bimetalizmas dekis kredito kortel6 aukso standartas pinigq rinka pinigq paklausa alternatyviniaipinigq laikyrno ka5tai . pinigq laikyrno motyvai . nominaliojipinigq paklausa . realioji pinigq paklausa o sanddriopinigq paklausa . pinigq kaip aktyvq paklausa o likvidumo pinnenybe . r r . . . r o . . . . . . . . r pinigq kiekis (pasi[la) p i n i g t lp a s i I l o se l e r n e n t a i pinigaisiaurqja prasme pinigai pladiqiaprasme pusiaupinigai(netikripinigai) likvidusaktyvai pusiausvyra pinigtl rinkoje pusiausvyros pal[kanq nom.ra bankas komercinio bankobalansas banko aktyvas bankopasyvas rezervas komerciniq bankqsisterna pinigqmr.rltiplikatorius pinigq pagrindas(dideles perkamosios galiospinigai) grynq pinigrl nonna cirkuliacijoje

Kartojimo klausimai l. Kas tai yra pinigai? 2. Ar infliacija gali paveikti pinigq sugebejirntlatlikti pagrindinesjt1 funkcijas? 3. Kokie trukumai bfidingi pinigarns - prekerns? Kokiais privalumais pasiZyrni: popieriniaipinigai ir b) bankopinigai,palyginti su pinigaisa) prekemis? 4. Kodel uZ popierinius pinigus galirna lsigyti brangiausiqmaterialiniq vertybiq, pavyzdLiui,narn6 autornobili?

L+)

5. Pagriskiteteigin[, kad pinigLlatradirnas yra vienas didZiausiqZrnonijos lairnejirnq. jos 6. Kas yra pinigq pasiulair kokie pagrindiniai elementai (iSsivysiiusiose pasaulio valstybese, LietLrvoj e)'? 7. Kas nulemiapinigq vertE? 8. Kodel Zmon6snori laikyti pinigus grynais? 9. Kas yra pinigq paklausair kokie pagrindiniaijos elementai? Kaip jie susr.lq su Zmonitlnoru laikyti pinigusgrynais? 10.Kaip nustatoma pusiausvyros palukanq nonnapinigq rinkoje? ll. Kaip pinigLl paklaus4sandriqaptarnavintui pusiausvyros ir palukanq nonrlq pinigq rinkoje paveiks: a) padidejgs nominalusis bendrasis nacionalinisproduktas;b) sutrunpejEslaikotaryis tarp pinigq [plaukq; c) kreditiniLlkorteliq naudoj irno pletimasis? 12.Kaip, jlsq nuor.none, padidejusipusiausvyros pal[kanq nonna paveiks g a m y b o s p i r n t [ u Z i m t u r n iq k a i n a s ' ] a . r 13.Tarkime, kad pinigq rinkoje yra pinigq paklausosperteklius.Ar Siuo jei atveju pinigq rinkoje susidarys pusiausvyra, pinigq pasitrlanesikeis? 14.Kokie pagrindinrai bendriveiklosbruoZaibudingikomerciniarns bankams ir taupymo institucijoms? 15.Tarkime, KB klientas skol4 gr4Zinadekiu. Kaip tai paveiks Sio banko balansE tolimesnio ir skolinimogalimybes? 16.ApibudinkiteatskiroKB skolinimogalimybes. 17.Kokios visosbankqsistemos skolinimogalirnybes?

7. CBNTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA


Siole temoje analizuojarnas centrinio banko (CB) vaidrnuo, jo pagrindinds funkcijos, aptariamaCB nepriklausomybes problema.Taip pat p n a g r i n e j a r n an o n e l a r i n C o l i t i k a .j o s [ g y v e n d i n i r n o r i n c i p a i ,p r i e r n o n d s . r p problemos, rnonetarindsir fiskalines politikos efektyvumasir jq derinirnas, politikos trumpalaikioir ilgalaikio reguliavimomechanizmas. rnonetarinds 7.1. CB, JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Beveik visosepasaulio yra valstybese, didelese maZose, CB. ir Centrinis bankas (Centralbank) - specialivyriausybine ar kvazivyriausybine institucijafinansqsistemoje, reguliuojanti mlinq priernones. Bankines sisternos raidos praktika parod6,kad jos cenlralizacijair kontrold yra b[tina. CB pagrindinis tikslas - Saliespinigq ir bankr4sisternq valdymas. Skirtingose Salysefunkcionuoja skirtingi CB. PavyzdLiui, JAV CB - Federalind rezervq sistema (FRS), DidZiojoje Britanrjoje - Anglijos bankas, Vokietijoje - Bundesbankas, Japonijoje - Japonijos bankas, Lietuvoje - Lietuvos bankas.Musq laikais CB paprastaituri iSskirlinEteisgleisti pinigus. Tadiau kai kuriose Salyse CB ndra, o jeigu ir yra, tai jis neturi pinigq leidimo teisds(Panamos Liberijos CB neturi tokios teises- Siose ir dvejose Salyse atsiskaitorna JAV doleriais). CB, turindiq iSimting teisp ernituoti (iSleisti)pinigus, pagrindines veiklos funkcrjosyra Sios: . CB pagrindinefunkcija - pinigtl leidirnas(emisija); . CB yra ,,bankqbankas",,,bankqtevas"; r CB kontroliuoja pinigq pasi[lq . CB veikia uZsienio valiulq keitimo rinkas, kuriose parduodarni p skirtingq aliq inigai. S Pirma,emisijosteise,kaip taisykle,suteikiarna vienarnbankui,nes tik prieSingu atveju galetqsutrikti pinigq rinkos funkcionavimas. Emisijos bankas (bank of issue)- SaliesCB, atliekantis pinigq emisijosfunkcrjq. Antra, CB aptarnauja bankq sistemos dalyvius, atliekanttam tikras paslaugasindividualiems komerciniams bankams. lndividual[s bankai turi indelius CB. Sios s4skaitosneduodapalfikanq, bet yra naudingos,atliekant daugel[ sanderiqtarp individualiq bankq ir CB, pavyzdZiui, atliekant iekirl kliringo paslaugas kt. Sios sqskailos ir naudingos tuo, kad CB gali i5duoti komerciniams grynus pinigus,jeigu jiernsjq reikia.Be to, s4skaitos bankams

l+)

centriniamebanke yra kaip bankq rezervq inddliai. Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negr-rreikalaujama, kad galetq iSlyginti finansiniq le5q judejimq. Tadiau nevalia uZmir5ti, kad tai kainuoja, nes CB nemokaoal0kanu. (clearing) Kliringas centralizuota atsiskaityrnq negrynaisiais tarp kornerciniq bankq sistema, pagrista savitarpio mokejimo reikalavirnq ir isipareigojrrnq uZskaitymu, kuri4 vykdo centrinisbankas. Kaip bankq bankas, CB gali teikti paskolasindividualiemsbankams. Tai viena svarbiausiq CB funkcijq del dviejq pagrindiniqprieZasdiq: l) CB nustatyta palfikant1norma Sioms paskoloms veikia rinkos pallkanq nonnd 2) finansiniq kriziq rnetu CB yra paskutinis, arba kraStutinis, skolintojas. Aprupinant likvidZiais aktyvais, CB gali stabilizuoti finansing sistem4krizesmetu. PavyzdLiui,JAV Federalinerezervq sisterna i5gelbejo finansing sistem4 1987m. spaliol7 d. Tredia, CB veikloje labai svarbi pinigq pasi[los kontrold, kadangi galima daryti itak4 palfikanq normai, valiutq keitimo normai, infliacrjai ir verslo ciklui. Yra du pagrindiniai pinigq pasi0los kontroliavimo rnetodai. Laikantis metalo standarto, pinigq kainq leme aukso arba sidabro kaina. Nd viena Salis nebeturi metalo standarto, todel pinigq pasi[la dabar yra kontroliuojama daugybe kitq priemoniq, kuriq svarbiausiayra vertybiniq popieritl pirkimas ir pardavimas (apie tai - trediameskyrelyje). Ketvirta, CB taip pat turi isipareigojimqi5orssubjektarns, tai veikia ir valiutq keitimo rink4. Sioje rinkoje Saliesvaliuta parduodama kaina, i5reik5ta kitos Salies valiuta,vadinama valiutq keitimo mechanizmu.Valiutq keitirno sisternosgali b[ti fiksuotos siauru svyravimo ruoZu, kur[ numato vyriausybd arba tarpusavio susitarimai,jos gali bfiti nustatornos visi5kai laisvai rinkos legomis. Jeigu valiutq keitimo sisternosfiksuotos, CB reikalauja pirkti ir parduoti valiutq nustatytu santykiu. Jeigu jis fiksuojarnasruoZe, kaip buvo Europos pinigq sisternoje,CB yra isipareigojqspirkti ir pardLrotivaliutq leistinq svyravimq ruoZe.Jeigu valiutq keitimo ribq nera, tai keitimo sistema nustatomarinkos jegomis. Perkant ar parduodantuZsienio valiut4 CB gali veikti rinkos valir-rtq keitimo sistem4. Didejant finansq rinkos ir ekonornikos globalizacijai, CB iiords funkcijos darosi suddtingesn6s svarbesnes. ir Daugeliui Saliq,ypad maZq ir su fiksuota valiutq keitimo sistema, 5i funkcija lemia jq monetaring politikq. DidesnesSalysturi daugiaulaisvesir galimybiq manevruoti.Valiutq keitimo rinkos yra labai svarbios,sprendZiant sr.rdetingus ekonominius ir finansinius k l a u s i r n uv i r S [ n i ql y g r n e n i u . s

246

7.2.

CB IVAIRIOSE SALYSE IRJU NEPRIKLAUSOMYBES PROBLEMOS

CB numato dideles perkamosios galios pinigq pasi[I4 t.y. grynq pinigq kiekl rinkoje, taip pat komerciniq bankq rezervus, saugomus CB. Norint geriau suprastiCB veikl4 iSanalizuosime kuriq SaliqCB. kai JAV iki l9l3 m. bankq sistemabuvo decentralizuota, kiekvienas valstijq bankas leido ! apyvarl4 banknotus,buvo labai silpna pinigq pasiulos pinigq pasifilEir kontrold. l9l3 m. JAV sukurtaFRS, kuri, reguliuodama kontroliuodama kreditavimq sieke sudaryti sqlygas stabiliam ekonomikos augimui. Numatyta,kad JAV FRS darys itakq ekonomikai,derinant interesus tarp bankininkq ir verslo, valstijq ir regionq vyriausybds ir privataus sektoriaus. l9l3 m. priimtame Federaliniq rezervq sistemos istatyne numatytajos strukt[ra: o Federaliniqrezervqbankai; r Valdandiqjqtaryba; r FederalinisAtviros rinkos komitetas. 12 Federaliniq rezervq bankq JAV atstovauja l2-ai sridiq. KiekvienasSisbankasvalstybinis-privatus, akcininkai gaunane didesniuskaip 6 proc. dividendus uZ akcijas. Direktoriq taryba atstovaujabankq, verslo ir visuomendsinteresams. Sie bankai itraukti i monetaringpolitikq tiesiogiai ir netiesiogiai: Federaliniai rezeruq bankai nustato diskonto nonnE jie komerciniarls bankamsir nustatokiek jie gali skolinti; netiesiogiai veikia rink4 per Federalin[ Atviros rinkos komitet4 kuris vadovaujaatviros rinkos operacijomsir konsultuojasisu priZi[retojq taryba. Valdandiqjqtarybq skiria JAV prezidentas, tvirtina Senatas. Numatyta, kad prezidentas negali daryti itakos tarybai, kuri funkcionuoja 14 metti. Valdandiqjq taryba daro itak4 monetarineipolitikai veikdama pinigq pasiulq per atviros rinkos operacijas, skolinimo diskonto norrnE ir reikalavimus rezervams. 12 nariq Atviros rinkos komitetas duoda nurodymus rinkos pinigq kiekis. operacijoms, kuriomis reguliuojamas Aptarsime FRS JAV balansinE ataskait4 t.y. jos strukt0rinius elementus:aktyvE ir pasyvq.Jau 6-ame skyriuje buvo aptarti KB balansinds pagrindiniai elementai,kadangijq esrneanalogi5ka, tadiau skiriasi ataskaitos turinys, todelj! ir analizuosime. elementq SvarbiausiFRS valdomi aktyvai - tai JAV iZdo vertybiniai popieriai. Trediame skyrelyje detaliai i5analizuosime, kaip FRS perka Siasobligacryas atviroje rinkoje i5 namq [kit1, bet ne tiesiai i5 iZdo (,,atvirosrinkos" tenninas vartojarnas ta prasme, kad CB perka visiems prieinamoje rinkoje, o ne privadiq sanddriqpagrindu).Kita pagrindineFRS aktyvq grupe - jos valiutos rezervai; tai kitq Saliq trumpalaikiai [sipareigojimai.Valiutos rezervai ne tik 24'7

svarbDs vertine iSraiSka, ir atliekant intervencijas valiutq rinkas, siekianl bet i stabilizuoti doleriokursa. 7.1 lentel6.JAV FRS balansine ataskaita 1990m. gruodis(mh. USD)
Aktyvas
Auksorczcrvai Valiutos rczcrvai Paskolosfi nansinian.rs instifutams(KIl) JAV iZdo vcrtybiniai popicriai Kiti aktyvai lS viso: ll 058 32 633 190 252 103 31 589 32i 5i3

Pasyvas
Fcdcraliniorczcrvq banko banknotai 267 605 Finansinirlinstitutq(KB) tczcrvai (indcliai) 38 658 JAV iZdo indcliai 8 960 Kiti pasyvai 7 504 I 5 v i s op a s y v q 322727 Nuosavaskapitalas 4 846 1 5v i s o : 327 513

FRS teikia paskolasprivatiems finansiniamsinstitutams (bankarns, kredito ir taupyrno asociacijoms) per vadinamEli diskonto langar. FRS neteikia paskolq tokioms firmoms, kaip IBM ar GeneralMotors, tadiautokie apribojirnai bldingi ne visoms salims. Daugelio besivystandiq ialiq cB suteikia paskolas tiesiogiai privadioms firmoms, esandiomsprioritetinruose Saliessektoriuose. ypai zemesLikyje.Siosesiruacijose ne tik vadovauja cB pinigq politikai, bet veikia kaip komercinisbankas. I FRS aktyvus ieina auksorezervai,kurie vertinami ne rinkos kaina. o po 42 dol. uZ uncii4 I.y. 1973m. auksokaina,kuo'ret JAV nutraukepinigq pasiDlosrySi su auksu. KartkardiaisFRS superkair parduodaauksEaiviroje rinkoje, bet FRS aukso atsargqpadidejirnasar sumazejimasnedaug veikia pinigq pasiIlospokydius. Kiloje balanso pasyvo puseje svarbiausiadalis yra FRS banknotq kiekis, esantispas Zmones.Kodel tai yra FRS isipareigojimas? Esant aukso standartui, grieltai laikytasi pinigq konvertavimo i auks4 fiksuotu kursu taisykles.Tai ir leme pinigq pagrindqkaip FRS pasyve dar ir ta prasrne,kad FRS turejo dideles perkamosiosgalios pinigus keisti I auks4 visiems, kas to pareikalaudavo. Esant dabartineisistemaindra automatiskos galimybeskeisli pinigus i ar-rksQ. Galiojant popieriniq pinigq ir fiksuotq variutq keitimo kursq sistemai,cB i5 tikro [sipareigojakonvertuoti nacionalingvaliutq uZsienio i fiksuotu kr.rrsu. Siomis sqlygomis dideles perkamosiosgalios pinigai rampa fsipareigojimais.Tadiau esant svyruojantiemsvaliuttl kursami, tiip lav, tokiq isipareigojimqnera.

Skolinirnas per cliskonto lang4 greidiau privilegija nei taisykle. FRS suteikia paskolas,,ypatingierns" bankamsir reglarncntuoja vciklq. Pladiau Sis klausirnas jq anal izuojarnas sklriuje. 7.3

'

248

Kiti FRS isipareigojimai apima priirnamq finansiniq institutq saugomusindelius;kaip rnineta,dali indeliq komerciniaibankai turi CB pagal Paprastai aktyvq suma turi blti istatyrn4.FRS yra JAV iZdo indeliq s4skaita. nuosavam kapitalui(grynajai lygi pasyvqsurnai, t.y.327 573 mln. USD, esant vertei)4846 mh. USD. kaip Anglijos bankas.Del susiklosdiusiq Anglijoje CI3 yra Zinornas jis istoriniq prieZasdiq padalytasI Pinigq leidybos skyriq ir Bankq skyriq, kuriq kiekvienasturi atskirEbalans4(7.2 lentele).Leidimo skyrius atsakingas uZ pinigq banknotq i5leidimq. Siekiant, kad pinigai patektq i cirkuliacijq Pinigq leidybos skyrius parduoda finansinius vertybinius popierius (obligacijasar akcijas),iSleistus vyriausybs komercinemsf-rmoms ar vietinei vyriausybei. Jos parodytos kaip Pinigq leidybos skyriaus aktyvai. Bankq skyrius veikia kaip bankininkas komerciniams bankams ar vyriausybei. Aktyvai yra vyriausybes vertybiniai popieriai ir avansai. Avansai - tai per paskolos,ir Anglijoje jos iSduodarnos finansiniustarpininkus,vadinamus Diskonto namais. Kiti aktyvai apirna fizinl kapitalq (pastatusir irengimus rr pan.) ir vertybinir,rs popierir.rs, kuriuos iSleidZiaprivadios finnos ar vietine valdLta. Prakti5kai Pinigq leidybos skyriaus ir Bankq skyriaus veikla yra pana5us komerciniq bankq, yra vienas koordinuojama.Nors banko balansas I esminisskirtumas- Sisbankasnegalibankrutuoti. 7.2 lentel6.Anglijos bankobalansas 198605 0l (mln. CBP) Skyriur
Lcidybos

Aktyvas
Vyriausybcsvcrtybiniai popicriai 3,6 Kiti vcrtvbiniai 8.8 nooicriai Vyriausybcsvcrtybiniai Popicriai 0,5 Avansai 0,6 Kiti aktyvai 1.3

Pasyvas
Pinigaicirkuliacijojc 12,4

Bankq

Banku skvriaus aktvvai 2,4


Anglijos bankas 1 5v i s o : 14,8

V i s u o m c n c sn d c l i a i i Bankq indcliai Rczcrvaiir kitos saskaitos Banku skyriauspasyvai I Sv i s o :

0,1 1,0
1 1

2,4 l.+.8

Lietuvos RespublikojeCB yra Lietuvosbankas(LB), kuris nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei, atskaitingasLR Seimui, vadovaujasiLR Konstitucija ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybes vykdornosiosvaldZios lstaigoms.LB turi teisE steigti skyrius, filialus, kitas istaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti. LB atstovaujaLietuvos valstybei uZsienio valstybiq CB, tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinese finansinese institucijose, taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei

249

tarybosepinigq ir monetarines politikos klausirnais. LB gali b[ti tarptautiniq ir r-rZsienio institucijq akcininku, jei tai susijq su nacionalinesvaliutos, tarptar,rtiniq kreditq ir atsiskaitymLl politikos tobulinimu. LB turi iSskirtinE teisE leistipinigr"rs Siuotikslu: ir . nustatoLR pinigq nominalus. form4 apsaugos prietnones. organizuoja p i n i g r lg a n r y b 4r t . t . : i o istatyrnonumatytatvarka iSleidZia apyvartE iSimai5 jos pinigus. ir i LB pagrindinistikslas- siekti pinigq stabilumo,tt.y. uZtikrinri patikirn4 pinigq rinkos, kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimq palaikant vyriausybesvykdomEpolitik4. LB atliekaSias pagrindines funkcijas: l. l5leidZiai apyvart4ir iSimai5 apyvartos pinigus; LR 2. Gali aptarnautiLR valdZiosir valdymo institucijq s4skaitas; 3. Organizuoja LR Vyriausybes i5leidZiamq verrybiniq popieriq pardavim4 i5pirkirn4bei paiukanq uZ jas i5mokejim4ir veikia kaip valstybes vertybiniqpopieriqregistratorius; 4. {gyvendina istatymq numatyta tvarka pinigq politikq tvarkydamas pinigLp kredito apyvart4atvirosrinkos operacijomisir kitomis priemonemis; ir 5. Konsr"rltuoja LR Vyriausybg pinigq rinkos, kredito ir atsiskaitymtl klausirnais; 6. Renka ir skelbiapinigq bei finansqstatistikq; 7. Kontroliuoja uZsieniovaliutosreZimolaikyrn4si; 8. Saugobei valdo valstybes uZsienio valiutos,aukso ir kitq tauriqjq metalqrezeryus; 9. Nustato bankq ir kitq ukio subjektqvidaus ir uZsienioatsiskaitymq, tarpjq ir kliringini[ tvarkq; 10. I5duoda ir at5aukialicencijas LR ir uZsieniobankamsbei kitorns kredito istaigomsir priZitiri jq veiklq; 11. lstatyrnq nustatytatvarka veikia kaip paskutinislikvidumo Saltinis bankqsistemoje; | 2. Or ganizuoja bankines infonnac ij o s sistem4; 13. Nustato bankq ir kitq Lietuvos banko licencijuotq kredito [staigq apskaitos, ataskaitqir atskaitomybes tvark4; 14. SudaroLR mokejirnqbalansq. LB vadovaujabanko valdyba,kuriq sudaropirmininkas ir de5irntnariq. Pirmininkq skiria 5 metams Seimas Prezidentoteikimu, valdybq 9 metams skiria PrezidentasLB pirmininko teikimu, atnaujinant j4 kas treji rnerai treddaliu. Valdyba nustato LR monetarindspolitikos formas, bankq ir kitq kredito istaigqrizikq ribojandiusnonnatyvus,priirna teisesaktus ir pan. LB istatiniskapitalas50 mln. litq formuojamasiS LR valstybesle5q. LB pajamas sudaro; palukanos, gautosuZ uZsienio valiutosatsargas, laikornasuZsienyje;pal[kanos, gautosuZ kituose bankuoselaikomus indelius ir bankams i5duotas paskolas; pajamos, gautos uL pinigq leidimo 250

organizavimq pajamos,gautos uZ operacijasuZsieniovaliuta, tauriatstats metalais, vertybiniais popieriais ir istatymq numatyta tvarka iSduotas garantijas; pajamos,gautosuZ operacijas, neprie5taraujandias istatymams. rnokamosuZ kredito istaigq indelius, LB iSlaidas sudaro: palDkanos, vykdyti; pallikanosuZ uZsienio laikornusLB; i5laidosuZsieniooperacijoms paskolas; iSlaidos, susijusios su operacijornisuZsienio valiuta; iSlaidos, susijusios su banknotq gamyba; materialiniq vertybiq amortizacija;bendros personalui kitos specifinds i5laidos. ir iSlaidos; iSlaidos eksploatacijos pastebeti, kiekvienoCB tikslas- ne pelno siekimas, kad Taigi nesunku Jis bet pinigq leidirras ir jq pasillos reguliavimas. ndra pavaldusvyriausybei, politik4 ginti ne vyriausybes, bet monetaring taigi gali vykdyti nepriklausom4 nacionalinesekonornikosinteresus.Taiiau, esant pernelyg didelei palukanq gali buti reakcijai i tai, CB nepriklausomyb nonnai ir neigiamai visuomends apribota,kaip tai buvo 1982 rn. JAV. Ekonomistaipladiai diskutuoja,ar turi bfiti CB nepriklausornas, pateikiama argumentq ,,ttL" ir ,,prieS" nepriklausomurnq. Pagrindinis CB CB nepriklausomumq. Argumentai uL nepriklausomurno argumentas tas, kad monetarind politika, kuri veikia infliacrj4 pal[kanq normfu valiutq keitimo nonnq ir ekonomini augirn4 yra pernelyg svarbi ir techni5kaiper suddtinga, kad birtq diskutuojamapolitineje rinkimai, politikai gali buti ,,trr,rmparegiai", erdveje.Kadangi yra deu.rokrati5ki ilgojo laikotarpio gali nurnatyti tik trurnpojo laikotarpionaud4 neanalizr.ro.iant yra pasekmiq.Kitas argumentas nepriklausomumE tas, kad parlamenlarai uZ negali atlikti nuodugniosCB kontrolds. Pagrindinis argumentasprie5 CB nepriklausomybg yra tronetarincs politikos svarba ekonornikai.Demokrati5kaii5rinkti parlamentaraiforrnuoja palankiE politik4 Zmondms.Taip pat atskirus bankus atskirais laikotarpiais galima kaltinti, kad jie dare itakq didesnei infliacijai, ar jq veikla buvo per leta. Taigi politikai ir ekonornistaitaip ir nesutaria,kokio lygio turi buti CB nepriklausomybe.Daugeliu atvejq CB nepriklausomybdnera absoliuti. Kai apribojirno, kuriq funkcijq apribojimas nerei5kiavisi5kos nepriklausomybes politikas prie vyriausybes. tadiaupriartina CB ekonomines Atskirq bankq nepriklausornumolaipsnis yra skirtingas. FRS pagal skiriasi nuo CB Europojeir Japonijoje. savo strukturqir veiklos organizavimE l. FRS Tarybos nariai dirba ilgiausiai- 14 metq, ir tai jiems uztikrina nepriklausomybes laipsni. aukStesni 2. Europoje tik Vokietijoje yra federalineCB struktfira.Tarybq sudaro l6 Regioniniq bankq prezidentai. Vokietijoms susijungus, istojg Rytq Vokietijos bankai siekia didinti pinigq pasi[l4. o CB 3. EuropojeVokietijos,Sveicarijos yra nepriklausomi, Japonijos, Jungtinds Karalystes, Italijos ir Prancfizijosbankai yra labiau priklausomi ( 7 . 1p a v . ) .

251

t0

d8
A
x o

0,5
--a- Naujoji Zelandija --ts Australija --- Danija -X-JA\'

t,0

t,5

2,0
-+-

3,0

3,5

4,0

Ncpriklaus0mumo --fl- lspanija -*Pranclzija -4*Japonija .c. Sveicariia l a i p sn i s Itatija Norvegija/Svedija Kanada -*rD- Vokietija r

4,s

s,0

--x*- JungtinCKaralyste '*^*- Belgija Olandija

7.1 pav. CB nepriklausomybe infliacija ir Daugelio analitikq nuomone, CB nepriklausomumas gerina ekonomikos veiklq esant zemesneiinfliacijos nornai, nedidina gamybos ar uZimtumo svyravimq. Kaip matome iS 7.1 pav., Salyse,kuriose CB buvo labiau nepriklausomi, vidutine infliacrja 7-8 desimtmetyje buvo Zernesnd. Italijoje ir Prancfzijoje, kuriose cB buvo labiau priklausomi, infliacija buvo aukStesne. Daugelis anaiitikq Europoje, kurdami Europos Centriniq bankq sisteme(ECBS), pavaizduot4 7.2 pav., vadovavosi FRS, JAV ir Vokietijos Bundesbankoveikla. Tadiau tai buvo Lymiai sucletingiau, kaclangi reikejo sujungti skirtingas nacionalinesfinansines tradicijas turindi4 veikl4. ECBS sudaroEuroposcB (ECB) ir Europos Sqiungos(ES) saliq nariq, kurios istojo I Ekonoming ir pinigq s4iungq (EPS), cB. valstybiq nariq, nepriklausandir-1 euro zonai, cB turi specialq status%leidZianti jierns vykdyti nacionalinE monetarinE politik4. Tadiau iq atstovai negali dalyvauti priirnant ir lgyvendinantsprendimusdel euro zonos.ECBS ir ECB statutenumatyta,kad pagrindinisjos tikslas- i5laikyti kainq stabilum4.ECBS atsakouZ euro zonos monetarinspolitikos ktrimE ir lgyvendinimq uZsienio valiutos operacijq vykdym4 bei valstybiq nariq oficialiqjq atsargqlaikym4 ir tvarkym4. Ji raip pat turi skatinti sklandq mokejimq sistemq funkcionavirnEir prisideti prie atitinkanrqnacionaliniq institucijq veiklos atliekant rizikqmaLinandir"l kredito

l)z

istaigq ir finansq sistemosstabilumo prieZilr4. ECB ir nacionaliniai bankai institucijLl. bus visi5kai nepriklausominuo valstybiqnariq politiniq ar privadir.l ECB sprendimqpriemimo padaliniai: ECBS reglarnentuoja . valdyba, kuriq sudaroECB pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir dar keturi nariai (sirilomi 8 metams); . valdytoiq taryba, kuri4 sudaro vykdomosios valdybos nariai ir priklausandiq valstybirlnarir.1, euro zonai, NCB valdytojai; pagrindine funkcija - fonnuluoti monetarinE bendrijos politik4 apirnanl tarpinius tikslus, palukanq normE ir rezervq pasi[I4 sistemojc',ir sukurti b[tinus jq igyvendinimoreikalavirnus; . bendroji taryba, kuriq sudaro ECB pirmininkas, pinnininko pavaduotojas visq valstybiq ir nariqNCB valdytojai. ECB - viena naujausiqinstitucijq, suforrnuota oficialiai l99tl nt. birZelioI dienrl. Nuolat vyksta diskusrja,kaip pasiskirstyti alsakornybgtarp ECB ir dalyvaujandiq nacionaliniq CB. Tadiau valdyba igyvendina politikq CB. Nors kai kurie nacionaliniaiCB apimandiqir instrukcijasnacionaliniams tikejosi didesnesdecentralizacijos dabar, tadiau valdyba yra susirupinusi nei veiklos efektyvumu ir rerniasi JAV ir Vokietijos, kuriq veiklos pagrindu sudarytasECB statutas,patirtimi. Be to, 2002 m. ivesta bendra Europos vykdomi Sia valiuta - euras,o nuo 1999 m. sausio I d. visi atsiskaitymai valiuta. Valstybiq nariq, kuriose ivestaseuras,valiutq ir euro kursai ntrstatyti valiutas visarn laikui stabil[s. Siose valstybdse euras pakeite nacionalines pinigainustojoegzistavE. 2002n., taigi nacionaliniai Ekonornikos teorija nepateikia tiksliq rekomendacijq apie nacionaliniq bankq veiklos santyk[. Tadiau Von JurgenasHagenas(Hagen, Jurgen) ir Rolandas Suppelis (Suppel, Roland)', naudodan-ristandartini daugianacionalinesEPS modeli, argumentuoja, kad nacionaliniai bankai rnaZiausuinteresuotibendros politikos stabilizavimu,taigi, jeigu Valdytojq Taryboje dominuos nacionaliniq interesqatstovai,stabilizacijosbus maZiau. Taip pat jie nustate, kad tokia taryba gali didinti infliacij4 tol, kol centre esama nedidelespolitines valdZios,kaip dabaryra ES.

'Von

for Hagen, Jurgcn and Roland Suppel (1994). CB constitutior.rs rronetary misions. CEI']R Discussion Paoer. 919. No

o 'E

.s .^.F
(J'E ^

3 !

' 4 a .ES"

::be s q'rF
o.a cl

Egs.^EE
t,Ki b > =

.9 f

^E
' i i ' J A o c d

'5.:

R E : E, ; dz gx , : i t q> ol .
t s ? V E c d : ' t

6 , r

f F?EF;s
o * ooO x'vo\ AO\ .X*
6 v f

tr.l .{t l

o'

. = a * F

x E () d
h' !q

tr
o a

Z
'= >,

J<

a l Y X 6

'r

'trv H E 6) a> t
'r ()ti \J.t;

': g
" s' -x N x o
> ( )

. : = >

r)

()

o.o 9':

L ril

6.1 F-

8'6
oJl
rrl ;i

,X

' = x
C d

d a

>'- U'r o tr=


H O > ; i r \

r t4 Z l

254

7.3.

MONETARINE POLTTIKA. JOS IGYVENDINII\TO PRINCIPAI IR PRIEMONES

SusipaZinus CB baiansuir nepriklausornybes su problemomis, galinra analizuoti, kaip CB gali veikti makroekonorniniusprocesus. Monetarini politika igyvendinama 3 pagrindinemis priemonernis: atviros rinkos operacijomis, kornercinitl bankq diskontavirnu ir rezervo nonros reglamentavimu. 1. Atviros rinkos operaciios - tai svarbiausiapinigq pasillos priernone. kontrolds Atviros rinkos operacijos (open rnarketoperations) tai CB vertybiniq popieriLl pirkirnai ir pardavirnai finanstl rinkose. Jau rnineta, kad teminas ,,atviros rinkos operacijos" reiSkia,jog valstybinesobligacijas parduoda perkaatvirojerinkoje,t.y. komerciniai CB ir bankai,firmos,namq ukiai gali jas pirkti. I5analizuosime, Sievalstybiniq kaip vertybiniq popieriq (VVP) pirkimai ir pardavimaiveikia KB perteklinius rezervus. Vertvbiniu popieriu pirkimas. Tarkime, CB prierne sprendimqpirkti valstybines obligacr3as atviroje rinkoje. Jas galirnapirkti i5 kornerciniqbankLl arba Zn.roniq, kuriuo atveju rezultatas pals - komerciniqbankq rezervai bet tas dideja.Paseksime, kaip CB superka valstybinesobligacijas kon-rerciniq i5 bankq: a) komerciniai bankai pardr-roda savovertybiniq popieriq CB; dalf b) CB apmoka Siuos vertybinius popierius. ir jq surna padidina kornerciniqbankq rezervus.

CB
Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) ( a ) V e r t y b r n r a lo p r e n a l p Komerciniai bankai Aktyvas - Vertybiniai popierrar (a) + KB rezervai(b) 7.3 pav. KB turirnq vertybiniq popieriq pardavirnas CB
T

Pasyvas

KB rezervai(b)

. . 4.

(b) rezyvai

Pasyvas

255

Komerciniq bankq balansaskeiciasi kaip parodyta 7.3 paveiksle. Rodykle 1 virsq rodo, kad vertybinius popierius kornerciniai bankai aticravd CB, todel jq aktyvuosejie minusuojami, o pliusuojami CB aktyvuose. Rodykle Zemynrodo, kad CB perdaverezervusI(-B, todel yra pliusasprie KB aktyvq. PliusasCB pasyvuoserodo, kad KB rezervaipadideja.Sio sanderio svarbiausias momentastas, kad, superkant KB vertybiniuspopierius, jr1 iS rezervai ir kartu kreditavirnogalimybesdideja. Jeigu cB superkavertybinius popierius i5 Zmoniq, itaka KB rezervalnsyra ta pati. Tarkime, kad firma turi kelis VVP ir nori juos parduotiatvirojerinkoje.Tuornet: ,,Senukai" a) finna perduodavertybinius popierius CB ir gauna dekl, i5raSytq CB; b) Si deki firma padedai savo s4skait4 Vilniaus Kts; c) Vilniaus KB pateikia5l dekg CB aprnoketi. padidinaVilniaus CB KB rezervus(7.4 pav.).

Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a)


'/n , '. (aJ venyDlnrat Poplerlal I Firma..Senukai"

Pasyvas + KB rezervai (b)

(a)eekis

Aktyvas f Netenninuoti indeliai - Vertybiniai popieriai (a)

fasyvas

+ lnoellal

(b) iek

I
Vilniaus bankas
AKIyvas

rasyvas + Neterminuoliindeliai (b)

+ Rezervai(c)

7.4 pav. Finnos turimq vertybiniq popieriq pardavin.ras CB Siamesanderyje galirnapastebeti svarbius du momentus. Visq pinua, kai cB superkavalstybinius vertybiniuspopieriusis KB, rezervaidideja ir kreditavimo galirnybes dideja (pliusas prie rezervq). Antra, pinigq pasilla kyla superkantvertybinesobligacijas,nepriklausomai nuo to, ar paclicreja KB

256

rezervai. Pinigq padaugejirnas padidino s4skailas(pliusas Vilniaus banko indeliuose).Kadangi netenninuotusinddliLrs priirna kaip aktyvus, ,,Senr,rkai" jie balanse padidejo. Galima pastebetiskirtumus,kai CB perka vertybiniuspopierius i5 KB sisternos i5 Zmoniq bei firmq. Jeigu KB parduodavertybiniuspopieriusCB, ir tai KB fakti5ki rezervai ir pertekliniai rezervai padidja visa perkamos obligacijos surna (7.5 pav. vir5utine daiis), t.y. 1000 Lt, ir, esant 20 %o privalornqjqrezervqnormai, pinigq pasiulapadidejaiki 5000 Lt. Jeigu CB superkavertybinius popieriusi5 finnq, tai jis atitinkamaididina KB rezervus, bet kartu didina ir einamqsiassqskaitas.Pavyzdliui, kai rezervq nonr,a 20 proc., padidina pinigq pasiulq 5 tlkst. LI., 1.y.,jeigu CB perka 1000 Lt. obligacijq i5 finlq, tai 200 Lt - reikalaujamas privalomasisrezervas,o 800 perteklinisrezervas,taigi KB gali iSplesti pinigq pasi[lq 4 tukst. Lt, juos (7.5 pav. apatinddalis). Sie 4000 Lt plius pirmine einarnoji skolindarnas s4skaita 000 Lt i3 viso sudaro I 5000 Lt naujqbankopinigq. n-auji rezervai CB perka i5 KB 1000Lt obligacij4 1000Lt pertekliniai rezervai

r|

5 0 0 0L t b a n k qs i s t e r n ok r e d i t a i s Pinigq pasiIlos bendraspadidejirnas

1000 Lt Pirrnine, einamoji

000 Lt bankq sisten kreditai

CB perka 1000Lt obliiacrl4 i5 finlos

7.5 pav. CB obiigacijqpirkirnas pinigq pasiUlos ir didejirnas

257

Abien-r atvejais bendras rezultatas yra tas pats: kai CB perka vertybinius popierius atviroje rinkoje, KB rezervai dideja. Jeigu bankai savo perteklinius rezervus skolina, pinigq pasi[la dideja. Kaip matome is 7.5 jei paveikslo, CB perka 1000Lt obligaciiru padidinspinigq kieki 5000 Lr tai nepriklausomai nuo to, ar obligacijaperkarnaii KB, ar iS firmq. Vertybiniu popieriu pardavimas analogi5kai turetq rnaZinti KB rezervus.Tarkime, cB parduodavertybiniuspopieriusKB atviroje rinkoje; a) CB perduodavertybiniuspopierir.rs, kuriuos [sigyja KB; b) KB sumoka uZ Siuos vertybinius popierius - iSra5o deki savo inddliams juos sumaZindami pav.). CB, t.y. rezervams, (7.6 CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) Vertybliniaipopieriai Pasyvas KB rezervai(b)

@)reAvai

KB
Aktyvas - KB rezervai(b) + Verybiniai popieriai (a) 7.6 pav. Vertybiniq popieriq pardavimas KB I5 esrnesrezultatasgaunamastas pats,jeigu cB parduotq vertybinir,rs popierius finnorns. Tarkirne, kai ,,Senukai" perka valstybinius vertybinius popierius tviroje inkoje.ai: a r l a) CB parduodavertybiniuspopierius firmai ,,Senukai",kuri surnoka dekiu,iSraSytu Vilniausbanke; b) CB uZskaitoSl deki ir surnaZina rezervus; KB c) Viiniaus bankas grqZina,,Senukams"jq dek[, sumaZindamasta suma firmos einamEjep (7 sqskaitq .7 pav.). Nesunkupastebeti, kad kai cB parduodavertybiniuspopierius 1000 Lt KB, jie savo pertekliniusir privalomus rezervussumaZina1000 Lt, kai 1000 Lt obligacrja parduodarna firmoms, - pertekliniai rezervai sumaZejag00 Lt, kadangi, parduodant 1000 Lt obligaciiq sumazeja einarnoji sqskaita (atvirksiiai supirkimui). Siuo atveju obligacijq pardavimasfirmoms reiskia, kad Kr] sistema sumaZino einam4siassqskaitas 1000 Lt, susvelnindarnas pertekliniLl rezervq surnaZejimE200 Lt. Tadiau abiern atveiais esminiai Pasyvas

258

rezultatai tokie pat: kada CB parduoda popieriusatvirojerinkoje, vertybinius KB rezervaisumaZeja. CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a)
(a) venyDlnral poplenal

Pasyvas - KB rezcrvai(b)

, . . 1

(a;edlis

ukai" +Vertybiniaipopieriai(a) - Neterminuoti indeliai(c)


(b) -l{c
vat (b)

eck

(c) - lnd$iai
V

(c) cef

ausBankas
Aktyvas - Rezeruai(b) Pasyvas Neterminuotiindeliai (c

I I

=-l

7.7 pav. Vertybiniq popieriq pardavirnas firmorns Kas skatina KB ir firmas pirkti ir parduoti valstybinius vertybinius popierius? Obligacijq kainos ir pal[kanos rinkoje yra atvirkSdiai jq proporcingos.' Kai CB nurnatosupirkti obligacijas, paklausapadideja,kainos dideja, o palukanosmaZeja.Tai skatinavertybiniq popieriLlsavininkus parduoti juos CB. Ir atvirkidiai, kai CB nurnato juos parduoti, vertybinir-1 popieriq pasiula dideja, kaina rnaZeja, pahkanos dideja, - jL1 pirkimas sparteja. Taigi atviros rinkos operacijos yra pagrindine pinigq pasi[14

' Obligacija tai vertybinis popierius, pagal kuri tarn tikr4 laikotarpi rnokarnos pastoviospallkanos. Obligacijoskaina nustatorna:

Rr Pn:(l+i)
dia Ps Rr i M

R,

R3
i . . . . f

Rn+M.
.

( 1 + i ) 2 ( 1+ i ) r

( 1+ i ) "

obligacijos kaina; pinnqjq rnctqpajarnos; rinkos pallkanq nonna; nonnalioji obligacijosverte

259

regllliuojanti priemone, kadangijomis nesunkukontroliuoti situacijq,Jos yra lanksdios, sandoriaigali bnti dinami5ki;juos lgyvendintinesunku. Atskirose Saiyse prekybaVVP nerapakankarna. rinka rnenkaSalyse, Si kur auk5tasir nenusakomas infliacijos lygis, ir Salyse, kur Zmonesnepasitiki vyriausybe, kad ji surnokes skolas. Siuo atveju vyriausyb nei5leidZia ilgalaikiq vertybiniq popierir.l. atvirk5diai, Ir JAV ir kilose iSsivysiiusiose Salysevalstybiniq vertybiniq popieriLlpajamosyra maZesnds privataus nei sektoriaus, jos labiau garantuotos. bet Todel rinka labai aktyvi, jai brldingos dideles apimtys. 1.3 lenteleje pateiktas JAV valstybiniq obligacrjq pasiskirstymas976-1990 metais. I Kaip matome, nemaZa dalis tenka individarns, vietindms o r g a nz a c i j o r n s .Z s i e n i o v e s t u o t o j a r n s . i u in 7.3 lentel.JAV valstybiniq obligacijr4 pasiskirstymas skirtingien-rs ( s a v i n i n k a r nls l 6 - 1 9 9 0m e t a i s m l r d . U S D ) l 9
Draudimt Pinigq Uisienio Korpo- sybdir komrinkos investiracuos vietinA panijos fondai toriri 16.2 l. I
i 5 ?s l

Vyriau-

NletBi I 5 v i s o

KB

Namq iikiai

Kiti
44,6

976 9tt0
985 990

409 03,5 6 t6 . 4 t 2 . l 1 4 n . 2 98.2 2207,3 8 8 , 0

l 0 l. 6
ll7.l

?1s

valdZia 40,9
87 . 9

78.l

I54,8
) tR 5

24.0 78.5
l]8.9

19.3 59.0

33.6

99,r

226.7 344,0

t29.1 122.8 224,8 4 5 0 ,I .+04,8 760.1

2. Diskonto politika reiSkia CB nustatoma diskonto. t.y. nalirkanu n o r m a u Z i S d u o d a m a s B p a s k o l a s r t u p a s k o l ut e r m i n u s .T a i s e n i a u s i a i K i taikoma CB politika pinigq pasifilaireguliuoti. Diskonto norma (discount rate) - CB speciali pahlkanq norma paskoloms, kurios iSduodamoms finansiniarns tarpininkams. Kai KB ima paskokl iS CB, jo rezervaiCB padideja.PaskolosKB CB balanso ataskaitoje yra aktyvai. Kornerciniai bankai, pasiskolinE iS CB, ifonnina pasyvuosekaip paskolq i5 CB. Taigi, irnant paskolq KB rezervai padideja CB ir, kadangi paskolai5 CB nereikalauja privalomqjq rezervq,visi n a u j i r e z e r v a i .g a u t i i S C B . y r a p e r r e k l i n i a( 7 . 8 p a v . ) . S i s s a n d i r i s y r a i analogi5kas, privatusasmenys kai ima paskolasKB. PaZyrnetina, kad KB, irnantis paskol4 CB, didina rezery4 ir pledia finansiniq institucijq ir Zrnoniqgalirnybes.Diskonto norma nuolat kinta. r(B poZifiriu diskonto nonna - tai mokestis uZ rezervq isigrjimq. Taigi diskonto normoskritirnasskatinaKB skolintisdaugiaurezervuis cB. Sie kreclitai<iidina
o SaksDZ. D., Larren F. B. Makrockonornika. Globalnyj podhod.- p. 297

pinigq pasifilE lr atvirk5diai,diskonto noffnos augimas malina KB nor4 imti keditus i5 CB, - todel diskonto normos didinirnas maLina pinigq pasill4 rinkoje. CB Aktyvas Pasyvas + Paskolos
A r r g a l a rK l a r l s l p a r e r g o j l m a l

+ KB rezervai

+ Rezegvai

KB
Aktyvas
I Rezervai

Pasyvas +Paskolos, gautos CB i5

7.8 pav. CB paskolos KB Diskonto langas (discountwindow) - tai visos priemones, kurion-ris centrinisbankassuteikiaKB paskolas.didindamas jq likvidum4. PavyzdLiu| iki 1980metq FRS teikepaskolas KB, kurie buvo FRS tik nariais. Nuo 1980m. - visiemsbankams. Diskonto norna, arba skolinarnqjtl leSq kaina, labiausiai paplitusi diskonto politikos priemone. Diskonto langasnaudojamas, teikiant trLrmpojo laikotarpio paskolas,sezonines ilgojo laikotarpio paskolas.Ekonornistaiir ar politikai daZniausiai aplaria3 pagrindines diskontopolitikos kryptis: 1. Diskonto lango prieZiura. JAY diskonto norma krenta Zemiau trumpojolaikotarpiorinkospalfikanqnonnos.Jeigususidaro didesnis skiftumas, bankaigaunapelnq ir didinapaskolas. Del SiosprieZasties FRS kontroliuoja diskonto pertekliaus gavirnE ivairiornis priemonemis (auditas ir pan.). Daugelio ekonornistq nuomone, diskonto norma turi b[ti didesneuZ trumpojo laikotarpiopalukanq nonnE Jeigu rinkos pahkanq nonna krenta, FRS rnaZinadiskonto norTnal. 2. Finansini4 krizi4 iivengimo bidas. CB veikia kaip pasyvus skolintojasbankq sistemojefinansines panikosatveju. Finansin panika (financial panics) - laikotarpis, kuriam bfidingi smark[s ir intensyv[s svyravimai finansq rinkose, bankq tu5tejirnas daugeliofirmq bankrotai. ir Skolintojas blogiausiu atveju (lender of last resort) kra5tutinis ir paskLrtiniskreditavimo Saltinis, 1 kuri gali kreiptis bankai finansinds panikosmetu.

261

3. Naujos infonnacijospaskelbimosvarba politikai. Pagal diskonto normos pokydius CB turi naujausi4 infonnacijq ir gali veikti p i n i g qp o l i t i k E t e i t y j e . a Taigi ekonornistai teigia, kad diskonto norma yra pinigr4 kontroles [rankis. Privalomqjq rezervLl nonnos ir diskonto norrnos svyravirnai gali galios pinigq ir pinigq pasiulospadidejirnus ar s.lygoti didelesperkamosios surnaZdjimus, daugiau- del infonnacijospoveikio tai gali veikti pinigq dar kiekl tiek dabar,tiek ir ateityje.TadiauFRS nekontroliuojadiskonto politikos ir apskritai,kaip ji kontroliuojaatviros rinkos operacijas, diskontopolitrkos pakeitimas yra daug sunkesnisnei atviros rinkos operacijos,todl diskonto politika nerapagrindindpriemond,darantiltakq pinigq pasiDlai. tam tikro rezervqdydZio, 3. Reikalavimai rezervams - tai nustatymas kurl KB privalo tureti grynaisiaisar CB. Rezervq norma (reserve ratio) - KB indeliq sumos dalis, procentais, laikoma atsargoje. Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (required reserye ratio) - minirnalus grynq pinigq kiekis, kuri centrinis bankas nustato procentais nuo visq KB indeliq sumos,ir bankamsbutinaskaip rezervas. Privalomuosius rezeryussudaroKB indeliai CB bei gryni pinigai jo seituose. KB atsargoje gali laikyti ir daugiau pinigq, bet ne maZiau kaip reikalar.rjamasisrezervas. Jeigu faktiSkas KB rezervas krenta Zerniau reikalaujamojo, tuomet jis privalo skolintis i5 CB privalomajam lygiui atstatyti. Paseksime, kaip reikalaujamojorezervo nonnos kitimas veikia pinigq pasiillq. 7.4 lentelejepateikta infonnacija, esantskirtingiemsprivalornleslerns rezervarrs. Tarkirne pagal KB balansqnetenninuoti indeliai 20 tukst. Lt, o fakti5ki rezervai- 5 tukst. Lt. 7.4 lentel6. Privalomqjq rezervqnorrnoskitimo itaka I(B kreditavirno galimybdms(t[kst. Lt)
Bankas Privalo. MUJQ rezervrl norrnal nrne,

Neter: minuoti inddliai 20 20 20 20

Fakti5ki rezervat

Priva. londeji rezeryal

Pertekliniai rezervat

Atskiro Bankq banko sistemos galimyb kreditavimo galikurti nlniqrrs mvbA

I 2

l0 20
L)

3 1

30

5 5 5 5

2 4 5 6

3 I 0 -l

3 I 0 -l

30 5 0 -3,33

zol

Jeigu privalomtijq rezervq norma padidejo nuo 20 iki 25 proc., privalornieji rezervai i5augsnuo 4 iki 5 thkst.Lt, pertekliniai sumaZes nuo I t[kst. Lt iki 0. Taigi KB arba neteks pertekliniq rezervq ir sumaZinssavo kreditavimo galimybes,arbajis pasiskolins,padidejusreikalavirnams, CB. i5 Bankq sistemos sugebejimaskurti pinigus sumaZdjanuo 5 t[kst. Lt iki 0. padidintiprivalomqjqrezer\q reikalavimus 30 proc., Jeigubus nusprQsta rki KB nesugebesSio reikalavimo ivykdyti (4 eilute). Noredamas padidinti rezervus, KB gali parduoti dal[ savo vertybiniq popieriq. Tuomet pinigq pasirilasumaZds. Kita vertus,privalomqlq rezervqnormos surnaZejimas didina perteklinius rezervus ir didina KB kreditavimo galimybes bei naujq pinigq kurimq. Taigi privalomqjq rezervq nonnos kitimas veikia bankq sistemos sugebejirn4 kurti banko pinigus dvejopai: p s I ) k e i d i a e r t e k l i n i ur e z e r y u s : 2) keidiapinigq multiplikatoriaus dydi. CB privalomqjq rezervrlnonnE keidia daug lediaunei diskonto norrnq ar vykdo operacijasatviroje rinkoje. Reikalaujamr[t1 rezervrl norma turi tenciencijqmaZeti. 199I m. rezervrl reikalavimai JAV sudare 12 proc. dekiniams indeliams, 3 proc. * ne maZiau kaip 1,5 m. terminuotiems indeliams, ir 0 proc. - ilgalaikiams indeliams. Pertekliniai rezervai taip pat jie maLd,ja.4-ame de5imtrnetyje sudare50 proc. rezervq, 1989 m. - 1,6 proc. visq rezervq sumos. 4-ame de5imtmetyjebuvo laikomi dideli rezervai dl galindios kilti panikos. [veclusindeliq draudimq5, rizika surnaZejo, rezervus galima maZinti. Kadangi monetarine politika veikia pramoninius ciklus, tai yra pagrindinis infliacijos veiksnys, itakojantis rinkos palfikanq nonne ir valiutLl keitimq norrne. CB darbuotojai, formuluodarni naujas direktyvas ir potvarkius, turi atsiZvelgti,kokiq itak4 jie tures bendrai ekonornikai, kuriq priernonq geriaupasirinkli. Tarkime, ekonomikoje atsiradonedarbas, eme kilti kainos. CB nutare padidinti pinigq pasi[lq skatindamasi5tekliq naudojirnq. Norint padidinti pinigq pasi[I4 reikia didinti perteklinius rezervus.Tai galima pasiekti Siais budais: l) CB turi supirkti vertybinius popierius atviroje rinkoje. Sis supirkimaspadidinsKB rezervus; 2) turi b[ti sumaZinta privalomqjLlrezervqnorma, o tada automati5kai rezervaipervedamii perteklinius, padideja pinigq multiplikatorius; ir 3) sumaZintidiskontonorrneir skatinti KB imti kreditus i5 CB. Del suprantamq prieZasdiq Sie sprendimai vadinarni skatinandi4ja monetarinepolitika. Jos laikantis, kreditas lengvai gaunarnas pigus, todel ir padidejai5laidosir uZimtumas.
t JAV visi indcliai iki 100 000 USD apdrausti. Lietuvoje indeliai taip pat draudZiami

./.oJ

Tarkime, nereikalingosi5laidosdidina ekonomikojeinfliacij4. CB gali pabandyti surnaZintibendrEsias i5laidas,ribodamasar sumaZindamas pinigq pasi[14 ir tai gali i5sprEsti maZindamas bankqrezervus: l) CB turi parduolivertybinius popierius atvirojerinkoje,tai sumaZins KB rezervus; 2) privalomqjq rezervq non.nos padidinirnas sr.rmaZins perteklinius rezervLls pinigq multiplikatoriq; ir 3) diskonto norrnos padidinimas maLina KB norus didinti savo rezervus, pinigusi5 CB. skolinantis Sie sprendimaiatitinkamaivadinami stabdandiqia monetarinepolitika. Jos tikslas- sumaZintipinigtl pasiul4 kad sumaZetq i5laidosir infliacija. 7.4.

| 1V,,tJ: | ("(

MONETARINESpOLITTKOSIGYVENDINIMAS

lgyvendinti makroekononrinius tikslus ndra paprasta. Tarkirne, siekiama visiSko uZimtumo ir kainq stabilumo. Analizuosime, kaip monetarindpolitika gali tam daryti [takq. 7.9 pav. (a) grafike pavaizduotapinigq rinka. Pinigq paklausa,kaip aptarta,priklauso nuo pinigq paklausossanddriams nuo pinigr4kaip aktyvq ir paklausos. Pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcinga rinkos palDkanqnormai: kuo maZesns palfikanos, tuo daugiau grynq pinigq bus rinkoje. faigi tos p a l [ k a n q_ n o _ r m aS.i . m e g r a f i k e B V P ( B N P ) p a d i d e j i m a a a s 1 u r n[s ; i a p Z ! deiing, sumaZejimas [ kairE.M5 - pinigq pasitilaabsoliudiaineelastinga, t.y. ji lygi konkrediampinigq kiekiui, kuri nustatoCB nepriklausornai nuo pallkanq normos (kita vertus, jeigu monetarinepolitika lemia palfikanq normtu tai ji neveikia pinigq kiekio). Kai yra 150 rnlrd. Lr pasilla, pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro esant8 proc. realiajaipal0kanqnormai. 7.9 pav. (b) grafike pavaizduotainvesticijq paklausa.Nesunku pastebeti, kad, esant 8 proc. palrikanq normai, naudinga investuoti 20 mlrd. Lt. Ekonomistai yra vieningos nuomonds, kad investicijas lernia iabiau pal[kanq pokydiai nei i5laidq vartojimui pasikeirirnas. Invesricijq iSlaidas ypad lemia palukanq normos pokydiai, kadangi paprastaitai blna dideles apimties iSlaidos (namams, irengimams ir t.t.), ir, kaip matome (b) breZinyje,jq paklausayra atvirkSdiaiproporcingapallkanq normai. Pagaliau 7 .9 pav. (c) grafike 20 mlrd. Lt iS (b) grafiko perneStai antrosios DZ. Keinso pusiausvyros (I:S) sqlygos grafin[ modeli uZdaroje grynai privadioje ekonomikoje, nustatant pusiausvyros BVp. Nesunku pastebeti, kad investicijos I0 yra lygios santaupomsS, kai BVp yra 470 rnlrd. Lt.

264

a)

b)

c)

BVP politika ir pusiausvyros 7,9 pav. Monetarine BVP 470 rnlrd. Lt, ekonornikaibudingasnedarbasir Kai pusiausvyros nepakankamas gamybiniq i5tekliq panaudojimas, ir CB turi taikyti padidinti monetaringpolitikq kuri atpigina kreditus. Siekdamas skatinandiqj4 pinigq pasi[l4 CB kombinuoja Siuosveiksnius:perka vertybiniuspopieriusi5 KB ir firmq atviroje rinkoje, malina privalornqiqrezervq nortntu maZina diskonto norme. Tada dideja pertekliniai rezervai,pinigq pasiula,investicijos, pusiausvyros BVP. Jeigu visi5k4 uZimtum4garantuoja490 mlrd. Lt BVP, tai pal[kanas iki pinigq pasiulospadidejimasnuo 150 iki 175 mlrd. Lt, sumaZins 6 proc. (a) grafike ir padidins investicijas iki 25 mlrd. Lt (b) grafike. lnvesticijq didejimas nuo 16iki I1 5 rnlrd. Lt, kai multiplikatorius 4, padidins visi5kEuZimtumq. pusiausvyros BVP iki 490 mlrd. Lt lygio, o tai garantuos lr atvirk5diai,- jeigu 470 mlrd. Lt pusiausvyros produktas lemia infliacrjq CB taiko stabdandiEj4 monetaring politikq kuri apsunkina vertybinius popierius kreditavimo sqlygas.CB jq igyvendina, parduodamas atviroje rinkoje KB, didindamasreikalaujamqrezervLlnorrnq arba diskonto normE. Tokiu atveju KB pastebi, kad jq rezervai sumaZejo,jie rnaZina kreditus, nors pinigai griZta, pinigq pasifila maLeja,pai[kanq norma dideja. Jos augirnasmaZina investicijas,i5laidos mai.dja,ir maLejainfliacija. Jeigu visiSk4uZimtum4ir infliacijos nebuvim4lemia 450 mlrd. Lt produktas,lai yra pasiulossumaZdjirnas 125 mlrd. Lt padidins iki 20 mlrd. Lt skirtumas.PinigLg investicijq dyd[ iki palhkanas nuo 8 proc. iki l0 proc. (a) grafike, ir sumaZins l5 rnlrd. Lt (b) grafike. Todel investicijq tiesepaslinksZernynnuo l0 iki 12(c) grafike. 5 mlrd. Lt i5lygins planuojarnasinvesticijas ir santaupasir kartu bendrEsias i5laidas bei bendrq gamybos apimti 450 mlrd. Lt lygio, likviduoi ant infl iacini atotr[ki.

265

Makroeko'orniniq proble'rq sprendimus, remiantis monera.ne politika galimasuraSyri lentelg(7.5 lenrele). i 7'5 lentel. Makroekonominiqproblernqsprendimas, taikantlnonetaring politi k4: Keinso teorijos interpretacija
S k a t i n a n l i o j im o n e t a r i n 6 o l i t i k a ( l ) p
Pro hIana : ncdarbas, garnybos kritimas Pritnonis: CB pcrka obligacijasatvirojc rinkojc, n.raZrna privalomqjq rczcrvq nornt4 bci diskonto uorrn4 Povaiki,s: Pinigq pasilla didcja PalIkanq norma maZcja lnvcsticrjos idcja d Rcalusis VP (llNP) ar-rsa B

S t a b d a n e i o jn r o n e t a r i n 6 o l i r i k a( 2 ) i p
Problemu: infliacija Pricnonts : CB parduodaobligacijas, didina privalornqjqrczcrvrl nomq rr diskonto normq Poveikis:Pinigq pasiDla maZcla Pallkanq norma didija InvcsticijosnraZc.ja Inflracija aZcja m

7.9 pav. leidLia ivertinti kai kuriuos monetarines politikos efekryvurno veiksnius. Pateiktamepaveiksle gaii bfiti analizuojamipalukanq norrros, investiciiq ir pusiausvyros BVp -pokydiai, taikant skatinandiqlqarba stabdandiqj4 monerarinE politik4. Sie dyOZiai priklauso nuo plnigq rr investiciiq paklausoskreiviq. Galima nubraiZytikitas kreives, ii nesunku pastebeti,kad kuo pinigq paklausoskreiv neelastingesnd, cridesne tuo bus pinigq pasiulospokydio [taka palukanqnonnai. Kiekvlenas pal[kanu nornos procentinis pasikeitirnas bus tuo akivaizdesnis,kuo inveiticriq paklausos kreive bLrs elastingesne. Apibendrintai,- tam tikras pinigq t<ietio paiiteitirnas turis didZiausi4 poveiki, kada pinigq paklausos kreive yra santykinai neelastinga, investicijqpaklausos o kreive -- santykinaielastinga. 7.9 pav. galima nesunkiai pastebetigrlZtarnojorysio probremfukuri monetarinq politikq ir veikiajos efektyvurnq. Ziurini i paveiksl4iS fnyunkin_a kaires i deSinp, nustatdme, kad palukanqnonna per investiciiq paklausqlernia pusiausvyrosBVP. Reikia pripaZinti, kad yra kita prieZaitingu,oo kryptis. BVP lygis sqlygoja pusiausvyros parr.-rkanq norrnE;sii rysys eg-zistuoja todel, kad pinigq paklausoskreive prikrauso nuo sancreriq prnig,t fakrausos, kuri savo ruoZtu priklauso nuo nominaliojo BVp lygio. BVp clidejimas,esant skatinandiajaimonetarinei politikai, savo ruoZt* didina pinigq paklaus4 ir pal[kanq normE ir stabdo skatinandiqi4monetaring potitita- maZinandi4 palukanqnorrna.Ir atvirksdiai,stab<landioji monetarindpolitika rnaZinaBNp, o tai maZina pinigq paklausEir silpnina pradin[ palfikanq normos didinim4 esantstabdandiajai politikai. Monetarinds,kaip ir fiskalines, politikos, igyvendinimq lemia ir AS kreive. 7.10 pav. parodytasprieZasdiq pasekmiq ir rySys remiasi tuo, kad n"ronetarind politika veikia pimiausia investicijasir kartu iealqi! gamyboslygl ir kainas. AD-AS rnodelis ir bendrosiospasiulos rreive paiiskina, kaip investicijq pokyiiai veikia gamybos apimties kainqpokydius. ir 266

P P1
P"

ADa

AD:
p^

Pr

Y: Yp Yr Y2 politika ir AD-AS modelis 7.10 pav. Monetarine

Tarkime, kad, esantduotajai AS kreivei, pinigq pasiula yra fiksuota. paklausos kreivq I deSinq. paslinksbendrosios Pinigq pasi[los padidejimas pasiektididesnggamybosapinrti. Didesndpinigq pasiulaleidZiaekonornikai esant bet kuriam kainq lygiui. Pinigq pasiulos surnaZejimaspaslenka bendrosios paklausos kreivE i kairg. Taigi jeigu ekonomika iSgyvena nuosmuki, jai bhdinga beveik horizontali bendrosios pasifilos kreiv, skatinandiojimonetarindpolitika paslinksbendrosiospaklausoskreivg ADy I AD2 , smarkiai padidinsgamybosapimti ir uZimtum4 bet labai nedaugpakeis arba visai nepakeiskainq lygio. Jeigu ekonornikapasiekevisi5k4 uZimtumqar jam artim4 tai bendrosiospaklausospadidejimasmenkai veiks arba visai neveiksrealiosiosgamybosapimtiesir uZimtumo,tadiauakivaizdZiaipadidins kainq lygi (AD3 padidejimasiki ADa vertikalioje AS atkarpoje).Tad visiSkai aiSku, kad skatinandioji monetarindpolitika yra netinkama, kai ekonomika pasiekevisi5k4uZirntumqar yra netoli jo; 5i politika labai padidintq infliacij4. Taigi monetarinespolitikos efektyvumas - suddtingasklausirnas. pastebimonetarins politikos privalumus: Daugelis ekonornistq l. Greita ir lanksti. Palyginti su fiskalinepolitika,ji gali keistisgreidiau. CB gali kasdien numatyti vertybiniq popieriq pirkimq ar pardavirnq alviroje rinkoje. lengviau 2. Izoliuota nuo politikos. Jai neturi itakospolitiniai sprendirnai, priima ilgojo laikotarpiopriemones,nesivaikanttrumpalaikiqpoveikiq. Ji nei konservatyvesnd fi skaline. 3. Monetarizmas. PabreZiantypad svarbq pinigq vaidmeni, ekonomikoje Ekonomistai pabrdZia, susiformavoekonomikosteorija - monetarizmas. esrninis veiksnys, nustatant kad pinigq pasifilos pasikeitimai ekonomikosaktyvumo lygi.

267

Monetarineipolitikai b[dingi ir saviti ribotr.rmai: l. Ciktinis asimetri5kumas. Veiksniinga stabdandiojimonetarine politika tikrai gali greitai sumaZintiKB rezervus,bankai surnaZins kreditus, pinigq pasiula sumaZds. Tadiau skatinandiojimonetarine politika gali uZstrigti: sudarius sElygaspigiems kreditams, tadiau nera garantijq, kad bankai i5 tikro duos paskolq, ir pinigq kiekis padides. Be to, pinigai, kurie ateina i ekonornik4 del to, kad CB superka obligacrjas, gali buti panaudojami paskoloms padengti. Taigi tokie procesai galimi, tadiau ciklinis asimetriSkumas labiausiai tikdtinas depresijos metu. Normaliu laikotarpiu pertekliniq rezervq didejimas lernia kreditq augirn4 ir pinigtl p a s i I l o sd i d e j i m q . 2. Pinigq apyvartos greiiio pasikeitimai. Pinigq pasiillos kiekis, padaugintas apyvartosgreidio, sudarobendr4pinigq kieki. Jeigu i5 pinigq pasifila150mlrd.Lt, tai bendras pinigq kiekis bus 600, kaijq apyvartos greitis - 4, ir 450 mlrd.Lt, jei apyvartos greitis - 3 apyvartos per metus. DZ. Keinso Salininkai teigia, kad pinigq apyvartos greitis kinta atvirk5diai pinigq pasirllos kitimui, kartu stabdydarnasar net panaikindamas pinigq pasiulos pokydius. lnfliacijos metu, kai pinigq pasiula maZinama,pinigq apyvartos greitis turi tendencijE dideti. Ir prie5ingai, kada imamasipolitiniq p r i e m o n i qd i d i n a n C ip i n i g qp a s i n l in u o s r n u k i l a i k o t a r p i u .i n i g r l . q l o p apyvartosgreitis gali sumaZeti. 3. Investicijq tipas. Kai kurie ekonomistai abejoja, ar monetarine politika gali taip stipriai veikti investicijas. Kaip jau aptareme, elastingospinigq paklausoskreives ir neelastingos investicijq paklausoskreives derinirnasrei5kia,kad tarn tikras pinigq pasillos pasikeitirnas nesukels didelio investicijq pokydio ir didelio pusiausvyros BVP pasikeitirno. Pinigr;pasifilosir pal[kanu normosdilema- tai monetarines politikos pagrindine problema - k4 turi kontroliuoti CB: pinigq pasiulq ar pallkanq norrnq:stabilizuotiabiejq rodikliq vienu metuji negali. Tarkime, kad CB politikos tikslas palukanq normos stabilizavimas. Kadangi palukanq normos svyravimai destabilizuoja investicijas, tai, pasikeitus pajamq rnultiplikatoriui, destabilizuojarna ir visa ekonomika. Jeigu ddl ekonomikos augimo dideja BVP, Sis savo ruoZtu didina sanderiqpinigq paklaus4 o kartu ir bendr4pinigq paklausq, todel pal[kanLlnorma dideja. CB, noredamas stabilizuotipalukanqnonlltu turi padidinti pinigq pasiulE.Tadiau pinigq kiekio didinirnas gali sukelti infliacini bumi6 kurio CB negali leisti. Analogi5kasscenarijusbus, jeigLr BVP rnaZeja. Tuomet pinigq paklausair pal[kanq norrna rnaZeja. CB turi

268

sumaZinti pinigq pasitilq. Tadiau pinigq sumaZejirnas maZina i5laidas, todel dideja ekonornikoje nuosmukis. Jeigu CB politikos tikslas- pinigq pasi[los, o ne pal[kanq normos stabilizavimas, tai Siuo atveju CB turi susitaikyti su pallkanq nornros svyravirnais, kurie lernia ekonornikos nestabilurnq.PavyzdLiui, jeigu CB nustatd150 rnlrd.Lt pinigq pasiul4 mes Zinome,kad BVP augimasdidina pinigq paklausil ir padidina palfikanq nonnE. Sis pelukanq normos padidejirnas investicijas nonna|4BVP augimq kuris galejo buti sumaZins ir prieSinguatveju. Taigi dar kart4 galirna pabreZti- CB negali vienu metu stabiiizuotipinigq pasi[lq ir palukanqnonn4. 7.5. MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJO lR ILGOJO LAIKOTARPIU PINIGU RINKOS REGULIAVIMAS

7.5.1. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu Kaip min6ta,situacij4 pinigq rinkojelemiapinigr4 paklausos pasi0los ir pokydiai. Analizuosimeprocesus, kai keidiasijq pasilla. Pinigq paklaus4 forrluoja gamintojai ir vartotojai,o pasill4- valstybd.Atsiribojant nuo dekiq ir kitq pinigrl dokumentq,kuriuos leidZia kornerciniaibankai, galima sakyti, kad pinigq (doleriq,rubliq, litq ir t.t.)rinkojevyriausybe monopolistas. yra D e r a r n a sp i n i g q a p y v a r t o so r g a n i z a v i m a s v i e n a s v a r b i a u s i q vyriausyb6s funkcijq, tadiau tai turetq buti kuo maZesneintervencija i pinigq rink4. Pasitaikoatveiq, kai vyriausybedel vienq ar kitq prieZasdiq iSbalansuoja rink4, neribotaididindamapinigq pasi[14;tuometji tampa 5i4 infliacijos iniciatore, ir kendia visi. I5analizuosime, kas vyktq rinkoje, j e i g u v y r i a u s y b ep a d i d i n t q p i n i g q k i e k i n u o M s i k i M s , ( 7 . 1 1 p a v . ) . Kadangi pinigq paklausanepasikeite, palukanqnorma ima maZeti nuo tai rs lygio Mp kreive, nauja pusiausvyra susiformuoja ta5keF, kur Mp: Msr, p a l l k a n q n o r m o sr r : r s . Pusiausvyros pasikeitimas ir pal[kanq normos maZejimas lernia prekir4 rinkos pokydius.Atpigus kreditui, dideja investicijos,plediasigamyba, pajarnos. dideja r-rZimtumas bendrosios ir Procesai prekiq rinkoje tures grlZtamqyi poveiki pinigq rinkai. Padidejr.rsios bendrosiospajarnossqlygosdidesnqpinigq paklar.rs4 kuriq rodo paklausos kreiv6,todel laikinainusistovejusi pusiausvyra ta5keF bus paZeista. Naujos pinigLi paklausosMp1 ir naujos pinigq pasirilosM5y pusiausvyra (Mor : Msl) susidarys ta5ke G, ir palhkanq nonna padides nuo ip iki i6. BreZinyjepusiausvyros ta5kaiE ir G yra tame padiarne lygyje, todel 16;: rp.

269

MS

Msr

Msz

Ms:

7.11 pav. Pinigqkiekio pasikeitimas rinkoje Aptareme vyriausybds pinigq rinkos reguliavirno rnechanizmrl trumpuoju laikotarpiu. Jis rodo ryS[ tarp pinigq paklausos pokydiq trumput_r.;u laikotarpiu, jL1 pasifilos ir palfikanq nornos pokydiq, kai jie matuojami esamaisiais rodikliais, daZniausiai jeigu vidutiniaisper mdnes[.PavyzdZiui, padidejo pinigq pasifila, tai galima tikdtis, kad po vieno, dviejq menesiq palukanqnonna padides. Vyriausybe, naudodarnasimonopoline padetirni pinigq rinkoje ir turedarna teisE j4 reguliuoti, pastoviai tikslingai pai.eidLta pinigq rinkos pusiausvyr4 norddamapakeistipalhkanqnormtu investicijq paklausqsulyginli su santaLrpq pasitla, padeti nustatyti kitas makroekonominesproporcijas. Tokia monetarinepolitika paprastaivadinamakeinsistine,pabreZiantDZ. M. Keir.rsonuopelnus, tiriant Siuos ir kitus Siuolaikines rinkos mechaniznro procesus. Keinso rnonetarinepolitika tapo labiausiai paplitusia valstybinio ekonon-rikos reguliavimo priemone. Sunku rasti Sali, kurioje b[tq i5vystyta rinkos ekonornikair nebutq vieno ar kito pinigq rinkos reguliavimo varianto. Tiesa, greitai i5rySkejojo prieStaravimai. Viena vertus, kaip buvo aptarta teorijoje, pastovuspinigtl kiekio didejirnasatpiginakredit4 nors ir neilgai, bet auga kapitalo idejimai ir garnyba, maL|ja nedarbas.Kita vertr.rs, rezultatai buvo gaunarni vis didesne kaina: ekonomikoje dideja infliacija, del ko vyriausybes aktyvumas pinigq rinkoje tampa abejotinu. Praktika padiktavo ekonomistamsir politikams uZdavini - numatyti toki4 vyriausybespolitikq pinigq rinkoje, kuri leistq iSsaugoti monetarines jos politikos reguliuojamqjq funkcij4 bet padarytijq neinfliacing. Tarkirne, vyriausybe ir toliau didina pinigq pasifilq: M5<M51<M5. (7.11 pav.). Kiekvien4 kart4 suveiks trurnpojo laikotarpio pinigr.l rinkos

270

pirmiausiasumazes palukanqnonra, skatinanti reguliavimo mechanizrnas: pajamos, kartu su jomis ir pinigrl investicijas gamybq padides ir bendrosios o paklausa, didinanti pallkanL1norm4 rinkoje, ir t.t. Anksdiau ar viliau v y r i a u s y b p r i a r t d s r i e l o k i o s i I l o r n op i n i g qk i e k i o M s . k u r i u r n s a r rp i n i g r l e p e l paklausos kreivesbet kokiu bendrgq pajamqar jq pokydiq atveju garantuos minimali4 palukanq norrn4 ro. Didinant pinigq pasi[lq r-rZMs, palrikanLl ji nonros sumaZintinebeimanoma, i5lieka 16 lygio, ne kiek nesunraZe.jusi. ISvada: Ms- tai riba, uZ kurios tnrmpalaikispinigq rinkos reguliavirno n-rechanizmas nustoiaveikes. p I S i s i t u a c i j a i n i g qi i n t o l . t u r 6 si t a k q i r k i t o m s r i n k o r n s . n v c s l i c i j o s reaguojatik i palLrkanq normospokydius.KadangiuZ Ms paluknnqnonros pokydiLlprakti5kainebus,tai prekiq rinkos nebeveikspokydiai pinigq rinkoje, Ly. nebus kapitalo ldejirnq augirno, bendrqjq pajarnr4 didejimo, o kartu ir pinigq paklausos padidejimo, tarpr.rsavio priklausomybe tarppinigq ir prekiq rinkosiSnyks. Vyriausybe, neatsakingaididindama pinigLl pasiul4 ir rnaZindama palhkanq normE iki kritines ro, sudaro pavojq likvidumui. Santaupr,l savininkas, rnatydarnasZern4 palrikanq norrn.t supranta,kad obligacijq ir g p . a k c i j qr i n k o sk a i n ad i d e l ej.q n e p e r k ar l a i k og e r i a u r y n u s i n i g u s n e i g i a r u a i i pinigq pasiulos veikiandius kapitaloaugim4.Taigi, esant neribotam didejimui, forrnuojasi ekonomikoje pavojinga situacija, trukdanti gr4Zinti rinkos pusiausvyrqkuriai esantpaZeidZiami vidiniai rinkos sistemos rySiai.IS tikro, uZ Ms nera naujq pinigq paklausos kreivirl ir naujq pusiausvyros taSkrl. Pasaulindje ekonomikosteorijoje 5i situacija vadinama likvidurno spqslai (liquidity trap). Likvidumo spqstai(liquidity trap) - ekonornikai pavojinga situacija,lrukdanti grqZinti rinkos pusiausvyrq,kuriai esunt paZeidZiami vidiniai pinigq rinkos sisternos ry5iai. PaZi[resime,kas gi atsitinka ekonomikai, patekusiai i likvidumo spEstus. Jeigu pinigLlrinkojejq pasiuladidjaesantstabiliaiZemaipalukanq poveikio iS pinigrl normai,tai prekiq rinkose,kuriosnebegauna skalinandiojo rinkos, sustoja investicijq, gamybos ir prekiq pasi[los augirnas.Taigi i ekonornik4 ateina didejantis pinigq kiekis, kuris padengtasnepakankan.rr"r prekiq kiekiu; tai s4lygojainfliacijel. Ekonomika turi galimybqpaspruktii5 Iikvidunio sp4stq,naudodarna Pigu ef-ekt4 pavadint4jI analizavusioanglq ekonornistoArturo Sesilo Pigo garbei. Pinigq pasirilosaugirnasturi ne tik netiesioging itak4 bendrosionrs pajarnomsper pal[kanq norme, investicijasir gamyb4 bet ir tiesioginq [takq. Turddami didesnesbendrtpiaspajarnas vartotojai ne tik daugiauvarlos, bet ir daugiau taupys. Kadangi ekonornikoje,kuri yra likvidumo spqstuose, vyksta

211

infliaciniskainq augimas, vartotojaielgsispagalPigu efektq- daugiau taupys, n.raZiau vartos. Pigu efektas (Pigou effect)- tai ivykiq seka ekonomikoje, keidiantiskainq lygiui: kainq didejimas(maZejimas)--> (padidejimas)realiqjq kasos likuiirt + sumaZdjimas padidejimas(sumaZejimas) ribinio polinkio tar.rpyti ) (padidejimas) sumaZ6jirnas narnqflkio vartojimo. Tok[ elgesi diktuoja rinkos psichologrja, numatant kainq maZejim4 ateityjeir siekianti5laikytirealiqjqsantaupq lyg1.Siuo atvejumatyti akivaizdi i5eitis i5 likvidumo spqstq:dalis santaupqtampa papildomapinigq paklausa, pahkanq norma padideja,nusistovi pusiausvyra, esant Ms ar didesnlam pinigq kiekiui. Sie procesaigalimi tuo atveju,jeigu veikia realiqjq kasos likudiq poveikis. Realiqjq kasos likuiiq poveikis (real balanceseft-ect) finansiniq aktyv4 ypad su liksuota pinigine vene (valstybines obligacijos, taupomosios realiosios sqskaitos), vertdssumaZdjimas, padidejus kainLllygiui. lnfliacineje ekonomikojetai yra sudetinga, kadangi ne tik auga kainos, bet ir keidiasi [kio subjektq psichologrja, jie netiki kainq sumaZejimu ateityje, jq sqmoneje fonnuojasi infliacijos laukimas, kuris veikia ekonominius sprendirnus. lndividai forsuojapirkim4 malina taupym4- Pigu efektas sustoja veikgs. Tokiu atveju ekonomika lieka likvidumo spqstuose, kuriuos dar sustiprinainfliacijos laukimas. AkivaizdLiai rnatyti, kad pinigq rinka neturi savo iSdjirnoi5 likvidumo spiptq mechanizmo. Jeigu ekonomika yra spqstuose,tai i5sipainioti i5 jq galima tik esant pozityviai situacijai prekiq rinkoje, pavyzdLiui, gerejant investiciniam klimatui, arba esant kitoms kokioms nors s4lygorns,kurios nulems bendrqjq pajamq augim4 padidinant[ pinigq paklaus4 ir palDkanq nonne. l5analizavus5it1situacij4 patikslinama pinigq pusiausvyross4lyga, kadangiji galima, kai nevir5ijamaksimaliaigalirnosribos M s :
rt I\,r = l t ' V r

-"'=sP

Y"r.l P l
)

(7.1)

vrcMs

2'72

7.5.2. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilguoju laikotarpiu Tarkime, kad vyriausybd elgiasi l4ui apdairiai, stengdamasi

neperZengti kritinio pinigq pasiulos kiekio Ms ir nepatekti 1 likvidLrrno sp4stus. 7.I2 pav. pavaizduota kai situacija, pinigq pasilla dideja,bet iSlieka maZesnd Ms . nei
MD Mor

Mo:

fp fg rF

M5

Ms'

Msz

Ms.t

7.12 pav. Pusiausvyra pinigq rinkojeilguoju laikotarpiu Prekiq ir pinigq rinkos tarpusavio priklausomybes mechaniznras, parodytas plotu EFG, mumsjau Zinomas. uZ5trichuotu Akivaizdu,kad pinigq rinka greitai pereinakelielnuo pusiausvyros iki C; tai trurnpojo laikotarpio E poveikio mechanizmas. Po pirmojo pinigq padidejimo iki Msr pinigq rinka yra pusiausviri-r ta5ke G. Tarkime, vyriausyb siekdarna padidinti investicijasir gamyb4 dar padidinapinigq kiekl iki M52.Pradeda veikti trurnpojolaikotarpioreguliavirno mechanizmas, didindamas bendr4siaspajamas. Tadiau jo veikimas kiek kitoks. Antras vyriausybds skatinantisZinomus ninigu kiekio padidinirnas. rinkos nrocesus. kartu stiorinsinfliaciioslaukima.Ukio subjektai. stebeclami kainq padidejimq priims sprendimus, atsiZvelgdarni infliacijos laukim4 t.y. I jie padidejusias pajamasne taupys,o i5leiseinamajam vartojirnui.-prasidds santaupq augimo ir pinigq paklausos tendencijq pasikeitirnas,todel nauia pinigq paklausos kreive Mp2 paslinksne tik i de5inq, ir taps elastingesne, bet kadangi pinigq paklausos plolas augimassuletes. Atitinkamai uZ5trichuotas palyginti su plotu EFG. Palukanqnorma rp sumaZejomaZiau GKN surnaZds, pinigq rinkos pusiausvyraisusidarius nei pirmu atveju, t.y. rK>rF, taSkeN.

L I J

Vyriausybe ir toliau gali tqsti Siq politik4 didinri pinigq pasiulE iki M53. Akivaizdu, kad Siuo atveju tik padidesinfliacijos laukimas,didindan-ras einarnqji vartojin-r4 taupymo s4skaita, naujoji pinigq paklausoskreive Mp3 bus didesnd ir elastingesne (sumaZejus palukanoms,pinigq paklausoskiekis, t.y. pirkimq apimtis, akivaizdLiai padideja). UZ5trichuoras plotas NRe bus maZesnisnei plotas GKN. Nesunku pastebeti,kad, didejant infliaciniams procesarns,prekiq rinkos reakcija i besikeidiandiq pinigq rink4 tampa vis silpnesne. Pahikanrlnorma sumaZdja rnaZiar.r ankstesne, rR>rK. nei t.y. Taigi kuo labiau vyriausybe siekia surnaZintipalukanq nonnfu tuo gaunami menkesni rezultatai, t.y. rx)r6)ro, tuo maZesnis monetarin[s politikos efektyvumas. Laikui begant trurnpojo laikotarpio reguliavimo mechanizmoefektasartejaprie nulio. vyriausybesketinimai nuolat reguliuoti pinigq rink4 didinant pinigq pasi0lEilguoju laikotarpiu, parodyti 7.12 pav.: palukanq nonna svyruoja - i5 pradZir4 sumaZeja, to bfitinai padideja iki ji po pusiausvyros dydZio rE. Tai pasikartoja ne vienq kart4 tadiau svyravimr"l arnplitude maleja. Taigi pusiausvyrospalukanq florilt? rs nepriklausonuo to, kiek kartq vyriausybe didina pinigq kieki ir kiek pinigq ji atne5ai ekonomik4 - tai ekonornikosteorijoje vadinamaFi5erio efektu fi[ suformulavorrvingo Fiierio garbei): ilgalaikeje perspektyvojepal[kanq norrna praranda rySl su pinigq paklausa pasiula. ir Fi5erio efektas (Fisher effect) rai lvykiq seka, ekonomikoje keidiantis kainoms: kainq lygio sumaZejimas (padidejimas) lemia bendrosios paklausos sr-unaZejimE (padidejim{ dviem aspektais: l) namq ukiq esamojo vartojirno sumaZ6jirnas(padidejirnas),tikintis tolirnesnio kainq sumaZejimo (didejimo); 2) turto iS skolininkq perskirstyrnas skolintojams (ii skolintojq skolininkams); kadangi skolininkq ribinis polinkis vartoti didesnis negu skolintojq,tai bendroji paklausamaLeja (dideja). FiSerio efekto realumas yra patvirlinlas daugelio ekonornerriniq apskaidiavimq,kai buvo analizuojarni ir lyginami penkerius metus pinigq rinkos parametrai(pallkanq norna, pinigq pasiulair t.t.). Pinigq rinka dirba dviem reZirnais;esant trumpojo laikotarpio rinkos pal[kanq norrnos svyravimams ir ilgojo laikotarpio pusiausvyros. llgojo laikotarpio pusiausvyrospinigq rinkoje sElygasisreiskia M. Fridmeno rygtis, pavadintaZymausamerikiediqekonornisto garbei:

dia

(1.2) - ilgojolaikotarpio rn pinigqkiekiopadidejirno rempai;

rn=y+p.i

11A

y - ilgojo laikotarpio realiojo BVP (BNP) padidejimo tempai; p" - laukiamasinfliacijos augimo tempas. Raidesm, y, p rei5kia santykin[atitinkamqdydZiq (Ms, Y ir P) kitittt4 procentais. iSreik5tel Prisiminsime, kad trurnpuoju laikotarpiu pinigq rinkos regulievirno Tai atveju (7.11 pav.) kainq kitimo nera, ir jq itaka neanalizuojama. visai paleisinama, kadangi vyriausybe veikia palukanq nonnfu kurios rinkos PrieSingai, ilguoju laikotarpiu,rerniantis svyravimuosekaina nedalyvauja. FiSerioefektu, pahkanq norma nepriklausonuo pinigq pasiulosir paklar-rsos, ir del to formulejejos nera. llgojo laikotarpio pinigq politikos tikslas - ekonomikos paslovatrs augimo lygio palaikymas,esant saikingiernsir kontroliuojamiemsintliacijos augimo tempams6.Jeigu, tarkime, y dydis yra Zinornas,tai, sprendZiant5i uZdavini, t.y. nlrstatantteising4 m dyd!, bfitina Zinoti kainq augimo templrs, kurie len-rianeinfliacini [kio vystym4. Todel ilgojo laikotarpio reguliavimo p" lygtyje atsiranda - kainq lygis, kuris budingasekonomikai,kai pinigq rinka t.y. tokiomis sqlygornis,kai nuolatos yra trurnpojo laikotarpiopusiausvyroje, (Zr.7.l fonnulE). infliacijosnera Kadangi vyriausybe, reguliuodarna palukanq norlntu paLeidLia susilaiko pusiausvyrq tai p" parodo, kaip galetq ar"rgti kainos, kai vyriaLrsyb nuo palukanqnonnos, investicijqir gamybosreguliavitlo; ir kai laukiarnas rodiklis. Atkreipiant demesii tai, infliacijos augimo tempasyra skaidiuojamas kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreidio [taka neZyrni, galima gauti pinigq rinkos pusiausvyros gti Qr. 7.2 fotmulE). ly 7.6. MONETARINE POLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMIKA

Kaip aptarta anksdiau,del besiplediandiq rySiq tarp skirtingLlpasaulitr Tt1 Saliq nacionaliniq fikiq vidaus fiskaline politika tampa tik sudetingesnd. politik4. pat[ galima pasakytiir apie monetarinE fiskalinepolitika didinapinigq efektas. Skatinandioji Grynojo eksporto paklar"rs4 pakelia palukanqnormq Saliesviduje. Padidejusipal[kant1nonna ir skatina uZsienio investicijas, pavyzdliui, i JAV, pakelia paklausqdoleriams tarptautinejevaliutq rinkoje ir padidina tarptautinq dolerio kainq. Pakilusi valiutos verte s4lygoja grynojo eksporto maZejim4ir tuo silpnina fiskalines politikos itak4. politikos poveikis'?Kaip monetarines Ar butq panaius skatinandiosios (l) monetarindpolitika parodyta 7.5 lenteles stulpelyje,- ne. Skatinandioji
6 visiSkaipanaikinti.Vyriausybegali pasickti, negaliura Infliacijos,kaip rninejorne, kad infliacijos tcrnpaib[tq saikingi ir kontroliuojarni.

275

nukreipta taip, kad sumaZintqgamybos kritirn4 i5 tikro pasirei5kiagryno1o eksporto poveikiu, bet jo veikimas yra prie5ingas tam, kuris yra esant skatinandiajaifiskalinei politikai. Skatinandioji monetarine politika maZina palukanq norrn4 Salyje. Pal[kanq normai sumazejus, finansinio kapitalo atejinras, pavyzdLiui, i JAV, maLeja. Todel dolerirl paklausa pasaulindje dolerio verte krenta. Tokiu atveju prireiks daugiau valiutq rinkoje maLd,ja, jen4 ar eurq.Tai rei5kia,kad uZsienioprekestapo brangesnds doleriq perkant an,erikiediams ir, atvirkSdiai, amerikieti5kos prekds tapo pigesnds uZsienieiiams.Todel Saliesimportas maZes,o eksporlaspl6sis, arba, kitais ZodZiais,grynasis eksportasi5augs.Rezultatas, bendrosiosiSlaidos ir padides. pusiausvyros BVP (BNP) Salyje fiskalinespolitikos, kuri rnaZina lSvada:skirtingai nuo skatinandiosios gryns;i eksportq, skatinandioji monetarind politika didina grynq1i eksport4' Tarptautinio finansinio kapitalo srautai,veikiami palfikanq nonnos pokydiq atlikti ir JAV, stiprina monetaringpolitik4 Saliesviduje. Analogi5kai galin-ra (2) analizg. 7.5 lentels stulpelio politika ir grynojo eksportopoveikis 7.5 lenteld. JAV monetarine
p S k a l i n a n d i o j m o n e t a r i n e o l i t i k a( l ) i Pro bIema: garnyboskritirnas,Zemas augirnolaipsnis Priemoni'. Skatinandiojirnonetarine politika (Zcrna palhkanu norua) paklausa Poveikis SurnaZejusi : doleriaursr.rZsienvie Dolerisatpinga dideja (dideja Grynasiseksportas bendroii paklausa) Stabdantioji monelarin6 politika (2) Prohlema: infliacija i Priemon : Stabdandiojmonctarine 0 nolitika (aukStesne rralltkanunonna) : Poveikis Didesnepaklausadoleriarns uZsienvic Doleriovertedideia (bendroii rnaZeja Grynasiseksportas maZeia) oaklausa

Makroekonominis stabilumas ir prekybos balansas.GriZtant prie 7.5 lentelds, tarkime, kad, be vidinio makroekonominio stabilumo, (balansas tarp importo ir eksporto)irgi svarbr-rs prekybosbalansas tarptautin6s Salies tikslas. PavyzdLtui, JAV turi dideli tarptautines prekybos deficitq t.y. importas akivaizdliai vir5ija eksport4. Analizuojant 7.5 lenteles(l) kad skatinandioji ir stulpelio prieZasdiq pasekrniqgrandinE,pastebdsime, monetarind politika maZina tarptautinE dolerio vertp iki tokio lygio, kurian-r esant eksportas plediasi, o irnportas maZdja. Sis padidejimas ,.pataisys", t.y. sumaZins,prekybos balanso deficit4 kuris, kaip buvo priimta, egzistavoprie5 tai. lSvada: skatinandioji monetarine politika, kLrri taikoma siekiant sumaZinti nedarbtl ir padidinti augimq kartu gali ir koreguoti prekybos

balans4. Jeigu pradZiojeeksportas, prie5ingai,akivaizdLiaivir5ija import4 t.y. JAV turi dideli aktyvq prekybossald4 - tai skatinandiojimonetarinepolitika jI dar labiau padidina. Analizuojant 7.5 lenteles(2) stulpel[, tarkime, kad iS pradZiq, pavyzdZtui,JAV, yra didelis prekybosbalansodeficitas.Taikant stabdandirlrl monetarinE politikq ir siekiant rnaZinti infliacij4 pastebirna,kad grynasis eksportas sumaZds,t.y. eksportassurnaZds, importas padides,- prekybos o balansodeficitasaugs. lSvada: stabdandioji monetarine politika, taikoma infliacijai su5velninti,prie5tarauja prekybos balansodeficito maZinimui. Jeigu pradind problema buvo aktyvus prekybos saldas, tai stabdandiosiosmonetarines politikos taikymas5[ aktyvq saldE panaikins. Nesunku pastebeti, kad skatinandioji monetarine politika maZina prekybos deficit4 ir palaiko aktyvqji prekyboslikuti. AnalogiSkaistabdandioji monetarin politika - rnaizinaaktyvqi[ sald4 ir didina prekybos deficit4. Atitinkamomis sqlygomis gali kilti konfliktas arba alternatyva tarp rnonetarinds politikos panaudojirno,siekiant Salyje ekonominio stabilumo ir tarptautines prekybos pusiausvyros. l5analizavus pinigq rinkos pokydius, galima sufomruluoti svarbias ekonomikosrrolitikai iSvadas: Palfikanq nonna yra viena svarbiausit"l pinigq rinkos reguliavirno priemoniq, kuri daro itak4 investicrjqpaklausaiir santaupqpasiulai. Analize leidZia teigti, kad be pakankamailaisvq palukanq normos svyravimq rinkos mechanizmas neveiks;tai reiSkia,kad Siuolaikine.je rinkos ekonornikoje palfikanq norma neturi b[ti nustatoma administraciniu b[du. Jeigu vyriausyb6 komandiniu budu verdia komercinius bankus priimineti indelius ir i5duoti kreditus pagal grieLtarfiksuotq palfikanqnorrnfutai pinigq rinkos mechanizmas gali ir sustoti. Santaupos palaipsniui persikels ten, kur palukanq nonla nusistovi,veikiantpaklausai pasillai, t.y. rinkoje. Vystysispinigrl ir spekuliacija, klestes juodoji rinka. Prie perparduodamqauk5tomis spekuliatyvinemis kainomisprekiq ir paslaugq prisijungsir pinigai, iSstumiami i5 oficialios ekonomikos neapgalvotais vyriausybes sprendimais,kurie jau negaleskontroliuoti pinigq kiekio Se5elineje apyvartoje,ir tai padidinsinfliacijE; 2. Vyriausybe gali panaudoti netiesioginius metodus, lemiandius pallkanq norrntot.y. trumpojo laikotarpiomonetarinE politik4, kitaip ji kaZin ar galdtq realizuoti antiinfliacinl [kio reguliavirnq. Reikia pripaZinti, kad Siuolaikine vyriausybe turi ne tiek jau daug ekonomikos valdymo metodq, kad leistq sau atsisakyti palfikanq norrnos, kapitalo idejimq ir gamybos reguliavirno, tadiau pinigtl politikos priemonesreikia taikyti labai atsargiai; 277 1.

3.

Bet kurie sprendimai, apimantys pinigq pasifllos trumpalaikius pokydius, tr.rretq b[ti tokie, kad ekonornikanepakli[tq I likvidumo sp4stus, kadangi prieSingu atveju - neiSvengiamasinfliacijos politika galima tik esant didejirnas.Trumpojo laikotarpiomonetarind ilgalaikei pinigq strategijai, kuri remiasi fundarnentaliEia atnasis pusiausvyroslygtimi (7 .2). P avyzdZiui,tarkirne,kad skaidruoj vidutinis metinis pinigq pasifilos augimo tempas trejq rnetq Pirmaisiaismetais ekonomikojesusiklostetokia laikotarpiu yra 7 o/o. situacija, kad vyriausybe emesi trumpalaikio pal[kanq nonnos, investicijq ir gamybosreguliavirnoir tas rodiklis padidejo iki l0 %. metaissituacijabus ta pati ir pinigq pasihlosaugirno Jeigu antraisiais tempas bus vel l0 o/", tat trediaisiaismetais reikds apriboti pinigq pasiflos augim4 I % lirnitu. Zinoma,jeigu vyriausybe tvirtai sieks ekonomikosneinfliacinio augimo. nesitikima, - vyriausybe ir Pinigq rinkos demonopolizacijos ateityje turds valdZiq nustatant pinigq pasillos kieki ir augirno tempus.Ir priklausomainuo to, koki4 monetaringpolitik4 vyriausybe taikys, tokia bus ir visa rinkos ekonomika. MONETARINES IR FISKALINES POLITIKOS POVEIKIS IR JV DERINIMAS

7.7.

Sujungsirne makroekonomikos teorijos analitinius ir politinius aspektus,analizuotus Siameskyriuje i vienE ,,paveikslq'(7.13 pav.). Sios diagramospagrindinis vertingumastas, kad dia sujungti analizuoti principai, kategorijos ir parodyta, kaip jie siejasi ir uZtikrina atitinkam4 iStekliq naudojimo lygl rinkos ekonomikoje.Valstybespolitikos veiksniai pabraukti. galirnafomuluoti iSvad4 Analizuoti7.13pav. reikia i5 kairesi de5ing; kad gamybos, uZimtumo, pajamq ir kainq lygis tiesiogiai priklauso nLro bendrLjq i5laidLL.Firmq sprendimai gaminti prekes ir naudoti iSteklius priklauso nuo bendro pinigq kiekio, i5leidZiamo Sioms prekems. Norint keturis pagrindiniusjq suprasti,kas lemia bendrqlq i5laidq lyg[, analizuojame elementus:namq ukiq vartojim4 firmq investicijas, vyriausybes i5laidas ir grynAii eksportE. Vartojimo i5laidq absoliutus lygis priklauso nuo vartojimo kreives lygio ir BVP (BNP) lygio arba turimq pajamq. Daugelis ekonomistq mano, kad vartojimo grafikas- pakankamaistabilus,ir absoliutusvartojimo iSlaidq dydis paprastai keidiasi priklausomai nuo BVP pokydiq. Be to, vartojimo kreives nuolydis priklauso nuo c (ribinio polinkio vartoti) ir turi svarbi4 [tak4 multiplikatoriui.

2',78

[' r.nvetygr,

'rr,, I G.,ouc. Itu"'o"unT'*'

c.{ 3vartojimas
| I

| 14. I Vartojinro krcivc Mokcseiai ) tr. [.

.{3[i,lll,\li'' I surna Skolos

I c

I
I t
I | | | l | ' Gamy.bos l P

f piniuu l
I Paklausa sandiriams g (t. Laukianra rynojo f p i n i- - p a k l a u s d ru pr'lnonorma | | lPinigqkaip a r M o h , l i n dr r e c h n i n d i paklausa | I t akryvq a T a n s a l > .l)Liuki'nu, I e)Mokcseiai r f 2 . p a l u k a n rn o r m a | | Inollllkl p i n i r : up a s i u l a{ I r u a r " r i " . i i { | I

l+lnvesticrjosl :i['lifjril:lX::ij:,| J
apimties.I uZimtumo, I .-51 .
|

[Skrrin,'eioji Inqncrlnnc

\.--.--.--....-lr*,..n" t p"lxrk
I l Karnq lygrs |

paJarnq I rr lainqlygisl

o lV a l i u t o s l * u r s a r I Crvnasis -._.{ I I.l .tipo.tu, NX ]2. Eksportas [* | 2.Palrkanu| | :. Moncrrr,,,c


| | I a) BVPapimris uTsienyjel norml | [b)Vatiutoskursai) I ) I L-.,fj1rta

fi.,n''o,,,,i sS a l v j e L a) BVP apimt


|

[r Fi,kori,'.,
| oolitika

| | I

bi,i"iJ""c-" l, ilil"'""?:'; ff#--*,I ,T,;:""' l,


I

(1. Valsrybinis lygis fprrcrut-Un poiill^ | atni,latine I *rrcIIrt., nesusijusios J i-rei Vyriausybes J b)lslaidos'
v i c i i n i sl y g i s L"b,lir"r"r^

( , ^ ovdis | ] 2 Finartsavtrrrt' J
likvidavintas

\|

politika 7.13 pav. Keinso uZimtumoteorija ir stabilizavirno Investicines i5laidos - greitai besikeidiantibendrqjq i5laidq dalis, ir todel tiketina, kad yra gamybos apimties, uZimtumo ir kainq svyravimq pagrindineprieZastis. Investicinesi5laidasveikia tiek fiskaline politika, ypai politika. mokesdiai,tiek monetarine Zinoma, kad grynojo eksporto i5laidas lemia importo ir eksporto apimtys, kurias veikia valiutos kurso kaita, tadiauimportq veikia savosSalies BVP, o eksportq - kitq Saliq BVP lygis. Fiskaline ir monetarine politika, veikdamakainq ir pallkanq lygi Salyje,tokiu b[du veikia valiutq kursus. Vyriausybes iSlaidos, kaip bendrqiq i5laidq elementas,skiriasi nuo vartojimo, investicijq ir grynojo eksporto tuo, kad jas netiesiogiai lemia

279

valstybes politika. Sprendimai,kiek vartoti, investuoti ir koks yra grynasis eksportas, priimami, atsiZvelgiantI narnq [kiq, imoniq interesus;sprendimai apie vyriausybes i5laidas priimarni, i5 dalies atsiZvelgiant i visuomenes interesus,- siekiant palaikyti aukSt4 gamybos ir uZimtumo lygi, stabilias kainas. Fiskalin politika valstybdspajamq ir iSlaidq pokydius naudoja rarn, kad iSlygintr4 ekonornikos sutrikin.rus,kurie atsiranda del infliacijos ar gamybos kritimo. 7.13 pav. akivatzdliai parodyta vyriausybesstabilizuojanti galia. Vyriausybesi5laidos,kaip vienas i5 keturiq bendrqjq i5laidq elementtl, tiesiogiai veikia gamybq uZimtum4 ir kainq lygi. Kita vertus, mokesdiq politika netiesiogiai veikia vartojim4 ir investavimE. PavyzdZir.ri,pelno mokesdiq ir kitrl mokesdiq maZejirnas didina gaunamus pelnus, sturnia investicijq paklausos kreivq I de5ing ir skatina kapitalo augimq. Mokesdiq didinimas- maLinanumatytuspelnusir nor4 investuoti. Fjqlallne politika bfina diskretind ir auromatine.Auromatine polirika, arba stabilizuojanli-pt-rlitika.- esanr erynoio-?ffiqr-frsiffi!1"".p.I"glesyniai skalei.- numatomokesdius riesio!iaipibporiingur nacro-natrnems paJamoms. Diskretin politika remiasi. lygio kaira i1 mokelti[--Sfo uei islaigq apmokestinirnostrukt[ros manipuliavimu. oficialiai ji tait<omabkonoinikai stabilizuoti. Tadiau paZymetina,kad vyriausybes i5laidq ir apmokestinimo politika naudojarna ne tik siekiant makroekonominio stabilumo, bet ir perskirstant i5teklius ir pajamas. Monetarines politikos itakq analizavome, aptardami 7.5 lentelE.Taigi ir fiskalines, ir monetarinespolitikos priemonds gali daryti itak4 grynajam eksportui, tiesiogiai veikiant palfikanq normE ir kainq lygl Salies viduje. Nors fiskaling ir rnonetarinqpolitikq analizavomeatskirai, realiai jos tarpusavyje susijusios ir turi b[ti koordinuojarnos.Tai gali bUti paai5kinta atvirkSdiory5io poveikiu, kuris parodytas7.9 paveiksle. VyriausybesiSlaidq atitinkamaspadidejirnas priklauso ir nuo to, ar jis s4lygoja prisitaikanti pinigq pasi[los pasikeitirn4.Tarkime, nustatyta, kad, norint pasiekti visi5ko uZimtumo lygl, truksta BVp 25 mlrd. USD, kai rnultiplikatorius yra 5. Vadinasi, esant kitoms nekintandiornss4lygorns, 5 mlrd. valstybinds iSlaidosuZtikrins ekonornikojevisi5kq uZimtumq.Tadiau realiai negalima tiketis, kad s4lygos, o ypad palukanq noma, liks nepakitusios, kada ekonornika,atsiradus papildornoms iSlaidoms, pradesaugti (7.9 (c) pav.).Plediantis gamybaiir BVP, didejasanderiq pinigq paklausa. Mp juda i de5ing ir, esant atitinkamai pinigq pasifilai, palfikanq norma dideja (7.9 (a) pav.). Didesnes pal[kanq normos lemia investicijq surnaZejimq (7.9 (b) pav.) ir kartu iS dalies susilpnina vyriausybes i5laidq 1tak4 ekonorninian.r augimui. Iki tol, kol pinigq pasifila nestabilizuojapalukanq nonnos, pajamLlmultiplikatoriaus poveikis sumaZinainvesticijas ir islaidas grynajarn eksportui. Esmd yra ta, kad fiskalins ir monetarinespolitikos
'!-ffi:-F

280

politikos priemones realizuojamos ne izoliuotai, todel stabilizuojandios poveik[ uZtikrinatik jq koordinavirnas.

Pagrindinss4vokos r r . . r . . . . . . centrinisbankas centrinio banko balansind ataskaita centrinio banko aktyvas centrinio banko pasyvas atvirosrinkosoperacijos vertybiniq popieriq pirkimas vertybiniq popieriq pardavimas rezervonornos reglamentavimas privalomqjq(reikalaujamqjLL) rezervqnoITna diskonto norrnos reglamentavirnas
a a a a a a a a

a a a a

diskontononra diskonto langas diskontolango prieZilra finansinepanika atveju blogiausiu skolintojas monetarindpolitika skatinandioji i stabdandiojmonetarinpolitika pinigq pasi[los ir palfikanq nonnosdilema likvidumo sp4stai Pigu efektas realiqlqkasoslikudiq poveikis Fi5erioefektas

Kartojimo klausimai parodykite,kaip KB rezeryuose ataskaitas, l. PasitelkqKB ir CB balansines atsispindikiekviena i5 5iq operacijq: a) CB perka vertybinius popierius i5 privaiiq [rnonitl ar asmenq; b) KB ima paskol4i5 CB; privalomqjq rezervqnorrn4. c) CB sumaZina ilgalaike j[s esatecB Valdybos narys. Ekonornikojeviespatauja 2. Tarkime, infl iacija. Kaip sifilytumetekeisti: a) privalomqjq rezervqnonn4; b) paltikanq normq; atvirosrinkos operacijas. c) kokias pasihlytumete kaip kiekvienasj[sq sillomas pokytis paveiks: PaaiSkinkite, KB rezervus, pinigq pasiLtl4 iSlaidas. pal[kanq nonnEir bendr4sias 3. Lentelse suraSytos supaprastintos KB sistemos ir 12 federaliniq rezerviniq bankq (kurie JAV atstovauja CB) balansines ataskaitos.

281

Suskaidiuokite, kaip atrodysSiq ataskaitql, 2 ir 3 stulpeliaipo to, kai bus atliktos nurodytos trys operacijos.paaiskinkitepladiau,t.y. isanalizuokite kiekvien4 atskir4operacij4 remdamiesi pateiktaisduomenimis. Visq komerciniq bankq balansinataskaita(mlrd. USD)
Aktyvai: - Rezervai - Vertybiniai popieriai - Paskolos Pasyvai: - Einarnieji indeliai - Paskola i5 federalines rezervq sistemos (l)

(2)

/t\

33 60 60 150

Dvylikos federaliniq rezerviniq bankq sujungta balansin6ataskaita (mlrd. USD)


Aktyvai: - Verfybiniai popieriai - Paskoloskornerciniams bankams Pasyvai: - Kornerciniq bankqrezervai - IZdo indeliai - Federalines rezenrl sisternos banknotai

(t) 60 3 33 3 27

()\

r1\

a) Tarkime, pal0kanq normos surnaZejimasskatina komercinius

bankuspaimti i5 federaliniqrezeryqsistemosI mlrd. USD paskol4. UZpildykite balansins ataskaitos stulpeli. I b) Federaliniairezerviniaibankai parduodauZ 3 rnlrd. USD vertybiniq popieriq privatiems asrnenims,kurie apmoka einamqjq s4skaitq dekiais.UZpildykitebalansinds ataskaitos stulpel[. 2 c ) Federaliniai rezerviniai bankai perka uZ 2 mlrd. USD vertybiniq popieriq i5 komerciniq bankq. UZpildykite 3 balansin6sataskaitos stulpel[. d) GriZkimeprie Siqtrijq operacijqir atsakykimeI klausimus: ar pasikeite tiesiogiai ar netiesiogiai pinigq pasifila; jeigu taip, tai kiek? kaip pasikeite (sumaZejo, padidejo) komerciniq bankq rczewai po kiekvienos operacijos?

282

5.

o.

7.
8.

9.

t0

kaip keitsi KB sisternos sugebdjirnaskurti pinigus po kiekvienos operacijos. jeigu privalornqjr.irezervq norma 20%? Koks pagrindinis politikostikslas? monetarinds prieZasdiq PaaiSkrnkite ir pasekmiq grandinq, kuri realizuoja monetaringpolitik4. Pagal 7.9 pav. paai5kinkite,kaip veikia monetarinds politikos efektyvurr4: a) pinigLlir investicijqpaklausos kreiviq fomos, b) ribinio polinkio taupyti dydis Kokiq itakE monetarindspolitikos efektyvumui turi atvirk5dio ryiio efektas? Kaip bendrai [vertintumdte monetarinespolitikos efektyvumq? Kodel atviros rinkos operacijosyra pagrindineKB rezervr.l kontrolespriemone. PaaiSkinkite, kokiu konkrediuribotumu susiduriamonetarinepolitika. su Paai5kinkitefakt4 kad CB negali tuo padiu rnetu stabilizuoti palukanq nonn4 ir pinigLlpasifilE Kodel polinkis stabilizuotipallkanq normq gali lemti tebesitEsiandiq iacrjq? infl Trurnpai paaiSkinkiteuZirntumoteorijq ir parodykite,kaip monetarineir flskaline politika gali veikti bendrqjqiSlaidqskirtinguskomponentus. Tarkime, kad CB nutare taikyti stabdandiajq politik4 siekdamasriboti infliacij4. PasitelkEbendrosiospaklausosir bendrosiospasillos rnodeli, parodykite Sios politikos esmQ uZdaroje ekonomikoje. Po to i3analizuokite atveji atvirosios ekonon.rikos s4lygomis ir paai5kinkite, kaip tarptautinio finansinio kapitalo srautaiveikia bendrosiospaklausos kreivespadeti. Pasi[lykite plan4 nukreipttl stabilizuojandiosios politikos tEstinumui, kuris apirnatiek fiskalines,tiek monelarines priemones,suderinamas su: a) santykiniuvalstybiniosektoriaus vaidmensmaZejimu; b) tolygesniupajamqpaskirstymu; c) spardiais ekonomikosaugirnotempais. Paai5kinkite tezg: stabilizuojanti politika yra efektyvi, kai uZtikrina fiskalinir4ir monetariniqpriemoniq koordinavimq. Paai5kinkite tezE: Pinigq apyvartos greitis yra tiesiogiai proporcingas palfikanqnonnai ir atvirkSdiai proporcingas pinigq pasi[lai.

283

8. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE


lki Siolpusiausvyra prekiq ir pinigq rinkose buvo nagrinjama atskirai. Siarneskyriuje nagrinejamas paklausos bendrosios rnodelis,vaclinarnas IS-LM modeliu. Dabartiniu metu Sis modelis yra svarbiausia DZ.Keinso teorijosinterpretacija. 1937m. pasi[le britq ekonomistas Ji Nobelio prenrijos laureatasDZonas Hiksas. Sis modelis parodo, kas sukeiia nacionalinio produktopokydiustrumpuojulaikotarpiu, kainq lygis pastovus (8.1 pav.). kai J! taip pat galima nagrineti ir kaip modeli, parodanti, kas turi itakos paklausos bendrosios kreivesposlinkiui. Modeli sudaro dvi dalys: IS kreive ir LM kreive. IS kreiv rodo situacij4prekiq ir paslaugqrinkoje, o LM kreive - situacij4pinigq rinkoje. Kadangi palukanqnorma veikia tiek investicijas, tiek ir pinigq paklausa tai birtent Sis veiksnys susiejaabi IS-LM modelio dalis. Modelis parodo, kokir.r budu Siqdviejq rinkq tarpusavios4veikalemia bendr4lqpaklaus4.

Fiksuotas kainq lygis

yr+yz#y: 8.1 pav. Bendrosios paklausos poslinkiai kreives

8.r.

P R E K T U T N K At R t S K R E t V t R

Prekiq rinkos pusiausvyrosgrafikas, arba IS kreive, parodo tokius pal[kanq normos ir nacionalinio produkto lygiq derinius, kai planuojamos iSlaidos prilygsta pajamoms. Prekiq rinkos pusiausvyros grafikas yra pusiausvyros produkto nustatymo,naudojant 45" linrj4 grafiko iSpletirnas.

Ankstesniarue skyriLrje produktaspriklauso irodeme,kad pusiausvyros nuo dviejq veiksniq: autonominitl iSlaidq A ir ribinio polinkio vartoti r r a c i o n a l i n e s j a r n ac * : pa s

T
Y ^ = - '

'u

l-c*'

(8.1 )

jeic*=cx(l-t). Autonomines iSlaidossusidedai5 vyriausybesiSlaidq, investiciniq iSlaidq ir autonorniniqvartojimo i5laidq..Rlbinispolinkis y?rlo.t!_llacrio+glinel

ql_g-,r,tjg9 saiaT as f4 kb yso,n*g*pqlr,!rg_:eLojl-gispqn_u_daqel-gilgp l rqgrg_{ g3etodales, likusios sumokej - la9\.glqq}, i u-s thg._K* 1-p +a13.mauton oroesn rs q omrnl isffi iAiilruX TT6il;-i;oli"kil; il;ti,"iLr6' lilaeiiiii "".-"* p,aJ"qrq.q p$.rausy. ros.ly!ie*'
8 . 1 . 1 . I n v e s t i c i j o sr p a l i i k a n r ;n o r m a i

Anksdiau investicines iSlaidos buvo nagrindjarnoskaip iSorinis (egzogeninis)kintarnasis (2r. 4 skyrirf, o dabar jos tampa vidiniu (endogeniniu)kintamuoju,nes itraukiamapal[kanq norma kaip modelio dalis. Investicinds iSlaidos tai iSlaidos naujiemsgamybiniams pajdgumams kurti, gyvenamqjq namq, prarnonineiar Zemdsfikio statybai finansuoti, taip pat ir prekiq atsargoms sudaryti.lnvesticindsiSlaidos padidina fizinio kapitalo apimt[ ekonornikoje,o kartu priklausonuo pal[kanq normoslygio. Firrnos investuoja, kai rnato paklausos savo produkcrjai padidejimo perspektyvasir nori iSplesti savo veiklos mast4 arba kai siekia lgyti prana5um4 diegiant efektyvesni s4naudq ekonomijos poZiuriu kurios nors prekesgamybosb[d4. lnvesticijosgali bfiti susijusios su visai naujosprekes ir galnyba. Kiekvienu atveju sprendimasdel gamyklos statybos ar maSinq ir lrengirnq pirkimo priklausysnuo busimqjq iSlaidqir gaiirno pelno ivertinimo. Firma turi palyginti i5laidas investicijoms su naujos gamyklos ar [rengimo eksploatavimo nauda, t.y. pelno prieaugiu. Kadangi pajamos bus gautos ateityje, o i5laidos atsirandai5 karto, kai tik prasidedagamyklos statyba ar perkamas irengirnas, firma turi palyginti bnsimq.11 pelnq su dabartinemis iSlaidorris. Savo investicijqfinansavirnui firma skolinasi pinigq Siandien, del to ir ji turi buti tikra, jog investicijosduos pakankamai papildomopelno, kad ji galetq sumoketi kredito sumq kartu su jo pal[kanomis. Del to blsirnasis pelnas turi b[ti didesnisuZ einam4sias iSlaidas, kad b[tq galima sumoketi paskolospalfikanas.Kuo didesnes pahikanos,tuo didesnisturi bfiti skirtumas tarp b[simojo pelno ir dabartiniq investiciniq iSlaidq.Tai b[tina s4lyga,kad

285

projektastaptq priimtinas. Bet kurir.ro metu firma disponuoja keletu lgyvendinti paruoStq investiciniq projektq, kurie gali apimti naLrjqgamyklq statybq,kornpiuterines sistetnos kokybes gerinimq telefoninio rySio atnaujinimq ar susiddvdjusiq krovininiq veZirneliq pakeitim4. Tadiau, kai palukanq nonna auk5ta, tik nedidele Siq projektq dalis bus pelninga, o kai ji Lerna,- didZioji projekrq dalis bus pelninga,nes tokioje situacijojenebutina,kad bhsimasispelnas Zyrniai virSytq einam4sias investicines i5laidas. Visa tai rei5kia,jog didele palukanq norrna sunaZina finnos suinteresuotumq igyvendinti savo investicijas. lr atvirk5diai, kai pal[kanq norma Zema, investavirno mastas auga. Kai firmos turi pakankamai nuosavq leiq ir joms nereikia skolintis pinigq savo investiciniams projektans igyvendinti, jos tLrri atsiZvelgti ir 1 pal[kanq norrnfunesjq tikslas* kuo geriausiai panaudoti savoturimasle5as. Firrna turi patyrineti, ar ndra galimybesgauti dar.rgiau pajarnq,naudojantsavo turimr.rspinigus kitu budu, tarkime, perkant obligacrjas, skolinant kitorns finnoms. Kuo didesnpalukanqnorma, tuo jai geriau skolinti savo ltl:Sas, ne o investuoti savoprojektus. Taigi kuo auk5tesne pallrkanq nonra, tuo rnaZesnis i finnos ribinis polinkis investuoti 1 fizin1 kapital4 nepriklausomainuo ro, ar firn-rai reikia skolintis, ar ne. Priimant investiciniussprendirnr-rs, svarbi realioji palhkanqnonna labai (Zr. 3 skyriq). Mat investicinio projekto realizavimasduoda pajamq prekiLl forma, kuriq vertd turi b[ti palyginama su iSlaidorniskreditui. Tadiau, jei kainos pastovios, nominalioji paltkanq nomra lygi realiajai, tuo atveju investicijq apirntisatvirk5diaiproporcinganominaliajaipalfikanqnomai. 8.1.2. Investicijq paklausoskreive lvertinant pinigq rinkos vaidnieni, investiciniq iSlaidq funkcrja iSreiSkiama taio:

t=i-b"r;
jei b>0; dia b=Al/Ar;

(8.2)

r - realioji pallkanq norma; jautrumopalhkanq b - investicijq nonnaikoeficientas;

I - autonornines investicines iSlaidos, kuriosnepriklar-rso nei nuo pajamq,nei nuo pal[kanq norrnos. RyS[ tarp investiciniq iSlaidq ir realiosiospal[kanq nonnos vaizduoja 8.2 paveikslas.

286

Ir

Is

8.2 pav. lnvesticijq paklausos kreive Investicijq paklausos kreiv rodo investicijq apimti, kuriq finnos sutinka lgyvendinti bet kuriuo pal[kanq nonnos lygiu. pavyzdZiui, palukanq nonnai esant re lygio, firmq investiciiq paklausos apimti rodys ta5kas B, esantis investicijq paklausos kreiveje. Kreive yra neigiamo nuolydZio. Ji atspindiprielaid4 jog palnkanqnormos sumaZejimas padidinapapildornqlesq I kapitalo atsargas pelningumq ir todel s4lygoja clidesn[ planuojarnq investicijq lygi. lnvesticijq paklausos kreives nuolydis priklauso nuo b ir nuo I. Jei investicijos labai jautrios palukanq normai, nedaug surnazejusi palfikanq nonra labai padidina i'vesticijas, tuomet kreivs yra beveik nuoZulni. Jei investicijos maZai jautrios palukanq normai, tuomet kreive vertikalesne. Autonominiq investiciniq islaidq pasikeitimai sukelia investicijq kreivdsjudejim4 koordinadiq pradZios tasko arzvilgiu. padidejimas i reiikia, kad, esant bet kuriarn pal[kanq nornos lygiui, firmos planuoja investuoti daugiau, o investicijq paklausos kreivd paslenka i desinE. Ir atvirkidiai, I sumazdjimas reiSkia,kad investiciiqpaklausos kreive pasrinksi kairE. 8.1.3. Palfikanq norma ir bendroji paklausa:IS kreivd AtsiZvelgiant i nauj4 planuojamq invesriciniq iSlaiclq funkcry4 pertvarkoma bendrosiospaklausos funkcija. Bendroji paklausa susideda iS vartojimo, investiciiq paklausos vyriausybes ir i5laidq.Taigi gaunarne: AD=C+I+G, C _ a r c x D I: a + c x ( Y - i p - t x Y ) ,
T - T

-bxr,

287

r I l,L) t, lt L

A D : a + c x T p + c x ( Y - tx Y ) + l - b x r + G , AD:a+c rTn - i*C-c x ( l - t )x Y - b x r .

Siekdami supaprastinti Sirt lygybg ivesime rni3riosios ekonornikos pagal(8.3)f<rmulg: modelioautonoming bendrajqpaklaus4 apskaidiuojama kuri A = a + c x T p + l+ G

(8.3)

pagal Kadangi c*= cx(1{), tai tuometbendroji paklausanustatoma 8.4. formulg: AD=A*c*xY-bxr. (8.4)

IS (8.4) lygties matorne,jog padidejusi pal0kanq norma surnaZina bendrq4 paklaustl nurodytu pajamq lygiu, nes padidejusi palukanq nonna sumaZina investicinesi5laidas. Nuo palDkanq norrnospriklausoir autonorninis vartojimas. Pinigq kiekis ir palukanq norma veikia namq lkiq nrrtq ir vartojim4 bei bendrqjqpaklaus4dviem budais: l. Kadangi pinigai yra viena i5 turto formq, tai padidejusi realiqjrl pinigq pasiulatiesiogiaipadidinaSeimqturtq. 2. Tiek, kiek padidejusi pinigq pasi0la sumaZina pusiausvyros palukanqnonn% netiesiogiaipadidinamas Seimqturtas. Kai palukanq nonna krinta, dideja obligacijq bei korporacrjq akcrjq kaina, ir namq flkiq turtaspadideja. Pinigq kiekis ir palfikanqnorma veikia vartojimo iSlaidas, veikdami ir vartotoji5ko kredito kiek! bei jau nustatytqpah.rkanq pinigq norrnE PadidejEs kiekis didina bankq sistemosgrynq pinigq atsargasir i5pledia vartotojiSko kredito apimti. Zemesndpal[kanq nonna leidZia narnq [kiarns imti didesnes paskolas.Visa tai didina vartojimo i5laidas ir keidia vartojimo funkcrjq ir bendrqj paklaus4bei pusiausr,yros nacional produkt4. ini E Atskirq bendrosios paklar,rsos elementq ry5ys su pahkanr4 noma pavaizduotas grafiSkai paveiksle. 8.3

O A 8.3 pav. Bendrosiospaklausos elementtlry3ys su pallkanq noffna


288

AD

Kadangi pusiausvyros nacionalinisproduktasir pajarnospriklauso nuo bendrosiospaklausos,o pastaroji - nuo pahkanq normos, tai gaiima daryti iSvadq jog bendrasisnacionalinisproduktaspriklauso nuo palDkanqnonnos. Si rysi parodolS kreive. IS kreivd (IS cur.re)parodo tokius nacionalinioprodukto ir palukanq normos derinius, kuriems esant prekiq rinkoje susidaropusiausr.yra, visuoseIS kreivdstaikuose prekir.l t.y. paklausalygi prekiq pasifllai. IS kreives pavadinimas kilEs iS investicijq (investrnent) santauptl ir (savings) lygybes, sqlygojandiospusiausvyrossusidarymq supaprastintarne ekonomikos modelvie.

[ + q*rY-l]xr2 I + c*xY-bxrr

8 . 4p a v . I S k r e i v e Tarkime, pradind realioji pallkanrl flonl& 11,o bendrosiospaklausos prekiq rinkoje susidaro taSkeEy, o funkcija A + c* x Y- b x rr. Pusiausvyra pusiausvyros E,1 nacionalinioprodukto apirntisYr (8.4 (a) paveikslas).TaSkas atidedamas atitinkamai 8.4 (b) paveiksle.Prekiq rinkoje susidaropusiausrryra, kai pallkanq norrnalra 11, nacionalinioprodukto apimtis- Y1. o 289

iki Sakysim,palflkanqnonla surnaZejo 12.Del to padidejainvesticijr.l paklausa (8.4 (c) pav.), o bendrosiospaklausos kreivd persikelia auk5tyn atstumu (-bxAr), kur Ar (palflkanq nonnos pasikeitirnas)yra neigiamas. Kreivd persikelia auk5tyn, kadangi atkarpa (A-bxr) pailgejo. Bendrosios paklausos padidejimas reiSkia, kad padidejo ir pusiausvyros nacionalinis produktas nuo Yy iki Y2 ta5ke E2. 8.4 (b) paveiksle matome, kad naujas palfrkanq nonnos 12 ir nacionalinio produkto Y2 derinys taip pat rodo, kad prekirl rinkoje susidaropusiausvyra. Ta5kasE2yra antrasisIS kreivds ta3kas. Kartodarni tai visoms galimoms pallrkanq normoms, galirne gauti kelet4 pal[kanq nonnos ir nacionalinio produkto lygirl, kuriuose susidaro pusiausvyra prekiq rinkoje. 8.4 (b) paveiksle sujungp visus Siuos ta5kus, gaunamekreivq IS. Visiems Siojekreiveje esantiems ta5kams, bDdingatai, kad jie yra tokie pallkanq normos ir nacionalinioprodukto deriniai, kurie sqlygoja pusiausvyros prekiq rinkoje. susidarymq IS kreivp galima nubreZti, remiantis prekiq rinkos pusiausvyros pajalnos s{yga, teigiandia,kad pusiausvyrasusidarotnornet,kai nacionalinds yra lygios planuojamorns i5laidoms: Y:AD; Y:A+c*xY-bxr. Pertvarkiuslygti, gar"rnama: Y-c*xY--A-bxr, Yx(l-c*)-A-b'r' padalysime (l-c*), tai gausirne Jeiabi lygybdspuses i5 Y: mx(A- bxr), Ka1 : m dia I
I - L^ * |

( 8.s)

(8.6)

m-investicijqmultiplikatorius.

Analogi5kai galetq veikti ir bet kuris kitas bendnf q iSlaidq pasikeitirno sqlygotasmultiplikatorius, todel paprastaimultiplikatoriq Zyrnesime simbolium be jokio indekso. Lygti (8.6) palyginamesu (8.1) lygtimi. IS (8.6) lygties rnatorne, kad pallrkanqnorma rei5kia Zernesni pajarnrllyg1 nr.uodytarr aukStesne pusiausvyros A. Apskaidiuotasnacionalinioprodukto ir palukanqnormosrySysyra lS kreive. IS kreive yra neigiamo nuolydZio, nes aukitesnis palDkanqnormos lygis surnaZina investicinesiSlaidas, ir kaftu sumaZindamas bendrqj4paklausq

290

nacionalinio produkto pusiauslyros lyg[. Kreives statulras priklauso nuo investiciniq i3laidq jautrumo pallkanq nonnos pasikeitimams,taip pat nuo (8.6) lygtVje. rnultipl ikaloriaus Jei investicines i5laidos labai jautriai reaguoja 1 pali-tkanqnonnos pasikeitimus (b yra labai didelis), tai palukanq norrnos pasikeitirnassukelia didell bendrosios paklausos pasikeitimrl (bendrosios paklausos kreivd persikelia i vir5q dideliu atstumu), o karfu ir dideli pusiausvyrosprodukto lygio pasikeitim4 ir tuo nuoZulnesne bus kreive IS. Jei pallrkanq nomros pasikeitimai s4lygoja tik nedidelius bendrosiospaklausospasikeitimus (b labai maZas),pusiauslyros nacionalinioprodukto lygis beveik nepasikeis,ir kreive IS bus labai stati. Panaiq poveiki IS kreives statumuituri ir rnultiplikatorius.

.....-')
\*c*'x\'-bxrr

,...-.'

... "::

E.

....""

A+c* rY -br rr

"

8.5 pav. Multiplikatoriausitaka IS kreives staturnui 8.5 paveiksle pavaizduotos bendrosios paklar"rsos kreives, atitinkandios skirtingus multiplikatorius. Apatiniq bendrosios paklausos kreiviq koeficientasc* maZesnis vir5utiniq bendrosiospaklar.rsos krerviq uZ

291

koeticient4 c*'. Atitinkamai vir5utiniq bendrosios paklausos kreivirl rnultiplikatoriusyra didesnis.Pradiniaipusiausvyros produkto lygiai, y1 ir y1' atitinka palfikanq normE 11 apatiniamegrafike. SumaZdjus pal[kanq normai iki 12, bendrosios paklausos kreivds pakyla auk5tyn tuo padiu vertikaliu atstumu,kaip pavaizduota8.5 pav. (a) dalyje. Tadiau pusiausvyrosprodukto pasikeitirnasyra labai skirtingas:vir5utiniajai kreivei jis padideja iki y2', o apatiniajai- iki Y2. Pusiauslyrosprodukto pasikeitimasdel palikanq nonlos pasikeitimoyra tuo didesnis,kuo statesnd bendrosios paklausos kreivd, tatyra, kuo didesnismultiplikatorius,tuo daugiaupadidejaproduktas. 8.5 paveikslo (b) dalyje matome,kad kuo maZesnis multiplikatorius, tuo statesne kreive. Atitinkamai, kuo didesnismultiplikatorius,tuo didesnis IS pusiausvyros produkto pasikeitimas, pakituspalfikanqnormai. Taigi kr.romaZesnis investiciniqi5laidqjautrumaspalDkanqnonnai ir kuo maZesnis rnultiplikatorius.tuo statesne kreive. IS SiE iSvaaq patvirtina (8.6) lygtis. I5rei5kiame pal[kanq norm4: (8.6a) Taigi nurodytam bendrojo nacionalinio produkto y pasikeitimui bendras realiosiospalukanq nonnos r pasikeitimas bus tuo didesnis,kuo investicijq jalltrumo pal[kanq normai koeficientasb ir multipHkatoriusm bus tnaZesni. Kadangi IS kreives nuolydis priklauso nuo multiplikatoriaus, rar fiskaline politika gali paveikti 5i nuolydi. Multiplikatoriq m veikia mokesdir.l norma: jos padidinimas sumaZinamultiplikatoriq. Atitinkamai kuo didesne mokesdiqnoma, tuo statesne kreive. IS IS kreive persikelia atsturnu, kuris lygus multiplikatoriaus ir autonorniniqiSlaidqpasikeitimosandaugai matorne8.6 (b) paveiksle): (tai

AY:AIS:mxAA, kaiA-a+cxL*T-G. Vyriausybes i5laidq transferiniq ar mokej padidej irnq imasperkeliaIS - ikairg. kreivE de5ing, jq surnaZejimas o i Visi veiksniai, darantys pateikiarni itakq IS kreivdspasikeitimams,
8 . 1l e n t e l e j e . 8.4 paveiksleyra dar du nepusiausr,yros ta3kai- E3 ir Ea. Ta5ke E3 pallkanq ronno 12,kaip ir ta5ke 82, bet pusiauslyros produkto lygis Zemesnis negu taike 82. Kadangi pallkanr.lflorrr1& ta5keE3yra tokia pat kaip ir taike 82, 12 del to reikalinga tokia pat bendrosiospaklausosfunkcija, atitinkanti du taikr.rs.

292

Todel 8.4 paveikslo (a) dalyje matome abu ta3kus toje padioje bendrosios paklausoskreiveje. Sios keivds taSkeE3 bendroji paklausaviriija produkto lygi. Todel ta5kas E3 yra prekiq paklausos pertekliaus (EDG, excess demand for goods) taSkas: palflkanq nonna yra per Zema,arbaprodukto lygis per maZas, kad prekirl rinkoje bhtq pusiauslryra. Prekiq paklausaviriija pasi[lE
AD Y:AD
A'-h^r,+"+"V

A-bxri+c*xY

AY=rnxAA

0
a)

AY=mxAA

0 b)

8.6 pav. IS kreives persikelimas, sukeltas autonominiqi5laidq pasikeitirno Ta5kasE4 (8.4 (b) pav.) turi tokiqpat palDkanqnorrntukaip ir ta5kas E1, tadiau pusiausvyros produkto lygis yra didesnis. Pal[kanq Dorrrla 11, atitinkanti ta5kq 8.4 (a) paveiksle, yra taSke E+, kr.rriameturime prekiq pasiflos pertekliq (ESG, excesssupply of goods), kadangi produkto apimtis yra didesneuZ bendrqj4paklausq. (ta5kasEa),yra prekiq Del to visi ta5kai,esanfysIS kreives deSineje pasillos pertekliausta5kai.Ta5kai,esantysIS kreives kaireje (E3),yra prekitl paklausos pertekliausta5kai. 293

lS 8.1 lentel.Pasikeitimai kreiveje


Kintanrasis
VyriausybcsiSlaidos

Kintamojo nasikeitinras
Didcja a lvlaZcj Didija MaZcja Didcja MaZija Didcla MaZcja Didcja MaZcja

: IS kreiv0S nersikdlimas
I dciing I kairq

IS kreiv0s nuolvdis
Ncturi itakos Ncluri itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturl takos Ncturi takos NuoZulncsnc Statcsnc NuoZulncsnc Statcsnc

M o k c s d i a i( b c n d r a sunra) i A u t o n o m i n c sS l a i d o s R i b i n i sp o l i n k i sv a r t o t i j I nvcstici j 11autrumas palukanqnorrnai

I kairq I dciinq
I dcSinq I kairq

Ncturritakos Ncturiitakos
Ncturi ltakos Nchrri itakos

8.2.

PINIGQ RINKA IR LM KREIVE

Anksdiau i5nagrineta palfikanq norrnos ltaka pustausvyros nacionaliniam produktui, o dabar bus nagrinejamasrealiojo nacionalinio produkto ir pallkanq nonnos ry5ys pinigq rinkoje' ^ Hipoteze, siejanti pinigq pasi[I4, produkt{ ir palfkanq normtu teigia' kad realioji pinigq paklausapriklauso ir nuo produkto, ir nuo pal[kanq nonnos: L:kxY-hxr, diak-pinigtlpaklausosjautrumobendrajamnacionaliniam produktui koeficientas; h - pinigq paklausos jautrumo palukanq nonnai koeficientas. Koeficientas k rodo tiesioging pinigq paklausos ir produkto apirnties priklausornybg: k: ALIAY, k>0.

Koeficientas h rodo tiesioging pinigq paklausos ir palfkanq normos priklausomybg: h:AL/Ar, h>0. palukanqnoffna, tuo Zmondstures maZiaugrynq prnlgq, Kuo auk5tesne nes tokiq pinigq laikymasdaugiaukainuoja. MD/P :L, o reali4jq uZra5ome; Kaip jau Zinome,realiaj4pinigq paklausq pinigq pasiul4 M5,/P:M.

294

Pusiausvyrapinigq rinkoje pasiekian-ra, realioji pinigq pasi[la kai lygi realiajaipinigq paklausai: M arba M s =kxy-hxr P (g.7.)
S

P = P

Dabar apskaidiuojame palfikanqnorme: M hxr:k"Ys P


M

r=lxlt"Yh \

s I P )

(8.8)

Apskaidiuotaspal[kanq norrnos ir nacionalinio produkto ry5ys yra LM kreive. LM kreiv (LM curve) parodo ivairius palfikanqnormos lr nacionalinioprodukto derinius,kuriems esantpinigq rinkoje susidaropusiausvyra;visuose LM kreives ta5kuosepinigq paklausa lygi pinigqpasihlai. LM tiesds pavadinimaskilgs i5 modelyje analizuojamo iikvidumo (liquidity) - pinigq paklausos- ir pinigq (money) - pinigq pasillos pusiausvyros s4lygosL:M. Tarkime, nominalusispinigq kiekis Iv{xkontroliuojarnas centrinio banko, kainq lygis pastovusP. Taigi realioji pinigq pasi[la M/P. Nurodytamnacionalinio produkto lygiui Y1 nubreZiamapinigq paklausos kreivd L1, kaip maZejanti pallkanq norrnos funkcrja. Realioji pinigq pasifila pavaizduotaverlikalia hnrja. kadangi ji nurody'tair nepriklausonuo palfkanrq norrnos. Paltkanq normai r1 bfidinga subalansuotipinigq rinkq taike E1(8.7 (a) pav). Esant Siai paltrkanq normai,realioji pinigq paklausa priiygstarealiajaipinigq pasi[lai. 8.7 (b) paveiksle atidedameta5k4 E1, kuriame pinigq rinkoje susidaro prniausvlra, kai yra nacionalinioproduktolygio Y1 ir pal[kanr4norrrlos11derinys. Padidejusnacionaliniamproduktui iki Y2, i5augair pinigq paklausa. NubreZg naujq pinigq paklausos kreivg L2, matome, kad palfikanq norma i5augo iki 12. 8.7 (b) paveiksle atidedamasnaujos pusiausvyrostaikas E2. Derinys 4 ir Y2 taip pat s4lygoja pinigq rinkos pusiausvyrq. Padidejus nacionaliniam produktui, padideja reikalingq pinigq kiekis, o iSaugusi pal[kanq norrnaji sumaZina. Del to reikalingq pinigq kiekis nepakintaturiurq

295

pinigq kiekio atZvilgiu. NubreZq atitinkam4 pinigq paklausos kreivg skirtingiems nacionalinio produkto lygiams ir atidejq pusiausvyrostaikus, kylandiq kreivE LM. LM kreive yra teigiarnonuolydZio.Didejant nubrdZiame nacionalinio produkto apimdiai, kreive LM reikalauja didesnes pal[kanq normos pinigq paklausos nuslopinimui ir pusiausryros pinigq rinkoje pinigq pasiulai. nekintant iSlaikymui,

a)

Mo P

M/P

Y
b)

8.7 pav. LM kreive Kuo didesnis pinigq paklausos jautrumas nacionaliniam produktui jautrumaspalukanqnormai (koeficientash), tuo (koeficientask) ir kuo maZesnis statesndLM kreive. Tai gali patvirtinti ir (8.8) lygtis; nurodltas nacionalinio produkto pasikeitimasAY turi didesni poveiki pallkanq normai r, kuo didesnis koeficientas k ir kuo maZesniskoeficientas h. Jei pinigq paklausa labai jautri palukanqnonnai (h didelis,+ m), LM kreivebeveikhorizontali.Siuo atvejudel produktas, nacionalinis nedideliopalukanqnorrnospasikeitimolabai pasikeidia kad pinigq rinkoje bUtq i5laikya pusiaus'nyra.Kai pinigq paklausa nejautri pal[kanq nonnai (h:0), LM yra vertikali. Realiosiospinigq pasillos pasikeitimasperkelia LM kreivg. Realioji pinigq pasi[la gali pakisti, pakeitus norninaliqj4 pinigq pasi[I4 kai kainos pastovios, arba pakitus kainoms, kai nurodyta nominalioji pinigq pasi[la. palukanq Kreivds LM persikelimasI de5ingparodo,kad ji reikalaujaZemesnes nonnos bet kuriam nacionalinioprodukto lygiui arba aukitesnio nacionalinio produkto lygio bet kuriai palhkanq normai, kad paskatintq Zrnoneslaikyti papildorn4 realqji pinigq kieki. Ir atvirk5diai, sumaZejusirealioji pinigq pallkanq pasilla perkels kreivg LM i kairg, ir 5i dabar reikalausauk5tesnes dvdZiui. nonnos bet kuriam nacionalinioorodukto

296

u
a )

tt
P

M2 P

M/P b )

8.8 pav. PinigqpasillospadidinimoitakaLM kreivei remiantis (8.7) Horizontalus LM kreives poslinkis apskaidiuojamas, lygtimi ir darantprielaid4 kad h:0:

AY=ALM:kr-i

AM-

Visi veiksniai, darantys [tak4 LM kreiv6s judejimui, pateikiami 8.2 lenteleje. Ta5kus Salia LM kreives (E3 ir Ea) apibudinaure kaip pinigq paklausos(EDM, excessdemandfor money) ar pinigq pasiulos(ESM, excess Ta5ke E1 visus 4 taSkus. supply of money) pertekliausta5kus.Panagrinekirne pinigq rinka yra pusiausvira.Tarkirne, kad nacionalinisproduktas i5augo iki Y2. Del to padideja realioji pinigq paklausa, o pinigq paklausos kreive persikelia i L2. Esant pradinei palukanq nonnai r1, realioji pinigq paklaustr butq nustatyta ta5ku Ea, ir susidarytq pinigq paklausos perteklius E1Ea. Atitinkarnai ta5kas Ea 8.7 (b) paveiksle yra pinigq paklausos pertekliaus pinigq ta5kas:pah)kanqnonna per Zemaarba produkto lygis yra per aukStas . a r i n k a i s u b a l a n s u o tP a n a g r i n e k i mte 5 k qE r 8 . 7 ( a ) p a v e i k s l e C i a t u r i r n e i. pradin[ produkto lygi Y', bet palflkanq norna yra per auk5ta, kad pinigq rinkoje sr.rsidarytqpusiausryra. Siarne taike susidaro pinigq pasillos perteklius atitinkapinigq pasillospertekliq. E3E2Ta3kas 8.7 (b) paveiksle E3 Kaip matome, bet kuris ta5kas, esantis LM kreives deiineje, yra pinigq paklausospertekliaustaikas, o bet kuris ta5kas,esantiskaireje ptrseje, yra pinigq pasiulospertekliausta5kas. 297

LM kreiveje 8.2 lentel.Pasikeitimai


Kintanrasis
Pinigq pasiltla Autonominc pinigrl paklausa P i n i g qp a k l a u s o s jautnttlas pal[karlq norrnai P i n i g qp a k l a u s o s iautrunas procluktui

Pasikeitimas
Didcja MaZcja Didcja MaZc.ia Didcja MaZcla Didcja MaZcia

LM kreivds nersiklimas
I dc3inq I kairq I katrq I dcSinq Ncturi itakos Ncturi itakos Ncturi ltakos Ncturi itakos

LM kreivEs nuolvdis
Ncturi itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturi itakos NuoZulncsnc Statcsnc Statcsnc NuoZulncsni

8.3.

PUSIAUSVYRA PREKIU IR PINIGU RINKOSE

Bendrajai pusiaus\yrai prekiq ir pinigq rinkose paaiSkinti vienamegrafike(8.9 KreivesIS ir LM br62iamos IS-LM modelis. naudojamas pav.). Kreive IS parodo, kokiems nacionalinioprodukto ir pallkanrl-nonrlos - kokierns ieriniams esant prekiq rinkoje susidaropusiausvyra'o kreivd LM pinigq rinkoje, kai nurodyta realloji jq deriniar-ns esant susidaropusiausvyra pusiaus\yravienu metu. rinkose susidaro pinigq pasiula.Tik ta5keEs abiejose Prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyra (commodity and money market equilibrium) - vienalaikes pusiallsvyros prekirl ir pinigq rinkose situacija arba vadinamoji dviguba pusiausvyra.

8.9 pav. Prekiq ir pinigq rinkq pusiausrryra

298

Prekiq ir pinigq rinkos veikia viena kit6 kol nusistatopusiausryros pallkanq normos lygis r*. Y* nacionalinioprodukto lygis Y* ir pusiausvyros - tai pasirinktaspusiausvyrosbendrojo nacionalinio produkto lygis, artirnas potencialiajam produkfui, kurio ribose siekiama stabilizuoti nacionalini produktq fuo tikslu reguliuojant bendrqjq paklausE r* - tai siekiamoji pusiaus'nyrospalhkantl norma, sqlygojanti norimo potencialiojo bendrojo nacionalinioprodukto susidarymq. yra Kai susidaroderinys 12ir Y1, pusiausvyra tik prekiq rinkoje ta5ke B. Kad susidarytq pusiausvyrapinigq rinkoje ta5ke G, palukantl flomlo 12 reikalauja nacionalinio produkto Y2. Palfrkanq normai r; nacionalinio produkto lygis Y1 yra per maZas,kad susidarytqpusiausvyrapinigtl rrnkoje. pinigq paklausa, Del per maZo nacionalinioprodukto lygio yra nepakankarna kad atitikq nurodytEpinigq pasiul4.Kai susidaropinigq pasillos perteklius, palukantlnorrnakrinta tol, kol pasiekialygi r*. Ir atvirkidiai, kai pallkanq norma yra rr, reikalingas nacionalinio produkto lygis prekirl rinkos pusiausryraiY2 ta5keC yra didesnisuZ lygi Y1, pinigq rinkos pusiausvyrai ta5keF. Del to susidaropinigq kuris reikalingas paklausos perteklius, didinantis pal[kanq norrnE. ProcesastQsiasitoi, kol palflkanqnorma pasiekialygi r*. Kai yra toks pallkanrl nonnos iygis, susidaro reikiamo dydZio bendroji paklausa,nacionalinisproduktasir pinigq paklausa, kad butq pusiauslyra abiejoserinkosevienu metu. pusiausvyros Kaip juda ekonornikalink bendrosios taike Ee,jei ji yra taSkuose ar V ? Jei prekiq rinkoje nera pusiauslyros ir vyksta priverstinis U atsargq maZejirnas ar kaupimasis, finnos didins ar maZins garnyb4 stumdamosekonomikq ta5ko Es link. Jei pinigq rinkoje ndra pusiausvyros, atsiranda spaudimas sureguliuoti palfkanq nonnfu kadangi Zmones turds parduoti akcijas ir obligacijas, jei negali kitaip patenkinti savo pinigq paklausos.Ir taip, ir kitaip ekonomika pasiekia ta5k4 Ee. Ta5ke Es prekiq paklausalygi prekiq pasiulai,pinigq paklausalygi pinigq pasi0lai, obligacrjq pasiula lygi obligacijq paklausai. Atitinkamai firmos garnina planuotE produkcijos kiek! (nera nenumatytoatsargqsusikaupimoar sumaZejimo),o individai turi norimasfinansinioportfelio kornpozicijas. 8.4. MONETARINES POLITIKOS POVEIKIS

realusis Iki Siol nagrinetasIS-LM modelis parodo, kaip nustatornas produktas ir pallkanq norrna. Egzogeniniai kintamieji, kuriq modelis yra politikos neaiSkina, verslo ir vartotojo optirnizrnas, vienintelismonetarinds instrumentas yra pinigq pasilla, du fiskalines politikos instrumentai vyriausybds i5laidos ir grynieji mokesdiai. Siame skyrelyje nagrinejame politrkospoveiki. monetarinds

299

Prakti5kai nustatyta,kad pinigq pasiulos keitimo poveikis gali b[ti arba stiprus,arba silpnas. 8.4.1. Stiprus skatinaniiosiosmonetarindspolitikos poveikis Kaip pasikeis produktas,jei centrinis bankasperkelia LMs kreivq I padidindamas pinigqpasi[lq? LMl padet[, Atsakyrnaspriklausonuo abiejq kreiviq - IS ir LM - nr.rolydZio. kai pinigq pasifilos padidinimopoveikrs, LM pateiktas 8.10paveiksle kreiv nuoZulni ir kai LM kreive vertikali.

I I I I I I I

stimulai ina produktqir i n ap a ) u k r r r q

---------)

poveikis, LM kreivenuoZulniir kai kai 8.10 pav. Pinigqpasillospadidinimo vertikali

300

Kai LM kreive nuoZulni(8.10 pav. (a) grafikas), juda iS ekonomika taiko E6 i ta5kq81. Padidejusipiniglt pasi0lasumaZina palfikant1 normq iki r1 ir padidina prodLrkt4iki Yr. Didesnis pusiausvyrosproduktas ir maZesne palt-rkanqnomra sElygoja pinigq paklausos padidejirn4 tokiu dydZiu, katl pastarojiatitiktq didesnE pinigq pasiulq. Kai LM kreive verlikali, skatinandioji monetarine politika turi nepaprastai dideli poveiki pusiaLrsvyros produktui.8.10 (b) paveikslografike pavaizduotastas pats pradinis pirsiausvyros taskasE0 ir tokia pat ls kreive, kaip (a) grafike, bet LM kreive yra verrikali. Toks pat pinigq pasifilos padidejirnasperkelia LM kreivE i deiinE (marome, kad abiejuose 8.10 paveikslo grafikuose LM kreives horizontalusposlinkis yra atkarpa EeK). Ekonomika juda i5 taiko Es I taSkq E2. pusiausvyrosproduktas padideja dvigubai, o palukanq noma sumaZejadvigubai, palyginti su virsutiniu grafiku. Kodel (b) grafike monetarine politika efektyvesne? Abiejuose grafikuosepinigq pasiLrla padideja tuo padiu dydZiu ir tiek par - pinigq paklausa.tset kadangi apatiniamegrafike pinigq paklausayra visiskai nejautri palukanrl normos sumaZejimui(h:0), tai pinigq paklausospadidinim4 turi uZtikrinti Zymiai didesnisproduklas,kuris turi padideti zymiai daugiau negr.r virsutiniarne grafike.Kad prekiqrinkoje i5liktqpusiausvyra, pastoviai esant IS kreivei, palukanq nonna turi surnaZdtikur kas daugiar"r, kad b[ti1 pasiektas reikalingaspusiausvyros produktopadidejimas. 8.4.2. Silpnasskatinaniiosiosmonetarin6spolitikos poveikis Centrinisbankasdidina pinigq pasinl4 kai mano,jog produktas yra per maZas.Tarkirne,CB mano,jog produkto lygis y0 (8.10 pav.) yrit per maZas (kadangi nedarbasper didelis) ir jog norimas lygis yra y1. Siarne paveiksle LM kreives poslinkis i desing,pavaizduotas virsutiniarnegrafike, yra kaip tik toks, kokio reikia, perkeliantis ekonornikq nuo ys iki y1, bet lygiai toks pat poslinkis apatiniame grafike perkelia ekonornikq per toli 1 deSing, Y2, kadangi Siuo ypatingu atveju monetarines iki politikos poveikis yra per stiprus. Tadiau kai kada centrinisbankasgali susidr"rrti prie5ingaproblema su - kai rnonetarines politikos poveikis yra per silpnas,kai politika negali padidintirealiojoprodLrkto Y,. iki Panagrinesime tokius atvejus: du r) pal[kanq normos pasikeitimai gali tureti tik silpn4 poveikl autonomindms planuojamoms (A); iSlaidorns pinigq paklausa gali bfiti nepaprastai jautri pahkanq norrnos pasikeitirnams.
/ l

301

8.11 paveikslo Vertikali IS kreive. Pirmasis atvejis pavaizcluotas i5laidq (A,) nulinis jautrurnaspalfikanq vir5utiniarne(a) grafike. Autonon-riniq nonnai nulemia tai, kad IS kreive yra vertikali. Tai ivyksta tada, kai verslo pesimisti5kai nenori didinti investiciniq ir firmos del ateitiesnusiteikusios i5laidq, sumaZejuspal[kanq normai. Del to surnaZdjusipalfikanq norrna nepadidina pusiausvyros produkto. Produktas ,,pasilieka" taSke Y0, atsakydamas toki pati LN{ kreives poslinki i de5ing(ErK). Padidejusipinigq i palfikanr4normtu ekonomikajuda i5 taSkoEo i taSkq nes pasiula tik sumaZina produkt4iki Yr butq perkeltilS E3.Vienintelisbfidaspadidintipusiausvyros mokesiius. ar padidinus vyriausybds iSlaidas sumaZinus kreivgi deSing,

o a )
NuoZulni LM krcivi litikq bcprasmiika

b)

Yo Yo

pinigq pasillospadidinirropoveikis,kai iSlaidq 8.1I pav. Tokio pat realiosios jautrurnaspalukanqnormai nulinis ir kai ypad didelis pinigq paklausos jautrumas pal[kan11 normai

302

NuoZLrlni LM kreive. Antrasisbeprasmi5kos monetarinds politrkos atvejis - kai ypad jautri pinigLl paklausa palLikanqnorrnai s4lygoja labai nuoZulniE kreivE,kaip pavaizduota I paveikslo LM 8.1 apatiniarne grafike. (b) pinigq pasi[la padidejo paiiu dydZiukaip ir anksdiau, Tarkirne, tuo o LM kreive horizontaliai persikelia atstumu EqK. Bet dabar LIVI kreive i,ra labai nr.roZulni, ekonomikalabai sunkiaijuda iS ta3koEs 1 ta5k4Ea. Kai LM ir kreive beveik horizontali, centrinis bankas praranda tiek pusiausvyros produkto, tiek pal0kanrl nonnoskontrolE, norspinigqpasifilair padidinama.r 8.5. S K A T I N A N E I O . I IF I S K A L I N I P O L I T I K A I R I S S T C i \ I I I \ I A S

Praejusian,skyrelyjeanalizavome e monetarin6s politikospasikeitimo 1tak4realiajarn produktui ir palukanq normai, perkeliant LM kreivE, kai IS kreivepaslovi.Dabarelgsirnes prieSingai keisirle IS kreivq,kai l-M pastovi. 8.5.1. Skatinandiosios fiskalindspotitikos poveikis lS kreivei Kadangiplanuojarnos j autonorninds iSlaidosungia vyriausybes iSlaidas,skatinandioji fiskalinepolitika,padidejus vyriausybes prekiq ir paslaugq pirkirnams, padidina autonomines iSlaidas ir perkeliaIS kreivg1<te5inq. A 8.12 paveiksleparodyta, kad, jeigu atsiZvelgiama pinigq rink4 rai i skatinandiosios fiskalines politikos itaka realiajam produktui .jaLr nebeparodoma anksdiau nagrindtu multiplikatoriumi politikos ,,m". Fiskalines rnultiplikatorir.rs perkeltq ekonomikq horizontaliai is pradines pusiausvyros ta5keEe 1 taSkqE6,o horizontalusatstumas tarp taSkqEs ir E6yra rnxAG. Tadiauta5keE6.pinigq rinka n6rapusiausvira, taSkas yra Salia nes E6 LMe kreivds.Siameta5keproduktas didesnis Y2 negu ys taike En,didinantis pinigq paklaus4tuo tarpukai pinigq pasifila lieka nepakirusi, pradiniodydZio. Siarne ta5ke susidaropinigq paklausosperteklius.Kad sumaZintqpinigq paklaus4 iki fiksuotos pinigLl pasirllos,palhkanq nonna turi dideti. Bet padidejusi palfikanq norrna slurazina planuojam4 vartojin.rilir investicines iSlaidas, todelnaujapusiausvyra nesusidarys ta5ke. E6 Tik taike E5 ir prekiq, ir pinigq rinkos yra pusiausviros. Realusis produktas nepadideja y2, bet iki tik iki Y1. Didesne pal[kanq nonna paai5kina,kodel fiskalines politikos
' Norrnaliomis sqlygomis pinigq pasillos padidcjimassumazina palukanq nonli; ncs 2rnoncs m c g i n a a t s i k r a t y t ip i n i g q p c r t c k l i a u s p i r k d a m i o b l i g a c i j a s r k i t u s f i n a n s i n i u sa k t v v r : s ,d c l t o , i p a k c l d a m i j q k a i n a s i r s u u t a Z i n d a mp a l I k a n q n o n n 4 . K r a i t u t i n i a i s ( h i p o t c t i n i a i s ) r v c ; a r s , i a v a d i n a n r a i s , l i k v i d u m o s p 4 s t a i s " z r r l o n i s i t i k i n a m i , k a d o b l i g a c i j q i r k i t q f i n a n s i n i qa k t y v q , , k a i n o sy r a l a b a ia u k 3 t o sr l a u k i a m a j qk r i t i r n o .T a d aZ m o n c s a i k o p a p i l d o n r u p i n i g u si r a t s i s a k g i s l pirkti finansinius aktyvus. Dil to cB prarandapalikanq normos kontrolq, kadangi Llv{ tampa horizontalialinija, kuri ncbcpakciiia savo padctics, atsakydama didcsngpinigq pasinlq. I

303

yra maZesnisuZ tn, kai atsiZvelgiama pinigLl rinkos lnLrltiplikatorius i pusiausvyros b[tin4 s4lygE sektoriaus ISsttimimopoveikis(crowdingout) yra privataus sukeltas varlojimo ir investiciniq iSlaidq sutnaZinimas, vyriausybes iSlaidq padidejirno, padidinusio bendrqjq paklausq, realqjI produktqir kartu pal[kanq norm4. l5stlmimo poveikl parodo skirtumas tarp ta5kq E6 ir E5. Realiojo produkto skirtumas tary ta5kq E6 ir Es vaizduoja didesndspalukanq norrnos privadias investicines vartojirno i 5laidas. ir i Sstr,rrntas

lSst[nimo poveikis

8.12 pav. Vyriausybesi5laidqpadidejimo[takarealiajamproduktui rr pal[kanq normai Ta5kas E6, panaudotas iSstumimo poveikio apskaidiavimui, yra hipotetinis, ekonornika jo negali pasiekti ir nepasiekia.Fakti5kai anaiptol nei5stumtosbendrosiosprivadios i5laidosyra didesnesnaujoje pr-rsiausvyros situacijoje ta5ke E5 negu pradineje situacijoje ta5ke Es - realusis produktas padidejo ne tik didesniq vyriausybespirkirnq kiekiu, bet ir vartojimo, sukelto didesnio produkto lygio, kiekiu (ribinis polinkis vartoti padaugintas i5 papildornoprodukto). Del didesnespalhkanq nomros pasikeidiaprivadiq iSlaidos vartojimo iSlaidosdideja,bet autonomines i5laidq derinys:paskatintos rraZdja.

304

8.5.2. Stiprus ir silpnasfiskalindspolitikos poveikis Fiskalines politikos stimuiq poveikis realiajarnproduktui priklauso nuo IS ir LM kreiviq nuolydZio.Fiskalinespolitikos poveikis stiprus,kai pinigq paklausalabai jautri pal[kanq normai (h-+ m), kaip pavaizduota8.13 paveikslovir5utiniarne(a) grafike. Siuo kraStutiniu, horizontaliosLM kreives, a t v e j u m u l t i p l i k a t o r i u t a m p a t i k i p r a s t ur n u l t i p l i k a t o r i u r n i . S i u o a t v e j u s m poveikio nera. iSstflrnimo

NeraiSstumimo

8.13 pav. Fiskalines politikosstirnulq poveikis, pinigq paklausos kai jautrumaspal[kanq normai beribis (h-+ m) ir nulinis (h:0).

305

PrieSinga situacija susidaro, kai pinigq paklausa visai nejautri pal-rkanqnonnai (h:0), o LM kreive tarnpavertikali. VyriaLrsybes i5laidq padidejirnas perkelia lS kreivE i de5inqapatiniame grafike, bet realusis (b) produktas negalejo padideti, nesutrikdZius pusiausvyrospinigq rinkoje. Del nr"rliniopinigq paklausosjautrumo palukanq normai nera pallkanq normos padidejimo, kr.rris pinigq paklausili pusiausvyr4 fiksuota pinigq sugr4Zintq su pasi[la. Sir"roatveju vienintelis fiskalines politikos stirnulq poveikrs yra palrikanq normos padidinirnas. l5stumirnas yra visi5kas, nes ar.rkStesnd palukanqnclnnasumaZina autonomines privadias i5laidas lygiai tiek pat, kiek padideja vyriausybds i3laidos, kai bendros autonominds iSlaidos lieka nepakitusios. jautrumas paltikanq StalistinernedZiaga rodo, kad pinigq paklausos norrnai nera nei nulinis, nei beribis. Del to abu atvejai yra dirbtiniai ir kraStutiniai, ne realus. o Pagrindindi5stumirnoprieZastis pallkanq norlrios padidejinras, sukeltas politikos stimulq.I5st[mirnas fiskalines gali bfiti paSalintas, jeigu tik nera nukreipto aukityn pal[kanq nonnos spaudimo,kai lS kreive persikelia i cleSinE, tai reikalaujahorizontaliosLM kreives, kaip pavaizduota8.13 ir paveikslo viriutiniame(a) grafike.SiuoatvejuiSsturnimas nulinis. ISstlrnirnasgali bUti visiSkasar dalinis. Jei susidaro koks nors realiojo produkto padidejimasdel fiskalinespolitikos stimr.rlq, i5stfin.rirnas yra clalinis. Tai pavaizduota 8.l2 paveiksle, kai ekonomikos produkto pusiausvyroslygis iSauganuo taSko E6 iki taSko E5 Jei nera produkto padidejirno, kaip reakcijos i fiskalines politikos slirnulus, i5stfinrirnasyra visi5kas. Tai pavaizduota (b) 8.13 paveiksloapatiniame grafike,kai visiikai neraproduktopadidejirno ta5ke palygintisu pradiniuta5kuEe. E7, 8.6. FISICA.LINEPOLITIKA, MONETARINE POLITIKA IR SIU POLITIKU DERINYS

lki Siol IS-LM modelI naudojome monetarinds politikos poveikiq ir skirtingLl fiskalines politikospoveikiqtyrimui. Bet Siepolitikostipai neveikia izoliuotai. Centrinio banko monetarinepolitika gali sustiprinti arba slopinti vyriausybesformuojarnE skalinqpolitik4. fi 8.6.1. Fiskalinis politikos multiplikatoriaus priklausomyb nuo monetarindsreakcijos Kaip produkto reakcija i fiskalinespolitikos pasikeitimus(fiskalines politikos rnultipiikatorius)priklausonuo centriniobanko? Pagrindine ideja paprasta:kuo daugiau centrinis bankas padidina pinigtgpasiulq tuo didesnisfiskalinespolitikos multiplikatorius; kuo labiau

pinigLl sumaZina pasi0l4 tuo maZesnis politikosmultiplikatorius. fiskalines Jei centrinis bankas labai surnaZinapinigq pasill4 tai fiskalines politikos multiplikatorius gali blti net neigiamas. 8.14 paveiksle pateikti trys atvejai. Vir5utiniame kairiajarne(a) grafike pateiktas standartinis atvejis,nagrindtas 8.12 paveiksle. Kai centrinis bankaspalaiko pastoviq pinigq pasi014, LM kreive lieka pradineje padetyje LMo. Fiskalinds politikos stimulai, pasirei5kiantys vyriausybes iSlaidq padidejimuar rnokesdiq n-raZinirnu, perkelia IS kreivg l de5inEiS lS0 i ISr padet[. Kaciangi pinigq pasi[la pastovi, didesne pinigq paklar-rsa, sukelta didejandio produkto, skatina auk5tesnp pallkanq nomttu kuri i5sturnia Siek juda i5 taiko EeI taik4 E5. tiek investiciniq vartojimoiSlaidq. ir Ekonomika

-)--,t'

Fiksuotapinigq pasiuiasqlygoja iSstunilno

N|onctarinis politikos prisitaiklaus lintiduojaiSstwrirru FJveiki

Centriniobanko planuojarosprodukto lygis reiSkia, kad fiskalinepolitika veikia tik palukmq nurnq.

8.14 pav. Fiskalines politikosstimultlpoveikisrealiajam produktuitrijq politikos alternatyvrls4lygon-ris. monetarin6s Vir5utiniame deSiniajame grafike pateikta antroji altematyva.Jei (b) centriniobanko tikslaspalaikyti pastoviQpalIkanq norm4, pinigq pasiIlai

turi blti leidZiarna inerti3kai keistis, tik lvykstalS kreivdspersikelirnas (ne kai tik del fiskalins politikos, bet ir del vartotojo bei verslo lDkesdiq pasikeitimq). centrinis Jei bankasleidlia pinigq pasiulaikeistiskiekiu, bhtinLr pastoviai pal[kanq nonnai i5laikyti r11 lygyje, jis turi perkelti LM kreivg i5 LMn padeties 1 LM1. Fiskalines politikos stimulq rezultatasdabar yra nagrinetas (m), anksdiau multiplikatorius ignoravEs pinigq rink4 ar palukanq nomros pasikeitimo itak4. Ekonomika juda iS ta5ko E6 i taik4 E6. Kai mdginarna stabilizuotipallkanq non'nE leidZiarna ir piniglt pasi[iai reaguoli inerti5kai I bet koki lS kreives pasikeitirn4 sakoma, kad centrir.ris bankas ,,pritaiko" fiskalinq politikq. lS tikrqiq vyriausybeernesi centrinio banko kontroles. Tredioji alten.ratyva yra tada, kai centrinis bankas nesirupina ner pinigq pasi[la, nei pal0kanqnonna,bet greidiaumdgina stabilizuoti realqji bendr4i! nacionalini produktq. Jei centrinisbankasnori iSlaikytiprodukttl Y1 lygio, jis gali reaguotii fiskalinespolitikos stimulus,perkeldamas LM judejimui.Taigi,jei vyriausybes kreivg prie5inga kryptirni lS kreivds i5laidos padidinarnos,centrinis bankas turi sumaZinti pinigq pasi[lt1. Jei cenrrinis bankasapskaidiuoja tikslq pinigq pasillos dydi, butin4 pastoviamprodukto lygiui iSlaikyti, paveikus fiskalin6spolitikos priernondmis, 5i situacija tai pateiktaapatiniame juda i5 (c) kairiajarne 8.la paveikslogratike.Ekonornika ta5ko Ee i taSkE87. Kai centrinisbankastaip elgiasi,flskalinepolitika jau nebekontroliuoja prodr-rkto lygio, bet veikia tik palukanqnonnq. Fiskalines politikospoveikis- padidintipalhkanq normEnlro rs iki 17. 8.6.2. Monetarindsir fiskalinspolitikos derinys Apatinis kairysis 8.14 paveikslo(c) grafikasiliustruojasvarbiausi4 monetarins fiskalinespolitikq bruoZ4.Jei vyriausybepasirinko norirnq ir produktolygi Yu,ji gali pasiekti5i lygf su daugeliu palukanqnormq,iS kuriq r0 ir 17tera tik du pavyzdZiai. Galimemanyti,kad taSkai ir E7 turi ne tik tq Es pat! produkto lyg[, bet ir t4 patl uZimtumobei nedarbolygl. Ta5kasE7 kornpensuoja liskalinespolitikos stirnulus, t.y., padidejus vyriausybes iSlaidqlygiui, bus maZinama pinigq pasiula(LM kreive juda i kairp).Prie5ingai, ta5kas turi didesnE Es pinigq pasr014 kreive yra loliau i (lS kairE).Didesnepahlkanqnonna ta5keE7 surnaZina planuojarnus investicijasir autonornini vartojirnq Zemiau tq, kurie yra ta5ke E6, kad ,,uZleistr-1 vietd' didesniamvyriausybes i5laidq lygiui. Ta5kai E0 ir E7 skiriasi fiskalinesir monetarinds politikos deriniu.Ta5kasE6 yra ,,skatinandiosios monetarines ir stabdandiosios fiskalines" politikos derinys, o ta5kas E7 - prieSingai, monetarines skatinandiosios ir fiskalines"politikos dennys. ,,stabdandiosios Kuriam deriniuivisuomend teikti pinnenybq? turi

308

Ta5ke En investicinds iSlaidosdidesnds. todel ekonomikakurrama ateidiai, o jos na5urno augimo ateities lygis bus ar.rk5tesnis. Ta5ke E7 vyriausybesi5laidosdidesnes negu ta5keEs,tuo tarpu investicines iSlaidosyra Zernesnds. Vyriausyb6s pirkimai gali blti einamaisiais metais suvartotos paslaugos (nacionalinio policijos,gaisrqapsaugos) vyriausybes saugumo, ar investicijos(pagrindiniai keliai, mokyklos).Ar visuomenei teikti pirmenybE taSkoEs produktoaugimui,ar ta5koE7 aukStesniarn visuomeniniq paslaugq lygiui? Tai svarbiausiasmakroekonomikosklausimas. Jo sprendimas priklauso nuo to, ar vyriausybesi5laidossusideda vyriausybesvartojimo, ar i5 i5 vyriausyb6s investicijtl. Jeigu tai vyriausybes vartojimas, tokiu atveju pasirinkimas priklauso nuo visuomens skonio dabarties prekerns ir paslar,rgomsprie5 tas, kurios atidtos ateidiai. jeigu tai vyriausybes investicijos, tada pasirinkirnaspriklauso nuo to, ar privat[s, ar vyriausybes investiciniai projektai tr"rri svarbesnes pasekrnesvisuomenei. Vienodos altematyvos yra tinkarnos,jei fiskalines politikos stimulai igauna rnokesdiq n-raZinimo form4 kuri gali irgi skatinti privadiasinvesticijasir vartojim4. 8.7. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMASSTABILIZAVIMO POLITIKOJE

IS-LM modelis leidZia atskleisti sElygas, kurioms susidarius, fiskalines ir monetarinespolitikos pokydiai veikia bendr4 garnybos apinrtl ekonomikoje.Del to vyriausybegali panaudoti5i modeli, rengdamapolitikq, siekiant planuoto gamybos apimties ar uZimtumo lygio. Aktyvios politikos Salininkaitvirtina, kad vyriausybeturi naudoti fiskaling ir monetaringpolitikq gamybosapimties ir kainr4stabilizavimui.Jq nuomone,vyriausybeturi veikti prie5 privataLrs sektoriaussukeliamqSokqitak4. Jei makroekonomind politika nereaguoja investicijqpaklausos pinigq paklausos ar Sokus, jq sElygoti tai i bendrosios paklausos svyravirnai virs gamybos apimties ir uZirntumo svyravimais. Aktyvaus paklausosregr.rliavimo politikos Salininkai [sitikinE, kad vyriausybdturi veikti prie5 tokios ru5ies Sokus.lnvesticijq paklausos nuosmukis turi bLiti kompensuotas vyriausybes iSlaidqG augimo, grynrjq mokesdiq NT sumaZinimo ar pinigq pasi[los M augirno. 6-J-ane deSimtrnetyje dauguma ekonomistqtikejo fiskalins ir monetarinespolitikos efektyvumu, Salinant Sokus, sukeliarnus privataus sektoriaus. Jie teisino fiskalinEir centriniobanko politik4 kontroliuojandias NT ir M, jautriai G, reaguojandias 5iq kintamqjLl pasikeitimus,siekiant visiSko uZimturno. i Tadiau, kai 7-o deSimtrnedio pabaigoje infliacija JAV ir kitose iSvystytose Salyse pradejo dideti, pasitikejimas stabilizavimo politika eme maZeti. Daugelisekonomistq pajuto,kad b[tent vyriar-rsybd, ne privatussektorius, o tapo ekonominio nestabilumo Saltiniu.

309

Abejoniq del aktyvaus paklar.rsos reguliavimo politikos sukelia keletasproblen-rq: 1. Bendrosiospaklausoskreive gali b[ti vertikali, ddl to skatinandioji politika paklar,rsos atZvilgiu praktiSkai nesqlygoja paklausosir uZimtumo augirno,o sukeliatik kainq augim4. 2. Sunku identifikuoti,ypad laiku, privataus sektoriaus Sokusekonornikoje, pakeistijq pasekmes del to labai keblu (ar net nelrnanoma) monetarines politikospriemondmis. ar tlskalines l. Aktyvi monetarinepolitika sukelia per didelEinfliacij4 kadangi valdZia, paprastaimegina skatinti ekonomikos augimq net ir tada, kai pasiektas visiSkas uZimturnas ekonomikoje, pasirodo t.y. netoliaregiSka. esanti 4. Ekonomistai neturi pakankamai empiriniq duorrenq, nusakane iq bendrosiospaklausos,IS ir LM kreives, b[tinas pasirenkantkiekybines k pr e k o n o r jn o s s t a b i l i z a v i r n o i e m o n e s . 5. Asrnenys, priimantys sprendimus, veikiami politinio spaudimo, verdiandiolgyvendinti tokias trumpalaikes priemones,kurios padetqjuos peninkti naujai kadencijai. Be SiLi IS-LM modelio tr[kuurq, jis nera ir labai patikin-ras orientyras, vykdant stabilizavimopolitik4 nes neivertinadaugeliodinaminiq aspektq.Tai statiSkas rnodelis ir neatspindi einamr4jr4politiniq sprendimq [takos ekonornikos ateidiai. Namq 0kiai priirnasprendimus einamuoju laikotarpiu, i5 daliesparemtus ateities lukesdiais, modelisnesugeba apimti. o to Panagrinekirnehskaling politikq detaliau. Vyriausybds i5laidq G padidejimas turi bfiti kompensuotas,didinant einamuosius mokesdius ar maZinantbIsimqsias vyriausybsi5laidas. Didinant mokesdiusateityje,butina atsiZvelgtiI skatinandiosios fiskalinespolitikos paseknesbendrajaipaklaLrsai. Jei G pastoviaidideja ir buvo paskelbta apie mokesdiqpadidejimqateityje vyriausybes i5laidq G kompensacijai(arba to tikimasi), tai namq [kiai gali sumaZintivartojimq tikedarniesidideliq mokesdir,l ateityje.Kra5tutiniu atveju vartojimas sumaZds padiu dydZiu,kokiu padidesG, o kreive IS nepajudes, tuo padidejus C. DaZniausiailS poslinkis del vyriausybes i5laidq G augimo ilakos prikiausysnuo to, kaip ilgai jq augimolaukiama. Kai vyriausybes i5laidosG auga pastoviai,namq ukiai tikisi didesniomokesdiqpadidejimo ateityje negu esant laikinam G padidejimui. Kuo didesnio mokesdiq padidejimo tikirnasi ateityje,tuo daugiausumaZes vartojimas. StandartinispoZilris i IS-LM modeli paprastai neigia dinarninius sarnprotavimus, tadiautarp poZifirio,diktuojamoIS-LM modelio, ir dinamines analizesndra esminioorie5taravimo.

3r0

Pagrindinssqvokos . r . . . . o r prekir-1 rinka pinigr-1 rinka realioji pal[kanq nonna pelno norma paklausa investicriq IS kreive pinigq pasiula pinigq paklausa . . . o . o o LM kreive IS-LM rnodelis prekiqir pinigq rinkq pr.rsiausvyra politikos poveikrs monetarines politikospoveikis fiskalines iSstfimimo poveikis monetarines fiskalines politikos ir derinys

Kartojimo klausimai I. 2. 3. 4. 5. 6. 7. Paai5kinkite, nuo ko priklausoI S ir LM kreiviq nuolydis. Kada kreive IS tampahorizontali,vertikali? Kada kreivd LM tampahorizontali,vertikali? Kodel IS kreive turi neigiam4nuolyd[? Kodel LM kreive turi teigiamqnuolydi? PaaiSkinkite, kodel bendrosios paklausos kreivd turi neigiamqnuolydl'/ Kaip mokesdiqaugirnas veikia palLrkanq norm4 produkt4 vartojim4 ir investicijas? 8. Kuo pasirei5kia pinigLlmasdsmaZinimoitaka pal[kanq nonnai, produktui, vartojimui ir investicijoms? 9. Aptarkite kainq maZejimopasekmes produktopusiausvyros lygiui. 10. Kodel kreiviq lS ir LM susikirtimota5kasapibreZia produkto ir palukanq normos pusiausvyros lyg[? I l. Parodykiteir paai5kinkite, kodel multiplikatoriusyra didesnis,kai nagrinejamatik prekiq rinka, negu tada,kai nagrinejamos - prekiq ir abi pinigq - rinkos?

lr

31r

9. MAKROEKONOMIKOS

BENDROJI PUSIAUSVYRA

DZ. M. Keinso paZiurq Salininkaiir monetaristainesutariadaugeliu rnakroekonomines politikos aspektq.Tadiaujuos jungia vienas benclrumas jie tiria ekonomikq i5 paklausos pozicijq. Keinsistqpoziuriu, mokesdir4 ar vyriausybes iSlaidq pokydiaipastumia bendrqjqi5laidqkreivg,todelpasikeidia produkto apimtis. Pasak monetaristq, pinigq pasiulos pokydiai taip pat pastumia bendrLjq i5laidq kreivg, sukeldarnine tik realiojo produkto, bet ir kainq pokydius. Abiem atvejais makroekonomika veikiama pakrausos poZi[riu. Didejantbendrosioms i5laidoms, padetikeidiabendrosios paklausos kreive, o bendrosios pasihlos kreivei skiriarnas pasyvus vaidmuo. Kitoks poziflris I ekonomikq pasiulos analizes salininkq. Jq poZiDriLr, reikia vyriausybespolitika veikti verslo firmq norus ir galimybesgaminti produktus, nepriklausomainuo paklausospokydiq. Pasiulos politikos paprasdiausias pavyzdysyra mokesdiq maZinimas. Abstraktus Keinso modelis teigia, kad auganti bendroji paklar.rsa visada sElygoja didesnl produkto gamybos lygi, kai kainos ir darbo uZrnokestisyra pastovus, o ekonomikoje yra nepanaudotqiitekliq. Tadiau realiarnegyvenirne kainos ir darbo uZmokestis neb[na pastov[s, jie keidiasi. Todel Sioje temoje nagrinesime kitq - klasikini ekonomikos modeli. Klasikinis makroekonomikos modelis analizuojaekonomikq kurioje kainos ir darbo uZrnokestisgali laisvai keistis. Pagal s[ model[ ekonomika yra arti visi5ko uZimtumo gamyboslygio. Makroekonomikosanalizejesvarbusuprasti susireguliavimq kuris ivyksta, sutrikus jos pusiausvyrai. Susireguliavimq atitinka perejirnasi5 Keinso trumpojo laikotarpio modelio i klasikin[ ilgojo laikotarpiomodeli. Sios ternos analizg iliustruoja 9.1 paveikslas.Nagrinesime prekir4, pinigq ir darbo rinkq sqveikq. Analiz0 suskyla I dvi ctalis - benclrosios paklausos ir bendrosios pasiulos tyrim4. Benclroji paklausa priklauso nuo pinigLp prekiq rinkq s4veikos.Tuo mesjau [sitikinome.Bendroji pasiula yra ir naujaselementas. apima prekiq ir darborinkq s4veikq. Ji

P i n i g L lr i n k a

9.1 pav. Pinigtl, prekiq ir darborinkq s4veika

J lz

lSsamusmakroekonomikosmodelis apima visas tris rinkas, padeda susieti garnybos apimti ir uZimtum4 pal[kanq normfu darbo uZmokesti ir Kalnas'. 9.1. M A K R O E K O N O M T K O S P A K L A U S O S K R E T V E- K A T N U , NACIONALINTO PRODUKTO IR PALUKANU NORMOS DERINYS

Siarneskyriuje [rodysime,kad realioji pinigtl pasiulayra svarbiausias kintamasis, veikiantis prekiq bendrosios paklausos ir kainq lygio priklausomybg. Jau rninta, kad realioji pinigLl pasifila - tai nominalioji pinigq pasitla, padalytai5 kainq lygio. Ji parodoprekiq kiekl, kur[ galima nusipirkti uZ tam tikrq nominalq pinigq kiek[. Vadinasi, kai kainq lygis yra pastovus, realioji pinigq pasi[la gali dideti (rnaZeti) tik tada, kai dideja (maZeja) nominalioji pinigq pasiula.Sia priklausomybe mfisq analizjeteks daZnai naudotis. produkto 9.2 paveikslo(a) grafike pavaizdnota realiojonacionalinio priklausomybdnuo pallkanq nonnos, o 9.2 (b) grafike - kainq lygio priklausomybe produkto. nuo realiojonacionalinio Kadangi norime i5skirti tik kainq ltakil bendrajaipaklausai,tarianre, kad visi kiti bendrosiospaklausosveiksniai (nominalioji pinigq pasi[la, vyriausybes iSlaidos, mokesdiq lygis, finnq laukiarni pelnai ir laukiamos pajarnos) pastovIs. yra Tarkime, pradiniu momentu kainq lygis ekonomikoje !ra Pn. Kadangi nominalioji pinigq pasi[la pastovi, tai Px nustatorealiqj4 pinigq pasiUl4 vadinasi,ir tiesesLMe padetf.Teigeme,kad pastovusir visi kiti veiksniai, darantys itak4 bendrajai paklausai.Todel galirne nubrdZti ir tiesE ISe. Ji atspindiivairius palfikanqnormos ir nacionalinioprodukto derinius, (t.y. prekdrns prekiq garnybai kuriemsesantplanuotos iSlaidos lygios fakti5kai prekiq rinkoje egzistuoja pusiausvyra).Prin.rinsirne prielaidq kad gamybos apimt[ lernia nustatytapaklausa,ir flrmos sekrr.ringai realizuosvisq pagirmintil produkcijE. Kadangi pinigLlrinka yra pusiausviravisuoseLMx tiesestaSkuose, o prekiq rinka yra pusiausviravisuose lSs tiesds ta5kuose, todel Siq tiesitl susikirtirne taike Ee yra patenkintosabiejq tiesiq s4lygos. Ta5ke En pinigtl pasi[la lygi pinigq paklausai,o planr.rotos i5laidosprekdrnsyra lygios faktiSkai pagamintosir realizuotosprodukcijos apimdiai. Galirna teigti, kad ta5ke Ei pinigq ir prekiq rinkosyra pusiausviros, pasiulalygi paklausai. t.y.
Sioje temoje paprasturnoclelei tarsirne, kad visiSko uZirntumo pozicija ar ilgojo taip laikotarpiopusiauslyra visq laik4 yra pastovi.PraktiSkai, suprantarna, nera. '

313

9.2 (b) paveiksle paZymesimeta5k4 Es, kuriame pinigLl ir prekiq rinkos yra pusiausviros, kainq lygis yra Px, o bendrojipaklausa Ia lygio. kai

b ) 0

'

9.2 pav. Makroekonomikos paklausos grafikas Panagrinesime Zernesni kainq lygi P 1. Kai nominalioji pinigq pasiUla yra nustatyta,Zemesnis kainq lygis, kaip Zinia, rei5kia didesnEreali4l4 pinigq pasi[lq. Del to sumaZeja palukanq norma, ir tiesd LMe persikelia de5indn,i LMl padeti. Tieseje LM1 bet kuriq pal[kanq norrnq atitinka auk5tesnis nacionalinioprodukto lygis negu tiesejeLMs. Ta5kasEr (9.2 (a) pav.) rodo tq pal[kanq nonnos ir nacionalinioprodukto priklausomybq,kuriai esantpinigq rinka yra pusiausvira, t.y. planuotos iSlaidos lygios realiajai nacionalinio

314

produktoapirniiai. 9.2 (b) pav. paZymesime taSk4E1,rodanti,jog kainq lyg[ P7 atitinka realiojo nacionalinioprodukto lygis 17 (am esant planuotos iSlaidosir faktiSkosiSlaidosyra lygios). Ta5ke E1 palfikanqnorrnos lygis butinaspalaikyti pusiausvyrai pinigq rinkoje, kai produkto lygis )'7yra r-7. Nagrinejant kiekvien4 galimE kainq lyg1, o kartu ir atitinkarnq realiqjqpinigq pasiulos galirnepaZymeti dydI bei tiess LM padeti, aibEtaSkq, tokiLl kaip Ee ir E,1 (9.2 (b) pav.). SujungE Siuos taSkus, gaLrname rnakroekonornikos paklausos tiesgMDS. paklausos (MDS Makroekonomikos ties6 macroeconomic demand schedule) rodo skirtingr-rs kaintl lygio ir realiojo nacionalinioprodukto derinius, kurrerns esant pinigq rinka yra pusiausvira, planuotos i5laidos ir lygios fakti5kaiproduktoapimdiai. Makroekonomikos paklausos tieseyra Zernejanti, rtraZesnis nes kainq lygis didinareali4q pinigq pasi[14rnaZindamas pr-rsiausvyros pal[kanq norrlr4 ir didindamas bendril4 paklausil. Primenar.ne, tieseMDS yra gauta,kai kad nominalioji pinigq pasi[la, vyriausybes paklausos i5laidosir kiti bendrosios veiksniaiyra nekintami. Padidejus vyriausybes iSlaidrllygiui (kitoms sqlygomsnesikeidiant), bendroji pasifilapadideja,ir tiesd lSs paslenka auk5tyni padeti IS1. Nairjos pusiausvyros taikas yra 82, o makroekonomikos paklausos tiese yra MDSr, rodanti auk5tesngbendrqjEpaklausqir trumpojo laikotarpio pajarr.ras. esant nustatytamkainLl iygiui. Pana5iaiatsitiks, padidejus norninaliajaipinigrl pasiDlaiir esantbet kuriarn kainq lygiui, kai kitos sqlygosnekinta.Tuornet tiese LM paslinks deSiniau,rodydarnaauk5tesnibendrosiospaklausosir realiojonacionalinio produktolygi, o tieseMDS paslinksauk5tyn. Makroekonornikospaklausos grafikas rodo, kad Zemesneskainos, didindamos realiqjq pinigq pasi[I4 ir maZindamos pusiausvyros pal[kanq padidinabendrqE paklausq. nomrzL, Tiese MDS tenkina dvi sElygas. Pinna, planinds i5laidoslygios fakti5kamproduktui (kitaip tariant, fakti5ka produkto apimtis patenkinabendr4.y4 prekiq paklausq). pal[kanL1 Antra, nusistovejusi nonna palaiko pinigq rinkos pusiausvyrE tam tikro produkto gamybos apimties lygio. Vadinasi, tiesd MDS rodo fakti5kai pagaminto produkto apimti, kr"rris patenkina bendrqj4 prekiq paklausq. Tadiau rres dar neiSsiaiSkinome, kodel finnos, kLrriq tikslas pasirinkti garuybos apirnt!, jq rnaksirnizuojandi4 pelnq si[lo tokiq produkto apimti, kuri patenkina paklaus4.Tai paai5kes bendrqjE veliau nagrinejant5i4 temq. Makroekonomikospaklausostiese yra Zemejantitiese, siejanti kainq ir realiojo nacionalinioprodukto lygius. Norddami nustatyti,kuris kainq ir pajamq lygio derinys atitinka tikrovg, turime iSnagrineti prekiq ir darbo rir.rkos ryS[.Jis apibendrinamas pasifilosgrafike. bendrosios

315

9.2.

DARBO RINKA IR BENDROSIOS PASIULOS KREIVE

prekiq bendrqj4pasiul4.Nustatysinre Siarneskyrelyje nagrindsime kainq lygio ir firmq siDlomoprekiq kiekio ryS!.Si rysi rodo bendroji pasihlos apimtl,kuri4 fimros kreivd.Kaip jau mindta(Zr.3 skyriq),ji rodo produkcijos siekiapateikti,esanttam tikrarnkainq lygiui. Produktq gamybos apirntis priklauso nuo naudojan.rqgatnybos pasi[los kreivq, (darbo, kapitalo) kiekio. Todel, tiriant bendrosios veiksnir4 svarbu nustatyti darbo ir prekiq rinkq ry5i, t.y. kaip prekrq kainq lygio pokydiai veikia darborinkos elementus. produkto:funkcijosY1L) ryiio su nuo bencirojo Analizg pradesime darbo paklausa.Trun,puoju laikotarpiu,kai kapitalo kiekis gaminantprodukt4 yra nustatytas, rySi tarp pasamdytosdarbo jegos ir pagarninto produkto apimtiesrodo 9.3 paveikslas. MaZejantis bendrojo produkto iLrnkcrjos nr-rolydis rodo, kad kiekvieno papildomo darbo vieneto (t.y. papildomo darbuotojo)indelis i produkto apimti maLdja.Antra vertus, ribinis darbo produktasMP1 ar,rgandio prieaugis, kuri pagaminapapildomai pasamdytasdarbnoto.las, yra prodr"rkto Todel, didejant darbo kiekiLri,ribinis darbo kapitalo kiekiui nesikeidiant. produktas maZeja.1'ai iliustruoja 9.3 (b) paveiksle parodyta ZemejantiMP1 kreive. Padidejusdarbui vienu vienetu * nuo L0 iki Lr, - sukurtarmas papildomasproduktas )zr-)'ri, kuris yra didesnisuZ produkt4 Y: - Y,, sukurtq panaudojus papildom4darbo vienetq12. Kiekviena firma, didindarnadarbo kiek[, siekia rnaksimizuotipeln4, gautE uZ realizuotusprodr-rktus. Tariant, kad produkto kaina P yra pastovi, yra padidinusdarbqvienu vienetr.r, P x MP7. flrmos pajamqpriear,rgis, uZmokesdiodydZiu W padideja flrmos ka5tai. Tadiau kartu darbo pajamosvir5ys ribinius ka5ttrs, papildornos Firmos pelnasaugs,kol gaunamos P x MP1 > I/. Firmos pelnas maksitnalus,kai ribines pajarnosbus t.y. kol t.y. kai P x MP1,: W. Analizuodarninacionalinio lygios ribiniams kaStams, produkto garnybos proces!l (Zr. 3 skyriq), paZymejorne ir darbo, kaip ribini darboprodLrkt4: garnybosveiksnio, [tak4 ir i5reiSkdme svarbiausio

M n =P "
dia

LY

w - realusisdarbor"rZrnokestis.

Tai finnos peino maksimizavimo sElyga. Siekdama tnaksirnalatts pelno, firma tol didina darbuotojq skaidiq, kol ribinis darbo prodr.rktas
2 produktas produkq kiekis, pagarnintas naudojantvisus garrybos iSteklius Bendrasis ir per tarntikr4laikotarpi@ladiau V. Snie5ka kt. Mikroekonouika. P.120). Zr.

3r6

susilygina su realiuoju darbo r-rZrnokesdiu. Realusis darbo uZmokestisr.r, parodoprekiq kieki, kuri galirnaisigyti uZ norninalqjidarbo uZmokesti. Vadinasi, hrma didins uZimturnt; kol papildomai pasamdyto darbuotojoribinis darbo produktasviriys realtljI darbo r"rZmokestl. ribinis Jei darbo prodr.rktasrnaZesnis uL realqj[ darbo uZurokesti, finna maZins r"rZimtr-rm4, maZindama kartu nuostolius,kuriuos sukeliapapildornaipasitelkto darbuotojo sarnda. Sio darbuotojo samdos ribiniai ka5tai virSrja ribinl naudingurnq.Taigi firmos didina uZimturnq(kartu rnaksimizuojapeln{ tol. kol ribinis darbo produktassusilyginasu realiuojudarbo uZmokesdiu. MP1 kreive kartu yra finnos darbopaklausos kreivd.

MPr-o MPr MPr:

9.3 pav. BendrojoprodLrkto ribinio darboprodukto s4ry5is ir 9.4 paveiksle pateikta darbo paklausos tiese rodo firmil darbo poreikio ir realiojo darbouZmokesdio priklausornybE. Darbo paklausa (LD labourdemand) darbuotojq, kurie gali bnti pasamdytitarn tikru momentu,skaidius. 317

Tiese LD, esant pastoviarn kapitalo kiekiui, yra Zeni6jal.rti. Darbo paklar.rsos d6sningurnas yra tai, kad realiojo darbo uZrnokesiio rnazejimas padidinadarbo paklausos kieki. PadidejLrs kapitaloapimdiai,darbo pakrausa rinkoje dides,ir tieseLD paslinksaukstyn. Tuometkiekvienas realiojodarbo r.rZrnokesdio lygis lgalins firmas samdyti daugiaudarbr.rotojq. tpsistol, kol Tai ribinis darbo produktasmaZedatnas susilyginssr-r realiuojudarbo r.rZn.rokesdir-r. Tiriant darbo pasiill4 svarbi s4voka yra darbo jega. .faLr l-rne skyriuje rnineta,kad darbo jega vadinarnivisi dirbantysar aktyviai darbo ieskantysZnrones;pladiau tai bus analizuojamal r-arne skyriuje. Dabar apsiribosirue pagrindiniais tik darborinkosdesningurnais.

Nl

No

N.

N.

lr-

9.4 pav. Datborinka 9.4 paveiksle darbojegos tieseLF rodo, kad, kylant realiajamdarbo uznrokesdiui, drdejadarbojegos kiekis, t.y. vis daugiauZmoniqtarnpadarbo jega. UZin.rtumas (AJ - aggregatedjob) _ tai realiojo darbo uZmokesdio Zmoniq,sugebandiq ir susirastidarb4 s4rySis. UZirntumotieseAJ rodo, kad, augantrealiaja'r darbo uzrnokesdiui, daugiau Zr"noniqsuranda darbq. Kitaip tariant, tarp Zrnoniq, priklausandiq darbo jegai, atsirandavis daugiau radusiqjq darbq. Augant realiajarn darbo uZrnokesdiui, tieseAJ artdjaprie tieses LF. priezastis ta,jog didesne yra darbo jegos dalis noritr-1 gauti darb4,jei atotrukistarp nustatytos nedarbopasalposir realiojo darbo uZrnokesdio auga. Horizontalusatstulnastarp uZirntumotiesesAJ ir tlarbo jdgos tiesds LF rodo bedarbiq skaidiq. Tai zmonds,kurie atsisakoirirbti uZ esanr4realtii uzrnokesti,nors jie yra darbo jega ir uZregistruoti kaip ieskantysdarbo. I si skaidiq ieina ir Zmones, kurie laikinai nedirba,nes keidia darbo viet4. Kiti, iei'antys i darbo jegos skaidiq,tikisi gauri viliojanri pasitrlym4dirbti uZ didesnlnegLr vidutinisdarbouZmokesti, todellaukiatokio pasiulymo.

318

Jei padidetq darbingo amZiausZrnonir4 skaidius,tiesesAJ ir LF paslinktqi de5inE (esant kitiemsveiksniams nekintamiems). Tuornet, esant bet kokiarn realiajamdarbo uZmokesdiui, daugiauZrnoniqlsijLrngtq darbojeg4 ir 1 jq dar,rgiar-r priirntq sprendirlq dirbti. Jei padidetq nedarbo pa3alposrealusis dydis, tiese AJ paslinktq i kairE, nes Zrnones, priklausantysdarbojegai, bfitq iSrankesnidarbui. Juos tenkintrl padidejusi nedarbo pa5alpa, palyginti su siulornuuZdarbiu. Darbo rinkos pusiausvyrq paveiksle 9.4 rodo ta3kas Siameta5ke E. llrmoms reikalingasdarbuotojqskaidius1/x lygus skaidiui Zrnoniq, sutikusiq dirbti uZ realqli darbo uZmokestiw6. Kiekvienas,norintis dirbti uZ Si realqll darbo uZmokesti,surandadarb4.Nors Siqpozicrj4vadinamevisiSkouZimtumo pusiausvyra,trZregistruotq bedarbiq skaidius nera lygus nuliLri. Atkarpa EF rodo uZregistruotr-1 bedarbiLl skaidiq.Jie priklausodarbojegai, tadiauatsisako dirbti uZ realql darbo uZrnokesti wx. Toki4 situactj4ekonornikos teorijoje apibIdinanatiralusisnedarbo lygis. Natfiralusis nedarbo lygis (the natural rate of unernployment) yra darbo jegos dalis, kuri4 sudaro bedarbiai,esantpusiausviraidarborinkai. fai bedarbiaisavanoriai,nesjie nei5sirenka darbo, esanttarn tikran'r (Pladiau klausimas darbouZrnokesdiui. Sis analizuojarnasl-arneskyriuje). I Kai realusis darbo uZrnokestisdidesnis uL v,n, dalis Zrnonrr_1 yra priverstiniai bedarbiai. Tai Zmones, kurie noretq dirbti uZ esarnq darbo uZrnokesti, negalirasti darbo.Esantrealiajarn bet darbouZmokesdiui yra dvi r.r.'7, nedarbor[Sys. Atkarpa AB rodo priverstiniqbedarbiqskaidiq.Jie noretq dirbti uZ realqj[ darbo uZrnokesti bet firmos siLrlo N7 darbo vietq. Atkarpa BC rv7, tik rodo savanori5ko nedarbolygi. Realiaijie nesutinkadirbti uZ darbo uZmokesti
ll 7.

Kai darbo rinka yra pusiar.rsvira, uZimturnasgali padideti dviern atvejais: l. Jei firmos sar.ndytq daugiau darbuotojq, esant bet kuriarn darbo uZlnokesdio lygiui; tuornet darbopaklausos tiesepaslinktqdeiinen; 2. Jei darbuotojaisutiktq dirbti uZ maZesnidarbo uZrnokestf; tuouret uZiurtumotiesepaslinktq de5inen. Prakti5kaiuZimtumotieseAJ ganas1ati. Todel darbopaklausos tieses poslinkio de5inn pasekmd butq didesnis pr.rsiausviro realiojo dar.bo padidejimas, palyginti sn pusiar,rsviro uZn.rokesdio uZirnturno padidejimu. Kitais ZodZiais tariant, realusis darbo r.rZrnokestis augtq spardiau, negu sutinkandiqdirbti skaidius.Antra vertus,kai realusisdarbo uZrnokestis virSija tt'1 ir yra priverstiniq bedarbiq, darbo paklausospadidejirnas(tieses LD poslinkis auk5tyn) sukeltq uZimtumo padidejim4 nedidinant realiojo darbo uZrnokesdio. Zrnones,kuriq skaiditlrodo atkarpaAB, nori dirbti uZ realqi

319

darbo uZrnokesti Jei limos pasillytq daugiaudarbo vietq, jie papildyrq wi. dirbandiq gretas. 9.3. N { A K R O E K O N O M I K O S P A S I U L O SK R E I V E _ K A I N U . NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO DERINYS

Toliar"r nagrinejantbendrqjqpasi[14 susiesime uZimturn4,gamrnam4 produkt4 ir kainas. Klasikiniame rnodelyje kainos ir piniginis darbo r.rZmokestis gali kisti laisvai, o realusis darbo uZrnokestisprisiderindamas pastoviai palaiko darbo rink4 pusiausvir4. Todel klasikiniame modelyje uZimtumas visadayra visi5kouZirnturno lygio, kai nerapriverstiniq bedarbiq. Sio uZimtumo lygio kainq pokydiai neveikia, jei tik ndra rimtq sr"rkrerin.rq darbo rinkoje. VisiSko uZimtumo lygis ir kapitalo iStekliai lemia visq fiml1 garninamo produkto apirnti, t.y. apimtl, kuri4 jos nori ir gali garninti. Prirninsirne, kad visos ekonomikos mastu potencialusis produktas yra produktas,pagamintas esantvisi5kamuZirntumui. Kadangi Sio uZimtumo lygio neveikia kainq pokydiai, tai finnL1 sihloma prodLrktoapimtis taip pat nepriklar,rso kainq. Taigi klasikiniaure nuo modelyje finnos visada sillo toki4 produkto apimti, kuri atitinka potencialqji produktq. Paai5kinsime detaliau, kodel klasikiniame rnodelyje kainil sun.razdjinras nekeidiafinnq sifilomo prclduktoapimties.Tarkime, darbo rinka yra pusiausvira. Kainq surnaZejirnas, esant tam tikrarn nominaliam darbo uZmokesdiui,padidins realtgi darbo uZrnokest[,sukeldamasdarbo pasifilos pertekliq. Piniginis darbo uZrnokestis irns maZeti ir maZds tol, kol realusis darbo uZmokestis griS i pLrsiausvyros lygi. Kartu i5nyks dar.bo pasi[los perteklius,ir visi5ko uZirntumolygis bus atkurtas.Suprantarna, prielaida, kad darbo uZrnokestis gali laisvai kisti, yra kritikuotina,bet apie tai kalbesirne vdliau. 9.5 paveikslepateiktasrnakroekonomikos paklausos tiesesMDS ir vertikalios bendrosiospasirilos tieses AS klasikinis rnodelis. Siq tiesiq susikirtirno ta5ke E produkto apimtis sutampasu potencialiuoju lygiu )rp.o kainq pusiausvyros lygis yra P6. Esantkainq lygiui P6, prekiq, darbo ir pinigq rinkos yra pusiausviros.Darbo rinka yra pusiausvirabet kuriame tiesds AS taske.Bet kuriametieses MDS taike yra pinigq ir prekiq rinkos pusiausviros. Tadiautik taSkeE visos trys rinkos yra pusiausviros. Tarkime ta5keA, kainos yra P 1, aukStesnds pusiausvyros r.rZ lygi p;Tuomet realusis pinigq kiekis bus 'TaZesnis,o pal[kanq norn.raaukStesnd. Todel bendroji paklausa)'7bus maZesne Yp,ir finnos negales uz parduoti viso Ip produkto. Klasikiniame modelyje firmos i5syk sumaZins kainas, kad panaikintr4 pasillos pertekliq. Taip veikdamos, jos didina realiEl4pinigq

320

pasiulfumaZinapalukanqnorm4 ir didina bendr4lE paklaus4 todel ekonomika griZta i pusiausvyrqta5ke E. Prie5ingasituacija susidarytq,jei kainos bLrtq maZesnds negu P6. Tuornet realioji pinigq pasi[la padidetq,pal[kanq noma sumaZetq, o bendroji paklausa vir5ytq potencialiojo produkto apinrti. Pertekline paklausa padidintq kainas ir grqZintLlekonornikq I pusiausvyros galima ta5kq E, kai kainq pusiausvyros lygis P6. Zinant kainq lygt P7,-, apskaidiuoti piniginio darbo uZmokesdio lygi, kuris lemia realtfi darbo uZrnokesdio lygi, uZtikrinantIpusiausvyrtl darborinkoje.

0 "

'

Y modelyje

9.5pav.Pusiausvyra klasikiniame makroekonornikos

9.4.

MONETARINES tR FTSKALTNESPOLTTTKOSITArG BENDRAJAI PAKLAUSAI. EKLEKTINE BENDROSIOS P A S I U L O SK R E I V E

Kainq pusiausvyros lygis priklauso nuo veiksniq, sqlygojandiq makroekonomikos paklausos ir bendrosios pasilrlos tiesiq padeti. Analizuosime vyriausybes vykdomos politikos ltakq bendrajai pasifilai ir paklausai. Kitq veiksniq itaka gali b0ti analizuojama pana5iu budu. Ankstesniuose skyriuose i5siai5kinome, kad DZ. M. Keinso rnodelyje,kur kainos yra pastovios, o nacionalinio produkto gamybos apirnti nulemia paklausa, nominalios pinigtl pasi[los ar vyriausybes iSlaidq padidejimas i5plediabendr4j4paklausq o kartu ir produkto gamybos apirntl. Kitaip, kaip pamatysime, yra klasikiniamernodelyje. paklausos Priminsime,kad, judant i5ilgai makroekonomikos tiess, kainq pasikeitirnaskeidia realiqq pinigq pasi[lq kuri per pal[kanq nonnE keidia ir bendrqj4 paklaus4.Antra vertus, monetarinesar pinigq politikos pokydiai pastumiamakroekonomikos paklausostiesE,kartu keidia bendrosios paklausoslygi, esanttam tikram kainq lygiui.

321

Pirmiausia panagrinesin.re monetarinds politikos itake r.nakroekonomikos bendrajaipaklausai;ekonomikayra pusiausvyros ta5ke E1y (9.6pav.). Tarkime, del tam tikrq prieZasdiq padvigubdjanominalioji pinigrl pasiLila. Tai gali atsitikti, pavyzdZiui,centriniambankui supirkusvyriausybes vertybinir.rs popierius. Tada realusis pinigq kiekis, esant bet kuriam kainq lygiui, padideja, tiesdMDS9paslinks ir auk5tyn padetiMDSr. I Dabar kiekvien4kainq lygi atitinka Zemesne pallkanq nonra. Naujas pusiausvyros ta5kasyra E1. Kai kainos ir darbo uZmokesdiai prisiderinE, vieninteld nominalios pinigq pasi[los padidejirno pasekne yra auk5tesnis kainq lygis. Produkto apimtis nepakitusiir lygi Ip, nes modelyje bendrosios pasiUlostiesd yra vertikali. Kai nominalioji pinigq pasi[la padvigubeja,tiese MDS9 paslenka1 padet[ MDSI taip, kad kainq pusiausvyros lygis tiksliai padvigubeja, persikeldamas Pa i P7.Kodel taip atsitinka? i5 Kai pasitilostiese yra vertikali, realioji bendroji paklausaturi iSlikti )'p lygio, t.y. nepakitusi naujame pusiausvyrostaSke.Taip gali atsitikti tik tuomet, jei realioji pinigq pasiula irgi nepakis. Prie5ingu atveju turetLl pasikeisti palDkanq nonna,kartupaveikdama paklausos bendrosios apirntl. Klasikiniarne modelyje nominaliosios pinigq pasiulos pokydiai sukelia ekvivalenti5kusprocentiniusnorninaliojo darbo uZmokesdioir kainq lygio pokydius: realioji pinigq pasiDla, palukanqnoma, produkto apirntis, LrZimtumas realusisdarbouZmokestis ir nekinta.

9.6 pav. Skatinandioji monetarineir fiskaline politika I5vada,kad pokydiainominaliojoje pinigq pasiriloje sLrkelia kainq ir darbo uZmokesdio pokydius,bet ne produkto apimties ir r.rZimtun.ro pokyiir.rs, yra svarbiausias monetaristqprincipas.9.6 paveikslas5i4 i5vadEpatvirtina ir klasikiniam modeliui, kuriame darbouZmokestis kainos laisvai kinta. ir PaaiSkinsirne detaliau, kokius ekonomikos pokydius sukelia pusiausvyros ta5ko Ee paslinkimasI padet[ Er (9.6 pav.). Tarkime, kad ekonomikayra ta5ke E0, kai kainq lygis Pp. Staigusnominaliosios pinigq
)z:

pasiulos padidejimas padidina realiqjq pinigq pasiLrl4 kartu sr.uraZina pal[kanq norrn4 ir padidina bendrqjq paklausq.Pastaroji vir5ija potencialtl produkt4 kur[ fimos nordtq sitlyti esant tam tikram kainq lygiui. Prekiq paklausos perteklius sukelia kainq lygio augim4 kol pusiausvyra gryLLa. Pakilusios kainos kompensuoja pinigq pasiulos padidejim4. nominaliosios Realioji pinigq pasilla ir palukanq norrna griZta 1 pradini lygi. Prie padidejusiokainq lygio prisiderinapiniginis darbo uZrnokestis, kuris taip pat padideja. Realusis uZrnokestislieka nepakitqs.Taip ekonornika gr[Zta prie visi5ko uZimtumoir potencialiojo prodLrkto lygio. Pagal klasikinespaZilras visi Sieprocesai ivykstamomentaliai. 9.6 paveiksle pateiktas grafikas tinka ir skatinandiajai fiskalinei politikai paai5kinti. Esant tam tikram kainq lygiui ir atitinkamam realiajan.r pinigq pasihlos kiekiui, vyriausybes iSlaidq padidjirnas(ar mokesdiLl padidinabendr4jE sumaZejimas) paklaus4 ir tiese MDS6 persikeliaI MDSl padeti. Kadangi klasikine bendroji pasifilos tiese yra vertikali, del fiskalines politikos kainos pakils nuo P0 tki Pt, o produkto apirntis iSliks visi5ko uZimturnolygio )'p jei Skiitinandiosios politikospasekrne, kainosnekinta,yra fiskalines paklausos bendrosios padidejimas. Tadiaufinnos siekiagaminti potencialiqj4 produkcijosapir-nti, toddl susidaropaklausosperteklius.Kainos i5kart ims kilti, kol prekiq paklar.rsos perteklius iSnyks. Esant talu tikrai nominaliajai pinigq pasir.llai, aukStesnes kainossumaZina pinigq pasr[14padidina realiEi4 pal[kanq nonnE ir sumaZina privadias vartojimo i5laidas bei investicijas. Todel, kai pusiausvyra grlLla, ekonomikoje yra aukStesneskainos ir norninalieji darbo uZr.nokesdiai, maZesnis realusispinigq kiekis ir aukitesne palukanqnorlla. Vyriausybds yra i5laidos didesnds, privatusvartojirnas bet ir investicijos - maZesnds, bendroji paklausaiSliekavisiSko uZimtLur-ro o lygio. Vyriausybds iSlaidqpadidejimas visiSkai kornpensuojarnas privadiqvartojirno iSlaidqir investicijq sumaZej imu. Klasikiniamemodelyjevyriausybs padidejusios iSlaidos,,iSstumia" toki pat kieki privadiqi5laidq, todelbendrojipaklausa potencialiojo nesikeidia prodr-rkto lygyje. PagalDZ. M. Keinso model[ tokioje situacijoje bus ,,i5sturnirnas" tik dalinis. Keinso rnodelyje trurnpuoju laikotarpiu kainos ir darbo uZn.rokestis nekinta, o gamybos apimt[ nulemia bendroji paklausa. Esant nustatytai (fiksuotai) nominaliajai ir realiajai pinigLl pasiIlai, vyriausybes iSlaidq padidejimas padidins pusiausvyrospal[kanr4 norrn4 per poveiki bendrajai paklausai ir realiajam produktui. Didesne produkto apimtis didina pinigq paklaus4 ir, esant pastoviai pinigq pasiulai, reikalauja auk5tesnes pal[kanr.1 norrlos, kad pinigq rinka iSliktq pusiausvira.Savo ruoZtu ar-rkStesnd palhkanLl norma sun.raZina vartojim4 bei investicijasir tarn tikra dalimi kompensuoja skatinantivyriausybesiSlaidqefekt4bendrajaipaklausaiir produktLri.

JLJ

Toliau panagrinesime, kaip ,,elgiasi" ekonornika, iStikta stipriq sukretimq,pagal DZ.M.Keinsoir klasikin[ modelius.Tarkime, kad pradinE ekonomikospadeti rodo tieseMDSg ir pusiausvyros (9.j pav.). Tan.r ta5kasF,0 tikri ivykiai ekonornikojestaiga nustumia makroekonomikospaklar.rsos tiesq MDS6 Zemyn.Tai gali buti finnq pesimistinio poZi[rio i savo ateities planus rezultatas. rodel jos malina investicijas.Arba vartotojai tikisi ryikaus savo pajamLlsurnaZejirno ateityje ir del to maLinavartojirn4.Tiese MDS6 paslinks Zemyni padetlMDSr. Kaip elgsis ekonomika,apra5oma klasikrniu modeliu? Kainos nr-rkris nuo Pa iki P1. Atitinkamai sumaZds piniginis darbo uZmokestis, realusis o darbo uZmokestis liks nepakitEs visi5ko uZimtumolygyje. Zemesnds kainos padidina realiqi4 pinigq pasi[I4. Pal[kanq nomla sumaZes, vel padidindama bendrqj4 paklaus4. Tai visiSkai kompensuosbendrosios paklausos pradinl post[rn[Zernyn, j4 grqZinant tYplygi. Naujapusiausvyra taSke bus E1. Kitaip ekonornika ,,elgsis" pagal DZ.M.Keinso rnodeli, kr.rriame darbo uZrnokestisir kainos yra fiksuoti. Kai ekonornika yra pusiausvyros ta5ke Eo, tiesds MDS poslinkis Zemyn perkelia ekonomikq i nau14 pusiausvyrostaSkqA, nekintant kainq lygiui Pg. Ta5ke A pinigq rinka yra pusiausvira,ir planuotosi5laidosprekemslygios faktiskai pagaminloprodukto apimdiai. Tadiau tai nera visiSka pusiausvyra. Gamintojai noretq ganrinti produkcijos apirnti, atitinkandiE Yp lygi, bet garnina ttk y0, nes gamybos apimti lemia paklausa.

9.7 pav. DZ.M.Keinso klasikiniomodeliopalyginimas ir Kas Siojesituacijojeatsitinkaveliau? Cali'ri du atvejai.pi'nu atveju vyriausybe, vadovaudamasi DZ. M. Keinso modelio rekomendacijomis,gali panaudotifiskaling ar monetarinE politik4 kad pastumtqtiesEMDSl aukStyni MDSe padet[. Siuo atveju gamintojai bus patenkinii, gateaami garninri papildornq produkcijos kieki ir grL\ti i aukStesni gamybos lygi )r" Tuomer pajarnos padidetq nuo )'p iki yp Del fiskalines ar monelarines politikos

324

ekonornikagaltq padidinti produkto apimti tiksliai tiek, kiek sutaupdiStekliq budarna ta5ke A. Kadangi gamintojai garnino maLiau produktq, jq darbo paklausabnvo maZesnd negu darbo pasiula. Ta5ke A darbo nnkoje atsirado priverstinis nedarbas, nes darbuotojq sr.unaZinta. Tadiau realusis darbo r-rZmokestis nepakitps. liko Antru atveju situacija klostytqsi kitaip. Jei vyriausybe nedidintq bendrosiospaklausos,firmos gali imti rnaZinti kainas ir didinti produkcijos apimtl iki )'p lygio. Dalis priverstiniq bedarbiq sutiktrl dirbti uZ maZesni piniginl darbo uZmokestiir darytq spaudimqdarbo uZmokesdio lygiui. Toki4 ekonornikos b[klq galima iliustruoti ldtu slinkirnu tiese MDSI i5 taiko A i ta5k481, kuriame grEZintas visiSkas uZirntumas visq rinkq pusiausvyra. ir Apibendrindami pasakysime, kad galima sutikti su keinsisttp nuomone, kai apra5oma ekonomikos elgsena trr.unpuoju laikotarpiu, kol kainos ir darbo uZmokestis dar nespdjo prisiderinti prie ekonomikos reikaiavimq. Klasikines paZiuros tinkamos, apra5ant ekonomikos elgsen4 ilguoju laikotarpiu, kai kainos ir darbo uZmokestisturi pakankamai laiko prisiderinti. Svarbiar.rsias klausimas - kiek laiko lrunka Sis prisiderinirnas praktiSkai. Modeliq bendras bruoZas tas, kad, tiek DZ. M. Keinso, tiek klasikiniame modelyje skatinandioji fiskaline ir monetarind politika pasireiSkia tieses MDS poslinkiuauk5tyn. Antra vertus, pagal klasikin[ modeli, kuriarne produkto gamybos apirntis sutampa su )'p, vyriausybOdidina produkto apimt[ ir uZimtumE, vadovaudamasi paklausos ne (t.y. i5plediant paklaus{, o pasillos valdymo politika (t.y. skatinant garninti potencialqji produkt{. Kitaip rariant, ekonomikoje, pasi[lospolitikos,siekiama skatinamoje pasi0los, bendrosios o ne paklausosdidinimo. Pasi[los politikos metodai tokie: maZinarnipajamq mokesdiai (taip skatinamasZmoniq noras dirbti), didinamas uZimturno pusiausvyroslygis, pastumiantprekiq bendrosios pasiriloskreivg de5inen. Jau 4 skyriuje buvo mineta, kad keinsistai,monetaristaiir pasifilos politikos Salininkai labai skirtingai traktuoja bendrAjq pasiulq. Kiekviena teorija yra tinkama, esant skirtingam ekonominio aktyvumo lygiui. Keinso ir jo pasekejq poZiuris tinkamiausias, kai yra didelis nedarbas ir ry5kus nuosmukis. Tuomet bendroji pasi[los kreive fakti5kai yra horizontali. Kai ekonomika priartejaprie visi5ko uZirntumolygio, dideja infliacijos galimybe. Tuomet tinkamiausia butq vertikali bendrosios pasiulos kreive, t.y. monetaristrl poZihris. Tarp Siq dviejq ekstremaliq situacrjq galima iterpti pasifilospolitikos SalininkqpoZiuri - didejantipaklausagali veikti ir kainas,ir reaiqjinacionalini produkt4(Zr.4 skyriaus pav.). 4.9 Eklektine (t.y. derinanti skirtingaspaZiuras) bendroji pasiuloskreivd yra horizontali, kai produkto garnybos apimties lygis Zemas.Kreive kyla

325

aukStyn, kai gamybos lygis vidutinis. Kai gamybos lygis auk5tas ir pasiekiamas visiSkas uZimturnas,pasiIlos kreive vertikali. Tokia kreives salxpratanaudingapraktiSkai, priimant sprendimus makroekonominiulygrr.r. 9.5. DARBO UZMOKESTIS DARBO RINKOJE

Netiketai ir stipriai surnaZdjus bendrajai paklausai, atsiranda nedarbas, kurio trukmd gali b0ti [vairi, daZnaiskaidiuojama metais.Klasikinis rnodelis apra5o ilgojo laikotarpio pusiausvyrfuekonomikai derinantis prie pasikeitusiq aplinkybiq. Tadiau prisiderinirnas daZnai buna letas ir skar-rsmingas. negali ivykti momentaliai,nes kainos ir darbo uzmokestis Jis keidiasi letai, kol prilygsta naujai ilgojo laikotarpio pr-rsiausvyrai, aprasomai klasikiniu rnodeliu.Paai5kinsime, kodel prisiderinimasvyksta gan letai. Firmq garninamosprodLrkcijossvarbiausias kastq elementasdaZniausiaiyra darbo uZmokestis. Kastai yra kainos pagrindas. Todel letas darbo uZmokesdio prisiderinimas yra svarbiausia leto kainq prisiderinimo prie benilrosios paklausos pokydiq prieZastis. Pravartu panagrineti darbo uZmokesiio susifbrmavim4darbo rinkoj e. Darbuotojo da.bas firmoje yra tipiska ilgalaike sntartis. Fimrai paprastai nemaZai kainuoja samdyti ir atleisti darbuotojLrs.Atleisdama darbuotoj4 finra praranda jo igytq darbo patirtl, o samdyclama naujE darbuotoj4patiriapapildomqiSlaidqfirmos reklamai,darbuotojoapmokymuiir panasiai.Todel, esant trurnpalaikiams gamybosapimties pakitimarns,kuriuos sukelia paklausossvyravimai,firmos paprastaivengia atleisti senusir priimti naujusdarbuotojus. Antra vertus, darbuotojai taip pat siekia ilgalaikiq sutardiq su fimromis. Naujo darbo ieskandiarn Zrnoguireikia laiko ir pastangq. Atleistasis i5 darbo praranda igyt4 darbo patirtl ir darbo uZmokest[.Toder, sudarant ilgalaikes darbuotojq ir finnq sutartis, pirmiausia susitariama del darbo uZmokesdio dydLio ir jo svyravimo, pakitus produkcijos apirndiai. Darbo sutartyse paprastal numatomas darbo valandq skaidius, virsvalandziai, reguiiarusuZmokestis uZmokestis vir5valandZius. ir uZ Firmos darbo kiekis yra bendrasdarbo valandq skaidius,isclirbamas fi.noje per tam tikrq laikq (pavyzdZiui,per savaitg).Jei firmos darbo kieki i5reiksime a x b, tia - a vieno darbuotojo isclirbtqvalancrqskaidius,o 6 darbuotoiqskaidius,tai darbokiekl galirnEreguliuoti tokiais blclais: l. Keidiant darbuotojoi5dirbtqvalandqskaidiq,kai darbuoroiqkiekis pastovus; 2. Keidiant darbuoroiqskaidiq,kai i3dirbtqvalanclq kiekis pastovus; 3. Derinantabu Siuos bDdus. Tarkime, kad finnos produkcijos paklausa maLd,1a. Trurnpuoju laikotarpiuji stengsis trumpinti darbo savaitg, nekeidiantclarbuotojq skaidiaus.

5lo

Jei ir toliau paklausamaZes,firma gali laikinai atleisti i5 darbo kai kurruos darbuotojus. Kai paklausa firmos produkcijai auga, pirmiausia finnos stengiasi i5siversti vir5valandZiais. paklausair toliau auga, frrrna samdo Jei daugiaudarbuotojq. Ilgalaikes darbo sutartys tam tikra prasme izoliuoja finn4 ir jos darbuotojusnuo darbo rinkos s4lygr4, todel darbo uZrnokesdio prisiderininras prie darbo rinkos reikalavimq yra vangus. VisiSkas jo prisiderinirnas neimanorrasdel keliq prieZasdiq. Kai bendroji paklausalabai maZeja,fimos darbuotojus pradeda atleisti. Alsiranda priverstiniq bedarbiq, kurie sutiktrl dirbti uZ maZesn[darbo uZmokesti.Tadiau ne visos firmos pasinaudosSiuo pretekstusumaZintidarbo uZmokesti. Pirma, naujasdarbuotojas yra blogesnis pakaitas darbuotojo, kuris jau iSmanosavo darb4. Antra, ilgalaikis finnos ir darbuotojqbendradarbiavimas svarbesnis trumpalaiklpeln4 gaut4 Siek yra uZ tiek sumaZinus darbo uZmokesti. Firrnoskaip darbdavioreputacijayra svarbus veiksnys, norint prisivilioti ir i5laikyti darbuotojus.Kiekviena finna siekia, kad darbr.rotojai b[tq patenkinti darbo sqlygomis,kartu ir darbo uZrnokesdir.r. Toddl firma ir darbuotojai gali pasiekti tarpusavio sr-rpratirn4kad darbo uZrnokestis per daug maZetq, per daug didetq. nei nei I5nagrindjomedarbo rinki; tadiau labai svarbi darbo ir prekir4rinkq jq sqveika; analizuosime kitame skyrelyje. 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PASI[]LOS TTESE.KAINV rR DARBO UzUOrnSdtO PRTSTDERTNTMAS

I I

Darbo uZmokesdio prisiderinirnqtrurnpuoj laikotarpi nagrinej 9.8 u u a paveikslas. Tarkirne, i5 pradZiq ekonornika yra visiSko uZimturno ta5ke A. Trumpuoju laikotarpiu piniginio darbo uZmokesdio ties WW yra labai nuoZr"rlni. Padidejus paklausai, firmos padidina produkcijos apirntl iki y/. Tieseje WW tai atitiks ta5k4 C. Darbuotojq kiekis nedides,nes produkcijos apimtis dideja del virivalandZiq. Jei paklausa firmos produkcijai maLeja, flnnos maZinsdarbo savaites trukmg, kartu produkcijosapimti, kuri dabarbus )'a.TiesejeWW tai atitiks taSk4B. Vidutiniuoju laikotarpiu, jei paklausa neatsistatys,fimra pradds atieisti darbuotojusir maZintiuZmokesti. Tadiau neltiktina, kad darbo uZmokestis nagrinejamuoju metu sumaZetq W2,t.y. iki lygio, kuris uZtikrintqvisi5k4 uZirntum4klasikiniame lki modelyje ilguoju laikotarpiu.Matyt, darbo uZmokestis surnaZds I/7 tieseje iki WW1. Zemesnisdarbo uZmokestis leis sumaZintikainas,ir tai Siektiek pakels bendrosios paklausos lyg[, nes padides realioji pinigq pasi[la ir surnaZes pal[kanq norma. Tadiau vidutiniuoju laikotarpiu del vangalrs darbo prisiderinirnofirmos gamins produkto maLtaunegu potenciah,rsis uZrnokesdio lygis.

327

w
wo
wl

ww
B--2
lwwr

9.8 pav. Piniginio darbo uZmokesdio prisiderinimas

Tik ilguoju laikotarpiu darbo uZmokesdio tiesd nusileis i WW: padetl. Darbo uZrnokestis kainos bus sumaZdjg pakankamai, ir kad padidejusi pinigq pasifla ir surnaZejusi palfikanr4 norma gr4Zintq bendrqjtl paklaus4 | visiSko uZirntumolygi ta5keA2.Tai naujasilgalaikespr.rsiausvyros taSkas, kai darbo uZmokesdiolygis 22. Tolesni paklausossvyravimai sukeltq judjima prisiderinimoprocesas i5ilgai tiesesWW2, o apra5ytas kartotqsi. Toliau nagrinesime ry51tarp darbo uZmokesdio darborinkoje ir kainq prekiq rinkoje. Tegu firmos produkto kainq pagrind4 sudaro darbo uZrnokesdio ka5tai. Suprantama, Zaliavos, Zeme, kapitalas taip pat yra gamybos ka5ttpelementai, tadiau orientuosimdstik i darbo uZmokestl kaip pagrindinl kaStq element4.Del Sio supaprastinimo galirna pereiti nuo darbo uZmokesdiotieses WW (9.8 pav.) i ekvivalenti5kq trumpojo laikotarpio bendrosiospasiUlostiesE(9.9 pav.). Tuo tikslu vertikalioje a5yje vietoj darbo uZmokesdio atidesirne kainq lyg[. Trumpojo laikotarpio bendrosiospasitlos ties (SAS short time run aggregate supply curve) rodo firmq nustatytas kainaskiekvienai produkto apimdiai,kai Zinornas firmt1darbo uZmokestis. 9.9 paveikslasiliustruoja trumpuoju laikotarpiubendrql4pasiulos tiesE SAS, atitinkandiqdarbo uZmokesdiotiesE WW. Tarkirne, kad ta5ke A ekonomika veikia visi5ko uZimtumo ir visq rinkq pusiausvyrossqlygomis. piniginis darbouZrnokestis WoQ.8 pav.). Kainos yra Pe lygio, kai sutartas yra Trumpuoju laikotarpiufirmq produkto apirnti rodo pasiulostiese SAS. Firmos gali pasiulyti papildorn4 produkcijos kiekl uZ truputi auk5tesng kainq kuri leidZia joms padengti vir5valandZiq apmokejirnE Jei firma susiduria su produkcijos kainq maZejimu, ji priversta sumaZinti produkcijos apirntl. Kadangi darbo uZrnokesdiodydis sutartas, finnos turi ribotas galirnybes

328

sumaZintika5tus.Todel, jei kainos kris ir toliau, firmos bus priverstosZyrniai sumaZinti produkto apirnti trumpuoju laikotarpiu. Vadinasi, jei produkto paklausa naldja, firmos neturi galimybes trurnpuoju laikotarpiu maZinti prodr-rkto kainr"1, Siosyra tiesejeSAS. nes

9.9 pav. Trumpojo laikotarpiobendrosios pasi[los tiesd Vidutiniuoju laikotarpiu,jei paklausai5lieka maZa, fimos pradeda atleisti darbuotojr.rs. Darbo uZmokesdiolygis palaipsniui pereina i Zernesnp bendrosios pasi[los tiesESASI (9.9 pav.). llguoju laikotarpiudarbouZrnokesdio tiesepersikelsI WW2, o pasiulos tiese- [ SAS2. Finnos pasieks ta5k4A2 ir sugrii prie vertikaliosbendrosios pasiulos tieses ilguoju laikotarpiLr. Jos vdl dirbs visiSko uZirntumosElygornis, gamindarnos potencialqji produkt4 Ip. Kainos yra nukritusios tiek, kad realioji pinigq pasifila padidejusi, o palhkanq norma sumaZejusi iki lygio, reikalingo gr4Zinti paklaus4[ visi5ko uZimturnos4lygas. bendrq.lq Pateiksime analizes i5vadas.Trumpuoju laikotarpiu bendroji pasi[los tieselabai nuoZulni,todel bendrosios paklausos poslinkaisukelsprodukto apirnties, o ne kainq pokydius. Tai DZ.M.Keinsomodelio savybe.Nukrypirnai nuo visi5ko uZimtumo sqlygq palaipsniuikeidia darbo uZmokestiir kainas, toddl ekonomika letai gr[ZtaI visiSkouZimtumolygi. Tai yra klasikinio modelio savybe. 9.7. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS. KAINU" NACIONALINIO PRODUKTO IR

pnrSionruNlMAs uZTMTUMo

Paklausos ir pasirilos svyravirnai sutrikdo bendrqjq ekonornikos pusiar,rsvyr4. Tadiaupo kiek laiko ekonornikavel griZtaI pusiausvyros b[sen4. Analizuosime 5[ proces4 pasitelkEmakroekonomikospaklausosir trurnpojo laikotarpio bendrosios pasiulos (9. tieses I 0 pav.).

329

Sioje sudetingesneje analizdje atsisakysime supaprastinandios jei prielaidos,kad produkto apimt[ lemia paklausa, ji maZesn potenciaiiojo uZ produkto apirnti. Todel trumpuoju laikotarpiu firmos vadovausis Sio iaikotarpio pasirilos tiese ir gamins tiek, kiek nori, i5saugodamos sutartq piniginio darbo uZmokesdio lyg[. Nagrinesime makroekonomikospaklausos tieses poslinkio Zernyn pasekmes(9.10 pav.). Tarkime, ekonomikayra ta5ke Ex. Piniginis darbo uZnrokestisI( yra tokio lygio, kad darbo rinka yra pusiausvira,kai realiojo pusiausvyros darbo uZmokesdio lygis w=W/Po.Tarkime, ekonomikojeZyrniai surnaZeja nominalioji pinigq pasiula. Tuomet sumaZdja ir bendrosios paklausoslygis, esant tarn tikram kaintl lygiui. Makroekonomikospaklausos tiesepaslenkaZemyni5 MDS I MDSr padet[.

Ps
P, P.

P3

o--f-F

v,

9.10 pav. Ekonornikos pusiausvyros gr4Zinirnas, rySkiaisumazej us nominaliaj pinigq pasiuiai ai Vadovaujantis klasikiniu rnodeliu kainos ir darbo uZrnokestis mon-rentaliai prisiderina, kad ekonomika iSliktq visi5ko uZimtun.ro potencialiojoprodukto lygio. Kainq pusiausvyros lygis tuojau pat nukrentaiki P3, o piniginio darbo uZmokesdio lygis sumaZejalki Wr kad realusis darbo (W/P:) iSliktq nepakitgs. uZrnokestis Naujas ekonomikospusiausvyros ta5kas yra E3. Tadiau Sios klasikinio modelio i5vados teisingos tik ilguoju laikotarpiu. Detaliau i5siaiSkinsime, kaip ekonornika grlZta i pusiausvyrE trurnpuoj vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. u, Trumpuoju laikotarpiu tieses MDS poslinkis Zemyn I MDSl padet[ ,,perkelia" ekonomikq iS ta5ko E6 [ taSk4 E1. Kadangi firmos turi menkas galimybes maZinti produkcijos vieneto ka5tus(tai parodd ankstesne analize),

330

jos maZinaprodukcijos apirnti. Ta5keE1 prekiq rinka yra pusiausvira.Ta5kas taciaujarne kainos dar nera E1 yra tieses SASI ir MDSI susikirtimo taSkas, produkto apimtis stipriai sumaZdjusi.Kadangi pakankamai nukritusios, tik piniginis darbo uZmokestis dar neprisiderinqs(pakankamai nesur.naZe.lEs), reah.rsis darbo uZmokestis fakti5kai yra per aukSlas (piniginis darbo uZmokestisnepakitEs,o kainq lygis P7 - Zemesnisu2.P). Kai finnos irns reguliuoti uZimtum4 jos surnaZins sihlolnq darbo vietq, toddl daugiauZrnoniq nords gauti darb4.Atsiras priverstinisnedarbas. Vidutiniuoju laikotarpiuims maZdtiir piniginis darbo uZmokestis. Esant Zernesniamsutartarn piniginiam darbo uZmokesdio lygiui, firmos pereinai ZemesnE pasiulostiesq SAS2.Dabar prekiq rinka yra pusiausvira ta5ke 82. Zernesndsprekiq kainos P2 rei5kia, kad pradinis piniginio darbo uZmokesdio sumaZdjirnas dar ne itin stipriai paveike realiojo darbo uZrnokesdiomaZejimE Todel dar iSlieka priverstinis nedarbas.Bet kadangi negu taSke 81, bendroji prekiq paklausajau taSke E2 kainos Zemesnes padidejusi. Realioji pinigq pasiula padidejo, palukanq norma krito. Ekonornikoje vykstandius procesus iliustruoja slinkimas Zeuyn paklausos tiese MDS1. Produkcijos apimtis didedarnagrf\ta algal visi5ko uZimtumo lygio iink. Analize rodo, kad tik ilguoju laikotarpiu ekonornikagrlZta i trijLl rinkq pusiausvyross4lygas.Piniginis darbo uZrnokestisir kainos sumaZe.;o proporcingai nominaliosios pinigq pasiulos sumaZdjimui. Trumpojo laikotarpio bendroji pasirilostiese paslinko Zemyn i SAS3padet[.Ekonomika pasieke pusiausvyr4 taike 83, trumpojo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiIlos tiesiq susikirtime. Kainos nukritusios tiek, kad realiojipinigq pasihla atitinka pradini jq lygt. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausagrlZo i pradinE padetl. Realusis darbo uZmokestisgriZo i lygi, atitinkanti visi5ko uZimtumo s4lygas.Priverstinis nedarbasi5nyko. Produkto apimtis atitinka potencialiojo produkto lyg[. 9.8. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOSPUSIAUSVYROS MODELIS, NAUDOJANT MDS-AS IR IS-LM KREIVES

nagrinetq bendrosios makroekonomikos Analizuosime jau pusiausvyrosmodel!, tadiau darbo rinktl pakeisirnevisq gamybos veiksniq pagal MDS-AS ir IS-LM rnodelius. rinka. Bendrqj4pusiausvyr4 nagrinsime Trumpai apZvelgsirre,kada gamybos veiksniq rinkoje pasiekiama pusiausvyra,t.y. kada gamybosiStekliqapimtis, kuriai yra bendroji paklausa, atitinka visq i5tekliq savininkq sitlornq gamybos veiksniq apirnt[. Kitq gamybos veiksniq rinkoje, kaip ir darbo veiksniq rinkoje, didejant isteklill apimdiai (9.3 pav.), ribinis produktas (t.y. ribinis na5umas)maZeja. Todel firmos stengiasi vis maZiau moketi uZ papildomai naudojarnusgarnybos

331

veiksnius F. Jau minta (Lr. 3 temq), kad gamybos veiksniai - ekonotntntat i5tekliai (Zeme,darbas,kapitalas), naudojamigamybosprocese. visi5ko uZimtumolygis Fp,ribinis i5tekliq produktas Kai pasiekiamas stipriai rnaZdja,ir dar labiau maleja mokamos ldSosuZ gamybos veiksnitrs. Todel gamybos veiksniq paklausoskreivd Fp staiga Zemeja, kai garnybos 9.1 maZ6ja, kaip parodyta I paveiksle. veiksniqkainosPp.

veiksniqrinkospusiausvyra 9.11 pav. Gamybos Gamybosveiksniq pasi[la Fs priklausonuo i3tekliq kainq Pp ir jq kaStq, savininkq poZi[riu. lStekliq pasiUla dideja tol, kol veiksniq kainos padengia jq ka5tus. Didejant i5tekliq apirndiai, jq ka5tai taip pat dideja' Pasiekusvisi5ko uZimtumo lyg1,ka5tq augimo tempai staigadideja. Tai rodo staigusFs kilimas nuo ta5ko Fp. IStekliqkaitq kitimo greiti, didejant i5tekliq naudojimui, rodo ribiniai ka5tai. Kai gamybos veiksnio vieneto kaina lygi ribiniams veiksnio ka5tams,gamybos veiksniq pasiulos lygis yra optin.ralus. Kiekviename Fs kreives ta5ke i3tekliq savininkamsi5rnoketasuma lygi visq i5teklill ka5tams. Pusiausvyragarnybos veiksniq rinkoje yra ta5ke E, kur kreivbs Fs ir Fp. susikerta Gamybos veiksniq rinkos pusiausvyros ta5ke E ribinis garnybos kaStarns. lygus ribiniarnsgarnybos veiksnio produktaspinigine i5rai5ka gamybosveiksniq rinkos pasi[los ir paklausoskreives bei Pasitelkg bendrqjq pasiulos kreivg AS, bendrojo produkto funkcrj4 Y(F), nubreLiame parodytq I 2 paveiksle. 9. kainq lygius Pt, Pz, P3 atitinkagamybosveiksniq 9.12 (a) paveiksle paklausoskreivds For, Foz, Fo:. Jq susikirtirno taSkai su gamybos veiksniq rinkos pusiausvyrqir veiksniq pasillos kreive Fs atitinka gamybos veiksnir"l apimtis Ft, Fz, Fi. 9.12 (b) paveikslasrodo produkto apimtis, gautas panaudojustam tikrq veiksniq kieki. Ta5kai A, B, C 9.12 (c) paveikslerodo kainq lygius Pt, Pt P3 atitinkandiasprodukto apimtis. Ta5kai A, B ir C yra bendrosios nasi[loskreivesAS ta5kai.

JJZ

Bendrosiospusiausvyros modelis, naudoiant MDS-AS ir IS-LM kreives, parodytas l3 paveiksle. 9.

\
Y Y Y

Y(r-)

9.12 pav. Bendrosios pasi[loskreivesnustatymas Siame modelyje visos trys rinkos - gamybos veiksniq, darbo ir prekiq - yra pr"rsiausviros. Trurnpai apibldinsirne bendrosiospusiausvyros modeliokreives. IS rodo nacionalinio produkto I ir paltkanq normos r derinius, kuriemsesant pasiekiama prekiqrinkospusiausvyra. LM rodo nacionalinio produkto I ir pal[kanq normos ,. derinius, kuriems esantpasiekiatrapinigq rinkos pusiausvyra. Makroekonomikos paklausos tiesdMDS rodo nacionalinio produkto )' ir bendrojo kainq lygio P derinius, kuriems esant pasiekiama pinigq ir prekiq rinkq pusiausvyra.

Bendroji pasir"rla rodo nacionalinioprodukto I ir bendrojo kainq AS lygio P derinius, kuriems esant uZtikrinarna gamybos veiksniq rinkos puslaLlsvyra. Garnybos veiksniq paklausoskreivd Fp rodo iStekliq kainq p5 ir garnybosveiksniq F derinius, kurierns esant nacionalines pajarnoslygios gamybosveiksniqsavininkq paj bendrosioms amoms.

d)

a)

9.13 pav. Bendrosios pusiausvyros rnodelis Gamybos veiksniq pasifllos kreive F5 rodo iStekliq kainq pp ir gamybos veiksniq .F derinius, kuriems esant bendrosiosgamybos veiksniq pajamoslygios bendrierns savininkr4 i5tekliq kaitams. 9.13 paveikslas rodo, kad, esant pusiauslyros kainq lygiui p6, pusiausvyros nacionalinis produktas yra YE. Prekiq ir pinigq rinkose pusiauslyra pasiekiamataike, kuris atitinka pusiauslyrospalukanq florm{ 16 ir pr.rsiausvyros produktq Y6. Kai Zinoma rnakroekonomine paklausoskreivd MDS, gamybos veiksnirl kreives Fs ir Fp kirsis taSke,kuris atitinka iitekliu

334

pusiausvyros kainq lygt PrE ir i5tekliqpusiausvyros apimti -lp. Nacionalinio produkto apimtis 16 pagarninama, naudojantgarnybos veiksniq kiekl Fp. 9.9. BENDROSIOS MAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIO PRAKTINIS NAUDOJIMAS

Nagrindtasis pusiausvyros modelis tinka analizuojant iSoriniq (egzogeniniq) veiksniqpoveikl ekonornikai. l5orinis veiksnys (egzogenous factor) - tai kintarnasis, jokie nustatyti veikiantis ekonomikos modeli,kurio neveikia modelio rySiai. PavyzdLiui, DZ. M. Keinso poZilriu, egzistLroja i5oriniai kintamieji, kurie veikia vartojirnqC. Tai pal[kanq norma,infliacijoslukesdiai. iemia Jie vartojimo pokyti, kuri vadinameautonominiuvartojirnu,ar iSoriniuvartojirnu. Priminsime, kad C: a+cxY: dia a - autonominisvartojimas,arba iiorinis vafiojirnas; c - ribinio polinkio vartotikoeficientas; )'- bendrasis produktas. nacionalinis

PanaSiai galirna apibldinti ir kitus i5orinius kintarnuosirrs, v e i k i a n i i u s p u s i a u s v y r o s r o d e l i : t a i 7 ( i n v e s t i c i j o s l .G ( v y r i a u s y b e s n i S l a i d o s ) ./ / f t g r y n i e j i r n o k e s i ' i a i ) t v , t , t p t n i g qp a k l a u s a ) .M , ( p i n i g r l . pasi[la), Uf giAine mokesdiqnorma). Ribind mokesiiq norma (MT - marginal taxes rate) - tai mokesdiaiuZ papildornaigautqpajamqvienet4. I5oriniai kintamieji sutrikdo ekonominEpusiausvyrq.Todel keidiasi vidiniai (endogeniniai) kintamieji,kol po tam tikro laiko visosrinkos (pinigt1. iStekliq,prekiq) vdl pasiekiapusiausvyrE Vidinis veiksnvs (endogenous factor) - tai kinlamieji, susijE tarpusavyj funkcinepriklausomybe. e Ekonomikosbuklg galirnaiSreik5tiketuriaisvidiniais kintamaisiais Y, r, P, F. Vidiniq kintamqjq tarpusaviopriklausomybE rodo 9.13 paveikslas. Tadiau Y ir F visada kinta ta padia kryptimi, todel pusiausvyros modelio analizeipakankakintamqjq Y, r, P. Pusiausvyros modelio analizeskaidoma1 dvi dalis, nes pusiausvyros prodr.rktas gali bfiti pasiektas,nesant visi5kam uZimturnui ir esant visi5kam uZimtumr,ri. Kai pnsiausvyra pasiekiarna Zemiau visiSko uZimtur.no, nacionalines pajarnosauga, didejant L Kai pusiausvyra pasiekiarna visi3ko

JJf

uZimtumo sqlygornis, I gali dideti nedaLrg,spardiai augant inlliacinerns kainoms. Prirninsime, kad kreiviq AS, FD ir F5 l[Ziai pastebirni visi5ko uZimturnolygyje. analizuosime dviem atvejais. Pusiausvyr4 (Y<YB). Tarkirne, l. Pusiausvyra. nesant visiSkan.rr.rZimturnr.ri kainr-1 lygiui P7 ir pusiausvyraprekiq rinkoje pasiekiamaesant pusiausvyros pusiausvyrosproduktui 17, o pinigq rinkoje - Y1 ir r7, kaip parodyta 9'14 paveiksle.Tegu pokydiuspinigq rinkoje sukeliai5oriniaikintamieji M, or M o k a r t u s u m a Z d j o u . T a d a k r e i v d sL M l i r atitinkamai de5inn MDSl paslenka 1LM2 ir MDS2padet[. M,. T a r k i n e . p a d i d e j oM ,

iY:

9.14 pav. l5oriniqkintamqjq U, v U u pokydiqpoveikispusiausvyrai

336

Trumpai nurodysirnelvykiq sekq. M,

didejant ar M,

maZdjant,

k r c i r e L M 1 p u s l e n k ia a d e t [ L M 2 . D e l n l , i r t t t , p o k y i i t l p i n i g t l u s i l r l a p p padidejo,o paklausarnaZejo,todel M5 > Mp, ir r naLdla. MaZejanlr, dideja ir.rvesticijos, todel MDS dideja.MDS > AS ir kreive MDS paslenka de5inen i pakitLrs MDS2 padeti.Del to, lyntai padidejaY,bet P lygis pakyla nedaug. kainq lygiui, kreive LM2 paslenkaatgal iki LM3 padeties. Pinigq pasilla sr.u.naZeja nedaug,r padideja. Del iSoriniq kintanrtjq M, ;r l,to pokyiitl 17 surnaZjarki rt, yt padideja )z;ir kainq lygis P7 padideja iki ikiP;. Jei ,{1, sumaZetq, M o paclidettl, kreive MDS paslinktrlkairen o tai iki MDS3, o LM1 pradZiojepaslinktqi padetl LMa, o veliau griZrq ! LMs padetl.l)el to, kaip parodyta 9.14paveiksle, padidetrl r.5, sLrmaZetq ry iki /7 iki Y5,o Pl nr.rkristq P5. iki 2 . P r r s i a r r s v y r e.s a n t v i s i S k a mt r Z i r n t t r r n t(ry 2 y t ) . S i u o l r r e j r r l i pusiausvyros nacionalinis produktas pagamintas, pasiekus visiskq uZirntun.r4. Tarkirne,veikiant i5oriniamsveiksniarns, padidejobendrosios i5laidosAE. anksdiau, Siuoatvejuryikiai didejainfliacija. nes lvykiq sekabus kitokia negr-r Kreiviq pokydiaiparodyti9.15paveiksle. Siuo atveju, didejanti5oriniarns veiksnianrs 7 , G ar rnaZdjant o, ,W ir MT , padidejamakroekonomine paklausair MDS1 paslenkade5ineni padet!MDS2. Todel kainq lygis labai pakyla nuo P7 iki P:, o Ii neZymiai padidejaiki fi. y didejimaspastunia kreivg IS1 i paderi IS2. padidejus{ padideja pinigq paklausaMp, todel r7 dideja iki r_,.nes Mo > Ms. Kadangi kainos labai pakilo, tikdtina,kad padidesi5tekliq kainos.Toddl sLunaZeja ir F5 atitinkamaisurnaZeja Kreive AS1 paslenka AS. kairdn,i padetiAS2.Kadangi AS2<MDS,,kainq lygis kyla iki P j, o Y2kreivejeMDS2 surnaZeja ),;. iki Labai pakilus kainoms,kreivd LM1 paslenka kairn, i padeti LM2. Kai kainos pakilo, pinigq pasiulasurnaZejo, < Mo, todel r kyla, o M11 Ms maleja. Kadangi ry pakilo iki 13,investicijosmaZejair ), pagal MDSz kreivE sunaZeja iki I.r. Galutinis rezultatas: padideja iki rj, Yldideja iki yj, o p1 ri didejaiki P:. AnalizuojantekonominE situacijqprakti3kai, kai labiau domina ne kiekybiniai,bet kokybiniaipokydiairinkose,galimapasinaudoti lenteleir 9.1 kreivemis,pavaizduotomis 9.13 paveiksle. 9.1 lenteleje parodyti visi galirni i5orinir4 veiksnir4 pokydiai ir jq poveikis vidiniams kintarniesiems r, tr p. Y,

337

t2
f1

lSz

AS'

MDSI

9.15 pav. Bendrqirl iSlaidq augimopoveikispusiausvyrai Tarkirne, gatnybos apimtis maleja, ir vyriausybe nutaria didinti bendr4siasiSlaidasAE, kad paskatintqverslo aktyvumq. AE augimo galima pasiekti, didinant valstybespirkimus G , ar maLtnant ribing mokesdiqnorrn4 tLlZ . Tarkime, situacija susiklostonesantvisi5kam uZimtumui. Vyriausybes veiklos pasekmes galime tirti pagal lenteles pirm4 eilutg. Jos duomenys liudija, kad mineti vyriausybds veiksmai pakeltq palukanq norm4 Lymiai padidintq nacionalinio produkto apimt[, o kainq lygis padidetr-1 nedaug. ZodLiu, vyriausybespolitika b[tq sekrninga. Taip pat pagal lentelggalima tirti bet kurio iSorinioparametropoveiki vidiniams kintamiesiems. Mhsq anksdiau nagrinetusatvejustaip pat galima rasti 9.1 lenteleje.

338

.1) .t

2t+
F
,N

:t
t

:t

:n a

,G

:t
,N

1t

:t ,G

^
a

,N

:6r

IF

:t
,N

Z , E .t )N

9
o I E o

E
E

F
l f \

a + .

. *

.: '=
+ l Q l < = e r < = >

=!'

>
l\

lFa

lFl \ , "

J l a e

e > l L l . > e t < j l\

lF+ t < : . - a . l \ -lF- --

tte ?ra

" lF-

"lr

' lFt" lz

ile e;

339

Pagrindin6ss4vokos

r . . . . . . . . . . . . r r .

paklausos poZi[ris pasihlos poZiLrris Dz. M. Keinsomodelis klasikinisekonornikos modelis visiSkouZimturnogamyboslygis paklausos makroekonomikos kreive bendrojipasitlostiese pelno maksimizavimosqlyga realusisdarbo uZmokestis ribinis darbo produktas darbojega darbopaklausostiese darbojegos tiesd uZimtumotiese natlralusisneclarbo lygis savanoriaibedarbiar

o o r o . . . . r t t .

priverstiniaibedarbiai potencialusis produktas poveikis i5stun-rirno pasi[lospolitika pasir.llos eklektindsbendrosios kreive darbokiekis gamybos veiksniqpaklausos kreive gamybosveiksniq pasiDlos kreive garnybosveiksniq rinkos pusiausvyra bendrosios makroekonotnikos pusiausvyros modelis kintamasis i5orinis vidiniskintalnasis

Kartojimo klausimai l. 2. 3. 4. 5. 6. 1. 8. 9. Nurodykite esminiusDZ. M. Keinso ir klasikinio ekonomikosmodeliq skirtumus. K4 rodo makroekonomikos paklausos tiese? pasi[loskreivg. ApibIdinkite bendrosios Kokia yra firmos pelno maksirnizavin.ro sElyga, ivertinant jos ka5tLrs darborinkoje? NubreZkite darbo rinkos kreives ir paaiikinkite jq tarpusavio rySius, kintant realiajamdarbo uZmokesdiui. pagal klasikini modeli ekonomikospokydius,kuriuos sukelia Paai5kinkite nominaliosiospinigq pasi[los padidejimas. PaaiSkinkite skatinandiosios fiskalinds politikos pasekn-res pagal D'2.M. Keinso model[. PaaiSkinkite poveiki, padidejusvyriausybdsiSlaidoms, pagal ,,iSstumimo" klasikini ir DZ. M. Keinsornodel[. Naudodamiesi 9.7 paveikslu,palyginkite ekonomikospokydius stipriq sukrdtirnqatveju, pagalD1..M. Keinso ir klasikini rnodell. 340

pasiuloskreivg. 10. NubreZkiteir paai5kinkiteeklektinEbendrosios pateiktumodeliu,paai5kinkite il. Naudodamiesi 9.ll paveiksle ekonomikos pusiausvyros gr4Zinim4 kai staigapadidejanominalioji pinigq pasiDla. 12. Nustatykite bendrqj4 pasifilos kreivg. Tuo tikslu laisvai pasirinkite garnybos veiksniq pasi[los kreivg Fs ir keletE jq kertandiq garnybos veiksniq paklausoskreiviq Fp. Nustatykiterinkos pusiausvyrosta5kusir jais naudodamiesi nubrdZkite bendrojoprodukto funkcijE Y(F). Galiausiai pasifiloskreivq. nubreZkite bendrosios I3. Apibfidinkitei5orinius vidiniuskintamuosius. ir 14. Naudodamiesi makroekonomikos pusiausvyros modeliu, nurodykite iSoriniq kintamqjq pokydiq poveikius, kreiviq lS, LM, MDS, AS jei poslinkius ir vidiniq kintamLjq r, Y, P poky(,ius, iSoriniaikintamieji: a) M s dideja, o M o maZeja. kai pusiausvyra pasiekiama, esant n e v i s i 5 k au Z i m t u m u i ; m b) pasiekiama o,7 , G dicleja, pusiausvyra kai esant, visi5karn uZirntumui.

10. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA

Ekonominio augimo teorijos tiria veiksnius, uZtikrinandiusrealiojo produkto didejirnq ir bendrojo nacionalinio (o taip pat ir bendrojo vidar.rs) pastovrl Salies gamybinio pajegumo kilimq; nagrineja ir atskleidZia Jos sprendZia pakankamaispartausir sdkmingoekonominio augimo Saltinius. naudosir kaStqproblemq. pagrinding augimo problem4 - augimoteikiamos SiLl teorijri ktrejai daug demesio skiria ir kitoms visapusi5kai svarbioms augirno problemoms, tokioms kaip: ,,nulinio augimo" problema, pastovaus augimo temprl uZtikrinimas, augimo tendencijq ir ternpq bei subalansuoto augirro optirnalios trajektorijos nustatymas;augimo veiksniq ir jq indelio i augirn4 apskaidiavimas;gautq augimo rezultatq ir pasekmiq ivertinrmas; papildomq spartaus ir augimo Saltiniqpaie5ka kt. Ekonominio augirno analizeatliekamakuriant ir naudojant ivairiLrs augimo modelius, pavyzdLiui, Eusejaus Deivido Domaro (Dornar, Evesey David, g. 19l4), Roberto Mertono Solou (Solow, Robert Merton, g. 1924), DZono Hikso (Hicks, John Richard, 1904-1989),Rojaus Forbso Harodo garnybos (Hanod, Ray Forbs, 1890-1978)ir kt., atsiZvelgiant pagrindinius i ir veiksnius- kapitalq darb4 technikospaZang4 pan. Dabartiniu laikotarpiukuriami ir pletojami nauji ekonominesteorijos augimo teorija (RobertasLukas ar modeliai, vadinami ,,endogenine" ,,naujEja" (Lucas, Robert), Robertas Baras (Barro, Robert), P. Romeras (Romer P.) k S t o k e iN . l S t o k e i .N . ) ) . S i t e o r i j ap a b r e Z i a .a d r i n k a .r e a g r r o d a m g a r n t i n i t l Ia iStekliq ribotumq automatiSkai paskatins endogeninius technologinius pokydius. Pastarieji s4lygos i5tekliq apsaugEir tuo padiu Svelnins iStekliq ribotumo problem4. Sios teorijos taikymo sekme ypad priklauso nuo padios politikos. bei Salies ekonorniniopajegurno ekonomines 10.1. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESME Dabartiniu laikotarpiu dorninuoja dvi pagrindines ekonoutini<.r augiino teorijq grupes: augimg teorija teigia, kad ekonomika l. Neoklasikine.eko_nominig yra stabiffiffiitili;t, ir jai b[dingi visi5ko uZinttutlto tendencija. Sie modeliai pagristi gamybos funkcijos teorija. Juose numanomas gamybos veiksnitl kainq lankstumo ilguoju laikotarpiu i5saugojimas ir veiksniq pakeitimas, vykstantis del jq kainq pasikeitimo. Del to gamybos tunkcrjoje pakinta naudojamq gamybos veiksniq santykis, o pirmiausia pasikeidia kapitalo imlumas. Primus tobulosios konkurencijos modeliui bhdingas nacionalinioprodukto didejimo tendencijEtenkina tos sqlygas,pr"rsiausvyros padios pelno maksimizavirnosqlygos,t.y. realioji pal[kanq nonna yra lygi

J+L

kapitalo ribiniam produktui, o realusisdarbo uZmokestis lygus ribiniam darbo produktui. 2. DZ. M. Keinso ir neokeinsistine ekonominio augimo teorija rinkos ekonomi[q irittuoji [ai[nestabiliq i5 prigimties ir balansuojandiq ,,antpeilio aSrnenq".Pasak Sios Gorijos Salininkq, pusiausvyrai bfitinos s4lygos yra tokios grieZtos, kad jq ivykdymo tikimybe labai rnenka. Neokeinsistiniai augimo modeliai skiriami nestabilumoir nedarbonagrinejirnui.Galirna sakyti, kad jie i5pledia DZ. M. Keinsoteorijostaikymoribas- patenkama dinarniniq i procesqtyrimo sriti. Ypatingasdemesyscia skiriamasdvigubam investicijq ir santaupq, kaip bendrosios paklausos dalies ir kaip pagrindinio kapitalo oltimo. vaidmeniui. ' Siuolaikiniq ekonominiq problemq a5trejirnas, socialines kovos uZ ekonominio augimo rezultatq perskirstym4aktyvejimas verdia mokslininkus tirti vis daugiau augimo problemq, tobulinant esamus augimo modelius, nepaliaujamaijuos modifikuojant, keidiant atskirusjq kintarnusveiksnius i5 iSoriniq i vidinius, ir imant gvildenti ekonomines b0kles dinamiSkurnq. Del to kuriami nauji augimo modeliai tampa vis sudetingesni. Kita vertus, dideja jq naudojirnopraktikoje galimybesir svarba. Ekonominis augimas (econornicgrowth) - tai pagamintq prekiq ir suteiktq paslaugq apimties padidejimasper tam tikrE laikotarp[; ilgalaikis valstybds gamybinio potencialo pletojimas,kuri apibfidinarealiojo BVP (BNP) augimas. Gyventojai vertina savo Salies [kio vienetq ir padiq valstybiniq institucrjq veiklq pagal ekonominio augimo ir gyvenimo lygio dinamik4. Ekonominio augimo tikslas yra vartojimas, geroves kilimas. Klaidingai formuojant garnybos struktfir4 ir netinkamai parenkant ekonomikos pletojirno gaires, nei5vengiamai i5kreipiarna net suardorna ir objektyvi Saliesgyventojq vartojimo strukt[ra, ir tada ne[rnanoma pasiektigalutinio ekonominio augimo tikslo. Kita vertus, Zymi dalis iStekliq i5eikvojama nenaudingai, Salies ekonomikai padaromasunkiai padengiamq nuostolir; nukendiadidZioji Salies gyventojqdalis. jo Ekonominis augimas, tempai,kokybe ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo Salies[kio pajegumo,bet Zymia dalimi ir nuo uZsienioekonominiq ir politiniq veiksniq. PavyzdLiu| didelis naftos kainq pakilimas pasaulineje rinkoje 1913-1914m. i5 esrnds pakeite mokslo ir technikos paZangos prioritetus ir ekonorniniqrodikliq dinamik4 daugelyjepasaulio Saliq,skatino kurti naujas energij4 taupandiastechnologijas ir kartu neigiamai paveike kapitalo pelningumodinamik4. Ekonominiamaugimuiyra svarbus globalizacijos ir veiksnys. Manorna, kad globalizacijaskatins tolimesni pasaulinds ekonomikosaugirnq. Ekspertq pateiktos prognozds laikotarpiuiiki 2015 m. rodo, kad JAV ekonomikos augimo

343

jie Europoje padidesnuo 2 proc' iki 2'4 proc'' stabilfis, tempaibus pakankarnai judejimas pagal BNP. Ekonominiuugi-E Europojeskatinskapitalo skaidiuojant iniegracija vieningos valiutos _ivedimas ;S-kil; iuruufJ valstybiq. Europos ,ir paclidinsekonominespolitikoskoordinavim.|.Taipalankiaiveiksglobalinioukio XX a' spaltus ekonotninis reguliavim4 kitose pasaulio Salyse'Kita veflus' problemas su kuriomis tik dar ruuiuu is,ystino ir pagilino globalines skurd* c) karus rr "G,"^ Siuolaikinrspuruulir, a) Lai,qga^rtineiaplinkai; b) susidr,ne pradetakurti, jos strateginepldtra konfliktus. Globaline aptint or potititu au. dk uZdavinYs'. yra XXI amZiaus prarronindsgamybos lygiui ir stambios techniniarn ISskirtinivaictmen! proceseteikia augimo stadijq teorija' J4 evoliucijos viespatavimuivrsuomenes suformulavoarnerikieeiriprofeso,iusVoltasVitmenasRostou(Rostow'Walt augimo stadijos:.Nekomug. Wtrirr-t-,un, 1916) i. upiui" hygoje ,,Ekonominio m.)' iii pasiutevietoj ekonominiqsanklodq'sistemr"l (f C6O nistinis manifestas" pagal kuri aygimo.stadijq kriteitii".u".t taikyti kit;ki klasifikavimo principq raidoscharakteristika: visuomends techninekonomine ;;; ;;fuenybi*kai struktfira' vafiojimo strukt[ra ir kt' iJ.flnif.o, iSriuyrty.o lygis' flkio Sakine penkias augimo Visuomends uitty*oti proceseV' Rostou paZymi visuomene,2) pereinamoji survr; tai: l) traclicind stadijas,kurias iveikia iiro, varlol1mo.v1s.uomend' ir uiruo-"n", 3) pakilimas, ) kelio I branclq 5) masinio V' Rostou veikale ,,potititu ir augimo stadijos" (1971 m') Velesniame savo atrgimo penlias ankstesnes vystyrn4si.iipapildo atsiZvelgia dvasiniZmogaus i - stadija.Trumpai Siasstadijas stadijas5e5tqa_ gyuerriilo totyue, paieskos apibudinsime. apibfidinakaip Pirmql4 - tradicinesvisuomends staclijqV' Rostou prirnityvia technologija' pagrista ikinjutoniniu visuomeng, UJsinurrOoiundi4 sektoriq' pasiZyrrindi4 Zemu mokslu, paprastai turindi4 iiAeti z!-e" [kio darbo na5umolygiu ir hierarchinesocialinestruktlra' stadijoje sudaromos Antrojoje - pereinamosios visuomends Zinir'1panaudojimu pakilimo prieiaidos. fai susijE su moclemausmokslo hnansi5kai remti naujq idejq 'Sio1t Zernes lkyje rr asmenll' pasirengusiq. formuojasi naujasis elitas ir J"{l"l: pari.ocly,tu' igyvendinim4 . iabiau issivysdiusiqSaliq itak4' Visa kaip aisakasi oasireiskianacionalizmas, iai tampavarom4jabhsimqqpermainqjesa' , ...rr: -:^ ^r. Trediojoje-pakilimo*stadlojetrumpusatsitiktinioekonomtnto tampantis iprastine [kio aktyvumo impulsus iakeidia stabilus augimas' ypatybes:tai nors vienos funkcionavimos4lyga.Siai stadijaibfidingosdar dvi spardiais augimo. tempais' ir 5akos, pasiZyroindios reik5rningospru*o*, palaikandiospaZangiosukio strukturos oolitines ar visuomeninesstrukiarros,
Bruel (Hg), Agenda 21: Vision Janicke M. (1999). Das 21 Jahrhundert/In: B. arnMain' Frankfurt Entwicklung' Nachhaltigc I

344

pletim4si, fr.rnkcionavimas. Rostou Si4 stadij4 apibre2ekaip prarnoninq V. revolir,rcij4. Fakti5kaitai ankstyvojoindustrializaviruo stadija.Cia atsirandair spardiai vystosi naujos gamybos Sakos,vyksta visuomendsurbanizavitnas, investicijqir santaupq dalis nacionalinese pajamose padidejanuo 5 iki l0 proc. ir daugiau. Ketvirlojoje - kelio i brand4 - stadijoje fonnuojasi daugiaSake strukt0ra, atsiranda Siuolaikines pramonds Sakos (automobiliq chemlos, elektrolechnikos pramond, sudetingr4ma5inq gamyba), investicijq dalis nacionulindse pajarnose padideja 20 procenrq. iki Siolenepaliaujarnos paZangos paprastai stadijoje, trunkandioje metq,baigiasiindustrializavirno 60 procesas. Penktojoje - aukSto masinio vartojirno visuomends - stadrjoje keidiasi ekonornind strukt0ra paslaugqsferos ir techniSkaisudetingq ilgojo laikotarpio vartojimo reikmenq rnasinesgamybos naudai. Pagal V. Rostou vertinimus, knygos raSymo metu (1959m.) tik JAV ir Kanada buvo pasiekusios5i4 stadij4 JAV perejirnui i5 4 i 5 stadija prireike Simto rnetr.1. Sioje stadrjojeformuojasine vien rnaterialines gerovdssiekimo poreikis,bet ir gyvenimokokybespaieSkos poreikis. I0.2. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA i Jq galirnasudarytipagal [vairiuskriterijus,kuriq svarbiausieji Sie: yra t. Garnybosveiksniq naudojimopobfidis; r 2. Garnybosapimtieskitimo tempqdydis. *-?agal pinn4lI kriterrjqiSsk iriamas: augimas,pasiekiamas pasitelkuspapildon-rus ggqf.lryus -ekonominis gamyDovelKSnrus; s b) tqlglr-qyy*L**ekonominis augimas, pasiekiamas naudojant Lymiai tobulesniusgamybosveiksniusir paZangesnes technologijas. Sio tipo augirno rezultatas yra ne tik produkcijos gamybos apimties padidejirnas, bet ir produkcijoskokybspagerejimas. Ekonomineje tikroveje grynu pavidalu neegzistuoja vienas i5 5ir1 ne augimo tipq, paprastaikuris nors i5 jq dominuoja priklausornainuo to, kaip buvo pasiektasgamybosapimtiespadidejimas, kokio garnybosveiksnio deka jis gautas:ar del kokybinio, ar del kiekybinio veiksniq pasikeitimo. Pagalantrqji kriterijq iSskiriarni tempai: Sie a) dideli (spartfis); b) nulinio augimo; c) neigiami; d) optimalLis. Kurie jq naudingesni?15 pirmo Zvilgsnio galirna b0tq teikti pirmenybEspartiems augirnotempams,nes,pagaminusdaugiauprodukcijos, iSsipledia poreikiq patenkinimo galirnybes, Zinoma, jeigu gaminama ?

345

produkcija yra kokybiSka ir gamybos priear.rgiostruktura leidZia geriau tenkinti visq taikiq gyventojqporeikius. Nulinio ekonominio augimo tempai per santykinaitrurnp4 laikotarpi nesukelslabai neigiamq pasekmiq,kadangi gali bhti pasiekiami:a) maZinant medZiagq imlurn4 (medZiagq sunaudojimq produkcijos vienetui), didinant produkcijosvienetui) ir darbo na5umtl kapitalo imlumq (kapitalo sunaudojim4 karines iSlaidas (pagarnintos produkcijos kiek[ per laiko vienetq);b) rnaZinant (karindspaskirtiesprodukcijosgamybosapimt[). pletra. Tadiau Pletra be augimo kitaip dar vadinama subalansuota - ji nuolat palaikorna ir atsinaujina. neauganti ekonomika nera statine pletros padi4 subalansuotos geriausiaiiSreiSkiantis apibrdZimas, Tinkarniar-rsias komisijos': ir itlej4 yra paruoStas JTO Aplinkos apsaugos vystymotarptautins development)- tai tokia Subalansuota pltra (sustainable pletra, kuri patenkina dabartinio laikmedio poreikius, nesudarydamapavojaus busimoms kartoms patenkinti jq poreikius. Kornisijos nuomone, ekonomika turi tenkinti Zmoniq poreikius, tadiauekonomikosaugimasturi atitikti ekologinesgalimybes. ES intensyviai rengia subalansuotospletros strategij;5 kurioje kad ji apima ne tik aplinkq bet kartu ir socialiniq, kulthriniq, akcentuojama, sprendimq. ekonominiq problemq subalansuot4 palanki galimybe integruotis Dabartiniu laikotarpiuLietuvai susidaro pletros strategijosprocesus,todel ypad svarbttsZingsnis ES subalansuotos I buvo ,,IlgalaikesLietuvos [kio (ekonomikos)pletros strategijos"iki 2015 m. paruo5irnas, kurioje pabreZiama subalansuotos pletros reikalavimq igyvendinimo b[tinumas. Neigiami ekonominio augimo ternpai larnpa krizes reiSkiniq [rodymu. M[sq Saliesekonominiq augirno tempq kritirn4 galima paai5kinti Siomis aplinkybemis: staigus senq gamybiniq - kooperaciniq ry5iq nutrukimas, Zlugus senajai biurokratinio valdymo sistemai; moraliSkai ir pramonejeir kt. technikosdominavimasSalies fizi5kai nusid6vdjusios Salies Optimaliis ekonominio augimo tempai turi remtis susidariusia jos pusiausvyrair tuo pat metu bfiti svarbiausia uZtikrinimo makroekonomine priemone.Jie neturi b[ti labai auk5ti,kadahgipemelyg auk5tiaugirno tempai. kaip [rodo makroekonomika, neiSvengiamaisukelia infliacij4. Apskritai teorrjojekol kas dar nera i5sprEsta. paZymetina, kad 5i problemaekonomineje Vertinant ekonornin[augirnq jo dinamikE,tempus ir kitus rodiklius naudojarnajau 2 skyriuje pamineta JTO institucrjq patvirtinta Nacionaliniq s4skaitqsistema.
2 Syrnposiun.r: Oslo, Nonvay, 19 20 january, 1994. Consutnption. Sustainable

346

Ekonominio augimo ternpaipriklausonuo dar,rgelio veiksniq: ekonominiq iStekliqapimties,kokybes,strukt[ros ir jti paskirstymobei panaudojirno laipsnio; mokslo ir technikospaZangos blkles ir gautq rezultatrlpanaudojimo efektyvumo, uZsienio ry5iq intensyvumo, visossistemos subalansavimo. Vertinant ekonominio augirnotempus.vis didesngsvarb4qgyjatokie gerovesrodikliai kaip gyvenirno,laisvalaikiotrukmd ir kt. Be to Sierodikliai yra visapusi5kaitobulinami, siekiant juose atspindeti garntos i5tekliq ir aplinkosb[k19. 15jq Siuometu populiariausias Dali (Daly, H.) ir J. Kobo H. (Cobb, J.) subalansuotos ekonominesgerovdsindeksas, ivertinantisgrynoslos ekonominesgerovds rodiklio (NEW) ignoruotassubalansuotumo aplinkos ir problemas. 10.3. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IRJU POVEIKIO AUGIMUI CHARAKTERI STIKA EkonominioaugimoveiksniaiSalies veikia labailvairiai, kartaisnet uki prie5laringai. AtsiZvelgusI tai, ekonominioaugimo veiksniai grupuojamii dvi grupes: l) tiesioginioir 2) netiesioginio poveikio. I pirms grupg patenkatokie pagrindiniaiveiksniai:a) pasifilosveiksniai- gamtiniaii5tekliai,darbo istekliai, kapitalas,mokslas ir technologrja, verslininkystes sugebejimaiir b) paklausos veiksniai - bendroji paklausa,veikianti kaip pagrindinisekonomikosaugirno tiek ,,lokornotyvas"tiek kiekybiniu ir struktLrriniu, kokybiniu poZifiriu. Antroje, netiesioginio poveikio augimui, veiksniq grupeje yra tokie svarbus augin-ro veiksniai kaip darbo uZmokesdio dydis ir jo dinamika, ribinis polinkis taupyti ir ribinis polinkis investuoti,valstybesfiskaline politika. Kiekvienam ekonominioaugimo veiksniui daro [takq visi kiti auginro veiksniaiir bendrasocialine bei ekonomind raida,todeljis nuolatoskeidiasi. PavyzdLiui, i5tekliq kiekio didinimas ir jq kokybes gerinimas del mokslo ir technikos naujoviqdiegirnolabai padidinagarnybinI visuomens pajegurnq ir bendrajI nacionaliniprodukt4.Kita vertus,Siuolaikiniokapitalo panaudojirnas ir gamybaapskritaipriklausonuo esamoverslo organizavimolygio, o Sissavo ruoZtu yra [vairiq ekonominiq subjektq iSsilavinimo, talento, drqsos ir daLrgelio kitq vadybiniq ir nevadybiniqsavybiqfunkcija. Sie veiksniai paveikia sukurtqii BNP skirtingai. M[sq amZininkasJAV ekonomistas Edvardas Denisonas' (Denison. Edward) atliko pagrindiniq ekonorninioaugirno veiksniq realausindlio I BNP prieaugl tyrimus ir gavo tokius rezultatus:1929-1982 darbo sEnaudq rn. padidinimasuZtikrino 32 proc. JAV BNP prieaugio,o darbo na5umas likusiruq dal1,t.y. 6tl procentr.rs. jo IS tilnUq darbonaiumo itaka BNP prieaugiuibuvo dar Zenklesne, BNp padidejo t.y.
' Edward F.Denison. Accounting for Slower Econornic Growth. Washington, D.C 1 9 7 9 . a b l c8 l . T

347

net 78 proc.: del MTP - 28 proc.,del kapitalos4naudq didinimo - 19 proc., del parengimo l4 proc.,gamybos ir mastoekonornijos-- proc. 9 Svietirno profesinio gerinimo - 8 procenlai.Tadiau priimtr4aplinkos apsaugos ir i5tekliq p;r.skirstymo panaudotine da[ iSlaidq skirtq inveslicijorns. istatynq vykdymas pareikalavo M'fP, o aplinkosapsaugai. Todel istatyminiq instituciniq kitq veiksniqinddlis ir i JAV BNP prieaugi buvo iverlintas kaip neigiamas,maZinantisdarbo na5urno su itakqBNP ir pateiktas rninusoZenklu, t.y. ,-9" procentai. Ekonominio augimo veiksniai matuojarni vertiniais (piniginiais) ir procentais arba absoliutiniais naturiniais (fiziniais) rodikliais ir iSrei5kiarnas dydZiais.Nagrinejantvieno produkto gamyb4 jo augirnqgalirna matuoti fiziniais vienetais (turio, svorio rnalavinro ir t.t. vienetais). 10.1 lenteleje pateikti jq poveikioekonominiam svarbiausieji tiesioginio augimuiveiksniaiir pagrindine charakteristika. I0.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO I\IODELIAI IIT JU PRAKTINE REIKSNII yra Ekonominio augimo procesas iabai sudetingas pasirei5kiakaip ir jo ilgalaike tendencija.Norint rnaksirnizuoti teikiam4 naud4 ir minirnizuoti jo ka5tus, privalu parinkti tinkarntl augimo veiksniq derinl ir neperZengti draudZiamosaugirno ribos, uZ kurios prasideda,,antiaugirnas", t.y. augimo tempqspartejantis letejimas. augimotelnpalns virstantprieSingais, smukimo tempais su minuso Zenklu. Siuo atZvilgiu parnokantisir karlu ispejantis pavyzdysyra neigiarniaugimotempaiper l0 melq visosebuvusiose planines paskutini ekonomikos Salyse, taip pat ir Lietuvoje. Mtisq SalyjeXX arnZiar.rs de5imtmet[ (1985-1995m.) metiniai vidutiniai bendrojo vidaus produkto augimo tempai, Pasauliobanko duomenimis',buvo neigiami, letejantysir BVP kasmet sumaZddavo procento. 7,4 Vadinasi, labai svarbu ekonominio augirno procesq tinkamai r e g u l i u o t i .k o n t r o l i u o t ii r v a l d y t i . e i a l a b u i p a d e d at e o r i n i q e k o n o r n i n i r l augirno modeliq k[rimas ir praktinis taikymas. Pirminiai, pradiniai teoriniai ekonominioaugimo modeliaineiSvengiamai supaprastina kuriuos realaus kai gyvenimo aspektus visai neatsiZvelgia kitus i5 jq. Velesni,patobulintiir ir 1 kartu Zymiai sudetingesniekonorninio augirno modeliai leidZia tyrineti kur kas daugiau ekonominiq problemq. Jie padeda ne tik i5siai5kinti bendrus ekonorninio augimo Saltinius, bet ir nustatyti tinkarniausiq jq derini prognozuojamam laikotarpiui,numatyti augirno eigq ir ivertinti jo kaStus, naudq bei gautr4rezultatq efektyvumq laikLr atlikti reikiarn4 augirno masto korekcijq ir parinkti prioritetinesSalies pletroskryptis. ekonornikos
o Trentls in Developing Econornics 1996. The World Development Report Waslrington,D.C. IES, Septernber, 1996,p. 302.

348

.U
6
: . i

tr.! 'Ft : !

=
F bo
6 'I]

o
J
f

E
f J

E
N

:= = 'o
( d oji o

- = !
= h C t > ; . , * o 5 N ! L L

'a
o-

' 6 a

, : > t r >

'E a E
c

9 ,r;3 'C

2-4
! , a ,

c'
q

o 'o
!

^ 9 7 s

v 3d
q F ^ =

E F
3

( n a

'

tr
!
' = =

6 . -

b O o

= ^ = : \ * 9 J r

.;=

6 o n '

9 . Eo
* 6 C

q ) t r

. : o 2

E =

e > o : - i : u
F '

t h
o

O E

u .: i:

o rj ' * d

a
. =

i
L

A , N d olJ ., o
, . ! -

>. Y:=

..2
F N

a .Y > .o:= a J . a I LCts o < Z Q.a O


. - J

; " = )
Y ) F

v ) c
G

F > x ! F o i

a . F o

=
q

',4 o ' l >

:t


c o 6

'. o a
o. c P a J

d)

SJ'E
G ^ l i

,9
: z > : 2 0
, L

.=
d ) d

= N o

c bO 6

6 v > ' ; )z ;,

o.Y
- o d u . =

Z a
2 1
N i

:-

> ^

.O

v i

a c -

t4

Ef' 7s
I

- l

tr
! . = Oi:

d .F 'o

(,

z v

Panagrinekirne ekonornistq sukurtus konkredius teortntus ekonominio augimo modelius ir jq teikiarnas galirnybes, esant tobulajai (DZ.M. Keinso,R. Harodo ir (R. konkr-rrencijai Solou modelis)ir netobulajai E. Domaro rnodeliai), taip pat universalius modelius, lgalinandius tyrineli s4lygornis augirno dinamikq tarp5akinio makroekonominio subalansuoturno (dinaminis tarpSakinis balansas). I 0.4.l.Teorinis ekonominio augimo modelistobulosioskonkurencijos sqlygomis R. SoloLrmodelis - vienas Zinomiausiqpaprastqiqtolydiniq vteno ekonomines dinamikos sektoriaus modeliq, matematiSkai iSreiSkiantis ir augimoprocesus rezultatus. svarbiausius ekonominio Solou ekonominio augimo modelis (Solou economlcgrowth model) - teorindspaZihros,demesl sutelkiandiosi mokslo ir technikos paZangos vaidmenI ekonominiaur augirnui. Siarne modelyje makroekonomikq apib[dina penki kintamieji: I galutinio produkto kiekis, C - narnq [kiq vartojimas, S - taupylxas (kaupimas), - darboiStekliqkiekis, K - kapitalo i5tekliqkiekis; ir penkiq L lygdiq sistema:

r)
2)

Y = f(K,L), I=C+S; S=sxI/i

(r0.1) ( r0 . 2 ) (10.3)

cla

nonna;0 < s < l,s:const; s- taupymo(kaupimo) K=AK+pxK;

4) dra

(10.4)

yr - pastovuskapitalo nusidevejimokoeficientas;0 < p < l , p:const.; nusakomas laiko kapitaloistekliqprieaugis, AK - grynasis iSvestine.

dK ^K(t)=-(r); dt 6 7 =g x L ;

( r0 . 5 )

350

dia

Al - darbojegosprieaugis Ios laiko iSvestine); g - proporcingo darbo jegos prieaugio koeficientas;g : const.

R. Solou modelisturi ganapladiastaikymo galimybes,nes padeda: l) ie5koti ir surasti makroek<-lnomines raidos krypt1 priklausornai nuo didejandioar pastovaus apr[pinimo kapitalu; 2) surasti optimaliil pastovi4 kaupimo nonnfu esant pastoviarn a p r [ p i n i m u k a p i t a l oS r e k l i a i s : i i 3) nustatytioptimali4 kintamqgamybiniokaupirnonorm4; 4) modeliuoti techning paZangqpagal jos r0Sis5 (autonomrnq, materializuot4neutrali4 nesandiq neutrali4). ISnagrinesime Solou modeli ir jo naudojirnos4lygas. R. Naudojantis pateikta gamybos funkcija, nustatoma produkto, skaidiuojant vienam darbuotojui, apimtis (arba darbo produktyvurnas, naSumas):

Y v= - ; L
ir kapitalas,tenkantisvienam darbuotojui,arba aprlpinimas kapitalu:

Gan-rybos funkcijq padalijEi5 Z, gauname:


r

^ l l \

/ u

r l

r.r )
( r0 . 6 )

dabargamybosfunkcijq galima perra5yti:

,'= f (k)
'

Autonomin technind paZanga patcikiarna kaip garnybos funkcija, apra5anti tcchnologijospasikeitirnillaike nepriklausomai nuo ekonornikosblklcs kintamr$q (kapitalo, Zcrncs, darbo, laiko) pasikeitirno, be to, turint on.renyjespecializacijos, kooperavirno, valdyrno ir t.t. pasikeitirnus. Materializuota tcchnine paZanga apibtdinama kintarnaisiais, aktyviai dalyvaujandiaisgarnybos flrnkcijos (kapitalo, Zernes, darbo, laiko) pasikeitirne. Neutrali technine paLanga nusakorna tokiais techniniais pasikeitirnais (autonorninio ar rraterialaus tipo), kurie nesutrikdo pusiausvyrosir yra ekonomiSkai bci socialiai ,,saugls" visuornencs poZi[riu. Nesanti neutrali technine paLanga keidia veiksniq santyki taip, kad keidiasi rnakroekonorninc dalis pajarnq, tenkanti kuriarn nors subjektui, karru paZeidZiarnasusifomavusiq interesqpusiauslyra,galimassocialinisir ekonominisitarnpospadidejirnas.

35t

l0.l paveiksle pateikiamadarbo naSumoir apr[pinirno kapitalo priklaLrsomybe. iStekliais Garnybosfunkcija rodo, kad, didejantaprupinirnui kapitalu, gamybos funkcijos kreive tarnpa nuoZulnesne, yra nLrolydZio tai karnpas naleja. Tokia gamybos funkcija apibudinama rnaZejaniiu ribiniu kapitalona5umu,t.y. kiekvienas papildornas kapitalovienetas pagaminavis maZiauprodukto. Kiekvieno darbuotojo pagan.rintas produktas naudojamassLrskylai dvi clalis i vartojirn4 investicijas, ir tenkandius vienamdarbuoto.jui: l=c+r' dia c - vartojimas, tenkantis vicnanrdarbLrotojLri; i - investicijos, tenkandios vienamdarbuotojui.

(10.7)

Si lygybe tapati nacionaliniqs4skaitqsistemoslygybei. R. Solou rnodelyievartojimo funkcija lgyja Siaform4:


c=(l-s)x_v.

(10.8)

Funkcija rodo, kad vartojirnas yra proporcingas pajarnonrs. Kiekvienais rnetais pajamq(1 - s) dalisyra suvartojarnc, .r- sutauporna. o Naudodamiesivartojirno funkcija, kiekvieno darbuotojo pagaminto p r o d L r k ta p i r n t iu Z r a S y s i r na i p : o te .y=(1-s)*y+i, arbasutvarkius: i=sx/l dia

(l0.e)

s - taupymo nonla, parodanti pagarninto produkto dal1, naudoj amtl kapitaliniamsidejimams.

Si lygyberodo, kad investicijos (kaip ir valtojimas)yra proporcingos nacionalinems pajarnorns skaidiuojantvienatn darbuotojuiyra tik produkto ir, dalis s x y . PasinaLrdojus anksdiaugauta garnybostunkcija, apskaidiuota vienam darbuotojui, gauname investicijas vienam darbuotojui kaip aprr.lpinirno kapitalu funkcije1: j=sxl,=sx./(fr).

(r0.r0)

Kuo didesnisaprDpinimas kapitaluk, tuo didesnegamybosapirntis ir didesnes investicijos l. Si lygybe parodo ryii tarp esamo kapiralo .f(k) iStekliqir kaupiamo naujokapitalol. l0.l pav. parodyta, kaip taupyrno nonra s paskirstoprodukt4i vartojimo ir investicijqdali i5 kiekvienosapr[pinirno

352

kapitalu t reiksmes.Esantbet kuriai kapitalo reiksmeift, gamybosapimtis yra . f ( k ) , i n v e s t i c i j o s y rs x f ( k ) , o v a r t o j i r n a-s . f ( k ) - s x f ( k ) . a Aprupini'ro kapitalo istekliais prieaugio priklausomybgnuo esa'o kapitalo apr[pinimo, t.y. priklar-rsomybg nuo paties savgs kitimo, parodo funkctja rp(k). 10.1 pav. investicijq (i) ir kapitalo nusidevejimas (g+;r)paroclyri esant ivairierns aprupinirno kapitalu k lygiams. Kuo daugiau apr0pinama kapitalu, tuo didesne gamybos ir investiciiq apirntis, tenkanti vienam ciarbuotojui. Tadiau,kuo didesnes kapitaloatsargos, daugiau nusidevi. jo tuo Ta5ke A investicijosyra lygios kapitalo nusidevejimui.Jei ekonomikoje pasiektas toks lygis, tai jis nesikeis laiko poZiLiriu, dvi j! veikiandios nes jegos (investicijos kapitalonusidevejirnas) tiksliai subalansuotos, ir yra apr[pinirno kapitalo iStekliaispokytis Ak:0: Lk = i - (g + tt)x k =.sx .f(k) - (S + tt)x ft = 0 ; dia Ak - apripinirno kapitalo i5tekliaispokytis; (g + p)x k - investicijq apimtis, reikalinga LrZtikrinti pastovqapr[pinirnEkapitalu.

(g+tr)'t

a(k) 10.1 pav. Darbo produktyvumopriklausornybd nuo aprlpinirno kapitalo iStekliais Situacija, pavaizduota ta5ke A, vadina'ra stabilia aprupinirno kapitalo iStekliais b[sena ir yra ekonornikos pusiausvyra ilguoju laikorarpru. I5 tasko A nuleistasi horizontali4asi statmuorodo stabilqaprlpinirno kapitalo i5tekliaislygl k' - toki clarbuotojq aprDpinim4 kaprtalu,kai investicijoslygios kapitalonusidevj imui.

353

Grafiniar.ne vaizcle matome, kad makroekonomikoje yra tokiq priklausoniybiqir busenq,kuriq pasirinkirnas galintaskaip ypad ar ne itin pageidaLrj strategij pavyz<lLiui ama a, a) makroekononrinio augirno procese norima uzlikrinti paslovrl aprLipinim4kapitalo istekliais. Tai bus pasiekta taske A, jeigu esant aprlpinirno kapitalunonnai ft visasturimaskapitaloiStekliqkiekis s x .f(k) bus skirlas visi5ko uZitntumo busenai uZtikrinti ir nusidevejusio kapitalo atstatyrrui(10.1 pav.). Ta5ke A (g+p) k:s x f(k). Surna (g+p/ parodo " kiekvienaismetais nusidevindiq tam tikrq pastoviq kapitalo dali, kuri yra proporcingakapitalo iStekiiarns k; b) kai (g+p) x k > s x.l(k), tuotnet rnakroekonorninis augrmo procesasir karlu darbo produktyvLlmo augimasbus sutrikdytas,nes pemelyg Zemataupymononna neuZtikrina visiSkouZirntumo nusidevejusio ir kapitalo atkfirimo.lnvesticijq yra rraZiaunegu nusiddvikapitalas, todel aprlpinimas kapitalu maZesir artdsi stabilar.rs aprrlpinimokapitalo i5tekliaisbfisenq c) kai (g+ 1t) x < s x ./(k), tuomet taupyrnonorma yra pakankarna ne tik uZirrtumuiuZtikrintiir nusiddvdjusiam kapitaluiatslatyti, ir kokybiSko bet augirno poreikiams patenkinti. Tadiau, Siuo atveju ndra garantuojanras kaupir.nononnos optimalurnas. Vadinasi, i5lieka ekonomikos ,,perkaitinimo" rizika, kuriai pasitvirtinus,vartojimas, tenkantis vienarn asmeniui, ypad sumaZis, kadangi investicijq yra daugiau negu nusidevi kapitalas,todel aprr-rpinimas kiipitalu dides, didindamasgamybos apimti tol, kol pasieks stabilaus aprupinimo kapitaloiStekliais busenzl. Jeigu tar-rpyrno nonna ekonornikojedideja kaip pavaizduota10.2 pav., tarkime,ruo sr iki .s:, investicijq tai fr.rnkcija kyla i virSq,tadiaLr kapitalo i5drnirnas, esant pradinei stabiliaibtsenai, pradZio.je lieka nepakitqs, todel ji investicijos vir5ija dydZiu AB. Veliau apmpinimas kagitalu dides tol, kol ekor.rornikapasieks naujos stabilios busenos ta5ke k kuriarne geriar.r ", aprupinarna kapitalo iStekliais, didesnis darbo produktyvurr,as negu ankstesneje stabiliojeekonorrikos situacijoje,paZyrnetoje r ta5ku. k Koks gi rySystarp taupymo normos ir ekonominio augimo?Didesne taupyrno norffra lemia spartesniusekonorninio augimo ternpus, tadiau tai nesitEsia nuolatos.Ekonorninis augimasvyksta tik iki tokio laikotarpio,kol pasiekia ekonornika naujosstabilios b[senosta5ke D. R. SoloLr modelis rodo, kad taupymo nomta yra svarbiausias veiksnys,lemiantisstabilq aprupinimokapitalo i5tekliaislygi. Kita vertus, ypad aktualu,koks bfitent kapitalokaupimasyra optimalus. Analize supaprastes, tarus,kad subjektas, priimantis sprendimLrs, gali tiesiog parinkti nacionalinio taupymo lyg[ ir atitinkamai tarn tikr4 pastovi4 ekonomikos b[sen4. Kadangi kiekviena valstybd siekia visuornends

354

ekonomines gerovds, todelpolitikainoretqrinktis stabiliilekonornikos bhsenrl, kuri4 atitiktq didZiausias vartojimo lygis.
/o-frr\xlr

i 1 : s 1x f ( k )

k r

t-

10.2pav. Taupyrnononlos kitimo poveikisaprDpinirnui kapitaloi5tekliais ir darbo rodukryvumui p Kaupirnonorrnosoptirnalumas gali bhti nustatomas pagal ,,auksinq" e k o n o n r i n ia u g i r n oa i s y k l q ' . o t Kapitalo kaupimo lygis, uZtikrinantisstabilizlbhsenq esant maksirnaliam vartojimo lygiui, vadinamas,,auksiniu" kapitalo kaupimo lygiu, arba ,,auksine', ekonominio augimo taisykle (golden level of capital accumulation/formation goldenrule of economicgrow,th). or Kaip suZinoti, ekonominiai ar rodikliai atitinka,,auksines" taisykles reikalavimams? eia reikia nustatyti vieno clarbuotojo vartojirnE uii 1o didZiausiq reikirng, ekonomikaiesantstabiliosaprlpinimo kapitaloistekiiais busenos. Pertvarkius (10.7)lygt1, i5reiSkiarnas vartojimas vienarndarbuotojui: c=!-i. Kadangi reikia nustatyti stabilausvarlojimo dyd[, tai ,r,ir i reikSmes jq pakeisime i5raiSkomis, esantstabiliamapr[pinimui kapitaloistekliais A-. Tuornet gamybos apimtis vienam darbuotojui, esant stabiliai busenai, yra f(k ); o investicijos, kad (g+1t:t71,yra t7*k*.lra5ius ivedus supaprastinimq reik5mes,gaunamasvieno darbuotojovartojimas esant slabiliai bDseniu1c / yra skirtumas tarp gamybos apimties ir kapitalo nusiddvdjirno, kai ekonornikosbusenastabili:
" PhelpsE. The Golden Rule of Accurnulatiorr: Fable for Growthmcn//Arner.ican A Econornic Review, 1961,vol.51,September, 638 643. p.

355

c-: ,f(k.)- ryxk' .

(l0.lr)

Lygybe rodo, kad apr[pinirno kapitalo i5tekliaisdidejimasdviern b[dais veikia vartojim4: a) s4lygoja garnybosapimties didejimq b) tuo pat rnetu daugiauprodukto reikia kapitalo nusiddvejimoatstatyrnui. Optimali kaupimo norma ir didZiausiasvartojimo lygis vienarn pavaizduota darbuotojui 10.3paveiksle. Stabilus aprupinimo kapitalo iStekliais lygis, kr.rriarn esant rnaksinrizuojamas vartojirno lygis, atitinka ,,auksins"taisykles blsenq. A p r t r p i n i r n o a p i r r l o i S t e k l i a i sy g i s . a t i r i n k a n t i s i Er a i s y k l Ey r a f t . o j q k l S . atitirrkantis rtojirnasc va Didejantysgyventojq skaidiaus augimo tempai 17 koeficient4stumia i kairEtiesg,rodandiq darbojegos ir kapitalonusidevejimo kitim4 (g,+4/. Susidarysiandiarrnaujam aprupinirnokapitalo i5tekliaislygiui bus bfidingos rnaZesnes kapitaloatsargos vienarndarbuotojui. Vadinasi,Soloumodelisparodo, kad Salims, kuriosespartesni gyventojqskaidiaus didejirnotempai,bus budinga Zemesnis tiek aprhpinimas kapitalo i5tekliais,tiek pagarlintasproduktas.

10.3 pav. Optimali kaupimo nonla ir didZiausias vartojimo vienam darbuotojuilygis JAV atlikti ekonomindsraidosvertinirnairodo, kad kapitalo arsargos yra lymiai maZesnds negu ,,auksines"taisykleslygis. Norint pasiekti Si lygi, reikia padidinti investicijasir, vadinasi,surnazintidabartines kartos vartojimo

lvei.
l.

ApibendrinusSolou rnodeli,galima padarytiSiasi5vadas: Taupymo noma ekonornikoje lemia kapitalo atsargq dyd[, o kartu ir garnybosapirntf. Kuo didesn6taupymo norrna,tuo didesnisaprlpinimas kapitalo i5tekliaisir gamybosapirntis;

356

Tar"rpyrno normos didejimas sqlygoja spartq augimq tol, kol pasiekianra nauja stabili bfisena.llguoju laikotarpiutaupyrnonoffnos didejirnasneturi tenlpqaugimui; itakosgarnybos 3. Aprupinimo kapitalo i5tekliais lygis, sqlygojantis didZiaLrsiq varto.jirno apimti,vadinamas,,auksinds" taisykles sqlyga; 4. Specialistai,atsakingi uZ ekonominespolitikos parengirn4 daro iSvadas, kad kapitalo kaupirno norma turi buti padidinta, skatinant privatr-1 taupym?U pan.; ir 5. Gyventojq skaidiausdidejimo tempai veikia gyvenirno lygl. Kuo didesni Sie tempai, tuo maZesne gamybos apimtis, skaidiuojant vlenalll darbuotojui. R. Solou modelis yra neabejotinai svarbus,tadiau tai tik pradinis ekonominio augimo analizesZingsnis, kadangijarne labai supaprastinti atskiri ekonomindsrealybesaspektai, i kitus i5 viso ndra atsiZvelgta. o PriklausomybE tarp gamybos apimties ir taupymo dydZio rodo atitinkami labiausiai iSsivysdiusiq pasaulio valstybiq ekonorninds raidos rezultatai, pateikti 10.2 lenteleje.Praktiniai duornenysrodo, kad aukStesnis nacionaliniotaupymo lygis s4lygojaspartesn[ BVP didejimq ir atvirk5diai. 10.2 lentel. BVP didejimo ir nacionaliniotaupyrnolygio priklausornybe
; Nacionalinis taupymaso palyginti su BVP, vidutiniSkai 1973-1989 . m
Taupymo norn.ra didcsne kaip 20% Jaooniia t t a l ii a Pranclziia Vakarq Vokictiia Taupymo norma maZcsnc kaip 20% Svcdiia JAV DidZioiBritaniia i

2.

BVP padidjimas, Yo

1' {l )7 4\

5,63

22,36
)) 1A

3.7-] 3.07 3.05

I 8.34 17.72 16,82

2,46 1.87
2,l6

Itinis: National sa T a b l eR l 3 .

rate tiorn OECD Economic Outlook, July 199I

Vdlesniuose, tobulesniuosekitq autoriq rnodeliuose vienas i5 R. Solou i5oriniq kintamqfq paprastai paverdiamas 1 vidinl kintarnqll. PavyzdLiui: l. R. Solou modelyje taupymo norna pateikiama kaip i5orinis kintamasis. Tadiau, vartojim4 lemia Seimos sprendimas del Siandieninio

357

{ 1

vartojirxo ir laupyrno rytdienai. Kur kas sudetingesniuose nei R. Solou augimo modeliuose vartojirno funkcija pakeidiama i narnq [kio elgsenos teorijq. 2. Gyventojqskaidiaus augimoternpai Soloumodelyjepateikiami R. kaip isorinis kintarnasis. Labiau patobulintuose modeliuoseyra atsiZvelgiama del Seirnoje. I tevq sprendimus vaikq skaidiaus 3. Technologijos palanga parodoma R. Solou rnodelyje kaip sillygojantinuolatin[pajamq,tenkandir4 vienamasmeniui, augim4 tadiauir ji pateikiarna kaip iSorinis veiksnys neaiskinama. bei jau kuriarni Svartru kacl tai, rnodeliai, turintys paaiSkintisusidarantidarbo efektyvumo lygi ir jo augrmo lelnpe. Taigi iSnagrindtasis Solou modelis yra efektyvus mocleliuojant R. ekonon.riniaugirr.rE tobulosios konkurencijos s4lygomis. Realiai vykstantis ekonorninio augimo procesas kr"rr kas sudetingesnis,todel brltina i tai atsiZvelgtiir sudarytikitr.rs. specialius rnodelius.Kitr.rose modeliuoseR. Solou ir Kenetas Arou (Arow, Keneth) linkq atsiZvelgti I sudetingE rySi tarp biologiniqir ekonominiq sisterntl.i l0..l.2.Teoriniai ekonominio augimo modeliai netoburosios konkurencijos s4lygomis Netobulosios konkurencijos sqlygomis ekonorninis moderiavunas vyksta pasitelkusDz. M. Keinso sukurtqmodel[ ir ivairiasjo modifikacrjas, atliktasDz. M. Keinso pasekejq. Tai R. Harodo ir E. Domaro ir kt. rnocleliai, kLrriei5 esmespagristi svarbiausiais DZ.TI. KEInsol*.j=o. teiginiais. Juose vartojamos tokios s4vokos, kaip multiplikatorius, ribinis polinkis vartoti ir ribinis polinkis taupyti, akceleracijos principas. Modeliq k[rejai laikosi principines nuostatos,kad rnakroekonominds pusiausvyros uztikrinirn4 lernia bendroji paklausa,kurios svarbiausias elementas yra investicijos.pastarosros del multiplikatoriaus poveikio padidinapajamasir karlu skatinatoliau augri investiciias. Kita vertus, ekonominis augimasyra investavimoproceso funkcija; jis gali vykti tolygiai,jei pavyksta investicijq dydi / paversti benclrqqpa;arnq pokydio arbabendrosios paklausos pokydio fLrnkcija I:f(ly).

' Solow R.M. on the intergcnerational alocation of exhaustiblc resources// Scandinavian Jor:malof Econornics, 1986,Nr. 88(2).p. 141*156;Arrow K. J, Bolin 8., Costanza Dasgupta Folke C., Holling C. S. Jansson R., P., B.-O., Levin S., Maler K.-G., Pcrrings C., Pirnentcl D. Econornic growth, carrying capacity, and the cuvironrncnt//Ecological Economics, i995, Nr. I5(20).p. 9l-95.

358

Teorija, teigianti, kad investicrjLl pokytis priklar"rso nuo nacionalinioprodukto pokydiq arba bendrosios paklausos pokydiLt, vadinama akceleratoriumi(A1- accelerator). Naujos investicijos, palyginti su gautq pajamqpokydro dyclZiu, 1,r-a didesnes kelet{kartq. Jukjos yra skirlosirengirnarns net atnaujinliir ganrybai plesti, o tai trunka ne vieneriusmetus.Be to, lrengirnr4 kaina Zymiai virsija metinE su jais pagarninamos produkcijosvertg. Akceleracijoskoeflcientas apskaidiuojamas investicijq nacionalinio kaip ir produktopokydirlsanlykis:

LI . A, , = _ A .
dia

L a , D a 4 , = -I - : r Y . A D

(10.r2)

17 - akceleracijos koeficienias, rodantis,kiek kartq padides nar.rjos investicijosz1,/, pasikeitusgamybosapimdiai Ay arba pasikeitus paklausai /D.

UZraSysirne bendrq nacionaliniqpajamq multiplikuotll pasikeitint4 padidinuspirmines investicijas2L1: z1)', L Y = L I + c x L I + c 2 x L I + c 3x A I + . . . + , * L I : ) - , c dia c - ribinispolinkisvartoti. LI ;

Lygtis rodo, kad nacionaliniq pajamq prieaLrgis Ay tiesiai proporcingas investicijq prieaugiui /1 ir atvirksdiai proporcingas ribiniam polinkiui taupyti s (prisiminkime,kad (l - c):.s). lsrySkejanerobulosios konkr.rrencijos s4lygomis modeliuojarnojo ekonorninio augimo esmd: ekonon.rinis augirnas yra investavirno procesofunkcija.pats auginrornoclelis i5rei5kiamas investicijg-multiplikatoriaus formule: 1

\ a r = , n * t t 7 i - i , , - . , , t ll ' t '
dia l' rl-multiptitatoria,rstoetlcientas;, 211-investicijq prieaugis; AY - nacionaliniqpajarnqprieaugis. l'

'-",
ri i \

f .i

Siarnernodelyjeatskleistos ekonorninioa'gi'ro varornosios jeg.s, larp kuriq svarbiausios investicijos. Jos yra strateginis kintarnas dyclis.Jci siekiarna ar-rgimo procesE valdyti S1 dydi butinareguliuoti. Tolialr nagrinesime atskirasDz. M. Keinso modelio 'rodifikacijus, pradddami nuo R. Harodoir E. f)omaro rnodeliq. Svarbiausias ekonornislq siq indelis I ekoncminio augimo teorij4 - tai DL. M. Keir.rsostatiikos sister.nos papildyrnas sElygornis, kuriomis gali egzistuoti pusiausvyros aLrgimo tendencija. Kaip jau mineta anksdiau, Keinso modeliai tinka lrumpajun ir 359

kartais vidutiniajarnlaikotarpiui.Pokydius,vykstandiussiuose modeliuose ilguoju laikotarpiu, rodo Harodo, Domaro ir kitq Keinso pasekejqmocreriai netobulosios konkurencijos s4lygornis. Bendra visq sios teorijos modeliq savybe- rySystarp taupymoir investicijq,nesbutent tai s4lygojapusiausvyr4. Be to, paZymetina,kad R. Harodo modelis - tai tarsi E. Dornaro modelio pletote. E. Domaro rnodelyje atsiZvelgta tik I vienE veiksni (investicijas) ir i vien4 produkt4. Kaip ir E. Domaro rnodelyje, R. Harodo rnodelyje subalansuoto augirno norrna yra bendrqjq pajamq augimo ir investicijq augimo santykio funkcrja. B[tent tai ir leidZia lvardyti siq autoriq modelius kaip R. Harodo-E. Dornaro. Tadiau, R. Harodo modelis yra grindZiarnas akceieratoriurni, leidZiandiu nustatyti subalansuotobendrtjq pa1amq augimo norrnfuo E. Domaro modelis- rnultiplikatoriaus teorija. Harodo ekonominio augimo modelis (Harod econornic_ growth model) - tai modelis, skirtasnustatyti tempui, pagal kuri turi dideti nacionalines pajamos,kad jos atitiktq Keinso nacionaliniqpajarnqpusiausvyros sqlygq. Panagrinekirne detaliau.R. Harodo modelis leidlia tyrineti fir'q tai investicinius sprendimus, pridmr.rs tokiasdvi prielaidas: l) investavirnassudaro pastovi4 nacionalinitl pajamq dali ir dideja tempais,lygiais bendrqjqpajamqaugirnotempams; 2) investicijq dydis yra bendrqjq pajarnq (ar paklausos)prieaugrcr funkcija laiko poZi[riu. R. Harodas, naudodamasSiek tiek specifinius Zymejirnus (kadangi kai kurie jq klasikineje teorijoje reiskia kitokius kintamuosius),suformuluoja toki ekonominio augimo uZdavini: rasti reikaling4 investicijq koeficientq c,., jeigu nurodytas taupymas* s ir nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienetE- G:
r:_

" - r '

A V al

(10.r3)

dia

G - bendrojo nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienet4; lI- bendrojonacionalinioproduktoprieaugis.

Investicijq koeficientasC nustatomas kaip investicijq (kapitalo), idetq I gamyb4 ir sqlygojandiqbendrojo nacionalinio produkto paclidejirn4, santykis:
AY

(10.r4)

R.Harodo samprotavimais grindZiama Keinso makroekonornikos pusiausvyros s4lyga1=S ir specialiaformule, iSvesta iio rnodelio: iS

360

Gv.C=s; dia s - ribinispolinkistaupyti.

(10.15)

i l g { r a S E ( l 0 . 1 5 )l y g t i ( 1 0 . 1 3 ) r ( 1 0 . 1 4 )y g d i qr e i k 5 m e s ,a u s i m e : [ G x c = L Y , I- 1 . y L y Y Kaclangi .r=f, t tui (10.15) lygt[ isreikSirne, iraSydamireikianas

reikSmes, gausimetokiq pusiar-rsvyros ir iSrai5kq: 1


Y

S
Y

arba 1 : .r. (10. 6) 1

R. Harodasivede ir daug naujq sEvokqi ekonominioaugimo teorijtl. Garantuoti (uZtikrinti) augimo tempai (Gn,- warranty rate of growth) - tai tokie augimo tempai, kuriq rezultatai patenkinadarbdavius, suinteresuotus vystyti gamyb4 tokiais pat tempais, uZtikrinandiaisnuolatin[ produkto prieaugio procent4. Natiiral[s @ntini) augimo tempai (G, - natural/necessary rate of growth) - tai tokie augimo tempai, kurie uZtikrina visi5kq darbojegos uZimtum4didejantjos pasi[lai ir sudaro galin-rybes be apribojimq panaudoti mokslo ir technikos paZangos laimdjimusbei uztikrinti jos vystymosi galirnybes. FaktiSki augimo tempai (G - real/actualrate of growth) tai esamiejiekonominioaugimotempai. Jo nuomone, jei fakti5kas augimo tempas G yra ai{g!S_,u!" garantuoiqaugirn4 t.y. G>G*, tai susidalokapitald"tifrkutnailpaffiinti su jo *Fkmus;: FlkHusds peiiiitliil'i skatina didinti gamybos apimti, todel fakri5kas ekonominessistemosaugimo tempas,veikiant inercinemsjegoms, vis labiau nukrypsta nuo garanluoto augimolempq. Ir prie5ingai:jei fakti5kasaugimo tempasletesnisuZ garantuot4 t.y. G*>G, tai lsigalesnuolatiniss4stingis. Jeigu garantuotivystymosi tempai vir5ija nat[ralius augimo tempus, t.y. G*>Gn, tai darbuotojq pajamos nustoja didejusios, nes prarandamas materialinissuinteresuotumas siekti visiSkoirengimq panaudojirno.

361

Jei G*>Gn, 1ai garantuojamas visiSkas gamybiniq irengulq panaudojimas, pajamosauga spardiau ir negu reikia, norint pasiektivisiikq gyventojq r.rZimturn4. Todel Si situacijapriimtinesne. Atlikps 5i4analizg, Haroclas R. pasi[ie 3 ar.rgimo fomules iSraiikas: l) G n , x C r = S l. a r b a c , , = + .
Lr

G i r S r e i k 5 r n eg a u t o s S r n o d e l i o s i

/:.t.
Sie dydZiainusako C. * koeficientq, i5rei5kianti neutralqtechnines paZangos pob0di (neutraliq norrnq); dia 5l - polinkis taupyti - yra nepriklausomas kintamasis; - polinkio taLrpyti Sr. pr-rsiausvyros lygis; 2) G, xcr. - s . arba 5n = I , .r"n1 nepusiausvirarn polinkio taupyti
Ly

lygiui. 3) GnxCr=sr lygiui. Antroji ir tredioji augirno formule isreiskia nesandios ner.rtralios techninespaZangos variantus,o esant intensyviamvystyuruisi ekonomines dinarnikosgalimybes,realizuojamas augirnoprocese.Jos parodo, kad ilguojLr laikotarpiu galima ir pusiausvyros, nepusiausvyros ir b[isena. Dinarnind pusiausvyra(optirnalus augimo ternpas) pasiekia'ra tuo jei atveju, S:$.. Tadiau, galirnidu augimoatvejai, nesant pusiausvyrai. l. Jei S>S., tai bLrssantaupqperteklius, nevisiikas uZirntumasrr ekonornikojepasireiks sEstingis.Be to, egzistuospertekline investicinio kapitalo pasi[la ir netgi priimtina palukanq norm.r nesuteikspakankamq stirnulq naujai augimo kokybei. 2. Jei S<Sr, tai bus santaupq tr[kr.rmas,lmonininkq ekonorninis aktyvurnas,,perkaitins"ekonornik4 kreditai bus ypad brangls, o investicijos bus t-rnansuojamos paleidl.iant 1 darbE spausclinimo stakres, ,,pateikiant melagingus" vekselius kitus vertybemis ir nepadengtus popierius, ekonomikE a p i r n s h r o n i S k ia f l i a c i j a . c n Dabar aptarsime E. Domaro ekonominio augimo rnodelf ir jo ypatybes.skirtingai nei pradiniuose DZ. M. Keinso modeliuose, Do'raro E. ekonominioaugirnornodelisnagrinejadvigubqinveslicijq vaidmeni. Domaro ekonominio augimo modelis (Domar econornic_ growth model) - tai teorija, nagrinejantidvigub4 investicijq vaidmeni - bendrosios paklausos padidinimel ekonomikos ir benclrosios pasiulos galirnybes. arba G,,= Jt-. esantpusiausviram polinkio taupyti

JOZ

Jis skirtas nustatyti dinamiSkiemssubalansuotiems ekonomikos augirno tempams, kai visos pagrindines ekonominds sistemos sudedamos dalyskinta laikevienodugreidiu,esant visi5kam uZimtumui. Pagrindines modelioprielaidos: 5io l) ekonomika pateikiama kaip viena Saka, kr.rrioje gaminarnas vienar[Sis be galo dalusproduktas; ir 2) prekiq gamybaibfitini dviejq ru5iq i5tekliai:darbasir kapitalas. Darbasyra neatstatomas gamybosveiksnys,gyventojq augimo tempusnusako r r e e k o n o r n i nv e i k s n i a i ; ia 3) darbo ir kapitalokiekis,reikalingas produkcijos vienetogamybai, yra pastovtrs. j1 nusakomakrotechnologiniai ir pararnetrai; 4) nacionaliniq pajarnq dalis, skiriarna santaupoms,tarnpaniioms naujqpajegumq prieaugio yra Saltiniu, pastovi; 5) padidinus gamybos veiksniq iSlaidas rz kartr6 produkcijos i5leidimas padideja tiek pat kartq. O tai reiSkia,kad nera gamybos rnaslo ekonornos. ij E. Domaro rnodelyje vartojami paZyrnejimai Y .- nacionalines p pajamos;K - grynosioskapitalo investicijos; - kapitalas; - gyventojq .F skaidius;S - taupymas (S:k); .r - nacionaliniqpajarnq taupynto norma ( r = + - { r , o l y g i n a r n e sb s n d r t f q a j a n r q k a p i r a m l u m a s - L ; : t 1 , ie p ilo 6 I ' Y ' ) ' gyventojq skaidiausaugimo ternpas(lot. ternpus- vyksn.ro greitis, ternpas);Zy - paJamqaugintotempas;Ip - kapitalo ar.rgimo tempas. Svarbiausiasmodelio uZdavinys yra nustatyti nuolatinio pajarnrl augirno ternp4. Jis sprendZiamas, pasitelkus tris pagrindinesaugimo ten.rpr.1 r[5is: a) nattralq augirn4 nr.rsakorn4 gyventojq skaidiaLrs augimo lempr.r rodanti ir natr-rraliq vir5utingpajarnqrib4: T, =Tr; b) garantuot4 augim4- kaip ternp4, ribojamq turimo kapitalo kiekiu:
T K

(lo.l7)

(r0.r8)

Deiineje (10.18) lygybespusejeistadius ir F funkcrjq reikSmes, K gaunama, kad:

Dabar(10.l8) formulqgalimaperra5yti taip:

363

r,=|=r,:
c)

(r0.1e)

ir fakti5k4 augim4 - kai augimaskinta priklausomainuo turimo kapitalo darbokiekio:


C

'

(10.20)

Nuolatinio ekonomins sistemos pusiausvyrinto auglmo tempo tempq ir kapitalo augirno uZtik-rinimosElygayra gyventojq skaidiausar"rgimo tempq lygybes palaikymas:
T

'

- _

s b

T o= T n= r l :
dia lygio auginas. 7,9 * stabiluspajamqpusiausvyros

Ry5ys (10.20) formuleje tarp turimo darbo ir kapitalo gali b[ti toks: * tai situacija, kai gamyboje pasiekiamasvisiSkas o l S g r u Z i r n t u m a t a d i a u a t s i r a n d a a r n y b i n i qp a j e g u r n tp c r t e k l i u s . i u o a t v e j t r s. pajamq augimo tempaslygus darboi5tekliq augimo tempui; a) fr.l b) fp ,l - ,ui situacija, kai ekonorrikoje dideja neclarbas. Tokiu

kapitalo augimo tempu. atveju pajarnqaugimo tempasnusakomas taip: a) Fakti5kasaugimo ternpas ir b) atvejamsuZraSomas

Tr=min\rr,rrI

(10.21)

Taigi, subalansuotasaugimo tempas yra gyventojq skaidiaus rr kapitalo augimo tempq funkcija. ekonominio augimo uZdavin[ir ie5kodarnas E. Domaras,sprEsdamas atsakyrnoi klausim4 koks turi buti investicijq dydis ir jq dinamika, pasiule trijq lygdiq sistemq: l) Pasi0los lygti:

LYr=1*ot dia (gamybos) prieaugis; A I, - pasiDlos

(r0.22)

364

1- investicijq dydis; o- vidutinisinvesticijq na5umas. 1 : A I, - sudaroprodukcijosprieaugi,gaunam4investicijq vienetui. Sioje lygtyje atsiZvelgiarna mokslo ir technikospaZang4uZimturnq i garntos iSteklius; 2) Paklausos (pajamq)lygti:
a r l )

n u

-_ -

Ll
i

(10.23)

dia

cr* ribinispolinkistaupyti.

Sioje lygtyje atsiZvelgiama i invesricijqprieaugl. tik 3) Pagrindind makroekonominds pusiausvyroslygtis - lygybe tarp paklar.rsos (pajarnq)prieaugioir pasihlos(gamybos)prieaugio: LI -=Ixo a

(10.24)

15Sioslygties gaunameinvesticijqaugimo normq. R. Harodo ir E. Dornaro modeliai letdlia i5gvildenti tris pagrindines problemas: l) nuolatinio augimo galirnybE,2) nuolatinio augimo tikimybE, esantvisiSkamuZimtumuiir 3) garantuotq augimotempq pastovumo. Siame modelyje ignoruojama santykiniq kainq itaka gamybos veiksniq santykiui, laikant pastarq.lI pastoviu. Tada, net naudojant gamybos funkcijq i5vengiamakritikos, nukreiptospries gamybosfunkcijos naudojirnE ekonominioaugimomodeliuose. Del savo i5ties bendrosstrukt[ros R. Harodo ir E. Domaro modeliai suklre pagrindq tirti kitus ekonorninio augirno darbus, igalindami itraukti kitus veiksnius,tokius kaip techninepaLanga, pinigai ir pana5iai.pavyzdliui, R. Harodo ir E. Domaro tnodeliamsbfidingaganapaprasta garantuotoaugirno tempq interpretacija: S : k x A , F 1, Jei dia L F , : F , * 1- F , : Ft, Ft*t pagrindinis gamybinis kapitalas (rnaSinos,

/ [rengirnai,[renginiaiir kt.) laiko momentais ir t+1. 15 5iq lygdiq i5vedarna pagrindind modelio lygtis, t.y. atviras dinaminis vasilijaus Leontjevo (Leontlev, Vasilij, 1906-1999) balansas diskrediu laiku:

365

X-AxX-DxLX=C, jei dia

( t0 . 2 5 )

LXt=Xt*t-XttrD=kr.f; X - visuminio produkto, iskaidiuojant ir tarpinl produktl X X ; t, 2,....., ,t) I - tiesioginiLl materialiniqiStekliqmatrica; C - vartojimo vektorius; D - matrica, kurioje koeficientai di1 roclc., kokl produkto I kiekl butina sunaudoti gantyba Siaisrnetais, kad produkto.T ateinandiais metaisgaletqpadidetivienu vienetu.Be to, r/4tai kartu ir produkto I s4naudq,skirtq garnybospajegtuntl vieneto sukurimui Sakoje7, koeficientai. Koeficientai r/,7 taip pat vadinamididejandiokapitalo imlumo koeficientais. ( v e k t o r i u sX = ( X

Sis modelispadeda suvokti,kaip,nustadius kiekvienulaiko mourentu pageidaujarnq vartojimo vektoriq C ir sprendZiant modelio lygdirl sistem4 galima pasiekti bendrqj4 pusiausvyrEkintarnqjq dinamikos s4lygornis, t.y. kintant pagrindiniarnsgarnybiniamsfondams,vartojimo fbndui ir visurninio produkto ([skaidiuojant tarpini produktq) bei galutinio produkto garnybos apirndiai. PaZymetina, kad specialiojoje literat[roje, naudojant linrjiniq dilbrencialiniq lygdiq sistemr;gaunarnas vietoj drskretinioir nediskretinis, t.y. neoertraukiamas atviro dinaminio balansovariantas: X-AxX*DxX dia =C'

(10.26)

1 ' = 1 X I' , , X ' . , . . . . . ,nX ' -,) v i s u m i n i op r o d u k t o ,t . y . b e n c l r a s i s l ' (vidaus) produktasplius tarpinis produktas,i5leidimo iaiko atZvilgiu i5vestiniqvektorius,analogiSkas vektoriui A X diskretiniame rnodelio variante. Be to, dar labiau konkretizuotuose paprastai modeliuose garnybinio atsispindi kapitalo senejimas, kapitalines statybos trukmds skirtingumas, kaupir.no galimos apimties apribojirnei ir panaSiai.

Svarbutai, kad dinaminis tarpSakiniobalansomodelis leidZiagana paprastai ir Zinomai ivertinti ekonomini augim4 pagal nacionaliniq pajarnq augimo tempe. Si i5vada darytina, rerniantis tokiais anksdiau minetais sarvSiais:

JOO

. !

- - ; ,

k t

, ,

l; L

AF k y L y

Tuomet: s b kxAI )'xk LY Y

s A I b Y

(10.r7)

Dinaminis tarp5akinio balanso modelis yn vienas svarbiausir,g specialiqjqekonominesdinamikosr.nodelir-1. sudarant pasitelktosi5plestinio Je1 produkcijos garnybos ir pagrindiniq garnybos fondq panaudojirno balanso lygtys: x*Axx=!, /xx:F; dia visurninio produkto iSleidimo "d= (,rl. x2, ...., xn) , vektorius; y : Ut, ),2, ....,.v,,- galulinio rodukto eklorius; p v ) - tiesioginitl A = (a i1) materialiniq s4naudq matrica; ,xnr -- produkcijos kapitaloimlumo rnatt-ica; U) r,x.n F =(Ft, F2, ....,P-,n) - pagrindinio gamybinio kapitalo f = (f vektorius; rr - produktqskaidius; rr - pagrindiniqgamybiniokapitalor[5ir-1 skaidius. Modelio s4lygas nusako tokios4 pagrindinds lygtys: L r - Ax x = 1, arba: galutinio produkto gamyba lygi visurninit_r produkto i5leidirno ir tiesioginirl gamybiniq silnaudq (tarpinio produkto) skirtumui; 2. ./ x x = F , arba: visuminio produkto iSleidimas,ribojarnas turirnais garnybiniais (subalansuotas jais); pajegumais su 3. .y = S+ C , arba: galutinis produktas susidaro i5 kaupinto ir vartojirno fondq; 4. S = /r xAF , arba: kaupir.nasyra sr.rbalansuotas kapitalines su statybos rnaterialiniais i5tekliais, b0tinaispagrindiniam gamybiniant kapitalui [vesti.

Oopirulines statybos materialiniq it), , ,, s4naudqmatrica, o k,, - i rh5iesproduktas,sunaudotas ruSiesgamybiniam / kapitalo vienetui lvesti, kai vykdoma sElyga, kad I rnetr4s4naudostarnpa ateinandiais (t+ I) rnetais kapitalo iStekliais, gaminandiais produkcijE; S : ( . s r, s 2 , . . . . , s , ) - g a m y b i n i o a u p i m o o n d a s ;C : ( c r , c 2 , . . . . , c , , ) k f vartojimo fondas, kai galutinis produktas yra y=s+c. Siarne rnodelyje nurnatorna visEkaupirnEskirti pagrindiniogarnybiniokapitaloprieaugiur. Gauname tokiusekonorninio augirno tipus: a) pagal galutini produktq:
_ ) .v"lt

ModelyjepaZymeta: = (k O

(10.28)

) ,r(re b) pagalaugimo poveiki: strukturini


(t) ..,' F s r r_. Et = . ; 1 1 Aix x ( t ) l . L
\U ,i \

\ /

^ ^ 1 ,U. 1 ' )
(1 0 . 2 9 )

. 'j E . S t r . ( t ),

'F t r . E ( t ) S " Str.E(r11)

ita

Est.E - struktfirinisekonorninioaugimo poveikis (structural econornicgrowth efficiency); Tn.su..1,y ekonorninisaugimaspagal augimo strukturini poveiki;

c) pagal vartojirnoar,rgimo galutini poveiki: Esrr.Etr\ L r . , C(l) , L . . c _= \ a t |\ , : ; - '


L\r0,' -Sr..f(/0)

. 1t.r.g1=, i " F.C.(to)

'r

E r . , ', r r / ' \ t

(10'30)

dia

Ep.c. - vartojimo augimo galutinis poveikis (consumption growth final efficiency);

368

Tt.r.

ekonominis augimas pagal vartojimo galutini

poveiki. Pateikti rodikliai svarbusdel to, kad juos apskaidiuojant [vertinamas kokybinis augirno elementq turinys. Teoriniu ir praktiniu atZvilgiu jie yra reikSrningesni, palyginti su rodikliais, gaunamaispaprastaiekstrapoliuojant statistinitleiliq dinamikq. Salia labiausiai Zinomq ekonomines pusiausvyrosmodeliq bltina paZyrnetiir JAV ekonomistoDZeZiNeimano (Neyman,Jerzy, 1903-1957) auganiios ekonomikospusiausvyros modeli. Jis nusako tokiq pusiausviros makroekonomikos b[senq kuri o u Z t i k r i n a n a k s i m a ljq s a u g i m o e m p E . r t Siame modelyje apra5yta technologinis produkcijos gamybos procesas: ( L r , f i= ( Ur , U2 , . . . . ,n , \ , v 2 , v : . . . v , ) ; , , U U - visq produktq, uZtikrinandiq produktq rinkinio v (kai i:1, . . ., n), sqnaudq iSleidimq rinkinys. Naudojant A s4naudqmatric4 B i5leidimo matric4 pateikiamaz * daugybeegzistuojandiq technologiniqprocesq: dia t=\1u,r1,Ll:AxX, v=BxX, x20\.

Tarkime, kad a' - maksimalusrnodelio augirno tempas (o* t 0) , kr.rris gali buti pasiektas,jeigu atsiras naujas (rnaksirnalus)technologinio nrakroekonorniniogarnybos proceso (U",r") t.y. o* --a*(U*,v*); ( x >0). Pagal Sias sqlygas DZ. Neimano modelis, apraSantis procestu uZtikrinantimaksimalqaugimotempfuuZra5omas taip: Br"* >e*,A,** TarpSakinio balanso modeliui 5iEnelygybE galima iSreikSti raip: Brr* >o* rAu todel, kad B:E (E - vienetindmatrica). x panaudojimo intensyvumas,

- visurninio produkto, iskaidiuojantir tarpinl produkt4 rinkinys, naudojant nauj4 (intensyvq) bazini technologini proces4

369

I xX dydis suprantamaskaip paklausos vektoriaus matematind iSraiSka, dydis BxX - kaip pasi[los vektoriaus.Skirtingainegu Sveroarq o ekonornisto Leono Mari Valraso(Walras,Leon Mari, 1834-1910) bendrosios ekonorninespusiausvyrosrnodelyje, veikiandiame laisvosios konkurencijos sqlygomis (ir grindZiarno prielaida, kad ekonomikai budingas susireguliavimas), DZ. Neimano modelyje paklausa ir pasi[la pateiktos [vairiais laiko periodais (vienas periodas,t.y. paklausos,pakeidia kit4 pasiIlos periodq). UZdavinys - uZtikrinti paklausos augimo tempq rr ekonornikos augimo tempq atitikirn4. Tai specialiojoje literatfiroje irodorna tuo, kad pertekline pasi[la bendrosiospusiausvyrosrnodelyje irnanoma tik esant nulinei kainai. DZ. Neimano modelio atveju tai reiskia, kad produktas bus pagamintastik tada,jei jo i5leidimokaina sutapssu s4naudq, diskontuotq pagal ekonornikosaugimo temp6 kainos iSraiSka. Makroekonomikoje DZ. Neimano modelio nagrinejimasyra svarbus ddl jo reziumuojandio pobudZio,padedandio suprastivisq pusiausvyros ir augirno problernq kompleks4. Jis parodo, kaip patys sudetingieji rnodeliai grEZina teoretikusprie fundamentaliq bendrqmodeliq k[rirno iStakq. Taigi, V. Leontjevo modelis ,,sqnaudos i5leidirnas" yra atskiras DZ. Neimanomodelioatveiis:

,=lexx,x); x>o),
arba

z = \ 1 U , v U;= A x X , v = E x X , x > 0 ) . y Savo ruoZtuDZ.Neimanornodelisreik5mingas neperZengianl tik


Valrasoddsnioveikimo ribq. Valraso ddsnis (Walra's law) teigia, kad bendroji reikalingq prekiq vertd ekonomikoje(kainos,padaugintos iS reikiamq kiekiq) yra visuomet lygi bendrajai pareiktqjq prekiq vertei (kainos, padaugintosi5 pateiktq kiekiL$, arba esantn rinkq, jeigu zl+1 rinkos yra pusiausviros buserros, tai paskutinioji rinka yra pusiausvirosbfisenos,kadangi negali egzistuoti prekiq (taip pat ir pinigq) paklausosar pasi[los perteklius. Jei "*t0 gar"rsirne, kad ir p* >0, tai pagal DZ. Neimano modelio sElygas

xAxx

= B x x ;

,k

xp

x A = p x B .

370

Taigi paklausayra lygi pasi[lai, o i5leidimo kaina sutampasu kaina s4naudq, diskontuotq pagal ekonomikos augimo temp4. Taigi pasiekiama Valraso ddsnio sElygq ivykdyrao jo bendrosios ekonomines pusiausvyros modelyje. I0.5. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINES RAIDOS CIKLISKUMAS Nors ekonominio augimo ir ekonornindsraidos sqvokos glaudZiai susijusios, tiesqjos ndra tapadios. i5 Ekonominisaugimas,kaip sudedamoji ekonomines raidos dalis, yra teigiama ekonomins dinanikos sudedarnoji. Augimas pasireiSkiakaip bendra tendencijailguoju laikotarpiu, o trunrpuoju laikotarpiu galima pastebetibendrojo nacionalinio produkto augimo tempq svyravimus.Tokl ekonominioaugimo procesobruoZ4Zmonijaipavyko aptikti prakti5kaidar Ziloje senovdje deljo akivaizdZiairnaterialaus pagrindo- Zemes [kio ciklq. Dabartiniu metu ekonominiai malernatiniai rnetodai padeda visapusi5kai iStirti begalingekonominiociklo tipq ir r[Siq ivairovE. Ekonomines veiklos apirnties ir aktyvumo intensyvurno reguliarussvyravirnai,vadinami ekonominiu (verslo) ciklu ( b u s i n e sc y c l e ) . s Vadinasi, ekonominis ciklas yra ekonornikosaugirno ir nuosrnukio laikotarpirl kaitos procesas.Ekonominio ciklo bendras vaizdas atsiskleis, iStyrus ir ivertinus ivairiq ekonominio aktyvumo rodikliq (bendrojo nacionalinio ar bendrojo vidaus produkto augimo tempq, bendrosios pardavimq apimties, bendrojo kainq lygio, nedarbo lygio, gamybiniLl pajegumqnaudojimo ir kt.) svyravimus. Ekonomini cikl4 sudaro nacionalinio produkto augimo lempq svyravimas, susidedantis 4 stadijq(10.4pav.). i5 I stadija - pakilimas; tai stadija, kai nacionalinio produkto apirntis pasiekiapotencialiojonacionalinioprodukto lygi intervaleAB. Ji baigiasi aukidiausiu pakilirnu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravilno ta5ke B; II stadija- nuosmukis;tai gamybosmaZejimostadija,kai ekonornika praejo auk5diausi4 pakilirno ta5k4.Tai vyksta intervale BD, kuriam b[dingas bendraskonj unktlros smukimas; III stadija* Wizd; tai Zemiausia potencialiojonacionalinioprodukto poZilriu ciklo stadrja, apibfldinamaekonomikos bDsenataSkeD. Jei gilus ciklo ,,1dubimas" kuri laikq uZtrunka, vadinamadepresija. tai lV stadija- pagyvejimas;tai stadija,einanti po krizes ar depresijos, kai gamybos apirntis pradeda dideti. Tai rodo gamybos apimties kitirno

311

intervalasDE. Taske E pasiekiarnas jau anksdiau buvqs auksdiausias gar.r.rybos animties ta5kas B.

Gamybos nuosmukis

r<----->

10.4 pav. Ekonominisciklas Sia stadija baigiamasvienasekonominisciklas ir sudaromoss4lygos kito ciklo pradZiai. Ciklo periodi5kumas pripaZistamas ir netgi vertinamas kaip paZangausvystyrnosi forma. Tadiau ji kaip ekonomini desningum4neigia daugelis rnokslininkq ekonomistq, pavyzdLiul Nobelio premijos laurearar, Zyrnfis ekonomistai P. Samuelsonas,v. Leontjevas ir kiti. Akivaizdi ir negailestinga ekonomine realybe verdia mokslininkus aktyviai tyrineti jo cikli5kurnq: prieZastis, tipus, pasireiSkimo formas. Ekonomistaicikli5kumoprieZastis ai5kinalabai ivairiai. Siuo metr-r ekonominiusciklus nagrinejandios teorijos skirstomos[ 3 grupes: l. Ciklas laikomas i5oriSkai susiklostandiurei5kiniu (s4lygojarnu gamtiniq politiniq, psichologiniq ir kt. veiksniq) ekonomin6s sistemos atZvilgiu; 2. Ciklas suprantamas kaip vidinis, bDdingas ekonornikai; 3. Cikla sukeliaivairiq prieZasdiq visuma,apib[dinarna ekonomikos vidindsb[senosirjE veikiandiq iSoriniq veiksniqsinteze. Dabar manoma, kad i5oriniai veiksniai, tokie kaip mokslo ir technikos naujoves, naujq Zerniq atradirnai, gyventojq migracija ir jq dinamika, naudingqjq i5kasenqir auksokasyklq atraclimai, karai ir net saures ddrnsar saul6saktyvumasduoda impulsqnaujamciklui, o vidines priezastys paverdia tuos impulsus i fazinius paklausos (vartojirno ir investicriq) svyravimus. Bendrosios paklausos pokydiuose bent vieno jos elernento pasikeitimas gali suZadinti gamybinio aktyvumo svyravimus ir b[ti naLrjo ciklo pradZia.Tai paklausos svyravimq teorija.

372

Vystantis pramonei ir plediantis tarptautiniams mainams, 17801950m. pasauliniu mastu i5ry5kejo l5 ekonominiq ciklq, kuriq giliausi n u o s m u k i ab u v o : 1 7 8 7 - 1 7 8 8 . , 1 8 2 6m . , 1 8 3 6m . , 1 8 4 7 - 1 8 4 8 . , 1 8 5 7r n . , i m m i 8 6 4 - 1 8 6 6m . , 1 8 7 3 - 1 8 1 7 . , 1 8 8 2 - 1 8 8 4 . , 1 8 9 0 - 1 8 9 3 . , 1 9 0 0 - 1 9 0 4 . , m m m m 1907m., 1913m., 1920-1922m.,1929-1932 1948-1949 PradZioje m., n. tai buvo Zemdsfikio produkcijoskrizes,atsiradusios nepakankamos ddl gamybos, o nuo XIX a. vidurio - visuotinio nepakankamo vartojimo krizds, kilusios del pusiausvyros tarp pramonines gamybosir mokamojopajegumopaZeidimq. Kaskart darantisglaudesniems prekybiniamsrySiams, krizes i5tiko ne tik atskirasSalis(1900m. - Rusij4 1920m. - Japonijq 1922m. - JAV) ar tarn tikr4 visuomeninds gamybos5ak4( I 873 rn. - geleZinkeliq,I 890- I 893 m. * bankq ir birZq sektorius, 1907m. - vario gamyb4),bet ir apernedaugelio Saliq ekonornikq (1929-1932 m. pasauline ekonomind krize - DidZioji depresrja). Po 1950m. cikliniai svyravimai neiSnyko,tadiau 1956-1959rn., 1967-1969m. krizes nebeprilygo 1929-1932mett1. Jos ir toliau sudrebindavo pasauli (1914*1975m., 1980-1982 rn.), tadiau valstybinemisreguliavirno priemonemis buvo randamas palankiausias ekonominiq prieStalavirnq sprendirno budas. Kriz6 rei5kia rySkq ekonomineskonjunktfiros l[Z!, kuris visuomet s4lygoja gamybos nuosmuki, nedarbo augim4 bankrotus, dar labiau gilinandius krizg. Prielasdiq sukeliandiqkrizes, ai5kinimasyra ekonorniniq teorijq dalykas.eia i5skiriamos tokios trys pagrin<lines kryptys; l. Klasikine liberaline mokykla, pateikianti nevykus[ Zmogaus, valdZios elgsenos atsitiktinun4 kaip ekonomikos nat[ralaus reguliavimo mechanizmopaZeidimoprieZasti.Sios rnokyklos iSvados grindZiamosstatiSka ekonornines pusiausvyros koncepcija, nenagrinejant ekonomines sistemos vystymosi dinamikos. 2. Neoliberaline- vienija teorijas, pagristasekonominio gyvenirno dinanrine analize. Sios teorijos susieja ekonominiq kriziq pletojim4si su objektyviai egzistuojandiais veiksniais, paZeidZiandiais ekonorning pusiausvyrq. le5kant tokiq veiksnirS buvo kuriamos [vairios anticiklines politikos strategijos, pateisinamas valstybes kiSimasisI ekonomik4. 3. Marksistind analize. Vokiediq filosofas K. Marksas (Marx, Karl, 1818-1883) suprie5ino ikikapitalistineskrizes (kilusias ddl nepakankamos gamybosapimties)ir kapitalistines kizes, kylandiasdel prekiq perprodukcijos. jo, Kriziq prieZastis, viena vertus,pasak buvo atotrukistarp gamybospriemonrq objektyvios raidos ir atitinkamo kapitalo kaupimo, o kita vertus - rinkos paklausos, nusakomos pajarnq paskirstymu ir vidutines pelno normos, judejimas. Naujausiuoseekonominiuosedarbuosematomas santykinis 2 tr 3 krypdiq suartejimastokiu mastu ir laipsniu, kokiu yra akcentuojarna (nors ir

373

skirtingai) lemianti pajamq itaka ekonominei konjunktfirai. Socialistai, vadovaudamiesimarksistine analize, aiskina krizes kapitalistinei sistemai bDdingu atotr[kiu tarp rinkoje si[lomq prekiq verdiq sumos ir mokios paklausos.Neoliberalai pirmiausia pabrdLiavartojimo augimo ir investicijq didejimo neatitikirn4 nes bfltent invesricijosuztikrina pasiulosdidejim4. Sis, susidurdarnas santykinai maZesne su paklausa,neisvengiamai sukelia krizes. vadinasi, abu kriziq analizestipai galq gale susiejakrizes su pridetinesvertes paskirstyrnuir naudojimu. VisapusiSkas ekonominiq kriziq prieZasdiq aiSkinimas padeda nustatyti krizes kilimo periodiskumfu objektyvq jo bfitinum4 ir kartu ekonominesraidos cikliSkum4. Vadinasi,ekonominds raidoscikliskumas visuotinetiek atskironayra cionalinio [kio, tiek pasaulinionkio kaip vientisosvisumos judejimo forma. cikliSkumas svarbiausias ekonomines dinamikos veiksnys, viena is makroekenominds pusiausvyrosdeterminandiq. Del sudetingq, tarpusavyje besikertandiq [vairiq cikli5kumo elemenrq kitimo krypdiq daZnai ypad sunku i5skirti atskirusekonominiusciklus. Kiek yra ivairiausiqsvyravimo rusiq tiek yra ciklq. Siuolaikiniai ekonominiai rnetodai igalina isskirti keliolika sirntq ciklo tipL1, susijusir-1 ekonomika. Reiksmingesni praktiniu ir teoriniu su p o Z i l r i uy r a S i ec i k l q t i p a i : l) trumpalaikiai Sakoskonjunktlriniai svyravimai (l_2 clienq,iki I men.); 2) sezoniniai pusmetiniai ir ciklai; 3) ,,maZieji" Kitdino, gamybiniq arsargq ciklai (34 rnerai, vidutini5kai men.); 40 4) nonnalus ,,didieji" Zugliaro, komerciniai ciklai (6-10 metq, vidutini5kai 8 metai); 5) Lebruso,investicijq ciklai (10-12 metq); 6) Kuznecovo,statybosclkLai(15-22rnetai); 7) ,,ilgqiq banglt' Kondratjevo ciklai (40-60 merL5 vidurini5kai 50 metq); 8) cikliniai Simtmetiniq svyravimq trenclai (100 metq, 200_400 metq). Visi Sie ciklai interferuoja, suteikdami ekonominei realybei ypac sudeting4 ekonomins dinamikos uaizdq. Labiausiai istyrineti kaip ekonominio aktyvumo svyravimai yra Zugliaro ciklai. Kitdino ciklq analizei irgi skiriarna nernaLa demesio, kadangi sie ciklai ,,isuka" ekonomik4 [ ciklus. ,,didZiuosius" Svarbi4 viet4.cikliSkumoteorijoj e uZima vadinamosiosKondratjevo ,,ilgosios bangos". Zymus rusq ekonomistas Nikolaius Kondratievas

3',74

(Kondratiev, Nikolai, 1892-1931) Europos Saliq vystyrnesi iSskyre tokius dideliusciklus (2,5): ( l ) p a k i l i m a s1 7 8 9 - 1 8 7 4 . )- n u o s m u k i( 1 8 1 4 - 1 8 4 9 . ) ; m s m ( 2 ) p a k i l i m a s1 8 4 9 - 1 8 7 3 . )- n u o s m u k i( 1 8 7 3 - 1 8 9 6 . ) ; m s m ( 3) pakilimas1896*1920 .). m Be to, jis stengesi sukonstruoti teoringsocialinq ekonominE sistern4 kuri pati galdtqgeneruotiilgalaikius svyravimus. '' Antrojq,X.Xra. puseje ,,ilgqjq bangq' tyrimus atliko arnerikiediq ekonomistasstatistikasVeslis Kleras Mitdelas (Mithell, Wesli Kler, 18741948); vokiediq-amerikiediq ekonornistas Jozefas Aloyzas Surnpeteris (Schumpeter, JosefAlois, (1883-1950);arnerikiediq ekonomistas statistikas, l97l m. Nobelio premijos laureatasSaimonas Smitas Kuznecas (Kuznets. Simon Srnith, l90l-1985); anglq ekonomistas statistikas Kolinas Klarkas (Clark Colin, 1905-1989); amerikiediqekonornistas Donaldas Flemingas Gordonas(Gordon, Donald Flemming, g. 1923) ir kiti. Tolimesnenuodugniq ekonominiq problemq sprendimq paie5ka verte dar labiau pletoti ,,ilgqjq bangq' teorijq ir Siaisklausimais rengti tarptautinius simpoziumus1983rn., 1 9 8 5m . , l 9 8 l m . , 1 9 8 8m . i r 1 9 9 2m e t a i s . ,Jlgqiq bangq' teorijoje daroma tokia prielaida: ekonomine sistema nuolatosyra nukrypimo nuo makroekonominds pusiausvyros busenos: a) paklausanukrypstanuo pasillos ir pasi0la nuo paklausosilguoju laikotarpiu; b) nukrypstama del [rengimq, [renginiq, statybiniq rnedZiagq paklausospokydiq; Sio pob[dZio nukrypimai [veikiami vidutines trukmespramoniniame cikle; c) ilgalaikiai nukrypimai nuo pusiausvyros uZtrunka40-60 rn. ir yra pastebimipramonindsstatybos,infrastrukt[ros irenginiq ir darbo jdgos rinkose. ,Jlgqiq bangq" teorijos Salininkaiteigia, kad po to, kai, pasitelkus esamusmokslo ir technikosprincipus, visos gamybos efektyvumo didinimo galimybs panaudojamos. pereinama prie naujo technologijos lygio, ir tokiu b0du duodamas impulsasnaujai ,,ilgajaibangai".Tokie procesaivyksta vrsose i5vystytose Ekonominiq svyravimq specialistq Salyse. atlikti tyrimai rodo, kad tredioji ,,ilgoji banga" baigesi trediojo de5imtmedio pabaigoje(apie 1940rn.), ketvirtoji - a5tuntojode5imtmedio pabaigoje(apie 1990metus).Manoma, kad XX a. paskutiniame de5imtmetyje prasidjopenktoji ,,ilgoji banga". Taigi galima tvirtinti, kad ciklinis ekonomikos vystyrnasis yra gamybos esmine savyb6, jos egzistavimo bfidas, o kartu ir ekonominds gyvybingumobei jos teisesi egzistavimq sistemos irodymas.

J t)

Pagrindindssqvokos . . . . . . . ekonominisaugimas ekonominio augimo tikslas ekonominio augimo modelis ekonorninioaugirnoternpqdydis ekonominio augimoveiksniai ekonominio augimo klasifikacija ekonominio augimo kriterijai ekonominioaugimo veiksniq matavirnorodikliai ekonominis(verslo)ciklas knzd, ekonomines raidoscikliSkumas ,,auksinis"kapitalo augimo lygis akceleracijos koeficientas

a a a a a

Kartojimo klausimai Kq tiria ekonorninioaugimo teorijos? Kokia yra pagrindineaugimoproblema? Apibtdinkite pagrindinesekonominioaugimo teorijq grupes. Kq vadinameekonominiuaugimu ir kuo jis pasireiikia? Koks ekonominio augimo tikslas? Apibudinkite visuomends raidos teorii4 teikiandiq isskirtini vaidrneni techninesekonomines visuomend:s charakteristikai. 7. Nurodykite ekonominioaugimoklasifikacijossudarymopoZymius. 8. I5vardykite ekonominio augimo tipus ir paaiskinkite pagrindinius iq bruoZus. 9. Nuo ko priklauso ekonominio augimo ternpq dyclis ir kuris jrt naudingesnis? 1 0 .Apib[dinkite ekonominio augimo veiksniusiriq matavimorodiklius. I l . I5vardykite jums Zinomus konkredius teorinius ekonominio ausirn.r apibudinkitejq teikiamasgalimybesir naudojimosElygas. 1o{e_lius, 12. PaaiSkinkite ekonominio augirno modeliavimo ypatybes ivairiomrs sQlygomis:esant tobulajai ir netobulajai konkurencijai statinemis bei dinaminemismakroekonominiosubalansuotumo s4lygomis. lJ. PaaiSkinkite,,auksinE" ekonorninioaugimotaisyklg. 1 4 .Kokiq prakting reik5mpturi teoriniai ekonominioaugimo rnoderiai? 1 5 .KE vadinameekonominiuciklu ir kokius ciklo tipusj[s Zinote? 1 6 .PaaiSkinkite cikliSkumoprieZasris. 1 7 .Apibldinkite krizes, iq kilimo ypatybes ir jas aiskinandiasekonomines teoriias. l. 2. 3 4. 5. 6.

376

r1. NEDARBAS
Viena svarbiausirl makroekonominiq problerlq yra nedarbas. Daugelis Zmoniq, netekE darbo, praranda pajamr4Saltini, patiria gyvenrrno lygio srnukim4 psichologini diskomfort4. Todel nedarbo problerna yra politinitl ir ekonominiq diskusijq objektas.Daugelis politikq, ivertinciarli ekonomikos bhklg ar ekonomines politikosefektyvumq nedarbolygl vertina kaip vienq ekonornikos,,sveikatos"rodikliq. Ekonomistai tyrineja neclarbq, noredarninustatytijo lygi, prieZastis, rnakroekonominius mikroekonorninius ir nedarbonuostolius,parengtiir tobulinti vyriausybes uZimtumopolitikq. Tadiau reikia pripaZinti, kad mokslininkq poZi[ris i nedarb.l kaip problem4kito priklausomai nuo situacijos darborinkoje.XX a. 4-o desimtmedio Didziosios depresijosmetu kilqs nedarbasreiske milzinisk4 darbo isrekliLl eikvojim4, o k4 jau kalbeti apie padiq Zmoniq asmeninesbclas.Todel neatsitiktinai nedarbo problema dorninavo mokslininkq tyrinejimuose ir vyriausybiq ekonomindjepolitikoje beveik pusp iimtmedio. Nedarbasbuvo rei5kinys,kLrio reikejo i5vengtibet kokiais b[<]ais.Gyventojq uzimtumastapo civilizuotr4Saliq ekonornines politikos tikslu. Par.yzdziui, JAV r946 rn. buvo priirntas UZimtumo istatymas.Jame pabrdZiarna, kad fecleralinevyriausybe visomis [manomomis priemonemis pasiektimaksimalquzimtumo,gamybos turi apirnties perkamosios ir galioslygi. PanaS[s priimti ir kitosesalyse. lstatymai Tadiau velesniaisde5imtmediais pradejo fonnuotis naujas, visiSkai kitas, pozi[ris i nedarbq.Imta manyti, kad bedarbiaidarbo neturi tik trurnpE 1aik4. to, daugelis Be Zmoniqieiko darbopirmq kart4arbageresnio, palyginrisLr tuo, kuri dirbo, ir todel, vengdarniapsirikti, jo kLrri laik4 ie3ko, t.y. b[na bedarbiais. Tuo remiantisteigiama, kad nedarbas atspinditik pokydius, bhclingus dinarniSkai ekonornikai, ne i5tekliqSvaistym4 nes4s problema. o ir opi PoZiurio i nedarbq kaip problem4 pokydius l6rne tai, kad pokario laikotarpiujis niekada nepriartejoprie DidZiosiosdepresijoslygio, kuris, pavyzdZiui,JAV sr-rdare procentus. 25 Nors nedarbas buvo i5augEs 8-o ir de5irntrnedio viduryje bei 9-o deiimtmediopradZioje, jo lygis jAV 1982 ber rn. tesudard 10,6proc.,taiyramalrau negupusp 1933m. nedarbo lygio. Tadiau paskutiniame XX arnZiaus deSimtmetyje nedarbo lygis smarkiai iSaugo Europoje: pavyzdLtui,Vokietijoje 1991 m. pradZioje buvo 12,2 proc., o visose Europos Sqjr"rngos 5alyse- vidutini5kai apie I I procentq. Gana auk5tas1997 m. jis buvo Ispanrjoje 20,8 proc., Suomijoje- 12,6, Italijoje-l 1,7,Prancuztjoje 12,3proc.ir kt. Salyser. Nedarbastapo iprasturei5kiniune tik Vakarq, bet ir Vidurio bei Rytq Europos5alyse.

'

Lictuvosstatistikos rnetraSris. . -V.. 2001 . 622. 2001 .-.p

377

Ar-rk5tu nedarbolygiu susir[pino ne tik atskirq SaliqvyriaLrsybds, bet ir EuroposSqlungosinstitucijos,Tarptautine darboorganizacijair kt. Todel akivaizdu,kad nedarbas kaip problemaegzistuoja. Sios temostikslas- atskleisti,kodel neclarbas nei5vengiamas, yra kas lemia jo lyg[ ir dinamikq kokios yra nedarbo fonnos. Ankstesnese temose remdmesprielaida,kad ekonomikafunkcionuojavisisko uZimtumosqlygornis. Tadiau realioje tikroveje rinkos ekonomikos s4lygomis, kaip jau Zrnorne, nedarbas egzistuoja. Todel svarbus naturalusis nedarbo lygis, kuris visr.romenei ekonomikaiyra lyg ir priimtinas,bei nedarborodikliai. ir Kadangi del nedarbo visuomendpatiria didiiuliq mikroekonorniniq ir rnakroekonominiqnuostoliq svarbu i5nagrinetinedarbokastusir pasekrnes. Taip pat bfitina atskleistinedarbosrulaZinimo budus,kokias uzimtuno progrunas turi lgyvendinti ryriausybe,juo labiau,kad jas mokslininkaiverlina labai priestanngai. Toddl ekonomikosteorija, i5rySkinusi kurios nors ekonomines politikos trukurnus, gali padeti geriau paZinti ir lverlinti nedarboproblemq sprenclimo altematyviniu variantus,o vyriausybei- pasirinktioptimaliussprendimus. II.I. NEDARBAS IR JO PRIEZASTYS.NATORALUSIS NEDARBO LYGIS D a r b o j d g o si r n e d a r b os 4 v o k o s

ll.l.l

Noredarni i5siaiSkintimus dominandiqnedarbo sqvokq pirmiausia turdturnepatyrineti kitas su juo glaudziaisusijusias s4vokas.viena iq yra jau l-arne skyriuje aptartadarbo jega. Kaip mineta, tai visi dirbantys ir aktyviai ieskantysdarbo Salies piliediai, kitaip tariant,Zmones, kurie nori ir gali dirbti. DarbojegosSaltinis Salies yra gyventojai. Gyventojai (P - population) - tai nuolatiniai Salies gyventojai,skaidiuojamimetq pradZioje. PavyzdLiut,Lietuvos statistikosdepartamento duomenirnis 1999 m. pabaigoje m[sq Saliesgyventoiq buvo 3700 t[kstandiq. Zinoma, absoliutus skaidiai maizaikq tepasakoapie tikruosius darbo jegos isteklius, nes ne visi Zmonds gali ir nori dirbti. Todel mokslininkai ir praktikai bando smulkiaLr analizuotigyventojq skaidiq. Tarptautine darbo organtzacija (TDO) gyventojus skirsto i ekonominiu atZvilgiu aktyvius ir neaktyvius. Pateikiarne pagal TDO metodologijE sudaryt4 gyventoJrl klasifikacijos ( schemq I 1.1pav.). Ekonominiu atZvilgiu aktyviis gyventojai (LF - econornrc active population/labour force) - gyventojq dalis, sudaranti darbojegos pasillq prekiq ir paslaugqgarnyboje.

378

Aktyv[s gyventojai gali b0ti uZimti, t.y. tureti darb4 ir bhti bedarbiai. Knygos I skyriuje, i5vardydarnipagrindinius makroekonornikos rodiklius, trumpai apibudinome ir Sias svarbiausiasdarbo rinkos s4vokas. Dabar tik priminsime, kad uZimti gyventojai- tai dirbantysvisq nuosavybds fonnr4 imondse, istaigose, organizacijosebei rikiuose, taip pat asmenys, atliekantys karing tarnyb4 bei laikinai nedirbantys. Bedarbiai - darbingi asmenys, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieSko, registruodarniesi ar [darbinirno[staigose apskaitomikitais budais.

GYVENTOJAI

Aktyvus gyventojai

Neaktyv[s gyventojai

lutil"t*r,-".t;l
v
a)

a) dirbantysuZ atlyginitrq a) ncturintysdarbo, visq ar nevis4darbo laik4 teikiandiopajarnq; b) laikinai nedirbantysdel b) ieskantys darbo b) ligos,atostogq;dirbantys (besikrcipiantysi pagal specialqgrafik4 ldarbinirno besirnokantys, tiesiog I c) istaigas, ir streikuojantys kt.; darbdavius kt.); ir c) dirbanrys savaranki5kai. c) pasiruoSg dirbti. d)

rnokslciviai studcntri, ir lankantysdicninio rnokymo istaigas; gaunantys aslncnys, scnatves,lengvatines invaliduar rno pensijas; narnqSeirnininkcs asrncir nys, pri2i[rintys vail<rrs; nctckp vilties rasti darbqir.icr nebeie5kantys; kiti asrnenys, kurie nenori dirbti.

I1.1 pav. Cyventojqklasifikacija Ekonomineje literat[roje Siam rei5kiniui (kai Zmonesnetr.rridarbo, bet aktyviai jo ie5ko) apib[dinti vartojama labiau apibendrinanti s4voka (U nedarbas - unemployment). daZniausiai Ji vartojamakaip kiekybine ir kaip kokybine tarn tikros gyventojqdaliescharakteristika. gamybosveiksniq - darbo (darbo Nedarbasrodo vieno i5 svarbiausiq jegos) - panaudojimolaipsnl.Ji tiesiogiaii5rei5kia nedarbolygis. Noredami apskaidiuoti nedarbo lyg[, patikslinsime darbo jegos s4vokq remdamiesipateiktaisapibreZimais schema. ir Kadangi daZniausiai darbingi gyventojai yra uZimti (dirba) arba yra bedarbiai,tai darbojega:
TE'=tr-t-IT'

(11.r)

LF - darbojega; 379

E * uZirntq(dirbandiq)gyventojqskaidius; U - bedarbiqskaidius. Taigi bet kLrrios Salies darbo jegq galima apibldinti kaip visq uZirntLftl ir bedarbiq skaidiaussumq. vienas svarbiausir6 kaip jau mineta r skyriuje, darbo rinkos rodikliq yra fakti5kas (bendrasis)nedarbo lygis bedarbir"l skaidiausir Salies darbojegos procentinissantykis:

u.=#" rco%.
dia U, - fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis.

( 11 . 2 )

Nors pagrindindtemosproblerna nedarbas jo lygis, tadiauSiuo ir aspektu svarbDsir kiti rodikliai - gyventojq ekonominio aktyvumo lygis bei uZimtumo lygis. Aktyvumo lygis (A, - activity rate) - tai clarbojegos ir tiriamojo amZiaus grupes (darbingo arnZiar.rs vyresniq) ir gyventojq skaidiaus santykis. J[ galima uZra5ytiSiaformule:

o.=T" fto%;
dia A. * gyventojqaktyvurnolygis; LF - darbojega; P - darbingoamZiaus vyresniqgyvenlojq skaidius. ir

(l 1 . 3 )

Aktyvumo lygis apskaidiuojamas daZniausiai rerniantis atrankiniais darbo jegos fyrimq duornenimis.Tiriant apklausiami vyresni nei 14 metq amZiausgyventojai,atrinkti i5 gyventojqregistroatsitiktiniq imdiq n-retodu. UZimtumo lygis (8, - employrnent rate)- uZirntqgyvento.lq ir tiriamojo amZiausgrupes(darbingo amZiausir vyresniq) gyventojq skaidiaus santykis. UZimturnolygi galima uZra5yti tokia formule:

E E, = - xloo%o;
dia

( l 1.4)

E, - uZimtumo lygis; E * uZirntqgyventojqskaidius; P - darbingoamZiaus vyresniqgyventojq skaidius. ir Sie rodikliai gana dinami5ki. ll.l lentelejepaleikiama l-ietuvos gyventojq aktyvumo, uZirntumoir nedarborodiklill dinamika.

r
a.l

..|

.:1.

o. ol

.i-

co $

F--

t@

r
N

V
@ .I

o\

r o\
N

cl

!1N

oc

t
oo

r o\ a.l
N

r r
rc r r r r

\ rc
$

.1-

s:
@

E o\
v o\

t
d

ca

cl
FT

6l
dl r
@ ct

(\
N F-.

tr E E
'N

Fr

,.)

ol o1

a
r ,J bo A cl

v1
d (B

@ cl

a6i

s
N

F-

ol

ra

2 <F-

or
co
d

'tr
<.f
fFG

a c\

.> o o

.f, !

@ c.l

.l
@

r
c

v
N

r .tr r
N 6 @

r
t--

"

r
@

tr
>N

n
.i@ N

r r
al

s
ol

oo
6

F-

n s

Fr oi

s >
i I

al ,:4

\ T r
r
sj-

{
d

o\
F-

) - i

rc oo

F-

*i.al

o\
!t

r \o

oo
d

r
N

zs
O'Y
N ' F

.1
N ct

r -l
.O

r cl a
N

\ cl
@

. =

r
o

o
6

E
.o

cn

c]

E
11
X . c

O , N ' N J

o '-' < d

o = t s
6 - = A,N
N


; N F
r:i d d 'o

: ^ N

. i
d

6 .O Y
>

> >
d

r;

e4 z. >, ^1,
381

- v q

< :

>N

:r

bI

>'

I.bo

x>,

>

Registruoto nedarbo lygio dinarnika Lietuvoje pateikiama ll.2 paveiksle.


Ur. o/u

14
lz

10
o

6
A

t992 1993 1994 1995 t996 t997 1998 1999 2000 2001 2A)2 2UJ3 lVlcLei I1.2 pav. Nedarbolygio dinamikaLietuvoje199l-2000 m., procentais. ir [vairiose Salysegyventojq aktyvurno,uZimtr.rmo nedarborodikliai daZniausiai skiriasi.Tai parodyta I 1.2 lenteleje. I1.2 lcntel6.Gyventojqekonominioaktyvun-ro, uZimtumoir nedarbolygiai EuroposSq.lungos Baltijos Salyse ir (200I rn. gyventojquZimturno tyrimo duornenys, - 64 m. amZiaus 15 gyventojq %) Saiys
Airija Austrija 13clgija Danija Craikija Italija lspanija JungtincKaralystt Liukscmburgas Nydcrlandai Portugalija Pranct1zija Suomija )vcoua Vokictija Latvija Lictuva Estija

Aktyvrimo lvsis
68,4 71,0 63,9 79,9 62,1 60,6 64,7 15,6 64,1 75,8 7t , 9 68,4 75,0
'?\ )

Ulimtumo
lvsis 65,7 68,4 59,9 76,2 554 54R 56,3 7t,7 62,9 14,1 68,9 63,1 6 8 ,I 71.7 65,8 58,9 \'7 ) 6 l, l

Nedarbo l1,gis 3,8 3,6 6,6


4 1

10,2
q,4

10,6 5,0 2,0


A A

71 4 , 68,0 70,4 69,9

8,6 9,1 5 l '7q

l3,r
16,5 t2.4

a ^ 69) ES 15 63.9 Saltinis: EurostatRe inis: Regions StatisticalYearbook (UnemployrnentStatistics);Europcan at Corntnission1998a:| 49-64.

382

15 pateiktq duomentl matome, kad, esant auk5tesniamgyventojrl ekonominioaktyvumo lygiui, paprastaiyra a.rlk5tesnis uzlqfgq1g lygls, i1 Tuo tarpu tarp nedarbo lygio ir gyventojq ekonorninio aktyvumo lygio rodikliq tokios priklausomybds nera. Kadangi mus labiau domina nedarboproblemos,todel pabandysinte palyginti ivairiq Saliqnedarbolygius. Kaip rodo lenteles duomenys, Zerniausias nedarbo lygis 200lrn. buvo Liuksemburge(2,0 proc.) ir Nyderlanduose (2,4 proc.), o auk5diausias lspanijoje(10,6 proc.) ir Craikijoje (10,2 proc.). Tuo tarpukitoseSalyse tokiq ry5kiqsvyravimqnebuvo. Baltrjos Salyse 2001 m. atrankiniqfyrimq duornenimis nusiatytas nedarbo lygis buvo palyginti auk5tas, ypadauk5tas buvo Lietuvoje- 16,5procento. Tadiau Siq bendrq rodikliq nustatymasdar negarantuojavienodq nedarbo matavimo metodq atskirose Salyse.Nedarbo lygio apskaidiavirnas gali skirtis priklausomainuo: l ) Zmoniq,sudarandiq darbojeg4 darbingoamZiaus ribq; 2) darbo paie5kqlaiko trukrnes; 3) darbo paie5kqkriterijaus; 4) nuo statistinir4 duomenq apie Zmoniq, laikinai atleistrl i5 darbo ir vel griZtandiqi tq pati darb4 skaidiaus apskaidiavimo tvarkos; 5) nau.lai ie5kandiq darbo)skaidiaus nustatyrno. leinandiqi darborink4 fuirma kar14 lnfonnacijos Saltiniaiapie nedarb4atskiroseSalyseirgi gali skirtis: vienose - tai namtl flkiq atrankiniq tyrirnr4duomenys, kitose - socialinio draudimo (skaidiaus Zmoniq gaunandiq nedarbopa5alpas) duomenys,trediose * oficialios statistikos,ketvirtose- darbo birZos duornenysir kt. PavyzdLiui JAV, kaip ir daugelyje kitq Saliq, nedarbo lygis nustalomas apklar.rsiant gyventojus. Darbo statistikosbiuras (Bureau of labor Statistics)kas minesi apklausia Saliesgyventojus reprezentuojant[ Zmoniq skaidiq - apie 6-5 000 Seirnq. JAV bedarbiaislaikomi tie asrnenys, kurie: a) neturi apmokamodarbo ir aktyviai ie5kojopaskutines keturiassavaites; b) laukia i5kvietimo dirbti 1 tq padi4darbovietq; c ) t i k i s is u s i r a s t ia r b q e r m d n e s i . p d Besivystandiose Salyse gana daZnai skirtingai interpretuojarnos sEvokos,,dirbti" ar ,,aktyviai ieskoti darbo". Siose Salysedaug ZmoniLldirba nevis4 darbo dienq arba yra uZimti neproduktyviudarbu,pavyzdZiui,prekyba gatvdse ir t.t. Nors ir nevisai uZimti, Sie Zmoneslaikorni dirbandiais.Kitas budingas bruoZas,darantis itakq nedarbo lygiui besivystandiose Salyse,yra jq Zemasmoterq ekonorninisaktyvumas(dauguma uZimtosdarbu namuoseir i uZimtumo rodiklius nepatenka);dar yra didele dalis ,,nusivylusiq", kurie darbo nebeie5ko,nes nesitiki jo rasti; pagaliau esama didelio neoficialaus uZimtumo,kurio oficiali statistikaneapirna tai Se5eline ekonomika. I5sivysdiusiose Salyse duornenys apie nedarbE irgi kartais interpretuojami skirtingai.Pavyzd2iui. nedarbolygis Japonr-1oje. Svedijojeir

383

Sveicarijojeper 20 pastarr4jq metrl buvo stabiliai Zemesnisnegu kitose iSsivysdiusiose Salyse.Net ir pakilus naftos kainorns 8-o deSimtmedio viduryje, kai del to daugurnoje jis Salir4 nedarbas srnarkiaiisaugo,SioseSalyse pakito neZyrniai. Tadiau Sio fenomeno vien Saliq ekonomikos uZdarurnu paaiSkintinegalima,tai lemia ir kitos aplinkybes. PavyzdZiui,Japonijoje,,darbo ieSkandiq"nustatymokriterijus daug grieZtesnisnegu JAV. Dalis Zmoniq kurie JAV b[tr4 laikorni bedarbiais, Japonijojenet ndra darbojega. Daugelisdarb4praradr.rsiq jo moterq dia daZnai nebeie5ko. Tuo tarpu Zemq nedarbo lygl Svedrjojegalirna paaiSkintiplataus n.rasto valstybes perkvalifikavirno programomis, kuriostuoj pat apimanetekusius darbo,ir jie bedarbiais netampa. Pastarr,roju metu nedarbas Svedrjoje irgi i5augo, nes valstybspriemoniq mastas,sprendZiant uZimtumoklausimus,sr,rmaZejo. Sveicarijoje ekonomikos nuosrnukio sElygornis prie5 nedarb4 kovolama, priverdiantirnigrantus jierns neisduodarna darbininkus palikti Sali, naujq leiciirnq dirbti. Taigi, nors ekonomikos nuosmukios4lygomis uZirnturnas sumaZeja, ir bet kartr-r sumaZeja darbojega, todelnedarbo ir lygis liekaZemas. Lietuvos darbo birZos infonnacija irgi neparodotikslaus bedarbiq skaidiar-rs, kadangidalis gyventojr"l darboieskonelegaliose arbaprivadiose darbo birZose,taip pat kitais budais: per paZistamus, pagal skelbimus ar tiesiogiai kreipdarniesii darbdavius. Tuo tarpu darbo birZos skelbia duomenistik apie bedarbius, besikreipiandiusvalstybinp darbobirZq.Todel pateikiarnas Lietuvos I statistikos departamento nedarbo lygis pagalLietuvosdarbobirZosduomenis irgi yra ZernesnisuZ atrankiniq tyrinejimrl bldu nustatyt4nedarbo lygi. Siuos skirlumuslabaiaiSkiai rodo I 1.3lenteles duomenys. ll.3 lenteli. Nedarbolygio skirturnaitarp Statistikos deparlamento atrankiniq tyrimq rezultatqir darbobirZosduomenq
Statistikosdepartamento duomenvs bedarbiai nedarbo Iygis (tIkst.) (%\ 34't.2 3 4 1l . 7.1 317.4 6.4 255.9 4.1 262.1 4.1 241.9 3.0 215.7 5.4 Darbo birZosduomenys bedarbiai (tIkst.) 6l.3 I 10.2
I 12,5

nedarbo lygis (oh\


1 5

t99409 I 99509 I 99609 I 99709 I 99805


I 999 05

6,3
6.4
5 6

r98,4 I t..3 Saltinis: Lietuvos ekonomindir socialin6raida.- V.. 1999. - p.14: Darbo birZos naujienos,2000, Nr. l, p. l5; Lietuvos statistikos metra5tis2001.P.107;Lietuvosstatistikos metraStis 2003.- P.93.
114 A

2000 09 2001 9 0 200209

28,+,0
3.8

99l . I 10.2 t 4 81 204.9 2235

6.2 8.4
ll.5
t? {

384

lS lenteles matome, kad duomenys apie nedarbEgerokai skiriasi. Darbo birZos duomenysneatspinditikrojo nedarboiygio - maZdaug2,5 karto ji sumaZina. Zinoma, nedarbo lygis gali bLiti ir padidintas,kai dalis respor.rclentq tvirtina, kad jie ie5ko darbo, nors tai neatitinkatikrovds: jie tikisi nedarbo paSalpos kitq lengvatq. ar Nors ir sunku i5matuotiir interpretuotinedarbolygi, Sis rodiklis yra jegosnepanaudojimo tinkamiausias atskirq5aliL1 darbo laipsniuipalyginti. Nuodugnesni nedarbo problemq tyrinejimai neturdtq apsiriboti tik faktiSko nedarbo lygio nagrinejimu. l5samesnd nedarborodikliq analizd bus pateiktapaskutiniameSiosternosskyriuje. Nedarbasyra dinami5kas,nuolat besikeidiantis rei5kinys, kai kuo pana5us i vandens baseinq. Nedarbo mastas kyla, kai itekejimas (naujas bedarbiq skaidius)virSija nuotek[ (Zmoniq,gaunandiqdarb4 skaidiq). Be to, visadaatsiranda Zmoniq,kurie nebepriskiriani prie darbojegos arbaja tampa. Tai atspinditoliaupateikiama schema: Itekiimas: o Atleisti i5 darbo; . Laikinai nedirbantys (al.leisti); . Darbo atsisakE asmeniniqmotyvrl; ddl

Nedarbo mastas

Nuotkis: r Naujai priirnti i darb4; . GriZQI savoankstesnes darbovietas; . Nebepriklausantys darbojegai. 11.3pav. Nedarbo mastas Si scherna atspindi srautus i nedarbq ir i5 jo. Dirbantieji tampa bedarbiais,ie5kodamikito darbo,jo atsisakE dl asmeniniqmotyvrt, laikinai atleisti, taip pat palikq ji priverstinai del sumaZejusios gaminamq prekiq jq paklausos.Nedarbo mastas padideja ir del Zmoniq, ie5kandiqdarbo pinnq kart4 iejimo i darbo rink4. DaZniausiai asmenys, tai baigg mokslus. Nedarbo nuotekio srautas susidaro tada, kai vieni sugrlZta i ankstesnesdarbovietes, kiti - naujai priirnarni i darb4 treti - sulaukia pensijinio amZiaus arba praranda vilti rasti darbtl ir paprasdiausiai nebepriklauso darbojegai. Siq srautqintensyvumas nevienodas.

385

Nedarbo lygis keidiasi, kai srauto, isiliejandio i nedarbo ,,baseintl-' lntensyvumasskiriasi nuo i5 jo i5tekandiosrauto intensyvumo.Jei i bedarbiq bhri isilieja daugiauZmoniqnegujI palieka,nedarbolygis auga. Pagrindiniaisrautaidarborinkoje pavaizduoti1.4 paveiksle:

UZimti gyventojai (E)

Bedarbiai

(u)

Neaktyvfisgyventojai (N)

ll.4 pav. Pagrindiniaidarborinkos srautai Paveiksle rodyklernis parodytos gyventojq perejimo iS vienos b[senos 1 kit4 tikimybes. ParyzdZiui, Pus rodo tikirnybE,kad daris bedarbiq per tam tikr4 laik4 pereisI uZimtqjqbusen4(karegorijq). Darbo rinkos pusiausvyros s4lygomis, kai asmenq, palikusiLl bedarbiq gretas skaidius lygus asmenq,tapusiq bedarbiaisskaidiui, nedarbo lygis yra gyventojq perejimo iS vienos alternatyvin6s busenos i kit4 (r"rZimtumo, nedarbo,ekonominioneaktyvurno) tikimybiq funkcija:
T f t

U,:f (Psx, PNE, PuN,PN1u, P6u, PLrE);

(r 1 . 5 )

dia

Ppx - perejimo tikimybe iS uZimtq 1 neaktyviqgyventolq kategorijq; PNs perejirno tikimybe iS ekonomiskai neaktyvirl gyventojqkategorijosI uZimtqkategorij4; Pg61 perejirnotikimybe iS bedarbiq i neaktyviq gyvenrojq kategorijq; * PNU perejimo tikimybe iS neaktyviq gyventojq kategorijos I bedarbiqkategorijq; P6g - perdjimo tikimybe iS uZimtq kategorijos i bedarbiq kategonj4, Pu6 - perejimo tikimybe iS bedarbiq kategorijos ! uZirntq kategorijq.

Zenklas + (plius) virS kintamojo rei5kia nedarbolygio padidejim4 o Zenklas - (minus) rei5kia, kad tas kinta'rasis maLina neclarbolyg[. Taigi, 386

nedarbo lygis bus tuo aukitesnis, kuo bus maZesneperejirno iS bedarbiq I uZirntqkategorijqtikimybe (Pus) ir ekonominiuatZvilgiu neaktyviq gyvenrojq perejimo l uZimtq kategorij4tikimybe (P5E), taip pat kuo didesnesavanoriSko ir priverstinio i5ejimo i5 darbotikimybes (PsNir P6Lr). Darbo rinkoje tarp visq Siq 5e5iqsrautq yra glaudi priklausornybe. Todel, reguliuojant nedarbo lygi, bltina atsiZvelgti i visq SeSiqperejirno tikimybiq pasikeitirnus. PavyzdLiui,dirbandiqpensininkqpensijq sumaZinirno programa gali paskatinti pensininkq perejim4 i5 uZir.nrq kategorijos t ekonorniikai neaktyviq gyventojq kategorij4 (Psn-), taip pat skatinti juos ie5koti papildomo uZdarbio, o kartu didinti pensininkq, kurie ie5ko darbo, perejimo ! bedarbius tikimybg (Pxu), arba i savaranki5kaiapsir[pinandiq darbu (Pps) kategorij4. Todel valstybes uZirnturnopolitika turi buti gerai apgalvota ir nesukelti nepageidautinq pasekrniq, pavyzdLiui, nedarbo padidejimo, pan. ir Srautq intensyvumE ir nedarbo lygio dinamikE lemia nedarb4 prieZastys. sukeliandios I 1.1.2. Nedarbo prieZastys Nagrinejant svarbiausias nedarboir jo lygio kitirno prieZastisreikia atsiZvelgti i dvi pagrindines rinkos teorijos pozicijas: neoklasikinq ir keinsistinE. Remiantis pagrindine neoklasikines teorijos leze, darbo rinka laisvosiosrinkos s4lygornisturi tendencij4savaitre pasiekti pr.rsiausvyrq, 1.y. maksimalq visi5ko uZimtumo lyg[, esanttarn tikram ekonomikosiSsivystymo lygiui ir finansindms galimybems. Teori5kai bus lygis, kuri pasiekus tai darb4 galds susirastivisi norintys dirbti, esanttarn tikram darbo uZmokesdio lygiui. Neoklasikai teigia, kad visiSkas uZimtumas gali nusistoveti savairne. Pagrindinis jo realizavirno mechanizmas - darbo r-rZmokesdiotarifrl pasikeitimai (nedarbo augimo s4lygomis turi maZeti valandinis darbo uZmokestis, maZejant dideti). Neoklasikqnuomone,pagrindinedidelio o nedarbo prieZastis- laisvosiosrinkos mechanizmqveikimo apribojirnai. Jie atsiranda ddl netinkamos darbo apmokejimo politikos, kurios rezultatasnelankstus darbo uZmokestis. Darbo jegos kainos arba realiojo darbo uZmokesdio nelankstumas jo nesugebejimas keistis iki lygio, kuris b[tq pakankamas, kad susibalansr-rotr-1 darbo paklausair pasi[1a.Darbo rinkos pusiausvyros modelyje realusisdarbo uZmokestis keidiasi, suderindamas paklausq ir pasifilq. Tuo tarpu iS tiesq darbo uZmokestis visadayra toks lankstus.11.5 paveiksleparodyta,kodel ne nelankstusdarbo uZmokestis sukelianedarbq. Kada realusisdarbo uZrnokestis w1 lra auk5tesnis uZ lygi w0, uZtikinanti darbo pasifilos ir paklausos pusiausvyr4 darbo pasiularinkoje virSijajos paklaus4.

387

Kai darbo uZmokesdio lygis w0, butq idarbinta N0 darbuotojq,o kai darbo uZmokesdiolygis w1, - tik N1. Viso to pasekmd- nedarbas, kuri rodo atkarpa E1A. Neoklasikine mokykla nagrineja nedarbq kaip savanoriSk4 reiSkin1, nes,jos vertinimu, pusiausvyradarbo rinkoje yra pastovi,ji sutampa su visiSku uZimturnu,ir kiekvienasnorintis dirbti gali rasti darb4,esantdarbo uZrnokesdiui ws. Nedarbas, susidarantis Siomis s4lygomis, vadtnamas savanoriSku nedarbu.Tik nenorasdirbti uZ 5i darbo uZrnokestiyra nedarbo prieZastis, sukeliantipriverstin[arba lhkesdiqnedarb4.

No

Darbuotojqskaidius

11.5 pav. Nelankstus darbouZmokcstis nedarbas ir Nedarbas, atsiradEskaip nelankstaus darbo uZmokesdio rezultatas, vadinamasltikesdiq (laukimo) nedarbu (wait unernployment). Darbuotojai tampa bedarbiaisne toddl, kad jie nori rasti darbq kuris labiau atitiktq jq kvalifikacijq o todel, kad, esant nustatytam darbo uZmokesdio lygiui, darbo jegos pasilla virSijajos paklausq kuri4 dikruoja firmos. Darbuotojai paprasdiausiailaukia progos rasti darbE uZ 5i darbo uZmokest[. Norint suprasti darbo uZrnokesdio nelankstumoir lnkesdiq nedarbo esmg, bfitina i5siai5kinti, kodel darbo rinka nepasiekia pusiausvyros.Kai realiojo darbo uZmokesdio lygis yra vir5 pusiausvyros ta5ko,o darbo pasi[la virSrjajo paklausq darbdaviaituretq darbo uZmokest[sumaZinti.Bent jau to reikalauja elernentaririnkos logika. Tadiau l[kesdiLi nedarbasir kyla del to, kad firmos negali sumaZinti darbo uZmokesdio,nepaisant darbo pasiulos

388

pertekliaus. Kyla klausimas, kodel darbo uZrnokestis yra nelankstus'? Ekonomistainurodo tris 5io reiSkinioprieZastis: 1) minimalausdarbo uZmokesdio istatymqtaikymq; 2) profsqjungqreikalavimusstabiliq darbo uZmokesdiq; 3) skatinandiq darboefektyvum4darbouZrnokesdio sistemqivedim4. grupQ panagrinesime Si4 prieZasdiq pladiau. l. Vyriausybds,priimdamosminimalausdarbo uZmokesdio istatymus,padeda jam kristi iki pusiausvyros iSsaugotinelanksttldarbo uZmokesti,neleisdamos lygio. Sie lstatymai ipareigoja firmas taikyti ne ZemesniusuZ vyriausybes nustatytusdarbo apmokejimotarifus. Daugumaidarbuotojq5is lygis praktines reik5rnesneturi, nes jie gauna 'zymiaididesni darbo uZrnokest[. Tadiau daliai darbuotojq minimalaus darbo uZmokesdiotarifq [vedimas pakelia ji virS pusiausvyros lygio ir sumaZina paklaus4jq darbojegai,ypad nekvalifikuotai. Manoma, kad minirnalausvalandinio darbo uZmokesdio nustatymas ypad veikia jaunimo, paaugliq nedarb4 kadangi jq pusiausvyros darbo paprastaiyra Zemas. uZmokestis Taip yra del dviejq prieZasdiq: 1) paaugliai priklauso maZiausiaikvalifrkuotai ir menk4 patyrim4 turindiai darbo jegai, todel jq sukurtasribinis darbo produktas yra maZas; 2) paaugliai fimose labai daZnai ,,nemokamai" igyju profesijq ir darbo igudZius, negaudami dalies darbo uZmokesdio. Tai irgi jq surnaZina pusiausvyros darbo uZmokest[. Todel minirnalausdarbo uZmokesdio nustatymas Siai darbuotojq kategorijai turi didelq reikSmE. Mokslininkai tyrinejo minimalaus darbo uZmokesdio nustatyrno poveiki paaugliq uZimturnui. Jie lygino minimalaus darbo uZmokesdio pokydius per tam tikrE laikq su paaugliq idarbinimo pokydiais. Tyrinejimai parode, kad minimalaus valandinio darbo uZmokesdiopadidinimas 10 proc. paaugliq uZirntum4 sumaZinal-3 procentaisr.Vadinasi, firmos nelinkusios moketi jaunimui didesnl uZmokestinegujq pusiausvyros darbo uZrnokestis, o samdo auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojus, kuriq pusiausvyros darbo uZmokestis atitinka nustatytE minimalq darbo uZmokestl. Dalies ekonomistq nuomone,jaunimui nederdtqtaikyti rninirnalaus darbo uZrnokesdioistatymq, nes lankstaus (kintandio) darbo uZmokesdio politika leistq maZinti paaugliq ir jaunimo darbo uZmokest[, priartintq jI prie jq pusiausvyrosdarbo uZmokesdio, kartu sumaZintqjq nedarb4 sudarytq o s4lygas firmose [gyti profesij4. Tadiau yra nuomoniq, kad tokie veiksrnai skatintq firmas kvalifikuotus suaugusiusdarbuotojuspakeisti paaugliais ir jaunimu. Del to padidetqkitq darbuotojqgrupiq nedarbolygis.

' Menkju G.N. Makroekonornika.Perev.c angl.-M.:lzd-vo MCU, 1994. P.213

389

JAV Federalindvyriausybdjau nuo 1938 m. reikalauja kad finnq savininkai taikytq rninimalausdarbo uZmokesdio [kainius. 1938 m. nustatytas 0,25 USD/val.minimalusdarbouZmokestis. parnaZu Jis augo,ir l98l m. jau siekEs3,35 USD/val. ilg4 laikq nekito, ir tik 1989m. prezidentas Bu5as DZ. pasiraid nauj4 [statymq kuriuo minimalus valandinis darbo uZmokestis buvo didinamasdviem etapais:1990 m. *iki 3,80 USD/val.ir l99l m. - iki 4,25 USD/val.' Zrnoma, daugumosdarbuotojqvalandinis darbo uZmokestisgerokai aukStesnisuZ minimalq, kadangi yra daugybe prof-esijL1, darbo rinka labai marga. Tadiau ir JAV minimalaus darbo uZmokesdioistatymas taikomas '/c rnaZdaug darbojegos,iSskyrus, valdymo sferosdarbuotojus. Minimalus valandinis darbo uZmokestisiteisintas daugelyje Saliq. L i e t u v o j e1 9 9 8m . j i s s i e k e . 4 6L t / v a l . a 2 Kyla klausimas, kodel priimami [statyrnai,kuriq laikymas sukelia problemq? Paslaptis ta, kad valandinio minirnalaus darbo uZmokesdio nustatymaskenkia ne visiems. Jei ne Sis istatymas,dalies Zmoniq pajamos bntq Zymiai maZesnes. b[tq gavg darbo uZmokesti (Jie w6, o n w1.) Vadinasi, jo taikyrnasne visq paddt[pablogina. 2. Kita nelankstausdarbo uZrnokesdio prieZastis- monopoline profsq;ungq vaidZia darbo rinkoje. Profsqjungqvaidmuo atskiroseSalysegerokai skiriasi. Daugiausia profs4lungos nariq yra SkandinavijosSalyse.9-o deiimtmeiio viduryje ne Zemds ukio Sakoseprofsqjungomspriklause: Danijoje - 98, Svedijoje - 95, Suomrjoje - 85 proc. darbininkq. Kiek maZiauAustrrjoje ir Norvegijoje - per 60 proc., DidZioje Britanijoje - apie 50 procentq.Tuo tarpu Japonrjoje 29 procentai. Tarp iSsivysdiusiq SaliqmaZiausiai profsqjungoms priklauso JAV darbininkq * tik apie 14 procentq5. Siq organizacijqjudejimo iSsivystymas leidZia sprqsti apie jq galirnq itakq deryboms del darbo uZmokesdio lygio. Profs4jungoms priklausandiq darbuotojq pusiausvyros darbo uZmokest[lemia ne darbo pasi0los ir paklausospusiausvyra,o profsqlungq lyderiLlir darbdaviq derybos.DaZniausiai pagal sudaromE kolektyvinE sutarti darbo uZmokestisb[na auk5tesnis pusiausvyros uZ darbo uZrnokesdio lygi, o finna gali savaranki5kai sprgsti apie jai reikalingq darbininkq skaidiq. Paprastaidel to rnaZinamas darbuotojq skaidius,ir auga l[kesdiq neclarbas. PavyzdLivt, JAV valstijose, kur profsqjungq vaidmuo didesnis, darbo uZmokestis irgi auk5tesnis. 1985m. duomenimis,padidejusprofsqiungqnariq skaidiuil0 proc.,nedarbo lygis padidejo1,2procentuo.
'Saks, DZ. D., LarrenF.B. Makroekonornika.Globalnyj podhod.-P.543. o Darbo aprnokejimas 1997m.-V., 1998.-P.70. 'Saks, DZ. D., LarrenF.B. Makroekonomika. Globalnyjpodhod. p. 548. 6 Menkju, G.N. Makroekonornika.-P. 214.

390

jq Be to, profs4jungqvaidmuo neapsiriboja itaka tik savq darbuotojrl darbo uZrnokesdiui. gali daryti poveiki ir profs4jungomsnepriklausandiq Jos jog ir Siqfirmq darbuotojaikurs darbuotojqdarbo uZmokesdio lygiui. Gresme, profs4jungas,pakelia jq darbo uZmokestivir5 pusiausvyroslygio. Tai daro itak4 darbo uZmokesdiuiir valstybessektoriuje.Kai kuriose Vakarq Europos profs4jungqpriimti sprendimaidel darbo uZmokesdio Salyse gali b[ti vien tik darbo arba uZimtumo institucijq sprendimu taikomi darbininkams, nepriklausantiems profsqjungoms. Taigi darbo sutarfys,sudaromos dalyvaujantprofs4jungoms, daro didelE nustatant darbo uZmokesdiolygl visos ekonomikos mastu. Profsqjungq [tak4 vaidrnuo priklauso ir nuo to, kokiu lygiu vedamos derybos. Jos galt b[ti valstybines, Sakines, regionines firmos lygio. Skandinavijos ar (Svedijoje, Salyse Norvegrjoje) yra aukSdiausiasderybq centralizacijos lygis: dia dalyvauja Nacionalines profsqjungos ir Nacionaline darbdaviq federacija. Sudaryli susitarimai plinta i regionus ir firmas. Austrijoje ir Vokietr3oje derybos sukoncentruotosekonomikos Sakose.Tuo tarpu Kanadoje, JAV, Japonijoje ir DidZiojoje Britanijoje, prie5ingai,derybos del darbo uZmokesdiolygio yra visi5kai decentralizuotosir vedamos firmq lygyje. Darbo uZrnokesdiolygio problemasSiuoatveju padedasprgstidarborinkos elastingumas. Ekonomistq nuomone, makroekonominiai rodikhai (infliacijos judejimas yra tempai ir nedarbo lygis) yra stabilesniSalyse, kur profsqjungr4 centralizuotas visiSkaidecentralizuotas. ar 3. Dar viena nelankstausrealiojo darbo uZmokesdioprieZastis- skatinandiq ef'ektyvq darbq uZmokesdio sistemq lvedimas. Tai propaguojandios teorijos skelbia, kad aukStasdarbo uZmokestisdidin4s darbo na5um4.Todel Sakosar jo hrmos nesistengia maZinti,nors yra perteklinedarbopasiula.Skatinantisdarbo uZmokestis paprastai yra auk5tesnis uZ pusiauslryros darbo uZrnokesti. Jei skatinandiodarbo uZmokesdioteorijos teisingos,tai iSeitLS sumaZinusdarbo kad uZmokesti,turetq sumaZdti darbuotojqdarbonaSumas akivaizdu, firmq pelnas. ir, Ekonomistaipateikia kelias darbo uZmokesdio itakos darbo na5umui teorijas. Pasak vienos i5 Siq teorijq, auk5tesnis darbo uZmokestisturi ltakos Zrnoniqmitybai. Jei Zmonesgeriau maitinasi,vadinasi,na5iauir dirba. Todel finna ir moka didesnluZ pusiausvyros darbouZmokesti. Gal tokia teorija tinka besivystandiomsSalims, bet i5sivysdiusiomstikrai netinka, nes Sioje Saliq grupeje pusiausvyrosdarbo uZmokestisZymiai vir5ija tq lyg[, kuris butinas normaliam gyvenimo lygiui palaikyti. Antroji teorija teigia, kad auk5tas darbo uZmokestis surnaZina darbo jgos kaitq kuri firmoms bltq nuostolinga. Pasak trediosios skatinandio darbo uZmokesdio teorijos, finnos personalo vidutine kokybe priklauso nuo gaunamo darbo uZmokesdio.Jei firma sumaZintqdarbo uZmokesti,geriausidarbuotojaipereitq I kit4 darb4 o 391

firrnoje liktq tik neturintys altematyvos.Tokiq atrankQekonomistai vadina ,,neigiama selekcija". Mokedama darbo uzrnokest[,virsijanti pusiausvyros lygi fimra gali i5vengti,,neigiamos selekcijos",pagerintitotyuing darbuotoiq sudetiir kartu padidinti darbona5urn4. Ketvirtoji teorija bando aiskinti sitaip: gaudami aukstesni darbo uZmokest[darbuotojaief'ektyviaidirba, taip elgtis nusprendE patys. Jei darbo uZrnokestis zemas, darbuotojai dirba blogiau, rizikuodami buti atleisti. Ekonomistai toki4 iq elgsenq vadina ,,mo.ilin" rizika',. Finna, mokdilama aukstesn[ darbo uZmokesti, susvelnina ,,morarinesrizikos" problema. Ji skatinadarbuotojusnevengtidarbo ir patiernskelti darbona5uma. visos Siosskatinandio darbouZmokesiioteorijospanasios teiginiais, kad firrnos dirbandiosefektyviau,jei savo darbuotojams moka zymiai aiaesni darbo uZrnokesti.Kitaip tariant, darbo uZmokesdiotarifLl paraikymas vir5 pusiausvyroslygio finnoms daZnainaudingas.Tadiau tai kartu lemia clarbo uZmokesdio nelankstumq lfikesdiqnedarbq. ir Taigi neoklasikine teorija nedarbui paaiskinti pateikia nemaZai argumentq. Tuo tarpu DZ.M.Keinsoir jo pasekeiq teorijostvirtina,kad kiekvienoje Salyje gyventoiq uZimtumo lyg[ lemia efektyvios bendrosiospakrausos dydis, kur[ sudaro varlojimo pak-lausa(salies gyventoiq bei vytiausybes islaiclos vartojimo prekernsir paslaugoms) investiciiq paklausa([vairiq rusiq - pnvadiq ir ir vyriausybds- investiciiq mastas).Jeigu bendroji paklausanepakankaina arba ima rnaZdti, sumaZeja ekonominis aktyvumas. prasideius ekonomikos .nuosmukiui,padaugejabedarbiukylane..darboryg*@. paklausai padidejus, ekonomika pagyveja, bedarbiq pradeda mazeti. Taip_yra ,, todel, kad nuosmukiometu (del sumaZejusio vartojimo ar investiciiq)sumazp prekiq ir paslaugq gamybos apimtis, o kartu ir darbo paklausa. Ekinominia,n aktyvumui didejan1 vyk1tq,4w_r1!$9,rg5 ameequs. Auguni fi rmq produkcrjos 'auugiiu paklausai, plediasi gamyb;;- priimumu darluotoiq. k;o ilgesnis ekonomikos pakilimo laikotarpis ir kuo jis intensyvesnis,iuo necrarbo lygis labiau maZeja. Akivaizdu, kacl tai cikliniq ekonomikos svyravirnq sukeltas nedarbas. Verslo ciklo ir nedarbopriklausomybp atspindi I 1.6 paveikslas. jo IS matome,kad, verslo ciklui pasiekr"rs pakilimo (burno) stadri41a;,ciklinio nedarbo 1y_g]9 maZiausias yra (b), o verslo ciklui pasiekur aep.lsilos (krizes) stadij4 -i. ciklinio nedarbo lygis yra didZiausias. Taigi verslo .iklirrio'nedarbo "lklo kreivdsvingiuojaprieiingakryptimi. Daznainedarbqdidina ir vyriausybes bandymaikontroriuoti infliaciiq l monetarindsar fiskalines politikos priemonemis,iukeliandiomis bentlrosios , p a k l a u s ors a Z e j i m 4 . n Tarp kitq nedarbo prieZasdiq svarbiq vietq uZima ekonornikos strukturos pokydiai. Besivystant techninei paLangai ir kintant zmonrq poreikiams,vienq ekonornikossakq vaiclmuodirleja,litq - maZela. Tai veikia 392

darbo paklausfo nes naujoms prekems ir paslaugomsgaminti reikia naujq profesijq bei auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojq. Darbo jegos paklausos profesine ir kvalifikacine struktura irna neatitikti jos pasiDlos strukt[ros. Darbuotojai,nesekmingai meginantysgauti darb4 reikalaujantlauk5tesnds nei jq padiq kvalifikacrjos, tampa bedarbiais.Nedarbq didina ir tai, kad naujq prekiq ir paslaugq garnyboje naudojarnos tobulesnes technologijos, irgi maZinandios darbojegos paklausE.

Y, %

lz
BNP uglmas

Pakilimas (bumas) Depresija (krize)

0
a)

didZiausias

tmaZiausias
I I I

Nat[ralusis nedarbolygis

11.6pav. Verslociklo ir nedarbolygio priklausomybe

393

Nedarbo dinarniktl veikia ir netolygus darbo paklausos kilin.ras atskiruosemiestuose,regionuose.DidZiule migracija i miestus, kr.rrdidesne darbo jegos paklausa, ir dia sukelia nedarbo augim4. Kita verlus, ir nepakankamas darbojdgos mobihrmasyra viena nedarboprieZasdiq. Vis daZniaumokslininkai pripaZ[sta, kad viena i5 nedarboprieZasdiq yra pati draudimo nedarbo atveju sistema. JAV draudimo nedarbo atveju programos egzistuoja nuo 1936 metq. Bedarbio pa5alposdabar mokamos visoseiSsivysdir.rsiose Salyse. Nors 5iq pa5alpr4 konkedios mokejimo s4lygos gali skirtis ivairiose Salyse net tos padiosSalies ar atskiruose regionuose, dalis bedarbiq jas gauna. PavyzdLiui, JAV bedarbio pa5alpa siekia 50 proc. savailinio atlyginimo paskutineje darbovieteje mokama26-39 savaites. ir Draudirno nedarbo atveju programos didina nedarbo lygi, kadangi lengvina bedarbiq padet[. Bedarbiai atidliai stebi santykl tarp bedarbio pa5alposdydZio ir darbo uZmokesdio, kurl jie gautq,jei sutiktq dirbti pirmq pasiulyt4 darbq. PavyzdZiui, JAV savaitinebedarbio pa5alpa- 120 USD srnarkiai sumaZinajo nor4 dirbti, tarkime, uZ 200 USD atlyginimq nes, atskaidius pajarnq mokesti, jis gautq tik 146 USD. Minetas santykis vadinamaspakeitimo rodikliu. Kuo auk5tesnis rodiklis, tuo ilgiau galirna 5is nedirbti ir ie5koti geresniodarbo. Pakeitirnorodikli veikia darbo uZrnokesdio ir paSa$q apmokestinimas. Bedarbio pa5alpa neapmokestinama,darbo uZrnokestisapmokestinarlas,o skirtumas tarp pa5alpqgaunandiobedarbio disponuojamqpajamq ir dirbant gaunamodarbo uZmokesdio rraZdja.JAV iki 1978 m. bedarbiopa5alpos buvo neapmokestinamos. Nuo 1979 m. pa5alpq apmokestinirnassudaro pusg darbo uZmokesdioapmokestinimonormos, ir rnokesdiai mokami nuo tam tikro pajamqminimumo. Kai kurie Zym0s teoretikai, pavyzdLiut, M.Fridmenas, mano, kad nedarbo pa5alpasreikia maZinti, norint paskatinti bedarbius spartinti darbo paie5kas.Si problema aktuali ir Europos Salims,kur pakeitimo koeficientas didesnis. Tadiau ekonomistai n6ra vienos nuomonds ar b[tent tai nulemia nedarbo lygio skirtumus tarp valstybiq. Akivaizdu tik viena * kad pa5alpq dydis ir jq mokejimo terrninaituri reik5mesnedarbotrukrnei.Nedarbo trukrne Siuo atveju labiausiai priklauso nuo paSalpos mokejimo trukmes. Daugelyje Saliq (pavyzdZiui,JAV) Sis laikotarpisgrieZtairibotas.Tuo tarpu kai kuriose Europos SalysegrieZto apribojirno nera: Danijoje buvo laikas, kai pa5alpa moketa 9 metus (dabar ji mokama tik 2 metus), Olandijoje - 2,5 metq, Vokietijoje Sis-laikas irgi grieZtai neapibreZtas, tik ilgainiui maZinamas pa5alpos dydis '. Mokslininkq nuomone, pa5alpq rnokejimo trukme yra pagrindinis rodiklis, paai5kinantis ilgalaikio nedarboprieZastis. pats pakeitimo rodiklis Jei nedarbo prieZasdirlneparodo, tai jo derinys su pa5alpq mokejimo trukme
7 Darbo birZosnaujienos, 1998,Nr. 5, p.6.

394

vaizd?Lkeidia. Atlikus tyrinejimus,Vakarq EuroposSalyse pasiDlytas nedarbcr paSalpqindeksas,sugretinantis pinigini jq ivertinim4 per tam tikrE laik4 su paSalpos mokejimo trukme. Tyrimq rezultataiakivaizdfis:Salyse, pa5alpos kur mokejimo trukme ilgesne, ilgalaikio nedarbomastasgerokai didesnis.Ypad tai pasakytinaapie Belgijq ir Olandij4 kuriose tarp 15 i5sivysdiusiq Saliq draudimo nedarbo atveju programos yra dosniausios. Tuo tarpu JAV, Japonijoje ir Sveicarijoje minetos programos yra gana kuklios, todel ir ilgalaikio nedarbomastasmaZesnis. JAV mokslininkq tyrinejimq duomenimis, nedarbo trLrkrnglabiau didina ilgesni nedarbopa5alpqmokejimo terminai,o ne jq dydis. Nagrinejant nedarbo prieZastis,negalima nepastebeti,kad esarna dideliq nedarbolygiq skirtumq tarp JAV ir EuroposSaliq. Panagrinesime 1.4 lenteljepateiktusduomenis. I ll.4 lentel.Nedarbolygis Siaures Arnerikoje. Japonijoje Europoje ir I 961-2001m. (procentais)
Valstvbd
JAV Kanada Japonija Europos S4junga Pranc[zija Vokictija Italija JungtincKaralystc Austrija Bclgija Danrja Olandija JVCqrla Svcicarija Norvcgija

1961
6,7 7,1 t,4 t,9
1 )

1972 1979 I986


5 5 5 R ) 1 5 n 5 q

't,0

1989 1 9 9 1 1995 1998 2001


5 1 ,1 \ '7\ q 4 5 6

6,2
1 A

3,0
) 1

0,8
t t l <

0,8 6,3 4,0


l ) ) 7

7,6
5 0 'rl 8,2 \4 54 ) 1 0,3 2,0

a5 2,8 8,8 10,4 6,4 10,5 n,2


1 l

6,5 10,3 2,2 1,1


q4

5 5 o( 10,7 I 1,9 8,2 I 1,8 8,7


o 1

4 6

4,8
\ tl

+,r
It,0 I 1,9
q 5 lt 1

7,8 9,0
? o q s 5 l 1 R 6,9 4 5 5 l

10,9
7 l

4,6 9,6 10,2


1 4

6,3
4 5

t a 2,1 0,7 0,0 t 5

0,9 2,7 0,0 t,7

| 1,2 7,8 9,6 2,7 0,7 2,0

8,0 a? 8,3
t 4

7,8 10,3 '7,0 2,7 t ) 4,9

8,8 3,7
'7 1

7,0
7 5 8,9 3,6' 4,0

0,6 2,0

;.

*1994 rn. duomenys. Saltiniai: Gordon R.J. Macroeconomics.-6'h ed. Harper Collins College Publishers,New York, 1993.* P.334; Lietuvos statistikos metra5tis1997 P. .586-5 87: http://www/eurooa. inVeurostat.htm eu. I5 lenteleje pateiktq duomenq matyti, kad nedarbo lygis JAV kito neZymiai,o Europojepadidejovidutini5kai4 kartus.JAV mokslininkai tiesiog kelia klausim4: ,,Kaip galdjo natflralusisnedarbolygis nuo 7-o de5irntmedio pradZiosEuropojepadideti4 kartus,tuo tarpu JAV jis beveik visai nepakito?" Si misle paskatinonaujq teorijq apie nedarb4ir infliacrjq atsiradim4.Tarp jL1 svarbiausiosdvi tarpusavyjekonkuruojandios- strukt[ralistine ir histerezes hipotezds.

39s

Strukturalistind8 hipotezd teigia, kad europinis nedarbasyra toks didelis del specifiniq rikio valdyrno klihiiq: pernelyg dideliq atlyginirnq, dideliq bedarbiq pa5alpq, per dideliq vyriausybes i5laidq ir reguliavimo, dideliq mokesdiqir regioniniq disbalansq. Taigi strukt[ralistine hipoteze i5kelia specifines prieZastis, nuldrnusias nedarbolygio pakilim4 Europoje1960-1990m. laikolarpiu.Jas galima suskirstyti I dvi grupes: tas, kurios apima vyriausybiq vykdom4 reguliavirn4 bei geroves valstybg, ir tas, kurias lemia didZiuliai realieji uZdarbiai.Kai kurie mokslininkai apibUdina Europ4 kaip sergandi4 Lga, kuri4 j i e v a d i n ae u r o s k l e r o z e .i t i g a r e i S k i a e r n e l y g i d e l lv y r i a u s y b ek i S i r n q si ir S p d s ypad radikalq socialindsgerovespob[d| kuris trukdo eI'ektyviaifunkcionuoti darbo rinkai. l5 esmes strukt[ralistine hipoteze rerniasi neoklasikines teorijos pagrindais ir europinio nedarbo prieZastimis laiko darbo rinkos funkcionavirnomechanizmo paZeidimus, kurie iSnagrinti anksdiar-r. Tarp nedarbo prieZasdiq, veikiandiq nedarbo lygi, nurodoma rr nedarbohistereze'. Nedarbo histerezA(hysteresof unen.rployrnent) reiskinys, kai esamasnedarbo lygis negali sugriZti i ankstesni lygi, nors nedarb4sqlygojusiqveiksniq poveikis i5nyko. Nedarbo atveju Sis rei5kinys rodo, kad jei del kokiq nors veiksniq poveikio nedarbo lygis Zymiai iSar"rga, jis jau nebegali sugriZti ! pradinl tai lyg[, nors minetq veiksniq poveikis i5nyko.Ypad tai pasakytinaapie nat[ralqi nedarbo lygi ir jo dinarnik4. Mokslininkq nuomone,nattralqjI nedarbo lyg! veikia fakti5ko jo lygio pasikeitirnairn. JAV mokslininkai Olivje BlanSaras (Blanchart,Olivier) ir LorensasSameris(Sunmers, Lawrence)teigia, kad ilgi r. auk5to nedarbo lygio periodai lernia nat[raliojo nedarbo lygio augim4r Jq iSvados paremtos darbo uZmokesdio nustatymo modeiiu ,,insaideriai autsaideriai".Profsqjungos,siekdamosgerovdssavo nariams (insaideriarns), stengiasi nustatyti darbo uZmokestl didesn[ LrZrinkos pr.rsiausvyros darbo r.rZmokest[, t.y. toki, kad visi jq nariai turdtq darbq o autsaideriai joms - gali tapti ir bedarbiais. Riba tarp insaideriq ir nepriklar.rsantys autsaideriqkinta atitinkamai fakti5ko nedarbo lygio dinamikai. lnsaideriai, netekE darbo, tampa autsaideriais,nes profsEjungosnr.rstoja jais rlpintis. Todel, jei nedarbolygis kyla ilg4 laik4 tai ir didesnisinsaideriqskaidius
" Struktr.rralizmas metodologinesocialiniq mokslq kryptis ir metodas. svarbiausiu uZdaviniulaikantistiriamojo objekto abstrakdios strukftirosarralizg. e Histercsis (i5 graiktl k.) reiSkia atsilikim4 kai pakitqs rei5kinyi nebegali sugriZti i pradinl lygi. I - , . , '"0 Naffiralusis nedarbo lygis bus analizuojamas1.1.3skyrinjc. I " Hysteris and the EuropeanUnemploymentProblem.Cambridge,1986.

396

tampa autsaideriais, profsEjungos o reguliuoja darbo uZmokestitik likusierns savo nariams.Todel nedarboaugimasgali bfiti nenutrfikstamas. Kita teorija, bandantipaai5kintinedarbohisterezE, rerniasiprielaida, kad bedarbiai prarandasavo igudZius,sugebejimus, sudarandius ZmogiSkqji kapital4 ir net ekonomikos pakilirno laikotarpiu dirbti nebegali. Todel tai s k a t i n a e d a r b oy g i oa u g i m 4 . n l Nedarbo histereze ir bar.rdornapaaiSkinti aukitq nedarbo lygi Europoje pastaraisiais deSimtmediais. Tadiau 5i leorija negali paaiSkinti nedarbo lygio pokydiqJAV ir yra gindytina. Nedarbo lygi veikia ir darbo uZmokesdio aprnokestinimo lygis. Pastaraisiais deSirntmediais darbo uZmokesdio aprnokestinimas augo ir JAV, ir Vakarq Europos Salyse.Ekonomistq nuomone, mokesdiq didinimas veikia darbo jegos pasiul4 j4 maZindamas skatindamasnedarbo augirn4. Todel ir JAV ,,pasir,-rlos ekonomikos" Salininkai tvirtina, kad darbininkq darbo r.rZrnokesdio apmokestinimo sumaZinir.r.ras galetq leigiamai paveikti darbo jegos pasi[14 sumaZinti nedarbE DidZiuliai mokesdiai, apmokestinant finnq pajarnas, irgi turi neigiamEpoveiki r.rZimtumui, nes maZina verslininkystespaskatas.Jie ypae neigiamai veikia smulkq ir vidutini versl4 skatina Seielinesekonomikos vystym4siir neoficialausuZimtumoaugirn4. Taigi nedarbo prieZastysyra labai [vairios, jos skirtingai verkia nedarbo lyg[ ivairiose Salyse,dainai jq b[na visaskompleksas, sudtinga ir nustatyti svarbiausias. l l . l . 3 . N e d a r b o t i p a i . N a t [ r a l u s i sn e d a r b ol y g i s Nedarbasgali buti laikinasis(rnigracinis),strukturinisir ciklinis, ar.ba nepakankarnos paklausos. Laikinasis (migracinis) nedarbas (Ue - frictional unernployment) nedarbas, atsirandantis nonnaliarnedarbct paieSkos procese. Vieni darbuotojai keidia darbovietE del Seimyniniq aplinkybiq,kiti ie5ko naujo darbo, atleisti i5 ankstesnio,pasibaigusdarbo sutardiai ar ddl praZangq. Treti, baigEmokslus,pirm4 kart4 ie5ko darbo; ketvirti nedirba,nes baigesijq darbo sezonas t.t. Tuo padiu metu, kai visi SieZrnones ir anksdiauar veliau susiranda naujq juos tenkinantl,darb4 arba grlLtai senq1i, i5einaiS kiti darbo ar pirmq kartq prisrjungia prie darbo jegos, pakeisdami pirmuosius bendrame bedarbiq b[ryje. Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esant normaliai darbojegos apyvartai,kai Zmoneskeiiia darbusir i5einaar grlita i darbq Sis nedarbasdaLnaivadinamasapyvartiniu.Del to. kad konkretls del

39'7

i;

kurirl nors prieZasdiq pakeidiavieni kitus, Sisnedarbo likg be darbo Zmones tipasnuolatos iSlieka, norsyra ganadinami5kas. Taigi laikinasis nedarbasyra nei5vengiarnas. tam tikru mastu ir Jis pageidautinas, kadangi daugelis Zmoniq susirandageriau apmokarn4 labiau kvalifikuotq ir produktyvesni darb4. Del to dideja Zmoniq palamos, racionaliaupasiskirstodarbo i5tekliai, vadinasi,auga ir realusisnacionalinis produktas.Todel neatsitiktinaidarbo ,,ie5kojin-ro" teorija laiko nedarb4 ypad produktyvia laikinElInedarbq socialiaivertinga, veikla. Siuo atvejubedarbiai - aslnenys, ,,investuojantys"I darbo paie5k4.JL1investicijos kain4 sudaro padios paieskoskaina plius prarasti atlyginimai, kuriuos buvo galima gauti, sutikus dirbti pirmE pasillyt4 darb4 o investicijos atlygis - galimybe gauti didesnIatlyginim4 daugelimenesiqar metq ateityje. Struktiirinis nedarbas (U5 - structuralunernployment) nedarbas, atsirandantis, kai darbo paklausos struktura neatitinka darbo pasi[los strukturos (profesijos, kvalifikacijos ar teriloriniu atZvilgiu). Keidiantis varlotojq prekiq bei paslaugq strukturai ir jq gamybos technologijoms, keidiasi ir bendrosiosdarbo jegos paklausossudetis.Del tokiq pokydiq kai kuriq profesijq paklausa surnaZeja arbavisiSkaii5nyksta,tuo tarpu paklausakitq, iskaitantnaujasprofesijas,i5auga.Nedarbas atsirandad6l to, kad darbo rinka i Siuos pokydius reaguoja letai, darbo jdgos struktlra neatitinkanaujosdarbo vietq strukt[ros. Strukt[rin[ nedarbtlsukelia ir anksdiaunagrineti rinkos mechaniznio veikimo apribojimai: minirnalaus darbo uZmokesdio istatymq taikyrnas; profsqlungqreikalavimaistabiliq darbo uZmokesdiq, maZinandiq atlyginirnrl diferenciacijt6skatinandiodarbo uZmokesdiosisternq[vedimas ir kt. Tokios priemonds paLeidLia rinkos ddsniq veikimq darbo rinkoje, ir del to dalis darbuotojq fiaunirnas,moterys, nekvalifikuoti vyresnio amZiausdarbuotojai) netenkadarbo, nes istatymuosenustatytas darbo uZmokesdio minimutnas yra per didelis siulomoms darbo funkcijoms apmokdti.Kitaip tariant, nesutampa laisvq darbo viettl reikalavimaiZiniomsir bedarbiqturimos Zinios.Pana5iai susiklostodarbojegos strukturosneatitikimasteritoriniu atZvilgiu,kai laisvos darbovietos nesutampa gyventojq(bedarbiq)gyvenarnqja su vieta. Kadangi strukt[rini nedarbElemia Ziniq ar gyvenamosiosvietos, ar abiejq kartr.r,nesutapimas,Sis nedarbo tipas dar vadinamasnesutampandiu nedarbu. Laikinaji nedarbq atskirti nuo struktfirinio yra sudetinga.Esrninis skirturnas tas, kad prie laikinojo nedarbo priskiriami bedarbiai, turl darbo igfidZiq, kuriuos gali parduoti. Tuo tarpu ,,strukt[riniai" bedarbiai negali i5 karto gauti darbq nes jiems reikia arba keisti profesrj4 arba papildomai

398

mokytis, o kartais pakeisti ir gyvenarnEjq viet4. Be to, laikinasis nedarbas daZniausiai trumpalaikis,o strukthrinis- ilgesns yra trukmes. Ciklinis nedartras(Uc-- cyclical unernployrnent) nedarbo tipas, atsirandantis esant ekonomikos nuosrnukiui, kLrri sukeliabendrqq iSlaidqnepakankamumas. Jis tiesiogiaisusijEs verslociklu. Ciklinis nedarbas su sulaZeja, kai ekonominis aktyvurnas i5auga. Didziausias ciklinis nedarbas bLrvo DidZiosios depresijos laikotarpiu 1929 - 1933 m., kai bendrasis nedarbo lygis, pavyzdZiut, JAV, sieke25 procentus. Pokariolaikotarpiu JAV ir daugelio kitrl Saliqekonomik4ypad Zyrnusnuosrnukis i5tiko 1982 rn., kai JAV bendrasis nedarbo lygis buvo 9,7 procento. Nors atskirose Salyse kurios nedarb4 kai sukeliandios prieZastys gali skirtis, nedarbo tipai yra tie patys. Pastoviausi,t.y. neiSvengiarrrr, yra laikinasis ir strukt[rinis nedarbas.Ciklinis nedarbas,kaip jau rninta, ekonomikaii5 nuosrnukio perejus kitus ciklo etapus, stadijos ypad 1 pakilirno i stadij4 gali i5nykti. Yra dar vienas nedarbo tipas - sezoninis nedarbas,kinlant cjarbo galimybernsskirtingais sezonais.PavyzdLrui, Saltoklimato rajonuosestatybtl darbininkaisavaitdms mdnesiams ar atleidZiami darbo. Vidulinis metinis is statybininkq nedarbo lygis yra aukstas,net jei ir kiekvienas statybininkas tais rnenesiais, oras atiyla, nes vidutinis rnetinisnedarbolygis kai idarbinamas yra Salto ir Silto oro nedarbo lygiq vidurkis. Paprastaisezoninis nedarbas priskiriamasprie laikinojo nedarbo. AtsiZvelgdarni i nurodytus nedarbo tipus, bedarbiq skaidiq galirne apskaidiuoti taip: U:Ur+ Us+Uci dia U - bedarbiqskaidius(nedarbas); Ue * laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius); Us - strukturinisnedarbas (bedarbiqskaidius); U6 - ciklinis nedarbas (bedarbiqskaidiLrs). (11.6)

I5naginejE nedarbo tipus, galime grlLtt prie visi5ko uZirnturncr problernos.Kadangi laikinasisir struktfirinisnedarbas neisvengiarni, yra todel simtaprocentiniouZimtumo b[ti negali. Tadiau galimas tam tikras uZirnturno lygis, kuri ir apibudinavisi5ko uZimturnos4voka. Visi5kas uZimtumas (Ee - full employment) - tai darbo i5tekliq (darbo jegos) panaudojimolygis, kai ekonomikoje yra tik laikinasisir strukturinisnedarbas. Vadinasi, esant visiSkam uZimtumui nedarbas egzistuoja. Todel vietoj visi5ko uZimtumo sqvokosekonomikosteorijoje daZniausiai vartojarna

399

,,naturaliojo nedarbo lygio" sqvoka. ,,Natfiraliojo nedarbo lygio" sqvoka pirmiausia pabreLia5i rei5kinf kaip realiai egzistuojanti.Tadiau ekonomikos teorijoje 5i s4vokavartojamair norint susietinedarbolyg[ su stabilia infliacrja ir gamybosrezultatais. Toks rySysnagrindjamas skyriuje- ,,Infliacija". l2 Natflralusis nedarbo lygis (U" - natural rate of unemployment) - tai nedarbo lygis, susidaranlis esant stabiliarn infliacijos lygiui, ir Siomis sqlygomis gaminant potencialdI bendrqjinacionaliniproduktq. Ji galima apskaidiuoti. Nat[ralusis nedarbolygis (U") yra laikinojo ir strukt[rinio nedarbosumosprocentinissantykissu Salies darbojega: U"= dia UnUeUs LF U"+Uo (11.7) ,-r-xl}}o/o; natlralusis nedarbolygis; laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius); strukt[rinis nedarbas (bedarbiqskaidius); darbojega.

Jei ivertinsime ir ciklini nedarb4 kuris turi reik5mes faktiSkam nedarbolygiui, tai natDralusis nedarbolygis bus lygus skirtr.unui tarp faktisko (bendrojo)nedarboir ciklinio nedarbo lygio: Un: U. - U.; U, - fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis; U . - c i k l i n i sn e d a r b oy g i s . l Kadangi ciklini nedarb4 galima sumaZinti, pavyzdliui, skatinandiomis makroekonomikos politikos priemonemis, nesukeiiant didesnes infliacijos, manoma,kad 5io'edarbo tipo lengviausia iSvengti. Noredami geriau suprasti nat[raliojo nedarbo lygio problem4 panagrindkime papildytEdarborinkos model[ ( I I .7 pav.). Tarkime, kad ekonomika veikia, esant bendrajai makroekonorninei pusiausvyrai, kai infliacijos lygis yra stabilus ir gaminamas potencialusis bendrasis nacionalinisproduktas. Grafike Zemyn besileidZianti darbojegos paklausoskreive LD rodo, kad irnones samdo daugiau darbuotojq,kai darbo uZrnokestis yra maZesnis. Kreive LF rodo Saliesdarbo jegos pasi[lq. Krypstanti I desinE,kreive roclo, kad, didejant darbo uZmokesdiui, norindiq dirbti daugeja.Kreive AJ parodo, kiek Zmoniq sutinka dirbti uZ siulom4 darbo uZmokesti.Si kreive yra kaireje kreives LF puseje, kadangi dalis zmoniq iesko geresnio darbo, tikedaniesi didesnio atlyginimo, ir yra bedarbiai.Darbo rinkos pusiausvyra susidarotaske E, kai dirbandiqiqskaidiusyra N0, o realusisdarbo uZmokestis Atkarpa EF w6. 400

(lr.8)

vaizduojanatlralqji nedarbolyg[. Taigi natr"rralusis nedarbolygis sr-rsidaro, kai d a r b or i n k av r a o u s i a u s v i r a .

N,,

I l.7 pav. Darbo rinkos modelis Nat[raliojo nedarbo lygio sqvoka nerei5kia,kad ekonomika visada jam funkcionr"roja, esant.EkonomikosnuosmukiosqlygornisfaktiSkas nedarbo lygis vir5ija nat[ralqjl jo lygi. Kaip Zinia, tai ciklinis nedarbas.Kita vertr.rs, galimi atvejai, kai nedarbasbuna Zemiar.r Sio lygio. PavyzdLiut, Antrojo pasaulinio karo metais natlralusis nedarbo lygis jAV buvo 3-4 proc., kadangi darbo jegos paklausabuvo didZiuld.Zrnonesdirbo vir5valandZius ar kelis darbus.VyriausybedrauddiSeitii5 darbo svarbiausiose pramondsSakose. Taigi fakti5kas nedarbolygis nuo 1943m. iki 1945m. sudaremaZiaukaip 2 proc., o 1944 m. nukrito iki 1,2 procentq.Ekonornika pakilo auk5diausavo gamybosgalimybiq ribos. Natfiralusisnedarbo lygis nera pastovus dydis. Jis perZiurirnas, keidiantis sElygoms.Tadiau teorinis nat[raliojo nedarbo lygio apibfldinimas yra savairnesuprantamas dalykas,o, nustatantkonkretq tam tikru laikotarpiu natlraliojo nedarbolygi, b0na sunkumr4. Kyla klausirnas, koks jis turetq bIti? GrieZtos rnetodikos nustatyti nathralqjl nedarbo lygi nera ir Siandien.JAV ekonomistai naturalqji nedarbo lyg[ nr-rstato, naudodamikaip bazq tam tikr4 laikotarpi, kuriuo ekonomikoje buvo visi5kas uZimtumas, esant stabiliorns kainoms. Siarn tikslui, pavyzdLtu| JAV, daZniausiai remiamasi l-o de5irntmedio pradZiosmakroekonorniniais rodikliais. Po to bazinis natlrah.rsis nedarbo lygis koreguojamas, atsiZvelgiant darbo jegos sudeliespokydius I jei velesniaislaikotarpiais.PavyzdLiui, iSaugodarbojegos jaunimo daiis, tai

40r

, 'l

natr-rralusis nedarbo lygis padideja iki lygio, atspindindiot4 fakt4 kad jauni Zmones, palyginti su patyrusiais darbuotojais,sunkiau susiranda darbq ir iSsaugo darbo viet4. JAV ekonomisttl nuorlone, 7-arne de5imtrnetyje nattralusis nedarbo lygis sieke apie 4,5 procentus.Kitaip tariant, visiskas uZirntumas buvo tuomet, kai dirbo 95,5 proc. ekonorni5kai aktyviq gyventojq - darbojegos. Tuo tarpu 8-amedeSirntmetyje sieke 5,5 proc., o 9-atne,kai jis bendras nedarbo lygis buvo daugiau kaip 7 proc., natfralqji nedarbo lygi ekonornistai buvo linkg vertinti 6 proc. darbojegos. Paskutiniame amZiaus sio desimtrnelyje JAV nathralusis nedarbo lygis yra Zemesnis,nes faktiskas nedarbolygis svyruoja apie 5 procentus. Europoje nat[ralusis nedarbo lygis yra /zymtat auk5tesnis.1987199lm. laikotarpiu,kai kainq lygis buvo stabilus, jis ekonomistrq nuomone, turdjo b[ti apie 8 procentus.Tadiau tai nerei5kia,kad jis visose Salyse vienodas.Pav yzdlitti, Svedijoje, Norvegrj e j is sudaro2-3 procentus. oj Lietuvoje ir kitose pokomunistinese Salyse nustatyti natnralqji nedarbo lygi gana sunku, nes dia ji veikia zymiai daugiau ir netradicinitl veiksniq: nesusiformavgrinkos santykiai, pramondsrestrukt[rizacija, Zemes r-rkiopertvarka,privatizacija,Zymus ekonomikosnuosmukis,susipynEs su Se5eline ekonomikair kt. 11.2. NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLIAI Nedarbopaselcnes ka5tus visuomeneigalima vertinti siaur4jair ir pladiqjaprasme.Pirmuoju atvejr.r tai rnikroekor.rorniniai nuostoliai,antruoju - makroekonominiainuostoliai. Mikroekonominiai ncdarbo nuostoliai (microeconornical loss iiom unernployment)- nuostoliai, padaryti Znrogui, praradusiarn darb4. Pirmiausia darbo netekEsZmogus prarandavisas arba dali pqarnq, medicinin[draudim4ir kt. I5sivysdiusiose Saiyse mokarnos neclarbo pasalpos tik i5 dalies kompensuoja 5i praradim4 kadangi ismokos niekada neprilygsta turdtomspajarloms. Pavyzdziui, JAV nedarbo pasalpa mokarnaapie pusErnetr5 veliau butina nors trumpam susirastidarbE Jei tas darbasnepatenkina, galima vel ieskotinaujo darbo ir gauti pasalp4. Devintamedeiimtmetyjepasalpqdyctis paialpos dydis priklauso sieke apie 40-50 proc. vidutinio darbo uZrnokesdio. nuo paskutineje darbovieteje gautoatlyginimo.Jai gauti b0tinossqlygosskiriasi ne tik atskirose Salyse, net ir atskiruose padiqSaliqregionuose. bet tq Pranc[zijoje bedarbio pa5alpq gauna asmenys, per dvylika paskutiniqjqmenesiq,i5dirbE dien4. Pa5alpos 9l dyclis- 5J,4 proc. gauto atlyginimo dydlio. Si surna maLd,ja,kol netenkama teisds 1 pa5alpq. Jaunesniems kaip 50 metq asmenimspa5alpamokama iki 30 menesiq,o

402

vyresniems kaip 50 metq - iki 45 menesir4. GrieZta nuostata:bedarbis tuli intensyviaiieSkotidarbo. (mtrsq bedarbiopadetisdar lyg ir pakendiarna ISsivysdiusiose Salyse padetisLyniai dramatiSkesne. Salyse vertinin.rais), menkiau iSsivysdiLrsiose bet ne kaip Pavyzdiiui, Lietuvoje bedarbio pa5alpaskiriama tr.rrintiems rnaZesni dydis 24 rndn. socialinio draudimo staZ4per trejet4pastarqjqmetq. Pa5alpos pajarnas(nuo 1998 patvirtintasretniamas negali buti maZesnis vyriausyb6s uZ 05 0l - 135 L0 ir neturi vir5yti dviejq rninimaliqgyvenimolygiq (nuo 1998 mokama ne ilgiau kaip 6 mdn. per 12 rninesiq 05 0l - 250 Lt). Pa5alpa laikotarpi, o prieSpensinio amZiaus asrnenims paSalpos mokdjirnas pratgsiamas dar du mdnesius.Pakartotinaipa5alpaskiriama tik i5dirbus 180 vie5uosius darbusarbaremiamusdarbus,baigusprofesini rnokyrntl. dienr4 Pateikti pavyzdliai rodo, kad bedarbiq pa5alpa toli graZu negali prarastll pajarnq. kornpensuoti Nedarbas sukeliane tik ekonominiq sunkurnrL ir psichologinitl bet jar.rsrnq kt. ir nepasitikejimq ateitimi, savo sLrgebejimais, nevisaverti5kumo Ekonornikos nuosmukio ir i5augusio nedarbo s4lygornis padaLrgeja nusikaltimq,saviZudybiq skyrybq,trumpejagyvenimo trukrnd. ZmogiSkaj4 ekonomikos nuosmukiq ir nedarbo kain4 JAV Tyrinetojai nustatd,kad kiekvien4 kart4 JAV mokslininkai pavadino tragiSka. nedarbo lygiui padiddjus I proc., dar 920 Zrnoniq nusiZudo, 650 lvykdo ZrnogZr,rdystes, mirStanuo Sirdiesir inkstq ligq bei kepenq cirozes,4000 500 patenka i psichiatrinesligonines,3000 - [ kalejimus. Kartu padmus,nedarbo padidejimas pagalJAV statistik4yra susijEs vienu procentu, su^papildor.nornrs priepuoliq''.Be to, reikia ir 37 t0kstandiais mirdiq, [skaitant 20 t[kst. Sirdies Seimai. lvertinti ir nedarbopasekrnes Kai kurie ekonornistaimano, kad savanori5kasnedarbas Zn.rogui priimtinas, kadangi laisvalaikisirgi naudingas. Savanori5kasnedarbas (voluntary unemployrnent) tai nedarbas, kai Zmones nesutinka dirbti pusiausvyros darbouZmokesti. vL esama

Tokia situacija atitinka nathralqjI nedarbo lygi. SavanoriSkai atsisakydamidarbo, Zmondsmano, kad laisvalaikisyra didesndvertybe negu darbo pajamos. Be to, Zmondstikisi ateityje gar,rtigeriau apmokarn4darbq. Tadiautai nesumenkina mikroekonorniniqkaitq (nuostoliq)problernos. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai (macroeconomical loss from unemployment)- nuostoliai pladiqla prasrne, kuriuosoatiriavisa Salies ekonomika.

I2

GordonR.J.Macrocconomics. P. 333

403

Siuo atveju neclarbq galirra traktuoti kaip vienq svarbiausiq neefektyvausdarbo jegos ir kitq gamybos istekliq panauclojimopriezasdiq. Kai bendrasisnedarbo lygis (U,) itin aukstas,virsijantis nat[ralqli nedarbo lygi (U"), Salyje nepagaminamas potencialusis produktas.Jei nacionarinis ekonomikanepajegia patenkintivisq norindiqir galindiqdirbti, nepasiekian.ra potenciali prekiq ir paslaugq gamyba. Kitaip tariant, nedarbas trukdo visuomeneijudeti potencialiq galimybiq kreive. Jau 4 skyriuje rnineta, kad ekonomistai atotr[ki tarp porencialiojo BNp (yp) ir fat tist o BNp (y) apib[dina kaip BNP apirntiesatsilikimq. RyS[ tarp nedarbo lygio ir bendrojo nacionalinio produkto apirnties atsilikimo nuo potencialiojoBNp matematiskai 1960 m. frode Zymus JAV makroekonomikos tyrinetojas Arturas okr.rnas(okun, Arthur, tszs-tqso). buvgs ekonomikls patarejq tarnybos pirmininkas prezidento L. DZonsono adrninistracijoje.Si teorija ivertinta teigiamai ir ekonornikosmoksle Zinon.ra kaip Okuno d6snis Okuno ddsnis (Okun's larv) teigia, jog yra reguliarus neigiamasrySystarp fakti5ko BNp (y) ir potencialiojoBNp (Yp) procentinio santykio bei skirtumo tarp faktiSko ir nat[raliojo nedarbolygio. JAV ekonomikos pavyzdZiu irodyta, ka<lprocentinis nedar.bo rygio pasikeitimasapytiksliai sudaro0,4 produktq santykioprocentiniopasikeiti'ro priesinga linkme. Kita vertus, tai rodo atvirksting nedarbo lygio (U,) priklausomybg nuo faktisko ir potencialiojo produkto (y/yp) santyfio, arba Okuno kreivds nuolydi. Okuno desnigalima uZra5ytiSiaformule: U,:Un -h x [00x (Y/Yp) - 100].

(r l . e )

okuno desnis re'iasi trediuoju - cikriniu necrarbotipu. Jis nepaai5kinanat[raliojo nedarbo ir jo pasekmir4. prii'ra toki, koks li, y.u. okuno ddsnis iSreiikia tik ciklinio nedarbo (u.-u") tiesiogini iys! su produkcijos santykiu(Y/Yp).Todel (1r.8) fo'nulg galimauzrasylitaip: U , - U n : - h x [ 1 0 0 x ( Y / y p-) I 0 0 ] ; dia (l Ll0)

U, - fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis; Un- natfiralusis nedarbolygis; Y - faktiSkas bendrasis nacionalinis produktas; Yp - potencialusis bendrasis nacionalinisprocluktas; h - Okuno kreivesnuolydZiokoeficientas.

AtsiZvelgiant pasikeiti*roskaitmenini lyg[ (0,a), aukidiaupaleikt4 i formulg galima uZra5ytiir taip:

404

U , : U n - 0 , 4x [ 0 0 x ( Y / Y p ) - 1 0 0 ] .

(lr.ll)

Formuld rodo,jog fakti5kasnedarbolygis (U,) yra lygus naluraliajam nedarbolygiui (U"), minus nuolydZiokoeficientas (h), padaugintas skirrumo i5 larp produktq santykio ir 100 proc. (,,100" prie5 Y/Yp butinas del to, kad produkcijos santyki i5reik5tume procentais).Tarkime, kad produktq santykis yra 95 proc., o natfiralusisnedarbo lygis - 6 procentai.Reikia apskaidiuoti faktiSkilnedarbo lyg!. Remdarniesi 1.10)formule,gauname: (1 U . - 6 : - 0 . 4x ( 9 J - l g g ; ' U. - 6: -0,4 x (-5); U,:$+l:$. Taigi fakti5kasnedarbolygis - 8 procentai. Ekonornikos teorijoje 5is desnis daZniausiai pateikiamas paprasdiau,nurodant, kad, jei faktiSkasnedarbo lygis virSija nal[ralLg[ nedarbolygi vienu proc., tai BNP atsilikimas nuo potencialiojo BNP sudaro 2,5 procento.Sis santykisl:2,5 arba2:5,t.y.nedarbolygio suBNP apimties atsilikimu santykis, leidZia apskaidiuotiprodukto nuostolius, esant bet kokiam ciklinio nedarbolygiui. PavyzdZiui, JAV 1989 meraispotencialusis BNP (Yp) buvo vertinamas5,1 trilijono USD. Netgi taikant Zerniausi4 Okuno desnio ribq, t.y. nedarbopadidejimqvir5 natfrraliojonedarbolygio t i k I p r o c . ,j o s u k u r t in u o s t o l i ab [ t q l y g [ s l 2 ' 7 , 5 m b d . U S D ( 1 x 2 , 5 x 5 1 0 0 i mlrd. USD). Akivaizdu, kad visuomend,esant auk5tam nedarbo lygiui, patiria milZiniSkq nuostoliq. Nedarbo sukeltus ekonominius nuostolius (l iliustruosime JAV duornenimis 1.5 lentele). 11.5lentel.Nedarboekonorniniai nuostoliai JAV
Metai
193 1933 0 D i d Z i oii dcprcsija

Nedaiboly,gip (nroc.) ,
18,2
5 5

Realiojo un lrl;T,"u"i

(mlrd.

9s4 958 961 971 975 980 985 990

2 850 (vidutiniSkai kasmct 385) l6


Aa {J

6,8 6,7
5 q

8,5 6,5 8,8


< R

38 Il5 58 6l 4l)

iniai: Rinkos ekonon-rika valstybinisreguliavimas.* ornika ir valstvbinisreguli V., 1990.* P.2l; Samuelson Economics.P. New York, 1988.-P.340.

405

I5 lentelesmatome,kad didZiausiqekonominiqnuostoliqJAV patyre DidZiosios depresijosmetais. Antroje XX a. puseje patirti kasmetiniai nuostoliai gerokai mazesni, tadiau jie niekada nebus kompensuoti.Tai daugybenepagamintq prekiq ir paslaugq. Kyla klausirnas,kodel, nedarbui i5augusnors vienu procentr"r vir5 natLrraliojo nedarbo lygio, visuomene patiria tokirl didZiuliq nuostoliq? Pinniausia taip yra todel, kad dalis darbo netekusiqasmen[ nusivilia darbo paie5kornis jau nebdradarbojega. Ddl to visuomeneprarandajr1 uZdarbius ir ir pa.1arnq rnokesdius,kuriuos jie bltq mokejg dirbdami. Antra, nuosmukio ntetLrZymiai sumaZejavir5valandinio darbo, o tada, sumaZdjadarbuotojtl pajarnos. Tredia, surnaZdja verslininkq pelnas, j.i firmos pasilieka darbuotojus, kurie nuosmukio metu faktiSkai nereikalingi (firmos nori i5saugoti vertingus darbuotojq ig0dZius, vildamosi, kad ekonomika greitai atgis). Ketvirta, vyriausybe patiria nuostoliq, kadangi sumaZejaiplaukos 1 valstybdsiZd4. Tuo tarpu valstybdstransferinds i5mokos,padidejusnedarbui, iSauga. Ekonon-rikosteorijoje bandoma ivertinti ir tai, k4 iSlo5ia cikliniai bedarbiai ar darbuotojai dirbantys maZiauvir5valandZiq.Zinorna, jie iSIoSia ilgesn[ laisvalaiki, kuris turi tarn tikr4 vertE, tadiau kadangi Si laisve yra priverstine,tai ir jos teikiama naudakur kas maZesne negu prarastos pajarnos. Kai kurie tyrinetojai bande patikslinti ir priklausomybg tarp nedarbo bei garninamo prodLrkto, atsiZvelgdami i laisvalaikio veftQ (A.Okunas to neivertino). Buvo nustatyta, kad, cikliniam nedarbui sumaZejus vienu procentu, BNP padidejo 2,3 proc. (ankstesniais apskaidiavimats 2,5 proc.). Taigi laisvalaikio verte didesnesitakos ekonorniniams nuostoliamsnerrrri irr beveiknesumaZina. 11.3. NEDARBO IR UZIMTUMO REGULIAVIMAS Kaip jau Zinorne i5 anksdiau pateiktos medZiagos, neoklasikq nuomone, nedarbas atsiranda ne del to, kad rinkos mechanizmas yra neefektyvus, o toddl, kad jo funkcionavimas ribojamas (darbo sEnauclq neatitinkantis darbo uZmokestis; nelanksti darbo apmokejimo politika; santykinai auk5tos nedarbo pa5alpos; menkas darbo jegos mobilumas). Remiantis Siais fundarnentaliais teiginiais, pateikiamos ir atitinkamos uZimtumo politikos priemonds. Neoklasikq nuomone, nereikalingos valstybinds uZimtumo programos, darbo vietq i5saugojimofinansavitnasir pan., o b[tina apriboti tik tai, kas trukdo laisvajai rinkai funkcionuoti. Nereikia nustatyti rninimalaus darbo uZmokesdio,privalu maZinti nedarbo paSalpas, apriboti profsqjungqitakq darbo uZmokesdio dydZiui ir uZimturnui nustatyti, sumaZinti tautiniq mazumq diskriminacij4. Siekiant sumaZinti

slg!$r1ntn99Tua rgitelu !r'191m1.'_La _ _$qluinlio i:leieq 19u"1!11! -'it'Sut


406

(api-e laisvasdarbo vietas ir jo_ieSkandiuosius): organizuotiprofesinl m,g.kynq 56i ltiaugusiqf\ permokymq., Pagal D2. Keinso teorij4 pati rinka uZimturnoproblemos i5sprEsti negali. Kadangfhedarbo prie2astisyra nepakankama bendroji prekiq ir paslaugq paklausa, todel, noredama sumaZinti nedarb4:utrlf9gjqfr*i"f::lis p ri spo n i s didi n andi q .b 9l{1gA $,_Jar_*gg!g1 .3,*"* "e_[ti,"p aLj;nan| "pe-kle_u mokesdius (iq pq!l.g{p iry,roqese kuriant naujas darbo vietas) ir didinant vyriausybds iSlaidas (teikiant valstybiniq uZsakymr.l firmoms, subsidlLl atskiromsdarbuotojqgrupems,skatinantvie5Lgq darbqorganizavimqir kt.). Sios dvi prie5taringos koncepcijosuZimtumopolitikai turejo svarbi4 reik5mg:atskiraislaikotarpiaisviena ar kita dominavo. Nuo XX a. pradZiosiki Antrojo pasauliniokaro valstybdsvaidmuo buvo palyginti pasyvus,todel, ekonomistqnuomone,dominavo neoklasikine u Z i m l u m op o l i t i k o sk o n c e p c i j a r r . o A n t r o j o p a s a u l i n i o a r o ,y p a i E u r o p o s P k judejimas,augo socialiniai profs4jungq Salyse, sustiprejo fondai,plaiiai buvo diskutuojamos ir realizuojamos [vairios socialines apsaugos progralnos. UZimtumoprogramosbei politika tapojq dalirni. Veliau vel pradeda dominuoti neoklasikine uZimtumo politikos samprata, maL1javalstybdspoveikis darborinkai. Ypad tai bDdingaJAV. UZimtumo politikos fomavim4 komplikuoja bhtinumas derinti efektyvias priemones ekonominiu, bet daLnai nepriimtinas socialiniu atZvilgiu. Todel, nors daugelis iSsivysdiusiqSaliq (Vokietrja, DidZioji Britanija, Svedija ir kt.) turi ilg4 uZimtumo reguliavimo istorij4 uZirntun.ro jq problemosnuolat svarstomos vyriausybiqir tvirtinarnosparlamentq. Daugumoje Saliq uZimtumo politikE formuoja ir igyvendina darbo ministerija ar kitos socialins politikos institucijos. Jos nustatopagrindines jas igyvendina vietines uZimtumo politikos kryptis, o atskiruoseregionuose valdZiosistaigos. Tarptautiniu mastu uZimtumo ir nedarbo klausimus reguliuoja Tarptautine darbo organizaclja (TDO), [kurta l9l9 metais. Lietuvoje uZimtumo politikq formuoja ir kontroliuoja Socialines apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbobirZa. Daugumoje valstybiq pagrindinds valstybines uZimtumo ir darbo rinkos politikos kryptys yra Sios: - uZimtumostabilizavimoir Zemoinfliacijos lygio suderinimas; - darbojegos paklausos pasiulosatitikirno maksimizavimas: ir - pastovusilgalaikio nedarbomaZinimas; - aktyvios politikos kryptingumouZtikdnimas; - nuolatinis idarbinimo tarnybq ir infonnacinds sistemos darbo tobulinimas.
'3 Aktualus darborinkos politikos klausimai.- V., 1996. P.7

-Tv
f

407

Nedarbo atZvilgiLrvalstybds politika gali buti dvejopa; aktyvi ir pasyvi. Pasyvi politika (passive policy) - visurna finansiniq priernoniq, kuriomis siekiama su5velninti nedarbo pasekmes, pirmiausia- pajamqpraradim4. Svarbiausiapasyvios politikos priemone yra bedarbio paSalpos. Valstybes istatymais garantuojamos bedarbio paSalpos suSvelnina ekonomines nedarbo pasekmes.Tadiau visose Salyse bedarbio pa5alpLl rnokejimas yra grieLtaireglamentuotas, ne kiekvienaspraradgsdarb4 gali ir jE gauti. Pa5alposdydis sudaro tik dali darbo uZmokesdio, kur[ gaudavo darbuotojas paskutineje darbovieteje. Jos dydis ir mokejimo trukme gali priklausyti nuo Seirnynines padeties, amZiausir kitq veiksniq.Mokslininkq nuolnone, negalima mokdti per dideliq paSalpq,nes tai stabdo darbo paieikas. Bltinas komprornisas tarp Zmonir4 skatinimo dirbti ir palengvinimogyventi nedarboatveju. Prie pasyvios politikos priemoniq galima priskirti ir darbo jegos (darbuotojq) ankstesnI iSleidirnq taikorna Vokietijoje ir ipensrjq.Si priernond kitose Vakarq EuroposSalyse. Tadiauji brangiaikainuoja. Aktyvi politika (active policy) - ivairiq ekonominiq ir organizaciniq priemoniq, leidZiandiq sumaZinti nedarbo panaudojimas. mastfu Ji gali daryti poveiki l) darbo jegos paklausai, 2) darbo jegos pasifilai,3) darbo rinkos mechanizmofunkcionavimui. Aktyvios politikos priemonesgali blti suskirstytos i: - makroekonomines,t.y. bendras ukio stabilizavimo priemones, kurios tiesiogiai ar netiesiogiaigerinasituacij4darborinkoje; - specialias uZimtumopolitikos priemones. Naudodama makroekonomines priemones, vyriausybe didina bendrqjEprekiq ir paslaugq,taip pat darbo jgos paklausq tuo maZindama nedarbq ypad ekonomikos nuosmukio s4lygomis. Vyriausybes kovos su nedarbupolitik4 Siuoatvejr"r galima iliustruoti I 1.8paveikslu. Tarkime, kad ekonomika iki vyriausybds isiki5imo pasieke pusiausvyrosta5k4 Es, ir tada gamybos apimtis (Y6) tokia maiza,1ogiStinka didelis nedarbas. Vyriausybe nedarbq gali surnaZinti,didindarna bendrqjq paklaus4.Jai padidejus, pusiausvyranusistovdsta5ke E,1,gamyba padides, nedarbas sumaZds. Siuo atveju vyriausybd <tidina bendr4ia paklausa supi{daqa prekes ir paslaugas firmq, t.y. didindamavyriausybesi5laidas. iS Tai efektyvr.rs BNP ir nedarboreguliavimo bfidas, tadiaujis pavojingas tuo, kad skatina kainq augimE (infliacrjq). Kiekvienai vyriauiybe-[-uri dalI t . ! / r r * - r ' : : : - - * n e d a r b ov e r t i n a k a i p a t s i r a d u sd e l n e p a k a n k a m op a k l a u s o st,. y . c i k l i n l i s nedarb4 gresiapavojuspatekti I vadinamqj[,,stok- eik" ciklq. I tokiqpadeti,

408

pavyzdZiLti,1945-1978 m. laikotarpiu buvo pakliuvusi DidZioji Britanija. jog Tarkime, kad vyriausybkonstatuoja, infliacrja pasiekdneleistin4lygI ir jq reikia maZinti. Tada bendr4jq paklausq imama maZinti. Gamyba sr,rldtdja, infliacijos tempai sumaZeja, tadiau i5auganedarbas. Tuomet konstatuojama: infliacija iveikta, o pagrindineproblema- uZimtumo didinimas. Vel imarnasr skatinti gamybos augimq didinant bendrqj4 paklaus4 ir t.t. Taip ciklas tEsiamas.

v
Yl

11.8 pav. Stabilizavimopolitika nedarbuimaZinti Specialios uZimturno politikos priemonds daZniausiainukreiptos I laikinojo ir strukturinio nedarbo maZinima* Paprastai taikomos Sios =------:.--.e ".prlemones: - ivairios atskirqdarbuotojqgrupiq darbouZmokesdio subsidijos; - bedarbiqperkvalifikavimo finansavimas; - socialiainaudingq(vie5qlq)darbr4 organizavimas; - idarbinimo istaigqveiklos tobulinimas; - smulkausir vidutinio verslordmimas, Tadiau kai kurios priemones ekonomistq verlinamos gana prie5taringai'.pavyzdLiui, darbo uZrnokesdiopalaikymas (subsidijavimas). Viena vertus, tai leidZia palaikyti dalies darbuotojq uZimturn4 jie netarnpa bedarbiais, padidejadarborinkos stabilumas. Kita vertus,darbouZmokesdio subsidijavimas lemia neefektyviq imoniq veiklq paslepto nedarbo atsiradim4. Laisvosios rinkos Salininkai kritikuoja ir [vairias uZimturno programas (aunimo, Zemes ukyje), nes ilguoju laikotarpiu jq efektyvumas 409

nera didelis. Kritikr-rojarnas valstybesremiamq gyventojq socialiniq grupiq ir i5skyrimas. jiems mokdtq Juos esqgeriau idarbinti, nes dali darbo uZmokesdio valstybd.Tadiaudel to kiltq uZimtumodiskriminacija. Svarbusvaidmuo uZimtumopolitikoje tenkaprofesiniammokymui ir perkvalifikavirlui. Tuo siekiarna: L Suteikti arba patobulinti profesing kvalifikacij4 Zmoniq, konkuruojandiqdarborinkoje. Sis mokyrnasturi fonnuoti nauj4 darbopasiuloskokybq, atitinkandirl darbo paklausq. Tai vienasi5 strukturinionedarboSvelninimob[dq; 2. I rnokymo programas ltraukti tam tikr4 piliediq skaidiq. To siekiarna 5iq prieZasdiq: del - nedirbandiojo [traukimas I mokymosi programas rei5kia jo profesineskvalifikacijos pagerinim4 galimybiq isidarbinriiBpletirn4; - surnaZina galimybEtapti bedarbiuateityje; - nedirbandiojoitraukirnas mokymo programasleidZiajam iilaikyti i rySIsu visuomene. Tinkamai organizuotas nedirbandiqjq Zmoniqmokymas,esant aukitarn strukt[riniam nedarbui,ne tik su5velninanedarbopasekrnes, bet ir j p a r u o S id a r b o e g q e k o n o r n i n i a mu g i m u i . a a Noredama su5velninti situacijq darbo rinkoje ir sumaZintinedarb4 vyriausybesavo istatymaisgali veikti darbojgos pasi[I4 ir paklaus4 siektijq subalansuotumo.Darbo jegos pasi[14 gp.U$9".*meZ1gll_Ug':H.r_p_.]S!t9I9AIg; - apriboti pensinio amZiausZrnoniq,gaunandiq pensijas,darbojegos pasiul4. Tai galimapasiektididinantpensijas; - skatinti prie5pensinio amZiausZmonesanksdiaui5eiti i pensij4 tadiaLr gali sau leisti tik turtingosSalys; tai - apriboti besimokandio jaunimo darb4 mokant jiems didesnes stipendijas ar tiesiog ribojant besimokandiqgalimybg dirbti pagal samdos sutart[; - pratqstimokymosi laik4; fvesti nenutr[kstam4 daugumos darbuotojq mokymo ir tobulinirnosi sistemq kt. ir Salyse, kur yra diclZiulis savanori5kasnedarbas, aktuali darbo pasihlosskatinimoproblema.Darbojegos pasi[lq galima didinti: - tobulinant informacrjE apie laisvas darbo vietas (vakansijas). Ceresnis gyventojq informavimas apie isidarbinimo galimybes, laisvq darbo vietq duomenqbanko kaupimaskompiuteriuose gali padetimaZinti laikinq.liir strukt[rini nedarb4; - skatinti darbojegos mobilum4 - tobulinti deficitiniq profesijq darbuotojtlparuoSimqperkvalifikuoti nepaklausiq profesijq darbuotoj us; - maZintipajamq mokest|

410

- riboti bedarbiopa5alpqdyd[, kuris skatintqdarbopaieSkas, pan. ir Darbo jegos paklausE firmos gali padidinti, jei joms teikiemos investicijq subsidijosarba rnaZinamimokesdiai.Be to, ivairiose Salyse pladiai praktikuojarnavidutinds darbo laiko trukmds rnaZinimopolitika. Ji gali bfiti vykdoma ivairiais budais: * rnaZinant savaitds darbo laiko trukmp; * didinant atostogrl trukmg; - naikinantvir5valandZius; - vien4 darbo etat4padalijantkeliemsdarbuotojarns kt. ir Svarbr4vaidmeni mazinant nedarbq vaidina smulkaus ir vidutinio verslo organizavimasir skatinimas.Papildomq darbo vietq klrimas tarnpa pagrindiniu nedarbo maZinirno Saltiniu. Nerandantys darbo bedarbiai ar sarndomidarbuotojai,gaunantysmaZ4darbo uZrnokest!, turedami nors lr bet rnenk4 pradini kapitalq ar gaudarni lengvatinius kreditus, patys steigia smulkias [monesir organizuoja nuosavqverslq. Dabartiniu metu pastovq uZimtumo augirn4 iSvysdiusioseSalyse uZtikrina tiktai paslaugLlsfera. Cia labiau tinka maZosios [kininkavuno formos, lanksdiau prisitaikandios prie specifiniq ir individualiq vartotojo poreikiq. Mokslininkq duomenimis, darbo vietq skaidius paslaugq sferoje dideja rnaZdaug kartus spardiau 3 negu pramondsSakose. esmesb[tent ji ir lS fbrmuoja darbojegos paklausq. MokslininkLlnuornone, nors pasyviosir aktyvios uZimtumopolitikos tikslai ir priemoneslabai skiriasi, tadiaujos vienos kitoms neprieitarauja.Siq priernoniq tarpusavio santykis atskiroseSalyseskiriasi ir kinta priklausomar nuo situacijos darbo rinkoje, ekonominiq ir politiniq nuostatrl. lvairiq priemoniq naudojimas irgi gali duoti skirtingus rezultalus. Moksliniai tyrinejimai rodo, kad pasaulindje praktikoje ndra universaliq receptLt efektyviai r.rZirntumo politikai parengti. Todel, rengiant uZimturno program4 konkredioje Salyje,pirmiausiab[tina iverlinti tos Saliesdarbo rinkos situacijrl ir jos kitimo tendencijas bei bendr4 ekonomingsituacij4.UZimtumo politika negali blti atskirtanuo Salies politikos. ekonominds Lietuvoje naudojamosir pasyvios,ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones,vis didesni dOmesi skiriant pastarosioms. Toliau siekiantmaZinti nedarb4Lietuvoje, bfitina naudoti prien.rones, kurios padetq: - pletoti gamybos ir eksporto augim4 nes tai skatina ir paslar"rgq sferospletimq didina uZirntumq; - legalizuoti paslept4uZimturnq.Todel reikia gerinti verslo aplink4: maZinti pelno, patentqir kitq mokesdiqtarifus, taikyti lengvatas. Tai skatintLl naujq firmq, taigi ir darbovietq, kurimq; - didinti darbojegos mobilumq. Lietuvoje labai dideli nedarbolygio regioniniai skirtumai, kuriq viena i5 prieZasdiq neZyrniteritorine migracija.

4ll

Darbo jegos mobilum4 galetq padidinti lengvatines paskolosgyvenarnajam plotui isigyti; * kurti teigiarnq idarbinimo [staigq lvaizdl. Daugelis bedarbiq ir darbdaviqi minetasistaigasnesikreipia, nesnesitiki sulauktirealiospagalbos; * sudaryti s4lygaspsichologinei bedarbiq paramai. Tai galetq b[ti bedarbiqklubai, kuriuosebendraudami bedarbiainebfitqvieniSira. II.4. PAGRINDINIAI NEDARBO RODIKLIAI

UZimturno ir nedarbo reguliavimo politikos efektyvumaspriklauso nuo nedarbo kokybines ir kiekybines charakteristikq.Jas atspindi lvairus nedarborodikliai. Be anksdiaunagrindtqbendrojo,arba norninaliojo,nedarbo lygio (U,) ir nalfiraliojo nedarbo lygio (U"), ekonornikos teorija nedarbq nagrineja l) jo trukmes atZvilgiu, 2) tarp atskirq dernografiniq grLrpiq,3) jaunimo nedarbq 4) dirbandiq nevis4 darbo dienE neclarbo lyg! (dalin! nedarb{ ir kitus rodiklius. Kai kuriuosjq panagrinesime. l l . 4 . l . N e d a r b ot r u k m E Vienas svarbiausiq nedarborodikliq yra jo trukme. Nedarbo trukm (unemloyment period) - iaiko tarpas,kr.rri (darbuotojas) bedarbis. Zrnogus yra PagaltrukmEnedarbas skirstornas trumpalaiki ir ilgalaikl. i Trumpalaikis nedarbas (short time/term unemployrnent) nedarbas,kuris trunka trumpiau nei metus. IS esmes tai laikinasisnedarbas, kurio kontingentas nuolatoskeidiasr. Ilgalaikis nedarbas (long time/term unemployrnent) nedarbas, kurio trukmd - metai ir daugiau. Kadangi didZiausiq nuostoliqvisuomend patiria del ilgalaikio nedarbo,todelji pladiaupanagrindsime. lka"lg$-lq-:rsdafto* qtsi radtqa daZniausjai lemi a strukturiliai darbo jnkos pokvdiai, o kartais asmeniniailmoffiksdiau . . . . nagnnela.Kao slrul(tunntat pokyelatekdnoruR{e--dzzniausiai kyla diegiant paZangias technologijas, maZejant atskirq gamybos Sakq vaidmeniui, intensyviai vystantis paslaugq sferai ir t.t. Del to mazeja nekvaliflkuoto ir menkos kvalifikacijos darbo vietq, atleidZiarniis darbo reikian-rq profesiniq lg[dZiq neturintys darbuotojai. Kitos prieZastys - jaunimo profesinio paruo5imo ir ekonomikos poreikiq neatitikimas, neigiarnos darbdavir.p
'" Darbo birZosnaujicnos, 1998, Nr.4, p. 18.

412

nuostatos priimant i darbq ilgalaikius bedarbius, ilgalaikiq bedarbiq pasyvumasprof'esineje srityje, amZius ir kt. Jo atsiradimui Vakarq E,uropos Salyse didelp 1tak4 turi nedarbo pa5alpq rnokejirno trukme ir nedarbo histereze. Tadiau ivairiose5alyseilgalaikiamsbedarbiams bfidingosnevienodos socialinesir demografines charakteristikos. PavyzdZiui,ltalijoje ir lspanijoje, 'farybos Europos inioiatyva 1990 m. atliktq tyrirnq duonrenimis, ilgalaikiq bedarbiqdidesniEjq dali sudarojaunimas,neturintisprofesinio pasiruosimoir patirties. Svedijojeilgalaikionedarbo lygis yra zemesnis negudaugumoje kitq Saliq, o tarp ilgalaikiq bedarbiq dominuoja imigrantai, jaunirnas ir vyresni kaip 55 metq amZiausasmenys.Pagrindinsilgalaikio nedarbopriezastysnepakankamas pasiruoiimas, silpnaimigrantq adaptacijars. Manoma, kad Olandijoje ilgaiaiki nedarbqlemia per didelis studentt6 besimokandiq aukstosiose mokyklose,skaidius.pastariejidaZnaipasirenka paklausos neturindiasspecialybesir t.t. Apskritai aukstojo issilavininro probierna aktuali daugeliui Saliq. Del gana dosniq ir ilgE laikE mokamq nedarbo pasalpq bedarbiai ilgai iesko darbo pagal specialybE.Kita vertus, visada lieka svarbi ZmoniLl norq tureti tam tikrq specialybqir galimybiq pagal jq dirbti suderinimoproblema. Nedarbas Europoje, l99l m. duomenimis,buvo ilgalaikis, nes dar-rgelyje Saliqdaugiaukaip puse bedarbiqneturejodarbo ilgiau nei vienerius metus. Tr,ro tarpu JAV daZnesnistruunpalaikisnedarbas,u.l99l rn. JAV ilgalaikis nedarbassudareapie 10 proc., tuo tarpu EuropojerT daugiaukaip 50 proc. bendrojobedarbitlskaidiaus. Tokiq situacij4 lemia nedarboprieZastys, apib[dintos l-ojo skynaus antrameskirsnyje. Lietuvoje ilgalaiki nedarbqskatinaiios prieZastys: - kintanti specialistq paklausos profesinestruktfira; - daliesZmoniqnernokejirnas valstybines uZsienio bei kalbq; - daugelio bedarbiq pasyvumas (bedarbiai neaktyviai dalyvauja ivairiose programose,renkantisnaujq profesij4 sudarantisidarbinirnoplanus rr t.t.): - dalis Zmoniq nesiekia oficialiai isidarbinti, nes fakti5kai dirba nelegaliai; - menkasgyventojqteritorinisrnobilumas.

rs Aktualls darborinkospolitikosklausimai. p.53. '" CordonR.J.Macroeconomics.P.326. " Europa Siuo atveju tai Pranc[zija, ItaL.1a, DidZioji Britanija,Olandija,Ispanija, Vokietija, Bclgija, Danija, Graikija ir Airija (Saltinis: E C D [ c o n o m i c O u t l o o k , O l99lm. eruodis).

413

lyg1. Be to, jis sukelia Ilgalaikis nedarbaspakelia bendrqji r.redarbo Akivaizdu, kad vyriausybds psichologinespasekmes. sunkias ekonominesir Tadiauji turi blti politika pirmiausiaturi bOti orientuota ilgaiaik!nedarb4. i kur ilgalaikis nedarbasapima palyginti nedaug labai tiksli, ypad tose Salyse, darbo jegos. Taigi visada labai svarbu tiksliai nustatyti ilgalaikio nedarbo mast4.Anksdiau mineta,kad jis didesnisEuropojenegu JAV, todel aiSku,kad tos padios nedarbo maZinimo priernonds negali bDti taikomos abiejuose kontinentuose. JAV dominuoja laikinasis nedarbas, o Europos Salyse prieZasiiq strukt[rinisnedarbas. sr-rkeltas lvairiausiq I 1.4.2. Nedarbastarp atskirq demografiniq grupiq Kitas svarbus nedarbo rodiklis yra lvairiLl gyventojrl demografinirl pagal rasinE grupiq nedarbo lygis. Sis rodiklis ypad skiriasi grupiq, sudarytr'1 darbuotojq strukt[rE Akivaizdu, kad tipiSkiausias pavyzdys yra JAV gyventojq atskirq demografiniq grupitl nedarbo lygiq palyginimas. ll.6 lenteleje pateikiami nedarbo lygiai, bhdingi skirtingoms JAV gyventojq lygis (U,) buvo 7,2 nedarbo grupems1985tn., kada bendrasis demografinerns b[dinga. beveiknuolatos procento. ir bet Nors duomenys senoki, 5i tendencija grupiLl1995m. ll.6 lenteli. JAV nedarbolygis tarp skirtingqdemografinitl (procentais)
DemogralinAgrupE
gyvcntoJai SuaugQ (nuo l6 nr.ir rryrcsni) lS viso BaltaodZiairryrai llaltaodcsn-rotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Jaunimas (nuo l6 rn. iki l9 m.) lSviso BaltaodZiai vyrai Baltaodcsmotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs

Nedarbo lyeis, Yo

Darbo jigos dalis bendrame suaugusiu gyventojtf skaidiuie, 7o

5,6
4 q

66,6
'7\ 7

4,8 10,6 10,2

59,0 69,0
5q5

t7,3
t56 13,4 37,l 34,3

51 5

58 , 5
5 55 4 0 ,I 39.8

rpy I t i n i s : M nkj u G.N. Princiovekonomiks. P.562. budingas 15pateiktqduomenqmatome,kad jauniemsdarbuotojan,s nedarbo lygis, palyginti su kitomis amZiausgrupetnis. Zymiar auk5tesnis nedarbo lygis tarp Kitas bruoZas - daugiau negu dvigubai aukStesnis jLrodaodZiq. 414

AukSt4 jaunimo nedarbo lygi lernia tai, kad Sian.rkontingenlui bfidingas auk5tas atleidimq i5 darbo lygis ir Zemas ldarbinirno lygis. Neturindio reikiarnoskvalifikacijos jaunirno idarbinirnqstabdoaukitas darbo rinkos pusiausvyros darbo uZmokestis. to, svarb[s jauno Zrnogaus Be karjeros fonnavimosi aspektai, Zmogaus darbo,,susiderinimo" ir procesas. Auk5tasjaunimo nedarbolygis rodo jo ie5kornodarbo specif-ik4, laip pat tai, kad daugelis jaunq Zmoniq dar mokosi arba kelina mokytis. Darbdaviai, suvokdami, kad jauni Zmonds nesiruoiiapastoviaidirbti, nesiulo j iems kvalifikuoto darbo,reikalaujandiospecialaus i5silavinirno. JAV juodaodZiq aukStesni nedarbolygi lemia tai. kad.jie daugiuusir priklauso,,melynosioms apykaklems", kuriq darbojegos pasiulosperteklius didesnis negu ,,baltq1q apykakliq", o paklausa labiau priklauso rluo ekonornikosciklo. Auk5tasjaunimo nedarbolygis taip pat ir Europos Sqjungos Salyse. Kiek Zemesnis tik Liuksemburge, Austrijoje, Vokietijoje ir Danijo.le.ES jaunirnonedarbo lygis pateikiamas 1.7lenteleje. I ll.7 fentel6. Jaunimo (15-24 rn.) nedarbolygis Europos SqjungosSalyse l99l-l 998 rnetais (apskaidiuotas darbo jgos) nuo Salis
I Sv i s o E S i a l v s c Bclgija Danija Vokictija Graikija lspanija Pranciizija Airija Italija Liukscmburgas Olandija Austrija Portugalija Suornija
)vcdlla

Metai

1991
t6,1 14,9 I 1,6 5 q
1t o

992 8,1 16,2 6,4 25.2 34,6


) 1 4 14J

I 993
2t . 3 218 , 13,8 7,9 26,8 43,1
)5)

1994
22,0
14) I 1,0 8,7 27,7 45,0 29,0 1)) 7,3 t t,7 5',7 l 5,l 1 16 22.6 17.0

I 995
21.5
14 A

l 998
t9.5

10,2 8,8
?? Q t1 a

22.1 7.1 9,8


l') | 3 5J il,5 31,6 6,9 7,8 6.6 9,8 1 15 t6,7 11.6

3l,l ,t 5
1a A

27,0 21.8
11'

26,1

),/
8,3 6,1 8,8
t4 5

27,2 4,0

30,4
5 4 II,l
o,J

8,s
5,8 10I , )\7 13 , 6 t6.7

7,1
t?{ 5fr 16,6 )qq

Junctinc Karalvstc

7,8 14.3

12,9 1 11 22,6 t7.9

t9,4 I5.9

Jaltinis: E i n i s : Empoyrnentin Europe 1996.Luxemburg,European Com'rissiouy, 1996.* P. 147*162;EuropeanCommission 1998a:149- 64. AukitasjaLrnimo nedarbo lygis ES pakeiiair bendrqnedarbo lygl. jaunirno nedarbas, pavyzdLrui.1995 rn. Salyse,kur ypad aukStas Ispanijoje* 42,4 proc., ltahjoje - 33,2 proc., Suomijoje- 2t),9proc., - rr b e n d r a s i s e d a r b ol y g i s b u v o d i d Z i a u s i a-s a l i t i n k a m a i : 2 2 J : l l , U i r 1 7 , 0 n

1t5

procentq. Aukst4 iaunimo nedarbo lygi ES Salyselernia bendros jaunir.no nedarbo prieZastys,b[dingos visorns Salims,kartu ir gana laisva bedarbio sEvokos interpretacija. Pagal EUROSTAT (ES statistikos tarnybos) reikalavimus bedarbiais laikomi l4 metq ir vyresnioamZiaus gyventojai, kurie tiriarnEiqsavaitgdarbo neturejo,o ji suradgper artirniausias savaites dvi buvo pasirengg pradeti dirbti; keturias savaites [vairiais bfidais aktyviai ieskojo mokamo darbo: kreipesii valstybinEar privadiqdarbobirZ4 tiesiogiaikreipesi lankesi statybose,neoficialiose darbo I darbdavius, gimines ar paZistamus, birZose,turgLtose; ieikojo patalpq,[rengirnqar kreditq savoverslui pletoti. Prie bedarbiq priskiriami ir tie moksleiviai, studentai, narnq Seirnininkes kiti neaktyv[s gyventojai,kurie tiriarn4lq savairEaktyviai ir ieskojodarboir buvo pasirengg artimiausias savaites per dvi pradetidirbti. Pagal valstybing jaunirno politikos koncepcij4rs,m[sq Salyje prie jaunimo priskiriami 16-29 m. amZiaus asmenys. Lietuvos darbo birZos duornenimis,1996m. lV ketvirdio pabaigojeSalyjebedarbiqiki 25 metq buvo 18,8 proc., 18-29 m. - 31,0 proc. o apskaidiuotas 15*24 metq asmenq nedarbolygis - 18,8 proc. - panaSus kaip ir kai kuriose EuroposSqjungos Salyse. Tadiau Sis vaizdas bus kitoks, jei remsimes ne Darbo birZos, o Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis: jais, sios (15remiantis 24 m.) arnZiausgrupesjaunimo nedarbo lygis buvo 34,2 procento. pateiktq duomenq skirturnai susidaro todel, kad teritorines darbo birZos neturi pakankamos informacijos apie visus nedirbandius jaunus Zmones. Tyrimo duornenimis, auksdiausias nedarbo lygis buvo 15-19 m. amZiausjaunrmo grupeje. Tai daugiausiajaunimas, baigps bendrojo lavinimo mokyklos 9 klasesir l2 klasiq taip pat profesines auk5tesni4sias ir mokyklas. Kadangi Lietuvos jaunimas daZniausiaimokosi ir tik po to ie5ko darbo, toddl labai aktuali [vairiq mokymo [staigq absolventq nedarbo problema. Jo pagrindine prieZastista, kad rengiamq specialistqskaidius ir kokybe neatitinka Salies(regiono) [kio poreikiq, Zmonesnera mobilus. Todel viena efektyviq priemoniq jaunimo nedarbo problemoms sprEstituretq buti profesinismokymas, orientuotas darbo rinkos poreikius, o dia neissiversibe ! sisteminioprofesijq ir kvalifikacijq poreikio tyrimo ir prognozavimo. Kita jar"rnimo nedarbq didinanti prieZastis,yra ta, kacl rengiarnq specialistq kokybe neatitinka lkio poreikiq. Todel visq ripq mokymo institucijoserengiantspecialistus ypad svarbusderamas praktinis parengrmas. Kita vertus, Lietuvos Svietimosistemasilpnai susietasu darbo rinkos ir uZimtumo problemq sprendimu.Todel, sprendZiant nedarbo probrernas,i darbo rinkos ir uZimtumo reguliavimo sistem4 greta pagrindiniq jos mechanizrno elementq - darbo jegos, darbdaviu tarpininkaujandiq darbo rinkos institucrjq- reiketq ira5yti ir ketvirtEl4- Svietimosistem4.
'n Valstybine jaunimo politikoskoncepcija /A/alstybes Zinios.-V., 1996,Nr.65.

4t6

Pagrindin6ss4vokos . r r . . o . . . . . darbojega . uZimti gyventojai . (nedarbas) bedarbiai . uZimtumolygis . nedarbo lygis nelankstus darbo uZmokestis . . lukesdiqnedarbas . pakeitimo santykis . s t r u k t [ r a l i s t i nh i p o t e z e d . nedarbohisterezd laikinasisnedarbas struktlrinis nedarbas ciklinis nedarbas visi5kasuZimtumas natfiralusis nedarbolygis rnikroekonominiai nedarbonuostoliai makroekonorniniai nedarbonuostoliai Okuno desnis pasyvi vyriausybes uZimturnopolitika aktyvi vyriausybes uZimtumopolitika

Kartojimo klausimai l. 2. 3. 4. 5. 6. 1. 8. 9. 10. I l. 12. 13. 14. Kas sudarodarbojegq? Apibfdinkite nedarbq. K4priskiriame prie bedarbiq? Kaip apskaidiuojamas nedarbolygis? Kokios prieZastys lemia nedarbqjo lygi? Paai5kinkite, kokiais atvejais realusis darbo uZmokestis gali buti auk5tesnis darborinkos pusiausvyros uZ darbouZmokesti. Paai5kinkite, kodel nedarbotrukm yra vienas i5 b[dq atskirti laikinqjI ir strukturinInedarb4. Paai5kinkite nat[raliojo nedarbolygio sqvokE. Kokiu atvejunedarb4galima laikyti socialiainaudingu? Kuo skiriasi ilgalaikis ir trumpalaikisnedarbas? Nurodykite ir apib[dinkite rnikro - ir makroekonominius nedarbo nuostolius. Kuris i5 trijq nedarbotipq yra Okuno desnioobjektas? ,,Politikai gali laikinai sumaZinti natlralqjl nedarbo lyg1, vykdydami skatinandi4jEmonetaring politikq". Ar sutinkatesu tokiu teiginiu? Kokios pagrindinds nat[raliojo nedarbo lygio padidejimo Europoje pastaraisiais deSin, tmediaisprieZastys? Kuo skiriasi aktyvi ir pasyvi vyriausybes politika, maZinantnedarbq?

417

l2.INFLIACIJA
Infliacija yra viena opiausiq ir sudetingiausiq Siuolaikiniq makroekonominiq problemq. Ji pasirei5kiaprekiq kainq kilirnu bei pinigq nuvertejimu ir neigiamai veikia ekonomik4 sukelia daug nepageidaLrjarnq socialiniq padariniq. Nepaisant infliacijos tempq maZejimo pastaraisiais j n r e t a i si. t e b e r a k t u a l i . a Sioje temoje bus nagrindjama infliacijos esrnd, jq sukeliandios prieZastys,pasekmes,nedarbo ir infliacijos sqveikos problemos, aptariami infliacijos sprendimobDdaiir antiinfliacindvyriausybds politika. 12.1. TNFLIACIJA, JOS FORMOS tR TEMPAI 1 2 . l . l . I n f l i a c i j o st u r i n y s Infliacija (inflation) yra pinigq nuvertejimas, kuris pasireiSkia prekiq ir paslaugqkainq kilimu. lnfliacija - tai ne bet koks kainq kilimas, tai ndra tam tikrq prekiq arbajq grupiq kainq didejimas.Infliacija reiSkia,kad kyla bendrasvisq prekiq ir paslaugqkainq lygis. Be to, tai ne vienkartiniskainq pakilirnas,o nuolatos besitEsiantis rei5kinys, trunkantis gana ilgai. Kai kuriq prekiq kainos net ir infliacijos s4lygomisgali i5likti nepakitusios (arbanet gali sumaZeti). Infliacijos bruoZai eme rySketi, atsiradus piniginiams Zenklams. Todel kai kada tvirtinarna,kad infliacija Zinornanuo seniausiq laikq. Tadiaui5 esmds infliacija susiformavo tik XiX a. antroje puseje. Manorna, kad infliacijos terminaspirm4 kartq pavartotas JAV pilietinio karo metais (18611865m.), kai I apyvart4 buvo iSleistagausybd popieriniq pinigq. Pats infliacijos tenninas kilqs i5 lotynq kalbos ZodZio ,,inflatio", rei5kiandio i5putim4. Kainq kilimq Zmonija patiria nuo seniausiqlaikq. Tadiau iki XX a. prekiq kainos padvigubedavoper 70*100 metq, todel viena Zmoniq karta beveik nepajr.rsdavo turimq pinigq nuvertejimo. Net ir XX a. pradZioje vidutinis visq prekiq kainq lygis tai pakildavo, tai nukrisdavo. lnfliacija ankstesniaislaikais buvo laikino pobfldZio, daugiausia susijusi su karais, revoliucijomis ir kitokiornis politinemis negandornis.DaZnai jq sukeldavo epidemijos. veltui popieriniai Ne pinigaivadinarni bedos, vargo vaikais. DvideSimtajame amZiuje infliacija igavo visuotin[ pob[d1, tapo [prastureiSkiniu ir viena i5 opiausiqsocialiniq ekonominiq problemq. Kainos daZniausiai keitesi didejirno linkme. Tadiau kainq pokydio laipsnis labai nevienodas atskirais laikotarpiais ir skirtingose pasaulio Salyse arba regionuose. 418

Kaj kuriose Salyse, pavyzdliui. Vokietijoje. Sveicarijoje ir t.t.. infliacijos tempai kelet4de5imtmediq buvo maZesni nei l0 proc. per metus, jie kitose Salyse vir5ijo 20 proc., o dar kitose - 100 procentq.Ypad dideli infliacijos tempai bfidingi Lotynq Amerikos Salirns.Devintame Sio amZiaus de5irntrnetyjevidutiniai infliacijos tempai dia buvo reiSkiami lriZenkliais skaidiais. Galima tvirtinti, kad joks kitaspasaulio regionas, iSskyrus Centrinq EuropE 3-arne de5imtmetyjenepatyr tokiq spardiq infliacijos ternpq taip ilgai, kaip Sios Salys.Paskutiniajame Sio amZiausdeSimtmetyje labai dideii intliacrjos tempai buvo b0dingi ir daugeliui Rytq Europos Saiiq, taip pat ir Lietuvai. Infliacrjos tempai Lietuvoje l99 l-2001 m. pateikti l 2. l paveiksle.
CPI,% | 400 | 200 | 000

Nlctai

Saltinis: Lietuvosstatistikos melraStis 1997. P.198: http://www.std.ltlweb/main.php?parenF3 79. 12.1 pav. Vartotojq kainq indeksodinarnika,palyginti su ankslesniais rnetais Matome, kad ypad dideli infliacijos ternpai Lietuvoje bLrvo 1992m. (l163,0 proc.).Veliaujie pastoviai maZejo.1999m. infliacijostempainukrito iki 0,4 procento. Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje 1951-1996 m. laikotarpiu buvo 46,9 proc. (pagal 66 Salis), l9ll-1996m. - 51,8 proc. (i5tyrus150 SaliL), l99l-1996 m. - 148,9proc. (pagal178 Saliqduornenis). o Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje l95l m. buvo 12,7 proc.,

1 9 6 0- 3 , 9 p r o c . , 1 9 1 0- 5 , 2 , p r o c . , 9 8 0 m .- l 9 , l p r o c . , 1 9 9 0 m . - 1 4 5 , 7 1 p r o c . ,1 9 9 6m . - 2 6 , 8p r o c e n t o ' . Nedideli infliacijos tempaipastaraisiais metaisyra EuroposSEjungos Salyse: 1990-1998m. vidutiniai metiniai tempai buvo 3,5 procento. Vlesniais metais jie dar labiau sumaLejo: 1999m. jie sudare 1,2 proc., 2 0 0 0 m . 2 , 1 p r o c . , 2 0 0 l m .* 2 , 3 p r o c . ' o NeZymusjos ternpai ir kitose i5sivysdiusiose indr.rstrinese Salyse. Pastebimabendra pasauline infliacijos maZejimo tendencija,taip pat ir besivystandiose Salyse.Pagrindine infliacijos temptl sumaZejimoprieZastis yra ekonornikosglobalizacija ir tarptautiniq finansq rinkq egzistavirnas. Kai kurie ekonomistai mano, kad tLromet, kai pinigq rinka bus visiSkai globalizuota kai valiutacirkuliuostik kaip elektroniniai ir pinigai,svariausios infl iacijos s4lygosiSnyks. Pastaraisiaismetais vis daZniaLrkalbama ir apie infliacijos prieSingybq defliacijq.Sis terminas kilgs i5 lotynq kalbos 2od2io..deflare". kuris rei5kia ,,nup[sti". Tai bendrojo visq prekiq ir paslar,rgq kainq lygio srnukirnas. Defliacija gali brlti dviejq ni5iq: 1. Tikroji, technologine, kylanti del technologines paZangos sqlygojamodarbo na5umodidejirno;tai teigiarnas reiSkinys; 2. ,,Piktoji" monetarind, kylanti del ribotos pinigq pasiIlos, ji sukeliandios kainq srnukirnq. DaZniausiai vertinaura neigiamai. Defliacijos reiSkiniai pastaruoju metu stebimi ivairiose pasaulio S a l y s e , i pp a t i r L i e t u v c r j e . ta 12.1.2. Infliacijos formos lniliacija gali buti ivairiq ru5iq. Jq galirna skirstyti ivairiais poZi[riais,t.y. pagalviet4 pasirei5kimo pobndi,atsiradimo prieZastis, mast4ir t.t. Pagal viet4 infliacrja gali bLiti lokaline, pasireiSkianti atskirose Salyse, pasauline, ir apimanti visasSalisarbaSaliqgrupes.Ankstesniaislaikais infliacija buvo vietine, pasireik5davoatskiroseSalyse,daZniausiaitrukdavo neilgai ir baigdavosi pinigq reformomis. Dabar vykstanti infliacija yra pasauline. Nepaisant to, Sios problemos aktualurnasivairiose Salyse nera vienodas. Pagal rei5kimosi pob0d[ infliacija gali b[ti atvira ir paslepta.Atvira infliacija pasirei5kiakainq kilimu ir ,,matoma" i5oreje.Pasleptosinfliacijos
'

IllarionovA. Infliacijai ekonornideskij //Voprosyekonorniki, rost 1997,No8, p. 92 96. (Infl iacijos ternpaiiSreikSti vidutiniais nesvertiniais dydZiais). ' http://europa.eu. int/cornm/eurostat/Publ icldatashop

420

esme ta, kad kainos formaliai gali i5likti nepakitusiosarba dideja ne raip spardiai,kaip esantatvirai infliacijai. Paslepta infliacija atsirandatuomet, kai bendroji paklausavirSijabendrq4 pasiiil4 ir susidaroprekiq stygius.Tai buvo btidinga socialistinems Salims. Ten infliacija buvo tramdomaadministraciniais b[dais. Del to daZniausiai dideja deficito mastai,gali bfiti ivedami talonai ir t.t. Be to, pasldpta inlliacija pasireiSkia tuomet,kai kainq kilimas dirbtinai ir jq stabdornas, nustatantvirSutines kilimo ribas. Pagal infliacijos mast4 arba intensyvumq iSskiriamaSliauZiancioji, 5uoIiLroj andioji infl iacija ir hiperinfliacija. S[auZianiioji infliacija (creepinginflation) - tai infliacija, kai kainos kyla l6tai,ber pastoviai. Tai slenkandioji, ltoji, saikingainfliacija. Ji trunkailgai, taiiaujos tempaineradideli.Ekonomistq nuomone, Si infliacija gali siekti 3-7 proc. per metuso dabartiniumetu l-3 procentai.Tuo atveju pinigq perkamoji galia i5 esmes nepakinta. Suoliuojaniioji infliacija (galloping inflation) - tai infliacija, kai kainos kyla gana staigiai, Suoli5kai ir turi tendencijE dideti. Ekonomi5kaistiprioseSalyse kainq kilimas tuo atveju gali siekti 2530 proc. per metus. Ukines sutartystuomet sudaromos,ivertinus infliacijos lyg[, arba siejamossu tvirta valiuta. Hiperinfliacija (hyperinflation) ypad dideliaistempais. inlliacrja, pasiZyminri

Remiantis klasikiniu Kolumbijos universiteto ekonornisto Filipo Keigeno (Cagan, Philip) apib[dinimu, hiperinfliacija yra tuomet, kai kainq kilirno ternpai vir5ija 50 proc. per menesi. Tuo atveju metiniai jos ternpai siekia beveik l3 000 procentq!Hiperinfliacija nera daZnas rei5kinys:per vrs4 pasaulioistorij4 iki XX arnZiaus paskutiniojo desimtmedio Zinomatik l5 jos atve;q. Tadiau XX amZiaus pabaigoje ji padaZnejo: pavyzdLiut, 9-o de5imtmedio antrojepusejepastebeti septynihiperinfliacijosatvejai. net Pirmuoju labai aukStos infliacijos pavyzdLtulaikoma infliacija, kilusi antikos laikais Romos imperijoje III amZiuje. Vis delto iki XX amZiaus Zinomi tik trys itin aukStosinfliacijos atvejai, be to, ne vienasjq nepasieke F. Keigeno nustatytos ribos. tai, atvejqpasirei5ke ldo-mu kad visi istorijojeZinomi l5 hiperinfliacijos XX amZiujes. Visi jie buvo glaudZiai susrjg globaliniais su istoriniais politiniais ir ivykiais. XX amZiujeekonomistaiiSskiriatris rySkiuslaikotarpius,kai daugelyje

'

SaksD2. D., LarrenF. B. Makroekonornika. Globalnyjpodhod. P.786.


A a 1

Saliqkiio hiperinfliacija tai Pirmojopasaulinio karopabaiga, Anlrojo pasaulinio karo pabaigair 9-asSioamZiaus de5imtmetis. Hiperinfliacijos prieZastys- politiniai sukrdtimai, karai, pokario sunkumai, [kio chaosas.Taip buvo, pavyzdZiui, Vokietijoje po Pinnojcr pasaulinio karo; Vengrijoje, Kinijoje, Japonijoje - po Antrojo pasar,rlinio karo. Kainos SioseSalysekai kuriais metais pakildavo po 20 000 proc. kas menesi. Hiperinfliacijos mastq Vokietijoje 1922-1923m. galima apibldinti tokiais pavyzdLiais: fermeris, 1919m. pardavgs Zems sklypE uZ 80 000 rnarkiq, po keleriq metq uZ tai galejo nusipirkti vilnon[ megztini, o restorano lankytojai pavalgg kartais sumokddavodu kartus brangiau negu paZymdta valgiara5tyje (kainos Zaibi5kai pakildavo). 1984-1985 m. hiperinfliacijE patyre Bolivrja: dia infliacijos tempaibuvo tokie dideli, kad prireike du kartus per savaitEi5 VFR ir Anglijos ldktuvais gabenti ten i5spausdintus pesus,o Bolivijos i5laidospinigq spausdinimui (pirkimui) 1983m. sudard20 mln. USD. Tai uZem6 trediE Saliesirnporto vietq. lnfliacija taip pakenkd pinigq vertei, kad didZiausiasbanknotas- 100 000 pesq kupilra - oficialiai buvo keidiamaI du USD. Artimq hiperinfliacijaibuklg patyre Lenkija ir Jugoslavija 1989m., Armenija ir Ukraina 1993m., Rusija,Gruzijair kitos posocialistines Salys Sio de5imtmedio pradZioje. Pavyzdiziui, vartojimo kainq prieaugis 1993m. Ukrainojebuvo 10 155proc.,Armenijoje- 10 996 proc.,Gruzijoje7488procento". Hiperinfliacijos s4lygomis smarkiai padideja pinigq spausdinimo kaStai, o popieriniq pinigq perkamoji galia gali kristi Zemiau uZ jierns pagaminti sunaudotopopieriausvertg. Zmones nustojatikejg pinigais, daZnai pereinama prie nat[riniq mainq. Todel hiperinfliacijq galima vertinti kaip didelEnelaimE. 12.1.3. Infliacijos matavimo biidai Pinigq ,,vertds" pasikeitimus galima i5matuoti tik bendrojo kainq lygio pokydiais. Todel infliacijos lygiui [vertinti daZniausiaipasitelkiami kainr"l indeksai. Infliacijos lygis (tempas) (IR - inflation rate) - tai bendrojo (vidutinio) kainq lygio santykinispokytis per tam tikr4laik4. Infliacijos lyg[ parodokainq augimo tempai. Infliacijos tempamsnustatytitinka ivairus kainq indeksai.Pladiausiai naudojamasvartotojq kainq indeksas- CPl. Jis skaidiuojamas vartojimo tik prekems ir paslaugoms.J[ nustatant, atsiZvelgiamai prekes ar paslaugos
o Gaidar E. ,,Detskijebolezni" postsocializn.ra //Voprosy ekonorniki, 1997,No.4, p.5.

422

lyginamqli svori Seimos vartojimo i5laidose. Apie tai buvo kalbeta, nagrinejantrealqli nacionalinfproduktq 2 skyriuje. Vartotojq kainq indeksasapskaidiuojamas pakankamaioperatyviaiir palyginti nesunkiai.Gali b[ti nustatomimenesiniai,ketvirtiniai, metiniai CP] dydLiai. lnfliacijos tempams[vertinti naudojamas bendrojovidaus produkto ir defliatoriLrs.Priminsime, kad jis parodo, kaip kinta visq Salies prekiq ir paslaugq kainos. Jis tiksliau atspindi infliacinius procesus, nes apskaidiuojamasvisoms BVP sudetinms dalirns: vartojimo reikmenirns, investicinems prekdms, eksporto prekdms. Tadiau BVP defliatorius daZniausiai apskaidiuojamaskartE per metus, nustatant realrij! BVP. Jt apskaidiuoti Lymiai sunkiau, galutinis jo dydis daLnatkoreguojamas. Todel, nustatant infliacijos lyg[, praktiSkaiBVP defliatoriumi naudojamasi lymiai rediau negu vartotojq kainq indeksu.Tyrimais nustatyta, kad tarp CPI ir BVP defliatoriaus dideliq skirtumq nera. Siq dydZiq ry5io glaudumq atspindintis koreliacijos koeficientas l97l-1995 m. buvo lygus 0,9943 (154 Saliq vidurkis)s.Vadinasi, SiqdydZiq skirtumasneratoks Zymus,kad vieno rodiklio pakeitimas kitu galetq veikti rezultatus, Siuo atveju * infliacijos tempq nustatymQ. Infliacijos tempai ivertinami ir kitais bfidais. Vienas jq - infliacrjos tempq nustatymas,siejantpinigq pasiulos,paklausosir kainq kilimo tempus. Tuo atveju infliacijos tempas IR= LM - nl --2

"[

(M \

" .J'

I'

(12.1)

dia

LM

- nominaliosios pinigq pasillos pokytis,%;

Al-+
I

(u \
P

pinigqpaklausos pokytis, %o; | - realiosios

P - bendrasis kainq lygis (vidutine prekesvieneto kaina),%; 1R- infliacijos tempai,o%.


-_--,-"",#

Jei realioji pinigq paklausa nekinta, tuomet IR = LM - , I.y, J

infliacijos tempai lygfls pinigq pasillos pokydio tempams. Pladiau 5i ..., problemabus aptarta,nagrinejantinfliacijos prieZastis. ./Infliacijos laipsniui ivertinti gali bilti naudojamail,,taisykle 70'lJa remiantis, apskaidiuojamas laikas, per kuri kainos padvigubeja.JeiinTliacija
IllarionovA. Zakonorniemostirnirovoj intliacii //Voprosy ekonorniki, 1997, No.2, p.38. '

423

jal+a!s3:_li*.gt9tl!-i9-"*il!l".lg-: plg-.:S*S, -:eltp.%i-srglB5tq " !,i:iygLg jei Vadinasi,


septynenrrsmetus (70i l0:7), jei jos kasmet kyla, pavyzdZiui, 5 proc., tar padvigubes per keturiolika metq (7015:14). 12.2. INFLIACIJOS PRIEZASTYS

yra pastovi ir sudaro,pavyzdLiui, l0 proc. per metus,tai baziniq metq kainq indeksasbus 100, antrqiq metq - 110 procentq. Trediaisiaismetais jis padidejadar l0 proc., t.y. l0 proc. nuo praejusiqmetq I l0 proc. lygio, ir j s i e k i a a u l 2 l p r o c .( 1 1 0 x 1 , 1 0 : 1 2 1 ) .V a d i n a s ii,n d e k s a d i d e j a n e t o l y g i a i , s t.y. kasmet dideja vis daugiau.,,Taisykles 70" esrneyra tokia: skaidius70

kainoskadmetladi,Ceja-lT--proc.. jos padvffies fier rai

lnfliacijos prieZasdiq nustatymas - suddtinga ir diskutuotina problema.Infliacija yra visos ekonomikosfunkcionavimoatspindys. veltui Ne ekonomistaijq kartais lygina su kfino temperattra,kuri gali blti lvairiq ligq poZymis. Nepaisanttam tikrq skirtumq, dabartiniumetu tarp ekonomistqgaji nuomond, kad infliacija yra daugelio veiksniq pasekme. Naudojant svarbiausiq makroekonominl modell, t.y. bendrosios paklausos-bendrosios pasifilos sqveikos model[ (AD-AS), i5skiriamos dvi infliaciiq sukeliandiq veiksniqgrupds: l. Bendrosios paklausos pokydiq sukelta infliacija, vadinama paklausos,arbavartotojq,infliacija (demand- pull inflation); 2. Bendrosiospasi[los pokydiq skatinamainfliacija vaclinama kaitq infliacija (cost - push inflarion). lnfliacijq sukelia bendrosios paklar,rsospadidejimas (ADt) ir b c n d r o s i o s a s i u l o s u m a Z d j i r n aA S J ) . S i a si n f l i a c i j o s r i e 2 a s r ia p t c r s i r n e p s (s p s atskirai. 12.2.1. Bendrosiospaklausossukeltainfliacija

kainq. Taip gali bDti,kai turima pakankamai kapitalo,yra laisvosdarbojegos. Kainos kyla tuomet, kai bendroji paklausapadideja,ekonomikaijau veikiant visu pajegurnu,t.y. pasiekuspotencialqii nacionalinioprodukto lygl )'p. Jeigu ekonomikoje yra visiskas uZimtumas ir panaudojami visi kiti gamybiniai istekliai, tuomet padidejusiqpaklausE galima parenkintitik kylant kainoms. Bendroji paklausagali keistis, keidiantisjos sudedamosiorns dalirns - vartojimui, investicijoms,vyriausybesislaidomsir grynajarn eksportui.Tai

kainos. @;[a.

Dideiant be[drajai paklausai. dideja ir realitrjigamybosapimrjsbei

e,'nyfrg.rmfiff;;e fJidt",;

424

buvo i5nagrinetaankstesniuose skyriuose.Taip pat jau Zinome,kad bendroji dideja, naudojant skatinandiqsias- fis.kaling iq molet?Itn-q.-J*.ggr-q p5illtit<as. Paprasdiausias paklausos iacijosmodelispateiktas 2.2 paveiksle. infl I Pradine padetis - pageidautinaekonomind pusiausvyra,ta5ke E0. Tarkime, kad bendroji paklausapadideja,todel ADg kreivd persikeliai de5inE,1 padeti AD1. Trurnpojo laikotarpio bendrosiospasiulos kreive AS lieka toje padioje padetyje.Todel ilgojo laikotarpiopusiausvyrasutrinka (ta5kasEe), susiklosto nauja trumpojo laikotarpio pusiausvyrata5ke 81. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P7, realioji gamybosapirntispadidejanuo )/" iki In,. AS lr

ADr

ADo

Yr.,,

Ynr

12.2 pav. Paklausos infliacija Toliau procesairutuliojasi taip. Pakilus galutiniq produktq karnoms, pradedakilti ir gamybos veiksniq kainos. Del to padiddja garnyboskaitai ir sumaZejabendroji pasi0la. Todel trumpojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreive persikelia i viriq. Jei bendrosiospaklausoskreive lieka toje padioje, naujoje AD1 padetyje, tai ekonomind sistema judes Sia kreive tol, kol susidarys nauja ilgalaikd pusiausvyra. Kainq lygis pakils dar daugiau, o realioji gamybosapimtis grl5 i pradingilgalaikespusiausvyros padeti Ip. Jei bendrosios paklausos padidejimasyra ne vienkartinis,o ilgalaikis procesas, tuomet realioji gamybos apimtis tuo laikotarpiu bus palaikoma auk5diaupotencialiojo lygio, o kainq lygis vistl laik4 kils. Tai pavaizduota 12.3paveiksle. Pagrindines bendrosios paklausos pokydiq sukeltos infliacijos prieZastys, Sios yra l. Siuolaikiniq pinigq pasi[losypatybes; 2. Deficitiniai valstybiqbiudZetai; 3. lprastq mokesdiqdidinirno vengimasir kt.

425

S i a sprieZastis aptarsime atskirai. P


D

YE

12.3 pav. Paklausos padidejimosukeltainfliacija

12.2.1.1. Pinigq pasiilla kaip infliacijos sqlyga Bendrosios paklausospokydiq sukelta infliacija pirmiausia susijusi su pinigq apyvartos ypatybemis, jos ,,Saknys" gludi pinigq sferoje. Amerikiediq ekonomistas Nobelio premijos laureatas M. Fridmenas yra pabreZgs, infliacija visur ir visadayra pinigq sferosrei5kinys. kad Siuolaikiniai pinigai neturi savo vertds, o tai sudaro geras sElygas didinti jq kieki. Dabartine pinigq sistema nebeturi kriterijaus, leidZiandio nustatyti, koks pinigq kiekis yra b[tinas ir koks perteklinis (anksdiautoks kriterijus buvo taurieji metalai). Dabar pinigq sfera gali ,,praryti" bet koki nevisaveriiq pinigq kiekl, o prie jo turi prisiderinti kainos. Tai lyg piktasis dZinas, i5leistas butelio ir igavEsvisi5k4laisvg.Be to, Siuolaikiniq i5 pinigq spausdinimo neriboja jokios fizines galimybes, it jq kiekis gali dideti nevarZomai.Gamybos apimties didinimq kaip Zinoma, riboja objektyvios s4lygos. Infliacijos poZymiai atsiranda tuomet, kai pinigq gauseja nepalyginamaigreidiau negu produkcijos. Todl paklausosinfliacijos esmd kartais apib[dinama vienu sakiniu - pernelyg daug pinigq vejasi per daug maZqkiek[ prekir4. Remiantis kiekybine pinigq teorija, galima tvirtinti, kad pinigq kiekio didejimas yra svarbiausia infliacijos s4lyga. Priminsime, kad pagrindinetos teorijos propaguojama lygybe yra: 426

. . : . i , " :

MxV:PxQ, 6a MZP* p -

arba xV:PxY; M

pinigq pasihla; piniginio vienetoapyvarlos greitis(kartais); vidutind prekesvienelo kaina; sanderiq skaidius arbabendrojoproduktokiekis; PrQ - nominalusis bendrasis nacionalinis produktas(arba BVP) nulemiantispinigq paklausq; )'- realusis nacionalinis produktas (arbarealusis BVp); Px Y - nominalusisnacionalinisproduktas(arba norninalusis BVP).

Tuomet

o=';n
Vadinasi, padidejuspinigq pasiDlai,pakyla ir kainq lygis. Jeigu, keidiantispinigq kiekiui, kinta ir pinigq apyvartosgreitis, tuomet pinigq pasitlos poveikis infliacijai gali sustiprdti arba susilpneri. PavyzdZiui, pinigq apyvartos greidiui didejant, pinigq poveikis infliaciniarns procesams sustiprej ir prieSingai. a, JAV ekonomistas Samuelsonas, P. i5tyrqspinigq apyvartosgreidio dinamik4 JAV 1939-1960 rn. laikotarpiu padard iSvad4 kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreitis turi maZejirno tendencij4. Pana5inuornone ir M. Fridrneno;jis pabrdLd,, kad pinigq apyvartos greidio pokydiai turi tik neZymiqmaZjimotendencijq.Pinigq apyvartosgreitis kai kuriose valstybese 1985-1995m. laikotarpiu pateiktas l2.l lenteleje. l2.l lentel6. Pinigq apyvartosgreitis (kartais)
Metai

Salis
D i d Z i o i iB r i t a n i i a Vokictiia Prancfrzii a
Svcdiia

1985
1.7 1,5 2.0
l 5

1990
l.l

1995
1.0
1.6 1.6

1.6 1.6
? t

JAV J a o o niia Kiniia Rusiia

I.t 2,0
1 q

t.5 0.9

:.2 1,8 0.9 1.0


8,1

tinis: Seniacov V DeneLnaja massa i faktory iejo formirovanija Sendago I. //Voprosy ekonorniki, 1 9 9 7N o . l 0 , p . 2 8 . ,

All

i I f, f f

Matome, kad pinigq apyvartos greitis ivairiose Salyse kinta nevienodai.Nepaisantto, daugelisSiuolaikiniqekonomistqpripaZlsta, kad ilguoju laikotarpiu tai gana pastovusdydis (nors trr,rmpuoju laikotarpiu gali keistislabai ivairiai). Vadinasi,galima daryti prielaid4 kacl pinigq apyvartosgrerrisyra gana stabilus dydis. Jei V : const., tuomet kainq lygis yra tiesiog proporcingas pinigq pasiulai ir atvirk3diai proporcingas realiojo BVp I apirndiai. Je,i realusis BVP nekinta, tuomet kainq lygis yra tiesiog ( proporcingas pinigq pasiulai: ji dideja,kainq lygis automati5kai kai kyla. Mus domina ne absoliutus kainq lygis, o kainq lygio pasikeitirnas, arba infliacrlos tempas. Remiantis kiekybine pinigq teorija, jis gali buti iSreik5tas funkcija: Sia p : f(n, v, y). Raidesp, m, v ir y reiSkiasantykini atirinkamqdydZiq (p, M, V, ir y) kitimq i5reikStE procentais.Tuomet intliacijos tempas yra lygus pinigq pasifios didejimo tempq ir pinigq apyvartosdidejirno tempq sumai, atrnetus realiojoBVP didejimotempus.

p=m*y_r,

r N t Lr l l L -, ' t r ; 1 p - f l i , l r r . r y i fP

dia

v pinigq apyvartosgreidiopokydio tempai; y - realiojoBVP prieaugio tempai.

i,-i1ruiffi?ifi'I:"d,Tiffi;:n'*uostempai; -

Jei v : 0, tuometp : m - 1,. Tai reijkia, kad infliacijos ternpai yra lygus pinigq pasi[los pokydioir realiojoBVP pokyiio rernpr4 skirrurmri. Jeigu pinigq kiekis ir realusisBVP didetq tuo padiu greidiu, ruomerliainq lygis (arbanet sumaZetq, dali pinigq Zmonds nesikeistq nes taupo).vadinasi,norint pasiekti nulini infliacijos lygi, pinigq pasiflla neturi dideti greidrau negu realusis BVP, t.y. p:0, jei m--y. Bet daZniausiai realiojo BVp vienerq keletas(keliolika, keliasdeiimtir t.t.) pinigq pasiulosvienetq. ,,aptamauja" Prakti5kai pinigq pasifilos didejimo tempai virsrja realiojo BVp kilimo ternpus. PavyzdLiui, 1990-1994m. laikotarpiu realusis BVp vokietijoje padidejo- 8 proc., o pinigq kiekis Ml - 33 proc., JAV atitinkamai9 ir 33 proc.,Japonijoje 6 ir 27, Kinijoje - 56 ir 207 procenro6. Jeigu realioji gamybosapirntisnesikeistq0 - 0), tuomet infliacijos I tempai bltq lygrls pinigq pasi[los didejirno tempui,t.y . p : m, kai 1, : 0 . i
" Sendagovv. DeneZnajarnassai faktory ejo fonnirovanija //Voprosy ekonouriki, 1 9 9 7N o . 1 0 , . 2 2 . , p

428

Nagrinejantpinigq kiekio ir infliacijos lygio s4veikq paZyrnerina, kad galimi du atvejai. Pirma, pinigq pasi[los didejimo rempai gali virSyri kainq lygio kilimo tempus,l.y. m>p; antra,kainr.l kilirno tempaigali aplenkti pinigq pasifllosdidejimo tempus,I.y. p>m.Pastaroji tendencija pasireiskia tuomet,kai infliacijos tempai ypad dideli, pavyzdLiut, esantliiperinfliacijai. Tqvaizdliar iliuslruoja hiperinfliacijavokietijoje po Pirmojo pasauiiniokaro. kai kainq kilirno ternpai smarkiai vir5ijo pinigq kiekio didejirno ternpE, parodytq12.2lenteleje. I 2.2 lentel. Hiperinfl iacija Vokietrjoj e | 922-1933 rnetai s
Metai
922 m. sausis 923 m. sausis 923 m. licoa 923 m. spalis l6 354

Pinigq kiekis cirkuliaciioie

Kaina 75 208 I l 9 l 8 9 r8 9 0

Infliacija, proc./mn.
5

20 20t 2s6

189 386 29 720

altinis:G i 980.

Holtfrerich. Die Deutsireinflatio 1914-23. Walter de Grr.rvter.

Kai kainoskyla labai greitaiir pinigai srnarkiai nuverteja, surlaZdja realioji pinigq paklausa, nuo jr4 ,,begarna". Nors pinigr4 apyvarta pasparteja, ir gali bltijaudiamaspinigq stygius, pinigq ,,badas". Apibendrinus tai, kas iSdestyta, galirna padaryti iSvadq kad infliacijos dinamikq pirmiausialemia pinigq pasiulosprieaLrgio ternpai.T4 patvirtinair specialus infliacijosprieZasciq tyrirnai,kuriq duornenys paleikti 12.3lenteleje. 12.3lentel6.Infliacijosveiksniqlyginamasis svoris,procentlis
Rodikliai
P i n i q uD a s i I l a q P i n i g qa p y v a r t o s r c i t i s Rcalusis VP B Kiti I5 r'iso: S a l i qs k a i d i u s

l 971-1995
97.7 1.3 0,7 0..1 100.0

1981*1995
98,5 0,8
0.-l

1991*1995
9 5 .I

0..1 100.0
154

t.1 0.4 2.9 t00.0


171

r50 nis: lllariono Zakonomiernosti mirovoj e k o n o r n i k i1 9 9 7 , o . 2 ,p . 4 1 . , N

infliacii

//Voprosy

Vadinasi, per ketvirti amZiauspasaulinds infliacijos dinamik4 ner 97,7 proc. lerne pinigq pasiulospokydiai. Todel kyla klausimas,kodel gi

per didelis pinigq kiekis apyvartoje? atsiranda PinigLlpasi[lq taip pat ir jos pertekliq, suformuoja valstybinds institucijos (parlamentai,vyriausybes) ir bankq sistema. Pinigq pasihlos pertekliq s4lygoja daug prieZasiiq. j Svarbiausiasq aptarsimeatskirai. 12.2.1.2. Valstyhis biudieto deficitas ir infliaciju Nagrinejant fiskalingpolitikq buvo pabreZta, kad daugelisvalstybiq fbrn.ruoja deficitinir"rs biudZetus. Iinagrinetosir deficitq susidarymo sElygos bei Saltiniai. Cia tik priminsime, kad pagrindiniai deficitiniobiuclZeto Saltiniai yra Sie: paskolos i5 privataus sektoriausSaliesvilluJelieiaZiant Veiiyfrinir.rt popierius),p4.skolgs ,qZsienio,, valiutos atsargqpanaudo-jimag-pqqlqlqg jS!5 1r (o tai reiSkia naujq pinigii leidimq). LeidZianr centrinio Salies banko vertybinius popierius, pavyzdLiui,obligacijas,vyriausybesi5laidos suskyla I dvi dalis, t.y. [ fprastasi5laidasprekdms ir paslaugomspirkti ir dali, skirt4 obligacijq pah-rkanoms i5moketi.Del to padidejane tik valstybdspajarnos, bet ir iSlaidos. Papildornas pinigq leidimas taip pat yra valstybds skola (centriniarnbankui), tik uZjq nereikiarnoketipahikanq. Jeigu deficitiniai bir"rdZetai forrnuojarniilgq laik4 tuomel gali blri vis sunkiau skolintis ir Saliesviduje, ir uZsienyje. Gali trnkti rinkq, kurrose vyriausybegaletq parduoti vertybiniuspopierius:nra kam ir kur jq parduoti, nes pradedarnanebetiketi valstybes sugebejimujuos i5pirkti, t.y. skokl grqZinti. to, silpnesnes Be Salys daZnai buna i5naudojusios valiutosatsargas. ir Silpnos Salysapskritaituri maZasfinansavitnoSaltiniqpasirinkimo galirnybes. Vadinasi, del tarn tikrq prieZasdiqlabai svarbiu (o kartais ir vienintelir.r) deficitinio biudZeto Saltiniu tampa papildoma pinigq emisija. Taigi vyriausybds, padidejus iSlaidoms arba esant nepakankamoms mokesdiq Vis del to iplaukoms, gali sukelti infliacij4 didindamos pinigq pasiLrlE. negalirna tvirtinti, kad Siais laikais visos valstybes gali beatodairi5kai spausdinti pinigus, norddamos padengti valstybes skolE. lssivysdiusiLl pasaulio valstybiq patirtis rodo, kad jq vyriausybds pastaruoju metu nesistengiamaZinti valstybds skolos didindamos infliacijel. PaZymdtina,kad kuo didesnis valstybds centrinio banko nepriklasornumas,tuo maZesnis infliacr.los laipsnis. 12.2.1.3.InJliacinis mokestis ir senjoraias Kyla klausimas, kodel negalin.radidinti rnokesdiq ir sur.naZinti biudZetodeficito?Sios problemos irgi aptartos nagrinejant fiskalinEpolitik4. Cia pakartosirne tik svarbiausius Sios problemos aspektus. Pirmiausia, rnokesdius padidinti sunku - reikia tureti daugumq parlamente. Anrra, rnokesdiq normq didinimas turi tarn tikras objektyvias ribas (tai atspindi 430

A. Lafero kreive). Tredia, yra Saliq, kuriose mokescius surinkti keblu del politiniq nesutarimq,silpnq vyriausybiq (Salyjedaug politiniq parlrjLf. Be ro, gali bnti stiprios ilgalaikes mokesdiq mokejimo vengimo tradicijos (pavy zdLiui, Italij oj e). Papildornaspinigtl i5leidimas gali b[ti traktuojamaskaip infliacinio mokesdio ivedimas (I1 - inflation tax) - tai piniginio kapitalo savininkqnuostoliaidel infliacijos. Jis apskaidiuojamas taip:

Ir - p x H
P dia

(12.3)

1. - infliacinis mokestis; p - kainq lygio pasikeitimas; P - bendrasis kainq lygis; fl - pinigq pagrindas, arba dideles perkamosios galios pinigai.

lnfliacinl mokestipirmiausiamoka visi, kas turi grynq pinigq. Kylant kainoms,jq realioji verte krinta. Kai i5leidZiama daugiaupinigq, sumaZdja ir ,,senqjq', anksdiau i5leistq pinigr{ verte. Todel infliacini mokesti supaprastintai galima pavadinti grynll pinigtl mokesdiu. Be abejo, ,,apmokestinarni"ir kiti pinigq pasiulos Ml elementai,pirmiausia dekiniai indeiiai. Tuo atveju infliacijos mokestisgali bUti apskaidiuotas pagal fonnulE: Ir = pxC+Dx(p-i) dia p- infliacijostempas; C - g r y n ip i n i g a i : D - indeliai; i * nominalioji palukanqnonra.

(12.4)

Infliacinis mokestis patenka i valstybesbiLrdZetitr todel jis gali buti traktuojarnas kaip valstybds pajamos. Tai vadinamasis senjoraZas. Jcr pavadinimas kilgs i5 pranc0zq kalbos ilodlio ,,seigneuriage",rei5kiandio d v a r i n i n k ov a l d o v ot e i s q T . . SenjoraZas(SE - seigniorage) tai pajarnos,kurias gauna valstybedel savomonopolines teisesspausdinti pinigus,tai skirtumas tarp papildomai i5leistLl pinigq sumos ir jq iSleidimoi5laidu.

'

VidurarnZiaislenvaldiiai turejo teisgkaldinti monetassavoteritorijoje

431

Pinigq spausdinimas prakti5kainedaugtekainuoja,o pinigai gali bilti i5keisti i prekes ir paslaugas. vadinasi, senjoraZas gali b[ti isreikstaspinigq, i5leistqi apyvartEtam tikru metu, perkarnqja galia. Nors senjoraZasir infliacinis mokestis nera lygiareik5rniai ir gali nesutapti, paprastumo deleijuos galitna sulyginti, t.y. tarkirne,kacl

Ir=sE
dia .9t senjoraZas.

Gaudamapajamq i5 infliacinio mokesdio, vyriausybdgali padidinti savas i5laidas,nedidindama[prastiniq mokesdiq (retesniaisatvejaisjuos net maZindama).Kiek gi surenkamapajamq (.St) iS infliaciniq rnokesdiq( 1. )? Zinona, kad bet kokiq rnokesdiqlplaukos priklauso nuo mokesdiqnonnos ir mokestinds bazes apimties. Taip pat Zinoma, kad yra tam tikra mokesdiLl normos riba, kurios neperZengus, gaunalnosmaksimaliosrnokesdiqlplaukos. Ta pati taisykle tinka ir infliaciniarn mokesdiui, t.y. egzistuoja tam tikras infliacijos tempas,sqlygojantismaksimaliaspajamasis infliacinio mokesdio. Jei jis (infliacijos tempas)vir5ija tam tikrq lyg[, vyriausybespajamospradeda maZdti.GrafiSkaitai primena A. Lafero kreivg (daZnaiir vadinamaA. Lafero kreive infliacijai).

"

Irnro*

Ir

12.4 pav. Lafero kreive infliacrjai Kai p : 0, I, =o,kat p -dideja, 1. - taip pat dideja.Pasiekus tam tikrE infliacijos tempo rib4 t.y. kai p = px, gaunamos maksimarios infliacijos mokesdiopajamos,t.y. Ir=!T^u*. Toliau didejantinfliacr.los ternpui,[plaukos maL.eja(atkarpa ML). Mat, pasiekus labai auk5r4 infliacijos lyg1, pinigus

+.t I

stengiamasii5leisti kuo greidiau,kadangi jq perkamoji galia labai greitai kinta. Jau mineta, kad daug sanderiq vyksta tiesiogiai, pinigq naudojirno sfera susiaurdja, vadinasi sumaZeja ir apmokestinamqpinigq kiekis. Maksimalus ir infliacijos tempas pr ivairiose Salyse ivairiais laikotarpiaisya skirtingas. Pajamq dalis, gaunarnai5 pinigq spausdinimo,ivairiose Salyselabai nevienoda. PavyzdLiu| 1975-1985m. laikotarpiu vidutini5kai kasmet ji sudare:iAV ir Kanadoje * apie 6 proc. valstybespajamq, Vokietrjoje - 3,8 Bolivijoje infliacijospajarnos proc., ltalijoje - 28 proc., Peru- apie treddali. gerokai viriijo visas kitas valstybdspajamas,t.y. sieke 139,5 procento". daZnai tampa svarbiausiu hiperinfliacij4 senjoraZas Salyse, i5gyvenandiose valstybes pajarnq Saltiniu. Kita vertus, pinigq leidimas, siekiant finansr"roti yra hiperinfliacijosprieZastis. valstybesiSlaidas, svarbiausia 12.2.2. BendrosiospasiIlos (ka5ttt)infliacija Siuo atveju infliacijE sukelia veiksniai,@

tai--viikq!13l_-g$r.l3tlyl*k*s"!ll:. zumaZej Pirmiausia a. .g_ygk_Ll[?t"T

Paklausosinfliacijos pradine sqlyga yra pinigq pasiulos didejirnas,o e5ant ka5tq intliacijai - priklausomybe prie5inga. Pinline prieZastis yra kainq kilimas o pasekmd- pinigq pasi[los didinimas. Vadinasi, pinigai infliacijos procesegali atlikti aktyvq arba pasyvq vaidmeni , t.y. prisiderinti prie kainq nesusijusiossu pinigq kiekiu. Todel ir kilimo, kuri sukelia kitos prieZastys, Neretai tai perteklinepinigq ernisijane visadayra aktyvi inlliacrjos prieZastis. b0na reakcija i kainq kilim4 sukelt4kitq prieZasdiq. pasi[los infliacijos modelispateiktasI 2.5 paveiksle. Paprasdiausias

Yil

YP

inlliacija 12.5pav. Pasifilos

Globalnyjpodhod. P.379. " SaksDz.D., LarenF.V. Makoekonomika.

+55

Pradind b[sena - pageidautinapusiausvyrata5ke E0. Tarkirne, kad bendroji pasiula surnaZdja, todel AS kreive persikeliai5 padetiesASe I padeti AS1. Jei bendroji paklausanekinta, tai AD kreive lieka toje padiojepadetyje. llgalaike pusiausvyra,buvusi taSkeE0, suyra, susiklostonauja, trurnpalaike, pusiausvyrata5ke 81. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P/, o realioji gamybos apimtis sumaZejanuo Ip 1ki yEt. Tokia, ekonomikos b[sena- .kef -ry-?-Upji ganrybos apimtis malzdja, o kaififllfgiskyla, vadinama st"gfi;;ij;. Stagfliacijos sEvoka kilusi i5 lotynq kalbos \odLi,4 ,,stagnatio" (s4sringis, sustingimas) ir ,,infliatio" (iSptitimas).Tai gamybos nuosmukio ir kainq kilimo derinys. Pagrindines pasi[los infliacijos prieZastys Sios: yra l. Staig[s bendrosios pasiulospasikeitimai(sumaZejimai); 2. Siuolaikindsdarbo uZrnokesdio formavimosiypatybes; 3. Infliacrjoslukesdiai. 12.2.2.1. Pasitilos sutrikimai ir inJliacija Pasiulos infliacija kyla del staigiq pasiulos pasikeitimq, Suoliq, clalnaivadinarnq,,Sokais". Pasiiilos ,,Sokas"(supply shock) - ivykis, del kurio staigiai pakyla vidutinis gamybos veiksniq kainq lygis, o del to padidejair garnybossEnaudos (kaStai). Tuo atveju garnybosapimtis gali staigiai keistis nepriklausomainuo bendrosios paklausos pokydiq ir galutinio produkto kainq lygio. pasi[los ,,Sokus" daZniausiai sukelia i5oriniai veiksniai Salies ekonomikos funkcionavirnopoZiuriu.Jie (veiksniai)gali buti ekonominiopobudZio,tadiau i5oriniai tam tikros Salies atZvilgiu (importo prekiq kainq kilimas) arba apskritaine ekonomikossferos(nepalankios gamtoss4lygos). Pasiulos ,,5okai" gali buti trumpalaikiaiir ilgalaikiai. Dauguma ,,Sokq" r[Siq trunka neilgai. DaZniausiaijuos sukelia nepalankios gamtos sqlygos- jos neigiamai veikia Zernes Dkl, statybq transport4. PavyzdZiui,del nepalankiqoro s4lygq sumaZdja derlingumasZemeslkyje, smunka gamybos apimtis, padideja gamybos ka5tai. Tokio pob[dZio staig[s pasi[los pasikeitimai gana daLni, tadiau laikini, tgsiasi vienerius ar dvejus metus. Skausrningesnius bendrosiospasitlos paZeidimussukelia gamtos nelaimespotvyniai, audros, sausros,Zemesdrebjimai ir t.t. Dramati5kuspadarinius gali sukelti ir epidemijos.Pavyzdliui, per juodojo maro epidemij4 Europoje XIV a. antroje puseje mire mihjonai Zmoniq. Ypad nukentejo Anglija. E,konornines pasekrnes- staigus, netiketas bendrosiospasi[los smukimas, kuri sukele sumaZejusios darbo sipaudos. Gamybos apimtis smuko, o kainq

434

lygis pakilo net 50 proc., nors amZiauspradZioje kainos maZejo'. Tokiais atvejaisgamybosapimtis smunka,esantbet kokiam kainrl lygiui. Kai pasillos Suoliai trumpalaikiai, infliacrja taip pat yra laikinas pasiflai ir pakilus kainoms,veliaujos vel rei5kinys,t.y., Iaikinai sumaZejus gr[Ztai pradini lygi. Tai parodyta12.6paveiksle. Laiko intervale, paZymetamel-uoju numeriu, kainos pradedakilti, todel ir infliacijos tempaspadideja.2-oje laiko atkarpoje kainq lygis tarnpa pastovusP : const.,todel ir infliacijos tempasprilygsta nuliui. 3-oje atkarpoje kainos pradeda maieti, todel infliacijos ternpastampa neigiamas,atsiranda defliacrla. 4-oje atkarpoje kainos ir infliacijos tempas griZta i pradinl lygi. Bendrasinfliacijos tempaslieka nepakitgs.
Kainq lygis (P)

Infliacijos tempas(p)

12.6 pav. Trumpalaikispasillos Sokas llgalaikis pasiulos Sokas pasiZymi tuo, kad pakilus kainoms, j o s veliau nebesumai,eja. pavaizduota12.l paveiksle. Tai Kainqlygis(P)

Infliacijos tempas (p)

12.7 pav. llgalaikis pasi[los Sokas Tarkime, kad l-4jame laiko tarpsnyjekainq lygis pakyla. Padidejair t.y. infliacrjos tempas.2-oje laiko atkarpoje,kainq lygis i3lieka nepakitEs, jos nebesumaZeja buvusio lygio. Jei P : const.,tuomet tolesnisinfliacijos iki tempas nebesikeidia, p : 0. t.y.
' SaksDZ.D., Laren F. B. Makroekonornika. Globalnyj podhod.- P. 365

435

llgai trunkandius pasifilos Sokus gali sukelti [vairios prieZastys, pavyzdZiu| Laliavq ir energijoskainq kilimas. Tipi5kas pavyzdys yra OPEC Saliq nallos kainq pakilimas 1974 ir 1979 rnetais.Jo sukeltos ekonorninds pasekmesdaugelyje pasaulio Saliq i5liko daugiau nei 10 metq, kol naflos kainos galiausiai nukrito 1986 metais. Del to smarkiai padidejo garnybos viduje, S[ procesqsustiprinotai, kad naftos kainq ka5taiir kainos ivairiq Salit1 pakilimas atsiliepe ir alternatyvir.lenergijos Saltiniq kainolns, pavyzdLiut, dujq, elektros energijos.Finnos prisitaike prie didesnir"i naftos kainq, bendras kainq indeksas pakilo i auk5tesn[ lygi, tadiau veliau infliacijos ternpas nebesikeite. Naftos kainos pakilo ir 1990m. lrakui isiverZusiKuveitrl. Pasiulos Sokaigali b[ti ne tik Zalingi, ir naudingi,teigiamai bet veikti ekononrik4. PavyzdZrui, del palankiq oro sqlygq Zemes [kiui gaunamas didelis derlius, padideja realioji garnybos apimtis ir sumaZdja kainos. Palankaus pasiulos Soko pavyzdys yra ir naftos kainq kritimas 9-ame jis padarytos de5imtmetyje: panaikinodal1anksdiau Zalos. 12.2.2.2. Darbo uimokestis ir kaitq infliacija Ka5tq infliacijq gali sukelti ir darbo uZrnokesdiodidejimas. Tai labiausiai linkEs keistis ka5tq elemeffii6d6TlTi,-TIiiypat-Z-rdelpT6iksrnq bendrosiospasiulos pokydiams. Nominalaus darbo uZmokesdiokilirnas gali b[ti traktr.rojamas kaip pasillos Soko veiksnys. Pasiulos Sokus paprastai sukelia i5oriniai veiksniai, o darbo uZmokestis vidinis kintarnasis. Nepaisant to, jo pakilimas gali b[ti vidine reakcija I kitus ekonominius ir politinius reiSkinius. Darbo uZmokesdio padidejimas labai da'znai priklauso nuo darbuotojq ir profsqjungq aktyvumo, jq keliamq reikalavimq. Pavyzdliut, staigq, spontaniSk4darbo uZmokesdiopakilirnq gali i5provokuoti streikai, ypad bendrieji, konfliktai tarp darbuotojq ir darbdaviq, profs4jungq ir vyriausybds ir t.t. Antai atlyginimq kilimas sukele infliacij4 Pranc[zijoje 1968m., Italijoje- 1969m. ir t.t. Dabartiniu metu, kai darbo uZmokestis nustatomas anksto,bet koki i5 jo pokyti galima vertinti kaip tam tikr4 pasillos Soko element4. Darbo uZmokesdiolygis, paprastainustatomas darbo sutartyse. Profsqjungosvisada stengiasi,kad atlyginimai kiltq. Darbo uZmokesdio pokydius lemia ankstesnio laikotarpio darbo uZmokesdiokilimo tempai (daLnatper pastaruosius trejus metus), praejusiojo ir bfsimojo laikotarpio infliacijos tempai. Kai infliacrjos tempai spartfis,nominalus darbo uZmokestis prie daZnaitiesiog ,,priri5amas" praeito laikotarpio infliacijos tempq, i darbo sutartis itraukiant specialq straipsni apie indeksavim4.Sudarantilgalaikes sutartis,numatorna,kad gali buti atnaujintos derybos ddl nominalaus darbo uZmokesdio padidinimo. Vadinasi, i5ankstinisdarbo uZmokesdio kilimo tempq nustatymas veikia kaip

436

gamybos sqnaudqdidinimo ir kainq kilimo veiksnys. Supaprastintai galima butq tvirtinti, kad kainq kilimo tempas kartais gali blti lygus darbo uZmokesdio kiiimo tempams. Tuomet galioja 5i lygybe: P=w; dia p - kainq kitimo tempai; lv - darbo uZmokesdio didejimo tempai.

I 2.2.2.3. I nfliacij os I iikes iiqi KaStq infliacrjos Saltiniu gali b[ti laikomi infliacijos llkesdiai. Jie ypad aktualls tuomet, kai infliacija jau lsitvirtina. Jau mineta, kad l[kesdiai Dabar 5i4 problemq aptarsimekiek ivertinarni, formuojant darbo uZmokest[. pladiau. Kyla kiausimas,kaipgi fonnuojarni [vairiq subjektq lnkesdiai?Siuo poZiuriu i5skiriamos adaptuotq, prisitaikandiqjq (adaptive expectations)ir racionaliqjq 1fikesdiq (rationalexpectations) teorijos. Remiantis adaptuotqlfikesdiq teorija, subjektai b[simqli infliacijos lyg[ prognozuoja, remdamiesi praejusiojo laikotarpio lygiu. Tuo atveju i n f l i a c i j as u v o k i a m ak a i p i n e r c i n i s r o c e s a sJ i s t u r i i r b [ d i n g q i n f l i a c i j o s p . i5 praeities i ateiti mechanizmq.Infliacine inercija suprantama ,,perkelimo" taip: jei anksdiaukainos kilo spardiai,tai Zmonestikisi, kad ir ateityjejos kils taip pat spardiai.Si priklausornybe gali b[ti apibfidinarna formule: Sia pft = pn +v , (p- pn); dia

(12.5)

p - dabartinio laikotarpio faktiSkas (tikrasis) infliacijos tempas; p" - laukiamasdabartiniolaikotarpioinfliacijos ternpas; busimojo laikotarpioinfliacijos tempas; rl *r* laukiamas v - koeficientas, reiSkiantisl[kesdiq perZiurejimo greiti, daZnum4.

Si formule rei5kia, kad b[simojo laikotarpio numatomasinfliacijos tempas lygus dabartinio laikotarpio laukiamai infliacijai, pakoreguotai, atsiZvelgiant prognoziq netikslumus, klaidas. I Jeigu dabartinio laikotarpio fakti5kas infliacijos lygis pasirodys didesnis uZ lauktEii (prp" ), tuomet busirnojo laikotarpio infliacija bus pakoreguotadidejimo linkme. Jei fakti5ka infliacija pasirodys maZesnduZ prognozuotE (p.p"), 1ai bfisimoji infliacija bus pakoreguota maZejimo linkme. Koregavimo koeficientasy nusakol[kesdiq perZiLrrejimo greiti. Kai v 437

dydis maZas,infliacijos l[kesdiai kerdiasiletai, ir realusisinfliacijos lygis jiems itakos beveik neturi. Kai v artimas vienetui, infliacijos l[kesdiai koreguojami greitai, atsiZvelgiant tikrqji infliacijos lygi. Kai v : ./, ruomer i pi+t = p " . Supaprastint4 lygti galima uZra5yti SiE taip: Pi+r= P. (12.6)

Tai reiSkia, kad numatomasinfliacijos tempas yra lygus crabartiniarn f-akti5kam infliacijos lygiui. Lukesdiai,priklausantys nuo praeities(siejami su praeitimi), yra paZangus tuo, kad nesistengiarna nuspeti,nesiimamaprognozuoti, o prisitaikorna prie ankstesniq infliacijospokydi%t.y. b[simasisinfliacijoslygis grindZiamas tikruoju jo praeities kilimo ternpu. Nepaisant to, toks lfikesdiq fonnavimas nera idealus.Tai ypad isryskeja tuomet, kai infliacijos tempai labai dideli. Tuomet infliacijayra nepastovi, tempaikasmet(arbadazniau) jos keidiasi. Todel padidejanetikrumasformuojantateitieslrikesdius. Racionaliqfq lukesdiq teorija pagrista tuo, kad flkio subjektai analizuojane tik praeit[, bet ir ateiti. Jie stebi dabartingvalstybesekonominE politik4 ir, remdamiesivisa imanornainformacija, stengiasinuspeti, iverlinti tai, kokia ji bus ateityje,kaip ji veiks ekonominiusprocesus. pavyzdZiui,ukio subjektai gali samprotautitaip. Tarkime, kad kitais metais nominaliojo BVp kilirno tempus numatomapadidinti 4 procentais(nuo 2 iki 6 procentq).ls to galirna daryti iSvad4 kad ir infliacijos tempai gali siekti 4 proc. metus.Kyla i klausinrai, ar gali pavyzdLtui, ,,paprasti" Zmonds formuoti racionalius l[kesdius, kodel net kvalifikuotq specialistq prognozes kartais b[na klaidingos? Nesigilinant [ Siasproblemasissamiau,atkreipsirnedemesi tik I kai kuriuos racionaliqjq l[kesdiq teorijos salininkq argumentus. manymu, Jq visai nebutina kiekvienam Zmogui, pavyzdLiui, fermeriui, tureti mokslini kurios nors ekonomikossritieslaipsni. Jie teigia, kad Zmonesvertina ir kaupia infonnaciiq gaut4 [vairiais kanalais(per televizriq radii4 spaud4ir t.t.), ; ji turinti Zymiai didesng reiksrnE negu teigia adaptuotq ltkesdiq teorijos Salininkai.Zmones ir firmos elgiasi taip, lyg zinotq tikrqji ekonomikosmodel[ ir tuo remdamiesi prognozuoja infliacijq. Be to, priimant ekonominius sprendimusaukstesniulygiu (stambiosekorporacijose,bankuose,birZose ir t.t.), naudojamasi profesionaliqekonomikosekspertqpaslaugomis. 12.3. INFLIACIJA IR NEDARBAS. FTLIPSO KREIVE RySi tarp dviejq pagrindiniq makroekonomikosproblemq - nedarbo ir infliacijos - parodo Filipso kreive (PC - phillips curve). olbanas Filipsa; (anglq ekonornistas Phillips, Alban) 1958m. paskelbtame darbeirode, kad tarp nedarbo lygio ir nominalaus darbo uZmokesdio kilimo tempq yra ituirkstine 438

priklausomyber0. S;S priklausomybg vaizduojandios kreives buvo pavadintosFilipso kreivemis,pagerbiant pirm4kart diagramqsudarius[autoriqr]. 12.3.1. Darbo uZmokestis, infliacija ir nedarbas O. Filipsas iSnagrinejo l86l*1957 rn. DidZiosios Britanijos ekonomikosraidos laikotarpi, savo i5vadasgrinde to laikotarpio duomenirnis. Jis sutelkd demes[ tik I nominalaus darbo uZmokesdioir fakti5ko nedarbo jo lygio pokydius, jq savitarpio sEveik4.Suprantama, tyrimai nebuvo tokie i5sam[s, kaip dabartiniai. Tuo metu dar neZinota nei infliacijos lfikesdiq teorijos, nei natfiraliojo nedarbo lygio s4vokos. Darbai tais klausirnais pasirodd veliau, maZdaugpo 10 metq. Todel pradine Filipso kreive - tai paprastaatvirk5tinepriklausomybdtarp nominalausdarbo uZrnokesdio kitirno ir nedarbolygio kitimo. Filipso pradindlygtis atrodeSitaip: w=const.-bxUr cra w- nominalausdarbouZmokesdio kitirno temoai: b - koeficientas; U, * dabartinisnedarbo lygis.

(t2.7)

Koeficientasb parodo,kaip nominalusisdarbo uZmokestis reaguojaI konkretq nedarbolygi, t.y. kaip keidiasiw, keidiantis U' . Velesni tyrimai, naudojant Filipso metodq buvo patobulinti, atkreipus demesi i tai, kad Zmonesdomina realusis, o ne nominah.rs darbo uZmokestis. Todel nominalq darbo uZmokesti butina pakoreguoti, atsiZvelgiant i infliacijos lyg[ (l[kesdius). Tokias i5vadas 1968m. padare ekonornistai M. Fridmenas ir E. Felpsas (Phelps, Edmund). Tai galima iSreikSti lygtimi:
wt+l* Pt+l=-bxUr.

arba
Phillip. A.W. The RelationshipBetweenUnemploymentand the Rate of Changeof Money Wage Rates in the United Kingdom, 1861-1957,Econornicnew series,25 (Novernber,1958),p. 283-299. " Nors kreive ir pavadinta Filipso vardu, vis delto pinnasis ry51 tarp ncdarbo ir infliacijos i5nagrinejoIrvingas Fi5eris.Jo veikalaspaskelbtas1926n. ir pavadintas ,,A Statistical Relation Between Unernployment and Price Changes". 1973m. darbas perspausdintas ekonorniniameZumale ir jo garbei pavadintas ,,AS atradau Filipso kreivg" (,,I Discovered the Philips Curve"). Jis buvo vienas i5 pinnqjrl maternatikq, i5pl0tojps teorij4 apie paliikanas, pinigus ir kainas. Savo darbais L Fi5eris padejo pagrindusSiuolaikineimakroekonomikai. 'o

439

wt+t=pt+t-bxUr; dia

(12.8)

wt*t - bfisirnojo laikotarpio nominalausdarbo uZmokesdio pokyiio tempai: pt+t * busimojo laikotarpioinfliacijos lygis.

[vertinus nat[ralqji nedarbo lygi U,, 5i formule gali b[ri i5reik5ta taip: h , t + t= p t + t - b x ( \ J , . - U , r ) t dia (U, -U ) )- ciklinisnedarbo lygis. (12.9)

Koeficientas b parodo, kaip stipriai darbo uZrnokestis priklauso nuo ciklinio nedarbo. Sudarantsutartis ir nustatantnominalqjI darbo uZmokesti,negalirna tiksiiai numatyti tikrojo b[simojo laikotarpio infliacrjos Iygio p,*r. Todl Si lygtis gali bhti pakoreguota,atiZvelgiant! laukiamqyl,o ne tikrqji infliacijos l y g i , t . y . p , _ , p a k e i i i a r n ad y d Z i up j , , : s

w t + t= l l * , - b " ( U, - u r ) .

(12.r0)

Si lygtis kartaisvadinamaFilipso kreiveslygtimi. Laikui bdgant nominalaus darbo uZmokesdiokilirno tempai buvo pakeisti infliacijos tempais. Tai nera esminis skirtumas, kadangi darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas glaudZiai susijg.Todel galimareigri,kad Filipso kreives lygtis - tai priklausomybe tarp infliacijos, isreikitos darbo uZmokesdiu arba kainomis,ir nedarbolygio. Todel formule (12.9) gali buti pakoreguota taip: pt-t=pit-bx(U,-Ur\.

(12.1l)

Jei laukiarnasisinfliacijos lygis pi*ratitinka dabarrin[ p, ruomet (12.10)formulegali b[ti pakeista: pr*t=p-bx (U,-Un).

(t2.t2)

Koeficientas b parodo, kaip stipriai infliacijos temp4 veikia ciklinis nedarbas.Koeficiento 6 reik5me teigiama,jis nustatomasempiriniu budu. Dydis 6x(U,.-Ur)) rei5kia,kad ciklinis nedarbas gali ir didinti, ir rnaZinti infliacijos tempE Pavyzdliui, jei fakti5kas nedarbo lygis yra nedidelis ir

prilygstanathraliajam, tuometciklinis nedarbo lygis yra nulinis,t.y. (U" = 0) , kar (tJ, =U) . Rerndamiesi formule, matome,kad tuo atvejLr nario b x((/, -Un) jos reik5me irgi bus lygi nuliui. Tai reiSkia,kad Zernasnedarbo lygis sqlygoja didesnius infliacijostempus. Si formule gali bfti papiklyta dar vienu elementu, atspindindiu pasillos Sokq poveiki infliacijai. Ji paZyrnesirne raide s. luomet fonnule Eauna toki pavidal4: pt+t=p-bx (U,-U,r)+s; dra s - pasiulos sumaZejimo poveikiskainq kilimui.

(r2.13)

Zalingi pasi[los Sokai diclina infliacijos lygi, nes ruo metu kyla kainos, o naudingi - jE maZina,nes sukeliakainq kritimq. Remiantis (12.12) formule, gali'ra padaryti iivad4 kacl bfisirnasis infliacijos lygis priklauso nuo dabartiniolaikotarpio infliacrjos lygio, ciklinio nedarboir Sokqsukeltqpasi[los pokydiq. _r, 1'1 a.

t2.3.2.Trumpojo taikotarpio l.-itipso kreivo

',,,.1

'

i,.,1'

Fi Iipso .kreiv_e_do,!g{ ! 1umpuoju tS rs i\911112.Ludt!9!1111!iiss!-qllxgi gtitinta-maz-esnis ne4arh.o-Jygrs,.-ir,priesinsailfot<ia prittaliornybe ri[yrf

ruo,neg1i@1_:@qi;_q;"9, o1@ar.
i_------:-i-' '.* .r-.--*.r-r*j**..

p a d r c l e J ub e n d r a J ap a k l a u s a rp a k y l a n e t i k k a i n q l y g i s . b e t i r r e a l i o j i s r . garnybos apimtis, realusis nacionalinis produktas. Didejant realiajai salies gamybos apimdiai, sukuriama daugiau darbo vietq, del to maZejanedarbas. vadinasi, kuo aukitesni infliacijos ternpai, tuo rnaZesnis nedarbo lygis, ir priesingai, kuo maZesni infliacijostempai,tuo nedarbo lygis yra autstesils.Sl silveikaatsispinditipineje Filipso kreiveje,pateiktoje 12.8paveiksle. Ta5kasEs rodo ekonomikospusiausvir4 padeti.Tuomet infliacijos tempasp:0, o nedarbolygis atitinkanat[ralqj[ U,, (iiuo atveju U, :5%). Tai rei5kia, kad sukuriarnurpoi.n.iutusis lnainiatuJis)"nai'icin?iliiiis-pro,Ifrias Ip. Jeigu bendroji paklausadideja ir virSijapotencialqiigamyboslygi, ruomet juda taskoA link. Ji pasiekus, ekonomika nedarbo lygis sumaZeja 2 proc., iki o infliacijos lygis pakyla iki 4 procentq.-Vaclinasi, nodntJalai&y,li nedgl.bg,

-r( ad,

Iygi ze iay I a$11lzujg-Jygis,1giLe' In jgil -.ffiii?ijil-ternpui. I :lt 1'E|L_:!.Jljg9l31glf,_ l.:'J.e lvgiu. K3i .nedarbas pradeda virsvrinffiiaqil"*tygt juda Ekonomika tasko link.Pasiekustaikq;eiiiiuo tygisiriiiii B ii l!1zeja,

/ proc.. o rnflracr.;a rnaZeja.pereina i defliacrjq ir sudaro _I procen14. Infliacijos tempai nekinta tik tuo atveju, kai dabartinisfaktiskasnedarbolysis

441

sutampasu nat[raliuoju. Tai matyti ir i5 l2.ll

formules.Kai U,=U,,

tai

< 1 t , * rp ' . k a i U r > U r . L a i p t + t , p . o k a i U r . U n . l u o m e l p 1 - 1 p . PraktiSkaisvarbuparinkti toki ta5k4A, kuriamebltq pasiektas Zemas nedarbo lygis, o ekonomikaklestetqesantsaikingaiinfliacijai. Si problemabus aptarta vliau.
p (IR 5 4 3 2 I
I I

I t^> ,\

{ ,'.tl ,,r, r f

12.8pav. Filipsokrerve Filipso kreive [vairiais laikotarpiaisgali bUti ivairaus pavidalo. Tai rei5kia, kad gali blti suderinami ir didesnis nedarbo lygis, ir didesni infliacijos tempai. Tai b[dinga Siq dienq ekonomikos ypatybe. Galimos Filipso kreivdspateiktos 12.9paveiksle.
p (lR

2 I 0
12.9 pav. Trumpojo laikotarpioFilipso kreivds 442

Tarkime, kad natfiralusis nedarbolygis tJ,, = 5% . Toks jo lygis gali bfiti suderintas ivairiais infliacijos tempais:pirmu atveju p=l% (kreive pCo), su antru p=2o (kreive PC1) ir trediu - p=4%o (kreive PC2). Dabartiniam laikotarpiui bfidinga tendencija- Filipso kreiviq paslinkimasi de5inE virSrj. (i I5vada: trumpuoju laikotarpiu didejant bendrajai paklauiap kyla kainos ir maleja nedarbas. Tai gaii uotl pauaizi'iliaiolia tilffiastinta
schema:
I .'

,, ,r '' ; ' '! .l

AD1+pt-+yf-+U,J. ,
'/

Jeigu infliacij4 sukelia dendrosios pasi[lo-s m-aZejimaq) kylant _ kaStams,tuome{ kainos dideja maZejantgo*ybor tp'-ei;i:fil oru.j, didesneinflia"cUa sqlygojair didesninedarbolygi. 12.3.3. Ilgojo laikotarpio Filipso kreivd A. Filipso i5vados ir jo atskleista priklausomybe tarp nedarbo ir infliacrjos pasitvirtino tik trumpuoju laikotarpiu. Tq pastebejoM. Fridrnenas 1968 m. Jis teige, kad_{g}roJu laikotalpiugotelga-llo9igg-ggryybo_s apilnties, uZimtumo ir nedarbo infliacijos lygis neveiklar viii iie kintamieji prisitaiko prii mnlacijos.'Vadirids-i;Tidoj;fa*otarpiu dilema ,,nedarbas iniliacija', neiSkyla.Todel ilgojo laikotarpio Filipso kreive yra vertikali tiese natfiraliojo nedarbo lygyje. Tai parodyta12.10paveiksle.
n

(IR

12.10 pav. Trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives 12.10 paveiksleparodyta,kad natfiralusis nedarbo lygis Un=Jlo (taskasEo, Er). Tai rei5kia,kad pasiekiamas potencialiaigalimasnacionalinio

443

produkto dydis I, . (Toje padiojepadetyjeyra ir ilgojo laikotarpiobendrosios pasiulos kreive AS1p.) Matome, kad ilguoju laikotarpiu infliacijos tempo pokydiai neturi itakos nedarbo lygiui. Kodel gi taip yra? Jau Zinorne,kad, trr.rmpuoju laikotarpiu pakilus bendrajai paklausai, padideja kainos ir sumaZeja nedarbas. Tadiau tai tik laikina nedarbo ir infliacijos s4veika, Jis laikinas nedarbo surnaZejimas. trunka 1ol, kol ekonomika derinasi prie padidejirnoir galiausiaiprisitaiko. bendrosiospaklausos kittl gamybos Derinimasis trunka tol, kol pakyla darbo uZmokestis, produkcijos kainomis. Del to veiksniq kainos ir susilygina su uZbaigtos trumpojo laikotarpio bendroji pasiula. padideja gamybos kaitai ir sumaZeja paSalinamas bendrosios paklausos padidejimo poveikis Jai sumaZejus, realiajam nacionaliniam produktui - jis griZta I pradinp padeti llguoju laikotarpiu kyla tik kainos, todel nedarbas nemaZeia. Sis procesas pavaizduotas i I paveiksle. 12.
AS,

AS,

P r
P0

4 I
^
I
A D r

i?
<---_>
Yr
A D u

i i , l

Yn,

paklausos infliacija slrkelta 12.11pav. Bendrosios Padidejusbendrajaipaklausai,AD kreive persikelei5 padetiesADs i padeti AD1. Kainq lygis pakilo nuo P0 rkt Pt, o realioji gamybosapirntisbendroji pasiula: nuo Ip iki yr1. Pakilus kainoms,padidejaka5taiir sumaZeja jos kreivd persikeliai5 padetiesA36 l padeti AS1. Kainq lygis pakyla dat daugiau - iki P2, o realusis nacionalinis produktas sumaZejair griZta i potencialiojo produkto lygt Yp. Norint, kad nacionalinis produktas vel vir5ytq naturalqll savo lygi, bendroji paklausavel turetq dideti. ISvada: didejant bendrajai paklausai, ilguoju laikotarpiu spartdja Tai infliacija, bet nemaZeja nedarbas. galima pavaizduotitokia schetna: ADf +Pt+KaStait-->ASJ-+Yp .on",.-)U..on.'

444

Tai rei5kia, kad, nepaisant koks bus infliacrjos tempas,faktiSkas to, nedarbolygis*visada gr[Ztaprie nullf]iglolg lyCl-o. pgl didesniqint)iacrjos tempqnedarbas surrii@i-rk laikinai.veliau didesnis infliacijoslygis isriekaro' n-edarbas susilygina-iunaturaliuoj j b lygiu. vel u 12.3.4. Racionaliqjq ltikesdiqteorija ir nedarbo- infliacijos problema Racionaliqjq lfikesdiq teorijos Salininkaitvirtina. kad nedarbo infliacijos dilema gali nustoti egzistavusi ir trr-rmpuoju jeigu net laikotarpiu, infliacijos lukesdiaiyra racionalls, t.y. pagristi ateitiesnumatymu. Dar karttl atkreipiame demesI i svarbiausius Sios teorijos teiginius nagrinejan.ro klausimo poZi[riu. Racionalfs lukesdiai - tai geriausia ateities prognoze, paremta visa turima infonnacija. Jei llkesdiai racional[s, galirna teisingai prognozuoti infliacijos ternpq. Ankstesnis infliacijos lygis neturi reiksmes, todel nera ir inercinds, uZprogramuotosinfliacijos. lnfliacijos ateities prognozes pagrlstos ne ankstesniq laikotarpirl duomenirnis, bet b[sirnqja valstybes ekonomine politika, numatomais politikq veiksrnais. Norint efektyviai prognozuoti,butina Zinoti galimus jq veiksmus. politikai turi paskelbti, kas nurnalorna daryti ateityje, kokiomis prien.ronemis bus reguliuojama bendroji paklausa ir t.t. Tarkime, kad vyriausybd ir centrinis Salies bankas informuoja, jog ateityje numatoma vykdyti skatinandi4j4 monetarinEpolitik4 ir padidinti pinigq kieki, pavyzdZiui, 5 procentais.Jei pries tai infliacija buvo nulind, tai Zrnonesir firmos tikisi, kad bendroji paklausa ir kainos ateityje irgi galetq padideti 5 procentais.Tai ivertinama, sudarantdarbo ir kitas sutartis. Remiantis racionaliqjq l[kesdiq teorija, busimojo laikotarpio norninalusisdarbo uZmokestisnustatomaspagal tokiE taisyklE; numatomas reaiusisdarbo uZmokestis turi b[ti lygus realiajamdarbo uZmokesdiui, kuris susiklosto,kai darbo rinka yra pusiausvira.

l 4 + tI
p l fr+l /
r,

;,

(t2,t4)

dia

/ "' | ;aL lI+t wu -

)' - numatomas ,larbou2mokestis. realusis | ) pusiausvyros realusisdarbo uZrnokestis.

Pusiausvira darbo rinka susiklosto tada, kai darbo paklausa lygi darbo pasifilai. Tai reiSkia, kad pasiekiamas visi5kas uZimtumas arba susiklosto nat[ralusis nedarbo lygis. Tuomet nominalusis darbo uZmokestis gali b[ti i5reik5tas taip: 445

W t* t = P l* t " w r Prirninsime, kad nedarbo lygi ir realqjI darbo uZrnokesti sieja atvirkStind priklausomybd. Paprasta taisykle tokia: kai realusis darbo uZmokestisauk5tas,nedarbolygis * Zemas,ir prie5ingai.Nedarbo ir realiojo darbo uZmokesdiosqrySisracionaliqjq lfikesdiq teorijos poZiuriu gali b[ti iSreikStas formule: 5ia U dia U r ( t + t \ = ur * g x (wt*t-*n)i (12.15)

lygis; blsimojo laikotarpio nedarbo ,(r + t), S - busimojo laikotarpio realiojo darbo uZmokesdio poveikio nedarbo lygiui stiprurno koeficientas, rodantis, kaip nedarbo lygis priklauso nuo laukiamo realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyros ir darbo uZmokesdio skirtumo; wr*, - b[simojo laikotarpio numatomas realusis darbo uZmokestis.

Lygtis rodo, kad bDsimojo laikotarpio nedarbo lygis atitinka nat[ralqj! tik tuo atveju, kai to laikotarpiorealusisdarbo uZmokestis sutampa sr-rvisiSko uZimturnorealiuoju darbo uZmokesdiu, t.y. Ur(t+t)=Un, kai n r' r.r. , = r r r - . a i wt .+,t > t r - . t u o m e tU K rL
ru+l)

. > Un

k a i wI . ,t < r yt :- . l a i +

Ur ( l + .) . < U l n
Numatyto realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyrosrealiojo darbo ir priklauso nuo infliacrjos prognozrq uZrnokesdio sutapimasarba nesutapirnas tikslumo. AiSku, kad subjektq lfikesdiaigali buti ir klaidingi. Prognozirl klaidos - tai skirturnas tarp tikrojo b[simojo laikotarpio kainq indekso ir laukiamo,numatomokainq indekso. Todel pagrindine(5ios ternospoZifiriu) racionaliqjq llkesdiq teorijos lygtis yra tokia: U r ( t + t )= U n + h x ( p t + t - p i * t ) ; dia lygus gxw ft - kintarnasis, E.

(12.16)

Kai infliacijos prognozes klaidingos, atsiranda neatitikirnas tarp fakti5ko realiojo darbo uZmokesdio ir realiojo darbo uZmokesdio, kuris susidaro, kai darbo rinkoje yra pusiausvyra.Jei infliacija yra didesnd uZ nurnatyt4 tuomet realusis darbo uZmokestisvir5ija jo rinkos lyg1, o jei infliacrja maZesnd numatyt4tada realusisdarbo uZmokestis uZ nukris Zemiau 446

jo pusiausvyros lygio. Jeigu infliacrjos prognoz6s pasitvirtina, r.y. pp= pf+t, realusisdarbo uZmokestis yra tokio lygio, kuris atitinka clarbo rinkospusiausvyros lyg[. I5 to daroma i5vada, kad bfisimojo laikotarpio neclarbo lygis priklauso nuo klaidq prognozuojant to laikotarpio infliacijq. Kai faktiikas infliacijos tempasvir5ija numatyt% p,*1> pf*t, nedarbolygis yra didesnisuz naturalqii,t.y. U, >U n. Kai faktiskainfliacija pasirodoesantimaZesne uZ numatytE ptq < pf +t, nedarbo lygis susidaro Zemiau naturalaus, r.y. Kai infliactja bus tokia, kokios tiketasi pt+t = p7"*1 tuontet , faktiSkas nedarbolygis prilygs nat[raliajam,t.y. U,=L/ ,,. Tai reiSkia,kad nat[ralusis nedarbolygis (arbavisiskasuZimtumas) susiklostys tuornet,kai tik faktiskasir numatytasinfliacijos lygis sutarnpa. Nedarboir infliacijos s4veika racionaliqjq lfikesdiq teorijospoZiDriu pateikta12.12paveiksle.
v

Ur.Ur.

(IR 5

12.12 pav. Racional[s llkesdiai Tarkime, kad ekonornika yra ta5ke E0, esandiame ant ilgojo laikotarpioFilipso kreives.Nat[ra]usisnedarbolygis U,, =5vo, o infliacijos lygis p : 0 procentq.Tarkime, kad pinigq kieki Zadama pacliclinti procenrais. 4 Rerndarniesiracionaliqjq lfkesdiq teorija, lkio subjektai tikisi, kad kainos pakils irgi 4 procentais.Sudaromosnaujos sutartys,visi prisitaiko prie numatytos infliacrlos. Trumpojo laikotarpio numatomos Filipso kreives padetis yra PC5p ir ta5ke E1 ji kerta pClp kreivg. Sio ta5ko padetis , numatytas4 proc. infliacijos lygis ir naturalusis proc. nedarbolygis. 5

447

Jeigu prognozds pasitvirlins ir infliacijos te''pai pasieks 4 proc., tuomet ekonominesistema persikelsis taiko Ee i taskE81. Nedarborygis ir gamybos apimtis nepasikeis.Jei lukesdiainepasitvirtins,o faktiska infliacija bus didesneuZ numatytqir sieks,larkime, 5 proc., tuomet ekonornikaatsrdurs taske K, kur nedarbo lygis maZesnis nat[rarqii. Jeigu faktiskasinfliacrjos uZ lygis bus maZesnisnei numatytas ir sieks, sakykime, tik 3 proc., tuomet ekonomikaatsidursta5keL, o nedarbolygis vir5ysnat[ralqji. jei Vadinasi, infliacijosl[kesdiaitiksrls, rai ekonomika juda riesiaiiS ta5ko E6 l ta5k4 Ey. Tai rei5kia, kad, kylant infliacijos lygiui, nedarbas 'ebemaZeja.Racionaliqiq l[kesdiq teorijos poZi[riu, ruul.ttq kluido. yra ne sistemingos, o atsitiktines. Jei klaidos, prognozr.rojant infliac14 yra atsitiktines,tai ir fakti5ko nedarbolygio nukrypirnai nuo nat[raliojo iarp pat atsitiktiniai. Juos galima vertinti kaip atsitiktinespaklaidas,kurios ratlista nedarbolygi padidinaarba sumaZina neZyrniai neilgam. ir vis delto, racionaliqiq r[kesdiq teorija turi ne'raZa trfikurnq. Pirmiausia,ateitieslukesdiainegali bfiti visiskai tiksl[s del to, kad ne visi politikq veiksmai ZmondmsZinomi. Antra, vyriausybes vykdoma politika gali b[ti apgaulinga,t.y. vyriausybegali nesilaikytipaZadq. 12.4. EKONOMINES IR SOCIALINES INFLIACIJOS PASEKMES lnfliacija kartais vertinama kaip socialine nelaime ir laikoma tokia pat opia problema kaip ir nedarbas.Toki poZi[r[ ispopuliari'o A. okunas, apibrezdamas ,,skurdo indeks4' kaip infliacijos ir nedarbo lygiq surnil. M. Fridmanasinfliaciiq apib[dino maZdaug taip: infliacrja yra liga, iunri tig*, kartais net mirtina; tai liga, kuri tam tikromis aplinkybemis gali sunaikinti iStisq visuomenE. Kiti ekonornistaitvirtina, kad infliacrjos paclarytaLala yra 'rinirnali. Pavyzdiiui, JAV ekonomistasDZonas Tobinas teigia, kad infliacija labai iSp0sta kaip socialinenelaime. Egzistuojantinfliacijai, aiskiai matomi du dalykai - pinigq perkarnoji galia sr'unka, o prekiq ir paslaugqkainos kyla. Del to parctavelajlaimi, o pirkejai pralaimi. Kitos infliacijos pasekmesnera tokios aiskios ir isoriskai matomos. vadinasi,infliacijospasekmds, pat ir suja susijgnuostoliai, taip nera tokie aiSkfisir negindytinikaip nuostoliaidel nedarbo. Infliacijos socialines ir ekonominds pasekmespriklauso nuo jos tempq,jq kitimo ir nuo to, ar ji laukiama,numatyta,ar netikdta. Daugelio ekonomistq nuomone, nedideli infliacrjos ternpai (2_3 proc' I metus) yra netgi naudingi. Tuo atveju pagyveja investicine veikla, pleciasi realioji gamybos apimtis ir matdja nedarbas.Rerniantistam tikrais

448

tyrinais nustatyta,kad kritinis in_fliacijos lygis - tai vidutiniai metiniai jos tempai* nuo 1,1iki 4,7 procentqr2. rei5kia, Tai kad, virSijus infliacijoslygi, Si ekonomikos kilirno tempai pradeda maicti. Tuo atveju ekonomika dar kyla, tadiau kiekvienas papildomas infliacijos padidejimo procentas letina jos augimo tempus.Be to, didejant infliacijos tempams,stipreja ir negatyvusjos poveikis ekonomikos kilimui. Viriutine metinds infliacijos riba, kuri4 pasiekusekonomika apskritainustojakilti ir prasideda smukimas,yra 25jos 49 procentai''. Tai rei5kia, kad ekonomikospokydio tempai tampa neigiarni, jei infliacija perZengia Siasribas. Nagrinejant infliacijos pasekmes,ypad svarbu iSskirti numatytq ir netiket4infliacij4. 12.4.1. Numatytos infliacijos pasekmds Numatyta infliacija (expected inflation) - tiketina infliacija, i kuriq atsiZvelgiama nkio subjektq lukesdiuose ir jai elgesyje, Zmonds daugiauar maiziau b[na pasirengE. Tarkime,visuomend Zino,kad infliacijaSiais metaissudarysl0 proc.,o ji praejusiais buvo lygi nuliui. I tai atsizvelgta, sudarant visasekonomines sutarlis, tai atsispindds visuose sprendimuose.Darbo sutartyse bus numatytas darbo uzmokesdio kilimas, bus pakoreguotasnekilnojamojo turto nuomos mokestis, prisitaikys pal[kanq norma ir t.t. Apie pastarqj4 pakalbesirne pladiau. 12.4.1.1. Numatyta infliacija ir realioji palilkan4 norma Kai infliacijos tikimasi, finansq rinka prisitaiko, [vedamospal[kanq nonnos pataisos. tikslas- ivertinti reali4jq(tihSjd, palfikanqnorrn4. Jq Realioji pal[kanq norma gali blti numatytar" ir fakti5kar. Numatyta realioji paltikanq norma (r" expected real interest rate) - ta, kurios tikimasi. Tai skirturnas talp nominaliosios palfkanq normos i ir numatytq infliacijos t e m p q p " ,t . y . r n= i - p " taigi: i=r" + pe

(12.11)

(12.r8)

I2

Illarionov A. Infliacija i ekonornideskij rost.//Voprosyekonorniki,1997,No 8, p. I I I I en Dai.

449

(12.17) lygybe vadinamal. Fi5erio lygtimi (Fisher equation),garsaus arnerikiediq ekonomisto lrvingo FiSerio (Fisher, Irwing, 1867-1941) garbei. Lygtis parodo ry5i tarp numaty'tqinfliacijos tempq tiketinos realiosiospal[kanq norrnos ir nominaliosios pallkanq norrnos. l. FiSerio nustatyta,kad, numar)'tai infliacijai padidejus I procentu, nominali pal0kanq nonna taip pat padideja I procentu(numatytarealiqjq pallkmq norma tuo atvejunepakinta).Tai vadinama I. Fi5eriopoveikiu (Fisher effect). Manoma,kad prakti5kaiSispoveikis galioja ne visada. DaLnai nominalioji pal0kanq norma infliacijos visi5kai nekompensuoja. Tuo atveju, kai inflaicijos tempai virSija 10 proc. per metus skaidiuojarna patikslintarelioji palflkanqnorna. Fi5eriolygtis igaunatokiq i5rai3k4
,, r- t)
1 , ^ L A P

(r2.le)

Fakti5ka realioji palukanq norma (r - actualreal interest rate) - nominalioji palukanq nonna, atmetus faktiSkE infliacijos lygip. Tai yra: r=t-p.

{12.20)

Nominalioji palfikanq norma lygi fakti5kos realiosios palDkanq normos ir tikrojo infliacijos lygio sumai: i--r+p.

(t2.21)

Jeigu infliacijos llkesdiai pasitvirtina,tuomet numatytasir fakti5kas l i n f l i a c r j o se m p a s u t a m p a p " : p . T u o a l v e j uF i S e r i oy g t i sg a l i b I t i s u j u n g t a t s nagrinejantinfliacijos prieZastis. su (12.2) lygtimi (p : m + , - y), apra5yta Gaunamenaujq lygt5 rodandi4 kaip pinigq pasi[los pokydiai ilgainiui veikia nominaliqj4 pallkanq norrne: i:f +m*v*1.

(r2.22)

Pasak l. Fi5erio, tiketinos realiosios palukanq norulos infliacijos lygis neveikia,j4 lemia kiti veiksniai. Pinigq apyvartosgreidio v ir realiosios gamybos apirntieskitimo tempai yra gana pastov[s. smarkiai nesvyruoja. Vadinasi, nominaliosiospal[kanq normos lygis priklauso nuo pinigq kiekio pokydiq. Tai reiSkia, kad, pinigq pasifilai padidejus vienu procentu, nominalioji pal[kanq norma taip pat pakyla vienu procentu. Taigi, spardiai augant pinigq pasiflai, kyla ne tik infliacijos tempai, bet ir nominalioji oal[kanu nonna.

450

12.4.1.2. fllumaQttosinfliacijos kaitai Tuo atveju, kai infliacija numatoma ir rikio subjektai prie jos prisitaiko, nuostoliq niekas neturetqpatirti. Nepaisantto, praktiskai taip nera. Kad infliacija nesukeltr4 neigiamq padariniq, bfitinos kelios sqlygos; jq svarbiausios yra Sios: l. Tiksliosbusimosinfliacijosprognozes; 2. Kiekvienas infliacijos padidejimas I procentu turi padiclinti norninaliqjqpallkanq norrnEtaip pat I procentu; 3. Apmokestinamos turi buti tik realiosiospajamos; 4. UZ pinigq laikym4 visi turi gauti ne maZesnE rinkos palfikanq nei normEir kt. I5 tiesq Sios sElygos dalznaipaleidZiamos.Toddl net tr numatyta infliacija susijusisu tam tikrais ka5tais. Pirma, kylant kainoms, pinigai negali dera'rai atlikti vertds mato funkcijos. Pinigai - tai liniuote, kuria matuojarneekonominesoperacijas.o del infliacijos tos liniuotds ilgis keidiasi. Tai sukelia daugybg nepatogumq: sunkiau palyginti absoliuting ir santykinEprekds kain4 (ismatuot4 kitomis prekernis), sunkiau pasirinkti prekiq rinkin[. panasiai b[tq, jei vyriausyb i5leistq lstatymq tvirtinanti, kad S[ menesi I m - 100 cm, kitE menesi- l l0 cm, o dar veliau- 120crn. A n t r a . i n f l i a c i j as u k e l i ak a S t u ss u s i j u s i u s u p i n i g q o p e r a c i j o m i s . . Del numatomos infliacijos padideja pallkanq norma ir arternatyviejipinigq laikymo kastai. Todel zmones sumaZinasavo pinigq rikudius ir daugiau iq laiko bankr"rose. Tada dazniau einama I bankus, o isemus pinigus skubama pirkti prekiq, nes kyla kainos.Kaclangigaistarna daugiaulaiko, nesantpinigus i bankus ir juos atsiirnant, Sie ka5tai vadinami ,,batq ple5ymu', ii igivo sutrumpint4 ,,nune5iotqbatq kastq" (shoe leather cost) pavadinimq. Kylant infliacijos tempams, ka5taidideja,nespas gyventojusgauseja tie pinigq. Tredia, tai prekiq ir paslaugqperkainojimo kastai. Kylant karnorns, reikia keisti etiketes,perspausdinti iskabas,katalogusir t.t. Dideli kastai susidaro, kai keidiamos kainos uL naudojim4si telefono automatars, prekiavimo automatais ir t.t. (reikia papildornq itaisq). Siq kaStq grupe vadinama ,,meniu kastais" (menu cost). Tai pardavejqislaidos, susijusiossu kainq kilirnu. Ketvirta, infliacija sukelianuostoliq,susijusiqsu tuo, kad infliacr.la tai mokestis,kuriam nebuvo pritarta ir kuris nera iteisintasistatymais.pladiau apie tai aiSkinta, nagrinejantinfliacijos prieZastis. Penkta, infliacija veikia mokesdiq sistem4 pavyzdLiui, pajamq mokesdionorrnas.Kylant norninaliomspajamoms,Zmondspatenka didesnes i pajamas gaunandiq aslnenq grupE, kur mokesdiq nonna didesne. Del to

451

prarandama dalis grynqq pajamq. PanaSiai atsitinka ir su palukanq aprnokestinimu; del infliacrjos nominali palfikant1norrna dideia, todel ir mokesdiai dideja, net jei realioji palukanq nonna nekinta. Tarkime, kad nominali pallkanq nonna yra 12 proc., infliacijos tempas - 9 procentai. Tuornet realioji pal[kanq nonna yra 3 proc. (12-9). Jei mokesdiai sudaro yra 33 proc. (tai yra l/3), tuomet nominali pal[kanq normajuos sumokejus (12:3)ir 8 proc.lieka.Realiosios mokesdiqpavidalu 8 proc.,t.y. 4 proc.atiduodama yaneigiarnos, -l proc.(8-9: -l). palhkemos, t.y. sumokejr.rs mokesdius, lnfliacija gali ir sumaZinti realiajq rnokesdiqna5tq nes mokesciai nera apskaidiuojarni anksdiau, sumokamipo tam tikro laiko. Daugelyje SaliL1 o mechanizmo realiam mokesdiq dydZiui palaikyti per 5i laikotarpl. Todel, mokesdiq na5ta,taip pat ir mokesdiq surnaZja kylant infliacijos ten-rparns, iplaukos. Gali susidaryti uZburtas ratas: didejant biudZeto deficitui, kyla infliacijos lygis, o tai savo ruoZtu maZina mokesdiq iplaukas; maZesnds mokesdiq iplaukos savo ruoZtu dar labiau didina biudZetodeficit4 ir t.t. Tai vaclinama Oliverio-Tanzi poveikiu (effect Olivera-Tanzi.;ra.Pavyzdlivi, hiperinfliacijosBolivijoje metu 1985m. mokesdiqiplaukos taip sumaZejo, kad sudard tik 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai gali b[ti laikorna maZiausiarnokesdiqna5ta pasaulyje.Tadiau jau kitais metais, iniliacijos pajamospadidejoir sudare tempamsnukritus iki 66 proc. per metus,.valstybes vidausprodukto''. l0 proc. bendrojoSalies amortizacinitl infliacija neigiamaiveikia istori5kai susiklosdiusias Se5ta, nuolaidas,kurias iteisina ivairus [statymai.Firmoms daZnaileidZiama atskaityrnr-1 sulas. Jei i5 savo apmokestinarnqqpajamq i5skaidiuotitarn tikras an.rortizacijos amortizaciniqatskaityrnqpagrindasyra pradine,o ne atstatomojiverte, tai realioji amortizacijos suma gali buti infliacijos nuverlinta. Del to gali pakilti finnq gali sumaZeti mokesditlnaSta, investicijq stimulai. 12.4.2. Netiktosinfliacij os pasckmds Netikdta infliacija (unexpectedinflation) reiSkia, kad fakti5kas infliacijos tempasp skiriasi nuo numatyto p" , ji daZniausiai virSydarnast.y. p > p" . , Kai infliacrjos ternpai dideli, jq lygis daZnaisrnarkiai svyruoja. Kai infliacrjos pokydiai daLniir ry5kus,tuomet sunku prognozuotiinfliacijE net ir Salirns, artimiausiamlaikotarpiui. Si problema aktuali ne tik besivystandioms kurioms bfidingi aukSti infliacijos tempai, bet ir daugumai industriniq Saliq.

l.l ^

't

r o v e l K l s p a v a o r n t a sekonornistq Julio Olivera ir Vito Tanzi vardais.

F. suk, Dz.D., Larren B. Makroekonornika. Clobalnyjpodchod. P. 388


A<1

Tanr tikrais laikotarpiais, pavyzdZiui, pradedant XX arnZiaus 8-u desimtmediu, jose buvo pastebimi didesni infliacijos lygio svyravirnai. Didejant infliacijos tempq nepastovurnui, jos maZeja numatymogalimybes. Netiketos infliacijos pasekmds yra dar skausmingesnds, negu numatytos infliacijos padariniai. Pagrindinesnetiketos infliacijos pasekrnds pasiZymi perskirstymo savybemis.Tai rei5kia, kad netiketi infliacijos ternpLl pokydiai yra pajamq ir turto tarp ivairiq ukio subjektq, [vairiq gyvenrojq grupiq perskirstymoveiksnys.Galima tvirtinti, kad sioje situacijoje infliacrja vienus ,,apmokestina", kitiems teikia ,,subsidijas", o t.y. ii vienq atrma,o kitiems prideda. Be to, tas perskirstymas vyksta savaime, gaivaliSkai, jaunas,ar senas, sveikas, ligotas,ar turtingas, nepalsant ar Zmogus to, ar ar ar vargSas. Todl kartaistaikliai pabreZiama, kad,,infliacija neturi visuomenines s4rnonds". Svarbiausios turto ir pajamqperskirstyrno kryptys yra Sios: Pirma, del netiketosinfliacijos perskirstomos pajarnostarp skolinlojq (kreditoriq) ir skolininkq. Laimi tie, kurie skolinasi pinigr.rs, pralairni tie, ir kurie juos skolina: skolinti neapsimoka, nes gaunamos palukanos nuvertejusiais pinigais. Si problernai5 esrnes nekiltq, jei infliacrjosternpai bhtq tiksliai itraukiami i nominaliq palukanq norme. Tadiau netiktos infliacijos atveju tai neimanorna. Tarkime, kad, kreditoriq ir skolininkq susitarimu,nustatyta 10 proc. nominaliq palfikanqnonna. Numatoma realioji palukanq nonna - 5 proc. ir numatomas infliacijos lygis - 5 procentai. Sakykime, kad infliacijos ternpai staigiai pakilo iki l0 procentq. Kas tuo atveju lairnes ir kas pralaimes?Ai5ku, kad i5lo5 skolininkas: vietoj 5 proc. realiqiq pal[kanq nonnos jis mokes 0 proc., tai yra jis paskol4 gavo nemokamai(r:i-p:10-10). Tuo tarpu kreditoriusgauna tik pracling realiqq paskolos sum4 nes palukanq pakanka tik infliacijai kompensuoti. Jis dar daugiau praranda, mokedamasmokesdius iS gautq nominaliq pajamq, nes tuomet netenkadaliespradinespaskolosvert6s.Todel sakorna, kad infliacija tai skolq negr4Zinimas.I5 to kas pasakyta, galima padaryti iSvad4 kacl infliacij4 pirmiausia jaudia finansinio turto savininkai, t.y. potencialus skolintojai. Kyla klausimas,kas gi yra grynieji skolininkai ir skolintojai? Jei subjektas yra grynasis skolininkas, jis patirs naud4 o jei jis skolintojas- praras.Daugelio Saliq,duomenysrodo, kad namq Dkio sektoriq galima laikyti grynuoju nominaliuoju skolintoju, o verslo sektoriq (finnas) ir valstybg - grynaisiais skolininkais. Vadinasi, netikdta infliacija nau<linga finnoms ir valstybei namq lkiq sqskaita.Tai reiskia, kad pralairni daugybe smulkiq ir vidutiniq indelininkq, kuriq le5as bankai skolina kitiems. Antra, iS netiketos infliacijos visada pasipelnoturto, ypad Zen-res ir kito nekilnojamojo turto, savininkai:jo kainos kyla. Visada pralaimi tie, kas gyvena i5 darbo pajarnq. Ypad skaudZiaiinfliacija ,,baudlia" Zmones,kurie

453

gauna t'iksuotas pajamas - pensininkus, stipendininkus, kitus Zrnones, gaunandius retai kintandiusatlyginimus,ir t.t. Tredia. Namq ukiq sektoriuje ddl netiketos infliacijos poveikio pastebirna turto perskirstymoi5 vyresniq Zmoniqjaunesniems tendencija.Mat dauguma Zmoniq pradeda gyvenimq beveik neturedami santaupq, arba turedami jt4maLai.Jos laipsni5kaikaupiamossenatvei, bet del infliacrjos gali smarkiai nuvertdti. Toddl nuo netiketos infliacijos labiausiai nukendia pensininkai arba apskritai vyresnio amZiausZmones.Tuo tarpujauni Zmonds d a u g i a u s iy r a s k o l i n i n k a i . a Netiketa infliacija susijusine tik su perskirstymopoveikiu. Esamair j k i t q n e i g i a m qo s p a s e k m i q . Pirma, del netiketos infliacijos krinta dideles gyventojq dalies realusisdarbo uZmokestis. mineta,kad, sudarantdarbo sutartis,ivertinami Jau numatomi infliacijos tempai. Kai infliacija netikdta ir vir5ija llkesdius, realusis darbo uZrnokestismaZeja. Be to, didesne negu tikdtasi infliacrja sukelia didelius darbo uZmokesdiosvyravimuslaiko atZvilgiu. Tik padidinus nominalqjI darbo uZmokest[,realusis darbo uZmokestisyra aukStas. Vliau, kainq lygiui toliau kylant, nominalusis darbo uZmokestislieka nepakitgs, todel iki kito perZilrdjirno momento realusis darbo uZmokestis maZdja. Vidutinis realusis darbo uZmokestisgali iSlikti ir nepakitgs,tadiau infliacija vis tiek veikia jo svyravimq amplitudg. Antra, del netiketq infliacijos pokydiq namq [kiai ir firmos gali priirnti neteisingus paklausosir pasiDlos sprendirnus atZvilgiu.Tarkime, firma tikejosi nedidelesinfliacijos, o i5 tiesqjos tempaibuvo gerokai didesni.Del to pakilo ne tik vidutinis prekir"l kainq lygis, bet ir tos firmos kainos. 15 to gali b[ti padarytaklaidinga i5vada,kad padidejopaklausatos firmos produkcijai, ir gali blti didinamajos gamybosapimtis. Jei taip pasielgtqdaugelisimoniq, nepagristai bftq padidintabendroji pasiula. 12.5. INFLIACIJOS MAZINIMO BUDAI lnfliacijos problema gali buti sprendZiama[vairiais b[dais. Tai priklar.rso tik nuo infliaciniq procesq trukmes, intensyvumo,bet ir kitq ne Saliespolitiniq bei ekonominiq sqlygq.Kai kuriais atvejais,daZniausiai esant hiperinfliacijai, gali b[ti imamasipinigq reformq. Jq metu labai nuvertdjEseni pinigai tam tikru santykiukeidiami naujais.Keitimo tikslas- sumaZintipinigLl kieki apyvaaoje, taip pat ir infliacijos lygi. Nauji pinigai gali b[ti ivedarni ir kitais atvejais,pavyzdZiui,susikurusnaujomsvalstybems. lnfliacijai maZinti ir kitoms jos problemoms sprgsti daZniausiai pasitelkiamatam tikra valstybdsekonominpolitika. Svarbiausias tikslasjos

454

maZinti infliacij4 veikiant j4 sukeliandias prieZastis, jas stengiantis paialinti. Be to, ji turi padeti Svelnintiir neigiamusinfliacijos padarinius. Infliacijos maZinirnoir kiq jos problemqsprendirno bfidai yra Sie: l. Pajamqindeksavimas; 2. Infliacijos kontrole (darbouZmokesdio kainq kontrole); ir 3. Antiinfliacine politika. 12.5.1. Pajamq indeksavimas Pajamq indeksavimas (indexation of revenue) - pajamq didinimasproporcingaiinfliacijos lygiui. Tuo atveju indeksuojamas darbo uZmokestis, pensijos, stipenclijos, pallkanos ir t.t. Tai savotiSkas pajamq apdraudimas, kurio tikslas prisitaikyti prie infliacijos, i5mokti gyventi kartu su ja ir kompensuotiZal4 kuri4 patiria del infliacijos dauguma Zmoniq. Jau mindta, kad busimasis infliacijos lygis ivertinamas,sudarantdarbo uZmokesdiosutartis.Tadiau tai neapsaugo nuo netiketos infliacijos. PavyzdZiui, jei buvo rnanoma, kad infliacija sieks 5 proc., tai darbo uZmokestisir buvo padidintas 5 proc. (realusis darbo uZmokestistuo atveju nepakito). o jei infliacija netiketai padidejo iki 7 proc., tuomet 5[ atotruki turetq kompensuoti indeksavimas. pajamq indeksavimas Prieiingu atveju realusis darbo uZmokestissumaZetq. daZniausiai blna dalinis. Visi5kas, t.y. atitinkantis infliacijos tempus, indeksavimas neigiamusinfliacijos padariniusapskritaipanaikintq. Indeksavimo Salininkaigreta pajamq apdraudimonurodo ir daugiau teigiamqjo savybiq.Tvirtinama,kad jis gali pakirsti vyriausybds norq vykdyti infliacing politikE Zinoma,kad daZnosSalies vyriausybeyra didZiausia salyje skolininke, ypad jei vykdo aktyvi4 fiskaling polirikq. o skolintis infliacijos sqlygomis apsimoka.Kai pajamosindeksuojamos, vyriausybdne tik daugiau surenka,bet ir daugiaui5moka. Indeksavimo ideja apskritai yra patraukli. Tadiau jos poveikis infliacijai yra priestaringas.Pirmiausia, indeksuojant pajamas ekonornika tampa nestabili, o kainos vis kyla, nes padideja pinigq kiekis apyvartoje, nepadidinus gamybos. Be to, indeksuojant pajamas, gali susifonnuoti jos spiraline infliacija, pasparteti tempai.Kai infliacijos tempai spart0sir turi tendencij4 dideti, dideja ir indeksavimo daZnumas.Darbo rinkai prie to prisitaikius, susidaropadetis,kuri4 galima apibfidinti taip: darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas vienas kit4 maitina. Tai Zibalo pylimas i infliacijos ugni. Antra, kai kurie ekonomistai, tarp jq ir M. Fridmenas, yra iSsakE nuomone,kad indeksavimas gali pristabdytiinfliacijq. Taip yra tuo atveju, kai infliacijq sukelia pertekline paklausa. Indeksuojant pajamas, bendroji paklausapadidejadar labiau,o kainos pakyla. Del to anksdiauar veliau pakils

455

bendroji pasilla. Be to, kai darbo uZmokestis, ir gamybos ka3tai, sumaZds pal[kanos ir t.t. siejami su infliacijos ternpu, sudarantilgalaikes sutartis.jq pal[kanq ir pokydiai tampa sinchroniSki.Tai rei5kia, kad darbo uZmokesdio, pajamq kilimo tempai suderinamisu infliacijos tempu. visq kitq nominaliqjr"l Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos kilimE. Vadinasi. jei indeksacijayra visuotineir ilgai trunkanti,infliacijos tempai gali suleteti. Jei infliacijq sukelia pasi[los Suoliai (Sokai) ir ji vyksta nuosmukio ir s4lygomis,tuomet indeksacijayra nepageidar"rtinagali pabloginti padeti.Jau mindta, kad del jos pakyla gamybos ka5tai, todel gali dar labiau sumaZdti realioji gamybos apimtis. Todel priei kelerius metus Lietuvos politikams kai kas patare atsisakyti bet kokiq indeksavimo planq, vengiant dar labiau nusmukdyti ir sutrikdyti ekonornikq. Bendra iSvadagaletq b[ti tokia: indeksavimasinfliacijos problemos i5sprEsti negali,jo paskirtisyra kita. 12.5.2.Infl iacijos kontrol6 Infliacijos kontrold (inflation control) - tai darbo ir uZmokesdio kainq kontrole, pradedantgana Svelniomisir formomis. baigiant grieZtokomis DaZniausiai taikomi du kontrols brldai. Pirma, nustatomos auk5tutindsdarbo uZmokesdioir kainq kilimo ribos, t.y. leistinasjq kilimo jq ir darbo uZrnokest[ tempas.Antra, visiSkaisustabdornas kilimas, ,,!Saldant" ir jq kilimo tempq kainas. lr darbo uZmokesdiobei kainq ,,i5aldymas", reguliavimas yra tiesioginiai infliacijos tramdymo bfidai. Tais atvejais ji ,,pasmaugiama". Tai gali blti pateisinama,motyvuojant tuo, kad infliacija daLnat susifonnuoja kaip inercinis procesas.O inercini procesfu kaip ir fizikoje, Nagrinejami infliacrjos galirna sustabdytitik i5orinio poveikio priernondmis. ir kontrolesbudai daug kartq buvo i5bandytiivairiosepasaulioSalyse ivairiais laikotarpiais.Manoma, kad pirmasis Zinomasistorijoje darbo uZmokesdioir kainq kontroles faktas buvo uZfiksuotasgarsiajameDiokletiano edikte dar Romos imperijos laikais, 301 mDsq eros metais. Siekiant sumaZintiauk5tus infliacijos tempus, edikte buvo nustatytoskainq ,,lubos" daugiau .nei 900 prekiq ir darbo uZmokesdio ribos daugiaunei 130 ivairiq darbor[Siq''. Daugelio Saliq lnfliacijos kontroles politika vertinamaprie5taringai. praktika parode, kad tai sukelia tik labai trumpalaiki teigiamE poveiki. Kadangi kainq ir darbo uZmokesdiokontrold daZniausiaiyra laikina, tai,

'n

Globalnyjpodchod.-P.781 . SaksDz D., LarenF.V. Makoekonornika.

456

pasibaigusreguliavimo laikui, ekonomika,,atsiima"k4 praradusi- infliacijos tempaigerokaipasparrdja. Jeigu darbo uzmokestisir kainos bDtq kontroliuojami ilgq laik4 tai priestarautqpadiai rinkos ekonomikos esmei ir sukeltq neigiamq padariniq. Tarkime, kad ivedama gielta kainq kontrole ir ilgai neleidZiama joms laisvai kilti. Tai rei5kia, kad kainq lygis nustatomasZemiau rinkos kainos. Todel bendroji paklausapakyla, prekesi5perkamos, susidaroprekiq stygius,o grera ir juodoji rinka. Kartais tvirtinama,kad sekmingesnis gali buti ilgalaikis kainq ir darbo uZmokesdio kilimo tempq apribojimas, savanoriskai susrtarus darbdaviamsir profsqiungoms (darantabipuses nuoraidas). Kai kada tokiems susitarimamsgali tarpininkauti ir vyriausybd, apeliuodarna moralE, tauros i interesus t.t. ir Ka-inq ir darbo uZmokesdiokontrole sukelia dar vien4 praktinE problemq. Si kontrol turetq btti tik antiinfliacinds vyriausybes politikos papildymas,tadiauprakti5kaikartaisji uZimatos politikos vietE. Bendra i5vada:darbo uZmokesdio kainq kontrold nera pakankamai ir efektyvios ir gali b[ti vertinamostik kaip isorines,,,kosmetines" priemones. 12.5.3.Antiinfl iacind politika Buvo mineta, kad infliacij4 sukelia bendrosios paklausos padidejimas ir bendrosiospasifilos sumaZejimas. Todel infliacija gali buti iveikiama, ribojant bendrqi4paklaus4ir didinant benclrqiq pasiDlq.Dar kartq priminsime, kad vyriausybd ir centrinis bankas tiesiogiai gali paveikti tik bendrqiq paklaus4 o poveikis bendrajai pasiDlai gari blti trk netiesioginis. Infliacijai maZintinaudojarna fiskaline ir monetarine politika. Antiinfliacin6 politika (counterinflation policy) tai fiskalines ir monetarines politikos priemoniq visuma, naudojama iacijai maZinti infl 12.5.3.1. Bendrosios paklausos maiinimas ir jo padariniai Pradesimenuo bendrosiospaklausos pokydiq sukeltos infliacijos. Tarkime, vyriausybe imasi infliacijos maZinimo veiksmq ir pradeda riboti bendr4iEpaklausq. Tuo tikslu gali buti naudojarnastabdandiojifiskaline ir monetarinepolitika, t.y. didinami mokesdiai, maZinamos vyriausybesiilaidos, maZinamapinigq pasilla. MaLejantbendrajaipaklausai,krinta ne tik kainq lygis, bet smunka ir realioji gamybos apimtis. Todel pirmiausia kyla toks klausimas:kas greidiau sureaguoja bendrosiospaklausospokydius - kainos i ar realioji gamybosapimtis?5i problema kartqaprarta ne anksdiau. Nepaisant to, dia pravartu dar kartq prisiminti kai kuriuos jos aspektus.Remiantis tam

457

,fl

tikrais tyrimais, nustatyta,kad kiekvienasnominaliosiosbendrosios paklausos pokydio procentaspirmaisiais metais paveikia kainas tik 0,44 proc., o likg 0,56 proc. to pokydio tenka realiosios gamybos apimties svyravimamsrT. Vadinasi, keidiantisbendrajaipaklausai,galioja tam tikros gamybosapimties ir kainq kitimo ,,taisykles" (laipsniSkumas,nuoseklutras). Kainq kitimo yra ,,taisykles" Sios. Pirma. ne visq prekiq kainos i5 karto reaguojaI kiekvien4 paklausos pokyti del to, kad kainq koregavimo procesasgana brangus. Yra rinktl, kuriose kainos keiciasi staigiai, kartais Zaibi5kai,kaip atsakasi paklausos svyravimus,pavyzdLiui, metalo arba grudq birZose.Bet kitq prekiq kainos 1 paklausospokydius reaguojalymiat lediau,pavyzdZiui,drabuZiq,automobiliq daliq ir kt. Reikia daug pastangq,norint pakeisti kainas tq prekiq, kurios pasiZymi didele ivairove. Tokiq prekiq kainininkai ir katalogai keidiami ne taip jau daLnai.Be to, yra rinkq, kuriose pardavejaisusilaikonuo daZnokainq p erZi lrej imo, nenorddami,,erzintl"savoklientq. Antra. bendrosiospaklausos pokydius (ypadjos pakilimq) pirmiausia jaudia galutiniq produktq pardavejai.Tarpiniq produktq k[rejams tie pokydiai perteikiarni vdliau, kai turimos materialiniq i5teklirl atsargosi5senkair reikia lsigyti naujq. Tredia. infonnacij4 apie savo produkcijos paklausq firmos gauna anksdiau nei Zinias apie bendrosios paklausos pokydius. PavyzdZiui, kai padidejafirmos prekiq paklausa,dar neai5ku,ar tai tik jos skmesrodiklis, ar visuotinis bendrosios paklausospadidejimas.Todel pradZioje firma gali ir neskubeti kelti produkcijos kainq, bet padidinti garnybos apimti. Tas pats pasakytinair apie bendrosios paklausos sumaZejimq. Vadinasi, bendrosiospaklausosir kainq pokydiai ndra sinchroniSki. Pastebetitokie desningumai:pirma, kai bendroji paklausadideja, pirmiausia sureaguoja(pakyla) kainos, o vdliau - realioji gamybos apimtis. Antra, kai bendroji paklausamaLeja,pirmiausia smunkarealioji gamybosapimtis, o tik vliau krinta kainos.Tai galima pavaizduotisupaprastintomis schemomis: I atvejis.ADt+Pt-+Yt; 2 atvejis.ADJ-+Y.L-+PJ. Dabar nagrinjameantr4jI atvej[,t.y. bendrosios paklausos maZinimo padarinius.Matorne, kad jq ribojant, sumaZeja tik kainos, bet ir realioji ne gamybos apimtis. Vadinasi, padideja nedarbas. Papildg 2-qi atveji iliustruojandiqschemq gauname:

ADJ-+YJ-+U,t-+PJ.

't

Dolun E.DZ.,LindseiD.E. Makroekonomika. Sankt Peterburg, 1gg4.-P.2g2.

458

PaZymdtina,kad Sio proceso pradZioje infliacija maltja letai, tuo tarpu nedarbo lygis pakyla gana greitai. Taip yra toddl, kad, maZdjant bendrajai paklausai, darosi vis sunkiau parduoti prekes, ddl to maZinama gamybosapimtis (ne kainos) ir atleidZiamidarbuotojai.Pakyla nedarbolygis. Tik veliau, padidejus prekybos sunkumams, i5augus konkurencijai, palaikyti buvusio kainq lygio, ir jos pradedamaZeti. verslininkai nebeistengia Vadinasi, infliacija pradeda maLeri ne i5 karto. Sis procesaspavaizduotas 12.13 aveiksle. o p (IR 7
o

5
+
t

3 2
I

0
-l

12.13 pav. Infliacijos ir nedarbosqveika Tarkime, kad ekonomikayra ta5keK, kai metiniai infliacijos tempai 7 proc., o nedarbo lygis * 5 procentai. Situacija darbo rinkoje gera, nes fakti5kas ir nat[ralusis nedarbo lygis sutampa (U, : U" : 5o/"). Tadiau infliacijos lygi siekiamasumaZinti.Pradedama riboti bendrqj4paklaus4 todel ekonomika i5 ta5ko K slenkata5ko M link. Ta5keM infliacijos lygis siekia 5 proc. (sumaZejo2 procentiniais punktais), o nedarbo lygis - 9 proc., t.y. padidejo 4 procentiniais punktais. Jei ir toliau bus rnaZinama bendroji paklausa, ekonomika slinks Zemyn trumpojo laikotarpio Filipso kreive. Tarkime, kad, pasiekus 5 proc. infliacijos lyg[, fiskalinds ir monetarines politikos apribojimai bus panaikinti, ir bendroji paklausanebebussiaurinama. Tuomet ekonomikapagyves,realioji gamybosapimtis pradeskilti, ir nedarbas sumaZds. Ekonomika gri5 i ilgojo laikotarpio Filipso kreivds ta5k4 N, kai infliacijos lygis 5 proc., o nedarbo lygis prilygsta naturaliajarn, t.y. 5 orocentams.

459

I5 to, kas pasakyta,galima padaryti tokiE iSvad4:maZinantinfliacrj4, iSkyla jos kainos, arba ka5tq, problema. Tai rei5kia, kad antiinf'liacines priemonds pirmiausia igyvendinarnos,,apmokant"jq ka5tus. O tik veliau pasiekiamas rezultatas- infliacrja maLija. Kitaip tariant, bet koks bandyn-ras sumaZinti infliacijq pareikalauslaikino nedarbo lygio padidejimo aukSdiau nat[raliojo jo lygio. Tuo atveju infliacijos maZinimo kaina - tam tikras ,,pereinamasis"nedarbo lygis, su kuriuo reikia taikytis, norint surnaZinti infliacrj4. Kiekybinis tos kainos ivertinirnas gali buti iSreiSkiamas Zalos koeficientu. Zalos koeficientas (SR - sacrifice coefficient) - santykis tarp nedarbo lygio, vir5ijandio naturalqji ir to paties laikotarpio iacijossumaZejimo infl laipsnio.
.lR='"'n ""'''"
t l l - l l \ L t 1 1

- U , , ) . . .+ ( U , ,- U , , ) +
\Pr- P,)

(t2.12)

Jis parodo,kiek turi padidetinedarbolygis, kad bLitqpasiektas norirnas infliacrloslygis. Taigi, kiekvienasinfliacijos surnaZinimo procentas pakelia nedarbqar.rk5diau nat[ralaus X procentq.Vadinasi,Zaloskoeficientaspadeda [vertinti infliacijos rnaZinimo kain4 i5rnatuot4nedarbu. Kuo maZesnisSis dydis, tuo maZesnd infliacijos maZinimokaina. Tarkime, kad per ketverius metus infliacij4 pavyko sumaZinti 7,2 procentiniaispunktais. NatDralusisnedarbo lygis yra 6 procentai. Fakti5kas nedarbo lygis buvo toks: pirmaisiais metais 8,6 proc.; rnetais 9,8 proc.; antraisiais trediaisiais metais 10,3proc.; ketvirtaisiaismetais- I 1,0procentq. Tuomet Zaloskoeficientas:
u":

( 8 , 6 - 6 ) + ( e , 8 - 6 ) + ( 1 0 , 3 - 6 ) + ( 1 1 , 0 - 6 )1 5 , 7
= 12=t,t6

J e i S R : 2 , 1 8 , t a i r e i 5 k i a , a d , i n f l i a c i j Es u m a Z i n u s p r o c e n t i n i u k I punktu nedarbolygis pakilo 2,18 procentiniopunkto auk5diau natr.-rraliojo. RemiantisA. Okuno ddsniu,infliacijq sumaZinus procentu,ciklinis I nedarbas padideja 2-3 procentiniais punktais per metus (vidutiniSkai 2,5 proc.)18.

't Ok.,n A. M. Efficient Disinflationary Polices //Arnerican Econornics Review 68 (May 1978), 348 352. p.

460

Zaios koeficientas gali buti isreikstas ir prarasto nacionali'io produkto dydZiu. Jis parodo, kiek realiojo metinio nacionalinio proclukto prarandama, sr-mraZinusinfliacri4 I procentiniu punktu. Ekonomineje literaturoje tai vadinamaBVP praradimq koeficientu.yra dar.rg skirtingq sio rodiklio vertinimq. A. okuno, R. Gordono ir kitq ekonomistq vertinirnu, sis santykis turetqbhti mazdaug 5:1. Tai rei5kia, kad, norint sumaZinti infliacijq I procentiniupunktu, reikia paar-rkoti procentus 5 rnetinioBVp. Tikroveie io d y d i ss v y r u o j a . vadinasi, maZinant infliacii4 turi buti palygi'arni rezultatai ir nuostoliai. Priesingu atveju infliacijos rnaZinimo kaina gali b[ti nepateisinamai didel.Ypad sudetinga problematuo atveju,kai ekonomika 5i iSgyvenanuosmuki. Dar kart4 priminsirne,kad tr-ro atveju ekonornikojevienr.r metu egzistuoja ir dideli infliacijos ternpai, ir smunkanti rearioji garnybos apimtis,ir kylantisneclarbo lygis. Norint [r,eiktinuosmuki, ypadjei iis tr-unka ilgai, reikia skatinti bendrosios paklausos kilimq. priesinguatveju bus ilgas savaiminispereinarnasis laikotarpis,kuriam bhdingaszeniasgamyboslygis ir didelis nedarbas. Tadiau,didinantbendrry4 paklausq infliacijoslygis pakiltq dar daugiau. vadinasi, norint infliacijil sumaZinti,bendr4j4 paklausributina apriboti. o tai gali dar labiau pagilinti nuosmuki.Nepaisantto, kito kelio nera. Toddl, infliacijos lygI nuosrnLrkio sqlygornis,galima sumaZinti tik mazinant bendrqjqpaklausq.(Be to, gali b0ti pasitelktair tam tikra pasiulos politika,kuriEaptarsime kitoje Sioskyriaus dalyje.) Bendrqiq paklausq Siuo atveju galirna apriboti svel'iornis fo.nornis arba staigair grieZtaisustabdytijoskilirn4. Pasirinkus stabdandi4q bendrosios paklausos politik4 ir nedarant jokiq nuolaidq, pirmieji rezultatai yra nepalankfis:dar labiau padideja nedarbas, sumaZeja pardavimq apirntys,kaupiasiprekiq bei gamybiniq istekliq atsargos. veliau procesas vystosi maZdaug taip: darbclaviaiir darbuotojai priversti perZilreti infliacijos l[kesdius ir uZbaigtosprodukcijos ir galutiniq prekiq atZvilgiu. Zaliavqir medZiagq kainosturi pracleti kristi.Darbuotojai, brjodami nedarbogrsmds, sutinka gauti kuklq darbo uZmokesti. Del to pradedamaZeti gamyboskastai ir kilti bendroji pasiula.Galutinesprodukcijoskainq lygis irgi pradeda maZeti, o realioji garnybosapimtis kilti. vis delto sis b[das labai skausrningas. Saikingesnis budas yra palaipsniui rnaZinti benclrosios paklausos kilirno tempus.Be abejo, toks kelias bus Zymiai ilgesnis,tadiaube staigiq sukretimq. Prakti5kai Sias problemas sprEsti labai sunku. vyriausybei belieka rinktis - ar pinniausia reaguotii raginimusmazinti infliacijq ar ! reikalavrmus maZinti nedarbq.Del to bendrosios paklausos ribojirno politikq (kai maZinama

inl'liacija) gali staigiai pakeisti jos skatinimo laikotarpis (kai didinamas Tai uZirntumas). vadinama,,stok- eik" (stop- go) politika' Apibendrinant tai, kas isdestyta,pateikiami modeliai, rodantys, kaip gali briti iveikiama paklausosir pasiulos (kastq) infliacija, ribojant bendrq4 paklaus4.Tai parodyta 12.14(a) ir (b) paveikslodalyse.

YP

YF'

YF

b) ka5tqinfliacija infliacrja a) paklausos q ribojant bendraj paklaus4 maZinimas, 12.l 4 p av. Infl iacijos 12.14 (a) paveiksle parodyta paklausosinfliacija. MaZinant bendrqlq paklaus4 jos kreive i5 ADg padetiespersikelia i AD1 padeti. Kainq lygis nukrenta nuo Pp iki P/, realusis nacionalinis produktas sumaZdja iki E1. ta5ke pusiausvyra jo potencialiojo lygio Ir,. Susiklosto 12.14 (b) paveiksle parodyta infliacija nuosmukio s4lygomis (ka5tq infliacija). Jeigu bendrosios paklausos kilimas bus apribotas arba visai (kaip rodoma paveiksle),tuomet AD kreive padetiesnekeis. Del sustabdytas anksdiau aptartq prieZasdiq,bendroji pasiUlaprades dideti, ir AS kreive i5 judes AD kreive padetiesASe persikelsi padet[ AS1. Ekonorninesisterna ta5k4E1. pusiausvyros Zernyn1 ilgojo laikotarpio I 2.5.3.2. Atrtiinfliacint pasialos politika ,,Pasi[los koncepcijos" problema ekonomindje politikoje apskritai yra diskutuotina.Nepaisantto, ji turi savo Salininkq.Tvirtinama, kad infliacij4 galima jeigu butq imanomapaveikti ilgojo laikotarpio bendr4j4pasiulq. butq sumaZinti, produktodyd1.12.15 nacionalinio Tai reiskia,kad reiketqpadidintipotencialiojo kaip tai r'yksta. paveikslografinis modelis padessuprasti, Tarkime, kad ekonomind sistema yra taSke Es, ilgojo laikotarpio b[senos. Potencialioji nacionalinio produkto apimtis * Ypo. pusiausrryros Sakykime, kad bendroji paklausapadidejo, ir AD kreive persikele i5 padeties

462

ADo i padeti ADr. Jeigu nera jokiLl bendrosiospasi[los pokydiq, ruorret ekonomika atsiduria taske E1. Tai trurnpojo laikotarpiopusiausvyros busena, kurni b[dinga infliacrja.Jeigutuo padiumetu del ekonon-rines politikospavyksta padidinti potencialqiinacionalini produkt4 tai ype kreivepersikelia1yp1 padeti. Jeigu gamybos veiksniq kainos nepakyla, tai trumpojo laikotarpio bendrosios pasillos kreive persikelsi ASl padet[.Susidaronaq'a pusiausvyra taske E2, ir infliacijos pavyksta iivengti. vadinasi, bendrosios pasi[los kreives poslinkis kornpensuoja bendrosios paklausos pokydio sukeltqkainq pakilirn4.

Ypo

Ypr

12.15pav. Anriinfliacind pasitlospolitika Kyla klausirnas,koki' bfidu galima padidinti potencialiqi4realiosios gamybosapimt[ (bendrqjqpasinl4ilguoju laikorarpiu)? Vienas svarbiausiq b[dq * keisti rnokesdiq politik4, pagristai ir nuosekliai maLinti mokesdiq normas. pirmiausia, tai skatintq darbo nasumo kilim4 didintq darbing aktyvurn4 kadangi maZetq rnokestis uZ kiekvienty papildornai uZdirbtq pajamq vienet4. Antra, tai skatintq taupymo proces4 ir didintq investicijas. Nat[ralioji gamybos apimtis gali buti padidinta ir kitais bridais, pavyzdliui, didinant konkurencijEir ivairiq fikio sakq efektyvum4 tobulinant socialinio apr0pinirnosistemqir didinant neturtingrlZmoniq sluoksniqdarbinl aktyvum4. Bendroji pasiulailguoju laikotarpiugali padideriir ,,naruraliu"bfidu. t.y. del mokslo ir technologines paZangos, Zmoniqiisilavinirno cli<lejirno r.t. rr Tai sudarosqlygaspotencialiajarn nacionaliniam produktui dideti. Galiausiai tenka paZymdti, kad vyriausyb6 gali stengtis sukurti naudinguspasi[los Suolius(sokus), nors ir neilgam raikui. Tai jigali claryti, tobulindama [statymus,mokesiius ir subsidijq politikQ. Tuo atveju staigiai padidejusi trumpojo laikotarpio bendroji pasiura gali sumaZinti bendrosios paklausos sukeltqinfliacrjq.

463

Pagrindinssqvokos . . . r . . o r r . infliacija hiperinfliacrja paklausosinfliacija pasi[los infliacija infliacinis mokestis senjoraZas pasi[los Suoliai(Sokai) netiketainfliacija numatytainfliacija infliacijos ka5tai I ' r . . ' ' r . racionaliejil[kesdiai Filipso kreive pajarnr"l turto perskirstyrnas ir Zaloskoeficientas norninaliojipalfikanqnoma norna realioji pall'rkanq ir darbo uZmokesdio kainq kontrole pajarnqindeksavimas antiinfliacinepolitika

Kartojimo klausimai e l . A p i b l d i n k i t ei n f l i a c i j o s s m E . 2. Nurodykite infliacijos formas. 3. Kuo matuojamasinfliacijos lygis? 4. Kuo skiriasi paklausosir pasiulos(kaStt$infliacija? 5. K4rei5kia infliacinis mokestisir senjoraZas? 6. K4 rei5kiapasiulosSuoliai(Sokai)ir kaip jie veikia infliacij4? 7. Paai5kinkite, kuo skiriasi adaptuotq (prisitaikandiqjq) ir racionaiigq l[kesdiq teorijos. 8. K4 parodo Filipso kreive? 9. Kuo skiriasi trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives? 10. Kaip vertinama nedarbo ir infliacijos s4veika racionaliqq l[k"sdiLl teorijos poZiflriu? I l. Kuo skiriasi nominalioji ir realioji pal[kanq norma? 12. Nurodykite numatytos,lauktosiosinfliacijos pasekrnes. 13. Kokie netiketosinfliacijos padariniai? ir 14. Ka rei5kiadarbo uZmokesdio kainq kontrold ir koks jos tikslas? antiinfliacinespolitikos turini. 15. Paai5kinkite paklausos sukelt4infliacijq? 16. Kokiq problernqkyla, rnaZinant 17. Kokiq problemq i5kyla,maZinantinfliacijq nuosmukios4lygomis'i 18. Kaip gali bflti ivertinta infliacijos maZinimoZala?

464

13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA


Atvirosios ekonomikosmakroekonomika (open econolny macroeconomics) nagrineja tokiq ekonorninq sistern4 kurioje Zymi4 dalI ukins veiklos apima tarptautiniai sanddriai. JAV tiek eksportas,tiek importas prilygsta maZdaugl0 proc. BNp apimties.Kito-seSalyse rodiklis yra (apie): 20 proc. - Japonijoje;30 proc. Sis Prancuzijoje,Svedijoje,Vokietijoje, Anglijoje; Belgijoje - 75 proc.; Ainloje 60 proc.; Danijoje, Norvegijoje * 40 procentq. Lietuvoje, apyriksliais duomenimis,- apie 60-70 procentq. Todel i5oriniai veiksniai gali tureti lemiamq !tak4 ialies ekonominiam gyvenimui. PavyzdZtui, 1980-1981m. nuosmukis Anglijoje siejamas pirmiausia su Sios Salies prekiq konkurencingumo tarptautineje rinkoje kritimu. 1987m. Anghjos vidine makroekonomine politika buvo formuojarna,siekiant uZsibrdZto svaro sterlingq kurso. 1980rn. Pranc[zijoje buvo bandoma imtis ryZtingq priemoniq prie5 nedarbq tadiau staigusfranko kurso kritimas tarptautineje rinkoje privertd atsisakytiSiqplanq. Sioje temojebus nagrinejama, kaip tarptautiniai sanderiai veikia Salies ekonomik4 kuo skiriasimonetarines fiskalinespolitikos oasekrnes ir uZdarojoje ir atvirojojeekonorniko-ie. Prie5tai b[tina susipaZinti valiutq rinka. su 13.1. VALIUTV RINKA. FIKSUOTAS rR PLAUKTOJANTTS VALIUTOS KURSAS Valstybiq tarptautiniai ekonominiai santykiai reikalauja, kad jq nacionalines valiutos bftq tarpusavyje palyginamos. Tai pasiekiatna per valiutq rink4. Valiutq rinka (foreign exchange market) yra tarptautine rinka, kurioje vienos Saliesvaliuta gali b[ti pakeistaI kitos Salies valiut4. Valiutq rinka yra tik viena i5 rinkos formq, kurioje vyksta lvairiq valiutq mainai. Tokios rinkos finansiniai instrumentai- lvairiq Saliq pinigai (banknotai, monetos, vertybiniai popieriai). Valiutq rinkoje veikia tie patys dsningumai kaip ir prekiq rinkoje. Visq pirma tai paklausos ir pasiulos desniai,del kuriq s4veikossusidaro valiutoskursas. Nacionalinio piniginio vieneto kaina, i5reik5takitos Salies piniginiais vienetais, vadinama nominaliuoju valiutos kursu (e - exchange rate).

465

PavyzdZiui,jei danq kronq keitirno kursas yra 5 kronos uZ I JAV rinkoje. valiutoskain4tarptautineje doleri, tai danui pasakojo Salies valiutoskursasyra ypatingakaina, nes 1i nacionalines Kita vertus, susiejavisas vidines kainas (t.y. kainas Saliesviduje) su visorniskainornis garnyboslygi. gali paveikti Salies Toddl valiutos kurso pasikeitirnas uZsienyje. o karlu ir uZimtumq. Nagrinedamivaliutq rink4 laikysirnessElyginiolito keitirno 1 doleri panaSus kurso. Todel galima tarti, kad lito kurso palaikymo mechanizmas I Saliq tokiq kaip JAV, Anglija ir kt. - mechanizmus. iSvystytq atitinkarnus i5 atsiranda Tarkirne,yra tik dvi Salys Lietuva ir JAV. Litu paklausa prekesmoketi JAV gyventojaituri doleriq, uZ lietuviSkas dvie.lqSaltiniq.Pinna, pirkti bet koki noredarni bet Lietuvos gamintojuireikia litq. Antra, amerikiediai, Lietuvos turl4 prieS tai turi dolerius paversti i litus. Litu nasiula atsiranda, perkantturt4JAVr. i5 mokant uZ irnporluojamas JAV prekesbei lietuviams lietuviai ir Sakysim, pavaizduota pasifila paklausa. litq l3.l paveiksle gaminaeksportui mds4 kurios I kg kainuojal0 litq. Tada,esantlito keitimo 1 doler[ santykiui I Lt:0,25 USD, kilograrnasmdsos kainuos 2,5 USD. Jei lito kainabus tik 1,25Lt. Taigi, maZdjant kursasbus l Lt:0,125 USD, rnesos ir kursui, lietuvi5kosprekestaps pigesnes, daugiauJAV vartotojqnoresjq [sigyti2. Lito kursas (el, USD/Lt eo:0,2. e1 : 0 , 1 2

Qo Qr Litqkiekis (Q) 13.1pav. Litas valiutqrinkoje 0 Tai atsispindil3.l pav. D linijoje - ji krinta i5 kairesl deSinE kuo Zemesnislito kursas, tuo didesnis litq paklausoskiekis. Vadinasi, litq Tai rei5kia,kad litas amerikieiian.rs paklausos kreivds nuolydis yra neigiamas. atpigs, o tuomet ir lietuviSkosprekdsbei finansiniai aktyvai jiems pasidarys prekems didja paklausoslietuviSkorns pigesni. Todel, lito kainai rnaZdjant, juda litqpaklausos kiekis.Tai rodo,kad ta5kas kiekis,o kartu ir litqpaklausos
T"ip bus;tik tada,jcigu Lietuvoje, kaip ir daugurnojcSaliq,istatyrnaireikalaus,ir bus pasiekta,kad vidiniai atsiskaityrnai \,yktq tiktai litais. 2 Siu,,-r. analizcs ctapcdar neatsiZvelgiarnc I galimusrnuitqpakitirnusar irnpoftoxnqotas. '

466

kreive D zemyn. Jeigu lito kursas isliks tokio lygio, Lietuvos pajarnos doleriaisi5 eksportopadides, kartu bus norima pirkti ir daugiaulitq. o Litq pasiuloslinrja S priklausonuo to, kiek doleriq reikia Lretuvos gyventojams importui is JAV apmokdti. Krintant lito kursui, prekes is JAV kainuos daugiau litq. Tada uL tq pati litq kiekl Lietuvos gyve'tojai gales nusipirkti maliau prekiq i5 JAV. JeigupaklausaJAV prekemselastinga,tai iq i5 tikrqlq bus maZiauperka'ra, ir del to sumaZds litrl pasiDlavaliutq rinkoje. l3.l paveikslelaikome,kad importasi Lietuvqyra elastingas, tocrdllinrja S kyla i5 kaires 1 desinE. cia lito kainoskilirnaspadidinatiekiam4i rink4litq kieki. vadinasi,litq pasi[loskreivesnuolydisyra teigiamas. Taigi, lito kainai kylanl, kiekvienas litas bus i5mainornasi daugiau doleriq, ir bus galima nupirkti daugiau arnerikieti5kq prekiq. Tai rodo, kad vyksta tasko judejimas litq pasifilos jeigu Lietuvospaklausa kreiveS auk5tyn. Tadiau importuiis JAV br-rtq neelastinga, esantZemesniam keitirnoi doleriuskursui,o dil ro tai, lito aukstesnms importuojamq prekiq, paslaugLl turto kainon.rs, ir padidetLllitq pasiulos kiekis,t. y. linija S butu krintanti. l3.l pav. litq paklausos pasi[loskreiviq susikirtimo ir ta5kas ro<1o E6 pusrausvyrq valiutq rinkoje - ee- ir s4lygojalitq kainq doleriais. Siuo arveju pusiausvyros valiutoskursas 0,25USD uZ I lit4. yra Taigi valir"rtr4 rinkoje, lygiai kaip ir bet kurios prekes rinkoje, pasikeituspaklausai ar pasi[lai, keisis ir valiutos kursas. lsskiriami sie pagrindiniai veiksniai,keidiantysvaliutospaklausqir pasiulq: l. Kitos Saliesvartotojq poreikiq, skoniq pasikeitimas.vartotojq poreikiq ar skoniq pasikeitirnai kitoje Salyjekeis valiutospaklausq arbapasi[I4 pavyzdZir-ri, jo didejantlito paklausai, kursaskils, o didejantjo pasiiilai- kris. 2. Santykinispajarnqpasikeitirnas. JAV bendrasis Jei vidaus prociuktas dideja spardiaunegu Lietuvoje, tai JAV valiutos kursas nukris. Toks procesas vyks todel, kad BVP augimasJAV padidinsvarlotojq pajamas,ir jie claugiau pirks tiek savoSalies gamybos,tiek importuojamq prekiq.Del to dideslitq paklausa ir lito kursaskils, t.y. lito kainadoleriaisdides,o tai reiikia, kad USD nuvertis. 3. Santykiniskainq pasikeitirnas. Tarkime, kad Lietuvoje kainq rygis spardiai auga, o JAV - lieka nepakitEs.Todel vartotojai Lietuvoje prades pirkti santykinaipigesnes amerikietiSkas prekes. Tai didins USD paklaus4ir jo kursas kils. Tokiu atveju anerikiediaibus linkEpirkti maZiaulietuviikq prekiq, ir USD pasifilasumaZes. vadinasi, viena vertus,USD paklausos didejimas,kita verlus, USD pasifilosmaZejimas lems lito kursonuvefiejimqUSD atZvilgiu. 4. Santykinis realiqfq pal[kanr1 nomros pasikeitirnas.Tarkimi, kad realioji paliikanq norma JAV yra didesne negu kitose salyse del salyje vykdomos stabdandiosiosmonetarines politikos. JAV taps patrauklia potencialienrs kapitalo investuotojams, todel Saliesf-rnansiniq aktyvq paklausa padidetq ir Lietuvoje.Tai reik5tqlitLlpasiDlos didejirn4 todel doleriokursaspakils.

46'7

5. Spekuliacrla.Tarkime, kad tikimasi, jog JAV ekonomika, palyginti su Lietuvos ekonornika: augsspardiau; susidurs didesneinfliacga;c) JAV a) b) su bus maZesnerealioji pallkanq nonna. Tokios ekonominesprognozdsverdia galvoti, kad ateityjedolerio kursaskris, o lito, atvirkSdiai, pakils. Todel doleriai bus keidiarni i kitq valiut4 taip pat ir i litus. Tai s4lygos dolerio kurso dar didesnl kritimE Doleris nuvertdstiek, kiek spekuliantai savo veiksmaisremsrs tuo, kad dolerisnuvertdjo. Vadinasi, kai, keidiant pinigus, u2 litq gaunamavis daugiau doleriLl (kyla lito kursas), sakome, kad kyla lito vertd dolerio atZvilgiu, o jei atvirk5diai* krinta. Valiutos kurso reZimas (currency exchange regirne) vyriausybds nurodytavaliutoskurso nustatymotvarka. Detaliaiivainls kursoreZimai bus aptariarni temoje.Cia apsiribosime l6 dviem kraitutiniais atvejais- frksuotuir plaukiojandiuvaliutoskursu. Fiksuoto (nustatytojo) kurso reZimas (fixed exchange rate regirne) - valiutos kurso reguliavimo metodas valiutq sistemoje, valiutoskursqreguliuojavalstybe. kai Plaukiojaniio kurso reZimas(floating/flexible exchange rate regime) - valiutos kurso reguliavimo metodas,kai valiutos kursas keidiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ar pasiDlos pokydirLt.y. kai vyriausybe nesiki5a valiutq rink4. i Esant fiksuotam valiutos kursui vyriausybeisipareigojakonvertuoti valiutq pagal fiksuot4 kursq. Noredama ji palaikyti, vyriausybe leidZia centriniam bankui supirkti arba parduoti tiek valiutos, kiek pirkejai ar pardavejaipageidauj a. USD/Lt

Qu

Qo

Qc

Litq kiekis

13.2 pav. Fiksuotokurso palaikymas Jeigu S ir D yra litq (atitinkamai)pasi[la bei paklausa,tai nusistovi pusiausvyroskursas e. Tarkime, kad, padidejus lietuvi5kq prekiq paklausai,

468

padidejolitq paklausa, D perslinks1 D1 paclet[ ir (analogiskai samprotaujarna ir kai keidiasi litq pasi[la). Laisvoje rinkoje pusiausvyra susidarytq taske B pakiltq lito kursas. Kadangi nagrindjamu atveju vyriausybe yra isipareigojusi iSlaikyti fiksuot4 pastovrlkrrsq e, tai centrinis bankastures parduoti papildomq Qc - Qa kiekl lit% kad subalansuotq paklausq ir pasi[I4. Analogi5kai samprotaujama kai maLajafitq paklausa.Tiktai pirmuoju atveju, keidiant litus ir 1 dolerius,centriniobanko laikomasuZsienio valiutosrezeryas dides,o antruojumaZds, bankas nes privaldssupirkineti pertekliqee - eE. Jeigu litq paklausasvyruostarp D1 ir D2, esantvidutinei reik5meiD, tai centrinis bankas sugebesilgq laikq islaikyti fiksuoto rygio lito kurs4 e. Tadiau,jeigu vidutind paklausa yra D2, vadinasi, nustatytasper didelis lito kursas.Bandantji i5laikyti ilgq laik4 issekscentrinio banko uZsieniovaliutos rezervas, ir gali tekti skolintis is tarptautinio valiutos fondo (lMF InternationalMonetary Fund). Kita, geresndi5eitis,jei nenorima labai isiskolinti, - lito clevalvaciia (revalvacij a-prieSingoje situacijoj e). Devalvacija (revalvacija) (devaluation(revaluation))_ 1o valiutos kurso, kuri ryriausybe isipareigoja palaikyti, sumaZinimas (padidinimas). Esant plaukiojaniiam keitimo kursui, jam leidZiama buti laisvos valir.rtq rinkos pusiausvyros taske.Vyriausybenei supirkineja,nei pardavindja savo valiutos, nes nesistengia palaikyti pastovaus kurso tokiu budu. Jeigu 13.2 pav. bfitq parodytasituacija,tai bfitq leiclZia'ra,paklausai tapusD1, kursui iSaugtilki e1.Analogiskai,jei paklausa butq D2,, kristi iki e2. Be dia aptartq kraStutiniq kursq reZimq atvejq, b[na ir tarpiniq variantq. Pavyzdziui, esant nesvariai plaukiojandiam (dirty floating) kurso reZimui, vyriausybd [siki5a tik esant labai dideliems ir staigiemspuiiulor u. paklausoskreiviq pasikeitimams,o ilguoju laikotarpiu leidZiamapalaipsniui n u s i s t o v e ta i s v ap u s i a u s v y r a i . li i r3.2. MOKEJIMU BALANSAS Nlok6jimq balansas(Bp - balanceof payments) yra visq sanderiq tarp vienos Salies ir likusiq pasaulio daliq gyventojq apibendrintas uZraSas. visi tarptautiniaisanderiai,kurie didina litq pritekejimq i Lietuv4 kaip parodyta 13.1lentelje,Lietuvos mokejimq s4skaitose uZrasytikaip kreditas. bus Litq nutekejirnas parodyas kaip debetasir uzrasytas minuso Zenklu. bus su Mokejimq balanseyra dvi svarbiausios dalys. l. Einamo_ii saskaita. reguliuojatarptautiniqprekiq, paslaugqir kitq Ji Crynqiqpajamqjudejim4. Joje yra Siosdalys:

469

- prekiLteksportas importas(matomoji prekyba); ir - paslaugq eksportasir importas (nematomojiprekyba) - turiztnas, ir paslaugos, banko paslaugos kt. transporto (mln. Lt) mokejimqbalansas 13.1lentel6.LietuvosRespublikos 2003m. s M o k 0 i i m u t r a l a n s o t r u k tI r a 3 2 I 3 07 5 4 . 2 8 kreditas I. EINANiIOJI SASKAITA - 3 46 0 8 . 2 8 debetas -3854.00 balansas balansas 1. PREKES 2 33 8 5 , 0 8 L l . l . E k s o o r t a(s o . b .k a i n o r n i s ) -28 525.84 ( k 1 . 2 .I r n p o n a sf . o . b . a i n o r n i s ) 5735.83 kreditas 2. PASLAUGOS -3 847,92 dcbetas 1887,91 balansas 720.01 kreditas 3. PAJAMOS -2 210;75 debetas 1 490.74 balansas 248,91 kreditas 3 . 1 .D a r b op a j a r r o s 109.43 dcbetas 4'71.10 p kreditas 3 . 2 .I n v e s t i c i i u a i a t n o s -2101,32 debetas 913,36 kreditas 4. EINANIIEJI PERVEDIMAI -23.17 dcbetas 889.59 balansas 301,69 kreditas 4.1. Vvriausvbe -4.59 debetas 611.67 kreditas 4.2. Kiti sektoriai 19,18 debetas 100,97 perlaidos kreditas 4.2.1.Privadiuasmenu t7.90 debetas 510.70 kreditas 4.2.2.Kiti pervedirnai 1,28 debetas
IR FINANSINES II. KAPITALO SASKAITOS BALANSAS (A+B)
J JOJ.Z I

A. KAPITALO SASKAITA (Kapitalo pervedimai) neatlvqintini

kreditas debetas balansas

B. FINA.\SINE SASKAITA (I+2+3) investici.ios l. Tiesiogins

207.22 -2.25 204,9'7 3 t58.24 435.9 |

470

1
l.l.U2sienvie 1 . 2 .L i c t u v o i e 2. Investiciiu portfelis 2.1.UZsienio turtas 2 . l . l . N u o s a r , r y bv e r t y b i n i ap o p i c r i a i es i popicriai 2. 1.2.Skolosverrybiniai 2.2. Jsipareisoiimai 2.2.1. Nuosawbesvertvbiniai DoDieriai 2 . 2 . 2 S k o l o s e r w b i n i ao o n i e r i a i . v i priemonds 3. Finansins i5vestinds

n 6,30
551 ?1

8.15.34 98.45 -5.56 104,01 '746.89 12.63 734.26 -86,92 85.17 172,29 3 6 11 , 5 7 -308.71 I 8 2 .7 7 t7,66
-146.78

3.1. 2sienioturtas U
3.2.[sipareigojirnai 4. Kitos investiciios 4.1. U2sienioturtas 4 . l . I . { s i s k o l i n i r n r i 2 p r c k e sr n a s l a u q a s u i 4.1.2. askolos P 4. L3. Grynicii pinieaiir indeliai 4. L4. Kitas uZsicnioturras 4.2. fsipareigojirnai 4.2.l. fsiskolinirnai prekes paslaucas uZ ir 4.2.2.Paskolos valstybes vardu 4 . 2 . 3 . r v n i e i iD i n i u aiir ndeliai C jirna 4.2.4.Kiti lsiparcigo 5. Oficialiosiostarptautindsatsarsos

-27.07 3 920,31
816.69

2 991.74 2-s6.78 144.90 I 647.66 172.97 1820.63 490,'79


-)41 ))

5.1. uksas A
5.2. Specialiosios skolinimosi tcises 5.3.AtsargupoziciiaTVF 5.4.Konvertuoiamosios valiutos 5.5.Kiti reikalavirnai KLAIDOS R PRALEIDIMA A. Lietuvos nvesticiios uZsienv B. UZsienio n v e s t i c j i oL i e t u v o i e s tinis: Lietuvos statistikos is: Lietuvos slatisti metra5tis2004.* P.579-583.

5 0,17.I

Abi Sios dalys kartu sudaro prekybos balans4 arba grynqji (nero) prekiq ir paslaugqeksportq.Tadiauprekybosbalansas nesutampa einarnda su mokejirnq balanso seskaita, kadangi pastarojoje reikia [vertinti pajamas (nuosavybes pajamq srautus) ir einamuosius pervedimus (transferinius mokejimus) tarp Saliq.Einarniejipervedimai[vertina uZsieniopagarb4,lnasus i tarptautinesorganizacijasir pana5iai,o pajamos parodo darbo, pahikanq, pelno, dividendq sraut4 kuris atsiranda, vienos saliespiliediamspriklauso kai kitoje Salyje esantyspajamq duodantysaktyvai. Beje, kaip mineta anksdiau,

471

del siq pajamq susidaro skirtumas tarp bendrojo naoionalinio produkto ir bendrojovidaus produkto. finansiniais sanddrius Ji Il. Kapitalo saskaita. registruojatarptautinius aktyvais: investuosi imones ir akcijas daugiau a) jeigu Lietuvoje uZsieniediai sis piliediai investuosi kapital4uZsienyje, skirtumasbus [rasytas nei Lietuvos su balansokapitalo s4skaitq pliuso Zenklu; i rnokejimq b) jeigu uZ i5veZt4 i5 Lietuvos prekE pinigq per transportavitno atitinkama suma su ninuso laikotarp! i5 pirkejo i5 karto neisreikalaujama, Ji Zenklu bus lrasyta kapitalo sqskaitoje. reiks, kad pirkejui suteiktaskreditas. Tarkime, i5 Lietuvos i5veZta100 Saldytuvqpo 200 USD uZ vien4 Saldytuvq. Tada einarnosioss4skaitosmatomosiosprekybos dalyje irasysime 20 tfikst. teks parodyti ,.kol doleriq. Bet kapitalo s4skaitoje, bus gautasapmokdjimas, kaip kredit4 uZsienioirnportuotojui; 20 tfikst. USD", c) kitas operacijas finansiniais aktyvais - uZsienio vaiiutq litais, ar valiutq uZ kuriq perkamos [plaukiandiEI Lietuvos bankq s4skaitas Lietuvos vyriausybesobligacijos. SusumavE kapitalo ir finansinds s4skaitos elementus, gausime skaidiq, rodant[ skirtumq tarp lesq importo ir eksporto.Jei Sis skaidius yra kapitalo isveZama teigiamas,vadinasi,kapitalasiteka i Lietuv4. Jei neigiamas, deficitas. yra kapitalo s4skaitos daugiaunei iveZama,ir gausitneLietuvos mokdjimu balansa.Jis SusumavgI ir II sqskaitas, bus teigiamas,kai asmenys,firmos ir vyriausyb,atlikdarni savo sandrius, ives 1 Lietuvq daugiau pinigtl, nei i5ve5.Mokejimq balansasbus neigiatnas (deficitinis),jei ivyks atvirk5diai. Paskutine mokejimq balanso eilutd yra klaidos ir praleidimai arba mokejimq balanso vals[ibinis finansavimas. Jis visada lygus mokejimq balanso absoliutiniam dydZiui, tik su priesingu Zenklu' Valstybinis finansavimas parodo tuos tarptautinius sanderius,kuriuos vyriausybd turi atlikti, norddama sudaryti s4lygas toms operacijoms, kurios parodytos Kaip tai atliekama? mokejimq balansosEskaitose. ir Tarkim, kad kursai vra laisvai rrlaukiojantys. vyriausybdnesiki5ai valiutq rink4. Tada lito kursas nusistovdstoks, kad lito pasifila ir paklausa valiutos rinkoje susilygintq. Lito pasilla atsiras del prekiq importo I Lietuv4 bei Lietuvos piliediams perkant uZsienio aktyvus. Toddl atsiranda neigiarni skaidiai Lietuvos mokejimq balanso sqskaitose.Litq paklaus4 sudarys atvirksdias procesas. Jeigu keitirno kursas yra laisvai plaukiojantis, litq pasihlos ir paklausos kiekiai sutampa, ir mokejimq balanse litq iStekejirnas lygus itekejimui, o jq suma bus lygi nuliui. Kad visas mokejimq balansas'kuris susideda iS einamosios sqskaitos ir kapitalo sqskaitos, b[tq tiksliai (islaidos butq lygios pajamoms),einamosioss4skaitosdeficit4 subalansuotas

All

turi padengti kapitalo s4skaitos perteklius,ir atvirkidiai. Beje, taip turetq blti ne tik Salies,bet ir atskiro asmenssanddriuose. Kai ilgesn[ laik4 islaidos virSija j[sq pajamas,jums tenka realizuoti dal[ savo turimq vertybiq, ir atvirkSdiai. Taigi, vykdant vyriausybesoperacijassu turimais uZsienio valiutq rezervais,einamosiossrlskaitosdeficitas turetq bfiti padengtassalies tunmq uZsienio aktyvtl sumaZejimu, ar atvirksdiai. vadinasi, esant laisvai plaukio-ianiiam kursui.rnokdjirnu jo balansas. einarnosios kapitalosaskaittr ir s u n r a i s a d a u r i b t l t i l l z q in u l i u i . v t Esant fiksuota'r kursLri. moke-iimu balansas nebhtinai turi b[ti lysus nuliui. Tai yra, jeigu prekiq importui i Lietuvq ar uZsieniniqaktyvq pirkimui naudojamqlitq pasilla bus didesneuZ jq paklaus4 atsirandandiq eksporto del i5 Lietuvos apmokejimobei lietuvi5kqaktyvq pirkimo, lito kursasnenukristik tuo atveju, jeigu Lietuvos centrinis bankas supirks atitinkamQlitq pertekliq. Taip Lietuvos mokejimq balanse atsiras dar vienas skaidius - ..valstvbinis finansavimas". Atlikdamas panaii4 operacij4 Lietuvos centrinisbankasgali pakeisti lito kurs4 jeigu jis yra plaukiojantis: papildomaipirkdamasiq - kels lito kurs4 ir atvirk5diai. 13.3. REALUSIS VALIUTOS KURSAS Valiutos kursas yra svarbus bet kurios tarptautinds valiutos, pavyzdziui, lito, vertes rodiklis. Jei krinta lito kursas, sakysim, Vokietijos markes atlvilgiu, lietuvi5kosprekds del to vokiediamsatrodyspigesnes,ir jq bus perkamadaugiau,o voki5kq prekiq importassumaZds, jos rietuviams nes pabrangs. llguoju laikotarpiu lito kurso kritin-rasnebutinai didins Lietuvos importE ir maZins eksport4.Svarbu,kaip keisis ir lietuviskq prekiq kokybe. Gali bUti, kad jq konkurencingumassumaZes del kokybes pablogejimo daugiaunei nukris kursas- tadauZsienio prekybosdeficitascrar pacrides. Tarptautinis konkurencingumas gali blti iSmatuotas realiuoju keitirno ursu. k Realusisvaliutos kursas (e - real/effective exchange rate)_ parodo santykinEprekiq iS ivairiq Saliq kain4 iimatuorq vienodavaliuta. PavyzdZiui, tokios pat kokybes I kg mesos gali buti pagamintas Lietuvoje uZ l0 litq, o JAV - uZ 5 dolerius.Esantlitq keitimo i doleriuskursui I Lt:0,25 USD, santykis tarp Lietuvoje pagamintos mesos kainos ir JAV pagamintos misos kainosbus 1:2. Realqii lito kursq galima apskaidiuoritik palyginus Lymiai daugiau ruSiqprekiq. (Reiktq lyginti svertiniuskainq vidurkius.) 473

= v$llin:s lietuvi:kqqre\iq kailg!:-Lt ' tlotttl: \ut'u' ( I 3. I ) Realusis kursas lito Vidutines JAVprekiq kainos, USD litui I('^(t'15 g.5 . 5 l Toks santykis rodo, kad 5i lietuviSka preke labai konkurencinga uZsieniorinkcrjeir galetqb[ti intensyviaieksportuojama. Dabar taip nevyksta, del kitq prieZasdir4 silpntl prekybiniq rySiq,protekcionistiniq priernoniqir kt. RySiamsstiprejant, turetq keistis tiek produkttl kainos Lietuvos rinkoje, tiek lito kursas. Saliq, turindiq intensyvius tarpusavio prekybinius rySius, valiutq kursai nuolat koreguojami, siekiant stabilizuoti realt![ kurs{ bei tarptautini konkr,rrencingum4. Perkamosiosgalios pariteto (lygybds)kursas (pLrrchasing power parity exchange rate) yra toks jo lygis, kuris tam tikru laikotarpiuatitinka pastovqrealqji valiutos kurs4. Perkamosios galios paritetas (PPP - purchasingpower parity) - valiutos kurso pokytis palyginarnosiosvaliutos perkarnosios galioskitimo atZvilgiu. Perkamoji galia (purchasing power)- skirtingqlaikotarpiq piniginiq surnq,reikalingqvienodamprekiq kiekiui isigyti, santykis. S i a m ep a v v z , l v i . , Neretai Salims,kuriq tarptautiniskonkurencingumas sumaZdja, tenka maZintivaliutLl kursq. 13.4. MOKEJTMU BALANSO ELEMENTU KTTTMAS Einamoji saskaita. Ankstesniuose skyriuose pradedami nagrindti atvirqj4 ekonomikq darydavome prielaid4 kad musq prekes ir paslaugas paklausa yra ai5ki. Dabar [siveZandioseSalyse mlsq prekiq ir paslaugr4 paaiSkejo, kad paklausaLietuvos eksportuibus tuo didesne, kuo; l. Aukitesnis pajamq lygis likusioje pasauliodalyje; 2. Zemesnis Lietuvojenaudojamq pinigq keitimokursas; 3. DidesnisLietuvos konkurencingumas pasauliorinkose. Beje, konkurencingumo maZejimas didejimasne iS karto atsiliepia ar eksportui, nes pirkejai neZino,ar Sispakeitimaslaikinas, ar ilgalaikis. Be to, svarbu, kiek i5eikvota le5q reklamai. Tadiau ilguoju laikotarpiu eksportas pasikeis. Kalbant apie importq i Lietuva. tinka tie patys argumentai,tik jie taikomi atvirk5diai.

Ai5ku, kad tokios einamosiossqskaitosdalys, kaip karines iSlaidos lrZsienio bazdmsi5laikyti,ekonomine pagalba uZsieniLri pan.,priklausonr"ro ir vyriausybds politikos. Kapitalo saskaita. Pasaulyje Sios dalies vaidrnuo ypad iSaugo 1 9 4 5r n . ,n e s : l. lStobulejg ryiiai lgalino atlikti finansinius sanddrius ivairiq salirl finansq rinkose; 2. Palaipsnir"ri buvo pasalintiapribojirnai,varZgtarptautinfkapitalojudejimq. Sanderius kapitalo s4skaitoje ypad paspartinostaigus 1973m. OpEC Saliq sukeltas naftos kainq kilimas. vakaruose susidare dideli einarnosios sqskaitos deficitai, o OPEC Saliq pajamos iSaugo spardiau negu prekiLl irnportas iS Vakarq. Didejanli einamosios szpkaitos deficit4 turejo kompensuotikapitalo sqskaitos perteklius.Todel Vakarai skatino opEC salis pirkti aktyvus Vakartl Salyse. Del to ir dabar, siekiant didesniq pajamq, yra galimybe daug pinigq permestii5 vienos Salies rinkos i kitq. Tobulasis kapitalo judrumas (mobilumas) (perfect rnobility of capital) rei5kia,kad didZiulesmas6sfondq gali blti pervestosi5 vienos valiutos i kittu kai tik vienos ialies aktyvq rentabilun.ras tarnpa didesnis uZ kitos Saliesaktyvr,l rentabilurn4. Dabartinestransnacionalines korporacijosyra tokios dideles,kacijq operacijos gali uLgoLLtnormalq eksporto ir importo judejimq einarnojoje sqskaitoje. Snekuliaci_iarentabilumu yra aktyvq pirkirnas, siekiant vdliau parduoti, tikintis, kad tokios bendrosiospajarnos (palukanos ar dividendai plius kapitalo prieaugis del valiutos nuvertdjimo) virsys bendrqsias pajarnas, kurios gali bfiti gautosaktyvuose. Tarptautinese fondq rinkose kapitalo prieaugis, atsirandanlis del kurso pasikeitimo,yra labai svarbus. Tarkime, kad turite 1000 litq; Lietuvosbanke galite gauti 20 proc. palukanq, o JAV banke - 0. Taigi, laikydarni litus banke, galite uZdirbti 200 litq per metus.Sakykirn,kad per t4 laikq dolerio kursasiiaugo nuo 2 Lt iki l4 LtlUSD. Investavg pinigusi dolerius, galitei5lo5ti: 1 4x 1 0 0 0 - i000 = 6000 Lt. , t.y. palyginti su pirmu varianru: 6000-200=5g00lirq. Beje, kai vyks atvirkitinis procesas, galima ir pralo5ti. Esant tobulajam tarptautiniamkapitalo judrurnui, kai tik skolini'ro uZsieniuirentabilumas virsys viding pal[kanq nonnit didZiuliai kapitalai pl[s i5 Salies. 475

Svarbfis ne tik lukesdiai del b[simojo kurso - noredami lairneti kapitalo,Zmones, gali pardavineti savokapitalus vienosSalies i5 1kit4. AiSku, plaukiojantis kursas ir fiksuotas kursas, s4lygas spekuliacijoms sudarys nevienodas.Dar viena iSvada:kartais mokejimq balanso subalansavirnui ar iSbalansavirnui uZtektigandq,del kuriq keidiasiZrnoniql[kesdiai3. gali 13.5. VIDINE IR ISORINE PUSIAUSVYRA Dabar aptarsime ry5i tarp ekonomikos pakilimo ar smukimo ir mokejimq balanso einamosioss4skaitosi5orinio balanso (ESIB). Ai5ku, iis rySys nera paprastas.Vienose Saiyseekonomikai augant ESIB teigiarnas, kitose - neigiamas. Kodel? 13.3 paveikslematome ivairius galimus rySio tarp to, kai ekonomika yra smukimo ar pakilimo stadijoje,ir ESIB pertekliaus deficito. ar prisiminkirne Pradekimenuo vidaus produkto pasirilosir paklausos. Zinomqlygti:

Y:C+I+G+(X-Z);
dia

(l 3 . 2 )

)'- vidaus produktas,o kita lygties pusd - vidine bendroji paklausa, arbavidine absorbcija, kuri4 sudaroSiosiSlaidos: C vartojimui: 1- investicijorns; G - vyriausybes perkamoms prekemsir paslaugorns; (X-Z) - grynajameksportui(eksportas rninus irnportasZ). X

Salies vidind ekonomika yra pusiausvira (vidin6 pusiausvyra) (equilibrium of internal economy/internal equilibrium) tada, kai bendroji paklausa lygi produkro potencialiajam (visiSkouZimtumo)lygiui. Esant letam kainq ir atlyginimq prisitaikymui, bendrosiospaklausos maZdjirnassukels priverstini nedarbtl.Ir tik tada, kai kainos ir atlyginimai nukris, produktasgalespadidetiiki visi5ko uZimturnolygio, ir vidinis balansas atsistatys. Salisyra i5orindspusiausvyros (external equilibrium)tada, kai subalansuota mokejimq balansoeinarnojis4skaita. Jei vyriausybe nesiki5a I valiutq keitirno rink4 rnokejimq balanso kapitalo s4skaita taip pat turi buti subalansuota. 13.3 pav. vidines ekonomikos b[senos ir einamosioss4skaitos blsenos a5itl susikirtimo ta5ke yra ir i5orine, ir vidine pusiausvyra. Ji
" Beje, paprastaididclernispinigq sumomis disponuojantys asmcnysturi tokiq tobul4 infonnacijos sistern4 kadjuos paveikti gandaisganasunku.

476

pasiekiama tik ekonomikos ilgojo laikotarpio pusiausvyros taske, kai del atlyginimq ir kainq prisitaikymo atsistatovisi5kas uZimiumas, t.y. samvba pasiekiapotencialqf[lygi ir sutampasu benclrosios paklausos tieuJ raaa nera nuolatinio spaudimo i uZsieniovaliutos rezervus,ir pastoviq sraurq kapitalo s4skaitoje; uZsieniediai nei isigyja vis daugiauvietiniq aktyvq, ner vretospiliediai perka daugiauuZsienioaktyvrl. l3'3 pav. rodo tuos sukrdtimus (sokus), kurie trurnpuojulaikotaryiLr gali i5balansuotiekonomlkq pavyzdliui, einamosioss4skaitosperleklius ir vidinis s4stingis. gali sukelti iiauggspolinkis taupyti ar p'sitaikyrnasprie Ji stabdandiosios fiskalines ir monetarines politikos. visa tai sumaZina bencliEja paklausq o tai ne tik sukelianuosrnuki,bet ir sumaZina imporla.
Einamosioss4skaitos pcrtcklius Padidcjqstaupymas, nronctarinir f i s k a l i n cp o l i t i k a sur.na2ina importo oaklausa Vidinis ckonornikos srnukintas l S a u g u sc k s p o r t o i paklausa raZina n k c i t i r n ok u r s q , s u k c l i ac k o n o n t i k o s oakilima
I

Vidinis ckonomikos pakilimas

:l
Nuosnrukis kitosc Salysc, maZija cksportas, didcja v a l i u t o sk u r s a s Einamosios sqskaitos dcficitas

MaZcja taupyn.ras, monctarini ir f i s k a l i n cp o l i t i k a t a r n p as k a t i n a n d i d a

13.3 pav. Vidine ir i5orinepusrausvyra Panasiaiveikia ir realiojo valiutos kurso padidejirnas, tarptautiniosalies prekiq konkr"rencingumo sumaZejirnas, tai sumazinapasaulines nes rinkos salies eksporto paklaus4ir padidrna importo paklausq.o del to atsirandaeinarnosros sqskaitos deficitasir sumaZeja bendrojipaklausa padrcleja bei nedarbas. Nagrinedarni uldarqlq ekono'rikq mateme, kad, jei prie vidines p.usiausvyros artejama per letai, tai galima paspartinti pei mbneta.inE ir fiskaling politik4. Atvirojoje ekonornikojetaip bandant is;iti is nuosmukio, pasekmes gali bfiti visai kitokios, irjos priklausonuo valiutos kurso reZimo.

477

1 3 . 6 . N T O K E J T M U A L A N S A S ,p I N t G U p A S l u L A , B PRISIDERINIMAS, I\IONETARINE IR FISKALINE POLITIKA, ESANT FIKSUOTAM VALIUTOS KURSUI Panaudokirne13.2 lygll ir tarkime, kad ekonomikai budinga iSorind (X-Z) turi blti lygus nuliui, o ir vidine pusiausvyra.Tada grynasiseksportas vidausproduktas lygus visi5kouZimtumo lygiui. Taigi fiskalineir monetarine politika turi uZtikrinti,kad Sit4lygi Y atitiktq ir norirnas iSlaidqlygis C+l+G (r'idineabsorbcija arbavidindbendrojipaklausa). Jeigu yra nurodytasY bei realiosiospajamos likusioje pasaulio dalyje, tai tiktai vienintele realiojo kurso reik5me leis sulyginti eksporto paklausa importo paklar.rsa. realusis su Jei kursasbus auk5tesnis Zeuresnis ar uZ t4 reikirng, tai, atitinkamai, bus arba prekybos balanso deficitas, arba perteklius. Taigi galime padaryti labai svarbi4 i5vadq kad, esant fiksuolarn norninaliaiam kursui. vidine ir i5orin6pusiausv)'ra imanornatik tuo alveju, infliaciiostempaiSalies vidr{ieir likusioiepasaulio ieigu sutampa dal),je. Jei taip nebr.rs, pasikeis realusis kursas, del to iSsibalansuos ir importo p ir eksporlo usiausvyra. Tarkime, sr-rsidard mokejimq balanso deficitas. Tada vyksta tokie procesai. l.Daugurna privadiq individq pasiinra pinigus, nes jiems reikia r"rZsienio prekems aklyvarns valiutosuZsieninems ir [sigyti.Taigi vidinepinigq pasilla sumaZdja tiek, koks yra mokejirnqbalansodeficitas. 2. Vyriausybd per oficialql[ finansavimqsiekia i5laikyti fikslrot4 kursq valir.rtq rinkoje. Tam ji parduodadall uZsienio valiutosrezervq- i5ima i5 cirkuliacijos, pavyzdZiui, litus. Taigi, esantfiksuotan.r keitimo kursui, littl tiekirnasi rinkq priklausys jq ne tik nuo vyriausybdssprendin.ro daugiauprispausdinti;esant rnokdjimr"r balanso deficitr-ri.nadideja litu nr"rtekeiimas rinkos. o esant balanso i5 pertekliui. atvirk5diai, littr. nritekapapildornai Jeigu vyriausybe nenori, kad sumaZetqpinigq pasiIla, ji gali pabandytisterilizuotividinE pinigLp pasi0l4. Sterilizacija (sterilization) yra atvirosiosrinkos operacija vidaus obligacijornis ir vidaus pinigais, siekiant neutralizr.roti mokejirnq balanso i5balansavimoitak4 Salies vidauspinigq pasiulai. PavyzdLrui,esant rnokejimq balanso deficitui ir del to sumaZejus vidaus pinigq pasiulai, vyriausybe gali nurodyti centriniam bankui supirkti dali obligacijq. Tai padidina pinigq pasi[Ie1. Del Siq operacijr-1 vyriausyb iSeikvoja dali cirkuliavusiq obiigacijq ir uZsienio valiutos rezervq, kad

418

padengtqrnokejimq balansodeficit4. Tobula sterilizacijaiS esrles yra Salies vidaus obligacrjqpanaudojimas vietoj uZsienio valiutos rezervLl. Cia panagrindsime, kaip ekonon-rika nrisiderina prie ioko, kai vyriausybe nesiima jokiq fiskaliniq ar monetariniq priemoniq tokiant p r i s i d e r i n i m u ie g u l i u o t i . r UZdarojo_ieekonomikoje padidejus polinkiui taupyti, maZejant vartojimo i5laidornsir esantpastoviarn pinigq tiekimui bei finansineipolitikai, pradinis nuosrnukis palaipsniui sr,rkelsatlyginirnq ir kainr4 kritirrq, o tai padidins realiqlq pinigq pasiul6 sumaZins palfikanq normas ir gr4Zins bendr4lEpaklaus4 visiSko iki uZimtumo lygio. Kaip bus atvirojoje ekonomikoie, jeigu vyriausybesieks palaikyti pastovqnominalqjI kurs4 kai yra tobulasiskapitalojudrumas? Kai norimas vartojin.ras krinta, pasireiSkia vidinis nuosmukis, pajamosirgi maZja,o del to krinta ir irnportopaklausa,atsirandaeinarnosios s4skaitos perteklius.Tadiaujis pranykstakapitalo sqskaitos pokydiuose. Kadangi pajarnq sumaZdjimas, esant pastoviam pinigq tiekimui, sumaZina pinigq paklaus4 krinta palfikanll norma. Tai tuoj pat sukelia kapitalo i5plaukirnqi5 Salies. Del to kapitalo s4skairos deficilas isliks rol, kol pinigq iSplaukimas sumaZins pinigq vidaustiekim4tiek, kad vidauspalLrkanq nonla grgZtqiki pasaulines pahikanqnormos.Ir tik tada susilpnis kapitalq iStekejimospar,rdirnas mokejimq balanse. I kapitalo sEskait4 Palaipsniui vidinis nuosmukis tiek nr,rZernins vidines kainas ir atlyginimus, kad iSaugs tarptautinis eksporlo konkurencingurnas, del to ir padides skirtumas (X-Z). Prie5ingai nei uZdarojoje ekor.ror-nikoje, kurio.1c. kainq ir atlyginimq kritirnas didina AD (bendrqj4paklaus{, nes maZina palhkanq normfu atvirojoje ekonomikoje, kur palfikanq nonna nusistovi pasauliniolygio, krintandios kainos ir atlyginimaipadidinaAD, didindamos tarptautinIkonkr"rrencingurnqSryn{ti eksport4. ir Taigi pradinisC+I+G kritimasgaliausiai padidina(X-Z), kol visLl5iq dydZiq suma susilygina su potencialiuojuproduktu yp. GriZta vidine pusiausvyra, tadiau i5lieka einamosios sqskaitos perteklius.Sukeltaskainq kitimas vienasnepaj6gus atkr-rrti kartu ir iSorinibalans4. llguoju laikotarpiu jet bus i5orinepusiausvyra, (X-Z) lygus nuliui, o vidind absorbcija(G+I+G):Yp. Tadiau tobr.rlasis kapitalo judrurnas ,.prikala" vidinE pal[kanq nonnq prie pasaulinio lygio. MaZa to, realioji pinigq pasiula M/P turi bfiti lygi realiajai pinigq paklausai L(Y, r), kr,rriqnr-rstaro visi5ko uZimturnoprodukto lygis Yp ir pasaulindpahkanq norrna ,*. pinigq politika negalipadidintirealiosios pinigq pasi[losilguoju laikotarpiu. Taigi vieninrelis bfidas pasiekti vidinq ir i5orinE pusiausvyr4 yra fiskalines polirikos pasitelkiamas kol (C+I+G) padideja tiek, kad britr-1 neulralizuoras nepageidaujamasvartojirno surnaZejimas.Vadinasi, arba turi padicleli vyriausyb6s iSlaidos, arba turi buti surnaZintivartoiirno ir investiciiLr

419

skatinimo mokesdiai.Taigi, skirtingai nuo uZdarosios ekonornikos,atvirojoje visi5kai (t.)2. vidines pusiausvyros ekonomikojenra automatiniomechanizrno ir iSorinespusiausvyrossusidarymokartu) pusiausvyraisraZinti ilsuoju laikotamiu. prieZastys, i5vadakitokia. tai Jeigu SokasukeliauZsienyje esandios Tarkime, kad auk5tesns uZsieniediq pajamos padidina rnusq eksporto paklaus4. Einamoji s4skaita (X-Z) igauna pertekliq. Padideja bendroji paklausair produktas,o todel ir pinigq paklausa.Vidine pahkanq norma turi ir iSaugti.Tada padidejakapitalo iplaukoskapitalo sqskaitoje, tai tgsis tol, kol paltkanq norrnq. sugr[Slygybe tarp vidines ir pasaulinds Kai kainq prisitaikymas nerangus, pinigq pritekejimas padidina pinigq pasihla atitinkarnaisr-r realizua auk5tarealiqjapinigq paklausa.Auganti palukanq nonna nenuslopina to AD padidejimo, kuri sukele eksporto paklausospadidejirnas. llgesniu laikotarpir.r auk5tesne AD palaipsniuipakelia kainas ir atlyginimus, surnaZina tarptautin[ konkurencingumq (nes nominalusisvaliutos kursaslaikomaspastoviu).Kai Sis procesas i5sivystys tiek, kad (X-Z) pasidaryslygus nuliui, tai reik5, kad atkurta tiek vidine, tiek i5orine pusiausvyra.Taigi i5provokuotaskainq ir atlyginimq prisitaikymas galiausiai gali ..susidoroti" uZsienio prieZasdiq su sukeltuSoku. Kol kas laikom6s nuomonds, kad vyriausybd nereaguojai Sokus. Dabar paZiuresime, atsitiktq,jei Sioapribojimonebutq. kas Jeigu kainq prisitaikymas letas, nominaliosios pinigq pasiDlos padidejimaspadidina realiqf4pinigq pasihl4 trumpuoju laikotarpiu ir skatina vidines palfikanq normos maZejimq.O esanttobulajamkapitalojudrumLri,tai iki sukelia kapitalo nutekejimq I uZsieni,kol vidaus pinigq pasilla sumaZes pradiniolygio, ir pal[kanq norma sugri5iki pasaulinio lygio. ZodZiu.vidaus rrinieu politika yra bejdgd. esant fiksuotam kursui ir tobulajam kapitalo Tobulasiskapitalojudrumasrei5kia,kad vyriausybe negali nustatyli nei pinigq pasiulos,nei valiutos kurso nepriklausolnq tikslq. Tada vyriausybd privalo nustatyti tokiq Saliesvidaus pinigLl pasinl4, kuri sulygina viding ir pasaulingpal[kanq norme. Veliau pamatysime, kad vyriausybegali uZfiksuoti vidaus pinigq pasi[I4 tik tada, kai leidZia valiutos kursui laisvai prisitaikyti. Bet ji negali uZfiksuoti abiejq Siq dydZiq. O tai rei5kia, kad neveiks ir sterilizacija, nes, vyriausybei ipurnpuojant vis daugiau pinigq, pallkanr,l norma nusileidZiaZemiaupasaulinio lygio, o tarptautiniokapitalo savininkai nords iSveZtidar daugiau pinigq. Del to, kylant mokejimq balanso deficitui, vyriausyb turds eikvoti uZsieniovaliutos atsargas. jeigu jos rnaZesnes Ir uZ spekuliantq iSveZam4tarptautini kapital4 vyriausybd turi pasiduoti arba sumaZinti kurs4 arba sumaZinti vidaus pinigq pasiulq o tai dar rnaZiau pageidautina.

480

UZdarojoje ekonomikoje, kai kainq prisitaikymas nerangus, monetarind politika gali pakeisti realiqjq pinigq pasiDl4 tik trumpuoju laikotarpiu, o ne ilguoju. Atvirojoje ekonomikoje, kaip mateme, kapitalo judrumas atirna net ir tokiq galimybg. Tadiau fiskaline politika atvirojoje ekonomikoje yra netgi galingesne trumpuoju laikotarpiu negu uZdarojoje ekonomikoje. UZdarojoje ekonomikoje skatinandioji fiskaline politika trumpuo1u laikotarpiu padidina Y, bet uZkelia r, o tai lerina I didejim4. Ilguoju laikotarpiu padidejusi AD pakelia kainas ir sumaZinarealqji pinigq kieki, didindarna r tol, kol C ir I sudarytapaklausanukris tiek, kad AD paveiks visi5ko uZirntumo Yp rygi.Atviroje ekonomikojekapitalo srautaisusiejar su pasauliniolygio r*. Todel trumpojo laikotarpio fiskaline politika tures didesng ltakq fiksuoto kurso ekonomikai.tlguoju laikotarpiuaukstesne AD pakels kainas ir atlyginimus,sumaZindama konkurencingumE grynqjl eksportq kol isivyraus ir vidind pusiausvyraar visi5kas uZimtumas.Tadiau ilguoju laikotarpiu isliks einamosiossqskaitos deficitas.Taigi, esantnustatytaividinei palukanqnonnai r, nustatytampasauliniampajamq lygiui ir pasaulineipalDkanqnonnai ,* , yru tik vienintele fiskaline politika, kuri ilguoju laikotarpiu gali uZtiknnri ir viding, ir iSorinE pusiausvyrq. Vidinis kainLl lygis gali prisitaikyti, kad uztikrintq tok[ konkurencingum4kuris sulyginseksportqsu irnportu,o vidine ekonornika bus visi5ko uZimtumo bfikles. vidinis uZimturnasgarimas, jei potencialusis bus lygus vidinei absorbcijai Yp (C+I+G), kai vidine pallkanq norrnayra pasaulinio lygio. O kas vyks, keidiantisvaliutoskursui? I3.7, DEVALVACIJOS PASEKMES TRUMPUOJU, VIDUTINIUOJU IR ILGUOJU LAIKOTARPIU Fiksuoto valiutos kurso sistema, veikusi 1945_19i0 m., buvo vadinama reguliuojarnai fiksuota sislema. Nors valiutos kursai buvo uZfiksuoti, tadiau kartais buvo leidZiarna siuos kursus pareguliuoti. PavyzdLiui,svarassterlingqbuvo devalvuotas 1949ir 1961metais. tik Panagrinesimedevalvacijos pasekmes trumpuoju, vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. 15 pradZiq tarsirne, kad salyje yra vidinds ir isorines pusiausvyrosb[kle. veliau paZi0resirne, naudinga devalvacijq atlikti, kai ar jau Sokas iSvedeekonomikqi5 ilgalaikespusiausvyros bukles. Jeigu kainos ir atlyginimai prisitaiko letai, tuoj po devalvacijos pabrangsirnportasir atpigseksportas, iSaugs t.y. konkurencingumas. Grynasrs eksportas turetq padideti. Tadiau dia svarb[s du momentai. pirma, nors devalvacijaskatina (x-z) didejimq bet 5i reakcija gali blti leta, nes tikerina, kad bus daug ilgalaikiq sanderiq,o ir pirkejai ne is karto priprantaprie naujq 481

kainq. Be to, reikia laiko, kad padidetq eksportuojandiqSakq gamybinis pajegumas bltq pradetigaminti importo pakaitai. ar Antra, einamojojes4skaitojeatsispindieksportoir importo skirtumo kaina, tarkim, litais. Jei po devalvacijos vidines kainos dar nespdjo persitvarkyti, o eksportas spejo padideti labai nedaug, eksporto vertd trumpuoju laikotarpiu padides nedaug. Tadiau importo verte del lito devalvacijosi5augsZymiai daugiau,nors fizind jo apimtis ir nespespasikeisti. Taigi einamosios deficitastrumpuoju laikotarpiunetgi padidesa. sEskaitos Tadiau ilguoju laikotarpiu, kai importuotojai prisitaikys prie kainr.6 o eksportuotojai - prie padidejusios paklausos, (X-Z) ar.rk5tesniq padides. Lodliu, po devalvacijos i5 pradZiq einamoji sqskaitapablogds, o vdliau pagerds.EkonornistaiSi4reakcijEvadina J kreive (kritimas iki apadios po devalvacijosir vdliau pakilimasauk5diau pradinio ta5ko).

NX

13.4 pav. EinamosiossEskaitos kitimas b0senos Kaip rodo 13.4 pav. pavaizduota J kreive, pradinis einamosros valiutos devalvacijoskeletq menesiq s4skaitosdeficitas (AB) po nacionalines gali net ir pablogetiir pasiektimaksimalqdeficitq (CD) ta5keD. Po to ry5keja teigiami poslinkiai, ir galimasatvejis,kai ta5keE deficitasbus likviduotas. J kreivs poveikis (J - curve effect) - situacija, kai, sumaZdjus nacionalinds valiutos kainai, nominalusis uZsienio prekybos balansaspablogeja, o veliau susidaro perteklius. einamosios sqskaitos Kaip bus vidutiniuoju laikotarpiu?Pena5ykime13.2lygti:

" Mar5alo-Lernerio(Mashall-Lemer) s4lyga sako, kad devalvacija einarn4jqs4skaitq pagerinstik tada,kai irnporto ir eksportopaklausos pagal kainassurnayra elastingumq absoliutiniu dydZiu rna2esneuZ 1, t.y. pana3iai kaip ir rnonopolijos atveju, esant ncclastingaipaklausai,prekiq paklausoskiekio padidejirnasdel devalvacijoss4lygos pajarnas, patirtusnuostoliusdel kainq surnaZejirno. rnaZesnes nei

482

Y=(C+r+G)+(X_Z). Kaip matdrne, devalvacija padidina grynzul eksportq (X-Z). Kiti svarbiausipakitimai vyksta bendrojojepasitloje )r Cia galimi du atve.1ar. 1. Pagrindiniameekonomikosta5kebuvo nedarbasir laisvi rezeryai, del to, padidjus bendrajai paklausai AD, pagaminamapapildomq prekiq, maLelanedarbas. 2. Pradiniame ekonomikos ta5ke buvo visi5kas uZimtumas. Tada, padidejusAD, greitai pa5okakainos ir atlyginimai.Po to sumaZeja tarptautinis konkurencingumas krinta grynasiseksportas. kai kainos bei atlyginirnai ir lr padides tokiu pat procentu, kiek devalvavo valiuta, realusis kursas ir konkurencingumas sugri5i pradin[ lyg[. Taigi, jei vyriausybe, naudodamasi devalvacija, nori pagerinti einamrfq s4skaitq ji turi lygiagreiiai fiskaline politika surnaZinti vidinE absorbcij4(C+l+G). Vadinasi,kartu su devalvacijareikia didinti ir rnokesdius. Tada vidutiniuoju laikotarpiu nebus spaudimo, sukeliandio vidiniq kainq kilim4 ir bus i5laikytaspadidejgstarptautiniseksportokonkurencingumas ir Zemesnis realusis kursas. Koks efektas ilguoju laikotarpiu'/ Siuolaikine ekonomikos teorija tvirtina, kad svarbune nominalieji, o realieji dydZiai. Tarkime, kad buvo padarytataip, kaip aptartaanksdiau devalvacija kartu su stabdandiqia fiskaline politika. Nors tai apriboja kainq spaudirnoper AD padidejim4 reikia galvoti ir apie AS. Jeigu nebus kitokiq pakitirnq ekonomikoje, irnporto pabrangimas del devalvacijos sukels Zaliavq, prodr"rkcijos, gyvenimo lygio pabrangim4 privers kelti atlyginimus. ZodZiu, ddl devalvacijos pakis visi nominalieji dydZiai, o realieji iSliks nepakitE. Kompiuterinis modeliavimas Anglijoje parode, kad del tokir4 procesq devalvacijos efektas visi5kai i5nyksta per 5 metus, o trumpojo laikoterpio efektas- einamosioss4skaitos pagerejimas gaunamas po pirrnqjq dvejq tik metq (tuo 5 metq laikotarpiu). ZodLtu, devalvacija gali tik laikinai padiclinti tarptautini konkurencingumq.Ilguoju laikotarpiu realiuosiusdydZius nulernia realiosios jegos, todel vieno nominaliojo rodiklio pakeitirnas sukelia toki kitq nominaliqjq dydZiq kitimq kad realieji dydZiai sugriZtai savo pusiausvyros reik5rnes. Tadiau devalvacija - paprasdiausiasb[das greitai pakeisti konkurencingum4. Galima [rodyti, kad jei i3 pradZiq ekonomikai budinga ir vidind, ir i5orine pusiausvyra,ir [vyko realus Sokas- sumaZ6joeksportopaklausa,tai i5rySkesralios pasekrnes sumaZds realieji mfisq atlyginirnai. Seka tokia: realus Sokas-+ paklausoseksportui kritimas + AD maZejimas(einamosios sqskaitosdeficitas) -+ kainq, taip pat ir atlyginimq, kritimas -+ tarptautinio

483

subalansavimas +AD konkurencingumopadidejimas-+ einamosios s4skaitos padidejimas(del eksportoi5augimo). Beje, tada trurnpuojulaikotarpiu Taip [vyktq nesiimantdevalvacijos. atsiradqsrnokejimq balanso deficitas padidintq CrynE,ipinigq i5tekejima o kartu ir pinigq pasifllossumaZjim4 metu, kai Salyjevidines kainos krinta. tuo tokiu Realusis darbo uZmokestismaZesnet ir tada, kai atlyginimai sumaZes pat procentu kaip ir kainos, nes importiniq prekiq kainos nemaZesarba net augs. Taigi Salyje bus perkama santykinai maizrasimporto ir santykinai daugiau viduje pagamintq prekiq. Tai ir yra tarptautinio konkurencingumo padidejimas. Jeigu valstybepasitelkiadevalvacij4 vadinasi,Sieprocesaiivyksta i5 karto, o ne ilguoju kainq ir atlyginimq prisitaikymo laikotarpiu. Jeigu darbininkai nesiprie5insrealiojo atlyginimo kritimui ddl devalvacijos, bus tarptautiniskonkurencingurnas atkurta ir ilgalaike pusiausvyra.Jei prie5insis, vel nukris, ir vidinis nuosmukis ltikins darbininkus, kad realLji darbo uZrnokesti sumaZintitikslinga. 13.8. PERKAMOSIOS GALIOS PARITETAS IR SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANdIAM VALIUTOS KURSUI jokiq Siame skyrelyje darysimeprielaicl4 kad vyriausybenenaudoja fiskaliniq ar monetariniq ekonorrikos reguliavimo priemoniq. Kas atsitinka pamatysime atvirojoje ekonomikojejas naudojant, vdlesniuose skyreliuose. Tarkime, kad i5 pradZiq ekonomikai bfidingir ir iSorine, ir vidine pusiausvyra, t.y. ji yra pusiausvira ilguoju laikotarpiu. Importo naklausa priklauso nuo vidinio produkto apimtiesir realiojo valiutos kurso, o eksporto paklausa- nuo produkto uZsienyjedydZio ir realiojo valiutos kurso. Tod6l vidine ir aplinkinio pasaulio ekonomika gales blti vidines ir iSorines pusiausvyros potencialiosios apimties lygio tik tada, jeigu bus vienintele tinkama realiojo kurso reik5rne(nesjei kursasbus auk5tesnis Zemesnis ar uZ 5i4 reik5mE- sumaZds padidskonkurencingumas, del to i5sibalansuos ar ir einamoji sqskaita). Jeigu likusioje pasaulio dalyje yra nustatytas kainq lygis, tai vrenos Salies realqji kursEgalirnapakeistidviernbldais: 1. Pakeitusnorninalqjikurs4; 2. Pakeitusvidines kainas. Ai5ku, kad fiksuoto nominaliojo kurso sistemoje telieka antrasis blidas,o esantplaukiojandiam abu. Kai yra plaukiojantis kursas, vyriausybd nesiki5a i valiutq keitirno rinkq nera grynojo pinigq pervedimosrautotarp Saliq,nes mokejimq balansas

484

visada lygus nuliui. Todel tada,lygiai kaip ir uZdarojoje ekonomikoje,ilguoju laikotarpiuvidinis kainrl lygis priklausysnuo tos 5aliespinigq pasifloss. Taigi ilguoju laikotarpiunominalusiskursasturdspasikeistitiek, kad bfitq pasiektastas vienintelis realusiskursas,kuris uZtikrinailgalaikg vidinE ir puslausvyrq rsonnQ Pirmiausiatarkirne,kad: l Nera ilgalaikesinfliacijos; 2. Yra ilgalaike pusiausvyra ir vidinis bei iSorinis subalansuotumas; 3. PadvigubintaSaliesvidaus pinigq pasiDla,ir del to padvigubejo vidaus kainq lygis. Tada, dvigubai sumaZinusnominalqji keitimo kurs6 sugri5 i5orine pusiausvyrair realusiskursas.Pasinaudosime anksdiaunurodytu pavyzdliu mdsos kainai i5augus nuo 10 Lt iki 20 Ltlkg, o kursui kritus nuo I Lt :0,25 USD iki I Lt =0,125USD, msos kaina doleriais nepasikeis, i5liks 2 USD/kg. Nepasikeis tiek importo, tiek eksporto reliatyviosios kainos bei konkurencingurnas. O kaip bus, jei infliacija yra nuolatind? Tarkime, kad Lietuvoje nominaliosios kainos ir nominalusis lito kursas doleriais kasmet i5auga l0 proc., o JAV dolerio infliacrjos ndra. Tokiu atveju tarptautinislietuviikq prekiq konkurencingumas nepasikeis. Apibendrinus galima padaryti iSvad4 kad, jeigu ndra realiq Sokq (pavyzdLiui, naujq technologijq ar Zaliavq Saltiniq atradimo), realiLgLl konkurencingurnr4 pusiausvyroslygis i5liks pastovus ilguoju laikotarpiu, o nominalieji kursai keisis taip, kad vidine infliacija uZsienyje nepaveiktq realiojo konkurencingumo.Nominalusis kursas laikysis perkarnosiosgalios pariteto. Tadiau trumpuoju laikotarpiu realusisvaliutos kursas nebltinai bus pastovus.PrekiLlkainos prisitaiko vangiai, o kursai gali labai staigiai Sokineti per palyginti trump4 laikotarp[. Tokius Suolius gali sukelti tarptautinio kapitalo judrumas. Kursas gali staiga Sokteleti,tol kol i5bles tarptautinio kapitalo savininkq noras staiga permetineti pinigus tarp valiutq. T4 geriau suprasime, panagrinej spekuli os kursaisteorii a. acij E Kapitalo litais savininkai lygins pajamingum4 kuri gales gauti skolindami litus, su pajamingumu, kuri galima gauti, litus paskolinus uZsieniui(pavertusuZsieniovaliuta).Cia svarbu: l. Bendrasispajamingumas skolinant doleriais bus doleriniq aktyvtl palukanq norrna (pavyzdLiu| JAV vyriausybes obligacijq) plius kapitalo
Pinigq pasillq nulernia ryriausybes vykdorna pinigq ernisija ir tas sanrykis,kurio laikydarnasivalstybesbankq sisterna pagal savo turirn4 pinigq pagrindq sukuria Salies vidaus bankq indelius. '

485

prieaugis(nuostolis)del to, kad litai paverstidoleriais.Tegu 1000 litq pakeista i dolerius kursu 10 LtlUSD. Jei obligacijos davd l0 proc. pajamq, tai bus gauta 110 JAV doleriq. Jeigu lito kursas nukrito iki 20 LtlUSD' tai, vel favertus dolerius litais, bus gauta 2200 litq. aia 1000 litq sudare kapitalo prieaugis(100 proc.) del lito kurso kritimo. pagal laukiamqkeitimo kurs4 taigi ir pagal sprendZia 2. Spekuliantas prieaugl ar nuostoli. Vadinasi, spekuliantai investuos i laukiama kapitalo valiut4. patrauklesnE Todel, nors, pavyzdLiui,Lietuvoje pal[kanq norma 2 proc. auk5tesnd nei JAV, bet jei tikimasi, kad lito kursas nukris 2 proc., tada spekuliantas neinvestuos litus. i nei Jeigu Lietuvoje palukanqnorma butq 4 proc' auk5tesnd JAV, tada pirkti litus, nes jie laimetq 4-2:20/". Todel spekuliantamsb[tq naudinga greitai pasoktq lito keitirno kursas. Kiek? Kursas kils tol, kol dauquma spekuliantupatikes. kad greitai lito kursas padiddsdviem procentais.Tiktai nuostoliamsdel kurso kritimo, tada kapitalo prieaugistaps lygus laukiamierns stimulo supirkti litus. ir Zmonesnebetures Kodel spekuliantaitikisi, kad lito kursas vis delto kris? Todel, kad galiausiai lito kursas tures pasiekti kvalifikuoti spekuliantai Zino ilgalaike pusiausvyra. galios pariteto lygi, nes tik tadanusistoves perkamosios nepriartds prie perkamosios galios Nagrinejamoje situacijoje lito kursas paritetokurso lygio tik tada,jeigu vyriausybimsis aktyviq priernoniqiSorinei pusiausvyraigr4Zinti. Vadinasi, trumpuoju laikotarpiu nominalusis keitimo kursas gali Lymiai nukrypti nuo PPP lygio. Tadiau ilguoju laikotarpiu kursas nusistovds apie PPP lygi ir keisis priklausomainuo PPP kitimo. Kaip prisimename,PPP yra ta vienintele kurso reik5me,lgalinanti pasiekti i5orini balans4 panaikinti i5balansuojanti poveiki, kur[ sudaro infliacijos tempq atskirose Salyse skirtumai. Ilguoju laikotarpiu aukStesnioinfliacijos ternpo Salyse,paprastai nes palfikanqnormos. Todel spekuliantainenukentds, nusistovi ir aukStesnes ilguoju laikotarpiu 5i pal[kanq norma kompensuos kapitalo nuostolius, del atsirandandius kurso kritimo. Bet jei trumpuoju laikotarpiu Salyje bus nustatyta aukStesndnei tikimasi ilguoju laikotarpiu pallkanq nonna, reaguojanti tarptautin[ fondq jos kursaspakils Zymiai auksdiau antpludi, vietine valiuta laikinai pabrangs, nustos skverbtis,nes tikesis ateityje keitirno PPP lygio. lr tada spekuliantai siekiant kurso kritimo .ZodLiu, kartaisb[tini trumpalaikiaikurso Soktelejimai, pennetimqi5 vienos Salies kit4. dideliq kapitalo kiekiq spekuliaciniq i lZvelgti

486

I3.9. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA. ESANT PLAUKIOJANEIAM VALIUTOS KURSUI Ankstyvesniuose skyreliuose matdme, kad, esant ldtam kainq ir atlyginirnq prisitaikymui, ir fiskalind,ir monetarind politika teikia realq efekt4 trumpuoju laikotarpiu, tadiau ilguoju laikotarpiu sugriZtama I visi5ko uZirntumoar vidinio balansob[k19. Mateme, kad del didelio tarptautinio kapitalo judrumo atvirojoje ekonomikoje su fiksuotais valiutos kursais monetarind politika trumpuoju laikotarpiu beveik bejege, tadiau fiskalines politikos jega i5auga. Esant plaukiojantiemskursams,yra atvirk5diai- trumpuoju laikotarpiu monetarine politika tampa galingu irankiu, tadiau fiskalines politikos efektyvumas maZesnis. Tarkime, kad uZsienio kainq lygis ir uZsienio pinigq pasi[la yra fiksuota, uZsienyje nera infliacijos. Be to, nominalioji ir realioji pal[kanq norrna yra pastovi ir gali buti lygi 2 ar 3 procentams.Taip pat tarkime, kad vidinei ekonomikai i5 pradZiqb[dinga vidinio ir i5orinio balansoblkle, taip pat pastovi pinigq pasinlair pastovioskainos bei atlyginimai. Viduje pal[kanq procentaitokie pat kaip uZsienyje. Taigi tokiu atveju spekuliantams, nesitikintiems uZdirbti, nes ndra infliaciniq valiutos kursq ar pal[kanq skirtumq tarp 5aliq, dingsta stimulas pervedinetikapitalqi5 vienosvaliutos i kitq. Tarkime, kad Salyje/ momentu (13.5 pav.) staiga50 proc. sumaZinta nominalioji pinigq pasi[la. Tada vidines kainos kris 50 proc., o nominalusis keitimo kursase1turtqpadvigubetiiki e2,kad realusiskeitimo kursase gr[Ztq pusiausvyros pozicij4. I savoilgalaikds

13.5 pav. Valiutos kurso pervir5is Tadiau del to, kad kainos ir atlyginimai reaguojavangiai, i5 pradZiq nominaliosios pinigq pasi[los sumaZinimassukels ir realiosios pasi[los sumaZejimq.Todel, siekiant subalansuotipinigq pasi0lq su paklausa, t.y. 481

sumazintipinigq paklausq reikdsnedelsiant padidinti viding pal[kanq norm4. Del to plustelejusio uZsienio kapitalo pristabdymui laikinai valiutos kursas pa5oks virS naujosios pusiausvyros lygio e2. Tada / momentu laukiarnas valiutos kurso kritimas atsversdidesnes pal[kanas,kurias galima gauti Salies vidaus valiuta, ir stabdys spekuliacin[ kapitalo pritekejim4 1 Sali. Kursas palaipsniui arteja prie e2 lygio, bet kritimo staigumas tolygiai sumaZdja (kreive nuoZulnesn). Ypad staigusSoktelejimas e3bus sukeltasi5 pradZiqlabai aukStos iki vidines pal[kanq normos, kuri savo ruoZtu bus i5provokuotastaigauspinigq pasitilos sumaZdjimo.Bet, palaipsniuikrintant vidinems kainoms, taip pat ir atlyginimams, d6l to padides, pavyzdliut, realioji litq pasifila bei sumaZds palukanq norrnos. Joms krentant, vis lddiau ir lediau kris lito kursas (kad sutrukdytqmasini tarptautinikapitalojudejim{. Taigi monetarine politika sali stipriai paveikti vidine absorbcijair sr-rkelti didelius konkurencingumo pakitirnus, kurie tik palaipsniui bus likviduoti, persitvarkantatlyginimams ir kainoms. Bet b0tina pabrezti, kad pinigLl pasiulos reguliavimas turi buti susietas su valiutos kursu. Esant fiksuoto kurso reZimui, vidines pinigq pasi[los sumaZdjimas sqlygos mokejimo balanso disbalansq nes vidind pal[kanq noma tur6s atitikti pasaulinIlyg[ (vengiantsukelti masiniuskapitalosrautus). Esant plaukiojandiokurso reZimui, mokejimq balansasvisada lygus nuliui, tarpusavyjederinantiskapitalo ir einamajais4skaitai, nera tarptautiniq piniginiq srautq.Taigi vyriausybepasirenka tokiE vidauspinigq pasi[I4 koki4 nori. Bet tada vyriausybeturi tenkintis tokiu kurso kitimu, kuris subalansuoja valiutq keitimo rink4 ir tenkina spekuliantus. Beje, vyriausybegali paskelbti, kad vidine palukanqnorrnavisam laikui susietasu pasauline palUkanqnorma. Pastarajai keidiantis,norint i5laikyti pusiausvirq vidinE rink4 uZtenkapakeisti Salies vidauspinigq pasi[lq. ZodLiu nesvarbu, kaip nagrinetume Siq problernq paai5keja,kad vyriausybevisada turi leisti rinkos jegoms nustatyti arba pinigq pasill4 arba valiutos kurs4. Monetarine politika, esant plaukiojandiam kursui, per poveiki pallkanq normai ir konkurencingumui yra galingas instrumentas.Tadiau pinigq politikos efektyvumastrumpuoju laikotarpiu- prieSingai:surnaZeja del palfikanqnonnos bei keitirno kurso pasikeitimq. Tarkime, vyriausybe nutare padidinti vyriausybs iSlaidas. Tai padidina bendrqj4paklaus4ir pal[kanq norrng.O tai verdia nedelsiantpakelti kurs4 nes turi bOti atoveiksmis kapitalo iplaukimui. Taigi uZdarojoje ekonomikoje auk5tesnds pal[kanq nonrrosi5 daliesi5stumiaprivadiasi5laidas (maZina vartojimo ir investicijq paklaus{, o atvirojoje ekonomikoje plaukiojandio kurso sukeltas paklausos grynajam eksportui sumaZdjimas maLrnafi skalinespolitikos skatinant[ paklausos poveik!. bendrosios

488

DaugumaSaliqnuo 1973m. perejo prie plaukiojandiokurso reZimo6. Pavyzdliut, DidZiojoje Britanijoje 1911-1981m. buvo labai auk5ta svaro sterlingq infliacija (palyginti su likusios pasaulio dalies valiutomis) ir kartu augo realusisbei nominalusiskursas.Taip atsitiko del stabdandiosios pinigq politikos. Apskaidiuota,kad, I proc. sumaZinus DidZiosiosBritanijos pinigq pasiIlos augimq vidutiniSkai 2,3 proc. sumaZejo DidZiosios Britanijos konkurencingumas. 1981-1986 m. realusis svaro sterlingq kursas (matuojant valiutq krep5io atZvilgiu) sumaZdjo, bet iSliko auk5tesnis net 1973m., taigi susidare menkesnis, negu 1973m. Salies prekiqkonkurencingumas. j[roje naftos iStekliusbei 1979-1981 Pradejusnaudoti Siaures m. padvigubejusnaftos kainorns,abu Sie lvykiai sukele svaro pabrangim4 nes spekuliantai suprato, kad del minetq ivykiq ilgalaikds pusiausvyrossvaro verte turi pakilti. Be to, i5 pradZiq kursas Soktelejo staigiau, nes reikjo pristabdytipotencialtlspekuliantq pltstelejimq. Pagrindine svaro sterlingq kurso kritimo prieZastis 1986m. buvo staiguspasauliniqnaftoskainq kritimas. I3.10. MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Svarbiausias 5io skyrelio tikslas - i5siai5kinti monetarinds ir hskalinds politikos poveik[ BVP atvirosios ekonomikos modelyje. Analizuodami remsimesMandelo-Flerningo rnodeliu (pavadintuji sukfirusiq autoriq Roberto Mandelo (Mundell, Robert) ir Markuso Flemingo (Fleming, Marcus) garbei), kuris yra atvirosios ekonomikos IS-LM modelio modifikacija. Sis modelis remiasi nelanksdiomis kainomis ir prekiq bei pinigq rinkq s4ry5iu. Mandelo-Flemingo modelis (Mundell-Flerning model) IS-LM modelismaZaiatvirajaiekonomikai. Tai reiSkia,kad nagrinejamojiSalis tokia maLa,jog gali gauti arba teikti bet kokio dydZio kreditus pasaulinejefinansq rinkoje, nepaveikdarna pasaulinio palDkanqnornos lygio r-, ir analizuojamatrumpuoju laikotarpiu. Mandelo-Flemingo modell apibfidina prekiq bei pinigq rinkos ir atvirosios ekonomikoselemento- pasauiines palukanqnomtos r., lygtys:

Y = a +c x V - f ) + 1 ( r ) + G+ N X ( e ) ,

(13.3)
/114\

_I(Y,\

" Tadiau stengiarnasi iSvengtididesniqnei abipussutartakr.rrsrl sq'ravimq

489

( r3 . 5 )
Priminsirne, kad (13.3) lygtis rei5kia, jog vartojimas tiesiogiai priklauso nuo disponuojamqpajamq. investicijosatvirkSdiai proporcingos Saliesvidaus palfikanqnormai, o grynasiseksportas atvirk5diaiproporcingas nominaliajam valiutos kursui e. Kadangi modelyje daroma prielaida, kad kainLllygis yra pastovus,tai modelyje nominalusisir realusisvaliutos kursas sutarnpa.Tai rei5kia, kad, didejant nominaliajam valiutos kursui, kainos irnportuojamomsprekems,palyginti su Saliesvidaus prekiq kainomis, kris, o tai maZinseksportqir skatinsimport4. Pinigq rinkoje (13.4) formuleje pinigq pasilla yra i5orinis veiksnys, sqlygojamas Salies centrinio banko sprendimq. Todel Mandelo-Flemingo modelyje, kaip ir IS-LM modelyje, kainq lygis P yra i5orinis modelio veiksnys. Vidiniai modelio kintamieji yra trys: Y, r, e. Kadangi vlename dvimatdserdvdsgrafiniamemodelyje Siqpriklausomybiqpateikti neimanoma, toddl sudaromi du grafikai, kuriq kiekviename vienas i5 kintamqlq dydZiq laikomas kaip pastovusdydis, o priklausomybeanalizuojama tarp kitq dviejq kintamqjq. Sie du bfidai - tai alternatyvus tos padios teorijos grafinis vaizdavimas. Mandelo-Flerningo modelis Y-r grafike (13.6 pav.). Sis rnodelio vaizdavimo budas analogiSkasIS-LM uZdarojoje ekonomikoje tuo, kad horizontalioje a5yje atidedama)', o vertikalioje * r. Nauja Siamemodelyje horizontali linija, vaizduojanti pasaulinE pal[kanq normE Modelis pasiZymi dviem ypatybemis:

13.6pav. Mandelo-Flemingo modelisY-r grafike 1) IS nuoZulnumaspriklauso nuo valiutos kurso, kadangi jis daro prekiq paklausai.Kylant valiutos kainai, santykines,Salyjepagamintq [tak4 prekiq kainos, dides,todel grynasiseksportas maLls, ir IS kreivejudes i kairq;

490

2) visos trys kreives kertasi viename taske Eo. Tai nule'ria valiutos kursas.Jis keidiasi taip, kad kreive lS kirstq LM ir r- kreiviq susikirtimo taskq. Jeigu Salies vidaus palfikanq norma, kaip pavaizduota 13.7 pav., kerta IS ir LM susikirtimo task4 Es virs pasaulinio pallkanq normos lygio, tokiu atveju padidejauZsienioinvestuotojtlsuinteresuotumas aukstesne salies vidine pal0kanq nonna. Todel kapitalas[teka I sal[. uZsienio investuotojams bfitina investicijaskonverluoti i Saliesnacionalingvaliut4, o tai padidinajos kain4. Tuomet lS kreive slinks i kairq tol, kol salies vidine pal[kanq nonna susilyginssu pasauline pallkanq norma ta5ke8,.

Yr Yo 13.7 pav. Mandelo-Flemingo modelis,kai pernelygmaZas valiutos kursas (vidin palukanqnorma didesnnegupasauline palukanrlnorma) Kai Saliesvidine palflkanqnorrnamaZesnd negu pasaulinepal[kanq norrna,kaip pavaizduota13.8pav., tuomet IS ir LM susikirtimo taskasE6 yra Zemiaupasaulinespalflkanq nornos. Siuo atveju kapitalo pajamos uZsienyje didesnds,todel kapitalo investuotojainacionalingvaliutq keis i uZsienio,jos kaina kris, ir lS kreive slinks i de5ing tol, kol vidine palflkanq nomra susilyginssu pasauline palukanqnorma ir ekonomikapereisi Eyb[sen4.

Y6 Yr 13.8pav. Mandelo-Flemingo modeliskai pernelygdidelis valiutos kursas (vidine palfikanqnonna rnaZesne negu pasauline pal[kanq norma)

491

Mandelo-Flemingo modelis Y-e grafike (13.9 pav.). Siuo atveju laikoma, kad vidine palukanq norma yra pastovi ir lygi pasauiineipallkanq nomai. Modelis apibudina prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyrqbhsenas,kai vidaus palflkanqnonna lygi pasaulinei palukanqnormai.

13.9 pav. Mandelo-Flemingo modelisY-e grafike Siame mo<lelyje LM kreive yra vertikali, kaclangivaliutos kursas neveikiaLM lygties (13.2 formule).lS kreive yra neigiamonuolydZio,nes, didejantnacionalinds valiutoskainai, mal.d,ja grynasiseksportas, kartu ir L o Y-e grafikas vaizdliai rodo, kaip valiutos kaina reaguoja i ekonomines politikos pasikeitimus. l. MgZa atviroji ekonomika.esantplar-rkiojandiam valir,rtos kursui. l.l. Salyje vykdant skatinandiqjq fiskaling politikq tarkirne,didinant vyriausybdsiSlaidas,lS kreive judes i de5inE.Nacionalinesvaliutos kursas kils, o Ye dydis,kaip pavaizduota pav.,iSlikspastovus. 13.10

13.10 pav. Skatinandioji politikaMandelo-Flemingo fiskaline modelio Y-e grafike, plaukiojandiam esant valiutos kursui

492

AnalogiSkos situacijos (veikiant skatinandiajaifiskalinei polirikai) poveikis atvirosios ekonomikos modelyje is esmes skiriasi nuo poveikio ISLM uZdarosios ekonomikos modelyje, kai r ir r padideja. Alvirosios ekonornikos modelyje, esant plaukiojandiarnvaliutos kursui, skatinandioji fiskaline politika neturi itakos y toddl, kad, padiclejus vidauspal[kanq nonnar, dideja kapitalo investicijos 1 sali, nacionalinesvaliutos paklausa,diaela los kaina, o grynasiseksportasmaLeja. ys Toclelpusiausvyros dydis nesikeidia. 1.2.Salyjevykdantskatinandi4i4 monetarinE politik4 tarkime,didinant pinigq pasi[l4 kai kainq lygis isliekapastovus, LM kreivejuda didejimo linkme dideji'ras sqlygojanacionalinioprodukto didejimq ir I desing.Pinigq pasir"rlos nacionalines valiutoskainoskritim4kaip pavaizcruota r I paveiksle. r 3.

u YEo Yer Y 13.11pav. Skatinandioji monetarine politika Mandelo-Flemingo modelioy-e grafike, esantplaukiojandiam valiutoskursui Skatinandiosios monetarines politikos poveikis y atvirosios ekonomikos modelyje skiriasi nuo analogisko poveikio bendrajarn nacionaliniamproduktui uZdarosios ekonomikosmodelyje. prisiminsime, kad uZdarosios ekonomikos rnodelyje pinigq pasiDlos padidejimas sumaZina pusiausvyros pal[kanq no'nfu todel skatina investicijas. Tadiau maZos atvirosiosekonomikosatveju vidine palDkanq nonna priklausonuo pasaulines palfikanq norrnos iygio. Kai padidejusipinigq pasiurapradedarnaZintisalies viding pal[kanq normtu tai kartu sqlygojakapitalo iitekejim4 ii salies,kur jis gali duoti didesniqpajamq. Todel nacionalines valiutos pasi0la dideja,jos kursaskrenta,o grynasiseksportas dideja. 2. MAZaatviroji ekonomika. esant fiksuotam valiutoskursui. 2.1. Salyje vykdant skarinandi4iq fiskaling politik4 tarkime, didinanr vyriausybds iSlaidasarba maZinant rnokesdius,IS kreive judes desinE ir I padidins valiutoskurs4 kaip pavaizcluota 13.12 paveiksle. Kadangi pinigq pasifila keidiasi taip, kad islaikytq nepasikeitusi valiutos kursq tai ji dideja ir LMs keivg pastumia desing.Galutinispoveikis i - )z dideja (skirtingainegu sioje situacijoje esant plaukiojandiarn valiutos 493

kursui). Taip atsitinka todel, kad skatinandioji fiskaline politika, esant fiksuotam valiutos kursui, automatiSkai sukelia skatinandiqlq monetarinE politikE.

Yuo

Ypr

modelio Y-e 13.12 pav. Skatinandiojifiskaline politika Mandelo-Flerningo grafike, esantfiksuotamvaliutoskursui 2.2. Yykdant skatinandiqj4 monetarinq politikq (didinant pinigq pasiul{, esant fiksuotarnvaliutos keitimo kursui, LM6 kreivd slinks i deSinE, kaip pavaizduota 13.13 paveiksle. Nacionalines valiutos rinkos kursas sumaZes. Kadangi oficialusis nacionalinds valiutos kursas yra pastovtls, valiutos spekuliantai greitai parduoda nacionalinE valiut4 pinigq pasifila skatinandioji sumaZdja,ir LMr gryLtai pradinEblsenE Del SiosprieZasties monetarin politika neturi prasrnds; Salies CB, nustatydamas fiksuotq kontroliuoti pinigq pasitl4. valiutos kursq prarandagalirnybE nacionalinds

modelio Y-e politika Mandelo-Flemingo 13.13pav. Skatinandiojimonetarine grafike, esantfiksuotamvaliutoskr.rrsui Jei Salyje, nustatytas fiksuotas nacionalinds valiutos kursas e7; galimas tik vienas monetarindspolitikos tipas - fiksuoto valiutos kurso keitimas. Mandelo-Flemingo modelyje valiutos devalvacijos rezultatas 494

sutampasu pinigrl pasifilospadidinimo, esantplaukiojandiarn valiutos kursui, rezultatais(LM juda i desinE)- grynasis eksportasir bendrasisnacionalinis produktasdideja. Valiutos revalvacija, atvirk5drai, LM kreivg pasturnia i kairq. Grynasiseksportas bendrasis ir nacionalinis produktasmaLeja. Mandelo-Flemingo modelio analizd, rodo, kad bet kurios ekonomines polilikos poveikis maZoje afvirojoje ekonomikoje priklauso nuo nacionalinds valiutos keitimo reZirno. Esant plaukiojandiamvaliutos kurso reZimr-ri, r ltakos turi tik skatinandioji monetarind politrka, fiskaline politika neveiksrninga dcl valiutos kurso didejimo. Esantfiksuotamvaliutoskeitimo reZimui, r 1tak4 daro tik skatinandiojifiskaline politika, o monetarine politika neturi itakos,kadangipinigq pasifila tLri palaikyti nacionalinds valir"rtos kurs4fiksuoto (pastovaus) lygio. 13.TI. DIDELES ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Sis modelis sujungia kai kuriuos maZos atvirosios ekonomrkos modelio ir uZdarosiosekonomikos rnodelio elementus.procesai, vyksranrys realioje atvirojoje ekonomikoje, yra suddtingesninegu juos apraso ma2os atvirosios ekonomikos modelis. Praktiskai pal[kanq nonna atvirojoje ekonomikoje, ypad dideles Salies $tavyzclliui, JAV), ndra nustaroma, remiantis pasaulinrnis finansq rinkomis. priesingai, pasaulinE palukanq norrng daLnai lernia ekonomine Saliespolitika, kadangi uZsieniediai nelinkE duoti ir imti didZiulir.rs kreditus fiksuota pasaulinepallkanq norma. Toddl, kuo daugiaukapitalo Salisnori pasiskolinti ii uZsienio,tuo didesngpal[kanq norm4jai tenka moketi. 13.14 pav. pateikiamakapitalo ltekejimo priklausomybenuo viclines pal[kanq nornos. I5skiriami trys priklausomybds atvejai: a) uZdaroji ekonomika, kai ndra tarptautinio kreditavimo, todel nepriklausomarnuo palflkanqnormoskapitalosrautas (cF - capitalflow) yra lygus nuliui; b) rnaZos atvirosiosekonomikosmodelis,kai kapitalojudrumastobulas kapitalaslaisvai juda (esant pasaulinei palukanq nonnai r*, o CF pasiZymi begaliniu elastingumu);c) didelesatvirosiosekonomikosmoderis (tarpinis tarp a) ir b) atvejq):kuo didesne pal[kanq nonna,tuo kapitaloltekejimosrautas didesnis. Pateikiama priklausomybd rodo, kail kapitalo itekejirno srautas priklausonuo vidines pal[kanq nonlos: CF =CF(r) . (13.6)

Remiantis ankstesniaismodeliais, dideles atvirosios ekonomikos model[ apibldina Sioslygtys: Y =a+cx ()'-f)+ I(r)+G+//X(e), (I 3.7)

495

a)uZdaroji ekonomika

b) maZa atviroji ekonomika c ) d i d e l 6 a t v i r o j i e k o n o m i k a

nuo vidinds palfikanq 13.14 pav. Kapitalo [tekejimoi Salipriklausomyb norlnos

r : 1 =f t x . t t .
CF =CF(r) , IVX+CF=0.

(13.8) fl15\

( r3.e)

Sios lygybesrei5kia: (13.7) lygybe - gamybos apimtis I yra vartojimo, investicijq, (mokejimq valstybesi5laidq ir grynojo eksportosuma,kai grynasiseksportas priklausonuo realiojo valiutoskurso; balansoeinamoji s4skaita) (13.8) lygybe - gamybosapimtis )'priklauso nuo fiksuoto darbo ir kapitalo kiekio; (13.6) lygybe - kapitalo ltekejimo srautas (mokejimq balanso priklausonuo vidines pal[kanq normos lygio; kapitalo sqskaita) (13.9) lygybe - mokejimq balanso einamoji sqskaita ir kapitalo e turi tarpusavyj balansuotis. s4skaita palukanq nonnE Dideles atvirosiosekonomikosatveju pusiausvyros 16 nulemia kapitalo paklausos ir pasiulos s4veika. Kapitalo paklausq rodo investicijq paklausos kreive I(r), o pasiulq - Saliesvidiniq santaupq S ir (13.15pav.). le5ornis paskolqCF(r)suma,vadinama skolintosiomis uZsienio fiskalinei politikai, maLela Siame modelyje, veikiant skatinandiajai (Y-C-G), todel maZejaskolinamojokapitalo apimtis, o santaupos nacionalines pusiausvyros pal[kanq norma dideja. Pallkanq normos didjirnas maZina investicijq paklausoskieki ir didina kapitalo itekejimo srautq[ Sali.Kadangi kapitalo sqskaita balansuojasi su einamqia s4skaita, tai kapitalo srauto didejimas malina grynE;i eksportq. Pastar4ji sqlygoja atvirk5tine

496

priklausomybd kursas kils.

realiojo valiutos keitimo kurso, toddl realusis valiutos

_I, S+CF

13.15 pav. Pusiausvyros palu.kanq nonnos didelesatvirosiosekonomikos modelyje susidarymas Taigi dideles atvirosios ekonornikosmocrelyje(kaip ir uZcrarajame ekonomikos modelyje ar maZos atvirosios ekonomikos modelyje) skatinandioji fiskaline politika didina pal[kanq norrnq ir rnaZina (issturnla) vidines investicijas,o kartu sqlygojakapitalo pritekejimq niokejimq balanso einarnosios s4skaitos deficitq ir realiojo valiutoi keitimo kurso dideiima. Pagrindindss4vokos atvirosiosekonomikos makroekonon.rika nominalusis kursas realusiskursas fiksuoto kurso reZirnas plaukiojandiokurso reZirnas valstybinisfi nansavimas neSvariai plaukiojandiokurso reZimas u2sienio aliutosezervai v r mokejimq balansas einamoji sqskaita kapitalo sqskaita prekybosbalansas t a r p l a u t i n i ar a n s f e r i n i ti a mokejirnai uZsieniovaliutos rezervar perkamosios galios (lygybes) paritetokursas tobulasiskapitalojudrumas vidinisbalansas iSorinis balansas visiSka pusiausvyra vidine absorbcija devalvacija revalvacija sterilizacija pervirSis J kreive Mandelo-Flerningo modelis didelesatvirosiosekonornikos modelis tarptautini konkurencin umas s g

a O a a a a

a a a a a a a a a a a a

a o a a a a

497

Kartojimo klausimai Paai5kinkite,kaip rnokejimq balanso deficitas bus reguliuojamas,esant valiutoskurso reZirnui. a) fiksuotam ir b) plaukiojandiam 2. Kodel einamosios s4skaitosdeficitas vertinamaskaip nepalanki Salies vystymuisi situaoija? 3. K4 rei5kia teiginys, kad Salisi5gyvenauZsienioprekybos krizg? Kokios galimos tokios krizdspasekmes? 4. Paai5kinkite, kas yra einamoji s4skaita ir kapitalo sqskaita. Ar jos tarpusavyjesusijusios? 5. Kas yra nominalusisir realusisvaliutoskursas? ar kapitalo s4skaita valiutos 6. Ar kaip nors bltq paveiktaeinamoji sqskaita, jeigu SalissumaZintq karinesi5laidas? kursas, ar kapitalo s4skaita valiutos 7. Ar kaip nors bfitq paveiktaeinarnojisqskaita, japoniSkqvaizdomagnetofonqimport4? jeigu Lietuva uZdraustq kursas, 8. Paai5kinkite teigini ,,Lietuvos eksportas,,uZdirba" valiut4 kuri4 Salis naudoja importo fi nansavimui". 9. Ar sutinkate, kacl lito kainos JAV doleriais padidejimasreiSkia dolerio 5i Pakomentuokite teigini. kainos litais sumaZejim4? 10. Nurodykite, ar toliau i5vardyti pavyzdLiaituri [takos Australijos dolerio paklausaiarbajq pasiulaivaliutosrinkose: vyno partijt6 a) Lietuvos importuotojaipadidinaperkarnoaustrali5ko b) du studentai lietuviai metams iSvyksta studijuoti i universitetq Australijoje; c) Australijos verslininkas eksportuoja irengimus 1 AlZyrE Lietuvos krovininiu laivu; d) Lietuvos mokejimq balanse susidaro deficitas sanderiuose su Australija; e) visuomeneyra susifonnavusinuomong,kad Australijos dolerio kursas kris. ll. Kokia IS-LM modelio modifikacija daZniausiai pasirenkama maZos atvirosiosekonomikossElygomis? 12. Nuo ko priklauso fiskalines ir monetarinespolitikos poveikis maZoje atvirojoj e ekonomikoj e? 13. Kas ir kaip sqlygoja kapitalo itekejimo srautus dideles atvirosios ekonomikosmodelvie? L

498

14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA


trumpalaikiai svyravirnai. Ekonomikai b[dingi nuolat pasireiSkiantys lSskiriamos dvi svarbiausios Siuos svyravimus analizuojandios teorijos. kad PripaZistama, klasikinismodelisnetinkaekonominiqsvyravimqanalizei, kad dia b[tinas modelis, ivertinantisprielaidq apie kainq nelankstumq.Kita grupe - neoklasikai- nepritaria tokiam poZilriui. Jtpnuomone ekonomistr4 prielaida apie laisv4 kainq sryravim4 netgi trumpuoju laikotarpiu, yra teisinga.Pasakjt5 laisvaskainq svyravimas,netgi trumpuoju laikotarpiu, yra priimtina prielaida, ir tai klasikini modeli leidLia vertinti kaip tinkamiausiq analizuojant[trumpojo laikotarpiosvyravimus.Kita vertus,jie teigia, kad visa mikroekonomine analize remiasi prielaida, jog pusiausvyros palaikymas rinkoje uZtikrinamas atitinkamu kainq pasikeitimu. Neoklasikai laikosi pagrind4. kad 5i prielaidaturetq sudarytiir makroekonomikos nuomonds, De5imtajame XX a. deSimtmetyjetarp neoklasikiniq ekonornikos teorijq, analizuojandiqekonominius svyravimus, reik5mingiausiasvaidrnuo tenka realausekonominiociklo teorijai. Realaus ekonominio ciklo teorija (real businesscycle theory) - tai teorija, teigianti, kad ekonominiai svyravirt.rai ekonomikoje (technikos, atsirandakaip realiq pasikeitirnr4 technologijos),neveikiant nominaliems dydZiarns(tokiems kaip pinigq pasi[la) pasekme. Siame skyriuje pateikiamasvienas i5 realausekonominio ciklo teorijos vadinamasis Baro rnodelio variantas, pavadintzrs modeliq. Tai supaprastintas Zinomo SiuolaikiniotunerikiediqekonomistoRoberloBaro (Bano, Roberl) vardu. 14.I. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI BENDROJI PASI[]LA Si teorija trumpojo laikotarpio analiz6jenaudoja ilgojo laikotarpio ekonominiq procesq prielaidas, kuriq viena svarbiausiq yra klasikine dichotomrja. Klasikind dichotomija (classical dichotomy) - teori5kas norninaliq ir realiLgqdydZiq atskyrimas; tai situacija, kai realieji rodikliai (tokie, kaip uZimtumolygis ir realiojo BVP (BNP) apimtis ir pan.) nepriklausonuo nominaliq rodikliq kitimo (pinigq pasifilos,bendrojokainq lygio ir t.t.). Dar XVIil a. Deividas Jumas (Hurne, David, 1111*1116), Zyrnus Skotq filosofas, tvirtino, kad pinigq kiekis Salyjeneturi poveikio realiam jos turtui, ir, pritarEs kiekybinei pinigq teorijai, iSkele pasillym4 kad visus ekonominiuskintamuosiusgalima suskirstytii dvi grupes: 499

nominalfs kintamieji - tai dydZiai,nustatotnivefiine i5raiSka; realieji kintamieji - tai dydZiai, nuslatomi fiziniais, natlrriniais vienetais. PavyzdLiui,bulviq ar obuoliq kaina yra nominalus kintamasis,nes ar ivertinamaslitais arba kitais piniginiais vienetais,tuo tarpu darZovir4 vaisiq - realiaisiaiskintamaisiais,kadangi nustatomastonoltris arba derliaus dyclis BVP (BNP) yra nominalusdydis,nes Analogiskaiir norninalusis centneriais. Realusis BVP nustato Salyje pagamintq prekiq ir paslaugqverlinE iSraiSkt1. kieki. (BNP) parodobendr4pagamintqprekiq bei paslaugq ISskiriamosir santykineskainos, kurios gali b[ti ir realieji dydZiai. santykinekaina,palyginti su bulvemis- Siuoatvejubulves obuolir4 Pavyzdh\tti, tonornissantykyjesu obuoliq tonornis.NaudojantisSiuoprincipu. matuojamos realusis darbo uZmokestis (darbo uZmokestis, ijreikltas vertine iSrailka ir pakoreguotas infliacijos dydziu) yra kartu ir realusiskintarnasis,kadangi parodo darbovienetil. keidiamos panaudoto proporcij4 pagal kuriq prekdsir paslaugos I infliacijos Realioji palfikanqnonna (nominalioji paltikanqnonna, pakoreguota dydZiu) taip pat yra realusis kintamasis, kadangi nustato santykl, kuriuo rnainyti i prekes prekesir paslaugas pagamintas Siandien ekonomikapasiruoSusi ateityje. kuriosbus pagamintos ir paslaugas, Jau kitados D. Jumasnumate, kad klasikine dichotornijabus svarbi ekonomindjeanalizdje,kadangi kai kurios jos jegos veikia nominalius,o kitos - realiuosius kintamuosius.Jis laikesi nuomonds, kad norninalius politika.TadiauSalies ir pinigq sistetna monetarine veikia Salies kintamuosius [kyje veikiandiq procesq anahzt neteikia pakankamai infonnacijos apre kintamuosius. realiuosius veikiandius veiksnius. Realaus ekonominio ciklo teorijoje realiqjq dydZiq kitirnas ai5kinamasrealiais pasikeitimais,tokiais kaip fiskaline politika ar mokslo ir technikos paLanga.Todel pats terminas ,,realus" teorijos pavadinime tarsi prieZastis, lerniandias ai5kinant nurodo,kad i norninaliusdydZius,naudojamus ekonorninioatsparumosvyravimus,nebusatsiZvelgiarna' Realausekonominio ciklo teorijos nuostatosdel kainq lanksturnoir pinigq neutralumo jos SalininkusZymiai labiau sieja su ekonomistais klasikais, negu padios klasikines mokyklos teoretikus.Kita vertus, realaus ekonominio ciklo teorija nera priskiriarna grynai neoklasikinei teorijai, trr.rmpuoju kadangi klasikineseteorijosenera prielaidq apie pinigtl neutralurn4 jq poveikis analizuojamas ilguoju laikotarpiu. tik laikotarpiu,o toks prasmepriskiriamanemaZa Naujajai klasikinei mokyklai bendriausia su nesutarimus tuo laikotarpiu 7-to desimtmedio kitq mokymq,kurie sujungia Naujajai klasikinei mokyklai priskiriama tokios keinsistais. dominavusiais teorijos, kaip: racionaliqjq l6kesdiq teorija, neorikardindekononikos teorija (Zr. I skyriq). Naujajai klasikinei mokyklai priskiriami truinpojo laikotarpio mocleliai, esant lanksdiornskainoms, netgi tie, kurie nesilaiko klasikines . . 500

dichotornijos taisykles. Tai tokie modeliai, kaip darbuotojq klaidingo suvokimo rnodelisir netobulosios informacijosrnodelis. Darbuotojq klaidingo suvokinto modelis (workermisperception model) - tai bendrosiospasi[los modelis, kuriame didele svarba teikiarna darbuotojq galirnybei neteisingai lvertinti bendrqll kainq lygi; tai modelis, teigiantis, kad darbo r"rZmokestis gali lengvai keistis, nukreipdamas pusiausvyr4 darbopaklausqir pasiDl4. i Sis moclelis irodo, kacl kainq nukrypimas nuo nurnatomojq lygio priverdia darbuotojuspakeisti daromussprendimusapie darbo pasifilq todel gamybosapirntisgali nukrypti nuo potencialaus gamybosapimtieslygio. Netobulosios informacijos modelis (irnperfect infonnation rnodel)- tai bendrosios pasitilosmodelis,pagal kur[ finnos nepajegiatiksliai ivertinti bendrojo kainq lygio, kadangijos Salyjenegali i5analizuori visq prekiq ir paslaugq kainq dinamikos. Pasak Sio modelio, trurnpojo ir ilgojo laikotarpio pasi[los kreives skiriasi del kainrl netinkarno interpretavimo trumpuoju laikotarpiu. Siame modelyje, palyginti su darbuotojqklaidingo suvokirno rnodeliu, neraprielaidos,kad finnos yra informuotosgeriaunegujq padiq darbgotojai, to, be hnna neatskiriarnanuo darbuotojq. Tadiau del turirnos informacijos stygiaus kiekvienas gamintojas, gaminantis konkretq gamini, o vartojantisjq daugybE, supainiojabendrojokainq lygio pasikeitimqsu santykiniukainq pasikeitimu.Sios klaidos veikia jq priimamus sprendimus ir sqlygoja trumpojo laikotarpio priklausomybE tarp kainq lygio ir gamybosapimties. Realaus ekonominio ciklo teorijos analizeje, siekdarni i5siaiSkinti gamybos apimtis ir uZimturno lygio svyravirnus, remsimds ankstesnruose skyriuose aptartais modeliais. Naudojantis IS-LM modeliu, esant lanksdiomskainoms, bei j1 modifikavus,buvo sukurtas realausekonominiociklo modelis. Zinome, kad IS-LM modelio IS ir LM kreivds apra5omos atitinkamai tokiomislygtirnis: Y=cx(Y -T)+I(r)+G M -f . =L Q'r) '

(14.r) (r4.2)

(14.1) lygtis rodo, kad gamybosapimtis ),priklauso nuo vartojimo C, investicijq 1 ir vyriausybesi5laidq G. Be to, vartojimo islaidos sqlygojamos

disponuojamq pajamq apimties (Y-T), o investicijq apimtis priklauso nuo realiosiospalfikanqnormos. (14.2) lygtis rodo, kad realioji pinigq pasifilayra lygi jq paklausai, kaip realiosios pal[kanq normos ir gamybos apimties funkcijai' Paprastumo laikysime,kad infliacijos ndra,ir jos ternpailyg[s 0. Tokiu atveju surnetimais pal[kanq normfo nuo kurios priklauso pinigq paklausa, galima nomir.raliE sutapatintisu realiqjapal[kanq norna. Ankstesneje analizdje trumpalaikiai ekonornikos svyravimai buvo analizuojarnilS-LM rnodelyjesu pastoviomiskainomis. Jeigu kainos yra lanksdios,tai jq dinamika s4lygoja gamybos apimties lygio, t.y.: produktoarbanatwaliojogamybos didejimqiki potencialiojo
\ . _ tvP - t _ v - - J { / v l\ , \1\)Lt.

(14.3)

Siq trilq lygdiq sistema lemia trijq vidiniq kintamtgq - gamybos apirnties- I, realiosiospal[kanq norrnos- r ir bendrojo kainq lygio - P reik5mes. 14.1 pav. pavaizduota ekonomikos pusiauslyros b0sena, esant lanksdiorns kainoms, kai gamybos apimtis yra potencialiojo (natflraliojo gamybos) lygio - 7. Palukanqnorrnos lygi parodo IS tiesessusikirtimo su vertikalia, atitinkandia nat[ralqji gamybos lygi, kreive. Kainos keidiasi ir kad PaZyrnetina, nusistovi tokio lygio, kad LM kreive taip pat kirstq 5i taSkq. esant lanksdioms kainoms, LM kreive svarbaus vaidmens ekonomikoje, nevaidina. Pusiausvyrapinigq rinkoje uZtikrinama tuo, kad, kintant kainq lygiui, LM kreive bltinai kerta abiejq minetqiq keiviq susikirtimo ta5kq. Todel, analizuojant realiuosius kintamuosius (gamybos apimtis, realioji situacijE palfikanqnorma), galima neatsiZvelgti pinigq rinkoje susidarandiq i

kainoms lanksdioms esant l4.t pav. IS-LM modelis, Sio modelio analizeje ivedamos dvi priklausomybs, kurios toliau analizuojamos. naujos sEvokos bei

s02

IS tiese, rodanti realiojo produkto apimties priklausornybE nuo realiosiospal[kanq normos, esantlanksdiomskainorns, vadinamarealiosios bendrosios paklausos kreive (RAD real aggregate demandcurve). Prekiq ir paslaugq visuma, esant natliraliajam gamybos apirnties lygiui, pavaizduotavertikalia Yp linija, vadinama realiqia bendrosios pasifllos kreive (RAS - real aggregate supply curve). Realiosios bendrosios paklausos ir pasi[los susikirtimas, kaip pavaizduota 4.2 pav.,parodopusiausvyros pal[kanq norrnq.

14.2 pav. Pagrindines rnodeliosu lanksdiomis kainomispriklausornybes Kaip matome,tai ndranaujasmodelis,tik naujasekonominiqprocesq traktavimas. 15 ,,Mikroekonomikos" kurso Zinome, kad prekiq ir paslaugLl pasiul4 lemia gamybosveiksniq bei naudojamostechnikosbei technologijos lygis, o pallkanq norma susidaroatitinkamai esantpusiausvyraitarp prekiq paklausosir pasi[los. Realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasi[los kreives skiriasi nuo bendrosios paklausos ir bendrosios pasillos kreivirl, kurias analizuojantvertikalioje a5yje atidedamas kainq lygis (Zr. 4 skyriq). Realausekonominio ciklo teorijojekaina nevaidina jokio vaidmens,kadangiji yra nominalus kintamasis, neturintis poveikio realiesiems kintamiesierns. Ekonominio ciklo teorija, sukurta tokiu principu, i5 esmds skiriasi nuo pateiktqmodeliq. ankSdiau 14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS Esant lanksdioms kainoms, ekonomikos modelis, ivedus darbo pasi[lq keidiamasekonominiqsvyravimqrnodeliu.Klasikiniame ekonomikos modelyje darbopasi[la bei uZimtumas pastovusdydZiai. yra

503

PraktiSkai susiduriama su Zymiais uZimturno lygio svyravrmars Siq ekonominio ciklo poZifiriu,toddl bfitina i5nagrineti svyravirnqprieZastis. analizeklasikiniarnemodelyje Darbo pasi0lospasikeitimoprieZasdiq yra vienas i5 prekiq ir paslaugq pasi[los kitimo veiksniq. Laikomasi nuostatos,kad, kuo didesnis potencialusdarbo laiko fondas, tuo didesne ir potenciali gamybos apimtis. Realaus ekonominio ciklo modelyje laikomasi poZitrio, kad veiksniai, sqlygojantys darbo pasi0lq veikia ir bendrEsias pajamas.Todel darbo pasi[I4 kiekvieno laiko momentu nulemia ekonomin tuo darbuotojqmotyvacija: kuo didesnisdarbo uZrnokestis, labiau darbuotojai suinteresuotidarbo rezultatais,ir atvirkSdiai.Darbo uZmokesdiuisumaZdjus iki tam tikro lygio, dalis darbuotojq gali visi5kai arba i5 dalies atsisakyti darbo. Darbuotojo uZimtumo laikotarpio kaita su laikotarpiu, kai jis linkqs (teikia prana5umE)nedirbti, vadinamas darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu darbo pasiiiloje poveikiu (substitutioneffect ofwork - lesurein labor supply). Si poveiki galima apibldinti tokiu pavyzdZiu.Tarkime, antrojo kurso studentas nutard Siek tiek pakeliauti.Tadiau tam tikslui per vasarosatostogas jis turi uZsidirbti pinigq. Kurias: pirm4sias ar antrqsiaslikusiq dvejq metq atostogaspaskirs darbui? Pasirinkimas priklausytq nuo to, kuriq atostogq metu realusis darbo uZmokestis butq didesnis. Jeigu pinigai, uZdirbti pirmaisiais metais, gali duoti pal[kanq, tai pirmqjq vasaros atostogq metu gautas uZdarbis W1 santykinai tures didesnE vertg negu antrqiq vasaros metu gautasuZdarbisW2. Jeigu darbui bus pasirinkti pirmLgqvasaros atostogrt atostogrlmetai, tai po metq 5i suma bus (l+r)x'tlt,. Pasirinkusdirbti antrqjtl bus W2. Siuo atveju studentodarbo vasarosatostogqmetu, darbo uZmokestis santykine kaina laiko poZilriu, t.y. darbo uZmokesdio,gauto per pinnqsias studento atostogas, santykis su darbo uZmokesdiu, gautu per antr4sias pagal toki4 formulg: atostogas, apskaidiuojamas bus Santykine darbo kaina laiko po\iuriu = (1+r)xW, W.

(t4.4)

del Vadinasi, darbas pirmqiq vasarosatostogqmetu yra prana5esnis metaisbei auk5tospal0kanq numatytaisantraisiais didesniodarbo uZmokesdio norrnos. Realaus ekonorninio ciklo teorijos Salininkq poZiuriu, visuomet, priimant sprendim4 isidarbinti ir jo terminq kiekvienas Zrnogus sprendZia pana5quZdavini. Kol darbo uZmokestisarba palukanq norrna didele, reikia arbapalfikanqnonna maleja, galima [sidarbintiir dirbti. Jei darbo uZmokestis kad atejo laikas pailseti. Vadinasi, uZimtumo svyravimus lemia apsisprEsti, darbo jegos pardavejq darbo aktyvumo periodq pasirinkimasdarbo rinkoje. 504

Ekonomikos sukretimai,s4lygojantys laikinq darbo uZmokesdio arbapal[kanq normos kilin-r4 padidina darbo pasi[l4. Tai savo ruoZtu didina gamybos apimti. Darbo pasifla darbo rinkoje formuojasi, esant pah"rkanqnormos svyravimams.B[tent nuo jos lygio priklausodarbopatrauklumolaipsnis.Kuo didesne pal0kanq norna, tuo didesnis darbo pasillos kiekis, o kartu - ir garnybosapimtis. Realaus ekonominio ciklo modelis pavaizduotas 14.3 paveiksle. Realiosiosbendrosiospasi[los kreive pavaizduotane vertikali, bet teigiamo nuolydZio, t.y., didejant realiajai palfikanq normai, realiosios bendrosios pasifllos kiekis, o kartu ir gamybos apimtis, dideja. Siuo atveju kaip tik ir pasirei5kiaminetasis laiko pakeitirno poveikis. Galiausiai realioji palukanq norrnanusistovi tokio lygio, kuris uZtikrinapusiausvyrqprekiq rinkoje. Vykstandius ekonominius svyravirnus galima paaiSkinti pateiktuoju modeliu. Pusiausvyros produkto apimtiessvyravimaipriklauso nuo realiosios bendrosiospaklausosarba pasiulospasikeitimq.Tuo pat metu, veikiant laiko pakeitimo darbo rinkoje poveikiui, keidiasiir uZimtumolygis.

YoY,

14.3 pav. Realioji bendroji paklausair realioji bendroji pasifila Realaus ekonominio ciklo teorija teigia, kad realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasiUlos pasikeitimq s4lygoja fiskaline politika ir ZymDsmokslo bei technikospasikeitimai. 14.2.1. Fiskalin6spolitikos poveikisrealausekonominiociklo modelyje Fiskalinespolitikos poveiki Siamemodelyje gali iliustruoti vyriausybes iSlaidq, susijusiq, pavyzdZiui, su kosmoso tyrinejimo programq pletimu, didejimas. Siuo atveju, kad ir kokia b[tq palukanqnorna, bendroji prekiq ir paslaugqpaklausadideja,todel realiosiosbendrosios paklausos kreive slenkai

505

de5ing, kaip pavaizduota 14.3 paveiksle. RAD9 kreivei paslinkus i naujq padeti RADl atitinkamaidideja gamybosapimtis ir pal[kanq norma. Sis fiskalines politikos poveikio mechanizmasrealaus ekonominio Siospolitikos poveiki lSciklo rnodelyjelabai pana5us 8 skyriuje nagrinetEji i pastumiantirealiosiosbendrosiospaklausos LM modelyje. Tat yra, prieZastis, didejant vyriausybesi5iaidoms, kreivE ir IS kreivg IS-LM modelyje i de5inE, sutampa tai i5laidqprekiq ir paslaugq[sigijimui didejimas. Tadiautarp Siqmodeliq analizuojamuklausimuyra ir esminiq skirtumq: l. IS-LM modelyje kainos yra pastovios,nelanksdios.Gamybos apimti ir uZimtumo lyg[ lemia bendrosios paklausos apimtis. Laiko pakeitimo poveikis, priimant sprendimq apie darbo pasillq ndra itraukiamas I politikos poveikio gamybosapirndiaimechanizrnq. ekonorninds 2. Realaus ekonominio ciklo modelyje kainq lankstumas s4lygoja laiko pakeitimo poveikio pasirinkim4 darbo rinkoje. Garnybos apirnti lernia darbo pasitlos kiekis: kuo didesnd pallkanq norna, tuo stipresni isidarbinimo,isilvirtinimo darbebei darbodienosilginimo stimulai. 14.2.2.Technikosbei technologiniqgamybospasikeitimq poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje Naujos tobulesnestechnikos bei technologijos atsiradimasrealaus ekonominio ciklo teorijos poZi[riu gali paveikti ekonomikq dviem pagrindiniaisaspektais. 1. Tai sqlygoja prekiq ir paslaugqbendrosiospasifilos didejimq. Camybos funkcrja pasikeidia taip, kad kiekvienq palfikanq norrnos lygi atitinka didesne gamybos apirntis. Todel realiosios bendrosiospasitilos kreiv paslenka! de5inE. 2. Naujq technologiniq galimybiq atsiradimas sukelia, kita vertus, bendrosios paklausos didejim4. Akivaizdus suinteresuotumastiek firmoms isigyti patobulintuskompiuterius,ipakavimo linijas ir pan., tiek pasiZymindius kokybinemis charakteristikomis namq ukiams geresndmis buities prietaisus,automobilius ir kt. Siuo atveju realiosios bendrosios paklausos kreive taip pat paslinksi de5inE. Naujq technologiniq galimybiq poveikis pavaizduotas 14.4 paveiksle,kurio (a) dalis rodo situacijq kada naujq technologiniqgalimybiq labiau veikia paklaus4 o ne pasillq. Tai rodo Zymuspaklausosir atsiradimas gamybos apimties pasikeitimas, susidarantis nedaug padidejus pal[kanq kad Sispoveikis veikia visq pirma normai. Paveikslo (b) dalyje pavaizduota, pasill4. Tokiu atveju ypad dideja gamybosapimtis,o palukanqnorma maZeja.

506

a)

14.4 pav. Technologiniqgamybospasikeitimqpoveikis realausekonorninio ciklo modelyje Technikos bei technologiniq gamybos pasikeitimq vyraujanlis poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje paklausai ar pasi[lai priklar.rso nuo mokslo ir technikospaZangos pobfidZio,t.y. nuo to, ar Siostechnologines naujovesgamybospasikeitimopasekmds pastovios,ar laikinos.Kiekvienu yra Siq atvejq pasekmesyra visi5kai skirtingos. Pastoviospasekmesyra tokios, kurias lemia naujq gamybos technologijq suklrimas. Laikinosios pasekmes yra tos, del kuriq (ptavyzdLiui, gero oro, nepalankiq oro sqlygq) atsiranda laikini pasikeitimai. Suprantarna,kad pastovios pasekmes labiau veikia investicijq paklausq o karlu ir reali4j4bendrqj4paklausq gamybosapirnti bei realiqj4 pallkanq normE. Be to, veikiant darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu poveikiui darbopasi[loje, pasirenkant darboviet4 bei darbopobrid!,keidiantis pal[kanq normai,paveikiamasir uZimtumolygis. 14.3. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJOS PAGRINDINIAI DISKUSIJV OBJEKTAI Realausekonominio ciklo teorija yra nauja Siuolaikineteorija, lodel daZnaikyla klausimq, ar labai teisingaiji parodo ekonominiusprocesus. Siuo poZifiriu ekonomistq vertinimai skiriasi. DidZiausiq nesutarimr4 objektas yra svarbiq technologiniq gamybos pasikeitimq vaidmens, nedarbo, pinigq neutralurno, kainq bei darbouZmokesdio lankstumoklausimai. 14.3.1. Svarbiq technologiniqgamybospasikeitimqvaidmuo realaus ekonominio ciklo teorij oje Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai gamybos apimties ir uZimtumo svyravimussieja su technologiniopob[dZio veiksniq pasikeitinrais, keidiandiais gamybos iSteklius (darb4 kapital{ i prekes ir paslaugas:

507

visuomenesmokslinio ir techninio paZangospotenciaio augimas lemia gamybosapimties,ir (veikiant laiko pakeitimopoveikiui) uZimtumodidinirn4. Gamybos apimties maZejimas Siame modelyje vertinarnaskaip mokslo ir (kaip techninioregresolaikotarpis.Garnybosapimtiesir uZimtumomaZejimas pasekmd silpnejandiq darbui stirnulq) analizuojarnas kaip gamybos technologines bazespablogej imas. Daugelisekonomistqabejojatuo, kad dabartiniulaikotarpiugan.rybos procesegalimi Zym[s technologiniaipasikeitimai.Nusistovejusivisuomenine procesas pasiZymi tolygiu ir nuomon6, kad rnokslinesir techninespaZangos nuosekliu pobudZiu; o regresas visi5kai neitiketinas ir nerealus, kadangi gali suleteti, rnoksliniqir techniniqZiniq bei naujoviqkaupimoprocesas bet jokiu b[du negali pasukti atgal. Realausekonorniniociklo teorijos Salininkaiteigia, kad, analizuojant pladi4ja prasme, Zymiq technologiniq pasikeitimo fakto neigti negalima. Gyvenime veikia nemaZareiSkiniq,i5 pirmo Zvilgsnioneveikiandiqtechnikos ir technologijos vystymosi, tadiau savo poveikio pob[dZiu analogiSkq 'pasikeitimams, technologiniams kadangi jie veikia darbo ir kapitalo procesE. transtbrmavimo prekesbei paslaugas SiuopoZilriu nepalankios oro i sqlygos,grieZtosaplinkos apsaugos norrnos,pasauliniqnaftos kainq augimas veikia pana5iai kaip technologinio gamybos lygio maZejimas.Ar svarhs ir kiek reikSmingi Sie reiSkiniai, kaip jie veikia ekonominio ciklo trukmg ir y a m p l i t u d E .r a d i s k u t u o j a m a . (Prescott,Edward) Zymus dabartinisneoklasikas EdvardasPreskotas atliko tyrimus, bandydarnas rasti ry51 tarp ekonomikos ciklo ir reik5rningq technologiniq gamybos pasikeitimo pasekmiq. Jis palygino statistinius gamybiniq i5tekliq (darbo ir kapitalo) sEnaudqir garnybosapimties (BNP) duomenis. Palyginimas buvo atliekamas, kiekvieniems rnetams nustatanl vadinarnEjISolou likutl (taip pavadint4pirmq kart4j1 nustadiusio amerikieiiq ekonomistoRoberto Solou garbei). Solou likutis (Solow residual) - tai gamybos veiksniq bendrojo produktyvumo padidejimas, nustatomas kaip skirtumas tarp gamybos apimties padidejimo rodiklio ir gamybos veiksniq sqnaudqprieaugio. iverlinant viso pagamintoproduktogamybosveiksniq svorio dali. Kaip jau analizuota3-iarneskyriuje teohnologiniai pokydiai ineSa dar vien4 narl i ekonominio augimo veiksniq daliq s4rySioformulg, t.y. gamybos veiksniq bendrojoproduktyvumopadidejimoprieaugi:

A Y = o t -A K t - c t l x +\
y dia

AL
L*

AA
A,

(l+.))

I * gamybosveiksniq bendrasis produktyvumas;

508

)'KI a-

gamybos apimtis; kapitalo s4naudos; darbosqnaudos; kapitalo dalis nacionaliniame produkte.

ZodLm ( 14.5)formulEgalimaapra5yti taip: Ganu,bssapimtis ctugitrto tempai Kapitalo * Darbo + Garnybosveiksnitl poveikis poveikis bendro.produktyvumo paqtaeJrnlo pneaugt.\

Si lygybe yra pagrindas, nustatant technologinio progreso ternpq poveik[ gamybos apimties augimo tempams.Kita vertus, garnybosveiksniq bendrojo produktyvurno padidejimo prieaugio, arba Solou likudio, negalima nustatyti betarpiSkai, todel jis nustatomas netiesioginiubDdu, iSvedantiS ( 1 4 . 5 )f o r m u l e s : A A = -A Y - o A K y x--(1 A AA -a)" AL . ,

yra dalis gamybos apinities padidejimo telnpll, kuri nera A paai5kinamagamybos veiksnirl sEnaudr4 pasikeitimu. Tai garnybosveiksniq bendrojo produktyvumo pasikeitimas, nustatytas pagal likutini princip4 kaip garnybos apimties augimo tempq prieaugis, likgs atmetus luos augimo veiksnius- kapitalo bei darbopoveikius,- kurie lengvai nustatomi. Garnybosveiksnir4 bendrojoproduktyvumopadidejinioprieaugisgali atsirasti keliq prieZasciq: del t) kaip technologinio progreso rezultatas; 2) del Svietimo ir valstybinio reguliavirno poveikio gamybos veiksniq bendrajam produktyvumui. PavyzdLiui, jeigu padidejusios valstyb6s i5laidos padidina mokymo kokybq, tai darbas tampa produktyvesnis,o garnybosapimtis padideja; 3) jeigu valstybinio reguliavirno priemonemis iS finnr4 reikalaularna didesniq iSlaidq aplinkos apsaugos arba saugaus darbo prienroniq [gyvendinirnui, investicijos gali dideti ir be produkto apir.nries padidejirno. Tai galetq netgi sumaZinti garnybos veiksniq bendr4il produktyvurn4. Vadinasi, garnybosveiksniq bendrasisproduktyvumas ivertina tai, kas keidia santyki tarp garnybos apimtiesir i5laidq. l4.l lentelejepavaizduotigamybosapimties augimo temparnsitak4 darantvs veiksniai.

509

l4.l lentel6.Garnybos apimties augimoveiksniai


Gamybos Metai

aniyties
auglmfls -L Y Y

Kapitalas

Darbas
L,1 A

Gamybos veiksniq a bendrasis produktyvumas

LL LK a x'......_!ll-art-+K L

vidutinis prieaugiotempas,procentaisper metus 3.3 1.2 0.5 1 ) I.0 3.8 2.8 0,8 ? 5 t.l 0.9 0.9 I 9 5 0 98s I.1 950960 970 980 960 970 980 985

t,6
t.6 0,7 0.5
1 )

Pastaba:a:0,3. 191. Saltinis:Menkju N. G. Makroekonomika.-P. 14.I lenteles duomenys rodo, kad bendrasis garnybos veiksniq prodLrktyvumas kuritl svarbiausios maZeja.Tai susijg su daugeliu prieZasditS yra Sios: L Darbo jdgos struktlros pasikeitimas, kuris gali buti aiSkinamas8 -o deiirntmediogimimo bumo sukeltasituacija,kai 1 darborink4 vis daugiau patenkajaunimas. Kita vertus, tai sumaZinovidutin[ darbuotojqpatirties lygi, o kartu ir darboproduktyvumq; 2. Valstybinio reguliavimo didejimas daZnaii5 firmq pareikalaujanaudoti maZiau efektyvius gamybos budus. Reguliavirnasletina produktyvumo bei pajamq didejimq; Lymtaianksdiau 3. Naftos kainq didejimo Suoliai(ypad 8 - ame de5imtrnetyje) numatyto nonnalaus nusidevejimo laiko pasendinodali kapitalo, kadangi gengimq,naudojandiq daugkwo; finnos buvo priverstos atsisakyti gamybosnaujq pasauliniumastu maZiauefektyvesnes 4. Mokslo pasar.rlyje paZangos letejimo stadrjE. idejq. Pasaulis,,1ejo"I technologines Pasitelkus Solou likutl, E. Preskoto nuomone, galima ivefiinti poveikio laipsn[ gamybosapimtiespadidejimui. rnokslo ir technikospaZangos 14.5 pav. pateiktas Solou likutis ir gamybos apimties padidejimas analizuotuojulaikotarpiu 1948-1985metais.Britina atkreipti dernesii didelius Solou likudio svyravimus. Tai rodo, kad, pavyzdLiui, 1982m. technologine gamybosbaze pablogejo3,5 proc., o 1984m. pagerdjo3,4 procento.Be to, kaip rodo atlikti tyrirnai, Solou likudio kitimo tendencijosatitinka gamybos dinamikos tendencijas, t.y. likudio maZdjimas sutampa su ekonominiq nuosmukiq laikotarpiais.Todel E. Preskotas daro iSvad4 kad ry5kusgan'rybos pasikeitimaiyra svarbiausias technologijos ekonominiqsvyravimq Saltinrs.

510

oo oo
$

'^

63

r') .+

snlau Jad i%

511

Tadiautokiai5vadanrasvariaipagrista'kadanginustatyta'Jog Solou likudio pasikeitimai negali pakankamaitiksliai parodyti trurnpalaikiq technologiniqpasikeitimq poveikio. cikliniai jo svyravimai susijg su dviejq tipq paklaidomis. kriziq darbo silnaudomis Pirmoji paklaida susijusisu padidejusiomis prilaikymas' darbuotojq kaip vadinamasis metu, kurios apibfidinamos hoarding.l tai prilaikymas Darbuotojq-piiluikynlut (atsarga) (laboLrr (neatleidimas i5 darbo) finnoje' darbuotojrl maZejant proclukcijos paklausai ir esanf pertekliniam personalui,atsiZvelgiant busimali ekonomikospagyvejitn4 i padidejim4' ir produkcijospaklausos darbo Tadiau' nustatant bendr4sias darbo s4naudas,susi<larantis sumazejimas neivertinamas, todel realus technikos bei intensyvurno technologijospasikeitimaiSolou likutyje yra padidinti' iunusiui veikia ir gamybos apimties rodikliq neleistinrs daZnai paklausai,firmos savo darbuotojr'rs Sakysim, sumaZejus sumaZinimas. i t v a r k y m o ,n v e n t o r i z a c i j o s . d p e r k e l i a k i 1 4d a r b 4 p a v y z d Z i u i . o k u r n e n t a c i j o s i patalpq i.ru.kyrno ii pan., kuris lieka ne[vertintas' Gamybos apimties iu,,.uZini,,'u, ekonornikos nuosmukio laikotarpiu labiau padidina Solou pasikeitimai. negu real[s technologijos likudio ciklinI svyravimel Del siq prieZasdiqSolou likudio ciklini svyravim4 vertiname dviem poZilriais. 1. Realaus ekonominio ciklo teorija darbo produktyvumo sumaZe3lmq nuosmukio laikotarpiu ai5kina kaip nepalankq rySkaus gamybos technologiniolYgio sumaZejim6 2. Kiti ekonomistai Solou likudio maZejimQaiskina darbo produktyvumo jo sumaZintu vertinirnu, kaclangi oficialioji statistika neapdiuopia ir neivertina (sumaZina) realiEi4 gamybos intensyvumo sumaZejirno kad tiksliai nustatytidarbuotojqprilaikyrno vaidmenl apimtl. Suprantama, ii nelvertintos produkcijos <lyd! neimanoma, todel bandoma ivairiai ir aiSkintigarnybosapimtiesaugin.ro Solou likudio rySi' realausekonominiociklo teorijoje prieZastys 14.3.2.Nedarbo UZimtumosvyravimai,realausekonomikoscikloteorijos vertinimais, rodo norindiqjq dirbti skaidiauspasikeitim4. Tai reiskia, kad ekonomikoje visuomet palaikoma darbo jegos paklausos ir pasi[los t.y. pusiausvyra, modelyje ekonomikavisuometyra vienamei3 darbo pasi0los -kreives taskq. Tokia situacija rodo, kad visi norintys gauti darb4 esant taln lygiui, darb4 gali rasti. UZirntumo svyravimai gali tikram darbo uZrnokesdio

512

btti paai5kinami laiko pakeitimo poveikiu darbo rinkoje, sElygojamuclarbo uZmokesdio paihkanqnornos lygio pasikeitimars. ir Ekonomistai, nepalaikantysSios teorijos, tvirtina, kad uZirnturno sryravimai vyksta nepriklausomai nuo norindiq dirbti skaidiauspasikeitirnq, kadangi, jr-1manymu, darbo pasi[la nedaug tepriklausonuo realiojo darbo uZmokesdio pallkanq no'''ros.lrodydami5i savoteigini,jie pateikiafaktq apie ir nedarbo svyravimus viso ekonorninio ciklo poZiuriu. Didelis nedarbo rygis gamybos nuosmukio ir krizes laikotarpiu rodo, kad n:rapusiausvyros darbo rinkoje. Jeigr-rZmones,jq verlinimu, savanoriSkai atsisakytqdarbo, tai jie nevadintqsavEsbedarbiais. Tai rei5kia,kad realiojo ekonorniniociklo teorijos prielaidos apie realiojo darbo uZmokesdiolygio pasikeitimfu uZtikrinant pusiausvyrostarp darbopaklausosir pasillos busene5 neatitinkatikroves. Realaus ekonomikos ciklo teorijos Salininkai reaguodarniI Siuos samprotavirnus,teigia, kad esarnoji darbo statistikos busena neleidZiajos panaudoti, tikrinant teorines hipotezes.Aukstas nedarbo lygis pats savairne nemaZina laiko pakeitimo poveikio reiksrnes,todel bedarbiaissave daznai vadina Zrnonds,i5 tiesq nenorintys dirbti, bet tik siekiantys gauti neclarbo pa5alp4 taip pat tie, kurie nordtq gauti darb4 bet tik ne uZ maZesni,negu j iems priirntinas,darbo uZrnokest!. Realaus ekonominio ciklo teorijoje darbo laiko pakeitimcr laisvalaikiu efektas yra pagrindas,darbuolojui renkantis uZiintumo rezirntl. Siam poveikiui skiriamaypad daug demesio. Atlikta pladiqstatistiniq tyrimq, kuriais bandyta i5siai5kinti,ar i5 tiesq neZymusrealiojo darbo uZmokesdio pasikeitimas veikia darbuotojq darbines veiklos sprendimus. Laikornasi nuomonds,kad, jeigu darbo laiko pakeitimo laisvalaikiupoveikio esarna,tai tuo laikotarpiu, kai tikirnasi darbo uZmokesdiodidejirno, maLd,jaisclirbtq Zrnogaus darbo valandq kiekis (t.y. darbuotojai maZiau dirba esarnuojLr laikotarpiu, perkeldami savo darbiniq pastangqdalg I ateit[); kai numatomas darbo uZmokesdiosumaZejimas, i5dirbtq valandr4 tai skaidius dideja (t.y. ZmonesstengiasidaLrgiau uZdirbti,kai darbouZmokestis didelis). Tyrimq rezultatairodo tik neZymi4 darbo laiko priklausomybEnuo realiojo darbo uZmokesdiopasikeitimq, kurie pasireiikia tuo, kacr esminiq laiko pasiskirstymotarp darbo ir laisvalaikio(poilsio), didejant arba rnaZejant numatytam darbo uZmokesdiui, pasikeitimqnebuvo pastebdta. Tai susilpnina realaus ekonominio ciklo teorijos teigini apie darbo laiko pakeitirno laisvalaikiuefekto reikSmE. Kita verlus, Siosi5vadosdaromos,remiantisgananetobr.rlu statistiniq duornenq analizds metodu, todel jos ndra absoliudios. vertinarna, kacl duomenys,naudojami analizuojantdarbo pasillq yra nepakankatni,kad jie neapima informacijos apie potencialq darbo uZmokesti, kuri galetq gauti asmenys, nedirbantys esamu momentu. Todel, nors darbo laiko oakeitirno l a i s v a l a i k i up o v e i k i s s r a t i s t i n i u n a l i z e sm e t o d u i r n e r a p a t v i r i i n r a s t a r a ,

513

realausekonominiociklo teorijoskaip tokios, diskusijosdel Sios nepaneigia tebevyksta. teorijospagr[sturno 14.3.3. Pinigq neutralumo vaidmuo realausekonominiociklo teorijoje Prielaida apie pinigq neutralumq yra dar vienas kertinis akmuo realaus ekonorninio ciklo teorijoje. Pinigq neutralumas (neutralityof money) - toks pinigtl vaidmensnacionalineje ekonornikojesuvokimas,kad pinigq pasikeitimasneveikia Saliesfikio realiqlq rodikliq: kiekio gamybosapimtiesir strukt[ros, uZirntumo. politika neveikia realiLiq rei5kia,kad monetarine PinigLlneutralurnas rodikliq, t.y. del realiqjq pinigq likudio poveikio pinigq rinkoje tam tikr4 pinigq kainos pinigq pasiulos padidejim4 atitinka proporcingaspusiausvyros poveiki. didejimas,galiausiailemiantisneutrah4 Pinigq neutralumo esmQ ir reikSrng galima apibrldinti tokiu pavyzdLiu. Pinigai, kaip vertds rnatasivertinant sanderiusekonomikoje, yra pinigq pasiul4 tai visos kiekybinis rodiklis. Jeigu SaliesCB padvrgubina perpus.Tokie kainos padidejadu kartus.o piniginio vienetokaina sumaZdja patys pasikeitimai ivyktq, jeigu, tarkime, vyriausybd ypatingu nutarimu pakeistq metro ilgl nuo 100 cm iki 50 cm, t.y., ivedusnauj4mato vienet4 visi taiiau esarni n-ratuojami atstumai ar ilgiai (nominal[s dydZiai) padvigubetr4, atstumai ar ilgiai (realieji dydZiai) iSliktq stabil[s. Piniginiai vienetai doleriai, litai - panaiiai kaip ir metras, yra iprasti mato vienetai, todel jo poveikio. vertespasikeitimaineturijokio realaus Realausekonominiociklo teorijosprie5ininkaiteigia, kad teiginys apie pinigLl neutralum4prakti5kai neveikia. Toks ai5kinimasmotyvuojamas tuo, kad, maZdjantpinigq pasifilai ir letejant infliacijos tempams,paprastai. Zymiai padidejanedarbas. Bfitent Sierei5kiniai,jq rnanymu,rodo monetarinds politikospoveiki realiesiems rodikliams. gindami savo paZiDras, Realausekonominio ciklo teorijos Salininkai, tvirtina, Sios prielaidos nepripaZinimassusijgs su neteisingu prieZasdiq ir pasekmiqrySiq tarp gamybosapimtiesir pinigq pasiulospob[dZio suvokirrtu. Pasak jq, pinigq pasifila yra vidinis kintamasis,ir jos pasikeitirnai yra tik gamybos apirnties svyravimq pasekmd, bet ne prieZastis. Todel ir gali susidaryti neteisingasispudis, kad pinigai nra neutralfls.Par.yzdZiui,JAV Federalindsrezervq sistemosvykdoma politika didinant pinigq pasi[l4 kai gamybosapimtis plediasidel palankiq technologiniqpokydiq, tera tik reakcija i nurodytq prieZasdiq sqlygoto ekonominio pagyvejirno sukeltq pinigq paklar,rsos padidej imq.

514

pozicijas pinigq neutralumo klausirnLr, lvertinusskirtingqekonornistq keblu nustatyti objektyviE Sio ry5io krypti, kadangi makroekonomikoslygiu tokio ekonominio eksperimento atlikti neimanoma. 14.3.4. Darbo uZmokesiioir kainq lankstumasrealaus ekonominio ciklo teorijoje Realaus ekonorninio ciklo teorija remiasi prielaida, kad kainos ir darbo uZrnokestiskinta taip, jog butq uZtikrinama nuolatine pusiausvyra rinkoje, ir ekonorniniq svyravimq analizeje prielaida apie kainq ir darbo uZmokesdio pastovumqnera reikalinga.Be to, teorijos Salininkqnuomone, metodologija, besiremianti kainq lankstumu, lernia rnikroir makroekonomines analizes vienybE ir todel yra universali, kadangi, makroekonomikoje nusistovint ekonominei pusiausvyrai,bItent kainos vaidina svarbiausiq vaidmeni. Jie pasisakouZ tai, kad 5i prielaida turetq brlti vertinamakaip makroekonomines svyravimqanalizes pagrindas. Realausekonominio ciklo teorijosprie5ininkaipraktiSkaiieiko kainq ir darbo uZmokesdio nelankstumopavyzdli'4,su kuriais bando sieti nedarbqir pinigq ne neutralurnq. 14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS PROCESAS Naujosios klasikines mokyklos realaus ekonominio ciklo leorijos pateikta analize rodo, kad visgi dar nera visuotinai priirntinos ekonorninitl slryravimqprigimties teorijos.Kol kas nei5sprEsti tokie svarbusklausimai: ar kainq ir darbo uZmokesdio nelankstumas b0tinaskaip svarbiausia yra prielaida, analizuojantSiuos svyravimus,ar monetarindpolitika veikia realiqjq dydZiq dinamikq ir pan. Nuo atsakymo Siuos priklausopaZilros i praktinius klausirnus I ekonominespolitikos tikslus. Ekonornistai, besilaikantys nuostatosapie kainr.l stabilurn4monetarinE fiskalingpolitikq vertinakaip ekonomikos ir stabilizavrn.ro priemones.Kita vertus, kainq nelankstumq galima ivardy.tikaip netobr.rlos rinkos rodikli arba rinkos trfikum4 kuris gali b[ti sekmingai pa5aiintas, vykdant atitinkam4 politik4 kaip priernonq, valstybes gerovQ. didinandiq visuomer"rds Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai laikosi prieiingrl pozicijLl.Jie teigia,kad valstybdsekonominioreguliavimogalirnybesyra labai jornis visi5kainesinaudoti. nTanyrnu, ribotos;o jeigu jq ir esama, verdiau tai Jq ekonominio vystyrnosi cikli5kumas yra desninga ir optirnali ekonornikos reakcija I technologinius gamybosprocesopasikeitimus. DidZioji dalis realaus ekonominio ciklo modeliq neatsiZvelgia rinkos netobulurnusir jE vertina i kaip ideaiiausiq mechanizmq optimaliaipaskirstanti visusiSteklius. Prie5taringi poZiDriai, pateikti analizuojant ekonorniniq svyravirnrl problernq rodo, kad ekonomikos rnokslas yra dinami5kas, ir tai daro j1 oatrauklesni. 515

Pagrindindss4vokos o kainq svyravimas . realausekonominiociklo teorija . klasikine ekonomikosteorija . naujoji klasikine ekonomikos teorija . darbuotojqklaidingo suvokirno modelis r netobulosinformacijosmodelis . racionaliqlq l0kesdirt teorija . neorikardineekonomikosteorija . realioji bendroji paklausa . realioji bendroji pasi[la . pinigq neutralumas

. . . . o . r . .

nominaluskintamasis realusiskintamasis klasikinedichotomija darbolaiko pakeitimolaisvalaikiu darbopasi[loje poveikis santykinedarbokaina laiko poZiuriu prilaikymas darbuotojq (rezervavimas) pastoviosios pasekmds laikinosiospasekmds Solou efektas

Kartojimo klausimai l. 2. 3. 4. Kas tai yra naujoji klasikine ekonomikosteorija? Kas yra realausekonominiociklo teorija? Kas yra klasikine dichotomija? Kaip realausekonominio ciklo teorija ai5kinauZimtumolygio svyravimq prieZastis? 5. Kaip realausekonominio ciklo teorija apibudinasubsidijqpadidejimo ekonomines pasekmes? 6. Kokius diskusiniusklausimusi5kelia svarb[s technologiniaipasikeitirnai ekonornikojerealausekonominiociklo teorijospoZiuriu? 7. Kas tai yra Solou likutis? 8. Kaip dabartindmis s4lygornis keidiasi gamybos veiksnir4 bendrasis produktyvumas? 9. Kas tai yra pinigq neutralumas koks jo vaidmuo ekonomikoje? ir 10. Kas yra realausekonominiociklo teorijospagrindas, priimant sprendimus del darbopasifilos? I 1. Kas tai yra nominal[s ir realiejikintamiejirealaus ekonominiociklo teorijoje? 12. Kaip pagal realaus ekonominio ciklo teorijq skirstornos dideliq technologiniqpasikeitirnqekonominds pasekmes. 13. Apibudinkitepastoviojoir laikinojo pobfidZio technologiniq pasikeitirnq ekonornines pasekmes. 14. Apibfidinkite ekonomikos mokslq kaip dinamini proces4 remdarniesi realausekonominiociklo teoriia.

516

15. TARPTAUTINE PREKYBA IR PREKYBOS POLITIKA


Tarptautin prekyba (intemational trade)- tai pardavimo ir pirkirno procesas, vykstantis ivairiose Salyse tarp pardavdjq,pirkejq ir tarpininkq. Siam procesuibudingi du pagrindiniaibruoZai. l. Jis vykdomas tarp dviejq ar daugiauvalstybiq. Todel, kai prekyba vyksta uZ valstybessienq,ji tampa Saliessocialinesir ekonominespolitikos objektu. 2. Naudojamos [vairios valiutos su joms b[dingais valiutq kursq svyravimais.Salys prekiauja viena su kita, kad galetq lsigyti uZsienioprekiq Zemesnemiskainomis negu gamindamos tokias pat prekes Salies viduje. Vadinasi, kiekviena Salis i5 prekybos stengiasigauti naudos.Kas gi sudaro prekybostarp Saliqekonominipagrind4? Tarptautines prekybos pagrindas yra mainai ir specializacija. Tarptautiniq mainq prielaida - garnybos sElygq skirtingurnas (skiriasi gamtins sqlygos, apsirfipinimasi5tekliais, darbo jegos i5laidos, naudojama skirtinga technologija ir t.t.). Gamybos sElygq skirtingumaslemia gamybos kaStq ir kainq skirtumus. Vykstant tarptautiniamsmainams, Salys apr0pina pasaulini flki tomis prekemis,kuriq gamyba Saliesviduje yra palyginti pigi. Salys importuoja toki4 produkcijq ar paslaugas,kuriq gamyba Salyje b[tq Lymraibrangesne, negujos lsigijimaspasaulineje rinkoje. Vadinasi,kiekviena gaminti tai, kasjai efektyviau. Salisspecializuojasi Sioje temoje nagrindsime tarptautinds prekybos ekonornines prielaidas,pobud[ bei struktrirq taip pat larptautindsprekybos naud4 kuriq gauna jos dalyviai. Aptarsime tarptautinesprekybos politik4 ir aplinkybes, kurios skatinaimporto apribojimus,muitq bei kitq priemoniq lvedimq. Tadiau pirmiausiapabandysime prekybavyksta. iSsiaiSkinti, koddl tarptautine I 5 . I . P A L Y G I N A M A S I SP R A N A S U M A S p 1 5 . 1 . 1P a l v g i n a m o j o r a n a S u m o s n i oe s m d . d Tarptautinesprekybos prielaidos skatina Saliq tarptautiniusmainus. Salys stengiasi gaminti tai, kas efektyviau. Kiekviena Salis specializuojasi ji tiekti tq produkt4 kurio garnyboje turi absoliutqprana5umq. Absoliutus prana5umas (absolute advantage) - tai sugebejimasgaminti prekes, sunaudojant darbo s4naudq produkcijosvienetui maiziau negu kitose Salyse.

517

lemia ir palyginamasrs Tadiau taip ivyksta ne visada. Specializacijq pranaSurnas. prekybos tuomet, kai Atskiros Salysgali gauti naudq i5 tarptautinds skiriasi prekiq gamybosalternatyviniaika5tai. Prekds alternatyviniai ka5tai (the opportunity cost of a good) yra tas kitq prekiq kiekis, kuri tenka paaukoti, kad SiosprekesbritLlpagamintavienu vienetudaugiau. Alternatyviniai kaStai padeda nustatyti gaminamq skirtingq prekiq ddsni'. santykinqvertq ir suprastipalyginamojoprana5urno Palyginamojo pranaiumo dsnis (the law of comparative advantage) teigia, kad Salys specializuoja tokiq prekiq garnyb4 ir eksport4 kurias gali garninti santykinai negukitos Salys ka5tais. Zemesniais Panagrindsime palyginarnojo prana5umo princip4 pasitelkq modeli. elernentarq Tarkime, kad dvi Salys- JAV ir DidZioji Britanija - gamina dvi prekes: kostiumus ir batus. Siq prekiq gamybos efektyvumo lygiq skirtumq lemia technologrja ir darbo naSurnas, darbo j"gu - vienintelis gamybos o ir veiksnys.Siq prekiq gamybostechnologijq ka5tusatspindi l5.l lenteles duomenys. l5.l lentel6. Gamyboska5taiJAV ir DidZiojoje Britanijoje JAV, USD
D a r b os a n a u d o v i c n a mu a m i n i u i .v a l . / v n t . : s - kostiumas batai Valandinisdarbo uZmokcstis Produkciiosvicncto ka5tai kostiumas - batai

Didiioji Britanija, GBP 90 6 2


180

45
5

6 270 30

l2

15.1 lenteleje matorne, kad DidZiosios Britanijos darbo na5umas maZesnis, nes vieno kostiurno gamyba trunka 90 val., o batq poros - 6 val., tuo tarpu JAV - atitinkamai- 45 ir 5 valandas. Tarkime, kad pavyzdys, pateiktas l5.l lenteleje, - tobulosios konkurencijosatvejis. Vadinasi,kiekvienosprekdskaina sulampasu ribiniais ka5tais. Kadangi gaunamospastovios pajamos del gamybos masto, ribiniai ka5tai yra lyg0s vidutiniams ka5tams.Taigi ir kainos yra lygios vidutiniams
'

S[ desnl l8l7 rn. sufonnulavo anglqekonornistas Rikardas. D.

518

gamybos ka5tams.Kadangi mhsq pavyzdyje darbasyra vienintelis gamybos veiksnys, tai vidutiniai kaitai yra lygls darbo laiko sqnaudq produkcijos vienetui ir valandinio darbo uZmokesdiosandaugai.Jei tarptautineprekyba nevyktq, kiekviena Salisgamintq nurodytasprekes ir pardavinetqjas vidar.rs rinkoje kainomis, kurios atitinka l5.l lentelds dvejose paskLrtindse eilLrtese nurodytusprodukcijosvienetokaStus. JAV, palyginti su DidZiEia Britanija, darbo poreikis yra absoliudiai maZesnis abiem prekdms. Tadiau, JAV darbas yra santykinai na5esnis, gaminant kostiumus negu batus. Kostiumq gamyba DidZiojoje Britanr.loje uZtrunka 2 kartus ilgiau negu JAV, o batq garnyba- 1,2 karto ilgiau. Sie santykiniaidarbo na5umoskirtumaiyra tarptautin6s prekybospagrindas. Jei kiekviena Salisspecializuojasi gaminti prekg, kurios gamyba toje Salyjeyra santykinaipigesnd,tai abi Salys pagarnins daugiar,r abiejqprekiq. Tarkime, kad mlsq pavyzdyje nagrinejamos ialys pasiruo5usios jos prekiauti. Tadiar"r naudojaskirtingasvaliutas(doleriusir svarussterlingus). Todel turi b[ti sukurta valiutq keitimo rinka ir pasiekta valiutos kurso pusiausvyra. Tarkime, kad valiutos kurso pusiausvyra uZtik_rina prekybos sqskaitq balans4 (skirtum4 tarp prekiq eksporto ir irnporto vertds). Tuomet valiutos kurso svyravirno itakq prekiq kainoms parodo duomenys, pateikti 15.2lenteleje. 15.2lentel6. Ka5tai, kainos ir valiutq kursq pusiausvyra JAV ir Didziojoje Britaniioie
Vidaus rinkos r kainos , (Saliesvaliuta) Ka5tai svaraissterlingq,kai valiutq kursas

Salis
JAV DidZioji Britaniia

2.5USD/I GBP ? USD1l GBP 1.5USD/I CBP kostiurnai batai kostiumai batai kostiurnai batai kostiurnaibatai 270 30 108 t2 135 r80 20
180
la

180

t2

180

l2

t80

t).

15.2 lenteleje pateikti kostiumq ir batLl kairai bei kainos JAV ir DidZiosios Britanijos valiuta, taip pat kainos svarais sterlingq, esant trims galimiems valiuttl kursams.Kiekvienos Salies vidaus rinkos kainos paimtos is 1 5 . 1l e n t e l e s . DidZiosios Britanijos prekiq kainq svarais neveikia valiutos kurso svyravimas.Kylant svaro kursni, mokama daugiau doleriq uZ svar4.Tuomet JAV prekes, ivertintos svarais sterlingq, yra pigesnes.Esant valiutq kr,rrsui 2,5 USD/I GBP, JAV abiejq prekiq kaina svarais yra lygi 3/5 jq kainos svarais, palyginti su atveju, kai valiutos kursas yra 1,5 USD/I GBp. Esant valiutq kursui 2,5 dolerio uZ svarq JAV kostiumai bus pigesni negu

519

Tadiaujei valiutoskursasbus DidZiosiosBritanijos,bet batq kainos sutaps. didesnisuZ 2,5 USD/l GBP, tuomet ir JAV batai bus pigesni,ir DidZiosios Britanijos gyventojai nores pirkti amerikiediqprekes, o nepirks savo Salies prekiq. Tokiu atveju vyksta vienpuseprekyba,ir uZsieniovaliutosrinka negali yra Esantvaliutoskursui 1,5USD/l GBP, JAV batai svarais buti pusiausvira. daug brangesniLrZtokias padiasprekes,pagamintasDidZiojoje Britanijoje, o jei (15.2 lentele). Tadiau valiutoskursasbus maZesnis kostiumqkainossutaps tai abi JAV prekds bus brangesndsir DidZiojoje trL 1,5USD/I GBP, Britanrjoje jq niekas nenorbs pirkti. PavyzdZiui, jei valiutos kursas yra I USD/I GBP, tai JAV kostiumq kaina bus 270 GBP, o batq - 30 GBP. uZ Vadinasi,esantvaliutoskursui,Zemesniam 1,5USD/l GBP, taip pat vyks vienpusd prekyba - kiekvienas vartotojasnores isigyti DidZiosios Britanijos prekiq. Taigi valiutq keitimo rinka gali blti pusiausvira tik tuornet, jei doleriais,uZ kuriuosji DidZiosiosBritanijosimporto vert6,taigi ir paklausa Britanijos eksportovertei ir kartu - doleriq gali tai isigyti, yra lygi DidZiosios pasi[lai. Vadinasi, auk5diausiasgalimas valiutq pusiausvyros kursas 2,5 USD/I GBP, kai vienos DidZiosiosBritanijosprekes(batai) dar sukelia galimasvaliutq pusiausvyros konkurencijEJAV batams.Tuo tarpu Zemiausias kursas yra 1,5USD/I GBP, kai vienos JAV prekes (kostiumai) dar yra DidZiosiosBritanijos kostiurnams. konkurencingos padetis priklausys nuo paklausos Tiksli valiuttl kurso pusiausvyros kostiumams ir batams. Kadangi JAV didesne uZ DidZiqja Britanij4 todel paklausos kiekis prekemsi5 DidZiosiosBritanijos JAV bus didesnisnegu JAV prekems DidZiojoje Britanijoje. Siekiant subalansuoti prekybos srautus, valiutos kurso pusiausvyra turdtq nevirSyti 2,5 USD/I GBP. Tuornet JAV kostiumq kaina svarais bus Zema, o DidZiosios Britanijos batq kaina doleriais- auk5ta. Tai skatins DidZiqiq Britanij4 irnportuoti kostiurnus ir, prieSingai, neskatinsJAV irnportuotibatus. I5 Siosanalizdsgalime padaryti tokiq i5vadq:nepaisantSaliesvidaus garnyboska5tq ar absoliutausprana5umo,visuomet egzistuojatoks valiutos kursas,kuris leidZiaSaliaigaminti bent vienq prekg Zymiai pigiau, palyginti str kitornis Salimis (kai visos prekes ikainuojamos bendra valiuta)' Norinti pasiekti valiutq kurso pusiausvyrqSalisprivalo tureti bent vienq prekE,kuriq istengtqeksportuotitokiu mastu,kad galtqatsiskaitytiuZ importil. Kaip rodo 15.2 lentelds duomenys, kai valiutq kursas yra 2,5 USD/l GBP, DidZioji Britanija importuoja kostiumus, o eksportuoja batus. Esant mindtam valiutq kursui, DidZioji Britanija konkuruoja su JAV Britanijos Kai valiutq kursasyra 2 USD/1 GBP, DidZiosios batq gamintojais. ir gamintojai konkurencinejekovoje su JAV batq gamintojaisyra pranaSesni, nors JAV kostiumq kaina svarais sterlingq padideja,DidZioji Britanija juos importuoja, nes jie yra pigesni negu kostiumai, pagaminti DidZiojoje

520

Britanijoje.Net esantvaliutq kursui 1,5usD/l GBp, DidZioji Britanija tures importuoti kostiumus, kurir4 kaina svarais yra tokia pati kaip ir DidZiosios Britanijos kostiumq. Priesingu atveju JAV negaldtq sumoketi uZ batus, irnportuojarnus DidZiosiosBritanijos uZ ZemesnE i5 kainq nei JAV gamrnamq batq. Taigi esantbe1kokiam valiutq kursui siame diapazoneprekyba tarp JAV ir DidZiosios Britanijosb[tq subalansuota. DiclZiojiBritanrjaeksportuorq batus, o JAV - kostiumus. Prekyba skatintq Diclziqia Britaniiq gaminti daugiaubatq negu reikia vartotojamssaliesviduje, o JAV - gaminti daugiau kostiu'rq, negu reikia vartojimui salyje. vacrinasi, DidZioji Brita;ija specializuosis gaminti batus, o JAV - kostiumus.Tokl gamybosir prekybos pobud[ paaiSkina palyginamojoprana5umo ddsnis. 15.1.2. Palyginamojopranalumo pasekms Salys specializuojasi garninti tokias prekes,kuriasjos gali paga'rinti santykinai pigiau.Kaip matomei5 l5.l lenteles, JAV turi absoliutq pranasurn4 gamindarnaabi prekes Zemesnemis clarbosqnaudo'ris.Tadiau, palyginti su DidLiqa Britanija, JAV reikia maltau darbo varandq gaminant kostiumus. vadinasi, JAV santykinai pranasesne kostiumq, o DidZioji Britanija - batq atZvilgiu. JAV kostiurnaikainuoja270 USD, o batq pora 30 USD. Vadinasi, kostiumui pagaminti reikia 9 kartus daugiau laiko negu batams. DidZiojoje Britanijoje, kr.rr kostiumo gamybos ka5tai - 180 GBp, o batq * 12 GBp, kostiumui pagaminti reikia l5 kartq daugiau laiko negu batams. vadinasi, atsisakius 9 porq batq, JAV pagarnins kostiumq. Taigi kostiumo alternatyviniaikaStailygus 9 batq poroms,o batq poros alternatyviniaikastai lygns l/9 kostiumo. DidZiojoje Britanijoje kosriumo alternatyviniai kastai lyg[s l5 porr-1 batq, o batq porosaltematyviniai kastaisudarol/15 kostiumo. vadinasi, kostiumo alternatyviniai kaitai yra Ze'resni JAV, o batq alternatyviniaikastai- rnaZesni DidZiojoje Britanrjoje.JAV turi palyginarnqll kostiumq gamybospranaSum4 DidZioji Britanrja- batq. o Todel abi SiosSalysspecializuos atitinkarnqprekiq garnyb4.Trurnpai paanalizuosirne, kokia bus Siosprekybosnauda. Tarkime, kad, noredarna pagaminti 90 porq batq, DidZioji Britanija turdtq atsisakyti 6 kostiumq gamybos. Tuo tarpu JAV, gamin dama 6 kostiumus, paaukos tik 54 poras batq. Salims prekiaujant iarpusavyje ir specializuojantvienos ar kitos prekds gamyb4 pasaulinisfikis gautq naudq: papildornas 36 poras batr-1, neprarandantkostiumq fieigu JAV gamintq 6 kostiumus) arba papildomus4 kostiumusIeigu DiclZioji Britanija pagamintq 90 porq batq). Tai ir yra prekybos nauda. Kai prekiq alternatyviniaikastai abejoseSalyse yra vienodi, naudosnegaunalna. Tarkime, kacl reikia l0 darbo 521

valandll norint DidZiojoje Britanijoje pagamintibatus.Tuomet abejosesalyse kostir"rrnq batq mainq santykisyra 9 poros batq uZ I kostium4.Tokiu atveju ir nd viena Salis neturi palyginamojo pranasurno vienos prekes atZvilgiu ir nd negauna naudosi5 prekybos. Palyginamojo pranaSumo principas taikomas tada,kai yra daugiau ir nei dvi prek6s,taip pat esantsantykinaiskirtingiemsgamybosveiksniarns. 15.1.3.Palyginamojo pranalumo principo taikymas daugiau nei dviem prek0ms Palyginamojoprana5urno principastaikomas,kai yra daugiauprekiLl n e g ud v i ( 1 5 . 3l e n t e l e ) . 15.3lentel6.{vairiqprekiq darboporeikiaiir palyginamasis prana5umas Pavadininras
JAV nrcki's DidZiosios Britaniios rckcs n Sanrykinisdarbo porcikis

Kompiuferiai
200 I 200
It6

Auto. mobiliai
300 600 lt2

Televtzortal 50 90
5t9

Tekstil6s Stiklas Batai


gamlnrat 7 6 5/8 l5

l0
J/ Z

7t6

* darbo s4naudos, rnatuojarnos valandomisprodukcijosvienetui. Kaip matome i5 15.3 lenteles,JAV turi didZiausiqpalyginamqjI kompiuteriq garnybos pranaium6 kadangi darbo s4naudos produkcijos vienetui pagan-rintiJAV, palyginti su DidZiqja Britanr.la,yra maZiausios. Zvelgiant i5 kaires lenteles puses I deSing, JAV [gytas palyginamasis pranaSumas maleja. PrieSingai, DidZioji Britanija didZiausiq palyginam4ji pranaSurnq igyja, gamindarnabatus. Tai preke, kuriq DidZiosios Britanijos gamintojai gamina efektyviau, palyginti su Sios prekes gamintojaisJAV. Zvelgdami iS lentelis deSi'es puses i kairE, matorne, kad DidZiosios Britanijos palyginarnasis prana5umas na:zeja (JAV garnintojai dirba efektyviau, palygintisu DidZiosios Britanijosgaminrojais). Vadinasi, JAV turi absoliutq prana5um4 kompiuteriq, automobiliq, televizoriq ir tekstilesgaminiq gamyboje,o DidZioji Britanija - batq ir stiklo gamyboje. Tadiar,r absolir.rtusprana5umas vaidina netiesiogini vaidmeni analizdje.Svarbiausia iSsiaiSkinti yra palyginamqlIpranaium4.

522

15.1.4.PalyginamasispranaSumasd6l skirtingo santykio tarp gamybos veiksnirl Santykinaigeresnisapsirfipinimas vienu ii gamybosveiksniq leidZia racionaliauji panaudotipreksgamybojeir ta preke tarnpasantykinaipigi. PanagrindkimeDidZi4ia BritanijE ir Honkong4. DidZioji Britanija didesnd uZ Honkongq. Ji turi absoliudiaidaugiau kapitalo ir darbo jegos bei santykinai daLrgiau kapitalo, tenkandiovienarndarbininkui negu Honkongas. Vadinasi, ribinis darbo produktasDidZiojoje Britanijoje bus didesnis,nes dia geresnis darbuotojq apsir[pinirras kapitalu, o ribinis kapitalo produktas DidZiojoje Britanrjoje bus maZesnis, nes kapitalo aprupinirnas darbo jega dia mazesnis.Be to, Didziojoje Britanrjoje santykinaipigiau bus nauclotikapitalq (nes jo daugiau) nei darbo j.g+, o Honkonge bus atvirksdiai. Tocler darbo irnlios prekes DidZiojoje Britanijoje kainuos santykinaibrangiaunei kapitalo imlios prekes. Kapitalo imlios prekes bus santykinai brangesnes Honkonge. vadinasi, vieno gamybosveiksnio pasiDlos santykinispertekliussantykinai surnazinato veiksnio samdymo kastus. Prekds,kurias gan.rinant naudojama santykinai daugiaugamybosveiksnio,bus santykinaipigesnes. Tokios prekes bus gaminamos toje Salyje, kuri turi si pranasumE.vadinasi, Diclzioji Britanija, kur santykinai didesnekapitalo pasiula,eksportuoskapitalo imlias prekes (pavyzdZiui,automobilius)[ Honkongq.Tuo tarpu l{onkongas,kur yra pakankamaidarbojegos, eksportuos darboimlias prekes(pavyzdZiui,tekstiles g a m i n i u s[ D i d Z i E j q r i l a n i j 4 . ) B Taigi yra du palyginarnojo pranaiumo principo paaiSkinirnai. Pinnasis, kuri nurode D. Rikardas, paZymi tarptautinius skirtur.nus technologijoje:skirtumus fizinio nasumoir darbo s4naudq poreikio pozi[riu. Antrasis - jeigu Salysturi galimybqnaudotipanaiiEar tq padi4 technorogiiqir nesiskiria fiziniu nasumu,palyginamasis pranasumas atsirandadel skirtingq santykiniq kainq Saliq viduje, kadangi santykiniai gamybos veiksniq kastai skiriasi. ivairiose Salyse 15.2. 'I'ARPTAUTINE PREKYBA SAKOS VIDUJE

PalyginamojopranaSumo teonja paai5kina,kodel DidZioji Britanija eksportuojaautornobiiiusi Honkongq ir is ten importuoja tekstilesgarninius. Tadiau nepaai5kina, kodel DidZioji Britanija eksportuoja automobilius i Vokietrjqir tuo pat metu importuoja juos iSVokietijos. PrekybaiSakos viduje turi itakostrys veiksniai: L Varaotojaimbgstaivairausasortimento prekes; 2. Ekonomija del gamybos masto. UZuot garninusi, maZ4 kieki kiekvienos r[5ies prekiq ivairiose sakose, kiekvienai ialiai nauclinsiau specializLroti atskirqprekiq gamyb4;

523

3. Specializuojanttam tikrq Sakq gamybq atsiZvelgiamai transporto kaStus. PrekybosSakos viduje reikSmingumas naudojantSakinds ivertinamas, prekybosindeksE. Prekybos Sakos viduje indeksas (lIT - intra-industry trade) parodo atskiros pramonds Sakosprekybos bendros prekybosapimtiesdali. IIT apskaidiuojamas kiekvienaiprarnonds pagal SiqforrnulE: Sakai
rf't-l laf -L-l

( slx - zl\
I et -l | |

I l l|X + Z l, , I \-

dia

X- eksportas; Z- irnportas.

Indekso reik5mds kinta nuo 0 iki l. Jeigu Sakos viduje prekyba vyksta tik i vienE pusQ,t.y. Salis arba tik eksportuoja,arba tik importuoja Sakos produktus,tai Sakines prekybosindeksas lygus nr.rliui. Kai indeksaslygus l, vyksta dvipuseprekyba:kiek Saliseksportuoja, tiek ir importuoja. l5.l paveiksle parodyta kai kuriq jAV Sakq prekybos indeksai1996metais.
yr.inamariJt' Pal
_ l DranasumasI Geleiis ir plienas
NUTAS

I I

Drabuiiai

0,40 Transponopriemons 0.45 Chem-ikalai-

ekonomija diJ tamvbosI

Ivairove,I

*o"oI I

0 0, 8 6 l -

'75

Telekomunikacijos pricmonds Kontoros lrengimai

15.1 pav. Abipuse prekybaJAV 2000 rn. pagal IIT indeks4 Kaip matome i5 l5.l paveikslo,indeksui didejant nuo 0 iki l, palyginamojoprana5umo vaidmuo silpneja.Tadiau,prekiaujantkai kuriomis prekemis (kuru, plienu, geleZimi,drabuZiais), principo vaidmuo yra labai Sio reik5mingas. Prekiaujant telekomunikacijos priernondmis, kontoros irengimais, dominuojandia tampa prekiq ivairove, o palyginarnasis prana5umas netenkavyraujandiovaidmens.

524

JAV importuoja daug drabuZiq, kuro, o eksportuoja Siq prekiq nedaug.Kontoros [rengirnaiir eksportuojami, importuojarni. ir Tarptautins prekybos intensyvumas Sakos viduje priklauso nuo atskirq Saliq rinkq glaudumo. Pavyzdliui, ES Salys turi ivairiq i5tekliq, jlt rinkos glaudZiai susijusios. Sioms ialims santykinai maLiau svarbhs nuostoliai,informacijosir muitq barjerai.Tarp ES Saliqpladiaivyksta prekyba tos padios Sakos prekernis, ir daugelio prekiq Sakinesprekybos indekso reikSrnauk5tesn negu, pavyzdZiui.Japonijosprekiq. Japonijosprekyba iS e s r n d s y r a v i e n p u s e :2 a l i a v o s i m p o r t u o j a m o so p r a t n o n d sg a m i n i a i . eksportuojarni.lr tik labai nedaugelyjeprarnonesSakq prekyba - dvipusd. Todel Sakines prekybosindeksas daugeliuiprekiq yra maZas. Prekybos nauda atsiranda ne tiek del kainq santykiniq skirlumq panar,rdojimo, kiek del prekiq [vairovdspletojimo ir specializavirno gilejimo Sakos viduje. Kadangi kiekvienas tarptautinis prekybinis sanderis ivyksta dalyvaujantir pirkejui, ir pardavejui,vienq Saliqimportasturi b[ti lygus kitq Saliq eksportui. Zinant, kaip vyksta prekyba, galima apskaidiuoii bendr4 eksporto vertE arba bendrq importo vertE visoms Salims.Panagrindkime, kas vyksta tarptautindj prekyboje. e I 5 . 3 . T A R P T A U T I N E SP R E K Y B O SS T R U K T U R A 15.3.1. Tarptautinds prekybospobiidis Prekiq ir paslaugqjudejimas tarp Saliq susiejanacionaliniusukius i bendrqrinkos sistemqir sustiprinaSaliqtarpusavio ekonomingpriklausomybE. Tarpusavio priklar-rsomybei turi ltakos Saliesteritorijos dydis, ekonorninio i5sivystymo lygis, vidaus rinkos apimtis, gamtiniai i5tekliai ir t.t. Dideja prekiq ir paslaugqbendrojonacionalinioprodukto eksportodalis (pavyzdZiui, JAV eksporto dalis BNP 1960-1989 padidejo m. nuo 5 iki l l proc.,Japonijos - nuo l1 iki l5 proc.,DidZiosios Britanijos nuo 21 1ki27 proc.,Vokielijosnuo l9 iki 37 proc., Italijos - nuo 14-27 procentq)r. 1995m. eksporto dalis,BNP sudard: JAV - l4 proc.,Japonijoje l7 proc., DidZiojojeBritanijoje* 32 proc.,Vokiettjoje- 39 proc., Itahjoje- 30 procentq',o 200I m. atitinkamaill proc., l0proc., 27 proc.,33 proc. ir 28 procentus.a Tarptautindsprekybos pletros lyg1 rodo ir eksporto bei bendrojo vidaus produkto santykis arba eksportokvota nuo BVP. Kai kuriq valstybiq
" OECD, Historical statistics, OECD. EconornicOutbook. 3 Lotukin B. K. Mirovaja ekonornika. Finansy, M., JNITI, 1998.p. 727. * HustedS., Melvin M. International econornics. N.Y.. 2004.P.7.

525

(Malaizijos, Singapuroir kt.) Sis rodiklis yra didesnisnegu 100 proc., t.y. Salieseksporto vertd virdija bendrql vidaus produktq. Tokio tipo valstybds ekonomika dalnai vadinama eksportine. Lietuvoje Sis rodiklis sudaro -53 procentuss. Pinnoje 9-o desirntrnediopuseje tatptautins prekybos didejimo Tai ternpai suletejo iki 2,6 proc., palyginti su 5 proc. 8-ame deSirntmetyje. atsispindejoprocesuose,susijusiuosesu tarptautinio darbo pasidalijimo prekybosaugitno perdjirnu1 kokybi5kainaL44 lygi. Nuo 1985m. tarptautines ten.rpai didejo:3-4,5 proc., o nuo 1990m. - 6 proc. kiekvienaismetais, vel palyginti su praejusiaismetais. 1994-1995m. tarptautinesprekybos apirntis padidino visi 20 didZiausiq pasaulio prekiautojq. 1995m. tarptautines pasaulyje negu 1980rnetais. prekybosapyvarta buvo beveik2,5 kartodidesne Per pastarqji penkmeti tarptautine eksporto ir importo prekyba pletojosi SiauresAmerikoje, Azijoje, Lotynq Arnerikoje (ypad Argentinoje,Cileje. ir Meksikoje ir Venesueloje) ViduriniuoseRytuose(ypad importo srityje). VakarLl Europos Saliq eksportasdidejo spardiaui Centrinesir Rytq Europos Salis negu jq eksportasi kitas Salis.Per pastarqiIpenkrneti i5ar.rgo eksportoir importo apimtis Rytq ir CentrinesEuroposSalyse. Ekonominis pagyviimas Siaures Amerikoje padidino regiono Eksporto augirnqtaip pat pagreitinoprekybospagyvejimas irnporto paklausal. SiauresAmerikoje ir importo bumas Lotynq Amerikoje. SiauresAmerikai Aztjos greitasKinijos ir Honkongo eksportoir imporlo ar.rgimas. svarbusbr-rvo regiono prekybos raida importo ir eksporto poZi[riu pasieke didesniq uZ pasaulio vidurkl rezultatq. Nors Vakartl Europos vidaus prekyba didejo letai, Sio regiono eksport4 palaike Siaures Amerikos ekonorninis pagyvejirnas bei irnporto bumas Lotynq Arnerikoje ir Viduriniuose Rytuose, eksporto pagyvejirnasi Azij4 ir Vakarq EuroposproduktqpaklausaCentrinejeir Rytq Europoje. Centrines ir Rytrl Europos Salims bei buvusios Sovietrl Sqjungos DidZiausios respublikorns budingasprekybosapimtiesmaZejimas. itakos Siarr rnaZejirnr-ri turejo buvusios Sovietq Sqjungos prekybos smukitnas. Nuo pletojimosi tendencija. su 1992m. pastebima Saliqprekybos Vakarais 5iq Vakarq Europos importas i5 Centrines ir Rytq Europos padidejo 1992m. maZdaug20 procentq.Eksportasi Centrinq ir Rytq Europq padidejo 24 procentaisu. Vakarq Europos eksportasi Azrjq taip pat dideja. Tuo tarpr.r importas i5 Afrikos, Viduriniqjq Rytq sumaZejo.Lotynq Amerikos irnporto pletojimas buvo sutelktasMeksikoje ir Argentinoje. Meksikos importas i5 JAV ir eksportas SiqSaliLymiai padidejo. i prekybaiitakosturejo tokie veiksniai: Paslaruojumetu tarptautinei
' World Bank, World Developrnent Indicators. N.Y., 2003. 6 prekyba1992metais Nr.6,p.35-37. Sausanaviiius Tarptautine A. //Lietuvos ukis,1992.

i lo

(Vokietrjos L Vokietgossusivienijimas importopaklausa didejodaugiau kaip deSirnt kartq greidiauper metusnei garninan.ra produkcrja); 2. Vykstantysreeksporto procesai prekybojetarp Honkongo ir Kini.jos; 3. Siaures Amerikos importo apimties didejimas, prasiddjLrs ekonominiam pagyvejimui (1992m. importo fizine apimtis augo penkis kartus greidiau,negu gaminarna produkcija); 4. Lotynq Amerikos irnportoapirnties padidejimas, kaip 199l-1992 m. ekonornikos strukturinio pertvarkyn.roir didesrrio jos atvirurno prekybai rezultalas. Tarptautineje prekybojevadovaujanti vaidrnenivaidina ES, JAV ir Japonija. Jq lyginamasis svoris pasaulinejeprekyboje 1995rn. sudard atitinkarnai 19 proc., 12,8 proc., _10proc. prekiq eksporto,o 2003m. 19 proc., l6 proc. ir 9 procentus'. Pastaruoju metu padidejo ir naftq eksportuojandiq Saliqbei Pietr4 Korejos, Singap[ro.Honkongo bei Taivano vaidmuo tarptautineje prekyboje. Todel per pastarqji deSimtmell pakito tarptautinesprekybos prioritetai. Septyniq galingiausirl valstybiLl dalis pasaulio prekybosapyvarloje sumaZjo nuo 50 proc. 1985m. iki 44,5 proc.-1995m. Per t4 pat[ laikotarpiseptyniq Azrjos valstybiq(Honkongo,Tarvano, Pietq Korejos,Singaplro,Malaizijos,Tailandoir Kinijos) dalis i5augonuo 9 iki l6 procentq. Dabartiniu metu i5sivysdiusioms Salirns tenka apie 69 proc. bendrojo pasaulinio prekiq eksporto. I5 Sios dalies 75 proc. prekiq eksportur.rjarna I iSsivysdir-rsias 20 proc. - [ besivystandias, proc. - i buvusiasRytLp Salis, 5 bloko Salis.Besivystandios Salyseksportuoja i5sivysdiusias Salisapie 70 I proc. savo prekiq, 20 proc. - prekiq realizuojama tatp besivystandiq Saliq,o likusios - i buvusiojo Rytq bloko valstybes.Pastarqjqdalis tarptautine.je prekybojesudaroapie I I procentq. DidZiaLrsia dalis,t.y. apie40 proc.,prekiq pasauiio eksporto ir importo tenka Vakarq Europai, apre 20 proc. - Siaur.s Arnerikai, apie 25 proc. - Azijai, apie 5 proc. - Lotynq Arnerikai, 4 proc. Vidurio Rytams,2,5 proc.- Afrikos Salims. Dabartiniu metu prekybos augimas vir5ija gamybos augimnl.Nr.ro 1973m. iki 2003 m. pasauline prekyba didejo 4,6 proc. palyginri sLr pasaulinesgarnybosaugimu 28 procentoo. Tai pasaulindsekonomikosraidos ir besitgsiandiq ilgalaikiq sElygq pokydiq rezultatas. Tadiau tarptaLrtinei prekybai b[dingi neekvivalentiniaimainai, del kuriq susidaro didZiuliLt nuostoliq.PirmiausiaSienuostoliaisusijgsu tradicinernis ,,kainqZirklernis". UZbaigtiems gaminiams kainos padidintos, o Zaliavorns sr,rrnaZintos. l'ai sLrkelia besivystandir4 Saliqnepasitenkinirnq jos daugiausia nes eksportuoja Zaliavas. PavyzdZiut, Viduriniqjq Rytq, Afrikos ir kitq regionq eksportcr
7 http://www.europa.eu.int/tradc.htrn. I en pal

52'7

iplaukos sumaZejo, nukritus mineralq, metalq kainolns. Tuo tarpu i5sivysdiusios Salys i5 nupirktq Zaliavq pagamintus garninius parduoda kainomis. Todel Zaliavqkainos- viena aktualiausiqtatptautines aukStesnemis prekybosproblemq. prekybospobfidZiuituri itakos ne tik tarptautines Neekvivalentiniarn ekonominio i5sivystymo lygiq ir darbo na5umoskifiumai, bet ir tarptatrtinio Salis daro priklausomas darbo pasidalijimo ypatybds, kurios besivystandias nuo iSvystytq. BesivystandiosSalys nordtq padios gaminti i3 turimq Zaliavq ir medZiagq pramonines prekes ir eksportuoti jas i i5sivysdiusiasvalstybes. Salissukelia pastarqjtl Saliq eksportas i3sivysdiusias Tadiau besivystandiq i garniniq pramonds darbojegos.Vadinasi, del nepasitenkinimE pigios uZsienio eksportas i3 silpnai i5sivysdiusiqSaliq - antra i5 aktualiausiq tarptautinds prekybosproblemq. Tadiau neekvivalentind tarptautine prekyba vyrauja ir tary padiq turi objektyv14 pagrindq, iSsivysdiusiq 5a1iq. Toks neekvivalentiSkumas susijusl su nacionaliniq Dkiq i5sivystymoskirtumais.PavyzdLiui,kai kuriose JAV, DidZiosios Britanijos. Sakose- automobiliq, plieno - vieSpatauja nauji metu jq produkcij4iSstumia Vokietijos gamintojai.Tadiaupastaruoju garnintojai (Japonija). Vadinasi, i5kyla problerna - ar Japonijos eksportas turettl bfiti ribojamas, siekiant iSsaugotidarbo vietas Vakarq Euiopoje ir prieS Siaurds Amerikoje? O gal Sios Salys turetrl stengtis igyti pranaSumq turi itakos Sitl problemq sprendirnas Japonijq maZindamosgamyboskaStus? prekybosprekinei strukturai. tarptautines 15.3.2. Tarptautins prekybos prekind strukt[ira Svarbiausi pasikeitimai, ivyke tarptautines prekybos prekineje strukturoje per pastarqji de5imtmeti, - tai iahavq ir medZiagq dalies sumaZejimas;gatavq garniniq dalies padidejimas. Gatavi gaminiai sudaro 72 proc.bendrosprekybosprekemis. prekiq apyvartojevyravo prekyba tarptautineje lki 7-o desimtrnedio pramonds produkcija ir Zaliavomis. Dabartiniu metu tarp iSsivysciusiq valstybiq paplito tarptautiniai mainai suddtinga mokslo imiia produkcija (elektronika, informacine technika, technologinemissistemomis). Padidejo prekyba ivairaus profilio stakldmis, personalinmis ESM, vaizdo magnetofonais, cheminiais produktais, medikamentais, automobiliais ir kitomis ilgo naudojimo prekemis. Taip pat padidejo rnaSinq gamybos Salis.Per pastarqjipenkmetl pramondsprodukcijos importas i besivystandias gaminiais prekiaujama intensyviau negu kitais apdirbamosios pramon6s produktais. Investiciniai rySiai skatina prekiauti gaminiq komponentaisbei

528

technologiniaispranasumaistelekornunikacrjoje transporte.Tai su'raZina ir 5aliL1 ekonominIatotr[ki. Maisto produktq lyginamojo svorio sumaZejirnas susijEssu Zemes ukio produkcijosgamybosaugimu issivysdiusiose saiyse.sior iuty, visiskai apsirfrpinamaisto produktais. Tadiau padidejo keitimosi maisto produktais apimtis tarp i5sivysdiusiqsaliq. I5sivysdiusios salys subsidijuojaZemesfiki ir saugosavo rinkas,pasitelkdamos muitus bei kitus i''porto ap'bojimus. Zaliavos imporlo sumaZejirnE sqlygojoSiosprieZasiys: 1. Sintetiniq medZiagq gamybos pletimas; 2. Intensyvesnis vietiniq Laliav qi5tekliq naudoj imas; 3. I5teklius taupandiq technologrjLl idiegimas. Jas naudojant, sumaZej lahav qs4naudos a pramonds produkcijos vienetogamyboj e. Eksportuojamq pagal vertg prekiq penketuke pirmauji lengvieji autornobiliai,po to - kompiuteriai ir infomracinestechnorogijos, automobiriq atsargines dalys ir varikliai, ry5io priemonesir puslaidininkiaiE k o n o m i S k a i S s i v y s d i u s i v a l s t y b i q e k s p o r t ev y r a u j a p r a m o n e s q prekes. Beveik pusg septyniq galingiausiqvalstybiq eksporto vertis sudaro inZinerijos (ma5inq ir metalo apclirbimo)pramonesgarniniai. Kita vertus, .1t1 lyginarnojisvoriodalissioseissivysdiusiose iarysetaip pat svyruojair sudaro, pavyzdLiui,Kanadoje42 proc.,o Japonijoje- 7g procentus. Daugelio Afrikos, kai kuriq Azijos ir Amerikos valstybiq eksporte pirrnauja neperdirbti bioprodukcinio [kio produktai bei mineraiai. iuo tarpu daugumos pasaulio valstybiq prekiq importe vyrauja inZinerijos pramonds Sakos(transportopriemones,[rengimaikitorns ukio siko'rs, erektrotechnikos ir elektronikos gaminiai, prietaisai ir instrumentai, rysio priemonesir pan.). Tadiau menkai iSsivysdiusitl saliq (Gambijos, Jemeno, Laoso, ArLyro, Mozambiko ir kt.) daugiau kaip 30 proc. sudaro imporlo maisto procluktai. Kai kuriq Saliq (Japonijos) dicrZiausia importo vertds daris - tai kuras rr Zaliavos. Svarbiq viet4 tarptautinejeprekyboje uZima paslaugq eksportas ir . 'uzsienio irnportas. Tai visos tarptautinio ir tranzitinio transiorto iosys, turizmas, bankq ir draudimo kompanrjq paslaugos,mokejimai uZ patentus, honorarai, pajamos ii reklamos, meno darbai, weikalos upruugor, ivietirno paslaugos, skaidiavimo technikos programinis aprDpinimas,prekybine ir technine veikla. I5sivysdiusiq Saliq daris tarptautiniuose paslaugqmainuosesudaro apie 85 procentus;paslaugqeksportolygina'rasis svoris-- apie 22 procentus. Pagrindine kornerciniq paslaugq eksporto dalis tenka ES, s. Amerikai ir Aztjai. Per 1980-2002m. laikotarpi komerciniq paslaugq eksporto aprmtis padidejo 4 kartus, transporto paslaugq 2,1 karto, draudirno ir finansrniq paslaugq5,5 karto.

529

Per penkerius pastaruosius metus tarptautinekomerciniq paslaugq prekyba didejo (idaugo 8 procentais). Ypad spardiai pletesi prekyba kornercindmis paslaugomis (transportu, turizmu, telekornunikacijornis, draudimu ir kt.). Tam itakosturejo SiauresAmerikos ekonominispagyvejimas ir Persrl ilankos karo padariniq sukeltas padidejEskelioniq ir transporto paslaugq poreikis. 15.3.3. Lietuvos uZsienio prekybospobldis ir prekind struktiira NepriklausomybE atk[rusioje Lietuvoje pasikeite ekonomine situacija. Ekonominiai rySiai su buvusios Sovietq Sqjungos respublikomis susilpnejo ir susiklosts4lygossavaranki5kesnei uZsienioprekybos politikai; tiesioginiams ekonorniniams ry5iams su Vakarq Salimis. Todel keitesi Lietuvos uZsienioprekybos strukt[ra ir dinamika. Liberalizavussantykiussu uZsienioSalirnis,Lietuvos uZsienioprekybos apyvartasu Vakarq Europos ir kitomis pasaulio Salirnisdrnd spardiaipletotis. 1989m. Salieseksporto i Vakarq Saliq rinkq dalis sudare tik 3,9 proc. bendrojo vidaus produkto, 1992m. - 9,4 proc., 1996m. - 17 proc.,o 1999m. ekspofias ES Salissudard i - 28,7proc.BVP. Nagrinjant Lietuvos uZsienio prekybos struktiir4 ir jos pokydius 1989-2003m. laikotarpiu,i5rySkejo Sioskitimo tendencijos: l. Prekybossu Vakarq Salimisapyvartosdalis padidejo 3,9 karto ir sudard58 proc. visos apyvartos,o eksporto- net 5,9 karto ir sudare47 proc. * eksporto apimties.Ypad didejo prekybosapyvartasu ES Salimis(eksportas nuo 2,28 proc. l99l rn. iki 42,0 proc. 2003 m., importas- nuo 2,52 proc. 1 9 9 1m . i k i 4 5 , 0p r o c .2 0 0 3m . ) ; 2. Prekybossu Rytq Salimisapyvartosdalis pastebimaisumaZejo(4 kartus) ir sudare21,7 proc., o eksportodalis - 4,5 karto ir sudare 17,0 proc. v i s o se k s p o r t o p i m t i e s ; a 3. Prekybos BaltijosSalimis (Latvija,Estija)apyvartos su dalis l99l* 1993m. sumaZdjo I,2 karto. Lietuvos prekybos apyvartasu Latvija sudare 1994m. - 5,6 proc., o 2003 m. - 7,8 proc. visos LietuvosuZsienio prekybos, tuo tarpu su Estija - atitinkamai2,5 ir 3,4 procento; 4. Lietuvos uZsienioprekybosapyvartossubalansuotumo pastebimai keitesi ir dydis, ir kryptis. Eksporto ir importo saldasI Vakarq Salis 1989199I m. buvo neigiamas,i Rytq Salis- teigiamas,o liberalizavusprekybos santykius su Vakarq Salirnis 1992-1993m. tapo teigiarnas; 1994-2003m. laikotarpiu neigiamas: 5. Lemiamasvaidmuo Lietuvos eksportopletojime tenka prarnoneiir Sioms pagrindinems Sakoms: lengvajai ir maisto pramonei, cherniniq medZiagqir produktq pramoneibei ma5inqgamybai;

530

6. Lietuvos importo pletojimo linkme visi5kai kitokia. Lieruvos importe lemiamasvaidmuo tenka naftos ir dujq pramonei;antraeilisvaidmuo tenka rnasinqgamybosir chemijospramonei,o trediaeilisvaidmuo - lengvajai ir maistopramonei. 15.4. TARPTAUTINES PREKYBOS NAUDA IR ZALA Salys prekiauja, todel, kad del palyginamojo pranaSumopatiria naud4. Jos naudoja paZangesngtechnologij4 turi gausesnius gamybos i5teklius arba specializuojasigaminti prekes tokiq iakq, kurioms bridinga ekonomijadel gamybosmasto. Pasaulinis [kis patiria naudq kai vyksta rnainai tarp atskirq valstybiq. Tadiau tarptautindsprekybos teikiami privalumai gali pavirsri tr[kumais, o tuomet patiriama ir Lala. pavyzdziui, XIX a. pabaigojepaplitus Saldytuvams, Argentina tapo Saldytos mesostiekejapasaulineirinkai. i9l3 m. eksportavo apie 400 000 tonq mdsos, nors 1900m. jos visai neeksporlavo. JAV nustojo tiekti mesq tarptautineirinkai, nors 1900m. eksportavo150 000 tonq skerdienos. Kas laimejo ir kas pralaimejo? Nors Argentinos bendrasisnacionalinisproduktas Lymiai padidejo, tadiau prekybos nauda pasiskirstelabai netolygtai. pavyzdziui, Argentinoje pabrangoi uzsieni eksportuojama jautiena, ir tai pablogino vietiniq gyventoiq padeti. Pigesndjautiena i5 Argentinos pagerino Europos ir JAV varroroiq padet[. Argentinos galvijq augintojai ir Zemdssavininkai laimejo, kadangi, iSaugus mesos paklausai, padidejo Zemes renta. Tadiau Europos ir JAV galvriq augintojai pralaimejo, nes skerdienoskainos tose salyse krito. Jos sumaZdjo ir pasaulineje rinkoje. vadinasi, tiek Argentinoje, tiek visarue pasaulyjejaudiq augintojamsbuvo padaryta LaIa,,nessumaZejotarptautines kainos. Tadiau apskritai pasaulinislkis laimejo. Zinona, raimejusiejigaletq pasidalyti su pralaimejusiais, tadiaugyvenimetaip atsitinkanedaZnai. Tarptautiniqmainq Zalagali labai pakenkti tam tikriems visuornenes sluoksniams. PavyzdLiui, japonq automobiliai dZiugina vartotojus, tadiau vietiniq automobiliq gamintojamssukelia nedarbo gresmQ. Antai, padidejus automobiliq importui i Didziqia Briranii4 auromobiliq pramondje padidejo nedarbas, ir vyriausybe buvo priversta apriboti automobiriq irnport4. Tai padidino automobiliq kainas vidaus rinkoje. vadinasi, gamintojai laimejo, o vartotojaipralaimejo. Tarptautines prekybos padaryta vienai ar kitai ialiai, gyventojq sluoksniamsZala i5rySkeja, vykdant neracionaliquZsienioprekybos politikq. Tarptautinds prekybos politik4 vykdo vyriausybe, naudodama ivairias priemones;muitus, subsidijas, tiesioginiusirnportoar eksportoapribojimus.

53r

15.5. TARPTAUTINES PREKYBOS POLITIKOS FORMOS IR PRIEMONES 15.5.1. Tarptautinds prekybos politikos formos Tarptautines prekybos politika vykdoma ivairiomis formornis. jq Pagrindines yra Sios: Laisvoji prekyba (free trade) - tai valstybes ekonornine politika, kai be jokiq muitq mokesdiq ir suvarZymq visos gamybos Salys naudojasi tarptautinio teritorinio privalumais. specializavimo papildomos naudos SiqprieZasiiq: del Laisvoji prekybaSalirns suteikia a) laisvoji prekyba skatina konkurencij4 ir apriboja monopolijq vie3patavim4. Kai Salis pradeda prekiauti su uZsienio firmomis, vietines konkurencija del monopolijos praranda savo galiE vidaus rinkoje. l5ar"rgusi uZsieniofirmq veiklos priverdia Saliesgamintojustaikyti technikosnaujoves, pereiti prie garnybos technologijq su Zemesniaisgamybos ka5tais, gerinti produkcijos kokybE, panaudoti naujus garnybos metodus, skatinant ekonomikosaugimq; b) laisvoji prekyba suteikia pasirinkimo galimybq vartotojatns,nes prapledia produkcijos asortiment4 uZtikrina pagamintq produktq gausq ir ivairovE. Kiekvienos laisv4j4 prekybq vykdandios Salies gyventojai gali nusipirkti kitose Salyse pagarnintq naujq produktq, kuriq gamyba Salyje brangiai kainuotq. UZsienioprekyba Salimssudaro s4lygaspadioms garninti technikosir pan.; naujusproduktus,lsigijus tam reikalingqmedZiagq, gamybosmasto ekonomijosefektui, laisvoji prekyba c) pasireiSkiant gali s4lygoti elektyvesnq garnybq.Siuo atveju nauda- prapldsta laisvosios prekybos rinka. Kadangi, panaikinus bet kokius prekybos apribojimus. garnintojas gali laisvai pardavinetisavo gaminiusbet kurioje kiekvienos Salies kitoje Salyje,rinkos plediasi,o tai leidZiagamintojamsgan,inti prekesZyrniai k d i d e s n d r n i s p i m t i m i s . U k i o S a k o s e . u r i o s e r e i S k i a s im a s t o e k o n o m i j a . a didesnegamybos apimtis s4lygoja ka5tq maZejim4 ir tai leidLta pardavineti prekesZemesnemis vartotojui; kainomis.Tai naudingabet kurios Salies d) laisvoji prekyba, vykdoma remiantis palyginamojo pranaSutno principu, padeda daug efektyviau paskirstyti i5teklius ir uZtikrinti auk5tesni rnaterialinesgeroves lyg[ tiek atskirose Salyse,tiek viso pasaulio rnastu. Kadangi i5tekliq struktfira, technologiniq Ziniq lygis kiekvienoje Salyje yra skirtingi, todel kiekviena Salis gamina tam tikras prekes su skirtingais gamybos kaStais.Jeigu kiekviena Salis gamintq tik tas prekes, kurias gali pagaminti santykinai pigiau (su maZesniais alternatyviniaiska5tais)negu jos prekybos partneriai ir mainytq jas i prekes, kuriq gamybos kaitai Salyje

s32

santykinaiauk5tesni negu kitose Salyse, kiekviena laisvai prekiaujantiSalis tai ir visa pasaulioekonomikagautq didZiuliq realiqjq pajamq,naudodama toki4 iStekliqapimti, kuri4 turi kiekvienaSalis. * Protekcionizmas (protectionism) tai valstybdsekonomin6 politika, siekiant apsaugoti nacionalingekonomik4 nuo kitq Saliqkonkurencijos. e ia naudojami muitai, teikiamos subsidrjos nacionalinio nkio vystymui, kitais b[dais apribojamas prekiqjudejimas. Protekcionizmas, taikydamas laisvosios prekybos apribojirnus, sumaZina naudEi5 specializacijos arba visai jos neteikia.Jeigu Salysnegali laisvai prekiauti,jos yra priverstosperkelti i5tekliusi5 efektyvios(ZemqkaStq) jq naudojimo sferosi neefektyvi4 kad patenkintqivairius savoporeikius. Protekcionistiniq priemoniq naudojimas turi itakos vartotojq ir gamintojqi5laidoms. Del prekybiniqapribojimqpadidejavartotojqiilaidos, nes: a) padidejaimportuojarno produktokaina; b) ar"rkStesne importLrojamo produkto kaina priverdia kai kuriuos vartotojuspirkti brangesnes vietinesgarnybos prekes; c) susilpnejus konkurencijai Salies vidaus rinkoje del auk5tq importuojamqproduktr4 kainq, vietinesgamybosprekiq kainos gali padideti. Vykdant protekcionisting politik4 didinami importo muitai, eksporto maZinarniarba i5 viso atsisakoma eksportomuitq. Dempingas (dumping) - prekiq pardavimas uZsienio rinkose Zemgsnemisnegu vidaus ar pasaulinds rinkos kainomis,kartaisnet Zemesnemis garnybos uZ ka5tus. Dempingastaikomastokiais pagrindiniaisatvejais: a) siekiant lsigaleti uZsienio rinkose, uZvaldyti jas. Siuo atveju dempingas taikomas tol, kol vietiniai gamintojai pralaimi konkurencineje kovoje ir pasitraukiai5 rinkos. Tuomet kainos padidinamosir daZnaivir5ija iki dempingo buvusi lyg!. Taip ivyksta tuo atveju, kai imones, raikandios demping4 lgyja toje Salyjernonopolinqar oligopolingpadeti; b) siekiantiSplestigarnybq kad bfitq gaunamadidesneekonomijadel gamybos masto. Siuo atveju dempingo budu realizuojamakitose Salyseta produkcija,kuri neturejopaklausos Salies vidausrinkoje; c) norint realizuoti produkcijos pertekliq, atsiradusi klaidingai pemelyg daug prekiq. ivertinusprekespaklaus4ir pagaminus Atskiros Salys,naudodamos antidempingines priemones(istatymus, sankcijas, papildornus muitus ir pan.), kovoja su importuojarntl prekiq d e m p i n g i n e n t ks i n o m i s . ia Embargas (embargo) - draudimas iSveZti iS kurios nors Saliesarba iveZti i kuri4 nors Saliprekes,auksq vertybinius popierius. 533

taikomasdel 5iq pagrindiniqprieZasdiq: Ernbargas a) politiniq. Politinis embargas taikomas prie5 Salis, kurios bldais bando kitoms Salimsprimesti savo vystymosi keli4 nedernokratiniais kiSasiIjq reikalus,sukeliakariniuskonfliktus, vykdo teroristiniusi5puolius; b) sveikatos apsaugos.Del Sios prieZastiesSaliq vyriausybes gali uZdrausti lveZti i 5a11ivairiq vaistq, gyvunq, augalq, darZoviq, vaisitl, chemikalq ir pana5iai; c) moraliniq. Del kult[riniq ir nacionaliniq tradicijq, religinirl lsitikinimq draudZiama i atskiras Salis iveZti alkoholinius gdrimus, pomografinE literatlrq ir pana5iai. Tarptautin6s prekybos politikos priemons 15.5.2. prekybos apribojimq priemond yra Pladiausiaipaplitusi tarptautins muitas, kuri moka importuotojasvyriausybei. Pavyzdliul nustadius iveZimo 20 proc. muitq automobiliams,kuriq pasaulinekaina yra 12 000USD, automobilio importuotojas turi ne tik sumoketi uZsienio gamintojui l2 000 USD, bet - ir 2400USD (0,2x12 000) vyriausybei. Bendra automobilio kaina importuotojui sudarys 14400 doleriq. Tai yra minimali kaina,uZ kuriq importuotojasgalesparduotiautomobili vidausrinkoje. Kadangi muitai didina importuojamq prekiq kainas vidaus nnkoje. jie naudingi vietiniams tokiq prekiq gamintojarrs,tadiaunuostolingi vartotojams. 15.5.2.1.Muito poveikis ksinui ir gamybos apimiiai Tarkime, kad Lietuva realizuoja automobilius vidaus rinkoje pasaulinds rinkoskainomis,t.y. l2 000 USD uZ automobil[. Panagrinesime muito poveiki automobiliq kainai ir gamybos apimdiaividausrinkoje (15.2pav.).
p

I
l
l

USD
kaina, Pasauline iskaitantnruitq Pasauline kaina
r Tmpodasl l

i
1l

i
i l Qo

. mu[oi oe
r Q'o

Qt

a'.

a,vnt.

15.2 pav. Muito poveikis kainai ir gamybosapimctat 534

lsivaizduokime, kad automobiliq pasaulind kaina - 12 000 USD, kuriai esantLietuva gali i5 uZsieniopirkti tiek automobiliq,kiek ji pageiclauJa. Tai rodo vientisahorizontali linija. Kreives D ir S rodo automobiliq paklausq ir pasi[I4 vidaus rinkoje. Tegu uzsieniniai ir vietiniai automobiliai visiski substitutai. Tuomet vartotojai pirks pigesnius automobilius. Nesant rnuitq, automobilius galima importuoti uZ 12 000 USD. Tegu, esantlaisvai prekybos pusiausvyrai, Lietuvos gamintojai pagamins Q5 autornobiliq kieki, kuris atitinka ta5kEC. Vidaus vartotojai fsigyja automobiliq kieki go (taSkasG). Skirtumas tarp vidaus rinkos pasiulos p5 ir viclaus rinkos paklausos pp padengiamas irnporto.Importuojamqautomobiliqkiekis yra CG (eo, i5 e). 20 proc. muitas padidina vidaus rinkos kain4 iki 14 400 USD. Tai padicrina v i e t i n e s r a m o n dp r o d u k c i j o s a s i [ I 4 i k i 0 s ( t a S k aE ) . s u m a Z i n v a r t o j i m q p s p s a iki Q D (taSkas, Importo apimtis sumaZejanuo CG iki EF, r.y. imporro F). ( k i e k i s l y g u sQ o - Q ) . Koks yra muito poveikis vidausgarnybosapirndiaiir vartojimui? Augant automobiliq kainoms vidaus rinkoje, muitas skatina vietinds automobiliq pramonds augim4. Firrnos padidina gamybq nuo es iki e's. Didindamas automobiliq kainq vidaus rinkoje, muitas apsaugo vietins autornobiliqpramonesgamintojusnuo uZsienio konkurencijos. hnportuojamq automobiliq kaina i5auga.Vartotojq poZi[riu, rnuitas panasusi mokesdius. Kadangi vartotojai turi daugiaumoketi uZ automobilius, automobiliq paklausos kiekis sumaZjanuo QD 1ki e'p. Tatgi importas sumaZeja dviejq prieZasdiq: del l. Del vidaus gamybospadidejimo; 2. Del vidausvartojimo sumaZejimo. Esant tam tikram muitui, importo apimties sumaZejimas priklausys nuo pasillos ir paklausosvidaus rinkoje kreiviq padeties.Kuo iios kreivds horizontalesnds, muito padidejirnas tuo labiau sumaZinsimport4. Bet kai abi kreives labai stadios,muitas tures maZqitakq paklausosir pasi0roskiekiams, taigi ir importo kiekiui, nors vidausrinkos kain4 ir padidins. I 5.5.2.2. Visuomeniniai muit4 kaitai (gerovis nuostoliai) Kaip matome i5 15.3 paveikslo, uZdejus muitq vartotojai isigis automobiliq kieki Q'p. Kadangi del muito automobilio kaina varrotojui padideja 2400 doleriq, vadinasi,vartotojai i5leidZia2400 USD x e;, pinigq daugiau negu b[tq iSleidE pirkdami toki pat kieki e;; pasauline kaina. Panagrindsime,kam gi atitenka vartotojq sumoketi pinigai (stadiakampis LFHJ). Dalis Siq pinigq atitenka vyriausybei (stadiakampis EFHI). Si suma lygi muito importuojamiems automobiliams (2400 USD) ir importuojamo automobiliq kiekio (Q p - Q/ sandaugai. nera gryni visuomeniniaikastai. Tai

535

PavyzdLivi,vyriausybd gali nauclotifiskalinius muitus', siekdamasumaZinti pelno mokest[. kainq padidejgvartotojq mokjimai atitenkafimoms Del aukstesniq jq kaip papildon-raspelnas. Firmos naudojasi aukstesne vidaus kaina papildomq produkcijai. Pasillos kreive rodo, kiek firmoms reikia islei<lziamai gaminantQ', - Qt pajarnq,norint padengtipapildomuska5tus,atsirandandius plotas ECJL rodo firmq pelno papil<loma kieki automobiliq. Vadinasi, grynieji kastai. pualo.ji-a. Tai papildomasfirmq pelnasir ndravisuomenes
P

USD
I r

r4 400 l2 000

kaina, Pasauline muilq lskaitant kaina Pasauline

qs

e's

e'.,

eo

Q, vnt.

15.3Pav.Ka5taiir naudaiSmuito trikampis A yra dalis LFHJ ploto, rodandiovartotojq U2tuSuotas papildornusmokdjirnus,bet tai n6ra nei pajamosvyriausybei,nei papildomas hrmq pelnas. Tai visuomenes grynieji kastai, kuriuos tenka surnokdti vartoiojams uZ neefektyvq viclausfinnq rdmimQ (tai islaikomq neefektyvitl vidaus firmq ka5tai). Pasifilos kreive S rodo ribinius ka5tus gaminant papildornq automobili vidaus ukyje. Bet visuomene,apskritaipadmus,galetq imporluoti autornobilius i5 likusios pasaulio claliesneribotais kiekiais pasaulinerinkos rinkos kaina yra tikrieji automobiliq kaina - uZ 12000 USD. Si pasaulines ekonomikai. ribiniai kaStaiSalies issvaisto ddl to, Trikampis A parodo isteklius, kuriuos visuon-rend - Ql kiek[ Saliesviduje, nors 5[ kieki galetq importuoti kacl gamina (Q's Zemeiniaiskastais.Istekliai, isleisti vrdausautomobiliq gamyboje,galetqbitti panaudotidaug efektyviaukitoselkio Sakose. patirtusnuostolius.Jeigu Trikampis B taip pat vaizduojavisuomends muitq, Saiiesvicluje btitq papildomai parduota (Qo - Q r',) bfitq atsisakyta autornobiliq, esant tik 12 000 USD kainai. Tai yra, ir tie vartotojai, kurie
e stengiatnasi biudZetopajarnos.Siais n.ruitais Firkuliniuir rnuitais didinamosvalstybes iZdo pajatnqtr rnuito rnokesdiu. gauti kuo daugiau

536

pirktq automobill, esantl intervalo (Qo - e o) viduje, moketq pasauling 12 000 USD kainq nors butq pasiryZp moketi ir didesnE kainq (t4 jq pasiryZim4 apibfdina D tiese). Taigi trikampis B paroclo, kiek gerovds prarandavisuomend del to, kad, ivedus muitus, ji priversta atsisakyti dalies automobiliq. Akivaizdu, kad muitai trukdo normaliaijudeti prekiq srautui.Be to, pinigai pereina i5 vartotojq vyriausybei ir gamintojams. vartotojai moka brangiau,o tai malina iq vartojim4. Antra vertus, i vyriausybesiZd4 plaukia pajamosi5 muito, o vietos gamintojaitoliau pledianeefektyviqgamybql0. Del muito visuomend patiria nemaZqnuostoliq. Visuomend galetq irnporluoti automobilius Zemesnepasaulindsrinkos kaina. Jai b[tq gerau, jeigu maZiaui5tekliq bDtq sunaudojama automobiliq garnybaisaliesviduje ir Siuos i5teklius galetq perkelti i eksporto prekiq gamybfu o uZ gautas iS eksporto pajamasgaletq importuoti automobiliusZernesne pasaulinesrinkos kaina. 15.3 paveikslo trikampiai A ir B rodo nuostolius,kylandius del papildomosgamybosSalies viduje ir automobiliqsuvartojirnosumaZejimo. Tadiauyra daug muitus pateisinandiq argumentq. I 5.5.2.3. Muit4 naudojimq pateisinantys argumentai Muitq naudojimq stengiamasipateisinti siais argumentais: salies gynybos butinumu; vidaus garnybos konkurencingumo gyventoiq uZimtumo ir uZtikrinimu; naujai atsirandandiqsakq vystymosi galimybiq uztikrinimu; vyriausyb6s pajamq ir socialiniq klausimq sprendimu; apsaugojirnu nuo pigesnes uzsieniodarbojegos;siekimuapribotiprabangos daiktqlsigijim4ir t.t. Kai kurios valstybesmano, kad, jei vyksta karas, svarbu uztikrinti garantuotq apsir[pinim4 strateginemisZaliavomis ir medZiagomis, o tam b[tina subsidijuotistrateginiqZaliavq ir medZiagqgamybrlir nzrudoti iveZimo muitus. Apsaugos muitai reikalingi, norint issaugotiir vystyti sakas,kurios gamina strategines prekes ir medZiagas, b[tinas karo atveju. Sis argurnentas daugiau karinio ir politinio negu ekonominiopobDdZio. Ekonornistaitvirrina, kad m[sq pasaulyje, kai nera stabilumo, kariniai - poritiniai tikslai (garantuotasapsir[pinimas strateginernisZaliavomis ir rnedZiagomis)yra svarbesniuZ ekono'rinius tikslus (efektyvqpasaulioistekliq paskiritymq). Kaip mateme i5 15.3 paveikslo, vidaus garnyboskonkurencingumo stiprinirnas,naudojantmuitus, padedavietiniarnsgamintojams,bet del uutstq kainq nuostolingas vietiniams vartotojarns. Tadiau vietines prarnones
Guli kilti klausirnas,kodel rnuitai, nors tai toks nergiamasreiskinys, pasaulylc vis dar gana populiarus?Priezastista, kad vartotojai, kurie nukendia <1el rnuitq, daznai kartu yra ir rnuitaisapsaugotnos pralnonesSakos darbuotojai. tt'

537

gamintojai, nesantuZsieniokonkurencijos,gali virsti monopolistais, tai irgi o kenkia vartotojams. Muitas kartais padedasurnaZinti nedarb4 tadiauvartotojai del to irgi patiria nr.rostoliq. Kadangi muitq tarifas padidina importuojamqprekiq kain4 tai padideja paklausaSaliesvietinei produkcijai. Tokiu atveju imones samclo daugiau darbuotojq, noredamospadidinti prekiq pasi[lE vidaus rinkoje, ir nedarbassr"rmaZeja. ,,kairnyno skurdinimo politika", nes paklausaSalies Tai prodLrkcijaipadideja kilq Saliq produkcijos sqskaira.Tokiose Salysedideja jei nedarbas, kitos s4iygosnekinta. Manoma, kad apsaugos muitai - bttini, nes suteikia galimybE vystytis naujoms Sakoms.Laikina naujq atsirandandiqfirmq apsauganuo konkr"rrencijos (efektyvesniq uZsienio firrnq) padedajoms tapti efektyviais gamintojais. Tadiau naujai atsirandandiqSakq apsauga,pasitelkus muitus, pakoreguosesame neteisingqpasauliniq i5tekliq i5destymq kuris istori5kai susiformavo del skirtingq tevynines ir uZsienio pramonds ekonominio iSsivystyrno lygiq. Nors 5is argumentas logiSkaiteisingas, tadiau: l. Jis negalibfiti taikomas industri5kai i5sivysdiusioms (jAV, ES); Salims 2. Silpnai i5sivysdiusiose Salysesunku nustatyti, kuri is naujai atsiradusirl Sakqgali pasiektiauk5tqi5sivystymolygi, ir todelj4 remti; 3. Apsaugos muitai gali i5likti ir kai pasiekiamas tam tikras Sakos i5sivystyrno lygis; 4. Dauguma ekonomistqmano, kad jeigu naujoms atsirandandioms Sakoms reikalingapagalba,tai yra daug geresniqmetodqnegu muitai, pavyzdliui, subsidijos,kurios ai5kiau parodo, kokiai Sakaiir kokio dydZio teikiama pagalba. Salies gamintojai daZnai irodineja, kad muitai reikalingi tam, kad juos nuo pigesn6sr.rZsienio apsaugotq darbo jegos. Tadiau apskritai prekyba vyksta del tarytautiniqsantykiqkainq skirtumq. Kai technologrja ir aprDpinirnasgamybos veiksniais santykinai keidiasi, Saliq palyginamasisprana5umas irgi kinra. DidZioji Britanija XIX amZiuje eksportuodavo tekstiiesgarniniq i vis4pasauli. Tekstilesgamyba yra palyginti imli darbo pramondsSaka.Pietrydiq Azijos salims idiegus tekstiles gamybostechnologijq del apsirfipinimopalyginti gausiadarbojega jos igavo santykini pranaSumqgaminanttekstilesgaminius. Nauja technologija daLnai suteikia Saliai laikinq palyginam4[ pranaSumq. Kai Siq technologijqidiegia ir kitos Salys,svarbiu palyginamojo prana5umo veiksniu tampa santykinis aprfipinimas gamybos veiksniais ir santykine garnybos veiksniq s4naudq verte. Vidaus gamintojai, praradE palyginamqjl prana5um4 pradedareik5ti nepasitenkinimE konkurencijos, del kuriq sukelia prekiq, pagamintqnaudojantpigesngdarbojegq importas.llgos trukmds laikotarpiu kiekviena valstybe susitaiko su tokia padetimi ir

538

pripaZista, kad jos palyginamasis prana5umasturi keistis. Tokiu atveju gamyba koncentruojama lose Salyse. kuriose tuo momentu lurirnas palyginamasis pranaSumas. Ztnoma, trumpalaikiu periodu darbuotojai praranda darb4 privalo pradeti dirbti natgose Sakose,kuriose neturi pakankamo darbo patyrimo. Todel valstybe daZnai naudoja subsidijaskadrams perkvalifikuoti, ir tai yra efektyvesnis budas negu muitq naudojimas, kuris, pridengdarnasvieting pramongnuo konkurencijos, neskatina siekti tarptautinioefektyvumolygio. Kai kurios neturtingosSalysmano jog neteisingakeletui jq turtingq piliediq pirkti prabangosprekes laisvai, kai tuo tarpu visuomenei trUksta i5tekliq, kad galirna bntq [veikti kitq Zrnoniq badE Muitas tokiu arveju apriboja prabangosdaiktq vartojimq bet, del to, augantjq kainoms vidar.rs rinkoje, gali suteikti galimybp vidaus gamintojams intensyviau naudoti d e f i c i t i n i u s5 t e k l i u s r a b a n g op r e k i qg a m y b a i . i 4 p r o b l e m q f e k t y v i a u s i a i i p s S e iSsprend2ia akcizomokestis. Kaip matome, muitai nera efektyvus nei gamintojq, nei vartolojLl poZihriu.Tadiaumuitai naudojamidel SiqprieZasdiq: 1. UZdetas konkredioms prekems muitas padeda atitinkarnoms pramonds Sakoms. Per palyginti trurnpE laik4 finnos ir jq darbuotojai organizuoja efektyvq politin[ spaudimq vyriausybei del muitq nustatymo. Ypad tai lengvai pasiekiama, jeigu organizuojamos specialios grup's, pasisakandios muitus, kurios balsuodamos uZ gali paveikti rinkirnq rezultatus; 2. Muitai naudojami daLniau negu subsidijosdel dviejq prieZasdiq: a) uZdejusmuitus, akivaizdLiai parodoma,kad vyriausybestiesiogiai apriboja uZsieniogamintojqveiklq; b) muitas yra patogesnis politine prasme,kadangi susidaroregimybd, kad muitai gausina valstybes pajamas, tuo tarpu subsidijos - jas eikvoja. Vadinasi,muitai priverdiavyriausybqmaZintipolitinE ltampq. 15.5.3. Kitos tarptautinsprekybospolitikos priemon6s Muitai - ne vienintel6 tarptautines prekybospolitikos priemone. Be jq, naudojamos kvotos, netarifiniaiapribojimaiir eksportosubsidijos. Kvota (quota)- vyriausybdsnustatytadidZiausialeidZiarna produkcijosimporto ar eksportoapimtis. Importo kvota (import quota) - tai vyriausybesnustalyta didZiausia leidZiama produkcijosimporto apimtis. Importo kvotas Salies vyriausybe naudoja, siekdama konkredirl tikslq: l. Apsaugoti Salies gamintojusnuo pernelygdidelesuZsienio konkurencijos; 2. Kainq stabilumuividausrinkoje palaikyti;

539

3. 4. 5.

Ekonomi5kiaupanaudotiuZsieniovaliutq; prekybinesnuolaidasiS kitq Saliq; Gauti ekvivalentines l5vengti per dideles Saliespriklausomybdstq produktq atZvilgiu, kuriq k n a c i o n a l i n i[s i s n e g a m i n a . Eksporto kvota (export quota) - tai vyriausybesnustatyta produkcijos eksportoapimtis. letdLiama didZiausia

Eksportokvotas vyriausybenaudojasiekdama: l. Apr[pinti Salies vartotojus pakankarnornis prekiq Zemomts baiminantis,kad baigsisgamtiniaiiStekliai; kainomis atsargomis, prekiq kainas,ribojantjq i5veZimqi5 Salies. 2. Didinti eksportuojamq Nors kvotos apriboja importo kiek[, tadiau tai nerei5kia,kad jos neveikia jq apribojamq kainq vidaus rinkoje. Palyginus kvotas su rnuitais, iSry5keja pana5umas. Kvotos irgi padidina vidaus kainas ir sudaros4lygasneefektyviai dirbantiems vidaus garnintojamspagaminti daugiau produkcijos negu esant laisvai prekybai. Kvotos, kaip ir muitai, nuostolingos visuomenei. Tadiau valstybdgali importo kvotas naudotivietoj muitq del keliq prieZasdiq. kad importo i5laidos,didejant uZsienio l. Tokia politika garantuoja, konkurencijai, nebedides. Kai irnporto apimtis grieltai fiksuota, iSaugqs importuojamq prekiq konkurentiSkumassumaZins jq kainas, o tai tik Taigi importo kvotos palengvilia pagreitins importo mokesdiq sumaZejim4. mokejimq balansoreguliavimoproces?U 2. Kvotos naudingosir tuo, kad sudarogalirnybgvalstybei lanksdiau vykdyti ekonominq politikq nes muitq tarifo didinimas reglamentuojamas tarptautiniais prekybiniais susitarimais.Jeigu reikia apsaugoti su imporlu konkuruojandias Sakas, tai vyriausybe gali nustatyti grieZtesnesimporto kvotas, tuo tarpuji negalipadidinti muito tarifo. Kadangi kvotos padidina apribojamqprekiq kainq vidaus rinkoje, tai uZsieniotiekejai, kuriems pasisekaparduoti savo prekes,gaus didelius pelnus EFHI, kuris parodo vyriausybei i5 SiqpardavimLl.15.3paveikslestadiakampis pajamas,uZdejusmuitq dabar parodys pajarnas,atitenkandias atitenkandias Jis uZsieniotiekjams arba vidaus importuotojarns. rodo vidaus ir pasaulines rinkos importuojamq prekiq kainq skirtum4. Jeigu Sios pajamos atitenka uZsieniediams,tai rei5kia, kad kvota sukuria grynus visuomends ka5tus. DaLnai vyriausybe parduodalicencijas - importo leidim4 ir taip perskirsto kompensr"roti tiekejai stengiasi Siaspajamas.Privat[s importuotojaiar uZsienio nuostolius del licencijq pirkimo, todel atitinkamai pakelia iveZamq pagal licencijasprekiq kainas. Netarifiniai apribojimai (non - tarff banies) - tai adrninistracinis prekybos reguliavimas, naudojamas, kai efektyvtis. ekonominiaimetodai- nepakankamai

540

Gali b[ti organizuojarna viesa agitacrjapirkti tik savo saliesprekes; importuojamos prekds sulaikomos pasienyje; taikomi dirbtiniai formalumai muitinese; ypa( grteLta prekiq standartq, sertifikatq sistema, tam tikri reikalavimaiprekds[pakavimui,licencijavirnosistemair pana5iai. Cia nagrineti tik importo apribojimai. Bet Salys vykdo ir tokiq prekybos politik4, kuria siekiama padidinti eksport4 ir naudoja ivairias pnemones eksporlui remti. Viena svarbiausiq yra eksporto subsidijos, skiria'ros finnoms ar atskiriems asmenims, eksportuojantiemsprekes i irZsieni. Eksporto subsidijos (export subsidies)_ tai vyriausybds piniginiai i5mokejimai lkio subjektams,eksporluojantiems savoprodukcij4i uZsieniovalstybes. Eksportosubsidijosyra: Netiesiogins eksporto subsidijos (indirect export subsidies), vyriausybdsuteikiaparamqeksportuotojams, kai organizuodamauZsienyjeparodas, muges; reklamuodama prekes; pateikdama informacij4 apie verslo rinkos konjunkt[r4 padddama u.Zmegzti verslo kontaktus; Tiesiogindseksporto subsidijos (direct export subsidies), kai vyriausybd eksportuotojamsskiria pinigines i5mokas, kurios b[na dviejq ru5iq: specifines eksportosubsidijosir vertybineseksportosubsidijos: Specifinseksporto subsidijos(specificexport subsidies), kai nustatoma fiksuota suma uZ eksportuojamosprekds vienet4 Vertybinds eksporto subsidijos (valuable export subsidies), kai nustatomas fiksuotas procentas nuo eksportuojamos prekdsvertds. 15.4paveiksleparodytassubsidrjas naudojantissalies fikis. Tarkime, pasaulinekornpiuteriokaina yra 5000GBp. Esant laisvai prekybai, vidaus vaftotojai iq isigytLt Qp kieki, kur[ vaizduoja paklar.rsos kreives taskasG, o garnintojaipagamintq Q5 kieki, kuri parodo pasiuloskreives taskasE, ir GE kiekis galetqbfiti eksportuojamas. Kad padidintq kompiuteriqpramondsgamybq vyriausybdnustato20 proc. eksporto subsidijas tik tiems kompiuteriams, kurie eksportuojami. caminantys tokias prekes vidaus ga'rintojai uZ jas gauna po 6000 GBp. Tokiu atveju firma nepardavines prekiq vidaus rinkoje po 5000 GBp, kai gali jas parduotiuZsienyje 6000GBp. vidaus gamintojai po apribos pasiul4 vidaus rinkoje lki Q D, kacl vietiniai vartotojai moietq po 6000 GBp, t.y. rE padr4

541

parduodamiuZsieniui.Q p - kiekis, kurl kain4 kuri4 eksportuotojaiuZsidirba, vidau,s vartotojai istengs[sigyti uZ 6000 GBP. Bendravidaus gamybapadides AB tki Q s, ir bus eksportuojarnas produkcijoskiekis. Nors subsidijospadidinaeksport4 tadiautai turds itakos gryniesrems visuomenska5tams.Juos vaizduojatrikampiai H ir K. Trikampis H ivertina del to, kad sumaZejavartojimas visuomendsgrynuosius ka5tus,atsiradusius Trikampis K ivertina visuomeniniuska5tus, vidaus rinkoje nuo Qp rki Q D. atsirandandius didejantprodukcijosapimdiainuo Q5iki 0 s.
Vidaus rinkoskai GBP
Pasauline aina, k su subsidija k Pasauline aina

Q'o

Qo

Qs

Q's

Q' vnt.

15.4 pav. Eksporto subsidijos

15.6. NAUJOS TENDENCIJOS TARPTAUTINES PREKYBOS POLITIKOJE politikoje ilgus metusvyravo dvi prekybosekonornineje Tarptautinds liberalizuoti tarptautinE viena su kita susijusiostendencijos.Pinna, siekin.ras prekyb4 panaikinti prekybinius apribojimus,kurie trukdo tarptautinio darbo procesui.Antra, pasidalijimo gilejimo, garnybiniqjegq intemacionalizacijos protekcionizmostiprinimas,bandymai apriboti,,svetimo" kapitalo, prekiq skverbim4sii ,,savo" Sali. Sios dvi tendencijosprekybos politikoje i5rySkejo ivairiais bfldais: muitq kaip tradiciniq vidaus rinkos apsaugosprienroniq vaidmens maZejimu; agrariniu protekcionizmu; vidaus rinkos apsaugos priemoniq nuo uZsieniokonkurentqiSpletimuir t.t. Ypatingq vaidmeni reguliuojanttarptautinqprekyb4 suvaidinoBSTP (GATT - General Agreementon Trade and Tariffs) - Bendrasissusitarimas del tarifq ir prekybos, veikiantis nuo 1947 metq. Pagrindinis BSTP tikslas buvo - kuo didesnis pasaulines prekybos liberalizavirnas. Jo veiklos svarbiausiasuZdavinys suderinti ivairiq Saliq pozicijas; siekti muitq ir kitr.1 apribojimq tarptautineje prekyboje panaikinimo; taisykliq, atmetandiq

</")

diskriminacij4 parengimas ir pritaikymas; geriausio reZimo lveclirnas ir pritaikyrnas. BSTP deka vidutini5kai 33 proc. buvo sumaZinti rnuitq tarif'ai prekyboje tarp iSsivysdiusiq Saliq, taip pat panaikinta daug netaritiniq apribojimq. Supaprastinus netarifi nius apribojirnus,pasiektas : o susitarimas del valstybinio supirkimo, atvdrEs amerikiediq eksportuotojams papildomasuZsienio rinkas; . susitarimas techniniqbarjerqpalengvinoir iSplete del importq . susitarimas del subsidijq ir kompensuojandiq muitr.l padejo partneriamspriimti apsaugos priemonestuo atveju,jei rnaterialiniai nuostoliai atsiranda Salies importuotojos iakose, importuojant produkcij4 dirbtinai sumaZintomis kainornis; o JAV tekstiles pramonei buvo suteiktos papildomos galirnybds eksportuotisavogaminiusI Vakarq Europ4. Muitq sumaZinimas padare ltakq l0 proc. pasaulinds prekybos ir didziausios reiksmds turejo mi5ko apdirbimo, masinq gamybos, chenrijos pramonei. Nuo 1996m. sausio I d. iki tol veikusio BS'I'p funkcrjasir parirrl peremd Pasauline prekybos organizacija ppO (WTO * World Trade organization), Siuo rnetu vienijanti net 130 pasaulio valstybiq. pagrinciinis PPo tikslas - tgsti pasaulinesprekybos liberalizacijq kuri remtq dictesni investavim4 darbo vietq sukurirnQbei tarptautinesprekybos suklestejimil. Pagrindinisjos uZdavinys- saugiosir prognozuojamos tarptautines prekybos aplinkos verslininkamssukurimas. PPO veikla apirna: . daugia5aliq nuostatq, reglamentuojandiqprekybinius valstybiq santykius, lgyvendinirnqbei tarptautinesprekybos vykdymo pagal Siuosnuostatus kontrolE; . daugia5aliq derybq tarptautiniais prekyboskiausirnais rengim4; . tarptautinioarbitraZo veiklq . bendradarbiavimqsu kitomis tarptautinemis organizacijomis. XXI amZiuje, kaip niekada anksdiau reikiminga tampa pasaulio ekonomikos pletra ir tarptautinis ekonominis bendradarbiavirnas. deka Jq pasaulio Saliq nacionalinp ekonomikq bei regionini bendradarbiavirnq siekiarnasujungti i vientis4visq pasauliaprepiantl[ki. ppo [kurimas, vienas pagrindiniq Sios srities laimejimq, atveriantisnaujas potencialiasgalimybes tarptautines prekybosir gamybosvystymui.

543

Pagrindin6ss4vokos o . . r . . . . o tarptautineprekyba absoliutuspranaSumas palyginamasispranaSumas prekdsalternatyviniaika5tai laisvojiprekyba protekcionizmas dernpingas embargas importo muitai
a a a a

a a a

kvotos netarifiniaiapribojimai eksportosubsidijos eksporto netiesiogines subsidijos eksportosubsidijos tiesioginds BSTP PPO

Kartojimo klausimai 1. 2. 3. 4. 5. prekybosekonomin[pagrindq? Kas sudarotarptautins Kas yra prekdsaltematyviniaikaStai? d6sni. Nusakykite palyginamojoprana5umo vidLrje? turi itakosprekybai Sakos Kokie veiksniai aktualiausios tarptautinds prekybos problemos dabartinmis Kokios sqlygomis? 6. Kas yra laisvoji prekYba? laisvoji prekybateikia papildomEnaud4. 7 . Nurodytite, del kokiq prieZasdiq 8. Kas yra protekcionizrnas? politikos privalumusir tr[kumus' 9. Palyginkiteprotekcionistines 10. Kas yra dempingas? I l. Kokiais pagrindiniaisatvejaistaikomasdempingas? 12. Kas yra embargas? embargas? taikomas 13. Del kokiq prieZasdiq 14. Kas yra muitai? pasekmes? I 5 . Kokios muitq naudojirno ekonomines muitus pateisintiir kodel jie taikorni? 16. Kokiais argu[rentaisstengiamasi 17. Kas yra kvotos? irnportoir eksportokvotos? 18. Nurodykite, kodel naudojamos taikomoseksportosubsidijos? 19. Kodel eksportosubsidijqruSis. 20. ApibLrdinkite 21. Kokios eksportosubsidijqnaudojirnopasekrnes? sqlygomis? 22. Koks pagrindinisPPO tikslasir vaidmuo dabartinemis

544

16. TARPTAUTINE PINIGU SISTEMA IR TARPTAUTINIAI FINANSAI


Penkioliktame skyriuje aptarta tarptautiniq mainq teorija, palyginamasis prana5umas, skatinantis tarptautinE prekybq. Skyriuje, nagrinej andiame atvirosios ekonom ikos rnakrolkonomik4 apibuainti ivairls valir"rtLl keitimo kursq reZimai,tadiaulabiar.rsiai domdtasilvairiq kursq reZin-rq itaka Salies vidaus monetarinei bei fiskalinei politikai. Siarne skyriuje aptarsime,koki4 itakq ivair[s valiutq keitirno kursq reZirnaituri viso pasaulio ekonomikai,ir koks rezimas(fiksuoto ar plaukiojandiokurso) yra palankesnis pasaulines ekonomikos poZilriu. Panagrinesimetarptautinio ekonominds politikos koordinavimosvarb4ir pasekmes.

r 6 . r . \ ' A L t u T UK U R S |R E z t N t A l T
Tryliktame,,Atvirosios ekonomikos makroekonornikos', skyriuje i5siai5kinome, kad keitimo kursasyra pusiausvyros kaina, nusistovintita;p dvieiq valiutq uZsieniovaliutq keitimo rinkoje. Litq paklausaatsiranda: l) kai, pardavg i5 Lietuvos eksportuojamqprekiq, pavyzdLiui, uZ JAV dolerius, eksportuotojai norijuos i5keisti litus; i 2) kai uZsieniediai nori [sigyti Lietuvos turto (fizinio ar finansinio - akc1q, obli gacijq ir panaSiai). Tuo tarpu litq pasirilaatsiranda todel, kad; l) [ Lietuv4 importuojantys prekes ar paslaugasasmenys turi uZ litus nusipirkti uZsieniovaliutos; 2) lietuvospiliediai nori pirkti uZsienio fizinio ar finansiniotlrrto. Papildomai lito pusiausvyroskainq valiutq rinkoje veiks Lietuvos vyriausybespolitika. vyriausybe gali parduotidali savovaliutosrezervqir tuo padidinti lito paklaus4 arba, arvirksdiai,prispausclinti papildornai litq ir uZ juos pirkti uZsienio valiutQ savo valiutos atsargomspadidinti. pastaruoju atveju padideslito pasiula.Aplinkybes, kuriomis vyriausybelsikisa valiutq I rink4 priklauso nuo to, kokl - aukso standarto, fiksuoto, reguliuojamai plaukiojandioar laisvai plaukiojandiokurso - reZirnE vyriausybepasirinr<s. 16.2. AUKSO STANDARTAS 16.2.1. Aukso standarto veikimo s4lygos Aukso standartas (the gold standard) pinigq sistema, kurioje vienintele tarptautiniq pinigq forma laikornas auksas.

545

Si sistemasusiformavoplediantistarptautinei prekybai ir vyravo nuo 1879m. iki 1934m., i5skyrus Pirmojopasaulinio karo metus. Aukso standartoveikimo analizl padedasuprastivalir-rtiniq sisten.lrl su fiksuotu valiutos kursu naudojimo prana5umus trfikumus. Veikiant Siai ir sisternai, Salies vyriausybe: l. Nustatydavosavo Salies piniginio vienetoauksoturini; 2. Palaikydavo grievzlq santyk[ tarp savo aukso atsargq ir vidaus pinigq pasi[1os; 3. Netrukdydavolaisvamauksoeksportuiir importui. Jeigu kiekviena Salisnustatydavo savopiniginio vieneto auksoturini, tai skirtingos nacionalines valiutos turdavo fiksuot4 tarpusavio santyki. PavyzdZiui, JAV prilygino dolerio vertE 25 granams(l granas = 0,0648S) aukso, o DidZioji Britanija prilygino svaro sterlingo vertq 50 granq aukso. Vadinasi, DidZiosios Britanijos svarassterlingq kainavo 50i25 dolerio arba I GBP=2 USD. Toks turetq bfiti valiutos kursas,jeigu nedarytq[takos aukso transportavimo,lpakavimo ir kitos i5laidos.Valiutos kursui buvo leidZiama svyruoti apie rnonetini auksoparitet4rsiaurose aukso ta5kq ribose. Klasikinis aukso ta5kq mechanizmasveikd tiktai tada,jeigu buvo uZtikrinarnas laisvas pirkirnas,pardavimasbei perveZimas. ar"rkso Valiutos kurso nukrypimai buvo nustatomi pagal aukso transportavirno uZsien[bei jo mainymo i reikiarr4 i valiut4 iSlaidas(aukso ipakavimas,draudimas, komisiniai ir t.t.). Nukrypimai nuo pariteto fakti5kai sudareapie I procentq.PavyzdLiul,1929-1933m. GBP a u k s ot u r i n y sb u v o l y g u s 7 , 3 2 0 0 0 ga u k s o ,o U S D - 1 , 5 0 4 1 6 g . o n e t i n i s M = GBP paritetas,palyginti su USD, buvo toks: l GBP = 1,3200011,50416 4,86 USD. Minirnalus svaro sterlingq kursas (esant pasyvian-rDidZiosios Britanijos mokejimq balansui)buvo lygus monetiniamparitetui minr.rs aukso perveZimo vertei. Jeigu 5i vertd sudaro I proc. pariteto, t.y. 0,05 USD, tai I GBP Zemutinisaukso taikas toks: 4,86 USD - 0,05 USD = 4,81 USD. Pasiekus51vadinam4ji aukso eksportota5k4 prasidedavo auksoperveZimas i JAV. Maksimalus svaro sterlingq kursas (esant aktyviam DidZiosios Britanijos mokejimq balansui) buvo lygus monetiniam paritetui plius i5iaidoms, susijusiomssu transportavimu JAV (IGBP = 4,86USD + i5 0,05 USD = 4,91USD). Pasiekus vir5utin[ (arba importo) aukso ta5k4 vykdavo auksopersiliejimasi5 JAV i DidZiAjqBritangE Aukso standarto sqlygomis valiutos kursas negalejo nukrypti nuo aukso taSkq, kadangi pasiekus Sias ribas, savo skoloms padengti genau apsimokejo i5veZtii uZsieniar iveiti i Saliauks4 o ne,,nukrypusiq'valiut4. Panaikinusauksostandarta. auksota5kumschanizrnas nustoioveikti.

Monetinis aukso paritetas- vienos Saliesvaliutos aukso furinio sanrykis su kitos Salics valiutosauksoturiniu.

'

546

16.2.2. Mokdjimq balansoreguliavimasesantaukso standartui PaaiSkinsimemokejirnq balanso reguliavirno mechanizrn4 esant aukso standartui, naudodamiesi I paveikslu. 16. 1 GBP kaina, USD

Qu

Qu

Kiekis, GBp

l6.l pav. Reguliavimomechanizmas, esantauksostandartui Tarkime, kad svaro sterlingrtr paklausqir pasiulEvaizduojakreives D ir S. Jq susikirtimo taskasa sutampasu fiksuotu valiutos kursu, kuris atitinka GBP ir USD aukso turin! (USA = 25 granamsaukso, o DidZiosiosBritanijos GBP - 50 granq aukso. Valiutos kursas,esantaukso standartui,- 2 USD uZ I GBP). Tegul JAV ir DidZiojoje Britanijoje vyrauja visi5kas uZimrumas,ir kiekvienos Saliesmokejimq balansas yra subalansuotas. Tarkime, kad JAV ir DidZiajai Britanijai b[dingos Sios sElygos:pastovi pinigq pasiula, nuslatytas vyriausybesaukso atsargqdydis ir kainq lygis. Siorniss4lygornisamerikiediai nusprendZia i5leisti daugiaupajamq prekiq, pagaminrqDidZiojoje Britanijoje, importr"ri. Tuomet DidZiosios Britanijos eksportasi5augtq ir virSytq import4 (prekybosbalansas b0tq aktyvus).Jeigu Salies vidauskainos ir atlyginimai yra nekintami, eksportui padidejus,DidZiosios Britanijos ekonomika trurnpuoju laikotarpiu pasieks pakilimo stadij4 kadangi bendroji paklausa britq produkcijai padideq. Tokiu atveju paklausos kreivd svarui sterlingqpaslinktq I padeti D1. Susidarytqsvarq sterlingq tr[kumas, lygus ab. Tai reikStqJAV mokejirnqbalanso citE. defi Kaip Zinome, aukso standartasneleidZia valiutos kursui nukrypti nuo fiksuoto santykio, t.y. daugiau kaip 2 USD uZ I svar4 sterlingq. Taip pat aukso standartasreikalauja palaikyti fiksuotq pinigq kiekio apyvartoje ir turimq aukso atsargq santyk[. Tadiau jeigu kai kurie privatris asmenys

547

pastoviaikeidiadaugiaudoleriqi svarus negu atvirk5eiai2, paklausos susidaro GBP perteklius. Kadangi JAV dolerio - DidZiosios Britanijos svaro kursui nebuvo leidZiama keistis, todel Anglijos centriniam bankui tekdavo supirkineti USD ir veZti I JAV, kur uZjuos buvo perkamas auksasir veZarnas i Anglijos centrini bank4. Taigi JAV ir DidZiosiosBritanijos centriniai bankai automati5kaipriverdiarni lsiki5ti i uZsieniovaliutq keitimo rink4. DidZiosios B r i t a n i j o sr n o k e j i m qb a l a n s o k t y v u ss a l d a s r a s L r s i j qs u j o s c e n t r i n i a r n e a y s banke ekvivalentiniu aukso atsargq augimu, kuriq isigrjirnas uZtikrina papildomq GBP kieki, reikalingq vykdant atsiskaitymus uZsienio valiutq keitirno rinkoje. JAV mokejimq balanso deficitas susijgs su aukso atsargq maZejimucentriniarne bankeiki ekvivalentiniokiekio. Vadinasi, aukso standarto s4lygomis Salis, turedama aktyvrl mokejimq balansosaldA vykdo suderintqsavo vidaus pinigq kiekio didinirn4 apyvartoje, atsiZvelgdama i viso to pasekmes, I.y. pajamq pertekliq atsiskaitymuose uZsieniediais, del to vyriausybdsaukso atsargq,kurios su ir palaiko Saliesvidaus pinigq pasifllq augimq.Salis,mokejimq balansodeficitu surnaZinusisavo oficialias aukso atsargas,atitinkarnai sumaZinair vidaus pinigq pasi[14. Taigi dabarZinome,kaip veikia automatinistarptautinioreguliavirno mechanizmas.Kai paklausa DidZiosios Britanijos eksportui i5auga, 1ai ii pradZiq jei vidaus kainq lygis ir atlyginirnai tuojau pat nebus koreguojarni atsiZvelgiant i aukStesng bendrqj4 paklaus4 vidaus produkcijai, lvyks ekonomikos pakilimas. Kai nominalusis valiutos kursas fiksuotas, del pakilimo gali padideti vidaus kainos ir sumaZetiSaliesvidaus ekonornikos tarptautinis konkurencingumas. Taiiau 5is procesas susijEs su pinigq judejimu. 15pradZiqDidZiosiosBritanijos mokejimq balansas aktyvus.Tai yra skatina svarq kiekio apyvartoje ir aukso atsargq jos centriniarne banke augim4. Auk5tesne vidaus pinigq pasi[la tures didesnes itakos vidaus kainorns, sumaZins palDkanqnonnEir padidinsbendr4l4prekiq paklausE Kadangi kainos dideja, DidZioji Britanija pamaZu tampa maZiau konkurencinga, nors norninalusis valiutoskursasi5lieka fiksuotas.PamaZuddl to i5nyksta mokejimq balanso aktyvusis saldas,kadangi paklausaeksportui sumaZdja,o paklausa importui i5auga. Kai kainos DidZiojoje Britanryoje padideja ir jos konkurencingumas sumaZeja, bfitina subalansuotimokejimq balansq. Tarptautindspinigq ir aukso [plaukos baigiasi. Jei Salyje pinigq pasi[la nekinta, vidaus kainos nesikeidia,vidaus ir uZsienio balansasbutq grqZintas. Zinoma,prieSinga situacijayra JAV. Kai pradinismokejimq balansas yra deficitinis, JAV pinigq ir aukso atsargos sumaZeja,palukanq noma
2 I arp atsltlnKa,

iS Did2iosios Britanijosnorirnadaugiau

uZ dolerius

negu iveZti. ljq

padideja. Tai turi ltakos bendrajaipaklausai.pamaZu JAV vidaus kainos ir atlyginirnai sumaZdja, jos konkurencingumas o pradedadideti. Kai mokejirnq balansas subalansuojamas, procesas 5is sustoja. vadinasi, aukso standartaspadeda reguliuoti pusiausvyr4 atskirq valstybiq tarpusavioprekyboje ir atsiskaitymuose. Tadiau sis sureguliavimas yra nevienalaikis, vyksta del to, kad saliesvidaus kainq ir pajamqpokydiai jis turi [takos Saliestarptautiniokonkurencingumolygiui. Tarptautines prekybos reguliavimo tempai priklauso nuo tq temptl, kuriais vidaus kainos rr atlyginimai reaguojai pasi[los ar paklausos pertekliq. visi Sie makroekonominiaiposlinkiai gali b[ti pritaikyti situacrjai, pavaizduotai 16.l paveiksle. Pajamq ir kainq sumaZdjimas JAV sumazins DidZiosios Britanijos prekiq ir paslaugq paklausq ir kartu susilpnins amerikiediq paklaus4 svaralrs sterlingq. palyginti daug Zernesne palfikanq norrna DidZiojoje Britanijoje neskatinsamerikiediq investuoti daugiau savo lesq i DidziEiq Britanri4. Del to taip pat sumaZds paklausasvaramssterlingq, ir kreive D1 paslinksI kairE.Analogiskai,pajarnqir kainq augirnasoidziojoje Britanijoje padidina britq JAV prekiq ir pasraugqpaklaus4 o aukstesne palDkanqnorrnaJAV skatinabritus daugiausavoldsq investuoti si4 sal[. visi i Sie procesai padidina svarq sterlingq pasillq JAV, paslinkcramikreivE S i desing(16.1 paveikslas). Taigi susijgsu rarptautiniu auksojudejimu vidiniai makroekonominiai poslinkiai JAV ir DiclZiojoje Britanijoje skarins naujos paklausosir pasiDlospusiausvyrosatsiradirnq. Kreives D ir S susikirs taske. esandiame de5inE nuo ta5koa. I 16.2.3. Aukso standartoveikimo ivertinimas Aukso standarto sistemaibtidingi Sieprana5urnai: l. Stabilfls valiutq kursai padeda sumaZintinetikrum4 bei rizik4 ir kartu skatinatarptautins prekybosapimtiesaugim4; 2. Aukso standartas automatiSkai i5lygina mokejimq balansq deficitus. Jeigu susidarydavoJAV rnokejimq balanso deficitas, kaip jau aiSkinome praejusiame skyrelyje, neisvengiamasaukso juclejimas sukelia svaro sterlingq paklausos ir pasi[los kreiviq paslinkimE iki jq susikirtimo taSke, kuris atitinka fiksuotq valiuros kursq (2 USD=l GBp). Mokejimq balanso deficitas, sukeltas pirminio svarq sterlingq tr[kumo (dydis aD), btidavopa5alintas. Aukso standartas ir Siutr[kumu: turi l. Salys,kuriose veikia uulro rtu.rdurtas, ndra apsaugotos nuo giliq ir ilgq nuosmukio laikotarpiq, kai slegia nedarbas,sumaZejapajamos, kyla infliacrja. Aukso standarto s4lygomissaliespinigq politikq Zymia dalirni lernia uZsienio valiutos paklausos ir pasillos pakitimai. Jeigu, pavyzctZiui,JAV

549

tai ekonomika buvo nuosmukio bOsenos, aukso praradimasaukso standarto s4lygornissumazinspinigq kieki ir pabloginasituacrjq. galejo egzistuotitik tol, kol vienas i5 jo dalyviq 2. Aukso standartas savo aukso atsargas. Priesingu atveju iSkildavo bfitinybe iSeikvodavo atsisakyti aukso standartoarba devalvuoti valiutq. Vadinasi, kadangi Sioje sisternojevaliutos rezeryus sudaro auksas,tai Salys gali i5laikyti fiksuotus jei valiutos kursustik su s4lyga, jos turi auksorezervq' DidZioji pasauline krize (1929-1933m.) parenge dirv4 aukso standarlq panaikinti. Pablogejus nacionalines gamybos ir uZimtumo rodikliams, geroves atkfrimas tapo pirmaeilis nukentejusiq Saliq tikslas. Kiekviena Saiisb1ojo, kad jos ekonominiopakilimo procesaigali nutrilkti del mokejimq balanso deficito, kuris b[tq sukelgsaukso nutekejim4 ir veiklos aktyvumo sumazejimEI5 tikrqiq ivairios salys,kurios laikesi aukso standarto, ir bancledevalvuoti savo valiutq auksoatZvilgiu,kad didetq eksportas maZdtq panaikinimo importas. Sios clevalvacijosir buvo pagrindindaukso standarto prielaida. 16.3. FIKSUOTI VALIUTV KURSAI. DOLERIO STANDARTAS Esant aukso standartui,valiutq kursai yra fiksuoti. Panagrinesime fiksuotq valiutq kursq sistemfu esant ribotiems kurso nukrypimams nuo ji pariteto, t.y. kai valiutq kursai yra fiksuoti, bet SalimsleidZiama reguliuoti. Vudo, maZo miestelio Bi tirt.-u pradejo veikti 1944m. ir pavadintaBreton Naujajame Harnpsyre (JAV), vardu, kuriame buvo suiaukta tarptautind konlerencija naujos pasaulio valiutin6s sistemos pagrindams sukurti. Pagrindiniai Sios sistemos galutinio projekto ktrejai buvo Haris Vaitas (white, Hutry) ir DZ. Keinsus. sios konferencijos metu susitarta sukurti reguliuojamai fiksuotq valiutq kursq sistemQir [kurti Tarptautini valiutos fonaa tVE (lMF - IntemationalMonetary Fund). Naujoji sistemanumateSias valiutinio mechanizmoveikimo taisykles: valir.rtq t.y. l. Tarptautiniq atsiskaitymq liberalizacijq konvertuojamumq; 2. Tarptautiniq atsiskaitymq stabilum4 t.y. valiutiniq paritetq nekeidiamumq palaikym4. 3. Mokejimq balansqpusiausvyros buvo numatytapalaikyti trimis b0dais: Mokejimq balansqpusiausvyrq l. Siekiant padidinti eksport4ir maZinti vidaus vartojimq vykdyli politik4; grieZt4vidausekonominE 2. Sukurti TVF kredito mechanizmq leidZiant[padeti toms Salims' kurios patiria laikinq uZsienioatsiskaitymqsutrikimq; priemong- valiutq devalvavim4. 3. Taikyti kra5tuting

550

Prireikus sureguliuoti rySkius mokejimq balanso pusiausvyros paZeidimus,TVF leido kiekvienai valstybei, sio fondo narei, keisti valiutos vertq iki l0 proc. ribos be atskiro fondo leidimo. Tokiu bficlu buvo stengiamasi uZkirsti keli4 savavaliskoms ialiq valiutq devalvacijoms. narrdotoms kaip ekonomikos vystymosi stimulas. pavyzdliul dolerio devalvacijapadidindavoJAV eksportq sumaZindavo import4 ir panaikindavo rnokejimq balanso deficitq. Kadangi Salyssutiko nustatyti savo valiutq kursus dolerio atZvilqiu. buvo ftvirtintasdolerio standartas. Dolerio standartas (the dollar standard) _ valiutine sistema, pagrlstadolerio vieSpatavimu. Tuo laikotarpiu egzistavo grieztai reglamentuotas dolerio ir aukso rySys. Kiekviena Salisnustatydavosavo valiutos pariteto vertg, palyginti su doleriu, kaip kad galiojant auksostandartui buvo nustatoma pagal auks4. Breton Vudo sistema nurnatd naudoti auksq ir doler[ kaip tarptautinius valiutos rezeryus. Aukso kaip pasaulines mainq priemones naudojimas susijqssu jo vaidmeniu aukso standartosistemoje.Doleris buvo pripaZintas pasauliniais pinigais del dviejq pagrindiniqprieZasdiq: l. JAV po Antrojo pasauliniokaro turejo labiau negu kitos pasaulio valstybsiSvystyt4 ekonomikq; 2. IAV sukaupe daugauksoir nuo 1934m. iki 197I m. vykdd aukso supirkimo ir pardavimo uZsienio finansq organamspolitik4 pagal fiksuot4 kainE - 35 doleriai uZ uncii4. Todel doleris buvo tapEs faktiiku aukso pakaitalu. Dominuojant dolerio standartui,valiutos buvo keidiamos greidiau i doleri negu i auksq. Esant fiksuotiems valiutq kursams,valstybiq centriniai bankai parduodavo arba pirkdavo dolerius, atsiZvelgdami i iq bankuose esandias uZsieniovaliutos arba dolerio atsargas. vykdydavo intervencij4| Jie uZsieniovaliutq rink4 kad apgintqegzistuojantl valiutoskurso reZim4. Padi4 idejq naudoti doleri kaip sudedamqjqpasauliniq vaiiutiniq rezervq dal[ stimuliavo XX amZiaus5 - 6-o desimtmediosituacija. Aukso atsargq augimas priklaus nuo i5kasamo aukso kiekio bei aukso dalies, sunaudotos pramoniniams, juvelyriniams ir kt. tikslams.Tadiau aukso atsargq augimas atsiliko nuo greitai besiplediandios prekybos ir mokejimq masto. Todel doleris ir tapo pasauliniqvaliutiniq rezervqdalimi. Pagrindinisaukso ir dolerio standartoskirtumasbuvo tas, kad salies vidaus pinigq pasi[la neturdjo jokio ryiio su banke laikomomis dolerio atsargomis. lvairiq Saliq vyriausybes galejo spausdinti tiek pinigq, kiek norejo. Dolerio standartasslopino reguliavimo mechanizmo,sukurto aukso standartos4lygomis,veikim4. Kaip Zinorne,esant aukso standartui,salys su mokejimq balanso deficitu netekdavo aukso, ir iq vidaus pinigq pasi[la

551

o krisdavo. Del tos prieZasties vidaus kainq lygis sumaZedavo' konkurencingumaspradedavodideti.Esantdoleriostandartui'Salyssu vietiniai mokejimq b-alansodeficitu taip pat netekdavo pinigq' kadangi daugiau negu i5 jq gaudavo' Tadiau gyu.nto;ui surnokedavouZsieniediams prispausdinti ii"tu, ,r"gulejo sukliudyti 5alies vyriausybei paprasdiausiai. norint atkurti pradinio lygio Saliesvidaus pinigq pasi[I4' Juugiuu plnigi, nordda'ros Vyriuusyf., 1utiq, Luri,.t mokejimo balansasbuvo defrcitinis, pasiulos panaikinti pradinl defliacini spauclim4 pasireiSkiant[ pinigq pinigq' Nors tai sumaZejimu, paprasdiausiaigafeJo papildomai spausdinti tadiar,r uZkirsdavo felq aukstesniam neclarbui trumpuoju laikotarpiu, mechaniz*ruiveikti vidaus kainas, i..,tAyAuuo ilgojo laikotarpio reguliavimo opinigqkiekiosumaZejimEnukreiptiividauskonkurencingumodidinim4. Toks"elgesysgalejobutipateisinamasisipareigojimaispalaikytivisisk4 uZrmtumqnettrumpuojulaikotarpiu.BettaipasiektivisomsSalims vyriausybd neirnanoma. Kadangi mokejimq balanso deficitas islikdavo, valiutos saugomq tureclavosunaudoti vis daugiau ir daugiau savo uZsienio rezerv[, kad t4 deficitq padengtq.Tadiau galq gale uZsieniovaliutos.rezervai ZemesnE baigdavosi.Tuomet Salisturedavo devalvuoti valiutq nustatydama sav-ovaliutosparitetovertEdolerioatZvilgiu'kartupadidindamasavoprekiq e tarptautinej rinkoj e' konkurencingurn4 b[dingas fiksuotq kursq su ribotais kurso prie5taravimas, Pirmasis nuo pariteto sistemai,yra tas, kad 5i sistemaneturi automalinio nukrypimais puriuuruyro, puZ"iditoq tarptautiniuose mokejimuose sureguliavimo kursai.paprastai mechanizmo. tS tit*i1q, laaungi tokioje sistemoje valiutr.L pasikartojandiais.intervalais turejo blti i'iksuoti, tititur laipini5kai vykdomq valiutoskursoreguliavimr-lprieStaravoveikianiiossistenrosypatybems. tapo Dolerio standartasturejo ir antr4 tr[kum4' Kadangi doleriai JAV lsigijo nei5eikvojamq uZsienio valiutos pasauline mainq priemone, rnokejimq ,.r"r,rt1 - JAV vyriausybe visuomet galejo padengti savo Salies maZi daugiaudoleriq.Jeigu jAV susidarydavo spausdindama balansocteficit4 mokejimqbalansodeficitai,dolerioatsargoskitqpasaulioSaliqcentriniuose Tai b[davo naudingapasauliopinigq bankuoseiSlikdavomaZai tepakitusios. pasiulai,nesji didedavoi5 leto. lr laikinai taip buvo' didesni Tadiau 7-o desimtmedio vicluryje JAV pradjo susidaryti mokejimq balanso deficitai del didziuliLl negu kitose pasaulio valstybese apyvartE t<aiiniq i5laidil Vietnamo kare. Todel pasaulindpasitla i5leistiemsi greitai isaugo.Kitos salys,del to igijusios uZsieniovaliutos atsargll doleriams viso pertekliq, flunuuo joi-ris padengti mokejimq balanso deficitus' Tadiau deficitas'Didejant mokejimq balanso negalejobiti panaikintas puruulio-roustu pasaulinei pinigrl pasiulai ir jo bendrajai parduodamq p]:ki3 paklausai tempai iidesniu taipsniu negu padiiedavo prekiq pasi[rla, infliacijos snartddavo. 552

Kadangi doleriq kiekis, esantisuZsieniediq rankose,spardiaididejo, o JAV aukso rezervatbuvo i5eikvoti,kitos Salyseme galvoti: ar doleris i5 tiesq yra toks gerasauksopakaitas? JAV sugebejimas i5laikyti dolerio keidiamum4 i auks4 tapo vis labiau abejotinas,vadinasi,tapo abejotinasir dolerio, kaip visuotinai pripaZintostarptautindsrezervinsvaliutos, vaidmuo. JAV turejo sumaZinti arba panaikinti mokejimq balanso deficitq kad i5laikytq dolerio kaip pasaulines valiutos statusE. Tadiau sdkmds atveju bltq suletejEs tarptautinir4valiutos rezervq augirnas,ir del to butq apribotas tarptautinds prekybos bei finansq vystymasis (del stabdandiojo defliacines politikos poveikio ekonornikai mechanizmo,pana5aus mums Zinomq tokio poveikio i mechanizm4vienos Saliesekonomikai). Si problema tapo labai aktuali 8-o de5imtmedio pabaigoje. Vyraujant pastoviai didejandiam JAV mokejimq balansodeficitui, l9l1m. rugpjfidiol5 d. prezidentas Niksonaspristabde R. dolerio konvertuojamum4 auksq ir tai buvo aukso keitimo 1 dolerius (pagal i fiksuot4 35 dol. uZ uncijq2aukso kainq) politikos pabaiga.Naujoji politika panaikino aukso ir tarptautines dolerio vertes ry5ius, leisdamarinkos jegoms nustatyti jo vertE. Laisvas dolerio svyravin.ras rei5ke perejimo nuo fiksuotq valiutos kursq prie plaukiojandiq valiutos kursq pradZiil ir Breton Vudo sistemosZlugirnq. 16.4. PLAUKIOJANTYS VALTUTU KURSAI Ankstesnese temos dalyse aiSkinta, kad vyraujant plaukiojaniiq valiutos kr.rrsqreZimui, uZsienio valiutos rinkos nuolatos yra pusiausviros blkles, o vyriausybe nenaudojauZsieniovaliutos rezervq. UZsieniovaliutos rezervai i5lieka pastov[s, neveikia iSorinismechanizmas, kuris keistq vidaus pinigq pasi[l4. Kadangi [plaukosi5 uZsienioatitinka mokejimus uZsieniui,tai pinigai nei iplaukia, nei i5plaukia i5 Salies.Mokejimq balansasvisada yra subalansuotas. Noredami ivertinti plaukiojandio valiutos kurso reZirno kaip tarptautinio reguliavimo mechanizmo veikim6 pasinaudosime anksdiau pateiktaSioreZimo analize, panagrinesirne kuriasjo budingasypatybes. kai 16.4.1. Plaukiojandiqvaliutq kursq panaudojimo problemos Esantfiksuotamvaliutoskursq reZimui,vienoje Salyjenegali amLinai vyrauti auk5tesnividaus infliacijos tempai. Palaipsniui,brangstanttos Salies prekems tarptautinejerinkoje, ji tampa vis maZiau konkurencinga,dideja prekybos balanso ir mokejimq balanso deficitas. Tadiau kai valiutq kursai plaukiojantys, Salys neribotai i5laiko skirtingus vidaus infliacijos ternpus.
2 Uncijayra 28,359

553

Jeigu Salyse,kr.rrinfliacijos ternpaiyra ar,rk5ti, valiutq kursai sumaZeja vienu metu, tai perkamosios galios paritetas bus i5laikytas, ir tarptautinis konkurencingurnas nepakitEs. liks Tarptautinis (intemational konkurencingumas competitiveness)nuslatomas,palyginw [vairiq Saliq prekiq santykines kainas,ivertintasvienodavaliuta. Panagrindsime prekiq kainq augimq JAV ir DidZiojoje Britanijoje. Tarkime, kad per tam tikrq laikotarpi (1976-1990 m.) prekiq kainos JAV padidejo2,4 karto, o DidZiojojeBritanrjoje- 3,72 karto. Jeigu nominalusis valiutos kursas USD/GBP liko pasto\us, tai DidZiosios Britanijos prekiq tarptautinis konkurencingumas,palyginti su JAV. sumaZejo30 proc., nes kainos padidejo 30 proc. daugiaunegu JAV. Tarkime, kad USD/GBP valiutos kursas per t4 pati laikotarp[ sumaZejo 30 procentq. Tuomet DidZiosios Britanijos eksportokaina doleriaispadidejo tiek pat kartq kaip ir JAV prekiq kainos, o JAV eksporto kaina svarais sterlingq - tiek pat kart6 kiek ir DidZiosios Britanijos prekiq kainos. Tarptautinio konkurencingumo lygis nepakito. Perkamosios galios pariteto taikymas nominaliesiems valiutos kursams, esant plaukiojandiq valiutos kursq sistemai padeda iSlaikyti tarptautiniokonkurencingumolygl pastovrl.Salyse,kuriose infliacijos tempai auk5tesninegu jq konkurentq,nominalusisvaliutos kursassumaZes, Salyse, o kur infliacijos tempai Zemesni negu konkurentq- valiutoskursaspadides. Vadinasi, viena i5 plaukiojandiqvaliutos kursq reZimo ypatybirl yra ta, kad SisreZimasilguoju laikotarpiugali sureguliuotididZiuliustarptautinius vidaus infliacijos vystymosi ir pinigq kiekio augimo tempq skirtumus.Tadiau plaukiojantys valiutq kursai nei5laikoperkamosiosgalios pariteto trumpuoju laikotarpiu. Kaip Zinome, plaukiojantys valiutos kursai parodo kiekvienq dienq vykstandius valiutq rinkos valiutos paklausos ir pasiulos pasikeitirnus. Valiutos pasilla ir paklausa padideja del operacijq mokejimo balanso einamojoje sqskaitoje tarptautines prekiq ir paslaugqprekybos s4skaitojeir veiksniq, atsispindindiq mokejimo balanso kapitalo sqskaitoje. Valiutos paklausaiir pasiulai,taip pat ir valiutoskursui, turi itakospalDkanq norna. ,,Atvirosios ekonomikos makroekonomikos"ternoje minejome, kad Siuo metu pasaulio rinkoje yra didZiuliai laisvi investiciniai fondai. UZtektq de5imtadaliojq permetirno, kad keitimo rinkoje bltq sugertos visos Salies einamosiossEskaitos pajamos,gautostq dienq i5 uZsieniouZ prekiq eksport4. TodI, i5kilus bent maZiausiai tokiq fondq judejimo gresmei,vyriausybetuoj pat pakeispal[kanq uZ valstybinesobligacijasprocent4.Del to daZnaiteisinga ir atvirkSdiastatistika- padidejuspaltkanq procentui,tuoj pat pakyla ir tos jq Saliesvaliutos kursas.Spekr.rliantq kapitalo antpludi stabdys baime sulaukti

554

vdl staigaus palfikanq procento kritimo. Tarkime, kad vyriausyb nurnatd surnaZinti pinigq pasiul4 ir infliacijos laipsni. Jeigu vidaus kainos ir atlyginimai yra letai reguliuojarni, pradinis nominaliosios pinigq pasifilos sr-rmaZejimas kartu ir realiqjq pinigq fondq sumaZejimas. yra Del to ivykEs palfikanq norrnospakilimas ir valiutos kurso padidejimaspriverdia atsisakyti starnbiqIeSqiplaukq i mokejimo balansokapitalo s4skaitq. Kadangi kainos ir atlyginirnai vis dar nesureguliuoti,tarptautiniskonkurencingumas prekiq del kainq pakilirno per vien4 dienq staiga krenta. Toddl, sumaZejusgrynajam eksportui, bus skatinamas vidaus ekonomikos staigus smukimas bei maZejantis spaudimas vidaus kainoms ir atlyginimams. Baigus reguliuoti, vidaus ekonomikai bus bDdingaZemesnd nominali pinigq pasi[la, rnaZesnes kainos bei atlyginimai ir aukStesnisnominalusis valiutos kursas. Toddl galiausiai vidaus kainq sumaiejimaskompensuos nominaliojo valiutos kurso padidejimq. Del to tarptautinis konkurencingumas ir valiutos kurso perkamosios galiosparitetas bus gr4Zintas. Plaukiojandiq valiutos kursq reZirnas neapsaugo nuo dideliq tarptautinio konkurencingumopasikeitimq. Vyriausybespastangos,vykdant stabdandiql4 pinigq politikq kovojant su infliacija, trumpuoju laikotarpiu gali sukelti staigq kainq sumaZejimq. Kol kainos maLEja realiqjq pinigq pasirila ir vel padideja,laikinai auk5tapal[kanq noma neturi itakos vidaus vartojirnui ir kapitalo idejirnams. Jie taip pat skatina valiutos kurso padidejimq kuris sumaZina tarptautini konkurencingumq trumpuoju laikotarpiu, rnaZejant bendraj paklausai,veikiandiaigryn{i i eksportq. ai 16.4.2. Reguliuojamai plaukiojantys valiutq kursai Esant laisvai plaukiojandiamvaliutos kurso reZimui centrinisbankas nesiki5a I uZsienio valiutq rinkq o uZsienio valiutos rezervai islaikorni pastov[s, mokejimq balansas lygus nuliui. Tadiauntro 1973m., kai Breton Vudo fiksuotq valiutos kursq sistetna buvo pakeistaplaukiojandiqvaliutq kursq reZimu,retai buvo leidZiamavaliutq kursams svyruoti absoliudiailaisvai. Trumpuoju laikotarpiu centriniai bankai ki5davosi i uZsienio valiutq rink4 stengdamiesisumaZinti valiutos kurso svyravimusarbapakeistijuos vyriausybds norima linkme. Tokia intervencijapadedavosumaZintitrumpalaikiusvaliutos kurso svyravimus, bet ilguoju laikotarpiu tai nesukeldavodideliq valiutos kurso kitimo tendencijos pokydiq. centriniai bankai, turddami didelius uZsienio valiutos rezervus, galejo prekiauti uZsienio valiutq rinkoje dempingo pagrindais, t.y. stengdamiesipakeisti valiutos kurso pusiausvyrq. Tadiau spekuliantq fondai gali buti dar didesni, ir jq judejimas paverdia niekais vyriausybesbandymusdirbtinai pakeisti savo valiutos kursE.Todel centriniai bankai turejo valdyti trumpalaikiussavo Saliq valiutq pasikeitimusarbajuos

555

stabilizuoti. Svarbiausiatai, kad reguliuojamai plaukiojandiq valiutq kursq reZimas suteike ne tik ilgalaiki lankstum4 valiutq kursams, kuris b[tinas paZeidimams panaikinti, bet ir uZtikrino jq mokejirnq balansq pusiausr,yros pakankamai ilgalaik[ stabilum4 reikaling4 tarptautinsprekybos ir finansq s k a t i n i m u i e ip a l a i k y m u i . b Reguliuojamai plaukiojandiqvaliutq kursq reZimo Salininkai teigia, k a d t o k sr e Z i m a su r i 5 i qp r a n a S u r n q : t prekybosdidejirnq; l. UZtikrina tarptautines 2. Padedaiveikti nuolatospasaulioekonomikq iStinkandius sm[gius (pavyzdZiui, naftoskainq augim41913-1914 1979-1980 ir t.t.). m., m. Tadiau vyravo nuomond, kad reguliuojarnaiplaukiojantys valiuttl kursai buvo ypatingai nepastovls. Jie keitesi net tada, kai atitinkamos ekonominesir finansineskonkrediosSalies s4lygosbuvo stabilios.Sio reZirno kritikq nuomone, reguliuojamai plaukiojandiq valiutq kursq reZirnas nesugebejosusidoroti su mokejimq balansopusiausvyros paZeidimais. Jq nuomone JAV del to turejo pastovrl mokejimo balanso deficit4. Vyraujant JAV mokejimq balanso deficitui, USD kursas smarkiai nukrito. Todel pasaulioSalysprieme 1987m. septynioslabiausiaiindustri5kaiiSsivysdiusios nutarimq stabilizuoti dolerio kursq nes tolimesnisjo nuvertdjimasb[tq buvgs praZ0tingas,,septyniukds" 5a1iqekonominiam augimui. Siekdamospalaikyti dolerio vertE valiutq rinkose, ,,septyniukes"Salys supirko daug doleriq. jos Pradedantnuo 1987m., norddamosuZtikrinti dolerio santykin[ stabilLunq v y k d ev a l i u t i n En t e r v e n c i j E . i 16.s. FTKSUOTU rR PLAUKTOJANCTQVALTUTV KURSU NAUDOJIMO PRANASUMAI IR TRUKUMAI Svarbiausiargumentai,,uL" t ,,prieS"skirtingq valiutq kursq reZimq naudojim4yraSie: l. Pastovumas paZeidZiamumas; ir 2. Finansines tvarkospalaikymas; prekyboje ir 3. Apribojimq tarptautiniuose mokejimuose pasirinkimo teise. Panagrindsime,kaip skirtingi valiutq kursq reZimai uZtikrina pastovurn4 [veikia nominali4siasir reali4siasdeformacijas.Nominaliosios deformacijos atsiranda tada, kai skirtingose Salyseyra labai skirtingi infliacrjos tempai. Realiosiosdeformacijosbuna tada,kai pasaulinisu,kispatiria didZiuliq realiq sukretirnq- pavy zdZrui,keturgub4natlos kainq padidej im4. Vienas i5 fiksuotq valiutq kursq reZirno trukumq yra tai, kad Sis reZimasvisi5kai atmetavaliutos kurso keitimo galimybE(i5skyrusatsiliktinius atvejus). Vadinasi, 5i sistemanegali prisitaikyti prie nominalirjq ar realir4jq deformacijq. Salys, kuriose infliacijos tempai auk5tesninegu jq tarptautiniq

556

konkurentq,laipsni5kaitapsmaZiaupajegioskonkuruoti tarptautinese rinkose. Tokios Salys privales vykdyti stabdandiqj4 vidaus monetarinE ir fiskarinE politikq, kad sumaZintq infliacijos tempus, palyginti su kitomis pasaulio valstybdmis, arba [vykdyti savo valiutos devalvacijq kad valiutos kursas griZtll iki jo perkamosiosgalios pariteto lygio. Ir, jeigu roje Salyjeinfliacijos tempai iSliks aukstesninegu kitose valstybdse, norint islaikyti savo tarptautini konkurencingum4iai reikesreguliariaisintervalais kartoti devalvacijas. Vadinasi, iSskyrus atvejus, kai Salys vykdo toki4 vidaus pinigq politikq kuri sukelia nevienodusinfliacijos tempus, fiksuotq valiutq kursq sister.na negali susidoroti su defonnacijomis. Todel, esant fiksuotq kr-rrsq reZimui,vienosSalysturejo reguliariaivykdyti valiutq clevalvacijq kitos o revalvacijE. Kartodamiesi daLnai, Sie valiutq kursq reguliavimai Zlugdo fiksuotq valiutq kursq sistem4. Kadangi fiksuotq valiutq kursq sistetna negaljo sr-rsidorotisr"r nominaliosiomisir realiosiomispasaulinio [kio deformacijomis, buvo ji pakeistaplaukiojandiq valiutri kursq sistema. sisterna Si buvo pajegi iveikti didZiulius smlgius, kuriuos patyre pasaulinis ukis sio amZiaus g-ame deSimtmetyje. DaZna nuomone, kad vienas iS plaukiojandiq valiutLl kursq reZimo tr[kumq yra jo ypatingas nepastovurnas.16.2 paveiksle parodytas JAV dolerio - svaro sterlingq valiutos kurso kitirnas,esantplaukiojantiemsvaliutrl kursams, pradedant nuo 1973m. (,,naftos kainq Soko" metq). Tais metars atsisakytair fiksuotq valiutq kursq reZirno. Kaip matomeiS 16.2paveikslo, USD/GBPvaliutoskursas buvo labai nepastovus. Toks valiutos kurso nepastovumas sumaZino tarptautines p r e k y b o s y g i i r i n v e s t i c i j q p i m t i .T a d i a u a n t r av e r r u s p a d e j os u s i i o r o t is u l a . . sukeltomisn aftos kriziq realiomisdeformacij omis. 16.2 paveikslasneatsakoi klaLrsim4ar nepastovumas neigiamas yra bruoZas.Reiketq prisiminti, kad tarptautinikonkurencingurnE veikia realusis valiutos kursas. Kai valiutos kursas fiksuotas,konkurencingumas pasikeidia daug greidiau tada, kai infliacijos tempq skirtumai tarp sariq yra dicleli rr nepastov[s. Dirbtinis norninaliojo valiutos kurso palaikyrnas sukelia infliacijos nepastovum4 ir tai turi ftakos konkurencingumolygiui. Vadinasi, nepastovumas,esant fiksuotiems kursams pasireiikia daug sudetingesne fonna. Smlgiai, kuriuos patiria pasaulio valiutine sistema,nepriklauso nuo esamovaliutos kurso reZimo. Plaukiojantys valiutq kursai del savo lankstumo ir nepastovurno tinkamiaupriima sm[gius ir susidoroja jais. Jie leidzia ivairiornssalims su neribotai ilg4 laik4 palaikyti skirtingus infliacijos ternpus. Salyse, kunose infliacijos tempai aukstesni, ilguoju laikotarpiu valiutos kursai surnazins perkarnosiosgalios paritetE ir tarptautin[ konkurencingurn4.plaukiojantys valiutq kursai neuZkerta kelio vidauspinigtl kiekio augimui ir aukstqvidaus

557

Todel, Siovaliutoskursq reZitno infliacijos tempq palaikymui atskiroseSalyse. jis neuZtikrinafinansinds tvarkos. kritikq nuomone,

2.5
a l

1.5 1 0.5
0 i i l l l l * i T l i i i + r l l

1973

1977

19Bl

1985

1989

1993
Metai

valiutqkursas Britanijossvarqsterlingq 16.2pav. JAV dolerio-- DidZiosios m 1973-1995 . Esant fiksuotq valiutq kursq sistemai, salys, kuriose infliacijos Jeigujos aukstesniuZ vidutini lyg[, taps vis labiau nekonkurencingos. ten.rpai tai savo valiutos kurso devalvacijos, bus priverstosnaudoti nenumatovykdyti toki4 vidaus politik4, kuri leistq sumaZintiinfliacijos tempusiki kitq pasaulio Saliqlygio. Daana nuomond,kad net hksuotq valiutq kursq rezirlas neuZtikrina reikiamos finansines tvarkos, kadangi visuomet vyrauja devalvacijos galimybe. Aukso standartoSalininkaipasisakouL grizim4prie jo ir teigia, kad turetqtris pranaSumus: tokia sistema l. Panaikintq galimybE iSlaidZiomsvyriausybemsisvengti valiutos kurso reguliavirno; 2. Vidaus pinigrl kiekio Sirntaprocentinis padengirnas auksu auksupinigus; nepadengtus panaikintqgalimybg spausdinti Salys, kuriose infliacijos tempai auk5ti, taptq 3. Kai nekonkurencingos,ir jose susidarytq mokejimq balanso deficitas, pradetq jq maZinantis vidaus pinigq kiekio didejim4. veikti automatinismechanizmas, turindiq Saliqi kitas,jo neturindias. persilietqi5 deficit4 Pinigai ir auksas Vadinasi, negalima paneigti, kad 5i sistema uztikrintq finansinq tvark4. Tadiau finansines tvarkos palaikymas naudojant aukso standart4 ir vyraujantauksostandartui ivykus pareikalautq didZiuliq islaidq. PavyzdLiui, padidejirnui 1913-1914m., SalysbpeC sukeltam naftos kainq Suoli5kam stambios naftos irnportuotojos- bfitLt negaldjusiossumaZinti savo valiutq kursq. Todel naftq importuojandioseSalyseb[tq susidarqdideli rnokejimq

558

balanso deficitai, kilgs vidinis nuosmukis,sumaZejgs kainq lygis ir r.t. Noredamospalaikyti finansinEtvark4 vyriausybes turetq vykdyti stabdandiryq monetaring ir fiskalinE politik4 maZinandi4infliacijos tempus. pinniausia reikdtq priimti istatyrnus, reikalaujandius, kacl vyriausyb6 subalansuotrl biudZet4arba tvirtai laikytqsi pinigq kiekio neclidelilt didejimo ternpq.Galirna, kaip tai padardJAV, atskirti centrini bank4nuo vyriausybes. Kai kurie ekonornistaitvirtina, kad b[tinumas issaugoti fiks'otus valiutq kursus skatina Salisnaudoti muitq sistemq taikyti kitus prekybinius apribojimus bei riboti tarptautinio kapitalo iplaukas i rnokejimq balansq. vadinasi, b[tq prarandarnas tam tikras pelnas is tarptautinesprekybos ir kapitalo judejimo. Kadangi kapitalo savininkai stengsissavo leias panaucloti ten, kur aukstesnd pelno norma,salysbus priverstoskeisti garnybosstruktlr4. Vyraujant fiksuotq valiutq kursq reZirnui, siekianl pacleneti rnokejirnq balanso deficit4buvo vykdonra kapitalolplaukqkonrrole(ios buio arba apribojamos,arba uZdraudZiamos). veliau daugelissios kontroles formr-p buvo panaikintos. Tai vienas is fiksuotq valiutq kursq veikirno trukumq, kadangi ir prekybiniai apribojimai (muitai, kvotos ir pan.), ir kapitalo judejimo kontrole pazeidLiasusiklosdiusius tarptautinir.rs prekybinius rysius, kurie grindZiami palyginamojo pranasurno principu. Be 1o, tokios kontrolds sistemosivedimasapribojainvestitoriqpasirinkirnolaisvg. Vienas i5 plaukiojandiq valiutq kursq sistetnospranaSumq yra tas, kad 5i sistema leido likviduoti tarptautinio kapitalo judejirno operaclq apribojimus,ir kiekvienassubjektas galejo investuotisavo lesaskur pinore.jEs (daZniausiai ten, kur aukitesndpelno norma). Tai pasauliniolkio vystymuisi buvo labai naudinga. valiutos kurso reZi'rq naudojimas priklauso nro tarptautines politikos koordinavimo laipsnio. 16.6. TARPTAUTINES POLITIKOS KOORDINAVII\IAS Makroekonominespolitikos derinirnastarp sariLl verdiajas forrnuoti politik4. Jai igyvendinti dabartiniumetu naudojami sLrsitarimai, pagal lendrE kuriuos kitas valstybes bltina supaZindinti su vykdoma politika ir pasikeitimais ivairiain formacija. valiutos kursas paprastai reguliuojamas praveclant tarptautinius pasitarirnus tarp vyriausybiq ir centriniq bankq. Vyriausybes ir centriniai bankai stengiasi susitarti, kokio valiutos kurso reguliavimo reikia ir kailr uZtikrinti valiutos kurso pastovum4. Tadiaukiekvienu atveju saliesvyriausybd i5laiko tam tikrq nustatytqveiksmq laisvE.pavyzdZiui,Breton vudo sislemos egzistavirno s4lygomis vyriausybd susitardavo, kad valiutq kLrrsai bItq fiksuoti, tadiau, atsiZvelgdamos i Si apribojim4 kiekviena iq vykde nepriklausomEsavo vidaus monetarinEir fiskalinE politik4. Kadangi vrenos 559

Saliesvidaus politikos rezultataipriklausonuo kitq saliq vykdomos politikos, todel vyriausybesir stengiasikoordinuotistarpusavyje. Panagrinesime vien4 i5 tarptautinespolitikos koordinavirno pavyzdli,4- Europos pinigq sistem4 (EPS). Si4 sistemq 1979m. kovo men. nusprende sukurti Europos Bendrijos nariai ir DidZioji Britanija, nors poreikis integruoti pinigq sistemasbuvo uZfiksuotas dar Romos sutartyje (1958m.), kurios pagrindu buvo isteigta Er"rropos Ekonomine Bendrija. Joje buvo paLymLa, kad ,,valiutq kursai yra bendrq interesq reikalas". EPS tikslas - stabilizuoti valiutq kursus tq valstybiq, kurios ieina i integracinE grupuotE.Siai sistemaibldingi tokie bruoZai: l Valiutinio vieneto (ekiu) naudojimas atsiskaitymuose tarp EVS Saliq * nariq vyriausybiq. l6.l lenteleje matorne [vairiq Saliq valiutrl lyginam4j4dalI ekiu krepSelyje; l6.l lentel6.Ekiu sudetis (dalisprocentais)
Valiutos pavadinimas
Vokictijos markc PrancDzijos frankas Olandijos guldcnas Bclgijos ir Liukscnrburgo frankas I t a l i l o sl i r a

Procentai 30,53 19,43 9,54 7,8 3 9.92

Valiutos pavadinimas
Danijos krona Airijos funtas Anglijos svarasstcrlingq Ispanijospcscta Portugalijos cskudas

Procentai ?s1 |,12 12,06 5,1 8 0,78

2. EPS Saliq* nariq vyriausybes galejo atiduoti saugoti20 proc. savo uZsienio valiutos rezervq i Europos valiutin[ koordinavimo fondzl ir gauti mainaisekiu; 3. Buvo sukurtas valiutos kurso mechanizmas(VKM). kuriame DidZioji Britanija nedalyvavo. Sr,rk[rus VKM, kiekviena Salis nustato nominalqjl valiutos kurs4 pagal kiekvieno kito VKM dalyvio valiutrl. Kiekvienai SaliaiVKM dalyvei valiutq kursq tarpusaviosvyravirnqribos buvo nustatytos+2,25 proc. nuo jq pariteto,i5skyrusItalijq kurios liros svyravirnq ribos - +6 proc., atsiZvelgiant sunkiqSalies ekonominE blklE; I 4. Didesnis valiutos kurso reguliavimas buvo leidZiarnas, tik suderinussu kitais VKM dalyviais. 16.2lentelejepateikti kai kurie VKM valiutq derinimaiper I I metq. Lenteldsduomenysrodo, kad: L Derinant valiutq kursus laikytasi perkamosios galios pariteto grq2inimo tendencijos. Salys. kuriose vyravo santykinaiaukSti inl)iacijos ternpai(Itahja, Pranc[zija), vykde nominaliojovaliutos kurso devalvaciyas; 2. 1919-1983m. laikotarpiu valiutq kursai buvo derinami kas 6 menesiai, nuo 1983m. - rediau. o

560

2 r a L t r <q=

\ N O O cq(\l@

trP

q. oo. c] .t

oco

vl oN (..:l

ca

.3*
r
o

\o

ca

c\

c.l

\o

00

.aiiri o?. i l :=tr c


0, o t*

V)

00 .? 63 o .il q=

oo

*a\l

c\

5
L a :5'; v1 \r) c"] v1 o" scoN o" .a

ta)

co0

a,:j *

o"
CO

oo. v] q
tr)NN

a.)

q '= q) .il .6, l:

O c]

ra) r)

c i r no Vr)c'l

ca

.q)

o \ - c a o o l \ c c q a - c < +
^ r A ^

a.t \o

o\o-j-.1

c | c . ic . i n 6 F O

C - @ c O c O @ c O @ o O @ o O A

561

jo esandioms nardmis,buvo budingi labai Kai susik[re VKM, Salims, skirtingi infliacijos tempai. Tadiau palaipsniui infliacijos tempai turdjo pasiekti tam tikr4 ribE SiameproceseVKM vaidino svarbqvaidmen[.Tadiau tai nepriverte Saliq derinti savo vykdomas politikas. PavyzdLiui, Vokietrja vidaus politikq infliacrjos tempai buvo maZi. Tadiau vykde stabdandiEj4 Pranc0zijair DidZioji Britanija laiksi kiek kitokios vidaus politikos. Kai jos tapdavo nekonkurencingos,budavo greitai atliekama devalvacija. Taigi, perkamosiosgalios derinant valiutos kurs4 ne iki galo budavo gr4Zinamas paritetas,tadiau tarr tikra finansind tvarka budavo palaikoma fii buvo gana grieLta iki 1983rn.). Praejus tam tikram laikui, norimas rezultatasbldavo pasiekiamas. Vadinasi, VKM sumaZino nominaliojo valiutos kurso trumpuoju laikotarpiu. nepastovum4 Tadiau 1993rn. vasarq prasidejo eiline Europos valiuttl sisternos krizd, o tq padiq metq rugpj[tyje ES vyriausybiq sprendimui5plestosiki tol labai siaurosvaliutq rinkos kursq svyravimo ribos (nuo +2,56-6 proc. iki +15 proc.). Svarbiausioji Siq sutrikimq prieZastisbuvo Vokietijos Bundesbanko pinigq politika. Kelet4 kartq vienpusi5kaipadidinta procentind norma, kad nebfitt1prarasta kainq didejimo kontrole, kartu stabdant infliacij4 kurios gresrne padidejo, susivienijus Vokietijoms. 1995m. penkiolika ES Saliq Madride nutard pavadinti bendrqvaliut4 euro ir numat6jos ivedirno s4lygas. Tokiu b[du ES Salys nusprenddfveikti EPS krizg, vykdant ekonominius ir politinius pertvarkymus. Euras funkcionuoja nuo 1999m. sausio ld., nustadiusE,Svalstybiq j4 nacionaliniqvaliutq ir euro fiksuotustarpusaviokeitimo kursus.Pirrniausia pradta naudoti tik valiutq birZose ir prekiaujant vyriausybiq vertybiniais popieriais,palaipsniuiperkeliantI visq bankininkystds finansqsektoriq.Nuo ir nustatytieuro ir pinigq sqjungojedalyvau.landiq Siosdatosbuvo neat5aukiarnai valstybiq nacionaliniq valiutq perskaidiavimokursai (necionalinesvaliutos vienetaisuZ I eurij: (lEP) leuras: 0,781564 Airijos svarosterlingo 13,1603 Austrijos Silingo(ATS) +0,3399 Belgijos franko (BEF) (ESP) pesetos 166,386 Ispanijos 1936,2'7 Italijos liros (ITL)

i"ltr1i ",*,nTi.::T?1,"'3i' iH::',x','i""J;'":?:i!'ff) 2'!;ti1


5,94573 Suomijosmarkes(FlM) 1,95583 Vokietijosmarkes(DEM) nuo 2001 01 01 - Graikijos drachmos(DR) 562

Euro banknotai ir monetos I pladiqi4 apyvartqbuvo iSleistivdliau nuo 2002m. sausio ld. Jis pradZiojekiekvienoje Salyje cirkuliavo kartu su nacionaliniaispinigais, kurie palaipsniuiiki 2002m. vasario28d. buvo iSimti i5 apyvartos.Euro kursq kitq pasaulio valiutq atZvilgiu nustato ir reguliuoja Europos centrinis bankas.Euro monetosir banklotai naudojami Euro zonos valstybese (Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje, lspanijoje, Itahjoje, Liuksembwge, Olandrjoje, Portugalijoje, Pranc[zijoje, Suornijoje ir Vokietijoje) taip pat Andoroje, Majote, San Marine, Sant Piere bei Vatikane. Sudetingi debatai del prisijungimo prie EPS vyksta DidZiojoje Britanloje, Svedijoje bei Danijoje. Pagrindiniq EPS k[rirno laipsni5ka etapq raida pateikiarnalentelje: 16.3 lentel. PagrindiniaiEPS kurimo etapai

Etapai 1958 107Europos m. Ekonomines Bendrijos sutarties straiosnis


1969m. Hagosvir5[niq susitikimas

Svarbiausi pricipai Valiutq kursai yra bendrqinterestlreikalas

(pi411gs:iq EPS etapinioplano pasiulymas EPS suk[rimo band],rnas). Sutartaiki 1980m.visi5kailgyvendinti ekonomingir pinigq sqjung4. uZdavinys XXa. Sis del a5tuntode5imtmedio ekonomikosir energetikos kriziu liko neisyvendintas 1919m. SukurtaEuropos Suformuluotisvarbiausieji EPS elementai pinigq sistemosEuropos (antrasis EPS suklrimo band]rmas): (VI(M); virSInit1 tarybossprendimu valiutoskurso mechanizmas Euronospinieu vienetasekiu. 1989m. EuroposEkonomikos EPS k[rimo planas(trediasis EPS Finansqtarybospirmininko sukhrimobandymas) FuroposKomisij os prezidento Zako Delorso ataskaita del Kapitalo liberalizavimas, daugiaSal6 EPS kfirimo plano prieZi0ra 1990m.Pirmasis Europospinigq instituto ikurirnas parengiamasis EPS etapas E,uropos ungossukurimas s4j 1994m.Antrasis Euro ivedimo scenarijaus stadijos: (pereinamasis)EPS etapas A S t a d i j a ( n u o 1 9 9 80 l 0 l i k i 1 9 9 81 2 3 1 ) r EPS valstybiqnariq paskelbimas . ECB lkurimas . Euro monetuir banknotuoristatvmas

563

2 I Neat5aukiamas ECB operacijqpradZia. EPSetapas 1999m. Trediasis Saliqvaliutq kursq dalyvaujandiq fiksavimas. Stadija (nuo 199901 0l iki 2001 123l) B . BendrosEPS valiutos- euro ivedirnas Euro ir nacionaliniqvaliutq keitirnq kursq fiksavimasnegriZtamai . PinigLL, kapitalo,valiutq ir tarpbankinesrinkq perejirnas prie euro. Stadija (nuo 2002 0l 0l iki 2002 06 30) C . Euro rnonetr4 banknotqi5ledimasI ir apyvartE r N a c i o n a l i n iv a l i u t qr n o n e l qr i q i5 bankontqi5ernimas apyvartos . Visos operacijosatliekamostik eurais * (1999)Kelias i pinigq saiunga. V.: LBDFI, p. 11 - 28; pinisu sqjung4. tinis: S. Kropas (1999) Kelias I Zinynasi sudardG. Vitkus. - 2-asispatais.ir EuroposSqjunga:enciklopedinis papild.leid. - V.: Eugrimas, 2002,p. 120- 150 . Taigi nuo trediojo etapo pradZios euras tapo vienintele visaverte, savaranki5kaEPS valiuta. ECBS pagrindinis tikslas - vykdyti monetorinE politikq uZtikrinandiE kainq stabilum4. Daugelis monetorinds politikos ir priemoniq taikomos nacionaliniulygiu, o ECB reglamentuoja koordinuoja politik4 euro zonosmastu. monetarinE nuorttoniq Tiek prie5 euro [vedim4 tiek ir po to, pasigirstaskepti5kLl del euro egzistavimotrukms, tadiau jau dabar galima apib[dinti valstybs EPSnardsnaud4tokiais bruoZais; . kainq skaidrumas; . kaim{ vienoddjimasdidejantkonkurencijai; . bendrosvaliutos,kaip skaiiiavimo priemondsefektyvumas; r valiutos keitimq ka5tqi5nykimas; . tarptautinius rezqrvlls, taupymas,turint maZesnius r pal[kanq norrnosstandartizavimas maZdjimas; ir o geresnisgamybosiStekliqpasiskirstymas; . kreditavimo galimybiqdidejimas.

564

16.4lentel6. Euro zona globalinejeerdveje2002 m. Gyventojqskaidius, mln. Zm. Plotas,t[kst. km'z BVP dalis pasaulioBVP, procentais BVP vienamgyventoiui. Pagrindiniqveiklq lyginamasis svoris,procentaisnuo BVP - Zemds[kis, Zvejyba, miSkininkyste - pramon6(tame tarpestatyba) - paslaugos Nedarbolygis, procentais Darbojegos dalyvavimo lygis, procentais

Eurozona 303 2495 16,0 22 322

JAV
^1lO

Jaoonia I2l

9313
))o

318

35034

24 922

2,J 28,8 68.5


R q

t,4
a^ 1

l,J ?45

63,8 4.0 77,2


'7) 4

577

Prekiq eksportas, procentais a 1 nuo 14,8 1,8 BVP lq r Prekiq ir paslaugqeksportas, 10,7 l1.l nuo BVP nrocentais '7) Prekiq importas,procentais nuo 14,3 LZ , ) BVP q'l Prekiq ir paslaugqimportas, 18,1 14,4 procentais nuo BVP q ) Eksportodalis pasaulioeksporte, 19,0 I5,0 orocentais A A -0,1 Einamosioss4skaitos balansas, procentais nuo BVP tinis: Themonelarypolicy of the ECB (2001).European CentralBank.p.14. Kuriant EPS ypad aktualus buvo euro ivedirno poveikio esamq sandoriq sqlygoms klausimas, taliau 1991 m. Amsterdamo sutartyje buvo nustatytassandoriqtEstinumoprincipas.Toks klausimo sprendimas buvo itin svarbus finansq rinkq stabilumui uZtikrinti, nes uZkirto keli4 galirnoms spekuliacijomsdel euro ivedimo. lvertinus euro ivedimo privalumus, b[tina paZyrnetiir galimusvalstybiq EPS nariLlnuostolius: o nacionalines pinigqpolitikos autonomi5kumo praradimas; r valiute keitimq nonnq reguliavimo, kaip politikos instrumento netekimas:

565

politikos sutartims; itaka kitoms nacionalines uZimtumobankq sektoriujemaZejimas. Dabartiniu laikotarpiu,kaip rodo 16.4lentelesduomenys, pasaulineje ekonomikoje ry5keja tokia tendencija,kai vienos valiutos vis pladiau atlieka pagrindines pinigq funkcrjas tarptautiniu mastu, o kitos valiutos vis labaiu uZleidLiasavo pozicijas net ir vietineserinkose. Beveik vis4 praeitq amZiq tarptautineje pinigq sistemoje vyravo JAV doleris, todel pinigLt sistema vadinarnavienaa5e. Euro atsiradimas sudarotam tikras prielaidas,kad ateityje pinigq sistemataptq dviaie arba tria5e. situacijagaletq pasikeistiir tarptautine Sios tendencijosgalutinai susiformuostik ilgalaikejeperspektyvoje,veikiant ekonominiamsir politiniams veiksniarns.

. o

Pagrindin6ssQvokos r . . r r . o r valiutos kurso reZimas uZsieniovaliutos rezervai aukso standartas konvertuojamumas fiksuotosvaliutos kursas dolerio standartas perkamosios galiosparitetas tarotautiniskonkurencinsumas . . o r . e laisvaiplaukiojantisvaliutos kursas reguliuojamaiplaukiojantis valiutoskursas finansinetvarka politikos koordinavirnas Europospinigq sistema valiutoskurso mechanizmas

Kartojimo klausimai l. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Kokios yra auksostandarto veikimo sqlygos? Nurodykite auksostandarto sistemai budingusprana5umus tr[kumus. ir Apibtidinkite fiksuotq ir plaukiojandiq valiutq kursq naudojimo prana5umus tr[kumus. ir Nurodykite pagrindiniusauksoir USD standarto skirtumus. Kaip nustatomas tarptautinis konkurencingumas? Kokie reguliuojamaiplaukiojandiqvaliutq kursq reZimoprana5umai? Kaip valiutoskursasreguliuojamas? Nurodykite b[dingus EPS bruoZus. Kokiu tikslu sukurtasVKM?

566

17.BESIVYSTANCIU SALIU PROBLEMOSPASAULIO EKONOMIKOJE


Sioje temoje panagrindsime ekonorning nelygybgir jos nustatyrno buclus, ekonomi5kai atsilikusiq Saliq skurdo prieZastis,ekonominio augimo kliDtis, iSsiaiSkinsimeefektyviausius 5iq Saliq pasinaudojimo dabartiniu pasaulio ekonon.rikos i5sivystymo lygiu bridus ir jq dalyvavirno pasaulineje ekonomikojegaunamqnaud4. 17,1. NELYGYBE IR JOS NUSTATYMO BIJDAI Ekonomind nelygybes analizd, - tai daugiausia bendrqlq pajarntl paskirstymotyrinejimas.Nelygybe gali buti tarp tos padiosSaliesskirtingq namq lkiq skirtingq regionq ir tarp skirtingq SalirLypad tarp industri5kai iSvysrytqir (LDC - lessdeveloped besivystandiq countries). Ekonomikosteorijai svarbune tik bendrqjq pajamq dydis, tenkantis namq fikiui, bet ir pajamq paskirstyrno modelisbei tendencijos, kadangitai tiesiogiai susijqsu socialine gerove. Socialind gerov (social welfare) tai nacionaliniqpajamq apimtiespaskirstymomodelio funkcija. Paprasdiausias pajamq nelygybes nustatymo bfidas - padalyti visus Salies namq [kius aukSfynar iemyn einandiatvarka i 5 dalis (vadinamas kvintilemis) ar bendrqjq i l0 daliq (vadinamqdecilemis)ir nustatytikiekvienosgrupes_gaunamq pajamq dal1.Nelygybe apskaidiuojama, padiq neturtingiausiq20 proc. namq [kiq gaunamqprocenting pajamq dali padalijus i5 padiq turtingiausiq 20 proc. narnq [kiq gaunamosprocentinespajamq dalies. Kuo Sis santykis didesnis, tuo tolygesnis pajamq paskirstymas.Vieneto reik5me rodytq visi5kq lygybq, tadiau bttina pabreZti,kad nelygybe pagristatik kraStutinemis reik5rnemisir ignoruola pajamq gavejustarp 20 ir 80 procentq. l7.l lenteleje pateikiama pajamq pasiskirstymasbei jq nelygybe kai kuriose besivystandios Salyse. Kitas nelygybesiliustravimo b0dasyra grafinis Siq duomenqpateikimas, vadinamas Lorenco kreive. Kreive vadinama jos klrejo JAV statistiko M. O. Lorenco (Lorenz,M. O.) vardu,kuriqjis nustate1905metais. Lorenco kreiv (Lorenz curve)- Seimqpasiskirstyrn4 pagal pajamas vaizduojanti kreive, naudojama socialinei nelygybeiapib[dinti. 17.1 pav. Dekarto koordinadiq sistemoshorizontalioje a5yje atidedami namq [kiq procentai, vertikalioje a5yje * pajamq procentai.paprastainamq lkiai padalijami [ 5 dalis, I kiekvien4 i5 jq ieina 20 proc. namq ukiq. Namq lkiq grupes atidedamosa5yje nuo skurdZiausiq turtingiausiq.AbsoliudiE iki

567

> H

B ;

trr

.^\cFal .v i- -* n o l d

o $
$

\o @
c l

'i:

{ A

i h 2 7 h

2 > ; *
m
N F-

_+ on - i- N N C w ! r

. a
r +

v l \C
c . l

=f

a?
6

';

ox n
i9 ii6
>; >,= o

.-x

\o
qJ

(.
o

ri=
.:.i -ii r

oo o

v) '+

'O

- t B.Z A Z i: i i
o

()
0)

::

F *;l; 3 q s? tr
=

-Y >

s ct

nn@-cJ

o"

..i.d: R

a $
-:
.o n

09

o- c.r

a O : ?

*x

t r -

R?
6 < c

x-5
v . =

c)

c
j

\ s

or, 1v,
--J-{cJ@

.a +

Sa
<A =l.i

0)

'u) o s- F -^ n{ o j
- - * c - l

'r

- ;
F-i

I
r
J

'ila
s
,X 6i <'+ Fo { t t qr r r sE vi '
d d

.o

r-

i aegi , E gi ig iEtz! eat5 e ' {; ?lEA e; E EH E ; E E 5 H a$ E 6 : EE - ? E ; a*i5iisgEtxaPes:3


2 6 I T r l] rT

E e 1

'

o K . E:

*^

K > ' ai .l v o :
,

6 u
a
L

t -

Z r

d E t v

t - . E .

a i

568

lygybe vaizduoja pusiaukarnpineOE, absoliudiq nelygybp * OGE. Realiai skurdZiausia gyventojq dalis gauna apie 5-6 proc. bendrqjq pajamq, o turtingiausia- 4045 procentus.Del to Lorenco kreive yra tarp absoliudios lygybes ir absoliudios nelygybes kreiviq. Kuo netolygesnis pajarnq paskirstymas, tuo labiau i5gaubtaLorenco kreivd, tuo ardiau taSkoG. lr kuo maZesnis diferenciacijos lygis, tuo ji ardiaupusiaukampines OE.
Pajamq 100 procenras

Lorenco kreive Absoliuti nelygybe

20

40

60

g0

lkiq procentas 100 Namq

17.1pav. Lorencokreivd Nelygybg apibudina ir DZini koeficientas. Koeficientas vadinarnasjl pasiriliusioltalijos statistikoKorado DZini (Gini, Conado) vardu. DZini koeficientas (Gini coefficient) pajamq pasiskirstymo rodiklis, naudojamas Lorenco kreives analizei. Jis apskaidiuojamaskaip figfiros OABCDE ploto (uZbrukSniuoro) santykis su trikampio oEG plotu. Jis gali buti isreikstasprocentais.Kuo sis santykisartimesnis100 proc., tuo didesnisnelygybeslaipsnis.Atitinkamai, kuo jis artimesnisnuliui, tuo maZesnis nelygybeslaipsnis. 1985-1995 m. laikotarpiu DZini koeficientasbuvo: Lietuvoje - 33,6 proc., Estijoje - 39,5 proc., Malaizrjoje - 48,4 proc., lndijoje * 33,8 proc., Hond[re- 52,7 proc., Filipinuose 40,7 proc.,Rusrjoje 49,6procentair. Palyginti atskirq Saliq pajamq paskirstym4 nepaprastai sunku. SkirtingosSalyskaupia duomenisskirtingiemstikslams,naudojaskirtingus pajamq ir pajarnq vienetq apibrdZirnus,taiko skirtingus gyvenimo islaidq
1 , , '

Health,nutnt'onand population. The World Bank Group.N.Y., 1997. P.4043.

569

rodiklius. Be to, valiutq keitimo kursai tik labai ribotai atspindi skirtingq valiutq vidaus perkamqlEgali4 ir nera tinkamas vienos valiutos pavertirno kita budas. Nagrinetipajamqpasiskirstymq besivystandiose ypad sunku,nes Salyse nevedamanamq fkiq i3laidq apskaita,turtingesniqnamq ukiq grupes daLnai dali savo pajamq gaunanatfira, o neturtingesniejigyvena kaime ir suvarloja didZiqiqdali savopagamintos produkcijos. Vienas svarbiausiq rodikliq, rodandiqSaliesgyvenimo ir ekonominds raidos lygi, yra bendrojovidausproduktodalis (BVP), vidutiniSkaitenkanti vienam gyventojui. Sis dydis daZniausiaii5rei5kiamas JAV doleriais ir gaunamas, BVP padalijusi5 vidutinio metinio gyventojqskaiiiaus. jis Nors SismetodasdaZniausiai pasirenkamas, tadiau matuojane Salies turtq bet Salies gamybos mastfu kuris sukuria turt6 bet nera jam tapatus. Kitas Sio metodo trflkumas tas, kad ivairios Salys gali del daugelio prieZasdiq tureti gana skirtingq kainq lygi: kai dolerio perkamoji galia skirtingoseSalyse nevienoda, nepaisant kad nominali verte ta pati. I tai to, bandoma atsiZvelgti, ir statistiniuose leidiniuose galima rasti sudarytq lenteliq, kuriose vidaus produktas yra pakoreguotas, atsiZvelgiant i atitinkamos Salies kainq lygi. Kita tendencija yra ta, kad bandoma tarsi nusileisti viena pakopa Zemiau, ir paZvelgti i tai, kas sudaro gamybos prielaidas - t.y. kapitalas pladi4ja LodLio prasme ir darbo jega. Kapitalq galima laikyti sqlyginai stati5kuelementu,o darbojega - aktyvus,besivystantis elementas. Zinios, mokejimas gaminius gaminti taip, kad jie b[tq konkurentiSki,gali b[ti laikorni nacijq turto pagrindu. Oficialls praneSimai, vertinantys Saliq gerovg, iki Siol apsiribodavo vidaus produkto tiesioginiaisrnatavimaisar su kainq lygio korekcija. Taiiau pastaraisiais metais Pasauliobankaspateikedar vienq rnodeli Saliqgerovei matuoti. iia kreipiamas demesysne tik i ekonominiusrodiklius, bet ir ZmogiSkus, taip pat ir i gamtiniusiSteklius. Visq minetq iStekliqir rodikliq suma lvardijarna ,,fakti5ku kiekiu". Matuojant tokiu bildu, turtingiausiornis pasaulio Salimis tapo Australija ir Kanada. Tai nuldme didZir.rliai gamtos jq turtai ir palyginti nedidelisgyventojq skaidius. 17.2. TURTINGOS IR EKONOMISKAI ATSILIKUSIOS SALYS PasaulioSalysskirstomosi: l. Industri5kai iSvystytas, kurioms priklauso JAV, Kanada, Australija, N. Zelandija, Japonija ir dauguma Vakarq Europos Saliq. Sios Salys turi susiformavusiqrinkos ekonomik4 pagrist4 dideliais pagrindinio kapitalo, kvalifikuoto darbo i5tekliais, paZangiomis gamybos

570

technologijomis. Siose Salyse pagarninamadaugiausia bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui; 2. Salis - naftos eksportuotojas (SaudoArabija, Kuveitas, Jungtiniai Arabq Emyratai),kuriosepagaminamas didelis BVP kiekis vienam gyventojui del garrsaus naftos eksporto. Siq Satiq negalima priskirti industriSkai i S s i v y s i i u s iS ailq g r u p e i ; q 3. Besivystandias Salis, esandias Afrikoje, Azijoje ir Lotynq Amerikoje. Jos dar nepradjoindustrializacijos stadijos,gyventojai daugiausia dirba Zemesfikyje; maZaira5tingi,didZiulisnedarbas, spardiaiauga gyvenlojq skaidius. Salys augina eksportui vienq ar kelias Zemds[kio kult[ras, tiekia uZsieniui kokiq nors i5kasamq laliavq. Pagrindinio kapitalo i5tekliai maZi, garnybostechnologijos primityvios, Zemas darbonaSumas; 4. Buvusias socialistines Salis - valstybes, pereinandias nuo centralizuotosekonomikos prie rinkos ekonomikos. Siandien neaiSku,kur nueis buvusiosSovietq Sqlungos kitos bnvusioskomunistindsRytq E,uropos ir valstybes,nes daugelyjejq gamybosapimtis vienam gyventojui gerokai krito. Naujos SiosgrupesSalysdaugiaubendro turi su atsilikusiomisSalimisnegu su iSsivysdiusiomis. ISvystytoseSalyse gyvena apie l/4 pasaulio gyventojr4tr vartoja 314 pasaulines produkcijos,atsilikusiose (besivystandiose) Salyse lieka atitinkamai 3/4 pasauliogyventojq ir li4 pasauliniovartojimo apimties2. 1991m. Pasaulio banko atlase pagal BVP dali vienam gyventojui visos 209 valstybdsir teritorijos suskirstytos 4 ekonominesgrupes(Lr. 17.2 | lentelg). Vakarq Saliq statistika ekonorningraidq valstybiq i5sivystyrnolygi nustatopagal Zmoniqperkam4j4 gali4.Perkamojigalia matuojama, tiriantjq nustatyt4prekitl ir paslaugqkrepSeli.Jame analizuojama840 ivairiausirl prekiq ir paslaugq, 300 [rengimqir ma5inq,7 statybos objektai.Kai Zmogus apskaitos metais statosi garaZEar vil6 perka Saldytuvq ar kavos malimo aparat% tos statybos ir tie pirkiniai paklius ! krep5elf ir bus statistikq suskaidiuojamakaip Zmoniq perkamosios galios sudedamosiosdalys. AtsiZvelgiant i perkamqjq gali4 perskaidiuojamasbendrasis vidaus produktas,pagal bendr4 valiutq tenkantis vienam gyventojui. Taip iSsamiai Saliq ekonomine raida apskaitomair analizuojamakas treji metai. 17.3 lentelejepateikiamipatikslinti duomenysapie atskirq pasaulioSalirlgruprq vystymosirezultatus 950-1996metais. I Per 1950-1996 rnetq laikotarpi pasireiSke laipsni5ko pajarnq diferenciacijos Svelndjimo ir Saliq, turindiq auk5tus ir ZernusBVP vienarn gyventojui rodiklius, ekonorniniolystymosi tam tikro suartejimotendencija. PasaulinioBVP, gaminamo Salyse,kuriose gyvena 10 proc. neturtingiausiq
' CaseK.E, Fair R.C. Principlesof Macroeconourics. Third edition., p.539.

5't1

Zmoniq,lyginamasis svorispadidejo nuo 1,2iki 1,5proc.,tuo tarpupasaulinio BVP, garlinamo Salyse, kuriose gyvena l0 proc. turtingiausiqZmoniq, dalis sumaZejonuo 44,1 iki 40,4 procento.Taigi, Lorenco kreive, sudarytapagal decilinius duomenis,igavo plok5tesni pavidalq. 17.2 lentel. Valstybiq ir teritorijq ekonomines grupdspagal BVP dal[ vienam gyventojui1995m. Valstybiq ii teritoiijii BVP:1995 m: Valstybiqir Gyventojq ekonomints $rups teiitorijq,, velkusiomis skaidius pagalBVP dali vienam , : kainomii,,, ',' m,, ,,1995 p , v e n t o j u i , : , : , skailius mlrd. USD' ' mln.
Pirmoji, arba auk3ta ( 9 3 8 6i r d a u g i a u S D ) U Antroji, arba auk5diauuZ vidutini (303G-9385 SD) U Trcdioji, arba Zcmiau uZ vidutini ( 7 6 6 3 0 3 5U S D ) Kctvirtoji, arba Zcma (765 ir maZiauUSD) Pasaul is

BVP dalis vienam gyventojui 1995m. veikusiomis kainomis, USD 24900

5l

22508

903 439

30

l 868

4250

b)

l 930 l 3 8r 27687

I153 3180 561 5

I 650 450 5000

63 209

nis: ..Kauno diena" Argumenta ,,Ka

99'.7rugpjUt

AnalogiSkos tendencijos buvo bfldingos ir kvintiliniam pajarnq paskirstymui. Per 5[ laikotarpl sumaZejo ir skirtumas tarp maksimaliq ir minimaliq BVP vienam gyventojui lygirt - nuo 128 iki 108kartq'. Besivystandios Salys skiriasi sugebejimaispagerinti ekonoming savo padet[ per tam tikr4 1aik4.Pagal tai visas valstybes galima suskirstyti [ 3 grupes: l) spardiaibesivystandias; 2) Salis,kurios vystosi vidutiniais tempais; 3) neturtingasSalis, kuriq ekonomikapraktiSkai nesivysto. Atskirq besivystandiq SaliqBVP padidejimotempaipateikiami17.4 lenteleje. Trediojo pasaulioprieSakyje spardiaibesivystandios yra Salys, vadinarnos naujosiomis industrinemis Salimis (NlS) - Brazilija, Argentina, Meksika, Malaizija, Honkongas,lzraelis,Singapuras, Pietq Koreja, Taivanas.

Illarionov A. Osnornyje tendencijirazvitijarnirovoj ekonornikivo r,'toroj polovine)O( veka //Voprosy ckonorniki, 1997,No 10,p. I 30.

'

5',72

E .o'; = I

Sxis:
I

33*R[iE
J I

l s ; : o t
=

,; E
N

- = t $ 9 F o e N

Q @ r r ; - j t :
aa

R53F"i$'1; l > . l 2 I t r
t\ m

t l I

&

o b 9 N

o, o

E * E
a

ra a

n"s'n--

83:D"i-j"j

.E:E,E E
!s -F r6 e l

o o ' r d
N ! O N

t l l I

t ,

>
v

N - d *

l t
l
l l
l

9 x x H
:

I R t . =

i+
i j4 o : a

x ? 6

.2
u
N N O N d N * O

> >

E
> t

I ; H t > o P 9 5 o

a
6

t c\

8 ;Rn 9NFsEER5?fiH
i . =

x a f,!

G @ N 6 $ d N \ O N O $ 6

- $ o r i N r o U O

=
; , ! : i 2 F 2

B > O O

,q

J E ; > !" r0 2i ' : 5


.e o

.-+

r >

7*

E"Ee

r-E

i =5= ;2 u IS.;'ii-,*,E
2 i
I

tr -.v) a 6-i
O \ C N

;O*;

; E Z 1 i Jt '= ; E g . 3 t r s = i :
. - i

r-

i ' ; F : ?*6s; jE , iAot 5 d @ r

- o

.t3 !=

z.a2
> a r

t;;E '?

SaliqBVP padidejilnotempaiper 17.4lentel6. Pasaulio regionq besivystandiq metus(procentais)

Sats
Visos bosivystandios Salys Rytq Azija Rytq Azijos krizcs apirntosSalys Europa ir Vidurinc AzJja Salys Pokomunistincs Lotynq Amcrika ir Karibai Artirnicji Rytai ir SiaurcsAfrika Pictq Azija dykumos Sacharos Afrikos Salys Pasaulis OECD 5alys.-

1981= 1990
3,0 7,7 6,9 2,6
1 A

I99t19911
1 l o q '1 ')

1997
4,8 '7 ,l
4 5
) 6

1998.
2,0 t i -8,0 0,5 -0,4
l,)

1g9g1 2,7 4,8 0,1 0,1 -0,6 0,6 2,8


4 q 1 ) 1,9 1,6

2000"

5 q

-44 -55 1 4 1 q

t.7
5 l 1 l
\ t l

1 n 'l '1

t q

t,0

2,0 4,6
) 4

1 l 5rr 1 R ) 7

l g

))
rr)

1 5 1 T

3.0

1,8 1,9

') ')

- prognozuoJama; -'and Development; Organizationfor EconomicCooperation Saltinis : http//www.undp.ltlHDR/I 997lskyrius2/sk2.htm Pagal Jurgtiniq Tautq klasifikacijq prie naujq industriniq Saliq yra priskiriamos tos valstybes, kurios pagal daugeli ekonorniniq rodikliq gerokai pralenkiakitas trediojo pasaulioSalisir ne tik artejaprie JAV bei Vakarq Europos Saliq bet kai kuriais ahejais net aplenkia jas. 15 svarbesniqrodikliq galirna pamineti BVP apimti vienam Zmogui, vidutinius BVP padidejimo tempus, vidaus produkte,pramonds pramondslyginamaji svorl bendrajame apdirbamosios garniniq eksporl4 ir jq dali visame eksporte, pramones produkcijos apirnti ir investicijquZsienyje pasaulineje rinkoje, tiesioginiLl konkurencingumE kt. NIS pasizymi spardiais ekonomikos didejimo tempais, stabilia eksporlo dinarnika,stipria moksline ir techninebaze,nebrangiair kvalifrliuota derbojega. kornercindjeveikloje. Kai kLuiq Tai leidZiajoms uZimti svarbi4viet4 tarptautineje pateikiama 17.5lenteleje. rodikliaiir jq dinamika Saliqsocialiniai besivystandiq Zmogaus vystymosiindeksas(HDl - humandevelopment laimejimuspagal tris Zmogaus index) [vertinabendrusSalies vystymosi rodiklius - gyvenimo trukmE,i5silavinimolygi ir ekonorniniaugimq.

574

; s
co

' +x s
* i".2

z.E's
.#r . : i d E:E
F

u') o\

cr:'o K-99

'9.,5

.tr o\ o\
*

8sK s888 588SS5;


e =P e v R = , ' P " P o . - ;P g e = P a J n =

:
L

=Ev

E F

E P

F 5 . :

8 t q = 6 6

r; d

i r
c6

c\ 6t \o

?il3nEls$Fff!s
?

==
L

00

3K+ 3;3erq!;esE
n n O F ! ! r . - - - - N ! + c . l N N - N - r ) n N - c a N S

Trl

,
q)

:a
j r Y For

:.y1,'.>
>O a

)N

co o\

:R9

SRXS:.

=RRF
O

(-)
.SZ
(g .q.)

.F -HK
F. iP 7 . > E o 0

Rf i fi \ il ^ xt

oE;;yVKBEH;E
_o cc f,-rN -,F- \O NC\

lr,

ro
I.-

. d . ! E t , S E E - E i e E :o=' 'i-H*Sa=.+E'ii'"' = Y =
q

s.e!- .-'3 ,*!

;gFF6EEr;J!i_{.'tg=

s ' gn $ F.'$
'N t.=
E ! D :

ttr
. i g

8 ir => @

5:

N - ^

f r

C :+ D d

'l e'ii
>rl .:

N O N 6 c c C : :
: -

r o O O r c r @
: :

N \ ,
^ :

. + 9 n O 6 N * tq CNr : ; . : .

S ' 'Ee qE 9

> r ! h ! I

r N 9 O n @

N $ c

@ 6 r N O n r r

N I A

. ^ h r X C O + ' ', -. v g - O O

;;ggte$'
- r 3 r r o

.]qo
- N N

X : J

;hdb

d *

- r a A - X

615 _ : n

;;UEiEE'
@

.3-src 6 r r

9o n r

$. r n

N - 6

noqv') 9 d - @

'ol col
^l YI

o
a

s
g

E ?
o - 6 6 r i 6 a n N ^ $ S ^ , - : n

$s.P3
6
;fi'g!

d5.

o r

9dtrr - a r

Pq
^l

E."
f; o.o. i-rr $ ruicr
N

e F.cE
9 >.t)

9 r N - * 9

-i+d nr\o
x p.-

3l
>l -l > ll

\ \| L:. d
-l

a al ,l

e E , N ^
a i l

r-

1. ' = ?i ?i F, F7 r'9 " 1 ?6 r !li3 !: o f s - > . 2 < 9 >

; : ' - b = E > 2 9 ? - ? = a =

. = . c= = ; h d . . = >

- -

- a . i ^ t
6

! 4 ' r . = p ? ; b =

576

HDI sudaro: 1. Gyve'imo trukme - tai gyveni'ro galimybe, skaidiuojalra nuo gimimo. 2. I5silavinirno lygis - tai suaugusiqiqrastingurno lygis ir benciras besirnokandiLllq skaidiusvisq tipq ir formq mokyr.nosi lstaigose. 3. Ekonominis augimas- tai BVp dalis, tenkanti vienarn svventorur. nustatytepagalperkarnosios galiosparitet4 apskaidiuota IJ'SD. Re'riantis naujausia Jungtiniq Tautq organizacijos ataskaita, yra 45 salys,kuriq HDI virirja 0,8. Lietuvapriklausovidutinio Zmonir.l issivystymo Saliqgrupei.Lietuvosekonomines pletrosrodiklisyra silpniausiai visqirlq is HDI sudedamtdq daliq. Gyveni'ro trukme - taip pat ,,silpnoji" vieta. ISsilavinimo lygis - stipriojiLietuvossavybd.

17.3.tsESIVYSTANirp salru EKoNoMrNrovysTyMosl YPATUMAI


Ir iSsivysdiusiorns, besivystandiomsSalirns b[dingi tie patys ir ekonominio augirnospartinimokeliai: 1. Kuo efektyvesnisturimq gamtiniq istekliq panaudojimas.Del to maZes nedarbas efektyviaubus paskirstomii5tekliai. ir 2. GamybiniqiStekliq atsargq didinimas. Del skirtingq materialinitl ir sociariniq kult'riniq s4lygq sarys pasiekd panagrinekime nevienodqvystymosirezultatq. kliutis, su kuriornii susiduria atsilikusios Salys, gerindamos gamtiniq, darbo, kapitalo istekliu ir technologij naudoj q imE. Garntiniu iStekliu trr-rkurnas. Gamtiniai istekliai pasiskirste sana n e t o l y g i a i . a i k u r i o s e k o n o r n i s k a ir s i l i k u s i t -s a l y st u r i p r a r n o n i n i q i r i t _ r , K a rs v alavo, boksitq, nitratq, naftos ir kitq telkiniq. ril tauai nedaugeliui saliq (OPEC Salys)savo gamtiniq turtq pagalbapavyko gerokai padiclinti pajanrq pe.rskirstymq turtingq Saliq. Kita vertus, daugeliu atveiq gamtos istekliai i5 priklauso starnbioms,industriniu atZvilgiu issivysdiusirlsalif korporacijo'rs arba yra visapr"rsiskai kontroliuojami.Del to visas istekliq naudojimopelnas jq atitenka uZsieniui. Tas pat pasakytina ir apie Lietuvos naftoi isteklius. Atsilikusiq Saliq ekonominio vystymosi nestabilumuituri itakos dideli iq eksportuojamq Zaliavqir Zemes [kio produkcrjos kainq svyravimai. Dalis ekonomi5kaiatsilikusiLlsaliq neturi nauclingqiqiskasenq,slokoja ariarnosiosZemds,energijos istekliq. Dauguma tot<iqiaiirl yra cenirineje ir Pietq Arnerikoje, Afrikoje, lndosranopusiasalyjeir pietrydi[ Azijoje. Der to i-oms nerealu lygintis su JAV ar Japonijos ekonominiu issruystymu, no.s Sveicarija, Japonija, lzraelis, pietq Koreja pasieke aukStq gyvenirno lygi, nepaisant ribotq savogamtosiStekliq.

577

Darbo istekliai. Daugelio ekonomiskaiatsilikusiq Saliq darbo istekliarns bIdinga: . gyventojqperteklius; . darbojega; ir didelis nedarbas ne visa panaudojama . Zemasdarbo na5umas. Salims, turindioms nedideles gamtos iStekliq atsargas, bfdingas gyventojq skaidius. didZiausias kaip rodo 17.7 lentelesduomenys,vidutini5kai TurtingoseSalyse, gyventojq skaidius kasrnet i5auga apie 0,7 proc., tuo tarpu ekonomi5kai alsilikusiose- apie 2,3 procento.Remiantis,,70-iestaisykle", tokie didejimo per Salyse 30,4 metq padidina du kartus gyventojq skaidiqatsilikusiose ter"npai (1012,3:30,4). Kai kuriose Salyse gyventojrl skaidiaus didejimas aplenkia maisto produktq atsargq didejim4 ir asmeninis vartojimas krinta. Didelis pajamq rodiklius tik mirtingumasdel neprivalgymoir ligq palaiko statistinius lygio. iSgyvenimo 17.7lentel6. Kai kuriq Saliqdemografiniairodikliai 1980-1997 m.

Satil
JAV Pakistanas Bangladcias Vcncsucla Indija llaiti Kcnrja I . i li p i n a i VidutiniSkaivisosc pasaulioSalysc tamc tarpc: - maZas pajamasturindioscSalysc t v i d u t i n c sp a j a m a s u r i n d i o s c 5alysc - nraZas vidutincs pajamas ir turindiosc alysc S - aukStas paiamasturindioscSalysc

Gyventojq iankumas 1,im [m2 29 163 935 25 318 266 49 241 44 66 4l 49 30

Vidutinis metinis gyventojq prieaugis 1 9 8 F 1 9 9 7m . 1,0


/,o ) l
a A

Gyvenimo trukm6, m.
/o ot

2,0 2,0
) 5 t 6

58 13 63 5'+
JL

68 6'7 59

t,5 1,8 0.7

69 65 77

-P.1 tA L)_44 1999. Indicators. nis: The World Bank. World Development I l0-l 12. Norint pakelti gyvenimo lygi, bfitina didinti maisto produktq ir kitq Salyseaugant garnybai, vartojimo prekiq gamyb4. Tadiau, besivystandiose daugeja gyventojq, nes, i5augus gamybos apimdiai, pakyla asmeninis vartojirnas, pagereja medicininis aptarnavimas,surnaZdjamirtingumas, o ar girnstarnumas i5liekatoks pat didelis kaip anksdiau net padideja.

578

Del spartausgyventojq skaidiausaugirno, didejant bendrai apirndiai, BVP vienam gyventojui gali nepasikeisti net irnti maZdti. GyventoJrt ar skaiiiausaugimas veikia ir kitasekonominio augimoaplinkybes: l) didele SeirnarnaZinasavo taupymo sugebejimLrs, tai apriboja tos o Salies kapitalokaupirno galimybes; 2) kuo sparlesnis dernografir.ris augirnas, sunkiaupalaikyti atitinkar-r4 tuo realiojo kapitalo lygi vienam darbuotojui. investicijqpadictejirno Jei teurpai maLija, vienam darbuotojui teks vis maZiar.r rna5inqir irengimq, o jt1 darbo nasumas maZes. Del darbonasumornaZejimo pajarnos vienarn gyventojuiIiks t o k i o sp a l a r n e ts u m a Z d s , 3) kadangidaugelis besivystandiq Saliqlabai priklausonuo Zerres[kio, tai spartusdernograhnis augirnas alina Zemq. Gimimq kontroleekonomiSkai atsilikusiose Salyse susiduria daugybe su
KllUCt Lr:

valstiediq [kiuose dideleSeima pagrindinis darbojegos Saltinis; gausiSeima tam tikra senatv6s yra socialinio draudirrortrsis; sunku platinti infomracijq apie Seimosplanaviuropriemonestarp neraStingq Zmoniq; r trukdoreligines socialinds ir kultfirines tradicijos. Kinrjos ,,vienovaiko" dernografin6 politikasumaZino viclutinius lletinius gyventojq prieaugioternpusnuo 2,J proc. 1965-1973metais iki 1,3 proc. 1980-1990 metais; del to, padidejusmaisto produktq gamybai, iS esrnis p a k i l oi r r n a i s l o r o d u k t q a r t o j i r n oy g i s r . p v l Besivystandioms Salims bldingas aukstas nedarbo lygis ir nepakankarnas darbo jegos panaudoji'ras. Daugumos ekonomrslq nuolnone, spariiai augandiose besivystandiq Saliqurbanizacijos zonoseneclarbas sLrdaro l5-20 procentq. Del masines gyventojqmigracijos kaimo i rniestE is nedarbas rnicste 2-3 kartus didesnisnegu kaime. EkonomiSkai atsilikusiose Salyse nelengva realizr.rotii<le.jimusi materialqji kapitalq. Tada darbuotojai nepakankamai apriipinti irengirnais ir nelabainasus. to, sios salysneturi pakankarnai Be irankiais,o jq darbas lesr-1 intelektualiajam (zrnogiSkajarn) kapitalui ugdyti. Del to gyvenlojai blogai paruosti industrializacijai. Labai svarbu ir tai, kacl tr[ksta energlngL[ verslininkq,norindiq kaupti kapital4 rizikuoti. Nors gyventojqmigracija ir susvelninanat[ralaus prieaugiopasekmes, sumaZina bet bendr4kvalifikuotos darbo jegos ir darbo naiumo lygi. Be to, talentingiar.rsi besivyslandiqsaliq gyventojai, baigEuniversitetus iSsivysdiusiose ialyse,ten ir lieka. Kanitalo kaupimas. Tai svarbiausias ekonorninio augimo veiksnvs.Jarn bIclinga:

. . .

'

MakkonnellK.P., Briu S.L. Ekonomiks.-p. 369.

579

l. Visoms atsilikusiorns Salinrs tr[ksta investiciniu orekiu gamybiniq statiniq, ma5inq ir lrengimq, socialines infrastruktUros. Tik padidinus darbo jegos apr[pinim4 fondais, galima pakelti darbo na5urnE ir gyvenimo lyg[. EkonomiSkaiatsilikusiq SaliqpaklausainvesticijornscliclZiule. Ten gyvena 86 proc. pasaulio gyventojq,jq daliai tenka 22 proc. pasaulines garnybosir tik 3 proc. kapitaliniq ldejimq. pagal pasaulio banko prognozes, iki 2005 '-retq atsilikusiosSalys kasrnet investuos I,7-1,8 trihjono JAV o o l e n u. 2. Besivystandiose Salysetrfiksta dirbamosiosZemds,todel daugiau Zernes flkio produkcijosgali bnd sukurta,tik apr[pinus darbojeg4 irengimais. 3. Jei del investicijq apirntiespadidejirnoprodukcijosaugimo ternpai aplenkia gyventojq augirno tempus, tai padideja santaupos, kuriq i5auga del kapitaliniai idejimai. Kitaip sakant, tolimesni kapitalo kaupim4 skalina jis pats. Kapitalo kaupirnoprocesas vyksta didinant santaupq investicijq apirnti. ir Gyventojamsbltina taupyti, atsisakant vartojirno,norint islaisvinti isteklius is vartojimo reikmenq gamybos.Sie istekliai turi bDti nukreipti I investiciniq prekiq garnybq investicijq forma. Ekonorni5kaiatsilikusiomssalirns Zyrniai sunkiau padidinti santaupqir kapitaliniq idejimq apimti negu iSvysrytorns valstyberns. Labiausiai atsilikusiose Salyse (BangladeSe, Etiopijoje, Ugandoje, Haityje, Madagaskare) santaupos sudaro2-5 proc., bendrojovidaus produkto, o jq gyventojai nepajeg[s taupyti, nes gauna labai rnaZaspajarnas.Kitose besivystandiose salyse santaupqlyginamasissvoris BNp-e beveik toks pat kaip iSsivysdiusiose (1986m. duornenimis, Indrlojeir Kinijoje jis buvo 2l ir 36 proc., Japonijoje- 32 proc.,Vokietijoje - 24 proc.ir JAV - l5 procentq)6. Del nestabilios politines padeties, didejandios infliacijos, m'kesdiq sistemos kitirno, vengimo mokdti mokesdius,didesniq palukanq, diclesnio investavimo objektq pasirinkimo ekonomiskai alsilikusirl saliq gyventojai pervedasavo indelius ir investuojasantaupas pramoniniq issivysdiusiqsaliq i ekonomikq.Tyrimai rodo, kad i5veZarna Zymi kapitalo dalis. UZsieniopagalbair uZsieniokapitalaspapildo vidaus investicijas. Pagrindineproblema ta, kad didele i5sivysdiusiqSaliq suleiktq paskolq dalis patenka I rankas te, kurie galiausiai tas le5as investuoja irgi iSsivysdiusioseSalyse. Del to atsilikusiq saliq kapitalo importas nepanaudojamas kapitalo k[rimo procesuispartintiir darbo nasumuikelti. Ne maZiau svarbiq [tak4 kapitalo kfirimo procesui turi daugybe veiksniq, kurie stabdokapitalo kaupimq net jei ir turima pakankamai leSqkurio nors projeklo ' Bydkov A. Globalizacija ekonorniki rnirovoj i fondovyi ekonomiki, rynok.//Voprosy 1 9 9 7N o 1 2 p . 8 7 8 8 . , , " Makkonnell K.P.,BriuS.L.Ekonomiks. 370. P. 580

flnansavimui. Ypad neigiamai veikia investitoriq investavimo stimulq trukumas, sparti infliacrja, nestabili politine padetis, maZos gyvento.;11 pajarnos, Zemas profesinis valdyrno personalo pasirengimas, nJiSvystyta infrastruktfra. Statislikos duomenimis, isvystytose salyie 60 proc. vlsos investicijq sumos tenka gyvenamqjq namq statybai ir socialinds infrastruktfiros vystymui ir tik 40 proc. * tiesioginiarns kapitariniarns [dejimams I apdirbamEjqpramonq, Zemes [k[ ir pretyUE. De5imtame Sio amZiaus deSimtmetyjekasmet buvo investuojamaapii zbo mlrd. USD I infrastruktrirosprojektus. Daugiau kaip du tredctaliai irivadiq investicriq 1 s[ sektoriq teko Ramiojo vandenyno Azijos salims. per artimiausius l0 rnetu Siems tikslamstik Rytq Azrjojereikes1,5triliiono USD7. Infrastrukturos isvystyrnui atsirikusiosL sulyr" gali bDti nauclojami nefinansiniai investiciiq saltiniai, pavyzdliul darbo jegos perteklius Zemes [kyje ir kt. pazanga. Issivysdiusiose salyse naujostechnorogijos paprastai -. .Technikos diegiamos,esantsantykinairibotam labai kvalifikuotos darbo t utumui lEgo, ir santykiniam pagrindinio kapitaro pertekliui. Tai imlios kaoitalo ar taupandios darbqtechnologrjos. Ekonomiskaiatsilikusiomssalimsreikia tokrq technologiiq,kurios atitiktq iq istekliq situaciiq- nekvalifikuotosdarbojegos pertekliq ir ribotas investiciniq prekiq atsargas.Darbo imlios ir kaprtalE taupandiostechnologijospriimtiniausios.Tuo tarpu paZangios technologijos, naudojamos i5vystytoseSalyse,besivystandiorns salims netinka. To<iersios Salys turi sukurti savas technologijas.Be to, daugelyje atsilikusiq saliq opi ,,tradicines ekonomikos" (tracriciniq gamybos metoclq) problema, kurios neveikiapermainos.Ypad tai budingavalstiediqZemes Ukiui. Socialinesir kultDrines kli0t),s: l. Kai kurios atsilikusios salys nepajegios sudaryti vientisos nacionalindsekonomikos \Tstymo sElyglt. Gendiq santykiai, gendiq vaidai, rnaZina ekonomini aktyvumq genties viduje, galimybes pleioti e-fektyviq gamybosspecializacijq prekyb4. ir 2. Religiniq paprodiq laiky'rasis gali apriboti darbo dienos trukmE. Be to, nemaZa dalis lesq, kurios galetq bfti naudojarnos investicijorns, skiriamos religinems ceremonijomsfinansuoti. Religija atsilikusiose ialyse turi itakos asmenineiiniciatyvai,Seirnos planavimui ir k1. 3. Formalus ir neformalus visuomends susiskirstyrnas kastas i s4lygoja neteisingE darbo istekliq paskirstymtu nes darbo pasidahjirnas pagal tradiciniuskriterijus,o ne pagal sumanumE lgyvendinamas lnstitucines klihtys. Ekonomiskai atsilikusiose salyse pladiai paplitusi , kompcija ir kysininkavimas. Mokesdiq sistema griozdiika, neieisinga,
7 Bydkov A. Globalizacija ekonomiki i ekonorriki, 1997, No12, p. 8 8 .

rnirovoj fondor.yj rynok. //Voprosy

581

savavaliSka,neskatina dirbti ir investuoti. Politiniai sprendimai priirnami, tarptautinio prestiZo samprata,o ne ekonominio vystymosi vadovaLrjantis skatinirnotikslais. Dorninuojanti atsilikr.rsiq Sali11ekonomikos Saka yra Zemes lkis. joms visoms svarbfisinstituciniai Zemesrefonnos klausimai. Kai PraktiSkai nedaugelio kuriose SalyseneigiarnaiZilrima i didelE Zemdskoncentracijq Seimq rankose. Tai turi itakos nuon.rininkqveiklai, silpnina stirnulus pldsti gamybqir atnaujintipagrindini kapital4. Antra vertus, daugelyje Saliq Seimos valdo maZydius Zemds sklypus, kuriuose negalima panaudoti SiuolaikinesZemestikio technologijos'Zemds reformE sunkina ir tai, kad ji vykdorna politiniais sumetimais,o ne siekiant tikslingumo. ekclnorninio kaip vykdomos Zemdsreformos Rytq Azijos ir Lotynq Panagrin6kime, An.rerikos Salyse.RytLl Azijoje refonna buvo b0tina ekonomikos augimo efektyvumui didinti ir prielaidomssukurti, o Lotynq Arnerikoje - ekonornikos pletrostempamsspartinti. Rytq Azijoje (Taivanyje, P. Korejoje) panaikinta stambi Zemevalda,o Zerneperduota 1 valstybin[ Zemesfondq i5 kurio vdliau buvo parduodama visiernsnorintiemsja dirbti. Tokia reforma sulygino visq valstiediqgalimybes dirbti ZemE- vyriausybe uZsitikrino stipri4 valstiediqpararn4 taigi lengviau galejo igyvendinti savopolitikq pavyzdLiui, industrializacij 4. Lotynq Amerikoje (Brazilijoje, Argentinoje, Meksikoje) susikloste pozicijr4Zemds kitokia situacija. Del gana stipriq stambiosiosZemvaldystds Nepavykusi refonna turejo politiniq pasekmiq' reforma nebuvo [vykdyta. Stambhs Zemds savininkai, iSlaikq savo ekonominE bazg, neprarado ir ir politines reikSmds galejo daryti [takq (daZnaineigiamq)ekonomikospletrai. Agrarine refotma Rytq Azijai suteikepranaiumqpriei Lotynq Amerik4. RytLl Azijos 5a1ys,vykdydamos industriahzaclj4 greta uZsienio kreditrl galejo panaudoti ir peln4 gautq tarptautinejerinkoje uZ realizuotq Zernds ukio produkcij4. Tr.rotarpu Lotynq Amerikos Salysbuvo priverstos naudotis tik uZsienio pagalba, o tai vdliau sElygojo priklausomybQnuo tq valstybirl. Lotynq Amerikoje egzistavo stiprus agroeksportoelitas; Rytq Azijoje po ivykdytos Zemdsrefonnos prarastabet kokia ekonomine ir politine galia ir ne[stengta sudarytiopozicijosindustrializacijai. ir ypatumaiyra jq skurdo prieZastis Mineti ekonomi5kaiatsilikusiq 5a1iq pasekrne. Sios Salys yra patekusios I uZburt4 skurdo ratq pavaizd-uotq Salis blna neturtingos' nes Jos 17.3paveiksle. lieka neturtingos, jau i5 pradZiq galetq i5eiti i5 Sio uZburto rato, jei sugebetq pasiekti pajamr4,santaupq, investicijq ir darbo na5umo augimq panaudodama vidinius iSteklius. Svarbiausia efektyvi strategijair taktika.

582

Spartusgyventojq skaidiaus auginras kapitaliniq idejimqir investicijq kapital4 lygis i ZmogiSkqiI

17.3pav. UZburtas skurdoratas 17.4. VALSTYBES VAIDMUO Ekonornistai nesutaria del valstybes vaidmens bestvystandiq Saliq ekonomikoje. Kartais manoma, kad pradinje augimo stadijoje valstybds vaidmuo didZiulis, nes tuo metu susiduriama su dauseliu ekonominio vystymosi sunkumq: l. [statymqigyvendinirnas tvarka. ir Didelis nusikalstamumas, tarpgentiniai susid[rimai atitraukia visuomendsdemesi ir lesas nuo ukiniq uzdaviniq. Stipri valstybine valdZia bltina tvarkai ivesti, vienybei,taikai pasiekti. 2. Privadiosverslininkystes silpnumas. Daugelyje Saliq trDksta verslininkq, noriniiq kaupti kapitalq ir vystyti gamybq.Privati verslininkystenepajegitapti svarbiausia ekonomikosaugrmo jdga. proceso 3. Infrastruktura. Sanitarines, higienines ir medicinines programas, Svietimq diruq apsaugq,keliq, kitq transportoir komunikaciniq sistemq statyb4 daZniausiai tegali uZtikrinti tik valstybe. 4. Prievartiniskaupimasir kapitaliniaiidejimai. Siuo tikslu vyriausybenaudojadu budus- mokesdiqdidinim4 ir prievartini infliacini skatinimQ (i5leisdama I apyvarta papildomai pinigq ar pard'odarna bankamsobligacijq ir leisdamagautaspajamas)investuotisantaupas. 5. Socialines problemos. Gyventojq skaidiausaugimo stabdymas Zemsreforma - svarbiausios ir problemos. Tik valstybe gali skatinti vystymqsi, paZadinti visuomenq atsisakytireliginio fanatizmo,suprastisocialinioaktyvumo reikSmg. Tadiau, antra vertus,kai privadiamesektoriujetr[ksta gabiq verslininkr.l, sunku tiketis, kad vyriausybeje atsirastq tikrq lyderiq. Be to, valstybine biurokratija gali ne tik skatinti, bet ir stabdyti socialines ir ekonornines permainas. Per 20-25 pastarqjq metq ekonorninio vystymosi specialistai Lymiai kriti5kiau vertina valstybes vaidmeni ekonominio augimo procese. Daugelyje atsilikusiq Saliq valstybinio reguliavimo menka kornpetencijair

s83

korupcija tapo kasdieninerealybe. Vyriausybestamautojai ipratg pasisavinti pinigu., gu|'.u-u, i5 uZsieniopagalbosfondq. Politiniai lyderiai linkq suteikti kurios iuuJ gi,olnuidiams,Salininka*rs,draugamsmonopolinesprivilegijas, kainas ir sumazina besivystandiqSaliq padi<linaatitinkamq prekiq vidaus rinkoje. Valstybiniq imoniq vadovai parenkami tonkurencingum4pasaulineje ,lulykines savybes, o pagal reikalingus rySius' Del to atsiZvelgiani n. f pastaraiiiais metais i valstybE Ziurima ne kaip i ekono'rinio augitno spartinimoveiksni, bet kaip ! potencialqekonominiovystymosi stabd[' Dauguma ekonomiskai atsilikusiq Saliq suprato, kad konkurencija ir augllno yra asmeninii ekonominis suinteresuotumas pagrindiniaiekonol.nikos veiksniai. DaugeliodictZitjqEuroposvalstybiqjqSuoliavimcliturtingurrrqnrelais valdZioje buvo autoritariniai reZimai, tokie kaip dabar Rytq Azijos Salyse. FaktiSkai tik JAV ir <lar keleto Saliq ekonomika buvo sukurta visiskos i5 metq Rytq Azijos SalysprasiverZe Per keliasdesimt s4lygornis. dernokratijos produkcijos pasaulinesrinkos periferijos i aukstos technologijospramons gamyb4 ir eksport4 tapo bankq ir prekybos centrais' Jq aktyvumas sukeld JAV prekybosdeflcitas valstybems: iiaeiiq iuntumq svarbiiusiomspramones nekartojodaugelio iSsivysdiusiq su SiomisSalimispastoviaidideja. sios Salys darandiarnZalq Zemes Saliq klaidq - neteike pirmenybesinclustrializavimui, pto."t. neteike pinnenybes sunkiajai pratnonei' fikiul, o industrializaclot Jose nuosekliai buvo pereinamai5 vienos ekonominio vystymosi stadijos 1 vystymasbuvo pi.nieji Zingsniai. kit4. Zemesreforma ir lengvosiospramon6s Sid Satiq specialistaitvirtina, kad pirmame ekonominio vystymosi etape. -.udikuliur Zemes reformas, butinos tvirtos rankos vyriausybes. vykdant AutoritarindsqrriausybdsJaponijoje,Taivanyje,Singap[re, Pietq Korejoje su Filipinuose sio etapoproblemomissusidorojosdkmingiaunegu demokratines. jegr4pravestiradikali4 vyriausybe,kuriai nepakako po karo buvo demokratind lemes reforrn4 ir del to Salyje nesukaupiamapakankarnq Zemes ukio produkcijos atsargq.Negalima teigiamaivertinti ir lndijos patirties,nes iStistts 40 metq j4 kamavo ekonomikospletrosnesekrnes' Lyginant Rytq Azijos Salis su Lotynq Amerikos Salimis,neisigilinus I ekonominiq procesq raid4 teigiama, kacl sekeningq Rytq Azrjos Saliq vystym4si leme minirnalus ekonomikosreguliavimas.Tuo tarpu visq Lotynq Amerikos Saliq nesdkmiq prieZastis pemelyg didelis valstybinis sektorius' LotynLlAmerikoje valstybdsvaidrnuo buvo kaip tik Tadiau,kaip rodo faktai, palyginti su Rytq Azijos salimis, tadiau tai netrukdd pastarosioms maZesnis, pasiektiispfidingqekonominiqrezultatq. ' negu Lotynq Amerikoje, ValityU"t i5luidor Rytq Azijoje buvo didesnes Tik valstybinir-1 [moniq Rytll Azijoje nebuvo maZiaunegu Lotynq Amerikoje. projektusprivadiasfinnas ir RytLlAzijos vyriausybesstengesiitraukti i savo derinti uulrtybiniur ir privadius interesus,naudodamostarn tikrE atrankq,o 584

Lotynq Arnerikoje to nebuvo daroma. UZsienio kapitalo kontrole buvo gneZtesn6Rytq Azijoje, kur vyriausybesvykde grieZtesng politikq uzsieni<r investuotojqatZvilgiu. UZsieniokapitalasTaivanyje ir pietq Korejoje pradejo aktyviai fr,rnkcionr.roti 1960m., praejus eksporto bumui ir sustiprejus tik valstybds ekonominei autonornijai. Lotynq Amerikoje liberalios nuoslatos lvestos dar 1950m., o tai sulygino vietinio ir uZsieniokapitalo pozicijas. Todel' kai 1970rn. regiono vyriausybds norejo praplesti savo kontrolp transnacionaliniq korporacijq atZviigiu,pastarqjqpozicijos buvo gana stiprios ir kontroliavo Saliesrink4. Tuo tarpu Rytq Azijos salys stengesiatsisakyti uZsienio kapitalo, iSskyrus kai kurias specifines pramones sakas. padias svarbiausiasSakaskontroliavo valstybd, o ne kapitaio firmos. valstybe net maZino uZsienio investuotojq galimybes, ivesdama [vairiq sqiygq ir apribojirnq. Taigi RytLl Azijoje gerai suderinti ekonorninio liberalizmo ir valstybinio reguliavimoprincipai ne tik stimuliavo ekonomikosaugirn4 bet ir padejo Taivanui ir Pielq Korejai i5vengtikolonizacijos, rarpupagrindine tuo Lotynq Amerikos problerna - nesugebdjimastinkamai suderinti siuos principus. Salys,kuriq ar-rtoritarines vyriausybes pasiekezymiq ekono'rikos pldtros Iaimejimq, negali toliau gyvuoti ribotos dernokratijos s4lygomis. Todel bltinos ir politines reformos. 17.5. BESIVYSTANCTq SIITI,I VYSTYMOSI KELIAI Atsilikusios Salys susiduria su daugybe grdsmingq kliudiq, galindiq sustabdytibet kokiq pletros strategij4. Daugumaekonomistqclaroisvadas, kad SiosSalysnesugebes pasiektividutindsrnetinds pastovios ekonomikos pletros tol, kol sukaups pakankamai istekliq,kad iveiktqvisassiaskliutis vienu metu. Kaip jau buvo pladiau analizuota l0 skyriuje, Zymus JAV ekonomlstas v. Rostou remiasi prielaida,kad ekonominiovystyn.rosi procesevisos Salys pereina6 ekonorniniovystymosistadijas: l. Tradicinevisuomend nelanksdios institucijos, Zemasnasumas, menka infrastruktura, priklar"rsornyb6 Zemds nuo ukio; 2. Pereinamojivisuomene- tai patobulintainstitucine strukt[ra, padidintas Zernes fkio na5umas, verslininkqklasdsatsiradimas; 3. Pakilimas- padidejusios santaupos investicijos,sparti industrializacija, ir pletrq spartinantipolitika; 4. Kelias I brand4 - pletros proceso paplitirnas atsirikusiuosegarnybos sektoriuose; 5. Aukstasmasinisvartojirnas didelisBVp, tenkandio vienamgyve'tojui, kiekis, gaunamas prieinamasgyventojq<laugurnai; ir 6. Gyvenimo kokybes paieska - tai visuomenesvystymosi kiekybiniq rodikliq keitimaskokybiniais.

585

Kritinepakopaliojekoncepcijojeyraantroji,paruo5iantt.esrllnes pakilimo prielaidas.tai reiJkia, kad-privalo egzistuotitarn tikras.minirnalus prielaidq rifrtu .intinyr, iki ekonornika gals pradeti kilti, nors kar kuriq stokatikdtina. t<'rs Pastaruoju metu iSry5kejo dvi pagnndinds teorijos' mdglnane teorijos Salininkaiteigia, kad Klasikine_s prieZastis. paai5kinti Saliq isilikimo yra iSsivystymas del statiskosaplinkos,varzomosuZburlo skru'do nepakankamas kaip investicrjqir Zemo na5umo.Jie pasisakouZ industrializacija .ut r, -uZq vi.suomenE' pakilirno mechanizmq siekclamisukurli vakarietiSkotipo vartotojq 'Si u2sieniokapitaloinjekcijasper projektus,subsidijuojamus teorila akcentuoja tarptauiiniq organizacij6 tokiq kaip Tarptautinisvaliutos fondas' AlternatyviosteorijosSalininkaiapib[dinanepakankam4issivystym4ne ir kaip bLrsena iki i5sivystymo, bet kaip Vakarq pasaulio vystymosi Jie pasaulio pasekmq'- Zengiatoliau' sakydami' kad p.ikl"usomybs nuo Sio kur[ pereina tradicine visuomene, issivystymasyra procesas, nepakankamas iStekliais.Teorijos valsiybesnaudbjasibesivystandiqSaliLi tai issivyseiusios jegomis ir tarptautiniqorganizaciitl .r-E ,uiu.o Siq Saliq pasitikejimassavo uZsienioskol4 neisileidimas' kapiialo, kuris didina Salies ' Jos Sio; teorijos atvirai nagrineja tai, kas lvyko atsilikusiose Salyse. prieZastis ir sifilo 5iq problemq analizuoja nepakankamo iSiivystymo budus. sprendimo Atsilikusios Salys turi nusprEsti' kokios ekonomikos vystymosl strategijossiekti, kad galetq maksimizuoti pakilimo ir ilgalaikio ekonominio augimo galimybes. EtonomiSkai atsilikusiosSalyssavopadetlgali pagerinti: l.Didin<tamospirminiqproduktqeksport4iiSsivysdirrsiasSalis; savo ekonomik4 2. lndustrializuodamos subsidijqi5 i5vystytqSaliq' ir paskolr4 negrqZintinq 3. Gaudamos produktq 17.5.1.Ekonomikos vystymas'naudojant pajamasi5 pirminiq eksPorto turi Kiekviena Salis specializuojasi gaminti tas prekes' kurioms gamybos veiksnio perteklius yra lyginamqji prana5umq.Vieno kurio nors tai tyginamojo pianasumorodiklis. Ekonomiskai atsilikusioseSalyse su-arbus pasinaudoti pasauline ekonomika' yra Zeme. Jos gali geriausiai ZernE. lksportuodamosprekis, kuriq gamybaisantykinaiintensyviainaudoja poZi0riu atsilikusios Salysgauna pajamq' eksp-ortuodarnos Ekonominiu pirminius produktus (tiek ,,minkstus"- Zemdsukio produktus,tiek ,,kietus" ir kitorns mineralus) ir panaucloja jas labai reikalingoms ma5inoms. pinniniq importinems prik"rn, i.igytl. Septinto desimtmedio pabaigoje pl.odut.tqeksportassu<lar-84proc'visoSitlSaliqeksporto,odabar_maZiau 586

negu pusQ. Pagrindine prieZastis kainq mazejimas (:zr.17.BlentelE). Kainos na2eja tiek del padidejusios pasiulos, tiek del sumaZdjusiospaklausos. PaklausasumaZdjo techniniq laimejimq (dirbtinis kaudiukasar plastmases del sun-raZino laliav'q, kuriasjie pakeidia,kain{. pasifila isaugo,padidejusdarbo naiumui ir gamybos apimdiai. 17.8lentel6. Pinniniq prekiq kainq dinamika(1990 m. : 1009/u)
Pavadinimas
VartojiSkosprckcs iSskvrus kurq ZcnrcsIkio produktai Ccrimai Maisto produktai zallavos M c t a l a ii r m i n c r a l a i Picno produktai Nafta

1980 m.
t74 l9t 253 l9l 145 132 lt0

1985 m. 133 t4s


zJv 124

1995 m.
t02 Il0 127 98 I13 87 90 63

1998m. 95 104 r35 l0t 84 |7 8l 55

103 t02 88 173

tinis: The World Bank. W Bank. World DevelopmentIndicators,1999,p. 334. Kainq kitimo tendencijaneb[tinai turi tqstis. Esant ribotam kai kuriq rnineralq kiekiui, realiosios kainos pagaliau pradds dideti, kacl apsaugorrl nepakankamas atsargas. Atgaminamq prekiq, tokiq kaip naturalusis kaudiukas, realiosioskainos gali ir toliau kristi, nes sukuriamavis dausrau dirbtiniq akaitq. p Antrasis orientacijosi pinniniq produktq gamyb4 trDkumastas, kad jq realiosios kainos labai nepastovios.Tiek ,,minkStq", tiek ,,kietq" produkt{ realiosios kainos per metus gali pakisti daugiau negu 40 procentq.Atskirais metais atsilikusiosSalysndra tikros, kad jq eksportometinespajarnospadengs importoiSlaidas. PirminiLlprodukttl pusiausvyros kainos yra nepastovios, nes ir paklausa, ir pasifila yra neelastinga kainai. Kadangi paklausosir pasiuloskreives labai stadios, tai nedidelis vienos kreives pasikeitimas gali sElygoti dideli pusiausvyros kainos pasikeitirnq. Pirminiq produktq realiqjq kainq svyravimai lemia nepastovias eksporto pajamas ir BVP svyravimus tose ekonomiskai atsilikusiosesalyse, kurios orientuojasi I pirminiq produktq gamyb4 pasaulineiekonomikai. Kai kuriose Salyse daugiaukaip pusdviso eksportopajamq,kaip pavaizduoIa 17.9 lenteleje,gaunarna, eksportuojant vienq prekg. tik Tarkime, kad realioji kakavos kaina svyruoja. Maksirnali jos kaina 9-ame desimtmetyje buvo 3,5 karto didesne uZ minimali4. Sakykime, kacl kakavos kaina surnaZejo proc., del to Ganos eksporto pajamos sumaZes 50 daugiau negu 15 proc. (30 x 0,5), o tai jau katastrofa.Jei kakavos kaina pakyla, tai padideja ir Ganos eksporto pajamos. Kaip matome, visa Ganos ekonomika priklauso nuo pasaulineskakavos rinkos pokydiq. Kai rinkoje 587

pasireiSkiailgalaike realir{q kaintl kritimo tendencijair dideliq trumpalaikiq svyravimq apie 5i4 tendencij4 derinys, tai ekonomi5kat atsilikusios Salys nebenori vystyti ekonomikos pirminiq produktq eksporto pagrindu, jei tai perdetaorientacijai vienos prekesgamybq.Produkcijosivairininras susijEsr.r ir eksportavimas padeda stabilizuoti metines eksporto pajamas ir vis4 ekonornikq. I 7.9 lentel6. Eksportokoncentracija Rodiklis
Pirminio produkto lyginamasissvoris visamc cksporte,rlroc.

Zambija (varis) 80

Cadas vlaurikijus (cukrus) (medvilnd) 30 48

Gana tiberija (eeleZis) (kakava)


oz

30

com.world/Afiica n l s : http://www.worldinformation. a D idejant ekonominiampajegurnui,pirminiq produktq gamintojai naudoj savo gamtiniq i5tekliq bei s4lygq lyginamqi[ prana5umE Tarkime, jie nori paruoSti kokio nors pirminio produkto gamybos stabilizavimo planel. Stabilizavus tam tikros prekes kain4 Sis planas stabilizuotq Saliq, labai priklausomq nuo Sios prekes eksporto, gattnamaspajamas. 17.4 paveikslas planas. parodo,kaip veikia kainos stabilizavirno

p. Po

11.4 pav. Prek6skainos stabilizavimas DD - neelastingospaklausos prekei kreive. Bendros konkuruojandiq garnintojqpasi0loskreive kinta nuo SS1iki SS2,priklausomainuo pagamlnto ta5kassvyruotq tarp ta5kq A1 ir prekiq kiekio. Laisvoje rinkoje pusiausvyros paklausaneelastinga,Sie pasi[los A2, esandiqpaklausos kreiveje. Kadangi kainospakitirnus. svyravimairei5kia didesniusprekespusiausvyros buferinis fondas. Tarkime, isteigtas

588

Buferinis fondas (buff'er fund) _ tai organizacija,kurios tikslas palaikyti prekesrinkos stabilumq.Jis superkaprekE, kai kaina Zema, ir parduoda uZsienio rinkoje, kai kaina didele. Tarkirne, sr-rsidare didele prekes pasiula, o pasiulos kreive yra SS1.Jei neb[tq bLrferiniofondo, tai pusiausvyrasusidarytqtaskeA1. Buferinis fondas turi supirkli prekdskiekl AB, rinkoje palikclamas kieki oex, kuri nupirks kiri pirkejai, 'rokedarni kainE Pe. Jei vyriausybe vadovaujaluferiniam fonciLri, Salies eksportas bus Qn, esant kainai pp. Buferinis fondas kaupia prekg sanderiuose.Kai gamyba sumaZeja, gamintoiq pasiuloskreive bus S52,o laisvosiosrinkos pusiausvyrabutq taske A2. Tokiu atvejr.rbuferinis fondas parduoda is sandeliq c,l i;erg kartu su naujai pagarnintos produkcijos P,c kiekiu. Tai reiskia, kad vel bendras eksportokiekis yra Q2,o kaina Pn. Buferinis fondasne tik stabilizuoiaoreks k a i n q P a l y g i o . b c t . s r a b i l i z u o d a r ' a s l y g i o e k s p o r r o i e k [ . s r a b i i i z u o j ar p, k i eksporto pajamas.Nors 17.4 paveikslepavaizduotas atvejis, kai kinta tik pasi[los kreiv6, tadiau ir paklausoskreivds pokydiai gali buti lygiai tarp par kornpens arni buferiniu fondu. uoj Kyla klausimas,kokio kainos lygio buferinis fondas turetq stabilizuoti rinkq/ Jei siekiarna tik pasalinti kainos nepastovumq kaina turetq bhti stabilizuotatokio lygio, kai buferinis foncras ilguoju laikotarpiunei kaupia,nei parduoda savo atsargas.Tarkime, kad li.4 paveiksle gamintoiq pasi[los kreivd kinta nuo SS1iki ss2. Esantkainai pn, fra toks paf rnelq st<iieius,tai buferinis fondasperka AB kiek[, ir toks pat, kai parduodaCA ki;ki. Stabilizuojant aukstesn! (p1) kainos lygl, superkamasprekiq kiekis (ArBr) b[tq didesnis i5parduodamq uZ kieki (c,A,), ir tai reikstq,kad ilguojLr laikotarpiu buferinis fondas didetq. Esant tokiai politikai, reiketq apriuoti pasihlq likusiai rinkos daliai. Toki4 politik4 sekmingai vykde oe-EC salys 8 ame desimtmetyje. Joms net nereikejo sandeliq. Naft4 eksportuojandios Salyssukurekarteli ir susitarepalikti naftoskiek[ AB zerneje.t<adanginaftos ir kitLlpirminiq produktLl paklausayra neelastinga, ribojant tiekiam4kiek1, tai, ne tik padidinamakaina,bet ir padidinamos gamintoiq eksportopajamos. Pastaraisiaisrnetais ir kitq pirminiq produktq garnintojai mdgino realizuoti kainos stabilizavirnoplanus. Kai Brazilijoje (clidziausias pasaulio kavos gamintojas) budavo uZauginamas clidZiuliskavos derlius. vviiausvbe supirkdavoi5 fermeriq kavq ir i4 sudegindavo. Nukopijuoti oeic paiirtl nepavyko niekam. Stabilizuojantkitq pirminiq procluktqkain4 vyriausybds turi kontaktr-roti su keliornis starnbiomis ne naftosverslovernis, su daugeliu bet grnulkiq garnintojq,kuriuos suorganizuoti'zymiai sunkiau.Kebliausiatai, kaa individuaiIs garnintojai nesilaiko kolektyvines sutarties reikalavimq. Kai kaina dirbtinai padidinamavirs ribiniq kastq kiekvienasgamintojasstengiasi pagaminti didesni negu susitartq produkcijoskieki. Bel jei sukdiauiavisi

sukaupti garnintojai,kaina nukris arba buferinis fondas bus priverstas Sios.produkcrlos parduoti pelningai negal6darnas sanclelyje, ilozrut.* atsargas kalno" skundZiasi turtingo, eu.opoJSqiungos "sviesto rinkoie. Net .Salys tatn Salyspaprastat atsilikusios kastais.Ekonomi5kai sancleliuos'e i"t*il"
r r e g a ls k i r t iP i n i g q ' i _ - - : L ^ i- . : " Salirnsnepavykstapadioms apriboti pirrninlq Kaclangi besivystandioms Salysturelq padetijoms' sudarantefektvvtus p.",I;k;;i fu"rlotot, i5sivysdiusios planus.pagal Siuosplanus i5vystylosSalysturetq i.etes t uinor;stabilizavimo Saliqrealiosiomis oirkri oirminiq procluktqpertettiq is ekonomiskaiatsilikusiq galiq i5 turlingq industriniq [.r].,",'rir. ir.'iiunui ruietq p.ri.tri perkamqiq gamintojams' Tai- br'rtq naudinga ir gamintojq ir vartotolq n.iuiti"gi"*i priklausomosnuo 5ii1 industrinernsSalirns,ir besivystindiomi kurios labai prekiq eksporto. vystymuisi 17.5.2.Industrializacijos[taka Salies Zymiai svarbesnis Daugelis ekonomi5kai atsilikusiq Saliq suprato' kad specializacija' vystymosi kelias yra ne paclidintapirminiq proiluktq garnybos jos pajegumqdrdinimas' vystymasir pramones blt apdirbamosios Industrializacija (industrialization) platus organrzuotos ekonomikosklrirnas garnYbai' i pirma Zernes[kio ekonomikospertvarkyrnas labiau Jai btldingas visr-1 specializuot%t.upituto.i,otiaekonomikq.lndustrializacijas4lygojaagrarinsar ar pratnonine agrarinds bei pramonin., .iuli.t virtim4 pramonine agrarine pramones'nesjri nuo lengvosios prasideda paprastai uitrrnU". lndusirializacija pelnas. investilijq, eiu gr.it.rnd kapitalo apyvartair didesnis reikia rnaZesniq trunkailgus deiimtmedius' pramonQ perkelimas sunkiqjq kapitalq i Sukauptq sritis: apima tris pagrindines SotiLt "tuttotoika (Zaliavosir Zemes ukis); o pracline sritis o pramondssritis, arba antrine(pramon'statyba'dujos ir elektra); prekyba'bankai' turizrnas)' r paslaugqsritis (maZmenine Saliq gamybosstrukttirapateikiarna17'10 ir besirrystandiq f5vystytq lenteleje. kirita. Zernds PlediantisSalies[kiui, santykinekiekvienos srities svarba kadangi dideja pajarnos r"rkio bendrojo vidausprodukto dalis Zymiai sumaZ6ja' ypad pradinse ui.nuttt gyventojui. Spardiai ditleja paslaugq dalis' stadijose' vystyrnosi ekonornikos Zernes likio Daugelyjl Saliq pramtne vystesi Zemes ukio s4skaita' l7'1 I lenteleje' vaidmenskiiimas ekonomikojepateikiamas

590

17.10 lentel. I5vystytq ir besivystandiq saliq gamybos strukt[ra 1990m. (bendrojovidausprodukto dalis,procentais) Saliqgrupd
MaZaspajamasturindios5alys Zcmcsncskaip vidutincs pajamas t u r i n t i o s! a l y s AukStcsncs kaip vidutincs pajamas turindiosSalys Industrincs rinkos ekononrikos Salys L i c t u v a( 1 9 9 7r n . )

Zems apdirbamoji pramond iikis


3l t2 9 3 l0,l 27
ZJ

Okio Sakos kitos Sakos


9 l l l5 t2 8,0

paslaugos 35 50 5l 62 58 . 3

25
L)

* ir gavvbos: Saltiniai: Karl E.Caseand Ray C.Fair. Principlesof Macroeconomics. Thircl edition.-P.544;http:i/europa. int/comm/enlargemen eu. t/lithuania/rep- 0_99lx.htrn I l 7 . l I l e n t e l .Metai, kuriais Zerndsfikio dalis BVp-e nukrito iki nLrrodyto lygio atskiroseRytq Azijos Salyse Zems Ikio
d a l i sB V P
MaZiauncgu 30 proc. MaZiauncgu20 proc. MaZiauncgu l0 Droc.

23.6

Japonija Kor6ja Tailandas 1967 I 956 I978 t967 l 982

Malaizija Indonezija 1964 I 983 197 6 I99t

Kinija
I984 t992

P.188.

l 963 r9 8 9 I9 8 8 nls: Annual World Bank Conferenceon DeveloprnentEconornics,t997.,

Daugumoje atsilikusiqsaliq industrializacijabuvo arba nesekrninga, arba nuvyl6, nes nesulaukia norimq rezultatq. patirtis parode, kaci paprastas i5vystytqSaliqukio strukturoskopijavimasnegarantuoja sekmingovystyrnosi. Pastarqlq tru,-l desimtmediq patirtis siulo islaikyii atiti'karn4 puslausvyre tarp pramones ir Zernes[kio, nes Zemes ukis - strategiskai svarbusekonomikos sektorius.Kinai i siq dvieiq sakq vystyrnq ziuri kaip ,,1 vaik5diojirnq dviem kojomis". Galima i5skirti dvi priesingasbesivystaniiq sariq ekonornikosvysryme strategijas; - uZsienioorientaciia,kai salis atveria savo rinkas likusiam pasauliui ir rerniaeksportq; - yidine orientaci.ia, Saliskuria kai ivairius barjerusuZsienioprekybai ir nukreipia pastangas I savos pramonds vystyrnq vidaus rinkos poreikiq tenkinimo tikslu. Pastarasis vystymosimodelisvadinamas importo pakeitirnu.

591

- lmporto Importo pakeitimas (import substitution) pakeitimovietineprodukcijapolitika'irnportr"ritaikant dideliusmuitus ir kvotas' pranaiutntr Si politika mazina pasaulinqprekybq ir slopina lyginarnt-tjo. vietinius isteklir'rs,kurierns turi princip4. Muitais ir kvotornis Salys nukreipia prarnong,o tai szlygoja lyginanr4lq pranaiurn4 i savo ap<lirbarn4i4 iygi""-qi prekybos teonjos poZilriu .51. .p:lit*u n.irauclq-lnuostolius). Tarptauiines tikrai dideli' Sia nuostolrnga' Ekonornistq apskaidiavimairodo, kad nuostoliai pirminiamsprodtktatns' specializacij4atskirierns Salies sumaZinti politika siekiama nes Trumpuoju laikotarpiu importo pakeitimas yra brangus' ir didesniq kastq' vietiniams gaminiams pagaminti, reikia daugiau istekliq kain4 kuria virsrjandiqSIqprekiq visuJmeniniusribinius kastus,t.y. pasauling rnuitq ir kvotq barjerq' gali saugorna gati Urrii lmportuoti. Vietine prarnond, .1ie Nesilaikantimporto pakeitimopolitikos, ekonorninis tuUii gr"itui i5siplesti. gaminti tas gali sraiga sustoti. Salies pramon6s,speciaiizuotos augim*as yra lyginamoji nenauda,tolesnisvystyrnaspriklauso f.Jt.t, t riti,r ga-yUoje augimo.O tai pavojinga' iik nuo vietinespaklar'rsos statiSka Antra vertus, lyginamasispranaiumas dinarni5ka'o ne naujas technologl.las' naudoti sqvoka. Vystydarnosp.uilonE, besimokydamos gaminiq lyginarnqli atsititusioi Salyspagaliaugali pasiektikai kuriq pramonds pranasunr4.No.'.uut.stotechniniolygioprojektaiprasiskinakeli4turttngose 'Sutyr", guiindior. skirli ctidZiulesld5as moksliniams tyri'rams ir vystyrnut' Atsilikusios Salysgali tadiau vEliau daugelisjL1igyvendina'-riir kitose Salyse. imlitl pasinaudotiir savo tu"tyt inlu darbojegos pertekliurni,gaminantdarbo produkcijq.TaigiimpoaopakeitimasneragalutinisbesivystandiqSaliqtikslas. stadij4 fai tik poiengtiniseiapas,kurio metu gamybapereinai naujq-augimo Tada jau eksporto kai pagammta pramones produkcija imama eksportuoti' gamybos remimJs (ctidinimas),o ne irnporlo maZini'ras, didina produkcijos apimti ir pajamas. - eksporto Eksporto rOmimas (export promotion) skatinirnoPrekYbos Politika' PastarqiqkeliqdeSirntmediqSaliqekonominiovystymosityrirnairodo' i5orinq orientacij4 pasiekeZymiai :p3ttt-tni'l atrgirno kad Salys,p"asirinkusios Sioje grupele tempq.is sios grupdsSaliqypad issiskiriaRytq Azijos valstybes. inaiju, Jamaika,Filipinai. Empiriniar tyrimai rodo yruir'arg"ntiia,'Egiptas, koreliacij4' fendrojo"vidau, prod'uktouugi-o ir pajamq i5 eksporto augimo i5 eksporto augimo tempq paalaejimasI procentupadidina bendrojo Pajam[ uidausprodukto augimo telnpus0,1I procento"'

* ' 'SaksDZ.D..LarrcnF.B. Makroekonornika. Globalnyjpodchod' P' 62'7

592

sro tarpusaviq .yr: pagrindas _ prekybos itaka ekonornijos del ganiybos rnaslo poveikiui. Besivyslandiose salyse vidaus rinkos ofi,,-,tr, itin maza. hnporlo keitirno. poritikos atveju skati'arna saries ii'nq' garnybos orie'tacija i vidaus rink4. Tai maZina operacijLlnrast4, ir 1o, pruronao iq galimybEgauti garnybo.s maslo ekonornrjoisrtlygojarn4 nouiq. p..Jji,'',o. pri" Iaisvosiosrinkos isprediarearizavirno rinra ri ui.iiner'fi,-,,,-,os rgyj;;ahnrybE augti, pardr.rodamos savo produkcl4 pasauliorinkose. ge to, a-siiarrio nu.,jq kornpanijrl,orientuotr-1 I vidaus, ir-i uZsieniori'k4. ir Kai ,'orto .konon'ru didele, iejirnas i pasaulinErinkq gali uZtikrinti induitrializacijos ir spanaus augrmogalimybg. Laisvosiosprekybosporitika clicrina konkurencii4su uZsieniofirr'ornrs, o si jos itaka yra dar vienasspartesnio vystyrnosisaltinis.Fi.nos, opruugo,o,nuu konkr-rrencijos likusiu.pasauriudirbiiniais su apribojirnais, gari ar,rkiras kainasir tiekti Zemos ""r,.!?i kokybes prekes. to, sariq, Be nauaojandiq protekcionisti'q uZsienio politik4, versrininkai. daug energijos ir laiko skiria,protekcio'iz'ro Iobizrnui,o ne savo fi'rrq funkcionauirnui gerinti. Jei barjeraitutq su'razrnti, tai siekiandioms islikti firmoms, tektq gerint-i prekiq kokylp ar rnazinrikainas. 'ai.gi,.,.,,I. Be to, konkurencija gali paspartinti rechnologini.-t p"tututiffi . Kadangi.konkr'rrencija pasaulineje rinkoje didina darbonasumotygi ir aiae;imo ji tempus, gali buti ir spartesnio augimosartinis. Ernpiriniaiauo-"iry, ,.o,ro, r"a darbo naiu'ro ar-rgirnas orientacija eksport4yra ir susijp.IStyruspo Antro.lo i pasaulinio karo 20 besi.vystandiq sariq, pastebeta,kad' gamyuos verksniq nasurn.si5orinesorienracijos salysedidejo viduriniskaipo 3 proc. per merus,o vidins orientacijos Salyse tik po I p.o.. p., ,n.rrro. i.i srlir';;;endina uZsienioorienracijos strategri4vyriausybe turi uztikrinti realqiIvaliufr, k.i,in.,o kurs4 sElygojantl salieseksporruojamq prekiq konkurencingLurq uZsieny.ie. Jei toks valintos keitirno kurco nustalyr'asig'ortiojamas, tai .trpuriu pernirrgr"rrno -uiuoz.tui. didi'imLri gali prireikti subsiclijavimo,kuris praZrlr.ingas S"r),,, besiorientuojandios uZsieniorinkrtr kontaktuojasu i uZsielio firmonis ir turi daugiaugalimybiq 'ar-rcloti uzsienyjefitiegtustechnoroginius patoburrnrnus. BesivystandiosSalys paprastai labai atJieka nuo iSvystytq Saliq naulq technologiiqnaudoji'ro poZiiriu, del to uZsienio kontaktai,pu,riru tech'orogiiq diegirnq.Ekonornika,uZclara prekybai,paprastaiyra uzdarairnaujornsid.1orns, naruorns kitoseSalyse naudojamorns technologiioms. Prii'randios uzsienio kapitalq satys iikisi ne tik spardiau diegri pranas.esnes technologijas, bet ir pagerinti uZsienio prekybos baransq, naLrdojantis uZsienio partneriq rysiais,lqprekiqplatinirnoianoiui, ir reklarna; pateikti dar-rgiau,geresnir4- pigesniq pr.Lir.1 ir vidaus rinkai, perimti . rnvestuojandiq organizavimo var<iymo i'roniq ga'-rybos ir kulturl; priarointi vietiniLl gyventojq uZimturn4.paslaraisiaisdeSimtrnediai. iSrvsiiiu. to.t
e Ten pat, P. 629

ekonomini vystyrnqsi uzsienio investicijq grynasis[nasasI SaliesSeimininkes Kapitalo srautai,lskaitant ir gautaspajamasi5 uzsienioyra santykiniaimaZas. teclrnologijq perdavim4 daLnai nesugeba sukurti laukiamq uZimtumo i , g a l i m y b i q v i e t i n i a m sg y v e n t o j a l n sn e s n a u d o j a l n o sS t e k l i u sl a u p a n i i o s i technologijos sukuria santykiniai maZai darbo vietq. Sugr4Zinamas Sali mokejimq Seimininks donorEpelnasir paskolqpahkanos labiaudidina Salies Seimininkiqvyriausybesgali daryti maZq [takq balanso deficit4. Be to, Salir4 Kartu uZsieniokapitalasbijo kapitalo investiciniamssprendimams. uZsienio ir potencialiosnacionalizacijos turto konfiskacijos,todel nenoriai investuo.la. Tai buvo pagrindinds prieZastys, del kuriq sumaZejo uZsienio kapitalo Salyse. atsilikusiose investicijos kaip Sieprocesaivyko naujq industriniqSaliqpraktikoje' Panagrinesime, Ryttl Azijos ir Lotynq Amerikos Saliq ekonornikospletros pagrindasbuvo industrializacija. Iki 1935-1945m. abiejq regionq valstybes ekspoflavo Zaliavas,o po Antrojo pasaulinio karo pradejo vykdyti importo pakeilirno politikq. Pirmasis industrializacijosetapasabiejuoseregionuosebuvo susijqs su lengvosiospramonds(tekstiles,perdirbimo prarnones)pletra, kuri apr[pintq prekemis. vidaus rink4 reikalingiausiomis Pasibaigus pirmajam industrializacijosetapui, Rytq Azijos ir Lotynq Arnerikos Salys pasirinko skirtingas industrinespolitrkos strategijas.Rytq Azrja pradejo vykdyti I eksportqorientuotq industrializacrj4 nes jos vidaus Tuo tarpu Lotynq Arnerikoje ddl tolesndsstrategijos rinkos buvo perpilclytos. susikirlo agrarinio eiito ir pramonininkq bei darbininkq interesai. Lotynq Aurerikos Salys,lairnejuspramonininkqir darbininkqgrupuotei,nuo pinnines pramonds kflrirno. Tai nul6me i5 industrializacrjos karto perejoprie sunkiosios Argentinos ir Brazilijos i vidaus rinkq orientuot4 ekonomines pletros ir strategij4: sunkioji pramone gali plestis tik gaudama dideles sLrbsidijas konkurencijos,ndra ir stimulq tobulinti clotacijas,o kadangi ndra importo technologij4. Tokios politikos rezultatas - sunkiosios pratnonds bazd techni5kai sensta, o produkcija negali konkuruoti uZsienio rtnkoje. Todel trediajame industrializacijos etape Lotynq Arnerikos Salys Salia importo pakeitimo politikos pradejo ivairinti eksportq.Po atitinkamq persitvarkymq Lotynr-1Amerikoje padidejo pramones orientacija i eksportq bei i5augo prarnondsprodukcijos eksporlo dalis. Eksporto diversifikacija nerei5k6,kad Lotynq Arnerikos Salys atsisakd importo pakeitimo politikos. Skirtinga regionq ekonomikosorientacijas4lygojair skirtingusraidosrezultatus' 17.5.3. Skolinimasisir vvstvmasis Klasikine uZburto skurdo rato koncepcija teigia, kad ekonomikos vystymesi svarbqvaidmeni vaidina kapitalo kaupimas.15uZsieniopritrauktos

tiek valstybines, tiek privadios lesosgali papildytiialies pradines santaupas ir investicijasir padeti i5eiti i5 SiouZburtorato. Daugelyje atsilikusiq saliq nepakanka'rai isvystyta infrastrukti-rra (sveikatosapsauga,Svietirnas, transportas, rysiai, clrekinimas kt.). Kita ir vertus,tarn tikras infrastrukturos isvystymo lygis - bhtina prielaida,pritraukti ir nacionalini, uZsienio ir kapitalq. Trediasis atsilikusiq 5a1ir4 ekonorninio vystymosikelias- skolinimasis is tuZsienicl. Gauti Siuolaikiniq technologijq, idiegti naujoves neirnanor.na be uZsieniokapitalo.Paskolintas doleris tLrrib[ti apr.r.rokdtas doleriu, uzdirbtu ef'ektyvesnemis investicijomis, garnyba ekspofiu. tai neivyksta, ir Jei vadinasi, paskolintos15os panaudojanros neefektyviai,pravalgomos isvagiamos. ar Del to krentaSalies, kuriosvardubuvo imtospaskolos, gyventoiqgyvenimolygis. camybos veiksniq santykis yra taip pakitgs, kad tik pinniniq produktrp eksportas nebegaliuztikrinti uZsienio skolospacrengirno. Naqqjq iniustrini{ Saliqpatirtis rodo, kad tik stipri pramoninebaze,lankstusukinis rnechanizuras joms iSsilaikyti padejo Ziauriqisoriniqsokqlaikorarpiais prisitaikyti. ir Kitos ekonomi5kai atsilikusios salys- tradiciniai paskolqemejai.Josnucr senoinra ii uZsienio paskolas importopertekliaus virs eksporto finansavrnrui. lmportuodarnoskapitalo prekes, jos gali papilclyti vidaus investicijas, fi nansuoj amasvidaussantauprl. Pakilus pasaulindms naflos kainoms,atsilikusiosialys, r-rZuot rnazinr.rsios kitq prekiLlirnport4ar naftosvartojim4 padidino savo einarnr,iqsqskaitLl <ieficitQ. Einarnosioss4skaitosdeficitq finansuoja kapitalo sqskaitos itekejirnas, parduodantvidaus turt4 (aktyvus)uZsieniediams arba i'-rantpaskolas. Eina.nosios sil,skaitos deficito finansavirnui besivystandiossalys irna paskolqi5 uZsienio. 17.12lenteles duornenys parodo, kaip siossalysfinansavo einamosios sqskaitos deficit4l97g-19g6 metais. 17.12lentel.Naftosneturindiq ekonomiskai atsilikusiq saliqeina'rosios s4skaitos deficitopadengirnas 1978-1986 (mlrd. USD) m.
: Einarnosios sqskaitos deficiras 566= + Pagalba Tiesioginesinvesticijos+ Skola Kapitalo utekeiirnas n t33

ll8 u8 + 493 t i n i s : D Begg,S.Fisher, p.740. R.Dornbusch. Econornics.-

Besivystandios Salys kaupiauZsienio skolil. UZsienio skola (foreign debt) * nepadengtos valstybds skolosuZsieniui nei5moketos skolqpalukanos. ir Siq Skolos aptarnavimas(debt servicing)- pallkanos,kurios turi blti baitinaisumoketos nesugrqZint4 uZ skol4.

595

Apibendrinantis uZsienio skolosnastos rodikiisyra saliesuZsienio skolos santykissu bendruoju nacionalinir.r produktu. Nuo 1980rnetqsis rodiklisaugo Iabai spardiai,nepaisantsuteiktq naujq kreditq apirndiLl sumaZijimo. Tai paai5kinarna tik bendrojo isiskolinin-ro ne didejirnu, bet ir bendrojo vidaus produkto sumaZejimu.l9lJ7rn. Siq 5a1iqskola buvo lygi 39 proc. visq atsilikusiq saliq bendrojo nacionalinioproduktor0.li.l3 lenlelejepateikta labiausiai besivystandiq SaliL1 LrZsienio palygintos BNp skolos, isiskolinusiq su dinaurikaI 980-l 989 metais. 17.13 lentel. Labiausiai[siskolinLrsiq Salir4 uZsienioskolos,palyginlos su bendrojonacionalinio produktodinamika1980 1989rn. (procentais)
Salis
[,otvnq Amcrika Argcntlna IJrazilija
t-ltc

1980 . m
48,4 30,6
4\ )

1 9 8 2m . 83,8 36I , 76,1 s?5 49,7 4t,4


)q) 5'1 \)4 6)5

1985 . m
84,2 48,1 14 3 , 3 5 5) 89,4 5 9 ,I 44,4 5?5 70,3 83,5 47,8 70,2 48,7 48.2

1 9 8 9m . t t9,1
14 1

Mcksika Pcru Vcncsucla Azija I ndonczija Korcj a Malaizija Iiilipinai Tai I andas Rytq Europa Vcngrija Lcnkija J u s o s l a vi ia

30,3 51,0
4 ) \

78,3 5rl 70 , u 19,9 59,8 r5,8 51,6 65,7 3.1,I 75,8 68,3
11 S

28,0 48,7 28,0 49.5


?5A

3.r,8
45,4 31.5

44,8

25,6

: SaksDZ. D.. Lanen F. B. Mr Makoekonomika. Globahyj podchod. P.768 SkolosaugimoprieZastys skirstornosi5orines vidaus. ir i ISorines prieZastys: l. Zyrnus naftos kainu i5augirnas 1973-1914 ir 1979*1980 rn. rn., kai vieno bareliokaina pakilo nuo 2,5 iki 35 doleriq,spardiai vystesier-rrocloleriq rinka, ofioriniq bankr-1 tinklas Europoje. Artirnqq Rytq Salys - naftos eksportuotojos papildomai gautaslesasdejo I tarptautiniusEuropcls bankus, kurie skolinoSiqdepozitq leSas atsilikusioms Salims. 2. Kreditai br"rvo palukanas; teikiami LrZ labai Zernas faktiskairealiosios p a l I k a n qn o r m o s u v on e i g i a r n o s . b 3. Daugurna komercinirl bankq mane, kad ,,valstybesnegali bhti bankrotai",del to, neatsiZvelsdarli rizika. teike kreditlrsbesiv),standioms i Salirns, vir5ydamisavonuosav4 net kapital4.
"'MakkonnellK.R., Briu S.L. Ekonorrriks. P.378. -

padidino ir kiti kreditoriai.Vyriausybes 4. Kreditavimo galim)zbes per eksporto kreditavirno agentfirqsisternqskolino pinigus salirns skolininkdrns, kad Siosgaletq isigyti prekiq, eksportuojamq ialiq kreditoriq. iS 5. Devinto deSirntrnedio pradZiojeJAV savo monetarineje politikoje eme taikyti antiinfliacinespriemones.Stabdandioji monetarinepolitika, vrena, suletinonacionalinioprodukto gamybqindustrinese salyse,ir del to sLrmaZejo paklausa Zaliavoms Zemes ir r.1kio prodLrktams, is saliq. ivezamiems atsilikLrsiq Kita vertus, stabdandioji monetarind politika isvystytose salyselerne dideli pal[kanq norrnq pakilimq ir del to besivystandiq saliq skola dar labiau isaugo, nes esamqpaskolqi5augusioms pallkanoms apmoketireikejo naLrjLl paskolLl. 6. Saliq skolininkiqekonornika buvo visiskaipriklausorna nuo-oarnkanu normu augirno itakos, nes paskolosbuvo teikiamos plaukiojandiospalukanq normos s4lygornis. Plaukiojanti palfikanq norma (flexible interest rate) ilgalaikio kredito gavirno mornentuskolininkasneZino ir negali Zinoti palfikanqnonnos,kuria turesgr4Zintikredit4. Dauguma kreditiniq sutardiq numatd, kad palfikanospriklausys nuo pasaulinds rinkos pahkanq nonnq i5rnokejimqmomentu.pah.lkanq normolns nustatytivartojamasterminas,,priedas prie LIBOR". LIBOR (London lnlerbank Offered rates) (Londono tarpbankine palukanq norma paskoloms eurodoleriais)pal[kanq norma trumpalaikiams kreditams, kuriuos tarptautiniai bankai ima vieni iS kitu Londono kanitalo rinkoje. BesivystantiSalis turejo moketi fiksuot4 nonnq briedq), virSrjandi4 LlBoR. Tarkirne, Saliesvyriausybegalejo pasiskolinti 100 mln. doleriq penkeriems metamsuz LIBoR plius I procentas. reiskia,kad ateityje, Tai kai Salis mokes palUkanasuZ skolq, turs sumoketi nonn4 LIBOR plius I procentinispunktas.Papildomas procentinispunktaspridetaskaip rnokestisuz kredito negr4Zinimo rizikq ateityje. Kai 8-o desimhnedio pabaigoje buvo teikiami kreditai, nonna LIBOR br.rvo l0 proc. per lnetlrs. Devinto desimtmediopradZiojeskolosaptarnavimomomentunorma LIBoR pakilo iki l5 proc. per metus.Apie 65 proc. Lotynq Amerikos Saliqskolq buvo paimta pagal plaukiojanii4 palukanq norrntu del to, padidejuspalukanq nonral. skolosaptarnavimo iSlaidos sudard proc.regionoeksporto 30 pajarnrlll. VidinesprieZastys: l. Atskirq Saliqypad skatinandioji fiskalinepolitika. UZsieniopaskolq prieinamumas leido daugeliuivyriausybir.i daug kartr4 padidintisavo islaidas, nelvedus nar"riqmokesdiq ir nesiemus infliacinio finansavirno. Kai 9-o
"Saks D2.D, LarrenF.B. Makroekonomika. Globalnyjpodchod. p.759.

597

de5imtmediopabaigoje uZsieniokapitalo srautai sumaZjo,Saliq skolininkiq vyriausybdsnegalejo sumaZintisavo i5laidq ir padidinti mokesdiq reikiamu dydZiu, bLitinu Siam surnaZejimui kompensuoti. Taigi, biudZeto deficitE pradejo finansuotine kitq valstybiq leSos, vidiniai Saltiniai. bet 2. Nesubalansuota prekybos politika. Salys, iSvengusios skolos krizes, turejo laisvesnespasaulinds prekybos sqlygas(neapribotas n.ruitaisir kitais protekcionistiniaisbarjerais), realesnius valiutq keitimo kursus, uZtikrinandiLrs eksporto pelningum4 o apskritai vykde eksportiniosektoriaus konkurencingumotarptautiniumastuskatinimopolitik4. Skolos krizd (debt crisis) - tai krize tarptautineje ekonornikoje,kylanti del skolininko - besivystandiLl Saliq sunkumq grqZinantsavo skolas ir del finansiniq sunkumq, su kuriais susiduria bankai skolintojai, kuriems ateityje nebussugrqZinta visa skolossuma. Prekybos politik4 ir eksporto efektyvumq apibfidina Pasar.rlio banko skaidiuojamas prekybos indeksas",pagal kurl Salysskirslomos i 4 ,,uZsienio grupes - nuo vidines orientacijos Saliq (pirmoji grupe) iki uZsienio orientacijosSaliq (ketvirtoji grupe). Kuo Saliesprekybos sistemaatviresndir laisvesne, jos bendrojovidausproduktoeksportodalis didesne.SumaZejus tuo uZsieniokreditr-1 apimtims,skolosaptamaujamos eksportopajamqsEskaita. Salys. vykdandios antieksportingpolitikq turi maZinti in.rportoapimtis del skohqaptarnavimoi5laidq,o tadasmunkaSalies gyvenirnolygis. 3. Salutinis didZiulio biudZeto deficito ir pernelyg pacliclintovaliutos keitimo kurso poveikis yra kapitalo nutekdjimas. Kapitalo nutekjimas (flowing out of the capital) - tai reiSkinys, kai Salies gyventojaikonvertuojasavo santaupas i uZsienio valiutq kad galetq j4 saugoti uZ Salies ribq. Kapitalo nutekejimas auga ir l[kuriuojant b[sirnojo nacionalinds valiutosdevalvavimo. Kadangi pagrindine atsilikusiq Saliq uZsienio kreditq dalis tenka valstybei, skoloskrize turejoskaudZiq pasekmiq valstybiniam biudZetui. Saliq vyriausybesatsid[re tarp dviejq ugniq: labai i5augo i5laidos uZsienioskolos aptarnavimui, o antra vertus, jos prarado galirnybE gauti uZsienio kreditq biudZeto deficitui dengti. Reikejo arba surnaZinti biudZeto deficitq arba panaudotividaus le5asjo finansavimui.BiudZetosunkumussqlygojo ir kitos prieZastys. Daugelyje Saliq Zymiai pablogejo prekybos balansas, o tai sumaZino eksporto pajamas ir mokestines pajamas i3 eksporto. Be to, prasidejus skolos krizei, krito realieji keitirro kursai. Kadangi skolos aptarnavimasvyko doleriais, o vyriausybdsmokestinespajamos daugiausia priklausenuo neeksportuojamos produkcijosgamybos,realiojo keitirno kurso sumaZejimas labai padidino skolos aptamavimo na5t4 dalies vidaus

598

nlokestiniq lplaukq sEskaita.Visose salyse buvo sumaZintos valstybinio sektoriaus iSlaidos - realusis darbo uZmokestis, investicijos, islaicros socialindms reikmdrns. Kadangi vidaus finansq rinkos negarejo patenkinti augandiq valstybes reikmiq kreditams, vyriausybds tureJo imtis pinigq spausdinimo.Biudzeto deficito finansavimas pinigq emisijos sqskaitasukele infliacii4. Infliacinds tendencijos pasireiske visosesalyseskolininkese. KatastrofiSkoje situacijoje atsidur ne tik salys skolininkes, bet , ir kreditines [staigos,skolinusiosresas. paaiskejo,kad didele komerciniq bankq suteiktakreditq dalis gali blti negrEZinta. pasirode,kad svarbiausipasauliniai finansiniai institutai gali tapti bankrotais del neprotingo keditq didinirno besivystandioms Salims. ISvystytqSaliqvyriausybdmsoficialiai darantspaudimqbesivystandioms . .. Salims, Salys skolininkes tgse savo skorq aptarnavimE(krastutiniu atve;u mokejo palfikanas), nors ir dideliq pastangq deka. lsvyitytq Saliq bankai pagerino situacii4 nes sumaZino kreditus menkai iSvystytoms salirns, kiekvienais metais is iq gavo palukanq,pardavebesivystandiqialiq skolassu nuolaida kitiems bankams,uzsienio investoriamsar spekuliantarns, pritrauke akcininkq lesq.Bankq siekiandiqissilaisvintinuo rizikingq aktyv6 aisilikusiq Saliqkreditq pardavimas suformavoaktyvi4 antringsiq sari[ storqiint q. Skoloskrizds sprendimobldai: 1. salims skolininkems dvisaliq sutardiq pagrindu salys krerlitores perZiuri skolosgraZinimografika. Skolos_ grqZinimo grafiko perZiurjimas (debt _. rescheduling)- bankq ir skolininkq susitarimas,kuriame aptartas naujas skolos gr4Zinimo grafikas; daZnai clalis skolosnura5oma, grqZinirnolaikaspratEsiamas. o Daugeliui skolininkq atidedamas skolq rnokejirnas. Tai sumaZina metinius pal[kanq ir pagrindinesskolos mokejimus. Del to salis skolinink turi pasirasyti sutarti su Tarptautiniu valiutos fondu del ekonominesjos politikos koregavimo. Jos privalo vykdyti grieZtos vidaus ekonornlos program%kad padidintl_:uyo kreditin! pajegum4.Tokia programa reikalauja sumaZinti importq padidinti eksportq kad padidejusiospajamos is uZsienio prekybos b[tq panaudotosskolai gr4iinti. Importo muzinima, ir eksporto didinimas malina salies gyvenimo lyg[. Jei eksporto pajamos naudojamos skolai gr4Zinti,tai nebeliekaleSqekonomikaivystyti. 2 . l S s i v y s d i u s is a l i q k o m e r c i n i ab a n k a i .n e b e s i t i t < e d aa t g a u r i q i mi skorrl priversti . Del to n_ukgndia i5sivysdiusiqsaliq mokesdiq -ot t*.iniulbunl ai ir jq "tojui, akcininkai patiria finansiniq nuostoliq. salys skolininkes ir ateityje gali atsisakyti grqzintiskolas,o kreditoriai- nenoretiskolinti.

599

kiekvienatn r.nastas br-rtinustatomas turi 3. Skolos naitos sr-ur.raZinirr,o galesi5moketirnaZesnq atvejui,atsiZvelgianttai, kad vienaSalis konkrediam t dali negu kita, kuri savo rttoZtugalesi5moketi rnaZiaunegu treiia savo skoh.1 Salis. tik turi buti su5velnintos torrs Salilns. 4. Skolos i5mokdjimo sal)zeos vykdyti radikaliasreforrnas.dalyvaujanttarptautiniq ktrrios pasiruoSr.rsios organizacijqekspertams. turi bankar.ns blti suteikta apsatrqa valst),bittkornerciniams 5. I5vvstvtr.t jei kreditiniussusitartmus nuo b[sirnrritrnuostolir;, bankai sutiktq perZirlreti galetq b[ti kryptimi. Tokia apsauga 5a1iqskolos sumaZinimo besivystandirl garantijq skoiosdalies,likusiospo jos sumaZinirno, ddl vyriaLrsybiniq suteikta fbnna. pertvarkyrnas' valstllbinio ig)'vendinant 6' Saliu skolininkiuekonornikos refbmra sektoriausreforrnas ir rinktr liberalizavima.Valstybinio sektoriar,rs kiSimosi I ekonomikq laipsnio maZinimq ir apirna nr-rkreiptai valstybes valstybiniq [moniq privatizavirno programE. Daugelyje 5aliq bItina lgyvendinti mokesdiq sistemq refonnas, kad padidetqjq efektyvumasir mokesdiq sisternosteisingurlo laipsnis. Liberalizavirnasrei5kia pasiekimil ekonomikos atvirumo prekyboje su likusiu pasauliu, del ko pagerela b b nrokejimq alanso trkli. Tokias refonnas daZnai rekomenduoja Tarptautinis valiutos lbndas (TVF) ir Pasaulio (PB). bankas Tarptautinis valiutos fondas (International Monetary Fund) * tarptautind organizacija, kurios pagrindiniai kursus ir teikti tikslai - stabilizuoti tarptautinius valiutr-1 paskolas Salims, patiriandioms sunkr.rtnq, finanstrojalrt tarptautinius savosanddrius. Jis padeda torns Salirns,kLrrioslaikinai susiduriasu mokdjimti balanso deficitu - teikia paskolas konvertuojama valiuta mainais r"rZ tt1 Salit1 nacionalinEvaliutrl kuri4 Salis po 3-5 rnetq turi iSpirkti. Viena iS Sios pagalbos sqlyglt yra susitarimas su TVF naudotis jo specialisttl bei konsultacijornis rekomendacijornis. finansine Pasaulio bankas (World Bank) - tarptar.rtine SaliL1 atsilikusiq kuri skolinapinigusfinansuoti organizacija, projektus,spartinandius ekonominij11vystym4si. paramqir tik Jis teikia paskolas gamybospletoteil5-20 metq, techninE paslaugas, padedamas vyriausyberrspletoti konkrediasrikio Saliq konsultantq 5akas.

600

17.5.4.Pagalbaatsilikusioms Salims lssivysdiLrsiLl Saliq pagalbaatsilikusioms salirls teikiarnatiesiogiriiper ivairias valstybines programas ar tarpininkaujant tarptar.rtinems organizacijorns. Besivystandioms Salin-rs leikiama: subsidijuotos paskolos. rnaisto,irengimq dovanos,techninepagalba,nemokamaekspertqpagalba. Pagalb4 komplikuojadLr veiksniai: l. Kai Salies viduje vyriausybe vykclo transferinius ''okejir.nus neturtingajam turtingojomokesdiqsqskaita, atrodo teisinga,nes vyriausybe privalo rirpintis visais savo piliediais, tadiau viso pasaulio mastu nera vyriausybds, prisiir-nandios atsakomybE viso pasaulio r.rZ gerovQ. 2. Problern4 kornplikuojaistorija.Besivystandiq Saliq gyventojaiZino, kad issivysdiusiq Saliqgeroves pagrindai buvo padetikolonrjiniulaikorarpiu, nar,rdojant Saliqi5tekliLrs. to pagalba Siq Del rnenkai issivysdiusioms salirns yra dalinekornpensacija, tadiaui5sivysdiusios Salys nenorisuprasti. to Labai svarbu,kokia forma teikiarnapagalba.Zymiai efektyvesne yra ilgalaikepagalbos fonna prekyba,laisvasiejimas1 industriniqsariqrinkas,o ne tiesioginds finansines injekcijos. Del to siossalyssiekia,kad bfitq sukurtas apsauginis muitq reZimas dar,rg rr.razesni muitai atsilikusir4 saliqprodukcijai. Tai b[tina sqlyga ekonorni5kai atsilikusiLl saliq pramoniniar.n vystyrnuisi skatinti. Teikiama pagalba dalnai yra nepakankama ir neef'ektyvi. Kasrnct iSsivysdiusiq Saliq pagalbosleSq apirntis tesudarotik l/3 proc. jq BNp apimties (JAV, nors ir r-rZirna pirmq vietq pagal absoliutinqpagalbos surniS iSleidZia ttk ll4 proc. savo BNp)r2.paprastai pagalbasusijusisu salirni si 1ai donore: an-rerikiediq pagalba turi buti isleista amerikiediq prekems ir paslaugorns salirns galirnybEpaieskoti lsigyti. Tai atima besivystandiorns naudingesnir-i kapitalo gavimo ir techninespagalbos sElygq pasaLrline.ie rinkoje. Be to, del infliacijossun.raZeja realioji piniginespagalbos verte.Dali pagalbosSiosSalysi5leidZiauzsienioskolq pal[kanoms moketi, t.y. negali panaudotisavo ekonomikaivystyti. Pasar-rlio bankas nustate uzduotl, kad iivystytos salys palaipsniui padidintqteikiarn4 pagalbE atsilikusioms ialims, ir kad ii pagarba sudarytq 0,7 proc. i5vystytqSaliqBNP. Nepriklausoma tarptautinio vystymosiproblernq komisija,arba Brandtokornisija,rekomendavo, kad industrines salys sutiktLl niokdti0,7 proc.savoBNP iki 1985metq,o amZiaus pabaigoje l procentllrr. Si pagalba neturetq b[ti siejama su jotiomli papildo,nornis sqlygomis, turetr-1 briti teikiama automatiskai ilgq raik4. Su sia uZdr-rolirni
'MakkonellK.R., Briu S.L. Ekonorniks. p.380. '-'Hardwick P., Bahadur Khan, Langn-read An Introduction to Modcnr Econor.r.rics J. Third edition. Produccd Longrnan, by LondonandNew york, I 990. p.425.

601

Salys turi nenori sutikti issivysdiusiossalys. Jos mano, kad besivystandios pereiti iternptodarbo, laipsniskokapitalokaupimo kelifu kaip ir issivysdiusios Del suletejusio savos ekonorrrikos Salys per pastaruosiusdu Simtrnedius. vystymosi ir stagfliacijos SiosSalysnepasiZymidosnumu ir atsilikusiq Saliq problemq supratirnu. bldas yra laisvagyventojtl pajamqsulyginirno pasaulio Greidiausias Neturtingq Saliq gyventojai galetq vykti i kitas salis, ieskodarni rnigracija. diclesnio uZdarbio. Del emigracijos padidetq kapitalo ir Zemes kiekiai, Didieji gyventojq persikelimai Salyjedarbininkams. tenkantyspasiliekantierns pradZiojeyra i5 Europos 1 Amerik4 ir kolonijas XIX amZiujebei XX amZians tokio pajamq sulyginimo pavyzdltai. Po Anlrojo pasaulinio karo didesni persikelimai buvo laikini. siandien nra laisvos ir neapribotosemigracijos i paskelbiamiuZ istatymo turtingas Salis.Migruojantys darbininkaidaZniausiai ribq. Dabartiniu rnetu issivysdiusiosSalys nesitiki dideles irnigracijos i5 atsilikusiqpasaulio3aliq. Lietuvos ekonomikosvystymo problemos 17.5.5. Okupacijos metais Lietuvos ukis buvo palenktas bendro SSRS ukio industrindsekonomikosstruktlrq. komplekso poreikiams,turejo neef'ektyvios strukturos tarp daugurnos ukio subjektq nebuvo Del neracionalios [kio ekonominiq rysiq Lietuvos viduje. Salyje nebuvonei bendro lkio kornplekso, su rinkos, ukis nebuvosusietas vidausporeikiais.I5 esmestai nei nacionalinds buvo stichi5kaisusiformavqs imoniq ir gamybiniqkompleksq,po5akiqir Sakq kratinys. ut<io strukturos deformavimas pasireiskd atveZtiniq Zaliavq perdirbimu ir realizavimu uZ Lietuvos ribq atsietainuo nacionalindsrinkos Saliesfikinei poreikiq. Technologinisir ekonominisdalies imoniq uZdarumas patenkinti neleido bent pakendiamai sistemaidel kooperaciniqry5iq stygiaus garnybiniqir vartojimo poreikiq. Lietuvos Pereinamuoju i rinkos ekonomik4 laikotarpiu iSkilo uZdavinys bei suformuoti naujq gamybosstrukturq kuri orientuotqsii vietines Zaliavas, pletoti tokias Satai, turlq produkcij4 galima parduoti uZsieniorinkoje. Salies [kio struktriroje atitinkam4 viet4 turtq uZimti Zemes [kis, Zemes [kio produkcijosapdirbamojipramone,mokslo imlios gamybosSakos' nepriklausomybg, 1992-1994m. patyrusi 5ok4 suirus Atklrus ekonominiams rysiams, staiga padiddjus strateginiq Zaliavq ir energijos istekliq kainoms, praradusi senas rinkas ir del kitq prieZasdiq,Lietuvos ekonomikoskilimas ekonomika pradejo atsigautitik 1995 metais.Prasidejqs BVP 1995m. iSaugo 3,3 proc., 1996m. * 4,7 ptoc., 1997n. vis spartejo. augimuididZiausiq Ekonomikos itak4turejo 5,7 proc., 1998m. - 4,5 procento. didejandiospramonesprodukcijospardavimoapimtys.Daugiau kaip 60 proc. imoniq pertvarkd savo gamyb4 pakeit produkcijos nomenklat[r4 pagerino 602

jos kokybE ir vis labiau isitvirtina vidaus ir uZsieniorinkose. Pereinamolo1 rinkos ekonornikos laikotarpi pasekmes ivairioms veikloms skifiingos. medienosir mediniq dirbiniq, chenriniq DrabuZiqsiuvimo, naftosper<lirbimo, produktq,elektrosirengimq,baldq bei kitq nemetaliniqmineralinir4 medZiagq, isaugo,bet tekstilesir odos gaminiq bei maisto ir gerimq gamyba pastebirnai surnaZejo. produkcijospardavimas ma5inqir lrengimq pramonds nuosavybds bei valstybines kooperatin6s valstybinesir ukis, grindZiamas uki su dominuojandiu privadiu sektoriumi. teise. evoliucionavo i Apdirbamojoje pramondje privatus kapitalas sudaro daugiau karp 70 proc. viso jos kapitalo. Jos [mondse pagaminama apie 86 proc' pranronins produkcijos. stambiq ir Pasikeiteir pramonesstruktlra pagal imoniq dydl - sumaZejo pramonds galimybes padaugejo vidutiniq ir smulkir.1 [rnoniq. Tai praplete aiainti gaminiq ivairovg, spardiau prisitaikyti prie rinkos konjunkturos paklausoi, palengvinti imoniq privatizavim4 antrane etape, pagerino konkurencijos sqlygas, pagausejus konkurentq rinkoje. Tadiau dar nesuformuoti efektyvfls smulkiq, vidutiniq ir stambiq imoniq garnybinio principai, o tai kliudo racionaliai nar'rdotisvarbiausius bendraclarbiavirno iSteklius. Zymtai pasikeitepramon6sSakinestrukttra - ji vis labiau prisitaiko prie rinkos reikalavimq, vis labiau atitinka nepriklausomosvalstybs interesus. ir Isryskejo perspektyvios probleminespramonesveiklos rusys ir skirtumaijq pletojimo strategijoje. Tadiau dar nesukurta kiekvienos veiklos pletros jq strategija ilgesniam laikotarpiui, neiSrySkintos vystymo perspektyvos, nenusiatyti prioritetai. Pramone ir verslas netolygiai iSdestyti teritoriniu poZiuriu. nuostatatampa ne Sakinisar Valstybesstrukturinejepolitikoje strategine produktinis prioritetas, bet technologinis prioritetas, apirnantis bazines daug istekliq nuo Zemesniq, iechnologijasir jq diegimo pagrindus.Pereinama lechnologijq. iStekliustaupandiq prie aukStesniq technologijq reikalaujandiq reikia didZiuliq Pertvarkantukio strukttrq diegiantnaujastechnologijas, investicijq vidinis Saltinis- gyventoJttsantaupos' investicijq. Pagrinclinis ,,pravalge".DidZiosios gyvento.;q Deja, pinigq reforma, infliacija santaupas Gyventojr"l dalies gaunamo pajamq lygio nepakankadidelems santaupoms. claiis, pralobusi reformq metais, savo santaupaslaiko uZsienio bankuose' Lietuvos ukio pertvarkymo uZdaviniarns igyvendinti bfitinos ir uZsienio bei investicijos paskolos. Dabartinio raidos etapo specifik4 iemia susidariusipalanki geopolitine situacija, kai tiek Lietuvai naudinga pereiti i Vakarq Europos darbo pasidaiijimo ir kooperacijos sistemas, tiek ir Europai butina integruoti Li"tuuq. Lietuvos ekonomikos konkurencingumq sqlygoja maZos darbo tempq didejimas' darbonaSumo darbitumas,spartus taupumas, sqnaudos, 603

teisinitl,ekonomtntq, aplinka,sqlygojama gerinatna investicind LietLrvoje politiniq, kriminogeniniq ir kirq pakeitimq bei priemonir4, tiesiogiai dideja, ir Siandien uZsienioinvesticijos Tiesiogines investicijas. skatinandiq Lietuva tapo pirrnaujantitarp VidLrrioir RytLl pagaljq dydi vienam gyventojr.ri valstybiq. Er.rropos gali Paskolq investicijr"l Saltinis. svarbus i5 Paskolos uZsienio ne rnaZiatt finansines organizacijos, vyriausybds, privattls suteikti tarptautinds reikia ne tik didinti BNP komerciniaibankai. lmant paskolasi5 uZsienio, augimo ternpus, bet ir eksportq, nes eksporto galimybes nusako uZsienio paskolqribas. Pagrindinssevokos . r . . . . r . . . o . ekonotlitre nelygybe Lorencokreivd DZini koeflcientas i5vystytosSalys rnenkaiisvystytossalys Salys industrines naujosios uZburtas skurdo ratas pirminiai produktai kainq nepastovumas buferinisfbndas pakeitimas irt-tporto eksportordmimas . r . r t t o . ' ' irrduslrializacija investicijos uZsienio grqZinimografiko skolos perZilrejirnas Tarptautinisvaliutos fbndas bankas Pasaulio krize skolos plaukiojantipailkanq nonna Salims pagalba atsilikusiorns LIBOR kapitalo nutekdjimas

Kartojimo klausimai bIdirs' nustatyrno nelygybes ekonomines l. Apibudinkitepagrindinius bruoZr-rs. Salir4 atsilikusiq ekonorniSkai svarbiausius 2. lSvardykite vystymosirezultatq'/ pasiekia skirtingqekonornikos Salys 3. Kodel pasaulio 5aliq fikyje atliekavalstybe? 4. Kok[ vaidmeni besivystandiq kelius. besivystandiqSalir4vystyrnosi svarbiausius 5. ApibreZkite Saliqeksportui? 6. Kas btdinga besivystandir4 1. Kaip veikia buferinis fondas? Salys'/ politik4 gali vykdyti besivystandios 8. Koki4 prekybos investicijorns? tenkauZsienio vystyrnesi Saliq 9. Koks vaidmuobesivyslandiq deficitas? s4skaitos einamosios 10. Kaip nustatomas dabartiniulaikotarpiu? palukanqnorma uZ paskolas I l. Kaip nustatoma 12. Apibudinkiteskoloskrizg. skoloskrizesproblerna? 13. Kaip sprendZiama Salin-rs? 14. Kodel iSvystylosSalysprivalo padetibesivystandioms

PAGRINDI NIAI SUTRUIVIPININ,IAI

A - autonornous aggregate de'rand/autonor.ous spending autonornind bendrojipaklausa a - aulouomous consumption aulonolrinisvarlojin.ras AD - aggregate derland - bendrojipaklausa AE - aggregate expenditure bendrosios i5laidos job AJ - aggregated - uZirnturnas AP - personal income- asrneninds pajarnos APC - average propensity conslllne vi<iLrtinis to polinkisvartoti APS - averange propensity save- vidLrtinis to polinkistaupyli AS - aggregate supply- bendrojipasifila

B - government budget valstybisbiudZetas 81 - budgetincome - valstybes biudZetopajar.nos 8,1"L governrnent budgetdeficit - valstybs biuclZeto deficitas BNP - GNP, grossnationalproduct- bendrasis nacionalinis nrocJuktas BVP ..k. domestic prodr-rct marketprices- berdrasis at proclLrktas vidar.rs l i n k o sk a i n o n r i s BVP g.".r. grossdomestic productat f-actors prices- bencirasis vidar.rs prodr-rktas gamybosveiksniqkainot"nis BVP - GDP, grossdon-iestic product- bendrasis vidausproduktas BVPd"n. def'latorof GDp - bendrojovidauspro<iukto defliatorius C - consurnption namq [kio vartojirno i5laidos c - n.rarginal propensity consume ribinispolinkisvarloti to c..p - long run consLurption tirnction ilgojo laikotarpio vartojirno lunkcija c5p - short run consLunption function - t..unpojo laikotarpiovartojimo funkcija CPI - consurner price i'dex - vartoji'ro prekir4 (vartotoiq) kainrlincleksas

D-deposit-indelis D" - deprecialion amortizacija, atstatomosios investicijos - pLrblic D6 (goveniment) debit- valslybes (vyriausybes) skola

E - equilibrium - pusiausvyra valiutoskursas rate - nominah-rsis e - exchange E - employed- uZimtieji gyventojai lygis E,.- employmentrate - r"rZimtumo Ee - full en.rployment visi5kasuZimtulnas E, - employmentrate uZimtumolygis

F -- factorsof production- gamybosveiksniai of Fp - demandof f-actors production- gamybosveiksniqpaklausa of Fs - supply of i-actors production- gamybosveiksniq pasiUla

iSlaidos G - govemrnentspending vyriausybds personalincome- grynosiosasmeninds G.AP - disposable (dispoponuoj amos)pajamos G,VP - net domesticprodr"rct grynasisvidausproduktas * net domesticincome at factor cost- grynosiosvidaus (nacionalines) G,VP,1 kainomis pajamosgarnybosveiksnir4

(dideles poweredmoney - pinigq pagrindas II - rnonetarybase/high galiospinigai) perkarnosios

| - i n v e s t r n e n ti n v e s t i c i j o s - nominal interests nominalioji palhkanqnorma i - grossinvestment bendrosios privadios vidausinvesticijos l* - net investrnent grynosios privadios vidausinvesticijos In investicijos Ig - investmentunpland-nenumatytos(neplanuotos IR p.t - inflation rate - infliacijos (padidejimo)tempai lS - investment-savings- investicijos-santaupos lT - inflation tax - infliacinis rnokestis

K-capital-kapitalas k - capitalper worker - kapitalas,tenkantisI darbuotojui;aprfipinimas kapitalu

L - real money demand- realioji pinigq paklausa L-labour-darbas

606

LD - labour demand- darbopaklausa LF - labourforce- darbojega Ll\I - liquidity-money- realicrji pinigq paklausarealiojipinigq pasilla LRAS - long run aggregate supply curve - ilgojo laikotarpiobindrosios pasiIlos kreive LS - labour supply- darbopasiflla

M - real money supply- realioji pinigq pasifila m - changein money supply- pinigq kiekio prieauglioternpai m; - multiplierof investment investicijq multiplikatorius Mp* nominal money demand- nominalioji pinigq paklausa Ms - nominal money supply- norninaliojipinigq pasifila m1,11 mone) multiplier - pinigq multiplikatorius M rr0 - money transactions demand- sanderio pinigq paklausa M n(")- assets money dernand pinigq kaip aktyvq paklausa Ml - transaction money (basicmoney) supply- sanddrio pinigai (pinigai siaur4japrasme) M2 - broad money - pinigai pladiajaprasme M3 - near money - pusiaupinigai (netikri pinigai) MDS - macroeconomic demandschedule makroekonomikos paklaus.s tiesd MPL - marginal product of labour- ribrnis darboproduktas MPr - marginal productof capital- ribiniskapitaloproduktas MT - marginal rate of taxes- ribine mokesdiunorma NBVP - NGDP, nominalgrossdomestic product- norninalusis benclrasrs vidaus produktas NBNP * NcNP, nominalgrossnational product- nominarusis bendrasis nacionalinis produktas NEW - net economicwelfare - grynoji ekonominegerove NIF - net flow of factorsof production/net income flow of property_ gamybosveiksmq grynqlq pajamqsrautas NP - nationalincome- nacionalines pajarnos NX - net export - grynasiseksportas NT - net taxes- grybieji mokesdiai

P-price-kaina p-- changein prive level - kainq lygio pasikeitimas p" - expectedinflation - laukia'ras dabarlinioraikotarpioinfliacijos te'rpas 60'7

PC,.r. Philipscurvein long run - FilipsokreiveilguojLr laikotarpiLr I'Cro * Phillipscurvein shortrun - Filipsokreivetrurpr-roju laikotarpiu PPI - producerprice index - prarnonds produkcijosgamintojqpardavir.ncr kainq indeksas

Q-cluantity-kiekis R - rent inconie- nLtontos pajarnos r - real interest rate- realiojipal[kanqnorma rr - reserverate - rezervonorma rpri\.. reqLlired reserves ratio - privalomrjq (reikalaulamLljq) rezeruqnorma Ilp - effective bank reserves fakli5ki banko rezelvai Rp".t.- excess bank reserves pertekliniaibanko rezervai Rp,in. requiredbank reserves privalomieji banko rezervai RBVP - real grossdomestic product- realusis bendrasis vidausprodr-rktas RBNP - RGNP, realgrossnational product- realusis bendrasis nacionalinis produktas

S-saving-santaupos s - rnarginal propensity save- ribinispolinkistaupyti to SAS, SRAS - short run aggregate supply curve- trumpojo laikotarpio b e n d r o s i op a s i I l o sk r e i v e s SR - sacrifice coefficient Zalos koeficientas 'l' -

l a x e sr a t e- r n o k e s c i n o r n r l q T1- taxesindirect- netiesioginiai mokesdiai Ta - taxesdirect- tiesioginiai rnokesdiai Tp - transferpayments transferiniai (pervedamieji) mokejirr-rai TR totalrevenue bendrosios Daialnos

U - unernployes bedarbiai Un - naturalrate unemploymenl natfiralus nedarbolygis U. - unemployrnent - nedarbo rate lygis - ciklinisnedarbas U6- cyclicalunemploytr-rent Up - frictionalunernployment laikinasis(migracinis) nedarbas U5- structuralunernployment strukt0rinisnedarbas

608

V - velocity of money circulation- pinigq apyvartosgreitis v - changein velocity of money circulation- pinigq apyvartos greidio pokydio ternpai

W - wage * darbouZmokestis w * real wage - realusisdarbouZmokestis Wt-worth-turtas

X*exports-eksportas

Y - yield - produkto arbapajamqapirntis YB - equilibrium nationalproduct- pusiausvyros nacionalinisproduktas Yp- potencialnationalproduct- potencialusis nacionalinisproduktas y - output per worker/labourproductivity- realiojo BVP kitimo tempai/ darbo produktyvumas(na5urnas)

Z-imports-irnportas z - marginal propensyto import - ribinis polinkis irnportuoti

n-profit-pelnas e - real/effective exchange rate- realusisvaliutoskursas

PAGRINDINIU TERMINV ZODYNAS

,,Auksinis" kapitalo kaupimo lygis, arba ,,auksin6" ekonominio augimo taisykle (golden level of capital accumulationiformation golden rule of or econornicgrowth) - kapitalokaupimo lygis, uZtikrinantis stabili4blsenq esant d i d 2 i a u s i a rv a r t o j i r n oy g i u i . n l Absoliutus prana5umas (absoluteadvantage) tai sugebejirnas garninti prekes, sunaudojantdarbo szlnaudq produkcijos vienetui maLtaunegu kitose Salyse. Akceleratorius (A1* accelerator) teorija, teigianti, kad investicijq pokytis tai priklauso nuo nacionalinio produkto pokydiq arba bendrosios paklausos pokydiq. Aktyvi politika (active policy) - [vairiq ekonominiq ir organizacinirl priemoniq, leidZiandiqsumaZintinedarbomastq panaudojimas. Aktyvumo lygis (A, - activity rate) - tai darbo jegos ir tiriamojo amZiaus grupds(darbingoamZiaus vyresniq)gyventojqskaidiaus ir santykis. Alternatyviniai pinigq laikymo kaStai (alternative money holding.y jei palfikanq prieaugis,kuris britq gautas, turimq pinigq surnab[tq paversta frnansiniuturtu (obligacijomis),duodandiu pahkanq. Antiinfliacind politika (counterinflation policy) - tai fiskalinds ir tnonetarin6s politikos priernoniqvisuma,naudojama iacijai maZinti. infl Asmenins pajamos (AP - personalincome)- tai pajarnos, kurias ganna Seirnos atskiri individai iki jierns sumokantasmeninius bei mokesdius. Asmeniniai (tiesioginiai) mokesiiai (T,1- personal (direct) taxes) - tai pajamq,turto bei paveldejimomokesdiai. Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionary motive) - tai iSankstinis nusistatymas laikyti pinigus tokiems poreikiams patenkinti, kuriq tikslus pobridisdar neZinomas. Atstatomosiosinvesticijos(amortizacija)(D.- depreciation) investicijos, atstatandios nusiddvdjusias priemones. darbo Atviros rinkos operacijos (open market operations)- tai CB vertybiniq popieriq pirkimai ir pardavimaifinansqrinkose. Atvirosios ekonomikosmakroekonomika(openeconomymacroeconomics) nagrinejatokiq ekonoming sistem4 kurioje ZymiE dall ukines veiklos apima tarptautiniaisanderiai. Atvirosios ekonomikos sistema (open economic system) vadinama ekonornine sisterna, susidedanti visq keturiq ekonomikossektoriq. i5 610

pinigq sistema, Aukso standartas(gold bullion standard) auksupadengtq gali buti pakeistiauksu;Saliqsusitarimas, nustatyti leidZiantis kurioje pinigai valiutq kurseg laikantis aukso ekvivalento; tai - pinigq sistema, krrritr-lc vieninteletarptautiniqpinigq forma laikomasauksas. ( autonon.rous Autonomind bendroji paklausa (autonominsi5laidos.l 7 spending)- tai bendrosiospaklausos dalis, aggregatedernand/autonomous nepriklausanti nuo bendrojonacionalinioprodukto lygio Salyje. investrnent) kapitalodidinirno Autonominds investicijos(lu - autonomous nr.ro iSlaidos, nepriklausandios nacionaliniqpajarnqkitimo. kai Autonominis vartojimas (a - autonomous consumption) tai vartojimas, pajamos nacionalines lygios nuliui. valstybeslicencilq, Bankas (bank) - tai finansqinstitucija,turinti specialiq kuri leidZiapriirnti pinigus ir suteiktipaskolas. tai, Banko aktyvas (bank active/assets) tai turtas,priklausantisbankLri; kuo arbale5qpanaudojirno bfidas. bankasdisponuoja, Banko pasyvas(bank liabilities) - tai vertd,kuri4bankas kaur nors skolingas, tai skolos,isipareigojimaiarbabanko leiq Saltiniai. Barterind ekonomika (bartereconomic)- tai ekonomika.kai ndra vienos, rnainqpriemonds, prekesmainolnosviena i kitq. ir visuotinaipripaZintos Bazinis kainq lygis (fixed price index) - pasirinktq kririq nors rnetq prekir-1 kainq lygis. Bedarbiai (U - unernployed)- tai nedirbantysdarbingo amZiausdarbingi asrnenys, nesimokantys dieninese rnokymo istaigose, uZsiregistravq gyvenamosios vietos darbo valstybinejedarbo birZoje kaip ie5kantysdarbo ir pasirengq profesiniamrnokyrnui. Bendrasis ekonomikos paZinimo lygis (conlnon level of econotnic ir ekonotnikosreiikiniq knowledge)- tai pats bendriausias pavirSutiniSkas aiSkinimas, remiantisbendrornis Ziniomisbei praktika. Bendrasis kainq lygis (gross price level) - tai vidutinis kainq lygis, pasitelkuskainq indeksq. nustatomas, Bendrasis nacionalinis produktas (BNP - gross nationalproduct)- vrsLl galutiniq prekiq ir paslaugr4, pagamintqSalies piliediq per tam tikrq laikotarpi (paprastai per metus) rinkos kainq suma;tai konkrediosSaliespilieditl gautos pajamos. Bendrasis vidaus produktas - tai bendrosiospajar.nos, sukurtos Salies konkredio.ie teritorijoje,taip pat uZsieniogarnybos veiksniq gautospajarnos pajamos piliediqgautos Salyje, minusSiosSalies uZsienyje. Bendroji paklausa (AD - aggregatedemand) - surla galutiniq prckiq ir verslo firmos. valslybd. paslaugr-g kurias ivairfis pirkejai - prival[s asn']enys, 611

uZsienio valsfbiq [kio subjektai - nori ir gali isigyti, esant tam tikram kainrl lygiui. Bendroji pasiula (AS - aggregatesupply) - prekiq ir paslaugqkiekis, kurl gamintojaigali ir nori parduotirinkoje, esantatitinkamamkainq lygiui' kaip vieninga Bendroji pusiausvyra(commonequilibrium) tai pusiausvyra rinkos procesus, susidaranti tarpusavyje susijusi sistema, apimanti visus veikiant laisvosioskonkurencijosdesniui. Bendrosios i5taidos (AE * aggregateexpenditure)- tai prekiq ir paslaugq isigijirno i5laidq visuma,esanttam tikram nacionalinioprodukto lygiui. Bendrosios paklausos kreiv (aggregate dernand curve) - grafinis atvirk5tines priklausomybds tarp kainq lygio ir bendrosios paklausos pagamintaiprodukcijai pavaizdavimas. Bendrosios pasiulos kreivd (aggregatesupply curve) - kainq lygio ir grafinis pavaizdavimas. priklausomybds pasi[los tiesiogines bendrosios Bendrosiosprivaiios vidaus investicijos(I, - grossinvestment) tai visos prek6s,neatsiZvelgiantjq paskirti (i tai, ar per metuspagamintosinvesticines i darbo jos buvo skirtos gamybospletimui, ar tik pakeite senasnusiddvdjusias priemones). product- GDP) - visq Bendrasisvidaus produktas (BVP) (grossdomestic galutiniq prekiq ir paslaugq, pagamintq Salyje per tam tikrq laikotaryi (paprastai per metus), naudojant Saliesekonornikosi5teklius, rinkos kainr-1 suma. Bimetalizmas (bimetallism/bimetalstandard)- pinigq sistema,besiremianti dviejq tauriqjq rnetalq(auksoir sidabro)atsargomis. Buferinis fondas (buffer fund) - tai organizacija,kurios tikslas palaikyti prekds rinkos stabilumq. Jis superka prekE, kai kaina Zerna, ir parduoda uZsieniorinkoje, kai kaina didele. BVP defliatorius (BVP6.1.- deflator of GDP) arba BVP kainq indeksas (price index of GDP) - rodiklis, parodantisvidutini5k4 visq Saliesprekiq ir paslaugqkainq kitim4. Centrinis bankas (Centralbank) - specialivyriausybinear kvazivyriausybine reguliuojantimainq priernones. institucijafinansqsistemoje, nedarbo lipas, nedarbas (Uc - cyclical unemployment) Ciklinis atsirandantisesant ekonomikos nuosmukiui, kurl sukelia bendrLgqi5laidq nepakankamumas. Ciklinis biudZeto deficitas (cycle budget deficit) - biudZetodeficitas,kuris ekonomikai5tikusnuosmukiui. atsiranda.

6t2

cekis (check) - tai indelio savininko israsytasisakymasbankui isduoti arba pervesti 1 kitq sEskaitqtam tik4 pinigq sumq is dek! pasirasiusioasmens einamosioss4skaitos. Dalin pusiausvyra (partial equilibrium)- tai pusiausvyrainclividualiose prekiq rinkose. Darbas (L - labour force) - dirbandiqarbaieskandiq darbo gyventojqdalis. Darbo jdga (LF - labour force) - visi sulaukgdarbingo amziaus(16 rnetLf uZimti gyventojaiir bedarbiai. Darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu darbo pasitilojepoveikis (subslitution effect of work - lesure in labor supply) - darbuotojo uZimtumo laikotarpio kaita su laikotarpiu,kaijis linkgs (teikia pranaium{ nedirbti. Darbo paklausa (LD * labour demancl) - clarbuotoiq,kurie gali bfiti pasamdytitam tikru momentu,skaidius. Darbo uZmokestis (w - wages)- ismokos darbuotojamsuZ darbo jegos iq kaip gamybosveiksniopanaudojimq. Darbuotoiq k-laidingo suvokimo modelis (worker-rnisperception model.l tai bendrosiospasi[los modelis, kuriame didele svarba teikiama darbuoro.ll galirnybei neteisingaiivertinri bendrql[kainq lyg!; tai modelis, teigiantis,kad darbo uZmokestis gali lengvai keistis, nukreipdamasi pusiausvyr4 darbo paklaus4ir pasiu14. Darbuotoiq prilaikymas (atsarga) (labour hoarcting) * tai darbuotoiq prilaikymas (neatleidirnas darbo) firmoje, naLdjantprodukcijospaklausaiir i3 esant pertekliniarn personalui, atsiZvelgiant I b[simqiI ekonomikos pagyvejimq ir produkcijos paklausos padidej im4. Dedukcija (deduction)- loginio samprotavimobfidas, kai suformuluoJarna hipoteze,kuri tikrinama analizuojantfaktus. Tai isvadq gavirnasis prielaidq pagal loginius desniusir taisykles. Defliacija (deflation) - prekiq ir paslaugqbendrojo kainq lygio mazejimas, kai piniginio vienetoperkamoji galia kyla. Dempingas (dumping) - prekiq pardavimas uZsienio rinkose Zemesndmis negu vidaus ar pasaulines rinkos kainomis, kartais net ZemesndmisuZ gamyboska5tus. Devalvacija (revalvacija) (devaluation (revaluation)) to valiutos kurso.kuri vyriausybe[sipareigoja palaikyti, sumaZinimas (padidinimas). Didelds perkamosios galios pinigai / pinigq pagrindas (H, monerary baseaigh powered money) - banknotai ir monetos, esantys cirkuliacijoje, plius turimasjq kiekis bankinejesistemoje(komerciniqbankq pinigrl rezervai ir jt1 operacijqbalansaicentriniame banke).

ol-t

Diskonto langas(discount window) - tai visospriemones, kuriorniscentrinis jq bankassuteikiaKB paskolas, didindamas iikvidumq. Diskonto norma (discountrate) - CB specialipalfikanqnonna paskoloms, kurios iSduodamoms finansiniamstarpininkams. Diskretin fiskalind politika (discretionaryfiscal policy) - tai vyriausybes sqmoningaivykdomas mokesdiqir iSlaidqkeitimas,siekiant paveikti realiqjrl nacionaliniqpajamq apimti, uZimtumE kontroliuoti infliacijq. ir Dolerio standartas (the dollar standard) valiutind sistema,pagristadolerio vieSpatavimu. Domaro ekonominio augimo modelis(Dornareconomic-growth model.l tai teorija, nagrinejanti dvigubq investicijq vaidmeni - bendrosios paklausos padidinim4ir ekonomikos pasiulos bendrosios galimybes. DZini koeficientas (Gini coefficient) - pajamq pasiskirstymorodiklis, naudojamas Lorenco kreives analizei. Einamoji sqskaita (CA - cumentaccount)parodo Salies prekybosblsentu palyginti su likusia pasauliodalimi per tam tikr4 laikq (paprastai metus). per Eklektika (eclectic) - skirtingq, nederandiq,prie5taringq mokslo teorijq, koncepcijq,s4vokqjungimas ir naudojimas. Ekonomikos modelis (economicmodel) - supaprastinta teorija, apibfidinanti konkredir-1 veiksniq poveikl ekonomikai. Ekonomikos sistema (economicsystem)- trukumo ir pasirinkimo problernq sprendirno budas. Ekonomind kategorija (economic category) - tai s4voka, teori5kai apibendrinanti ekonorniniqprocesqsavybes bruoZus. bei Ekonomind politika (econornic policy) - kolektyviai vyriausybds priirnta strategija ekonomikos tikslams pasiekti; tai vyriausybestikslq ekonomikoje nustatymas kontrolespriemoniq,siekiantSiqtikslq, taikymas. ir Ekonomin6spolitikos priemonds(means economic of policy) - vyriausybes nustatytllpolitikos tikslq vykdymastam tikrais politikos irankiais. Ekonomins politikos tikslai (goals of economic policy) - kiekybiSkai iSmatuojami tikslai, kuriq negalimarealizuotirinkos mechanizmu. Ekonominio liberalizmo teorija (economic liberalismtheory)- tai doktrina, ginanti maksimaliai galimq rinkq ir konkurencijos, koordinuojant ukinq veikl,l panaudojimq. Ekonominis augimas (economicgrowth) * realiojo produkto didejimasper tam tikr4laik4. Ekonominis augimas (economicgrowth) , tai pagamintqprekiq ir suteiktr.l paslar.rgq apimties padidejimasper tam tikrq laikotarpi; ilgalaikis valstybes 614

gamybinio potencialo pletojimas, kuri apib[dina realiojo BVp augimas.

(BNp)

Ekonominis dsnis (law of economic)- tai esminis,pastovus, pasikartojantis ekonorniniq procesq rySys. Ekonominis pelnas (economicprofit) - bendrLijq pajarnqdalis, likusi finnos savininkui padengus, visq gamybosveiksniqpanaudojimoiSlaidas. Ekonominis romantizmas (romanticism of economics) - ekonomikos teorijos,_ kritikavusios klasiking ekonomikos teorii4 pagristq stambiq [kiq veikla. Si teorija klre ir pletojo ekonominiuspuriuiy-ut smulkiajam trkiui ginti. Ekonominis (verslo)ciklas (business cycle)- ekonornins veiklosapimties ir aktyvumo intensyvumoreguliar[s svyravirnai. Ekonominiu atzvilgiu aktyviis gyventojai (LF - economic active population/labourforce) - gyventoiq dalis, sudaranti darbo jegos pasifilr1 prekiq ir paslaugqgamyboje. Eksportas (X - exports) - tai prekds ar paslaugos,pagamintosSalyje,bet parduotosuZsienyje. Eksporto kvota (export quota) - tai vyriausybds nustatyta didZiausia leidZiamaprodukcijoseksportoapimtis. Eksporto rmimas (export promotion) - eksporto skatinimo prekybos politika. Eksporto subsidijos (export subsidies) - tai vyriausybds piniginiai iSmokejimai Dkio subjektams,eksportuojantiems savo produkcijq I uZsienio valstybes. Eksportuojamos produkcijos kainrl indeksas (price index of exported production) * rodiklis, parodantisparduodamqprekiq uZsienio vartotojams kainq pasikeitimus. Embargas (embargo)- draudimasisveZti is kurios nors salies arba iveZti i kuriq nors 5a1[ prekes,auks4 vertybiniuspopierius. Emisijos bankas (bank of issue) * salies cB, atliekantis pinigq emisijos funkcijq. Empirinis ekonomikos pazinimo lygis (empiric level of knowlidge) - tai susisteminti apibendrintiekonominiaifaktai. ir economic

Fakti5ka realioji pal[kanq norma (r - actualreal interestrate)* norninalioji paltkanq norrna, atmetusfakti5kq infliacijos lyg[. FaktiSki augimo tempai (G - rcallactual rate of growth) - tai esarnieji ekonominio augimotempai.

ol)

Fiksuoto (nustatytojo) kurso reZimas (fixed exchange rate regirne; valiutos kurso reguliavimo metodas valiutq sisternoje,kai valiutos kursq reguliuojavalstyb6. Finansind panika (financial panics)- laikotarpis,kuriam bldingi smarkusir intensyv[s svyravimai finansq rinkose, bankq tu5tejimasir daugelio firmq bankrotai. Fiskalind politika (fiscal policy) - visuma priemoniq (firrnq ir namq Dkiq aprnokestinimosistema bei vyriausybesiSlaidq politika), kuriomis valstybe keidia bendrEjqpaklaus4 maZindama ciklinius gamyboskitirno svyravimusir siekdarna visiSkouZimtumo. Fi5erio efektas (Fisher effect)- tai [vykiq seka, ekonomikoje keidiantis kainorns:kainq lygio sumaZejimas (padidejirnas) lemia bendrosiospaklausos sumaZdjim4fuadidejim{ dviem aspektais:1) narnq hkiq esamojo vartojirno (padidejimas), sumaZdjimas tikintis tolimesnio kainq sumaZejimo(didejimo); 2) turto i5 skolininkq perskirstymas skolintojams(i5 skolintojq skolininkams); kadangi skolininkq ribinis polinkis vartoti didesnis negu skolintojrp, tai bendroji paklausa maLdja(dideja). Fiziokratizmas (physiocracy) - ekonominiq paZi[rq mokykla, reikalavusi pripaZintiZernes 0kiui pirmenybgSalies nkyje, o pramongir prekyb4 vertinusi kaip neproduktyvias Sakas bei pasisakiusi uL laisvosios prekybos ir prigimtinesteises(lasserfaire - leiskite veikti) [teisinim4. Galutinis produktas (final goods/product)* tai preke ar paslauga,skirta galutiniam vartojimui; ji nenaudojamakaip s4naudoskitoms prekdrns ar paslaugoms gaminti. Gamybos funkcija (production function) - gamybos apirnties ir garnybos veiksniq s4naudr.1 kiekybine priklausomybd. Gamybos veiksniai (F * factorsof production)- iStekliai,reikalingi prekiq rr paslaugqgamybai. Gamybos veiksnio kaina (factor price) - mokestis uZ garnybos veiksnio vienet4:darbuotojodarbo uZmokestis arbakapitalosavininkopajamos. Gamybos veiksniq grynqj{ pajamq srautas(grynqjq nuosavybds pajamq srautas) (NIF - net flow of factors of productionincome/netincome flow of property) - tai gamybos veiksniq pajamq, gautq uZ Saliesgamybosveiksniq uZsieniui teikiamas paslaugas, ir uZsienio gamybos veiksniq, teikiamq paslaugqSalies ekonomikai,pajamqskirtumas. Garantuoti (uZtikrinti) augimo tempai (G, - warranty rate of growth) - tai tokie augirno tempai, kuriq rezultatai patenkina darbdavius,suinteresuotus vystyti gamyb4 tokiais pat tempais, uztikrinandiais nuolatin! produkto prieaugioprocentq.

616

Gyventojai (P - population) tai nuolatiniai saliesgyventojai, skaidiuojami metq pradZioje. Gre.amo d.snis (Gresham's law) _ ekonornikos hipolezd, teigiantr, kad ,,blogi pinigai', i5stumia,,gerus"iS apyvartos. Grynai privaiios ekonomikos sistema (pure private economicsystern)arba supaprastinfu ekonomikos moderiu (simpte economic model) vadinama ekonominesistema, susiiledanti namq ,tiq i, f:._q. iS crynasis vidaus produktas (G,vp - net domestrc product)- bencirojo vidaus produkto apimtis, sumaZintaamortizaciniq atskaiiymq ayaz* rinkoskainomis. "prr"idiuota Grynieji mokesiiai (NT - net taxes)tai namq fikio mokamq mokesirq ir gaunamqtransferiniqiSmokqskirtumas. Grynoji ekonomin6 scrov. (NEw net economicwelf-are) tai patikslinta b e n d r o j on a c i o n a r i n i o - p r o d u ku o i . i i r . rp r p i r r " , i v a r r o j i m 4i r i n v e s t r c i j a s . tiesiogiai didinandiusekonominE Sufi", g.roie.^' Grynosios asmenin6s(disponuojamos) pajamos (G,Ap (DI) _ disposable personalincome)- seimq arba atskirq iniiuiiq pulumos,likusios atskaidius iq asmeninius mokesdius. Grynosios.privatios vidaus investicijos, arba neto investicijos (I" _ net rnvestment)- investicijos, skirtos naujoms papildomoms darbo priernonems lslgytl. Grynosios vidaus (nacionalins) pajamos (c,vp"j - net domesticrncomeat factor cost/nationalincorne)- rai visq gamybos veiksniq p"j;;; Satyjeper metus.

(Nr) net f::::":_:11llr.pi.f1l:' oomesrtc lncolne (national income) at fact,or..o:? _ t"i gu.yUo, veiksniq, dalyvaujanditl1am tikrq ,rr.tq "irq U"nJrolo vrdaus produkto gamybos procese, gaunamqpajamq suma.

(nacionatines pajamos) (G,vp"j

iu;iil'j*;;';#;;ii#o]i;;i:] ll?Y:'; Kejnso jos ;lll':',.T::11t1':-p''i, kad atitiktrl nacio"iltu,r p?j"ililil;;il':;iffi:


-T;:iT"

*:::$:

:f T::ll:.lr1,sli"

moderis. (Harod economic_growth _ rai moder)

pugut

;il;*' :l*it r:;::il1' \;:ffi;fi;'#;'iJ:[:iiTffi::: r.ri;; ilTfi i;:ffi ::"lt,i"d;;;;il.i;;;:,i::'i:1'"ffiilj"l'lil?il1


rnodeliosqlygorns). Hiperinfliacija tentpals. (hyperinflation) infliacija, pasiZyrninti ypad dideliais

tfe.ore.le{balanced theorem) rar budget * ","1:",,T:^IiT.l.l-? _'",u,rii'r1"..,,ij ij11i:'1,?:"::i,,iL"?::l"ll,,u3r.,rbu,.b*,rz"t"';;fiii';

617

teori5kai ir Hipotezd (hypothesis) - paZinimo bldas, suformuluojamas ji butq galirna patikrinti praktiniais kad iitrriui apibLrdinamas, ;;i;;;_"i rei5kiniqs4veikosapibfidinimas' iuomenimis. Tai - iSankstinis kurio trukrne llgalaikis nedarbas (long time/termunemployment) nedarbas' - metai ir daugiau. - long run aggregate Ilgojo laikotarpio bendrosios pasiolos kreivd (LRAS s4rySis'kai rySkiai ."pifyl - tai bendrojo kainq lygio ir gamybos apimties realiosiosgamybosapimties' nepadidina p#tutiot kainos - long run consumption Ilgojo laikotarpio vartojimo funkcija !Ct* nuo pajamq' esant pastoviam fu"n"tionl - vartojimo apimties priklausomybd vidutiniam polinkiui vartoti. 'pagrinaais, l m o n 6 ( f i r m a ) ( f i r m / c o m p a n y ) - [ k i n i s v i e n e t a s , t u r i n t i s j u r i dar i teikiantiss in oasmen gaminantis prekes i"i.E, u"it iuntis komerciniais paslaugas. uZsienyjeir Importas (Z - imports) - tai prekds ar paslaugos'pagamintos SalYje. nupirktos naudotikitoje - tai vyriausybbs nustatyta didZiausia Importo kvota (import quota) importoapimtis' produkcijos leidZiama - importo pakeitimo vietine Importo pakeitimas (import substitution) taikant dideliusmuitus ir kvotas' proiukcija politika, importui (price index of- imported Importuojamos produkcijos kainq indeksas prekiq kainq p.oiuctlon) * ,oiittir, parodantis kitose Salyse perkamq pasikeitimus. rodiklis' lndeksas (index) - tai vieno rei5kiniodviejq b[senq palyginimo atidarantdekinq, tndlis (deposit)- pinigai, patiketi finansiniamtarpininkui, taupomzf ar kit4 sqskait4. 4 Indukcija(induction)-loginiosatnprotavimob[das,kuriameatskirifaktai' Ziniosyra apibendrinamos. Indukuotosinvesticijos(I;_inducedinvestment)-kapitalodidinimo tai investicijos' iSlaidos, priklausandios nuo nacionaliniq pajamq dydZio' kurios auga,didejantBVP (BNP)' - platus organizuotos ekonomikos Industrializacija (industrialization) kirrimasgamYbai' lygio didejimas' lnfliacija (inflation) - prekiq ir paslaugqbendrojo kainq galios smukimu' pasirei5iiantispiniginio vienetoperkamosios pasireiSkia prekiq ir Infliacija (inflation) yra pinigq nuvertejimas' kuris paslaugqkainq kilimu.

618

uZmokesdio [:1ffi:;.*,:]::i':"j'"'l1lli..::"1.?u - raidarbo ir kainq


padiddjimo tempai (IR _ inflati rate) nustatomikarp li,niacl.jo.s ron procentinis
pasikeitimas
rate) rare) t a i ::jll:ii"_l l:.ou: preicltrr paslaugq kainqpokyiiq uiau.tiJp.rL. _ J _ _ - ! , , , r , 4 J flR - infrarion 1,^ _ rnilduon

i:;I"^t::,i.1r"1":lg"i"suerniomis-;.lli*i"",r.lJJ,?#il"
kainLl
visq Saliesukyje pagalntntq

tam ,,ou laik4. tikrq ,n,u, mokesris (rr ive<jirnas _ infiarion - tai piniginio ::.111:ili. savininkq kapitalo nuostoliai inniu.ior,,"ip'*"i ait traktuojamaspapildomas pinigq iSleidirnas.

;"'':lffi ililJ1;.',ft :-x1].':::1il1":[TtiiTi.";':: :#s


funkcija (t _ invesrmenr fur - investicijq apimties l:,1.::rt.,jU. priklausornybe ieariosi", nuo p"]ok;;;;;;::uot, Investicijq pakrausa,(investrnent -t"piru demand) vadinama firmLi gamybos pakrausa veiksniams (dartui,2.rn"i, IS kreiv (IS curve)parodo "ij tokiusnacionalin. ir pal[kanqnonnos derinius, tu.i.-r prekiqrinkoje ,*io"',ioj3Likto "iJnt t.y. visuose kreivds raskuose rS prekiqpluurru lt;i;;.d;::Tustausvyra, Isratinis kapitaras(authorized .upi,ut ,i".ol - akciniskapiralas, Iormavimui kurio duotas leidimas kuris,lrt*i"r"^ ir iSleidus akcijas. Istorin. mokykla (Historicar School) tai nacionarine ekonomikos teorla, tauta savita,

ilffiilffiHl,l'"tr*s

(inflationary- inniacijq cap) sqrygojanris

irav, ;, itu r, [:JLii] l;;::t;rffi:' :'e", p"p i,;; ;;J; i'ruprin i il:-ou'*' ffif "'

l::;.:,,.:i:$,..invesrment).-

tai firmq i5laid.ol naujoms imonerns sratyri,

,",r.r e k o n o m i k ots o r i j q ' e l S o r i n dp u s i a u s v y r a cxternal ,.nQ 1 equilibriurn) tacla, kai subalansuota b"i;; mokejirnLl ;ffi;t la" IS0rinis veiksnys(egzogenous fac10r) tai kintamasis, veikiantisekonomikos modeli,kurio neveiki'a jokie nustatyti modeliorySiai.

;e;f;fl;ffii,|;j:iT?

ua,,J.,t*drq vystymosi ael"iu,

susidaroeinamosi sqskaitos os ;;.,-.dr;

:r,:il,"I'ili':1"#.,"r ;ff:ii:H#lt[''.::ffi*li:,i::ith:fi ::*l i - -Ii;ixYn:'" "n"' ; *,;;ffi ;; fi:'"'; :'*::::':.::1* : : t, j"fi:::"1#i'TiJ'-;, ur in.. :::: :p:ll 1,i.u :ffi loulTl ",
619

ff::f.'ll Hiif :,*:,Y"i'ig. ry o.,uu,uu, varrojimo ":ll .sekroriaus ir

"# " f ]]x:?:5,11fi ;.tll$:::":#Jii'i11"";Xii;ii'-iiilii,T:tT:

Kainq indeksas (P - price index) - kainq pokydiq esamuoju iaikotarpiu kaip bazinio ir lyginamojo laikotarpiosantykis' rodiklis, apskaidiuojamas kainq Kainq lygio stabilumas (stability of price level) - bendrojoSalies indeksu(arbainfliacijos tempu),stabilurnas' lygio, matuojamokainq Kapitalas (K - capital) - naudojamos gamybos priemon6s arba pinigai gamybospriemonemsisigYti. Kapitalo nutekdjimas (flowing out of the capital)- 1ai reiskinys, kai Salies valiut4 kad galtqj4 saugoti gyventojai konveituoja savo santaupas uZsienio I ribr-1. Kapitalo nutekejimas auga ir lfikuriuojant b0simojo Salies "z valiutos devalvavimo. nacionalinds Keinsizmas (Keinso ekonomin6 teorija) (Keynesian economics) makroekonominioreguliavimo teorijos, pagristosbendrqiq isiaidq ir pajamq apytakosvaldymu. Keturiasdesimt penkiq laipsniq (45") tiesc (forty-five degreeline) tiese, i5laidoslygios pajarnoms. kurios visuoseta5kuose - tai teorija. Kiekybin pinigq teorija (quantitative theory of rnoney) pinigq pasiflai' yra proporcingas kainq lygis teigianti, kad bendrasis nominaliq ir realitiq Klasikino dichotomija (classicaldichotomy)- teoriSkas dydZiq atskyrimas; tai situacija,kai realieji rodikliai (tokie, kaip uZimtumo lygis ir realiojo BVP (BNP) apimtis ir pan.) nepriklauso nuo nominalitl rodikliq kitimo (pinigLtpasifilos,bendrojokainq lygio ir t.t')' Klasikin ekonomikos teorija (classical economics) ekonomikos ide.lq kurios esme - gamybos ir materialiniq gerybiq paskirstymastarp mokykla, darbininkq ir kapitalistq. ZemvaldZiq, Kliringas (clearing) - centralizuota atsiskaityrnq negrynaisiais tarp komerciniq bankq sistema, pagrista savitarpio mokejimo reikalavimtl ir kuriq vykdo centrinisbankas. imq uZskaitymu, isipareigoj Komercinio banko balansine ataskaita (commercial bank balance) tai tam aktyvq ir pasyvq s4ra5as tikru momentu. Kredito kortel (cre<lit card) * tai banko ar prekybines finnos vardinis piniginis dokumentas,liudijantis indelio savininko asmenybEir suteikiantis jam teisg isigyti maZmeninejeprekyboje prekes bei paslaugas,nemokant grynaispinigais. Kreives nuolydis bet kuriame nurodytame taske (incline of curve at any nuolydis. taSke, analizuojamarne point) * tai liestins,iSvestos - tai terminuoti ir taupornieji Sahes Kvazipinigai (quasi-money) uZsieniovaliutos,perskaidiavus konveituojimosiosbei nekonvertuojamosios valiutq indeliai. Salies

620

Kvota (quota) * vyriausybes nustatyta didZiausia leiclZiarnaprodukcijos irnporto ar eksportoapimtis. Laikinasis (migracinis) nedarbas (Ur - frictional unemployment) nedarbas, atsirandantis nonnaliamedarbopaie5kos procese. Laisvoji prekyba (free trade)- tai valstybesekonornine politika, kai be jokiq muitq 'rokesdiq ir s'varZymq visos salys naudojasi tarptautinio teritorinio gamybosspecializavimo privalurnais. LIBOR (London jlnterbank offered rates) (Londono tarpbankinepalDkanq noma paskolorns eurodoleriais) pallkanq norma trumpalaikiams kreditarns, kuriuos tarptautiniaibankai irna vieni is kitq Londono kapitalqrinkoje. Likvidumo pirmenyb (liquidity preference)- pi'nenybe laikyti pinigus (grynuspiniguscirkuliacijoje plius indelius), nejuos invistuoti. o Likvidumo spqstai (liquidity trap) - ekonomikai pavojinga siruacija, trukdanti grqLintirinkos pusiausvyr4kuriai esantpaZeidZiami vidiniai pinigq rinkos sisternos ry5iai. Lorenco kreiv6 (Lorenz curve) - Seimq pasiskirstymq pagal pajamas vaizduojantikreivd, naudojamasocialineinelygybeiapib[dinti. Lfikesiiq (laukimo) nedarbas (wait unemproyment) nedarbas,atsiradEs kaip nelankstaus darbo uZmokesdio rezultatas. Makroekonomika (macroecono'rics)- ekonornikosdisciplina, nagrinejanti ekonorninE sistemqkaip visumtl arbasustambintus sektorius. jos Makroekonomikos paklausos ties6 (MDS - macroeconomic demand schedule) rodo skirtingus kainq lygio ir realiojo nacionalinio produkto derinius, kuriems esant pinigq rinka yra pusiausvira,ir planuotos islaidos lygios faktiSkaiprodukto apimdiai. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai (rnacroeconomical loss fio'r unemployment) - nuostoliai pladiqia prasme, kuriuos patiria visa saries ekonomika. Mandelo-Flemingo modelis (Mundell-Flemingrnodel) - IS-LM modelis malai atvir ajai ekonomikai. Marksizmas (marksistind ekonomika) (Marxist economy)* ekonomika, kurioje didZiausia kapitalo daris priklar-rso vyriausybei, o politine jega * partijai, besiremiandiai Karlo Markso doktrinomis. MarZinalizmas (margin economics)- ekonomikos teorija, pagrista ribinds analizesbei maZejandio naudingumoteorijomis. Merkantilizmas (merkantilisrn)- ekono'riniq paZi[rq sistema,pabrezianti mainq ir prekybos, kaip nacijos geroves Saltinio, bei aukso svarb4 ypac skatinanteksportE nepalaikant ir irnporto.

621

Mikroekonominiai nedarbo nuostoliai (microeconornicalloss frotn darbq. unemployment)- nuostoliai,padarytiZmogui,praradusiarn l\{okjimq balansas(BP - balanceof payments)yra visq sanderiqtarp vlenos Salies ir likusiq pasaulio daliq gyventojq apibendrintasuZra5asarba Salies prekybos ir finansiniq sanderiqsu visomis kitornis pasaulio Salimis per tarn per tikr4 laik4 daZniausiai metus,apskaidiavimas. Mokdjimq balanso deficitas (payment deficit) - le5q kiekis, kuriuo irnai viriija iplaukas. iSmokej Salyjerenkamqmokesiiq vlsllma, Mokesiiq sistema(tax system)vadinama principus. sudarytapagal tarn tikrus bendrus i\Iokslinis ekonomikos paZinimo lygis (scientific level of econouric knowledge) * tai ekonominiq procesq ddsningurnLl atskleidirnas ir prognozavlmas. Nloneta (coin) - tai nustatytosformos, svorio ir prabos liejinys, kuris yra valstybdsiteisintacirkuliacijospriemone. Monetarin politika (monetarypolicy) - Saliescentrinio banko politika, kuria siekiama igyvendinti ryriausybes ekonorniniustikslus pinigq kiekio ir (ar) palfikanqnorrnosreguliavirnob[du. Monetarizmas (mcnetarism) - teorija, teigianti, kad pinigLl pasilla lernia nedarboir kitus pokydius. kainq, gamybosapimdir-5 standard) vieno i5 tauriLgtltnetah-1 Monometalizmas (monometalism/single pinigq sistemos standarto. kaip valstybes (pavyzd'ziui, aukso)isigalejirnas rodantisvieno rezultatinio N{ultiplikatorius (m - multiplier)- koeficientas, kintarnojo dydZio priklausomybQ nuo kito, ji s4lygojandio, kintamojo nacionalinioproduktopokydio santykissu i5laidq poveikio; tai - pusiausvyros pakitirnu,sukelusiunacionalinioproduktokitimE Nacionalinirl s4skaitq sistema (NSS - national accountingsystem)- tai sistema,apib[dinanti pagrindiniusekonominio gyvenimo rei5kinius:gamyb4 pajamas,vartojim4 kaupim4 ir turt4. Namq likio vartojimo iSlaidos (C - consumption) vartotojrl piniginiq pirkti suma. prekdmsbei paslaugoms i5laidqgalutinerns Narnq iikis (households)- ekonomikos sektorius, kuri sudaro individai, Seimos ir nekomercinesorganizacijos (profsqjungos,labdaros bei megelq sporto draugijos, ligonines ir pan.), atliekantis dvigubq vaidmeni: pirma, galutiniq prekiq bei paslaugq pirkejo, antra, gamybos veiksniq (darbo, kapitalobei Zemes) savininko. rate (bUtini) augimo tempai (G, - natural/necessary of grou'th) Natiiral0s tai tokie augimo tempai,kurie uZtikrinavisiSk4darbojegos uZimtumqdidejant

o/z

jos pasifilai ir sudarogalimybesbe apribojimq panaudotimokslo ir technikos paZangos laimejimusbei uZtikrintijos vystymosigalimybes. Nat[ralusis nedarbo lygis (u. - natural rate of unemployrnent) yra darbo jegos dalis, kuri4 sudaro bedarbiai, esant pusiausvirai darbo rinkai; rar nedarbo lygis, susidarantis esant stabiliam infliacijos lygiui, ir siornis sqlygomisgarninant potencialqjIbendrqjInacionaliniproduktq Nedarbo histerezd (hysteris of une'rployment) - reiskinys, kai esarnas nedarbo lygis negali sugriZti i aukStesnilygi, nors nedarbq s4lygojusiq veiksniq poveikis i5nyko. Nedarbo lygis (U, - unernploymentrate) - tai nedirbandiosdarbo jegos, tadiau galindios ir norindiosdirbti, bet nerandandios tinkamo darbo. sanlvkio su visa darbojegaprocentine iSrai5ka. Nedarbo trukmd (unemloyment periocl) * laiko tarpas, kuri Zrnogr.rs (darbuotojas) bedarbis. yra Nediskretin6 fiskalind politika (savaiminiai stabilizatoriai) (nondiscrelronary fiscal policyiautomaticitabilizer; - tai savairneveikiandiosbiudZetopolitikos priemones, kurios padidina benctrqiq pakraus4 kai ekonornika patiria nuosmuk[,ir pristabdobendrosios paklausos augim4 kai ekonomikakyla. Negamybiniai sanddriai (nonproductivetransactions) tai l) senq nauclotq vertybiq pardavimas 2) grynaifinansiniaisancleriai. ir Nenumatytos (neplanuotos)investicijos (Ig - investmentunpland)- tar gamybosapimtiesperteklius,vir5ijantisbendrqjqpaklausE Neokeinsistai (neokeynesians)siuoraikiniai DZ.Keinso oasekdiai ekonomistai, daugiau ar maLiau remE pagrindinius DZ.Keinso t.ieiniur. o veliau perZiDrejg pagrindgjo i5keltqteorij4. ir Neoklasikin6 ekonomikos teorija (neoclassical economy) - ekonomikos ideiq visuma, pagrlsta A.Marsalo darbais, XIX a. pabaigojeisstLin-rusiais klasikinesekonomikosteorijosmokymE Neomarksizmas (neomarxist economy) - ekonomikos teoriia. kritiskai vertinanti marksizmo idejas,pagristamokslu, nepriklausantinuo ideologijos bei politikos. Neorikardin ekonomikos teorija (neoricarclian econornics) tai D.Rikardo tyrimo programosatnaujinimas, pagrlstastiesiniaisneoklasikiniais bendrosios pusiausvyros rnodeliais, ,,islaidos * gamyba" analize bei tiesiniu programavimu. Netarifiniai apribojimai (non - tarff banies) - tai acl'rinistracinisprekvbos reguliavimas, naudojamas, kai ekonominiai metodai - neoakankamai elektyvDs.

oz.5

Netiesiogins eksporto subsidijos(indirectexportsubsidies), vyriausybe kai suteikia param4 eksportuotojams, organizuodama uZsienyjeparodas,muges, reklamuodama prekes; pateikdama informacijq apie verslo rinkos konjunkt[r4; padddama gzli verslokontaktu u:nne s. Netiesioginiai mokesdiai (T' - taxes indirect) - mokesdiai, kuriuos vyriausybe uZdeda prekems ir paslaugoms; tai mokesiiai, kuriais apmokestinama tam tikra ekonomineveikla. Netikdta infliacija (unexpectedinflation) rei5kia, kad fakti5kas infliacijos j! p tempas skiriasi nuo numatyto pe , daizniausiai vir5ydamas, I.y. p > pe . Netobulosios informacijos modelis (irnperfect- infomration rnodel) - tai bendrosios pasi[los modelis, pagal kur[ finnos nepajegia tiksliai [vertinti bendrojo kainq lygio, kadangi jos Salyje negali iSanalizuotivisq prekiq ir paslaugqkainq dinamikos.Pasak Sio rnodelio, trumpojo ir ilgojo laikotarpio pasillos kreives skuiasi del kainq netinkarno interpretavirno trunrpuoju laikotarpiu. Nominalioji paliikanq norma (i - nominalinterest rate)- paskolos ka5tai. Nominalioji pinigq paklausa(Mo - norninalmoneydemand) grynq pinigrl paklausa. Nominalioji pinigq pasi[la (M5 - nominal money supply) - banknotq ir monetqkiekis,esantis gyventojus. pas NominalusisBVP (NBVP - nominalgrossdornestic product) visq galutiniq prekiq ir paslaugq,pagamintqper tam tikr4 laikq (paprastai per rnetus)suma, apskaidiuota faktiSkomiskainomis. Nominalusis valiutos kursas (e * exchangerate) vadinama nacionalinio piniginio vienetokaina,i5reik5ta kitos Salies piniginiaisvienetais. Numatyta infliacija (expected inflation) - tiketina infliacija, I kuriq atsiZvelgiarna [kio subjektq lrikesdiuose elgesyje,jai Zrnonesdaugiau ar ir rnaZiaubuna pasirengE. Numatyta realioji pal[kanq norma (r" expectedreal interestrate) - ta, kurios tikimasi. Tai skirtumas tarp norninaliosios pal[kanq normos I ir nurnatytLl iacijostempq infl 7-.rc. Nuomos pajamos (R - rent incorne) - tai Zemdsar kito nekilnojamo turto nuosavybds pajamos. Nuosmukio tarpsnis (recessionary gap) - nuosmuk[ s4lygojantisatotrDkis, parodantisvertikalq atstumE, kuriuo bendrosios paklausoskreivd yra Zetniau potencialiojonacionalinioproduktokiekio, pavaizduoto 45' kampo tieseje. - bond) - vertybinispopierius,patvirtinantisskolos sum4 Obligacija (B galiojirno termin4ir teisEI metinespal[kanas.

624

okuno ddsnis (okun's law) teigia,jog yra reguliarus neigia'.ras ryiys tarp faktiSko BNP (Y) ir potencialiojo BNP (Yp) procenrinio santykio skirrumo bei tarp faktiSko naturaliojo ir nedarbo lygio. operacijos su finansiniaispopieriais(operations financialsecr-rrities) * 1ai in vertybiniqpopierirlpirkimasir pardavimas. Pajamq indeksavimas (indexation of revenue) - pajarnq dicrinimas proporcingai iacijos lygiui. infl Palanki paliikanq norma (favourable interest rale)- ekonominiam auuirnui palankiskolinamojo kapitalokaina. Palyginamojo pranalumo ddsnis(the law of comparative advantage) teigia, kad Salys specializuojatokiq prekiLlgamybEir eksporl4 kurias gali gaminli santykinai Zemesniais negukitos Salys kaStais. PalIkanos (i - inlerests) pajarnos, gauros paskolintus uz pinigus;tai pinigq skolinimosikaina. Pasaulio bankas (world Bank) - tarptar.rtine finansineorganizacija, kuri skolinapinigusfinansuotiatsilikusiq saliqprojektus, spartinandius ekonorninl jq vystyrn4si. Pasi[los ,,Sokas"(supplyshock)- ivykis, del kurio staigiaipakyravidutinis garnybosveiksnir4 kainr-1 lygis, o del to padidejair gamyboss4naudos (kastai). PasiIlos poZinrio ekonomika (teorija) (supply-side economics) ekonomikos analizes Saka, nagrinejanti ukio gar'ybos pajegLrrn.l (potencialusis arba galirnasisBNP) ir politikru kuria siekiarnapagerinri gamybos iStekliq rinkq lankstumq taip, kad butq gaunama daugiausia produkcijos,atsiZvelgiant esam4 bendrqjel paklaus4. I Pasyvi politika (passivepolicy) - visuma f-rnansinirl priernoniq,kuriornis siekiarna suSvelninti nedarbo pasekmes, pinniausia pajamqpraradirn4. Pastovi gamybos masto gr4za (constant return scale)- gamybosapirnties proporcingas didejirnas,didejantdarboir kapitalo s4naudoms. Pelnas ( fI * profit) - tai lvairiq ripq fi'nq (individualiq, parrneriniq imoniq ir akciniq bendroviq) grynosios pajan.ros, liekandios,padengusgarnybos kaStus; pajamqdalis,likLrsi atskaidius gamybos ka5tus; Pelno maksimizavimos4lyga (profit maxirnization condition) tai situacija, kai, siekdama maksimizuoti pelnE, firma tol clidina darbuotojq skaidiq, kol ribinis darboproduktassusilyginasu realiuojuclarbouZrnokesdiu. Perkamoji galia (purchasing power) - skirtingqlaikotarpiqpiniginiq sLrmq, reikalingqvienodam prekiqkiekiui isigyti,santykis. Perkamosiosgalios paritetas (PPP - purchasing power parity) - valiutos kursopokytispalyginamosios valiutosperkamosios galioskitirnoatZvilgru.

Perkamosios galios pariteto (lygybs) kursas (purchasing power parity exchangerate) yra toks jo lygis, kuris tam tikru laikotarpiu atitinka pastovtl realqji valiutos kurs4. Pigu efektas (Pigou effect)- tai ivykiq seka ekonomikoje,keidiantis kainq (padidejirnas) realiqq sumaZejimas lygiui: kainq didejirnas(naZejimas) ) ) ribinio polinkio taupyti ) padidejimas(surnaZdjimas) kasos likudiq imas) namq fikio vartojimo. imas (padidej surnaZej Pinigai (M - rnoney) - visuotinis vertes ekvivalentas,atliekantis lnalnq, prekiq apskaitosvieneto,taupymoir mokejimo priemonesfunkcijas. Pinigai apyvartoje (currencyin circulation)- banknotai ir monetos,esantys ribq. uZ bankq sisternos Pinigq elementai (rnoney aggregate) tai suddtiniaipinigq rodikiiai, kurie vartojami kaip pinigq kiekio matas, priklausomainuo jq apibreZimoapirna ivairias likvidaus turto grupes. money demand)- tai paklausa Pinigq kaip aktyvq paklausa (Motul- assets formos finansiniams aktyvams: akcijoms, obligacijoms, pinigq [vairios p r s 4 s k a i t o mis g r y n i e m s i n i g a m s . Pinigq kiekis (pasiiila) (M5 - money supply/stock)- tai fikyje vartojarnr"l pinigq kiekis, kuri sudaro: l) pinigai apyvartojeir 2) indeliai taupotnosiose s4skaitose. bei einamosiose Pinigq multiplikatorius (m1a1 money multiplier)parodopinigq masesMl pokyti, pinigq pagrinduipasikeitusvienu vienetu. Pinigq neutralumas (neutrality of money) * tokis pinigq vaidmens nacionalindje ekonomikoje suvokimas, kad pinigq kiekio pasikeitirnas neveikia 5alies fikio realiqjq rodikliq: gamybos apimties ir strukt[ros, ruZimtumo. Pinigq paklausa (Mo - money demand)- tai turto kiekis, kur[ Saliesrlkio subjektainori tureti pinigq forma. Plaukiojaniio kurso reiimas (floating/flexible exchange rate regitne) valiutos kurso reguliavirnometodas,kai valiutos kursaskeidiasipriklausomai nuo valiutos paklausos ar pasillos pokydiq, t.y. kai vyriausybe nesikiSai valiutq rink4. Plaukiojanti pallkanq norma (flexible interest rate) * ilgalaikio kredito gavirno momentu skolininkasneZino ir negali Zinoti pal[kanq normos, kuria turesgr4Zintikredit4. (galimasis)bendrasisvidaus (nacionalinis)produktas (Yp Potencialusis didZiausias tikrosios potencial gross domestic (nacional) product) [kis gebapagamintiper tam tikrq laik4 produkcijosapimtieslygis, kuri Salies visus turimus gamybosveiksnius. visiSkaipanaudojant

ozo

(PPl Pramonds produkcijos gamintojq pardavimo kainq indeksas prarnonds producer price index) - tai apdirbamosios ir isgaunamosios produkcijoi, elektrosbei vandenstiekimo veiklos produkcijos (nuo 1995m.) ir dujq tiekimo veiklos (nuo 1996m.) produkcijoskainq indeksas' Preks alternatyviniai kastai (the opportunity cost of a good) yra tas kitq prekirl kiekis, kuri tenka paaukoti, kad Sios prekes bfltq pagaminta vienu vienetu daugiau. - net exports)- tai ialies Prekiq ir paslaugq grynasis eksportas (NX eksportoir importo skirtumas. Prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyra (commodity and money rnarket prekiq ir pinigq rinkose situacijaarba equilibrium)-- viinalaikes pusiausvyros vadinamojidvigubapusiausvryra. Priddtind vert (value added) - tai skirtumas talp firmos pagarnintos produkcijosrinkos kainos ir gamybaipirktq prekiq ir paslaugqkainq' Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (rp,iu required reserves rezervus. ratio) - komerciniobanko indeliq dalis,pervestai privalomuosius Privattis transferiniai iSmok6jimai (transferai) (private transferpayments) teikiama be jokio - tai visa privati paramaatskiriemsasmenimsar Seimoms, prekinio ekvivalento. Prognozavimas (forecasting) b[simqjq bendrq ekonomikosir rinkos sqlyglt nuro"uty*o sistema, kuria, priimdama sprendimus, retniasi vyriausybe ir verslininkai. Protekcionizmas (protectionism) tai valstybesekonominepolitika, siekiant nacionalingekonomik4nuo kitq Saliqkonkurencijos' apsaugoti of Pusiausviravidine Saliesekonomika (vidin6 pusiausvyra)(equilibriurn equilibrium) - tai situacija, kai bendroji paklausa internal economy/intemal (visiSkouZimturno)lygiui' lygi produkto potencialiajarn pusiausvyra (E - equilibriurn) * tai ekonomikos b[kle, kai rinkos .legos atsveria viena kitq ir nekyla tendencijqkurierns nors procesamskeistis; tai pasirinkimo problemossprendimobudas,tenkinantisvis4 visuomeng' Pusiausvyra pinigq rinkoje (money market equilibrium) susidaro tuomet, kai realioji pinigq pasiulalygi realiajaipinigq paklausai' Pusiausvyrosbendrasisnacionalinisproduktas (Yg - equiiibriumnational product) - bendrojo nacionalinio produkto dydis, atitinkantis bendrqi4 paklaus6 tai pajamq arba produkto lygis, kuriafir esant numatomosislaidos yru tygiot futiiSt um produktui, nra neplanuotq atsargq padidjirno ar sumaZejimo.

ozt

Pusiausvyros pal[kanq norma (rs - equilibrium interestrate) tai kaina, kuri rnokamauZ pinigq skolinim4si. - tai Racionaliqjq t[kesdiq teorija (rational-expectationshypotesis) hipoteze, teigianti, kad firmos ir asmenys,turddami svarbiEinformacij4 tuo objektyviainumatoateitiesivykius' laitcu,kai priimamassprendirnas, Realaus ekonominio ciklo teorija (real businesscycle theory) tai teorija. svyravimai atsiranda kaip realiq pasikeitimtl teigianti, kad ekonorniniai ekonomikoje (technikos, technologijos),neveikiant nominalierns dydziams (tokiernskaip pinigq pasiula)pasekrne. supply curve) Realioji bendrosios pasi[los kreiv (RAS - real aggregate gamybos apimties lygiui, prekiq ir paslaugq visuma, esant naturaliajam pavaizduotavertikalia Yp linija. Realioji kapitalo kaina (real price of capital) - prekiq ir paslaugq suma, rodanti kapitalo vieneto i5laikymoka5tus. Realioji paliikanq norma (r - real interestrate) tai nominalioji palukanq infliacijq. norrna,perskaidiuota, ivertinus - tai Realioji pinigq paklausa (L - real money demand/liquidity) i3 kiekis, padalytas kainq lygio' nominaliqjq pinigq paklausos - real money supply/liquidity) - tai nominalioji Realioji pinigq pasiula (M pinigq pasiula,padalytai5 bendrojokainq lygio. Realioji pusiausvyra (real equilibriurn) - tai fakti5kai rinkoje nusistovinti esantnetobulajaikonkurencijai. pusiausvyra, Realiosios benclrosios paklausos kreive (RAD - real aggregate deffrand vaclinamaIS tiese, rodanti realiojo produkto apimties priklausornybq cr.rrve) kainoms. nuo realiosiospaltikanqnormos,esantlanksdioms Realiqjq kasos likudiq poveikis (real balanceseffect) finansiniq aktyvq, -iu ypaf fiksuota pinigine verte (valstybines obligacijos, taupomosios kainq lygiui' padidejus realiosiosvertdssumaZdjimas, s4skaitos), Realusis BVP (RBVP - real gross dornesticproduct) - visq galutiniq prekiq ir paslaugq, pagamintq per tam tikrq laikq (paprastai per metus), suma, kainomis' baziniq metq (sugretinamosiomis) apskaidiuota (w - real wage) - prekiq ir paslaugq kiekis, Realusis darbo uZmokestis kurias finna ismoka uZ kiekvienEdarbovienet4; isigytasuZ piniginespajamas, i5 padalytas kainq lygio. darbo uZmokestis, tai nominalus - parodtr Realusis valiutos kursas (e - real/effectiveexchange rate) vienodavaliuta' santykingprekiq i5 lvairiq Saliqkain4 i5matuotq - real wealth) - tai realiosiospinigq pasifllosir obligactjq Realusisturtas (W. suma.

628

Rezervas (reserve)- tam tikra dalis banke laikomq lesq nuo visq indeliq sumos. Rezervq norma (reserveratio) - KB incteliqsumosdalis, procentais, laikorna atsargoje. Ribin mokestiq norma (MT - marginal taxes rate) - tai rnokesdiai uZ papildomai gaut4pajamqviener4. Ribinis darbo produktas (MP1 - marginal product of labour) - pagarnintos produkcijosprieaugis, panaudojus papildom4darbovienet4 Ribinis kapitalo produktas (MPr - marginal procluctof capital) - gamybos apimtiesprieaugis,gautaspadidinuskapitalo veiksnio s4naudas vienu vienetu. Ribinis polinkis importuoti (z - marginal propensity to import) - tai koeficientas, rodantis, kiek padideja importo islai<los, naiionalinems paJamoms didejantvienu vienetu. Ribinis polinkis investuoti (i* - marginal propensityto invest) - investicijq prieaugis,nacionalinems pajamomspadidejusvienu vienetu. Ribinis polinkis taupyti (s - marginal propensity to save) - koeficientas, apskaidiuotas,kaip santaupq prieaugio santykis su disponuojamq pajarnq prieaugiu. Ribinis polinkis vartoti (c - marginal prope'sity to consume)- vartojirno prieaugis,disponuojarnoms pajamomspadidejusvienu vienetu. Sandrio motyvas (transaction motive) - tai pinigq laikyrnas, kadangi mokejimasir iplaukosnesutampa (neratiksliai sinchroni5ki). Sanddrio pinigq paklausa (Mot,l - lnoney transactions demand)_ tai pinigai, butini sanderiams atlikti Savanori5kas nedarbas (voluntary unemployment) - tai nedarbas, kai Zrnonds nesutinkadirbti uZ esamq pusiausvyros darbouZmokesti. - bendroji pasiula sukuria sau lygiq bendrqjil Sdjaus dsnis (Say's Law) paklausq. SenjoraZas(SE - seigniorage) tai pajamos,kurias g a u n av a l s t y b e d l s a v o d monopolines teisdsspausdintipinigus, tai skirtumas tarp papildomai iSleistq pinigq sumosir jq iSleidimo i5laidq. Sisteminis ekonomikos paZinimas (systematic economic knowledge) vadinamas ekonomikos paZinimas. a p i m a n t i sv i s u s e k o n o r n i n i qp r o c e s t l paZinimolygius. Skolintojas blogiausiuatveju (lenderoflast resort)- krastutinis paskutinis ir kreditavimo Saltinis,! kuri gali kreiptis bankai finansinds panikosmetu. skolos aptarnavimas (debt servicing) - pallkanos, kurios turi bnti butinai sumoketosuZ nesugr4Zint4 skol4.

629

Skotos gr4Zinimo grafiko perZiur6jimas (debt rescheduling)- bankq ir skolininkq susitarimas,kuriame aptartasnaujas skolos grqZinimo grafikas; o daZnaidalis skolosnura5oma, gr4ZinimolaikaspratEsiamas. - tai krize tarptautinejeekonomikoje,kylanti del Skolos kriz (debt crisis) skolininko - besivystandiqSaliq - sunkumq gr4Zinant savo skolas ir del finansiniq sunkumq, su kuriais susiduriabankai skolintojai, kuriems ateityje visa skolossuma. nebussugr4Zinta Skurdo spqstai (poverty trap) - padetis,kai bedarbis,gaunantissocialinio ie5koti darbo, kadangi jo darbo pajamos aprfipinimo paSalpq neskatinamas gaunamos nedirbant. yra negupa5alpos, (iSskaidiavus mokesdius) maZesnds Socialind gerovd (social welfare) tai nacionaliniq pajamq apimties paskirstymomodelio funkcija. Solou ekonominio augimo modelis (Solou economic-growthmodel) teorines paZiuros, demes[ sutelkiandios i mokslo ir technikos paZangos a v a i d r n e ne k o n o m i n i a m u g i m u i . I (Solow residual) - tai gamybos veiksniq bendrojo Solou likutis kaip skirtumastarp gamybosapimties nustatomas produktyvumo padidejimas, padidejimo rodiklio ir gamybos veiksniq sqnaudqprieaugio, ivertinant viso pagamintoprodukto gamybosveiksniq svorio dali. Specifins eksporto subsidijos (specific export subsidies) - nustatoma prekesvienetq. fiksuota suma uZ eksportuojamos * Spekuliacija (speculation) veikla, siekiantgreitai pasipelnyti,t.y. bet kokiq kaina. vertybiq pirkimas, turint tiksl4 vliaujas parduotiaukStesne - tai tokia ekonomikospad6tis,kai gamybosapimtis Stagfliacija (stagflation) augantkainoms(infliacija). maLeja(stagnacija), Statybos kainq indeksas (BPI - building price index) - tai atrinktq statybos objektq uZbaigimoka5tq(kainq) pokydiai per tam tikrq laik4. Sterilizacija (sterilization) yra atvirosios rinkos operacija vidaus obligacijomis ir vidaus pinigais, siekiant neutralizuoti mokejimq balanso vidauspinigq pasillai. iSbalansavimo itakq Salies Struktiirinis (arba visi5ko uZimtumo) biudZeto deficitas (structural/highemployment budget) - tai situacija, kai biudZeto deficit4 sElygoja ne ekonominis ciklas, o vyriausybesvykdomos diskretinesfiskalines politikos priemones. nedarbas, Struktiirinis nedarbas (Us - structural unemployment) atsirandantis, kai darbo paklausos struktr.rraneatitinka darbo pasifilos strukturos(profesijos, kvalifi kacijos ar teritoriniu atZvilgiu).

630

development)- tai pldtra' kuri patenkinu Subalansuota plOtra (sustainable dabartiniolaikmadioporeikius'nesudarydamapavojausbusimomskartoltls patenkintij q Poreikius. economy) - ekonomika, 5e5elin6 (neapskaitoma) ekonomika (black'4:rown veiklas,kai nenusikalstamas veiklq arba prie5taraujandi4 apimanti istatymams vensiamamoketi mokesdius' kai kainos kyla SliauZiandioji infliacija (creeping inflation) tai infliacija' letai, bet pasioviai.Tai slenkandioji'letoji, saikingainfliacija' kai kainos kyla Suotiuojantioji infliacija (galloping inflation) tai infliacija' ir gana staigiai,Suoli3kai turi tendencij4dideti' Tarpinisproduktas(intermecliategoodsiproduct)-taiprekds(Zaliavos' paslaugos'panaudotos *"d?iugot, kuras, elekiros energija,pusfabrikadiai)ir gaminantkitas prekesar paslaugas' kaip s4naudos - tai pardavimo ir Tarptautin prekyba (intemational trade) -pirkimo tarp pardavejq,pirkejq ir tarpininkq' vyksiantisivairioseSalyse fro.irur, competitiveness) (international konkurencingumas Tarptautinis kaias' ivertintasvienoda palyginus [vairiq Saliqprekiq santykines n.,rtutornur, valiuta. - tarptautine Tarptautinis valiutos fondas (Intemational Monetary Fund) tarptautinius valiutq orginizaclja, kurios pagrindiniai tikslai .- stabilizuoti puitJtut Salims, patiriandioms sunkumq' finansuojant k.,"...rs ir teikti tarptautiniussavo sandrius. priklausomybenuo Taupymo funkcija (saving function) taupymo apimties disponuojamqPajamq. - namq lkiq pastangosdaugrau Taupymo paradoksas (paradox of thrift) pajamasir pakertataupymo galimybesateityje' taupyii mazinanacionalines Teorija(theory)-tikrovesrei5kinitlai5kinimas,remiantisabstrakdialogine forma (moksliniqteiginiqsistema). pokydto Ties6s nuolydis (incline of line) tai vertikalios asies kintamojo reikSmiqpokydiu' santykissu horizontaliosaSies kai vyriausyb Tiesiogins eksporto subsidijos (direct export subsidies)' kurios blna dviejq r[Siq' ,kiriu piniginesi5mokas, eksporiuotojarlr, Tobulasiskapitatojudrumas(mobilumas)(perfectmobility.ofcapital) valiutos i kit4 i5 reiskia, kad diiZiules masesfondq gali bfti pervestos vienos aktyvq uZ kitos Salies tampadidesnis aktyvq rentabilumas kai tik vienos Salies rentabilum4.

631

kuris Trumpalaikis nedarbas (short tirne/termunemployment) nedarbas, metus. IS esmes tai laikinasis nedarbas, kurio trunka trumpiau nei nuolatoskeidiasi. kontingentas - short rttn Trumpojo laikotarpio bendrosios pasinlos kreiv (SRAS gamybos apimties s4rysis,kai uggregatesupply) tai bendrojo kainq lygio ir arba islikqs tas pats kainq lygis lemia Zymq garnybos n.ouug pa<liclejps apimtiespadidejirn4. - short time run Trumpojo laikotarpio bendrosios pasi[los ties6 (SAS aggregatesupply curve) rodo firmq nustatytaskainas kiekvienai produkto apimdiai,kai Zinomasfirmt1darbo uZrnokestis. Trumpojo laikotarpio vartojimo funkcija (Cs* - short run consurnptlon esantrnaZdjandiarr.t nuo pajamr"1, function) - vartojirno apimtiespriklausomybe p i v i d u t i n i a r n o l i n k i t rv a r l o t i . ekonomiDis disponuoja kr-rria Turtas (W'- worth) * tai kokia norsnuosavybe, a s u b j e k t ats m l i k r a i sm e t a i s . motyvas (assetsmotive) * tai grynq pinigq pavertimas palhkanas Turto nerizikingais finansiniais aktyvais; tai grynq pinigq laikymas dr.rodandiais nerizikuojant,t.y. atsisakantaukstqrizikingq palfikanq ir stengiantissudaryti palukanornis. bet linansinirl investicijqportfeli su maZesndmis, stabilesndrnis UZ{aros mi5riosios ekonomikos sistema(closedmixed econonic system) vadinama ekonornine sistema, susidedanti i5 atskirq Salies vidaus sektoriq (nami1ukiq, frrmq ir centrindsbei vietines valdZios ekonomininir-1 institucijq). fonnq UZimti gyventojai (L , employed)- tai dirbantysvisq nuosavybds dirbandiusukininkq [kiuose, bei iskaitant lmonese,istaigoseir organizacijose, atliekantyskarinEtarnyb4. ir job) - tai realiojo darbo uZmokesdio Zmonirl, uzimtumas (AJ - aggregated darb4 s4rySis. susirasli sugebandiq gyventojq ir tiriatnojo uzimtumo lygis (E. - employment rate) - r,rZirntrl santykis. ir grupes(darbingoamZiaus vyresniq)gyventojqskaidiaus arnZiaus - net international position)investment UZsienioinvesticijq saldas(NIIP paimtq ir jos suteikttlkreditq skirtumas. tai Salies valstybdsskolos uZsienitriir UZsienio skola (foreign debt) - nepadengtos skolq paltkanos. 5iq nei5moketos Uzsienio Saliq subjektai (foreign/rest-of'-world sector) valstybemis. ekonominiairySiaisu r'rZsienio tai Salies

632

-rewFF.:

i5laidq valstybes Vagnerio ddsnis(Wagnerlaw) teisinejegerovesvalstybeje sektoriumi' dideja' toddl auga valstybes ,oSls ir dydis, palyginti su priuaeiu produkte' nacionaliniame dalis bendrame iStaictq - e k o n o m i n i qt.e i s i n i qi r o r g u n i . z a c i n i t l p valiutind politika (currency olicy) bankq ir finansqistaigos tei formq uisuma,iuri4 naudojacentrines priemoniq santykiqsrityje' valiutiniq organizacijos finansines Lei tarptautines regime) - vyriausybesnurodyta (currencyexchange Valiutos kurso reZimas tvarka' valiutoskursonustatYmo rinka' kurioje vienos market)yra tarptautine Valiutq rinka (foreign exchange valiuttl' valiuta gali bfiti pakeistai kitos Salies Salies Valrasodsnis(Walra'slaw)teigia,kadbendrojireikalingq.prekiqverte yra visuomet lygi ekonomikoje (kainos, padaugintoJ i5 reikiamq kiekirf i5 pateiktq.kiekiD' bendrajai pateiktrgq p."tiq riertei (kainos,.padaugintos blsenos' tai paskutinioji urUa.rant ,, rinktf jeigu r+1 rinkos yra pusrausviros prekiq (taip pat ir rinka yra p.,siuu*iros busenos,kadangi negali egzistuoti ar pinigqJ paklausos pasifilosperleklius' - public (govemment) debt) - vistl Valstybs (valstybin) skola (Dc skolE sudaro tik vyriausybes'lygi,l skoia finansiniais rottuit' NacionalinE valdymo institucijq skola' vyriausybes auk5diausiq planuojama Valstybs biudZetas (B - governmentbudget) tai vyriausybs metams' pajamq ir iSlaidqs4matafinansiniams planuojarnq pajamq ir valstybs biudzetas (State budget) vyriausybes finansiniamsmetams' i5laidq s4mata ValstybesbiudZetin6po|itika(budgelary(govemtnenl)policy)_vyriaus per biudZeto bei realizuoja*u, ptit'oottiq planas,kuriuo siekiama rengiutous procesus' reguliuotimakroekonominius iSlaidqir pajamq santyki - vartojimo apirnties Vartojimo funkcija (C - consumption function) pajamq' priklausomybenuo disponuojamq paklausa demand)- namL!hkio sektoriaus Vartojimo paklausa (consumption prekemsir paslaugoms. price index) Vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas(CPl consurrer kainq lygis' apskaidiuo';amas - viduiinis vartotojq nupirkq prekiq ir paslaugq prekiq ir paslaugq lyginant fiksuoto skuieiuut pitmolo botinumo vartojimo laikotarpiais' atskirais vertinq i5rai5k4 uuitotolo krepSelio Vartotojiskaskreditas-taivartotojogalimybesnaudotiskreditais. kitimas' Vartotojo gerovd - tai materialinioar finansinioturto kainq

Vertybin0seksportosubsidijos(valuable,exportsubsidies)'kainustatotna prekesverts' nuo eksportuojamos fiksuotasprocentas

633

Vidinis veiksnys (endogenousfactor) - tai kintamieji, susijp tarpusavyle funkcine priklausomybe. Vidutinis polinkis vartoti (APC - average propensity to consume) vartojimo apimtiesir pajarnqsantykis. Vyriausybes islaidos (G - governmentspending)- tai centrinesir vietines valdZios institucijq islaidos baigtindms prekems bei paslaugoms,taip pat darbojegailsigiti ir naudoti. sector) - ekonomikos sektorius, vyriausyb6s sektorius (government/public (centrinds bei vietines valdZios apimantis ivairaus valstybinio lygio bei institucijq) nuosavybE valstybini vartojim4. Vyriausybs transferiniai i5mokjimai (transferai) (Tp - government transfer payments)* tai visi vyriausybesmokejimai asmenims,Seirnomsir teikiami be jokio prekinio ekvivalento. organizacijoms, Visi5kas uZimtumas (Ee- full employment)- tai darbo i5tekliq (darbojegos) yra panaudojimolygis, kai ekonornikoje tik laikinasisir strukt[rinis nedarbas. visos Visi5kas uZimtumas (full employment) visi5kaspanaudojimas turimos darbojegos (ir kapitalo) istekliq,kuriuos gali sunaudotiekonornika, produktoribos. priartjusiprie potencialaus budget) rodo, koks bhtq biudzetas (full-employment visi5ko uzimtumo biudZeto perteklius ar deficitas,jei ekonomika funkcionuotq esant visiskam uZimtumui. Visuotinis vertds ekvivalentas (general equivalent) - tai preke, I kuriE k nrainornos itos prekes. Zalos koeficientas (SR - sacrificecoefficient)- santykistarp nedarbolygio, laipsnio. virsrjandionaturalqji ir to patieslaikotarpioinfliacijos sumaZejimo (PIAP - purchasing Zemds iikio produkcijos supirkimo kainq indeksas price indices of agricultural production) - tai Zemds fkio produkcijos kainq kitim4laiko atZvilgiu. supirkimo kainq dinamikosrodikliai, parodantys - human developmentindex) ivertina Zmogaus vystymosi indeksas (HDI vystymosi rodiklius - gyvenimo bendrusSalieslaimejimuspagal tris Zmogaus trukrnE,iSsilavinimolygl ir ekonomin[augimq.

634

LITERATI]RA
l . Aktualus darborinkos politikos klausimai.- V., 1996' P' 7 ' - V., 1998. P. 70' 1997m. 2 . Darbo apmokejimas Nr.4' p. 18. 1998, Darbo birZosnaujienos, Nr. 5, p. 6. 1998, naujienos, 4. DarbobirZos 1994-1998m. V', 2000'- p'21' uZimtumas Darbo rinka ir gyventojq 5. n 0 6 . D a r b ob i r Z o s a u j i e n o s , 2 0 0 N,r . I ' p . 1 5 . 1 . DarbobirZosnaujienos,2000,Nr. I ' p' I 5. Zinynas/ R. Grikienis, K' Maniokas' enciklopedinis 8 . EuroposSajungos: G' n. Vartitonit -. ;"t al.l; sudare Vitkus.-2-as patais'ir papild' leid' V.: Eugrimas,2002. g. Kropass. (1999).Keliasi pinigq s4iungE.-V': LBDF' rinkinys.- V.' 1999. Statistikos s4skaitas. apienacionalines 10. Lietuva:ataskaita 2001,Nr. 3' p.63' Ketvirtinisbiuletenis. I l. Lietuvosbankas. LietuvosdarbobirZa. v.. 200I . 1991-2000. 12. Lietuvosdarborinka skaidiais - p.)/. raida.- V., 1999.-p.14. ir 1 3 .Lietuvosekonomind socialind Nr'l' darbai. V., 1998, departamento 1 4 .Lietuvosstatistikos 1991 * Y ., l99l . 1 5 .Lietuvos statistikosmetra5tis 1998. V.' 1998. metra5tis 1 6 .Lietuvosstatistikos 1999.- V., 1999. metraStis Lietuvosstatistikos 17. 2000.* V., 2000. metra5tis 1 8 .Lietuvosstatistikos 2001. - V.' 200I . 1 9 .Lietuvos statistikosmetraStis 2003.- V.' 2003. metra5tis 20. Lietuvos statistikos metra5tis2004.* Y .,2004. 2 1 . Lietuvos statistikos 1997.rugpj[tis21,p.21' 2 2 . ,,Kaunodiena".Argurnentai. gyventojq uZimtumorodikliai // z ) . Pagrindiniai 8 http://www.std.ltlweb/main.php?parent:92 .', A puteliene v. Euras - bendra Europos Sajungosvaliuta (2001). Trurnpai
J.

apie EuroposSqiung4.

2 5 . Rinkos ekonomikair valstybinisreguliavimas.V.' 1990' prekyba 1992 metaislllietuvos [kis, 1992' A. 26. Sausanavidius Tarptautine
N r . 6 ,p . 3 5 - 3 7 . Ats. redaktorius 2 1 . Ukio itatistika (Teorijosir praktikosapybraiZos)' 1 R.Valkauskas.-V.,995. Zinios.- v., 1996, jaunimo politikoskoncepcija//valstybes 28. Valstybine Nr.65. P., R., 29. Arrow K. J. Bolin B., Costanza Dasgupta Folke C', Holling C' S'' C', B.-0., Levin S., Maler K.-G., Perrings PimentelD' Econornic Jansson growth, carrying capacity,and the envionment// Ecological Economtcs, 1 9 9 5 N r . l 5 ( 2 0 ) ,p . 9 l - 9 5 . ,

635

30. Annual world Bank conferenceon DevelopmentEconomics.1997 London' R' 31. Begg D., FisherS., Dornbush (1987).Economics' cambridge University in Retrospect, 32. Blaug M. (1985). EconomicTheory Press. Third of Fair c. R. (1994).Principles Macroeconomics. 33. CaseK. E,., edition.- New JerseY. comrnission1996. European in 34. Ernployment Europe1996.Luxemburg, p.147-162. Statistics); 35. burostat RegionsStatisticalYearbook(Unernployment Commission1998a: 149-64. European Growth' for Accounting SlowerEconornic 36. Deniion E. F. ( 1979). 8-1. D.C., Table Washington, London. R. R., 37. FischerS., Dornbusch Shrnalenzi (1988).Economics. HarperCollinsCollege GordonR.J.(1993).Macroeconomics.6tr'ed. 38. New York' Publishers, 39. Hardwick P., BahadurKhan, LangmeadJ. (1990).An lntroduction to by Modern Economics.Third edition'- Produced Longman,London and New York. The World Bank Group'N'Y', 1997' 40. Health,nutritionand population. UnemploymentProblem' Cambridge,1986' the European 41. Hysteris and N'Y', 2004' economics' 42. HustedS., Melvin M. Intemational Universityof Revolution, of 43. Kuhn T.S. (1970).The Structure Scientific ChicagoPress. 44. LakatosL and MusgraveA. (1970). Criticism and Growth of Knowledge, CambridgeUniversity Press. 45. National iaving rate from OECD EconomicOutlook, July 1991,Table Rl3. Outbook' OECD, Economic 46. OECD, Historicalstatistics, Econotnics A. M. Efficient DisinflationaryPolices//American 47. okun Review 68 (MaY 1978), 348-352. P. 48. Phillips A.w. The RelationshipBetweenunemploymentand the Rate of Changeof Money WageRatesin the UnitedKingdom, 1861-1957' P'283-299' (November, 1958), Economicnew series,25 phelps E. The colden Rule of Accumulation:A Fable for Growthmen 49. p' //AmericanEconomicReview,1961,vol'51,September, 638-643' Hutchison' Discovery, (1959).The Logic of Scientific 5 0 . PoperK.R. Economics. NewYork. P.(1988). 5 1 .Samuelson // resottrces allocationof exhaustible 52. Solow R. M. On the intergenerational p' 141-156' Nr. 1986, 88(2), Juomalof Economics, Scandinavian ' Oslo,Norway 19-20 January 1994' Consumption. Sustainable 53. Symposium: Analysis,Oxford University J.A. 54. S-humpeter (1954).History of Economic Press. 636

lndicators.1999.-P.12-14, 42-44, 55. The World Bank. World Development 110-112,334. Econornics 1996. The World Development 56. Trendsin Developing 1996,p.302. Report.- Washington, D.C. IES, Septernber, 57. United Nations,Yearbookof lnternationalTrade Statistics,1995. 58. Holtfrerich G.L. (1980). Die Deutshe inflatio 1914-23. Walter de Gruyter. . j k T 5 9 . B a r R . ( 1 9 9 4 ) P o i i t i d e s k a ea o n o m i j a . . l . V 2 x T . . - M . : MeZdunarodnyj otnoSenij e a. Per. myslj v retrospektive. s angl.,4-e 60. Blaug M. (1994).Ekonomideskaja i z d . M . : D e l oL t d . 61. Bydkov A. Globalizacijaekonomiki i mirovoj fondovyj rynok//Voprosy e k o n o r n i k i1 9 9 7 N o 1 2 ,p . 8 7 - 8 8 . , , 62. GaidarE. ,,Detskije bolezni"postsocializma//Voprosy ekonomiki,1997, N o 4 ,p . 5 . 63. Dolan F..DZ.,LindseiD. E. (1994).Makoekonornika. Sankt Peterburg. 64. Illarionov A. Zakonomiernosti nirovoj infliacii//Voprosyekonomikr, 1 9 9 7 N o 2 ,p . 3 8 . , rost//Voprosy 65. IllarionovA. Infliacijai ekonornideskij ekonomiki,1997, N o 8 ,p . . 9 2 - 9 6 . 66. lllarionov A. Osnovnyjetendencijirazvitijamirovoj ekonornikivo vtoroj polovine XX veka/Noprosyekonomiki, 1991,No 10, p. I I 7- I 58. (1995).Perev.s angl.Pod red. 67. Istorijaekonomideskoj teorii: Udebnik. L.L.Liubimovai V.S.Avtonomova. M.: AO AspektPress. 68. LotakinB.K. (1998).Mirovajaekonomika. Finansy, M., JNITI. 69. MakkonnellK.P., Briu S.L. (1992).Econorniks. M. 70. Menkju G.N. (1994).Makroekonomika. Perev.s angl.* M.:lzd-vo MGU. 71. NegishiT. (1995).Istorijaekonomideskich udenr3. Perev.s angl.- M., Adaspektpress. 72. SaksD2. D., Lanen F.B. (1996).Makroekonornika. Globalnyjpodchod. M. 73. Sendagov DeneZnaja V. massai faktory ejo fomrirovanija//Voprosy N e k o n o m i k i1 9 9 7 , o l 0 , p . 2 2 . , policy of the ECB (2001).European 14. The monetary CentralBank.p. 14. 75. World Bank, World Development lndicators. N.Y., 2003. 76. hltp :I I w ww.undp. IVHDR/I 997lskyrius2/sk2.htm 77. htLp:lleuropa.eu.int/comnr/enlargernent/lithuania/rep_10_99/x.htrn 78. http;/ieuropa.eu.int/trade.htrn 79. htlp:I lwww.undp.org/hdro/98hdi.htm 80. http://europa.eu.int/eurostat.htm 8 I . http:/i europa.eu.int/comrn/eurostat/Public/datashop 82. http://www.worldinformation.com.worlcVAfrica

63'l

u Technologij " knygasgalima Leiclyklos,, tti si sa lqt i nternettt www.k nygin i n kas.lt ti

egz' l. 40 apsk. TiraZas-2U00 SL 344.2005-04-01. leidyb. 6oO. UZsakyrnas faina sutartini. ll, ?94. g. K. I5leidoleidykla,,Technologija", Donelaidio 73,I:f-44029Kaunas Vilnius ir S. spaustuvd, Dariaus S' Girdnog. 39,LT021ti9 Standartq Spausdino

You might also like