P. 1
Snieska-Makroekonomika eBook LT

Snieska-Makroekonomika eBook LT

|Views: 772|Likes:
Published by kamilyt3

More info:

Published by: kamilyt3 on Apr 24, 2012
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

01/15/2013

pdf

text

original

Sections

  • 7. CBNTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA
  • 7.1. CB, JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
  • 8.1.2. Investicijq paklausos kreive
  • 8.1.3. Palfikanq norma ir bendroji paklausa: IS kreivd
  • 8.5.2. Stiprus ir silpnas fiskalinds politikos poveikis
  • 10. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA
  • 10.1. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESME
  • 11.2. NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLIAI
  • 12.2. INFLIACIJOS PRIEZASTYS
  • 12.3. INFLIACIJA IR NEDARBAS. FTLIPSO KREIVE
  • 12.5. INFLIACIJOS MAZINIMO BUDAI
  • 12.5.1. Pajamq indeksavimas
  • 12.5.2. Infl iacijos kontrol6
  • r3.2. MOKEJIMU BALANSAS
  • 13.3. REALUSIS VALIUTOS KURSAS
  • I3.10. MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS
  • 14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA
  • 14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS
  • ciklo teorijoje
  • I5.I. PALYGINAMASIS PRANASUMAS
  • I5.3. TARPTAUTINES PREKYBOS STRUKTURA
  • 15.5.3. Kitos tarptautin€s prekybos politikos priemon6s
  • 16.2. AUKSO STANDARTAS
  • Aukso standarto veikimo s4lygos
  • 16.4. PLAUKIOJANTYS VALTUTU KURSAI
  • 16.4.2. Reguliuoj amai plaukioj antys valiutq kursai
  • 16.6. TARPTAUTINES POLITIKOS KOORDINAVII\IAS
  • 17.4. VALSTYBES VAIDMUO
  • 17.5.4. Pagalba atsilikusioms Salims
  • 17.5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo problemos

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

MAKROEKONOMIKA

\--' TECHN0T0GtJA .2005 KAUNAS

AT\

W)

qa-t:f@.

U D K3 3 0 . 1 ( 0 7 s . 8 ) M a2 3 9

pataisytas papildytas ir lcidimas Trcdiasis

V y r i r u t r i sS N I E S K n . \ ' a l e r i j a B A U M I L I E N E . D a l i a B E R N A I - ( J N Y T E .J r d v y g r ( ' t S U R I fN E . A l d o n a T O Z A P A V I C I E N E . V i r g i n r j r K A V A L T A U S K I E N ER e d a . KERSIENE, Aldona MARKNUSKIENE, BTone MRAZAUSK]ENE, Valentinas N n V I C K AS , V i o l c t a U K E L I E N EC i r a 2 i n aT A R T I E N EJ. u l i u s R B O N A S P . S U

VytautasSNIESKA, Jadrygai ISURIENE lvloksIiniai redaktoriai

VadovclisiSlcistas Kauno tcchnologijos universiteto leSornis noky(lq LietuvosRespublikos Svietimo rnoksloministerijos ir AukStrtjq vadoveliqleidyboskornisijos rekourenduota 200104 03 Nr. 05-99

Rcccnzavo:

VGTU prof. habil dr. Aleksandras VytautasRUTKAUSKAS KTU prof. dr. BroniusMARTINKUS

$f,rr Ivrr stBLtoTExr,
4'05ut+q9 f
sit.\!r(;tislLl,il.l ,\!i()Nl.i\lF.N'i',\S i O V . S n i e 5 k ar k t . , 2005

I

I

fift0vtLt$Kt0

ISBN9955-09-826-0
RadviliSkio rajono vieSoji biblioteka

will

000012449

TURINYS .............12 PRATARME................ . P R A T A R M E T R E C I A J A MI R P A T A I S Y T A M L E I D I M U I . . . . . . . . . . . .I.3 . ...........r4 IVADAS STUDENTAMS............... 1.

MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS ........................16 PROBLEMOS ............. MAKROEKONOMTKA AIP MOKSLAS.............................16 K l.L 1 . 1 . 1 . E k o n o m i n i s m 4 s t y m o b [ d.a . . . . . . . . .s ........16 I . 1. 2 . M a k r o e k o n o r n i ko b j e k t a s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 os . l . 1 . 3 . M a k r o e k o n o r n i kr e k o n o r n i np o 1 i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 ia e . i ...........26 1 . 1 4 . E k o n o m i k o s i s t e m ar j o s t i k s l a i . 1 . 1 . 5 . l s t o r i n e k o n o r n i k os i s t e m qa i d a. . . . . . . . ........ . . . . . . . . . . . . . . 2 9 e s r 1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI .-......33 I R E K O N O M I N EP O L I T I K A 1 . 2 . 1 . P a g r i n d i n i a n a k r o e k o n o m i k r o d i k l i a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 ri os politikostikslai,priemonds ir 1.2.2. Ekonomines problemos ..........................37 |.2.3. Ekonomikosprognozavirnas..................................... I.2.4. Klasikineir kitos svarbiausios SiLrolaikines ..........................43 ekonomikos teorijos . r I .2 . 4 L E k o n o m i k on t o k s l o a i d a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 s 1.2.4.2. Pasrindinesiiuolaikines ekonomikos .t te o ri jo s i r m e t o d o lg i a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . . . . . . . . o j

2.

NACTONALTNTU PAJAMU APSKATTA

...........63

PAGRINDINIAI 2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS RY ELEMENTAI JUTARPUSAVTO slAl .........................63 tR IR 2.2. BENDRASIS VIDAUSPRODUKTAS BENDI{ASIS ...............67 PRODUKTAS ......... NACTONALTNTS VIDAUS 2.3. KAINU LYGIOPOVEIKTS BENDROJO PRODUKTO AplMerAr ................70 VIDAUSPRODUKTO NUST'ATY]\{O 2,4. BENDROJO BUDAI .......................77 .............77 2.4.1 Gamybos . metodas 2.4.2. ISlaidq metodas .......................82 apskaitos metodas ......................86 2.4.3. Pajarnq apskaitos R 2 . 5 . S R A U T AtT F O N D A E K O N O M I K O J E . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . T PAJAMU 2.6. PAGRTNDINIAI NACTONALINTU ..............93 RODIKLIAI . ................95 E 2 . 1 . G R Y N O JE K O N O M I NG E R O V E T

3.

NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA, PASKIRSTYMAS, VARTOJIMAS ............. ......100 3.I. PREKIU PASLAUGU IR GAMYBA.GAMYBOS VEIKSNIAI GAMYBOS IR FUNKCIJA ........ OO 3.2. NACIONALINIOPRODUKTO PASKIRSTYMAS P A G A LG A M Y B O S E I K S N I U S V . . . . . . . . . . . . .I.0.2 . . . . 3 . 3 . P R E K I U R P A S L A U G U A U D O J T M A . . . . . . . . . . . . . , . . . .1 . . 9. . . . . I N .S .0 . paklausa vartojirno 3.3.l. Vartojimo ir funkcija. Ribinis
i r v i d u t i n i s o l i n k i sv a r t o t i . . . . . . . . . p . . . . . . . .1 0 9 . Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti . . . . . . . .1 5 l paklar.rsa investicijq 3 . 3 . 3 . Investicijq ir funkcla ............... l l8
) .) .2.

4.

BENDROJI PAKLAUSA IR BENDROJI PASIULA. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS .......... I25 4.1. BENDROJI PAKLAUSAIR JOSSTRUKTURA PAGRINDIN IUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVE ... I25 4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: P A K L A U S OA S P E K T A S. . . . . . . . . . . . . . . . S . .............129 4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS.MULTIPLIKATORIUS 136 A A a.a. BENDROJI PASIULA, JOSKITIMO VEIKSNIAI l4l A < PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:
4.6. P A S I U L O SA S P E K T A S . . . . . . . . . . . 1,4 6 . . POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTO IR PUSIAUSVYROSNACIONALINIO PRODUKTO SdVEIKA: NUOSMUKIO IR INFLIACIJOS TARPSNIAI .............152 T A U P Y M OP A R A D O K S A S . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .. . . .t s 5

4.1. 5.

FISKALINE POLITIKA .................I59 5 . I . V A L S T Y B E S F I S K A L I N E SP O L I T I K O SE S M E . . . . . . . . . . . . .I.5 9 .. 5 . 1 . 1 . V a l s t y b e p a j a m o sr i 5 l a i d o s s i ..............159 5 . 1 . 2 . M o k e s d i rs i1 t e m aL a f e r ok r e i v e. . . . . . . ...... . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 2 -s . 5 . 1 . 3 . V a l s t y b e b i r . r d Z elty g t i s . . . . . . . . . . . s o . . . . . . . . 1.6 4 . 5.2. VYRIAUSYBES SEKTORIAUSPOVEIKIS V A R T O J I M O T S L A I D O M S R T A U p y M U t . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.6.5 . t . . 5.2.1 Autonominiqmokesdirl . poveikisvartojimo i5laidoms taupymui ir .....166 grynqjq rrokesdiq 5 .2.2. Proporcingq poveikis v a r t o j i m o5 l a i d o m i r l a u p y m u i i s . . . . . . . . 1.6 8 .

5.3.

D I S K R E T I N EF I S K A L I N E P O L I T I K A ...........172 5 . 3 . 1 . V y r i a u s y b eis l a i d q p o v e i k ps s i a u s v y r o s S iu n a c i o n a l i n i a mr o d u k t u i p .......................172 pusiausvyros 5.3.2. Mokesdiqpoveikis nacionaliniam produktur .........................175 5.3.2.1 Autonomini4mokesiitlpoveikis . pttsiausvyros produktui ....175 nacionaliniarn 5.3.2.2. Proytorcing4 gryn4jtlmokesiitl p oveikispusi ausyvrosnacionali n iam produktui ........178 5.3.3.Vyriausybes iSlaidq mokesdiq ir poveikis bendras p u s i a u s v y r o s c i o n a l i n i a p r o d u k t u i. . . . . . . . . . . . . . . . .I.8.2 . na m . . 5.3.3.1. Vyriausybes iilaidtlir mokesiitl bendraspoveikis pusiausvyros nacionalin iatn p ro duktui, esant autonomi nei ntokesi it1sistemai 182 5.3.3.2. Vyriausybes i.{laid4ir mokesiitl bendra.s povei kispu si au svy ros nacional iniam produktu i, esant

5.4. 5.5. 5.6. 5.7. 6.

proporcngaimokesit1 istemi ............... i i s a I 84 politikos 5.3.4. Fiskalines priemoniq naudojimas 187 ............... NEDTSKRETTNE FTSKALINE POLITIKA........................... I 88 _ VISISKO UZIMTUMOBIUDZETAS FISKALINES POLTTTKOS KRITERIJS ............................ U I 90 IVERTINIMO FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO P R O B L E M O.S. . . . . . . . . . . . . . . . . .............191 UZSENIOPREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS N A C T O N A L I N I A M O D U K T U . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.9.2 . . . . . . . . . . PR .I . .

PINIGAI IR SIUOLAIKINIAI BANKAI .........199 6.1. prNrGU UNKCTJOS F ...................r99 6.2. TSTORTNE PtNtGVRATDA ........202 6.3. PTNTGU RTNKA ......20e p 6.3.1. Pinigq aklausa ...............209 pasi[la 6.3.2. Pinigq ..................219 6.3.3. Pusiausvyra pinigq rinkoje ...................224 6.4. BANKAI,JUATSIRADTMAS, FUNKCIJOS Rusys ....227 tR 6.5. ATSKIRASKOMERCINIS BANKAS BANKU srsTEMoJE .............229 ptNtcu 6.6. KOMERCTNTU BANKU STSTEMA. MULTTPLIKATORIUS ................238

7.

CENTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA ...245 IR ....245 1,1, CB, JOFUNKCIJOS VEIKLOSORGANIZAVIMAS 1 . 2 . C B I V A I R I O S S A L Y S ER J U I E NEPRTKLAUSOMYBES PROBLEMOS .................. 247 ............ - 1 I -) MONETARINE POLITIKA. JOSIGYVENDINIMO P R I N C I P A II R P R I E M O N E S. . . . . . . . . . . . . . . 255 1 A t.+, MON ETARINES POLITTKOS[GYVENDINIMAS 261
MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJOIR ILGOJO

LAIKOTARPIU RINKOS REGULTAVTMAS ............. ......... 269 1.5.1 Pinigqrinkosreguliavimo . rnechanizmas
7 .5.2. trumpuoju laikotarpiu Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilgr.roju laikotarpiu 269

1.6. ].1. 8.

273 MONETARINEPOLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMTKA ........275 MONETARINES FISKALINES IR POLITIKOS povElKls tRJU DERINTMAS ......... ..............278

MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE ......284 8.1. PREKTU RINKArR rS KRETVE ................. .....284 8.I.1. lnvesticijospal[kanq ir norna ................................. 285 8.1.2. lnvesticijqpaklausos kreive.......... .......286 8.1.3. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausa: kreive.......287 IS 8.2. PTNIGU RINKAtR LM KRETVE ....................294 8.3. PUSTAUSVYRA PREKTU PTNTGU rR RTNKOSE ...............298 pOLtTtKOS pOVEtKtS 8.4. MONETARTNES ...........................299 politikos 8.4.1. Stiprus skatinandiosios monetarines poveikis .....300 8.4.2. Silnnas skatinandiosios monetarinds oolitikos poveiki...................... s . . . .3 0 1 . 8 . 5 SKATINANdIOJIFISKALINEPOLITIKA IR T S S T U M T M A.S. . . . . . . . . . . . . . . . ............303 politikos 8.5.l. Skatinandiosios frskalinds poveikis lS kreivei ........303 8.5.2. Stiprus silpnas politikos poveikis ir fiskalines 305 .......... 8.6. FISKALINEPOLITIKA,MONETAzuNE POLITIKA IR

Srqeolrlru DERrNys
8 . 6 . 1 Fiskalinespolitikos rnultiplikatoriaus

..........306

priklausomybd monetarinds nuo reakcijos................ 306

8 . 6 . 2 Monetarinds fiskalines ir oolitikosderinvs............... 308

8.7. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMAS STABILIZAVTMO POLITIKOJE 9.

.....................309

MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA ...312 9.1. MAKROEKONOMIKOS PAKLAUSOS KREIVEKAINU, NACIONALTNTO PRODUKTO tR PALUKANU NORMOS DERTNYS ..................313 9,2. DARBORINKA IR BENDRoSIoS PASIOLOS KREIVE...3I6 pe _ 9.3. MAKROEKONOMIKoSsIUI-os REIVE K KAINU,NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO ERINYS D ..............320 9.4. MONETAzuNES FTSKALTNES tR POLITTKOS ITAKA BENDRAJAIPAKLAUSAI.EKI-EKTINE pnstUt-osKREIvE BENDRoSIoS ...............321 9.5. DARBo uZrrrorEsrts DARBo RINKoJE........................326 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS

pASrULos rrESE. KAINU DARBo rR uZlrorssero

P R I S T D E R T N I M.A.S. . . . . . . . .............327 9,7. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOS PUSTAUSVYROS MODELIS. KATNU, NACIONALINIO PRODUKTO UZIMTUMO IR PRISIDEzuNIMAS .......... .............329 9.8. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS, NAUDOJANT MDS-AS t R t s - L MK R E I V E S .....................331 9,9. BENDROSIOSMAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIOPRAKTINIS N A U D O J I M A.S. . . . . . . . . . . . . . ..............335

1 0 . EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA .................................342
10.1. EKONOMTNTO AUGIMOTEORTJOS ESME......................342 | 0.2. EKONOMINTO AUGIMOKLASTFIKACTJA .......................345 r0.3. EKONOMINTO AUGTMO VEIKSNIAIlR JU POVEIKIO AUGIMUICHARAKTERISTIKA .....................347 10.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMOMODELIAIIR JU IRAKTTNn RElr<Sup ...........348 10.4.1.Teorinis ekonominio augirno rnodelis tobulosios konkurencijos sqlygornis ......................350 10.4.2. Teoriniai ekonominio augirno rnodeliai netobulosios konkurencijos s4lygomis ......................358 10.5. EKONOMINIS AUGIMASIR EKONOMINES RAIDOS C T K L T S K U M A.S. . . . . . . . . . . . . .............371

1l.

NEDARBAS .........................:.......................j... ....377 I I . I , N E D A R B A S I R J O P R I E Z A S T Y SN A T U I I . A L U S I S . N E D A R B OL Y G r S ......................378 j 1 1 . 1 . 1 .D a r b o e g o si r n e d a r b s q v o k o s o ...........378 p 1 1 . 12 . N e d a r b o r i e Z a s t y s . . . . . . . . . .8 7 3 I 1 . 1 . 3 . N e d a r b oi p a i .N a t f i r a l u s in e d a r b oy g i s . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 7 t s l | | . 2 . N E D A R B OP A S E K M E S R N U O S T O L T A.T. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 2 I . I I . 3 . N E D A R B A SR U Z I M T U M OR E G U L I A V ] M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 6 | 1. 4 . P A G R T N D I N T A I E D A R B O R O D t K L t A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 1 2 N . 11.4.L Nedarbotrukrne ..............412 | 1 . 4 . 2 . N c d a r b a t a r pa t s k i r q e n . r o g r a l i ng r lu p i q . . . . . . . . . . .4.l.4 s d i .

12. INFLIACIJA ............... ......................,il8 t 2 . 1 . I N F L T A C I J A ,O SF O R M O S R T E M P A I . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 .1 8. . . . J r . .. l 2 . l . I . l n f l i a c i j ot u r i n y s s .............118 1 2 . 1 . 2 . l n f l i a c i j o sb r m o s i . . . . . . . . . 4.2 0 . 12.1.3. lnfliacijosnatavimo hdai........... r b .......422 pR t2.2. TNFLTACIJOS IEZASTYS............... ............424 1 2 . 2 . . B e n d r o s i op a k l a r " r ss u k e l t an f l i a c r j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 1 1 os s i . I 2.2.1.1. Pinig4pa.siltlakaip infliacijos scllygu...... 426 12.2.1.2, L/alstybis biudieto de/icitasir i(liacija . . . . .. . . 4 3 0 12.2.1.3. Infliacinis nrckestis senf ir oraias . . . .....,130 ( 1 2 . 2 . 2 . B e n d r o s i op a s i I l o s k a 5 t q i)n f l i a c i j a. . . . . . . . . . . ........ . .,.1 3 3 s I 2.2.2.l. Pasiulossutrikimuiir inJl iacija ...............,13,1 12.2.2.2. Darbo uintoke,stis kait4 infliaciju . ......436 ir 1 2 . 2 . 2 . 3 .I n f l i a c i j o su k e s i i a i l .............137 1 2 , 3 . I N F L I A C I J AI R N E D A R B A S .F I L I P S OK R E I V E . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 8 1 2 . 3 . . D a r b ou Z r n o k e s t iis ,f l i a c i j a r n e d a r b a s. . . . . . . . . . . . .4.3 . 1 n i . . .9 1 2 . 3 . 2 . T r r . r m p o jl o i k o t a r p i F i l i p s ok r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 , 1 1 a o 1 2 . 3 . 3 . I i g o j ol a i k o t a r p iF i l i p s o r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 4 3 o k 12.3.4. Racionaliqjq lnkesdiq teorijair nedarbop inlliacijos roblerna ........445 1 2 . 4 . E K O N O M I N E St R S O C I A L I N E S N F L I A C I J O S I PASEKMES ............448 1 2 . 4 . 1 . N r . u r , a t y t o sl l i a c l o sp a s e k m e s in ..........449 12.4.I.l. Nuntatytainfliacija ir realioji palukutrtl norma . .. ... 119 I 2 . 4 . .2 . N u m a t y t o is f li a c i j s k a i t a i . . . . . . . . . . . . . . . . 4.5.1 l n o . . . 1 2 . 4 . 2 . N e t i k e t o sn f l i a c i j o s a s e k r n e s i p ............452 12.5, INFLIACIJOS AZINIMOBUDAI M ................454 1 2 . 5 . 1 .P a j a m qn d e k s a v i m a s i ..... 55 4

..........456 k 12.5.2. lnfliacijos ontrole .....457 12.5.3. Antiinlliacinepolitika 12.5.3.1. Bendrosiospaklau,sos meiinimas ir io p a c l a r i n i a i - . . . . . . .......... . . .....457 p p . .2 I 2 .5 .3 .2 . A n t i i n fila c i n e a si u l o s o l i t i k a . . . . . . . . . . . . .4.6. 13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA

..................46s

FTKSUOTAS PLAUKIOJANTIS rR r3.r. vAlruru RTNKA. .....465 ............ vAlruros KURSAS ............469 BALANSAS t3.2. MOKEJTMU VALTUTOS KURSAS ...................473 13.3. REALUSTS 13.4. MOKEIMU BALANSO ELEMENTU KrrrMAS ................474 1 3 . 5 . V T D T NR I S O R I N E U S I A U S V Y R.A. . . . . . .......... . . . . . . . . . . . . . . 4 7 6 E P . PASILTLA, 13.6. MOKEJIMU BALANSAS, PINIGU IR PRISIDERINIMAS. MONETARINE FISKALINE KURSUI...478 POLITIKA,ESANTFIKSUOTAM VALIUTOS PASEKMES TRUMPUOJU, 13.1. DEVALVACIJOS LAIKOTARPIU ..................48I VIDUTINIUOJU ILGUOJU IR IR I3.8. PERKAMOSIOS CALIOSPARITETAS SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANEIAJAM ...................484 VALIUTOS KURSUT I3.9. MONETAzuNE FISKALINE IR POLITIKA, ESANT VALIUTOS KURSUI....................487 PLAUKIOJANCIAJAM EKONOMIKOS MODELIS ............489 I3.IO.MAZOSATVIROSIOS MODELIS.........495 13.1 DIDELES I. ATVIROSIOS EKONOMIKOS 14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA .................499 14.1. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSAIR REALIOJI pA BENDROJT SruLA ..................499 .................... 503 14.2. REALAUS EKONOMINTO MODELTS CTKLO poveikis politikos realaus ekonouinio I4.2.1. Fiskalines ....................505 c i k l o o d e l y j.e . . . . . . . . . . . . . . . . m . gamybos 14.2.2.Technikos technologiniq bei pasikeitirnq poveikis ciklo realaus ekonominio .....506 modelyje 14.3. REALAUSEKONOM]NIO CIKLO TEORIJOS pAGRtNDtNlAt 507 DISKUSTJU OBJEKTAT ............................ gamybos pasikeitirnr,i 14.3.1. Svarbir4 technologiniq realaus ekonominio cikloteorijoje .............507 vaidmuo prieZastys 14.3.2. Nedarbo realaus ciklo ekonominio ......512 teoriioie

wrr,:?.!t:3f1?.t.:"

.rcr-

realaus ekonominio vaidrnuo 14.3.3. Pinigqneutralumo ..................514 c i k l ot e o r i j o j e realaus ir 14.3.4. Darbo uZmokesdio kainq lankstutnas . . . . . . . . . . . . . . .5 . .5 .1 . e k o n o r n i n ic i k l o t e o n l o j e o 14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS .............515 PROCESAS

t5. TARPTAUTINBPREKYBA IR PRBKYBOS ......................s17 POLITIKA
I 5 .l . P .1 . P A L Y G I N A M A S I S R A N A S U M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . .7. . . . . . . . . d e I 5 .l . l . P a l y g i n a m o jp r a n a i u m o e s n i o s m e. . . . . . . . . . . . . . . . 5.1.7 o pranaiumopasekmes ....521 15.1.2. Palyginamojo prana5umo principotaikymas i5.1.3. Palyginamojo p ................522 n daugiau eidviems rek€ms prana5umas skirtingosantyki<.r del 15.1.4. Palyginamasis ....523 tarp gamybos veiksniq

523 VIDUJE.................... PREKYBA SAKOS TARPTAUTINE 525 .................... PREKYBOS STRUKTURA l 5 . 3 . TARPTAUTINES pob0dis ............525 prekybos 15.3.1.Tarptautines prekine 528 prekybos strukttua .................. | 5.3.2. Tarptautines prekybos pob[disir prekine 15.3.3.Lietuvos uZsienio .....530 strukt[ra PREKYBOS NAUDAIR ZALA .............53I 1 5 . 4 . TARPTAUTINES FORMOS POLITIKOS PREKYBOS 1 5 . 5 . TARPTAUTINES ............532 .S IRPRTEMONE............. 532 prekybos politikos formos................... I 5.5. Tarptautinds 1. politikos prierlonds 534 prekybos .............. 15.5.2. Tarptautines kainaiir gamybos 15.5.2.L Muitopoveikis
l ).1.

apimiiai nuostoliai)

. . . . . . . .5 3 4 . ......535 .....537

15.5.2.2. Visuomeniniai muittykaitai (gerovds I5.5.2.3.Mu i t4 naudojimq p ateisi na ntys
argumentai

politikos priernones 539 ...... prekybos 15.5.3.Kitostarptautines TARPTAUTINES I5.6. NAUJOS TENDENCIJOS ........,,512 PREKYBOS POLITIKOJE 16. TARPTAUTINE PINIGU SISTEMA IR TARPTAUTINIAI FINANSAI KURSU REZIMAI 16.1. VALTUTU . t 6 . 2 . A U K S O T A N D A R T A.S. . . . . . . . . . . . S veikimo s4lygos 16.2.1.Auksostandarto .......545 .... s4s ....................545 545 .........

l0

balanso reguliavimas aukso esant 16.2.2.Mokejimq .........................547 standartui ........................549 standarto veikimo 16.2.3. Aukso ivertinimas VALTUTU KURSAI.DOLERIO t6.3. FIKSUOTT ..............550 STANDARTA.............. S .........553 VALIUTUKURSAT t6.4. PLAUKTOJANTYS imo | 6.4.l. PlaLrkioj andiq valiutrl kursqpanaudoj problemos ........................553 555 antys valiutq kursai.............. 16.4.2. Reguliuoj plaukioj arnai VALIUTU KURSU I6.5. FIKSUOTU PLAUKIOJANCIU IR I U N A UD O JM O P R A N A SM A I I R T R U K U M A I. . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 5 6 ...........559 POLITIKOS KOORDINAVIMAS 16,6. TARPTAUTINES r7. BESTVYSTANdTU sailq PROBLEMOS PASAULIO ..........s67 EKONOMIKOJE B 1 7 . 1 . N E L y C y B Et R J O S U S T A T Y M O U D A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 6 7 N IR I].2, TURTINGOS EKONOMSKAIATSILIKUSIOS .....................s70 SALYS 1"7 BESTVYSTANCTU .3. sALrU EKONOMTNTO ..,.........577 V Y S T Y M O S I P A T U M A T. . . . . . . . . . . . . . . . . Y . ...........583 11.4. VALSTYBES VAIDMUO 11.5. BESTVYSTANCTU KELTAT ..............s8s sALrUVYSTYMOST pajamas i5 17.5.1.Ekonomikos vystymas, naudojant pirminiq produktq ..................586 eksporto vystymuisi ..................590 17 .5.2. Industrializacijos Salies itaka 17.5.3.Skolinimasis ir vystymasis ...................594 11.5.4. Pagalba atsilikusioms Salims .......... ......601 problemos l7 .5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo ................ 602 PAGRINDINIAI SUTRUMPINIMAI..... PAGRTNDTNTV TERMTNU ZODYNAS ......... LITBRATITRA ............ ...................605 .........610 ..........63s

l vadybininkq rengimo programq. dr. Tai leidZia ne tik geriau suprasti ivairias ekonomikos teorijos i5rai5kos galimybes. dr.5 skyriq .doc. dr.2ir 6 skyrius.doc. dr. Tekste parySkinami ekonorniniq kategorijq apibreZimai. dr. Vienuoliktajarne ir dvyliktajame skyriuose aptariami nedarbobei infliacijos mechanizmai.l3 skyriq . makroekonominiais rodikliais.I skyriq .nuo tryliktojo iki septynioliktojo skyriq skaitytojas supaZindinamas tarptautinesprekybos su modeliams. nacionalinio produkto apskaita.lektord Aldona Markauskiene. dr. JuliusUrbonas. habil.doc. ll skyriq . dr. 3 ir 4 .9 skyriq .d r . dr. kad Lietuvos skaitytojui bfitq lengviau susigaudytigausiojeuZsienioliteratfiroje. Jadvyga Ciburiene. habil. Aldona Juozapavidiene. dekanui prof. skyriq prof. J a d v y g a i b u r i e n e i r d o c . studijuojantiems ekonomikos bei vadybos dalykr.PRATARME Vadovelio sandar4nuleme tapE klasikiniais skyriai makroekonomikos. pagrindines s4vokos pateikiarnosir anglq kalba. UZ vertingaspastabas autoriai dekoja recenzentams: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Finansq katedros vedejui. Toddl neatsitiktinairnakroekonomika yra tapusi klasikine ekonornislq ir vadybininkq Siuolaikiniqruo5imoprogramqdalimi. l 4 s k y r i q . ir l7 skyrius. Kad nagrinejarnoji medZiaga bttq lengviau suvokiama. ji pateikta verbaline.rs.doc.Baigiamojoje dalyje . tl .lektordReda 7 8 Ker5iene. grafine ir matematine forma. Vytautas Snie5ka. Virginrja Kavaliauskiene.doc. Vytautas Snie5ka. dr. [taka makroekonominiams Vadoveli para5e Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos bei Tarptautinds ekonomikos ir prekybos katedrq destytojai: pratarmg.prof. d r . V a l e n t i n a N a v i c k a s : 5 i r s f l l6 skyrius . gamyba ir pusiausvyros produkto modeliu.prof. Teisingas bendros ukio situacijos vertinimas daZnai padeda iSvengti brangiai kainuojandiq verslo valdyn-ro klaidq.lektore Valerija Baurniliene. Dalia Bematonytd. 12 skyrir4. skyriq. dr. Violeta Pukeliend. kuri [eina 1 daugelio JAV. bet ir tiksliau nustatyti ekonominiq dydZiq tarpusaviopriklausomybg.d o c . Vakarq Europos bei Lietuvos universiteltl ekonomistr.doc. Jadvyga Ciburieneir doc. Sis vadovdlis visq pirma skirtaS auk5tqjq mokyklq studenrams. GraZina Startiene. Pirmieji keturi vadovelio skyriai supaZindina su makroekonornikos pagrindais.lektore Bron€ Mrazauskiene. 10 dr. Nuo penktojo iki de5imtojoskyriq apibudinarnas fiskalines ir monetarinds politikos vaidrnuo skatinant ekonomikos augim4.MakroekonomikosZinojinras bei ne tik padeda susiformuoti teising4 pilieting pozicij6 bet ir yra naudingas bandant nuspeti ekonomikos ateit[.

. visq lygiq darbuotojqkvalifikacijos svarba. kalbos redaktorei Danutei Bartulienei. Sioskatedrosmetodinio kabinetovedeiaiRaimondaiPauraitei. Kauno technologijosuniversitetoVadybos katedrosprof. yra ypad svarbus.jis lgalina geriau suvokti lkineje veikloje nuolat priimamus ivairius sprendimus(vartojimo. padejodaugelio Si telalni iSleisti pastangos. Zmoniq. Zinios lemia darbo naSumo. kv. a Makroekonornikos mokslas.svarbiausiq ekonomikos principq Zinojimas ir taikymas iernia ir racionalesniq ekonomikospolitikos tikslq kelim4 ir vykdymE. lvairios visuomenines apklausos nuomonds rodo. kuriame analizuojarnavisuomends fikine veikla. tiek pagal teritorijos plotS . taupymo. pataisyti pastebeti netikslurnai. Lietuvos auk5tojo rnokslo vadoveliq konkurse vadovelis.jo sturdijosleidZia geriau suvokti pasaulio sistem4 ir tvarkq jos principus. km.skatinastudentus kitus besinaudojandius ir vadoveliu domdtisanalizuojamomis problemomisir kelia naujr4 klausirnq.Makroekonomika" leidime yra atnaujinti faktiniai duomenys. mokesdiq rnokejimo ir pan. 2003 m.Technologija" vedejai Danutei VienaZindienei. konkurencingumo ir pletros kitimo spart4.veikiandiusveiksnius... Broniui Martinkui. Ar.r atsirado glaudesnisryiys tarp verslo ir mokslo.rtoriai dekoja vadovdlio tekstq paruo5usiomsir sumaketavuslonts: KTU Ekonornikos katedros laborantei Manjai Vaitkevidienei.) ir jq poveiki ekonomikosvystymuisi konkrediame Salies verslo ciklo etape.Aleksandrui Vytautui RLrtkauskui.kaip mai. kad gerai suvoktas makroekonomikosstudijq kursassvarbuskeliais poZi[riais: .65 tlkst.a aLvia ekonomika (tiek pagal gyventojq skaidiq 3. todel padidejo i5silavinirno. KTU Tarptautines ekonomikos ir prekybos katedros laborantei Juratei Iftipaitei. . Ekonominiq Ziniq gavimas ir panaudojimas yra svarbus Salies ekonominiam konkurencingumui pasauliniu mastu. Lietuva .5 mln. ZmoniLl NuoSirdZiai dekojame leidyklos .Makroekonornika" buvo ivertintas paskatinarnEj premij a. dr. Autorrar PRATARM E TRECIAJAM PATAISYTAM LEIDIMUI Trediajame pataisytameir papildytame vadovdlyje.. lemianti progresyvrl Salies vystym4si.. Dabartiniu laikotarpir. tiek pagal realqfi bendrEjI vidaus produkt4 tenkant[ vienarn gyventojui) pastaraisiais I J . Vadov6lio ankstesnieji leidimai buvo pladiai naudojami Lietuvos universitetuose makroekonominiq Ziniq studijose.

analizuojantSaliesekonominEraid4 tiek tiek atsakingarn Salies irnonesvadovui. kuriuos turi Zinoti iSsilavinps Zmogus. 2003 rn. Vadovelio grafiniais teksto pateikirno sprendimais (skirtingais Sriftais. strukt[rizavimu) siekiama atkreipti demesl i analizuojamq problerrrq ar procesllesmE.Mikroekonomika". igytomis ankstesniq disciplinq modeliuose.6 proc.. tokiuose kaip maternatika. Vadovelyje analizuojami makroekonomikos klausirnai. metaispasizymejo netgi vienaisdidZiausiq EuroposSqjungoje.Ekonornikos studrjqivadas"... valstybes biudZeto deficito kitimo kryptyse).priimant svarbius sprendimusmokesdiq.6. mikroekonornika. uZsienio prekybos politikoje. l4 .yirnu Plediantis demokratiniarns procesams ir dalyvaujant ivairiq lygir'l rinkimuose kiekvienas pilietiSkai m4stantis rinkejas turetq analizuoti kandidato ekonornines paZi[ras ir situacijq Salyje (siIlomus pakeitirnus mokesdir. priimandiamgamybinius sprendimus.veiksniusar strukt[ras.valstybdsiSlaidq. Ekonorninds pletros varomoji jega Salyje ir jos pasekmds. [sigr.. logiSka. kad pateikiama rnedZiaga b0tq moksli5kai pagrista.rose bei isisavintqmedZiag4 igytus ig[dZius. Redaktoriai IVADAS STUDENTAMS Vadovelis . Jame analizuojarnamedZiaga gerai dera su tokiais gretirnais dalykais. kad ekonomines Zinios yra labai svarbios tiek kiekvienarn piliediui.Ekonornine Vadovelio destymo struktfira pasiZymi logiSkr"rmu. Daiznai si[lomi makroekonomikos metodai remiasi Ziniomis. Nagrinejami klausimai ir realios situacijospateikiamosatsiZvelgiant skaitytojojau pasiektqZiniq lyg1 i bei kituose studijq dalykr. Vadovelio autoriai analizuojamus klausimus siekia pateikti problemiSkai.9. ekonorninioaugimo tempais (2002 rn.Makroekonomika"yra integruotasi aukStojomokslo studrjq programq..ypad spardiais.l istatymuose. vaizdi ir aiSki. Salies uZsienio prekybos politikos.tarptautines prekybos ir investicijq augimas . infliacijos ar nedarbo politikoje. ir statistika".tiesiogiai sr. Autoriai sieke. pabraukimais. . i5rySkinirnais.kaip .kai pradZioje analizuojama bendri makroekonornikoskaip rnokslo klausirnai.).numeravirnu. .Vadyba". nurodo realiq situacrjq pavyzdliq. pareigunui.6 proc.vadyba.. dalykiSka.rsijusios ekonominiq Zinirl su ir praktiniu taikymu. .. Praktika rodo. v6liau supaprastinta uZdaros ekonomikossistemair galiausiaipereinamaprie atviros ekonomikos modelio..

pamatys. palengvinantys kintamiSqsqrySiq pagrindiniai sutrumpinimai. nuolat tobuleja. Kartojimo klausimai . Sekmingq studijq ir norimq pasiektirezultatql Redaktoriai . tiek Analizr"rojamasknygoje situacijas visuornet galirna ir reikia susieti su naujienomis.Salia tradiciniq maten-ratinir-1 santrumpqvartojami ekonornikos anaiizq. kad tiek teorijoje. Krygos pabaigoje pateikiamas vadovelyje apib[dintq pagrindiniq tenninq Zodynas.skelbiamomisperiodikoje.padeti studentarns dalykq. kokie nauji dalykai buvo anaiizuojamiskyriuje. Savaranki5kas galimybes.geriau suvokti makroekonomikos Vadovelio tikslas . Knygos autoriai sieke sudaryti galimybg pagerinti ir studento savaranki5kodarbo rezultatus.tuomet studentas pateiktoskurso daliesklausimE. Tai sudaro galimybg atkreipti demes[ [ tai.kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiarla gali pats lvertinti suvokitno laipsnl klausimai pakartojirnui.Skaitytolas Makroekonomikanera sausas praklikoje nuolat kyla ivairios diskusijos. Pagrindiniai sutrumpinimai pateikiarni vadovelyje lygtyse ir paveiksluose. iSskiriamos pagrindinds s4vokos. todel kiekviename skyriuje ideti kartojirno studijas palengvinapagerintossavaranki5kodarbo klausimai. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama pagrindiniq sEvokq s4ra5as. patobulintas kalbos stilius. ir pasikartotinelsisavintq jis rnokslas.pateikiami kartojimo klausimai. Knygoje suvienodinta su vadoveliu visq skyriq pateikirno struktura: i5d6stoma tema.

tirianti bendrqjrl ekonomikosveiklq rodanti ekonomikoskaip visumosfunkcionavima. teorijas.hipotezes. sqlygodarnos ekonomikos mokslo vystymEsi. Tik i5analizavusatskirq veiksniq veikimq fonnuojama ir vykcroma folitika. sukurtaper mokslinq v.teorijas. rlahnai tais padiais klausimais laikosi skirtingq ir netgi priesingq paziurq ieskodarnos silpnqiq oponentlr sukurtq teoriiq ypatybiq. Makroekonornika .sios dvi to patiesdalyko dalys veikia viena kitq. sirntrnediais zukauptos ir kritiskai ivertintos mokslines Zinios sudaro ekonomikos 'roksro pagrindq.bet ir atsirandavisiSkainaujq teorijq. Jos analizavoarba dabar nagrineja lvairias ekonornikos problernas. ktrrio stambios Sakos ir veslus vainikas .eiklq.Tai isankstinis reiikiniq sEveikos apibudinimas. i'azinimo procese ne tik papildomosbei patikslinamos visuotinaipripaZintos ekonornines zinios.teorija. 1 .r.Iai palinrine veikla. kurios pagrindinis tikslas . To<1el ekonomikos mokslas pletojasi. 1 . sistemizauirno.sufbmuluojanras teoriikai ir pakankamai tiksliai apibreZiamas.1..iju. tai ekono'riniq ziniq srstema. clesnius) bei logika. MAKROEKONOMIKA KAIP]\{OKSLAS Ekonomikos mokslas .d. Kita vertus. Mokslines Zinios issaugomosir perteikiamos. desnis. MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS PROBLEMOS I.-motsliniq s4vokq formavimo. 1 . Ekonomikos mokslq galirna palyginti su galingu rleclZir_r. t6 .makroekonomikos stabilurnas ir eiektyvLrs ekonominis augimas.tutego. vartojant ta'r trkr4 terminologiiq (sqvokas. Atskirq veiksniq sqveikos pobfidi atskrei<JZia sios pagrindinesekonomikossqvokos:hipoteze. kurios tikslas _ ekonorniniq ziniq isigiji'ras. principais. E k o n o m i n i sm q s t y m ob l d a s Makroekonomika turi ne tik savo tyrimo objekt4 bet ir anarizes metodE. _ Hipotez.ekonomikos rnokslo saka.rinru.(hypothesis)paZinimobfidas. re'rdamasis 'rokslinio "p. kad ji burq galima patikrinti praktiniais duomenirnis.tai jau susiformavusios ir tik besiformuojandios ekonomikossrovesbei mokyklos. Ekonornikos teorija parodo Saliesuki veikiandiq veiksniq s4verkq.I.ru. Ekono'rikos Ziniq kaupirnasreikalaujaiq apibendrinirno.

Mokslinis ekonomikos paZinimo lygis (scientitlclevel of tai ekonominitl procestl economic knowledge) ir desningurnq atskleidimas prognozavirnas.tai esrnirtis. Empirinis ekonomikos paZinimo lygis (ernpiric level ol' economic knowlidge) . ekonorniniq lygiai: bendrasis. ekonomikos bendromisZiniornisbei praktika. yra tarpusavio sqveika akivaizdi. Aukitesnisabstrakcijos Ekonominis d€snis (law of econotriic). ekonorniniqprocesq savybesbei teori5kai apibendrinanti bruoZus. Tai surinkus ekonomikoskitimo dr. teorijos vystyrnqsiskatinakeletas moksliniq ekonomikos Bendraurokslinds nagrindjamqSiostetnos2. { \ BIBL!OTEKAI VIESOJI nnovnrsxro I T7 . Ekonon-rikoje hipotezes fonnuojarnos. pasikartojantis procesq ry5ys. iS tam tikrq pradiniq duomenr4. leidZiapatikslinti ekonotnikos teorij4 arba jos visi5kai atsisakyti ir sukurti naujq.rornenis. teorijos krypdir.tikrovesreiSkiniqai5kinimas. remiantis Teorija (theory). skirstornos i bendrqsias ekonomines.tai susisteminti ir apibcndrinli ekonominiaifaktai. Siuo atvejukiekybinereiSkiniq Ekonomin0 kategorija (economiccategory). econotnic ekonomikospaZinimu (systematic Ekonominio paZinimo sistema apima tyrimo objektrl ir metodll. yra laipsnis ekonominiai desniai. \ $ tt- \ k. Jos patikrinantos. taikom4sias ir bendramokslines.kiekybinio sEveikos DaZniausiai irodymo nepakanka lai ncti'ilti spejirnai. empirinis ir l5skirianrikeli ekonomikospaZinirno mokslinis. apirnantis vistts ekononrrniq procesrl paZinirno lygtus. empirini ir rnokslini objektopaZinimolygi.6 Ekonornikos paZinirnas. Mokslini ekonomikos paZinim4 srdygoja rnokslin€s tcorijos. Bendrasis ekonomikos paZinimo lygis (conirnonlevel of tai pats bendriausilrs ir economic knowledge) retttiantis pavir5utini5kas rei5kiniqaiSkinirnas.rnenkaipagr[stifaktq aiSkinirnu.lai silvoka. remiantis loginilris samprotavimais. vadinamas sisteminiu knowledge).4 skyriuje. pastovus. geriau paai5kinanditl tikroves faktus.ra). abstrakdia logine forma (rnokslinitl teiginiq sislen.

e n d r o jb e i r e a l i o j ip u s i a u s v y r a . Rinkos sisternos pusiar.j 1 1 pusiausvyros busenE. Remiantis abstrakcijos metodu. tai pasirinkimo problernos sprendirno bldas.vartojimo ir naudojirnoblsena.tai pusiausvyros kaina. Subalansuotumas reiSkia. i r s i s t e m a p e r e i n u i n u u . Rinkossistema analizuojama kaip dinarninis procesas.Ekonomikosmokslas. l8 . esant netobulajai konkurenciiai. 2) pradiniai ekonominessisternosduomenys. nuejgsilgE vystymosikeli4 prie. . sr.bet kLrriosvalstybes ekonomikos teorijos ir ekonomindspolitikos esmineproblerna. kad: I ) bendrojipusiausvyra rinkossistemoje visuornet egzistuoja. apirnanti visus rinkos procesus. Matematiniqrnetodqnaudojimasekonomikojeleido irodytr. ir ir Makroekonomikos pusiausvyra. 4) pusiausvyros b[sena kartu yra ir optimali garnybos.rsvyrandra pastovi.jo iivad4 kad pagrindinisrinkos sistemos bruoZas pusiausvyra.ine pusiausvyrakaip vieninga tarpusavyje susijusi sisterna. 3) iSorinio ekonomines sistemos veiksnio iSnykimas s4lygoja pusiausvyros sr.rsidaranti veikiant laisvosioskonkurencijosdesniui. tenkinantis visq visuotnenq.tai pasirinkimas.equilibriurn) tai ekonomikos bukle.rsidarymq.tai laktiSkai rinkoje nusistovinti pusiausvyra. paklausos pasiulos pan. kai rinkos jegos atsveriaviena kitq ir nekyla tendencij14 kurierns nors procesalrs keistis.tenkinantisvis4 Pusiausvyramakroekonotnikoje visuomenE. i5tekliq ir jq panaLrdojimo. NeZyrnhs sistentos elementq pokydiai netrukdo sistemai gr[Zti i pradinp busenE. kad visos visuomends maslu gaunamosproporcijos tarp garnybosir vartojirno.tai ekononrinis idealas.Tuomet ribotq gamybosistekliq panaudojimas prekiq ir paslaugrl gamyboje bei jq pasiskirstymas tarp atskirq visuomend:s narirl yra subalansuotas.reik5mingi pokydiai pakeidia pusiausvyroskainq lygi.realausgyvenimo abstrakcijqrezultatas. i5skiriami Sie pr"rsiausvyros lygiai: d a l i n e . Realioji pusiausvyra (real equilibrium) . kita vertus. b i Dalin€ pusiausvyra(partialequilibriLrm) tai pusiausvyra individualiose prekiqrinkose. Bendroji pusiausvyra(comrnonequilibriurn) tai tecl. yra Pusiausvyra(E .

ro budas.:: ' TEORIJOS (Ekonominiam elgesio mbdeliuisukurti naudojami faktai) .teorijrlir politikoss4veika Ekonomineje analizejepladiai pasitelkiami ivairus supaprastinimni: nekreipiama ddmesio i skirtr. Ziniosyra apiber.' yeikiandios 1. kuri tikrinama analizuo. Tai iSvadq gavirnas i5 prielaidLl pagal loginirrs ddsniusir taisykles.leidZiaatsiribotinuo neesminiq veiksniqir iSsiaiSkinti principinius ekonominius ry5ius. tarp garninamqprekiq ir pan. Dedukcija (deduction). .rdrinamos.IKOS POLITIKA (Politikosformav[muipasitelkiamos teoiij os. B t .aiSkinandiaekonoruinio elgesio elementus.loginio sarnprotavirr.formuoja ekonominp politik4 nurodo jos tikslus.1 pav. Politikai..'i l :FAKTAI (tiskiriamiir analizuojami faktai.loginio samprotavirnobIdas. efektil. teorijosir politikos. 1. Indukcija (induction) . rp a s i r e i S k i a t l i e k i r n t s o c i o l o g i n i t r s s a tyrimusbei apklausas.Duomenys. daugybeslvairiausiq irnonir4. susijQsu konkre[ia ekonolnine problema) . : ekonomini elgesi) . .ant faktus. Supaprastinimai. l9 . Toks faktq kaupirnas ir teorijos sukfirirnasjuos apibendrinus vadinamas indukcrja. ': .1 pav. Faktq. arba ekonominiaimodeliai.' EKONOM. apibudinantyskonkredi4 ekonornikosproblern4 apibendrinami.rdas dedukcija. kuriarneatskiri faktai.Makroekonomika pasitelkiama priimant ekonornin€s politikos sprendimus. [vertina alternatyvas. Atvirk5diasindukcijai loginio sarnprotavimo yra br. rodo ryS[tarp faktr4.r t e n ti n d u k c i n i s m q s t y r ) l i . remdamiesi makroekonomika. kai suformuluojama hipotez6. ' .rmus tarp Saliesgyventojq kaip vartotojq. analizuojamiir panaudojami fonnuojantekonominioelgesio teorijtl.

Lentele.supaprarstinta teorija.Jr rei5kia. vartotojq poreikiai bei kiti vartojimEveikiantys veiksniai nesikeidia.raZija du kartus.yra pastovIs.ras tai bet kurio rnodelio sudaryrno principas. galima padaryti neteisingasiSvadas.Ekonomikos modelis (econouricmodel) . Grafiniuiliustravimu. kaip parodyta | . Supaprastinin.los paklausoskiekiui. Tarkime.s4lyga. apib[dina pradinq informacij4 jie veikia iki modelio sudarymo. . 2. 3.kad kiti veiksniai yra pastovus. Ekonominiai rnodeliaisudaromiivairiornisfomrornis: | .kitiems veiksniams nekintant. Kintarnqjq veiksnitl ivertinimui daugelyje modeliq naudojan'ra ceterisparibus(lot. vartojimas sun.praleidus"svarbias analizuojamoprocesc) charakteristikas. Modelio sudarymotikslas yra iSsiaiSkinti.Si priklausomybe egzistuoja tuomet.) . kad prekes kaina yra atvirk5diai prclporcinga.sr-rsidaro padiame o modelyje. (egzogeniniai) ISoriniai veiksniai.o kinta tik modelyje pasirenkamikintarnieji. tik madoskryptis. nors realiame gyvenime izoliuoti veiksnir4s4veikosneiuranorna. kaip i3oriniai veiksniai veikia vidinir. apib[dinanti konkrediq veiksniq poveikl ekonornikai. Matematine iSrai5ka.2 pav.tai yra tarsijo veiklosrezultatas. Ceteris paribus srlyga butina priklausornybei tarp analizuojarnLl kintarnqjLl suvokti.Toddl ekonorninis modeliavirnasreikalaujaatidumo ir logikos. Tadiau. Modeliuose svarbios veiksniqgrupes: dvi l.kai pajarnos.. Zinoma. makroekonorniniame rnodelyje.rs. 4. Vidiniai (endogeniniai) veiksniai.2 pav. vidiniai . lSoriniai veiksniai MODETIS Vidiniai veiksniai 1.. ISoriniai veiksniai. PavyzdZiui. ISoriniq vidiniq veiksniqsqry5is ir Modeliai yra paprasdiau sr"rvokiarni negu reali tikrove. Pateiksime visq rnodeliqfonnr-1 pavyzdZius. L Z o d i n i ua p i b [ d i n i m u . padvigubejuskainai. 2.

Zodinis apra5as yra proporcinga kainai.Kvadrantai numeruojanti keturiuosekvadrantuose. 4. 2) apraSas kad analizuojamasis ta5kas yra pirmame kvadrante.4 paveiksle. prie5 laikrodZio rodyklE. iliustruojantys ekonomines kintamLfq priklausor.. todel ir vaizduojamas tik teigianr4 dydZiq kitimq rodantispirmasiskvadrantas. vertikalios a5ies de5inE du vienetai ir nuo horizontalios a5ies I .Svarbuatkreipti dernesiir I tai. Modeliq sudarymas netikslingas. Prekes kiekio kitirnas 3.rninuso"reikSmdsskliausteliuose reik5rnes. Lenteld Kaina.nybcs. Grafikai. jeigu pasirenkarni kintamieji. daZniausiai yra pirmajame kvadrante. Grafikas paklausos 1. .Q". nesusijq su analizr. kad kintarnieji gali b[ti tiek teigiami.3 pav. Koordinat€ rodo taiko padetl grafike. Prekiqpaklausa atvirk5diai Siosprekes 2. tiek neigiami dydZiai. pradedantnuo de5inio virSutinio karnpo. tt 0 l0 20 30 Kiekis.1. N{atematin6i5rai5ka P^:30 . Kintamieji gali buti analizuojanri parodytuose1. rodo.rojama situacija. 30 20 l0 U Modeliq naudojimq sqlygoja potencialios problemos.Pliuso" ir rodo teigiarnas arba neigiarnasX ir Y aiiq . trys vienetai nuo ar-rk5tyn.. Ta5ko Ar (3. vnt.

i5vestos ta5ke. PavyzdLtui...-) atvejai 1.pavaizduotus tiesdmisar kreivernis. 2002. 1. +) 3 i A: (-3..+) I kvadrantas (+.....tai liestinds.2) 3 kvadrantas IV kvadrantas (+. pavaizduota paklausos tiese AB parodo tarp atvirk5tinEpriklar.| ) o.. Kreivds nuolydis bet kuriame nurodytame ta5ke (incline of curve at any point) ..---? Ar (3.rsomybE prekesX kiekio (Q-) ir Siosprekeskainos (P.. 1 t 2 -..4 pav.. p { ? _ 7 5 I kt 22 .....Snie3ka ir Mikroekonornika.. jq apibudina nuolydis... Tiesds nuolydis (incline of line) * tai vertikalios a5ies kintamojo pokydio santykis su horizontaliosa5iesreik5miq pokydru..) i5reiSkiantl ir apib[dinarnaneigiarnunuolydZiu'...3 pav...tiksliau Ekonorniniusrei5kinir"rs... analizuojarname II kvadrantas (-. Kaunas:Tcchnolosiia........... Ekonorniniqkintamqjq ivair[s priklausornybes Apie paklausos ar pasiilos elastingurnq pladiau 2r..: V..nuolydis.-) (-...Tiesioginqpriklausomybg tieseyra leigiamonuolydZio.

j4 maZina. Makroekonomikos objektas ekonotlikos Makroekonomika (macroeconomics) kaip visurnqarba disciplina. lygis.1. s4lygoja Salies ekonornikos busena ypadreik5rningos politindse problemos diskusijose.nagrinejantiekonominEsisternq j sustarnbintusos sektorius. ValdZiojeesantipartija. l N e d a r b oy g i s : Bendrasiskainq (infliacijos) lygis. Darbo na5umo Palfikanqnorrnoslygis. bu.o ekonotlikos bfisena labai paveikia rinkimq rezultatus. Ekonornik4 kaip visurn4 apibridina Sios pagrinclines charakleristikos: L 2.. ar pakartotiniarns rinkimams.sutna" arba . [vertinusesameekonominqsituacrjrl Salyje. prekybos busena. palukanqnomros lygis ir pan. R.visuma". remdamasis istoriniais faktais.. prezidentorinkiruq rezultatus: s4lygojandius l. kad pajarnq didejimas s4lygoja valdanciosios partijos pergalg. 23 .Feieras. 3.valstybes busena.lstorine patirtis rodo. Pastoviaspajan-ras gyventojqgyvenirnolyg[ s4lykainq lygio kitirno tempai. UZsienio Makroekonomikos analizuojani rei5kiniai juntami kiekvieno rnustl kitirnas irnonegyvenirneivairiausiaispoZi0riais.Visq Salies svarbus jos biudZeto goja Salies garnybos apirntis. Tuomet ekononrini politika tampa svarbiausiukriterijumi svarstantkandidatfiras. per rndnesius Se5is Pajarnr4 lygio kitimo tendencija pastaruosius prieS rinkimus. o kainq atvirkSdiai. 5. 3. kad rnakroekonomikos Praktika parodd.valstybdsskolos. Vadinasi. didejirnas.2. makroekonornikasusijusi su ekonomikos .. Kitaip tariant.1. reiSkiandio ..kad prezidentq gana tiksliai. 2.i5 tiesq 'fodel nenuostagyventojqgyvenimolyg[. ValstybesbiudZetobfisena. Pavadinimas.macro" kilqs i5 graikq kalbos LodZio. darbopaklausos se s4lygoja naujai 1 darbo rinkq ieinandiq ir darbo ie5kandiq gyvenlojtl gaunantietnsgyventojams ypac isidarbinirno galimybes. Ar prezidentas i5kele savo kandidathr4 pirnq kart4. iSskyre veiksnius. metiniaiaugimo ternpai. kad kiekvieno prezidentopopuliarumasdideja ekonomikos pakilirnq laikotarpiu ir krenta nuosmukio stadijoje.Amerikiediq ekonomistas Rejus galima numatyti rinkimq rezultatus Feieras(Ray Fair) teigia. 6. 4.didelis". Ekonominiq procesil poveikis ypad aktualuspolitikai prezidentorinkimq metu.PavyzdLrui.

iu.perbrangls" ekonourikai. analizes tikslas .ii. Jai bfidinga nernaZa Rinkos ekonomikos tr0kurq: (monopolizrnas). principopaZeidimas konkurencijos l. Makroekonomikos nagrinejami reiskiniai ir procesai strsifonnuoja sqveikarrjantdaugybeinamq0kiqirirnorriq. o n t r o l i n i a ie k s p e r i r n e n t ap.4.ir neigiamalinkrne. Makroekonomistai analizuoja Salies kaip visumos ekonornini deuresl vystym4si. yra gali padaryii diclelgZal4 tocleleksperimentai .) Monetarine ir fiskaline politikomis ekonomikos kitimq padedaekonornines Makroekonornistai veikti ir teigiama. Makroekonomika. tur6tq Tadiau ekonomikos teorijoje n6ra vienareiksmiskosnuostatos' kas ar pati rinka.rmaireikalauja tam tikro rinkos mechanizmokoregavitno. Laisvosios (infliacija).Kainqctidejirnotempqkitirnotendencijaperdvejuspastaruoslus rnetusPrieSrinkimus. .. politikos knrejarnsivertinti lvairius politikos variantusbei sisterna n6ra ideali. Sis prezidento rinkimr4 rezultattl nustatytno principas prakti5kai pasitvirtino. Socialine Sie trukr. NevisiSkas pasiskirstyme' pajarnq nelygybe 4. turindios skirtingus savo objektus. arba guti-u 24 . AnalogiSkai veiksnius: norint jr'rosnustatytt' apimti sqlygojandius apib[dinti ir investicijq Todel nakroekonon. visutrr4. nes turint palyginti tikslias tobr-rlinirnas. minirnizuojandiq galirnaimtis priemonir-6 prognozes ekonorntnes audrq gali tinkarnaijai artejandi4 nustatQ (Panasiaikaip jureiviai vanclenyne: galima pasiruoiti.l ukio vartojimo veiksnius. glaudZiaisusijusios.oi laiio veiksniui. rodikliai kacl makroekonornikos rezultatai strktrrialni t"igti. Pinigqkiekio cirkuliacijoje (nedarbas). bltina atsizveigti i atskirq ekonomikoselementqsprendimus. ypatingq praktiniai duomenys teoriSkai . lygina su kitll Saliq ekonominiaisrodikliais.]akro.. nepriestarauja tyrirtto tal ctvi ekonomikos rnokslo ilisciplinos. s4lygojarnanarnr4[kir4 ar irloniq sprendiruq. mikroekonornikai... yra kintamqjq suma. nuostolius.bet ir flkio raiclos prognozavimas Prognozavimasyra b[tinas. uZimtr'tmas 3. ar bfitinas Salinti isvardytus ekonominessistemos.ro ir taupymo apimties sprendimus. galirna blsimojo vartojin.11ika PavyzdZiui.a t v i r t i n u n t y s a u j u s Neteisingi sprendimaiSaliesukiui tnakroekonomikainebldingi' sprendirnus.ktno. juos prognozuott.defektus": valstybdsreguliavimas. analizuodama ekonorrrikE kaip kuri nagrindjaatskirq tikiniq vienetq veiklE.todelmikroekonomikair Analizuojant ekonomikq kaip vistulq. Galiausiai ga'ti teorinius n i K a p i b e n d r i n a r n i .rikos bfitina Zinoti lrnoniq UUii-ojo pletimosi sprendirnus. labai svarbu isanalizuoti seimr1 nustatant nun'r.ne tik ekonominiq procesll Makroekonornines bei ekonorninespolitikos aiskinirnas. padidejirnas 2.

lvairurnu. Ekonomin€ politika (economic policy) . infliacija. kad ekonomika turi tunkcionuoti susireguliavirno principu. 2. Makroekonomika. 1 . M a k r o e k o n o m i k ai r e k o n o m i n 0 o l i t i k a p Makroekonornikos pararnetrai nacionalines pajarnos. reguliuodama uki ekonorninepolitika. siekia pagrindiniq rnakroekonornikos tikslq: l. 25 . skola parodo Salies ukindsveiklos rezultatus: laimejimus arbanes€krnes.Jos tiriamq problernq ivairovg sqlygoja [vairiar. s4vokqjungimas ir naudojirnas.Politikos elernentai.ras padaro daugiau Zalos negu naudos.reguliuoti" ekonomikos. vyriausyb€s subsidijos). vykdydarna ekonorninE politik4 (mokesdiq nonros.vadinamas prieStaringq Eklektika (eclectic). nederandiq.valstybes biudZeto valstybds b[isena.koncepcijr.vienintelio" teisingo ekonornikos modelio. tinkandio visierns [kio pletros sprendimo atvejarns. Saliesvyriausybd.. siekiantSiqtikslq. vyriausybes iSlaidos.arbapolitikos priemonemis. ir makroekonomistai naudoja ivairius modelius.valiutoskursai. Efektyviosekonomikos pl€trai pal[kanq nonnos. Mokslas. kad vyriausybesaktyvi politika maZinant paveiktivisq ekonomikos nedarb4 infliacijqgali teigiamai ir raida.Kiti ekonomistaiteigia. 3. pletros. 4.kolektyviai vyriausyb€spriirnla strategijaekonornikostikslamspasiekti: tai vyriar. mokslo teorijrl. taikyrnas. Mokejimq balanso pusiausvyros b[senos. vadinarni politikos kintamaisiais. Toddl ndra .l. Palankiosekonornikos pldtraivalstybes 5. Fiskalinepolitika ir monetarine politika yra pagrindines priernoncs. 1 . 6. kad vyriausybei nedera . Kai kurie ekonomistai teigia.rsyb€s tikslLl ekonornikojenustatylnasir kontrolis priemoniq.l nagrinejam14 eklektiSku. kadangi bandyrnai sprEsti susidariusias ekonomikos probler. ekonomik4 analizuodama kaip visum4 nagrineja Salies ukio klausirnus.rsius Salies[kio problemr4 lvairove.t.priimtq mikroekonomikoslygiu. kuriuos vyriausybe keidia. nedarbolygis. 3 . vyriausybds naudojarnos ekonomikaireguliuoti. pasiZynrintis problemr..mikroekonomikos lygiu: sudaromi makroekonomikos modeliai sqlygojami sprendimq. Kainq stabilumo. Palankios ekonomikos biudZeto b0senos.skirtingq. Visi5kouZirntumo. Ekonominepolitika visuometsukeliadaug diskusijq.

Nesutampa teoriniaibei ekonorniniai poZihriai. besirlokandiusturi skatinti ypating4demesiskirti studijorns. kai ialies planuojarnas centroir iStekliusskirstopati valstybe. vertindarni susiclariusiil situacij4 daro iSvad4 kad tai nerapavojingabusirnajaiekonomikosraidai.mokesdiqmazinirnasgali sukelti valstybds biudZetodeficitq. UKIS 26 . trukurno ir Visose pasaulio valstybese ekonominiai iStekliai (darbo. kokiais atvejais ir kurias [kio sferas valstybe gali reguliuoti.tLl poZi[riar-ns esantvisiSkai prie5ingiems. Ekonornistai nepateikia vienareikimisko atsakyrno i iskilusius klausirnus.rota komandine ekonomika. i5tekliLrs kai skirstoir rinka. kapitaio). 4 . kuri4 iStekliai patenka rinke. Makroekonornika kaip tnokslas pagrindZia ivairiq ekonominiq diskusijq suvokimq ir sprendimq pridmim4. Kiti ekonornistai. yra riboti. Skiriasi ekonornistq socialiniai bei fllosofiniai ir nroraliniaibei etiniai vertinimo kriterijai. todel labai svarbusi5tekliqpdskirstymo princrpas.kadangi b[tent jierns teks ateityje priimineti ivairius sprendimus. kaip fikio vystymosirezultalas. palyginti su visuomenesprekiq ir paslaugq paklausa.Todel kyla klausimas. visiiko uzimtumo ir kainq stabilurnobalansavimas yra labai sudetingasuZdavinys.ir valstybe. kokios ekonominds politikos priernones tarn gali bfiti naudojarnos'/Kiek veiksrninga ekonomine politika.Makroekonomikosteorija analizuojabendrasekonornines problernas. Tai. Rinkoje. Sloje knygoje pateikiama rnakroekonornind analize atskleidZia v isr. Kaip sr"rsidariusiq situacijq vertins ekonomistai?Kai kurie ekonornistaiirodineja. netgi ekspe. 2. kad valstybes biudZeto deficito susidarymaslabai pavojingas ekonornikos pletotei bei gyvenimo lygiui. 3. 1 .r<-rtinai priirntinasekonornikosteorijos paZiflras. Si4 funkcijrl gali atlikti trys pagrindiniaiskirstyrnobLrdai: l. EkonomistqpaZir-rros daLnai skiriasi del keliq prieZasdiq: l. PavyzdZiui. kad ekonornistqpoii[riai skiriasi. E k o n o m i k o ss i s t e m a r j o s t i k s l a i i Ekonomikos sistema (economic systern) pasirinkimoproblerlq sprendimobfidas. 3. tiek ji gali paskatinti ekonomikos pletr4. vykstant dinaminiamsprocesams. 2. per i Centralizr. Zernes. Rinkos ekonornika. i5 MiSri ekonomika. pakankarnos ekonomikospldtros. glaudZiai yra susijusisu politika. 1 . besireiSkiandias rinkos ekonomikos s4lygomis. Makroekonomika.

susiformavusiqir veikiandiq tam tikroje visuonreneje. JAV garnybos procesuose naudojarna kur kas daugiau kapital0 negu darbo istekliq. ar galirna riboti ir kaip jq naudojimq ar yra kokiq nors pakaitq naudojimoperspektyvq? 3. apibhdinsirne daZniausiai iiskiriamLrs ekonomikos tikslus.lengvosiosprarnon€s ar garninius ar baldus'l o kokias spalvinesgamas. optirnalus iStekliq ir technologiiq derinys yra nuolatinio visuomendsvystyn. ir diferencijuotas. duiq. Technoroginiai ivairiq prekiq gamybos procesai pasiZyrni sava specifika: darbo imlumu arba kapitalo irnlurnu.kur i5destyssavo garnyb4?lvairus iStekliq deriniai s4lygoja daugelio produktq gamybq. formas parinkti kiekvienanr produktui'/ Daugelis SaliqSias problemassprendZia sekmingai.rosi procesorezultatas. pagrlstos turirnaisistekliais. akrnens anglies. nepriklausomainuo to. cheminestrEsas vaistus. Kam atiteks sukurtos materialines vertybes.'. Jie prikrauso nuo vertinir-nokriterijq. Kiekvienas is toliau isvardytr4 uZdaviniq yra sudetingassprendimq procesas. nacionaliniu nepriklausomybes siekimLr.apimantis desirndiq tfikstandiq prekiq tei paslaugqgamybqbei iq perskirstymtlmilijonarnsmiestr4 kairnq gyventoiq: ir l. 2. dydZius. Nuolat kyla tokie klausimai: ar teisingai nustatytas neatsinaujinandiq istekliLtkiekis. kas priima sprendimus:ar valstybe.pu. T. kai atskinl visuomendsnariq gaunamq prekiq bei paslaugLl kiekis neZymiai skiriasi. sie uZdaviniai apima prisitaikyn4 prie nuolat besikeiiiandiLt s4lygq ir sprendimusk4 kiek ir kaip gaminti bei kas suvaftos arba isigis pagarnintasprekes. pavyzclLiui. Neatsinaujinandiq istekliq(naftos. kad kaip tik ivairiapuse stimulq sistema yra ekonorninds sistemosvystymosipagrindas.kai paskirstymas vyksta pagal konkrediqvisuornends nariq inasq i veiklos rezultat4. religrja. ar rinkos mechanizmas. KiekvienosSalies specifines galimybes. Tikslai gali remtis ne tik ekonomikosefektyvumo kriterijurni. Kaip fima gali gaminti produkcij4 kokius i5tekilus ir koki4 technologriE imone panaudos.Bet kurios Salies ekonornikos sistema sprendzia tuos padius uidavinius. lssivysdiusiq pasaulio valstybiq patirtis rodo. kaip pagarnintu produkcija bus paskirstytaatskiriemsvisuornends nariarns? problema ne k4 Si pagrindiniai paskirstymornodeliai rnaZiausvarbi negu auk5diau i5vardytosios. K4 turi gaminti Salies fikis: grtidusar tiksliuosius prietaisus.r. rnesq ar pieno prodLrktus. Siuos uZdaviniussprend-Zia visos ekonomikossistemos.aliq ekonomikossistem4 tikslai skiriasi. yra lygiavinis. Konkredios Salies issivystyrno lygis sqlygoja darbo ir kapitalo istekliq panaudojirnogamybosprocesuose santyk[.. bet ir politika.-. ideologija.) vartojimas gamybos procesuose yra svarbi istekliq naudojimo problema. s4lygoja istekliq ir irengimq kiekio bei kokybesderiniusatskirosprekesar paslaugos gamyboje. Atskirq !. rnineraliniq n-redZiagqir pan. 27 .

lSsivysdiusiosepasaulio valstybdse laikomasi nuostatos.r tokiomis problernomis.pabreZia visi5ko uZimtumotikslq. Palanki paliikanq norlna (favourableinterestrale) ekonorniniam augimui palanki skolinamojokapitalokaina. priartejusi prie potencialaus produktoribos. VisiSkas uZimtumas (full employrnent) . realiojo Ekonominis augimasreik5rningas tiek. Bendrosiospaklausoslygis turi bhti pakankamai auk5tas. kuriuos gali sunaudotiekonon-rika. 2. gamtiniq iStekliqir pan. matuojarnokainq indeksu(arba infl iacrjos ternpu). PraktiSkaipasiekti visiSko. Palukanq nonnos lygis s4lygoja atskirq bendrosios paklausos elementq . jdgos strukthra nuolat keidiasi.investicijorns. Ekonominis augimas (economic growth) produkto didejirnasper tam tikr4laikq. tuo paskolqpakiausamaZds. 28 . ISsivysdiusiose pasaulio valstybdse ekonominio augirro tikslas dabartiniLrlaikotarpiu susiduria sr.stabilumas.darboj€gos.vartojimui ir fimroms .finnq investicijq apimties ir namq ukiq vartojinro i5laidq. kad bhtq galima visi5kai panaudoti gamybos ef'ektyvurno.). iSskirdamos savo ekonomikossiekius.SaliesLrkiosugebejimas garr. objektyviai kuri laik6 nesusiradq laisvosdarbovietos.nedirba. Sios Salys. kiek tai prisidedaprie bendro visuomendsklestejirnoir leidZiaZmonemsvartoti daugiauprekiq ir paslaugq. [r * atvirkSdiai kuo didesnepal[kanq noma. kad ekonomikos sistemaprivalo aprr. ribotq i5tekliq vartojimo didejirno tempq konkredioje Salyjetikslingumoklausimai.1. kad. kuo maZiar"r kainuoja skolintis pinigLrs.Simtaprocentinio uZimturrro negalirna.darbo na5umo galimybes. Ekonominio augimo galimybespriklauso ir dar nuo vienos sqlygosbendrosiospaklausoslygio. Kainq lygio stabilumas (stability of price level) bendrojo Salies kainq lygio. socialind r[pyba ir pan. 4. Zmonds ieSkodarniir nes darbo rinkdarniesi naujq darb4 keidiantis ekonornikos strukturai. Tai rei5kia. Svietimas.visiSkas panaudojimas visos turirnos darbo jegos (ir kapitalo) i5tekliq. padedatiekti daugiau visuomeniniq prekiq ir paslaugq(sveikatosapsauga. Be to. tuo daugiau pinigq reikds namq ukiams .rinti daugiauprekiq bei paslaugq priklauso nuo daugelio kiekybiniq bei kokybinir4 veiksniLl kitimo: gamybospriernoniq. kaip aplinkos ter5imas ir spartfis ribotq i5teklir-1 vartojimo didejimo ternpai.rpinti darbu norindiuosiusdirbti.kitirnq. Todel kyla ekonominio augimo. 3.

5 .roja Salyje. bendrosios Valstybds biudZetas (State budgel) vyriausyb€s planuojamqpajarnqir i5laidLl s4matafinansiniamsmetams. PagrindiniaivalstybdspajarnqSaltiniaiSiuo atveju yra mokesdiai. UZsienio prekybos blsen4 parodomokejimqbalansas.kai nagrindjamojiSalis per metus uZsienyjei5leidZiair investuojadaugiau negu kitos valstybes iSleidZia investr.).lr prie5ingai. 6. Valstybes biudZetasyra ekonomikos politikos. 1 . Svarbiausia i5vengli nuolatinio disbalanso blkles. policrlos ir kt. Nesureguliuotarne balanso pusiausvyros paprastai nebIna. ankstesnisekonomikos sistemq klasifikavirnas . BiudZetoperteklius(kai valstybes iSrnokejirnai pajarnosdidesnesnegu iSlaidos)surnaZina bendr4jqpaklaus4. I s t o r i n de k o n o m i k o s i s t e m q a i d a r s Netolimoje praeityje ekonornikos sisternos apytiksliai buvo (kaip pirm4lq komunizmo stadijq). Bet jeigu jie yra neZymus. 1 .s ' . Pagrindindsvalstybdsi5laidos. valstybiniq lstaigq darbuotojams ir pan. ar toje PrieSingu atvejususidaro rnokejimqbalanso deficitas.tai valstybdsapsir[pinimasprekdrnisbei p a s l a r r g o n r ils S l e i d o sn a r r j a m i n v e n l o r i u i . DaZniausiai budingas mokejimq balanso trfikurnas ar perteklius.) ir transferiniai (senatves pensijosir pan. Salyje prekybosir Mok6jimq balansas(payment balance) Salies pasaulioSalirnis per finansiniqsanderiq visomiskiton-ris su tarn tikr4 laik4 daZniaLrsiai metus. per Mok€jimL1 balansopusiausvyra padetis.ValstybesbiLrdZetas subalansuotas. regr. iSlaidos lygios pajamoms. i . analizuojama kai Salisper rnetus i5leidZia ir investuoja uZsienyjene daugiau negu kilos valstybes pasaulyje rnokdjirnq iSleidZia ir investuoja toje Salyje.rliuojandios paklausosekonomikojelygi ir sudeti.priemond. Palanki bendrosios paklausos diddjimui valstybrbs biudZeto blsena.apskaidiavimas. Mokejimq balansopertekliussusidarotuornet.pajarnos)padidina biudZeto trukumas (kai valstybes i5laidos didesnesnegr-r jeigLr valstybes yra bendrqjq paklausq.5. Mok6jimq balanso pusiausvvra. Mokdjimq balanso deficitas (payrnent deficit) le5q kiekis. skirstomosi kapitalistines socialistines ir Kai Centrineje bei Rytq Europoje ivyko svarbus politiniai ir ekonominiai pasikeitimai. tai mokejirnq yra balansopusiausvyros stygiuspriirntinas.e i k a t o s a p s a u g o s S v i e t i r n o .kuriuo iSmokejimai vrrSijaiplaukas.

Penkiasde5imtmetq trukgs ekonomikos vystymasis vadovaujantis principais. ) 3. kai rinkos ekonomikos sritys yra ribotos. iSugde. iSsivysdiusios Rinkosekonornika kai kurios Azijos Salys. besivystandiose SioseSalyse pasiekiamasplediant smulkq bei vidutini verslq kuris savo ruoZtu yra briti skatinamas [vairiq pasauliniqorganizacijq. Pietq Tradicine pereinamojiekonomika(besivystandios Azijos Salys)..iskaitantnaujasindustrinesvalstybes).jq ekonomikai tampant vis atviresnei.rkcionavirno mechanizmasypad svarbuspolitikams.Ryt{' stereotipus. kitais . Visa tai sqlygojarinkos ekonomikosprincipq perimamumq. egalitarizrno idejq [gyvendinin-rq. marksizmo-leninizmo dalnai ypad tvirtas ideologines (marksistines)paZiuras. Naujo tipo pereinamoji ekonomika (Centrinesir Rytq Europos Kinija). 30 . Salys kiekvienoje i5skirtoje ekonomikos sistemq grupeje viena nuo Tadiau Sios kitos taip pat skiriasi ekonominiu ir socialiniu i5sivystymolygir"r. Daugejantpasaulyjedemokratiniqvalstybiq. i5skiriamosSiostrys pagrindines L (industrinds pasaulio valstybds. lygybes principo realizavimtl visuomendje. frandizeir pan. uZtikrinti visrl Salies piliediq sqlygoti visuotines asmeniniqporeikiq patenkinim4 maZinti aplinkos ter5irn4. kad ji pabreZia elernentusir bruoZus.apib[dindama ekonomikosmechanizmoveikimo esrnE kiekvienoje visuomeneje. Visos Salies ekonomikos ir atskiros [rnon€s fur. Verslininkystesbei ekonomikos teorijos principq paZinirnasteikia naud4 bet kurioje Salyje visuose firmq veikloslygiuose. ypad senyvo amZiaus. AtsiZvelgiantI rinkos ekonomikosrrechanizmo i5sivystyrno sistemqgrup€s: lygi. Afrikos.y.Sie principai gyvybingi net ir tuomet. tarpe jq prekyba bei tiesioginds uZsienioinvesticijos (bendrq firmq steigimas. siekiantiemssumaZinti skurdo na5t4 gali pajamqbei uZimtumodidejirnas valstybdse. t. Kai kuriais atvejais toks isikiSirnas gali s4lygoti ekonornikos efektyvumo didejirnq (pavyzdLitti. Japonijos ar paiarnq ir Vokietijos atveju)..lizingas.efektyvurno surnaZdjirnel netolygr-1 augimq (pavyzdliu1 besivystandiosSalys).Vakarq" ir. Grupuojant Salis pagal valstybinio ekonornikosreguliavimo laipsni bei tip4 akivaizdesnestampa ekonominds skirtingq valstybes reguliaviuro (. bei Lotynq Amerikos Salys. dideja tarptautiniai rySiai..praradoprasmQ. sqmondje sunkumus. valstybinis ekonornikos reguliavirnas gali sumaZinti nedarbo lyg[.lsiki5imo") fomq pasekmes. bendrusekonornikossistetnos klasifikacijosprivalumasyratai.).Visa tai s4lygojo psichologinius rinkos ekonornikossistemoselementqisitvirtinimo Zrnonitl. Be to.

rant bendrov€spranaSesnes. su uZsienio konkurentais. bei ginanta privaiios nuosavybdsteise. L Reigano-Teder modeliui bfidingas neZyluus valstybes ekonomikosreguliavimas.geriausia" ta vyriausybe. draudimo kompanijos ir kiti f i n a n s i n i ati a r p i n i n k a iS a l i e sv y r i a u s y b ets k s l a s.Valstybinisreguliavimas Siuo atveju padedalabiau 3l .f i s k a l i n e e i r n o n e t a r i n e . ISsivysdiusiosrinkos ekonomikos sislemos pagristos apibudinamos kaip rniSriossistemos. apsaugoti vyriausybes nutarimqbei prekybosapribojimq. Tuo pat metu monopolistai. paslaugos hei iitekliai) paskirstomi.. kad vienas kr"rrisnors reguliavimo tipas yra prana5esnisnegu kiti.ro tarifai kai kuriose naujai susiformavusiose veiklos srityse. Apibudinsime du rinkos ekonornikos modelius: Reigano-Teder azrjietiSkajl. prekiq bei fondq birZos. Rinkos ekonomika . Bet tai nerei5kia.2. pasitelkus rinkos mechanizmq. patikirnai funkcionuojacentrinio Siose valstybdse banko sistema.km'iante ganrybos veiksniai (prekes. uZirntum4 ir ekonornin[ augirnq. visuomend labiau suinteresuojamadirbti. Prekiq.ja kokia nors rnonopolija.r. neskatinanti valstybinio ekonomikos reguliavimo. ekonomines Be to. i b politika reguliuoti garnybos apimti. Pagal5i4 teorijq .as. reguliuojaniios verslininlqtstq. ValstybesreguliavimasdaLnais{ygoja atskirq bendrovirl. Si pasaulio valstybes. Ekonominiu poZi[riu visuornen€visuomet patiria nuostoliq. Pateiksime padias bendriausiasekonomikos sisternq charakteristikas: l. sumaZina monopolizmo susidarymo tikirnybE ir poveiki politiniams sprendimams. 1.Modelio SalininkairekornenduojaneZymq valstybds ekonomikos reguliavim4.Tai ypad svarbr"r 1uo atveju. veikia lstatymai ir teisinds normos. paslaugq ir iStekliq paskirstymtl siiilo sprgsti rinkos principu (paklausosir pasiulos sqveika). kai susiforrnuo.Siuos skirlumussqlygojavalstybes ekonomikos reguliavimo apimtis bei pobfidis. rinkos elementais bei Zyntiu valstybiniu sektoriumi. Nors Sioms Salirnsbudingos bendros ekonomikos sistemoscharakteristikos.ysiiusias rinkus ekottomikosSali.rs tarp lvairirl ekonominiq sisternq.Tarptautinis verslas s4lygoja ekonorninius rySir. Sakq ar kitq strukturq rnonopoliniq pozicijq stiprejirn4.Praktika rodo. kurti.kuri yra maZiausiai.kiSasi"i ekonornikq. kad Sie principai yra efektyv[s sprerrdZiant problen. Ji apinra iisit. o tai s4lygoja gaminamos produkcijos konkurenti5kurn4 pasauliniurnastu. ir l.Politikamskartais b[na netgi sunku atlaikyti stambiqbendroviqar profsqjungqspaudimq. jos viena nuo kitos skiriasi. jei valstybd nepiktnaudZiauja dideliaismokesdiais.s.kai kurias Azrjos ekonornikossistema apima indr"rstrines Salis (Taivanq Pietq Korejq Singap[r4 Honkong4 Tailand4 ir Malaizijq). kai vyriausybd numato.gaunadideliuspelnus.. jog didele paklausa tarptautineje rinkoje i5silaikys ilgq laikq ir kad nacionalinds palygir.tai ekonomikosmoclelis. rizikuoti. Ekonomikos sistema. Azrjieti5kajam modeliui b[dingos subsiclijosir protekcionrzr.

32 . Ekvadoras. Kita ypatybe . didelis uZimtumolygis. Jungtiniai Arabq Ernyratai.ginant" savas bendrovesvidaus rinkoje. ' OPEK (Organization of Petroleurn Exporting Countries naftq OPEC) eksportuojandiq Saliq organizacija.Peru.Bolivija. Visais atvejais valstybinio reguliavirno tikslas yra nacionaliniq bendrovirl ar Sakq konkurentiSkumo tarptautindse rinkose didinimas. Saudo Arabija.Organizacija ikurta naftos kainonrs. Sios apsaugospriernones yra laikinos.Salys. kai kurios Pietq Azijos (tarpejq Indija.Be to. Bangladesas. Afganistanas. pasiZyni dideliu kapitalo kaupimu. Nigerija.Sri Lanka)bei Lotynq Amerikos(Haitis.Ekonorninis augirnasSiuo atveju pasiekiamasvykdant skatinandi4 ekspofto politik4. Siam modeliui b[dinga stipri eksportindorientacija.organizacija nustato ir palaiko monopoli5kai aukStas naftos kainas.Irakas.pasiiyminiios ivairiu valstybinio ir privalaus ekonomikos sektoritl iSsivystymo laipsrtiu. turindiq naftos iStekliq.2.1.. tradicines pereinarnosros ekonornikos modelis. Tai tipiikos daugiasanklodinds ekonomikos. silpnai i5vystyta infrastrukt[ra. kai kuriais laikotarpiais pladiai naudojami barteriniai mainai. Kataras.Gabonas. auk5tas Azijieti5kajam modeliui bOdingi ir ivainis valstybinio reguliavin.palyginti nedideli rnokesdiai. Kuveitas. Organizacijos nariai: AlZyras. Pagrindiniai 5iq ekonorniniLl sisternq bruoZai yra Zaliavq eksportas. lSskiriami du pagrindiniai tradicines pereinamosios ekonornikos modeliai: 2.tiek Japonijoje.Siq Saliq grupei priklauso Afrikos. Nepalas.prisitaikyti prie tarptautineskonkurencijos. Kitos tradicinespereinamosios ekonomikos.Indonezija. 2. galindio sukurti eksportines rinkas ir sekmingai konkuruoti larptautinese rinkose. PavyzdLiui.Sios Salysyra turtingos.[ SiE ekonominds sisternosgrupQ patenka besirystandios valstybds.ekonomines si. gamybosbei realizavirnokvotoms reguliuoti.kuriose silpnai iSvystytos finansines [staigos. Tradicine pereinamoji ekonomika . [kurta 1960 m. didelis neraStingumas. Salys naftos eksportuotojos naudojasi Sia palankia ekonornine situacija iSvystyti savo infrastrukt[r4 apimandi4 transporto sistern4 rySius. Svietimqbei sveikatosapsaugq. Paprastai.tiek Pietq Korejoje vyriausybdsnustatdnedidelg pal0kanqnormfo skatindamos kapitalo imlius garnybosmetodusbei stambaus verslo. SaliLL. Del to labai padidejo pajarnos. Libanas. didelis Zerrds [kio produkcijos lyginamasis svoris bei didejantis stambiq valstybiniq arba tarplautiniq bendroviq lyginamasissvoris Salies ekonomikoje. Jau ilgiau negu du deiimtmediusOPEK.skaiiiuolarnos vienam Saliesgyventojui.stemos. 2. o ne . darbuotojqiSsilavinimas. Gvatemala) Salys.ro lygiai.vystyrn4si. ribotas pinigq keitimas. pereinaniios ii naturalinio ilkio ! rinkos ekonomikosbfisenq. elektros energetikq. Venesuela.

kainq lygis ir pan.ekonontika. pladiai naudojandios reguliuojamos rinkos ekonomikos mechanizrn4 (platq centralizuotq reguliavimq ir politikq ribojandi4 vidinE ir r"rZsienio konkurencij4). Naujo tipo pereinamoji ekonomika . PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOSRODIKLIAI EKONOMINS POLTTTKA IR 1.yra naujas istorinis bei ekonominis fenomenas.rojarni vykdorni. uZtikrinandios efektyvq rinkos ekonornikosfunkcionavim4 yra silpnai i5vystytos. (pavyzdZiui. Pagrindiniai makroekonomikosrodikliai Makroekonomikosspecialistaisavo darbe pladiai naudoja statistikrp.kr. reuriasi JJ . Bet Siq Saliqekonomikosvystymuisi buvo budinga didele infliacrja. Administracine komandind ekonornika pasiZyn-rejo pladiai i5vystytais mainais.1. vertindama ekonominius reiSkinius ir taikydama ivairias vyriausyb€s ekonornines priernones. bankininkystes sistema bei kitos finansinds institucijos.be to. susikln-rsios buvusiosSovietq S4lungosteritorijoje. Kiekvienoje Salyjenuolat tiriama atskirq asmenq.imoniq ekonomind veikla. Jie buvo centralizuotaiplanr. 3.taip pat Lotynq Arnerikosvalstybds.prekybos. Toddl ekonomine politika. Buvusio centralizuotovaldymo ekonor. ir turintys naujLlprekiq bei paslaugqgamybos.3.Sios grupesSalys.2. bet kurios vis pladiau bando naudoti rinkos mechanizrnil prekiq bei paslaugq paskirstymui. fndZiq. b0tinos naujos administracines teisinesinstitucijosbei specialistai. Starnbios Lotynq Amerikos Salys . savaranki5kas taip pat kai kurias Salis. perejimo tipas. Pagal gautus duornenisapskaidiuojami ekonomikos ivairfs statistiniairodikliai. valstybes. Sio tipo ekonomikos sistemai priklauso Salys. pagr[stais auk5tu gamybos specializacijos lygiu.Sis modelis apima Centrines bei Rytq Europos buvusias socialistinesSalis.valstybes.1. kainos nustalomos ir penkmediqplanuose.2. 1. gaunamosjq pajamos. ISskiriami Sie du pagrindiniai naujo tipo pereinarnosios ekonornikos modeliai: 3. sudarindjamuose vyriausybes. DaZniausiai. kuriq ekonornika ir dabar valdorna i5 centro.rinkotyros ir pan. pasi|vminti didele gamybos specializacija ir plaiiai iivystytu centralizuotu ekonomikos regttliavimu. Kinrja). nusakantys b[sen4.turi susiformavusi ekonornikosfunkcionavimo patirti. isiklrusias buvusios Sovietq S{ungos teritorijoje.nikos sisternos.paklausosstruktlra.u'is Sis susiformavobuvusiose socialistinese Rytq Europos ir Azijos Salyse.2. del maZq ekonomikos augimo temprl jos ypad paskutiniame sunerimusios deSirntmetyje.skirtingai negu administracinds-komandinds privatq sektoriqbei ilgalaikE rinkos ekonornikosvalstybes. Bet Siemainaivyko nesivadovaujant rinkos ekonomikos principais.

. vaistus.tai ribotq i5tekliq panaudojirnasgarninant prekes bei teikiant paslaugas. 2.GDP).tai dirbantys visrl UZimti nuosavybes fonnq imondse. Ekonornikos poZiuriu darbas . Darbas yra ne vien Zmogauspajamq. amZiaus gyventojai (E .t. kai visi galintys ir norintys dirba.Todel tiek atskiras asmuo. Bendrasiskainq (infliacijos) lygis.) rinkoje subendravardiklina Salies gamybos apimtis apskaidiuojama. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai yra Sie: l.. rinkos kainq suma vadinama bendruoju vidaus produktu (BVP) (gross domestic product. prekiq kainos. [staigose ir organizacijose. vnt.rinkos kainas. 1. visavertiSkurno ir pasitenkinimo savirni pagrindas. P1 i-osiosprekiq grupdsprekdskaina.Lt. Darbingi gyventojai ne visuomet turi darb4. 2.labour force) ."r'' (l.pagamintqSalyjeper tarn tikrq laikotarp[ (paprastai per metus).l) i=l vidausproduktas. q. n . bei atliekantyskaring tarnyb4. Lt. BVP= f t. per pagarnintr4 tam tikr4 laikotarp[(paprastai metus). y. naudojant Salies ekonornikos iSteklius.bendrasis i :1. Trumpaijuos aptarsime. .Saldytuvus.sudejus visq prekiq ir paslaugLl. BVP . 2.makroekonomikos specialisttt pagalba. Saliesgamybosapirntis.. iskaitantdirbandiusfikininkq lkiuose.employed) .Visas prekes (irengimus. Darbo j6ga (LF . Zaislus ir t. tiek visa visuomend laimi.bet ir jo socialin€spadeties. * i-osiosprekiq grupdsprekiq kiekis. duon4 mastu netenkaprasmds. darbingq Jq . per Visq galutiniq prekiq ir paslaugq. Nedarbolygis. neturindiqdarbo irjo ie5kandiq. Gaminiq ivairov€ Salyjes4lygoja nacionalinesgarnybosapimties nustatymo problem4 todel natfirine prekiq bei paslaugqvisuma visos Salies baldus. .Yra ir t.prekiq grupiqskaidius. bedarbiq.visi sulaukg darbingo (16 rnetq)uZimti gyventojaiir bedarbiai. obuolius. 3.

tai vieno rei5kinio dviejq b[senr-1 Indeksas (index) palyginimo rodiklis. 35 (1 . 3. U .nedarbo LF .uZimti gyventojai. Bendrasis kainq lygis (gross price level) . Tikriausiaindrasuddtingesnio.: E . santykio su visa darbo jiga procentindi5rai5ka. sk.tai vidutinis pasitelkuskainq inclekszl.darbojega. sk. P = & x 1 0 0% . . Zm. kitos . .Zm. nesimokantys dienindse mokymo istaigose. nustatomas.2) Trumpalaikiai nedarbo lygio svyravimai yra tiesiogiai susijE su ekonomikos raida: gamybos apimties maZdjimas sukelia nedarbo lygio didejimq o gamybosapimtiespadidejimas.Zm.nedarbolygis.atvirk5diai.tai nedirbandios Nedarbo lygis (U.unernployment jegos. be to. kainq lygis. x100 .tai nedirbantys darbingo amZiaus darbingi asmenys. kaip kainq visiemsopausklausirno. tame tarpe JTO specializacijoje Tarptautineje darbo organizacijoje.yksta netolygiai. nustatantkainq pasikeitimq b0tina Zinoti bendrqiikainq lygi. % (1. 3 ) . po dia P ..price index) * kainq pokyiiq kaip bazinio esamuojulaikotarpiurodiklis. U. Tod6l. sk. Kainq indeksas (P . augirnas. Realiame gyvenime kainos nuolat kinta: vienos prekes brangsta.pinga. Nedarbui apibfldinti naudojami ivair[s rodikliai. bet darbo nerandandiostinkamo darbo. apskaidiuojamas ir lyginamojo laikotarpiosantykis. Sie procesai r.=fl x l o o% LF dia lygis. uZsiregistravg gyvenarnosios vietos darbo valstybineje darbo birZoje kaip ieSkantysdarbo ir pasirengg profesiniammokymui.esamqjqmetq kainq indeksas. sk. U ..Bedarbiai (U .bedarbiai. . Todel gamybos apimties kitimo analizd glaudLiarsusijusi su nedarbo lygio svyravimq tyrimu.unemployed) . rate) .maZinanedarbolyg1. tadiau galindios ir norindios dirbti.Zm. Pladiausiai naudojamas.

perkamosios galios srnukirnu. bet ir su kita valstybe(lyginanterdvds poZihriu). 3) ekonominiusprocesuspalyginti ne tik su praejusiulaikotarpiu (lyginantlaiko atZvilgiu).4) tempai. Inlliacija (inflation) .ni kainq procentinispasikeitimas: = Pt-Pt-t xl00%. kr. bei su nonnatyviniais rodikliais. Kaintl indekso didejimas. palyginti su lyginarn4ia baze. Defliacija (deflation) . pakitus kainouis ar garnybosapirndiai. Pt-l L l4 (t. kaip pasikeite nacionalinio produkto apirntis Salyjeper metus. I . galima nustatyti.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq piniginio vicneto pasireiSkiantis lygio pastovusdidejirnas. PavyzdLiui.. kaip lnfliacijos padidejimo tempai (lR . PavyzdZiui. rodo prie5ingai defliacij4. prniginio vienetoperkamoji galia kyla.infliacijospadidejimo .t. PavyzdZiui.lyginamqjq rnetq duotnenys.baziniq rnetq duomenys.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq kai lygio maZejimas. tuomet galima daryti i5vadq. galirna: Kainq indeksr. 2) apskaidiuoti [vairiq veiksniq itak4 ekonominiq procesq pokydiuose. lRo. galima apskaidiuoti Salyje pagaminto produkto apimties. kuriuos priimta vadinti (faktiniais) esamaisiais . P1.r l) nustatyti [rnonir4ekonorninitl procesq pokydius. IRp. tuomet galima atlikti lyginarnajsjq kitimo analizE. kad kainq lygis per 5i laikotarpi padidejo. idomu suZinoti ne tik Lietuvoje pagaminamo nacionalinio prodr-rkto vienarn gyventojui per metus apimti. turtingiausiose kiekvieniemsmetarnsi5 4) jeigu indeksq reikimes apskaidiuojamos eiles.esamrjqmetrlkainos.rrie naudojami kaip lyginarnoji baze.t.Kai metq lygi kainq indeksasanalizuojamulaikotarpiu vir5ija bazinir4 (>100%). 0 .inllation rate) nustator. bet ir Baltrjos Salysear pasaulio valstybese.kainq lygis SalyjemaLeja. p i g y v e n l o j qi S l a i d q r e k d r n sr p a s l a t r g o n rs i g y t i a r i r r v e s t i c i n i t l i i5laidqir t.tuomet. infliacij4 o sumaZejirnas. pokydiusper rnetus.P11 baziniq uretqkainos. Kai kainq indeksas sumaZdjapalyginti str baziniq metrl lygiu ( 100%).

svarbiausios Ekonominis augimas. .siekiantpadeti atskiromsgyventojq grupemskitq Zrnoniqgrupiq sqskaita. kuriuos galiausiai nustato vyriar"rsybd.P. politiniai ir norminiai.rs.0yo per metus. kiekvieno i5 Siq tikslq kontroliuoti infliacij4 subalansuoti priklausornainuo to. tikslamssudaroma Suformuluotiems Demokratinese visuomen6se Sie tikslai nustatomi ir ekonourtne politika vykdoma per rinkimr4sisternE. kurias gali i5sprqsti ir politikos tikslar.0 "/o per metus.2.t. Tikslas turi buti kiekybiSkaiiSmatuojarnas.Netgi ir tuo atveju. Ekonominds politikos tikslai igyvendinarni. gamybosveiksniq paskirstymas" t. balsuojantuZ tam tikr4 partijq.visuotinevisq Saliesgyventojtl g e r o v e " .kaip pavyzdliui.infliacijosdidejimoternpai. kai politines partijos turi tuos padiustikslus (pletoti ekonomikq maZinti nedarb4 mokejimq balans{. priemon6sir problemos politikosruo5imas reikalauja tiksliai nustatytisiekianrus Ekonominds tiksh. . nes jie i5rei5kia paZi[ras i tinkarniausi4 pajanrq paskirstym4. taip: lnfliacijosdidejimotempainustatorni . kokiq paZiurq parlijos atstovai igyvendinimas skirtqsi yra dorrinuoja vyriausybeje. .o t r ^ J.-1 praejusiolaikotarpiokainos. ) l . PavyzdLiui. padidinti ekonominio augimo tempus 1. naudojant tam tikras politikospriemones arbajq derinius...esamojolaikotarpiokainos. problernos pladiau analizuojamos 10. e f e k t y v u s pati rinka. kuriq negali uZtikrinti rinka. dia =Ixl00%: pt I (1. Todel tikslai yra ivairiq politiniq pallrjq diskusijq objektas. Ekonomindspolitikos tikslai. nedarbas. sumaZinti nedarbo lygi 2. infliacija * 2. P. makroekonomikos 1. . ekonomines l. negali bIti ekonorninds leidZiantiskontroliuoti jo 2.5) lRj. Todel tokios fonnuluotds.2. Ekonomin€s politikos tikslai (goalsof economicpolicy) kiekybi5kai i5rnatuojamitikslai. e f e k t y v i o s r i n k o s e k o n o m i k o sk u r i m a s " . kuriq negalirna realizuoli rinkos mechanizmu. I I ir l2 skyritrje. .. politikos tikslamskelian-ri reikalavimai: 5ie Taigi ekonomines Tai gali b[ti tik tokie tikslai. tiksline funkcrja. vykdymq.Tikslai. .

toddl. Vyriausybe. Tinbergenas Nobclio prernijoslaureatas Janas ekonorristas. kuriti naudoja centrines bankq ir finansq [staigos bei tarptautines organizacij valiutiniq santykiqsrityje. ankstoturi numatyti. Valstyb6s biudZetind politika (budgetary (governrnent) policy) vyriausybes rengiamas bei realizuojarnas priemoniq planas. DaZniausiai naudojami tokie lrankiai. Tikslines funkcijos sudarytuasprocesas.. kuriuo siekiama per biudZeto i5laidq ir procesus.vyriausybesnustatytq politikos tikslq vykdymas tarr tikrais politikos irankiais.visun-rapriernonitl (1'rnlr. pajamtl santyk[reguliuoti makroekonominius . 38 .o tiksline tunkcla susidedai5: k . kaip fiskalin€. sutrurnpinimas kilEs produktu) arba gaunarnomis I Siuolaikines ekonornikos politikos teorijos pagrindus parenge 2yrnus olandq (Jan Tinbergen). kad tikslai sufotmuluoti ir i5matuojami.Saliescentrini<-r banko politika. Tikslasbendriausia veiksniq.Tikslai ir politikos priemones veikia tik toje padioje ekonornineje sisternoje. susijEs valstybdsekonornikosstrategijosfonravitntt ir su sudetingas atitinkamqpolitiniq sprendimqpriemimu.1 natnq ukiq apmokestinimosistemabei vyriausybes ir i5laidq politika.elementq. funkcionuojandioje pagal rinkos ddsnius.s . Monetarind politika (monetarypolicy) . TikslLrs ir priemones susieja kiekybiniai santykiai.kaip ir kadaji prades Nd viena politikos priemond neveikia tikslrl tiesiogiai. kuriornis valstybe keiiia bendrajq paklar"rs4 maZindama ciklinius gamyboskitimo svyraviurus ir siekdamavisi5ko uZimtumo. valstybes p r.Ekonominds politikos priemonds (means of econoutc policy) .ekonomin€spolitikos priemoniq ir n .nekontroliuojarnq garnybos apimtimi (bendruoju vidaus produktu arba bendruoju nacionaliniu yra pajamomisir ZymimasY. kuria siekiama igyvendinti vyriausybes ekonominius tikslus pinigq kiekio ir (ar) palfikanq nom]os regr"rliavimo budu. Fiskalin0 politika (fiscal policy) . r b i u d Z e t i n d n o n e l a r i nie v a l i u t i n e o l i t i k a ' . os fi nansines Kiekvienos i5 Siq politikos priemoniq poveikis bei jo efektyvumas yra konkretus. Tarkime. leisinitl Valiutind politika (currencypolicy) ir organizaciniqpriemoniq bei formq visuma.ekonorniniq.rliuodalna ekonomik4 gali naudoti vienas ar kitas politikos priemones. regr.rinkos fonna iSreiSkiamas vyriausybes. taikydamabet kuri4 reguliavirnopriernonq.vyriausybdi5 veikti.

Y .. Ayi m . x. Multiplikatorius (rn . vadinarnajai Ekonomind politika tik padiais bendriausiaisbruoZais parodo kaip pasiekti pageidaujarnqtikslq.x . (1 . o ekonominio augimo stimuliavimui tikslingiau naudoti fiskalines. s) poveikro tikslui Yi ef'ektyvumE parodornultiplikatoriusrn1. . . amerikieiiq ckonornistas 39 . lvairiq politikos priemon€slabiau tinkamos reguliuoti kad.7) AY.. i= .z .yield" . . ji sqlygojandio. . poveiki ekonominds politikos tikslams . . kito.. . pavyzdLiui. tolimesnese rezultatui. a ) dia vidausproduktas.. k) yra daugybes znfunkctja: zt.bendrasis Politikos priemon6sxi 0:1. i 6xj dia (1. o ne politikosprietnones. . . Ji parodo valstybinio ekonomikos 1 reguliavimo veiksmingumq ekonominespolitikos priernonds. .rnonetarines infliacijos didejimo tempe negu Salies biudZeto politikos priemones. politikospriemoniq .i5 anglq kalbos ZodZio . monetarinds I Pinnasis ekonomikos politikos priernoniq efektyvurno problernq iStyrincjo RobertasMandellas(RobertMundell).. .. Rengiantbet kuriq valstybingprogramEdidelis demesysskiriarnas triadai: tikslq.. . \ 2 1 . ir rinkos kintamqiq (kai i:1..bendrojovidausproduktopokytis. priemoniq ir rnultiplikatoriq ana\izet.leinandios" rinkos sistem4. .kaip vystyrnosi temose.derlius.multiplier) . ekonomikostikslams daugeliu aivejq Valstybespoveik[ siekiarniems apibhdina multiplikatoriq sistema. yra tarsi valstybinio reguliavimo filosofrja.. Tuomet bet kuris tikslas Yi x1.veikiandios kurios nors ekonominds politikos kintamojo pokytis...rodantis vieno rezultatinio kintamojo dydZio priklausomybg nuo kintamojo poveikio. .koeficientas. A\ .ruoSiant politikos priemoniq efektyvumasyra skirtingasr.. Vyriausybei.Tai bus analizuojama Multiplikatorius apibudina ivairius tikslus ir ekonominds politikos priernones. 6 ) Y i : f ( x 1 ... Nustatyta.. reali4 politikq reikia sprqstikonkrediasproblernas.

t. naujq statybq. tEsisir ateityje..taikornaanalize.ivertinamosvyriaLrsybes i3laidos.kintamLgq Norint ivertinti b0simasekonomikossqlygas.padedandios nurnatyti b[sirnqjq ekonomikos kintamqjq vertE pagal dabartingvertg tam tikrq statistikosskiriarnqjq. 40 .3.l Prognozavimas (forecasting) ekonomikos ir rinkos sqlygrt nurnatylno sistema. norint nurnatyti b[sirnuosrr:s ekonomikosposlinkius. Siekiant sLrdaryti tikslesniusrnodelius. Ekonomikos prognozavimas procesus. 4. 3.universalinirl pardavirnq apimtys. analizuojarnas ketvirtinis bendrojo nacionalinio produkto kitimas.galima taikyti ivairius prognoziqmetodus: l. Eksperimentiniusmetodus.ivertinantirodikliLlkitim4 ir ekonornikosdesnius.2.. rerniasivyriausybdir verslininkai. blsimqlq bendrr. pavyzdZiui. Siuo atveju.1.pavyzdLiui. Tobuli matematiniai rnodeliai. bet ir Ekonomistqtikslas. menesinis pajamq kitirnas. Causls ir tikslris statistiniai duomenys.mokesdiaiir t. Tikslesni. Norint prognozuotibendrasekonomikosir rinkos s4lygasreikalingi: t . Sudarytqmodeliq apskaidiavimui butina tobula kompiuterinetechnika. Barometrin€sprognozds.t. kai. norint keli apytiksliaiapskaidiuoti bfisimas i5laidas. Sociologiniaityrimai. 2. asmeninir4 parduotuviq materialiniqvertybiq atsargqpasikeitimai. naujq uZsakyrlq apimtys apdirbarnojoje pramondje. parametrq.teigiama. vafiotojq pirkimq. netiriant prieZastiniqry5iq tarp kintamr. kuriais galima nurnatyti naujq gaminiq paklaus4ir t. apklausos apie galimq i5laidqapimtis. 2 .geresni rnodeliai apimaiki l0 tfikst.irengirnq [sigijimo iSlaidos. Pinniausia siekiama kuo tiksliau sudaryti uZdaros ekonomikos bendrosios paklausos rnodeli.ne tik analizuotiekonomikos prognozuotiperspektyvil. Apklausos technik4 naudojantis interviu arba pa5tu iSsiuntinejant anketas ir apklausiant varlotojus bei investitorius apie b[simuosius pirkimo ketinimus. Ekstrapoliacijos metodus.jog istorinesraidos kryptis.jq.naudojamadaugiau kintamqiq. investitoriqinvestavimo ketinimusir pan. kuria. b[dinga praeidiai. Tuo padiumetu sudaromi galimi variantai. priimdarnasprendimus. Siuo atveju prognozes grind'Ziarnos nedideliqvarlotojq grupiq (pagal kurias nustatomasdaugumos vartotojq poZiLris i naulas prekes) arba dideliq vartotojq grupiq bandomosiose rinkose pirkimo rezultatais.

rriems bhdingasnuolatinis ry5ys su Siaisekonomikoskintamaisiais.gaunamos koeficientai. Remiantis kokybiniais metodais. pajamos. 1.pagal kuriuos sudaromi patikimus. tod6l prognozuojantvisuon.). dia kiekis.q nuojaut4 nuomonQ ir pan.Jos padeda i5siaiSkinti. o . PavyzdLiui.ret Prognozavimo metodai priklausomai nuo to. kadangi nepriklausomi kintarnieji vienoje lygtyje yra veikiami kitq kintamqjq.veikianiius priklausorn4 Pavyzdiziui. Y . su ja Sakoje.skirstorniI kokybiniusir kiekybinius(Zr.Kokybiniai. todel ir prireikia daug lygdiq.. kuri reikia numatyti.A gaminiopaklausos Pa-Agaminiokaina.kr. parodantysekonomikosveiklos ar prekiq paklausosnurnatom4 kitim4 ateityje.tai kapitalo investavirno ar naujq statybq planai.rdoja subjektyvhs.jautrid' informacij4 (darbr. Svarbiausi skiriamieji . arba nar. Visi prognozavimometodai yra ekstrapoliacinio 41 .nustatantbusirn4 A gaminio paklausos kieki (Qf ) .iSanalizavus prieZastiniaisrySiais. makroekonomikosprognozds modell. kintamqjq dydZius. c . Ekonometrijos modeliai lygdiq fonna sujungia kintarnuosius. b. naudojam4 DidZiojoje Britanrjoje bDsimajam ekonomikos veiklos lygiui numatyti sudarodaugiaunegu 600 lygdiq. koki4 ltak4 paklausos sElygrl pokydiai vienoje pramondsSakojepadaryspaklausosir pasiDlossqlygomskitoje.metodaiprognozuojant . l5tekliq ir produkcijos apimties metodus. bet daZniausiai kelios ar keliolika lygdiq.rodandiospramondsSakqsantykius. kintamuosius.kai pasitelkiamosi5tekliq ir produkcijos apimties lentelds. Ekonometrijos metodus. Ne vienas prognozavimometodasneduodavisi5kai tiksliq rezultattl. prognozes galirna sudaryti per trumpesnilaikq. rodandiqvisus ar bent pagrindinius prieZastiniusrySius. a. kokia informacija jie remiasi. 5 .daZniausiai atitinkami modeliai.roto. Sprendimai daromi.5 pav. Kiekybiniai metodai analizuoja objektyvius ir praejusiolaikotarpioduomenis.). reikia numatyti paklaidosribas. Tuomet: Qf:u+bxPe+cxY. numatandius busimuosius ekonornikos kurie su jais susijE kitus kintamuosius. ji susiejamasu Sio gaminio kaina (Pa) ir gaunamotnispajamontis (Y). af . nustatant nepriklausornus kintamqli. susijusioje.regresijos Ekonometrijosrnodeli gali sudarytiviena.

r esmd. Kokybiniai metodai apirla prognozes.rotnonds). ytn ivairrq sprenclimq pri6mimo ir .u.r.iidabartiniaidesningumai prognozavtmas) Tarpusavio ry5iq radimo metodo (asociatyvusis ir darandiqitak4 ekonorniniams susijusiq uienusur daugiar. grindZiamas nuotnonttnts' Saltiniq intbr'racija Sio. kad jis dr'ros toddl neverta Jii pagrindas. sprendimtls' problernrl visq iSkylandiq Prognozavimonretodai Kok-vbiniaimetodai Nuotnondtnts grindZiarri uretodai Kiekvbiniai metodai Duotnenqsekq analizc NaivusispoZiIris vidurkiai Slankieji Asociat-vvus prognozavitrras ticsinc Paprastoji a regresij regrcsine Sudetine analize Ekor-rometrir-riai rnodeliai Vartotojq aPklausos Pardavejqnuotnone Vadybininkq ir personalonuolnonc Eksponentinis iSlyginirnas Duomenqsckos iSskaidymas Kiti rnetodai prognozavimolnetodai 1.nustatorna procesq Vystylnosr rodikliams kintamLiq.-.". kiton.subjeklyvi.retodus' aiSkinamuosttts' sekq analizd) ir pagal laikotarpiq cluomenis (duomenr-1 PraktiSkai tarplrsavio rySit1 radimo metodus (asocialyvus prognozavimas)' n"udo.a tikslusmokslas.1u.5pav.jq valdymo leisingus tikitis. ne. aclministracijos' nr. Nustatant tokiq ekonorniniq lygtl ar lyeiiq sistemq' rocliklio rnatemalinE tendencijqreikia sudaryti "Prognozavit". i5vaclos.-'itiekkokybiniai.juos tikrinant vieno ar kito budo patikirnrrmq' galirnanauciotiir kartr. Pagrindiniar A' . sLrrinktai5 [vairiq vaclybininkq' pardar'6jq' ekspertrl (vartoiojq apklausa.rs pagal prad'lttstt'1 Kiekybiniai .y. esme Prognozavirno pagal praejusitl laikotarpiLl duomenis kintarr-rojoct-yozioreik5mes-numatymas<larantprielaid4kadkitidydZia perkeliami ateitl' i nekis. dalims).skirstorni i prognozavimo n.tr gautos stebint vienq rei5kinio dalf i3plediamos pobficlZio(t.tiekkiekybiniaiprognozavirnonretodai. prugnords esmd .

f [rpto. teorijos (XlX a. (XV . ) NlINTIS AMZIU EKONOMINE ANKSTYVUJU VIDURINIUJU IR Ankstyryosio5 krilisiionybds ckirubnidt mihtii {lI :Xl a. teorija. Siuolaikindekonomine neoklasikineKembridZo mokykla. ) a.4.'.X \ ' l a . Ekonornikos mokslo raidoje galirna iSskirti tokias stadrjas(Zr. pr.ilgq 1aik4buvEs teiginiq ir patarimq. K r . (seniausieji Antikos laikai).monetarizmasir XX a.).4.) .jI nuolat pledia.'-: . Naujqiq amZiq ekonomindmintis: klasikinepolitin€ ekonomijair jos kritikai (Xvlll .: Krnonqtcis€r :: : (kanontninkai) (XIl r XlVe) m i n t i s( X V .) V a r o n a s( l 1 6 2 7 m . Klasikin€ ir kitos svarbiausios 1. ) C i c e r o n a s( 1 0 ( r.apibendrinimu.l pailurcs gkonominis.) Katonas (234 . iki mintiesprieSistore l.istorindmokykla.) P l a t o n a s( 4 2 7 3 4 7 m .XIV a.). Ekonominds mintis (V a.I a.ekonomikosteorijos Siuolaikin6s 1. Ekonomikos mokslo raidu Ekonomikos mokslas. tinkarnil tik lkio atvejarns tikslams.).). Kr. uZuomazgos 5.322 m. pr. p r . K r . II puse."' Scholastike (XIl :. m. pr. ) Aristotelis (384 .tautq gkiinbmin€r paZi6ror ANTIKOS EKONOMINE MINTIS Scnov€s Graikijos eLononrini mintir ( Ksenofontas 430 354m. ekonornikos ll pusdsnaujausios E K O N O M I N E SM I N T I E S P R I E S ] S T O R E senov. Ankstyvqjrl ir viduriniq amZiqekonominemintis (ll .2.XX a.). klasikines politines ekonourijos n-rerkantilizrnas.XVIII a. Kr. e.suteikiajarn vis glaudesnitatpusaviosqrySlir tikslurnq. nuo XVlll a.2.). Velyvqjq viduramZiq ekonomine mintis: ankstyvasisir velyvasis fiziokratq teorija. K r . 4. p r .XIX a. pr. . Antikos ekonomine 3.. ar atskiriemsSalies pradedasuvokti visq ekonorninigyvenimq o dabartiniulaikotarpiu. 2.1. mintis:marZinalizrno 6. KrikiCion!lkaqis frornU ligyas '' (X'XUaJ. taut. 1.cs. Senavis lndlj0s.6 pav. keinsizmas.XlV T o n r a sA k v i n i e t i s ( 1 2 2 5 1 2 7 4 43 .4 3 m . Kr.149 m. p r .

vELYVUJUVTDURAMzTU EKONOMINE MTNTtS A n k s t v v a s i sm c r k a n t i l i z m a s t X V l * X V l l a .1) A n a s R o b e r t a s i u r g o ( 1 7 2 7.Sen-Simonas . S .l 7 8 l ) T a.H.1 7 1 1 ) NAUJUJU AMZIU EKONOMINE MINTTS Klasikint po.Nliuleris(1779 1829) (1 V. Z a n a s B a t i s t aS e j u s( 1 7 6 7 I t t 3 2 ) .Listas A. S i s m o n d 1s 7 3. T D Z o n a sS t i u a r t a s M i l i s ( 1 8 0 6 l t l 7 0 ) K l a s i k i n d s p o l i l i n f s e k o n o m i j o sk r l t i k a l X t X a . P r u d o n a1 8 0 9 1 8 6 5 ) Nlarksizmas ( K.) Utbpinis gocializmas (1789 1846) F.Hildcbrandas 1878) (1760 H..I V I I I Viljamas Poti (1623 1 6 8 9 ) .) K l a s i k i n € s p o l i t i n d se k o n o m i j o sp i r m t a k a i ( X V I I . S. rornantizmas ) (i 7 (s L . (1772 1837).P j c r a s B u a g i l b e r a s( 1 6 4 6 .l\Iarksasl8l8 -' 1883).1 177.1 6 4 1 ) Antuanas de Monkretjenas (1575 162l) Z a n a s B a t i s t aK o l b e r a s( 1 6 1 9.1825)..Ro5eris 817 1894) 1 K . (I F.1 8 .) c A d o m a s S m i t a s( 1 7 2 3 1 7 9 0 ) D a v i d a sR i k a r d a s( 1 7 7 2.1 8 2 3 ) .XtX a. .litin0 konomija (XVIll .1 6 8 3 ) Fiziokratqteorija (XVIII a. { 2P. I t j 3 4 ) . . Z . o m a s R o b e r t a s N { a l t u s( I 7 6 6 .) .Furje R .) ( T o m a s N { a n a s 1 5 7 1. . K n i s a(s 8 2 1 -1 8 9 8 ) (1812 B. Vdlvvasismerkantilizmas (XVIII a.. O v c n a(s 7 7 l 1 8 5 8 ) l Ekgnominis.Engelsas820 I 895) .) l-ransua Kene ( 169.

I 866). I puse mikot mok)klos It arlin alizmas. psichologinis tnatcmatints ir mokyklq SubjcktyvistinAs rcvoliucijos etapas atsiradimas pirmasnrarlinalizmo (1851 l9l4). EKoNoMINE MINTIS XIX a.Nlengcris ( A.N{.Diupuji (l 804. i .l9ti3). + 8 ) .R. . V. (1840 1921).Vizerisl85l .K. (1 A. Z. C o s c n a(s 8 1 0 . (amerikiediq istorjnOmokykla)' T. . (l tt35 V.Nliticlas (1 ( DZ.l 9 ' 1 5 ) V.B.Smolcris ( 1 8 3 8 -l e l T ) A. P i g ( 1 8 7 7 1 9 5 9 ) s Istolind mqkJ:kla : .S. u A . F.Vagneris ( 1 8 3.Vcblcnas \ctobulos konkurcricijos tcorijos (r857.DZevonsas .Robinson I 903. J .I 8S2). marZinuli2mo rcvoliuiijosetapas . ". Kurno ( I 801.2lombarlas ( 1 8 6 3l-% r ) lnstitilciohalizmas .1946) Monctarizmas lcikagosmokykla) M.stuolatrtNl.Fridnrcnas ( r 8 7 4 -1 9 . : : .1-l9l0).eemberlinas 899.1877).Komonzas ( 1 8 6 2. T i u n e n a s1 7 8 3 1 8 9 0 )H . N l a r i a l a ( 1 8 4 2 1 9 2 4 )A . i Vokieliq mokykla G.g*HljT|su:ltono Marlinali2mo teorijos pirmtakai ( 1 . S . tl puse XX a.Pareto (1851 1926) K.929) 1 DZ.1926).Valrasas 83.Veberis ( 1 8 1 6 -1 9 2 0 ) G.1 9 1 7 ) s NI. ' .Btm-Baverkas K. Knapas ( 1 8 4 2 -1 9 2 6 ) V. O.E.1 8 5 8 ) .Vikselas mokyklossusiforinavimas altrasis Nioktasikinis ekonqmikos.Keinsas 883.1967) Keinlizmag (l J. r ' . (1848 1823).

ekonominitl paZiurq pabreZianti mainq ir prekybos.V . F. E. uZsieniokapitalo isiverZimo. multiplikatorius ekselcratorius. P. D. Fok_einsizmas: amg{ikiefiikasis. Merkantilizmas (merkantilisrn) . . V. S a m u e l s o n a sD Z .P. Ncoliberalizrno.Patinkinas.R. C. kaip valdyti valstybds turt4 ginti . D.Spengle ris. E.Politinds ekonomijostlaktatas. K.Harodas.politineekonon. nes politine ekonomija kaip isi5kai savaranki5kai XVIII a. R. ' f o f l e r i s . P U S E tcorijos socialin is-institucinds evoliucijos. B e l a s . F.Politines ekonomijos atsiradirnas -no vardu siejamastik formaliai.Tobinas. D.Gclbreitas plitra iSlyginimas.iq problemqtyrimas ir analizejo deka perZenge uZdaro 46 .Bortkeviiius.Tofleris.Aronas.Belas. daugelyjepasaulio Saliq ir ekonolnija hkio mokslu. R .Anthuan.rija". R. DZ. R. E.KIaucris.Hansenas L. visuomen0 PoindustrinE D .Kantoras T.'kCinslzma Keinsizmocvoliucijos teorijos ' . Saltinio.kaip nacijos geroves sistema. N.Kaldoras.Drekeris.Erchardas DZ. Z.valstybine rcionalineekonomija.Trifinas. H i k s a s . A. A l l e . angliSkasis kairysir.Laferas.Hcilbroncris lnformacinA visuomcnd Neoleinsistine sintezi P .Lukasas.NIasuda Racionaliis l0kcsiiai L. (Monkretjen. K.Minskis.Ntachlupas.Hajckas A. d upos. Feldstainas.Mizesas. jos mintiesraidair Zymiausi atstovai 1.Robinson. KozoUno.Domaras. . S o l o u . neomarksistinis D.I{utas. R. Ekonorninds prancfizrt rnerkantilistas Antuanas MonkretjL-nas l6l5 m.skirtas karalienei" monarchui pataria.Klarkas.M . bei aukso svarbto ypad skatinant eksporlq ir nepalaikant importo.SardZcntas.F . 1515-1621)pirmq kart4 literatfroje panaudojotermtn4 kuris veliau buvo ivairiai traktuojarnas. L e o n t j e v a s .Monkretjenas savo darbe.ekonomirrds R. E.XX a..6 pav.. ekonomikos R.Srafa.Sibata O.Debro.ncorikardinis. . L. Neokeinslzmasi.

garnybos ir rnaterialiniq gerybiq paskirstyrnas tary Zerr-rvald2it1. Ekonornikos mokslo atsiradimas siejamas sLr XVlll a. reikalingas nukreipsgamyb4 tais keliais.SmitaspabreZe prana5umusir apibldino rinkos rnechanizmofunkcionavirn4. kele klausim4 kodel rinkos mainomosios (norninalioji) kaina paprastainesutampasu tikrqia prekiq kaina. reikalavusi pripaZinti Zemes ukiui pirmenybq Salies [kyje. o pramonQ ir prekyb4 vertinusi kaip prekybos uZ bei Sakas pasisakiusi laisvosios neproduktyvias (lasser faire.atsiradim4. pakelsvisuomends Si teorija bande parodyti. kuri ivertinta fiziokratLlatstovas isleido .remiantis sprendimq gerovq. iSleido knyg4 . . kurios esrnd '. jei monetariness4lygos yra stabilios. t.pagrindind vyste darbinesvertdskaip sudaiktinto savo darbuosetoliar'r A. jog rinkos jegos turi i5laikyti bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyr4.Tautq 1urlo krypties naujosteorines kuriojepagrinde tyrindjimas". ir taip sukurtiekoltorlirrq s4veik4galimaislyginti. (tikrosios) vertds lnatas. Bet kuriuo atveju tikroji kaina priklatlso nuo paklausos. gamindarni prekes ir teikdami rinkos jegos garantuossqlygas ganrirrti tuomet nematomosios paslaugas. teige.. paklausos bendrosios pinigLl kiekio pokydiai. tuornetiiole valstybe. L Fransua Kene (Queanay.Srr-ritas darbo teorij4 kuriq sufonnulavo anglq ekonomistasViljamas Petis (Petty' kad darbasyra vienintelis ir tikras prekds Williams. politine ekonomija pradelo tyrineti valstybdsukio problemas. prigimtiesir prieZasdirl . pokydiqprieZastis.jt1 nes mainomqjaverte. Fransua.Sis laikotarpis paZymbtas dviern svarbiaisekonominiaisdarbais. 1694-1114) .Klasikinesekonomikosteorijoskurejai neige nedarbo.galimybg.leiskiteveikti" aplinkojekonkurencija gerovQ.. viduryje kilusia ekonorniniq tyrimr4stambinimo tendencija.ekonomijos")ribas. kad darbininkq ir kapitalistq atskirq rinka.pranc[zt1 lentelq" (1758 m.kuri sukelia maZa bendroji paklausa.klasikinespolitines ekonornijos.Ekonorninq proto k[rinys po ra5toir pinigq iSradirno. darbininkq ir kapitalistq. kad rinkos ekonomika gali b[ti stabili. Aclamas Srnitas (Srnith. Klasikin€ ekonomikos teorija (classical econon..Skotas.leiskiteveikti) iteisinirnrl teises ir prigirntines 2.klasikinis politines ekonomijos pradininkas 1116 m. kaip trediasisZmogaus Fiziokratizmas (physiocracy) .).ekonon-riniq pa2irrrtl mokykla. Jeigurinkq nereguliuos prekesir paslaugas.. darbopasidalijimoir specializacijos Savo knygojeA.feodalinio natflrinio hkio (.Jis pabreZe. kr-rrie .y' su .rics) ekonornikos idejq rnokykla. Adam.Jis teige' kad jeigu gamintojai gales laisvai siekti pelno. 1123-1190) . 1623-1681).

garnybos desnius skelbe esandiusnatlralius ir amZinus. Pagrindine problema..iOq. Tadiau.faiiau.l) rinkq neturi kistis varstybe. kuris' jeigu i5leidZiamas.).Smito rinkos teorijq ir suformulavovadinam4jISejausdesni: Sdjaus d. 1766_1834).. 48 . kuri4 bande issprgsti D.. Juk visa sukurta mainomoji verte turi priklausyti iarbininkui.kJd srstema veiktq. knygas . savanaudiskas 2) gamintoiq elgesys gali buti panaudotasbenJram labui.RikardasdarbindsvertesteoriiEvyste toliau ir pritaike siuolaiki'ei ekoromikai..visuomeninius ir istorinius. I 806-1873). ku. didejant pakraLrsai.t kurios prekesvertd asmeniui.. Rinkos mechanizmas apib[dino naui4 ekonornikossistern4 kuri tuo metuJau pradejoatsirastipramoninese Vakarq valstyb€se. rZi2_1g23). paskirstymEpaskelbgssvarbiausiutyrimo objektu. 176l-1832). .darbo uZmokestisdidesnis kylandioje ekonomikoje.neru' l buti tiesioginio ekonomines veiklosvarstybinio reguliavimo. bhtina padidinri bendrqjqpasi[14. tLrrib[ti patenkintosdvi sqlygos.pur".i.t b..' jeigu klestes konkurencija.politin. tai nekintandiovertdsmato nustatvmas. o jos pasiskirstymas tarp klasiq yra vertesdesniopaZeidimas. todel A. yra lygi iq ! darbo kiekiui.Smitasteige. Jis pripaZino. Jean Baptiste.Politines ekonomijos rraktate" (1g03rn.snis (Say's Law) . rsreidgs . kurg jis gali pirkti uZ iq irba guuti.1or'p.o.. t..rid[re . tgiz'm. tai kaip paai5kintiSiosvertespasiskirstym4 tarp ivairiausiqvisuomenes klasiq.)..) isvysteA.bencrroji pasiula sukuria sau lygi4 bendrqjqpaklausq. negu nuosmukioar stabiliosekonornikos busenoje. o paskirstymo desnius .in.Gyventolq skaidiaus desniotyrinejimas"ir 1820 m. Todel. PaskutinisZymiausias sios mokyklos atstovas buvo DZonasstiuartasMilis (Mill' John Stuart. A.u priestaravirnu: jeigu mainomql4prekiq vertg sukuria savininko pirkras darbas.y. kad darbas visada nulemia vertg. To'ras Martus (Malthus.Rikardas. parasEsknygq . { tolimesni klasikinesmokyklos vystyrnqsi svarq indell ine5e anglq ekonomistaiDavidas Rikardas(Ricardo. to.tono. 17gB .r .. . yra kaip tik pakankamasnupirkti vis4 pagarnint4 produkcii4. ( D.lel . Tai rei5kia. Prancuzq ekonomistas Zanas Batista Sejus (Say.politines ekonomijos principai" 1848m..numadiusia'r pakeisti kitus <taikt"us.Politines ekonomijos ir aprnokestinimoprincipus" ii. iSt. kai dar nebuvo kapitalo ir privatinesZemes nuosavybds. Thomas.David. kad bendrojo nacionarinio produkto gamyba duoda tiksliai lygq tai produkcrjai pajamq kiek[ (darbo uimokesdiai]peinas rr t.Srnitasdare isvad4 kad vertes desnisveike tik pirmykstesevisuomen€se. norint pasiekti nacionalindsgamybos visisko uzimturno lyg[.t.

l ekonornistoKarlo Markso (Marx. Georgas Fridrichas Knapas(Knap. kritikavusios klasikinq ekonomikos teorij4. kaip mokslininko. abstraktaus konkretausdarbobei komunizmo ekonomines ir teorijas.Ji siejamatiek su pirmosios (1840-1860 m. l8l8-1883). kad kiekviena taula savita. tarptautines prekybos atveju).Torstein.B.gu parlijai. 1874-1948)) teorijomis jtl Zymiausir"jq veikla. besiremiandiai Karlo Markso doktrinornis.tai nacionaline Istorind mokykla (Historical School) ekonomikosteorija.todel butina sukurti nacionalingekonornikosteorij4. Wesli Kler. F. Ekonominis romantizmas (rorr.konominio romantizmo bei marksizmo ekonornikos teorinitl principq susiformavimos4lyga. figlra. teigianti. pabaigojepastarasis 49 . o ne darbin6svertes desni. veiklos svarbErodo ne tik indelis i ekonomikos teorij4 bef ir [naSas socialiniq mokslq metodologij4. I (marksistind ekonomika) (Marxisl Marksizmas economy) . o politine j. ir veliau) (Gustavas Smoleris(Chmoller. Jo. lll9-1829). Si teonja kure ir pletojoekonominius pasiulymus srnLrlkiajam Likiuiginti. pagrlst4 starnbiq lkiq veikla.Sejus. Tadiau tikejin-ias rinkos veiksniqjega juos skatinoremti ekonominioliberalizmoir laisvosios prekybostarp tautq idejas. kad prekiq paklausa nera darbo paklausa.). Jis irode. kaip D.ekonomikosteorijospletra.rs. kai garnyboskainos ddsniai neveikia (pavyzdZiLri. kad reikia analizuoti ir desnir.paklar"rsospasihlos DZ. kad nera bendrq vystymosi ddsnir4. Adam Henrich. Kaip atsvara klasikines ekonomikos Salininkq veiklai atsirado utopinis socializmas.1857-1929).Kend rnokinio.Gustav. kaip kad teige Z. Kiek veiiau i5rySkejovokiedir.) (Adomas Henrichas Miuleris (Miuller. kapitalizmo vystymosi baigtinurno. 1842-1926)) bei amerikietiSkosiosistorines mokyklos (Torsteinas (Webllen. susiformavo marksizmasbei marksistinissocializrnas. Karl.kurioje didZiausiakapitalo dalis priklauso vyriausybei.ekonomika. Fridrichas Listas(List. kad vertd priklauso nuo gamyboska5tq buvo kritikuojama.1789-1846) kt. ir atstovq .Marksas industrines revoliucijos laikotarpio duomenq analizis pagrindu suformulavo darbines vertds. Tai reiSke klasikinis ekonornikos mokyklos nepajegum4 aiSkinti ekonomines problemas. klasikinesekonomikosteorijos paZi[ros.Rikardo.Milis tvirtino. vdliau ekonorninis rornantizmas. Veblenas VeslisKlerasMitdelas (Mithell.1838-1917). tiek ir su antrosiosvokiSkqq istoriniq mokyklq (1870 m. Fridrich.ranticism economics) of ekonomikos teorijos. Apie 1870m. K. E. XIX a. George Friderich.

ekonomikos idejq visuma... buvo rnikroekonominesanalizes pobudZio. 1845-1926. Jos tyrd individualiq subjektq.Irvingas FiSeris(Fisher Irwing. Sveicarijos matematine) Mari Espri Leonq Valrasq(Walras. ZemvaldZiqir kapitalistr4prie principq. 1883-1946) veikla.185l-1914). Neoklasikine ekonomikos teorija savo idejomis sujr.Makroekonomines analizesatsiradirnui stiprq irnpulsqdave anglq ekonomistoDZonoMeinardo Keir.Austrq ir Sveicarijosekonomikosmokyklas apjunge Svedqekonomistas Klutas Vikselas(Wicksell Knuth.ekonomikos teorija. 1851-1926). nesuprie5ina Jis pleiia savEs jq idejornis.marZinalistine revoliucija".E.pradejo n a u d o l i i b i n i qd y d 2 i qt y r i m u s . ekonomikos mokslas neatmetdnieko.Vilfredo. pagrista A.Jis sukOre pagrindLrs makroekonomines analizes 50 .DZevonsq psichologine) Karlq Menger[ (Menger.MarSalo darbais. pagrista ribines analizes bei maZejandio naudingurno teorijomis.neoklasikiniupoZiuriu": verte priklauso ir nuo gamybos ka5tq (pasillos). psichologine. arnerikiediq.Oigen4 BemBaverk4 (von Bohm-Bawerk.Mari Espri Leon. XX a. 1834-1910).John Maynard.). perkelusia akcentusnuo klasikinesekonomikosteorijos nagrinetogerovdsSaltiniobei jos paskirstyrno tarp darbininkq.Siuolaikinejeekonomikosmokslo raidos stadijoje iSry5kejo Siosnaujosanalizeskryptys: 1. anglq . ir nuo naudingumo(paklausos).S. Fricleric. su bet ir papildo tai tornis kryptimis.[einandiqi 5i4 sferq skaidiq. k4 [ ji ine5e praejusio Simtmedio ekonomistai.Arthur Cecil.rso (Keynes. Piln4 neoklasikines ekonomikosteorij4 pateik€KembridZomokyklos atstovas Alfredas Mar5alas (Marshal. Alfred 1842-1924) ir jo mokinys ArturasSesilas Pigu (Pigou. ir XX a.S. FrancesYcidro. kurie valdo iStekliq paskirstym4 pagal poreikius.austrq (Vienos.poZifiris pakeistas. Fridrichil Vizerl (Vizer. Sioje naujoje ekonomikos mokykloje buvo pagristi maZejandio ribinio naudingumo ir statines pusiausvyros analizds prinoipai. MarZinalizmas (rnargin economics). pabaigoje i5st[rnusiais klasikines ekonomikos teorijos rnokymq.. l85l-1926).ugen. 1867-1947)ir susifonr-ravo taip vadinarnamarZinalizmoekonomikosteorija.Frensislsidro EdZvortas (Edgeworth. Neoklasikineanalizt. (Lozanos. XIX a. kuriorns jq pirmtakai skyre nepakankamai ddmesioarbajas tik nurodd.rnge daugel[ ekonomikos mokyklq ir Zyrniausiqatstovq: anglq (JevonsW. Karl. Neoklasikin€ ekonomikos teorija (neoclassical economy) . pradZioje. tEsia. Makroekonomikos aspektas. lS48*1923). arba ekonomistqV. 1835-1882).Teorijos.paplitusios XIX a. 1877-1959). 1840-1921). Vilfredq Pareto (Pareto. r Si teorija daiznaivadinama.

1971rr.ju visose pasaulio valstybese renkatna ir tyr mukroekonorniniamsimants. nes tikroveje daZniaususidttriatna linksta i netobuloskonkurencijossituacijas. suvokim4+. kai valstybems reikejo kokybiSkos statistinds informacijos planLrojant ir Dvide5imlojo su savo ketinimus. 3.2.4.taiiar-rtai tyrirnai Simtmediais trys ivykiai.l90l-1985).tai nustatymas fakto.rltatq.susijusius kariniaisveiksmais. visurniniusprocesus Salies apibudinandiais 2. tuo talpu ekonomikos analizd nuo 1930 m.Statika analizuojatik baigtinE Dabartine pusiausvyros blisen4 ir ekonomikos elementq veiklos rezr.rrejo nebuvo savaranki5kas tai apibendrinandiq duotnentg kaip Pirmasis [vykis Didelq tyrirnq mokslindsbazes.nacionaline sqskaitq sistenta (NSS). igyvendinant arnZiaus 3-ame de5irntrnetyjeJAV buvo sukurta nacionaliniq pejamq apskaitos infomracine sisterna . ne stl tobulqja konkurencija. Pagrindinds iiuoluikitris ekonomikos teoriios ir nrclodologiia Makroekonomikos kaip mokslo apie bendrqsias r"rkio tendencijas buvo pagrindinisekonornistqanalizesobjektas. Netobulos konkurencijos analiz6. Antrasis ivykis. kad verslo ciklas yra pasikartojantisekonorninis reiSkinys. [vertinandius laiko veiksni ekonomika laike tarp gyvenime ir apibfldina sqry3ius. tapQS svarbiu dabartines tnakroekonomikos vystymosi stimulu. tiria dinaminius procesus. Nobclio prernijos SirnonSrnith. m e k o n o r n i k op l e t r a i p r o g n o z a v i u i .rinkos fikio teorijoje. makroekonominiq Sios informacijos dal[ rinkti past[mejo Pinnasis pasaulinis karas. ukyje. tapqs ypad paZyrnctirtas Veliau nacionaliniqs4skaitqsistern4 sisterninokiti ekonornistai.kad JAV ekonomikai bfidingi pasikartojantys Zymia dalimi panaSIs o Siarn darbui vadovo Zytnus ekonotnistasSaimonas Srnitas Kuznccas (Kuznets. 1913). laurcatu. (Stonc.g.niniame gyvenimeskiriatnls kiekvienosSalies ekonominiqrei5kiniq. . o su rinkos monopolinemis ar oligopolinemis struktr.rromis. 2r. Makroekonomikosteorija remiasi statistiniaistyrirnais. Richard.Zymausstatistiko Vesli Klero Mitdelo tyrinrai ir parode. s 1. Verslo ciklo prigimties enrpilinio paZinirno palanga buvo imanoma tik patobulinus makroekouotlinE informacrjq.susifonnuojandius ekonor.2. Dar trediojoje ekonomikos teorijos vystymosi stadijoje ekonomistaii5kele visuotineskonkurencijostarp ekonornikos subjektq hipotezg.Didelis demesys .Jos vystymuisi didelg [tak4 tr. mokslas. Ridardas Stounas anglqckonornistas 5t . JAV ekonomisto.Pladiatr 2 skyriq. Procesq dinamikos elementas. Sitrornettrbeveik kitimo tenclencijrl s4lygojusimakroekonomikos apdorojama infbrtuaci.rinkimas ir sisteminimas.

kritus jq paklausai iSvystytose valstybese. Trediasis Siuolaikines makroekonomikos suk[rim4 [vykis.Mitdelasnustatd. V. kai beveik visos pasaulio valstybes susidure su katastrofiSkugamybos apimtiesrnaZejimuir beprecedentiniu nedarbu.nerikos. kaip atsargq garnybos ir apimtis.palaipsniuiap€mr-rsir. JAV buvo 25 proc.JAV ir Vokierr-.K. nei DidZiausiintelektualiojo kapitalonuostoliaipasirei5ke katastrollskai padidejusiu ptlyzdLiui. kur ekonolrrikoskrize prasidej dar 2-ame de5imtn-retyj o e.oje daugiaLr 30 proc.Ann) kaip pagrindinEDidZiosiosciepresijos >1.verslo ciklai.30 proc.bedarbiq. DidZioji depresijatapo pasar-rliniLr reiSkiniu. todelji buvo netoliaregiSka. 1933rn... tiek politiniaisprocesais. DidZioji depresijaprasidejo 1929 n.Demokratines vyriausybdsnepajegeiveikti ekonominio chaoso. praktiSkai Kai visos pasaulio valstybdspradejo laikytis Sio praZhtingoplano. 1929-1932 m.o Vokietijoje. tarptaurinE prekyb4 i5tiko giliausiasnuosmukis. siekdamospadidinti Salyje garninamqprekir4paklaus4 ir suteikdarnos galimybEZmonerns dirbti.verslocikle kinta tendencingai. Vokietrjoje 40 proc. depresijos todel ir laikorna. ltahjoje. i5sirutuliojusiais kaip buvusir4sukrdtirnq rezultatas.DidZioji depresija. todel daugelyjeEuroposir menkai i5vystytose valstybdse.lmejusi ekononrik4 | depresijq.50 proc. sqlygota eksportuoiamos Zaliavos kainq rnaZejimo... lsanalizavEs makroekonorninE aplink4 jis pasiule fiskalines ir monetarines politikos priemones krizinei situacijai lveikti.Ekonornineskrizes laikotarpiu Zlugo keletas dernokratiniq vyriausybiq. kad tokie svarbusekonomikosrodikliai.Lotynq Ar. . ISvystytos vyriausybes i krizq sureagavo. Japonijoje1 valdZiqatejE fa5istai sukurstdAntr4li pasaulinikar4. ir galiausiai pasieke ypadkritiSkalyg[. DidZiojojeBritanijojekainossumaZejo beveik 25 proc. KadangiSi politika netiesiogiai didino nedarb4 kitoseuZsienio valstybdse..nbiausia ekonomikos katastrof a Siuolaikineje istonjoje. Ekonornistai pateik€ nemaZa hipotezirq.. pasauline Si katastrofa dabarstebinapasaulltiek ir Zrnoniqpatirtornis kandiomis. Afrikos ir Azrjos valstybeseekonomika buvo krizines b[senos. DZ. Prancfizijoje daugiaukaip 40 procentrl. Zyrnus JAV ekonomistasMiltonas Fridmenasir Ana Svarc (Shvarc. sqlygojEs tai .pavyzdZiui.tai star. pramonds garnybos apirntis vrsame pasar-rlyje ?ymiai sumaZejo. nedarbas.aiSkinandiq DidZiosios prieZastis. pastr.kainq lygis.r i5vystytas valstybesir perdjusiui rnenkaii5vystytas Salis.. kad ji yra rnakroekonomikos vystymosi stimulas. l5vystytosSalyssusidfiresu r.pavyzdLiu| JAV . DidZiojojeBritanijoje-. DidZioji depresija . ivesdamos importo prekybos barjerus.lik" 10 proc. Hitlerio atejimas valdZiqVokietijojebr"rvo tiesiogiai I susijEs katastrofiSka su ekonominekrize Vokietijoje..Keinsas kaip pagrindini veiksni. ivardijo ateities perspektyvrl svyravimus. tarpvalstybiniai prekybiniairy5iai buvo paZeisti. Pranc[zrjoje. nedarbu. taip pat Japonrjoje susifonnavo diktaturos.rnikalaus lygio defliacija.

susisukandios spirales Balandis GeguZd Vasaris -' Sausis (rnln. peraugimo I todel ji nesugebejosustabdyti iprasto verslo ciklo nuosn-rukio kataslrofi depresij4.o JAV jo dar nefgavo. visiSkai nepasitvirtino. tariftl polrtikos. 1. ekonorni5kaii5vystytos Salys nesugebejoiSvengti ekonomikos nuosmukio. kad visos monetarindspolitikos keitirno priemones. prasidejusio 2-o de5imtmedio pabaigoje. Autoriai tvirtino.7 pav.Kindlbergeris vaizdLiai aiSkino principu(2r. nukreiptos kovoti su didejandiaisbankq bankrotais.prieZasti ivardijo ekonornikospletros varZymE 1929-1933 metais. Sk4 (Kindleberger. sausio I 933 rn. kadangi pasaulyje nebuvo Salies lyderio ekonomikos srityje. kovo meneslals 53 . Tarptautin€s prekybos rnaZejim4 C.g.USD) Gruodis RugpjItis Lapkritis Spalis Rugsejis 1. galejusiq paveikti krizq atskiroje valstybeje(pavyzdZiui. Tarptautines prekybos maZejimas 1929m.7pav. varZiusios tarptautinE prekyb4 stabdyrnas). Tuo istoriniu laikotarpiu nebuvo ir tarptautiniq institucijq. Kitas amerikieiiq ekonornistas CarlzasKindlbergeris prieZastis Charles. 1930 m.finansinespagalbos suteikimas. 3-o deSimtmedio pabaigojeDidZioji Britanija jau praradopasauliniolyderio vaidrneni. Jo manymu. 1910) DidZiosios depresijos bandeai5kinti tarptautiniu poZitriu.).

Taigi. t.y.). kad jis ekonomikai bildingi svyravimai.Keinsaslne5e didZiull indeli I ekonomikosteorijosvystymqsi. ji i5lieka svarbiausiuXX arnZiaus ekonominiuveikalu. priklausomai nuo to. depresijos JAV ekonomistasPiteris Teminas (Temin. kaip artimai jie savopaZiDras siejosu Keinsoidejomis. P. Zymia dalimi priklausantys nuo rnasinirl 54 . pagr[stos bendrqjqi5laidq ir pajamqapytakosvaldymu. pasakdaugelioekonomistq.su kuriuo pasar. DidZioji depresija pradejoprieStarauti ekonomistqklasikq paZilroms.. Piter) tvirtino. Salys. poveikis Siammokslui buvo toks Jo didelis.kad nuo Sio laiko visi makroekonornistai pradejosavepriskirti rienai i5 dviejq sroviq:keinsistams arbaklasikams.Teminomanymu. galejoteigiarnai paveikti ekonomikosraidq.o ji. Pagrindinis DZ.PrieSingai..Bhta ir kitokiq bandymqaiSkintiDidZiosios prieZasrrs.y.rlissr. suleike makroekonornikai Siuolaiking krypti. Pagrindinesiddjos.uZdelstoveikirno bomba". kad DidZioji depresija.o po to ir visE iikusl pasaull. Kaip veliau paroddpraktika.Keinsas sumodeliavo DidZiosios depresijos bei srnulkesniq ekonominiq svyravirnq teorinE schemq ir pasirlle specialiq vyriausybes veiklos prograrnfu siekiant iSvengti depresijos.M. Keinsizmas (Keinso ekonomind teorija) (Keynesian economics) makroekonorninio reguliavirno teorijos. Zymus angh. kaip ir daugelio ekonornikosteorijos problemq atveju. Nors Siandienakivaizdus ir kai kurie Sios knygos tmkurnai.plito per to rneto valstybiq monetaring politikq pagrfstq aukso standartu. kad rinkos rnechanizmuineb[dingas ilgas ir nuolatinis nedarbas. Aukso standartas priestaravo savarankiSkai nepriklausomaivalstybds monetarinei politikai. jai nebhdingas Zemasnedarbo lygis ir didele garnybosapirntis. kariniai konfliktai tiesiog peraugo I taikaus laikotarpio konfliktus. Si krize priverte suabejotr. ar ekonornikos teorijos postulatai atitinka realius to meto gyvenimo procesus.isdestytos jo Zymiausioje knygoje .depresija. t.BendrojiuZimtumo. aiskinandiqDidZiosiosdepresijosprieZastis ir jos reiSkirnosi mechanizmq.Keinso teorijos teiginys buvo tas. ir ypad ekonominiarn augimui. palaipsnitri apdrnusii5vystytasvalstybes.anksdiaunegu kitos atsisakiusios aukso standarto. DZ. gaivojo.1 ekonomistas DZ. Pateiktieji keli skirtingi Sio t-enorneno suvokirno bfldai demesikoncentruojai kur! nors vien4 krizes aspekt4ir per j1 bando paaiSkinti5i sudeting4 makroekonomin[ rei5kin[. parerntus tarpusavionepasitikejimu bei prieii5kumu Europoskonfliktuojandioms Salims.tai Pinnojo pasaulinio karo ir po jo vykusiq konlliktq . pinnosios iSsivadavoir iS depresijos blsenos. susijusiossu ekonornikossvyravirnais.palfikanqir pinigq teorija" (1936 rn. kad rinkos ekonomikai nebudingassusireguliavimo mechanizmas. nera vienr4visuotinai priirntq paZi[rq.rsidr-rre 3-ame deSirntmetyje.

Keinsistind teorija Siam atvejr. kad kainos realiarne gyvenirne. nesusidurdamasu akivaizdesniaisnuosmukiais ar didesniu nedarbo lygiu). t.kaip makroekonominioreguliavimo priemonei. susijusios su politinemis fiskalines ar monetarinespolitikos keitimo rekomendacijomis.y. teigianti. kad. aktyvioje valstybesreguliavirno politikoje. skiriarnas neZymusvaidmuo.15 dalies tai tik priklauso nuo to. taip pat vidutinis darbo uZmokestis.kai gamybos apimtis malrja (stagnacija). augant karnoms (infliacija). Pasak DZ. Tai analizes. 1912) sukure alternatyvi4 keinsizmui monetarizmo teorijq kuri sudaro vadinarn<-lsios Cikagos mokyklos pagrindq. valstybesbiudZetui.keinsistines revoliucijos" vard4.Keinso principiniq idejLl. ji nuolal susireguliavimo siekia visiSkouZimtumobtisenos. kad ekonornikos stabilizavimui reikalingas makroekonomines strategijos koregavimas. Rinkos ekonomika principu. tadiauyra nuolatiniq ekonominiqdiskusrjqobjektas. Keinsas teige. Milton.ri negalejopasi[lyti jokiq ekonomikos stabilizavirnopriemoniq. Si teorija teigia. kad pinigq pasitla lemia kainq gamybos apimdiq.t. ldejos. kad: pagrlsta l.nuotaikq kaitos poveikio bendrajam investicijq lygiui .Jo ideja. nors ir paplito po vis4 pasauli (daugelio valstybiq ekonomika sekrningai pletojosi. susijusios su pinigq itaka ekonornikai..nuo pesirnizrnoiki optimizmo. 8-o deiimtmedio pradZioje sekmingq daugelio pasaulio valstybiq ekonomikosraidq pradejostabdytistagfliacija. ir atvirk5diai. ypad vyriausybds iSlaidq. Monetarizmas (rnonetarism) teorija. nedarbo ir kitus pokydius. ypad pladiai paplito ir igavo . rnokesdiqbei pinigq politikos pasikeitimai. Pesimizmo didejirnas verslo aplinkoje s4lygoja investicijq aktyvumo smukimq kuris savo ruoZtu s4lygoja bendrq gamybos nuosrnuk! ir nedarbo didejirn4. Staglliacija (stagflation) tai tokia ekonomikospadetis.y. yra Siuolaikines makroekonomikosSerdis. 55 . g. Daugelis DZ.Keinso. Ekonomikos nestabilumoprieZasdiqbuvo bandorna ie5koti padioje stabilizavimo politikoje. kai ekonomikos kriz6 pasiekia tok[ rnast4 kaip DidZiosios depresijoslaikotarpiu. kad vyriausyb6 privalo vykdyti ekonomikos stabilizavimo politikq siekdama i5vengti ekonorninirl kriziq atsiradimo bei pldtros. pagrindas. Siuo laikotarpiu Miltonas Fridmenas (Friedman. nera visi5kai lankstls ir negali greitai pasikeistiir prisiderinti prie ekonomikos. tai ji negali b[ti greitai pa5alinta ar btiti i5sprEsta darbuotojq pastangomis. tarpe jt1 ir jo pasiulytas bendrosios paklausos bei bendrosios pasiiilos analiz€s metodas.

rnonetaristineje. tr.?ymiai sumaZinus pinigq kiekio didejimo tempus.todel jis siillo vyriausybeipinigq kiekl parnaZu didinti tokiais tempais.nauja"infomacija turds poveikl llkesdiarns arba elgsenai.rredamisvarbi4 informacij4 tuo laiku. Todel lfikesdiaiigaunatikimybes pasiskirstymofom4. g. tadiau butent jie tampa pagrindiniuracionaliqllkesdiq teorijoselementu. tai. 8-9-ame deSirntmetyje monetaristqpozicijas kovoje prieSkeinsizrnq p ii s u s t i p r i n o e o k l a s i k ai ir p a s i u l o s o Z i u r i o k o n o m i s t a S i e e k o n o r n i s t ar j 1 1 n e i. kad ekonornikos pldtros svyravimai i5 dalies yra pinigq kiekio svyravimq rezultatas. Salininkai buvo kategoriSkesninegu monetaristai.r. Robert. Jo manymu.kad finnos ir asmenys. turedarni visiSkaitiksiiq informacijq tuomet fikines veiklos ciklas savo dabartinefbnna nustotr.ekonomikos analizds Saka.rrie atitiktq ilgalaikl garnybosapirnties didejimq ir pa5alintqinfliacijE ekonomikoje. kad.Fridmenas ir jo pasekejai tvirtino.kr.o valstybinisreguliavirnas ekonomikai b[dingas susireguliavirno neuZtikrina stabilaus ekonornikos vystyn. L[kesdiai yra labai svarbls derybose del darbo r. atsiZvelgiant esamE bendr4j4paklausq. hipotezeneteigia.Visose ekonomikos teorijose (keinsistineje. M. pasir"rlos poZi0rio) atsiZvelgiamaI gyventojq ateities lukesdius. Robert. Racionaliqjq liikesiiq teorija (rational-expectations hypotesis) tai hipoteze. infliacijos ternp4.. verslininkq ateities lrikesciai ypac veikia firmq i5laidas investicijoms ir atsargorns.rosi. jei Salyjeyra didele infliacija. objektyviainumatoateities lvykius. sumaZetqpaklausair didetq nedarbas. 1931) ir RobertasBaras (Barro. kad b[tq gaunarnadaugiausiaprodukcijos.rZrnokesiio lygio.l egzistavqs.Z y r n i a u s i r a c i o n a l i q j t l u k e d i q t e o r i j o s a t s t o v a ir RobertasLukas (Lucas. g. tvirtindami. neokeinsistineje.teigianti. Pasiiilos poZiIrio ekonomika (teorija) (supply-side economics).Tadiau nedarbo padidejimas jau butq tik laikinas. Manorna. Racionaliq l[kesdiq modelis pladiau taikytinas laisvosios k o n k u r e n c i j o s i n k o s e . Aktyvi valstybdspolitika yra problemosdalis. I 56 .nes Zmonds numatyttlinfliacijostempq maZejimq todel b[tq griZtamaI visi5ko uZimtumobrisen4. Sie l[kesdiai Zymia dalimi lernia [kines veiklos ciklq. pavyzdLiui. 1e44).ratyti busimus [vykius. jeigu verslininkai veiktq. Taigi tik . tiek darbininkai) turi nur. Sios teorijos Salininkq nuomone.kad lukesdiaiyra visuornettikslhs.2. o ne jos sprendimas. kad rinkos principas. kur kiekviena sanderio 5ails (1iek darbdaviai. StatistikospoZiuriu. kai prirmarnas sprendimas.nagrinejanti trkio gamybospajegum4(potencialusis arba galimasisBNP) ir politik4 kuria siekiama pagerinti garnybos i5tekliq rinkq lankstumqtaip.

Evesey David.. o vdliau perZiurejp ir pagrindEjo teorijE. pa5alposgarantuojatik pat[ Zemiausi4gyvenimo lygi' Kad ir Sios Zerniausios darbo pajamos skatintq dirbti. nuotnone. vadinam4j4neorikardinE 57 . kad tiek keinsistai. aplenkiandiodarbininkq ribinl darbo nasum4 apribodarnos galirn4 LrZimtum4. o technologiniaisokai.Rikardo pastovaus vert€s mato problem4 ir isvysdiusl ekonomikosteorij4.Prekiq gamyba naudojant prekes" (1960 m').Keinso pasekejai .Sio reiskinio prieZastisyra ne benclrojipaklausaar pinigq politika.Reigano administracijai. Arthur. Tokiq paZiflrq visulna bLrvo bLrdinga naudingiau dirbti negu gauti oasalpas. socialinio aprfipinirnolyg[. Tai paskatino juos pasmerkti profesiniq sqiungq veikl4 nes jos padidina clarbouZmokesdionormas iki lygio. 1914). kadangi jo darbo pajamos (iSskaidiavus rnokesdius) yra maZesnes negu pa5alpos' gaunamos nedirbant. Ray.Pasi[los poZifirio ekonornistaiisanalizavo gamybos istekliq rinkll ir biurokratini nelankstum4 didesniqgamybosistekliq kainq poveiki bendrajai paklausai.padetis. Robert Merton.Keinso daugiauar maliau rdmEpagrindinius pasekejai ekonomislai. gaunantis socialinio apr[pinimo paSalp4 neskatinat. teigianti. Dabartiniai DZ.1a. Rojaus Forbso Harodo (Harrod. Zymiausi Sios neokeinsizmoteorijos atstovaiyra amerikiedirlekonomistqEusdjausDeivido Domaro (Domar. R.Tokie tyrimai paskatino pasi[los poZilrio ekonomistusatmesti kai kurias socialinio apr[pinirno pasalpq ir progresinio apmokestinirno sistemas. Piero. pladiai analizuojama nuo paklausos nepriklausornai 1898-19S3) darbe . sukritikavusiame D. tiek monetaristai neteisingai traktuoja Jq ekonomikos nestabilumoprieZastis.Keinso teiginius.neokeinsistai . nes Sios sukuria skurdo bedarbiqimtis maZaiapmokamqdarbq. DZ. Nuo XIX a. Neokeinsistai (neokeynesians) SiuolaikiniaiDZ. iSkeltq 9-ame de5imtmetyje susiformavo realaus verslo ciklo teorl. Zymiausias pasiulos poZi[rio ekonomikos teoretikasyra Arturas Laferas(Laffer. Darbinds vertds teorijos savybe nustatyti vertE pagal garnyboskastr"rs Pjero Srafo (Sraffa. jeigu net ir atliekatnodarbo uZ <li<lesn! rnaZiausi4 bus ekonomiSkai Tuomet Ztnonems ribinis pajamq produktasto negarantuoja. Skurdo sp4stai (poverty trap) . Forbs. pabaigos iki dabar pletojasi D.Rikardo ekonotnines idejos.uas ie5koti darbo. kai bedarbis. g' l9a0). g. neskatinandius spEstus. g' 1924)ekonominioaugimomodeliai. 1890-1978)ir RobertoMertono Solou (Solo. si[loma vyriausybei suteikti darbdaviams uZimtumo dotacijas.tobulina savo pirmtako teoriniuspagrindus. kurios leistq moketi darbo uZmokestl.

Shurnpeter. kurios pagrindqsudaroKozo Uno (Unno.Tarp daugybesSalyje praktikuotq rnarksistqekonornistqkrypdiq paZymetinaUno rnokykla.Sumpeterio5.reguliuojantysnuosavybds teisesir juridiSkai iteisinantys antirnonopolinq politik4 ar sanddrio lsipareigojinrtl laikyrnqsi). M. Historyof Econornic Analysis. EconornicTheory in Retrospect.visais laikais Zmones bande suprasti. I t ekonomikos sElygomis reikSminga ir Ekonominio Iiberalizmo teorija (economic liberalisrn theory) . valstybei paliekamos tik tos funkcijos. 1868 1931) ir Keji Sibatos (ShibataKeji.nepriklausanti ideologijos politikos.Negisi? ir kitq darbai. Vadovaujantis Sia teorija. buvo sukurti ir analizuojami marksistines ekonomikosmaternatiniai modeliai. kaip maldme. I 995. Kozo. 58 .raidos. Adaspektprcss.tai D. nuo bei Siuolaikinemis rinkos e k o n o m i n i oi b e r a l i z m oe o r i j a . praktinio panaudojimoklausirnai 5J. pagristastiesiniais neoklasikiniaisbendrosiospusiausvyros modeliais.yra vadinamasekonomikosteorijos istorija.. pagrista rnokslu. oM.M.Bortkevidiar.Bortkievicz. 1897-1977)ir jo pasekejq veikla.A.Blaugo6.rs (L. bei tos. 1902-1986)darbais.1954.Rikardo tyrirno programosatnar.Blaug.koordinuojantlking veiklq panaudojim4. kuriq.1985. 'T.Negishi. kritiSkai vertinanti marksizmo idejas.gamyba" analize bei tiesiniu prograrnavirnu. Vienos jq pripaZistamos.. . labai daug.raidos ir i5nykirnoklausimus.[statymai. ginanti rnaksirnaliaigalimq rinkq ir konkurencijos.visuomeninir{gerybiq gamyba). Dabartiniameekonomikosmokslo metodologijospasaulyjelabiausiai Zinomi ir pladiausiaipaplitE J.tai doktrina. nagrinejantisekonornikosteorijq atsiradimo. Rerniantis L. kurios bltinos sukuriant strukt[ras. Istorija ekonornideskich udenij. Neomarksizmas (neornarxist econorny) ekonornikos teorija. Oxford UniversityPress. CarnbridgeUniversity Press.Percvods anglijskogo. kuriuose nagrinejarniekonomikosteorijq atsiradimo.i5laidos . Po Antrojo pasaulinio karo Japonrjoje susifomravo ypatinga nekomunistinei Saliaisituacija: apie pusevisq ekonomistq teoretikqpasirode es4 (atvirai arba neatvirai) ivairiq krypdiq marksistai. kitos . Kaip rodo ekonomikosmokslo raidos analiz6. lerniandiasprivadiq firmq veiklos efektyvum4(pavyzdZiui. paai5kinti ir prognozuoti savo ekonomini gyvenirn4.rjinirnas.(neoricardian Neorikardin6 ekonomikos teorija economics).atmetamos. Tam kuriamos ekonomikos teorijos. kuriq pati rinka negali igyvendinti (pavyzdZiui. Mokslas. T.

viduramZiais vie5patavusios teisingos kainos teorijos elementai yra Siuolaikinese paklausos teorijose. tarkirn. visada kyla abejones. pagal Kuhnq Sios revoliucijos yra mokslines. leorija ar jos dalis atmetarna.1959). paneigiant Taip Zingsnispo Zingsniokuriama ekonomikosteorija.Tai hipoteziq sistema. o daugeliu tveju nelneimanomi.ri.ji naudojamatolesniarn eksperirnentu prognozavirnr. ''T. Juos pertraukia mokslo revoliucijos. Jei.kaip ai5kinamataip: grupinio atsiradoir kaip turi atsirastinauja teorija. Arba merkantilistines paZilros dalinar pripaZistarnos Siandien. Jei tikrinant.kad sisternos nar"rjas modelis. ir "K. Pagal jI mokslo istorija nera tolygaus bei nepaliaujamonaujq idejq iSkelimo ir jq paneigimo raida. Deja. arteja prie ekonominio gyvenimo tikroves. atskiraseksperimentas teorijos nepaneigia. Be to. tai.Poperasn. Toki4 teorijos atsiradimoir raidos pateikiamokslo metodologas K.1970 59 . PavyzdZiui. marZinalistine revoliucija. remdamasisKoperniko atradimaisastronomijoje. Konstruojamas hipotezds.kuri apima tik esminiusto rei5kinio elementus ekonomikosrei5kinio raida arba ir faktus. nekalbant apie socialinius mokslus. ekonomikos moksle paneigta teorija pilnai nei5nyksta.R. ndra butini pokeinsistiniqmodeliq supratimui.ndra toks tolygus procesasnet gamtos moksluose.suformulavo mokslo proceso teorini modeli labiau atitinkant[ mokslo raidq.S. pavyzdLiui. Tai teorijos patikrinimas arba stebejirnu. The Logic of Scientific Discovery. teorijos prie kitos ir tarp kr-rrioms bridingi Suoliainuo vienos vie5pataujandios jq nera jokio rySio. kad eksperimentas nebuvo yra nesutapimas pakankamaiSvarusir patikimas. kuri nepasitvirtinusias. Joje pastebimi ilgi esamq teorijq tobulinirno periodai.DaZniausiai arba pasikartojandioekonomikos rei5kinio suvokimui kuriarnas ekonominis rnodelis. ir Ekonomikos teorijos raidoje buvo keletas revoliucijq.kad teorija atitinka realq gyvenim4. Sakorna. Net jeigu tikrinimo eigoje teorija paneigiama.Kuhnas'.University of Chicago Press.tai rei5kia. pasirenkant hipotezes.jas empiri5kai tikrinant.Teorijq galirna atmestitik kartojanteksperimentus didejantpaneigirnqrnasei. Tadiaumokslo istorijos sarnpratE raida.Kuhn. ekonomikos rnoksle eksperimentaiypad suddtingi. ikikeinsistiniai modeliai. a Kitas mokslo metodologasT. kad buvo parinktos neteisingos elementaiir faktai neatitinkatikroves.Jei teorija pasitvirtina.R. k4 vdliau pripaZino ir Poperas.S. norsjas paneigeklasikine ekonomikosteorija. keinsistind revoliucija. Be to. Hutchison.nes tarp jq nera jokio tiesioginiorySio.Poper.kad teorijos ir eksperimento tik tariamas. The Structureof ScientificRevolution. Remiantismodeliu prognozuojama pateikiarni jo konjunkt[riniai duomenys.Ekonomikos mokslo metodologijojenera vieningos nuomon6s.

turedamasnaujas hipotezes. atsiranda konkurencija tarp dviejq modeliq Rr ir &.Jos ir yra tikrinamos.Neretai paneigtasmodelis vel griZta su tuo ir padiu branduoliu. Tarkime R1 rnodelio n-toji versija visi5kai nesuderinama R2 modelio t versija.kad ji visais atZvilgiais tobulesne uz anksdiauviespatavusi4. Model[ galirna apibridinti taip: jis turi nekintam4kietq branduoli. kad iSsaugotrl branduoli.p a g r i n d i n eo n c e p c l a v .. turintys skirtingusbranduolius.ekonornikosteorijos raida nera vienos krypties kelias I _ ties4. Taip vadinamoji neoklasikine arba neovalrasind ekonomikosteorija Siandien dominuoja pasaulyje.Kova tarp rnodeliqnesibaigia.Nernarksistinis nodelis turi kelet4tarpusaqljekonkuruojandiq variantq. 'ul. reikia studijuotine tik siandien dominuojaniiE ekonomikosteorijq bet ir jos raiclq. Siandien esanti itakinga teorija dar nereiskia. t.kuris buvo apmirEspo marzinalistines revoliucijos. senasis branduolys. besiremiantiK. palaipsniuipradedaskverbtisi vienE kitos jos teritorijas.Marksistineir nemarksistine ekonomikosteorijos yra du prieSingimodeliai. t galima perteklind reprodukcija ir efektyvios paklausos nepakankamurnas. nepakankamo vartojinro ir Keinso reorilos yra"to p a t i e sr n o d e l i ob r a n d u o l i o e r s i j o s S i o b r a n d u o l i .Tai reikalauja naujq eksperirnentq stebejimq. pralaimejEs rnodelis gali keisti hipotezes. 1970. kuriq brandLroliai yra skirtingi. paneigiandiq nes ar patvirtinandiq eksperimentqbei stebdjimq reikia labai daug.Lakatos and A. atgime P. ko nebuvo ankstesndje teorijoje. kurio esme . Be to. Eksperirnentaiarba su stebejimaipatvirtinaR1model[. kuris yra nepaneigiarnas.Mengero ir L. Tai taryine tarp popero rr Kuhno teorija.Siq problern4pailir"rstruosinre konkrediu pavyzdLiu. pradedamostarpusavyje lyginti. kuris susiformavo dar prie5 Keinsq.Maltuso.r Siuolaikines monetarin6steorijos hipotezdssiejarnossu darbuotojquzimtumu.y. Markso ekonomikos teorijos brancluolys pastarajaure deSimtmetyje atgirneJaponijos neomarksistq modeliuose.patvirtinamosarba atmetamos.Lakato5or' ekonomikos teorijos raidos rnodilis. Vertinant ir keidiant hipotezes.Bet jai aktyviai priesinasi taip vadinamoji naujoji austrq mokykla. Rikardo rnodelis. atgime jau po keinsistinds revoliucijos. ii juosia nuolat kintandiospagalbineshipoir tez€s. Tarkirn. Lakatosas teigia. kad rnokslo raida buvo ir yra konkuruojandiq modelitl istorija.Tarp ekonomikosrnokslo metodologqlabiausiaipaplitqsvadi'arnasis I.ekonomikos pusiausvyr4 reguliuojapatikimi automatiniaistabilizatoriai.Musgrave. criticis'r and Growth of Knowledgc. 60 .Srafos teonloje ir sianclien aktyviai vystouras neorikardininkq. Lygiai taip pat ikikeinsistinekiekybine pinigq teorija ir siuolaikinemonetarind teorija priklauso to paties modelio branduoliui. i5 tai merkantilizmo.Mizeco teorijos branduoliu. Todel norint suprasti ir giliau pazintr realius Siuolaikinius ekonominiusprocesus. Tadiar. Kaip matome. cambritlge UniversityPress. Susiejusmonetaringteorijq su darbo jegos uZimrurnu.fei Zitiresime keinsizmopoziciirr.

Pagrindindss4vokos a a a a a a a a a a a a a a Makroekonornika ekonomikos sisterninis paZinirnas eklektika modeliai ekonomikos iSoriniai veiksniai vidiniai veiksniai politika ekonomikos visiSkas uZirnturnas kainq lygio stabilun. 3. Trurnpai apibudinkiteekonornikosmokslo raid4. Kas nulemia ekonornikos tikslai? 1 . Kokie yra pagrindiniaimakroekonomikos 8 . Apibudinkite makroekonomikos Kurie i5skiriarni pagrindiniai ekonomikos paZinimo lygiai? Koks yra pladiausias ekonomikospaZinirnas? apibfidinaekonomikqkaip visum4? Kokios pagrindinescharakteristikos tikslus? sistemos o . 6l .ras ekonorninisaugimas ekonomikossistetna pagrindines ekonomikos grllpes sistemq pagrindiniai rodikliai makroekonomikos politikos ekonon'rinds priemor. t 2 .rds fiskalin€poiitika monetarinepolitika a a a a a a a a a a a a a a a a a a a politika biudZeto valstybes prognozavimas ekonornikos merkantilizmas e k l a s i k i n e k o n o r n i k ols o r i j a e ddsnis Sejaus neoklasikindekonornind teorija istorindmokykla ekonorninisromantizmas marksizmas rnarksistinis socializmas marZinalizmas keinsizmas monetarizrnas neomarksiztnas neokeinsizmas pasiIlos teorija itj racional q l0kesi'iqteorija c realauserslo ikloteorija v neorikardininkai. 4. Kartojimo klausimai L 2. Kaip Salyjesiekiamapagrindiniqmakroekonotlikostikslq? 9 . Kas yra ekonomikosmokslas? Kas yra n-rakroekonornika? analizes metodtl. Kokius pagrindinius I l . lSvardykitepagrindinesekonomikosluokslo raidos stadijas. Kodel makroekonomikos specialistq ekonominds paZiuros daLnat skiriasi? sistemos? visosekonotnikos sprendZia uZdavinius t 0 .

Kokios yra teiginiai? teorijos keinsistq pagrindiniai ii. Kokios naujos analiz6skryptys i5rydkejo raidos stadijoje? 'rokslas? kaip savarankiskas 14.ketvirtoje ekonomikos tnokslo 13. i":i galima ivertinti bhsim4sias . 20. palrindiniai monetarizmoteorijos Kurie veitsniai lemia BVP didejima? 19. K4 paroclokainq indeksas? politikos priemonesekonomikostikslus? ti. koki. veikia ekonomines ekonomikossqlygas? b. fofi. Kada ir kocrelmakroekonomikasusiformavo savo idejomis ir dalbais suteike ono-i'tu' 15. Koks Zymus "t kryptl? makroekonomikaiSiuolaikinq teoriios? ekonornikos pagrindinesSiuolaikines 16. kar. teiginiai? iS.

R . tarptautiniu ir 2. V a l k a u s k a s . nustatymometodus. NSS tobulinirnas individualiqstandartq 4.Nacionaliniq s4skaitq sistemos standartas. NSS atsiradimas iteisinimas (1953-1979rn..rikos keletil svarbiLl Sioms teorijoms.).. fonnavimas ir 3. ir dabar).. sistema produktobalansq materialaus naudota apskaidiavirnui (LSD) pradejo skaidiuotiBVP ir kitLrs departamentas Lietuvos statistikos produkrodiklius. Amerikos mokslininkq patobulintas NSS variantaspaskelbtaskaip oficialus JTo dokumentas. suvokti nacionaliniq jq procluktosevokas.1. NSS standarto diegimo rekomenclacijosbuvo benclraclarbiavimo pakraipqSalims'.b[dus bei s4rysius. s4skaitq Nacionaliniq vienetr-1. EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI IR JU TARPUSAVIO RYSIAI Visa Saliesekonomika susidedai5 daugybesatskirq ekonorttinitl sistema. ekonominius elgsen4vykstandius ekonon. rnq paj gyvenimo rei5kinius:garr"ryb4 amas.kaLrpi ir tur14. kuriuosklasifikuotipadeda . NSS kaip dominuojandios balansiniq apskaidiavimr4 sisternos (1979m. politiniqbei ekonominir4 skiriamosskrrtingq pajamoms produktoapinrties ir lki 1990m.P .Ats. NACIONALINIU PAJAMU APSKAITA teorijq.r bendradarbiavimopl6tra.). 199I m. 1 0 4 . 1 9 9 5 .Pinna. didelds prekiq bei paslaugq [vairovds vertds nustatyrno problema verdia natrdoti jq bendr4 rnatovienetq. susiformavimas Kiekvienas NSS raidos etapassusijqsne tik su jos i5ry5kejandiq atitinkamu laikotarpiu vykstandiotarpvalstybinio tr[kumq Salinimu.nationalaccottnting Nacionatiniq sqskaitqsistema(NSS pagrindiniusekononrinit-r apibhdinantr systern) tai sisterna. Lietuvojenacionalindrns (MPS). to sistemosprie NSS pereitapagal JungtiniqTautq parengtE rPladia.vartojimal. nacionalinio sqvokq bei desningurnq. bhtina iSsiaiSkinti netgi prieStaraujandius pajal]rq.2. Balansiniai mastu(1938-1953nt').t:Ukio sratistika (Teorijos ir V. . siekiandi4paaiSkinti analizuoti makroekonomikos Pracledant patvirtinaniiusarba procesus. praktikos apybraiZos). redaktorius . iki apskaidiavirnai NSS atsiradimo l. apskaidiavinqraidil' sistemaparodobalansinir4 Nacionaliniq sEskaitq S k u r i 4a p i b f l d i n a i ee t a p a i : (iki 1938ttt.kainE 2.Antra. 1953rn. Sio standarto laikymasis tapo tarpvalstybinicr se[yga.Nuo rnaterialaus suvestinius sistemos s4skaitq nacionaliniq rnetodologij4.bet ir sr.

4. rodantysjqtarpusavio 2. atliekantis dvigub4 vaidmeni: pirnra.kapitalobei Zemes) susijq:namq [kis. sektorius.). ry5i (2. Imon€ (firma) (firm/company) ukinis vienetas. Siuo metu Lietuvoje igyvendintas s4skaitqsistema.labdaros bei megejq sporto draugijos. Namq Lrkiqir firrntl tarpusaviorySys Namq tikiai l.1 lentel6. garninantis Tarp namq [kit1 ir finnq nuolat sudaromi tam tikri sanderiai.1 lentele).ruosiarni ir etapas:kuriarna Lietuvos Nacionaliniq i<liegin-ro priimami atitinkami istatyminiaiaktai. geriau pritaikytas 1995m. vienetaiskirstomii keturissektorir"ls: PagalNSS visi ekonominiai l.apimantis ivairaus valstybinio lygio (centrines bei vietinds valdZios institucijq) nuosavybEbei valstybini vartojimE. . Namq flkiai. Moka namq [kiams uZ gamybos vciksniu naudoiima prckcs ir namq ukiar. paruoitas EuroposSalimsir regionarns pinnasis NSS NSS variantas(ESA'95). 3. Naudoja namq ikiq patciktusgan.ns 3. UZsienio Namq [kis (households) ekonornikossektorius..gaunapiniginespajamasir iSleidzia prekiq ir paslaugqpirkimui bei dali jq investuoja1finnq veikl4. Gaunapajamq i5 imoniq mainarsuZ oatcikus samvbosvciksnius pajamasimoncscpagamintoms 3. 64 . galutiniq prekiq bei paslaugq pirkejo. Vyriausybds Saliqsubjektai. 2. antra. lmonds (firmos).s a v i n i n k a i 2.ttrrintis juridinio asrtens teisg. gamybos savininko' veiksniq (darbo. . Jic yra gamybosvciksniq.kuri sudaro individai. kuriais apruplna i m o n c s . ligonines ir pan. tarpusavyje Namq [kio ekonominiaisprendimai jas parduodarnas savo garnybosveiksnius. Parduoda naslauuas Vyriausyb6s sektorius (governrnent/public sector) ekonornikossektorius. Seimos ir nekomercinesorganizacijos (profsEiungos. lSlcidZia orckcms ir oaslau{:oms isigvti Firmos l.produkto sistetuq pateiktQ 1977m. prekesar teikiantispaslaugas. veikiantis kornerciniais pagrindais.Nacionaliniqsqskaitq ir rnaterialaus palyginime".rybos vciksniusnrckiu ir naslaucuganrvbai 2.

Si lygybe teisingatik uZdaram 65 (2. Gamybos(susumavus 2. sektoriq. Taigi.vadinamaatvirosios ekonomikos sistema (open s economic ystem).1) .kuriais galirna ntrstatyti veiklos rezultatus: ekonomikossistemos kiekvieno gamybosetapopridetinEverlq): l.. ekonominiairyiiai su uZsienio Salies Tarp valstybiq nuolat palaikorni tarn tikri ekonominiai rySiai: su sudarotniprekiq ir subjektais.Vyriausybds sektoriaus veikla susijusi su kitais ekonornikos jis sektoriais: perka i5 namq fikio gamybosveiksnius.prekesbei yra paslaugas. 3. Pajamq (swumalus gamybos veiksnit5 rodandiq suteiktq paslaugrl vertE.susidedanti atskirq Saliesvidarrs ekonornininiq sektoriq (narnq ukiq finnq ir centrines bei uZdaros miSriosios vadinatna instituciiq). sector) tai Saliqsubjektai (foreign/rest-of-world UZsienio valstybernis. susidedanti i5 namq [kir4 ir fimrq vadinama grynai privatios ekonomikos sistema (pure private economicsystem)arba supaprastintu ekonomikos model). uZsienioSaliq firmomis. lSlaidq(sudejusvisasprekiq ir paslar.rgq i5 susidedanti visq keturiq ekonornikos Ekonomikossistema. l5 Ekonomikos sistema.'aldZios mixed economicsystem)' ekonomikossistema(closed Ekonomikos sistema.dydf. kaip ekonorniniais pirkimo (irnporto)ir pardavimo(eksporto)sand€riai. vietinds. darbuotojq darbo uZmokesdioapmok€jimui. Sis paveikslastaip pat rodo tris metodus.pinigq srautLl judejimq. gaunama5i lygybe: : Saliesvartotoi4pirkim4suma : Bendrosios firm4pajanros : Darbo uimokestis+ Kapitalo pajarnos * Tatpiniai pirkintai ekonomikosmodeliui. o i3orinis .rgq isigijimo i5laidas). Dvi pastarosioskategorijos gali b[ti apibendrinarnoskaip kapitalo pajamos. susumavus visq Salies finnq veiklos rezultatus. namq flkiams (pirkejams) perkant prekes ir apmokant jq keliornis kryptimis: prekiq kain4 gaunapiniginiq pajamq. modeliu (simpleeconomic Supaprastinto ekonomikos modelio elementq tarpusavio sqveika pavaizduota I paveiksle. nuomos mokesdiq surnokejirnuiir taupymui arba firmos pelnui.o i5 finlq . perkamq i5 kitq imoniq apmokejimui. Firmos. ValstybespajarnqSaltinis mokesdiai. Vidinis Sios schemos konturas rodo daiktiniq (nat[riniL$ iStekliq judejim4 tarp pagrindiniq ekonomikos sektoriq. 2. paslar.kurios naudojamos ar paslaugq.

t. vidaus prekybos.1 pav.sprendimai veikla. Statistika siekia.Ji teikia sifilymus ddl Lietuvos administraciniosuskirstymopritaikymo prie ES teritoriniq statistiniq vienetq nomenklat[ros (TSVN).antra. statybos. tai leistq palyginti i5skirtus administraciniusvienetus.prckcrns ISlaidos bei paslaugoms lsigyti Prekiqir paslaugq rinka gautos Pajan-ros.regionines statistikos formavimas. Siame modelyje supaprastinimosumetimais laikornes dviejq prielaidq: pinna. pateikiarnas realesnis ekonominestikroves vaizdas. pardar. pramonds.us gamybos veiksnius I5laidos garnybos pirkti veiksniarns 2. Dabartiniu laikotarpiu labai aktuali Lietuvai problerna. o garnybos apimties kainq sumaturi bfiti lygi namq [kio pajamoms. Be to. Kituose skyriuose 5iq prielaidq atsisakius.informacija. kad tiksliau funkcionuotq Sios grandys: veikla duomenys. Tadiau dar reikia sukurti BVP ir kitq makroekonominiqregionqrodikliq apskaidiavimo metodikq. visos gautos pajarnos iSleidZiamos. 66 . visos pagarnintos prekes ir paslaugos yra parduodamos. Prekiq ir paslaugqbeipinigq srautqapytakatarp dviejq pagrindiniqekonornikos sektoriq Abstrakti prekiq ir paslaugq bei pinigq srautq apytakos schema neparodo ir ne[vertina daugelio realaus gyvenimo elernentq: namq [kio taupymo ir firmq investicij6 vyriausybdsiSlaidq ir rnokesdiq.Dabar pagal apskritis statistika skelbia duomenis apie Zemes uki. pardarus prekes paslaugas Nupirktosprekes ir paslaugos Prekes paslaugos ir Finr-ros Nupirktigarnybos veiksniai Gamybos veiksniai Garnybos veiksniq rinka Pajamos. transportoir paslaugqimoniq skaidiq ir jq veikl4. Tuomet visos gamybosveiksniq gaunamos pajarnosyra lygios namq ukio i5laidorns prekems ir paslaugornsisigyti.sanderiq tarp Salies [moniq su kitq valstybiq gamintojais ir t. Sudaryta tarpZinybine regioninds politikos darbo grupe.

n-rinus iios pajamos uZsienyje. sukurtos 5a1ies teritonjoje. Antras lygis .t p n a ci o n a l i n i a m r o d u k t u i . 2. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS Bendrasis vidaus produktas .poZi[riu Lietuvos rodikliq nustatymo tnakroekonominiq Svarbiausiq pasaulio Saliqstatistika. BVP . Siai sridiai kelia aukStus reikalavirnr. regioniui statistika. Si rodikll Eurostatas lygyje' nomenklaturos reikalaujaskaidiuotitiek antrametiek trediarne pagrindiniq regionines statislikos Europos Kornisija. yra hannonizuota daugelirr su statistika vienetqlygiai: statistiniq 5ie LietuvojeiSskiriami teritoriniq Pirmaslygis . lS esmds bendrasis vidaus produktas artit.seniunijos.visq galutiniqprekiq ir paslaugqpagamintqSalies per metus) rinkos piliediq per tam trkr4 laikotarp[(paprastai pajanlos.gross national product). Leidinyje pateikiarniapskridiq.rs.tai pajarlos. Gamybos veiksniq grynqiq pajamq srautas (grynUjq nuosavyb€spajamq srautas) (NtF . taip pat uZsienio gamybos veiksniq gautos pajarnos konkredioje Salyje.Lietuvos apskritys. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP .visa Lietuvos teritorija. istoriniuir ekonomine kriterijais:socialine etnokulturiniuteritorijosvientisurnu).aukitesniorango regionai (iSskiriamiretniantisdvien.. gautos Salies viduje (kai ekonominiq uZsienio neapskaitomas rySiqsaldas).savivaldybes. Teritoriniq statistiniq vienetq nomenklathros pagrindu vystorna regionind statistika apirna regionines sqskaitas.parodandios produkcijos struktfirq pagal regionus ir atskirr{ regiontl BVP. Penktaslygis .miestqbei rajonq statistiniaiduomenys. piliediqgautos Salies Trr.net florv of factorsof o/ .nas bendrai. Ekonomine ir socialine raida".r regionopaskirtimiLietuvosukyje.rmpiautariant. Salyse siekiandiose ivertinama skelbiami Lietuvoje regionines statistikos rodikliai iSsarniausiai statistikos rinkinyje .apskritys. Ketvirtaslygis .larr.tai Atviros ekonomikoss4lygomisdalis pajamq cirkuliuoja i5 vierlos garnybosveiksniq gryntuq vadinamuosius valstybds I kitq.tai bendrosiospajtrlros. kaip viena ES narystes duomenq varlotojq. piliediqgautos Salies konkredios kainq suma. sudarydamos pajamq srautus. Trediaslygis .2.

-------_\ lmportas \ Narnq UKIJI 7' ) l'irmos Gamybos vciksniai Gamybos G v e i k s n i a ii S u z s Ic c n r o Zsr nI S alies ganrybos l v e i k s n i a ii u2sieni ---/ --___\ g U Z s i e n i o a m y b o sv e i k s n i q apnrokejimas Saliesgamybos veiksniq paJanlos 2.IFT.Lt.grynosiosgamybosveiksniq pajarnos.Lt.3) Q4) Wo . uZsieniuiteikiarnas ir pajamqskirturnas.2 pav. Lt. Importo iSlaidos lSlaidos pajamos liksporto zt Prekesir paslaugos / .-) Eksportas _. 1Fr . 68 . teikiamqpaslaugq Salies ekonomikai. 1Fr * Saliespiliediq garnybos veiksniq pajamq. Lt.production income/net income flow of propeny) . Prekiqir paslaugq pinigq srautqapytakaatvlros bei ekonomikosmodelyje Grynosios gamybos veiksniq pajarnosapskaidiuojamos kaip Salies piliediq gaunamrl uZsienyjegarnybosveiksniq pajarnq sumos ir uZsieniediq gamybosveiksniq analogiSkq pajamqslrmosSiojeSalyjeskirtumas: NIF: cta IFO. gaunamLl uZsienyje. IFr=Wo+iD+RD+llD.uZsieniopiliediq garnybosveiksniq pajamq. Ilro. (2.tai gamybosveiksniqpajam%gautq uZ Salies gamybosveiksniq paslaugas. uZsieniogamybosveiksniq.uZsienyje dirbandiqjq Salies piliediq piniginiai pervedimaisavo Seimoms tevyneje. Salies piliediq ir uZsienio piliediq gamybos veiksniq pajamos apskaii'iuojamos atitinkamai taip: IFu=Wr+iF+RF+nF. gaunarnll konkrediojeSalyje.SalyjedirbandiquZsieniediq piniginiai pervedirrai savo Seimoms uZsienyje.2) 1/1F.Lt. suma. suma.---. cra Q.

V.P.2 lentel6. *P.588.Lt. BNP: apskaidir.pelno pajamosi uZsieni..tai SaiiesBNP uZsieniogamybosveiksniq pajarnos neguBVP. . analizuojarnu ukio subjektai ekonomikos pletrai pladiai naudojo uZsienio kreditus. Statistikos s4skaitas.P.rvos statistikos 2004.ras gamybos veiksniqpajarnas. Lt. Lietuvos statistikosmetra5tis2001. i5 Z6. -I. 1999.nuoffiospajamosi5 uZsienio. kadangigrynosios 2. Lt) kainornis.nuomospajamosi uZsieni..5) yra didesnes negu garnybos veiksniqpajamosi3 uZsienio Kai Salies konkrediojeSalyje1/1F>0. Lietuva:ataskaita apie nacionalines .Nr.. Zp. Lt.Lt.pelnopajamos uZsienio.2 lentelerodo. laikq i5skyrus B[tina paZymeti. lverlinusgryn4sias BNP = BVP + NIF.. ir NIF visq 1994m. metra5tis Lietuvosstatistikos rnetra5tis 2003. neguBNP.540.P.V.palukanqpajamosi5 uZsienio. todel pahikanq mokejimai atitinkamornspasaulio valstybems didejo. (2.kad nacionaliniqs4skaitqsistemapateikiatapatybE: Y=C+I+G+NX.investiciios: 69 .588. dia C . Lietr. BNP ir NIF (veikusiornis Metai 992 993 994 995 996 991 L 98 9 t999 1000 l00l 1002 2003 BNP 3387 II108 16981 23829 3 ll l 5 37547 41968 4t621 43523 46719 501 00 546tt5 BVP 3406 11590 I 6904 24103 31569 38310 42990 426s5 44698 47498 50758 56179 NIF -19 -482 77 111 -4)4 -793 1022 l 103 . I . 2..619. Lt..66. Saltinis. lr.rojan.. R./-Lt..kad BVP yra didesnis Salies laikotarpiu yra nes gamybos veiksniqpajamos neigiamos.611. buvo neigiamas.LietuvosBVP.pal0kanqpajarnosI uZsieni. 1998. bus didesnis mln.P.71 9 -658 1194 departamento darbai.namq tikio vartojimo iSlaidos. Lietuvosstatistikos rinkinys. i6 . Rr .612.

apskaiiiuota baziniq rnetq (sugretinarnosiomis) kainomis. q BVP apimti rnatuojantfaktiskomiskainornisgaunamas nominalusisBVp. Kas Siuo atveju yra r * bendrasis vidaus produktas ar benclrasis nacionalinisprodLrktas? Priklausomainuo to. i = 1 . I'ai uZsienyjegautos pajamos yra r dalis.rstatyti.vyriausybines i5laidos. kaip apibudinamas NX. Jei Y = BNP .baziniq metq duorrrenys.1xPisl dia (2. 0 . suma. ir Saliesgamybos veiksniq. 2.i-osiosprekds baziniqmetq (sugretinamoji) kaina. ks RealusisBVP (RBVP * real grossdomestic product).i-osiosprekds metais.pagarnintqper 70 . KArNU LYGIO POVEIKTS BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIMCIAI Bazinis kainq lygis (fixed price index) _ pasirinktqkuriLl norsmetq prekiqkainq lygis. IT RBV\= L Q. pagamintrl per tam tikrq laikq (paprastai per rnetus). Lt. .Baziniq metq kainos. . Jei Y = BVP. kuriuos priimta vaclinti ataskaitiniais arbaesarnaisiais. esandiriuZsienyje. . Esamqf (einamqlq) 'retq kainos vadinarnosfaktiskomis kainomrs.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .3.visq galutiniLl prekiq ir paslaugq. l/X..G . .pajamosnera itraukiarnos| . I .Lt. ir salies uZsienvie esandiqgarnybosveiksniqpajarnosiskaidiuojamos 11/X.lyginarnqjq metq duomenys. tai uZsienyje gautospajamosnera rdalis. n . visLl kitq analizuojamqrnetq BVp (BNp). Nominalusis BVp (NBVp _ norninal gross doniestio product) . vnt. kiekis ataskaitiniais {. ..lVX.visq galutiniq prekiq ir paslaugq.prekiq ir paslaugq grynasiseksportas. naudojamos kitq metq BVp nr.. r reiks BVP arba BNP. kurie vartojami kaip lyginamoji baze. 2 .reaLrsis bendrasisvidaus pro<iuktasesarnaisiais metais. gaunametikslius duornenisapie realqii BVp (BNp) dyd1. matuodamibaziniq metq kainornis.s1 RBVPT . vadrnamos s u g r e t i n a m o s i o m ia i n o m i s . P.

metais.rs)suma.r* i-osiosprekeseinamqjqmetq (fakti5ka)kaina. x P..t q RBVPI arba n Z q.vnt.tr/t..qt. . . " BVP.apskaidiuoti RBNP: skaidiavimus.neatsiZvelgiant tai.yra BVP defliatorius. . Pats bendriausias kainq indeksas. '71 . statyboskainq ukio produkcijos supirkimo kainq indeksas. parodantis visq prekiq ir vartojimo poreikiq paslaugq. faktiSkomis ^ID r\u t.deflator of GDP) arba BVP kainq indeksas (price index of GDP) .. I .tam tikr4 laik4 (paprastaiper metr.D r t | n I4.. 2 .i-osiosprekdskiekis ataskaitiniais P.-l x looo"o: Pio . esamaisiais i = 1 . g. . parodantis prekiq ir paslaugqkainq kitim4 visq Salies vidutiniSkE NBVP B V P c t '-'r'.rota kainomis.Lt. 2) vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas.lyginamqjq metq duomenys. indeksas.xP'l (2.. tatlikti palyginamuosiLrs Naudojant BVP defliatoriq galima pavyzdLiui. Lt. ataskaitiniais naudojamiSie indeksai: Kainq lygio kitirnui apskaidiuotidaZniausiai l) BVP defliatorius.Trumpai apibldinsime Siuosindeksus.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s . -1.rodiklis. . kam jos yra naudojarnos: 1 patenkinimui ar gamyboje. kuriuos priirnta vadinti arbaesamaisiais. n .Z. . t= J x l 0 0 7 o . (2 8) dia BVPd"r esamqjtlmetq BVP defliatorius. BVP deJliatorius (BVPa"n.1) dia NBVPt nominalusis bendrasis vidaus produktas metais..' . apskaiiir. 5) Zemes 6) eksportuojamosbei importuojamosprodukcijos kainq indeksas. 3) 4) pramonesprodukcijos gamintojqpardavimokainq indeksas.

r 2. x ( 1 0 0 + e . c1 * i-osios prekiq grupes i5laidq lyginamojo svorio koeficientas. . apskaidiuojamas lyginant fiksuoto skaidiauspirrnojo br.Tai galima patvirtinti pavyzdLtu.p r e k i q g r u p i s lk a i d i u s .238 0. n .t L t. * i-osiosprekiq grupdskainosprocentoesamaisiais metais pasikeitirnoprocentas .varlojirnoprekiq kainq indeksas.00 gauname. i = 1 .= RBVP NBVP B V Pr .6 koeficientas 0. Vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas (Cpl _ consumerprice index) . Kadangi ElVP.238x 100%)+ (0. BaziniLl metq vartojimo prekiq kainq indeksasvisuomet yra 100 procentri.3 lenteleje. toctel 2004 m. seirnos vartojirno i5laidq elementai nepasikeitd. e. 100 .196 t00. . (2.0 r.tadiau pasikeite kainos: maisro 72 . Kadangi nustatant CPI naudojama nekintantis vartojimo prekiq kiekio krepselis" (i5rei5kiamas baziniq metq svoriais). . Seimos vartojimo iSlaidqelementai I Maisto produktai 2 Ncmaistoprckcs 3 Paslauuos I5 viso: l S l a i d ul v g i n a m o i o v o r i od a l i s s procentas t1t 19. n C P I= L c .0) l dia CPI . .l N .u (2e) 2.566 0.3 lentel€. todel daLnaiimarnas var toj i mo p reki4 kai n4 indeksas.196x t00%) = 100%. ) : '-r I ' . .Seirnos i5laiclq pasiskirstymas 2000m.6rnustatyti palyginli keblu.566x 100%)+ (0.i-osios prekiq grupes kainos procentasbaziniais metais.pateiktu2. I formulg [ra5qbaziniq metq reik5rnes. 2 .vidutinis vartotojq nupirktr4prekiq ir paslaugqkainq lygis. x 100'. kad Cpl26e0 100 yra procentq: = CPI2000(0.-rtinumo vartojimo prekiq ir paslaugq vartotojo krepielio vertinq iSraiSk4 atskiraislaikotarpiais.

= n " -t (2.5%) rt2.3 proc. paslaugq Tuomet.nemaisto produktqkainos vidutini5kai .Lt.prekiq . padidejo7..1l) fonnulg..4 lentel6.238x 102. . n . n xP . MarSkiniai Kiekis. apskaidiuokite vartojarnqiq prekiq.jeigu 2000m.67 l00o/o 267"/o 389 145. I '.4 lenteleje. 2000m.3%) (0..37.196x 131. kainq indeksq 2. baziniais metais.vartojirnoprekiq kainq indeksas ir q. gauname: /-D L'. : = + + cPl:oo+ (0.1 5 arba 73 .Tai vienas labiausiai paplitusiLl statistiniq rodiklit5 naudojamq pragyvenimo lygio dinamikai pagal2.. . Vartojimo prekds Pavadinimas l.566x 101.krepSelyje"(ataskaitiniais metais).3o/") (0. .3 proc. 2 . kad nuo 2000 m. vartojimo prekiq kainq indeksas padidejo 12. ataskaitiniais CPIl . 2 o 55 12 t2 l 2 30 IJ Duomenis lra59[ (2. vnt.5procentais.. . pateikti2. .. 200. Pavyzdliui.\-ra " dia metais.2.i-os prekeskaina baziniaismetais.029% Apskaidiuotieji CPI indeksai rodo. Kojincs 2.i-osiosprekeskaina ataskaitiniais P..Lt 2004m. P..i-osios prekes kiekis . r r=t r l00i C-P l .1 6 l 2 x 7+ 2 5 x 2 + x 3 0 + 3 x 2 5 = x 100% 5 l 2 x 2+ 2 5x 0 .1I formulg: ivertinti.Lt.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s . Gali b[ti skaidiuojamas m L q . t2 25 6 3 Kaina.rr) io 4o . laikomi baziniais. 5 + 6 x l 2 +3 x 1 2 = = x 100% 2. vnt. Knygos 4. kuriq duomenys 2004m. iki 2004 rn.029yo.. i = l . Bandclcs 3.

.iq kainq pasikeitimus. L Q ' . apskaidiuojamasnekintandiam prekir. o paSd i n d e k s a-s m a Z e s n i e g uy r a g y v e n i m e . sudaropastovrlvartojinro ir prekiq krepseli. sudard267 procentus vidutinio lygio baziniais2000 m. . garbei. atliktus 1992m.pase increksu pavadintu ji pasiuliusio vokiediqekonomisto PaSe paashe) (G. kainosbuvo 167proc. bazinis kainq laikotarpis buvo 1993m.kitaip tariant. todel jis ne[vertina galimybes brangesnes prekes pakeisti pigesnemis.parodovienodqkainq didejimo ternpqvaizdil. Tai rei5kia. forrnulir4 Svoriai nustatomi i5 narnq fikiq biudZetll tyrimo duomenq. 1994 .1996m. 5 5 6 x 1 2 3 x 1 2 1 4 5 . Laspeyres)vardu. cPI apskaidiavirnuose naudojama1996rn. G. kitaip vadinamas Laspeireso indeksu pavadintu ji ivedusio E.Infonnacija apie prekiq ir paslaugqkainasrenkarnakiekvienil menesi l0-yje apskriiiq ir 9-uose rajonq centruose. svoriai. Lietuvoje nuo 1992m. 100%= 261. liepos menesiais. Lietuvoje Siuo metu CPI apskaidiavimams suformuol4 . cpl2oo4 = i=)"" x 100% = . rugpj[dio . rai Laspeireso indeksas parodo didesni pragyvenirno lygio augirnq. n Prakti5kai skirtumas tarp BNPa"6 ir cpl n6ra didelis. Sie roclikriai. geguZes menesinis vartotojqkainq indeksas apskaiiiuojamas pagalvienqi5 Laspeireso (2.kad vartojirno prekiq kainos 2004m. Kadangi Laspeireso indeksas skaidiuojamas tam tikram prekiq rinkiniui.10fbnnule). svoriq struktfira sucraryta pagal nanrq flkiq i5laidq duomenq tyrimus. o kintandiamprekiq rinkiniui .vartojinro krepSel[" sudaro 796 vartojimo prekes ir paslaugos. PaSe indeksas. 74 .didesnes negubaziniais rnetars. L n t Q i o x i o 1 2 x 2+ 2 5x 0 .1993m. Lasperreso (E.l rinkiniui.Maisto prekiq kainos papildornai tiriamos dar 9-iuose kaimo rajonuose. Indeksas. Kai ivairiq prekiq kainos skirtingai keidiasi. gruodZio menesi. "n 145'75 ' Pio Z .Tyrimai apima mazdaug 2870 visq esamqnuosavybes formq maZmenines prekybosir paslaugqimones.n \' t /. 7 5 h = P = + + .x P . buvo naudojami 1991m. pakankamai reprezentuojantys perkarnq prekiq ir paslaugqgrupes. kaip taisykle. . atsiZvelgia 1 prekiq tarpusavio pakeitimo galimybg. Nuo 1991m. qi o Taigi CPI2eea buvo 26lYo arba2.67. iq arba. atvirk5diai. l9g2 1993m.y.t.Q i o P i t = 1 2 x 7 + 2 5 x 2 + 6 x 3 0 + 3 x 2 5 = 3 8 9 t . ivertinarni tq padiq prekiq ir paslaugLlkainq pokydiai.

tai apdirbamosios indeksas(PPI. pagamintq Lietuvoje. KainLl kitimo analizeiatrinkta 360 tiriamq pramonds[rnonit1.producer produkcijos. automobiliq ar nuomai. o nauja svoriq sistemapagr[sta2003m. BVP6"11. neparodo. pagal Siq formulE. pardavimo kainq pasikeitimE per tam tikrq laikotarpi. CPI indekse. visq garninamq kurias [sigyja pirkejai.y. nustatant BVP6. NeatsiZvelgiai pagerejusi4 laiku. NeatsiZvelgiavartotojqperkamq i 2.rgq rodo l. irnportuojamos Vartojirno prekiq. rugsejomdn. P r amon dsp r odukcij os gami ntoj q p arclavimo kain4 indeksas' Pramon6s produkcijos gamintojrl pardavimo kainq ir price index). nar.r. kaintl bazinis laikotarpis yra 2004 m.) ir dLriqtiekimo kainq indeksas. kam vartotojai Siandiendaugiau r5leidZia:vaizdo juostq. tik prekiq ir paslaugq. 3 .ais.n. ivertina tik toje Salyjepagaminamas prekdsnedidina BVP. tai jos neatsispindiir deflialoriuje.gyvenimo ru5iqir kiekiq pokyditts. 2.rirriq reprezentantll pardavirno kainq pokydiq svertinis vidurkis. DaZniausiaikokybines 4. pasirei5kiandiq 3. CI'l indeksas skaidiuojamas prikiauson-rai BVP sud€ties.o CPI indeksas prekiq ir paslar. drabuZiq prekybos pokydiq. PavyzdZiui. gruodZio min..)produkcijos Pramonds produkcijos garnintojq pardavirno kainq indeksas PPI parodo prekiq. su yra susijusios jq naudojirno prekiq charakteristikos tiesiogiai Bendrojo vidaus produkto defliatorius BVP6"n.rdojant gaminirl 1996m. Kadangi prekesir paslaugas.gruodziombr. produktq kokybE. BVP6"6. kaip svorius t. namq lkiq biudZelqtyrin. jis: . Neivertina vartojimo formq pasikeitirnq. Produkcijos kaintl indeksas apskaidiuojamas kaip gan. tiksliai neparodo Tadiau.ir vartojirno prekiq kainq indeksas(CPI) pateikia skirting4 infonnacijE apie bendrqjl kainq lyg1 Salyje. Laspeireso apskaidiuoja: departatnentas Lietuvos Statistikos 75 . Neparodo maZtneninds ivairiq tipq nuolaidoms. veiklos(nuo 1996rn. pagamintq uZsienyje ir skirtq vartoti kitose Salyse..2004 m. namq ilkiq i5laidqduonenq lyrirtro struktura.Tarp 5iq rodikliq yra 5ie 3 pagrindiniaiskirtLrmai: kainas.o 3. elektros bei vandens pratnond's i5gaunarnosios tiekimo veiklos produkcijos (nuo 1995rn. 2005 rn. spalio . bazindskainosir 1995m. kurios kiekvieno menesio l5 dien4 registruoja 1540 garniniq pardavimo kainas.ir pana5iai. nuo prekiq rinkinys keidiasi.vis delto vartojimoprekiq kainq indeksas nes iSlaidq"pasikeitimo. kainq padidejimasatsispindes pastoviatn prekiq rinkiniui (krepSeliui). prekiqir paslaugq 1. pardavimo apirntis vertine iSraiSka.

Zem€s iikio produkcijos supirkimo kainq indeksas (PIAP .a'ros 2r reprezentatyvaus Zernds Dkio produkto (augalininkystes gyvulininkysles) ir kainos.ir apskaidiuojami pagal (2.parduotqtik vidausrinkoje. tiek uZsieniorinkose. sveikatos apsaugos. 4. 1995rn. Statyboskainq indeksas(Bpl . Svietimo.building price index).ji nustatant. BPI apskaidiuojamas pagalLaspeireso formulq. P P In u s t a t o r n i : a) visai pramoneibendraiir jos strLrktfiriniams elernentams. t. Duomenys apie Zemes fikio produktq supirkimo kainas gauna'ri kiekvien4 ketvirtl i5 didmenines prekybosir Zernes produkcijEperdirbandiqimoniq. vandensvalymo. vidutinemis su kainornis.nunalines infrastrukt[ros. atlyginirnq.parodantys kainq kitimq laiko atZvilgiu. administraciniq paslatq.y. Bendrojo supirkimo kainLlindeksoatveju kiekvienq ketvirtl ti. kiekvieno ataskaitinio menesio kainos palyginamos baziniq 1995m. Tai 3 tipq gyvenamiejipaslataiir po vien4 siq statiniqkategoriiq objektq:prarnones. Kiekvieno objekto atveju ivertinami statybosmedZiagq.franko. irengimq. palyginti su praejusiq rnettl atitinkarnu ketvirdiu.dujq ir vandenstiekirnui.parduotiems vidausrinkoje. Zemes ikio produkcijai apskaiiirojamas bentlras supirkimo kaintl indelrsasbei atskirai augalininlq.10)fonnulE.vagonas isveZirno vertdsir akcizomokesdiq. b) i5gaunarnajai apdirbarnajai ir prarnonei. Gaminiams._rai alrinktq statybosobjektq uZbaigirnoka5tq (kainq) pokydiai per tam tikrq laikq.sas pagal sta+.parclavimo kainq indeksq b) gaminiq. kor. c) elektros.tai Zernesfikio produkcijos supirkirno kainq dinamikos rodikliai. Siuos cluomenis pranesa157 statybos imones.a) bendr4 visos pramonesprodukcijos. Statyboskain4 indek.jektotipq. c) eksportLrotq gaminiq kainq indeksq. i prekiLl vertE transportavimo Lietuvos iki Respublikos lskaidiuojamos muitri sienos islaidos.stes gwulininlq.rdojama parclavimo kaina stotis"be pndetines . kainq indeksq.purchasing price indices of agricultural production).sllt produkt4 supirkinto ir kainy indeksai.keidiantsvorius 76 . buvo pasirinkti baziniais.bor ob. t. 5.. r-rkio Indeksai parodo kainq pasikeitimus. keliq ir gatviq bei rekonstruojamqobjektq. Eksportuojami gaminiai ivertinami FOB kainomis. Augalininkystes produktq kainos stebirnostik 3-iq ir 4-E ketvirti. Statyboskainq indeksui nustatyt atrinkta I I statybosobjektq. parduotostiek vidaus. na.y. socialiniodralrdimoir kitos iSlaidos.

kur naudojamos arba galutinds. elektros energija.Tuo tarpu kuras ar elektros energija. 4 . prekds.ji nenaudojarna gaminti.skirta galutiniam vartojirnui. kol gah'1gale sukuriama galutine preke ar paslauga. kuriuos finnos naudoja kaip Zaliavassavo produkcijai gaminti. parodantisparduodamq prekiq uZsieniovartotojamskaintl pasikeitimus. pusfabrikadiai) ir paslaugos.tai prekds (Zaliavos. apskardiuojant BVP pagal nacionaliniq sqskaitqmetodik4 tarpinio produkto verte turi br-rti eliminuojarna. . Eksportuojamosprodukcijos kainq indeksas(priceindex of exported production) .pakartotinis"apskaidiavimas neleistq objektyviai [verlinti metiniq gamybosrezultatq. Be iivarclyul apskaiiiuojarni eksporluojamos bei intportuojamos prodttkcijos kaitttl indeksai. elektros energija.4. Toks .tai preke ar kaip paslauga. supirkimokainomis. G a m y b o sm e t o d a s pagamintq prekiq ir paslaugq. kitoms prek€msar paslaugoms sqnaudos prekds. skirti namq fikiq poreikiq tenkinirnui.Jeigu Saliesmetinio produkto apinrtis pagamintq visq prekir. Galutinis produktas (final goods/product). 2..rinkos kainq sumareikalaujakai kuriq sqvokqaptarimo. Tarpinis produktas (intennediate goods/product) . tuomet dalies i5kreipttlrealiq gamybosapimti ir apimt[. iskaitomos subsidijos).ibei paslaugq kainq b[tq nustatomakaip tais r-netais prekiq ir paslaugqvertd b[tq keliskart [skaidiuotai BVP suma.rodiklis. PavyzdZiui. Importuojamos produkcijos kainr.kas ketvirtl. medZiagos.plienas.be mokesdiq ialies vidaus rinkl upibilclinanii4 rodikli4 dar 6. panaudotos kaip s4naudos gaminantkitas prekesar paslaugas. indeksas(price index of irnportedproduction). daugelis gaminatnq produktq pereina kelias gamybos stadijas [vairiose firmose.rodiklis. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO BUDAI 2 . kuras.gali b[ti tarpines Taigi priklausomainuo to. parodantiskitose Salyse perkamqprekiq kainq pasikeitirnus. Svoriai apskaidiuojami pagal supirktos produkcijos vertE (nuo 1997m. yra tarpinis produktas. kaip visq galLrtiniq BVP apibndinirlas per metus. kuras. yra galutines prekds.Taigi. 1 . Galutindmisprekdrniskaip iSirntislaikomos investicines Didejant garnybos specializacijos lygiui.

r.susidarymq' 2.Dabar i5 (2.1.. AnalogiSka situacija gaminant padangasir plastmases.Tai galirna nuslatyti trimis metodais: l) gamybos. Lentelds duomenys rodo. fikio Saka pro.5 Panagrinesirne lentelespavyzd[.12) Vadinasi. u. rodanti pridetinesvertes prekds gamybosgrandyje. antra.galutiniq vartotojq pirkirnai.rdotq BVP apimtisyra lygi (3500 Lt). gausilne Sios finnos prekes gamybos taip nauj4 iSraiskq. sukurtakiekvienoje ekonomikosSakoje(pagal veiklas). statyboje ir t.8 proc. kad (2003m. isigytus i5 kitq firmq.na.1) lygybejepirkimai taip pat galibhti dviejq tipq: Paiymetina.kui.tai skidumastarp firtnos pagamintos proclukcijos rinkos kainos ir garnybai pirktq kainq. padangq plastmasiq ir automobiliLl gamintojai. (2.viso BVP apimties).1e. pajamq apytaka vyksta uZdaru ratu. AternE tarpinius pirkimus ii kad bendriejipirkintai ir tlesiniosios kairiosios(2. BVP sumuojamakiekvienamegamybosetapesukurtapriddtine Prid€tind vert6 (value added). I5 firrnos bendrqiq pajamq atdrnEtarpinitrs yra lyg[s galutinei paklausai. surnuo. Taigi -tlVe tygur pridetinesvertes sumai 9-iose isskiriamosesrityse: Zemes[ky.1) lygybespusiq. naudojarnqjos gamybos procese. prekiqir Paslaugq 2.24.nor-gamybosstadijos 7000 Lt.kuri.lygi namqlkiq (kapitalo. Natlr'1 Lrkiq iSlaidos darbo lygios finnq pridetinei vertei.pirkimai. visos Salies pridetine vertd.1) lygyb€sgauname grandies tik pat apibhdinandiq uZdar4ekonomik4: -Galtttini paklausa Pridetine verte : : Darbo uintokestis+ Kapitalo pojamrts. 2) Salies gamybos apimti iSlaidq. p. apskaidiuotiir Salies kad (2.rie proceseivairius tarpiniusprodr'rktgs Vienintele perkanti ir naudojantigarnybos yra automobiliq gamybos firma' Joje sukurta (plien4 padangas. pirma.naudojantpridetinesvertds sumavimo bhdq.jei iSvengiar. prideringvertE. kad iSvadas. . arbagalutiniq pridetin€s ki.5 lenteleje pateikiamosketurios tarpusavyjesusijusiosflnnos: plieno. Plieno garnintojai r[d4 ir jq perdirbai plien4 todel jq veiklos pridetine geleZies patys iSgauna y* 1000 Lt. (2.arna mastu BVP aptmtl nustatantgamybosbudr. firrnq tarpiniq produktq. kita vertus.. Taigi Salies kain4 tarpiniqprocluktq procese vertdssurnai 7000 Lt.6 lentele).utoonei".plastmases) pridetine verte apskaidiuojarnaatdmus i5 ar'rtomobiliq gamybos firrnos gamybos realizuotos produkcijos kainos (7000 L0 jos pirktq ir sunar. nustatatit apskaidiavimo Kartotinioprekiq ir paslaugq vertd.3) pajamq. analizes ir Zem6ssavininkq) pajamoms. patvirtina 2'l pav.ron" yra stambiausia 78 . galilna bendraji vidausprodukttl.gausime. produktus. prekiq kaintl suma lygi AnalogiSkai.

E LLr Z cg b!9:: t-- tr- <J'.' a = .q) {) o c a O 2 > F O . ) -r r- .F L P P A A - *- J - e *< F i. o ' > O r ) O U a] .J ) cr) F- E L.I =' a' a ^ :r E d . ! 6 E ' 4 ) N O r a.al .() ra e. . i d .qJ L ?| .: .O L t i P F ! t h - a . - J L F 9 E L ' J L A A < cb< r-il< r-b> 4 |0) o -F L o L 'R 9 E *n ' € .: E . E e c 9 t - # : . q ) C : 6 r U) N I-- J .l 'a : .c) j c .Eeg q q = c c:-e O 9 q. + a .s .

. 1994 .8 20.8 794. V a l s t y b i n i s a l d y m a si r p r i v .54 Itinis: Lietuvosstatistikos -V . Zemcs Dkis ir mi5kininkystd 2. 675t.pagaminta tai metais pagaminapreke neparduota. 1994 10.2 10276.I t5 5 22.590. 2. Statyba 4.2 4. valstybes biudZeto le5omis teikiamos nemokarnos Svietimo. Yerte kai kuriq prekiq bei paslaugq(daZniau).-V. jos verld bus lskaidiuotai prekiq atsargas gatavosprodukcijosapimti ir atsargqprieaugispadidinsBVP.rl 4. Rcstoranaiir vicSbudiai sandcliavimas. Svcikatosapsauga I l. Kitos l5 viso: BVP.6 1. gydyrno.t ietuvosstatistikos metra5tis 1999. Prckyba 5.1 t 1.7 6. draudimas y.2 100. bei nerealizuotos 2. Daugelyje Saliq tokios paslaugos.4 l6ll.sudaroZymiq BVP dali. s o c .1 561 9. Transportas.6 r q I3. [statymarns veiklas.3 14. Lietuvos statistikos metraStis 2004.7 2403. mln. .P.9 q ?15s 3608.2 1 1 t 55 BVP. pavyzdZiui.6 22t.0 I 138.2 8975.0 100.P.8 2. t706. dujq.0 I 804. (blackfurown Se56lin6 (neapskaitoma) ekonomika apimanti economy) ekonomika. kai prieStaraujandi4 veiklq arba nenusikalstamas vengiamamoketi mokesdius. Lt m 2003m. 590-59 BVP [skaidiuojama: Taigi i nustatomq rnetais. 8 385 7 . svlctrmas 10. Nelegaliq sanderi6 Se5elines veiklos rezultatai. 8 I 155.6 lentel6. gaisrininkq.0 1.3 12879. tais Jei analizuojamaisiais l.8 16.4 q 5 2003m. 0 4 58 . tai nera geriausiaSiqprekiq bei paslaugq[vertinimo BVP apimtiesrnetodika.0 . P 2001. 6.V .2.apskaidiuotoskaip ttt kad paslaugqi5laidos. A') tt6'10.4 t6904.2 4 31 5 .2 l 789.6 410. 6 1. 80 . Pramonc kasybosir apdirbamoji clcktros. rySiai 7. A 5 4 5.5 2732. metra5tis l. nors ekonomistaiir pripaZista. Finansinistarpininkavimas v 8 . policijos. Galutiniqprekiq verte. Silumosir vandcns garnybabci tickimas 3. i BVP apimt[ neitraukiami: arba neapskaitomosekonomikos l. 671.0 t493. Negamybiniai sand€riai.6 1 1 4.kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai.6 2806.r 7 24. ginkluotrjq pajegq bei kitos nemokamos pasiaugos gyventojams. procentais m.nrs kainomis) BVP elementai l.0 2827. be jq pirkitno-pardavimo. Lietuvos bendrasisvidaus produktaspagal veiklas (veikustor.

o tik le3q perskirstyrnas.narnLl ir pan.rokatni. sr-r nesusijusios prekds ar grynai finansiniaisanderiai tai operacijos. subsidijos valstybindms imon6ms.l) 2) transactions) tai Negamybiniai sanddriai (nonproductive ir 1) senqnaudotqvertybiq pardavimas 2) grynai finansiniai sanddriai: senq naudotq vertybiLl pardavirno neitraukimas i BVP rei5kia.prie5inguatveju tai [teisintqpakartotiniskaidiavim4nustatant BVP. o pa3alpos skurdo atveju. vienkartineparatna pavyzdlziui. s Organizacijomsbei [mondms transferiniai rnokejimai n. Tai ne gamybos ar darbo rezultatas. PrivatIs transferiniai i5mok€jimai (transferai) (private transfer payments) . ar r paSalpos karo veteranams. paslaugospirkimu ar pardavimu. o pal[kanos. Asmenims ar Seimoms transferiniai iSmokeiimai mokarni Siais atvejais: . socialinio draudimoi5mokosnedarboatveiu.tai visa privati pararra atskiriems asmenims ar Seirnoms. t6vq kas rnenesiteikiamaparamastudentams. apimandiosvyriausybestransferinius iSmokejimus bei privadius transferinius mokejimus ir operacijas str s f i n a n s i n i a ip o p i e r i a i s . padengiant iq ivairius nuostolius. 8l . i5 atskirq remejq ir pana5iai.tai visi vyriausybes Seimomsir organizacijoms. be jokio prekinio ekvivalento. kad elirninuojarnosvisos turto perpardavimo (automobiliLl.tai vertybiniq popieriq pirkirnas ir pardavimas. i5mokamos gyventojams uZ jq turimus valstybinius v e r t y b i n i up o p i e r i u s .kai suteikiamos: . oficialios tikslines investicijos(pavyzdZiui. teikiama be jokio prekinio ekvivalento. Operacijos su finansiniais popieriais (operations in financial securities).vyriausybeskiria leSq miesto savivaldybei tilto statybai ar miesto gatviq ap5vietirno reorganizavirnui). .teikiarni mokejimai asrnenims. o senatvds invalidumo pensijos. Vyriausybds transferiniai i5mok€jimai (transferai) (Tp government transfer payments) .) operacijos.

medZiagq.consumption).4. kad gyvenamieji narnai.tat Laliavq. Tai yra atsargrl.t. galintys savininkams duoti nuomos pajamq. ir ISlaidq metodu BVP nustatornaskaip galutine ivairios paskirlies prekiq paklausa. Atsargq likudiq pasikeitirrai . kaip ir gamybiniai objektai. Narntl fikio varlojimo i5laidosyra: a) trr.). likudiq pasikeitimq verte ataskaitiniu laikotarpiu.kai savininkaijr4 neiSnuomoja. kirpyklq paslaugos pan.y. 2. valstybes vartojirnui.gali bfiti panaudojamos: narnq [kiq vartojimui. c) prekiq Iikudiqpasikeitimai. t. obligacijq isigijirn{. automobiliai. skirlurnas. lnvestavirno tenninas vartojamas. stakldms. irengirnams. jokie nauji gamybos procesai nevyksta. Namq iikio vartojimo i5laidos (C .). vartotojq piniginiq i5laidq galutinems prekdms bei paslaugoms pirkti suma. tai nupirkti kapitaliniai iSrekliai prekemsir paslaugorns kurti. realiojo kapitalo kaupimq:pastatq.baldai ir pan.t savininkas. ISlaidqapskaitosmetodas Apib[dinus BVP strr. Gyvenan-rLjq narnq statybos i5laidos prikiauso inveslicijorns toddl. b) gyvenamqjqnamLlstatybosi5laidos. ir fiuridineskonsultacijos. investicijoms i nauj4 kapital4 arba grynqjq pardavimrl uZsieniediams finansavimui(arbagrynajameksportui). Atskirai apib[dinsime kiekvienq iSlaidqruSl. todel Sios operacijos nelskaidiuojamosBVP apimti. [vertintq vidutinemis to laikotarpio kainomis. 82 .. vertes lygirl laikotarpio pabaigoje ir pradiioje.kalbant apie realqjl investavunq. keidiasi tik j. b) ilgalaikio vartojirnoreikmenys(Saldytuvai. drabuZiaiir pan.2. Gyvenamieji namai laikorni investicinemis prekernisnet ir tuomet.). c) paslaugos bankr4.rktur4 reikia aptafti ir BVP apirntiesnustatymo iSlaidLl pajamqmetodus.investment) tai firrnq iSlaidos naujorns [monems statyti. isigytq perpardavirnui.irengimLlisigijima o ne apie finansini * investavim4(pvz.Perkant ar parduodant vertybinius popierius. nebaigros gamybos. lrenginiams pirkti. gatavq prekiq atsargoms papildyti.unpalaikio vartojimo prekes(maistas.y.Prekes bei paslaugos. I 2. l. yra pasyvtts aktyvai. gamybiniarns pastatams.gatavqgaminiq ir prekiq. pagarnintos Salyje. kaip visrl ekonornikossektoriq i5laidos. Investicinds iSlaidos tai: a) privadiq finnq i5laidos ma5inoms. lnvesticijos(l .

vidar'rs privadios . dia Lt.y.3 pav. kapitalo del pasenimo ir susidevejimo. Firmq investicijos vadinatnos bendrosiornis privadiomis vidatrs vyriausybesinvesticinesiSlaidosI Sias rSlaidas iSlaidornis. investicin€rnis nepatenka. arba lleto investicijos(1" .atstatyrno (2.. islaidas virSijaatstatymo 2. D".investicijos.ekonomikosnuosmukis.Skiriamos gerasekonomikos .tadiau1 vidausinvesticijos privadios parodotik grynosios diclejim4 tiek kapitalo pletimui skirtos tiek kapitalo atstatymui. BVP lskaidiuojamos metais' pagamintos esamaisiais prekds.. arjos buvo skirtos prekds. .3 vidaus.net investrnent) investicijos. atstatanaios darbo priemones. Catnybos ploceso metu kapitalas yra vartojanras. vidaus privadios grynosios -1. Grynosios privadios vidaus investicijos kapi1al4 padidina. 83 ... Bendrosios privaiios vidaus investicijos (lr . Kapitalo (2.inveslicijos. investicijos.kaip pavaizduota pav. kai bendrosiosprivadios /r>D. Ekonomikospakilimo brikle yra tuomet. D. investicijassudaro: privadiasvidar"rs Bendrqsias + Io: 1.investicijos dydis privadiosinvesticijosyra teigiarnas tariant.1" bendrosios Lt.ar tik pakeitesenas gamybos priemones).. investicin€s Santykis tarp bendrqiq privadiq investicijq ir atstatymo i5laidrl yra bukl€s: Siosekonornikos bfiklesrodiklis. Atstatomosios investicijos (amortizacija) (D" nr'rsid0vejusias depreciation). pagalsavopaskirtlsusideda vidausinvesticijos privadios Bendrosios i5 dviejq claliq:atstatymoinvesticijq ir grynuq privadiq vidaus investicijtl..). investicrjos.ir LrZtikrinapagrindinio verttls sumaZejirnE kapitalo nusidev€jimo atstatymE. neatsiZvelgiant ijq darbo nusidevejusias pletimui. maLija gamintojo pagrindinir"lpriemonitl atsargtl esarnoji vert6.pagal kilmE investicijos gali buti vidaus ir iSorinds (uZstenro kapitalo).gt'oss investicines investment) tai visos per metus pagamintos paskirti(i tai. rekonornikos stptingis.Lt.13) Atstatornosiosinvesticijos kompensuojaarnortizacij4 t.y.grynosios Kitais ZodZiais I">0. Grynosios privaiios vidaus investicijos.skirtos papildomomsdarbopriernonems naujoms isigyti.ekonomikos pakilimas.t.

irengirnai ir atsargos [renginrai ir arsargos Metq pradZia Metq pabaiga 2. kapitalo suurarnetqpabaigojepadides. o privadiosvidausinvesticijos gamyboje sunaudotakapitalo .3 pav. Kapitalo sullla metq pradZioie Kapitalo pricaugis Kapitalo nusidevejimo atstatymas Grynojo kapitalo padidejirnasper lnetus Kapitalo sr.y.555 mln. gryntgq privadiq vidaus investicijq ndra arbajos yra artimosnuliui .todel ekonomikayra pakilimo blklds. pagal fonnulg: BVP Siamernodelyjenustatomas BVP:C+] (2.: 0. : D".. t.governmentspending) tai baigtinerns centrin€s vietindsvaldZiosinstitucrjqiSlaidos ir prekems bei paslaugoms. reikia nustatyti ekonornikosbfiklE n-r4iq metq pabaigoje. Pastatai.Ekonornikossqstingiobukle yra tuomet.taip pat darbo jegai isigyti ir naudoti. Lt investiciniq br.rvo Grynosios privadiosvidaus investicijosmetq pabaigojepadidejo (1">0).. t. be to.rn. per metusbuvo 965 mlt.kai bendrosios Ekonornikos i5laidasI*<D.t4) 3. daugiaukapitalo negujcl pagaminama sunaudojama Tarkime. ir organizacijose 84 . Salies lkyje n-qjq metq prekiq daugiaunegu mettl pradZioje. pabaigoje 410 mln.ra rlretq Pabaigojc i@ D^-r^+^.1. kai bendrosiosprivadios vidaus investicijosyra lygios atstatymoi5laidornsI.y. Vyriausyb€s i5laidos(G .r. Crynosios ptivadios v i d a u si n v e s t i c i j o s rfiil. Lt. per lretus uZ vidaus investicijosyra maZesnds atstatymo In<0. jeigu bendrosios Lt. Kapitalo apimtis ir investicijos privadios nuosmukiobhkle yra tuomet. i5 SiosiSlaidos susideda dviejqdaliq: a) i5laidq esamajamvartojimui valstybdsfinansuojamose [staigose ([vairiq vartojirnoprekiq pirkirnas).

exports).b) keliq tiesimas ligoniniq statyba.prekiq ir paslaugqgrynasiseksportas.1 lenteleje pateikiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto i5laidq b[du.Lt. uZdararniSriojiekonomika. NX. arba 5ia i5laidqb[du.tai prekes ar paslaugos. jeigu nagrinejama jeigu abstrahuojarnasi nuo ry5io su uZsienio su aplinkiniu pasauliu. apskaidiuojant Salirnis.11) (2. X. 4. parduotos paganrintos lmportas (Z . (2r5) . kitoje Salyje. Kaip jau mineta.16) keturiq ekonomikos sekloriq Susumavus visq s4lygomis: BVP alvirosiosekonornikos apskaidiuojarnas BVP:C+l+G+l\rx. nustatantBVP kaip atskirEG dal1.i eksportq. Lt.tai prekds ar paslaugos. o tik j[ perskirsto. pagarnintos Eksportas (X . bet Salyje. i5laidas (2. Valstybes mokami transferiniai mokdjirnai nepadidinaBVP. Seirnomsbei organizacijornsbe jokio ekvivalento teikia piniginQ param4 moka transferinius mokejimus. i3rei5kiarnas fonnule: tai BVP. valstybe ivairiais atvejais atskiriems asmenitns.imports) . ivertiname uZsienio i5laidas. uZsienyje.net exports). Narnq tikiq vartojimassudaroapie 70 proc.toddl jie neitraukiamiI vyriaLrsybes iSlaidas.). dia Lt. arba BVP:C+l+G+(X-Z) metr4 rinkos Taigi BVP yra galutiniq prekiq ir paslaugq esamqjr4 i5laidqbldu. investiciniqiSlaidq(valstybiniq ir pan. BVP:C+I+G.tai Salies eksportoir importo skirtumas.neturintiry5io Taigi.prekiq ir paslaugqeksportas. kainq suma.rdoti NX:X-Z. ir vartojimo iSlaidos.apskaidiuota 2. Nagrinedami atvirosios ekonornikosmodeli. BVP apskaidiavimas jo lnvesticindsi5laidos Lietuvoje neZyrliai yra svarbiausias elernentas. Z .prekiq ir paslaugqgrynq. uZsienyjeir nupirktos nar. sektoriaus Prekiq ir paslaugq grynasis eksportas (NX . negu vyriausybes didesnes 85 .prekiq ir paslaugqimportas.

wages) i5mokos veiksniopanaudojirn4.0 51. Bcndrosiosvidaus invcsticijos 5 . P r c k i ui r n a s l a u u um D o r l a s l5 viso: Mln.5 9360.. metra5tis Lietuvosstatistikos metrastis 2003.iSlaidq metodu 2. 2004.iarns l. Pallkanq. 67.insurance).7 lenteld. l'ajamq apskaitosmetodas Nustatant BVP apirntl pajamq b[du. . sudedamosvisos Salyje uZdirbtos pajamos.1 6r.pagalbosnedarbo atveju ir kitus specialius fondus (W1 .P.tai Zernes kito paj nekilnojamo turto nuosavybds atnos. Nuomos pajarnr. apskaidiuotas (veikusiomis kainornis) BVP elementasi5laidq metodu l . 0 1 0I.540.6 0.1 s59.3.9 -79t.l I 0370. vidauspajamomis susijEs grynosiomis su paslaugas. 2.l. Pelno.5 0.0 PNI . 2. 3.2 Procentais 1994nt.3 1t. net Grynosios vidaus (nacionalinds)pajamos incorne). socialiniai Inetra5tis1999. 8 56179. Ll 1994m.P.(l 1. 4.rent income). Lietuvos statistikos Saltirris: Lietuvos statistikos . (W darbuoto.8 r0378.593.616-611.kuriq ldSos panaudojamosdarbo jegai atstatyti.4 t6904.kurios pateikiamos namq [ikiams kaip natLiriniai transferai. 86 . kurias gauna galnybos veiksniq savininkai uZ savo (G.9 32 3 7 3 . .3 3 31 9 .. BVP glaudZiai (G.tai vistl domesticincome at factor cost/national per garnybos veiksniqpajamos Salyje metus..$qdarbuotojqdarbouZmokesdio. n4't9. uZjq darbojegoskaip gamybos { Siqpajarnqgrupq itraukiami ir firmq savininkq lna5ai1 valstybinius bei privadius draudimo.3 100.pelno nesiekiandiqinstitucijq iSlaidos individualaus vartojirno prekdms ir paslaugorns. Nuomos pajamos (R .P. Darbo uZmokestis . PNI aptarnaujandios 4. medicinos aptamavimo. N a m q [ k i o v a r l o j i m oi 5 l a i d o s 2.4. ar 2.6 I ti.1 1 1| 1 1 2003m. i5 susideda keturitlelelnenttl: Darbo ir kapitalopajarnos I.VP"1). 16)R1 1 2003m. 3904.VP.8 5 16 100. Samdonl.9 19. Vyriausybcsvartojimo iSlaidos narnq[kius' 3. Prckiq ir paslaugqcksportas i 7 .8 tq4 ) 12024. Bendrasis vidaus produktas. A t s a r g qp a s i k c i t i r n a i 6.6 29t20. 64.

pajamos.interests) . tai pinigrl skolinirnosikaina.tai likusi pelno dalis. pasireiskiakaip suvartotokapitalo prekiq vertesigyja amortizacijos rodantis per metus suvartotokapitalo vertE. prek6msir paslar'rgoms. Pamindti elementai yra pajamos. sumokejuspelno rnokesdius ir dividentus. garnybos ka5tus. todel amortizacines atstatymas. pelno dall. Grynosios vidaus pajarnosapskaidiuojamos palfikanq ir pelno surna. dividendai. skirtumastarp bankq gautq palukanq uZ paskolasir sumoketq paifikanq u2 indelius. . . butq tarirtura visq namq del to.tai lvairiq tipq firmq (individualiq. 3. kuriuos vyriausybeuZdeda 87 . tiesiogiai priskiriamos ktrriarn nors gamybosveiksniui.mokesdiai. toddl sakoma.= l t t + R + i + f l j . Pelnas ( fl . Kadangi dalis galutiniq form4 t. Paliikanos (i . Taip skaidiuojama formos. BVP skaiiiuojant pajamqbudu pridedamosgrynosiospalirkanos. padengus liekandios. kad BVP parodytr4 nuoma patiems sau. apskaidiuotas G r V P . ( 1 . t.y.y.I 8 ) BVP pajamqbudu. prie vidarrs GrvPaj nera lygios BVP. Paskirstytqj[ peln6 t.y. pelno mokesdius.rgas. I kaip darbo uZrnokesdio. . Akcines bendrovds 3. gautos uL paskolintuspinigus.Kol Siospriemonesnesusiddvdjusios amortizacijosld5q fimrorns jq tam tikr4 laik4 nereikianaudotipagal tiesioging paskirt[.. iSrnokamqakcijq savininkarnskaip l.profit) . 2.jos vel reinvestuojamosi gamybq iSsaugantpradinl gamybos priemonir"ldarbini ir pajegum4. nuosavybes nepaisant paslar. 4. le5osnepriskiriamoskuriam nors gamybosveiksniui kaip jo pajamos.nesusijgsu pajamqpaskirstymugarnybos veiksniams:tai kapitalo nusidevdjimoi5laidos(amortizacija)ir netiesioginiai mokesdiai. Nustatant pajamqdar pridedami du elementai. kad G.taxesindirect). nuomos pajamq. Jq suma neapimaviso BVP.jos yra tarsi firrnos pajamos. gamybosveiksniq kainomis. Netiesioginiaimokesiiai (T. Nepaskirstytqjipeln4 .i5 karto arbapo tam tikro laiko investuojarna gamybq. partneriniqirnoniq ir akciniq bendroviq)grynosiospajamos.VP.| 5[ pajamq element4[skaidiuojarrair nttosavq namq. IndividualiLl ir partneriniq firmq pelnas tiesiogiai atitenka pelnassuskylaI kelias dalis: Akciniq bendrovir4 savininkams.

siq triiq dydZiq suma Jei maZesneuz konkrediosprekes rinkos kain4 tuomet skirtumas ir br-rs firmos pelnas.' B V Pk . todel jie itraukiami i gamyboskastusir iq dydziu padidejapagaminros prekes rinkos kaina. =ll + R+i + fI + D" +Ti -Tp (?. (2. kq vartotojas i5leidZia igydarnas produktq gauna kaip pajamastie... kurios lieka paclengusgamintojo islaidas darbo uzmokesdiui. r. Taigi BVP.. kadangi tai.20) 6a BVP.. ndra pagamintoproduktokainos dalis: bet BVP r.I=BVP.": . apskaidiuotas gamybosveiksniq kainornisarba gamyboskainornis.r) .Netiesioginiai rnokesdiai Salies poZilriu .produktasnustatomas gamybosveiksniq (arbagarnybos) kainornis: BVPg.rinkos kainomis yra per metus gautq darbo uZmokesdio. Sie rnokesdiai apirna: pridetines vertds mokest[. (2.1-71 . muitus ir t. licencijq mokesdius.k. Tai pabrdziant prie BVp gali bilti nurodomas indeksas t. gautr4realizavusprodukciiq ir juos traktuoja kaip garnybos kastq element4 todel iq dydZiu padideja pagamintos prekes rinkos kaina.tai suma visq i5laidq. amortizacijos bei netiesioginiq mokesdiqsuma..21) BVP apskaitosiSlaidqir pajarnqmerodai.kad balansLrojanris elementas yra pajamos.transi-er payrnents)iS valstybesbiudZetokonkrediomsprekdmsar paslaugoms.rjeigu vyriausybeteikia subsidijas(Zp .BVP. . nuomos mokesdiuibei palfikanoms.akcizus. pelno.tai pirminesvalstybds pajarnos..rai produkcijai nustato vyriausybd.19) Netiesioginius rnokesdius rninusuojant BVp. = W + R + l + f l + D r + 7 . da BVP.BVP.palOkanq. Finna netiesioginius mokesdius sumoka i5 pajamq.rentos. apskaidiuotas rinkos kainomis. BVp .rai clu skirtingi poZi[riai I BVP. 5i sumavir5ysprekes Jei rinkoskainq tai pelnas bus neigiamas. reikalingq visoms rinkoje esandiorns prekemsi5pirkti. apskaiciuojant pajamq rnetodu.Pridejusnetiesioginius mokesdius gaLrtas BVp rodiklis nustatomas rinkos kainornis. Taiiar.Siuos mokesdiusfirmos gaminan. apskaidiuoto is rinkos kainornis.r. Lygybe tarp i5laidqir pajamqvisuometyra todel. p . kurie dalyvavo 5i produktqgaminant. kadangi jos yra iskaitornos i pajamas.t. pardavimo mokest[. @rbaBVP. tq subsidijq surna tai atimama i5 netiesioginiq mokesdiq sumos. ISlaidq metodo poZi[riu. 88 .

544.1 1905.8 269.tai visq pajamq.0 20734.8 36 .tal pinigines iSlaidos P a r d a v i m a s. mokesdius bei darbuotojams surnoketus **Mi5rios pajamos .9 ()? 2003m. mln.595. l q 1 1563. nacionaliniq pajamq ir nacionalinioprodukto.1 40.6 t00.4 t7692. 9 t2. pavyzdZiui.8 lentel6. Lietuvos bendrasis vidaus produktas. 1994 m.4 5lq1 ) Procentais m.9 lentele. Pinigines pcr prekesir paslar.-P.-P.0 *Pelnas gaunamas. S u b s i d i j o sm i n u s ) l5 viso: BVP.socialiniaiinaSai p 2 .9 447.9 0. Lietuvosstatistikos metra5tis Pajamq metodo poZi[riu.rokijimas .3 8. Kompcnsacijosdarbuotojams darbo apn. 1994 41.tai nekorporuotqfinnq pajamos (pelnas). -P.2 681 . i5 grynosios pridetines vertes atemus kompensactjil garnybaiir pridejusgautassubsidijas. Lt 2003m.7 66s8.rgas mctus I I rlr v rlrkrmas . dvi Kita vertus.0 31. Lietuvos statistikos 2004. apskaicillotas pajanltl kainomis) metodu(veikusiomis pajamq BVP elementas metodu l. gamybos suma. kurie idejo garnybos. kurios gaunamos kaip gamybos rezultatas (firmos savininkq Seimos nariq ir namq fikiq sektoriqe. N c t i c s i o g i n i am o k c s d i a i i ( 5 .Jie yra glaudliai susijg.2. tapatybe: Siuos abu metodusgalima iSreik3ti prckems paslaugoms ir ISlaidos isigyti pcr metus gaminant pajarnos. yra pajamos tq.t a i pinigines iplaukos \y I puses: kas iSleisla tai. Zemg.2 7 t14. kad yra priklausomybe tarp finansinitl piniginiq ir materialiniq daiktiniq srautq arba tarp.8 I I 6904. BVP .3 1.7 il. samdomqdarbuotojqpajamoskartu). metra5tis 2003.l 56179. P c l n a s 'i r m i S r i o s a j a m o s " s 3 . Kartu ji parodo.kadanginacionalines priklausomybE pajamoskeiciamosi galutinl produkt4 ir atvirk5diai.kapital{ [ produktq gamyb4ir realizavim4rinkoje.6 5 1496. P l g r i n d i n i ok a p i t a l o u v a r t o j i n r u s 4 .3 4396. 6956. gautq arba sukurtLl procese.618. 22088.tai to patiessanderio skirtingos veiksnius (darb4 produktq gamybai.5 1.8 100.I 31.9 I1.SElyginE tarp 5iq dviejq dydZiqparodo2. 89 . Si tapatybetinka ir visai ekonomikai. Jos gaunamos Saltinis: Lietuvos statistikosmetraltis 1999.

rkto rodikliq priklausornybe Nacionalinioprodukto rodikliai Bcndrasisnacionalinisproduktas r i n k o sk a i n o m i s Elcndrasis nacionalinisproduktas gamybos ainornis k Grynasis acionalinis roduktas n p r i n k o sk a i n o m i s Grynasisnacionalinisproduktas gamyboskainomis Procentai 100 Nacionaliniqpajamq rodikliai Nacionalincspajamos. valstybesbiudZetoskola ir pan. n c t i c s i o g i n i a i o k c s d i aiir m amortizacija N a c i o n a l i n c p a j a n t o sr s i amortizacija Nacionalincspajamosir ncticsioginiai okcsiiai m Nacionalincspajanros 90 ti0 70 2. naudojamos kitq prekiq garnyboje. Srautas (flow) ..lrengimai ir kitos anksiiau pagamintosprekes. valstybes israidosir t.5.praejusiqmetq kapitalo fondas.esamqjq metq investicines i5laidos. matuojamaskiekiu per laiko vienetq.uZsienioinvesticiiq saldas.tai produkcijossrautasper ram tikrq laik4 atstatantis arbadidinantis kapitalq2. 1. 90 . Nacionaliniqpajamqir nacionalinioprodr. SRAUTAI IR FONDAI EKONOMIKOJE Makroekonomikoje BNp. dia K. 1.t.o kapitalas.fondas-srautai'. gali b[ti apibudintakaip srautai. . Fondas (found) .kaip fondai. Kapitalas (realusis kapitalas) (K _ real capital) . Apib[dinsime keletil svarbiausiq. fiksuojauras konkrediam laiko momentui. pob[dZio sEry5iq makroekonornikoje.dydis. investicijos. Investicijos pagrindinis ir kapitalas.Lt.kapitalo fondasesamqjqmetq pabaigoje. BVp.turtas.dydis. Investicines i5laidos.22) 'Kapitalq sudaro realusis kapitalas. (2. Lt.2. Kr-r.Lt..9 lentel6.tai pastatai. Todel: K': K" + I. finansinis kapitalas ir zrnogiskasis (intelektualusis) kapitalas.

kiek analizuojarnosiosSalies gyventojai skolinasi arba kredituoja uZsienio valstybes. metq pabaigoje. Einamoji s4skaita uZsienioinvesticijq saldas.+ $ .tai Salies pairntq ir jos suteiktq kreditq skirturnas.23) Bendrqlq investiciniq iSlaidq ir amortizacijos skirtumas vadinamas lygus grynqitl grynosiomisinvesticijomis. Jau anksdiaupaZymdta.current account)parodo Salies prekybos busen6 palyginti su likusia pasaulio dalirni per per tarn tikr4 laik4 fuaprastai metus).1. naudojama turtui Santauposyra esarnqir4 kaupti. rodantis. skiriasi investicijq sarnprata B[tina priminti.net intemational inveshnent position) .-K. Taigi kapitalo fondo padidejimas r-1 investicij srautopadidejimui.tod€l: K.jusiq metq turto dydis.-t+l-De. : W ' . . UZsienio investicijq saldas (NIIP . Taigi turto fondo padidejimasyra lygus santauptl ir 3. .o anksdiaupastatyto natno pirkimas u nera i nvesticij os.Iurto dydis esamLilq Ll/'. Lt. kad rnakroekonomikoje tik nuo naudojan-ros kasdienineje buityje. Einamoji s4skaita (CA .Tadiaujeigu Sis 9l . I:K.) del natfiralaus priernoniqsenejimoar intensyvaus naudojirno. ir nesuvartotqpajamq dalis. metais.-rri u 2.tai kokia nors nuosavybd. vadinasi5i SaliskredituojaiSorinipasauli.worth) . W. PavyzdZiui. Lt. Q.'. 1 4 / ' . Turtas (Wt ..S. disponuojaekonominissubjektas AnalogiSkai anksdiau pateiktoms investiciniq iSlaidq srauto ir kad: kapitalo fondo formul€rnsgalima uZraSyti. Jeigu einamosios sqskaitos balansas yra teigiamasdydis..yra lygus pagrindiniokapitalo tbndo Arba investiciniqiSlaidqsrautas padidejimui.1 .prad..kuria tam tikrais metais.kad einamoji s4skaita srautas.24) srautodydZiui. makroekonomini poZir. (balansas) tai 15 tolesniq skyriq matysime.kad tam tikra kapitalo fondo dalis nusiddvi (D. naujo narno statybos iSlaidos priskiriarnosinvesticijoms.:K. arba dia S : LI/'t_Il'rt i Lt.taupynras esamaisiais (?. Santar"rpos turtas.

dia (2.9mlrd. kad Saliesgyvento.24\ formule rodo.einan-rosios (2. investicijq uZsienio neigiarn4 4.rri grynqjq skolq . Nacionaling skolq sudaro tik auk!diausiq vyriausybes valdymo institucijq skola.25) NIIPT . tai gaunamoms mokesdiq. s4skaitos Cl .USD.-t praejusio Lt. (Bor: .iai r. i5laidos didesnes Jei uZ maZesnds gaulamaspajanras.. saldas. ValstybesbiudZetodeficitasir valstybdsskola. buvo 140..government budgetdeficit). Tokia Salis vadinama gryntroju valstybirl kreditoriumi. kad uZsienio investicijLl saldas fondo pasikeitimas yra lygus einamosios sqskaitos srauto dydZiui' arba fbndo (NlIPt * NIIPt-r)yra lygus CA.Tokia Salis Tuotlet priklausomybe .Kai i3laidos * (govemrnent budgetsurplus). Valstybes skola (skolos fondas) dideja. [einanti I turtingiausiq pasaulio valstybirl de5imtukq 9-o de5imtmedio pradZroje buvo grynasis uZsienio valstybirl kreditorius (uZsienio investicijtl saldas 1980m. NeigiarnasNllP reilkia. iSleisdama obligacijasir jas jierns parduodama): i5 Saliesvidaus subjektq gyventojq firmr5 bankq. kitaip tariant.atsargos" vadinama grynuoju skolininkr-r. buvo 500 mlrd. Valstyb€s biudZetas (B .fondas. vadinasi Salies gyventojai kredituojarnt uZstento valstybiq.= NIIpt t+ CA . Lt.public (governrr-rcnt) debt) .rZsienio tr.y.visq vyriausybeslygiq skola finansiniaistnetais. valstybes i5 bLrs biLrdZetas deficitinis negupajamos valstybes ganaretas. at a n a l o g i S k a in k s t e s n i e t n sv e j a m s : NII7. pasikeitimas PavyzdLiui. Tadiau nuo 1982m. biudzetasyra perleklinis: Valstl'b€s (valstybin€) skola (DG . investicijr"l uZsienio laikotarpio NIIP.ir maLeja.governtlent budget) .fondq'. uZsieniovalstybes jai yra skolingos. arba. JAV. biudZetas perteklinis tuometvyriausybes skolindamasi defi ryriausybebiudZeto cit4 finansuoja Salies DaZniausiai (t. Jei vyriausybds i5laidos lygios valstybds biudZeto pajarnotns.tai vyriausybds planuojama pajarrq ir i5laidLl sEmata finansiniamstnetams.USD). Toks afvejis yra biudZetas subalansuotas. t. skolingi iSoriniampasauliui. balansas. tuomet Salis tr-iri grynLdq mokejimo reikalavimrl . JAV einamosioss4skaitosdidelis deflcitas sElygojo saldq kuris 1988m..Lt. kai yra kai valstybesbiudZetodeficitas.uZsienio investicijq saldas esamcrjo laikotarpio pabaigoje.fbnd4' iSoriniam pasauliui.balansas neigiarnas. 92 .y. Jeigu uZsienio investicijq saldas yra teigiamas.

21) G. valstybes metais.VP: BVP. Do.yntUq nuosavybdspajarnq srautus) apibridintasanksdiau. D". Crynasisvidausproduktas.D" . 29 valstijose 3l buvo neigiamas. 93 .-.rr-rojalnos pajamos. G. yra uZsieniediai. Bendrasis vidausproduktas. Pagrindiniainacionaliniqpajamqrodikliai ir jLt tarpusavio rySiaipavaizduoti2. dia G.USD 1960rn.26) Vadinasi.-t .valstybes skolosfondo padidejimas lygus biudZeto deilcito (srauto) dydZiui. kurios liekavisuomeneivartoti bei garnybiniamkapitalLri iSplesti.4 paveiksle. lkt 3.VP... PavyzdZiui.t+ Bn"/. Federalines 2. Likusi skolos dalis finansuojamaJAV centrinio banko rezervqsisternos. Jau pabreZerne. toddl vyriausybes i5 skola gyventojams iSaugo nuo 300 mlrd.6. kad dalis BVP turi b[ti panaudotanusiddvdjusioms tais metaisinvesticinerns prekemsatstatyti.2.Lt.VP parodo rinkos kainq tq baigtiniq prekiq ir paslaugr4.amortizacija.. Lt. Grynosiosvidauspajamosarbanacionalines s 5 . biudZeto skolapra6jusiais 8. PAGRINDINIAINACIONALINIU PAJAMU RODIKLIAI pajamqrodikliai: nacionaliniq Pagrindiniai l..kuriq 20 proc.DG.VP * net domestic product).2 trilijonq USD 1990metais.valstybesbiudZetodeficitas.: DG. D. metinis JAV brudZetas1960-1990 m.2 trihjonus USD JAV vyriausybe skolinga privatiems investitoriams. pajarnos.valstybds biudZeto skolaesamaisiais metais. sumaZintaamorlizacinitl atskaitymq dydZiu.Da.4 .. 2. nacionalinisproduktas. apskaidiuotu rinkos kainornis. Bendrojo vidaus produkto apimtis. Bendrasis 3. toddl aptarsime kitus rodiklius. arba iia Borf : DG. Grynosiosasrnenines per gamybosveiksniq gryn{q BVP ir BNP bei jq tarpusaviosqrySis pajamq srautus (g. . vadinama grynuoju vidaus produktu (G. (2. (2. 6. 4.Lt.grynasis vidausproduktas. A s r n e n i n dp a j a r n o s : pajamosarbadispor.

VP. dalyvaujandiqtanl tikrq metq bendrojo vidaus produkto garnybos procese. arba dia G. .T1.tai visq garnybosveiksniq. pujamqsurna.netiesioginiai Jeigu vyriausybe teikia subsidrjas kurioms nors plekems ar mokesditl strlllos: i5 paslaugoms.nis..2e) Zp .gausiure kuriais aprnokestinama imoniq pagarninta gamybos pajamas.Netiesioginiai I iskaidiuojami kain4 tadiau nera itraukiami ne i vienq auk5iiau nurodytq pajarnq elementq i5 apskaidiavim4todeljie atirr.VP. pajamomsgali buti suteikiuna ir Grynosiornsvidaus (nacionalinems) palhkanq. Grynosios vidaus pajamos (nacionalinds pajantos) (G.net domestic income (national incorne) at factor cost) . savaranki5ka tai sutnetimais Zymima Nl: sum4.j:BVP * D"- G. Asmenindspajamos (AP . Jei i5 grynojo vidaus produkto atimsimenetiesioginius naujtl rodikli produkcija. apimanti darbo uZmokesdio. verslomokesdiai.28) 7.apskaidiuotas gryn4siasvidaus pajamas. gaunalnll Netiesioginiaimokestiai (T.tai pajanros. produktq i5reik5tE NustatantgrynAii vidar. (Nl) . Z. .kyla ta rinkos kainor.VP.30) rodiklis yra astltctltties Kitas BVP pagrindu apskaidiuojarnas pajarnos. latn tikra ekonomineveikla. rentos ir pehlo i5raiSka.tai rnokesdiai.VP .personal bei kuriasgaunaSeimos atskiriindividaiiki jiems sumokanl mokesdius.(Ti .finnorns ar organizacijoms teikiami transferiniai mokejirnai(lirm transferpayments).indirecttaxes).arba nacionalines veiksniqkainomis..rami G.rs gana netiksliai.Paprastumo NI:W+i+R+n (2.VP".1-grynosiosvidauspajarnos.VP .VP"i(arbaBVP). jq sumaturi b[ti atimama netiesioginirl tai : G. daZniaunaudojamas t'nokesdius. kuriais apmokestinama G. kad amortizacijos dydis apskaidiuojamas BVP rodiklis.VPqi: G. ir yra rnokesdiai pridetinesvertdsrnokc'stis Pagrindiniainetiesioginiai prekiq ir paslaugq mokesdiai akcizo mokestis.!1 G. income). Del to problerna.Til : dia (2. asmeninius 94 . (2.

asrneninds l4f . pavyzdLtui. tadiau. likusios atskaidius asmeninius (clirect) Asmeniniai (tiesioginiai)mokesiiai (T. sumokdjus astneniniusn.1 personal . AP . viena vertus.grynosiosasmeninds I.31) pajamos.. GRYNOJI EKONOMINE GEROVE BNP (ar BVP) yra gana tikslus ir svarbus Salies ekonomikos tunkcionavirno rodiklis.).akciniq bendroviqpelno mokesdiai.VP.tai pajamq.Seimq arba atskirq individq jq rnokesdius. padidina reali4 gamybos apimti.nukreiptosi rink4 rodrklis. ne visuomet gamybos 95 . apskaidiuojamos i5 grynqjq vidaus pajamq.31) pajnrntl Paprastumosumetimais daZnai naudojamasidisponuojan. nes dalis darbu uZdirbtqpajarnq(lna5aiI socialiniodraudirnotbndq akciniq bendrovitl jq narnqfikiarns. atdmus ina5us socialiniar"r. AP: G. pelno mokesdiaibei nepaskirstytas pelnas)nepatenka jq darbo rezultatai.asmeniniaimokesdiai.nepaskirstytas Zp.AP . patenka nesanti narntl fikiams. tadiau jis neparodo visuomendsgyvenimo geroves lygio. G. lP .rokesiius gauname paJamas.Asmenines pajarnos skiriasi nuo grynr4iqvidaus pajamq. Taigi asmenin€spajamos .y .T. sumaZina arba.tai fakti5kai gaunamospajanros.r. I/. transferiniai i5mokejimai.disposablepersonal incorne) ..7. (2. kita vertus. BNP tera tik metindsgarnybosapimties.AP: AP .r peln4 ir draudimui. dia pajamos.mokejimai i socialinio draudimo ir kitus specialitrs fondus. atvirk5diai.transferiniaii5rnokejimainarnqlkiams.rq s4voka: DI: 2. akciniq bendroviqpelnas. Jis turi tam tikrq tnlkunq. kurie. akciniq bendroviq pelno mokesdiusbei nepaskirstytq pridejustransferiniusiSmokejimus.i-Wi-[Ir-[]N+ dia Tp (2. taxes) G. pajamos.o dalis.turto bei paveldejimomokesdiai. 15 asrneniniq pajamq. I17.7. gryn4sias asrnenines (disponuojamos) pajanros(CAP (Dl) Grynosios asmenin€s .

Salies didinandiusekonorninE 96 . Kita veiksniq grupe didina sukr'rrtoprodukto apimti. t .noredar.veikla ir t. batsiuvio. Prekes ir paslaugos.bedarbis. sau siuvandio batus.blogybirlgarlyba". Zmogui tiesiogiaiZalingas kuriq vartojimas 2. Sis rodiklis patikslinabendrqji nacionaliniprodukt4 gyvenimo gerovdskitimq. vanduo ar dirvoZernis). Prekesir paslaugos. verslininkas neregistruojarni nemokejimosun. clarbaspagal slenkanti grafikq ir t. bet del to visuomends geroves lygis nekyla.net econornic welfare). gauto realizavusprodukcijQ.retimais rnokesdiq gaull nuslepd dali pelno. p i n i g u si.t. dideja triuk5mas bei sergamurnas rajonuosear atsirandakitq blogybiq (kitais gyvenamuosiuose Lo clLiaistai vadinarna civ i lizacij os li gomi s). (nikotinas. [skaidiuojamos: l.t. Didejandio laisvalaikio teigiamas poveikis visuomendsnartq nuo 53 valandq sio trukrnessumaZdjirnas gerovei (pavyzdZiui.kurias gaminant terSiatnaaplinka (oras. neitraukiama: l. issivysdiusiose valandq siuo rnetu kai kr.darbo savaites SimtmediopraclZiojeiki 40 valandq Antrojo pasauliniokaro pabaigojear 35 Sventiniqdienq valstybese. prof. statandio savo namE. murininko. Legalios. apimanti vartojirnE ir investicijas.rriose skaiiiaus pasikeitimai..).). Kokybiniai prekiq ir paslaugq vartojimo pokydiai (BNP yra kokybiniLlpokyi'it1 kiekybinis.o kartu ir j11gerov€skilirnd.r t . Apskaidiuojant apimtiesaugimaskelia visuomenes BNP (BVP) apimti. 1912m. Jarnes)[ved€ naujq rodikll. Apskaidiuojant BNP apimti.teisetosSeselines (pavyzdZiui. todel jis neatspindi gerovdskilirno). sukuriamos ne rinkos [kyje (narnq Seimininkds darbas namuose. tai vadinama. taigi kartu ir materialinds vystantisekonomikai. Williarn) ir DZeimsasTobinas (Tobin. o ne kokybinis rodiklis. parodovisuomends Grynoji ekonomin€ gerov€ (NEW . Viljamas Nordhauzas (Nordhaus. ) : 3.nas dokumentqarba uZ grynus dirbti neapsifonninEs parsisamde nedarbopaSalp4. kurie ekonomikosveiklos rezultatai. tiesiogiai gerovE. kur[ pavadino grynEia ekonominegerove. 2. Prekds ir paslaugos. Visa tai maLinaBNP aPimtf.tai patrkslinta bendrojo nacionalinio prodr"rkto aprrntis.gyvenirnogerovdslygi. 4. rodo didejanti gyventojrl laisvalaiki.alkoholisir kt.

\l_ t / vE ! (c z : s ? = 'O a 6 z o ! o 9 E a E O E c ! d *'9 z a (.1 v E o 6 .. E d a a E O E ..4..4 O X z U z . E .r. ? a 2 a t r o > 3.=-.= I t c 6 ( ) U I i a t a t €.-. = e t v ^ e o e z R 6l S i E.'a = z a a Y E d = Q .

r^ gaminantatslrandalvalrlq kurias 5.. ekonomikosveiklos rezultatus. bendrasis a a a a a a a a a a pridetindvertd (neaPskaitorna) SeSeline ekonomika negamybiniaisanddriai imai transferiniaiiSmokej (transferai) os operacij su fi nansiniars popieriais tarpinisProduktas darbouZmokestis nuomospajamos pal[kanos pelnas arnortizacija 98 .^.uaitingu.r-.". y . ir paslaugas.rdojimo .t i n t i br'rtrlver ji paaioina zlnoniq laimE. patenkina tuos ekonomistus' kurie ekonomines veiklos 'oOittiui' Jie visai problernornis' istekliq optimalausnar. po\ydiltl. nacionaliniqs4skaitqsistema namtl flkis irnone (firma) vyriausybessektorius uZsieniosektorius ekonomikossistema sistema ekonomikos atvirosios ekonomikos miSriosios uZdaros sistema o grynai privati ekonomikosslstema . e .. '*u#". depresijos rodiklio tinkamo ia'kacl visapusi5kai tt.radiaujos tikrai negalima d[t. Pagrindindssqvokos .."il. Legalios..rzo ir DZ.aptillo.nobendrasis vidaus produktas bei Salies yra"labiaupriirntini ir patys bendriaLrsi bendrasisnacionalinrsl.hotogq."i.. BNP' tadiaujo dideiimo negu gerov6s rodikhs . fokyUiniq prekiq ir pasiaugqvartojimo .ras per rinkq. gantybosrnetodas .*ii.i.nu . . DiJejandio laisvalaikiopoveiki.Sisrodiklis'atsiZvelgiantii5vardytuosiusBNP(BVP)apskartos trtku'rus'. Se3elines 2..i filosofq analiz€s problerna' Del iuo labiau ui..ldomrausra "ttt* s u k u r t i n e g a l i m a . 4.-"prk... . u n u o * o n l q ' k a O s a l i e s D k i o s e k r n E g a l i m aisrnatuoti.-fui pri.t. ..aZejo. Tobino nllolllone.r.r*iiu.. i5laidq tnetodas r pajarnqmetodas vidausProdr-rktas . ne realizr'roja'.omisi ekonomikos.-.. Nordhar.-: . r:r^li^ic nrieiier: Sioro<liklioautoriaitaippatsusid[r6sudideliaisprieStaravttrra jie nustate'. kad DidZiosios PavyzclZiui.o.teiseto-s 3. .uuo upirnti'oi yra didesnis' ternpai ldtesnt .. Minirsuoja prekesir paslaugas' Zmogui' Zalingas blogybiq ir Luriq variojimasyra tiesiogiai grynosios ekonornikos v.i"k. acJa r* laisvalaikis. naudodu*i"si sauo iletodika' ir nes' padid6jusnedarbui'kartu pailgejo metais NEW . . .

a a a a a a nacionalinisproduktas bendrasis kainq lygis esamasis baziniskainq lygis gamybosveiksniqCrynqjqpajamq srautai bendrojonacionalinioprodukto defliatorius vartojirno prekiq kainq indeksas pramondsprodukcijosgamintojq pardavirnokainq indeksas galutinisproduktas a a a a a a a a a a mokesdiai netiesioginiai mokesdiai tiesioginiai srautaiir fondai makroekonomikoje grynasisvidar. . A p i b u d i n k i t e s v a r b i a u s i u s . Kaip nustatomas BVP pajamqbridu? 1 5 . 3. Apibldinkite galimns ekonomikos modelius. Kas yra BVP? 7. 2.nlrstatant BVP? Kodel? Kaip tai atliekama? I l. Ar reikia i5vengti kartotinio prekiq ir paslaugqapskaidiavimo. 16. Koks kainq lygio poveikisBVP apimdiai? kainq indeksas? Kodel? 9. Kas iskaidiuojamai BVP. Koks yra bendriausias 10. jl nustatant? BVP i5laidqbDdu? 13. Kaip susidarogamybosveiksniq grynqiq pajamq srautas? 8. Apib[dinkite NEW rodikl[. Kaip nustatomas 14. f o n d a s .s r a u t a i " pobudZio sqryiius makroekonomikoje. Kaip nustatomiekonomikossistemos 6. 17. susidedandius ivairiq ekonomikossektoriq? veiklos rezultatai? 5. l5vardykite ir tarpusavyjesusiekitepagrindiniusnacionaliniq pajarnq rodiklius.rs produktas grynosiosvidauspajamos pajamos asmeninds pajurnos grynosit-rs 1asrneninds) rinkos kaina gamybosveiksniLl kaina gerove grynojrekonornind Kartojimo klausimai Kas tai yra NSS? Kokie yra pagrindiniaiekonomikossektoriaipagal NS sistern4'l Kokie pagrindiniai grynai privadios ekonornikos modelio elernentrl rySiai? i5 4. l. 99 . Kas nera iskaiiiuojama i BVP. ji nustatant? 12.

IYBOSVEIKSNIAI IR GANIYBOS FUNKCIJA Bendrojo nacionalinioprodukto didejimaspriklauso nuo naudojamrl garnybosveiksniq ir gamybosfunkcijos. pe1no. aiSkinantis SvarbiausiaSiarnemodelyje . 2 . Juo rerniantis. abr-r priklausonamq lkiui. PASKIRSTYMAS.-rkio sektoriai:namq [kiai ir verslo fima. Tarkime. VARTOJI MAS Siarne skyriuje nagrinejamasbendrosios pusiausvyrosniodelis.capital) . gamybai. gamybos veiksniqrinkoje. GAN. 5 . Gamybos veiksniai (F .galirna paai5kinti. 100 . Naudojami du gamybos veiksniai: darbo jega ir kapitalas. ir pagamintrlprekiq ir paslaugqgamyb4 paskirstyrnq naudojirn4. reikalingiprekiqir paslaugq ir-\g1t1fas.rrencijosrinka. kurioje funkcionuoja du 1.3. 1 .labour force) * dirbandiqarba ie5kandir4 gyventojqdalis. 3 . Konkuruojanti firma siekia maksirnalaus visiSkai.o pal[kanqnoma . Nagrin€jama r. Visi gamybosveiksniai panauclojami 3 .factorsof production) i5tekliai.kaip pajarnospasiskirstotarp gamybosveiksnir. PREKIU IR PASLAUGU GAMYBA. Nagrinejarna tobulosios konkr.l pasiulos. gamybos priernonds Kapitalas (K . Jie Zymirni Pagrindiniai gamybos veiksniai yra darb_asraiddmisL ir K. 4 .kredrtiniq Siame skyriuje analizuojatnas ir 5io modelio naudojimas.naudojarnos arbapinigai gamybospriemondrns !sigyti. i3tekliqrinkoje. kad ekonomikoje funkcionuoja pastov[s kapitalo ir darbo kiekiai. kurioje kaina ir fonnuojasiveikiantpaklausai pasiulai. NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA.Tuomet: K = K . remiamasi Siornis Nagrinejant Siuos hipotetine ekonornika. darbcr Darbas (L .parodyti kainq ir jq kitimo vaidmen[ bfitent tai lemia pusiar-rsvyr4 siekiant paklausosir pasiulos pusiausvyros. o finna juos nuomoja. nuoj11 ir kaip veiksniqkainospriklauso prielaidomis: klausimus.

' 'n. gamybosapimtis Y taip pat padidesz kartq. Br[k5nelis vir5 kintarnojo rei5kia.zL).kad dydis fiksuotaskokiarne nors lygyje. t.gamybos apirnties ir gamybos veiksniq s4naudLl kiekybine priklausornybd.r-l=T. MaternatiSkai p r i k l a u s o m y bu Z r a S o r n a i p : e { Y:f(K. (3 l) Si garnybos funkcrja rodo esamq technologijoslygi. (3. Y .yra pastovi gamybos masto grqZa (constantretum to scale).2) Kiekvienu atitinkamu laikotarpiu gamybos apimtis yra pastovi.r. lygybe rodo. Daugelis gamybos lunkcijq pasiZymi savybe.naudojamq ma5inq(kapitalo) L . dia garnybosapimtis vienetais. kapitaloir Si darbokiekius padidinuszkartq.bet kuris teigiarnas skaidius. Be to. kad darbo ir kapitalo kiekiai yra pastov[s.ni visi5kai. K . nes naudojamipastovls kapitalo ir darbo kiekiai bei technologija. ^ taip: Si lunkcijau2ra(orna zY =f(zK.y.didejant darbo ir kapitalo sqnaudoms. (ia z .. panaudojar. vadinarna pastovia garnybosmastogr4Za. kad.L).Y.darbuotojqdirbtq valandqskaidius(darbas). x. Prekiq ir paslaugq pasiul4 kuri atitinka sukurl4 produkcrjos kieki 5i ekonomikoje. Jei gamybos apimtis . keidiantis gamybos veiksniq pasillai ir gamybos technologijai. Camybos funkcija atspindi gamybos technologini lygi. tadiau paprastumosumetirnaislaikysirnesprielaidos.L = L . kokiLr laipsniu naudojami kapitalo ir darbo veiksniai lemia gaminarnosprodukcijos apimtl. ai.keidiasi l0l . visi gamybos veiksniai Gamybos funkcija (production function) . Kai gamybosapimtis dideja proporcingai. Realiame gyvenime gamybos veiksniq kiekis kinta laiko poZiurir. tai ji yra kapitalo kiekio ir darbo kiekio funkcija: Y: f(K. Pasikeitus teclinologij keidiasigamybosfunkcija. .Laikui b6gant.lemia garnybosveiksniai ir garnybosfunkcija.finr-ros kiekis.

garninanti analogi5kqprekg ir nedarantipoveikio rinkos kainai.gamybos apimtis. ji negali mokdti savo darbuotojarns 102 . Konkuruojanti firma . Ji taip pat negali paveikti darbo uZmokesdio lygio.1.viena i5 daugelio tobulosios konkurencijos rinkoje.skaidius.paklar"rs4 lemia finnq. arba rinkos.1 pav. Pastarosiossusikirtimo su maZejandiaSio garnybos veiksnio paklausoskreive ta5kasrodo Sio gamybosveiksnio pusiausvyros.mokestis uZ garnybos veiksnio vienet4: darbuotojo darbo uZmokestis arba kapitalo savininkopajarnos. Kaip parodyta 3.reikia i5siai5kintigamybos veiksniq paklaus4. Kuo panaudojarnididesni kapitalo ir darbo kiekiai ir kuo efektingesne technologija. Tobulosios konkurencijos rinkoje veikia daugybe firmr. Gamybos veiksniokainosnustatynas Norint nustatyti.Jei gamybos veiksnio kiekis pastovus.1 paveiksle.tuo daugiaupagaminama produkcijos. NACIONALINIO PRODUKTO PASKIRSTYMAS PAGAL GAMYBOS VEIKSNIUS Nacionalinis produktaspaskirstomas tarp namq [kio ir verslo finnq atsiZvelgiant gamybosveiksniq kainas. Sio veiksniopasiDlos tai kreive igaunavertikalios linrjos formq. Gamybos veiksnio kaina Rinkos Gamybos veiksnio paklar-rsa Garnybosveiksnio kiekis 3. kainq. 3. kaip formuojasi gamybos veiksniq kainos ir pasiskirstopajamos.2.kiekvieno gamybos veiksnio kaina rinkoje fonnuojasi veikiant to veiksnio paklausaiir pasi0lai. naudojandiq tuos gamybosveiksnius. i Gamybos veiksnio kaina (factor price) .

Pladiau 103 (3. ' P.jei tai didesninei rinkos.55. Kapitalo W lygios WxL. gamybos veiksniq kainos W ir R bei naudojami L ir K kiekiai. Firma parduoda savo produkcij4 uZ kain4 P. prekiq kiekio ir pajamos'apskaidiuojan. Mikroekonomika. galima uZra5yti: Pasinaudojus apra5yta (35) L+R xK).rstatytas. " Si lygybe rodo.Snieikair kt.L)-(W Jei firma panaudojapapildorn4darbo garnybosveiksnio vienetii. t. Zr. kurie suteikiagalimybgmaksimizuotipelnq. L). Pasitelkusgamybos funkcrj4 galirnapara5yti: MPL:f(K.pelno maksitnizavimas.pajarnq dalis. moketqjiems maZiau.y. kad pelnq lemia produkcijos kaina P. moka nuomq R. Ribinis darbo produktas (MP1 .na priirna kainaskaip nr. Konkuruojanciosfirrnos veiklos tikslas. Konkuruojanti flnna ir priima gamybosveiksniq ir savo produkcijoskainaskaip nustatytas renkasi darbo bei kapitalo kiekius. Pelnas ( lI . konkuruojanti firr. ( 3 .os parduotq kaip Bendrosios kainossandauga: TR:PXY. gaminarnos prekesir naudojamqgamybosveiksnir4 Jei firma naudoja daugiauirengimq ir darbuotoiaidaugiau dirba. darbuotojamsmoka darbo uZmokestl W ir. tai jos produkcrjos apimtis padideja MP1 dydZiu. naudodamanarnq hkiui prikiausanti kapitalq. tai ji pagaminadaugiauprodukcijos.4) gamybosfunkcija Y= f (K.marginal producl of labour) .pagamintos produkcijos prieaugis.tadiau.:V.rgiau prodr. t. pajamos dia TR .rs papildomqdarbovienet4. fl:PxY-(Wxl+f{xK). darbo L kiekio ir darbo uZmokesdio sandaugai. kapitalo K kiekio ir kapitalo vieneto ka5tq R Taigi: sandaugai. tuo dar. pagarnina Kuo daugiau finna naudojadarbo ir kapitalo. Abu garnybosveiksniusfinna nuomojai5 narnqfikio. s4naudos lygios RxK.rkcijos. -Ii (3. panaudojr. lI=P x f (K. Vadinasi.bendrosios Darbo s4naudos Gamybos ka5tai apirna kapitalo ir darbo sqnaudas. dalis darbo uZrnokestf darbuotojr4 i3eitq I kit4 finnq..y. likusi atskaidius garnyboska5tus.profit) .L).6) .L+l)-f(K.

Daugelis garnybos funkcijq pasiZyrni rnaZejandio ribinio produkto savybe. kai kapitalo kiekis yra pastovus.virsys darbo uZmokesdio surn4 w. ribinis darboproduktasmaZdia.dideja. arba kol MP1 rnaZedamas susilygins su clarbouzmokesdiodydziu. kad MP1 yra garnybos apimties prieaugis padidinus darbo sunaudojim4 vienu vienetu (L+l).o darbo . (3. gautas pardavus papildom4 proclukcijos vienet4 sr-r papildomomis i5laidomispapildornamdarbo sqnaudqvienetui aprnoketi. tai pelno prieaugis(AlI) bus: An: (P x MPr_)W. galima nustatyti darbo veiksnio naudojirno rib4. kaip keidiasi garnybosapimtis. arba MP.8) r04 . Vadinasi. kiekvieno papildornaisr"rnaudoto darbo vienetoribinis produktasmaZeja. 3..: y77p. Gan-rybos funkcija Papildomas darbo vienetas lemia firmos pelnE Firma palygina papildomas pajamas. Kadangi papildomos islaidos papildornarndarbo vienetui apmoketi yra W. tai papildomas darbo vienetas didins firmos pelnE Todel finna sarndys darbuotojustol. lygios P x MP.2 paveiksle pavaizduota garnybos funkcija rodo. Jei papildomospajamosP x MPr. kol kiekvienaspapildornas darbo vienetassuteiksfirmai pelno prieaug[.1) Rerniantis Sia lygybe.2 pav. Kai kapitalo s4naudosyra pastovios. Didejant darbo kiekiui.Si lygybe parodo.finnos darboveiksnio paklaus4lemia sqlyga: P x MPr_:W. kai kapitalo s4naudos iSlieka nepasikeitusios. 3.Nuo prekeskainos P ir darbo ribinio produkto Mp1 priklausopapildornospajamos. Ribinis darbo produktas MP1 vaizduoja gamybos lirnkciios grafiko nuoZulnum4. (3.

kiek panaudoti darbo vienetq.iSreikStas W/P .8) lygt[perra5ome: PaZyrnejE uZmokesdiu.calusis Zrnokcstis 3.3 pav. [sigytasuZ pinigines pajamas.3 paveiksle pavaizduotas MPs grafikas rodo. Ribinis darboproduktas of Ribinis kapitalo produktas (MPr . MPL maZdja. Tai firmos pelno maksimizavimos4lyga.gamybos apimties prieaugis. (3.ir MPp kreivd yra Zemejanti.kurias firura iSmoka uZ kiekvienq darbo vienet6 tai norninalus darbo i5 padalytas kainq lygio.susilygina su realiuoju darbo uZmokesdiu W/P.kai.prekiq ir paslaugqkiekis. Noredama gauti didZiausiq pelnq.real wage) . kol ribinis darbo firma produktassusilyginasu realiuoju darbo uZmokesdiu' Realusis darbo uZmokestis(w . siekdarna tol didina darbuotojq skaidiq.tai situacija. kol ribinis darbo produktas susilygina su realiuoju darbo W/P:w. uZrnokestis. darbo .tai darbuotojo realusis darbo r-rZrnokestis. kad didejant L kiekiui. Pelno maksimizavimo sqlyga (profit maxirnization maksirnizuotipelnq condition) . produkcijos vienetais. priklauso nuo to.MPs grafikasyra firmos darboveiksnio paklausos Sprendimas.rnarginal prodr"rct capital) . 3. gautas padidinus vienu vienetu. kreive. MP1 : w. Vadinasi. kapitalo veiksnio s4naudas 105 . kur MPr. finna samdo darbuotojus tol. kiek naudojamakapitalo.Finna sarndodarbuotojus iki momento.

Arba kiekvieno darbuotojorealusisdarbo uzrnokestis yra lygus MP1. Apmokejus visq gamybosveiksniq iSlaidas. 1) r Realioji kapitalo kaina (real price of capital). Jei visos konkuruojandios finnos siekia didZiausio pelno. l l . pardavuspapildornqprodukcijE. (3e) MPs yra skirturnas tarp gamybos apimties.12 ) Si lygybe rodo.3) l 106 .Ekonominis pelnas yra lygus nuliui. pasitelkLrs papildom4 gaurar. L): (MPx x K) + (Ml. x L. panaudojusK vienetq kapitalo. lai kiekvienamgamybosveiksniLri tenkatiek ribinio produkto. lI : Y . kad nacionalindspajamos skirstornosi darbuotojq pajarnas i kapitalo savininkqpajamasbei ekonominlpeln4. o irengimqrealioji kaina . ( 3 .M P K = ( K+ t . panaudojLrs K+l vienetq kapitalo. ( 3 .n [rengirn4lygus pajamqprieaugiui. firma didins [rengimq skaidiq tol. x 1-1. " Y : (MPL x L) + (MPK x K) + ll. Bendrosrealiosios iSlaidos darbo veiksniui apmoketiMP. vadovaujasi tokia taisykle: finna parei5kiapaklaus4 kiekvienarn gamybos veiksniui tol. firmai lieka ekonorninis Delnas. 0) r Siekdamarnaksimalaus pelno.rodanti kapitalo vienetoi5laikymo ka5tus. padengus visq gamybos veiksniq panaudoj imo iSlaidas.MP6. kiek darbo ir kiek kapitalo gali sunaudoti.t i r . Finnos pelno padidejimas. o kapitalo i5laidomspadengtiMP6 x 11.rrtas ribinis produklas susilygins su realiqja kapitalo kaina: MP*:P7P. g Zinome. likusi firmos savininkui.kokiu jis padidina bendrq garnybosapirnti. (3. ir gamybos apirnties. Konkuruojanti firma. Ribinis kapitalo produktas mald. f 1.prekiq ir paslaugqsuma. sprEsdarna. kol papildornos masinos sukr.ja. (3.pagamint4panaudojus irengimq atskaidius 51 jo i5laikymoka5tus.bendrqlq pajarnq dalis.didinant kapitalo vienetq skaidiq. kol kiekvieno i5 veiksniq ribiniai produktai susilygina su reali4jajokaina.(MPr K). kai pajamos.gautos pardavus produkcij4 sunaudojamos gamybosveiksniamsaprnoketi: f (K. arba: An:(PxMPr)-R.(MP1 x L) . Ekonominis pelnas (economic profit) . kad gamybos funkcijai budinga pastovi garnybos masto gr4Za.1.

a r A x u Kadangi ta * .. gamybos apimtis pasikeis proporcingai' Tai irodydaml. K0 x Ll-0. matuojantis esalnos technologijos produktyvumtl.teigiamas koeficientas. kokia pajamq dalis tenka (Poulo Polis Dr. o parodo. kurio reikSmesvyruojatarp nulio ir vieneto. Funkcija pavadintaj4 suformulavusiq Zyniiq XX amZiaus JAV Amhersto universiteto matematikos prof-esoriaus iarlzo Kobo ir Cikagos universiteto ekonomikos profesoriaus(veliau JAV senatoriaus)Polio Duglaso garbei:. (1 . darbouZrnokesdiui. 1934. Vadinasi.0 .0)xY. parodantiskapitalo dall pajarnose. yra' Douglas) ir iarlzas Kobas (CharlesCobb) irode.New York: Macrnillan. 1114) dia A .o garnybosfunkcija turi atitikti Siuosreikalavimus: : kapitalopajamos MPx x l(: g xl' : darbopajamos MPs x L :(l .firmq siekimas maksirnizuoti peln4 tobulosioskonkurencijosrinkoje panaikinaekonorninipeln4. kapitalo ir darbokiekius padidinsimez kartq: o f(zK. .:2.t. 5i funkcrja Zinor-naKobo ir Duglaso gamybos funkcijos vardu (Cobb-Douglasproduction function). zL):4 x (zK) ' 1zl)r-0 I f(zK. K0 'zr-cl x Lr-tl' f ( z K . y." o.zL):Aza.Pastovi gamybos masto grqZa.koeficientas. Pirmiausia 5i funkcija pasiZymi pastovia gamybos masto grqZa' t.y. kad tokia funkcija Y:f(K. z t .L):A*K0'Lr-0. PanagrindkimeKobo ir Duglaso gamybinesfunkcijos savybes. Kiekvienas gamybos veiksnys gauna pajamas. lygias jq ribiniarn produktui. f ( z K . ta\'. t.rglas o kapitalo savininkr. dia cr . visos pajamos pasiskirstokaip nokestis uZ kapital4 ir uZ kaip uZrnokestis darbq atsiZvelgiant Siqveiksniq ribinius produktus. 1 Gamybos veiksniai visada gauna pajamas pagal savo ribinius produktus. 107 .ri.o ) kokia. z L ): z x A " K 0 x L r . pasikeitus darbo ir kapitalo kiekiui. z L ) . 2 Si funkcija analizuojatnaknygoje: The Theory of Wages.

gamybos apimdiai. funkcijos 1948-1989metq tyrimai JAV patvirtinoKobo ir DLrglaso teiginius apie gamybos veiksniq santyk[ nacionaliniameprodukte.y. kapitalo dalis. f(zK.d a r b od a l i sp a g a m i n t a r t r e jei produkte. Darbo apmokejimo r5laidos .Y/K . tenkandiai vienatn kapitalo vienetui. L. galima nustatyti. 0<a<1. (3le) . proporcingai kintant gamybos apirldiai. tar o yra pastovr.kapitalo vidutiniu na5urnu.rnkcijos ir rodo ribinis darbo prodr"rktas ribinis kapitaloproduktas. kad gamybos apimtis padideja proporcingai padidejus gamybos veiksniq kiekiarns. Y/L vadinama darbo vidutiniu naSurnu. ( 3 . nei nuo nar. Matome. galirna nustatyti gamybosveiksniq ribiniq produktq pokydiq prieZastis. Tyrirnai keturis deiimtrnedir'rs parode. Siuo atveju gamybos veiksniq ribinis naSumasproporcingas jq naiumui.kad netgi [vykus ekonornikojeper pastaruosius t08 . (3. ( 3 r5 ) . padtdinaMP6 ir sumaZina darbokiekio padidinimas MP6.kur[ rodo koeficientas A.Analogi5kai. nei nuo kapitalo kiekiq.koeficientas.A x K0 x . taigi 5i gamybos funkcija pasiZyrni ptistovia gamybosmasto grqZa.kurio reik5md svyrr'roja vieneto. vidutiniarn [rodZius. MP1.kad gamybosveiksniaigaunapajamaspagal savo ribinius produktus. MPr . V a d i n a s i ( l .l 8 ) u xY/K. AnalogrSkai A koeficient4 proporcingai dideja Naujos paZangios technologijos didina abiejq gamybos veiksniq ribiniai prodLrktai. kapitalopajamosMPp x K lygios o xY.rs.rdojamos produktyvumo. L). gamybosveiksnirlribini na5Lrm4 Kobo ir Duglaso gamybosfr.16) (3. Darbo ir kapitalo pajamq santykis (l-c)/u nei ntto Camybos veiksniq dalis priklausonuo koeficiento a ir nepriklauso technologiios darbo. L) : 2 xY .r-o : i(K. l y g i o s M P 1 x L a r b a( l .c . x y . MPL:(l-0) MPK: " Y/L. kuri . kad koeficientascr rodo.kapitalui. tenkandiai vienam darbuotojui. ribiniq produktq formules iraSE I gauname: Y vietoj gamybindsfunkoijos i5rai5kos.atitinkamai: MPL:(l-cr)xdxlo " L-0. tarp nulio ir Zinant. kad s . Kapitalo kiekio padidinimaspadidina MPs ir suuraZtna MP1. zL): z x f(K. kuri nacionalinio produkto dalis tenka darbui.s ) .kinta.17) MPK: 0xAxK0-rx Lr-o. vadinasi.

iunamospajarnos lygios ekonornikoje sukurtam produktui Y.kokiq jq dali vartoti.3.arba taupymui.20) Y:C+l.o deSineje pajarnqnaudojirno krl. o kra5tuose. Kaireje Sios lygybOspusdjeparodytosvisos pajarnos. dia Y . Narnq fikis gauna pajamLl i5 darbo ir kapitalo nuosavybesir sprendZia. Vartojimo funkcija (C .vartojimo paklausa.consurnption function) vartojimo apirnties priklausomybd nuo disponuojanrq pajamq.privataushkio santaupos.3. Remianlis 3ia lygybe. Kobo ir Duglaso funkcijoje kapitalo dalis o apytiksliailygi 0.3. I . namq [kiL1 g. Vartojimo paklausa (consuurption den. cra (3. taip pat pnelaida.1.investicijq paklausa. sektoriaus Varlojimas tiesiogiaipriklausonuo grynqiq (disponuojamq) pajanrrl.and). Varloj imE apib[dina vartojimo paklausa. kad visa paganrinta produkcija sunaudojarna arba namq ukiams vartoti. o darbo pajamos2-3 kartus daugeliui pasikeitin.taupyti. viriija kapitalo pajarnas.Taigi: Y:C tS. Ribinis ir vidutinis polinkis vartoti Paprasturno delei nagrinejameprivadiq LrZdarq ekonomikE.kur ndra v y r i a u s y b eis u 2 s i e n i o e k t o r i qS i o j ec k o n o m i k o j e r a d u b l d e i p a g a m i n t a i y r s . Si lygybe rodo. tr-ro daugiauvartojama:Seirnos. 3. Sie dtr budai yra bendrojo nacionalinio produkto elernentai pavaizduotinacionaliniqsqskaitq ir tapatybeje: ' (3. C .u4.kokiE.aukitesnisir vartojimo lygis. Vartojimo paklausair vartojimo funkcija. pajarnas.narnr4likio paklausa prek€rnsir paslaugoms. t09 . turindios didesnes vartoja daugiau nei Seirnossu maZesndrnis pajamomis. arba taupyti.3.ptys.2r) S . produkcrjai naudoti. PREKTVrR PASLAUGU NAUDOJTMAS 3.grynai privataus ekonornikos modelio pagarninto produkto apirntis.kapitalo dalis sudaro0. kad visospajarnos sunaudojamos arba vartojimui. Kuo jos didesnes. kur didesnds nacionaiines pajamos. Srspajarnqir vartojimo i5laidqrySysyra vartojimo funkcija.

vartojimo apimtiesir pajamq santykis' APC = C (3. Y . iia C . Vartojimo lunkcija .a.22) funkcilos GrafiSkai C ir Y ry5ys parodytas3'4 paveiksle'Vartojimo yra ribinis polinkis vartoti' nuoZulnttmas .viinu vienetu./ c: f(Y).likusi pajamqdalis gali bfiti taupoma' 3.r. kuriuo patlideja vartojirno apirntis' grynosioms uZ vienet4' isuug. kiekvienaspapil<lomas nei maZesniu vienetas.24) p.vartojirnas.disPonrrojatnos Pajarnos' (3.rnarginal propensity to Ribinis potinkis vartoti (c prieaugis' disponrrojarnoms vartojimo "onruto") padidejus vienu vienetu' pajamoms AC AY (3.4 pav.c didesnisuZ nuli ir maZesnis pajamoms vartojim4 dydZiu.averagepropensltyto Vidutinis polinkis vartoti (APC consume). Didelespajarnas .23) : c x Y' Ribinis polinkis vartoti patikslna vartojimo funkcrj4 taip: C asmenindms c .aJamas APC maZeja.gaunantys Il0 .dydis. didejant pajamoms' Santauposyra dideles tatrpodlugiutr gaunaniiq namq lkiq priviiegija. pajamq vienetaspadidina vadinasi.

nes: didejant lil .M. a > 0 . I ) vartojirnasC yra disponuojamq 2) ribinio polinkio vartoti c dydis svyruojatarp nulio ir vieneto. priklaLrso DZ.kad APC rnaZejadidejant pajarnoms.aZeja.Keinstri.2s) Si vartojimo funkcija turi tiesesform4 ir pavaizduota3.l padidejirno.Keinsas. 4) didejantpajarnoms.rkStesne taupymfukartaisvartojirnostlskaita. DZ.M. o ne palukanq noma yra klasikines vartojirnq.l vienet4 tai vartojimo padidejirnas nevir5ys paJarlrr. kad c visadamaZesnis L Todel didesnds ukis gauna pajamos skatina didesni absoiiutqvartojirn4 ir taupym4.0 < c < 1 : dia a. degree Keturiasde5imtpenkiq laipsniq (45) ties6 (fbr1y-five i5laidos lygiospajamoms.t. Tredioji taisykle tvirtina. I5 koordinadiq sisternosnulinio ta5ko nubreZtos45o linijos paskirtis palyginti i5laidassu pajamomis. ribinis polinkis vartoti maZeja. kad ar. (3.bet kuriame Sios linijos ta5ke numatornas vartojimasatitinka nacionalinioprodukto apimtl. consumption) Autonominis vartojimas (a . c<APC.M. kuriosvisuose taikuose line).Keinso vartojimo funkcrja taip: uZra5oma C:s*sxY. teorijosdar-bai Pirmieji vartojimopaklausos masinio sukfireteorrjq paaiSkinandi4 3-amede5imhnetyje kuris 5io Simhnedio prieZastis. teiginysprie5tarauja Sis pagrindinisveiksnys. pajanros. vadinasi. nuosmukio nedarbo gamybos ir analizuodamas bendrqiqpaklausq pladiai analizavo DZ.autonominisvartojirnas. Remiantis pirmqja taisykle.tiesd.lerniantis pal0kanq nonna skatina ekonomines teorijos tvirtinimarns.la.negu neturtingi. ankstyvosios keinsistines DZ.Keinso nuomone.Jei nalnr-1 papildornq pajarnr.5 paveiksle. tai vartojimas. 3) didejant pajarnoms.kai nacionalinds uZ Antroji taisykle tvirtina. yr:r teorijospagrindineideja. Siekiant i5samiauapib[dinti vartojimo funkcijq Siamepaveiksleivedama 45" linija. kad vidutinis polinkis vartoti q.Jei rinkoje n€ra pusiar"rsvyros. Sis postulatas. pajarnoms. 0 < c <l . laikui begantbendroji pakiausa tai su susilygins bendrifa pasi[la. Siuosjos bruoZus: vartojirnofunkcrjq uZraidjosfonnulqir i5skyre pajamqtunkcrja.autonomous pajamoslygios nu[ui.M. vidutinis polinkis vartoti APC rnaZd.y.

kad Seimos.5 pav. pajamos Didejantpajamoms.(-J'' I .C a +c. kad Seimos' dideines pajamas. tuomet. didejant paja'roms. Sie duot1l"nyspatvirtino Keinso hipotezg. kacl 0<c<1. Mokslininkai.namq trkiai daugiautaupo' Lrkiaiprivirsti vartoti atsargas. pirma. I5 tiesq 5io_s.vartoja daugiau. /vl c .todel c<I. kai ekonornistai Antrojo pasaulinio karo metu priejo isvad4 kad. nubreZtos koordinadiq 3. Siuo atvejuC>Y ir na'rq Jei didejant pajamoms. Be to. didejant Seimq pajamoms..c taip pat.feinsistino vartojimo funkcija DideiantY. kad.kact APC roclonuoZulnum4 centro iki tasko ant vartojimo funkcijos linijos.5 pav.RemiantisKeinso vartojimo funkcija. Tai rodo C1kreiv€. Seimos jq ir varros vis mazesnQ rnaZesnp clali.turindios didesnespajar]las. atsiraclo problemq. APC maLeja.keinso vartojimo funkcija buvo plaiiai naudojama. Laikui begant. C ir Y rySys prieaugis ims maZeti ir pracledant lgausnelinrjinl pobudi. : ' a .taigi c>0. vartojimo nuo tam tikro pajamq lygio.y. .'t r 3. ekonomistaiiskdle . buvo nustatyta.arnZinos 112 . kaip ir vidutinispolinkis vafioti Y ' I5 maZeja w i5 linijos.. Taigi APC rnaZeja..tU. nedidelis vartojimas sukurs prekiq ir paslaugq paklaus4 o pasibaiguskaro metui' i5tiks nepakankarntl nutsrnukis. Ketvirtoji taisytle ai5kina. APC>I.t.iei'nos gaunandios iuri daugiau santaupq. sistemos tai nedi6eles. matome. s*cxY APCJ: . DZ. didesnqdal[ taupo. tyrE Seimq biu<lZetus ir pajamas' nustat6.

ir parodd.vartojimo apimties priklausomybe nuo pajamq.kr..esantmaZ€jandiam vidutiniam polinkiui vartoti. Trumpojo laikotarpio vartojimo funkcija (C5p. Trurnpojo ir ilgojo laikotarpio vartojimo funkcijos pavaizduotos3.long ntn consumptionfunction) .o ilguoju. kodel Keinso prielaida pasitvirtina tiriant SeimosbiudZetqduomenistrumpuoju laikotarpiu ir nepasitvirtinanagrindjant ilgr{i hikotarpi. ir pajamq. dvi Sios parodd. L- * c x Y funkcijos 3.Pasaulinepraktika po karo.lyrimai ilguoju laikotrlpiu atitinkaKeinso sprendimus. USD): lt3 .6 pav.1rode. didejantpajamoms. Vartojirno teorijose trumpuoju laikotarpiu laikomas periodas iki l5 metq. Jie norejo i5siai5kinti. vdliau i5vesta tokia vartojimo fomruld (perskaidiuota 1972m. kai padidejusiospalamos nesukdletaupyrnopadidejirno.ris. rySio tarp vartojirno ir pajamr"l formos pavadintos trumpojo ir ilgojo l aikotarpiovartojimo funkcijomis.Pajamq ir vartojirno fakti5kusduomenisnagrin6jEs vdliar.jog vidutinis polinkis vartoti didejant pajamotnsrnaZeja.iki 50 metq.vartojimo apimties priklausomyb0 pajamq.6 oaveiksle.shortrun consumptionfunction) .ruZ tai gavgs Nobelio prentija amerikiediq ekonomistasS. nr-ro Ilgojo laikotarpio vartojimo funkcija (C.kad vidutinispolinkisvartotinesikeite. kad egzistuojakelios vartojirno funkcijos. Trunrpojo ir ilgojo laikotarpiovartojirr-ro Remiantis 1929-1941 metq tyrirnq JAV duomenin.rris keiiiantis pajan.kad vidutinis polinkis vafloti netlaZeja. n e p a s i t v i r t i np r a k t i S k a i .nustatytas rySys tarp vartojirno ir pajamq.o .ronrs.Keinsoprielaida.stagnacijos"hipotezg.Kuznecas. kad vartojirno ir pajamq santykis de5irntmediais DZ. Seimq biudZetrltyrimas trumpuoju laikotarpiuparodd atitinkamqryS[ tarp vartojirlo Deja. Praktika parod€. Antra probierna.esantpastoviamvidutiniam polinkiui vartoti. o Sie tyrimai sukeledar didesn[ekonornistqderlesl vartojimo teorijos analizei. yra pastovus.

vartojimastiesiogiaipriklausonuo pajamq. Tai rodo. iki 1938m. todel APC. C ir Y ry5i vaizduojantikreive 3. duomenis formulE: ir nuo C r n : 0 . o APC:c. APC ir c maZ. natome. Deja.). PajaniLl funkcija 114 . Tuo tikslu gyventojai diferencijuojamipagal gaunamas pajamas. Si vartojimo funkcija patvirtina pagrindiniu DZ. pradedanttam tikru laikotarpiu (nustatyta.73.M. t Atkreipkite demesi.y. kad ilguoju laikotarpiu vartojimas proporcingaipadideja. vertinanti ivairias pajarnas gaunandius gyventojus. y . Palyging su DZ.6. o ilguoju laikotarpiu pajamos.t. 8 6x Y .gyvena santaupqarba skolq sEskaita.maLiau l. maleja. Toki 3. o gaunantysdideles pajamas* sutaupo iki 40 proc. kad pasitvirtinadvi pinnosiostaisykles: . 1946 m.C ir Y yra tiesiogiai susijusios: . veikiant egzogeniniams veiksniarns(palfikanqnonra.7 paveiksle. susilygina nuliu. pajamq. o atskirq gyventojq grupiq poZiLiriu.Kuznecas pajamLlpalyginimo 1869m.kad ndra laisvojo nario a. didejant pajamoms. ir vartojim4lemiatik grynosios su asmenin€s Yra dar viena vartojimo funkcija.APC ir c igauna pastovias reik5rnes ir nemaZeja.t. didejantpajarnorns.Tyrimq rezultatairodo. kad Zmonds.tuo maZiau vartojarnair daugiau taupoma. .Keinso sukurtos vartojimo teorijos desningumus: o .M. daugiau 0.gaunantysmaZaspajamas. ilguoju laikotarpiu pirmoji ir trecioji taisykle ima neatitikti paskelbevartojimo ir tikrovds. amerikiediqekonouristas S. 8 6 .Csn=47. infliacija).73xY.padidejuspajamoms.ja. nagrinejantiC ir Y priklausomybg ne laiko. Taigi ccAPC.c : 0 . . nei c = 0.y. didejant pajamoms.Keinso fonnule.d.c < 1 . kad nuo 1933rn.7 pav. nei a= 47.todelji vadinamapajamq funkcija. Kuo didesnes pajarnos.6+0. Trurnpuoju laikotarpiu C ir Y gali keistis neproporcingai.

AS AY arba ^ -b I I l! (3.( a + c x Y ) : . kad taupyrnas r i b i n i sp o l i n k i st a u p y t y r a t e i g i a r n a s . Si lygtis apibreZia. dal1.26) lygtis rodo.3.21a) nesribinio polinkio taupyai ribinio pohnkio varloti koeficientqsumavisadalygi I . bet sudaro jq jq maZesnq dal[. Vartojirno funkcijq savybes Funkcija Trumpojo laikotamio Ilgojo laikofamio Pajamq c pasrovus pastovus mazcJa. nes Gautoji (3.21 forurules I5 Nesuvartotas taupymas : iSrei5kiamas S:Y-C.a + ( l .rpomas. Jei.us naZcja.26) yra didejanti funkcija. Taupymo funkcija. kaip santaupq koeficientas.c )x Y .2. pa p s r rd i s p o n u o j a m q j a m q r i e a u g i u . kad: I taupymo lygt[ istadiusvartojirnofunkcijos i5rai5kr6 S : Y . kad taupyrnas yra lygus pajarnorns rninus vartojimas. I lentel€.namLl[kiai suvartojavis rrraZesnp pajarnqdali.tai sutaupovis didesngir didesnE Taupymo funkcija (saving function) .C : Y .vidutinis polinkis taupyti yra lygus: lr5 . taupymas taip pat susijQssu pajamolnis. ir Analogi5kai.taupymo apirnlies pajamq. didcjant Y a C ir Y kitimo Droporcrngumas ncproporclngeu proporcingai ncproporclngal >0 0 >0 3.minetasvartojimo funkcrjas. (3. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti pajamqlikutis (l-c)xY yra tar. 3. i to Ribinis polinkis taupyti (s * marginalpropensity save)prieaugiosanlykis apskaidiuolas.didcjant Y pasto\.galima palyginti 1 lentelq ISnagrinejus jq sura5ytas savybes. Rei5kia.27) (3. didejantpajamoms. didciant Y APC maZcja. priklausomybenuo disponuojamq gaunarna.

varlojimo funkcijayra virS45" linijos ir varlojinrls EsanlrnaZonrs ll6 . pajarnorns. esant maZoms pajamoms.8 pav. 3. Vartojimo ir taupymo funkcijq rySys 3. u2 Si vartojinro funkcij4 su 45n linija. (a) dalyje vartojirno funkcija rodo.vartojirno palyginus i5laidosyra maZesnds pajamas. kad.kad pajarnoslygios vartojirnLri. lygi l: nes vidutiniopolinkio taupytiir vidutiniopolinkio vartotisLrma A P C+ A P S : 1 .8 pav.APS=l-APC.8 paveiksle parodytas rySys tarp pajamq ir ji1 panaudojimo v a r t o j i m ub e i l a u p y m t r i .o esantdidelernspajamoms. i 0 C: a+cxY a) vartojimo funkcija $:-sfsxl b) taupymo funkcija 3.vartojimas vir5ija pajamas. kuri roclo. ypatybegali buti pastebeta.

3. tai vartojimo judes maZejimo linkme (i kairq).tai vartotojo galimybes nauclotis kreditais. lr iSlaidos maZes. taupymaslygus nuliui. esanturaZoms pajarnoms. taupyrno . Esant neigiamam taupymui. padides.no funkcrja paslenkaaukityn.akcijos.tai laukiarnaekonomikosb[kle. Vartotojai savo gerovg stengiasi grqZinli.gali taupyti.rkauptas turtas.).ja. santaupos). taupymas yra neigiarnas. (b) dalyje parodyta. VartotojiSkas kreditas . tai vartojimo apimtis gali padideti. ir prie5ingai.AtvirkSdiai.namq [kio turtq. Jei kuriq nors aktyvq realioji vertd staigiai krinla.tai varlotojaibus priversti yra maZinti vartojim4 siekdarri sumok€ti skolas.kai pajarnos o padideja.Kai pajamos lygios Ys.kad. 3. didindami taupym4. pasinaudojus vartojimo funkcija. padidejLrs rnaterialinir4 vertybiqrealiajaivertei. namLl [kis trumpuoju laikotarpiu priverstas naudoti santaupas. tai atspindi t4 fakt6 kad vartojirnas vir5ija pajamas. galirna nubreZti taupymo funkcijq.pensijos.i virSq.Narnq frkiai. Taupymo funkcijos nuoZulnumas ribinis polinkis taLrpyti.susijgsu pinigindmis pajamornrs. esant tarn padiam kainq lygiui. nes i5leidZiadaugiaunegu uZdirba. Turto didinimas taupylno funkcijE nukreipia Zemyn. Kai pajarnos maZos.obligacijos. Vartotojo gerovO. Jei laukiamaskainq padidejimasir prekir4trlkurlas.9 pav. vartojimo fi-rnkcijajudes didejirno linkrne (i de5ing). yra Vartotojai gali keisti prekiq ir paslaugq pirkimo apinrtI nepriklausornai nuo kainq lygio pasikeitimo. Namq ukio l[kesdiai. turintys didelespajamas.virSrjapajamas.mal€.tai materialinio ar finansinio turto kainil kitirnas. esant konkrediarn kainq lygiui (2r.Vartotojui .namq ukis.Vadinasi.rnkcija atvirk5diai. I t'7 .8 pav.Zemyn.bLritind technikair kitos ilgalaikio naudojimopriernonds). tuo didesnds vartojirno i5laidos ir rraZesnds taupymo.o vartojimo . 2. draudirropolisai.Tarlpymoapirnti rodo vertikalus uZ atsturnas tarp varlojirno funkcijos ir 45' linijos.ma5inos. Taupytnasyra teigiamas. tai vartotojo gerove maZeja. 1ai vartojinro i5laidos dideja.vartotojqiSlaidos. nes vartojimasmaZesnis pajamas. 3. atitinkamai pastumdama vartojimo ir taupymo funkcijas. sr"r kainornis ir prekiq gausa. Narnq fikio turtq sudaronekilnojamasisturtas (namai. tuo rnaZesnisnoras taupyti. Kuo didesnis sr.Narnq Dkio turtas kaupiarnasdidinant vartojirnq. jei vartotojq isiskolinirnas yra nedidelis. piniginesle5os(gryni pinigai. gali tureti itakos einamosioms vartojirno i5laidomsir taupymui. veikiantys namq ukiq vartojimo i5laidq ir taupymo pokydius. Tuomet vartojir. vartojimo fr. ilguoju . ISskiriarnitokie veiksniai. Jei taupymas augs. l.o taupymo* auk5tyn. KLro daugiau turto namq fikiai sukaupia. taupymo .Jei namq fikio isiskolinirnas didelis.laukiamaskainq maZejimas vartotojus skatina maZinti vartojim4 ir padidinti taupymtuvartojin-ro firnkcij4 pastumdamas Zernyn.turi skolintis. Lflkesiiai.

lr atvirk$diai.1o namus' Namq ukiai perka gyvenamuoslus produkcij4...tai vartotojq vartojirno kiekio didejimq 2. Investicijq paklausair investicijqfunkcija Remiantisnacionaliniqsqskaitqsistema. patenkinusvartojimo paklausq.nokesdiains 6idejant.tai vartotojqvartojimo kiekio maZejimq judejimas i5 taskoA ita5kEB vartojimo kreiveje Cs.Y C yra dalis pagamintos Ji kuri lieka.q pajamas ir kartu skatins clidinti vartojimo islaidas' vartojinto disponuojamas funkcija judes aioelimo linkme (i deSinE). Y priklausonr-ro ir lygios i.4. proclukcijos. roclys jei kainq iygis maZeja. vartojirno i5laidos maZds. Zemei' kapitalui) vadinama investicijq paklausa (investment dernand).9 pav.lei kainq lygis dideja. rodysjudejirnasi5 ta5koA i ta5k4D vartojirnokreiveje C6' Cr Co Cz Yo ir 3.lacionaliniqsqskaitqsiitema tvirtina.3. 118 . vadinamataupymu.3. norddamospadidinti kapital4 ir atnaujinti nusidevejusiq. asmeniniams judes . kad santaupos investicijoms Firmos. kurie sudaroinvesticijq Firmr4 paklausa gamybos veiksniams (darbui. maZejimo Vartojirn4galikeistiprekiqirpaslaugqpirkirnoapirntispriklausomat nuo kainq lygio: i.AsmeniniqmokesditlsumaZinirnasdidinsvartoto. vartojimo funkcija linkme. lsigyja investicinE dali.Mokesdiai. Vartojimo paklausos vartojimo kiekio kitimas 3. dali.

Kai pajamos Y yra pastovios. perskaidiuota. kurianr narnq fikiai ir verslo finnos parei3kia paklaus4 priklauso nuo palukanq nonnos dydZio ir nurnatytopelno dydZio: S : I(r) (3.28) Pal[kanq norrna rodo investiciniq projektq kainq. lnvesticijq funkcijos grafikas yra maZejantis.investment function). investicrjq paklausos dydis maZeja. Realioji paliikanq norma (r . Investicijq funkcija (I . o nuo realiosios palukanq normos.=. Realioji palfikanq norma rodo tikrq paskolos vertQ.2e) 3. . dia AP . ivertinus infliaciia.tai investiciniq prekiq kiekis.kadangimaZesnis investicijqskaidiusyra pelningas. metu.tai norninalioji palukanq nonna. Investicijq funkcija l19 . Pal[kanq normos didejimas maLina investiciniq projektq skaidiq.10 paveiksleparodyta investicijq funkcija.kainqpasikeitimo lygis.y. kainq nestabilumo.real interest rate) . Skirturnai susidaro infliacijos arba defliacijos. Nominalioji paliikanq norma (i .t.nominal interestrate)paskoloskaStai. 3.investicijq apimtiespriklausomybenuo realiosiospal[kanq normos. todel investicijos I priklauso ne nuo nominaliosios. ir sumaZeja paklausa p i n v e s t i c i n e ir o d u k c r j a i . Yra nominalioji ir realioji pal[kanq nonna.10 pav. l:l(r). didejant pal[kanq nomai. nes.* Or. (3.

12 paveiksle parodytos padidejusios investiiijq paklausos pasekmds. Palukanq norma tampa pusiausvira investicijq ir santaupqkreiviq susikirtimo taSkeE. santaupq nes dydis virSrjainvesticijas.funkcijq grafikai.nes. arba naudojasitarpininkq paslaugou. nes Siarnernodelyje santauposnepriklauso nuo palfikanq nonnos. palukanq norma nedidele.vertikali linija.1I pav. Susiformuojanauja pusiausvyra 120 . kai investicijq funkcijos kreivd paslenka i de5ing . lygi jr'tpasifilai.suteikdamikreditus.investicijq palukanLl vaizduojaskolinamqle5qpasi[lq: narnrl[kiai skolina savo Santaupos sutaupytasldsas investitoriamsarba ine5a i s4skaitasbankuose. Investicijos.t.Tuornel palfikanqnoma dideja. Taupymo. Ji keidiasi tol.kurie savo ruoZtujuos panaudoja.parduodamijiems gaudami bankq kreditus. Palukanq nonna nera pastovi. norma.paskolqpaklaus4 Kadangi investicijq apimtyspriklausonr.tai skolinamq le5q paklausa:investitoriai skolinasi i5 narnq [kio betarpi5kai. Esant pusiausviraipal[kant1normai 11.auk5tyn. tai investicijq paklausa viriys santaupas. 82. kuo didesnepalukanrl investicijq skaidiusbus pelningas.jei palukanqnorma didel6. obligacijas. kol investicijos Jei susilyginb-su saniriufr6'niis.y. parodyti taupyuroir investicijLl funkcija . palfikanqnormos. kreditiniq le5qpasiuladidesnenei jq paklausa. arbakreditiniqld5qpaklausa investicijos lygios santaupoms Vienas i5 veiksniq. tuo maZesnis ir normosrySys 3.ris.didinantisinvesticijqpaklausAyra technologijos naujoves. paskolq paklausa virSys pasir1l4. investicijtl funkcrja maZejanti.ro taip pat lemia pal[kanq norma. 3. Taupyrno 3. Pal[kanq norma maZ6ja.1I pav. Prie5inguatveju.

pastovusdydis lemia investicijq pusiausvyros Santaupq apimt[.Pal[kanq nonnos padidejimas skatinanamq ukir"rs daugiautaLrpyti ir maZiauvartoti. investicijq paklausos padidejimas padidintq pusiausvir4 pal[kanq norrnq ir pusiausvyrosinvesticijq lygi. Santaupq nuo palukanqnormos Tokiu atveju. Tokiu atveju taupymo funkcija butq ne vertikali. vartojimo apimtis priklauso nuo pal[kanq normos. S(r) priklausomybd 3. Remiantis tuo. kad palukanq norma . o didejanti. tai sudarogalimybesdidinti investicijas.rE2 f r I l paklausos 3.investicijripaklausosdidejirnaspadidina pusiausvirq palfkanq norm4.taupymo teikiamos pajamos. didesne pal[kanq norrna sumaZintqvartojim4 ir padidintq santaupas. parodyta. kaip investicijq paklausos kreivespaslinkimas auk5tynpadidinapalukanqnorurqir investicijas. lnvesticijq didejimas Matorne. Tarkime.kad pusiausvyros taSkeinvesticijoslieka nepasikeitusirrs. 3. Kitaip tariant. esant tiesioginei santaupq ir palukanq nonnos priklausomybei.13 pav.12 pav. esantribotai kreditiniq leSqpasiulai. t2l .kaip parodyta3.13 paveiksle.14 pav.

Verslo mokesdiai. Jei ukio Sakaturi pakankamaigamybiniq pajegumq. lemiantys investicijq paklausq esant pasloviai kreivq i nauj4 pal0kanq normai (re) ir pastumiantysinvesticijtl paklar. Didejant nacionalinernspajarnoms. toddl investicrjq apirntis atitinkamai maZ€tq arba didetq. 4.rsos padetl(Zr. pelnq investitoriai kaip pelno dali. supranta 3.dides. kartu padidindamas investicijq paklausq. dideja galimybe investuoti. santaupos 3. . Pagrindinio kapitalo dydis. Grynosios investicijos susideda iS autonominiqir indukuotq investicijr4.14 pav.): l.Laukiarn4 likusiq sumokejus rnokesdius. pesimisti5kai i5 padeties l padetiIy. tai jei 16 inveslicijosdides ir slinksisi5 padeties [ padet[ 12. DZ.14pav.Keinso teorijos modelyje Investicijq funkcijos panaudojimas investicijq priklausomybQ nuo nacionaliniq pajamq reikalauja apibreZti apimties.padidina.jei priklauso nuo pal[kantlnonnos didejirnas. Investicijq didinimo stimulas . aptarnavimo iSlaidos. lnvesticijr4 Kiti veiksniai. Jei investitoriai nusiteikg optimisti5kai b[simq verslo sqlygq atZvilgiu. maZes investicijq projekto numatytas pelnas. Irengimq isigijimo. Lflkestiai. eksploatavimo.laukiamas pelnas. Nacionaliniq pajamq ir investicijq priklausomybes laipsnis bei pobudis priklauso nuo investicijq ruSies. 3. investicijasdidina pagrindiniokapitalotrlkumas Sakoje. o iSlaidomsmaZejant.M.Mokesdiq didinirnas sumaZina laukiarnE peln4 ir kartu investicijq paklaus4 o surnaZinimas.rs nedaug arba visai nebus. tai papildomq investicijq br. Sioms iSlaidoms didejant. le ir maZ€s slinksis 2.

autonomous i5laidos.15 paveiksle. us i*: Al AY Si investicijq ir nacionaliniq pajamq priklausomybe indukuotq investicijq grahkui suteikianeZymqteigiamqnuolydi.nuojq prieaugio: r. . (3. investment) Autonomin€s investicijos(lu . .tiksliau. Autonominiq investicijq (horizontali tiesd I") ir nuo Y parodyta3. indukuotos grynosios ir lndukuotos investicijos skiriasi nuo autonominiq tuo.investicijq prieaugis. kuriosauga..: f(AY). nepriklausandios nuo kapitalo didinimo pajarrqkitimo.priklausandios dydZio. Ribinis polinkis investuoti (i* . nacionalin€ms pajamoms padidej vienu vienetu. nacionaliniq Indukuotos investicijos(li .tai investicijos.didejant BVP (BNP). indukuotq investicijq (I.30) | lJ ..marginal propensityto invest) . kad jos priklausonuo nacionaliniq pajarnq dydZio. Autonominds.15 pav. ) i. . Mindta priklausorrybeparodoribini polinkl investuoti.inducedinvestment) kapitalo nuo nacionaliniqpajarnq didinimo i5laidos. Autonominiq investicijq f-rnansavimo Saltinisyra valstyb€sbiudZetas ar uZsienio paskolos.) priklausornybe investicijos 3.

Kas sulygina xY ir jE paaiSkinkite' 5. . . Paai5kinkite. l pasktrstant vaidn-ruo' 2. . . Grafiskalpavaizduokit.Pagrindin€ss4vokos . uuitolitoo funkcrjq C:0'75 6. . . ribinispolinkisvartoti vidutinispolinkisvartotl funkcija investicijq norlra nominaliojlPalukanq noma realioji palukanq taupyno funkcija ribinis polinkis taupytl p v i d u t i n i s o l i n k i st a t r P Y l i autonolninesinvcsticijos indukuotosinveslicijt-rs s r i b i n i sp < . . . .r l i n ki in v e s t t t u t i Kartojimo klausimai pelno siekianti ilrrna l. . . . r . PaaiSkinkite. .koks pastoviosgamybosmasto grqZos nacionalines Pajamas. Kqrodo vartojimoir investicijq nacionalinioprodukto paklaus4ir pasi0l4? a. kaip konkuruojanti. . e r vartojirnotunkctja. kokios apimtiesgamybos sprendZia. Kuo skiriasi APC ir c? Kodel c ir s sumalygi vienetui? r 1 A t-t . apimtys/ 3. pelnas ekonominis vartojimo paklausa autonominisvartojimas keturiasdeSimt PenkiqlaiPsniq tiesd o . maksimalaus veiksniqjai reikia? . . o . gamybosveiksniai gamybosfunkcija garnybosveiksniq kainos darbo ribinis produktas ribinis Produktas maZ6jantis darbo uZrnokestis realusis kapitalo ribinis produktas k r e a l i o j ik a P i t a l o a i n a .

lr atvirk5diai.vistl namq [kiq bendrapaklausa.Vadinasi. Crynasiseksportas ir skirtr. .nagrinejama bendroji paklausair bendroji pasiula.todel j4 sudaro keturiosslrukt.verslofinnq paklausa investicinei produkcijai. nacionalini paklausos ir bendrosios pasiIlos modelis naudojarnas. Rerniantis rnakroekonominio modelio rodikliais.i vien4bendr4kain4arbakainq lygi. (G) vyriausybes paklausa prekems 3.unas. (l) 2. (NX) . 4. BENDRoJI pAKLAUSArR BENDRoJT pasrUla. MatematiSkaibendroji paklausauZraSorna kaip atskirq ekonomikos sektorir.l paklausqsurna: AD:C+I+G+NX (4. Vyriausybes iSlaidos ir paslaugorns. Bendrosios kitimo veiksnius. Bendrosios paklausos ir bendrosiospasi[los rnodelis reikalaLrja sujungti (arba agregr-roti) visas atskirasSaliesrinkas I bendrq rinkq o atskirq prekiqkainq. PUSIAUSVYROS NACIONALINISPRODUKTAS Sioje temoje aptarsirnebendrEj4paklausq ir bendrqjq pasi[l4 jq pusiausvyros produkt4ir jo kitim4.rrines dalys: l'. -Jei kainq lygis neaukStas. Finnq investicijos . BENDROSIOSPAKLAUSOS KREIVE paklausosir Ekonornikosteorijoje svarbiqreik5mgturi bendrosios pasi[los stlvokos. yra B_gqdr4lEpaklaus4 fonnuoja visi keturi [kio sektoriai." 4. bendruoju kainLl lygiu P (ordinadiq a5yje) ir realiuoju bendruoju nacionaliniuproduktu )' (abscisir4 aSyje).1. BENDROJI PAKLAUSA IRJOS STRUKTURA PAGRINDINIUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE.. bendrosios atskleidZiandios pirkejq ir visLlpardavdjq visq elgesiprekiq ir paslaugtl rinkoje.eksporlopaklausos importo paklausos 4. 4.arbaatvirk5tind.jei kainq lygis auk5tas. priklausomybetarp kainq lygio ir )'bendrosios paklausos neigiama. Bendroji paklausa yra paklausq galutinernsprekems bendra suma. pirkejaigali isigyti daugiauir ivairesniq tai prekiq. siekiant iSskirti pagrindines rnakroekonominds teorijos kryptis ir parodyti jq praktinio pritaikyrno ypatybes.1) GrafiSkai bendrqj4 paklaus:1ir jos strukt[riniq elementq sqrysI vaizduoia I paveikslas. pirkejai gali maZiaunusipirkti prekiq ir paslaugq. Namq 0kiq varlojirnas(C) .

. Bendrosios .ur atidetaprekeskaina ir kiekis' buvo iq formos.rs. . turime sujungti ir atskinl prekiq bendr4visum6 kuriq apib[dina Y apimtis' . . kreivd yra Zemejanti? paklausos Koddl bendrosios ll. ^ .th"gtt lYgiui' nacionalinioProdukto curve) paklausos kreivd (aggregatedemand ' Bendrosios priklausomybes tarp kainLl lygio ir gt"irnlt produkcijai "tirk5tines pagamintai paklausos bendrosios Pavaizdavirnas' Vadinasi' kuo rnaZesnts AD kreive 4'1 paveiksleyra Zemejanti. tu*' u Bendroji paklausa (AD pirkejai galutiniil.o i5laidq visuma' p*kt. nes kalbame nacionalinis tukitaneiq skirtingq prekiq kainrl bendr4 vientisq.aggregate...tikroefonomiiol.. Juono' ir t't'' i vien4 k a i n ql Y g i s ' r .. verslo firmos' valstybe' uZsienio p. .vrsqketuritlukiosektoriqiSlaidqSumayravadlnam iSlaidomis' benclrosiomis Bendrosiosi5laidos(AE-aggregateexpenditure)-tat esanttam tikram itigtjit".q' tuti'uplma simtus apibudina bendr4 kain4 kuriq grldq.lt { P ': Po t-l hi) kreive paklausos 4..L i r r i vten4 Be to. naftos. ^ r ^ .: paslaugqkiekius r i bei .1 ' Dabar atiOeias bendrasis kainq lygis ne apie vienos prek6s rink4 o apte produktas r.iuatut' i"otny'' gali isigytl esant tarn valstybiq ilkio subjektai no{-ir tikram kainq lYgiui' Kitavertr.1 pav.'--orrti..Ytiu: l. m6sos.demnnd).bet koordinae a3yse analogi5kos P ir realusil bendrl..prekiq ir paslaugq' kurias ivairfi's.nf.o .' paslaugtl" lr kainq lygis. tuo daugiauperkamaprektq bendrasis buvo piekes paklausos .

o kainq lygis. Kylant kainq lygiui. kainq lygis kyla. Salies 127 . kE iSleidopirkejai. indeliarns banke) realiajai vertei.kai atskirosprekds.kai kalbarne apiebendrqj4paklaus4.7 procentai. kainos apskritai yra rnaZesnes.[sigydarna naujasinvesticines prekes. jeigu . Kita vertus. rnakroekonomikoje pajarnos. naujq investiciniqprekiq isigijimasfirmai bus nuostolingas. NX Apskritai suma26s paklar. PavyzdZiui. Pavyzd'ziui. rernianlispakeitirno poveikiu.. mald.y. t. 3. sumaZes. o r. lSaugusios palUkanos sumaZina vartotojLl investicines i5laidas.Bet jeigu palLrkanq pal[kanq norma nonna padidesiki l2 proc. Tar savo ruoZtu sumaZinseksportE Vadinasi. jeigu pirkejai ir surnok€jo daugiau. padidejus Salyje kainq lygiui. todel aiSkinimas.ja gyventojr4 sukar4rtq finansiniq aktyvq realioji kaina. gan. palyginti pirkejai pirks daugiauirnportiniLl prekiq su kainornisuZsienyje. ji jq nepirks.Be to. kai kad pirkejai uZ prekesir paslaugas mokes didesneskainas.rZsieniediai maZiau pirks rnlsq Saliesprekiq.Tai pajarnqpoveikis.kaina maZeja.Sis poveikis buvo labai ry5kus Lietuvoje.lai kyla kainq lygis. Makroekonomikoje.Jei rn[sr4Salyjekainq lygis kyla. lmporto poveikis. kuri tikisi gaLrti i0 proc. malejant sviesto kainai. bus suinteresuota pirkti.o eksportas Kartu surnaZes dalis bendrojojepaklausoje.firma. kai o Lylent kainomsnuvertdj piniginessantaupos.Tadiau tai. netinka.tai uL tas padias piniginespajamasvartotojasgali lsigyti daugiausviesto. tai rei5kia.rintojarns yra pajamos. jas pelno. kyla ir pal[kanL1 procentas (gaunamas kreditas brangsta). perkarnojigalia. Ypad tai tinka aktyvrl su flksuota pinigine iSraiSka(pavyzdZiui.rrdesni. Turto poveikis . rentos. tai o irgi s4lygoja i5laidq maZinimq. gyventojai tampa realiai skr. a 2. Tadiau5ie paaiSkinimai netinka.tarkim. vartotojas nords pirkti daugiau Sios prekes.tai piniginiq santaupq nuvertdjinras del infliacijos. paklausos B_e_n{rosios kreiviq form4 lernia trys veiksniai.Tai pakeitirno poveikis.pal[kanq pelno). ir pirkimus. 1. l. sviesto. obligacijon-rs.judant kreive AD Zemyn. importas padides. Todel bendrojo kainq lygio aLrgirnas q nebutinais4lygoja Sal bendrqj nominalir4j pajamq sumaZej ies t1 im4.Mikroekonomikoje atskiros prekds rinkos paklausos kreile yrrr Zemejanti del kainos pasikeitimo sukelto pajamq ir pakeitimo poveikio.kad vartotojo pinigines pajarnosyra pastovios. prekes krentanebeatskiros kaina. mfisq Salies tai vietoj tevyninirl. nes. auk5taskainq lygis sqlygoja didesngpalhkanq nonna ir paj surnaZej paklausarealiajai nacionalinir4 amq apimdiai. Kylant bendrajam kainq lygiui. Pal[kanq poveikis .rsa prekdns. keidiasiir bendrosios Mikroekonornikojetareme.kurios bus i5mok€tosi5tekliq savininkams. Lygiai taip pat narnqlkiai surnaZins automobiliqir narnr"l Vadinasi. nes ji tampa santykinaipigesnenegu kitos prekes.y. tai ir iStekliq savininkai gaus daugiau pajamr4(darbo uZrnokesdio.Importoir eksporto apimtispriklausoruo kainrl lygio Salyjeir uZsienyje santykio.

4) lygybe.3) ir (4. maLeja paklausoskiekis realiajam produktui. Vyriausybes 4.l4 kaip vaizdr. esant pastovios?Visq kitq veiksniq. veikiandiq bendrqiEpaklaus4 kitimas. kad realizuota produkcija lygi pagamintai: Y:C+I. lr prie5ingai. esant nustatytaikainai. Si tySi tarp bendrojo kainq lygio ir nacionalinioproduktorodo jud€jimas stabiliaAD kreive.5) paklausoseletnenlai. iSlaidq 2. Si lygybe patvirtina prielaid4 kad produktasatitinka pagamint4.): 1. Rerndamiesi c+l:v:c+. Kaireje Sioslygybes pusejeparodyti bendrosios de5ineje .pajamq naudojimo kryptys. Finnq investicinir"l pasikeitimai. t. kai visos kitos sqlygos nesikeidia. bendroji paklausa apskaidiuojamakaip namq [kiq ir verslo firmq paklausqsurna: AD:C+I. G.Didejant kainq lygiui. kur G:0 ir NX:0.rojarna AD kreivdsposlinkisi de5inq didejimo Tai 4.Dalis Siqpajarnqbus Kita vertus.kita dalis Y:(+S. pasikeitimai.Taigi: vartojama. uZra5ome: arbataupymui. remiantis prielaida. pavyzdLtu| kainai Po(4.3) pajamos. pakeidiabendrq. (4. (4. realizuotas 128 . Namq ukio vartojimoiSlaidqpasikeitimai.2) Jei dalis pagaminto nacionalinio produkto liktq nerealizuotair kar-rptqsi atsargq forma.Y yra privataussektoriaus .privatausflkio santaupos. o produkcijos vertd yra Y.1 pav. Bendrqjq paklausq veikia Sie kitq veiksniq pasikeitimai. be mokesdiq. kad visas pagamintasproduktasyra suvartojamas arba investuojatnas. kitos s4lygos. ekonomikos rnodelyje .jq didina arba trraZinatarn padiam kainq lygiui.taupoma. kainq lygio maZejirnas s4lygoja paklausoskiekio realiajam produktui augim4. be vyriausybes pirkimq ir be transferiniq i5rnokejirnq) ir uZdaroje (be uZsienio operacijq) ekonomikoje. tai Sios atsargossudarytq faktiSkq investicrjq dal[' Toddl. iSlaidq 3. Grynojo eksporloi5laidqpasikeitimai. galirna tvirtinti.y. dia S .privadioje (be valstybes Supaprastintame dalyvavimo. kad visos pajamos sunaudojamos (4. paklaus4 nebus jei bendr414 veikiandios Kas atsitiks.1 paveiksle linkme.4) vartojimui Pastaroji lygybe rodo. paklausq. G.s.

pagal anksdiau nurodyt4(4. (4.___. fi$ilr.t:r.bendrojo nacionalinio produkto dydis. Prirninsirne. kad bendroji paklausa realiajarn nacionaliniam produktui yra autonomiSka. -tl. l) forrnulE. kai UZdaroje privadioje ekonornikoje bendrosios i5laidos. (4.AternEvartojimq i5 abiejqpusir{.8) Y:C+1:C+9.ji apskaidiuojarna.1) Atviros ekonomikos modelyje.Pasinaudojus(4. Y:AD.rpaprastintos ekonomikos rnodelio pusiausvyros sqlyg4:investicijoslygios santauporns. -l.galrnalne: r:Y-c:s._r. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PAKLAUSOS ASPEKTAS Pusiausvyrosnacionalinis produktas (Yp equilibriurr national product) .realusis bendrasis nacionalinis arba realusis oroduktas. 4. bendroji paklausaapskaidiuojarna kaip visrl trijq ekonomikos sektoriqi5laidqsuma: AD:C+I+G. pastovus.2 paveiksle linija AD. bendras prekiq ir paslaugqkiekis.. Autonomine. kai bendrqjq paklausq papildo uZsienio sektorius. turi atitikti gamybos!ygi. prekybosNX:0. dia )'.6) Si lygybe svarbi tuo. q atitinkantisbendrqj paklaus4. kurio reikalaujaprivati ekonornika. galima parodyti investicrjLlir santaupr"l ryS[. Paprastumo delei tarkirne. kaip nurnatomq vartojimo i5laidq ir investicijq i5laidq suma (C + l). l(. t. Tokiojc kuriarnenera vyriausybessektoriaus G:0 ir uZsienio ekonomikoje pagrindine bendrojo nacionalinioprodukto lygybe supaprastdja -_ _.kad nagrinejamassupaprastintas ekonomikos modelis. Vadinasi.5) lygybe. nepriklausanti nuo pajamq bendroji paklausa parodyta 4..2. Mi5riosios uZdarosekonomikosmodelyje.rr.j1' -f t- . gamybos.__---_. (4. kai bendr4lq paklausq papildo vyriausybdssektoriusG. kad rodo sr. ivertinus grynojo eksporlo dydl NX. 129 .y. Bendrojimakroekonomikos pusiar-rsvyra pasiekiama. nepriklauso nuo pajamrl ekonomikoje dydZio. yra Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas nustatomas dvienr b[dais.arbapajamqdydis. ir uZra5orna taip: __.

Matome. USD. padidejus neparduotosprodukcijos jos bus priverstossumaZintigarnybosapirntl. f-rrmos gaminadaugiar-r produkcijos.rros nesugebdsparduoti dalies produkcijos. Joks kitas bendrojo nacionalinio produkto gamybos lygis netaps pusiausvyrosbendruoju produktu. tai flrmos bus priverstos i5parduoti prekirl t30 . Tuornet garnybos apirltis vir5ija bendrEj4 paklausq. USD. Tarkime. USD ir nepriklausonuo pajamqekonornikojelygio.2 paveikslevaizduoja rodykle. Bendrosios paklausostiesdkerta 45" iinij4 taSkeE. AD. pastoviai esant paklausar bendrajai Garnybos apirntis yra pusiausvyros lygio. Tai pusiausvyros ta5kas.Bendrasisnacionalinisproduktas tampa pusiausvyrosbendru nacionaliniu produktr.y. IS koordinadiqsistemos nLrliniota5konubrdZtos linijos 45" paskirtis . Vadinasi. nes jis atitinka bendr4j4 paklausq.arba sumaZdti. Nclredarni nustatyti pusiausvyr4 atitinkantl nacionalini produkt4 breZiame 45" linijq.Si linija padedanustatyti vertikalioje a5yje bendrosiospaklausosir gamyboslygio horizontaliojeaSyjeatitikim4. daugiaunei uZ 300 mlrd. Pusiausvyra.2 pav. paklausos kuriame bendrosios ir gamybos apin.t.ties dydLiai sutampa ir sudaro 300 mlrd. USD. nes tuo atveju garnybosapimtis tur€s arba padideti. yra . Fin.r. kuriam pareik5ta paklausa ekonomikoje.USD 250 300 350 4.uZfiksuoti pusiausvyros sElyg{ bet kuriarne Sios linijos ta5ke numatoma bendroji paklausa (bendrosios iSlaidos) atitinka bendr4sias pajarnas. kad bendroji paklausayra 300 rnlrd. Si4 situacijzl atsargoms.300 rnlrd. kai gaminamos ir pageidaujamos produkcijoskiekiai sutampa. rnlrd. 4. USD. nukreipta I kairg. Jei bus gaminamaprodukcijos maLiau nei uZ 300 mlrd.prekiq ir paslaugq kiekis. arba pageidaujarno produkto dydis lygus jo garnybosapimdiai.

dia (neplanuotas) padidejirnas atsargq 1u-nenumatytas l3t (4. 4 Fakti5ka bendroji paklausa (C+l) atitinka garnybos apimti Y. investicijus. faktiSkos Kai bendroji paklausa neatitinka pagarninto prodLrkto dydZio. gamybosapimti art€ti prie pusiausvyros gamybos apimtis Y6 yra tik tokia Nustatdme. nei planavo jei namq ukis negali isigyti visq noritnq prekiq ir parduoti. Gamybosapimt[ kuria visos firmos kartu.e) . AnalogiSkai. tai rodo i deSinq nukreiptarodykle. parduoda 300 pagarnintos tik Remiantis NSS. ir paslaugq kiekis. vartojirnasskirsisnuo numatytovartojirnolygio. kiek pageidauja.tai Ncnumatytos investicijos(lLr.Tai atsargas. Cia firmos parduoda tiek produkcijos. investicijos. Finnos apskaidiuoja jas atsargas. esant bet kuriam gamybosapirntieslygiui.Tltotnet firtnos turi padidinti gamybos apirnti.versdamas gamyboslygis reikalaujaatsargqir gan-rybos lygio. bet ir neplanuotos nenurnatylos. numatom{ vartojimo apimt[ ir finnq nutnatytas paklausq. prisirning. pernelygoptimisti5kai [vertinovartojimopaklausq.r. o investicijos vartoji-mas ir (skaidiuojant nacionalinespajamas) . kuri pirkejai nori ir gali pirkti. nustatydamos sLr bendroji paklausanesutarnpa fakti5ka (arba realia. Sia Tai parodoma lygtirnr: {grur-r. flmra 4.o pirkejar perka tiek.. ir numatom4 (arba planuojanlrl. kuriai pareikStabendroji paklausa.Gamybos apirntis neturi tendencijoskeistis. Deja. tikra). tai Reikia skirti faktiSkq bendrqj4 paklaus4 kuri apskaiditrojanru rerliantis nacionalinir4 sqskaitq sisterna. paslaugq.kiek yra pagarninta. atsargqpadidejirnassudaro investicijas. Ta5ke E yra bendrojo nacionalinioprodukto pusiausvyroslygis. suklydo. Tarkimc. pageidauj am{ bendrqj paklaustl. bendroji paklausasttdaro 300 vienetq' Finnos Likusieji 50 vienetqsudaro prodLrkcijos vienetq.realiai nupirktas prekiq kiekis. kad bendrojipaklausa prekiq Si4 nuomongpaneigsirne.atsargas.t?' Iu:Y-AD.Numatotna bendroji paklausa apitna vartoto.o itraukdamos i investicijas. neplanuotqinvesticijq. nordtq pagaminti 350 vienetq produkcijos ir planuoja matome. verslo firtnos parduodaprekiq daugiau arba maZiau. tai nurlatyta vartotojiSk4 Jei firmos.kad pusiausvyros atvejtr gali garnybos apimtis. atsiranda unpland). PrieSingr-r (C susidaryti nuornon6.virSijantisbendrqjilpaklaus4. Sitro pasikeitimq tLro arba privalorn4 atsargr4 atveju investicijos apima nenulnatytul jei atvejr. Bet kuris kitas apirntiespasikeitirno. kad firmos visus juos parduoti.kad bendroji paklar-rsa + I) yra lygi pasitrlai Y.1 Naudodamiesi ]entele.investrnent gamybosapimtiesperteklius.

9a) Pusiausvyros nacionalinis produktas (Y. USD.y.arba kai neplanuotqatsargqprieaugis lygus yra nuliui. t. paZymetina.g (a.t0) Tai yra pirmoji pusiausvyros sqlyga. Jei pajamosmaZesnds 300 mlrd. Nacionalinisproduktasyra pusiausvyros lygio.eqr"rilibriun. 132 . tai sumaZeja. 4.k o k l n o r i : 3. USD. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidaryt. vartojimo ir taupyrnoiSlaidoslygios numatorlorls i5laidorns. Gaml. Kai gamybos produktas vir5ija 300 mird. USD. produktas vir5ija bendrqjq paklausq ir nenumatytos atsargos dideja. fakti5kai pagarnintasproduktas yra lygus nurnatytoms iSlaidoms arbabendrajaipaklausaiplius nenumatytqatsargqpasikeitirnas.r. Pastebekime. kad pusiausvyros s4lygosnurnato. n€ra nenurnatytqatsargq didejimo arba maZejimo.2 paveiksle nenur.r pasikeitirras yra lygLrsnuliui.int4 produktq ir nenumatytos atsargos maZeja. Kai produktasmaZesnis 300 mlrd.Tik produktui esant300 mlrd. USD. ndra nenumatytq (neplanuottl) atsargq padidej imo ar surnaZij irno. kad: L Nacionalinio produkto pusiausvyros lygi s4lygoja bendroji paklausa. kai bendroji paklausa lygi produktui. kuriam esant nLunatonrosiSlaidos yra lygios faktiSkam produktui. kuris lygus bendrajai paklausai. bendroji paklausa nei virSija pagan. kai Y: AD.4. Esant pusiausvyros produktui. atsargrl i jog fakti5kos Be to. produktas pusiausvyras.bosapittttis : lVunntytos iilaidos + * lt/enunmtyt4atsarg\pdsikeitima. nei Vadinasi. Namq ukis sunaudojatoki prekiq k i e k i .1 lentele rodo pusiausvyr4 pavaizduotrl 4. level of national product) yra pajamq arba produkto lygis. 2. (4. USD.2 paveiksle ir apra5yt4 (4. tai neplanr-rotos investicijos dideja. Jei pajarnos didesnes nei 300 rnlrd.no procesas pagr[stas nenumatytrl panaudojrnu. Pusiausvyrosnacionalinis produktas yra garnybos produkto dydis.natytosinvesticijos parodytos vertikalionlis rodyklernis.10) lygtimi. nenurnatytqatsargq nacionalinian.

yra autonomiSka. tai: didejadidejant Jei vartojimopaklausa C=a+cxY. Vartojirno paklausa sudaro svarbiil bendrosios paklausos dali.paskeittrnas produktas nenumaty4as ir atsargq nacionalinis 4. kuriarne nera Zinorne.3 paveiksle.vartojimo lygis auk5tesnisnei ntaZesnes varlojirno pajamos. pajarnoms. Pusiausvyros pajamoms. Kita sLrdedamoji Laikorrds prielaidos.rkStesnis Taip pat Salyse. didejant pajamoms: Seirnq. G.investicijqpaklausa. pajarnas. bendrosios ir investicijos yra autonomi5kos pastovios. o dideja.l2) 4.lygi ekonomikos rnodelyje. ( 4 . turindiq didesnes pajarnas turindiq Seimq.kur didesndsnacionalines lygis. nacionalinio nuo bendrojo 133 .Dalis paklausosfunkcija pavaizduota Si bendrosios benilrosios paklar.kad paklausos dalis . kai a>0.fpaklaustlsurna.rsos V = a + 7 nepriklauso nuo pajamq lygio. bendrqi4 paklaus4 sudaro vartojirno C ir investicijq. pagamintamprodr. nepriklausanti spending). Autonomin€ bendroji paklausa (autonomin€s iSlaidos) (V autonomous aggregate clernand/autonomotls paklausos dalis. kad supaprastintame vyriausyb€s sektoriaus ir uZsienio prekybos.ros Gamybos apimtis 200 250 300 350 400 Bendroji paklausa 300 300 300 300 300 Nenumatytasatsargq pnsikeitimas Camybos apimties kitimas Didiiirras Didc'iimas Pusiausvvra MaTciimrs MaZciinras -r00 -50 t) +-50 r 100 kurios visos i5laidosyra s4lygomis bendrojtpaklausa.3 paveiksle.Pusiausvy. paklausandra pastovi ar autonomi5ka(kaip iki Vartojirno prekir"lir paslaugr4 Siol nagrinejome).padidejuskiekvietrartr numatomos g a m y b o s p i m t i e s r b ap a j a r n q i e n e t u i . 0<c<l.rktui arbabendrosiorns numatytos. v a a paklattsq yra suma: ir Bendrojipaklausa vartojinro investicijq AD:C+l=a+c"Y+l:7+crY.tai bendrosios produktolygio Salyje.ar.1 lentet6. r) 1 Si vartojimo funkcija pavaizduota4.

dideja AD. paskirtis .l2) lygybe. kad tieses. Siame ta5ke pasiekiamabendrosiospaklausosir garnybosapimties arba pajamq lygybe.tai garnybos apirntis yra viriija gamybosapimti.lq Bendrosiospaklausoskreive AD kerta 45o linljq taSke E. nurnatylosi5laidosatitinka bcndro. nubrdZtos45" karnpu i5 koordinadirl sistemos centro.3 pav.Rodykles rodo dinamiSkqprocesq. Tik taike E. Ji rodo ta5kus.bendrojipaklausa vartojimopaklausos nacionalinio produklo gamybos ir Norddami nustatyti bendrojo paklausosfunkcija AD pajamq pusiausvyroslygi. naLeja. [r atvirk5diai. tuomet bendroji pak-lausa dideja. Esantpajamqlygiui 16. pasinaudosime_bendrosios ir bendrosios paklausos g.kai gamybosapimtis didesnenei Y6. bendroji paklausatarnpalygi pagarnintarn produktui. sqlyg4. kaip pasiekiama pledia garnybq kai nenumatytosatsargosmaZ€ja. firmos Jei Rodykles4. autonominiq i5laidq 7 dydzit.priklausonuo pajamqlygio: didejant Tuo tarpu visa bendrojipaklausa pajarnorns. tiesds. Esant 16 gamybos lygiui.3 paveikslerodo. esantpajarnqir gamyboslygiui )'6. ir atsargos maZesndnei Ys.kuriuose gamybosapimtis atitinka bendrq.jo nacionalinioprodukto gamybosdyd1. pakilusi vir3 lygi AD6. Zinome.kuris atveda prie pusiausvyros bendrojo produkto gamybos lygio Is. nes kartu su pajamomis dideja vartojimo paklausa.tai atsargos ir finnos priverstosmaZinti garnybq. Vartojimo funkcrja ir bendroji paklausa pusiausvyra. AD Y_AD Iu>o AD:a+c.Y+l Q-6*srY Iu-0 Iu<o - A< l I (I I Ia l t r ) Y o Y 4. Bendroji paklausa yra ties6.uZfiksuoti pusiausvyros paklausq. o tada lJ+ .

10)lygybe. rodo santaupqdydi: . ribiniam polinkiui pusiausvyros esantpastoviam vartoti. autonominiq i5laidqtatpsnis. Bendroiimakroekonornikos tarp AD vartojimo linijq 4. didesnds autonominds iSlaidos. pusiausvyros sqlygomis. yra ribinis nacionalinio Kitas veiksnys.13) Y(t-Q=7. pasiekiama.c x Y= V . BendrosiospaklausosAD linija 4.rrp vartojimo ir 45" linijq. Ta5ke E. Jei garnybos lygis nei maZesnis )'E. vertikalioje aSyje. arba (4.taip pat didina pusiausvyros produktodydis yra tuo didesnis.3 paveikslasrodo. Taigi.Kuo didesne reik5meir kuo statesne linija. Vadinasi. santaupos ir 45" linijq) bus didesnes uZ numatytas investicijas.yra toks: Y"=-xA=l .S: y . gauname: veiksrnus. tuo didesnis produktolygis. kad vertikalusatstumas yra lygus nurnatytomsinvesticinemsi5laidorns 1 . Pusiausvyrosnacionalinio produkto lygis nustatomasreruianlis (4. AtlikE rnatematinius Y .du vertikalus atsturnaituri b[ti tarpusavyje lygus. Analogi5kai. produktolygi.3 paveiksle pades suprasti Siq lygybE.arba: Y=Z+cxY. jis rodo bendrosiospaklausosAD polinkis vartoti disponuojamas AD c linrjosnuolyd[. kuriam esanl lygi bendroji paklar"rsa garnybosapimdiai.lemiantispusiausvyros pajamasc.tai investicijosvir5ys santaupas. pusiausvyros nacionalinioprodukto lygis.L - (4r4) . esanttam tikram gamyboslygiui. i5laidos. S: I pusiausvyra kai 2. AD nuolydi rodo c ir atkarpa 7 vertikalioje a5yje. kuriame AD kerta 45.c 1 l 7 r . nepriklausandios pajamqlygio. lJ) .C. santaupos turi buti lygios numatytoms (atstumas tarp vartojinro investicijoms. pavaizduotosdidesniu tarpsnru produktq.i5laidasir neplanuotqatsargtt gamybos apirntis atitinka numatytasbendrqsias pasikeitirnas lygusnuliur. Vertikalus atstumast. Atkarpa 7 nuo t. y. Vadinasi. liniiq pasiekiamaspusiausvyros gamyboslygis. kLrodidesnds ir c Taigi pusiausvyros l ar S n e p r i k l a u s o m q b aa u t o n o r n i n iiq l a i d qy g i s 7 .Jei gamyboslygis virSija yr.

4 paveiksle.10).15) Santaupqir investicijtl lygybe yra esrnindpusiausvyros pajarnLl lygio savybe. numatomosinvesticijoslygios santaupoms: kai S = 1 (4.3. Pusiausvyros nacionalinis produktas pasiekiamas ta5ke E.4 pav. kuriame ndra vyriausybes ir grynojo eksporto. pasirei5kia multiplikatoriauspoveikis. modelyje. kur santaupos atitinkanurnatomas investicijas. Taupymo funkcijos nuolydi rodo ribinis polinkis taupyti disponuojamaspajarnas (l-c) arba s. y. Numatomas investicijas vaizduojalinija 1 . kad: Y-C:AD. I5 abiejq lygybes daliryYir AD at6rnqvartojirnodydi C.. AD . MULTIPLIKATORIUS Esant papildomoms privadioms i5laidoms vartojimo ar investicinems pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidejadaugiau neguj1 sukelusios iSlaidos. (4. Tuo galima lsitikinti pasinaudojuspagrindine pusiausvyrossqlyga (4.C. t.C .numatytos investicijos. Taupymoir investicrjq rySiopoveikispusiausvyrai 4. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS. dia Y-C-santaupos. pr.Supaprastintosekonornikos. Ji parodyta 4.rsiausvyros nacionalinio produkto garnybos lygis pasiekiamas. gausirne. 6) r (4. $=-n+5x{ 4. lSlaidq 136 .16) lygybe yra antroji pagrindinespusiausvyrosnacionalinio produkto gamybos sqlyga.

pradejgnuo pradin€s paklausos padidejimo.l 8 ) geometrind Kai c<1. Pajamq padidejimas sukelia trediq iSlaidq ctapiL c x ( t ' xL V I = c 2r L V . pavyzdLiui. naudodamiesi 4. tiek pat padides pajamos.tai pusiausvyros produktopokydiosantykissu iSlaidqpakitirnrr.' t t-c xLA:LY.multiplier) .. +c " t L l : LAD = LA x(l+ c + c' + c'+. gamybos apimtis padideja tokiu paiiu laipsniu kaip autonominesi5laidos.2 lentele. o vartojimq . sukelusiu nacionalinio LY. Tqpattmatome skaitmeniniame pavyzclyje lentel€s apatindje dalyje. sukilusio nacionalinioproduktokitim6 pokytis.t< c. Jei uZraSyturne visus iSlaidqpadidejirnoetapus.Cikl4 praclectame.t1) z . . Tai rnaZejanti progresija.. AAE dia t4. kuri apskaiiiuojarna laip: LAD=.kuri savo ruoZtu vdl padidina nacionalinioprodukto apirnti. Panagrindsime multiplikatoriausveikimo rnechanizmil. Tai analogi5kaipadiclinapajamas.rnultiplikatorius.: - (4.tai gautume. I n . reikalingu padidejusiai paklausaipatenkinti. diclinclami autonourinE bendr4jqpaklausE A 7 dydZiu. kad kadangic < l. . nacionalinio produktokitirna.1e) t37 . z1)'6 pusiausvyros A AE . I USD padidejus bendrajai autonomineipaklausai.bendrqjq i5laidq kurio nors elemento. tai c. autonominds L A D= L 7 + c r L T + c z r L T + c 3x t 7 + . ( 4 . bendrqjqpaklausqir pusiausvyros Multiplikatorius (m .dyclZiu c x L 7.+ c". Tarkirne. trediameetapepajamosdideja maLiaunei antrame.dia c : 0.gamybos apimtis padidejo I USD.padidejirnasne tik padidina bendrqjqpaklaus4 ir nacionalinespajarnas..6. Si tart4 garnybosprieaugisbus cxLZ. nacionalinio produktopokytis.bet sukelia ir antriniq i5laidq didejimo grandinE. Antrarne etapegarnybavel paclid€jo <tyclZiu...Taigr garnyba plediama taip pat L7 dyctZiu. kiekvienastolesnisnarys rnaZdja. Pastebekime.

")t a] .6 0 . Zinodami. 0.xt 4 " 4 l-c - 1. Kadangi multiplikatorius 138 . kaclc + s : .21 x I ..0 1 I (4.19) lygybes daroma i5vada. I5 (4. kad gauturne ekvivalentEmultiplikatoriaus fbrmulE. .0 I.autonomines bendrosios paklausos multiplikalorius.r +.?l .1 2 9 6Ix 0 .2 lentel6.+r'r).kad bendrqjq iSlaidqpokyris lygus aulonominiq i5laidq prieaugio kartotiniui.1. 1 . .+0. 6 ' 11.20) lygybeje.47 ( l + r ' + c : + .6 0.0 6 0 .t) t.A 7 "L7 4 ct*AV cr.c cra . Multiplikatorius rodo.36. . uZra5yt4per ribini polinki taupyti disponuojamas pajarnas: *=!.6"x .6+0.96 z. 3 61 . Kartotinis . kokiu dydZiu pasikeidia pusiausvyros nacionalinis produktas.3056 n v lso: 0 . 0 0.1296 t. A7 n viso: c"xAA c"xL7 (l+c+cl +.1. I +0.(i')x.0 l. Multiplikatoriauspoveikis Etapas Paklausos padiddjimas A A Gamybos apirnties padidijimas Bendras pajamrg padiddjirnas A A ^7 txL7 2xAA 2 3 cx AA (l+c)xA7 (l+..4.t76 2.6x1.0 1 +.36 0. = | vadinamas A l-c autonominesbendrosiospaklausosmultiplikatoriumi.+. r .galirnepanaudoti^r: .c ir pakeisti(4.0 2 l 4 5 l. paclidejus autonominei bendrajai paklausai vienu vienetu.20) A t . 0 " 0.216 0.

PrieZastista. padidejonuo . vartoti disponuojamas tuo didesnisyra multiplikatorius. Multiplikatoriaus Dabar bendroji paklausavir5rjapradin[ pajamq lygi y'.5 pav.AutonominesiSlaiclos paklar-rsos bendrosios linrjos poslinkiai lygiagrediaii virSq. t.y.5. 4. Firrnos i tai reaguoja.6.didesnisuZ vienet4 tai autonotniniqi5laidq padidejimasvienu vienetu sukelia didesni nei I vieneto pusiausvyros produkto ar pajarnq padidejim4. kad kuo didesnis ribinis polinkis pajamas. iki Kadangi 0<c<1. kiek padidejo autonomindsi5laidos. Tai roclo kur pajarnqlygis )'6. nesc<1. Kai ribinis polinkis vartoti yra 0. Kartu sumaZds atotrukis tarp paklausos gamybos bendrosios ir apimties FM.didindamos gamybos apimti ir pajamas iki I.. padidejim4 rei5kia.V .rvartojama.2. f y bendroji : Y:AD AD1:A1+c x Y ADJ+ c. tai gamybos i5pletimas grqZins pusiausvyr4 tarp bendrosiospaklar-rsos gamybosapimties.kad Poslinkioi vir5q dydis atitinkaautonominiq iSlaidq ir p u k a u s a r a d i d e s n dL 7 = 7 t .4. Pradindpusiausvyrayra taSkeE. Todel maZeja nenr"rmatytos atsargostiek. papildomopajamqvienetodideledalis bus sr.5 paveikslenaujoji pusiausvyra ir 139 . Y o Y e Y r Y r r Y poveikis 4. todel padides bendroji paklausaiki ADr lygio. i padetl AD1. tai rnultiplikatorius.5 paveiksleparodytasautonominiqi5laidq padidejimo poveikis pusiausvyrosnacionalinio produkto lygiui. dydZiu A 7. Multiplikatoriaus analize parodo. kad didelis jog ribinis polinkis vartotireiSkia.l tUi 7r.

priklauso nuo dviejq veiksniLl. kad pusiausvyros bendroji paklar. arba: t L Y' o = . reikalingas grqZinti pusiausvyrai. del t. atsiradr.Pirma. tuo statesne bendrospaklausos tiese. tuo didesnis pajamq pasikeitimas. Pereinant ii vienos pusiausvyros kit4 pajamqpasikeitirnas AY6 yra lygus bendrosios paklausos i pasikeitirnuiL AD: A Y'=14O.rsa lygi pajamoms. arba 140 .=fr*a/.rsi pajamqpasikeitimo. (4. M a l o r n e . kuo didesnis ribinis polinkis vartoti.21) I5skaidysim bendrosios paklausos pasikeitimq autonorniniq iSlaidq i pasikeitirn4 V ir iSlaidq I pasikeitimq.1arnqpasikeitirno dydis. 19) fbrmulE: lr. (a.y. a d p u s i a u s v y r op a j a m r p a s i k e i t i m av i r S i j a u t o n o n r i n i t l s k l s a iSlaidqpasikeitirn4. Yra dar vienas multiplikatoriaus radirno bhdas.kuris lygus vertikaliam atsturnui tarp naujos ir pirmosios bendrosiospaklausosHf7.gauname: L@. Pa.Yn: LAD=L7+cxLyu.l iilaidLl augimas. cxA.kad palygintumepajamq pakrtirn4 45" AyE eEN:NE7) su autonominiq i5laidq pasikeitimu.pazymetataSkuE1 ir atitinkamupajarnqlygiu Yp1.Investicijqmultiplikatoriaus poveikis pusiausvyros nacionaliniarn produktui apskaidiuojamas pagal (4. kuo didesnis autonominir.A | .= 6tr + cx A. ' x L A = rtrxA.21)lygtl lra5E (4. prisirnenarne.22)lygri. Taigi pajarnos pasikeis taip: LYu=Yu.todel daZniausiai jq ivertinamas kitimo poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui. kad pa1amq pasikeitimas virSijaautonorniniq PE1 pasikeitirl4 iSlaidq f/f7.? B[tina paZyrneti. kad investicijos yra ypad besikeidiantr bendrosios paklausos dalis. .-Yo. Panaudosime linrjE.Antra.Y.22) LY. Matorne.

ir kainq.kad esama skirtumq tarp iclealiosekonomikos.6 pav.rtil ir jo kitimq priklausanrI kainq. fim.o pasillos srar. kai kiti bendrosios pasifilosveiksniaiyra pastovt-rs (ceterisparibus).kur[ garnintojai gali ir nori parcluoti rinkoje. = ' t AI Investicijq rlultiplikatorius uZra5ornas atitinkamai pagal (4.darbouZmokesdio. jos rnoka uZ darb4 ir kitus gamybos veiksnius. nuo technikos lygio ir t.C 4. Bendrosios pasi[los kreivd (aggregate sLrpplycurve) _ kainq lygio ir bendrosios pasir. t}ENDROJI PASIULA.Jei kaina yra p1. Bendrosios pasi[los analizd padeda sprqsti ekonornikos prisitaikyn-ro prie [vairiq svyravirnq. Bendroji pasilla (AS .ros pasirengusios gaminti produkcijos 17 (taskas A). kuriasjos gaunapardavusios savo prekes.rsiai iStyrineta makroekonol. Realiojo nacionalinioprodukto ir kainq lygio kitirno ryif. PrieZastis.20) formule: I ' t . kol fir.4. ir realios ekonomikos.to.1 9 8 0n .t.1 9 7 4 n .rikos sritis.aggregatesupply) _ prekiq ir paslaugq kiekis.o v€liau stateja.benclrosios kr. s4lygas. taip pat liekiq bei paslaugqrinkq.6 pav. kurios darbo rinka letai prisitaiko prie benclrosios paklausos pokydiq. r m Pasihla ekonomikoje . prie naIlos kainq diclejimo 1 9 1 3 . JOS KITIMO VEIKSNIAI Antroji Siosternos dalis skirtakitai svarbiaiekonomikos oroblemai bendrajai pasillai. kol gamyba nera pasiek'si savo potencialaus lygio.-lel bendrosiospasi[los analize padeda suprasti infliacijos mechanizmq. ypad darbo rinkos. Vaclinasi. 15 pradZiqAS kreive yra nuoZulni.AY ll1. (pavyzdziui. Finnq pageidaujamagamybos apirntis priklauso nr'rokainq (2r.i r 1 9 7 9 .rlos tiesiogines priklausornybds grafinis pavaizdavirnas. kurios garnybos apimtis visadayra tokio lygio.rodo bendrosios pasitlos kreive AS (4.r 9 8 6 . ) m e c h a n i z ' r q .a r b a i q k r i r i m o1 9 8 5 . esantatitinkarnam kainq lygiui.tai garnybos apimties ir kainr4 kitimo elementas.rrias pasir--rlos kreive AS atspindi gamybos veiksniq.mos turi . kur! sqlygojavisiskasuZimtumas. kad. nedarboir intliacijos kompromisosprendirno budus. Taip yra todel. 4.).). Bendrosiospasir--rlos teorija * maZiar. Bendroji pasitilarodo ne fiksuot4pasiiilosdycli.

6 pav.1 pav.short run aggregatesupply curve) tai bendrojo kainq lygio ir garnybos apimties s4rySis.. Todel trurnpojo pasi[loskreiveneravertikalilinija. tenkandiovienam darbuotojuiir rodo ekonomikosgalimybiq rib4. priklausaniio nuo technikos bukles ir kapitalo kiekio. Bendrosios Pasiekus finnos atitinkamas ganrybos pletimo ribas.nerealizuotq gamybos paj€gurnq ir yra laisvos darbo jegos. Trumpr. neZymiai padidejgskainq lygis lemia didesni gamybosapimtiespadidejimq. nes inra diddti gamybos ka5tai. Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiulos kreivd (SRAS . tikrosiosprodukcijosapirnties kurl Salies ukis geba pagamintiper tam tikr4 laik4 visi5kai panaudojant visusturimusgamybos veiksnius.potencial gross dornestic (national) product).Apra5ytieji laikotarpiams. pasihios'kreive 4. kaip parodyta 4. laikotarpio bendrosios t12 . kainos yra nelanksdiosir negali staiga prisitaikyti prie rinkos pokydiq. kai nedaug padidejEs arba iSlikgs tas pats kainq lygis lemia Zyrntl gamybosapimtiespadidej irn4 Yr Y2 Y:Yo Y i . desningurnai budingi trumpiesierns (galimasis)bendrasisvidaus (nacionalinis) Potencialusis produktas (Yo .didZiar"rsias lygis. Prie5ingu atveju bus gaunarnasvis maZesnis bendroio produktoprieaugis. tolesnis gamybos didejimas galimas tik gerokai pakilLrs kainoms.roju laikotarpiu. produkto lygis priklauso nuo Saliesdarbojegos dydZio Potencialaus ir vidutinio darbo na5umo.

Vadinasi. Ekonornikos funkcionavimq trumpuoju laikotarpiu nagrineja keinsizmo ekonomind teorija. pavaizdr-rola 4.8 paveiksle. o ilguoju laikotarpiu . darbo uZmokestis ir kitLl gamybos veiksnir.l kainos. Trurnpojo laikotarpiobendrosios pasihloskreive Jei kainos ir gamybos apirntis ir toliau dideja. kad ilguoju laikotarpiugamybosapirntisnepriklauso nuo kainq lygio. Jei visi gamybos veiksniai iki galo panaudoti.4. y=F(K. Ji vadinarnailgojo laikotarpio bendrosiospasi[los tiese * LRAS.7 pav. o bendrosios pasiulos kreivdvirstavertikaliatiese. irna keistis anksdiau laikyti pastoviais bendrosios pasi[los veiksniai. tai nacionalinis produktas pasiekia potencialqji savolygi Ip. Kadangi apibldinant AS ekonomistai nesutaria.klasikine ekonornikos teorija. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[los kreiv€ (LRAS long run aggregate supply curve) . todel remianlis 143 .8 pav. o jE lemia kapitaloir darbo s4naudos naudojama bei technologija. 4. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[loskreive Vertikali ilgojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreiv0 rodo. kai rySkiai pakilusioskainos nepadidina realiosios gamybos apirnties. taip pat ir darbo rinkoje yra visiSkas uZimtrunas.T)=yP.tai bendrojo kainLllygio ir gamybosapimtiessqry5is.

M.(bendrasis) bendrosios keinsistineir klasikine teorija sukurtaseklekti5kasis Siamemodelyje AS kreive pasiulosmodelis. kad ekonomik4 istikgs nuosmukis.Sisgamybosapimtieslygis gali buti pasiektas. esant visiskam uZimturnui. nedidinantiq tai kainq. Bendrasis Horizontali AS atkarpa vadinama keinsistine Zymar'rs anglq DidZiosios ekonomistoDZ. ar teisingas sis t44 . Keinsas. nar[raliajam nedarbo lygiui.9 pav. lr prieiingai. kad gamintojai gali plesti gamybq depresijos esant tam padiam kainq lygiui. kai nacionalinisproduktasnesikeidiair u/tikfina visiSkquZimturnq o kaintl lygis kinta. klasikine). Vadinasi. 5i AS atkarpa rodo. gamybiniqpaj€gumqir yra laisvosdarbo.nagrinedamas 1929-1933m. iuilaryta i5 3 daliq: pirmoji . itraukiant Esant i gamybq papililomos clarbojegos ir kitr4 materialiniq iStekliq.ir nedarbasvirsija nat[raliojo nedarbononn4. jei realioji garnybosapimtis maZdtq. kuris uZtikrina visiSkq esant uZirntum4.16gos.jungiantis skirtingaspaZifiras. Vertikali dalis I Tarpine dalis Horizontali dalis Y l Y P Y modelis pasiulos bendrosios 4. garrrybos pasihloskreive rodo realqjl nacionaiin[ Siame paveikslebendrosios bus pagamintas.rris potencialqjl realiosios gamybos apimties lygi. tredioji . finnose lieka nepanaudotr4 tokiai ekonomineisituacijaiimanornadidinti garnybosapirnti. kai kinta realusis nacionalinds produktasir kainq lygis. Keinso garbei.esant atitinkamam kainq lygiui' )'p rodo proclukr4 kr.DZ. t.vertikali (arba produktas kinta. Ar galirna tokia situacija.Kitaip tariant. o kainq lygis lieka nepasikeitqs.horizontali (arba keinsistin€).y. M. ai5kino.tarpine dalis.kai nacionalinis antroji . b[k19. Horizontali AS atkarpa rodo realqji bendrqj[ nacionalin[ produkt4 kuris yra maZesnisuZ analogisk4 produkt4 galirnq pagaminti. prekitl ir garnybos vciksniqkainosliktq nepasikeitusios.

kurie lernia pasihlq atskiros prekes rinkoje (garnybos ka5tai ir technologija).rkto dinamikq. kad bus daugiau pagaminarna realiojo bendrojo nacionalinio produkto nepasikeitusiornis kainomis. esant ivairienrs nacionalinioprodukto garnyboslygiams. ji apib[dina AS. sifilydamosdidesngkainE uZ naudojarnus jau Jei visi garnybos i5tekliai naudojami. Galirnas tik vienas kelias . KlasikineAS dalis rodo. pasi[los realio. esant tokiai situacijai. produkto TarpineAS dalisrodo. kad bendroji pasifila padidejo klasikineje ir tarpineje AS dalyse. tiek 1) darbo galimaltrauktii garnyb4nedidinanl iSteklius kainq. 2) garnybos technologijos lygio.rdoja daug gamybiniq pajegurnq. ir nedarbas vir5ija nat[raliojo nedarbo norrnq. Ilguoju laikotarpiuAS priklausonuo potencialiosios produkcijosapimties. paslinkdarna1 deSinEir rodydama.teiginys?Si AS kreives dalis rodo realqi produktq kuris Zyrniai maZesnis uZ potencialqji produktq. agregatyvumo laipsnisneturi vaidrnens.rs Tai s4lygojadidejaniius finlos ka5tusir didina prekiq kainas. didejirnas)priklauso nuo: l) naudojamqgamybosveiksnir4 kapitalo) kiekio ir kokybes (pastar4jqlernia darbo jegos kvalifikacrja). gamybosveiksniusnei kitos t'innos. vienosfirmos gamybos 1ai didinirnas rei5kiakitos firmos garnybosmaZinimil.Del Siq procesLl kainos kils.kad kai kurios firmos ples gamybq. DaZnai ekonomikos galimybes parodomos pagarnintos produkcijoskiekiu vienam gamybosveiksniui. Salies finnos yra daug laisvos darbojdgos. padidejus realiojonacionalinio gamybainuo )'7 iki )'p. AS kitimq trumpuoju laikotarpiuveikia tie patys veiksniai. jeg4 tiek 2) kitus materialinir. tuornetnepanar. kad. irengimr. kainq nes didejimas nedidins realiojo nacionalinio produkto apimties. Didinti gamybostoliau nebeirnanorra.Ekonornikosgalimybesper tarn tikril produkcijos laikotarpisukurti prekiq ir paslaugqkiekl (arba potencialiosios (Zemes. kadangi ekonomikajau dirba visu paj€gumu ir jau pasieke savo garnybosgalirnybrq rib4. Vadinasi. 2) kai kurios [monds priverstos naudoti senesnius ir maZiau e1'ektyvius arba priima i darb4Zemesniskvalifikacijos darbuotqus.Tokia situacijasusidaro todel.10 paveiksle rodo. 145 . kai ekonornikq iStikqs nuosmukis.o kitose tr[kumas. kad: l) visi5kas uZimturnas negalib[ti pasiektas visoserinkosevienu rnetu.jo AS kreivesposlinkiaii padetiAS2 rodo bendrosios nacionalinioprodukto surnaZej irn4.rs Todel.pakyla kainos. AS kreivesposlinkiaii ASl padeti4.Tarpineje AS dalyje vienose rinkose gali bfiti darbo jegos perteklius. kad ekonomikapasiekevisiSkouZimtumo arbanaturaliojonedarbolygi.darbo. KeinsistinejeAS1 dalyje bendrosios pasihlos padid€jirnas rodo kainq sr"rmaZejim4 iki Pr.2) l) realiojigarnybos apimtisiSlikspastovi. Bendrosiospasi[los kiekio pokydiai ir AS kreiv€s poslinkiai rodo realiojo nacionalinioprodr.

darbo naSumas. tenkanlis vienam darbuotojui. uZmokestis. AS kreivd paslenka I kairE. padidejagarnybosi5laidosir gamintojq pelnas. 146 . o I de5ing.eja vidutiniai garnybos ka5tai. darbo uZmokestispadidejo. padidejareah.darbo Jei ka5tq elementas. SumaZeja realusis bendrasis nacionalinisproduktas. didesnds 4. Kitas svarbus bendrosios pasiulos veiksnys . i nacionalinisproduktas(arba tiek pat pastoviamkainq lygiui.tai svarbiausias tai kitrl gamybosveiksniq kainornsnepasikeitus. paklausosir bendrosios l5siaiSkinus bendrosios galirna apib0dinti pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymq susiejusji su kainq lygiu. mal. ir. bendrojipasiulapadideja.Bendroji pasihla sumaZ6ja surnaZdja. Y N 4. produkcijos gaminarnair parduodama AS' .Vienas svarbiausiq AS pokydius lerniandiq veiksniq . P U S I A U S V Y R O SN A C I O N A L I N I S P R O D U K T A S : P A S I U L O S ASPEKTAS pasiulospokydius. esant ir ka5tams.5.10 pav.rsis Zemesnemis kainornis). Padidejusdarbo na5umui ir sumaZdjusgamybos Taigi.teigiarnus. AS kreivepaslenka de5inE. Bendrosios pasifilos kreivds poslinkiai Bendrosiospasiuloskreivds poslinkiai I kairg rodo nepageidaujamus procesusekonomikoje.siekiant visi5ko uZimturno ir gamybosapimties.Firmos malina gamybosapirnt!. TobLrlejanttechnikai ir technologijai. esant nekintamam darbo uZmokesdiui. dideja produkcijos kiekis.

bendroji pasiulabus nepakankar. bendroji paklausayra Y2. o prekiLl atsargos spardiau rraZdtq.Esant kainq lygis kils. skatindamas kainq lygiui P6. Pusiausvyros pasi[los tarpinejedalyje 4. Bendrosios kainq lygiui.11 pav. p Pl 0 V r l V V bendrosios nacionalinioprodukto susidarymas 4. gamybosapimtis nevirSysrealiojo nacionalinioprodukto dydZio f/. uZimtr.ra.t. Jei Y. apibreZto paveiksle parodytasAD ir AS kreiviq susikirtimas tarpineje Siame pasi[los kreivd rodo.12 paveiksle parodyta kaip bendrosiospaklausoskreive kerta (horizontalioje)dalyje. Garnintojai maZintq gamybos apirnti iki Y6. kai. kad. pasiuloskreivg keinsistineje bendrosios Siuo atveju kainq lygis nedaro poveikio realiojo nacionalinio produkto pusiausvyrossusidarymui. Garnybos apimtis didetq iki pusiausvyrosrealiojo nacionalinio produkto dydZio.ra.r. kad. Bendroji paklausa yra nepakankar.Kainos didejimas iki P5 skatina gamintojus didinti garnybosapimtl nuo I7 iki )'r ir verdia pirkdjus maZinti pirkimq apimtis nuo Y: iki YE Pusiausvyra bus tada. esantP7 dalyje (kylandiojeI vir5q).to: Qs.Jei realioji garnybosapirntis I2 vir5ytq )'6. nes bendroji paklausavir5ytq bendrEj4pasiulq. AD kreive rodo. nesukeldarna Bendrosios paklausos ir bendrosiospasirilos pusiausvyrakinta. nei rnaZesnis pusiausvyros pasifilq ir nacionalinioprodukto gamybE.<Yu. lygl ir kainas. pardtroti ir paklausos nacionalinioprodukto dydZiq. esant kainq lygiui P6. esant Siai kainai.paklausos AD ir bendrosios bendrosios 4. kainrl lygio pasikeitirno. Jei kainq lygis bLrs kainq lygis P6.l l paveikslepavaizduotos nacionalinis realusis ta5keE pusiausvyros pasi[los AS kreives. o pusiausvyroskainq lygis .uno t4'7 .P6'.Jq susikirtimo produktas lygus )'6. keisdarna realiojo nacionalinioprodukto dydl. dalis prekiq liktq neparduota. realusis pagamintas ekonon-rikoje produktasatitinka perkamoproduktokiekt: Q. susidaro pusiausvyra tarp norirno garninti.

Kadangi kainos yra nelanksdiosir negali prisitaikyti prie naujq rinkos sqlygq. Naujoji pusiausvyra rodo.trumpasisar ilgasis. Pusiausvyros nacionalinio pasiulos dalyje bendrosios Tarkime. 148 . Ekonomikoje lvyksta perejirnas i nauj4 pusiausvyros ta5k4 E2. Jei AS yra vertikali linija.ekonornikosraidos laikotarpis yra analizuojarnas. kad padidejokainos nuo Ps iki P/.produktosusidaryrnas keinsistine. o ne gamybos apimti.Bendroji pusiausvyra yra ta5ke E.darbas ir kapitalas. AD kreive paslinks i de5inq. kaip parodyta 4. Padidejus bendrajai paklausai.e 4.13 paveiksle. Klasikine bendrosios pasiulos atkarpa rodo. Padidejusbendrajaipaklausai.. E2 Realusis bendrasis nacionalinis produktas liks potencialiojo produkto. kuris . padidejo bendroji paklausa.14 paveiksle. todel finnos priverstos o didinti garnybq ir rnaZinti nedarbq. padiddja pardavirnr-1 apirntis.jos lieka nepasikeitusios. tai bendrosiospaklausos kitimas veikia kainq lygio pokydius. Kadangi kainq lygis nekinta. Jos pasikeitimo poveikis priklauso nuo to.12 pav. bendrosiospaklausos padidej imas sukelia realiojo nacionalinio produkto ir uZimtumo padidejirn4. Bendrosios paklausos pokydiai veikia gamybos apimtl.kreive AD paslinks i deSinE. kaip parodyta 4. prie padidejusiosbendrosios paklausos. kur bendrosios paklausos kreive AD susikerta su horizontalia bendrosios pasi[1os kreive AS. Bendrosios paklausos pokydiai veikia kainas. Keinsistind bendrosios pasifilos atkarpa pasiZymi dideliu nedarbo lygiu ir nepanaudotaisgamybiniais pajegumais. uZtikrinandio visiSkquZimtumq lygio )'p. kad visiSkai panaudojami gamybos veiksniai .

todel bendrojo nacionalinioprodukto apirntis lieka nepasikeitusi. Keinsistine pasihlos bendrosios paklausos kreiveir bendrosios pokydiai 0 Y p Y 4.13 pav.15 paveiksle. Bendrosios paklausos padidejimassukelsrealiojo nacionalinioprodukto padidejim4nuo 17 ikr /p ir kainq lygio padidejirnqnuo P6 iki P7.Y I Y 2 Y 4. t49 . Klasikine bendrosios pasiriloskreivd ir bendrosios paklausos pokydiai Sioje situacijoje gamybos veiksniq kainos ir produkcijos kainos dideja vienodais tempais. Bendrosios paklausos padidejimo poveikis tarpin€je bendrosios pasiulos atkarpoje parodytas 4.14 pav.

AD. Bendrosiospaklausos padidejimas sukelia kainq lygio didejimq ir.16 pav. kartais ekonomikoje.sukeliapaklausos infliacijq. Deja.unaZes )r. Bendrosios paklausos maZejimo pasekrnes r50 . Tarpinebendrosios pasiulos kreiveir bendrosios paklausos pokydiai Kainq lygio padidejimas.16 paveiksleparodytasbendrosios paklausos rnaZejimo poveikis.. Paprastumodelei tarpine AS atkarpanenurodyta. 4. bendrosios paklausos sumaZdjimas sumaZdjimE.15 pav. kaip dideja.Kitaip tariant. iki Y3 Yl I P 4. prie5ingai.jei bendroji paklar"rsa sumaZetq nuo AD2 iki ADr.susijgs su bendrosiospaklausosdidejirnu klasikinejeir tarpinejeAS atkarpoje. Kainos liks padidejusios o realusisnacionalinisproduktassr. ekonornika nesugrlZtq I pradini pusiausvyros lygi ta5ke E1. todel AD kreives poslinkiai I kairg pastumtqpusiausvyrqi ta5kq E3. Yr Yp 4. bendrosiospaklausossurnaZejimas gali sugr4Zintikainq lygi I pradinp pusiausvyr4 ypad per trumpe laiko tarpq. Gamybos veiksniq ir pagarnintqprekiq kainos yra nelanksdios nemaZeja ir taip greit. P7. Greidiausiai kainos liktq padidejusiop1 lygio.

pasifiloskreive paslenkai kairE.cementoir plieno lydymo ir kitos pramondsimones autotransporto nesumaZino kainq. nepakankamas r. kai kurios finnos turi monopolinE padeti ir nusiteikusiosprie5 kainq maZejirn4bendrosiospaklausosmaZejimo metu. toks derinys. tai sukelia infliacijq sqlygojarn4 garnybos ka5tq padidejirno. vadinamas stagfliacija.firmos papildornas * vartotojams branginaprekes. Darbo uZmokesdio maZejim4riboja profs4jungqveikla. Vadinasi. finnos. reikalaujantys i5 firmq maZiau iileisti i gamybosi5laidasperkelia aplink4 kenksmingqmedZiagq. neturi tendencijos rnaZeti. Tai rodo ekonomini augimrlir gamybiniopotencialodidejirn4. padet[ AS1. Realusis nacionalinisproduktassumaZes nuo 16 iki )'2. lygl ir bendrosios pasifilos kreivePgaASpaslinko l padetiPrE2AS. dideja nedarbas ir infliacija. sausros. priemones. o pasinaudojoaltematyva. Bendrosiospasiuloskreiv6s pokydiai sukelia realiojo nacionalinio produkto gamybospasikeitimus.rotojLl skatinimas.Del kainq nelankstumo keinsistine bendrosios pasiIlos atkarpa paslinkoi vir5q.Antra.. pagrindiniamsnaftosgamintojamsdidinti naftos kainas.11 Jei bendrosios paveiksle. gaminandios Zemes flkio padargus. pasiulos Jei bendrojipasifila bendrosios kreive AS paslenka kainq i de5inE.i kainosP. lygio del dviejq prieZasdiq: kuris daZniausiai sudaro ka5tq dal!. . Bendrosios pasi0los pokydius sukelia pasikeitirnai ekonorniniti sElygq. leidZiantis padideja.jie vadinamikainq Sokais. kaip parodyta4. Nepaisant bendrosios paklausos katastrofiSkonuosmukio DidZiosios depresijos 1929-1933 metais. kaip jaLr mineta. Kadangi bendrosiospasi0los veiksniai betarpi5kai veikia kainq lygio pokydius. Kai bendroji pasi[la AS paslenkai AS2.sumaZintigamybos apirnti ir uZuntum4. esant pastoviai bendrajai paklausai. o tarptautinio naftos kartelio organizavimas.esantvisi5kamuZimtumui.kad. naikinandios derliq * Zemds lkio produktq pasi[los staigus sumaZej imas sukeliakainq didejim4 o aplinkos apsaugos [statymai. kurios veikia prekiq garnybos kaSlus ir produktq kainas.sumaZinti kainas ir rentabiliai dirbti. padidejagamybosapimtis ir sumaZeja I lygis. darbo uZmokestis. profsqjungq veiklos aktyvinirnas .naterialinis darbr. l5l . Stai keletaskainq SokqpavyzdZiq: .nesumaZinus darbo uZmokesdio. Kainos yra nelanksdios padidejusios ir nebesumaZeja pradinio iki pinna. gamybos apimtis sumaZeja I2.dideja darbo uZrnokestis ir prekiq kainos. Todel firmorns didZiausi4 gan-rybos neimanoma. PaZymetina. bendrosios pasiulos pokydiai sukelia neigiamaspasekrnes.konkurencijos apribojinras. o kainq lygis padidejanuo iki Pr iki P.

infliaciniu tarpsniu. POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTOIR KTO S..6.antrasisatvejis. esantvisi5kam linija rodo nacionalinio nacionalinio produktas nacionalinis atitinkapotencialiojo uZimtumui.Realusis kai produkto dydi.nuosmuki s4lygojantisatotrukis.17 pav. paklausos (bendrujq iSlaidq) dinamik4. i5laidLl paklausos uZ lygis yra maZesnis arbadidesnis pradinl Jei bendrosios AD lyg1. parodantisvertikalq atstumfukuriuo bendrosios paklausos kreivb yra Zemiau potencialiojo nacionalinio prodr. 4. AS ---> i\ ___-____.kai AD>ADg. Siq pradinis lygis yra 4E11.kaip susiklostopusiausvyra. . kad nacionalinis visi5kas taSke.rkto kiekio.AS.{VEII(A: NACIONALINIO PRODU PUSTAUSVYROS TARPSNIAI NUOSMUKIOIR INFLIACIJOS reaguojanti bendrosios Nagrindsime. ir pusiausvyrasu bendromisi5laidomisAE pasiekiama. t52 . tai susidaro skirtumas tatp potencialiojo (visiSko uZirnturno) nacionalinio produkto Ip ir realiojo jo dydZio )'. Bhna atvejq.18 paveiksleparodytabendrosiospaklausosAD ir nacionalinio produkto pusiausvyra. pavaizduoto 45" karnpo tiesej e. kuris b[tq pagamintas.rZirntumas. skirtumas. Nuosmukio tarpsnis (recessionarygap) . vadinamasnuosmukio(arba recesiniu)tarpsniu. Bendrosios pasiulos kitirno pasekmes 4. kuriarnepasiekiamas produktasir bendroji paklausanesutampa Tuomet tarp bendrosiospasifilosir bendrosiospaklausossusidaro r.______j___\9 Y2 YE Yr 4. Pirmasis atvejis. kai AD<ADg.Potencialqjinacionaliniprodukt4 vaizduojantivertikali produktokieki.

parodantisverlikalq atsturnil kurir.1a bendrqj4paklausqir gamintojainegali parduoti visq pagamintqprekiq.rsa investicijorns. Gamyba nepasieks potencialiojo nacionalinio produkto lygio. kai pusiausvyrosnacionalinis produktas viriija savopotencialqj! lygi.18 pav. kad pusiausvyra bendrosios tarp yra produktosusidard ir nacionalinio taSke Nuosmukiotarpsnis AB dydZio. visiSkas paklausos perteklius uZirntumas. 45o 4. Tuomet paJamos AD kreive turi kirsti 45' linijq SianretaSke. Taip atsitinka. bendrosios kai iSlaidos 153 . AD paklausos potencialiojo produkto 4. poreikis.paklar. lnfliacinis tarpsnis/atotrfikis (int)ationarygap) .infliacijq sqlygojantisatotr[ikis. Tai skatina prekiq atsargq susidarynq. pavaizduoto karnpotieseje. sumaZdja investicijq Gyventojqsantaupos virSijainvesticijas. kai bendroji pasiula nepatenkina paklausos.Pirmiausia nagrinesime nuosmukio tarpsni. Bendrosios ir nacionalinio pusiausvyra paklausos 154. paZyneto taSku A.ro bendrosios paklausos kreive yra aLk5diau potencialiojo nacionalinio produktokiekio. liks nepanaudota darbo jega. ncs 1i vir5yttl bendrqsias i5laidas ir kartu bendr4j4 paklaus4. Kad gamyba pasiektq potencialiojonacionalinio produkto lyg1. atsiranda nedarbas. Bendrosios sukursinfliacijostarpsni(atotnikf.20 paveikslas vaizduoja atveji. tLrripadidetibendrosios iSlardos.19 paveikslo matome. kai bendroji pasiula virSr. pasiekiamas bendrosios kyla kainos. ir Esant infliaciniarn tarpsniLri. E. Ddl nepakankarnosbendrosios paklausos maldja nacionalinio produkto gamyba. paZymet4 ta5ku B. Tokiomis sElygomis nacionalinio produkto gamyba negali dideti.tuomet nacionalinds padides pasieks potencialiojo produktolygi.

kad ateityje prekes labai pabrangs.20 pzv.Tuomet bendroji paklausaAD virSija garnybosaugirno galimybes.Jis rodo.spardiai dideja. kad bendroji paklausavirsija bendrosios pasifilosgalimybes.os nacionarinioprodukto ir puslausvyros sqtygomls 154 .19 pav. AD Nuosmukio tarpsnis YE 4. SusidaroAC dydzio infliacinis tarpsnis. pavyzdliul pasklidus gandui.Infliacinis tarpsnisbendrosios paklaus. Nuosmukio tarpsnisbendrosios paklausos nacionalinioproclukto ir pusiausvyros sElygomis AD fliacinis r E 4.

nuosmukio tarpsnis iSnyksta.Esant nuosmukio tarpsniut.keinsistinesteorijos dalis. 31 kreive rodo pradin[ santaupq lygi. darbo uZmokestrs rr dideja nedarbas.7.rrisvadinamas taupymo paradoksu. absoliudiaineelastingos t. esantautonominems investicijoms Tarkime. kai ekonomika tai yra eklekti5kosiosbendrosiospasiuloskreivds horizontaliojedalyje.21 pav.veikia kainq augimo veiksniai. TAUPYMOPARADOKSAS Multiplikatoriaus poveikio analize parodo rei5kini. Situacija paradoksali ir tuo. MaZejant kainoms.juodai dienai". kr. Esant infliaciniam tarpsniui.21 paveiksle. Taupymo paradoksas.Didejant kainorns. nacionaliniqpajamq atZvilgiu. Taupymo paradoksas .infliacinis tarpsnisi5nyksta.y. Kreiviq I ir Sr susikirtimo tadkasrodo nacionaliniqpajamq pusiausvyroslygi Y.darbo uZmokesdiui maZejant ir nedarbui. kai didesnis taupymas yra labiausiai ekonorniSkai nepageidaujamas. ekonornik4 i5tikgs nuosmukis.I 4. parodytas4. Tuomet gyventojai bus kai linkg riboti savo dabartinlvartojimq ir taupyti . kad gyventojai suinteresuotidaugiau taupyti ir maZiau vartoti kaip tik tada. S. 4. ir taupyrno 155 .kuriame investicijos Taupyrno paradoksas yra autonominds.namq [kiq pastangosdaugiau taupyti maZina nacionalinespajarnasir pakertataupymo galirnybesateityje. maLdja kainos. Taupymo paradoksas (paradox of thrift) .

Siuo atveju investicijq trflkumo AI. reikalingo pusiausvyraipalaikyti Y1 nacionaliniq pajamr4lygio. Namq ukiq pastangos daugiau jq taupyti greit sumaZina santaupas Zemiau pradiniolygio S2<S1. kuris rodo. arba supermultiplikatoriurni. Padidejusiossantaupossugriaus pusiausvyrq. Pusiausvyrasusidarysta5ke 82. Panagrinekime reali4 situacijq kai investicijr-1 apirntis kinta priklausornai nuo nacionaliniLl pajarnq kitimo. SumaZejEs vartojirnasnesr. palyginti su numatytomis investicijomis. Padidejusnamq [kiL1 santaupoms.rkelia investicijq priear-rgio. Toks multiplikatorius vadinamas sudetinguoju. Todel teigiamosinvesticijq kreives nuolydis rodo jau nebenulinl ribini polinki investuoti(i'). pasekmesyra Zyniai reikSmingesnds. kurio koeficiento reikSme padideja ribinio polinkio investuoliir apskaidiuojarnas del taio: 156 .Santaupqperteklius (E1F). bttinas pr-rsiausvyrai palaikyti nacionaliniq pajarnq Iygyje Y1. esantkintamomsinvesticijorns Siuo atveju ribinis polinkis investuotisustiprinamultiplikatoriaus veikimo poveik[. Sudetingasis mr-rltiplikatorius toks multiplikatorius. Atsiradqs autonominiq investicij14 trfikurnas AI. kad santaupq lygis sumaZejo iki pradinio S1 lygio. nes surnaZejo santaupq Saltinis .22 pav.22 paveiksle rodo nedidelio teigiamo nuolydZio linrja I. tiesd S1 paslinks i paderi 52. sukels prekiq atsargq augirnq ir paskatinsgamintojus maZinti gamyb4. sumaZino nacionalines pajarnas rnultiplikuotai: AY>AI. to paties dydZio Al nes trlkumas sukelia didesnl pajamq AY sumaZejirnq. AY 4. todel investicijq tiese I nepakeis padeties (prie5ingu atveju I paslinktq iki punktyrines linijos lr).lygt S'. Siasinvesticijas 4. Taupymo paradoksas.nacionalindspajarnos iki Y2.

taupesnis sutaupo daugiau ir tampa turtingesnis. Atskiro Zrnogaus poZilriu. r o . .m = I l-(c+i ) 14 11\ Taupymo paradoksasrodo.y. r a bendrojipiklausa a iSlaidos bendrosios paklar-sos bendrosios strukthra a kainq lygis a paklausos bendrosios kreive a palukanrlpoveikis a tufto poveikis importo poveikis pusiausrryrosbendrasisnacionalinis produktas a bendrojipr.blogybe. srikrdtimas bendrojipasi[la pasirilos bendrosios kreire humpojo laikotarpiobendros pasiIlos kreive ilgojo laikotarpiobendros pasirilos kreive verlikali (klasikine)AS atkarpa horzonlali (keinsistine) AS atkeupa tarpineAS a&arpa laupymoparadoksas (galimasis) potencialusis bendrasis vidaus(nacionalinis) produktas 157 . o visai visuomenei daugiau taupant. . gamybos apimtis ir santaupos sumaZes. kas teisingaatskiro individo poZiuriu.rsiausvya a neplanuolosinvesticijos autonornine bendrojipaklausa a nuosrnukiotiupsnis a infliacinis talpsnis a rnultiplikatorius autonominesbenclrosiospaklausos multiplikatorius q investicij multiplikatonLrs sudetingasis multiplikatorir. r r r o . . nes neigiamai paveikia gamybos ir gyventojq uZimturno apimtis. Taigi atskiro Zntogaus poZi[riu tai privalurnas.neb[tinai tinka visai ekonomikai.rs. o visuomends. t. Pagrindin€ss4vokos . arba supennultiplikatorius Sokas. . kad rnakroekonomikosanalizes lygio iSvadosapie ekonomikq kaip visumq skiriasi nuo i5vadq mikroanalizeslygio. . .

Nustatykite potencialiojo nacionalinio produkto ir pusiausvyros nacionalinioprodukto s4veikq. Kokia bendrosios paklausos strukt[ra privadioje. . 5. 2. Paai5kinkitemultiplikatoriauspoveiki ir jo veikimo mechanizmE. pasiulos GrafiSkaipavaizduokitetrumpojo ir ilgojo laikotarpiobendrosios jq kreives bei paai5kinkite skirtumus. 3. mi3rioje ir atviroje ekonomikossistemoje? Paai5kinkite taupymo ir investicijq rySio poveik[ pnsiausvyros nacionaliniamproduktui. 4.Kartojimo klausimai l.

valstybinio sektoriaus.biudZetasyra deficitinis. nekilnojarnojo t.M. siekiant sr"rsvelninti konjunkturiniLrs svyravimus. Sioje temoje pladiau nagrin€sime vyriar. 159 . Jei valstybds ir islaidosdidesnis negu pajarnos .tai valstyb6s finansq naudojimas. FISKALINE POLITIKA Ankstesnese temose buvo nagrindjamas taupymas. 1 . VALSTYBES FISKALINBS POITTTXOS ESME 5 . prekiq ir paslaugq gamyba valstybinese [monese ir.Jeigu valstybds pajamoslygios jos i5laidoms. yra 5. kaintl lygiui bei ir uZimtumui. siekiant suSvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio prodLrkto svyravrmus.palikimo mokestisir kiti mokesdiai.1. valstyb€s vykdoma ekonomine politika. atitinkamai biudZeto saldas bus neigiamas. V a l s t y b € s a j a m o si r i S l a i d o s p Svarbiausias valstyb€sbiudZetopajarnqSaltinis. biudZetosaldaslygus nuliui. kuriais gali buti apmokestintas nekilnojamasis turtas. Teorinis fiskalines politikos pagrinclasyra angh"1 ekonomisto DZ. Skirturnastarp valstybespajamq ir i5laidq vadinarnas biudZetosaldu.y. Atskaityrnai socialiniam draudimuitaip pat priskiriarni Siaimokesdiq grupei. t. Fiskaline politika . O jeigu valstybds i5laidos maZesn€suZ gaunamas pajamas valstybesbiudZetas perteklinis. neivertinant labai svarbausekonornikossektoriaus.y. Zinoma. nuosavybds. investicijos ir pusiausvyros nacionalinio produktosusidaryrnas privadiojeekonomikoje. Pastaroji apima fiskalinE politikq monetarinq politikq ir valiuros keitimo kurso reguliavirnq. Valstybes vaidmuo Salies ekonominiame ir politiniame gyvenime yra ivairiapusis:tai istatymq leidimas ir jq vykdyno kontrole.I i I 5.Keinso mokslas apie aktyvq valstybes bir-rdZeto ir valstybinirl investicijq vaidrneni. privadiq namLl tikiq ir [rnoniq na-iamumokesdiai. kuriuos galima suskirstytiI tris stambias grupes.rvalstyb€s biudZetoformavimu ir naudojirrLr. tLrrtornokesdiai. Tai fiziniq asrnenq pajarnq rnokestis ir juridiniq asmenq pelno mokestis.rsybds vykdom4 fiskaling politikq: aptarsime Sios politikos igyvendinimo instrumentus Siospolitikos poveik[ ekonorniniamaugimui. 1 . reguliuojant bendr4j4 paklaus4.atitinkamaibiudzetosaldasbus teigiamas. Valstybes biudZetas tai valstybes piniginiq pajamqir iSlaidqper tarn tikr4 laikotarp[ planas.kuriems priskiriarnipridetines vertdsrnokestis. importo muitai. r prekiq ir paslaugqpardavimumokesdiai. . Taigi fiskalines politikos igyvendininias susijEs sr.Zemdsnuomos mokestis. yra biudZetas subalansuotas.tai [vairus rnokesdiai. akcizai. Siq gmpE leina Zemes | mokestis.

imonitl. pajamqdal[. 2 2 3 .vietin€s pajamos..1.9 23.0 1. maZas yra regresyv[s. 13esivystandiose _salysedidelg mokestiniq lengviau surinkti nei pajarnrl neiiesioginiai rnokesdiai.0 25. dali nei gar"rnantys rnokesdiq didesnE ilalis moka visuornends pajarnos.0 +. o prekir4 ir paslaugq grupei.kuriais aprnokestinamos rnokesdiai priklauso tiesioginiq rnokesdiq grupei. 1 9 9 6 . biudZetopajamq Saltinis tai nemokestinds Kitas valstyb€s siai pajamq r[Siai priskiriamos pajarnos i5 valstyb€s nuosavybes.6 ll.1 17. P e r e v .kuriais betarpiSkai mokesdiais ir privat[s asrnenys irnonds.l 14.? ( 26.ir Mokesdiustaip pat galima suskirstyti1 tiesioginrus netiesioginius.. atvirkSdiai.0 33.1 30. didelespajamas. (procentais 1980 p Mokestinds aiantos mokesdiai netiesiociniai tiesioginiaimokesdiai I'iziniq \emokestin6s Saliqgrupd socialinio vidaus prekiq tarptautin6s pajamos asmenu fiq skaidius) pajamq ir draudimo ir paslaugq prekybos mokesdiai !rnoniq pelno mokestis mokesiiai mokesliai 9.y.q 41.M . M kroekonomika. s 160 .P . rnokesdiq mokesdiai netiesioginiq pardavimo ir pajamqstrukturaskiriasiiSvystytose mokestiniq biudZeto Valstybes didele tiesioginiqmokesdiqdalis' lsvystytoseSalyse Salyse. L a r e n . tokie mokesdiai.jei valstybei priklauso daug gamtosistekliq. B .5 2ls. dalis valstybes tuo diilesndtiesioginiqrnokesdiq isvystytaSalis. lygio Salyse skirtingoiSsivystyrno pajamLl struktfira I lenteld.pajarnos baudqir konfiskacijos kitos nemokestinds Sio pajarnq Saltinio dalis bendrosebiudZeto pajarnosedaugelyje Saliq yra nedidele.Tik tuo atveju. tadiausie mokesdiai mokesdius.Valstybes nuo bendrqiqpajamq) rn. S a k s .7 13. Tiesioginiais mokesdiais vadinarni tokie rnokesdiai. : D e l o .{) iSvysrytos )s 1 l -1.0 3.6 21.3 l u d u s t r i n c s1 0 ) A g r a r i n c si r ( i n d u s t r i n c sI 5 ) Vidutiniq n a i a m u( 5 5 ) N{aZiausiai (1. bei i5 rinkliavos.o netiesioginiais apmokestinami Pajamq ir turto prekesir paslaugos.nq. F .6 )1 | 1.JAV Sie rnokesdiai sudaro apie 85 proc. a n s l .Siuos mokesdius pajamasgaunantl t. nemaZqbiudZeto gali nuosavybes sudaryti pajarlosi3 valstybes pajarnq strukt[ros ypaturnus skirtingo Minetus valstybes biudZeto kuo labiau pateiktiduomenys: iliustruojaI lenteleje issivystymolygio Salyse ir pajamose. valstybes gaunamq pajamq dall sudaro paji. GlobalnY podchod.0 inis: Dz D . bcsivystandiose pavyz<IZiui.

D.Globalnyj podchod. dideja.Cornrnision. Metai I9 3 8 I988 200s Pranciizija Vokietija Japonija Nyderlan. P. toddl auga valstybes iSlaidq dalis bendrarne nacionaliniatleorodukte. 0 57. valstybes skolospalukanos.3 32. Vokiediq ekonomistas Adolfas Vagneris(WagnerAdolph. Bendra tendencija.B.rai valstybds investicijos. uZ kuriuos valstyb6 betarpi5kainegaunatnainais prekiLl ar paslaugq.prognoze.karinestechnikospirkimas ir kt. Saltinis: DZ.). Pagrindinpvalstybesi5laidq dalI sudaro einarnosios iSlaidos. Vagnerio sufbrmuluotas . keliq tiesimo.ti 2r. iSlaidos.lame vidausprodukteper 50 rnetqatskirose padidejodu ar net tris kartus. S i a i i S l a i t l q g r u p c i priskiriami mokejimai. nedarbo pa5alpq i5rnokejirnai.lvairiq Saliqvalstybes iSlaidos 1938-1988 (proc. kad valstybes iSlaidqdalis BVP labai padides.teisineje gerovds valstybeje valstybes i5laidq ruiys ir dydis.F.u 48. subsidijos imondms. ir .Valstybes gali bUti suskirstytosketurias biudZeto i5laidos grupes: I valstybesvartojirno iSlaidosapimavalstybinio sektoriaus darbuotqq darbo uZmokest[bei valstybesperkamqprekiq i5laidas(pavyzdLiui. dai : 1 1 a JAV l 8. 1835-1917 rn.valstybesveiklos pletrosdesnis"(trurnpai vadinarnas.9 38 .nuo tsVP) m. palyginti su privadiu sektoriumi. kad valstybds iSlaidqdalisbendra.) dar XIX amZir4e nurnatd. pavyzi2iut.investicijonrs tenkasantykinai nedidele valstybes iSlaidq dalis(apie 10 proc. Salyse ..3 34.valstybiniai Zem€sfikio produktq supirkirnai. tai valstybes i5laidq dalies bendrarnevidaus produkte augirnas.3 54 1 4)4 46.Laren.I Italij a Anglija 28 . o kapitaliniq idejimq i5laidos . pensijq. Sios keturios valstybesi5laidq gnrpds kartais skirstornostik I dvi starnbias dalis * einamqsias iSlaidas ir kapitaliniq ldejirnq iSlaidas. valstybesinvesticijos tai ivairios kapitalin€s pavyzdZiui. Makroekonomika. 2 lentel€.223. rodanlys. 8 41 l 4 l.Saks. . pradZios.Vagnerio ddsniu")..8 50. EUROSTAT. EU . transferiniai rnokejirnai ir vaistybes skolos pal[kanq rnokdjimai.Siq tendencij4 iliustruoja2 lentelds duomenys.9 48. Sis teiginys Zinomas kaip A. .OECD.uostqstatybos i5laidos kt. Einamosiorns priskiriarnosdarbo uZmokesdio perkamq prekiq bei iSlaidoms ir paslaugq iSlaidos.. l 30.1 .). t r a n s f e r i n i a ii i r n o k d j i r n a i p r i v a i i a m s e k t o r i u i .pastebimapasaulyje nuo XX a. I 50. 161 .6 4 1. Vagnerio ddsnis (Wagner law) .5 36.

gamybosapmokestinimu(apyvartosmokesdiai).tai atskirr-1 rnokesdiqtarifq nustatymas. valdymu ir kt. todel Sis mokestis ir vadinamas p r i d e t i n e s e r t e su t o k e s d i uS i o r n o k e s i i o a r i l a sg a l i b [ t i n u s t a t y t av i s i e r n s v . Mes apsiribosime tik pagrindiniq mokesdiq sistemos sudarymo principqanalize. ir Todel ekonorniniupoZir. vadinama mokesiiq sistema (tax system). susijusios su Salies teisesauga. .kita vertus. gynyba. Konkrediosvalstybdsmokesdiqsisterna apima daugybgivairiausiq mokesdir-1. pajamqpanaudojimoapmokestinirnas (vartojimo mokesdiai). pagrindinisvalstyb€sbiudZetopajamq Saltinisyra ivair[s rnokesdiai. pajarnqpaskirstyrnoapmokestinimu(pajamqmokesdiai).2. vystantis Salirns. valstybeims vykdyti naujasfunkcijas.Lafero kreivd Kaip jau min€ta.viena vertus. Kitas svarbus mokesdiq sistemos sudarymo elernentas.PavyzdZiui.tokiaskaip sveikatosapsauga. Siq funkcrjq vykdynas ypad skatins spartq valstyb6s iSlaidq augim4. sudarytapagal tam tikrus bendrus principus. bet ne su jr1 lol . socialine rupyba. Gamybos fazeje nustatytas mokestisdaZniausiai irnamasnuo atskiroje verslo grandyje sukurtos pridetines vertds.l sistema remiasitrimis apmokestinimo r[Simis: . ateityje intensyvesjau nuo XIX amZiaus valstybds atliekamos funkcijos.gali skirfis mokesdiotarifai pinno btitinLrmo prabangos ir prekdms. .kylant visuolnenesgyvenirno lygiui. l\Iokesiiq sistema. policija. kuri skiriarnainvesticijoms. . Salyje renkamr4 mokesdiLl visur.ras panaudojimas. kiek rnokesdirlr[Siq kiekvienoje stadijoje (vienas ar daugiau) geriausiai atitinka fiskaliniusir ekonominius politiniLrs bei tikslus.na. tadiau gali bfiti ir diferencijuotas. t s ukio subjektams vienodas. paskirstyrr..lriu racionali rnokesdir. siekiant spartinti ekonomin! augim4 gali buti neapmokestinarnanaujai sukurtosvert6sdalis. Pirmoje temoje i5siaiSkinome.1. Pajamq mokesdiq objektas yra privadiq ar juridiniq fikio subjektq gaunamospajamos (Sie mokesdiaisusijg su pajamq gavimu. 5. Svietimas.institucinesir psichologinessElygos lernia tai. Detalus rnokesdiq sistemos nagrinejimas yra finansq mokslo objektas.Si desni Vagnerisgrinde dviern pagrindinemisprieZastimis: . Strukturines.jog nacionalineje s4skaityboje iSskiriarnos trys nacionalinio produkto apytakos stadijos: gamyba.

. kainq s4lygoti vert€s pasikeitimai. kad vyriar-rsybd.l tarifasn6ra aukitas. tai ir rnokestines Jeigr-r bus lygios nuliui. analizavusio5iq priklar-rson-rybE deSimtrneiio 8-o metq pradZioje.ras varloji rnas Pajarnq panaudoj Sis ir investicijos.Ar visadamokesdiq i5 mokesdiqgaunamas biudZetopajamas? Bendrqjq rnokestiniq pajamq priklausomybg nuo mokesdio tarilb dydZio parodo Laf'ero kreive. Ci. palikimas). periodi5kumo.r tik nustatomimokesciaigali bhti tiesioginiaiarba netiesioginiai. Taigi per5asi iSvada. esant tokiems aukitiems mokesdianrs. Tadiau vyriaLrsybd negali tiesiogiri nustatyti aukStesnius tarifq didinimaspadiclins kontroliuotimokestiniqlplaukq. ji gaunamas pa. nustatydau.ra 163 . nebus stirnulo dirbti. kuri vir5ijus pradZioje mokesdio neapmokestinamr.augair mokesiio larifas.pladiqlaprasme.Pajamomsdidejant. 5. Jeigu mokesdio tarifas sudaro 100 proc. imo poZiiirir.kaip bet pajamos suprantamos panaudojimu). apmokestinant rnokestis visq vartojimq arba jo dal[. taip pat gauti pervedirnai (dovanos. DaZniausiai visai neprikiausomai nuo jo Saltinioir kuris ekonomines vertdspadidejimas. taip pavadinta arnerikiediq ekonomikos profesoriausArturo Lafero. nes.nokesdio tarifas privatiems [kio subjektams daZniausiai diferencijuotas: yra tarn tikras pajamq minimumas. gali nori padidintiiS mokesdiq Jeigu vyriausybd mokesdiq tarifus.Taigi apmokestinamas privadiq narnq [kiq vartojimas.jamas.r turetq bflti apmokestinan. tadiauekonomikos augimopoZi[riu investicijoms mokestis netaikornas. Pajarnq r. lairnejimai loterijose. Todel pajarnoms priskiriamos gamybos veiksniq gautos pajamos.1 pav.garbei. Lafero krerve pajamos (T) mokesdiq tarifas (t) lygus nuliui. tnokestines pajamos irgi bus lygios nuliui. DaZniausiai nustatolnas netiesiogiuis atskiromsvartojirnoprekdms.

tai valstybds biudZeto paJanos i5 tiesioginiq ir netiesioginiqmokesdir. kuri virsijus biudZetomokestines pajarnospraddsmaZeti. Tolimesndjeanalizdjeapsiribosimetik prekiq rinka.tai valstybdsi5laidosprekdms ir paslaugoms pirkti bei valstybes investicijos. l6'1 .G . Valstybes pajamos 81 ftudget income).rgirn4nuo iki T.tai transferiniai iSmokejirlai namq ukiams. nei nustadiusi Zemus mokesiiq tarifus. kaip rodo Lafero kreive. jei aukSti mokesdiaineigiarnaiveikia [kinE veikl4. kad nera kainLllygio bei palfikanqpasikeitimos4lygotqefektq. mokesdiq tarifo didinimas nuo 0 iki tA s4lygoja paJarnq rnokesdirl i5 ar.Siq poveikiqanalizeibOtinos tik prekiqrinkq. Valstybes i5laidos. bet ir pinigq rinkq bei vertybiniq ne popieriq rinkq (kredito rinkq) studijos. koks turi briti vidutinis mokesciq tarifas ta .".b[tina [verrinri bendro paltrkanqlygio kitirno poveikl.. Be to. tai bilrdZetas perteklinis. Tadiau nacionalinis produktas gali maZeti. 2. sLrbsidijos skolospal[kanos. jog sunku teisingai ivertinli.U" fonnos kreivg. ir mokesdiqpajamos pradedamaZeti. Taigi grafike gaunameapverstos . veikia ekonomik4 tadiau tai Siame skyriuje nebus nagrinejarna. gali gauti maZesnespajamas iS rnokesdiq. esandiq Naudodami Siuos galimesudaryti dydZius. esantauk5tiems mokesdiarns. tai Bp: F5.Tp . Taigi.G .dal1gautq pajamq nuslepti. tai biudZetas defrcitinis. F5 < 0. Pagrindin6 Lafero kreives problema ta. Tadiautolirnesnismokesdiqtarifo 0 didinirnas nebeduodateigiamo efekto. auk5tesnis mokesdiq tarifas s4lygos didesnes rnokesdirlpajamas. BiudZetodeficitassqlygojavalstybesskolosdidejirn4.3.valstybes biudZeto saldas. ValstybesbiudZetodeficito finansavimas. tardarni. siekiarnaneteisetaiiSvengtijq mokejimo . esant tam padiam Saliesnacionalinio prodr-rktodydZiui.6 socialinio draudimo inaSai ir pajarnosi5 valstybesnuosavybeje gamybosveiksniq. 5. jei Jei Fq > 0.T r i dia Fs . Jeigu biudZetodeficit4 (budget deficit) paZyrnesime sirnboliaisBp.alrkStus mokesdiq tarifus. [monemsir valstybds 3. didinant valstybesvidaus skolq.1. Zinoma. ValstybOs biudZetolygtis Tolirnesnejeanalizdjenaudosirne tokius dydZius: l. valstybes biudZeto lygti: F s = B r.. Transferai ..

kita vertr"rs moka iSmokos didina nar.n a c i o n a l i n ip a j a r n o s : s NT .POVEIKISVARTOJIMO SEKTORIAUS 5. ekonomikoje nacionalinespajamos yra lygios disponr. Atsiradus gryniesierns mokesdiams. Todel pajamos lygios nurnatomomsdisponuojamorns 165 . Viena vertus.tai narr. nacionalin€s numatomos Si funkcija rodo.jog nera grynr-lqrnokesdiq. jog privadioje pajamotns.nacionalines s a . valstybd aprnokestina narnq [ki. visadarnaZesnis l. Tadiau vyriausybessektoriausitaka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu.net taxes) . Dl=Y-NT. Y . vartojimo funkcija yra 5r: e:n+sx{. Todel galirnauZra5yti: kaip grynuosius mokesdius. keisdarnas narntl ukio vartojirnoiSlaidas.rq mokamq mokesdiq ir gaunalnq transferinir4 i5rnokq skirturnas.-rkiuitransferines iSmokas.disponuojarnos jarnos: Y .l) Esant privadiai ekonomikai.rs. Prirninsirne. Seirnq Siekiant lvertinti vyriausyb€s poveiki vartojirno iSlaidorns. susidaro skirturnas tarp nacionaliniq ir grynqjq asrneniniq pajamLl. ukio Grynieji mokesiiai (NT .nrlr. VYRIAUSYBES ISLAIDOMSIR TAUPYMUI Vyriausybes iSlaidosprekdlls ir paslaugomsisigyti yra savarankiSka bendrosiospaklausossudedamojidalis.narnqukio vartojimo i5laidos. MiSriojojeekonomikojene visos firmq sukurtos nacionalinespajamos atilenka namq [kiui. dia (52) C .2. uZ pajamos.rojamoms nes visa firmq pagarnintosprodukcijos vertd atitenka narnq hkiams kaip pajamosuZ teikiamusgamybosveiksnir.o rnokesdiai SeimqpajamasmaZina. kadangi jq dali. (5. naudojamagrynqiq mokesdiqs4voka.kiek namq [kir-1i5rnokosvalstybei vir5ija valstybesiSmokas namq [kiui.kai neveikia vyriausybinissektorius. c .gryniejimokesdiai. iia pa DI . pajarnoms (Y : Dl). Vyriausybes sektorius veikia bendrEj4 paklaus4 netiesiogiai. Grynieji mokesdiaiparodo.a u l o n o m i n iv a r t o i i r n a s . pasisavina vyriausybe. Gaunamos transferinds pajamas.ribinio polinkio vartoti disponuojarnas pljarnas koeficientas.

tarsime.c:&-cx NT. didejant pajamoms.vartojimas. k a ia . /5 t\ 5. . maZesng tuo dali sLrdarys mokesdiai.nl:(a-cx NT)+cxY.jeigu grynieji autonorniniai mokesdiai sudaro500 mln.Todel narnq fikiq vartojim4 reikia susieti ne su disponuojarnomis pajamomis.6) SI vartojimo fr. Pavyzdliui. kurl paZyrnesimeNT . (5. Lt (0.8. kad narnr4 [kiq gaunaml transferiniai i5rnokejimai irgi yra nuo nacionaliniq pajarnq nepriklausornas dydis. kuo didesnes jq nes pajamos. /5 <\ (5. tai autonorninis vartojimas surnaZes mln.rnkcijos pasikeitim4 pavaizcluosime grafiSkai t66 . < a . nepriklauso nuo Salies nacionalinioprodukto dydZio. Sis surnaZejimaspriklauso nuo absoliutaus grynrljq mokesdiq dydZio ( NT ) bei ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento (c).f.kiekvienaspapildomas nacionaliniq pajarnqvienetas didina vartojim4ribinro polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficiento(c) reik5me. lvertinr.t.1. esantautonominiams rnokesdiams. Tokiu atveju grynieji mokesdiai taip pat bus autonominisdydis. Lt.2. Tuomet narnq [kiq vartojirno funkcijos i5rai5ka bus: Ca:ac+cxY.jei mokesdiai yra autonominiai. Kad analize britq paprastesni. 400 SumaZejusi autonominI vartojirn4paZymesime a6: a. dia Ca . o ribinis polinkis vartoti disponLrojamas pajamas yra 0.8 x 500 = 400). o vartojimo funkcija igausSiqiSrai5kq: Ce:a+c"(Y.4) Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina narnqukir4 autonourini vartojimq. o su nacionaliner-nis pajamomis. kaip pasikeisvartojimo funkcija. tokiu atvejugauname priklausomybg: ir 5iq C:a+qx(y_NT).rsvyriausybdsvykdom4 namq Dkiq aprnokestinim4 vartojirno iirnkcija keisis. Sie rnokesdiai vadinarni regresyviniais. nes disponuojamos pajarnos nebesutarnpa nacionalinetnis su pajarnornis. Tokiq mokesdiq absoliutus dydis nesikeidia. Autonominiq rnokestiqpoveikisvartojimo i5laidomsir taupymui Pirrniausia aptarsirne. Nagrinejantprekiq rinkq bendrEjq makroekonomikos pusiausvyrq bfitina palyginti nacionalinio produkto pasiul4 ir paklaus4.y.

7) mokesdiams.kEpaveiksle lygiui.0.f.jeigu grynieji autonominiaimokesdiaiyra 500 mln. Lt. esantautonominiaurs Sa .26 r 3. vartojimoiSlaidos poslinkis Zemyn.lar 5. kaip pasikeite namq [kiq vartojirno i5laidos. o ribinis 100 rnln..2. bet ir taupyrnui.nl:(-a-s' dia Nf l+s ^ Y: (5. Todel autonominiqmokesdiqsistemos[vedimaspakeidiair taupyrnofunkcij4 kuriquZra5ysirne remdarniesi 3.oje paZymesime a5: -3s=-a-SxNT' Tuomet namq lkiq taupymo funkcijos i5rai5ka bus: ( s. 2x 5 0 0 = 1 0 0 ) . Pasikeitusi neigiarnE autonornini vartojim4 taupymo funkcr.2 pav.2 paveikslo vartojimo iSlaidq tiese C rodo vartojimo iSlaidLl priklausomybgnuo nacionaliniqpajamq. ivedus mokesdius.taupymas. tai taupymassumaZes polinkis taupyti disponuojamas L I ( 0 .8) t6'7 ." Nt dydZiu. lygiagretus Disponuojamospajamos skiriamosne tik vartojimui.21aformulemis: Sa:-a+sr(Y.Sis sumaZejimas ( NT ) bei ribinio polinkio taupyti disponuojamaspajamas koeficiento (s).kai ndra mokesdiq. pajamas.5.Vartojirno i5laidq tiesd Ce rodo. Autonominiq grynqq mokesdiqpoveikis vartojimo funkci. PavyzdLiui.Esant bet kuriam nacionaliniq pujurntl autonominiusgrynr"rosius rodo C tieses sumaZejo. Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina ir namq ilkit1 grynqjq rnokesdir4 dydZio priklausonuo absoliutaus taupymq.I padet[Ca.

Taupyrno tiese Sa roio. Esant bet kuriarn nacionaliniq pajamq lygiui. lvedus autono-iniu. mokesdius.Ss:-as+sxy. kai nera mokesdir. 5.2. x.i paaeti sn . kad grynieji mokesdiaidideja p r o p o r c i n g a ia c i o n a l i n c r n s i a r n o r n s : n pa NT:txY.l 0) t . jei l0 proc. jog rnokesdiqdydis priklauso nuo narnq fikiq gaunamq . Proporcingq grynqjq mokesiiq poveikisvartojimo iilaidoms ir taupymui Dabar tarsirne.3 paveikslo taupymo tiese S rodo taupyrno priklausomyog nlro nacionaliniq pajamq.. Pavyzdliui. tarkime. kai_a. nacionaliniq pajarnq atitenka vyriausybei grynqq rnokesdiqpavidalu. NT dydZiu. tai t:0.grynqiq mokesdiq no'na (koeficientasvisaila r.<_a. padiakryptimi keisisir absoliutus ta .2. kaip pasikeitenamq ukiq taupymas. Jeigu nacionilines pajamos lygios r68 . Autono'riniq grynldq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai 5. (5e) sl taupynlo iunkclos pasikeitimqpavaizduosirne erafiskai S s^ 5'3 pav. . paJamq.l. taupyrnas surnaZejo. cta (5. grynuosiu.azesnrs u Zv i e n e t q ) . Tai paveikslerodo S tieseslygiagretus poslini<is Zernyn. Noredami supaprastintia. t. Tokiu atvejukeidiantis pajamorns. l.'arizg. mokesdiq dydis.y.: T: f(Y).

72x100:72). negu prie5 [vedantrnokesdius. (5.11) Si lygybe rodo.8 ir t:0.Lt(0.8x (l-0. (5.1 r AC I r-l I i AY ! AY 0 5.11) lygtl: Nauj4vartojimofunkcij4gausime.2) lygt1[ra59 [ C * : a + c x (l .Lt vartojimoi5laidas namq hki ir t:0. pavaizduosime 4 .vartojimas. Lt.Lt clidinavartojimo i5laidastik 72 nacionaliniq mln. jog namq [kis dali pajarnq gryndq mokesiiq fonla pajamossudaro1ik dalI nacionaliniq sumokavalstybei. jei 200mln. jog kiekvienas papildornas nacionalinir4pajamtl vienetas didins vartojimo i5laidas maZiar-r. Proporcingqgryndq mokesdiqpoveikis vartojirno funkcijai (tga:c.. iia ( 5 . Lt.1 2 ) g C* . tai gautavartojimo funkcija rodo. Kadangi 0<(l-t)<1.Lt (0. tai kiekvienas nacionaliniqpajamq padidejirnas didina80 rnln.1)x100:0..m l50mln.1. 100 mln.1)formulq.t ) x Y . esanl proporcingierns ryniesielns mokesdiams.10)fonnulEi (5.t.gausrme: Dl:Y . tai dabarkiekvienas Jei vyriausyb€apmokestina pajamq padidejimas 100 mln.t x Y: Y x (l-t). Lt ir t.4 pav. lra3p(5.1x150=15 ln. (5. Lt. Jei c:0..Todel disponuojamos pajamq. grafiSkar: Minet4 vartojirno funkcijos pasikeitin. tai NT:0. tg0:c*) t69 .8 x 100: 80). tai NT:20 mln.

Linija C rodo vartojimo i5laidas.t ) } : . Arba tai tolygLr ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamas sumazejimui. Proporcingqmokesdirlsistemosivedirnaspakeidiair taupymo funkcijq: 5r.15) Kadangi 0<s<l ir 0<(1-t)<1. Arba tai tolygu ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamassumaZejimui.ribinis polinkis vartoti nacionalines disponuojamas ir pajamassutarnpa.ribinio polinkio vartoti disponuojamaspajantas koeficientas. - jei Kitaip tariant. Tai rei5kia. jog.grynqiq mokesdiqnorma. cla ( 5 . nes dalis nacionaliniq pajamq prieaugioatitenkavalstybei grynqJLl mokesdiqfbnna. (5. vartojimo paklausa didejaAC dydZiu. c . Grynqjq mokesdiq poveikis vartojimo paklausai 5. gauname1oki4 vartojirno funkcijos iSrai5k4 ekonomikoje. c*< c. :_a1sx(y_NT):_a+sx(y_ xy): t =.t ) x { . keidiantivyriausybds gaunamqgrynqiq mokesdiqapimti. t . keidiantisnacionalinems pajamorrs.13) lygti i (5. nesikeidia. keidiantis Seirnq gaunarnoms disponuojarnoms pajamoms).3 1 s x ( l . lvedus rninet4 rnokesdiq sistemq Siemokesdiai nebesutampa.x:sx(l_t). apmokestinus narnq [ki. jog kiekvienas papildomasnacionaliniq pajarnq vienetasdidins taupym4 maZiau nei tai buvo pries [vedant proporcing4mokesdiq sisternq. tai c* linijbs nuoly<iismaZesnrs negu C linijos (tg B < tg cr). kiekvienasnacionaliniqpajarnqpasikeitimas Ay dydZiu vartojirnopaklaus4 keisjau AC* dydZiu. fvedirs proporcing4 rnokesdiq sisternq: t70 .14) Kadangi ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamas koeficientas apib[dina vartojimo funkcijos nuolydl.a 1 s x { { x ( l .4 paveiksle rodomas. (5. Salyje neivesta rnokesdiq sistema. past[mus vartojirno paklausos linij4 C I C* pacleti. rai nauja taupymo funkcija rodo.y.3 ) r c* ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamas koeficientas. C* linijos nuolydis maZesnis negu C linrjos.kurioje yra proporcingqmokesdiqsistema: C*: a* c* x Y.Dalis nacionaliniq pajamq padidejimo atitenka vyriausybei mokesdirl forma. AC*< AC.12) lygti. ivedus proporcing4mokesdiqsistem4: .Nacionalinerns pajamorns didejantdyctZiu Ay. kai ribinis polinkis varrori yra pastovus dydis (t. ir lra59 (5.

y.lvedus proporcingEmokesdiq sistem4 sumaZeja ribinis polinkis taupyti nacionalinespajamas. Lt.D a b a r s s k nacionaliniqpajamq padidejirnasI mln.ribinio polinkio taupyti disponuojamas pajamas koeficientas. 0 0 0 ) . 0 Taupyrnofunkcijos pasikeitim4parodysirne grafike. cla ( 5 .16) iSrai5kq (5. 2 x ( l .jei s : 0. 1 ) = 0 . 1 8 .2x1000000=200000). tai ribinis polinkis t a u p y t i n a c i o n a l i n ep a j a m a s u r n a Z d ji a i s * : 0 . t. Lt. t7l . (5. kai O vyriausybe iveda proporcingEmokesdiqsistemqir t : 0. Nacionalindms pajamomspadidejus.1 8 x1 .15) lygt[.5 pav.s * = s x ( l _t ) .i 6 ) s* . gaunametokiE taupymo funkcijos i iSrarSkrl.l 7) Sakykirn. Proporcingqgrynqiq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai Taupymo tiese S rodo taupymo priklausomybg nuo nacionaliniq pajamq. padidejusnacionalin6ms pajamoms I mln. S*:_a+S*xY.1.2 t t: 0. 0 0 0 . tai.patryzdLiu|nuo Y1 iki Y2. lraSg(5. Lt ( 0 . taupymo padidejimasdabar bus tik A S*.5 paveiksle rodo tiesdsS poslinkis i padetl S*. kai nera mokesdirl. dabar bus taupoma maZiau. 0 0= 1 8 0 . Lt (0.Tai 5. s . -a'l L 0 I I 5.ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamls koeficientas. taupymqpadidins tik 180 tfikst.0 . t * grynqjq mokesdiqnorma. taupymaspadidetq 200 tnkst.

1 gaunamos pajamos. Sis valstybes vartojimas taip pat didina bendrqjq paklausq. valstybes i5laidq) kitirno pob[di i5skiriamadiskretin€fiskaline politika ir nediskretinefiskaline politika. jog 3.kai ndramokesdiq(t: 0). Pirmiausia. siekiant paveikti realiEj4 nacionaliniq pajarnq apimt[. Todel bendroji paklausa uZdarojemi3riojoje ekonornikojesusideda tnjq daliq: i5 AD:C+I+G ( 5r8 ) .esantceterisparibus.t. Kainq lygis i5liekapastovus. q a 2.3. tenkina privati gan. 5. t72 . aptarsime 5. Vyriausybesi5laidos(G) yra autonomines. yra bendrosios paklausos dalis.4 nediskretinE fiskaling politik4.1 Vyriausyb€si5laidq poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui Vyriausybds iSlaidos apima valstyb6s investicijas ir valstybds vartojimq. DISKRETTNEFtSXAItNBpOI-trlrn Pagal fiskalines politikos instrumentq (mokesdiq.ro n a c i o n a l i n ip a j a m q p ir l t i e s . Jais apmokestinamos narnq ukir. lsigyjant ar gaminant tam tikras prekes ir paslaugas(pavyzdZiui. perkarnakarine technikair t.ryba. bendrosios Tai paklausos kitimas paveikiatik reali4jqgamybosapimt[ ir uZirntumq. kuri4 paprastai. uZirnturnq kontroliuoti infliacrjq.3.). gydymo paslaugos. Diskretind fiskalind politika (discretionary fiscal policy) tai vyriausybds sqmoningai vykdomas rnokesdiq ir i5laidq keitimas. kaip ir privadios investicijos.5. Valstybes vartojimas suprantamaskaip jos dalyvavirnas [kineje veikloje. ir Tolimesn€ analizererniasiSiomisprielaidornis : 1. Valstybines investicijos. Pirmiausia aptarsime vyriausybds i5laidq ir mokesdiq poveikl pusiausvyros nacionaliniam produktui izoliuotai. nepriklausandios nr. Visi mokesdiaiyra tiesioginiai.6 vyriausybds iSlaidq poveiki realiojo produktoapirrdiai. reiSkia.t.. nagrinedamikiekvienq Siq elementqatskirai.y. teikiamos ivietimo. Siame skyrelyje apibfidinsimediskretinEfiskalinq politikq o 5. kaip pavaizduota pav.

* (5. Siuo atveju. prie bendrosiospaklausosprisideda dar vienas komponentas vyriausybdsiilaidos? Kadangi pastarosios nepriklauso jas nuo nacionalinioprodukto apirnties. pritaikiuspusiausvyros sqlygE : l.Susidaro naujas pusiausvyros produktas Yy. Vyriausybes i5laidos didina bendrql4 paklaus4.namq ukiq vartojimo iSlaidr1. nustatydarni nauj4 pusiausvyros produktq pritaikeme pusiausvyros sElygE Y:AD.:C+I+G ADo:C+J f:3fsxl Yr AY poveikispusiausvyros 5.pusiausvyrosproduktas).6 paveikslebendrosios paklausoslinijos ADe poslinkiui AD1 padeti. i5 privadiq q investicij ir vyriausyb€s i5laidq.apskaidiuojarne pusiausvyros produktq: v n= ( a + i + c ) . VyriausybisiSiaidq nacionaliniarn produktui Bendrosios paklausos tiese ADe rodo bendras vartojirno ir privadiq investicijq iSlaidas. S i s b e n d r o s i o s paklausos pasikeilimasrodomas 5.tai pusiausvyros sqlygalgauna5i4i5rai5k4: \'=a+crY+l+C Yo ( 5. Kadangi bendroji paklausa mi3riojoje ekonomikojesusideda trijq daliq .6 pav. Naudodamiesi I9) lygybe.Y=AD AD. S t73 . Privadios ekonorrikos pusiausvyros nacionalines pajarnos Ys. t.y. Kaipgi pasikeidiapusiausvyrosnacionalinisproduktas (loliau jei tekste. todel jas turirne p r i d c t i p r i e j a u e s a r n qv a r t o j i r n oi r i n v e s t i c i n i qi 5 l a i d q .e) r (5.20) Autonominir4 vyriausybds iSlaidq sqlygotq pusiausvyros produkto pasikeitimq galirnanustatytiir kitu b[du.tai 5.6 paveiksle ilir"rstrr"roja horizontali tiese G .

Vyriausybds poveikispusiausvyros iSlaidq nacionaliniam produktui Tarkirne. Vyriausybds i5laidos didina pusiausvyrosproduktq.yros sElygaigauna5i4 i5rai5k4: s=i+c ( 5 . kaip ir papildornorns privadioms investicijoms. 2)1 I (5. G G E o l 5. kad pusiausvyros nacionalinis produktas privacioje ekonomikoje . yra nes: l l-c Pusiausvyrosprodukto nustatyme grafiniu b[du.itekantysi bendrqnacionaliniqpajamq paklausossrautE Toddl Siuoatveju pusiausr.22)pusiausvyros produktoi5raiSkos identi5kos. Atsiradus valstybei. jos iSlaidos kartu su privadiomis investicijomis yra papildomi srautai(ekspansiniai dydZiai). S .Ye.20)ir (5. kurrarne taupymo linija S susikertasu I + G tiese.sulyginusnutekejimo(kontrakcinius) itekejimosrautq(ekspansinius) ir dydzius.21) lygybE ira5Etaupymo funkcijos i5raiik4 S: -a * s x Y ir iSsprendq gaulq lygti Y atZvilgiu.iliustruoja 5.= ( a + t + G l ' l / _ _ \ t /{ ??\ (5.7 pav.randamepusiausvyros produktq: Y . ir grafike naujE pusiausvyrosproduktq nustatornepagal ta3k4 E1. Papildomomsvyriausybdsi5laidorns.kad pusiausvyros nacionalinis produktas padideja daugiau negu iSaugavyriausybines iSlaidos t74 . .I .Tai rei5kia. naudojant (5.bfidingasmultiplikacijos efektas.2l) lygybeje uZra5ytq pusiausvyros sqlyge.7 paveikslas.

2.' x 6Q. Aptarsime tik mokesdiq poveiki pusiausvyros atsiribodami nuo vyriausybes i5laidq (G=0) Nagrinesime du mokesdiq poveikio pusiausvyrosprodLrktuiatvejus . AY:5x50:250rnln.3. Autonominiq mokesdiqpoveiki pusiausvyros naudodarni abu pusiausvyros nacionaliniqpajamqapskaidiavimo b[dus. maZejanl produktasmaZeja. vyriausybesiSlaidorns. Todel vyriausybds i5laidq multiplikatorius lygus investicijq multiplikatoriui (kai neramokesdiq): rnc = mr l l-c l s (5.dideja bendroji paklausa ir plrsiausvyros produktas. 5.rktui.23) jei i5laidos Pavyzd2iui. Tai savo ruoZtu vdl didina bendr4jq paklausq ir produkto apimti. valstybiniaiprekiq ir paslaugq pirkimai bei valstybes investicijos tik tiesiogiaididina bendr4j4 ne paklausq ir nacionaiini produkt4 bet ir sukelia antrinitl (t.8.2. Lygiai kaip ir privadiq investicijqatveju. ivedus autonominius mokesdius.(AY>AG). AG : 50 mln.3.y. ivedirnas sumaZina autonornini vartojirnq o kartu ir bendr4siasvartojinro i5laidas. I aY = -x l-0.esant bet kokiam nacionalinio produkto dydZiui.Lt Vadinasi. Lt: AY: rn. Vadinasi. priklausomai nuo multiplikatoriauskoeficiento dydZio. bendroji paklausair pusiausvyros nacionaliniamproduktui 5.8 50. sumaZes bendroji paklausa ir pusiausvyros nacionalinisproduktas. tai Siospapildornos pusiausvyros produkt4padidina 250 mln. o c : 0.2. Mokesiiq poveikis pusiausvyros prodr. I. vyriausybes i5laidos C veikia pusiausvyrosprodukt4: didejant vyriausybes iSlaidorns. velesnir$ vartojimo iSlaidq augirno grandinE. 175 . Lt.nos 5. A utono miniq ntokesiirl poveikis pusiausvyros nscionaliniant produktui kad autonominiqmokesdiq sister. paskesniq.esant autonorniniarns mokesdiamsir esant proporcingierns rnokesi'ilrrns. produktuipaaiSkinsirne.1 skyrelyje i5siai3kinome.

sumaZes. Paveiksletai rodoma lygiagrediubendrosios paklausos tiesesposlinkiu Zernyn. bendrojipaklausaAD2 sumaZeja.+c*Y+i. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui bendrosios paklausos bendrosios ir pasiUlos modelyje 176 . Y : AD.l) Bendrojimakroekonomikos pusiausvvra pasiekiama. jog ivedLrs autonominius mokesdius. esant autonominiams mokesdiams. Bendrosiospaklausostiese AD1 ir pusiausvyros produktasY1 rodo situacijip privadioje ekonomikoje. nesant mokesdiq.8 paveikslas. l Y r . ac< a. + t ) r l-c apskaidiuojamepusiausvyros (s. Pritaikome pusiausvyros sqlygE ir nlcionalinproduktq s: i Y Y:ac+cxY+I. sudaro namq [kiq vartojimo iSlaidos ir pastoviosprivadiosinvesticijosI: Ca AD=Cn+l=a. Yg nes Si pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitim4rodo 5. kai Bendrqjq paklausq AD.24) Gauta pusiausvyrospajamq apskaidiavimoformule rodo. lvedus autonominius mokesdius. iki AD Y:AD Y2 5.= ( a .8 pav. Tai s4lygoja pusiausvyros nacionaliniq pajamqsumaZejimq Y2. sumaZejo nes autonomines vartojirnoi5laidos.

r . : kai s o + N T :i .9 pav.Yr. palyginame kontrakcinius dydZius (SA +NT). s r a u r u . 5. lvedus autonorninius mokesdius.tai rodo taupymo tieses lygiagretusposlinkis Lemyn.9 paveiksle tai rodo 171 . todel juos turime prideti prie namq [kiq taupymo.tai papildomas nutekdjimas i5 bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto.NT )'l (s. kuriame numatomas (S) lygus numatomoms taupymas (l). Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionalinems pajamoms(kontrakciniaiir ekspansiniai dydZiai) Prading pusiausvyr4 nesant mokesdiq. Apskaidiuodarnipusiausvyr4Siuo budu. y .y. autonominiaimokesdiai.kurie nuteka i5 bendrojo nacionalinio p r o d u k t oa p y t a k o ss r a u t o . 5.2) Bendroj rnakroekonomikos i pusiausvyra pasiekiama. srautus. naudojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq sulyginirno bud4 ivedus autonorninius rnokesdius.k r r r i s d bendrojo nacionalinio produkto apytakos srautq. Pritaikydami 5i4 [teka i pusiausvyros sqlygtuapskaidiuojame pusiausryrosnacionaliniproduktq: -a5* sxY* NT : I Y6:(as+ I. investicijorns Pusiausvyros nacionalinisproduktas.25) Pusiausvyros nacionaliniq pajamq pasikeitimas. Vistl pirrna. parodytas paveiksle.s u e k s p e n s i n i a i sy d 2 i a i st i l . sumaZejataupymas.9 Se+NT S SA I 1sxNT 5. t.Sie s4lygoja dvejopq poveiki. Antra.i padeti Sa. rodo ta5kas E1.

5 x 20 =-30).4: 1.lygiagretus tar.26) Minuso Zenklasrei5kia. esant proporcingiems mokesdiams.6:0. kai vyriausybe keidia tiesioginiq mokesdiq dydl arba transferinesi5rnokas. 20 mln. Lt (-1. Autonominiq rnokesdirl multiplikatoriaus koeficiento dydis priklauso nuo ribiniq polinkiq varloti bei taupyti disponuojarnas pajamasir yra lygLrs: ttTo c S (5. vyriausybds pajamos iS grynLUq priklausonuo nacionaliniq rnokesdiq pajarnq uZimtumo ir lygirl. Jar.2.ynqill mokesdir4 tai nonnadides. jei r'yriausybe didins tiesioginius rnokesdiusarba maZins bedarbiq paSalpas.jei c : 0. jog padidinr-rs autonominiusmokesdius. tarkime.Kitaip sakant. Lt.4. kad proporcingq grynqjq mokesdiq sistemos ivedirnas maZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajamas.5 (0.3. atsiribodarni nuo vyriausybes i5laidq(G:0). GrynLUq mokesdirl nonna t keidiasi. Tai rodo.rZinoma.6 ir s : 0. Pavyzdiitti. g. Pritaikorne pusiausvyros sqlyg4 ir n a c i o n an i p r o d u k t q 6 : il Y apskaidiuojarre pusiausvyros r78 . Pavyzdliui. sudaro narnqr-rkir4 vartojimo i5laidosC* ir pastoviosprivadiosinvesticijos I : AD=C**i=u+c*rY+1. Y : AD. Toki grynqjrl mokesdiq poveiki pusiausvyros produktui paai5kinsirnevel naudodarni pusiausvyros abu nacionalinio produktoapskaidiavimo bUdus.2. kai Bendr4j4 paklaus4 AD. 30 5. tuornetautonominiqmokesdiqmultiplikatoriusyra lygus -1. maZesbendroji paklausa ir kartu maZdspusiausvyrosproduktas. 1) Bendrojirnakroekonomikos pusiausvvra pasiekiarna.jog pusiausvyros pajamos keisis nacionalines autonorriniqrnokesdirl pasikeitimui prie5inga linkme. pusiausvyros produktas nacionalinis sumaZds mln.rmaZejo Y2.rpymo tiesds Sa poslinkis aukityn autonorniniq grynLUrl rnokesdiLl dydZiu i padeti Se + NT . Proporcing4 gryn4j4 mokesli4 povcikis pusiausyylos nac ionalin ism p ro dukt ui Aptarsirne tik grynuq mokesdirl poveiki pusiausvyros produklui. iki Autonominiq rnokesdiq[vedirnas pusiausvyros pajanras nacionalines keidia multiplikuotai.5). Pusiausvyros nacionalinisproduktas sr. MaZejant vartojimo paklausai.

jeigu grynqjrl mokesdiq apirntis maZinama. Proporcingq pasi[1osrnodelyje paklausos ber.! prodr. nacionalinio Si pusiausvyros AY nacionaliniarn gryndq mokesiitlpoveikispusiausvyros 5.rdrosios ir ( B e n d r q 4p a k l a u s qk a i n d r ag r y n q j qr n o k e s d i qt : 0 ) .Kartu pusiausvyros Prieiingai.ralinis autonorninius l .rkto pasikeitinqrodo 5.* Y=a+c xY+I. 1 Yu=(a+l)x *. : kai 2) Bendro-imakroekonomikos i rrusiausv)rra i S*+NT: t79 .10 pav. Toki4 bendrqj4 paklausq atitinka rodo benclrosios produktuiY1. paslinko i5 produktassumaZejo nuo Y 1iki Y2.c l { < .rdrosios produktui ber. pusiansvyros nacionaliniam paklausos linrja paslinkoi5 namq fiki (t > 0). l .jog ivedus Gautapusiausvyros produktasYp sumaZds.21) pajamqapskaidiavuno fonrruldrodo. Er i Ez padet[.c (5.tai dides produktas. l . bendrosios Aprrokestinus padeties i ADz padeti.r ^ r . Pusiausvyros ta5kas. 5 . vartojirnopaklausair karlu did6spusiausvyros pasiekiama. nes mokesdius.10paveikslas. kuriame numatontos ADr bendrosiosiilaidos yra lygios faktiSkomspajarnornsir produktui. 1 0 p a v e i k s l e paklausoslinrja AD1. nacior.

I padeti S-. t. proporcingimokesdiai. kuriame numatomastaupymas(S) lygus numatomomsinvesticijoms(l).y. parodytas I paveiksle. didejant nacionalindmspajamoms. tai ir NT = o. su ekspansiniaisdydZiais ( I ). I t Yo=(a+l)x. Pritaikydami 5iq pusiausvyros sElygfu apskaidiuojame pusiausvyros nacionalinIprodukt4: -a+s*xY+txY:.ll paveikslegrynqjq mokesdiqtieseNT prasideda iS koordinadiqpradZios. veikiant kontrakciniams ekspansiniarns ir srautarns Prading pusiausvyrq nesant mokesdiq. srautu. sqlygojadvejopq poveiki.I 5.tuo spardiaudides grynieji mokesdiai. Siostiesesnuolydispriklauso nes nuo grynqjq mokesdiq nonnos t * kuo 5i nonna didesne. vel palyginarne kontrakcinius dydZius (S*+ NT).28) Pusiausvyros nacionaliniq pajarnq pasikeitimas.Apskaidiuodamipusiausvyros nacionalini produktq Siuo bhdu. pusiausvyros nacionalines pajamos.tai rodo taupymo tiesespasisukirnas Lemyn. srautus. 5. t. Sudejg sun. kurie nuteka iS bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto. Visq pirma. kai Y = 0. sumaZeja laupymas. lvedusproporcingus jie mokesdius. rodo ta5kas Er.5.kuris iteka i bendrojo nacionalinioprodukto apytakossrautE.s +t (s.Y1. Proporcingq grynuLlrnokesdirl poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui.ros turime prideti prie namtl fikiq taupymo. nar"rdojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq palyginirno b[d4 ivedus proporcrngus mokesdius.todeljr.raZejusio 180 .1I pav.tai papildomasnutekejimas i5 bendrojonacionalinio produktoapytakossrauto.y. Antra.

grynqtqmokesdiq pasikeitimas.pirminis" bendrosios paklausos pasikeitimas bus lygus ne visarn SrynqiLtmokesdiq padidejirnui. nacionalines l8l .Taigi matome. o ne ANT:50 tnln.rs.pakeitus mokesdius.Lt 50 vartojimoiSlaidas sumaZins 40 mln.2x50) .8 x 50) sumaZindami vartojimoiSlaidas l0 mln.jei c : 0.29) formules skaitiklyje iraSytas c. . apibudinamokesiiq multiplikatoriauskoeficientas: x -C *c r r 'r = cla l-c* irAY=-xANT. tik Vartojimo i3laidq pasikeitirnas. o tik tai jo daliai..nln. jog grynqiq mokesdiq dydis ir pusiausvyros nacionalinds pajamos keidiasi prie5ingomis kryptimis: didinant rnokesdius. Tuo tarpu keidiantmokesdiq apimti.r4 sumokds. sumaZins tik vartojim4 bet ir taupyrn4.taupymotiesES* su grynqjq mokesdiqtieseNT. Lt. Kas sqlygoja toki pakitimq? Didejant investicijoms ar vyriausybes iSlaidorns. mr . tai namq lkiai Siq papildorn4 grynqiq mokesdir..jog mokesdiqpadidejirnas r.ribinio polinkio varlotinacionalines pajamas koeficienlas. s : 0.PavyzdZiui. todil multiplikatoriausformulds vardiklyje vietoj c privalome [ra5yti c*. Pusiausvyros nacionalines pajamossurnaZejo Y2. Lt (0. c* . pajamosmaldja.8. kuri sumokarnavartojirno i5laidq s4skaita.pirminis" bendrosiospaklausosir pajamq pasikeitirnasyra lygus investicijqar vyriausybes iSlaidqpasikeitimui. iki Pusiausvyros produkto pasikeitirn4 keidiant proporcingq grynWq mokesditlapimtl.2. gauname bendr4kontrakciniq dydZiqtiesgS*+NT.40rnln.r.priklauso nuo ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento.mokesdiq c * ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficientas.lsr. l-c* (5. .Kadangi disponuojamospajamos naudojamosvartojirnui ir taupyrnui.pusiausvyros nacionaliniq pajamLl pasikeitirnas. AY . maZinantmokesdius dideja. Lt ir (0. Kadangi ivedus mokesdius nacionalinds pajamos su disponuojamornis pajantomis nebesutampa. padidinus rnokesdir.u.todel ir (5. ANT . Lt.taupyrnq. Absoliutine reik5me mokesdiq multiplikatorius yra maZesnisuZ investicijq ir vyriausybesiSlaidqmultiplikatoriq. Minuso Zenklas rodo. tai disponuojarnq pajamq surnaZejirnas.2e) multiplikatoriaus koeficientas.

Havelmo teorema (Haavelmo theoreme/balanced bLrdget theorern) tai situacija.B0tent 51 atveji ir nagrinesime. Realus subalansuotas biudZetas bus tada. kad subalansuotasbiudZetas nedarys itakos pusiausvyrosnacionalindrns pajarnorns.3. kita atirna.nas(Haavelmo Trygve. Parodysirnetai. kai gaunarnos pajamoslygios i5laidoms. nacionalinio prodLrkto padidejimas subalansuotai didejant biudZetui atitinka mokesdiq arba valstybds i5laidq padidejirnq (iSliekantrnodelio s4lygorns).rbalansavirnq. k4 valstybe viena ranka duoda. todel 5is subalansuoto biudZelo poveikio pusiausvyros nacionaliniarn prodr. gaLrnamoms autonominiq iS mokesdiq.3.y.5. reikia skirti formal4 biudZeto subalansavimqir real4 biLrdZeto sr. biudZetodeficito. : Q. Tadiau tokie lukesdiai yra klaidingi.y.y. _ Zinoma.re bendr4jq poveikl pusiausvyros pajamoms. g. t. subalansuoto kai valstybes biudZeto padidejimomultiplikatorius lygus vienetui. Vyriausybis iilaidq ir mokesii4 bendraspoveikis pusiotrsvyros nacionalinism produktui.t. esantproporcingai sektoriaus mokesdiqsisternai. Esant sr. valstybes iSlaidos lygios pajamorns.Dabar nagrinesin.rsybes poveiki. Ilaveh.esantautonominei mokesdiqsistemai. nes tai.rbalansuotam biudZetui. Vyriausybdsi5laidq ir mokesiiq bendraspoveikis pusiausvyros nacionaliniamproduktui Ankstesniame skyrelyje atskirai aptareme lyriausybds iSlaidq ir mokesdiq poveiki pusiausvyros nacionalinems pajarnoms.3. pasitelkEmaternatiniinstrlrmentarijq gratinEanalizg. 5.rktui atvejis dar vadinarnas Ilavelmo teorema. ir Vyriausybds i5laidos ir mokesdiai sqlygoja dvejopq pusiausvyros nacionaliniq pajarnrl pasikeitimo poveik[: a) Vyriausybds iilaidos G didins bendr4j4 paklausq ir karru rnultiplikuolai pusiausvyros clidins nacionalines pajarnas Ay: ) Kaip stipriai ( 182 .1.i5skirdami du atvejus: l) bendr4 vyriausybes sektoriaus poveik[. bendr4 2) vyriar.: C=NT (arbaAc:ANT). l9a5). esarrtautonominei mokesii4 sistemai Tarsirne. Galima bItq tiketis.3. PirrnasisSi specifini atvejl i5nagrinejonorvegasT. Bp : F. nereikiafinansuoti t.y. t.jog valstybesbiudZetas subalansuotas.

pajalnotns nacionalinems Subalansuoto biudZetopoveikis pusiausvyros parodytas5. Kaip sripriai sttttra2is nacionalinds pajarnos. r) 3 biudZetopoveikl Sudejg abu poveikius. taigi maZins bendrqj4 paklaus4 ir kartu multiplikuotai maZins pusiausvyrosnacionalinespajamas ( AYJ ).y.I x N T . t. l2 paveiksle.32) biudZeto multiplikatorius yra lygus vienetui.\J = -x J l | - 15 tO) ^ (r. nacionalinds ekonomikoje.\ S / t l r ^ \ L l S / I x ( r= l-c S xG =:xG = lxG S AYE=G=NT (5. tai galirneuZra5yti: AYr: = l . S S l f - Kadangi G = NT . ^. gausimebendr4 subalansuoto produktui: pusiausvyros nacionaliniam AYE=AYula6Y. Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo paklausq uZdaroje privadioje pajarnos tokioje ekonomikojeyra Y1. kiek padideja vyriausybesiSlaidosir autonominiaimokesdiai. sumaZdtq bendroji paklausa (AD6) ir 183 .rtonominiaimokesdiai NT maZins autonornin! namtl [kiq vartojirnq..L b) Ar.ro *N T .oo t G. ^Y J= -9 ' N r.nulems vyriausybesiSlaidq padidejimasrr vyriausybesiSlaidqmultipiikatoriausdydis: AY[c =.padides nacionalindspajamos. 1\Y. Sr. nulems autonorniniq mokesditl padid€jirnas ir dydis: mokesdiq rlultiplikatoriaus autonorniniq A Y J=rr-.G = -x t | - . I .rbalansuoto pusiausvyros nacionalinis produktas padid€ja tiek pat. S ( 5 . A Y F= l x G .Pusiausvyros lvedus autonominius mokesdius..

Tokia bendroji paklar"rsa pusiausvyrosnacionalinespajamas Y1. esantproporcingai mokesii4 sistenai Bendras vyriausybds iSlaidq ir proporcingq mokesdiq poveikis parodytas5. Todel Siuo dydZiu padideja nacionalinisproduktasdideja dydZiu bendroji paklausa(AD) ir pusiausvyros pajamosi5auga Y2. grafind analizdpatvirtina Havelmo teoremq. Vyriausybe pusiausvyrospajamq apimti gali paveiktidviem bDdais: 184 . Vyria usybds iSlaid4 ir ntokesii4 bendraspoveikis p usiausvyros nucionaliniam protluktui.subalansuoto lygus 1. esantsubalansuotam padidejovyriausyb€s produktas. biudZetornultiplikatorir. t = 0).3.rs ADz =AD ADr xNT ADo Y6 Y1 Y2 nacionaliniam poveikispusiausvyros biudZeto 5.12 pav. I 3 paveiksle. Pusiausvyros tokiu dydZiu biudZetui.2.3. nacionalinis ( AYE ) padidejoir pusiausvyros Vadinasi. i5laidosC . pusiausvyrosnacionalinespajamossumaZdtq Tadiau visos i5 autonominiq rnokesdiqsurinktosvalstybdsbiudZeto iplaukos skiriamos valstybes i3laidoms G finansuoti. Subalansuoto mokesdiams) produktui (esantautonominiams 5.dydZiu AYr ir bfitq lygios Ys. pajamorns pusiausvyros nacionalinerns Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo bendr4l4 paklaustl uZdaroje suformuola privadioje ekonomikoje (G = 0. Taigi. kokiu dydZiu iki nacionalinds AYuc.

AD ADr ADr AD. per disponuojamq pajamq maZejim4 sumaZina bendrqjq paklausil. y .l) Keisdama ekonomikos sLrbjektq apmokestinimE.todel bendrosiospaklausostiesd AD2 yra pakilusi prjanros nacionalinds aukStynvyriausybdsiSlaidq G dydZiu.remiantis esamu nacionaliniq pajamrl dydZiu. ir pr.iu pradines pusiausvyrosnacionalindspajamos yra Y1. Kiekybinispusiar. Paveiksle tai rodo nuoZulnesn€ paklausos grynieji mokesdiai tieseAD6.pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidesmaZiaunegu vyriausybes iSlaidos (5.todel bendroji paklausa surnaZeja. esant proporcingqmokesdiqsisternai. jog AYu . I I ^Yi. Tadiau visais atvejais.rsiausvyros p n a c i o n a l i n e sa j a m o s u r n a Z e j a d Z i uA V I t .rsvyros pasikeitimaspriklar.Vyriausybes iSlaidos tiesiogiai didina bendrqq paklaus4.kai.13 pav.rsys nuo vyriausybesiSlaidq ir mokesdiq rnultiplikatoriLl reik5miq. AYrt 0 Yo A\ poveikis i5laidqir proporcingq rnokesdiq bendras 5.y.rgimu pajamq dydZiuAYu. Vyriausybes pusiausvyros a c i o n a l i n i a p r o d u k t u i n m poveikis pusiausvyros Bendrasvyriausybes nacionaliniam sektoriar-rs jo produktuipasireiSkia ar.13 paveiksle matome.rsiausvyros nacionalines pajarnos sumaZeja iki Yo (pr. s dy 2) Keisdamavyriausybes i5laidqapimti. bendrosios t. Proporcingtl mokesdiq sistemos [vedimas sumaZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajarnas. Pusiausvyros a i S a u g ak i Y : .. AG ). planuojamassubalansuotas biudZetas. lvedus proporcingq r85 .p u t l i c l e jd y c l 2 i u Y 1 9 i A . Nagrinejamu alve. t . Proporcingi netiesiogiai.

slaugasis ekonorninds sisremos.35) planuojamas subalansuotas 186 . jog vyriausybds biudZetas. xANT.rnokesdiqsistenr4 esant grynqlq mokesdiqnomai t. ] arba -c I A Y E= . (5. E l-c* Pusiausvyros produkto sumaZdjim4 padiclejus mokesiiams. _ ^ _ x A G + . Siuo atveju.Kas lemia tokl ciesningumef Pusiausvyrosprodukto padideji'r4 pasikeitus vyriausybdsislaicio'rs. yra: rai AG: ANT = AB. l c O lnr.bet rnaZiaunegu vyriausybes islaidos. Kadangi vyriausybdperka prekesir p..u Anksdiau remdmes prielaida. pusiausvyrosnacionalinespajanros padid€ja. kaip jau rnineta. y s _ G : N T = t x Y r ( a r b aA G : A N T ) . = * l l-c* l_c' " I AYG= xAG. ^_ l . kurioje egzistuojamokesdiai.tai vyriausybesislaiclqmultiplikatorius (tarp pat ir investicijq multiplikatorius) bus nebe m =-. planuojama valstybds I biudZet4 surinktigryndq mokestiniqiplaukqNT = t x yr.biudZetopasikeitirnas.rni r aC . dia AB . galime apskaidiuotitaip: AYrc. galirna apskaidiuoti taip: Todel ^Yl=+xANr I l-c* Bendraspusiausvyros produktopasikeitin-ras bus: A Y'E = EA Y c + A Y T I .34) (5. Tokios nurnatomos i r v a l s r y b e is l a i d o sr.33) (5.

Vadinasi.rktas padides rnaZiau negu padidejo vyriausybes iSlaidos. Fiskalin€spolitikos priemoniq naudojimas poveikio pusiausvyros nacionalinems Atlikta vyriar. Zinome. kokiu dydZiu reikia padidinti bendr4jq paklaus4 kad pusiausvyros nacionalin€s pajarnos padidetq ir pasiektq potencialLgl produkt4. kai planuojarnas valstybes biudZetas. 187 . p k b y V y r i a u s y b d u r i an a u j u s i n i g u s .rsybes sektoriaus ekonomikai pajanromsanalizdrodo.Aptarsime du galirnusfiskalinespolitikos priemoniq panaudojirno atvejus.kaip pasikeispusiausvyros nacionalinis l-c* jeigu vyriausybes prodr-rktas.35)lygti. Obligacrlq pirkejai tampa vyriausybes skola deficito finansavimo bud4 vyriausyb€s keditoriais.19 paveiksle. iSlaidos mokesdiai ir keidiasivienodai. priemoniqderinim4. jog fiskaline politika gali buti naudojarna stabilizuoti. T o k i u a t v e j us a k o r n aj.36) parodo. 3) abiejqi5vardytq fiskalinespolitikos pasekmd. Naudojant51biudZeto nuolatdideja.BiudZetodeficitasgali b[ti dengiamas dviejrl Saltiniq: gyventojq.jogc>c*. Tokiu atveju vyriausybd igyvendins skatinandiaja fiskalinepolitika. t.y.rotikslu vyriausybdparduodavertybiniq popieriq rinkoje vyriausyb€s paskolos lak5tus .o g e k o n o m i k o j e r a n u o s t n u k i oa r p s n i sS i s i t u a c i j a 4.(5. (5.biudZeto NeiSvengiama skatinandiosios i5 deficito augimas.4. subalansuotas 5.Ji apima: iSlaidqdidinimq. 1) vyriausybes 2) mokesiiq rnaZinim4 arba transferiniqi5rnokqdidinim4. nedarbolygis. gauname: Pertvarkg A Y-F = l-c l-c I ^{< x AB (5. 1) Ekonomika patiria nuosmuki. a) Vyriausybeskolinasitrlkstamas le5asi5 Salies Tr. koeficientas visadabus maZesnis 1: uZ Koeficientas l-c _ I ^ * < l. buvo pateikta Nuosmukio tarpsnis rodo.3. Salyjeauk5tas y t .37) padarytqiSvad4jog pusiausvyros nacionalinis Tai patvirtinamr1st1 prodr.obligacijas.

2) Ekonomika patiria pakilimo biisenq.y.t. sukauptas kaip vyriausybdpanaudos b[ti naudojamasvalstybesskolai sumaZintiarba i5imtas i5 apyvartos. ir pristabdo bendrosios paklausos augirnq kai ekonomikakyla. Tokiu atveju vyriausybe fiskalinepolitika. kokiu dydZiu bendroji paklausa virSija bendrqj4 pasiUlq. esant potencialiajani produktui.4. bet lygis Zemas. finansuojamas. Taigi biudZetesurinktosperteklinesle3osvel grqZinamosI pinigq rink4. 2) mokesdiqdidinimE arba transferiniqiSmokqmaZinirnq priernoniqnaudojim4kartu. BiudZetopertekliusgali perteklinesleSas. kurios padidina bendrqi4 paklausq kai ekonomika patiria nuostnuki.biudZeto pertekliaus BiudZetopertekliausantiinfliacinispoveikis priklauso nuo to. nedarbo jog tai ekonomikos intliacinis spardiai auga infliacrja.20paveiksle. ekonomikaidaromasdidesnisantiinfliacinis I5irnantperteklines poveikis. NEDISKRETINE FISKALINE POLITIKA Aptartas vyriausybes ki5imasis I ekonornik4 keidiant vyriausybes Salia bfidasekonomikaistabilizuoti. Kiekviena ekonomind sistema turi savair. neravienintelis diskretines fiskalines politikos veikia ir nediskretinefiskaline politika arba savaiminiai stabilizatoriai. le5as. buvo pateikta tarpsnis.y. investicijas.ninius kurie suSvelnina ciklinius svyraviuus. atsiradimas. Tokiu atveju sakorna. jog deficito finansavimas. dalis planuojamq privadiq investicijq tampa nuostolingomis.tai savaime veikiandios biudZeto politikos priernones. 3) abiejLt Stabdandiosiosfiskalines politikos pasekrnd. Manoma.t. biudZetocleficitas i5laidoms Neigiamopoveikio investicinems kuriantnaujuspinigus.. (autornatinius) stabilizatorius. situacija Si Infliacinis tarpsnis rodo. daro dicJesni skatinarnEji poveik[ ekonomikai.Ji apirnatokiaspriemones: stabdandia [gyvendins l) vyriausybesiSlaidqmaZinirnE. 5. investicinds privadias iSlaidosmaLdja. Kartu maleja fiskalines jei bus nebus.Todel sakoma.iSstumia" politikos skatinamasis poveikis.tq l65q laikinai nenaudojant. (savaiminiai politika fiskalind Nediskretind stabitizatoriai) (nondiscretionary fiscal policy/automatic stabilizer) . Vyriausybiniq obligacijq pardavimas rinkoje padidina palukanq nonnE Pastarajai kylant. iSlaidqir mokesdiqdydi. Gr4Zindamaskolq vyriausybe i5 gyventojq i5perka vertybinius popierius.kuriant naujus pinigus. 188 . 4.kad vyriausybesi5laidos.Sis deficito linansavimo budas gali paskatinti spartq kainq lygio augim4 Salyje.

mokesdiq [plaukos automatiSkai naLd. Automatiniaistabilizatoriai Vyriausybds iSlaidos C nepriklauso nuo nacionalinio produkto apimties. pavyzdLitti. Jei ekonornika i5gyvena pakilimq dideja nacionalinis produktas. pensijos. kitos socialin€s paSalpos). augant nacionalinems pajarnoms. Automatiniq stabilizatoriq poveiki ekonomikai iliustruoja 5.1a.kai nacionalinioprodukto apirntisyra Y2. Tai sumazina vartotojq pajarnas ir pristabdo bendrosios paklausos ar. rnokesdiq [plaukos i bir-rdZetil dideja autornati5kai.jei ekonomika iSgyvenanuosmuki.Pagrindiniai savaiminiai stabilizatoriaiyra mokestiai (asnreninis pajamq rnokestis. Transferiniq i5mokejimq dydis keidiasi prieiinga linl<rne. esant tai padiai mokesdiq normai. BiudZeto deficitas naLdja. r 0 5. Vadinasi. diclOjant nacionalinems pajamoms.14 pav. surenkarnqmokesdir-p dydispriklausys nuo 5alyjesukurtonacionalinio produktoapimties. Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos maZejim. Vadinasi. parlamentas).l ir suSvelnina nuosmuki. maZejant nacionalinerns 189 . tai automati5kai dideja ir vyriausybds biudZetesurenkamq mokesdiqapimtis (Y > Ye). pridetines vertds mokestis) ir transferiniai mokejirnai (nedarbo paSalpos. lr prieSingai.kai ekonomika patiria pakilimo busen4jq apimtis maLeja. tai valstybes biudZeto perteklius bus AB dydis.14 oaveikslas. firrnq pelno mokestis. jog. Kartu nustatoma mokesdiq ir norma.rgimq. ir susidarobiudZeto perteklir"rs.Mokesdiq linija NT rodo. Jq dydi kiekvienais metais tvirtina valstybes istatyrnq leidZiamoji valdZia(seimas. Mokesdir4 apimtis auga..

esantnepakitusiai nrokesdiq sistemaiir tai padiai vyriausybds iSlaidq apimdiai. PavyzdZiui.14 paveikslas. o pakilirno metu jei biudZetoperteklius.Jeigu d€l kokiq nors prieZasdiqsumaZes privaiios investicijos. yra tas.maleja mokesdiqiplaukos.ne. biudZetas vyriausybdvykdo atitinkam4fiskalinEpolitikE. tai valstybes deficitas biudZeto bus CD dydis. netgijei vyriausybd nesiims augimui skatinti. 51 teiginf iliustruoja 5. Tadiau b[tq klaidinga manyti.Todel nesubalansuotas visai pateisinamas.kai nacionalinio produkto apimtisY1. ekonomikil iStikus nuosmukiui.vyriausybes vykdorni mokesdiqnonnospakeitirnai keis poveiki.5.valstybdsbiudZetopertekliusmaZdjair susidarobiudZeto deficitas (Y < Yo).rdZetu? paveiksle 5.vadinamascikliniu biudZeto deficitu (cvcle budgetdeficit).jog. jog. 5. VISISKO UZIMTUMO BIUDZETAS .14 matome. Savaiminiai stabilizatoriaisElygosdidejanti biudZeto deficit4 ekonornikos jokiq priemoniqekonominiarn nuosmukiometu. prana5umas. s4lygotassavaiminiqekonomikosstabilizatoriq. galima sprqsti apie vyriausybes vykdomq fiskalinE politik4. o Jeigu biudZetodeficitq sqlygoja ne ekonominis ciklas.rotarn valstybdsbiudZetui. o vyriausybds vykdomos diskretines fiskalines politikos 190 .Tadiau savaiminiaistabilizatoriainegali pa5alintinepageidaujamq pusiausvyros pajamqpasikeitimq.iki Y1 lygio).14 paveiksle iliustruotqstatesne tai mokesdiq linija). palyginti su diskretinetlskaline Savaiminiqstabilizatoriq politika.Vadinasi. AutomatiSkai atsirandandio biudZetodeficito arba pertekliausapimtis priklausysnuo mokesdiqnormosdydZio. jog ekonomikoje pasiektospusiausvyros pajamos. Kas gi atsitikssu valstybes bir. :. nepriirnant vyriausybeiiSankstiniq sprendimq.Svelninant ir autornatiniq stabilizatoriq ekonomikos svyravimus. vyriausybeivykdant aktyviq fiskalinE Anksdiau iSsiai5kinonre. defi BiudZeto deficitas. jog jie veikia savair. kr-rris atsiranda. dideja biudZeto deficitas. politikq nuosmukio metu.Tarkime. usiausvyros acionalines ajamos irgi surna2ds p p n (tarkime.esant visiSkamuZimttrmuiir nacionalines subalansr. politikos Sis deficitasnera valstybes vykdornos fiskalines skatinandios paselond.Kuo didesnd mokesdiq nonna (5.pajamoms. tik su5velnina nacionaliniq Jie ekononriniq svyravimqamplitudE. atsiranda biudZeto citas. tuo labiaumokesdiq apimtis prodLrkto reaguosI nacionalinio kitirn6 tuo didesnis bus biudZeto deficitasar perteklius. rerniantis valstybes biudZeto balansu.FISKALINES POLITIKOS IVERTINIMO KRITERIJUS jog.

PavyzdLiui. JeiguvisiSko uZimtumo biudZetas perteklinis. kuris padetq ivertinti vyriausybds vykdorros fiskaiines politikos pagristum4 br-rvo sukurta visi5ko uZimtumo biudZeto koncepcija.romika funkcionuotqesanlvisiSkarn uZimtumui. Egzistuoiafakti5kasbiudZetodeflcitas. koks bDtq biudZeto perteklius ar deficitas. negalima teigti. Demokratinese politikos Salyse vyriausybes si0lomomsfiskalines priemondrns turi pritarti islatyrnq leidZiamoji valdZia. Todel. rerniantisvien tik biudZetodefrcito egzistavimofaktu. ekonomine situacija Salyje gali kardinaliai pasikeisti.ikos fiskalinE nuosmuki.priemones. t91 . reikia laiko atitinkarniemsekonorniniamssprendimamspriimti. jeigu visi5ko uZirntumobiudZetas lr prieSingai. Visi5ko uZimtumo biudZetas (full-employment budget) rodo. kai nustatytas vyriausybes i5laidqlygis ir veikia dabartine mokesdiq sistema.rs. tarkime.toks biudZetodeficitasvadinarnas struktiiriniu (arba visiSko uZimtumo) (stmcturaVhigh-employment budget). jog vyriausybd dmdsi priernoniq ekonomikai stabilizuoti.gamyba auga letai. ir pasiektq bet nacionalinioprodukto lyg1. siulornos priemones ir gali tapti visi5kainetinkarnos.jei ekonomika veiktq esant natlraliajarn nedarbolygiui. prireikia keliq rndnesiq ekonomikos nuosmukiui ar infliacijai konstatuoti. bus tai akivaizdu. daLrgeliu Pinniausia tai laiko problema: reikia laiko Salies ekonominei situacijai lvertinti. lveikti ekonomikos 5. Konkretus biudZetodeficitas(ar perteklius)atspindine tik vyriausybesvykdornusiSlaidq ar mokesdiqpakeitirnus. Pavyzdliui.Ar tai rodo. butq deficitinis. kad vyriausybe vykdo ne skatinandi4ja bet stabdandi4. FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO PROBLEI\IOS Taikant praktikoje fiskalines politikos priemones. tai rodytq. koks butq biudZeto balansas. jei ekor.Taigi reikia apskaiiiuoti. kad ekonornikq slegia nedarbas. Kol dernokratiniu keliu fiskalines politikos priernonds bus pakoreguotos. jog vyriausybe vykdo skatinandi4j4 fiskalinq politik4? Norint ivertinti vyriausybesvykdomq politikq reikia nustatytihipotetini visi5ko uZimturnobiudZet4. susiduriama su problemq.6. jog vyriausybe vykdo skatinandiqj4fiskalinE politikq padedandi4 nuosrnuki. IeSkant kriterijar.lil politik4 kuri dar labiaupagilinaekonon.

uZtikrinti visuorneniniqgerybiq gamybq vyriausybegali aukoti ekonornikosstabilum4. praeina tam tikras laikas. Dar ilgesni laikotarpl trunka pati statyba.uZsienioprekybq.tiesiant naujus kelius.7. jog ekonornini Kai kurie ekonornistai netgi teigia. Kadangi naujorns mokesiir. ciklq lemia politiniai motyvai. Antra. Todel politikai. jei ekonomikos nuostnukis trunka neilgai (6-18 rnen. jog ir politikai linkE naudoti ekonomikos augirn4 skatinandias fiskalines politikos priemones.Todel.jog Sio sektoriaus eksportas. Vyriausybds iSlaidq didinimas. Tiek vyriausybes iSlaidq didinimas. noredamibuti perrinkti. siekdarni uZsitikrinti rinkejq balsus. Taigi politiniai veikejai gali manipuliuoti fiskaline politika. veiklos rezultatqapibtdina grynasis Jau Zinome.nors pastarqjq augimas sukelia infliacijrl. Siekdamakitq tikslq. i) manoma.).kuris apskaidiuojamas kaip Salies eksporto ir importo apirnties skirtumas: 192 .. kol priimtos fiskalines priernonds paveikia gamybq uZimtumq ar infliacijq. Siuo atveju prioritetinis tikslas yra pergaldkare.. UZSIENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS NACIONALINIAM PRODUKTUI pusiausvyros Nagrin6darni vyriausybds sektoriaus poveiki nacionaliniam produktui. jeigu fiskaline politika naudojamapolitiniams tikslams lgyvendinti. atsiribojame nuo uZsienio prekybos.Klasikinis pavyzdys . jog ekonomikos stabilumo uZtikrinirnas ndra vienintelis vyriausyb€s igyvendinarnos politikos tikslas. statantuZtvankasir pan. todel 5i priemonddaZnai naudojama.karo metu vyriausybedidina i5laidas. pavyzdLiui. didele infl iacija). ekonomikos augimq skatinanti priemon6. nesiryZtanaudoti politikospriemoniqnet augim4stabdandiq fiskalines ekonomikos tuo atveju. politin6s problemos: r b[tina paZymdti. vargu ar valstybes vykdornas visuorneniniqdarbq finansavimasgali bDti efektyvi.lgyvendinantdiskretinEfiskaling politikq. Dabar 5[ atsiribojin-r4 atmesime ir i pusiausvyrosprodukto rnodel[ itrauksime ketvirtq sektoriq. reikalauja laiko statybos projektui parengti. jei to reikalauja ekonomine situacija Salyje (pavy alLiui.ji pati tampaekonomikossvyravimq prieZastirni. o ne kainq stabilumouZtikrinimas. tiek rnokesdiqmaZinimasyra populiarus tarp rinkejq.p normoms ivesti nereikiatiek daug laiko. 5. pavyzdLiui.

AY .nybd: Z:zxY. dia z .marginal propensityto import) . Tod€l importo paklausa pajamoms produktLri dideja.lmporto paklausos priklausonuo ribinio polinkio linijos nuoZulnurnas importuoti. kintant prekiq ir paslaugqpaklausai uZsieniovalstybdse. [rengimusbei kitas garnybos priemones ir vartojimo reikrnenis.kiek padidejairnporto iSlaidos.augant ir Salies viduje. todel grynojo eksportoapimtiespasikeitimus keis bendrqjqpaklaus4 kartuveikspusiausvyros ir produkt4.importo paklausa dideja. rodantis.tiesiogiai nepriklausantis Salyje nuo pagaminto produkto. Eksporto paklausoslinija X rodo numatomasautonolnineseksporto iSlaidas.rportuoti. sudaromaZil produktodal1. Didejant nacionalinerns pajamoms.NX=X-2.1e) dia z ribinio polinkio importuoti koeficientas. palyginti su bendruoju Salies todel grynasiseksportas. rodantis ribinl polink[ in.vadinasi.Todel g a l i r n a s a k y t i . Ribinis polinkis importuoti (z .nacionalinio 5. const. produktopasikeitimas.Taigi galimauZraSyti taip: z: f(Y).ji dalis (AD : C + I + G + NX).koeficientas. AZ * in. nacionalindrns pajarr-rorns didejantvienu vienctu: A7 (5.j o g k o n k r e d i um o r n e n t r e k s p o r t oa p i m t i s y r a a u t o n o n r i n i s r dydis. yra Tadiaugrynasis eksportas bendrosios paklausos sudedamo. Salies pajarnos Jei nacionalinds lygios nuliur.rZsienio 5a1iL1 keidiasi. z: 193 .rsa poreikiq ir daugiausiapriklauso nuo r. tarsirne.15paveiksle nubreZta importoZlinija yra tiese. Eksporto paklar.porloi5laidqpasikeitimas. yra tiesine priklausor.31J) (5. 5. Jos nepriklausonuo nacionalinioprodukto apirnties.rporlo pasikeitirlai. PaprastaidaugelyjeSaliqeksportoir irnporto apirntysbeveik slllampa.Linrja Z rodo numatomas importo i5laidas. jog Siekdarni supaprastinti analizg. nacionalinio lnlporto paklausaapimakitose Salyse perkarnas Zaliavas. nacionalinI Nr-unatotn4 grynojo eksporlo kitim4 lems eksporto ir in. produktu.tai koeficientas. tai ir irnporto paklausalygi nuliui.15 paveikslas rodo eksporto irnportoryS[su nacionaliniu ir produktu.

ir grynasis eksportas neigiamas bus .t. teigiamasar neigiarnas grynasiseksportas.Kiekvienam atitinkamamnacionalinioprodukto dydZiui skirtutnastarp eksportoir irnportopaklausos rodo grynojo eksportopaklaus4: r kol Y<Ys eksportasvir5ija importq vadinasi. deficitine. pusiausvyros pajamr4 nacionalinirl kitimq lems uZsienioprekybos pertekliusar deficitas. 1 0 h) I Per uzstenlo DeficitinA uZsienio PrekYtra. eksporlaslygus irnportui.15 pav.ir grynasiseksportas teigiamasdydis (NX>0). kai Y>Yo. 5. kai Y:Ye. uZsienio prekyba yra pertekline.y. kai eksporto paklausayra nekintamair keidiasr1ik irnporto paklausa. yra . Eksportoir importobalansas jo priklausomybe nacionalinio bei nuo produktodydZio 194 . irnportas virSija eksportfu uZsienio prekyba (NX<0). o grynasis eksportasiygus n u l i u i( N X : 0 ) . Vadinasi.

16 pav.41) Pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitimasatviroje miSriojoje ekonornikojeparodytas5. 1 6p a v .. pusiausvyros produktq nacionalini Y6.5 . I Yr=(a+l+G+X) i.:C*+i C .MiSriojoje atviroje ekonornikojebendrqj4paklaus4sudarovisq keturiq ekonornikossektoriqvartojimo ir investiciniqprekiq paklausa: AD= C* *i*C +NX = c+c*ty+i"C *i . zxY (5. l-c +z (5.t{ 5.ne Y = a + c * x Y + i * C n i _t r y .40) AtsiZvelgdami i pusiausvyros sElyg4 Y=AD.I 6 paveiksle. 1 5i r 5 . Atviroje ekonornikoje bendrEjqpaklaus4 papildo grynojo eksporto i S l a i d o ( Z r . Pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymas atviroje ekonomikoje Bendrosios paklausos linija ADr miSrioj e ekonomikoje oj apibudina paklaus4 uZdaroje + 1nO. apskaidiuolar. ) : s 195 . . Y:AD AD .

. o jei Y>Yg. Padidejus yra pajamoms100 rnln. o jei Y<Y6. Lt itnportinerns vartojimo prekdms isigyti bus i5leista 20 mln.ikoje bus didesne negu bendroji paklausa uZdaroje (AD2 yra vir5 tieses ekonomikoje AD1). Tadiau perkamos ne tik Salyje. Arba galima sakyti.la AD2 yra nuoZulnesne AD1 uZ AD1 linijos nuoZulnurn4 apibrldinaribinio polinkio vartoti nacionalines pajarnaskoeficientas. yra 5. o z : 0.16 paveikslebendrosios paklausos tiese AD2 yra nuoZulnesni. kad ribini polinkf vartoti Salyjepagamintas prekes apibr. Pavyzdiziut. kad c* : 0. kai y:yo) r UZsienio prekybos deficitas surnaZinabendrqq paklaus4 maZeja ir pusiausvyros nacionalinis produktas atviroj ekonornikoj (Yr.6 0. kad vartojamos ne tik Salyjepagamintos. Lt. Tai reiSkia. AtsiZvelgiant i tai. Salyje pagamintqprekiq papildomasvartojimassudarystik 40 mln.4 (0. bet ir uZsienyje pagamintos prekes.ldinantis koeficientas 0. Todel i5 papildornq 60 n-rln. Kai Salis imporluoja prekes. investicij6 vyriausybds iSlaidq ir eksporto pasikeitino poveiki pusiausvyros nacionaliniam produktui atviroje ekonornikoje. Kiekvienas papildomas nacionalinio produkto vienetas didina Salyje pagarnintq prekiq vartojirno paklausq (c*-z) koeficiento reik5me.60 rnln. Todel ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamaskoeficientas sumaZeja ribinio polinkio irnportuoti koeficiento dydZiu. tarkime. tai NX > 0. tai NX<0.6. ).bet ir importinesprekds. Visq 5iL1 iSlaidq pasikeitimo multiplikatorius atviroje ekonornikoje (ma) bus vienodas: l llln:- l I-c*+z " (5 4)\ 1-(c*-z) 196 . galirne apibfidinti autonominiq paklausoskonrponenrqautonorninio varlojimo. tai NX : X. bendroji paklausauZdarojeir atviroje ekonomikoje bus vienodos. e e Bendrosios paklausos linr. tai rei5kia.6.Y. (TieseAD2 kerta tiesEAD1. vadinasi bendrojipaklausa atviroje ekonon. Lt. nes atviroje ekonornikoje sLrmaZdja ribinio polinkio vartoti nacionalinespa1amas koeficientas.c*. NX:0. vadinasi. toddl bendrosiospaklausos atviroje ekonornikojetiese AD2 yra pakilusi vir5 tieses AD1 eksportodydZiu.jei Y : 0. Lt.2.2). kai Y:Ye. bendrojipaklausa atviroje (AD2 tieseyra Zemiau ekonornikoje rnaZes tieses AD1). kad bendras ribinio polinkio vartoti nacionalinespajanras koeficientas 0. Ltbus iSleista papildorniemsvartojimo reilcnenims isigyti.

4. 3. tuo rnaZesne mineto r n u l t i p lk a t o r i a u r e i k 5 r n e . r . .Kuo didesnis ribinis polinkis irnportuoti. o Kartojimo klausimai l.e diskretine fiskalinepolitika? 197 . . .Si forrnule rodo. jog atviroje ekonornikoje autonorniniq paklausos komponentr4 rnultiplikatoriauskoeficiento reik5md yra maZesn6 nei uZdaroje ekonornikoje. 2. Kokie pagrindiniai elernentai sudaro valstybds biudZeto pajarnas ir iSlaidas? Koki4 priklausornybg parodo Lafero kreive? Kaip pakeidia vyriausybessektoriusnarnq lkiq vartojimo ir tarlpymo fr"rnkcijas'l Kq vadinan. o . i s Pagrindindss4vokos . o o . Vagneriodesnis rnokesdirt sistema Lafero kreive valstybesbiudZetopajamos valstybesbiudZetosaldas grynieji rnokesdiai grynieji proporcingieji mokesdiai autonominiairnokesdiai vartojinrasesant autonorniniarns mokesdiams taupymasesant autonorniniams rnokesdiams p ribinio olinkio artoti v nacionalines pajamas koeficientas r i b i n i op o l i n k i ot a u p y t i nacionalines pajarnas koeficientas vartojirnasesant p r o p o r c i n g i e r n sy n i e s i e r n s gr mokesdiarns taupymasesant proporcingiems gryniesiems mokesdiarns autonominisvartojimas [tekejimosrautai nr-rtek6jimo srautai diskretinefi skalinepolitika nediskretind fiskalinepolitika savaiminiai stabilizatoriar autonominiq mokesciq multiplikatorius subalansuoto valstybes biudZeto multiplikatorius realusbiudZeto subalansavimas visiSkouZirnturno biLrdZetas ciklinis biLrdZeto citas defi (visiSko strukturinis u Z i r n l u m ob i u d Z e t ol e f c i t l s ) t i r i b i n i sp o l i n k i si r n p o r t u o t i a a a a a a a a O a .

Kuo skiriasi autonominiq mokesdiq sistemos poveikis pusiausvyros poveikio? pajamorns proporcingq nuo rnokesdiq nacionalinen-rs sistemos 1. 15 kokiq efektq susideda bendras vyriausybes i5laidq ir proporcingq pajarnoms? nacionalinems rnokesdiqpoveikis pusiausvyros 9. Kada vyriausybd igyvendina stabdandiqjqfiskalinq politike? Kokius ZinoteSiospolitikosinstrumentus? I l. . PaaiSkinkite Havelmo teorem4. Kada vyriausybe lgyvendina skatinandi4jqfiskalinE politikq? KokiLrs ZinoteSiospolitikosinstrumentus? 10. Kas yra savaiminiai stabilizatoriai? 12. 8. Paai5kinkite.5. kokl poveik[ pusiausvyros nacionaliniam produktui turi vyriausybes iSlaidos. Kaip uZsienio sektorius pakeidia bendr4jq paklausq ir pusiausvyros paj nacionalines arnas? 14. Kodel naudojama visiSko uZimturno koncepcija fiskalinei politikai [vertinti'/ 13. PaaiSkinkite autonominiq iSlaidq rnultiplikatoriq atvirojeekonomikoje. autonorninds 6.

taupoma ir t. Tautq k[ryboje pinigai rr-roksliniqstudij14bei straipsnir4. 6.tai preke. pateikiakonkretesni Ekonornistai vertinamikaip gerio ir blogio lsikrlnijimas. kas gali tarpininkauti prekiq apskaitos ([vertinirno) funkcij4 taupymo atlieka rnainr4 funkcij4 pinigq funkcijos yra funkcij4 ir mokejimo priemoniq funkcijas. galima i5reik5ti taip: Pr . kaip mainq priernong. apibudinama pinigai PinigLlpasiulatiesiogiaisusijusisu bankq veikla. Svarbiausios Sios: priernone.bet kaip priernond.todel trurnpai apib[dinsime bankq sistemos veikirn4 bei veikl4 pinigq pasi[los formaviuro procesiLrnultiplikatoriar-rs banko pinigLlsamprat4.visuotinis vert€s ekvivalentas.kas Pinigaiyra tai. Pinigai. mainuose.Vargu ar rasime SiandienZlnogaus veiklos sfer4 kur galima bLrtq apsieiti be pinigq. PINIGU FUNKCIJOS Apie pinigLrsjau iki XX a. kad pinigai yra visa. taupyrno ir mokejirnopriemonesfunkcijas. yra rezultatas. Pinigai atsirandapletojantis mainarns. i kuriil mainomoskitos prekes. Pinigai ekonornikoje reikalingi ne prekemsisigyti patys savaime.garnintojaiir vartotojai perka bei parduodauZ pinigus prekes.P . Pinigai (M .lstorine patirtis rodo.6. Visuotinis vertds ekvivalentas (generalequivalent). PINIGAI IR SIUOLAIKTNIAIBANKAI problemas.kaip n. eia pr .1. be to.rainq prekiq mainai tarpininkaujant pinigams.preke t99 .tai visa. kaip prekiq rnaintl prodr. kas konkredioje visuomeneje naudojarna kaip mainq priemonearbavisuotinisekvivalentas. Pinigai ir su jais susijusiosproblemosvienaip ar kitaip jau buvo ir bus nagrindjamivrsose negalejo rei5kinys arbaprocesas kadangind vienasekonominis kurso ternose. Siandieniniai yra bankines veiklos produktas.rktq.t. Viena vertus.tai priernond. pinigq apibldinimq juos siedami su prekiq mainais. pradZiosbuvo paraSytaapie 6000 sukurta legendq. darbuotojaidarbo paslaugas vertus.kai tam tikra preke pradeda atlikti visuotinio ekvivalentovaidmeni.atliekantivairius sanderius: maino i pinigus.Pr'.grEZinau-ros skolos.Pinigus.pinigai.o pastaroji pinigq funkcionavimo pinigq esmd ir lunkcijos bei istorinejq Sioje temoje nagrinejarna pinigq paklausair pasihla bei atitinkamaijq struktura. paslaugas. raida. atliekantis mainq.money) . prekiq apskaitos vieneto. Pinigais apmokama uZ prekes. Kita ar parduoti. Pinigai .rrios deka vyksta l.kr. be bnti paai5kintas kainos. bankai yra ypad makroekonomikos AnalizLrojant svarbus rinkos ekonomikos elernentai.

infliacija.svarais 200 .pinigus. sugai5tan. rnainq priernon€yra pinigai. kai pinigai negali gerai atlikti mainq funkcijos: .tai ekonornika.kaip sLrddtinga suderinti [vairiq jhs prekiq savininkqinteresus.Atsiradus prekiq rnainai sLrskyla dr. reikalingasdvigubasnonl sutapimas.nes nesunku suprasti. kai TadapakankauZ pinigusparduotiobuoliusir po to pirkti bet kuri4prekE.re valstybis valiuta: Anghjoje . Dabartin€miss4lygomis prie barteriniq mainq griZtarnatuomet. i s u o l i n ap r i p a Z i n t om a i n qp r i c r n o n d s . Kad ivyktq liesioginiaiprekir4mainai. KonkretusmaterialiniaiiStekliaituri savo apskaitos (ivertinirro) vienet4:svoris. Sie du procesai . tarkirne. Tai patogutiek prekiq pardavejui. o knygil uZ gautuspinigus [sigyti pimadienl Vilniuje. yra abejotina.rs. ir prek€s mainomos viena1kit4. Siuo poZilriu pinigai vertinami kaip visuornends paZangos rodiklis. gali Kita vertr.P ir P .ra daug laiko.r laiko ir vietosatZvilgiuprocesus: pardavimq. kurio jDs neturite. Vienos bendrosmainq priemonesnaudojimasprekirl mainrl proces4 padaro efektyvesn[. SiLrolaikines ekonornikos flrnkcionavirnas be visuotinai pripaZintos rnainqpriemones neimanornos. Taigi obLrolius galirna parduoti SeStadienl Kaune. pagaliauleidZiavisuomenei pagarninti papildornqprekiLl ir paslaugq.metrfu o kainos . Galimybe. tarp j[sL1ir knygos pardavejone[vyks.o prekiq mainaivykstatiesiogiai. Tuo tikslu panagrinekime barterin€s ekonomikossistem4.1. tikrai ivyks tiesioginiai prekiq mainai. kuriuo nustiitornos kainos ir vedamaapskaita.t. pinigarns tiek pirkejui. o knygos pardav€jui reikia popieriaus. paZyrnetina. tiek vietos atZvilgiu.r.Pr. Kainos paprastainustatomos nacionalir. atlikdarni mainq priemones fr-rnkcijq padeda taupyti laik4 pailginalaisvaiaiki.parduodama pinigus.Nesutapus jog neivykstair kur kas svarbesni sanderiai. ekonomikoje.y. Sanderiaivyksta Lyniai sklandZiar. kad Pr nesutaptitiek laiko. o pastariejiyra priemondnusipirkti reikaling4kitil uZ prekqar paslaug4 Pr". Pinigai. Pinigai . . iSeikvojama daug pastangq. 2.kilograrn4 ilgis . Siuo atvejusanderis prekiq savininkqinteresams. norite [sigyti knyg4 ir turite obuolir. kai yra auk5tos kainos. v i s k a i n e r av i e n o s . Barterind ekonomika (bartereconomic).apskaitos (lvertinimo) vienetas. kai uZ lurimuspinigusnegalima nusipirktinorimosprekds. savaranki5kus l) 2) i pirkirnq. Siekiant geriau suprasti pinigq kaip taryininko vaidrneni jog pinigq ndra. prekiq mainq procesqpadaro Vienos mainq priernonds naudojimas efektyvesni. Tarkirne.

bet papildomas(ribinis) produktokiekis.jeigu ji be didesniq sunkutnqar p p i i S l a i d tg a l i r n a a v e r s tg r y n a i s i n i g a i s . kai uZ prekes ir 201 .Pranclzloje . G 1 .tai atidetLi mokijimq matavimo priemone.litais sterlingr4. 4. vadinamikvazipinigais.kaip mokejimo priernond .rmq ji l. Pinigai n6ra vienintele turto forma.garntiniai i5tekliai. popieriari. 2. pana5[si itrauktuosius.nuosavybe. uZsienio valir-rtos. l turtas. kad Tar. Labiausiailikvidus turtasyra pinigai. Pinigai. draudirno iSleisti. pasi[la.. disponuoja ekonominis aktyvai: L Materialiniai Ll. Siq funkcij4 pinigai atlieka tuomet.akcijos. yra tarn likra vertybiqatsarga. ir t. Tadiau yra daug prekiq .pinigai.) l a i t e r r n i n u o tiir t a u p o l n i e j i Salies ir konvertuojamosiosbei nekonvertuojamosios perskaiiiavus Salies valiuti6indeliai.taupymopriemonetai tam tikrasasrnens birdas. y K v a z i p i n i g a i( q u a s i .JAV . kurie neitraukiami i pinigq apibreZirnq. kaip greitaigalirna pirkti ar parduoti. taupomieji indeliai. ir 3. naudingumas. llgojo vartojimo reikrnenys. j 1.Lietuvoje .Ji lcngviausia [sigyjant lernia: kitq verlybiq. glaudZiaisusijusiosstr laiktr: tlrp Pirmosios dvi pinigq fr-rnkcijos pinigq gavimo ir jL1iSleidirno visuometpraeinatam tikras laiko tarpas. a m y b i n i u i a s ( a t ari [ r e n g i r n a i .kuriq kain4 lemia ne gamyboska5tai. kuria Turtas. 2. Turto likvidr. pagamintas naudojantSiasprekes. juos parduoti.4.todel del Pinigai yra potencialus patikimesni yra materialieji aktyvai.tai: sr"rbjektas. Zerne.kuris gali n.ll'ankais. Tai. reklatna.prekes kokybe.u r o n e . atlieka trediEj4funkcij4. Pirkirno ar pardavirnooperacijLl laipsnis. jot paklausa.raZeti intliacijos.rpyrno veliau galetq atlikti mainq priemonesfunkcrj4. toddl nieko nekainuojair nerajokio vargo kadangi tai jau mainq priernond. 2 .Amerikos doleriais. Turtas . Aktyvq kainq stabilumo prognozavimo Turtas arba aktyvai yra likvidus. 3 . p i 1 . turto saugojiruo 3. Kaintl veikia prekes gamybos ka5tai.C y v e n a r n i e ni a r n a i . i arba vertesi5saugojimofunkcijq pinigai atlieka del to. bet yra labai Aktyvai. Finansiniai aktyvai . verlybiniai polisai.t. Pinigai siaurqja prasnle yra likvidus.Kol jie jie Tokiu atvejLr pinrgailaikorni (saugomi). i5laidos. Pinigai .

. pinigus.t. T e r l e c k aV . .prekes.naminiai gyvuliai. Kai kuriose Vakarq Europos salyse naucloti rugiai.pinigai atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio issivystymo pakopoje.zveivbos 'Pladiau: s B a l d i S i s .siaurdsAr. DaugelyjeSkandinavijos.2.Rusijos. Nevisavertes monetos . visos rauros.paslaugas pinigai uZrnokamiveliau. raiyzaziui.kir. p a v y z d L i u i . I5 rnokejirno priemoniqvisumosgalirnai5skirti.kukur[zai. kavos pupeles.tai lnonetos.rylitti rr t. pavyzdliul lotynq kalbos Zodis.. t atitai.pecunia"_ plnlgus. Skotijoje. Zemdirbia'rs. centrineje Arnerikoje . visur pastebirnata pati tendencija:pinigais iapdauo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrinainio verslo prekes.rerikosrauru kaip pinigai placiai naudotikailiai. kauptukai. Bltent sia firnkcrjagrinclziprnos pinigines paskolos.g I JJ6 J*rl 6.vaiksdiojantys gyvenusiosprie vidurZemio jrlros. besiplediant prekiLlmainams. Afrikoje . Skirtingq prekiq virtimas pinigais nebuvo atsitiktinis.gr[dai. Senovds graika'rs pinigus atstojo kirviai. kad narnq apyvokos reikmenys taip pat alliko pinigq funkciiq. r n e c l 2 i o r o j a r n s i a i l i a i . IstoriskaidaLrgelis prekiq nors kartq yra br-rvgmainq priernone. Sri Lankoie .kuriq norninalioji realioji verte ir sutampa: r nevisaverdiuspinigus .v . uZ .g y v u l i q a u g i n r o j a r n s g y v u l i a i . o . visaveriiq prnlgq pakaitalus.t.. ISTORINEPINIGU NAIIA PinigLl vystyrnosi istorija yra tautq vystyrnosi atspindys. Baltijos. : M i n t i s . persijoje.. Kai Salyje didele infliacija. Azrjoje. nominaliojivertedidesne realiq4. g 7 V s . kai kainos stabilios.Todel daugelyjetautq Lodliai.. .pinigLlistorineraida apima kelis erapus. ' visaverdius pinigus.gyvuliai' yra bendros kilmes. kuriq ..-Airijoje. p i n i g q f e ' o r n e n a . 1 9 9 0 .. . pagal juos iSskiriamos pagrindines pinigq r[Sysr: 1.arbaprekiniaipi'igai.Kredito vystymasissqlygojaSiosfunkcrjosplelr4 J* .pecus'. 'roliniai ir metaliniai indai. Turirna Ziniq.'e visas keturiasfunkcijaspinigai atliekatik nesantinfliacijos. rei5kiagyvul!.y.vertes Zenklus. Pinigai . Ypad pladiai daugelyje rautr4 kaip pinigai buvo paplirE pinigai" .t. arnatininkams ukio apyvokosreikrnenysir t.Filipinulse . pinigai nearlieka tredios ir ketvirtos funkcijos.p .t..y. Daugelisaugalininkystes produktqbuvo ne maziau tinkarni kaip pinigai.pinigai" ir .jaut1..iai. veliau lsigalejLrsi Vidurio Europoje. turejo bendrq piniginl vienetq . Indijoje.

vielos. kailiai. kaip maZiautinkamosSiamtikslui prekds pamaZubuvo keidiamos tobulesnemis.rdoti pinigq raidosetapas. . I ) tai buvo mainqpriemone. ir panaSiai. atsidekojantdeivei Junonai uZ ispejirnq padejusi romdnarns iSvengti pralaimejimo.tenkinusios kabliukai.du Siuo laikotarpiupinigai buvo prekes. Monetos pavadinimas atsirado veliau negu pati moneta.tai nustatytos formos. yra neZymios. Metaliniai pinigai i5 pradZiq buvo metalo gabah4.moneo" .y.ispeju). pastatyta Sventykla pavadinta Moneta (lot. kol kaip pinigq medZiagapradeta rnetalas. Netrukus praddtakalti ant tq pinigq Zenklus. nuo (pavyzdZiui. Sioje Sventykloje buvo romdnq pinigq kalykla. nes jq vert€ kinta priklausornai jq dydZio). 2) turejo didelEir paslovi4perkarnqjE Jq cirkuliacijaturdjosavqtrukurnq: I ) ne visas prekes-pinigus buvo galirna srnulkinti (pavyzdZiui. nar. buvo tiesiogiai nar"rdingi. svorio ir prabos priemoni. pagrindinius reikalavimus : paplitr-rsios. Del daugelio fiziniq bei savybiqpinigais tapo taurieji metalai. nepatogusaugotibei transportuoti atsivedaprieaugio. bet l) buvo pakankamai. gyvLrliai.todel valstybds ant metalo liejiniq pradejo deti savo ZenklLrs. Pinigq raidosistorijarodo. . jie nepraranda (negenda. todel ir nedideliosvorio turi didZiulEvertg.kuris yra valstybes [teisinta Pinigams gaminti naudoti ivairus metalai. gali blti dalorni ir vel savo fiziniq savybiq sulydomi). gyvuliai 2) sunkLr. Moneta (coin) . Bet tai irgi buvo nepatikirna. t. Jie buvo nepatogus. Jie 2.padideja").rodandiusprabq ir svor!. brangieji akmenys. kurioje pagarnintipinigai gavo monetospavadinim4.bet tuometpinigq surnapati . kad: tarpininkas. Metaliniqpinigq atsiradimas tai antrasis ypad artimi pirmajai pinigq r[Siai ir pasiZymita padia pinigq-prekirl teikiama nauda. milteliq pavidalo.prJ{r. r metind gavybos apimtis paprastai yra stabiliai. 273 m. Prekiq-pinigqnaudabuvo ta.. Suteikta liejiniams forma. neypatingai vertq.ir pirmiausiasidabras auksas: . nes reikejo nustatinetisvor[ ir prabq. Ziedtl.. 203 . . ir taip atsirado moneta. bet neZymiai didejanti. Pavadinimasyra susijEssu romdnq Sventykla. laikymo ir transportavimoi5laidos. palyginti su jq brangumu. cirkuliacijos liejinys. 2) prekes-pinigaigalejo patenkinti tam tikrq poreiki.. yra reti.

Del iiq prieZasdiq buvo iSleisti metalopakaitai popieriniai pinigai. popieriniai . sirnboliniaipinigai. patogus. Bimetalizmas (bimetallisrn/bimetal standard) .. Europoje pimr4 karrq popieriniai pinigai isleisti Nyderlanduose XVI a. Kad eiliniai kinai negaletqpatys pasigaminti lokiq pinigq Zenklq.jq laikyrnasprivatierns asmenimsbuvo uZdraustas. nes brjorna jq padirbinejirno.Mainq ir mok€jimopriemones galiqjiemssuteikia valstybd.-rti stabil[s. pinigais.pr. 2. 3. Monetosi5radimas buvo labai svarbushkio vystyrnosi lvykis. juos ekonomine. spausdinti Japonija (1337m.XVII arnZiuje. Valstybejuos deklaruoja jr.devisi.).Per 50 metqmonetanelenka proc.1 kaip pinigus ir i5saugo return4 t. baltieji elniai buvo suginti i vienq valstybes o park4. Valstybe popieriniLrs pinigus pripaZlsta istatymine rnokejirno priemone.privalomaismainuoseir grqZinant skolas. l. aukso) isigalejimas kaip valstybes pinigq sistemos standarto.daug sveria. 650 rn.r-rurnas. paties popieriausgamybos iSradirnas.pradiniosvorio. r (visi to patiesnominalopinigaituri b[ti vienodos vienaru5iai vertds). Popieriniaipinigai.pinigq sistema. ne paprasta paverdia jq o preke. Jie Kai kailiai pasidard nepatogLrs apyvartai. besiremianti dviejq tar-rriqjqmetalq (aukso ir sidabro) atsargomis. buvo daromiis baltqjq elniq odos.y.kad. Popieriaus panar-rdojirlo pinigq garnybojepin. Kinrjoje naudotiodiniai pinigq Zenklai. kurie metalai naudojarni monetq gamyboje. portatyvus(lengvi. todel jie yra nevisaverdiai. deramaiapsaugoti nuo klastojimo. r patvar[s (geroskokybdspopierius). 4.ribodarna kiekl. Popieriniai pinigai yra pinigai rodel. Popieriniqpinigq prototipas 100 rn. tadiau rnonetqcirkuliacija turi savrltrukurnq. pinnil kartE buvo iSleistipopieriLrje pinigai. o JAV .). UZjuos visuometgalimalsigyti prekiLl. kaip ir. nuo jq atpjautas gabalas Ii paZenklinant valstyb€s zenklais)buvo teisds! parl kaili Zenklas.todel dideles monetq sumas sunku suskaidiuoti. l) Dideli metaliniq pinigq cirkuliacijoska5rai.Kr. ir Monontetalizmas(monornetalisrn/single standard) vieno iS tauriqjq metalq (pavyzdLiui.Pagal tai.2 2) Monetos bDna paprastai nedideles vertds. priklauso Kinijai. negu jq realioji verte. i5skiriama rnonometalizrno bimetalizmopinigr4sistetna. r turi bfiti dalus. Popieriniai pinigai iSreiSkiaLymiai didesnEnorninali4j4vertq.nedideli).Jie griozdiSki.y.atpaZin0s. Veliau juos peremdpersija (1294n. Popieriniai pinigai turi tr"rreti savybes: Sias r br.t.

kiek veliau . Stokhohne. neparnesi. nebekeidiamais pinigais.loje. iekis (check) .o cirkuliavo jo kvitai. Banko pinigai . Bankopinigai.Prancfizijoje.tai inclelio savininko i5ra5ytasisakyn. Zrnonds visuomet buvo tikri. rySys auksu.ri JAV VirdZinijos valstijos atvej[. techniniarns.4. Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektroniniq pinigq era. per Sirntrnedius keitesi jq banknotr"l leidimo i apyvart4pagrindai. palyginti su popieriniaispinigais: patogu siqsti paStu bei patikrinti i5rlokdtas surras. 4.r nebeturdjo prekernis auksu.kurierns galirna iSraiyti dekius.piniginio darbo" ir igalino juos naudoti racionaliau: juvelyriniatns.indeliai . atidarantdeking. ir Salies lstori5kai svarbi popieriniq pinigq rirSis.banknotai. Jeigujls banko sqskaitoje turite. kai apie 200 metq kaip pinigai buvo naudojamastabakas. pavyzdiini.Todel jie buvo lyg banko rlsiuose esandio aukso kvitai.turi nemaZaprivalumq. Zinoma.Svarbiausias skirtumas tarp banknotq ir popieriniq pinigq buvo tas. parodo i5laidas Pastarieji arba pinigq pervedimqir yra indelio arbajo dalies nuosavyb6s perdavirno priemon6. arbakreditiniaipinigai. pladiai nar.Tai iSlaisvino tauriuosius metalusnuo ..rti.Austrijoje-Vengrr. Jeigubanko jis indelisjus lgalinaapmokdtiuZ pirkinius.ras bankLrii5duoti arba pervesti i kit4 sqskaitqtam tikr4 pinigq sr-unq deki pasiraSiusio i5 asmens einamosios silskaitos.kad uZ pirkiniusgalitemoketi dekiais.kai patstabakas buvo sanddliuose. 1000 Lt.Pirmieji banknotaibuvo iSleisti 166I m. patiketifinansiniam tarpininkui. rnedicinosporeikiams tenkinti.pinigai iS esrnes yra tik pinigq Zenklai. s jokio ry5io sr.rdojama kaip cirkuliacijos priernon6. su koljie i5 auksokvitq virto visq prekiq bei pasiar-rgq kvitais. valstyb€savoautoritetu. XIX ir XX a. Be to.negrynieji. Tai kitaip v a t l i n u r r pii n i g a is i a u r q j a r a s n l e . kad banknotusgalima iSkeistiI auks4. fstatymindlnis piliediaivisuotinaitai pripaZfsta. o ne iSra3omidekiai. Tai panair. pinigais laikornas s4skaitoslikutis banke.. r p lnd0lis (deposit) pinigai. tai Sisindelis yra pinigai. Vietoj dekilt pladiai pradetos naudoti kreditines kortelds piastikines plokSteles magnetine su atmintimi. centriniaibankai spausdintq kad j p b a n k n o t u s e d i d c j u s i o r n s r i a u s y b i si S l a i d o r np a d e n g t i S i e b r n k n o t a i a u vy .tai lvairiq tipq indeliai bankuose (deposits). 205 . atliekapinigq funkcijas.Kodel? Todel.todel po karo banknotaivirto ar paprasdiausiais. i auksrlpopieriniais Popieriniai pinigai sqlygojo bankopinigq epochos atsiradin. Prie5 PimrqjI pasaulini karq daugelio Saliq vyriaLrsybes erne reikalar. kad bankai banknotus buvo isipareigojE kiekvienu momentu i5keisti i auks4. jr1 patikimasbudasapsisaugoti nlro vagysdiq. banknotai paplinta visrune pasaulyje. kad juos deklaruoja priemonernis pinigais.taupom4jqar kitE s4skait4. atskirq tabako pakrlnuosavybe keitesi.Jie turi perkarn4i4 gali4 todel.vadinasi.

Fordq" savininkusprie savo degaliniq.l. Priklausornai nr. uZ pinigai .Ribq tarp pinigq ir kitq tipq finansiniq aktyvrl parodo analizuojarnojo turto galimybe atlikti pinigq funkcijas: mainrl. i5duodantyskreditines korteles.r2jas fiksuot4 metini mokesti. bet gali blti naudojami terminuoti indeliai ar taupomosios s4skaitos.tai taupornosios 5.tai banko ar prekybinds finnos vardinis piniginis dokumentas. kuri savininkasgali pasiin'rti tik pasibaigustam tikram terminui. Tadiau kredito kortele . kad tai patogi pirkimo priemone. Terminuoti indeliai ne tokie likvid0s kaip taupomosios seskaitos. jam nustatoma maksimalikredito suma. liudrjantis indelio savininko asrnenybp ir suteikiantis juteisE lsigyti maZrneninejeprekyboje prekes bei paslaugas. 706 .jarn pakanka dekiLl knygeles ar kredito kortelir. i u o l a i k i n i q i n i g q v e r t i n g u r n Eu l e r n i aq k p S n savyb€bhti mokejimo priemone. atidedanti pirkinio apmokejirnq. uZ ISskiriami pagrindiniai Sie popieriniq pinigq bruo2ai: Siuolaikiniq o tai valstybes. komerciniq bankq ir taupymo istaigq skoliniai i i s i p a r e i g orjn a i . Netikri pinigai arba pr.vertybiniai popieriai ndra tiesiogind cirkuliacijos priemone. Bankai ir kompanijos. monetos.iSdavusikredito kortelp.Kortele suteikia galimybg sudaryti grynq pinigq ir dekiniq indeliq suma.Kredito korteld (credit card) . Pirmosioskredito kortelesatsiradoJAV po Pirmojo pasaulinio karo. taip pat ir aktyvq likvidumas.ra r.Nuo 113iki ll2 Siossumosgalin. dekiai* patysneturi tos j v e r t d s .atsiskaitant prekesir paslaugas.nernokant grynais inigais. jas leido stambiosnaftos kornpanijos. apskaitos vieneto ir taupyrno (vertes i5saugojirno)priernonds.rti grynaisiaisbet kuriame automatiniame kasosaparate. PaZeidEs sqlyg4 indelininkas praranda Siq visas pal[kanas arba jq dal[. tai greidiau trumpalaikio kredito gavimo priernone. tenninuoti indeliai ir trurnpalaikiai vyriar.tai indelis.Pagrindinis jI pinigq kriterijusyra paprastumo laipsnis.rsybds vertybiniai popieriai. naudojant sanderiams vykdyti.ne pinigai. in.popieriniai.. Kitaip jie dar vadinamipinigaispladiqja prasme.agar. Siuolaikiniq pinigq vertingumqnulerniajq savybe buti mokejimo priemoneatsiskaitant prekesir paslaugas.rs nebaitinaituri ne5iotisstor4 piniginE .kad priri5tq . u r i q Z y r n ij q n o r n i n a l a s .rsiau sqskaitos. Siuolaikiniaipinigai . p Pasaulinepraktika rodo. jie taip pat gali b[ti panaudoti bet kaip gryni pinigai arba pasibaigus terminui pervestiI einamqj4s4skait4.Tadiau pirkirno sanderisnebaigtas. likvidurnolaipsnisyra maZesnis Jq negu pinigq siaurqjaprasrne.Taigi maZesne sanderius disponuojant turtingas Zrnogr. Terminuotasindelis .ro kliento kreditingurno.pavyzdLiui. kol apmokarnakredito korteles sqskaita.kuri suteikia Siuo atvejLr bankasar kita [staiga.

Aukso standartas(gold bullion standard) auksupadengtr-1 pinigLlsistema.bet pinigqpolitikajq destabilizuoja. kiek ji nori. dauguma Saliq savovaliutas buvo susiejusios su auksu. Laikantis aukso standarto.rkso nuperka daugiau.o uZ tas padiasmarkes 20 kaip popieriq. PavyzdLiui.6g. Saliespiniginio vienetoauksoturini. ir pinigq pasiDla sumaZdja. Salies vyriausybenustato: l .rkso daugiaLr kaina yra fiksuota. z . yra 2. infliacija susilpn€ja.tai pinigq ji gali i5spaLrsdinti daugiau. . t. ir du atvirk5diai. Tai reiSkia. Kiekviena valiutaturdjo tvirt4 auksokurs4 kuriuoji buvo keidiama.jq perkarnoji galiasantykiniai pastovi. r pinigtl vert6 nera susielasu fiksuotu taLrriqjq metalq kiekiu. Ekonornistaiklasikai skatina aukso standartonaudojimq sr. XIX a. valstyb€ atsako uZ piniginio vieneto vertes stabilizavimE (tam tiksluiji kontroliuoja pinigqpasifild.tai pinigq verte sumaZdja kartus. mokddarni pinigus. ir atvirk5diai.rgrqZinti. tai kiekvieno piniginio vieneto verte krenta.sv6rus[ sr. kuri uZ tuos pinigus galima nupirkti rinkoje. Vadinasi.rsitarimas. .Saliq sr. antrojepus€jepasaulyje buvo rnasiSkai pereinarna prie aukso standarto. verle yra atvirkSdiaiproporcingakainq lygiui.pinigq kaina yra atvirkSdiai proporcinga pinigq kiekiui. Jq argumentai: I . kLrri valstybe turejo savo atsargose. iki 1934rn. 29 galirna buvo gauti50 Silingq. Tarp pinigq ir kainq lygio visuornet tam tikrassqrySis. Nuo 1879rn. kad pareikaiavus Salies centrinis bankas privalejo nustatytakaina banknotLrs keisti i auks4 ir atvirkidiai. Netruk<Io laisvamauksoeksportuiir importui.Todel jis jI atpinga.Zmonds supirkineja. neleidZia jai pagaminti pinigq tiek.I5augusauksopaklausai.y. Jeigu vyriausybe i5leidZiaper datrg grynq pinigq. pinigq yra t. J.skoliniai isipareigojirnai sekrningai atlieka pinigq funkcijas tol. Palaiko grreLt4santykf tarp auksoatsargqir Salies vidauspinigq pasifilos.vyriaLrsybei iSleidus pinigq kainq lygis kils. PavyzdLiui.po Pinnojo pasauliniokaro Lenkijoje l4 000 markiq Anglijos rinkoje buvo vertinamos Silingq. Laikydamasiauksostandarto. kuriojepinigai gali b[ti pakeistiauksu.'arus]. Tadiauar. Banknotq kiekis buvo ribojamas aukso kiekiLr. Aukso standartasdisciplinuoja vyriausybE. jq sElygojaprekiq ir paslaugqkiekis. Jeigu valstybd ar. leidZiantisnustatyti valiutr4 kurs4 laikanlis auksoekvivalento.y. Rinkosekonornika stabili. ?I svaras lygus453. 20'7 .palyginti su kitornis prek6rnis.jeigu visq prekiLl bei paslaugtlkainq lygis padvigubeja. kol.

gerus" apyvartos. Sis standartas. Ndra garantijq. o Kaip visuotine mainr4priernonepradetanaudoti prastesnds gerosios suvartojamos pagal paskirt[ (sur[kornos).rarn. pasiula. Pinigq istorind raida rodo.ekonor.Kiekvienasbelaisvisperiodi5kai KryZiaus maisto siuntas. dZemo. ElZbietos Thom. sutrukde DidZioji depresija ir Antrasis be pasauliniskaras.. N*eragarantijq. tai visi Zmonds pradedaj[ vertinti.o maZiau vertingitoliaucirkuliuoskaip pinigai.y.nikos hipotezd. kad.blogipinigai" i5stun-ria . Jei apyvartoje du pinigq tipai.kuriose buvo s[rio. tai vertingesni pinigai bus vartojarni pagal tiesioginq paskirtl. liepos ndn. to uZteks bendrojo nacionalinio produkto apimties augirnui uZtikrinti optimaliai 3-5 proc.per metus.. Greiamo ddsnis (Gresharn'slaw) i5 teigianti. aukso gavybai aLlgant2 proc. kad .margarino ir cigarediq. karui. j4 Zlugo. Kadangipinigq pasiDla per metus).pasauliniamkarui. monetarines sutartys buvo perZiurdtos Breton Vudo tarptautindje finansineje korrferencijoje. gaudavoRaudonojo prekiq kiekis labai ribotas. r[Sies cigaretes. o kartu ir pinigLl pasilla. Bandyrnai nacionaliniqvaliutq konvertavirnq auksq ir 5i sisterna i atgaivinti buvo nedr4sDs.ir kainosbus stabilios. jei tarn t. kai iAV prezidentas (Nikson. bet iq perkamoji galia.2 proc. Tai buvo nat[ralios evolir"rcijosrezultatas. Lieluvoje tokia situacija buvo Zlungant 208 . RidardasNiksonas susitarimaspanaikintas 197I m. i Siuolaikinernis sqlygomispinigLlatsiradimoistorija pakarlotaAntrojo pasauliniokaro belaisviq stovyklose. 3. sufomrulavusiojo patardjovardu. ir turi buti panaudotagalirnybe pinigtl L Rinkos ekonon-rika politikos priemondmis keisti pinigq pasi[l4 slopinant gamybos svyravimus. Priimtas bendrasaukso kr. kad ar-rkso Naujr-1 aukso telkiniq atradimasir darbo naSumokelimas aukso gavybos pramonejegali sukelti infliacijq.rrisbuvo konvertuojarnasi auks4. kad svarbu ne pinigq fbnna. pavadint4 j1 vieno i5 ankstyvLgq merkantilistqTomo Gre5amo(Gresl. dar kart4 patvirtinps Gre5amo desni. yra prieSininkai. yra nors vienoda. Pinigai . poreikiq tenkinimaspagal tiesioginqvartojirno paskirt!) skirtingos.tai ir pinigq pasifila augaldtai. per metus.susijusisu auksu.tai tarn tikras socialinissusitarimas.Richard)at5aukb JAV doleriokonvertavimE auks4.kur ekonorniniairySiai buvo primityvrls. l5l9-1579) finansinioAnglijos karalienes . 3.paremtasJAV dolerir"r. dar-rgelis valstybiq at5auke Prasidejus Pirmajarnpasauliniarr.kuriq vertdrnainuose jq vartojarnosios vertds (t..o jo pasifilaaugal6tai (. 2. JAV. 1944tn. aLrgsldtai.y. to.[vykusioje 1944m. argumentai: Jq Keinso Salininkai auksostandario yra nestabili. tikras daiktas konkrediomis sqlygornispradedamas naudoti kaip pinigai.Baigiantis Antrajarr.

2) atsargq(apsidraudimo) motyvas ir 3) turto motyvas.rZ parduotas prekes bei paslaugas.i ji maZina. Ii:' f. Pinniausia apibudinsirne Pinigq rinkq apibudina ir pinigq paklausqi5nagrinesime pinigq laikyrnomotyvus. paprastosiornis akcijomis.kodel Zmones Jau pabr€Zdme. bei gamybosveiksniq rnainqprocese.rones funkcija. todel nr.kai jq naudapadengia ka5tus. o gaunami r..o dabar naudojamoskitq prekiq kurios yra ankstesnes gamyboje). Pinigai . P i n i g qp a k l a u s a Visi ekonomikos sisternossubjektai.. t ( l paklausa pasi[la.'ru.kuris b[tq gautas. t.rs mainq prien.li'f ""Ji'"-::ffil. I RrNKA 6. obligacijos. 1 . kad Zmonds savo turq gali kaupti ivairionris fonnomis.y. Siuolaikineje pinigai naudojamiperkantprekes [kineje sistemoje bei paslaugas. paslaugLl turi tur6ti pinigq. kartu jie atlieka taupymo priemones vaidmeni. kuriq pagalba lgyjamas realusis kapitalas ([kineje veikloje naudojami pastatai. 3 .Kyla klausimas. kad palankiai progai. garnybosrezultatas. pinigais. obligacijomis.kaip Zmones paskirstyssavo turtq tarp pinigq ir obligacijq.cukrui. duodandiu pal[kanq. nekilnojamuoju turtu. J[ sudaro esantys apyvartoje pinigai tuo laikotarpiu lurirnos banko s4skaitos.pasitaikir.filyJ. Siuos Pinigq laikymo naud4sudaro:l) sanddriomotyvas. Zaliavosir kitos ekonomindsgerybes.3. 6 . nori tureti pinigq.irengimai. ir paskolqobligacrjas.planinio[kio sistemai ivedustalonusalkoholiui. vadinama alternatyviniais pinigq laikymo kaltais (alternative money holding). Zmondslaiko pinigustik tuomet. dalyvaudami prekiq. Pinigai dabar laikomi. finansinisturas.Siuo atvejusvarbipinigq kaip bfitq i5leistiveliau.kai Sietalonaitapo ir mainu oriemone. Tolimesneje analizeje paprastumo sumetimais abstrahuosirn€s nuo turto fonnq ivairoves ir nagrinesimetokias jo palukanq. Sios dvi pinigq funkcijos ir atsakoi klausimq. PrNrCrJ ! : . Tai fondai. neduodandiq palukanq.tai viena iS turto formq.ffiT1i. pagrindines fonnas:pinigus kaip mainq priemong.rolat didina savo finansini turt4 ir atvirk5diai:i5leisdan. 209 .nainais r. duodandias Dirbdami Zrnondsgauna pajamq.jei turinrtl pinigq sulna butq paversta finansiniu turtu (obligacijomis). l.Trumpai aptarsime Siuosmotyvus. banko sEskaitomis.iiliJ Palukanq prieaugis. arba pinigLl atsargossudarornos tam.

Tokiu atveju sudarantankstesnes apimties sanderir. tuomet visos pajamos ir i5laidos norninaliai padvigubes. Ar reikia laikyti pinigLrstarp pajamq gavimo ir kito pirkirno? Visas pajamas galima panaudoti nedelsiant. yra Nominalioji pinigq paklausa (Mp demand).o kitos sqlygosnepasikeidia. Jeigu visi sanderiai butq tiksliai vienalaikiai. Pinigq paklausa nominaliojiir realioji. pinigq reikesdvigubai daugiaunei anksdiau. o ne realusiskintamasis. -Mo . kad juos perparduotumtuo metu. kadangi mokejimas ir iplaukos nesutampa(nera tiksliaisinchroniSki).Sanderir"rs sudarytibarteriniupagrindulaiko ir pastangq poZihriuyra brangialr.tai norninaliqjqpinigq paklausos kiekis. realusispinigLg o 210 . (6 l) Jeigu kainrqlygis padidejadu kartus. nei laiko ir pastangq. " . pinigai yra nominalusii. Pinigq paklausa (Mp . kur[ Salies ukio subjektainori tureti pinigq forma.norninaliojipinigq paklausa. kai reikalingi pinigai. kol neZinorneprekes kainos.money demand)_ tai turto kiekis. P .perkant pal[kanq duodandiusaktyvus jau vien todel. tuomet norninalusis pinigq paklausos kiekis padvigubds. mes neZinome.pinigai btrtq visi5kainereikalingi. Stambios kompanijos kaip tik ir vykdo toki4 politik4. Jei kainos padvigubeja. pajarnq ir i3laidq sinchroniSkumolaipsnio. Tiksliau reikalingas laikyti pinigq kiekis priklauso nuo sudaromo sanddrio apimties. Tokiu atveju pigiau ir paprasdiaulaikyti bent siek tiek pinigq.rs akirnirksn[. Realioji pinigq paklausaapskaidiuojama pagal SiqformulE: . 5i Sand€rio motyvas (transaction motive) .grynq pinigLlpaklausa. padalytasi3 kainq lygio. pardavusprekesbei paslaugas tuo padiu akimirksniu perkantnorimasvartoti prekesir paslaugas. pavyzdliui. dia Z .tai pinigq laikymas.P .bendrasis kainq lygis. Mp . Tadiau maZq ipla'kq atveju gauna'ras pelnas nepadengia nei brokerio paslaugq apmokejimo (procentq).rs.reikalingq tokios politikos igyvendinirnui. ir Kitu laiku. tol. i5skyrr.realiojipinigqpaklausa.tuomet pajarnosbutq gaunamos. Taigi pinigq naudojirnassudarantsanderiustaupo laikil.kiek galirna nupirkti uZ 100 Lt. nominal money Realioji pinigq paklausa (L real money denand/liquidity) .

Suprantama. susijgssr"r bendrqjqsanddriqpadidejimu 1. kad Zmones tiksliai Zino. Kokia grynq pinigq atsargos laikymo nauda? Ji (nauda) yra tuo Didejant BNP.t. realiLgq 1) bendrojo r.t. bet yra rizikingi: vienais melais duoda labai aukitas pal0kanas. Tarkime.Jeigu parduotundtekelias palukanq obligacijas.kitais . sudarymogalimybds.gantumete trukstamqpinigq. o ilguoju .y. produkto apimtiesdinamika. bLrs 2) sinchroni5kumotarp rnokejimq ir pajamq gavirno laipsnis.0 laikomasiprielaidos.Tokiu atveju BNP ir sanderiqapimtis deki. maZesnds negu Kiti aktyvai kur kas rnaiiau rizikingi. auga ir sanderir-1 motyvas.arba r. stiprejair grynq pinigq atsargos Sanderio ir atsargos motyvai yra pagrindiniai veiksniai. del prekiq bei paslaugq. tai jie nebeperka pinigqper slvaitE.y. PavyzdZiui.y. pavyzdliui.jei namq [kiai perka t4 dienq kai gauna i5 darbdavioatlyginirno vis4 savaitq.Klausimas.o kitam pasiseke televizoriq.ursinio palu. kada gaus pajarnq ir kada mokds uZ prekes bei paslaugas. tadiauprekd gali briti jau duodandias puse kainosl Tai ir yra ir parduota. prasme(arba M I ) kieki. pramonesakcijos. tarpinitl prekiq sanderius. didesne.t. Trumpuoju laikotarpiu flur.net ir turimo finansinio turlo iSleidimas. visq sanderiq kad vertdvirSijaBNP (arbaBVP).racionalinio pinigq laikymo kiekis dides.0procento. kurias galima uZjuos nupirkti. atsargos Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionary motive)* tai i5ankslinis nusistatytnas laikyti pinigus tokierns poreikiarnspatenkinti. pinigq siaLrr4ja turto laikyno tikslas yra dideliq 3.todel BNP padidejirnas proc. nesjie apinirrir sqry5[ su BNP apimtimi. Sanderiomotyvu laikomq pinigq apirnti lernia. gyvenalne nepasttlvianrr-pasaulyje.kuriq tikslus pobudis dar neZinomas.kaip Zmondspaskirstof'uransrnes rizikingq aktyvq vidLrtines investicijas tarp saugiq ir rizikingq aktyvt5 jau nagrildtas prmoje ekonornikos 211 .Apibldinant sanddrir-1 1.Kai kurie aktyvai. nesikeistr4.NeZinornybepadidina apsidraudirno butinurn4. Netiketaiaptikotedidell pigtl nutardte pirkin[. bet jam turirntl pinigLlnepakako.notyv4turdti j0s isigijote didesnes pinigq.y'ra nuostolingi. tadiaujq teikiamospajeunos pajamos.Antratne skyriuje jau i5ai5kinta.nori pinigq del jq perkanrosios kad Zrnon€s kiekis nepasikeis.. kad jie yra pastov[s. tadiauZmones turetqmaZiau 2. duoda auKtas pallkanas. galios.rodandiq obligacijq ir pasitenkinti rnaZugrynq pinigq kiekiu. kuo didesnesanddrio apimtisbei netikrumolaipsnis. realizuojantys mainq galimybg. pallrkanas dr. kitiems veiksniamsesantpastovielns. Kita vertus.kanquZtikrinilras.nustverti" (apsidraudimo) motyvas laikyti pinigr-rs. Tarkirne.kai augsrealiojo BNP apirntis.

Snic5ka kt.money transactions dernand) tai pinigai. Ji nagrineja.tr. tai grynq pinigq laikymas nerizikuojant. t. Sprendim4 kiek finansiniq aktyvq laikyti obligacijq. reikia [vairiai investuoti (diversifikuoti) turirn4 turt4 tarp skirtingq aktyvq.r elementus. Analogiskai elgsisir i su pinigais: dalis jq bus laikoma rizikinglL o dalis . bttini sand€riams atlikti. Turto motyvas (assets motive) .teorijos kuso dalyjer.. Teorija.todeljie niekuornet nesudds kiauSinitl vien4kepsi. Turto motyvas veikia tik platesniopoZi[rio i pinigus atve. dis tai skirtumastarp Ml ir M3 maZeja.l9l 199.Svarbiausia ir raisykle. tai mali ir pinigq laikymo alternatyviniai ka5tai.. kai palukanq norma didele .u. Tadiau.saugiq aktyvq forma. Dabar tik pakarlosiureiSvad4:kadangi hnonds nemdgsta rizikuoti. Sanderio pinigq paklausq lernia sanddrio ir atsargos ( a p sd r a u d i r n o ) o t y v a i .P. paslar-rgqbei garnybosveiksnir4 kiekio.bet palhkanornis. i m Sanddrio pinigq paklausa (Mor. Mikoekonontika.obligacijas pinigus. atsisakantauk5tq rizikingq pal[kanq ir stengiantissudaryti finansiniq investicijq porlfeli su maZesnd:mis. todel zmones nords daugiau tureti aktyvLl pinigq forma.i .kadangivis daugiaudekiniqs4skaitq pradeda duoti palukanas. vidutini3kai toks finansiniq investicijq portfelis s4lygosZemesnes palukturas. AptarsirneSiuosdr. bet pinigq savininkai iSvengs absoliudios nesekmds blogais meiais.rretidaugiau likvidZiqaktyvtl(pinigq)neapsimoka. stabilesnemis Turto laikyrnE ivairiornis formornis nagrindja portfelio teorija. Vienas i5 jos kurejq arnerikietisDZeirnsas Tobinas l98 l m.bet nelinkgjornis rizikuoti. kad pinigq paklaus4lernia i5vardytiejimoryvai.tai grynq pinigrl pavertirnas pallkanasduodandiais nerizikingais finansiniais aktyvais. kiek . l. Didejant ' V. teigianti. ir 212 . nes stamb[s tern.y. kad Zmones siekia savo investicijoms kuo aukstesnio pelno. esandiorinkose.pinigrl forma. vadinamaKeinso pinigq teorija.ir nuo jq kainq lygio. Ir prie5ingai. Sanderio pinigq paklausa priklauso nuo prekiq. apdovanotas Nobelio premija. nulemia pal[kanq dydis. Pinigq paklausa kaip aktyvarns keidiasi atvirkidiai proporcingai pal[kanq nomtos dydZiui: kai paLlkanq nonla Zema. kaip rizikuoti nelinkgs investitoriusracionaliai isdestosavo finansinl turtr{ji padahja i akcijas.rinuotiindeliai itraLrkiamii pusiau pinigq (arba M3) eielnenttl. Teorija remiasi prielaida. Pinigq laikymo nauda s4lygoja pinigq paklaus4 kuri susideda iS dviejq sudedamqjqelernentrl sumos: l) sanderiopinigq paklausosir 2) pinigq kaip aktyvq paklausos.

pinigq paklausos kainq lygio sqrySis 6.pajarnomsbei kainoms. pav. ir Tadiau i pinigq paklausa nepriklauso pal[kanqnonnoslygio (6. sanderio pinigq paklausos kiekis dideja.tai paklausa lvairios formos finansiniaurs aktyvarns: akcijoms. padidejapinigq paklausa.2 pav.assets money dernand) . Sanddrio ir greidio:kuo priklausoir nuo pinigq apyvartos Be to. dideja ir sanddriopinigq paklausa. p .1 paveiksle. obligacijoms. tuo 2. pinigq paklausa jis rnaZesnis.jarnnacionaliniam produktui.1 pav. Trediasis pinigq laikymo motyvas . Sanddrio pajamqsqry5is 6.sqlygoja pinigq kaip aktyvrl (arba taupymopriemones) paklaus4.Tai bendrosiorns parodyta 6. nuo sanderio 0 pinigq paklausos pahlkanq ir nonnosbei nacionaliniq 6. Mplxy. MoarrpadOti. didejantkainq lygiui.turto sudarymo . daugiaupinigq reikia sanderiqaptamavimui. Padidejus bendra.y. persikeliai deSinq.2 paveiksle pavaizduota sancldrio pinigq paklausos kiekio priklausomybe nuo bendrojokainq lygio.). Pinigq kaip aktyvq paklausa (Morur . t. pinigq s4skaitonrs ir grynicnrs inigarns.1.

paskirstant santaupas[ [vairius aktyvus. prakti5kaiyra tam tikras pinigrl rezervas. Apskritai.2) Ekonominiai sprendimai priklauso nuo to. tuomet gyventojq grynq pinigq dalis aktyvq struktliroje maZes. tai tikslingiaupiniguslaikyti grynqjrlforma. uZ koki4 isigyti obligacijtl. bus Spekuliacija (speculation) . pavyzdZiui. priimdamas sprendirnus ir iS daugybes galimq variantq pasirinkdamas vienq jo vertinimais. tai likgs 100Lt grynaisiais spekuliacine pinigq paklausa.po keleto rnetq. o tuo labiau . Niekas neZino. o Pinigq paklausa. kuri neduoda palukanr4.metq. todel pinigq kaip aktyvq paklausayra obligacijq palukanr4 normosfunkcija: M t'. kokios jos bus po savaites. bet kokiq vertybir"i pirkimas.Jei obligacijq isigyjarnauZ 500 Lt. obligacijas. Kiekvienas individas.y. tikslinga obligacijas pirkti. turint tikslq veliaujas parduotiauk5tesne kaina.nulemiantistokius yra ekonorninius sprendirnus. be to. labiausiai tiketinq.rtimaksimaliq pajamq iS savo aktyvri. dabartiniu laikotarpiu obligacijq palfikanq non'na didele. kad ji artimiausiu laikotarpiu pradds maZeti. Visos visuomenes nariq pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcingaobligacijq palukanqnonnai (6. likusieji 600 Lt yra taupomi. kai obligacijq palukanq norma maZa. tai labiar-rsiai tiketina. koki4 jlt dali palikti grynaisiais. Jeigu. PaZymetina. sprendZia. Kuo gi vadovaujamasi.veikla. lr atvirk5diai.). esant didelei obligacijq pal[kanq normai. o isigyti Calimi [vairhs taupyno varianlai. Kadangi obligacrjq palhkanq norma atvirk5diaiproporcingajq rinkos kainai. i5jq 400 Lt i5leidZiama yra netikdturntl. siekiantpelningaii5destyti santaupas. kad pal[kanq nonna negali nukristi Zemiau tam tikros minimalios ra reik5mes.ru'r= L(r) (6. siekiant greitai pasipelnyti.t. siekiant maksimizuoti pajamas?Svarbiausias veiksnys. Vertybinir.l popieriq rinkos neapibreZtumo s4lygomis individas rizikuoja.todel L(r) asimptotiSkai artejaprie rr. kurios duoda ir palukanqir. Del tokiq numatomqateitiesprocesq. tai tiketinas palfikanq normos surnaZdjimas kartu rei5kia obligacijrl rinkos kainq augimq ateityje. Tolimesneje analizeje ne[vertinsime jq aktyvrpfonnos [vairovdsir nagrinesime Siaspagrindines formas:pinigus tik kaip mainr"lpriemonq.. PavyzdZiui. Vadinasi. pinigq kaip aktyvq paklausarodo pinigq 214 .3 pav.Ekonornikos sistemos subjektai gali laisvai rinktis. siekdamasgar.dabar apsimoka pirkti obligacrjas. prekdmsir (tai sanderio paslar-rgoms pinigq paklausa). kuriuo Zmones nori apsidraustinuo rinkos konjunkturos pajarnos l000 Lt. yra netiesiogine mokejimqpriemone. obligacijqpahkanq noma. kokia bhtent fonna jie nori laikyti savo santaupas. kaip subjektas vertina obligacrjq pal[kanq nomos perspektyvqkitirnq ateityje.

r).4 pav. 0 M l 6. nes. esant[vairiornspalfikanqnonnoms (Zr. afDa (6. kuo didesndpallkanq norma. Pinigq kaip ir obligacrjq rinkq s4veik6 atsiZvelgiant lar. Pinigq kaip aktyvq paklausa Bendra pinigq paklalrsa MD nustatoma kaip Siq dviejq pinigq paklausos elementq .3) Mo=f(. didejant palukanqnorulai.sanderio pinigq ir pinigq kaip aktyvq .).tiek grafiSkai: Mo=Mo(. dideja ir pinigq laikymo altematyviniaika5tai. Bendrojipinigq paklausa .vertinimus.3 pav. realiosios bendrojonacionalinioprodukto apimtiesir pallkanq normos.4 pav.rodantipinigq kiekio priklausomybE nuo bendrojokainq lygio. Mu"r \ \_ 6.\*Mr(o\.surna tiek absoliudiais skaidiais.Mp .rkiamus i aktyvq paklaus4apibldina bendra taisykle. tuo maziau Zmones stengsis tureti pinigq ir maLtaujq skolintis.tai bendras nominaliqjq pinigq kiekis. vadinamalikvidurno pirmenybeskreive. 6. Bendroji pinigq paklausos kreive. kur[ Zmondsnori tureti sanderiams sudaryti ir aktyvq forma. (+)(-) Zenklai skliausteliuose po fonnule rodo atitinkamo veiksnio didejimo poveiki bendrajai pinigq paklausai.

Vadinasi.jis pinigLlpasi[14.tai ir bendrasis PavyzdLlur.{1. todel kainq lygis yra proporcingas pinigq kiekiur: o_MxV (6.KeinsopoZiuriu.pinigq apyvartos greitis. kad bendrasis kainq lygis yra proporcingas pinigq pasiulai. greitisir realusis Monetaristai teigia. nes pinigq kiekis. L Fi5erioivestatapatybe: SiosteorijosesrnE U:v : ?2.kad pinigq apyvartos bendrasis nacionalinisproduktastrumpuoju laikotarpiuyra pastovus.bendrojo produkto kiekis (realusis bendrasis prodLrktas).kad bhtq iSlaikyta tapatybe. turi keistisir kita lygybespuse.bendrasis kainq lygis. Z.nominalusisbendrasisnacionalinisproduktas. teigianti.yr4 tik prekiq. Pasikeitus vienarl tapatybes elementui vienojelygybes puseje.kLrrios laikosirnonetaristai. nusakol91l m.rlemia 2t6 . Alternatyvi teorija. nacronalinis P * Q .pinigq kiekis apyvartoje. uZrnoketq perkant prekes.arba ankstyvosios. O .parodo pinigtl kieki. P . sumoketas perkant prekes ir paslaugasper tam tikr4 laikq turi buti lygus pagamintq prekiq ir paslaLrgq pinigq vertei. pinigq paklausa tiesiogiai yra proporcinga Vadinasi.4) . pinigq paklaus6 nulemiantis M x V . bendrajarn nacionaliniam produktui (Y) bei kainq lygiui (P) ir atvirk5diai proporcingapal[kanq nomrai (r).juoinvestuoli.nes Ms : Mp.analizuojanti pinigq rink4 yra kiekybinepinigq leorija. Duotoji tapatybeparodopusiausr. nulemia Si vaclinamosios senosios. kainq lygis turetil padvigubeti.Likvidumo pirmenybd (liquidity preference) pirmenybe laikyti pinigus(grynuspiniguscirkuliacijoje plius indelius).5) jeigu pinigq kiekis padidettldu kartus. MS MD dia (6. bet ir pinigq ne rinkose. s o ne. nes vartotojai turi. kiekybines pinigq teorijos tapatybe galioja. Kiekybin€ pinigq teorija (quantitativetheory of money) tai teorija.pinigq kiekio padidejimas nr. palyginti nekintamus[prodiusir pinigus iSleidZia tam tikrais laiko tarpais.

kad Mar5alo koeficientas k:l/V. parodantis.nominalusis Siuo atveju tapatybetaip pat rodo pusiausvyr4ne tik prektq. kuri4 [kio subjektailinkg laikyti grynq pinigq fortna. kLrr[ galima lsigyti nacionalinisproduktas. nacionalinis bendrasis P x Y . tuomet kainr4lygi lemia pinigq kiekis M. t.Jei Siekintamieji dideja spardiaunegu hkio bendrosios pasi[lospajegumas tai del to padides bendrasis kainq lygis. rinkoje arbarealusisbendrasis k . s4lygoja infliacijos ternpq padidejimq I procentu.MarSalokoeficientas. M. produktas.visas prekiq ir paslaugqkiekis. pavyzdZtui.pinigq kiekis.jie teigia.infliacijos lyg[.6) cirkuliacijoje. Pagal kiekybing pinigq teorijq pinigq kiekio padidejirno tempai I proc. kainq lygis. 217 . vadinamas ir nominaliosiospal[kanq normoss4rySis Pateiktoje tapatybeje ivertinti tik ivykdyti sanddriai. prekiq atsargos pinigLltaupymas.bendrasis )'. -n. nes kr. to.rodantisnominaliqiq pajamq dali. Bet koks pinigq arba yra tiesiogiaisusrjEs prekiq bei paslaugqbendrosios su kiekio padidejimas paklausospadidejimu.i5vardytos rr. kuris savo nonrrq I procentu.y. u g p . o s u k u r i a a l u t i n e s r e k e sS i f o n n u l el e i d oK e r n b r i d Z e k o n o r n i s l a r n s s t a t y t i greitisyra prekesir paslaugas. dia M =kxPxY. kai k:l/V. kad ivertinami tik tokie sanderiai. o bendrqjl nacionalini produktq . tai gausime.Y * didina bendr4iq pasi[I4 skatinantysveiksniai. kiekybines pinigtl ir Jeigu palyginsitneankstyvosios Siuolaikines teorijos tapatybes. bet ir pinigq rinkose.taiiau ne[vertinamas naudojantis Siuolaikines kiekybines pinigq teorijos KembridZo (Alfredo priklausomybds i5reiSkiarnos formule: Sia MarSalo)variantu.kad pinigq apyvartos galutines Be neb[tinai vienodas. prekiq ir Todel. P .nesM5 : Mp.kad laikui begant jis keidiasi.kiek kartq kiekvienas piniginis vienetas finansiniuose sanderiuoseper metus pereina i5 rankq I rankas.Sis infliacijos tempq ruoZtu padidina norninaliqj4palukanLl Fi5eriopoveikiu. Siuolaikiniai monetaristaidaro iSvad4 kad jeigu V ir Y yra pastovhs letai kinta. darbo na5umas. ir pinigq srautai.rrie P x Qz P * Y.esantis Z * piniginio vieneto apyvartosgreitis (vidutinis skaidius kartq. Q pakeitimas)'reiSkia. vyks infliacija: )'. (6.

Tai reiskia.1) Monetaristrl nuorrone.I..sanderiopinigq paklausapriklauso ne tik nuo kainq lygio. tuo maZiaupinigq imones nori skolintis. lnvesticiniq lesq paklausq lemia [mones. Pagal 5i4 teorij4 pusiausvyros pallkanq norma nustatoma pagal investiciniq le5q paklausq.todel gali atsvertipinigq kiekio pokydius. Kuo didesnepalukanq norina.ir santaupqpasifil4s. Tarkirne. Taigi pinigq pasilla ir paklausa tiesiogiai nulemia pal0kanq normfu pavaizduotq6.P= M kxY (6. PavyzdLiui. Tokiq situacijq 6. pinigq pasi[la . arba I 12 x 4152:1126 metiniq pajamqdalis.bet ir nuo laikotarpiotarp pajamq gavirno ir i5leidimo. Santaupq pasiula priklauso nuo palukanq nonnos dydzio: kuo maZesnd pal[kanq nonra. nominaliqiq pajarnq. vadinamosios monetaristq taisykles lstatyminl igyvendinimq t.5 oaveiksle.kad pinigq apyvartos greitis yra nepastovus smarkiaikintantis. kuris nulemia gamybos apin. 218 . Pusiausvyros pal[kanq norma monetaristiniame modelyje Neokeinsistai teigia priesingai .y. pastoviutempu kiekvienaismetais. tuo maZiaubus taupoma. ir Siq dviejq svarbiausiq ekonomikos mokyklq teiginiai vieni kitus daLnaiir papildo. Jie daro i5vadq kad ialyje b[tina stabilizuoti ne palukanq noffntu bet pinigq kiekio didejimo rempus. nes pinigq pasiulos pakeitimas tiesiogiai veikia norninalqj! bendrql nacionalini produkt4. Zmogusgaunapajarnas x y : 400 Lt kartq per menesi P (per 4 savaites) ir tolygiai jas suvartoja (po 4 savaidiq p x y:0). rnetinis pinigq pasiulos padidejimo tempas turi atitikti optirnalius metinius realiojo bendrojo nacionalinio produkto padidejimo tempus. kad pinigq kiekis Salyjeturi dideti 3-5 proc.rties.tai vienintelis svarbus veiksnys. Vidutine sanderio pinigq paklausa Siuo laikotarpiu per rndnesi ll2 x 400:200 Lt. ir pasisako si.6 paveikslevaizduojaAB linija.5 pav. uZirntumoir bendrqiI kainq lyg1.ir atvirksiiai. 6.

2. Bendras apyvartoje esandirl pinigq kiekis priklauso nuo to. Kiekvienoje valstybeje vyksta nepertraukiarnas bei aplarnaujantis ivairius sanderius mok€jimus. Lt. kuo trumpesnislaiko intervalastarp pajamq iSmokejimo. 2 Jeigu pajarnosi5rnokanros kartusdaZniau.3.3.tai fikyje vartojamq pinigq kiekis. kartq per dvi savaites pinigtlpaklausall2 x200:100 po 200 Lt (linija A. tai vidutinesanddrio metiniqpajarntl dalis. 4 Japonijojeir Vokietijoje . kokie aktyvai [traukiami i jq apibreZimq.t.B'). arba ll2 x 2152:1152 PxY. Vadinasi. JAV naudojarna pinigq elementai. SanderiopinigLlpaklausos gavimoir iSleidimo kiekvieneg savaitE tolygiai po 100 Lt (linija Jeigu pajarnosiSmokamos AzB:).y. Anglijoje ir Pranc[zijoje .6 pav.money supply/stock).Jam apibfidinti kiekvienoje Salyje kieki naudojarnaSiek tiek skirtinga pinigq pasiulos elementq(agregatq)struktDra. Tai priklauso nuo pinigq sistemos ypatybiq 219 . Pinigq kiekis (pasiiila) (Ms .S[ apibreZiamas galima apibreZtisiauriauarbapladiau. kurl sudaro: l) pinigai apyvartoje ir 2) indeliai taupomosiose bei einamosiose s4skaitose. kaip pinigq kiekis.2. sanddrio tuo maZesnd 6. tai vidutind sanderiopinigq paklausaper savaitgyra l12 x 100:50 Lt. pavyz<Liiui.savaites priklausomybd nuo laiko tarp pajamq 6. pinigqpaklausa. t.y. Lt 400 0 1 2 3 4 t. Pinigq pasiula pinigq judejirnas. arba l 12 x ll52:1 1104 Lt metiniq pajamqdalis.

Kelionesdekiai. ir JAV pinigq pasi[14 sudaro finansiniai aktyvai. M I .s a n d e r i o i n i g a i .2.daZniausiai nuo skirtingq indeliq ru5ies svarbos pinigq pasilloje. Piniguspladiqja prasme M2 . 2. 4.palygintisu bendruoju vidar"rs produktu. bet dabartiniulaikotarpiuakcentuojarna svarba. 3.rrie vartojami kaip pinigq kiekio matas. Starnb[steminuoti indeliai. 3.arbapinigussiaurqja l.kLrrie bankelaikoni valiLrta. 2.sudaro: p 2 .pasirodd esanti nestabiii.l.M l .3. esantyscirkr-rliacijoje C (currency). duodantys pal[kanq. 1.3. Pinigqrinkossavitarpio fondai.Kornerciniuose bankr. pinigus. Klausimas.sudaro: l.pusiar-r pinigaiarbanetikripinigai. Valiuta arba visi popieriniai ir rnetaliniai (grynieji) pinigai. kokius aktyvusitraukti i atitinkamq pinigq elententq. Srnulkus tenninuotiindeliai. Sanderio prasme.M3 . priklar"rson. Pinigq elementq likvidumas malija nuo Ml iki L.likvidus aktyvai.sanderio pinigai (pinigaisiar.sudaro: 4. 2. 2. pinigus arbanetikruspinigus. Pr"rsiau 3.rr4ja prasrne).1.pinigai pladiqja prasme. JAV ir vrsalne pasaulyjeiki 9 de5imtmedio pabaigospagrindinisdirnesys buvo skiriarnas Ml. 2) daugelis M2 elernentq praddta naudotikaip cirkuliacijos priemonds. 1. M2 . sugrupuoti i 4 elernentus: l) M I .Komerciniuosebankuoselaikomi dekiniai indeliai. pinigq pasiulos Smulkiauapibudinsirne elernentus. Pinigq elementai(rnoneyaggregate) tai sLrdetiniai pinigtl rodikliai.rai jq apibreZirnoapirna ivairias likvidaus nuo turto grupes. kr. 4) L.rose laikomi dekiniaiindeliai. 1 .1.pinigaipladi4ja prasme.4.3. ynr diskusinis galutinaineiSsprEstas. M3 . 3) M3 .4. 2. 2) M2 .pymoindeliai. Tar.sudaro: 3.neduodantys pahkanr4.2. Vidausir uZsienio indelininkqindeliai. LikvidZiusaktyvus L .2.pusiaupinigai(netikripinigai).nes: M2 l) Ml dalis. Pinigqrinkosindeliai.* vienoje ar kitoje Salyje. 1.5. 220 .

automatinio pinigq pervcdirno sistenra. G r v n ip i n i r a i 1.3. P i n i [ u r i n k o si n d c l i a i 2 .1 lentele).bet jie ndra itraukiami i pinigq element4 Ml. naudojarna komerciniuose bankuose.9 M2 M3 L 100. 1 . NOW (Negotiable Order of Withdrawal) pervedarr-roji sEskaita tai dekind s4skaita. pinigq M2 elementai pinigq rinkos indeliaiir pinigq rinkossavitarpio fondai . ckiniaindcliai C : .lesti pinigus einarniesierns atsiskaityrlarns i5 taupomosios s4skaitos.0 3393 52E9 4 l3 9 lt00 82. 69. S u r u l k l st c r n r i n u o t i n d c l i a i 2 . 2 . 3 t5.1M3 .r€nes[ arba negali i5ra5inetidekiq maZesneinegu 500 USD sr-rmai. Be to. Nors Siems galima i5ra5yti indeliarr. pinigq rinkoje atsiradimas Siq sqskaitq rodo. Suma u70 262 60ft 3393 870 I 003 I 102 69 149 4139 746 M1 100. 3 . Valstybes vertybiniai 4. 4 . J .0 18. \ . (6.l 6.3 2.6 29.L-likvidDsaktvvai 4.uZ kurios inddlius mokamos pal[kanos. Nuo 1980rn.Mt 2 .l M2 . tuo tarpu rnokejirnaigrynais pinigais ar dekinerniss4skaitomis nera ribojami.0 r00. Taupomosios obligacijos.5P i n i u rn n k o ss : r v i u r m ilo r r d r r .proc. 4.rs dekius. nes jais negalimanaudotisneribotai.popieriai.0 :5. o L M 3 p u s i a up i n i s a i l. leidZianti laisvui per. 6 . Kaip pavyzdipateiksime JAV pinigq pasifilos strukttr4 l99lrn. naudojarna l a u p y r n or p a s k c l l t l s o c i a c i j o s e : i a 2. kurioms galirna iSra5yti dekinius reikalavirnus. kad ivairios finansines institucijos konkurencineje kovoje del indelininkq siekia suvienodinti tarpusaviokonkurencines s4lygas.2.Jos sifilo iekines privilegijas. Valstvbcs vcrwbiniai nooicrrar 4 . Kokie tie ribojimai? PavyzdLiui.U S D ) . s4skaitos duodzi ir l.kaupiantsavo skolinamqjg fond4.0 78 . daugelyjerinkos ekonomikos valstybiqpinigq rinkoje praddtanaudoti keletasnaLrjqs4skaittl.tinkamq sanderiuose. 4.6 32.2.panaikinaniias skirtumustarp Ml ir M2. J Pinigqpasiulos elenrentai L N ' l| .5 10.T a u n v r n oi n d c l i a i 2 . M 2 n i n i u a in l r r c i r Ln r u s n r u : i l.pavyzdlziui'. ATS (Autornatic Transfer Systern) . . 1 l c n t e l € P i n i g qp a s i [ l o ss t r u k t [ r a A V l 9 9 l l 2 3 l ( m l r d .6 350 221 . t r r r r r h r cs : r i n u o t n d i ' l r a r S tr n ii 4.0 t00.o i n i s a i s i a u r a i a r a s m c : n I l . tadiau kurios forrnaliai yra taupornosios paltlkanq.2.0 I 10.l.T a r " r p o m o s i o s l i s a c i i o s b Lvginamasissvoris. inddlininkas gali i5raSyti 2-3 dekius per rr.tai turto fbrmq naujoves.

c.! r N @" r r r n o N r r 6 r r c-. Z d J . r N r.. r d Vl N N N r r N N 1 r r o J c) q Cd O tr J bJl ! d q c.i q c N € r -. € r r 6 6 n O @ N r @ . G ct s..l 6 dl -j t > . 'tr[l "t: N N o r tr: r N \ n € o r r d d o r d) @ o N r.1 q @ 6 6 N N j r N $ 6 3 c_) . d q r o al . r N n @ r o r d N r N r r N . r @_ r o .q) N o o 2 o 6 o a o o o o r a o & o o 5 a 1 N l (\.aa r + s v.1 >Q 2?2 .- F C) c) C) *€ r s.9E i'6 = o N a v'i 6 d r d d R r @ F: d q o N N c ' N = . € cd I N s o A o r r r.n r 6 N 6 r d N r 6 6 CJ '=. X q { a = r '.

Taigi realiojipinigq pasifila apskaidiuojama M pagalSiqformulE: 223 . kad pinigq masesM1 elastingurnas pal[kanq normal yra maZas.esantysuZ bankq sistemos ribq. pav. pas * real money supply/liquidity) Realioji pinigq pasiflla (M tai nominahojipinigq pasi[I4 padalytai5 bendrojokainq lygio. r.banknotqir monetqkiekis. Pinigq elementq dinamikaLietuvojepateikiama lenteleje.Viena svarbiausiq pinigtl pasi[los charakteristikq yra atsiskaityrntl grynaisiais ir negrynaisiaissantykis. arba pinigaiapyvartoje. Pinigq kiekio priklausomyb€ palukanqnormos nr. bankai stengiasi iSplesti paskolq ir indeliqapimtl. Kylant palukanq nonnai. (%) 8 o 4 ) 0 100200 300 400 Ml (mlrd.norninal rtoney supply). sudaro apie50 proc. 6.nesjq veiklostikslasyra pelnornaksimizavimas.2 Kaip rodo lentelds duomenys.ro Praktika rodo. USD) 6. ISskiriama nominaliojiir realiojipinigq pasiUla.pateiktafaktiSkapahlkanqnormos ir 6. atsiskaitymaigrynais pinigais.jis dideja didejantpalDkanqnon-nai.7 pinigq kiekio apyvartoje priklausomybe.indeliaiiki pareikalavirno pinigai apyvartoje. P2 .esantis gyventojus.7 pav. Nominalioji pinigq pasiiila (Ms . Pinigq kiekis apyvartojepriklauso nuo palhkanq normos dydZio. l5sivysdiusiose rinkos ekonornikos valstybeseatsiskaitymaigrynaisiaissudaro Zymiai maZesnilyginam4jl svorl n e g ua t s i s k a i l y m a ie g r y n a i s i a i s . Pinigai apyvartoje (currency in circulation) .nuo pinigq Pl sumos.Pl ir 1) ir 2) kvazipinigai.banknotai ir monetos. n Lietuvoje dabartiniu laikotarpiu naudojamadviejq pinigq elementq sistema: Pl .

f6 f1 fe 0 6.3. Pusiausvyrospaliikanq norma (rE . kuri rnokamauZ naudojim4sipinigais.). 6.nominaliojipinigqpasilla.rsvyros kaina yra 16. kai realioji pinigq pasifila lygi realiajai pinigtl paklausai. CB.8) Pinigq kiekl valstybeje reguliuoja Salies centrinis bankas (CB). .. Pusiausvyra pinigq rinkoje (money market equilibriurn) susidaro tuomet.e) M. Pusiausvyrapinigq rinkoje (6.bendrasis kainq lygis. P P 114 . rerndamasis palfikanq pasillq kuri nepriklauso nuo obligacr. Tuomet pinigq pusiar.8 pav. P .equilibrium interest rate). Realiosiospinigq pasillos bei paklausospusiausvyranulerniapinigtl rinkos pusiausvyros kainq. Pinigqrinkospusiausvyra Ta5ke E susidaro pusiausvyrapinigq rinkoje..yq nonnos(6.3.=#' dia M5 . kornerciniqbankq pinigq Salies vykdydamaspinigq ernisij4bei reguliuodarnas Saliesekonominepolitika. nustatotarn tikr4 pinigq aktyvus. Zinodami realiqj4 pinigq pasi[lq bei paklaus4.M. sqlyg4uZra5ysirne (6.tai kaina.8 pav. pinigq rinkos pusiausvyros taip.

: W": LD + BL.pinigq paklausos perteklius. Zmondspinigus perves! obligacijas._ realusisturtas. BD. ZD . tai nacionaliniamproduktui ()') ir atvirkSdiai pusiausvyros pinigq rinkoje s4lygqgalin.Zinonre. . ObligacijLl palfikanq nornos sumaZdjimas rei5kia jq rinkos kainos didejirn4.9a) t . Obligacijq savininkarnsapsimokajas parduoti. pahikanq nonla yra ZerniaupusiausvyrostaSko (r1<rg).Dalis Zmoniq vietoj pinigLl lsigis ir jq laikys obligacijas. Kadangi (6.Tai sudarys realqji turtq.jq tiekejai turi rnokdti didesnes palukanas.tuo pat tnetu esantperteklineipinigq paklausai. Pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro.tada pinigrl rinkoje perteklindpinigq paklausa susidaro BC. Jeigu pallkanq nonna kyla. Norint.kad pinigLllikvidumasdideja.LD. kad Zmondsdaugiaupirktq obligacrjq.* Bt. Mo . Nesvarbu. pal[kanqrorm& ]ra /6.norirnos turetiobligacijos.a uZraiyti taip: -:KxI f trt i/f -n/r: D (6.kaip jie padalins savo tr.kad pahikanLl nonra yra alternatyviniaipinigq laikymo kaStai.Mu..obligacijqpasi[la.pinigLt paklausosjautmrno bendrajam nacionaliniar.l 0 ) dia I4l. pasiulos ir dia Namq fikiai turi nusprqsti.obligacijqpasi[losperteklius. Lo .realio. Judejirnas pusiar-rsvyros i5 b[senos i ta5k4B rei5kia.BD ir norimq tureti pinigq .norimi tureti pinigai. Bx .r'r produktui koeficientas.kokie veiksniai s4lygotq5i pasiskirstymi5 tr-rri blti i5laikytatokia lygybe: Mr.real wealth) .B o : L D . kai Paanalizuokirne situacij4 kai pinigq rinkoje pLr-siauSVyros cr nera.i pinigq pasi[la. Realusis turtas (W. h pinigq paklausos jautrumo pal[kanq nomrai kocficientas.Kadangi realioji pinigLl paklausa tiesiogiai proporcinga bendrajam proporcingapallkanq normai (f. todel 5i lygtis pertvarkoma: 8 .tai realiosiospinigq (Mi1) obligacijq(Bp)suma.M o . ir rinkoje susidarys obligacijq pasiulosperteklius. .Bo .rrtq tarp nonmq obligacijq . dia Bu . ( 6 . 225 .10) lygybeskaire puseprivalo buti lygi de5inei.

tai 6. Pinigq rinka yra pusiausvira tuornet.Pusiausvyrasusidarysir obligacijqrinkoje. Pinigrl rinkos pusiausvyrosta5kas.9 paveiksleparodyta realiosios pirrigq p a k l a u s o s r e i v d sp o s l i n k i ui d e S i n qi. Todel obligacijq rinkos kaina kris. Vadinasi. PinigLl pasiOloskitimas. Pinigrl rinkos pr.jt1 rinkos kaina taip pat padides.Todel obligacijq palfikanq norma sumaZ€s vdl iki ry. Pinigq paklausos kitimas. Esant palfikanq normai 16. .kad A taSkepinigq pasi[la vrr5ija paklaus4 tai pertekline pinigq pasilla AK. kad pinigq likvidumas sumaZdjo. Siuos 6. Judejimas i5 pusiausvyrosbusenosi ta5k4 A rodo.Auk5tesnispalfikanqnormos lygis sumaZina tiek perteklinqobligacijq pasiul4 tiek perteklinEpinigq paklausq. nes obligacijq palilkanq normos padidejimasir jq atitinkarnas rinkos kainos sumaZdjimas skatino santaupqsavininkusisigyti daugiau obligacijq. pinigLi pasilla ir paklausasusilygina. i padeti M1. reikia padidinti palukanq norrntuo norint padidinti pinigq paklausoskieki. norint surnaZinti pinigq paklausos kiek1. Paveiksletai pavaizduota realiosiospinigq pasiulos kreives poslinkiu i kairq.9 6.9 pav. S i u o a t r e j u k L 226 . PinigLl rinka vel gr[5 [ pusiausvyrosbusenq.Tai reiSkia.reikia pallkant1norrn4. o pallkanr1 pah.ikantl nonna dides iki pusiausvyros normos lygio 16.rsiausvyros poslinkiai l. surnaZinti 2. Pusiausvyros palukanq nonna padideja rIUo /'x iki 17. Realiojo bendrojonacionalinioprodukto augitras didina pinigq paklausq. pertekliuslygus nuliui. keidiantis pinigq pasillai arba paklausai.Apibfidinsime pasikeitimus paveiksle.tai sumaZds norninaliEjE realioji pinigq pasi[la.kai obligacrjq tik r i n k a t a i pp u t y r a p u s i a u s v i r a . Analogi5kai galima paanalizuoti situacij4 kai pal[kanq norma yra r2>rs. Jei Saliescentrinis bankas surnaZina pinigq pasihl4 o bendrasiskainq lygis yra pastovus. tai ir obligacijq pasiLilos Kadangi pinigq paklausos perteklius lygus nuliui. Kai obligacijLlpaklausapadides ir taps pertekline. keis savopadeti.5 p a d e t i e s 6 [ p a d e t IL 1 .

AtvirkSdiai. padidinair pinigq paklausE pusiausvyros ir didindamas alternatyvius pinigq laikyrno ka5tus. JIJ ATSIRADIMAS.Kr. Kai kurios bankines operacijos buvo Zinomos senovds civilizacijose (2000m. pr.)... realiojo bendrojo nacionalinio produkto augir.Laikui begant auksakaliaipastebejo.Zmones pradejo tuo metu cirkuliavusiusrnetalinius brangenybems pinigus (auksines. " M.Pusiausvyros nepasikeitusi4 realiqjq pinigq pasifil4 Me. Senovds Rornoje.).pinigLlpaklausos kiekis.4. pr.banco" .Kr..bankas" yra kilEs i5 italq kalbos \odLio . BANKAI.ras. o greitis.tais laikais tai buvo saugiausiavieta saugoti. Tai kelia obligacijq patrauklurn4 ir iSlaikoreali4j4pinigr4paklaus4 nepakitusrealiajaipinigq pasi0lai. realiosios palhkanq normos lygis rp padides iki r2. sidabrines rnonetas) laikyti pas auksakalius.: I l v P '. i5laikydamas padides. pttsiausvyros pinigq pasi[los padidejimas sumaZina Taigi realiosios jt1 palfikanq normq. Pinnosios jas teike baZnydios. pinigus kitiems ZrnondrnsuZ tam tikrE mokesti . esantbet kuriam paltkanq nonnos lygiui.. palhkanq normoslygi.atvirk5diai.maZinsrealiqiq pinigq paklaus4 o kartu ir pusiausvyros paltkanq normq. kurie uZ kvitus. Graikijoje (lV a. = .pallkanas. Sis patikslinimas netr.rriitakos pinigq paklausos pinigq rinkoje esmei. Analizuodami pasikeitimuspinigq rinkoje. o kiti savo poreikiams tenkinti Zmondsatsiima tik dalf padetq sar-rgoti satrgoti Tod€l 5iepradejoskolintijierns patikettts lieka auksakalio saugykloje.. Tai maZina obligacijq patrauklumq ir skatina Zrnorres atsisakyti. Realiojo bendrojo nacionalinio produkto maZejimas.:((:'{. kad prnigtl pinigq paklausa pinigq kaip aktyvtlpaklausa ir paklausos elementai sanderio .palukanqnonna veikia piniginio vienetoapyvartos kainos.k[rimo" mechanizmAkuriuo grindZiarna Siuolaikine 22'7 . Tadiaurealiojesituacijoje kuriuo laiko tnon-rentu bet jau ekonomikos sistemossLrbjektai tLrri tarn tikr4 pradinl pinigq kieki Mx.tl P M. l " " " r ' JP " (6. kurias dabar teikia bankai..pajarnos.kad pinigq.pana5iasI tas. Aukso kvittl naudojimasbuvo patogi (lengviau neSioti piniginejel) ir saugi (vagysiitl p p o Z i u r i u ) a t s i s k a i t y r n q r i e r n o n e .S i a p r a s r n ea u k s a k a l i a ia t r a d o p i n i g t l bankrl sisterna.formuojasinuo nulio. ir . laikeme. tik pinigq kiekio prieaugl. Gautieji aLrksokvitai buvo naudojami prekiq mainuose. FUNKCIJOS IR RUSYS Terrninas .r.tai pinigq keitejai. Patikslint4pinigtl kreivds pobldZiui ar pusiausvyros pusiausvyros taip: sqlyg4uZra5ysirne rinkos M.Bankq istorija siekia sededavo stalas.uZ kurio vidurarnZiais tolirn4 praeit[. Taigi jau auksakaliai teikd priimtus saugoti pinigus iSraSydavo paslaugas.1r) 6.

PavyzdLtui. Bankas (bank) .apimandiussmulkauskredito draugijas. 5. Konsultuoja jiems reikiarnq klientus. Pagalveiklos pobudi bankai skirstornii: l. turinti speciali4 valstybeslicencij4 kuri leidZiapriirnti pinigus ir suteikti paskolas.kurios priklauso Tarptautiniamvaliutos fondui (TVF).jie atlieka ernisijos ir kornercijosbankq funkcijas. atstovaujandius tarpvalstybiniarns interesams. 4. Bankai atliekaSias funkcijas: Telkia laikinai laisvas lesas santaupas. Vykdant [kinius sanderius.bankus.skolindamaspinigus nustatytarn laikotarpiui uZ tarn tikras palIkanas: 3.rs bankus. 2.vadinarnqjipimoseilesbank4.tai finansrq institucija. kur jq truksta. i o sk r e c l i t i n eIs t a i g o s s pagal jLl atsiradimo geografinesvietovds pavadinimq ir Siandienvadrnatnos lombardais. savo nariq . Centrin[bankE. Tarptautinius bankr.Pinnieji dabartiniq bankr4prototipai atsirado XII a. bankai veikia tam tikrus Dkio procesusrr net juos kontroliuoja..kuriq istatinisbanko kapitalassukauptas iS atskirq dalininkq leSq. Breton Vude (JAV).miestqsavivaldos jie organqnuosavybE. LeidZia apyvarlon pinigus. Oficialus banko tikslas .riesto kaimo gyventojq . 228 . Jos nariais gali bnti tik tos pasaulioSalys.Bankai gali perkeltipinigineslesasi tas veiklos sritis. bankai taryininkauja piniginiuose atsiskaitymuose mokejirnuose.valstybes nuosavybq. ir 15 sukauptqle5q bankai teikia kreditus ir daZnailampa pramondsfrnoniq akcininkais. Lombardrjoje . Akcinius bankus.suteikdarni ekonorninE finansinq bei inforrnacijel. ir 4.Pagalnuosavybes formasbankai skirstorr-ri l: l. Atlikdami Siasfunkcijas. Valstybinius bankus . l. garnybiniq teikiantilgalaikl(5-25 metams) kredirq. lkurta 1944m. 5. vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas. teikia miestoukio finansavimui ilgalaikius kreditus.bankus.kurl bankas iSreiSkia. Kooperatiniusbankus .n.ungiandias jiernstrumpalaikes sukauptq leSqteikiandius paskolas. I t u s S l S i a u r d s t a l r l a ) . firmos bei valstybd. MiSriuosiusbankus* bankus. 3. Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos ir pldtros bankas yra tarpvalstybineJungtiniq Tautq Organizacijos (JTO) kredito institucija.skarinri TVF priklaLrsandiLl Saliq jegq pletotg. Municipaliniusbankus.kuriq akcijq dali turi narnLl ukiai. e i k qp a s k o l a s 2 u 2 s t a t y l up i n i g u s . 2. 6. Banko paskola .tai komercinis pasitikejimas.indelius ir iS ar .

PavyzdZiui: naujame banke indelininkai gali gauti 5iek tiek didesnes palilkanas.lpindami [kio subjektus flnansiniais i5tekliais ir organizuodamijq srautus. Siuolaikiniaibankai* tai finansiniaitarpininkai. banko vadovybd Jei optimaliaipasirenka tai gausdidelespajamas.2. ir 2. KB. tiekejai. palyginti su kitais bankais. 2. atidarantindelio s4skaitas.hipotekos.tar. l.pello maksimizavimo. savoskolininkus.5. b) finansiniai taryininkai rnainuose.tai institucija.2.o veliau juos skolinasavoskolininkams. o tik aprr. l.KB. Nebankinius tarpininkus .tai jis turi sudaryti palankesnessElygaspotencialiemsindelininkarns.inovacinius. Komercinius bankus(KB). Kadangi pradedantis bankasturi konkuruoti su jau veikiandiaisbankais. tarpininkai mainuose tarp prekiq savininkq ir pinigq savininkq. ir Jei bankas turi kuriq nors privalumq. siekia visorns imonerns budingo tikslo .y. ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKU SISTEMOJE Kornercinio banko (KB) veiklq apibfidinabanko balansindataskaita. Finansinis tarpininkas . paskolq t. Zmondsnoriai jame laikys savo indelius. Butina itikinti Zmonesteikti jiems pinigus. tai jis tapspatrar.ro paskolqasociacijas. tiesiogiai negamindami materialinir4verlybiq.t.rpomuosius. . pladiai naudojami kaip mokejimo priemone ir yra pagrindine pinigq kiekio Salyjedalis.y.i5 savo veiklos gaunantys pelnrl. 2.tai aktyvrl ir pasyvq sqra5as tam tikru momentu.taupyn. bankas 6. nemokam4dekini aptarnavirn4 pana5iai. KB ir NFT yra: a) finansiniai tarpininkaitarp skolintojq ir besiskolinandiqjq. Pelningiausiq kredito suteikimovariantqpaie5kos. ir . nes dalis bankq pasyvq. Kornercinius specializuotus bankus: investicinius. 229 . Kornercinius universalius bankus. Banko pelno maksimizavirnoprocesE apima du etapai. (NFT): finansinius 3. Vadinasi. . butent dekiniai indeliai. .rkliu. esanti tarp kreditoriaus ir piniguspasiskolina besiskolilandiojo. Komercinio banko balansin€ataskaita (commercial bank balance).kreditines sqjungas. Finansinis tarpininkas savovardu. Del Siq KB ir NFT veiklos bendrumq tolimesneje analizeje neatsiZvelgsime jq veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsirne i bendru vardu .komerciniaisbankais.

kuri4 bankas kam nors skolingas. tai tttrtas.0 0.Todel didZioji pasyvq dalis turi bfiti i5mokarnapagal 230 . b) pinigq rezervai c) vertybiniai popieriai. skolintomis leSorns.0 0. KB pasyvLp struktrirqgalima suskirstytil: l) banko savininkqreikalavimus.Banko balansind Aktyvas l.+. bank4 patekqs dokumentaspriskiriamas aktyvams arba pasyvamspagal tai.tai verte. o pasyvo .Ilanko balansind ataskaitapasiZymi viena svarbia savybe: aktyvai Bet kuris i yra pusiausvira bfisena. B a n k n o t ai r m o n c t o s 1 .K i t i p i n i g i n i a ir c z c r v a i p 2. kad pagrindinEbanko aktyvo dal[ sudarojo Tai rodcl. banko. Banko aktyvas (bank active/assets) priklausantisbankui. kar"n iplauks pinigai: bankui ar jo klientui.R c z c r v a ic c n t r i n i a m c bankc 1 .suteiktospaskolos.tai banko isipareigojirnas banko akcininkamsbei paimtosbankq paskolos. Banko turtas: pinigai). banko turtasbei kita banko nuosavybd.vadinamus[sipareigojimais.y.kurie pateikiarni finr-rai. t.KB balansas Ak4tvas : Nuosavaskapilalas ({statinis kapilalas) + [sipareigojimai. 3 . Kiti aktvvai I5 viso: Pasyvas 70.0 l5 viso: t:24. d) nekilnojarnasis Banko pasyvas (bank liabiiities) . USD) ataskaita 6. 3l e n t e l e ) . 199112 3l (mlrd. Vadinasi.dekiniq ir terminuotq indeliq sqskaitos. [sipareigojimaiarba banko leSqSaltiniai.0 50. visq tipq atidarytiems ind€liq Pasyvas . reikalavimus. jog jis operuojabeveik tik svetirnomis.0 t224. 0 t04. pasyvams ( 6 .0 I Nuosavaskapitalas 2 Tcrminuoti indcliai 3 L C K r n l alrn o c l l a l 50.t.3 lentel€.tai skolos. l .0 832. Turimi vcrtybiniai popicria 4.0 20.ypatybeta. savininkams. Jis yra lygus reikalavimams. Sutciktos askolos 3. visuornet visuometlygus pasyvams.arba l€Sq panaudojimobr--rdas. Rczcrvai l . tai.y. kaip verslo imones.0 6 l6 .vadinamusnuosavukapitalu.0 0. 2 .0 322. 2) ne savininkr4 kai: bus pusiausviras.0 Lentelesduomenysrodo. kuo bankas disponuoja. kad paskolos. a) gryni pinigai (kasos CB.

I sand6ris.l 2 ) Visa Siuolaikinebankq sistemaparemtadalinio rezervo principu.tai reikalavimai.kurio fonnavimui duotasleidimas ir kuris sukuriarnasi5leidus akcijas. Dali akcijq banko steigejai nusipirko patys. vadinamasistatiniu kapitalu (authorizedcapitalstock). Lt.30 t[kst.tai banko aktyvas. R .l (t[kst. kad grupe Zmoniq. cla rn . nutarta gauti. Akcinis kapitalas. Lt) . Lt. o nupirktos akcijos . o . dali pardave rinkoje. Vadinasi.Zvaigzdute2ymimi o pasikeitq banko balansoelementai.KB-l paruo5imas veiklai. Sis sanderispakeiiia tik banko aktyvo strukt[r4: irengimai grynq pinigq banJ<e sumaZejo.jis privalo tureti rezervq. ir sudaromus sanderius iSreik5ime kiekybiSkai. Gauta valiuta uZ akcijas .ktyvas Grvnipinicai 1 5v i s o : Pasyvas 400 400 Akciios I5 viso: 400 400 2 sand6ris.A. viso deponr-roto kapitalo bankas paskolinti negali.kad kuriamasnaujaskornercinisbankas.rezervonorTna. PradinEpinigq sum4 reikaling4 komerciniam bankui (KB-1) steigti. kuriuos gali pateikti bankui akcijLlsavininkai.ui. norindiq isteigti bankq leidim4 gavo. PanagrinesimeKB balanso kitim4 atliekant ivairias operacijas.pirm4 pareikalavim4. atsiradonuosavybe. D . 1ai rei5kia.Banko nuosavokapitalok[rirnas. Rezervas (reserve) 1amtikra dalis banke laikornq le5r4 nuo visq indeliqsumos. R rn=D. Sudaryta direktoriq valdyba pradeda organizuoti banko veiklq: ir lsigyjama pastatLt [rengimq. ( 6 . 231 . Tarkirne. KB-l balansindataskaita Nr. pastataiigyjami uZ 350 tfikst. Tarkime.rezervelaikomq ld5qsuma.indeliqsuma.kad bankelaikornadalisjame saugomqle5q. Tarkime. i5leidus ir pardavusuZ 400 tukst Lt akcijq.

Kts-l balansindataskaita 2 (tukst.Lt) Nr.
Aktyvas
Nuosawbc Grvni ninisai I5 viso:

PaSyvas 380 20 400
Akciios l5 viso:

400 400

3 sanddris.lndeliq pridrnimas. Pagrindines banko funkcijos - priimti piniginius indelius ir teikri kreditus. Tarkirne, jau veikiantis KB-l priima 100 tDkst.Lr ind€lininkq neterminuotusinddlius, t.y. indelius, kuriems galima israsyti dekinius reikalavimus. Bankas indeliq forma gauna grynus pinigr"rs, kurie yra banko aktyvai. tadiaujis kartu atidare ir dekiness4skaitas, kurios yra reikalavirnai KB-l aktyvui. KB-l balansine ataskaita Nr.3 (t[kst. Lt)
Aktyvas
Nuosavybc Grvni pinieai I5 viso:

Pasyvas 380 120 500
Akciios C c k i n i a ii n d c l i a i l5 viso:

400 t00 500

Nors Salyjebendrapinigq pasi[la nepasikeite, tadiaupinigq pasifilos struktfira pasikeitd: apyvartojesurnaZdjo100 tDkst.Lt grynq pinigq, o banko pinigq padaugejo 100tukst.Lt. 4 sand€ris. Rezervqsudaryrnas. KB, atidarydami indeliq salskaitas, tureti tam tikrus nustatytus_ turi privalomuosius- istatymqreglarnentuojamus pinigq rezervus(apie tai pladiau Zr. 7 skyriq). Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (rr.iu._ required reserve ratio) - komercinio banko incleliLldalis. pervestai privalomuosius rezervus. Tarkime, kad komercinis bankasrezervuslaiko viena fomra - kaip indel[ tik centriniamebanke. Privalomqiq rezervq norma r0 procentq, arba
f p r ; u . : 0 ,l .

Privalomieji rezervai apskaidiuojarni tam tikru nustatytu privalomu laikyti atsargose rezervqprocentunuo indelir-1 sumos,priimtos banke:

232

RPr,r,.: fpr;r.XD,

(6. 3) l

Rp,,,: 0,1 x 100 : I0 tulct. Lt. Visi banko kasosgryni pinigai yra laikomi fakti5kaisKB rezervars. Siuo atveju KB-1 kaip privalomas atsargas CB turi laikyti l0 tukst.Lt. Tadiau jeigu banko direktoriq valdyba numato gyventojq indeliq didejim4 tai tuomet vietoj minimalausprivalomo rezervo dar papildomai CB s n s s a u g o l l 0 t u k s t .L t . T o k i u a t v e j ub a n k a si S v e n g s e p a t o g u m q .u s i j u s i q u papildorntl rezervq pervedimu i CB rezervus kiekvienE kart4 kai Kts-l neterminuotqindeliq lsipareigojimaidides. 15tiesq I(B, Zinoma,nelaiko visq grynq pinigq CB. {vesdami Siame pavyzdyje tok[ supaprastinirn4 fakti5kq rezervq sumE, ateityje,nustatinedami iSvengiame banko aktyvq elen.renlq ,,gryni pinigai" ir ,,rezervai CB" sumavimo. pasikeis: bankobalansineataskaita SudariusKB-1 rezervus, Nr.4 (tukst.Lt) KB- I balansindataskaita Aktyvas
Grvni oiniulri Rczcrvai Nuosavvbc I5 viso:

Pasyvas 0 120 380 500
Cckiniai indtiliai Akciios l5 viso:

100 400 500

RF = Rp,i,.* Rpn,,.l

(6.14)

dia

Rp- faktiSki bankorezervail Rp",t.-pertekliniaibanko rezervai; i Rp,,,. privalorniej banko rezervai.

Pertekliniai K-B rezervai - tai dydis, kuriuo fakti5ki banko rezervat virSijaprivalomusjo rezervus. pagal (6.14) fonnulE nustatomiRp",., : ZinanI Rp ir Rp,1,,, RPrr,.=Ro-Rrr,r., Rp",t : I 20 tukst.Lt - 10 tukt. Lt : I 10 tukt. Lt . Si banko operacijaypad svarbi, nes suteikti paskolasbankasgali tik tuomet,jei jis turi pertekliniq rezervq.

233

Sukurtieji KB rezervai yra KB aktyvas, o CB Sie rezervai bus pasyvas,kadangi tai yra reikalavimas,kuri kita istaiga- KB-l - gali pateikti centriniam bankui. Kodel gi KB bfitina laikyti privalomErezerv4CB? Pirmiausiareikia pabreZti, kad jie neteikiaKB likvidumo garantijq. i5sipildytLl Jei bankininko ,,siaubo" sapnas ir neterminuotq indeliq savininkai vienil rytq visi kartr.r p n r e i k a l a u t g r q Z i n t iv i s u s [ s i p a r e i g o j i r n u s y n a i sp i n i g a i s . a i p r i v a l o r n i e j i q gr t rezervainebutq naudojami netiketq grynq pinigq pareikalavimarns vykdyti jie tik atlieka kontrolds vaidmeni ir gali padeti CB keisti KB kreditavimo galimybes. Tokiu bldu CB vykdorna pinigq politika gali uZtikrinti fikines veiklos stabilum4. Vadinasi,privalorniejirezervainetiesioginiu b[du - kaip KB kreditq kontroles priemone - stabilizuojaekonomikos vystymEsi ir taip atstovauja indelininkq interesams, nerabanko likvidumo Saltinis. bet Kitas rezervq vaidmensaspektas yra susijqssu dekiq apskaita,kuriq apibudinsimekitarnesand€ryje. 5 sand€ris.Bankui i5ra5omas dekis. Tarkime, kad vienas KB-l klientas perka firmoje ,,Mitsubishi",kuri4 aptarnatSa KB-2, automobili ir iSraSo jai 50 tlkst. Lt deki. Dabar paanalizuosirne kaip Sisdekis apskaitornas, inkasuojamas, kaip KB1) t.y. 2) l, atsiskaitymas dekiu, paveiks sanderyje dalyvaujandiq bankq balansq ataskaitas. Atsiskaityrruosedalyvaus 3 bankai: KB-1, KB-2 ir centrinis bankas.SI sancleri apibudinsimekaip tarpusavyje susrjusiprocesq susidedant[ i5 Siqetapq: a) pirkejas iteikia 50 t[kst. Lt dekl finnai ,,Mitsubishi", kur[ turi apmoketi j! KB-l Firma, gavusi dek[,perduoda j4 aptarnaujandiam KB-2, kuris dek[ deponuoja, ir f-rrmos ,,Mitsubishi" s4skaita, jos balansas padideja 50 tlkst. Lt; b) KB-2 turi pirkejo deki 50 tfikst.Lt. Tai teise disponuoli KB-l aktyvq dalimi. KB-2 Sia teisg igyvendina,perduodamas deki i CB, kur jis 5i inkasuojamas:KB-2 rezervai padidinami 50 tlkst. Lt, o KB-l rezervai 5 0 t D k s tL t s u m a Z i n a m i ; . c) CB inkasuotqdeki siundia I(B-1, kurl gavgsjis pirm4 kart4 suZino,kad vienas i5 jo klientq iSra5e t[kst. Lt deki. KB-l sumaZina 50 Sio kliento dekinEs4skait4 t|rkst.Lt. 50

234

eekiqapskaita (t[kst.Lt) CB
Pasyvas KB-l rezervai -50 KB-2 rezervai+50 c) inkasuotasdekis gr[Zta I Kts-l

\
K B - l b a l e n s i n a t a s k a i t( t n k s t . t ) e u L

b) KB-2siundia dekiCB
KB-2 balansineataskaita(tfikst. Lt)

iekinis indelis

R c z c r v a i- 5 0

| C e k i n i si n d i ' l i s - 5 0

a) pirkejas moka firmai ,,Mitsubishi" dekiu

+

Atskiro banko paZi[riu, pinigai yra i5imami arba iplaukia, bet visos poZifiriu, apmokantdeki, jokiq pinigq neprarandama. bankq sisternos Atlikus 5i sanderi,KB-l balansoataskaita atrodystaip: KB-l balansineataskaita 5 (thkst.Lt) Nr.
Aktyvas
Rezcrvai Nuosnvvbc l5 viso:

Pasyvas 10 380 450
Cckiniai indcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Ar KB-I, turedamas70 t[kst. Lt fakti5kus rezervus, gali skolinti pagal banko tuimus pertekliniusrezeryus: nustatoma x Rp,,,.:rp,,,, D = 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tfikst.Lt; : Rp",,.: Rr - Rp,u,. 70 tukst.Lt - 5 tukst.Lt : 65 tukst.Lt Vadinasi. KB-l cali skolinti65 tukst.Lt. 6 sand€ris.Bankasskolinapinigus. Paskolq teikimas yra antra svarbi banko atliekama funkcija. Dabar aptarsime, kaip atskiras KB gali kurti pinigus, teikdamas paskolas, kaip paskolq teikimas paveikia banko balansoataskaittu kaip pinigai maZeja,kai ir skolos grqZinamos. Tarkime, finna ,,Audejas" nutard didinti savo gamyb4 tadiau jos projektui reikia papildornofinansavimo- 50 tfikst. Lt. Tai patikirna finna, jos finansine padetis gera, ateities perspektyvosteigiamos. KB-l kaip tik turi

z3i

p c r l e k l i n i q e z e r v q t o d d l s u t e i k i a r e d i t 4 . a t o g u l n or s a L r g u r n o r n e t i n i u i s r . k P i su 'tai reiSkia, ,,Audejas" paskolq ima ne grynais pinigais, bet dekine s4skaita. kad KB-I, suteikdamas paskol4 padidina finnos einamqj4 s4skait4 50 tukst. Lt. KB-l tai rei5kia naujo aktyvrl elemento (skolinio isipareigojinro bankui), duodandiopallkanq atsiradim4.Firma ,,Audejas",pateikdamasavo skolinius lsipareigojimus,gauna teisE i5 savo dekines s4skaitospairnti papildornai 50 tfkst. Lt dekiu. Abi sanddrio puses patenkintos: KB-l tLrri ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus- dokumentus,kuriais remiantis finna nustatytu laiku sumokesskol4 ir pal[kanas, o firma turi padidejusiEdekinq sEskaitq. Siuo atveju KB-l sukuria pinigus, padidindamas firmos iekinE s4skaitil. Butent kredito pletimo bfidu komerciniai bankai sukuria didZia;q pinigq pasiulos,naudojamosfikineje veikloje, dal1.KB-1 balansindataskaita, suteikuspaskol4,susides Siqelernentq. i5 KB-1 balansineataskaita Nr.64. (tukst.Lt)
Aktvvas
Rczcrvai Paskola Nuosavybc l5 viso:

Pasvvas 70 50 380 500
C c k i n i a ii n d c l i a i Akciios I5 viso:

100 400 500

Komerciniarns paskolq bankarns suteikiant dekiu,5iesukuriapinigtrs. t.y. padidinapinigLlpasiul4 nes dekiniaiind€liai yra pinigq Ml sudedamoji dalis.Plediantis kreditui,sukuriama didZiojipinigq Ml dalis. Firma ,,Audejas", gavusipaskolq stengsis jq kuo greidiau panaudoti, tarkime, apmoketi statybos firmos paslaugas, atsiskaitydama dekiu. Si operacija bus analogi5ka5-am sanddriui.Finnos ,,Audejas" iSra5ytas dekis statybosfirmai pateksi jq aptarnaujant[ KB-2. KB-l balansine ataskaita Nr.68 (tukst.Lt)
Aktyvas
Rczcrvai Paskola Nuosawb6 I5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
Cekiniai ndcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Siuo atvejuKB-l Rp,;".: XD Rp,,u,.: rpy1,. : 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tukst.Lt, Rp",,.:Rr - Rp,,,,.: - 5 tukst. : 15 tukst. 20 Lt Lt

236

KB-l dar turi pertekliniq rezervq,todel gali dar skolinli l5 tUkst. Lt. KB-l poZiuriu,pinigai i5imami;KB-2 poZiuriu, iplauksi bank4 bet, visr.1 jie bankq sisternos poZifiriu,aprnokant deki, pinigtl visai neprarandarna. 7 sand€ris.Paskolos grEZinimas. Tarkime, firrna ,,Audejas"gr4Zinapairntq iS KB-l paskol4nustatytu laiku, i5raSydama t[kst. Lt deki i5 savo dekinessqskaitos 50 (supaprastinirno sumetimais neivertinsimepahkanq, mokamq uZ paskolq). Todel KB-l 50 Lt; lsiskolinimai pagal dekines s4skaitassumaZes tLrkst. fin-na ,,Audejas" atsisako 50 t[kst.Lt savo pretenzijqKB-l aktyvams.KB-1 savo ruoZtu sugrqZina ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus, t.y. bankas ir firr. a vel pasikeite reikalavimais.Firma iSpirko savo skolinius isipareigojirnus garantinir-rs ra5tus aprnoketi paskol4 atsisakiusisavo piniginiq reikalavimLl KB-l aktyvui. Pinigq pasilla sumaZeja tukst.Lt, nes tokia suma br-rvo 50 surnaZinta finnos dekine s4skaita. Visa tai parodyta KB-l balansindje ataskaitoje Nr.7. KB-l balansine ataskaita Nr.7 (tukst.Lt')
Aktyvas
Rczcrvai Paskola
Nuosavybc

Pasyvas 20
U r - k i n i a i n d c li a i Akciios l5 viso: U

400 400

I5 viso:

380 400

Ataskaita rodo, kad tiek dekiniai indeliai, tiek suteiktos paskolos lygus nuliui. Cekiniq indeliqsumaZejimas padidina KB-l turimusperteklinius rezervus, suteikiapagrindq tai teikti naujaspaskolas. Pinigq pasiulasumaZeja 50 trikst. Lt, nes sumaZdjo dekiniq indeiiq apirntis. 8 sanddris. Vyriausyb€svertybiniq popieriq supirkirnas. Kai KB i5 gyventojq superkavertybiniuspopierius,tai sanddrioesmd ta pati kaip ir teikiant kredit4 t.y. kuriami nauji pinigai. Tarkime, KB-l per dileri i5 gyventojq uZ 50 tlkst. Lr superka vertybinius popierius. KB-1 tsigyja pal[kanas duodandius aktyvus vertybinius popierius ir 50 tukst. Lt padidina dilerio deking s4skaitq.Tai parodyta KB-1 balansineje ataskaitoje Nr.8. Pinigq pasiDla, sr,rperkant verlybinius popierius, padideja, kaip ir suteikiant kreditus. Kai KB parduoda vertybinius popierius, tai pinigq pasi[la, atvirk5diai, maZeja. Vertybiniqpopieriqpardavimas pinigq kiekl veikia kaip ir paskolqgrqZinimas. Komerciniaibankai,vykdydamiivairiussand€rius, siekia suderinti prieStaravirnus du : 237

Nr.8 (tukst.Lt) ataskaita KB-l balansine Aktyvas
Rczcrvai Vcrtvbiniai nonicriai Nuosavybc l5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
L CKlnlal lnocllal

50
400 450

Akciios l5 viso:

l. Gauti pelnq todel skatina indeliq pletin-r4 teikia paskolas ir perka popierius; vertybinius likvidumas- tokie aktyvai, kaip gryni 2. Siekia saugumo,kuri garantuoja p i n i g a ii r p e r t e k l i n i arie z e r v a i . 6.6. KOMERCTNTU BANKU SISTEMA. PINIGq MULTIPLIKATORIUS

l5sivysdiusiqrinkos ekonornikosvaistybiq komerciniuosebankuose gryni pinigai sudaro tik 1/3 Ml pinigq pasifilos.Bankq sukurti dekiniai indeliai - svarbiausiaspinigq pasi[los elementas.Bankq sukurtq dekinrq pinigq apirntis priklauso nuo grynrt pinigq privalomqiq rezervq nonnos bankineje sisternoje.Todel, kaip matysime kitoje temoje, centrinis bankas privalomq;q rezervq pinigq kiekio kitirn4 cirkuliacijoje reguliuoja,keisdamas norm4. jtg plius turirnas ir esantys cirkuliacijoje, Banknotai monetos, kiekis bankineje sistemoje (komerciniq bankq pinigq rezervai ir jq operacijq balansai centriniame banke) yra vadinami pinigq pagrindu, arba didel€s perkamosios poweredrnoney). galios pinigais (H - monetarybase/high Koks yra rySystarp pinigq pasiuloselementoMl ir pinigq pagrindo H? Suprantama, kad l) gyventojaine visus pinigus laiko bankq s4skaitose, dal1pinigq laiko grynais; 2) kai kas i5 viso nenori laikyti pinigq banke,juos laiko ,,namqbankuose";3) nor4 pinigus laikyti grynq forma skatina Se5eline ekonomika; 4) sukurtq dekiniLlindeliq apirnt[ nulemia privalomqiq rezervq nonna, kuriq komerciniaibankai privalo laikyti centriniamebanke. M Vadinasi, kaip pavaizduota l0 paveiksle, I >H. 6. Kuo rp,;u.maZesne,tuo sukuriami dekiniai indeliai didesni. Bankq rezervai sukuria didesngpinigq sum4 t.y. dekinius indelius, negu jie patys palyginti su pinigq yra. Tiksliau - koks yra Ml pinigq pasiulos pasikeitimas, pagrindu,nurodo pinigq rnultipiikatorius.

238

,?-------+E--;i
,,' Cryni pinigri -fiankq rezenai ' Pasf\a enrolutJ 1

+

H

-'

"/ /
i

r urynt DtnlfJl

r

Cekiniaiindeliai

6.10 pav. Pinigqkiekio ir pinigq pagrindosqry5rs Pinigq multiplikatorius (m1a1 rnoney rnr"rltiplier) parodo pinigq masesMl pokyti, pinigLlpagrinduipasikeitus vienu vienetLl. LMI mint= 611 ( 6 .i 5 )

Pinigq multiplikatorius didesnis 1, todel cirkuliuojantipinigq yra uZ surnayra didesnenegu pinigq pagrindas. Pladiauapibudinsime bankq sistemos skolinimo,arbadekinirlindeliq kurirno, galimybes.Laikysimestokiq prielaidq: L Visi komerciniai bankai atsargoselaiko tik privalornuosius rezervus; pertekliniq rezervqndra,nesvisi jie paskolinami; 2. Visus perteklinir.rs rezervuskornercinisbankaspaskolinavienam sLrbjektr.ri, kuris veliau iSraSo dek[ visai gautospaskolos sumai,ir SisdekispatenkaI kitq bank4. Tai reiSkia, kad visai skolos sumai i5ra5yt4ieki reikalauja apmok€ti kitas kornercinisbankas. : 3. Privalomqjqrezervqnorrna l0 proc.,arbarpr;u. 0,1. yra Siomissqlygomis, pilietis,,X" idejo i KB- l 100 Lt. Kaip tai tarkirne, paveiks visr4 KB sistemosskolinirno galimybes,jei laikysirnesaukSdiau nurodytqtrijLl prielaidq? Pinniausia pasikeis KB-l balansind ataskaila, nes: a) 100Lt indelispinigq pasi[los nepakeite, pakeiteMl pinigq strukttrr4. tik : Jei rp,;u. 0,1, vadinasi, privalorniejirezervaibLrsl0 Lt, o pertekliniai90 Lr; b) maksimaliaiKB-l gali paskolinti90 Lt, tiek pat padidejadekiniil indeliq suma; c) pilietis ,,2", gavqs 90 Lt paskolq gali juos r5leisti, iSraSydamas deki pardr-rotuvdje paskolos visai sumai.Parduotuve dekija aptamaujandiarn lteiks KB-2. KB- I , aprnokddamas ceki,praranda dekiniindel[bei rezervus.

239

(t[kst. L0 KB-l balansindataskaita
Aktyvas
*Rczcrvai *Paskola + 1 0 0( a ) -90 (c) +90 (b) t C c k i n i a ii n d c l i a i

Pasyvas
+ 1 0 0( a )

+90(b
-90(c

Papildomasindelis atitinkamaipakeisir KB-2 balansoataskaitq (t[kst. Lt) KB-2 balansineataskaita
Aktyvas
+Rczcrvai * Paskola

Pasyvas +90
-81 * C c k i n i a ii n d c l i a i

+81

r90 +81 -El

: rp,ir. 0,1i

X AD Rprir.:t'p71,'. : 0,1 x90 : 9 Lt'

Paskolq teikirno procesaskartojasi kituose KB sistemosbankuose, nes gautos dekinds paskolos,mokant dekiu, patenka vis i kit4 bank4. Visas bankq sistemq apimantis pinigq kurirr-roprocesas, kurio KB-l ir KB-2 buvo pateiktosatskirai,sura5omos 6.4 lentelq. ataskaitos balansines i pinigq pasi[losdidinimas(Lt) vykdomas 6.4 lentel6.KB sistemos Komercinis trankas
KB-I KB.2 KB.3 KI]-4 KB.5

Papildomas Privalomqiq rezervrl 1inddlis suma (Ad)
I 00,00 90,00 8l,00 72,90 65.61

Pinigqkiekis, Pertekliniq kuri kiekvienas rezerv!l KB gali skolinti suma (AD} (Rp.ru.) {R,,-..) 90,00 90,00 10,00 8l,00 81,00 9,00 12,90 72,90 8,10 7 to 65,61 65,61 59.05 59,05 6,56

v lso

ocslmllcs

' . . ' .
6st ,32
65.1 3 7 34.8 100.00

pirmqjqKB

s86.1 9
l 3 l3 . 8 900.00

I 586, 9

I5 viso likusiq KB l5 viso KB sistcmoic:

318,68 1000.00

.lr3.8l 900,00

240

Taigi pinigq kiekis, i bankinEsistem4papildornaiine5us 100Lt, padides Salyje1000Lt, suklms naujus900 Lt dekinius indelius. Pateiktamepavyzdyje KB sistemagaunapapildomq rezervq ir teikia paskolas, kuria pinigus.GalimauZraSyti, t.y. kad: 1 0 0 , 0Z / + 9 0 , 0 0 r + 8 1 , 0 0 t + 7 2 , 9 0 t + 6 5 , 6 1 t + . . . = 0 I L L L I o ,o r2 ro tS ,o,' l l - l 0 0 l r x l l + - + l - l + l a l r . . . r l - l l = t O Ot x - = L I 'r "0 \ t 0 // \ l' " / i \10/ O -" r_ll i I _ l0 , l o 0L t " + = 1 0 0 r x t 0 = 1 0 0 0r . L I l0 Vadinasi, pinigq pasiulos. didinimo procesas vyksta pagal geometrinds progresijos forrnulg", todel pinigq multiplikatorius pagal SiEformr,rlg: apskaidiuojamas
mMl=-. f Prir'

I

( 6 .l 6 )

Vadinasi, pinigq rnultiplikatorius, tai rnaksirnalus naujq pinigq kiekis, kur[ gali sukurti vienasperteklinirlrezervqvienetas. . M a k s i m a l u s a u j q p i n i g q p r i e a u g i sk u r i g a l i s u k u r t i K B s i s t e n r a . n pinigq mr.rltiplikatoriq padauginus pertekliniq rezervq: apskaidir.rojamas, i5 L D = mr r x R p " , , . dia

(6.r1)

/D - pinigq kiekis, kuri gali paskolinti bankq sistema,arba n a u j a is u k u r t p i n i g a i . i

M[sq pavyzdyje maksirnalq naujai sukurtq pinigLl prieaugl galirna nustatytitaip:

*r,:*,
L D : n rr r ,

-L-:ro;
R p " , , . =0 x 9 0 L t - 9 0 0 L t . 1

a

pro os |: G c o r n e t r i n e s g r e s i jf o n n u l e + o + a 2 + o 3 + . . . + o ' =

,r!;

(1-a)- tai privalornqjq Siuoatvelu rezervq roflld rp,,u.. 241

pagal 6.l8 fonnulg: nustatomas Bendraspinigq kiekio pasikeitirnas LMt = nr*rx Ld; z L M , = 1 9 * 1 0 0 =1 0 0 0 r arba LMr:6,1* 6P ' ( 6 .l 8 )

( 6 l.e )

iia A d -paprldomas piniginis indelis, lneStas KB sistem4. i Pateiktarne pavyzdyje Siuo budu nustatydarni pinigq kiekio pasikeitim4 gautume: LMt= 100+900=1000Ir. Pinigq multiplikatoriaus reik5md sumaZdtq, jeigu dal1 gautos paskolos banko klientas laikytq grynais pinigais. Tuomet pinigq multiplikatorius apskaidiuojarnas taip: (N+l)
ll7 rtt =

(6.20)

(N + rpr;r,.)

dia

ly' - grynq pinigq norma cirkuliacijoje apskaidiuo.larna procentaisnuo bendrosindeliq sumosbankuose. PavyzdZiui, jei privalomr4iqrezervq rorrn& rp,1u.:0,1, gyventojai nori o tureti grynaisiais20 proc. turimq indeliq slrmos bankuose, iki tai pinigq multiplikatoriusnuo l0 surnaZes 4: (0.2 l) - 1.2 + -" , t M l-= ( o J _ o , D = * = , .

jeigu bankas rezervuose Pinigq multiplikatorius taip pat surnaZdtq, laikytq didesniusrezervusnegu privalomoji rezervqronlta rp.;u.. jei Tarkirne, rp,1u.: laiko rp :0,2, tai 0,1, o KB fakti5kairezervuose Siuoatvejupinigq rnultiplikatorius l0 sumaZes 5: nuo iki
I

mMl

n?

Vadinasi, jei paZeistakuri nors i5 klausimo pradZioje priimtq prielaidq (bankas rezervuoselaikys didesng pinigq sumq negu privalomoji pinigr"rs tuornetpinigq rezeryo norma, kas nors pasiskolinEs laikys narnuose), rlultiplikatoriaus poveikis pinigq pasirllaibus rnaZesnis.

141

Pinigq multiplikatorius gali veikti ne tik pinigq kiekio didinimo,bet ir maZinimo linkme, pavyzdliu| atsiemus100 Lt indeli, bankq sistemapinigq pasi[I4 esantpinigq multiplikatoriui10,surnaZins 1000Lt: -LM = mr = - 1 0 0 0Z t . r tx (-Ld): l0x (-100) Taigi visa bankq sistemagali skolinti Zymiai daugiau negu turi pertekliniq rezervq.Taip yra todel, kad rezervusprarandaatskirasbankas,bet visa bankq sistema. ir4nepraranda PagrindinOs s4vokos r . r . r . r . r . o visuotinisvertesekvivalentas pinigq funkcijos barterindekonornika monometalizmas bimetalizmas dekis kredito kortel6 aukso standartas pinigq rinka pinigq paklausa alternatyviniaipinigq laikyrno ka5tai . pinigq laikyrno motyvai . nominaliojipinigq paklausa . realioji pinigq paklausa o sanddriopinigq paklausa . pinigq kaip aktyvq paklausa o likvidumo pinnenybe . r r . . . r o . . . . . . . . r pinigq kiekis (pasi[la) p i n i g t lp a s i I l o se l e r n e n t a i pinigaisiaurqja prasme pinigai pladiqiaprasme pusiaupinigai(netikripinigai) likvidusaktyvai pusiausvyra pinigtl rinkoje pusiausvyros pal[kanq nom.ra bankas komercinio bankobalansas banko aktyvas bankopasyvas rezervas komerciniq bankqsisterna pinigqmr.rltiplikatorius pinigq pagrindas(dideles perkamosios galiospinigai) grynq pinigrl nonna cirkuliacijoje

Kartojimo klausimai l. Kas tai yra pinigai? 2. Ar infliacija gali paveikti pinigq sugebejirntlatlikti pagrindinesjt1 funkcijas? 3. Kokie trukumai bfidingi pinigarns - prekerns? Kokiais privalumais pasiZyrni: popieriniaipinigai ir b) bankopinigai,palyginti su pinigaisa) prekemis? 4. Kodel uZ popierinius pinigus galirna lsigyti brangiausiqmaterialiniq vertybiq, pavyzdLiui,narn6 autornobili?

L+)

padidejusipusiausvyros pal[kanq nonna paveiks g a m y b o s p i r n t [ u Z i m t u r n iq k a i n a s ' ] a . 17.Kokios visosbankqsistemos skolinimogalirnybes? . Kas nulemiapinigq vertE? 8. Kodel Zmon6snori laikyti pinigus grynais? 9.b) sutrunpejEslaikotaryis tarp pinigq [plaukq.Kokie pagrindinrai bendriveiklosbruoZaibudingikomerciniarns bankams ir taupymo institucijoms? 15. LietLrvoj e)'? 7. Kaip pinigLl paklaus4sand€riqaptarnavintui pusiausvyros ir palukanq nonrlq pinigq rinkoje paveiks: a) padidejgs nominalusis bendrasis nacionalinisproduktas. Kas yra pinigq pasiulair kokie pagrindiniai elementai (iSsivysiiusiose pasaulio valstybese. c) kreditiniLlkorteliq naudoj irno pletimasis? 12.Kaip nustatoma pusiausvyros palukanq nonnapinigq rinkoje? ll. Pagriskiteteigin[.lq su Zmonitlnoru laikyti pinigusgrynais? 10. Kas yra pinigq paklausair kokie pagrindiniaijos elementai? Kaip jie susr. kad pinigLlatradirnas yra vienas didZiausiqZrnonijos lairnejirnq.Kaip. kad pinigq rinkoje yra pinigq paklausosperteklius.Tarkime. r 13. jlsq nuor.none. jos 6. KB klientas skol4 gr4Zinadekiu.Tarkime.5.Ar Siuo jei atveju pinigq rinkoje susidarys pusiausvyra. pinigq pasitrlanesikeis? 14.ApibudinkiteatskiroKB skolinimogalimybes. Kaip tai paveiks Sio banko balansE tolimesnio ir skolinimogalimybes? 16.

Siose ir dvejose Salyse atsiskaitorna JAV doleriais). Lietuvoje . kad CB gali i5duoti komerciniams grynus pinigus. Sios sqskailos ir naudingos tuo. s4skaitos bankams l+) . CB yra .kad jos cenlralizacijair kontrold yra b[tina. CB veikia uZsienio valiulq keitimo rinkas.. CB. turindiq iSimting teisp ernituoti (iSleisti)pinigus. Vokietijoje .Federalind rezervq sistema (FRS). o jeigu ir yra. rnonetarinds 7. lndividual[s bankai turi indelius CB. r CB kontroliuoja pinigq pasi[lq . CB aptarnauja bankq sistemos dalyvius.Be to. didelese maZose.p r i e r n o n d s ..1. CB. Emisijos bankas (bank of issue). reguliuojanti mlinq priernones. atliekant iekirl kliringo paslaugas kt. politikos trumpalaikioir ilgalaikio reguliavimomechanizmas.. JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Beveik visosepasaulio yra valstybese. bet yra naudingos. tai jis neturi pinigq leidimo teisds(Panamos Liberijos CB neturi tokios teises.bankqbankas".7.pinigtl leidirnas(emisija). rnonetarindsir fiskalines politikos efektyvumasir jq derinirnas. jo pagrindinds funkcijos. Sios s4skaitosneduodapalfikanq. Skirtingose Salysefunkcionuoja skirtingi CB.emisijosteise.kaip taisykle.Anglijos bankas. JAV CB . CB pagrindinis tikslas .jeigu jiernsjq reikia. atliekantis pinigq emisijosfunkcrjq. .nes tik prieSingu atveju galetqsutrikti pinigq rinkos funkcionavimas.Japonijos bankas.Musq laikais CB paprastaituri iSskirlinEteisgleisti pinigus.Lietuvos bankas. Antra. r p problemos. pagrindines veiklos funkcrjosyra Sios: . atliekanttam tikras paslaugasindividualiems komerciniams bankams.SaliesCB. CB. S Pirma. aptariamaCB nepriklausomybes problema. CBNTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA Siole temoje analizuojarnas centrinio banko (CB) vaidrnuo. DidZiojoje Britanrjoje .Bundesbankas.atliekant daugel[ sanderiqtarp individualiq bankq ir CB.j o s [ g y v e n d i n i r n o r i n c i p a i .specialivyriausybine ar kvazivyriausybine institucijafinansqsistemoje. Bankines sisternos raidos praktika parod6.bankqtevas". Japonijoje . pavyzdZiui.Saliespinigq ir bankr4sisternq valdymas. Tadiau kai kuriose Salyse CB ndra. PavyzdLiui. kuriose parduodarni p skirtingq aliq inigai.suteikiarna vienarnbankui.Taip pat p n a g r i n e j a r n an o n e l a r i n C o l i t i k a . CB pagrindinefunkcija . ir Centrinis bankas (Centralbank) .

nes CB nemokaoal0kanu. pagrista savitarpio mokejimo reikalavirnq ir isipareigojrrnq uZskaitymu.sprendZiant sr. CB gali stabilizuoti finansing sistem4krizesmetu.rdetingus ekonominius ir finansinius k l a u s i r n uv i r S [ n i ql y g r n e n i u . kadangi galima daryti itak4 palfikanq normai. CB veikloje labai svarbi pinigq pasi[los kontrold. kuriq svarbiausiayra vertybiniq popieritl pirkimas ir pardavimas (apie tai . Didejant finansq rinkos ir ekonornikos globalizacijai. valiutq keitimo normai.vadinama valiutq keitimo mechanizmu. ir Daugeliui Saliq. Laikantis metalo standarto. arba kraStutinis. 5i funkcija lemia jq monetaring politikq. Tredia. kur[ numato vyriausybd arba tarpusavio susitarimai. tai veikia ir valiutq keitimo rink4. spaliol7 d. skolintojas. pinigq kainq leme aukso arba sidabro kaina. kad galetq iSlyginti finansiniq le5q judejimq. PavyzdLiui. Jeigu valiutq keitimo sisternosfiksuotos.CB yra isipareigojqspirkti ir pardLrotivaliutq leistinq svyravimq ruoZe. kad tai kainuoja. CB reikalauja pirkti ir parduoti valiutq nustatytu santykiu.centriniamebanke yra kaip bankq rezervq inddliai. infliacrjai ir verslo ciklui. s 246 . kaip buvo Europos pinigq sisternoje. Tadiau nevalia uZmir5ti.Valiutq keitimo rinkos yra labai svarbios. DidesnesSalysturi daugiaulaisvesir galimybiq manevruoti.Valiutq keitirno sisternosgali b[ti fiksuotos siauru svyravimo ruoZu. CB taip pat turi isipareigojimqi5or€ssubjektarns. Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negr-rreikalaujama. kuri4 vykdo centrinisbankas. CB gali teikti paskolasindividualiemsbankams. Ketvirta. Yra du pagrindiniai pinigq pasi0los kontroliavimo rnetodai. Nd viena Salis nebeturi metalo standarto. Perkant ar parduodantuZsienio valiut4 CB gali veikti rinkos valir-rtq keitimo sistem4. (clearing) Kliringas centralizuota atsiskaityrnq negrynaisiais tarp kornerciniq bankq sistema. Kaip bankq bankas.jos gali bfiti nustatornos visi5kai laisvai rinkos legomis.Jeigu valiutq keitimo ribq nera. CB iiords funkcijos darosi suddtingesn6s svarbesnes. Sioje rinkoje Saliesvaliuta parduodama kaina.trediameskyrelyje). Aprupinant likvidZiais aktyvais. i5reik5ta kitos Salies valiuta.ypad maZq ir su fiksuota valiutq keitimo sistema.JAV Federalinerezervq sisterna i5gelbejo finansing sistem4 1987m. tai keitimo sistema nustatomarinkos jegomis. todel pinigq pasi[la dabar yra kontroliuojama daugybe kitq priemoniq. Tai viena svarbiausiq CB funkcijq del dviejq pagrindiniqprieZasdiq: l) CB nustatyta palfikant1norma Sioms paskoloms veikia rinkos pallkanq nonnd 2) finansiniq kriziq rnetu CB yra paskutinis. Jeigu jis fiksuojarnasruoZe.

kadangijq esrneanalogi5ka. l9l3 m.. KiekvienasSisbankasvalstybinis-privatus. Norint geriau suprastiCB veikl4 iSanalizuosime kuriq SaliqCB. dividendus uZ akcijas. Numatyta. akcininkai gaunane didesniuskaip 6 proc. saugomus CB. kaip FRS perka Siasobligacryas atviroje rinkoje i5 namq [kit1. taip pat komerciniq bankq rezervus.Valiutos rezervai ne tik 24'7 . todelj! ir analizuosime. verslo ir visuomendsinteresams.2. Direktoriq taryba atstovaujabankq. 12 Federaliniq rezervq bankq JAV atstovauja l2-ai sridiq.buvo labai silpna pinigq pasiulos pinigq pasifilEir kontrold. bankq sistemabuvo decentralizuota. Valdandiqjq taryba daro itak4 monetarineipolitikai veikdama pinigq pasiulq per atviros rinkos operacijas. o ne privadiq sanddriqpagrindu). grynq pinigq kiekl rinkoje. r Valdandiqjqtaryba. priimtame Federaliniq rezervq sistemos istatyne numatytajos strukt[ra: o Federaliniqrezervqbankai. operacijoms. kiekvienas valstijq bankas leido ! apyvarl4 banknotus. 12 nariq Atviros rinkos komitetas duoda nurodymus rinkos pinigq kiekis. l9l3 m. kuri funkcionuoja 14 metti. tvirtina Senatas. reguliuodama kontroliuodama kreditavimq sieke sudaryti sqlygas stabiliam ekonomikos augimui. skolinimo diskonto norrnE ir reikalavimus rezervams.tai JAV iZdo vertybiniai popieriai. Trediame skyrelyje detaliai i5analizuosime. elementq SvarbiausiFRS valdomi aktyvai . netiesiogiai veikia rink4 per Federalin[ Atviros rinkos komitet4 kuris vadovaujaatviros rinkos operacijomsir konsultuojasisu priZi[retojq taryba.Kita pagrindineFRS aktyvq grupe .kad JAV FRS darys itakq ekonomikai. jos strukt0rinius elementus:aktyvE ir pasyvq. Numatyta. kad prezidentas negali daryti itakos tarybai. r FederalinisAtviros rinkos komitetas. valstijq ir regionq vyriausybds ir privataus sektoriaus.jos valiutos rezervai. Valdandiqjqtarybq skiria JAV prezidentas.Jau 6-ame skyriuje buvo aptarti KB balansinds pagrindiniai elementai. kad CB perka visiems prieinamoje rinkoje. tadiau skiriasi ataskaitos turinys.y.7. bet ne tiesiai i5 iZdo (. JAV sukurtaFRS.derinant interesus tarp bankininkq ir verslo. tai kitq Saliq trumpalaikiai [sipareigojimai.atvirosrinkos" tenninas vartojarnas ta prasme. Sie bankai itraukti i monetaringpolitikq tiesiogiai ir netiesiogiai: Federaliniai rezeruq bankai nustato diskonto nonnE jie komerciniarls bankamsir nustatokiek jie gali skolinti. kai JAV iki l9l3 m. kuri.y. kuriomis reguliuojamas Aptarsime FRS JAV balansinE ataskait4 t. CB IVAIRIOSE SALYSE IRJU NEPRIKLAUSOMYBES PROBLEMOS CB numato dideles perkamosios galios pinigq pasi[I4 t.

bet FRS aukso atsargqpadidejirnasar sumazejimasnedaug veikia pinigq pasiIlospokydius.rs instifutams(KIl) JAV iZdo vcrtybiniai popicriai Kiti aktyvai lS viso: ll 058 32 633 190 252 103 31 589 32i 5i3 Pasyvas Fcdcraliniorczcrvq banko banknotai 267 605 Finansinirlinstitutq(KB) tczcrvai (indcliai) 38 658 JAV iZdo indcliai 8 960 Kiti pasyvai 7 504 I 5 v i s op a s y v q 322727 Nuosavaskapitalas 4 846 1 5v i s o : 327 513 FRS teikia paskolasprivatiems finansiniamsinstitutams (bankarns. esantispas Zmones. kaip IBM ar GeneralMotors. Galiojant popieriniq pinigq ir fiksuotq variutq keitimo kursq sistemai. tiip lav.kurie vertinami ne rinkos kaina.svarbDs vertine iSraiSka.. 1973m.Tai ir leme pinigq pagrindqkaip FRS pasyve dar ir ta prasrne. Daugelio besivystandiq ialiq cB suteikia paskolas tiesiogiai privadioms firmoms. siekianl bet i stabilizuoti doleriokursa. ir atliekant intervencijas valiutq rinkas. tokiq isipareigojimqnera. 7.rrsu.3 ' 248 .JAV FRS balansine ataskaita 1990m. ypai zemesLikyje. kredito ir taupyrno asociacijoms) per vadinamEli diskonto langar. KartkardiaisFRS superkair parduodaauksEaiviroje rinkoje.ypatingierns" bankamsir reglarncntuoja vciklq.Tadiau esant svyruojantiemsvaliuttl kursami.1 lentel6. tadiautokie apribojirnai bldingi ne visoms salims. Kiloje balanso pasyvo puseje svarbiausiadalis yra FRS banknotq kiekis. grieltai laikytasi pinigq konvertavimo i auks4 fiksuotu kursu taisykles.kad FRS turejo dideles perkamosiosgalios pinigus keisti I auks4 visiems. uZ uncii4 I. bet veikia kaip komercinisbankas. auksokaina.cB i5 tikro [sipareigojakonvertuoti nacionalingvaliutq uZsienio i fiksuotu kr. FRS neteikia paskolq tokioms firmoms.y. Skolinirnas per cliskonto lang4 greidiau privilegija nei taisykle. USD) Aktyvas Auksorczcrvai Valiutos rczcrvai Paskolosfi nansinian. Pladiau Sis klausirnas jq anal izuojarnas sklriuje. Esant dabartineisistemaindra automatiskos galimybeskeisli pinigus i ar-rksQ. gruodis(mh. esandiomsprioritetinruose Saliessektoriuose. I FRS aktyvus ieina auksorezervai. FRS suteikia paskolas.kuo'ret JAV nutraukepinigq pasiDlosrySi su auksu. Siomis sqlygomis dideles perkamosiosgalios pinigai rampa fsipareigojimais. kas to pareikalaudavo.Siosesiruacijose ne tik vadovauja cB pinigq politikai. o po 42 dol.Kodel tai yra FRS isipareigojimas? Esant aukso standartui. 7.

yra vienas koordinuojama.8 Lietuvos RespublikojeCB yra Lietuvosbankas(LB). esant vertei)4846 mh.8 V i s u o m c n c sn d c l i a i i Bankq indcliai Rczcrvaiir kitos saskaitos Banku skyriauspasyvai I Sv i s o : 0.rs popierir. Jos parodytos kaip Pinigq leidybos skyriaus aktyvai.4 l. Aktyvai yra vyriausybes vertybiniai popieriai ir avansai.0 1 1 2. nuosavam kapitalui(grynajai lygi pasyvqsurnai.8 nooicriai Vyriausybcsvcrtybiniai Popicriai 0. kad pinigai patektq i cirkuliacijq Pinigq leidybos skyrius parduoda finansinius vertybinius popierius (obligacijasar akcijas). Bankq skyrius veikia kaip bankininkas komerciniams bankams ar vyriausybei.4 Bankq Banku skvriaus aktvvai 2. kaip Anglijos bankas.FRS yra JAV iZdo indeliq s4skaita. USD.y.kaip rnineta.6 Kiti aktyvai 1. filialus. Avansai .4 Anglijos bankas 1 5v i s o : 14. tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinese finansinese institucijose.vadinamus Diskonto namais. 7. kitas istaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti.+. taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei 249 .Nors banko balansas I esminisskirtumas.iSleistus vyriausyb€s komercinemsf-rmoms ar vietinei vyriausybei. vadovaujasiLR Konstitucija ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybes vykdornosiosvaldZios lstaigoms.Kiti FRS isipareigojimai apima priirnamq finansiniq institutq saugomusindelius.ir Anglijoje jos iSduodarnos finansiniustarpininkus. Siekiant.Sisbankasnegalibankrutuoti.5 Avansai 0.LB turi teisE steigti skyrius.1 1. Kiti aktyvai apirna fizinl kapitalq (pastatusir irengimus rr pan.Anglijos bankobalansas 198605 0l (mln.327 573 mln.2 lentele).Leidimo skyrius atsakingas uZ pinigq banknotq i5leidimq. LB atstovaujaLietuvos valstybei uZsienio valstybiq CB.dali indeliq komerciniaibankai turi CB pagal Paprastai aktyvq suma turi blti istatyrn4.tai per paskolos.Del susiklosdiusiq Anglijoje CI3 yra Zinornas jis istoriniq prieZasdiq padalytasI Pinigq leidybos skyriq ir Bankq skyriq. t. kuriq kiekvienasturi atskirEbalans4(7.2 lentel6.3 Pasyvas Pinigaicirkuliacijojc 12.) ir vertybinir. atskaitingasLR Seimui.rs. kuris nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei. CBP) Skyriur Lcidybos Aktyvas Vyriausybcsvcrtybiniai popicriai 3. USD. Prakti5kai Pinigq leidybos skyriaus ir Bankq skyriaus veikla yra pana5us komerciniq bankq. kuriuos iSleidZiaprivadios finnos ar vietine valdLta.6 Kiti vcrtvbiniai 8.

tarybosepinigq ir monetarines politikos klausirnais.kuriq sudaropirmininkas ir de5irntnariq. 6. laikornasuZsienyje. Valdyba nustato LR monetarindspolitikos formas. pajamos. l5leidZiai apyvart4ir iSimai5 apyvartos pinigus. | 2. ir i LB pagrindinistikslas. Or ganizuoja bankines infonnac ij o s sistem4. LB turi iSskirtinE teisE leistipinigr"rs Siuotikslu: ir . 4. lstatyrnq nustatytatvarka veikia kaip paskutinislikvidumo Saltinis bankqsistemoje. LR 2. valdybq 9 metams skiria PrezidentasLB pirmininko teikimu. gautos uL pinigq leidimo 250 . uZtikrinri patikirn4 pinigq rinkos. Kontroliuoja uZsieniovaliutosreZimolaikyrn4si. Gali aptarnautiLR valdZiosir valdymo institucijq s4skaitas. form4 apsaugos prietnones. I5duoda ir at5aukialicencijas LR ir uZsieniobankamsbei kitorns kredito istaigomsir priZitiri jq veiklq. gautosuZ kituose bankuoselaikomus indelius ir bankams i5duotas paskolas. Organizuoja LR Vyriausybes i5leidZiamq verrybiniq popieriq pardavim4 i5pirkirn4bei paiukanq uZ jas i5mokejim4ir veikia kaip valstybes vertybiniqpopieriqregistratorius. LB vadovaujabanko valdyba. kredito ir atsiskaitymtl klausirnais. 8. palukanos. 7. LB pajamas sudaro. nustatoLR pinigq nominalus. jei tai susijq su nacionalinesvaliutos. ataskaitqir atskaitomybes tvark4.priirna teisesaktus ir pan. kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimq palaikant vyriausybesvykdomEpolitik4. litq formuojamasiS LR valstybesle5q. atnaujinant j4 kas treji rnerai treddaliu.pal[kanos. 10. organizuoja p i n i g r lg a n r y b 4r t . tarpjq ir kliringini[ tvarkq. Renka ir skelbiapinigq bei finansqstatistikq.y. 14. gautosuZ uZsienio valiutosatsargas. 11. bankq ir kitq kredito istaigqrizikq ribojandiusnonnatyvus. Nustato bankq ir kitq ukio subjektqvidaus ir uZsienioatsiskaitymq. LB gali b[ti tarptautiniq ir r-rZsienio institucijq akcininku. 13. Nustato bankq ir kitq Lietuvos banko licencijuotq kredito [staigq apskaitos. SudaroLR mokejirnqbalansq. tarptar.tt. ir 5. 3. 9.aukso ir kitq tauriqjq metalqrezeryus. LB atliekaSias pagrindines funkcijas: l. {gyvendina istatymq numatyta tvarka pinigq politikq tvarkydamas pinigLp kredito apyvart4atvirosrinkos operacijomisir kitomis priemonemis. Pirmininkq skiria 5 metams Seimas Prezidentoteikimu. t .siekti pinigq stabilumo. LB istatiniskapitalas50 mln. Saugobei valdo valstybes uZsienio valiutos. Konsr"rltuoja LR Vyriausybg pinigq rinkos. : i o istatyrnonumatytatvarka iSleidZia apyvartE iSimai5 jos pinigus.rtiniq kreditq ir atsiskaitymLl politikos tobulinimu.

kokio lygio turi buti CB nepriklausomybe. susijusios su operacijornisuZsienio valiuta. Jungtinds Karalystes. vykdyti.gautosuZ operacijas. kad parlamenlarai uZ negali atlikti nuodugniosCB kontrolds. Vokietijoms susijungus. Ekonomistaipladiai diskutuoja.. savo strukturqir veiklos organizavimE l.ro. politikai gali buti .organizavimq pajamos.Kitas argumentas nepriklausomumE tas.Taip pat atskirus bankus atskirais laikotarpiais galima kaltinti. tadiaupriartina CB ekonomines Atskirq bankq nepriklausornumolaipsnis yra skirtingas. ar jq veikla buvo per leta. esant pernelyg didelei palukanq gali buti reakcijai i tai.iant yra pasekmiq. Pagrindinis CB CB nepriklausomumq. kad birtq diskutuojamapolitineje rinkimai. FRS Tarybos nariai dirba ilgiausiai.ar turi bfiti CB nepriklausornas. kuri veikia infliacrj4 pal[kanq normfu valiutq keitimo nonnq ir ekonomini augirn4 yra pernelyg svarbi ir techni5kaiper suddtinga. pateikiama argumentq ..ne pelno siekimas. ndra pavaldusvyriausybei.Tarybq sudaro l6 Regioniniq bankq prezidentai. neprie5taraujandias istatymams.14 metq. Europoje tik Vokietijoje yra federalineCB struktfira. LB iSlaidas sudaro: palDkanos. politik4 ginti ne vyriausybes. materialiniq vertybiq amortizacija. i5laidosuZsieniooperacijoms paskolas. vertybiniais popieriais ir istatymq numatyta tvarka iSduotas garantijas.rokrati5ki ilgojo laikotarpio gali nurnatyti tik trurnpojo laikotarpionaud4 neanalizr. susijusios su banknotq gamyba..gautos uZ operacijasuZsieniovaliuta. bet monetaring taigi gali vykdyti nepriklausom4 nacionalinesekonornikosinteresus.Demokrati5kaii5rinkti parlamentaraiforrnuoja palankiE politik4 Zmondms. FRS pagal skiriasi nuo CB Europojeir Japonijoje. pallikanosuZ uZsienio laikornusLB.prieS" nepriklausomurnq. istojg Rytq Vokietijos bankai siekia didinti pinigq pasi[l4. 1p a v . Japonijos. kad Taigi nesunku Jis bet pinigq leidirras ir jq pasillos reguliavimas. rnokamosuZ kredito istaigq indelius. erdveje.Sveicarijos yra nepriklausomi. ) .trr. iSlaidos eksploatacijos pastebeti. Kai apribojirno. kad monetarind politika. pajamos. JAV. iSlaidos. iSlaidos. kuriq funkcijq apribojimas nerei5kiavisi5kos nepriklausomybes politikas prie vyriausybes. kad jie dare itakq didesnei infliacijai. o CB 3. Argumentai uL nepriklausomurno argumentas tas. EuropojeVokietijos.ttL" ir .Taiiau. aukStesni 2.rmparegiai".bendros personalui kitos specifinds i5laidos. Italijos ir Prancfizijosbankai yra labiau priklausomi ( 7 . CB nepriklausomyb€ nonnai ir neigiamai visuomends apribota.Daugeliu atvejq CB nepriklausomybdnera absoliuti. Pagrindinis argumentasprie5 CB nepriklausomybg yra tronetarincs politikos svarba ekonornikai. ir tai jiems uztikrina nepriklausomybes laipsni. kiekvienoCB tikslas. Taigi politikai ir ekonornistaitaip ir nesutaria. ir iSlaidos. 251 . tauriatstats metalais.Kadangi yra deu.kaip tai buvo 1982 rn.

kuriose CB buvo labiau nepriklausomi.0 Ncpriklaus0mumo --fl.ECBS atsakouZ euro zonos monetarin€spolitikos ktrimE ir lgyvendinimq uZsienio valiutos operacijq vykdym4 bei valstybiq nariq oficialiqjq atsargqlaikym4 ir tvarkym4.5 2.5 --a. kaclangi reikejo sujungti skirtingas nacionalinesfinansines tradicijas turindi4 veikl4. Ji raip pat turi skatinti sklandq mokejimq sistemq funkcionavirnEir prisideti prie atitinkanrqnacionaliniq institucijq veiklos atliekant rizikqmaLinandir"l kredito l)z . nepriklausandir-1 euro zonai. vadovavosi FRS. Kaip matome iS 7. kurdami Europos Centriniq bankq sisteme(ECBS).1 pav. kuriose cB buvo labiau priklausomi. Daugelis anaiitikq Europoje.. pavaizduot4 7.ECBS ir ECB statutenumatyta. Tadiau tai buvo Lymiai sucletingiau.Vokietija r 4.1 pav. nedidina gamybos ar uZimtumo svyravimq.c.s s. JAV ir Vokietijos Bundesbankoveikla.Danija -X-JA\' t. cB turi specialq status%leidZianti jierns vykdyti nacionalinE monetarinE politik4.Naujoji Zelandija --ts Australija --. Italijoje ir Prancfzijoje. infliacija buvo aukStesne..0 --x*. valstybiq nariq. kurios istojo I Ekonoming ir pinigq s4iungq (EPS). Sveicariia l a i p sn i s Itatija Norvegija/Svedija Kanada -*rD.2 pav. CB nepriklausomybe infliacija ir Daugelio analitikq nuomone.Belgija Olandija 7.5 4.JungtinCKaralyste '*^*. Tadiau iq atstovai negali dalyvauti priirnant ir lgyvendinantsprendimusdel euro zonos. vidutine infliacrja 7-8 desimtmetyje buvo Zernesnd.lspanija -*Pranclzija -4*Japonija .0 t.0 -+- 3.0 3.t0 d8 A x o 0. CB nepriklausomumas gerina ekonomikos veiklq esant zemesneiinfliacijos nornai.i5laikyti kainq stabilum4. Salyse. ECBS sudaroEuroposcB (ECB) ir Europos Sqiungos(ES) saliq nariq.kad pagrindinisjos tikslas. cB.

ECB ir nacionaliniai bankai institucijLl.ir sukurti b[tinus jq igyvendinimoreikalavirnus. pinnininko pavaduotojas visq valstybiq ir nariqNCB valdytojai. palukanq normE ir rezervq pasi[I4 sistemojc'.1. Roland)'.fonnuluoti monetarinE bendrijos politik4 apirnanl tarpinius tikslus. kuriq veiklos pagrindu sudarytasECB statutas. 2002 m. No . kad nacionaliniai bankai rnaZiausuinteresuotibendros politikos stabilizavimu. euro zonai. birZelioI dienrl. .kaip pasiskirstyti alsakornybgtarp ECB ir dalyvaujandiq nacionaliniq CB. kuri4 sudaro vykdomosios valdybos nariai ir priklausandiq valstybirlnarir. Nuolat vyksta diskusrja. Siose valstybdse euras pakeite nacionalines pinigainustojoegzistavE. pirmininko pavaduotojas ir dar keturi nariai (sirilomi 8 metams). ECB . valdyba. 919. tadiau valdyba yra susirupinusi nei veiklos efektyvumu ir rerniasi JAV ir Vokietijos. visi atsiskaitymai valiuta. valdytoiq taryba. kuriq sudaro ECB pirmininkas. CEI']R Discussion Paoer. Nors kai kurie nacionaliniaiCB apimandiqir instrukcijasnacionaliniams tikejosi didesnesdecentralizacijos dabar. Taip pat jie nustate. NCB valdytojai. pagrindine funkcija .istaigq ir finansq sistemosstabilumo prieZilr4.taigi. argumentuoja. naudodan-ristandartini daugianacionalinesEPS modeli. bus visi5kai nepriklausominuo valstybiqnariq politiniq ar privadir. kad tokia taryba gali didinti infliacij4 tol. 2002n.patirtimi. kuriose ivestaseuras. Tadiau Von JurgenasHagenas(Hagen. Jurgcn and Roland Suppel (1994). bendroji taryba.viena naujausiqinstitucijq.stabilizacijosbus maZiau. ivesta bendra Europos vykdomi Sia valiuta .o nuo 1999 m. kol centre esama nedidelespolitines valdZios.l ECB sprendimqpriemimo padaliniai: ECBS reglarnentuoja . . jeigu Valdytojq Taryboje dominuos nacionaliniq interesqatstovai. Valstybiq nariq. kuriq sudaroECB pirmininkas.euras.kaip dabaryra ES. Tadiau valdyba igyvendina politikq CB. suforrnuota oficialiai l99tl nt. sausio I d. Jurgen) ir Rolandas Suppelis (Suppel.valiutq ir euro kursai ntrstatyti valiutas visarn laikui stabil[s. taigi nacionaliniai Ekonornikos teorija nepateikia tiksliq rekomendacijq apie nacionaliniq bankq veiklos santyk[.rs rronetary misions. Be to. 'Von for Hagen.. CB constitutior.

dz gx .s o * ooO x'vo\ AO\ .l .1 F- 8'6 oJl rrl .a cl Egs.o 9': L ril 6.^EE t. H 6 tr. = a * F x E () d h' !q tr o a Z '= >.Ki b > = .{t l a o' . t s ? V E c d : ' t 6 .ES" ::be s q'rF o.: R E : E.9 f ^E ' i i ' J A o c d '5.X* € 6 v f . r f F?EF.^.X ' = x C d E d a A O >'. i r \ r t4 Z l 254 .s . : = > r) () o.i . €': g " s' -x N x o > ( ) .t. .U'r o tr= H O > .F (J'E ^ 3 ! ' 4 a . : i t q> ol .\ q o 'E . J< a l Y X 6 F 'r 'trv H E 6) a> t 'r ()ti \J.

7. (b) rezyvai Pasyvas 255 . Atviros rinkos operaciios .komerciniqbankq rezervai bet tas dideja. Jas galirnapirkti i5 kornerciniqbankLl arba Zn. galinra analizuoti.Vertybiniai popierrar (a) + KB rezervai(b) 7. CB prierne sprendimqpirkti valstybines obligacr3as atviroje rinkoje..Paseksime. kuriuo atveju rezultatas pals . 4. kaip CB superka valstybinesobligacijas kon-rerciniq i5 bankq: a) komerciniai bankai pardr-roda savovertybiniq popieriq CB.3.atviros rinkos operacijos" reiSkia.tai svarbiausiapinigq pasillos priernone.namq ukiai gali jas pirkti. Vertvbiniu popieriu pirkimas.y. JOS IGYVENDINII\TO PRINCIPAI IR PRIEMONES SusipaZinus CB baiansuir nepriklausornybes su problemomis. dalf b) CB apmoka Siuos vertybinius popierius. Jau rnineta. Tarkime. kad teminas . kaip CB gali veikti makroekonorniniusprocesus.t. ir jq surna padidina kornerciniqbankq rezervus.3 pav. Sievalstybiniq kaip vertybiniq popieriq (VVP) pirkimai ir pardavimaiveikia KB perteklinius rezervus. CB Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) ( a ) V e r t y b r n r a lo p r e n a l p Komerciniai bankai Aktyvas . 1. Monetarini politika igyvendinama 3 pagrindinemis priemonernis: atviros rinkos operacijomis.firmos. kornercinitl bankq diskontavirnu ir rezervo nonros reglamentavimu. komerciniai CB ir bankai. .roniq. kontrolds Atviros rinkos operacijos (open rnarketoperations) tai CB vertybiniq popieriLl pirkirnai ir pardavirnai finanstl rinkose. MONETARINE POLTTIKA. KB turirnq vertybiniq popieriq pardavirnas CB T Pasyvas KB rezervai(b) .jog valstybinesobligacijas parduoda perkaatvirojerinkoje. I5analizuosime.

kad KB rezervaipadideja.Sio sanderio svarbiausias momentastas. kad. kai cB superkavalstybinius vertybiniuspopieriusis KB. pinigq pasilla kyla superkantvertybinesobligacijas. c) Vilniaus KB pateikia5l dekg CB aprnoketi. Visq pinua. itaka KB rezervalnsyra ta pati. b) Si deki firma padedai savo s4skait4 Vilniaus Kts. Rodykle Zemynrodo. Antra. ar paclicreja KB 256 .ras CB Siamesanderyje galirnapastebeti svarbius du momentus. padidinaVilniaus CB KB rezervus(7.Vertybiniai popieriai (a) I fasyvas + lnoellal (b) iek I Vilniaus bankas AKIyvas rasyvas + Neterminuoliindeliai (b) + Rezervai(c) 7. Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) '/n ..Senukai" Pasyvas + KB rezervai (b) (a)eekis Aktyvas f Netenninuoti indeliai .. todel yra pliusasprie KB aktyvq. Finnos turimq vertybiniq popieriq pardavin.3 paveiksle. kad vertybinius popierius kornerciniai bankai aticravd CB. rezervaidideja ir kreditavimo galirnybes dideja (pliusas prie rezervq). superkant KB vertybiniuspopierius. Jeigu cB superkavertybinius popierius i5 Zmoniq. o pliusuojami CB aktyvuose. todel jq aktyvuosejie minusuojami. i5raSytq CB. jr1 iS rezervai ir kartu kreditavirnogalimybesdideja.).Tuornet: . Rodykle 1 virsq rodo. kad CB perdaverezervusI(-B.Senukai" a) finna perduodavertybinius popierius CB ir gauna dekl.nepriklausomai nuo to. '.Komerciniq bankq balansaskeiciasi kaip parodyta 7.4 pav. kad firma turi kelis VVP ir nori juos parduotiatvirojerinkoje. Tarkime. (aJ venyDlnrat Poplerlal I Firma.4 pav. PliusasCB pasyvuoserodo.

tai jis atitinkamaididina KB rezervus.. CB obiigacijqpirkirnas pinigq pasiUlos ir didejirnas 257 .kai CB perka vertybiniuspopierius i5 KB sisternos i5 Zmoniq bei firmq.jeigu CB perka 1000 Lt. kai rezervq nonr.o 800 perteklinisrezervas.reikalaujamas privalomasisrezervas.y. einamoji 000 Lt bankq sisten kreditai + CB perka 1000Lt obliiacrl4 i5 finlos 7. vir5utine daiis)... Jeigu CB superkavertybinius popieriusi5 finnq. juos (7..taigi KB gali iSplesti pinigq pasi[lq 4 tukst. Sie 4000 Lt plius pirmine einarnoji skolindarnas s4skaita 000 Lt i3 viso sudaro I 5000 Lt naujqbankopinigq. apatinddalis).5 pav. n-auji rezervai CB perka i5 KB 1000Lt obligacij4 1000Lt pertekliniai rezervai r| 5 0 0 0L t b a n k qs i s t e r n ok r e d i t a i s Pinigq pasiIlos bendraspadidejirnas 1000 Lt Pirrnine.y. padidina pinigq pasiulq 5 tlkst. bet kartu didina ir einamqsiassqskaitas. Lt. obligacijq i5 finlq. Pinigq padaugejirnas padidino s4skailas(pliusas Vilniaus banko indeliuose). LI. t. ir tai KB fakti5ki rezervai ir pertekliniai rezervai padid€ja visa perkamos obligacijos surna (7.a 20 proc.5 pav. . 1000 Lt.Senr.rkai" jie balanse padidejo. pinigq pasiulapadidejaiki 5000 Lt.5 pav. 1.Pavyzdliui. esant 20 %o privalornqjqrezervqnormai.Kadangi netenninuotusinddliLrs priirna kaip aktyvus. ir. Jeigu KB parduodavertybiniuspopieriusCB. Galima pastebetiskirtumus. tai 200 Lt .rezervai.

iSraSytu Vilniausbanke.y. rezervams.Senukams"jq dek[. Siuo atveju obligacijq pardavimasfirmoms reiskia.rs popierius finnorns.Senukai" perka valstybinius vertybinius popierius tviroje inkoje. kai . kadangi. KB c) Viiniaus bankas grqZina..rs.6 CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) Vertybliniaipopieriai Pasyvas KB rezervai(b) @)reAvai KB Aktyvas . jie savo pertekliniusir privalomus rezervussumaZina1000 Lt. . kai 1000 Lt obligacrja parduodarna firmoms. Tarkirne. sumaZindamasta suma firmos einamEjep (7 sqskaitq .6 pav. parduodant 1000 Lt obligaciiq sumazeja einarnoji sqskaita (atvirksiiai supirkimui). t.Tarkime. Tadiau abiern atveiais esminiai Pasyvas 258 . pinigq pasi[la dideja. Jeigu bankai savo perteklinius rezervus skolina.Senukai".iSra5o deki savo inddliams juos sumaZindami pav. Nesunkupastebeti.. kuriuos [sigyja KB. b) KB sumoka uZ Siuos vertybinius popierius . a) CB perduodavertybiniuspopierir.). ar iS firmq. CB. Vertybiniq popieriq pardavimas KB I5 esrnesrezultatasgaunamastas pats.kuri surnoka dekiu. ar obligacijaperkarnaii KB. cB parduodavertybiniuspopieriusKB atviroje rinkoje.. kad kai cB parduodavertybiniuspopierius 1000 Lt KB. Vertybiniu popieriu pardavimas analogi5kai turetq rnaZinti KB rezervus. kad Kr] sistema sumaZino einam4siassqskaitas 1000 Lt. KB rezervai dideja.pertekliniai rezervai sumaZejag00 Lt. CB perka 1000Lt obligaciiru padidinspinigq kieki 5000 Lr tai nepriklausomai nuo to.jeigu cB parduotq vertybinir. b) CB uZskaitoSl deki ir surnaZina rezervus. Kaip matome is 7.Abien-r atvejais bendras rezultatas yra tas pats: kai CB perka vertybinius popierius atviroje rinkoje. (7.5 jei paveikslo.KB rezervai(b) + Verybiniai popieriai (a) 7.ai: a r l a) CB parduodavertybiniuspopierius firmai .). susvelnindarnas pertekliniLl rezervq surnaZejimE200 Lt.7 pav.

rezultatai tokie pat: kada CB parduoda popieriusatvirojerinkoje.' Kai CB nurnatosupirkti obligacijas. .Neterminuoti indeliai(c) (b) -l{c vat (b) eck (c) . pagal kuri tarn tikr4 laikotarpi rnokarnos pastoviospallkanos. kai CB nurnato juos parduoti.Tai skatinavertybiniq popieriLlsavininkus parduoti juos CB.Rezeruai(b) Pasyvas Neterminuotiindeliai (c I I =-l I 7. vertybinir-1 popieriq pasiula dideja. vertybinius KB rezervaisumaZeja. 1 (a. . .kainos dideja. kaina rnaZeja.edlis ukai" +Vertybiniaipopieriai(a) . .7 pav. f - Rn+M. nonnalioji obligacijosverte 259 .jL1 pirkimas sparteja. . Vertybiniq popieriq pardavirnas firmorns Kas skatina KB ir firmas pirkti ir parduoti valstybinius vertybinius popierius? Obligacijq kainos ir pal[kanos rinkoje yra atvirkSdiai jq proporcingos. . o palukanosmaZeja. ( 1 + i ) 2 ( 1+ i ) r ( 1+ i ) " obligacijos kaina. Obligacijoskaina nustatorna: Rr Pn:(l+i) dia Ps Rr i M R. . Ir atvirkidiai.lnd$iai V (c) cef ausBankas Aktyvas . R3 i . CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) venyDlnral poplenal Pasyvas . pahkanos dideja. Taigi atviros rinkos operacijos yra pagrindine pinigq pasi[14 ' Obligacija tai vertybinis popierius. pinnqjq rnctqpajarnos. paklausapadideja.KB rezcrvai(b) . rinkos pallkanq nonna.

p. Larren F.7 344. 297 .3 lentel€. nalirkanu n o r m a u Z i S d u o d a m a s B p a s k o l a s r t u p a s k o l ut e r m i n u s . sandoriaigali bnti dinami5ki. kad KB.3 59. U S D ) l 9 Draudimt Pinigq Uisienio Korpo.3 8 8 .8 ) tR 5 24. 0 l 0 l. I Kaip matome.y. 4 t 2 . didina rezery4 ir pledia finansiniq institucijq ir Zrnoniqgalirnybes. kadangijomis nesunkukontroliuoti situacijq.6 976 9tt0 985 990 409 03.6 99. D. Diskonto politika reiSkia CB nustatoma diskonto. privatusasmenys kai ima paskolasKB. S i s s a n d i r i s y r a i analogi5kas. PaZyrnetina. jo rezervaiCB padideja.regllliuojanti priemone. t. y r a p e r r e k l i n i a( 7 . Kornerciniai bankai. Ir JAV ir kilose iSsivysiiusiose Salysevalstybiniq vertybiniq popieriLlpajamosyra maZesnds privataus nei sektoriaus. Taigi diskonto normoskritirnasskatinaKB skolintisdaugiaurezervuis cB.8 4 5 0 .3 lenteleje pateiktas JAV valstybiniq obligacrjq pasiskirstymas976-1990 metais. Siuo atveju vyriausyb€ nei5leidZia ilgalaikiq vertybiniq popierir. jos labiau garantuotos.5 l]8.0 33.CB speciali pahlkanq norma paskoloms. kur Zmonesnepasitiki vyriausybe. 9 78. rinka rnenkaSalyse. Atskirose Saiyse prekybaVVP nerapakankarna. Kai KB ima paskokl iS CB.1 2.PaskolosKB CB balanso ataskaitoje yra aktyvai. 6 ll7. Taigi. nemaZa dalis tenka individarns.Diskonto norma nuolat kinta. kurios iSduodamoms finansiniarns tarpininkams.visi n a u j i r e z e r v a i .+04.9 87 .Z s i e n i o v e s t u o t o j a r n s ..juos lgyvendintinesunku.0 t29.5 6 t6 . irnant paskolq KB rezervai padideja CB ir.l. Makrockonornika. r(B poZifiriu diskonto nonna . i u in 7.I . irnantis paskol4 CB. l 1 4 n . atvirk5diai.Jos yra lanksdios. I i 5 ?s l Vyriau- NletBi I 5 v i s o KB Namq iikiai Kiti 44. Si kur auk5tasir nenusakomas infliacijos lygis.T a i s e n i a u s i a i K i taikoma CB politika pinigq pasifilaireguliuoti. ) .1 122.1 9 9 0m e t a i s m l r d .8 760.2 l. Sie kreclitai<iidina o SaksDZ.g a u t i i S C B . 8 p a v . Globalnyj podhod. kadangi paskolai5 CB nereikalauja privalomqjq rezervq. B.r 226.sybdir komrinkos investiracuos vietinA panijos fondai toriri 16.tai mokestis uZ rezervq isigrjimq. ir Salyse.l ?1s valdZia 40.JAV valstybiniq obligacijr4 pasiskirstymas skirtingien-rs ( s a v i n i n k a r nls l 6 .0 78. ifonnina pasyvuosekaip paskolq i5 CB. 2 98. vietindms o r g a nz a c i j o r n s .9 19.l I54. 1. Diskonto norma (discount rate) .8 224. bet Todel rinka labai aktyvi. pasiskolinE iS CB.2 2207.. jai brldingos dideles apimtys. kad ji surnokes skolas.

Daugelio ekonornistq nuomone.Jeigususidaro didesnis skiftumas.tai visos priemones.8 pav. Nuo 1980m. 261 . 2.sezonines ilgojo laikotarpio paskolas. Finansini4 krizi4 iivengimo bidas.didindamas jq likvidum4. ir Skolintojas blogiausiu atveju (lender of last resort) kra5tutinis ir paskLrtiniskreditavimo Saltinis. Diskonto norna. arba skolinarnqjtl leSq kaina.). FRS rnaZinadiskonto norTnal. labiausiai paplitusi diskonto politikos priemone.Ekonornistaiir ar politikai daZniausiai aplaria3 pagrindines diskontopolitikos kryptis: 1. 1 kuri gali kreiptis bankai finansinds panikosmetu. bankaigaunapelnq ir didinapaskolas. . kurie buvo FRS tik nariais. bankq tu5tejirnas daugeliofirmq bankrotai. Diskonto lango prieZiura. gautos CB i5 7. kurion-ris centrinisbankassuteikiaKB paskolas. . teikiant trLrmpojo laikotarpio paskolas. CB paskolos KB Diskonto langas (discountwindow) .laikotarpis. Del SiosprieZasties FRS kontroliuoja diskonto pertekliaus gavirnE ivairiornis priemonemis (auditas ir pan. CB Aktyvas Pasyvas + Paskolos A r r g a l a rK l a r l s l p a r e r g o j l m a l + KB rezervai + Rezegvai KB Aktyvas I Rezervai Pasyvas +Paskolos. diskonto norma turi b[ti didesneuZ trumpojo laikotarpiopalukanq nonnE Jeigu rinkos pahkanq nonna krenta.todel diskonto normos didinirnas maLina pinigq pasill4 rinkoje. JAY diskonto norma krenta Zemiau trumpojolaikotarpiorinkospalfikanqnonnos. Diskonto langasnaudojamas.pinigq pasifilE lr atvirk5diai.visiemsbankams. Finansin€ panika (financial panics) . kuriam bfidingi smark[s ir intensyv[s svyravimai finansq rinkose.diskonto noffnos augimas malina KB nor4 imti keditus i5 CB. PavyzdLiu| iki 1980metq FRS teikepaskolas KB. CB veikia kaip pasyvus skolintojasbankq sistemojefinansines panikosatveju.

tiek ir ateityje. KB atsargoje gali laikyti ir daugiau pinigq. 3. Lt) Bankas Privalo.minirnalus grynq pinigq kiekis. Privalomuosius rezeryussudaroKB indeliai CB bei gryni pinigai jo seituose. laikoma atsargoje. procentais. Pagal diskonto normos pokydius CB turi naujausi4 infonnacijq ir gali veikti p i n i g qp o l i t i k E t e i t y j e .ir bankamsbutinaskaip rezervas.TadiauFRS nekontroliuojadiskonto politikos ir apskritai.KB indeliq sumos dalis.33 zol .kaip ji kontroliuojaatviros rinkos operacijas. Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (required reserye ratio) . Jeigu faktiSkas KB rezervas krenta Zerniau reikalaujamojo. daugiau. Lt. kaip reikalaujamojorezervo nonnos kitimas veikia pinigq pasiillq. londeji rezeryal Pertekliniai rezervat Atskiro Bankq banko sistemos galimyb€ kreditavimo galikurti nlniqrrs mvbA I 2 l0 20 L) 3 1 30 5 5 5 5 2 4 5 6 3 I 0 -l 3 I 0 -l 30 5 0 -3. kuri centrinis bankas nustato procentais nuo visq KB indeliq sumos. Lt. Naujos infonnacijospaskelbimosvarba politikai.tai nustatymas kurl KB privalo tureti grynaisiaisar CB.3. o fakti5ki rezervai.4 lentelejepateikta infonnacija. diskontopolitrkos pakeitimas yra daug sunkesnisnei atviros rinkos operacijos. Tarkirne pagal KB balansqnetenninuoti indeliai 20 tukst. Reikalavimai rezervams . bet ne maZiau kaip reikalar. 7. a Taigi ekonornistai teigia. Neter: minuoti inddliai 20 20 20 20 Fakti5ki rezervat Priva.lygoti didelesperkamosios surnaZdjimus.darantiltakq pinigq pasiDlai.5 tukst. tam tikro rezervqdydZio. tuomet jis privalo skolintis i5 CB privalomajam lygiui atstatyti.rjamasisrezervas. 7. Privalomqjq rezervqnorrnoskitimo itaka I(B kreditavirno galimybdms(t[kst.4 lentel6. kad diskonto norma yra pinigr4 kontroles [rankis.tod€l diskonto politika nerapagrindindpriemond. Rezervq norma (reserve ratio) . Paseksime. Privalomqjq rezervLl nonnos ir diskonto norrnos svyravirnai gali galios pinigq ir pinigq pasiulospadidejirnus ar s. esantskirtingiemsprivalornleslerns rezervarrs. MUJQ rezervrl norrnal nrne.del infonnacijospoveikio tai gali veikti pinigq dar kiekl tiek dabar.

eme kilti kainos. Tarkime. rezervrl reikalavimai JAV sudare 12 proc. Jeigubus nusprQsta rki KB nesugebesSio reikalavimo ivykdyti (4 eilute). * ne maZiau kaip 1. Taigi KB arba neteks pertekliniq rezervq ir sumaZinssavo kreditavimo galimybes. formuluodarni naujas direktyvas ir potvarkius. Tuomet pinigq pasirilasumaZds. Pertekliniai rezervai taip pat jie maLd. 1989 m. ekonomikoje atsiradonedarbas. padideja pinigq multiplikatorius.1. rizika surnaZejo. [veclusindeliq draudimq5. Sis supirkimaspadidinsKB rezervus. 199I m../. CB..privalomqlq rezervqnormos surnaZejimas didina perteklinius rezervus ir didina KB kreditavimo galimybes bei naujq pinigq kurimq. privalornieji rezervai i5augsnuo 4 iki 5 thkst. KB gali parduoti dal[ savo vertybiniq popieriq.6 proc. Del suprantamq prieZasdiq Sie sprendimai vadinarni skatinandi4ja monetarinepolitika. terminuotiems indeliams. 3 proc. kuriq priernonq geriaupasirinkli. Lt iki 0.kokiq itak4 jie tures bendrai ekonornikai. o tada automati5kai rezervaipervedamii perteklinius.Lt. 4-ame de5imtmetyjebuvo laikomi dideli rezervai d€l galindios kilti panikos. Jos laikantis. visq rezervq sumos.5 m.4-ame de5imtrnetyje sudare50 proc. tai yra pagrindinis infliacijos veiksnys. .ilgalaikiams indeliams. Noredamas padidinti rezervus.Tai galima pasiekti Siais budais: l) CB turi supirkti vertybinius popierius atviroje rinkoje. rezervq. i5 Bankq sistemos sugebejimaskurti pinigus sumaZdjanuo 5 t[kst.ja. padidintiprivalomqjqrezer\q reikalavimus 30 proc. Lt iki 0. CB nutare padidinti pinigq pasi[lq skatindamasi5tekliq naudojirnq. Taigi privalomqjq rezervq nonnos kitimas veikia bankq sistemos sugebejirn4 kurti banko pinigus dvejopai: p s I ) k e i d i a e r t e k l i n i ur e z e r y u s : 2) keidiapinigq multiplikatoriaus dydi. Lietuvoje indeliai taip pat draudZiami . CB darbuotojai. dekiniams indeliams.padidejusreikalavirnams. t JAV visi indcliai iki 100 000 USD apdrausti. itakojantis rinkos palfikanq nonne ir valiutLl keitimq norrne. Kadangi monetarine politika veikia pramoninius ciklus. pertekliniai sumaZes nuo I t[kst. kreditas lengvai gaunarnas pigus. turi atsiZvelgti. Reikalaujamr[t1 rezervrl norma turi tenciencijqmaZeti. .oJ . Norint padidinti pinigq pasi[I4 reikia didinti perteklinius rezervus. rezervus galima maZinti. ir 3) sumaZintidiskontonorrneir skatinti KB imti kreditus i5 CB. CB privalomqjq rezervrlnonnE keidia daug lediaunei diskonto norrnq ar vykdo operacijasatviroje rinkoje.Jeigu privalomtijq rezervq norma padidejo nuo 20 iki 25 proc. todel ir padidejai5laidosir uZimtumas.arbajis pasiskolins. ir 0 proc. Kita vertus. 2) turi b[ti sumaZinta privalomqjLlrezervqnorma.

nustatant pusiausvyros BVp. palrikanq normai.). kai BVp yra 470 rnlrd. realiajaipal0kanqnormai.9 pav. kadangi paprastaitai blna dideles apimties iSlaidos (namams. Lt iS (b) grafiko perneStai antrosios DZ.pinigq pasitilaabsoliudiaineelastinga. Analizuosime. 264 .M5 .y. 7. kad investicijas lernia iabiau pal[kanq pokydiai nei i5laidq vartojimui pasikeirirnas.9 pav. (a) grafike pavaizduotapinigq rinka. jeigu monetarinepolitika lemia palfikanq normtu tai ji neveikia pinigq kiekio).tai sumaZins KB rezervus.rmaZins perteklinius rezervLls pinigq multiplikatoriq. ji lygi konkrediampinigq kiekiui. CB gali pabandyti surnaZintibendrEsias i5laidas. Nesunku pastebeti. Kai yra 150 rnlrd.nos padidinirnas sr. 7. ir. Jos tikslas.priklauso nuo pinigq paklausossanddriams nuo pinigr4kaip aktyvq ir paklausos. kad investicijos I0 yra lygios santaupomsS. kuri nustatoCB nepriklausornai nuo pallkanq normos (kita vertus.4.9 pav. Keinso pusiausvyros (I:S) sqlygos grafin[ modeli uZdaroje grynai privadioje ekonomikoje. m e g r a f i k e B V P ( B N P ) p a d i d e j i m a a a s 1 u r n[s . | 1V. naudinga investuoti 20 mlrd. Lt.. sumaZejimas [ kairE.jq paklausayra atvirkSdiaiproporcingapallkanq normai.Tarkime.sumaZintipinigtl pasiul4 kad sumaZetq i5laidosir infliacija. Pinigq paklausa.t.Nesunku pastebeti. kaip monetarindpolitika gali tam daryti [takq. (c) grafike 20 mlrd. Lr pasilla. Ekonomistai yra vieningos nuomonds. Pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcinga rinkos palDkanqnormai: kuo maZesn€s palfikanos. siekiama visiSko uZimtumo ir kainq stabilumo. (b) grafike pavaizduotainvesticijq paklausa.i . kad. pinigusi5 CB. Tarkirne. 7. Pagaliau 7 . Invesricijq iSlaidas ypad lemia palukanq normos pokydiai. tuo daugiau grynq pinigq bus rinkoje. i a p Z ! deiing. nereikalingosi5laidosdidina ekonomikojeinfliacij4. Lt.ribodamasar sumaZindamas pinigq pasi[14 ir tai gali i5sprEsti maZindamas bankqrezervus: l) CB turi parduolivertybinius popierius atvirojerinkoje.tJ: | ("( MONETARINESpOLITTKOSIGYVENDINIMAS lgyvendinti makroekononrinius tikslus ndra paprasta. skolinantis Sie sprendimaiatitinkamaivadinami stabdandiqia monetarinepolitika. irengimams ir t.kaip aptarta. 2) privalomqjq rezervq non. kaip matome (b) breZinyje. faigi tos p a l [ k a n q_ n o _ r m aS. ir 3) diskonto norrnos padidinimas maLina KB norus didinti savo rezervus. t. esant 8 proc. pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro esant8 proc.

investicijos. pusiausvyros BVP iki 490 mlrd. Lt lygio. sumaZins 6 proc. Jeigu visi5k4 uZimtum4garantuoja490 mlrd. Lt padidins iki 20 mlrd. didindamasreikalaujamqrezervLlnorrnq arba diskonto normE. Lt (b) grafike. Lt. likviduoi ant infl iacini atotr[ki. Siekdamas skatinandiqj4 pinigq pasi[l4 CB kombinuoja Siuosveiksnius:perka vertybiniuspopieriusi5 KB ir firmq atviroje rinkoje. ekonornikaibudingasnedarbasir Kai pusiausvyros nepakankamas gamybiniq i5tekliq panaudojimas. Lt skirtumas. Lt (b) grafike. ir CB turi taikyti padidinti monetaringpolitikq kuri atpigina kreditus. Monetarine BVP 470 rnlrd. padidins visi5kEuZimtumq. parduodamas atviroje rinkoje KB. 5 mlrd.9 pav. kai multiplikatorius 4.ir maLejainfliacija.jeigu 470 mlrd.i5laidos mai. (a) grafike. ir sumaZins l5 rnlrd. pinigq pasifila maLeja. Jos augirnasmaZina investicijas. pusiausvyros BVP. kad jq rezervai sumaZejo. Tokiu atveju KB pastebi.CB jq igyvendina.pai[kanq norma dideja. Lt pusiausvyros produktas lemia infliacrjq CB taiko stabdandiEj4 monetaring politikq kuri apsunkina vertybinius popierius kreditavimo sqlygas.lai yra pasiulossumaZdjirnas 125 mlrd. Lt BVP.dja. malina privalornqiqrezervq nortntu maZina diskonto norme. nors pinigai griZta. iki l0 proc. Lt i5lygins planuojarnasinvesticijas ir santaupasir kartu bendrEsias i5laidas bei bendrq gamybos apimti 450 mlrd.. Lt.jie rnaZina kreditus. Lt. lnvesticijq didejimas nuo 16iki I1 5 rnlrd.pinigq pasiula. (a) grafike ir padidins investicijas iki 25 mlrd. tai pal[kanas iki pinigq pasiulospadidejimasnuo 150 iki 175 mlrd. Lt produktas.PinigLg investicijq dyd[ iki palhkanas nuo 8 proc.a) b) c) BVP politika ir pusiausvyros 7. Todel investicijq tiesepaslinksZernynnuo l0 iki 12(c) grafike. Jeigu visiSk4uZimtum4ir infliacijos nebuvim4lemia 450 mlrd. Tada dideja pertekliniai rezervai. Lt lygio. o tai garantuos lr atvirk5diai. 265 .

kad n"ronetarind politika veikia pimiausia investicijasir kartu iealqi! gamyboslygl ir kainas. kaip investicijq pokyiiai veikia gamybos apimties kainqpokydius. galima nesunkiai pastebetigrlZtarnojorysio probremfukuri monetarinq politikq ir veikiajos efektyvurnq.Ir atvirksdiai. taikant skatinandiqlqarba stabdandiqj4 monerarinE politik4. Apibendrintai.Makroeko'orniniq proble'rq sprendimus. savo ruoZt* didina pinigq paklaus4 ir pal[kanq normE ir stabdo skatinandiqi4monetaring potitita. kad palukanqnonna per investiciiq paklausqlernia pusiausvyrosBVP. nustatdme. cridesne tuo bus pinigq pasiulospokydio [taka palukanqnonnai.t fakrausos. ii nesunku pastebeti.ne politika galimasuraSyri lentelg(7. kada pinigq paklausos kreive yra santykinai neelastinga.-rkanq norrnE. parodytasprieZasdiq pasekmiq ir rySys remiasi tuo. kad yra kita prieZaitingu. leidLia ivertinti kai kuriuos monetarines politikos efekryvurno veiksnius.kuo inveiticriq paklausos kreive bLrs elastingesne. Kiekvlenas pal[kanu nornos procentinis pasikeitirnas bus tuo akivaizdesnis.ja Inflracija aZcja m 7. remiantis monera. taikantlnonetaring politi k4: Keinso teorijos interpretacija S k a t i n a n l i o j im o n e t a r i n 6 o l i t i k a ( l ) p Pro hIana : ncdarbas. 7. BVp clidejimas. kad pinigq paklausoskreive prikrauso nuo sancreriq prnig.kad kuo pinigq paklausoskreiv€ neelastingesnd.raZrna privalomqjq rczcrvq nornt4 bci diskonto uorrn4 Povaiki. n. ir 266 .tam tikras pinigq t<ietio paiiteitirnas turis didZiausi4 poveiki. Reikia pripaZinti. BVP lygis sqlygoja pusiausvyros parr. Makroekonominiqproblernqsprendimas. Ziurini i paveiksl4iS fnyunkin_a kaires i deSinp.s: Pinigq pasilla didcja PalIkanq norma maZcja lnvcsticrjos idcja d Rcalusis VP (llNP) ar-rsa B S t a b d a n e i o jn r o n e t a r i n 6 o l i r i k a( 2 ) i p Problemu: infliacija Pricnonts : CB parduodaobligacijas. Galima nubraiZytikitas kreives.santykinaielastinga.esant skatinandiajaimonetarinei politikai.stab<landioji monetarindpolitika rnaZinaBNp. i 7'5 lentel€.9 pav. igyvendinimq lemia ir AS kreive. garnybos kritimas Pritnonis: CB pcrka obligacijasatvirojc rinkojc.10 pav. politikos. didina privalornqjqrczcrvrl nomq rr diskonto normq Poveikis:Pinigq pasiDla maZcla Pallkanq norma didija InvcsticijosnraZc. AD-AS rnodelis ir bendrosiospasiulos rreive paiiskina. investicijqpaklausos o kreive -.9 pav. investiciiq ir pusiausvyros BVp -pokydiai.kaip ir fiskalines. Monetarinds.5 lenrele).oo kryptis.maZinandi4 palukanqnorrna. kuri savo ruoZtu priklauso nuo nominaliojo BVp lygio. Sie dyOZiai priklauso nuo plnigq rr investiciiq paklausoskreiviq. 7. Pateiktamepaveiksle gaii bfiti analizuojamipalukanq norrros. o tai maZina pinigq paklausEir silpnina pradin[ palfikanq normos didinim4 esantstabdandiajai politikai..sii rysys eg-zistuoja todel.

10 pav. kad. Jai neturi itakospolitiniai sprendirnai. susiformavoekonomikosteorija . Taigi jeigu ekonomika iSgyvena nuosmuki. ekonomikoje Ekonomistai pabrdZia. paklausos kreivq I deSinq. 267 . jai bhdinga beveik horizontali bendrosios pasifilos kreiv€. nustatant kad pinigq pasifilos pasikeitimai ekonomikosaktyvumo lygi. paslinksbendrosios Pinigq pasi[los padidejimas pasiektididesnggamybosapinrti. Pinigq pasiulos surnaZejimaspaslenka bendrosios paklausos kreivE i kairg.P P1 P" ADa AD: p^ Pr 0 Y: Yp Yr Y2 politika ir AD-AS modelis 7. Taigi monetarinespolitikos efektyvumas . CB gali kasdien numatyti vertybiniq popieriq pirkimq ar pardavirnq alviroje rinkoje.tadiauakivaizdZiaipadidins kainq lygi (AD3 padidejimasiki ADa vertikalioje AS atkarpoje). Palyginti su fiskalinepolitika.suddtingasklausirnas. skatinandiojimonetarindpolitika paslinksbendrosiospaklausoskreivg ADy I AD2 . Didesndpinigq pasiulaleidZiaekonornikai esant bet kuriam kainq lygiui. lengviau 2.monetarizmas. esantduotajai AS kreivei. Monetarizmas.Tad visiSkai aiSku.nesivaikanttrumpalaikiqpoveikiq. Greita ir lanksti. Jeigu ekonornikapasiekevisi5k4 uZimtumqar jam artim4 tai bendrosiospaklausospadidejimasmenkai veiks arba visai neveiksrealiosiosgamybosapimtiesir uZimtumo. Monetarine Tarkime. 3. kad skatinandioji monetarindpolitika yra netinkama. pinigq pasiula yra fiksuota.ji gali keistisgreidiau. 5i politika labai padidintq infliacij4. esrninis veiksnys. Ji nei konservatyvesnd fi skaline. Izoliuota nuo politikos. kai ekonomika pasiekevisi5k4uZirntumqar yra netoli jo. priima ilgojo laikotarpiopriemones. PabreZiantypad svarbq pinigq vaidmeni. pastebimonetarin€s politikos privalumus: Daugelis ekonornistq l. smarkiai padidinsgamybosapimti ir uZimtum4 bet labai nedaugpakeis arba visai nepakeiskainq lygio.

kad bankai i5 tikro duos paskolq.Monetarineipolitikai b[dingi ir saviti ribotr. Tarkime. elastingospinigq paklausoskreives ir neelastingos investicijq paklausoskreives derinirnasrei5kia. ar monetarine politika gali taip stipriai veikti investicijas.4. jei apyvartos greitis . Normaliu laikotarpiu pertekliniq rezervq didejimas lernia kreditq augirn4 ir pinigtl p a s i I l o sd i d e j i m q . Veiksniinga stabdandiojimonetarine politika tikrai gali greitai sumaZintiKB rezervus. CB.pinigq apyvartos greitis turi tendencijE dideti. ir 450 mlrd. CB turi 268 . Kaip jau aptareme. tadiau nera garantijq. destabilizuojarna ir visa ekonomika. Kai kurie ekonomistai abejoja. Keinso Salininkai teigia.k4 turi kontroliuoti CB: pinigq pasiulq ar pallkanq norrnq:stabilizuotiabiejq rodikliq vienu metuji negali. Ir prie5ingai. kai pinigq pasiula maZinama. 2. Pinigq apyvartos greiiio pasikeitimai. tadiau ciklinis asimetriSkumas labiausiai tikdtinas depresijos metu. Taigi tokie procesai galimi. padaugintas apyvartosgreidio. kurie ateina i ekonornik4 del to. pinigq pasiula sumaZds. Ciktinis asimetri5kumas. sudarobendr4pinigq kieki.kad tarn tikras pinigq pasillos pasikeitirnas nesukels didelio investicijq pokydio ir didelio pusiausvyros BVP pasikeitirno.pasifilosir pal[kanu normosdilema. kada imamasipolitiniq p r i e m o n i qd i d i n a n C ip i n i g qp a s i n l in u o s r n u k i l a i k o t a r p i u . Investicijq tipas. kad CB superka obligacrjas. Tadiau skatinandiojimonetarine politika gali uZstrigti: sudarius sElygaspigiems kreditams. q l o p apyvartosgreitis gali sumaZeti. Be to. todel pal[kanLlnorma dideja.tai monetarines politikos pagrindine problema . 3. kartu stabdydarnasar net panaikindamas pinigq pasiulos pokydius. jeigLr BVP rnaZeja. tai. noredamas stabilizuotipalukanqnonlltu turi padidinti pinigq pasiulE. kad CB politikos tikslas palukanq normos stabilizavimas. Jeigu i5 pinigq pasifila150mlrd. Pinigr.rmai: l. ir pinigq kiekis padides. pinigai. kad pinigq apyvartos greitis kinta atvirk5diai pinigq pasirllos kitimui. tai bendras pinigq kiekis bus 600. Kadangi palukanq normos svyravimai destabilizuoja investicijas.Tadiau pinigq kiekio didinirnas gali sukelti infliacini bumi6 kurio CB negali leisti.3 apyvartos per metus.Lt. Tuomet pinigq paklausair pal[kanq norrna rnaZeja.i n i g r l . kaijq apyvartos greitis . lnfliacijos metu. gali buti panaudojami paskoloms padengti.Lt. Jeigu ddl ekonomikos augimo dideja BVP. Sis savo ruoZtu didina sanderiqpinigq paklaus4 o kartu ir bendr4pinigq paklausq. Pinigq pasiillos kiekis.bankai surnaZins kreditus. pasikeitus pajamq rnultiplikatoriui. Analogi5kasscenarijusbus. DZ.

valstybd. o ne pal[kanq normos stabilizavimas. 1 1 p a v . Analizuosimeprocesus. neribotaididindamapinigq pasi[14.CB negali vienu metu stabiiizuotipinigq pasi[lq ir palukanqnonn4. I5analizuosime. Kadangi pinigq paklausanepasikeite. kai vyriausybedel vienq ar kitq prieZasdiq iSbalansuoja rink4. Tadiau pinigq sumaZejirnas maZina i5laidas.)rinkojevyriausybe monopolistas. jeigu CB nustatd150 rnlrd.1. nauja pusiausvyra susiformuoja ta5keF.pinigq pasi[los. litq ir t. Sis pelukanq normos padidejirnas investicijas nonna|4BVP augimq kuris galejo buti sumaZins ir prieSinguatveju.Atsiribojant nuo dekiq ir kitq pinigrl dokumentq. BreZinyjepusiausvyros ta5kaiE ir G yra tame padiarne lygyje.plediasigamyba. Pinigq paklaus4 forrluoja gamintojai ir vartotojai.kad BVP augimasdidina pinigq paklausil ir padidina palfikanq nonnE. Naujos pinigLi paklausosMp1 ir naujos pinigq pasirilosM5y pusiausvyra (Mor : Msl) susidarys ta5ke G.o pasill4. palukanqnorma ima maZeti nuo tai rs lygio Mp kreive.PavyzdLiui.sumaZinti pinigq pasitilq.tuometji tampa 5i4 infliacijos iniciatore. tai Siuo atveju CB turi susitaikyti su pallkanq nornros svyravirnais.Atpigus kreditui. 7. ) . dideja investicijos. dideja r-rZimtumas bendrosios ir Procesai prekiq rinkoje tures grlZtamqyi poveiki pinigq rinkai. galima sakyti. tadiau tai turetq buti kuo maZesneintervencija i pinigq rink4. kur Mp: Msr. Padidejr. kai keidiasijq pasilla. p a l l k a n q n o r m o sr r : r s .t. todel 16. Pusiausvyros pasikeitimas ir pal[kanq normos maZejimas lernia prekir4 rinkos pokydius.: rp.rsios bendrosiospajarnossqlygosdidesnqpinigq paklar.kuriuos leidZia kornerciniaibankai. 269 .5. j e i g u v y r i a u s y b ep a d i d i n t q p i n i g q k i e k i n u o M s i k i M s .rs4 kuriq rodo paklausos kreiv6.todel laikinainusistovejusi pusiausvyra ta5keF bus paZeista. Taigi dar kart4 galirna pabreZti.Lt pinigq pasiul4 mes Zinome. ( 7 .rubliq. kas vyktq rinkoje. yra D e r a r n a sp i n i g q a p y v a r t o so r g a n i z a v i m a s v i e n a s v a r b i a u s i q vyriausyb6s funkcijq. MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJO lR ILGOJO LAIKOTARPIU PINIGU RINKOS REGULIAVIMAS 7. ir kendia visi. todel dideja ekonornikoje nuosmukis. kad pinigq (doleriq.5. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu Kaip min6ta. pajarnos.situacij4 pinigq rinkojelemiapinigr4 paklausos pasi0los ir pokydiai. Pasitaikoatveiq. Jeigu CB politikos tikslas. ir palhkanq nonna padides nuo ip iki i6. kurie lernia ekonornikos nestabilurnq.

pabreZiantDZ.u laikotarpiu. daZniausiai jeigu vidutiniaisper mdnes[. del ko vyriausybes aktyvumas pinigq rinkoje tampa abejotinu. rezultatai buvo gaunarni vis didesne kaina: ekonomikoje dideja infliacija. kurioje b[tq i5vystyta rinkos ekonornikair nebutq vieno ar kito pinigq rinkos reguliavimo varianto. Praktika padiktavo ekonomistamsir politikams uZdavini .numatyti toki4 vyriausybespolitikq pinigq rinkoje.Kita vertr. Vyriausybe. jL1 pasifilos ir palfikanq nornos pokydiq. kai jie matuojami esamaisiais rodikliais.MS Msr Msz Ms: M 7. naudodarnasimonopoline padetirni pinigq rinkoje ir turedarna teisE j4 reguliuoti.11 pav. pastoviai tikslingai pai. bet auga kapitalo idejimai ir garnyba.. pastovuspinigtl kiekio didejirnasatpiginakredit4 nors ir neilgai. Sunku rasti Sali. tiriant Siuos ir kitus Siuolaikines rinkos mechaniznro procesus. maL|ja nedarbas.rs. kuri leistq iSsaugoti monetarines jos politikos reguliuojamqjq funkcij4 bet padarytijq neinfliacing. greitai i5rySkejojo prieStaravimai. kad po vieno. M. kaip buvo aptarta teorijoje. Tokia monetarinepolitika paprastaivadinamakeinsistine. Tiesa. Tarkirne. Jis rodo ryS[ tarp pinigq paklausos pokydiq trumput_r. dviejq menesiq palukanqnonna padides.eidLta pinigq rinkos pusiausvyr4 norddamapakeistipalhkanqnormtu investicijq paklausqsulyginli su santaLrpq pasitla.11 pav. Pinigqkiekio pasikeitimas rinkoje Aptareme vyriausybds pinigq rinkos reguliavirno rnechanizmrl trumpuoju laikotarpiu. Kiekvien4 kart4 suveiks trurnpojo laikotarpio pinigr.PavyzdZiui. padeti nustatyti kitas makroekonominesproporcijas. padidejo pinigq pasifila. Keir.). Viena vertus.rsonuopelnus. Keinso rnonetarinepolitika tapo labiausiai paplitusia valstybinio ekonon-rikos reguliavimo priemone. tai galima tikdtis. (7.l rinkos 270 . vyriausybe ir toliau didina pinigq pasifilq: M5<M51<M5.

a k c i j qr i n k o sk a i n ad i d e l ej. sustoja investicijq. neatsakingaididindama pinigLl pasiul4 ir rnaZindama palhkanq normE iki kritines ro. ne kiek nesunraZe. bendrqjq pajarnr4 didejimo.kuri yra likvidumo spqstuose.Taigi i ekonornik4 ateina didejantis pinigq kiekis.l savininkas. Didinant pinigq pasi[lq r-rZMs. gamybos ir prekiq pasi[los augirnas. Kadangi ekonornikoje. k u r i u r n s a r rp i n i g r l e p e l paklausos kreivesbet kokiu bendrgq pajamqar jq pokydiq atveju garantuos minimali4 palukanq norrn4 ro. Pinigq pasirilosaugirnasturi ne tik netiesioging itak4 bendrosionrs pajarnomsper pal[kanq norme. palrikanLl ji nonros sumaZintinebeimanoma.tai riba.Taigi. ISvada: Ms. tarpr. ir t.kuriai esunt paZeidZiami vidiniai pinigq rinkos sisternos ry5iai.KadangiuZ Ms paluknnqnonros pokydiLlprakti5kainebus. kuris padengtasnepakankan. investicijasir gamyb4 bet ir tiesioginq [takq. patekusiai i likvidumo spEstus. skatinanti reguliavimo mechanizrnas: pajamos. kartu su jomis ir pinigrl investicijas gamybq padides ir bendrosios o paklausa. bet ir daugiau taupys. uZ kurios tnrmpalaikispinigq rinkos reguliavirno n-rechanizmas nustoiaveikes. p I S i s i t u a c i j a i n i g qi i n t o l . Ekonomika turi galimybqpaspruktii5 Iikvidunio sp4stq.jusi. Anksdiau ar viliau v y r i a u s y b p r i a r t d s r i e l o k i o s i I l o r n op i n i g qk i e k i o M s .tai prekiq rinkos nebeveikspokydiai pinigq rinkoje. Likvidumo spqstai(liquidity trap) .rsavio priklausomybe tarppinigq ir prekiq rinkosiSnyks.kuriosnebegauna skalinandiojo rinkos.naudodarna Pigu ef-ekt4 pavadint4jI analizavusioanglq ekonornistoArturo Sesilo Pigo garbei.q n e p e r k ar l a i k og e r i a u r y n u s i n i g u s n e i g i a r u a i i pinigq pasiulos veikiandius kapitaloaugim4.t.pirmiausiasumazes palukanqnonra. forrnuojasi ekonomikoje pavojinga situacija. o kartu ir pinigq paklausos padidejimo. esant neribotam didejimui. n v c s l i c i j o s reaguojatik i palLrkanq normospokydius.t supranta. rnatydarnasZern4 palrikanq norrn.kas gi atsitinka ekonomikai.tai prekiq rinkose.lrukdanti grqZinti rinkos pusiausvyrq. PaZi[resime.ekonornikai pavojinga situacija. tai s4lygojainfliacijel.rr"r prekiq kiekiu. Vyriausybe.kad obligacijq ir g p . t u r 6 si t a k q i r k i t o m s r i n k o r n s . uZ Ms nera naujq pinigq paklausos kreivirl ir naujq pusiausvyros taSkrl. trukdanti gr4Zinti rinkos pusiausvyrqkuriai esantpaZeidZiami vidiniai rinkos sistemos rySiai. vyksta 211 . i5lieka 16 lygio. Santaupr. sudaro pavojq likvidumui. didinanti pallkanL1norm4 rinkoje. Jeigu pinigLlrinkojejq pasiuladid€jaesantstabiliaiZemaipalukanq poveikio iS pinigrl normai. nebus kapitalo ldejirnq augirno.IS tikro. Ly. Turddami didesnesbendrtpiaspajarnas vartotojai ne tik daugiauvarlos. Pasaulindje ekonomikosteorijoje 5i situacija vadinama likvidurno spqslai (liquidity trap).

Sie procesaigalimi tuo atveju. padidejus kainLllygiui. n. vertdssumaZdjimas. vartotojaielgsispagalPigu efektq. Realiqjq kasos likuiiq poveikis (real balanceseft-ect) finansiniq aktyv4 ypad su liksuota pinigine vene (valstybines obligacijos. Tok[ elgesi diktuoja rinkos psichologrja.rpyti ) (padidejimas) sumaZ6jirnas narnqflkio vartojimo. kadangiji galima. jie netiki kainq sumaZejimu ateityje. kuriuos dar sustiprinainfliacijos laukimas. pahkanq norma padideja.Siuo atvejumatyti akivaizdi i5eitis i5 likvidumo spqstq:dalis santaupqtampa papildomapinigq paklausa.tai i5sipainioti i5 jq galima tik esant pozityviai situacijai prekiq rinkoje. Pigu efektas (Pigou effect).kurios nulems bendrqjq pajamq augim4 padidinant[ pinigq paklaus4 ir palDkanq nonne.nusistovi pusiausvyra. numatant kainq maZejim4 ateityjeir siekianti5laikytirealiqjqsantaupq lyg1. arba esant kitoms kokioms nors s4lygorns. lndividai forsuojapirkim4 malina taupym4. l5analizavus5it1situacij4 patikslinama pinigq pusiausvyross4lyga.daugiau taupys. kuris veikia ekonominius sprendirnus. kai nevir5ijamaksimaliaigalirnosribos M s : rt I\. AkivaizdLiai rnatyti. kad pinigq rinka neturi savo iSdjirnoi5 likvidumo spiptq mechanizmo. jq sqmoneje fonnuojasi infliacijos laukimas. kadangi ne tik auga kainos. Jeigu ekonomika yra spqstuose.raZiau vartos.1) vrcMs 2'72 .l P l ) (7.jeigu veikia realiqjq kasos likudiq poveikis.r = l t ' V r -"'=sP P Y"r. bet ir keidiasi [kio subjektq psichologrja. taupomosios realiosios sqskaitos). pavyzdLiui. esant Ms ar didesnlam pinigq kiekiui.tai ivykiq seka ekonomikoje. Tokiu atveju ekonomika lieka likvidumo spqstuose. keidiantiskainq lygiui: kainq didejimas(maZejimas)--> (padidejimas)realiqjq kasos likuiirt + sumaZdjimas padidejimas(sumaZejimas) ribinio polinkio tar.infliaciniskainq augimas.Pigu efektas sustoja veikgs. gerejant investiciniam klimatui. lnfliacineje ekonomikojetai yra sudetinga.

kad vyriausybd elgiasi l4ui apdairiai.12 pav. mumsjau Zinomas. I jie padidejusias pajamasne taupys.kad pinigq rinka greitai pereinakelielnuo pusiausvyros iki C. tai trurnpojo laikotarpio E poveikio mechanizmas. didindamas bendr4siaspajamas. pavaizduota kai situacija. Atitinkamai uZ5trichuotas palyginti su plotu EFG. Po pirmojo pinigq padidejimo iki Msr pinigq rinka yra pusiausviri-r ta5ke G. L I J .y.-prasidds santaupq augimo ir pinigq paklausos tendencijq pasikeitirnas. pinigq rinkos pusiausvyraisusidarius nei pirmu atveju.bet iSlieka maZesnd Ms . Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilguoju laikotarpiu Tarkime. ir taps elastingesne. Palukanqnorma rp sumaZejomaZiau GKN surnaZds. rinkos nrocesus. bet kadangi pinigq paklausos plolas augimassuletes. nei MD Mor Mo: fp fg rF M5 Ms' Msz Ms. atsiZvelgdarni infliacijos laukim4 t. kartu stiorinsinfliaciioslaukima. stebeclami kainq padidejimq priims sprendimus.t 7. parodytas plotu EFG. Tadiau jo veikimas kiek kitoks.2.7. Antras vyriausybds skatinantisZinomus ninigu kiekio padidinirnas. rK>rF.Ukio subjektai.y. stengdamasi neperZengti kritinio pinigq pasiulos kiekio Ms ir nepatekti 1 likvidLrrno sp4stus. t.5. vyriausyb€ siekdarna padidinti investicijasir gamyb4 dar padidinapinigq kiekl iki M52.todel nauia pinigq paklausos kreive Mp2 paslinksne tik i de5inq. Pusiausvyra pinigq rinkojeilguoju laikotarpiu Prekiq ir pinigq rinkos tarpusavio priklausomybes mechaniznras. Tarkime. 7. uZ5trichuotu Akivaizdu.o i5leiseinamajam vartojirnui.I2 pav. pinigq pasilla dideja. taSkeN.Pradeda veikti trurnpojolaikotarpioreguliavirno mechanizmas.

didejant infliaciniams procesarns. llgojo laikotarpio pusiausvyrospinigq rinkoje sElygasisreiskia M. Pinigq rinka dirba dviem reZirnais. pinigq pasiulair t. kiek kartq vyriausybe didina pinigq kieki ir kiek pinigq ji atne5ai ekonomik4 . nei t. rx)r6)ro.i5 pradZir4 sumaZeja. parodyti 7. t. pavadintaZymausamerikiediqekonornisto garbei: dia (1.ilgojolaikotarpio rn pinigqkiekiopadidejirno rempai. naujoji pinigq paklausoskreive Mp3 bus didesnd ir elastingesne (sumaZejus palukanoms.). t. Laikui begant trurnpojo laikotarpio reguliavimo mechanizmoefektasartejaprie nulio.t. pirkimq apimtis.kad.r ankstesne.esant trumpojo laikotarpio rinkos pal[kanq norrnos svyravimams ir ilgojo laikotarpio pusiausvyros. Fridmeno rygtis. Taigi kuo labiau vyriausybe siekia surnaZintipalukanq nonnfu tuo gaunami menkesni rezultatai. kadangi skolininkq ribinis polinkis vartoti didesnis negu skolintojq.prekiq rinkos reakcija i besikeidiandiq pinigq rink4 tampa vis silpnesne.y.i 11A . rR>rK. akivaizdLiai padideja). Tai pasikartoja ne vienq kart4 tadiau svyravimr"l arnplitude maleja.y.didindan-ras einarnqji vartojin-r4 taupymo s4skaita. 2) turto iS skolininkq perskirstyrnas skolintojams (ii skolintojq skolininkams).: palukanq nonna svyruoja .tai ekonornikosteorijoje vadinamaFi5erio efektu fi[ suformulavorrvingo Fiierio garbei): ilgalaikeje perspektyvojepal[kanq norrna praranda rySl su pinigq paklausa pasiula. to bfitinai padideja iki ji po pusiausvyros dydZio rE. FiSerio efekto realumas yra patvirlinlas daugelio ekonornerriniq apskaidiavimq.2) .y.tikintis tolirnesnio kainq sumaZejimo (didejimo). UZ5trichuoras plotas NRe bus maZesnisnei plotas GKN. Taigi pusiausvyrospalukanq florilt? rs nepriklausonuo to.tai bendroji paklausamaLeja (dideja).kai buvo analizuojarni ir lyginami penkerius metus pinigq rinkos parametrai(pallkanq norna. Akivaizdu. ekonomikoje keidiantis kainoms: kainq lygio sumaZejimas (padidejimas) lemia bendrosios paklausos sr-unaZejimE (padidejim{ dviem aspektais: l) namq ukiq esamojo vartojirno sumaZ6jirnas(padidejirnas). kad Siuo atveju tik padidesinfliacijos laukimas. vyriausybesketinimai nuolat reguliuoti pinigq rink4 didinant pinigq pasi0lEilguoju laikotarpiu. Pahikanrlnorma sumaZdja rnaZiar. Nesunku pastebeti. tuo maZesnis monetarin[s politikos efektyvumas.12 pav.pinigq paklausoskiekis. ir Fi5erio efektas (Fisher effect) rai lvykiq seka. rn=y+p.Vyriausybe ir toliau gali tqsti Siq politik4 didinri pinigq pasiulE iki M53.

p rei5kia santykin[atitinkamqdydZiq (Ms.Jeigu.y. bfitina Zinoti kainq augimo templrs. llgojo laikotarpio pinigq politikos tikslas . t.11 pav. Skatinandioji 6 visiSkaipanaikinti. 275 . infliacijos augimo tempasyra skaidiuojamas kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreidio [taka neZyrni. kad infliacijos tcrnpaib[tq saikingi ir kontroliuojarni.Vyriausybegali pasickti.tai.kai pinigq rinka t. y. kuris budingasekonomikai. reguliuodarna palukanq norlntu paLeidLia susilaiko pusiausvyrq tai p" parodo. Atkreipiant demesii tai. kurie len-rianeinfliacini [kio vystym4. politikos poveikis'?Kaip monetarines Ar butq panaius skatinandiosios (l) monetarindpolitika parodyta 7. Y ir P) kitittt4 procentais.del besiplediandiq rySiq tarp skirtingLlpasaulitr Tt1 Saliq nacionaliniq fikiq vidaus fiskaline politika tampa tik sudetingesnd.kainq lygis.esant saikingiernsir kontroliuojamiemsintliacijos augimo tempams6.) kainq kitimo nera.rerniantis svyravimuosekaina nedalyvauja. ir del to formulejejos nera. tarkime. p" . kaip galetq ar"rgti kainos. kai vyriaLrsyb€ nuo palukanqnonnos.y.ekonomikos paslovatrs augimo lygio palaikymas. Raidesm. FiSerioefektu.l fonnulE). politik4. pahkanq norma nepriklausonuo pinigq pasiulosir paklar-rsos. Skatinandioji Grynojo eksporto paklar"rs4 pakelia palukanqnormq Saliesviduje. galima gauti pinigq rinkos pusiausvyros gti Qr. kad trurnpuoju laikotarpiu pinigq rinkos regulievirno Tai atveju (7. nlrstatantteising4 m dyd!. visai paleisinama. pakelia paklausqdoleriams tarptautinejevaliutq rinkoje ir padidina tarptautinq dolerio kainq.ilgojo laikotarpio realiojo BVP (BNP) padidejimo tempai.7. investicijqir gamybosreguliavitlo.laukiamasinfliacijos augimo tempas. tokiomis sqlygornis.6. negaliura Infliacijos. pat[ galima pasakytiir apie monetarinE fiskalinepolitika didinapinigq efektas. Pakilusi valiutos verte s4lygoja grynojo eksporto maZejim4ir tuo silpnina fiskalines politikos itak4.y . ilguoju laikotarpiu.5 lenteles stulpelyje. sprendZiant5i uZdavini.kaip rninejorne.. kadangi vyriausybe veikia palukanq nonnfu kurios rinkos PrieSingai. infliacijosnera Kadangi vyriausybe.kai nuolatos yra trurnpojo laikotarpiopusiausvyroje. (Zr. iSreik5tel Prisiminsime. i JAV. Todel ilgojo laikotarpio reguliavimo p" lygtyje atsiranda . ly 7. Padidejusipal[kant1nonna ir skatina uZsienio investicijas. ir kai laukiarnas rodiklis. y dydis yra Zinornas.2 fotmulE). ir jq itaka neanalizuojama. MONETARINE POLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMIKA Kaip aptarta anksdiau. pavyzdliui. 7.ne.

y. stiprina monetaringpolitik4 Saliesviduje. kaip buvo priimta.5 lentel€s stulpelio politika ir grynojo eksportopoveikis 7. bet jo veikimas yra prie5ingas tam. kuris yra esant skatinandiajaifiskalinei politikai.prekybos balanso deficit4 kuris. Sis padidejimas . jen4 ar eurq.nukreipta taip. Skatinandiojirnonetarine politika (Zcrna palhkanu norua) paklausa Poveikis SurnaZejusi : doleriaursr. o irnportas maZdja. (balansas tarp importo ir eksporto)irgi svarbr-rs prekybosbalansas tarptautin6s Salies tikslas.ja.y.Todel Saliesimportas maZes.kad uZsienioprekestapo brangesnds doleriq perkant an. be vidinio makroekonominio stabilumo. JAV turi dideli tarptautines prekybos deficitq t. JAV monetarine p S k a l i n a n d i o j m o n e t a r i n e o l i t i k a( l ) i Pro bIema: garnyboskritirnas.GriZtant prie 7. skatinandioji monetarind politika didina grynq1i eksport4' Tarptautinio finansinio kapitalo srautai. tarkime.grynasis eksportasi5augs. kurian-r esant eksportas plediasi. bendrosiosiSlaidos ir padides.veikiami palfikanq nonnos pokydiq atlikti ir JAV.pastebdsime.Tai rei5kia. amerikieti5kos prekds tapo pigesnds uZsienieiiams. Skatinandioji monetarine politika maZina palukanq norrn4 Salyje. Tokiu atveju prireiks daugiau valiutq rinkoje maLd.rZsienvie Dolerisatpinga dideja (dideja Grynasiseksportas bendroii paklausa) Stabdantioji monelarin6 politika (2) Prohlema: infliacija i Priemon : Stabdandiojmonctarine 0 nolitika (aukStesne rralltkanunonna) : Poveikis Didesnepaklausadoleriarns uZsienvic Doleriovertedideia (bendroii rnaZeja Grynasiseksportas maZeia) oaklausa Makroekonominis stabilumas ir prekybos balansas. pavyzdLiui.Zemas augirnolaipsnis Priemoni'. t. Pal[kanq normai sumazejus.o eksporlaspl6sis. kLrri taikoma siekiant sumaZinti nedarbtl ir padidinti augimq kartu gali ir koreguoti prekybos . finansinio kapitalo atejinras. pusiausvyros BVP (BNP) Salyje fiskalinespolitikos.i eksportq. atvirkSdiai. Todel dolerirl paklausa pasaulindje dolerio verte krenta.. arba. kad. maLeja. i JAV. kuri rnaZina lSvada:skirtingai nuo skatinandiosios gryns.5 lentelds. importas akivaizdliai vir5ija eksport4. kitais ZodZiais. 7.5 lenteld.pataisys". kad sumaZintqgamybos kritirn4 i5 tikro pasirei5kiagryno1o eksporto poveikiu. Analogi5kai galin-ra (2) analizg. monetarind politika maZina tarptautinE dolerio vertp iki tokio lygio.Rezultatas. lSvada: skatinandioji monetarine politika.5 lenteles(l) kad skatinandioji ir stulpelio prieZasdiq pasekrniqgrandinE. PavyzdLtui. sumaZins.erikiediams ir. Analizuojant 7. egzistavoprie5 tai.

siekiant Salyje ekonominio stabilumo ir tarptautines prekybos pusiausvyros.ir tai padidinsinfliacijE. kad skatinandioji monetarine politika maZina prekybos deficit4 ir palaiko aktyvqji prekyboslikuti. Reikia pripaZinti.y. lemiandius pallkanq norrntot. iSstumiami i5 oficialios ekonomikos neapgalvotais vyriausybes sprendimais. Analizuojant 7. kad leistq sau atsisakyti palfikanq norrnos.y.balans4.tai skatinandiojimonetarinepolitika jI dar labiau padidina. Prie perparduodamqauk5tomis spekuliatyvinemis kainomisprekiq ir paslaugq prisijungsir pinigai. Analize leidZia teigti. Vystysispinigrl ir spekuliacija. tarkime. Atitinkamomis sqlygomis gali kilti konfliktas arba alternatyva tarp rnonetarinds politikos panaudojirno. rinkoje.y. trumpojo laikotarpiomonetarinE politik4. tai stabdandiosiosmonetarines politikos taikymas5[ aktyvq saldE panaikins. 2. yra didelis prekybosbalansodeficitas. JAV turi dideli aktyvq prekybossald4 . kad iS pradZiq.rnaizinaaktyvqi[ sald4 ir didina prekybos deficit4.t. taikoma infliacijai su5velninti.JAV. Nesunku pastebeti. Jeigu vyriausyb6 komandiniu budu verdia komercinius bankus priimineti indelius ir i5duoti kreditus pagal grieLtarfiksuotq palfikanqnorrnfutai pinigq rinkos mechanizmas gali ir sustoti.kurie jau negaleskontroliuoti pinigq kiekio Se5elineje apyvartoje.prekybos o balansodeficitasaugs. importas padides.Taikant stabdandirlrl monetarinE politikq ir siekiant rnaZinti infliacij4 pastebirna. kur palukanq nonla nusistovi. prie5ingai.tai reiSkia.. . kitaip ji kaZin ar galdtq realizuoti antiinfliacinl [kio reguliavirnq.y.je rinkos ekonornikoje palfikanq norma neturi b[ti nustatoma administraciniu b[du. eksportassurnaZds. Vyriausybe gali panaudoti netiesioginius metodus.veikiantpaklausai pasillai. kad be pakankamailaisvq palukanq normos svyravimq rinkos mechanizmas neveiks. lSvada: stabdandioji monetarine politika. Santaupos palaipsniui persikels ten. galima sufomruluoti svarbias ekonomikosrrolitikai iSvadas: Palfikanq nonna yra viena svarbiausit"l pinigq rinkos reguliavirno priemoniq. t.kad grynasis eksportas sumaZds. klestes juodoji rinka. Jeigu pradZiojeeksportas.akivaizdLiaivir5ija import4 t.5 lenteles(2) stulpel[. tadiau pinigtl politikos priemonesreikia taikyti labai atsargiai. kad Siuolaikine vyriausybe turi ne tiek jau daug ekonomikos valdymo metodq. kapitalo idejimq ir gamybos reguliavirno.kad Siuolaikine. 277 1. kuri daro itak4 investicrjqpaklausaiir santaupqpasiulai. AnalogiSkaistabdandioji monetarin€ politika . pavyzdZtui. l5analizavus pinigq rinkos pokydius.prie5tarauja prekybos balansodeficito maZinimui. Jeigu pradind problema buvo aktyvus prekybos saldas.

reikia i5 kairesi de5ing. analizuojame elementus:namq ukiq vartojim4 firmq investicijas.Trumpojo laikotarpiomonetarind ilgalaikei pinigq strategijai. i5leidZiamo Sioms prekems.kas lemia bendrqlq i5laidq lyg[. vartojimo kreives nuolydis priklauso nuo c (ribinio polinkio vartoti) ir turi svarbi4 [tak4 multiplikatoriui. kad vyriausybe emesi trumpalaikio pal[kanq nonnos. . tokia bus ir visa rinkos ekonomika. P avyzdZiui.7.rretq b[ti tokie.jeigu vyriausybe tvirtai sieks ekonomikosneinfliacinio augimo. kad dia sujungti analizuoti principai.78 .vyriausybe ir Pinigq rinkos demonopolizacijos ateityje turds valdZiq nustatant pinigq pasillos kieki ir augirno tempus.2).Valstybespolitikos veiksniai pabraukti.ir absoliutusvartojimo iSlaidq dydis paprastai keidiasi priklausomai nuo BVP pokydiq. koki4 monetaringpolitik4 vyriausybe taikys.). apimantys pinigq pasifllos trumpalaikius pokydius. kaip jie siejasi ir uZtikrina atitinkam4 iStekliq naudojimo lygl rinkos ekonomikoje. metaissituacijabus ta pati ir pinigq pasihlosaugirno Jeigu antraisiais tempas bus vel l0 o/"..tarkirne. 2'.13 pav. Sios diagramospagrindinis vertingumastas.13pav. tat trediaisiaismetais reikds apriboti pinigq pasiflos augim4 I % lirnitu. Sujungsirne makroekonomikos teorijos analitinius ir politinius aspektus. kad vartojimo grafikas. Be to. kad ekonornikanepakli[tq I likvidumo sp4stus.analizuotus Siameskyriuje i vienE .Ir priklausomainuo to. investicijq ir gamybosreguliavirnoir tas rodiklis padidejo iki l0 %. pajamq ir kainq lygis tiesiogiai priklauso nLro bendrLjq i5laidLL.3. tr. Vartojimo i5laidq absoliutus lygis priklauso nuo vartojimo kreives lygio ir BVP (BNP) lygio arba turimq pajamq. kuri remiasi fundarnentaliEia atnasis pusiausvyroslygtimi (7 .pakankamaistabilus.Firmq sprendimai gaminti prekes ir naudoti iSteklius priklauso nuo bendro pinigq kiekio. kad gamybos. Daugelis ekonomistq mano. Zinoma. Norint keturis pagrindiniusjq suprasti. nesitikima. vyriausybes i5laidas ir grynAii eksportE. uZimtumo. MONETARINES IR FISKALINES POLITIKOS POVEIKIS IR JV DERINIMAS 7.paveikslq'(7. kategorijos ir parodyta. galirnafomuluoti iSvad4 Analizuoti7.kad skaidruoj vidutinis metinis pinigq pasifilos augimo tempas trejq rnetq Pirmaisiaismetais ekonomikojesusiklostetokia laikotarpiu yra 7 o/o. Bet kurie sprendimai. situacija. kadangi prieSingu atveju .neiSvengiamasinfliacijos politika galima tik esant didejirnas.

| oolitika | | I bi. ilil"'""?:'.tiek monetarine Zinoma.-lr*. mokesdiai. Fiskaline ir monetarine politika. I e)Mokcseiai r f 2 ..i"iJ""c-" l.n''o.Palrkanu| | :. kurias veikia valiutos kurso kaita.T._. Keinso uZimtumoteorija ir stabilizavirno Investicines i5laidos . i i { | I l+lnvesticrjosl :i['lifjril:lX::ij:. | [Skrrin. l i n dr r e c h n i n d i paklausa | I t akryvq a T a n s a l > . veikdamakainq ir pallkanq lygi Salyje.fj1rta fi.[' r.--.. I Vartojinro krcivc Mokcseiai ) tr.{ 3vartojimas | I | 14.. Eksportas [* | 2. Investicinesi5laidasveikia tiek fiskaline politika. Valsrybinis lygis fprrcrut-Un poiill^ | atni...I . NX ]2.ouc.--.{ I I. . ir todel tiketina. ypai politika. Moncrrr.lir"r"r^ ( .I uZimtumo..l . kad jas netiesiogiai lemia 279 .. uZimtumo ir kainq svyravimq pagrindineprieZastis.| J apimties.skiriasi nuo vartojimo..i sS a l v j e L a) BVP apimt | I [r Fi..tokiu b[du veikia valiutq kursus. Vyriausybes iSlaidos. I G.'. ^ ovdis | ] 2 Finartsavtrrrt' J likvidavintas \ \ \| politika 7.n" t p"lxrk I l Karnq lygrs | paJarnq I rr lainqlygisl o lV a l i u t o s l * u r s a r I Crvnasis -..-51 .:""' l.l)Liuki'nu... I . Laukianra rynojo f p i n i.. nesusijusios J i-rei Vyriausybes J b)lslaidos' v i c i i n i sl y g i s L"b.greitai besikeidiantibendrqjq i5laidq dalis.... kaip bendrqiq i5laidq elementas.lll. o eksportq .13 pav. [. Itu"'o"unT'*' c.tu.nvetygr.\li'' I surna Skolos I c I I t I | | | l | ' Gamy.{3[i..kori.. kad yra gamybos apimties.c | | I a) BVPapimris uTsienyjel norml | [b)Vatiutoskursai) I ) I L-. I (1. 'rr. ff#--*.kitq Saliq BVP lygis.latine I *rrcIIrt. p a l u k a n rn o r m a | | Inollllkl p i n i r : up a s i u l a{ I r u a r " r i " .p a k l a u s d ru pr'lnonorma | | lPinigqkaip a r M o h . investicijq ir grynojo eksporto tuo.--.bos l P f piniuu l I Paklausa sandiriams g (t. kad grynojo eksporto i5laidas lemia importo ir eksporto apimtys.'eioji Inqncrlnnc I t \. tadiauimportq veikia savosSalies BVP.tipo.

Diskretin€ politika remiasi.r augimui. norint pasiekti visi5ko uZimtumo lygl. VyriausybesiSlaidq atitinkamaspadidejirnas priklauso ir nuo to.maLinanumatytuspelnusir nor4 investuoti.esanr erynoio-?ffiqr-frsiffi!1"". arba stabilizuojanli-pt-rlitika. ir monetarinespolitikos priemonds gali daryti itak4 grynajam eksportui. Fiskalin€ politika valstybdspajamq ir iSlaidq pokydius naudoja rarn. tiesiogiai veikiant palfikanq normE ir kainq lygl Salies viduje. Vadinasi.. atsiZvelgiantI narnq [kiq.kaip vienas i5 keturiq bendrqjq i5laidq elementtl. tiesiogiai veikia gamybq uZimtum4 ir kainq lygi. valstybinds iSlaidosuZtikrins ekonornikojevisi5kq uZimtumq.Tarkime. kai rnultiplikatorius yra 5.).). ar jis s4lygoja prisitaikanti pinigq pasi[los pasikeitirn4. truksta BVp 25 mlrd. Sprendimai. liks nepakitusios. Nors fiskaling ir rnonetarinqpolitikq analizavomeatskirai. kad s4lygos. Mokesdiq didinimas. akivatzdliai parodyta vyriausybesstabilizuojanti galia.pelno mokesdiq ir kitrl mokesdiq maZejirnas didina gaunamus pelnus.kad vyriausybes i5laidq ir apmokestinimo politika naudojarna ne tik siekiant makroekonominio stabilumo.rus. stabilias kainas. realiai jos tarpusavyje susijusios ir turi b[ti koordinuojarnos.9 (c) pav. kada ekonornika.kurie atsiranda del infliacijos ar gamybos kritimo. Fjqlallne politika bfina diskretind ir auromatine. pradesaugti (7.9 (b) pav. Kita vertus. investuoti ir koks yra grynasis eksportas. USD. esant atitinkamai pinigq pasifilai. Monetarines politikos itakq analizavome. imoniq interesus.9 paveiksle. priimami. kad iSlygintr4 ekonornikos sutrikin. sturnia investicijq paklausos kreivq I de5ing ir skatina kapitalo augimq. bet ir perskirstant i5teklius ir pajamas. kol pinigq pasifila nestabilizuojapalukanq nonnos.) ir kartu iS dalies susilpnina vyriausybes i5laidq 1tak4 ekonorninian.numatomokesdius riesio!iaipibporiingur nacro-natrnems paJamoms. PavyzdZir. Mp juda i de5ing ir.Plediantis gamybaiir BVP. kad fiskalin€s ir monetarinespolitikos '!-ffi:-F 280 . 7.Tadiau realiai negalima tiketis.ri. 5 mlrd. esant kitoms nekintandiornss4lygorns.kiek vartoti. aptardami 7.9 (a) pav.13 pav.Taigi ir fiskalines. Esmd yra ta. kuris parodytas7. lygio kaira i1 mokelti[--Sfo uei islaigq apmokestinirnostrukt[ros manipuliavimu..Auromatine polirika. Iki tol. Didesnes pal[kanq normos lemia investicijq surnaZejimq (7.. Tadiau paZymetina. oficialiai ji tait<omabkonoinikai stabilizuoti. i5 dalies atsiZvelgiant i visuomenes interesus. nustatyta.siekiant palaikyti aukSt4 gamybos ir uZimtumo lygi. o ypad palukanq noma. palfikanq norma dideja (7. pajamLlmultiplikatoriaus poveikis sumaZinainvesticijas ir islaidas grynajarn eksportui.5 lentelE.valstybes politika.Tai gali bUti paai5kinta atvirkSdiory5io poveikiu. didejasanderiq pinigq paklausa. Vyriausybesi5laidos.atsiradus papildornoms iSlaidoms. kad.I"glesyniai skalei.p.sprendimai apie vyriausybes i5laidas priimarni. mokesdiq politika netiesiogiai veikia vartojim4 ir investavimE.

l. pinigq pasiLtl4 iSlaidas. todel stabilizuojandios poveik[ uZtikrinatik jq koordinavirnas. c) CB sumaZina ilgalaike j[s esatecB Valdybos narys. Pagrindin€ss4vokos r r . . Lentel€se suraSytos supaprastintos KB sistemos ir 12 federaliniq rezerviniq bankq (kurie JAV atstovauja CB) balansines ataskaitos.kaip KB rezeryuose ataskaitas.politikos priemones realizuojamos ne izoliuotai. 281 . PasitelkqKB ir CB balansines atsispindikiekviena i5 5iq operacijq: a) CB perka vertybinius popierius i5 privaiiq [rnonitl ar asmenq. . c) kokias pasihlytumete kaip kiekvienasj[sq sillomas pokytis paveiks: PaaiSkinkite. . infl iacija. r . b) paltikanq normq. privalomqjq rezervqnorrn4. . . atvirosrinkos operacijas. Tarkime. . pal[kanq nonnEir bendr4sias 3. Kaip sifilytumetekeisti: a) privalomqjq rezervqnonn4. centrinisbankas centrinio banko balansind ataskaita centrinio banko aktyvas centrinio banko pasyvas atvirosrinkosoperacijos vertybiniq popieriq pirkimas vertybiniq popieriq pardavimas rezervonornos reglamentavimas privalomqjq(reikalaujamqjLL) rezervqnoITna diskonto norrnos reglamentavirnas a a a a a a a a a a a a diskontononra diskonto langas diskontolango prieZilra finansinepanika atveju blogiausiu skolintojas monetarindpolitika skatinandioji i stabdandiojmonetarin€politika pinigq pasi[los ir palfikanq nonnosdilema likvidumo sp4stai Pigu efektas realiqlqkasoslikudiq poveikis Fi5erioefektas Kartojimo klausimai parodykite. Ekonornikojeviespatauja 2. KB rezervus. b) KB ima paskol4i5 CB.

kurie apmoka einamqjq s4skaitq dekiais.Suskaidiuokite.UZpildykitebalansinds ataskaitos stulpel[.IZdo indeliai . UZpildykite balansin€s ataskaitos stulpeli. pal0kanq normos surnaZejimasskatina komercinius bankuspaimti i5 federaliniqrezeryqsistemosI mlrd. USD paskol4.Federalines rezenrl sisternos banknotai (t) 60 3 33 3 27 ()\ r1\ a) Tarkime.Vertybiniai popieriai . jeigu taip. 2 ir 3 stulpeliaipo to.Paskoloskornerciniams bankams Pasyvai: .Kornerciniq bankqrezervai .t. tai kiek? kaip pasikeite (sumaZejo. kaip atrodysSiq ataskaitql.Paskolos Pasyvai: . USD) Aktyvai: . USD) Aktyvai: . d) GriZkimeprie Siqtrijq operacijqir atsakykimeI klausimus: ar pasikeite tiesiogiai ar netiesiogiai pinigq pasifila.Rezervai . isanalizuokite kiekvien4 atskir4operacij4 remdamiesi pateiktaisduomenimis.Verfybiniai popieriai . kai bus atliktos nurodytos trys operacijos. USD vertybiniq popieriq privatiems asrnenims.Paskola i5 federalines rezervq sistemos (l) (2) /t\ 33 60 60 150 Dvylikos federaliniq rezerviniq bankq sujungta balansin6ataskaita (mlrd. I b) Federaliniairezerviniaibankai parduodauZ 3 rnlrd.y. 2 c ) Federaliniai rezerviniai bankai perka uZ 2 mlrd. padidejo) komerciniq bankq rczewai po kiekvienos operacijos? 282 .paaiskinkitepladiau. UZpildykite 3 balansin6sataskaitos stulpel[. USD vertybiniq popieriq i5 komerciniq bankq. Visq komerciniq bankq balansin€ataskaita(mlrd.Einarnieji indeliai .

Paai5kinkite tezg: stabilizuojanti politika yra efektyvi. kokiu konkrediuribotumu susiduriamonetarinepolitika. parodykite Sios politikos esmQ uZdaroje ekonomikoje. PaaiSkinkite. su Paai5kinkitefakt4 kad CB negali tuo padiu rnetu stabilizuoti palukanq nonn4 ir pinigLlpasifilE Kodel polinkis stabilizuotipallkanq normq gali lemti tebesitEsiandiq iacrjq? infl Trurnpai paaiSkinkiteuZirntumoteorijq ir parodykite.irezervq norma 20%? Koks pagrindinis politikostikslas? monetarinds prieZasdiq PaaiSkrnkite ir pasekmiq grandinq.tiek monelarines priemones.kaip veikia monetarinds politikos efektyvurr4: a) pinigLlir investicijqpaklausos kreiviq fomos. Pagal 7. PasitelkEbendrosiospaklausosir bendrosiospasillos rnodeli. kaip tarptautinio finansinio kapitalo srautaiveikia bendrosiospaklausos kreivespadeti. b) ribinio polinkio taupyti dydis Kokiq itakE monetarindspolitikos efektyvumui turi atvirk5dio ryiio efektas? Kaip bendrai [vertintumdte monetarinespolitikos efektyvumq? Kodel atviros rinkos operacijosyra pagrindineKB rezervr. 8. - 283 . t0 kaip keit€si KB sisternos sugebdjirnaskurti pinigus po kiekvienos operacijos. b) tolygesniupajamqpaskirstymu.kaip monetarineir flskaline politika gali veikti bendrqjqiSlaidqskirtinguskomponentus. c) spardiais ekonomikosaugirnotempais.5.9 pav. kai uZtikrina fiskalinir4ir monetariniqpriemoniq koordinavimq. kuris apirnatiek fiskalines. 9. kuri realizuoja monetaringpolitik4. paai5kinkite. Tarkime.suderinamas su: a) santykiniuvalstybiniosektoriaus vaidmensmaZejimu. jeigu privalornqjr. Pasi[lykite plan4 nukreipttl stabilizuojandiosios politikos tEstinumui. kad CB nutare taikyti stabdandiajq politik4 siekdamasriboti infliacij4.rikos s4lygomis ir paai5kinkite. Po to i3analizuokite atveji atvirosios ekonon.l kontrolespriemone. Paai5kinkite tezE: Pinigq apyvartos greitis yra tiesiogiai proporcingas palfikanqnonnai ir atvirkSdiai proporcingas pinigq pasi[lai. o. 7.

o LM kreive . P R E K T U T N K At R t S K R E t V t R Prekiq rinkos pusiausvyrosgrafikas. kas sukeiia nacionalinio produktopokydiustrumpuojulaikotarpiu. kainq lygis pastovus (8. Modeli sudaro dvi dalys: IS kreive ir LM kreive.situacij4pinigq rinkoje. kokir. parodo tokius pal[kanq normos ir nacionalinio produkto lygiq derinius. kai J! taip pat galima nagrineti ir kaip modeli. kai planuojamos iSlaidos prilygsta pajamoms.r budu Siqdviejq rinkq tarpusavios4veikalemia bendr4lqpaklaus4.8.naudojant 45" linrj4 grafiko iSpletirnas. 1937m. IS kreiv€ rodo situacij4prekiq ir paslaugqrinkoje. Bendrosios paklausos poslinkiai kreives y 8.vaclinarnas IS-LM modeliu. parodanti. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE lki Siolpusiausvyra prekiq ir pinigq rinkose buvo nagrin€jama atskirai. kas turi itakos paklausos bendrosios kreivesposlinkiui. arba IS kreive. Sis modelis parodo.).Keinso teorijosinterpretacija. Fiksuotas kainq lygis o yr+yz#y: 8.r. Modelis parodo.1 pav. Prekiq rinkos pusiausvyros grafikas yra pusiausvyros produkto nustatymo. tiek ir pinigq paklausa tai birtent Sis veiksnys susiejaabi IS-LM modelio dalis. .1 pav. Kadangi palukanqnorma veikia tiek investicijas. Siarneskyriuje nagrinejamas paklausos bendrosios rnodelis. Dabartiniu metu Sis modelis yra svarbiausia DZ. pasi[le britq ekonomistas Ji Nobelio prenrijos laureatasDZonas Hiksas.

-i.!rg_:eLojl-gispqn_u_daqel-gilgp l rqgrg_{ g3etodales.-"* p.tuo didesnisturi bfiti skirtumas tarp b[simojo pelno ir dabartiniq investiciniq iSlaidq.kad 285 . 1 . investiciniq iSlaidq ir autonorniniqvartojimo i5laidq.tjg9 saiaT as f4 kb yso. kai tik prasidedagamyklos statyba ar perkamas irengirnas. Kadangi pajamos bus gautos ateityje. firma turi palyginti bnsimq.o kartu priklausonuo pal[kanq normoslygio.n o r m a i Anksdiau investicines iSlaidos buvo nagrindjarnoskaip iSorinis (egzogeninis)kintarnasis (2r. pelno prieaugiu. likusios sumokej .' 'u l-c*' (8.rausy.Tai b[tina s4lyga.q p$.n*g*pqlr. Kiekvienu atveju sprendimasdel gamyklos statybos ar maSinq ir lrengirnq pirkimo priklausysnuo busimqjq iSlaidqir gaiirno pelno ivertinimo.1 ) jeic*=cx(l-t). o dabar jos tampa vidiniu (endogeniniu)kintamuoju.lnvesticindsiSlaidos padidina fizinio kapitalo apimt[ ekonornikoje. kad ji galetq sumoketi kredito sumq kartu su jo pal[kanomis.la9\. Autonomines iSlaidossusidedai5 vyriausybesiSlaidq.oli"kil. Firrnos investuoja. 4 skyrirf.t!_llacrio+glinel ql_g-. Savo investicijqfinansavirnui firma skolinasi pinigq Siandien. Investicinds iSlaidos tai iSlaidos naujiemsgamybiniams pajdgumams kurti. il.r.y. Del to blsirnasis pelnas turi b[ti didesnisuZ einam4sias iSlaidas.aJ"qrq.glqq}.. kad b[tq galima sumoketi paskolospalfikanas.ti. t."iLr6' lilaeiiiii "".kad pusiausvyros nuo dviejq veiksniq: autonominitl iSlaidq A ir ribinio polinkio vartoti r r a c i o n a l i n e s j a r n ac * : pa s T Y ^ = . del to ir ji turi buti tikra. I n v e s t i c i j o sr p a l i i k a n r .Kuo didesnes pahikanos. 1 .mauton oroesn rs q omrnl isffi iAiilruX TT6il. jog investicijosduos pakankamai papildomopelno.nes itraukiamapal[kanq norma kaip modelio dalis. prarnonineiar Zemdsfikio statybai finansuoti.Rlbinispolinkis y?rlo. gyvenamqjq namq. ros. o i5laidos atsirandai5 karto.ly!ie*' 8 . i u-s thg.Ankstesniarue skyriLrje produktaspriklauso irodeme._K* 1-p +a13. lnvesticijosgali bfiti susijusios su visai naujosprekes ir galnyba.11 pelnq su dabartinemis iSlaidorris. taip pat ir prekiq atsargoms sudaryti. Firma turi palyginti i5laidas investicijoms su naujos gamyklos ar [rengimo eksploatavimo nauda. kai rnato paklausos savo produkcrjai padidejimo perspektyvasir nori iSplesti savo veiklos mast4 arba kai siekia lgyti prana5um4 diegiant efektyvesni s4naudq ekonomijos poZiuriu kurios nors prekesgamybosb[d4.

ro metu firma disponuoja keletu lgyvendinti paruoStq investiciniq projektq. ar ne. 3 skyriq). Firrna turi patyrineti. investiciniq iSlaidq funkcrja iSreiSkiama taio: t=i-b"r. nominalioji paltkanq nomra lygi realiajai. Investicijq paklausoskreive lvertinant pinigq rinkos vaidnieni. perkant obligacrjas. ne o investuoti savoprojektus.nes tokioje situacijojenebutina. tik nedidele Siq projektq dalis bus pelninga. tuo jai geriau skolinti savo ltl:Sas. ar ndra galimybesgauti dar.kornpiuterines sistetnos kokybes gerinimq telefoninio rySio atnaujinimq ar susiddvdjusiq krovininiq veZirneliq pakeitim4. dia b=Al/Ar. Priimant investiciniussprendirnr-rs. tarkime. tuo rnaZesnis i finnos ribinis polinkis investuoti 1 fizin1 kapital4 nepriklausomainuo ro.1. kuriosnepriklar-rso nei nuo pajamq.jog didele palukanq norrna sunaZina finnos suinteresuotumq igyvendinti savo investicijas.nei nuo pal[kanq norrnos. ar firn-rai reikia skolintis.didZioji projekrq dalis bus pelninga. jei b>0. Tadiau. kai pal[kanq norma Zema.investicijq nonnaikoeficientas. Taigi kuo auk5tesne pallrkanq nonra.2 paveikslas. jautrumopalhkanq b . o kai ji Lerna. kurie gali apimti naLrjqgamyklq statybq. Kuo didesn€palukanqnorma. RyS[ tarp investiciniq iSlaidq ir realiosiospal[kanq nonnos vaizduoja 8. tuo atveju investicijq apirntisatvirk5diaiproporcinganominaliajaipalfikanqnomai. jos tLrri atsiZvelgti ir 1 pal[kanq norrnfunesjq tikslas* kuo geriausiai panaudoti savoturimasle5as.autonornines investicines iSlaidos.kad bhsimasispelnas Zyrniai virSytq einam4sias investicines i5laidas. Tadiau. Visa tai rei5kia.realioji pallkanq norma. (8.naudojantsavo turimr. 8. Kai firmos turi pakankamai nuosavq leiq ir joms nereikia skolintis pinigq savo investiciniams projektans igyvendinti. investavirno mastas auga. Bet kurir. Mat investicinio projekto realizavimasduoda pajamq prekiLl forma.2) r . 286 . kuriq vertd turi b[ti palyginama su iSlaidorniskreditui. skolinant kitorns finnoms. I .. svarbi realioji palhkanqnonna labai (Zr.2. lr atvirk5diai. kai palukanq nonna auk5ta.rspinigus kitu budu. jei kainos pastovios.projektastaptq priimtinas.rgiau pajarnq.

1. lt L . padidejimas i reiikia. tuomet kreive vertikalesne.Taigi gaunarne: AD=C+I+G. 8. Autonominiq investiciniq islaidq pasikeitimai sukelia investicijq kreivdsjudejim4 koordinadiq pradZios tasko arzvilgiu. Bendroji paklausa susideda iS vartojimo. firmq investiciiq paklausos apimti rodys ta5kas B. Ji atspindiprielaid4 jog palnkanqnormos sumaZejimas padidinapapildornqlesq I kapitalo atsargas pelningumq ir todel s4lygoja clidesn[ planuojarnq investicijq lygi. esant bet kuriarn pal[kanq nornos lygiui. kuriq finnos sutinka lgyvendinti bet kuriuo pal[kanq nonnos lygiu.i p .3. lnvesticijq paklausos kreives nuolydis priklauso nuo b ir nuo I. 287 r I l. I sumazdjimas reiSkia. T . tuomet kreivs yra beveik nuoZulni.T -bxr. o investicijq paklausos kreivd paslenka i desinE. Kreive yra neigiamo nuolydZio. firmos planuoja investuoti daugiau. kad. palukanq nonnai esant re lygio.kad investiciiqpaklausos kreive pasrinksi kairE. Ir atvirkidiai.L) t. investiciiq paklausos vyriausybes ir i5laidq.2 pav. nedaug surnazejusi palfikanq nonra labai padidina i'vesticijas. lnvesticijq paklausos kreive Investicijq paklausos kreiv€ rodo investicijq apimti. Jei investicijos maZai jautrios palukanq normai.t x Y ) . Jei investicijos labai jautrios palukanq normai.Ir Is 8. esantis investicijq paklausos kreiveje. pavyzdZiui. C _ a r c x D I: a + c x ( Y . Palfikanq norma ir bendroji paklausa:IS kreivd AtsiZvelgiant i nauj4 planuojamq invesriciniq iSlaiclq funkcry4 pertvarkoma bendrosiospaklausos funkcija.

veikdami ir vartotoji5ko kredito kiek! bei jau nustatytqpah. Nuo palDkanq norrnospriklausoir autonorninis vartojimas. AD:a+c rTn . Siekdami supaprastinti Sirt lygybg ivesime rni3riosios ekonornikos pagal(8. kiek padidejusi pinigq pasi0la sumaZina pusiausvyros palukanqnonn% netiesiogiaipadidinamas Seimqturtas. nes padidejusi palukanq nonna sumaZina investicinesi5laidas.3)f<rmulg: modelioautonoming bendrajqpaklaus4 apskaidiuojama kuri A = a + c x T p + l+ G (8.4) t IS (8. tai padidejusi realiqjrl pinigq pasiulatiesiogiaipadidinaSeimqturtq. Pinigq kiekis ir palfikanqnorma veikia vartojimo iSlaidas.i*C-c x ( l . Zemesndpal[kanq nonna leidZia narnq [kiarns imti didesnes paskolas.t )x Y .rkanq pinigq norrnE PadidejEs kiekis didina bankq sistemosgrynq pinigq atsargasir i5pledia vartotojiSko kredito apimti. Pinigq kiekis ir palukanq norma veikia namq lkiq nrrtq ir vartojim4 bei bendrqjqpaklaus4dviem budais: l. Kai palukanq nonna krinta. Tiek. formulg: AD=A*c*xY-bxr. ini E Atskirq bendrosios paklar.A D : a + c x T p + c x ( Y . 8. (8. Bendrosiospaklausos elementtlry3ys su pallkanq noffna 288 AD . ir namq flkiq turtaspadideja. tai tuometbendroji paklausanustatoma 8. dideja obligacijq bei korporacrjq akcrjq kaina.rsos elementq ry5ys su pahkanr4 noma pavaizduotas grafiSkai paveiksle.jog padidejusi pal0kanq norma surnaZina bendrq4 paklaustl nurodytu pajamq lygiu. 2.yros nacional produkt4.4.Visa tai didina vartojimo i5laidas ir keidia vartojimo funkcrjq ir bendrqj paklaus4bei pusiausr.3 pav.3) pagal Kadangi c*= cx(1{).3 O A 8.b x r + G .b x r .tx Y ) + l .4) lygties matorne. Kadangi pinigai yra viena i5 turto formq.

nuo pahkanq normos.b x rr. paklausalygi prekiq pasifllai.o bendrosiospaklausos prekiq rinkoje susidaro taSkeEy.4 (b) paveiksle. pradind realioji pallkanrl flonl& 11. o funkcija A + c* x Y. IS kreives pavadinimas kilEs iS investicijq (investrnent) santauptl ir (savings) lygybes. Si rysi parodolS kreive.o pastaroji . Pusiausvyra pusiausvyros E. 4p a v .Prekiq rinkoje susidaropusiausrryra. o 289 .y.1 nacionalinioprodukto apirntisYr (8.l t. kuriems esant prekiq rinkoje susidaropusiausr. tai gaiima daryti iSvadq jog bendrasisnacionalinisproduktaspriklauso nuo palDkanqnonnos.TaSkas atidedamas atitinkamai 8. sqlygojandiospusiausvyrossusidarymq supaprastintarne ekonomikos modelvie. kai pallkanq norrnalra 11. IS kreivd (IS cur. I S k r e i v e Tarkime. visuoseIS kreivdstaikuose prekir.Y1. nacionalinioprodukto apimtis.Kadangi pusiausvyros nacionalinisproduktasir pajarnospriklauso nuo bendrosiospaklausos.4 (a) paveikslas).re)parodo tokius nacionalinioprodukto ir palukanq normos derinius. [ + q*rY-l]xr2 I + c*xY-bxrr 8 .yra.

kadangi atkarpa (A-bxr) pailgejo.s) (8. o bendrosiospaklausos kreivd persikelia auk5tyn atstumu (-bxAr). remiantis prekiq rinkos pusiausvyros pajalnos s{yga.l paklausa (8.6) m-investicijqmultiplikatorius.4 (b) paveiksle sujungp visus Siuos ta5kus. kurie sqlygoja pusiausvyros prekiq rinkoje. IS (8. kur Ar (palflkanq nonnos pasikeitirnas)yra neigiamas. tai gausirne Jeiabi lygybdspuses i5 Y: mx(A. kad pallrkanqnorma rei5kia Zernesni pajarnrllyg1 nr.). 8.6) palyginamesu (8. kad jie yra tokie pallkanq normos ir nacionalinioprodukto deriniai.Del to padidejainvesticijr.1) lygtimi.4 (c) pav. gar"rnama: Y-c*xY--A-bxr. Bendrosios paklausos padidejimas reiSkia. kad padidejo ir pusiausvyros nacionalinis produktas nuo Yy iki Y2 ta5ke E2. 8. ir kaftu sumaZindamas bendrqj4paklausq 290 .6) lygties rnatorne. Visiems Siojekreiveje esantiems ta5kams. Ka1 : m dia I I .bxr).kad pusiausvyrasusidarotnornet. kad prekirl rinkoje susidaropusiausvyra. Kreivd persikelia auk5tyn. Yx(l-c*)-A-b'r' padalysime (l-c*). Lygti (8. Ta5kasE2yra antrasisIS kreivds ta3kas. Apskaidiuotasnacionalinioprodukto ir palukanqnormosrySysyra lS kreive. Analogi5kai galetq veikti ir bet kuris kitas bendnf q iSlaidq pasikeitirno sqlygotasmultiplikatorius. nes aukitesnis palDkanqnormos lygis surnaZina investicinesiSlaidas. IS kreive yra neigiamo nuolydZio.L^ * | ( 8. kad naujas palfrkanq nonnos 12 ir nacionalinio produkto Y2 derinys taip pat rodo. Pertvarkiuslygti. bDdingatai.palflkanqnonla surnaZejo 12. teigiandia. todel paprastaimultiplikatoriq Zyrnesime simbolium be jokio indekso. galirne gauti kelet4 pal[kanq nonnos ir nacionalinio produkto lygirl. susidarymq IS kreivp galima nubreZti. kuriuose susidaro pusiausvyra prekiq rinkoje.uodytarr aukStesne pusiausvyros A.iki Sakysim. gaunamekreivq IS.kai nacionalinds yra lygios planuojamorns i5laidoms: Y:AD. Kartodarni tai visoms galimoms pallrkanq normoms. Y:A+c*xY-bxr.4 (b) paveiksle matome.

.nacionalinio produkto pusiauslyros lyg[.. ... Kreives statulras priklauso nuo investiciniq i3laidq jautrumo pallkanq nonnos pasikeitimams.ir kreive IS bus labai stati. o karfu ir dideli pusiausvyrosprodukto lygio pasikeitim4 ir tuo nuoZulnesne bus kreive IS. rnultipl ikaloriaus Jei investicines i5laidos labai jautriai reaguoja 1 pali-tkanqnonnos pasikeitimus (b yra labai didelis)...-') \*c*'x\'-bxrr .5 pav."" A+c* rY -br rr " b ) 8.. tai palukanq norrnos pasikeitirnassukelia didell bendrosios paklausos pasikeitimrl (bendrosios paklausos kreivd persikelia i vir5q dideliu atstumu). atitinkandios skirtingus multiplikatorius.. Panaiq poveiki IS kreives statumuituri ir rnultiplikatorius.pusiauslyros nacionalinioprodukto lygis beveik nepasikeis.taip pat nuo (8. Multiplikatoriausitaka IS kreives staturnui 8.. ":: E.5 paveiksle pavaizduotos bendrosios paklar"rsos kreives.rsos krerviq uZ 291 I i . : ..6) lygtVje.. . Jei pallrkanq nomros pasikeitimai s4lygoja tik nedidelius bendrosiospaklausospasikeitimus (b labai maZas).-. Apatiniq bendrosios paklausos kreiviq koeficientasc* maZesnis vir5utiniq bendrosiospaklar.' ..

Kadangi IS kreives nuolydis priklauso nuo multiplikatoriaus.kaip pavaizduota8. bendrosios paklausos kreivds pakyla auk5tyn tuo padiu vertikaliu atstumu. y1 ir y1' atitinka palfikanq normE 11 apatiniamegrafike.tuo statesne kreive. Tadiau pusiausvyrosprodukto pasikeitirnasyra labai skirtingas:vir5utiniajai kreivei jis padideja iki y2'. darantys pateikiarni itakq IS kreivdspasikeitimams.tuo didesnis IS pusiausvyros produkto pasikeitimas. SumaZdjus pal[kanq normai iki 12. 12 del to reikalinga tokia pat bendrosiospaklausosfunkcija.5 pav. 8.6) lygtis. Pusiauslyrosprodukto pasikeitimasdel palikanq nonlos pasikeitimoyra tuo didesnis. kaiA-a+cxL*T-G. (a) dalyje. Taigi kr. Atitinkamai. kuris lygus multiplikatoriaus ir autonorniniqiSlaidqpasikeitimosandaugai matorne8.Pradiniaipusiausvyros produkto lygiai. 8 .4 paveiksleyra dar du nepusiausr. Atitinkamai kuo didesne mokesdiqnoma. kuo didesnismultiplikatorius.kad kuo maZesnis multiplikatorius.rs. Atitinkamai vir5utiniq bendrosios paklausos kreivirl rnultiplikatoriusyra didesnis.kuo investicijq jalltrumo pal[kanq normai koeficientasb ir multipHkatoriusm bus tnaZesni. jq surnaZejimas o i Visi veiksniai.tuo daugiaupadidejaproduktas. bet pusiauslyros produkto lygis Zemesnis negu taike 82.yros ta3kai. I5rei5kiame pal[kanq norm4: (8.lflorrr1& ta5keE3yra tokia pat kaip ir taike 82. o apatiniajai.l norma: jos padidinimas sumaZinamultiplikatoriq. tatyra.kuo statesnd bendrosios paklausos kreivd. Ta5ke E3 pallkanq ronno 12. IS IS kreive persikelia atsturnu. Multiplikatoriq m veikia mokesdir. 8. kuo didesnismultiplikatorius. IS SiE iSvaaq patvirtina (8. tuo statesne kreive. kreivE de5ing.ikairg.kaip ir ta5ke 82. Vyriausybes i5laidq transferiniq ar mokej padidej irnq imasperkeliaIS . pakituspalfikanqnormai.E3 ir Ea. 292 .6a) Taigi nurodytam bendrojo nacionalinio produkto y pasikeitimui bendras realiosiospalukanq nonnos r pasikeitimas bus tuo didesnis.koeticient4 c*'. Kadangi pallkanr. tuo statesne kreive.5 paveikslo (b) dalyje matome. rar fiskaline politika gali paveikti 5i nuolydi.iki Y2.romaZesnis investiciniqi5laidqjautrumaspalDkanqnonnai ir kuo maZesnis rnultiplikatorius.6 (b) paveiksle): (tai AY:AIS:mxAA. 1l e n t e l e j e . atitinkanti du taikr.

esanfysIS kreives deSineje pasillos pertekliausta5kai. excess demand for goods) taSkas: palflkanq nonna yra per Zema.yra prekitl paklausos pertekliausta5kai. Pal[kanq Dorrrla 11.rriameturime prekiq pasiflos pertekliq (ESG.esantysIS kreives kaireje (E3).Ta5kai. sukeltas autonominiqi5laidq pasikeitirno Ta5kasE4 (8. yra taSke E+. kad prekirl rinkoje bhtq pusiauslryra. atitinkanti ta5kq 8. Sios keivds taSkeE3 bendroji paklausaviriija produkto lygi.4 paveikslo (a) dalyje matome abu ta3kus toje padioje bendrosios paklausoskreiveje.4 (b) pav. 293 .arbaprodukto lygis per maZas. kr.Todel 8. tadiau pusiausvyros produkto lygis yra didesnis. (ta5kasEa). Todel ta5kas E3 yra prekiq paklausos pertekliaus (EDG.yra prekiq Del to visi ta5kai. excesssupply of goods).6 pav. IS kreives persikelimas.4 (a) paveiksle. kadangi produkto apimtis yra didesneuZ bendrqj4paklausq.) turi tokiqpat palDkanqnorrntukaip ir ta5kas E1. Prekiq paklausaviriija pasi[lE AD Y:AD A'-h^r.+"+"V A-bxri+c*xY AY=rnxAA 0 a) AY=mxAA 0 b) 8.

1 lentel€. k>0. o dabar bus nagrinejamasrealiojo nacionalinio produkto ir pallkanq nonnos ry5ys pinigq rinkoje' ^ Hipoteze. Koeficientas k rodo tiesioging pinigq paklausos ir produkto apirnties priklausornybg: k: ALIAY. produkt{ ir palfkanq normtu teigia' kad realioji pinigq paklausapriklauso ir nuo produkto.2. o reali4jq uZra5ome.Pasikeitimai kreiveje Kintanrasis VyriausybcsiSlaidos Kintamojo nasikeitinras Didcja a lvlaZcj Didija MaZcja Didcja MaZija Didcla MaZcja Didcja MaZcja : IS kreiv0S nersikdlimas I dciing I kairq IS kreiv0s nuolvdis Ncturi itakos Ncluri itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturl takos Ncturi takos NuoZulncsnc Statcsnc NuoZulncsnc Statcsnc M o k c s d i a i( b c n d r a sunra) i A u t o n o m i n c sS l a i d o s R i b i n i sp o l i n k i sv a r t o t i j I nvcstici j 11autrumas palukanqnorrnai I kairq I dciinq I dcSinq I kairq Ncturritakos Ncturiitakos Ncturi ltakos Nchrri itakos 8. tuo Zmondstures maZiaugrynq prnlgq. Kaip jau Zinome. diak-pinigtlpaklausosjautrumobendrajamnacionaliniam produktui koeficientas. h>0. siejanti pinigq pasi[I4. h .pinigq paklausos jautrumo palukanq nonnai koeficientas. MD/P :L. Kuo auk5tesne nes tokiq pinigq laikymasdaugiaukainuoja. PINIGQ RINKA IR LM KREIVE Anksdiau i5nagrineta palfikanq norrnos ltaka pustausvyros nacionaliniam produktui. palukanqnoffna.lS 8.realiaj4pinigq paklausq pinigq pasiul4 M5. Koeficientas h rodo tiesioging pinigq paklausos ir palfkanq normos priklausomybg: h:AL/Ar./P:M. 294 . ir nuo pal[kanq nonnos: L:kxY-hxr.

Padidejusnacionaliniamproduktui iki Y2.7 (b) paveiksle atidedamasnaujos pusiausvyrostaikas E2.kuriems esantpinigq rinkoje susidaropusiausvyra. Realioji pinigq pasifila pavaizduotaverlikalia hnrja. 8. kai yra nacionalinioproduktolygio Y1 ir pal[kanr4norrrlos11derinys.pinigq paklausos. LM tiesds pavadinimaskilgs i5 modelyje analizuojamo iikvidumo (liquidity) . realioji pinigq pasi[la kai lygi realiajaipinigq paklausai: M arba M s =kxy-hxr P (g. LM kreiv€ (LM curve) parodo ivairius palfikanqnormos lr nacionalinioprodukto derinius. padideja reikalingq pinigq kiekis. i5augair pinigq paklausa.ir pinigq (money) .8) Apskaidiuotaspal[kanq norrnos ir nacionalinio produkto ry5ys yra LM kreive. NubreZg naujq pinigq paklausos kreivg L2. kaip maZejanti pallkanq norrnos funkcrja. Tarkime.7 (b) paveiksle atidedameta5k4 E1.pinigq pasillos pusiausvyros s4lygosL:M. 8. kuriame pinigq rinkoje susidaro prniausvlra. kainq lygis pastovusP. Nurodytamnacionalinio produkto lygiui Y1 nubreZiamapinigq paklausos kreivd L1. Paltkanq normai r1 bfidinga subalansuotipinigq rinkq taike E1(8. nominalusispinigq kiekis Iv{xkontroliuojarnas centrinio banko. Esant Siai paltrkanq normai. Taigi realioji pinigq pasi[la M/P.7 (a) pav).realioji pinigq paklausa priiygstarealiajaipinigq pasi[lai. kad palfikanq norma i5augo iki 12.7. Del to reikalingq pinigq kiekis nepakintaturiurq 295 . Derinys 4 ir Y2 taip pat s4lygoja pinigq rinkos pusiausvyrq. matome. Padidejus nacionaliniam produktui.) S M D P = P Dabar apskaidiuojame palfikanqnorme: M hxr:k"Ys P M r=lxlt"Yh \ t [ s I P ) \ (8.visuose LM kreives ta5kuosepinigq paklausa lygi pinigqpasihlai. o iSaugusi pal[kanq norrnaji sumaZina.Pusiausvyrapinigq rinkoje pasiekian-ra. kadangi ji nurody'tair nepriklausonuo palfkanrq norrnos.

Jei pinigq paklausa labai jautri palukanqnonnai (h didelis. palukanq Kreivds LM persikelimasI de5ingparodo. nacionalinis nedideliopalukanqnorrnospasikeitimolabai pasikeidia kad pinigq rinkoje bUtq i5laikya pusiaus'nyra. LM kreive Kuo didesnis pinigq paklausos jautrumas nacionaliniam produktui jautrumaspalukanqnormai (koeficientash). Ir atvirk5diai. Realiosiospinigq pasillos pasikeitimasperkelia LM kreivg.+ m).8) lygtis. sumaZejusirealioji pinigq pallkanq pasilla perkels kreivg LM i kairg. LM yra vertikali.Kai pinigq paklausa nejautri pal[kanq nonnai (h:0). kai nurodyta nominalioji pinigq pasi[la. Tai gali patvirtinti ir (8. a) Mo P M/P U Y b) r 8. arba pakitus kainoms. LM kreivebeveikhorizontali.Didejant nubrdZiame nacionalinio produkto apimdiai. kuo didesnis koeficientas k ir kuo maZesniskoeficientas h. pakeitus norninaliqj4 pinigq pasi[I4 kai kainos pastovios. kreive LM reikalauja didesnes pal[kanq normos pinigq paklausos nuslopinimui ir pusiausryros pinigq rinkoje pinigq pasiulai.kad ji reikalaujaZemesnes nonnos bet kuriam nacionalinioprodukto lygiui arba aukitesnio nacionalinio produkto lygio bet kuriai palhkanq normai. Realioji pinigq pasi[la gali pakisti.7 pav.pinigq kiekio atZvilgiu. nurodltas nacionalinio produkto pasikeitimasAY turi didesni poveiki pallkanq normai r. LM kreive yra teigiarnonuolydZio. nonnos bet kuriam nacionalinioorodukto 296 . kylandiq kreivE LM. nekintant iSlaikymui.Siuo atvejudel produktas. ir 5i dabar reikalausauk5tesnes dvdZiui. kad paskatintq Zrnoneslaikyti papildorn4 realqji pinigq kieki. NubreZq atitinkam4 pinigq paklausos kreivg skirtingiems nacionalinio produkto lygiams ir atidejq pusiausvyrostaikus. tuo (koeficientask) ir kuo maZesnis statesndLM kreive.

7 (b) paveiksle yra pinigq paklausos pertekliaus pinigq ta5kas:pah)kanqnonna per Zemaarba produkto lygis yra per aukStas . Siarne taike susidaro pinigq pasillos perteklius atitinkapinigq pasillospertekliq. PinigqpasillospadidinimoitakaLM kreivei remiantis (8. kad pinigq rinkoje sr. lygtimi ir darantprielaid4 kad h:0: AY=ALM:kr-i r AM- Visi veiksniai. bet kuris ta5kas. supply of money) pertekliausta5kus. o pinigq paklausos kreive persikelia i L2. E3E2Ta3kas 8. bet palflkanq norna yra per auk5ta.Panagrinekirne pinigq rinka yra pusiausvira.rsidarytqpusiausryra. Ta5kus Salia LM kreives (E3 ir Ea) apibudinaure kaip pinigq paklausos(EDM.u a ) tt P M2 P M/P b ) 8. 7 ( a ) p a v e i k s l e C i a t u r i r n e i.Tarkirne.esantiskaireje ptrseje.7) Horizontalus LM kreives poslinkis apskaidiuojamas.8 pav. realioji pinigq paklaustr butq nustatyta ta5ku Ea. Del to padideja realioji pinigq paklausa. yra pinigq pasiulospertekliausta5kas. ir susidarytq pinigq paklausos perteklius E1Ea. Esant pradinei palukanq nonnai r1. pateikiami 8. esantis LM kreives deiineje. excessdemandfor money) ar pinigq pasiulos(ESM. excess Ta5ke E1 visus 4 taSkus. kad nacionalinisproduktas i5augo iki Y2. yra pinigq paklausospertekliaustaikas.2 lenteleje. 297 . o bet kuris ta5kas. pradin[ produkto lygi Y'.7 (b) paveiksle E3 Kaip matome. Atitinkarnai ta5kas Ea 8. darantys [tak4 LM kreiv6s judejimui. a r i n k a i s u b a l a n s u o tP a n a g r i n e k i mte 5 k qE r 8 .

naudojamas pav. kai nurodyta realloji jq deriniar-ns esant susidaropusiausvyra pusiaus\yravienu metu.LM kreiveje 8.9 KreivesIS ir LM br62iamos IS-LM modelis. rinkose susidaro pinigq pasiula.2 lentel€.3.Pasikeitimai Kintanrasis Pinigq pasiltla Autonominc pinigrl paklausa P i n i g qp a k l a u s o s jautnttlas pal[karlq norrnai P i n i g qp a k l a u s o s iautrunas procluktui Pasikeitimas Didcja MaZcja Didcja MaZc.). kokiems nacionalinioprodukto ir pallkanrl-nonrlos . Kreive IS parodo.Tik ta5keEs abiejose Prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyra (commodity and money market equilibrium) .vienalaikes pusiallsvyros prekirl ir pinigq rinkose situacija arba vadinamoji dviguba pusiausvyra. Prekiq ir pinigq rinkq pusiausrryra 298 - .9 pav. 8.ia Didcja MaZcla Didcja MaZcia LM kreivds nersik€limas I dc3inq I kairq I katrq I dcSinq Ncturi itakos Ncturi itakos Ncturi ltakos Ncturi itakos LM kreivEs nuolvdis Ncturi itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturi itakos NuoZulncsnc Statcsnc Statcsnc NuoZulncsni 8. PUSIAUSVYRA PREKIU IR PINIGU RINKOSE Bendrajai pusiaus\yrai prekiq ir pinigq rinkose paaiSkinti vienamegrafike(8.kokierns ieriniams esant prekiq rinkoje susidaropusiausvyra'o kreivd LM pinigq rinkoje.

Kai susidaropinigq pasillos perteklius.tai pasirinktaspusiausvyrosbendrojo nacionalinio produkto lygis. palukantl flomlo 12 reikalauja nacionalinio produkto Y2. Atitinkamai firmos garnina planuotE produkcijos kiek! (nera nenumatytoatsargqsusikaupimoar sumaZejimo). artirnas potencialiajam produkfui.Ir taip. jei negali kitaip patenkinti savo pinigq paklausos. kuriq modelis yra politikos neaiSkina. Del per maZo nacionalinioprodukto lygio yra nepakankarna kad atitikq nurodytEpinigq pasiul4.Prekiq ir pinigq rinkos veikia viena kit6 kol nusistatopusiausryros pallkanq normos lygis r*.jei ji yra taSkuose ar V ? Jei prekiq rinkoje nera pusiauslyros ir vyksta priverstinis U atsargq maZejirnas ar kaupimasis.kad susidarytqpusiausvyrapinigtl rrnkoje. Ta5ke Es prekiq paklausalygi prekiq pasiulai. kai pallkanq norma yra rr. 8. Y* nacionalinioprodukto lygis Y* ir pusiausvyros . Jei pinigq rinkoje ndra pusiausvyros. obligacrjq pasiula lygi obligacijq paklausai. Del to susidaropinigq kuris reikalingas paklausos perteklius. kurio ribose siekiama stabilizuoti nacionalini produktq fuo tikslu reguliuojant bendrqjq paklausE r* .nacionalinisproduktasir pinigq paklausa. monetarinds 299 . palukantlnorrnakrinta tol. Egzogeniniai kintamieji. kol pasiekialygi r*. ir kitaip ekonomika pasiekia ta5k4 Ee. Palfrkanq normai r. verslo ir vartotojo optirnizrnas. atsiranda spaudimas sureguliuoti palfkanq nonnfu kadangi Zmones turds parduoti akcijas ir obligacijas. didinantis pal[kanq norrnE. kaip nustatornas produktas ir pallkanq norrna.tai siekiamoji pusiaus'nyrospalhkantl norma.o individai turi norimasfinansinioportfelio kornpozicijas. ProcesastQsiasitoi. Ir atvirkidiai. kad butq pusiauslyra abiejoserinkosevienu metu. Kad susidarytq pusiausvyrapinigq rinkoje ta5ke G. pinigq paklausa. pinigq rinkos pusiausvyrai ta5keF. pusiausvyros Kaip juda ekonornikalink bendrosios taike Ee. Kai yra toks pallkanrl nonnos iygis. susidaro reikiamo dydZio bendroji paklausa.pinigq paklausalygi pinigq pasi0lai. pusiausvyra tik prekiq rinkoje ta5ke B. vienintelismonetarinds instrumentas yra pinigq pasilla. reikalingas nacionalinio produkto lygis prekirl rinkos pusiausryraiY2 ta5keC yra didesnisuZ lygi Y1. nacionalinio produkto lygis Y1 yra per maZas. MONETARINES POLITIKOS POVEIKIS realusis Iki Siol nagrinetasIS-LM modelis parodo. du fiskalines politikos instrumentai vyriausybds i5laidos ir grynieji mokesdiai. finnos didins ar maZins garnyb4 stumdamosekonomikq ta5ko Es link. Siame skyrelyje nagrinejame politrkospoveiki. kol palflkanqnorma pasiekialygi r*. yra Kai susidaroderinys 12ir Y1.4. sqlygojanti norimo potencialiojo bendrojo nacionalinioprodukto susidarymq.

1.arba silpnas. 8.Prakti5kai nustatyta.nr. Pinigqpasillospadidinimo vertikali 300 .IS ir LM .4. { I I I I I I I stimulai ina produktqir i n ap a ) u k r r r q ---------) poveikis.kad pinigq pasiulos keitimo poveikis gali b[ti arba stiprus. LM pateiktas 8. Stiprus skatinaniiosiosmonetarindspolitikos poveikis Kaip pasikeis produktas.10 pav. Atsakyrnaspriklausonuo abiejq kreiviq .rolydZio.10paveiksle kreiv€ nuoZulni ir kai LM kreive vertikali. kai pinigq pasifilos padidinimopoveikrs. LM kreivenuoZulniir kai kai 8.jei centrinis bankasperkelia LMs kreivq I padidindamas pinigqpasi[lq? LMl padet[.

) yrit per maZas (kadangi nedarbasper didelis) ir jog norimas lygis yra y1. iSlaidorns pinigq paklausa gali bfiti nepaprastai jautri pahkanq norrnos pasikeitirnams. / l 301 . juda iS ekonomika taiko E6 i ta5kq81. Y2. bet LM kreive yra verrikali. Siarne paveiksle LM kreives poslinkis i desing. Toks pat pinigq pasifilos padidejirnasperkelia LM kreivE i deiinE (marome.jog produkto lygis y0 (8. Didesnis pusiausvyrosproduktas ir maZesne palt-rkanqnomra sElygoja pinigq paklausos padidejirn4 tokiu dydZiu.tset kadangi apatiniamegrafike pinigq paklausayra visiskai nejautri palukanrl normos sumaZejimui(h:0).10 pav.8. perkeliantis ekonornikq nuo ys iki y1.10 (b) paveikslografike pavaizduotastas pats pradinis pirsiausvyros taskasE0 ir tokia pat ls kreive. pastoviai esant IS kreivei.Tarkirne. Padidejusipiniglt pasi0lasumaZina palfikant1 normq iki r1 ir padidina prodLrkt4iki Yr. kad b[ti1 pasiektas reikalingaspusiausvyros produktopadidejimas. Kodel (b) grafike monetarine politika efektyvesne? Abiejuose grafikuosepinigq pasiLrla padideja tuo padiu dydZiu ir tiek par . (a) grafikas). kad abiejuose 8. palukanq nonna turi surnaZdtikur kas daugiar"r. Kai LM kreive verlikali. skatinandioji monetarine politika turi nepaprastai dideli poveiki pusiaLrsvyros produktui.2. kokio reikia.pinigq paklausa.Kad prekiqrinkoje i5liktqpusiausvyra. Silpnasskatinaniiosiosmonetarin6spolitikos poveikis Centrinisbankasdidina pinigq pasinl4 kai mano.pavaizduotas virsutiniarnegrafike. kadangi Siuo ypatingu atveju monetarines iki politikos poveikis yra per stiprus. kaip (a) grafike.r virsutiniarne grafike. bet lygiai toks pat poslinkis apatiniame grafike perkelia ekonornikq per toli 1 deSing. iki Panagrinesime tokius atvejus: du r) pal[kanq normos pasikeitimai gali tureti tik silpn4 poveikl autonomindms planuojamoms (A). palyginti su virsutiniu grafiku.CB mano.10 paveikslo grafikuose LM kreives horizontalusposlinkis yra atkarpa EeK). pusiausvyrosproduktas padideja dvigubai. tai pinigq paklausospadidinim4 turi uZtikrinti Zymiai didesnisproduklas.kuris turi padideti zymiai daugiau negr. Tadiau kai kada centrinisbankasgali susidr"rrti prie5ingaproblema su . 8.Kai LM kreive nuoZulni(8. yra kaip tik toks.4.jog produktas yra per maZas.. o palukanq noma sumaZejadvigubai. Ekonomika juda i5 taiko Es I taSkq E2.10 pav.kai politika negali padidintirealiojoprodLrkto Y. katl pastarojiatitiktq didesnE pinigq pasiulq.kai rnonetarines politikos poveikis yra per silpnas.

pasilieka" taSke Y0.8. Pirmasis atvejis pavaizcluotas i5laidq (A. sumaZejuspal[kanq normai. kai verslo pesimisti5kai nenori didinti investiciniq ir firmos del ateitiesnusiteikusios i5laidq.Vienintelisbfidaspadidintipusiausvyros mokesiius. atsakydamas toki pati LN{ kreives poslinki i de5ing(ErK).1I pav. Autonon-riniq nonnai nulemia tai. Padidejusipinigq i palfikanr4normtu ekonomikajuda i5 taSkoEo i taSkq nes pasiula tik sumaZina produkt4iki Yr butq perkeltilS E3.) nulinis jautrurnaspalfikanq vir5utiniarne(a) grafike. Produktas ..kai iSlaidq 8. ar padidinus vyriausybds iSlaidas sumaZinus kreivgi deSing. Del to surnaZdjusipalfikanq norrna nepadidina pusiausvyros produkto.11 paveikslo Vertikali IS kreive. o a ) NuoZulni LM krcivi litikq bcprasmiika b) Yo Yo pinigq pasillospadidinirropoveikis. Tai ivyksta tada. Tokio pat realiosios jautrurnaspalukanqnormai nulinis ir kai ypad didelis pinigq paklausos jautrumas pal[kan11 normai 302 . kad IS kreive yra vertikali.

perkeliant LM kreivE. i p a k c l d a m i j q k a i n a s i r s u u t a Z i n d a mp a l I k a n q n o n n 4 .skatinandioji fiskalinepolitika. kadangi Llv{ tampa horizontalialinija. Realusis produktas nepadideja y2.kodel fiskalines politikos ' Norrnaliomis sqlygomis pinigq pasillos padidcjimassumazina palukanq nonli.palhkanq nonna turi dideti.5. kuri ncbcpakciiia savo padctics. kai IS kreivepaslovi.kai l-M pastovi.d c l t o . k a d o b l i g a c i j q i r k i t q f i n a n s i n i qa k t y v q . S K A T I N A N E I O . taSkas yra Salia nes E6 LMe kreivds.Siameta5keproduktas didesnis Y2 negu ys taike En. kad.1. tiek pal0kanrl nonnoskontrolE. Antrasisbeprasmi5kos monetarinds politrkos atvejis .kaip pavaizduota I paveikslo LM 8.NuoZLrlni LM kreive.r 8.5.o horizontalusatstumas tarp taSkqEs ir E6yra rnxAG. A 8.m". Didesne pal[kanq nonna paai5kina. ncs 2rnoncs m c g i n a a t s i k r a t y t ip i n i g q p c r t c k l i a u s p i r k d a m i o b l i g a c i j a s r k i t u s f i n a n s i n i u sa k t v v r : s . todelnaujapusiausvyra nesusidarys ta5ke. atsakydama didcsngpinigq pasinlq. (b) pinigq pasi[la padidejo paiiu dydZiukaip ir anksdiau. Siarne ta5ke susidaropinigq paklausosperteklius.pinigq rinka n6rapusiausvira.ra labai nr.jaLr nebeparodoma anksdiau nagrindtu multiplikatoriumi politikos . Bet padidejusi palfikanq norrna slurazina planuojam4 vartojin.padidejus vyriausybes prekiq ir paslaugq pirkirnams. I 303 . ekonomikalabai sunkiaijuda iS ta3koEs 1 ta5k4Ea.1 apatiniarne grafike. K r a i t u t i n i a i s ( h i p o t c t i n i a i s ) r v c . Tadiauta5keE6. bet iki tik iki Y1. pradiniodydZio.Dabarelgsirnes prieSingai keisirle IS kreivq.Kad sumaZintqpinigq paklaus4 iki fiksuotos pinigLl pasirllos. tuo o LM kreive horizontaliai persikelia atstumu EqK.rs perkeltq ekonomikq horizontaliai is pradines pusiausvyros ta5keEe 1 taSkqE6.kai ypad jautri pinigLl paklausa palLikanqnorrnai s4lygoja labai nuoZulniE kreivE. Tarkirne. Fiskalines rnultiplikatorir. E6 Tik taike E5 ir prekiq. Skatinandiosios fiskalindspotitikos poveikis lS kreivei Kadangiplanuojarnos j autonorninds iSlaidosungia vyriausybes iSlaidas. Kai LM ir kreive beveik horizontali.didinantis pinigq paklaus4tuo tarpukai pinigq pasifila lieka nepakirusi.. I IF I S K A L I N I P O L I T I K A I R I S S T C i \ I I I \ I A S Praejusian. padidina autonomines iSlaidas ir perkeliaIS kreivg1<te5inq. k a i n o sy r a l a b a ia u k 3 t o sr l a u k i a m a j qk r i t i r n o . jeigu atsiZvelgiama pinigq rink4 rai i skatinandiosios fiskalines politikos itaka realiajam produktui . a r s . centrinis bankas praranda tiek pusiausvyros produkto. norspinigqpasifilair padidinama. i a v a d i n a n r a i s . Dil to cB prarandapalikanq normos kontrolq. ir pinigq rinkos yra pusiausviros. l i k v i d u m o s p 4 s t a i s " z r r l o n i s i t i k i n a m i .roZulni.12 paveiksleparodyta.T a d aZ m o n c s a i k o p a p i l d o n r u p i n i g u si r a t s i s a k g i s l pirkti finansinius aktyvus.rilir investicines iSlaidas. Bet dabar LIVI kreive i.skyrelyjeanalizavome e monetarin6s politikospasikeitimo 1tak4realiajarn produktui ir palukanq normai. 8. .

vyriausybes iSlaidq padidejirno. sukelto didesnio produkto lygio. 304 . bet ir vartojimo. Del didesnespalhkanq nomros pasikeidiaprivadiq iSlaidos vartojimo iSlaidosdideja. Vyriausybesi5laidqpadidejimo[takarealiajamproduktui rr pal[kanq normai Ta5kas E6. realqjI produktqir kartu pal[kanq norm4.12 pav. padidinusio bendrqjq paklausq. kiekiu (ribinis polinkis vartoti padaugintas i5 papildornoprodukto).realusis produktas padidejo ne tik didesniq vyriausybespirkirnq kiekiu. ir i Sstr.bet autonomines i5laidq derinys:paskatintos rraZdja.Fakti5kai anaiptol nei5stumtosbendrosiosprivadios i5laidosyra didesnesnaujoje pr-rsiausvyros situacijoje ta5ke E5 negu pradineje situacijoje ta5ke Es .yra maZesnisuZ tn. kai atsiZvelgiama pinigLl rinkos lnLrltiplikatorius i pusiausvyros b[tin4 s4lygE sektoriaus ISsttimimopoveikis(crowdingout) yra privataus sukeltas varlojimo ir investiciniq iSlaidq sutnaZinimas. l5stlmimo poveikl parodo skirtumas tarp ta5kq E6 ir E5.rrntas lSst[nimo poveikis 8. yra hipotetinis. panaudotas iSstumimo poveikio apskaidiavimui. ekonornika jo negali pasiekti ir nepasiekia. Realiojo produkto skirtumas tary ta5kq E6 ir Es vaizduoja didesndspalukanq norrnos privadias investicines vartojirno i 5laidas.

8. 305 . a t v e j u m u l t i p l i k a t o r i u t a m p a t i k i p r a s t ur n u l t i p l i k a t o r i u r n i .13 pav. horizontaliosLM kreives. Siuo kraStutiniu.2.5. pinigq paklausos kai jautrumaspal[kanq normai beribis (h-+ m) ir nulinis (h:0). iSstflrnimo NeraiSstumimo 8. kaip pavaizduota8.Fiskalinespolitikos poveikis stiprus.13 paveikslovir5utiniarne(a) grafike. S i u o a t v e j u s m poveikio nera.kai pinigq paklausalabai jautri pal[kanq normai (h-+ m). Fiskalines politikosstirnulq poveikis. Stiprus ir silpnasfiskalindspolitikos poveikis Fiskalines politikos stimuiq poveikis realiajarnproduktui priklauso nuo IS ir LM kreiviq nuolydZio.

E7.LINEPOLITIKA. VyriaLrsybes i5laidq padidejirnas perkelia lS kreivE i de5inqapatiniame grafike. ISstlrnirnasgali bUti visiSkasar dalinis. nei beribis. nes ar. 8.kai visiikai neraproduktopadidejirno ta5ke palygintisu pradiniuta5kuEe. o Pagrindindi5stumirnoprieZastis pallkanq norlrios padidejinras. ne realus. kai ekonomikos produkto pusiausvyroslygis iSauganuo taSko E6 iki taSko E5 Jei nera produkto padidejirno. Centrinio banko monetarinepolitika gali sustiprinti arba slopinti vyriausybesformuojarnE skalinqpolitik4. MONETARINE POLITIKA IR SIU POLITIKU DERINYS lki Siol IS-LM modelI naudojome monetarinds politikos poveikiq ir skirtingLl fiskalines politikospoveikiqtyrimui. Del nr"rliniopinigq paklausosjautrumo palukanq normai nera pallkanq normos padidejimo. Tai pavaizduota (b) 8. jautrumas paltikanq StalistinernedZiaga rodo. l5stumirnas yra visi5kas. kai bendros autonominds iSlaidos lieka nepakitusios. kad pinigq paklausos norrnai nera nei nulinis. Bet Siepolitikostipai neveikia izoliuotai.rkStesnd palukanqnclnnasumaZina autonomines privadias i5laidas lygiai tiek pat. sukeltas politikos stimulq. o LM kreive tarnpavertikali.13 ir paveikslo viriutiniame(a) grafike.6. Tai pavaizduota 8.13 paveiksloapatiniame grafike.I5st[mirnas fiskalines gali bfiti paSalintas. kuo labiau .rlq.kai lS kreive persikelia i cleSinE. Fiskalinis politikos multiplikatoriaus priklausomyb€ nuo monetarindsreakcijos Kaip produkto reakcija i fiskalinespolitikos pasikeitimus(fiskalines politikos rnultipiikatorius)priklausonuo centriniobanko? Pagrindine ideja paprasta:kuo daugiau centrinis bankas padidina pinigtgpasiulq tuo didesnisfiskalinespolitikos multiplikatorius.rris pinigq paklausili pusiausvyr4 fiksuota pinigq sugr4Zintq su pasi[la. Del to abu atvejai yra dirbtiniai ir kraStutiniai.SiuoatvejuiSsturnimas nulinis. nesutrikdZius pusiausvyrospinigq rinkoje.PrieSinga situacija susidaro. Jei susidaro koks nors realiojo produkto padidejimasdel fiskalinespolitikos stimr. bet realusis (b) produktas negalejo padideti. kaip reakcijos i fiskalines politikos slirnulus. jeigu tik nera nukreipto aukityn pal[kanq nonnos spaudimo. FISICA. fi 8.1. kr.6. kiek padideja vyriausybds i3laidos. i5stfinrirnasyra visi5kas. tai reikalaujahorizontaliosLM kreives. kai pinigq paklausa visai nejautri pal-rkanqnonnai (h:0). i5stfin.l2 paveiksle.rirnas yra clalinis. Sir"roatveju vienintelis fiskalines politikos stirnulq poveikrs yra palrikanq normos padidinirnas. kaip pavaizduota8.

nagrindtas 8.12 paveiksle. kad fiskalinepolitika veikia tik palukmq nurnq. pinigq pasiIlai . monetarin6s Vir5utiniame deSiniajame grafike pateikta antroji altematyva. 8. tiek investiciniq vartojimoiSlaidq.14 pav.pinigLl sumaZina pasi0l4 tuo maZesnis politikosmultiplikatorius. didesne pinigq paklar-rsa. pasirei5kiantys vyriausybes iSlaidq padidejimuar rnokesdiq n-raZinirnu.t' Fiksuotapinigq pasiuiasqlygoja iSstunilno N|onctarinis politikos prisitaiklaus lintiduojaiSstwrirru FJveiki Centriniobanko planuojarosprodukto lygis reiSkia. Fiskalines politikosstimultlpoveikisrealiajam produktuitrijq politikos alternatyvrls4lygon-ris. Fiskalinds politikos stimulai. 8. perkelia IS kreivg l de5inEiS lS0 i ISr padet[. LM kreive lieka pradineje padetyje LMo. Kai centrinis bankaspalaiko pastoviq pinigq pasi014. ir Ekonomika -)--. sukelta didejandio produkto. fiskalines Jei centrinis bankas labai surnaZinapinigq pasill4 tai fiskalines politikos multiplikatorius gali blti net neigiamas.14 paveiksle pateikti trys atvejai. Kaciangi pinigq pasi[la pastovi. skatina auk5tesnp pallkanq nomttu kuri i5sturnia Siek juda i5 taiko EeI taik4 E5. Vir5utiniame kairiajarne(a) grafike pateiktas standartinis atvejis.Jei (b) centriniobanko tikslaspalaikyti pastoviQpalIkanq norm4.

Ta5kasE7 kornpensuoja liskalinespolitikos stirnulus. bet ir t4 patl uZimtumobei nedarbolygl. bus maZinama pinigq pasiula(LM kreive juda i kairp). Kai centrinisbankastaip elgiasi. bhtinLr pastoviai pal[kanq nonnai i5laikyti r11 lygyje. Galimemanyti. Ta5kai E0 ir E7 skiriasi fiskalinesir monetarinds politikos deriniu. bet veikia tik palukanqnonnq.Ta5kasE6 yra . Jei centrinisbankasnori iSlaikytiprodukttl Y1 lygio.. Monetarindsir fiskalin€spolitikos derinys Apatinis kairysis 8. Fiskalines politikospoveikis.. nei pal0kanqnonna.Ekonornika ta5ko Ee i taSkE87.pritaiko" fiskalinq politikq. t. paveikus fiskalin6spolitikos priernondmis.perkeldamas LM judejimui.stabdandiosios Kuriam deriniuivisuomend teikti pinnenybq? turi 308 .turi blti leidZiarna inerti3kai keistis.prieSingai.skatinandiosios monetarines ir stabdandiosios fiskalines" politikos derinys.iS kuriq r0 ir 17tera tik du pavyzdZiai.y.centrinis bankas turi sumaZinti pinigq pasi[lt1.padidintipalhkanq normEnlro rs iki 17. bet ir del vartotojo bei verslo lDkesdiq pasikeitimq). jis turi perkelti LM kreivg i5 LMn padeties 1 LM1. kad . kad centrir. Tredioji alten. lS tikrqiq vyriausybeernesi centrinio banko kontroles. padidejus vyriausybes iSlaidqlygiui.Didesnepahlkanqnonna ta5keE7 surnaZina planuojarnus investicijasir autonornini vartojirnq Zemiau tq.ratyva yra tada.6.2. jis gali reaguotii fiskalinespolitikos stimulus. Ekonomika juda iS ta5ko E6 i taik4 E6. Jei cenrrinis bankasapskaidiuoja tikslq pinigq pasillos dydi.kad taSkai ir E7 turi ne tik tq Es pat! produkto lyg[.ji gali pasiekti5i lygf su daugeliu palukanqnormq. kurie yra ta5ke E6.bet greidiaumdgina stabilizuoti realqji bendr4i! nacionalini produktq.la paveikslogratike.flskalinepolitika jau nebekontroliuoja prodr-rkto lygio. monetarines skatinandiosios ir fiskalines"politikos dennys..Jei vyriausybepasirinko norirnq ir produktolygi Yu.Taigi. o ta5kas E7 ..ris bankas . anksdiau multiplikatorius ignoravEs pinigq rink4 ar palukanq nomros pasikeitimo itak4. Kai mdginarna stabilizuotipallkanq non'nE leidZiarna ir piniglt pasi[iai reaguoli inerti5kai I bet koki lS kreives pasikeitirn4 sakoma. centrinis Jei bankasleidlia pinigq pasiulaikeistiskiekiu. Fiskalines politikos stimulq rezultatasdabar yra nagrinetas (m).14 paveikslo(c) grafikasiliustruojasvarbiausi4 monetarin€s fiskalinespolitikq bruoZ4.uZleistr-1 vietd' didesniamvyriausybes i5laidq lygiui. tik lvykstalS kreivdspersikelirnas (ne kai tik del fiskalin€s politikos.jei vyriausybes kreivg prie5inga kryptirni lS kreivds i5laidos padidinarnos. 8.Prie5ingai. kai centrinis bankas nesirupina ner pinigq pasi[la.. . ta5kas turi didesnE Es pinigq pasr014 kreive yra loliau i (lS kairE). 5i situacija tai pateiktaapatiniame juda i5 (c) kairiajarne 8. butin4 pastoviamprodukto lygiui iSlaikyti.

Jq nuomone. reaguojandias 5iq kintamqjLl pasikeitimus. kurioms susidarius. i Tadiau. Jei makroekonomind politika nereaguoja investicijqpaklausos pinigq paklausos ar Sokus. Jeigu tai vyriausybes vartojimas.ar ta5koE7 aukStesniarn visuomeniniq paslaugq lygiui? Tai svarbiausiasmakroekonomikosklausimas. tokiu atveju pasirinkimas priklauso nuo visuomen€s skonio dabarties prekerns ir paslar. o tapo ekonominio nestabilumo Saltiniu. Daugelisekonomistq pajuto. siekiant planuoto gamybos apimties ar uZimtumo lygio. kad vyriausybeturi naudoti fiskaling ir monetaringpolitikq gamybosapimties ir kainr4stabilizavimui. 6-J-ane deSimtrnetyje dauguma ekonomistqtikejo fiskalin€s ir monetarinespolitikos efektyvumu.vyriausybeturi veikti prie5 privataLrs sektoriaussukeliamqSokqitak4. Vyriausyb6s pirkimai gali blti einamaisiais metais suvartotos paslaugos (nacionalinio policijos.rk5tesnis. Salinant Sokus. mokyklos). kad vyriausybdturi veikti prie5 tokios ru5ies Sokus. jautriai G.Ta5ke En investicinds iSlaidosdidesnds. o jos na5urno augimo ateities lygis bus ar.jei fiskalines politikos stimulai igauna rnokesdiq n-raZinimo form4 kuri gali irgi skatinti privadiasinvesticijasir vartojim4. ar privat[s. Vienodos altematyvos yra tinkarnos. pasitikejimas stabilizavimo politika eme maZeti. kurios atid€tos ateidiai. jq sElygoti tai i bendrosios paklausos svyravirnai virs gamybos apimties ir uZirntumo svyravimais.rliavimo politikos Salininkai [sitikinE. ar vyriausybesi5laidossusideda vyriausybesvartojimo. grynrjq mokesdiq NT sumaZinimo ar pinigq pasi[los M augirno. ar investicijos(pagrindiniai keliai. jeigu tai vyriausybes investicijos. todel ekonomikakurrama ateidiai. Ta5ke E7 vyriausybesi5laidosdidesnes negu ta5keEs. Jo sprendimas priklauso nuo to. 8.lnvesticijq paklausos nuosmukis turi bLiti kompensuotas vyriausybes iSlaidqG augimo. ar i5 i5 vyriausyb6s investicijtl. 309 I - l .Del to vyriausybegali panaudoti5i modeli.7.gaisrqapsaugos) vyriausybes saugumo. Aktyvios politikos Salininkaitvirtina. kai 7-o deSimtrnedio pabaigoje infliacija JAV ir kitose iSvystytose Salyse pradejo dideti.kad b[tent vyriar-rsybd. Aktyvaus paklausosregr. ne privatussektorius. Jie teisino fiskalinEir centriniobanko politik4 kontroliuojandias NT ir M. tada pasirinkirnaspriklauso nuo to.Ar visuomenei teikti pirmenybE taSkoEs produktoaugimui.rgomsprie5 tas. sukeliarnus privataus sektoriaus.tuo tarpu investicines iSlaidosyra Zernesnds. rengdamapolitikq. fiskalines ir monetarinespolitikos pokydiai veikia bendr4 garnybos apinrtl ekonomikoje. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMASSTABILIZAVIMO POLITIKOJE IS-LM modelis leidZia atskleisti sElygas. ar vyriausybes investiciniai projektai tr"rri svarbesnes pasekrnesvisuomenei.siekiant visiSko uZimturno.

DaZniausiailS poslinkis del vyriausybes i5laidq G augimo ilakos prikiausysnuo to. modelisnesugeba apimti. tai namq [kiai gali sumaZintivartojimq tikedarniesidideliq mokesdir.Kra5tutiniu atveju vartojimas sumaZds padiu dydZiu. veikiami politinio spaudimo.l ateityje. 2. 3r0 . paprastaimegina skatinti ekonomikos augimq net ir tada. Ekonomistai neturi pakankamai empiriniq duorrenq.Abejoniq del aktyvaus paklar. Be SiLi IS-LM modelio tr[kuurq. ddl to skatinandioji politika paklar.tuo daugiausumaZes vartojimas. ir dinamines analizesndra esminioorie5taravimo.kurios padetqjuos peninkti naujai kadencijai. Vyriausybds i5laidq G padidejimas turi bfiti kompensuotas. vykdant stabilizavimopolitik4 nes neivertinadaugeliodinaminiq aspektq.ypad laiku. priimantys sprendimus.rsos atZvilgiu praktiSkai nesqlygoja paklausosir uZimtumo augirno.didinant einamuosius mokesdius ar maZinantbIsimqsias vyriausyb€si5laidas.namq ukiai tikisi didesniomokesdiqpadidejimo ateityje negu esant laikinam G padidejimui. Sunku identifikuoti.o sukeliatik kainq augim4. esanti 4. Bendrosiospaklausoskreive gali b[ti vertikali. Asrnenys. pasirodo t. Kuo didesnio mokesdiq padidejimo tikirnasi ateityje. Namq 0kiai priirnasprendimus einamuoju laikotarpiu.rsos reguliavimo politikos sukelia keletasproblen-rq: 1. Jei G pastoviaidideja ir buvo paskelbta apie mokesdiqpadidejimqateityje vyriausybes i5laidq G kompensacijai(arba to tikimasi). Didinant mokesdiusateityje. verdiandiolgyvendinti tokias trumpalaikes priemones. tuo padidejus C. StandartinispoZilris i IS-LM modeli paprastai neigia dinarninius sarnprotavimus. o kreive IS nepajudes. jis nera ir labai patikin-ras orientyras. ar tlskalines l.kokiu padidesG. nusakane iq bendrosiospaklausos. Kai vyriausybes i5laidosG auga pastoviai.y. Aktyvi monetarinepolitika sukelia per didelEinfliacij4 kadangi valdZia. privataus sektoriaus Sokusekonornikoje. kai pasiektas visiSkas uZimturnas ekonomikoje.Tai statiSkas rnodelis ir neatspindi einamr4jr4politiniq sprendimq [takos ekonornikos ateidiai. b[tinas pasirenkantkiekybines k pr e k o n o r jn o s s t a b i l i z a v i r n o i e m o n e s .IS ir LM kreives.diktuojamoIS-LM modelio. kaip ilgai jq augimolaukiama. i5 daliesparemtus ateities lukesdiais.butina atsiZvelgtiI skatinandiosios fiskalinespolitikos paseknesbendrajaipaklaLrsai. 5. o to Panagrinekirnehskaling politikq detaliau. netoliaregiSka. pakeistijq pasekmes del to labai keblu (ar net nelrnanoma) monetarines politikospriemondmis. tadiautarp poZifirio.

Kodel kreiviq lS ir LM susikirtimota5kasapibreZia produkto ir palukanq normos pusiausvyros lyg[? I l. .vertikali? Kada kreivd LM tampahorizontali. o r prekir-1 rinka pinigr-1 rinka realioji pal[kanq nonna pelno norma paklausa investicriq IS kreive pinigq pasiula pinigq paklausa . 7. r . 2. . 10. 4. Parodykiteir paai5kinkite. . nuo ko priklausoI S ir LM kreiviq nuolydis. 3. o o LM kreive IS-LM rnodelis prekiqir pinigq rinkq pr. 5. Kuo pasirei5kia pinigLlmasdsmaZinimoitaka pal[kanq nonnai.Pagrindin€ssqvokos .prekiq ir abi pinigq . kodel bendrosios paklausos kreivd turi neigiamqnuolydl'/ Kaip mokesdiqaugirnas veikia palLrkanq norm4 produkt4 vartojim4 ir investicijas? 8.kai nagrinejamos .rsiausvyra politikos poveikrs monetarines politikospoveikis fiskalines iSstfimimo poveikis monetarines fiskalines politikos ir derinys Kartojimo klausimai I. .kai nagrinejamatik prekiq rinka. Paai5kinkite. vartojimui ir investicijoms? 9.vertikali? Kodel IS kreive turi neigiam4nuolyd[? Kodel LM kreive turi teigiamqnuolydi? PaaiSkinkite. negu tada. Aptarkite kainq maZejimopasekmes produktopusiausvyros lygiui. Kada kreive IS tampahorizontali. o . produktui.rinkos? lr 31r t . . 6. kodel multiplikatoriusyra didesnis.

sukeldarnine tik realiojo produkto. kai kainos ir darbo uZrnokestisyra pastovus.Bendroji pasiula yra ir naujaselementas. reikia vyriausybespolitika veikti verslo firmq norus ir galimybesgaminti produktus.1 pav. Pasak monetaristq. Makroekonomikosanalizejesvarbusuprasti susireguliavimq kuris ivyksta. o bendrosios pasihlos kreivei skiriarnas pasyvus vaidmuo.klasikini ekonomikos modeli.Nagrinesime prekir4. M. Tadiau realiarnegyvenirne kainos ir darbo uZmokestis neb[na pastov[s. Ji P i n i g L lr i n k a 9.rsa visada sElygoja didesnl produkto gamybos lygi. kad auganti bendroji paklar.benclrosios paklausos ir bendrosios pasiulos tyrim4. Jq poZiDriLr. Kitoks poziflris I ekonomikq pasiulos analizes salininkq. Keinso paZiurq Salininkaiir monetaristainesutariadaugeliu rnakroekonomines politikos aspektq. bet ir kainq pokydius.Tuo mesjau [sitikinome. nepriklausomainuo paklausospokydiq. Pinigtl.Tadiaujuos jungia vienas benclrumas jie tiria ekonomikq i5 paklausos pozicijq. Keinsistqpoziuriu. pinigq pasiulos pokydiai taip pat pastumia bendrLjq i5laidq kreivg.1 paveikslas. Susireguliavimq atitinka perejirnasi5 Keinso trumpojo laikotarpio modelio i klasikin[ ilgojo laikotarpiomodeli. Didejantbendrosioms i5laidoms.9. Todel Sioje temoje nagrinesime kitq . padetikeidiabendrosios paklausos kreive. jie keidiasi. Benclroji paklausa priklauso nuo pinigLp prekiq rinkq s4veikos. o ekonomikoje yra nepanaudotqiitekliq. Pagal s[ model[ ekonomika yra arti visi5ko uZimtumo gamyboslygio. prekiq ir darborinkq s4veika J lz . pinigq ir darbo rinkq sqveikq. Abiem atvejais makroekonomika veikiama pakrausos poZi[riu. Analiz0 suskyla I dvi ctalis . Klasikinis makroekonomikos modelis analizuojaekonomikq kurioje kainos ir darbo uZrnokestisgali laisvai keistis.todelpasikeidia produkto apimtis. Sios ternos analizg iliustruoja 9. sutrikus jos pusiausvyrai. MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA DZ. Pasiulos politikos paprasdiausias pavyzdysyra mokesdiq maZinimas. apima prekiq ir darborinkq s4veikq. mokesdir4 ar vyriausybes iSlaidq pokydiaipastumia bendrqjqi5laidqkreivg. Abstraktus Keinso modelis teigia.

vyriausybes iSlaidos. Vadinasi.y. M A K R O E K O N O M T K O S P A K L A U S O S K R E T V E. (t. kur[ galima nusipirkti uZ tam tikrq nominalq pinigq kiek[. kai kainq lygis yra pastovus. finnq laukiarni pelnai ir laukiamos pajarnos) pastovIs. kad realioji pinigLl pasifila . yra Tarkime.2 paveikslo(a) grafike pavaizdnota realiojonacionalinio priklausomybdnuo pallkanq nonnos. suprantarna. Galirna teigti. Sioje temoje paprasturnoclelei tarsirne. mokesdiq lygis. Ta5ke En pinigtl pasi[la lygi pinigq paklausai.rinsirne prielaidq kad gamybos apimt[ lernia nustatytapaklausa.kad pastovusir visi kiti veiksniai. padeda susieti garnybos apimti ir uZimtum4 pal[kanq normfu darbo uZmokesti ir Kalnas'. kai dideja (maZeja) nominalioji pinigq pasiula. nera.kad realioji pinigtl pasiulayra svarbiausias kintamasis. NACIONALINTO PRODUKTO IR PALUKANU NORMOS DERINYS Siarneskyriuje [rodysime.ir flrmos sekrr.PraktiSkai. produkto 9.ir tiesesLMe padetf. nuo realiojonacionalinio Kadangi norime i5skirti tik kainq ltakil bendrajaipaklausai. tai Px nustatorealiqj4 pinigq pasiUl4 vadinasi.tai nominalioji pinigq pasitla. kad ta5ke Ei pinigq ir prekiq rinkosyra pusiausviros.y.tarianre.ringai realizuosvisq pagirmintil produkcijE.Teigeme.lSsamusmakroekonomikosmodelis apima visas tris rinkas. 9. o prekiq rinka yra pusiausviravisuose lSs tiesds ta5kuose.Prin. Ji atspindiivairius palfikanqnormos ir nacionalinioprodukto derinius.1. kad visi kiti bendrosiospaklausosveiksniai (nominalioji pinigq pasi[la. Ji parodoprekiq kiekl. realioji pinigq pasi[la gali dideti (rnaZeti) tik tada. Kadangi nominalioji pinigq pasi[la pastovi.kainq lygio priklausomybe produkto. pradiniu momentu kainq lygis ekonomikoje !ra Pn. t.rotos i5laidosprekdrnsyra lygios faktiSkai pagamintosir realizuotosprodukcijos apimdiai. ' 313 . Jau rnin€ta.Todel galirne nubrdZti ir tiesE ISe. o 9. kad visiSko uZirntumo pozicija ar ilgojo taip laikotarpiopusiauslyra visq laik4 yra pastovi. Kadangi pinigLlrinka yra pusiausviravisuoseLMx tiesestaSkuose. todel Siq tiesitl susikirtirne taike Ee yra patenkintosabiejq tiesiq s4lygos.K A T N U . pasiulalygi paklausai. padalytai5 kainq lygio. darantys itak4 bendrajai paklausai.Sia priklausomybe mfisq analiz€jeteks daZnai naudotis.2 (b) grafike . prekdrns prekiq garnybai kuriemsesantplanuotos iSlaidos lygios fakti5kai prekiq rinkoje egzistuoja pusiausvyra).o planr. veikiantis prekiq bendrosios paklausos ir kainq lygio priklausomybg.

9. ir tiesd LMe persikelia de5indn.Zemesnis kainq lygis. rei5kia didesnEreali4l4 pinigq pasi[lq. kainq lygis yra Px.kuriai esantpinigq rinka yra pusiausvira. kuriame pinigLl ir prekiq rinkos yra pusiausviros. kai p b ) 0 Y . Del to sumaZeja palukanq norma. Ta5kasEr (9.2 (b) paveiksle paZymesimeta5k4 Es.2 pav.) rodo tq pal[kanq nonnos ir nacionalinioprodukto priklausomybq.y. Kai nominalioji pinigq pasiUla yra nustatyta. o bendrojipaklausa Ia lygio. planuotos iSlaidos lygios realiajai nacionalinio 314 . Y ' Y 9. Tieseje LM1 bet kuriq pal[kanq norrnq atitinka auk5tesnis nacionalinioprodukto lygis negu tiesejeLMs. t.2 (a) pav. Makroekonomikos paklausos grafikas Panagrinesime Zernesni kainq lygi P 1. kaip Zinia.i LMl padeti.

pal[kanL1 Antra. Nagrinejant kiekvien4 galimE kainq lyg1. Makroekonornikospaklausos grafikas rodo. SujungE Siuos taSkus. tieseMDS yra gauta. o makroekonomikos paklausos tiese yra MDSr. gaLrname rnakroekonornikos paklausos tiesgMDS. tiesd MDS rodo fakti5kai pagaminto produkto apimti.produktoapirniiai.kuris kainq ir pajamq lygio derinys atitinka tikrovg. o tieseMDS paslinksauk5tyn. kr"rris patenkina bendrqj4 prekiq paklausq. siejanti kainq ir realiojo nacionalinioprodukto lygius. fakti5ka produkto apimtis patenkinabendr4. jq rnaksirnizuojandi4 pelnq si[lo tokiq produkto apimti. Makroekonomikos paklausos tieseyra Zernejanti. kuri patenkina paklaus4. planinds i5laidoslygios fakti5kamproduktui (kitaip tariant. vyriausybes paklausos i5laidosir kiti bendrosios veiksniaiyra nekintami.jog kainq lyg[ P7 atitinka realiojo nacionalinioprodukto lygis 17 (am esant planuotos iSlaidosir faktiSkosiSlaidosyra lygios). didindamos realiqjq pinigq pasi[I4 ir maZindamos pusiausvyros pal[kanq padidinabendrqE paklausq. tokiLl kaip Ee ir E.rodydarnaauk5tesnibendrosiospaklausosir realiojonacionalinio produktolygi. Nairjos pusiausvyros taikas yra 82.ir tiesd lSs paslenka auk5tyni padeti IS1. planuotos i5laidos ir lygios fakti5kaiproduktoapimdiai.rkos ryS[. kai produkto lygis )'7yra r-7. kLrriq tikslas pasirinkti garuybos apirnt!. bendrosios 315 . kai kitos sqlygosnekinta. Norddami nustatyti. kad Zemesneskainos.Tuornet tiese LM paslinks deSiniau.ras. nomrzL. esant nustatytamkainLl iygiui. nusistovejusi nonna palaiko pinigq rinkos pusiausvyrE tam tikro produkto gamybos apimties lygio. Primenar.1 (9. Makroekonomikospaklausostiese yra Zemejantitiese.ne.Tai paai5kes bendrqjE veliau nagrinejant5i4 temq. kodel finnos.2 (b) pav. paZymesime taSk4E1. turime iSnagrineti prekiq ir darbo rir. rodanti auk5tesngbendrqjEpaklausqir trumpojo laikotarpio pajarr. Pana5iaiatsitiks. o kartu ir atitinkarnq realiqjqpinigq pasiulos galirnepaZymeti dydI bei ties€s LM padeti.Jis apibendrinamas pasifilosgrafike. paklausos (MDS Makroekonomikos ties6 macroeconomic demand schedule) rodo skirtingr-rs kaintl lygio ir realiojo nacionalinioprodukto derinius. rtraZesnis nes kainq lygis didinareali4q pinigq pasi[14rnaZindamas pr-rsiausvyros pal[kanq norrlr4 ir didindamas bendril4 paklausil. aibEtaSkq. Vadinasi.).rodanti. padidejus norninaliajaipinigrl pasiDlaiir esantbet kuriarn kainq lygiui. Tiese MDS tenkina dvi sElygas.y4 prekiq paklausq). 9.kai kad nominalioji pinigq pasi[la. kurrerns esant pinigq rinka yra pusiausvira. Pinna. Padidejus vyriausybes iSlaidrllygiui (kitoms sqlygomsnesikeidiant). bendroji pasifilapadideja.2 (b) pav. Tadiau rres dar neiSsiaiSkinome. Ta5ke E1 palfikanqnorrnos lygis butinaspalaikyti pusiausvyrai pinigq rinkoje.

rgandio prieaugis. siekia rnaksimizuotipeln4.3 (b) paveiksle parodyta ZemejantiMP1 kreive. Kiekviena firma.rktas 2 produktas produkq kiekis.y. Mikroekonouika. P. 3 skyriq). MaZejantis bendrojo produkto iLrnkcrjos nr-rolydis rodo. yra prodr"rkto Todel. firma tol didina darbuotojq skaidiq. Snie5ka kt. Firmos pelnas maksitnalus.Si rysi rodo bendroji pasihlos apimtl.9.kai kapitalo kiekis gaminantprodukt4 yra nustatytas. Zr. Padidejusdarbui vienu vienetu * nuo L0 iki Lr. papildornos Firmos pelnasaugs. didindarnadarbo kiek[. Tadiau kartu darbo pajamosvir5ys ribinius ka5ttrs. . pagarnintas naudojantvisus garrybos iSteklius Bendrasis ir per tarntikr4laikotarpi@ladiau V. papildomo darbuotojo)indelis i produkto apimti maLdja..realusisdarbor"rZrnokestis.Antra vertus. produktas maZeja.120). flrmos pajamqpriear.las. kuri pagaminapapildomai pasamdytasdarbnoto. rySi tarp pasamdytosdarbo jegos ir pagarninto produkto apimtiesrodo 9.1'ai iliustruoja 9. sukurtq panaudojus papildom4darbo vienetq12.rgis. gautE uZ realizuotusprodr-rktus.kol gaunamos P x MP1 > I/. DARBO RINKA IR BENDROSIOS PASIULOS KREIVE prekiq bendrqj4pasiul4. Tariant. P x MP7. ribinis darbo produktasMP1 ar.: W. Tai finnos peino maksimizavimo sElyga.y.y. t. kai P x MP1.2. kaip prekrq kainq lygio pokydiai veikia darborinkos elementus. produkto garnybos proces!l (Zr.kuri4 fimros kreivd.Kaip jau mindta(Zr.Trun.Nustatysinre Siarneskyrelyje nagrindsime kainq lygio ir firmq siDlomoprekiq kiekio ryS!. produkto:funkcijosY1L) ryiio su nuo bencirojo Analizg pradesime darbo paklausa.ribinis darbo kapitalo kiekiui nesikeidiant. kuris yra didesnisuZ produkt4 Y: .y. didejant darbo kiekiLri. paZymejorne ir darbo.puoju laikotarpiu.ji rodo produkcijos siekiapateikti.esanttam tikrarnkainq lygiui.rqgatnybos pasi[los kreivq. Produktq gamybos apirntis priklauso nuo naudojan. (darbo. kad kiekvieno papildomo darbo vieneto (t. kapitalo) kiekio. kad produkto kaina P yra pastovi. Siekdama tnaksirnalatts pelno.3 skyriq).kai ribines pajarnosbus t. 3r6 . [tak4 ir i5reiSkdme svarbiausio M n =P " dia LY w . kol ribinis darbo prodr. Analizuodarninacionalinio lygios ribiniams kaStams.r. uZmokesdiodydZiu W padideja flrmos ka5tai. kol t.3 paveikslas.Y. tiriant bendrosios veiksnir4 svarbu nustatyti darbo ir prekiq rinkq ry5i.sukurtarmas papildomasproduktas )zr-)'ri. yra padidinusdarbqvienu vienetr. Todel. kaip ribini darboprodLrkt4: garnybosveiksnio.

susilygina su realiuoju darbo r-rZrnokesdiu. Realusis darbo uZmokestisr.r, parodoprekiq kieki, kuri galirnaisigyti uZ norninalqjidarbo uZmokesti. Vadinasi, hrma didins uZimturnt; kol papildomai pasamdyto darbuotojoribinis darbo produktasviriys realtljI darbo r"rZmokestl. ribinis Jei darbo prodr.rktasrnaZesnis uL realqj[ darbo uZurokesti, finna maZins r"rZimtr-rm4, maZindama kartu nuostolius,kuriuos sukeliapapildornaipasitelkto darbuotojo sarnda. Sio darbuotojo samdos ribiniai ka5tai virSrja ribinl naudingurnq.Taigi firmos didina uZimturnq(kartu rnaksimizuojapeln{ tol. kol ribinis darbo produktassusilyginasu realiuojudarbo uZmokesdiu. MP1 kreive kartu yra finnos darbopaklausos kreivd.

MPr-o MPr MPr:

9.3 pav. BendrojoprodLrkto ribinio darboprodukto s4ry5is ir 9.4 paveiksle pateikta darbo paklausos tiese rodo firmil darbo poreikio ir realiojo darbouZmokesdio priklausornybE. Darbo paklausa (LD labourdemand) darbuotojq, kurie gali bnti pasamdytitarn tikru momentu,skaidius. 317

Tiese LD, esant pastoviarn kapitalo kiekiui, yra Zeni6jal.rti. Darbo paklar.rsos d6sningurnas yra tai, kad realiojo darbo uZrnokesiio rnazejimas padidinadarbo paklausos kieki. PadidejLrs kapitaloapimdiai,darbo pakrausa rinkoje dides,ir tieseLD paslinksaukstyn. Tuometkiekvienas realiojodarbo r.rZrnokesdio lygis lgalins firmas samdyti daugiaudarbr.rotojq. tpsistol, kol Tai ribinis darbo produktasmaZedatnas susilyginssr-r realiuojudarbo r.rZn.rokesdir-r. Tiriant darbo pasiill4 svarbi s4voka yra darbo jega. .faLr l-rne skyriuje rnineta,kad darbo jega vadinarnivisi dirbantysar aktyviai darbo ieskantysZnrones;pladiau tai bus analizuojamal r-arne skyriuje. Dabar apsiribosirue pagrindiniais tik darborinkosdesningurnais.

0

Nl

No

N.

N.

lr-

9.4 pav. Datborinka 9.4 paveiksle darbojegos tieseLF rodo, kad, kylant realiajamdarbo uznrokesdiui, drdejadarbojegos kiekis, t.y. vis daugiauZmoniqtarnpadarbo jega. UZin.rtumas (AJ - aggregatedjob) _ tai realiojo darbo uZmokesdio Zmoniq,sugebandiq ir susirastidarb4 s4rySis. UZirntumotieseAJ rodo, kad, augantrealiaja'r darbo uzrnokesdiui, daugiau Zr"noniqsuranda darbq. Kitaip tariant, tarp Zrnoniq, priklausandiq darbo jegai, atsirandavis daugiau radusiqjq darbq. Augant realiajarn darbo uZrnokesdiui, tieseAJ artdjaprie tieses LF. priezastis ta,jog didesne yra darbo jegos dalis noritr-1 gauti darb4,jei atotrukistarp nustatytos nedarbopasalposir realiojo darbo uZrnokesdio auga. Horizontalusatstulnastarp uZirntumotiesesAJ ir tlarbo jdgos tiesds LF rodo bedarbiq skaidiq. Tai zmonds,kurie atsisakoirirbti uZ esanr4realtii uzrnokesti,nors jie yra darbo jega ir uZregistruoti kaip ieskantysdarbo. I si skaidiq ieina ir Zmones, kurie laikinai nedirba,nes keidia darbo viet4. Kiti, iei'antys i darbo jegos skaidiq,tikisi gauri viliojanri pasitrlym4dirbti uZ didesnlnegLr vidutinisdarbouZmokesti, todellaukiatokio pasiulymo.

318

Jei padidetq darbingo amZiausZrnonir4 skaidius,tiesesAJ ir LF paslinktqi de5inE (esant kitiemsveiksniams nekintamiems). Tuornet, esant bet kokiarn realiajamdarbo uZmokesdiui, daugiauZrnoniqlsijLrngtq darbojeg4 ir 1 jq dar,rgiar-r priirntq sprendirlq dirbti. Jei padidetq nedarbo pa3alposrealusis dydis, tiese AJ paslinktq i kairE, nes Zrnones, priklausantysdarbojegai, bfitq iSrankesnidarbui. Juos tenkintrl padidejusi nedarbo pa5alpa, palyginti su siulornuuZdarbiu. Darbo rinkos pusiausvyrq paveiksle 9.4 rodo ta3kas Siameta5ke E. llrmoms reikalingasdarbuotojqskaidius1/x lygus skaidiui Zrnoniq, sutikusiq dirbti uZ realqli darbo uZmokestiw6. Kiekvienas,norintis dirbti uZ Si realqll darbo uZmokesti,surandadarb4.Nors Siqpozicrj4vadinamevisiSkouZimtumo pusiausvyra,trZregistruotq bedarbiq skaidius nera lygus nuliLri. Atkarpa EF rodo uZregistruotr-1 bedarbiLl skaidiq.Jie priklausodarbojegai, tadiauatsisako dirbti uZ realql darbo uZrnokesti wx. Toki4 situactj4ekonornikos teorijoje apibIdinanatiralusisnedarbo lygis. Natfiralusis nedarbo lygis (the natural rate of unernployment) yra darbo jegos dalis, kuri4 sudaro bedarbiai,esantpusiausviraidarborinkai. fai bedarbiaisavanoriai,nesjie nei5sirenka darbo, esanttarn tikran'r (Pladiau klausimas darbouZrnokesdiui. Sis analizuojarnasl-arneskyriuje). I Kai realusis darbo uZrnokestisdidesnis uL v,n, dalis Zrnonrr_1 yra priverstiniai bedarbiai. Tai Zmones, kurie noretq dirbti uZ esarnq darbo uZrnokesti, negalirasti darbo.Esantrealiajarn bet darbouZmokesdiui yra dvi r.r.'7, nedarbor[Sys. Atkarpa AB rodo priverstiniqbedarbiqskaidiq.Jie noretq dirbti uZ realqj[ darbo uZrnokesti bet firmos siLrlo N7 darbo vietq. Atkarpa BC rv7, tik rodo savanori5ko nedarbolygi. Realiaijie nesutinkadirbti uZ darbo uZmokesti
ll 7.

Kai darbo rinka yra pusiar.rsvira, uZimturnasgali padideti dviern atvejais: l. Jei firmos sar.ndytq daugiau darbuotojq, esant bet kuriarn darbo uZlnokesdio lygiui; tuornet darbopaklausos tiesepaslinktqdeiinen; 2. Jei darbuotojaisutiktq dirbti uZ maZesnidarbo uZrnokestf; tuouret uZiurtumotiesepaslinktq de5inen. Prakti5kaiuZimtumotieseAJ ganas1ati. Todel darbopaklausos tieses poslinkio de5in€n pasekmd butq didesnis pr.rsiausviro realiojo dar.bo padidejimas, palyginti sn pusiar,rsviro uZn.rokesdio uZirnturno padidejimu. Kitais ZodZiais tariant, realusis darbo r.rZrnokestis augtq spardiau, negu sutinkandiqdirbti skaidius.Antra vertus,kai realusisdarbo uZrnokestis virSija tt'1 ir yra priverstiniq bedarbiq, darbo paklausospadidejirnas(tieses LD poslinkis auk5tyn) sukeltq uZimtumo padidejim4 nedidinant realiojo darbo uZrnokesdio. Zrnones,kuriq skaiditlrodo atkarpaAB, nori dirbti uZ realqi

319

I

i

darbo uZrnokesti Jei limos pasillytq daugiaudarbo vietq, jie papildyrq wi. dirbandiq gretas. 9.3. N { A K R O E K O N O M I K O S P A S I U L O SK R E I V E _ K A I N U . NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO DERINYS

Toliar"r nagrinejantbendrqjqpasi[14 susiesime uZimturn4,gamrnam4 produkt4 ir kainas. Klasikiniame rnodelyje kainos ir piniginis darbo r.rZmokestis gali kisti laisvai, o realusis darbo uZrnokestisprisiderindamas pastoviai palaiko darbo rink4 pusiausvir4. Todel klasikiniame modelyje uZimtumas visadayra visi5kouZirnturno lygio, kai nerapriverstiniq bedarbiq. Sio uZimtumo lygio kainq pokydiai neveikia, jei tik ndra rimtq sr"rkrerin.rq darbo rinkoje. VisiSko uZimtumo lygis ir kapitalo iStekliai lemia visq fiml1 garninamo produkto apirnti, t.y. apimtl, kuri4 jos nori ir gali garninti. Prirninsirne, kad visos ekonomikos mastu potencialusis produktas yra produktas,pagamintas esantvisi5kamuZirntumui. Kadangi Sio uZimtumo lygio neveikia kainq pokydiai, tai finnL1 sihloma prodLrktoapimtis taip pat nepriklar,rso kainq. Taigi klasikiniaure nuo modelyje finnos visada sillo toki4 produkto apimti, kuri atitinka potencialqji produktq. Paai5kinsime detaliau, kodel klasikiniame rnodelyje kainil sun.razdjinras nekeidiafinnq sifilomo prclduktoapimties.Tarkime, darbo rinka yra pusiausvira. Kainq surnaZejirnas, esant tam tikrarn nominaliam darbo uZmokesdiui,padidins realtgi darbo uZrnokest[,sukeldamasdarbo pasifilos pertekliq. Piniginis darbo uZrnokestis irns maZeti ir maZds tol, kol realusis darbo uZmokestis griS i pLrsiausvyros lygi. Kartu i5nyks dar.bo pasi[los perteklius,ir visi5ko uZirntumolygis bus atkurtas.Suprantarna, prielaida, kad darbo uZrnokestis gali laisvai kisti, yra kritikuotina,bet apie tai kalbesirne vdliau. 9.5 paveikslepateiktasrnakroekonomikos paklausos tiesesMDS ir vertikalios bendrosiospasirilos tieses AS klasikinis rnodelis. Siq tiesiq susikirtirno ta5ke E produkto apimtis sutampasu potencialiuoju lygiu )rp.o kainq pusiausvyros lygis yra P6. Esantkainq lygiui P6, prekiq, darbo ir pinigq rinkos yra pusiausviros.Darbo rinka yra pusiausvirabet kuriame tiesds AS taske.Bet kuriametieses MDS taike yra pinigq ir prekiq rinkos pusiausviros. Tadiautik taSkeE visos trys rinkos yra pusiausviros. Tarkime ta5keA, kainos yra P 1, aukStesnds pusiausvyros r.rZ lygi p;Tuomet realusis pinigq kiekis bus 'TaZesnis,o pal[kanq norn.raaukStesnd. Todel bendroji paklausa)'7bus maZesne Yp,ir finnos negales uz parduoti viso Ip produkto. Klasikiniame modelyje firmos i5syk sumaZins kainas, kad panaikintr4 pasillos pertekliq. Taip veikdamos, jos didina realiEl4pinigq

320

pasiulfumaZinapalukanqnorm4 ir didina bendr4lE paklaus4 todel ekonomika griZta i pusiausvyrqta5ke E. Prie5ingasituacija susidarytq,jei kainos bLrtq maZesnds negu P6. Tuornet realioji pinigq pasi[la padidetq,pal[kanq noma sumaZetq, o bendroji paklausa vir5ytq potencialiojo produkto apinrti. Pertekline paklausa padidintq kainas ir grqZintLlekonornikq I pusiausvyros galima ta5kq E, kai kainq pusiausvyros lygis P6. Zinant kainq lygt P7,-, apskaidiuoti piniginio darbo uZmokesdio lygi, kuris lemia realtfi darbo uZrnokesdio lygi, uZtikrinantIpusiausvyrtl darborinkoje.

0 "

Y

'

Y

P

Y modelyje

9.5pav.Pusiausvyra klasikiniame makroekonornikos

9.4.

MONETARINES tR FTSKALTNESPOLTTTKOSITArG BENDRAJAI PAKLAUSAI. EKLEKTINE BENDROSIOS P A S I U L O SK R E I V E

Kainq pusiausvyros lygis priklauso nuo veiksniq, sqlygojandiq makroekonomikos paklausos ir bendrosios pasilrlos tiesiq padeti. Analizuosime vyriausybes vykdomos politikos ltakq bendrajai pasifilai ir paklausai. Kitq veiksniq itaka gali b0ti analizuojama pana5iu budu. Ankstesniuose skyriuose i5siai5kinome, kad DZ. M. Keinso rnodelyje,kur kainos yra pastovios, o nacionalinio produkto gamybos apirnti nulemia paklausa, nominalios pinigtl pasi[los ar vyriausybes iSlaidq padidejimas i5plediabendr4j4paklausq o kartu ir produkto gamybos apirntl. Kitaip, kaip pamatysime, yra klasikiniamernodelyje. paklausos Priminsime,kad, judant i5ilgai makroekonomikos ties€s, kainq pasikeitirnaskeidia realiqq pinigq pasi[lq kuri per pal[kanq nonnE keidia ir bendrqj4 paklaus4.Antra vertus, monetarinesar pinigq politikos pokydiai pastumiamakroekonomikos paklausostiesE,kartu keidia bendrosios paklausoslygi, esanttam tikram kainq lygiui.

321

Pirmiausia panagrinesin.re monetarinds politikos itake r.nakroekonomikos bendrajaipaklausai;ekonomikayra pusiausvyros ta5ke E1y (9.6pav.). Tarkime, del tam tikrq prieZasdiq padvigubdjanominalioji pinigrl pasiLila. Tai gali atsitikti, pavyzdZiui,centriniambankui supirkusvyriausybes vertybinir.rs popierius. Tada realusis pinigq kiekis, esant bet kuriam kainq lygiui, padideja, tiesdMDS9paslinks ir auk5tyn padetiMDSr. I Dabar kiekvien4kainq lygi atitinka Zemesne pallkanq nonra. Naujas pusiausvyros ta5kasyra E1. Kai kainos ir darbo uZmokesdiai prisiderinE, vieninteld nominalios pinigq pasi[los padidejirno pasekne yra auk5tesnis kainq lygis. Produkto apimtis nepakitusiir lygi Ip, nes modelyje bendrosios pasiUlostiesd yra vertikali. Kai nominalioji pinigq pasi[la padvigubeja,tiese MDS9 paslenka1 padet[ MDSI taip, kad kainq pusiausvyros lygis tiksliai padvigubeja, persikeldamas Pa i P7.Kodel taip atsitinka? i5 Kai pasitilostiese yra vertikali, realioji bendroji paklausaturi iSlikti )'p lygio, t.y. nepakitusi naujame pusiausvyrostaSke.Taip gali atsitikti tik tuomet, jei realioji pinigq pasiula irgi nepakis. Prie5ingu atveju turetLl pasikeisti palDkanq nonna,kartupaveikdama paklausos bendrosios apirntl. Klasikiniarne modelyje nominaliosios pinigq pasiulos pokydiai sukelia ekvivalenti5kusprocentiniusnorninaliojo darbo uZmokesdioir kainq lygio pokydius: realioji pinigq pasiDla, palukanqnoma, produkto apirntis, LrZimtumas realusisdarbouZmokestis ir nekinta.

0

Y

P

Y

9.6 pav. Skatinandioji monetarineir fiskaline politika I5vada,kad pokydiainominaliojoje pinigq pasiriloje sLrkelia kainq ir darbo uZmokesdio pokydius,bet ne produkto apimties ir r.rZimtun.ro pokyiir.rs, yra svarbiausias monetaristqprincipas.9.6 paveikslas5i4 i5vadEpatvirtina ir klasikiniam modeliui, kuriame darbouZmokestis kainos laisvai kinta. ir PaaiSkinsirne detaliau, kokius ekonomikos pokydius sukelia pusiausvyros ta5ko Ee paslinkimasI padet[ Er (9.6 pav.). Tarkime, kad ekonomikayra ta5ke E0, kai kainq lygis Pp. Staigusnominaliosios pinigq
)z:

pasiulos padidejimas padidina realiqjq pinigq pasiLrl4 kartu sr.uraZina pal[kanq norrn4 ir padidina bendrqjq paklausq.Pastaroji vir5ija potencialtl produkt4 kur[ fimos nordtq sitlyti esant tam tikram kainq lygiui. Prekiq paklausos perteklius sukelia kainq lygio augim4 kol pusiausvyra gryLLa. Pakilusios kainos kompensuoja pinigq pasiulos padidejim4. nominaliosios Realioji pinigq pasilla ir palukanq norrna griZta 1 pradini lygi. Prie padidejusiokainq lygio prisiderinapiniginis darbo uZrnokestis, kuris taip pat padideja. Realusis uZrnokestislieka nepakitqs.Taip ekonornika gr[Zta prie visi5ko uZimtumoir potencialiojo prodLrkto lygio. Pagal klasikinespaZilras visi Sieprocesai ivykstamomentaliai. 9.6 paveiksle pateiktas grafikas tinka ir skatinandiajai fiskalinei politikai paai5kinti. Esant tam tikram kainq lygiui ir atitinkamam realiajan.r pinigq pasihlos kiekiui, vyriausybes iSlaidq padid€jirnas(ar mokesdiLl padidinabendr4jE sumaZejimas) paklaus4 ir tiese MDS6 persikeliaI MDSl padeti. Kadangi klasikine bendroji pasifilos tiese yra vertikali, del fiskalines politikos kainos pakils nuo P0 tki Pt, o produkto apirntis iSliks visi5ko uZimturnolygio )'p jei Skiitinandiosios politikospasekrne, kainosnekinta,yra fiskalines paklausos bendrosios padidejimas. Tadiaufinnos siekiagaminti potencialiqj4 produkcijosapir-nti, toddl susidaropaklausosperteklius.Kainos i5kart ims kilti, kol prekiq paklar.rsos perteklius iSnyks. Esant talu tikrai nominaliajai pinigq pasir.llai, aukStesnes kainossumaZina pinigq pasr[14padidina realiEi4 pal[kanq nonnE ir sumaZina privadias vartojimo i5laidas bei investicijas. Todel, kai pusiausvyra grlLla, ekonomikoje yra aukStesneskainos ir norninalieji darbo uZr.nokesdiai, maZesnis realusispinigq kiekis ir aukitesne palukanqnorlla. Vyriausybds yra i5laidos didesnds, privatusvartojirnas bet ir investicijos - maZesnds, bendroji paklausaiSliekavisiSko uZimtLur-ro o lygio. Vyriausybds iSlaidqpadidejimas visiSkai kornpensuojarnas privadiqvartojirno iSlaidqir investicijq sumaZej imu. Klasikiniamemodelyjevyriausyb€s padidejusios iSlaidos,,iSstumia" toki pat kieki privadiqi5laidq, todelbendrojipaklausa potencialiojo nesikeidia prodr-rkto lygyje. PagalDZ. M. Keinso model[ tokioje situacijoje bus ,,i5sturnirnas" tik dalinis. Keinso rnodelyje trurnpuoju laikotarpiu kainos ir darbo uZn.rokestis nekinta, o gamybos apimt[ nulemia bendroji paklausa. Esant nustatytai (fiksuotai) nominaliajai ir realiajai pinigLl pasiIlai, vyriausybes iSlaidq padidejimas padidins pusiausvyrospal[kanr4 norrn4 per poveiki bendrajai paklausai ir realiajam produktui. Didesne produkto apimtis didina pinigq paklaus4 ir, esant pastoviai pinigq pasiulai, reikalauja auk5tesnes pal[kanr.1 norrlos, kad pinigq rinka iSliktq pusiausvira.Savo ruoZtu ar-rkStesnd palhkanLl norma sun.raZina vartojim4 bei investicijasir tarn tikra dalimi kompensuoja skatinantivyriausybesiSlaidqefekt4bendrajaipaklausaiir produktLri.

JLJ

Toliau panagrinesime, kaip ,,elgiasi" ekonornika, iStikta stipriq sukretimq,pagal DZ.M.Keinsoir klasikin[ modelius.Tarkime, kad pradinE ekonomikospadeti rodo tieseMDSg ir pusiausvyros (9.j pav.). Tan.r ta5kasF,0 tikri ivykiai ekonornikojestaiga nustumia makroekonomikospaklar.rsos tiesq MDS6 Zemyn.Tai gali buti finnq pesimistinio poZi[rio i savo ateities planus rezultatas. rodel jos malina investicijas.Arba vartotojai tikisi ryikaus savo pajamLlsurnaZejirno ateityje ir del to maLinavartojirn4.Tiese MDS6 paslinks Zemyni padetlMDSr. Kaip elgsis ekonomika,apra5oma klasikrniu modeliu? Kainos nr-rkris nuo Pa iki P1. Atitinkamai sumaZds piniginis darbo uZmokestis, realusis o darbo uZmokestis liks nepakitEs visi5ko uZimtumolygyje. Zemesnds kainos padidina realiqi4 pinigq pasi[I4. Pal[kanq nomla sumaZes, vel padidindama bendrqj4 paklaus4. Tai visiSkai kompensuosbendrosios paklausos pradinl post[rn[Zernyn, j4 grqZinant tYplygi. Naujapusiausvyra taSke bus E1. Kitaip ekonornika ,,elgsis" pagal DZ.M.Keinso rnodeli, kr.rriame darbo uZrnokestisir kainos yra fiksuoti. Kai ekonornika yra pusiausvyros ta5ke Eo, tiesds MDS poslinkis Zemyn perkelia ekonomikq i nau14 pusiausvyrostaSkqA, nekintant kainq lygiui Pg. Ta5ke A pinigq rinka yra pusiausvira,ir planuotosi5laidosprekemslygios faktiskai pagaminloprodukto apimdiai. Tadiau tai nera visiSka pusiausvyra. Gamintojai noretq ganrinti produkcijos apirnti, atitinkandiE Yp lygi, bet garnina ttk y0, nes gamybos apimti lemia paklausa.

Y

o

Y

p

Y

9.7 pav. DZ.M.Keinso klasikiniomodeliopalyginimas ir Kas Siojesituacijojeatsitinkaveliau? Cali'ri du atvejai.pi'nu atveju vyriausybe, vadovaudamasi DZ. M. Keinso modelio rekomendacijomis,gali panaudotifiskaling ar monetarinE politik4 kad pastumtqtiesEMDSl aukStyni MDSe padet[. Siuo atveju gamintojai bus patenkinii, gateaami garninri papildornq produkcijos kieki ir grL\ti i aukStesni gamybos lygi )r" Tuomer pajarnos padidetq nuo )'p iki yp Del fiskalines ar monelarines politikos

324

ekonornikagal€tq padidinti produkto apimti tiksliai tiek, kiek sutaupdiStekliq budarna ta5ke A. Kadangi gamintojai garnino maLiau produktq, jq darbo paklausabnvo maZesnd negu darbo pasiula. Ta5ke A darbo nnkoje atsirado priverstinis nedarbas, nes darbuotojq sr.unaZinta. Tadiau realusis darbo r-rZmokestis nepakitps. liko Antru atveju situacija klostytqsi kitaip. Jei vyriausybe nedidintq bendrosiospaklausos,firmos gali imti rnaZinti kainas ir didinti produkcijos apimtl iki )'p lygio. Dalis priverstiniq bedarbiq sutiktrl dirbti uZ maZesni piniginl darbo uZmokestiir darytq spaudimqdarbo uZmokesdio lygiui. Toki4 ekonornikos b[klq galima iliustruoti ldtu slinkirnu tiese MDSI i5 taiko A i ta5k481, kuriame grEZintas visiSkas uZirntumas visq rinkq pusiausvyra. ir Apibendrindami pasakysime, kad galima sutikti su keinsisttp nuomone, kai apra5oma ekonomikos elgsena trr.unpuoju laikotarpiu, kol kainos ir darbo uZmokestis dar nespdjo prisiderinti prie ekonomikos reikaiavimq. Klasikines paZiuros tinkamos, apra5ant ekonomikos elgsen4 ilguoju laikotarpiu, kai kainos ir darbo uZmokestisturi pakankamai laiko prisiderinti. Svarbiar.rsias klausimas - kiek laiko lrunka Sis prisiderinirnas praktiSkai. Modeliq bendras bruoZas tas, kad, tiek DZ. M. Keinso, tiek klasikiniame modelyje skatinandioji fiskaline ir monetarind politika pasireiSkia tieses MDS poslinkiuauk5tyn. Antra vertus, pagal klasikin[ modeli, kuriarne produkto gamybos apirntis sutampa su )'p, vyriausybOdidina produkto apimt[ ir uZimtumE, vadovaudamasi paklausos ne (t.y. i5plediant paklaus{, o pasillos valdymo politika (t.y. skatinant garninti potencialqji produkt{. Kitaip rariant, ekonomikoje, pasi[lospolitikos,siekiama skatinamoje pasi0los, bendrosios o ne paklausosdidinimo. Pasi[los politikos metodai tokie: maZinarnipajamq mokesdiai (taip skatinamasZmoniq noras dirbti), didinamas uZimturno pusiausvyroslygis, pastumiantprekiq bendrosios pasiriloskreivg de5inen. Jau 4 skyriuje buvo mineta, kad keinsistai,monetaristaiir pasifilos politikos Salininkai labai skirtingai traktuoja bendrAjq pasiulq. Kiekviena teorija yra tinkama, esant skirtingam ekonominio aktyvumo lygiui. Keinso ir jo pasekejq poZiuris tinkamiausias, kai yra didelis nedarbas ir ry5kus nuosmukis. Tuomet bendroji pasi[los kreive fakti5kai yra horizontali. Kai ekonomika priartejaprie visi5ko uZirntumolygio, dideja infliacijos galimybe. Tuomet tinkamiausia butq vertikali bendrosios pasiulos kreive, t.y. monetaristrl poZihris. Tarp Siq dviejq ekstremaliq situacrjq galima iterpti pasifilospolitikos SalininkqpoZiuri - didejantipaklausagali veikti ir kainas,ir reaiqjinacionalini produkt4(Zr.4 skyriaus pav.). 4.9 Eklektine (t.y. derinanti skirtingaspaZiuras) bendroji pasiuloskreivd yra horizontali, kai produkto garnybos apimties lygis Zemas.Kreive kyla

325

aukStyn, kai gamybos lygis vidutinis. Kai gamybos lygis auk5tas ir pasiekiamas visiSkas uZimturnas,pasiIlos kreive vertikali. Tokia kreives salxpratanaudingapraktiSkai, priimant sprendimus makroekonominiulygrr.r. 9.5. DARBO UZMOKESTIS DARBO RINKOJE

Netiketai ir stipriai surnaZdjus bendrajai paklausai, atsiranda nedarbas, kurio trukmd gali b0ti [vairi, daZnaiskaidiuojama metais.Klasikinis rnodelis apra5o ilgojo laikotarpio pusiausvyrfuekonomikai derinantis prie pasikeitusiq aplinkybiq. Tadiau prisiderinirnas daZnai buna letas ir skar-rsmingas. negali ivykti momentaliai,nes kainos ir darbo uzmokestis Jis keidiasi letai, kol prilygsta naujai ilgojo laikotarpio pr-rsiausvyrai, aprasomai klasikiniu rnodeliu.Paai5kinsime, kodel prisiderinimasvyksta gan letai. Firmq garninamosprodLrkcijossvarbiausias kastq elementasdaZniausiaiyra darbo uZmokestis. Kastai yra kainos pagrindas. Todel letas darbo uZmokesdio prisiderinimas yra svarbiausia leto kainq prisiderinimo prie benilrosios paklausos pokydiq prieZastis. Pravartu panagrineti darbo uZmokesiio susifbrmavim4darbo rinkoj e. Darbuotojo da.bas firmoje yra tipiska ilgalaike sntartis. Fimrai paprastai nemaZai kainuoja samdyti ir atleisti darbuotojLrs.Atleisdama darbuotoj4 finra praranda jo igytq darbo patirtl, o samdyclama naujE darbuotoj4patiriapapildomqiSlaidqfirmos reklamai,darbuotojoapmokymuiir panasiai.Todel, esant trurnpalaikiams gamybosapimties pakitimarns,kuriuos sukelia paklausossvyravimai,firmos paprastaivengia atleisti senusir priimti naujusdarbuotojus. Antra vertus, darbuotojai taip pat siekia ilgalaikiq sutardiq su fimromis. Naujo darbo ieskandiarn Zrnoguireikia laiko ir pastangq. Atleistasis i5 darbo praranda igyt4 darbo patirtl ir darbo uZmokest[.Toder, sudarant ilgalaikes darbuotojq ir finnq sutartis, pirmiausia susitariama del darbo uZmokesdio dydLio ir jo svyravimo, pakitus produkcijos apirndiai. Darbo sutartyse paprastal numatomas darbo valandq skaidius, virsvalandziai, reguiiarusuZmokestis uZmokestis vir5valandZius. ir uZ Firmos darbo kiekis yra bendrasdarbo valandq skaidius,isclirbamas fi.noje per tam tikrq laikq (pavyzdZiui,per savaitg).Jei firmos darbo kieki i5reiksime a x b, tia - a vieno darbuotojo isclirbtqvalancrqskaidius,o 6 darbuotoiqskaidius,tai darbokiekl galirnEreguliuoti tokiais blclais: l. Keidiant darbuotojoi5dirbtqvalandqskaidiq,kai darbuoroiqkiekis pastovus; 2. Keidiant darbuoroiqskaidiq,kai i3dirbtqvalanclq kiekis pastovus; 3. Derinantabu Siuos bDdus. Tarkime, kad finnos produkcijos paklausa maLd,1a. Trurnpuoju laikotarpiuji stengsis trumpinti darbo savaitg, nekeidiantclarbuotojq skaidiaus.

5lo

Jei ir toliau paklausamaZes,firma gali laikinai atleisti i5 darbo kai kurruos darbuotojus. Kai paklausa firmos produkcijai auga, pirmiausia finnos stengiasi i5siversti vir5valandZiais. paklausair toliau auga, frrrna samdo Jei daugiaudarbuotojq. Ilgalaikes darbo sutartys tam tikra prasme izoliuoja finn4 ir jos darbuotojusnuo darbo rinkos s4lygr4, todel darbo uZrnokesdio prisiderininras prie darbo rinkos reikalavimq yra vangus. VisiSkas jo prisiderinirnas neimanorrasdel keliq prieZasdiq. Kai bendroji paklausalabai maZeja,fimos darbuotojus pradeda atleisti. Alsiranda priverstiniq bedarbiq, kurie sutiktrl dirbti uZ maZesn[darbo uZmokesti.Tadiau ne visos firmos pasinaudosSiuo pretekstusumaZintidarbo uZmokesti. Pirma, naujasdarbuotojas yra blogesnis pakaitas darbuotojo, kuris jau iSmanosavo darb4. Antra, ilgalaikis finnos ir darbuotojqbendradarbiavimas svarbesnis trumpalaiklpeln4 gaut4 Siek yra uZ tiek sumaZinus darbo uZmokesti. Firrnoskaip darbdavioreputacijayra svarbus veiksnys, norint prisivilioti ir i5laikyti darbuotojus.Kiekviena finna siekia, kad darbr.rotojai b[tq patenkinti darbo sqlygomis,kartu ir darbo uZrnokesdir.r. Toddl firma ir darbuotojai gali pasiekti tarpusavio sr-rpratirn4kad darbo uZrnokestis per daug maZetq, per daug didetq. nei nei I5nagrindjomedarbo rinki; tadiau labai svarbi darbo ir prekir4rinkq jq sqveika; analizuosime kitame skyrelyje. 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PASI[]LOS TTESE.KAINV rR DARBO UzUOrnSdtO PRTSTDERTNTMAS

I I

Darbo uZmokesdio prisiderinirnqtrurnpuoj laikotarpi nagrinej 9.8 u u a paveikslas. Tarkirne, i5 pradZiq ekonornika yra visiSko uZimturno ta5ke A. Trumpuoju laikotarpiu piniginio darbo uZmokesdio ties€ WW yra labai nuoZr"rlni. Padidejus paklausai, firmos padidina produkcijos apirntl iki y/. Tieseje WW tai atitiks ta5k4 C. Darbuotojq kiekis nedides,nes produkcijos apimtis dideja del virivalandZiq. Jei paklausa firmos produkcijai maLeja, flnnos maZinsdarbo savaites trukmg, kartu produkcijosapimti, kuri dabarbus )'a.TiesejeWW tai atitiks taSk4B. Vidutiniuoju laikotarpiu, jei paklausa neatsistatys,fimra pradds atieisti darbuotojusir maZintiuZmokesti. Tadiau neltik€tina, kad darbo uZmokestis nagrinejamuoju metu sumaZetq W2,t.y. iki lygio, kuris uZtikrintqvisi5k4 uZirntum4klasikiniame lki modelyje ilguoju laikotarpiu.Matyt, darbo uZmokestis surnaZds I/7 tieseje iki WW1. Zemesnisdarbo uZmokestis leis sumaZintikainas,ir tai Siektiek pakels bendrosios paklausos lyg[, nes padides realioji pinigq pasi[la ir surnaZes pal[kanq norma. Tadiau vidutiniuoju laikotarpiu del vangalrs darbo prisiderinirnofirmos gamins produkto maLtaunegu potenciah,rsis uZrnokesdio lygis.

327

w
wo
wl

ww
B--2
lwwr

u

Y

o

Y

P

Y

r

\

9.8 pav. Piniginio darbo uZmokesdio prisiderinimas

Tik ilguoju laikotarpiu darbo uZmokesdio tiesd nusileis i WW: padetl. Darbo uZrnokestis kainos bus sumaZdjg pakankamai, ir kad padidejusi pinigq pasifla ir surnaZejusi palfikanr4 norma gr4Zintq bendrqjtl paklaus4 | visiSko uZirntumolygi ta5keA2.Tai naujasilgalaikespr.rsiausvyros taSkas, kai darbo uZmokesdiolygis 22. Tolesni paklausossvyravimai sukeltq jud€jima prisiderinimoprocesas i5ilgai tiesesWW2, o apra5ytas kartotqsi. Toliau nagrinesime ry51tarp darbo uZmokesdio darborinkoje ir kainq prekiq rinkoje. Tegu firmos produkto kainq pagrind4 sudaro darbo uZrnokesdio ka5tai. Suprantama, Zaliavos, Zeme, kapitalas taip pat yra gamybos ka5ttpelementai, tadiau orientuosimdstik i darbo uZmokestl kaip pagrindinl kaStq element4.Del Sio supaprastinimo galirna pereiti nuo darbo uZmokesdiotieses WW (9.8 pav.) i ekvivalenti5kq trumpojo laikotarpio bendrosiospasiUlostiesE(9.9 pav.). Tuo tikslu vertikalioje a5yje vietoj darbo uZmokesdio atidesirne kainq lyg[. Trumpojo laikotarpio bendrosiospasitlos ties€ (SAS short time run aggregate supply curve) rodo firmq nustatytas kainaskiekvienai produkto apimdiai,kai Zinornas firmt1darbo uZmokestis. 9.9 paveikslasiliustruoja trumpuoju laikotarpiubendrql4pasiulos tiesE SAS, atitinkandiqdarbo uZmokesdiotiesE WW. Tarkirne, kad ta5ke A ekonomika veikia visi5ko uZimtumo ir visq rinkq pusiausvyrossqlygomis. piniginis darbouZrnokestis WoQ.8 pav.). Kainos yra Pe lygio, kai sutartas yra Trumpuoju laikotarpiufirmq produkto apirnti rodo pasiulostiese SAS. Firmos gali pasiulyti papildorn4 produkcijos kiekl uZ truputi auk5tesng kainq kuri leidZia joms padengti vir5valandZiq apmokejirnE Jei firma susiduria su produkcijos kainq maZejimu, ji priversta sumaZinti produkcijos apirntl. Kadangi darbo uZrnokesdiodydis sutartas, finnos turi ribotas galirnybes

328

Nukrypirnai nuo visi5ko uZimtumo sqlygq palaipsniuikeidia darbo uZmokestiir kainas. jei produkto paklausa naldja.[ SAS2.9 pav.).9 pav. Trumpojo laikotarpiobendrosios pasi[los tiesd Vidutiniuoju laikotarpiu. reikalingo gr4Zinti paklaus4[ visi5ko uZimturnos4lygas. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS. o pasiulos tiese. Jos vdl dirbs visiSko uZirntumosElygornis.sumaZintika5tus. tieses I 0 pav. kad realioji pinigq pasifila padidejusi. llguoju laikotarpiudarbouZrnokesdio tiesepersikelsI WW2. Tadiaupo kiek laiko ekonornikavel griZtaI pusiausvyros b[sen4.7. Vadinasi. o ne kainq pokydius.M.todel bendrosios paklausos poslinkaisukelsprodukto apirnties. jei kainos kris ir toliau. 9. Tai DZ. KAINU" NACIONALINIO PRODUKTO IR pnrSionruNlMAs uZTMTUMo Paklausos ir pasirilos svyravirnai sutrikdo bendrqjq ekonornikos pusiar. nes o y u y p y 9.).lq Pateiksime analizes i5vadas. Siosyra tiesejeSAS. Finnos pasieks ta5k4A2 ir sugrii prie vertikaliosbendrosios pasiulos tieses ilguoju laikotarpiLr. o palhkanq norma sumaZejusi iki lygio.Keinsomodelio savybe. Kainos yra nukritusios tiek. fimos pradeda atleisti darbuotojr. Tai yra klasikinio modelio savybe.jei paklausai5lieka maZa. Analizuosime 5[ proces4 pasitelkEmakroekonomikospaklausosir trurnpojo laikotarpio bendrosios pasiulos (9. firmos neturi galimybes trurnpuoju laikotarpiu maZinti prodr-rkto kainr"1. bendrq. firmos bus priverstosZyrniai sumaZinti produkto apirnti trumpuoju laikotarpiu. Darbo uZmokesdiolygis palaipsniui pereina i Zernesnp bendrosios pasi[los tiesESASI (9. gamindarnos potencialqji produkt4 Ip.rsvyr4.Todel. 329 .rs.Trumpuoju laikotarpiu bendroji pasi[los tieselabai nuoZulni. toddl ekonomika letai gr[ZtaI visiSkouZimtumolygi.

Trumpuoju laikotarpiu tieses MDS poslinkis Zemyn I MDSl padet[ .perkelia" ekonomikq iS ta5ko E6 [ taSk4 E1. Nagrinesime makroekonomikospaklausos tieses poslinkio Zernyn pasekmes(9.ro potencialiojoprodukto lygio.). Detaliau i5siaiSkinsime. uZrnokestis Naujas ekonomikospusiausvyros ta5kas yra E3. ekonomikayra ta5ke Ex.10 pav. P. Piniginis darbo uZnrokestisI( yra tokio lygio. esant tarn tikram kaintl lygiui. I 9. Ekonornikos pusiausvyros gr4Zinirnas.kad produkto apimt[ lemia paklausa. Kainq pusiausvyros lygis tuojau pat nukrentaiki P3. P3 o--f-F v. u. Ps P. i5saugodamos sutartq piniginio darbo uZmokesdio lyg[. kaip ekonornika grlZta i pusiausvyrE trurnpuoj vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu.kai realiojo pusiausvyros darbo uZmokesdio lygis w=W/Po. 330 . Tarkime. Makroekonomikospaklausos tiesepaslenkaZemyni5 MDS I MDSr padet[. Tadiau Sios klasikinio modelio i5vados teisingos tik ilguoju laikotarpiu.Sioje sudetingesneje analizdje atsisakysime supaprastinandios jei prielaidos. ekonomikojeZyrniai surnaZeja nominalioji pinigq pasiula. o piniginio darbo uZmokesdio lygis sumaZejalki Wr kad realusis darbo (W/P:) iSliktq nepakitgs.10 pav. rySkiaisumazej us nominaliaj pinigq pasiuiai ai Vadovaujantis klasikiniu rnodeliu kainos ir darbo uZrnokestis mon-rentaliai prisiderina. ji maZesn€ potenciaiiojo uZ produkto apirnti. Tuomet sumaZdja ir bendrosios paklausoslygis. kad ekonomika iSliktq visi5ko uZimtun. kiek nori.Tarkime. Kadangi firmos turi menkas galimybes maZinti produkcijos vieneto ka5tus(tai parodd ankstesne analize).. Todel trumpuoju laikotarpiu firmos vadovausis Sio iaikotarpio pasirilos tiese ir gamins tiek. kad darbo rinka yra pusiausvira.

didejant isteklill apimdiai (9.naZe.Zemesnisu2.Ekonomika pasieke pusiausvyr4 taike 83.kada gamybos veiksniq rinkoje pasiekiama pusiausvyra.P). Kitq gamybos veiksniq rinkoje. Todel firmos stengiasi vis maZiau moketi uZ papildomai naudojarnusgarnybos 331 . kada gamybosiStekliqapimtis.Priverstinis nedarbasi5nyko. Zernesndsprekiq kainos P2 rei5kia. rinka. Esant Zernesniamsutartarn piniginiam darbo uZmokesdio lygiui. toddl daugiauZrnoniq nords gauti darb4. Produkto apimtis atitinka potencialiojo produkto lyg[. Bendrqj4pusiausvyr4 nagrin€sime Trumpai apZvelgsirre. kad pradinis piniginio darbo uZmokesdio sumaZdjirnas dar ne itin stipriai paveike realiojo darbo uZrnokesdiomaZejimE Todel dar iSlieka priverstinis nedarbas. Ta5keE1 prekiq rinka yra pusiausvira. bendroji prekiq paklausajau taSke E2 kainos Zemesnes padidejusi. ribinis produktas (t.Bet kadangi negu taSke 81. Analize rodo.3 pav.). tadiau darbo rinktl pakeisirnevisq gamybos veiksniq pagal MDS-AS ir IS-LM rnodelius. atitinka visq i5tekliq savininkq sitlornq gamybos veiksniq apirnt[. kad realiojipinigq pasihla atitinka pradini jq lygt. Produkcijos apimtis didedarnagrf\ta algal visi5ko uZimtumo lygio iink.Ta5kas taciaujarne kainos dar nera E1 yra tieses SASI ir MDSI susikirtimo taSkas. Vidutiniuoju laikotarpiuims maZdtiir piniginis darbo uZmokestis. ribinis na5umas)maZeja. Realusis darbo uZmokestisgriZo i lygi. firmos pereinai ZemesnE pasiulostiesq SAS2. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOSPUSIAUSVYROS MODELIS. Ekonornikoje vykstandius procesus iliustruoja slinkimas Zeuyn paklausos tiese MDS1. kaip ir darbo veiksniq rinkoje.. reah. Kai finnos irns reguliuoti uZimtum4 jos surnaZins sihlolnq darbo vietq. kuriai yra bendroji paklausa.o proporcingai nominaliosios pinigq pasiulos sumaZdjimui. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausagrlZo i pradinE padetl. atitinkanti visi5ko uZimtumo s4lygas.y.8. Realioji pinigq pasiula padidejo. 9.lEs).jos maZinaprodukcijos apirnti.rsis darbo uZmokestis fakti5kai yra per aukSlas (piniginis darbo uZmokestisnepakitEs. palukanq norma krito.Dabar prekiq rinka yra pusiausvira ta5ke 82. trumpojo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiIlos tiesiq susikirtime.t. Kainos nukritusios tiek. tik piniginis darbo uZmokestis dar neprisiderinqs(pakankamai nesur. produkto apimtis stipriai sumaZdjusi.Piniginis darbo uZrnokestisir kainos sumaZe. kad tik ilguoju laikotarpiu ekonornikagrlZta i trijLl rinkq pusiausvyross4lygas.Kadangi pakankamai nukritusios. NAUDOJANT MDS-AS IR IS-LM KREIVES nagrinetq bendrosios makroekonomikos Analizuosime jau pusiausvyrosmodel!.y.Atsiras priverstinisnedarbas.o kainq lygis P7 . Trumpojo laikotarpio bendroji pasirilostiese paslinko Zemyn i SAS3padet[.

veiksnius F. Kiekviename Fs kreives ta5ke i3tekliq savininkamsi5rnoketasuma lygi visq i5teklill ka5tams.gamybos veiksniq pasiulos lygis yra optin.12 (b) paveikslasrodo produkto apimtis. Didejant i5tekliq apirndiai.ralus. gautas panaudojustam tikrq veiksniq kieki. naudojamigamybosprocese. Fo:. B ir C yra bendrosios nasi[loskreivesAS ta5kai.ka5tq augimo tempai staigadideja. didejant i5tekliq naudojimui. kad gamybos veiksniai . Ta5kai A. 9. Kai gamybos veiksnio vieneto kaina lygi ribiniams veiksnio ka5tams. Pusiausvyragarnybos veiksniq rinkoje yra ta5ke E. lStekliq pasiUla dideja tol.1 maZ6ja. Todel gamybos veiksniq paklausoskreivd Fp staiga Zemeja. Jau min€ta (Lr. 9. lygus ribiniarnsgarnybos veiksnio produktaspinigine i5rai5ka gamybosveiksniq rinkos pasi[los ir paklausoskreives bei Pasitelkg bendrqjq pasiulos kreivg AS. savininkq poZi[riu. Tai rodo staigusFs kilimas nuo ta5ko Fp. susikerta Gamybos veiksniq rinkos pusiausvyros ta5ke E ribinis garnybos kaStarns. bendrojo produkto funkcrj4 Y(F). 3 temq). Fz. Jq susikirtirno taSkai su gamybos veiksniq rinkos pusiausvyrqir veiksniq pasillos kreive Fs atitinka gamybos veiksnir"l apimtis Ft. JJZ . nubreLiame parodytq I 2 paveiksle.ribinis i5tekliq produktas Kai pasiekiamas stipriai rnaZdja. kai garnybos 9. Ta5kai A.kapitalas). jq ka5tai taip pat dideja' Pasiekusvisi5ko uZimtumo lyg1. Pz. visi5ko uZimtumolygis Fp. rodo ribiniai ka5tai. Pt P3 atitinkandiasprodukto apimtis.ekonotntntat i5tekliai (Zeme. veiksniqkainosPp. Gamybos Gamybosveiksniq pasi[la Fs priklausonuo i3tekliq kainq Pp ir jq kaStq.11 pav.12 (c) paveikslerodo kainq lygius Pt. kainq lygius Pt. Fi. kaip parodyta I paveiksle. kol veiksniq kainos padengia jq ka5tus. C 9. kur kreivbs Fs ir Fp. veiksniqrinkospusiausvyra 9. P3 atitinkagamybosveiksniq 9. B. Foz.darbas. IStekliqkaitq kitimo greiti.ir dar labiau maleja mokamos ldSosuZ gamybos veiksnitrs.12 (a) paveiksle paklausoskreivds For.

derinius.gamybos veiksniq. Bendrosios pasi[loskreivesnustatymas Siame modelyje visos trys rinkos . kuriems esant pasiekiama pinigq ir prekiq rinkq pusiausvyra. I .. Makroekonomikos paklausos tiesdMDS rodo nacionalinio produkto )' ir bendrojo kainq lygio P derinius. Trurnpai apibldinsirne bendrosiospusiausvyros modeliokreives. kuriemsesant pasiekiama prekiqrinkospusiausvyra. IS rodo nacionalinio produkto I ir paltkanq normos r derinius. 9. LM rodo nacionalinio produkto I ir pal[kanq normos .12 pav. darbo ir prekiq . parodytas l3 paveiksle.yra pr"rsiausviros.Bendrosiospusiausvyros modelis. naudoiant MDS-AS ir IS-LM kreives. kuriems esantpasiekiatrapinigq rinkos pusiausvyra. \ Y Y Y Y(r-) 9.

Kai Zinoma rnakroekonomine paklausoskreivd MDS. d) a) 9. gamybos veiksnirl kreives Fs ir Fp kirsis taSke. kurierns esant nacionalines pajarnoslygios gamybosveiksniqsavininkq paj bendrosioms amoms. kuriems esant bendrosiosgamybos veiksniq pajamoslygios bendrierns savininkr4 i5tekliq kaitams. Bendrosios pusiausvyros rnodelis Gamybos veiksniq pasifllos kreive F5 rodo iStekliq kainq pp ir gamybos veiksniq . 9. Garnybos veiksniq paklausoskreivd Fp rodo iStekliq kainq p5 ir garnybosveiksniq F derinius.Bendroji pasir"rla rodo nacionalinioprodukto I ir bendrojo kainq AS lygio P derinius. pusiausvyros nacionalinis produktas yra YE.kuris atitinka iitekliu 334 . Prekiq ir pinigq rinkose pusiauslyra pasiekiamataike. kuriems esant uZtikrinarna gamybos veiksniq rinkos puslaLlsvyra.13 paveikslas rodo.rsiausvyros produktq Y6. kad.13 pav. kuris atitinka pusiauslyrospalukanq florm{ 16 ir pr. esant pusiauslyros kainq lygiui p6.F derinius.

ribinio polinkio vartotikoeficientas.tai mokesdiaiuZ papildornaigautqpajamqvienet4. kuri vadinameautonominiuvartojirnu.M ./ / f t g r y n i e j i r n o k e s i ' i a i ) t v . naudojantgarnybos veiksniq kiekl Fp. iStekliq. Keinso poZilriu. Nacionalinio produkto apimtis 16 pagarninama. Tadiau Y ir F visada kinta ta padia kryptimi. F.pusiausvyros kainq lygt PrE ir i5tekliqpusiausvyros apimti -lp. 9. DZ. didejant L Kai pusiausvyra pasiekiarna visi3ko JJf .autonominisvartojimas. PavyzdLiui. t .infliacijoslukesdiai. r. iemia Jie vartojimo pokyti.G ( v y r i a u s y b e s n i S l a i d o s ) .tai kintarnasis.rktas gali bfiti pasiektas. BENDROSIOS MAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIO PRAKTINIS NAUDOJIMAS Nagrindtasis pusiausvyros modelis tinka analizuojant iSoriniq (egzogeniniq) veiksniqpoveikl ekonornikai. Pusiausvyros modelio analizeskaidoma1 dvi dalis. kad C: a+cxY: dia a . Kai pnsiausvyra pasiekiarna Zemiau visiSko uZimtur. egzistLroja i5oriniai kintamieji. l5orinis veiksnys (egzogenous factor) .marginal taxes rate) . ( p i n i g r l .9. kurie veikia vartojirnqC. M. nes pusiausvyros prodr. pasi[la). Tai pal[kanq norma. v e i k i a n i i u s p u s i a u s v y r o s r o d e l i : t a i 7 ( i n v e s t i c i j o s l . e Ekonomikosbuklg galirnaiSreik5tiketuriaisvidiniais kintamaisiais Y. )'. c . nacionalinis PanaSiai galirna apibldinti ir kitus i5orinius kintarnuosirrs. P.prekiq) vdl pasiekiapusiausvyrE Vidinis veiksnvs (endogenous factor) . P.kurio neveikia modelio rySiai. I5oriniai kintamieji sutrikdo ekonominEpusiausvyrq. Ribind mokesiiq norma (MT .tai kinlamieji. t p t n i g qp a k l a u s a ) .ri. todel pusiausvyros modelio analizeipakankakintamqjq Y. r.no.13 paveikslas.bendrasis produktas. Priminsime. nacionalines pajarnosauga. Vidiniq kintamqjq tarpusaviopriklausomybE rodo 9.Todel keidiasi vidiniai (endogeniniai) kintamieji.nesant visi5kam uZimturnui ir esant visi5kam uZimtumr.kol po tam tikro laiko visosrinkos (pinigt1.arba iiorinis vafiojirnas. Uf giAine mokesdiqnorma). susijE tarpusavyj funkcinepriklausomybe. jokie nustatyti veikiantis ekonomikos modeli.ar iSoriniuvartojirnu.

ri kainr-1 lygiui P7 ir pusiausvyraprekiq rinkoje pasiekiamaesant pusiausvyros pusiausvyrosproduktui 17. nesant visiSkan. Pusiausvyr4 (Y<YB). iY: I A S 9.spardiai augant inlliacinerns kainoms. I gali dideti nedaLrg.rZimturnr. l5oriniqkintamqjq U. M. Prirninsime. T a r k i n e .14 pav. kaip parodyta 9'14 paveiksle. or M o k a r t u s u m a Z d j o u . T a d a k r e i v d sL M l i r atitinkamai de5in€n MDSl paslenka 1LM2 ir MDS2padet[.uZimtumo sqlygornis. l. Tarkirne. kad kreiviq AS. analizuosime dviem atvejais.Y1 ir r7. o pinigq rinkoje . FD ir F5 l[Ziai pastebirni visi5ko uZimturnolygyje.. Pusiausvyra.Tegu pokydiuspinigq rinkoje sukeliai5oriniaikintamieji M.rr. p a d i d e j oM . v U u pokydiqpoveikispusiausvyrai 336 .

o Ii neZymiai padidejaiki fi.pavaizduotomis 9.naZeja nedaug. didejanti5oriniarns veiksnianrs 7 . o Y2kreivejeMDS2 surnaZeja ). ir r naLdla. P r r s i a r r s v y r e. Kadangi ry pakilo iki 13.13 paveiksle.r padideja. iki 2 . maZdjant.todel M5 > Mp. sLrmaZetq ry iki /7 iki Y5.r l.MDS > AS ir kreive MDS paslenka de5inen i pakitLrs MDS2 padeti. lyntai padidejaY. MaZejanlr. . Siuoatvejuryikiai didejainfliacija.s a n t v i s i S k a mt r Z i r n t t r r n t(ry 2 y t ) .. iki Labai pakilus kainoms. o LM1 pradZiojepaslinktqi padetl LMa. didejant ar M. i padeti LM2. padidejamakroekonomine paklausair MDS1 paslenkade5ineni padet!MDS2. o p1 ri didejaiki P:. < Mo. padidejobendrosios i5laidosAE. kainq lygiui. Siuo atveju.5. Kadangi kainos labai pakilo. todel r7 dideja iki r_. kaip parodyta 9.bet P lygis pakyla nedaug. D e l n l .bet kokybiniaipokydiairinkose. kreive MDS paslinktrlkairen o tai iki MDS3.to pokyiitl 17 surnaZ€jarki rt.ir kainq lygis P7 padideja iki ikiP. kairdn. Jei . y didejimaspastunia kreivg IS1 i paderi IS2. pasiekus visiskq uZirntun. pagal MDSz kreivE sunaZeja iki I. M.kainq lygis kyla iki P j. todel r kyla..W ir MT . padidejus{ padideja pinigq paklausaMp.14paveiksle. . kreive LM2 paslenkaatgal iki LM3 padeties. k r c i r e L M 1 p u s l e n k ia a d e t [ L M 2 . Galutinis rezultatas: padideja iki rj. Pinigq pasilla sr. Del iSoriniq kintanrtjq M. 337 .u. yt padideja )z.15paveiksle.o paklausarnaZejo. p o k y i i t l p i n i g t l u s i l r l a p p padidejo.r. tr p. sumaZetq.kreivd LM1 paslenka kair€n.nes Mo > Ms.Kadangi AS2<MDS. nes lvykiq sekabus kitokia negr-r Kreiviq pokydiaiparodyti9.Toddl sLunaZeja ir F5 atitinkamaisurnaZeja Kreive AS1 paslenka AS. anksdiau.. padidetrl r. dideja ir.{1. o M11 Ms maleja. 9.rvesticijos.galimapasinaudoti lenteleir 9.Del to. G ar rnaZdjant o. kai labiau domina ne kiekybiniai. pinigq pasiulasurnaZejo. todel MDS dideja. Tarkirne.1 kreivemis.i padetiAS2. M o paclidettl.l)el to.Trumpai nurodysirnelvykiq sekq.. AnalizuojantekonominE situacijqprakti3kai.1 lenteleje parodyti visi galirni i5orinir4 veiksnir4 pokydiai ir jq poveikis vidiniams kintarniesiems r. Kai kainos pakilo. Todel kainq lygis labai pakyla nuo P7 iki P:.r4.veikiant i5oriniamsveiksniarns. o veliau griZrq ! LMs padetl.kad padidesi5tekliq kainos. Y.rkristq P5. tikdtina..investicijosmaZejair ). i r t t t .o Pl nr. Yldideja iki yj. S i u o l r r e j r r l i pusiausvyros nacionalinis produktas pagamintas.

ir vyriausybe nutaria didinti bendr4siasiSlaidasAE. vyriausybespolitika b[tq sekrninga. ZodLiu. Mhsq anksdiau nagrinetusatvejustaip pat galima rasti 9. 338 . Vyriausybes veiklos pasekmes galime tirti pagal lenteles pirm4 eilutg. Bendrqirl iSlaidq augimopoveikispusiausvyrai Tarkirne. gatnybos apimtis maleja. situacija susiklostonesantvisi5kam uZimtumui. didinant valstybespirkimus G . kad paskatintqverslo aktyvumq. Tarkime. Jos duomenys liudija.15 pav.t2 f1 lSz AS' MDSI 9. AE augimo galima pasiekti.1 lenteleje. o kainq lygis padidetr-1 nedaug. ar maLtnant ribing mokesdiqnorrn4 tLlZ . kad mineti vyriausybds veiksmai pakeltq palukanq norm4 Lymiai padidintq nacionalinio produkto apimt[. Taip pat pagal lentelggalima tirti bet kurio iSorinioparametropoveiki vidiniams kintamiesiems.

a .N :t t :t :n a .N Z . .: '= + l Q l < = e r < = > =!' > l\ lFa lFl \ . l \ -lF.G E E ^ a . " J l a e e > l L l . * = . 339 I .N E 1t :t . ..-- tte ?ra " lF- "lr ' lFt" lz a ile e. > e t < j l\ lF+ t < : .G :t .1) .N :6r IF :t .t 2t+ F .t )N a E 9 o I E o j E E a E F l f \ a + . E .

Keinso ir klasikinio ekonomikosmodeliq skirtumus.M.. K4 rodo makroekonomikos paklausos tiese? pasi[loskreivg. pagal . 2. 3. pagalD1. ivertinant jos ka5tLrs darborinkoje? NubreZkite darbo rinkos kreives ir paaiikinkite jq tarpusavio rySius. Nurodykite esminiusDZ.iSstumimo" klasikini ir DZ.kuriuos sukelia Paai5kinkite nominaliosiospinigq pasi[los padidejimas.ro sElyga. . Keinso ir klasikini rnodell. . . 340 . .7 paveikslu..Pagrindin6ss4vokos r . paklausos poZi[ris pasihlos poZiLrris Dz. PaaiSkinkite poveiki. .palyginkite ekonomikospokydius stipriq sukrdtirnqatveju. kintant realiajamdarbo uZmokesdiui. 6.M. . pagal klasikini modeli ekonomikospokydius. 4. ApibIdinkite bendrosios Kokia yra firmos pelno maksirnizavin. r t t . 8. . Keinsomodelis klasikinisekonornikos modelis visiSkouZimturnogamyboslygis paklausos makroekonomikos kreive bendrojipasitlostiese pelno maksimizavimosqlyga realusisdarbo uZmokestis ribinis darbo produktas darbojega darbopaklausostiese darbojegos tiesd uZimtumotiese natlralusisneclarbo lygis savanoriaibedarbiar o o r o . Naudodamiesi 9. . M. . Keinso model[. PaaiSkinkite skatinandiosios fiskalinds politikos pasekn-res pagal D'2. 5. 1. r r . . 9. . padidejusvyriausybdsiSlaidoms.llos eklektindsbendrosios kreive darbokiekis gamybos veiksniqpaklausos kreive gamybosveiksniq pasiDlos kreive garnybosveiksniq rinkos pusiausvyra bendrosios makroekonotnikos pusiausvyros modelis kintamasis i5orinis vidiniskintalnasis Kartojimo klausimai l. M. priverstiniaibedarbiai potencialusis produktas poveikis i5stun-rirno pasi[lospolitika pasir. . . . M. Keinsornodel[.

pasiuloskreivg. NubreZkiteir paai5kinkiteeklektinEbendrosios pateiktumodeliu. MDS. visi5karn uZirntumui. nurodykite iSoriniq kintamqjq pokydiq poveikius. I .ll paveiksle ekonomikos pusiausvyros gr4Zinim4 kai staigapadidejanominalioji pinigq pasiDla. Naudodamiesi 9. P poky(.paai5kinkite il. o M o maZeja. Galiausiai pasifiloskreivq. nubreZkite bendrosios I3. 12. kai pusiausvyra pasiekiama. pusiausvyra kai esant. Y. m b) pasiekiama o. LM. Apibfidinkitei5orinius vidiniuskintamuosius. iSoriniaikintamieji: a) M s dideja.ius. ir 14. AS jei poslinkius ir vidiniq kintamLjq r. esant n e v i s i 5 k au Z i m t u m u i . Tuo tikslu laisvai pasirinkite garnybos veiksniq pasi[los kreivg Fs ir keletE jq kertandiq garnybos veiksniq paklausoskreiviq Fp. Naudodamiesi makroekonomikos pusiausvyros modeliu. kreiviq lS. Nustatykiterinkos pusiausvyrosta5kusir jais naudodamiesi nubrdZkite bendrojoprodukto funkcijE Y(F).7 . 10. Nustatykite bendrqj4 pasifilos kreivg. G dicleja.

eko_nominig yra stabiffiffiitili.y. 1924). 1904-1989). Pri€mus tobulosios konkurencijos modeliui bhdingas nacionalinioprodukto didejimo tendencijEtenkina tos sqlygas. Neoklasikine.nulinio augimo" problema. atsiZvelgiant pagrindinius i ir veiksnius. Robertas Baras (Barro. vykstantis del jq kainq pasikeitimo.kapitalq darb4 technikospaZang4 pan.N .t. ) ) . pavyzdLiui. papildomq spartaus ir augimo Saltiniqpaie5ka kt. Del to gamybos tunkcrjoje pakinta naudojamq gamybos veiksniq santykis. Eusejaus Deivido Domaro (Dornar.r augiino teorijq grupes: augimg teorija teigia. augimo tendencijq ir ternpq bei subalansuoto augirro optirnalios trajektorijos nustatymas. 10. pastovaus augimo temprl uZtikrinimas. naudosir kaStqproblemq. kad ekonomika l. g.1. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA Ekonominio augimo teorijos tiria veiksnius. Juose numanomas gamybos veiksnitl kainq lankstumo ilguoju laikotarpiu i5saugojimas ir veiksniq pakeitimas. uZtikrinandiusrealiojo produkto didejirnq ir bendrojo nacionalinio (o taip pat ir bendrojo vidar.. Sie modeliai pagristi gamybos funkcijos teorija.t.pr"rsiausvyros padios pelno maksimizavirnosqlygos. ir jai b[dingi visi5ko uZinttutlto tendencija. S i t e o r i j ap a b r e Z i a . Dabartiniu laikotarpiukuriami ir pletojami nauji ekonominesteorijos augimo teorija (RobertasLukas ar modeliai. o pirmiausia pasikeidia kapitalo imlumas.Rojaus Forbso Harodo garnybos (Hanod.endogenine" . tokioms kaip: . John Richard.a d r i n k a .. pagrinding augimo problem4 . DZono Hikso (Hicks.augimo veiksniq ir jq indelio i augirn4 apskaidiavimas. Robert). Roberto Mertono Solou (Solow. nagrineja ir atskleidZia Jos sprendZia pakankamaispartausir sdkmingoekonominio augimo Saltinius. l S t o k e i . Ekonominio augirno analizeatliekamakuriant ir naudojant ivairiLrs augimo modelius. Ray Forbs.. Pastarieji s4lygos i5tekliq apsaugEir tuo padiu Svelnins iStekliq ribotumo problem4. 19l4). 1890-1978)ir kt.r e a g r r o d a m g a r n t i n i t l Ia iStekliq ribotumq automatiSkai paskatins endogeninius technologinius pokydius.rs) pastovrl Salies gamybinio pajegumo kilimq. Romeras (Romer P. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESME Dabartiniu laikotarpiu dorninuoja dvi pagrindines ekonoutini<. Sios teorijos taikymo sekme ypad priklauso nuo padios politikos.. P.) k S t o k e iN .gautq augimo rezultatq ir pasekmiq ivertinrmas. vadinami . Robert Merton.. g. Evesey David. realioji pal[kanq nonna yra lygi J+L .augimoteikiamos SiLl teorijri ktrejai daug demesio skiria ir kitoms visapusi5kai svarbioms augirno problemoms.naujEja" (Lucas. bei Salies ekonorniniopajegurno ekonomines 10. Robert).

2. Ekspertq pateiktos prognozds laikotarpiuiiki 2015 m. Klaidingai formuojant garnybos struktfir4 ir netinkamai parenkant ekonomikos pletojirno gaires. Zymi dalis iStekliq i5eikvojama nenaudingai. kad jq ivykdymo tikimybe labai rnenka. socialines kovos uZ ekonominio augimo rezultatq perskirstym4aktyvejimas verdia mokslininkus tirti vis daugiau augimo problemq.skatino kurti naujas energij4 taupandiastechnologijas ir kartu neigiamai paveike kapitalo pelningumodinamik4. geroves kilimas.Pasak Sios Gorijos Salininkq. M. kad jie i5pledia DZ.kuri apibfidinarealiojo BVP (BNP) augimas. ' Siuolaikiniq ekonominiq problemq a5trejirnas. kaip bendrosios paklausos dalies ir kaip pagrindinio kapitalo ol€timo.antpeilio aSrnenq". kad JAV ekonomikos augimo 343 . keidiant atskirusjq kintarnusveiksnius i5 iSoriniq i vidinius. DZ. nepaliaujamaijuos modifikuojant. Ypatingasdemesyscia skiriamasdvigubam investicijq ir santaupq. dideja jq naudojirnopraktikoje galimybesir svarba. tempai. Gyventojai vertina savo Salies [kio vienetq ir padiq valstybiniq institucrjq veiklq pagal ekonominio augimo ir gyvenimo lygio dinamik4. Salies ekonomikai padaromasunkiai padengiamq nuostolir. ir imant gvildenti ekonomines b0kles dinamiSkurnq. i5 esrnds pakeite mokslo ir technikos paZangos prioritetus ir ekonorniniqrodikliq dinamik4 daugelyjepasaulio Saliq. nei5vengiamai i5kreipiarna net suardorna ir objektyvi Saliesgyventojq vartojimo strukt[ra.bet Zymia dalimi ir nuo uZsienioekonominiq ir politiniq veiksniq. kad globalizacijaskatins tolimesni pasaulinds ekonomikosaugirnq. nukendiadidZioji Salies gyventojqdalis. PavyzdLiu| didelis naftos kainq pakilimas pasaulineje rinkoje 1913-1914m.patenkama dinarniniq i procesqtyrimo sriti. jo Ekonominis augimas.kokybe ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo Salies[kio pajegumo. Kita vertus. ilgalaikis valstybds gamybinio potencialo pletojimas. rodo. M.kapitalo ribiniam produktui. Keinso ir neokeinsistine ekonominio augimo teorija rinkos ekonomi[q irittuoji [ai[nestabiliq i5 prigimties ir balansuojandiq . Ekonominiamaugimuiyra svarbus globalizacijos ir veiksnys.tai pagamintq prekiq ir suteiktq paslaugq apimties padidejimasper tam tikrE laikotarp[. pusiausvyrai bfitinos s4lygos yra tokios grieZtos.Galirna sakyti. Ekonominio augimo tikslas yra vartojimas.. Keinsoteorijostaikymoribas. o realusisdarbo uZmokestis lygus ribiniam darbo produktui. Del to kuriami nauji augimo modeliai tampa vis sudetingesni. tobulinant esamus augimo modelius. ir tada ne[rnanoma pasiektigalutinio ekonominio augimo tikslo. vaidmeniui. Ekonominis augimas (econornicgrowth) . Neokeinsistiniai augimo modeliai skiriami nestabilumoir nedarbonagrinejirnui. Kita vertus. Manorna.

iuruufJ valstybiq. Agenda 21: Vision Janicke M.. Globaline aptint or potititu au. 3) pakilimas. ) kelio I branclq 5) masinio V' Rostou veikale .. UJsinurrOoiundi4 sektoriq' pasiZyrrindi4 Zemu mokslu.un.ki klasifikavimo principq raidoscharakteristika: visuomends technin€ekonomine .jie Europoje padidesnuo 2 proc' iki 2'4 proc'' stabilfis.tradicinesvisuomends staclijqV' Rostou prirnityvia technologija' pagrista ikinjutoniniu visuomeng.o lygis' flkio Sakine penkias augimo Visuomends uitty*oti proceseV' Rostou paZymi visuomene. paprastai turindi4 iiAeti z!-e" [kio darbo na5umolygiu ir hierarchinesocialinestruktlra' stadijoje sudaromos Antrojoje . apibfidinakaip Pirmql4 .ir paclidinsekonominespolitikoskoordinavim.stadija.o.uomend' ir uiruo-"n".fuenybi*kai struktfira' vafiojimo strukt[ra ir kt' iJ.t taikyti kit. Das 21 Jahrhundert/In: B.ocly.flnif. Trediojoje-pakilimo*stadlojetrumpusatsitiktinioekonomtnto tampantis iprastine [kio aktyvumo impulsus iakeidia stabilus augimas' ypatybes:tai nors vienos funkcionavimos4lyga. dk uZdavinYs'.u".tu' igyvendinim4 . upiui" hygoje .Trumpai Siasstadijas stadijas5e5tqa_ gyuerriilo totyue. 1916) i..|. Wtrirr-t-.rr: -:^ ^r. paieskos apibudinsime. . iSriuyrty. jos strateginepldtra konfliktus.ne pradetakurti. iabiau issivysdiusiqSaliq itak4' Visa kaip aisakasi oasireiskianacionalizmas. Ekonominiuugi-E Europojeskatinskapitalo skaidiuojant iniegracija vieningos valiutos _ivedimas . b) susidr.Nekomug. iai tampavarom4jabhsimqqpermainqjesa' .2) pereinamoji survr.v1s. .Siai stadijaibfidingosdar dvi spardiais augimo. pasiZyroindios reik5rningospru*o*.potititu ir augimo stadijos" (1971 m') Velesniame savo atrgimo penlias ankstesnes vystyrn4si.kurias iveikia iiro.iusVoltasVitmenasRostou(Rostow'Walt augimo stadijos:. yra XXI amZiaus prarronindsgamybos lygiui ir stambios techniniarn ISskirtinivaictmen! proceseteikia augimo stadijq teorija' J4 evoliucijos viespatavimuivrsuomenes suformulavoarnerikieeiriprofeso. tempais' ir 5akos."^ Siuolaikinrspuruulir. (1999).)' iii pasiutevietoj ekonominiqsanklodq'sistemr"l (f C6O nistinis manifestas" pagal kuri aygimo..qga^rtineiaplinkai.Taipalankiaiveiksglobalinioukio XX a' spaltus ekonotninis reguliavim4 kitose pasaulio Salyse'Kita veflus' problemas su kuriomis tik dar ruuiuu is..Ekonominio m.. tai: l) traclicind stadijas.. Bruel (Hg).ystino ir pagilino globalines skurd* c) karus rr "G.iipapildo atsiZvelgia dvasiniZmogaus i . palaikandiospaZangiosukio strukturos oolitines ar visuomeninesstrukiarros. a) Lai. varlol1mo.S-kil. fai susijE su moclemausmokslo hnansi5kai remti naujq idejq 'Sio1t Zernes lkyje rr asmenll' pasirengusiq. formuojasi naujasis elitas ir J"{l"l: pari.pereinamosios visuomends Zinir'1panaudojimu pakilimo prieiaidos. arnMain' Frankfurt Entwicklung' Nachhaltigc I 344 . Europos .stadijq kriteitii". tempaibus pakankarnai judejimas pagal BNP.

Fakti5kaitai ankstyvojoindustrializaviruo stadija. b) nulinio augimo. sudetingr4ma5inq gamyba). elektrolechnikos pramond.Cia atsirandair spardiai vystosi naujos gamybos Sakos.pasiekiamas pasitelkuspapildon-rus ggqf. c) neigiami. pasiekiamas naudojant Lymiai tobulesniusgamybosveiksniusir paZangesnes technologijas. Sio tipo augirno rezultatas yra ne tik produkcijos gamybos apimties padidejirnas.rnkcionavimas.bet ir gyvenimokokybespaieSkos poreikis. revolir.rcij4.stadijoje fonnuojasi daugiaSake strukt0ra. Rostou vertinimus. Ketvirlojoje . Zinoma. ir daugiau. iki Siolenepaliaujarnos paZangos paprastai stadijoje. Ekonomineje tikroveje grynu pavidalu neegzistuoja vienas i5 5ir1 ne augimo tipq.kuriq svarbiausieji Sie: yra t.kelio i brand4 . atsiranda Siuolaikines pramonds Sakos (automobiliq chemlos. investicijq dalis nacionulindse pajarnose padideja 20 procenrq. d) optimalLis. kaip buvo pasiektasgamybosapimtiespadidejimas.pletim4si. kokio garnybosveiksnio deka jis gautas:ar del kokybinio.stadrjoje keidiasi ekonornind strukt0ra paslaugqsferos ir techniSkaisudetingq ilgojo laikotarpio vartojimo reikmenq rnasinesgamybos naudai. Rostou Si4 stadij4 apibre2ekaip prarnoninq V. jeigu gaminama ? 345 . iSsipledia poreikiq patenkinimo galirnybes.aukSto masinio vartojirno visuomends . s b) tqlglr-qyy*L**ekonominis augimas.) tik JAV ir Kanada buvo pasiekusios5i4 stadij4 JAV perejirnui i5 4 i 5 stadija prireike Simto rnetr. Pagalantrqji kriterijq iSskiriarni tempai: Sie a) dideli (spartfis). Garnybosapimtieskitimo tempqdydis. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA i Jq galirnasudarytipagal [vairiuskriterijus. Kurie jq naudingesni?15 pirmo Zvilgsnio galirna b0tq teikti pirmenybEspartiems augirnotempams.baigiasiindustrializavirno 60 procesas.vyksta visuomendsurbanizavitnas. trunkandioje metq. paprastaikuris nors i5 jq dominuoja priklausornainuo to. Sioje stadrjojeformuojasine vien rnaterialines gerovdssiekimo poreikis. r 2.1. ar del kiekybinio veiksniq pasikeitimo. bet ir produkcijoskokyb€spagerejimas. Pagal V.lryus -ekonominis gamyDovelKSnrus.nes. Garnybosveiksniq naudojimopobfidis. knygos raSymo metu (1959m. *-?agal pinn4lI kriterrjqiSsk iriamas: augimas. investicijqir santaupq dalis nacionalinese pajamose padidejanuo 5 iki l0 proc. fr. I0.2.pagaminusdaugiauprodukcijos. Penktojoje .

kooperaciniq ry5iq nutrukimas. ekonomika turi tenkinti Zmoniq poreikius.Jie neturi b[ti labai auk5ti. kurioje pabreZiama subalansuotos pletros reikalavimq igyvendinimo b[tinumas. moraliSkai ir pramonejeir kt.IlgalaikesLietuvos [kio (ekonomikos)pletros strategijos"iki 2015 m.kadahgipemelyg auk5tiaugirno tempai. 1994. didinant produkcijosvienetui) ir darbo na5umtl kapitalo imlumq (kapitalo sunaudojim4 karines iSlaidas (pagarnintos produkcijos kiek[ per laiko vienetq). Consutnption. pletra. paZymetina.todel ypad svarbttsZingsnis ES subalansuotos I buvo .kadangi gali bhti pasiekiami:a) maZinant medZiagq imlurn4 (medZiagq sunaudojimq produkcijos vienetui). akcentuojama. kad 5i problemaekonomineje Vertinant ekonornin[augirnq jo dinamikE. 2 Syrnposiun. 19 20 january. ES intensyviai rengia subalansuotospletros strategij. kulthriniq. ekonominiq problemq subalansuot4 palanki galimybe integruotis Dabartiniu laikotarpiuLietuvai susidaro pletros strategijosprocesus. kaip [rodo makroekonomika. neauganti ekonomika nera statine pletros padi4 subalansuotos geriausiaiiSreiSkiantis apibrdZimas.. Apskritai teorrjojekol kas dar nera i5sprEsta. sprendimq. paruo5irnas.produkcija yra kokybiSka ir gamybos priear.rgiostruktura leidZia geriau tenkinti visq taikiq gyventojqporeikius. Sustainable 346 . Nonvay. Kornisijos nuomone. Neigiami ekonominio augimo ternpai larnpa krizes reiSkiniq [rodymu. Tadiau Pletra be augimo kitaip dar vadinama subalansuota .tempus ir kitus rodiklius naudojarnajau 2 skyriuje pamineta JTO institucrjq patvirtinta Nacionaliniq s4skaitqsistema. tadiauekonomikosaugimasturi atitikti ekologinesgalimybes. Zlugus senajai biurokratinio valdymo sistemai. Tinkarniar-rsias komisijos': ir itlej4 yra paruoStas JTO Aplinkos apsaugos vystymotarptautin€s development). nesudarydamapavojaus busimoms kartoms patenkinti jq poreikius.ji nuolat palaikorna ir atsinaujina.tai tokia Subalansuota pl€tra (sustainable pletra. technikosdominavimasSalies fizi5kai nusid6vdjusios Salies Optimaliis ekonominio augimo tempai turi remtis susidariusia jos pusiausvyrair tuo pat metu bfiti svarbiausia uZtikrinimo makroekonomine priemone. M[sq Saliesekonominiq augirno tempq kritirn4 galima paai5kinti Siomis aplinkybemis: staigus senq gamybiniq .r: Oslo.b) rnaZinant (karindspaskirtiesprodukcijosgamybosapimt[). neiSvengiamaisukelia infliacij4. Nulinio ekonominio augimo tempai per santykinaitrurnp4 laikotarpi nesukelslabai neigiamq pasekmiq. kuri patenkina dabartinio laikmedio poreikius.5 kurioje kad ji apima ne tik aplinkq bet kartu ir socialiniq.

todeljis nuolatoskeidiasi. mokslo ir technikospaZangos blkles ir gautq rezultatrlpanaudojimo efektyvumo.kokybes. Edward) atliko pagrindiniq ekonorninioaugirno veiksniq realausind€lio I BNP prieaugl tyrimus ir gavo tokius rezultatus:1929-1982 darbo sEnaudq rn.Kita vertus. a b l c8 l .C 1 9 7 9 .valstybesfiskaline politika. padidinimasuZtikrino 32 proc.3. Be to Sierodikliai yra visapusi5kaitobulinami. Antroje. verslininkystes sugebejimaiir b) paklausos veiksniai . JAV BNP prieaugio. ivertinantisgrynoslos ekonominesgerovds rodiklio (NEW) ignoruotassubalansuotumo aplinkos ir problemas. (Cobb.rs. kartaisnet uki prie5laringai. Accounting for Slower Econornic Growth. Kobo H. ribinis polinkis taupyti ir ribinis polinkis investuoti. drqsos ir daLrgelio kitq vadybiniq ir nevadybiniqsavybiqfunkcija.strukt[ros ir jti paskirstymobei panaudojirno laipsnio.Denison. PavyzdLiui. talento. M[sq amZininkasJAV ekonomistas Edvardas Denisonas' (Denison.lokornotyvas"tiek kiekybiniu ir struktLrriniu.y. ekonominioaugimo veiksniai grupuojamii dvi grupes: l) tiesioginioir 2) netiesioginio poveikio..Ekonominio augimo ternpaipriklausonuo dar. i5tekliq kiekio didinimas ir jq kokybes gerinimas del mokslo ir technikos naujoviqdiegirnolabai padidinagarnybinI visuomen€s pajegurnq ir bendrajI nacionaliniprodukt4. kapitalas.gamtiniaii5tekliai. Kiekvienam ekonominioaugimo veiksniui daro [takq visi kiti auginro veiksniaiir bendrasocialine bei ekonomind raida.) ir J.t.) subalansuotos ekonominesgerovdsindeksas. D. Sie veiksniai paveikia sukurtqii BNP skirtingai. netiesioginio poveikio augimui.laisvalaikiotrukmd ir kt. T 347 . ' Edward F. H. veiksniq grupeje yra tokie svarbus augin-ro veiksniai kaip darbo uZmokesdio dydis ir jo dinamika.darbo istekliai.y. AtsiZvelgusI tai. kokybiniu poZifiriu.rgelio veiksniq: ekonominiq iStekliqapimties. siekiant juose atspindeti garntos i5tekliq ir aplinkosb[k19.Siuolaikiniokapitalo panaudojirnas ir gamybaapskritaipriklausonuo esamoverslo organizavimolygio. 15jq Siuometu populiariausias Dali (Daly. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IRJU POVEIKIO AUGIMUI CHARAKTERI STIKA EkonominioaugimoveiksniaiSalies veikia labailvairiai.veikianti kaip pagrindinisekonomikosaugirno tiek .vis didesngsvarb4qgyjatokie gerovesrodikliai kaip gyvenirno. o Sissavo ruoZtu yra [vairiq ekonominiq subjektq iSsilavinimo. 6tl procentr. J. jo IS tilnUq darbonaiumo itaka BNP prieaugiuibuvo dar Zenklesne. uZsienio ry5iq intensyvumo. visossistemos subalansavimo.o darbo na5umas likusiruq dal1. 10. Washington.bendroji paklausa. I pirms grupg patenkatokie pagrindiniaiveiksniai:a) pasifilosveiksniai. Vertinant ekonominio augirnotempus. BNp padidejo t.mokslas ir technologrja.

Norint rnaksirnizuoti teikiam4 naud4 ir minirnizuoti jo ka5tus. labai svarbu ekonominio augirno procesq tinkamai r e g u l i u o t i . naudq bei gautr4rezultatq efektyvumq laikLr atlikti reikiarn4 augirno masto korekcijq ir parinkti prioritetinesSalies pletroskryptis. vienetais). I0. ekonornikos o Trentls in Developing Econornics 1996.k o n t r o l i u o t ii r v a l d y t i . augimo tempqspartejantis letejimas.y.Nagrinejantvieno produkto gamyb4 jo augirnqgalirna matuoti fiziniais vienetais (turio.. Pirminiai. privalu parinkti tinkarntl augimo veiksniq derinl ir neperZengti draudZiamosaugirno ribos.maZinantisdarbo na5urno su itakqBNP ir pateiktas rninusoZenklu.4.skirstymo panaudotine da[ iSlaidq skirtq inveslicijorns...p. 348 .antiaugirnas". bet ir nustatyti tinkarniausiq jq derini prognozuojamam laikotarpiui.y. 10.D. Mtisq SalyjeXX arnZiar. del parengimo l4 proc. IES.4 Vadinasi. e i a l a b u i p a d e d at e o r i n i q e k o n o r n i n i r l augirno modeliq k[rimas ir praktinis taikymas.28 proc. taip pat ir Lietuvoje.net 78 proc. 7. Ekonominio augimo veiksniai matuojarni vertiniais (piniginiais) ir procentais arba absoliutiniais naturiniais (fiziniais) rodikliais ir iSrei5kiarnas dydZiais. 9 Svietirno profesinio gerinimo . Velesni.19 proc. The World Development Report Waslrington. 302.buvo neigiami.8 procenlai.proc. Pasauliobanko duomenimis'. smukimo tempais su minuso Zenklu.: del MTP . pradiniai teoriniai ekonominioaugimo modeliaineiSvengiamai supaprastina kuriuos realaus kai gyvenimo aspektus visai neatsiZvelgia kitus i5 jq.1 lenteleje pateikti jq poveikioekonominiam svarbiausieji tiesioginio augimuiveiksniaiir pagrindine charakteristika.C.Tadiau priimtr4aplinkos apsaugos ir i5tekliq p. Jie padeda ne tik i5siai5kinti bendrus ekonorninio augimo Saltinius. o aplinkosapsaugai. Septernber. Siuo atZvilgiu parnokantisir karlu ispejantis pavyzdysyra neigiarniaugimotempaiper l0 melq visosebuvusiose planines paskutini ekonomikos Salyse. 1996. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO I\IODELIAI IIT JU PRAKTINE REIKSNII yra Ekonominio augimo procesas iabai sudetingas pasirei5kiakaip ir jo ilgalaike tendencija.numatyti augirno eigq ir ivertinti jo kaStus.gamybos ir mastoekonornijos-. istatynq vykdymas pareikalavo M'fP. t.del kapitalos4naudq didinimo . augimotelnpalns virstantprieSingais. svorio rnalavinro ir t.-9" procentai. uZ kurios prasideda.. letejantysir BVP kasmet sumaZddavo procento.) metiniai vidutiniai bendrojo vidaus produkto augimo tempai. . t.rs de5imtmet[ (1985-1995m.t. Todel istatyminiq instituciniq kitq veiksniqinddlis ir i JAV BNP prieaugi buvo iverlintas kaip neigiamas.r.patobulintiir ir 1 kartu Zymiai sudetingesniekonorninio augirno modeliai leidZia tyrineti kur kas daugiau ekonominiq problemq.

" = ) Y ) F v ) c G z F > x ! F o i a . = Oi: d .2 F N O a . c' q o 'o ! ^ 9 7 s v 3d q F ^ = E F 3 ( n a ' € tr ! ' = = 6 . a I LCts o < Z Q. . = i L A . c P a J d) o 6 SJ'E G ^ l i . )z . a . L . .U 6 : .9 : z > : 2 0 .= N 6 o n ' 9 . : > t r > = 'E a E c 9 .o:= a J .. : o 2 E = e > o : .Y .J .4 o ' l > :t € € c o 6 '. .! 'Ft : ! = F bo 6 'I] o J f E f J E N := = 'o ( d oji o .O v i a c - t4 Ef' 7s I . Eo * 6 C q ) t r .= d ) d 6 = N o . Y:= € .. N d olJ .l o € tr ! . F o F = q '. - b O o = ^ = : \ * 9 J r . c bO 6 x 6 v > ' .a O . - L z v . o a o.r.o d u . * o 5 N ! L L € i 'a o- E € ' 6 a .i : u F ' t h o O E u .Y > . o.3 'C = 2-4 ! . o .. .. i tr. ! - >. = Z a 2 1 N i :- > ^ .F 'o I (..= ! = h C t > .: i: = o rj ' * d a .

5 ) 350 .teorindspaZihros. I 0.pastovuskapitalo nusidevejimokoeficientas. .4) yr . I=C+S.narnq [kiq vartojimas. dK ^K(t)=-(r). S=sxI/i (r0.M. dt 6 7 =g x L .R.grynasis iSvestine.s:const. Harodo ir (R. SoloLrmodelis . konkr-rrencijai Solou modelis)ir netobulajai E. svarbiausius ekonominio Solou ekonominio augimo modelis (Solou economlcgrowth model) . C .Teorinis ekonominio augimo modelistobulosioskonkurencijos sqlygomis R. 4) dra (10. AK . S . ir penkiq L lygdiq sistema: r) 2) Y = f(K. s. Siarne modelyje makroekonomikq apib[dina penki kintamieji: I galutinio produkto kiekis.taupymo(kaupimo) K=AK+pxK. ( r0 . esant tobulajai (DZ. Keinso.Panagrinekirne ekonornistq sukurtus konkredius teortntus ekonominio augimo modelius ir jq teikiarnas galirnybes. nusakomas laiko kapitaloistekliqprieaugis. matematiSkai iSreiSkiantis ir augimoprocesus rezultatus.darboiStekliqkiekis.kapitalo i5tekliqkiekis. 2 ) (10.l.vienas Zinomiausiqpaprastqiqtolydiniq vteno ekonomines dinamikos sektoriaus modeliq.0 < p < l .0 < s < l.. K . lgalinandius tyrineli s4lygornis augirno dinamikq tarp5akinio makroekonominio subalansuoturno (dinaminis tarpSakinis balansas).1) ( r0 .3) cla nonna.4.demesl sutelkiandiosi mokslo ir technikos paZangos vaidmenI ekonominiaur augirnui.L). taip pat universalius modelius. p:const. Domaro rnodeliai).taupylxas (kaupimas).

gauname: r v ^ l l \ / u r l \ L r. pasikeitirnus. Naudojantis pateikta gamybos funkcija. apra5anti tcchnologijospasikeitirnillaike nepriklausomai nuo ekonornikosblklcs kintamr$q (kapitalo.darbojegosprieaugis Ios laiko iSvestine). 4) modeliuoti techning paZangqpagal jos r0Sis5 (autonomrnq. tenkanti kuriarn nors subjektui. aktyviai dalyvaujandiaisgarnybos flrnkcijos (kapitalo.galimassocialinisir ekonominisitarnpospadidejirnas. kurie nesutrikdo pusiausvyrosir yra ekonomiSkai bci socialiai . be to.. 2) surasti optimaliil pastovi4 kaupimo nonnfu esant pastoviarn a p r [ p i n i m u k a p i t a l oS r e k l i a i s : i i 3) nustatytioptimali4 kintamqgamybiniokaupirnonorm4. Materializuota tcchnine paZanga apibtdinama kintarnaisiais. materializuot4neutrali4 nesandiq neutrali4).tenkantisvienam darbuotojui. laiko) pasikeitirno. 35t . valdyrno ir t. g . Zcrncs.saugls" visuornencs poZi[riu. kooperavirno.g : const.r ) ( r0 .arba aprlpinimas kapitalu: T Gan-rybos funkcijq padalijEi5 Z.'= f (k) ' Autonomin€ technind paZanga patcikiarna kaip garnybos funkcija. nustatoma produkto. L ir kapitalas.proporcingo darbo jegos prieaugio koeficientas. skaidiuojant vienam darbuotojui. naSumas): Y v= . R.nes padeda: l) ie5koti ir surasti makroek<-lnomines raidos krypt1 priklausornai nuo didejandioar pastovaus apr[pinimo kapitalu. Solou modelisturi ganapladiastaikymo galimybes.t. Zernes.renyjespecializacijos. Neutrali technine paLanga nusakorna tokiais techniniais pasikeitirnais (autonorninio ar rraterialaus tipo). ISnagrinesime Solou modeli ir jo naudojirnos4lygas. laiko) pasikeitirne. darbo. apimtis (arba darbo produktyvurnas. Nesanti neutrali technine paLanga keidia veiksniq santyki taip.. 6 ) dabargamybosfunkcijq galima perra5yti: .dia Al . R. kad keidiasi rnakroekonorninc dalis pajarnq. darbo. turint on. karru paZeidZiarnasusifomavusiq interesqpusiauslyra.

yra nLrolydZio tai karnpas naleja. Tokia gamybos funkcija apibudinama rnaZejaniiu ribiniu kapitalona5umu. ir tenkandius vienamdarbuoto. kiekvieno darbuotojo pagaminto p r o d L r k ta p i r n t iu Z r a S y s i r na i p : o te .=sx. . kad vartojirnas yra proporcingas pajarnonrs.lpinirno kapitalu funkcije1: j=sxl. gamybos funkcijos kreive tarnpa nuoZulnesne. iStekliais Garnybosfunkcija rodo. Si lygybe parodo ryii tarp esamo kapiralo .l paveiksle pateikiamadarbo naSumoir apr[pinirno kapitalo priklaLrsomybe.8) Funkcija rodo.rintas produktas naudojamassLrskylai dvi clalis i vartojirn4 investicijas. dalis s x y . (10.r0) Kuo didesnisaprDpinimas kapitaluk.taupymo nonla. o Naudodamiesivartojirno funkcija. kad investicijos (kaip ir valtojimas)yra proporcingos nacionalinems pajarnorns skaidiuojantvienatn darbuotojuiyra tik produkto ir. tuo didesnegamybosapirntis ir didesnes investicijos l.vartojimas. i . PasinaLrdojus anksdiaugauta garnybostunkcija.s) dalisyra suvartojarnc. Kiekvienais rnetais pajamq(1 . naudoj amtl kapitaliniamsidejimams.y=(1-s)*y+i. (r0. tenkantis vicnanrdarbLrotojLri. kad. Kiekvieno darbuotojo pagan. didejantaprupinirnui kapitalu.y. parodanti pagarninto produkto dal1. gauname investicijas vienam darbuotojui kaip aprr.f(k) iStekliqir kaupiamo naujokapitalol. apskaidiuota vienam darbuotojui.e) s . (10. arbasutvarkius: i=sx/l dia (l0. Solou rnodelyievartojimo funkcija lgyja Siaform4: c=(l-s)x_v.t. l0.l pav. tenkandios vienamdarbuotojui. parodyta./(fr).investicijos.7) Si lygybe tapati nacionaliniqs4skaitqsistemoslygybei.r. R.sutauporna.l0. kaip taupyrno nonra s paskirstoprodukt4i vartojimo ir investicijqdali i5 kiekvienosapr[pinirno 352 . kiekvienas papildornas kapitalovienetas pagaminavis maZiauprodukto. Si lygyberodo.jui: l=c+r' dia c .

vadina'ra stabilia aprupinirno kapitalo iStekliais b[sena ir yra ekonornikos pusiausvyra ilguoju laikorarpru. o v a r t o j i r n a-s . pavaizduota ta5ke A. 353 . I5 tasko A nuleistasi horizontali4asi statmuorodo stabilqaprlpinirno kapitalo i5tekliaislygl k' . investicijq (i) ir kapitalo nusidevejimas (g+. tenkanti vienam ciarbuotojui. ir yra apr[pinirno kapitalo iStekliaispokytis Ak:0: Lk = i . (g+tr)'t a(k) 10. f ( k ) .y. tai jis nesikeis laiko poZiLiriu. parodo funkctja rp(k). Kuo daugiau apr0pinama kapitalu. Darbo produktyvumopriklausornybd nuo aprlpinirno kapitalo iStekliais Situacija. 10.(S + tt)x ft = 0 . reikalinga LrZtikrinti pastovqapr[pinirnEkapitalu.r)paroclyri esant ivairierns aprupinirno kapitalu k lygiams.toki clarbuotojq aprDpinim4 kaprtalu.1 pav. daugiau nusidevi.investicijq apimtis.Jei ekonomikoje pasiektas toks lygis.f(k) . gamybosapimtis yra .(g + tt)x k =. (g + p)x k .kuo didesnes kapitaloatsargos. : . f ( k ) .Esantbet kuriai kapitalo reiksmeift. Tadiau.s x f ( k ) .apripinirno kapitalo i5tekliaispokytis. tuo didesne gamybos ir investiciiq apirntis. jo tuo Ta5ke A investicijosyra lygios kapitalo nusidevejimui. t. dvi j! veikiandios nes jegos (investicijos kapitalonusidevejirnas) tiksliai subalansuotos.kai investicijoslygios kapitalonusidev€j imui. i n v e s t i c i j o s y rs x f ( k ) .1 pav. priklar-rsomybg nuo paties savgs kitimo. dia Ak .sx .kapitalu t reiksmes. a Aprupini'ro kapitalo istekliais prieaugio priklausomybgnuo esa'o kapitalo apr[pinimo.

tenkantis vienarn asmeniui.nes pemelyg Zemataupymononna neuZtikrina visiSkouZirntumo nusidevejusio ir kapitalo atkfirimo.lnvesticijq yra rraZiaunegu nusiddvikapitalas.ne vaizcle matome. b) kai (g+p) x k > s x.vartojimas. Veliau apmpinimas kagitalu dides tol. Ta5ke A (g+p) k:s x f(k).). didindamasgamybos apimti tol. aprupinarna kapitalo iStekliais. R. esant pradinei stabiliaibtsenai.1 pav. a) makroekononrinio augirno procese norima uzlikrinti paslovrl aprLipinim4kapitalo istekliais./(k).lemiantisstabilq aprupinimokapitalo i5tekliaislygi.kol pasiekia ekonornika naujosstabilios b[senosta5ke D.Grafiniar.todel aprr-rpinimas kiipitalu dides.rs aprrlpinimokapitalo i5tekliaisbfisenq c) kai (g+ 1t) x < s x .ruo sr iki .l(k). todel aprlpinimas kapitalu maZesir artdsi stabilar. Kita vertus.nononnos optimalurnas. priimantis sprendimLrs.paZyrnetoje r ta5ku..tadiaLr kapitalo i5drnirnas. tarkime.rornikapasieks naujos stabilios busenos ta5ke k kuriarne geriar. Kadangi kiekviena valstybd siekia visuornends 354 .Ekonorninis augimasvyksta tik iki tokio laikotarpio.kuriq pasirinkirnas galintaskaip ypad ar ne itin pageidaLrj strategij pavyz<lLiui ama a. pradZio.perkaitinimo" rizika. jeigu esant aprlpinirno kapitalunonnai ft visasturimaskapitaloiStekliqkiekis s x .2 pav. kad taupymo nomta yra svarbiausias veiksnys. tarus. didesnis darbo produktyvurr. Analize supaprastes. kuriai pasitvirtinus. kol ekor.kad subjektas. kuri yra proporcingakapitalo iStekiiarns k. tuotnet rnakroekonorninis augrmo procesasir karlu darbo produktyvLlmo augimasbus sutrikdytas. gali tiesiog parinkti nacionalinio taupymo lyg[ ir atitinkamai tarn tikr4 pastovi4 ekonomikos b[sen4. ir kokybiSko bet augirno poreikiams patenkinti. Surna (g+p/ parodo " kiekvienaismetais nusidevindiq tam tikrq pastoviq kapitalo dali. Tai bus pasiekta taske A. k Koks gi rySystarp taupymo normos ir ekonominio augimo?Didesne taupyrno norffra lemia spartesniusekonorninio augimo ternpus. Vadinasi. ypad sumaZis.as negu ankstesneje stabiliojeekonorrikos situacijoje. kad makroekonomikoje yra tokiq priklausoniybiqir busenq. todel ji investicijos vir5ija dydZiu AB.je lieka nepakitqs.f(k) bus skirlas visi5ko uZitntumo busenai uZtikrinti ir nusidevejusio kapitalo atstatyrrui(10. kadangi investicijq yra daugiau negu nusidevi kapitalas..rnkcija kyla i virSq. Tadiau. Siuo atveju ndra garantuojanras kaupir. tuomet taupyrnonorma yra pakankarna ne tik uZirrtumuiuZtikrintiir nusiddvdjusiam kapitaluiatslatyti. SoloLr modelis rodo. tadiau tai nesitEsia nuolatos.s:. Jeigu tar-rpyrno nonna ekonornikojedideja kaip pavaizduota10. kol pasieks stabilaus aprupinimo kapitaloiStekliais busenzl. i5lieka ekonomikos . ypad aktualu. investicijq tai fr.koks bfitent kapitalokaupimasyra optimalus.r ".

or Kaip suZinoti.auksines" taisykles reikalavimams? eia reikia nustatyti vieno clarbuotojo vartojirnE uii 1o didZiausiq reikirng.yra t7*k*..vol. 1961.r.lra5ius ivedus supaprastinimq reik5mes. Kadangi reikia nustatyti stabilausvarlojimo dyd[. /o-frr\xlr i 1 : s 1x f ( k ) 0 k r t- 10. ekonominio augimo taisykle (golden level of capital accumulation/formation goldenrule of economicgrow.auksine'.. uZtikrinantisstabilizlbhsenq esant maksirnaliam vartojimo lygiui. yra f(k ).. esantstabiliamapr[pinimui kapitaloistekliais A-. The Golden Rule of Accurnulatiorr: Fable for Growthmcn//Arner. 638 643. o t Kapitalo kaupimo lygis.September. o investicijos. vadinamas. Pertvarkius (10. ekonomikaiesantstabiliosaprlpinimo kapitaloistekiiais busenos. Tuornet gamybos apimtis vienam darbuotojui. ekonominiai ar rodikliai atitinka. arba . tai . kai ekonornikosbusenastabili: " PhelpsE. p..ir i reikSmes jq pakeisime i5raiSkomis.51. Taupyrnononlos kitimo poveikisaprDpinirnui kapitaloi5tekliais ir darbo rodukryvumui p Kaupirnonorrnosoptirnalumas gali bhti nustatomas pagal .2pav.th).auksiniu" kapitalo kaupimo lygiu. kad (g+1t:t71. 355 .ican A Econornic Review.7)lygt1.gaunamasvieno darbuotojovartojimas esant slabiliai bDseniu1c / yra skirtumas tarp gamybos apimties ir kapitalo nusiddvdjirno. kuri4 atitiktq didZiausias vartojimo lygis. esant stabiliai busenai. todelpolitikainoretqrinktis stabiliilekonornikos bhsenrl. i5reiSkiarnas vartojimas vienarndarbuotojui: c=!-i.ekonomines gerovds.auksinq" e k o n o n r i n ia u g i r n oa i s y k l q ' .

auksin€s"taisykles blsenq.rriarn esant rnaksinrizuojamas vartojirno lygis.rodandiq darbojegos ir kapitalonusidevejimo kitim4 (g. Stabilus aprupinimo kapitalo iStekliais lygis. o j q k l S .surnazintidabartines kartos vartojimo lvei.ryxk' . kuriosespartesni gyventojqskaidiaus didejirnotempai. a t i r i n k a n t i s i Er a i s y k l Ey r a f t .c-: . kad apr[pinirno kapitalo i5tekliaisdidejimasdviern b[dais veikia vartojim4: a) s4lygoja garnybosapimties didejimq b) tuo pat rnetu daugiauprodukto reikia kapitalo nusiddvejimoatstatyrnui. Norint pasiekti Si lygi.bus budinga Zemesnis tiek aprhpinimas kapitalo i5tekliais.lr) Lygybe rodo. atitirrkantis rtojirnasc va Didejantysgyventojq skaidiaus augimo tempai 17 koeficient4stumia i kairEtiesg. reikia padidinti investicijasir. Kuo didesn6taupymo norrna.. vadinasi. Optimali kaupimo nonla ir didZiausias vartojimo vienam darbuotojuilygis JAV atlikti ekonomindsraidosvertinirnairodo. ApibendrinusSolou rnodeli.auksines"taisykleslygis. 10.tuo didesnisaprlpinimas kapitalo i5tekliaisir gamybosapirntis. (l0.galima padarytiSiasi5vadas: Taupymo noma ekonornikoje lemia kapitalo atsargq dyd[. Optimali kaupimo norma ir didZiausiasvartojimo lygis vienarn pavaizduota darbuotojui 10.. Susidarysiandiarrnaujam aprupinirnokapitalo i5tekliaislygiui bus bfidingos rnaZesnes kapitaloatsargos vienarndarbuotojui.3paveiksle.Soloumodelisparodo.+4/.tiek pagarlintasproduktas.3 pav. atitinka . 356 . Vadinasi. kad kapitalo arsargos yra lymiai maZesnds negu .f(k. kr. l. o kartu ir garnybosapirntf.). A p r t r p i n i r n o a p i r r l o i S t e k l i a i sy g i s . kad Salims.

72 16. m Taupymo norn. i kitus i5 viso ndra atsiZvelgta. itakosgarnybos 3. skaidiuojant vlenalll darbuotojui. Solou modelis yra neabejotinai svarbus.ra didcsne kaip 20% Jaooniia t t a l ii a Pranclziia Vakarq Vokictiia Taupymo norma maZcsnc kaip 20% Svcdiia JAV DidZioiBritaniia i 2. Nacionalinis taupymaso palyginti su BVP. BVP didejimo ir nacionaliniotaupyrnolygio priklausornybe . kadangijarne labai supaprastinti atskiri ekonomindsrealybesaspektai.l6 Itinis: National sa T a b l eR l 3 .2 lenteleje. tuo maZesne gamybos apimtis.vadinamas.36 )) 1A 3. Solou modelyje taupymo norna pateikiama kaip i5orinis kintamasis. 4. kol pasiekianra nauja stabili bfisena. R. skatinant privatr-1 taupym?U pan. BVP padid€jimas.tadiau tai tik pradinis ekonominio augimo analizesZingsnis..46 1.7-] 3. vartojim4 lemia Seimos sprendimas del Siandieninio 357 { 1 .llguoju laikotarpiutaupyrnonoffnos didejirnasneturi tenlpqaugimui. sqlygojantis didZiaLrsiq varto. o PriklausomybE tarp gamybos apimties ir taupymo dydZio rodo atitinkami labiausiai iSsivysdiusiq pasaulio valstybiq ekonorninds raidos rezultatai. rate tiorn OECD Economic Outlook. tobulesniuosekitq autoriq rnodeliuose vienas i5 R. vidutiniSkai 1973-1989 .07 3. kad kapitalo kaupirno norma turi buti padidinta. July 199I Vdlesniuose..2 lentel€. kad aukStesnis nacionaliniotaupymo lygis s4lygojaspartesn[ BVP didejimq ir atvirk5diai.auksinds" taisykles sqlyga.jirno apimti. Gyventojq skaidiausdidejimo tempai veikia gyvenirno lygl. Solou i5oriniq kintamqfq paprastai paverdiamas 1 vidinl kintarnqll. ir 5. 10. Aprupinimo kapitalo i5tekliais lygis. R.82 2.05 I 8. pateikti 10.63 22. Tadiau.atsakingi uZ ekonominespolitikos parengirn4 daro iSvadas. Yo 1' {l )7 4\ 5. Kuo didesni Sie tempai. PavyzdLiui: l.Praktiniai duornenysrodo.Tar"rpyrno normos didejimas sqlygoja spartq augimq tol.87 2.34 17. Specialistai.

Keneth) linkq atsiZvelgti I sudetingE rySi tarp biologiniqir ekonominiq sisterntl..arnq pokydio arbabendrosios paklausos pokydio fLrnkcija I:f(ly). Juose vartojamos tokios s4vokos. B. Solou rnodelyje kaip sillygojantinuolatin[pajamq. I tevq sprendimus vaikq skaidiaus 3. KEInsol*.. M. i995. Keinso pasekejq. Pcrrings C. Levin S. Realiai vykstantis ekonorninio augimo procesas kr"rr kas sudetingesnis. Econornic growth. Harodo ir E. Nr..Kitr.p. carrying capacity.l. 1986. Maler K. Kita vertus.Nr. Kur kas sudetingesniuose nei R.M. Keinso sukurtqmodel[ ir ivairiasjo modifikacrjas. augim4 tadiauir ji pateikiarna kaip iSorinis veiksnys neaiskinama. Tai R.Arrow K. Gyventojqskaidiaus augimoternpai Soloumodelyjepateikiami R.. kLrriei5 esmespagristi svarbiausiais DZ. Jansson R. J. I5(20). ribinis polinkis vartoti ir ribinis polinkis taupyti. atliktasDz. Holling C. 358 . jis gali vykti tolygiai. bei jau kuriarni Svartru kacl tai. 88(2). teiginiais.kad rnakroekonominds pusiausvyros uztikrinirn4 lernia bendroji paklausa.pastarosros del multiplikatoriaus poveikio padidinapajamasir karlu skatinatoliau augri investiciias..i l0.. ' Solow R. ekonominis augimasyra investavimoproceso funkcija.j=o. Domaro ir kt.tenkandir4 vienamasmeniui.Teoriniai ekonominio augimo modeliai netoburosios konkurencijos s4lygomis Netobulosios konkurencijos sqlygomis ekonorninis moderiavunas vyksta pasitelkusDz. Pirnentcl D. on the intergcnerational alocation of exhaustiblc resources// Scandinavian Jor:malof Econornics. 9l-95.. kaip isorinis kintarnasis. Technologijos palanga parodoma R. 141*156. Modeliq k[rejai laikosi principines nuostatos. Taigi iSnagrindtasis Solou modelis yra efektyvus mocleliuojant R. P. turintys paaiSkintisusidarantidarbo efektyvumo lygi ir jo augrmo lelnpe.TI. Solou ir Kenetas Arou (Arow. rnodeliai.jei pavyksta investicijq dydi / paversti benclrqqpa. 2.vartojirxo ir laupyrno rytdienai.rE tobulosios konkurencijos s4lygomis.-G.rose modeliuoseR.rs. Labiau patobulintuose modeliuoseyra atsiZvelgiama del Seirnoje. Solou augimo modeliuose vartojirno funkcija pakeidiama i narnq [kio elgsenos teorijq.todel brltina i tai atsiZvelgtiir sudarytikitr. S. M.. Costanza Dasgupta Folke C. rnocleliai.-O.riniaugirr. akceleracijos principas. and the cuvironrncnt//Ecological Economics..p.kurios svarbiausias elementas yra investicijos. Bolin 8. specialius rnodelius.2. ekonon. kaip multiplikatorius.

t ll ' t ' dia l' rl-multiptitatoria.kad (l . c dia c . Akceleracijoskoeflcientas apskaidiuojamas investicijq nacionalinio kaip ir produktopokydirlsanlykis: LI . .s). M. AY . ri i \ I f . Jukjos yra skirlosirengirnarns net atnaujinliir ganrybai plesti. larp kuriq svarbiausios investicijos.c):. .r2) 17 . pradddami nuo R. . Keinso modelio 'rodifikacijus. UZraSysirne bendrq nacionaliniqpajamq multiplikuotll pasikeitint4 padidinuspirmines investicijas2L1: z1)'. f)omaro rnodeliq. kad investicrjLl pokytis priklar"rso nuo nacionalinioprodukto pokydiq arba bendrosios paklausos pokydiLt. Harodoir E.i . Tolialr nagrinesime atskirasDz.accelerator). Keinso modeliai tinka lrumpajun ir 359 . dia L a .rsostatiikos sister.akceleracijos koeficienias. kuriomis gali egzistuoti pusiausvyros aLrgimo tendencija. A. .rrencijos s4lygomis modeliuojarnojo ekonorninio augimo esmd: ekonon. lrengirnr4 kaina Zymiai virsija metinE su jais pagarninamos produkcijosvertg.Jci siekiarna ar-rgimo procesE valdyti S1 dydi butinareguliuoti. kad nacionaliniq pajamq prieaLrgis Ay tiesiai proporcingas investicijq prieaugiui /1 ir atvirksdiai proporcingas ribiniam polinkiui taupyti s (prisiminkime.Teorija. Svarbiausias ekonornislq siq indelis I ekoncminio augimo teorij4 . Kaip jau mineta anksdiau. A D (10.: r Y .rstoetlcientas. 1. rodantis.nos papildyrnas sElygornis. . teigianti. = _ A . Lygtis rodo.rinis augirnas yra investavirno procesofunkcija.nacionaliniqpajarnqprieaugis.rjos investicijosz1. D a 4 . . = -I . Keir. M. lsrySkejanerobulosios konkr. Jos yra strateginis kintarnas dyclis. Naujos investicijos. 211-investicijq prieaugis. ./.r-a didesnes kelet{kartq.kiek kartq padides nar.pats auginrornoclelis i5rei5kiamas investicijg-multiplikatoriaus formule: 1 \ a r = .i Siarnernodelyjeatskleistos ekonorninioa'gi'ro varornosios jeg.ribinispolinkisvartoti. + . * L I : ) .tai DL. vadinama akceleratoriumi(A1..Be to. l' '-". palyginti su gautq pajamqpokydro dyclZiu. pasikeitusgamybosapimdiai Ay arba pasikeitus paklausai /D. L Y = L I + c x L I + c 2 x L I + c 3x A I + . n * t t 7 i ..s.. LI . o tai trunka ne vieneriusmetus.

.rySystarp taupymoir investicijq. Harodo modelis leidlia tyrineti fir'q tai investicinius sprendimus.tai tarsi E.kad jos atitiktq Keinso nacionaliniqpajarnqpusiausvyros sqlygq. Domaro rnodelyje. Panagrinekirne detaliau. iSvesta iio rnodelio: iS 360 .suformuluoja toki ekonominio augimo uZdavini: rasti reikaling4 investicijq koeficientq c.nesbutent tai s4lygojapusiausvyr4. paZymetina. lI.rs tokiasdvi prielaidas: l) investavirnassudaro pastovi4 nacionalinitl pajamq dali ir dideja tempais.bendrojo nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienet4.r3) dia G . R.kad R. Harodo-E. Domaro modelis. B[tent tai ir leidZia lvardyti siq autoriq modelius kaip R.bendrojonacionalinioproduktoprieaugis.lygiais bendrqjqpajamqaugirnotempams.r ' A V al (10. Domaro rnodelyje atsiZvelgta tik I vienE veiksni (investicijas) ir i vien4 produkt4.. Harodas. Kaip ir E.kartais vidutiniajarnlaikotarpiui.tai modelis.G: r:_ " . Dornaro. Harodo modelis . Bendra visq sios teorijos modeliq savybe. santykis: AY (10. Harodo rnodelyje subalansuoto augirno norrna yra bendrqjq pajamq augimo ir investicijq augimo santykio funkcrja. E. Dornaro modelio pletote. 2) investicijq dydis yra bendrqjq pajarnq (ar paklausos)prieaugrcr funkcija laiko poZi[riu. skirtasnustatyti tempui. naudodamasSiek tiek specifinius Zymejirnus (kadangi kai kurie jq klasikineje teorijoje reiskia kitokius kintamuosius). R.Pokydius. R. leidZiandiu nustatyti subalansuotobendrtjq pa1amq augimo norrnfuo E. Harodo modelis yra grindZiarnas akceieratoriurni. Harodo ekonominio augimo modelis (Harod econornic_ growth model) . jeigu nurodytas taupymas* s ir nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienetE.Harodo samprotavimais grindZiama Keinso makroekonornikos pusiausvyros s4lyga1=S ir specialiaformule. rodo Harodo. pridmr.r4) R. Tadiau. Investicijq koeficientasC nustatomas kaip investicijq (kapitalo). idetq I gamyb4 ir sqlygojandiqbendrojo nacionalinio produkto paclidejirn4. Be to.R. Domaro ir kitq Keinso pasekejqmocreriai netobulosios konkurencijos s4lygornis. pagal kuri turi dideti nacionalines pajamos.rnultiplikatoriaus teorija.vykstandiussiuose modeliuose ilguoju laikotarpiu.

y.Gv. suinteresuotus vystyti gamyb4 tokiais pat tempais.y. 1 4 )y g d i qr e i k 5 m e s . todel fakri5kas ekonominessistemosaugimo tempas.r=f. Jo nuomone. 361 .natural/necessary rate of growth) . FaktiSki augimo tempai (G .: FlkHusds peiiiitliil'i skatina didinti gamybos apimti. 6) 1 R. kuriq rezultatai patenkinadarbdavius. tai susidalokapitald"tifrkutnailpaffiinti su jo *Fkmus. t. G*>Gn. I.ribinispolinkistaupyti. tai darbuotojq pajamos nustoja didejusios. G>G*. Natiiral[s @ntini) augimo tempai (G.a u s i m e : [ G x c = L Y . (10.1 . dia s .r. kurie uZtikrina visi5kq darbojegos uZimtum4didejantjos pasi[lai ir sudaro galin-rybes be apribojimq panaudoti mokslo ir technikos paZangos laimdjimusbei uztikrinti jos vystymosi galirnybes. nes prarandamas materialinissuinteresuotumas siekti visiSkoirengimq panaudojirno. tai lsigalesnuolatiniss4stingis.warranty rate of growth) . vis labiau nukrypsta nuo garanluoto augimolempq.15) i l g { r a S E ( l 0 . iraSydamireikianas reikSmes. t tui (10. 1 3 ) r ( 1 0 . G*>G.15) lygt[ isreikSirne.C=s.veikiant inercinemsjegoms. Harodasivede ir daug naujq sEvokqi ekonominioaugimo teorijtl. .tai tokie augimo tempai.real/actualrate of growth) tai esamiejiekonominioaugimotempai. uZtikrinandiaisnuolatin[ produkto prieaugio procent4. (10. jei fakti5kas augimo tempas G yra ai{g!S_.u!" garantuoiqaugirn4 t. Garantuoti (uZtikrinti) augimo tempai (Gn.tai tokie augimo tempai. y L y Y Kaclangi .y. Jeigu garantuotivystymosi tempai vir5ija nat[ralius augimo tempus. 1 5 )l y g t i ( 1 0 . gausimetokiq pusiar-rsvyros ir iSrai5kq: 1 Y S Y arba 1 : .. Ir prie5ingai:jei fakti5kasaugimo tempasletesnisuZ garantuot4 t.

nagrinejantidvigub4 investicijq vaidmeni . esantpusiausviram polinkio taupyti JOZ . galirnidu augimoatvejai.Be to.r"n1 nepusiausvirarn polinkio taupyti Ly lygiui.. i5rei5kianti neutralqtechnines paZangos pob0di (neutraliq norrnq). . pr-rsiausvyros lygis.Jos parodo. 2. S:$..r nesuteikspakankamq stirnulq naujai augimo kokybei.t. nepusiausvyros ir b[isena.Jei G*>Gn.rZimturn4. Domaro ekonominio augimo rnodelf ir jo ypatybes.lmonininkq ekonorninis aktyvurnas. M.tai teorija.yra nepriklausomas kintamasis. Atlikps 5i4analizg. ekonomikE a p i r n s h r o n i S k ia f l i a c i j a . egzistuospertekline investicinio kapitalo pasi[la ir netgi priimtina palukanq norm. . pasi[ie 3 ar.= Jt-. Todel Si situacijapriimtinesne.o esant intensyviamvystyuruisi ekonomines dinarnikosgalimybes.perkaitins"ekonornik4 kreditai bus ypad brangls.realizuojamas augirnoprocese. arba G.polinkio taLrpyti Sr.skirtingai nei pradiniuose DZ. Haroclas R. .rtralios techninespaZangos variantus. nevisiikas uZirntumasrr ekonornikojepasireiks sEstingis. x C r = S l. norint pasiektivisiikq gyventojq r.. Domaro ekonominio augimo modelis (Domar econornic_ growth model) . l. . Antroji ir tredioji augirno formule isreiskia nesandios ner. Tadiau. Keinso modeliuose. Do'raro E.iant 1 darbE spausclinimo stakres. . arba 5n = I . xcr.rgimo fomules iSraiikas: l) G n .polinkis taupyti .s . dia 5l . 3) GnxCr=sr lygiui. Jei S>S. tai bLrssantaupqperteklius. o investicijos bus t-rnansuojamos paleidl. Sie dydZiainusako C. = + . kad ilguojLr laikotarpiu galima ir pusiausvyros. c n Dabar aptarsime E. ekonominioaugirnornodelisnagrinejadvigubqinveslicijq vaidmeni.. * koeficientq. Jei S<Sr. Dinarnind pusiausvyra(optirnalus augimo ternpas) pasiekia'ra tuo jei atveju.rmas.. Lr G i r S r e i k 5 r n eg a u t o s S r n o d e l i o s i /:. tai bus santaupq tr[kr. pajamosauga spardiau ir negu reikia. nesant pusiausvyrai.bendrosios paklausos padidinimel ekonomikos ir benclrosios pasiulos galirnybes. 1ai garantuojamas visiSkas gamybiniq irengulq panaudojimas. 2) G.pateikiant melagingus" vekselius kitus vertybemis ir nepadengtus popierius. a r b a c .

ternpas). ir 2) prekiq gamybaibfitini dviejq ru5iq i5tekliai:darbasir kapitalas. .tarnpaniioms naujqpajegumq prieaugio yra Saltiniu. kr. O tai reiSkia.taupymas (S:k).l8) formulqgalimaperra5yti taip: 363 .L .Zy .rrioje gaminarnas vienar[Sis be galo dalusproduktas.. K gaunama.S .nacionaliniqpajarnq taupynto norma ( r = + . : t 1 . kai visos pagrindines ekonominds sistemos sudedamos dalyskinta laikevienodugreidiu. skiriarna santaupoms. =Tr. 4) nacionaliniq pajarnq dalis.F skaidius. ia 3) darbo ir kapitalokiekis. Darbasyra neatstatomas gamybosveiksnys. Domaro rnodelyje vartojami paZyrnejimai Y . o l y g i n a r n e sb s n d r t f q a j a n r q k a p i r a m l u m a s .nacionalines p pajamos.r rodanti ir natr-rraliq vir5utingpajarnqrib4: T.rgimo tempas.grynosioskapitalo investicijos.esant visi5kam uZimtumui.l7) (r0.K . ribojamq turimo kapitalo kiekiu: T K (lo.kad nera gamybos rnaslo ekonornos.reikalingas produkcijos vienetogamybai. .1 r[5is: a) nattralq augirn4 nr. pasitelkus tris pagrindinesaugimo ten. Pagrindines modelioprielaidos: 5io l) ekonomika pateikiama kaip viena Saka.gyventojq augimo tempusnusako r r e e k o n o r n i nv e i k s n i a i .kapitalas.gyventojq . Svarbiausiasmodelio uZdavinys yra nustatyti nuolatinio pajarnrl augirno ternp4.rpr. ij E.r8) Deiineje (10.paJamqaugintotempas.vyksn.18) lygybespusejeistadius ir F funkcrjq reikSmes. b) garantuot4 augim4.r .{ r .ro greitis. j1 nusakomakrotechnologiniai ir pararnetrai.kaip ternp4. kad: Dabar(10. ie p ilo 6 I ' Y ' ) ' gyventojq skaidiausaugimo ternpas(lot.kapitalo ar.Jis skirtas nustatyti dinamiSkiemssubalansuotiems ekonomikos augirno tempams. .rsakorn4 gyventojq skaidiaLrs augimo lempr. 5) padidinus gamybos veiksniq iSlaidas rz kartr6 produkcijos i5leidimas padideja tiek pat kartq.Ip . yra pastovtrs. ternpus. pastovi. Jis sprendZiamas.

: c) (r0.22) 364 .pasiDlos (r0._ s b T o= T n= r l : dia lygio auginas. 7.21) Taigi. . ekonominio augimo uZdavin[ir ie5kodarnas E. pajamq augimo tempaslygus darboi5tekliq augimo tempui.9 * stabiluspajamqpusiausvyros Ry5ys (10. A I. Tokiu kapitalo augimo tempu.sprEsdamas atsakyrnoi klausim4 koks turi buti investicijq dydis ir jq dinamika.r.20) formuleje tarp turimo darbo ir kapitalo gali b[ti toks: * tai situacija.kai augimaskinta priklausomainuo turimo kapitalo darbokiekio: C ' t ) (10.ui situacija.l . i u o a t v e j t r s.l b) fp . atveju pajarnqaugimo tempasnusakomas taip: a) Fakti5kasaugimo ternpas ir b) atvejamsuZraSomas Tr=min\rr. pasiule trijq lygdiq sistemq: l) Pasi0los lygti: LYr=1*ot dia (gamybos) prieaugis. Domaras. a) fr.=|=r.rrI (10.20) Nuolatinio ekonomin€s sistemos pusiausvyrinto auglmo tempo tempq ir kapitalo augirno uZtik-rinimosElygayra gyventojq skaidiausar"rgimo tempq lygybes palaikymas: T ' .. kai ekonorrikoje dideja neclarbas. subalansuotasaugimo tempas yra gyventojq skaidiaus rr kapitalo augimo tempq funkcija. kai gamyboje pasiekiamasvisiSkas o l S g r u Z i r n t u m a t a d i a u a t s i r a n d a a r n y b i n i qp a j e g u r n tp c r t e k l i u s .1e) ir fakti5k4 augim4 .

sudaroprodukcijosprieaugi. atviras dinaminis vasilijaus Leontjevo (Leontlev.1. . Sioje lygtyje atsiZvelgiarna mokslo ir technikospaZang4uZimturnq i garntos iSteklius. F 1.pavyzdliui. * 1. net naudojant gamybos funkcijq i5vengiamakritikos. laikant pastarq. R. Siame modelyje ignoruojama santykiniq kainq itaka gamybos veiksniq santykiui. Harodo ir E. Tada. 1906-1999) balansas diskrediu laiku: 365 . igalindami itraukti kitus veiksnius. / [rengirnai. R. Domaro modeliai suklre pagrindq tirti kitus ekonorninio augirno darbus. : Ft. tik 3) Pagrindind makroekonominds pusiausvyroslygtis .) laiko momentais ir t+1.y. Sioje lygtyje atsiZvelgiama i invesricijqprieaugl. Harodo ir E.[renginiaiir kt. esantvisiSkamuZimtumuiir 3) garantuotq augimotempq pastovumo.investicijq dydis.F .23) dia cr* ribinispolinkistaupyti.vidutinisinvesticijq na5umas. nukreiptospries gamybosfunkcijos naudojirnE ekonominioaugimomodeliuose. Harodo ir E. : F . Vasilij.tokius kaip techninepaLanga. 2) Paklausos (pajamq)lygti: a r l ) n u -_ - Ll i (10.lI pastoviu.rsos (pajarnq)prieaugioir pasihlos(gamybos)prieaugio: LI -=Ixo a (10.2) nuolatinio augimo tikimybE.lygybe tarp paklar. Del savo i5ties bendrosstrukt[ros R. 15 5iq lygdiq i5vedarna pagrindind modelio lygtis. Domaro tnodeliamsbfidingaganapaprasta garantuotoaugirno tempq interpretacija: S : k x A . Ft*t pagrindinis gamybinis kapitalas (rnaSinos. 1 : A I. t. Dornaro modeliai letdlia i5gvildenti tris pagrindines problemas: l) nuolatinio augimo galirnybE. Jei dia L F . o.gaunam4investicijq vienetui. pinigai ir pana5iai.24) 15Sioslygties gaunameinvesticijqaugimo normq.

.tiesioginiLl materialiniqiStekliqmatrica. . kad produkto. r/4tai kartu ir produkto I s4naudq. jei dia ( t0 . b e n c l r a s i s l ' (vidaus) produktasplius tarpinis produktas. .f. 2.Be to. kurioje koeficientai di1 roclc.) v i s u m i n i op r o d u k t o .T ateinandiais metaisgaletqpadidetivienu vienetu.7 taip pat vadinamididejandiokapitalo imlumo koeficientais. X .skirtq garnybospajegtuntl vieneto sukurimui Sakoje7.vartojimo fbndui ir visurninio produkto ([skaidiuojant tarpini produktq) bei galutinio produkto garnybos apirndiai. koeficientai. Be to. kad specialiojoje literat[roje.26) 1 ' = 1 X I' .t . .. naudojant linrjiniq dilbrencialiniq lygdiq sistemr..vartojimo vektorius. . t. X ' . neoertraukiamas atviro dinaminio balansovariantas: X-AxX*DxX dia =C' (10.nX ' -. C . kokl produkto I kiekl butina sunaudoti gantyba Siaisrnetais..matrica.i5leidimo iaiko atZvilgiu i5vestiniqvektorius. Svarbutai.y.visuminio produkto.y.. kad dinaminis tarpSakiniobalansomodelis leidZiagana paprastai ir Zinomai ivertinti ekonomini augim4 pagal nacionaliniq pajarnq augimo tempe. Koeficientai r/. ..nustadius kiekvienulaiko mourentu pageidaujarnq vartojimo vektoriq C ir sprendZiant modelio lygdirl sistem4 galima pasiekti bendrqj4 pusiausvyrEkintarnqjq dinamikos s4lygornis.t) I . . PaZymetina. . dar labiau konkretizuotuose paprastai modeliuose garnybinio atsispindi kapitalo senejimas.kaip. t.. iskaidiuojant ir tarpinl produktl X X . kapitalines statybos trukmds skirtingumas.X-AxX-DxLX=C. ( v e k t o r i u sX = ( X Sis modelispadeda suvokti. D . t. rerniantis tokiais anksdiau minetais sarvSiais: JOO .analogiSkas vektoriui A X diskretiniame rnodelio variante. 2 5 ) LXt=Xt*t-XttrD=kr.no galimos apimties apribojirnei ir panaSiai. y . kintant pagrindiniarnsgarnybiniamsfondams.. kaupir. . Si i5vada darytina.gaunarnas vietoj drskretinioir nediskretinis.

. vektorius.... x2. rr . .xnr -. ! ..x.rl. 2. xn) .produkcijos kapitaloimlumo rnatt-ica.. arba: galutinio produkto gamyba lygi visurninit_r produkto i5leidirno ir tiesioginirl gamybiniq silnaudq (tarpinio produkto) skirtumui... S = /r xAF . rr .. pajegumais su 3. arba: visuminio produkto iSleidimas. arba: galutinis produktas susidaro i5 kaupinto ir vartojirno fondq...pagrindinio gamybinio kapitalo f = (f vektorius. sudarant pasitelktosi5plestinio Je1 produkcijos garnybos ir pagrindiniq garnybos fondq panaudojirno balanso lygtys: x*Axx=!.n) .n F =(Ft. .pagrindiniqgamybiniokapitalor[5ir-1 skaidius.Ax x = 1. .v.produktqskaidius.tiesioginitl A = (a i1) materialiniq s4naudq matrica.r7) Dinaminis tarp5akinio balanso modelis yn vienas svarbiausir.ribojarnas turirnais garnybiniais (subalansuotas jais).. k t . U) r.rbalansuotas kapitalines su statybos rnaterialiniais i5tekliais. ... y : Ut.. . /xx:F. F2. ). . dia visurninio produkto iSleidimo "d= (. L AF k y L y Tuomet: s b kxAI )'xk LY Y s A I b Y (10. .nasyra sr./ x x = F .nodelir-1. Y l. arba: kaupir. p v ) .2..galulinio rodukto eklorius.y = S+ C . 4. b0tinaispagrindiniam gamybiniant kapitalui [vesti...g specialiqjqekonominesdinamikosr.P-.. Modelio s4lygas nusako tokios4 pagrindinds lygtys: L r . .

U.. : .E(r11) ita Est. Gauname tokiusekonorninio augirno tipus: a) pagal galutini produktq: _ ) . . o k. c) pagal vartojirnoar.y ekonorninisaugimaspagal augimo strukturini poveiki.. .' -Sr. . 2 9 ) .sunaudotas ruSiesgamybiniam / kapitalo vienetui lvesti.. '.E . . 1t. Siarne rnodelyje nurnatorna visEkaupirnEskirti pagrindiniogarnybiniokapitaloprieaugiur. . s .v"lt ModelyjepaZymeta: = (k O (10. s4naudqmatrica. . . 368 . 'j E .f(/0) .i rh5iesproduktas. c 2 . . S : ( . kai galutinis produktas yra y=s+c.g1=.' L\r0. ( t ). 1 1 Aix x ( t ) l . s r.C.Etr\ L r . . . s 2 ..r(re b) pagalaugimo poveiki: strukturini (t) . .su. . .(to) 'r E r .g a m y b i n i o a u p i m o o n d a s . i " F. C(l) . . S t r . c . gaminandiais produkcijE. Tn.i \ / \ / \ ^ ^ 1 .1.. 1 ' ) (1 0 .vartojimo augimo galutinis poveikis (consumption growth final efficiency).C : ( c r . kad I rnetr4s4naudostarnpa ateinandiais (t+ I) rnetais kapitalo iStekliais. .' F s r r_. . . r r / ' \ t (10'30) dia Ep. kai vykdoma sElyga. 'F t r .28) ) .rgimo galutini poveiki: Esrr. ) . L \U . L . .struktfirinisekonorninioaugimo poveikis (structural econornicgrowth efficiency). c _= \ a t |\ . .r.Oopirulines statybos materialiniq it). . Et = . E ( t ) S " Str.. ) k f vartojimo fondas.c.

o* --a*(U*. U2 .r") t. sqnaudq iSleidimq rinkinys. v : . v 2 . U U . kad B:E (E . .jeigu atsiras naujas (rnaksirnalus)technologinio nrakroekonorniniogarnybos proceso (U".A. . r t Siame modelyje apra5yta technologinis produkcijos gamybos procesas: ( L r .Tt. apraSantis procestu uZtikrinantimaksimalqaugimotempfuuZra5omas taip: Br"* >e*. palyginti su rodikliais. ) . . n). uZtikrinandiq produktq rinkinio v (kai i:1. iskaidiuojantir tarpinl produkt4 rinkinys.. 1903-1957) auganiios ekonomikospusiausvyros modeli. x20\. kr. naudojant nauj4 (intensyvq) bazini technologini proces4 369 . .r. . Naudojant A s4naudqmatric4 B i5leidimo matric4 pateikiamaz * daugybeegzistuojandiq technologiniqprocesq: dia t=\1u.visq produktq.n . Pateikti rodikliai svarbusdel to.v*). - ekonominis augimas pagal vartojimo galutini poveiki.maksimalusrnodelio augirno tempas (o* t 0) . . . Jis nusako tokiq pusiausviros makroekonomikos b[senq kuri o u Z t i k r i n a n a k s i m a ljq s a u g i m o e m p E . . Neimano modelis.vienetindmatrica). Tarkime. Teoriniu ir praktiniu atZvilgiu jie yra reikSrningesni.visurninio produkto. kad a' .rris gali buti pasiektas. gaunamaispaprastaiekstrapoliuojant statistinitleiliq dinamikq.Jerzy. . . x panaudojimo intensyvumas. f i= ( Ur . kad juos apskaidiuojant [vertinamas kokybinis augirno elementq turinys.** TarpSakinio balanso modeliui 5iEnelygybE galima iSreikSti raip: Brr* >o* rAu todel.y. \ .Ll:AxX. v=BxX. .r1. . ( x >0). Pagal Sias sqlygas DZ. . v . Salia labiausiai Zinomq ekonomines pusiausvyrosmodeliq bltina paZyrnetiir JAV ekonomistoDZeZiNeimano (Neyman.

x). Jei "*t0 gar"rsirne. kad ir p* >0. DZ.pakeidia kit4 pasiIlos periodq).jei jo i5leidimokaina sutapssu s4naudq. paklausos.uZtikrinti paklausos augimo tempq rr ekonornikos augimo tempq atitikirn4.Leon Mari. tai pagal DZ. arba esantn rinkq. Neimano modelio nagrinejimasyra svarbus ddl jo reziumuojandio pobudZio. Neimano modelyje paklausa ir pasi[la pateiktos [vairiais laiko periodais (vienas periodas. 370 . kaip patys sudetingieji rnodeliai grEZina teoretikusprie fundamentaliq bendrqmodeliq k[rirno iStakq. Taigi. V. y Savo ruoZtuDZ.=lexx.y. tai paskutinioji rinka yra pusiausvirosbfisenos.kadangi negali egzistuoti prekiq (taip pat ir pinigq) paklausosar pasi[los perteklius. veikiandiame laisvosios konkurencijos sqlygomis (ir grindZiarno prielaida. DZ.sqnaudos i5leidirnas" yra atskiras DZ. Leontjevo modelis .padedandio suprastivisq pusiausvyros ir augirno problernq kompleks4. Jis parodo. kad produktas bus pagamintastik tada. diskontuotq pagal ekonornikosaugimo temp6 kainos iSraiSka. dydis BxX . x>o).Skirtingainegu Sveroarq o ekonornisto Leono Mari Valraso(Walras..kaip pasi[los vektoriaus.padaugintos iS reikiamq kiekiq) yra visuomet lygi bendrajai pareiktqjq prekiq vertei (kainos.Neimanornodelisreik5mingas neperZengianl tik Valrasoddsnioveikimo ribq. jeigu zl+1 rinkos yra pusiausviros buserros. padaugintosi5 pateiktq kiekiL$.I xX dydis suprantamaskaip paklausos vektoriaus matematind iSraiSka. v = E x X . UZdavinys .k a xp x A = p x B .t. kad pertekline pasi[la bendrosiospusiausvyrosrnodelyje irnanoma tik esant nulinei kainai. Neimano modelio atveju tai reiskia. 1834-1910) bendrosios ekonorninespusiausvyrosrnodelyje. kad ekonomikai budingas susireguliavimas). Neimano modelio sElygas a xAxx = B x x . . arba z = \ 1 U . Makroekonomikoje DZ. Tai specialiojoje literatfiroje irodorna tuo. v U. Neimanomodelioatveiis: .= A x X . Valraso ddsnis (Walra's law) teigia. x > 0 ) . kad bendroji reikalingq prekiq vertd ekonomikoje(kainos.

4pav. ekonominis ciklas yra ekonornikosaugirno ir nuosrnukio laikotarpirl kaitos procesas.tai gamybosmaZejimostadija.Taigi paklausayra lygi pasi[lai. Ji baigiasi aukidiausiu pakilirnu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravilno ta5ke B. Jei gilus ciklo . II stadija. Dabartiniu metu ekonominiai malernatiniai rnetodai padeda visapusi5kai iStirti begalingekonominiociklo tipq ir r[Siq ivairovE.pagyvejimas. i5 Ekonominisaugimas. kai nacionalinio produkto apirntis pasiekiapotencialiojonacionalinioprodukto lygi intervaleAB. bendrojo kainq lygio.Tai vyksta intervale BD. III stadija* Wizd. nedarbo lygio.) svyravimus. apibfldinamaekonomikos bDsenataSkeD. o i5leidimo kaina sutampasu kaina s4naudq. iStyrus ir ivertinus ivairiq ekonominio aktyvumo rodikliq (bendrojo nacionalinio ar bendrojo vidaus produkto augimo tempq. kuriam b[dingas bendraskonj unktlros smukimas. bendrosios pardavimq apimties.pakilimas. gamybiniLl pajegumqnaudojimo ir kt. vadinamadepresija. I0..Zemes [kio ciklq. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINES RAIDOS CIKLISKUMAS Nors ekonominio augimo ir ekonornindsraidos sqvokos glaudZiai susijusios.5.vadinami ekonominiu (verslo) ciklu ( b u s i n e sc y c l e ) . Tai rodo gamybos apimties kitirno 311 .kaip sudedamoji ekonomines raidos dalis. Augimas pasireiSkiakaip bendra tendencijailguoju laikotarpiu.kai ekonornika praejo auk5diausi4 pakilirno ta5k4.einanti po krizes ar depresijos. o trunrpuoju laikotarpiu galima pastebetibendrojo nacionalinio produkto augimo tempq svyravimus. susidedantis 4 stadijq(10. Ekonomines veiklos apirnties ir aktyvumo intensyvurno reguliarussvyravirnai.Ekonominio ciklo bendras vaizdas atsiskleis. yra teigiama ekonomin€s dinanikos sudedarnoji. tai stadija. tiesqjos ndra tapadios.tai stadija. kai gamybos apirntis pradeda dideti.nuosmukis. s Vadinasi. tai Zemiausia potencialiojonacionalinioprodukto poZilriu ciklo stadrja.Tokl ekonominioaugimo procesobruoZ4Zmonijaipavyko aptikti prakti5kaidar Ziloje senovdje deljo akivaizdZiairnaterialaus pagrindo. Taigi pasiekiama Valraso ddsnio sElygq ivykdyrao jo bendrosios ekonomines pusiausvyros modelyje. tai lV stadija.). i5 I stadija .1dubimas" kuri laikq uZtrunka. Ekonomini cikl4 sudaro nacionalinio produkto augimo lempq svyravimas. diskontuotq pagal ekonomikos augimo temp4.

Cikla sukeliaivairiq prieZasdiq visuma. naujq Zerniq atradirnai. Ekonominisciklas Sia stadija baigiamasvienasekonominisciklas ir sudaromoss4lygos kito ciklo pradZiai. Samuelsonas. pavyzdLiul Nobelio premijos laurearar. o vidines priezastys paverdia tuos impulsus i fazinius paklausos (vartojirno ir investicriq) svyravimus.v. naudingqjq i5kasenqir auksokasyklq atraclimai.Tai paklausos svyravimq teorija. Zyrnfis ekonomistai P. tipus. Akivaizdi ir negailestinga ekonomine realybe verdia mokslininkus aktyviai tyrineti jo cikli5kurnq: prieZastis. Tadiau ji kaip ekonomini desningum4neigia daugelis rnokslininkq ekonomistq. bDdingas ekonornikai. Ekonomistaicikli5kumoprieZastis ai5kinalabai ivairiai. Leontjevas ir kiti. psichologiniq ir kt. 3.4 pav. veiksniq) ekonomin6s sistemos atZvilgiu. kad i5oriniai veiksniai. Bendrosios paklausos pokydiuose bent vieno jos elernento pasikeitimas gali suZadinti gamybinio aktyvumo svyravimus ir b[ti naLrjo ciklo pradZia. Y Gamybos nuosmukis r<-----> 10.r. tokie kaip mokslo ir technikos naujoves. pasireiSkimo formas. Dabar manoma. Ciklas suprantamas kaip vidinis. Siuo metr-r ekonominiusciklus nagrinejandios teorijos skirstomos[ 3 grupes: l.rybos animties ta5kas B. 2. Ciklas laikomas i5oriSkai susiklostandiurei5kiniu (s4lygojarnu gamtiniq politiniq. Taske E pasiekiarnas jau anksdiau buvqs auksdiausias gar. karai ir net saures ddrn€sar saul6saktyvumasduoda impulsqnaujamciklui. 372 .intervalasDE. Ciklo periodi5kumas pripaZistamas ir netgi vertinamas kaip paZangausvystyrnosi forma.apib[dinarna ekonomikos vidindsb[senosirjE veikiandiq iSoriniq veiksniqsinteze. gyventojq migracija ir jq dinamika.

1 8 5 7r n . Neoliberaline. dar labiau gilinandius krizg. vidurio . le5kant tokiq veiksnirS buvo kuriamos [vairios anticiklines politikos strategijos. cikliniai svyravimai neiSnyko..vario gamyb4). pagristasekonominio gyvenirno dinanrine analize.Japonijq 1922m. 1 8 4 7 .atsiradusios nepakankamos ddl gamybos.). viena vertus. kilusios del pusiausvyros tarp pramonines gamybosir mokamojopajegumopaZeidimq. jo. tai buvo Zemdsfikio produkcijoskrizes.vienija teorijas.bet ir apernedaugelio Saliq ekonornikq (1929-1932 m. 2.eia i5skiriamos tokios trys pagrin<lines kryptys. kokiu yra akcentuojarna (nors ir 373 . 1 8 7 3 .Rusij4 1920m. 1 8 9 0 .JAV) ar tarn tikr4 visuomeninds gamybos5ak4( I 873 rn. Karl.I 890. n. 3. kuris visuomet s4lygoja gamybos nuosmuki. Naujausiuoseekonominiuosedarbuosematomas santykinis 2 tr 3 krypdiq suartejimastokiu mastu ir laipsniu. m m m m 1907m. 1980-1982 rn. .Sios rnokyklos iSvados grindZiamosstatiSka ekonornines pusiausvyros koncepcija. pasauline ekonomind krize . pateisinamas valstybes kiSimasisI ekonomik4. .1 8 1 7 .geleZinkeliq.rinkos paklausos. pateikianti nevykus[ Zmogaus. Jos ir toliau sudrebindavo pasauli (1914*1975m. paZeidZiandiais ekonorning pusiausvyrq.1 8 4 8 . nedarbo augim4 bankrotus. . krizes i5tiko ne tik atskirasSalis(1900m. ai5kinimasyra ekonorniniq teorijq dalykas. * bankq ir birZq sektorius. Kriziq prieZastis. 1967-1969m. Po 1950m.1 8 9 3 . . Sios teorijos susieja ekonominiq kriziq pletojim4si su objektyviai egzistuojandiais veiksniais.DidZioji depresrja). 1913m.pasak buvo atotrukistarp gamybospriemonrq objektyvios raidos ir atitinkamo kapitalo kaupimo. 1818-1883) suprie5ino ikikapitalistineskrizes (kilusias ddl nepakankamos gamybosapimties)ir kapitalistines kizes.1 8 6 6m . Klasikine liberaline mokykla.1 8 8 4 . o kita vertus . Marksistind analize. . ..tadiau 1956-1959rn. Prielasdiq sukeliandiqkrizes. kylandiasdel prekiq perprodukcijos. 1 8 8 2 . kuriq giliausi n u o s m u k i ab u v o : 1 7 8 7 . l.Vystantis pramonei ir plediantis tarptautiniams mainams. . Kaskart darantisglaudesniems prekybiniamsrySiams.1929-1932 1948-1949 PradZioje m. .1 9 0 4 . Marksas (Marx. . nusakomos pajarnq paskirstymu ir vidutines pelno normos. 17801950m. 1920-1922m. valdZios elgsenos atsitiktinun4 kaip ekonomikos nat[ralaus reguliavimo mechanizmopaZeidimoprieZasti.visuotinio nepakankamo vartojimo krizds. . krizes nebeprilygo 1929-1932mett1. 1 8 2 6m . nenagrinejant ekonomines sistemos vystymosi dinamikos. i m m i 8 6 4 . tadiau valstybinemisreguliavirno priemonemis buvo randamas palankiausias ekonominiq prieStalavirnq sprendirno budas. . 1 9 0 0 . 1 8 3 6m . . 1907m. Kriz6 rei5kia rySkq ekonomineskonjunktfiros l[Z!.1 7 8 8 . .. .I 893 m.. Vokiediq filosofas K. o nuo XIX a. pasauliniu mastu i5ry5kejo l5 ekonominiq ciklq... judejimas. .

. . vadovaudamiesimarksistine analize. Reiksmingesni praktiniu ir teoriniu su p o Z i l r i uy r a S i ec i k l q t i p a i : l) trumpalaikiai Sakoskonjunktlriniai svyravimai (l_2 clienq. 200_400 metq).maZieji" Kitdino. 7) . abu kriziq analizestipai galq gale susiejakrizes su pridetinesvertes paskirstyrnuir naudojimu. susidurdarnas santykinai maZesne su paklausa. vadinasi. cikliSkumas svarbiausias ekonomines dinamikos veiksnys. Zymus rusq ekonomistas Nikolaius Kondratievas 3'. vidutini5kai 8 metai)..ilgqiq banglt' Kondratjevo ciklai (40-60 merL5 vidurini5kai 50 metq). tarpusavyje besikertandiq [vairiq cikli5kumo elemenrq kitimo krypdiq daZnai ypad sunku i5skirti atskirusekonominiusciklus. suteikdami ekonominei realybei ypac sudeting4 ekonomin€s dinamikos uaizdq.isuka" ekonomik4 [ ciklus. vidutini5kai men.statybosclkLai(15-22rnetai). 8) cikliniai Simtmetiniq svyravimq trenclai (100 metq.skirtingai) lemianti pajamq itaka ekonominei konjunktfirai.ilgosios bangos". Sis. 5) Lebruso. Siuolaikiniai ekonominiai rnetodai igalina isskirti keliolika sirntq ciklo tipL1. gamybiniq arsargq ciklai (34 rnerai.investicijq ciklai (10-12 metq). 6) Kuznecovo..iki I men. 3) . kadangi sie ciklai . komerciniai ciklai (6-10 metq.didieji" Zugliaro.).Neoliberalai pirmiausia pabrdLiavartojimo augimo ir investicijq didejimo neatitikirn4 nes bfltent invesricijosuztikrina pasiulosdidejim4. VisapusiSkas ekonominiq kriziq prieZasdiq aiSkinimas padeda nustatyti krizes kilimo periodiskumfu objektyvq jo bfitinum4 ir kartu ekonominesraidos cikliSkum4. Kiek yra ivairiausiqsvyravimo rusiq tiek yra ciklq. aiskina krizes kapitalistinei sistemai bDdingu atotr[kiu tarp rinkoje si[lomq prekiq verdiq sumos ir mokios paklausos. 40 4) nonnalus .cikliSkumoteorijoj e uZima vadinamosiosKondratjevo .. 2) sezoniniai pusmetiniai ir ciklai.74 . Labiausiai istyrineti kaip ekonominio aktyvumo svyravimai yra Zugliaro ciklai. Socialistai. susijusir-1 ekonomika. Visi Sie ciklai interferuoja.. Vadinasi. viena is makroekenominds pusiausvyrosdeterminandiq..didZiuosius" Svarbi4 viet4.ekonominds raidoscikliskumas visuotinetiek atskironayra cionalinio [kio.neisvengiamai sukelia krizes. tiek pasaulinionkio kaip vientisosvisumos judejimo forma. Kitdino ciklq analizei irgi skiriarna nernaLa demesio.). Del sudetingq.

kad XX a. Sio pob[dZio nukrypimai [veikiami vidutines trukmespramoniniame cikle. Wesli Kler.. puseje . kai. g. .Xra.infrastrukt[ros irenginiq ir darbo jdgos rinkose.ilgajaibangai". . Tolimesnenuodugniq ekonominiq problemq sprendimq paie5ka verte dar labiau pletoti . . pereinama prie naujo technologijos lygio. o kartu ir ekonominds gyvybingumobei jos teisesi egzistavimq sistemos irodymas. ) . atlikti tyrimai rodo.Jlgqiq bangq' teorijoje daroma tokia prielaida: ekonomine sistema nuolatosyra nukrypimo nuo makroekonominds pusiausvyros busenos: a) paklausanukrypstanuo pasillos ir pasi0la nuo paklausosilguoju laikotarpiu.X. Donald Flemming.1 8 9 6 . J t) . 1923) ir kiti. m s m ( 2 ) p a k i l i m a s1 8 4 9 .(Kondratiev.a5tuntojode5imtmedio pabaigoje(apie 1990metus). (1883-1950). vokiediq-amerikiediq ekonornistas Jozefas Aloyzas Surnpeteris (Schumpeter.).Jlgqiq bangq" teorijos Salininkaiteigia. 1905-1989). visos gamybos efektyvumo didinimo galimyb€s panaudojamos.ilgoji banga" baigesi trediojo de5imtmedio pabaigoje(apie 1940rn..1 8 7 4 . m Be to. c) ilgalaikiai nukrypimai nuo pusiausvyros uZtrunka40-60 rn. ir tokiu b0du duodamas impulsasnaujai .ilgoji banga". ) . l97l m. i r 1 9 9 2m e t a i s . pasitelkus esamusmokslo ir technikosprincipus. amerikiediqekonornistas Donaldas Flemingas Gordonas(Gordon. Simon Srnith. ketvirtoji . b) nukrypstama del [rengimq. jis stengesi sukonstruoti teoringsocialinq ekonominE sistern4 kuri pati galdtqgeneruotiilgalaikius svyravimus.).n u o s m u k i( 1 8 1 4 . kad po to. m s m ( 3) pakilimas1896*1920 . [renginiq. JosefAlois. Nobelio premijos laureatasSaimonas Smitas Kuznecas (Kuznets. anglq ekonomistas statistikas Kolinas Klarkas (Clark Colin. '' Antrojq.Manoma. 18741948). kad ciklinis ekonomikos vystyrnasis yra gamybos esmine savyb6..1 8 7 3 . kad tredioji .ilgqjq bangq' tyrimus atliko arnerikiediq ekonomistasstatistikasVeslis Kleras Mitdelas (Mithell.arnerikiediq ekonomistas statistikas. Taigi galima tvirtinti.. statybiniq rnedZiagq paklausospokydiq. l 9 8 l m . ir yra pastebimipramonindsstatybos. . paskutiniame de5imtmetyje prasid€jopenktoji ..5): ( l ) p a k i l i m a s1 7 8 9 . ).1 8 4 9 . l90l-1985).ilgqjq bangq' teorijq ir Siaisklausimais rengti tarptautinius simpoziumus1983rn. 1 9 8 5m .Tokie procesaivyksta vrsose i5vystytose Ekonominiq svyravimq specialistq Salyse. jos egzistavimo bfidas. 1 9 8 8m .n u o s m u k i( 1 8 7 3 .. ). Nikolai. 1892-1931) Europos Saliq vystyrnesi iSskyre tokius dideliusciklus (2.

Apib[dinkite ekonominio augimo veiksniusiriq matavimorodiklius.Kokiq prakting reik5mpturi teoriniai ekonominioaugimo rnoderiai? 1 5 . I5vardykite ekonominio augimo tipus ir paaiskinkite pagrindinius iq bruoZus. . 6. 8. I l .Pagrindindssqvokos . ekonomines raidoscikliSkumas . . . 3 4.Apibldinkite krizes. 7.KE vadinameekonominiuciklu ir kokius ciklo tipusj[s Zinote? 1 6 . 1o{e_lius. 2. Kq vadinameekonominiuaugimu ir kuo jis pasireiikia? Koks ekonominio augimo tikslas? Apibudinkite visuomends raidos teorii4 teikiandiq isskirtini vaidrneni techninesekonomines visuomend:s charakteristikai.. 376 .auksinE" ekonorninioaugimotaisyklg. . 5.auksinis"kapitalo augimo lygis akceleracijos koeficientas a a a a a Kartojimo klausimai Kq tiria ekonorninioaugimo teorijos? Kokia yra pagrindineaugimoproblema? Apibtdinkite pagrindinesekonominioaugimo teorijq grupes.. . 12. iq kilimo ypatybes ir jas aiskinandiasekonomines teoriias. lJ. Nurodykite ekonominioaugimoklasifikacijossudarymopoZymius. l. 1 4 . PaaiSkinkite ekonominio augirno modeliavimo ypatybes ivairiomrs sQlygomis:esant tobulajai ir netobulajai konkurencijai statinemis bei dinaminemismakroekonominiosubalansuotumo s4lygomis. Nuo ko priklauso ekonominio augimo ternpq dyclis ir kuris jrt naudingesnis? 1 0 . I5vardykite jums Zinomus konkredius teorinius ekonominio ausirn.r apibudinkitejq teikiamasgalimybesir naudojimosElygas.PaaiSkinkite cikliSkumoprieZasris. PaaiSkinkite. ekonominisaugimas ekonominio augimo tikslas ekonominio augimo modelis ekonorninioaugirnoternpqdydis ekonominio augimoveiksniai ekonominio augimo klasifikacija ekonominio augimo kriterijai ekonominioaugimo veiksniq matavirnorodikliai ekonominis(verslo)ciklas knzd. 9. 1 7 . .

kad pokario laikotarpiujis niekada nepriartejoprie DidZiosiosdepresijoslygio. kad nedarbas atspinditik pokydius.Vokietijoje 1991 m. Nedarbastapo iprasturei5kiniune tik Vakarq. Tadiau reikia pripaZinti.Prancuztjoje 12. Nedarbasbuvo rei5kinys. 4-o desimtmedio Didziosios depresijosmetu kilqs nedarbasreiske milzinisk4 darbo isrekliLl eikvojim4. bhclingus dinarniSkai ekonornikai. lstatymai Tadiau velesniaisde5imtmediais pradejo fonnuotis naujas. bet ir Vidurio bei Rytq Europos5alyse. Italijoje-l 1.XX a. noredarninustatytijo lygi. ir todel.3proc. jo lygis jAV 1982 ber rn.12.Imta manyti. nedarbo lygio. Par. rnakroekonominius mikroekonorninius ir nedarbonuostolius. NEDARBAS Viena svarbiausirl makroekonominiq problerlq yra nedarbas. buvo priirntas UZimtumo istatymas.. patiria gyvenrrno lygio srnukim4 psichologini diskomfort4.. praranda pajamr4Saltini.6proc.7. pozi[ris i nedarbq.sveikatos"rodikliq...r1.2 proc. Ekonomistai tyrineja neclarbq.JAV sr-rdare procentus. PanaS[s priimti ir kitosesalyse. to. vengdarniapsirikti. netekE darbo.Gyventojq uzimtumastapo civilizuotr4Saliq ekonornines politikos tikslu.-. kad bedarbiaidarbo neturi tik trurnpE 1aik4.ir kt.taiyramalrau negupusp 1933m. o k4 jau kalbeti apie padiq Zmoniq asmeninesb€clas.vidutini5kai apie I I procentq. pavyzdZiui. pradZioje buvo 12. jo kLrri laik4 ie3ko.8 proc. visiSkai kitas.y. tesudard 10. palyginrisLr tuo. kuri dirbo. Salyser.. daugelis Be Zmoniqieiko darbopirmq kart4arbageresnio. 2001 . o visose Europos Sqjr"rngos 5alyse. 2001 . 622. kad fecleralinevyriausybe visomis [manomomis priemonemis pasiektimaksimalquzimtumo. 25 Nors nedarbas buvo i5augEs 8-o ir de5irntrnedio viduryje bei 9-o deiimtmediopradZioje. . Suomijoje. ne i5tekliqSvaistym4 nes4s problema. -V. t.kLrio reikejo i5vengtibet kokiais b[<]ais.parengtiir tobulinti vyriausybes uZimtumopolitikq. JAV r946 rn.p 377 . jis buvo Ispanrjoje 20. ivertinciarli ekonomikos bhklg ar ekonomines politikosefektyvumq nedarbolygl vertina kaip vienq ekonornikos. Tadiau paskutiniame XX arnZiaus deSimtmetyje nedarbo lygis smarkiai iSaugo Europoje: pavyzdLtui. Tuo remiantisteigiama. Todel nedarbo problerna yra politinitl ir ekonominiq diskusijq objektas.6. kad mokslininkq poZi[ris i nedarb.gamybos turi apirnties perkamosios ir galioslygi.Jame pabrdZiarna.l kaip problem4kito priklausomai nuo situacijos darborinkoje. Daugelis Zmoniq. prieZastis.yzdziui. Gana auk5tas1997 m. b[na bedarbiais.Todel neatsitiktinai nedarbo problema dorninavo mokslininkq tyrinejimuose ir vyriausybiq ekonomindjepolitikoje beveik pusp iimtmedio.Daugelis politikq. kuris. o ir opi PoZiurio i nedarbq kaip problem4 pokydius l6rne tai. ' Lictuvosstatistikos rnetraSris.

econornrc active population/labour force) . Ankstesnese temose remdmesprielaida.romenei ekonomikaiyra lyg ir priimtinas. i5rySkinusi kurios nors ekonomines politikos trukurnus. gali padeti geriau paZinti ir lverlinti nedarboproblemq sprenclimo altematyviniu variantus. Taip pat bfitina atskleistinedarbosrulaZinimo budus. Tadiau realioje tikroveje rinkos ekonomikos s4lygomis. Zinoma. Pateikiarne pagal TDO metodologijE sudaryt4 gyventoJrl klasifikacijos ( schemq I 1.l.kokias uzimtuno progrunas turi lgyvendinti ryriausybe.kad jas mokslininkaiverlina labai priestanngai. kurie nori ir gali dirbti. Toddl ekonomikosteorija.kad nedarbas kaip problemaegzistuoja. yra kas lemia jo lyg[ ir dinamikq kokios yra nedarbo fonnos. Todel svarbus naturalusis nedarbo lygis. tai visi dirbantys ir aktyviai ieskantysdarbo Salies piliediai. PavyzdLiut.bei nedarborodikliai.kodel neclarbas nei5vengiamas. II. kitaip tariant.1pav.Ar-rk5tu nedarbolygiu susir[pino ne tik atskirq SaliqvyriaLrsybds.kad ekonomikafunkcionuojavisisko uZimtumosqlygornis.population) . Todel akivaizdu. nedarbas egzistuoja.Lietuvos statistikosdepartamento duomenirnis 1999 m. Tarptautine darbo organtzacija (TDO) gyventojus skirsto i ekonominiu atZvilgiu aktyvius ir neaktyvius. pabaigoje m[sq Saliesgyventoiq buvo 3700 t[kstandiq. absoliutus skaidiai maizaikq tepasakoapie tikruosius darbo jegos isteklius.atskleisti.).pasirinktioptimaliussprendimus.Tarptautine darboorganizacijair kt. Kaip mineta.NATORALUSIS NEDARBO LYGIS D a r b o j d g o si r n e d a r b os 4 v o k o s ll.juo labiau.o vyriausybei. kaip jau Zrnorne. bet ir EuroposSqlungosinstitucijos.l Noredarni i5siaiSkintimus dominandiqnedarbo sqvokq pirmiausia turdturnepatyrineti kitas su juo glaudziaisusijusias s4vokas.viena iq yra jau l-arne skyriuje aptartadarbo jega. 378 . ir Kadangi del nedarbo visuomendpatiria didiiuliq mikroekonorniniq ir rnakroekonominiqnuostoliq svarbu i5nagrinetinedarbokastusir pasekrnes. DarbojegosSaltinis Salies yra gyventojai.tai nuolatiniai Salies gyventojai.I. Gyventojai (P . Sios temostikslas. Todel mokslininkai ir praktikai bando smulkiaLr analizuotigyventojq skaidiq.skaidiuojamimetq pradZioje. kuris visr. sudaranti darbojegos pasillq prekiq ir paslaugqgarnyboje. NEDARBAS IR JO PRIEZASTYS. Ekonominiu atZvilgiu aktyviis gyventojai (LF .Zmones. nes ne visi Zmonds gali ir nori dirbti.gyventojq dalis.

kurie neturi darbo.darbingi asmenys.unemployment). ir Kadangi daZniausiai darbingi gyventojai yra uZimti (dirba) arba yra bedarbiai. bet aktyviai jo ieSko. visq ar nevis4darbo laik4 teikiandiopajarnq. scnatves. gaunantys aslncnys.atostogq. gamybosveiksniq . kurie nenori dirbti. I1. ir lankantysdicninio rnokymo istaigas.. Dabar tik priminsime. bet aktyviai jo ie5ko) apib[dinti vartojama labiau apibendrinanti s4voka (U nedarbas . ir c) dirbanrys savaranki5kai. Noredami apskaidiuoti nedarbo lyg[. t.rridarbo.1 pav.-".y.Ji tiesiogiaii5rei5kia nedarbolygis. tureti darb4 ir bhti bedarbiai. kiti asrnenys.). narnqSeirnininkcs asrncir nys. i5vardydarnipagrindinius makroekonornikos rodiklius. tiesiog I c) istaigas.tai dirbantysvisq nuosavybds fonnr4 imondse. 379 .dirbantys (besikrcipiantysi pagal specialqgrafik4 ldarbinirno besirnokantys.Aktyv[s gyventojai gali b0ti uZimti.icr nebeie5kantys.t. Cyventojqklasifikacija Ekonomineje literat[roje Siam rei5kiniui (kai Zmonesnetr. b) laikinai nedirbantysdel b) ieskantys darbo b) ligos. trumpai apibudinome ir Sias svarbiausiasdarbo rinkos s4vokas.darbojega.lengvatines invaliduar rno pensijas. Bedarbiai .r) LF . daZniausiai Ji vartojamakaip kiekybine ir kaip kokybine tarn tikros gyventojqdaliescharakteristika.panaudojimolaipsnl. atliekantys karing tarnyb4 bei laikinai nedirbantys.tai darbojega: TE'=tr-t-IT' (11. ir streikuojantys kt. registruodarniesi ar [darbinirno[staigose apskaitomikitais budais. c) pasiruoSg dirbti. taip pat asmenys. kad uZimti gyventojai. darbdavius kt.l v a) a) dirbantysuZ atlyginitrq a) ncturintysdarbo. pri2i[rintys vail<rrs. Knygos I skyriuje. GYVENTOJAI Aktyvus gyventojai Neaktyv[s gyventojai lutil"t*r. istaigose.darbo (darbo Nedarbasrodo vieno i5 svarbiausiq jegos) . d) rnokslciviai studcntri. organizacijosebei rikiuose. nctckp vilties rasti darbqir. patikslinsime darbo jegos s4vokq remdamiesipateiktaisapibreZimais schema.

.employrnent rate).l lentelejepaleikiama l-ietuvos gyventojq aktyvumo. E * uZirntqgyventojqskaidius.darbingoamZiaus vyresniqgyventojq skaidius. .tai clarbojegos ir tiriamojo amZiaus grupes (darbingo arnZiar.rs vyresniq) ir gyventojq skaidiaus santykis.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis.uZimtumo lygis. UZimtumo lygis (8. U .uZirntqgyvento. Aktyvumo lygis (A.bedarbiqskaidius.xloo%o.gyventojq ekonominio aktyvumo lygis bei uZimtumo lygis. darbo rinkos rodikliq yra fakti5kas (bendrasis)nedarbo lygis bedarbir"l skaidiausir Salies darbojegos procentinissantykis: u. LF .darbojega. tadiauSiuo ir aspektu svarbDsir kiti rodikliai . J[ galima uZra5ytiSiaformule: o. P .=T" fto%. Taigi bet kLrrios Salies darbo jegq galima apibldinti kaip visq uZirntLftl ir bedarbiq skaidiaussumq.Tiriant apklausiami vyresni nei 14 metq amZiausgyventojai. UZimturnolygi galima uZra5yti tokia formule: E E. ( 11 .atrinkti i5 gyventojqregistroatsitiktiniq imdiq n-retodu. = . P . ir (l 1 .E * uZirntq(dirbandiq)gyventojqskaidius. . ir Sie rodikliai gana dinami5ki. dia A.=#" rco%. 3 ) Aktyvumo lygis apskaidiuojamas daZniausiai rerniantis atrankiniais darbo jegos fyrimq duornenimis.darbingoamZiaus vyresniqgyvenlojq skaidius.4) E. dia U. ll. 2 ) Nors pagrindindtemosproblerna nedarbas jo lygis. uZirntumoir nedarborodiklill dinamika.lq ir tiriamojo amZiausgrupes(darbingo amZiausir vyresniq) gyventojq skaidiaus santykis. dia ( l 1. * gyventojqaktyvurnolygis. . vienas svarbiausir6 kaip jau mineta r skyriuje. .activity rate) .

v q < : >N :r bI >' o q I.i- co $ € @ F-- t@ r N V @ .J bo A cl v1 d (B r @ cl € a6i s N € F- ol @ ra 2 <F- or co d 'tr <.i@ N r r r al € s ol oo 6 F- N n s Fr oi s > i I J al .f.l .al o\ !t r \o j d oo d € r N zs O'Y N ' F .f fFG a c\€ € .tr r N 6 @ r t-- €" € r @ tr >N d n .O r cl a N \ cl @ .= A. : > . N F r:i d d 'o : ^ N J o .r a.o cn c] E 11 X .bo x>.| . 381 . c O . e4 z. Y € o = t s 6 .l N N r r rc r r r r $ \ rc $ .:1.i rc oo € F- *i.O Y > > > d r. i d 6 .) $ r ol o1 € a r .l ..N N € € . € N o.1- s: @ E € o\ v o\ t d ca r Y cl FT v r € 6l dl r @ ct (\ N F-.I o\ r o\ N cl !1N N d oc t oo r € r o\ a. = € r o o 6 E .1 N ct @ r -l .l @ r c v N € r . >. N ' N J o '-' < d t r L .> o o . ol . tr E E 'N d Fr . ! @ c..:4 \ T r r sj- @ {€ d o\ F- ) . ^1.

1 68.lungos Baltijos Salyse ir (200I rn. 382 .7 62.Gyventojqekonominioaktyvun-ro. ir [vairiose Salysegyventojq aktyvurno.6 5. gyventojquZimturno tyrimo duornenys.1 75. 68.0 2.2 paveiksle.8 7t .2 lenteleje.2 lcntel6.9 63.9 8. . Ur. Nedarbolygio dinamikaLietuvoje199l-2000 m.0 A A 71 4 .4 75.7 15.9 79. o/u 14 lz 10 o 6 A 0 t992 1993 1994 1995 t996 t997 1998 1999 2000 2001 2A)2 2UJ3 lVlcLei I1.4 69.7 65.0 70.4 71.Europcan at Corntnission1998a:| 49-64.0 '?\ ) Ulimtumo lvsis 65.2 554 54R 56.1 6 8 ..Registruoto nedarbo lygio dinarnika Lietuvoje pateikiama ll.0 63.1 5 l '7q l3.4 10.I 71.9 14.2 pav.Tai parodyta I 1. l Nedarbo l1.r 16.6 4 1 10.gis 3.rmo nedarborodikliai daZniausiai skiriasi.5 t2.uZimtr.9 62.64 m.4 a ^ 69) ES 15 63. I1.1 60.6 64.9 76.6 9.7 68. 9 68.8 3.2 q. uZimtumoir nedarbolygiai EuroposSq. amZiaus 15 gyventojq %) Saiys Airija Austrija 13clgija Danija Craikija Italija lspanija JungtincKaralystt Liukscmburgas Nydcrlandai Portugalija Pranct1zija Suomija )vcoua Vokictija Latvija Lictuva Estija Aktyvrimo lvsis 68.6 6.9 \'7 ) 6 l. procentais.6 64.8 58.9 Saltinis: EurostatRe inis: Regions StatisticalYearbook (UnemployrnentStatistics).4 59.3 7t.

PavyzdLiui JAV. JAV bedarbiaislaikomi tie asrnenys. Darbo statistikosbiuras (Bureau of labor Statistics)kas minesi apklausia Saliesgyventojus reprezentuojant[ Zmoniq skaidiq .) ir Nyderlanduose (2. pagaliau esama didelio neoficialaus uZimtumo. paprastaiyra a.) ir Craikijoje (10.darbo birZos duornenysir kt.trediose * oficialios statistikos.6 proc.2 proc..Pavyzd2iui.ketvirtose. esant auk5tesniamgyventojrl ekonominioaktyvumo lygiui.4 proc.rsiant gyventojus. ypadauk5tas buvo Lietuvoje. Kaip rodo lenteles duomenys.sudarandiq darbojeg4 darbingoamZiaus ribq. Svedijojeir 383 .). leinandiqi darborink4 fuirma kar14 lnfonnacijos Saltiniaiapie nedarb4atskiroseSalyseirgi gali skirtis: vienose .t.apie 6-5 000 Seirnq.).prekyba gatvdse ir t. 4) nuo statistinir4 duomenq apie Zmoniq. I5sivysdiusiose Salyse duornenys apie nedarbE irgi kartais interpretuojami skirtingai. kurie darbo nebeie5ko. p d Besivystandiose Salyse gana daZnai skirtingai interpretuojarnos sEvokos. nedarbolygis Japonr-1oje.tai namtl flkiq atrankiniq tyrirnr4duomenys.Nedarbo lygio apskaidiavirnas gali skirtis priklausomainuo: l ) Zmoniq. Tuo tarpukitoseSalyse tokiq ry5kiqsvyravimqnebuvo. kurie: a) neturi apmokamodarbo ir aktyviai ie5kojopaskutines keturiassavaites. i1 Tuo tarpu tarp nedarbo lygio ir gyventojq ekonorninio aktyvumo lygio rodikliq tokios priklausomybds nera. laikinai atleistrl i5 darbo ir vel griZtandiqi tq pati darb4 skaidiaus apskaidiavimo tvarkos.lai ie5kandiq darbo)skaidiaus nustatyrno.kurio oficiali statistikaneapirna tai Se5eline ekonomika.0 proc.rlk5tesnis uzlqfgq1g lygls..Kitas budingas bruoZas. o auk5diausias lspanijoje(10.pavyzdZiui. 5) nau.16. Tadiau Siq bendrq rodikliq nustatymasdar negarantuojavienodq nedarbo matavimo metodq atskirose Salyse. 3) darbo paie5kqkriterijaus.dirbti" ar . atrankiniqfyrimq duornenimis nusiatytas nedarbo lygis buvo palyginti auk5tas. Baltrjos Salyse 2001 m. Siose Salysedaug ZmoniLldirba nevis4 darbo dienq arba yra uZimti neproduktyviudarbu. b) laukia i5kvietimo dirbti 1 tq padi4darbovietq.5procento. Nors ir nevisai uZimti..aktyviai ieskoti darbo". kitose .nes nesitiki jo rasti. kad. c ) t i k i s is u s i r a s t ia r b q e r m d n e s i . kaip ir daugelyje kitq Saliq.todel pabandysinte palyginti ivairiq Saliqnedarbolygius. Sie Zmoneslaikorni dirbandiais.darantis itakq nedarbo lygiui besivystandiose Salyse.yra jq Zemasmoterq ekonorninisaktyvumas(dauguma uZimtosdarbu namuoseir i uZimtumo rodiklius nepatenka). nedarbo lygis nustalomas apklar.dar yra didele dalis .socialinio draudimo (skaidiaus Zmoniq gaunandiq nedarbopa5alpas) duomenys. buvo Liuksemburge(2. Kadangi mus labiau domina nedarboproblemos. Zerniausias nedarbo lygis 200lrn. 2) darbo paie5kqlaiko trukrnes.15 pateiktq duomentl matome.nusivylusiq".

4 5 6 r98. Nr. nes valstyb€spriemoniq mastas. Lietuvos darbo birZos infonnacija irgi neparodotikslaus bedarbiq skaidiar-rs.4 Darbo birZosduomenys bedarbiai (tIkst. Tuo tarpu Zemq nedarbo lygl Svedrjojegalirna paaiSkintiplataus n.taip pat kitais budais: per paZistamus.+.93.3 6.4 I t.tai lemia ir kitos aplinkybes. 114 A 2000 09 2001 9 0 200209 28. pagal skelbimus ar tiesiogiai kreipdarniesii darbdavius. l.sprendZiant uZimtumoklausimus..9 2235 6..sr.roju metu nedarbas Svedrjoje irgi i5augo..V. Daugelisdarb4praradr. Pastarr. kai del to daugurnoje jis Salir4 nedarbas srnarkiaiisaugo. Siuos skirlumuslabaiaiSkiai rodo I 1.3 I 10. naujq leiciirnq dirbti. . besikreipiandiusvalstybinp darbobirZq.Net ir pakilus naftos kainorns 8-o deSimtmedio viduryje.Japonijoje.Todel pateikiarnas Lietuvos I statistikos departamento nedarbo lygis pagalLietuvosdarbobirZosduomenis irgi yra ZernesnisuZ atrankiniq tyrinejimrl bldu nustatyt4nedarbo lygi.2000.3lenteles duomenys. ll. priverdiantirnigrantus jierns neisduodarna darbininkus palikti Sali. p. I 10. Dalis Zmoniq kurie JAV b[tr4 laikorni bedarbiais. 7. kuriostuoj pat apimanetekusius darbo. ir bet kartr-r sumaZeja darbojega.3 lenteli.9 3.darbo ieSkandiq"nustatymokriterijus daug grieZtesnisnegu JAV.rmaZejo. Tuo tarpu darbo birZos skelbia duomenistik apie bedarbius.5 t? { 384 .5 nedarbo lygis (oh\ 1 5 t99409 I 99509 I 99609 I 99709 I 99805 I 999 05 6. PavyzdZiui.8 99l . Sveicarijoje ekonomikos nuosrnukio sElygornis prie5 nedarb4 kovolama.rasto valstybes perkvalifikavirno programomis.1 4.2 I 12.. 1999.14: Darbo birZos naujienos. nors ekonomikos nuosmukios4lygomis uZirnturnas sumaZeja.0 215.) (%\ 34't.. Lietuvos statistikos metra5tis2001. kadangidalis gyventojr"l darboieskonelegaliose arbaprivadiose darbo birZose.2 t 4 81 204. Taigi.4 ll. Tadiau Sio fenomeno vien Saliq ekonomikos uZdarurnu paaiSkintinegalima.1 317.rsiq jo moterq dia daZnai nebeie5ko. l5. Nedarbolygio skirturnaitarp Statistikos deparlamento atrankiniq tyrimq rezultatqir darbobirZosduomenq Statistikosdepartamento duomenvs bedarbiai nedarbo Iygis (tIkst.2 8.1 262. todelnedarbo ir lygis liekaZemas.3 Saltinis: Lietuvos ekonomindir socialin6raida.107.SioseSalyse pakito neZyrniai.9 4. Japonijojenet ndra darbojega.2 3 4 1l .p.P.4 255.Lietuvosstatistikos metraStis 2003.0 3.ir jie bedarbiais netampa.) 6l.Sveicarijojeper 20 pastarr4jq metrl buvo stabiliai Zemesnisnegu kitose iSsivysdiusiose Salyse.P.7 5.4 6.1 241.

3pav. Nebepriklausantys darbojegai. Laikinai nedirbantys (al.sulaukia pensijinio amZiaus arba praranda vilti rasti darbtl ir paprasdiausiai nebepriklauso darbojegai. Nuodugnesni nedarbo problemq tyrinejimai neturdtq apsiriboti tik faktiSko nedarbo lygio nagrinejimu.Nedarbo mastas padideja ir del Zmoniq. kiti . Nedarbo nuotekio srautas susidaro tada.maZdaug2.nuolat besikeidiantis rei5kinys. l5samesnd nedarborodikliq analizd bus pateiktapaskutiniameSiosternosskyriuje. . nedarbo lygis gali bLiti ir padidintas.gaunandiqdarb4 skaidiq). tai baigg mokslus. Sis rodiklis yra jegosnepanaudojimo tinkamiausias atskirq5aliL1 darbo laipsniuipalyginti. taip pat palikq ji priverstinai del sumaZejusios gaminamq prekiq jq paklausos. 385 I . GriZQI savoankstesnes darbovietas. nors tai neatitinkatikrovds: jie tikisi nedarbo paSalpos kitq lengvatq. .kurie nebepriskiriani prie darbojegos arbaja tampa. Zinoma. . .jo atsisakE d€l asmeniniqmotyvrt. Siq srautqintensyvumas nevienodas. Nedarbo mastas Si scherna atspindi srautus i nedarbq ir i5 jo. Nedarbo mastas kyla. Be to. Nedarbasyra dinami5kas.kai dalis respor. Darbo birZos duomenysneatspinditikrojo nedarboiygio .rclentq tvirtina. Darbo atsisakE asmeniniqmotyvrl. Tai atspinditoliaupateikiama schema: Itek€iimas: o Atleisti i5 darbo. ddl Nedarbo mastas Nuot€kis: r Naujai priirnti i darb4. kad duomenys apie nedarbEgerokai skiriasi. ar Nors ir sunku i5matuotiir interpretuotinedarbolygi. visadaatsiranda Zmoniq. kad jie ie5ko darbo. laikinai atleisti.5 karto ji sumaZina. kai itekejimas (naujas bedarbiq skaidius)virSija nuotek[ (Zmoniq.leisti). 11. Dirbantieji tampa bedarbiais.naujai priirnarni i darb4 treti .lS lenteles matome. DaZniausiai asmenys. ie5kandiqdarbo pinnq kart4 iejimo i darbo rink4. kai vieni sugrlZta i ankstesnesdarbovietes. kai kuo pana5us i vandens baseinq.ie5kodamikito darbo.

Zenklas + (plius) virS kintamojo rei5kia nedarbolygio padidejim4 o Zenklas . PuN.(minus) rei5kia. Taigi. Pagrindiniaisrautaidarborinkoje pavaizduoti1.4 pav. kai srauto. Pu6 . Darbo rinkos pusiausvyros s4lygomis. Pus rodo tikirnybE. (r 1 . 386 .PN1u. Pg61 perejirnotikimybe iS bedarbiq i neaktyviq gyvenrojq kategorijq. PLrE). PNE..perejimo tikimybe iS uZimtq 1 neaktyviqgyventolq kategorijq. ParyzdZiui. palikusiLl bedarbiq gretas skaidius lygus asmenq. nedarbo.perdjimo tikimybe iS uZimtq kategorijos i bedarbiq kategonj4. * PNU perejimo tikimybe iS neaktyviq gyventojq kategorijos I bedarbiqkategorijq. kad tas kinta'rasis maLina neclarbolyg[.Nedarbo lygis keidiasi.ekonominioneaktyvurno) tikimybiq funkcija: T f t U.baseintl-' lntensyvumasskiriasi nuo i5 jo i5tekandiosrauto intensyvumo. kai asmenq. nedarbo lygis yra gyventojq perejimo iS vienos alternatyvin6s busenos i kit4 (r"rZimtumo.Jei i bedarbiq bhri isilieja daugiauZmoniqnegujI palieka.kad daris bedarbiq per tam tikr4 laik4 pereisI uZimtqjqbusen4(karegorijq).:f (Psx. isiliejandio i nedarbo .nedarbolygis auga. PNs perejirno tikimybe iS ekonomiskai neaktyvirl gyventojqkategorijosI uZimtqkategorij4. P6u.perejimo tikimybe iS bedarbiq kategorijos ! uZirntq kategorijq.4 paveiksle: UZimti gyventojai (E) Bedarbiai (u) Neaktyvfisgyventojai (N) ll. P6g . 5 ) dia Ppx . Pagrindiniaidarborinkos srautai Paveiksle rodyklernis parodytos gyventojq perejimo iS vienos b[senos 1 kit4 tikimybes.tapusiq bedarbiaisskaidiui.

perejimo ! bedarbius tikimybg (Pxu).pagrindinedidelio o nedarbo prieZastis.nedarbo lygis bus tuo aukitesnis. Jie atsiranda ddl netinkamos darbo apmokejimo politikos. pavyzdLiui.y. Tuo tarpu iS tiesq darbo uZmokestis visadayra toks lankstus. Pagrindinis jo realizavirno mechanizmas .nrq kategorijos t ekonorniikai neaktyviq gyventojq kategorij4 (Psn-).rsiausvyrq. maksimalq visi5ko uZimtumo lyg[. kurie ie5ko darbo. Darbo rinkoje tarp visq Siq 5e5iqsrautq yra glaudi priklausornybe. esanttarn tikram ekonomikosiSsivystymo lygiui ir finansindms galimybems.kodel ne nelankstusdarbo uZmokestis sukelianedarbq. bltina atsiZvelgti i visq SeSiqperejirno tikimybiq pasikeitirnus. kuri pasiekus tai darb4 galds susirastivisi norintys dirbti. o kartu didinti pensininkq.Darbo rinkos pusiausvyros modelyje realusisdarbo uZmokestis keidiasi.darbo r-rZmokesdiotarifrl pasikeitimai (nedarbo augimo s4lygomis turi maZeti valandinis darbo uZmokestis. pan. Darbo jegos kainos arba realiojo darbo uZmokesdio nelankstumas jo nesugebejimas keistis iki lygio.laisvosiosrinkos mechanizmqveikimo apribojirnai. 387 . uZtikinanti darbo pasifilos ir paklausos pusiausvyr4 darbo pasiularinkoje virSijajos paklaus4.1. suderindamas paklausq ir pasifilq. Teori5kai bus lygis. sukeliandios I 1. Remiantis pagrindine neoklasikines teorijos leze. maZejant dideti). Neoklasikai teigia. Kada realusisdarbo uZrnokestis w1 lra auk5tesnis uZ lygi w0. kuris b[tq pakankamas. darbo rinka laisvosiosrinkos s4lygornisturi tendencij4savaitre pasiekti pr.11. ir Srautq intensyvumE ir nedarbo lygio dinamikE lemia nedarb4 prieZastys. kad visiSkas uZimtumas gali nusistoveti savairne.2.5 paveiksleparodyta. reguliuojant nedarbo lygi. kurios rezultatasnelankstus darbo uZmokestis. arba i savaranki5kaiapsir[pinandiq darbu (Pps) kategorij4. Todel valstybes uZirnturnopolitika turi buti gerai apgalvota ir nesukelti nepageidautinq pasekrniq. Todel. nedarbo padidejimo. 1.dirbandiqpensininkqpensijq sumaZinirno programa gali paskatinti pensininkq perejim4 i5 uZir. kuo bus maZesneperejirno iS bedarbiq I uZirntqkategorijqtikimybe (Pus) ir ekonominiuatZvilgiu neaktyviq gyvenrojq perejimo l uZimtq kategorij4tikimybe (P5E). taip pat skatinti juos ie5koti papildomo uZdarbio. esanttarn tikram darbo uZmokesdio lygiui. taip pat kuo didesnesavanoriSko ir priverstinio i5ejimo i5 darbotikimybes (PsNir P6Lr). kad susibalansr-rotr-1 darbo paklausair pasi[1a. Nedarbo prieZastys Nagrinejant svarbiausias nedarboir jo lygio kitirno prieZastisreikia atsiZvelgti i dvi pagrindines rinkos teorijos pozicijas: neoklasikinq ir keinsistinE. PavyzdLiui. Neoklasikqnuomone.

nes.nepaisant darbo pasiulos 388 .esantdarbo uZrnokesdiui ws. . Tadiau l[kesdiLi nedarbasir kyla del to.Kai realiojo darbo uZmokesdio lygis yra vir5 pusiausvyros ta5ko.nedarbas. kuri rodo atkarpa E1A.Tik nenorasdirbti uZ 5i darbo uZrnokestiyra nedarbo prieZastis. Darbuotojai tampa bedarbiaisne toddl. Nelankstus darbouZmokcstis nedarbas ir Nedarbas. Nedarbas. vadtnamas savanoriSku nedarbu. kodel darbo rinka nepasiekia pusiausvyros. esant nustatytam darbo uZmokesdio lygiui. butq idarbinta N0 darbuotojq. bfitina i5siai5kinti. susidarantis Siomis s4lygomis.tik N1. kad. Norint suprasti darbo uZrnokesdio nelankstumoir lnkesdiq nedarbo esmg.5 pav. atsiradEskaip nelankstaus darbo uZmokesdio rezultatas.Kai darbo uZmokesdio lygis w0. Darbuotojai paprasdiausiailaukia progos rasti darbE uZ 5i darbo uZmokest[.ji sutampa su visiSku uZimturnu.o kai darbo uZmokesdiolygis w1.o darbo pasi[la virSrjajo paklausq darbdaviaituretq darbo uZmokest[sumaZinti. pusiausvyradarbo rinkoje yra pastovi. Viso to pasekmd.ir kiekvienasnorintis dirbti gali rasti darb4.Bent jau to reikalauja elernentaririnkos logika. kad firmos negali sumaZinti darbo uZmokesdio. kad jie nori rasti darbq kuris labiau atitiktq jq kvalifikacijq o todel.jos vertinimu. darbo jegos pasilla virSijajos paklausq kuri4 dikruoja firmos. sukeliantipriverstin[arba lhkesdiqnedarb4. No Darbuotojqskaidius 11. vadinamasltikesdiq (laukimo) nedarbu (wait unernployment). Neoklasikine mokykla nagrineja nedarbq kaip savanoriSk4 reiSkin1.

kad tokie veiksrnai skatintq firmas kvalifikuotus suaugusiusdarbuotojuspakeisti paaugliais ir jaunimu.. Todel minirnalausdarbo uZmokesdio nustatymas Siai darbuotojq kategorijai turi didelq reikSmE. grupQ panagrinesime Si4 prieZasdiq pladiau. Daugumaidarbuotojq5is lygis praktines reik5rnesneturi. Del to padidetqkitq darbuotojqgrupiq nedarbolygis. Tyrinejimai parode. 2) paaugliai fimose labai daZnai .jaunimui nederdtqtaikyti rninirnalaus darbo uZrnokesdioistatymq. Vyriausybds.neleisdamos lygio.padeda jam kristi iki pusiausvyros iSsaugotinelanksttldarbo uZmokesti. ' Menkju G. priartintq jI prie jq pusiausvyrosdarbo uZmokesdio.:lzd-vo MCU. l. kodel darbo uZrnokestis yra nelankstus'? Ekonomistainurodo tris 5io reiSkinioprieZastis: 1) minimalausdarbo uZmokesdio istatymqtaikymq.N. P. paaugliq uZirntum4 sumaZinal-3 procentaisr. nes jie gauna 'zymiaididesni darbo uZrnokest[. Jie lygino minimalaus darbo uZmokesdio pokydius per tam tikrE laikq su paaugliq idarbinimo pokydiais.Vadinasi.pertekliaus. 1994. Sie lstatymai ipareigoja firmas taikyti ne ZemesniusuZ vyriausybes nustatytusdarbo apmokejimotarifus.c angl.priimdamosminimalausdarbo uZmokesdio istatymus. 2) profsqjungqreikalavimusstabiliq darbo uZmokesdiq. o samdo auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojus. Tadiau yra nuomoniq. Kyla klausimas.nemokamai" igyju profesijq ir darbo igudZius. nes lankstaus (kintandio) darbo uZmokesdio politika leistq maZinti paaugliq ir jaunimo darbo uZmokest[. Manoma. uZmokestis Taip yra del dviejq prieZasdiq: 1) paaugliai priklauso maZiausiaikvalifrkuotai ir menk4 patyrim4 turindiai darbo jegai. negaudami dalies darbo uZmokesdio.ypad nekvalifikuotai. Makroekonornika. todel jq sukurtasribinis darbo produktas yra maZas. 3) skatinandiq darboefektyvum4darbouZrnokesdio sistemqivedim4.213 389 .Perev. paaugliq nedarb4 kadangi jq pusiausvyros darbo paprastaiyra Zemas. Mokslininkai tyrinejo minimalaus darbo uZmokesdio nustatyrno poveiki paaugliq uZimturnui. kartu sumaZintqjq nedarb4 sudarytq o s4lygas firmose [gyti profesij4. kad minimalaus valandinio darbo uZmokesdiopadidinimas 10 proc. Tadiau daliai darbuotojq minimalaus darbo uZmokesdiotarifq [vedimas pakelia ji virS pusiausvyros lygio ir sumaZina paklaus4jq darbojegai. Tai irgi jq surnaZina pusiausvyros darbo uZmokest[. Dalies ekonomistq nuomone. kuriq pusiausvyros darbo uZmokestis atitinka nustatytE minimalq darbo uZmokestl. firmos nelinkusios moketi jaunimui didesnl uZmokestinegujq pusiausvyros darbo uZrnokestis. kad minirnalausvalandinio darbo uZmokesdio nustatymas ypad veikia jaunimo.-M.

Profsqjungqvaidmuo atskiroseSalysegerokai skiriasi.Globalnyj podhod. 214.98. LarrenF. p. Svedijoje .25 USD/val. kur profsqjungq vaidmuo didesnis.70. 548.) Vadinasi. kad valandinio minirnalaus darbo uZmokesdio nustatymaskenkia ne visiems. Daugiausia profs4lungos nariq yra SkandinavijosSalyse.80 USD/val. j i s s i e k e . duomenimis. Suomrjoje .9-o deiimtmeiio viduryje ne Zemds ukio Sakoseprofsqjungomspriklause: Danijoje .per 60 proc. 1938 m. G. kadangi yra daugybe prof-esijL1. parnaZu Jis augo. o Darbo aprnokejimas 1997m. o finna gali savaranki5kai sprgsti apie jai reikalingq darbininkq skaidiq. 6 Menkju.o profsqlungq lyderiLlir darbdaviq derybos. darbo uZmokestis irgi auk5tesnis. prezidentas Bu5as DZ..padidejusprofsqiungqnariq skaidiuil0 proc. 1998. L i e t u v o j e1 9 9 8m ..Tuo tarpu Japonrjoje 29 procentai. valdymo sferosdarbuotojus. Profs4jungoms priklausandiq darbuotojq pusiausvyros darbo uZmokest[lemia ne darbo pasi0los ir paklausospusiausvyra. 'Saks.2procentuo.ir l98l m. Paprastaidel to rnaZinamas darbuotojq skaidius. nustatytas 0. Globalnyjpodhod.-P. *iki 3. jo taikyrnasne visq paddt[pablogina. darbo rinka labai marga.B.dalies Zmoniq pajamos bntq Zymiai maZesnes. D. DZ. b[tq gavg darbo uZmokesti (Jie w6. ilg4 laikq nekito.' Zrnoma.apie 50 procentq. JAV valstijose. jau siekEs3.N. 4 6L t / v a l .kuriq laikymas sukelia problemq? Paslaptis ta. LarrenF. 390 . Tadiau ir JAV minimalaus darbo uZmokesdioistatymas taikomas '/c rnaZdaug darbojegos. ir tik 1989m.85 proc. Kita nelankstausdarbo uZrnokesdio prieZastis. Makroekonomika.ir l99l m. Tarp iSsivysdiusiq SaliqmaZiausiai profsqjungoms priklauso JAV darbininkq * tik apie 14 procentq5..monopoline profsq. Jei ne Sis istatymas. Siq organizacijqjudejimo iSsivystymas leidZia sprqsti apie jq galirnq itakq deryboms del darbo uZmokesdio lygio.543. .. Kiek maZiauAustrrjoje ir Norvegijoje . kodel priimami [statyrnai.95. DZ. DidZioje Britanijoje .-P.DaZniausiai pagal sudaromE kolektyvinE sutarti darbo uZmokestisb[na auk5tesnis pusiausvyros uZ darbo uZrnokesdio lygi.nedarbo lygis padidejo1.35 USD/val.. 2. PavyzdLivt. pasiraid nauj4 [statymq kuriuo minimalus valandinis darbo uZmokestis buvo didinamasdviem etapais:1990 m. D. Minimalus valandinis darbo uZmokestisiteisintas daugelyje Saliq. o n€ w1. 'Saks. Makroekonornika. 1985m. Makroekonornika.ir auga l[kesdiq neclarbas.iki 4.minimalusdarbouZmokestis.iSskyrus. a 2 Kyla klausimas.ungq vaidZia darbo rinkoje.-V. daugumosdarbuotojqvalandinis darbo uZmokestisgerokai aukStesnisuZ minimalq.JAV Federalindvyriausybdjau nuo 1938 m. darbininkq.B.25 USD/val.-P. reikalauja kad finnq savininkai taikytq rninimalausdarbo uZmokesdio [kainius.

Sakines.Kai kuriose Vakarq Europos profs4jungqpriimti sprendimaidel darbo uZmokesdio Salyse gali b[ti vien tik darbo arba uZimtumo institucijq sprendimu taikomi darbininkams. Ekonomistaipateikia kelias darbo uZmokesdio itakos darbo na5umui teorijas. ar 3.turetq sumaZdti darbuotojqdarbonaSumas akivaizdu. Taigi darbo sutarfys. kur profsqjungr4 centralizuotas visiSkaidecentralizuotas. Japonijoje ir DidZiojoje Britanijoje. Pasak trediosios skatinandio darbo uZmokesdio teorijos. JAV.Tuo tarpu Kanadoje. profs4jungas.Todel Sakosar jo hrmos nesistengia maZinti.na5iauir dirba. Ekonomistq nuomone. gali daryti poveiki ir profs4jungomsnepriklausandiq Jos jog ir Siqfirmq darbuotojaikurs darbuotojqdarbo uZmokesdio lygiui.sudaromos dalyvaujantprofs4jungoms. Todel finna ir moka didesnluZ pusiausvyros darbouZmokesti. nes Sioje Saliq grupeje pusiausvyrosdarbo uZmokestisZymiai vir5ija tq lyg[. Tai daro itak4 darbo uZmokesdiuiir valstybessektoriuje.derybos del darbo uZmokesdiolygio yra visi5kai decentralizuotosir vedamos firmq lygyje. Austrijoje ir Vokietr3oje derybos sukoncentruotosekonomikos Sakose. regionines firmos lygio.skatinandiq ef'ektyvq darbq uZmokesdio sistemq lvedimas. profs4jungqvaidmuo neapsiriboja itaka tik savq darbuotojrl darbo uZrnokesdiui.pakelia jq darbo uZmokestivir5 pusiausvyroslygio. nepriklausantiems profsqjungoms. Jos galt b[ti valstybines. Gal tokia teorija tinka besivystandiomsSalims. Gresme. prie5ingai. Jei Zmonesgeriau maitinasi.nors yra perteklinedarbopasiula. Profsqjungq [tak4 vaidrnuo priklauso ir nuo to. Tai propaguojandios teorijos skelbia.Jei firma sumaZintqdarbo uZmokesti. auk5tesnis darbo uZmokestisturi ltakos Zrnoniqmitybai. ir.vadinasi. firmq pelnas. finnos personalo vidutine kokybe priklauso nuo gaunamo darbo uZmokesdio. Salyse Norvegrjoje) yra aukSdiausiasderybq centralizacijos lygis: dia dalyvauja Nacionalines profsqjungos ir Nacionaline darbdaviq federacija.geriausidarbuotojaipereitq I kit4 darb4 o 391 . Pasak vienos i5 Siq teorijq. kad auk5tas darbo uZmokestis surnaZina darbo j€gos kaitq kuri firmoms bltq nuostolinga. makroekonominiai rodikhai (infliacijos judejimas yra tempai ir nedarbo lygis) yra stabilesniSalyse. Skandinavijos ar (Svedijoje. kad aukStasdarbo uZmokestisdidin4s darbo na5um4. Antroji teorija teigia. daro didelE nustatant darbo uZmokesdiolygl visos ekonomikos mastu. Darbo uZrnokesdiolygio problemasSiuoatveju padedasprgstidarborinkos elastingumas. bet i5sivysdiusiomstikrai netinka. kokiu lygiu vedamos derybos.jq Be to. Sudaryli susitarimai plinta i regionus ir firmas. Jei skatinandiodarbo uZmokesdioteorijos teisingos.tai iSeitLS sumaZinusdarbo kad uZmokesti. Dar viena nelankstausrealiojo darbo uZmokesdioprieZastis. kuris butinas normaliam gyvenimo lygiui palaikyti.Skatinantisdarbo uZmokestis paprastai yra auk5tesnis uZ pusiauslryros darbo uZrnokesti.

Daznainedarbqdidina ir vyriausybes bandymaikontroriuoti infliaciiq l monetarindsar fiskalines politikos priemonemis.nuosmukiui. Finna. Mokedama darbo uzrnokest[... susvelnina . k. prasideius ekonomikos . Jei darbo uZrnokestis zemas. Taip_yra . verslo ciklui pasiekr"rs pakilimo (burno) stadri41a. ir Taigi neoklasikine teorija nedarbui paaiskinti pateikia nemaZai argumentq.. Taigi verslo . o kartu ir darbo paklausa.iukeliandiomis bentlrosios .firrnoje liktq tik neturintys altematyvos. Auguni fi rmq produkcrjos 'auugiiu paklausai.. kad firrnos dirbandiosefektyviau. kur[ sudaro varlojimo pak-lausa(salies gyventoiq bei vytiausybes islaiclos vartojimo prekernsir paslaugoms) investiciiq paklausa([vairiq rusiq . Ekonomistai toki4 iq elgsenq vadina .M.6 paveikslas.priimumu darluotoiq.ciklinio nedarbo 1y_g]9 maZiausias yra (b). bedarbiq pradeda mazeti. kad nuosmukiometu (del sumaZejusio vartojimo ar investiciiq)sumaz€p prekiq ir paslaugq gamybos apimtis. mokdilama aukstesn[ darbo uZmokesti. Ketvirtoji teorija bando aiskinti sitaip: gaudami aukstesni darbo uZmokest[darbuotojaief'ektyviaidirba.jei savo darbuotojams moka zymiai aiaesni darbo uZrnokesti.morarinesrizikos" problema. taip elgtis nusprendE patys. darbo uZmokesdiotarifLl paraikymas vir5 pusiausvyroslygio finnoms daZnainaudingas.mo. Besivystant techninei paLangai ir kintant zmonrq poreikiams. ekonomika pagyveja. Akivaizdu. o verslo ciklui pasiekur aep.n aktyvumui didejan1 vyk1tq.Keinsoir jo pasekeiq teorijostvirtina.o ilgesnis ekonomikos pakilimo laikotarpis ir kuo jis intensyvesnis.neigiama selekcija".padaugejabedarbiukylane.Kitaip tariant.darboryg*@.neigiamos selekcijos"..litq . Ji skatinadarbuotojusnevengtidarbo ir patiernskelti darbona5uma.maZela. plediasi gamyb. ciklinio nedarbo lygis yra didZiausias. jo IS matome.virsijanti pusiausvyros lygi fimra gali i5vengti.ilin" rizika'. darbuotojai dirba blogiau. Tai veikia 392 .lsilos (krizes) stadij4 -i.. visos Siosskatinandio darbouZmokesiioteorijospanasios teiginiais. sumaZeja ekonominis aktyvumas. p a k l a u s ors a Z e j i m 4 .iklirrio'nedarbo "lklo kreivdsvingiuojaprieiingakryptimi.rg5 ameequs. paklausai padidejus. kacl tai cikliniq ekonomikos svyravirnq sukeltas nedarbas....kad kiekvienoje Salyje gyventoiq uZimtumo lyg[ lemia efektyvios bendrosiospakrausos dydis. n Tarp kitq nedarbo prieZasdiq svarbiq vietq uZima ekonornikos strukturos pokydiai.iuo necrarbo lygis labiau maZeja.Tadiau tai kartu lemia clarbo uZmokesdio nelankstumq lfikesdiqnedarbq.pagerintitotyuing darbuotoiq sudetiir kartu padidinti darbona5urn4. todel. Verslo ciklo ir nedarbopriklausomybp atspindi I 1. rizikuodami buti atleisti. Ekinominia.Tokiq atrankQekonomistai vadina .vienq ekonornikossakq vaiclmuodirleja.Jeigu bendroji paklausanepakankaina arba ima rnaZdti.pnvadiq ir ir vyriausybds.4w_r1!$9.investiciiq mastas).kad. Tuo tarpu DZ..

% lz BNP uglmas Pakilimas (bumas) Depresija (krize) 0 a) didZiausias tmaZiausias I I I Nat[ralusis nedarbolygis 11.nesekmingai meginantysgauti darb4 reikalaujantlauk5tesnds nei jq padiq kvalifikacrjos. Verslociklo ir nedarbolygio priklausomybe 393 .darbo paklausfo nes naujoms prekems ir paslaugomsgaminti reikia naujq profesijq bei auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojq. Y. kad naujq prekiq ir paslaugq garnyboje naudojarnos tobulesnes technologijos.6pav.Nedarbq didina ir tai. Darbo jegos paklausos profesine ir kvalifikacine struktura irna neatitikti jos pasiDlos strukt[ros. tampa bedarbiais. Darbuotojai. irgi maZinandios darbojegos paklausE.

rrdidesne darbo jegos paklausa. ir Draudirno nedarbo atveju programos didina nedarbo lygi. ir rnokesdiai mokami nuo tam tikro pajamqminimumo. M. Nors 5iq pa5alpr4 konkedios mokejimo s4lygos gali skirtis ivairiose Salyse net tos padiosSalies ar atskiruose regionuose. kr.ras atskiruosemiestuose. uZ 200 USD atlyginimq nes.5 metq. norint paskatinti bedarbius spartinti darbo paie5kas. Bedarbio pa5alpa neapmokestinama.JAV iki 1978 m. ir dia sukelia nedarbo augim4. Pakeitirnorodikli veikia darbo uZrnokesdio ir paSa$q apmokestinimas. 5. atskaidius pajarnq mokesti.Nr. Bedarbiai atidliai stebi santykl tarp bedarbio pa5alposdydZio ir darbo uZmokesdio.Tuo tarpu kai kuriose Europos SalysegrieZto apribojirno nera: Danijoje buvo laikas. pa5alpq rnokejimo trukme yra pagrindinis rodiklis.kur pakeitimo koeficientas didesnis.rsiose Salyse. kai pa5alpa moketa 9 metus (dabar ji mokama tik 2 metus). kad viena i5 nedarboprieZasdiq yra pati draudimo nedarbo atveju sistema. dalis bedarbiq jas gauna. Kuo auk5tesnis rodiklis. kad nedarbo pa5alpasreikia maZinti.Si problema aktuali ir Europos Salims. tai jo derinys su pa5alpq mokejimo trukme 7 Darbo birZosnaujienos. tuo ilgiau galirna 5is nedirbti ir ie5koti geresniodarbo. JAV bedarbio pa5alpa siekia 50 proc. jis gautq tik 146 USD. Akivaizdu tik viena * kad pa5alpq dydis ir jq mokejimo terrninaituri reik5mesnedarbotrukrnei. PavyzdZiui. paai5kinantis ilgalaikio nedarboprieZastis.DidZiule migracija i miestus.Fridmenas. Bedarbio pa5alposdabar mokamos visoseiSsivysdir. Kita verlus. savailinio atlyginimo paskutineje darbovieteje mokama26-39 savaites. Tadiau ekonomistai n6ra vienos nuomonds ar b[tent tai nulemia nedarbo lygio skirtumus tarp valstybiq.6. kurl jie gautq. 394 .darbo uZrnokestisapmokestinarlas. Nuo 1979 m. Vis daZniaumokslininkai pripaZ[sta. Kai kurie Zym0s teoretikai.regionuose.JAV) Sis laikotarpisgrieZtairibotas. pa5alpq apmokestinirnassudaro pusg darbo uZmokesdioapmokestinimonormos. Vokietijoje Sis-laikas irgi grieZtai neapibreZtas. pavyzdLiut. tarkime. kadangi lengvina bedarbiq padet[. mano. Olandijoje . JAV savaitinebedarbio pa5alpa.o skirtumas tarp pa5alpqgaunandiobedarbio disponuojamqpajamq ir dirbant gaunamodarbo uZmokesdio rraZdja. bedarbiopa5alpos buvo neapmokestinamos. 1998.120 USD srnarkiai sumaZinajo nor4 dirbti. JAV draudimo nedarbo atveju programos egzistuoja nuo 1936 metq.2. ir nepakankamas darbojdgos mobihrmasyra viena nedarboprieZasdiq.Nedarbo dinarniktl veikia ir netolygus darbo paklausos kilin. tik ilgainiui maZinamas pa5alpos dydis '. Minetas santykis vadinamaspakeitimo rodikliu. pats pakeitimo rodiklis Jei nedarbo prieZasdirlneparodo.jei sutiktq dirbti pirmq pasiulyt4 darbq. Mokslininkq nuomone.Nedarbo trukrne Siuo atveju labiausiai priklauso nuo paSalpos mokejimo trukmes. Daugelyje Saliq (pavyzdZiui. p. PavyzdLiui.

Nagrinejant nedarbo prieZastis..8 8.3 t 4 7.strukt[ralistine ir histerezes hipotezds.6 9.2 1 4 6.5 10.o ne jq dydis. Lietuvos statistikos metra5tis1997 P.2 1 A 3. todel ir ilgalaikio nedarbomastasmaZesnis.Ypad tai pasakytinaapie Belgijq ir Olandij4 kuriose tarp 15 i5sivysdiusiq Saliq draudimo nedarbo atveju programos yra dosniausios.8 \ tl +.7 I 1.586-5 87: http://www/eurooa.0 7 5 8.3 '7. 1993.4 10.2 7.* P. Japonijoje ir Sveicarijoje minetos programos yra gana kuklios. Atlikus tyrinejimus.Nedarbolygis Siaures Arnerikoje.3 4 5 t a 2.1 q4 5 5 o( 10. Macroeconomics.Kaip galdjo natflralusisnedarbolygis nuo 7-o de5irntmedio pradZiosEuropojepadideti4 kartus. Panagrinesime 1.0 1989 1 9 9 1 1995 1998 2001 5 1 .J.7 o 1 4 6 4.6 10.2 1 l 6.7 2.5 n.8 10.8 3.0 t 5 0.9 1 ) 1972 1979 I986 5 5 5 R ) 1 5 n 5 q 't.o Europojepadidejovidutini5kai4 kartus. I5 lenteleje pateiktq duomenq matyti. 39s .0 a? 8.3 4. kad nedarbo lygis JAV kito neZymiai. .1 0.JAV mokslininkai tiesiog kelia klausim4: .7 '7 1 7.8 6.0 I 1..8 10.8 8.9 8.4 lentel€.negalima nepastebeti. *1994 rn. JAV mokslininkq tyrinejimq duomenimis.4 t.1 \ '7\ q 4 5 6 6.-6'h ed. Tyrimq rezultataiakivaizdfis:Salyse.4 6. Saltiniai: Gordon R.6' 4.7 | 1.1 t.kad esarna dideliq nedarbolygiq skirtumq tarp JAV ir EuroposSaliq.9 8.2 \4 54 ) 1 0.9 3.9 7 l 4.8 t t l < 0.vaizd?Lkeidia.3 2.0 .Tarp jL1 svarbiausiosdvi tarpusavyjekonkuruojandios.0 8.7 0.4 lentel€jepateiktusduomenis.2 1.9 q 5 lt 1 7. nedarbo trLrkrnglabiau didina ilgesni nedarbopa5alpqmokejimo terminai. Japonijoje Europoje ir I 961-2001m.sugretinantis pinigini jq ivertinim4 per tam tikrE laik4 su paSalpos mokejimo trukme.New York.7 0.0 t. Harper Collins College Publishers. I ll.0 l ) ) 7 7.334.7 0.9 4 5 5 l 10.0 ? o q s 5 l 1 R 6.6 5 0 'rl 8.7 7. inVeurostat.0 ) 1 0. Tuo tarpu JAV.0 a5 2.r It.0 0.9 2.7 t ) 4. duomenys.8 9.0 2.tuo tarpu JAV jis beveik visai nepakito?" Si misle paskatinonaujq teorijq apie nedarb4ir infliacrjq atsiradim4.6 2. pa5alpos kur mokejimo trukme ilgesne. ilgalaikio nedarbomastasgerokai didesnis. (procentais) Valstvbd JAV Kanada Japonija Europos S4junga Pranc[zija Vokictija Italija JungtincKaralystc Austrija Bclgija Danrja Olandija JVCqrla Svcicarija Norvcgija 1961 6.3 2.6 2.8 9.2 I 1.htm eu.Vakarq EuroposSalyse pasiDlytas nedarbcr paSalpqindeksas.

svarbiausiu uZdaviniulaikantistiriamojo objekto abstrakdios strukftirosarralizg..y.. laikolarpiu.i t i g a r e i S k i a e r n e l y g i d e l lv y r i a u s y b ek i S i r n q si ir S p d s ypad radikalq socialindsgerovespob[d| kuris trukdo eI'ektyviaifunkcionuoti darbo rinkai. l5 esmes strukt[ralistine hipoteze rerniasi neoklasikines teorijos pagrindais ir europinio nedarbo prieZastimis laiko darbo rinkos funkcionavirnomechanizmo paZeidimus.siekdamosgerovdssavo nariams (insaideriarns). kad visi jq nariai turdtq darbq o autsaideriai joms .gali tapti ir bedarbiais. kad ilgi r. e Histercsis (i5 graiktl k.rsantys autsaideriqkinta atitinkamai fakti5ko nedarbo lygio dinamikai. dideliq mokesdiqir regioniniq disbalansq. dideliq bedarbiq pa5alpq.rstoja jais rlpintis. auk5to nedarbo lygio periodai lernia nat[raliojo nedarbo lygio augim4r Jq iSvados paremtos darbo uZmokesdio nustatymo modeiiu . lnsaideriai. jei nedarbolygis kyla ilg4 laik4 tai ir didesnisinsaideriqskaidius " Struktr.Ypad tai pasakytinaapie nat[ralqi nedarbo lygi ir jo dinarnik4.rployrnent) reiskinys. t. Lawrence)teigia.nes profsEjungosnr. 396 . jis jau nebegali sugriZti ! pradinl tai lyg[.insaideriai autsaideriai". '"0 Naffiralusis nedarbo lygis bus analizuojamas1. .3skyrinjc.Profsqjungos. JAV mokslininkai Olivje BlanSaras (Blanchart.nattralqjI nedarbo lyg! veikia fakti5ko jo lygio pasikeitirnairn. Tarp nedarbo prieZasdiq. Taigi strukt[ralistine hipoteze i5kelia specifines prieZastis.Cambridge. kuri4 j i e v a d i n ae u r o s k l e r o z e . kad jei del kokiq nors veiksniq poveikio nedarbo lygis Zymiai iSar"rga. kad europinis nedarbasyra toks didelis del specifiniq rikio valdyrno klihiiq: pernelyg dideliq atlyginirnq. toki. veikiandiq nedarbo lygi. Mokslininkq nuomone. .rsiausvyros darbo r. stengiasi nustatyti darbo uZmokestl didesn[ LrZrinkos pr. I .Strukturalistind8 hipotezd teigia.Jas galima suskirstyti I dvi grupes: tas. nors nedarb4sqlygojusiqveiksniq poveikis i5nyko. Riba tarp insaideriq ir nepriklar. tampa autsaideriais. nors minetq veiksniq poveikis i5nyko. kai esamasnedarbo lygis negali sugriZti i ankstesni lygi.Olivier) ir LorensasSameris(Sunmers.rralizmas metodologinesocialiniq mokslq kryptis ir metodas.rZmokest[. I " Hysteris and the EuropeanUnemploymentProblem. kurios apima vyriausybiq vykdom4 reguliavirn4 bei geroves valstybg. per dideliq vyriausybes i5laidq ir reguliavimo.) reiSkia atsilikim4 kai pakitqs rei5kinyi nebegali sugriZti i pradinl lygi. kurias lemia didZiuliai realieji uZdarbiai. Nedarbo histerezA(hysteresof unen. nurodoma rr nedarbohistereze'. netekE darbo. Nedarbo atveju Sis rei5kinys rodo. ir tas.1986.Kai kurie mokslininkai apibUdina Europ4 kaip sergandi4 Lga. kurie iSnagrin€ti anksdiar-r.1. Todel. nuldrnusias nedarbolygio pakilim4 Europoje1960-1990m.

ras galetq leigiamai paveikti darbo jegos pasi[14 sumaZinti nedarbE DidZiuliai mokesdiai. N e d a r b o t i p a i . mokesdiq didinimas veikia darbo jegos pasiul4 j4 maZindamas skatindamasnedarbo augirn4. 3 . Nedarbo lygi veikia ir darbo uZmokesdio aprnokestinimo lygis. rerniasiprielaida.pasibaigusdarbo sutardiai ar ddl praZangq. ketvirti nedirba.dainai jq b[na visaskompleksas.tampa autsaideriais. Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esant normaliai darbojegos apyvartai. nes maZina verslininkystespaskatas. irgi turi neigiamEpoveiki r. atleisti i5 ankstesnio. kad konkretls del 39'7 i i.. i5einaiS kiti darbo ar pirmq kartq prisrjungia prie darbo jegos.sugebejimus.Todel nedarboaugimasgali bfiti nenutrfikstamas. l l .Jie ypae neigiamai veikia smulkq ir vidutini versl4 skatina Seielinesekonomikos vystym4siir neoficialausuZimtumoaugirn4.strukturinisir ciklinis.rZimtumui.Del to. sudarandius ZmogiSkqji kapital4 ir net ekonomikos pakilirno laikotarpiu dirbti nebegali. apmokestinant finnq pajarnas. n l Nedarbo histereze ir bar. Kita teorija.r. bandantipaai5kintinedarbohisterezE. baigEmokslus. jos skirtingai verkia nedarbo lyg[ ivairiose Salyse.kiti ie5ko naujo darbo. atsirandantis nonnaliarnedarbct paieSkos procese. sud€tinga ir nustatyti svarbiausias.pasir. ir Vakarq Europos Salyse.pirm4 kart4 ie5ko darbo.rZrnokesdio apmokestinimo sumaZinir. kai visi SieZrnones ir anksdiauar veliau susiranda naujq juos tenkinantl. Todel tai s k a t i n a e d a r b oy g i oa u g i m 4 . l .frictional unernployment) nedarbas. pakeisdami pirmuosius bendrame bedarbiq b[ryje.nes baigesijq darbo sezonas t. kad darbininkq darbo r. Laikinasis (migracinis) nedarbas (Ue . N a t [ r a l u s i sn e d a r b ol y g i s Nedarbasgali buti laikinasis(rnigracinis). Treti. Todel ir JAV .-rlos ekonomikos" Salininkai tvirtina. ar. Vieni darbuotojai keidia darbovietE del Seimyniniq aplinkybiq.darb4 arba grlLtai senq1i.rdornapaaiSkinti aukitq nedarbo lygi Europoje pastaraisiais deSimtmediais. kad bedarbiai prarandasavo igudZius. Taigi nedarbo prieZastysyra labai [vairios.kai Zmoneskeiiia darbusir i5einaar grlita i darbq Sis nedarbasdaLnaivadinamasapyvartiniu.t. . Tuo padiu metu. profsEjungos o reguliuoja darbo uZmokestitik likusierns savo nariams. Tadiau 5i leorija negali paaiSkinti nedarbo lygio pokydiqJAV ir yra gindytina.ba nepakankarnos paklausos. .Ekonomistq nuomone. Pastaraisiais deSirntmediais darbo uZmokesdio aprnokestinimas augo ir JAV.

Taigi laikinasis nedarbasyra nei5vengiarnas. kad prie laikinojo nedarbo priskiriami bedarbiai. ir del to dalis darbuotojq fiaunirnas. Sisnedarbo likg be darbo Zmones tipasnuolatos iSlieka.investuojantys"I darbo paie5k4. ar abiejq kartr. Laikinaji nedarbq atskirti nuo struktfirinio yra sudetinga. Del to dideja Zmoniq palamos. Kadangi strukt[rini nedarbElemia Ziniq ar gyvenamosiosvietos.galimybe gauti didesnIatlyginim4 daugelimenesiqar metq ateityje. kai darbo paklausos struktura neatitinka darbo pasi[los strukturos (profesijos..auga ir realusisnacionalinis produktas. Siuo atvejubedarbiai .Esrninis skirturnas tas.kurirl nors prieZasdiq pakeidiavieni kitus.tuo tarpu paklausakitq.aslnenys.Todel neatsitiktinaidarbo .kai laisvos darbovietos nesutampa gyventojq(bedarbiq)gyvenarnqja su vieta. darbo jdgos struktlra neatitinkanaujosdarbo vietq strukt[ros.ie5kojin-ro" teorija laiko nedarb4 ypad produktyvia laikinElInedarbq socialiaivertinga. norsyra ganadinami5kas. Strukt[rin[ nedarbtlsukelia ir anksdiaunagrineti rinkos mechaniznio veikimo apribojimai: minirnalaus darbo uZmokesdio istatymq taikyrnas.nesutapimas.Sis nedarbo tipas dar vadinamasnesutampandiu nedarbu. racionaliaupasiskirstodarbo i5tekliai. Keidiantis varlotojq prekiq bei paslaugq strukturai ir jq gamybos technologijoms. . atsirandantis.Kitaip tariant. turl darbo igfidZiq. vadinasi.moterys. sutikus dirbti pirmE pasillyt4 darb4 o investicijos atlygis .. keidiasi ir bendrosiosdarbo jegos paklausossudetis. maZinandiq atlyginirnrl diferenciacijt6skatinandiodarbo uZmokesdiosisternq[vedimas ir kt.strukt[riniai" bedarbiai negali i5 karto gauti darbq nes jiems reikia arba keisti profesrj4 arba papildomai 398 .i5auga. tam tikru mastu ir Jis pageidautinas. Tokios priemonds paLeidLia rinkos ddsniq veikimq darbo rinkoje..structuralunernployment) nedarbas. nesutampa laisvq darbo viettl reikalavimaiZiniomsir bedarbiqturimos Zinios. kad darbo rinka i Siuos pokydius reaguoja letai.JL1investicijos kain4 sudaro padios paieskoskaina plius prarasti atlyginimai.Del tokiq pokydiq kai kuriq profesijq paklausa surnaZeja arbavisiSkaii5nyksta. kvalifikacijos ar teriloriniu atZvilgiu).Nedarbas atsirandad6l to.Pana5iai susiklostodarbojegos strukturosneatitikimasteritoriniu atZvilgiu.r. kuriuos gali parduoti. nekvalifikuoti vyresnio amZiausdarbuotojai) netenkadarbo. Tuo tarpu . kuriuos buvo galima gauti. profsqlungqreikalavimaistabiliq darbo uZmokesdiq. kadangi daugelis Zmoniq susirandageriau apmokarn4 labiau kvalifikuotq ir produktyvesni darb4. Struktiirinis nedarbas (U5 . iskaitantnaujasprofesijas. nes istatymuosenustatytas darbo uZmokesdio minimutnas yra per didelis siulomoms darbo funkcijoms apmokdti. veikla.

Us . kai ekonominis aktyvurnas i5auga..bedarbiqskaidius(nedarbas).7 procento. laikinasis nedarbas daZniausiai trumpalaikis.tai darbo i5tekliq (darbo jegos) panaudojimolygis.o strukthrinis. sieke25 procentus. stadijos ypad 1 pakilirno i stadij4 gali i5nykti. oras atiyla. kai JAV bendrasis nedarbo lygis buvo 9.ilgesn€s yra trukmes. pavyzdZiut. Saltoklimato rajonuosestatybtl darbininkaisavaitdms mdnesiams ar atleidZiami darbo.kaip jau rnin€ta. JAV. atsirandantis esant ekonomikos nuosrnukiui. nes vidutinis rnetinisnedarbolygis kai idarbinamas yra Salto ir Silto oro nedarbo lygiq vidurkis. AtsiZvelgdarni i nurodytus nedarbo tipus. Visi5kas uZimtumas (Ee . bedarbiq skaidiq galirne apskaidiuoti taip: U:Ur+ Us+Uci dia U .t.full employment) . U6 . Todel vietoj visi5ko uZimtumo sqvokosekonomikosteorijoje daZniausiai vartojarna 399 . (11.ciklinis nedarbas (bedarbiqskaidiLrs). Pokariolaikotarpiu JAV ir daugelio kitrl Saliqekonomik4ypad Zyrnusnuosrnukis i5tiko 1982 rn. Jis tiesiogiaisusijEs verslociklu. Be to. Pastoviausi. esant visiSkam uZimtumui nedarbas egzistuoja. Vadinasi.cyclical unernployrnent) nedarbo tipas. yra laikinasis ir strukt[rinis nedarbas.PavyzdLrui. yra todel simtaprocentiniouZimtumo b[ti negali. Ciklinis nedartras(Uc-.mokytis. ekonomikaii5 nuosrnukio perejus kitus ciklo etapus.1933 m. Ciklinis nedarbas su sulaZeja.Kadangi laikinasisir struktfirinisnedarbas neisvengiarni.net jei ir kiekvienas statybininkas tais rnenesiais. o kartais pakeisti ir gyvenarnEjq viet4. Tadiau galimas tam tikras uZirnturno lygis. neiSvengiarrrr. galime grlLtt prie visi5ko uZirnturncr problernos.y. Yra dar vienas nedarbo tipas . kai ekonomikoje yra tik laikinasisir strukturinisnedarbas.strukturinisnedarbas (bedarbiqskaidius). Vidulinis metinis is statybininkq nedarbo lygis yra aukstas..6) I5naginejE nedarbo tipus. kLrri sukeliabendrqq iSlaidqnepakankamumas. Paprastaisezoninis nedarbas priskiriamasprie laikinojo nedarbo.sezoninis nedarbas.kinlant cjarbo galimybernsskirtingais sezonais. Didziausias ciklinis nedarbas bLrvo DidZiosios depresijos laikotarpiu 1929 . Ue * laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius).Ciklinis nedarbas. Nors atskirose Salyse kurios nedarb4 kai sukeliandios prieZastys gali skirtis. kai bendrasis nedarbo lygis. kuri ir apibudinavisi5ko uZimturnos4voka. nedarbo tipai yra tie patys.

nesukeiiant didesnes infliacijos.c i k l i n i sn e d a r b oy g i s . Jei ivertinsime ir ciklini nedarb4 kuris turi reik5mes faktiSkam nedarbolygiui. strukt[rinis nedarbas (bedarbiqskaidius). manoma.Infliacija". l2 Natflralusis nedarbo lygis (U" . kadangi dalis zmoniq iesko geresnio darbo. susidaranlis esant stabiliarn infliacijos lygiui.tai nedarbo lygis.. kai infliacijos lygis yra stabilus ir gaminamas potencialusis bendrasis nacionalinisproduktas. Toks rySysnagrindjamas skyriuje. Grafike Zemyn besileidZianti darbojegos paklausoskreive LD rodo.). norindiq dirbti daugeja. Noredami geriau suprasti nat[raliojo nedarbo lygio problem4 panagrindkime papildytEdarborinkos model[ ( I I . . .. ir yra bedarbiai.Kreive AJ parodo.U.-r-xl}}o/o. kad. didejant darbo uZmokesdiui. o realusisdarbo uZmokestis Atkarpa EF w6... Kreive LF rodo Saliesdarbo jegos pasi[lq. kad ekonomika veikia.Darbo rinkos pusiausvyra susidarotaske E..Tadiau ekonomikos teorijoje 5i s4vokavartojamair norint susietinedarbolyg[ su stabilia infliacrja ir gamybosrezultatais. . Nat[ralusis nedarbolygis (U") yra laikinojo ir strukt[rinio nedarbosumosprocentinissantykissu Salies darbojega: U"= dia UnUeUs LF U"+Uo (11. kai dirbandiqiqskaidiusyra N0.kai darbo uZrnokestis yra maZesnis. Krypstanti I desinE.7 pav.unui tarp faktisko (bendrojo)nedarboir ciklinio nedarbo lygio: Un: U. 400 (lr.7) . pavyzdliui.kad 5io'edarbo tipo lengviausia iSvengti.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. . Ji galima apskaidiuoti. natlralusis nedarbolygis. ir Siomis sqlygomis gaminant potencialdI bendrqjinacionaliniproduktq. Tarkime. skatinandiomis makroekonomikos politikos priemonemis. l Kadangi ciklini nedarb4 galima sumaZinti. tai natDralusis nedarbolygis bus lygus skirtr. kad irnones samdo daugiau darbuotojq. darbojega.kreive roclo. esant bendrajai makroekonorninei pusiausvyrai. tikedaniesi didesnio atlyginimo.natural rate of unemployment) .Si kreive yra kaireje kreives LF puseje. kiek Zmoniq sutinka dirbti uZ siulom4 darbo uZmokesti. U ..Natfiraliojo nedarbo lygio" sqvoka pirmiausia pabreLia5i rei5kinf kaip realiai egzistuojanti. laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius).naturaliojo nedarbo lygio" sqvoka.8) . U.

I l. koks jis turetq bIti? GrieZtos rnetodikos nustatyti nathralqjl nedarbo lygi nera ir Siandien. kai nedarbasbuna Zemiar. Taigi natr"rralusis nedarbolygis sr-rsidaro.rsis nedarbo lygis koreguojamas.. Siarn tikslui. nustatantkonkretq tam tikru laikotarpiu natlraliojo nedarbolygi. atsiZvelgiant darbo jegos sudeliespokydius I jei velesniaislaikotarpiais. galimi atvejai. Antrojo pasaulinio karo metais natlralusis nedarbo lygis jAV buvo 3-4 proc. daZniausiai remiamasi l-o de5irntmedio pradZiosmakroekonorniniais rodikliais.Ekonornika pakilo auk5diausavo gamybosgalimybiq ribos. tai 40r .. o 1944 m. Po to bazinis natlrah.. kai d a r b or i n k av r a o u s i a u s v i r a .JAV ekonomistai naturalqji nedarbo lyg[ nr-rstato.VyriausybedrauddiSeitii5 darbo svarbiausiose pramondsSakose. PavyzdLiut. Darbo rinkos modelis Nat[raliojo nedarbo lygio sqvoka nerei5kia. b0na sunkumr4.vaizduojanatlralqji nedarbolyg[. Jis perZiurirnas.EkonomikosnuosmukiosqlygornisfaktiSkas nedarbo lygis vir5ija nat[ralqjl jo lygi.o.Kita vertr. kadangi darbo jegos paklausabuvo didZiuld.rs. esant. Kaip Zinia.PavyzdLiui.r Sio lygio. naudodamikaip bazq tam tikr4 laikotarpi. kuriuo ekonomikoje buvo visi5kas uZimtumas. Natfiralusisnedarbo lygis nera pastovus dydis. iki 1945m.7 pav. pavyzdLtu| JAV. N. Kyla klausirnas. Taigi fakti5kas nedarbolygis nuo 1943m. esant stabiliorns kainoms. tai ciklinis nedarbas. iSaugodarbojegos jaunimo daiis.Tadiau teorinis nat[raliojo nedarbo lygio apibfldinimas yra savairnesuprantamas dalykas.kad ekonomika visada jam funkcionr"roja. keidiantis sElygoms.Zrnonesdirbo vir5valandZius ar kelis darbus. 'l . sudaremaZiaukaip 2 proc.2 procentq. nukrito iki 1.

Norvegrj e j is sudaro2-3 procentus. medicinin[draudim4ir kt. turdjo b[ti apie 8 procentus. nes dia ji veikia zymiai daugiau ir netradicinitl veiksniq: nesusiformavgrinkos santykiai. ekonorni5kai aktyviq gyventojq . gauto atlyginimo dydlio.Zymus ekonomikosnuosmukis. visiskas uZirntumas buvo tuomet. Svedijoje. atspindindiot4 fakt4 kad jauni Zmones.Pav yzdlitti. Paskutiniame amZiaus sio desimtrnelyje JAV nathralusis nedarbo lygis yra Zemesnis.sunkiau susiranda darbq ir iSsaugo darbo viet4. Pavyzdziui.nuostoliai. Jaunesniems kaip 50 metq asmenimspa5alpamokama iki 30 menesiq.5J.nes faktiskas nedarbolygis svyruoja apie 5 procentus.Pirmuoju atvejr. per dvylika paskutiniqjqmenesiq.rorniniai nuostoliai. NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLIAI Nedarbopaselcnes ka5tus visuomeneigalima vertinti siaur4jair ir pladiqjaprasme.5 proc. palyginti su patyrusiais darbuotojais.5 procentus.4 proc. bet tq Pranc[zijoje bedarbio pa5alpq gauna asmenys. Europoje nat[ralusis nedarbo lygis yra /zymtat auk5tesnis. praradusiarn darb4.antruoju .Jai gauti b0tinossqlygosskiriasi ne tik atskirose Salyse. Si surna maLd. kai dirbo 95. vidutinio darbo uZrnokesdio.natr-rralusis nedarbo lygis padideja iki lygio. Devintamedeiimtmetyjepasalpqdyctis paialpos dydis priklauso sieke apie 40-50 proc. o 9-atne. 11. darbojegos. laikotarpiu. pramondsrestrukt[rizacija.kai kainq lygis buvo stabilus.Tadiau tai nerei5kia.ja. padaryti Znrogui. nuo paskutineje darbovieteje gautoatlyginimo.. JAV nedarbo pasalpa mokarnaapie pusErnetr5 veliau butina nors trumpam susirastidarbE Jei tas darbasnepatenkina. Pirmiausia darbo netekEsZmogus prarandavisas arba dali pqarnq. net ir atskiruose padiqSaliqregionuose. Pa5alpos 9l dyclis.kol netenkama teisds 1 pa5alpq. oj Lietuvoje ir kitose pokomunistinese Salyse nustatyti natnralqji nedarbo lygi gana sunku.r tai rnikroekor.darbojegos.kad jis visose Salyse vienodas.kai jis bendras nedarbo lygis buvo daugiau kaip 7 proc.makroekonominiainuostoliai.susipynEs su Se5eline ekonomikair kt.o 402 . 7-arne de5imtrnetyje nattralusis nedarbo lygis sieke apie 4. I5sivysdiusiose Saiyse mokarnos neclarbo pasalpos tik i5 dalies kompensuoja 5i praradim4 kadangi ismokos niekada neprilygsta turdtomspajarloms.Kitaip tariant. Mikroekonominiai ncdarbo nuostoliai (microeconornical loss iiom unernployment).i5dirbE dien4. JAV ekonomisttl nuorlone. Zemes r-rkiopertvarka. galima vel ieskotinaujo darbo ir gauti pasalp4.privatizacija. Tuo tarpu 8-amedeSirntmetyje sieke 5.1987199lm. jis ekonomistrq nuomone.5 proc.. natfralqji nedarbo lygi ekonornistai buvo linkg vertinti 6 proc.2.

rogui priimtinas.baigusprofesini rnokyrntl. socialinio draudimo staZ4per trejet4pastarqjqmetq.rdystes. Tadiautai nesumenkina mikroekonorniniqkaitq (nuostoliq)problernos. Zmondstikisi ateityje gar. kad bedarbiq pa5alpa toli graZu negali prarastll pajarnq. kadangi laisvalaikisirgi naudingas.4000 500 patenka i psichiatrinesligonines.3000 . 650 lvykdo ZrnogZr.kad kiekvien4 kart4 JAV mokslininkai pavadino tragiSka. Zmondsmano. savo sLrgebejimais. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai (macroeconomical loss from unemployment). nevisaverti5kumo Ekonornikos nuosmukio ir i5augusio nedarbo s4lygornis padaLrgeja nusikaltimq. GrieZta nuostata:bedarbis tuli intensyviaiieSkotidarbo. kai Zmones nesutinka dirbti pusiausvyros darbouZmokesti. Sirdies Seimai. nedarbo lygiui padiddjus I proc. Lietuvoje bedarbio pa5alpaskiriama tr. lvertinti ir nedarbopasekrnes Kai kurie ekonornistaimano. I2 GordonR. [skaitant 20 t[kst. vL esama Tokia situacija atitinka nathralqjI nedarbo lygi. o prieSpensinio amZiaus asrnenims paSalpos mokdjirnas pratgsiamas dar du mdnesius. dar 920 Zrnoniq nusiZudo. menkiau iSsivysdiLrsiose bet ne kaip Pavyzdiiui. Savanori5kasnedarbas (voluntary unemployrnent) tai nedarbas. su^papildor.iki 45 menesir4.nedarbo padidejimas pagalJAV statistik4yra susijEs vienu procentu.rais).rtigeriau apmokarn4darbq.vyresniems kaip 50 metq . Salyse vertinin. 333 403 .rsrnq kt. kad savanori5kasnedarbas Zn. per 12 rninesiq 05 0l . Kartu padmus. Pa5alpa laikotarpi. mirStanuo Sirdiesir inkstq ligq bei kepenq cirozes. ir nepasitikejimq ateitimi.nuostoliai pladiqla prasrne. ZmogiSkaj4 ekonomikos nuosmukiq ir nedarbo kain4 JAV Tyrinetojai nustatd.Pakartotinaipa5alpaskiriama tik i5dirbus 180 vie5uosius darbusarbaremiamusdarbus. SavanoriSkai atsisakydamidarbo.saviZudybiq skyrybq. kornpensuoti Nedarbas sukeliane tik ekonominiq sunkurnrL ir psichologinitl bet jar..rrintiems rnaZesni dydis 24 rndn. Pa5alpos pajarnas(nuo 1998 patvirtintasretniamas negali buti maZesnis vyriausyb6s uZ 05 0l . kad laisvalaikisyra didesndvertybe negu darbo pajamos.250 Lt).135 L0 ir neturi vir5yti dviejq rninimaliqgyvenimolygiq (nuo 1998 mokama ne ilgiau kaip 6 mdn. dienr4 Pateikti pavyzdliai rodo. reikia ir 37 t0kstandiais mirdiq. (mtrsq bedarbiopadetisdar lyg ir pakendiarna ISsivysdiusiose Salyse padetisLyniai dramatiSkesne.J.nornrs priepuoliq''.Macrocconomics.[ kalejimus.Be to.trumpejagyvenimo trukrnd. kuriuosoatiriavisa Salies ekonomika. Be to. P.

Yp .potencialusis bendrasis nacionalinisprocluktas.-u") tiesiogini iys! su produkcijos santykiu(Y/Yp). Salyje nepagaminamas potencialusis produktas. e ) okuno desnis re'iasi trediuoju .rnas(okun.Jei nacionarinis ekonomikanepajegia patenkintivisq norindiqir galindiqdirbti. Okuno desnigalima uZra5ytiSiaformule: U.h x [ 1 0 0 x ( Y / y p-) I 0 0 ] . prii'ra toki. tszs-tqso). nedarbas trukdo visuomeneijudeti potencialiq galimybiq kreive.ra kaip Okuno d6snis Okuno ddsnis (Okun's larv) teigia.8) fo'nulg galimauzrasylitaip: U .100].fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis.:Un -h x [00x (Y/Yp) .bo rygio pasikeitimasapytiksliai sudaro0. nepasiekian. Jis nepaai5kinanat[raliojo nedarbo ir jo pasekmir4. aukidiaupaleikt4 i formulg galima uZra5ytiir taip: 404 . tai rodo atvirksting nedarbo lygio (U. h .Todel (1r.) itin aukstas. ka<lprocentinis nedar.a). dia (l Ll0) U. .Si teorija ivertinta teigiamai ir ekonornikosmoksle Zinon. JAV ekonomikos pavyzdZiu irodyta.Siuo atveju neclarbq galirra traktuoti kaip vienq svarbiausiq neefektyvausdarbo jegos ir kitq gamybos istekliq panauclojimopriezasdiq. Kai bendrasisnedarbo lygis (U. y.virsijantis nat[ralqli nedarbo lygi (U"). arba Okuno kreivds nuolydi.ra potenciali prekiq ir paslaugq gamyba.u.4 produktq santykioprocentiniopasikeiti'ro priesinga linkme.natfiralusis nedarbolygis.Okuno kreivesnuolydZiokoeficientas. kad ekonomistai atotr[ki tarp porencialiojo BNp (yp) ir fat tist o BNp (y) apib[dina kaip BNP apirntiesatsilikimq. . RyS[ tarp nedarbo lygio ir bendrojo nacionalinio produkto apirnties atsilikimo nuo potencialiojoBNp matematiskai 1960 m. Y .faktiSkas bendrasis nacionalinis produktas. (r l . Kitaip tariant. okuno ddsnis iSreiikia tik ciklinio nedarbo (u. Jau 4 skyriuje rnineta. koks li. Un. Kita vertus. DZonsono adrninistracijoje.cikriniu necrarbotipu. AtsiZvelgiant pasikeiti*roskaitmenini lyg[ (0. Arthur.U n : . jog yra reguliarus neigiamasrySystarp fakti5ko BNp (y) ir potencialiojoBNp (Yp) procentinio santykio bei skirtumo tarp faktiSko ir nat[raliojo nedarbolygio. buvgs ekonomikls patarejq tarnybos pirmininkas prezidento L.) priklausomybg nuo faktisko ir potencialiojo produkto (y/yp) santyfio. frode Zymus JAV makroekonomikos tyrinetojas Arturas okr.

Nedarboekonorniniai nuostoliai JAV Metai 193 1933 0 D i d Z i oii dcprcsija Nedaiboly. jei faktiSkasnedarbo lygis virSija nal[ralLg[ nedarbolygi vienu proc. minus nuolydZiokoeficientas (h).6 : . Remdarniesi 1. (. (lr.5 arba2:5. kad.2 5 5 Realiojo un lrl.) .6 procentai. Samuelson Economics.ll) Formuld rodo.y.nurodant.5 8.Reikia apskaidiuoti faktiSkilnedarbo lyg!.jog fakti5kasnedarbolygis (U. JAV 1989 meraispotencialusis BNP (Yp) buvo vertinamas5.Tarkime. 1988.Sis santykisl:2. 11. kad produkcijos santyki i5reik5tume procentais).340. Akivaizdu. Nedarbo sukeltus ekonominius nuostolius (l iliustruosime JAV duornenimis 1.-P. 4x [ 0 0 x ( Y / Y p ) ..0 . 4x ( 9 J . padaugintas skirrumo i5 larp produktq santykio ir 100 proc. New York.esant auk5tam nedarbo lygiui.10)formule.1 trilijono USD. tai BNP atsilikimas nuo potencialiojo BNP sudaro 2.8 procentai.T.4 x (-5). esant bet kokiam ciklinio nedarbolygiui. 1990.8 < R 38 Il5 58 6l 4l) iniai: Rinkos ekonon-rika valstybinisreguliavimas. PavyzdZiui.8 6.U . kad visuomend.y.:$+l:$.l g g . patiria milZiniSkq nuostoliq. .5 lentele). : U n . Netgi taikant Zerniausi4 Okuno desnio ribq..P. U S D ( 1 x 2 .* P. 5 x 5 1 0 0 i mlrd. 405 .5 6. 5 m b d .* ornika ir valstvbinisreguli V.2l. Taigi fakti5kasnedarbolygis .0 . ' U.gauname: (1 U .gip (nroc. leidZia apskaidiuotiprodukto nuostolius.j o s u k u r t in u o s t o l i ab [ t q l y g [ s l 2 ' 7 . . nedarbopadidejimqvir5 natfrraliojonedarbolygio t i k I p r o c .5lentel€.6: -0. 18.nedarbolygio suBNP apimties atsilikimu santykis. U..100" prie5 Y/Yp butinas del to. o natfiralusisnedarbo lygis . 9s4 958 961 971 975 980 985 990 2 850 (vidutiniSkai kasmct 385) l6 Aa {J 6.1 0 0 ] .7 5 q 8.) yra lygus naluraliajam nedarbolygiui (U"). USD). .t..5 procento. kad produktq santykis yra 95 proc. Ekonornikos teorijoje 5is desnis daZniausiai pateikiamas paprasdiau. t."u"i (mlrd.

apriboti profsqjungqitakq darbo uZmokesdio dydZiui ir uZimturnui nustatyti. tadiau kadangi Si laisve yra priverstine. kad. o b[tina apriboti tik tai. o toddl. puseje patirti kasmetiniai nuostoliai gerokai mazesni. nelanksti darbo apmokejimo politika.3 proc. Tredia. Antroje XX a. Buvo nustatyta.kad didZiausiqekonominiqnuostoliqJAV patyre DidZiosios depresijosmetais. Siekiant sumaZinti slg!$r1ntn99Tua rgitelu !r'191m1. (ankstesniais apskaidiavimats 2. surnaZdja verslininkq pelnas.padidejusnedarbui. Ddl to visuomeneprarandajr1 uZdarbius ir ir pa. nedarbas atsiranda ne del to. 11. Remiantis Siais fundarnentaliais teiginiais. santykinai auk5tos nedarbo pa5alpos. nuosmukio ntetLrZymiai sumaZejavir5valandinio darbo. atsiZvelgdami i laisvalaikio veftQ (A. jie iSIoSia ilgesn[ laisvalaiki.'_La _ _$qluinlio i:leieq 19u"1!11! -'it'Sut 406 . kad jo funkcionavimas ribojamas (darbo sEnauclq neatitinkantis darbo uZmokestis.Okunas to neivertino). k4 iSlo5ia cikliniai bedarbiai ar darbuotojai dirbantys maZiauvir5valandZiq. iSauga.Zinorna.Tai daugybenepagamintq prekiq ir paslaugq.privalu maZinti nedarbo paSalpas. pateikiamos ir atitinkamos uZimtumo politikos priemonds. Tuo tarpu valstybdstransferinds i5mokos. menkas darbo jegos mobilumas). sumaZdjadarbuotojtl pajarnos.tai ir jos teikiama naudakur kas maZesne negu prarastos pajarnos. vyriausybe patiria nuostoliq. o tada. BNP padidejo 2. sumaZinti tautiniq mazumq diskriminacij4. Nereikia nustatyti rninimalaus darbo uZmokesdio. Ekonon-rikosteorijoje bandoma ivertinti ir tai.kodel.1arnq rnokesdius. kad ekonomika greitai atgis). Antra. nedarbui i5augusnors vienu procentr"r vir5 natLrraliojo nedarbo lygio.i firmos pasilieka darbuotojus. tadiau jie niekada nebus kompensuoti. kurie nuosmukio metu faktiSkai nereikalingi (firmos nori i5saugoti vertingus darbuotojq ig0dZius. Kai kurie tyrinetojai bande patikslinti ir priklausomybg tarp nedarbo bei garninamo prodLrkto. kad rinkos mechanizmas yra neefektyvus.5 proc. cikliniam nedarbui sumaZejus vienu procentu. kuris turi tarn tikr4 vertE. Ketvirta. neoklasikq nuomone.I5 lentelesmatome.kuriuos jie bltq mokejg dirbdami.3. darbo vietq i5saugojimofinansavitnasir pan. NEDARBO IR UZIMTUMO REGULIAVIMAS Kaip jau Zinorne i5 anksdiau pateiktos medZiagos. kas trukdo laisvajai rinkai funkcionuoti. vildamosi. nereikalingos valstybinds uZimtumo programos.. visuomene patiria tokirl didZiuliq nuostoliq? Pinniausia taip yra todel. Taigi laisvalaikio verte didesnesitakos ekonorniniams nuostoliamsnerrrri irr beveiknesumaZina. Neoklasikq nuomone. j. Kyla klausirnas.). kadangi sumaZejaiplaukos 1 valstybdsiZd4. kad dalis darbo netekusiqasmen[ nusivilia darbo paie5kornis jau nebdradarbojega.

subsidlLl atskiromsdarbuotojqgrupems.(api-e laisvasdarbo vietas ir jo_ieSkandiuosius): organizuotiprofesinl m.todel. pradZiosiki Antrojo pasauliniokaro valstybdsvaidmuo buvo palyginti pasyvus.. Daugumoje valstybiq pagrindinds valstybines uZimtumo ir darbo rinkos politikos kryptys yra Sios: .augo socialiniai profs4jungq Salyse. o A n t r o j o p a s a u l i n i o a r o . nors daugelis iSsivysdiusiqSaliq (Vokietrja.l firmoms.. 1996.darbojegos paklausos pasiulosatitikirno maksimizavimas: ir .g{p iry.) turi ilg4 uZimtumo reguliavimo istorij4 uZirntun. UZimtumoprogramosbei politika tapojq dalirni.).*"* "e_[ti.kynq 56i ltiaugusiqf\ permokymq. Tarptautiniu mastu uZimtumo ir nedarbo klausimus reguliuoja Tarptautine darbo organizaclja (TDO). noredama sumaZinti nedarb4:utrlf9gjqfr*i"f::lis p ri spo n i s didi n andi q .aktyvios politikos kryptingumouZtikdnimas.V. P._Jar_*gg!g1 . Svedija ir kt.dominavo neoklasikine u Z i m l u m op o l i t i k o sk o n c e p c i j a r r .y p a i E u r o p o s P k judejimas. UZimtumo politikos fomavim4 komplikuoja bhtinumas derinti efektyvias priemones ekonominiu.uZimtumostabilizavimoir Zemoinfliacijos lygio suderinimas.pastovusilgalaikio nedarbomaZinimas. Lietuvoje uZimtumo politikq formuoja ir kontroliuoja Socialines apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbobirZa. Keinso teorij4 pati rinka uZimturnoproblemos i5sprEsti negali. o atskiruoseregionuose valdZiosistaigos. . Sios dvi prie5taringos koncepcijosuZimtumopolitikai turejo svarbi4 reik5mg:atskiraislaikotarpiaisviena ar kita dominavo.roqese kuriant naujas darbo vietas) ir didinant vyriausybds iSlaidas (teikiant valstybiniq uZsakymr. Jos nustatopagrindines jas igyvendina vietines uZimtumo politikos kryptis.g. Nuo XX a. maL1javalstybdspoveikis darborinkai. Kadangfhedarbo prie2astisyra nepakankama bendroji prekiq ir paslaugq paklausa.b 9l{1gA $.plaiiai buvo diskutuojamos ir realizuojamos [vairios socialines apsaugos progralnos.skatinantvie5Lgq darbqorganizavimqir kt. DidZioji Britanija. Ypad tai bDdingaJAV."p aLj. Veliau vel pradeda dominuoti neoklasikine uZimtumo politikos samprata.3.7 -Tv €f 407 . sustiprejo fondai. .ro jq problemosnuolat svarstomos vyriausybiqir tvirtinarnosparlamentq.nuolatinis idarbinimo tarnybq ir infonnacinds sistemos darbo tobulinimas.nan| "pe-kle_u mokesdius (iq pq!l. Todel. Pagal D2. .. todel. [kurta l9l9 metais. bet daLnai nepriimtinas socialiniu atZvilgiu. '3 Aktualus darborinkos politikos klausimai. Daugumoje Saliq uZimtumo politikE formuoja ir igyvendina darbo ministerija ar kitos socialin€s politikos institucijos. ekonomistqnuomone.

. kuriomis siekiama su5velninti nedarbo pasekmes. Bltinas komprornisas tarp Zmonir4 skatinimo dirbti ir palengvinimogyventi nedarboatveju. y .y. ne kiekvienaspraradgsdarb4 gali ir jE gauti.pajamqpraradim4. mastfu Ji gali daryti poveiki l) darbo jegos paklausai. 408 . Kiekvienai vyriauiybe-[-uri dalI t .Si priernond kitose Vakarq EuroposSalyse.3) darbo rinkos mechanizmofunkcionavimui. leidZiandiq sumaZinti nedarbo panaudojimas. pusiausvyranusistovdsta5ke E. Aktyvi politika (active policy) .Mokslininkq nuolnone.makroekonomines.stok. Siuo atveju vyriausybd <tidina bendr4ia paklausa supi{daqa prekes ir paslaugas firmq.Nedarbo atZvilgiLrvalstybds politika gali buti dvejopa. Vyriausybe nedarbq gali surnaZinti. negalima mokdti per dideliq paSalpq. ! / r r * . Pa5alposdydis sudaro tik dali darbo uZmokesdio. tadiaujis pavojingas tuo. kad skatina kainq augimE (infliacrjq). c i k l i n l i s nedarb4 gresiapavojuspatekti I vadinamqj[.specialias uZimtumopolitikos priemones. Tarkime. 2) darbo jegos pasifilai.nes tai stabdo darbo paieikas. Pasyvi politika (passive policy) . bendras ukio stabilizavimo priemones. Svarbiausiapasyvios politikos priemone yra bedarbio paSalpos. amZiausir kitq veiksniq. kad ekonomika iki vyriausybds isiki5imo pasieke pusiausvyrosta5k4 Es.8paveikslu. Valstybes istatymais garantuojamos bedarbio paSalpos suSvelnina ekonomines nedarbo pasekmes.r ' : : : .Tadiau visose Salyse bedarbio pa5alpLl rnokejimas yra grieLtaireglamentuotas.ivairiq ekonominiq ir organizaciniq priemoniq.taip pat darbo j€gos paklausq tuo maZindama nedarbq ypad ekonomikos nuosmukio s4lygomis. Prie pasyvios politikos priemoniq galima priskirti ir darbo jegos (darbuotojq) ankstesnI iSleidirnq taikorna Vokietijoje ir ipensrjq.gamyba padides. Vyriausybes kovos su nedarbupolitik4 Siuoatvejr"r galima iliustruoti I 1.. nedarbas sumaZds.* n e d a r b ov e r t i n a k a i p a t s i r a d u sd e l n e p a k a n k a m op a k l a u s o st.rs BNP ir nedarboreguliavimo bfidas. pirmiausia. kur[ gaudavo darbuotojas paskutineje darbovieteje. Jos dydis ir mokejimo trukme gali priklausyti nuo Seirnynines padeties. Naudodama makroekonomines priemones.t. . didindamavyriausybesi5laidas. iS Tai efektyvr. vyriausybe didina bendrqjEprekiq ir paslaugq..didindarna bendrqjq paklaus4. aktyvi ir pasyvi. Aktyvios politikos priemonesgali blti suskirstytos i: . Tadiauji brangiaikainuoja.visurna finansiniq priernoniq. ir tada gamybos apimtis (Y6) tokia maiza.Jai padidejus. kurios tiesiogiai ar netiesiogiaigerinasituacij4darborinkoje. I tokiqpadeti.1.1ogiStinka didelis nedarbas.eik" ciklq.y. t.

.prlemones: . tadiau i5auganedarbas.pavyzdLiui.1945-1978 m.bedarbiqperkvalifikavimo finansavimas. Vel imarnasr skatinti gamybos augimq didinant bendrqj4 paklaus4 ir t.uZimtumo didinimas. o pagrindineproblema.--. kad vyriausyb€konstatuoja. Viena vertus.e ". Taip ciklas tEsiamas. infliacrja pasiekdneleistin4lygI ir jq reikia maZinti. Zemes ukyje). . jog Tarkime. nes ilguoju laikotarpiu jq efektyvumas 409 . . padidejadarborinkos stabilumas. Tuomet konstatuojama: infliacija iveikta. . infliacijos tempai sumaZeja. Tada bendr4jq paklausq imama maZinti.smulkausir vidutinio verslordmimas.t.8 pav.pavyzdZiLti.rldtdja. tai leidZia palaikyti dalies darbuotojq uZimturn4 jie netarnpa bedarbiais.idarbinimo istaigqveiklos tobulinimas.socialiainaudingq(vie5qlq)darbr4 organizavimas. Gamyba sr. Tadiau kai kurios priemones ekonomistq verlinamos gana prie5taringai'. Stabilizavimopolitika nedarbuimaZinti Specialios uZimturno politikos priemonds daZniausiainukreiptos I laikinojo ir strukturinio nedarbo maZinima* Paprastai taikomos Sios =------:. Laisvosios rinkos Salininkai kritikuoja ir [vairias uZimturno programas (aunimo. Kita vertus. darbo uZrnokesdiopalaikymas (subsidijavimas). v Yl 11.ivairios atskirqdarbuotojqgrupiq darbouZmokesdio subsidijos. laikotarpiu buvo pakliuvusi DidZioji Britanija.darbouZmokesdio subsidijavimas lemia neefektyviq imoniq veiklq paslepto nedarbo atsiradim4.

skatinti prie5pensinio amZiausZmonesanksdiaui5eiti i pensij4 tadiaLr gali sau leisti tik turtingosSalys.maZintipajamq mokest| 410 . . tai . Kritikr-rojarnas valstybesremiamq gyventojq socialiniq grupiq ir i5skyrimas.]S!t9I9AIg.Darbo jegos pasi[14 gp. . konkuruojandiqdarborinkoje.ne tik su5velninanedarbopasekrnes.nedirbandiojoitraukirnas mokymo programasleidZiajam iilaikyti i rySIsu visuomene.tobulinti deficitiniq profesijq darbuotojtlparuoSimqperkvalifikuoti nepaklausiq profesijq darbuotoj us. ir Salyse.Darbojegos pasi[lq galima didinti: .gaunandiq pensijas.esant aukitarn strukt[riniam nedarbui.darbojegos pasiul4.surnaZina galimybEtapti bedarbiuateityje. To siekiarna 5iq prieZasdiq: del .tobulinant informacrjE apie laisvas darbo vietas (vakansijas).Tadiaudel to kiltq uZimtumodiskriminacija. 2. Tinkamai organizuotas nedirbandiqjq Zmoniqmokymas. nes dali darbo uZmokesdio valstybd. . Tuo siekiarna: L Suteikti arba patobulinti profesing kvalifikacij4 Zmoniq. Tai galimapasiektididinantpensijas. . Tai vienasi5 strukturinionedarboSvelninimob[dq. I rnokymo programas ltraukti tam tikr4 piliediq skaidiq. . atitinkandirl darbo paklausq.apriboti pensinio amZiausZrnoniq.U$9".apriboti besimokandio jaunimo darb4 mokant jiems didesnes stipendijas ar tiesiog ribojant besimokandiqgalimybg dirbti pagal samdos sutart[. jiems mokdtq Juos esqgeriau idarbinti. Ceresnis gyventojq informavimas apie isidarbinimo galimybes.pratqstimokymosi laik4. fvesti nenutr[kstam4 daugumos darbuotojq mokymo ir tobulinirnosi sistemq kt. a a Noredama su5velninti situacijq darbo rinkoje ir sumaZintinedarb4 vyriausybesavo istatymaisgali veikti darboj€gos pasi[I4 ir paklaus4 siektijq subalansuotumo.skatinti darbojegos mobilum4 . Svarbusvaidmuo uZimtumopolitikoje tenkaprofesiniammokymui ir perkvalifikavirlui. kur yra diclZiulis savanori5kasnedarbas. laisvq darbo vietq duomenqbanko kaupimaskompiuteriuose gali padetimaZinti laikinq. . bet ir j p a r u o S id a r b o e g q e k o n o r n i n i a mu g i m u i .liir strukt[rini nedarb4. Sis mokyrnasturi fonnuoti nauj4 darbopasiuloskokybq.nera didelis. .r_p_. aktuali darbo pasihlosskatinimoproblema.*meZ1gll_Ug':H.nedirbandiojo [traukimas I mokymosi programas rei5kia jo profesineskvalifikacijos pagerinim4 galimybiq isidarbinriiBpletirn4.

tadiaujos vienos kitoms neprieitarauja. pan. patentqir kitq mokesdiqtarifus. bfitina naudoti prien.vis didesni dOmesi skiriant pastarosioms. . kuriq viena i5 prieZasdiq neZyrniteritorine migracija. Cia labiau tinka maZosios [kininkavuno formos.didinti darbojegos mobilumq. ekonominiq ir politiniq nuostatrl. Mokslininkq duomenimis. darbo vietq skaidius paslaugq sferoje dideja rnaZdaug kartus spardiau 3 negu pramondsSakose. nors pasyviosir aktyvios uZimtumopolitikos tikslai ir priemoneslabai skiriasi. taikyti lengvatas.rZirntumo politikai parengti. esmesb[tent ji ir lS fbrmuoja darbojegos paklausq.gaunantysmaZ4darbo uZrnokest!.rones. 4ll . . Toliau siekiantmaZinti nedarb4Lietuvoje.Todel reikia gerinti verslo aplink4: maZinti pelno. Moksliniai tyrinejimai rodo.naikinantvir5valandZius. ir Darbo jegos paklausE firmos gali padidinti.legalizuoti paslept4uZimturnq. ivairiose Salyse pladiai praktikuojarnavidutinds darbo laiko trukmds rnaZinimopolitika. . * didinant atostogrl trukmg. taigi ir darbovietq.Siq priernoniq tarpusavio santykis atskiroseSalyseskiriasi ir kinta priklausomar nuo situacijos darbo rinkoje. rengiant uZimturno program4 konkredioje Salyje. Lietuvoje labai dideli nedarbolygio regioniniai skirtumai. MokslininkLlnuornone. . Dabartiniu metu pastovq uZimtumo augirn4 iSvysdiusioseSalyse uZtikrina tiktai paslaugLlsfera. kurios padetq: .vien4 darbo etat4padalijantkeliemsdarbuotojarns kt. Tai skatintLl naujq firmq. lanksdiau prisitaikandios prie specifiniq ir individualiq vartotojo poreikiq.Be to. jei joms teikiemos investicijq subsidijosarba rnaZinamimokesdiai. lvairiq priemoniq naudojimas irgi gali duoti skirtingus rezultalus.Papildomq darbo vietq klrimas tarnpa pagrindiniu nedarbo maZinirno Saltiniu. Nerandantys darbo bedarbiai ar sarndomidarbuotojai.. kuris skatintqdarbopaieSkas. ir Svarbr4vaidmeni mazinant nedarbq vaidina smulkaus ir vidutinio verslo organizavimasir skatinimas. kurimq. patys steigia smulkias [monesir organizuoja nuosavqverslq. turedami nors lr bet rnenk4 pradini kapitalq ar gaudarni lengvatinius kreditus. Todel.pletoti gamybos ir eksporto augim4 nes tai skatina ir paslar"rgq sferospletimq didina uZirntumq. Ji gali bfiti vykdoma ivairiais budais: * rnaZinant savaitds darbo laiko trukmp.riboti bedarbiopa5alpqdyd[.ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. ekonominds Lietuvoje naudojamosir pasyvios. kad pasaulindje praktikoje ndra universaliq receptLt efektyviai r.pirmiausiab[tina iverlinti tos Saliesdarbo rinkos situacijrl ir jos kitimo tendencijas bei bendr4 ekonomingsituacij4.UZimtumo politika negali blti atskirtanuo Salies politikos.

nesnesitiki sulauktirealiospagalbos. Kadangi didZiausiq nuostoliqvisuomend patiria del ilgalaikio nedarbo. l . atleidZiarniis darbo reikian-rq profesiniq lg[dZiq neturintys darbuotojai.Jas atspindi lvairus nedarborodikliai.4.arba norninaliojo. PAGRINDINIAI NEDARBO RODIKLIAI UZimturno ir nedarbo reguliavimo politikos efektyvumaspriklauso nuo nedarbo kokybines ir kiekybines charakteristikq. neigiarnos darbdavir. kurio trukmd . Be anksdiaunagrindtqbendrojo. o kartais asmeniniailmoffiksdiau . Ilgalaikis nedarbas (long time/term unemployrnent) nedarbas. 18.Darbo jegos mobilum4 galetq padidinti lengvatines paskolosgyvenarnajam plotui isigyti. 2) tarp atskirq dernografiniq grLrpiq. * kurti teigiarnq idarbinimo [staigq lvaizdl. II.) ir nalfiraliojo nedarbo lygio (U"). Del to mazeja nekvaliflkuoto ir menkos kvalifikacijos darbo vietq. maZejant atskirq gamybos Sakq vaidmeniui.kr.todelji pladiaupanagrindsime. 4 . Kitos prieZastys .iaiko tarpas.4. Tai galetq b[ti bedarbiqklubai.rri (darbuotojas) bedarbis.p '" Darbo birZosnaujicnos. IS esmes tai laikinasisnedarbas.t. l l . kurio kontingentas nuolatoskeidiasr. * sudaryti s4lygaspsichologinei bedarbiq paramai. Nr. Kai kuriuosjq panagrinesime. p. nagnnela. 1998.metai ir daugiau.jaunimo profesinio paruo5imo ir ekonomikos poreikiq neatitikimas. Daugelis bedarbiq ir darbdaviqi minetasistaigasnesikreipia. Zrnogus yra PagaltrukmEnedarbas skirstornas trumpalaiki ir ilgalaikl.kuris trunka trumpiau nei metus. kuriuosebendraudami bedarbiainebfitqvieniSira. ekonornikos teorija nedarbq nagrineja l) jo trukmes atZvilgiu. i Trumpalaikis nedarbas (short time/term unemployrnent) nedarbas. 412 . . Nedarbo trukm€ (unemloyment period) . . lka"lg$-lq-:rsdafto* qtsi radtqa daZniausjai lemi a strukturiliai darbo jnkos pokvdiai. .3) jaunimo nedarbq 4) dirbandiq nevis4 darbo dienE neclarbo lyg! (dalin! nedarb{ ir kitus rodiklius.nedarbo lygio (U. intensyviai vystantis paslaugq sferai ir t.Kao slrul(tunntat pokyelatekdnoruR{e--dzzniausiai kyla diegiant paZangias technologijas. N e d a r b ot r u k m E Vienas svarbiausiq nedarborodikliq yra jo trukme.

amZius ir kt. tuo tarpu EuropojerT daugiaukaip 50 proc. Apskritai aukstojo issilavininro probierna aktuali daugeliui Saliq. apib[dintos l-ojo skynaus antrameskirsnyje. duomenimis.l99l rn. Vokietija. Del gana dosniq ir ilgE laikE mokamq nedarbo pasalpq bedarbiai ilgai iesko darbo pagal specialybE. nes fakti5kai dirba nelegaliai.Olandija.326..kintanti specialistq paklausos profesinestruktfira. .buvo ilgalaikis.neturintisprofesinio pasiruosimoir patirties.Macroeconomics. .t.daliesZmoniqnernokejirnas valstybines uZsienio bei kalbq. 413 . ilgalaikiq bedarbiq pasyvumasprof'esineje srityje. jaunirnas ir vyresni kaip 55 metq amZiausasmenys. . Nedarbas Europoje.): . Svedijojeilgalaikionedarbo lygis yra zemesnis negudaugumoje kitq Saliq.renkantisnaujq profesij4 sudarantisidarbinirnoplanus rr t. Tadiau ivairiose5alyseilgalaikiamsbedarbiams bfidingosnevienodos socialinesir demografines charakteristikos. ItaL. Lietuvoje ilgalaiki nedarbqskatinaiios prieZastys: .nuostatos priimant i darbq ilgalaikius bedarbius. l99l m.ro tarpu JAV daZnesnistruunpalaikisnedarbas. Tokiq situacij4 lemia nedarboprieZastys. Manoma. Danija.ltalijoje ir lspanijoje.J. JAV ilgalaikis nedarbassudareapie 10 proc. " Europa Siuo atveju tai Pranc[zija. visada lieka svarbi ZmoniLl norq tureti tam tikrq specialybqir galimybiq pagal jq dirbti suderinimoproblema.pastariejidaZnaipasirenka paklausos neturindiasspecialybesir t. eruodis). kad Olandijoje ilgaiaiki nedarbqlemia per didelis studentt6 besimokandiq aukstosiose mokyklose.u. Graikija ir Airija (Saltinis: E C D [ c o n o m i c O u t l o o k .uropos Salyse didelp 1tak4 turi nedarbo pa5alpq rnokejirno trukme ir nedarbo histereze. bendrojobedarbitlskaidiaus. O l99lm. o tarp ilgalaikiq bedarbiq dominuoja imigrantai.1a.skaidius.53.P. rs Aktualls darborinkospolitikosklausimai. Bclgija.t.daugelio bedarbiq pasyvumas (bedarbiai neaktyviai dalyvauja ivairiose programose. 'farybos Europos inioiatyva 1990 m.menkasgyventojqteritorinisrnobilumas. p. DidZioji Britanija.Ispanija. ilgalaikiq bedarbiqdidesniEjq dali sudarojaunimas. Tr. '" CordonR. Jo atsiradimui Vakarq E. nes dar-rgelyje Saliqdaugiaukaip puse bedarbiqneturejodarbo ilgiau nei vienerius metus.Pagrindin€silgalaikio nedarbopriezastysnepakankamas pasiruoiimas.Kita vertus. silpnaimigrantq adaptacijars.dalis Zmoniq nesiekia oficialiai isidarbinti. atliktq tyrirnq duonrenimis. PavyzdZiui.

2 nedarbo grupems1985tn.) buvo 7. Yo Darbo jigos dalis bendrame suaugusiu gyventojtf skaidiuie. Zymiar auk5tesnis nedarbo lygis tarp Kitas bruoZas . JAV nedarbolygis tarp skirtingqdemografinitl (procentais) DemogralinAgrupE gyvcntoJai SuaugQ (nuo l6 nr.6 10.redarbo Akivaizdu.lyg1.8 10.) lSviso BaltaodZiai vyrai Baltaodcsmotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Nedarbo lyeis.I 39.0 5q5 t7. iki l9 m. ypad tose Salyse.4.8 rpy I t i n i s : M nkj u G.ir rryrcsni) lS viso BaltaodZiairryrai llaltaodcsn-rotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Jaunimas (nuo l6 rn.3 51 5 58 .kad jis didesnisEuropojenegu JAV. beveiknuolatos procento.kad tos padios nedarbo maZinimo priernonds negali bDti taikomos abiejuose kontinentuose. todel aiSku. ir bet Nors duomenys senoki..s nedarbo lygis. kad vyriausybds psichologinespasekmes.N.daugiau negu dvigubai aukStesnis jLrodaodZiq. JAV dominuoja laikinasis nedarbas. ll.4 37. budingas 15pateiktqduomenqmatome. kad tipiSkiausias pavyzdys yra JAV gyventojq atskirq demografiniq grupitl nedarbo lygiq palyginimas.6 lenteli. 5i tendencija grupiLl1995m. i kur ilgalaikis nedarbasapima palyginti nedaug labai tiksli.kad jauniemsdarbuotojan. Sis rodiklis ypad skiriasi grupiq.l 34. Taigi visada labai svarbu tiksliai nustatyti ilgalaikio nedarbo mast4.2 59. o Europos Salyse prieZasiiq strukt[rinisnedarbas. palyginti su kitomis amZiausgrupetnis. sunkias ekonominesir Tadiauji turi blti politika pirmiausiaturi bOti orientuota ilgaiaik!nedarb4.Anksdiau mineta.6 lenteleje pateikiami nedarbo lygiai. Nedarbastarp atskirq demografiniq grupiq Kitas svarbus nedarbo rodiklis yra lvairiLl gyventojrl demografinirl pagal rasinE grupiq nedarbo lygis. jis sukelia Ilgalaikis nedarbaspakelia bendrqji r. Princiovekonomiks.6 4 q 66. darbo jegos. sr-rkeltas lvairiausiq I 1.562.6 '7\ 7 4. P. 414 .2. bhdingi skirtingoms JAV gyventojq lygis (U.3 t56 13. 5 5 55 4 0 . Be to. sudarytr'1 darbuotojq strukt[rE Akivaizdu. ll. 7o 5.0 69. kada bendrasis demografinerns b[dinga.

Suomijoje.7 fentel6.baltq1q apykakliq".8 11' 26.Luxemburg..6 t7.l 1 16 22.9 I 1.1 )5) 1994 22. Salyse.7 7.AukSt4 jaunimo nedarbo lygi lernia tai.1 ). JAV juodaodZiq aukStesni nedarbolygi lemia tai. Zmogaus darbo. Auk5tasjaunimo nedarbolygis rodo jo ie5kornodarbo specif-ik4. svarb[s jauno Zrnogaus Be karjeros fonnavimosi aspektai.7 l 5.9 t9.reikalaujandiospecialaus i5silavinirno.5 10.8 ?? Q t1 a 22.. Jaunimo (15-24 rn.t 5 1a A 27.8 10I . 13.4 25.9 7.) nedarbolygis Europos SqjungosSalyse l99l-l 998 rnetais (apskaidiuotas darbo j€gos) nuo Salis I Sv i s o E S i a l v s c Bclgija Danija Vokictija Graikija lspanija Pranciizija Airija Italija Liukscmburgas Olandija Austrija Portugalija Suornija )vcdlla Metai 1991 t6.3 6.EuropeanCommission 1998a:149. AukitasjaLrnimo nedarbo lygis ES pakeiiair bendrqnedarbo lygl.8 14. kad. kad jauni Zmonds nesiruoiiapastoviaidirbti.0 30. 6 t6.6 17. o paklausa labiau priklauso rluo ekonornikosciklo.6 6.1995 rn.ES jaunirnonedarbo lygis pateikiamas 1. Kiek Zemesnis tik Liuksemburge. Vokietijoje ir Danijo. laip pat tai. kad Sian.8 1 15 t6.* P.susiderinimo" ir procesas.0 8.l o. jaunirno nedarbas.2 6. to.4 proc.2 34.8 t4 5 27. kuriq darbojegos pasiulosperteklius didesnis negu .2 4.7 27.rr b e n d r a s i s e d a r b ol y g i s b u v o d i d Z i a u s i a-s a l i t i n k a m a i : 2 2 J : l l . U i r 1 7 .7 5'.1 7. pavyzdLrui.5 14 A l 998 t9. 3 218 .0 I 995 21. Neturindio reikiarnoskvalifikacijos jaunirno idarbinirnqstabdoaukitas darbo rinkos pusiausvyros darbo uZmokestis.0 21.3 t t.8 l') | 3 5J il.5 31.8 43. 0 n 1t5 . ltahjoje .2 8. )\7 13 .le.9 Jaltinis: E i n i s : Empoyrnentin Europe 1996.0 29.J 8.1 14. 1996.4 I5.jie daugiuusir priklauso.8 6.l ..64.0 1)) 7.melynosioms apykaklems".6 5 q 1t o 992 8. suvokdami.. Darbdaviai.9 1 11 22.6 3l.2t).kur ypad aukStas Ispanijoje* 42.1 8.. Austrijoje.s 5.9 26.2 proc.1 9. nesiulo j iems kvalifikuoto darbo.7 11..1 t?{ 5fr 16.33.6 9./ 8.7lenteleje. I ll.7 45.0 14) I 1. kad daugelis jaunq Zmoniq dar mokosi arba kelina mokytis.9proc.rkontingenlui bfidingas auk5tas atleidimq i5 darbo lygis ir Zemas ldarbinirno lygis.1 16. 147*162.8 7.European Com'rissiouy.3 12.6 ) 1 4 14J I 993 2t .4 5 4 II. .6 )qq Junctinc Karalvstc 7. Auk5tasjaunimo nedarbolygis taip pat ir Europos Sqjungos Salyse.

8 proc. studentai.Todel. Prie bedarbiq priskiriami ir tie moksleiviai. amZiausjaunrmo grupeje. kad rengiamq specialistqskaidius ir kokybe neatitinka Salies(regiono) [kio poreikiq.neoficialiose darbo I darbdavius.turgLtose.m[sq Salyje prie jaunimo priskiriami 16-29 m. pateiktq duomenq skirturnai susidaro todel. Jo pagrindine prieZastista.0 proc.[rengirnqar kreditq savoverslui pletoti. o dia neissiversibe ! sisteminioprofesijq ir kvalifikacijq poreikio tyrimo ir prognozavimo. keturias savaites [vairiais bfidais aktyviai ieskojo mokamo darbo: kreipesii valstybinEar privadiqdarbobirZ4 tiesiogiaikreipesi lankesi statybose. o apskaidiuotas 15*24 metq asmenq nedarbolygis . Kita vertus..31. Tai daugiausiajaunimas.no nedarbo prieZastys. kacl rengiarnq specialistq kokybe neatitinka lkio poreikiq. birZose.65. 'n Valstybine jaunimo politikoskoncepcija /A/alstybes Zinios.reiketq ira5yti ir ketvirtEl4. Kadangi Lietuvos jaunimas daZniausiaimokosi ir tik po to ie5ko darbo. Todel visq ripq mokymo institucijoserengiantspecialistus ypad svarbusderamas praktinis parengrmas.18. 18-29 m.panaSus kaip ir kai kuriose EuroposSqjungos Salyse. sios (15remiantis 24 m. toddl labai aktuali [vairiq mokymo [staigq absolventq nedarbo problema. 4t6 .i darbo rinkos ir uZimtumo reguliavimo sistem4 greta pagrindiniq jos mechanizrno elementq . Tadiau Sis vaizdas bus kitoks.o ji suradgper artirniausias savaites dvi buvo pasirengg pradeti dirbti. Pagal EUROSTAT (ES statistikos tarnybos) reikalavimus bedarbiais laikomi l4 metq ir vyresnioamZiaus gyventojai. Pagal valstybing jaunirno politikos koncepcij4rs. Tyrimo duornenimis. narnq Seirnininkes kiti neaktyv[s gyventojai. kurie tiriarnEiqsavaitgdarbo neturejo.b[dingos visorns Salims. gimines ar paZistamus. jei remsimes ne Darbo birZos. sprendZiant nedarbo probrernas.-V.2 procento. ieikojo patalpq.. Zmonesnera mobilus. . baigps bendrojo lavinimo mokyklos 9 klasesir l2 klasiq taip pat profesines auk5tesni4sias ir mokyklas. Todel viena efektyviq priemoniq jaunimo nedarbo problemoms sprEstituretq buti profesinismokymas. Kita jar"rnimo nedarbq didinanti prieZastis. kad teritorines darbo birZos neturi pakankamos informacijos apie visus nedirbandius jaunus Zmones.Svietimosistem4. darbdaviu tarpininkaujandiq darbo rinkos institucrjq. lV ketvirdio pabaigojeSalyjebedarbiqiki 25 metq buvo 18.1996m. Lietuvos darbo birZos duornenimis. Aukst4 iaunimo nedarbo lygi ES Salyselernia bendros jaunir.kartu ir gana laisva bedarbio sEvokos interpretacija. orientuotas darbo rinkos poreikius.kurie tiriarn4lq savairEaktyviai ir ieskojodarboir buvo pasirengg artimiausias savaites per dvi pradetidirbti.) arnZiausgrupesjaunimo nedarbo lygis buvo 34.yra ta. auksdiausias nedarbo lygis buvo 15-19 m.Nr. Lietuvos Svietimosistemasilpnai susietasu darbo rinkos ir uZimtumo problemq sprendimu. o Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis: jais. amZiaus asmenys. .procentq.darbo jegos.8 proc. 1996.

vykdydami skatinandi4jEmonetaring politikq". 2. I l. 5. 1. Ar sutinkatesu tokiu teiginiu? Kokios pagrindinds nat[raliojo nedarbo lygio padidejimo Europoje pastaraisiais deSin.Politikai gali laikinai sumaZinti natlralqjl nedarbo lyg1.. 4. 3. maZinantnedarbq? 417 .ir makroekonominius nedarbo nuostolius. 8. Paai5kinkite. pakeitimo santykis . s t r u k t [ r a l i s t i nh i p o t e z e d . o . . kokiais atvejais realusis darbo uZmokestis gali buti auk5tesnis darborinkos pusiausvyros uZ darbouZmokesti. Paai5kinkite nat[raliojo nedarbolygio sqvokE. 12. 10. kodel nedarbotrukm€ yra vienas i5 b[dq atskirti laikinqjI ir strukturinInedarb4. Kuris i5 trijq nedarbotipq yra Okuno desnioobjektas? . . K4priskiriame prie bedarbiq? Kaip apskaidiuojamas nedarbolygis? Kokios prieZastys lemia nedarbqjo lygi? Paai5kinkite. r r . . nedarbohisterezd laikinasisnedarbas struktlrinis nedarbas ciklinis nedarbas visi5kasuZimtumas natfiralusis nedarbolygis rnikroekonominiai nedarbonuostoliai makroekonorniniai nedarbonuostoliai Okuno desnis pasyvi vyriausybes uZimturnopolitika aktyvi vyriausybes uZimtumopolitika Kartojimo klausimai l. 6. . 9. uZimti gyventojai . Kas sudarodarbojegq? Apibfdinkite nedarbq. Kokiu atvejunedarb4galima laikyti socialiainaudingu? Kuo skiriasi ilgalaikis ir trumpalaikisnedarbas? Nurodykite ir apib[dinkite rnikro . 13. . . darbojega . (nedarbas) bedarbiai . tmediaisprieZastys? Kuo skiriasi aktyvi ir pasyvi vyriausybes politika. lukesdiqnedarbas . nedarbo lygis nelankstus darbo uZmokestis .Pagrindin6ss4vokos . uZimtumolygis . 14.

Net ir XX a. pradZioje vidutinis visq prekiq kainq lygis tai pakildavo.Infliacija reiSkia. kai I apyvart4 buvo iSleistagausybd popieriniq pinigq. Kainos daZniausiai keitesi didejirno linkme.o nuolatos besitEsiantis rei5kinys. Pats infliacijos tenninas kilqs i5 lotynq kalbos ZodZio . Kainq kilimq Zmonija patiria nuo seniausiqlaikq. daugiausia susijusi su karais. Be to. vargo vaikais. todel viena Zmoniq karta beveik nepajr.1. JOS FORMOS tR TEMPAI 1 2 .nedarbo ir infliacijos sqveikos problemos.). kuris pasireiSkia prekiq ir paslaugqkainq kilimu.kad infliacija Zinornanuo seniausiq laikq. t e b e r a k t u a l i . tai ndra tam tikrq prekiq arbajq grupiq kainq didejimas. Manorna. TNFLIACIJA. aptariami infliacijos sprendimobDdaiir antiinfliacindvyriausybds politika. Ji pasirei5kiaprekiq kainq kilirnu bei pinigq nuvertejimu ir neigiamai veikia ekonomik4 sukelia daug nepageidaLrjarnq socialiniq padariniq.INFLIACIJA Infliacija yra viena opiausiq ir sudetingiausiq Siuolaikiniq makroekonominiq problemq.l2. Tadiau iki XX a.rsdavo turimq pinigq nuvertejimo. Tadiau kainq pokydio laipsnis labai nevienodas atskirais laikotarpiais ir skirtingose pasaulio Salyse arba regionuose. lnfliacija ankstesniaislaikais buvo laikino pobfldZio. tai ne vienkartiniskainq pakilirnas.DaZnai jq sukeldavo epidemijos. Todel kai kada tvirtinarna. kad infliacijos terminaspirm4 kartq pavartotas JAV pilietinio karo metais (18611865m. 418 . l . rei5kiandio i5putim4. I n f l i a c i j o st u r i n y s Infliacija (inflation) yra pinigq nuvertejimas. veltui popieriniai Ne pinigaivadinarni bedos. revoliucijomis ir kitokiornis politinemis negandornis. Tadiaui5 esmds infliacija susiformavo tik XiX a. a Sioje temoje bus nagrindjama infliacijos esrnd. tapo [prastureiSkiniu ir viena i5 opiausiqsocialiniq ekonominiq problemq. Kai kuriq prekiq kainos net ir infliacijos s4lygomisgali i5likti nepakitusios (arbanet gali sumaZeti). lnfliacija ..pasekmes. prekiq kainos padvigubedavoper 70*100 metq. antroje puseje. Infliacijos bruoZai eme rySketi.kad kyla bendrasvisq prekiq ir paslaugqkainq lygis.inflatio". Nepaisant infliacijos tempq maZejimo pastaraisiais j n r e t a i si.tai ne bet koks kainq kilimas. jq sukeliandios prieZastys. 12. atsiradus piniginiams Zenklams. trunkantis gana ilgai. DvideSimtajame amZiuje infliacija igavo visuotin[ pob[d1. l . tai nukrisdavo.

. taip pat ir Lietuvai.9 proc.ltlweb/main.9proc. Galima tvirtinti.Ypad dideli infliacijos tempai bfidingi Lotynq Amerikos Salirns. Vartotojq kainq indeksodinarnika. 12.51. .Veliaujie pastoviai maZejo. P. (l163.198: http://www.1 pav. Infliacrjos tempai Lietuvoje l99 l-2001 m. Sveicarijoje ir t.4 procento. .1999m. CPI.php?parenF3 79.. Vokietijoje. (pagal 66 Salis). pateikti l 2. (pagal178 Saliqduornenis). kaip Sios Salys.Kaj kuriose Salyse.100 procentq.t.148. buvo 12. kad joks kitaspasaulio regionas.palyginti su ankslesniais rnetais Matome. per metus. pavyzdliui. o Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje l95l m. infliacijostempainukrito iki 0.8 proc. .Devintame Sio amZiaus de5irntrnetyjevidutiniai infliacijos tempai dia buvo reiSkiami lriZenkliais skaidiais. laikotarpiu buvo 46.Paskutiniajame Sio amZiausdeSimtmetyje labai dideii intliacrjos tempai buvo b0dingi ir daugeliui Rytq Europos Saiiq. (i5tyrus150 SaliL). l9ll-1996m. l99l-1996 m. kad ypad dideli infliacijos ternpai Lietuvoje bLrvo 1992m. Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje 1951-1996 m. l paveiksle. o dar kitose .std.7 proc.). infliacijos tempai kelet4de5imtmediq buvo maZesni nei l0 proc.% | 400 | 200 | 000 Nlctai Saltinis: Lietuvosstatistikos melraStis 1997.0 proc.. jie kitose Salyse vir5ijo 20 proc. iSskyrus Centrinq EuropE 3-arne de5imtmetyjenepatyr€ tokiq spardiq infliacijos ternpq taip ilgai.

.t.t. Infliacijos formos lniliacija gali buti ivairiq ru5iq. ta 12. Tikroji. pasireiSkianti atskirose Salyse. ji sukeliandios kainq srnukirnq. 9 8 0 m .svariausios infl iacijos s4lygosiSnyks. vidutiniai metiniai tempai buvo 3. kad tLromet. . l p r o c .atsiradimo prieZastis.Pasleptosinfliacijos ' IllarionovA.. 9 p r o c .tai teigiarnas reiSkinys. Dabar vykstanti infliacija yra pasauline.1.rgq kainq lygio srnukirnas. pasauline. Pastebimabendra pasauline infliacijos maZejimo tendencija.. kylanti del ribotos pinigq pasiIlos. . Jq galirna skirstyti ivairiais poZi[riais. Kai kurie ekonomistai mano.3 .rstrinese Salyse. i pp a t i r L i e t u v c r j e .2. p. Infliacijai ekonornideskij //Voprosyekonorniki. pasireik5davoatskiroseSalyse.eu. ' o NeZymusjos ternpai ir kitose i5sivysdiusiose indr.1 4 5 .Pagrindine infliacijos temptl sumaZejimoprieZastis yra ekonornikosglobalizacija ir tarptautiniq finansq rinkq egzistavirnas. 2 .y. mast4ir t.No8. Defliacijos reiSkiniai pastaruoju metu stebimi ivairiose pasaulio S a l y s e . 8p r o c e n t o ' .taip pat ir besivystandiose Salyse. 2 0 0 0 m . Pastaraisiaismetais vis daZniaLrkalbama ir apie infliacijos prieSingybq defliacijq. Sios problemos aktualurnasivairiose Salyse nera vienodas. . ' http://europa. DaZniausiai vertinaura neigiamai. Pagal rei5kimosi pob0d[ infliacija gali b[ti atvira ir paslepta. pagalviet4 pasirei5kimo pobndi. (Infl iacijos ternpaiiSreikSti vidutiniais nesvertiniais dydZiais). Tai bendrojo visq prekiq ir paslar.Sis terminas kilgs i5 lotynq kalbos 2od2io. 2.. 1 9 9 0 m . jie sudare 1.1 9 6 0.l 9 . ..2 proc. p r o c .5 procento. kuris rei5kia . 1 9 1 0. kai pinigq rinka bus visiSkai globalizuota kai valiutacirkuliuostik kaip elektroniniai ir pinigai. 3 p r o c . ir apimanti visasSalisarbaSaliqgrupes.. 2 0 0 l m . kylanti del technologines paZangos sqlygojamodarbo na5umodidejirno.Piktoji" monetarind. int/cornm/eurostat/Publ icldatashop 420 . Nedideli infliacijos tempaipastaraisiais metaisyra EuroposSEjungos Salyse: 1990-1998m.1 9 9 6m . V€lesniais metais jie dar labiau sumaLejo: 1999m. 7 1 p r o c . 2 .* 2 . Pagal viet4 infliacrja gali bLiti lokaline. technologine.2 6 .nup[sti". .5 .daZniausiaitrukdavo neilgai ir baigdavosi pinigq reformomis. rost 1997. 92 96..Atvira infliacija pasirei5kiakainq kilimu ir .deflare".Ankstesniaislaikais infliacija buvo vietine. Nepaisant to. Defliacija gali brlti dviejq ni5iq: 1. . . 1 p r o c .matoma" i5oreje.

be to.kai daugelyje ' SaksD2.gali bfiti ivedami talonai ir t. per metus. arba siejamossu tvirta valiuta. 5uoIiLroj andioji infl iacija ir hiperinfliacija. Ten infliacija buvo tramdomaadministraciniais b[dais. Vis delto iki XX amZiaus Zinomi tik trys itin aukStosinfliacijos atvejai. Paslepta infliacija atsirandatuomet. P. Tuo atveju metiniai jos ternpai siekia beveik l3 000 procentq!Hiperinfliacija nera daZnas rei5kinys:per vrs4 pasaulioistorij4 iki XX arnZiaus paskutiniojo desimtmedio Zinomatik l5 jos atve.ivertinus infliacijos lyg[. LarrenF. Visi jie buvo glaudZiai susrjg globaliniais su istoriniais politiniais ir ivykiais. pasldpta inlliacija pasireiSkia tuomet. Tai slenkandioji. XX amZiujeekonomistaiiSskiriatris rySkiuslaikotarpius.ber pastoviai. Ekonomi5kaistiprioseSalyse kainq kilimas tuo atveju gali siekti 2530 proc.t. Ukines sutartystuomet sudaromos. taiiaujos tempaineradideli.q. Ji trunkailgai. Si infliacija gali siekti 3-7 proc. l€toji. kilusi antikos laikais Romos imperijoje III amZiuje. per menesi. pasiZyminri Remiantis klasikiniu Kolumbijos universiteto ekonornisto Filipo Keigeno (Cagan. B. Pagal infliacijos mast4 arba intensyvumq iSskiriamaSliauZiancioji. Makroekonornika.Tuo atveju pinigq perkamoji galia i5 esmes nepakinta. D. atvejqpasirei5ke ldo-mu kad visi istorijojeZinomi l5 hiperinfliacijos XX amZiujes. Keigeno nustatytos ribos.Ekonomistq nuomone. nustatantvirSutines kilimo ribas. net Pirmuoju labai aukStos infliacijos pavyzdLtulaikoma infliacija. kai bendroji paklausavirSijabendrq4 pasiiil4 ir susidaroprekiq stygius. Hiperinfliacija (hyperinflation) ypad dideliaistempais. Be to. per metuso dabartiniumetu l-3 procentai. Del to daZniausiai dideja deficito mastai. Tadiau XX amZiaus pabaigoje ji padaZnejo: pavyzdLiut. saikingainfliacija. kad kainos formaliai gali i5likti nepakitusiosarba dideja ne raip spardiai. kai kainq kilirno ternpai vir5ija 50 proc. Philip) apib[dinimu.Tai buvo btidinga socialistinems Salims. kai kainos kyla gana staigiai.esme ta. tai.kai kainq kilimas dirbtinai ir jq stabdornas. Globalnyjpodhod. 9-o de5imtmedio antrojepusejepastebeti septynihiperinfliacijosatvejai. ne vienasjq nepasieke F.786.kaip esantatvirai infliacijai. S[auZianiioji infliacija (creepinginflation) . Suoli5kai ir turi tendencijE dideti. kai kainos kyla l6tai.. inlliacrja. hiperinfliacija yra tuomet. Suoliuojaniioji infliacija (galloping inflation) . A a 1 .tai infliacija.tai infliacija.

Japonijoje . hiperinfliacijE patyre Bolivrja: dia infliacijos tempaibuvo tokie dideli. Kainos SioseSalysekai kuriais metais pakildavo po 20 000 proc. Artimq hiperinfliacijaibuklg patyre Lenkija ir Jugoslavija 1989m.1.o Bolivijos i5laidospinigq spausdinimui (pirkimui) 1983m. USD.Armenijoje.100 000 pesq kupilra . Todel infliacijos lygiui [vertinti daZniausiaipasitelkiami kainr"l indeksai.4. Vengrijoje. atsiZvelgiamai prekes ar paslaugos o Gaidar E.. 1984-1985 m.No. galima apibldinti tokiais pavyzdLiais: fermeris.. Zmones nustojatikejg pinigais. Anlrojo pasaulinio karo pabaigair 9-asSioamZiaus de5imtmetis. Infliacijos matavimo biidai Pinigq . o popieriniq pinigq perkamoji galia gali kristi Zemiau uZ jierns pagaminti sunaudotopopieriausvertg. Hiperinfliacijos s4lygomis smarkiai padideja pinigq spausdinimo kaStai.vertds" pasikeitimus galima i5matuoti tik bendrojo kainq lygio pokydiais.ra //Voprosy ekonorniki. Kinijoje. pardavgs Zem€s sklypE uZ 80 000 rnarkiq. 1997.rlinio karo. karai.Gruzijoje7488procento". .. daZnai pereinama prie nat[riniq mainq. o restorano lankytojai pavalgg kartais sumokddavodu kartus brangiau negu paZymdta valgiara5tyje (kainos Zaibi5kai pakildavo).10 996 proc.Detskijebolezni" postsocializn. Tai uZem6 trediE Saliesirnporto vietq. kad didZiausiasbanknotas.3. Jis skaidiuojamas vartojimo tik prekems ir paslaugoms. Infliacijos lyg[ parodokainq augimo tempai. p..po Antrojo pasar. lnfliacija taip pakenkd pinigq vertei. vartojimo kainq prieaugis 1993m. 12.5.. Infliacijos tempamsnustatytitinka ivairus kainq indeksai. Infliacijos lygis (tempas) (IR .tai bendrojo (vidutinio) kainq lygio santykinispokytis per tam tikr4laik4. 422 . 1919m. Todel hiperinfliacijq galima vertinti kaip didelEnelaimE.politiniai sukrdtimai. [kio chaosas. Rusija.Saliqkiio hiperinfliacija tai Pirmojopasaulinio karopabaiga.inflation rate) . kas menesi. Armenija ir Ukraina 1993m.Gruzijair kitos posocialistines Salys Sio de5imtmedio pradZioje.Taip buvo.J[ nustatant. sudard20 mln.Pladiausiai naudojamasvartotojq kainq indeksas. Hiperinfliacijos mastq Vokietijoje 1922-1923m. po keleriq metq uZ tai galejo nusipirkti vilnon[ megztini.. Hiperinfliacijos prieZastys. Vokietijoje po Pinnojcr pasaulinio karo.CPl. pavyzdZiui. kad prireike du kartus per savaitEi5 VFR ir Anglijos ldktuvais gabenti ten i5spausdintus pesus. Ukrainojebuvo 10 155proc. pokario sunkumai. Pavyzdiziui.oficialiai buvo keidiamaI du USD.

kad vieno rodiklio pakeitimas kitu galetq veikti rezultatus. kaip kinta visq Salies prekiq ir paslaugq kainos. kad jis parodo.%. Jt apskaidiuoti Lymiai sunkiau. %o.infliacrjos tempq nustatymas.Tyrimais nustatyta. praktiSkaiBVP defliatoriumi naudojamasi lymiai rediau negu vartotojq kainq indeksu..1) dia LM . Todel. Vartotojq kainq indeksasapskaidiuojamas pakankamaioperatyviaiir palyginti nesunkiai. Al-+ I (u \ P l pinigqpaklausos pokytis. SiqdydZiq skirtumasneratoks Zymus. Vienas jq .infliacijos tempai.Vadinasi.. galutinis jo dydis daLnatkoreguojamas. Siq dydZiq ry5io glaudumq atspindintis koreliacijos koeficientas l97l-1995 m. Pladiau 5i .2.realiosios P . buvo lygus 0.. lnfliacijos tempams[vertinti naudojamas bendrojovidaus produkto ir defliatoriLrs.%.# Jei realioji pinigq paklausa nekinta. No.bendrasis kainq lygis (vidutine prekesvieneto kaina). problemabus aptarta. investicinems prekdms.paklausosir kainq kilimo tempus.lyginamqli svori Seimos vartojimo i5laidose. . ' 423 . metiniai CP] dydLiai.o%. nustatant infliacijos lyg[.siejantpinigq pasiulos./Infliacijos laipsniui ivertinti gali bilti naudojamail..38.-"".taisykle 70'lJa remiantis. Zakonorniemostirnirovoj intliacii //Voprosy ekonorniki.nominaliosios pinigq pasillos pokytis. Tuo atveju infliacijos tempas IR= LM . | . -_--. per kuri kainos padvigubeja. Apie tai buvo kalbeta. Siuo atveju * infliacijos tempq nustatymQ. 1997.. kad tarp CPI ir BVP defliatoriaus dideliq skirtumq nera. nustatant realrij! BVP.nagrinejantinfliacijos prieZastis. Tadiau BVP defliatorius daZniausiai apskaidiuojamaskartE per metus. apskaidiuojamas laikas.JeiinTliacija IllarionovA. nes apskaidiuojamasvisoms BVP sudetin€ms dalirns: vartojimo reikmenirns.y. tuomet IR = LM . nagrinejantrealqli nacionalinfproduktq 2 skyriuje.nl --2 s "[ (M \ " . Jis tiksliau atspindi infliacinius procesus.9943 (154 Saliq vidurkis)s.Gali b[ti nustatomimenesiniai.ketvirtiniai. Infliacijos tempai ivertinami ir kitais bfidais.Priminsime. J infliacijos tempai lygfls pinigq pasillos pokydio tempams.J' I' (12. eksporto prekdms. p. . 1R. I.

gt9tl!-i9-"*il!l". Bendroji paklausagali keistis.vyriausybesislaidomsir grynajarn eksportui.push inflarion). l0 proc. 1 0 : 1 2 1 ) . veltui Ne ekonomistaijq kartais lygina su kfino temperattra. Bendrosiospaklausossukeltainfliacija kainq. Kainos kyla tuomet. lnfliacijq sukelia bendrosios paklar.. @.n d e k s a d i d e j a n e t o l y g i a i .V a d i n a s ii.arbavartotojq. t. t. Naudojant svarbiausiq makroekonominl modell. 5 proc.. lygio.Tai kainos.kuri gali blti lvairiq ligq poZymis. pavyzdZiui.e fJidt".rsospadidejimas (ADt) ir b c n d r o s i o s a s i u l o s u m a Z d j i r n aA S J ) . nuo praejusiqmetq I l0 proc. kad infliacija yra daugelio veiksniq pasekme. Jeigu ekonomikoje yra visiskas uZimtumas ir panaudojami visi kiti gamybiniai istekliai.( 1 1 0 x 1 . keidiantisjos sudedamosiorns dalirns . septynenrrsmetus (70i l0:7).lg-: plg-.infliacija (demand..t. 2. Taip gali bDti.pavyzdLiui. Nepaisanttam tikrq skirtumq. dideja ir realitrjigamybosapimrjsbei e.110 procentq..1. tuomet padidejusiqpaklausE galima parenkintitik kylant kainoms. antrqiq metq . 12.[a. Dideiant be[drajai paklausai.. jos padvffies fier rai lnfliacijos prieZasdiq nustatymas . 424 .kai turima pakankamai kapitalo.y. kai bendroji paklausapadideja. l0 proc.Taisykles 70" esrneyra tokia: skaidius70 kainoskadmetladi.i:iygLg jei Vadinasi. Bendrosiospasi[los pokydiq skatinamainfliacija vaclinama kaitq infliacija (cost .tai baziniq metq kainq indeksasbus 100.ekonomikaijau veikiant visu pajegurnu. dabartiniumetu tarp ekonomistqgaji nuomond. S i a si n f l i a c i j o s r i e 2 a s r ia p t c r s i r n e p s (s p s atskirai. per metus. Trediaisiaismetais jis padidejadar l0 proc. vadinama paklausos. 12.'nyfrg. kasmet dideja vis daugiau. bendrosios paklausos-bendrosios pasifilos sqveikos model[ (AD-AS).Ceja-lT--proc. tar padvigubes per keturiolika metq (7015:14).. i5skiriamos dvi infliaciiq sukeliandiq veiksniqgrupds: l. investicijoms. INFLIACIJOS PRIEZASTYS yra pastovi ir sudaro. ir j s i e k i a a u l 2 l p r o c .Infliacija yra visos ekonomikosfunkcionavimoatspindys.%i-srglB5tq " !.pull inflation)..y.y.yra laisvosdarbojegos. -:eltp.:S*S. Bendrosios paklausos pokydiq sukelta infliacija.suddtinga ir diskutuotina problema.rmfiff.2. jei jos kasmet kyla.y.2.jal+a!s3:_li*. pasiekuspotencialqii nacionalinioprodukto lygl )'p. s t.vartojimui.

Tai pavaizduota 12.3paveiksle.1 padeti AD1.ta5ke E0. kol susidarys nauja ilgalaikd pusiausvyra. susiklosto nauja trumpojo laikotarpio pusiausvyrata5ke 81. naudojant skatinandiqsias. Kainq lygis pakils dar daugiau.fis. 3. Ynr Y 12. Jei bendrosios paklausos padidejimasyra ne vienkartinis. Pagrindines bendrosios paklausos pokydiq sukeltos infliacijos prieZastys. Pakilus galutiniq produktq karnoms. Jei bendrosiospaklausoskreive lieka toje padioje.. Tarkime. Paprasdiausias paklausos iacijosmodelispateiktas 2.buvo i5nagrinetaankstesniuose skyriuose. Del to padiddja garnyboskaitai ir sumaZejabendroji pasi0la.o ilgalaikis procesas. lprastq mokesdiqdidinirno vengimasir kt. Todel trumpojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreive persikelia i viriq. o kainq lygis vistl laik4 kils. kad bendroji paklausapadideja.Taip pat jau Zinome. Deficitiniai valstybiqbiudZetai. naujoje AD1 padetyje. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P7. 2. o realioji gamybosapimtis grl5 i pradingilgalaikespusiausvyros padeti Ip. tuomet realioji gamybos apimtis tuo laikotarpiu bus palaikoma auk5diaupotencialiojo lygio. pradedakilti ir gamybos veiksniq kainos.kaling iq molet?Itn-q.kad bendroji dideja.Todel ilgojo laikotarpiopusiausvyrasutrinka (ta5kasEe). Sios yra l..2 pav. Siuolaikiniq pinigq pasi[losypatybes. infl I Pradine padetis . realioji gamybosapirntispadidejanuo )/" iki In. AS lr ADr ADo 0 Yr. Trurnpojo laikotarpio bendrosiospasiulos kreive AS lieka toje padioje padetyje. 425 .todel ADg kreivd persikeliai de5inE.-J*. Paklausos infliacija Toliau procesairutuliojasi taip. tai ekonomind sistema judes Sia kreive tol.2 paveiksle.pageidautinaekonomind pusiausvyra.ggr-q p5illtit<as..

3 pav. Pinigq pasiilla kaip infliacijos sqlyga Bendrosios paklausospokydiq sukelta infliacija pirmiausia susijusi su pinigq apyvartos ypatybemis.pernelyg daug pinigq vejasi per daug maZqkiek[ prekir4. kad Siuolaikiniai pinigai neturi savo vertds. galima tvirtinti. riboja objektyvios s4lygos. infliacija visur ir visadayra pinigq sferosrei5kinys. Fridmenas yra pabreZgs.. Tai lyg piktasis dZinas. koks pinigq kiekis yra b[tinas ir koks perteklinis (anksdiautoks kriterijus buvo taurieji metalai).S i a sprieZastis aptarsime atskirai. Amerikiediq ekonomistas Nobelio premijos laureatas M. kad pagrindinetos teorijos propaguojama lygybe yra: 426 .. kad pinigq kiekio didejimas yra svarbiausia infliacijos s4lyga.praryti" bet koki nevisaveriiq pinigq kiekl. o prie jo turi prisiderinti kainos. Tod€l paklausosinfliacijos esmd kartais apib[dinama vienu sakiniu . Infliacijos poZymiai atsiranda tuomet. jos . P D YE Y 12. kai pinigq gauseja nepalyginamaigreidiau negu produkcijos. Siuolaikiniq i5 pinigq spausdinimo neriboja jokios fizines galimybes. o tai sudaro geras sElygas didinti jq kieki. Dabartine pinigq sistema nebeturi kriterijaus.2.Gamybos apimties didinimq kaip Zinoma. Priminsime.1. it jq kiekis gali dideti nevarZomai. Paklausos padidejimosukeltainfliacija 12.1. i5leistas butelio ir igavEsvisi5k4laisvg.Be to.Saknys" gludi pinigq sferoje. Dabar pinigq sfera gali . leidZiandio nustatyti. Remiantis kiekybine pinigq teorija.

5 0.nominalusisnacionalinisproduktas(arba norninalusis BVP). laikotarpiu pateiktas l2.6 ? t JAV J a o o niia Kiniia Rusiia I. : . laikotarpiu padard iSvad4 kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreitis turi maZejirno tendencij4.2 1.. sanderiq skaidius arbabendrojoproduktokiekis. JAV ekonomistas Samuelsonas.l lentel6. All .t 2. 6a MZP* p - arba xV:PxY. Tuomet o='. . keidiantispinigq kiekiui. Pana5inuornone ir M. i .9 1. padidejuspinigq pasiDlai. Pinigq apyvartosgreitis (kartais) Metai Salis D i d Z i o i iB r i t a n i i a Vokictiia Prancfrzii a Svcdiia 1985 1. 2 8 . pinigq poveikis infliaciniarns procesams sustiprej ir prieSingai. l 0 . tuomet pinigq pasitlos poveikis infliacijai gali sustiprdti arba susilpneri.6 1. kinta ir pinigq apyvartosgreitis. PrQ .l 1995 1.nominalusis bendrasis nacionalinis produktas(arba BVP) nulemiantispinigq paklausq.l lenteleje. p . pinigq apyvartos greidiui didejant.5 2.0 8. )'. l2. //Voprosy ekonorniki. kad pinigq apyvartos greidio pokydiai turi tik neZymiqmaZ€jimotendencijq. PavyzdZiui.7 1. Fridrneno.realusis nacionalinis produktas (arbarealusis BVp). M pinigq pasihla.Pinigq apyvartosgreitis kai kuriose valstybese 1985-1995m.8 0. a.jis pabrdLd. i5tyrqspinigq apyvartosgreidio dinamik4 JAV 1939-1960 rn. .6 1.1 tinis: Seniacov V DeneLnaja massa i faktory iejo formirovanija Sendago I. vidutind prekesvienelo kaina.0 l 5 1990 l.6 1.n Vadinasi.pakyla ir kainq lygis. piniginio vienetoapyvarlos greitis(kartais).0 1 q t. 1 9 9 7N o . Px Y . P..9 :. " : ! MxV:PxQ. Jeigu.0 1.

1 0 .vadinasi. r N t Lr l l L -.norint pasiekti nulini infliacijos lygi.1.rmpuoju laikotarpiu gali keistislabai ivairiai).t. tuomet kainq lygis yra tiesiog ( proporcingas pinigq pasiulai: ji dideja. ir y) kitimq i5reikStE procentais. v ir y reiSkiasantykini atirinkamqdydZiq (p.kainq lygis automati5kai kai kyla. atrnetus realiojoBVP didejimotempus. - Jei v : 0. Jeigu realioji gamybosapirntisnesikeistq0 . V.aptamauja" Prakti5kai pinigq pasifilos didejimo tempai virsrja realiojo BVp kilimo ternpus. daugelisSiuolaikiniqekonomistqpripaZlsta. kad pinigq apyvartos greitis ivairiose Salyse kinta nevienodai..33 proc. Je.Nepaisantto. Jei V : const.Tiffi.Tuomet intliacijos tempas yra lygus pinigq pasifios didejimo tempq ir pinigq apyvartosdidejirno tempq sumai. 1 p . 2 2 .t. Vadinasi. m. jis gali buti iSreik5tas funkcija: Sia p : f(n. p : m. . PavyzdLiui. p:0.i realusis BVP nekinta. ' t r . o kainq lygio pasikeitirnas.realiojoBVP prieaugio tempai. 1 9 9 7N o . .8 proc.0). .y . i " Sendagovv. 1990-1994m. tuometp : m .-i1ruiffi?ifi'I:"d. o pinigq kiekis Ml . pinigq pasiflla neturi dideti greidrau negu realusis BVP. kai 1. Remiantis kiekybine pinigq teorija. M.Japonijoje 6 ir 27.. laikotarpiu realusis BVp vokietijoje padidejo. keliasdeiimtir t. tuomet infliacijos I tempai bltq lygrls pinigq pasi[los didejirno tempui. p 428 . DeneZnajarnassai faktory ejo fonnirovanija //Voprosy ekonouriki.:n'*uostempai. Tai reijkia. l r r . t. y). kad ilguoju laikotarpiu tai gana pastovusdydis (nors trr. kad infliacijos ternpai yra lygus pinigq pasi[los pokydioir realiojoBVP pokyiio rernpr4 skirrurmri.. dali pinigq Zmonds nesikeistq nes taupo). arba infliacrlos tempas. Jeigu pinigq kiekis ir realusisBVP didetq tuo padiu greidiu.. y . : 0 .) pinigq pasiulosvienetq. Mus domina ne absoliutus kainq lygis. v. Kinijoje . r y i fP dia v pinigq apyvartosgreidiopokydio tempai. p=m*y_r..y. tuomet kainq lygis yra tiesiog proporcingas pinigq pasiulai ir atvirk3diai proporcingas realiojo BVp I apirndiai. jei m--y. JAV atitinkamai9 ir 33 proc.i I f. ruomerliainq lygis (arbanet sumaZetq. Bet daZniausiai realiojo BVp vienerq keletas(keliolika. f f Matome.galima daryti prielaid4 kacl pinigq apyvartosgrerrisyra gana stabilus dydis.. Raidesp.f l i . i.56 ir 207 procenro6.

kuriq duornenys paleikti 12. Holtfrerich.5 0. sausis 923 m.0 171 r50 nis: lllariono Zakonomiernosti mirovoj e k o n o r n i k i1 9 9 7 .9 t00.l kilirno tempaigali aplenkti pinigq pasifllosdidejimo tempus..0 154 t.badas".Pastaroji tendencija pasireiskia tuomet. Todel kyla klausimas. kad galimi du atvejai. pinigq . ir gali bltijaudiamaspinigq stygius.y./m€n.7 0. sausis 923 m. . I 2. licoa 923 m.0 1981*1995 98.. kai kainq kilirno ternpai smarkiai vir5ijo pinigq kiekio didejirno ternpE.l.7 1. per ketvirti amZiauspasaulinds infliacijos dinamik4 ner 97.rvter.1 100. N infliacii //Voprosy Vadinasi. parodytq12. Pirma.2 lentel€. esantliiperinfliacijai. 4 1 . nuo jr4 .T4 patvirtinair specialus infliacijosprieZasciq tyrirnai. galirna padaryti iSvadq kad infliacijos dinamikq pirmiausialemia pinigq pasiulosprieaLrgio ternpai.-l 1991*1995 9 5 .3lentel6. Kai kainoskyla labai greitaiir pinigai srnarkiai nuverteja. Tqvaizdliar iliuslruoja hiperinfliacijavokietijoje po Pirmojo pasauiiniokaro.. o . antra. 2 . Nors pinigr4 apyvarta pasparteja.8 0. Hiperinfl iacija Vokietrjoj e | 922-1933 rnetai s Metai 922 m.3 0.p .kai infliacijos tempai ypad dideli. Apibendrinus tai.Infliacijosveiksniqlyginamasis svoris. Walter de Grr. p>m.begarna".Nagrinejantpinigq kiekio ir infliacijos lygio s4veikq paZyrnerina.2lenteleje. Die Deutsireinflatio 1914-23. lerne pinigq pasiulospokydiai.procentlis Rodikliai P i n i q uD a s i I l a q P i n i g qa p y v a r t o s r c i t i s Rcalusis VP B Kiti I5 r'iso: S a l i qs k a i d i u s l 971-1995 97..y.3lenteleje.kainr. kas iSdestyta.I 0. proc.I. surlaZdja realioji pinigq paklausa. pinigq pasi[los didejimo rempai gali virSyri kainq lygio kilimo tempus.1 100. spalis l6 354 Pinigq kiekis cirkuliaciioie Kaina 75 208 I l 9 l 8 9 r8 9 0 Infliacija. m>p.7 proc. 12.kodel gi .1 0.4 2. 5 20 20t 2s6 189 386 29 720 altinis:G i 980. pavyzdLiut.

PaZymdtina. 12.y.. to.2.r) deficitinio biudZeto Saltiniu tampa papildoma pinigq emisija.2.Del to padidejane tik valstybdspajarnos.InJliacinis mokestis ir senjoraias Kyla klausimas. gali sukelti infliacij4 didindamos pinigq pasiLrlE. t. bet ir iSlaidos.2. Papildornas pinigq leidimas taip pat yra valstybds skola (centriniarnbankui). [ fprastasi5laidasprekdms ir paslaugomspirkti ir dali.vyriausybesi5laidos suskyla I dvi dalis. Jeigu deficitiniai bir"rdZetai forrnuojarniilgq laik4 tuomel gali blri vis sunkiau skolintis ir Saliesviduje. Cia tik priminsime.3. skokl grqZinti.p4. tik uZjq nereikiarnoketipahikanq. kodel negalin. padidejus iSlaidoms arba esant nepakankamoms mokesdiq Vis del to iplaukoms. ir Silpnos Salysapskritaituri maZasfinansavitnoSaltiniqpasirinkimo galirnybes. 12. rnokesdius padidinti sunku .qZsienio. valiutos atsargqpanaudo-jimag-pqqlqlqg jS!5 1r (o tai reiSkia naujq pinigii leidimq).1.per didelis pinigq kiekis apyvartoje? atsiranda PinigLlpasi[lq taip pat ir jos pertekliq. Valstyhis biudieto deficitas ir infliaciju Nagrinejant fiskalingpolitikq buvo pabreZta. kad pagrindiniai deficitiniobiuclZeto Saltiniai yra Sie: paskolos i5 privataus sektoriausSaliesvilluJelieiaZiant Veiiyfrinir. rnokesdiq normq didinimas turi tarn tikras objektyvias ribas (tai atspindi 430 . pavyzdLiui. Anrra. del tarn tikrq prieZasdiqlabai svarbiu (o kartais ir vienintelir. lssivysdiusiLl pasaulio valstybiq patirtis rodo. skirt4 obligacijq pah-rkanoms i5moketi. silpnesnes Be Salys daZnai buna i5naudojusios valiutosatsargas. Vadinasi. kurrose vyriausybegaletq parduoti vertybiniuspopierius:n€ra kam ir kur jq parduoti.naZinti biudZetodeficito?Sios problemos irgi aptartos nagrinejant fiskalinEpolitik4. negalirna tvirtinti. nes pradedarnanebetiketi valstybes sugebejimujuos i5pirkti.ruoja deficitinir"rs biudZetus. j Svarbiausiasq aptarsimeatskirai. Iinagrinetosir deficitq susidarymo sElygos bei Saltiniai.y.radidinti rnokesdiq ir sur. t.los laipsnis.1. Pirmiausia.tuo maZesnis infliacr. Taigi vyriausybds.reikia tureti daugumq parlamente.skolgs . kad daugelisvalstybiq fbrn. ir uZsienyje.vyriausybes) ir bankq sistema. kad jq vyriausybds pastaruoju metu nesistengiamaZinti valstybds skolos didindamos infliacijel. Cia pakartosirne tik svarbiausius Sios problemos aspektus.obligacijas. Pinigq pasihlos pertekliq s4lygoja daug prieZasiiq. kad Siais laikais visos valstybes gali beatodairi5kai spausdinti pinigus. Gali trnkti rinkq.kad kuo didesnis valstybds centrinio banko nepriklasornumas. suformuoja valstybinds institucijos (parlamentai. norddamos padengti valstybes skolE.rt popierius). LeidZianr centrinio Salies banko vertybinius popierius.

inflation tax) .silpnq vyriausybiq (Salyjedaug politiniq parlrjLf.pinigq pagrindas.infliacijostempas. Todel infliacini mokesti supaprastintai galima pavadinti grynll pinigtl mokesdiu. fl .rei5kiandio d v a r i n i n k ov a l d o v ot e i s q T . yra Saliq. kuriose mokescius surinkti keblu del politiniq nesutarimq.4) Infliacinis mokestis patenka i valstybesbiLrdZetitr todel jis gali buti traktuojarnas kaip valstybds pajamos.apmokestinarni"ir kiti pinigq pasiulos Ml elementai.kainq lygio pasikeitimas. gali bnti stiprios ilgalaikes mokesdiq mokejimo vengimo tradicijos (pavy zdLiui. Be abejo. (12. Lafero kreive).bendrasis kainq lygis. Kai i5leidZiama daugiaupinigq. ' VidurarnZiaislenvaldiiai turejo teisgkaldinti monetassavoteritorijoje 431 . anksdiau i5leistq pinigr{ verte.p x H P dia (12.jq realioji verte krinta. kas turi grynq pinigq. Kylant kainoms. sumaZdja ir . Be ro. . Tai vadinamasis senjoraZas.seigneuriage".g r y n ip i n i g a i : D . Papildornaspinigtl i5leidimas gali b[ti traktuojamaskaip infliacinio mokesdio ivedimas (I1 .. Jcr pavadinimas kilgs i5 pranc0zq kalbos ilodlio . SenjoraZas(SE . lnfliacinl mokestipirmiausiamoka visi.tai skirtumas tarp papildomai i5leistLl pinigq sumos ir jq iSleidimoi5laidu. Tredia. .senqjq'. Italij oj e).3) 1. Tuo atveju infliacijos mokestisgali bUti apskaidiuotas pagal fonnulE: Ir = pxC+Dx(p-i) dia p.. Jis apskaidiuojamas taip: Ir ..tai piniginio kapitalo savininkqnuostoliaidel infliacijos.pirmiausia dekiniai indeiiai.kurias gauna valstybedel savomonopolines teisesspausdinti pinigus.A.indeliai.infliacinis mokestis.seigniorage) tai pajarnos. arba dideles perkamosios galios pinigai. p . i * nominalioji palukanqnonra. C . . P .

i5leistqi apyvartEtam tikru metu. Gaudamapajamq i5 infliacinio mokesdio. .9t senjoraZas. Lafero kreive infliacrjai Kai p : 0. pasiekus labai auk5r4 infliacijos lyg1. Ta pati taisykle tinka ir infliaciniarn mokesdiui. kad yra tam tikra mokesdiLl normos riba. Lafero kreive infliacijai).t I . Nors senjoraZasir infliacinis mokestis nera lygiareik5rniai ir gali nesutapti. )? Zinona. paprastumo deleijuos galitna sulyginti.kat p -dideja.Pinigq spausdinimas prakti5kainedaugtekainuoja.Kiek gi surenkamapajamq (. Toliau didejantinfliacr. kurios neperZengus.[plaukos maL.St) iS infliaciniq rnokesdiq( 1. kai p = px.GrafiSkaitai primena A. Mat. t. senjoraZas gali b[ti isreikstaspinigq.eja(atkarpa ML).Pasiekus tam tikrE infliacijos tempo rib4 t.sqlygojantismaksimaliaspajamasis infliacinio mokesdio. gaunamos maksimarios infliacijos mokesdiopajamos.y. 1.4 pav.t.y.kacl Ir=sE dia . " Irnro* Ir 12.taip pat dideja.los ternpui. vyriausybdgali padidinti savas i5laidas. =o. pinigus +. Jei jis (infliacijos tempas)vir5ija tam tikrq lyg[. vadinasi. egzistuoja tam tikras infliacijos tempas. gaunalnosmaksimaliosrnokesdiqlplaukos. Ir=!T^u*. I.y.nedidindama[prastiniq mokesdiq (retesniaisatvejaisjuos net maZindama). tarkirne. perkarnqja galia. kad bet kokiq rnokesdiqlplaukos priklauso nuo mokesdiqnonnos ir mokestinds bazes apimties.o pinigai gali bilti i5keisti i prekes ir paslaugas.y. t. Taip pat Zinoma. Lafero kreivg (daZnaiir vadinamaA. vyriausybespajamospradeda maZdti.

gaunarnai5 pinigq spausdinimo.stengiamasii5leisti kuo greidiau. Maksimalus ir infliacijos tempas pr ivairiose Salyse ivairiais laikotarpiaisya skirtingas.D.28 proc... BendrosiospasiIlos (ka5ttt)infliacija Siuo atveju infliacijE sukelia veiksniai. Neretai tai perteklinepinigq ernisijane visadayra aktyvi inlliacrjos prieZastis. b0na reakcija i kainq kilim4 sukelt4kitq prieZasdiq. kuri sukelia kitos prieZastys.g_ygk_Ll[?t"T Paklausosinfliacijos pradine sqlyga yra pinigq pasiulos didejirnas. LarenF. " SaksDz.priklausomybe prie5inga. daZnai tampa svarbiausiu hiperinfliacij4 senjoraZas Salyse.2. Jau mineta. pinigai infliacijos procesegali atlikti aktyvq arba pasyvq vaidmeni . prisiderinti prie kainq nesusijusiossu pinigq kiekiu. Pasifilos Globalnyjpodhod. vadinasi sumaZeja ir apmokestinamqpinigq kiekis. svarbiausia 12.apie treddali.V. valstybespajamq.8 Bolivijoje infliacijospajarnos proc.ivairiose Salyselabai nevienoda. kad daug sanderiq vyksta tiesiogiai.379. i5gyvenandiose valstybes pajarnq Saltiniu. Peru. Pajamq dalis. PavyzdLiu| 1975-1985m. gerokai viriijo visas kitas valstybdspajamas. Todel ir kilimo.2.5 procento".. P. siekiant finansr"roti yra hiperinfliacijosprieZastis. pinigq leidimas.kadangi jq perkamoji galia labai greitai kinta. zumaZej Pirmiausia a. Kita vertus. sieke 139.y.3. Vokietrjoje . pasi[los infliacijos modelispateiktasI 2.y. laikotarpiu vidutini5kai kasmet ji sudare:iAV ir Kanadoje * apie 6 proc.@ tai--viikq!13l_-g$r. Makoekonomika. t.t. Paprasdiausias Yil YP inlliacija 12. .o e5ant ka5tq intliacijai . valstybesiSlaidas. pinigq naudojirno sfera susiaurdja. Vadinasi.5pav. ltalijoje . Pinline prieZastis yra kainq kilimas o pasekmd.5 paveiksle.pinigq pasi[los didinimas. +55 .l3tlyl*k*s"!ll:.

12. tadiau laikini.2.pageidautinapusiausvyrata5ke E0. tai AD kreive lieka toje padiojepadetyje.stagnatio" (s4sringis.. netiketas bendrosiospasi[los smukimas.Sokas"(supply shock) . susiklostonauja. Staig[s bendrosios pasiulospasikeitimai(sumaZejimai).2.buvusi taSkeE0. Dauguma . Dramati5kuspadarinius gali sukelti ir epidemijos. ekonomikos b[sena.kef -ry-?-Upji ganrybos apimtis malzdja. pusiausvyrata5ke 81. llgalaike pusiausvyra.t... Jei bendroji paklausanekinta. del kurio staigiai pakyla vidutinis gamybos veiksniq kainq lygis. Gamybos apimtis smuko.Pavyzdliui.konornines pasekrnes. Pasiiilos .4 .. antroje puseje mire mihjonai Zmoniq.Sokq" r[Siq trunka neilgai.jos neigiamai veikia Zernes Dkl. tgsiasi vienerius ar dvejus metus.infliatio" (iSptitimas). suyra. Ypad nukentejo Anglija. o kaififllfgiskyla. per juodojo maro epidemij4 Europoje XIV a. todel AS kreive persikeliai5 padetiesASe I padeti AS1.tadiau i5oriniai tam tikros Salies atZvilgiu (importo prekiq kainq kilimas) arba apskritaine ekonomikossferos(nepalankios gamtoss4lygos). Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P/. smunka gamybos apimtis. Siuolaikindsdarbo uZrnokesdio formavimosiypatybes. Pasiulos . statybq transport4. kuri sukele sumaZejusios darbo sipaudos. kad bendroji pasiula surnaZdja. PavyzdZiui. audros... sustingimas) ir . vadinama st"gfi. clalnaivadinarnq. Tokia. Stagfliacijos sEvoka kilusi i5 lotynq kalbos \odLi.Sokais".del nepalankiqoro s4lygq sumaZdja derlingumasZemeslkyje..Jie (veiksniai)gali buti ekonominiopobudZio.Pradind b[sena . padideja gamybos ka5tai.staigus. o del to padidejair garnybossEnaudos (kaStai).. Tarkirne. Infliacrjoslukesdiai. Pagrindines pasi[los infliacijos prieZastys Sios: yra l.5okai" gali buti trumpalaikiaiir ilgalaikiai. 3. Pasitilos sutrikimai ir inJliacija Pasiulos infliacija kyla del staigiq pasiulos pasikeitimq. pasi[los .Sokus" daZniausiai sukelia i5oriniai veiksniai Salies ekonomikos funkcionavirnopoZiuriu. DaZniausiaijuos sukelia nepalankios gamtos sqlygos. Suoliq. 2. o realioji gamybos apimtis sumaZejanuo Ip 1ki yEt.Tai gamybos nuosmukio ir kainq kilimo derinys. Tokio pob[dZio staig[s pasi[los pasikeitimai gana daLni. Tuo atveju garnybosapimtis gali staigiai keistis nepriklausomainuo bendrosios paklausos pokydiq ir galutinio produkto kainq lygio.ivykis.ij. o kainq 434 . E.Zemesdreb€jimai ir t.. sausros.1. trurnpalaike. Skausrningesnius bendrosiospasitlos paZeidimussukelia gamtos nelaimespotvyniai..

Jei P : const. Tai Kainqlygis(P) Infliacijos tempas (p) 12. Iaikinai sumaZejus gr[Ztai pradini lygi.2-oje laiko atkarpoje.2-oje laiko atkarpoje kainq lygis tarnpa pastovusP : const.tuomet tolesnisinfliacijos iki tempas nebesikeidia. llgalaikis pasi[los Sokas Tarkime. 365 435 . Globalnyj podhod.t. todel infliacijos ternpastampa neigiamas. Makroekonornika. Laiko intervale. Padidejair t. Tokiais atvejaisgamybosapimtis smunka.P.7 pav. B..lygis pakilo net 50 proc. kainos pradedakilti. ' SaksDZ.atsiranda defliacrla. Trumpalaikispasillos Sokas llgalaikis pasiulos Sokas pasiZymi tuo. Laren F.l paveiksle. Kai pasillos Suoliai trumpalaikiai.D. paZymetamel-uoju numeriu. infliacrja taip pat yra laikinas pasiflai ir pakilus kainoms.veliaujos vel rei5kinys.todel ir infliacijos tempasprilygsta nuliui.6 pav.y. jos nebesumaZeja buvusio lygio. kad l-4jame laiko tarpsnyjekainq lygis pakyla..kainq lygis i3lieka nepakitEs..esantbet kokiam kainrl lygiui. t. pavaizduota12. j o s veliau nebesumai. 3-oje atkarpoje kainos pradeda maieti. Kainq lygis (P) Infliacijos tempas(p) 12. 4-oje atkarpoje kainos ir infliacijos tempas griZta i pradinl lygi. nors amZiauspradZioje kainos maZejo'.eja... todel ir infliacijos tempaspadideja. Tai parodyta12. Bendrasinfliacijos tempaslieka nepakitgs. p : 0. kad pakilus kainoms.. infliacrjos tempas.6paveiksle.y.y.

t.numatorna. o darbo uZmokestis vidinis kintarnasis. Antai atlyginimq kilimas sukele infliacij4 Pranc[zijoje 1968m. Kai infliacrjos tempai spartfis. spontaniSk4darbo uZmokesdiopakilirnq gali i5provokuoti streikai.rojamas kaip pasillos Soko veiksnys..2. Vadinasi. Del to smarkiai padidejo garnybos viduje. jq keliamq reikalavimq.1969m.lenergijos Saltiniq kainolns.Jo sukeltos ekonorninds pasekmesdaugelyje pasaulio Saliq i5liko daugiau nei 10 metq. dujq. Darbo uZmokesdiolygis. S[ procesqsustiprinotai. ir naudingi. Tipi5kas pavyzdys yra OPEC Saliq nallos kainq pakilimas 1974 ir 1979 rnetais.kad atlyginimai kiltq. 12. kol naflos kainos galiausiai nukrito 1986 metais. Italijoje.llgai trunkandius pasifilos Sokus gali sukelti [vairios prieZastys. paprastainustatomas darbo sutartyse. staigq. Dabartiniu metu.-TIiiypat-Z-rdelpT6iksrnq bendrosiospasiulos pokydiams. Palankaus pasiulos Soko pavyzdys yra ir naftos kainq kritimas 9-ame jis padarytos de5imtmetyje: panaikinodal1anksdiau Zalos. Nepaisant to. Tai labiausiai linkEs keistis ka5tq elemeffii6d6TlTi. praejusiojo ir bfsimojo laikotarpio infliacijos tempai. konfliktai tarp darbuotojq ir darbdaviq.t. Naftos kainos pakilo ir 1990m. kad naftos kainq ka5taiir kainos ivairiq Salit1 pakilimas atsiliepe ir alternatyvir. PavyzdZrui. ypad bendrieji. del palankiq oro sqlygq Zemes [kiui gaunamas didelis derlius. Nominalaus darbo uZmokesdiokilirnas gali b[ti traktr.priri5amas" praeito laikotarpio infliacijos tempq. lrakui isiverZusiKuveitrl. Pasiulos Sokus paprastai sukelia i5oriniai veiksniai. bendras kainq indeksas pakilo i auk5tesn[ lygi. padideja realioji garnybos apimtis ir sumaZdja kainos. jo pakilimas gali b[ti vidine reakcija I kitus ekonominius ir politinius reiSkinius.Sudarantilgalaikes sutartis.teigiamai bet veikti ekononrik4. ir t. kai darbo uZmokestis nustatomas anksto. Darbo uimokestis ir kaitq infliacija Ka5tq infliacijq gali sukelti ir darbo uZrnokesdiodidejimas. Pasiulos Sokaigali b[ti ne tik Zalingi. Pavyzdliut.nominalus darbo uZmokestis prie daZnaitiesiog .2.. tadiau veliau infliacijos ternpas nebesikeite.bet koki i5 jo pokyti galima vertinti kaip tam tikr4 pasillos Soko element4. pavyzdZiu| Laliavq ir energijoskainq kilimas.kad gali buti atnaujintos derybos ddl nominalaus darbo uZmokesdio padidinimo.2. Darbo uZmokesdio pokydius lemia ankstesnio laikotarpio darbo uZmokesdiokilimo tempai (daLnatper pastaruosius trejus metus). Darbo uZmokesdio padidejimas labai da'znai priklauso nuo darbuotojq ir profsqjungq aktyvumo. profs4jungq ir vyriausybds ir t. i darbo sutartis itraukiant specialq straipsni apie indeksavim4. Profsqjungosvisada stengiasi. elektros energijos. pavyzdLiut.Finnos prisitaike prie didesnir"i naftos kainq. i5ankstinisdarbo uZmokesdio kilimo tempq nustatymas veikia kaip 436 .

(p. rl *r* laukiamas v .Infliacine inercija suprantama . kad ir ateityjejos kils taip pat spardiai. Kyla kiausimas. dia p . formuojant darbo uZmokest[.kaipgi fonnuojarni [vairiq subjektq lnkesdiai?Siuo poZiuriu i5skiriamos adaptuotq. Tuomet galioja 5i lygybe: P=w. klaidas. pladiau.2.tai Zmonestikisi. I Jeigu dabartinio laikotarpio fakti5kas infliacijos lygis pasirodys didesnis uZ lauktEii (prp" ). Tuo atveju i n f l i a c i j as u v o k i a m ak a i p i n e r c i n i s r o c e s a sJ i s t u r i i r b [ d i n g q i n f l i a c i j o s p .p"). kad l[kesdiai Dabar 5i4 problemq aptarsimekiek ivertinarni. I 2. kad b[simojo laikotarpio numatomasinfliacijos tempas lygus dabartinio laikotarpio laukiamai infliacijai. atsiZvelgiant prognoziq netikslumus.koeficientas. Koregavimo koeficientasy nusakol[kesdiq perZiLrrejimo greiti.dabartinio laikotarpio faktiSkas (tikrasis) infliacijos tempas. tuomet busirnojo laikotarpio infliacija bus pakoreguotadidejimo linkme.3. daZnum4.kainq kitimo tempai.5) p . subjektai b[simqli infliacijos lyg[ prognozuoja. 1ai bfisimoji infliacija bus pakoreguota maZejimo linkme. p" . Jie ypad aktualls tuomet. prisitaikandiqjq (adaptive expectations)ir racionaliqjq 1fikesdiq (rationalexpectations) teorijos.darbo uZmokesdio didejimo tempai. reiSkiantisl[kesdiq perZiurejimo greiti. Jau mineta. Si formule rei5kia.pn). lv .perkelimo" taip: jei anksdiaukainos kilo spardiai.laukiamasdabartiniolaikotarpioinfliacijos ternpas. kai infliacija jau lsitvirtina. dia (12. Kai v 437 .2. remdamiesi praejusiojo laikotarpio lygiu. pakoreguotai. Jei fakti5ka infliacija pasirodys maZesnduZ prognozuotE (p.Si priklausornybe gali b[ti apibfidinarna formule: Sia pft = pn +v .gamybos sqnaudqdidinimo ir kainq kilimo veiksnys. I nfliacij os I iikes iiqi KaStq infliacrjos Saltiniu gali b[ti laikomi infliacijos llkesdiai. Remiantis adaptuotqlfikesdiq teorija. i5 praeities i ateiti mechanizmq. Supaprastintai galima butq tvirtinti.. kad kainq kilimo tempas kartais gali blti lygus darbo uZmokesdio kiiimo tempams. busimojo laikotarpioinfliacijos tempas.

Tarkime. Lukesdiai. priimant ekonominius sprendimusaukstesniulygiu (stambiosekorporacijose. ruomer i pi+t = p " . iverlinti tai.). stengiasinuspeti. kad Zmonesvertina ir kaupia infonnaciiq gaut4 [vairiais kanalais(per televizriq radii4 spaud4ir t. kad numatomasinfliacijos tempas yra lygus crabartiniarn f-akti5kam infliacijos lygiui. . Alban) 1958m. pavyzdLiui. metus. remdamiesivisa imanornainformacija.ukio subjektai gali samprotautitaip. INFLIACIJA IR NEDARBAS. o prisitaikorna prie ankstesniq infliacijospokydi%t. . Tuomet infliacijayra nepastovi.kaip ji veiks ekonominiusprocesus. olbanas Filipsa.ls to galirna daryti iSvad4 kad ir infliacijos tempai gali siekti 4 proc.Kyla i klausinrai. b[simasisinfliacijoslygis grindZiamas tikruoju jo praeities kilimo ternpu. 12. kad nesistengiarna nuspeti.y.6) Tai reiSkia. toks lfikesdiq fonnavimas nera idealus. (anglq ekonornistas Phillips. Supaprastint4 lygti galima uZra5yti SiE taip: Pi+r= P. Todel padidejanetikrumasformuojantateitieslrikesdius.. Kai v artimas vienetui.nesiimamaprognozuoti. Racionaliqfq lukesdiq teorija pagrista tuo. naudojamasi profesionaliqekonomikosekspertqpaslaugomis./.paprasti" Zmonds formuoti racionalius l[kesdius. kai infliacijos tempai labai dideli. Be to. tureti mokslini kurios nors ekonomikossritieslaipsni. yra paZangus tuo. ji turinti Zymiai didesng reiksrnE negu teigia adaptuotq ltkesdiq teorijos Salininkai. kokia ji bus ateityje. bet ir ateiti. manymu. Jq visai nebutina kiekvienam Zmogui.priklausantys nuo praeities(siejami su praeitimi).bankuose. kodel net kvalifikuotq specialistq prognozes kartais b[na klaidingos? Nesigilinant [ Siasproblemasissamiau. fermeriui.Tai ypad isryskeja tuomet. ir realusisinfliacijos lygis jiems itakos beveik neturi. FTLIPSO KREIVE RySi tarp dviejq pagrindiniq makroekonomikosproblemq . atsiZvelgiant tikrqji infliacijos lygi. Jie teigia.dydis maZas.parodo Filipso kreive (PC . tempaikasmet(arbadazniau) jos keidiasi. pavyzdZiui.birZose ir t.3. paskelbtame darbeirode.phillips curve).t.t.nedarbo ir infliacijos . kad tarp nedarbo lygio ir nominalaus darbo uZmokesdio kilimo tempq yra ituirkstine 438 . Nepaisant to.).infliacijos l[kesdiai kerdiasiletai. infliacijos l[kesdiai koreguojami greitai. ar gali pavyzdLtui. kad kitais metais nominaliojo BVp kilirno tempus numatomapadidinti 4 procentais(nuo 2 iki 6 procentq). lyg zinotq tikrqji ekonomikosmodel[ ir tuo remdamiesi prognozuoja infliacijq. Jie stebi dabartingvalstybesekonominE politik4 ir. Kai v : .Zmones ir firmos elgiasi taip. kad flkio subjektai analizuojane tik praeit[.atkreipsirnedemesi tik I kai kuriuos racionaliqjq l[kesdiq teorijos salininkq argumentus. (12.

kaip nominalusisdarbo uZmokestis reaguojaI konkretq nedarbolygi.1.Suprantama. Savo darbais L Fi5eris padejo pagrindusSiuolaikineimakroekonomikai. nei natfiraliojo nedarbo lygio s4vokos. maZdaugpo 10 metq. * dabartinisnedarbo lygis. U.3. Filipsas iSnagrinejo l86l*1957 rn. 'o 439 .Econornicnew series. darbas perspausdintas ekonorniniameZumale ir jo garbei pavadintas . arba Phillip. Darbo uZmokestis. Fridmenas ir E. Darbai tais klausirnais pasirodd veliau.AS atradau Filipso kreivg" (. " Nors kreive ir pavadinta Filipso vardu. keidiantis U' . Jis sutelkd demes[ tik I nominalaus darbo uZmokesdioir fakti5ko nedarbo jo lygio pokydius. kaip dabartiniai. infliacija ir nedarbas O.Jo veikalaspaskelbtas1926n.25 (Novernber. Todel nominalq darbo uZmokesti butina pakoreguoti.y.. savo i5vadasgrinde to laikotarpio duomenirnis.nominalausdarbouZmokesdio kitirno temoai: b . 1973m.S priklausomybg vaizduojandios kreives buvo pavadintosFilipso kreivemis. vis delto pinnasis ry51 tarp ncdarbo ir infliacijos i5nagrinejoIrvingas Fi5eris. 1861-1957. S. ir pavadintas . jq savitarpio sEveik4.priklausomyber0.I Discovered the Philips Curve").p..A Statistical Relation Between Unernployment and Price Changes". i5pl0tojps teorij4 apie paliikanas. Filipso pradindlygtis atrodeSitaip: w=const. pinigus ir kainas. atkreipus demesi i tai. 283-299.pagerbiant pirm4kart diagramqsudarius[autoriqr].W. A..1958). 12.koeficientas. Edmund). kad Zmonesdomina realusis.7) Koeficientasb parodo. tyrimai nebuvo tokie i5sam[s.rs darbo uZmokestis. Tokias i5vadas 1968m. Todel pradine Filipso kreive . Felpsas (Phelps. (t2. Tai galima iSreikSti lygtimi: wt+l* Pt+l=-bxUr. padare ekonornistai M. The RelationshipBetweenUnemploymentand the Rate of Changeof Money Wage Rates in the United Kingdom. kaip keidiasiw. Velesni tyrimai.tai paprastaatvirk5tinepriklausomybdtarp nominalausdarbo uZrnokesdio kitirno ir nedarbolygio kitimo. Tuo metu dar neZinota nei infliacijos lfikesdiq teorijos. atsiZvelgiant i infliacijos lyg[ (l[kesdius). o ne nominah. DidZiosios Britanijos ekonomikosraidos laikotarpi. t. naudojant Filipso metodq buvo patobulinti.-bxUr cra w. Jis buvo vienas i5 pinnqjrl maternatikq.

Koeficiento 6 reik5me teigiama. dia (12.atiZvelgiant! laukiamqyl. p a k e i i i a r n ad y d Z i up j . (12.b " ( U. kaip stipriai infliacijos temp4 veikia ciklinis nedarbas.-Ur\. _ . .ir nedarbolygio.bfisirnojo laikotarpio nominalausdarbo uZmokesdio pokyiio tempai: pt+t * busimojo laikotarpioinfliacijos lygis. ir rnaZinti infliacijos tempE Pavyzdliui.-Un). Sudarantsutartis ir nustatantnominalqjI darbo uZmokesti.ciklinisnedarbo lygis.u r ) . Tai nera esminis skirtumas. .9) Koeficientas b parodo. : s w t + t= l l * . (12. t . .t2) Koeficientas b parodo. (t2. Dydis 6x(U. . Todel formule (12. kaip stipriai darbo uZrnokestis priklauso nuo ciklinio nedarbo.-Ur)) rei5kia. ruomet (12. kadangi darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas glaudZiai susijg.Todel galimareigri.kad Filipso kreives lygtis .b x ( \ J . y . jei fakti5kas nedarbo lygis yra nedidelis ir . . t + t= p t + t . Tod€l Si lygtis gali bhti pakoreguota. 5i formule gali b[ri i5reik5ta taip: h .1l) Jei laukiarnasisinfliacijos lygis pi*ratitinka dabarrin[ p.kad ciklinis nedarbas gali ir didinti.9) gali buti pakoreguota taip: pt-t=pit-bx(U..8) wt*t ..o ne tikrqji infliacijos l y g i . isreikitos darbo uZmokesdiu arba kainomis. (12. p .10)formulegali b[ti pakeista: pr*t=p-bx (U. -U ) ). r ) t dia (U.*r.U .tai priklausomybe tarp infliacijos. Laikui bdgant nominalaus darbo uZmokesdiokilirno tempai buvo pakeisti infliacijos tempais.jis nustatomasempiriniu budu.negalirna tiksiiai numatyti tikrojo b[simojo laikotarpio infliacrjos Iygio p.r0) Si lygtis kartaisvadinamaFilipso kreiveslygtimi.wt+t=pt+t-bxUr. [vertinus nat[ralqji nedarbo lygi U.

Ifrias Ip..12) formule.pasiulos sumaZejimo poveikiskainq kilimui.n. realusis nacionalinis produktas.-itipso kreivo '.--*. del to maZejanedarbas.tuo nedarbo lygis yra autstesils. garnybos apimtis. ekonomika nedarbo lygis sumaZeja 2 proc. ciklinio nedarboir Sokqsukeltqpasi[los pokydiq. Ta5kasEs rodo ekonomikospusiausvir4 padeti...kreiv_e_do. / proc. 1'1 a.. Tai reiSkia.1giLe' In jgil -.Tuomet infliacijos tempasp:0.8paveiksle. t2.Sl silveikaatsispinditipineje Filipso kreiveje.Ludt!9!1111!iiss!-qllxgi gtitinta-maz-esnis ne4arh.3.-Vaclinasi. b e t i r r e a l i o j i s r . nes ruo metu kyla kainos.o-Jygrs. atspindindiu pasillos Sokq poveiki infliacijai. i_------:-i-' '..eiiiiuo tygisiriiiii B ii l!1zeja.-U. -Un) jos reik5me irgi bus lygi nuliui.r-. vadinasi.. :5%). kar (tJ. matome.kad tuo atvejLr nario b x((/. o nedarbolygis atitinkanat[ralqj[ U..:'J. (iiuo atveju U.jE maZina. o1@ar.Trumpojo taikotarpio l.Jljg9l31glf.neg1i@1_:@qi.r-r*j**.!g{ ! 1umpuoju tS rs i\911112.iutusis lnainiatuJis)"nai'icin?iliiiis-pro. iki o infliacijos lygis pakyla iki 4 procentq. Ji pasiekus. kad sukuriarnurpoi. kuo maZesni infliacijostempai.2. ir priesingai. Remiantis (12.. _r. tuometciklinis nedarbo lygis yra nulinis. sukuriama daugiau darbo vietq."9. Jeigu bendroji paklausadideja ir virSijapotencialqiigamyboslygi.-ir. Rerndamiesi formule.. luomet fonnule Eauna toki pavidal4: pt+t=p-bx (U.r)+s.t. nodntJalai&y.prilygstanathraliajam._ l. Ji paZyrnesirne raide s.y.Pasiekustaikq.pateiktoje 12. dra s . tuo rnaZesnis nedarbo lygis.pereina i defliacrjq ir sudaro _I procen14. K3i . (r2.ffiii?ijil-ternpui.nedarbas pradeda virsvrinffiiaqil"*tygt juda Ekonomika tasko link.e lvgiu.nes sukeliakainq kritimq. gali'ra padaryti iivad4 kacl bfisirnasis infliacijos lygis priklauso nuo dabartiniolaikotarpio infliacrjos lygio.. I :lt 1'E|L_:!.kad Zernasnedarbo lygis sqlygoja didesnius infliacijostempus. o naudingi . o rnflracr.. ruomet juda taskoA link. p a d r c l e J ub e n d r a J ap a k l a u s a rp a k y l a n e t i k k a i n q l y g i s .* .bg. =U) .1 ' i.priesinsailfot<ia prittaliornybe ri[yrf ruo. Iygi ze iay I a$11lzujg-Jygis.li nedgl. Tai rei5kia. kai dabartinisfaktiskasnedarbolysis 441 . kuo aukitesni infliacijos ternpai.13) Zalingi pasi[los Sokai diclina infliacijos lygi. Si formule gali bfti papiklyta dar vienu elementu. Didejant realiajai salies gamybos apimdiai. (U" = 0) . Infliacijos tempai nekinta tik tuo atveju.1' Fi Iipso .a rnaZeja. -r( ad._q.

Tai matyti ir i5 l2. Filipsokrerve Filipso kreive [vairiais laikotarpiaisgali bUti ivairaus pavidalo. U n . p (lR 4 2 I 0 12.sutampasu nat[raliuoju. L a i p t + t .Kai U.r. p . ir didesni infliacijos tempai.9paveiksle.9 pav.ll formules. o ekonomikaklestetqesantsaikingaiinfliacijai. Si problemabus aptarta v€liau. p (IR 5 4 3 2 I I I I t^> . r f P C 5 12. o k a i U r . k a i U r > U r . tai < 1 t .1 p . Trumpojo laikotarpioFilipso kreivds 442 . Tai b[dinga Siq dienq ekonomikos ypatybe..\ { . Tai rei5kia. PraktiSkaisvarbuparinkti toki ta5k4A.8pav. * rp ' .tl .=U. kad gali blti suderinami ir didesnis nedarbo lygis. kuriamebltq pasiektas Zemas nedarbo lygis.'. Galimos Filipso kreivdspateiktos 12.. l u o m e l p 1 .

J.10 paveiksleparodyta. n (IR A 12.kad pasiekiamas potencialiaigalimasnacionalinio 443 .i:fil oru. Ilgojo laikotarpio Filipso kreivd A.l AD1+pt-+yf-+U.10 pav. = 5% . Er).r '' .'Vadirids-i. Filipso i5vados ir jo atskleista priklausomybe tarp nedarbo ir infliacrjos pasitvirtino tik trumpuoju laikotarpiu.nedarbas iniliacija'. Trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives 12.j.Tarkime. ' '! . '/ Jeigu infliacij4 sukelia dendrosios pasi[lo-s m-aZejimaq) kylant _ kaStams. didesneinflia"cUa sqlygojair didesninedarbolygi.. Fridrnenas 1968 m.3. Toks jo lygis gali bfiti suderintas ivairiais infliacijos tempais:pirmu atveju p=l% (kreive pCo).Todel ilgojo laikotarpio Filipso kreive yra vertikali tiese natfiraliojo nedarbo lygyje. Jis teige. . Tai gaii uotl pauaizi'iliaiolia tilffiastinta schema: I . 12.. kad natfiralusis nedarbolygis tJ. uZimtumo ir nedarbo infliacijos lygis neveiklar viii iie kintamieji prisitaiko prii mnlacijos.3.tuome{ kainos dideja maZejantgo*ybor tp'-ei.Tidoj. Dabartiniam laikotarpiui bfidinga tendencija.fa*otarpiu dilema . kad_{g}roJu laikotalpiugotelga-llo9igg-ggryybo_s apilnties.Filipso kreiviq paslinkimasi de5inE virSrj.p=4%o (kreive PC2). Tai rei5kia. Tq pastebejoM.' .kad natfiralusis nedarbo lygis Un=Jlo (taskasEo. (i I5vada: trumpuoju laikotarpiu didejant bendrajai paklauiap kyla kainos ir maleja nedarbas. su antru p=2o (kreive PC1) ir trediu . .10paveiksle. neiSkyla.. Tai parodyta12.

Sis procesas pavaizduotas i I paveiksle.rmpuoju laikotarpiu pakilus bendrajai paklausai. Kainq lygis pakilo nuo P0 rkt Pt.on. realiajam nacionaliniam produktui .on".jis griZta I pradinp padeti llguoju laikotarpiu kyla tik kainos. AS.) Matome. kol ekonomika derinasi prie padidejirnoir galiausiaiprisitaiko. (Toje padiojepadetyjeyra ir ilgojo laikotarpiobendrosios pasiulos kreive AS1p. trunka 1ol. . produkcijos kainomis. l Yn. bendrosiospaklausos kittl gamybos Derinimasis trunka tol. ilguoju laikotarpiu spartdja Tai infliacija.' 444 .padidejaka5taiir sumaZeja jos kreivd persikeliai5 padetiesA36 l padeti AS1. kad nacionalinis produktas vel vir5ytq naturalqll savo lygi. bendroji paklausavel turetq dideti. P r P0 4 I ^ I A D r i? <---_> Yr A D u i i . trr. Bendrosios Padidejusbendrajaipaklausai. padideja kainos ir sumaZeja nedarbas.kad. Pakilus kainoms. o realusis nacionalinis produktas sumaZejair griZta i potencialiojo produkto lygt Yp. Tadiau tai tik laikina nedarbo ir infliacijos s4veika.11pav. Kodel gi taip yra? Jau Zinorne. ISvada: didejant bendrajai paklausai.iki P2.produkto dydis I.. 12. Y paklausos infliacija slrkelta 12.. todel nedarbas nemaZeia. padideja gamybos kaitai ir sumaZeja paSalinamas bendrosios paklausos padidejimo poveikis Jai sumaZejus.-)U. bet nemaZeja nedarbas. kad ilguoju laikotarpiu infliacijos tempo pokydiai neturi itakos nedarbo lygiui. Del to veiksniq kainos ir susilygina su uZbaigtos trumpojo laikotarpio bendroji pasiula. AS. kol pakyla darbo uZmokestis. Norint. galima pavaizduotitokia schetna: ADf +Pt+KaStait-->ASJ-+Yp . Kainq lygis pakyla dat daugiau . Jis laikinas nedarbo surnaZejimas.AD kreive persikelei5 padetiesADs i padeti AD1. o realioji gamybosapirntisbendroji pasiula: nuo Ip iki yr1.

Racionalfs lukesdiai . pavyzdZiui. Pusiausvira darbo rinka susiklosto tada. galirna teisingai prognozuoti infliacijos ternpq.tai geriausia ateities prognoze.Tai ivertinama. politikai turi paskelbti.numatomas . realusis | ) pusiausvyros realusisdarbo uZrnokestis.€ (t2. r .kai darbo rinka yra pusiausvira. kai darbo paklausa lygi darbo pasifilai.t4) dia / "' | . Tuomet nominalusis darbo uZmokestis gali b[ti i5reik5tas taip: 445 . kokiomis prien.4. pagristi ateitiesnumatymu.larbou2mokestis.3. sudarantdarbo ir kitas sutartis.aL lI+t wu - )' . nepaisant koks bus infliacrjos tempas.veliau didesnis infliacijoslygis isriekaro' n-edarbas susilygina-iunaturaliuoj j b lygiu.y. todel nera ir inercinds. kad. kuris susiklosto. infliacijos lukesdiaiyra racionalls. jog ateityje numatoma vykdyti skatinandi4j4 monetarinEpolitik4 ir padidinti pinigq kieki. paremta visa turima infonnacija. Jei llkesdiai racional[s. Dar karttl atkreipiame demesI i svarbiausius Sios teorijos teiginius nagrinejan.butina Zinoti galimus jq veiksmus. Ankstesnis infliacijos lygis neturi reiksmes.Jei pries tai infliacija buvo nulind. kas nurnalorna daryti ateityje. numatomais politikq veiksrnais.t. kad bendroji paklausa ir kainos ateityje irgi galetq padideti 5 procentais. 5 procentais. tai Zrnonesir firmos tikisi. kad vyriausybd ir centrinis Salies bankas informuoja. pgl didesniqint)iacrjos tempqnedarbas surrii@i-rk laikinai.faktiSkas to. numatomas reaiusisdarbo uZmokestis turi b[ti lygus realiajamdarbo uZmokesdiui. Racionaliqjq ltikesdiqteorija ir nedarbo.ronemis bus reguliuojama bendroji paklausa ir t. bet b[sirnqja valstybes ekonomine politika. Tarkime. kad nedarbo infliacijos dilema gali nustoti egzistavusi ir trr-rmpuoju jeigu net laikotarpiu. Norint efektyviai prognozuoti. lnfliacijos ateities prognozes pagrlstos ne ankstesniq laikotarpirl duomenirnis.Tai rei5kia.. Remiantis racionaliqjq l[kesdiq teorija. vel u 12. kad pasiekiamas visi5kas uZimtumas arba susiklosto nat[ralusis nedarbo lygis. nedarbolygis*visada gr[Ztaprie nullf]iglolg lyCl-o.infliacijos problema Racionaliqjq lfikesdiq teorijos Salininkaitvirtina. Tai reiSkia. uZprogramuotosinfliacijos. busimojo laikotarpio norninalusisdarbo uZmokestisnustatomaspagal tokiE taisyklE. t.ro klausimo poZi[riu. l 4 + tI p l fr+l / r.

t > t r . a i wt . (12.p i * t ) . kad bDsimojo laikotarpio nedarbo lygis atitinka nat[ralqj! tik tuo atveju.16) Kai infliacijos prognozes klaidingos. = r r r . o jei infliacrja maZesnd numatyt4tada realusisdarbo uZmokestis uZ nukris Zemiau 446 .tai skirturnas tarp tikrojo b[simojo laikotarpio kainq indekso ir laukiamo. wr*. > Un k a i wI .nedarbolygis * Zemas. l a i + Ur ( l + . . kad subjektq lfikesdiaigali buti ir klaidingi. Ur(t+t)=Un. t u o m e tU K rL ru+l) .(r + t). S . kai to laikotarpiorealusisdarbo uZmokestis sutampa sr-rvisiSko uZimturnorealiuoju darbo uZmokesdiu. E. Todel pagrindine(5ios ternospoZifiriu) racionaliqjq llkesdiq teorijos lygtis yra tokia: U r ( t + t )= U n + h x ( p t + t ..ir prie5ingai. dia lygus gxw ft . blsimojo laikotarpio nedarbo .Jei infliacija yra didesnd uZ nurnatyt4 tuomet realusis darbo uZmokestisvir5ija jo rinkos lyg1. atsiranda neatitikirnas tarp fakti5ko realiojo darbo uZmokesdio ir realiojo darbo uZmokesdio.. Prognozirl klaidos .15) lygis. AiSku. rodantis.Nedarbo ir realiojo darbo uZmokesdiosqrySisracionaliqjq lfikesdiq teorijos poZiuriu gali b[ti iSreikStas formule: 5ia U dia U r ( t + t \ = ur * g x (wt*t-*n)i (12.b[simojo laikotarpio numatomas realusis darbo uZmokestis. . < U l n Numatyto realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyrosrealiojo darbo ir priklauso nuo infliacrjos prognozrq uZrnokesdio sutapimasarba nesutapirnas tikslumo.+. kad nedarbo lygi ir realqjI darbo uZrnokesti sieja atvirkStind priklausomybd. kai darbo rinkoje yra pusiausvyra. Lygtis rodo.W t* t = P l* t " w r Prirninsime.) .busimojo laikotarpio realiojo darbo uZmokesdio poveikio nedarbo lygiui stiprurno koeficientas.r.kintarnasis. t. . kai n r' r. Paprasta taisykle tokia: kai realusis darbo uZmokestisauk5tas. kuris susidaro..y. kaip nedarbo lygis priklauso nuo laukiamo realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyros ir darbo uZmokesdio skirtumo.t < r yt :.numatomokainq indekso.

y.t. v Ur.*1> pf*t.12paveiksle. Kai infliactja bus tokia. Jeigu infliacrjos prognoz6s pasitvirtina.. Sio ta5ko padetis . pp= pf+t. esandiame ant ilgojo laikotarpioFilipso kreives. lkio subjektai tikisi. o infliacijos lygis p : 0 procentq..y.jo pusiausvyros lygio.t. kad kainos pakils irgi 4 procentais.=L/ . kad bfisimojo laikotarpio neclarbo lygis priklauso nuo klaidq prognozuojant to laikotarpio infliacijq.Nat[ra]usisnedarbolygis U.visi prisitaiko prie numatytos infliacrlos. kad ekonornika yra ta5ke E0. >U n..12 pav. kuris atitinka clarbo rinkospusiausvyros lyg[. nedarbolygis yra didesnisuz naturalqii. faktiSkas nedarbolygis prilygs nat[raliajam. kokios tiketasi pt+t = p7"*1 tuontet . r. infliacijos lygis ir naturalusis proc. Nedarboir infliacijos s4veika racionaliqjq lfikesdiq teorijospoZiDriu pateikta12.y. =5vo.y. Tai reiSkia. Kai faktiikas infliacijos tempasvir5ija numatyt% p.Ur. 4 Rerndarniesiracionaliqjq lfkesdiq teorija.kad nat[ralusis nedarbolygis (arbavisiskasuZimtumas) susiklostys tuornet. I5 to daroma i5vada. nedarbolygis. U. (IR 5 12. kad pinigq kieki Zadama pacliclinti procenrais.Sudaromosnaujos sutartys. Kai faktiskainfliacija pasirodoesantimaZesne uZ numatytE ptq < pf +t. U. Racional[s llkesdiai Tarkime. realusisdarbo uZmokestis yra tokio lygio. 5 447 . numatytas4 proc.Tarkime.kai tik faktiskasir numatytasinfliacijos lygis sutarnpa. r. nedarbo lygis susidaro Zemiau naturalaus. Trumpojo laikotarpio numatomos Filipso kreives padetis yra PC5p ir ta5ke E1 ji kerta pClp kreivg.

JAV ekonomistasDZonas Tobinas teigia.. aiskiai matomi du dalykai .ttq kluido. kartais net mirtina. Tai rei5kia.Toki poZi[r[ ispopuliari'o A.larkime. Jeigu faktiskasinfliacrjos uZ lygis bus maZesnisnei numatytas ir sieks. kur nedarbo lygis maZesnis nat[rarqii. Antra. ruul.jq kitimo ir nuo to.. tuomet ekonomikaatsidursta5keL. kad ne visi politikq veiksmai ZmondmsZinomi.pinigq perkarnoji galia sr'unka.tai ir fakti5ko nedarbolygio nukrypirnai nuo nat[raliojo iarp pat atsitiktiniai. pat ir suja susijgnuostoliai. kad infliacrjos paclarytaLala yra 'rinirnali. infliacijosl[kesdiaitiksrls. Nedarborygis ir gamybos apimtis nepasikeis. o atsitiktines. Pirmiausia.o faktiska infliacija bus didesneuZ numatytqir sieks.Jeigu prognozds pasitvirlins ir infliacijos te''pai pasieks 4 proc. iunri tig*. EKONOMINES IR SOCIALINES INFLIACIJOS PASEKMES lnfliacija kartais vertinama kaip socialine nelaime ir laikoma tokia pat opia problema kaip ir nedarbas. Jei klaidos. kad infliacija labai iSp0sta kaip socialinenelaime. Kitos infliacijos pasekmesnera tokios aiskios ir isoriskai matomos. sakykime. Tuo atveju pagyveja investicine veikla.Jei lukesdiainepasitvirtins. jei Vadinasi. pleciasi realioji gamybos apimtis ir matdja nedarbas. tai liga. o prekiq ir paslaugqkainos kyla. vyriausybegali nesilaikytipaZadq. Egzistuojantinfliacijai. o pirkejai pralaimi.4. tuomet ekonornikaatsrdurs taske K. tik 3 proc. Kiti ekonornistaitvirtina. nedideli infliacrjos ternpai (2_3 proc' I metus) yra netgi naudingi. racionaliqiq r[kesdiq teorija turi ne'raZa trfikurnq.skurdo indeks4' kaip infliacijos ir nedarbo lygiq surnil.numatyta.t. o nedarbolygis vir5ysnat[ralqji. tuomet ekonominesistema persikelsis taiko Ee i taskE81. kad. kylant infliacijos lygiui.ar netikdta. 12. prognozr.Rerniantistam tikrais 448 .ateitieslukesdiainegali bfiti visiskai tiksl[s del to. rai ekonomika juda riesiaiiS ta5ko E6 l ta5k4 Ey.rojant infliac14 yra atsitiktines. nedarbas 'ebemaZeja. Daugelio ekonomistq nuomone. ar ji laukiama. Pavyzdiiui. yra ne sistemingos.y.Racionaliqiq l[kesdiq teorijos poZi[riu. taip nera tokie aiSkfisir negindytinikaip nuostoliaidel nedarbo. Juos galima vertinti kaip atsitiktinespaklaidas. vadinasi. okunas. 5 proc. vyriausybes vykdoma politika gali b[ti apgaulinga. ir vis delto. Del to parctavelajlaimi.. Infliacijos socialines ir ekonominds pasekmespriklauso nuo jos tempq.kurios ratlista nedarbolygi padidinaarba sumaZina neZyrniai neilgam. apibrezdamas . M.. kuri tam tikromis aplinkybemis gali sunaikinti iStisq visuomenE.infliacijospasekmds. Fridmanasinfliaciiq apib[dino maZdaug taip: infliacrja yra liga.

kuri4 pasiekusekonomika apskritainustojakilti ir prasideda smukimas.1997. [vedamospal[kanq nonnos pataisos. Infliacija i ekonornideskij rost. bus pakoreguotasnekilnojamojo turto nuomos mokestis. Numatytos infliacijos pasekmds Numatyta infliacija (expected inflation) .ta. 12.kad kritinis in_fliacijos lygis .kad infliacijaSiais metaissudarysl0 proc.ypad svarbu iSskirti numatytq ir netiket4infliacij4.Darbo sutartyse bus numatytas darbo uzmokesdio kilimas. p. kad ekonomikospokydio tempai tampa neigiarni. jei infliacija perZengia Siasribas.o ji praejusiais buvo lygi nuliui. Numatyta infliacija ir realioji palilkan4 norma Kai infliacijos tikimasi.p " taigi: i=r" + pe (12.11) (12. Nagrinejant infliacijos pasekmes. sudarant visasekonomines sutarlis.t. palfikanqnorrn4.1. r n= i .tai vidutiniai metiniai jos tempai* nuo 1. Tarkime. Numatyta realioji paltikanq norma (r" expected real interest rate) .1. Jq Realioji pal[kanq norma gali blti numatytar" ir fakti5kar.yra 25jos 49 procentai''. Si ekonomikos kilirno tempai pradeda maicti. rei5kia. I I I I en Dai. tikslas.4. kurios tikimasi.4.7 procentqr2. tadiau kiekvienas papildomas infliacijos padidejimo procentas letina jos augimo tempus.tiketina infliacija.tyrinais nustatyta. Apie pastarqj4 pakalbesirne pladiau.1.Be to. y . 449 _ / . i kuriq atsiZvelgiama nkio subjektq lukesdiuose ir jai elgesyje. didejant infliacijos tempams. Tai kad. Viriutine metinds infliacijos riba. virSijus infliacijoslygi. prisitaikys pal[kanq norma ir t. Zmonds daugiauar maiziau b[na pasirengE.No 8. I tai atsizvelgta.r8) I2 Illarionov A.visuomend Zino.1iki 4. 12.stipreja ir negatyvusjos poveikis ekonomikos kilimui. Tai rei5kia.ivertinti reali4jq(tihSjd. Tuo atveju ekonomika dar kyla. finansq rinka prisitaiko. Tai skirturnas talp nominaliosios palfkanq normos i ir numatytq infliacijos t e m p q p " .. tai atsispindds visuose sprendimuose.//Voprosyekonorniki.t .

nominalioji palukanq nonna.y). Tai yra: r=t-p. Lygtis parodo ry5i tarp numaty'tqinfliacijos tempq tiketinos realiosiospal[kanq norrnos ir nominaliosios pallkanq norrnos. Vadinasi. ^ € L A P (r2. 1867-1941) garbei. Fi5eriopoveikiu (Fisher effect). (t2. kad.17) lygybe vadinamal. numar)'tai infliacijai padidejus I procentu. {12.2) lygtimi (p : m + .(12.kad.20) Nominalioji palfikanq norma lygi fakti5kos realiosios palDkanq normos ir tikrojo infliacijos lygio sumai: i--r+p. apra5yta Gaunamenaujq lygt5 rodandi4 kaip pinigq pasi[los pokydiai ilgainiui veikia nominaliqj4 pallkanq norrne: i:f +m*v*1. r. l. Tuo atveju. tiketinos realiosios palukanq norulos infliacijos lygis neveikia. Fi5erio. Fi5eriolygtis igaunatokiq i5rai3k4 .kad prakti5kaiSispoveikis galioja ne visada. Fi5erio lygtimi (Fisher equation). . (r2. kyla ne tik infliacijos tempai. Manoma. Pinigq apyvartosgreidio v ir realiosios gamybos apirntieskitimo tempai yra gana pastov[s.Tai vadinama I.t) 1 .22) Pasak l. spardiai augant pinigq pasiflai.21) Jeigu infliacijos llkesdiai pasitvirtina. Tai reiSkia. DaLnai nominalioji pal0kanq norma infliacijos visi5kai nekompensuoja. nominaliosiospal[kanq normos lygis priklauso nuo pinigq kiekio pokydiq.le) Fakti5ka realioji palukanq norma (r . nominalioji pal[kanq norma taip pat pakyla vienu procentu. su (12.. FiSerio nustatyta.garsaus arnerikiediq ekonomisto lrvingo FiSerio (Fisher. T u o a l v e j uF i S e r i oy g t i sg a l i b I t i s u j u n g t a t s nagrinejantinfliacijos prieZastis. bet ir nominalioji oal[kanu nonna. per metus skaidiuojarna patikslintarelioji palflkanqnorna.tuomet numatytasir fakti5kas l i n f l i a c r j o se m p a s u t a m p a p " : p . smarkiai nesvyruoja.j4 lemia kiti veiksniai. atmetus faktiSkE infliacijos lygip. 450 . kai inflaicijos tempai virSija 10 proc. nominali pal0kanq nonna taip pat padideja I procentu(numatytarealiqjq pallkmq norma tuo atvejunepakinta). pinigq pasifilai padidejus vienu procentu. Taigi. Irwing.actualreal interest rate) .

4.Kylant norninaliomspajamoms. infliacija sukelianuostoliq.o del infliacijos tos liniuotds ilgis keidiasi.t.120crn. nuostoliq niekas neturetqpatirti. Nepaisantto. Tai pardavejqislaidos..nespas gyventojusgauseja tie pinigq. . Del to 451 . Apmokestinamos turi buti tik realiosiospajamos. o dar veliau.nune5iotqbatq kastq" (shoe leather cost) pavadinimq. Siq kaStq grupe vadinama . 4. kai infliacija numatoma ir rikio subjektai prie jos prisitaiko. Kiekvienas infliacijos padidejimas I procentu turi padiclinti norninaliqjqpallkanq norrnEtaip pat I procentu. kad infliacr.. pajamq mokesdionorrnas. 2.pladiau apie tai aiSkinta. Dideli kastai susidaro.perspausdinti iskabas. o isemus pinigus skubama pirkti prekiq. i n f l i a c i j as u k e l i ak a S t u ss u s i j u s i u s u p i n i g q o p e r a c i j o m i s . panasiai b[tq. Todel zmones sumaZinasavo pinigq rikudius ir daugiau iq laiko bankr"rose. Tada dazniau einama I bankus. nes kyla kainos. Del numatomos infliacijos padideja pallkanq norma ir arternatyviejipinigq laikymo kastai. ii igivo sutrumpint4 . (reikia papildornq itaisq). UZ pinigq laikym4 visi turi gauti ne maZesnE rinkos palfikanq nei normEir kt.2. tai prekiq ir paslaugqperkainojimo kastai. A n t r a . bfitinos kelios sqlygos. Tai sukelia daugybg nepatogumq: sunkiau palyginti absoliuting ir santykinEprekds kain4 (ismatuot4 kitomis prekernis). fllumaQttosinfliacijos kaitai Tuo atveju. kuria matuojarneekonominesoperacijas. kai keidiamos kainos uL naudojim4si telefono automatars. praktiskai taip nera. infliacija veikia mokesdiq sistem4 pavyzdLiui. susijusiossu kainq kilirnu. Tiksliosbusimosinfliacijosprognozes.tai liniuote. kitE menesi. Penkta.Kaclangigaistarna daugiaulaiko.katalogusir t. sunkiau pasirinkti prekiq rinkin[.1. nagrinejantinfliacijos prieZastis. Tredia. Pinigai . pinigai negali dera'rai atlikti vertds mato funkcijos. ka5taidideja. I5 tiesq Sios sElygos dalznaipaleidZiamos.. prekiavimo automatais ir t.Zmondspatenka didesnes i pajamas gaunandiq aslnenq grupE.12.kuriam nebuvo pritarta ir kuris nera iteisintasistatymais. 3. Kylant karnorns.Toddl net tr numatyta infliacija susijusisu tam tikrais ka5tais. kad S[ menesi I m .l l0 cm. jq svarbiausios yra Sios: l.batq ple5ymu'. Kad infliacija nesukeltr4 neigiamq padariniq. jei vyriausyb€ i5leistq lstatymq tvirtinanti.t.meniu kastais" (menu cost). nesantpinigus i bankus ir juos atsiirnant.susijusiqsu tuo. kur mokesdiq nonna didesne. Kylant infliacijos tempams. Pirma. kylant kainoms. Sie ka5tai vadinami . Ketvirta. reikia keisti etiketes.100 cm.la tai mokestis.

(12-9). -l proc. iniliacijos pajamospadidejoir sudare tempamsnukritus iki 66 proc.Firmoms daZnaileidZiama atskaityrnr-1 sulas.y. 12.prarandama dalis grynqq pajamq. Tai vaclinama Oliverio-Tanzi poveikiu (effect Olivera-Tanzi. tuomet nominali pal[kanq normajuos sumokejus (12:3)ir 8 proc.9 procentai.y.rortizacijos amortizaciniqatskaityrnqpagrindasyra pradine. Dz.. iplaukos. Clobalnyjpodchod.atiduodama yaneigiarnos.taip pat ir mokesdiq surnaZ€ja kylant infliacijos ten-rparns.y.Tadiau jau kitais metais.ra. Tai gali b[ti laikorna maZiausiarnokesdiqna5ta pasaulyje. Tarkime. Daugelyje SaliL1 o mechanizmo realiam mokesdiq dydZiui palaikyti per 5i laikotarpl.l ^ 't r o v e l K l s p a v a o r n t a sekonornistq Julio Olivera ir Vito Tanzi vardais. l0 proc.. kyla infliacijos lygis. Jei i5 savo apmokestinarnqqpajamq i5skaidiuotitarn tikras an. .valstybes vidausprodukto''.kurias iteisina ivairus [statymai.lieka. ji daZniausiai virSydarnast. investicijq stimulai.. maZesnds mokesdiq iplaukos savo ruoZtu dar labiau didina biudZetodeficit4 ir t. Makroekonornika. nuolaidas. suk. mokesdiqiplaukos taip sumaZejo.t. kad nominali pallkanq nonna yra 12 proc.o ne atstatomojiverte. per metus.D. kad fakti5kas infliacijos tempasp skiriasi nuo numatyto p" . Jei mokesdiai sudaro yra 33 proc. tai realioji amortizacijos suma gali buti infliacijos nuverlinta. Kai infliacrjos pokydiai daLniir ry5kus. jq lygis daZnaisrnarkiai svyruoja.Realiosios mokesdiqpavidalu 8 proc. Del to gali pakilti finnq gali sumaZeti mokesditlnaSta. bendrojoSalies amortizacinitl infliacija neigiamaiveikia istori5kai susiklosdiusias Se5ta. Larren B. net jei realioji palukanq nonna nekinta.3 proc. todel ir mokesdiai dideja. F. t. Todel. mokesdiq na5ta. (tai yra l/3).. lnfliacija gali ir sumaZinti realiajq rnokesdiqna5tq nes mokesciai nera apskaidiuojarni anksdiau. artimiausiamlaikotarpiui. P. del infliacrjos nominali palfikant1norrna dideia. Tuornet realioji pal[kanq nonna yra 3 proc. palhkemos. infliacijos tempas . bet ir daugumai industriniq Saliq. p > p" .(8-9: -l). 4 proc.t. Netik€tosinfliacij os pasckmds Netikdta infliacija (unexpectedinflation) reiSkia. hiperinfliacijosBolivijoje metu 1985m. 388 A<1 .2.tuomet sunku prognozuotiinfliacijE net ir Salirns. l.rs mokesdius. sumokamipo tam tikro laiko. Gali susidaryti uZburtas ratas: didejant biudZeto deficitui. o tai savo ruoZtu maZina mokesdiq iplaukas. Si problema aktuali ne tik besivystandioms kurioms bfidingi aukSti infliacijos tempai. kad sudard tik 1.4. sumokejr. bendrojo vidaus produkto. PanaSiai atsitinka ir su palukanq aprnokestinimu.Pavyzdlivi. Kai infliacrjos ternpai dideli..

ar senas. Si problernai5 esrnes nekiltq. jos maZeja numatymogalimybes.Tanr tikrais laikotarpiais. nes gaunamos palukanos nuvertejusiais pinigais. gaivaliSkai. kitiems teikia . potencialus skolintojai. galima padaryti iSvad4 kacl infliacij4 pirmiausia jaudia finansinio turto savininkai. [vairiq gyvenrojq grupiq perskirstymoveiksnys. jis patirs naud4 o jei jis skolintojas. tas perskirstymas vyksta savaime.apmokestina".nustatyta 10 proc. kad infliacija tai skolq negr4Zinimas. kad infliacijos ternpai staigiai pakilo iki l0 procentq. Pagrindinesnetiketos infliacijos pasekrnds pasiZymi perskirstymo savybemis. jaunas. kurie skolinasi pinigr. kad sioje situacijoje infliacrja vienus . kreditoriq ir skolininkq susitarimu. kad i5lo5 skolininkas: vietoj 5 proc. netikdta infliacija nau<linga finnoms ir valstybei namq lkiq sqskaita.y. kad netiketi infliacijos ternpLl pokydiai yra pajamq ir turto tarp ivairiq ukio subjektq. Kas tuo atveju lairnes ir kas pralaimes?Ai5ku.. kad pralairni daugybe smulkiq ir vidutiniq indelininkq. savininkai:jo kainos kyla. Be to. Jis dar daugiau praranda.I5 to kas pasakyta.infliacija neturi visuomenines s4rnonds".ar turtingas.5 proc. o t. pavyzdZiui. Laimi tie. Numatoma realioji palukanq nonna . ar ar ar vargSas.. ir numatomas infliacijos lygis . Antra.kas gi yra grynieji skolininkai ir skolintojai? Jei subjektas yra grynasis skolininkas. nepalsant ar Zmogus to. negu numatytos infliacijos padariniai. kuriq le5as bankai skolina kitiems. jei infliacrjosternpai bhtq tiksliai itraukiami i nominaliq palukanq norme. ligotas. o verslo sektoriq (finnas) ir valstybg . t. Visada pralaimi tie. ir kurie juos skolina: skolinti neapsimoka. del netiketosinfliacijos perskirstomos pajarnostarp skolinlojq (kreditoriq) ir skolininkq.praras. Netiketos infliacijos pasekmds yra dar skausmingesnds. Sakykime. Kyla klausimas. nominaliq palfikanqnonna. mokedamasmokesdius iS gautq nominaliq pajamq. Tuo tarpu kreditoriusgauna tik pracling realiqq paskolos sum4 nes palukanq pakanka tik infliacijai kompensuoti.5 procentai. nes tuomet netenkadaliespradinespaskolosvert6s. tai yra jis paskol4 gavo nemokamai(r:i-p:10-10). ii vienq atrma.grynaisiais skolininkais.duomenysrodo. kad. jose buvo pastebimi didesni infliacijos lygio svyravirnai. Didejant infliacijos tempq nepastovurnui. Vadinasi. Svarbiausios turto ir pajamqperskirstyrno kryptys yra Sios: Pirma.subsidijas". Tod€l kartaistaikliai pabreZiama. realiqiq pal[kanq nonnos jis mokes 0 proc.y. Tarkime..Todel sakorna. Ypad skaudZiaiinfliacija . iS netiketos infliacijos visada pasipelnoturto.Tai reiskia. pradedant XX arnZiaus 8-u desimtmediu. kas gyvena i5 darbo pajarnq. pralairni tie.Galima tvirtinti.rs. Tadiau netik€tos infliacijos atveju tai neimanorna. kad.Tai rei5kia.Daugelio Saliq.. sveikas. kad namq Dkio sektoriq galima laikyti grynuoju nominaliuoju skolintoju.baudlia" Zmones.kurie 453 .o kitiems prideda. ypad Zen-res ir kito nekilnojamojo turto..

Tik padidinus nominalqjI darbo uZmokest[.ir t. V€liau.tadiau infliacija vis tiek veikia jo svyravimq amplitudg. Jei taip pasielgtqdaugelisimoniq.sumaZintipinigLl kieki apyvaaoje. Tredia. ir gali blti didinamajos gamybosapimtis. arba turedami jt4maLai. intensyvumo. firma tikejosi nedidelesinfliacijos.Kai kuriais atvejais.gauna t'iksuotas pajamas .Tarkime. Namq ukiq sektoriuje ddl netiketos infliacijos poveikio pastebirna turto perskirstymoi5 vyresniq Zmoniqjaunesniems tendencija. Tai priklar.susikurusnaujomsvalstybems. kitus Zrnones.kad padidejopaklausatos firmos produkcijai. a Netiketa infliacija susijusine tik su perskirstymopoveikiu. Esamair j k i t q n e i g i a m qo s p a s e k m i q . Toddl nuo netiketos infliacijos labiausiai nukendia pensininkai arba apskritai vyresnio amZiausZmones. taip pat ir infliacijos lygi.Mat dauguma Zmoniq pradeda gyvenimq beveik neturedami santaupq. realusis darbo uZrnokestismaZeja. bet ir tos firmos kainos.Keitimo tikslas.t. del netiketq infliacijos pokydiq namq [kiai ir firmos gali priirnti neteisingus paklausosir pasiDlos sprendirnus atZvilgiu. Pirma.realusis darbo uZmokestisyra aukStas. sudarantdarbo sutartis. nepagristai bftq padidintabendroji pasiula.rso tik nuo infliaciniq procesq trukmes. Kai infliacija netikdta ir vir5ija llkesdius. todel iki kito perZilrdjirno momento realusis darbo uZmokestis maZdja.Del to pakilo ne tik vidutinis prekir"l kainq lygis. stipendininkus. gaunandius retai kintandiusatlyginimus.pavyzdZiui. gali b[ti imamasipinigq reformq. Antra.5. Nauji pinigai gali b[ti ivedarni ir kitais atvejais. 12. bet del infliacrjos gali smarkiai nuvertdti.ivertinami Jau numatomi infliacijos tempai.daZniausiai esant hiperinfliacijai. mineta.Jos laipsni5kaikaupiamossenatvei. Vidutinis realusis darbo uZmokestisgali iSlikti ir nepakitgs. del netiketos infliacijos krinta dideles gyventojq dalies realusisdarbo uZmokestis. Be to. 15 to gali b[ti padarytaklaidinga i5vada. kainq lygiui toliau kylant. INFLIACIJOS MAZINIMO BUDAI lnfliacijos problema gali buti sprendZiama[vairiais b[dais. nominalusis darbo uZmokestislieka nepakitgs. didesne negu tikdtasi infliacrja sukelia didelius darbo uZmokesdiosvyravimuslaiko atZvilgiu. Jq metu labai nuvertdjEseni pinigai tam tikru santykiukeidiami naujais.Tuo tarpujauni Zmonds d a u g i a u s iy r a s k o l i n i n k a i . Svarbiausias tikslasjos 454 .pensininkus. o i5 tiesqjos tempaibuvo gerokai didesni. lnfliacijai maZinti ir kitoms jos problemoms sprgsti daZniausiai pasitelkiamatam tikra valstybdsekonomin€politika.bet ir kitq ne Saliespolitiniq bei ekonominiq sqlygq.kad.

nes padideja pinigq kiekis apyvartoje.kad indeksavimas gali pristabdytiinfliacijq. gali susifonnuoti jos spiraline infliacija. atitinkantis infliacijos tempus. kai infliacijq sukelia pertekline paklausa. pasparteti tempai. ypad jei vykdo aktyvi4 fiskaling polirikq. kad busimasis infliacijos lygis ivertinamas. i5mokti gyventi kartu su ja ir kompensuotiZal4 kuri4 patiria del infliacijos dauguma Zmoniq.Kai pajamosindeksuojamos. pensijos. Visi5kas. Jau mindta. Pajamqindeksavimas. susidaropadetis. (realusis darbo uZmokestistuo atveju nepakito). o skolintis infliacijos sqlygomis apsimoka. kurio tikslas prisitaikyti prie infliacijos.bet ir daugiaui5moka.Pirmiausia.kad daZnosSalies vyriausybeyra didZiausia salyje skolininke.y. Infliacijos maZinirnoir kiq jos problemqsprendirno bfidai yra Sie: l.Darbo rinkai prie to prisitaikius. Antra.maZinti infliacij4 veikiant j4 sukeliandias prieZastis. nepadidinus gamybos. Be to.kad jis gali pakirsti vyriausybds norq vykdyti infliacing politikE Zinoma.o kainos pakyla. Be to.sudarantdarbo uZmokesdiosutartis.. pallkanos ir t. indeksavimas neigiamusinfliacijos padariniusapskritaipanaikintq. tai darbo uZmokestisir buvo padidintas 5 proc. Taip yra tuo atveju. Indeksuojant pajamas. Tai Zibalo pylimas i infliacijos ugni. Antiinfliacine politika.t. jas stengiantis paialinti. t. ji turi padeti Svelnintiir neigiamusinfliacijos padarinius. indeksuojant pajamas. pajamq indeksavimas Prieiingu atveju realusis darbo uZmokestissumaZetq.1.Kai infliacijos tempai spart0sir turi tendencij4 dideti. dideja ir indeksavimo daZnumas. Pajamq indeksavimas Pajamq indeksavimas (indexation of revenue) . kai kurie ekonomistai. jei buvo rnanoma.kuri4 galima apibfidinti taip: darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas vienas kit4 maitina. Tai savotiSkas pajamq apdraudimas.5. 12. Indeksavimo Salininkaigreta pajamq apdraudimonurodo ir daugiau teigiamqjo savybiq. Tuo atveju indeksuojamas darbo uZmokestis. o jei infliacija netiketai padidejo iki 7 proc. o kainos vis kyla. daZniausiai blna dalinis.Tadiau tai neapsaugo nuo netiketos infliacijos. vyriausybdne tik daugiau surenka. Fridmenas. PavyzdZiui. yra iSsakE nuomone. tuomet 5[ atotruki turetq kompensuoti indeksavimas. Infliacijos kontrole (darbouZmokesdio kainq kontrole). Tadiau jos poveikis infliacijai yra priestaringas. 2.pajamq didinimasproporcingaiinfliacijos lygiui. kad infliacija sieks 5 proc. stipenclijos. tarp jq ir M. indeksuojant pajamas ekonornika tampa nestabili. bendroji paklausapadidejadar labiau. Indeksavimo ideja apskritai yra patraukli.Tvirtinama.. Del to anksdiauar veliau pakils 455 . ir 3.

5. praktika parode. kad pirmasis Zinomasistorijoje darbo uZmokesdioir kainq kontroles faktas buvo uZfiksuotasgarsiajameDiokletiano edikte dar Romos imperijos laikais. edikte buvo nustatytoskainq .jo paskirtisyra kita. Bendra iSvadagaletq b[ti tokia: indeksavimasinfliacijos problemos i5sprEsti negali. todel gali dar labiau sumaZdti realioji gamybos apimtis.jq pal[kanq ir pokydiai tampa sinchroniSki. Kadangi kainq ir darbo uZmokesdiokontrold daZniausiaiyra laikina.Antra.motyvuojant tuo. 12.t.nei 900 prekiq ir darbo uZmokesdio ribos daugiaunei 130 ivairiq darbor[Siq''. tai.lubos" daugiau . jei indeksacijayra visuotineir ilgai trunkanti. kad infliacija daLnat susifonnuoja kaip inercinis procesas.2. Tai gali blti pateisinama. visiSkaisustabdornas kilimas. LarenF.tuomet indeksacijayra nepageidar"rtinagali pabloginti padeti. pradedantgana Svelniomisir formomis. Daugelio Saliq lnfliacijos kontroles politika vertinamaprie5taringai. Makoekonornika.. kad del jos pakyla gamybos ka5tai. Tais atvejais ji .. SaksDz D.i5aldymas". Todel priei kelerius metus Lietuvos politikams kai kas patare atsisakyti bet kokiq indeksavimo planq. sumaZds pal[kanos ir t. vengiant dar labiau nusmukdyti ir sutrikdyti ekonornikq. 456 . siejami su infliacijos ternpu.y. kai darbo uZmokestis.Tai rei5kia. 301 mDsq eros metais. 'n Globalnyjpodchod.Manoma. t. Siekiant sumaZintiauk5tus infliacijos tempus... visq kitq nominaliqjr"l Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos kilimE. kad tai sukelia tik labai trumpalaiki teigiamE poveiki..Jau mindta.O inercini procesfu kaip ir fizikoje.tai darbo ir uZmokesdio kainq kontrole. ir gamybos ka3tai. Vadinasi.bendroji pasilla. Be to. lr darbo uZmokesdiobei kainq . ir kontrolesbudai daug kartq buvo i5bandytiivairiosepasaulioSalyse ivairiais laikotarpiais.Infl iacijos kontrol6 Infliacijos kontrold (inflation control) . pajamq kilimo tempai suderinamisu infliacijos tempu.-P. baigiant grieZtokomis DaZniausiai taikomi du kontrol€s brldai.!Saldant" ir jq kilimo tempq kainas. nustatomos auk5tutindsdarbo uZmokesdioir kainq kilimo ribos.781 . . sudarantilgalaikes sutartis.pasmaugiama".V. kad darbo uZmokesdio. Pirma. leistinasjq kilimo jq ir darbo uZrnokest[ tempas. reguliavimas yra tiesioginiai infliacijos tramdymo bfidai. Jei infliacijq sukelia pasi[los Suoliai (Sokai) ir ji vyksta nuosmukio ir s4lygomis. Nagrinejami infliacrjos galirna sustabdytitik i5orinio poveikio priernondmis.infliacijos tempai gali suleteti.

kad infliacij4 sukelia bendrosios paklausos padidejimas ir bendrosiospasifilos sumaZejimas. Tai rei5kia. Tarkime.kainos i ar realioji gamybosapimtis?5i problema kartqaprarta ne anksdiau. Bendra i5vada:darbo uZmokesdio kainq kontrold nera pakankamai ir efektyvios ir gali b[ti vertinamostik kaip isorines.infliacijos tempaigerokaipasparrdja.5. Infliacijai maZintinaudojarna fiskaline ir monetarine politika. 12. dia pravartu dar kartq prisiminti kai kuriuos jos aspektus. tauros i interesus t. Jeigu darbo uzmokestisir kainos bDtq kontroliuojami ilgq laik4 tai priestarautqpadiai rinkos ekonomikos esmei ir sukeltq neigiamq padariniq. Bendrosios paklausos maiinimas ir jo padariniai Pradesimenuo bendrosiospaklausos pokydiq sukeltos infliacijos.pasibaigusreguliavimo laikui.y. kad ivedama gielta kainq kontrole ir ilgai neleidZiama joms laisvai kilti.1.krinta ne tik kainq lygis. Todel pirmiausia kyla toks klausimas:kas greidiau sureaguoja bendrosiospaklausospokydius . Kai kada tokiems susitarimamsgali tarpininkauti ir vyriausybd.t. kad kainq lygis nustatomasZemiau rinkos kainos.kosmetines" priemones. Todel bendroji paklausapakyla. savanoriskai susrtarus darbdaviamsir profsqiungoms (darantabipuses nuoraidas).tadiauprakti5kaikartaisji uZimatos politikos vietE. susidaroprekiq stygius.Antiinfl iacind politika Buvo mineta. ribojant bendrqi4paklaus4ir didinant benclrqiq pasiDlq. kad vyriausybd ir centrinis bankas tiesiogiai gali paveikti tik bendrqiq paklaus4 o poveikis bendrajai pasiDlai gari blti trk netiesioginis. bet smunka ir realioji gamybos apimtis. vyriausybe imasi infliacijos maZinimo veiksmq ir pradeda riboti bendr4iEpaklausq. Tarkime.kad sekmingesnis gali buti ilgalaikis kainq ir darbo uZmokesdio kilimo tempq apribojimas. didinami mokesdiai. t... apeliuodarna moralE.o grera ir juodoji rinka.. MaLejantbendrajaipaklausai. Kartais tvirtinama. naudojama iacijai maZinti infl 12. Todel infliacija gali buti iveikiama.3. maZinamos vyriausybesiilaidos. Antiinfliacin6 politika (counterinflation policy) tai fiskalines ir monetarines politikos priemoniq visuma. Tuo tikslu gali buti naudojarnastabdandiojifiskaline ir monetarinepolitika.atsiima"k4 praradusi.3.fl . Nepaisant to.Dar kartq priminsime. Si kontrol€ turetq btti tik antiinfliacinds vyriausybes politikos papildymas. ir Ka-inq ir darbo uZmokesdiokontrole sukelia dar vien4 praktinE problemq.Remiantis tam 457 .5. ekonomika. prekesi5perkamos. maZinamapinigq pasilla.

Sankt Peterburg.Tarpiniq produktq k[rejams tie pokydiai perteikiarni vdliau. PavyzdZiui.pirmiausia smunkarealioji gamybosapimtis.2g2. 1gg4.ADJ-+Y. bendrosios paklausos maZinimo padarinius.kad kiekvienasnominaliosiosbendrosios paklausos pokydio procentaspirmaisiais metais paveikia kainas tik 0. keidiantisbendrajaipaklausai. Vadinasi.kaip atsakasi paklausos svyravimus. Reikia daug pastangq.nuoseklutras).galioja tam tikros gamybosapimties ir kainq kitimo . ar visuotinis bendrosios paklausospadidejimas. Tas pats pasakytinair apie bendrosios paklausos sumaZejimq. kurios pasiZymi didele ivairove. 458 . Pirma. Yra rinktl.LindseiD. Tredia. Dabar nagrin€jameantr4jI atvej[. o likg 0. bet ir realioji ne gamybos apimtis. to pokydio tenka realiosios gamybos apimties svyravimamsrT. kai turimos materialiniq i5teklirl atsargosi5senkair reikia lsigyti naujq..ADt+Pt-+Yt.Matorne.Tai galima pavaizduotisupaprastintomis schemomis: I atvejis. kai padidejafirmos prekiq paklausa. metalo arba grudq birZose.Bet kitq prekiq kainos 1 paklausospokydius reaguojalymiat lediau. Antra.tikrais tyrimais.dar neai5ku.-P.erzintl"savoklientq.. bet padidinti garnybos apimti. kai bendroji paklausadideja. 2 atvejis.Be to.drabuZiq.. pirmiausia sureaguoja(pakyla) kainos. bendrosiospaklausos pokydius (ypadjos pakilimq) pirmiausia jaudia galutiniq produktq pardavejai..pavyzdLiui.taisykles" Sios. yra rinkq.automobiliq daliq ir kt. o vdliau .ar tai tik jos s€kmesrodiklis.DZ. kuriose kainos keiciasi staigiai. Papildg 2-qi atveji iliustruojandiqschemq gauname: ADJ-+YJ-+U. padideja nedarbas.y.t-+PJ. Pastebetitokie desningumai:pirma.pavyzdZiui.L-+PJ.56 proc.44 proc. o tik v€liau krinta kainos. Antra. Kainq kitimo yra . sumaZeja tik kainos. nustatyta. kad jq ribojant. infonnacij4 apie savo produkcijos paklausq firmos gauna anksdiau nei Zinias apie bendrosios paklausos pokydius. kad kainq koregavimo procesasgana brangus.t.taisykles" (laipsniSkumas.E. kai bendroji paklausamaLeja..norint pakeisti kainas tq prekiq. Vadinasi. Vadinasi. kartais Zaibi5kai. Tokiq prekiq kainininkai ir katalogai keidiami ne taip jau daLnai. kuriose pardavejaisusilaikonuo daZnokainq p erZi lrej imo.realioji gamybos apimtis. ne visq prekiq kainos i5 karto reaguojaI kiekvien4 paklausos pokyti del to.Todel pradZioje firma gali ir neskubeti kelti produkcijos kainq. 't Dolun E. nenorddami. Makroekonomika. bendrosiospaklausosir kainq pokydiai ndra sinchroniSki.

infliacija pradeda maLeri ne i5 karto. kai infliacijos lygis 5 proc. kad. o nedarbo lygis . palaikyti buvusio kainq lygio.. t. ir bendroji paklausanebebussiaurinama. pasiekus 5 proc.y. Tik veliau.9 proc. 5 orocentams. infliacijos lyg[.13 pav. ir nedarbas sumaZds. Infliacijos ir nedarbosqveika Tarkime. kai metiniai infliacijos tempai 7 proc. Tuomet ekonomikapagyves. kad. Tadiau infliacijos lygi siekiamasumaZinti. verslininkai nebeistengia Vadinasi. (sumaZejo2 procentiniais punktais). padidejus prekybos sunkumams.PaZymdtina. fiskalinds ir monetarines politikos apribojimai bus panaikinti. i5augus konkurencijai. ddl to maZinama gamybosapimtis (ne kainos) ir atleidZiamidarbuotojai. ir jos pradedamaZeti. Tarkime.kad Sio proceso pradZioje infliacija maltja letai. Sis procesaspavaizduotas 12. Ekonomika gri5 i ilgojo laikotarpio Filipso kreivds ta5k4 N..13 aveiksle..realioji gamybosapimtis pradeskilti. tuo tarpu nedarbo lygis pakyla gana greitai. o nedarbo lygis * 5 procentai. o nedarbo lygis prilygsta naturaliajarn. t. Taip yra toddl. ekonomika slinks Zemyn trumpojo laikotarpio Filipso kreive. Jei ir toliau bus rnaZinama bendroji paklausa. padidejo 4 procentiniais punktais. maZdjant bendrajai paklausai. : U" : 5o/"). 459 .Pradedama riboti bendrqj4paklaus4 todel ekonomika i5 ta5ko K slenkata5ko M link. darosi vis sunkiau parduoti prekes. kad ekonomikayra ta5keK. o p (IR 7 o 5 + t 3 2 I 0 -l 12.y. nes fakti5kas ir nat[ralusis nedarbo lygis sutampa (U. Ta5keM infliacijos lygis siekia 5 proc. Situacija darbo rinkoje gera.Pakyla nedarbolygis.

sacrifice coefficient) .Vadinasi.18 procentiniopunkto auk5diau natr. 348 352.Zaloskoeficientaspadeda [vertinti infliacijos rnaZinimo kain4 i5rnatuot4nedarbu.6 ) + ( 1 1 .-rraliojo. 3 . kad antiinf'liacines priemonds pirmiausia igyvendinarnos.P. tuo maZesnd infliacijos maZinimokaina. Tuomet Zaloskoeficientas: u": ( 8 . rnetais 9.6 proc. kiekvienasinfliacijos surnaZinimo procentas pakelia nedarbqar. Kiekybinis tos kainos ivertinirnas gali buti iSreiSkiamas Zalos koeficientu. Tai rei5kia. 't Ok.n A.tam tikras . Tuo atveju infliacijos maZinimo kaina .t6 J e i S R : 2 . kad bLitqpasiektas norirnas infliacrloslygis.3proc.santykis tarp nedarbo lygio.I 1. .. O tik veliau pasiekiamas rezultatas. NatDralusisnedarbo lygis yra 6 procentai. Kitaip tariant.. . a d .6 ) + ( e .galima padaryti tokiE iSvad4:maZinantinfliacrj4... Taigi. (t2.) .5 proc. .lR='"'n ""'''" t l l .8 proc.pereinamasis"nedarbo lygis. arba ka5tq.infliacrja maLija.rk5diau nat[ralaus X procentq.ciklinis I nedarbas padideja 2-3 procentiniais punktais per metus (vidutiniSkai 2. . ) .U .0procentq. .12) Jis parodo.2 procentiniaispunktais. bet koks bandyn-ras sumaZinti infliacijq pareikalauslaikino nedarbo lygio padidejimo aukSdiau nat[raliojo jo lygio. kas pasakyta. 460 . Efficient Disinflationary Polices //Arnerican Econornics Review 68 (May 1978). vir5ijandio naturalqji ir to paties laikotarpio iacijossumaZejimo infl laipsnio. Okuno ddsniu. 6 . antraisiais trediaisiais metais 10. 7 = 12=t. Tarkime. iSkyla jos kainos.. 1 8 . kad per ketverius metus infliacij4 pavyko sumaZinti 7. Fakti5kas nedarbo lygis buvo toks: pirmaisiais metais 8.U . RemiantisA. M. i n f l i a c i j Es u m a Z i n u s p r o c e n t i n i u k I punktu nedarbolygis pakilo 2.6 )1 5 . su kuriuo reikia taikytis.infliacijq sumaZinus procentu.+ ( U .kiek turi padidetinedarbolygis. p. Zalos koeficientas (SR . ketvirtaisiaismetais..)18. norint surnaZinti infliacrj4.l l \ L t 1 1 . ) + \Pr.apmokant"jq ka5tus. Kuo maZesnisSis dydis. t a i r e i 5 k i a . 0 .. .6 ) + ( 1 0 .I5 to. problema. 8 .

bendr4j4 paklausributina apriboti. ypadjei iis tr-unka ilgai. vyriausybei belieka rinktis . Prakti5kai Sias problemas sprEsti labai sunku. Del to pradedamaZeti gamyboskastai ir kilti bendroji pasiula. sr-mraZinusinfliacri4 I procentiniu punktu. Dar kart4 priminsirne.didinantbendrry4 paklausq infliacijoslygis pakiltq dar daugiau. Norint [r. Pasirinkus stabdandi4q bendrosios paklausos politik4 ir nedarant jokiq nuolaidq.yra dar.kuriEaptarsime kitoje Sioskyriaus dalyje.Be abejo.) Bendrqiq paklausq Siuo atveju galirna apriboti svel'iornis fo. vadinasi.galima sumaZinti tik mazinant bendrqjqpaklausq. o tai gali dar labiau pagilinti nuosmuki. Ekonomineje literaturoje tai vadinamaBVP praradimq koeficientu. R.kad tr-ro atveju ekonornikojevienr. Zaliavqir medZiagq kainosturi pracleti kristi.kaupiasiprekiq bei gamybiniq istekliq atsargos. sutinka gauti kuklq darbo uZmokesti. vadinasi. brjodami nedarbogr€smds. o realioji garnybosapimtis kilti.kuriam bhdingaszeniasgamyboslygis ir didelis nedarbas.Nepaisantto. gali b0ti pasitelktair tam tikra pasiulos politika.r metu egzistuoja ir dideli infliacijos ternpai. maZinant infliacii4 turi buti palygi'arni rezultatai ir nuostoliai. norint infliacijil sumaZinti. ir smunkanti rearioji garnybos apimtis. Saikingesnis budas yra palaipsniui rnaZinti benclrosios paklausos kilirno tempus. Priesingu atveju infliacijos rnaZinimo kaina gali b[ti nepateisinamai didel€.Ypad sudetinga problematuo atveju. kad.nornis arba staigair grieZtaisustabdytijoskilirn4. vis delto sis b[das labai skausrningas. Tai rei5kia. pirmieji rezultatai yra nepalankfis:dar labiau padideja nedarbas. Toddl. toks kelias bus Zymiai ilgesnis. reikia skatinti bendrosios paklausos kilimq. veliau procesas vystosi maZdaug taip: darbclaviaiir darbuotojai priversti perZilreti infliacijos l[kesdius ir uZbaigtosprodukcijos ir galutiniq prekiq atZvilgiu.kai ekonomika 5i iSgyvenanuosmuki. Jis parodo.tadiaube staigiq sukretimq. Gordono ir kitq ekonomistq vertinirnu.ar pinniausia reaguotii raginimusmazinti infliacijq ar ! reikalavrmus maZinti nedarbq. kito kelio nera. sumaZeja pardavimq apirntys. kiek realiojo metinio nacionalinio proclukto prarandama. infliacijos lygI nuosrnLrkio sqlygornis.(Be to.Galutinesprodukcijoskainq lygis irgi pradeda maZeti. reikia paar-rkoti procentus 5 rnetinioBVp.rg skirtingq sio rodiklio vertinimq. okuno.Darbuotojai. norint sumaZinti infliacijq I procentiniupunktu. Tadiau. A. priesinguatveju bus ilgas savaiminispereinarnasis laikotarpis.ir kylantisneclarbo lygis.Zaios koeficientas gali buti isreikstas ir prarasto nacionali'io produkto dydZiu. sis santykis turetqbhti mazdaug 5:1. Tikroveie io d y d i ss v y r u o j a .eiktinuosmuki.Del to bendrosios paklausos ribojirno politikq (kai maZinama .

kas isdestyta.Tai parodyta 12. ta5ke pusiausvyra jo potencialiojo lygio Ir.14 (a) paveiksle parodyta paklausosinfliacija.bendroji pasiUlaprades dideti.. kad bendroji paklausapadidejo. Potencialioji nacionalinio produkto apimtis * Ypo. kad ekonomind sistema yra taSke Es. realusis nacionalinis produktas sumaZdja iki E1. rodantys.tuomet AD kreive padetiesnekeis.go) politika' Apibendrinant tai.5.inl'liacija) gali staigiai pakeisti jos skatinimo laikotarpis (kai didinamas Tai uZirntumas). pusiausvyros Zernyn1 ilgojo laikotarpio I 2. Atrtiinfliacint pasialos politika .12.eik" (stop. Susiklosto 12. produktodyd1. Ekonorninesisterna ta5k4E1. Del sustabdytas anksdiau aptartq prieZasdiq.l 4 p av.Tvirtinama. kaip gali briti iveikiama paklausosir pasiulos (kastq) infliacija.2.kad reiketqpadidintipotencialiojo kaip tai r'yksta. kad infliacij4 galima jeigu butq imanomapaveikti ilgojo laikotarpio bendr4j4pasiulq. Jeigu bendrosios paklausos kilimas bus apribotas arba visai (kaip rodoma paveiksle).Pasi[los koncepcijos" problema ekonomindje politikoje apskritai yra diskutuotina. ribojant bendrq4 paklaus4.Nepaisantto. YP YF' Y YF b) ka5tqinfliacija infliacrja a) paklausos q ribojant bendraj paklaus4 maZinimas. Kainq lygis nukrenta nuo Pp iki P/. ir AD kreive persikele i5 padeties 462 . vadinama..stok. pusiausrryros Sakykime. Tarkime.15 nacionalinio Tai reiskia. butq sumaZinti. Infl iacijos 12.. MaZinant bendrqlq paklaus4 jos kreive i5 ADg padetiespersikelia i AD1 padeti.pateikiami modeliai. 12. ji turi savo Salininkq. ir AS kreive i5 judes AD kreive padetiesASe persikelsi padet[ AS1. ilgojo laikotarpio b[senos.14 (b) paveiksle parodyta infliacija nuosmukio s4lygomis (ka5tq infliacija). paveikslografinis modelis padessuprasti.14(a) ir (b) paveikslodalyse.3.

Tai trurnpojo laikotarpiopusiausvyros busena.mokesiius ir subsidijq politikQ. del mokslo ir technologines paZangos. t. rr Tai sudarosqlygaspotencialiajarn nacionaliniam produktui dideti. Bendroji pasiulailguoju laikotarpiugali padideriir .Jeigutuo padiumetu del ekonon-rines politikospavyksta padidinti potencialqiinacionalini produkt4 tai ype kreivepersikelia1yp1 padeti. Nat[ralioji gamybos apimtis gali buti padidinta ir kitais bridais. kad vyriausyb6 gali stengtis sukurti naudinguspasi[los Suolius(sokus).t.naruraliu"bfidu. Jeigu nera jokiLl bendrosiospasi[los pokydiq. Anriinfliacind pasitlospolitika Kyla klausirnas. vadinasi.y.15pav. ir infliacijos pavyksta iivengti. Galiausiai tenka paZymdti.ADo i padeti ADr. pagristai ir nuosekliai maLinti mokesdiq normas.. tai trumpojo laikotarpio bendrosios pasillos kreive persikelsi ASl padet[. ruorret ekonomika atsiduria taske E1. tobulindama [statymus.Susidaronaq'a pusiausvyra taske E2. 463 . bendrosios pasi[los kreives poslinkis kornpensuoja bendrosios paklausos pokydio sukeltqkainq pakilirn4. Ypo Ypr 12. pavyzdliui. pirmiausia. Tuo atveju staigiai padidejusi trumpojo laikotarpio bendroji pasiura gali sumaZinti bendrosios paklausos sukeltqinfliacrjq. tai skatintq taupymo proces4 ir didintq investicijas. Jeigu gamybos veiksniq kainos nepakyla.koki' bfidu galima padidinti potencialiqi4realiosios gamybosapimt[ (bendrqjqpasinl4ilguoju laikorarpiu)? Vienas svarbiausiq b[dq * keisti rnokesdiq politik4. tai skatintq darbo nasumo kilim4 didintq darbing aktyvurn4 kadangi maZetq rnokestis uZ kiekvienty papildornai uZdirbtq pajamq vienet4. nors ir neilgam raikui. didinant konkurencijEir ivairiq fikio sakq efektyvum4 tobulinant socialinio apr0pinirnosistemqir didinant neturtingrlZmoniq sluoksniqdarbinl aktyvum4. kurni b[dinga infliacrja. Zmoniqiisilavinirno cli<lejirno r. Antra. Tai jigali claryti.

Nurodykite numatytos. Kaip vertinama nedarbo ir infliacijos s4veika racionaliqq l[k"sdiLl teorijos poZiflriu? I l. . Ka rei5kiadarbo uZmokesdio kainq kontrold ir koks jos tikslas? antiinfliacinespolitikos turini. 2.maZinantinfliacijq nuosmukios4lygomis'i 18. Paai5kinkite paklausos sukelt4infliacijq? 16. Kokiq problemq i5kyla. ' ' r . 3. Kuo skiriasi trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives? 10. Kuo skiriasi nominalioji ir realioji pal[kanq norma? 12. K4rei5kia infliacinis mokestisir senjoraZas? 6. Kuo skiriasi paklausosir pasiulos(kaStt$infliacija? 5. Paai5kinkite.lauktosiosinfliacijos pasekrnes. kuo skiriasi adaptuotq (prisitaikandiqjq) ir racionaiigq l[kesdiq teorijos. o r r . Nurodykite infliacijos formas. 13. Kuo matuojamasinfliacijos lygis? 4.Pagrindin€ssqvokos . Kaip gali bflti ivertinta infliacijos maZinimoZala? 464 . A p i b l d i n k i t ei n f l i a c i j o s s m E . rnaZinant 17. racionaliejil[kesdiai Filipso kreive pajarnr"l turto perskirstyrnas ir Zaloskoeficientas norninaliojipalfikanqnoma norna realioji pall'rkanq ir darbo uZmokesdio kainq kontrole pajarnqindeksavimas antiinfliacinepolitika Kartojimo klausimai e l . 15. . r . Kokie netiketosinfliacijos padariniai? ir 14. Kokiq problernqkyla. K4 rei5kiapasiulosSuoliai(Sokai)ir kaip jie veikia infliacij4? 7. 8. K4 parodo Filipso kreive? 9. . . infliacija hiperinfliacrja paklausosinfliacija pasi[los infliacija infliacinis mokestis senjoraZas pasi[los Suoliai(Sokai) netiketainfliacija numatytainfliacija infliacijos ka5tai I ' r .

465 . apyriksliais duomenimis.Japonijoje. Valiutq rinka (foreign exchange market) yra tarptautine rinka. Danijoje. 1980-1981m. Prie5tai b[tina susipaZinti valiutq rinka. JAV tiek eksportas. . Ainloje 60 proc. Anglijoje. Anghjos vidine makroekonomine politika buvo formuojarna. nuosmukis Anglijoje siejamas pirmiausia su Sios Salies prekiq konkurencingumo tarptautineje rinkoje kritimu.13. Valiutq rinkoje veikia tie patys d€sningumai kaip ir prekiq rinkoje. i5reik5takitos Salies piniginiais vienetais. VALIUTV RINKA. kurioje vyksta lvairiq valiutq mainai. FIKSUOTAS rR PLAUKTOJANTTS VALIUTOS KURSAS Valstybiq tarptautiniai ekonominiai santykiai reikalauja. Todel i5oriniai veiksniai gali tureti lemiamq !tak4 ialies ekonominiam gyvenimui. kurioje vienos Saliesvaliuta gali b[ti pakeistaI kitos Salies valiut4. Nacionalinio piniginio vieneto kaina. PavyzdZtui. Tokios rinkos finansiniai instrumentai.Vokietijoje. Lietuvoje. 1980rn.Svedijoje. monetos.siekiant uZsibrdZto svaro sterlingq kurso. kad jq nacionalines valiutos bftq tarpusavyje palyginamos. su 13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA Atvirosios ekonomikosmakroekonomika (open econolny macroeconomics) nagrineja tokiq ekonorninq sistern4 kurioje Zymi4 dalI ukin€s veiklos apima tarptautiniai sanddriai. Tai pasiekiatna per valiutq rink4. Sis Prancuzijoje. vertybiniai popieriai). Pranc[zijoje buvo bandoma imtis ryZtingq priemoniq prie5 nedarbq tadiau staigusfranko kurso kritimas tarptautineje rinkoje privertd atsisakytiSiqplanq. 1987m. Visq pirma tai paklausos ir pasiulos desniai. BNp apimties. kaip tarptautiniai sanderiai veikia Salies ekonomik4 kuo skiriasimonetarines fiskalinespolitikos oasekrnes ir uZdarojoje ir atvirojojeekonorniko-ie. Sioje temojebus nagrinejama.lvairiq Saliq pinigai (banknotai. vadinama nominaliuoju valiutos kursu (e .tiek importas prilygsta maZdaugl0 proc.30 proc..1.75 proc.del kuriq s4veikossusidaro valiutoskursas.. Valiutq rinka yra tik viena i5 rinkos formq.. Belgijoje .apie 60-70 procentq. Norvegijoje * 40 procentq.exchange rate).Kito-seSalyse rodiklis yra (apie): 20 proc.

mechanizmus. Nagrinedamivaliutq rink4 laikysirnessElyginiolito keitirno 1 doleri panaSus kurso.kad ta5kas kiekis.jei danq kronq keitirno kursas yra 5 kronos uZ I JAV rinkoje.125 USD. 2 Siu. tai danui pasakojo Salies valiutoskursasyra ypatingakaina. rnesos ir kursui. i5 mokant uZ irnporluojamas JAV prekesbei lietuviams lietuviai ir Sakysim. D linijoje . Anglija ir kt.Tai rodo.PavyzdZiui.ir bus pasiekta. 1 2 Qo Qr Litqkiekis (Q) 13. Todel. Antra. Todel galima tarti.kad litas amerikieiian. lito kainai rnaZdjant. pirkti bet koki noredarni bet Lietuvos gamintojuireikia litq. tuo didesnis litq paklausoskiekis. lietuvi5kosprekestaps pigesnes. kaip ir daugurnojcSaliq.25 USD.ji krinta i5 kairesl deSinE kuo Zemesnislito kursas. Litu paklausa prekesmoketi JAV gyventojaituri doleriq. gali paveikti Salies Toddl valiutos kurso pasikeitirnas uZsienyje. Litu nasiula atsiranda. Vadinasi. pavaizduota pasifila paklausa. uZ lietuviSkas dvie. analizcs ctapcdar neatsiZvelgiarnc I galimusrnuitqpakitirnusar irnpoftoxnqotas.esantlito keitimo 1 doler[ santykiui I Lt:0. valiutoskain4tarptautineje doleri. .. kainas Saliesviduje) su visorniskainornis garnyboslygi.2.25Lt. litq Tai rei5kia. kad lito kurso palaikymo mechanizmas I Saliq tokiq kaip JAV. Jei lito kainabus tik 1.yktq tiktai litais. Lietuvos turl4 prieS tai turi dolerius paversti i litus. Taigi.rs paklausos kreivds nuolydis yra neigiamas.kad vidiniai atsiskaityrnai \. Lito kursas (el. amerikiediai. Litas valiutqrinkoje 0 Tai atsispindil3. Tada. ' 466 .tik tada.lqSaltiniq. maZdjant kursasbus l Lt:0.1pav. litq l3. USD/Lt eo:0.l pav. e1 : 0 . o tuomet ir lietuviSkosprekdsbei finansiniai aktyvai jiems pasidarys prekems did€ja paklausoslietuviSkorns pigesni. daugiauJAV vartotojqnoresjq [sigyti2.o kartu ir litqpaklausos T"ip bus.5 USD. susiejavisas vidines kainas (t.yra tik dvi Salys Lietuva ir JAV. juda litqpaklausos kiekis.-r.Pinna. perkantturt4JAVr. nes 1i nacionalines Kita vertus. o karlu ir uZimtumq.jcigu Lietuvoje.istatyrnaireikalaus.y.l paveiksle gaminaeksportui mds4 kurios I kg kainuojal0 litq. kilograrnasmdsos kainuos 2. atpigs. iSvystytq atitinkarnus i5 atsiranda Tarkirne.

Santykiniskainq pasikeitirnas.o tai reiikia. ir padidetLllitq pasiulos kiekis. Jeigu lito kursas isliks tokio lygio. kiek doleriq reikia Lretuvos gyventojams importui is JAV apmokdti.Del to dideslitq paklausa ir lito kursaskils. todel Saliesf-rnansiniq aktyvq paklausa padidetq ir Lietuvoje. linija S butu krintanti. ir bus galima nupirkti daugiau arnerikieti5kq prekiq. cia lito kainoskilirnaspadidinatiekiam4i rink4litq kieki. pasikeituspaklausai ar pasi[lai. ir del to sumaZds litrl pasiDlavaliutq rinkoje. Krintant lito kursui. 46'7 .Tai reik5tqlitLlpasiDlos didejirn4 todel doleriokursaspakils.l paveikslelaikome. Tai rodo.l pav.tai iq i5 tikrqlq bus maZiauperka'ra. litq paklausos pasi[loskreiviq susikirtimo ir ta5kas ro<1o E6 pusrausvyrq valiutq rinkoje . kad USD nuvertis. Santykinis realiqfq pal[kanr1 nomros pasikeitirnas. o didejantjo pasiiilai. Siuo arveju pusiausvyros valiutoskursas 0.y. prekes is JAV kainuos daugiau litq. l3. paslaugLl turto kainon.rs. Tai didins USD paklaus4ir jo kursas kils.keidiantysvaliutospaklausqir pasiulq: l. Lietuvos pajarnos doleriaisi5 eksportopadides. kartu bus norima pirkti ir daugiaulitq. o JAV . Tada uL tq pati litq kiekl Lietuvos gyve'tojai gales nusipirkti maliau prekiq i5 JAV. ir USD pasifilasumaZes. vadinasi. Kitos Saliesvartotojq poreikiq. Toks procesas vyks todel. kiekvienas litas bus i5mainornasi daugiau doleriq. lito kainai kylanl. 4. o Litq pasiuloslinrja S priklausonuo to.kita verlus. lygiai kaip ir bet kurios prekes rinkoje. jo didejantlito paklausai.Todel vartotojai Lietuvoje prades pirkti santykinaipigesnes amerikietiSkas prekes. tai JAV valiutos kursas nukris. lito kainadoleriaisdides. JeigupaklausaJAV prekemselastinga. Tokiu atveju anerikiediaibus linkEpirkti maZiaulietuviikq prekiq. keisis ir valiutos kursas. kad BVP augimasJAV padidinsvarlotojq pajamas. Tadiau importuiis JAV br-rtq neelastinga.t. USD pasifilosmaZejimas lems lito kursonuvefiejimqUSD atZvilgiu.ee. JAV bendrasis Jei vidaus prociuktas dideja spardiaunegu Lietuvoje. Tarkime. Taigi. kad vyksta tasko judejimas litq pasifilos jeigu Lietuvospaklausa kreiveS auk5tyn. 2.kris. esantZemesniam keitirnoi doleriuskursui.ir jie claugiau pirks tiek savoSalies gamybos. lito aukstesn€ms importuojamq prekiq. viena vertus.25USD uZ I lit4. lsskiriami sie pagrindiniai veiksniai. y.lieka nepakitEs.USD paklausos didejimas.kad importasi Lietuvqyra elastingas. tocrdllinrja S kyla i5 kaires 1 desinE.o dil ro tai. vadinasi. kursaskils.ir s4lygojalitq kainq doleriais. kad realioji paliikanq norma JAV yra didesne negu kitose salyse del salyje vykdomos stabdandiosiosmonetarines politikos. Santykinispajarnqpasikeitirnas. kad Lietuvoje kainq rygis spardiai auga. JAV taps patrauklia potencialienrs kapitalo investuotojams. yra Taigi valir"rtr4 rinkoje. skoniq pasikeitimas.kreive D zemyn. 3.tiek importuojamq prekiq. l3.litq pasi[loskreivesnuolydisyra teigiamas.Tarkimi.vartotojq poreikiq ar skoniq pasikeitirnai kitoje Salyjekeis valiutospaklausq arbapasi[I4 pavyzdZir-ri. t.

kiek pirkejai ar pardavejaipageidauj a. o lito. padidejus lietuvi5kq prekiq paklausai.Cia apsiribosime l6 dviem kraitutiniais atvejais. kad kyla lito vertd dolerio atZvilgiu. Tai s4lygos dolerio kurso dar didesnl kritimE Doleris nuvertdstiek.kai valiutos kursas keidiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ar pasiDlos pokydirLt. Noredama ji palaikyti. kad. Tokios ekonominesprognozdsverdia galvoti. USD/Lt 0 Qu Qo Qc Litq kiekis 13. Todel doleriai bus keidiarni i kitq valiut4 taip pat ir i litus.c) JAV a) b) su bus maZesnerealioji pallkanq nonna. kad ateityjedolerio kursaskris. Spekuliacrla. kai vyriausybe nesiki5a valiutq rink4. vyriausybe leidZia centriniam bankui supirkti arba parduoti tiek valiutos. atvirkSdiai. Fiksuoto (nustatytojo) kurso reZimas (fixed exchange rate regirne) . kiek spekuliantai savo veiksmaisremsrs tuo. o jei atvirk5diai* krinta.valiutos kurso reguliavimo metodas. kad tikimasi. pakils. Valiutos kurso reZimas (currency exchange regirne) vyriausybds nurodytavaliutoskurso nustatymotvarka. Detaliaiivainls kursoreZimai bus aptariarni temoje.frksuotuir plaukiojandiuvaliutoskursu. keidiant pinigus. valiutoskursqreguliuojavalstybe. i Esant fiksuotam valiutos kursui vyriausybeisipareigojakonvertuoti valiutq pagal fiksuot4 kursq. 468 .2 pav. sakome.y. jog JAV ekonomika. kad dolerisnuvertdjo.tai nusistovi pusiausvyroskursas e. u2 litq gaunamavis daugiau doleriLl (kyla lito kursas). susidurs didesneinfliacga. kai Plaukiojaniio kurso reZimas(floating/flexible exchange rate regime) .Tarkime. Tarkime. Fiksuotokurso palaikymas Jeigu S ir D yra litq (atitinkamai)pasi[la bei paklausa.5.valiutos kurso reguliavimo metodas valiutq sistemoje. kai. palyginti su Lietuvos ekonornika: augsspardiau. Vadinasi.

tai centrinis bankastures parduoti papildomq Qc .jei nenorima labai isiskolinti. keidiant litus ir 1 dolerius.centriniobanko laikomasuZsienio valiutosrezeryas dides. Pavyzdziui. Jeigu 13. . Laisvoje rinkoje pusiausvyra susidarytq taske B pakiltq lito kursas. Einamo_ii saskaita. Kita.jei paklausa butq D2. Tadiau. nes nesistengia palaikyti pastovaus kurso tokiu budu.. ir gali tekti skolintis is tarptautinio valiutos fondo (lMF InternationalMonetary Fund).rtq rinkos pusiausvyros taske. sumaZinimas (padidinimas). bankas nes privaldssupirkineti pertekliqee .2 pav. kuri ryriausybe isipareigoja palaikyti. b[na ir tarpiniq variantq. vyriausybd [siki5a tik esant labai dideliems ir staigiemspuiiulor u. esant nesvariai plaukiojandiam (dirty floating) kurso reZimui. visi tarptautiniaisanderiai.nei pardavindja savo valiutos. bus Litq nutekejirnas parodyas kaip debetasir uzrasytas minuso Zenklu. paslaugqir kitq Ji Crynqiqpajamqjudejim4. tai centrinis bankas sugebesilgq laikq islaikyti fiksuoto rygio lito kurs4 e.1lentel€je. kursui iSaugtilki e1. Devalvacija (revalvacija) (devaluation(revaluation))_ 1o valiutos kurso. bfitq parodytasituacija.Analogiskai. nustatytasper didelis lito kursas.Vyriausybenei supirkineja. esantvidutinei reik5meiD. vadinasi.padidejolitq paklausa. l. Kadangi nagrindjamu atveju vyriausybe yra isipareigojusi iSlaikyti fiksuot4 pastovrlkrrsq e. Joje yra Siosdalys: 469 .2.kurie didina litq pritekejimq i Lietuv4 kaip parodyta 13.o ilguoju laikotarpiu leidZiamapalaipsniui n u s i s t o v e ta i s v ap u s i a u s v y r a i . geresndi5eitis. MOKEJIMU BALANSAS Nlok6jimq balansas(Bp . reguliuojatarptautiniqprekiq. li i r3. D perslinks1 D1 paclet[ ir (analogiskai samprotaujarna ir kai keidiasi litq pasi[la). Jeigu litq paklausasvyruostarp D1 ir D2. jam leidZiama buti laisvos valir.Bandantji i5laikyti ilgq laik4 issekscentrinio banko uZsieniovaliutos rezervas.Qa kiekl lit% kad subalansuotq paklausq ir pasi[I4.jeigu vidutind paklausa yra D2. paklausoskreiviq pasikeitimams. Analogi5kai samprotaujama kai maLajafitq paklausa.eE.o antruojumaZds.balanceof payments) yra visq sanderiq tarp vienos Salies ir likusiq pasaulio daliq gyventojq apibendrintas uZraSas.paklausai tapusD1. kristi iki e2.tai bfitq leiclZia'ra.Tiktai pirmuoju atveju. Be dia aptartq kraStutiniq kursq reZimq atvejq.lito clevalvaciia (revalvacij a-prieSingoje situacijoj e). Esant plaukiojaniiam keitimo kursui. bus su Mokejimq balanseyra dvi svarbiausios dalys.Lietuvos mokejimq s4skaitose uZrasytikaip kreditas.

59 balansas 301. PASLAUGOS -3 847.59 debetas 611.22 -2.2.Z I A.90 debetas 510.43 dcbetas 4'71. o .91 kreditas 3 .2.10 p kreditas 3 .turiztnas.18 debetas 100. 2 8 debetas -3854.1. E k s o o r t a(s o .9 | 470 . EINANIIEJI PERVEDIMAI -23. 0 8 L l .2.92 dcbetas 1887.24 435. 2 . KAPITALO SASKAITA (Kapitalo pervedimai) neatlvqintini kreditas debetas balansas B. banko paslaugos kt.k a i n o r n i s ) -28 525.LietuvosRespublikos 2003m. b .prekiLteksportas importas(matomoji prekyba). Vvriausvbe -4. ir .paslaugq eksportasir importas (nematomojiprekyba) .1.3 46 0 8 . KAPITALO SASKAITOS BALANSAS (A+B) J JOJ.36 kreditas 4. 1 .D a r b op a j a r r o s 109.Kiti pervedirnai 1.67 kreditas 4. transporto (mln.91 balansas 720.83 kreditas 2.70 kreditas 4. PAJAMOS -2 210.01 kreditas 3.28 debetas IR FINANSINES II. 2 . Lt) mokejimqbalansas 13.74 balansas 248. Kiti sektoriai 19.69 kreditas 4.ios l. EINANiIOJI SASKAITA .32 debetas 913.00 balansas balansas 1. b .84 ( k 1 ..97 perlaidos kreditas 4. ir paslaugos.Privadiuasmenu t7.1lentel6. FINA.25 204. a i n o r n i s ) 5735.75 debetas 1 490.2.I n v e s t i c i i u a i a t n o s -2101. s M o k 0 i i m u t r a l a n s o t r u k tI r a 3 2 I 3 07 5 4 . 2 8 kreditas I.9'7 3 t58. l . PREKES 2 33 8 5 .I r n p o n a sf .17 dcbetas 889.\SINE SASKAITA (I+2+3) investici. Tiesiogin€s 207.

l.66 172.69 2 991. L4.63 490.78 3. Jsipareisoiimai 2. Oficialiosiostarptautindsatsarsos -27. kadangi pastarojoje reikia [vertinti pajamas (nuosavybes pajamq srautus) ir einamuosius pervedimus (transferinius mokejimus) tarp Saliq.U2sienvie 1 . 2sienioturtas U 3. vienos saliespiliediamspriklauso kai kitoje Salyje esantyspajamq duodantysaktyvai. 5 0. 2 . Lietuvos nvesticiios uZsienv B.Konvertuoiamosios valiutos 5. Beje.Paskolos valstybes vardu 4 .5.2. Grynicii pinieaiir indeliai 4.17 172.l. r v n i e i iD i n i u aiir ndeliai C jirna 4.34 98. Nuosawbesvertvbiniai DoDieriai 2 . L3. Investiciiu portfelis 2.2.o pajamos parodo darbo.Kiti reikalavirnai KLAIDOS R PRALEIDIMA A.UZsienio turtas 2 . N u o s a r .26 -86. { s i s k o l i n i r n r i 2 p r c k e sr n a s l a u q a s u i 4.1.7 7 t7.97 1820.4.71 I 8 2 . r y bv e r t y b i n i ap o p i c r i a i es i popicriai 2.07 3 920.2.01 '746. 2 S k o l o s e r w b i n i ao o n i e r i a i . fsiskolinirnai prekes paslaucas uZ ir 4.2. pelno.* P. Kitos investiciios 4.Tadiauprekybosbalansas nesutampa einarnda su mokejirnq balanso seskaita.78 144.1.17.29 3 6 11 . 5 7 -308. uksas A 5.AtsargupoziciiaTVF 5.2.[sipareigojirnai 4. 471 .L i c t u v o i e 2.63 734.1.90 I 647.2. 1.1.2. U2sienioturtas 4 .4. dividendq sraut4 kuris atsiranda.lnasus i tarptautinesorganizacijasir pana5iai. kaip mineta anksdiau.74 2-s6.Einarniejipervedimai[vertina uZsieniopagarb4. v i priemonds 3. l .2. pahikanq.56 104.2.31 816.2. Finansin€s i5vestinds 2 3 n 6.15.1. fsipareigojirnai 4. l . 3 .Kiti lsiparcigo 5.45 -5.'79 -)41 )) 5.2.66 -146.92 85. askolos P 4. l .89 12.579-583. I .Skolosverrybiniai 2. 2 .1 l.30 551 ?1 8.3. 2 . Kitas uZsicnioturras 4. Specialiosios skolinimosi tcises 5.I Abi Sios dalys kartu sudaro prekybos balans4 arba grynqji (nero) prekiq ir paslaugqeksportq. UZsienio n v e s t i c j i oL i e t u v o i e s tinis: Lietuvos statistikos is: Lietuvos slatisti metra5tis2004.1.

vadinasi.atlikdarni savo sand€rius. Kapitalo saskaita.jei ivyks atvirk5diai.uZsienio vaiiutq litais.firmos ir vyriausyb€.kai asmenys.ir gausitneLietuvos mokdjimu balansa. USD". finansiniais sanddrius Ji Il. Tada lito kursas nusistovdstoks. bus teigiamas. vyriausybdnesiki5ai valiutq rink4. kad lito pasifila ir paklausa valiutos rinkoje susilygintq. nei i5ve5. kaip kredit4 uZsienioirnportuotojui. i5 Lietuvos i5veZta100 Saldytuvqpo 200 USD uZ vien4 Saldytuvq.Litq paklaus4 sudarys atvirksdias procesas. Toddl atsiranda neigiarni skaidiai Lietuvos mokejimq balanso sqskaitose. i rnokejimq b) jeigu uZ i5veZt4 i5 Lietuvos prekE pinigq per transportavitno atitinkama suma su ninuso laikotarp! i5 pirkejo i5 karto neisreikalaujama. Ji Zenklu bus lrasyta kapitalo sqskaitoje. ives 1 Lietuvq daugiau pinigtl.kuriuos vyriausybd turi atlikti.Mokejimq balansasbus neigiatnas (deficitinis). Paskutine mokejimq balanso eilutd yra klaidos ir praleidimai arba mokejimq balanso vals[ibinis finansavimas. Jeigu keitirno kursas yra laisvai plaukiojantis. gausime skaidiq. reiks. kad pirkejui suteiktaskreditas. ir mokejimq balanse litq iStekejirnas lygus itekejimui. rodant[ skirtumq tarp lesq importo ir eksporto. SusumavE kapitalo ir finansinds s4skaitos elementus. yra kapitalo s4skaitos daugiaunei iveZama. ar valiutq uZ kuriq perkamos [plaukiandiEI Lietuvos bankq s4skaitas Lietuvos vyriausybesobligacijos. kad kursai vra laisvai rrlaukiojantys. skirtumasbus [rasytas nei Lietuvos su balansokapitalo s4skaitq pliuso Zenklu. Lito pasilla atsiras del prekiq importo I Lietuv4 bei Lietuvos piliediams perkant uZsienio aktyvus. c) kitas operacijas finansiniais aktyvais . deficitas. Bet kapitalo s4skaitoje.kapitalasiteka i Lietuv4. bus gautasapmokdjimas.einamosioss4skaitosdeficit4 subalansuotas All .Jis SusumavgI ir II sqskaitas. Tada einarnosioss4skaitosmatomosiosprekybos dalyje irasysime 20 tfikst. Jei neigiamas. registruojatarptautinius aktyvais: investuosi imones ir akcijas daugiau a) jeigu Lietuvoje uZsieniediai sis piliediai investuosi kapital4uZsienyje. Jis visada lygus mokejimq balanso absoliutiniam dydZiui. o jq suma bus lygi nuliui.. Tarkime. kurios parodytos Kaip tai atliekama? mokejimq balansosEskaitose.del siq pajamq susidaro skirtumas tarp bendrojo naoionalinio produkto ir bendrojovidaus produkto. tik su priesingu Zenklu' Valstybinis finansavimas parodo tuos tarptautinius sanderius. ir Tarkim. litq pasihlos ir paklausos kiekiai sutampa. Kad visas mokejimq balansas'kuris susideda iS einamosios sqskaitos ir kapitalo sqskaitos. b[tq tiksliai (islaidos butq lygios pajamoms). 20 tfikst.kol doleriq. norddama sudaryti s4lygas toms operacijoms.Jei Sis skaidius yra kapitalo isveZama teigiamas. teks parodyti .

(Reiktq lyginti svertiniuskainq vidurkius. moke-iimu balansas nebhtinai turi b[ti lysus nuliui. tokios pat kokybes I kg mesos gali buti pagamintas Lietuvoje uZ l0 litq. Taip Lietuvos mokejimq balanse atsiras dar vienas skaidius .kaip keisis ir lietuviskq prekiq kokybe. esant laisvai plaukio-ianiiam kursui. pavyzdziui. jeigu Lietuvos centrinis bankas supirks atitinkamQlitq pertekliq.real/effective exchange rate)_ parodo santykinEprekiq iS ivairiq Saliq kain4 iimatuorq vienodavaliuta.3.) 473 - / . taip turetq blti ne tik Salies.Svarbu. kad jq konkurencingumassumaZes del kokybes pablogejimo daugiaunei nukris kursas. Atlikdamas panaii4 operacij4 Lietuvos centrinisbankasgali pakeisti lito kurs4 jeigu jis yra plaukiojantis: papildomaipirkdamasiq .o voki5kq prekiq importassumaZds.Esantlitq keitimo i doleriuskursui I Lt:0.. PavyzdZiui.. sakysim. llguoju laikotarpiu lito kurso kritin-rasnebutinai didins Lietuvos importE ir maZins eksport4.valstvbinis finansavimas". o JAV . vadinasi.einamosiossrlskaitosdeficitas turetq bfiti padengtassalies tunmq uZsienio aktyvtl sumaZejimu.tadauZsienio prekybosdeficitascrar pacrides. v t Esant fiksuota'r kursLri.uZ 5 dolerius. jeigu prekiq importui i Lietuvq ar uZsieniniqaktyvq pirkimui naudojamqlitq pasilla bus didesneuZ jq paklaus4 atsirandandiq eksporto del i5 Lietuvos apmokejimobei lietuvi5kqaktyvq pirkimo. Realqii lito kursq galima apskaidiuoritik palyginus Lymiai daugiau ruSiqprekiq. Tai yra. Kai ilgesn[ laik4 islaidos virSija j[sq pajamas. einarnosios kapitalosaskaittr ir s u n r a i s a d a u r i b t l t i l l z q in u l i u i . Taigi.ir atvirkidiai. k Realusisvaliutos kursas (e .rnokdjirnu jo balansas. lietuvi5kosprekds del to vokiediamsatrodyspigesnes. Gali bUti. Vokietijos markes atlvilgiu. vertes rodiklis. Beje. jos rietuviams nes pabrangs. santykis tarp Lietuvoje pagamintos mesos kainos ir JAV pagamintos misos kainosbus 1:2. ir atvirkSdiai.bet ir atskiro asmenssanddriuose.jums tenka realizuoti dal[ savo turimq vertybiq. Jei krinta lito kursas.ir jq bus perkamadaugiau. REALUSIS VALIUTOS KURSAS Valiutos kursas yra svarbus bet kurios tarptautinds valiutos.turi padengti kapitalo s4skaitos perteklius. vykdant vyriausybesoperacijassu turimais uZsienio valiutq rezervais. lito kursasnenukristik tuo atveju. lito.25 USD. Tarptautinis konkurencingumas gali blti iSmatuotas realiuoju keitirno ursu.kels lito kurs4 ir atvirk5diai. ar atvirksdiai. 13.

rrencingum4. .protekcionistiniq priernoniqir kt.kuriq tarptautiniskonkurencingumas sumaZdja. Neretai Salims. kuo. Dabar [siveZandioseSalyse mlsq prekiq ir paslaugr4 paaiSkejo.skirtingqlaikotarpiq piniginiq surnq. del kitq prieZasdir4 silpntl prekybiniq rySiq.purchasingpower parity) . S i a m ep a v v z . 13. Saliq.valiutos kurso pokytis palyginarnosiosvaliutos perkarnosios galioskitimo atZvilgiu. . Dabar taip nevyksta. nes pirkejai neZino. Zemesnis Lietuvojenaudojamq pinigq keitimokursas. kiek i5eikvota le5q reklamai. Perkamoji galia (purchasing power). l. svarbu. I ) Realusis kursas lito Vidutines JAVprekiq kainos. kuris tam tikru laikotarpiuatitinka pastovqrealqji valiutos kurs4. tinka tie patys argumentai.4. Perkamosios galios paritetas (PPP . turindiq intensyvius tarpusavio prekybinius rySius. siekiant stabilizuoti realt![ kurs{ bei tarptautini konkr. Aukitesnis pajamq lygis likusioje pasauliodalyje.reikalingqvienodamprekiq kiekiui isigyti.= v$llin:s lietuvi:kqqre\iq kailg!:-Lt ' tlotttl: \ut'u' ( I 3. Be to. Perkamosiosgalios pariteto (lygybds)kursas (pLrrchasing power parity exchange rate) yra toks jo lygis.ar Sispakeitimaslaikinas. DidesnisLietuvos konkurencingumas pasauliorinkose. turetq keistis tiek produkttl kainos Lietuvos rinkoje. RySiamsstiprejant. ar ilgalaikis. santykis. MOKEJTMU BALANSO ELEMENTU KTTTMAS Einamoji saskaita. Kalbant apie importq i Lietuva. valiutq kursai nuolat koreguojami. 5 l Toks santykis rodo. kad paklausaLietuvos eksportuibus tuo didesne. tenka maZintivaliutLl kursq. Ankstesniuose skyriuose pradedami nagrindti atvirqj4 ekonomikq darydavome prielaid4 kad musq prekes ir paslaugas paklausa yra ai5ki.5 . tiek lito kursas. 2. kad 5i lietuviSka preke labai konkurencinga uZsieniorinkcrjeir galetqb[ti intensyviaieksportuojama. l v i . Beje. USD litui I('^(t'15 g. konkurencingumo maZejimas didejimasne iS karto atsiliepia ar eksportui. 3. Tadiau ilguoju laikotarpiu eksportas pasikeis.tik jie taikomi atvirk5diai.

siekiant vdliau parduoti. o OPEC Saliq pajamos iSaugo spardiau negu prekiLl irnportas iS Vakarq. atsirandanlis del kurso pasikeitimo. Dabartinestransnacionalines korporacijosyra tokios dideles. kurios gali bfiti gautosaktyvuose. palukanq. OpEC Saliq sukeltas naftos kainq kilimas. t. Tarptautinese fondq rinkose kapitalo prieaugis.n e s : l. Lietuvosbanke galite gauti 20 proc.varZgtarptautinfkapitalojudejimq. siekiant didesniq pajamq. kai vyks atvirkitinis procesas. Esant tobulajam tarptautiniamkapitalo judrurnui. Tobulasis kapitalo judrumas (mobilumas) (perfect rnobility of capital) rei5kia. galima ir pralo5ti. Snekuliaci_iarentabilumu yra aktyvq pirkirnas. Palaipsnir"ri buvo pasalintiapribojirnai. Beje. tikintis. Didejanli einamosios szpkaitos deficit4 turejo kompensuotikapitalo sqskaitos perteklius.kacijq operacijos gali uLgoLLtnormalq eksporto ir importo judejimq einarnojoje sqskaitoje. kad tokios einamosiossqskaitosdalys.y. Investavg pinigusi dolerius. 475 .0. o JAV banke . laikydarni litus banke.kad per t4 laikq dolerio kursasiiaugo nuo 2 Lt iki l4 LtlUSD. yra galimybe daug pinigq permestii5 vienos Salies rinkos i kitq.ras tarnpa didesnis uZ kitos Saliesaktyvr.priklausonr"ro ir vyriausybds politikos.yra labai svarbus. Del to ir dabar. 2. . lStobulejg ryiiai lgalino atlikti finansinius sanddrius ivairiq salirl finansq rinkose.i000 = 6000 Lt. galite uZdirbti 200 litq per metus. vakaruose susidare dideli einarnosios sqskaitos deficitai. kad tokios bendrosiospajarnos (palukanos ar dividendai plius kapitalo prieaugis del valiutos nuvertdjimo) virsys bendrqsias pajarnas. Pasaulyje Sios dalies vaidrnuo ypad iSaugo 1 9 4 5r n .ekonomine pagalba uZsieniLri pan.. galitei5lo5ti: 1 4x 1 0 0 0 . palyginti su pirmu varianru: 6000-200=5g00lirq. kaip karines iSlaidos lrZsienio bazdmsi5laikyti. kai tik skolini'ro uZsieniuirentabilumas virsys viding pal[kanq nonnit didZiuliai kapitalai pl[s i5 Salies.Ai5ku.kad didZiulesmas6sfondq gali blti pervestosi5 vienos valiutos i kittu kai tik vienos ialies aktyvq rentabilun. Sanderius kapitalo s4skaitoje ypad paspartinostaigus 1973m. kad turite 1000 litq. Taigi.Todel Vakarai skatino opEC salis pirkti aktyvus Vakartl Salyse. Tarkime. Kapitalo saskaita.Sakykirn. .l rentabilurn4.

plaukiojantis kursas ir fiksuotas kursas. bendrosiospaklausos maZdjirnassukels priverstini nedarbtl.investicijorns. kitose . kai ekonomika yra smukimo ar pakilimo stadijoje.noredami lairneti kapitalo. Esant letam kainq ir atlyginimq prisitaikymui. Salisyra i5orindspusiausvyros (external equilibrium)tada.Vienose Saiyseekonomikai augant ESIB teigiarnas. 476 .neigiamas. vidines ekonomikos b[senos ir einamosioss4skaitos blsenos a5itl susikirtimo ta5ke yra ir i5orine. ar prisiminkirne Pradekimenuo vidaus produkto pasirilosir paklausos. s4lygas spekuliacijoms sudarys nevienodas. (X-Z) . Kodel? 13. Zinomqlygti: Y:C+I+G+(X-Z).5.ir ESIB pertekliaus deficito. gali 13. iis rySys nera paprastas.grynajameksportui(eksportas rninus irnportasZ). 2 ) )'.3 pav.3 paveikslematome ivairius galimus rySio tarp to. Ji " Beje. kuri4 sudaroSiosiSlaidos: C vartojimui: 1.Ir tik tada. 13. X Salies vidind ekonomika yra pusiausvira (vidin6 pusiausvyra) (equilibrium of internal economy/internal equilibrium) tada. ir vidine pusiausvyra.vyriausybes perkamoms prekemsir paslaugorns. VIDINE IR ISORINE PUSIAUSVYRA Dabar aptarsime ry5i tarp ekonomikos pakilimo ar smukimo ir mokejimq balanso einamosioss4skaitosi5orinio balanso (ESIB).vidaus produktas. dia (l 3 . kai subalansuota mokejimq balansoeinarnojis4skaita. kai kainos ir atlyginimai nukris.Zmones. Ai5ku. Jei vyriausybe nesiki5a I valiutq keitirno rink4 rnokejimq balanso kapitalo s4skaita taip pat turi buti subalansuota.o kita lygties pusd . produktasgalespadidetiiki visi5ko uZimturnolygio. arbavidine absorbcija. kai bendroji paklausa lygi produkro potencialiajam (visiSkouZimtumo)lygiui.Dar viena iSvada:kartais mokejimq balanso subalansavirnui ar iSbalansavirnui uZtektigandq.vidine bendroji paklausa. paprastaididclernispinigq sumomis disponuojantys asmcnysturi tokiq tobul4 infonnacijos sistern4 kadjuos paveikti gandaisganasunku.Svarbfis ne tik lukesdiai del b[simojo kurso .del kuriq keidiasiZrnoniql[kesdiai3. gali pardavineti savokapitalus vienosSalies i5 1kit4. ir vidinis balansas atsistatys. AiSku. G .

uZsieniediai nei isigyja vis daugiauvietiniq aktyvq. s u k c l i ac k o n o n t i k o s oakilima I t Vidinis ckonomikos pakilimas :l Nuosnrukis kitosc Salysc.y.bet ir sumaZina imporla. Einamosioss4skaitos pcrtcklius Padidcjqstaupymas. visa tai sumaZina bencliEja paklausq o tai ne tik sukelianuosrnuki.3 pav. tai sumazinapasaulines nes rinkos salies eksporto paklaus4ir padidrna importo paklausq. pasekmes gali bfiti visai kitokios.inE ir fiskaling politik4. einamosioss4skaitosperleklius ir vidinis s4stingis. Nagrinedarni uldarqlq ekono'rikq mateme. kad. gali sukelti iiauggspolinkis taupyti ar p'sitaikyrnasprie Ji stabdandiosios fiskalines ir monetarines politikos. Atvirojoje ekonornikojetaip bandant is.pasiekiama tik ekonomikos ilgojo laikotarpio pusiausvyros taske. irjos priklausonuo valiutos kurso reZimo. Vidine ir i5orinepusrausvyra Panasiaiveikia ir realiojo valiutos kurso padidejirnas.iti is nuosmukio.usiausvyros artejama per letai. didcja v a l i u t o sk u r s a s Einamosios sqskaitos dcficitas MaZcja taupyn.ras. maZija cksportas. rodo tuos sukrdtimus (sokus).o del to atsirandaeinarnosros sqskaitos deficitasir sumaZeja bendrojipaklausa padrcleja bei nedarbas. jei prie vidines p. monctarini ir f i s k a l i n cp o l i t i k a t a r n p as k a t i n a n d i d a 13. 477 . nronctarinir f i s k a l i n cp o l i t i k a sur. tarptautiniosalies prekiq konkr"rencingumo sumaZejirnas. tai galima paspartinti pei mbneta. kurie trurnpuojulaikotaryiLr gali i5balansuotiekonomlkq pavyzdliui. t.na2ina importo oaklausa Vidinis ckonornikos srnukintas l S a u g u sc k s p o r t o i paklausa raZina n k c i t i r n ok u r s q .ir pastoviq sraurq kapitalo s4skaitoje. l3'3 pav. kai del atlyginimq ir kainq prisitaikymo atsistatovisi5kas uZimiumas. ner vretospiliediai perka daugiauuZsienioaktyvrl. samvba pasiekiapotencialqf[lygi ir sutampasu benclrosios paklausos tieuJ raaa nera nuolatinio spaudimo i uZsieniovaliutos rezervus.

del to iSsibalansuos ir importo p ir eksporlo usiausvyra. Taigi galime padaryti labai svarbi4 i5vadq kad. littr. Jei taip nebr. koks yra mokejirnqbalansodeficitas. nes jiems reikia r"rZsienio prekems aklyvarns valiutosuZsieninems ir [sigyti. sr-rsidard mokejimq balanso deficitas.2 lygll ir tarkime.je. vidine ir i5orin6pusiausv)'ra imanornatik tuo alveju. infliaciiostempaiSalies vidr{ieir likusioiepasaulio ieigu sutampa dal). l. pavyzdZiui. N T O K E J T M U A L A N S A S . Tada vyksta tokie procesai.ro daugiauprispausdinti. o esant balanso i5 pertekliui. ji gali pabandytisterilizuotividinE pinigLp pasi0l4. esantfiksuotan. littl tiekirnasi rinkq priklausys jq ne tik nuo vyriausybdssprendin. pasikeis realusis kursas.i5ima i5 cirkuliacijos. atvirk5diai.1 3 . 2. o ir vidine pusiausvyra. tai. Jeigu yra nurodytasY bei realiosiospajamos likusioje pasaulio dalyje. Taigi fiskalineir monetarine politika turi uZtikrinti. B PRISIDERINIMAS.esant rnokejimq balanso deficitui ir del to sumaZejus vidaus pinigq pasiulai. bus arba prekybos balanso deficitas. Tai padidina pinigq pasi[Ie1.Taigi vidinepinigq pasilla sumaZdja tiek.p I N t G U p A S l u L A . Tarkime. realusis su Jei kursasbus auk5tesnis Zeuresnis ar uZ t4 reikirng. siekiant neutralizr. atitinkamai. vyriausybe gali nurodyti centriniam bankui supirkti dali obligacijq.rs. arba perteklius.r keitimo kursui. 6 .Tada grynasiseksportas vidausproduktas lygus visi5kouZimtumo lygiui.esant rnokdjimr"r balanso deficitr-ri. kad ekonomikai budinga iSorind (X-Z) turi blti lygus nuliui. Sterilizacija (sterilization) yra atvirosiosrinkos operacija vidaus obligacijornis ir vidaus pinigais. litus.nadideja litu nr"rtekeiimas rinkos. Tam ji parduodadall uZsienio valiutosrezervq. PavyzdLrui. tai tiktai vienintele realiojo kurso reik5me leis sulyginti eksporto paklausa importo paklar. Vyriausybd per oficialql[ finansavimqsiekia i5laikyti fikslrot4 kursq valir. Taigi. kad sumaZetqpinigq pasiIla. I\IONETARINE IR FISKALINE POLITIKA.roti mokejirnq balanso i5balansavimoitak4 Salies vidauspinigq pasiulai.Daugurna privadiq individq pasiinra pinigus. kad 418 . ESANT FIKSUOTAM VALIUTOS KURSUI Panaudokirne13. esant fiksuolarn norninaliaiam kursui. nritekapapildornai Jeigu vyriausybe nenori. Del Siq operacijr-1 vyriausyb€ iSeikvoja dali cirkuliavusiq obiigacijq ir uZsienio valiutos rezervq.kad Sit4lygi Y atitiktq ir norirnas iSlaidqlygis C+l+G (r'idineabsorbcija arbavidindbendrojipaklausa).rtq rinkoje.rsa.

Vadinasi.rriqnr-rstaro visi5ko uZimturnoprodukto lygis Yp ir pasaulindpahkanq norrna . o tai padidins realiqlq pinigq pasiul6 sumaZins palfikanq normas ir gr4Zins bendr4lEpaklaus4 visiSko iki uZimtumo lygio.rdirnas mokejimq balanse. kainq ir atlyginimq kritirnas didina AD (bendrqj4paklaus{. krintandios kainos ir atlyginimaipadidinaAD. I kapitalo sEskait4 Palaipsniui vidinis nuosmukis tiek nr. jeigu vyriausybesieks palaikyti pastovqnominalqjI kurs4 kai yra tobulasiskapitalojudrumas? Kai norimas vartojin.*. kad vidauspalLrkanq nonla grgZtqiki pasaulines pahikanqnormos. kol pinigq iSplaukimas sumaZins pinigq vidaustiekim4tiek. tadiau i5lieka einamosios sqskaitos perteklius. llguoju laikotarpiu jet bus i5orinepusiausvyra. kol visLl5iq dydZiq suma susilygina su potencialiuojuproduktu yp.Tadiaujis pranykstakapitalo sqskaitos pokydiuose. realioji pinigq pasiula M/P turi bfiti lygi realiajai pinigq paklausai L(Y. o vidind absorbcija(G+I+G):Yp. pradinis nuosrnukis palaipsniui sr. r). kad britr-1 neulralizuoras nepageidaujamasvartojirno surnaZejimas. r UZdarojo_ieekonomikoje padidejus polinkiui taupyti.1c. kaip ekonon-rika nrisiderina prie ioko. del to ir padides skirtumas (X-Z). maZejant vartojimo i5laidornsir esantpastoviarn pinigq tiekimui bei finansineipolitikai.rlasis kapitalo judrurnas .rkelsatlyginirnq ir kainr4 kritirrq. nes maZina palhkanq normfu atvirojoje ekonomikoje. esant pastoviam pinigq tiekimui. kai vyriausybe nesiima jokiq fiskaliniq ar monetariniq priemoniq tokiant p r i s i d e r i n i m u ie g u l i u o t i . arba turi padicleli vyriausyb6s iSlaidos.ras krinta. Tai tuoj pat sukelia kapitalo i5plaukirnqi5 Salies. Del to kapitalo s4skairos deficilas isliks rol. didindamos tarptautinIkonkr"rrencingurnqSryn{ti eksport4. Prie5ingai nei uZdarojoje ekor. arba turi buti surnaZintivartoiirno ir investiciiLr 419 . Tobula sterilizacijaiS esrles yra Salies vidaus obligacrjqpanaudojimas vietoj uZsienio valiutos rezervLl. kurio. Tadiau tobr. kr.Ir tik tada susilpnis kapitalq iStekejimospar. GriZta vidine pusiausvyra.Sukeltaskainq kitimas vienasnepaj6gus atkr-rrti kartu ir iSorinibalans4.atsirandaeinarnosios s4skaitos perteklius. Kaip bus atvirojoje ekonomikoie. sumaZina pinigq paklaus4 krinta palfikanll norma. (X-Z) lygus nuliui. Cia panagrindsime. MaZa to..o del to krinta ir irnportopaklausa.prikala" vidinE pal[kanq nonnq prie pasaulinio lygio. pajamosirgi maZ€ja. Kadangi pajarnq sumaZdjimas. pasireiSkia vidinis nuosmukis. Taigi vieninrelis bfidas pasiekti vidinq ir i5orinE pusiausvyr4 yra fiskalines polirikos pasitelkiamas kol (C+I+G) padideja tiek. kur palfikanq nonna nusistovi pasauliniolygio. pinigq politika negalipadidintirealiosios pinigq pasi[losilguoju laikotarpiu.rZernins vidines kainas ir atlyginimus. ir Taigi pradinisC+I+G kritimasgaliausiai padidina(X-Z).ror-nikoje. kad iSaugs tarptautinis eksporlo konkurencingurnas.padengtqrnokejimq balansodeficit4.

nei valiutos kurso nepriklausolnq tikslq. Padideja bendroji paklausair produktas.jei Sioapribojimonebutq. kuri sukele eksporto paklausospadidejirnas. jeigu jos rnaZesnes Ir uZ spekuliantq iSveZam4tarptautini kapital4 vyriausybd turi pasiduoti arba sumaZinti kurs4 arba sumaZinti vidaus pinigq pasiulq o tai dar rnaZiau pageidautina. kad auk5tesn€s uZsieniediq pajamos padidina rnusq eksporto paklaus4. kad neveiks ir sterilizacija.l norma nusileidZiaZemiaupasaulinio lygio. prieZastys.atvirojoje visi5kai (t. Tada vyriausybd privalo nustatyti tokiq Saliesvidaus pinigLl pasinl4. tai tgsis tol..susidoroti" uZsienio prieZasdiq su sukeltuSoku. esant fiksuotam kursui ir tobulajam kapitalo Tobulasiskapitalojudrumasrei5kia. surnaZina tarptautin[ konkurencingumq (nes nominalusisvaliutos kursaslaikomaspastoviu). o tarptautiniokapitalo savininkai nords iSveZtidar daugiau pinigq. Bet ji negali uZfiksuoti abiejq Siq dydZiq. tai reik5. kuri sulygina viding ir pasaulingpal[kanq norme. ir pal[kanq norma sugri5iki pasaulinio lygio. Einamoji s4skaita (X-Z) igauna pertekliq.kol vidaus pinigq pasilla sumaZes pradiniolygio. kad vyriausybd nereaguojai Sokus.Vidine pahkanq norma turi ir iSaugti. i5vadakitokia. ZodZiu.Tada padidejakapitalo iplaukoskapitalo sqskaitoje.o todel ir pinigq paklausa. llgesniu laikotarpir. kad (X-Z) pasidaryslygus nuliui. 480 . pinigq pritekejimas padidina pinigq pasihla atitinkarnaisr-r realizua auk5tarealiqjapinigq paklausa. vyriausybei ipurnpuojant vis daugiau pinigq. kol paltkanq norrnq.Taigi i5provokuotaskainq ir atlyginimq prisitaikymas galiausiai gali .r auk5tesne AD palaipsniuipakelia kainas ir atlyginimus.vidaus rrinieu politika yra bejdgd. sugr[Slygybe tarp vidines ir pasaulinds Kai kainq prisitaikymas nerangus.tai iki sukelia kapitalo nutekejimq I uZsieni.Auganti palukanq nonna nenuslopina to AD padidejimo.O esanttobulajamkapitalojudrumLri. kai leidZia valiutos kursui laisvai prisitaikyti. pallkanr. atsitiktq. kylant mokejimq balanso deficitui. Veliau pamatysime.)2. Kol kas laikom6s nuomonds.skatinimo mokesdiai. O tai rei5kia. Dabar paZiuresime. kad vyriausybegali uZfiksuoti vidaus pinigq pasi[I4 tik tada.Taigi. vyriausyb€ turds eikvoti uZsieniovaliutos atsargas. skirtingai nuo uZdarosios ekonornikos. tai Jeigu SokasukeliauZsienyje esandios Tarkime. nominaliosios pinigq pasiDlos padidejimaspadidina realiqf4pinigq pasihl4 trumpuoju laikotarpiu ir skatina vidines palfikanq normos maZejimq. kas Jeigu kainq prisitaikymas letas. Del to.Kai Sis procesas i5sivystys tiek. kad atkurta tiek vidine.kad vyriausybe negali nustatyli nei pinigq pasiulos. vidines pusiausvyros ekonomikojen€ra automatiniomechanizrno ir iSorinespusiausvyrossusidarymokartu) pusiausvyraisraZinti ilsuoju laikotamiu. nes. tiek i5orine pusiausvyra.

tlguoju laikotarpiuaukstesne AD pakels kainas ir atlyginimus. 15 pradZiq tarsirne.. naudinga devalvacijq atlikti. iSaugs t. nors devalvacijaskatina (x-z) didejimq bet 5i reakcija gali blti leta. PavyzdLiui. pirma.* . VIDUTINIUOJU IR ILGUOJU LAIKOTARPIU Fiksuoto valiutos kurso sistema. DEVALVACIJOS PASEKMES TRUMPUOJU. o ne ilguoju. monetarind politika gali pakeisti realiqjq pinigq pasiDl4 tik trumpuoju laikotarpiu. Vidinis kainLl lygis gali prisitaikyti. Ilguoju laikotarpiu padidejusi AD pakelia kainas ir sumaZinarealqji pinigq kieki. didindarna r tol. kai vidine pallkanq norrnayra pasaulinio lygio. vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. kol C ir I sudarytapaklausanukris tiek.7. kai ar jau Sokas iSvedeekonomikqi5 ilgalaikespusiausvyros bukles. nustatytampasauliniampajamq lygiui ir pasaulineipalDkanqnonnai . esantnustatytaividinei palukanqnonnai r. kad uztikrintq tok[ konkurencingum4kuris sulyginseksportqsu irnportu. jei potencialusis bus lygus vidinei absorbcijai Yp (C+I+G). UZdarojoje ekonomikoje skatinandioji fiskaline politika trumpuo1u laikotarpiu padidina Y.sumaZindama konkurencingumE grynqjl eksportq kol isivyraus ir vidind pusiausvyraar visi5kas uZimtumas. O kas vyks. buvo vadinama reguliuojarnai fiksuota sislema. kaip mateme. kad salyje yra vidinds ir isorines pusiausvyrosb[kle. o tai lerina I didejim4. vidinis uZimturnasgarimas. Atvirojoje ekonomikoje. tadiau kartais buvo leidZiarna siuos kursus pareguliuoti.o ir pirkejai ne is karto priprantaprie naujq 481 . Tadiau fiskaline politika atvirojoje ekonomikoje yra netgi galingesne trumpuoju laikotarpiu negu uZdarojoje ekonomikoje.Tadiau ilguoju laikotarpiu isliks einamosiossqskaitos deficitas. veliau paZi0resirne. bet uZkelia r. nes tikerina. kad bus daug ilgalaikiq sanderiq. tuoj po devalvacijos pabrangsirnportasir atpigseksportas. Todel trumpojo laikotarpio fiskaline politika tures didesng ltakq fiksuoto kurso ekonomikai. keidiantisvaliutoskursui? I3. Tadiau dia svarb[s du momentai.y. veikusi 1945_19i0 m.o vidine ekonornika bus visi5ko uZimtumo bfikles. konkurencingumas. kapitalo judrumas atirna net ir tokiq galimybg. yru tik vienintele fiskaline politika. Nors valiutos kursai buvo uZfiksuoti. kuri ilguoju laikotarpiu gali uZtiknnri ir viding. Grynasrs eksportas turetq padideti. Jeigu kainos ir atlyginimai prisitaiko letai. tik Panagrinesimedevalvacijos pasekmes trumpuoju.UZdarojoje ekonomikoje.svarassterlingqbuvo devalvuotas 1949ir 1961metais.Atviroje ekonomikojekapitalo srautaisusiejar su pasauliniolygio r*. ir iSorinE pusiausvyrq.Taigi. kad AD paveiks visi5ko uZirntumo Yp rygi. kai kainq prisitaikymas nerangus.

prie padidejusios paklausos.2lygti: " Mar5alo-Lernerio(Mashall-Lemer) s4lyga sako. reikia laiko. eksporto vertd trumpuoju laikotarpiu padides nedaug. ar Antra. Tadiau importo verte del lito devalvacijosi5augsZymiai daugiau.situacija. pradinis einamosros valiutos devalvacijoskeletq menesiq s4skaitosdeficitas (AB) po nacionalines gali net ir pablogetiir pasiektimaksimalqdeficitq (CD) ta5keD.kai ta5keE deficitasbus likviduotas. patirtusnuostoliusdel kainq surnaZejirno.4 pav.rk5tesniq padides. esant ncclastingaipaklausai.nors fizind jo apimtis ir nespespasikeisti. Be to. rnaZesnes nei 482 . Po to ry5keja teigiami poslinkiai. t. sEskaitos Tadiau ilguoju laikotarpiu.y.4 pav.kainq. tarkim. einamojojes4skaitojeatsispindieksportoir importo skirtumo kaina. litais. kad padidetq eksportuojandiqSakq gamybinis pajegumas bltq pradetigaminti importo pakaitai. o vdliau pagerds.EkonornistaiSi4reakcijEvadina J kreive (kritimas iki apadios po devalvacijosir vdliau pakilimasauk5diau pradinio ta5ko). J kreiv€s poveikis (J . Lodliu. sumaZdjus nacionalinds valiutos kainai.curve effect) . (X-Z) ar. kai. EinamosiossEskaitos kitimas b0senos Kaip rodo 13. pana3iai kaip ir rnonopolijos atveju.prekiq paklausoskiekio padidejirnasdel devalvacijoss4lygos pajarnas. o veliau susidaro perteklius. kad devalvacija einarn4jqs4skaitq pagerinstik tada.6 o eksportuotojai . Jei po devalvacijos vidines kainos dar nespdjo persitvarkyti. po devalvacijos i5 pradZiq einamoji sqskaitapablogds.kai irnporto ir eksportopaklausos pagal kainassurnayra elastingumq absoliutiniu dydZiu rna2esneuZ 1. nominalusis uZsienio prekybos balansaspablogeja. ir galimasatvejis. pavaizduota J kreive. kai importuotojai prisitaikys prie kainr. Taigi einamosios deficitastrumpuoju laikotarpiunetgi padidesa. einamosios sqskaitos Kaip bus vidutiniuoju laikotarpiu?Pena5ykime13. NX 13. o eksportas spejo padideti labai nedaug.

maLelanedarbas. o trumpojo laikoterpio efektas.Ilguoju laikotarpiu realiuosiusdydZius nulernia realiosios jegos. Jeigu nebus kitokiq pakitirnq ekonomikoje. greitai pa5okakainos ir atlyginimai. prodr"rkcijos. devalvacija gali tik laikinai padiclinti tarptautini konkurencingumq.1ar. Nors tai apriboja kainq spaudirnoper AD padidejim4 reikia galvoti ir apie AS. del to.Po to sumaZeja tarptautinis konkurencingumas krinta grynasiseksportas. ddl devalvacijos pakis visi nominalieji dydZiai. Vadinasi. gyvenimo lygio pabrangim4 privers kelti atlyginimus. ZodLtu. irnporto pabrangimas del devalvacijos sukels Zaliavq. kai kainos bei atlyginirnai ir lr padides tokiu pat procentu. kiek devalvavo valiuta. pagaminamapapildomq prekiq. ZodZiu.einamosioss4skaitos pagerejimas gaunamas po pirrnqjq dvejq tik metq (tuo 5 metq laikotarpiu). Tarkime. 1. Kiti svarbiausipakitimai vyksta bendrojojepasitloje )r Cia galimi du atve. padid€jus bendrajai paklausai AD. Taigi. todel vieno nominaliojo rodiklio pakeitirnas sukelia toki kitq nominaliqjq dydZiq kitimq kad realieji dydZiai sugriZtai savo pusiausvyros reik5rnes. realusis kursas ir konkurencingumas sugri5i pradin[ lyg[. Tadiau devalvacija . nori pagerinti einamrfq s4skaitq ji turi lygiagreiiai fiskaline politika surnaZinti vidinE absorbcij4(C+l+G). Koks efektas ilguoju laikotarpiu'/ Siuolaikine ekonomikos teorija tvirtina. kad del tokir4 procesq devalvacijos efektas visi5kai i5nyksta per 5 metus. padidejusAD. Tada vidutiniuoju laikotarpiu nebus spaudimo. Seka tokia: realus Sokas-+ paklausoseksportui kritimas + AD maZejimas(einamosios sqskaitosdeficitas) -+ kainq. kad buvo padarytataip. kaip aptartaanksdiau devalvacija kartu su stabdandiqia fiskaline politika. o realieji iSliks nepakitE.kartu su devalvacijareikia didinti ir rnokesdius.ir [vyko realus Sokas. ir i5orine pusiausvyra. taip pat ir atlyginimq.tai i5rySkesr€alios pasekrnes sumaZds realieji mfisq atlyginirnai. o realieji dydZiai. Pagrindiniameekonomikosta5kebuvo nedarbasir laisvi rezeryai.Y=(C+r+G)+(X_Z).sumaZ6joeksportopaklausa. kad jei i3 pradZiq ekonomikai budinga ir vidind. 2. kritimas -+ tarptautinio 483 . Kaip matdrne. jei vyriausybe. naudodamasi devalvacija. Tada. Pradiniame ekonomikos ta5ke buvo visi5kas uZimtumas.paprasdiausiasb[das greitai pakeisti konkurencingum4. devalvacija padidina grynzul eksportq (X-Z). Kompiuterinis modeliavimas Anglijoje parode. Galima [rodyti. sukeliandio vidiniq kainq kilim4 ir bus i5laikytaspadidejgstarptautiniseksportokonkurencingumas ir Zemesnis realusis kursas. kad svarbune nominalieji.

ji yra pusiausvira ilguoju laikotarpiu. Jeigu darbininkai nesiprie5insrealiojo atlyginimo kritimui ddl devalvacijos. kai Salyjevidines kainos krinta. t.8.Sieprocesaiivyksta i5 karto. Pakeitusvidines kainas. Tai ir yra tarptautinio konkurencingumo padidejimas. ir vidine pusiausvyra.y. Jeigu likusioje pasaulio dalyje yra nustatytas kainq lygis. Kai yra plaukiojantis kursas.subalansavimas +AD konkurencingumopadidejimas-+ einamosios s4skaitos padidejimas(del eksportoi5augimo). kad realLji darbo uZrnokesti sumaZintitikslinga. Tarkime. ir vidinis nuosmukis ltikins darbininkus. kad fiksuoto nominaliojo kurso sistemoje telieka antrasis blidas. del to i5sibalansuos ar ir einamoji sqskaita). o eksporto paklausa. vdlesniuose skyreliuose. tuo tokiu Realusis darbo uZmokestismaZesnet ir tada.o esantplaukiojandiam abu. Beje. o ne ilguoju kainq ir atlyginimq prisitaikymo laikotarpiu. PERKAMOSIOS GALIOS PARITETAS IR SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANdIAM VALIUTOS KURSUI jokiq Siame skyrelyje darysimeprielaicl4 kad vyriausybenenaudoja fiskaliniq ar monetariniq ekonorrikos reguliavimo priemoniq. Ai5ku. tai vrenos Salies realqji kursEgalirnapakeistidviernbldais: 1. Taigi Salyje bus perkama santykinai maizrasimporto ir santykinai daugiau viduje pagamintq prekiq.ipinigq i5tekejima o kartu ir pinigq pasifllossumaZ€jim4 metu. 2. Importo naklausa priklauso nuo vidinio produkto apimtiesir realiojo valiutos kurso. 13. Kas atsitinka pamatysime atvirojoje ekonomikojejas naudojant. nes importiniq prekiq kainos nemaZesarba net augs. Tod6l vidine ir aplinkinio pasaulio ekonomika gales blti vidines ir iSorines pusiausvyros potencialiosios apimties lygio tik tada. tada trurnpuojulaikotarpiu Taip [vyktq nesiimantdevalvacijos.sumaZds padid€skonkurencingumas.Jei prie5insis. bus tarptautiniskonkurencingurnas atkurta ir ilgalaike pusiausvyra. atsiradqsrnokejimq balanso deficitas padidintq CrynE. vyriausybd nesiki5a i valiutq keitirno rinkq nera grynojo pinigq pervedimosrautotarp Saliq. kai atlyginimai sumaZes pat procentu kaip ir kainos. Jeigu valstybepasitelkiadevalvacij4 vadinasi. kad i5 pradZiq ekonomikai bfidingir ir iSorine.nes mokejimq balansas 484 .nuo produkto uZsienyjedydZio ir realiojo valiutos kurso. vel nukris. jeigu bus vienintele tinkama realiojo kurso reik5rne(nesjei kursasbus auk5tesnis Zemesnis ar uZ 5i4 reik5mE. Pakeitusnorninalqjikurs4.

Yra ilgalaike pusiausvyra ir vidinis bei iSorinis subalansuotumas. 2. tiek eksporto reliatyviosios kainos bei konkurencingurnas.visada lygus nuliui. m€sos kaina doleriais nepasikeis. kuri galima gauti. o kursui kritus nuo I Lt :0. naujq technologijq ar Zaliavq Saltiniq atradimo). o JAV dolerio infliacrjos ndra. Tokius Suolius gali sukelti tarptautinio kapitalo judrumas.125USD.PrekiLlkainos prisitaiko vangiai. jeigu ndra realiq Sokq (pavyzdLiui.ilguoju laikotarpiuvidinis kainrl lygis priklausysnuo tos 5aliespinigq pasifloss. Kursas gali staiga Sokteleti.ir del to padvigubejo vidaus kainq lygis.Pasinaudosime anksdiaunurodytu pavyzdliu mdsos kainai i5augus nuo 10 Lt iki 20 Ltlkg. kad Lietuvoje nominaliosios kainos ir nominalusis lito kursas doleriais kasmet i5auga l0 proc. su pajamingumu. Taigi ilguoju laikotarpiunominalusiskursasturdspasikeistitiek. O kaip bus. kad bfitq pasiektastas vienintelis realusiskursas.tol kol i5bles tarptautinio kapitalo savininkq noras staiga permetineti pinigus tarp valiutq. o kursai gali labai staigiai Sokineti per palyginti trump4 laikotarp[. jei infliacija yra nuolatind? Tarkime. Bendrasispajamingumas skolinant doleriais bus doleriniq aktyvtl palukanq norrna (pavyzdLiu| JAV vyriausybes obligacijq) plius kapitalo Pinigq pasillq nulernia ryriausybes vykdorna pinigq ernisija ir tas sanrykis. T4 geriau suprasime. Tada. acij E Kapitalo litais savininkai lygins pajamingum4 kuri gales gauti skolindami litus.Nominalusis kursas laikysis perkarnosiosgalios pariteto. Tokiu atveju tarptautinislietuviikq prekiq konkurencingumas nepasikeis.kuris uZtikrinailgalaikg vidinE ir puslausvyrq rsonnQ Pirmiausiatarkirne. dvigubai sumaZinusnominalqji keitimo kurs6 sugri5 i5orine pusiausvyrair realusiskursas. PadvigubintaSaliesvidaus pinigq pasiDla.25 USD iki I Lt =0. o nominalieji kursai keisis taip. i5liks 2 USD/kg.kad: l Nera ilgalaikesinfliacijos.Cia svarbu: l. Apibendrinus galima padaryti iSvad4 kad.lygiai kaip ir uZdarojoje ekonomikoje. 3. realiLgLl konkurencingurnr4 pusiausvyroslygis i5liks pastovus ilguoju laikotarpiu. kad vidine infliacija uZsienyje nepaveiktq realiojo konkurencingumo. panagrinej spekuli os kursaisteorii a. Nepasikeis tiek importo.. Tadiau trumpuoju laikotarpiu realusisvaliutos kursas nebltinai bus pastovus. ' 485 . litus paskolinus uZsieniui(pavertusuZsieniovaliuta).kurio laikydarnasivalstybesbankq sisterna pagal savo turirn4 pinigq pagrindq sukuria Salies vidaus bankq indelius. Todel tada.

nustos skverbtis. vel favertus dolerius litais. kad lito kursas vis delto kris? Todel. lr tada spekuliantai siekiant kurso kritimo . pavyzdLiui. Todel spekuliantamsb[tq naudinga greitai pasoktq lito keitirno kursas. auk5tesnd nei JAV. i nei Jeigu Lietuvoje palukanqnorma butq 4 proc' auk5tesnd JAV.lgalinanti pasiekti i5orini balans4 panaikinti i5balansuojanti poveiki. kartaisb[tini trumpalaikiaikurso Soktelejimai. pajamq. spekuliantai investuos i laukiama kapitalo valiut4.Tegu 1000 litq pakeista i dolerius kursu 10 LtlUSD. Kaip prisimename.Lietuvoje pal[kanq norma 2 proc.PPP yra ta vienintele kurso reik5me. reaguojanti tarptautin[ fondq jos kursaspakils Zymiai auksdiau antpludi. Vadinasi. dideliq kapitalo kiekiq spekuliaciniq i lZvelgti 486 .prieaugis(nuostolis)del to. nusistovi ir aukStesnes ilguoju laikotarpiu 5i pal[kanq norma kompensuos kapitalo nuostolius. nes jie laimetq 4-2:20/". pagal laukiamqkeitimo kurs4 taigi ir pagal sprendZia 2. Jeigu lito kursas nukrito iki 20 LtlUSD' tai. bet jei tikimasi. nors. Vadinasi. Todel spekuliantainenukentds. del atsirandandius kurso kritimo.Tiktai nuostoliamsdel kurso kritimo. Tadiau ilguoju laikotarpiu kursas nusistovds apie PPP lygi ir keisis priklausomainuo PPP kitimo. Jei obligacijos davd l0 proc. tada kapitalo prieaugistaps lygus laukiamierns stimulo supirkti litus. vietine valiuta laikinai pabrangs. galios pariteto lygi. Ilguoju laikotarpiu aukStesnioinfliacijos ternpo Salyse.) del lito kurso kritimo. kad litai paverstidoleriais. bus gauta 2200 litq. Bet jei trumpuoju laikotarpiu Salyje bus nustatyta aukStesndnei tikimasi ilguoju laikotarpiu pallkanq nonna. trumpuoju laikotarpiu nominalusis keitimo kursas gali Lymiai nukrypti nuo PPP lygio. kur[ sudaro infliacijos tempq atskirose Salyse skirtumai. tai bus gauta 110 JAV doleriq.paprastai nes palfikanqnormos.nes tikesis ateityje keitirno PPP lygio.ZodLiu. kad galiausiai lito kursas tures pasiekti kvalifikuoti spekuliantai Zino ilgalaike pusiausvyra. ir Zmonesnebetures Kodel spekuliantaitikisi. kad greitai lito kursas padiddsdviem procentais. tada spekuliantas neinvestuos litus. Spekuliantas prieaugl ar nuostoli. kad lito kursas nukris 2 proc. patrauklesnE Todel. pennetimqi5 vienos Salies kit4. kol dauquma spekuliantupatikes.jeigu vyriausyb€imsis aktyviq priernoniqiSorinei pusiausvyraigr4Zinti.. nes tik tadanusistoves perkamosios nepriartds prie perkamosios galios Nagrinejamoje situacijoje lito kursas paritetokurso lygio tik tada. aia 1000 litq sudare kapitalo prieaugis(100 proc. tada pirkti litus. Kiek? Kursas kils tol.

kad. esant ldtam kainq ir atlyginirnq prisitaikymui. Taigi tokiu atveju spekuliantams.Todel. I savoilgalaikds o t r t 13. nominalioji ir realioji pal[kanq norrna yra pastovi ir gali buti lygi 2 ar 3 procentams.9. 481 . kad kainos ir atlyginimai reaguojavangiai.kad realusiskeitimo kursase gr[Ztq pusiausvyros pozicij4.) staiga50 proc. Tada vidines kainos kris 50 proc. i5 pradZiq nominaliosios pinigq pasi[los sumaZinimassukels ir realiosios pasi[los sumaZejimq. Be to.. tadiau fiskalines politikos efektyvumas maZesnis. Tarkime. dingsta stimulas pervedinetikapitalqi5 vienosvaliutos i kitq. Mateme.ir monetarind politika teikia realq efekt4 trumpuoju laikotarpiu. Valiutos kurso pervir5is Tadiau del to. ESANT PLAUKIOJANEIAM VALIUTOS KURSUI Ankstyvesniuose skyreliuose matdme. Tarkime. siekiant subalansuotipinigq pasi0lq su paklausa. taip pat pastovi pinigq pasinlair pastovioskainos bei atlyginimai. kad vidinei ekonomikai i5 pradZiqb[dinga vidinio ir i5orinio balansoblkle. o nominalusis keitimo kursase1tur€tqpadvigubetiiki e2. Esant plaukiojantiemskursams. ir fiskalind. nesitikintiems uZdirbti.I3. sumaZinta nominalioji pinigq pasi[la. uZsienyje nera infliacijos. kad del didelio tarptautinio kapitalo judrumo atvirojoje ekonomikoje su fiksuotais valiutos kursais monetarind politika trumpuoju laikotarpiu beveik bejege.trumpuoju laikotarpiu monetarine politika tampa galingu irankiu. tadiau fiskalines politikos jega i5auga. tadiau ilguoju laikotarpiu sugriZtama I visi5ko uZirntumoar vidinio balansob[k19. t. kad uZsienio kainq lygis ir uZsienio pinigq pasi[la yra fiksuota. nes ndra infliaciniq valiutos kursq ar pal[kanq skirtumq tarp 5aliq.Taip pat tarkime. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA. kad Salyje/ momentu (13. Viduje pal[kanq procentaitokie pat kaip uZsienyje.5 pav.yra atvirk5diai.y.5 pav.

kad pinigLl pasiulos reguliavimas turi buti susietas su valiutos kursu. vidines pinigq pasi[los sumaZdjimas sqlygos mokejimo balanso disbalansq nes vidind pal[kanq noma tur6s atitikti pasaulinIlyg[ (vengiantsukelti masiniuskapitalosrautus). esant plaukiojandiam kursui. ir stabdys spekuliacin[ kapitalo pritekejim4 1 Sali.O tai verdia nedelsiantpakelti kurs4 nes turi bOti atoveiksmis kapitalo iplaukimui. Bet tada vyriausybeturi tenkintis tokiu kurso kitimu.prieSingai:surnaZeja del palfikanqnonnos bei keitirno kurso pasikeitimq. Esant fiksuoto kurso reZimui. persitvarkantatlyginimams ir kainoms. Tada / momentu laukiarnas valiutos kurso kritimas atsversdidesnes pal[kanas. kaip nagrinetume Siq problernq paai5keja. Tai padidina bendrqj4paklaus4ir pal[kanq norrng. kad vidine palukanqnorrnavisam laikui susietasu pasauline palUkanqnorma. d6l to padides. bendrosios 488 . Bet b0tina pabrezti. tarpusavyjederinantiskapitalo ir einamajais4skaitai. Taigi uZdarojoje ekonomikoje auk5tesnds pal[kanq nonrrosi5 daliesi5stumiaprivadiasi5laidas (maZina vartojimo ir investicijq paklaus{. Esant plaukiojandiokurso reZimui. Beje. Joms krentant.sumazintipinigq paklausq reikdsnedelsiant padidinti viding pal[kanq norm4. Taigi monetarine politika sali stipriai paveikti vidine absorbcijair sr-rkelti didelius konkurencingumo pakitirnus.Tadiau pinigq politikos efektyvumastrumpuoju laikotarpiu.kurias galima gauti Salies vidaus valiuta. realioji litq pasifila bei sumaZds palukanq norrnos. vyriausybegali paskelbti. Del to plustelejusio uZsienio kapitalo pristabdymui laikinai valiutos kursas pa5oks virS naujosios pusiausvyros lygio e2. Ypad staigusSoktelejimas e3bus sukeltasi5 pradZiqlabai aukStos iki vidines pal[kanq normos.Taigi vyriausybepasirenka tokiE vidauspinigq pasi[I4 koki4 nori. Tarkime. Monetarine politika. ZodLiu nesvarbu. Kursas palaipsniui arteja prie e2 lygio. vyriausybe nutare padidinti vyriausyb€s iSlaidas. nera tarptautiniq piniginiq srautq. mokejimq balansasvisada lygus nuliui. per poveiki pallkanq normai ir konkurencingumui yra galingas instrumentas. kurie tik palaipsniui bus likviduoti.norint i5laikyti pusiausvirq vidinE rink4 uZtenkapakeisti Salies vidauspinigq pasi[lq. palaipsniuikrintant vidinems kainoms. Pastarajai keidiantis. o atvirojoje ekonomikoje plaukiojandio kurso sukeltas paklausos grynajam eksportui sumaZdjimas maLrnafi skalinespolitikos skatinant[ paklausos poveik!. kuris subalansuoja valiutq keitimo rink4 ir tenkina spekuliantus. kuri savo ruoZtu bus i5provokuotastaigauspinigq pasitilos sumaZdjimo. pavyzdliut. bet kritimo staigumas tolygiai sumaZdja (kreive nuoZulnesn€). taip pat ir atlyginimams. vis lddiau ir lediau kris lito kursas (kad sutrukdytqmasini tarptautinikapitalojudejim{.kad vyriausybevisada turi leisti rinkos jegoms nustatyti arba pinigq pasill4 arba valiutos kurs4.Bet.

3) /114\ v M _I(Y. 1981-1986 m.rrsrl sq'ravimq 489 . Marcus) garbei).kad nagrinejamojiSalis tokia maLa. Robert) ir Markuso Flemingo (Fleming.. Salies prekiqkonkurencingumas. sumaZinus DidZiosiosBritanijos pinigq pasiIlos augimq vidutiniSkai 2.\ " Tadiau stengiarnasi iSvengtididesniqnei abipussutartakr. lygtys: Y = a +c x V . Pagrindine svaro sterlingq kurso kritimo prieZastis 1986m. Be to. buvo staiguspasauliniqnaftoskainq kritimas.Taip atsitiko del stabdandiosios pinigq politikos. Apskaidiuota. j[roje naftos iStekliusbei 1979-1981 Pradejusnaudoti Siaures m. realusis svaro sterlingq kursas (matuojant valiutq krep5io atZvilgiu) sumaZdjo.abu Sie lvykiai sukele svaro pabrangim4 nes spekuliantai suprato. padvigubejusnaftos kainorns. perejo prie plaukiojandiokurso reZimo6. MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Svarbiausias 5io skyrelio tikslas .3 proc. kad del minetq ivykiq ilgalaikds pusiausvyrossvaro verte turi pakilti. Analizuodami remsimesMandelo-Flerningo rnodeliu (pavadintuji sukfirusiq autoriq Roberto Mandelo (Mundell. buvo labai auk5ta svaro sterlingq infliacija (palyginti su likusios pasaulio dalies valiutomis) ir kartu augo realusisbei nominalusiskursas. Pavyzdliut. (13.f ) + 1 ( r ) + G+ N X ( e ) .pasauiines palukanqnomtos r. bet iSliko auk5tesnis net 1973m. Sis modelis remiasi nelanksdiomis kainomis ir prekiq bei pinigq rinkq s4ry5iu.kad. Mandelo-Flemingo modell apibfidina prekiq bei pinigq rinkos ir atvirosios ekonomikoselemento. negu 1973m. I proc. i5 pradZiq kursas Soktelejo staigiau. taigi susidare menkesnis. Mandelo-Flemingo modelis (Mundell-Flerning model) IS-LM modelismaZaiatvirajaiekonomikai. nes reik€jo pristabdytipotencialtlspekuliantq pltstelejimq.10. DidZiojoje Britanijoje 1911-1981m.DaugumaSaliqnuo 1973m.i5siai5kinti monetarinds ir hskalinds politikos poveik[ BVP atvirosios ekonomikos modelyje.. kuris yra atvirosios ekonomikos IS-LM modelio modifikacija.jog gali gauti arba teikti bet kokio dydZio kreditus pasaulinejefinansq rinkoje. ir analizuojamatrumpuoju laikotarpiu. nepaveikdarna pasaulinio palDkanqnornos lygio r-. Tai reiSkia. sumaZejo DidZiosios Britanijos konkurencingumas. I3.

4) formuleje pinigq pasilla yra i5orinis veiksnys. kainos irnportuojamomsprekems. Kadangi vlename dvimatdserdvdsgrafiniamemodelyje Siqpriklausomybiqpateikti neimanoma.Salyjepagamintq [tak4 prekiq kainos.palyginti su Saliesvidaus prekiq kainomis. didejant nominaliajam valiutos kursui.todel grynasiseksportas maLls. kuriq kiekviename vienas i5 kintamqlq dydZiq laikomas kaip pastovusdydis. kaip ir IS-LM modelyje. o vertikalioje * r.Tai rei5kia. kad. Vidiniai modelio kintamieji yra trys: Y. kainq lygis P yra i5orinis modelio veiksnys. 490 . kadangi jis daro prekiq paklausai. o grynasiseksportas atvirk5diaiproporcingas nominaliajam valiutos kursui e. 5 ) Priminsirne. kad horizontalioje a5yje atidedama)'. Todel Mandelo-Flemingo modelyje.6 pav.tai alternatyvus tos padios teorijos grafinis vaizdavimas. sqlygojamas Salies centrinio banko sprendimq. Sis rnodelio vaizdavimo budas analogiSkasIS-LM uZdarojoje ekonomikoje tuo. kad kainLllygis yra pastovus. dides. Mandelo-Flerningo modelis Y-r grafike (13.6pav.). Nauja Siamemodelyje horizontali linija. e. ir IS kreivejudes i kairq. kris. investicijosatvirkSdiai proporcingos Saliesvidaus palfikanqnormai.tai modelyje nominalusisir realusisvaliutos kursas sutarnpa. r. santykines. Kadangi modelyje daroma prielaida. vaizduojanti pasaulinE pal[kanq normE Modelis pasiZymi dviem ypatybemis: Y 6 Y 13. toddl sudaromi du grafikai. o tai maZinseksportqir skatinsimport4.Kylant valiutos kainai.3) lygtis rei5kia. o priklausomybeanalizuojama tarp kitq dviejq kintamqjq. Sie du bfidai . jog vartojimas tiesiogiai priklauso nuo disponuojamqpajamq. Pinigq rinkoje (13.( r3 . Mandelo-Flemingo modelisY-r grafike 1) IS nuoZulnumaspriklauso nuo valiutos kurso. kad (13.

Mandelo-Flemingo modeliskai pernelygdidelis valiutos kursas (vidine palfikanqnonna rnaZesne negu pasauline pal[kanq norma) 491 .7 pav.. kad kreive lS kirstq LM ir r. Tuomet lS kreive slinks i kairq tol.8pav. Siuo atveju kapitalo pajamos uZsienyje didesnds. kol salies vidine pal[kanq nonna susilyginssu pasauline pallkanq norma ta5ke8.kreiviq susikirtimo taskq.7 pav.. tokiu atveju padidejauZsienioinvestuotojtlsuinteresuotumas aukstesne salies vidine pal0kanq nonna. kerta IS ir LM susikirtimo task4 Es virs pasaulinio pallkanq normos lygio. tuomet IS ir LM susikirtimo taskasE6 yra Zemiaupasaulinespalflkanq nornos. kaip pavaizduota 13.2) visos trys kreives kertasi viename taske Eo.Jis keidiasi taip. Mandelo-Flemingo modelis. ir lS kreive slinks i de5ing tol. kol vidine palflkanq nomra susilyginssu pasauline palukanqnorma ir ekonomikapereisi Eyb[sen4.jos kaina kris..8pav. Y6 Yr 13.kai pernelygmaZas valiutos kursas (vidin€ palukanqnorma didesn€negupasauline palukanrlnorma) Kai Saliesvidine palflkanqnorrnamaZesnd negu pasaulinepal[kanq norrna. Yr Yo 13. Todel kapitalas[teka I sal[. Jeigu Salies vidaus palfikanq norma. uZsienio investuotojams bfitina investicijaskonverluoti i Saliesnacionalingvaliut4. Tai nule'ria valiutos kursas.kaip pavaizduota13.todel kapitalo investuotojainacionalingvaliutq keis i uZsienio. o tai padidinajos kain4.

10 0 Y e Y 13. Siuo atveju laikoma.ja grynasiseksportas.kai vidaus palflkanqnonna lygi pasaulinei palukanqnormai.9 pav.lS kreive yra neigiamonuolydZio.).. Salyje vykdant skatinandiqjq fiskaling politikq tarkirne. Mandelo-Flemingo modelisY-e grafike Siame mo<lelyje LM kreive yra vertikali. kaip valiutos kaina reaguoja i ekonomines politikos pasikeitimus. o Ye dydis.esantplar-rkiojandiam valir. kaclangivaliutos kursas neveikiaLM lygties (13.lS kreive judes i de5inE.Nacionalinesvaliutos kursas kils.didinant vyriausybdsiSlaidas.kaip pavaizduota pav. kartu ir L o Y-e grafikas vaizdliai rodo. kad vidine palukanq norma yra pastovi ir lygi pasauiineipallkanq nomai. 13. Skatinandioji politikaMandelo-Flemingo fiskaline modelio Y-e grafike.nes. l.l. Modelis apibudina prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyrqbhsenas.d. l.Mandelo-Flemingo modelis Y-e grafike (13.rtos kursui.10 pav. mal.2 formule).iSlikspastovus. plaukiojandiam esant valiutos kursui 492 . didejantnacionalinds valiutoskainai.9 pav. MgZa atviroji ekonomika. 13.

AnalogiSkos situacijos (veikiant skatinandiajaifiskalinei polirikai) poveikis atvirosios ekonomikos modelyje is esmes skiriasi nuo poveikio ISLM uZdarosios ekonomikos modelyje, kai r ir r padideja. Alvirosios ekonornikos modelyje, esant plaukiojandiarnvaliutos kursui, skatinandioji fiskaline politika neturi itakos y toddl, kad, padiclejus vidauspal[kanq nonnar, dideja kapitalo investicijos 1 sali, nacionalinesvaliutos paklausa,diaela los kaina, o grynasiseksportasmaLeja. ys Toclelpusiausvyros dydis nesikeidia. 1.2.Salyjevykdantskatinandi4i4 monetarinE politik4 tarkime,didinant pinigq pasi[l4 kai kainq lygis isliekapastovus, LM kreivejuda didejimo linkme dideji'ras sqlygojanacionalinioprodukto didejimq ir I desing.Pinigq pasir"rlos nacionalines valiutoskainoskritim4kaip pavaizcruota r I paveiksle. r 3.

u YEo Yer Y 13.11pav. Skatinandioji monetarine politika Mandelo-Flemingo modelioy-e grafike, esantplaukiojandiam valiutoskursui Skatinandiosios monetarines politikos poveikis y atvirosios ekonomikos modelyje skiriasi nuo analogisko poveikio bendrajarn nacionaliniamproduktui uZdarosios ekonomikosmodelyje. prisiminsime, kad uZdarosios ekonomikos rnodelyje pinigq pasiDlos padidejimas sumaZina pusiausvyros pal[kanq no'nfu todel skatina investicijas. Tadiau maZos atvirosiosekonomikosatveju vidine palDkanq nonna priklausonuo pasaulines palfikanq norrnos iygio. Kai padidejusipinigq pasiurapradedarnaZintisalies viding pal[kanq normtu tai kartu sqlygojakapitalo iitekejim4 ii salies,kur jis gali duoti didesniqpajamq. Todel nacionalines valiutos pasi0la dideja,jos kursaskrenta,o grynasiseksportas dideja. 2. MAZaatviroji ekonomika. esant fiksuotam valiutoskursui. 2.1. Salyje vykdant skarinandi4iq fiskaling politik4 tarkime, didinanr vyriausybds iSlaidasarba maZinant rnokesdius,IS kreive judes desinE ir I padidins valiutoskurs4 kaip pavaizcluota 13.12 paveiksle. Kadangi pinigq pasifila keidiasi taip, kad islaikytq nepasikeitusi valiutos kursq tai ji dideja ir LMs keivg pastumia desing.Galutinispoveikis i - )z dideja (skirtingainegu sioje situacijoje esant plaukiojandiarn valiutos 493

kursui). Taip atsitinka todel, kad skatinandioji fiskaline politika, esant fiksuotam valiutos kursui, automatiSkai sukelia skatinandiqlq monetarinE politikE.

0

Yuo

Ypr

Y

modelio Y-e 13.12 pav. Skatinandiojifiskaline politika Mandelo-Flerningo grafike, esantfiksuotamvaliutoskursui 2.2. Yykdant skatinandiqj4 monetarinq politikq (didinant pinigq pasiul{, esant fiksuotarnvaliutos keitimo kursui, LM6 kreivd slinks i deSinE, kaip pavaizduota 13.13 paveiksle. Nacionalines valiutos rinkos kursas sumaZes. Kadangi oficialusis nacionalinds valiutos kursas yra pastovtls, valiutos spekuliantai greitai parduoda nacionalinE valiut4 pinigq pasifila skatinandioji sumaZdja,ir LMr gryLtai pradinEblsenE Del SiosprieZasties monetarin€ politika neturi prasrnds; Salies CB, nustatydamas fiksuotq kontroliuoti pinigq pasitl4. valiutos kursq prarandagalirnybE nacionalinds

0

Y

u

o

Y

i

l

Y

modelio Y-e politika Mandelo-Flemingo 13.13pav. Skatinandiojimonetarine grafike, esantfiksuotamvaliutoskr.rrsui Jei Salyje, nustatytas fiksuotas nacionalinds valiutos kursas e7; galimas tik vienas monetarindspolitikos tipas - fiksuoto valiutos kurso keitimas. Mandelo-Flemingo modelyje valiutos devalvacijos rezultatas 494

sutampasu pinigrl pasifilospadidinimo, esantplaukiojandiarn valiutos kursui, rezultatais(LM juda i desinE)- grynasis eksportasir bendrasisnacionalinis produktasdideja. Valiutos revalvacija, atvirk5drai, LM kreivg pasturnia i kairq. Grynasiseksportas bendrasis ir nacionalinis produktasmaLeja. Mandelo-Flemingo modelio analizd, rodo, kad bet kurios ekonomines polilikos poveikis maZoje afvirojoje ekonomikoje priklauso nuo nacionalinds valiutos keitimo reZirno. Esant plaukiojandiamvaliutos kurso reZimr-ri, r ltakos turi tik skatinandioji monetarind politrka, fiskaline politika neveiksrninga dcl valiutos kurso didejimo. Esantfiksuotamvaliutoskeitimo reZimui, r 1tak4 daro tik skatinandiojifiskaline politika, o monetarine politika neturi itakos,kadangipinigq pasifila tLri palaikyti nacionalinds valir"rtos kurs4fiksuoto (pastovaus) lygio. 13.TI. DIDELES ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Sis modelis sujungia kai kuriuos maZos atvirosios ekonomrkos modelio ir uZdarosiosekonomikos rnodelio elementus.procesai, vyksranrys realioje atvirojoje ekonomikoje, yra suddtingesninegu juos apraso ma2os atvirosios ekonomikos modelis. Praktiskai pal[kanq nonna atvirojoje ekonomikoje, ypad dideles Salies $tavyzclliui, JAV), ndra nustaroma, remiantis pasaulin€rnis finansq rinkomis. priesingai, pasaulinE palukanq norrng daLnai lernia ekonomine Saliespolitika, kadangi uZsieniediai nelinkE duoti ir imti didZiulir.rs kreditus fiksuota pasaulinepallkanq norma. Toddl, kuo daugiaukapitalo Salisnori pasiskolinti ii uZsienio,tuo didesngpal[kanq norm4jai tenka moketi. 13.14 pav. pateikiamakapitalo ltekejimo priklausomybenuo viclines pal[kanq nornos. I5skiriami trys priklausomybds atvejai: a) uZdaroji ekonomika, kai ndra tarptautinio kreditavimo, todel nepriklausomarnuo palflkanqnormoskapitalosrautas (cF - capitalflow) yra lygus nuliui; b) rnaZos atvirosiosekonomikosmodelis,kai kapitalojudrumastobulas kapitalaslaisvai juda (esant pasaulinei palukanq nonnai r*, o CF pasiZymi begaliniu elastingumu);c) didelesatvirosiosekonomikosmoderis (tarpinis tarp a) ir b) atvejq):kuo didesne pal[kanq nonna,tuo kapitaloltekejimosrautas didesnis. Pateikiama priklausomybd rodo, kail kapitalo itekejirno srautas priklausonuo vidines pal[kanq nonlos: CF =CF(r) . (13.6)

Remiantis ankstesniaismodeliais, dideles atvirosios ekonomikos model[ apibldina Sioslygtys: Y =a+cx ()'-f)+ I(r)+G+//X(e), (I 3.7)

495

O

C

F

0

L

r

a)uZdaroji ekonomika

b) maZa atviroji ekonomika c ) d i d e l 6 a t v i r o j i e k o n o m i k a

nuo vidinds palfikanq 13.14 pav. Kapitalo [tekejimoi Salipriklausomyb€ norlnos

r : 1 =f t x . t t .
CF =CF(r) , IVX+CF=0.

(13.8) fl15\

( r3.e)

Sios lygybesrei5kia: (13.7) lygybe - gamybos apimtis I yra vartojimo, investicijq, (mokejimq valstybesi5laidq ir grynojo eksportosuma,kai grynasiseksportas priklausonuo realiojo valiutoskurso; balansoeinamoji s4skaita) (13.8) lygybe - gamybosapimtis )'priklauso nuo fiksuoto darbo ir kapitalo kiekio; (13.6) lygybe - kapitalo ltekejimo srautas (mokejimq balanso priklausonuo vidines pal[kanq normos lygio; kapitalo sqskaita) (13.9) lygybe - mokejimq balanso einamoji sqskaita ir kapitalo e turi tarpusavyj balansuotis. s4skaita palukanq nonnE Dideles atvirosiosekonomikosatveju pusiausvyros 16 nulemia kapitalo paklausos ir pasiulos s4veika. Kapitalo paklausq rodo investicijq paklausos kreive I(r), o pasiulq - Saliesvidiniq santaupq S ir (13.15pav.). le5ornis paskolqCF(r)suma,vadinama skolintosiomis uZsienio fiskalinei politikai, maLela Siame modelyje, veikiant skatinandiajai (Y-C-G), todel maZejaskolinamojokapitalo apimtis, o santaupos nacionalines pusiausvyros pal[kanq norma dideja. Pallkanq normos did€jirnas maZina investicijq paklausoskieki ir didina kapitalo itekejimo srautq[ Sali.Kadangi kapitalo sqskaita balansuojasi su einamqia s4skaita, tai kapitalo srauto didejimas malina grynE;i eksportq. Pastar4ji sqlygoja atvirk5tine

496

priklausomybd kursas kils.

realiojo valiutos keitimo kurso, toddl realusis valiutos

0

_I, S+CF

13.15 pav. Pusiausvyros palu.kanq nonnos didelesatvirosiosekonomikos modelyje susidarymas Taigi dideles atvirosios ekonornikosmocrelyje(kaip ir uZcrarajame ekonomikos modelyje ar maZos atvirosios ekonomikos modelyje) skatinandioji fiskaline politika didina pal[kanq norrnq ir rnaZina (issturnla) vidines investicijas,o kartu sqlygojakapitalo pritekejimq niokejimq balanso einarnosios s4skaitos deficitq ir realiojo valiutoi keitimo kurso dideiima. Pagrindindss4vokos atvirosiosekonomikos makroekonon.rika nominalusis kursas realusiskursas fiksuoto kurso reZirnas plaukiojandiokurso reZirnas valstybinisfi nansavimas neSvariai plaukiojandiokurso reZimas u2sienio aliutosezervai v r mokejimq balansas einamoji sqskaita kapitalo sqskaita prekybosbalansas t a r p l a u t i n i ar a n s f e r i n i ti a mokejirnai uZsieniovaliutos rezervar perkamosios galios (lygybes) paritetokursas tobulasiskapitalojudrumas vidinisbalansas iSorinis balansas visiSka pusiausvyra vidine absorbcija devalvacija revalvacija sterilizacija pervirSis J kreive Mandelo-Flerningo modelis didelesatvirosiosekonornikos modelis tarptautini konkurencin umas s g

a O a a a a

a a a a a a a a a a a a

a o a a a a

497

Kartojimo klausimai Paai5kinkite,kaip rnokejimq balanso deficitas bus reguliuojamas,esant valiutoskurso reZirnui. a) fiksuotam ir b) plaukiojandiam 2. Kodel einamosios s4skaitosdeficitas vertinamaskaip nepalanki Salies vystymuisi situaoija? 3. K4 rei5kia teiginys, kad Salisi5gyvenauZsienioprekybos krizg? Kokios galimos tokios krizdspasekmes? 4. Paai5kinkite, kas yra einamoji s4skaita ir kapitalo sqskaita. Ar jos tarpusavyjesusijusios? 5. Kas yra nominalusisir realusisvaliutoskursas? ar kapitalo s4skaita valiutos 6. Ar kaip nors bltq paveiktaeinamoji sqskaita, jeigu SalissumaZintq karinesi5laidas? kursas, ar kapitalo s4skaita valiutos 7. Ar kaip nors bfitq paveiktaeinarnojisqskaita, japoniSkqvaizdomagnetofonqimport4? jeigu Lietuva uZdraustq kursas, 8. Paai5kinkite teigini ,,Lietuvos eksportas,,uZdirba" valiut4 kuri4 Salis naudoja importo fi nansavimui". 9. Ar sutinkate, kacl lito kainos JAV doleriais padidejimasreiSkia dolerio 5i Pakomentuokite teigini. kainos litais sumaZejim4? 10. Nurodykite, ar toliau i5vardyti pavyzdLiaituri [takos Australijos dolerio paklausaiarbajq pasiulaivaliutosrinkose: vyno partijt6 a) Lietuvos importuotojaipadidinaperkarnoaustrali5ko b) du studentai lietuviai metams iSvyksta studijuoti i universitetq Australijoje; c) Australijos verslininkas eksportuoja irengimus 1 AlZyrE Lietuvos krovininiu laivu; d) Lietuvos mokejimq balanse susidaro deficitas sanderiuose su Australija; e) visuomeneyra susifonnavusinuomong,kad Australijos dolerio kursas kris. ll. Kokia IS-LM modelio modifikacija daZniausiai pasirenkama maZos atvirosiosekonomikossElygomis? 12. Nuo ko priklauso fiskalines ir monetarinespolitikos poveikis maZoje atvirojoj e ekonomikoj e? 13. Kas ir kaip sqlygoja kapitalo itekejimo srautus dideles atvirosios ekonomikosmodelvie? L

498

14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA
trumpalaikiai svyravirnai. Ekonomikai b[dingi nuolat pasireiSkiantys lSskiriamos dvi svarbiausios Siuos svyravimus analizuojandios teorijos. kad PripaZistama, klasikinismodelisnetinkaekonominiqsvyravimqanalizei, kad dia b[tinas modelis, ivertinantisprielaidq apie kainq nelankstumq.Kita grupe - neoklasikai- nepritaria tokiam poZilriui. Jtpnuomone ekonomistr4 prielaida apie laisv4 kainq sryravim4 netgi trumpuoju laikotarpiu, yra teisinga.Pasakjt5 laisvaskainq svyravimas,netgi trumpuoju laikotarpiu, yra priimtina prielaida, ir tai klasikini modeli leidLia vertinti kaip tinkamiausiq analizuojant[trumpojo laikotarpiosvyravimus.Kita vertus,jie teigia, kad visa mikroekonomine analize remiasi prielaida, jog pusiausvyros palaikymas rinkoje uZtikrinamas atitinkamu kainq pasikeitimu. Neoklasikai laikosi pagrind4. kad 5i prielaidaturetq sudarytiir makroekonomikos nuomonds, De5imtajame XX a. deSimtmetyjetarp neoklasikiniq ekonornikos teorijq, analizuojandiqekonominius svyravimus, reik5mingiausiasvaidrnuo tenka realausekonominiociklo teorijai. Realaus ekonominio ciklo teorija (real businesscycle theory) - tai teorija, teigianti, kad ekonominiai svyravirt.rai ekonomikoje (technikos, atsirandakaip realiq pasikeitirnr4 technologijos),neveikiant nominaliems dydZiarns(tokiems kaip pinigq pasi[la) pasekme. Siame skyriuje pateikiamasvienas i5 realausekonominio ciklo teorijos vadinamasis Baro rnodelio variantas, pavadintzrs modeliq. Tai supaprastintas Zinomo SiuolaikiniotunerikiediqekonomistoRoberloBaro (Bano, Roberl) vardu. 14.I. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI BENDROJI PASI[]LA Si teorija trumpojo laikotarpio analiz6jenaudoja ilgojo laikotarpio ekonominiq procesq prielaidas, kuriq viena svarbiausiq yra klasikine dichotomrja. Klasikind dichotomija (classical dichotomy) - teori5kas norninaliq ir realiLgqdydZiq atskyrimas; tai situacija, kai realieji rodikliai (tokie, kaip uZimtumolygis ir realiojo BVP (BNP) apimtis ir pan.) nepriklausonuo nominaliq rodikliq kitimo (pinigq pasifilos,bendrojokainq lygio ir t.t.). Dar XVIil a. Deividas Jumas (Hurne, David, 1111*1116), Zyrnus Skotq filosofas, tvirtino, kad pinigq kiekis Salyjeneturi poveikio realiam jos turtui, ir, pritarEs kiekybinei pinigq teorijai, iSkele pasillym4 kad visus ekonominiuskintamuosiusgalima suskirstytii dvi grupes: 499

nominalfs kintamieji - tai dydZiai,nustatotnivefiine i5raiSka; realieji kintamieji - tai dydZiai, nuslatomi fiziniais, natlrriniais vienetais. PavyzdLiui,bulviq ar obuoliq kaina yra nominalus kintamasis,nes ar ivertinamaslitais arba kitais piniginiais vienetais,tuo tarpu darZovir4 vaisiq - realiaisiaiskintamaisiais,kadangi nustatomastonoltris arba derliaus dyclis BVP (BNP) yra nominalusdydis,nes Analogiskaiir norninalusis centneriais. Realusis BVP nustato Salyje pagamintq prekiq ir paslaugqverlinE iSraiSkt1. kieki. (BNP) parodobendr4pagamintqprekiq bei paslaugq ISskiriamosir santykineskainos, kurios gali b[ti ir realieji dydZiai. santykinekaina,palyginti su bulvemis- Siuoatvejubulves obuolir4 Pavyzdh\tti, tonornissantykyjesu obuoliq tonornis.NaudojantisSiuoprincipu. matuojamos realusis darbo uZmokestis (darbo uZmokestis, ijreikltas vertine iSrailka ir pakoreguotas infliacijos dydziu) yra kartu ir realusiskintarnasis,kadangi parodo darbovienetil. keidiamos panaudoto proporcij4 pagal kuriq prekdsir paslaugos I infliacijos Realioji palfikanqnonna (nominalioji paltikanqnonna, pakoreguota dydZiu) taip pat yra realusis kintamasis, kadangi nustato santykl, kuriuo rnainyti i prekes prekesir paslaugas pagamintas Siandien ekonomikapasiruoSusi ateityje. kuriosbus pagamintos ir paslaugas, Jau kitados D. Jumasnumate, kad klasikine dichotornijabus svarbi ekonomindjeanalizdje,kadangi kai kurios jos jegos veikia nominalius,o kitos - realiuosius kintamuosius.Jis laikesi nuomonds, kad norninalius politika.TadiauSalies ir pinigq sistetna monetarine veikia Salies kintamuosius [kyje veikiandiq procesq anahzt neteikia pakankamai infonnacijos apre kintamuosius. realiuosius veikiandius veiksnius. Realaus ekonominio ciklo teorijoje realiqjq dydZiq kitirnas ai5kinamasrealiais pasikeitimais,tokiais kaip fiskaline politika ar mokslo ir technikos paLanga.Todel pats terminas ,,realus" teorijos pavadinime tarsi prieZastis, lerniandias ai5kinant nurodo,kad i norninaliusdydZius,naudojamus ekonorninioatsparumosvyravimus,nebusatsiZvelgiarna' Realausekonominio ciklo teorijos nuostatosdel kainq lanksturnoir pinigq neutralumo jos SalininkusZymiai labiau sieja su ekonomistais klasikais, negu padios klasikines mokyklos teoretikus.Kita vertus, realaus ekonominio ciklo teorija nera priskiriarna grynai neoklasikinei teorijai, trr.rmpuoju kadangi klasikineseteorijosenera prielaidq apie pinigtl neutralurn4 jq poveikis analizuojamas ilguoju laikotarpiu. tik laikotarpiu,o toks prasmepriskiriamanemaZa Naujajai klasikinei mokyklai bendriausia su nesutarimus tuo laikotarpiu 7-to desimtmedio kitq mokymq,kurie sujungia Naujajai klasikinei mokyklai priskiriama tokios keinsistais. dominavusiais teorijos, kaip: racionaliqjq l6kesdiq teorija, neorikardindekononikos teorija (Zr. I skyriq). Naujajai klasikinei mokyklai priskiriami truinpojo laikotarpio mocleliai, esant lanksdiornskainoms, netgi tie, kurie nesilaiko klasikines . . 500

dichotornijos taisykles. Tai tokie modeliai, kaip darbuotojq klaidingo suvokimo rnodelisir netobulosios informacijosrnodelis. Darbuotojq klaidingo suvokinto modelis (workermisperception model) - tai bendrosiospasi[los modelis, kuriame didele svarba teikiarna darbuotojq galirnybei neteisingai lvertinti bendrqll kainq lygi; tai modelis, teigiantis, kad darbo r"rZmokestis gali lengvai keistis, nukreipdamas pusiausvyr4 darbopaklausqir pasiDl4. i Sis moclelis irodo, kacl kainq nukrypimas nuo nurnatomojq lygio priverdia darbuotojuspakeisti daromussprendimusapie darbo pasifilq todel gamybosapirntisgali nukrypti nuo potencialaus gamybosapimtieslygio. Netobulosios informacijos modelis (irnperfect infonnation rnodel)- tai bendrosios pasitilosmodelis,pagal kur[ finnos nepajegiatiksliai ivertinti bendrojo kainq lygio, kadangijos Salyjenegali i5analizuori visq prekiq ir paslaugq kainq dinamikos. Pasak Sio modelio, trurnpojo ir ilgojo laikotarpio pasi[los kreives skiriasi del kainrl netinkarno interpretavimo trumpuoju laikotarpiu. Siame modelyje, palyginti su darbuotojqklaidingo suvokirno rnodeliu, neraprielaidos,kad finnos yra informuotosgeriaunegujq padiq darbgotojai, to, be hnna neatskiriarnanuo darbuotojq. Tadiau del turirnos informacijos stygiaus kiekvienas gamintojas, gaminantis konkretq gamini, o vartojantisjq daugybE, supainiojabendrojokainq lygio pasikeitimqsu santykiniukainq pasikeitimu.Sios klaidos veikia jq priimamus sprendimus ir sqlygoja trumpojo laikotarpio priklausomybE tarp kainq lygio ir gamybosapimties. Realaus ekonominio ciklo teorijos analizeje, siekdarni i5siaiSkinti gamybos apimtis ir uZimturno lygio svyravirnus, remsimds ankstesnruose skyriuose aptartais modeliais. Naudojantis IS-LM modeliu, esant lanksdiomskainoms, bei j1 modifikavus,buvo sukurtas realausekonominiociklo modelis. Zinome, kad IS-LM modelio IS ir LM kreivds apra5omos atitinkamai tokiomislygtirnis: Y=cx(Y -T)+I(r)+G M -f . =L Q'r) '

(14.r) (r4.2)

(14.1) lygtis rodo, kad gamybosapimtis ),priklauso nuo vartojimo C, investicijq 1 ir vyriausybesi5laidq G. Be to, vartojimo islaidos sqlygojamos

disponuojamq pajamq apimties (Y-T), o investicijq apimtis priklauso nuo realiosiospalfikanqnormos. (14.2) lygtis rodo, kad realioji pinigq pasifilayra lygi jq paklausai, kaip realiosios pal[kanq normos ir gamybos apimties funkcijai' Paprastumo laikysime,kad infliacijos ndra,ir jos ternpailyg[s 0. Tokiu atveju surnetimais pal[kanq normfo nuo kurios priklauso pinigq paklausa, galima nomir.raliE sutapatintisu realiqjapal[kanq norna. Ankstesneje analizdje trumpalaikiai ekonornikos svyravimai buvo analizuojarnilS-LM rnodelyjesu pastoviomiskainomis. Jeigu kainos yra lanksdios,tai jq dinamika s4lygoja gamybos apimties lygio, t.y.: produktoarbanatwaliojogamybos didejimqiki potencialiojo
\ . _ tvP - t _ v - - J { / v l\ , \1\)Lt.

(14.3)

Siq trilq lygdiq sistema lemia trijq vidiniq kintamtgq - gamybos apirnties- I, realiosiospal[kanq norrnos- r ir bendrojo kainq lygio - P reik5mes. 14.1 pav. pavaizduota ekonomikos pusiauslyros b0sena, esant lanksdiorns kainoms, kai gamybos apimtis yra potencialiojo (natflraliojo gamybos) lygio - 7. Palukanqnorrnos lygi parodo IS tiesessusikirtimo su vertikalia, atitinkandia nat[ralqji gamybos lygi, kreive. Kainos keidiasi ir kad PaZyrnetina, nusistovi tokio lygio, kad LM kreive taip pat kirstq 5i taSkq. esant lanksdioms kainoms, LM kreive svarbaus vaidmens ekonomikoje, nevaidina. Pusiausvyrapinigq rinkoje uZtikrinama tuo, kad, kintant kainq lygiui, LM kreive bltinai kerta abiejq minetqiq keiviq susikirtimo ta5kq. Todel, analizuojant realiuosius kintamuosius (gamybos apimtis, realioji situacijE palfikanqnorma), galima neatsiZvelgti pinigq rinkoje susidarandiq i

Y

P

Y

kainoms lanksdioms esant l4.t pav. IS-LM modelis, Sio modelio analizeje ivedamos dvi priklausomyb€s, kurios toliau analizuojamos. naujos sEvokos bei

s02

IS tiese, rodanti realiojo produkto apimties priklausornybE nuo realiosiospal[kanq normos, esantlanksdiomskainorns, vadinamarealiosios bendrosios paklausos kreive (RAD real aggregate demandcurve). Prekiq ir paslaugq visuma, esant natliraliajam gamybos apirnties lygiui, pavaizduotavertikalia Yp linija, vadinama realiqia bendrosios pasifllos kreive (RAS - real aggregate supply curve). Realiosios bendrosios paklausos ir pasi[los susikirtimas, kaip pavaizduota 4.2 pav.,parodopusiausvyros pal[kanq norrnq.

o

y

P

Y

14.2 pav. Pagrindines rnodeliosu lanksdiomis kainomispriklausornybes Kaip matome,tai ndranaujasmodelis,tik naujasekonominiqprocesq traktavimas. 15 ,,Mikroekonomikos" kurso Zinome, kad prekiq ir paslaugLl pasiul4 lemia gamybosveiksniq bei naudojamostechnikosbei technologijos lygis, o pallkanq norma susidaroatitinkamai esantpusiausvyraitarp prekiq paklausosir pasi[los. Realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasi[los kreives skiriasi nuo bendrosios paklausos ir bendrosios pasillos kreivirl, kurias analizuojantvertikalioje a5yje atidedamas kainq lygis (Zr. 4 skyriq). Realausekonominio ciklo teorijojekaina nevaidina jokio vaidmens,kadangiji yra nominalus kintamasis, neturintis poveikio realiesiems kintamiesierns. Ekonominio ciklo teorija, sukurta tokiu principu, i5 esmds skiriasi nuo pateiktqmodeliq. ankSdiau 14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS Esant lanksdioms kainoms, ekonomikos modelis, ivedus darbo pasi[lq keidiamasekonominiqsvyravimqrnodeliu.Klasikiniame ekonomikos modelyje darbopasi[la bei uZimtumas pastovusdydZiai. yra

503

PraktiSkai susiduriama su Zymiais uZimturno lygio svyravrmars Siq ekonominio ciklo poZifiriu,toddl bfitina i5nagrineti svyravirnqprieZastis. analizeklasikiniarnemodelyje Darbo pasi0lospasikeitimoprieZasdiq yra vienas i5 prekiq ir paslaugq pasi[los kitimo veiksniq. Laikomasi nuostatos,kad, kuo didesnis potencialusdarbo laiko fondas, tuo didesne ir potenciali gamybos apimtis. Realaus ekonominio ciklo modelyje laikomasi poZitrio, kad veiksniai, sqlygojantys darbo pasi0lq veikia ir bendrEsias pajamas.Todel darbo pasi[I4 kiekvieno laiko momentu nulemia ekonomin€ tuo darbuotojqmotyvacija: kuo didesnisdarbo uZrnokestis, labiau darbuotojai suinteresuotidarbo rezultatais,ir atvirkSdiai.Darbo uZmokesdiuisumaZdjus iki tam tikro lygio, dalis darbuotojq gali visi5kai arba i5 dalies atsisakyti darbo. Darbuotojo uZimtumo laikotarpio kaita su laikotarpiu, kai jis linkqs (teikia prana5umE)nedirbti, vadinamas darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu darbo pasiiiloje poveikiu (substitutioneffect ofwork - lesurein labor supply). Si poveiki galima apibldinti tokiu pavyzdZiu.Tarkime, antrojo kurso studentas nutard Siek tiek pakeliauti.Tadiau tam tikslui per vasarosatostogas jis turi uZsidirbti pinigq. Kurias: pirm4sias ar antrqsiaslikusiq dvejq metq atostogaspaskirs darbui? Pasirinkimas priklausytq nuo to, kuriq atostogq metu realusis darbo uZmokestis butq didesnis. Jeigu pinigai, uZdirbti pirmaisiais metais, gali duoti pal[kanq, tai pirmqjq vasaros atostogq metu gautas uZdarbis W1 santykinai tures didesnE vertg negu antrqiq vasaros metu gautasuZdarbisW2. Jeigu darbui bus pasirinkti pirmLgqvasaros atostogrt atostogrlmetai, tai po metq 5i suma bus (l+r)x'tlt,. Pasirinkusdirbti antrqjtl bus W2. Siuo atveju studentodarbo vasarosatostogqmetu, darbo uZmokestis santykine kaina laiko poZilriu, t.y. darbo uZmokesdio,gauto per pinnqsias studento atostogas, santykis su darbo uZmokesdiu, gautu per antr4sias pagal toki4 formulg: atostogas, apskaidiuojamas bus Santykine darbo kaina laiko po\iuriu = (1+r)xW, W.

(t4.4)

del Vadinasi, darbas pirmqiq vasarosatostogqmetu yra prana5esnis metaisbei auk5tospal0kanq numatytaisantraisiais didesniodarbo uZmokesdio norrnos. Realaus ekonorninio ciklo teorijos Salininkq poZiuriu, visuomet, priimant sprendim4 isidarbinti ir jo terminq kiekvienas Zrnogus sprendZia pana5quZdavini. Kol darbo uZmokestisarba palukanq norrna didele, reikia arbapalfikanqnonna maleja, galima [sidarbintiir dirbti. Jei darbo uZmokestis kad atejo laikas pailseti. Vadinasi, uZimtumo svyravimus lemia apsisprEsti, darbo jegos pardavejq darbo aktyvumo periodq pasirinkimasdarbo rinkoje. 504

tuo didesnis darbo pasillos kiekis. t. o kartu . Tai savo ruoZtu didina gamybos apimti. pavyzdZiui. Galiausiai realioji palukanq norrnanusistovi tokio lygio. Siuo atveju kaip tik ir pasirei5kiaminetasis laiko pakeitirno poveikis.ir garnybosapimtis. bet teigiamo nuolydZio. Fiskalin6spolitikos poveikisrealausekonominiociklo modelyje Fiskalinespolitikos poveiki Siamemodelyje gali iliustruoti vyriausybes iSlaidq. Siuo atveju.Ekonomikos sukretimai. YoY. 14. kad ir kokia b[tq palukanqnorna. didejant realiajai palfikanq normai. susijusiq.B[tent nuo jos lygio priklausodarbopatrauklumolaipsnis. realiosios bendrosios pasifllos kiekis. kuris uZtikrinapusiausvyrqprekiq rinkoje.s4lygojantys laikinq darbo uZmokesdio arbapal[kanq normos kilin-r4 padidina darbo pasi[l4. didejimas. su kosmoso tyrinejimo programq pletimu. kad realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasiUlos pasikeitimq s4lygoja fiskaline politika ir ZymDsmokslo bei technikospasikeitimai..todel realiosiosbendrosios paklausos kreive slenkai 505 . veikiant laiko pakeitimo darbo rinkoje poveikiui. dideja.1.Tuo pat metu.3 pav. Realioji bendroji paklausair realioji bendroji pasifila Realaus ekonominio ciklo teorija teigia. Vykstandius ekonominius svyravirnus galima paaiSkinti pateiktuoju modeliu. keidiasiir uZimtumolygis. Darbo pasifla darbo rinkoje formuojasi. esant pah"rkanqnormos svyravimams. Y 14.3 paveiksle. bendroji prekiq ir paslaugqpaklausadideja.Kuo didesne pal0kanq norna. Pusiausvyros produkto apimtiessvyravimaipriklauso nuo realiosios bendrosiospaklausosarba pasiulospasikeitimq.y.2. o kartu ir gamybos apimtis. Realaus ekonominio ciklo modelis pavaizduotas 14. Realiosiosbendrosiospasi[los kreive pavaizduotane vertikali.

RAD9 kreivei paslinkus i naujq padeti RADl atitinkamaidideja gamybosapimtis ir pal[kanq norma.nelanksdios. 14. tuo stipresni isidarbinimo.de5ing.kurio (a) dalis rodo situacijq kada naujq technologiniqgalimybiq labiau veikia paklaus4 o ne pasillq. 1.2. prieZastis.. Sis fiskalines politikos poveikio mechanizmasrealaus ekonominio Siospolitikos poveiki lSciklo rnodelyjelabai pana5us 8 skyriuje nagrinetEji i pastumiantirealiosiosbendrosiospaklausos LM modelyje. kita vertus. Naujq technologiniq galimybiq poveikis pavaizduotas 14.o palukanqnorma maZeja. sutampa tai i5laidqprekiq ir paslaugq[sigijimui didejimas.isilvirtinimo darbebei darbodienosilginimo stimulai. tiek pasiZymindius kokybinemis charakteristikomis namq ukiams geresndmis buities prietaisus. Laiko pakeitimo poveikis. pasill4. IS-LM modelyje kainos yra pastovios. Camybos funkcrja pasikeidia taip.automobilius ir kt. kad kiekvienq palfikanq norrnos lygi atitinka didesne gamybos apirntis.ipakavimo linijas ir pan. Akivaizdus suinteresuotumastiek firmoms isigyti patobulintuskompiuterius. Siuo atveju realiosios bendrosios paklausos kreive taip pat paslinksi de5inE. Tokiu atveju ypad dideja gamybosapimtis. 2.3 paveiksle. Tat yra. Naujq technologiniq galimybiq atsiradimas sukelia.Gamybos apimti ir uZimtumo lyg[ lemia bendrosios paklausos apimtis. kreivE ir IS kreivg IS-LM modelyje i de5inE. Todel realiosios bendrosiospasitilos kreiv€ paslenka! de5inE. ekonorninds 2.Technikosbei technologiniqgamybospasikeitimq poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje Naujos tobulesnestechnikos bei technologijos atsiradimasrealaus ekonominio ciklo teorijos poZi[riu gali paveikti ekonomikq dviem pagrindiniaisaspektais.2. Realaus ekonominio ciklo modelyje kainq lankstumas s4lygoja laiko pakeitimo poveikio pasirinkim4 darbo rinkoje. Tai sqlygoja prekiq ir paslaugqbendrosiospasifilos didejimq.4 paveiksle. Garnybos apirnti lernia darbo pasitlos kiekis: kuo didesnd pallkanq norna. Paveikslo (b) dalyje pavaizduota. 506 . Tadiautarp Siqmodeliq analizuojamuklausimuyra ir esminiq skirtumq: l. Tai rodo Zymuspaklausosir atsiradimas gamybos apimties pasikeitimas. susidarantis nedaug padidejus pal[kanq kad Sispoveikis veikia visq pirma normai. didejant vyriausybesi5iaidoms. priimant sprendimq apie darbo pasillq ndra itraukiamas I politikos poveikio gamybosapirndiaimechanizrnq. kaip pavaizduota 14. bendrosios paklausos didejim4.

rso nuo mokslo ir technikospaZangos pobfidZio. ar labai teisingaiji parodo ekonominiusprocesus. nepalankiq oro sqlygq) atsiranda laikini pasikeitimai. Pastoviospasekmesyra tokios. 14. Siuo poZifiriu ekonomistq vertinimai skiriasi. DidZiausiq nesutarimr4 objektas yra svarbiq technologiniq gamybos pasikeitimq vaidmens. Suprantarna.y. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJOS PAGRINDINIAI DISKUSIJV OBJEKTAI Realausekonominio ciklo teorija yra nauja Siuolaikineteorija. keidiandiais gamybos iSteklius (darb4 kapital{ i prekes ir paslaugas: 507 . Svarbiq technologiniqgamybospasikeitimqvaidmuo realaus ekonominio ciklo teorij oje Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai gamybos apimties ir uZimtumo svyravimussieja su technologiniopob[dZio veiksniq pasikeitinrais. 14. Laikinosios pasekmes yra tos.Kiekvienu yra Siq atvejq pasekmesyra visi5kai skirtingos.3.1. gero oro. pasirenkant darboviet4 bei darbopobrid!. veikiant darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu poveikiui darbopasi[loje. nuo to. pinigq neutralurno.a) 14. kurias lemia naujq gamybos technologijq suklrimas.3. lodel daZnaikyla klausimq.kad pastovios pasekmes labiau veikia investicijq paklausq o karlu ir reali4j4bendrqj4paklausq gamybosapirnti bei realiqj4 pallkanq normE.t. ar Siostechnologines naujovesgamybospasikeitimopasekmds pastovios. del kuriq (ptavyzdLiui.ar laikinos. Be to.paveikiamasir uZimtumolygis.keidiantis pal[kanq normai.4 pav. Technologiniqgamybospasikeitimqpoveikis realausekonorninio ciklo modelyje Technikos bei technologiniq gamybos pasikeitimq vyraujanlis poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje paklausai ar pasi[lai priklar. kainq bei darbouZmokesdio lankstumoklausimai. nedarbo.

Kaip jau analizuota3-iarneskyriuje teohnologiniai pokydiai ineSa dar vien4 narl i ekonominio augimo veiksniq daliq s4rySioformulg.i5 pirmo Zvilgsnioneveikiandiqtechnikos ir technologijos vystymosi.Garnybosapimtiesir uZimtumomaZejimas pasekmd silpnejandiq darbui stirnulq) analizuojarnas kaip gamybos technologines bazespablogej imas. transtbrmavimo prekesbei paslaugas SiuopoZilriu nepalankios oro i sqlygos. kadangi gali suleteti. Gyvenime veikia nemaZareiSkiniq. iverlinant viso pagamintoproduktogamybosveiksniq svorio dali. (Prescott. bandydarnas rasti ry51 tarp ekonomikos ciklo ir reik5rningq technologiniq gamybos pasikeitimo pasekmiq.c t l x +\ y dia AL L* AA A.)) I * gamybosveiksniq bendrasis produktyvumas. Daugelisekonomistqabejojatuo. Zymiq technologiniq pasikeitimo fakto neigti negalima. kad rnokslinesir techninespaZangos nuosekliu pobudZiu. t. gamybos veiksniq bendrojoproduktyvumopadidejimoprieaugi: A Y = o t -A K t . rnoksliniqir techniniqZiniq bei naujoviqkaupimoprocesas bet jokiu b[du negali pasukti atgal.grieZtosaplinkos apsaugos norrnos. nustatomas kaip skirtumas tarp gamybos apimties padidejimo rodiklio ir gamybos veiksniq sqnaudqprieaugio.Edward) Zymus dabartinisneoklasikas EdvardasPreskotas atliko tyrimus. Palyginimas buvo atliekamas.r a d i s k u t u o j a m a . 508 .Nusistovejusivisuomenine procesas pasiZymi tolygiu ir nuomon6. (l+. Gamybos apimties maZejimas Siame modelyje vertinarnaskaip mokslo ir (kaip techninioregresolaikotarpis.tai gamybos veiksniq bendrojo produktyvumo padidejimas. Solou likutis (Solow residual) . o regresas visi5kai neitiketinas ir nerealus. technologiniams kadangi jie veikia darbo ir kapitalo procesE. Realausekonorniniociklo teorijos Salininkaiteigia. kad dabartiniulaikotarpiugan. tadiau savo poveikio pob[dZiu analogiSkq 'pasikeitimams. analizuojant pladi4ja prasme.ir (veikiant laiko pakeitimopoveikiui) uZimtumodidinirn4. Jis palygino statistinius gamybiniq i5tekliq (darbo ir kapitalo) sEnaudqir garnybosapimties (BNP) duomenis. kiekvieniems rnetams nustatanl vadinarnEjISolou likutl (taip pavadint4pirmq kart4j1 nustadiusio amerikieiiq ekonomistoRoberto Solou garbei).visuomenesmokslinio ir techninio paZangospotenciaio augimas lemia gamybosapimties.Ar svarhs ir kiek reikSmingi Sie reiSkiniai. kad.pasauliniqnaftos kainq augimas veikia pana5iai kaip technologinio gamybos lygio maZejimas.rybos procesegalimi Zym[s technologiniaipasikeitimai. kaip jie veikia ekonominio ciklo trukmg ir y a m p l i t u d E .y.

jeigu padidejusios valstyb6s i5laidos padidina mokymo kokybq. iSvedantiS ( 1 4 . kapitalo dalis nacionaliniame produkte.bssapimtis ctugitrto tempai Kapitalo * Darbo + Garnybosveiksnitl poveikis poveikis bendro.)'KI a- gamybos apimtis. kapitalo s4naudos. investicijos gali dideti ir be produkto apir. ..Kita vertus. kuri nera A paai5kinamagamybos veiksnirl sEnaudr4 pasikeitimu. todel jis nustatomas netiesioginiubDdu.kapitalo bei darbopoveikius. negalima nustatyti betarpiSkai. 509 . PavyzdLiui. darbosqnaudos. Vadinasi. tai darbas tampa produktyvesnis. yra dalis gamybos apinities padidejimo telnpll.produktyvumo paqtaeJrnlo pneaugt.l lentelejepavaizduotigamybosapimties augimo temparnsitak4 darantvs veiksniai. garnybosveiksniq bendrojo produktyvurno padidejimo prieaugio.\ Si lygybe yra pagrindas.o A K y x--(1 A AA -a)" AL . Tai garnybosveiksniq bendrojo produktyvumo pasikeitimas.nries padidejirno. nustatytas pagal likutini princip4 kaip garnybos apimties augimo tempq prieaugis. Tai galetq netgi sumaZinti garnybos veiksniq bendr4il produktyvurn4. ZodLm ( 14. 2) del Svietimo ir valstybinio reguliavirno poveikio gamybos veiksniq bendrajam produktyvumui. kas keidia santyki tarp garnybos apimtiesir i5laidq.5)formulEgalimaapra5yti taip: Ganu. arba Solou likudio. Garnybosveiksnir4 bendrojoproduktyvumopadidejinioprieaugisgali atsirasti keliq prieZasciq: del t) kaip technologinio progreso rezultatas. garnybosveiksniq bendrasisproduktyvumas ivertina tai. likgs atmetus luos augimo veiksnius.kurie lengvai nustatomi. l4. nustatant technologinio progreso ternpq poveik[ gamybos apimties augimo tempams. 5 )f o r m u l e s : A A = -A Y .o garnybosapimtis padideja. 3) jeigu valstybinio reguliavirno priemonemis iS finnr4 reikalaularna didesniq iSlaidq aplinkos apsaugos arba saugaus darbo prienroniq [gyvendinirnui.

1 A Gamybos veiksniq a bendrasis produktyvumas LL LK a x'. Kita vertus.8 0.6 t.7 0.2 0. o 1984m.1 950960 970 980 960 970 980 985 t.procentaisper metus 3. likudio maZdjimas sutampa su ekonominiq nuosmukiq laikotarpiais. E. kad.l lentel6. Preskoto nuomone. Preskotas daro iSvad4 kad ry5kusgan'rybos pasikeitimaiyra svarbiausias technologijos ekonominiqsvyravimq Saltinrs... galima ivefiinti poveikio laipsn[ gamybosapimtiespadidejimui.9 I 9 5 0 98s I. 1982m. idejq.Tai susijg su daugeliu prieZasditS yra Sios: L Darbo jdgos struktlros pasikeitimas.. kad bendrasis garnybos veiksniq prodLrktyvumas kuritl svarbiausios maZeja.8 2.5 proc.ame de5imtrnetyje) numatyto nonnalaus nusidevejimo laiko pasendinodali kapitalo.y. kuris gali buti aiSkinamas8 -o deiirntmediogimimo bumo sukeltasituacija. kadangi gengimq.kai 1 darborink4 vis daugiau patenkajaunimas. Solou likudio kitimo tendencijosatitinka gamybos dinamikos tendencijas. Pasaulis.Garnybos apimties augimoveiksniai Gamybos Metai aniyties auglmfls -L Y Y Kapitalas Darbas L.5 1 ) Pastaba:a:0. pagerdjo3. t. Mokslo pasar. finnos buvo priverstos atsisakyti gamybosnaujq pasauliniumastu maZiauefektyvesnes 4. Lymtaianksdiau 3.naudojandiq daugkwo.8 ? 5 t. o kartu ir darboproduktyvumq.. 510 ..rlyje paZangos letejimo stadrjE. rnokslo ir technikospaZangos 14.Britina atkreipti dernesii didelius Solou likudio svyravimus.l 0.6 0.Todel E.3 1. technologine gamybosbaze pablogejo3. Saltinis:Menkju N.3._!ll-art-+K L vidutinis prieaugiotempas. Reguliavirnasletina produktyvumo bei pajamq didejimq.I lenteles duomenys rodo. G. Valstybinio reguliavimo didejimas daZnaii5 firmq pareikalaujanaudoti maZiau efektyvius gamybos budus.Be to. pavyzdLiui. 191. pateiktas Solou likutis ir gamybos apimties padidejimas analizuotuojulaikotarpiu 1948-1985metais.4 procento. Makroekonomika.0 3. tai sumaZinovidutin[ darbuotojqpatirties lygi.1ejo"I technologines Pasitelkus Solou likutl.. Naftos kainq didejimo Suoliai(ypad 8 . Tai rodo. kaip rodo atlikti tyrirnai. 2.l4.5 1 ) I.. 14.5 pav.9 0.-P.

oo oo $ E '^ 63 a r') .+ N o @ ( o t f N o r y Y ( o snlau Jad i% 511 .

. kad ekonomikoje visuomet palaikoma darbo jegos paklausos ir pasi[los t. kad visi norintys gauti darb4 esant taln lygiui. ekonornikos nuosmukio laikotarpiu labiau padidina Solou pasikeitimai.n v e n t o r i z a c i j o s . pusiausvyra. o k u r n e n t a c i j o s i patalpq i.uZini.y.l tai prilaikymas Darbuotojq-piiluikynlut (atsarga) (laboLrr (neatleidimas i5 darbo) finnoje' darbuotojrl maZejant proclukcijos paklausai ir esanf pertekliniam personalui. kaclangi oficialioji statistika neapdiuopia ir neivertina (sumaZina) realiEi4 gamybos intensyvumo sumaZejirno kad tiksliai nustatytidarbuotojqprilaikyrno vaidmenl apimtl.. d p e r k e l i a k i 1 4d a r b 4 p a v y z d Z i u i . todel realus technikos bei intensyvurno technologijospasikeitimaiSolou likutyje yra padidinti' iunusiui veikia ir gamybos apimties rodikliq neleistinrs daZnai paklausai. Suprantama. Tai reiskia. 1. cikliniai jo svyravimai susijg su dviejq tipq paklaidomis. Tokia situacija rodo.susi<larantis sumazejimas neivertinamas.Nedarbo UZimtumosvyravimai.ru.'u.atsiZvelgiant busimali ekonomikospagyvejitn4 i padidejim4' ir produkcijospaklausos darbo Tadiau' nustatant bendr4sias darbo s4naudas. darb4 gali rasti. modelyje ekonomikavisuometyra vienamei3 darbo pasi0los -kreives taskq.. kuris lieka ne[vertintas' Gamybos apimties iu.kyrno ii pan. kurios apibfidinamos hoarding. Kiti ekonomistai Solou likudio maZejimQaiskina darbo produktyvumo jo sumaZintu vertinirnu. rodo norindiqjq dirbti skaidiauspasikeitim4. ii nelvertintos produkcijos <lyd! neimanoma.firmos savo darbuotojr'rs Sakysim. sumaZejus sumaZinimas.ro Solou likudio rySi' realausekonominiociklo teorijoje prieZastys 14. i t v a r k y m o .Tadiautokiai5vadan€rasvariaipagrista'kadanginustatyta'Jog Solou likudio pasikeitimai negali pakankamaitiksliai parodyti trurnpalaikiq technologiniqpasikeitimq poveikio.3. kriziq darbo silnaudomis Pirmoji paklaida susijusisu padidejusiomis prilaikymas' darbuotojq kaip vadinamasis metu. negu