KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

MAKROEKONOMIKA

\--' TECHN0T0GtJA .2005 KAUNAS

AT\

W)

qa-t:f@.

U D K3 3 0 . 1 ( 0 7 s . 8 ) M a2 3 9

pataisytas papildytas ir lcidimas Trcdiasis

V y r i r u t r i sS N I E S K n . \ ' a l e r i j a B A U M I L I E N E . D a l i a B E R N A I - ( J N Y T E .J r d v y g r ( ' t S U R I fN E . A l d o n a T O Z A P A V I C I E N E . V i r g i n r j r K A V A L T A U S K I E N ER e d a . KERSIENE, Aldona MARKNUSKIENE, BTone MRAZAUSK]ENE, Valentinas N n V I C K AS , V i o l c t a U K E L I E N EC i r a 2 i n aT A R T I E N EJ. u l i u s R B O N A S P . S U

VytautasSNIESKA, Jadrygai ISURIENE lvloksIiniai redaktoriai

VadovclisiSlcistas Kauno tcchnologijos universiteto leSornis noky(lq LietuvosRespublikos Svietimo rnoksloministerijos ir AukStrtjq vadoveliqleidyboskornisijos rekourenduota 200104 03 Nr. 05-99

Rcccnzavo:

VGTU prof. habil dr. Aleksandras VytautasRUTKAUSKAS KTU prof. dr. BroniusMARTINKUS

$f,rr Ivrr stBLtoTExr,
4'05ut+q9 f
sit.\!r(;tislLl,il.l ,\!i()Nl.i\lF.N'i',\S i O V . S n i e 5 k ar k t . , 2005

I

I

fift0vtLt$Kt0

ISBN9955-09-826-0
RadviliSkio rajono vieSoji biblioteka

will

000012449

TURINYS .............12 PRATARME................ . P R A T A R M E T R E C I A J A MI R P A T A I S Y T A M L E I D I M U I . . . . . . . . . . . .I.3 . ...........r4 IVADAS STUDENTAMS............... 1.

MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS ........................16 PROBLEMOS ............. MAKROEKONOMTKA AIP MOKSLAS.............................16 K l.L 1 . 1 . 1 . E k o n o m i n i s m 4 s t y m o b [ d.a . . . . . . . . .s ........16 I . 1. 2 . M a k r o e k o n o r n i ko b j e k t a s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 os . l . 1 . 3 . M a k r o e k o n o r n i kr e k o n o r n i np o 1 i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 ia e . i ...........26 1 . 1 4 . E k o n o m i k o s i s t e m ar j o s t i k s l a i . 1 . 1 . 5 . l s t o r i n e k o n o r n i k os i s t e m qa i d a. . . . . . . . ........ . . . . . . . . . . . . . . 2 9 e s r 1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI .-......33 I R E K O N O M I N EP O L I T I K A 1 . 2 . 1 . P a g r i n d i n i a n a k r o e k o n o m i k r o d i k l i a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 ri os politikostikslai,priemonds ir 1.2.2. Ekonomines problemos ..........................37 |.2.3. Ekonomikosprognozavirnas..................................... I.2.4. Klasikineir kitos svarbiausios SiLrolaikines ..........................43 ekonomikos teorijos . r I .2 . 4 L E k o n o m i k on t o k s l o a i d a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 s 1.2.4.2. Pasrindinesiiuolaikines ekonomikos .t te o ri jo s i r m e t o d o lg i a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . . . . . . . . o j

2.

NACTONALTNTU PAJAMU APSKATTA

...........63

PAGRINDINIAI 2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS RY ELEMENTAI JUTARPUSAVTO slAl .........................63 tR IR 2.2. BENDRASIS VIDAUSPRODUKTAS BENDI{ASIS ...............67 PRODUKTAS ......... NACTONALTNTS VIDAUS 2.3. KAINU LYGIOPOVEIKTS BENDROJO PRODUKTO AplMerAr ................70 VIDAUSPRODUKTO NUST'ATY]\{O 2,4. BENDROJO BUDAI .......................77 .............77 2.4.1 Gamybos . metodas 2.4.2. ISlaidq metodas .......................82 apskaitos metodas ......................86 2.4.3. Pajarnq apskaitos R 2 . 5 . S R A U T AtT F O N D A E K O N O M I K O J E . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . T PAJAMU 2.6. PAGRTNDINIAI NACTONALINTU ..............93 RODIKLIAI . ................95 E 2 . 1 . G R Y N O JE K O N O M I NG E R O V E T

3.

NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA, PASKIRSTYMAS, VARTOJIMAS ............. ......100 3.I. PREKIU PASLAUGU IR GAMYBA.GAMYBOS VEIKSNIAI GAMYBOS IR FUNKCIJA ........ OO 3.2. NACIONALINIOPRODUKTO PASKIRSTYMAS P A G A LG A M Y B O S E I K S N I U S V . . . . . . . . . . . . .I.0.2 . . . . 3 . 3 . P R E K I U R P A S L A U G U A U D O J T M A . . . . . . . . . . . . . , . . . .1 . . 9. . . . . I N .S .0 . paklausa vartojirno 3.3.l. Vartojimo ir funkcija. Ribinis
i r v i d u t i n i s o l i n k i sv a r t o t i . . . . . . . . . p . . . . . . . .1 0 9 . Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti . . . . . . . .1 5 l paklar.rsa investicijq 3 . 3 . 3 . Investicijq ir funkcla ............... l l8
) .) .2.

4.

BENDROJI PAKLAUSA IR BENDROJI PASIULA. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS .......... I25 4.1. BENDROJI PAKLAUSAIR JOSSTRUKTURA PAGRINDIN IUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVE ... I25 4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: P A K L A U S OA S P E K T A S. . . . . . . . . . . . . . . . S . .............129 4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS.MULTIPLIKATORIUS 136 A A a.a. BENDROJI PASIULA, JOSKITIMO VEIKSNIAI l4l A < PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:
4.6. P A S I U L O SA S P E K T A S . . . . . . . . . . . 1,4 6 . . POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTO IR PUSIAUSVYROSNACIONALINIO PRODUKTO SdVEIKA: NUOSMUKIO IR INFLIACIJOS TARPSNIAI .............152 T A U P Y M OP A R A D O K S A S . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .. . . .t s 5

4.1. 5.

FISKALINE POLITIKA .................I59 5 . I . V A L S T Y B E S F I S K A L I N E SP O L I T I K O SE S M E . . . . . . . . . . . . .I.5 9 .. 5 . 1 . 1 . V a l s t y b e p a j a m o sr i 5 l a i d o s s i ..............159 5 . 1 . 2 . M o k e s d i rs i1 t e m aL a f e r ok r e i v e. . . . . . . ...... . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 2 -s . 5 . 1 . 3 . V a l s t y b e b i r . r d Z elty g t i s . . . . . . . . . . . s o . . . . . . . . 1.6 4 . 5.2. VYRIAUSYBES SEKTORIAUSPOVEIKIS V A R T O J I M O T S L A I D O M S R T A U p y M U t . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.6.5 . t . . 5.2.1 Autonominiqmokesdirl . poveikisvartojimo i5laidoms taupymui ir .....166 grynqjq rrokesdiq 5 .2.2. Proporcingq poveikis v a r t o j i m o5 l a i d o m i r l a u p y m u i i s . . . . . . . . 1.6 8 .

5.3.

D I S K R E T I N EF I S K A L I N E P O L I T I K A ...........172 5 . 3 . 1 . V y r i a u s y b eis l a i d q p o v e i k ps s i a u s v y r o s S iu n a c i o n a l i n i a mr o d u k t u i p .......................172 pusiausvyros 5.3.2. Mokesdiqpoveikis nacionaliniam produktur .........................175 5.3.2.1 Autonomini4mokesiitlpoveikis . pttsiausvyros produktui ....175 nacionaliniarn 5.3.2.2. Proytorcing4 gryn4jtlmokesiitl p oveikispusi ausyvrosnacionali n iam produktui ........178 5.3.3.Vyriausybes iSlaidq mokesdiq ir poveikis bendras p u s i a u s v y r o s c i o n a l i n i a p r o d u k t u i. . . . . . . . . . . . . . . . .I.8.2 . na m . . 5.3.3.1. Vyriausybes iilaidtlir mokesiitl bendraspoveikis pusiausvyros nacionalin iatn p ro duktui, esant autonomi nei ntokesi it1sistemai 182 5.3.3.2. Vyriausybes i.{laid4ir mokesiitl bendra.s povei kispu si au svy ros nacional iniam produktu i, esant

5.4. 5.5. 5.6. 5.7. 6.

proporcngaimokesit1 istemi ............... i i s a I 84 politikos 5.3.4. Fiskalines priemoniq naudojimas 187 ............... NEDTSKRETTNE FTSKALINE POLITIKA........................... I 88 _ VISISKO UZIMTUMOBIUDZETAS FISKALINES POLTTTKOS KRITERIJS ............................ U I 90 IVERTINIMO FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO P R O B L E M O.S. . . . . . . . . . . . . . . . . .............191 UZSENIOPREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS N A C T O N A L I N I A M O D U K T U . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.9.2 . . . . . . . . . . PR .I . .

PINIGAI IR SIUOLAIKINIAI BANKAI .........199 6.1. prNrGU UNKCTJOS F ...................r99 6.2. TSTORTNE PtNtGVRATDA ........202 6.3. PTNTGU RTNKA ......20e p 6.3.1. Pinigq aklausa ...............209 pasi[la 6.3.2. Pinigq ..................219 6.3.3. Pusiausvyra pinigq rinkoje ...................224 6.4. BANKAI,JUATSIRADTMAS, FUNKCIJOS Rusys ....227 tR 6.5. ATSKIRASKOMERCINIS BANKAS BANKU srsTEMoJE .............229 ptNtcu 6.6. KOMERCTNTU BANKU STSTEMA. MULTTPLIKATORIUS ................238

7.

CENTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA ...245 IR ....245 1,1, CB, JOFUNKCIJOS VEIKLOSORGANIZAVIMAS 1 . 2 . C B I V A I R I O S S A L Y S ER J U I E NEPRTKLAUSOMYBES PROBLEMOS .................. 247 ............ - 1 I -) MONETARINE POLITIKA. JOSIGYVENDINIMO P R I N C I P A II R P R I E M O N E S. . . . . . . . . . . . . . . 255 1 A t.+, MON ETARINES POLITTKOS[GYVENDINIMAS 261
MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJOIR ILGOJO

LAIKOTARPIU RINKOS REGULTAVTMAS ............. ......... 269 1.5.1 Pinigqrinkosreguliavimo . rnechanizmas
7 .5.2. trumpuoju laikotarpiu Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilgr.roju laikotarpiu 269

1.6. ].1. 8.

273 MONETARINEPOLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMTKA ........275 MONETARINES FISKALINES IR POLITIKOS povElKls tRJU DERINTMAS ......... ..............278

MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE ......284 8.1. PREKTU RINKArR rS KRETVE ................. .....284 8.I.1. lnvesticijospal[kanq ir norna ................................. 285 8.1.2. lnvesticijqpaklausos kreive.......... .......286 8.1.3. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausa: kreive.......287 IS 8.2. PTNIGU RINKAtR LM KRETVE ....................294 8.3. PUSTAUSVYRA PREKTU PTNTGU rR RTNKOSE ...............298 pOLtTtKOS pOVEtKtS 8.4. MONETARTNES ...........................299 politikos 8.4.1. Stiprus skatinandiosios monetarines poveikis .....300 8.4.2. Silnnas skatinandiosios monetarinds oolitikos poveiki...................... s . . . .3 0 1 . 8 . 5 SKATINANdIOJIFISKALINEPOLITIKA IR T S S T U M T M A.S. . . . . . . . . . . . . . . . ............303 politikos 8.5.l. Skatinandiosios frskalinds poveikis lS kreivei ........303 8.5.2. Stiprus silpnas politikos poveikis ir fiskalines 305 .......... 8.6. FISKALINEPOLITIKA,MONETAzuNE POLITIKA IR

Srqeolrlru DERrNys
8 . 6 . 1 Fiskalinespolitikos rnultiplikatoriaus

..........306

priklausomybd monetarinds nuo reakcijos................ 306

8 . 6 . 2 Monetarinds fiskalines ir oolitikosderinvs............... 308

8.7. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMAS STABILIZAVTMO POLITIKOJE 9.

.....................309

MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA ...312 9.1. MAKROEKONOMIKOS PAKLAUSOS KREIVEKAINU, NACIONALTNTO PRODUKTO tR PALUKANU NORMOS DERTNYS ..................313 9,2. DARBORINKA IR BENDRoSIoS PASIOLOS KREIVE...3I6 pe _ 9.3. MAKROEKONOMIKoSsIUI-os REIVE K KAINU,NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO ERINYS D ..............320 9.4. MONETAzuNES FTSKALTNES tR POLITTKOS ITAKA BENDRAJAIPAKLAUSAI.EKI-EKTINE pnstUt-osKREIvE BENDRoSIoS ...............321 9.5. DARBo uZrrrorEsrts DARBo RINKoJE........................326 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS

pASrULos rrESE. KAINU DARBo rR uZlrorssero

P R I S T D E R T N I M.A.S. . . . . . . . .............327 9,7. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOS PUSTAUSVYROS MODELIS. KATNU, NACIONALINIO PRODUKTO UZIMTUMO IR PRISIDEzuNIMAS .......... .............329 9.8. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS, NAUDOJANT MDS-AS t R t s - L MK R E I V E S .....................331 9,9. BENDROSIOSMAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIOPRAKTINIS N A U D O J I M A.S. . . . . . . . . . . . . . ..............335

1 0 . EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA .................................342
10.1. EKONOMTNTO AUGIMOTEORTJOS ESME......................342 | 0.2. EKONOMINTO AUGIMOKLASTFIKACTJA .......................345 r0.3. EKONOMINTO AUGTMO VEIKSNIAIlR JU POVEIKIO AUGIMUICHARAKTERISTIKA .....................347 10.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMOMODELIAIIR JU IRAKTTNn RElr<Sup ...........348 10.4.1.Teorinis ekonominio augirno rnodelis tobulosios konkurencijos sqlygornis ......................350 10.4.2. Teoriniai ekonominio augirno rnodeliai netobulosios konkurencijos s4lygomis ......................358 10.5. EKONOMINIS AUGIMASIR EKONOMINES RAIDOS C T K L T S K U M A.S. . . . . . . . . . . . . .............371

1l.

NEDARBAS .........................:.......................j... ....377 I I . I , N E D A R B A S I R J O P R I E Z A S T Y SN A T U I I . A L U S I S . N E D A R B OL Y G r S ......................378 j 1 1 . 1 . 1 .D a r b o e g o si r n e d a r b s q v o k o s o ...........378 p 1 1 . 12 . N e d a r b o r i e Z a s t y s . . . . . . . . . .8 7 3 I 1 . 1 . 3 . N e d a r b oi p a i .N a t f i r a l u s in e d a r b oy g i s . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 7 t s l | | . 2 . N E D A R B OP A S E K M E S R N U O S T O L T A.T. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 2 I . I I . 3 . N E D A R B A SR U Z I M T U M OR E G U L I A V ] M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 6 | 1. 4 . P A G R T N D I N T A I E D A R B O R O D t K L t A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 1 2 N . 11.4.L Nedarbotrukrne ..............412 | 1 . 4 . 2 . N c d a r b a t a r pa t s k i r q e n . r o g r a l i ng r lu p i q . . . . . . . . . . .4.l.4 s d i .

12. INFLIACIJA ............... ......................,il8 t 2 . 1 . I N F L T A C I J A ,O SF O R M O S R T E M P A I . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 .1 8. . . . J r . .. l 2 . l . I . l n f l i a c i j ot u r i n y s s .............118 1 2 . 1 . 2 . l n f l i a c i j o sb r m o s i . . . . . . . . . 4.2 0 . 12.1.3. lnfliacijosnatavimo hdai........... r b .......422 pR t2.2. TNFLTACIJOS IEZASTYS............... ............424 1 2 . 2 . . B e n d r o s i op a k l a r " r ss u k e l t an f l i a c r j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 1 1 os s i . I 2.2.1.1. Pinig4pa.siltlakaip infliacijos scllygu...... 426 12.2.1.2, L/alstybis biudieto de/icitasir i(liacija . . . . .. . . 4 3 0 12.2.1.3. Infliacinis nrckestis senf ir oraias . . . .....,130 ( 1 2 . 2 . 2 . B e n d r o s i op a s i I l o s k a 5 t q i)n f l i a c i j a. . . . . . . . . . . ........ . .,.1 3 3 s I 2.2.2.l. Pasiulossutrikimuiir inJl iacija ...............,13,1 12.2.2.2. Darbo uintoke,stis kait4 infliaciju . ......436 ir 1 2 . 2 . 2 . 3 .I n f l i a c i j o su k e s i i a i l .............137 1 2 , 3 . I N F L I A C I J AI R N E D A R B A S .F I L I P S OK R E I V E . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 8 1 2 . 3 . . D a r b ou Z r n o k e s t iis ,f l i a c i j a r n e d a r b a s. . . . . . . . . . . . .4.3 . 1 n i . . .9 1 2 . 3 . 2 . T r r . r m p o jl o i k o t a r p i F i l i p s ok r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 , 1 1 a o 1 2 . 3 . 3 . I i g o j ol a i k o t a r p iF i l i p s o r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 4 3 o k 12.3.4. Racionaliqjq lnkesdiq teorijair nedarbop inlliacijos roblerna ........445 1 2 . 4 . E K O N O M I N E St R S O C I A L I N E S N F L I A C I J O S I PASEKMES ............448 1 2 . 4 . 1 . N r . u r , a t y t o sl l i a c l o sp a s e k m e s in ..........449 12.4.I.l. Nuntatytainfliacija ir realioji palukutrtl norma . .. ... 119 I 2 . 4 . .2 . N u m a t y t o is f li a c i j s k a i t a i . . . . . . . . . . . . . . . . 4.5.1 l n o . . . 1 2 . 4 . 2 . N e t i k e t o sn f l i a c i j o s a s e k r n e s i p ............452 12.5, INFLIACIJOS AZINIMOBUDAI M ................454 1 2 . 5 . 1 .P a j a m qn d e k s a v i m a s i ..... 55 4

..........456 k 12.5.2. lnfliacijos ontrole .....457 12.5.3. Antiinlliacinepolitika 12.5.3.1. Bendrosiospaklau,sos meiinimas ir io p a c l a r i n i a i - . . . . . . .......... . . .....457 p p . .2 I 2 .5 .3 .2 . A n t i i n fila c i n e a si u l o s o l i t i k a . . . . . . . . . . . . .4.6. 13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA

..................46s

FTKSUOTAS PLAUKIOJANTIS rR r3.r. vAlruru RTNKA. .....465 ............ vAlruros KURSAS ............469 BALANSAS t3.2. MOKEJTMU VALTUTOS KURSAS ...................473 13.3. REALUSTS 13.4. MOKEIMU BALANSO ELEMENTU KrrrMAS ................474 1 3 . 5 . V T D T NR I S O R I N E U S I A U S V Y R.A. . . . . . .......... . . . . . . . . . . . . . . 4 7 6 E P . PASILTLA, 13.6. MOKEJIMU BALANSAS, PINIGU IR PRISIDERINIMAS. MONETARINE FISKALINE KURSUI...478 POLITIKA,ESANTFIKSUOTAM VALIUTOS PASEKMES TRUMPUOJU, 13.1. DEVALVACIJOS LAIKOTARPIU ..................48I VIDUTINIUOJU ILGUOJU IR IR I3.8. PERKAMOSIOS CALIOSPARITETAS SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANEIAJAM ...................484 VALIUTOS KURSUT I3.9. MONETAzuNE FISKALINE IR POLITIKA, ESANT VALIUTOS KURSUI....................487 PLAUKIOJANCIAJAM EKONOMIKOS MODELIS ............489 I3.IO.MAZOSATVIROSIOS MODELIS.........495 13.1 DIDELES I. ATVIROSIOS EKONOMIKOS 14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA .................499 14.1. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSAIR REALIOJI pA BENDROJT SruLA ..................499 .................... 503 14.2. REALAUS EKONOMINTO MODELTS CTKLO poveikis politikos realaus ekonouinio I4.2.1. Fiskalines ....................505 c i k l o o d e l y j.e . . . . . . . . . . . . . . . . m . gamybos 14.2.2.Technikos technologiniq bei pasikeitirnq poveikis ciklo realaus ekonominio .....506 modelyje 14.3. REALAUSEKONOM]NIO CIKLO TEORIJOS pAGRtNDtNlAt 507 DISKUSTJU OBJEKTAT ............................ gamybos pasikeitirnr,i 14.3.1. Svarbir4 technologiniq realaus ekonominio cikloteorijoje .............507 vaidmuo prieZastys 14.3.2. Nedarbo realaus ciklo ekonominio ......512 teoriioie

wrr,:?.!t:3f1?.t.:"

.rcr-

realaus ekonominio vaidrnuo 14.3.3. Pinigqneutralumo ..................514 c i k l ot e o r i j o j e realaus ir 14.3.4. Darbo uZmokesdio kainq lankstutnas . . . . . . . . . . . . . . .5 . .5 .1 . e k o n o r n i n ic i k l o t e o n l o j e o 14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS .............515 PROCESAS

t5. TARPTAUTINBPREKYBA IR PRBKYBOS ......................s17 POLITIKA
I 5 .l . P .1 . P A L Y G I N A M A S I S R A N A S U M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . .7. . . . . . . . . d e I 5 .l . l . P a l y g i n a m o jp r a n a i u m o e s n i o s m e. . . . . . . . . . . . . . . . 5.1.7 o pranaiumopasekmes ....521 15.1.2. Palyginamojo prana5umo principotaikymas i5.1.3. Palyginamojo p ................522 n daugiau eidviems rek€ms prana5umas skirtingosantyki<.r del 15.1.4. Palyginamasis ....523 tarp gamybos veiksniq

523 VIDUJE.................... PREKYBA SAKOS TARPTAUTINE 525 .................... PREKYBOS STRUKTURA l 5 . 3 . TARPTAUTINES pob0dis ............525 prekybos 15.3.1.Tarptautines prekine 528 prekybos strukttua .................. | 5.3.2. Tarptautines prekybos pob[disir prekine 15.3.3.Lietuvos uZsienio .....530 strukt[ra PREKYBOS NAUDAIR ZALA .............53I 1 5 . 4 . TARPTAUTINES FORMOS POLITIKOS PREKYBOS 1 5 . 5 . TARPTAUTINES ............532 .S IRPRTEMONE............. 532 prekybos politikos formos................... I 5.5. Tarptautinds 1. politikos prierlonds 534 prekybos .............. 15.5.2. Tarptautines kainaiir gamybos 15.5.2.L Muitopoveikis
l ).1.

apimiiai nuostoliai)

. . . . . . . .5 3 4 . ......535 .....537

15.5.2.2. Visuomeniniai muittykaitai (gerovds I5.5.2.3.Mu i t4 naudojimq p ateisi na ntys
argumentai

politikos priernones 539 ...... prekybos 15.5.3.Kitostarptautines TARPTAUTINES I5.6. NAUJOS TENDENCIJOS ........,,512 PREKYBOS POLITIKOJE 16. TARPTAUTINE PINIGU SISTEMA IR TARPTAUTINIAI FINANSAI KURSU REZIMAI 16.1. VALTUTU . t 6 . 2 . A U K S O T A N D A R T A.S. . . . . . . . . . . . S veikimo s4lygos 16.2.1.Auksostandarto .......545 .... s4s ....................545 545 .........

l0

balanso reguliavimas aukso esant 16.2.2.Mokejimq .........................547 standartui ........................549 standarto veikimo 16.2.3. Aukso ivertinimas VALTUTU KURSAI.DOLERIO t6.3. FIKSUOTT ..............550 STANDARTA.............. S .........553 VALIUTUKURSAT t6.4. PLAUKTOJANTYS imo | 6.4.l. PlaLrkioj andiq valiutrl kursqpanaudoj problemos ........................553 555 antys valiutq kursai.............. 16.4.2. Reguliuoj plaukioj arnai VALIUTU KURSU I6.5. FIKSUOTU PLAUKIOJANCIU IR I U N A UD O JM O P R A N A SM A I I R T R U K U M A I. . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 5 6 ...........559 POLITIKOS KOORDINAVIMAS 16,6. TARPTAUTINES r7. BESTVYSTANdTU sailq PROBLEMOS PASAULIO ..........s67 EKONOMIKOJE B 1 7 . 1 . N E L y C y B Et R J O S U S T A T Y M O U D A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 6 7 N IR I].2, TURTINGOS EKONOMSKAIATSILIKUSIOS .....................s70 SALYS 1"7 BESTVYSTANCTU .3. sALrU EKONOMTNTO ..,.........577 V Y S T Y M O S I P A T U M A T. . . . . . . . . . . . . . . . . Y . ...........583 11.4. VALSTYBES VAIDMUO 11.5. BESTVYSTANCTU KELTAT ..............s8s sALrUVYSTYMOST pajamas i5 17.5.1.Ekonomikos vystymas, naudojant pirminiq produktq ..................586 eksporto vystymuisi ..................590 17 .5.2. Industrializacijos Salies itaka 17.5.3.Skolinimasis ir vystymasis ...................594 11.5.4. Pagalba atsilikusioms Salims .......... ......601 problemos l7 .5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo ................ 602 PAGRINDINIAI SUTRUMPINIMAI..... PAGRTNDTNTV TERMTNU ZODYNAS ......... LITBRATITRA ............ ...................605 .........610 ..........63s

dr. ll skyriq . Nuo penktojo iki de5imtojoskyriq apibudinarnas fiskalines ir monetarinds politikos vaidrnuo skatinant ekonomikos augim4.2ir 6 skyrius. skyriq prof. Vakarq Europos bei Lietuvos universiteltl ekonomistr.PRATARME Vadovelio sandar4nuleme tapE klasikiniais skyriai makroekonomikos. dekanui prof. dr. dr. Vytautas Snie5ka. dr. dr.Baigiamojoje dalyje .rs. dr. 12 skyrir4. 10 dr. dr. Dalia Bematonytd. skyriq. bet ir tiksliau nustatyti ekonominiq dydZiq tarpusaviopriklausomybg.doc. Jadvyga Ciburieneir doc.doc. ir l7 skyrius. [taka makroekonominiams Vadoveli para5e Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos bei Tarptautinds ekonomikos ir prekybos katedrq destytojai: pratarmg. nacionalinio produkto apskaita. V a l e n t i n a N a v i c k a s : 5 i r s f l l6 skyrius .5 skyriq .d o c . Vytautas Snie5ka.doc. Sis vadovdlis visq pirma skirtaS auk5tqjq mokyklq studenrams. Violeta Pukeliend. kad Lietuvos skaitytojui bfitq lengviau susigaudytigausiojeuZsienioliteratfiroje. Pirmieji keturi vadovelio skyriai supaZindina su makroekonornikos pagrindais. dr. Toddl neatsitiktinairnakroekonomika yra tapusi klasikine ekonornislq ir vadybininkq Siuolaikiniqruo5imoprogramqdalimi.I skyriq . grafine ir matematine forma.prof.d r . habil. Kad nagrinejarnoji medZiaga bttq lengviau suvokiama. J a d v y g a i b u r i e n e i r d o c .prof. pagrindines s4vokos pateikiarnosir anglq kalba.lektord Aldona Markauskiene. Virginrja Kavaliauskiene. kuri [eina 1 daugelio JAV. habil.doc. l 4 s k y r i q .9 skyriq . studijuojantiems ekonomikos bei vadybos dalykr. Aldona Juozapavidiene.l vadybininkq rengimo programq.MakroekonomikosZinojinras bei ne tik padeda susiformuoti teising4 pilieting pozicij6 bet ir yra naudingas bandant nuspeti ekonomikos ateit[. dr. ji pateikta verbaline. Teisingas bendros ukio situacijos vertinimas daZnai padeda iSvengti brangiai kainuojandiq verslo valdyn-ro klaidq. Tekste parySkinami ekonorniniq kategorijq apibreZimai.lektore Valerija Baurniliene. tl . Tai leidZia ne tik geriau suprasti ivairias ekonomikos teorijos i5rai5kos galimybes. JuliusUrbonas.nuo tryliktojo iki septynioliktojo skyriq skaitytojas supaZindinamas tarptautinesprekybos su modeliams. GraZina Startiene. 3 ir 4 . dr.l3 skyriq .lektore Bron€ Mrazauskiene. makroekonominiais rodikliais. Jadvyga Ciburiene. d r .doc.doc. UZ vertingaspastabas autoriai dekoja recenzentams: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Finansq katedros vedejui. Vienuoliktajarne ir dvyliktajame skyriuose aptariami nedarbobei infliacijos mechanizmai.lektordReda 7 8 Ker5iene. gamyba ir pusiausvyros produkto modeliu.

jo sturdijosleidZia geriau suvokti pasaulio sistem4 ir tvarkq jos principus. Zinios lemia darbo naSumo.. mokesdiq rnokejimo ir pan. kad gerai suvoktas makroekonomikosstudijq kursassvarbuskeliais poZi[riais: . konkurencingumo ir pletros kitimo spart4. Dabartiniu laikotarpir. pataisyti pastebeti netikslurnai. kalbos redaktorei Danutei Bartulienei.kaip mai.. Zmoniq.Aleksandrui Vytautui RLrtkauskui. kuriame analizuojarnavisuomends fikine veikla. dr.. KTU Tarptautines ekonomikos ir prekybos katedros laborantei Juratei Iftipaitei. Vadov6lio ankstesnieji leidimai buvo pladiai naudojami Lietuvos universitetuose makroekonominiq Ziniq studijose. taupymo.veikiandiusveiksnius. lvairios visuomenines apklausos nuomonds rodo. ZmoniLl NuoSirdZiai dekojame leidyklos .Makroekonornika" buvo ivertintas paskatinarnEj premij a.r atsirado glaudesnisryiys tarp verslo ir mokslo. km.Makroekonomika" leidime yra atnaujinti faktiniai duomenys.) ir jq poveiki ekonomikosvystymuisi konkrediame Salies verslo ciklo etape. Autorrar PRATARM E TRECIAJAM PATAISYTAM LEIDIMUI Trediajame pataisytameir papildytame vadovdlyje. tiek pagal realqfi bendrEjI vidaus produkt4 tenkant[ vienarn gyventojui) pastaraisiais I J .65 tlkst.skatinastudentus kitus besinaudojandius ir vadoveliu domdtisanalizuojamomis problemomisir kelia naujr4 klausirnq.svarbiausiq ekonomikos principq Zinojimas ir taikymas iernia ir racionalesniq ekonomikospolitikos tikslq kelim4 ir vykdymE. Ar. . visq lygiq darbuotojqkvalifikacijos svarba.jis lgalina geriau suvokti lkineje veikloje nuolat priimamus ivairius sprendimus(vartojimo. 2003 m.5 mln.Technologija" vedejai Danutei VienaZindienei. Ekonominiq Ziniq gavimas ir panaudojimas yra svarbus Salies ekonominiam konkurencingumui pasauliniu mastu. todel padidejo i5silavinirno. Lietuva . kv. a Makroekonornikos mokslas. lemianti progresyvrl Salies vystym4si.a aLvia ekonomika (tiek pagal gyventojq skaidiq 3. padejodaugelio Si telalni iSleisti pastangos. Sioskatedrosmetodinio kabinetovedeiaiRaimondaiPauraitei. Kauno technologijosuniversitetoVadybos katedrosprof. . tiek pagal teritorijos plotS . Broniui Martinkui.. Lietuvos auk5tojo rnokslo vadoveliq konkurse vadovelis.rtoriai dekoja vadovdlio tekstq paruo5usiomsir sumaketavuslonts: KTU Ekonornikos katedros laborantei Manjai Vaitkevidienei. yra ypad svarbus.

Praktika rodo. uZsienio prekybos politikoje..6 proc...rsijusios ekonominiq Zinirl su ir praktiniu taikymu.Vadyba". Daiznai si[lomi makroekonomikos metodai remiasi Ziniomis.rose bei isisavintqmedZiag4 igytus ig[dZius. Vadovelio autoriai analizuojamus klausimus siekia pateikti problemiSkai.tiesiogiai sr. kad ekonomines Zinios yra labai svarbios tiek kiekvienarn piliediui. kuriuos turi Zinoti iSsilavinps Zmogus. i5rySkinirnais. analizuojantSaliesekonominEraid4 tiek tiek atsakingarn Salies irnonesvadovui.priimant svarbius sprendimusmokesdiq. .kaip . logiSka.kai pradZioje analizuojama bendri makroekonornikoskaip rnokslo klausirnai. kad pateikiama rnedZiaga b0tq moksli5kai pagrista. pareigunui.valstybdsiSlaidq.yirnu Plediantis demokratiniarns procesams ir dalyvaujant ivairiq lygir'l rinkimuose kiekvienas pilietiSkai m4stantis rinkejas turetq analizuoti kandidato ekonornines paZi[ras ir situacijq Salyje (siIlomus pakeitirnus mokesdir.ypad spardiais. . Nagrinejami klausimai ir realios situacijospateikiamosatsiZvelgiant skaitytojojau pasiektqZiniq lyg1 i bei kituose studijq dalykr. priimandiamgamybinius sprendimus. v6liau supaprastinta uZdaros ekonomikossistemair galiausiaipereinamaprie atviros ekonomikos modelio. vaizdi ir aiSki. tokiuose kaip maternatika.. ir statistika".6.tarptautines prekybos ir investicijq augimas . pabraukimais. . nurodo realiq situacrjq pavyzdliq.l istatymuose.Makroekonomika"yra integruotasi aukStojomokslo studrjq programq. Ekonorninds pletros varomoji jega Salyje ir jos pasekmds.vadyba. strukt[rizavimu) siekiama atkreipti demesl i analizuojamq problerrrq ar procesllesmE. Salies uZsienio prekybos politikos.veiksniusar strukt[ras. metaispasizymejo netgi vienaisdidZiausiq EuroposSqjungoje.Ekonornine Vadovelio destymo struktfira pasiZymi logiSkr"rmu. Vadovelio grafiniais teksto pateikirno sprendimais (skirtingais Sriftais. Jame analizuojarnamedZiaga gerai dera su tokiais gretirnais dalykais.. Vadovelyje analizuojami makroekonomikos klausirnai.... [sigr.9.). ekonorninioaugimo tempais (2002 rn. valstybes biudZeto deficito kitimo kryptyse). igytomis ankstesniq disciplinq modeliuose. Redaktoriai IVADAS STUDENTAMS Vadovelis . l4 . 2003 rn. mikroekonornika. infliacijos ar nedarbo politikoje. dalykiSka.Ekonornikos studrjqivadas".numeravirnu.Mikroekonomika". Autoriai sieke.6 proc.

kad tiek teorijoje.Salia tradiciniq maten-ratinir-1 santrumpqvartojami ekonornikos anaiizq.pateikiami kartojimo klausimai. Krygos pabaigoje pateikiamas vadovelyje apib[dintq pagrindiniq tenninq Zodynas. patobulintas kalbos stilius. iSskiriamos pagrindinds s4vokos. Kartojimo klausimai . palengvinantys kintamiSqsqrySiq pagrindiniai sutrumpinimai. tiek Analizr"rojamasknygoje situacijas visuornet galirna ir reikia susieti su naujienomis.skelbiamomisperiodikoje. kokie nauji dalykai buvo anaiizuojamiskyriuje. Pagrindiniai sutrumpinimai pateikiarni vadovelyje lygtyse ir paveiksluose.padeti studentarns dalykq. Knygoje suvienodinta su vadoveliu visq skyriq pateikirno struktura: i5d6stoma tema. ir pasikartotinelsisavintq jis rnokslas. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama pagrindiniq sEvokq s4ra5as. Savaranki5kas galimybes.kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiarla gali pats lvertinti suvokitno laipsnl klausimai pakartojirnui. todel kiekviename skyriuje ideti kartojirno studijas palengvinapagerintossavaranki5kodarbo klausimai.geriau suvokti makroekonomikos Vadovelio tikslas .tuomet studentas pateiktoskurso daliesklausimE.Skaitytolas Makroekonomikanera sausas praklikoje nuolat kyla ivairios diskusijos. Sekmingq studijq ir norimq pasiektirezultatql Redaktoriai . Tai sudaro galimybg atkreipti demes[ [ tai. pamatys. Knygos autoriai sieke sudaryti galimybg pagerinti ir studento savaranki5kodarbo rezultatus. nuolat tobuleja.

ekonomikos rnokslo saka. MAKROEKONOMIKA KAIP]\{OKSLAS Ekonomikos mokslas .-motsliniq s4vokq formavimo. t6 .iju.. principais.I.teorija. Mokslines Zinios issaugomosir perteikiamos. vartojant ta'r trkr4 terminologiiq (sqvokas. Ekonomikos mokslq galirna palyginti su galingu rleclZir_r. teorijas.rinru. i'azinimo procese ne tik papildomosbei patikslinamos visuotinaipripaZintos ekonornines zinios. tai ekono'riniq ziniq srstema. 1 . Makroekonornika . sqlygodarnos ekonomikos mokslo vystymEsi. sirntrnediais zukauptos ir kritiskai ivertintos mokslines Zinios sudaro ekonomikos 'roksro pagrindq.r. E k o n o m i n i sm q s t y m ob l d a s Makroekonomika turi ne tik savo tyrimo objekt4 bet ir anarizes metodE. sukurtaper mokslinq v. Ekonornikos teorija parodo Saliesuki veikiandiq veiksniq s4verkq. Tik i5analizavusatskirq veiksniq veikimq fonnuojama ir vykcroma folitika.makroekonomikos stabilurnas ir eiektyvLrs ekonominis augimas. sistemizauirno.ru.sios dvi to patiesdalyko dalys veikia viena kitq.hipotezes.sufbmuluojanras teoriikai ir pakankamai tiksliai apibreZiamas.(hypothesis)paZinimobfidas.tai jau susiformavusios ir tik besiformuojandios ekonomikossrovesbei mokyklos. Jos analizavoarba dabar nagrineja lvairias ekonornikos problernas. re'rdamasis 'rokslinio "p.Tai isankstinis reiikiniq sEveikos apibudinimas. clesnius) bei logika. 1 . Atskirq veiksniq sqveikos pobfidi atskrei<JZia sios pagrindinesekonomikossqvokos:hipoteze.1. 1 .tutego.bet ir atsirandavisiSkainaujq teorijq. To<1el ekonomikos mokslas pletojasi. _ Hipotez. Kita vertus.d. rlahnai tais padiais klausimais laikosi skirtingq ir netgi priesingq paziurq ieskodarnos silpnqiq oponentlr sukurtq teoriiq ypatybiq.Iai palinrine veikla.teorijas. kurios pagrindinis tikslas . ktrrio stambios Sakos ir veslus vainikas . Ekono'rikos Ziniq kaupirnasreikalaujaiq apibendrinirno.eiklq. desnis. MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS PROBLEMOS I. kad ji burq galima patikrinti praktiniais duomenirnis. tirianti bendrqjrl ekonomikosveiklq rodanti ekonomikoskaip visumosfunkcionavima. kurios tikslas _ ekonorniniq ziniq isigiji'ras.

kiekybinio sEveikos DaZniausiai irodymo nepakanka lai ncti'ilti spejirnai.6 Ekonornikos paZinirnas. Jos patikrinantos. teorijos vystyrnqsiskatinakeletas moksliniq ekonomikos Bendraurokslinds nagrindjamqSiostetnos2. Bendrasis ekonomikos paZinimo lygis (conirnonlevel of tai pats bendriausilrs ir economic knowledge) retttiantis pavir5utini5kas rei5kiniqaiSkinirnas. Empirinis ekonomikos paZinimo lygis (ernpiric level ol' economic knowlidge) . Mokslini ekonomikos paZinim4 srdygoja rnokslin€s tcorijos. ekonorniniq lygiai: bendrasis.tikrovesreiSkiniqai5kinimas.tai susisteminti ir apibcndrinli ekonominiaifaktai.lai silvoka. remiantis loginilris samprotavimais. skirstornos i bendrqsias ekonomines.tai esrnirtis.ra).rnenkaipagr[stifaktq aiSkinirnu. Aukitesnisabstrakcijos Ekonominis d€snis (law of econotriic). abstrakdia logine forma (rnokslinitl teiginiq sislen. teorijos krypdir. geriau paai5kinanditl tikroves faktus. vadinamas sisteminiu knowledge). Tai surinkus ekonomikoskitimo dr. taikom4sias ir bendramokslines. remiantis Teorija (theory). yra laipsnis ekonominiai desniai.4 skyriuje. pastovus. empirini ir rnokslini objektopaZinimolygi. leidZiapatikslinti ekonotnikos teorij4 arba jos visi5kai atsisakyti ir sukurti naujq.rornenis. yra tarpusavio sqveika akivaizdi. Mokslinis ekonomikos paZinimo lygis (scientitlclevel of tai ekonominitl procestl economic knowledge) ir desningurnq atskleidimas prognozavirnas. { \ BIBL!OTEKAI VIESOJI nnovnrsxro I T7 . Ekonon-rikoje hipotezes fonnuojarnos. ekonorniniqprocesq savybesbei teori5kai apibendrinanti bruoZus. pasikartojantis procesq ry5ys. Siuo atvejukiekybinereiSkiniq Ekonomin0 kategorija (economiccategory). empirinis ir l5skirianrikeli ekonomikospaZinirno mokslinis. ekonomikos bendromisZiniornisbei praktika. econotnic ekonomikospaZinimu (systematic Ekonominio paZinimo sistema apima tyrimo objektrl ir metodll. \ $ tt- \ k. iS tam tikrq pradiniq duomenr4. apirnantis vistts ekononrrniq procesrl paZinirno lygtus.

Bendroji pusiausvyra(comrnonequilibriurn) tai tecl. tenkinantis visq visuotnenq.rsvyrandra pastovi. kad visos visuomends maslu gaunamosproporcijos tarp garnybosir vartojirno. i5tekliq ir jq panaLrdojimo.tai pasirinkimas. kad: I ) bendrojipusiausvyra rinkossistemoje visuornet egzistuoja. l8 . Realioji pusiausvyra (real equilibrium) . tai pasirinkimo problernos sprendirno bldas.realausgyvenimo abstrakcijqrezultatas.equilibriurn) tai ekonomikos bukle.jo iivad4 kad pagrindinisrinkos sistemos bruoZas pusiausvyra.ine pusiausvyrakaip vieninga tarpusavyje susijusi sisterna. Rinkossistema analizuojama kaip dinarninis procesas. ir ir Makroekonomikos pusiausvyra. esant netobulajai konkurenciiai. yra Pusiausvyra(E . Rinkos sisternos pusiar. Remiantis abstrakcijos metodu. i5skiriami Sie pr"rsiausvyros lygiai: d a l i n e . 2) pradiniai ekonominessisternosduomenys. apirnanti visus rinkos procesus.bet kLrriosvalstybes ekonomikos teorijos ir ekonomindspolitikos esmineproblerna.reik5mingi pokydiai pakeidia pusiausvyroskainq lygi. paklausos pasiulos pan. e n d r o jb e i r e a l i o j ip u s i a u s v y r a . kai rinkos jegos atsveriaviena kitq ir nekyla tendencij14 kurierns nors procesalrs keistis.tai laktiSkai rinkoje nusistovinti pusiausvyra. Matematiniqrnetodqnaudojimasekonomikojeleido irodytr. . b i Dalin€ pusiausvyra(partialequilibriLrm) tai pusiausvyra individualiose prekiqrinkose.Ekonomikosmokslas.tai ekononrinis idealas. i r s i s t e m a p e r e i n u i n u u . Subalansuotumas reiSkia. nuejgsilgE vystymosikeli4 prie. NeZyrnhs sistentos elementq pokydiai netrukdo sistemai gr[Zti i pradinp busenE.Tuomet ribotq gamybosistekliq panaudojimas prekiq ir paslaugrl gamyboje bei jq pasiskirstymas tarp atskirq visuomend:s narirl yra subalansuotas.j 1 1 pusiausvyros busenE.rsidaranti veikiant laisvosioskonkurencijosdesniui.tai pusiausvyros kaina. kita vertus. 3) iSorinio ekonomines sistemos veiksnio iSnykimas s4lygoja pusiausvyros sr. sr.rsidarymq. 4) pusiausvyros b[sena kartu yra ir optimali garnybos.tenkinantisvis4 Pusiausvyramakroekonotnikoje visuomenE.vartojimo ir naudojirnoblsena.

': . kai suformuluojama hipotez6.leidZiaatsiribotinuo neesminiq veiksniqir iSsiaiSkinti principinius ekonominius ry5ius. Indukcija (induction) . [vertina alternatyvas. Supaprastinimai. . Politikai.r t e n ti n d u k c i n i s m q s t y r ) l i . kuriarneatskiri faktai.1 pav.rdas dedukcija. : ekonomini elgesi) .aiSkinandiaekonoruinio elgesio elementus.' EKONOM.ro budas. ' . l9 .:: ' TEORIJOS (Ekonominiam elgesio mbdeliuisukurti naudojami faktai) . Atvirk5diasindukcijai loginio sarnprotavimo yra br. Dedukcija (deduction).IKOS POLITIKA (Politikosformav[muipasitelkiamos teoiij os.ant faktus. analizuojamiir panaudojami fonnuojantekonominioelgesio teorijtl. apibudinantyskonkredi4 ekonornikosproblern4 apibendrinami. 1.. rp a s i r e i S k i a t l i e k i r n t s o c i o l o g i n i t r s s a tyrimusbei apklausas. rodo ryS[tarp faktr4. Tai iSvadq gavirnas i5 prielaidLl pagal loginirrs ddsniusir taisykles.rmus tarp Saliesgyventojq kaip vartotojq. Toks faktq kaupirnas ir teorijos sukfirirnasjuos apibendrinus vadinamas indukcrja.1 pav. Faktq.' yeikiandios 1. tarp garninamqprekiq ir pan.Makroekonomika pasitelkiama priimant ekonornin€s politikos sprendimus.Duomenys. efektil. Ziniosyra apiber.teorijrlir politikoss4veika Ekonomineje analizejepladiai pasitelkiami ivairus supaprastinimni: nekreipiama ddmesio i skirtr.loginio sarnprotavirr. B t .formuoja ekonominp politik4 nurodo jos tikslus. susijQsu konkre[ia ekonolnine problema) . arba ekonominiaimodeliai. teorijosir politikos. remdamiesi makroekonomika.loginio samprotavirnobIdas. kuri tikrinama analizuo. daugybeslvairiausiq irnonir4. .'i l :FAKTAI (tiskiriamiir analizuojami faktai.rdrinamos.

Grafiniuiliustravimu. apib[dinanti konkrediq veiksniq poveikl ekonornikai.Jr rei5kia. vartotojq poreikiai bei kiti vartojimEveikiantys veiksniai nesikeidia.supaprarstinta teorija. ISoriniai veiksniai. Lentele.kai pajarnos. Zinoma.. Ekonominiai rnodeliaisudaromiivairiornisfomrornis: | .los paklausoskiekiui.. 3. 4. (egzogeniniai) ISoriniai veiksniai.o kinta tik modelyje pasirenkamikintarnieji. lSoriniai veiksniai MODETIS Vidiniai veiksniai 1. Supaprastinin. ISoriniq vidiniq veiksniqsqry5is ir Modeliai yra paprasdiau sr"rvokiarni negu reali tikrove. PavyzdZiui. kaip parodyta | . kaip i3oriniai veiksniai veikia vidinir.kitiems veiksniams nekintant.2 pav.praleidus"svarbias analizuojamoprocesc) charakteristikas.raZija du kartus. kad prekes kaina yra atvirk5diai prclporcinga. L Z o d i n i ua p i b [ d i n i m u .Toddl ekonorninis modeliavirnasreikalaujaatidumo ir logikos.ras tai bet kurio rnodelio sudaryrno principas. tik madoskryptis.kad kiti veiksniai yra pastovus. Matematine iSrai5ka. Pateiksime visq rnodeliqfonnr-1 pavyzdZius.sr-rsidaro padiame o modelyje.tai yra tarsijo veiklosrezultatas. Vidiniai (endogeniniai) veiksniai. Kintarnqjq veiksnitl ivertinimui daugelyje modeliq naudojan'ra ceterisparibus(lot. nors realiame gyvenime izoliuoti veiksnir4s4veikosneiuranorna. apib[dina pradinq informacij4 jie veikia iki modelio sudarymo. 2. Modelio sudarymotikslas yra iSsiaiSkinti. Ceteris paribus srlyga butina priklausornybei tarp analizuojarnLl kintarnqjLl suvokti. 2. Tadiau. makroekonorniniame rnodelyje. vartojimas sun.yra pastovIs.Ekonomikos modelis (econouricmodel) .rs. Tarkime.s4lyga. vidiniai . Modeliuose svarbios veiksniqgrupes: dvi l.2 pav.) .Si priklausomybe egzistuoja tuomet. galima padaryti neteisingasiSvadas. . padvigubejuskainai.

iliustruojantys ekonomines kintamLfq priklausor. tt 0 l0 20 30 Kiekis. Modeliq sudarymas netikslingas. trys vienetai nuo ar-rk5tyn. jeigu pasirenkarni kintamieji. prie5 laikrodZio rodyklE.1.nybcs. Ta5ko Ar (3. Prekes kiekio kitirnas 3.rninuso"reikSmdsskliausteliuose reik5rnes.Q". N{atematin6i5rai5ka P^:30 .rojama situacija. 4.Pliuso" ir rodo teigiarnas arba neigiarnasX ir Y aiiq . kad kintarnieji gali b[ti tiek teigiami. 2) apraSas kad analizuojamasis ta5kas yra pirmame kvadrante. vnt. Grafikas paklausos 1.Svarbuatkreipti dernesiir I tai. pradedantnuo de5inio virSutinio karnpo. Grafikai. 30 20 l0 U Modeliq naudojimq sqlygoja potencialios problemos. vertikalios a5ies de5inE du vienetai ir nuo horizontalios a5ies I . Prekiqpaklausa atvirk5diai Siosprekes 2.. nesusijq su analizr.Kvadrantai numeruojanti keturiuosekvadrantuose.3 pav..4 paveiksle. Kintamieji gali buti analizuojanri parodytuose1. todel ir vaizduojamas tik teigianr4 dydZiq kitimq rodantispirmasiskvadrantas. Zodinis apra5as yra proporcinga kainai. . rodo. daZniausiai yra pirmajame kvadrante. Koordinat€ rodo taiko padetl grafike. Lenteld Kaina. tiek neigiami dydZiai.

+) 3 i A: (-3.tiksliau Ekonorniniusrei5kinir"rs.-) atvejai 1.... 2002.... p { ? _ 7 5 I kt 22 ... pavaizduota paklausos tiese AB parodo tarp atvirk5tinEpriklar..rsomybE prekesX kiekio (Q-) ir Siosprekeskainos (P..3 pav..) i5reiSkiantl ir apib[dinarnaneigiarnunuolydZiu'. PavyzdLtui.: V.. 1 t 2 -. i5vestos ta5ke....pavaizduotus tiesdmisar kreivernis.....4 pav.+) I kvadrantas (+. jq apibudina nuolydis.... analizuojarname II kvadrantas (-. Kaunas:Tcchnolosiia... Kreivds nuolydis bet kuriame nurodytame ta5ke (incline of curve at any point) ..Snie3ka ir Mikroekonornika.tai liestinds....| ) o..... Ekonorniniqkintamqjq ivair[s priklausornybes Apie paklausos ar pasiilos elastingurnq pladiau 2r.Tiesioginqpriklausomybg tieseyra leigiamonuolydZio..-) (-.. 1... Tiesds nuolydis (incline of line) * tai vertikalios a5ies kintamojo pokydio santykis su horizontaliosa5iesreik5miq pokydru.nuolydis.---? Ar (3..2) 3 kvadrantas IV kvadrantas (+....

i5 tiesq 'fodel nenuostagyventojqgyvenimolyg[. o kainq atvirkSdiai. Vadinasi. 4. per rndnesius Se5is Pajarnr4 lygio kitimo tendencija pastaruosius prieS rinkimus..valstybdsskolos.. kad pajarnq didejimas s4lygoja valdanciosios partijos pergalg. Kitaip tariant. s4lygoja Salies ekonornikos busena ypadreik5rningos politindse problemos diskusijose. kad kiekvieno prezidentopopuliarumasdideja ekonomikos pakilirnq laikotarpiu ir krenta nuosmukio stadijoje. Ekonornik4 kaip visurn4 apibridina Sios pagrinclines charakleristikos: L 2. Makroekonomikos objektas ekonotlikos Makroekonomika (macroeconomics) kaip visurnqarba disciplina.lstorine patirtis rodo. 2. 23 . ValdZiojeesantipartija.visuma". prekybos busena.. ar pakartotiniarns rinkimams. [vertinusesameekonominqsituacrjrl Salyje. l N e d a r b oy g i s : Bendrasiskainq (infliacijos) lygis.Amerikiediq ekonomistas Rejus galima numatyti rinkimq rezultatus Feieras(Ray Fair) teigia. kad rnakroekonomikos Praktika parodd.2.1. 6. bu.1. makroekonornikasusijusi su ekonomikos . UZsienio Makroekonomikos analizuojani rei5kiniai juntami kiekvieno rnustl kitirnas irnonegyvenirneivairiausiaispoZi0riais.didelis"..nagrinejantiekonominEsisternq j sustarnbintusos sektorius. didejirnas. iSskyre veiksnius. metiniaiaugimo ternpai. 3. Ekonominiq procesil poveikis ypad aktualuspolitikai prezidentorinkimq metu. j4 maZina. remdamasis istoriniais faktais. reiSkiandio . palukanqnomros lygis ir pan. ValstybesbiudZetobfisena. prezidentorinkiruq rezultatus: s4lygojandius l. Pavadinimas. R. Darbo na5umo Palfikanqnorrnoslygis. Pastoviaspajan-ras gyventojqgyvenirnolyg[ s4lykainq lygio kitirno tempai. Tuomet ekononrini politika tampa svarbiausiukriterijumi svarstantkandidatfiras. 5.Feieras.kad prezidentq gana tiksliai.Visq Salies svarbus jos biudZeto goja Salies garnybos apirntis. 3.o ekonotlikos bfisena labai paveikia rinkimq rezultatus.valstybes busena.PavyzdLrui.macro" kilqs i5 graikq kalbos LodZio. lygis. darbopaklausos se s4lygoja naujai 1 darbo rinkq ieinandiq ir darbo ie5kandiq gyvenlojtl gaunantietnsgyventojams ypac isidarbinirno galimybes. Ar prezidentas i5kele savo kandidathr4 pirnq kart4.sutna" arba .

principopaZeidimas konkurencijos l. Makroekonomikos nagrinejami reiskiniai ir procesai strsifonnuoja sqveikarrjantdaugybeinamq0kiqirirnorriq. o n t r o l i n i a ie k s p e r i r n e n t ap. juos prognozuott.. analizes tikslas . labai svarbu isanalizuoti seimr1 nustatant nun'r. Sis prezidento rinkimr4 rezultattl nustatytno principas prakti5kai pasitvirtino. mikroekonornikai. Makroekonomika.ktno.]akro. s4lygojarnanarnr4[kir4 ar irloniq sprendiruq. Galiausiai ga'ti teorinius n i K a p i b e n d r i n a r n i .ir neigiamalinkrne. rodikliai kacl makroekonornikos rezultatai strktrrialni t"igti. visutrr4. lygina su kitll Saliq ekonominiaisrodikliais. yra gali padaryii diclelgZal4 tocleleksperimentai . minirnizuojandiq galirnaimtis priemonir-6 prognozes ekonorntnes audrq gali tinkarnaijai artejandi4 nustatQ (Panasiaikaip jureiviai vanclenyne: galima pasiruoiti. tur6tq Tadiau ekonomikos teorijoje n6ra vienareiksmiskosnuostatos' kas ar pati rinka.) Monetarine ir fiskaline politikomis ekonomikos kitimq padedaekonornines Makroekonornistai veikti ir teigiama.perbrangls" ekonourikai.ro ir taupymo apimties sprendimus. arba guti-u 24 . AnalogiSkai veiksnius: norint jr'rosnustatytt' apimti sqlygojandius apib[dinti ir investicijq Todel nakroekonon.4. ypatingq praktiniai duomenys teoriSkai .iu. glaudZiaisusijusios. yra kintamqjq suma. nes turint palyginti tikslias tobr-rlinirnas. politikos knrejarnsivertinti lvairius politikos variantusbei sisterna n6ra ideali.l ukio vartojimo veiksnius.rikos bfitina Zinoti lrnoniq UUii-ojo pletimosi sprendirnus.ii. galirna blsimojo vartojin.. Jai bfidinga nernaZa Rinkos ekonomikos tr0kurq: (monopolizrnas).defektus": valstybdsreguliavimas.11ika PavyzdZiui. Laisvosios (infliacija). turindios skirtingus savo objektus. nuostolius.a t v i r t i n u n t y s a u j u s Neteisingi sprendimaiSaliesukiui tnakroekonomikainebldingi' sprendirnus.Kainqctidejirnotempqkitirnotendencijaperdvejuspastaruoslus rnetusPrieSrinkimus.. . ar bfitinas Salinti isvardytus ekonominessistemos. Makroekonomistai analizuoja Salies kaip visumos ekonornini deuresl vystym4si.oi laiio veiksniui.bet ir flkio raiclos prognozavimas Prognozavimasyra b[tinas. bltina atsizveigti i atskirq ekonomikoselementqsprendimus.todelmikroekonomikair Analizuojant ekonomikq kaip vistulq.rmaireikalauja tam tikro rinkos mechanizmokoregavitno. nepriestarauja tyrirtto tal ctvi ekonomikos rnokslo ilisciplinos. Socialine Sie trukr. Pinigqkiekio cirkuliacijoje (nedarbas)..ne tik ekonominiq procesll Makroekonornines bei ekonorninespolitikos aiskinirnas. analizuodama ekonorrrikE kaip kuri nagrindjaatskirq tikiniq vienetq veiklE. uZimtr'tmas 3. padidejirnas 2. NevisiSkas pasiskirstyme' pajarnq nelygybe 4.

s4vokqjungimas ir naudojirnas. 3 . Efektyviosekonomikos pl€trai pal[kanq nonnos.valiutoskursai. Kai kurie ekonomistai teigia. vyriausybes iSlaidos. Makroekonomika.rsius Salies[kio problemr4 lvairove. 6. tinkandio visierns [kio pletros sprendimo atvejarns.t.kolektyviai vyriausyb€spriirnla strategijaekonornikostikslamspasiekti: tai vyriar.Jos tiriamq problernq ivairovg sqlygoja [vairiar. Visi5kouZirntumo. kad vyriausybesaktyvi politika maZinant paveiktivisq ekonomikos nedarb4 infliacijqgali teigiamai ir raida. Kainq stabilumo. ekonomik4 analizuodama kaip visum4 nagrineja Salies ukio klausirnus. 4.mikroekonomikos lygiu: sudaromi makroekonomikos modeliai sqlygojami sprendimq. kadangi bandyrnai sprEsti susidariusias ekonomikos probler. nedarbolygis. nederandiq. Fiskalinepolitika ir monetarine politika yra pagrindines priernoncs. siekiantSiqtikslq. kad ekonomika turi tunkcionuoti susireguliavirno principu. 3. Palankios ekonomikos biudZeto b0senos. Ekonomin€ politika (economic policy) .rsyb€s tikslLl ekonornikojenustatylnasir kontrolis priemoniq.valstybes biudZeto valstybds b[isena. taikyrnas. infliacija. Mokslas. pasiZynrintis problemr. M a k r o e k o n o m i k ai r e k o n o m i n 0 o l i t i k a p Makroekonornikos pararnetrai nacionalines pajarnos. skola parodo Salies ukindsveiklos rezultatus: laimejimus arbanes€krnes. 2.priimtq mikroekonomikoslygiu. mokslo teorijrl. Toddl ndra . siekia pagrindiniq rnakroekonornikos tikslq: l.Kiti ekonomistaiteigia. lvairurnu.ras padaro daugiau Zalos negu naudos.arbapolitikos priemonemis. vyriausybds naudojarnos ekonomikaireguliuoti. ir makroekonomistai naudoja ivairius modelius. 1 .vienintelio" teisingo ekonornikos modelio. Palankiosekonornikos pldtraivalstybes 5. pletros.l. Mokejimq balanso pusiausvyros b[senos.. 1 . Ekonominepolitika visuometsukeliadaug diskusijq. Saliesvyriausybd.vadinamas prieStaringq Eklektika (eclectic).skirtingq.l nagrinejam14 eklektiSku. vyriausyb€s subsidijos).reguliuoti" ekonomikos. vykdydarna ekonorninE politik4 (mokesdiq nonros. 25 . reguliuodama uki ekonorninepolitika. kad vyriausybei nedera .. vadinarni politikos kintamaisiais.koncepcijr. kuriuos vyriausybe keidia.Politikos elernentai.

4 . Sloje knygoje pateikiama rnakroekonornind analize atskleidZia v isr. besirlokandiusturi skatinti ypating4demesiskirti studijorns. 1 . vykstant dinaminiamsprocesams. visiiko uzimtumo ir kainq stabilurnobalansavimas yra labai sudetingasuZdavinys. EkonomistqpaZir-rros daLnai skiriasi del keliq prieZasdiq: l.rota komandine ekonomika. kapitaio).Makroekonomikosteorija analizuojabendrasekonornines problernas. i5 MiSri ekonomika.tLl poZi[riar-ns esantvisiSkai prie5ingiems.Todel kyla klausimas. Skiriasi ekonornistq socialiniai bei fllosofiniai ir nroraliniaibei etiniai vertinimo kriterijai. Rinkos ekonornika. pakankarnos ekonomikospldtros. Tai. Makroekonornika kaip tnokslas pagrindZia ivairiq ekonominiq diskusijq suvokimq ir sprendimq pridmim4. 1 . kokiais atvejais ir kurias [kio sferas valstybe gali reguliuoti. Zernes. Nesutampa teoriniaibei ekonorniniai poZihriai. E k o n o m i k o ss i s t e m a r j o s t i k s l a i i Ekonomikos sistema (economic systern) pasirinkimoproblerlq sprendimobfidas. Kaip sr"rsidariusiq situacijq vertins ekonomistai?Kai kurie ekonornistaiirodineja. palyginti su visuomenesprekiq ir paslaugq paklausa. kaip fikio vystymosirezultalas. vertindarni susiclariusiil situacij4 daro iSvad4 kad tai nerapavojingabusirnajaiekonomikosraidai. kai ialies planuojarnas centroir iStekliusskirstopati valstybe. 3. 3. Kiti ekonornistai. i5tekliLrs kai skirstoir rinka.r<-rtinai priirntinasekonornikosteorijos paZiflras. per i Centralizr. besireiSkiandias rinkos ekonomikos s4lygomis. tiek ji gali paskatinti ekonomikos pletr4. 2. PavyzdZiui. UKIS 26 . yra riboti.ir valstybe. Rinkoje. kokios ekonominds politikos priernones tarn gali bfiti naudojarnos'/Kiek veiksrninga ekonomine politika. kad ekonornistqpoii[riai skiriasi. Makroekonomika. kad valstybes biudZeto deficito susidarymaslabai pavojingas ekonornikos pletotei bei gyvenimo lygiui. todel labai svarbusi5tekliqpdskirstymo princrpas. 2. kuri4 iStekliai patenka rinke.kadangi b[tent jierns teks ateityje priimineti ivairius sprendimus. trukurno ir Visose pasaulio valstybese ekonominiai iStekliai (darbo. glaudZiai yra susijusisu politika. Ekonornistai nepateikia vienareikimisko atsakyrno i iskilusius klausirnus.mokesdiqmazinirnasgali sukelti valstybds biudZetodeficitq. Si4 funkcijrl gali atlikti trys pagrindiniaiskirstyrnobLrdai: l. netgi ekspe.

kaip pagarnintu produkcija bus paskirstytaatskiriemsvisuornends nariarns? problema ne k4 Si pagrindiniai paskirstymornodeliai rnaZiausvarbi negu auk5diau i5vardytosios. T. Jie prikrauso nuo vertinir-nokriterijq.aliq ekonomikossistem4 tikslai skiriasi. K4 turi gaminti Salies fikis: grtidusar tiksliuosius prietaisus. optirnalus iStekliq ir technologiiq derinys yra nuolatinio visuomendsvystyn. rnesq ar pieno prodLrktus. ir diferencijuotas.rosi procesorezultatas. kai atskinl visuomendsnariq gaunamq prekiq bei paslaugLl kiekis neZymiai skiriasi. ar rinkos mechanizmas.r. duiq. yra lygiavinis. nacionaliniu nepriklausomybes siekimLr. ar galirna riboti ir kaip jq naudojimq ar yra kokiq nors pakaitq naudojimoperspektyvq? 3. formas parinkti kiekvienanr produktui'/ Daugelis SaliqSias problemassprendZia sekmingai. Atskirq !. cheminestrEsas vaistus. Kiekvienas is toliau isvardytr4 uZdaviniq yra sudetingassprendimq procesas.Bet kurios Salies ekonornikos sistema sprendzia tuos padius uidavinius. rnineraliniq n-redZiagqir pan.kur i5destyssavo garnyb4?lvairus iStekliq deriniai s4lygoja daugelio produktq gamybq.lengvosiosprarnon€s ar garninius ar baldus'l o kokias spalvinesgamas. ideologija. pagrlstos turirnaisistekliais. Konkredios Salies issivystyrno lygis sqlygoja darbo ir kapitalo istekliq panaudojirnogamybosprocesuose santyk[. Technoroginiai ivairiq prekiq gamybos procesai pasiZyrni sava specifika: darbo imlumu arba kapitalo irnlurnu. dydZius. akrnens anglies.pu. 2. Nuolat kyla tokie klausimai: ar teisingai nustatytas neatsinaujinandiq istekliLtkiekis.. lssivysdiusiq pasaulio valstybiq patirtis rodo. Siuos uZdaviniussprend-Zia visos ekonomikossistemos. bet ir politika. KiekvienosSalies specifines galimybes. kas priima sprendimus:ar valstybe. 27 . JAV garnybos procesuose naudojarna kur kas daugiau kapital0 negu darbo istekliq. Kam atiteks sukurtos materialines vertybes. pavyzclLiui.'. Tikslai gali remtis ne tik ekonomikosefektyvumo kriterijurni.) vartojimas gamybos procesuose yra svarbi istekliq naudojimo problema. Kaip fima gali gaminti produkcij4 kokius i5tekilus ir koki4 technologriE imone panaudos. nepriklausomainuo to. apibhdinsirne daZniausiai iiskiriamLrs ekonomikos tikslus. susiformavusiqir veikiandiq tam tikroje visuonreneje.kai paskirstymas vyksta pagal konkrediqvisuornends nariq inasq i veiklos rezultat4. religrja. sie uZdaviniai apima prisitaikyn4 prie nuolat besikeiiiandiLt s4lygq ir sprendimusk4 kiek ir kaip gaminti bei kas suvaftos arba isigis pagarnintasprekes. Neatsinaujinandiq istekliq(naftos. kad kaip tik ivairiapuse stimulq sistema yra ekonorninds sistemosvystymosipagrindas.apimantis desirndiq tfikstandiq prekiq tei paslaugqgamybqbei iq perskirstymtlmilijonarnsmiestr4 kairnq gyventoiq: ir l.-. s4lygoja istekliq ir irengimq kiekio bei kokybesderiniusatskirosprekesar paslaugos gamyboje.

kad bhtq galima visi5kai panaudoti gamybos ef'ektyvurno. 28 . Bendrosiospaklausoslygis turi bhti pakankamai auk5tas. Sios Salys. jdgos strukthra nuolat keidiasi. Ekonominis augimas (economic growth) produkto didejirnasper tam tikr4laikq.nedirba.Simtaprocentinio uZimturrro negalirna.rpinti darbu norindiuosiusdirbti.1. Tai rei5kia.).pabreZia visi5ko uZimtumotikslq. kuo maZiar"r kainuoja skolintis pinigLrs. kad ekonomikos sistemaprivalo aprr. ribotq i5tekliq vartojimo didejirno tempq konkredioje Salyjetikslingumoklausimai. 3. kiek tai prisidedaprie bendro visuomendsklestejirnoir leidZiaZmonemsvartoti daugiauprekiq ir paslaugq. Zmonds ieSkodarniir nes darbo rinkdarniesi naujq darb4 keidiantis ekonornikos strukturai. socialind r[pyba ir pan. objektyviai kuri laik6 nesusiradq laisvosdarbovietos. Palanki paliikanq norlna (favourableinterestrale) ekonorniniam augimui palanki skolinamojokapitalokaina. PraktiSkaipasiekti visiSko.r tokiomis problernomis.darboj€gos. Todel kyla ekonominio augimo. Ekonominio augimo galimybespriklauso ir dar nuo vienos sqlygosbendrosiospaklausoslygio.investicijorns. 4. tuo daugiau pinigq reikds namq ukiams . Kainq lygio stabilumas (stability of price level) bendrojo Salies kainq lygio. [r * atvirkSdiai kuo didesnepal[kanq noma. lSsivysdiusiosepasaulio valstybdse laikomasi nuostatos. priartejusi prie potencialaus produktoribos. matuojarnokainq indeksu(arba infl iacrjos ternpu).stabilumas. 2. Palukanq nonnos lygis s4lygoja atskirq bendrosios paklausos elementq .SaliesLrkiosugebejimas garr. VisiSkas uZimtumas (full employrnent) . iSskirdamos savo ekonomikossiekius.rinti daugiauprekiq bei paslaugq priklauso nuo daugelio kiekybiniq bei kokybinir4 veiksniLl kitimo: gamybospriernoniq.vartojimui ir fimroms . tuo paskolqpakiausamaZds. kad. Svietimas.finnq investicijq apimties ir namq ukiq vartojinro i5laidq.kitirnq. ISsivysdiusiose pasaulio valstybdse ekonominio augirro tikslas dabartiniLrlaikotarpiu susiduria sr.darbo na5umo galimybes. kuriuos gali sunaudotiekonon-rika. kaip aplinkos ter5imas ir spartfis ribotq i5teklir-1 vartojimo didejimo ternpai. padedatiekti daugiau visuomeniniq prekiq ir paslaugq(sveikatosapsauga. realiojo Ekonominis augimasreik5rningas tiek. Be to.visiSkas panaudojimas visos turirnos darbo jegos (ir kapitalo) i5tekliq. gamtiniq iStekliqir pan.

Mokdjimq balanso deficitas (payrnent deficit) le5q kiekis. Salyje prekybosir Mok6jimq balansas(payment balance) Salies pasaulioSalirnis per finansiniqsanderiq visomiskiton-ris su tarn tikr4 laik4 daZniaLrsiai metus. analizuojama kai Salisper rnetus i5leidZia ir investuoja uZsienyjene daugiau negu kilos valstybes pasaulyje rnokdjirnq iSleidZia ir investuoja toje Salyje. policrlos ir kt.priemond. 1 . regr. skirstomosi kapitalistines socialistines ir Kai Centrineje bei Rytq Europoje ivyko svarbus politiniai ir ekonominiai pasikeitimai. valstybiniq lstaigq darbuotojams ir pan. ankstesnisekonomikos sistemq klasifikavirnas .5. bendrosios Valstybds biudZetas (State budgel) vyriausyb€s planuojamqpajarnqir i5laidLl s4matafinansiniamsmetams.tai valstybdsapsir[pinimasprekdrnisbei p a s l a r r g o n r ils S l e i d o sn a r r j a m i n v e n l o r i u i .s ' .lr prie5ingai. BiudZetoperteklius(kai valstybes iSrnokejirnai pajarnosdidesnesnegu iSlaidos)surnaZina bendr4jqpaklaus4. I s t o r i n de k o n o m i k o s i s t e m q a i d a r s Netolimoje praeityje ekonornikos sisternos apytiksliai buvo (kaip pirm4lq komunizmo stadijq). 5 . i . PagrindiniaivalstybdspajarnqSaltiniaiSiuo atveju yra mokesdiai. 6. tai mokejirnq yra balansopusiausvyros stygiuspriirntinas.roja Salyje. UZsienio prekybos blsen4 parodomokejimqbalansas.rliuojandios paklausosekonomikojelygi ir sudeti. ar toje PrieSingu atvejususidaro rnokejimqbalanso deficitas. Bet jeigu jie yra neZymus.) ir transferiniai (senatves pensijosir pan.e i k a t o s a p s a u g o s S v i e t i r n o . Pagrindindsvalstybdsi5laidos.pajarnos)padidina biudZeto trukumas (kai valstybes i5laidos didesnesnegr-r jeigLr valstybes yra bendrqjq paklausq. per Mok€jimL1 balansopusiausvyra padetis. 1 . Nesureguliuotarne balanso pusiausvyros paprastai nebIna.kuriuo iSmokejimai vrrSijaiplaukas. Mok6jimq balanso pusiausvvra.apskaidiavimas. Valstybes biudZetasyra ekonomikos politikos. Palanki bendrosios paklausos diddjimui valstybrbs biudZeto blsena. DaZniausiai budingas mokejimq balanso trfikurnas ar perteklius.ValstybesbiLrdZetas subalansuotas. Mokejimq balansopertekliussusidarotuornet. Svarbiausia i5vengli nuolatinio disbalanso blkles. iSlaidos lygios pajamoms.).kai nagrindjamojiSalis per metus uZsienyjei5leidZiair investuojadaugiau negu kitos valstybes iSleidZia investr.

Ryt{' stereotipus. egalitarizrno idejq [gyvendinin-rq.Sie principai gyvybingi net ir tuomet. Naujo tipo pereinamoji ekonomika (Centrinesir Rytq Europos Kinija). i5skiriamosSiostrys pagrindines L (industrinds pasaulio valstybds.). dideja tarptautiniai rySiai.. ypad senyvo amZiaus. 30 . kitais . Grupuojant Salis pagal valstybinio ekonornikosreguliavimo laipsni bei tip4 akivaizdesnestampa ekonominds skirtingq valstybes reguliaviuro (. frandizeir pan. uZtikrinti visrl Salies piliediq sqlygoti visuotines asmeniniqporeikiq patenkinim4 maZinti aplinkos ter5irn4. Visos Salies ekonomikos ir atskiros [rnon€s fur.y. lygybes principo realizavimtl visuomendje.praradoprasmQ.iskaitantnaujasindustrinesvalstybes). Salys kiekvienoje i5skirtoje ekonomikos sistemq grupeje viena nuo Tadiau Sios kitos taip pat skiriasi ekonominiu ir socialiniu i5sivystymolygir"r. Daugejantpasaulyjedemokratiniqvalstybiq. kai rinkos ekonomikos sritys yra ribotos. Penkiasde5imtmetq trukgs ekonomikos vystymasis vadovaujantis principais. iSugde.lsiki5imo") fomq pasekmes.apib[dindama ekonomikosmechanizmoveikimo esrnE kiekvienoje visuomeneje. valstybinis ekonornikos reguliavirnas gali sumaZinti nedarbo lyg[.Visa tai s4lygojo psichologinius rinkos ekonornikossistemoselementqisitvirtinimo Zrnonitl.Vakarq" ir.rkcionavirno mechanizmasypad svarbuspolitikams.efektyvurno surnaZdjirnel netolygr-1 augimq (pavyzdliu1 besivystandiosSalys). t. bei Lotynq Amerikos Salys. tarpe jq prekyba bei tiesioginds uZsienioinvesticijos (bendrq firmq steigimas. Verslininkystesbei ekonomikos teorijos principq paZinirnasteikia naud4 bet kurioje Salyje visuose firmq veikloslygiuose. kad ji pabreZia elernentusir bruoZus. Visa tai sqlygojarinkos ekonomikosprincipq perimamumq. Pietq Tradicine pereinamojiekonomika(besivystandios Azijos Salys). Kai kuriais atvejais toks isikiSirnas gali s4lygoti ekonornikos efektyvumo didejirnq (pavyzdLitti. Be to. besivystandiose SioseSalyse pasiekiamasplediant smulkq bei vidutini verslq kuris savo ruoZtu yra briti skatinamas [vairiq pasauliniqorganizacijq. sqmondje sunkumus. Afrikos.. ) 3. marksizmo-leninizmo dalnai ypad tvirtas ideologines (marksistines)paZiuras. Japonijos ar paiarnq ir Vokietijos atveju). bendrusekonornikossistetnos klasifikacijosprivalumasyratai.jq ekonomikai tampant vis atviresnei. siekiantiemssumaZinti skurdo na5t4 gali pajamqbei uZimtumodidejirnas valstybdse. iSsivysdiusios Rinkosekonornika kai kurios Azijos Salys.. AtsiZvelgiantI rinkos ekonomikosrrechanizmo i5sivystyrno sistemqgrup€s: lygi.lizingas.

draudimo kompanijos ir kiti f i n a n s i n i ati a r p i n i n k a iS a l i e sv y r i a u s y b ets k s l a s. veikia lstatymai ir teisinds normos. ValstybesreguliavimasdaLnais{ygoja atskirq bendrovirl. Azrjieti5kajam modeliui b[dingos subsiclijosir protekcionrzr.Modelio SalininkairekornenduojaneZymq valstybds ekonomikos reguliavim4. visuomend labiau suinteresuojamadirbti.ja kokia nors rnonopolija. ekonomines Be to. Ji apinra iisit. prekiq bei fondq birZos.. patikirnai funkcionuojacentrinio Siose valstybdse banko sistema.s. jog didele paklausa tarptautineje rinkoje i5silaikys ilgq laikq ir kad nacionalinds palygir. o tai s4lygoja gaminamos produkcijos konkurenti5kurn4 pasauliniurnastu. jei valstybd nepiktnaudZiauja dideliaismokesdiais. rizikuoti. ir l.r. kad vienas kr"rrisnors reguliavimo tipas yra prana5esnisnegu kiti. reguliuojaniios verslininlqtstq.km'iante ganrybos veiksniai (prekes.Siuos skirlumussqlygojavalstybes ekonomikos reguliavimo apimtis bei pobfidis.Valstybinisreguliavimas Siuo atveju padedalabiau 3l .ro tarifai kai kuriose naujai susiformavusiose veiklos srityse. Pagal5i4 teorijq . uZirntum4 ir ekonornin[ augirnq. sumaZina monopolizmo susidarymo tikirnybE ir poveiki politiniams sprendimams. 1. i b politika reguliuoti garnybos apimti. su uZsienio konkurentais. Bet tai nerei5kia. paslaugos hei iitekliai) paskirstomi. kai vyriausybd numato. apsaugoti vyriausybes nutarimqbei prekybosapribojimq.as.f i s k a l i n e e i r n o n e t a r i n e .rs tarp lvairirl ekonominiq sisternq.kuri yra maZiausiai. ISsivysdiusiosrinkos ekonomikos sislemos pagristos apibudinamos kaip rniSriossistemos. Si pasaulio valstybes..rant bendrov€spranaSesnes. Sakq ar kitq strukturq rnonopoliniq pozicijq stiprejirn4.kai kurias Azrjos ekonornikossistema apima indr"rstrines Salis (Taivanq Pietq Korejq Singap[r4 Honkong4 Tailand4 ir Malaizijq). Apibudinsime du rinkos ekonornikos modelius: Reigano-Teder azrjietiSkajl.2.Politikamskartais b[na netgi sunku atlaikyti stambiqbendroviqar profsqjungqspaudimq. Pateiksime padias bendriausiasekonomikos sisternq charakteristikas: l.Tai ypad svarbr"r 1uo atveju. neskatinanti valstybinio ekonomikos reguliavimo. Rinkos ekonomika . L Reigano-Teder modeliui bfidingas neZyluus valstybes ekonomikosreguliavimas.tai ekonomikosmoclelis. kad Sie principai yra efektyv[s sprerrdZiant problen. pasitelkus rinkos mechanizmq. rinkos elementais bei Zyntiu valstybiniu sektoriumi. Ekonominiu poZi[riu visuornen€visuomet patiria nuostoliq. bei ginanta privaiios nuosavybdsteise.geriausia" ta vyriausybe. Prekiq.gaunadideliuspelnus. paslaugq ir iStekliq paskirstymtl siiilo sprgsti rinkos principu (paklausosir pasiulos sqveika).Praktika rodo.kiSasi"i ekonornikq. jos viena nuo kitos skiriasi.Tarptautinis verslas s4lygoja ekonorninius rySir. Nors Sioms Salirnsbudingos bendros ekonomikos sistemoscharakteristikos. Tuo pat metu monopolistai.ysiiusias rinkus ekottomikosSali. kai susiforrnuo. kurti. Ekonomikos sistema.

Nigerija. Siam modeliui b[dinga stipri eksportindorientacija. elektros energetikq.2. auk5tas Azijieti5kajam modeliui bOdingi ir ivainis valstybinio reguliavin.Irakas. PavyzdLiui.Sri Lanka)bei Lotynq Amerikos(Haitis. Visais atvejais valstybinio reguliavirno tikslas yra nacionaliniq bendrovirl ar Sakq konkurentiSkumo tarptautindse rinkose didinimas. Libanas.stemos.ekonomines si. Kataras.Peru. Svietimqbei sveikatosapsaugq. Nepalas. 2. Jungtiniai Arabq Ernyratai. didelis uZimtumolygis. kai kurios Pietq Azijos (tarpejq Indija. Kitos tradicinespereinamosios ekonomikos.[ SiE ekonominds sisternosgrupQ patenka besirystandios valstybds. Afganistanas. turindiq naftos iStekliq. silpnai i5vystyta infrastrukt[ra. kai kuriais laikotarpiais pladiai naudojami barteriniai mainai. [kurta 1960 m. Ekvadoras. darbuotojqiSsilavinimas. Kita ypatybe .tiek Pietq Korejoje vyriausybdsnustatdnedidelg pal0kanqnormfo skatindamos kapitalo imlius garnybosmetodusbei stambaus verslo. 32 .skaiiiuolarnos vienam Saliesgyventojui. ribotas pinigq keitimas. Bangladesas. Del to labai padidejo pajarnos.Siq Saliq grupei priklauso Afrikos. SaliLL.Gabonas.Salys. pereinaniios ii naturalinio ilkio ! rinkos ekonomikosbfisenq.Indonezija.kuriose silpnai iSvystytos finansines [staigos.ginant" savas bendrovesvidaus rinkoje. Tradicine pereinamoji ekonomika . pasiZyni dideliu kapitalo kaupimu. Gvatemala) Salys. Salys naftos eksportuotojos naudojasi Sia palankia ekonornine situacija iSvystyti savo infrastrukt[r4 apimandi4 transporto sistern4 rySius.organizacija nustato ir palaiko monopoli5kai aukStas naftos kainas. Tai tipiikos daugiasanklodinds ekonomikos. Sios apsaugospriernones yra laikinos. 2.tiek Japonijoje. o ne . Saudo Arabija.Bolivija.prisitaikyti prie tarptautineskonkurencijos. galindio sukurti eksportines rinkas ir sekmingai konkuruoti larptautinese rinkose. Organizacijos nariai: AlZyras.ro lygiai. Paprastai. Venesuela. didelis neraStingumas.1.Ekonorninis augirnasSiuo atveju pasiekiamasvykdant skatinandi4 ekspofto politik4. gamybosbei realizavirnokvotoms reguliuoti.vystyrn4si.palyginti nedideli rnokesdiai.Organizacija ikurta naftos kainonrs. Kuveitas. didelis Zerrds [kio produkcijos lyginamasis svoris bei didejantis stambiq valstybiniq arba tarplautiniq bendroviq lyginamasissvoris Salies ekonomikoje.Be to. tradicines pereinarnosros ekonornikos modelis. ' OPEK (Organization of Petroleurn Exporting Countries naftq OPEC) eksportuojandiq Saliq organizacija.Sios Salysyra turtingos. Jau ilgiau negu du deiimtmediusOPEK. Pagrindiniai 5iq ekonorniniLl sisternq bruoZai yra Zaliavq eksportas.pasiiyminiios ivairiu valstybinio ir privalaus ekonomikos sektoritl iSsivystymo laipsrtiu.. lSskiriami du pagrindiniai tradicines pereinamosios ekonornikos modeliai: 2.

ISskiriami Sie du pagrindiniai naujo tipo pereinarnosios ekonornikos modeliai: 3.u'is Sis susiformavobuvusiose socialistinese Rytq Europos ir Azijos Salyse. Administracine komandind ekonornika pasiZyn-rejo pladiai i5vystytais mainais. perejimo tipas.2. DaZniausiai. Kinrja).yra naujas istorinis bei ekonominis fenomenas.kr.taip pat Lotynq Arnerikosvalstybds. Toddl ekonomine politika.paklausosstruktlra.turi susiformavusi ekonornikosfunkcionavimo patirti.prekybos. pagr[stais auk5tu gamybos specializacijos lygiu. bankininkystes sistema bei kitos finansinds institucijos.rojarni vykdorni.ekonontika.valstybes. Kiekvienoje Salyjenuolat tiriama atskirq asmenq.2. Jie buvo centralizuotaiplanr.skirtingai negu administracinds-komandinds privatq sektoriqbei ilgalaikE rinkos ekonornikosvalstybes. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOSRODIKLIAI EKONOMINS POLTTTKA IR 1.imoniq ekonomind veikla. reuriasi JJ .1. Starnbios Lotynq Amerikos Salys . susikln-rsios buvusiosSovietq S4lungosteritorijoje. Bet Siemainaivyko nesivadovaujant rinkos ekonomikos principais. valstybes. Sio tipo ekonomikos sistemai priklauso Salys. 3. pladiai naudojandios reguliuojamos rinkos ekonomikos mechanizrn4 (platq centralizuotq reguliavimq ir politikq ribojandi4 vidinE ir r"rZsienio konkurencij4).2. 1. fndZiq. savaranki5kas taip pat kai kurias Salis. bet kurios vis pladiau bando naudoti rinkos mechanizrnil prekiq bei paslaugq paskirstymui.be to. Naujo tipo pereinamoji ekonomika .nikos sisternos.1. kuriq ekonornika ir dabar valdorna i5 centro. Buvusio centralizuotovaldymo ekonor. b0tinos naujos administracines teisinesinstitucijosbei specialistai. (pavyzdZiui. vertindama ekonominius reiSkinius ir taikydama ivairias vyriausyb€s ekonornines priernones.3. Pagrindiniai makroekonomikosrodikliai Makroekonomikosspecialistaisavo darbe pladiai naudoja statistikrp. gaunamosjq pajamos. nusakantys b[sen4. isiklrusias buvusios Sovietq S{ungos teritorijoje. sudarindjamuose vyriausybes. Pagal gautus duornenisapskaidiuojami ekonomikos ivairfs statistiniairodikliai.Sios grupesSalys. del maZq ekonomikos augimo temprl jos ypad paskutiniame sunerimusios deSirntmetyje. ir turintys naujLlprekiq bei paslaugqgamybos.Sis modelis apima Centrines bei Rytq Europos buvusias socialistinesSalis. kainq lygis ir pan. Bet Siq Saliqekonomikosvystymuisi buvo budinga didele infliacrja. kainos nustalomos ir penkmediqplanuose.rinkotyros ir pan. uZtikrinandios efektyvq rinkos ekonornikosfunkcionavim4 yra silpnai i5vystytos. pasi|vminti didele gamybos specializacija ir plaiiai iivystytu centralizuotu ekonomikos regttliavimu.

amZiaus gyventojai (E . y. q.GDP). 3. Zaislus ir t. * i-osiosprekiq grupdsprekiq kiekis. per Visq galutiniq prekiq ir paslaugq. kai visi galintys ir norintys dirba.t.Visas prekes (irengimus.sudejus visq prekiq ir paslaugLl. Lt."r'' (l. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai yra Sie: l. n . Gaminiq ivairov€ Salyjes4lygoja nacionalinesgarnybosapimties nustatymo problem4 todel natfirine prekiq bei paslaugqvisuma visos Salies baldus. 2..makroekonomikos specialisttt pagalba.visi sulaukg darbingo (16 rnetq)uZimti gyventojaiir bedarbiai. P1 i-osiosprekiq grupdsprekdskaina. visavertiSkurno ir pasitenkinimo savirni pagrindas.prekiq grupiqskaidius.) rinkoje subendravardiklina Salies gamybos apimtis apskaidiuojama. Trumpaijuos aptarsime. iskaitantdirbandiusfikininkq lkiuose. 1.Todel tiek atskiras asmuo.labour force) . tiek visa visuomend laimi. Saliesgamybosapirntis.l) i=l vidausproduktas. neturindiqdarbo irjo ie5kandiq.rinkos kainas.tai dirbantys visrl UZimti nuosavybes fonnq imondse. BVP= f t. Ekonornikos poZiuriu darbas . Darbas yra ne vien Zmogauspajamq.tai ribotq i5tekliq panaudojirnasgarninant prekes bei teikiant paslaugas. .Lt. Bendrasiskainq (infliacijos) lygis. obuolius. Nedarbolygis.Saldytuvus. naudojant Salies ekonornikos iSteklius.bet ir jo socialin€spadeties. [staigose ir organizacijose.Yra ir t.bendrasis i :1. vnt. rinkos kainq suma vadinama bendruoju vidaus produktu (BVP) (gross domestic product. 2. . bedarbiq. vaistus.pagamintqSalyjeper tarn tikrq laikotarp[ (paprastai per metus). 2. darbingq Jq . . Darbingi gyventojai ne visuomet turi darb4. bei atliekantyskaring tarnyb4. prekiq kainos. BVP .. Darbo j6ga (LF . per pagarnintr4 tam tikr4 laikotarp[(paprastai metus). duon4 mastu netenkaprasmds.employed) .

kaip kainq visiemsopausklausirno. be to. U .2) Trumpalaikiai nedarbo lygio svyravimai yra tiesiogiai susijE su ekonomikos raida: gamybos apimties maZdjimas sukelia nedarbo lygio didejimq o gamybosapimtiespadidejimas. Bendrasis kainq lygis (gross price level) . sk. 3. . x100 .nedarbolygis.unemployed) . augirnas.. % (1.tai nedirbandios Nedarbo lygis (U.pinga. kainq lygis. santykio su visa darbo jiga procentindi5rai5ka. uZsiregistravg gyvenarnosios vietos darbo valstybineje darbo birZoje kaip ieSkantysdarbo ir pasirengg profesiniammokymui. sk.darbojega.bedarbiai. bet darbo nerandandiostinkamo darbo. nustatantkainq pasikeitimq b0tina Zinoti bendrqiikainq lygi.=fl x l o o% LF dia lygis. . Todel gamybos apimties kitimo analizd glaudLiarsusijusi su nedarbo lygio svyravimq tyrimu. Pladiausiai naudojamas.Bedarbiai (U . Realiame gyvenime kainos nuolat kinta: vienos prekes brangsta. Sie procesai r. Tod6l.tai vieno rei5kinio dviejq b[senr-1 Indeksas (index) palyginimo rodiklis. rate) . kitos . nustatomas. .yksta netolygiai. Zm. po dia P .Zm.unernployment jegos. sk. apskaidiuojamas ir lyginamojo laikotarpiosantykis.Zm. U.maZinanedarbolyg1.price index) * kainq pokyiiq kaip bazinio esamuojulaikotarpiurodiklis. Kainq indeksas (P . sk.uZimti gyventojai. 3 ) . 35 (1 .esamqjqmetq kainq indeksas.. tadiau galindios ir norindios dirbti.nedarbo LF . U .atvirk5diai.Zm.tai nedirbantys darbingo amZiaus darbingi asmenys. tame tarpe JTO specializacijoje Tarptautineje darbo organizacijoje.: E . P = & x 1 0 0% .tai vidutinis pasitelkuskainq inclekszl. nesimokantys dienindse mokymo istaigose. Tikriausiaindrasuddtingesnio. Nedarbui apibfldinti naudojami ivair[s rodikliai.

pokydiusper rnetus. perkamosios galios srnukirnu. turtingiausiose kiekvieniemsmetarnsi5 4) jeigu indeksq reikimes apskaidiuojamos eiles.t. bet ir Baltrjos Salysear pasaulio valstybese. kaip lnfliacijos padidejimo tempai (lR . prniginio vienetoperkamoji galia kyla. palyginti su lyginarn4ia baze. Inlliacija (inflation) . Kaintl indekso didejimas.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq kai lygio maZejimas.rrie naudojami kaip lyginarnoji baze. kaip pasikeite nacionalinio produkto apirntis Salyjeper metus.r l) nustatyti [rnonir4ekonorninitl procesq pokydius. P1.infliacijospadidejimo .ni kainq procentinispasikeitimas: = Pt-Pt-t xl00%.. PavyzdZiui. infliacij4 o sumaZejirnas. PavyzdZiui.baziniq rnetq duomenys.inllation rate) nustator. Pt-l L l4 (t. idomu suZinoti ne tik Lietuvoje pagaminamo nacionalinio prodr-rkto vienarn gyventojui per metus apimti. kuriuos priimta vadinti (faktiniais) esamaisiais . tuomet galima daryti i5vadq. p i g y v e n l o j qi S l a i d q r e k d r n sr p a s l a t r g o n rs i g y t i a r i r r v e s t i c i n i t l i i5laidqir t.esamrjqmetrlkainos. tuomet galima atlikti lyginarnajsjq kitimo analizE. I . PavyzdLiui.lyginamqjq rnetq duotnenys. rodo prie5ingai defliacij4.4) tempai. bet ir su kita valstybe(lyginanterdvds poZihriu).tuomet. kad kainq lygis per 5i laikotarpi padidejo. Defliacija (deflation) . bei su nonnatyviniais rodikliais. galima nustatyti. kr. galima apskaidiuoti Salyje pagaminto produkto apimties. lRo. galirna: Kainq indeksr. 2) apskaidiuoti [vairiq veiksniq itak4 ekonominiq procesq pokydiuose. 0 .Kai metq lygi kainq indeksasanalizuojamulaikotarpiu vir5ija bazinir4 (>100%). 3) ekonominiusprocesuspalyginti ne tik su praejusiulaikotarpiu (lyginantlaiko atZvilgiu).P11 baziniq uretqkainos.t. pakitus kainouis ar garnybosapirndiai.kainq lygis SalyjemaLeja. Kai kainq indeksas sumaZdjapalyginti str baziniq metrl lygiu ( 100%).prekiq ir paslaugqbendrojo kainq piniginio vicneto pasireiSkiantis lygio pastovusdidejirnas. IRp.

vykdymq.o t r ^ J. Tikslas turi buti kiekybiSkaiiSmatuojarnas.0 "/o per metus. . politiniai ir norminiai. makroekonomikos 1. naudojant tam tikras politikospriemones arbajq derinius.esamojolaikotarpiokainos. e f e k t y v u s pati rinka.2.visuotinevisq Saliesgyventojtl g e r o v e " . kai politines partijos turi tuos padiustikslus (pletoti ekonomikq maZinti nedarb4 mokejimq balans{. negali bIti ekonorninds leidZiantiskontroliuoti jo 2. padidinti ekonominio augimo tempus 1.. kurias gali i5sprqsti ir politikos tikslar. ekonomines l. I I ir l2 skyritrje. ) l .2.siekiantpadeti atskiromsgyventojq grupemskitq Zrnoniqgrupiq sqskaita. taip: lnfliacijosdidejimotempainustatorni . Todel tokios fonnuluotds. sumaZinti nedarbo lygi 2. problernos pladiau analizuojamos 10.. politikos tikslamskelian-ri reikalavimai: 5ie Taigi ekonomines Tai gali b[ti tik tokie tikslai. nes jie i5rei5kia paZi[ras i tinkarniausi4 pajanrq paskirstym4. priemon6sir problemos politikosruo5imas reikalauja tiksliai nustatytisiekianrus Ekonominds tiksh.rs. infliacija * 2. svarbiausios Ekonominis augimas. tiksline funkcrja. kokiq paZiurq parlijos atstovai igyvendinimas skirtqsi yra dorrinuoja vyriausybeje. kuriq negalirna realizuoli rinkos mechanizmu. kiekvieno i5 Siq tikslq kontroliuoti infliacij4 subalansuoti priklausornainuo to. P. Ekonominds politikos tikslai igyvendinarni. . dia =Ixl00%: pt I (1. kuriuos galiausiai nustato vyriar"rsybd. . nedarbas. . tikslamssudaroma Suformuluotiems Demokratinese visuomen6se Sie tikslai nustatomi ir ekonourtne politika vykdoma per rinkimr4sisternE. e f e k t y v i o s r i n k o s e k o n o m i k o sk u r i m a s " . Ekonomin€s politikos tikslai (goalsof economicpolicy) kiekybi5kai i5rnatuojamitikslai.5) lRj.kaip pavyzdliui. .Tikslai. PavyzdLiui. balsuojantuZ tam tikr4 partijq.Netgi ir tuo atveju.t. Todel tikslai yra ivairiq politiniq pallrjq diskusijq objektas.infliacijosdidejimoternpai. Ekonomindspolitikos tikslai.0yo per metus. kuriq negali uZtikrinti rinka.. . gamybosveiksniq paskirstymas" t.-1 praejusiolaikotarpiokainos.P.

ekonorniniq.nekontroliuojarnq garnybos apimtimi (bendruoju vidaus produktu arba bendruoju nacionaliniu yra pajamomisir ZymimasY. kuriti naudoja centrines bankq ir finansq [staigos bei tarptautines organizacij valiutiniq santykiqsrityje. kaip fiskalin€. Tinbergenas Nobclio prernijoslaureatas Janas ekonorristas. susijEs valstybdsekonornikosstrategijosfonravitntt ir su sudetingas atitinkamqpolitiniq sprendimqpriemimu. ankstoturi numatyti. leisinitl Valiutind politika (currencypolicy) ir organizaciniqpriemoniq bei formq visuma. kuria siekiama igyvendinti vyriausybes ekonominius tikslus pinigq kiekio ir (ar) palfikanq nom]os regr"rliavimo budu. TikslLrs ir priemones susieja kiekybiniai santykiai. pajamtl santyk[reguliuoti makroekonominius .Ekonominds politikos priemonds (means of econoutc policy) .1 natnq ukiq apmokestinimosistemabei vyriausybes ir i5laidq politika.toddl.rliuodalna ekonomik4 gali naudoti vienas ar kitas politikos priemones. funkcionuojandioje pagal rinkos ddsnius.visun-rapriernonitl (1'rnlr.. regr.Saliescentrini<-r banko politika. kuriornis valstybe keiiia bendrajq paklar"rs4 maZindama ciklinius gamyboskitimo svyraviurus ir siekdamavisi5ko uZimtumo. kuriuo siekiama per biudZeto i5laidq ir procesus. Tarkime. os fi nansines Kiekvienos i5 Siq politikos priemoniq poveikis bei jo efektyvumas yra konkretus. Vyriausybe. Fiskalin0 politika (fiscal policy) .kaip ir kadaji prades Nd viena politikos priemond neveikia tikslrl tiesiogiai.elementq.vyriausybesnustatytq politikos tikslq vykdymas tarr tikrais politikos irankiais.o tiksline tunkcla susidedai5: k . r b i u d Z e t i n d n o n e l a r i nie v a l i u t i n e o l i t i k a ' .vyriausybdi5 veikti. Tikslasbendriausia veiksniq.Tikslai ir politikos priemones veikia tik toje padioje ekonornineje sisternoje. Valstyb6s biudZetind politika (budgetary (governrnent) policy) vyriausybes rengiamas bei realizuojarnas priemoniq planas. sutrurnpinimas kilEs produktu) arba gaunarnomis I Siuolaikines ekonornikos politikos teorijos pagrindus parenge 2yrnus olandq (Jan Tinbergen). valstybes p r. Tikslines funkcijos sudarytuasprocesas.s .rinkos fonna iSreiSkiamas vyriausybes. taikydamabet kuri4 reguliavirnopriernonq. DaZniausiai naudojami tokie lrankiai. Monetarind politika (monetarypolicy) . 38 . kad tikslai sufotmuluoti ir i5matuojami.ekonomin€spolitikos priemoniq ir n .

...z .. .ruoSiant politikos priemoniq efektyvumasyra skirtingasr.. amerikieiiq ckonornistas 39 .. o ne politikosprietnones. s) poveikro tikslui Yi ef'ektyvumE parodornultiplikatoriusrn1. 6 ) Y i : f ( x 1 . yra tarsi valstybinio reguliavimo filosofrja. o ekonominio augimo stimuliavimui tikslingiau naudoti fiskalines.bendrasis Politikos priemon6sxi 0:1. reali4 politikq reikia sprqstikonkrediasproblernas. . (1 .bendrojovidausproduktopokytis.rnonetarines infliacijos didejimo tempe negu Salies biudZeto politikos priemones. . . Tuomet bet kuris tikslas Yi x1. Nustatyta. . kito. ir rinkos kintamqiq (kai i:1.kaip vystyrnosi temose.. poveiki ekonominds politikos tikslams . ..rodantis vieno rezultatinio kintamojo dydZio priklausomybg nuo kintamojo poveikio. Multiplikatorius (rn .i5 anglq kalbos ZodZio .derlius. i= .multiplier) .7) AY.. . . . priemoniq ir rnultiplikatoriq ana\izet. ji sqlygojandio.koeficientas. . A\ .. vadinarnajai Ekonomind politika tik padiais bendriausiaisbruoZais parodo kaip pasiekti pageidaujarnqtikslq. monetarinds I Pinnasis ekonomikos politikos priernoniq efektyvurno problernq iStyrincjo RobertasMandellas(RobertMundell)..veikiandios kurios nors ekonominds politikos kintamojo pokytis..x . lvairiq politikos priemon€slabiau tinkamos reguliuoti kad.. . Ji parodo valstybinio ekonomikos 1 reguliavimo veiksmingumq ekonominespolitikos priernonds. a ) dia vidausproduktas..yield" . ekonomikostikslams daugeliu aivejq Valstybespoveik[ siekiarniems apibhdina multiplikatoriq sistema. Rengiantbet kuriq valstybingprogramEdidelis demesysskiriarnas triadai: tikslq. Vyriausybei. i 6xj dia (1. Y . tolimesnese rezultatui..Tai bus analizuojama Multiplikatorius apibudina ivairius tikslus ir ekonominds politikos priernones. k) yra daugybes znfunkctja: zt. \ 2 1 . .. x. politikospriemoniq . pavyzdLiui.leinandios" rinkos sistem4. Ayi m .

Norint prognozuotibendrasekonomikosir rinkos s4lygasreikalingi: t . blsimqlq bendrr. norint nurnatyti b[sirnuosrr:s ekonomikosposlinkius.naudojamadaugiau kintamqiq. Sociologiniaityrimai. analizuojarnas ketvirtinis bendrojo nacionalinio produkto kitimas. Siekiant sLrdaryti tikslesniusrnodelius. parametrq. asmeninir4 parduotuviq materialiniqvertybiq atsargqpasikeitimai.t. Eksperimentiniusmetodus. kai.l Prognozavimas (forecasting) ekonomikos ir rinkos sqlygrt nurnatylno sistema. 2. apklausos apie galimq i5laidqapimtis. 40 . Tobuli matematiniai rnodeliai.t.jq. netiriant prieZastiniqry5iq tarp kintamr. tEsisir ateityje. 2 .jog istorinesraidos kryptis. 4.irengirnq [sigijimo iSlaidos. menesinis pajamq kitirnas. investitoriqinvestavimo ketinimusir pan.3..pavyzdLiui.ne tik analizuotiekonomikos prognozuotiperspektyvil. kuria. Pinniausia siekiama kuo tiksliau sudaryti uZdaros ekonomikos bendrosios paklausos rnodeli. 3. vafiotojq pirkimq. pavyzdZiui. rerniasivyriausybdir verslininkai. Ekstrapoliacijos metodus. kuriais galima nurnatyti naujq gaminiq paklaus4ir t. Barometrin€sprognozds.universalinirl pardavirnq apimtys. Ekonomikos prognozavimas procesus. bet ir Ekonomistqtikslas.mokesdiaiir t. Tikslesni.teigiama. Sudarytqmodeliq apskaidiavimui butina tobula kompiuterinetechnika. Causls ir tikslris statistiniai duomenys. naujq statybq. naujq uZsakyrlq apimtys apdirbarnojoje pramondje.geresni rnodeliai apimaiki l0 tfikst. Tuo padiumetu sudaromi galimi variantai. b[dinga praeidiai.padedandios nurnatyti b[sirnqjq ekonomikos kintamqjq vertE pagal dabartingvertg tam tikrq statistikosskiriarnqjq. Apklausos technik4 naudojantis interviu arba pa5tu iSsiuntinejant anketas ir apklausiant varlotojus bei investitorius apie b[simuosius pirkimo ketinimus. priimdarnasprendimus.galima taikyti ivairius prognoziqmetodus: l. Siuo atveju prognozes grind'Ziarnos nedideliqvarlotojq grupiq (pagal kurias nustatomasdaugumos vartotojq poZiLris i naulas prekes) arba dideliq vartotojq grupiq bandomosiose rinkose pirkimo rezultatais. Siuo atveju.1.ivertinamosvyriaLrsybes i3laidos.2.kintamLgq Norint ivertinti b0simasekonomikossqlygas. norint keli apytiksliaiapskaidiuoti bfisimas i5laidas.ivertinantirodikliLlkitim4 ir ekonornikosdesnius..taikornaanalize.

su ja Sakoje. l5tekliq ir produkcijos apimties metodus. kuri reikia numatyti.metodaiprognozuojant .q nuojaut4 nuomonQ ir pan. 5 .tai kapitalo investavirno ar naujq statybq planai. dia kiekis. bet daZniausiai kelios ar keliolika lygdiq. tod6l prognozuojantvisuon.5 pav.daZniausiai atitinkami modeliai. Remiantis kokybiniais metodais. todel ir prireikia daug lygdiq.kr. pajamos. kadangi nepriklausomi kintarnieji vienoje lygtyje yra veikiami kitq kintamqjq.ret Prognozavimo metodai priklausomai nuo to.rriems bhdingasnuolatinis ry5ys su Siaisekonomikoskintamaisiais.. rodandiqvisus ar bent pagrindinius prieZastiniusrySius. Visi prognozavimometodai yra ekstrapoliacinio 41 .iSanalizavus prieZastiniaisrySiais.Jos padeda i5siaiSkinti.regresijos Ekonometrijosrnodeli gali sudarytiviena.).pagal kuriuos sudaromi patikimus. o . Ekonometrijos metodus. Ekonometrijos modeliai lygdiq fonna sujungia kintarnuosius. numatandius busimuosius ekonornikos kurie su jais susijE kitus kintamuosius. af . kintamuosius.jautrid' informacij4 (darbr.nustatantbusirn4 A gaminio paklausos kieki (Qf ) . prognozes galirna sudaryti per trumpesnilaikq.kai pasitelkiamosi5tekliq ir produkcijos apimties lentelds. b. 1. koki4 ltak4 paklausos sElygrl pokydiai vienoje pramondsSakojepadaryspaklausosir pasiDlossqlygomskitoje. naudojam4 DidZiojoje Britanrjoje bDsimajam ekonomikos veiklos lygiui numatyti sudarodaugiaunegu 600 lygdiq.).gaunamos koeficientai.roto.Kokybiniai. makroekonomikosprognozds modell. ji susiejamasu Sio gaminio kaina (Pa) ir gaunamotnispajamontis (Y). susijusioje. reikia numatyti paklaidosribas. c . arba nar. Tuomet: Qf:u+bxPe+cxY. parodantysekonomikosveiklos ar prekiq paklausosnurnatom4 kitim4 ateityje.skirstorniI kokybiniusir kiekybinius(Zr. Kiekybiniai metodai analizuoja objektyvius ir praejusiolaikotarpioduomenis. kokia informacija jie remiasi. nustatant nepriklausornus kintamqli. a. PavyzdLiui. Y . kintamqjq dydZius. Sprendimai daromi. Ne vienas prognozavimometodasneduodavisi5kai tiksliq rezultattl.veikianiius priklausorn4 Pavyzdiziui. Svarbiausi skiriamieji .rodandiospramondsSakqsantykius.rdoja subjektyvhs.A gaminiopaklausos Pa-Agaminiokaina.

ne.tr gautos stebint vienq rei5kinio dalf i3plediamos pobficlZio(t.r.5pav. sprendimtls' problernrl visq iSkylandiq Prognozavimonretodai Kok-vbiniaimetodai Nuotnondtnts grindZiarri uretodai Kiekvbiniai metodai Duotnenqsekq analizc NaivusispoZiIris vidurkiai Slankieji Asociat-vvus prognozavitrras ticsinc Paprastoji a regresij regrcsine Sudetine analize Ekor-rometrir-riai rnodeliai Vartotojq aPklausos Pardavejqnuotnone Vadybininkq ir personalonuolnonc Eksponentinis iSlyginirnas Duomenqsckos iSskaidymas Kiti rnetodai prognozavimolnetodai 1.nustatorna procesq Vystylnosr rodikliams kintamLiq.iidabartiniaidesningumai prognozavtmas) Tarpusavio ry5iq radimo metodo (asociatyvusis ir darandiqitak4 ekonorniniams susijusiq uienusur daugiar. dalims). prugnords esmd . ytn ivairrq sprenclimq pri6mimo ir . esme Prognozavirno pagal praejusitl laikotarpiLl duomenis kintarr-rojoct-yozioreik5mes-numatymas<larantprielaid4kadkitidydZia perkeliami ateitl' i nekis. aclministracijos' nr.rs pagal prad'lttstt'1 Kiekybiniai .r esmd.". Nustatant tokiq ekonorniniq lygtl ar lyeiiq sistemq' rocliklio rnatemalinE tendencijqreikia sudaryti "Prognozavit".-'itiekkokybiniai.rotnonds). kad jis dr'ros toddl neverta Jii pagrindas.jq valdymo leisingus tikitis.-.retodus' aiSkinamuosttts' sekq analizd) ir pagal laikotarpiq cluomenis (duomenr-1 PraktiSkai tarplrsavio rySit1 radimo metodus (asocialyvus prognozavimas)' n"udo.a tikslusmokslas. Pagrindiniar A' . i5vaclos.subjeklyvi. kiton.tiekkiekybiniaiprognozavirnonretodai.skirstorni i prognozavimo n.1u. sLrrinktai5 [vairiq vaclybininkq' pardar'6jq' ekspertrl (vartoiojq apklausa. grindZiamas nuotnonttnts' Saltiniq intbr'racija Sio. Kokybiniai metodai apirla prognozes.y.juos tikrinant vieno ar kito budo patikirnrrmq' galirnanauciotiir kartr.u.

149 m. Ankstyvqjrl ir viduriniq amZiqekonominemintis (ll .apibendrinimu. ) a. Senavis lndlj0s. Kr.XlV T o n r a sA k v i n i e t i s ( 1 2 2 5 1 2 7 4 43 .) V a r o n a s( l 1 6 2 7 m . ar atskiriemsSalies pradedasuvokti visq ekonorninigyvenimq o dabartiniulaikotarpiu. pr.I a. Siuolaikindekonomine neoklasikineKembridZo mokykla. K r . 2.).4. taut.. pr.) Katonas (234 . m. . Ekonornikos mokslo raidoje galirna iSskirti tokias stadrjas(Zr.ekonomikosteorijos Siuolaikin6s 1. KrikiCion!lkaqis frornU ligyas '' (X'XUaJ. p r .XIV a.XVIII a.).suteikiajarn vis glaudesnitatpusaviosqrySlir tikslurnq. II puse.'. (seniausieji Antikos laikai).2. 1. mintis:marZinalizrno 6.'-: . Velyvqjq viduramZiq ekonomine mintis: ankstyvasisir velyvasis fiziokratq teorija. uZuomazgos 5. K r . tinkarnil tik lkio atvejarns tikslams. e. keinsizmas. ) C i c e r o n a s( 1 0 ( r.ilgq 1aik4buvEs teiginiq ir patarimq. (XV .monetarizmasir XX a.f [rpto. klasikines politines ekonourijos n-rerkantilizrnas.tautq gkiinbmin€r paZi6ror ANTIKOS EKONOMINE MINTIS Scnov€s Graikijos eLononrini mintir ( Ksenofontas 430 354m."' Scholastike (XIl :.X \ ' l a . teorija. ) NlINTIS AMZIU EKONOMINE ANKSTYVUJU VIDURINIUJU IR Ankstyryosio5 krilisiionybds ckirubnidt mihtii {lI :Xl a. nuo XVlll a.). Naujqiq amZiq ekonomindmintis: klasikinepolitin€ ekonomijair jos kritikai (Xvlll . Kr. pr. 4.) P l a t o n a s( 4 2 7 3 4 7 m . Kr.). teorijos (XlX a.cs. K r . Ekonomikos mokslo raidu Ekonomikos mokslas. ) Aristotelis (384 . ekonornikos ll pusdsnaujausios E K O N O M I N E SM I N T I E S P R I E S ] S T O R E senov.1.). Ekonominds mintis (V a. p r .6 pav. iki mintiesprieSistore l.XIX a.4.).jI nuolat pledia.: Krnonqtcis€r :: : (kanontninkai) (XIl r XlVe) m i n t i s( X V .XX a. p r . Antikos ekonomine 3.istorindmokykla.l pailurcs gkonominis.322 m. pr. Klasikin€ ir kitos svarbiausios 1.2.) .4 3 m .

l\Iarksasl8l8 -' 1883). K n i s a(s 8 2 1 -1 8 9 8 ) (1812 B.Furje R ..XtX a.l 7 8 l ) T a.litin0 konomija (XVIll .) c A d o m a s S m i t a s( 1 7 2 3 1 7 9 0 ) D a v i d a sR i k a r d a s( 1 7 7 2.1825). { 2P. I t j 3 4 ) . P r u d o n a1 8 0 9 1 8 6 5 ) Nlarksizmas ( K. S . .1 7 1 1 ) NAUJUJU AMZIU EKONOMINE MINTTS Klasikint po. (1772 1837). T D Z o n a sS t i u a r t a s M i l i s ( 1 8 0 6 l t l 7 0 ) K l a s i k i n d s p o l i l i n f s e k o n o m i j o sk r l t i k a l X t X a .Ro5eris 817 1894) 1 K .H.Sen-Simonas .vELYVUJUVTDURAMzTU EKONOMINE MTNTtS A n k s t v v a s i sm c r k a n t i l i z m a s t X V l * X V l l a .Nliuleris(1779 1829) (1 V.) ( T o m a s N { a n a s 1 5 7 1..1) A n a s R o b e r t a s i u r g o ( 1 7 2 7. O v c n a(s 7 7 l 1 8 5 8 ) l Ekgnominis.) K l a s i k i n € s p o l i t i n d se k o n o m i j o sp i r m t a k a i ( X V I I .Listas A. Z a n a s B a t i s t aS e j u s( 1 7 6 7 I t t 3 2 ) .Hildcbrandas 1878) (1760 H.Engelsas820 I 895) . Z .) l-ransua Kene ( 169.1 6 8 3 ) Fiziokratqteorija (XVIII a.1 8 . .) Utbpinis gocializmas (1789 1846) F.. S i s m o n d 1s 7 3. Vdlvvasismerkantilizmas (XVIII a.1 8 2 3 ) . . o m a s R o b e r t a s N { a l t u s( I 7 6 6 . rornantizmas ) (i 7 (s L . S.1 6 4 1 ) Antuanas de Monkretjenas (1575 162l) Z a n a s B a t i s t aK o l b e r a s( 1 6 1 9.I V I I I Viljamas Poti (1623 1 6 8 9 ) .) .1 177.P j c r a s B u a g i l b e r a s( 1 6 4 6 . (I F.

Kurno ( I 801. S .1926). C o s c n a(s 8 1 0 . Knapas ( 1 8 4 2 -1 9 2 6 ) V. psichologinis tnatcmatints ir mokyklq SubjcktyvistinAs rcvoliucijos etapas atsiradimas pirmasnrarlinalizmo (1851 l9l4). + 8 ) .1967) Keinlizmag (l J.Btm-Baverkas K.Valrasas 83.1-l9l0). (1848 1823).stuolatrtNl. .929) 1 DZ. i . i Vokieliq mokykla G. F. ". marZinuli2mo rcvoliuiijosetapas . P i g ( 1 8 7 7 1 9 5 9 ) s Istolind mqkJ:kla : .Vcblcnas \ctobulos konkurcricijos tcorijos (r857. u A .N{.Smolcris ( 1 8 3 8 -l e l T ) A.l 9 ' 1 5 ) V.1877).R.Komonzas ( 1 8 6 2.eemberlinas 899. J .l9ti3). tl puse XX a.I 866).g*HljT|su:ltono Marlinali2mo teorijos pirmtakai ( 1 . EKoNoMINE MINTIS XIX a. ' . (amerikiediq istorjnOmokykla)' T. V.DZevonsas .Vizerisl85l .I 8S2).Vagneris ( 1 8 3.E.B. .Veberis ( 1 8 1 6 -1 9 2 0 ) G. (1 A.2lombarlas ( 1 8 6 3l-% r ) lnstitilciohalizmas . (1840 1921).Pareto (1851 1926) K.Nlengcris ( A.Nliticlas (1 ( DZ. Z. (l tt35 V. r ' .1946) Monctarizmas lcikagosmokykla) M.Vikselas mokyklossusiforinavimas altrasis Nioktasikinis ekonqmikos.1 9 1 7 ) s NI.K.S. N l a r i a l a ( 1 8 4 2 1 9 2 4 )A . O. : : .Fridnrcnas ( r 8 7 4 -1 9 . I puse mikot mok)klos It arlin alizmas.Robinson I 903.Diupuji (l 804.1 8 5 8 ) . T i u n e n a s1 7 8 3 1 8 9 0 )H .Keinsas 883.

E. jos mintiesraidair Zymiausi atstovai 1. visuomen0 PoindustrinE D .Drekeris. R.Robinson. ekonomikos R. Feldstainas. F.Gclbreitas plitra iSlyginimas.rija". K.Laferas.Lukasas. R. F.Minskis. C.Mizesas. d upos.Domaras. D.Hajckas A.Klarkas.F . Ekonorninds prancfizrt rnerkantilistas Antuanas MonkretjL-nas l6l5 m.Trifinas.Anthuan. A l l e .Bortkeviiius. ' f o f l e r i s .XX a. Saltinio.Belas.Sibata O. Neokeinslzmasi.valstybine rcionalineekonomija.politineekonon. . daugelyjepasaulio Saliq ir ekonolnija hkio mokslu.iq problemqtyrimas ir analizejo deka perZenge uZdaro 46 . angliSkasis kairysir. S o l o u .Aronas. E.kaip nacijos geroves sistema. N.R. S a m u e l s o n a sD Z .Debro. H i k s a s . nes politine ekonomija kaip isi5kai savaranki5kai XVIII a. R. L. uZsieniokapitalo isiverZimo. R . P. Ncoliberalizrno.. Merkantilizmas (merkantilisrn) .Kantoras T. Z. multiplikatorius ekselcratorius. KozoUno. DZ. neomarksistinis D.SardZcntas. D. (Monkretjen. B e l a s .Tobinas.M . .ekonominitl paZiurq pabreZianti mainq ir prekybos. E. . E. P U S E tcorijos socialin is-institucinds evoliucijos. K. bei aukso svarbto ypad skatinant eksporlq ir nepalaikant importo. L e o n t j e v a s . kaip valdyti valstybds turt4 ginti .P.Monkretjenas savo darbe.Srafa. 1515-1621)pirmq kart4 literatfroje panaudojotermtn4 kuris veliau buvo ivairiai traktuojarnas.ekonomirrds R.'kCinslzma Keinsizmocvoliucijos teorijos ' .Harodas.Kaldoras.Politines ekonomijos atsiradirnas -no vardu siejamastik formaliai.NIasuda Racionaliis l0kcsiiai L.Tofleris. D..Spengle ris.Ntachlupas.Erchardas DZ.Patinkinas.Hansenas L.I{utas. V.V .skirtas karalienei" monarchui pataria.Politinds ekonomijostlaktatas.Hcilbroncris lnformacinA visuomcnd Neoleinsistine sintezi P . R.6 pav.KIaucris. Fok_einsizmas: amg{ikiefiikasis.ncorikardinis. A.

klasikinis politines ekonomijos pradininkas 1116 m. teige. kad rinkos ekonomika gali b[ti stabili. darbininkq ir kapitalistq. kad darbininkq ir kapitalistq atskirq rinka. Ekonornikos mokslo atsiradimas siejamas sLr XVlll a.Jis teige' kad jeigu gamintojai gales laisvai siekti pelno.pranc[zt1 lentelq" (1758 m. pokydiqprieZastis. darbopasidalijimoir specializacijos Savo knygojeA..Tautq 1urlo krypties naujosteorines kuriojepagrinde tyrindjimas". viduryje kilusia ekonorniniq tyrimr4stambinimo tendencija..atsiradim4.kuri sukelia maZa bendroji paklausa. Fransua. reikalavusi pripaZinti Zemes ukiui pirmenybq Salies [kyje. 1694-1114) . kr-rrie . 1123-1190) . 1623-1681).. iSleido knyg4 .ekonon-riniq pa2irrrtl mokykla.y' su . politine ekonomija pradelo tyrineti valstybdsukio problemas. kaip trediasisZmogaus Fiziokratizmas (physiocracy) .remiantis sprendimq gerovq.Jis pabreZe. ir taip sukurtiekoltorlirrq s4veik4galimaislyginti.pagrindind vyste darbinesvertdskaip sudaiktinto savo darbuosetoliar'r A. gamindarni prekes ir teikdami rinkos jegos garantuossqlygas ganrirrti tuomet nematomosios paslaugas. kurios esrnd '.leiskiteveikti" aplinkojekonkurencija gerovQ.rics) ekonornikos idejq rnokykla. o pramonQ ir prekyb4 vertinusi kaip prekybos uZ bei Sakas pasisakiusi laisvosios neproduktyvias (lasser faire.garnybos ir rnaterialiniq gerybiq paskirstyrnas tary Zerr-rvald2it1.).Srr-ritas darbo teorij4 kuriq sufonnulavo anglq ekonomistasViljamas Petis (Petty' kad darbasyra vienintelis ir tikras prekds Williams.klasikinespolitines ekonornijos. Klasikin€ ekonomikos teorija (classical econon. prigimtiesir prieZasdirl . Aclamas Srnitas (Srnith. jog rinkos jegos turi i5laikyti bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyr4. kele klausim4 kodel rinkos mainomosios (norninalioji) kaina paprastainesutampasu tikrqia prekiq kaina. Bet kuriuo atveju tikroji kaina priklatlso nuo paklausos.jt1 nes mainomqjaverte.leiskiteveikti) iteisinirnrl teises ir prigirntines 2.feodalinio natflrinio hkio (.Sis laikotarpis paZymbtas dviern svarbiaisekonominiaisdarbais.ekonomijos")ribas. paklausos bendrosios pinigLl kiekio pokydiai.Skotas. reikalingas nukreipsgamyb4 tais keliais. L Fransua Kene (Queanay.SmitaspabreZe prana5umusir apibldino rinkos rnechanizmofunkcionavirn4.galimybg. . t. kuri ivertinta fiziokratLlatstovas isleido ..Ekonorninq proto k[rinys po ra5toir pinigq iSradirno. pakelsvisuomends Si teorija bande parodyti. jei monetariness4lygos yra stabilios. (tikrosios) vertds lnatas. Jeigurinkq nereguliuos prekesir paslaugas. Adam.Klasikinesekonomikosteorijoskurejai neige nedarbo. tuornetiiole valstybe.

y. A. kad bendrojo nacionarinio produkto gamyba duoda tiksliai lygq tai produkcrjai pajamq kiek[ (darbo uimokesdiai]peinas rr t. PaskutinisZymiausias sios mokyklos atstovas buvo DZonasstiuartasMilis (Mill' John Stuart.o. Juk visa sukurta mainomoji verte turi priklausyti iarbininkui.visuomeninius ir istorinius. kurg jis gali pirkti uZ iq irba guuti. Todel. Pagrindine problema. garnybos desnius skelbe esandiusnatlralius ir amZinus. Prancuzq ekonomistas Zanas Batista Sejus (Say. yra lygi iq ! darbo kiekiui.kJd srstema veiktq.faiiau. tgiz'm.Politines ekonomijos ir aprnokestinimoprincipus" ii. tLrrib[ti patenkintosdvi sqlygos. Tai rei5kia. 48 . t. Rinkos mechanizmas apib[dino naui4 ekonornikossistern4 kuri tuo metuJau pradejoatsirastipramoninese Vakarq valstyb€se. bhtina padidinri bendrqjqpasi[14... rsreidgs . knygas . negu nuosmukioar stabiliosekonornikos busenoje. I 806-1873).bencrroji pasiula sukuria sau lygi4 bendrqjqpaklausq.Politines ekonomijos rraktate" (1g03rn. 176l-1832). iSt. o jos pasiskirstymas tarp klasiq yra vertesdesniopaZeidimas.. norint pasiekti nacionalindsgamybos visisko uzimturno lyg[.RikardasdarbindsvertesteoriiEvyste toliau ir pritaike siuolaiki'ei ekoromikai.politin.t kurios prekesvertd asmeniui.David.snis (Say's Law) . { tolimesni klasikinesmokyklos vystyrnqsi svarq indell ine5e anglq ekonomistaiDavidas Rikardas(Ricardo.l) rinkq neturi kistis varstybe.Gyventolq skaidiaus desniotyrinejimas"ir 1820 m. . savanaudiskas 2) gamintoiq elgesys gali buti panaudotasbenJram labui.r .u priestaravirnu: jeigu mainomql4prekiq vertg sukuria savininko pirkras darbas.neru' l buti tiesioginio ekonomines veiklosvarstybinio reguliavimo.lel . ku. kuris' jeigu i5leidZiamas. Thomas.1or'p. 1766_1834)..in.Smitasteige. kai dar nebuvo kapitalo ir privatinesZemes nuosavybds..Rikardas. o paskirstymo desnius . kuri4 bande issprgsti D.rid[re .pur". . to.). parasEsknygq .politines ekonomijos principai" 1848m.i.' jeigu klestes konkurencija.. paskirstymEpaskelbgssvarbiausiutyrimo objektu. ( D. kad darbas visada nulemia vertg..Smito rinkos teorijq ir suformulavovadinam4jISejausdesni: Sdjaus d. didejant pakraLrsai. rZi2_1g23). Jean Baptiste.darbo uZmokestisdidesnis kylandioje ekonomikoje.) isvysteA.). 17gB . To'ras Martus (Malthus.iOq. todel A.. tai nekintandiovertdsmato nustatvmas. yra kaip tik pakankamasnupirkti vis4 pagarnint4 produkcii4..t b...tono.Srnitasdare isvad4 kad vertes desnisveike tik pirmykstesevisuomen€se.numadiusia'r pakeisti kitus <taikt"us.t. tai kaip paai5kintiSiosvertespasiskirstym4 tarp ivairiausiqvisuomenes klasiq. Jis pripaZino. Tadiau.

kad nera bendrq vystymosi ddsnir4. Tadiau tikejin-ias rinkos veiksniqjega juos skatinoremti ekonominioliberalizmoir laisvosios prekybostarp tautq idejas. abstraktaus konkretausdarbobei komunizmo ekonomines ir teorijas. Fridrich. susiformavo marksizmasbei marksistinissocializrnas. besiremiandiai Karlo Markso doktrinornis. Kiek veiiau i5rySkejovokiedir. tarptautines prekybos atveju). Apie 1870m.konominio romantizmo bei marksizmo ekonornikos teorinitl principq susiformavimos4lyga. veiklos svarbErodo ne tik indelis i ekonomikos teorij4 bef ir [naSas socialiniq mokslq metodologij4. Fridrichas Listas(List. K. Veblenas VeslisKlerasMitdelas (Mithell. o politine j.todel butina sukurti nacionalingekonornikosteorij4. Ekonominis romantizmas (rorr. E. kad prekiq paklausa nera darbo paklausa.l ekonornistoKarlo Markso (Marx. F. vdliau ekonorninis rornantizmas.1857-1929).1838-1917).tai nacionaline Istorind mokykla (Historical School) ekonomikosteorija.1789-1846) kt. George Friderich. kad reikia analizuoti ir desnir. klasikinesekonomikosteorijos paZi[ros.Rikardo.ekonomikosteorijospletra. Wesli Kler. Karl. o ne darbin6svertes desni. kad vertd priklauso nuo gamyboska5tq buvo kritikuojama.). Adam Henrich. Jo.rs. pagrlst4 starnbiq lkiq veikla. Jis irode. ir atstovq . ir veliau) (Gustavas Smoleris(Chmoller.B.ekonomika.Marksas industrines revoliucijos laikotarpio duomenq analizis pagrindu suformulavo darbines vertds. kaip D. teigianti. Si teonja kure ir pletojoekonominius pasiulymus srnLrlkiajam Likiuiginti. lll9-1829). pabaigojepastarasis 49 . kaip kad teige Z.kurioje didZiausiakapitalo dalis priklauso vyriausybei. figlra. kaip mokslininko. Tai reiSke klasikinis ekonornikos mokyklos nepajegum4 aiSkinti ekonomines problemas. 1874-1948)) teorijomis jtl Zymiausir"jq veikla.Kend rnokinio.paklar"rsospasihlos DZ. Georgas Fridrichas Knapas(Knap. l8l8-1883).Milis tvirtino. I (marksistind ekonomika) (Marxisl Marksizmas economy) . kapitalizmo vystymosi baigtinurno. kai garnyboskainos ddsniai neveikia (pavyzdZiLri.gu parlijai. XIX a. 1842-1926)) bei amerikietiSkosiosistorines mokyklos (Torsteinas (Webllen. kad kiekviena taula savita.) (Adomas Henrichas Miuleris (Miuller. Kaip atsvara klasikines ekonomikos Salininkq veiklai atsirado utopinis socializmas.Ji siejamatiek su pirmosios (1840-1860 m.Torstein.ranticism economics) of ekonomikos teorijos. tiek ir su antrosiosvokiSkqq istoriniq mokyklq (1870 m.Gustav. kritikavusios klasikinq ekonomikos teorij4.Sejus.

pabaigoje i5st[rnusiais klasikines ekonomikos teorijos rnokymq. k4 [ ji ine5e praejusio Simtmedio ekonomistai.S. Makroekonomikos aspektas. lS48*1923). 1840-1921). Piln4 neoklasikines ekonomikosteorij4 pateik€KembridZomokyklos atstovas Alfredas Mar5alas (Marshal. MarZinalizmas (rnargin economics). 1877-1959).ugen. Neoklasikin€ ekonomikos teorija (neoclassical economy) . 1845-1926. 1883-1946) veikla.pradejo n a u d o l i i b i n i qd y d 2 i qt y r i m u s .ekonomikos idejq visuma.E.Teorijos. XIX a. Fridrichil Vizerl (Vizer.Austrq ir Sveicarijosekonomikosmokyklas apjunge Svedqekonomistas Klutas Vikselas(Wicksell Knuth.). Neoklasikine ekonomikos teorija savo idejomis sujr.paplitusios XIX a. Sveicarijos matematine) Mari Espri Leonq Valrasq(Walras. 1834-1910). arnerikiediq. nesuprie5ina Jis pleiia savEs jq idejornis.[einandiqi 5i4 sferq skaidiq.ekonomikos teorija.Irvingas FiSeris(Fisher Irwing.. XX a.Jis sukOre pagrindLrs makroekonomines analizes 50 .rso (Keynes. Sioje naujoje ekonomikos mokykloje buvo pagristi maZejandio ribinio naudingumo ir statines pusiausvyros analizds prinoipai. buvo rnikroekonominesanalizes pobudZio.185l-1914). su bet ir papildo tai tornis kryptimis.rnge daugel[ ekonomikos mokyklq ir Zyrniausiqatstovq: anglq (JevonsW. kuriorns jq pirmtakai skyre nepakankamai ddmesioarbajas tik nurodd. ekonomikos mokslas neatmetdnieko. pagrista ribines analizes bei maZejandio naudingurno teorijomis. arba ekonomistqV. ir XX a. Fricleric. Neoklasikineanalizt. psichologine. pradZioje. Karl. perkelusia akcentusnuo klasikinesekonomikosteorijos nagrinetogerovdsSaltiniobei jos paskirstyrno tarp darbininkq. ZemvaldZiqir kapitalistr4prie principq. 1851-1926). Alfred 1842-1924) ir jo mokinys ArturasSesilas Pigu (Pigou.MarSalo darbais.Vilfredo. l85l-1926). anglq .neoklasikiniupoZiuriu": verte priklauso ir nuo gamybos ka5tq (pasillos). r Si teorija daiznaivadinama.Mari Espri Leon.John Maynard.Oigen4 BemBaverk4 (von Bohm-Bawerk. Jos tyrd individualiq subjektq..S.. kurie valdo iStekliq paskirstym4 pagal poreikius. Vilfredq Pareto (Pareto. 1867-1947)ir susifonr-ravo taip vadinarnamarZinalizmoekonomikosteorija.Siuolaikinejeekonomikosmokslo raidos stadijoje iSry5kejo Siosnaujosanalizeskryptys: 1.Arthur Cecil.poZifiris pakeistas.Makroekonomines analizesatsiradirnui stiprq irnpulsqdave anglq ekonomistoDZonoMeinardo Keir.DZevonsq psichologine) Karlq Menger[ (Menger. tEsia. FrancesYcidro.marZinalistine revoliucija".Frensislsidro EdZvortas (Edgeworth. ir nuo naudingumo(paklausos). (Lozanos. 1835-1882).austrq (Vienos. pagrista A.

igyvendinant arnZiaus 3-ame de5irntrnetyjeJAV buvo sukurta nacionaliniq pejamq apskaitos infomracine sisterna . Nobclio prernijos SirnonSrnith.ju visose pasaulio valstybese renkatna ir tyr mukroekonorniniamsimants. kad verslo ciklas yra pasikartojantisekonorninis reiSkinys.susijusius kariniaisveiksmais. Netobulos konkurencijos analiz6.2. tapqs ypad paZyrnctirtas Veliau nacionaliniqs4skaitqsistern4 sisterninokiti ekonornistai. [vertinandius laiko veiksni ekonomika laike tarp gyvenime ir apibfldina sqry3ius. 3.rrejo nebuvo savaranki5kas tai apibendrinandiq duotnentg kaip Pirmasis [vykis Didelq tyrirnq mokslindsbazes. Dar trediojoje ekonomikos teorijos vystymosi stadijoje ekonomistaii5kele visuotineskonkurencijostarp ekonornikos subjektq hipotezg. kai valstybems reikejo kokybiSkos statistinds informacijos planLrojant ir Dvide5imlojo su savo ketinimus. ukyje.Statika analizuojatik baigtinE Dabartine pusiausvyros blisen4 ir ekonomikos elementq veiklos rezr.Jos vystymuisi didelg [tak4 tr.taiiar-rtai tyrirnai Simtmediais trys ivykiai. s 1. suvokim4+. Makroekonomikosteorija remiasi statistiniaistyrirnais.rromis. Sitrornettrbeveik kitimo tenclencijrl s4lygojusimakroekonomikos apdorojama infbrtuaci. 1913). JAV ekonomisto.rltatq.niniame gyvenimeskiriatnls kiekvienosSalies ekonominiqrei5kiniq.4. m e k o n o r n i k op l e t r a i p r o g n o z a v i u i . (Stonc. laurcatu.g. Ridardas Stounas anglqckonornistas 5t . tiria dinaminius procesus. tapQS svarbiu dabartines tnakroekonomikos vystymosi stimulu. Richard.nacionaline sqskaitq sistenta (NSS).rinkimas ir sisteminimas. Verslo ciklo prigimties enrpilinio paZinirno palanga buvo imanoma tik patobulinus makroekouotlinE informacrjq.Zymausstatistiko Vesli Klero Mitdelo tyrinrai ir parode.susifonnuojandius ekonor. Procesq dinamikos elementas. visurniniusprocesus Salies apibudinandiais 2. ne stl tobulqja konkurencija.l90l-1985).2. tuo talpu ekonomikos analizd nuo 1930 m. nes tikroveje daZniaususidttriatna linksta i netobuloskonkurencijossituacijas. . Antrasis ivykis. mokslas.kad JAV ekonomikai bfidingi pasikartojantys Zymia dalimi panaSIs o Siarn darbui vadovo Zytnus ekonotnistasSaimonas Srnitas Kuznccas (Kuznets.rinkos fikio teorijoje.Didelis demesys . o su rinkos monopolinemis ar oligopolinemis struktr. Pagrindinds iiuoluikitris ekonomikos teoriios ir nrclodologiia Makroekonomikos kaip mokslo apie bendrqsias r"rkio tendencijas buvo pagrindinisekonornistqanalizesobjektas.Pladiatr 2 skyriq. makroekonominiq Sios informacijos dal[ rinkti past[mejo Pinnasis pasaulinis karas.tai nustatymas fakto. 2r. 1971rr.

tarpvalstybiniai prekybiniairy5iai buvo paZeisti.Ekonornineskrizes laikotarpiu Zlugo keletas dernokratiniq vyriausybiq.oje daugiaLr 30 proc. kai beveik visos pasaulio valstybes susidure su katastrofiSkugamybos apimtiesrnaZejimuir beprecedentiniu nedarbu. ivardijo ateities perspektyvrl svyravimus.kainq lygis.DidZioji depresija. todelji buvo netoliaregiSka. 1933rn.pavyzdZiui.. Pranc[zrjoje.50 proc. DidZiojojeBritanijojekainossumaZejo beveik 25 proc.. siekdamospadidinti Salyje garninamqprekir4paklaus4 ir suteikdarnos galimybEZmonerns dirbti.30 proc. DidZiojojeBritanijoje-.Demokratines vyriausybdsnepajegeiveikti ekonominio chaoso. KadangiSi politika netiesiogiai didino nedarb4 kitoseuZsienio valstybdse.JAV ir Vokierr-. Afrikos ir Azrjos valstybeseekonomika buvo krizines b[senos. ir galiausiai pasieke ypadkritiSkalyg[. Zyrnus JAV ekonomistasMiltonas Fridmenasir Ana Svarc (Shvarc. ltahjoje. ISvystytos vyriausybes i krizq sureagavo.kritus jq paklausai iSvystytose valstybese. Prancfizijoje daugiaukaip 40 procentrl. JAV buvo 25 proc. Trediasis Siuolaikines makroekonomikos suk[rim4 [vykis.. l5vystytosSalyssusidfiresu r. Hitlerio atejimas valdZiqVokietijojebr"rvo tiesiogiai I susijEs katastrofiSka su ekonominekrize Vokietijoje.lik" 10 proc.rnikalaus lygio defliacija. Japonijoje1 valdZiqatejE fa5istai sukurstdAntr4li pasaulinikar4. pastr. 1929-1932 m.nerikos. DidZioji depresijatapo pasar-rliniLr reiSkiniu... depresijos todel ir laikorna. .lmejusi ekononrik4 | depresijq. taip pat Japonrjoje susifonnavo diktaturos. DZ. kad tokie svarbusekonomikosrodikliai.K. Vokietrjoje 40 proc. DidZioji depresijaprasidejo 1929 n. sqlygota eksportuoiamos Zaliavos kainq rnaZejimo.Lotynq Ar... todel daugelyjeEuroposir menkai i5vystytose valstybdse. praktiSkai Kai visos pasaulio valstybdspradejo laikytis Sio praZhtingoplano. Ekonornistai pateik€ nemaZa hipotezirq. i5sirutuliojusiais kaip buvusir4sukrdtirnq rezultatas.palaipsniuiap€mr-rsir. kur ekonolrrikoskrize prasidej dar 2-ame de5imtn-retyj o e.bedarbiq. nedarbas. nei DidZiausiintelektualiojo kapitalonuostoliaipasirei5ke katastrollskai padidejusiu ptlyzdLiui.verslocikle kinta tendencingai. sqlygojEs tai .Ann) kaip pagrindinEDidZiosiosciepresijos >1.Mitdelasnustatd. pasauline Si katastrofa dabarstebinapasaulltiek ir Zrnoniqpatirtornis kandiomis. tarptaurinE prekyb4 i5tiko giliausiasnuosmukis.pavyzdLiu| JAV .Keinsas kaip pagrindini veiksni.tai star.verslo ciklai.nbiausia ekonomikos katastrof a Siuolaikineje istonjoje.aiSkinandiq DidZiosios prieZastis.. V.r i5vystytas valstybesir perdjusiui rnenkaii5vystytas Salis. tiek politiniaisprocesais. ivesdamos importo prekybos barjerus. kaip atsargq garnybos ir apimtis. pramonds garnybos apirntis vrsame pasar-rlyje ?ymiai sumaZejo. nedarbu. lsanalizavEs makroekonorninE aplink4 jis pasiule fiskalines ir monetarines politikos priemones krizinei situacijai lveikti. DidZioji depresija .o Vokietijoje. kad ji yra rnakroekonomikos vystymosi stimulas.

7 pav. Sk4 (Kindleberger.prieZasti ivardijo ekonornikospletros varZymE 1929-1933 metais. sausio I 933 rn. 1930 m. 1910) DidZiosios depresijos bandeai5kinti tarptautiniu poZitriu. galejusiq paveikti krizq atskiroje valstybeje(pavyzdZiui.finansinespagalbos suteikimas.o JAV jo dar nefgavo. Tuo istoriniu laikotarpiu nebuvo ir tarptautiniq institucijq.Kindlbergeris vaizdLiai aiSkino principu(2r. 3-o deSimtmedio pabaigojeDidZioji Britanija jau praradopasauliniolyderio vaidrneni. Tarptautines prekybos maZejimas 1929m. varZiusios tarptautinE prekyb4 stabdyrnas). 1. visiSkai nepasitvirtino. Kitas amerikieiiq ekonornistas CarlzasKindlbergeris prieZastis Charles. peraugimo I todel ji nesugebejosustabdyti iprasto verslo ciklo nuosn-rukio kataslrofi depresij4. tariftl polrtikos. kovo meneslals 53 . susisukandios spirales Balandis GeguZd Vasaris -' Sausis (rnln.).USD) Gruodis RugpjItis Lapkritis Spalis Rugsejis 1. Tarptautin€s prekybos rnaZejim4 C.7pav. Jo manymu. prasidejusio 2-o de5imtmedio pabaigoje. kad visos monetarindspolitikos keitirno priemones.g. ekonorni5kaii5vystytos Salys nesugebejoiSvengti ekonomikos nuosmukio. Autoriai tvirtino. nukreiptos kovoti su didejandiaisbankq bankrotais. kadangi pasaulyje nebuvo Salies lyderio ekonomikos srityje.

gaivojo. nera vienr4visuotinai priirntq paZi[rq. palaipsnitri apdrnusii5vystytasvalstybes. ir ypad ekonominiarn augimui. Nors Siandienakivaizdus ir kai kurie Sios knygos tmkurnai. ar ekonornikos teorijos postulatai atitinka realius to meto gyvenimo procesus. Keinsizmas (Keinso ekonomind teorija) (Keynesian economics) makroekonorninio reguliavirno teorijos. kaip artimai jie savopaZiDras siejosu Keinsoidejomis.plito per to rneto valstybiq monetaring politikq pagrfstq aukso standartu. Si krize priverte suabejotr.PrieSingai. kad DidZioji depresija. Pagrindinesiddjos.Keinso teorijos teiginys buvo tas..su kuriuo pasar. suleike makroekonornikai Siuolaiking krypti. Kaip veliau paroddpraktika. Taigi. kad jis ekonomikai bildingi svyravimai.isdestytos jo Zymiausioje knygoje . galejoteigiarnai paveikti ekonomikosraidq. kad rinkos ekonomikai nebudingassusireguliavimo mechanizmas. poveikis Siammokslui buvo toks Jo didelis.rlissr.Keinsaslne5e didZiull indeli I ekonomikosteorijosvystymqsi. kariniai konfliktai tiesiog peraugo I taikaus laikotarpio konfliktus. kaip ir daugelio ekonornikosteorijos problemq atveju.Teminomanymu. priklausomai nuo to. Zymia dalimi priklausantys nuo rnasinirl 54 .1 ekonomistas DZ.Bhta ir kitokiq bandymqaiSkintiDidZiosios prieZasrrs.rsidr-rre 3-ame deSirntmetyje.depresija. t. Aukso standartas priestaravo savarankiSkai nepriklausomaivalstybds monetarinei politikai.o po to ir visE iikusl pasaull.). P. depresijos JAV ekonomistasPiteris Teminas (Temin. pagr[stos bendrqjqi5laidq ir pajamqapytakosvaldymu. Piter) tvirtino.tai Pinnojo pasaulinio karo ir po jo vykusiq konlliktq .BendrojiuZimtumo. susijusiossu ekonornikossvyravirnais. Pagrindinis DZ.o ji. DidZioji depresija pradejoprieStarauti ekonomistqklasikq paZilroms. kad rinkos rnechanizmuineb[dingas ilgas ir nuolatinis nedarbas.. Zymus angh.kad nuo Sio laiko visi makroekonornistai pradejosavepriskirti rienai i5 dviejq sroviq:keinsistams arbaklasikams.y.Keinsas sumodeliavo DidZiosios depresijos bei srnulkesniq ekonominiq svyravirnq teorinE schemq ir pasirlle specialiq vyriausybes veiklos prograrnfu siekiant iSvengti depresijos.y. DZ. t. parerntus tarpusavionepasitikejimu bei prieii5kumu Europoskonfliktuojandioms Salims. Pateiktieji keli skirtingi Sio t-enorneno suvokirno bfldai demesikoncentruojai kur! nors vien4 krizes aspekt4ir per j1 bando paaiSkinti5i sudeting4 makroekonomin[ rei5kin[. jai nebhdingas Zemasnedarbo lygis ir didele garnybosapirntis. Salys. pinnosios iSsivadavoir iS depresijos blsenos.M. aiskinandiqDidZiosiosdepresijosprieZastis ir jos reiSkirnosi mechanizmq.uZdelstoveikirno bomba". pasakdaugelioekonomistq.palfikanqir pinigq teorija" (1936 rn.anksdiaunegu kitos atsisakiusios aukso standarto. ji i5lieka svarbiausiuXX arnZiaus ekonominiuveikalu.

55 . yra Siuolaikines makroekonomikosSerdis. kad ekonornikos stabilizavimui reikalingas makroekonomines strategijos koregavimas. Rinkos ekonomika principu. ji nuolal susireguliavimo siekia visiSkouZimtumobtisenos. nesusidurdamasu akivaizdesniaisnuosmukiais ar didesniu nedarbo lygiu). Keinsas teige. tarpe jt1 ir jo pasiulytas bendrosios paklausos bei bendrosios pasiiilos analiz€s metodas. ir atvirk5diai. nedarbo ir kitus pokydius. Pasak DZ.t. Monetarizmas (rnonetarism) teorija. ypad pladiai paplito ir igavo . Siuo laikotarpiu Miltonas Fridmenas (Friedman.Keinso. susijusios su pinigq itaka ekonornikai. teigianti. taip pat vidutinis darbo uZmokestis.Jo ideja. kai ekonomikos kriz6 pasiekia tok[ rnast4 kaip DidZiosios depresijoslaikotarpiu. g.nuo pesirnizrnoiki optimizmo. kad pinigq pasitla lemia kainq gamybos apimdiq.nuotaikq kaitos poveikio bendrajam investicijq lygiui . valstybesbiudZetui. rnokesdiqbei pinigq politikos pasikeitimai. 1912) sukure alternatyvi4 keinsizmui monetarizmo teorijq kuri sudaro vadinarn<-lsios Cikagos mokyklos pagrindq. 8-o deiimtmedio pradZioje sekmingq daugelio pasaulio valstybiq ekonomikosraidq pradejostabdytistagfliacija. ldejos.15 dalies tai tik priklauso nuo to. nera visi5kai lankstls ir negali greitai pasikeistiir prisiderinti prie ekonomikos.kai gamybos apimtis malrja (stagnacija). t. susijusios su politinemis fiskalines ar monetarinespolitikos keitimo rekomendacijomis. tai ji negali b[ti greitai pa5alinta ar btiti i5sprEsta darbuotojq pastangomis. kad kainos realiarne gyvenirne. Milton. kad: pagrlsta l. Tai analizes. Keinsistind teorija Siam atvejr. augant karnoms (infliacija).kaip makroekonominioreguliavimo priemonei. nors ir paplito po vis4 pasauli (daugelio valstybiq ekonomika sekrningai pletojosi.. ypad vyriausybds iSlaidq. Si teorija teigia. pagrindas.keinsistines revoliucijos" vard4. kad vyriausyb6 privalo vykdyti ekonomikos stabilizavimo politikq siekdama i5vengti ekonorninirl kriziq atsiradimo bei pldtros.Keinso principiniq idejLl.y. skiriarnas neZymusvaidmuo. Daugelis DZ. Staglliacija (stagflation) tai tokia ekonomikospadetis. aktyvioje valstybesreguliavirno politikoje. Ekonomikos nestabilumoprieZasdiqbuvo bandorna ie5koti padioje stabilizavimo politikoje. kad. Pesimizmo didejirnas verslo aplinkoje s4lygoja investicijq aktyvumo smukimq kuris savo ruoZtu s4lygoja bendrq gamybos nuosrnuk! ir nedarbo didejirn4.y. tadiauyra nuolatiniq ekonominiqdiskusrjqobjektas.ri negalejopasi[lyti jokiq ekonomikos stabilizavirnopriemoniq.

Pasiiilos poZiIrio ekonomika (teorija) (supply-side economics). Taigi tik . StatistikospoZiuriu.ratyti busimus [vykius. kai prirmarnas sprendimas. Robert.rosi.Visose ekonomikos teorijose (keinsistineje. verslininkq ateities lrikesciai ypac veikia firmq i5laidas investicijoms ir atsargorns.kad finnos ir asmenys. pavyzdLiui. Aktyvi valstybdspolitika yra problemosdalis. L[kesdiai yra labai svarbls derybose del darbo r. Sios teorijos Salininkq nuomone. g. o ne jos sprendimas. pasir"rlos poZi0rio) atsiZvelgiamaI gyventojq ateities lukesdius.Tadiau nedarbo padidejimas jau butq tik laikinas. Sie l[kesdiai Zymia dalimi lernia [kines veiklos ciklq.rredamisvarbi4 informacij4 tuo laiku.rrie atitiktq ilgalaikl garnybosapirnties didejimq ir pa5alintqinfliacijE ekonomikoje.kad lukesdiaiyra visuornettikslhs.2. hipotezeneteigia.r. kad.o valstybinisreguliavirnas ekonomikai b[dingas susireguliavirno neuZtikrina stabilaus ekonornikos vystyn. Todel lfikesdiaiigaunatikimybes pasiskirstymofom4. kad ekonornikos pldtros svyravimai i5 dalies yra pinigq kiekio svyravimq rezultatas. kad b[tq gaunarnadaugiausiaprodukcijos. 8-9-ame deSirntmetyje monetaristqpozicijas kovoje prieSkeinsizrnq p ii s u s t i p r i n o e o k l a s i k ai ir p a s i u l o s o Z i u r i o k o n o m i s t a S i e e k o n o r n i s t ar j 1 1 n e i.?ymiai sumaZinus pinigq kiekio didejimo tempus.l egzistavqs. Robert.nauja"infomacija turds poveikl llkesdiarns arba elgsenai. kur kiekviena sanderio 5ails (1iek darbdaviai. 1931) ir RobertasBaras (Barro. g. Salininkai buvo kategoriSkesninegu monetaristai. kad rinkos principas. jei Salyjeyra didele infliacija. tiek darbininkai) turi nur. tvirtindami. Racionaliqjq liikesiiq teorija (rational-expectations hypotesis) tai hipoteze. atsiZvelgiant esamE bendr4j4paklausq.todel jis siillo vyriausybeipinigq kiekl parnaZu didinti tokiais tempais. tadiau butent jie tampa pagrindiniuracionaliqllkesdiq teorijoselementu. Racionaliq l[kesdiq modelis pladiau taikytinas laisvosios k o n k u r e n c i j o s i n k o s e . I 56 .nes Zmonds numatyttlinfliacijostempq maZejimq todel b[tq griZtamaI visi5ko uZimtumobrisen4.Z y r n i a u s i r a c i o n a l i q j t l u k e d i q t e o r i j o s a t s t o v a ir RobertasLukas (Lucas. Jo manymu. rnonetaristineje. neokeinsistineje. jeigu verslininkai veiktq.rZrnokesiio lygio. objektyviainumatoateities lvykius. M.teigianti.Fridmenas ir jo pasekejai tvirtino.ekonomikos analizds Saka. sumaZetqpaklausair didetq nedarbas. 1e44). tai. turedarni visiSkaitiksiiq informacijq tuomet fikines veiklos ciklas savo dabartinefbnna nustotr.nagrinejanti trkio gamybospajegum4(potencialusis arba galimasisBNP) ir politik4 kuria siekiama pagerinti garnybos i5tekliq rinkq lankstumqtaip.kr.. tr. Manorna. infliacijos ternp4.

uas ie5koti darbo.padetis.1a. Dabartiniai DZ. jeigu net ir atliekatnodarbo uZ <li<lesn! rnaZiausi4 bus ekonomiSkai Tuomet Ztnonems ribinis pajamq produktasto negarantuoja. Ray. Zymiausi Sios neokeinsizmoteorijos atstovaiyra amerikiedirlekonomistqEusdjausDeivido Domaro (Domar. R. Arthur. si[loma vyriausybei suteikti darbdaviams uZimtumo dotacijas..Rikardo ekonotnines idejos.Tokie tyrimai paskatino pasi[los poZilrio ekonomistusatmesti kai kurias socialinio apr[pinirno pasalpq ir progresinio apmokestinirno sistemas. DZ. iSkeltq 9-ame de5imtmetyje susiformavo realaus verslo ciklo teorl.neokeinsistai . Forbs. pa5alposgarantuojatik pat[ Zemiausi4gyvenimo lygi' Kad ir Sios Zerniausios darbo pajamos skatintq dirbti. tiek monetaristai neteisingai traktuoja Jq ekonomikos nestabilumoprieZastis. teigianti.Keinso pasekejai . kadangi jo darbo pajamos (iSskaidiavus rnokesdius) yra maZesnes negu pa5alpos' gaunamos nedirbant. pladiai analizuojama nuo paklausos nepriklausornai 1898-19S3) darbe . aplenkiandiodarbininkq ribinl darbo nasum4 apribodarnos galirn4 LrZimtum4. sukritikavusiame D. Tokiq paZiflrq visulna bLrvo bLrdinga naudingiau dirbti negu gauti oasalpas.Reigano administracijai. neskatinandius spEstus. vadinam4j4neorikardinE 57 .tobulina savo pirmtako teoriniuspagrindus.Prekiq gamyba naudojant prekes" (1960 m').Rikardo pastovaus vert€s mato problem4 ir isvysdiusl ekonomikosteorij4. Neokeinsistai (neokeynesians) SiuolaikiniaiDZ. Robert Merton. socialinio aprfipinirnolyg[. pabaigos iki dabar pletojasi D. o technologiniaisokai. g' 1924)ekonominioaugimomodeliai.Keinso teiginius. nes Sios sukuria skurdo bedarbiqimtis maZaiapmokamqdarbq. Piero. Nuo XIX a. Skurdo sp4stai (poverty trap) .Sio reiskinio prieZastisyra ne benclrojipaklausaar pinigq politika. nuotnone. o vdliau perZiurejp ir pagrindEjo teorijE. kad tiek keinsistai.Keinso daugiauar maliau rdmEpagrindinius pasekejai ekonomislai. Tai paskatino juos pasmerkti profesiniq sqiungq veikl4 nes jos padidina clarbouZmokesdionormas iki lygio. Evesey David. 1890-1978)ir RobertoMertono Solou (Solo. gaunantis socialinio apr[pinimo paSalp4 neskatinat. kai bedarbis. 1914). g. kurios leistq moketi darbo uZmokestl. Rojaus Forbso Harodo (Harrod.Pasi[los poZifirio ekonornistaiisanalizavo gamybos istekliq rinkll ir biurokratini nelankstum4 didesniqgamybosistekliq kainq poveiki bendrajai paklausai. g' l9a0). Darbinds vertds teorijos savybe nustatyti vertE pagal garnyboskastr"rs Pjero Srafo (Sraffa. Zymiausias pasiulos poZi[rio ekonomikos teoretikasyra Arturas Laferas(Laffer.

visais laikais Zmones bande suprasti.Rikardo tyrirno programosatnar. nuo bei Siuolaikinemis rinkos e k o n o m i n i oi b e r a l i z m oe o r i j a . .raidos ir i5nykirnoklausimus.Tarp daugybesSalyje praktikuotq rnarksistqekonornistqkrypdiq paZymetinaUno rnokykla. kurios pagrindqsudaroKozo Uno (Unno.Blaugo6. Kaip rodo ekonomikosmokslo raidos analiz6. Historyof Econornic Analysis. Oxford UniversityPress.raidos. ginanti rnaksirnaliaigalimq rinkq ir konkurencijos.yra vadinamasekonomikosteorijos istorija. kitos . Dabartiniameekonomikosmokslo metodologijospasaulyjelabiausiai Zinomi ir pladiausiaipaplitE J. Istorija ekonornideskich udenij. M. CarnbridgeUniversity Press. buvo sukurti ir analizuojami marksistines ekonomikosmaternatiniai modeliai. T. pagristastiesiniais neoklasikiniaisbendrosiospusiausvyros modeliais. I 995. kuriq.reguliuojantysnuosavybds teisesir juridiSkai iteisinantys antirnonopolinq politik4 ar sanddrio lsipareigojinrtl laikyrnqsi).Percvods anglijskogo. praktinio panaudojimoklausirnai 5J.visuomeninir{gerybiq gamyba).Negishi. 1897-1977)ir jo pasekejq veikla. labai daug. Rerniantis L. kuriq pati rinka negali igyvendinti (pavyzdZiui.nepriklausanti ideologijos politikos.(neoricardian Neorikardin6 ekonomikos teorija economics).A. kurios bltinos sukuriant strukt[ras. Vadovaujantis Sia teorija. Mokslas.atmetamos.. 1902-1986)darbais. 1868 1931) ir Keji Sibatos (ShibataKeji. lerniandiasprivadiq firmq veiklos efektyvum4(pavyzdZiui. Po Antrojo pasaulinio karo Japonrjoje susifomravo ypatinga nekomunistinei Saliaisituacija: apie pusevisq ekonomistq teoretikqpasirode es4 (atvirai arba neatvirai) ivairiq krypdiq marksistai.gamyba" analize bei tiesiniu prograrnavirnu.Bortkevidiar. 'T. 58 .Bortkievicz. valstybei paliekamos tik tos funkcijos. bei tos.rs (L.Blaug. pagrista rnokslu. kuriuose nagrinejarniekonomikosteorijq atsiradimo. oM. paai5kinti ir prognozuoti savo ekonomini gyvenirn4.1985. kritiSkai vertinanti marksizmo idejas.tai doktrina.tai D.koordinuojantlking veiklq panaudojim4. kaip maldme. Adaspektprcss. Vienos jq pripaZistamos. Tam kuriamos ekonomikos teorijos. Kozo. I t ekonomikos sElygomis reikSminga ir Ekonominio Iiberalizmo teorija (economic liberalisrn theory) .rjinirnas. Neomarksizmas (neornarxist econorny) ekonornikos teorija.i5laidos .Shurnpeter.1954.Sumpeterio5.[statymai.Negisi? ir kitq darbai.M. nagrinejantisekonornikosteorijq atsiradimo. EconornicTheory in Retrospect..

Sakorna.Poperasn. o daugeliu tveju nelneimanomi.Kuhnas'.S. tai. ir "K.Teorijq galirna atmestitik kartojanteksperimentus didejantpaneigirnqrnasei.R.kad teorija atitinka realq gyvenim4. The Structureof ScientificRevolution.jas empiri5kai tikrinant. Hutchison. Net jeigu tikrinimo eigoje teorija paneigiama. Konstruojamas hipotezds. PavyzdZiui. viduramZiais vie5patavusios teisingos kainos teorijos elementai yra Siuolaikinese paklausos teorijose. Joje pastebimi ilgi esamq teorijq tobulinirno periodai. ekonomikos moksle paneigta teorija pilnai nei5nyksta.ndra toks tolygus procesasnet gamtos moksluose. arteja prie ekonominio gyvenimo tikroves.ri.kaip ai5kinamataip: grupinio atsiradoir kaip turi atsirastinauja teorija.S. pavyzdLiui. Remiantismodeliu prognozuojama pateikiarni jo konjunkt[riniai duomenys. ir Ekonomikos teorijos raidoje buvo keletas revoliucijq. ndra butini pokeinsistiniqmodeliq supratimui. leorija ar jos dalis atmetarna.R. Deja. pagal Kuhnq Sios revoliucijos yra mokslines. pasirenkant hipotezes.Poper. Arba merkantilistines paZilros dalinar pripaZistarnos Siandien. teorijos prie kitos ir tarp kr-rrioms bridingi Suoliainuo vienos vie5pataujandios jq nera jokio rySio. ''T. Pagal jI mokslo istorija nera tolygaus bei nepaliaujamonaujq idejq iSkelimo ir jq paneigimo raida.ji naudojamatolesniarn eksperirnentu prognozavirnr. k4 vdliau pripaZino ir Poperas. tarkirn.1970 59 . The Logic of Scientific Discovery.Kuhn.University of Chicago Press.Tai hipoteziq sistema. norsjas paneigeklasikine ekonomikosteorija. Be to. ikikeinsistiniai modeliai.tai rei5kia. visada kyla abejones.1959). a Kitas mokslo metodologasT. keinsistind revoliucija. nekalbant apie socialinius mokslus.kuri apima tik esminiusto rei5kinio elementus ekonomikosrei5kinio raida arba ir faktus. remdamasisKoperniko atradimaisastronomijoje. Be to.DaZniausiai arba pasikartojandioekonomikos rei5kinio suvokimui kuriarnas ekonominis rnodelis.suformulavo mokslo proceso teorini modeli labiau atitinkant[ mokslo raidq.nes tarp jq nera jokio tiesioginiorySio. Toki4 teorijos atsiradimoir raidos pateikiamokslo metodologas K.Ekonomikos mokslo metodologijojenera vieningos nuomon6s. ekonomikos rnoksle eksperimentaiypad suddtingi.kad sisternos nar"rjas modelis. kad buvo parinktos neteisingos elementaiir faktai neatitinkatikroves. Jei tikrinant. marZinalistine revoliucija. paneigiant Taip Zingsnispo Zingsniokuriama ekonomikosteorija. Tadiaumokslo istorijos sarnpratE raida. Juos pertraukia mokslo revoliucijos.Jei teorija pasitvirtina. kad eksperimentas nebuvo yra nesutapimas pakankamaiSvarusir patikimas. kuri nepasitvirtinusias.kad teorijos ir eksperimento tik tariamas. Jei. atskiraseksperimentas teorijos nepaneigia. Tai teorijos patikrinimas arba stebejirnu.

Musgrave.ekonornikosteorijos raida nera vienos krypties kelias I _ ties4.Srafos teonloje ir sianclien aktyviai vystouras neorikardininkq. Tadiar. Tarkime R1 rnodelio n-toji versija visi5kai nesuderinama R2 modelio t versija. Tai taryine tarp popero rr Kuhno teorija. Lygiai taip pat ikikeinsistinekiekybine pinigq teorija ir siuolaikinemonetarind teorija priklauso to paties modelio branduoliui. ko nebuvo ankstesndje teorijoje. Todel norint suprasti ir giliau pazintr realius Siuolaikinius ekonominiusprocesus. i5 tai merkantilizmo. Lakatosas teigia.kad ji visais atZvilgiais tobulesne uz anksdiauviespatavusi4. nepakankamo vartojinro ir Keinso reorilos yra"to p a t i e sr n o d e l i ob r a n d u o l i o e r s i j o s S i o b r a n d u o l i . cambritlge UniversityPress. Tarkirn.Kova tarp rnodeliqnesibaigia. Markso ekonomikos teorijos brancluolys pastarajaure deSimtmetyje atgirneJaponijos neomarksistq modeliuose.Siq problern4pailir"rstruosinre konkrediu pavyzdLiu. t. kuris susiformavo dar prie5 Keinsq. 60 . kad iSsaugotrl branduoli.Lakatos and A.fei Zitiresime keinsizmopoziciirr.. Vertinant ir keidiant hipotezes. ii juosia nuolat kintandiospagalbineshipoir tez€s.Neretai paneigtasmodelis vel griZta su tuo ir padiu branduoliu. kuriq brandLroliai yra skirtingi. 1970. kurio esme .Nernarksistinis nodelis turi kelet4tarpusaqljekonkuruojandiq variantq.ekonomikos pusiausvyr4 reguliuojapatikimi automatiniaistabilizatoriai. criticis'r and Growth of Knowledgc. besiremiantiK. senasis branduolys. reikia studijuotine tik siandien dominuojaniiE ekonomikosteorijq bet ir jos raiclq.kuris buvo apmirEspo marzinalistines revoliucijos.Mengero ir L. pralaimejEs rnodelis gali keisti hipotezes.Mizeco teorijos branduoliu. Model[ galirna apibridinti taip: jis turi nekintam4kietq branduoli. turedamasnaujas hipotezes. paneigiandiq nes ar patvirtinandiq eksperimentqbei stebdjimq reikia labai daug.Lakato5or' ekonomikos teorijos raidos rnodilis.r Siuolaikines monetarin6steorijos hipotezdssiejarnossu darbuotojquzimtumu.Tai reikalauja naujq eksperirnentq stebejimq. Kaip matome. 'ul.Maltuso. kuris yra nepaneigiarnas. Be to.Bet jai aktyviai priesinasi taip vadinamoji naujoji austrq mokykla. turintys skirtingusbranduolius. kad rnokslo raida buvo ir yra konkuruojandiq modelitl istorija. pradedamostarpusavyje lyginti. atgime jau po keinsistinds revoliucijos. Susiejusmonetaringteorijq su darbo jegos uZimrurnu.Tarp ekonomikosrnokslo metodologqlabiausiaipaplitqsvadi'arnasis I. Taip vadinamoji neoklasikine arba neovalrasind ekonomikosteorija Siandien dominuoja pasaulyje.y. Siandien esanti itakinga teorija dar nereiskia.p a g r i n d i n eo n c e p c l a v . Rikardo rnodelis. Eksperirnentaiarba su stebejimaipatvirtinaR1model[. atsiranda konkurencija tarp dviejq modeliq Rr ir &. t galima perteklind reprodukcija ir efektyvios paklausos nepakankamurnas.Marksistineir nemarksistine ekonomikosteorijos yra du prieSingimodeliai. palaipsniuipradedaskverbtisi vienE kitos jos teritorijas.patvirtinamosarba atmetamos.Jos ir yra tikrinamos. atgime P.

lSvardykitepagrindinesekonomikosluokslo raidos stadijas. Apibudinkite makroekonomikos Kurie i5skiriarni pagrindiniai ekonomikos paZinimo lygiai? Koks yra pladiausias ekonomikospaZinirnas? apibfidinaekonomikqkaip visum4? Kokios pagrindinescharakteristikos tikslus? sistemos o . 3.rds fiskalin€poiitika monetarinepolitika a a a a a a a a a a a a a a a a a a a politika biudZeto valstybes prognozavimas ekonornikos merkantilizmas e k l a s i k i n e k o n o r n i k ols o r i j a e ddsnis Sejaus neoklasikindekonornind teorija istorindmokykla ekonorninisromantizmas marksizmas rnarksistinis socializmas marZinalizmas keinsizmas monetarizrnas neomarksiztnas neokeinsizmas pasiIlos teorija itj racional q l0kesi'iqteorija c realauserslo ikloteorija v neorikardininkai. Kodel makroekonomikos specialistq ekonominds paZiuros daLnat skiriasi? sistemos? visosekonotnikos sprendZia uZdavinius t 0 . Kaip Salyjesiekiamapagrindiniqmakroekonotlikostikslq? 9 . Kas nulemia ekonornikos tikslai? 1 . t 2 . 6l . Trurnpai apibudinkiteekonornikosmokslo raid4. Kas yra ekonomikosmokslas? Kas yra n-rakroekonornika? analizes metodtl.Pagrindindss4vokos a a a a a a a a a a a a a a Makroekonornika ekonomikos sisterninis paZinirnas eklektika modeliai ekonomikos iSoriniai veiksniai vidiniai veiksniai politika ekonomikos visiSkas uZirnturnas kainq lygio stabilun. Kartojimo klausimai L 2. 4. Kokie yra pagrindiniaimakroekonomikos 8 .ras ekonorninisaugimas ekonomikossistetna pagrindines ekonomikos grllpes sistemq pagrindiniai rodikliai makroekonomikos politikos ekonon'rinds priemor. Kokius pagrindinius I l .

palrindiniai monetarizmoteorijos Kurie veitsniai lemia BVP didejima? 19. 20. teiginiai? iS. kar. veikia ekonomines ekonomikossqlygas? b. koki. Kokios naujos analiz6skryptys i5rydkejo raidos stadijoje? 'rokslas? kaip savarankiskas 14. K4 paroclokainq indeksas? politikos priemonesekonomikostikslus? ti. Koks Zymus "t kryptl? makroekonomikaiSiuolaikinq teoriios? ekonornikos pagrindinesSiuolaikines 16. Kada ir kocrelmakroekonomikasusiformavo savo idejomis ir dalbais suteike ono-i'tu' 15. Kokios yra teiginiai? teorijos keinsistq pagrindiniai ii.ketvirtoje ekonomikos tnokslo 13. i":i galima ivertinti bhsim4sias . fofi.

. kuriuosklasifikuotipadeda .). suvokti nacionaliniq jq procluktosevokas. redaktorius . s4skaitq Nacionaliniq vienetr-1.kaLrpi ir tur14.Pinna.Nuo rnaterialaus suvestinius sistemos s4skaitq nacionaliniq rnetodologij4.kainE 2. politiniqbei ekonominir4 skiriamosskrrtingq pajamoms produktoapinrties ir lki 1990m. fonnavimas ir 3. bhtina iSsiaiSkinti netgi prieStaraujandius pajal]rq.). apskaidiavinqraidil' sistemaparodobalansinir4 Nacionaliniq sEskaitq S k u r i 4a p i b f l d i n a i ee t a p a i : (iki 1938ttt.nationalaccottnting Nacionatiniq sqskaitqsistema(NSS pagrindiniusekononrinit-r apibhdinantr systern) tai sisterna. V a l k a u s k a s . sistema produktobalansq materialaus naudota apskaidiavirnui (LSD) pradejo skaidiuotiBVP ir kitLrs departamentas Lietuvos statistikos produkrodiklius. 1 9 9 5 . NACIONALINIU PAJAMU APSKAITA teorijq. NSS atsiradimas iteisinimas (1953-1979rn. didelds prekiq bei paslaugq [vairovds vertds nustatyrno problema verdia natrdoti jq bendr4 rnatovienetq. Sio standarto laikymasis tapo tarpvalstybinicr se[yga. Amerikos mokslininkq patobulintas NSS variantaspaskelbtaskaip oficialus JTo dokumentas. siekiandi4paaiSkinti analizuoti makroekonomikos Pracledant patvirtinaniiusarba procesus. EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI IR JU TARPUSAVIO RYSIAI Visa Saliesekonomika susidedai5 daugybesatskirq ekonorttinitl sistema. nacionalinio sqvokq bei desningurnq. 199I m. 1953rn. nustatymometodus. ir dabar). Balansiniai mastu(1938-1953nt'). to sistemosprie NSS pereitapagal JungtiniqTautq parengtE rPladia. .P . R ..t:Ukio sratistika (Teorijos ir V.b[dus bei s4rysius. Lietuvojenacionalindrns (MPS).. ekonominius elgsen4vykstandius ekonon. NSS standarto diegimo rekomenclacijosbuvo benclraclarbiavimo pakraipqSalims'. NSS tobulinirnas individualiqstandartq 4. 1 0 4 .bet ir sr. susiformavimas Kiekvienas NSS raidos etapassusijqsne tik su jos i5ry5kejandiq atitinkamu laikotarpiu vykstandiotarpvalstybinio tr[kumq Salinimu.Nacionaliniq s4skaitq sistemos standartas.rikos keletil svarbiLl Sioms teorijoms.r bendradarbiavimopl6tra. rnq paj gyvenimo rei5kinius:garr"ryb4 amas.1. iki apskaidiavirnai NSS atsiradimo l. praktikos apybraiZos).vartojimal. NSS kaip dominuojandios balansiniq apskaidiavimr4 sisternos (1979m.Antra.Ats. tarptautiniu ir 2.2.

1 lentel6.labdaros bei megejq sporto draugijos. vienetaiskirstomii keturissektorir"ls: PagalNSS visi ekonominiai l. tarpusavyje Namq [kio ekonominiaisprendimai jas parduodarnas savo garnybosveiksnius. . 64 .. Siuo metu Lietuvoje igyvendintas s4skaitqsistema. 2. 4.ttrrintis juridinio asrtens teisg. Namq flkiai. rodantysjqtarpusavio 2.ruosiarni ir etapas:kuriarna Lietuvos Nacionaliniq i<liegin-ro priimami atitinkami istatyminiaiaktai. veikiantis kornerciniais pagrindais. Naudoja namq ikiq patciktusgan.kuri sudaro individai.1 lentele). Jic yra gamybosvciksniq. galutiniq prekiq bei paslaugq pirkejo. ligonines ir pan. Gaunapajamq i5 imoniq mainarsuZ oatcikus samvbosvciksnius pajamasimoncscpagamintoms 3. . 3. paruoitas EuroposSalimsir regionarns pinnasis NSS NSS variantas(ESA'95). Imon€ (firma) (firm/company) ukinis vienetas.Nacionaliniqsqskaitq ir rnaterialaus palyginime". Parduoda naslauuas Vyriausyb6s sektorius (governrnent/public sector) ekonornikossektorius. Moka namq [kiams uZ gamybos vciksniu naudoiima prckcs ir namq ukiar. garninantis Tarp namq [kit1 ir finnq nuolat sudaromi tam tikri sanderiai. lmonds (firmos).gaunapiniginespajamasir iSleidzia prekiq ir paslaugqpirkimui bei dali jq investuoja1finnq veikl4. prekesar teikiantispaslaugas.s a v i n i n k a i 2.ns 3.apimantis ivairaus valstybinio lygio (centrines bei vietinds valdZios institucijq) nuosavybEbei valstybini vartojimE.). ry5i (2. Seimos ir nekomercinesorganizacijos (profsEiungos. antra. gamybos savininko' veiksniq (darbo. atliekantis dvigub4 vaidmeni: pirnra. geriau pritaikytas 1995m. kuriais apruplna i m o n c s .produkto sistetuq pateiktQ 1977m. Namq Lrkiqir firrntl tarpusaviorySys Namq tikiai l.kapitalobei Zemes) susijq:namq [kis. UZsienio Namq [kis (households) ekonornikossektorius.rybos vciksniusnrckiu ir naslaucuganrvbai 2. lSlcidZia orckcms ir oaslau{:oms isigvti Firmos l. sektorius. Vyriausybds Saliqsubjektai.

susumavus visq Salies finnq veiklos rezultatus.rgq i5 susidedanti visq keturiq ekonornikos Ekonomikossistema. uZsienioSaliq firmomis. lSlaidq(sudejusvisasprekiq ir paslar.'aldZios mixed economicsystem)' ekonomikossistema(closed Ekonomikos sistema. darbuotojq darbo uZmokesdioapmok€jimui. Si lygybe teisingatik uZdaram 65 (2.kurios naudojamos ar paslaugq. 3. kaip ekonorniniais pirkimo (irnporto)ir pardavimo(eksporto)sand€riai. ValstybespajarnqSaltinis mokesdiai.rgq isigijimo i5laidas).1) . susidedanti i5 namq [kir4 ir fimrq vadinama grynai privatios ekonomikos sistema (pure private economicsystem)arba supaprastintu ekonomikos model).Vyriausybds sektoriaus veikla susijusi su kitais ekonornikos jis sektoriais: perka i5 namq fikio gamybosveiksnius.vadinamaatvirosios ekonomikos sistema (open s economic ystem). Vidinis Sios schemos konturas rodo daiktiniq (nat[riniL$ iStekliq judejim4 tarp pagrindiniq ekonomikos sektoriq. Firmos. namq flkiams (pirkejams) perkant prekes ir apmokant jq keliornis kryptimis: prekiq kain4 gaunapiniginiq pajamq. Sis paveikslastaip pat rodo tris metodus. perkamq i5 kitq imoniq apmokejimui. Taigi.. modeliu (simpleeconomic Supaprastinto ekonomikos modelio elementq tarpusavio sqveika pavaizduota I paveiksle.pinigq srautLl judejimq. o i3orinis . vietinds. nuomos mokesdiq surnokejirnuiir taupymui arba firmos pelnui. 2.o i5 finlq . Gamybos(susumavus 2. paslar. gaunama5i lygybe: : Saliesvartotoi4pirkim4suma : Bendrosios firm4pajanros : Darbo uimokestis+ Kapitalo pajarnos * Tatpiniai pirkintai ekonomikosmodeliui. ekonominiairyiiai su uZsienio Salies Tarp valstybiq nuolat palaikorni tarn tikri ekonominiai rySiai: su sudarotniprekiq ir subjektais. sector) tai Saliqsubjektai (foreign/rest-of-world UZsienio valstybernis.susidedanti atskirq Saliesvidarrs ekonornininiq sektoriq (narnq ukiq finnq ir centrines bei uZdaros miSriosios vadinatna instituciiq). Pajamq (swumalus gamybos veiksnit5 rodandiq suteiktq paslaugrl vertE. l5 Ekonomikos sistema.kuriais galirna ntrstatyti veiklos rezultatus: ekonomikossistemos kiekvieno gamybosetapopridetinEverlq): l. Dvi pastarosioskategorijos gali b[ti apibendrinarnoskaip kapitalo pajamos. sektoriq.prekesbei yra paslaugas.dydf.

Be to. visos gautos pajarnos iSleidZiamos. Kituose skyriuose 5iq prielaidq atsisakius. Siame modelyje supaprastinimosumetimais laikornes dviejq prielaidq: pinna. 66 . vidaus prekybos.1 pav. pateikiarnas realesnis ekonominestikroves vaizdas. Sudaryta tarpZinybine regioninds politikos darbo grupe. Tadiau dar reikia sukurti BVP ir kitq makroekonominiqregionqrodikliq apskaidiavimo metodikq. statybos. Tuomet visos gamybosveiksniq gaunamos pajarnosyra lygios namq ukio i5laidorns prekems ir paslaugornsisigyti. pardar. kad tiksliau funkcionuotq Sios grandys: veikla duomenys. Prekiq ir paslaugqbeipinigq srautqapytakatarp dviejq pagrindiniqekonornikos sektoriq Abstrakti prekiq ir paslaugq bei pinigq srautq apytakos schema neparodo ir ne[vertina daugelio realaus gyvenimo elernentq: namq [kio taupymo ir firmq investicij6 vyriausybdsiSlaidq ir rnokesdiq.us gamybos veiksnius I5laidos garnybos pirkti veiksniarns 2. transportoir paslaugqimoniq skaidiq ir jq veikl4. Dabartiniu laikotarpiu labai aktuali Lietuvai problerna. Statistika siekia.Ji teikia sifilymus ddl Lietuvos administraciniosuskirstymopritaikymo prie ES teritoriniq statistiniq vienetq nomenklat[ros (TSVN). visos pagarnintos prekes ir paslaugos yra parduodamos. tai leistq palyginti i5skirtus administraciniusvienetus. pramonds.Dabar pagal apskritis statistika skelbia duomenis apie Zemes uki.informacija. o garnybos apimties kainq sumaturi bfiti lygi namq [kio pajamoms.antra.prckcrns ISlaidos bei paslaugoms lsigyti Prekiqir paslaugq rinka gautos Pajan-ros.regionines statistikos formavimas.t.sanderiq tarp Salies [moniq su kitq valstybiq gamintojais ir t.sprendimai veikla. pardarus prekes paslaugas Nupirktosprekes ir paslaugos Prekes paslaugos ir Finr-ros Nupirktigarnybos veiksniai Gamybos veiksniai Garnybos veiksniq rinka Pajamos.

Teritoriniq statistiniq vienetq nomenklathros pagrindu vystorna regionind statistika apirna regionines sqskaitas.aukitesniorango regionai (iSskiriamiretniantisdvien.visa Lietuvos teritorija. Leidinyje pateikiarniapskridiq.savivaldybes. Gamybos veiksniq grynqiq pajamq srautas (grynUjq nuosavyb€spajamq srautas) (NtF .r regionopaskirtimiLietuvosukyje.rs. taip pat uZsienio gamybos veiksniq gautos pajarnos konkredioje Salyje. n-rinus iios pajamos uZsienyje. piliediqgautos Salies konkredios kainq suma. gautos Salies viduje (kai ekonominiq uZsienio neapskaitomas rySiqsaldas).miestqbei rajonq statistiniaiduomenys.rmpiautariant.visq galutiniqprekiq ir paslaugqpagamintqSalies per metus) rinkos piliediq per tam trkr4 laikotarp[(paprastai pajanlos. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS Bendrasis vidaus produktas . Penktaslygis .tai bendrosiospajtrlros. Salyse siekiandiose ivertinama skelbiami Lietuvoje regionines statistikos rodikliai iSsarniausiai statistikos rinkinyje . sukurtos 5a1ies teritonjoje.2. sudarydamos pajamq srautus. lS esmds bendrasis vidaus produktas artit.net florv of factorsof o/ .. kaip viena ES narystes duomenq varlotojq.poZi[riu Lietuvos rodikliq nustatymo tnakroekonominiq Svarbiausiq pasaulio Saliqstatistika.larr.nas bendrai. 2. Trediaslygis .gross national product).parodandios produkcijos struktfirq pagal regionus ir atskirr{ regiontl BVP. Siai sridiai kelia aukStus reikalavirnr.tai pajarlos. istoriniuir ekonomine kriterijais:socialine etnokulturiniuteritorijosvientisurnu).apskritys. piliediqgautos Salies Trr.Lietuvos apskritys. regioniui statistika.tai Atviros ekonomikoss4lygomisdalis pajamq cirkuliuoja i5 vierlos garnybosveiksniq gryntuq vadinamuosius valstybds I kitq. BVP . Bendrasis nacionalinis produktas (BNP .t p n a ci o n a l i n i a m r o d u k t u i .seniunijos. Antras lygis . Ketvirtaslygis . Si rodikll Eurostatas lygyje' nomenklaturos reikalaujaskaidiuotitiek antrametiek trediarne pagrindiniq regionines statislikos Europos Kornisija. Ekonomine ir socialine raida". yra hannonizuota daugelirr su statistika vienetqlygiai: statistiniq 5ie LietuvojeiSskiriami teritoriniq Pirmaslygis .

2 pav.3) Q4) Wo .tai gamybosveiksniqpajam%gautq uZ Salies gamybosveiksniq paslaugas.grynosiosgamybosveiksniq pajarnos.Lt.2) 1/1F. uZsieniogamybosveiksniq. gaunamLl uZsienyje. suma.production income/net income flow of propeny) .-------_\ lmportas \ Narnq UKIJI 7' ) l'irmos Gamybos vciksniai Gamybos G v e i k s n i a ii S u z s Ic c n r o Zsr nI S alies ganrybos l v e i k s n i a ii u2sieni ---/ --___\ g U Z s i e n i o a m y b o sv e i k s n i q apnrokejimas Saliesgamybos veiksniq paJanlos 2. Ilro. IFr=Wo+iD+RD+llD. 1Fr * Saliespiliediq garnybos veiksniq pajamq. Lt.-) Eksportas _. Importo iSlaidos lSlaidos pajamos liksporto zt Prekesir paslaugos / . Lt.Lt. uZsieniuiteikiarnas ir pajamqskirturnas. (2. 1Fr . cra Q. gaunarnll konkrediojeSalyje.SalyjedirbandiquZsieniediq piniginiai pervedirrai savo Seimoms uZsienyje. teikiamqpaslaugq Salies ekonomikai. Salies piliediq ir uZsienio piliediq gamybos veiksniq pajamos apskaii'iuojamos atitinkamai taip: IFu=Wr+iF+RF+nF. 68 . Prekiqir paslaugq pinigq srautqapytakaatvlros bei ekonomikosmodelyje Grynosios gamybos veiksniq pajarnosapskaidiuojamos kaip Salies piliediq gaunamrl uZsienyjegarnybosveiksniq pajarnq sumos ir uZsieniediq gamybosveiksniq analogiSkq pajamqslrmosSiojeSalyjeskirtumas: NIF: cta IFO.Lt.uZsienyje dirbandiqjq Salies piliediq piniginiai pervedimaisavo Seimoms tevyneje.IFT.uZsieniopiliediq garnybosveiksniq pajamq. suma.---.

612. Rr . i5 Z6. Lietr.2 lentel6. lr.P. laikq i5skyrus B[tina paZymeti. todel pahikanq mokejimai atitinkamornspasaulio valstybems didejo.2 lentelerodo.66.ras gamybos veiksniqpajarnas.nuomospajamosi uZsieni. Lt.P.namq tikio vartojimo iSlaidos.588. BNP: apskaidir.Lt. bus didesnis mln.investiciios: 69 .. Saltinis.611.. V.rojan.71 9 -658 1194 departamento darbai.palukanqpajamosi5 uZsienio.5) yra didesnes negu garnybos veiksniqpajamosi3 uZsienio Kai Salies konkrediojeSalyje1/1F>0.. Lt. R... BNP ir NIF (veikusiornis Metai 992 993 994 995 996 991 L 98 9 t999 1000 l00l 1002 2003 BNP 3387 II108 16981 23829 3 ll l 5 37547 41968 4t621 43523 46719 501 00 546tt5 BVP 3406 11590 I 6904 24103 31569 38310 42990 426s5 44698 47498 50758 56179 NIF -19 -482 77 111 -4)4 -793 1022 l 103 . ir NIF visq 1994m.619. Zp.Nr.nuoffiospajamosi5 uZsienio. 1999.540.rvos statistikos 2004. Lt) kainornis..Lt. .kad nacionaliniqs4skaitqsistemapateikiatapatybE: Y=C+I+G+NX.. 2.V. *P. analizuojarnu ukio subjektai ekonomikos pletrai pladiai naudojo uZsienio kreditus. dia C .kad BVP yra didesnis Salies laikotarpiu yra nes gamybos veiksniqpajamos neigiamos. metra5tis Lietuvosstatistikos rnetra5tis 2003..LietuvosBVP. kadangigrynosios 2. -I. i6 . buvo neigiamas. Lietuvosstatistikos rinkinys. (2.pelnopajamos uZsienio.P. Lietuva:ataskaita apie nacionalines . Lt. 1998. Statistikos s4skaitas. lverlinusgryn4sias BNP = BVP + NIF.P. neguBNP.pal0kanqpajarnosI uZsieni.pelno pajamosi uZsieni.tai SaiiesBNP uZsieniogamybosveiksniq pajarnos neguBVP. Lietuvos statistikosmetra5tis2001.588./-Lt. I .

visq galutiniLl prekiq ir paslaugq. I .Baziniq metq kainos.vyriausybines i5laidos. 2. n . IT RBV\= L Q.pagarnintqper 70 . naudojamos kitq metq BVp nr. ks RealusisBVP (RBVP * real grossdomestic product). ir salies uZsienvie esandiqgarnybosveiksniqpajarnosiskaidiuojamos 11/X.Lt.G . 2 .baziniq metq duorrrenys. kuriuos priimta vaclinti ataskaitiniais arbaesarnaisiais. . apskaiiiuota baziniq rnetq (sugretinarnosiomis) kainomis. kiekis ataskaitiniais {.lVX. r reiks BVP arba BNP. Kas Siuo atveju yra r * bendrasis vidaus produktas ar benclrasis nacionalinisprodLrktas? Priklausomainuo to.reaLrsis bendrasisvidaus pro<iuktasesarnaisiais metais.. l/X.prekiq ir paslaugq grynasiseksportas.3. gaunametikslius duornenisapie realqii BVp (BNp) dyd1. esandiriuZsienyje. Jei Y = BVP. Jei Y = BNP . . P. ir Saliesgamybos veiksniq.1xPisl dia (2. . .visq galutiniq prekiq ir paslaugq. 0 .i-osiosprekds metais. q BVP apimti rnatuojantfaktiskomiskainornisgaunamas nominalusisBVp.i-osiosprekds baziniqmetq (sugretinamoji) kaina. Lt. Esamqf (einamqlq) 'retq kainos vadinarnosfaktiskomis kainomrs.pajamosnera itraukiarnos| . i = 1 . kurie vartojami kaip lyginamoji baze. . visLl kitq analizuojamqrnetq BVp (BNp).lyginarnqjq metq duomenys.rstatyti. KArNU LYGIO POVEIKTS BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIMCIAI Bazinis kainq lygis (fixed price index) _ pasirinktqkuriLl norsmetq prekiqkainq lygis. suma. tai uZsienyje gautospajamosnera rdalis. matuodamibaziniq metq kainornis. Nominalusis BVp (NBVp _ norninal gross doniestio product) .s1 RBVPT . vnt.. I'ai uZsienyjegautos pajamos yra r dalis. pagamintrl per tam tikrq laikq (paprastai per rnetus). vadrnamos s u g r e t i n a m o s i o m ia i n o m i s .. kaip apibudinamas NX.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .

-1. faktiSkomis ^ID r\u t.. 5) Zemes 6) eksportuojamosbei importuojamosprodukcijos kainq indeksas. esamaisiais i = 1 . . (2 8) dia BVPd"r esamqjtlmetq BVP defliatorius.1) dia NBVPt nominalusis bendrasis vidaus produktas metais. .t q RBVPI arba n Z q. . BVP deJliatorius (BVPa"n.Z. 2) vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas.yra BVP defliatorius..rs)suma.' . apskaiiir.neatsiZvelgiant tai.xP'l (2. '71 .D r t | n I4. parodantis visq prekiq ir vartojimo poreikiq paslaugq.Trumpai apibldinsime Siuosindeksus. . tatlikti palyginamuosiLrs Naudojant BVP defliatoriq galima pavyzdLiui.rota kainomis. 2 . t= J x l 0 0 7 o .r* i-osiosprekeseinamqjqmetq (fakti5ka)kaina.qt. x P.. Pats bendriausias kainq indeksas..rodiklis. . ataskaitiniais naudojamiSie indeksai: Kainq lygio kitirnui apskaidiuotidaZniausiai l) BVP defliatorius.tam tikr4 laik4 (paprastaiper metr.. " BVP.Lt. indeksas.deflator of GDP) arba BVP kainq indeksas (price index of GDP) . kuriuos priirnta vadinti arbaesamaisiais.-l x looo"o: Pio .i-osiosprekdskiekis ataskaitiniais P. statyboskainq ukio produkcijos supirkimo kainq indeksas. kam jos yra naudojarnos: 1 patenkinimui ar gamyboje.. metais. n . parodantis prekiq ir paslaugqkainq kitim4 visq Salies vidutiniSkE NBVP B V P c t '-'r'. I . g.lyginamqjq metq duomenys. 3) 4) pramonesprodukcijos gamintojqpardavimokainq indeksas.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .apskaidiuoti RBNP: skaidiavimus.tr/t.vnt. . Lt.

) : '-r I ' .238x 100%)+ (0. .6rnustatyti palyginli keblu. todel daLnaiimarnas var toj i mo p reki4 kai n4 indeksas. Seimos vartojimo iSlaidqelementai I Maisto produktai 2 Ncmaistoprckcs 3 Paslauuos I5 viso: l S l a i d ul v g i n a m o i o v o r i od a l i s s procentas t1t 19.l N . r 2.i-osios prekiq grupes kainos procentasbaziniais metais.0) l dia CPI .196x t00%) = 100%. . x ( 1 0 0 + e . i = 1 .3 lentel€. 2 .t L t. (2. n . seirnos vartojirno i5laidq elementai nepasikeitd.tadiau pasikeite kainos: maisro 72 . 100 .6 koeficientas 0.238 0.3 lenteleje. kad Cpl26e0 100 yra procentq: = CPI2000(0.-rtinumo vartojimo prekiq ir paslaugq vartotojo krepielio vertinq iSraiSk4 atskiraislaikotarpiais.0 r.pateiktu2.00 gauname.= RBVP NBVP B V Pr . * i-osiosprekiq grupdskainosprocentoesamaisiais metais pasikeitirnoprocentas .566 0. .u (2e) 2.Tai galima patvirtinti pavyzdLtu.196 t00. apskaidiuojamas lyginant fiksuoto skaidiauspirrnojo br. x 100'. toctel 2004 m. c1 * i-osios prekiq grupes i5laidq lyginamojo svorio koeficientas.vidutinis vartotojq nupirktr4prekiq ir paslaugqkainq lygis. Vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas (Cpl _ consumerprice index) . BaziniLl metq vartojimo prekiq kainq indeksasvisuomet yra 100 procentri.varlojirnoprekiq kainq indeksas. Kadangi nustatant CPI naudojama nekintantis vartojimo prekiq kiekio krepselis" (i5rei5kiamas baziniq metq svoriais). I formulg [ra5qbaziniq metq reik5rnes. n C P I= L c .p r e k i q g r u p i s lk a i d i u s . . Kadangi ElVP.Seirnos i5laiclq pasiskirstymas 2000m.566x 100%)+ (0. e. .

paslaugq Tuomet. Pavyzdliui. kad nuo 2000 m.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s . kuriq duomenys 2004m. I '. Knygos 4.Lt.Lt. 2 . .. padidejo7.029% Apskaidiuotieji CPI indeksai rodo.1 6 l 2 x 7+ 2 5 x 2 + x 3 0 + 3 x 2 5 = x 100% 5 l 2 x 2+ 2 5x 0 .... i = l . = n " -t (2.1l) fonnulg.krepSelyje"(ataskaitiniais metais).5%) rt2.. 2000m.1I formulg: ivertinti. n .rr) io 4o .i-osiosprekeskaina ataskaitiniais P.4 lenteleje.vartojirnoprekiq kainq indeksas ir q. gauname: /-D L'. .Tai vienas labiausiai paplitusiLl statistiniq rodiklit5 naudojamq pragyvenimo lygio dinamikai pagal2. .566x 101.2. ataskaitiniais CPIl .238x 102. .029yo. vartojimo prekiq kainq indeksas padidejo 12. Gali b[ti skaidiuojamas m L q ..3%) (0. 5 + 6 x l 2 +3 x 1 2 = = x 100% 2.. iki 2004 rn. P.jeigu 2000m. 200.. t2 25 6 3 Kaina. Vartojimo prekds Pavadinimas l.i-os prekeskaina baziniaismetais. MarSkiniai Kiekis.196x 131.i-osios prekes kiekis . Bandclcs 3.67 l00o/o 267"/o 389 145. baziniais metais. Kojincs 2.4 lentel6.\-ra " dia metais.nemaisto produktqkainos vidutini5kai .Lt 2004m. apskaidiuokite vartojarnqiq prekiq.3 proc. pateikti2. vnt.prekiq . vnt.3o/") (0.5procentais. n xP . : = + + cPl:oo+ (0.3 proc. r r=t r l00i C-P l . .1 5 arba 73 . 2 o 55 12 t2 l 2 30 IJ Duomenis lra59[ (2. kainq indeksq 2.37. laikomi baziniais..

7 5 h = P = + + . svoriq struktfira sucraryta pagal nanrq flkiq i5laidq duomenq tyrimus. 5 5 6 x 1 2 3 x 1 2 1 4 5 . atliktus 1992m. Lietuvoje Siuo metu CPI apskaidiavimams suformuol4 . Nuo 1991m. geguZes menesinis vartotojqkainq indeksas apskaiiiuojamas pagalvienqi5 Laspeireso (2. o paSd i n d e k s a-s m a Z e s n i e g uy r a g y v e n i m e . Laspeyres)vardu.10fbnnule). rugpj[dio .67. gruodZio menesi. forrnulir4 Svoriai nustatomi i5 narnq fikiq biudZetll tyrimo duomenq.t. atsiZvelgia 1 prekiq tarpusavio pakeitimo galimybg. iq arba.pase increksu pavadintu ji pasiuliusio vokiediqekonomisto PaSe paashe) (G.iq kainq pasikeitimus. 74 . todel jis ne[vertina galimybes brangesnes prekes pakeisti pigesnemis.x P . n Prakti5kai skirtumas tarp BNPa"6 ir cpl n6ra didelis.Tyrimai apima mazdaug 2870 visq esamqnuosavybes formq maZmenines prekybosir paslaugqimones. Lasperreso (E. sudard267 procentus vidutinio lygio baziniais2000 m. L n t Q i o x i o 1 2 x 2+ 2 5x 0 . o kintandiamprekiq rinkiniui . PaSe indeksas. Tai rei5kia. . liepos menesiais. Sie roclikriai. kainosbuvo 167proc.l rinkiniui. pakankamai reprezentuojantys perkarnq prekiq ir paslaugqgrupes. rai Laspeireso indeksas parodo didesni pragyvenirno lygio augirnq.kad vartojirno prekiq kainos 2004m. cpl2oo4 = i=)"" x 100% = .vartojinro krepSel[" sudaro 796 vartojimo prekes ir paslaugos. cPI apskaidiavirnuose naudojama1996rn. svoriai.y. kitaip vadinamas Laspeireso indeksu pavadintu ji ivedusio E. Indeksas. apskaidiuojamasnekintandiam prekir.1996m. Lietuvoje nuo 1992m. 100%= 261. "n 145'75 ' Pio Z . qi o Taigi CPI2eea buvo 26lYo arba2. bazinis kainq laikotarpis buvo 1993m.parodovienodqkainq didejimo ternpqvaizdil. garbei.1993m. G. buvo naudojami 1991m. L Q ' . .didesnes negubaziniais rnetars.. 1994 .kitaip tariant.n \' t /. Kai ivairiq prekiq kainos skirtingai keidiasi. atvirk5diai.Infonnacija apie prekiq ir paslaugqkainasrenkarnakiekvienil menesi l0-yje apskriiiq ir 9-uose rajonq centruose. kaip taisykle.Q i o P i t = 1 2 x 7 + 2 5 x 2 + 6 x 3 0 + 3 x 2 5 = 3 8 9 t . ivertinarni tq padiq prekiq ir paslaugLlkainq pokydiai. Kadangi Laspeireso indeksas skaidiuojamas tam tikram prekiq rinkiniui. l9g2 1993m.Maisto prekiq kainos papildornai tiriamos dar 9-iuose kaimo rajonuose. sudaropastovrlvartojinro ir prekiq krepseli.

kaintl bazinis laikotarpis yra 2004 m. jis: .rgq rodo l. CI'l indeksas skaidiuojamas prikiauson-rai BVP sud€ties. Laspeireso apskaidiuoja: departatnentas Lietuvos Statistikos 75 . produktq kokybE. bazindskainosir 1995m. kurios kiekvieno menesio l5 dien4 registruoja 1540 garniniq pardavimo kainas. nuo prekiq rinkinys keidiasi. PavyzdZiui. nar.o CPI indeksas prekiq ir paslar. 2005 rn. rugsejomdn. prekiqir paslaugq 1. NeatsiZvelgiavartotojqperkamq i 2.n. namq ilkiq i5laidqduonenq lyrirtro struktura.rirriq reprezentantll pardavirno kainq pokydiq svertinis vidurkis. automobiliq ar nuomai.r. KainLl kitimo analizeiatrinkta 360 tiriamq pramonds[rnonit1. 2. irnportuojamos Vartojirno prekiq. 3 . gruodZio min.)produkcijos Pramonds produkcijos garnintojq pardavirno kainq indeksas PPI parodo prekiq.producer produkcijos.gruodziombr.) ir dLriqtiekimo kainq indeksas. pagamintq Lietuvoje.o 3. P r amon dsp r odukcij os gami ntoj q p arclavimo kain4 indeksas' Pramon6s produkcijos gamintojrl pardavimo kainq ir price index). pardavimo kainq pasikeitimE per tam tikrq laikotarpi. o nauja svoriq sistemapagr[sta2003m. BVP6"6..gyvenimo ru5iqir kiekiq pokyditts. nustatant BVP6. pasirei5kiandiq 3. Neparodo maZtneninds ivairiq tipq nuolaidoms. NeatsiZvelgiai pagerejusi4 laiku.. pagal Siq formulE. spalio .ir vartojirno prekiq kainq indeksas(CPI) pateikia skirting4 infonnacijE apie bendrqjl kainq lyg1 Salyje.vis delto vartojimoprekiq kainq indeksas nes iSlaidq"pasikeitimo. tik prekiq ir paslaugq. Kadangi prekesir paslaugas.Tarp 5iq rodikliq yra 5ie 3 pagrindiniaiskirtLrmai: kainas. kainq padidejimasatsispindes pastoviatn prekiq rinkiniui (krepSeliui). kaip svorius t.2004 m. elektros bei vandens pratnond's i5gaunarnosios tiekimo veiklos produkcijos (nuo 1995rn. DaZniausiaikokybines 4. veiklos(nuo 1996rn. visq garninamq kurias [sigyja pirkejai.ais. drabuZiq prekybos pokydiq. ivertina tik toje Salyjepagaminamas prekdsnedidina BVP. tai jos neatsispindiir deflialoriuje. Produkcijos kaintl indeksas apskaidiuojamas kaip gan.ir pana5iai.y. CPI indekse. namq lkiq biudZelqtyrin. tiksliai neparodo Tadiau.tai apdirbamosios indeksas(PPI. pagamintq uZsienyje ir skirtq vartoti kitose Salyse. neparodo. Neivertina vartojimo formq pasikeitirnq. BVP6"11. su yra susijusios jq naudojirno prekiq charakteristikos tiesiogiai Bendrojo vidaus produkto defliatorius BVP6"n. kam vartotojai Siandiendaugiau r5leidZia:vaizdo juostq. pardavimo apirntis vertine iSraiSka.rdojant gaminirl 1996m.

jektotipq.vagonas isveZirno vertdsir akcizomokesdiq.sllt produkt4 supirkinto ir kainy indeksai. na.dujq ir vandenstiekirnui.parduotiems vidausrinkoje. b) i5gaunarnajai apdirbarnajai ir prarnonei. t. socialiniodralrdimoir kitos iSlaidos. Kiekvieno objekto atveju ivertinami statybosmedZiagq. atlyginirnq.parodantys kainq kitimq laiko atZvilgiu.. c) eksportLrotq gaminiq kainq indeksq. i prekiLl vertE transportavimo Lietuvos iki Respublikos lskaidiuojamos muitri sienos islaidos. 5. vandensvalymo. vidutinemis su kainornis. buvo pasirinkti baziniais. Statyboskainq indeksas(Bpl .y.bor ob.nunalines infrastrukt[ros. P P In u s t a t o r n i : a) visai pramoneibendraiir jos strLrktfiriniams elernentams. Tai 3 tipq gyvenamiejipaslataiir po vien4 siq statiniqkategoriiq objektq:prarnones. tiek uZsieniorinkose. Duomenys apie Zemes fikio produktq supirkimo kainas gauna'ri kiekvien4 ketvirtl i5 didmenines prekybosir Zernes produkcijEperdirbandiqimoniq. kiekvieno ataskaitinio menesio kainos palyginamos baziniq 1995m. sveikatos apsaugos.keidiantsvorius 76 .ir apskaidiuojami pagal (2. Statyboskain4 indek. 4. administraciniq paslatq. Augalininkystes produktq kainos stebirnostik 3-iq ir 4-E ketvirti. Svietimo. Bendrojo supirkimo kainLlindeksoatveju kiekvienq ketvirtl ti.10)fonnulE. Zem€s iikio produkcijos supirkimo kainq indeksas (PIAP .sas pagal sta+.building price index).rdojama parclavimo kaina stotis"be pndetines . parduotostiek vidaus.a) bendr4 visos pramonesprodukcijos. irengimq. BPI apskaidiuojamas pagalLaspeireso formulq. palyginti su praejusiq rnettl atitinkarnu ketvirdiu.parclavimo kainq indeksq b) gaminiq. keliq ir gatviq bei rekonstruojamqobjektq. kainq indeksq.a'ros 2r reprezentatyvaus Zernds Dkio produkto (augalininkystes gyvulininkysles) ir kainos. 1995rn. kor. Eksportuojami gaminiai ivertinami FOB kainomis. t. Statyboskainq indeksui nustatyt atrinkta I I statybosobjektq.purchasing price indices of agricultural production).parduotqtik vidausrinkoje. Siuos cluomenis pranesa157 statybos imones.franko. r-rkio Indeksai parodo kainq pasikeitimus. Gaminiams.ji nustatant._rai alrinktq statybosobjektq uZbaigirnoka5tq (kainq) pokydiai per tam tikrq laikq.stes gwulininlq.y.tai Zernesfikio produkcijos supirkirno kainq dinamikos rodikliai. c) elektros. Zemes ikio produkcijai apskaiiirojamas bentlras supirkimo kaintl indelrsasbei atskirai augalininlq.

kur naudojamos arba galutinds. kitoms prek€msar paslaugoms sqnaudos prekds. Galutindmisprekdrniskaip iSirntislaikomos investicines Didejant garnybos specializacijos lygiui. Toks . . skirti namq fikiq poreikiq tenkinirnui. prekds. 1 . BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO BUDAI 2 .ibei paslaugq kainq b[tq nustatomakaip tais r-netais prekiq ir paslaugqvertd b[tq keliskart [skaidiuotai BVP suma.. apskardiuojant BVP pagal nacionaliniq sqskaitqmetodik4 tarpinio produkto verte turi br-rti eliminuojarna. parodantisparduodamq prekiq uZsieniovartotojamskaintl pasikeitimus. panaudotos kaip s4naudos gaminantkitas prekesar paslaugas. Tarpinis produktas (intennediate goods/product) .ji nenaudojarna gaminti. supirkimokainomis.pakartotinis"apskaidiavimas neleistq objektyviai [verlinti metiniq gamybosrezultatq.4. kol gah'1gale sukuriama galutine preke ar paslauga.Jeigu Saliesmetinio produkto apinrtis pagamintq visq prekir. tuomet dalies i5kreipttlrealiq gamybosapimti ir apimt[. pusfabrikadiai) ir paslaugos. elektros energija.rinkos kainq sumareikalaujakai kuriq sqvokqaptarimo.Tuo tarpu kuras ar elektros energija.kas ketvirtl. daugelis gaminatnq produktq pereina kelias gamybos stadijas [vairiose firmose.plienas.Taigi. kuras. 4 . kuras. indeksas(price index of irnportedproduction). Importuojamos produkcijos kainr.tai prekds (Zaliavos. yra tarpinis produktas. yra galutines prekds.be mokesdiq ialies vidaus rinkl upibilclinanii4 rodikli4 dar 6. Galutinis produktas (final goods/product).tai preke ar kaip paslauga. Be iivarclyul apskaiiiuojarni eksporluojamos bei intportuojamos prodttkcijos kaitttl indeksai.skirta galutiniam vartojirnui.rodiklis. elektros energija. Svoriai apskaidiuojami pagal supirktos produkcijos vertE (nuo 1997m. Eksportuojamosprodukcijos kainq indeksas(priceindex of exported production) . kuriuos finnos naudoja kaip Zaliavassavo produkcijai gaminti.rodiklis. 2. iskaitomos subsidijos). kaip visq galLrtiniq BVP apibndinirlas per metus.gali b[ti tarpines Taigi priklausomainuo to. G a m y b o sm e t o d a s pagamintq prekiq ir paslaugq. PavyzdZiui. parodantiskitose Salyse perkamqprekiq kainq pasikeitirnus. medZiagos.

rie proceseivairius tarpiniusprodr'rktgs Vienintele perkanti ir naudojantigarnybos yra automobiliq gamybos firma' Joje sukurta (plien4 padangas.1) lygybespusiq. Natlr'1 Lrkiq iSlaidos darbo lygios finnq pridetinei vertei.1.jei iSvengiar.6 lentele). AnalogiSka situacija gaminant padangasir plastmases. surnuo. produktus. Lentelds duomenys rodo. pajamq apytaka vyksta uZdaru ratu. arbagalutiniq pridetin€s ki.1) lygyb€sgauname grandies tik pat apibhdinandiq uZdar4ekonomik4: -Galtttini paklausa Pridetine verte : : Darbo uintokestis+ Kapitalo pojamrts. Taigi -tlVe tygur pridetinesvertes sumai 9-iose isskiriamosesrityse: Zemes[ky.3) pajamq. Taigi Salies kain4 tarpiniqprocluktq procese vertdssurnai 7000 Lt.utoonei". analizes ir Zem6ssavininkq) pajamoms. firrnq tarpiniq produktq. 2) Salies gamybos apimti iSlaidq. u. galilna bendraji vidausprodukttl.12) Vadinasi. naudojarnqjos gamybos procese.lygi namqlkiq (kapitalo. p.5 Panagrinesirne lentelespavyzd[. apskaidiuotiir Salies kad (2.ron" yra stambiausia 78 . kad iSvadas.rdotq BVP apimtisyra lygi (3500 Lt). nustatatit apskaidiavimo Kartotinioprekiq ir paslaugq vertd. pirma.susidarymq' 2. prekiq kaintl suma lygi AnalogiSkai.kui. Plieno garnintojai r[d4 ir jq perdirbai plien4 todel jq veiklos pridetine geleZies patys iSgauna y* 1000 Lt. . visos Salies pridetine vertd. I5 firrnos bendrqiq pajamq atdrnEtarpinitrs yra lyg[s galutinei paklausai.. patvirtina 2'l pav.. kad (2003m.8 proc.Tai galirna nuslatyti trimis metodais: l) gamybos.5 lenteleje pateikiamosketurios tarpusavyjesusijusiosflnnos: plieno.r.nor-gamybosstadijos 7000 Lt. rodanti pridetinesvertes prekds gamybosgrandyje. antra. (2.24.na. gausilne Sios finnos prekes gamybos taip nauj4 iSraiskq. kita vertus.viso BVP apimties).naudojantpridetinesvertds sumavimo bhdq.1) lygybejepirkimai taip pat galibhti dviejq tipq: Paiymetina.kuri. (2. prekiqir Paslaugq 2.tai skidumastarp firtnos pagamintos proclukcijos rinkos kainos ir garnybai pirktq kainq.gausime.galutiniq vartotojq pirkirnai. padangq plastmasiq ir automobiliLl gamintojai. isigytus i5 kitq firmq. AternE tarpinius pirkimus ii kad bendriejipirkintai ir tlesiniosios kairiosios(2.plastmases) pridetine verte apskaidiuojarnaatdmus i5 ar'rtomobiliq gamybos firrnos gamybos realizuotos produkcijos kainos (7000 L0 jos pirktq ir sunar. fikio Saka pro.1e.arna mastu BVP aptmtl nustatantgamybosbudr. statyboje ir t. sukurtakiekvienoje ekonomikosSakoje(pagal veiklas).pirkimai.Dabar i5 (2. BVP sumuojamakiekvienamegamybosetapesukurtapriddtine Prid€tind vert6 (value added). prideringvertE.

! 6 E ' 4 ) N O r a.O L t i P F ! t h - a .: .Eeg q q = c c:-e O 9 q. ) -r r- . E e c 9 t - # : .F L P P A A - *- J - e *< F i. i d .s .l 'a : .al .I =' a' a ^ :r E d .c) j c .() ra e. q ) C : 6 r U) N I-- J .E LLr Z cg b!9:: t-- tr- <J'.J ) cr) F- E L. o ' > O r ) O U a] .: E .qJ L ?| .q) {) o c a O 2 > F O . - J L F 9 E L ' J L A A < cb< r-il< r-b> 4 |0) o -F L o L 'R 9 E *n ' € .' a = . + a . .

s o c . Transportas.sudaroZymiq BVP dali.2 8975. be jq pirkitno-pardavimo.8 16.2.0 I 804. 1994 10. Kitos l5 viso: BVP. Silumosir vandcns garnybabci tickimas 3.0 .0 I 138. dujq.2 1 1 t 55 BVP.0 100. 8 385 7 .4 q 5 2003m. bei nerealizuotos 2.6 22t. draudimas y.3 12879. i BVP apimt[ neitraukiami: arba neapskaitomosekonomikos l. nors ekonomistaiir pripaZista.6 2806.r 7 24.7 6. Yerte kai kuriq prekiq bei paslaugq(daZniau). pavyzdZiui. rySiai 7. Finansinistarpininkavimas v 8 . policijos. Prckyba 5.590.6 1 1 4. gaisrininkq. .P. Statyba 4.nrs kainomis) BVP elementai l. 671. Galutiniqprekiq verte. [statymarns veiklas. Lt m 2003m. 1994 .-V. 6. procentais m. A') tt6'10. t706. gydyrno.8 20.kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai.6 lentel6.2 l 789. 675t.0 2827.9 q ?15s 3608.t ietuvosstatistikos metra5tis 1999. tai nera geriausiaSiqprekiq bei paslaugq[vertinimo BVP apimtiesrnetodika.2 4. Lietuvos statistikos metraStis 2004. 590-59 BVP [skaidiuojama: Taigi i nustatomq rnetais.apskaidiuotoskaip ttt kad paslaugqi5laidos.4 t6904. 6 1. svlctrmas 10.pagaminta tai metais pagaminapreke neparduota. jos verld bus lskaidiuotai prekiq atsargas gatavosprodukcijosapimti ir atsargqprieaugispadidinsBVP. kai prieStaraujandi4 veiklq arba nenusikalstamas vengiamamoketi mokesdius.2 10276. Svcikatosapsauga I l.8 2.6 1. Daugelyje Saliq tokios paslaugos.V . . Lietuvos bendrasisvidaus produktaspagal veiklas (veikustor. V a l s t y b i n i s a l d y m a si r p r i v .I t5 5 22.0 t493.1 t 1.5 2732.P.4 l6ll. mln. 8 I 155.7 2403. 0 4 58 .1 561 9. Pramonc kasybosir apdirbamoji clcktros. valstybes biudZeto le5omis teikiamos nemokarnos Svietimo.6 r q I3. metra5tis l.2 4 31 5 .6 410. tais Jei analizuojamaisiais l.rl 4.8 794. Rcstoranaiir vicSbudiai sandcliavimas. Negamybiniai sand€riai. Zemcs Dkis ir mi5kininkystd 2.0 1. P 2001. 2.3 14. (blackfurown Se56lin6 (neapskaitoma) ekonomika apimanti economy) ekonomika.54 Itinis: Lietuvosstatistikos -V . 80 . A 5 4 5. Nelegaliq sanderi6 Se5elines veiklos rezultatai. ginkluotrjq pajegq bei kitos nemokamos pasiaugos gyventojams.2 100.

i5 atskirq remejq ir pana5iai. 8l . sr-r nesusijusios prekds ar grynai finansiniaisanderiai tai operacijos.) operacijos. padengiant iq ivairius nuostolius. Vyriausybds transferiniai i5mok€jimai (transferai) (Tp government transfer payments) . Tai ne gamybos ar darbo rezultatas. vienkartineparatna pavyzdlziui. oficialios tikslines investicijos(pavyzdZiui. i5mokamos gyventojams uZ jq turimus valstybinius v e r t y b i n i up o p i e r i u s . o senatvds invalidumo pensijos. teikiama be jokio prekinio ekvivalento. t6vq kas rnenesiteikiamaparamastudentams. .rokatni. be jokio prekinio ekvivalento. Asmenims ar Seimoms transferiniai iSmokeiimai mokarni Siais atvejais: .l) 2) transactions) tai Negamybiniai sanddriai (nonproductive ir 1) senqnaudotqvertybiq pardavimas 2) grynai finansiniai sanddriai: senq naudotq vertybiLl pardavirno neitraukimas i BVP rei5kia.teikiarni mokejimai asrnenims.prie5inguatveju tai [teisintqpakartotiniskaidiavim4nustatant BVP. o tik le3q perskirstyrnas. subsidijos valstybindms imon6ms. kad elirninuojarnosvisos turto perpardavimo (automobiliLl.tai visi vyriausybes Seimomsir organizacijoms. Operacijos su finansiniais popieriais (operations in financial securities). ar r paSalpos karo veteranams.tai vertybiniq popieriq pirkirnas ir pardavimas. s Organizacijomsbei [mondms transferiniai rnokejimai n. paslaugospirkimu ar pardavimu. o pal[kanos. PrivatIs transferiniai i5mok€jimai (transferai) (private transfer payments) .tai visa privati pararra atskiriems asmenims ar Seirnoms.kai suteikiamos: . o pa3alpos skurdo atveju.vyriausybeskiria leSq miesto savivaldybei tilto statybai ar miesto gatviq ap5vietirno reorganizavirnui).narnLl ir pan. socialinio draudimoi5mokosnedarboatveiu. apimandiosvyriausybestransferinius iSmokejimus bei privadius transferinius mokejimus ir operacijas str s f i n a n s i n i a ip o p i e r i a i s .

[vertintq vidutinemis to laikotarpio kainomis. jokie nauji gamybos procesai nevyksta. vartotojq piniginiq i5laidq galutinems prekdms bei paslaugoms pirkti suma.Prekes bei paslaugos. t.gali bfiti panaudojamos: narnq [kiq vartojimui. gamybiniarns pastatams.). realiojo kapitalo kaupimq:pastatq. Investicinds iSlaidos tai: a) privadiq finnq i5laidos ma5inoms.. kirpyklq paslaugos pan. Atsargq likudiq pasikeitirrai . likudiq pasikeitimq verte ataskaitiniu laikotarpiu. Atskirai apib[dinsime kiekvienq iSlaidqruSl. 2.4. skirlurnas. ISlaidqapskaitosmetodas Apib[dinus BVP strr.investment) tai firrnq iSlaidos naujorns [monems statyti. todel Sios operacijos nelskaidiuojamosBVP apimti. valstybes vartojirnui. ir ISlaidq metodu BVP nustatornaskaip galutine ivairios paskirlies prekiq paklausa. keidiasi tik j.consumption). c) paslaugos bankr4. Narntl fikio varlojimo i5laidosyra: a) trr. kaip ir gamybiniai objektai. ir fiuridineskonsultacijos. lrenginiams pirkti. Gyvenamieji namai laikorni investicinemis prekernisnet ir tuomet.2. isigytq perpardavirnui. kaip visrl ekonornikossektoriq i5laidos.). tai nupirkti kapitaliniai iSrekliai prekemsir paslaugorns kurti. investicijoms i nauj4 kapital4 arba grynqjq pardavimrl uZsieniediams finansavimui(arbagrynajameksportui). l. Gyvenan-rLjq narnq statybos i5laidos prikiauso inveslicijorns toddl.unpalaikio vartojimo prekes(maistas. Tai yra atsargrl. irengirnams. 82 .y. c) prekiq Iikudiqpasikeitimai.y.irengimLlisigijima o ne apie finansini * investavim4(pvz. yra pasyvtts aktyvai. obligacijq isigijirn{. automobiliai. kad gyvenamieji narnai. b) gyvenamqjqnamLlstatybosi5laidos. b) ilgalaikio vartojirnoreikmenys(Saldytuvai. gatavq prekiq atsargoms papildyti. vertes lygirl laikotarpio pabaigoje ir pradiioje. drabuZiaiir pan. lnvestavirno tenninas vartojamas.kai savininkaijr4 neiSnuomoja. Namq iikio vartojimo i5laidos (C .t savininkas.Perkant ar parduodant vertybinius popierius. galintys savininkams duoti nuomos pajamq. pagarnintos Salyje.tat Laliavq. medZiagq.t.rktur4 reikia aptafti ir BVP apirntiesnustatymo iSlaidLl pajamqmetodus. I 2.kalbant apie realqjl investavunq.baldai ir pan.). stakldms. nebaigros gamybos.gatavqgaminiq ir prekiq. lnvesticijos(l .

kaip pavaizduota pav.3 pav. investicrjos.y. islaidas virSijaatstatymo 2.inveslicijos. investicin€rnis nepatenka. arba lleto investicijos(1" .t. Ekonomikospakilimo brikle yra tuomet.ekonomikos pakilimas. maLija gamintojo pagrindinir"lpriemonitl atsargtl esarnoji vert6..net investrnent) investicijos. rekonornikos stptingis.Lt.. kapitalo del pasenimo ir susidevejimo.Skiriamos gerasekonomikos . Atstatomosios investicijos (amortizacija) (D" nr'rsid0vejusias depreciation).y.ar tik pakeitesenas gamybos priemones)..investicijos dydis privadiosinvesticijosyra teigiarnas tariant.pagal kilmE investicijos gali buti vidaus ir iSorinds (uZstenro kapitalo). D". pagalsavopaskirtlsusideda vidausinvesticijos privadios Bendrosios i5 dviejq claliq:atstatymoinvesticijq ir grynuq privadiq vidaus investicijtl. vidar'rs privadios .investicijos.gt'oss investicines investment) tai visos per metus pagamintos paskirti(i tai. investicijassudaro: privadiasvidar"rs Bendrqsias + Io: 1. D.ekonomikosnuosmukis. Bendrosios privaiios vidaus investicijos (lr . neatsiZvelgiant ijq darbo nusidevejusias pletimui. investicin€s Santykis tarp bendrqiq privadiq investicijq ir atstatymo i5laidrl yra bukl€s: Siosekonornikos bfiklesrodiklis. .atstatyrno (2.grynosios Kitais ZodZiais I">0.ir LrZtikrinapagrindinio verttls sumaZejirnE kapitalo nusidev€jimo atstatymE. Grynosios privaiios vidaus investicijos.skirtos papildomomsdarbopriernonems naujoms isigyti. Catnybos ploceso metu kapitalas yra vartojanras. investicijos. atstatanaios darbo priemones. BVP lskaidiuojamos metais' pagamintos esamaisiais prekds.tadiau1 vidausinvesticijos privadios parodotik grynosios diclejim4 tiek kapitalo pletimui skirtos tiek kapitalo atstatymui.. 83 . dia Lt.13) Atstatornosiosinvesticijos kompensuojaarnortizacij4 t.. Kapitalo (2. Firmq investicijos vadinatnos bendrosiornis privadiomis vidatrs vyriausybesinvesticinesiSlaidosI Sias rSlaidas iSlaidornis.). Grynosios privadios vidaus investicijos kapi1al4 padidina.. arjos buvo skirtos prekds. vidaus privadios grynosios -1.3 vidaus.1" bendrosios Lt. kai bendrosiosprivadios /r>D.

taip pat darbo jegai isigyti ir naudoti.todel ekonomikayra pakilimo blklds. Lt investiciniq br.r. irengirnai ir atsargos [renginrai ir arsargos Metq pradZia Metq pabaiga 2.. Crynosios ptivadios v i d a u si n v e s t i c i j o s rfiil. : D".t4) 3. kapitalo suurarnetqpabaigojepadides. ir organizacijose 84 . i5 SiosiSlaidos susideda dviejqdaliq: a) i5laidq esamajamvartojimui valstybdsfinansuojamose [staigose ([vairiq vartojirnoprekiq pirkirnas). daugiaukapitalo negujcl pagaminama sunaudojama Tarkime. o privadiosvidausinvesticijos gamyboje sunaudotakapitalo .Ekonornikossqstingiobukle yra tuomet.governmentspending) tai baigtinerns centrin€s vietindsvaldZiosinstitucrjqiSlaidos ir prekems bei paslaugoms. t. pabaigoje 410 mln.rn. per metusbuvo 965 mlt.rvo Grynosios privadiosvidaus investicijosmetq pabaigojepadidejo (1">0).1. Kapitalo sullla metq pradZioie Kapitalo pricaugis Kapitalo nusidevejimo atstatymas Grynojo kapitalo padidejirnasper lnetus Kapitalo sr.: 0. Salies lkyje n-qjq metq prekiq daugiaunegu mettl pradZioje. Vyriausyb€s i5laidos(G .y.555 mln.kai bendrosios Ekonornikos i5laidasI*<D. gryntgq privadiq vidaus investicijq ndra arbajos yra artimosnuliui . kai bendrosiosprivadios vidaus investicijosyra lygios atstatymoi5laidornsI. reikia nustatyti ekonornikosbfiklE n-r4iq metq pabaigoje.3 pav. t. Kapitalo apimtis ir investicijos privadios nuosmukiobhkle yra tuomet. Lt. jeigu bendrosios Lt.y.ra rlretq Pabaigojc i@ D^-r^+^. pagal fonnulg: BVP Siamernodelyjenustatomas BVP:C+] (2.. Pastatai. per lretus uZ vidaus investicijosyra maZesnds atstatymo In<0. be to.

(2r5) . Valstybes mokami transferiniai mokdjirnai nepadidinaBVP. Z .prekiq ir paslaugqgrynasiseksportas.prekiq ir paslaugqeksportas. Kaip jau mineta. sektoriaus Prekiq ir paslaugq grynasis eksportas (NX . jeigu nagrinejama jeigu abstrahuojarnasi nuo ry5io su uZsienio su aplinkiniu pasauliu.b) keliq tiesimas ligoniniq statyba. valstybe ivairiais atvejais atskiriems asmenitns. nustatantBVP kaip atskirEG dal1. Narnq tikiq vartojimassudaroapie 70 proc. arba 5ia i5laidqb[du. i3rei5kiarnas fonnule: tai BVP. Nagrinedami atvirosios ekonornikosmodeli. pagarnintos Eksportas (X . ivertiname uZsienio i5laidas. Seirnomsbei organizacijornsbe jokio ekvivalento teikia piniginQ param4 moka transferinius mokejimus.imports) . uZsienyje.i eksportq. kitoje Salyje.neturintiry5io Taigi. BVP apskaidiavimas jo lnvesticindsi5laidos Lietuvoje neZyrliai yra svarbiausias elernentas. arba BVP:C+l+G+(X-Z) metr4 rinkos Taigi BVP yra galutiniq prekiq ir paslaugq esamqjr4 i5laidqbldu. X.1 lenteleje pateikiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto i5laidq b[du.net exports).). 4.Lt. investiciniqiSlaidq(valstybiniq ir pan. Lt. apskaidiuojant Salirnis. uZdararniSriojiekonomika.rdoti NX:X-Z.apskaidiuota 2.tai prekds ar paslaugos.11) (2. bet Salyje.tai Salies eksportoir importo skirtumas. BVP:C+I+G.tai prekes ar paslaugos. negu vyriausybes didesnes 85 . parduotos paganrintos lmportas (Z .toddl jie neitraukiamiI vyriaLrsybes iSlaidas. i5laidas (2. NX. dia Lt.16) keturiq ekonomikos sekloriq Susumavus visq s4lygomis: BVP alvirosiosekonornikos apskaidiuojarnas BVP:C+l+G+l\rx. o tik j[ perskirsto. uZsienyjeir nupirktos nar.exports).prekiq ir paslaugqgrynq.prekiq ir paslaugqimportas. ir vartojimo iSlaidos. kainq suma.

Prckiq ir paslaugqcksportas i 7 .4. 16)R1 1 2003m. Darbo uZmokestis . BVP glaudZiai (G.6 29t20. n4't9. Pelno. apskaidiuotas (veikusiomis kainornis) BVP elementasi5laidq metodu l . l'ajamq apskaitosmetodas Nustatant BVP apirntl pajamq b[du.(l 1. 3904.wages) i5mokos veiksniopanaudojirn4.3 3 31 9 .5 0. 0 1 0I. Bendrasis vidaus produktas. (W darbuoto. Samdonl.0 PNI . 3.6 I ti.9 19. 64.8 5 16 100. P r c k i ui r n a s l a u u um D o r l a s l5 viso: Mln.P. ar 2.insurance).$qdarbuotojqdarbouZmokesdio.l.P. .593.6 0. net Grynosios vidaus (nacionalinds)pajamos incorne).8 tq4 ) 12024. socialiniai Inetra5tis1999. sudedamosvisos Salyje uZdirbtos pajamos. Bcndrosiosvidaus invcsticijos 5 .4 t6904. Lietuvos statistikos Saltirris: Lietuvos statistikos . . 2.1 s59. i5 susideda keturitlelelnenttl: Darbo ir kapitalopajarnos I. Vyriausybcsvartojimo iSlaidos narnq[kius' 3.pelno nesiekiandiqinstitucijq iSlaidos individualaus vartojirno prekdms ir paslaugorns. PNI aptarnaujandios 4..9 -79t.8 r0378. A t s a r g qp a s i k c i t i r n a i 6.iarns l.iSlaidq metodu 2. metra5tis Lietuvosstatistikos metrastis 2003.tai vistl domesticincome at factor cost/national per garnybos veiksniqpajamos Salyje metus. 8 56179.2 Procentais 1994nt.5 9360.1 6r.3 1t. 2004.3.pagalbosnedarbo atveju ir kitus specialius fondus (W1 . vidauspajamomis susijEs grynosiomis su paslaugas.rent income).VP. 67. 2.3 100.1 1 1| 1 1 2003m. medicinos aptamavimo.kurios pateikiamos namq [ikiams kaip natLiriniai transferai.VP"1).tai Zernes kito paj nekilnojamo turto nuosavybds atnos. Nuomos pajarnr.. Ll 1994m. uZjq darbojegoskaip gamybos { Siqpajarnqgrupq itraukiami ir firmq savininkq lna5ai1 valstybinius bei privadius draudimo. kurias gauna galnybos veiksniq savininkai uZ savo (G.7 lenteld.kuriq ldSos panaudojamosdarbo jegai atstatyti. Nuomos pajamos (R .l I 0370.540. 4.0 51.P.616-611. 86 .9 32 3 7 3 . N a m q [ k i o v a r l o j i m oi 5 l a i d o s 2.. Pallkanq.

| 5[ pajamq element4[skaidiuojarrair nttosavq namq. BVP skaiiiuojant pajamqbudu pridedamosgrynosiospalirkanos. Kadangi dalis galutiniq form4 t. prek6msir paslar'rgoms. prie vidarrs GrvPaj nera lygios BVP. Nustatant pajamqdar pridedami du elementai. 2. Akcines bendrovds 3. pasireiskiakaip suvartotokapitalo prekiq vertesigyja amortizacijos rodantis per metus suvartotokapitalo vertE. nuomos pajamq. Paskirstytqj[ peln6 t. ( 1 . todel amortizacines atstatymas. apskaidiuotas G r V P . kad BVP parodytr4 nuoma patiems sau. Netiesioginiaimokesiiai (T. nuosavybes nepaisant paslar. t. .Kol Siospriemonesnesusiddvdjusios amortizacijosld5q fimrorns jq tam tikr4 laik4 nereikianaudotipagal tiesioging paskirt[. dividendai.mokesdiai. garnybos ka5tus. 4.profit) . IndividualiLl ir partneriniq firmq pelnas tiesiogiai atitenka pelnassuskylaI kelias dalis: Akciniq bendrovir4 savininkams. Grynosios vidaus pajarnosapskaidiuojamos palfikanq ir pelno surna. kuriuos vyriausybeuZdeda 87 . sumokejuspelno rnokesdius ir dividentus. I kaip darbo uZrnokesdio. Paliikanos (i . partneriniqirnoniq ir akciniq bendroviq)grynosiospajamos. Jq suma neapimaviso BVP.I 8 ) BVP pajamqbudu. pelno dall. Taip skaidiuojama formos. iSrnokamqakcijq savininkarnskaip l. tiesiogiai priskiriamos ktrriarn nors gamybosveiksniui.y.taxesindirect). gautos uL paskolintuspinigus. . gamybosveiksniq kainomis.tai lvairiq tipq firmq (individualiq. Pamindti elementai yra pajamos. skirtumastarp bankq gautq palukanq uZ paskolasir sumoketq paifikanq u2 indelius.i5 karto arbapo tam tikro laiko investuojarna gamybq. Nepaskirstytqjipeln4 .. le5osnepriskiriamoskuriam nors gamybosveiksniui kaip jo pajamos. butq tarirtura visq namq del to. .y. kad G. Pelnas ( fl . tai pinigrl skolinirnosikaina. toddl sakoma.jos yra tarsi firrnos pajamos.tai likusi pelno dalis.interests) .= l t t + R + i + f l j . 3.pajamos.jos vel reinvestuojamosi gamybq iSsaugantpradinl gamybos priemonir"ldarbini ir pajegum4.rgas. pelno mokesdius. padengus liekandios.y.VP.nesusijgsu pajamqpaskirstymugarnybos veiksniams:tai kapitalo nusidevdjimoi5laidos(amortizacija)ir netiesioginiai mokesdiai.

palOkanq. 88 . kurios lieka paclengusgamintojo islaidas darbo uzmokesdiui.tai suma visq i5laidq. siq triiq dydZiq suma Jei maZesneuz konkrediosprekes rinkos kain4 tuomet skirtumas ir br-rs firmos pelnas. nuomos mokesdiuibei palfikanoms. Finna netiesioginius mokesdius sumoka i5 pajamq. Lygybe tarp i5laidqir pajamqvisuometyra todel. tq subsidijq surna tai atimama i5 netiesioginiq mokesdiq sumos.. muitus ir t. kadangi tai.Siuos mokesdiusfirmos gaminan..rjeigu vyriausybeteikia subsidijas(Zp . . =ll + R+i + fI + D" +Ti -Tp (?.akcizus. licencijq mokesdius.rai produkcijai nustato vyriausybd. apskaiciuojant pajamq rnetodu.k.rinkos kainomis yra per metus gautq darbo uZmokesdio. amortizacijos bei netiesioginiq mokesdiqsuma. Taigi BVP. (2. @rbaBVP. (2. ISlaidq metodo poZi[riu.20) 6a BVP.. r. p . pardavimo mokest[.I=BVP.Pridejusnetiesioginius mokesdius gaLrtas BVp rodiklis nustatomas rinkos kainornis. todel jie itraukiami i gamyboskastusir iq dydziu padidejapagaminros prekes rinkos kaina. = W + R + l + f l + D r + 7 .r) . pelno.rentos. kurie dalyvavo 5i produktqgaminant. gautr4realizavusprodukciiq ir juos traktuoja kaip garnybos kastq element4 todel iq dydZiu padideja pagamintos prekes rinkos kaina. 5i sumavir5ysprekes Jei rinkoskainq tai pelnas bus neigiamas.tai pirminesvalstybds pajarnos.transi-er payrnents)iS valstybesbiudZetokonkrediomsprekdmsar paslaugoms..r.BVP.BVP. BVp .rai clu skirtingi poZi[riai I BVP.kad balansLrojanris elementas yra pajamos.19) Netiesioginius rnokesdius rninusuojant BVp. da BVP.. ndra pagamintoproduktokainos dalis: bet BVP r.produktasnustatomas gamybosveiksniq (arbagarnybos) kainornis: BVPg. apskaidiuotas rinkos kainomis.. reikalingq visoms rinkoje esandiorns prekemsi5pirkti.1-71 . Taiiar. kq vartotojas i5leidZia igydarnas produktq gauna kaip pajamastie. Tai pabrdziant prie BVp gali bilti nurodomas indeksas t.Netiesioginiai rnokesdiai Salies poZilriu .21) BVP apskaitosiSlaidqir pajarnqmerodai.t. Sie rnokesdiai apirna: pridetines vertds mokest[. apskaidiuotas gamybosveiksniq kainornisarba gamyboskainornis.": . apskaidiuoto is rinkos kainornis.' B V Pk . kadangi jos yra iskaitornos i pajamas.

SElyginE tarp 5iq dviejq dydZiqparodo2.9 lentele.Jie yra glaudliai susijg.tai to patiessanderio skirtingos veiksnius (darb4 produktq gamybai.1 1905. Kompcnsacijosdarbuotojams darbo apn. Si tapatybetinka ir visai ekonomikai.2 681 . 1994 m.0 31. Jos gaunamos Saltinis: Lietuvos statistikosmetraltis 1999. 9 t2. i5 grynosios pridetines vertes atemus kompensactjil garnybaiir pridejusgautassubsidijas.-P. gamybos suma.tai visq pajamq.4 5lq1 ) Procentais m. gautq arba sukurtLl procese.5 1.9 0. Kartu ji parodo. Lietuvosstatistikos metra5tis Pajamq metodo poZi[riu. Lietuvos bendrasis vidaus produktas.3 1. P c l n a s 'i r m i S r i o s a j a m o s " s 3 .8 36 .3 4396. Zemg.4 t7692.9 ()? 2003m. Pinigines pcr prekesir paslar. kurios gaunamos kaip gamybos rezultatas (firmos savininkq Seimos nariq ir namq fikiq sektoriqe.-P. dvi Kita vertus.I 31. kad yra priklausomybe tarp finansinitl piniginiq ir materialiniq daiktiniq srautq arba tarp.8 lentel6.544.rokijimas .2 7 t14. yra pajamos tq.8 269.3 8.0 20734.618. mln. pavyzdZiui.8 100.tai nekorporuotqfinnq pajamos (pelnas). BVP .9 I1.2.kapital{ [ produktq gamyb4ir realizavim4rinkoje. -P.rgas mctus I I rlr v rlrkrmas .t a i pinigines iplaukos \y I puses: kas iSleisla tai.595. l q 1 1563. 22088. 89 .9 447. metra5tis 2003.1 40. 1994 41. Lt 2003m. samdomqdarbuotojqpajamoskartu). nacionaliniq pajamq ir nacionalinioprodukto. kurie idejo garnybos. mokesdius bei darbuotojams surnoketus **Mi5rios pajamos . S u b s i d i j o sm i n u s ) l5 viso: BVP.7 66s8.tal pinigines iSlaidos P a r d a v i m a s.socialiniaiinaSai p 2 . N c t i c s i o g i n i am o k c s d i a i i ( 5 . 6956.6 t00. tapatybe: Siuos abu metodusgalima iSreik3ti prckems paslaugoms ir ISlaidos isigyti pcr metus gaminant pajarnos. Lietuvos statistikos 2004.l 56179.6 5 1496.0 *Pelnas gaunamas. P l g r i n d i n i ok a p i t a l o u v a r t o j i n r u s 4 .kadanginacionalines priklausomybE pajamoskeiciamosi galutinl produkt4 ir atvirk5diai.8 I I 6904. apskaicillotas pajanltl kainomis) metodu(veikusiomis pajamq BVP elementas metodu l.7 il.

t. Todel: K': K" + I. 1.. Fondas (found) . fiksuojauras konkrediam laiko momentui.dydis. Investicijos pagrindinis ir kapitalas.dydis. valstybes israidosir t. naudojamos kitq prekiq garnyboje.turtas.lrengimai ir kitos anksiiau pagamintosprekes.esamqjq metq investicines i5laidos.kaip fondai. pob[dZio sEry5iq makroekonornikoje.9 lentel6. Lt.tai pastatai. .Lt.kapitalo fondasesamqjqmetq pabaigoje.uZsienioinvesticiiq saldas. BVp. n c t i c s i o g i n i a i o k c s d i aiir m amortizacija N a c i o n a l i n c p a j a n t o sr s i amortizacija Nacionalincspajamosir ncticsioginiai okcsiiai m Nacionalincspajanros 90 ti0 70 2. Kr-r. Kapitalas (realusis kapitalas) (K _ real capital) . Nacionaliniqpajamqir nacionalinioprodr.Lt. gali b[ti apibudintakaip srautai.praejusiqmetq kapitalo fondas.o kapitalas.5.22) 'Kapitalq sudaro realusis kapitalas. dia K.rkto rodikliq priklausornybe Nacionalinioprodukto rodikliai Bcndrasisnacionalinisproduktas r i n k o sk a i n o m i s Elcndrasis nacionalinisproduktas gamybos ainornis k Grynasis acionalinis roduktas n p r i n k o sk a i n o m i s Grynasisnacionalinisproduktas gamyboskainomis Procentai 100 Nacionaliniqpajamq rodikliai Nacionalincspajamos. Apib[dinsime keletil svarbiausiq. investicijos. valstybesbiudZetoskola ir pan. Investicines i5laidos.. finansinis kapitalas ir zrnogiskasis (intelektualusis) kapitalas. 90 . (2.tai produkcijossrautasper ram tikrq laik4 atstatantis arbadidinantis kapitalq2. matuojamaskiekiu per laiko vienetq. Srautas (flow) .2.fondas-srautai'. 1. SRAUTAI IR FONDAI EKONOMIKOJE Makroekonomikoje BNp.

(balansas) tai 15 tolesniq skyriq matysime.24) srautodydZiui.Tadiaujeigu Sis 9l .taupynras esamaisiais (?.tai Salies pairntq ir jos suteiktq kreditq skirturnas. Santar"rpos turtas. skiriasi investicijq sarnprata B[tina priminti. metq pabaigoje.S. Einamoji s4skaita (CA .yra lygus pagrindiniokapitalo tbndo Arba investiciniqiSlaidqsrautas padidejimui. Q.-t+l-De.o anksdiaupastatyto natno pirkimas u nera i nvesticij os.+ $ . Taigi turto fondo padidejimasyra lygus santauptl ir 3.-K. disponuojaekonominissubjektas AnalogiSkai anksdiau pateiktoms investiciniq iSlaidq srauto ir kad: kapitalo fondo formul€rnsgalima uZraSyti.. kad rnakroekonomikoje tik nuo naudojan-ros kasdienineje buityje.23) Bendrqlq investiciniq iSlaidq ir amortizacijos skirtumas vadinamas lygus grynqitl grynosiomisinvesticijomis. Einamoji s4skaita uZsienioinvesticijq saldas. 1 4 / ' . Turtas (Wt .prad.current account)parodo Salies prekybos busen6 palyginti su likusia pasaulio dalirni per per tarn tikr4 laik4 fuaprastai metus). Jeigu einamosios sqskaitos balansas yra teigiamasdydis. ir nesuvartotqpajamq dalis. naujo narno statybos iSlaidos priskiriarnosinvesticijoms.Iurto dydis esamLilq Ll/'.worth) .net intemational inveshnent position) . . W. Lt. UZsienio investicijq saldas (NIIP .kad tam tikra kapitalo fondo dalis nusiddvi (D.jusiq metq turto dydis.. rodantis.tai kokia nors nuosavybd.kad einamoji s4skaita srautas. metais. vadinasi5i SaliskredituojaiSorinipasauli. arba dia S : LI/'t_Il'rt i Lt.1 . PavyzdZiui. makroekonomini poZir.:K.tod€l: K.kuria tam tikrais metais.'. Lt. kiek analizuojarnosiosSalies gyventojai skolinasi arba kredituoja uZsienio valstybes. : W ' .-rri u 2.. . I:K. naudojama turtui Santauposyra esarnqir4 kaupti.1. Jau anksdiaupaZymdta.) del natfiralaus priernoniqsenejimoar intensyvaus naudojirno. Taigi kapitalo fondo padidejimas r-1 investicij srautopadidejimui.

biudZetas perteklinis tuometvyriausybes skolindamasi defi ryriausybebiudZeto cit4 finansuoja Salies DaZniausiai (t.public (governrr-rcnt) debt) .USD..rZsienio tr. investicijr"l uZsienio laikotarpio NIIP.Kai i3laidos * (govemrnent budgetsurplus). Valstybes skola (skolos fondas) dideja. JAV.= NIIpt t+ CA . ValstybesbiudZetodeficitasir valstybdsskola. vadinasi Salies gyventojai kredituojarnt uZstento valstybiq. investicijq uZsienio neigiarn4 4.fbnd4' iSoriniam pasauliui. t. kad uZsienio investicijLl saldas fondo pasikeitimas yra lygus einamosios sqskaitos srauto dydZiui' arba fbndo (NlIPt * NIIPt-r)yra lygus CA.einan-rosios (2. iSleisdama obligacijasir jas jierns parduodama): i5 Saliesvidaus subjektq gyventojq firmr5 bankq.USD).iai r. buvo 140.y. Valstyb€s biudZetas (B . valstybes i5 bLrs biLrdZetas deficitinis negupajamos valstybes ganaretas.. uZsieniovalstybes jai yra skolingos. i5laidos didesnes Jei uZ maZesnds gaulamaspajanras.balansas neigiarnas.. NeigiarnasNllP reilkia. kitaip tariant.ir maLeja. at a n a l o g i S k a in k s t e s n i e t n sv e j a m s : NII7.rri grynqjq skolq . skolingi iSoriniampasauliui.Tokia Salis Tuotlet priklausomybe . tai gaunamoms mokesdiq. dia (2.government budgetdeficit).Lt.governtlent budget) . pasikeitimas PavyzdLiui.tai vyriausybds planuojama pajarrq ir i5laidLl sEmata finansiniamstnetams. balansas. Nacionaling skolq sudaro tik auk!diausiq vyriausybes valdymo institucijq skola. saldas. kai yra kai valstybesbiudZetodeficitas.fondas.y.uZsienio investicijq saldas esamcrjo laikotarpio pabaigoje. Lt. [einanti I turtingiausiq pasaulio valstybirl de5imtukq 9-o de5imtmedio pradZroje buvo grynasis uZsienio valstybirl kreditorius (uZsienio investicijtl saldas 1980m. JAV einamosioss4skaitosdidelis deflcitas sElygojo saldq kuris 1988m. arba.fondq'. Tokia Salis vadinama gryntroju valstybirl kreditoriumi. Jeigu uZsienio investicijq saldas yra teigiamas.-t praejusio Lt.25) NIIPT .24\ formule rodo. biudzetasyra perleklinis: Valstl'b€s (valstybin€) skola (DG . buvo 500 mlrd. 92 . Jei vyriausybds i5laidos lygios valstybds biudZeto pajarnotns.atsargos" vadinama grynuoju skolininkr-r.visq vyriausybeslygiq skola finansiniaistnetais. (Bor: . Tadiau nuo 1982m.9mlrd. tuomet Salis tr-iri grynLdq mokejimo reikalavimrl . Toks afvejis yra biudZetas subalansuotas. s4skaitos Cl . kad Saliesgyvento.

VP.26) Vadinasi.. lkt 3.. D". (2. metinis JAV brudZetas1960-1990 m. kurios liekavisuomeneivartoti bei garnybiniamkapitalLri iSplesti.USD 1960rn. arba iia Borf : DG.VP parodo rinkos kainq tq baigtiniq prekiq ir paslaugr4.amortizacija..Lt.yntUq nuosavybdspajarnq srautus) apibridintasanksdiau. valstybes metais.VP * net domestic product). Pagrindiniainacionaliniqpajamqrodikliai ir jLt tarpusavio rySiaipavaizduoti2.valstybes skolosfondo padidejimas lygus biudZeto deilcito (srauto) dydZiui.2.kuriq 20 proc. PAGRINDINIAINACIONALINIU PAJAMU RODIKLIAI pajamqrodikliai: nacionaliniq Pagrindiniai l. toddl aptarsime kitus rodiklius. 93 .. 29 valstijose 3l buvo neigiamas. vadinama grynuoju vidaus produktu (G. (2. nacionalinisproduktas.D" . Grynosiosvidauspajamosarbanacionalines s 5 .21) G.Da. 4.VP: BVP. Federalines 2. Do. toddl vyriausybes i5 skola gyventojams iSaugo nuo 300 mlrd.-t . A s r n e n i n dp a j a r n o s : pajamosarbadispor. Bendrasis 3. D. Likusi skolos dalis finansuojamaJAV centrinio banko rezervqsisternos. Bendrasis vidausproduktas.Lt.: DG. Grynosiosasrnenines per gamybosveiksniq gryn{q BVP ir BNP bei jq tarpusaviosqrySis pajamq srautus (g. Jau pabreZerne.t+ Bn"/.grynasis vidausproduktas. sumaZintaamorlizacinitl atskaitymq dydZiu. G. biudZeto skolapra6jusiais 8.6. 6. Lt. apskaidiuotu rinkos kainornis.2 trilijonq USD 1990metais. .DG. Bendrojo vidaus produkto apimtis. pajarnos.valstybesbiudZetodeficitas.. 2.-. kad dalis BVP turi b[ti panaudotanusiddvdjusioms tais metaisinvesticinerns prekemsatstatyti.4 paveiksle. dia G.4 . Crynasisvidausproduktas. yra uZsieniediai.rr-rojalnos pajamos.valstybds biudZeto skolaesamaisiais metais. PavyzdZiui.2 trihjonus USD JAV vyriausybe skolinga privatiems investitoriams.

Grynosios vidaus pajamos (nacionalinds pajantos) (G. Del to problerna.kyla ta rinkos kainor.Til : dia (2. latn tikra ekonomineveikla.arba nacionalines veiksniqkainomis. (Nl) .T1.30) rodiklis yra astltctltties Kitas BVP pagrindu apskaidiuojarnas pajarnos.apskaidiuotas gryn4siasvidaus pajamas.nis. rentos ir pehlo i5raiSka.netiesioginiai Jeigu vyriausybe teikia subsidrjas kurioms nors plekems ar mokesditl strlllos: i5 paslaugoms. jq sumaturi b[ti atimama netiesioginirl tai : G. arba dia G.tai pajanros.VP . apimanti darbo uZmokesdio.VP.. pujamqsurna.personal bei kuriasgaunaSeimos atskiriindividaiiki jiems sumokanl mokesdius. gaunalnll Netiesioginiaimokestiai (T.VP"i(arbaBVP).VPqi: G. Jei i5 grynojo vidaus produkto atimsimenetiesioginius naujtl rodikli produkcija. dalyvaujandiqtanl tikrq metq bendrojo vidaus produkto garnybos procese.rami G.VP . .(Ti ..VP. kad amortizacijos dydis apskaidiuojamas BVP rodiklis.j:BVP * D"- G. daZniaunaudojamas t'nokesdius. Asmenindspajamos (AP . pajamomsgali buti suteikiuna ir Grynosiornsvidaus (nacionalinems) palhkanq. .rs gana netiksliai.28) 7. kuriais apmokestinama G.Paprastumo NI:W+i+R+n (2. asmeninius 94 . (2.tai visq garnybosveiksniq.VP.gausiure kuriais aprnokestinama imoniq pagarninta gamybos pajamas. produktq i5reik5tE NustatantgrynAii vidar. ir yra rnokesdiai pridetinesvertdsrnokc'stis Pagrindiniainetiesioginiai prekiq ir paslaugq mokesdiai akcizo mokestis.!1 G. Z.2e) Zp . savaranki5ka tai sutnetimais Zymima Nl: sum4.indirecttaxes).Netiesioginiai I iskaidiuojami kain4 tadiau nera itraukiami ne i vienq auk5iiau nurodytq pajarnq elementq i5 apskaidiavim4todeljie atirr.net domestic income (national incorne) at factor cost) . verslomokesdiai. income).tai rnokesdiai.VP".1-grynosiosvidauspajarnos.finnorns ar organizacijoms teikiami transferiniai mokejirnai(lirm transferpayments).

patenka nesanti narntl fikiams.AP .1 personal . lP . akciniq bendroviqpelnas. padidina reali4 gamybos apimti. sumokdjus astneniniusn. (2.T. tadiau. akciniq bendroviq pelno mokesdiusbei nepaskirstytq pridejustransferiniusiSmokejimus.rq s4voka: DI: 2.31) pajnrntl Paprastumosumetimais daZnai naudojamasidisponuojan. dia pajamos.AP: AP .akciniq bendroviqpelno mokesdiai. I/. Jis turi tam tikrq tnlkunq. pavyzdLtui. transferiniai i5mokejimai.). likusios atskaidius asmeninius (clirect) Asmeniniai (tiesioginiai)mokesiiai (T. viena vertus. kurie. atvirk5diai. pajamos.mokejimai i socialinio draudimo ir kitus specialitrs fondus.tai fakti5kai gaunamospajanros. taxes) G.grynosiosasmeninds I. AP: G.asrneninds l4f . AP . G.31) pajamos. gryn4sias asrnenines (disponuojamos) pajanros(CAP (Dl) Grynosios asmenin€s .nukreiptosi rink4 rodrklis. atdmus ina5us socialiniar"r.transferiniaii5rnokejimainarnqlkiams.rokesiius gauname paJamas.y .disposablepersonal incorne) .o dalis.turto bei paveldejimomokesdiai. kita vertus. ne visuomet gamybos 95 . pelno mokesdiaibei nepaskirstytas pelnas)nepatenka jq darbo rezultatai. nes dalis darbu uZdirbtqpajarnq(lna5aiI socialiniodraudirnotbndq akciniq bendrovitl jq narnqfikiarns.Seimq arba atskirq individq jq rnokesdius.r peln4 ir draudimui.nepaskirstytas Zp.VP.tai pajamq.r. 15 asrneniniq pajamq.. sumaZina arba.i-Wi-[Ir-[]N+ dia Tp (2.7. BNP tera tik metindsgarnybosapimties. apskaidiuojamos i5 grynqjq vidaus pajamq. GRYNOJI EKONOMINE GEROVE BNP (ar BVP) yra gana tikslus ir svarbus Salies ekonomikos tunkcionavirno rodiklis.Asmenines pajarnos skiriasi nuo grynr4iqvidaus pajamq. tadiau jis neparodo visuomendsgyvenimo geroves lygio.7. I17. Taigi asmenin€spajamos ..asmeniniaimokesdiai.

) : 3. taigi kartu ir materialinds vystantisekonomikai. [skaidiuojamos: l. p i n i g u si. neitraukiama: l. verslininkas neregistruojarni nemokejimosun.bedarbis. Jarnes)[ved€ naujq rodikll. Apskaidiuojant apimtiesaugimaskelia visuomenes BNP (BVP) apimti. tai vadinama. murininko.alkoholisir kt. Williarn) ir DZeimsasTobinas (Tobin. Legalios. issivysdiusiose valandq siuo rnetu kai kr.noredar.retimais rnokesdiq gaull nuslepd dali pelno.). (nikotinas.t. gauto realizavusprodukcijQ. Prekes ir paslaugos. Didejandio laisvalaikio teigiamas poveikis visuomendsnartq nuo 53 valandq sio trukrnessumaZdjirnas gerovei (pavyzdZiui. bet del to visuomends geroves lygis nekyla. 4.nas dokumentqarba uZ grynus dirbti neapsifonninEs parsisamde nedarbopaSalp4. sukuriamos ne rinkos [kyje (narnq Seimininkds darbas namuose. statandio savo namE. Visa tai maLinaBNP aPimtf.r t . kurie ekonomikosveiklos rezultatai. Zmogui tiesiogiaiZalingas kuriq vartojimas 2. Viljamas Nordhauzas (Nordhaus.).blogybirlgarlyba". rodo didejanti gyventojrl laisvalaiki. apimanti vartojirnE ir investicijas.teisetosSeselines (pavyzdZiui.gyvenirnogerovdslygi. todel jis neatspindi gerovdskilirno). o ne kokybinis rodiklis. parodovisuomends Grynoji ekonomin€ gerov€ (NEW . 1912m.kurias gaminant terSiatnaaplinka (oras.t.darbo savaites SimtmediopraclZiojeiki 40 valandq Antrojo pasauliniokaro pabaigojear 35 Sventiniqdienq valstybese.. 2. Prekds ir paslaugos. tiesiogiai gerovE.rriose skaiiiaus pasikeitimai. t . Kita veiksniq grupe didina sukr'rrtoprodukto apimti. clarbaspagal slenkanti grafikq ir t. dideja triuk5mas bei sergamurnas rajonuosear atsirandakitq blogybiq (kitais gyvenamuosiuose Lo clLiaistai vadinarna civ i lizacij os li gomi s). kur[ pavadino grynEia ekonominegerove.tai patrkslinta bendrojo nacionalinio prodr"rkto aprrntis.net econornic welfare). Salies didinandiusekonorninE 96 . Kokybiniai prekiq ir paslaugq vartojimo pokydiai (BNP yra kokybiniLlpokyi'it1 kiekybinis. Sis rodiklis patikslinabendrqji nacionaliniprodukt4 gyvenimo gerovdskitimq. vanduo ar dirvoZernis). sau siuvandio batus. Apskaidiuojant BNP apimti.o kartu ir j11gerov€skilirnd.veikla ir t. batsiuvio. Prekesir paslaugos. prof.

= I t c 6 ( ) U I i a t a t €..r. ? a 2 a t r o > 3...=-. E .1 v E o 6 .4.\l_ t / vE ! (c z : s ? = 'O a 6 z o ! o 9 E a E O E c ! d *'9 z a (.4 O X z U z .'a = z a a Y E d = Q . E d a a E O E . = e t v ^ e o e z R 6l S i E.-.

teiseto-s 3. po\ydiltl. i5laidq tnetodas r pajarnqmetodas vidausProdr-rktas . Se3elines 2.-"prk. gantybosrnetodas . ir paslaugas. nacionaliniqs4skaitqsistema namtl flkis irnone (firma) vyriausybessektorius uZsieniosektorius ekonomikossistema sistema ekonomikos atvirosios ekonomikos miSriosios uZdaros sistema o grynai privati ekonomikosslstema ...^.. ekonomikosveiklos rezultatus.r-.aptillo.uaitingu.nu . patenkina tuos ekonomistus' kurie ekonomines veiklos 'oOittiui' Jie visai problernornis' istekliq optimalausnar... Minirsuoja prekesir paslaugas' Zmogui' Zalingas blogybiq ir Luriq variojimasyra tiesiogiai grynosios ekonornikos v."i.. . DiJejandio laisvalaikiopoveiki.-fui pri.i filosofq analiz€s problerna' Del iuo labiau ui.r^ gaminantatslrandalvalrlq kurias 5. Nordhar..-.hotogq.r.t i n t i br'rtrlver ji paaioina zlnoniq laimE.aZejo."il.rdojimo .". .Sisrodiklis'atsiZvelgiantii5vardytuosiusBNP(BVP)apskartos trtku'rus'. 4... y .omisi ekonomikos. . naudodu*i"si sauo iletodika' ir nes' padid6jusnedarbui'kartu pailgejo metais NEW . Pagrindindssqvokos .t. Legalios. Tobino nllolllone. e . bendrasis a a a a a a a a a a pridetindvertd (neaPskaitorna) SeSeline ekonomika negamybiniaisanddriai imai transferiniaiiSmokej (transferai) os operacij su fi nansiniars popieriais tarpinisProduktas darbouZmokestis nuomospajamos pal[kanos pelnas arnortizacija 98 ..r*iiu. ne realizr'roja'.uuo upirnti'oi yra didesnis' ternpai ldtesnt .ras per rinkq. u n u o * o n l q ' k a O s a l i e s D k i o s e k r n E g a l i m aisrnatuoti.ldomrausra "ttt* s u k u r t i n e g a l i m a . r:r^li^ic nrieiier: Sioro<liklioautoriaitaippatsusid[r6sudideliaisprieStaravttrra jie nustate'. depresijos rodiklio tinkamo ia'kacl visapusi5kai tt..o.nobendrasis vidaus produktas bei Salies yra"labiaupriirntini ir patys bendriaLrsi bendrasisnacionalinrsl. BNP' tadiaujo dideiimo negu gerov6s rodikhs .rzo ir DZ. . fokyUiniq prekiq ir pasiaugqvartojimo . . .radiaujos tikrai negalima d[t.*ii. kad DidZiosios PavyzclZiui.-: .i"k. acJa r* laisvalaikis.i... '*u#".

Apibldinkite galimns ekonomikos modelius. 3. Kaip nustatomas 14. l5vardykite ir tarpusavyjesusiekitepagrindiniusnacionaliniq pajarnq rodiklius.rs produktas grynosiosvidauspajamos pajamos asmeninds pajurnos grynosit-rs 1asrneninds) rinkos kaina gamybosveiksniLl kaina gerove grynojrekonornind Kartojimo klausimai Kas tai yra NSS? Kokie yra pagrindiniaiekonomikossektoriaipagal NS sistern4'l Kokie pagrindiniai grynai privadios ekonornikos modelio elernentrl rySiai? i5 4. ji nustatant? 12. Apib[dinkite NEW rodikl[. f o n d a s . 16. Koks kainq lygio poveikisBVP apimdiai? kainq indeksas? Kodel? 9. 99 . Kas yra BVP? 7. Kaip susidarogamybosveiksniq grynqiq pajamq srautas? 8. Kaip nustatomiekonomikossistemos 6. susidedandius ivairiq ekonomikossektoriq? veiklos rezultatai? 5. Koks yra bendriausias 10. A p i b u d i n k i t e s v a r b i a u s i u s . Kaip nustatomas BVP pajamqbridu? 1 5 . 2. 17.nlrstatant BVP? Kodel? Kaip tai atliekama? I l.a a a a a a nacionalinisproduktas bendrasis kainq lygis esamasis baziniskainq lygis gamybosveiksniqCrynqjqpajamq srautai bendrojonacionalinioprodukto defliatorius vartojirno prekiq kainq indeksas pramondsprodukcijosgamintojq pardavirnokainq indeksas galutinisproduktas a a a a a a a a a a mokesdiai netiesioginiai mokesdiai tiesioginiai srautaiir fondai makroekonomikoje grynasisvidar. jl nustatant? BVP i5laidqbDdu? 13. Ar reikia i5vengti kartotinio prekiq ir paslaugqapskaidiavimo. Kas iskaidiuojamai BVP.s r a u t a i " pobudZio sqryiius makroekonomikoje. . l. Kas nera iskaiiiuojama i BVP.

nuoj11 ir kaip veiksniqkainospriklauso prielaidomis: klausimus. PREKIU IR PASLAUGU GAMYBA. darbcr Darbas (L .rrencijosrinka. Nagrinejarna tobulosios konkr.-rkio sektoriai:namq [kiai ir verslo fima.kaip pajarnospasiskirstotarp gamybosveiksnir. o finna juos nuomoja. GAN. 3 . Jie Zymirni Pagrindiniai gamybos veiksniai yra darb_asraiddmisL ir K. Nagrin€jama r. kurioje funkcionuoja du 1. aiSkinantis SvarbiausiaSiarnemodelyje . gamybos priernonds Kapitalas (K .o pal[kanqnoma .labour force) * dirbandiqarba ie5kandir4 gyventojqdalis.kredrtiniq Siame skyriuje analizuojatnas ir 5io modelio naudojimas. kurioje kaina ir fonnuojasiveikiantpaklausai pasiulai. i3tekliqrinkoje. Konkuruojanti firma siekia maksirnalaus visiSkai. 5 . 2 . Naudojami du gamybos veiksniai: darbo jega ir kapitalas. abr-r priklausonamq lkiui.factorsof production) i5tekliai.galirna paai5kinti. kad ekonomikoje funkcionuoja pastov[s kapitalo ir darbo kiekiai. Juo rerniantis.naudojarnos arbapinigai gamybospriemondrns !sigyti. Gamybos veiksniai (F . ir pagamintrlprekiq ir paslaugqgamyb4 paskirstyrnq naudojirn4. reikalingiprekiqir paslaugq ir-\g1t1fas. Tarkime.parodyti kainq ir jq kitimo vaidmen[ bfitent tai lemia pusiar-rsvyr4 siekiant paklausosir pasiulos pusiausvyros.capital) . gamybos veiksniqrinkoje.3.l pasiulos. 4 . pe1no. gamybai. VARTOJI MAS Siarne skyriuje nagrinejamasbendrosios pusiausvyrosniodelis. PASKIRSTYMAS. remiamasi Siornis Nagrinejant Siuos hipotetine ekonornika. NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA.Tuomet: K = K . 100 .IYBOSVEIKSNIAI IR GANIYBOS FUNKCIJA Bendrojo nacionalinioprodukto didejimaspriklauso nuo naudojamrl garnybosveiksniq ir gamybosfunkcijos. 1 . Visi gamybosveiksniai panauclojami 3 .

Realiame gyvenime gamybos veiksniq kiekis kinta laiko poZiurir.' 'n. (ia z . Camybos funkcija atspindi gamybos technologini lygi..finr-ros kiekis. tai ji yra kapitalo kiekio ir darbo kiekio funkcija: Y: f(K. Jei gamybos apimtis .darbuotojqdirbtq valandqskaidius(darbas).Laikui b6gant. nes naudojamipastovls kapitalo ir darbo kiekiai bei technologija. lygybe rodo.2) Kiekvienu atitinkamu laikotarpiu gamybos apimtis yra pastovi.didejant darbo ir kapitalo sqnaudoms. Be to.y. keidiantis gamybos veiksniq pasillai ir gamybos technologijai.Y. kad. .r-l=T.zL).ni visi5kai.L).keidiasi l0l . gamybosapimtis Y taip pat padidesz kartq. K .bet kuris teigiarnas skaidius.yra pastovi gamybos masto grqZa (constantretum to scale). ai. Pasikeitus teclinologij keidiasigamybosfunkcija.kad dydis fiksuotaskokiarne nors lygyje. Prekiq ir paslaugq pasiul4 kuri atitinka sukurl4 produkcrjos kieki 5i ekonomikoje. t. (3. (3 l) Si garnybos funkcrja rodo esamq technologijoslygi. vadinarna pastovia garnybosmastogr4Za. tadiau paprastumosumetirnaislaikysirnesprielaidos.lemia garnybosveiksniai ir garnybosfunkcija. MaternatiSkai p r i k l a u s o m y bu Z r a S o r n a i p : e { Y:f(K. kapitaloir Si darbokiekius padidinuszkartq. x. kokiLr laipsniu naudojami kapitalo ir darbo veiksniai lemia gaminarnosprodukcijos apimtl. kad darbo ir kapitalo kiekiai yra pastov[s. visi gamybos veiksniai Gamybos funkcija (production function) . Y .naudojamq ma5inq(kapitalo) L . Br[k5nelis vir5 kintarnojo rei5kia. ^ taip: Si lunkcijau2ra(orna zY =f(zK.L = L . Daugelis gamybos lunkcijq pasiZymi savybe. panaudojar. dia garnybosapimtis vienetais. Kai gamybosapimtis dideja proporcingai.gamybos apirnties ir gamybos veiksniq s4naudLl kiekybine priklausornybd.r.

tuo daugiaupagaminama produkcijos. i Gamybos veiksnio kaina (factor price) . ji negali mokdti savo darbuotojarns 102 .paklar"rs4 lemia finnq.viena i5 daugelio tobulosios konkurencijos rinkoje. 3. Ji taip pat negali paveikti darbo uZmokesdio lygio. Gamybos veiksniokainosnustatynas Norint nustatyti.2.mokestis uZ garnybos veiksnio vienet4: darbuotojo darbo uZmokestis arba kapitalo savininkopajarnos. Pastarosiossusikirtimo su maZejandiaSio garnybos veiksnio paklausoskreive ta5kasrodo Sio gamybosveiksnio pusiausvyros.kiekvieno gamybos veiksnio kaina rinkoje fonnuojasi veikiant to veiksnio paklausaiir pasi0lai.Jei gamybos veiksnio kiekis pastovus. Sio veiksniopasiDlos tai kreive igaunavertikalios linrjos formq.1. Kuo panaudojarnididesni kapitalo ir darbo kiekiai ir kuo efektingesne technologija.1 paveiksle.reikia i5siai5kintigamybos veiksniq paklaus4. Kaip parodyta 3.1 pav. garninanti analogi5kqprekg ir nedarantipoveikio rinkos kainai. arba rinkos. kaip formuojasi gamybos veiksniq kainos ir pasiskirstopajamos. Gamybos veiksnio kaina Rinkos Gamybos veiksnio paklar-rsa Garnybosveiksnio kiekis 3. naudojandiq tuos gamybosveiksnius. Tobulosios konkurencijos rinkoje veikia daugybe firmr.skaidius. kainq. Konkuruojanti firma . NACIONALINIO PRODUKTO PASKIRSTYMAS PAGAL GAMYBOS VEIKSNIUS Nacionalinis produktaspaskirstomas tarp namq [kio ir verslo finnq atsiZvelgiant gamybosveiksniq kainas.gamybos apimtis.

Abu garnybosveiksniusfinna nuomojai5 narnqfikio.L+l)-f(K. prekiq kiekio ir pajamos'apskaidiuojan. galima uZra5yti: Pasinaudojus apra5yta (35) L+R xK). fl:PxY-(Wxl+f{xK). tai ji pagaminadaugiauprodukcijos.os parduotq kaip Bendrosios kainossandauga: TR:PXY.tadiau.y. -Ii (3. likusi atskaidius garnyboska5tus.pajarnq dalis.4) gamybosfunkcija Y= f (K. Ribinis darbo produktas (MP1 . Vadinasi. kad pelnq lemia produkcijos kaina P. Mikroekonomika. Zr.L). Pelnas ( lI . L). moketqjiems maZiau.6) . panaudojr.rgiau prodr. Konkuruojanti flnna ir priima gamybosveiksniq ir savo produkcijoskainaskaip nustatytas renkasi darbo bei kapitalo kiekius. dalis darbo uZrnokestf darbuotojr4 i3eitq I kit4 finnq.rkcijos. pagarnina Kuo daugiau finna naudojadarbo ir kapitalo.marginal producl of labour) . darbuotojamsmoka darbo uZmokestl W ir.L)-(W Jei firma panaudojapapildorn4darbo garnybosveiksnio vienetii.na priirna kainaskaip nr. Firma parduoda savo produkcij4 uZ kain4 P. lI=P x f (K.y.profit) . Pasitelkusgamybos funkcrj4 galirnapara5yti: MPL:f(K. ( 3 . pajamos dia TR .rstatytas. ' P. konkuruojanti firr. naudodamanarnq hkiui prikiausanti kapitalq. kurie suteikiagalimybgmaksimizuotipelnq. Pladiau 103 (3.55.pelno maksitnizavimas. gaminarnos prekesir naudojamqgamybosveiksnir4 Jei firma naudoja daugiauirengimq ir darbuotoiaidaugiau dirba. tuo dar.:V.. darbo L kiekio ir darbo uZmokesdio sandaugai. t. " Si lygybe rodo.bendrosios Darbo s4naudos Gamybos ka5tai apirna kapitalo ir darbo sqnaudas. kapitalo K kiekio ir kapitalo vieneto ka5tq R Taigi: sandaugai. tai jos produkcrjos apimtis padideja MP1 dydZiu. Kapitalo W lygios WxL. t.Snieikair kt. moka nuomq R.jei tai didesninei rinkos.rs papildomqdarbovienet4. Konkuruojanciosfirrnos veiklos tikslas.pagamintos produkcijos prieaugis. gamybos veiksniq kainos W ir R bei naudojami L ir K kiekiai. s4naudos lygios RxK.

Nuo prekeskainos P ir darbo ribinio produkto Mp1 priklausopapildornospajamos. Gan-rybos funkcija Papildomas darbo vienetas lemia firmos pelnE Firma palygina papildomas pajamas. Jei papildomospajamosP x MPr.o darbo .: y77p. 3.8) r04 . tai papildomas darbo vienetas didins firmos pelnE Todel finna sarndys darbuotojustol..finnos darboveiksnio paklaus4lemia sqlyga: P x MPr_:W. Kadangi papildomos islaidos papildornarndarbo vienetui apmoketi yra W.2 paveiksle pavaizduota garnybos funkcija rodo. kai kapitalo kiekis yra pastovus. arba kol MP1 rnaZedamas susilygins su clarbouzmokesdiodydziu.virsys darbo uZmokesdio surn4 w. Vadinasi. Ribinis darbo produktas MP1 vaizduoja gamybos lirnkciios grafiko nuoZulnum4.2 pav. kad MP1 yra garnybos apimties prieaugis padidinus darbo sunaudojim4 vienu vienetu (L+l).Daugelis garnybos funkcijq pasiZyrni rnaZejandio ribinio produkto savybe. (3. ribinis darboproduktasmaZdia. arba MP.dideja. Kai kapitalo s4naudosyra pastovios. kai kapitalo s4naudos iSlieka nepasikeitusios. tai pelno prieaugis(AlI) bus: An: (P x MPr_)W. galima nustatyti darbo veiksnio naudojirno rib4.Si lygybe parodo. 3. kol kiekvienaspapildornas darbo vienetassuteiksfirmai pelno prieaug[.1) Rerniantis Sia lygybe. gautas pardavus papildom4 proclukcijos vienet4 sr-r papildomomis i5laidomispapildornamdarbo sqnaudqvienetui aprnoketi. (3. lygios P x MP. kiekvieno papildornaisr"rnaudoto darbo vienetoribinis produktasmaZeja. Didejant darbo kiekiui. kaip keidiasi garnybosapimtis.

(3.tai darbuotojo realusis darbo r-rZrnokestis. Noredama gauti didZiausiq pelnq.kiek panaudoti darbo vienetq. 3.MPs grafikasyra firmos darboveiksnio paklausos Sprendimas. [sigytasuZ pinigines pajamas. priklauso nuo to. kad didejant L kiekiui. kapitalo veiksnio s4naudas 105 . kol ribinis darbo firma produktassusilyginasu realiuoju darbo uZmokesdiu' Realusis darbo uZmokestis(w . kur MPr.real wage) .kai. produkcijos vienetais. gautas padidinus vienu vienetu. Vadinasi. Tai firmos pelno maksimizavimos4lyga. finna samdo darbuotojus tol. kol ribinis darbo produktas susilygina su realiuoju darbo W/P:w. MPL maZdja. Pelno maksimizavimo sqlyga (profit maxirnization maksirnizuotipelnq condition) .susilygina su realiuoju darbo uZmokesdiu W/P. kiek naudojamakapitalo.ir MPp kreivd yra Zemejanti.iSreikStas W/P . uZrnokestis.tai situacija. MP1 : w.Finna sarndodarbuotojus iki momento. kreive. Ribinis darboproduktas of Ribinis kapitalo produktas (MPr .gamybos apimties prieaugis.kurias firura iSmoka uZ kiekvienq darbo vienet6 tai norninalus darbo i5 padalytas kainq lygio.calusis Zrnokcstis 3.rnarginal prodr"rct capital) .8) lygt[perra5ome: PaZyrnejE uZmokesdiu. darbo .3 pav.prekiq ir paslaugqkiekis.3 paveiksle pavaizduotas MPs grafikas rodo. siekdarna tol didina darbuotojq skaidiq.

kokiu jis padidina bendrq garnybosapirnti. Jei visos konkuruojandios finnos siekia didZiausio pelno. kad nacionalindspajamos skirstornosi darbuotojq pajarnas i kapitalo savininkqpajamasbei ekonominlpeln4. Finnos pelno padidejimas.n [rengirn4lygus pajamqprieaugiui.prekiq ir paslaugqsuma. sprEsdarna. pasitelkLrs papildom4 gaurar. 1) r Realioji kapitalo kaina (real price of capital). panaudojLrs K+l vienetq kapitalo.rodanti kapitalo vienetoi5laikymo ka5tus. vadovaujasi tokia taisykle: finna parei5kiapaklaus4 kiekvienarn gamybos veiksniui tol. g Zinome. Apmokejus visq gamybosveiksniq iSlaidas.rrtas ribinis produklas susilygins su realiqja kapitalo kaina: MP*:P7P. likusi firmos savininkui. kiek darbo ir kiek kapitalo gali sunaudoti. Ekonominis pelnas (economic profit) .(MPr K).M P K = ( K+ t . l l . (3e) MPs yra skirturnas tarp gamybos apimties.bendrqlq pajarnq dalis.gautos pardavus produkcij4 sunaudojamos gamybosveiksniamsaprnoketi: f (K. kad gamybos funkcijai budinga pastovi garnybos masto gr4Za. x 1-1. padengus visq gamybos veiksniq panaudoj imo iSlaidas. Bendrosrealiosios iSlaidos darbo veiksniui apmoketiMP. Ribinis kapitalo produktas mald. o kapitalo i5laidomspadengtiMP6 x 11.ja. kol papildornos masinos sukr. Konkuruojanti firma. pardavuspapildornqprodukcijE. ( 3 . lI : Y . ( 3 . kai pajamos. " Y : (MPL x L) + (MPK x K) + ll. (3. arba: An:(PxMPr)-R. panaudojusK vienetq kapitalo.didinant kapitalo vienetq skaidiq.pagamint4panaudojus irengimq atskaidius 51 jo i5laikymoka5tus. x L.3) l 106 . ir gamybos apirnties.MP6. o irengimqrealioji kaina .12 ) Si lygybe rodo. firmai lieka ekonorninis Delnas. Arba kiekvieno darbuotojorealusisdarbo uzrnokestis yra lygus MP1.1.(MP1 x L) .t i r . 0) r Siekdamarnaksimalaus pelno. lai kiekvienamgamybosveiksniLri tenkatiek ribinio produkto. kol kiekvieno i5 veiksniq ribiniai produktai susilygina su reali4jajokaina. f 1. firma didins [rengimq skaidiq tol. L): (MPx x K) + (Ml.Ekonominis pelnas yra lygus nuliui. (3.

. zL):4 x (zK) ' 1zl)r-0 I f(zK.rglas o kapitalo savininkr. kokia pajamq dalis tenka (Poulo Polis Dr.0 .t.ri. K0 x Ll-0. 1114) dia A . 107 .a r A x u Kadangi ta * . Pirmiausia 5i funkcija pasiZymi pastovia gamybos masto grqZa' t.koeficientas. lygias jq ribiniarn produktui. Kiekvienas gamybos veiksnys gauna pajamas." o. 2 Si funkcija analizuojatnaknygoje: The Theory of Wages. . 5i funkcrja Zinor-naKobo ir Duglaso gamybos funkcijos vardu (Cobb-Douglasproduction function).teigiamas koeficientas. z L ) . Vadinasi.L):A*K0'Lr-0. gamybos apimtis pasikeis proporcingai' Tai irodydaml. (1 . K0 'zr-cl x Lr-tl' f ( z K . Funkcija pavadintaj4 suformulavusiq Zyniiq XX amZiaus JAV Amhersto universiteto matematikos prof-esoriaus iarlzo Kobo ir Cikagos universiteto ekonomikos profesoriaus(veliau JAV senatoriaus)Polio Duglaso garbei:.0)xY. t. z t .zL):Aza. PanagrindkimeKobo ir Duglaso gamybinesfunkcijos savybes.o garnybosfunkcija turi atitikti Siuosreikalavimus: : kapitalopajamos MPx x l(: g xl' : darbopajamos MPs x L :(l . yra' Douglas) ir iarlzas Kobas (CharlesCobb) irode. z L ): z x A " K 0 x L r . ta\'. 1934.firmq siekimas maksirnizuoti peln4 tobulosioskonkurencijosrinkoje panaikinaekonorninipeln4. darbouZrnokesdiui.:2. pasikeitus darbo ir kapitalo kiekiui. kad tokia funkcija Y:f(K. dia cr .o ) kokia. kapitalo ir darbokiekius padidinsimez kartq: o f(zK. parodantiskapitalo dall pajarnose.Pastovi gamybos masto grqZa. visos pajamos pasiskirstokaip nokestis uZ kapital4 ir uZ kaip uZrnokestis darbq atsiZvelgiant Siqveiksniq ribinius produktus. y.y. o parodo. kurio reikSmesvyruojatarp nulio ir vieneto. f ( z K . matuojantis esalnos technologijos produktyvumtl. 1 Gamybos veiksniai visada gauna pajamas pagal savo ribinius produktus.New York: Macrnillan.

kur[ rodo koeficientas A. kad s . Darbo apmokejimo r5laidos .y.17) MPK: 0xAxK0-rx Lr-o. 0<a<1. AnalogrSkai A koeficient4 proporcingai dideja Naujos paZangios technologijos didina abiejq gamybos veiksniq ribiniai prodLrktai.Y/K . Kapitalo kiekio padidinimaspadidina MPs ir suuraZtna MP1. L. MPL:(l-0) MPK: " Y/L. kad koeficientascr rodo. ( 3 r5 ) . L) : 2 xY . Tyrirnai keturis deiimtrnedir'rs parode. gamybosveiksnirlribini na5Lrm4 Kobo ir Duglaso gamybosfr. f(zK. (3. tar o yra pastovr. proporcingai kintant gamybos apirldiai.A x K0 x .kapitalo vidutiniu na5urnu. zL): z x f(K. MPr .kapitalui. nei nuo nar.rs. kad gamybos apimtis padideja proporcingai padidejus gamybos veiksniq kiekiarns. ribiniq produktq formules iraSE I gauname: Y vietoj gamybindsfunkoijos i5rai5kos. V a d i n a s i ( l .koeficientas. padtdinaMP6 ir sumaZina darbokiekio padidinimas MP6. taigi 5i gamybos funkcija pasiZyrni ptistovia gamybosmasto grqZa. tenkandiai vienatn kapitalo vienetui.rdojamos produktyvumo. Darbo ir kapitalo pajamq santykis (l-c)/u nei ntto Camybos veiksniq dalis priklausonuo koeficiento a ir nepriklauso technologiios darbo.l 8 ) u xY/K. Matome.c .r-o : i(K. x y . ( 3 .kad gamybosveiksniaigaunapajamaspagal savo ribinius produktus.s ) . Y/L vadinama darbo vidutiniu naSurnu.atitinkamai: MPL:(l-cr)xdxlo " L-0. vidutiniarn [rodZius. kapitalo dalis. kuri nacionalinio produkto dalis tenka darbui. tenkandiai vienam darbuotojui. Siuo atveju gamybos veiksniq ribinis naSumasproporcingas jq naiumui. MP1.d a r b od a l i sp a g a m i n t a r t r e jei produkte.kurio reik5md svyrr'roja vieneto. tarp nulio ir Zinant.kinta.16) (3.gamybos apimdiai. L). (3le) . vadinasi. funkcijos 1948-1989metq tyrimai JAV patvirtinoKobo ir DLrglaso teiginius apie gamybos veiksniq santyk[ nacionaliniameprodukte. nei nuo kapitalo kiekiq. kapitalopajamosMPp x K lygios o xY. galirna nustatyti gamybosveiksniq ribiniq produktq pokydiq prieZastis. l y g i o s M P 1 x L a r b a( l . galima nustatyti.rnkcijos ir rodo ribinis darbo prodr"rktas ribinis kapitaloproduktas.Analogi5kai.kad netgi [vykus ekonornikojeper pastaruosius t08 . kuri .

iunamospajarnos lygios ekonornikoje sukurtam produktui Y. dia Y .grynai privataus ekonornikos modelio pagarninto produkto apirntis.Taigi: Y:C tS. turindios didesnes vartoja daugiau nei Seirnossu maZesndrnis pajamomis.3. cra (3.3.taupyti.consurnption function) vartojimo apirnties priklausomybd nuo disponuojanrq pajamq.investicijq paklausa.vartojimo paklausa.ptys.3.u4. Kobo ir Duglaso funkcijoje kapitalo dalis o apytiksliailygi 0. Kuo jos didesnes. tr-ro daugiauvartojama:Seirnos. Vartojimo funkcija (C . Kaireje Sios lygybOspusdjeparodytosvisos pajarnos. namq [kiL1 g. sektoriaus Varlojimas tiesiogiaipriklausonuo grynqiq (disponuojamq) pajanrrl. pajarnas. o darbo pajamos2-3 kartus daugeliui pasikeitin. Remianlis 3ia lygybe.and). kad visospajarnos sunaudojamos arba vartojimui.kokiE. Vartojimo paklausair vartojimo funkcija. Varloj imE apib[dina vartojimo paklausa. Vartojimo paklausa (consuurption den. C .arba taupymui. PREKTVrR PASLAUGU NAUDOJTMAS 3.20) Y:C+l.kokiq jq dali vartoti.kur ndra v y r i a u s y b eis u 2 s i e n i o e k t o r i qS i o j ec k o n o m i k o j e r a d u b l d e i p a g a m i n t a i y r s . Narnq fikis gauna pajamLl i5 darbo ir kapitalo nuosavybesir sprendZia. kur didesnds nacionaiines pajamos.2r) S .o deSineje pajarnqnaudojirno krl. Ribinis ir vidutinis polinkis vartoti Paprasturno delei nagrinejameprivadiq LrZdarq ekonomikE. Si lygybe rodo.3. viriija kapitalo pajarnas.aukitesnisir vartojimo lygis. o kra5tuose. arba taupyti. produkcrjai naudoti.narnr4likio paklausa prek€rnsir paslaugoms. I .1. Srspajarnqir vartojimo i5laidqrySysyra vartojimo funkcija. kad visa paganrinta produkcija sunaudojarna arba namq ukiams vartoti. t09 . 3.privataushkio santaupos.kapitalo dalis sudaro0. taip pat pnelaida. Sie dtr budai yra bendrojo nacionalinio produkto elernentai pavaizduotinacionaliniqsqskaitq ir tapatybeje: ' (3.

gaunantys Il0 . kuriuo patlideja vartojirno apirntis' grynosioms uZ vienet4' isuug.averagepropensltyto Vidutinis polinkis vartoti (APC consume).disPonrrojatnos Pajarnos' (3. didejant pajamoms' Santauposyra dideles tatrpodlugiutr gaunaniiq namq lkiq priviiegija. kiekvienaspapil<lomas nei maZesniu vienetas./ c: f(Y).r.dydis.vartojimo apimtiesir pajamq santykis' APC = C (3.rnarginal propensity to Ribinis potinkis vartoti (c prieaugis' disponrrojarnoms vartojimo "onruto") padidejus vienu vienetu' pajamoms AC AY (3. Vartojimo lunkcija .aJamas APC maZeja.c didesnisuZ nuli ir maZesnis pajamoms vartojim4 dydZiu.23) : c x Y' Ribinis polinkis vartoti patikslna vartojimo funkcrj4 taip: C asmenindms c . Y .vartojirnas.22) funkcilos GrafiSkai C ir Y ry5ys parodytas3'4 paveiksle'Vartojimo yra ribinis polinkis vartoti' nuoZulnttmas .likusi pajamqdalis gali bfiti taupoma' 3. pajamq vienetaspadidina vadinasi. iia C .a. Didelespajarnas .viinu vienetu.24) p.4 pav.

M. 3) didejant pajarnoms. kad vidutinis polinkis vartoti q.2s) Si vartojimo funkcija turi tiesesform4 ir pavaizduota3. Remiantis pirmqja taisykle.l vienet4 tai vartojimo padidejirnas nevir5ys paJarlrr.M. pajanros.Keinso nuomone.kad APC rnaZejadidejant pajarnoms. 4) didejantpajarnoms. vadinasi.autonominisvartojirnas.M. ribinis polinkis vartoti maZeja. vidutinis polinkis vartoti APC rnaZd.la. kad ar. 0 < c <l . I ) vartojirnasC yra disponuojamq 2) ribinio polinkio vartoti c dydis svyruojatarp nulio ir vieneto.Jei rinkoje n€ra pusiar"rsvyros.Keinstri. I5 koordinadiq sisternosnulinio ta5ko nubreZtos45o linijos paskirtis palyginti i5laidassu pajamomis.Jei nalnr-1 papildornq pajarnr.Keinso vartojimo funkcrja taip: uZra5oma C:s*sxY. Siekiant i5samiauapib[dinti vartojimo funkcijq Siamepaveiksleivedama 45" linija.bet kuriame Sios linijos ta5ke numatornas vartojimasatitinka nacionalinioprodukto apimtl. laikui begantbendroji pakiausa tai su susilygins bendrifa pasi[la.kai nacionalinds uZ Antroji taisykle tvirtina. Sis postulatas. pajarnoms. ankstyvosios keinsistines DZ.autonomous pajamoslygios nu[ui.tiesd.t. DZ.aZeja.negu neturtingi. kad c visadamaZesnis L Todel didesnds ukis gauna pajamos skatina didesni absoiiutqvartojirn4 ir taupym4. nuosmukio nedarbo gamybos ir analizuodamas bendrqiqpaklausq pladiai analizavo DZ.lerniantis pal0kanq nonna skatina ekonomines teorijos tvirtinimarns. a > 0 . nes: didejant lil .Keinsas. priklaLrso DZ. kuriosvisuose taikuose line). o ne palukanq noma yra klasikines vartojirnq.rkStesne taupymfukartaisvartojirnostlskaita. Siuosjos bruoZus: vartojirnofunkcrjq uZraidjosfonnulqir i5skyre pajamqtunkcrja. degree Keturiasde5imtpenkiq laipsniq (45) ties6 (fbr1y-five i5laidos lygiospajamoms. teiginysprie5tarauja Sis pagrindinisveiksnys. c<APC. Tredioji taisykle tvirtina. consumption) Autonominis vartojimas (a . yr:r teorijospagrindineideja.5 paveiksle.l padidejirno. tai vartojimas. teorijosdar-bai Pirmieji vartojimopaklausos masinio sukfireteorrjq paaiSkinandi4 3-amede5imhnetyje kuris 5io Simhnedio prieZastis.0 < c < 1 : dia a.y. (3.M.

APC maLeja. DZ. ekonomistaiiskdle .5 pav. buvo nustatyta. didejant Seimq pajamoms. : ' a . vartojimo nuo tam tikro pajamq lygio. Ketvirtoji taisytle ai5kina.C a +c.todel c<I.RemiantisKeinso vartojimo funkcija.. didesnqdal[ taupo. Mokslininkai. s*cxY APCJ: . tuomet.turindios didesnespajar]las. Taigi APC rnaZeja. Laikui begant.'t r 3. Sie duot1l"nyspatvirtino Keinso hipotezg. tyrE Seimq biu<lZetus ir pajamas' nustat6. Siuo atvejuC>Y ir na'rq Jei didejant pajamoms.keinso vartojimo funkcija buvo plaiiai naudojama. Tai rodo C1kreiv€. nedidelis vartojimas sukurs prekiq ir paslaugq paklaus4 o pasibaiguskaro metui' i5tiks nepakankarntl nutsrnukis.feinsistino vartojimo funkcija DideiantY.taigi c>0. APC>I.5 pav. Be to.arnZinos 112 . atsiraclo problemq.vartoja daugiau. Seimos jq ir varros vis mazesnQ rnaZesnp clali. kacl 0<c<1. . kad. kad Seimos' dideines pajamas. nubreZtos koordinadiq 3..y.c taip pat.iei'nos gaunandios iuri daugiau santaupq. matome. pajamos Didejantpajamoms. sistemos tai nedi6eles.kact APC roclonuoZulnum4 centro iki tasko ant vartojimo funkcijos linijos.(-J'' I . I5 tiesq 5io_s. kaip ir vidutinispolinkis vafioti Y ' I5 maZeja w i5 linijos. /vl c . pirma. didejant paja'roms.. C ir Y rySys prieaugis ims maZeti ir pracledant lgausnelinrjinl pobudi.tU. kai ekonornistai Antrojo pasaulinio karo metu priejo isvad4 kad.namq trkiai daugiautaupo' Lrkiaiprivirsti vartoti atsargas.t.kad Seimos.

kodel Keinso prielaida pasitvirtina tiriant SeimosbiudZetqduomenistrumpuoju laikotarpiu ir nepasitvirtinanagrindjant ilgr{i hikotarpi. didejantpajamoms.6 pav.esantpastoviamvidutiniam polinkiui vartoti. vdliau i5vesta tokia vartojimo fomruld (perskaidiuota 1972m.o ilguoju. yra pastovus. o Sie tyrimai sukeledar didesn[ekonornistqderlesl vartojimo teorijos analizei.stagnacijos"hipotezg.nustatytas rySys tarp vartojirno ir pajamq.Pasaulinepraktika po karo.long ntn consumptionfunction) . Trumpojo laikotarpio vartojimo funkcija (C5p.vartojimo apimties priklausomyb0 pajamq. kai padidejusiospalamos nesukdletaupyrnopadidejirno.jog vidutinis polinkis vartoti didejant pajamotnsrnaZeja.kad vidutinispolinkisvartotinesikeite.shortrun consumptionfunction) . USD): lt3 . dvi Sios parodd. L- * c x Y funkcijos 3. ir pajamq. n e p a s i t v i r t i np r a k t i S k a i .lyrimai ilguoju laikotrlpiu atitinkaKeinso sprendimus.1rode.Keinsoprielaida. Praktika parod€.ris.ronrs.Kuznecas. kad egzistuojakelios vartojirno funkcijos.. Antra probierna.ruZ tai gavgs Nobelio prentija amerikiediq ekonomistasS.vartojimo apimties priklausomybe nuo pajamq. Trunrpojo ir ilgojo laikotarpiovartojirr-ro Remiantis 1929-1941 metq tyrirnq JAV duomenin.iki 50 metq. nr-ro Ilgojo laikotarpio vartojimo funkcija (C. Seimq biudZetrltyrimas trumpuoju laikotarpiuparodd atitinkamqryS[ tarp vartojirlo Deja.Pajamq ir vartojirno fakti5kusduomenisnagrin6jEs vdliar. Vartojirno teorijose trumpuoju laikotarpiu laikomas periodas iki l5 metq.o .rris keiiiantis pajan.kad vidutinis polinkis vafloti netlaZeja.kr.6 oaveiksle. kad vartojirno ir pajamq santykis de5irntmediais DZ. ir parodd.esantmaZ€jandiam vidutiniam polinkiui vartoti. Jie norejo i5siai5kinti. Trurnpojo ir ilgojo laikotarpio vartojimo funkcijos pavaizduotos3. rySio tarp vartojirno ir pajamr"l formos pavadintos trumpojo ir ilgojo l aikotarpiovartojimo funkcijomis.

kad nuo 1933rn.Tyrimq rezultatairodo. .padidejuspajamoms. nei c = 0.Keinso fonnule. natome. didejant pajamoms. amerikiediqekonouristas S.7 paveiksle. pradedanttam tikru laikotarpiu (nustatyta. y .y. didejantpajarnorns.gaunantysmaZaspajamas.Csn=47.maLiau l.Kuznecas pajamLlpalyginimo 1869m.7 pav. veikiant egzogeniniams veiksniarns(palfikanqnonra.gyvena santaupqarba skolq sEskaita. o gaunantysdideles pajamas* sutaupo iki 40 proc.t.c < 1 .M. kad pasitvirtinadvi pinnosiostaisykles: . Deja.c : 0 .todelji vadinamapajamq funkcija.y.ja. o ilguoju laikotarpiu pajamos.APC ir c igauna pastovias reik5rnes ir nemaZeja. pajamq.73.73xY. 8 6x Y . Tuo tikslu gyventojai diferencijuojamipagal gaunamas pajamas. infliacija). Trurnpuoju laikotarpiu C ir Y gali keistis neproporcingai. Tai rodo. didejant pajamoms. duomenis formulE: ir nuo C r n : 0 .Keinso sukurtos vartojimo teorijos desningumus: o . kad Zmonds. Toki 3. 1946 m. 8 6 .d. susilygina nuliu. nagrinejantiC ir Y priklausomybg ne laiko. C ir Y ry5i vaizduojantikreive 3.M. vertinanti ivairias pajarnas gaunandius gyventojus. maleja.C ir Y yra tiesiogiai susijusios: . iki 1938m. .6+0. o APC:c.). Palyging su DZ. kad ilguoju laikotarpiu vartojimas proporcingaipadideja. ir vartojim4lemiatik grynosios su asmenin€s Yra dar viena vartojimo funkcija.6.tuo maZiau vartojarnair daugiau taupoma. APC ir c maZ. Kuo didesnes pajarnos. o atskirq gyventojq grupiq poZiLiriu. ilguoju laikotarpiu pirmoji ir trecioji taisykle ima neatitikti paskelbevartojimo ir tikrovds. vartojimastiesiogiaipriklausonuo pajamq. PajaniLl funkcija 114 . Si vartojimo funkcija patvirtina pagrindiniu DZ.t. t Atkreipkite demesi. todel APC.kad ndra laisvojo nario a. nei a= 47. Taigi ccAPC. daugiau 0.

didciant Y APC maZcja.26) yra didejanti funkcija. Si lygtis apibreZia. pa p s r rd i s p o n u o j a m q j a m q r i e a u g i u . i to Ribinis polinkis taupyti (s * marginalpropensity save)prieaugiosanlykis apskaidiuolas.us naZcja.namLl[kiai suvartojavis rrraZesnp pajarnqdali.21 forurules I5 Nesuvartotas taupymas : iSrei5kiamas S:Y-C. priklausomybenuo disponuojamq gaunarna. Taupymo funkcija.rpomas.21a) nesribinio polinkio taupyai ribinio pohnkio varloti koeficientqsumavisadalygi I .vidutinis polinkis taupyti yra lygus: lr5 .tai sutaupovis didesngir didesnE Taupymo funkcija (saving function) . Rei5kia. didcjant Y a C ir Y kitimo Droporcrngumas ncproporclngeu proporcingai ncproporclngal >0 0 >0 3. ir Analogi5kai.2.c )x Y . kaip santaupq koeficientas. bet sudaro jq jq maZesnq dal[. dal1. didejantpajamoms. AS AY arba ^ -b I I l! (3. kad: I taupymo lygt[ istadiusvartojirnofunkcijos i5rai5kr6 S : Y .( a + c x Y ) : . taupymas taip pat susijQssu pajamolnis.3.galima palyginti 1 lentelq ISnagrinejus jq sura5ytas savybes. kad taupyrnas r i b i n i sp o l i n k i st a u p y t y r a t e i g i a r n a s . nes Gautoji (3.taupymo apirnlies pajamq.C : Y . Jei.minetasvartojimo funkcrjas.a + ( l .27) (3. I lentel€. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti pajamqlikutis (l-c)xY yra tar.26) lygtis rodo. Vartojirno funkcijq savybes Funkcija Trumpojo laikotamio Ilgojo laikofamio Pajamq c pasrovus pastovus mazcJa. (3. 3.didcjant Y pasto\. kad taupyrnas yra lygus pajarnorns rninus vartojimas.

vartojimas vir5ija pajamas.kad pajarnoslygios vartojirnLri.8 pav.8 pav.o esantdidelernspajamoms. (a) dalyje vartojirno funkcija rodo. Vartojimo ir taupymo funkcijq rySys 3. kad. varlojimo funkcijayra virS45" linijos ir varlojinrls EsanlrnaZonrs ll6 . u2 Si vartojinro funkcij4 su 45n linija. ypatybegali buti pastebeta. 3. lygi l: nes vidutiniopolinkio taupytiir vidutiniopolinkio vartotisLrma A P C+ A P S : 1 . esant maZoms pajamoms. kuri roclo.APS=l-APC. i 0 C: a+cxY a) vartojimo funkcija $:-sfsxl b) taupymo funkcija 3. pajarnorns.vartojirno palyginus i5laidosyra maZesnds pajamas.8 paveiksle parodytas rySys tarp pajamq ir ji1 panaudojimo v a r t o j i m ub e i l a u p y m t r i .

tai vartojimo apimtis gali padideti.Jei namq fikio isiskolinirnas didelis. 3. ir prie5ingai. tuo didesnds vartojirno i5laidos ir rraZesnds taupymo. Namq ukio l[kesdiai.gali taupyti. santaupos).o taupymo* auk5tyn. taupymaslygus nuliui. nes i5leidZiadaugiaunegu uZdirba.turi skolintis. l.Zemyn.Vadinasi. jei vartotojq isiskolinirnas yra nedidelis. 2. VartotojiSkas kreditas . tai vartojimo judes maZejimo linkme (i kairq).no funkcrja paslenkaaukityn. Kuo didesnis sr. didindami taupym4. Kai pajarnos maZos. Jei laukiamaskainq padidejimasir prekir4trlkurlas.rnkcija atvirk5diai.obligacijos.namq ukis.9 pav. Jei kuriq nors aktyvq realioji vertd staigiai krinla. ilguoju . Vartotojai savo gerovg stengiasi grqZinli. Taupymo funkcijos nuoZulnumas ribinis polinkis taLrpyti.o vartojimo .akcijos. Jei taupymas augs. piniginesle5os(gryni pinigai.virSrjapajamas.8 pav.namq [kio turtq.susijgsu pinigindmis pajamornrs.i virSq. esant tarn padiam kainq lygiui.AtvirkSdiai. 3. gali tureti itakos einamosioms vartojirno i5laidomsir taupymui. taupyrno . Taupytnasyra teigiamas. nes vartojimasmaZesnis pajamas. (b) dalyje parodyta. 1ai vartojinro i5laidos dideja. turintys didelespajamas. padidejLrs rnaterialinir4 vertybiqrealiajaivertei.tai vartotojo galimybes nauclotis kreditais. padides. tai vartotojo gerove maZeja. Turto didinimas taupylno funkcijE nukreipia Zemyn.ma5inos. yra Vartotojai gali keisti prekiq ir paslaugq pirkimo apinrtI nepriklausornai nuo kainq lygio pasikeitimo. taupymas yra neigiarnas. pasinaudojus vartojimo funkcija. tai atspindi t4 fakt6 kad vartojirnas vir5ija pajamas.kad.pensijos. tuo rnaZesnisnoras taupyti. namLl [kis trumpuoju laikotarpiu priverstas naudoti santaupas. veikiantys namq ukiq vartojimo i5laidq ir taupymo pokydius. draudirropolisai.vartotojqiSlaidos.tai materialinio ar finansinio turto kainil kitirnas.mal€.kai pajarnos o padideja. galirna nubreZti taupymo funkcijq. sr"r kainornis ir prekiq gausa. taupymo . Narnq fikio turtq sudaronekilnojamasisturtas (namai.Vartotojui .Tarlpymoapirnti rodo vertikalus uZ atsturnas tarp varlojirno funkcijos ir 45' linijos.).Narnq frkiai. vartojimo fi-rnkcijajudes didejirno linkrne (i de5ing).tai laukiarnaekonomikosb[kle. 3. KLro daugiau turto namq fikiai sukaupia. esant konkrediarn kainq lygiui (2r. ISskiriarnitokie veiksniai.tai varlotojaibus priversti yra maZinti vartojim4 siekdarri sumok€ti skolas. Esant neigiamam taupymui. Vartotojo gerovO. vartojimo fr.ja. Lflkesiiai.Narnq Dkio turtas kaupiarnasdidinant vartojirnq.laukiamaskainq maZejimas vartotojus skatina maZinti vartojim4 ir padidinti taupymtuvartojin-ro firnkcij4 pastumdamas Zernyn.rkauptas turtas.bLritind technikair kitos ilgalaikio naudojimopriernonds). lr iSlaidos maZes. atitinkamai pastumdama vartojimo ir taupymo funkcijas. esanturaZoms pajarnoms. Tuomet vartojir.Kai pajamos lygios Ys. I t'7 .

lei kainq lygis dideja.AsmeniniqmokesditlsumaZinirnasdidinsvartoto. norddamospadidinti kapital4 ir atnaujinti nusidevejusiq. vadinamataupymu. kad santaupos investicijoms Firmos.q pajamas ir kartu skatins clidinti vartojimo islaidas' vartojinto disponuojamas funkcija judes aioelimo linkme (i deSinE). lsigyja investicinE dali..Mokesdiai. asmeniniams judes . vartojirno i5laidos maZds. lr atvirk$diai. maZejimo Vartojirn4galikeistiprekiqirpaslaugqpirkirnoapirntispriklausomat nuo kainq lygio: i. proclukcijos. rodysjudejirnasi5 ta5koA i ta5k4D vartojirnokreiveje C6' Cr Co Cz Yo ir 3.9 pav.lacionaliniqsqskaitqsiitema tvirtina. kurie sudaroinvesticijq Firmr4 paklausa gamybos veiksniams (darbui. Y priklausonr-ro ir lygios i.3.tai vartotojq vartojirno kiekio didejimq 2.tai vartotojqvartojimo kiekio maZejimq judejimas i5 taskoA ita5kEB vartojimo kreiveje Cs. patenkinusvartojimo paklausq. Investicijq paklausair investicijqfunkcija Remiantisnacionaliniqsqskaitqsistema.3. dali.Y C yra dalis pagamintos Ji kuri lieka. Zemei' kapitalui) vadinama investicijq paklausa (investment dernand). Vartojimo paklausos vartojimo kiekio kitimas 3.nokesdiains 6idejant.1o namus' Namq ukiai perka gyvenamuoslus produkcij4. 118 . roclys jei kainq iygis maZeja. vartojimo funkcija linkme..4.

investicijq apimtiespriklausomybenuo realiosiospal[kanq normos.nominal interestrate)paskoloskaStai.10 pav. o nuo realiosios palukanq normos.real interest rate) . kainq nestabilumo.kadangimaZesnis investicijqskaidiusyra pelningas. Yra nominalioji ir realioji pal[kanq nonna.=. .* Or. kurianr narnq fikiai ir verslo finnos parei3kia paklaus4 priklauso nuo palukanq nonnos dydZio ir nurnatytopelno dydZio: S : I(r) (3. perskaidiuota. metu. todel investicijos I priklauso ne nuo nominaliosios.Kai pajamos Y yra pastovios. nes. Pal[kanq normos didejimas maLina investiciniq projektq skaidiq.28) Pal[kanq norrna rodo investiciniq projektq kainq. Realioji paliikanq norma (r .tai norninalioji palukanq nonna. dia AP . Nominalioji paliikanq norma (i .t. ivertinus infliaciia.kainqpasikeitimo lygis. lnvesticijq funkcijos grafikas yra maZejantis.10 paveiksleparodyta investicijq funkcija. ir sumaZeja paklausa p i n v e s t i c i n e ir o d u k c r j a i . l:l(r). Investicijq funkcija l19 . 3. Skirturnai susidaro infliacijos arba defliacijos.tai investiciniq prekiq kiekis.y. Realioji palfikanq norma rodo tikrq paskolos vertQ.2e) 3. (3. didejant pal[kanq nomai. Investicijq funkcija (I .investment function). investicrjq paklausos dydis maZeja.

Ji keidiasi tol.investicijq palukanLl vaizduojaskolinamqle5qpasi[lq: narnrl[kiai skolina savo Santaupos sutaupytasldsas investitoriamsarba ine5a i s4skaitasbankuose.ro taip pat lemia pal[kanq norma. parodyti taupyuroir investicijLl funkcija .paskolqpaklaus4 Kadangi investicijq apimtyspriklausonr. palukanq norma nedidele.tai skolinamq le5q paklausa:investitoriai skolinasi i5 narnq [kio betarpi5kai.kurie savo ruoZtujuos panaudoja. Investicijos. arbakreditiniqld5qpaklausa investicijos lygios santaupoms Vienas i5 veiksniq.ris.12 paveiksle parodytos padidejusios investiiijq paklausos pasekmds. Taupymo.Tuornel palfikanqnoma dideja. tuo maZesnis ir normosrySys 3. lygi jr'tpasifilai. Palukanq norma tampa pusiausvira investicijq ir santaupqkreiviq susikirtimo taSkeE. Taupyrno 3. kol investicijos Jei susilyginb-su saniriufr6'niis. arba naudojasitarpininkq paslaugou.y. Prie5inguatveju.didinantisinvesticijqpaklausAyra technologijos naujoves.parduodamijiems gaudami bankq kreditus. Esant pusiausviraipal[kant1normai 11. nes Siarnernodelyje santauposnepriklauso nuo palfikanq nonnos.funkcijq grafikai. investicijtl funkcrja maZejanti. kuo didesnepalukanrl investicijq skaidiusbus pelningas.vertikali linija.1I pav. kai investicijq funkcijos kreivd paslenka i de5ing . Pal[kanq norma maZ6ja.suteikdamikreditus. tai investicijq paklausa viriys santaupas.1I pav. paskolq paklausa virSys pasir1l4.auk5tyn. santaupq nes dydis virSrjainvesticijas. obligacijas.t. norma. kreditiniq le5qpasiuladidesnenei jq paklausa. palfikanqnormos. 82.nes. Susiformuojanauja pusiausvyra 120 . Palukanq nonna nera pastovi.jei palukanqnorma didel6. 3.

Tarkime. Tokiu atveju taupymo funkcija butq ne vertikali. pastovusdydis lemia investicijq pusiausvyros Santaupq apimt[. vartojimo apimtis priklauso nuo pal[kanq normos.taupymo teikiamos pajamos. kaip investicijq paklausos kreivespaslinkimas auk5tynpadidinapalukanqnorurqir investicijas.Pal[kanq nonnos padidejimas skatinanamq ukir"rs daugiautaLrpyti ir maZiauvartoti.kaip parodyta3. Kitaip tariant. Santaupq nuo palukanqnormos Tokiu atveju. parodyta. lnvesticijq didejimas Matorne. didesne pal[kanq norrna sumaZintqvartojim4 ir padidintq santaupas.13 pav. S(r) priklausomybd 3. kad palukanq norma .13 paveiksle. investicijq paklausos padidejimas padidintq pusiausvir4 pal[kanq norrnq ir pusiausvyrosinvesticijq lygi. esant tiesioginei santaupq ir palukanq nonnos priklausomybei. esantribotai kreditiniq leSqpasiulai. 3. Remiantis tuo.12 pav. o didejanti.rE2 f r I l paklausos 3. t2l . tai sudarogalimybesdidinti investicijas.kad pusiausvyros taSkeinvesticijoslieka nepasikeitusirrs.14 pav.investicijripaklausosdidejirnaspadidina pusiausvirq palfkanq norm4.

): l.14 pav. aptarnavimo iSlaidos. Jei investitoriai nusiteikg optimisti5kai b[simq verslo sqlygq atZvilgiu.14pav.padidina. santaupos 3. Grynosios investicijos susideda iS autonominiqir indukuotq investicijr4.rs nedaug arba visai nebus. kartu padidindamas investicijq paklausq.jei priklauso nuo pal[kantlnonnos didejirnas. tai jei 16 inveslicijosdides ir slinksisi5 padeties [ padet[ 12. Irengimq isigijimo. Didejant nacionalinernspajarnoms. lnvesticijr4 Kiti veiksniai. Jei ukio Sakaturi pakankamaigamybiniq pajegumq. maZes investicijq projekto numatytas pelnas. Nacionaliniq pajamq ir investicijq priklausomybes laipsnis bei pobudis priklauso nuo investicijq ruSies. Sioms iSlaidoms didejant. investicijasdidina pagrindiniokapitalotrlkumas Sakoje. Investicijq didinimo stimulas . .rsos padetl(Zr. tai papildomq investicijq br. Lflkestiai. Verslo mokesdiai. 4. supranta 3. pesimisti5kai i5 padeties l padetiIy. DZ. 3. Pagrindinio kapitalo dydis. le ir maZ€s slinksis 2. o iSlaidomsmaZejant. pelnq investitoriai kaip pelno dali.Laukiarn4 likusiq sumokejus rnokesdius.laukiamas pelnas.Keinso teorijos modelyje Investicijq funkcijos panaudojimas investicijq priklausomybQ nuo nacionaliniq pajamq reikalauja apibreZti apimties.dides. eksploatavimo.M. lemiantys investicijq paklausq esant pasloviai kreivq i nauj4 pal0kanq normai (re) ir pastumiantysinvesticijtl paklar. dideja galimybe investuoti.Mokesdiq didinirnas sumaZina laukiarnE peln4 ir kartu investicijq paklaus4 o surnaZinimas. toddl investicrjq apirntis atitinkamai maZ€tq arba didetq.

: f(AY).nuojq prieaugio: r. ) i. indukuotq investicijq (I. kad jos priklausonuo nacionaliniq pajarnq dydZio.15 pav. nepriklausandios nuo kapitalo didinimo pajarrqkitimo.didejant BVP (BNP).inducedinvestment) kapitalo nuo nacionaliniqpajarnq didinimo i5laidos.30) | lJ . Ribinis polinkis investuoti (i* . us i*: Al AY Si investicijq ir nacionaliniq pajamq priklausomybe indukuotq investicijq grahkui suteikianeZymqteigiamqnuolydi. Autonominiq investicijq f-rnansavimo Saltinisyra valstyb€sbiudZetas ar uZsienio paskolos. (3. Autonominiq investicijq (horizontali tiesd I") ir nuo Y parodyta3.tiksliau.marginal propensityto invest) . . .tai investicijos. kuriosauga. indukuotos grynosios ir lndukuotos investicijos skiriasi nuo autonominiq tuo. nacionaliniq Indukuotos investicijos(li .. Autonominds. investment) Autonomin€s investicijos(lu ..15 paveiksle.autonomous i5laidos.priklausandios dydZio. nacionalin€ms pajamoms padidej vienu vienetu.) priklausornybe investicijos 3. Mindta priklausorrybeparodoribini polinkl investuoti. .investicijq prieaugis.

kokios apimtiesgamybos sprendZia.koks pastoviosgamybosmasto grqZos nacionalines Pajamas. . maksimalaus veiksniqjai reikia? . ribinispolinkisvartoti vidutinispolinkisvartotl funkcija investicijq norlra nominaliojlPalukanq noma realioji palukanq taupyno funkcija ribinis polinkis taupytl p v i d u t i n i s o l i n k i st a t r P Y l i autonolninesinvcsticijos indukuotosinveslicijt-rs s r i b i n i sp < . . kaip konkuruojanti. . uuitolitoo funkcrjq C:0'75 6. . r . pelnas ekonominis vartojimo paklausa autonominisvartojimas keturiasdeSimt PenkiqlaiPsniq tiesd o . o . . Paai5kinkite. . Kas sulygina xY ir jE paaiSkinkite' 5. . . l pasktrstant vaidn-ruo' 2.r l i n ki in v e s t t t u t i Kartojimo klausimai pelno siekianti ilrrna l. gamybosveiksniai gamybosfunkcija garnybosveiksniq kainos darbo ribinis produktas ribinis Produktas maZ6jantis darbo uZrnokestis realusis kapitalo ribinis produktas k r e a l i o j ik a P i t a l o a i n a . . PaaiSkinkite. . . . Kqrodo vartojimoir investicijq nacionalinioprodukto paklaus4ir pasi0l4? a. Grafiskalpavaizduokit. e r vartojirnotunkctja. . . . apimtys/ 3. Kuo skiriasi APC ir c? Kodel c ir s sumalygi vienetui? r 1 A t-t .Pagrindin€ss4vokos .

1. Bendrosios kitimo veiksnius.l paklausqsurna: AD:C+I+G+NX (4. Namq 0kiq varlojirnas(C) . Bendroji paklausa yra paklausq galutinernsprekems bendra suma. pirkejaigali isigyti daugiauir ivairesniq tai prekiq. priklausomybetarp kainq lygio ir )'bendrosios paklausos neigiama. lr atvirk5diai." 4.1) GrafiSkai bendrqj4 paklaus:1ir jos strukt[riniq elementq sqrysI vaizduoia I paveikslas.nagrinejama bendroji paklausair bendroji pasiula. siekiant iSskirti pagrindines rnakroekonominds teorijos kryptis ir parodyti jq praktinio pritaikyrno ypatybes.arbaatvirk5tind. (G) vyriausybes paklausa prekems 3. PUSIAUSVYROS NACIONALINISPRODUKTAS Sioje temoje aptarsirnebendrEj4paklausq ir bendrqjq pasi[l4 jq pusiausvyros produkt4ir jo kitim4. nacionalini paklausos ir bendrosios pasiIlos modelis naudojarnas. BENDRoJI pAKLAUSArR BENDRoJT pasrUla.verslofinnq paklausa investicinei produkcijai. (NX) . -Jei kainq lygis neaukStas.vistl namq [kiq bendrapaklausa. 4.rrines dalys: l'. Bendrosios paklausos ir bendrosiospasi[los rnodelis reikalaLrja sujungti (arba agregr-roti) visas atskirasSaliesrinkas I bendrq rinkq o atskirq prekiqkainq.Vadinasi. MatematiSkaibendroji paklausauZraSorna kaip atskirq ekonomikos sektorir. pirkejai gali maZiaunusipirkti prekiq ir paslaugq. Finnq investicijos . yra B_gqdr4lEpaklaus4 fonnuoja visi keturi [kio sektoriai. bendrosios atskleidZiandios pirkejq ir visLlpardavdjq visq elgesiprekiq ir paslaugtl rinkoje. Vyriausybes iSlaidos ir paslaugorns. 4. BENDROJI PAKLAUSA IRJOS STRUKTURA PAGRINDINIUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE.. Crynasiseksportas ir skirtr.unas. bendruoju kainLl lygiu P (ordinadiq a5yje) ir realiuoju bendruoju nacionaliniuproduktu )' (abscisir4 aSyje). BENDROSIOSPAKLAUSOS KREIVE paklausosir Ekonornikosteorijoje svarbiqreik5mgturi bendrosios pasi[los stlvokos. .jei kainq lygis auk5tas.i vien4bendr4kain4arbakainq lygi. (l) 2. Rerniantis rnakroekonominio modelio rodikliais.eksporlopaklausos importo paklausos 4.todel j4 sudaro keturiosslrukt.

iuatut' i"otny'' gali isigytl esant tarn valstybiq ilkio subjektai no{-ir tikram kainq lYgiui' Kitavertr. verslo firmos' valstybe' uZsienio p.o i5laidq visuma' p*kt.: paslaugqkiekius r i bei . tuo daugiauperkamaprektq bendrasis buvo piekes paklausos . . m6sos.aggregate.bet koordinae a3yse analogi5kos P ir realusil bendrl. .' paslaugtl" lr kainq lygis.'--orrti.1 ' Dabar atiOeias bendrasis kainq lygis ne apie vienos prek6s rink4 o apte produktas r. ^ . turime sujungti ir atskinl prekiq bendr4visum6 kuriq apib[dina Y apimtis' .nf...1 pav.tikroefonomiiol. tu*' u Bendroji paklausa (AD pirkejai galutiniil.L i r r i vten4 Be to...q' tuti'uplma simtus apibudina bendr4 kain4 kuriq grldq.th"gtt lYgiui' nacionalinioProdukto curve) paklausos kreivd (aggregatedemand ' Bendrosios priklausomybes tarp kainLl lygio ir gt"irnlt produkcijai "tirk5tines pagamintai paklausos bendrosios Pavaizdavirnas' Vadinasi' kuo rnaZesnts AD kreive 4'1 paveiksleyra Zemejanti. ^ r ^ ....lt { P ': Po t-l hi) kreive paklausos 4. . .vrsqketuritlukiosektoriqiSlaidqSumayravadlnam iSlaidomis' benclrosiomis Bendrosiosi5laidos(AE-aggregateexpenditure)-tat esanttam tikram itigtjit".demnnd).prekiq ir paslaugq' kurias ivairfi's.ur atidetaprekeskaina ir kiekis' buvo iq formos. kreivd yra Zemejanti? paklausos Koddl bendrosios ll.rs.o . nes kalbame nacionalinis tukitaneiq skirtingq prekiq kainrl bendr4 vientisq. Bendrosios . Juono' ir t't'' i vien4 k a i n ql Y g i s ' r . naftos.Ytiu: l.

palyginti pirkejai pirks daugiauirnportiniLl prekiq su kainornisuZsienyje. kainq lygis kyla.lai kyla kainq lygis. kai o Lylent kainomsnuvertdj piniginessantaupos. mald. todel aiSkinimas. ir pirkimus. sumaZes. 1.[sigydarna naujasinvesticines prekes. jeigu . obligacijon-rs. jeigu pirkejai ir surnok€jo daugiau.rsa prekdns.rintojarns yra pajamos. prekes krentanebeatskiros kaina. nes.ja gyventojr4 sukar4rtq finansiniq aktyvq realioji kaina. rentos.tarkim. gyventojai tampa realiai skr. Pal[kanq poveikis . mfisq Salies tai vietoj tevyninirl.Mikroekonomikoje atskiros prekds rinkos paklausos kreile yrrr Zemejanti del kainos pasikeitimo sukelto pajamq ir pakeitimo poveikio. a 2.. tai o irgi s4lygoja i5laidq maZinimq. PavyzdZiui.Jei rn[sr4Salyjekainq lygis kyla.o kainq lygis.judant kreive AD Zemyn.kaina maZeja.kurios bus i5mok€tosi5tekliq savininkams.Tadiau tai. Tadiau5ie paaiSkinimai netinka. importas padides. 3. kai kad pirkejai uZ prekesir paslaugas mokes didesneskainas. kainos apskritai yra rnaZesnes. keidiasiir bendrosios Mikroekonornikojetareme.rZsieniediai maZiau pirks rnlsq Saliesprekiq. Turto poveikis . auk5taskainq lygis sqlygoja didesngpalhkanq nonna ir paj surnaZej paklausarealiajai nacionalinir4 amq apimdiai. paklausos B_e_n{rosios kreiviq form4 lernia trys veiksniai. Pavyzd'ziui. Todel bendrojo kainq lygio aLrgirnas q nebutinais4lygoja Sal bendrqj nominalir4j pajamq sumaZej ies t1 im4.firma.kad vartotojo pinigines pajarnosyra pastovios. gan.y. rernianlispakeitirno poveikiu. Ypad tai tinka aktyvrl su flksuota pinigine iSraiSka(pavyzdZiui. rnakroekonomikoje pajarnos. sviesto. naujq investiciniqprekiq isigijimasfirmai bus nuostolingas. Lygiai taip pat narnqlkiai surnaZins automobiliqir narnr"l Vadinasi. padidejus Salyje kainq lygiui. ji jq nepirks. l.Tai pajarnqpoveikis. bus suinteresuota pirkti. Makroekonomikoje. lmporto poveikis. perkarnojigalia.tai uL tas padias piniginespajamasvartotojasgali lsigyti daugiausviesto. t.7 procentai. Kita vertus.pal[kanq pelno). kyla ir pal[kanL1 procentas (gaunamas kreditas brangsta).kai kalbarne apiebendrqj4paklaus4. vartotojas nords pirkti daugiau Sios prekes. Salies 127 .o eksportas Kartu surnaZes dalis bendrojojepaklausoje. kuri tikisi gaLrti i0 proc.Sis poveikis buvo labai ry5kus Lietuvoje. malejant sviesto kainai. netinka. Tar savo ruoZtu sumaZinseksportE Vadinasi. o r.Be to. kE iSleidopirkejai.Importoir eksporto apimtispriklausoruo kainrl lygio Salyjeir uZsienyje santykio.kai atskirosprekds. tai rei5kia.tai piniginiq santaupq nuvertdjinras del infliacijos.y. Kylant bendrajam kainq lygiui. nes ji tampa santykinaipigesnenegu kitos prekes.rrdesni. NX Apskritai suma26s paklar.Tai pakeitirno poveikis. tai ir iStekliq savininkai gaus daugiau pajamr4(darbo uZrnokesdio.Bet jeigu palLrkanq pal[kanq norma nonna padidesiki l2 proc. indeliarns banke) realiajai vertei. jas pelno. Kylant kainq lygiui. lSaugusios palUkanos sumaZina vartotojLl investicines i5laidas.

Taigi: vartojama. iSlaidq 2.Dalis Siqpajarnqbus Kita vertus.Didejant kainq lygiui. kitos s4lygos.1 pav.s. esant nustatytaikainai. kai visos kitos sqlygos nesikeidia. veikiandiq bendrqiEpaklaus4 kitimas. bendroji paklausa apskaidiuojamakaip namq [kiq ir verslo firmq paklausqsurna: AD:C+I. Grynojo eksporloi5laidqpasikeitimai. tai Sios atsargossudarytq faktiSkq investicrjq dal[' Toddl. paklausq. kad visas pagamintasproduktasyra suvartojamas arba investuojatnas.3) pajamos.privadioje (be valstybes Supaprastintame dalyvavimo. Bendrqjq paklausq veikia Sie kitq veiksniq pasikeitimai.5) paklausoseletnenlai.rojarna AD kreivdsposlinkisi de5inq didejimo Tai 4. Namq ukio vartojimoiSlaidqpasikeitimai. G. G. Si lygybe patvirtina prielaid4 kad produktasatitinka pagamint4. Kaireje Sioslygybes pusejeparodyti bendrosios de5ineje . kur G:0 ir NX:0.Y yra privataussektoriaus . Si tySi tarp bendrojo kainq lygio ir nacionalinioproduktorodo jud€jimas stabiliaAD kreive.1 paveiksle linkme. galirna tvirtinti.l4 kaip vaizdr.4) vartojimui Pastaroji lygybe rodo. Finnq investicinir"l pasikeitimai. uZra5ome: arbataupymui. (4.2) Jei dalis pagaminto nacionalinio produkto liktq nerealizuotair kar-rptqsi atsargq forma. lr prie5ingai. paklaus4 nebus jei bendr414 veikiandios Kas atsitiks. o produkcijos vertd yra Y.3) ir (4. iSlaidq 3. Rerndamiesi c+l:v:c+. dia S . maLeja paklausoskiekis realiajam produktui. be vyriausybes pirkimq ir be transferiniq i5rnokejirnq) ir uZdaroje (be uZsienio operacijq) ekonomikoje. realizuotas 128 . kad visos pajamos sunaudojamos (4.y.4) lygybe.privatausflkio santaupos. be mokesdiq. esant pastovios?Visq kitq veiksniq. kainq lygio maZejirnas s4lygoja paklausoskiekio realiajam produktui augim4. pavyzdLtu| kainai Po(4. remiantis prielaida. (4. pasikeitimai.pajamq naudojimo kryptys. kad realizuota produkcija lygi pagamintai: Y:C+I. t.kita dalis Y:(+S.jq didina arba trraZinatarn padiam kainq lygiui. ekonomikos rnodelyje . Vyriausybes 4. pakeidiabendrq.taupoma.): 1.

kurio reikalaujaprivati ekonornika. gamybos. t.8) Y:C+1:C+9.. ivertinus grynojo eksporlo dydl NX. fi$ilr.j1' -f t- . kad bendroji paklausa realiajarn nacionaliniam produktui yra autonomiSka. kai bendr4lq paklausq papildo vyriausybdssektoriusG. (4. kai bendrqjq paklausq papildo uZsienio sektorius. -l.y. kai UZdaroje privadioje ekonornikoje bendrosios i5laidos. 129 .__---_.5) lygybe. ir uZra5orna taip: __. Prirninsirne. l(. bendras prekiq ir paslaugqkiekis. bendroji paklausaapskaidiuojarna kaip visrl trijq ekonomikos sektoriqi5laidqsuma: AD:C+I+G. kaip nurnatomq vartojimo i5laidq ir investicijq i5laidq suma (C + l).AternEvartojimq i5 abiejqpusir{.Pasinaudojus(4. kad rodo sr.. Vadinasi. (4. yra Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas nustatomas dvienr b[dais.bendrojo nacionalinio produkto dydis.t:r. Paprastumo delei tarkirne. Bendrojimakroekonomikos pusiar-rsvyra pasiekiama.2. nepriklausanti nuo pajamq bendroji paklausa parodyta 4.rpaprastintos ekonomikos rnodelio pusiausvyros sqlyg4:investicijoslygios santauporns. q atitinkantisbendrqj paklaus4.rr. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PAKLAUSOS ASPEKTAS Pusiausvyrosnacionalinis produktas (Yp equilibriurr national product) . -tl._r. Mi5riosios uZdarosekonomikosmodelyje. Y:AD.realusis bendrasis nacionalinis arba realusis oroduktas. pagal anksdiau nurodyt4(4. galima parodyti investicrjLlir santaupr"l ryS[. nepriklauso nuo pajamrl ekonomikoje dydZio. 4.1) Atviros ekonomikos modelyje.2 paveiksle linija AD. dia )'.galrnalne: r:Y-c:s. (4. prekybosNX:0.6) Si lygybe svarbi tuo. Tokiojc kuriarnenera vyriausybessektoriaus G:0 ir uZsienio ekonomikoje pagrindine bendrojo nacionalinioprodukto lygybe supaprastdja -_ _. l) forrnulE.___. Autonomine. pastovus.kad nagrinejamassupaprastintas ekonomikos modelis.arbapajamqdydis. turi atitikti gamybos!ygi.ji apskaidiuojarna.

yra .2 paveikslevaizduoja rodykle. nes jis atitinka bendr4j4 paklausq. rnlrd.t.ties dydLiai sutampa ir sudaro 300 mlrd. tai flrmos bus priverstos i5parduoti prekirl t30 . USD. USD.Si linija padedanustatyti vertikalioje a5yje bendrosiospaklausosir gamyboslygio horizontaliojeaSyjeatitikim4. USD. Tuornet garnybos apirltis vir5ija bendrEj4 paklausq. AD.y. Joks kitas bendrojo nacionalinio produkto gamybos lygis netaps pusiausvyrosbendruoju produktu.Bendrasisnacionalinisproduktas tampa pusiausvyrosbendru nacionaliniu produktr. daugiaunei uZ 300 mlrd. Bendrosios paklausostiesdkerta 45" iinij4 taSkeE.r. Jei bus gaminamaprodukcijos maLiau nei uZ 300 mlrd. IS koordinadiqsistemos nLrliniota5konubrdZtos linijos 45" paskirtis . kuriam pareik5ta paklausa ekonomikoje. USD. Tarkime.Matome.rros nesugebdsparduoti dalies produkcijos.prekiq ir paslaugq kiekis. arba pageidaujarno produkto dydis lygus jo garnybosapimdiai. pastoviai esant paklausar bendrajai Garnybos apirntis yra pusiausvyros lygio. kai gaminamos ir pageidaujamos produkcijoskiekiai sutampa. Nclredarni nustatyti pusiausvyr4 atitinkantl nacionalini produkt4 breZiame 45" linijq. f-rrmos gaminadaugiar-r produkcijos.uZfiksuoti pusiausvyros sElyg{ bet kuriarne Sios linijos ta5ke numatoma bendroji paklausa (bendrosios iSlaidos) atitinka bendr4sias pajarnas.2 pav. Fin. USD ir nepriklausonuo pajamqekonornikojelygio. Si4 situacijzl atsargoms.arba sumaZdti. Vadinasi. paklausos kuriame bendrosios ir gamybos apin.300 rnlrd.USD 250 300 350 4. nukreipta I kairg. nes tuo atveju garnybosapimtis tur€s arba padideti. padidejus neparduotosprodukcijos jos bus priverstossumaZintigarnybosapirntl. 4. kad bendroji paklausayra 300 rnlrd. Pusiausvyra. Tai pusiausvyros ta5kas.

ir paslaugq kiekis.e) .atsargas. AnalogiSkai. Bet kuris kitas apirntiespasikeitirno. parduoda 300 pagarnintos tik Remiantis NSS. Tarkimc. suklydo.o pirkejar perka tiek. ir numatom4 (arba planuojanlrl. pernelygoptimisti5kai [vertinovartojimopaklausq. kad firmos visus juos parduoti.t?' Iu:Y-AD. Gamybosapimt[ kuria visos firmos kartu. Finnos apskaidiuoja jas atsargas. Sia Tai parodoma lygtirnr: {grur-r. Ta5ke E yra bendrojo nacionalinioprodukto pusiausvyroslygis. tai rodo i deSinq nukreiptarodykle.o itraukdamos i investicijas. vartojirnasskirsisnuo numatytovartojirnolygio.kiek yra pagarninta.virSijantisbendrqjilpaklaus4.1 Naudodamiesi ]entele. neplanuotqinvesticijq. paslaugq. Cia firmos parduoda tiek produkcijos.. numatom{ vartojimo apimt[ ir finnq nutnatytas paklausq. nustatydamos sLr bendroji paklausanesutarnpa fakti5ka (arba realia. investicijos.investrnent gamybosapimtiesperteklius. tai nurlatyta vartotojiSk4 Jei firmos.kad pusiausvyros atvejtr gali garnybos apimtis. kuriai pareikStabendroji paklausa. PrieSingr-r (C susidaryti nuornon6. kad bendrojipaklausa prekiq Si4 nuomongpaneigsirne. atsargqpadidejirnassudaro investicijas. flmra 4. tikra). kiek pageidauja.kad bendroji paklar-rsa + I) yra lygi pasitrlai Y.Numatotna bendroji paklausa apitna vartoto.r.tai Ncnumatytos investicijos(lLr. prisirning. investicijus.realiai nupirktas prekiq kiekis. atsiranda unpland). 4 Fakti5ka bendroji paklausa (C+l) atitinka garnybos apimti Y.Tai atsargas.Gamybos apirntis neturi tendencijoskeistis. kuri pirkejai nori ir gali pirkti. esant bet kuriam gamybosapirntieslygiui. nordtq pagaminti 350 vienetq produkcijos ir planuoja matome.versdamas gamyboslygis reikalaujaatsargqir gan-rybos lygio. pageidauj am{ bendrqj paklaustl. verslo firtnos parduodaprekiq daugiau arba maZiau. nei planavo jei namq ukis negali isigyti visq noritnq prekiq ir parduoti. dia (neplanuotas) padidejirnas atsargq 1u-nenumatytas l3t (4. bendroji paklausasttdaro 300 vienetq' Finnos Likusieji 50 vienetqsudaro prodLrkcijos vienetq. gamybosapimti art€ti prie pusiausvyros gamybos apimtis Y6 yra tik tokia Nustatdme. Sitro pasikeitimq tLro arba privalorn4 atsargr4 atveju investicijos apima nenulnatytul jei atvejr. tai Reikia skirti faktiSkq bendrqj4 paklaus4 kuri apskaiditrojanru rerliantis nacionalinir4 sqskaitq sisterna. faktiSkos Kai bendroji paklausa neatitinka pagarninto prodLrkto dydZio. Deja.Tltotnet firtnos turi padidinti gamybos apirnti. bet ir neplanuotos nenurnatylos. o investicijos vartoji-mas ir (skaidiuojant nacionalinespajamas) .

g (a. produktas pusiausvyras.9a) Pusiausvyros nacionalinis produktas (Y. tai neplanr-rotos investicijos dideja. 132 .10) lygtimi. vartojimo ir taupyrnoiSlaidoslygios numatorlorls i5laidorns. level of national product) yra pajamq arba produkto lygis. Nacionalinisproduktasyra pusiausvyros lygio.eqr"rilibriun. Kai gamybos produktas vir5ija 300 mird.no procesas pagr[stas nenumatytrl panaudojrnu. USD. Namq ukis sunaudojatoki prekiq k i e k i . USD.2 paveiksle ir apra5yt4 (4. produktas vir5ija bendrqjq paklausq ir nenumatytos atsargos dideja. USD. nenurnatytqatsargq nacionalinian. Jei pajamosmaZesnds 300 mlrd.int4 produktq ir nenumatytos atsargos maZeja.2 paveiksle nenur.bosapittttis : lVunntytos iilaidos + * lt/enunmtyt4atsarg\pdsikeitima.arba kai neplanuotqatsargqprieaugis lygus yra nuliui. kuris lygus bendrajai paklausai. ndra nenumatytq (neplanuottl) atsargq padidej imo ar surnaZij irno. kad: L Nacionalinio produkto pusiausvyros lygi s4lygoja bendroji paklausa. kad pusiausvyros s4lygosnurnato.r pasikeitirras yra lygLrsnuliui. fakti5kai pagarnintasproduktas yra lygus nurnatytoms iSlaidoms arbabendrajaipaklausaiplius nenumatytqatsargqpasikeitirnas. Esant pusiausvyros produktui. kuriam esant nLunatonrosiSlaidos yra lygios faktiSkam produktui. USD.natytosinvesticijos parodytos vertikalionlis rodyklernis. tai sumaZeja. (4. kai Y: AD. t.y. 4. n€ra nenurnatytqatsargq didejimo arba maZejimo. atsargrl i jog fakti5kos Be to. Jei pajarnos didesnes nei 300 rnlrd. kai bendroji paklausa lygi produktui. USD. Kai produktasmaZesnis 300 mlrd.k o k l n o r i : 3. Pastebekime.t0) Tai yra pirmoji pusiausvyros sqlyga. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidaryt. 2. bendroji paklausa nei virSija pagan.1 lentele rodo pusiausvyr4 pavaizduotrl 4. Gaml.r. nei Vadinasi.Tik produktui esant300 mlrd. Pusiausvyrosnacionalinis produktas yra garnybos produkto dydis.4. paZymetina.

vartojimo lygis auk5tesnisnei ntaZesnes varlojirno pajamos. ( 4 . didejant pajamoms: Seirnq.rsos V = a + 7 nepriklauso nuo pajamq lygio.kur didesndsnacionalines lygis. pagamintamprodr.ar. kad supaprastintame vyriausyb€s sektoriaus ir uZsienio prekybos. 0<c<l. nacionalinio nuo bendrojo 133 .rkStesnis Taip pat Salyse. o dideja.investicijqpaklausa. tai: didejadidejant Jei vartojimopaklausa C=a+cxY.tai bendrosios produktolygio Salyje.3 paveiksle.ros Gamybos apimtis 200 250 300 350 400 Bendroji paklausa 300 300 300 300 300 Nenumatytasatsargq pnsikeitimas Camybos apimties kitimas Didiiirras Didc'iimas Pusiausvvra MaTciimrs MaZciinras -r00 -50 t) +-50 r 100 kurios visos i5laidosyra s4lygomis bendrojtpaklausa. Kita sLrdedamoji Laikorrds prielaidos.kad paklausos dalis . nepriklausanti spending).fpaklaustlsurna.rktui arbabendrosiorns numatytos. v a a paklattsq yra suma: ir Bendrojipaklausa vartojinro investicijq AD:C+l=a+c"Y+l:7+crY. kai a>0.lygi ekonomikos rnodelyje.Pusiausvy. Pusiausvyros pajamoms. Autonomin€ bendroji paklausa (autonomin€s iSlaidos) (V autonomous aggregate clernand/autonomotls paklausos dalis.l2) 4. G. Vartojirno paklausa sudaro svarbiil bendrosios paklausos dali.Dalis paklausosfunkcija pavaizduota Si bendrosios benilrosios paklar.padidejuskiekvietrartr numatomos g a m y b o s p i m t i e s r b ap a j a r n q i e n e t u i . kuriarne nera Zinorne. r) 1 Si vartojimo funkcija pavaizduota4. bendrosios ir investicijos yra autonomi5kos pastovios. turindiq didesnes pajarnas turindiq Seimq.paskeittrnas produktas nenumaty4as ir atsargq nacionalinis 4. pajarnoms.3 paveiksle. bendrqi4 paklaus4 sudaro vartojirno C ir investicijq. yra autonomiSka. paklausandra pastovi ar autonomi5ka(kaip iki Vartojirno prekir"lir paslaugr4 Siol nagrinejome).1 lentet6. pajarnas.

bendrojipaklausa vartojimopaklausos nacionalinio produklo gamybos ir Norddami nustatyti bendrojo paklausosfunkcija AD pajamq pusiausvyroslygi. autonominiq i5laidq 7 dydzit.3 pav.lq Bendrosiospaklausoskreive AD kerta 45o linljq taSke E.kuris atveda prie pusiausvyros bendrojo produkto gamybos lygio Is.priklausonuo pajamqlygio: didejant Tuo tarpu visa bendrojipaklausa pajarnorns. o tada lJ+ . bendroji paklausatarnpalygi pagarnintarn produktui.Y+l Q-6*srY Iu-0 Iu<o - A< l I (I I Ia l t r ) Y o Y 4. pasinaudosime_bendrosios ir bendrosios paklausos g. Esant 16 gamybos lygiui.tai atsargos ir finnos priverstosmaZinti garnybq. nurnatylosi5laidosatitinka bcndro. AD Y_AD Iu>o AD:a+c. ir atsargos maZesndnei Ys. esantpajarnqir gamyboslygiui )'6.Rodykles rodo dinamiSkqprocesq. Ji rodo ta5kus. Tik taike E.kai gamybosapimtis didesnenei Y6. Zinome. sqlyg4. [r atvirk5diai. nes kartu su pajamomis dideja vartojimo paklausa. Vartojimo funkcrja ir bendroji paklausa pusiausvyra. tiesds.dideja AD. Bendroji paklausa yra ties6.uZfiksuoti pusiausvyros paklausq. naLeja. kaip pasiekiama pledia garnybq kai nenumatytosatsargosmaZ€ja.l2) lygybe.jo nacionalinioprodukto gamybosdyd1. tuomet bendroji pak-lausa dideja.kuriuose gamybosapimtis atitinka bendrq. firmos Jei Rodykles4. pakilusi vir3 lygi AD6. paskirtis . Siame ta5ke pasiekiamabendrosiospaklausosir garnybosapimties arba pajamq lygybe. Esantpajamqlygiui 16.3 paveikslerodo.tai garnybos apirntis yra viriija gamybosapimti. nubrdZtos45" karnpu i5 koordinadirl sistemos centro. kad tieses.

produktolygi. gauname: veiksrnus. S: I pusiausvyra kai 2.3 paveiksle pades suprasti Siq lygybE.i5laidasir neplanuotqatsargtt gamybos apirntis atitinka numatytasbendrqsias pasikeitirnas lygusnuliur. arba (4. AtlikE rnatematinius Y .yra toks: Y"=-xA=l .du vertikalus atsturnaituri b[ti tarpusavyje lygus. Vadinasi. rodo santaupqdydi: . Ta5ke E. Analogi5kai. Vertikalus atstumast.10)lygybe. i5laidos. yra ribinis nacionalinio Kitas veiksnys.c 1 l 7 r .3 paveikslasrodo. Vadinasi.Jei gamyboslygis virSija yr. Jei garnybos lygis nei maZesnis )'E. esanttam tikram gamyboslygiui. pusiausvyros nacionalinioprodukto lygis.S: y .C. santaupos turi buti lygios numatytoms (atstumas tarp vartojinro investicijoms. pavaizduotosdidesniu tarpsnru produktq. vertikalioje aSyje. pusiausvyros sqlygomis. Taigi. AD nuolydi rodo c ir atkarpa 7 vertikalioje a5yje. kuriame AD kerta 45. santaupos ir 45" linijq) bus didesnes uZ numatytas investicijas. liniiq pasiekiamaspusiausvyros gamyboslygis.rrp vartojimo ir 45" linijq. Atkarpa 7 nuo t.taip pat didina pusiausvyros produktodydis yra tuo didesnis.Kuo didesne reik5meir kuo statesne linija. didesnds autonominds iSlaidos. y.c x Y= V . kad vertikalusatstumas yra lygus nurnatytomsinvesticinemsi5laidorns 1 . nepriklausandios pajamqlygio. autonominiq i5laidqtatpsnis. kLrodidesnds ir c Taigi pusiausvyros l ar S n e p r i k l a u s o m q b aa u t o n o r n i n iiq l a i d qy g i s 7 .tai investicijosvir5ys santaupas. tuo didesnis produktolygis. Pusiausvyrosnacionalinio produkto lygis nustatomasreruianlis (4. lJ) . Bendroiimakroekonornikos tarp AD vartojimo linijq 4.lemiantispusiausvyros pajamasc.L - (4r4) . BendrosiospaklausosAD linija 4.13) Y(t-Q=7. pasiekiama. ribiniam polinkiui pusiausvyros esantpastoviam vartoti.arba: Y=Z+cxY. kuriam esanl lygi bendroji paklar"rsa garnybosapimdiai. jis rodo bendrosiospaklausosAD polinkis vartoti disponuojamas AD c linrjosnuolyd[.

PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS. I5 abiejq lygybes daliryYir AD at6rnqvartojirnodydi C. lSlaidq 136 . y.4 paveiksle. modelyje. 6) r (4. $=-n+5x{ 4.numatytos investicijos. kur santaupos atitinkanurnatomas investicijas. Taupymoir investicrjq rySiopoveikispusiausvyrai 4.Supaprastintosekonornikos. (4. kad: Y-C:AD. t.C . MULTIPLIKATORIUS Esant papildomoms privadioms i5laidoms vartojimo ar investicinems pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidejadaugiau neguj1 sukelusios iSlaidos. Numatomas investicijas vaizduojalinija 1 .10). Pusiausvyros nacionalinis produktas pasiekiamas ta5ke E. numatomosinvesticijoslygios santaupoms: kai S = 1 (4.3.rsiausvyros nacionalinio produkto garnybos lygis pasiekiamas. Tuo galima lsitikinti pasinaudojuspagrindine pusiausvyrossqlyga (4.4 pav.15) Santaupqir investicijtl lygybe yra esrnindpusiausvyros pajarnLl lygio savybe.. Ji parodyta 4. kuriame ndra vyriausybes ir grynojo eksporto.C. Taupymo funkcijos nuolydi rodo ribinis polinkis taupyti disponuojamaspajarnas (l-c) arba s. pasirei5kia multiplikatoriauspoveikis.16) lygybe yra antroji pagrindinespusiausvyrosnacionalinio produkto gamybos sqlyga. pr. gausirne. AD . dia Y-C-santaupos.

z1)'6 pusiausvyros A AE .multiplier) ..+ c". pavyzdLiui. nacionalinio produktokitirna. Panagrindsime multiplikatoriausveikimo rnechanizmil.t1) z .6.Cikl4 praclectame. o vartojimq . Tqpattmatome skaitmeniniame pavyzclyje lentel€s apatindje dalyje.dia c : 0. I n . gamybos apimtis padideja tokiu paiiu laipsniu kaip autonominesi5laidos. naudodamiesi 4.t< c. Si tart4 garnybosprieaugisbus cxLZ.. kiekvienastolesnisnarys rnaZdja.1e) t37 . . Antrarne etapegarnybavel paclid€jo <tyclZiu. Pastebekime..l 8 ) geometrind Kai c<1.rnultiplikatorius.2 lentele. autonominds L A D= L 7 + c r L T + c z r L T + c 3x t 7 + . Jei uZraSyturne visus iSlaidqpadidejirnoetapus.pradejgnuo pradin€s paklausos padidejimo.Taigr garnyba plediama taip pat L7 dyctZiu. I USD padidejus bendrajai autonomineipaklausai. +c " t L l : LAD = LA x(l+ c + c' + c'+.. tiek pat padides pajamos.bendrqjq i5laidq kurio nors elemento. bendrqjqpaklausqir pusiausvyros Multiplikatorius (m . Tarkirne. . AAE dia t4.kuri savo ruoZtu vdl padidina nacionalinioprodukto apirnti.: - (4. kuri apskaiiiuojarna laip: LAD=. tai c. Pajamq padidejimas sukelia trediq iSlaidq ctapiL c x ( t ' xL V I = c 2r L V .tai gautume. Tai analogi5kaipadiclinapajamas.dyclZiu c x L 7. nacionalinio produktopokytis.gamybos apimtis padidejo I USD. Tai rnaZejanti progresija. sukelusiu nacionalinio LY. ( 4 .. sukilusio nacionalinioproduktokitim6 pokytis. kad kadangic < l. diclinclami autonourinE bendr4jqpaklausE A 7 dydZiu.padidejirnasne tik padidina bendrqjqpaklaus4 ir nacionalinespajarnas.tai pusiausvyros produktopokydiosantykissu iSlaidqpakitirnrr. reikalingu padidejusiai paklausaipatenkinti.bet sukelia ir antriniq i5laidq didejimo grandinE. trediameetapepajamosdideja maLiaunei antrame.' t t-c xLA:LY.

36. 1 .xt 4 " 4 l-c - 1. = | vadinamas A l-c autonominesbendrosiospaklausosmultiplikatoriumi.r +.1 2 9 6Ix 0 .6x1.1296 t. Multiplikatorius rodo. 6 ' 11.?l .autonomines bendrosios paklausos multiplikalorius.1. 0 " 0. A7 n viso: c"xAA c"xL7 (l+c+cl +.+0. Kartotinis . kad gauturne ekvivalentEmultiplikatoriaus fbrmulE. .c ir pakeisti(4. .")t a] .0 1 I (4. Multiplikatoriauspoveikis Etapas Paklausos padiddjimas A A Gamybos apirnties padidijimas Bendras pajamrg padiddjirnas A A ^7 txL7 2xAA 2 3 cx AA (l+c)xA7 (l+. 0 0.. I +0.. .6 0 . Zinodami.0 I. 0. I5 (4. Kadangi multiplikatorius 138 .0 6 0 .6+0. paclidejus autonominei bendrajai paklausai vienu vienetu.galirnepanaudoti^r: .t76 2. 3 61 .+r'r).0 2 l 4 5 l.1.6"x .36 0.216 0.6 0.21 x I .c cra .kad bendrqjq iSlaidqpokyris lygus aulonominiq i5laidq prieaugio kartotiniui.20) lygybeje.47 ( l + r ' + c : + .(i')x.4.3056 n v lso: 0 . kokiu dydZiu pasikeidia pusiausvyros nacionalinis produktas.t) t.A 7 "L7 4 ct*AV cr.0 l.+. kaclc + s : .96 z.0 1 +.20) A t .2 lentel6.19) lygybes daroma i5vada. uZra5yt4per ribini polinki taupyti disponuojamas pajarnas: *=!. r .

t. Pradindpusiausvyrayra taSkeE.kad Poslinkioi vir5q dydis atitinkaautonominiq iSlaidq ir p u k a u s a r a d i d e s n dL 7 = 7 t . tai gamybos i5pletimas grqZins pusiausvyr4 tarp bendrosiospaklar-rsos gamybosapimties.l tUi 7r. dydZiu A 7.y.5 pav. f y bendroji : Y:AD AD1:A1+c x Y ADJ+ c.V . PrieZastista.didesnisuZ vienet4 tai autonotniniqi5laidq padidejimasvienu vienetu sukelia didesni nei I vieneto pusiausvyros produkto ar pajarnq padidejim4.6. Kai ribinis polinkis vartoti yra 0.. Multiplikatoriaus Dabar bendroji paklausavir5rjapradin[ pajamq lygi y'.5 paveiksleparodytasautonominiqi5laidq padidejimo poveikis pusiausvyrosnacionalinio produkto lygiui. kiek padidejo autonomindsi5laidos.didindamos gamybos apimti ir pajamas iki I. i padetl AD1. kad didelis jog ribinis polinkis vartotireiSkia. 4. todel padides bendroji paklausaiki ADr lygio. tai rnultiplikatorius.rvartojama.2. Kartu sumaZds atotrukis tarp paklausos gamybos bendrosios ir apimties FM.4.5. vartoti disponuojamas tuo didesnisyra multiplikatorius. padidejonuo .AutonominesiSlaiclos paklar-rsos bendrosios linrjos poslinkiai lygiagrediaii virSq. Todel maZeja nenr"rmatytos atsargostiek. kad kuo didesnis ribinis polinkis pajamas.5 paveikslenaujoji pusiausvyra ir 139 . Firrnos i tai reaguoja. Tai roclo kur pajarnqlygis )'6. padidejim4 rei5kia. Multiplikatoriaus analize parodo. nesc<1. papildomopajamqvienetodideledalis bus sr. Y o Y e Y r Y r r Y poveikis 4. iki Kadangi 0<c<1.

' x L A = rtrxA.22)lygri.kuris lygus vertikaliam atsturnui tarp naujos ir pirmosios bendrosiospaklausosHf7.? B[tina paZyrneti.Antra. 19) fbrmulE: lr. priklauso nuo dviejq veiksniLl.Pirma.y. arba 140 .Y. Taigi pajarnos pasikeis taip: LYu=Yu.rsi pajamqpasikeitimo. (a. cxA.=fr*a/. Pereinant ii vienos pusiausvyros kit4 pajamqpasikeitirnas AY6 yra lygus bendrosios paklausos i pasikeitirnuiL AD: A Y'=14O. . arba: t L Y' o = . kad investicijos yra ypad besikeidiantr bendrosios paklausos dalis.kad palygintumepajamq pakrtirn4 45" AyE eEN:NE7) su autonominiq i5laidq pasikeitimu.-Yo. kuo didesnis autonominir.l iilaidLl augimas. Pa.1arnqpasikeitirno dydis. tuo didesnis pajamq pasikeitimas. reikalingas grqZinti pusiausvyrai.gauname: L@.todel daZniausiai jq ivertinamas kitimo poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui.21)lygtl lra5E (4. a d p u s i a u s v y r op a j a m r p a s i k e i t i m av i r S i j a u t o n o n r i n i t l s k l s a iSlaidqpasikeitirn4. M a l o r n e .22) LY.A | .rsa lygi pajamoms. Panaudosime linrjE. tuo statesne bendrospaklausos tiese.= 6tr + cx A.pazymetataSkuE1 ir atitinkamupajarnqlygiu Yp1.Investicijqmultiplikatoriaus poveikis pusiausvyros nacionaliniarn produktui apskaidiuojamas pagal (4. kad pa1amq pasikeitimas virSijaautonorniniq PE1 pasikeitirl4 iSlaidq f/f7. Matorne. kad pusiausvyros bendroji paklar. (4. atsiradr. del t.21) I5skaidysim bendrosios paklausos pasikeitimq autonorniniq iSlaidq i pasikeitirn4 V ir iSlaidq I pasikeitimq. prisirnenarne. kuo didesnis ribinis polinkis vartoti.Yn: LAD=L7+cxLyu. Yra dar vienas multiplikatoriaus radirno bhdas.

ros pasirengusios gaminti produkcijos 17 (taskas A). Bendrosiospasir--rlos teorija * maZiar. kur! sqlygojavisiskasuZimtumas. fim.o v€liau stateja. Bendrosios pasi[los analizd padeda sprqsti ekonornikos prisitaikyn-ro prie [vairiq svyravirnq.1 9 7 4 n .tai garnybos apimties ir kainr4 kitimo elementas.Jei kaina yra p1.rodo bendrosios pasitlos kreive AS (4. kurios darbo rinka letai prisitaiko prie benclrosios paklausos pokydiq.r 9 8 6 . Bendroji pasilla (AS . esantatitinkarnam kainq lygiui. kurios garnybos apimtis visadayra tokio lygio.AY ll1. ) m e c h a n i z ' r q .4.-lel bendrosiospasi[los analize padeda suprasti infliacijos mechanizmq.C 4.rlos tiesiogines priklausornybds grafinis pavaizdavirnas. s4lygas.).rrias pasir--rlos kreive AS atspindi gamybos veiksniq.mos turi . 15 pradZiqAS kreive yra nuoZulni. (pavyzdziui.t.a r b a i q k r i r i m o1 9 8 5 .).to.kur[ garnintojai gali ir nori parcluoti rinkoje.rtil ir jo kitimq priklausanrI kainq. jos rnoka uZ darb4 ir kitus gamybos veiksnius. 4.darbouZmokesdio. kad. taip pat liekiq bei paslaugqrinkq.benclrosios kr.6 pav.i r 1 9 7 9 .rsiai iStyrineta makroekonol.20) formule: I ' t . Bendroji pasitilarodo ne fiksuot4pasiiilosdycli. t}ENDROJI PASIULA. ir realios ekonomikos. nuo technikos lygio ir t.kad esama skirtumq tarp iclealiosekonomikos.1 9 8 0n . nedarboir intliacijos kompromisosprendirno budus. Realiojo nacionalinioprodukto ir kainq lygio kitirno ryif. r m Pasihla ekonomikoje . = ' t AI Investicijq rlultiplikatorius uZra5ornas atitinkamai pagal (4. prie naIlos kainq diclejimo 1 9 1 3 .rikos sritis.o pasillos srar. PrieZastis. kai kiti bendrosios pasifilosveiksniaiyra pastovt-rs (ceterisparibus).6 pav. kuriasjos gaunapardavusios savo prekes. JOS KITIMO VEIKSNIAI Antroji Siosternos dalis skirtakitai svarbiaiekonomikos oroblemai bendrajai pasillai. Finnq pageidaujamagamybos apirntis priklauso nr'rokainq (2r. Taip yra todel. Vaclinasi. kol gamyba nera pasiek'si savo potencialaus lygio. ypad darbo rinkos. kol fir. Bendrosios pasi[los kreivd (aggregate sLrpplycurve) _ kainq lygio ir bendrosios pasir.ir kainq.aggregatesupply) _ prekiq ir paslaugq kiekis.

tolesnis gamybos didejimas galimas tik gerokai pakilLrs kainoms. Todel trurnpojo pasi[loskreiveneravertikalilinija. tikrosiosprodukcijosapirnties kurl Salies ukis geba pagamintiper tam tikr4 laik4 visi5kai panaudojant visusturimusgamybos veiksnius. Prie5ingu atveju bus gaunarnasvis maZesnis bendroio produktoprieaugis.potencial gross dornestic (national) product). pasihios'kreive 4.Apra5ytieji laikotarpiams. Bendrosios Pasiekus finnos atitinkamas ganrybos pletimo ribas. kainos yra nelanksdiosir negali staiga prisitaikyti prie rinkos pokydiq.6 pav. priklausaniio nuo technikos bukles ir kapitalo kiekio. produkto lygis priklauso nuo Saliesdarbojegos dydZio Potencialaus ir vidutinio darbo na5umo.roju laikotarpiu. nes inra diddti gamybos ka5tai. Trumpr.1 pav.nerealizuotq gamybos paj€gurnq ir yra laisvos darbo jegos. kai nedaug padidejEs arba iSlikgs tas pats kainq lygis lemia Zyrntl gamybosapimtiespadidej irn4 Yr Y2 Y:Yo Y i . desningurnai budingi trumpiesierns (galimasis)bendrasisvidaus (nacionalinis) Potencialusis produktas (Yo .short run aggregatesupply curve) tai bendrojo kainq lygio ir garnybos apimties s4rySis. neZymiai padidejgskainq lygis lemia didesni gamybosapimtiespadidejimq. Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiulos kreivd (SRAS .didZiar"rsias lygis. laikotarpio bendrosios t12 .. kaip parodyta 4. tenkandiovienam darbuotojuiir rodo ekonomikosgalimybiq rib4.

pavaizdr-rola 4.8 paveiksle. kad ilguoju laikotarpiugamybosapirntisnepriklauso nuo kainq lygio.8 pav. Jei visi gamybos veiksniai iki galo panaudoti. y=F(K.T)=yP. darbo uZmokestis ir kitLl gamybos veiksnir.klasikine ekonornikos teorija. Ji vadinarnailgojo laikotarpio bendrosiospasi[los tiese * LRAS. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[loskreive Vertikali ilgojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreiv0 rodo. kai rySkiai pakilusioskainos nepadidina realiosios gamybos apirnties. Trurnpojo laikotarpiobendrosios pasihloskreive Jei kainos ir gamybos apirntis ir toliau dideja. 4. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[los kreiv€ (LRAS long run aggregate supply curve) .4. Ekonornikos funkcionavimq trumpuoju laikotarpiu nagrineja keinsizmo ekonomind teorija. o bendrosios pasiulos kreivdvirstavertikaliatiese.Vadinasi.7 pav.l kainos. Kadangi apibldinant AS ekonomistai nesutaria. o jE lemia kapitaloir darbo s4naudos naudojama bei technologija. todel remianlis 143 . irna keistis anksdiau laikyti pastoviais bendrosios pasi[los veiksniai. tai nacionalinis produktas pasiekia potencialqji savolygi Ip. o ilguoju laikotarpiu .tai bendrojo kainLllygio ir gamybosapimtiessqry5is. taip pat ir darbo rinkoje yra visiSkas uZimtrunas.

rris potencialqjl realiosios gamybos apimties lygi. Bendrasis Horizontali AS atkarpa vadinama keinsistine Zymar'rs anglq DidZiosios ekonomistoDZ. gamybiniqpaj€gumqir yra laisvosdarbo.jungiantis skirtingaspaZifiras. Horizontali AS atkarpa rodo realqji bendrqj[ nacionalin[ produkt4 kuris yra maZesnisuZ analogisk4 produkt4 galirnq pagaminti.DZ.tarpine dalis. t. kad gamintojai gali plesti gamybq depresijos esant tam padiam kainq lygiui.esant atitinkamam kainq lygiui' )'p rodo proclukr4 kr. kai nacionalinisproduktasnesikeidiair u/tikfina visiSkquZimturnq o kaintl lygis kinta.y. Vadinasi. prekitl ir garnybos vciksniqkainosliktq nepasikeitusios. klasikine). nedidinantiq tai kainq. Vertikali dalis I Tarpine dalis Horizontali dalis Y l Y P Y modelis pasiulos bendrosios 4. lr prieiingai.nagrinedamas 1929-1933m. 5i AS atkarpa rodo. Ar galirna tokia situacija. M. jei realioji garnybosapimtis maZdtq.Kitaip tariant. o kainq lygis lieka nepasikeitqs. b[k19. kad ekonomik4 istikgs nuosmukis. kuris uZtikrina visiSkq esant uZirntum4.vertikali (arba produktas kinta.ir nedarbasvirsija nat[raliojo nedarbononn4. M. tredioji .16gos. itraukiant Esant i gamybq papililomos clarbojegos ir kitr4 materialiniq iStekliq. ar teisingas sis t44 .kai nacionalinis antroji . garrrybos pasihloskreive rodo realqjl nacionaiin[ Siame paveikslebendrosios bus pagamintas.Sisgamybosapimtieslygis gali buti pasiektas. esant visiskam uZimturnui. finnose lieka nepanaudotr4 tokiai ekonomineisituacijaiimanornadidinti garnybosapirnti.9 pav. iuilaryta i5 3 daliq: pirmoji . nar[raliajam nedarbo lygiui.horizontali (arba keinsistin€). Keinsas.(bendrasis) bendrosios keinsistineir klasikine teorija sukurtaseklekti5kasis Siamemodelyje AS kreive pasiulosmodelis. Keinso garbei. ai5kino. kai kinta realusis nacionalinds produktasir kainq lygis.

kainq nes didejimas nedidins realiojo nacionalinio produkto apimties.o kitose tr[kumas. 2) garnybos technologijos lygio.rkto dinamikq.darbo. kai ekonornikq iStikqs nuosmukis.rs Todel. AS kreivesposlinkiaii ASl padeti4.Tarpineje AS dalyje vienose rinkose gali bfiti darbo jegos perteklius. sifilydamosdidesngkainE uZ naudojarnus jau Jei visi garnybos i5tekliai naudojami. AS kitimq trumpuoju laikotarpiuveikia tie patys veiksniai. agregatyvumo laipsnisneturi vaidrnens. Galirnas tik vienas kelias . kad ekonomikapasiekevisiSkouZimtumo arbanaturaliojonedarbolygi. paslinkdarna1 deSinEir rodydama.pakyla kainos. ji apib[dina AS. esant tokiai situacijai. 2) kai kurios [monds priverstos naudoti senesnius ir maZiau e1'ektyvius arba priima i darb4Zemesniskvalifikacijos darbuotqus. tiek 1) darbo galimaltrauktii garnyb4nedidinanl iSteklius kainq. Bendrosiospasi[los kiekio pokydiai ir AS kreiv€s poslinkiai rodo realiojo nacionalinioprodr. jeg4 tiek 2) kitus materialinir.kurie lernia pasihlq atskiros prekes rinkoje (garnybos ka5tai ir technologija). tuornetnepanar. kadangi ekonomikajau dirba visu paj€gumu ir jau pasieke savo garnybosgalirnybrq rib4. esant ivairienrs nacionalinioprodukto garnyboslygiams. kad bus daugiau pagaminarna realiojo bendrojo nacionalinio produkto nepasikeitusiornis kainomis. pasi[los realio. kad.2) l) realiojigarnybos apimtisiSlikspastovi.Ekonornikosgalimybesper tarn tikril produkcijos laikotarpisukurti prekiq ir paslaugqkiekl (arba potencialiosios (Zemes.rdoja daug gamybiniq pajegurnq. gamybosveiksniusnei kitos t'innos. padidejus realiojonacionalinio gamybainuo )'7 iki )'p.Del Siq procesLl kainos kils. irengimr. Salies finnos yra daug laisvos darbojdgos. DaZnai ekonomikos galimybes parodomos pagarnintos produkcijoskiekiu vienam gamybosveiksniui. 145 . didejirnas)priklauso nuo: l) naudojamqgamybosveiksnir4 kapitalo) kiekio ir kokybes (pastar4jqlernia darbo jegos kvalifikacrja). kad: l) visi5kas uZimturnas negalib[ti pasiektas visoserinkosevienu rnetu. Vadinasi. KeinsistinejeAS1 dalyje bendrosios pasihlos padid€jirnas rodo kainq sr"rmaZejim4 iki Pr. kad bendroji pasifila padidejo klasikineje ir tarpineje AS dalyse.teiginys?Si AS kreives dalis rodo realqi produktq kuris Zyrniai maZesnis uZ potencialqji produktq. vienosfirmos gamybos 1ai didinirnas rei5kiakitos firmos garnybosmaZinimil. produkto TarpineAS dalisrodo.rs Tai s4lygojadidejaniius finlos ka5tusir didina prekiq kainas.Tokia situacijasusidaro todel. ir nedarbas vir5ija nat[raliojo nedarbo norrnq.10 paveiksle rodo. Didinti gamybostoliau nebeirnanorra.kad kai kurios firmos ples gamybq. KlasikineAS dalis rodo.jo AS kreivesposlinkiaii padetiAS2 rodo bendrosios nacionalinioprodukto surnaZej irn4. Ilguoju laikotarpiuAS priklausonuo potencialiosios produkcijosapimties.

o I de5ing.siekiant visi5ko uZimturno ir gamybosapimties. esant ir ka5tams. darbo uZmokestispadidejo.teigiarnus.darbo Jei ka5tq elementas. produkcijos gaminarnair parduodama AS' . TobLrlejanttechnikai ir technologijai. i nacionalinisproduktas(arba tiek pat pastoviamkainq lygiui. didesnds 4.eja vidutiniai garnybos ka5tai. esant nekintamam darbo uZmokesdiui. uZmokestis.darbo naSumas. padidejareah. ir. padidejagarnybosi5laidosir gamintojq pelnas.10 pav.rsis Zemesnemis kainornis).Firmos malina gamybosapirnt!.tai svarbiausias tai kitrl gamybosveiksniq kainornsnepasikeitus. Padidejusdarbo na5umui ir sumaZdjusgamybos Taigi. Kitas svarbus bendrosios pasiulos veiksnys .Vienas svarbiausiq AS pokydius lerniandiq veiksniq . SumaZeja realusis bendrasis nacionalinisproduktas. 146 . dideja produkcijos kiekis. AS kreivd paslenka I kairE.5. AS kreivepaslenka de5inE. Bendrosios pasifilos kreivds poslinkiai Bendrosiospasiuloskreivds poslinkiai I kairg rodo nepageidaujamus procesusekonomikoje. mal. bendrojipasiulapadideja. P U S I A U S V Y R O SN A C I O N A L I N I S P R O D U K T A S : P A S I U L O S ASPEKTAS pasiulospokydius. tenkanlis vienam darbuotojui. paklausosir bendrosios l5siaiSkinus bendrosios galirna apib0dinti pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymq susiejusji su kainq lygiu. Y N 4.Bendroji pasihla sumaZ6ja surnaZdja.

bendroji pasiulabus nepakankar. nes bendroji paklausavir5ytq bendrEj4pasiulq. kai. bendroji paklausayra Y2.ra. pasiuloskreivg keinsistineje bendrosios Siuo atveju kainq lygis nedaro poveikio realiojo nacionalinio produkto pusiausvyrossusidarymui. o pusiausvyroskainq lygis .Jq susikirtimo produktas lygus )'6. nei rnaZesnis pusiausvyros pasifilq ir nacionalinioprodukto gamybE. Jei kainq lygis bLrs kainq lygis P6.uno t4'7 . Jei Y. kad. Pusiausvyros pasi[los tarpinejedalyje 4.l l paveikslepavaizduotos nacionalinis realusis ta5keE pusiausvyros pasi[los AS kreives.r. pardtroti ir paklausos nacionalinioprodukto dydZiq. AD kreive rodo.Kainos didejimas iki P5 skatina gamintojus didinti garnybosapimtl nuo I7 iki )'r ir verdia pirkdjus maZinti pirkimq apimtis nuo Y: iki YE Pusiausvyra bus tada.Jei realioji garnybosapirntis I2 vir5ytq )'6. apibreZto paveiksle parodytasAD ir AS kreiviq susikirtimas tarpineje Siame pasi[los kreivd rodo. uZimtr.12 paveiksle parodyta kaip bendrosiospaklausoskreive kerta (horizontalioje)dalyje. susidaro pusiausvyra tarp norirno garninti.paklausos AD ir bendrosios bendrosios 4. realusis pagamintas ekonon-rikoje produktasatitinka perkamoproduktokiekt: Q.to: Qs. kad. lygl ir kainas. Garnybos apimtis didetq iki pusiausvyrosrealiojo nacionalinio produkto dydZio.11 pav. dalis prekiq liktq neparduota. esant Siai kainai. Bendrosios kainq lygiui.P6'. esantP7 dalyje (kylandiojeI vir5q). nesukeldarna Bendrosios paklausos ir bendrosiospasirilos pusiausvyrakinta.t.Esant kainq lygis kils. Bendroji paklausa yra nepakankar.ra. skatindamas kainq lygiui P6. o prekiLl atsargos spardiau rraZdtq. Garnintojai maZintq gamybos apirnti iki Y6.<Yu. esant kainq lygiui P6. gamybosapimtis nevirSysrealiojo nacionalinioprodukto dydZio f/. keisdarna realiojo nacionalinioprodukto dydl. kainrl lygio pasikeitirno. p Pl 0 V r l V V bendrosios nacionalinioprodukto susidarymas 4.

kaip parodyta 4. Keinsistind bendrosios pasifilos atkarpa pasiZymi dideliu nedarbo lygiu ir nepanaudotaisgamybiniais pajegumais. Jos pasikeitimo poveikis priklauso nuo to.produktosusidaryrnas keinsistine.e 4. Padidejusbendrajaipaklausai. kad visiSkai panaudojami gamybos veiksniai . kad padidejokainos nuo Ps iki P/. Bendrosios paklausos pokydiai veikia gamybos apimtl. kaip parodyta 4. 148 . o ne gamybos apimti.jos lieka nepasikeitusios. E2 Realusis bendrasis nacionalinis produktas liks potencialiojo produkto.. Padidejus bendrajai paklausai. todel finnos priverstos o didinti garnybq ir rnaZinti nedarbq. bendrosiospaklausos padidej imas sukelia realiojo nacionalinio produkto ir uZimtumo padidejirn4.12 pav. padiddja pardavirnr-1 apirntis. AD kreive paslinks i de5inq. uZtikrinandio visiSkquZimtumq lygio )'p. prie padidejusiosbendrosios paklausos. Naujoji pusiausvyra rodo. Pusiausvyros nacionalinio pasiulos dalyje bendrosios Tarkime. Kadangi kainos yra nelanksdiosir negali prisitaikyti prie naujq rinkos sqlygq. Bendrosios paklausos pokydiai veikia kainas.darbas ir kapitalas.kreive AD paslinks i deSinE. Ekonomikoje lvyksta perejirnas i nauj4 pusiausvyros ta5k4 E2. kur bendrosios paklausos kreive AD susikerta su horizontalia bendrosios pasi[1os kreive AS. kuris .13 paveiksle.Bendroji pusiausvyra yra ta5ke E.14 paveiksle. tai bendrosiospaklausos kitimas veikia kainq lygio pokydius. Klasikine bendrosios pasiulos atkarpa rodo. padidejo bendroji paklausa.ekonornikosraidos laikotarpis yra analizuojarnas. Kadangi kainq lygis nekinta.trumpasisar ilgasis. Jei AS yra vertikali linija.

t49 . Bendrosios paklausos padidejimassukelsrealiojo nacionalinioprodukto padidejim4nuo 17 ikr /p ir kainq lygio padidejirnqnuo P6 iki P7.15 paveiksle. Keinsistine pasihlos bendrosios paklausos kreiveir bendrosios pokydiai 0 Y p Y 4. Klasikine bendrosios pasiriloskreivd ir bendrosios paklausos pokydiai Sioje situacijoje gamybos veiksniq kainos ir produkcijos kainos dideja vienodais tempais.13 pav.todel bendrojo nacionalinioprodukto apirntis lieka nepasikeitusi.14 pav. Bendrosios paklausos padidejimo poveikis tarpin€je bendrosios pasiulos atkarpoje parodytas 4.Y I Y 2 Y 4.

Kainos liks padidejusios o realusisnacionalinisproduktassr. Bendrosios paklausos maZejimo pasekrnes r50 . Greidiausiai kainos liktq padidejusiop1 lygio. kaip dideja. 4.sukeliapaklausos infliacijq. todel AD kreives poslinkiai I kairg pastumtqpusiausvyrqi ta5kq E3.Kitaip tariant. Gamybos veiksniq ir pagarnintqprekiq kainos yra nelanksdios nemaZeja ir taip greit. Deja. prie5ingai. Bendrosiospaklausos padidejimas sukelia kainq lygio didejimq ir.16 pav..AD. kartais ekonomikoje. bendrosiospaklausossurnaZejimas gali sugr4Zintikainq lygi I pradinp pusiausvyr4 ypad per trumpe laiko tarpq. iki Y3 Yl I P 4.unaZes )r. Yr Yp 4. Tarpinebendrosios pasiulos kreiveir bendrosios paklausos pokydiai Kainq lygio padidejimas. Paprastumodelei tarpine AS atkarpanenurodyta.16 paveiksleparodytasbendrosios paklausos rnaZejimo poveikis. P7.15 pav. ekonornika nesugrlZtq I pradini pusiausvyros lygi ta5ke E1.susijgs su bendrosiospaklausosdidejirnu klasikinejeir tarpinejeAS atkarpoje. bendrosios paklausos sumaZdjimas sumaZdjimE.jei bendroji paklar"rsa sumaZetq nuo AD2 iki ADr.

pasifiloskreive paslenkai kairE. o kainq lygis padidejanuo iki Pr iki P. leidZiantis padideja.naterialinis darbr. kaip jaLr mineta. o tarptautinio naftos kartelio organizavimas. Tai rodo ekonomini augimrlir gamybiniopotencialodidejirn4. vadinamas stagfliacija.Del kainq nelankstumo keinsistine bendrosios pasiIlos atkarpa paslinkoi vir5q. Kainos yra nelanksdios padidejusios ir nebesumaZeja pradinio iki pinna.rotojLl skatinimas.kad.i kainosP.sumaZinti kainas ir rentabiliai dirbti. gaminandios Zemes flkio padargus. Realusis nacionalinisproduktassumaZes nuo 16 iki )'2. profsqjungq veiklos aktyvinirnas . Bendrosiospasiuloskreiv6s pokydiai sukelia realiojo nacionalinio produkto gamybospasikeitimus. neturi tendencijos rnaZeti. tai sukelia infliacijq sqlygojarn4 garnybos ka5tq padidejirno.sumaZintigamybos apirnti ir uZuntum4.dideja darbo uZrnokestis ir prekiq kainos. kurios veikia prekiq garnybos kaSlus ir produktq kainas. lygio del dviejq prieZasdiq: kuris daZniausiai sudaro ka5tq dal!. l5l . reikalaujantys i5 firmq maZiau iileisti i gamybosi5laidasperkelia aplink4 kenksmingqmedZiagq. kai kurios finnos turi monopolinE padeti ir nusiteikusiosprie5 kainq maZejirn4bendrosiospaklausosmaZejimo metu. Kai bendroji pasi[la AS paslenkai AS2.. esant pastoviai bendrajai paklausai. o pasinaudojoaltematyva. gamybos apimtis sumaZeja I2. Kadangi bendrosiospasi0los veiksniai betarpi5kai veikia kainq lygio pokydius. .firmos papildornas * vartotojams branginaprekes.esantvisi5kamuZimtumui. PaZymetina. Todel firmorns didZiausi4 gan-rybos neimanoma.Antra.nesumaZinus darbo uZmokesdio. darbo uZmokestis. dideja nedarbas ir infliacija. priemones. Vadinasi. Bendrosios pasi0los pokydius sukelia pasikeitirnai ekonorniniti sElygq. kaip parodyta4. Stai keletaskainq SokqpavyzdZiq: . Darbo uZmokesdio maZejim4riboja profs4jungqveikla. pasiulos Jei bendrojipasifila bendrosios kreive AS paslenka kainq i de5inE.11 Jei bendrosios paveiksle. Nepaisant bendrosios paklausos katastrofiSkonuosmukio DidZiosios depresijos 1929-1933 metais. toks derinys. sausros. lygl ir bendrosios pasifilos kreivePgaASpaslinko l padetiPrE2AS.konkurencijos apribojinras.jie vadinamikainq Sokais.cementoir plieno lydymo ir kitos pramondsimones autotransporto nesumaZino kainq. finnos. nepakankamas r. padet[ AS1. padidejagamybosapimtis ir sumaZeja I lygis. pagrindiniamsnaftosgamintojamsdidinti naftos kainas. naikinandios derliq * Zemds lkio produktq pasi[los staigus sumaZej imas sukeliakainq didejim4 o aplinkos apsaugos [statymai. bendrosios pasiulos pokydiai sukelia neigiamaspasekrnes.

nuosmuki s4lygojantisatotrukis. tai susidaro skirtumas tatp potencialiojo (visiSko uZirnturno) nacionalinio produkto Ip ir realiojo jo dydZio )'. Nuosmukio tarpsnis (recessionarygap) . parodantisvertikalq atstumfukuriuo bendrosios paklausos kreivb yra Zemiau potencialiojo nacionalinio prodr. vadinamasnuosmukio(arba recesiniu)tarpsniu.18 paveiksleparodytabendrosiospaklausosAD ir nacionalinio produkto pusiausvyra. kuriarnepasiekiamas produktasir bendroji paklausanesutampa Tuomet tarp bendrosiospasifilosir bendrosiospaklausossusidaro r. pavaizduoto 45" karnpo tiesej e. kad nacionalinis visi5kas taSke. kai AD<ADg. t52 .. paklausos (bendrujq iSlaidq) dinamik4.rZirntumas. POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTOIR KTO S.{VEII(A: NACIONALINIO PRODU PUSTAUSVYROS TARPSNIAI NUOSMUKIOIR INFLIACIJOS reaguojanti bendrosios Nagrindsime. esantvisi5kam linija rodo nacionalinio nacionalinio produktas nacionalinis atitinkapotencialiojo uZimtumui. ir pusiausvyrasu bendromisi5laidomisAE pasiekiama. . Pirmasis atvejis.______j___\9 Y2 YE Yr 4. i5laidLl paklausos uZ lygis yra maZesnis arbadidesnis pradinl Jei bendrosios AD lyg1. Bendrosios pasiulos kitirno pasekmes 4. Bhna atvejq.infliaciniu tarpsniu.AS.rkto kiekio. Siq pradinis lygis yra 4E11.6. AS ---> i\ ___-____.Realusis kai produkto dydi.Potencialqjinacionaliniprodukt4 vaizduojantivertikali produktokieki.17 pav. kuris b[tq pagamintas.kai AD>ADg.kaip susiklostopusiausvyra.antrasisatvejis. skirtumas. 4.

Pirmiausia nagrinesime nuosmukio tarpsni. Tokiomis sElygomis nacionalinio produkto gamyba negali dideti. parodantisverlikalq atsturnil kurir. pavaizduoto karnpotieseje. bendrosios kai iSlaidos 153 . paZyneto taSku A. kai bendroji pasiula nepatenkina paklausos. kai pusiausvyrosnacionalinis produktas viriija savopotencialqj! lygi. visiSkas paklausos perteklius uZirntumas. sumaZdja investicijq Gyventojqsantaupos virSijainvesticijas. 45o 4. atsiranda nedarbas. Tai skatina prekiq atsargq susidarynq. poreikis.infliacijq sqlygojantisatotr[ikis.1a bendrqj4paklausqir gamintojainegali parduoti visq pagamintqprekiq. paZymet4 ta5ku B. Tuomet paJamos AD kreive turi kirsti 45' linijq SianretaSke. kad pusiausvyra bendrosios tarp yra produktosusidard ir nacionalinio taSke Nuosmukiotarpsnis AB dydZio. kai bendroji pasiula virSr. ir Esant infliaciniarn tarpsniLri. Taip atsitinka. tLrripadidetibendrosios iSlardos.18 pav.tuomet nacionalinds padides pasieks potencialiojo produktolygi. Gamyba nepasieks potencialiojo nacionalinio produkto lygio. Bendrosios ir nacionalinio pusiausvyra paklausos 154. Ddl nepakankarnosbendrosios paklausos maldja nacionalinio produkto gamyba.20 paveikslas vaizduoja atveji.19 paveikslo matome. ncs 1i vir5yttl bendrqsias i5laidas ir kartu bendr4j4 paklaus4.paklar. Kad gamyba pasiektq potencialiojonacionalinio produkto lyg1. Bendrosios sukursinfliacijostarpsni(atotnikf. pasiekiamas bendrosios kyla kainos.rsa investicijorns. AD paklausos potencialiojo produkto 4.ro bendrosios paklausos kreive yra aLk5diau potencialiojo nacionalinio produktokiekio. E. lnfliacinis tarpsnis/atotrfikis (int)ationarygap) . liks nepanaudota darbo jega.

AD Nuosmukio tarpsnis YE 4.19 pav.Infliacinis tarpsnisbendrosios paklaus.Jis rodo.spardiai dideja. SusidaroAC dydzio infliacinis tarpsnis.20 pzv. pavyzdliul pasklidus gandui. Nuosmukio tarpsnisbendrosios paklausos nacionalinioproclukto ir pusiausvyros sElygomis AD fliacinis r E 4. kad bendroji paklausavirsija bendrosios pasifilosgalimybes.Tuomet bendroji paklausaAD virSija garnybosaugirno galimybes.os nacionarinioprodukto ir puslausvyros sqtygomls 154 . kad ateityje prekes labai pabrangs.

Didejant kainorns.y. kr. S. kai didesnis taupymas yra labiausiai ekonorniSkai nepageidaujamas.rrisvadinamas taupymo paradoksu.namq [kiq pastangosdaugiau taupyti maZina nacionalinespajarnasir pakertataupymo galirnybesateityje. parodytas4. 4. ir taupyrno 155 . absoliudiaineelastingos t. Taupymo paradoksas . maLdja kainos. MaZejant kainoms.veikia kainq augimo veiksniai.infliacinis tarpsnisi5nyksta.juodai dienai".Esant nuosmukio tarpsniut. Esant infliaciniam tarpsniui.I 4. Tuomet gyventojai bus kai linkg riboti savo dabartinlvartojimq ir taupyti . kad gyventojai suinteresuotidaugiau taupyti ir maZiau vartoti kaip tik tada. kai ekonomika tai yra eklekti5kosiosbendrosiospasiuloskreivds horizontaliojedalyje.kuriame investicijos Taupyrno paradoksas yra autonominds. darbo uZmokestrs rr dideja nedarbas. nuosmukio tarpsnis iSnyksta.darbo uZmokesdiui maZejant ir nedarbui.21 paveiksle. 31 kreive rodo pradin[ santaupq lygi.keinsistinesteorijos dalis. ekonornik4 i5tikgs nuosmukis.21 pav. Taupymo paradoksas. Kreiviq I ir Sr susikirtimo tadkasrodo nacionaliniqpajamq pusiausvyroslygi Y.7. esantautonominems investicijoms Tarkime. TAUPYMOPARADOKSAS Multiplikatoriaus poveikio analize parodo rei5kini. nacionaliniqpajamq atZvilgiu. Taupymo paradoksas (paradox of thrift) . Situacija paradoksali ir tuo.

Siasinvesticijas 4.lygt S'. Padidejusnamq [kiL1 santaupoms. bttinas pr-rsiausvyrai palaikyti nacionaliniq pajarnq Iygyje Y1. reikalingo pusiausvyraipalaikyti Y1 nacionaliniq pajamr4lygio. pasekmesyra Zyniai reikSmingesnds.nacionalindspajarnos iki Y2. Todel teigiamosinvesticijq kreives nuolydis rodo jau nebenulinl ribini polinki investuoti(i').22 pav. kuris rodo. AY 4. todel investicijq tiese I nepakeis padeties (prie5ingu atveju I paslinktq iki punktyrines linijos lr). Sudetingasis mr-rltiplikatorius toks multiplikatorius. Panagrinekime reali4 situacijq kai investicijr-1 apirntis kinta priklausornai nuo nacionaliniLl pajarnq kitimo.Santaupqperteklius (E1F). Taupymo paradoksas. kurio koeficiento reikSme padideja ribinio polinkio investuoliir apskaidiuojarnas del taio: 156 .rkelia investicijq priear-rgio. kad santaupq lygis sumaZejo iki pradinio S1 lygio. sumaZino nacionalines pajarnas rnultiplikuotai: AY>AI. sukels prekiq atsargq augirnq ir paskatinsgamintojus maZinti gamyb4. Namq ukiq pastangos daugiau jq taupyti greit sumaZina santaupas Zemiau pradiniolygio S2<S1. Padidejusiossantaupossugriaus pusiausvyrq. tiesd S1 paslinks i paderi 52. nes surnaZejo santaupq Saltinis . arba supermultiplikatoriurni. Toks multiplikatorius vadinamas sudetinguoju. Atsiradqs autonominiq investicij14 trfikurnas AI. to paties dydZio Al nes trlkumas sukelia didesnl pajamq AY sumaZejirnq. palyginti su numatytomis investicijomis. SumaZejEs vartojirnasnesr. esantkintamomsinvesticijorns Siuo atveju ribinis polinkis investuotisustiprinamultiplikatoriaus veikimo poveik[. Siuo atveju investicijq trflkumo AI.22 paveiksle rodo nedidelio teigiamo nuolydZio linrja I. Pusiausvyrasusidarysta5ke 82.

m = I l-(c+i ) 14 11\ Taupymo paradoksasrodo. arba supennultiplikatorius Sokas. . . . Taigi atskiro Zntogaus poZi[riu tai privalurnas. nes neigiamai paveikia gamybos ir gyventojq uZimturno apimtis. kad rnakroekonomikosanalizes lygio iSvadosapie ekonomikq kaip visumq skiriasi nuo i5vadq mikroanalizeslygio. t. taupesnis sutaupo daugiau ir tampa turtingesnis. . .neb[tinai tinka visai ekonomikai. o visuomends.rsiausvya a neplanuolosinvesticijos autonornine bendrojipaklausa a nuosrnukiotiupsnis a infliacinis talpsnis a rnultiplikatorius autonominesbenclrosiospaklausos multiplikatorius q investicij multiplikatonLrs sudetingasis multiplikatorir. srikrdtimas bendrojipasi[la pasirilos bendrosios kreire humpojo laikotarpiobendros pasiIlos kreive ilgojo laikotarpiobendros pasirilos kreive verlikali (klasikine)AS atkarpa horzonlali (keinsistine) AS atkeupa tarpineAS a&arpa laupymoparadoksas (galimasis) potencialusis bendrasis vidaus(nacionalinis) produktas 157 . Atskiro Zrnogaus poZilriu. kas teisingaatskiro individo poZiuriu.rs. . r a bendrojipiklausa a iSlaidos bendrosios paklar-sos bendrosios strukthra a kainq lygis a paklausos bendrosios kreive a palukanrlpoveikis a tufto poveikis importo poveikis pusiausrryrosbendrasisnacionalinis produktas a bendrojipr. o visai visuomenei daugiau taupant. gamybos apimtis ir santaupos sumaZes. r r r o .blogybe. Pagrindin€ss4vokos .y. r o .

2. Paai5kinkitemultiplikatoriauspoveiki ir jo veikimo mechanizmE.Kartojimo klausimai l. 3. pasiulos GrafiSkaipavaizduokitetrumpojo ir ilgojo laikotarpiobendrosios jq kreives bei paai5kinkite skirtumus. Kokia bendrosios paklausos strukt[ra privadioje. mi3rioje ir atviroje ekonomikossistemoje? Paai5kinkite taupymo ir investicijq rySio poveik[ pnsiausvyros nacionaliniamproduktui. . Nustatykite potencialiojo nacionalinio produkto ir pusiausvyros nacionalinioprodukto s4veikq. 4. 5.

159 . reguliuojant bendr4j4 paklaus4.palikimo mokestisir kiti mokesdiai. kuriuos galima suskirstytiI tris stambias grupes.rsybds vykdom4 fiskaling politikq: aptarsime Sios politikos igyvendinimo instrumentus Siospolitikos poveik[ ekonorniniamaugimui. .Zemdsnuomos mokestis. biudZetosaldaslygus nuliui. privadiq namLl tikiq ir [rnoniq na-iamumokesdiai. V a l s t y b € s a j a m o si r i S l a i d o s p Svarbiausias valstyb€sbiudZetopajarnqSaltinis. yra 5. Valstybes vaidmuo Salies ekonominiame ir politiniame gyvenime yra ivairiapusis:tai istatymq leidimas ir jq vykdyno kontrole.valstybinio sektoriaus.M. FISKALINE POLITIKA Ankstesnese temose buvo nagrindjamas taupymas. O jeigu valstybds i5laidos maZesn€suZ gaunamas pajamas valstybesbiudZetas perteklinis.kuriems priskiriarnipridetines vertdsrnokestis. nuosavybds.y. atitinkamai biudZeto saldas bus neigiamas. siekiant sr"rsvelninti konjunkturiniLrs svyravimus. yra biudZetas subalansuotas. Siq gmpE leina Zemes | mokestis. Jei valstybds ir islaidosdidesnis negu pajarnos . Fiskaline politika . Taigi fiskalines politikos igyvendininias susijEs sr.tai [vairus rnokesdiai. kuriais gali buti apmokestintas nekilnojamasis turtas.tai valstyb6s finansq naudojimas.atitinkamaibiudzetosaldasbus teigiamas. VALSTYBES FISKALINBS POITTTXOS ESME 5 . investicijos ir pusiausvyros nacionalinio produktosusidaryrnas privadiojeekonomikoje. neivertinant labai svarbausekonornikossektoriaus. prekiq ir paslaugq gamyba valstybinese [monese ir.rvalstyb€s biudZetoformavimu ir naudojirrLr. Teorinis fiskalines politikos pagrinclasyra angh"1 ekonomisto DZ. tLrrtornokesdiai. t. 1 . kaintl lygiui bei ir uZimtumui.I i I 5. 1 . Zinoma.Jeigu valstybds pajamoslygios jos i5laidoms. Pastaroji apima fiskalinE politikq monetarinq politikq ir valiuros keitimo kurso reguliavirnq. Sioje temoje pladiau nagrin€sime vyriar. r prekiq ir paslaugqpardavimumokesdiai. siekiant suSvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio prodLrkto svyravrmus. nekilnojarnojo t.y. Valstybes biudZetas tai valstybes piniginiq pajamqir iSlaidqper tarn tikr4 laikotarp[ planas. akcizai.1. Atskaityrnai socialiniam draudimuitaip pat priskiriarni Siaimokesdiq grupei. valstyb€s vykdoma ekonomine politika. Skirturnastarp valstybespajamq ir i5laidq vadinarnas biudZetosaldu. importo muitai. Tai fiziniq asrnenq pajarnq rnokestis ir juridiniq asmenq pelno mokestis.Keinso mokslas apie aktyvq valstybes bir-rdZeto ir valstybinirl investicijq vaidrneni.biudZetasyra deficitinis.

3 l u d u s t r i n c s1 0 ) A g r a r i n c si r ( i n d u s t r i n c sI 5 ) Vidutiniq n a i a m u( 5 5 ) N{aZiausiai (1. nemaZqbiudZeto gali nuosavybes sudaryti pajarlosi3 valstybes pajarnq strukt[ros ypaturnus skirtingo Minetus valstybes biudZeto kuo labiau pateiktiduomenys: iliustruojaI lenteleje issivystymolygio Salyse ir pajamose.? ( 26.M . S a k s . : D e l o . F ..jei valstybei priklauso daug gamtosistekliq.P . biudZetopajamq Saltinis tai nemokestinds Kitas valstyb€s siai pajamq r[Siai priskiriamos pajarnos i5 valstyb€s nuosavybes.nq. L a r e n .6 )1 | 1.q 41.6 ll.kuriais betarpiSkai mokesdiais ir privat[s asrnenys irnonds. imonitl.Siuos mokesdius pajamasgaunantl t.1 17. maZas yra regresyv[s.Valstybes nuo bendrqiqpajamq) rn.1 30. a n s l . tokie mokesdiai.pajarnos baudqir konfiskacijos kitos nemokestinds Sio pajarnq Saltinio dalis bendrosebiudZeto pajarnosedaugelyje Saliq yra nedidele.y. 2 2 3 .l 14.{) iSvysrytos )s 1 l -1. pajamqdal[. o prekir4 ir paslaugq grupei. M kroekonomika.0 25. 1 9 9 6 . didelespajamas.ir Mokesdiustaip pat galima suskirstyti1 tiesioginrus netiesioginius.1. P e r e v .6 21.vietin€s pajamos. bei i5 rinkliavos. (procentais 1980 p Mokestinds aiantos mokesdiai netiesiociniai tiesioginiaimokesdiai I'iziniq \emokestin6s Saliqgrupd socialinio vidaus prekiq tarptautin6s pajamos asmenu fiq skaidius) pajamq ir draudimo ir paslaugq prekybos mokesdiai !rnoniq pelno mokestis mokesiiai mokesliai 9. valstybes gaunamq pajamq dall sudaro paji.JAV Sie rnokesdiai sudaro apie 85 proc.0 33.0 3.Tik tuo atveju.0 1. dalis valstybes tuo diilesndtiesioginiqrnokesdiq isvystytaSalis. lygio Salyse skirtingoiSsivystyrno pajamLl struktfira I lenteld. GlobalnY podchod. tadiausie mokesdiai mokesdius.9 23.5 2ls.0 inis: Dz D .0 +. 13esivystandiose _salysedidelg mokestiniq lengviau surinkti nei pajarnrl neiiesioginiai rnokesdiai.kuriais aprnokestinamos rnokesdiai priklauso tiesioginiq rnokesdiq grupei. atvirkSdiai. rnokesdiq mokesdiai netiesioginiq pardavimo ir pajamqstrukturaskiriasiiSvystytose mokestiniq biudZeto Valstybes didele tiesioginiqmokesdiqdalis' lsvystytoseSalyse Salyse.. dali nei gar"rnantys rnokesdiq didesnE ilalis moka visuornends pajarnos.o netiesioginiais apmokestinami Pajamq ir turto prekesir paslaugos. Tiesioginiais mokesdiais vadinarni tokie rnokesdiai. s 160 .7 13. bcsivystandiose pavyz<IZiui. B .

.uostqstatybos i5laidos kt. EUROSTAT.investicijonrs tenkasantykinai nedidele valstybes iSlaidq dalis(apie 10 proc.karinestechnikospirkimas ir kt. l 30. EU . rodanlys. Makroekonomika.3 54 1 4)4 46.Laren. dideja.lvairiq Saliqvalstybes iSlaidos 1938-1988 (proc. uZ kuriuos valstyb6 betarpi5kainegaunatnainais prekiLl ar paslaugq.nuo tsVP) m. iSlaidos.3 34. pensijq. S i a i i S l a i t l q g r u p c i priskiriami mokejimai.pastebimapasaulyje nuo XX a. Vagnerio sufbrmuluotas . nedarbo pa5alpq i5rnokejirnai. Salyse .8 50..).valstybesveiklos pletrosdesnis"(trurnpai vadinarnas.5 36.lame vidausprodukteper 50 rnetqatskirose padidejodu ar net tris kartus.I Italij a Anglija 28 . 2 lentel€.rai valstybds investicijos..6 4 1. t r a n s f e r i n i a ii i r n o k d j i r n a i p r i v a i i a m s e k t o r i u i . o kapitaliniq idejimq i5laidos . 8 41 l 4 l.Vagnerio ddsniu").ti 2r.u 48.) dar XIX amZir4e nurnatd.OECD.Valstybes gali bUti suskirstytosketurias biudZeto i5laidos grupes: I valstybesvartojirno iSlaidosapimavalstybinio sektoriaus darbuotqq darbo uZmokest[bei valstybesperkamqprekiq i5laidas(pavyzdLiui. Saltinis: DZ. Vokiediq ekonomistas Adolfas Vagneris(WagnerAdolph. Sios keturios valstybesi5laidq gnrpds kartais skirstornostik I dvi starnbias dalis * einamqsias iSlaidas ir kapitaliniq ldejirnq iSlaidas.. tai valstybes i5laidq dalies bendrarnevidaus produkte augirnas.teisineje gerovds valstybeje valstybes i5laidq ruiys ir dydis.9 38 .valstybiniai Zem€sfikio produktq supirkirnai.Saks. Metai I9 3 8 I988 200s Pranciizija Vokietija Japonija Nyderlan. keliq tiesimo. . pradZios. 1835-1917 rn. toddl auga valstybes iSlaidq dalis bendrarne nacionaliniatleorodukte. dai : 1 1 a JAV l 8. Bendra tendencija.D. valstybesinvesticijos tai ivairios kapitalin€s pavyzdZiui. Einamosiorns priskiriarnosdarbo uZmokesdio perkamq prekiq bei iSlaidoms ir paslaugq iSlaidos. valstybes skolospalukanos. Sis teiginys Zinomas kaip A.prognoze.Globalnyj podchod.F. pavyzi2iut.Cornrnision. transferiniai rnokejirnai ir vaistybes skolos pal[kanq rnokdjimai. 0 57.B. I 50. palyginti su privadiu sektoriumi. Pagrindinpvalstybesi5laidq dalI sudaro einarnosios iSlaidos. Vagnerio ddsnis (Wagner law) .Siq tendencij4 iliustruoja2 lentelds duomenys.9 48.1 .3 32. ir . P. subsidijos imondms. 161 . kad valstybes iSlaidqdalis BVP labai padides.223.). kad valstybds iSlaidqdalisbendra.

sudarytapagal tam tikrus bendrus principus. vystantis Salirns.kita vertus.l sistema remiasitrimis apmokestinimo r[Simis: . Pajamq mokesdiq objektas yra privadiq ar juridiniq fikio subjektq gaunamospajamos (Sie mokesdiaisusijg su pajamq gavimu. kuri skiriarnainvesticijoms.tai atskirr-1 rnokesdiqtarifq nustatymas. valstybeims vykdyti naujasfunkcijas. Kitas svarbus mokesdiq sistemos sudarymo elernentas. Salyje renkamr4 mokesdiLl visur.na..viena vertus. gamybosapmokestinimu(apyvartosmokesdiai). paskirstyrr.lriu racionali rnokesdir. l\Iokesiiq sistema.kylant visuolnenesgyvenirno lygiui.Lafero kreivd Kaip jau min€ta. todel Sis mokestis ir vadinamas p r i d e t i n e s e r t e su t o k e s d i uS i o r n o k e s i i o a r i l a sg a l i b [ t i n u s t a t y t av i s i e r n s v . tadiau gali bfiti ir diferencijuotas. pajamqpanaudojimoapmokestinirnas (vartojimo mokesdiai). Svietimas. siekiant spartinti ekonomin! augim4 gali buti neapmokestinarnanaujai sukurtosvert6sdalis.2. pagrindinisvalstyb€sbiudZetopajamq Saltinisyra ivair[s rnokesdiai.tokiaskaip sveikatosapsauga. gynyba. susijusios su Salies teisesauga. t s ukio subjektams vienodas.PavyzdZiui. Pirmoje temoje i5siaiSkinome. kiek rnokesdirlr[Siq kiekvienoje stadijoje (vienas ar daugiau) geriausiai atitinka fiskaliniusir ekonominius politiniLrs bei tikslus. Detalus rnokesdiq sistemos nagrinejimas yra finansq mokslo objektas. policija. bet ne su jr1 lol . pajarnqpaskirstyrnoapmokestinimu(pajamqmokesdiai).jog nacionalineje s4skaityboje iSskiriarnos trys nacionalinio produkto apytakos stadijos: gamyba. socialine rupyba. Gamybos fazeje nustatytas mokestisdaZniausiai irnamasnuo atskiroje verslo grandyje sukurtos pridetines vertds.gali skirfis mokesdiotarifai pinno btitinLrmo prabangos ir prekdms. valdymu ir kt. 5. ateityje intensyvesjau nuo XIX amZiaus valstybds atliekamos funkcijos.Si desni Vagnerisgrinde dviern pagrindinemisprieZastimis: . vadinama mokesiiq sistema (tax system). Siq funkcrjq vykdynas ypad skatins spartq valstyb6s iSlaidq augim4.ras panaudojimas. Konkrediosvalstybdsmokesdiqsisterna apima daugybgivairiausiq mokesdir-1. .1. ir Todel ekonorniniupoZir. Strukturines. . Mes apsiribosime tik pagrindiniq mokesdiq sistemos sudarymo principqanalize. .institucinesir psichologinessElygos lernia tai.

periodi5kumo. Ci.kaip bet pajamos suprantamos panaudojimu). DaZniausiai nustatolnas netiesiogiuis atskiromsvartojirnoprekdms.. imo poZiiirir.l tarifasn6ra aukitas. DaZniausiai visai neprikiausomai nuo jo Saltinioir kuris ekonomines vertdspadidejimas. Lafero krerve pajamos (T) mokesdiq tarifas (t) lygus nuliui. apmokestinant rnokestis visq vartojimq arba jo dal[. Todel pajarnoms priskiriamos gamybos veiksniq gautos pajamos. esant tokiems aukitiems mokesdianrs. gali nori padidintiiS mokesdiq Jeigu vyriausybd mokesdiq tarifus.garbei.Ar visadamokesdiq i5 mokesdiqgaunamas biudZetopajamas? Bendrqjq rnokestiniq pajamq priklausomybg nuo mokesdio tarilb dydZio parodo Laf'ero kreive. Tadiau vyriaLrsybd negali tiesiogiri nustatyti aukStesnius tarifq didinimaspadiclins kontroliuotimokestiniqlplaukq.Pajamomsdidejant.pladiqlaprasme.r tik nustatomimokesciaigali bhti tiesioginiaiarba netiesioginiai. analizavusio5iq priklar-rson-rybE deSimtrneiio 8-o metq pradZioje. kuri vir5ijus pradZioje mokesdio neapmokestinamr.jamas. ji gaunamas pa. kainq s4lygoti vert€s pasikeitimai.1 pav. lairnejimai loterijose. Taigi per5asi iSvada. tadiauekonomikos augimopoZi[riu investicijoms mokestis netaikornas. taip pavadinta arnerikiediq ekonomikos profesoriausArturo Lafero. nes. nustatydau.r turetq bflti apmokestinan.ra 163 . nebus stirnulo dirbti. Pajarnq r. palikimas). kad vyriar-rsybd.augair mokesiio larifas. tnokestines pajamos irgi bus lygios nuliui.ras varloji rnas Pajarnq panaudoj Sis ir investicijos. Jeigu mokesdio tarifas sudaro 100 proc. 5. tai ir rnokestines Jeigr-r bus lygios nuliui. taip pat gauti pervedirnai (dovanos.Taigi apmokestinamas privadiq narnq [kiq vartojimas.nokesdio tarifas privatiems [kio subjektams daZniausiai diferencijuotas: yra tarn tikras pajamq minimumas.

nei nustadiusi Zemus mokesiiq tarifus. esantauk5tiems mokesdiarns.. 2. Transferai . Be to. jei aukSti mokesdiaineigiarnaiveikia [kinE veikl4. kaip rodo Lafero kreive. esant tam padiam Saliesnacionalinio prodr-rktodydZiui. Tolimesndjeanalizdjeapsiribosimetik prekiq rinka.".1.valstybes biudZeto saldas.alrkStus mokesdiq tarifus. 5. kuri virsijus biudZetomokestines pajarnospraddsmaZeti.Siq poveikiqanalizeibOtinos tik prekiqrinkq.dal1gautq pajamq nuslepti. BiudZetodeficitassqlygojavalstybesskolosdidejirn4. Tadiautolirnesnismokesdiqtarifo 0 didinirnas nebeduodateigiamo efekto. Tadiau nacionalinis produktas gali maZeti.6 socialinio draudimo inaSai ir pajarnosi5 valstybesnuosavybeje gamybosveiksniq. jei Jei Fq > 0. jog sunku teisingai ivertinli..G . tai bilrdZetas perteklinis.G . veikia ekonomik4 tadiau tai Siame skyriuje nebus nagrinejarna.Tp .tai valstybdsi5laidosprekdms ir paslaugoms pirkti bei valstybes investicijos.T r i dia Fs . didinant valstybesvidaus skolq. tai Bp: F5. ir mokesdiqpajamos pradedamaZeti. esandiq Naudodami Siuos galimesudaryti dydZius. ValstybesbiudZetodeficito finansavimas.. sLrbsidijos skolospal[kanos.rgirn4nuo iki T. bet ir pinigq rinkq bei vertybiniq ne popieriq rinkq (kredito rinkq) studijos. Jeigu biudZetodeficit4 (budget deficit) paZyrnesime sirnboliaisBp. [monemsir valstybds 3. gali gauti maZesnespajamas iS rnokesdiq. siekiarnaneteisetaiiSvengtijq mokejimo . F5 < 0. tai biudZetas defrcitinis. Valstybes i5laidos.tai transferiniai iSmokejirlai namq ukiams.U" fonnos kreivg. kad nera kainLllygio bei palfikanqpasikeitimos4lygotqefektq. tardarni. Pagrindin6 Lafero kreives problema ta. Valstybes pajamos 81 ftudget income). l6'1 . mokesdiq tarifo didinimas nuo 0 iki tA s4lygoja paJarnq rnokesdirl i5 ar.3.tai valstybds biudZeto paJanos i5 tiesioginiq ir netiesioginiqmokesdir. Taigi grafike gaunameapverstos . Zinoma. koks turi briti vidutinis mokesciq tarifas ta . auk5tesnis mokesdiq tarifas s4lygos didesnes rnokesdirlpajamas. ValstybOs biudZetolygtis Tolirnesnejeanalizdjenaudosirne tokius dydZius: l. valstybes biudZeto lygti: F s = B r. Taigi.b[tina [verrinri bendro paltrkanqlygio kitirno poveikl.

gryniejimokesdiai. Vyriausybes sektorius veikia bendrEj4 paklaus4 netiesiogiai. Todel pajamos lygios nurnatomomsdisponuojamorns 165 . Atsiradus gryniesierns mokesdiams. pajarnoms (Y : Dl).rq mokamq mokesdiq ir gaunalnq transferinir4 i5rnokq skirturnas.ribinio polinkio vartoti disponuojarnas pljarnas koeficientas. (5. keisdarnas narntl ukio vartojirnoiSlaidas. pasisavina vyriausybe.jog nera grynr-lqrnokesdiq.a u l o n o m i n iv a r t o i i r n a s .disponuojarnos jarnos: Y .kiek namq [kir-1i5rnokosvalstybei vir5ija valstybesiSmokas namq [kiui. ukio Grynieji mokesiiai (NT . dia (52) C .rs.POVEIKISVARTOJIMO SEKTORIAUS 5. vartojimo funkcija yra 5r: e:n+sx{.kai neveikia vyriausybinissektorius. uZ pajamos. kita vertr"rs moka iSmokos didina nar. MiSriojojeekonomikojene visos firmq sukurtos nacionalinespajamos atilenka namq [kiui. Prirninsirne.l) Esant privadiai ekonomikai. nacionalin€s numatomos Si funkcija rodo.rojamoms nes visa firmq pagarnintosprodukcijos vertd atitenka narnq hkiams kaip pajamosuZ teikiamusgamybosveiksnir. Viena vertus.o rnokesdiai SeimqpajamasmaZina. Seirnq Siekiant lvertinti vyriausyb€s poveiki vartojirno iSlaidorns. visadarnaZesnis l. Grynieji mokesdiaiparodo. valstybd aprnokestina narnq [ki. Tadiau vyriausybessektoriausitaka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu.n a c i o n a l i n ip a j a r n o s : s NT . susidaro skirturnas tarp nacionaliniq ir grynqjq asrneniniq pajamLl. Todel galirnauZra5yti: kaip grynuosius mokesdius. Y . VYRIAUSYBES ISLAIDOMSIR TAUPYMUI Vyriausybes iSlaidosprekdlls ir paslaugomsisigyti yra savarankiSka bendrosiospaklausossudedamojidalis. Dl=Y-NT.2. iia pa DI .narnqukio vartojimo i5laidos.net taxes) .tai narr. naudojamagrynqiq mokesdiqs4voka.nrlr. Gaunamos transferinds pajamas.nacionalines s a .-rkiuitransferines iSmokas. ekonomikoje nacionalinespajamos yra lygios disponr. c . kadangi jq dali. jog privadioje pajamotns.

nl:(a-cx NT)+cxY. Kad analize britq paprastesni. (5. Tokiq mokesdiq absoliutus dydis nesikeidia. Lt (0. o vartojimo funkcija igausSiqiSrai5kq: Ce:a+c"(Y. lvertinr. Sis surnaZejimaspriklauso nuo absoliutaus grynrljq mokesdiq dydZio ( NT ) bei ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento (c).t.1.2. maZesng tuo dali sLrdarys mokesdiai. kurl paZyrnesimeNT .f. nes disponuojamos pajarnos nebesutarnpa nacionalinetnis su pajarnornis.8 x 500 = 400). Tokiu atveju grynieji mokesdiai taip pat bus autonominisdydis.rnkcijos pasikeitim4 pavaizcluosime grafiSkai t66 . kuo didesnes jq nes pajamos. /5 <\ (5. /5 t\ 5. Sie rnokesdiai vadinarni regresyviniais.c:&-cx NT.kiekvienaspapildomas nacionaliniq pajarnqvienetas didina vartojim4ribinro polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficiento(c) reik5me.y. k a ia . tarsime.4) Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina narnqukir4 autonourini vartojimq. dia Ca .jeigu grynieji autonorniniai mokesdiai sudaro500 mln. 400 SumaZejusi autonominI vartojirn4paZymesime a6: a. kad narnr4 [kiq gaunaml transferiniai i5rnokejimai irgi yra nuo nacionaliniq pajarnq nepriklausornas dydis. Nagrinejantprekiq rinkq bendrEjq makroekonomikos pusiausvyrq bfitina palyginti nacionalinio produkto pasiul4 ir paklaus4.6) SI vartojimo fr.8. didejant pajamoms. Tuomet narnq [kiq vartojirno funkcijos i5rai5ka bus: Ca:ac+cxY. kaip pasikeisvartojimo funkcija.vartojimas.rsvyriausybdsvykdom4 namq Dkiq aprnokestinim4 vartojirno iirnkcija keisis. Autonominiq rnokestiqpoveikisvartojimo i5laidomsir taupymui Pirrniausia aptarsirne. nepriklauso nuo Salies nacionalinioprodukto dydZio.jei mokesdiai yra autonominiai. o su nacionaliner-nis pajamomis. o ribinis polinkis vartoti disponLrojamas pajamas yra 0.Todel narnq fikiq vartojim4 reikia susieti ne su disponuojarnomis pajamomis. esantautonominiams rnokesdiams. Pavyzdliui. tai autonorninis vartojimas surnaZes mln. < a . tokiu atvejugauname priklausomybg: ir 5iq C:a+qx(y_NT). . Lt.

kai ndra mokesdiq.8) t6'7 . ivedus mokesdius.I padet[Ca.2 paveikslo vartojimo iSlaidq tiese C rodo vartojimo iSlaidLl priklausomybgnuo nacionaliniqpajamq.Esant bet kuriam nacionaliniq pujurntl autonominiusgrynr"rosius rodo C tieses sumaZejo." Nt dydZiu. Lt. tai taupymassumaZes polinkis taupyti disponuojamas L I ( 0 . Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina ir namq ilkit1 grynqjq rnokesdir4 dydZio priklausonuo absoliutaus taupymq.26 r 3. PavyzdLiui.2 pav. bet ir taupyrnui.2.21aformulemis: Sa:-a+sr(Y. 2x 5 0 0 = 1 0 0 ) .f.Vartojirno i5laidq tiesd Ce rodo.Sis sumaZejimas ( NT ) bei ribinio polinkio taupyti disponuojamaspajamas koeficiento (s). lygiagretus Disponuojamospajamos skiriamosne tik vartojimui.kEpaveiksle lygiui. kaip pasikeite namq [kiq vartojirno i5laidos.nl:(-a-s' dia Nf l+s ^ Y: (5.lar 5. esantautonominiaurs Sa .jeigu grynieji autonominiaimokesdiaiyra 500 mln.oje paZymesime a5: -3s=-a-SxNT' Tuomet namq lkiq taupymo funkcijos i5rai5ka bus: ( s.0.taupymas..7) mokesdiams. Todel autonominiqmokesdiqsistemos[vedimaspakeidiair taupyrnofunkcij4 kuriquZra5ysirne remdarniesi 3. Pasikeitusi neigiarnE autonornini vartojim4 taupymo funkcr. o ribinis 100 rnln. vartojimoiSlaidos poslinkis Zemyn. Autonominiq grynqq mokesdiqpoveikis vartojimo funkci.5. pajamas.

Jeigu nacionilines pajamos lygios r68 .l. Tai paveikslerodo S tieseslygiagretus poslini<is Zernyn.: T: f(Y). kai nera mokesdir. l.3 paveikslo taupymo tiese S rodo taupyrno priklausomyog nlro nacionaliniq pajamq. lvedus autono-iniu.Ss:-as+sxy. Pavyzdliui.azesnrs u Zv i e n e t q ) .y.l 0) t . Noredami supaprastintia.2. kad grynieji mokesdiaidideja p r o p o r c i n g a ia c i o n a l i n c r n s i a r n o r n s : n pa NT:txY. Proporcingq grynqjq mokesiiq poveikisvartojimo iilaidoms ir taupymui Dabar tarsirne.i paaeti sn . Esant bet kuriarn nacionaliniq pajamq lygiui. . NT dydZiu. Autono'riniq grynldq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai 5.. (5e) sl taupynlo iunkclos pasikeitimqpavaizduosirne erafiskai S s^ 5'3 pav. mokesdiq dydis. taupyrnas surnaZejo. nacionaliniq pajarnq atitenka vyriausybei grynqq rnokesdiqpavidalu.2.grynqiq mokesdiq no'na (koeficientasvisaila r.Taupyrno tiese Sa roio.<_a. grynuosiu. padiakryptimi keisisir absoliutus ta . kai_a. jog rnokesdiqdydis priklauso nuo narnq fikiq gaunamq . paJamq. kaip pasikeitenamq ukiq taupymas. tarkime. mokesdius.'arizg. jei l0 proc. Tokiu atvejukeidiantis pajamorns. t. x. 5. cta (5. tai t:0.

t ) x Y .11) Si lygybe rodo.1x150=15 ln. lra3p(5. jog namq [kis dali pajarnq gryndq mokesiiq fonla pajamossudaro1ik dalI nacionaliniq sumokavalstybei. tai kiekvienas nacionaliniqpajamq padidejirnas didina80 rnln. negu prie5 [vedantrnokesdius. Lt. jei 200mln.Lt clidinavartojimo i5laidastik 72 nacionaliniq mln.t.Lt (0.1)x100:0. Kadangi 0<(l-t)<1. tg0:c*) t69 . esanl proporcingierns ryniesielns mokesdiams. (5.8 ir t:0. Proporcingqgryndq mokesdiqpoveikis vartojirno funkcijai (tga:c. iia ( 5 . pavaizduosime 4 .Todel disponuojamos pajamq. Lt ir t. (5.Lt(0. jog kiekvienas papildornas nacionalinir4pajamtl vienetas didins vartojimo i5laidas maZiar-r. Lt. (5.8x (l-0..vartojimas. 100 mln.11) lygtl: Nauj4vartojimofunkcij4gausime. tai dabarkiekvienas Jei vyriausyb€apmokestina pajamq padidejimas 100 mln.1 2 ) g C* . grafiSkar: Minet4 vartojirno funkcijos pasikeitin. tai NT:0. Lt.2) lygt1[ra59 [ C * : a + c x (l .1 r AC I r-l I i AY ! AY 0 5. Jei c:0.1)formulq.t x Y: Y x (l-t)..m l50mln.gausrme: Dl:Y .72x100:72). tai gautavartojimo funkcija rodo.4 pav.10)fonnulEi (5.1..8 x 100: 80). tai NT:20 mln.Lt vartojimoi5laidas namq hki ir t:0.

C* linijos nuolydis maZesnis negu C linrjos.a 1 s x { { x ( l .14) Kadangi ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamas koeficientas apib[dina vartojimo funkcijos nuolydl. kiekvienasnacionaliniqpajarnqpasikeitimas Ay dydZiu vartojirnopaklaus4 keisjau AC* dydZiu.x:sx(l_t). ir lra59 (5. cla ( 5 . (5. vartojimo paklausa didejaAC dydZiu. gauname1oki4 vartojirno funkcijos iSrai5k4 ekonomikoje. c . lvedus rninet4 rnokesdiq sistemq Siemokesdiai nebesutampa. (5.15) Kadangi 0<s<l ir 0<(1-t)<1. Grynqjq mokesdiq poveikis vartojimo paklausai 5.t ) x { . Proporcingqmokesdirlsistemosivedirnaspakeidiair taupymo funkcijq: 5r.ribinis polinkis vartoti nacionalines disponuojamas ir pajamassutarnpa. Salyje neivesta rnokesdiq sistema.Nacionalinerns pajamorns didejantdyctZiu Ay. tai c* linijbs nuoly<iismaZesnrs negu C linijos (tg B < tg cr). Tai rei5kia. keidiantis Seirnq gaunarnoms disponuojarnoms pajamoms). nesikeidia. jog.Dalis nacionaliniq pajamq padidejimo atitenka vyriausybei mokesdirl forma.kurioje yra proporcingqmokesdiqsistema: C*: a* c* x Y. fvedirs proporcing4 rnokesdiq sisternq: t70 .4 paveiksle rodomas. c*< c.Linija C rodo vartojimo i5laidas. kai ribinis polinkis varrori yra pastovus dydis (t.ribinio polinkio vartoti disponuojamaspajantas koeficientas.grynqiq mokesdiqnorma. apmokestinus narnq [ki.3 ) r c* ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamas koeficientas. keidiantisnacionalinems pajamorrs.13) lygti i (5. t .y. keidiantivyriausybds gaunamqgrynqiq mokesdiqapimti. - jei Kitaip tariant. jog kiekvienas papildomasnacionaliniq pajarnq vienetasdidins taupym4 maZiau nei tai buvo pries [vedant proporcing4mokesdiq sisternq. rai nauja taupymo funkcija rodo.t ) } : . Arba tai tolygLr ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamas sumazejimui.3 1 s x ( l . :_a1sx(y_NT):_a+sx(y_ xy): t =. AC*< AC. Arba tai tolygu ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamassumaZejimui.12) lygti. past[mus vartojirno paklausos linij4 C I C* pacleti. ivedus proporcing4mokesdiqsistem4: . nes dalis nacionaliniq pajamq prieaugioatitenkavalstybei grynqJLl mokesdiqfbnna.

0 .15) lygt[.1. Proporcingqgrynqiq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai Taupymo tiese S rodo taupymo priklausomybg nuo nacionaliniq pajamq.5 paveiksle rodo tiesdsS poslinkis i padetl S*. t7l . tai. lraSg(5.patryzdLiu|nuo Y1 iki Y2. 1 8 . Lt (0.ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamls koeficientas. 1 ) = 0 .5 pav. taupymqpadidins tik 180 tfikst.l 7) Sakykirn. 0 0= 1 8 0 . Lt ( 0 .ribinio polinkio taupyti disponuojamas pajamas koeficientas.2x1000000=200000). -a'l L 0 I I 5. S*:_a+S*xY. 2 x ( l . 0 Taupyrnofunkcijos pasikeitim4parodysirne grafike. t * grynqjq mokesdiqnorma. kai nera mokesdirl. cla ( 5 . Lt.y. gaunametokiE taupymo funkcijos i iSrarSkrl.D a b a r s s k nacionaliniqpajamq padidejirnasI mln. Lt. tai ribinis polinkis t a u p y t i n a c i o n a l i n ep a j a m a s u r n a Z d ji a i s * : 0 .16) iSrai5kq (5. Nacionalindms pajamomspadidejus.Tai 5. taupymaspadidetq 200 tnkst. 0 0 0 ) .jei s : 0. dabar bus taupoma maZiau. kai O vyriausybe iveda proporcingEmokesdiqsistemqir t : 0. t. s .i 6 ) s* .lvedus proporcingEmokesdiq sistem4 sumaZeja ribinis polinkis taupyti nacionalinespajamas. (5. padidejusnacionalin6ms pajamoms I mln.1 8 x1 . 0 0 0 .2 t t: 0. taupymo padidejimasdabar bus tik A S*.s * = s x ( l _t ) .

Visi mokesdiaiyra tiesioginiai. Pirmiausia aptarsime vyriausybds i5laidq ir mokesdiq poveikl pusiausvyros nacionaliniam produktui izoliuotai. Valstybes vartojimas suprantamaskaip jos dalyvavirnas [kineje veikloje.y. Siame skyrelyje apibfidinsimediskretinEfiskalinq politikq o 5. Valstybines investicijos.t. t72 . kaip ir privadios investicijos. perkarnakarine technikair t. siekiant paveikti realiEj4 nacionaliniq pajarnq apimt[. nepriklausandios nr.t. Jais apmokestinamos narnq ukir. bendrosios Tai paklausos kitimas paveikiatik reali4jqgamybosapimt[ ir uZirntumq. tenkina privati gan. Kainq lygis i5liekapastovus. kaip pavaizduota pav.). ir Tolimesn€ analizererniasiSiomisprielaidornis : 1. jog 3. yra bendrosios paklausos dalis.3.ryba. reiSkia. teikiamos ivietimo. 5. valstybes i5laidq) kitirno pob[di i5skiriamadiskretin€fiskaline politika ir nediskretinefiskaline politika. gydymo paslaugos. Pirmiausia. Sis valstybes vartojimas taip pat didina bendrqjq paklausq. lsigyjant ar gaminant tam tikras prekes ir paslaugas(pavyzdZiui. nagrinedamikiekvienq Siq elementqatskirai.1 Vyriausyb€si5laidq poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui Vyriausybds iSlaidos apima valstyb6s investicijas ir valstybds vartojimq.esantceterisparibus.5.3.1 gaunamos pajamos.kai ndramokesdiq(t: 0). Diskretind fiskalind politika (discretionary fiscal policy) tai vyriausybds sqmoningai vykdomas rnokesdiq ir i5laidq keitimas.ro n a c i o n a l i n ip a j a m q p ir l t i e s . q a 2. Vyriausybesi5laidos(G) yra autonomines.4 nediskretinE fiskaling politik4. uZirnturnq kontroliuoti infliacrjq. DISKRETTNEFtSXAItNBpOI-trlrn Pagal fiskalines politikos instrumentq (mokesdiq. kuri4 paprastai.6 vyriausybds iSlaidq poveiki realiojo produktoapirrdiai. Todel bendroji paklausa uZdarojemi3riojoje ekonornikojesusideda tnjq daliq: i5 AD:C+I+G ( 5r8 ) . aptarsime 5..

Naudodamiesi I9) lygybe. Kaipgi pasikeidiapusiausvyrosnacionalinisproduktas (loliau jei tekste. t.pusiausvyrosproduktas). Privadios ekonorrikos pusiausvyros nacionalines pajarnos Ys. Kadangi bendroji paklausa mi3riojoje ekonomikojesusideda trijq daliq . S i s b e n d r o s i o s paklausos pasikeilimasrodomas 5.:C+I+G ADo:C+J f:3fsxl Yr AY poveikispusiausvyros 5.apskaidiuojarne pusiausvyros produktq: v n= ( a + i + c ) .Y=AD AD. * (5. pritaikiuspusiausvyros sqlygE : l. nustatydarni nauj4 pusiausvyros produktq pritaikeme pusiausvyros sElygE Y:AD.20) Autonominir4 vyriausybds iSlaidq sqlygotq pusiausvyros produkto pasikeitimq galirnanustatytiir kitu b[du. Siuo atveju.e) r (5.y. i5 privadiq q investicij ir vyriausyb€s i5laidq.tai pusiausvyros sqlygalgauna5i4i5rai5k4: \'=a+crY+l+C Yo ( 5. todel jas turirne p r i d c t i p r i e j a u e s a r n qv a r t o j i r n oi r i n v e s t i c i n i qi 5 l a i d q . VyriausybisiSiaidq nacionaliniarn produktui Bendrosios paklausos tiese ADe rodo bendras vartojirno ir privadiq investicijq iSlaidas.Susidaro naujas pusiausvyros produktas Yy. Vyriausybes i5laidos didina bendrql4 paklaus4.6 paveikslebendrosios paklausoslinijos ADe poslinkiui AD1 padeti.namq ukiq vartojimo iSlaidr1.6 pav. S t73 .tai 5. prie bendrosiospaklausosprisideda dar vienas komponentas vyriausybdsiilaidos? Kadangi pastarosios nepriklauso jas nuo nacionalinioprodukto apirnties.6 paveiksle ilir"rstrr"roja horizontali tiese G .

kurrarne taupymo linija S susikertasu I + G tiese.Tai rei5kia.itekantysi bendrqnacionaliniqpajamq paklausossrautE Toddl Siuoatveju pusiausr.I . yra nes: l l-c Pusiausvyrosprodukto nustatyme grafiniu b[du. jos iSlaidos kartu su privadiomis investicijomis yra papildomi srautai(ekspansiniai dydZiai).7 pav.= ( a + t + G l ' l / _ _ \ t /{ ??\ (5.21) lygybE ira5Etaupymo funkcijos i5raiik4 S: -a * s x Y ir iSsprendq gaulq lygti Y atZvilgiu. ir grafike naujE pusiausvyrosproduktq nustatornepagal ta3k4 E1. Papildomomsvyriausybdsi5laidorns.bfidingasmultiplikacijos efektas. Vyriausybds i5laidos didina pusiausvyrosproduktq.iliustruoja 5. Vyriausybds poveikispusiausvyros iSlaidq nacionaliniam produktui Tarkirne. naudojant (5. kad pusiausvyros nacionalinis produktas privacioje ekonomikoje .7 paveikslas. 2)1 I (5. S . .kad pusiausvyros nacionalinis produktas padideja daugiau negu iSaugavyriausybines iSlaidos t74 .sulyginusnutekejimo(kontrakcinius) itekejimosrautq(ekspansinius) ir dydzius.2l) lygybeje uZra5ytq pusiausvyros sqlyge. Atsiradus valstybei.22)pusiausvyros produktoi5raiSkos identi5kos.randamepusiausvyros produktq: Y . G G E o l 5.yros sElygaigauna5i4 i5rai5k4: s=i+c ( 5 .20)ir (5. kaip ir papildornorns privadioms investicijoms.Ye.

tai Siospapildornos pusiausvyros produkt4padidina 250 mln.esant autonorniniarns mokesdiamsir esant proporcingierns rnokesi'ilrrns. sumaZes bendroji paklausa ir pusiausvyros nacionalinisproduktas. Mokesiiq poveikis pusiausvyros prodr. valstybiniaiprekiq ir paslaugq pirkimai bei valstybes investicijos tik tiesiogiaididina bendr4j4 ne paklausq ir nacionaiini produkt4 bet ir sukelia antrinitl (t. Aptarsime tik mokesdiq poveiki pusiausvyros atsiribodami nuo vyriausybes i5laidq (G=0) Nagrinesime du mokesdiq poveikio pusiausvyrosprodLrktuiatvejus . Lygiai kaip ir privadiq investicijqatveju. bendroji paklausair pusiausvyros nacionaliniamproduktui 5. vyriausybesiSlaidorns. maZejanl produktasmaZeja. I.rktui. Tai savo ruoZtu vdl didina bendr4jq paklausq ir produkto apimti. produktuipaaiSkinsirne.y. 175 . paskesniq.dideja bendroji paklausa ir plrsiausvyros produktas. Autonominiq mokesdiqpoveiki pusiausvyros naudodarni abu pusiausvyros nacionaliniqpajamqapskaidiavimo b[dus. Vadinasi. AY:5x50:250rnln.8 50. Lt: AY: rn. ivedus autonominius mokesdius. velesnir$ vartojimo iSlaidq augirno grandinE. Todel vyriausybds i5laidq multiplikatorius lygus investicijq multiplikatoriui (kai neramokesdiq): rnc = mr l l-c l s (5.esant bet kokiam nacionalinio produkto dydZiui.2. A utono miniq ntokesiirl poveikis pusiausvyros nscionaliniant produktui kad autonominiqmokesdiq sister. priklausomai nuo multiplikatoriauskoeficiento dydZio.8.2.3.3.nos 5. 5.Lt Vadinasi. AG : 50 mln. I aY = -x l-0. ivedirnas sumaZina autonornini vartojirnq o kartu ir bendr4siasvartojinro i5laidas. o c : 0.2. Lt.1 skyrelyje i5siai3kinome.23) jei i5laidos Pavyzd2iui.(AY>AG).' x 6Q. vyriausybes i5laidos C veikia pusiausvyrosprodukt4: didejant vyriausybes iSlaidorns.

nesant mokesdiq. sumaZes.8 paveikslas. jog ivedLrs autonominius mokesdius. Bendrosiospaklausostiese AD1 ir pusiausvyros produktasY1 rodo situacijip privadioje ekonomikoje. sudaro namq [kiq vartojimo iSlaidos ir pastoviosprivadiosinvesticijosI: Ca AD=Cn+l=a. + t ) r l-c apskaidiuojamepusiausvyros (s. Yg nes Si pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitim4rodo 5. esant autonominiams mokesdiams.= ( a . sumaZejo nes autonomines vartojirnoi5laidos. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui bendrosios paklausos bendrosios ir pasiUlos modelyje 176 .8 pav. bendrojipaklausaAD2 sumaZeja. kai Bendrqjq paklausq AD. iki AD Y:AD Y2 5. ac< a. lvedus autonominius mokesdius. Pritaikome pusiausvyros sqlygE ir nlcionalinproduktq s: i Y Y:ac+cxY+I.24) Gauta pusiausvyrospajamq apskaidiavimoformule rodo.+c*Y+i. Tai s4lygoja pusiausvyros nacionaliniq pajamqsumaZejimq Y2.l) Bendrojimakroekonomikos pusiausvvra pasiekiama. Paveiksletai rodoma lygiagrediubendrosios paklausos tiesesposlinkiu Zernyn. Y : AD. l Y r .

Yr. Pritaikydami 5i4 [teka i pusiausvyros sqlygtuapskaidiuojame pusiausryrosnacionaliniproduktq: -a5* sxY* NT : I Y6:(as+ I. Antra.tai rodo taupymo tieses lygiagretusposlinkis Lemyn. y . investicijorns Pusiausvyros nacionalinisproduktas. palyginame kontrakcinius dydZius (SA +NT).9 pav.Sie s4lygoja dvejopq poveiki.9 paveiksle tai rodo 171 .kurie nuteka i5 bendrojo nacionalinio p r o d u k t oa p y t a k o ss r a u t o . 5. Apskaidiuodarnipusiausvyr4Siuo budu. todel juos turime prideti prie namq [kiq taupymo.y.i padeti Sa. t. r .2) Bendroj rnakroekonomikos i pusiausvyra pasiekiama.tai papildomas nutekdjimas i5 bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto. Vistl pirrna. 5. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionalinems pajamoms(kontrakciniaiir ekspansiniai dydZiai) Prading pusiausvyr4 nesant mokesdiq. : kai s o + N T :i .k r r r i s d bendrojo nacionalinio produkto apytakos srautq.9 Se+NT S SA I 1sxNT 5. sumaZejataupymas. lvedus autonorninius mokesdius. rodo ta5kas E1.NT )'l (s.s u e k s p e n s i n i a i sy d 2 i a i st i l . parodytas paveiksle. kuriame numatomas (S) lygus numatomoms taupymas (l).25) Pusiausvyros nacionaliniq pajamq pasikeitimas. naudojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq sulyginirno bud4 ivedus autonorninius rnokesdius. autonominiaimokesdiai. s r a u r u . srautus.

jog padidinr-rs autonominiusmokesdius. GrynLUq mokesdirl nonna t keidiasi. iki Autonominiq rnokesdiq[vedirnas pusiausvyros pajanras nacionalines keidia multiplikuotai. kai vyriausybe keidia tiesioginiq mokesdiq dydl arba transferinesi5rnokas. maZesbendroji paklausa ir kartu maZdspusiausvyrosproduktas. vyriausybds pajamos iS grynLUq priklausonuo nacionaliniq rnokesdiq pajarnq uZimtumo ir lygirl. pusiausvyros produktas nacionalinis sumaZds mln. Y : AD. esant proporcingiems mokesdiams. Autonominiq rnokesdirl multiplikatoriaus koeficiento dydis priklauso nuo ribiniq polinkiq varloti bei taupyti disponuojarnas pajamasir yra lygLrs: ttTo c S (5. jei r'yriausybe didins tiesioginius rnokesdiusarba maZins bedarbiq paSalpas. Pritaikorne pusiausvyros sqlyg4 ir n a c i o n an i p r o d u k t q 6 : il Y apskaidiuojarre pusiausvyros r78 .rmaZejo Y2.26) Minuso Zenklasrei5kia.5 x 20 =-30).2.jog pusiausvyros pajamos keisis nacionalines autonorriniqrnokesdirl pasikeitimui prie5inga linkme. Pavyzdliui.5).4. sudaro narnqr-rkir4 vartojimo i5laidosC* ir pastoviosprivadiosinvesticijos I : AD=C**i=u+c*rY+1. tarkime.5 (0. 1) Bendrojirnakroekonomikos pusiausvvra pasiekiarna.rpymo tiesds Sa poslinkis aukityn autonorniniq grynLUrl rnokesdiLl dydZiu i padeti Se + NT . Tai rodo.6:0. Pavyzdiitti. 20 mln. Jar. Lt.lygiagretus tar.Kitaip sakant. tuornetautonominiqmokesdiqmultiplikatoriusyra lygus -1.3.jei c : 0.2. MaZejant vartojimo paklausai. Lt (-1.6 ir s : 0. atsiribodarni nuo vyriausybes i5laidq(G:0). kai Bendr4j4 paklaus4 AD. kad proporcingq grynqjq mokesdiq sistemos ivedirnas maZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajamas. Proporcing4 gryn4j4 mokesli4 povcikis pusiausyylos nac ionalin ism p ro dukt ui Aptarsirne tik grynuq mokesdirl poveiki pusiausvyros produklui.4: 1. 30 5. Toki grynqjrl mokesdiq poveiki pusiausvyros produktui paai5kinsirnevel naudodarni pusiausvyros abu nacionalinio produktoapskaidiavimo bUdus.ynqill mokesdir4 tai nonnadides. Pusiausvyros nacionalinisproduktas sr.rZinoma. g.

1 Yu=(a+l)x *.rkto pasikeitinqrodo 5.Kartu pusiausvyros Prieiingai. : kai 2) Bendro-imakroekonomikos i rrusiausv)rra i S*+NT: t79 . 5 .rdrosios produktui ber. kuriame numatontos ADr bendrosiosiilaidos yra lygios faktiSkomspajarnornsir produktui.10 pav. l .c l { < .* Y=a+c xY+I. nes mokesdius.21) pajamqapskaidiavuno fonrruldrodo. nacior. jeigu grynqjrl mokesdiq apirntis maZinama.jog ivedus Gautapusiausvyros produktasYp sumaZds.! prodr. Pusiausvyros ta5kas.rdrosios ir ( B e n d r q 4p a k l a u s qk a i n d r ag r y n q j qr n o k e s d i qt : 0 ) . paslinko i5 produktassumaZejo nuo Y 1iki Y2.c (5. pusiansvyros nacionaliniam paklausos linrja paslinkoi5 namq fiki (t > 0). 1 0 p a v e i k s l e paklausoslinrja AD1. Toki4 bendrqj4 paklausq atitinka rodo benclrosios produktuiY1.r ^ r .10paveikslas. bendrosios Aprrokestinus padeties i ADz padeti.tai dides produktas. l .ralinis autonorninius l . Proporcingq pasi[1osrnodelyje paklausos ber. Er i Ez padet[. nacionalinio Si pusiausvyros AY nacionaliniarn gryndq mokesiitlpoveikispusiausvyros 5. vartojirnopaklausair karlu did6spusiausvyros pasiekiama.

I 5.ros turime prideti prie namtl fikiq taupymo. sqlygojadvejopq poveiki. proporcingimokesdiai. I t Yo=(a+l)x.I padeti S-. Visq pirma.y. t. parodytas I paveiksle.Apskaidiuodamipusiausvyros nacionalini produktq Siuo bhdu. srautus.y. kuriame numatomastaupymas(S) lygus numatomomsinvesticijoms(l).tai rodo taupymo tiesespasisukirnas Lemyn. t.raZejusio 180 . veikiant kontrakciniams ekspansiniarns ir srautarns Prading pusiausvyrq nesant mokesdiq. su ekspansiniaisdydZiais ( I ). 5. tai ir NT = o. Proporcingq grynuLlrnokesdirl poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui. sumaZeja laupymas. rodo ta5kas Er. Pritaikydami 5iq pusiausvyros sElygfu apskaidiuojame pusiausvyros nacionalinIprodukt4: -a+s*xY+txY:.ll paveikslegrynqjq mokesdiqtieseNT prasideda iS koordinadiqpradZios. didejant nacionalindmspajamoms.todeljr. kai Y = 0.kuris iteka i bendrojo nacionalinioprodukto apytakossrautE.1I pav.tuo spardiaudides grynieji mokesdiai. Sudejg sun.s +t (s. nar"rdojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq palyginirno b[d4 ivedus proporcrngus mokesdius.Y1. kurie nuteka iS bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto.5.tai papildomasnutekejimas i5 bendrojonacionalinio produktoapytakossrauto. lvedusproporcingus jie mokesdius. vel palyginarne kontrakcinius dydZius (S*+ NT). pusiausvyros nacionalines pajamos. srautu. Siostiesesnuolydispriklauso nes nuo grynqjq mokesdiq nonnos t * kuo 5i nonna didesne. Antra.28) Pusiausvyros nacionaliniq pajarnq pasikeitimas.

nacionalines l8l .mokesdiq c * ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficientas. maZinantmokesdius dideja.Lt 50 vartojimoiSlaidas sumaZins 40 mln. tai disponuojarnq pajamq surnaZejirnas. jog grynqiq mokesdiq dydis ir pusiausvyros nacionalinds pajamos keidiasi prie5ingomis kryptimis: didinant rnokesdius.priklauso nuo ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento. s : 0.pakeitus mokesdius. .todel ir (5.Taigi matome.PavyzdZiui.40rnln. Kas sqlygoja toki pakitimq? Didejant investicijoms ar vyriausybes iSlaidorns.Kadangi disponuojamospajamos naudojamosvartojirnui ir taupyrnui.8 x 50) sumaZindami vartojimoiSlaidas l0 mln. o tik tai jo daliai.. gauname bendr4kontrakciniq dydZiqtiesgS*+NT.lsr. Pusiausvyros nacionalines pajamossurnaZejo Y2. AY . c* .pirminis" bendrosiospaklausosir pajamq pasikeitirnasyra lygus investicijqar vyriausybes iSlaidqpasikeitimui. kuri sumokarnavartojirno i5laidq s4skaita. iki Pusiausvyros produkto pasikeitirn4 keidiant proporcingq grynWq mokesditlapimtl.2. Lt. todil multiplikatoriausformulds vardiklyje vietoj c privalome [ra5yti c*.rs.8.jei c : 0.r4 sumokds.2x50) . Absoliutine reik5me mokesdiq multiplikatorius yra maZesnisuZ investicijq ir vyriausybesiSlaidqmultiplikatoriq. Minuso Zenklas rodo.pirminis" bendrosios paklausos pasikeitimas bus lygus ne visarn SrynqiLtmokesdiq padidejirnui. o ne ANT:50 tnln. mr .nln. l-c* (5. pajamosmaldja.grynqtqmokesdiq pasikeitimas. ANT .taupyrnq. Kadangi ivedus mokesdius nacionalinds pajamos su disponuojamornis pajantomis nebesutampa. Tuo tarpu keidiantmokesdiq apimti.29) formules skaitiklyje iraSytas c. apibudinamokesiiq multiplikatoriauskoeficientas: x -C *c r r 'r = cla l-c* irAY=-xANT. tik Vartojimo i3laidq pasikeitirnas. Lt (0.. Lt ir (0. sumaZins tik vartojim4 bet ir taupyrn4. .ribinio polinkio varlotinacionalines pajamas koeficienlas.2e) multiplikatoriaus koeficientas.r.jog mokesdiqpadidejirnas r. tai namq lkiai Siq papildorn4 grynqiq mokesdir. padidinus rnokesdir.taupymotiesES* su grynqjq mokesdiqtieseNT. Lt.pusiausvyros nacionaliniq pajamLl pasikeitirnas.u.

gaLrnamoms autonominiq iS mokesdiq. Parodysirnetai. t. bendr4 2) vyriar. valstybes iSlaidos lygios pajamorns.5.3.rbalansavirnq. Bp : F. pasitelkEmaternatiniinstrlrmentarijq gratinEanalizg. biudZetodeficito. Realus subalansuotas biudZetas bus tada. nacionalinio prodLrkto padidejimas subalansuotai didejant biudZetui atitinka mokesdiq arba valstybds i5laidq padidejirnq (iSliekantrnodelio s4lygorns).3. Galima bItq tiketis. g. nes tai. esarrtautonominei mokesii4 sistemai Tarsirne. k4 valstybe viena ranka duoda.Dabar nagrinesin.y. Vyriausybis iilaidq ir mokesii4 bendraspoveikis pusiotrsvyros nacionalinism produktui. l9a5).nas(Haavelmo Trygve. PirrnasisSi specifini atvejl i5nagrinejonorvegasT. nereikiafinansuoti t. Havelmo teorema (Haavelmo theoreme/balanced bLrdget theorern) tai situacija. reikia skirti formal4 biudZeto subalansavimqir real4 biLrdZeto sr.esantautonominei mokesdiqsistemai. subalansuoto kai valstybes biudZeto padidejimomultiplikatorius lygus vienetui.re bendr4jq poveikl pusiausvyros pajamoms.y.1. esantproporcingai sektoriaus mokesdiqsisternai.: C=NT (arbaAc:ANT).rbalansuotam biudZetui. Vyriausybdsi5laidq ir mokesiiq bendraspoveikis pusiausvyros nacionaliniamproduktui Ankstesniame skyrelyje atskirai aptareme lyriausybds iSlaidq ir mokesdiq poveiki pusiausvyros nacionalinems pajarnoms.rktui atvejis dar vadinarnas Ilavelmo teorema.rsybes poveiki. : Q. Ilaveh.t.y. Tadiau tokie lukesdiai yra klaidingi.3. ir Vyriausybds i5laidos ir mokesdiai sqlygoja dvejopq pusiausvyros nacionaliniq pajarnrl pasikeitimo poveik[: a) Vyriausybds iilaidos G didins bendr4j4 paklausq ir karru rnultiplikuolai pusiausvyros clidins nacionalines pajarnas Ay: ) Kaip stipriai ( 182 . kai gaunarnos pajamoslygios i5laidoms. t. 5. Esant sr.jog valstybesbiudZetas subalansuotas. kad subalansuotasbiudZetas nedarys itakos pusiausvyrosnacionalindrns pajarnorns. kita atirna.B0tent 51 atveji ir nagrinesime.3. _ Zinoma. todel 5is subalansuoto biudZelo poveikio pusiausvyros nacionaliniarn prodr.y.i5skirdami du atvejus: l) bendr4 vyriausybes sektoriaus poveik[.

y. gausimebendr4 subalansuoto produktui: pusiausvyros nacionaliniam AYE=AYula6Y.nulems vyriausybesiSlaidq padidejimasrr vyriausybesiSlaidqmultipiikatoriausdydis: AY[c =. Kaip sripriai sttttra2is nacionalinds pajarnos. nulems autonorniniq mokesditl padid€jirnas ir dydis: mokesdiq rlultiplikatoriaus autonorniniq A Y J=rr-. l2 paveiksle. pajalnotns nacionalinems Subalansuoto biudZetopoveikis pusiausvyros parodytas5. I .padides nacionalindspajamos. Sr. S S l f - Kadangi G = NT . kiek padideja vyriausybesiSlaidosir autonominiaimokesdiai. nacionalinds ekonomikoje.rbalansuoto pusiausvyros nacionalinis produktas padid€ja tiek pat. sumaZdtq bendroji paklausa (AD6) ir 183 . taigi maZins bendrqj4 paklaus4 ir kartu multiplikuotai maZins pusiausvyrosnacionalinespajamas ( AYJ ).. r) 3 biudZetopoveikl Sudejg abu poveikius. tai galirneuZra5yti: AYr: = l .G = -x t | - .Pusiausvyros lvedus autonominius mokesdius.ro *N T . 1\Y.rtonominiaimokesdiai NT maZins autonornin! namtl [kiq vartojirnq. ^. ^Y J= -9 ' N r.\ S / t l r ^ \ L l S / I x ( r= l-c S xG =:xG = lxG S AYE=G=NT (5.32) biudZeto multiplikatorius yra lygus vienetui.oo t G. t.L b) Ar.. A Y F= l x G . S ( 5 . Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo paklausq uZdaroje privadioje pajarnos tokioje ekonomikojeyra Y1.\J = -x J l | - 15 tO) ^ (r.I x N T .

rs ADz =AD ADr xNT ADo Y6 Y1 Y2 nacionaliniam poveikispusiausvyros biudZeto 5. Vyria usybds iSlaid4 ir ntokesii4 bendraspoveikis p usiausvyros nucionaliniam protluktui. Subalansuoto mokesdiams) produktui (esantautonominiams 5. Tokia bendroji paklar"rsa pusiausvyrosnacionalinespajamas Y1. nacionalinis ( AYE ) padidejoir pusiausvyros Vadinasi. esantproporcingai mokesii4 sistenai Bendras vyriausybds iSlaidq ir proporcingq mokesdiq poveikis parodytas5. i5laidosC .subalansuoto lygus 1. t = 0).dydZiu AYr ir bfitq lygios Ys. esantsubalansuotam padidejovyriausyb€s produktas.2. pajamorns pusiausvyros nacionalinerns Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo bendr4l4 paklaustl uZdaroje suformuola privadioje ekonomikoje (G = 0.3. Vyriausybe pusiausvyrospajamq apimti gali paveiktidviem bDdais: 184 .3. biudZetornultiplikatorir. I 3 paveiksle. kokiu dydZiu iki nacionalinds AYuc. Taigi.12 pav. Todel Siuo dydZiu padideja nacionalinisproduktasdideja dydZiu bendroji paklausa(AD) ir pusiausvyros pajamosi5auga Y2. pusiausvyrosnacionalinespajamossumaZdtq Tadiau visos i5 autonominiq rnokesdiqsurinktosvalstybdsbiudZeto iplaukos skiriamos valstybes i3laidoms G finansuoti. Pusiausvyros tokiu dydZiu biudZetui. grafind analizdpatvirtina Havelmo teoremq.

rgimu pajamq dydZiuAYu.todel bendroji paklausa surnaZeja. AD ADr ADr AD. jog AYu . y . ir pr.. I I ^Yi.iu pradines pusiausvyrosnacionalindspajamos yra Y1. per disponuojamq pajamq maZejim4 sumaZina bendrqjq paklausil. Tadiau visais atvejais. lvedus proporcingq r85 .pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidesmaZiaunegu vyriausybes iSlaidos (5.Vyriausybes iSlaidos tiesiogiai didina bendrqq paklaus4.p u t l i c l e jd y c l 2 i u Y 1 9 i A . Paveiksle tai rodo nuoZulnesn€ paklausos grynieji mokesdiai tieseAD6.l) Keisdama ekonomikos sLrbjektq apmokestinimE. planuojamassubalansuotas biudZetas.rsiausvyros p n a c i o n a l i n e sa j a m o s u r n a Z e j a d Z i uA V I t .rsys nuo vyriausybesiSlaidq ir mokesdiq rnultiplikatoriLl reik5miq. Pusiausvyros a i S a u g ak i Y : . esant proporcingqmokesdiqsisternai. Nagrinejamu alve.remiantis esamu nacionaliniq pajamrl dydZiu.rsvyros pasikeitimaspriklar. bendrosios t. AYrt 0 Yo A\ poveikis i5laidqir proporcingq rnokesdiq bendras 5.todel bendrosiospaklausostiesd AD2 yra pakilusi prjanros nacionalinds aukStynvyriausybdsiSlaidq G dydZiu. Proporcingi netiesiogiai. t .rsiausvyros nacionalines pajarnos sumaZeja iki Yo (pr.y. s dy 2) Keisdamavyriausybes i5laidqapimti. Kiekybinispusiar.13 pav.13 paveiksle matome. Vyriausybes pusiausvyros a c i o n a l i n i a p r o d u k t u i n m poveikis pusiausvyros Bendrasvyriausybes nacionaliniam sektoriar-rs jo produktuipasireiSkia ar.kai. AG ). Proporcingtl mokesdiq sistemos [vedimas sumaZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajarnas.

jog vyriausybds biudZetas. (5. ] arba -c I A Y E= .rni r aC . pusiausvyrosnacionalinespajanros padid€ja. = * l l-c* l_c' " I AYG= xAG..Kas lemia tokl ciesningumef Pusiausvyrosprodukto padideji'r4 pasikeitus vyriausybdsislaicio'rs.33) (5. dia AB . planuojama valstybds I biudZet4 surinktigryndq mokestiniqiplaukqNT = t x yr. l c O lnr.biudZetopasikeitirnas. y s _ G : N T = t x Y r ( a r b aA G : A N T ) .u Anksdiau remdmes prielaida. Siuo atveju. galime apskaidiuotitaip: AYrc. kaip jau rnineta.35) planuojamas subalansuotas 186 . xANT. galirna apskaidiuoti taip: Todel ^Yl=+xANr I l-c* Bendraspusiausvyros produktopasikeitin-ras bus: A Y'E = EA Y c + A Y T I .rnokesdiqsistenr4 esant grynqlq mokesdiqnomai t.bet rnaZiaunegu vyriausybes islaidos. Tokios nurnatomos i r v a l s r y b e is l a i d o sr. Kadangi vyriausybdperka prekesir p. ^_ l .34) (5.slaugasis ekonorninds sisremos. kurioje egzistuojamokesdiai. yra: rai AG: ANT = AB. E l-c* Pusiausvyros produkto sumaZdjim4 padiclejus mokesiiams. _ ^ _ x A G + .tai vyriausybesislaiclqmultiplikatorius (tarp pat ir investicijq multiplikatorius) bus nebe m =-.

obligacijas. T o k i u a t v e j us a k o r n aj.4.BiudZetodeficitasgali b[ti dengiamas dviejrl Saltiniq: gyventojq.36) parodo.(5. a) Vyriausybeskolinasitrlkstamas le5asi5 Salies Tr. buvo pateikta Nuosmukio tarpsnis rodo. (5.Ji apima: iSlaidqdidinimq.kaip pasikeispusiausvyros nacionalinis l-c* jeigu vyriausybes prodr-rktas. kai planuojarnas valstybes biudZetas.37) padarytqiSvad4jog pusiausvyros nacionalinis Tai patvirtinamr1st1 prodr. iSlaidos mokesdiai ir keidiasivienodai.3.rotikslu vyriausybdparduodavertybiniq popieriq rinkoje vyriausyb€s paskolos lak5tus . Vadinasi.35)lygti.biudZeto NeiSvengiama skatinandiosios i5 deficito augimas. Obligacrlq pirkejai tampa vyriausybes skola deficito finansavimo bud4 vyriausyb€s keditoriais. nedarbolygis.o g e k o n o m i k o j e r a n u o s t n u k i oa r p s n i sS i s i t u a c i j a 4. Salyjeauk5tas y t . subalansuotas 5.y.rsybes sektoriaus ekonomikai pajanromsanalizdrodo. 3) abiejqi5vardytq fiskalinespolitikos pasekmd. priemoniqderinim4. 187 . kokiu dydZiu reikia padidinti bendr4jq paklaus4 kad pusiausvyros nacionalin€s pajarnos padidetq ir pasiektq potencialLgl produkt4. Tokiu atveju vyriausybd igyvendins skatinandiaja fiskalinepolitika. Naudojant51biudZeto nuolatdideja. gauname: Pertvarkg A Y-F = l-c l-c I ^{< x AB (5. 1) vyriausybes 2) mokesiiq rnaZinim4 arba transferiniqi5rnokqdidinim4. t. 1) Ekonomika patiria nuosmuki. jog fiskaline politika gali buti naudojarna stabilizuoti.Aptarsime du galirnusfiskalinespolitikos priemoniq panaudojirno atvejus.19 paveiksle. Zinome. p k b y V y r i a u s y b d u r i an a u j u s i n i g u s . Fiskalin€spolitikos priemoniq naudojimas poveikio pusiausvyros nacionalinems Atlikta vyriar.rktas padides rnaZiau negu padidejo vyriausybes iSlaidos. koeficientas visadabus maZesnis 1: uZ Koeficientas l-c _ I ^ * < l.jogc>c*.

y. kokiu dydZiu bendroji paklausa virSija bendrqj4 pasiUlq. esant potencialiajani produktui. investicinds privadias iSlaidosmaLdja.Ji apirnatokiaspriemones: stabdandia [gyvendins l) vyriausybesiSlaidqmaZinirnE. Gr4Zindamaskolq vyriausybe i5 gyventojq i5perka vertybinius popierius.t. atsiradimas. Manoma. 2) mokesdiqdidinimE arba transferiniqiSmokqmaZinirnq priernoniqnaudojim4kartu. finansuojamas. ir pristabdo bendrosios paklausos augirnq kai ekonomikakyla. (savaiminiai politika fiskalind Nediskretind stabitizatoriai) (nondiscretionary fiscal policy/automatic stabilizer) . situacija Si Infliacinis tarpsnis rodo.ninius kurie suSvelnina ciklinius svyraviuus. (autornatinius) stabilizatorius.tai savaime veikiandios biudZeto politikos priernones. jog deficito finansavimas.y.iSstumia" politikos skatinamasis poveikis. biudZetocleficitas i5laidoms Neigiamopoveikio investicinems kuriantnaujuspinigus. 4. 3) abiejLt Stabdandiosiosfiskalines politikos pasekrnd. Vyriausybiniq obligacijq pardavimas rinkoje padidina palukanq nonnE Pastarajai kylant.t.Todel sakoma. NEDISKRETINE FISKALINE POLITIKA Aptartas vyriausybes ki5imasis I ekonornik4 keidiant vyriausybes Salia bfidasekonomikaistabilizuoti. investicijas. daro dicJesni skatinarnEji poveik[ ekonomikai.Sis deficito linansavimo budas gali paskatinti spartq kainq lygio augim4 Salyje. Kartu maleja fiskalines jei bus nebus. sukauptas kaip vyriausybdpanaudos b[ti naudojamasvalstybesskolai sumaZintiarba i5imtas i5 apyvartos.20paveiksle.tq l65q laikinai nenaudojant.4.kuriant naujus pinigus. BiudZetopertekliusgali perteklinesleSas. nedarbo jog tai ekonomikos intliacinis spardiai auga infliacrja. Kiekviena ekonomind sistema turi savair. bet lygis Zemas.. le5as. Taigi biudZetesurinktosperteklinesle3osvel grqZinamosI pinigq rink4.kad vyriausybesi5laidos. neravienintelis diskretines fiskalines politikos veikia ir nediskretinefiskaline politika arba savaiminiai stabilizatoriai. Tokiu atveju vyriausybe fiskalinepolitika. kurios padidina bendrqi4 paklausq kai ekonomika patiria nuostnuki. dalis planuojamq privadiq investicijq tampa nuostolingomis. 188 . ekonomikaidaromasdidesnisantiinfliacinis I5irnantperteklines poveikis.biudZeto pertekliaus BiudZetopertekliausantiinfliacinispoveikis priklauso nuo to. 5. iSlaidqir mokesdiqdydi. Tokiu atveju sakorna. buvo pateikta tarpsnis. 2) Ekonomika patiria pakilimo biisenq.

Transferiniq i5mokejimq dydis keidiasi prieiinga linl<rne. Automatiniq stabilizatoriq poveiki ekonomikai iliustruoja 5. BiudZeto deficitas naLdja. firrnq pelno mokestis. pavyzdLitti. Jei ekonornika i5gyvena pakilimq dideja nacionalinis produktas.14 pav.1a. jog.Mokesdiq linija NT rodo. parlamentas). maZejant nacionalinerns 189 .kai ekonomika patiria pakilimo busen4jq apimtis maLeja. Jq dydi kiekvienais metais tvirtina valstybes istatyrnq leidZiamoji valdZia(seimas. Tai sumazina vartotojq pajarnas ir pristabdo bendrosios paklausos ar.l ir suSvelnina nuosmuki.14 oaveikslas. lr prieSingai. esant tai padiai mokesdiq normai. Vadinasi.kai nacionalinioprodukto apirntisyra Y2. Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos maZejim. Kartu nustatoma mokesdiq ir norma.jei ekonomika iSgyvenanuosmuki. Mokesdir4 apimtis auga. Vadinasi. augant nacionalinems pajarnoms. rnokesdiq [plaukos i bir-rdZetil dideja autornati5kai. kitos socialin€s paSalpos).Pagrindiniai savaiminiai stabilizatoriaiyra mokestiai (asnreninis pajamq rnokestis. pensijos. mokesdiq [plaukos automatiSkai naLd. surenkarnqmokesdir-p dydispriklausys nuo 5alyjesukurtonacionalinio produktoapimties. pridetines vertds mokestis) ir transferiniai mokejirnai (nedarbo paSalpos. tai valstybes biudZeto perteklius bus AB dydis.rgimq. diclOjant nacionalinems pajamoms.. r 0 5. Automatiniaistabilizatoriai Vyriausybds iSlaidos C nepriklauso nuo nacionalinio produkto apimties. tai automati5kai dideja ir vyriausybds biudZetesurenkamq mokesdiqapimtis (Y > Ye). ir susidarobiudZeto perteklir"rs.

ekonomikil iStikus nuosmukiui. 5.esant visiSkamuZimttrmuiir nacionalines subalansr.iki Y1 lygio).rotarn valstybdsbiudZetui. defi BiudZeto deficitas. palyginti su diskretinetlskaline Savaiminiqstabilizatoriq politika. PavyzdZiui. Kas gi atsitikssu valstybes bir. :. AutomatiSkai atsirandandio biudZetodeficito arba pertekliausapimtis priklausysnuo mokesdiqnormosdydZio. tai valstybes deficitas biudZeto bus CD dydis.14 paveikslas. galima sprqsti apie vyriausybes vykdomq fiskalinE politik4.14 matome.vadinamascikliniu biudZeto deficitu (cvcle budgetdeficit).Jeigu d€l kokiq nors prieZasdiqsumaZes privaiios investicijos. 51 teiginf iliustruoja 5. biudZetas vyriausybdvykdo atitinkam4fiskalinEpolitikE. tuo labiaumokesdiq apimtis prodLrkto reaguosI nacionalinio kitirn6 tuo didesnis bus biudZeto deficitasar perteklius. s4lygotassavaiminiqekonomikosstabilizatoriq. tik su5velnina nacionaliniq Jie ekononriniq svyravimqamplitudE. o vyriausybds vykdomos diskretines fiskalines politikos 190 . o pakilirno metu jei biudZetoperteklius.pajamoms. usiausvyros acionalines ajamos irgi surna2ds p p n (tarkime. jog ekonomikoje pasiektospusiausvyros pajamos.valstybdsbiudZetopertekliusmaZdjair susidarobiudZeto deficitas (Y < Yo). nepriirnant vyriausybeiiSankstiniq sprendimq.5.kai nacionalinio produkto apimtisY1. jog. politikos Sis deficitasnera valstybes vykdornos fiskalines skatinandios paselond.14 paveiksle iliustruotqstatesne tai mokesdiq linija). vyriausybeivykdant aktyviq fiskalinE Anksdiau iSsiai5kinonre. Tadiau b[tq klaidinga manyti.Tadiau savaiminiaistabilizatoriainegali pa5alintinepageidaujamq pusiausvyros pajamqpasikeitimq. kr-rris atsiranda.Tarkime. yra tas. atsiranda biudZeto citas. o Jeigu biudZetodeficitq sqlygoja ne ekonominis ciklas.Todel nesubalansuotas visai pateisinamas. jog jie veikia savair. VISISKO UZIMTUMO BIUDZETAS . rerniantis valstybes biudZeto balansu. Savaiminiai stabilizatoriaisElygosdidejanti biudZeto deficit4 ekonornikos jokiq priemoniqekonominiarn nuosmukiometu.Svelninant ir autornatiniq stabilizatoriq ekonomikos svyravimus. dideja biudZeto deficitas.Kuo didesnd mokesdiq nonna (5.Vadinasi. esantnepakitusiai nrokesdiq sistemaiir tai padiai vyriausybds iSlaidq apimdiai.vyriausybes vykdorni mokesdiqnonnospakeitirnai keis poveiki.FISKALINES POLITIKOS IVERTINIMO KRITERIJUS jog.rdZetu? paveiksle 5. prana5umas. netgijei vyriausybd nesiims augimui skatinti. politikq nuosmukio metu.ne.maleja mokesdiqiplaukos.jog.

jog vyriausybe vykdo skatinandiqj4fiskalinE politikq padedandi4 nuosrnuki. tarkime. susiduriama su problemq.romika funkcionuotqesanlvisiSkarn uZimtumui. kai nustatytas vyriausybes i5laidqlygis ir veikia dabartine mokesdiq sistema.ikos fiskalinE nuosmuki. jog vyriausybe vykdo skatinandi4j4 fiskalinq politik4? Norint ivertinti vyriausybesvykdomq politikq reikia nustatytihipotetini visi5ko uZimturnobiudZet4. PavyzdLiui. kuris padetq ivertinti vyriausybds vykdorros fiskaiines politikos pagristum4 br-rvo sukurta visi5ko uZimtumo biudZeto koncepcija. JeiguvisiSko uZimtumo biudZetas perteklinis. butq deficitinis. ekonomine situacija Salyje gali kardinaliai pasikeisti. kad ekonornikq slegia nedarbas.lil politik4 kuri dar labiaupagilinaekonon.gamyba auga letai.rs.Taigi reikia apskaiiiuoti. kad vyriausybe vykdo ne skatinandi4ja bet stabdandi4. daLrgeliu Pinniausia tai laiko problema: reikia laiko Salies ekonominei situacijai lvertinti. reikia laiko atitinkarniemsekonorniniamssprendimamspriimti.toks biudZetodeficitasvadinarnas struktiiriniu (arba visiSko uZimtumo) (stmcturaVhigh-employment budget). jog vyriausybd dmdsi priernoniq ekonomikai stabilizuoti. FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO PROBLEI\IOS Taikant praktikoje fiskalines politikos priemones.priemones. negalima teigti. rerniantisvien tik biudZetodefrcito egzistavimofaktu. Egzistuoiafakti5kasbiudZetodeflcitas. Demokratinese politikos Salyse vyriausybes si0lomomsfiskalines priemondrns turi pritarti islatyrnq leidZiamoji valdZia. ir pasiektq bet nacionalinioprodukto lyg1.Ar tai rodo. IeSkant kriterijar. jeigu visi5ko uZirntumobiudZetas lr prieSingai. Kol dernokratiniu keliu fiskalines politikos priernonds bus pakoreguotos. siulornos priemones ir gali tapti visi5kainetinkarnos. t91 .6. jei ekor. lveikti ekonomikos 5. prireikia keliq rndnesiq ekonomikos nuosmukiui ar infliacijai konstatuoti. Konkretus biudZetodeficitas(ar perteklius)atspindine tik vyriausybesvykdornusiSlaidq ar mokesdiqpakeitirnus.jei ekonomika veiktq esant natlraliajarn nedarbolygiui. koks bDtq biudZeto perteklius ar deficitas. bus tai akivaizdu. Todel. Visi5ko uZimtumo biudZetas (full-employment budget) rodo. Pavyzdliui. tai rodytq. koks butq biudZeto balansas.

uZtikrinti visuorneniniqgerybiq gamybq vyriausybegali aukoti ekonornikosstabilum4.p normoms ivesti nereikiatiek daug laiko.lgyvendinantdiskretinEfiskaling politikq. reikalauja laiko statybos projektui parengti.uZsienioprekybq.kuris apskaidiuojamas kaip Salies eksporto ir importo apirnties skirtumas: 192 .tiesiant naujus kelius. jog ekonomikos stabilumo uZtikrinirnas ndra vienintelis vyriausyb€s igyvendinarnos politikos tikslas. nesiryZtanaudoti politikospriemoniqnet augim4stabdandiq fiskalines ekonomikos tuo atveju. pavyzdLiui.Klasikinis pavyzdys . jog ekonornini Kai kurie ekonornistai netgi teigia.nors pastarqjq augimas sukelia infliacijrl. statantuZtvankasir pan. ciklq lemia politiniai motyvai.Todel. o ne kainq stabilumouZtikrinimas. didele infl iacija). praeina tam tikras laikas. Vyriausybds iSlaidq didinimas. Siekdamakitq tikslq. kol priimtos fiskalines priernonds paveikia gamybq uZimtumq ar infliacijq. Tiek vyriausybes iSlaidq didinimas. siekdarni uZsitikrinti rinkejq balsus. politin6s problemos: r b[tina paZymdti. atsiribojame nuo uZsienio prekybos. veiklos rezultatqapibtdina grynasis Jau Zinome.karo metu vyriausybedidina i5laidas.. pavyzdLiui. jeigu fiskaline politika naudojamapolitiniams tikslams lgyvendinti. Dabar 5[ atsiribojin-r4 atmesime ir i pusiausvyrosprodukto rnodel[ itrauksime ketvirtq sektoriq. UZSIENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS NACIONALINIAM PRODUKTUI pusiausvyros Nagrin6darni vyriausybds sektoriaus poveiki nacionaliniam produktui.jog Sio sektoriaus eksportas.ji pati tampaekonomikossvyravimq prieZastirni.. tiek rnokesdiqmaZinimasyra populiarus tarp rinkejq. Kadangi naujorns mokesiir. todel 5i priemonddaZnai naudojama. ekonomikos augimq skatinanti priemon6. noredamibuti perrinkti. Taigi politiniai veikejai gali manipuliuoti fiskaline politika. 5.). Dar ilgesni laikotarpl trunka pati statyba. Todel politikai. Siuo atveju prioritetinis tikslas yra pergaldkare. jog ir politikai linkE naudoti ekonomikos augirn4 skatinandias fiskalines politikos priemones. Antra. jei ekonomikos nuostnukis trunka neilgai (6-18 rnen. jei to reikalauja ekonomine situacija Salyje (pavy alLiui.7. vargu ar valstybes vykdornas visuorneniniqdarbq finansavimasgali bDti efektyvi. i) manoma.

rodantis ribinl polink[ in.Todel g a l i r n a s a k y t i . Tod€l importo paklausa pajamoms produktLri dideja.tai koeficientas.15 paveikslas rodo eksporto irnportoryS[su nacionaliniu ir produktu.vadinasi. Ribinis polinkis importuoti (z .marginal propensityto import) .rsa poreikiq ir daugiausiapriklauso nuo r.j o g k o n k r e d i um o r n e n t r e k s p o r t oa p i m t i s y r a a u t o n o n r i n i s r dydis. AZ * in. nacionalinI Nr-unatotn4 grynojo eksporlo kitim4 lems eksporto ir in. Salies pajarnos Jei nacionalinds lygios nuliur. nacionalinio lnlporto paklausaapimakitose Salyse perkarnas Zaliavas.1e) dia z ribinio polinkio importuoti koeficientas.importo paklausa dideja.lmporto paklausos priklausonuo ribinio polinkio linijos nuoZulnurnas importuoti. 5.nybd: Z:zxY. produktopasikeitimas.Taigi galimauZraSyti taip: z: f(Y).nacionalinio 5.15paveiksle nubreZta importoZlinija yra tiese.Linrja Z rodo numatomas importo i5laidas. tarsirne. todel grynojo eksportoapimtiespasikeitimus keis bendrqjqpaklaus4 kartuveikspusiausvyros ir produkt4.augant ir Salies viduje. PaprastaidaugelyjeSaliqeksportoir irnporto apirntysbeveik slllampa. sudaromaZil produktodal1.rportuoti.rZsienio 5a1iL1 keidiasi. yra tiesine priklausor. AY . produktu.ji dalis (AD : C + I + G + NX). [rengimusbei kitas garnybos priemones ir vartojimo reikrnenis. tai ir irnporto paklausalygi nuliui.NX=X-2.porloi5laidqpasikeitimas. dia z .tiesiogiai nepriklausantis Salyje nuo pagaminto produkto. nacionalindrns pajarr-rorns didejantvienu vienctu: A7 (5. kintant prekiq ir paslaugqpaklausai uZsieniovalstybdse. palyginti su bendruoju Salies todel grynasiseksportas. Jos nepriklausonuo nacionalinioprodukto apirnties. Eksporto paklausoslinija X rodo numatomasautonolnineseksporto iSlaidas. const. Didejant nacionalinerns pajamoms.rporlo pasikeitirlai. z: 193 .koeficientas. rodantis.kiek padidejairnporto iSlaidos. jog Siekdarni supaprastinti analizg. Eksporto paklar. yra Tadiaugrynasis eksportas bendrosios paklausos sudedamo.31J) (5.

deficitine. Eksportoir importobalansas jo priklausomybe nacionalinio bei nuo produktodydZio 194 . 1 0 h) I Per uzstenlo DeficitinA uZsienio PrekYtra. kai Y:Ye.Kiekvienam atitinkamamnacionalinioprodukto dydZiui skirtutnastarp eksportoir irnportopaklausos rodo grynojo eksportopaklaus4: r kol Y<Ys eksportasvir5ija importq vadinasi. irnportas virSija eksportfu uZsienio prekyba (NX<0). o grynasis eksportasiygus n u l i u i( N X : 0 ) .y. 5.ir grynasiseksportas teigiamasdydis (NX>0). yra .ir grynasis eksportas neigiamas bus . teigiamasar neigiarnas grynasiseksportas. pusiausvyros pajamr4 nacionalinirl kitimq lems uZsienioprekybos pertekliusar deficitas. kai Y>Yo. Vadinasi.t. eksporlaslygus irnportui.15 pav. kai eksporto paklausayra nekintamair keidiasr1ik irnporto paklausa. uZsienio prekyba yra pertekline.

Atviroje ekonornikoje bendrEjqpaklaus4 papildo grynojo eksporto i S l a i d o ( Z r . 1 6p a v . 1 5i r 5 .5 . Pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymas atviroje ekonomikoje Bendrosios paklausos linija ADr miSrioj e ekonomikoje oj apibudina paklaus4 uZdaroje + 1nO. ) : s 195 .I 6 paveiksle.16 pav.ne Y = a + c * x Y + i * C n i _t r y .40) AtsiZvelgdami i pusiausvyros sElyg4 Y=AD. . apskaidiuolar. Y:AD AD .41) Pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitimasatviroje miSriojoje ekonornikojeparodytas5.MiSriojoje atviroje ekonornikojebendrqj4paklaus4sudarovisq keturiq ekonornikossektoriqvartojimo ir investiciniqprekiq paklausa: AD= C* *i*C +NX = c+c*ty+i"C *i . l-c +z (5.. zxY (5.t{ 5. pusiausvyros produktq nacionalini Y6.:C*+i C . I Yr=(a+l+G+X) i.

(TieseAD2 kerta tiesEAD1. Arba galima sakyti.60 rnln.Y.2). Kai Salis imporluoja prekes.6. tai NX : X. tai rei5kia.bet ir importinesprekds. kai y:yo) r UZsienio prekybos deficitas surnaZinabendrqq paklaus4 maZeja ir pusiausvyros nacionalinis produktas atviroj ekonornikoj (Yr. kad c* : 0.16 paveikslebendrosios paklausos tiese AD2 yra nuoZulnesni.2. galirne apibfidinti autonominiq paklausoskonrponenrqautonorninio varlojimo. Lt. ). Lt. Lt.c*. tai NX > 0.jei Y : 0. Ltbus iSleista papildorniemsvartojimo reilcnenims isigyti. kad vartojamos ne tik Salyjepagamintos. Tai reiSkia. Tadiau perkamos ne tik Salyje. vadinasi bendrojipaklausa atviroje ekonon. nes atviroje ekonornikoje sLrmaZdja ribinio polinkio vartoti nacionalinespa1amas koeficientas. Lt itnportinerns vartojimo prekdms isigyti bus i5leista 20 mln. investicij6 vyriausybds iSlaidq ir eksporto pasikeitino poveiki pusiausvyros nacionaliniam produktui atviroje ekonornikoje.ldinantis koeficientas 0. Salyje pagamintqprekiq papildomasvartojimassudarystik 40 mln. Todel ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamaskoeficientas sumaZeja ribinio polinkio irnportuoti koeficiento dydZiu. tarkime. kad ribini polinkf vartoti Salyjepagamintas prekes apibr. yra 5. e e Bendrosios paklausos linr. o jei Y>Yg. o z : 0. Kiekvienas papildomas nacionalinio produkto vienetas didina Salyje pagarnintq prekiq vartojirno paklausq (c*-z) koeficiento reik5me. bendroji paklausauZdarojeir atviroje ekonomikoje bus vienodos. NX:0. Pavyzdiziut. Visq 5iL1 iSlaidq pasikeitimo multiplikatorius atviroje ekonornikoje (ma) bus vienodas: l llln:- l I-c*+z " (5 4)\ 1-(c*-z) 196 . AtsiZvelgiant i tai. o jei Y<Y6. toddl bendrosiospaklausos atviroje ekonornikojetiese AD2 yra pakilusi vir5 tieses AD1 eksportodydZiu. Padidejus yra pajamoms100 rnln.6. kad bendras ribinio polinkio vartoti nacionalinespajanras koeficientas 0.ikoje bus didesne negu bendroji paklausa uZdaroje (AD2 yra vir5 tieses ekonomikoje AD1).la AD2 yra nuoZulnesne AD1 uZ AD1 linijos nuoZulnurn4 apibrldinaribinio polinkio vartoti nacionalines pajarnaskoeficientas. Todel i5 papildornq 60 n-rln. bet ir uZsienyje pagamintos prekes. bendrojipaklausa atviroje (AD2 tieseyra Zemiau ekonornikoje rnaZes tieses AD1). vadinasi. .6 0. tai NX<0.4 (0. kai Y:Ye.

r .Kuo didesnis ribinis polinkis irnportuoti. i s Pagrindindss4vokos . tuo rnaZesne mineto r n u l t i p lk a t o r i a u r e i k 5 r n e . jog atviroje ekonornikoje autonorniniq paklausos komponentr4 rnultiplikatoriauskoeficiento reik5md yra maZesn6 nei uZdaroje ekonornikoje. Vagneriodesnis rnokesdirt sistema Lafero kreive valstybesbiudZetopajamos valstybesbiudZetosaldas grynieji rnokesdiai grynieji proporcingieji mokesdiai autonominiairnokesdiai vartojinrasesant autonorniniarns mokesdiams taupymasesant autonorniniams rnokesdiams p ribinio olinkio artoti v nacionalines pajamas koeficientas r i b i n i op o l i n k i ot a u p y t i nacionalines pajarnas koeficientas vartojirnasesant p r o p o r c i n g i e r n sy n i e s i e r n s gr mokesdiarns taupymasesant proporcingiems gryniesiems mokesdiarns autonominisvartojimas [tekejimosrautai nr-rtek6jimo srautai diskretinefi skalinepolitika nediskretind fiskalinepolitika savaiminiai stabilizatoriar autonominiq mokesciq multiplikatorius subalansuoto valstybes biudZeto multiplikatorius realusbiudZeto subalansavimas visiSkouZirnturno biLrdZetas ciklinis biLrdZeto citas defi (visiSko strukturinis u Z i r n l u m ob i u d Z e t ol e f c i t l s ) t i r i b i n i sp o l i n k i si r n p o r t u o t i a a a a a a a a O a . 3. o . o o . . 2. 4.Si forrnule rodo.e diskretine fiskalinepolitika? 197 . . . Kokie pagrindiniai elernentai sudaro valstybds biudZeto pajarnas ir iSlaidas? Koki4 priklausornybg parodo Lafero kreive? Kaip pakeidia vyriausybessektoriusnarnq lkiq vartojimo ir tarlpymo fr"rnkcijas'l Kq vadinan. o Kartojimo klausimai l.

Kodel naudojama visiSko uZimturno koncepcija fiskalinei politikai [vertinti'/ 13. Kada vyriausybe lgyvendina skatinandi4jqfiskalinE politikq? KokiLrs ZinoteSiospolitikosinstrumentus? 10. Paai5kinkite. . autonorninds 6. Kuo skiriasi autonominiq mokesdiq sistemos poveikis pusiausvyros poveikio? pajamorns proporcingq nuo rnokesdiq nacionalinen-rs sistemos 1.5. 15 kokiq efektq susideda bendras vyriausybes i5laidq ir proporcingq pajarnoms? nacionalinems rnokesdiqpoveikis pusiausvyros 9. Kaip uZsienio sektorius pakeidia bendr4jq paklausq ir pusiausvyros paj nacionalines arnas? 14. Kas yra savaiminiai stabilizatoriai? 12. 8. Kada vyriausybd igyvendina stabdandiqjqfiskalinq politike? Kokius ZinoteSiospolitikosinstrumentus? I l. kokl poveik[ pusiausvyros nacionaliniam produktui turi vyriausybes iSlaidos. PaaiSkinkite Havelmo teorem4. PaaiSkinkite autonominiq iSlaidq rnultiplikatoriq atvirojeekonomikoje.

pinigq apibldinimq juos siedami su prekiq mainais.grEZinau-ros skolos. darbuotojaidarbo paslaugas vertus.kr.rrios deka vyksta l. pateikiakonkretesni Ekonornistai vertinamikaip gerio ir blogio lsikrlnijimas. Pinigai ir su jais susijusiosproblemosvienaip ar kitaip jau buvo ir bus nagrindjamivrsose negalejo rei5kinys arbaprocesas kadangind vienasekonominis kurso ternose. Pinigai (M . Pinigais apmokama uZ prekes. kas gali tarpininkauti prekiq apskaitos ([vertinirno) funkcij4 taupymo atlieka rnainr4 funkcij4 pinigq funkcijos yra funkcij4 ir mokejimo priemoniq funkcijas. kaip mainq priernong. taupoma ir t.1. galima i5reik5ti taip: Pr .6. Pinigai ekonornikoje reikalingi ne prekemsisigyti patys savaime.o pastaroji pinigq funkcionavimo pinigq esmd ir lunkcijos bei istorinejq Sioje temoje nagrinejarna pinigq paklausair pasihla bei atitinkamaijq struktura.t.tai priernond.preke t99 . Svarbiausios Sios: priernone. Kita ar parduoti. Pinigai atsirandapletojantis mainarns.todel trurnpai apib[dinsime bankq sistemos veikirn4 bei veikl4 pinigq pasi[los formaviuro procesiLrnultiplikatoriar-rs banko pinigLlsamprat4.Pr'.P . apibudinama pinigai PinigLlpasiulatiesiogiaisusijusisu bankq veikla.tai visa. raida. Siandieniniai yra bankines veiklos produktas.rktq.garnintojaiir vartotojai perka bei parduodauZ pinigus prekes. be to.Pinigus. Pinigai . taupyrno ir mokejirnopriemonesfunkcijas.rainq prekiq mainai tarpininkaujant pinigams. be bnti paai5kintas kainos. eia pr . atliekantis mainq. Viena vertus.bet kaip priernond.money) . kad pinigai yra visa.kaip n. Pinigai.atliekantivairius sanderius: maino i pinigus. kaip prekiq rnaintl prodr. pradZiosbuvo paraSytaapie 6000 sukurta legendq.kas Pinigaiyra tai.visuotinis vert€s ekvivalentas. paslaugas.lstorine patirtis rodo.tai preke. i kuriil mainomoskitos prekes. PINIGAI IR SIUOLAIKTNIAIBANKAI problemas. Tautq k[ryboje pinigai rr-roksliniqstudij14bei straipsnir4. yra rezultatas.pinigai.Vargu ar rasime SiandienZlnogaus veiklos sfer4 kur galima bLrtq apsieiti be pinigq. mainuose. bankai yra ypad makroekonomikos AnalizLrojant svarbus rinkos ekonomikos elernentai. kas konkredioje visuomeneje naudojarna kaip mainq priemonearbavisuotinisekvivalentas. prekiq apskaitos vieneto. Visuotinis vertds ekvivalentas (generalequivalent).kai tam tikra preke pradeda atlikti visuotinio ekvivalentovaidmeni. PINIGU FUNKCIJOS Apie pinigLrsjau iki XX a. 6.

Dabartin€miss4lygomis prie barteriniq mainq griZtarnatuomet. gali Kita vertr.Nesutapus jog neivykstair kur kas svarbesni sanderiai. sugai5tan. prekiq mainq procesqpadaro Vienos mainq priernonds naudojimas efektyvesni.y. ekonomikoje. i s u o l i n ap r i p a Z i n t om a i n qp r i c r n o n d s . .nes nesunku suprasti. Pinigai . tikrai ivyks tiesioginiai prekiq mainai. o knygos pardav€jui reikia popieriaus.re valstybis valiuta: Anghjoje .svarais 200 . norite [sigyti knyg4 ir turite obuolir. Barterind ekonomika (bartereconomic). kurio jDs neturite. kuriuo nustiitornos kainos ir vedamaapskaita. Galimybe. tiek vietos atZvilgiu. 2. paZyrnetina. kad Pr nesutaptitiek laiko.Pr.P ir P . iSeikvojama daug pastangq.kaip sLrddtinga suderinti [vairiq jhs prekiq savininkqinteresus. o pastariejiyra priemondnusipirkti reikaling4kitil uZ prekqar paslaug4 Pr". o knygil uZ gautuspinigus [sigyti pimadienl Vilniuje. Vienos bendrosmainq priemonesnaudojimasprekirl mainrl proces4 padaro efektyvesn[. reikalingasdvigubasnonl sutapimas.ra daug laiko. Siuo poZilriu pinigai vertinami kaip visuornends paZangos rodiklis. Tarkirne.t. SiLrolaikines ekonornikos flrnkcionavirnas be visuotinai pripaZintos rnainqpriemones neimanornos.Atsiradus prekiq rnainai sLrskyla dr.apskaitos (lvertinimo) vienetas.kilograrn4 ilgis . v i s k a i n e r av i e n o s . yra abejotina. rnainq priernon€yra pinigai.tai ekonornika.1.metrfu o kainos . kai TadapakankauZ pinigusparduotiobuoliusir po to pirkti bet kuri4prekE. kai pinigai negali gerai atlikti mainq funkcijos: .o prekiq mainaivykstatiesiogiai. Kad ivyktq liesioginiaiprekir4mainai. KonkretusmaterialiniaiiStekliaituri savo apskaitos (ivertinirro) vienet4:svoris. infliacija. savaranki5kus l) 2) i pirkirnq. Kainos paprastainustatomos nacionalir. kai uZ lurimuspinigusnegalima nusipirktinorimosprekds. Sanderiaivyksta Lyniai sklandZiar.pinigus. pinigarns tiek pirkejui. Siuo atvejusanderis prekiq savininkqinteresams. atlikdarni mainq priemones fr-rnkcijq padeda taupyti laik4 pailginalaisvaiaiki. kai yra auk5tos kainos. Tai patogutiek prekiq pardavejui. ir prek€s mainomos viena1kit4.rs. tarkirne. tarp j[sL1ir knygos pardavejone[vyks. Tuo tikslu panagrinekime barterin€s ekonomikossistem4. Siekiant geriau suprasti pinigq kaip taryininko vaidrneni jog pinigq ndra.parduodama pinigus.r laiko ir vietosatZvilgiuprocesus: pardavimq. pagaliauleidZiavisuomenei pagarninti papildornqprekiLl ir paslaugq. Taigi obLrolius galirna parduoti SeStadienl Kaune. Sie du procesai .r. Pinigai.

JAV . juos parduoti.kaip mokejimo priernond .todel del Pinigai yra potencialus patikimesni yra materialieji aktyvai.pinigai. Zerne. naudingumas. draudirno iSleisti.C y v e n a r n i e ni a r n a i . kurie neitraukiami i pinigq apibreZirnq. Tai. i arba vertesi5saugojimofunkcijq pinigai atlieka del to. kaip greitaigalirna pirkti ar parduoti. 2. Finansiniai aktyvai . l turtas. Turto likvidr.Pranclzloje . popieriari.kuriq kain4 lemia ne gamyboska5tai. Pinigai.bet papildomas(ribinis) produktokiekis. verlybiniai polisai. vadinamikvazipinigais.garntiniai i5tekliai. j 1. Pirkirno ar pardavirnooperacijLl laipsnis.) l a i t e r r n i n u o tiir t a u p o l n i e j i Salies ir konvertuojamosiosbei nekonvertuojamosios perskaiiiavus Salies valiuti6indeliai. taupomieji indeliai.tai atidetLi mokijimq matavimo priemone.Ji lcngviausia [sigyjant lernia: kitq verlybiq. Pinigai siaurqja prasnle yra likvidus. atlieka trediEj4funkcij4. 2 .rpyrno veliau galetq atlikti mainq priemonesfunkcrj4. kai uZ prekes ir 201 .nuosavybe. toddl nieko nekainuojair nerajokio vargo kadangi tai jau mainq priernond. kuria Turtas. kad Tar. uZsienio valir-rtos. pana5[si itrauktuosius. Siq funkcij4 pinigai atlieka tuomet.Lietuvoje . Tadiau yra daug prekiq . G 1 . pagamintas naudojantSiasprekes. Pinigai . y K v a z i p i n i g a i( q u a s i . Aktyvq kainq stabilumo prognozavimo Turtas arba aktyvai yra likvidus.jeigu ji be didesniq sunkutnqar p p i i S l a i d tg a l i r n a a v e r s tg r y n a i s i n i g a i s . 3 . i5laidos. Kaintl veikia prekes gamybos ka5tai. p i 1 .tai: sr"rbjektas. Turtas .kuris gali n. ir t.Kol jie jie Tokiu atvejLr pinrgailaikorni (saugomi). ir 3.rmq ji l. llgojo vartojimo reikrnenys. yra tarn likra vertybiqatsarga.litais sterlingr4.taupymopriemonetai tam tikrasasrnens birdas.akcijos.raZeti intliacijos. disponuoja ekonominis aktyvai: L Materialiniai Ll.t.prekes kokybe. pasi[la.u r o n e . bet yra labai Aktyvai. reklatna. 2.. a m y b i n i u i a s ( a t ari [ r e n g i r n a i .4. Labiausiailikvidus turtasyra pinigai. jot paklausa. glaudZiaisusijusiosstr laiktr: tlrp Pirmosios dvi pinigq fr-rnkcijos pinigq gavimo ir jL1iSleidirno visuometpraeinatam tikras laiko tarpas.Amerikos doleriais.ll'ankais. 4. Pinigai n6ra vienintele turto forma. turto saugojiruo 3.

v .. Daugelisaugalininkystes produktqbuvo ne maziau tinkarni kaip pinigai. p i n i g q f e ' o r n e n a . kavos pupeles. Nevisavertes monetos . o . kauptukai.iai. pagal juos iSskiriamos pagrindines pinigq r[Sysr: 1. 1 9 9 0 . g 7 V s . besiplediant prekiLlmainams. 'roliniai ir metaliniai indai. uZ .pinigLlistorineraida apima kelis erapus.zveivbos 'Pladiau: s B a l d i S i s . Skotijoje.gr[dai..pecus'.Todel daugelyjetautq Lodliai.'e visas keturiasfunkcijaspinigai atliekatik nesantinfliacijos.Rusijos. veliau lsigalejLrsi Vidurio Europoje.y.t. IstoriskaidaLrgelis prekiq nors kartq yra br-rvgmainq priernone.vertes Zenklus. Baltijos.jaut1. .pinigai" ir . : M i n t i s .. kai kainos stabilios. Sri Lankoie .naminiai gyvuliai. centrineje Arnerikoje . Skirtingq prekiq virtimas pinigais nebuvo atsitiktinis. visos rauros.kir.2.Kredito vystymasissqlygojaSiosfunkcrjosplelr4 J* . persijoje. arnatininkams ukio apyvokosreikrnenysir t. Pinigai . pavyzdliul lotynq kalbos Zodis. T e r l e c k aV . Afrikoje . kad narnq apyvokos reikmenys taip pat alliko pinigq funkciiq.siaurdsAr. visur pastebirnata pati tendencija:pinigais iapdauo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrinainio verslo prekes.. Turirna Ziniq.pecunia"_ plnlgus. Indijoje.y. DaugelyjeSkandinavijos.kuriq norninalioji realioji verte ir sutampa: r nevisaverdiuspinigus . Bltent sia firnkcrjagrinclziprnos pinigines paskolos. nominaliojivertedidesne realiq4. .t. Zemdirbia'rs. raiyzaziui. Ypad pladiai daugelyje rautr4 kaip pinigai buvo paplirE pinigai" .-Airijoje. Kai Salyje didele infliacija.pinigai atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio issivystymo pakopoje. ' visaverdius pinigus.. kuriq .t. .p ..t. Senovds graika'rs pinigus atstojo kirviai. pinigus.arbaprekiniaipi'igai.prekes.gyvuliai' yra bendros kilmes.rerikosrauru kaip pinigai placiai naudotikailiai. t atitai.g I JJ6 J*rl 6.kukur[zai.paslaugas pinigai uZrnokamiveliau..g y v u l i q a u g i n r o j a r n s g y v u l i a i .rylitti rr t.tai lnonetos. . pinigai nearlieka tredios ir ketvirtos funkcijos.Filipinulse . I5 rnokejirno priemoniqvisumosgalirnai5skirti.vaiksdiojantys gyvenusiosprie vidurZemio jrlros. r n e c l 2 i o r o j a r n s i a i l i a i . Kai kuriose Vakarq Europos salyse naucloti rugiai. turejo bendrq piniginl vienetq .. visaveriiq prnlgq pakaitalus. rei5kiagyvul!. p a v y z d L i u i . ISTORINEPINIGU NAIIA PinigLl vystyrnosi istorija yra tautq vystyrnosi atspindys. Azrjoje.

kailiai. 2) prekes-pinigaigalejo patenkinti tam tikrq poreiki. I ) tai buvo mainqpriemone. todel ir nedideliosvorio turi didZiulEvertg. Prekiq-pinigqnaudabuvo ta.tenkinusios kabliukai. Ziedtl.. svorio ir prabos priemoni. Netrukus praddtakalti ant tq pinigq Zenklus.. Pinigq raidosistorijarodo. buvo tiesiogiai nar"rdingi. Monetos pavadinimas atsirado veliau negu pati moneta. atsidekojantdeivei Junonai uZ ispejirnq padejusi romdnarns iSvengti pralaimejimo. laikymo ir transportavimoi5laidos. Sioje Sventykloje buvo romdnq pinigq kalykla.. nes reikejo nustatinetisvor[ ir prabq.vielos. milteliq pavidalo. neypatingai vertq. 273 m.kuris yra valstybes [teisinta Pinigams gaminti naudoti ivairus metalai. r metind gavybos apimtis paprastai yra stabiliai. Moneta (coin) . yra neZymios. cirkuliacijos liejinys. gyvuliai 2) sunkLr. ir panaSiai. 2) turejo didelEir paslovi4perkarnqjE Jq cirkuliacijaturdjosavqtrukurnq: I ) ne visas prekes-pinigus buvo galirna srnulkinti (pavyzdZiui.ispeju). nes jq vert€ kinta priklausornai jq dydZio). yra reti. gyvLrliai.rodandiusprabq ir svor!. Metaliniai pinigai i5 pradZiq buvo metalo gabah4.y.du Siuo laikotarpiupinigai buvo prekes. 203 .moneo" . brangieji akmenys. nepatogusaugotibei transportuoti atsivedaprieaugio. Jie buvo nepatogus.tai nustatytos formos. kurioje pagarnintipinigai gavo monetospavadinim4. Jie 2. kad: tarpininkas. Suteikta liejiniams forma. gali blti dalorni ir vel savo fiziniq savybiq sulydomi). nuo (pavyzdZiui.prJ{r.padideja"). . nar. Del daugelio fiziniq bei savybiqpinigais tapo taurieji metalai. Metaliniqpinigq atsiradimas tai antrasis ypad artimi pirmajai pinigq r[Siai ir pasiZymita padia pinigq-prekirl teikiama nauda.ir pirmiausiasidabras auksas: . . bet l) buvo pakankamai.bet tuometpinigq surnapati . Bet tai irgi buvo nepatikirna. kol kaip pinigq medZiagapradeta rnetalas. ir taip atsirado moneta.rdoti pinigq raidosetapas.todel valstybds ant metalo liejiniq pradejo deti savo ZenklLrs. jie nepraranda (negenda. pagrindinius reikalavimus : paplitr-rsios. bet neZymiai didejanti. palyginti su jq brangumu. kaip maZiautinkamosSiamtikslui prekds pamaZubuvo keidiamos tobulesnemis. Pavadinimasyra susijEssu romdnq Sventykla. pastatyta Sventykla pavadinta Moneta (lot. t. .

2 2) Monetos bDna paprastai nedideles vertds. deramaiapsaugoti nuo klastojimo. nes brjorna jq padirbinejirno. baltieji elniai buvo suginti i vienq valstybes o park4. ir Monontetalizmas(monornetalisrn/single standard) vieno iS tauriqjq metalq (pavyzdLiui.privalomaismainuoseir grqZinant skolas. besiremianti dviejq tar-rriqjqmetalq (aukso ir sidabro) atsargomis. Kad eiliniai kinai negaletqpatys pasigaminti lokiq pinigq Zenklq.pr.). kurie metalai naudojarni monetq gamyboje. aukso) isigalejimas kaip valstybes pinigq sistemos standarto..Mainq ir mok€jimopriemones galiqjiemssuteikia valstybd.pradiniosvorio.kad. nuo jq atpjautas gabalas Ii paZenklinant valstyb€s zenklais)buvo teisds! parl kaili Zenklas.Kr. Europoje pimr4 karrq popieriniai pinigai isleisti Nyderlanduose XVI a. Kinrjoje naudotiodiniai pinigq Zenklai. popieriniai .XVII arnZiuje. r turi bfiti dalus. r patvar[s (geroskokybdspopierius). Popieriniai pinigai iSreiSkiaLymiai didesnEnorninali4j4vertq. 4.nedideli). paties popieriausgamybos iSradirnas.Per 50 metqmonetanelenka proc. Valstybe popieriniLrs pinigus pripaZlsta istatymine rnokejirno priemone. Popieriniqpinigq prototipas 100 rn. spausdinti Japonija (1337m.Jie griozdiSki. kaip ir. Jie Kai kailiai pasidard nepatogLrs apyvartai. buvo daromiis baltqjq elniq odos. Popieriaus panar-rdojirlo pinigq garnybojepin.devisi. Popieriniai pinigai yra pinigai rodel. pinnil kartE buvo iSleistipopieriLrje pinigai. 3. i5skiriama rnonometalizrno bimetalizmopinigr4sistetna. Valstybejuos deklaruoja jr. l) Dideli metaliniq pinigq cirkuliacijoska5rai.r-rurnas.t. priklauso Kinijai.pinigq sistema. juos ekonomine. Monetosi5radimas buvo labai svarbushkio vystyrnosi lvykis. Bimetalizmas (bimetallisrn/bimetal standard) .). portatyvus(lengvi. 2. pinigais.jq laikyrnasprivatierns asmenimsbuvo uZdraustas. o JAV .atpaZin0s. Popieriniai pinigai turi tr"rreti savybes: Sias r br.Pagal tai.daug sveria. patogus. negu jq realioji verte.y. ne paprasta paverdia jq o preke.ribodarna kiekl.y. Veliau juos peremdpersija (1294n.todel dideles monetq sumas sunku suskaidiuoti.Del iiq prieZasdiq buvo iSleisti metalopakaitai popieriniai pinigai. Popieriniaipinigai. r (visi to patiesnominalopinigaituri b[ti vienodos vienaru5iai vertds).-rti stabil[s. l. 650 rn. sirnboliniaipinigai.1 kaip pinigus ir i5saugo return4 t. todel jie yra nevisaverdiai. UZjuos visuometgalimalsigyti prekiLl. tadiau rnonetqcirkuliacija turi savrltrukurnq.

rdojama kaip cirkuliacijos priernon6. kad banknotusgalima iSkeistiI auks4.turi nemaZaprivalumq.pinigai iS esrnes yra tik pinigq Zenklai. Vietoj dekilt pladiai pradetos naudoti kreditines kortelds piastikines plokSteles magnetine su atmintimi.negrynieji. Prie5 PimrqjI pasaulini karq daugelio Saliq vyriaLrsybes erne reikalar. Zrnonds visuomet buvo tikri.tai inclelio savininko i5ra5ytasisakyn. rnedicinosporeikiams tenkinti. Jeigujls banko sqskaitoje turite. Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektroniniq pinigq era. atskirq tabako pakrlnuosavybe keitesi.vadinasi.kad uZ pirkiniusgalitemoketi dekiais. palyginti su popieriniaispinigais: patogu siqsti paStu bei patikrinti i5rlokdtas surras. i auksrlpopieriniais Popieriniai pinigai sqlygojo bankopinigq epochos atsiradin. ir Salies lstori5kai svarbi popieriniq pinigq rirSis. atliekapinigq funkcijas. Tai panair. Jeigubanko jis indelisjus lgalinaapmokdtiuZ pirkinius. kad juos deklaruoja priemonernis pinigais.. Bankopinigai. parodo i5laidas Pastarieji arba pinigq pervedimqir yra indelio arbajo dalies nuosavyb6s perdavirno priemon6. tai Sisindelis yra pinigai. arbakreditiniaipinigai.Prancfizijoje. pavyzdiini.todel po karo banknotaivirto ar paprasdiausiais. Zinoma.4. kai apie 200 metq kaip pinigai buvo naudojamastabakas.ri JAV VirdZinijos valstijos atvej[.Jie turi perkarn4i4 gali4 todel. s jokio ry5io sr.r nebeturdjo prekernis auksu. fstatymindlnis piliediaivisuotinaitai pripaZfsta.tai lvairiq tipq indeliai bankuose (deposits).loje.taupom4jqar kitE s4skait4.Pirmieji banknotaibuvo iSleisti 166I m. atidarantdeking. r p lnd0lis (deposit) pinigai. su koljie i5 auksokvitq virto visq prekiq bei pasiar-rgq kvitais.banknotai. iekis (check) .kurierns galirna iSraiyti dekius. neparnesi. o ne iSra3omidekiai.Todel jie buvo lyg banko rlsiuose esandio aukso kvitai. 1000 Lt. XIX ir XX a. Be to. techniniarns. rySys auksu.Tai iSlaisvino tauriuosius metalusnuo .Svarbiausias skirtumas tarp banknotq ir popieriniq pinigq buvo tas. Stokhohne. pinigais laikornas s4skaitoslikutis banke. kad bankai banknotus buvo isipareigojE kiekvienu momentu i5keisti i auks4. 4.ras bankLrii5duoti arba pervesti i kit4 sqskaitqtam tikr4 pinigq sr-unq deki pasiraSiusio i5 asmens einamosios silskaitos. 205 .Kodel? Todel. pladiai nar. per Sirntrnedius keitesi jq banknotr"l leidimo i apyvart4pagrindai.kiek veliau . centriniaibankai spausdintq kad j p b a n k n o t u s e d i d c j u s i o r n s r i a u s y b i si S l a i d o r np a d e n g t i S i e b r n k n o t a i a u vy . Banko pinigai . banknotai paplinta visrune pasaulyje..rti. patiketifinansiniam tarpininkui.kai patstabakas buvo sanddliuose.Austrijoje-Vengrr. valstyb€savoautoritetu. jr1 patikimasbudasapsisaugoti nlro vagysdiq.indeliai .piniginio darbo" ir igalino juos naudoti racionaliau: juvelyriniatns. nebekeidiamais pinigais.o cirkuliavo jo kvitai. Tai kitaip v a t l i n u r r pii n i g a is i a u r q j a r a s n l e .

tai banko ar prekybinds finnos vardinis piniginis dokumentas.l. dekiai* patysneturi tos j v e r t d s .tai indelis. likvidurnolaipsnisyra maZesnis Jq negu pinigq siaurqjaprasrne.rti grynaisiaisbet kuriame automatiniame kasosaparate.r2jas fiksuot4 metini mokesti. Siuolaikiniaipinigai .kad priri5tq . tenninuoti indeliai ir trurnpalaikiai vyriar. uZ pinigai . apskaitos vieneto ir taupyrno (vertes i5saugojirno)priernonds. tai greidiau trumpalaikio kredito gavimo priernone. jie taip pat gali b[ti panaudoti bet kaip gryni pinigai arba pasibaigus terminui pervestiI einamqj4s4skait4. Netikri pinigai arba pr.ro kliento kreditingurno. Siuolaikiniq pinigq vertingumqnulerniajq savybe buti mokejimo priemoneatsiskaitant prekesir paslaugas.jarn pakanka dekiLl knygeles ar kredito kortelir. bet gali blti naudojami terminuoti indeliai ar taupomosios s4skaitos.pavyzdLiui. 706 . liudrjantis indelio savininko asrnenybp ir suteikiantis juteisE lsigyti maZrneninejeprekyboje prekes bei paslaugas.ra r. PaZeidEs sqlyg4 indelininkas praranda Siq visas pal[kanas arba jq dal[.Kortele suteikia galimybg sudaryti grynq pinigq ir dekiniq indeliq suma. jam nustatoma maksimalikredito suma. p Pasaulinepraktika rodo..Tadiau pirkirno sanderisnebaigtas.Taigi maZesne sanderius disponuojant turtingas Zrnogr.popieriniai.vertybiniai popieriai ndra tiesiogind cirkuliacijos priemone. kuri savininkasgali pasiin'rti tik pasibaigustam tikram terminui.Pagrindinis jI pinigq kriterijusyra paprastumo laipsnis.rsiau sqskaitos. Priklausornai nr. Kitaip jie dar vadinamipinigaispladiqja prasme.Kredito korteld (credit card) . Pirmosioskredito kortelesatsiradoJAV po Pirmojo pasaulinio karo. jas leido stambiosnaftos kornpanijos. i u o l a i k i n i q i n i g q v e r t i n g u r n Eu l e r n i aq k p S n savyb€bhti mokejimo priemone. kol apmokarnakredito korteles sqskaita. atidedanti pirkinio apmokejirnq.Ribq tarp pinigq ir kitq tipq finansiniq aktyvrl parodo analizuojarnojo turto galimybe atlikti pinigq funkcijas: mainrl. Terminuotasindelis .tai taupornosios 5.Fordq" savininkusprie savo degaliniq.rsybds vertybiniai popieriai.Nuo 113iki ll2 Siossumosgalin. uZ ISskiriami pagrindiniai Sie popieriniq pinigq bruo2ai: Siuolaikiniq o tai valstybes.atsiskaitant prekesir paslaugas. u r i q Z y r n ij q n o r n i n a l a s .rs nebaitinaituri ne5iotisstor4 piniginE . naudojant sanderiams vykdyti.kuri suteikia Siuo atvejLr bankasar kita [staiga. komerciniq bankq ir taupymo istaigq skoliniai i i s i p a r e i g orjn a i . taip pat ir aktyvq likvidumas. monetos. Terminuoti indeliai ne tokie likvid0s kaip taupomosios seskaitos.iSdavusikredito kortelp.nernokant grynais inigais. Bankai ir kompanijos. i5duodantyskreditines korteles. kad tai patogi pirkimo priemone. in.agar. Tadiau kredito kortele .ne pinigai.

kuriojepinigai gali b[ti pakeistiauksu. Netruk<Io laisvamauksoeksportuiir importui. ir atvirk5diai.o uZ tas padiasmarkes 20 kaip popieriq. Tadiauar. Aukso standartas(gold bullion standard) auksupadengtr-1 pinigLlsistema. PavyzdLiui. 20'7 .'arus]. Ekonornistaiklasikai skatina aukso standartonaudojimq sr.sv6rus[ sr. kol. r pinigtl vert6 nera susielasu fiksuotu taLrriqjq metalq kiekiu. verle yra atvirkSdiaiproporcingakainq lygiui.Zmonds supirkineja. kuri uZ tuos pinigus galima nupirkti rinkoje. z .Todel jis jI atpinga.jq perkarnoji galiasantykiniai pastovi. pinigq yra t. infliacija susilpn€ja. valstyb€ atsako uZ piniginio vieneto vertes stabilizavimE (tam tiksluiji kontroliuoja pinigqpasifild. t. Palaiko grreLt4santykf tarp auksoatsargqir Salies vidauspinigq pasifilos. Tarp pinigq ir kainq lygio visuornet tam tikrassqrySis. leidZiantisnustatyti valiutr4 kurs4 laikanlis auksoekvivalento. J. Vadinasi.rkso daugiaLr kaina yra fiksuota. Kiekviena valiutaturdjo tvirt4 auksokurs4 kuriuoji buvo keidiama.skoliniai isipareigojirnai sekrningai atlieka pinigq funkcijas tol. Jeigu vyriausybe i5leidZiaper datrg grynq pinigq. kad pareikaiavus Salies centrinis bankas privalejo nustatytakaina banknotLrs keisti i auks4 ir atvirkidiai.jeigu visq prekiLl bei paslaugtlkainq lygis padvigubeja. antrojepus€jepasaulyje buvo rnasiSkai pereinarna prie aukso standarto. Jeigu valstybd ar. Laikantis aukso standarto. . Laikydamasiauksostandarto. 29 galirna buvo gauti50 Silingq. .y.pinigq kaina yra atvirkSdiai proporcinga pinigq kiekiui. PavyzdLiui. XIX a. Jq argumentai: I . ir du atvirk5diai. jq sElygojaprekiq ir paslaugqkiekis.rkso nuperka daugiau. iki 1934rn. Saliespiniginio vienetoauksoturini.po Pinnojo pasauliniokaro Lenkijoje l4 000 markiq Anglijos rinkoje buvo vertinamos Silingq.rsitarimas. Tai reiSkia. Banknotq kiekis buvo ribojamas aukso kiekiLr.tai pinigq ji gali i5spaLrsdinti daugiau. dauguma Saliq savovaliutas buvo susiejusios su auksu.y. Salies vyriausybenustato: l . Nuo 1879rn. yra 2.palyginti su kitornis prek6rnis.Saliq sr.I5augusauksopaklausai. ?I svaras lygus453. kLrri valstybe turejo savo atsargose. kiek ji nori. Rinkosekonornika stabili. mokddarni pinigus.bet pinigqpolitikajq destabilizuoja. ir pinigq pasiDla sumaZdja. Aukso standartasdisciplinuoja vyriausybE.vyriaLrsybei iSleidus pinigq kainq lygis kils. tai kiekvieno piniginio vieneto verte krenta.6g.tai pinigq verte sumaZdja kartus.rgrqZinti. neleidZia jai pagaminti pinigq tiek.

aukso gavybai aLlgant2 proc. l5l9-1579) finansinioAnglijos karalienes . kai iAV prezidentas (Nikson. tikras daiktas konkrediomis sqlygornispradedamas naudoti kaip pinigai.blogipinigai" i5stun-ria . Pinigq istorind raida rodo. r[Sies cigaretes. gaudavoRaudonojo prekiq kiekis labai ribotas. N*eragarantijq. i Siuolaikinernis sqlygomispinigLlatsiradimoistorija pakarlotaAntrojo pasauliniokaro belaisviq stovyklose. ElZbietos Thom. dar-rgelis valstybiq at5auke Prasidejus Pirmajarnpasauliniarr. to uZteks bendrojo nacionalinio produkto apimties augirnui uZtikrinti optimaliai 3-5 proc. to.Baigiantis Antrajarr.gerus" apyvartos. kad ar-rkso Naujr-1 aukso telkiniq atradimasir darbo naSumokelimas aukso gavybos pramonejegali sukelti infliacijq. JAV.kuriq vertdrnainuose jq vartojarnosios vertds (t. kad . 2.o maZiau vertingitoliaucirkuliuoskaip pinigai. liepos ndn. sufomrulavusiojo patardjovardu.pasauliniamkarui. dar kart4 patvirtinps Gre5amo desni.rrisbuvo konvertuojarnasi auks4.ir kainosbus stabilios. o Kaip visuotine mainr4priernonepradetanaudoti prastesnds gerosios suvartojamos pagal paskirt[ (sur[kornos). tai visi Zmonds pradedaj[ vertinti. ir turi buti panaudotagalirnybe pinigtl L Rinkos ekonon-rika politikos priemondmis keisti pinigq pasi[l4 slopinant gamybos svyravimus. dZemo.[vykusioje 1944m. karui.kuriose buvo s[rio.2 proc.margarino ir cigarediq.susijusisu auksu. yra prieSininkai. 3. Priimtas bendrasaukso kr.Kiekvienasbelaisvisperiodi5kai KryZiaus maisto siuntas. Lieluvoje tokia situacija buvo Zlungant 208 .y. Jei apyvartoje du pinigq tipai. kad svarbu ne pinigq fbnna.tai tarn tikras socialinissusitarimas.paremtasJAV dolerir"r. Pinigai . 1944tn. o kartu ir pinigLl pasilla. pasiula. yra nors vienoda. tai vertingesni pinigai bus vartojarni pagal tiesioginq paskirtl. aLrgsldtai. jei tarn t. RidardasNiksonas susitarimaspanaikintas 197I m. Kadangipinigq pasiDla per metus).per metus.y.rarn. Greiamo ddsnis (Gresharn'slaw) i5 teigianti.. kad. poreikiq tenkinimaspagal tiesioginqvartojirno paskirt!) skirtingos.nikos hipotezd.kur ekonorniniairySiai buvo primityvrls. Ndra garantijq. bet iq perkamoji galia. Sis standartas. Bandyrnai nacionaliniqvaliutq konvertavirnq auksq ir 5i sisterna i atgaivinti buvo nedr4sDs.tai ir pinigq pasifila augaldtai. per metus. sutrukde DidZioji depresija ir Antrasis be pasauliniskaras.o jo pasifilaaugal6tai (. monetarines sutartys buvo perZiurdtos Breton Vudo tarptautindje finansineje korrferencijoje.ekonor..Richard)at5aukb JAV doleriokonvertavimE auks4. pavadint4 j1 vieno i5 ankstyvLgq merkantilistqTomo Gre5amo(Gresl.. argumentai: Jq Keinso Salininkai auksostandario yra nestabili. 3. Tai buvo nat[ralios evolir"rcijosrezultatas. j4 Zlugo.

Trumpai aptarsime Siuosmotyvus. Pinigai .pasitaikir.'ru.irengimai. PrNrCrJ ! : . 6 . Zaliavosir kitos ekonomindsgerybes.tai viena iS turto formq. neduodandiq palukanq. Pinigai dabar laikomi.Kyla klausimas. obligacijomis.rZ parduotas prekes bei paslaugas. Siuolaikineje pinigai naudojamiperkantprekes [kineje sistemoje bei paslaugas. Zmondslaiko pinigustik tuomet.y.rolat didina savo finansini turt4 ir atvirk5diai:i5leisdan. Ii:' f. Sios dvi pinigq funkcijos ir atsakoi klausimq. 209 . t ( l paklausa pasi[la. finansinisturas. garnybosrezultatas. duodandiu pal[kanq.kai Sietalonaitapo ir mainu oriemone. kuriq pagalba lgyjamas realusis kapitalas ([kineje veikloje naudojami pastatai. 3 . P i n i g qp a k l a u s a Visi ekonomikos sisternossubjektai. bei gamybosveiksniq rnainqprocese. paslaugLl turi tur6ti pinigq. Pinniausia apibudinsirne Pinigq rinkq apibudina ir pinigq paklausqi5nagrinesime pinigq laikyrnomotyvus. vadinama alternatyviniais pinigq laikymo kaltais (alternative money holding).li'f ""Ji'"-::ffil.o dabar naudojamoskitq prekiq kurios yra ankstesnes gamyboje).cukrui. I RrNKA 6.kaip Zmones paskirstyssavo turtq tarp pinigq ir obligacijq. ir paskolqobligacrjas..ffiT1i.nainais r. todel nr.filyJ. nekilnojamuoju turtu. kartu jie atlieka taupymo priemones vaidmeni.planinio[kio sistemai ivedustalonusalkoholiui. kad palankiai progai. pagrindines fonnas:pinigus kaip mainq priemong. J[ sudaro esantys apyvartoje pinigai tuo laikotarpiu lurirnos banko s4skaitos.3. pinigais. 1 .rs mainq prien. Siuos Pinigq laikymo naud4sudaro:l) sanddriomotyvas. Tai fondai.iiliJ Palukanq prieaugis.2) atsargq(apsidraudimo) motyvas ir 3) turto motyvas. arba pinigLl atsargossudarornos tam.. l.kai jq naudapadengia ka5tus. obligacijos.jei turinrtl pinigq sulna butq paversta finansiniu turtu (obligacijomis).i ji maZina.Siuo atvejusvarbipinigq kaip bfitq i5leistiveliau. nori tureti pinigq. Tolimesneje analizeje paprastumo sumetimais abstrahuosirn€s nuo turto fonnq ivairoves ir nagrinesimetokias jo palukanq. dalyvaudami prekiq. banko sEskaitomis. duodandias Dirbdami Zrnondsgauna pajamq.kuris b[tq gautas. paprastosiornis akcijomis. o gaunami r. t.kodel Zmones Jau pabr€Zdme.rones funkcija. kad Zmonds savo turq gali kaupti ivairionris fonnomis.

nominal money Realioji pinigq paklausa (L real money denand/liquidity) . (6 l) Jeigu kainrqlygis padidejadu kartus. 5i Sand€rio motyvas (transaction motive) . Jeigu visi sanderiai butq tiksliai vienalaikiai. pajarnq ir i3laidq sinchroniSkumolaipsnio.Sanderir"rs sudarytibarteriniupagrindulaiko ir pastangq poZihriuyra brangialr. Tiksliau reikalingas laikyti pinigq kiekis priklauso nuo sudaromo sanddrio apimties. P . Taigi pinigq naudojirnassudarantsanderiustaupo laikil. tuomet norninalusis pinigq paklausos kiekis padvigubds. pinigai yra nominalusii. o ne realusiskintamasis. " . pardavusprekesbei paslaugas tuo padiu akimirksniu perkantnorimasvartoti prekesir paslaugas. Pinigq paklausa nominaliojiir realioji. Tadiau maZq ipla'kq atveju gauna'ras pelnas nepadengia nei brokerio paslaugq apmokejimo (procentq). padalytasi3 kainq lygio. Pinigq paklausa (Mp .reikalingq tokios politikos igyvendinirnui. mes neZinome.P . Ar reikia laikyti pinigLrstarp pajamq gavimo ir kito pirkirno? Visas pajamas galima panaudoti nedelsiant. Tokiu atveju pigiau ir paprasdiaulaikyti bent siek tiek pinigq. kadangi mokejimas ir iplaukos nesutampa(nera tiksliaisinchroniSki).pinigai btrtq visi5kainereikalingi. i5skyrr. nei laiko ir pastangq.perkant pal[kanq duodandiusaktyvus jau vien todel.bendrasis kainq lygis. tol. realusispinigLg o 210 . tuomet visos pajamos ir i5laidos norninaliai padvigubes.grynq pinigLlpaklausa. pinigq reikesdvigubai daugiaunei anksdiau. Stambios kompanijos kaip tik ir vykdo toki4 politik4.money demand)_ tai turto kiekis. Realioji pinigq paklausaapskaidiuojama pagal SiqformulE: .tai norninaliqjqpinigq paklausos kiekis.realiojipinigqpaklausa.rs. kai reikalingi pinigai.tai pinigq laikymas. pavyzdliui. -Mo . kur[ Salies ukio subjektainori tureti pinigq forma.kiek galirna nupirkti uZ 100 Lt. kad juos perparduotumtuo metu.Tokiu atveju sudarantankstesnes apimties sanderir. Jei kainos padvigubeja. dia Z . Mp . yra Nominalioji pinigq paklausa (Mp demand).o kitos sqlygosnepasikeidia.tuomet pajarnosbutq gaunamos. ir Kitu laiku.norninaliojipinigq paklausa. kol neZinorneprekes kainos.rs akirnirksn[.

kitais .kuriq tikslus pobudis dar neZinomas. tadiauprekd gali briti jau duodandias puse kainosl Tai ir yra ir parduota. susijgssr"r bendrqjqsanddriqpadidejimu 1. bLrs 2) sinchroni5kumotarp rnokejimq ir pajamq gavirno laipsnis.y. Kita vertus.y. kuo didesnesanddrio apimtisbei netikrumolaipsnis.net ir turimo finansinio turlo iSleidimas.nori pinigq del jq perkanrosios kad Zrnon€s kiekis nepasikeis. kitiems veiksniamsesantpastovielns. kad jie yra pastov[s.0 laikomasiprielaidos.nustverti" (apsidraudimo) motyvas laikyti pinigr-rs. Suprantama..Antratne skyriuje jau i5ai5kinta. stiprejair grynq pinigq atsargos Sanderio ir atsargos motyvai yra pagrindiniai veiksniai.gantumete trukstamqpinigq. o ilguoju . del prekiq bei paslaugq. sudarymogalimybds. visq sanderiq kad vertdvirSijaBNP (arbaBVP). didesne. realiLgq 1) bendrojo r.y'ra nuostolingi.Tokiu atveju BNP ir sanderiqapimtis deki. pinigq siaLrr4ja turto laikyno tikslas yra dideliq 3. atsargos Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionary motive)* tai i5ankslinis nusistatytnas laikyti pinigus tokierns poreikiarnspatenkinti. PavyzdZiui. Tarkirne. Kokia grynq pinigq atsargos laikymo nauda? Ji (nauda) yra tuo Didejant BNP.t. bet jam turirntl pinigLlnepakako.t. prasme(arba M I ) kieki. Tarkime. duoda auKtas pallkanas.jei namq [kiai perka t4 dienq kai gauna i5 darbdavioatlyginirno vis4 savaitq. pavyzdliui. tadiaujq teikiamospajeunos pajamos. gyvenalne nepasttlvianrr-pasaulyje.Apibldinant sanddrir-1 1.todel BNP padidejirnas proc.racionalinio pinigq laikymo kiekis dides. Sanderiomotyvu laikomq pinigq apirnti lernia.t. nesikeistr4. maZesnds negu Kiti aktyvai kur kas rnaiiau rizikingi. galios.y.o kitam pasiseke televizoriq. Trumpuoju laikotarpiu flur. realizuojantys mainq galimybg.notyv4turdti j0s isigijote didesnes pinigq. bet yra rizikingi: vienais melais duoda labai aukitas pal0kanas.Klausimas. auga ir sanderir-1 motyvas. tarpinitl prekiq sanderius. kurias galima uZjuos nupirkti.Kai kurie aktyvai.ursinio palu.kanquZtikrinilras.rodandiq obligacijq ir pasitenkinti rnaZugrynq pinigq kiekiu. kad Zmones tiksliai Zino. tadiauZmones turetqmaZiau 2. Netiketaiaptikotedidell pigtl nutardte pirkin[.kaip Zmondspaskirstof'uransrnes rizikingq aktyvq vidLrtines investicijas tarp saugiq ir rizikingq aktyvt5 jau nagrildtas prmoje ekonornikos 211 .Jeigu parduotundtekelias palukanq obligacijas. produkto apimtiesdinamika.0procento.kai augsrealiojo BNP apirntis. pramonesakcijos. tai jie nebeperka pinigqper slvaitE.arba r. kada gaus pajarnq ir kada mokds uZ prekes bei paslaugas. pallrkanas dr. nesjie apinirrir sqry5[ su BNP apimtimi.NeZinornybepadidina apsidraudirno butinurn4.

Analogiskai elgsisir i su pinigais: dalis jq bus laikoma rizikinglL o dalis . kad pinigq paklaus4lernia i5vardytiejimoryvai. ir 212 . kaip rizikuoti nelinkgs investitoriusracionaliai isdestosavo finansinl turtr{ji padahja i akcijas. Sanderio pinigq paklausq lernia sanddrio ir atsargos ( a p sd r a u d i r n o ) o t y v a i . Tadiau.rretidaugiau likvidZiqaktyvtl(pinigq)neapsimoka. Teorija..u. Mikoekonontika.money transactions dernand) tai pinigai. tai mali ir pinigq laikymo alternatyviniai ka5tai.bet palhkanornis. nes stamb[s tern. esandiorinkose.l9l 199. Turto motyvas (assets motive) . dis tai skirtumastarp Ml ir M3 maZeja.tr. kad Zmones siekia savo investicijoms kuo aukstesnio pelno.tai grynq pinigrl pavertirnas pallkanasduodandiais nerizikingais finansiniais aktyvais.ir nuo jq kainq lygio.rinuotiindeliai itraLrkiamii pusiau pinigq (arba M3) eielnenttl. Didejant ' V. Pinigq laikymo nauda s4lygoja pinigq paklaus4 kuri susideda iS dviejq sudedamqjqelernentrl sumos: l) sanderiopinigq paklausosir 2) pinigq kaip aktyvq paklausos.pinigrl forma. bttini sand€riams atlikti.bet nelinkgjornis rizikuoti. Sprendim4 kiek finansiniq aktyvq laikyti obligacijq.saugiq aktyvq forma.obligacijas pinigus.y. AptarsirneSiuosdr. nulemia pal[kanq dydis. tai grynq pinigq laikymas nerizikuojant. Pinigq paklausa kaip aktyvarns keidiasi atvirkidiai proporcingai pal[kanq nomtos dydZiui: kai paLlkanq nonla Zema. teigianti. vidutini3kai toks finansiniq investicijq portfelis s4lygosZemesnes palukturas. Dabar tik pakarlosiureiSvad4:kadangi hnonds nemdgsta rizikuoti. Ji nagrineja. bet pinigq savininkai iSvengs absoliudios nesekmds blogais meiais. i m Sanddrio pinigq paklausa (Mor. atsisakantauk5tq rizikingq pal[kanq ir stengiantissudaryti finansiniq investicijq porlfeli su maZesnd:mis.i . Sanderio pinigq paklausa priklauso nuo prekiq. Turto motyvas veikia tik platesniopoZi[rio i pinigus atve. vadinamaKeinso pinigq teorija.P. Teorija remiasi prielaida. Snic5ka kt.r elementus. kai palukanq norma didele .todeljie niekuornet nesudds kiauSinitl vien4kepsi..Svarbiausia ir raisykle. apdovanotas Nobelio premija. Vienas i5 jos kurejq arnerikietisDZeirnsas Tobinas l98 l m.kadangivis daugiaudekiniqs4skaitq pradeda duoti palukanas. l. reikia [vairiai investuoti (diversifikuoti) turirn4 turt4 tarp skirtingq aktyvq. kiek . paslar-rgqbei garnybosveiksnir4 kiekio. todel zmones nords daugiau tureti aktyvLl pinigq forma.teorijos kuso dalyjer. Ir prie5ingai. stabilesnemis Turto laikyrnE ivairiornis formornis nagrindja portfelio teorija. t.

tuo 2.pajarnomsbei kainoms. Sanddrio ir greidio:kuo priklausoir nuo pinigq apyvartos Be to. pinigq paklausa jis rnaZesnis. pav.assets money dernand) . pinigq s4skaitonrs ir grynicnrs inigarns. sanderio pinigq paklausos kiekis dideja. Mplxy.).sqlygoja pinigq kaip aktyvrl (arba taupymopriemones) paklaus4. dideja ir sanddriopinigq paklausa. Sanddrio pajamqsqry5is 6.turto sudarymo . Trediasis pinigq laikymo motyvas .2 paveiksle pavaizduota sancldrio pinigq paklausos kiekio priklausomybe nuo bendrojokainq lygio.Tai bendrosiorns parodyta 6. Padidejus bendra. ir Tadiau i pinigq paklausa nepriklauso pal[kanqnonnoslygio (6. MoarrpadOti.2 pav. t.jarnnacionaliniam produktui. pinigq paklausos kainq lygio sqrySis 6.y. nuo sanderio 0 pinigq paklausos pahlkanq ir nonnosbei nacionaliniq 6. p . padidejapinigq paklausa. Pinigq kaip aktyvq paklausa (Morur .1 pav. didejantkainq lygiui. persikeliai deSinq. daugiaupinigq reikia sanderiqaptamavimui.1.tai paklausa lvairios formos finansiniaurs aktyvarns: akcijoms.1 paveiksle. obligacijoms.

kurios duoda ir palukanqir. esant didelei obligacijq pal[kanq normai. lr atvirk5diai. kuri neduoda palukanr4. siekiantpelningaii5destyti santaupas. kokia bhtent fonna jie nori laikyti savo santaupas.t.metq. todel pinigq kaip aktyvq paklausayra obligacijq palukanr4 normosfunkcija: M t'. tuomet gyventojq grynq pinigq dalis aktyvq struktliroje maZes. priimdamas sprendirnus ir iS daugybes galimq variantq pasirinkdamas vienq jo vertinimais.2) Ekonominiai sprendimai priklauso nuo to. tai tikslingiaupiniguslaikyti grynqjrlforma. pavyzdZiui.l popieriq rinkos neapibreZtumo s4lygomis individas rizikuoja. Kadangi obligacrjq palhkanq norma atvirk5diaiproporcingajq rinkos kainai. tai likgs 100Lt grynaisiais spekuliacine pinigq paklausa. bus Spekuliacija (speculation) . kad ji artimiausiu laikotarpiu pradds maZeti. bet kokiq vertybir"i pirkimas. kad pal[kanq nonna negali nukristi Zemiau tam tikros minimalios ra reik5mes. PaZymetina. siekdamasgar. PavyzdZiui.dabar apsimoka pirkti obligacrjas. o tuo labiau .y. siekiant maksimizuoti pajamas?Svarbiausias veiksnys. prekdmsir (tai sanderio paslar-rgoms pinigq paklausa). Tolimesneje analizeje ne[vertinsime jq aktyvrpfonnos [vairovdsir nagrinesime Siaspagrindines formas:pinigus tik kaip mainr"lpriemonq. kokios jos bus po savaites. likusieji 600 Lt yra taupomi. turint tikslq veliaujas parduotiauk5tesne kaina. siekiant greitai pasipelnyti. Apskritai.Jei obligacijq isigyjarnauZ 500 Lt. tikslinga obligacijas pirkti.3 pav.rtimaksimaliq pajamq iS savo aktyvri. o isigyti Calimi [vairhs taupyno varianlai. pinigq kaip aktyvq paklausarodo pinigq 214 . Niekas neZino. obligacijas.veikla.nulemiantistokius yra ekonorninius sprendirnus.todel L(r) asimptotiSkai artejaprie rr. kuriuo Zmones nori apsidraustinuo rinkos konjunkturos pajarnos l000 Lt. be to. Del tokiq numatomqateitiesprocesq. Kuo gi vadovaujamasi. obligacijqpahkanq noma. i5jq 400 Lt i5leidZiama yra netikdturntl. tai tiketinas palfikanq normos surnaZdjimas kartu rei5kia obligacijrl rinkos kainq augimq ateityje. Vadinasi.. uZ koki4 isigyti obligacijtl. kaip subjektas vertina obligacrjq pal[kanq nomos perspektyvqkitirnq ateityje. kai obligacijq palukanq norma maZa.Ekonornikos sistemos subjektai gali laisvai rinktis.ru'r= L(r) (6. Visos visuomenes nariq pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcingaobligacijq palukanqnonnai (6. o Pinigq paklausa. dabartiniu laikotarpiu obligacijq palfikanq non'na didele. sprendZia. Vertybinir. tai labiar-rsiai tiketina. labiausiai tiketinq. prakti5kaiyra tam tikras pinigrl rezervas. koki4 jlt dali palikti grynaisiais.paskirstant santaupas[ [vairius aktyvus. Kiekvienas individas. Jeigu.).po keleto rnetq. yra netiesiogine mokejimqpriemone.

4 pav. Mu"r \ \_ 6. dideja ir pinigq laikymo altematyviniaika5tai. vadinamalikvidurno pirmenybeskreive. 6. kuo didesndpallkanq norma.Mp . realiosios bendrojonacionalinioprodukto apimtiesir pallkanq normos.\*Mr(o\.tai bendras nominaliqjq pinigq kiekis.r). nes. Pinigq kaip ir obligacrjq rinkq s4veik6 atsiZvelgiant lar.3 pav.rkiamus i aktyvq paklaus4apibldina bendra taisykle.vertinimus. Bendrojipinigq paklausa . 0 M l 6. kur[ Zmondsnori tureti sanderiams sudaryti ir aktyvq forma.sanderio pinigq ir pinigq kaip aktyvq .4 pav.). tuo maziau Zmones stengsis tureti pinigq ir maLtaujq skolintis.3) Mo=f(.tiek grafiSkai: Mo=Mo(. (+)(-) Zenklai skliausteliuose po fonnule rodo atitinkamo veiksnio didejimo poveiki bendrajai pinigq paklausai. Pinigq kaip aktyvq paklausa Bendra pinigq paklalrsa MD nustatoma kaip Siq dviejq pinigq paklausos elementq . didejant palukanqnorulai. esant[vairiornspalfikanqnonnoms (Zr.surna tiek absoliudiais skaidiais.rodantipinigq kiekio priklausomybE nuo bendrojokainq lygio. Bendroji pinigq paklausos kreive. afDa (6.

kad pinigq apyvartos bendrasis nacionalinisproduktastrumpuoju laikotarpiuyra pastovus. P .{1. Kiekybin€ pinigq teorija (quantitativetheory of money) tai teorija.4) . turi keistisir kita lygybespuse.bendrasis kainq lygis. teigianti.jis pinigLlpasi[14.tai ir bendrasis PavyzdLlur. Z. nacronalinis P * Q .yr4 tik prekiq. kiekybines pinigq teorijos tapatybe galioja.nominalusisbendrasisnacionalinisproduktas.parodo pinigtl kieki.pinigq kiekis apyvartoje.juoinvestuoli. palyginti nekintamus[prodiusir pinigus iSleidZia tam tikrais laiko tarpais. bendrajarn nacionaliniam produktui (Y) bei kainq lygiui (P) ir atvirk5diai proporcingapal[kanq nomrai (r). s o ne. kad bendrasis kainq lygis yra proporcingas pinigq pasiulai.5) jeigu pinigq kiekis padidettldu kartus. Duotoji tapatybeparodopusiausr.nes Ms : Mp.rlemia 2t6 . O .analizuojanti pinigq rink4 yra kiekybinepinigq leorija. pinigq paklaus6 nulemiantis M x V .pinigq kiekio padidejimas nr.bendrojo produkto kiekis (realusis bendrasis prodLrktas). Vadinasi.Likvidumo pirmenybd (liquidity preference) pirmenybe laikyti pinigus(grynuspiniguscirkuliacijoje plius indelius). L Fi5erioivestatapatybe: SiosteorijosesrnE U:v : ?2. kainq lygis turetil padvigubeti. sumoketas perkant prekes ir paslaugasper tam tikr4 laikq turi buti lygus pagamintq prekiq ir paslaLrgq pinigq vertei.KeinsopoZiuriu. nusakol91l m. uZrnoketq perkant prekes. todel kainq lygis yra proporcingas pinigq kiekiur: o_MxV (6. nes vartotojai turi.arba ankstyvosios. pinigq paklausa tiesiogiai yra proporcinga Vadinasi.kad bhtq iSlaikyta tapatybe. bet ir pinigq ne rinkose. greitisir realusis Monetaristai teigia. MS MD dia (6.pinigq apyvartos greitis. nulemia Si vaclinamosios senosios. nes pinigq kiekis. Alternatyvi teorija. Pasikeitus vienarl tapatybes elementui vienojelygybes puseje.kLrrios laikosirnonetaristai.

kiek kartq kiekvienas piniginis vienetas finansiniuose sanderiuoseper metus pereina i5 rankq I rankas.taiiau ne[vertinamas naudojantis Siuolaikines kiekybines pinigq teorijos KembridZo (Alfredo priklausomybds i5reiSkiarnos formule: Sia MarSalo)variantu. to. rinkoje arbarealusisbendrasis k .esantis Z * piniginio vieneto apyvartosgreitis (vidutinis skaidius kartq.Jei Siekintamieji dideja spardiaunegu hkio bendrosios pasi[lospajegumas tai del to padides bendrasis kainq lygis. dia M =kxPxY.rrie P x Qz P * Y. o s u k u r i a a l u t i n e s r e k e sS i f o n n u l el e i d oK e r n b r i d Z e k o n o r n i s l a r n s s t a t y t i greitisyra prekesir paslaugas. u g p . kainq lygis.Y * didina bendr4iq pasi[I4 skatinantysveiksniai. ir pinigq srautai. darbo na5umas.y. parodantis. kuri4 [kio subjektailinkg laikyti grynq pinigq fortna.rodantisnominaliqiq pajamq dali. nacionalinis bendrasis P x Y .visas prekiq ir paslaugqkiekis. tuomet kainr4lygi lemia pinigq kiekis M. Siuolaikiniai monetaristaidaro iSvad4 kad jeigu V ir Y yra pastovhs letai kinta. produktas. pavyzdZtui.i5vardytos rr. tai gausime. kad Mar5alo koeficientas k:l/V.Sis infliacijos tempq ruoZtu padidina norninaliqj4palukanLl Fi5eriopoveikiu. t.bendrasis )'. kuris savo nonrrq I procentu. kLrr[ galima lsigyti nacionalinisproduktas.kad pinigq apyvartos galutines Be neb[tinai vienodas. Pagal kiekybing pinigq teorijq pinigq kiekio padidejirno tempai I proc.6) cirkuliacijoje.kad laikui begant jis keidiasi. nes kr. bet ir pinigq rinkose. kad ivertinami tik tokie sanderiai. (6.jie teigia. vyks infliacija: )'.infliacijos lyg[. o bendrqjl nacionalini produktq .nominalusis Siuo atveju tapatybetaip pat rodo pusiausvyr4ne tik prektq. 217 . Q pakeitimas)'reiSkia. prekiq atsargos pinigLltaupymas. M. vadinamas ir nominaliosiospal[kanq normoss4rySis Pateiktoje tapatybeje ivertinti tik ivykdyti sanddriai.nesM5 : Mp. kai k:l/V. kiekybines pinigtl ir Jeigu palyginsitneankstyvosios Siuolaikines teorijos tapatybes.MarSalokoeficientas. prekiq ir Todel. P . -n. s4lygoja infliacijos ternpq padidejimq I procentu. Bet koks pinigq arba yra tiesiogiaisusrjEs prekiq bei paslaugqbendrosios su kiekio padidejimas paklausospadidejimu.pinigq kiekis.

todel gali atsvertipinigq kiekio pokydius.5 oaveiksle. kuris nulemia gamybos apin. 218 . uZirntumoir bendrqiI kainq lyg1. Tokiq situacijq 6. Taigi pinigq pasilla ir paklausa tiesiogiai nulemia pal0kanq normfu pavaizduotq6.6 paveikslevaizduojaAB linija.ir atvirksiiai. ir pasisako si.ir santaupqpasifil4s.P= M kxY (6. arba I 12 x 4152:1126 metiniq pajamqdalis. ir Siq dviejq svarbiausiq ekonomikos mokyklq teiginiai vieni kitus daLnaiir papildo.rties. Tai reiskia. lnvesticiniq lesq paklausq lemia [mones. Tarkirne. tuo maZiaupinigq imones nori skolintis. nominaliqiq pajarnq. vadinamosios monetaristq taisykles lstatyminl igyvendinimq t. Pagal 5i4 teorij4 pusiausvyros pallkanq norma nustatoma pagal investiciniq le5q paklausq.kad pinigq apyvartos greitis yra nepastovus smarkiaikintantis.sanderiopinigq paklausapriklauso ne tik nuo kainq lygio. nes pinigq pasiulos pakeitimas tiesiogiai veikia norninalqj! bendrql nacionalini produkt4.1) Monetaristrl nuorrone. Zmogusgaunapajarnas x y : 400 Lt kartq per menesi P (per 4 savaites) ir tolygiai jas suvartoja (po 4 savaidiq p x y:0).tai vienintelis svarbus veiksnys. Pusiausvyros pal[kanq norma monetaristiniame modelyje Neokeinsistai teigia priesingai . Kuo didesnepalukanq norina.bet ir nuo laikotarpiotarp pajamq gavirno ir i5leidimo. pinigq pasi[la . kad pinigq kiekis Salyjeturi dideti 3-5 proc. Jie daro i5vadq kad ialyje b[tina stabilizuoti ne palukanq noffntu bet pinigq kiekio didejimo rempus. rnetinis pinigq pasiulos padidejimo tempas turi atitikti optirnalius metinius realiojo bendrojo nacionalinio produkto padidejimo tempus.y. pastoviutempu kiekvienaismetais. Vidutine sanderio pinigq paklausa Siuo laikotarpiu per rndnesi ll2 x 400:200 Lt. PavyzdLiui.I.5 pav. tuo maZiaubus taupoma. Santaupq pasiula priklauso nuo palukanq nonnos dydzio: kuo maZesnd pal[kanq nonra.. 6.

Vadinasi.y.tai fikyje vartojamq pinigq kiekis. JAV naudojarna pinigq elementai. kokie aktyvai [traukiami i jq apibreZimq.savaites priklausomybd nuo laiko tarp pajamq 6. SanderiopinigLlpaklausos gavimoir iSleidimo kiekvieneg savaitE tolygiai po 100 Lt (linija Jeigu pajarnosiSmokamos AzB:).3.S[ apibreZiamas galima apibreZtisiauriauarbapladiau. kurl sudaro: l) pinigai apyvartoje ir 2) indeliai taupomosiose bei einamosiose s4skaitose. 2 Jeigu pajarnosi5rnokanros kartusdaZniau.B').money supply/stock).y. Kiekvienoje valstybeje vyksta nepertraukiarnas bei aplarnaujantis ivairius sanderius mok€jimus. arba l 12 x ll52:1 1104 Lt metiniq pajamqdalis. arba ll2 x 2152:1152 PxY. t.3. Anglijoje ir Pranc[zijoje .6 pav. kuo trumpesnislaiko intervalastarp pajamq iSmokejimo.t. Pinigq pasiula pinigq judejirnas. tai vidutinesanddrio metiniqpajarntl dalis. sanddrio tuo maZesnd 6.Jam apibfidinti kiekvienoje Salyje kieki naudojarnaSiek tiek skirtinga pinigq pasiulos elementq(agregatq)struktDra. Lt 400 0 1 2 3 4 t.2. kartq per dvi savaites pinigtlpaklausall2 x200:100 po 200 Lt (linija A.2. Bendras apyvartoje esandirl pinigq kiekis priklauso nuo to. pinigqpaklausa. Tai priklauso nuo pinigq sistemos ypatybiq 219 . kaip pinigq kiekis. tai vidutind sanderiopinigq paklausaper savaitgyra l12 x 100:50 Lt. Lt. 4 Japonijojeir Vokietijoje . Pinigq kiekis (pasiiila) (Ms . pavyz<Liiui.

1. 3. pinigus arbanetikruspinigus. Pinigqrinkossavitarpio fondai. ir JAV pinigq pasi[14 sudaro finansiniai aktyvai.pinigai pladiqja prasme.* vienoje ar kitoje Salyje.pasirodd esanti nestabiii. 1.1. 2. Piniguspladiqja prasme M2 .4.Komerciniuosebankuoselaikomi dekiniai indeliai.3.sudaro: l.rose laikomi dekiniaiindeliai. pinigq pasiulos Smulkiauapibudinsirne elernentus. 2. sugrupuoti i 4 elernentus: l) M I . kokius aktyvusitraukti i atitinkamq pinigq elententq. 3.rr4ja prasrne). bet dabartiniulaikotarpiuakcentuojarna svarba.pymoindeliai. 1 .sanderio pinigai (pinigaisiar. Valiuta arba visi popieriniai ir rnetaliniai (grynieji) pinigai.s a n d e r i o i n i g a i .sudaro: p 2 .daZniausiai nuo skirtingq indeliq ru5ies svarbos pinigq pasilloje. Pinigqrinkosindeliai. 2.arbapinigussiaurqja l.5. esantyscirkr-rliacijoje C (currency).l.sudaro: 4.nes: M2 l) Ml dalis. Vidausir uZsienio indelininkqindeliai.3. M3 . Starnb[steminuoti indeliai. 4) L. Tar.3. Pinigq elementq likvidumas malija nuo Ml iki L. priklar"rson.palygintisu bendruoju vidar"rs produktu.M3 .sudaro: 3. Klausimas. kr.pusiar-r pinigaiarbanetikripinigai. Pr"rsiau 3. 4.kLrrie bankelaikoni valiLrta. 2) M2 .rrie vartojami kaip pinigq kiekio matas.2. LikvidZiusaktyvus L .Kornerciniuose bankr.Kelionesdekiai. ynr diskusinis galutinaineiSsprEstas.2. 2. Pinigq elementai(rnoneyaggregate) tai sLrdetiniai pinigtl rodikliai. 220 .pusiaupinigai(netikripinigai). pinigus. duodantys pal[kanq.rai jq apibreZirnoapirna ivairias likvidaus nuo turto grupes. M I . 3) M3 . 1. Sanderio prasme.2.1. 2. 2) daugelis M2 elernentq praddta naudotikaip cirkuliacijos priemonds.pinigaipladi4ja prasme.M l . M2 .neduodantys pahkanr4. JAV ir vrsalne pasaulyjeiki 9 de5imtmedio pabaigospagrindinisdirnesys buvo skiriarnas Ml. Srnulkus tenninuotiindeliai.4.likvidus aktyvai.

0 3393 52E9 4 l3 9 lt00 82. Valstybes vertybiniai 4. kad ivairios finansines institucijos konkurencineje kovoje del indelininkq siekia suvienodinti tarpusaviokonkurencines s4lygas. kurioms galirna iSra5yti dekinius reikalavirnus. inddlininkas gali i5raSyti 2-3 dekius per rr. 3 t5.0 r00.l M2 . 69. (6. 6 .proc.T a u n v r n oi n d c l i a i 2 . s4skaitos duodzi ir l.rs dekius. nes jais negalimanaudotisneribotai. Kokie tie ribojimai? PavyzdLiui.bet jie ndra itraukiami i pinigq element4 Ml. 1 l c n t e l € P i n i g qp a s i [ l o ss t r u k t [ r a A V l 9 9 l l 2 3 l ( m l r d . o L M 3 p u s i a up i n i s a i l.5P i n i u rn n k o ss : r v i u r m ilo r r d r r . M 2 n i n i u a in l r r c i r Ln r u s n r u : i l. Valstvbcs vcrwbiniai nooicrrar 4 .0 18.Jos sifilo iekines privilegijas.2. J Pinigqpasiulos elenrentai L N ' l| . daugelyjerinkos ekonomikos valstybiqpinigq rinkoje praddtanaudoti keletasnaLrjqs4skaittl. 4. Nuo 1980rn.2. P i n i [ u r i n k o si n d c l i a i 2 . . leidZianti laisvui per.uZ kurios inddlius mokamos pal[kanos.tinkamq sanderiuose.U S D ) . Kaip pavyzdipateiksime JAV pinigq pasifilos strukttr4 l99lrn.r€nes[ arba negali i5ra5inetidekiq maZesneinegu 500 USD sr-rmai.3 2.o i n i s a i s i a u r a i a r a s m c : n I l .0 78 . ATS (Autornatic Transfer Systern) . S u r u l k l st c r n r i n u o t i n d c l i a i 2 .panaikinaniias skirtumustarp Ml ir M2.9 M2 M3 L 100. 1 .5 10.1M3 . \ . 4 .0 t00.pavyzdlziui'. tuo tarpu rnokejirnaigrynais pinigais ar dekinerniss4skaitomis nera ribojami.3.2.l 6.popieriai. 4.l.6 29.6 32. pinigq M2 elementai pinigq rinkos indeliaiir pinigq rinkossavitarpio fondai . naudojarna l a u p y r n or p a s k c l l t l s o c i a c i j o s e : i a 2.tai turto fbrmq naujoves.0 :5.automatinio pinigq pervcdirno sistenra.lesti pinigus einarniesierns atsiskaityrlarns i5 taupomosios s4skaitos. Suma u70 262 60ft 3393 870 I 003 I 102 69 149 4139 746 M1 100. naudojarna komerciniuose bankuose.L-likvidDsaktvvai 4. G r v n ip i n i r a i 1. 2 .Mt 2 .1 lentele). Taupomosios obligacijos. Nors Siems galima i5ra5yti indeliarr.0 I 10. ckiniaindcliai C : .T a r " r p o m o s i o s l i s a c i i o s b Lvginamasissvoris.kaupiantsavo skolinamqjg fond4. pinigq rinkoje atsiradimas Siq sqskaitq rodo. 3 . NOW (Negotiable Order of Withdrawal) pervedarr-roji sEskaita tai dekind s4skaita.6 350 221 . tadiau kurios forrnaliai yra taupornosios paltlkanq. J . Be to. t r r r r r h r cs : r i n u o t n d i ' l r a r S tr n ii 4.

€ r r 6 6 n O @ N r @ . € cd I N s o A o r r r.9E i'6 = o N a v'i 6 d r d d R r @ F: d q o N N c ' N = . r @_ r o .c. 'tr[l "t: N N o r tr: r N \ n € o r r d d o r d) @ o N r.! r N @" r r r n o N r r 6 r r c-.aa r + s v.1 >Q 2?2 . G ct s. Z d J . r N r..1 q @ 6 6 N N j r N $ 6 3 c_) . r d Vl N N N r r N N 1 r r o J c) q Cd O tr J bJl ! d q c. d q r o al .q) N o o 2 o 6 o a o o o o r a o & o o 5 a 1 N l (\..- F C) c) C) *€ r s.l 6 dl -j t > . X q { a = r '.i q c N € r -.n r 6 N 6 r d N r 6 6 CJ '=. r N n @ r o r d N r N r r N .

Pinigai apyvartoje (currency in circulation) . Pinigq elementq dinamikaLietuvojepateikiama lenteleje. kad pinigq masesM1 elastingurnas pal[kanq normal yra maZas. n Lietuvoje dabartiniu laikotarpiu naudojamadviejq pinigq elementq sistema: Pl .esantis gyventojus.Pl ir 1) ir 2) kvazipinigai.jis dideja didejantpalDkanqnon-nai. ISskiriama nominaliojiir realiojipinigq pasiUla. Pinigq kiekis apyvartojepriklauso nuo palhkanq normos dydZio. USD) 6.nuo pinigq Pl sumos.banknotqir monetqkiekis. 6.indeliaiiki pareikalavirno pinigai apyvartoje.2 Kaip rodo lentelds duomenys.norninal rtoney supply). pas * real money supply/liquidity) Realioji pinigq pasiflla (M tai nominahojipinigq pasi[I4 padalytai5 bendrojokainq lygio.pateiktafaktiSkapahlkanqnormos ir 6. Taigi realiojipinigq pasifila apskaidiuojama M pagalSiqformulE: 223 . P2 .esantysuZ bankq sistemos ribq.ro Praktika rodo. arba pinigaiapyvartoje. pav. r.Viena svarbiausiq pinigtl pasi[los charakteristikq yra atsiskaityrntl grynaisiais ir negrynaisiaissantykis. Kylant palukanq nonnai. l5sivysdiusiose rinkos ekonornikos valstybeseatsiskaitymaigrynaisiaissudaro Zymiai maZesnilyginam4jl svorl n e g ua t s i s k a i l y m a ie g r y n a i s i a i s . Nominalioji pinigq pasiiila (Ms . sudaro apie50 proc. Pinigq kiekio priklausomyb€ palukanqnormos nr. bankai stengiasi iSplesti paskolq ir indeliqapimtl.banknotai ir monetos.7 pinigq kiekio apyvartoje priklausomybe.nesjq veiklostikslasyra pelnornaksimizavimas. (%) 8 o 4 ) 0 100200 300 400 Ml (mlrd. atsiskaitymaigrynais pinigais.7 pav.

8 pav. rerndamasis palfikanq pasillq kuri nepriklauso nuo obligacr. kai realioji pinigq pasifila lygi realiajai pinigtl paklausai.yq nonnos(6.8) Pinigq kiekl valstybeje reguliuoja Salies centrinis bankas (CB). kuri rnokamauZ naudojim4sipinigais. f6 f1 fe 0 6..8 pav.e) M.3. Pusiausvyrapinigq rinkoje (6.nominaliojipinigqpasilla. Pinigqrinkospusiausvyra Ta5ke E susidaro pusiausvyrapinigq rinkoje. kornerciniqbankq pinigq Salies vykdydamaspinigq ernisij4bei reguliuodarnas Saliesekonominepolitika.M.).rsvyros kaina yra 16. pinigq rinkos pusiausvyros taip.equilibrium interest rate). CB. P . Tuomet pinigq pusiar.. .=#' dia M5 . 6.3. Zinodami realiqj4 pinigq pasi[lq bei paklaus4.tai kaina. P P 114 . Realiosiospinigq pasillos bei paklausospusiausvyranulerniapinigtl rinkos pusiausvyros kainq.bendrasis kainq lygis. Pusiausvyra pinigq rinkoje (money market equilibriurn) susidaro tuomet. sqlyg4uZra5ysirne (6. Pusiausvyrospaliikanq norma (rE . nustatotarn tikr4 pinigq aktyvus.

jq tiekejai turi rnokdti didesnes palukanas.Tai sudarys realqji turtq. Zmondspinigus perves! obligacijas. .kokie veiksniai s4lygotq5i pasiskirstymi5 tr-rri blti i5laikytatokia lygybe: Mr.B o : L D . Bx . ObligacijLl palfikanq nornos sumaZdjimas rei5kia jq rinkos kainos didejirn4.a uZraiyti taip: -:KxI f trt i/f -n/r: D (6. Realusis turtas (W.Mu. Norint.Dalis Zmoniq vietoj pinigLl lsigis ir jq laikys obligacijas.r'r produktui koeficientas.tai realiosiospinigq (Mi1) obligacijq(Bp)suma.rrtq tarp nonmq obligacijq .Zinonre. 225 . h pinigq paklausos jautrumo pal[kanq nomrai kocficientas.i pinigq pasi[la. Judejirnas pusiar-rsvyros i5 b[senos i ta5k4B rei5kia.kad pinigLllikvidumasdideja._ realusisturtas.M o .tuo pat tnetu esantperteklineipinigq paklausai.* Bt.10) lygybeskaire puseprivalo buti lygi de5inei. kad Zmondsdaugiaupirktq obligacrjq.obligacijqpasi[losperteklius. todel 5i lygtis pertvarkoma: 8 .Kadangi realioji pinigLl paklausa tiesiogiai proporcinga bendrajam proporcingapallkanq normai (f.norimi tureti pinigai.: W": LD + BL.real wealth) .kaip jie padalins savo tr. pahikanq nonla yra ZerniaupusiausvyrostaSko (r1<rg).. Nesvarbu. pasiulos ir dia Namq fikiai turi nusprqsti. ( 6 .9a) t .realio.norirnos turetiobligacijos. Jeigu pallkanq nonna kyla.LD. ir rinkoje susidarys obligacijq pasiulosperteklius. Pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro.kad pahikanLl nonra yra alternatyviniaipinigq laikymo kaStai. Kadangi (6. . Obligacijq savininkarnsapsimokajas parduoti. tai nacionaliniamproduktui ()') ir atvirkSdiai pusiausvyros pinigq rinkoje s4lygqgalin.obligacijqpasi[la. BD. Mo .pinigq paklausos perteklius. Lo .l 0 ) dia I4l. ZD . pal[kanqrorm& ]ra /6.pinigLt paklausosjautmrno bendrajam nacionaliniar. dia Bu . kai Paanalizuokirne situacij4 kai pinigq rinkoje pLr-siauSVyros cr nera.Bo .BD ir norimq tureti pinigq .tada pinigrl rinkoje perteklindpinigq paklausa susidaro BC.

Auk5tesnispalfikanqnormos lygis sumaZina tiek perteklinqobligacijq pasiul4 tiek perteklinEpinigq paklausq.ikantl nonna dides iki pusiausvyros normos lygio 16. Realiojo bendrojonacionalinioprodukto augitras didina pinigq paklausq. keis savopadeti. Kai obligacijLlpaklausapadides ir taps pertekline. Pusiausvyros palukanq nonna padideja rIUo /'x iki 17. Paveiksletai pavaizduota realiosiospinigq pasiulos kreives poslinkiu i kairq.rsiausvyros poslinkiai l. Vadinasi. kad pinigq likvidumas sumaZdjo. PinigLl pasiOloskitimas. i padeti M1.kad A taSkepinigq pasi[la vrr5ija paklaus4 tai pertekline pinigq pasilla AK. Pinigrl rinkos pr. S i u o a t r e j u k L 226 . pertekliuslygus nuliui. pinigLi pasilla ir paklausasusilygina. . Judejimas i5 pusiausvyrosbusenosi ta5k4 A rodo.Tai reiSkia.9 paveiksleparodyta realiosios pirrigq p a k l a u s o s r e i v d sp o s l i n k i ui d e S i n qi.tai 6.9 pav. PinigLl rinka vel gr[5 [ pusiausvyrosbusenq. Pinigq paklausos kitimas. Pinigrl rinkos pusiausvyrosta5kas. surnaZinti 2. keidiantis pinigq pasillai arba paklausai.reikia pallkant1norrn4.9 6. norint surnaZinti pinigq paklausos kiek1. Pinigq rinka yra pusiausvira tuornet. reikia padidinti palukanq norrntuo norint padidinti pinigq paklausoskieki.Apibfidinsime pasikeitimus paveiksle. Siuos 6.tai sumaZds norninaliEjE realioji pinigq pasi[la. Jei Saliescentrinis bankas surnaZina pinigq pasihl4 o bendrasiskainq lygis yra pastovus. tai ir obligacijq pasiLilos Kadangi pinigq paklausos perteklius lygus nuliui.Pusiausvyrasusidarysir obligacijqrinkoje. Todel obligacijq rinkos kaina kris. o pallkanr1 pah.Todel obligacijq palfikanq norma sumaZ€s vdl iki ry.kai obligacrjq tik r i n k a t a i pp u t y r a p u s i a u s v i r a . Analogi5kai galima paanalizuoti situacij4 kai pal[kanq norma yra r2>rs. nes obligacijq palilkanq normos padidejimasir jq atitinkarnas rinkos kainos sumaZdjimas skatino santaupqsavininkusisigyti daugiau obligacijq.5 p a d e t i e s 6 [ p a d e t IL 1 . Esant palfikanq normai 16.jt1 rinkos kaina taip pat padides.

Tadiaurealiojesituacijoje kuriuo laiko tnon-rentu bet jau ekonomikos sistemossLrbjektai tLrri tarn tikr4 pradinl pinigq kieki Mx. Tai maZina obligacijq patrauklumq ir skatina Zrnorres atsisakyti. " M.4.: I l v P '. l " " " r ' JP " (6.uZ kurio vidurarnZiais tolirn4 praeit[. Tai kelia obligacijq patrauklurn4 ir iSlaikoreali4j4pinigr4paklaus4 nepakitusrealiajaipinigq pasi0lai.ras.formuojasinuo nulio.Kr. Senovds Rornoje.. Graikijoje (lV a. = . kurie uZ kvitus. Taigi jau auksakaliai teikd priimtus saugoti pinigus iSraSydavo paslaugas. i5laikydamas padides.r. Realiojo bendrojo nacionalinio produkto maZejimas. AtvirkSdiai. realiosios palhkanq normos lygis rp padides iki r2.. pttsiausvyros pinigq pasi[los padidejimas sumaZina Taigi realiosios jt1 palfikanq normq. padidinair pinigq paklausE pusiausvyros ir didindamas alternatyvius pinigq laikyrno ka5tus. tik pinigq kiekio prieaugl.. o kiti savo poreikiams tenkinti Zmondsatsiima tik dalf padetq sar-rgoti satrgoti Tod€l 5iepradejoskolintijierns patikettts lieka auksakalio saugykloje.tl P M.S i a p r a s r n ea u k s a k a l i a ia t r a d o p i n i g t l bankrl sisterna.Zmones pradejo tuo metu cirkuliavusiusrnetalinius brangenybems pinigus (auksines.banco" .rriitakos pinigq paklausos pinigq rinkoje esmei.. Gautieji aLrksokvitai buvo naudojami prekiq mainuose. laikeme.:((:'{. kad prnigtl pinigq paklausa pinigq kaip aktyvtlpaklausa ir paklausos elementai sanderio . Aukso kvittl naudojimasbuvo patogi (lengviau neSioti piniginejel) ir saugi (vagysiitl p p o Z i u r i u ) a t s i s k a i t y r n q r i e r n o n e .pallkanas.maZinsrealiqiq pinigq paklaus4 o kartu ir pusiausvyros paltkanq normq.pana5iasI tas.pinigLlpaklausos kiekis.. o greitis.pajarnos. kurias dabar teikia bankai. palhkanq normoslygi.Laikui begant auksakaliaipastebejo.Pusiausvyros nepasikeitusi4 realiqjq pinigq pasifil4 Me. esantbet kuriam paltkanq nonnos lygiui. Sis patikslinimas netr. pr. JIJ ATSIRADIMAS.bankas" yra kilEs i5 italq kalbos \odLio .).atvirk5diai.1r) 6. Kai kurios bankines operacijos buvo Zinomos senovds civilizacijose (2000m. Analizuodami pasikeitimuspinigq rinkoje. Pinnosios jas teike baZnydios.Kr. pr. realiojo bendrojo nacionalinio produkto augir.tai pinigq keitejai. FUNKCIJOS IR RUSYS Terrninas ..). Patikslint4pinigtl kreivds pobldZiui ar pusiausvyros pusiausvyros taip: sqlyg4uZra5ysirne rinkos M. pinigus kitiems ZrnondrnsuZ tam tikrE mokesti .k[rimo" mechanizmAkuriuo grindZiarna Siuolaikine 22'7 . sidabrines rnonetas) laikyti pas auksakalius.Bankq istorija siekia sededavo stalas.palukanqnonna veikia piniginio vienetoapyvartos kainos.tais laikais tai buvo saugiausiavieta saugoti. ir . BANKAI.kad pinigq.

suteikdarni ekonorninE finansinq bei inforrnacijel.miestqsavivaldos jie organqnuosavybE.ungiandias jiernstrumpalaikes sukauptq leSqteikiandius paskolas.valstybes nuosavybq.. 5. Atlikdami Siasfunkcijas. vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas. i o sk r e c l i t i n eIs t a i g o s s pagal jLl atsiradimo geografinesvietovds pavadinimq ir Siandienvadrnatnos lombardais. Tarptautinius bankr. l.skolindamaspinigus nustatytarn laikotarpiui uZ tarn tikras palIkanas: 3.n.apimandiussmulkauskredito draugijas.kuriq istatinisbanko kapitalassukauptas iS atskirq dalininkq leSq. teikia miestoukio finansavimui ilgalaikius kreditus. kur jq truksta.Pinnieji dabartiniq bankr4prototipai atsirado XII a. Jos nariais gali bnti tik tos pasaulioSalys. 4. ir 4. Pagalveiklos pobudi bankai skirstornii: l.tai komercinis pasitikejimas. Valstybinius bankus . ir 15 sukauptqle5q bankai teikia kreditus ir daZnailampa pramondsfrnoniq akcininkais. I t u s S l S i a u r d s t a l r l a ) . Lombardrjoje . bankai veikia tam tikrus Dkio procesusrr net juos kontroliuoja. savo nariq . LeidZia apyvarlon pinigus.skarinri TVF priklaLrsandiLl Saliq jegq pletotg. garnybiniq teikiantilgalaikl(5-25 metams) kredirq. Breton Vude (JAV). 228 .bankus. turinti speciali4 valstybeslicencij4 kuri leidZiapriirnti pinigus ir suteikti paskolas. Municipaliniusbankus. Bankai atliekaSias funkcijas: Telkia laikinai laisvas lesas santaupas.tai finansrq institucija.kuriq akcijq dali turi narnLl ukiai. firmos bei valstybd. Oficialus banko tikslas . Konsultuoja jiems reikiarnq klientus.kurios priklauso Tarptautiniamvaliutos fondui (TVF).indelius ir iS ar . Banko paskola . Kooperatiniusbankus .bankus. lkurta 1944m.riesto kaimo gyventojq . 2. atstovaujandius tarpvalstybiniarns interesams. Akcinius bankus. PavyzdLtui.kurl bankas iSreiSkia. 6.Bankai gali perkeltipinigineslesasi tas veiklos sritis. Centrin[bankE.vadinarnqjipimoseilesbank4. Vykdant [kinius sanderius. e i k qp a s k o l a s 2 u 2 s t a t y l up i n i g u s . 3.rs bankus. MiSriuosiusbankus* bankus. Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos ir pldtros bankas yra tarpvalstybineJungtiniq Tautq Organizacijos (JTO) kredito institucija. 5.jie atlieka ernisijos ir kornercijosbankq funkcijas. 2. Bankas (bank) .Pagalnuosavybes formasbankai skirstorr-ri l: l. bankai taryininkauja piniginiuose atsiskaitymuose mokejirnuose.

pladiai naudojami kaip mokejimo priemone ir yra pagrindine pinigq kiekio Salyjedalis. tarpininkai mainuose tarp prekiq savininkq ir pinigq savininkq. Finansinis tarpininkas savovardu. Kornercinius specializuotus bankus: investicinius. . banko vadovybd Jei optimaliaipasirenka tai gausdidelespajamas. palyginti su kitais bankais.rpomuosius. tai jis tapspatrar. Vadinasi. 2. esanti tarp kreditoriaus ir piniguspasiskolina besiskolilandiojo. butent dekiniai indeliai.tar. Kadangi pradedantis bankasturi konkuruoti su jau veikiandiaisbankais. Pelningiausiq kredito suteikimovariantqpaie5kos. ir .pello maksimizavimo. 229 . atidarantindelio s4skaitas. nemokam4dekini aptarnavirn4 pana5iai. Finansinis tarpininkas . (NFT): finansinius 3. . savoskolininkus.2. Komercinius bankus(KB). Banko pelno maksimizavirnoprocesE apima du etapai. KB ir NFT yra: a) finansiniai tarpininkaitarp skolintojq ir besiskolinandiqjq.komerciniaisbankais. bankas 6. l.t. l.lpindami [kio subjektus flnansiniais i5tekliais ir organizuodamijq srautus. Zmondsnoriai jame laikys savo indelius.inovacinius. Siuolaikiniaibankai* tai finansiniaitarpininkai.y. ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKU SISTEMOJE Kornercinio banko (KB) veiklq apibfidinabanko balansindataskaita. nes dalis bankq pasyvq. KB. Nebankinius tarpininkus . tiesiogiai negamindami materialinir4verlybiq. paskolq t.tai institucija.2.o veliau juos skolinasavoskolininkams.tai aktyvrl ir pasyvq sqra5as tam tikru momentu. b) finansiniai taryininkai rnainuose.hipotekos.kreditines sqjungas. siekia visorns imonerns budingo tikslo .i5 savo veiklos gaunantys pelnrl. Komercinio banko balansin€ataskaita (commercial bank balance). ir Jei bankas turi kuriq nors privalumq.ro paskolqasociacijas.5. o tik aprr.taupyn. .KB. tiekejai.tai jis turi sudaryti palankesnessElygaspotencialiemsindelininkarns. ir 2.PavyzdZiui: naujame banke indelininkai gali gauti 5iek tiek didesnes palilkanas. Del Siq KB ir NFT veiklos bendrumq tolimesneje analizeje neatsiZvelgsime jq veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsirne i bendru vardu . Butina itikinti Zmonesteikti jiems pinigus. Kornercinius universalius bankus.rkliu. 2.y.

Banko balansind Aktyvas l. skolintomis leSorns.K i t i p i n i g i n i a ir c z c r v a i p 2.vadinamusnuosavukapitalu. visq tipq atidarytiems ind€liq Pasyvas . t. l . 2 . bank4 patekqs dokumentaspriskiriamas aktyvams arba pasyvamspagal tai. visuornet visuometlygus pasyvams. KB pasyvLp struktrirqgalima suskirstytil: l) banko savininkqreikalavimus.0 20.0 0.0 832. kad paskolos.0 l5 viso: t:24.0 6 l6 .3 lentel€. Banko turtas: pinigai). kad pagrindinEbanko aktyvo dal[ sudarojo Tai rodcl.suteiktospaskolos. B a n k n o t ai r m o n c t o s 1 . Banko aktyvas (bank active/assets) priklausantisbankui.Todel didZioji pasyvq dalis turi bfiti i5mokarnapagal 230 . d) nekilnojarnasis Banko pasyvas (bank liabiiities) . 3 . 2) ne savininkr4 kai: bus pusiausviras.kurie pateikiarni finr-rai.0 50. o pasyvo .0 0. tai. 199112 3l (mlrd.R c z c r v a ic c n t r i n i a m c bankc 1 . tai tttrtas.0 t224.y.0 0. savininkams.0 I Nuosavaskapitalas 2 Tcrminuoti indcliai 3 L C K r n l alrn o c l l a l 50.tai skolos.0 Lentelesduomenysrodo. b) pinigq rezervai c) vertybiniai popieriai.tai banko isipareigojirnas banko akcininkamsbei paimtosbankq paskolos. kuo bankas disponuoja.Ilanko balansind ataskaitapasiZymi viena svarbia savybe: aktyvai Bet kuris i yra pusiausvira bfisena.arba l€Sq panaudojimobr--rdas.0 322.ypatybeta. kaip verslo imones. USD) ataskaita 6. pasyvams ( 6 .tai verte.KB balansas Ak4tvas : Nuosavaskapilalas ({statinis kapilalas) + [sipareigojimai. Kiti aktvvai I5 viso: Pasyvas 70. jog jis operuojabeveik tik svetirnomis.y. banko. [sipareigojimaiarba banko leSqSaltiniai. reikalavimus. banko turtasbei kita banko nuosavybd. Turimi vcrtybiniai popicria 4. kar"n iplauks pinigai: bankui ar jo klientui. Vadinasi. Jis yra lygus reikalavimams. Sutciktos askolos 3. kuri4 bankas kam nors skolingas.vadinamus[sipareigojimais.t. Rczcrvai l .+. 3l e n t e l e ) . a) gryni pinigai (kasos CB. 0 t04.dekiniq ir terminuotq indeliq sqskaitos.

( 6 . dali pardave rinkoje. Rezervas (reserve) 1amtikra dalis banke laikornq le5r4 nuo visq indeliqsumos.l 2 ) Visa Siuolaikinebankq sistemaparemtadalinio rezervo principu. Lt) . PanagrinesimeKB balanso kitim4 atliekant ivairias operacijas. KB-l balansindataskaita Nr.tai banko aktyvas.l (t[kst. Dali akcijq banko steigejai nusipirko patys.kurio fonnavimui duotasleidimas ir kuris sukuriarnasi5leidus akcijas. Lt. norindiq isteigti bankq leidim4 gavo. Gauta valiuta uZ akcijas .kad bankelaikornadalisjame saugomqle5q. kad grupe Zmoniq. Tarkime. PradinEpinigq sum4 reikaling4 komerciniam bankui (KB-1) steigti.jis privalo tureti rezervq. o .indeliqsuma. vadinamasistatiniu kapitalu (authorizedcapitalstock). R . Tarkime. Sudaryta direktoriq valdyba pradeda organizuoti banko veiklq: ir lsigyjama pastatLt [rengimq.30 t[kst.rezervelaikomq ld5qsuma. nutarta gauti. viso deponr-roto kapitalo bankas paskolinti negali.rezervonorTna.kad kuriamasnaujaskornercinisbankas. D .Zvaigzdute2ymimi o pasikeitq banko balansoelementai. Vadinasi.Banko nuosavokapitalok[rirnas. cla rn .A. Akcinis kapitalas. 1ai rei5kia.tai reikalavimai. pastataiigyjami uZ 350 tfikst. I sand6ris. kuriuos gali pateikti bankui akcijLlsavininkai. ir sudaromus sanderius iSreik5ime kiekybiSkai.pirm4 pareikalavim4. o nupirktos akcijos .ui. Sis sanderispakeiiia tik banko aktyvo strukt[r4: irengimai grynq pinigq banJ<e sumaZejo. Tarkirne.ktyvas Grvnipinicai 1 5v i s o : Pasyvas 400 400 Akciios I5 viso: 400 400 2 sand6ris. R rn=D. 231 . i5leidus ir pardavusuZ 400 tukst Lt akcijq. Lt. atsiradonuosavybe.KB-l paruo5imas veiklai.

Kts-l balansindataskaita 2 (tukst.Lt) Nr.
Aktyvas
Nuosawbc Grvni ninisai I5 viso:

PaSyvas 380 20 400
Akciios l5 viso:

400 400

3 sanddris.lndeliq pridrnimas. Pagrindines banko funkcijos - priimti piniginius indelius ir teikri kreditus. Tarkirne, jau veikiantis KB-l priima 100 tDkst.Lr ind€lininkq neterminuotusinddlius, t.y. indelius, kuriems galima israsyti dekinius reikalavimus. Bankas indeliq forma gauna grynus pinigr"rs, kurie yra banko aktyvai. tadiaujis kartu atidare ir dekiness4skaitas, kurios yra reikalavirnai KB-l aktyvui. KB-l balansine ataskaita Nr.3 (t[kst. Lt)
Aktyvas
Nuosavybc Grvni pinieai I5 viso:

Pasyvas 380 120 500
Akciios C c k i n i a ii n d c l i a i l5 viso:

400 t00 500

Nors Salyjebendrapinigq pasi[la nepasikeite, tadiaupinigq pasifilos struktfira pasikeitd: apyvartojesurnaZdjo100 tDkst.Lt grynq pinigq, o banko pinigq padaugejo 100tukst.Lt. 4 sand€ris. Rezervqsudaryrnas. KB, atidarydami indeliq salskaitas, tureti tam tikrus nustatytus_ turi privalomuosius- istatymqreglarnentuojamus pinigq rezervus(apie tai pladiau Zr. 7 skyriq). Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (rr.iu._ required reserve ratio) - komercinio banko incleliLldalis. pervestai privalomuosius rezervus. Tarkime, kad komercinis bankasrezervuslaiko viena fomra - kaip indel[ tik centriniamebanke. Privalomqiq rezervq norma r0 procentq, arba
f p r ; u . : 0 ,l .

Privalomieji rezervai apskaidiuojarni tam tikru nustatytu privalomu laikyti atsargose rezervqprocentunuo indelir-1 sumos,priimtos banke:

232

RPr,r,.: fpr;r.XD,

(6. 3) l

Rp,,,: 0,1 x 100 : I0 tulct. Lt. Visi banko kasosgryni pinigai yra laikomi fakti5kaisKB rezervars. Siuo atveju KB-1 kaip privalomas atsargas CB turi laikyti l0 tukst.Lt. Tadiau jeigu banko direktoriq valdyba numato gyventojq indeliq didejim4 tai tuomet vietoj minimalausprivalomo rezervo dar papildomai CB s n s s a u g o l l 0 t u k s t .L t . T o k i u a t v e j ub a n k a si S v e n g s e p a t o g u m q .u s i j u s i q u papildorntl rezervq pervedimu i CB rezervus kiekvienE kart4 kai Kts-l neterminuotqindeliq lsipareigojimaidides. 15tiesq I(B, Zinoma,nelaiko visq grynq pinigq CB. {vesdami Siame pavyzdyje tok[ supaprastinirn4 fakti5kq rezervq sumE, ateityje,nustatinedami iSvengiame banko aktyvq elen.renlq ,,gryni pinigai" ir ,,rezervai CB" sumavimo. pasikeis: bankobalansineataskaita SudariusKB-1 rezervus, Nr.4 (tukst.Lt) KB- I balansindataskaita Aktyvas
Grvni oiniulri Rczcrvai Nuosavvbc I5 viso:

Pasyvas 0 120 380 500
Cckiniai indtiliai Akciios l5 viso:

100 400 500

RF = Rp,i,.* Rpn,,.l

(6.14)

dia

Rp- faktiSki bankorezervail Rp",t.-pertekliniaibanko rezervai; i Rp,,,. privalorniej banko rezervai.

Pertekliniai K-B rezervai - tai dydis, kuriuo fakti5ki banko rezervat virSijaprivalomusjo rezervus. pagal (6.14) fonnulE nustatomiRp",., : ZinanI Rp ir Rp,1,,, RPrr,.=Ro-Rrr,r., Rp",t : I 20 tukst.Lt - 10 tukt. Lt : I 10 tukt. Lt . Si banko operacijaypad svarbi, nes suteikti paskolasbankasgali tik tuomet,jei jis turi pertekliniq rezervq.

233

Sukurtieji KB rezervai yra KB aktyvas, o CB Sie rezervai bus pasyvas,kadangi tai yra reikalavimas,kuri kita istaiga- KB-l - gali pateikti centriniam bankui. Kodel gi KB bfitina laikyti privalomErezerv4CB? Pirmiausiareikia pabreZti, kad jie neteikiaKB likvidumo garantijq. i5sipildytLl Jei bankininko ,,siaubo" sapnas ir neterminuotq indeliq savininkai vienil rytq visi kartr.r p n r e i k a l a u t g r q Z i n t iv i s u s [ s i p a r e i g o j i r n u s y n a i sp i n i g a i s . a i p r i v a l o r n i e j i q gr t rezervainebutq naudojami netiketq grynq pinigq pareikalavimarns vykdyti jie tik atlieka kontrolds vaidmeni ir gali padeti CB keisti KB kreditavimo galimybes. Tokiu bldu CB vykdorna pinigq politika gali uZtikrinti fikines veiklos stabilum4. Vadinasi,privalorniejirezervainetiesioginiu b[du - kaip KB kreditq kontroles priemone - stabilizuojaekonomikos vystymEsi ir taip atstovauja indelininkq interesams, nerabanko likvidumo Saltinis. bet Kitas rezervq vaidmensaspektas yra susijqssu dekiq apskaita,kuriq apibudinsimekitarnesand€ryje. 5 sand€ris.Bankui i5ra5omas dekis. Tarkime, kad vienas KB-l klientas perka firmoje ,,Mitsubishi",kuri4 aptarnatSa KB-2, automobili ir iSraSo jai 50 tlkst. Lt deki. Dabar paanalizuosirne kaip Sisdekis apskaitornas, inkasuojamas, kaip KB1) t.y. 2) l, atsiskaitymas dekiu, paveiks sanderyje dalyvaujandiq bankq balansq ataskaitas. Atsiskaityrruosedalyvaus 3 bankai: KB-1, KB-2 ir centrinis bankas.SI sancleri apibudinsimekaip tarpusavyje susrjusiprocesq susidedant[ i5 Siqetapq: a) pirkejas iteikia 50 t[kst. Lt dekl finnai ,,Mitsubishi", kur[ turi apmoketi j! KB-l Firma, gavusi dek[,perduoda j4 aptarnaujandiam KB-2, kuris dek[ deponuoja, ir f-rrmos ,,Mitsubishi" s4skaita, jos balansas padideja 50 tlkst. Lt; b) KB-2 turi pirkejo deki 50 tfikst.Lt. Tai teise disponuoli KB-l aktyvq dalimi. KB-2 Sia teisg igyvendina,perduodamas deki i CB, kur jis 5i inkasuojamas:KB-2 rezervai padidinami 50 tlkst. Lt, o KB-l rezervai 5 0 t D k s tL t s u m a Z i n a m i ; . c) CB inkasuotqdeki siundia I(B-1, kurl gavgsjis pirm4 kart4 suZino,kad vienas i5 jo klientq iSra5e t[kst. Lt deki. KB-l sumaZina 50 Sio kliento dekinEs4skait4 t|rkst.Lt. 50

234

eekiqapskaita (t[kst.Lt) CB
Pasyvas KB-l rezervai -50 KB-2 rezervai+50 c) inkasuotasdekis gr[Zta I Kts-l

\
K B - l b a l e n s i n a t a s k a i t( t n k s t . t ) e u L

b) KB-2siundia dekiCB
KB-2 balansineataskaita(tfikst. Lt)

iekinis indelis

R c z c r v a i- 5 0

| C e k i n i si n d i ' l i s - 5 0

a) pirkejas moka firmai ,,Mitsubishi" dekiu

+

Atskiro banko paZi[riu, pinigai yra i5imami arba iplaukia, bet visos poZifiriu, apmokantdeki, jokiq pinigq neprarandama. bankq sisternos Atlikus 5i sanderi,KB-l balansoataskaita atrodystaip: KB-l balansineataskaita 5 (thkst.Lt) Nr.
Aktyvas
Rezcrvai Nuosnvvbc l5 viso:

Pasyvas 10 380 450
Cckiniai indcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Ar KB-I, turedamas70 t[kst. Lt fakti5kus rezervus, gali skolinti pagal banko tuimus pertekliniusrezeryus: nustatoma x Rp,,,.:rp,,,, D = 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tfikst.Lt; : Rp",,.: Rr - Rp,u,. 70 tukst.Lt - 5 tukst.Lt : 65 tukst.Lt Vadinasi. KB-l cali skolinti65 tukst.Lt. 6 sand€ris.Bankasskolinapinigus. Paskolq teikimas yra antra svarbi banko atliekama funkcija. Dabar aptarsime, kaip atskiras KB gali kurti pinigus, teikdamas paskolas, kaip paskolq teikimas paveikia banko balansoataskaittu kaip pinigai maZeja,kai ir skolos grqZinamos. Tarkime, finna ,,Audejas" nutard didinti savo gamyb4 tadiau jos projektui reikia papildornofinansavimo- 50 tfikst. Lt. Tai patikirna finna, jos finansine padetis gera, ateities perspektyvosteigiamos. KB-l kaip tik turi

z3i

p c r l e k l i n i q e z e r v q t o d d l s u t e i k i a r e d i t 4 . a t o g u l n or s a L r g u r n o r n e t i n i u i s r . k P i su 'tai reiSkia, ,,Audejas" paskolq ima ne grynais pinigais, bet dekine s4skaita. kad KB-I, suteikdamas paskol4 padidina finnos einamqj4 s4skait4 50 tukst. Lt. KB-l tai rei5kia naujo aktyvrl elemento (skolinio isipareigojinro bankui), duodandiopallkanq atsiradim4.Firma ,,Audejas",pateikdamasavo skolinius lsipareigojimus,gauna teisE i5 savo dekines s4skaitospairnti papildornai 50 tfkst. Lt dekiu. Abi sanddrio puses patenkintos: KB-l tLrri ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus- dokumentus,kuriais remiantis finna nustatytu laiku sumokesskol4 ir pal[kanas, o firma turi padidejusiEdekinq sEskaitq. Siuo atveju KB-l sukuria pinigus, padidindamas firmos iekinE s4skaitil. Butent kredito pletimo bfidu komerciniai bankai sukuria didZia;q pinigq pasiulos,naudojamosfikineje veikloje, dal1.KB-1 balansindataskaita, suteikuspaskol4,susides Siqelernentq. i5 KB-1 balansineataskaita Nr.64. (tukst.Lt)
Aktvvas
Rczcrvai Paskola Nuosavybc l5 viso:

Pasvvas 70 50 380 500
C c k i n i a ii n d c l i a i Akciios I5 viso:

100 400 500

Komerciniarns paskolq bankarns suteikiant dekiu,5iesukuriapinigtrs. t.y. padidinapinigLlpasiul4 nes dekiniaiind€liai yra pinigq Ml sudedamoji dalis.Plediantis kreditui,sukuriama didZiojipinigq Ml dalis. Firma ,,Audejas", gavusipaskolq stengsis jq kuo greidiau panaudoti, tarkime, apmoketi statybos firmos paslaugas, atsiskaitydama dekiu. Si operacija bus analogi5ka5-am sanddriui.Finnos ,,Audejas" iSra5ytas dekis statybosfirmai pateksi jq aptarnaujant[ KB-2. KB-l balansine ataskaita Nr.68 (tukst.Lt)
Aktyvas
Rczcrvai Paskola Nuosawb6 I5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
Cekiniai ndcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Siuo atvejuKB-l Rp,;".: XD Rp,,u,.: rpy1,. : 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tukst.Lt, Rp",,.:Rr - Rp,,,,.: - 5 tukst. : 15 tukst. 20 Lt Lt

236

KB-l dar turi pertekliniq rezervq,todel gali dar skolinli l5 tUkst. Lt. KB-l poZiuriu,pinigai i5imami;KB-2 poZiuriu, iplauksi bank4 bet, visr.1 jie bankq sisternos poZifiriu,aprnokant deki, pinigtl visai neprarandarna. 7 sand€ris.Paskolos grEZinimas. Tarkime, firrna ,,Audejas"gr4Zinapairntq iS KB-l paskol4nustatytu laiku, i5raSydama t[kst. Lt deki i5 savo dekinessqskaitos 50 (supaprastinirno sumetimais neivertinsimepahkanq, mokamq uZ paskolq). Todel KB-l 50 Lt; lsiskolinimai pagal dekines s4skaitassumaZes tLrkst. fin-na ,,Audejas" atsisako 50 t[kst.Lt savo pretenzijqKB-l aktyvams.KB-1 savo ruoZtu sugrqZina ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus, t.y. bankas ir firr. a vel pasikeite reikalavimais.Firma iSpirko savo skolinius isipareigojirnus garantinir-rs ra5tus aprnoketi paskol4 atsisakiusisavo piniginiq reikalavimLl KB-l aktyvui. Pinigq pasilla sumaZeja tukst.Lt, nes tokia suma br-rvo 50 surnaZinta finnos dekine s4skaita. Visa tai parodyta KB-l balansindje ataskaitoje Nr.7. KB-l balansine ataskaita Nr.7 (tukst.Lt')
Aktyvas
Rczcrvai Paskola
Nuosavybc

Pasyvas 20
U r - k i n i a i n d c li a i Akciios l5 viso: U

400 400

I5 viso:

380 400

Ataskaita rodo, kad tiek dekiniai indeliai, tiek suteiktos paskolos lygus nuliui. Cekiniq indeliqsumaZejimas padidina KB-l turimusperteklinius rezervus, suteikiapagrindq tai teikti naujaspaskolas. Pinigq pasiulasumaZeja 50 trikst. Lt, nes sumaZdjo dekiniq indeiiq apirntis. 8 sanddris. Vyriausyb€svertybiniq popieriq supirkirnas. Kai KB i5 gyventojq superkavertybiniuspopierius,tai sanddrioesmd ta pati kaip ir teikiant kredit4 t.y. kuriami nauji pinigai. Tarkime, KB-l per dileri i5 gyventojq uZ 50 tlkst. Lr superka vertybinius popierius. KB-1 tsigyja pal[kanas duodandius aktyvus vertybinius popierius ir 50 tukst. Lt padidina dilerio deking s4skaitq.Tai parodyta KB-1 balansineje ataskaitoje Nr.8. Pinigq pasiDla, sr,rperkant verlybinius popierius, padideja, kaip ir suteikiant kreditus. Kai KB parduoda vertybinius popierius, tai pinigq pasi[la, atvirk5diai, maZeja. Vertybiniqpopieriqpardavimas pinigq kiekl veikia kaip ir paskolqgrqZinimas. Komerciniaibankai,vykdydamiivairiussand€rius, siekia suderinti prieStaravirnus du : 237

Nr.8 (tukst.Lt) ataskaita KB-l balansine Aktyvas
Rczcrvai Vcrtvbiniai nonicriai Nuosavybc l5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
L CKlnlal lnocllal

50
400 450

Akciios l5 viso:

l. Gauti pelnq todel skatina indeliq pletin-r4 teikia paskolas ir perka popierius; vertybinius likvidumas- tokie aktyvai, kaip gryni 2. Siekia saugumo,kuri garantuoja p i n i g a ii r p e r t e k l i n i arie z e r v a i . 6.6. KOMERCTNTU BANKU SISTEMA. PINIGq MULTIPLIKATORIUS

l5sivysdiusiqrinkos ekonornikosvaistybiq komerciniuosebankuose gryni pinigai sudaro tik 1/3 Ml pinigq pasifilos.Bankq sukurti dekiniai indeliai - svarbiausiaspinigq pasi[los elementas.Bankq sukurtq dekinrq pinigq apirntis priklauso nuo grynrt pinigq privalomqiq rezervq nonnos bankineje sisternoje.Todel, kaip matysime kitoje temoje, centrinis bankas privalomq;q rezervq pinigq kiekio kitirn4 cirkuliacijoje reguliuoja,keisdamas norm4. jtg plius turirnas ir esantys cirkuliacijoje, Banknotai monetos, kiekis bankineje sistemoje (komerciniq bankq pinigq rezervai ir jq operacijq balansai centriniame banke) yra vadinami pinigq pagrindu, arba didel€s perkamosios poweredrnoney). galios pinigais (H - monetarybase/high Koks yra rySystarp pinigq pasiuloselementoMl ir pinigq pagrindo H? Suprantama, kad l) gyventojaine visus pinigus laiko bankq s4skaitose, dal1pinigq laiko grynais; 2) kai kas i5 viso nenori laikyti pinigq banke,juos laiko ,,namqbankuose";3) nor4 pinigus laikyti grynq forma skatina Se5eline ekonomika; 4) sukurtq dekiniLlindeliq apirnt[ nulemia privalomqiq rezervq nonna, kuriq komerciniaibankai privalo laikyti centriniamebanke. M Vadinasi, kaip pavaizduota l0 paveiksle, I >H. 6. Kuo rp,;u.maZesne,tuo sukuriami dekiniai indeliai didesni. Bankq rezervai sukuria didesngpinigq sum4 t.y. dekinius indelius, negu jie patys palyginti su pinigq yra. Tiksliau - koks yra Ml pinigq pasiulos pasikeitimas, pagrindu,nurodo pinigq rnultipiikatorius.

238

,?-------+E--;i
,,' Cryni pinigri -fiankq rezenai ' Pasf\a enrolutJ 1

+

H

-'

"/ /
i

r urynt DtnlfJl

r

Cekiniaiindeliai

6.10 pav. Pinigqkiekio ir pinigq pagrindosqry5rs Pinigq multiplikatorius (m1a1 rnoney rnr"rltiplier) parodo pinigq masesMl pokyti, pinigLlpagrinduipasikeitus vienu vienetLl. LMI mint= 611 ( 6 .i 5 )

Pinigq multiplikatorius didesnis 1, todel cirkuliuojantipinigq yra uZ surnayra didesnenegu pinigq pagrindas. Pladiauapibudinsime bankq sistemos skolinimo,arbadekinirlindeliq kurirno, galimybes.Laikysimestokiq prielaidq: L Visi komerciniai bankai atsargoselaiko tik privalornuosius rezervus; pertekliniq rezervqndra,nesvisi jie paskolinami; 2. Visus perteklinir.rs rezervuskornercinisbankaspaskolinavienam sLrbjektr.ri, kuris veliau iSraSo dek[ visai gautospaskolos sumai,ir SisdekispatenkaI kitq bank4. Tai reiSkia, kad visai skolos sumai i5ra5yt4ieki reikalauja apmok€ti kitas kornercinisbankas. : 3. Privalomqjqrezervqnorrna l0 proc.,arbarpr;u. 0,1. yra Siomissqlygomis, pilietis,,X" idejo i KB- l 100 Lt. Kaip tai tarkirne, paveiks visr4 KB sistemosskolinirno galimybes,jei laikysirnesaukSdiau nurodytqtrijLl prielaidq? Pinniausia pasikeis KB-l balansind ataskaila, nes: a) 100Lt indelispinigq pasi[los nepakeite, pakeiteMl pinigq strukttrr4. tik : Jei rp,;u. 0,1, vadinasi, privalorniejirezervaibLrsl0 Lt, o pertekliniai90 Lr; b) maksimaliaiKB-l gali paskolinti90 Lt, tiek pat padidejadekiniil indeliq suma; c) pilietis ,,2", gavqs 90 Lt paskolq gali juos r5leisti, iSraSydamas deki pardr-rotuvdje paskolos visai sumai.Parduotuve dekija aptamaujandiarn lteiks KB-2. KB- I , aprnokddamas ceki,praranda dekiniindel[bei rezervus.

239

(t[kst. L0 KB-l balansindataskaita
Aktyvas
*Rczcrvai *Paskola + 1 0 0( a ) -90 (c) +90 (b) t C c k i n i a ii n d c l i a i

Pasyvas
+ 1 0 0( a )

+90(b
-90(c

Papildomasindelis atitinkamaipakeisir KB-2 balansoataskaitq (t[kst. Lt) KB-2 balansineataskaita
Aktyvas
+Rczcrvai * Paskola

Pasyvas +90
-81 * C c k i n i a ii n d c l i a i

+81

r90 +81 -El

: rp,ir. 0,1i

X AD Rprir.:t'p71,'. : 0,1 x90 : 9 Lt'

Paskolq teikirno procesaskartojasi kituose KB sistemosbankuose, nes gautos dekinds paskolos,mokant dekiu, patenka vis i kit4 bank4. Visas bankq sistemq apimantis pinigq kurirr-roprocesas, kurio KB-l ir KB-2 buvo pateiktosatskirai,sura5omos 6.4 lentelq. ataskaitos balansines i pinigq pasi[losdidinimas(Lt) vykdomas 6.4 lentel6.KB sistemos Komercinis trankas
KB-I KB.2 KB.3 KI]-4 KB.5

Papildomas Privalomqiq rezervrl 1inddlis suma (Ad)
I 00,00 90,00 8l,00 72,90 65.61

Pinigqkiekis, Pertekliniq kuri kiekvienas rezerv!l KB gali skolinti suma (AD} (Rp.ru.) {R,,-..) 90,00 90,00 10,00 8l,00 81,00 9,00 12,90 72,90 8,10 7 to 65,61 65,61 59.05 59,05 6,56

v lso

ocslmllcs

' . . ' .
6st ,32
65.1 3 7 34.8 100.00

pirmqjqKB

s86.1 9
l 3 l3 . 8 900.00

I 586, 9

I5 viso likusiq KB l5 viso KB sistcmoic:

318,68 1000.00

.lr3.8l 900,00

240

Taigi pinigq kiekis, i bankinEsistem4papildornaiine5us 100Lt, padides Salyje1000Lt, suklms naujus900 Lt dekinius indelius. Pateiktamepavyzdyje KB sistemagaunapapildomq rezervq ir teikia paskolas, kuria pinigus.GalimauZraSyti, t.y. kad: 1 0 0 , 0Z / + 9 0 , 0 0 r + 8 1 , 0 0 t + 7 2 , 9 0 t + 6 5 , 6 1 t + . . . = 0 I L L L I o ,o r2 ro tS ,o,' l l - l 0 0 l r x l l + - + l - l + l a l r . . . r l - l l = t O Ot x - = L I 'r "0 \ t 0 // \ l' " / i \10/ O -" r_ll i I _ l0 , l o 0L t " + = 1 0 0 r x t 0 = 1 0 0 0r . L I l0 Vadinasi, pinigq pasiulos. didinimo procesas vyksta pagal geometrinds progresijos forrnulg", todel pinigq multiplikatorius pagal SiEformr,rlg: apskaidiuojamas
mMl=-. f Prir'

I

( 6 .l 6 )

Vadinasi, pinigq rnultiplikatorius, tai rnaksirnalus naujq pinigq kiekis, kur[ gali sukurti vienasperteklinirlrezervqvienetas. . M a k s i m a l u s a u j q p i n i g q p r i e a u g i sk u r i g a l i s u k u r t i K B s i s t e n r a . n pinigq mr.rltiplikatoriq padauginus pertekliniq rezervq: apskaidir.rojamas, i5 L D = mr r x R p " , , . dia

(6.r1)

/D - pinigq kiekis, kuri gali paskolinti bankq sistema,arba n a u j a is u k u r t p i n i g a i . i

M[sq pavyzdyje maksirnalq naujai sukurtq pinigLl prieaugl galirna nustatytitaip:

*r,:*,
L D : n rr r ,

-L-:ro;
R p " , , . =0 x 9 0 L t - 9 0 0 L t . 1

a

pro os |: G c o r n e t r i n e s g r e s i jf o n n u l e + o + a 2 + o 3 + . . . + o ' =

,r!;

(1-a)- tai privalornqjq Siuoatvelu rezervq roflld rp,,u.. 241

pagal 6.l8 fonnulg: nustatomas Bendraspinigq kiekio pasikeitirnas LMt = nr*rx Ld; z L M , = 1 9 * 1 0 0 =1 0 0 0 r arba LMr:6,1* 6P ' ( 6 .l 8 )

( 6 l.e )

iia A d -paprldomas piniginis indelis, lneStas KB sistem4. i Pateiktarne pavyzdyje Siuo budu nustatydarni pinigq kiekio pasikeitim4 gautume: LMt= 100+900=1000Ir. Pinigq multiplikatoriaus reik5md sumaZdtq, jeigu dal1 gautos paskolos banko klientas laikytq grynais pinigais. Tuomet pinigq multiplikatorius apskaidiuojarnas taip: (N+l)
ll7 rtt =

(6.20)

(N + rpr;r,.)

dia

ly' - grynq pinigq norma cirkuliacijoje apskaidiuo.larna procentaisnuo bendrosindeliq sumosbankuose. PavyzdZiui, jei privalomr4iqrezervq rorrn& rp,1u.:0,1, gyventojai nori o tureti grynaisiais20 proc. turimq indeliq slrmos bankuose, iki tai pinigq multiplikatoriusnuo l0 surnaZes 4: (0.2 l) - 1.2 + -" , t M l-= ( o J _ o , D = * = , .

jeigu bankas rezervuose Pinigq multiplikatorius taip pat surnaZdtq, laikytq didesniusrezervusnegu privalomoji rezervqronlta rp.;u.. jei Tarkirne, rp,1u.: laiko rp :0,2, tai 0,1, o KB fakti5kairezervuose Siuoatvejupinigq rnultiplikatorius l0 sumaZes 5: nuo iki
I

mMl

n?

Vadinasi, jei paZeistakuri nors i5 klausimo pradZioje priimtq prielaidq (bankas rezervuoselaikys didesng pinigq sumq negu privalomoji pinigr"rs tuornetpinigq rezeryo norma, kas nors pasiskolinEs laikys narnuose), rlultiplikatoriaus poveikis pinigq pasirllaibus rnaZesnis.

141

Pinigq multiplikatorius gali veikti ne tik pinigq kiekio didinimo,bet ir maZinimo linkme, pavyzdliu| atsiemus100 Lt indeli, bankq sistemapinigq pasi[I4 esantpinigq multiplikatoriui10,surnaZins 1000Lt: -LM = mr = - 1 0 0 0Z t . r tx (-Ld): l0x (-100) Taigi visa bankq sistemagali skolinti Zymiai daugiau negu turi pertekliniq rezervq.Taip yra todel, kad rezervusprarandaatskirasbankas,bet visa bankq sistema. ir4nepraranda PagrindinOs s4vokos r . r . r . r . r . o visuotinisvertesekvivalentas pinigq funkcijos barterindekonornika monometalizmas bimetalizmas dekis kredito kortel6 aukso standartas pinigq rinka pinigq paklausa alternatyviniaipinigq laikyrno ka5tai . pinigq laikyrno motyvai . nominaliojipinigq paklausa . realioji pinigq paklausa o sanddriopinigq paklausa . pinigq kaip aktyvq paklausa o likvidumo pinnenybe . r r . . . r o . . . . . . . . r pinigq kiekis (pasi[la) p i n i g t lp a s i I l o se l e r n e n t a i pinigaisiaurqja prasme pinigai pladiqiaprasme pusiaupinigai(netikripinigai) likvidusaktyvai pusiausvyra pinigtl rinkoje pusiausvyros pal[kanq nom.ra bankas komercinio bankobalansas banko aktyvas bankopasyvas rezervas komerciniq bankqsisterna pinigqmr.rltiplikatorius pinigq pagrindas(dideles perkamosios galiospinigai) grynq pinigrl nonna cirkuliacijoje

Kartojimo klausimai l. Kas tai yra pinigai? 2. Ar infliacija gali paveikti pinigq sugebejirntlatlikti pagrindinesjt1 funkcijas? 3. Kokie trukumai bfidingi pinigarns - prekerns? Kokiais privalumais pasiZyrni: popieriniaipinigai ir b) bankopinigai,palyginti su pinigaisa) prekemis? 4. Kodel uZ popierinius pinigus galirna lsigyti brangiausiqmaterialiniq vertybiq, pavyzdLiui,narn6 autornobili?

L+)

ApibudinkiteatskiroKB skolinimogalimybes. KB klientas skol4 gr4Zinadekiu. Kodel Zmon6snori laikyti pinigus grynais? 9. Kas nulemiapinigq vertE? 8. pinigq pasitrlanesikeis? 14.Kaip nustatoma pusiausvyros palukanq nonnapinigq rinkoje? ll.Kokie pagrindinrai bendriveiklosbruoZaibudingikomerciniarns bankams ir taupymo institucijoms? 15. kad pinigq rinkoje yra pinigq paklausosperteklius. Kas yra pinigq pasiulair kokie pagrindiniai elementai (iSsivysiiusiose pasaulio valstybese.Tarkime.Kaip. Kaip pinigLl paklaus4sand€riqaptarnavintui pusiausvyros ir palukanq nonrlq pinigq rinkoje paveiks: a) padidejgs nominalusis bendrasis nacionalinisproduktas. LietLrvoj e)'? 7. kad pinigLlatradirnas yra vienas didZiausiqZrnonijos lairnejirnq. Pagriskiteteigin[. Kaip tai paveiks Sio banko balansE tolimesnio ir skolinimogalimybes? 16.Ar Siuo jei atveju pinigq rinkoje susidarys pusiausvyra.5. padidejusipusiausvyros pal[kanq nonna paveiks g a m y b o s p i r n t [ u Z i m t u r n iq k a i n a s ' ] a .Kokios visosbankqsistemos skolinimogalirnybes? . jlsq nuor.lq su Zmonitlnoru laikyti pinigusgrynais? 10.b) sutrunpejEslaikotaryis tarp pinigq [plaukq. Kas yra pinigq paklausair kokie pagrindiniaijos elementai? Kaip jie susr. c) kreditiniLlkorteliq naudoj irno pletimasis? 12.Tarkime. jos 6. 17. r 13.none.

Tadiau kai kuriose Salyse CB ndra.Siose ir dvejose Salyse atsiskaitorna JAV doleriais). Lietuvoje . Emisijos bankas (bank of issue).nes tik prieSingu atveju galetqsutrikti pinigq rinkos funkcionavimas. Sios s4skaitosneduodapalfikanq.kad jos cenlralizacijair kontrold yra b[tina. . reguliuojanti mlinq priernones. kuriose parduodarni p skirtingq aliq inigai. atliekant iekirl kliringo paslaugas kt. kad CB gali i5duoti komerciniams grynus pinigus. CBNTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA Siole temoje analizuojarnas centrinio banko (CB) vaidrnuo. politikos trumpalaikioir ilgalaikio reguliavimomechanizmas.suteikiarna vienarnbankui. Skirtingose Salysefunkcionuoja skirtingi CB.1.Anglijos bankas.emisijosteise.bankqtevas". Vokietijoje . PavyzdLiui. tai jis neturi pinigq leidimo teisds(Panamos Liberijos CB neturi tokios teises. Bankines sisternos raidos praktika parod6.specialivyriausybine ar kvazivyriausybine institucijafinansqsistemoje. rnonetarinds 7.Federalind rezervq sistema (FRS). turindiq iSimting teisp ernituoti (iSleisti)pinigus. r CB kontroliuoja pinigq pasi[lq . bet yra naudingos.. JAV CB .Saliespinigq ir bankr4sisternq valdymas.j o s [ g y v e n d i n i r n o r i n c i p a i .Musq laikais CB paprastaituri iSskirlinEteisgleisti pinigus.Lietuvos bankas. CB. s4skaitos bankams l+) . CB veikia uZsienio valiulq keitimo rinkas.7. Antra. CB pagrindinefunkcija .SaliesCB. pagrindines veiklos funkcrjosyra Sios: ..Taip pat p n a g r i n e j a r n an o n e l a r i n C o l i t i k a .kaip taisykle. didelese maZose.. Sios sqskailos ir naudingos tuo. jo pagrindinds funkcijos. pavyzdZiui.Japonijos bankas.Be to.jeigu jiernsjq reikia. ir Centrinis bankas (Centralbank) .Bundesbankas. rnonetarindsir fiskalines politikos efektyvumasir jq derinirnas. atliekanttam tikras paslaugasindividualiems komerciniams bankams. lndividual[s bankai turi indelius CB.bankqbankas".pinigtl leidirnas(emisija). CB yra .p r i e r n o n d s . CB. JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Beveik visosepasaulio yra valstybese. CB aptarnauja bankq sistemos dalyvius.atliekant daugel[ sanderiqtarp individualiq bankq ir CB. atliekantis pinigq emisijosfunkcrjq. S Pirma. o jeigu ir yra. CB pagrindinis tikslas . Japonijoje . aptariamaCB nepriklausomybes problema. DidZiojoje Britanrjoje . CB. r p problemos.

kadangi galima daryti itak4 palfikanq normai. Aprupinant likvidZiais aktyvais.centriniamebanke yra kaip bankq rezervq inddliai. Perkant ar parduodantuZsienio valiut4 CB gali veikti rinkos valir-rtq keitimo sistem4.rdetingus ekonominius ir finansinius k l a u s i r n uv i r S [ n i ql y g r n e n i u . todel pinigq pasi[la dabar yra kontroliuojama daugybe kitq priemoniq. DidesnesSalysturi daugiaulaisvesir galimybiq manevruoti. CB gali teikti paskolasindividualiemsbankams. PavyzdLiui. Ketvirta. kad tai kainuoja. kad galetq iSlyginti finansiniq le5q judejimq. CB gali stabilizuoti finansing sistem4krizesmetu. arba kraStutinis. skolintojas.sprendZiant sr.Valiutq keitirno sisternosgali b[ti fiksuotos siauru svyravimo ruoZu. (clearing) Kliringas centralizuota atsiskaityrnq negrynaisiais tarp kornerciniq bankq sistema. kaip buvo Europos pinigq sisternoje. spaliol7 d. Didejant finansq rinkos ir ekonornikos globalizacijai.CB yra isipareigojqspirkti ir pardLrotivaliutq leistinq svyravimq ruoZe. pinigq kainq leme aukso arba sidabro kaina.jos gali bfiti nustatornos visi5kai laisvai rinkos legomis.Jeigu valiutq keitimo ribq nera.trediameskyrelyje). pagrista savitarpio mokejimo reikalavirnq ir isipareigojrrnq uZskaitymu. Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negr-rreikalaujama. Nd viena Salis nebeturi metalo standarto. Jeigu jis fiksuojarnasruoZe. infliacrjai ir verslo ciklui. Tai viena svarbiausiq CB funkcijq del dviejq pagrindiniqprieZasdiq: l) CB nustatyta palfikant1norma Sioms paskoloms veikia rinkos pallkanq nonnd 2) finansiniq kriziq rnetu CB yra paskutinis. Yra du pagrindiniai pinigq pasi0los kontroliavimo rnetodai. tai veikia ir valiutq keitimo rink4. valiutq keitimo normai. ir Daugeliui Saliq.vadinama valiutq keitimo mechanizmu. CB taip pat turi isipareigojimqi5or€ssubjektarns. CB reikalauja pirkti ir parduoti valiutq nustatytu santykiu. 5i funkcija lemia jq monetaring politikq. s 246 .JAV Federalinerezervq sisterna i5gelbejo finansing sistem4 1987m. kur[ numato vyriausybd arba tarpusavio susitarimai. kuri4 vykdo centrinisbankas. tai keitimo sistema nustatomarinkos jegomis. Tadiau nevalia uZmir5ti.ypad maZq ir su fiksuota valiutq keitimo sistema. CB veikloje labai svarbi pinigq pasi[los kontrold. Jeigu valiutq keitimo sisternosfiksuotos. Kaip bankq bankas. CB iiords funkcijos darosi suddtingesn6s svarbesnes. Sioje rinkoje Saliesvaliuta parduodama kaina. Laikantis metalo standarto.Valiutq keitimo rinkos yra labai svarbios. Tredia. kuriq svarbiausiayra vertybiniq popieritl pirkimas ir pardavimas (apie tai . i5reik5ta kitos Salies valiuta. nes CB nemokaoal0kanu.

jos strukt0rinius elementus:aktyvE ir pasyvq.Jau 6-ame skyriuje buvo aptarti KB balansinds pagrindiniai elementai.jos valiutos rezervai.kad JAV FRS darys itakq ekonomikai. grynq pinigq kiekl rinkoje. kiekvienas valstijq bankas leido ! apyvarl4 banknotus. Valdandiqjq taryba daro itak4 monetarineipolitikai veikdama pinigq pasiulq per atviros rinkos operacijas. bet ne tiesiai i5 iZdo (. o ne privadiq sanddriqpagrindu). operacijoms. l9l3 m. tai kitq Saliq trumpalaikiai [sipareigojimai. Norint geriau suprastiCB veikl4 iSanalizuosime kuriq SaliqCB. kuri funkcionuoja 14 metti. Direktoriq taryba atstovaujabankq.kadangijq esrneanalogi5ka. bankq sistemabuvo decentralizuota. kuri.. todelj! ir analizuosime.Kita pagrindineFRS aktyvq grupe . CB IVAIRIOSE SALYSE IRJU NEPRIKLAUSOMYBES PROBLEMOS CB numato dideles perkamosios galios pinigq pasi[I4 t. kad CB perka visiems prieinamoje rinkoje. kuriomis reguliuojamas Aptarsime FRS JAV balansinE ataskait4 t. Numatyta.Valiutos rezervai ne tik 24'7 . r Valdandiqjqtaryba. Sie bankai itraukti i monetaringpolitikq tiesiogiai ir netiesiogiai: Federaliniai rezeruq bankai nustato diskonto nonnE jie komerciniarls bankamsir nustatokiek jie gali skolinti. Numatyta. kai JAV iki l9l3 m.y. elementq SvarbiausiFRS valdomi aktyvai . verslo ir visuomendsinteresams.atvirosrinkos" tenninas vartojarnas ta prasme. kaip FRS perka Siasobligacryas atviroje rinkoje i5 namq [kit1. skolinimo diskonto norrnE ir reikalavimus rezervams. Trediame skyrelyje detaliai i5analizuosime.derinant interesus tarp bankininkq ir verslo. tadiau skiriasi ataskaitos turinys. JAV sukurtaFRS. tvirtina Senatas. 12 Federaliniq rezervq bankq JAV atstovauja l2-ai sridiq. r FederalinisAtviros rinkos komitetas.7. saugomus CB. kad prezidentas negali daryti itakos tarybai. valstijq ir regionq vyriausybds ir privataus sektoriaus. 12 nariq Atviros rinkos komitetas duoda nurodymus rinkos pinigq kiekis. Valdandiqjqtarybq skiria JAV prezidentas. taip pat komerciniq bankq rezervus.y. KiekvienasSisbankasvalstybinis-privatus.tai JAV iZdo vertybiniai popieriai. priimtame Federaliniq rezervq sistemos istatyne numatytajos strukt[ra: o Federaliniqrezervqbankai.buvo labai silpna pinigq pasiulos pinigq pasifilEir kontrold. akcininkai gaunane didesniuskaip 6 proc.2. l9l3 m. dividendus uZ akcijas. netiesiogiai veikia rink4 per Federalin[ Atviros rinkos komitet4 kuris vadovaujaatviros rinkos operacijomsir konsultuojasisu priZi[retojq taryba. reguliuodama kontroliuodama kreditavimq sieke sudaryti sqlygas stabiliam ekonomikos augimui.

gruodis(mh. kredito ir taupyrno asociacijoms) per vadinamEli diskonto langar. Skolinirnas per cliskonto lang4 greidiau privilegija nei taisykle. tokiq isipareigojimqnera. Siomis sqlygomis dideles perkamosiosgalios pinigai rampa fsipareigojimais.Tai ir leme pinigq pagrindqkaip FRS pasyve dar ir ta prasrne. Pladiau Sis klausirnas jq anal izuojarnas sklriuje. Daugelio besivystandiq ialiq cB suteikia paskolas tiesiogiai privadioms firmoms. bet veikia kaip komercinisbankas.cB i5 tikro [sipareigojakonvertuoti nacionalingvaliutq uZsienio i fiksuotu kr.Kodel tai yra FRS isipareigojimas? Esant aukso standartui.svarbDs vertine iSraiSka.3 ' 248 . grieltai laikytasi pinigq konvertavimo i auks4 fiksuotu kursu taisykles. USD) Aktyvas Auksorczcrvai Valiutos rczcrvai Paskolosfi nansinian. o po 42 dol. Galiojant popieriniq pinigq ir fiksuotq variutq keitimo kursq sistemai. I FRS aktyvus ieina auksorezervai. esandiomsprioritetinruose Saliessektoriuose. kas to pareikalaudavo. 7. auksokaina.JAV FRS balansine ataskaita 1990m. esantispas Zmones.kurie vertinami ne rinkos kaina.1 lentel6.Tadiau esant svyruojantiemsvaliuttl kursami.kad FRS turejo dideles perkamosiosgalios pinigus keisti I auks4 visiems. bet FRS aukso atsargqpadidejirnasar sumazejimasnedaug veikia pinigq pasiIlospokydius. FRS neteikia paskolq tokioms firmoms. 7.rs instifutams(KIl) JAV iZdo vcrtybiniai popicriai Kiti aktyvai lS viso: ll 058 32 633 190 252 103 31 589 32i 5i3 Pasyvas Fcdcraliniorczcrvq banko banknotai 267 605 Finansinirlinstitutq(KB) tczcrvai (indcliai) 38 658 JAV iZdo indcliai 8 960 Kiti pasyvai 7 504 I 5 v i s op a s y v q 322727 Nuosavaskapitalas 4 846 1 5v i s o : 327 513 FRS teikia paskolasprivatiems finansiniamsinstitutams (bankarns.ypatingierns" bankamsir reglarncntuoja vciklq. KartkardiaisFRS superkair parduodaauksEaiviroje rinkoje. tadiautokie apribojirnai bldingi ne visoms salims. ir atliekant intervencijas valiutq rinkas.rrsu. Esant dabartineisistemaindra automatiskos galimybeskeisli pinigus i ar-rksQ. uZ uncii4 I. tiip lav.. Kiloje balanso pasyvo puseje svarbiausiadalis yra FRS banknotq kiekis. FRS suteikia paskolas. ypai zemesLikyje. siekianl bet i stabilizuoti doleriokursa.Siosesiruacijose ne tik vadovauja cB pinigq politikai. 1973m.kuo'ret JAV nutraukepinigq pasiDlosrySi su auksu. kaip IBM ar GeneralMotors.y.

Avansai .) ir vertybinir. kuriq kiekvienasturi atskirEbalans4(7.tai per paskolos. t. kitas istaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti.Leidimo skyrius atsakingas uZ pinigq banknotq i5leidimq. Siekiant. LB atstovaujaLietuvos valstybei uZsienio valstybiq CB.0 1 1 2. USD.4 Anglijos bankas 1 5v i s o : 14.327 573 mln.ir Anglijoje jos iSduodarnos finansiniustarpininkus. kuris nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei.8 Lietuvos RespublikojeCB yra Lietuvosbankas(LB).Kiti FRS isipareigojimai apima priirnamq finansiniq institutq saugomusindelius. Aktyvai yra vyriausybes vertybiniai popieriai ir avansai.3 Pasyvas Pinigaicirkuliacijojc 12. vadovaujasiLR Konstitucija ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybes vykdornosiosvaldZios lstaigoms.8 V i s u o m c n c sn d c l i a i i Bankq indcliai Rczcrvaiir kitos saskaitos Banku skyriauspasyvai I Sv i s o : 0. yra vienas koordinuojama.y.1 1.6 Kiti aktyvai 1.LB turi teisE steigti skyrius. Bankq skyrius veikia kaip bankininkas komerciniams bankams ar vyriausybei. kad pinigai patektq i cirkuliacijq Pinigq leidybos skyrius parduoda finansinius vertybinius popierius (obligacijasar akcijas). USD.rs popierir.vadinamus Diskonto namais.4 l.Anglijos bankobalansas 198605 0l (mln.6 Kiti vcrtvbiniai 8.8 nooicriai Vyriausybcsvcrtybiniai Popicriai 0.FRS yra JAV iZdo indeliq s4skaita. esant vertei)4846 mh.4 Bankq Banku skvriaus aktvvai 2.Nors banko balansas I esminisskirtumas. nuosavam kapitalui(grynajai lygi pasyvqsurnai. taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei 249 . filialus.dali indeliq komerciniaibankai turi CB pagal Paprastai aktyvq suma turi blti istatyrn4. Jos parodytos kaip Pinigq leidybos skyriaus aktyvai.Sisbankasnegalibankrutuoti. atskaitingasLR Seimui. CBP) Skyriur Lcidybos Aktyvas Vyriausybcsvcrtybiniai popicriai 3. Prakti5kai Pinigq leidybos skyriaus ir Bankq skyriaus veikla yra pana5us komerciniq bankq. Kiti aktyvai apirna fizinl kapitalq (pastatusir irengimus rr pan.rs. kuriuos iSleidZiaprivadios finnos ar vietine valdLta. kaip Anglijos bankas.2 lentele).Del susiklosdiusiq Anglijoje CI3 yra Zinornas jis istoriniq prieZasdiq padalytasI Pinigq leidybos skyriq ir Bankq skyriq. tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinese finansinese institucijose.kaip rnineta.iSleistus vyriausyb€s komercinemsf-rmoms ar vietinei vyriausybei. 7.+.5 Avansai 0.2 lentel6.

LB pajamas sudaro. I5duoda ir at5aukialicencijas LR ir uZsieniobankamsbei kitorns kredito istaigomsir priZitiri jq veiklq. : i o istatyrnonumatytatvarka iSleidZia apyvartE iSimai5 jos pinigus. 8. t . valdybq 9 metams skiria PrezidentasLB pirmininko teikimu. Nustato bankq ir kitq Lietuvos banko licencijuotq kredito [staigq apskaitos. 14. uZtikrinri patikirn4 pinigq rinkos. Nustato bankq ir kitq ukio subjektqvidaus ir uZsienioatsiskaitymq.tarybosepinigq ir monetarines politikos klausirnais. 4. gautosuZ uZsienio valiutosatsargas. kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimq palaikant vyriausybesvykdomEpolitik4. tarptar. tarpjq ir kliringini[ tvarkq. 7. SudaroLR mokejirnqbalansq. Konsr"rltuoja LR Vyriausybg pinigq rinkos.tt. Saugobei valdo valstybes uZsienio valiutos.y. Kontroliuoja uZsieniovaliutosreZimolaikyrn4si. nustatoLR pinigq nominalus. ir i LB pagrindinistikslas. litq formuojamasiS LR valstybesle5q. | 2.aukso ir kitq tauriqjq metalqrezeryus. LB istatiniskapitalas50 mln. 13.siekti pinigq stabilumo. ataskaitqir atskaitomybes tvark4. Organizuoja LR Vyriausybes i5leidZiamq verrybiniq popieriq pardavim4 i5pirkirn4bei paiukanq uZ jas i5mokejim4ir veikia kaip valstybes vertybiniqpopieriqregistratorius. LB vadovaujabanko valdyba. 3. form4 apsaugos prietnones. pajamos. LB turi iSskirtinE teisE leistipinigr"rs Siuotikslu: ir . 10. Renka ir skelbiapinigq bei finansqstatistikq. l5leidZiai apyvart4ir iSimai5 apyvartos pinigus. 11.rtiniq kreditq ir atsiskaitymLl politikos tobulinimu. gautosuZ kituose bankuoselaikomus indelius ir bankams i5duotas paskolas. palukanos. 9. kredito ir atsiskaitymtl klausirnais.kuriq sudaropirmininkas ir de5irntnariq. atnaujinant j4 kas treji rnerai treddaliu. laikornasuZsienyje. {gyvendina istatymq numatyta tvarka pinigq politikq tvarkydamas pinigLp kredito apyvart4atvirosrinkos operacijomisir kitomis priemonemis. LB atliekaSias pagrindines funkcijas: l. Valdyba nustato LR monetarindspolitikos formas. gautos uL pinigq leidimo 250 . LR 2. Or ganizuoja bankines infonnac ij o s sistem4. Gali aptarnautiLR valdZiosir valdymo institucijq s4skaitas. jei tai susijq su nacionalinesvaliutos. lstatyrnq nustatytatvarka veikia kaip paskutinislikvidumo Saltinis bankqsistemoje. organizuoja p i n i g r lg a n r y b 4r t . ir 5. Pirmininkq skiria 5 metams Seimas Prezidentoteikimu.priirna teisesaktus ir pan. 6. LB gali b[ti tarptautiniq ir r-rZsienio institucijq akcininku. bankq ir kitq kredito istaigqrizikq ribojandiusnonnatyvus.pal[kanos.

Pagrindinis argumentasprie5 CB nepriklausomybg yra tronetarincs politikos svarba ekonornikai. pajamos.prieS" nepriklausomurnq. FRS Tarybos nariai dirba ilgiausiai.ne pelno siekimas. ir iSlaidos. savo strukturqir veiklos organizavimE l. kuriq funkcijq apribojimas nerei5kiavisi5kos nepriklausomybes politikas prie vyriausybes. pateikiama argumentq . LB iSlaidas sudaro: palDkanos. tauriatstats metalais..Sveicarijos yra nepriklausomi. Taigi politikai ir ekonornistaitaip ir nesutaria. iSlaidos eksploatacijos pastebeti. kad Taigi nesunku Jis bet pinigq leidirras ir jq pasillos reguliavimas.Daugeliu atvejq CB nepriklausomybdnera absoliuti. bet monetaring taigi gali vykdyti nepriklausom4 nacionalinesekonornikosinteresus. Pagrindinis CB CB nepriklausomumq.organizavimq pajamos.. ar jq veikla buvo per leta. FRS pagal skiriasi nuo CB Europojeir Japonijoje.kaip tai buvo 1982 rn.14 metq. rnokamosuZ kredito istaigq indelius. ir tai jiems uztikrina nepriklausomybes laipsni.ar turi bfiti CB nepriklausornas. susijusios su operacijornisuZsienio valiuta. kiekvienoCB tikslas. kad monetarind politika. o CB 3.bendros personalui kitos specifinds i5laidos. Ekonomistaipladiai diskutuoja. ndra pavaldusvyriausybei. kuri veikia infliacrj4 pal[kanq normfu valiutq keitimo nonnq ir ekonomini augirn4 yra pernelyg svarbi ir techni5kaiper suddtinga. Kai apribojirno. EuropojeVokietijos. politikai gali buti . Jungtinds Karalystes. pallikanosuZ uZsienio laikornusLB. aukStesni 2. Argumentai uL nepriklausomurno argumentas tas. iSlaidos. vertybiniais popieriais ir istatymq numatyta tvarka iSduotas garantijas.Demokrati5kaii5rinkti parlamentaraiforrnuoja palankiE politik4 Zmondms. kad parlamenlarai uZ negali atlikti nuodugniosCB kontrolds.Taiiau. iSlaidos. esant pernelyg didelei palukanq gali buti reakcijai i tai. istojg Rytq Vokietijos bankai siekia didinti pinigq pasi[l4. Vokietijoms susijungus. Japonijos. 251 . CB nepriklausomyb€ nonnai ir neigiamai visuomends apribota.. materialiniq vertybiq amortizacija.Taip pat atskirus bankus atskirais laikotarpiais galima kaltinti. tadiaupriartina CB ekonomines Atskirq bankq nepriklausornumolaipsnis yra skirtingas. susijusios su banknotq gamyba.kokio lygio turi buti CB nepriklausomybe.rmparegiai".iant yra pasekmiq. Italijos ir Prancfizijosbankai yra labiau priklausomi ( 7 . i5laidosuZsieniooperacijoms paskolas.Kadangi yra deu.Tarybq sudaro l6 Regioniniq bankq prezidentai.gautosuZ operacijas.ttL" ir .trr. kad birtq diskutuojamapolitineje rinkimai. vykdyti. JAV. erdveje. kad jie dare itakq didesnei infliacijai. ) . 1p a v . politik4 ginti ne vyriausybes.rokrati5ki ilgojo laikotarpio gali nurnatyti tik trurnpojo laikotarpionaud4 neanalizr.ro.Kitas argumentas nepriklausomumE tas. neprie5taraujandias istatymams.gautos uZ operacijasuZsieniovaliuta. Europoje tik Vokietijoje yra federalineCB struktfira.

Belgija Olandija 7. cB turi specialq status%leidZianti jierns vykdyti nacionalinE monetarinE politik4.0 Ncpriklaus0mumo --fl. Tadiau tai buvo Lymiai sucletingiau. nedidina gamybos ar uZimtumo svyravimq.0 --x*. JAV ir Vokietijos Bundesbankoveikla. vadovavosi FRS.5 2. Ji raip pat turi skatinti sklandq mokejimq sistemq funkcionavirnEir prisideti prie atitinkanrqnacionaliniq institucijq veiklos atliekant rizikqmaLinandir"l kredito l)z .0 3. Tadiau iq atstovai negali dalyvauti priirnant ir lgyvendinantsprendimusdel euro zonos. valstybiq nariq.ECBS ir ECB statutenumatyta. CB nepriklausomybe infliacija ir Daugelio analitikq nuomone. kaclangi reikejo sujungti skirtingas nacionalinesfinansines tradicijas turindi4 veikl4. nepriklausandir-1 euro zonai. Sveicariia l a i p sn i s Itatija Norvegija/Svedija Kanada -*rD. cB.Danija -X-JA\' t. Italijoje ir Prancfzijoje.JungtinCKaralyste '*^*.0 -+- 3. kurdami Europos Centriniq bankq sisteme(ECBS). kuriose cB buvo labiau priklausomi.5 4.. vidutine infliacrja 7-8 desimtmetyje buvo Zernesnd..t0 d8 A x o 0.kuriose CB buvo labiau nepriklausomi.0 t.Naujoji Zelandija --ts Australija --. kurios istojo I Ekonoming ir pinigq s4iungq (EPS).s s. CB nepriklausomumas gerina ekonomikos veiklq esant zemesneiinfliacijos nornai.1 pav.lspanija -*Pranclzija -4*Japonija . infliacija buvo aukStesne.2 pav. Kaip matome iS 7.ECBS atsakouZ euro zonos monetarin€spolitikos ktrimE ir lgyvendinimq uZsienio valiutos operacijq vykdym4 bei valstybiq nariq oficialiqjq atsargqlaikym4 ir tvarkym4.Vokietija r 4. Daugelis anaiitikq Europoje.5 --a. pavaizduot4 7.c.i5laikyti kainq stabilum4. ECBS sudaroEuroposcB (ECB) ir Europos Sqiungos(ES) saliq nariq.1 pav.kad pagrindinisjos tikslas. Salyse.

jeigu Valdytojq Taryboje dominuos nacionaliniq interesqatstovai. kuriq sudaro ECB pirmininkas. ECB ir nacionaliniai bankai institucijLl. ECB . tadiau valdyba yra susirupinusi nei veiklos efektyvumu ir rerniasi JAV ir Vokietijos. kad tokia taryba gali didinti infliacij4 tol. Valstybiq nariq.l ECB sprendimqpriemimo padaliniai: ECBS reglarnentuoja . kad nacionaliniai bankai rnaZiausuinteresuotibendros politikos stabilizavimu.1. Be to. valdytoiq taryba. suforrnuota oficialiai l99tl nt.valiutq ir euro kursai ntrstatyti valiutas visarn laikui stabil[s. kuriq veiklos pagrindu sudarytasECB statutas. kuri4 sudaro vykdomosios valdybos nariai ir priklausandiq valstybirlnarir. kol centre esama nedidelespolitines valdZios. CB constitutior. Siose valstybdse euras pakeite nacionalines pinigainustojoegzistavE. birZelioI dienrl. 2002n. euro zonai. valdyba. Nuolat vyksta diskusrja. palukanq normE ir rezervq pasi[I4 sistemojc'. naudodan-ristandartini daugianacionalinesEPS modeli.ir sukurti b[tinus jq igyvendinimoreikalavirnus. 'Von for Hagen.stabilizacijosbus maZiau. Tadiau Von JurgenasHagenas(Hagen.patirtimi. kuriq sudaroECB pirmininkas. pagrindine funkcija . . Tadiau valdyba igyvendina politikq CB. CEI']R Discussion Paoer.kaip pasiskirstyti alsakornybgtarp ECB ir dalyvaujandiq nacionaliniq CB. visi atsiskaitymai valiuta. Nors kai kurie nacionaliniaiCB apimandiqir instrukcijasnacionaliniams tikejosi didesnesdecentralizacijos dabar. No . taigi nacionaliniai Ekonornikos teorija nepateikia tiksliq rekomendacijq apie nacionaliniq bankq veiklos santyk[. 919.fonnuluoti monetarinE bendrijos politik4 apirnanl tarpinius tikslus.rs rronetary misions.istaigq ir finansq sistemosstabilumo prieZilr4. bendroji taryba. 2002 m. argumentuoja. Roland)'. pirmininko pavaduotojas ir dar keturi nariai (sirilomi 8 metams). sausio I d.o nuo 1999 m. pinnininko pavaduotojas visq valstybiq ir nariqNCB valdytojai.. NCB valdytojai. . bus visi5kai nepriklausominuo valstybiqnariq politiniq ar privadir.euras. Jurgcn and Roland Suppel (1994). kuriose ivestaseuras.viena naujausiqinstitucijq.kaip dabaryra ES. Jurgen) ir Rolandas Suppelis (Suppel.taigi. ivesta bendra Europos vykdomi Sia valiuta . Taip pat jie nustate.

X ' = x C d E d a A O >'. . i r \ r t4 Z l 254 .9 f ^E ' i i ' J A o c d '5.^EE t.{t l a o' .a cl Egs. r f F?EF. = a * F x E () d h' !q tr o a Z '= >.1 F- 8'6 oJl rrl .F (J'E ^ 3 ! ' 4 a .t. : i t q> ol .: R E : E. t s ? V E c d : ' t 6 . H 6 tr.X* € 6 v f .i . J< a l Y X 6 F 'r 'trv H E 6) a> t 'r ()ti \J.Ki b > = .ES" ::be s q'rF o.U'r o tr= H O > .\ q o 'E . dz gx . : = > r) () o.o 9': L ril 6.s .l .^. €': g " s' -x N x o > ( ) .s o * ooO x'vo\ AO\ .

dalf b) CB apmoka Siuos vertybinius popierius. ir jq surna padidina kornerciniqbankq rezervus. 1. galinra analizuoti. Jas galirnapirkti i5 kornerciniqbankLl arba Zn.Paseksime. kaip CB superka valstybinesobligacijas kon-rerciniq i5 bankq: a) komerciniai bankai pardr-roda savovertybiniq popieriq CB. kuriuo atveju rezultatas pals . kaip CB gali veikti makroekonorniniusprocesus. CB prierne sprendimqpirkti valstybines obligacr3as atviroje rinkoje.3 pav.jog valstybinesobligacijas parduoda perkaatvirojerinkoje. . I5analizuosime. MONETARINE POLTTIKA. (b) rezyvai Pasyvas 255 . Tarkime. kad teminas . kontrolds Atviros rinkos operacijos (open rnarketoperations) tai CB vertybiniq popieriLl pirkirnai ir pardavirnai finanstl rinkose.Vertybiniai popierrar (a) + KB rezervai(b) 7.y. 4.3. komerciniai CB ir bankai.firmos. Sievalstybiniq kaip vertybiniq popieriq (VVP) pirkimai ir pardavimaiveikia KB perteklinius rezervus. KB turirnq vertybiniq popieriq pardavirnas CB T Pasyvas KB rezervai(b) .komerciniqbankq rezervai bet tas dideja. CB Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) ( a ) V e r t y b r n r a lo p r e n a l p Komerciniai bankai Aktyvas .tai svarbiausiapinigq pasillos priernone. Jau rnineta..roniq. JOS IGYVENDINII\TO PRINCIPAI IR PRIEMONES SusipaZinus CB baiansuir nepriklausornybes su problemomis.7. Atviros rinkos operaciios . Monetarini politika igyvendinama 3 pagrindinemis priemonernis: atviros rinkos operacijomis. Vertvbiniu popieriu pirkimas.atviros rinkos operacijos" reiSkia.namq ukiai gali jas pirkti. kornercinitl bankq diskontavirnu ir rezervo nonros reglamentavimu.t.

jr1 iS rezervai ir kartu kreditavirnogalimybesdideja. todel yra pliusasprie KB aktyvq. kad vertybinius popierius kornerciniai bankai aticravd CB. kad. i5raSytq CB. kad CB perdaverezervusI(-B. Tarkime. c) Vilniaus KB pateikia5l dekg CB aprnoketi.Tuornet: . superkant KB vertybiniuspopierius. Finnos turimq vertybiniq popieriq pardavin. Jeigu cB superkavertybinius popierius i5 Zmoniq. pinigq pasilla kyla superkantvertybinesobligacijas.). Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) '/n . kad KB rezervaipadideja. '. Antra. Rodykle Zemynrodo.Sio sanderio svarbiausias momentastas. itaka KB rezervalnsyra ta pati.4 pav.Komerciniq bankq balansaskeiciasi kaip parodyta 7. padidinaVilniaus CB KB rezervus(7.. Rodykle 1 virsq rodo.nepriklausomai nuo to. kai cB superkavalstybinius vertybiniuspopieriusis KB.Vertybiniai popieriai (a) I fasyvas + lnoellal (b) iek I Vilniaus bankas AKIyvas rasyvas + Neterminuoliindeliai (b) + Rezervai(c) 7. b) Si deki firma padedai savo s4skait4 Vilniaus Kts.3 paveiksle. PliusasCB pasyvuoserodo. rezervaidideja ir kreditavimo galirnybes dideja (pliusas prie rezervq).Senukai" Pasyvas + KB rezervai (b) (a)eekis Aktyvas f Netenninuoti indeliai .4 pav..ras CB Siamesanderyje galirnapastebeti svarbius du momentus. ar paclicreja KB 256 .Senukai" a) finna perduodavertybinius popierius CB ir gauna dekl. Visq pinua. o pliusuojami CB aktyvuose. kad firma turi kelis VVP ir nori juos parduotiatvirojerinkoje. (aJ venyDlnrat Poplerlal I Firma. todel jq aktyvuosejie minusuojami.

pinigq pasiulapadidejaiki 5000 Lt. Jeigu KB parduodavertybiniuspopieriusCB. CB obiigacijqpirkirnas pinigq pasiUlos ir didejirnas 257 .taigi KB gali iSplesti pinigq pasi[lq 4 tukst. vir5utine daiis). 1. bet kartu didina ir einamqsiassqskaitas. ir tai KB fakti5ki rezervai ir pertekliniai rezervai padid€ja visa perkamos obligacijos surna (7.reikalaujamas privalomasisrezervas.. t.y.jeigu CB perka 1000 Lt. Sie 4000 Lt plius pirmine einarnoji skolindarnas s4skaita 000 Lt i3 viso sudaro I 5000 Lt naujqbankopinigq.rkai" jie balanse padidejo. esant 20 %o privalornqjqrezervqnormai.Senr. ir. tai jis atitinkamaididina KB rezervus.y. 1000 Lt.a 20 proc.rezervai. kai rezervq nonr.Kadangi netenninuotusinddliLrs priirna kaip aktyvus.o 800 perteklinisrezervas. Pinigq padaugejirnas padidino s4skailas(pliusas Vilniaus banko indeliuose). .Pavyzdliui. juos (7....kai CB perka vertybiniuspopierius i5 KB sisternos i5 Zmoniq bei firmq. Galima pastebetiskirtumus.5 pav. padidina pinigq pasiulq 5 tlkst. n-auji rezervai CB perka i5 KB 1000Lt obligacij4 1000Lt pertekliniai rezervai r| 5 0 0 0L t b a n k qs i s t e r n ok r e d i t a i s Pinigq pasiIlos bendraspadidejirnas 1000 Lt Pirrnine. LI. Lt.5 pav. Jeigu CB superkavertybinius popieriusi5 finnq. apatinddalis). obligacijq i5 finlq.5 pav. einamoji 000 Lt bankq sisten kreditai + CB perka 1000Lt obliiacrl4 i5 finlos 7. tai 200 Lt .

Vertybiniq popieriq pardavimas KB I5 esrnesrezultatasgaunamastas pats.Senukams"jq dek[. (7. a) CB perduodavertybiniuspopierir. pinigq pasi[la dideja..pertekliniai rezervai sumaZejag00 Lt. parduodant 1000 Lt obligaciiq sumazeja einarnoji sqskaita (atvirksiiai supirkimui).iSraSytu Vilniausbanke. susvelnindarnas pertekliniLl rezervq surnaZejimE200 Lt. Vertybiniu popieriu pardavimas analogi5kai turetq rnaZinti KB rezervus. Tarkirne. jie savo pertekliniusir privalomus rezervussumaZina1000 Lt.rs popierius finnorns. Nesunkupastebeti. kai . KB c) Viiniaus bankas grqZina.Tarkime. Siuo atveju obligacijq pardavimasfirmoms reiskia. kad kai cB parduodavertybiniuspopierius 1000 Lt KB.iSra5o deki savo inddliams juos sumaZindami pav.Senukai" perka valstybinius vertybinius popierius tviroje inkoje. cB parduodavertybiniuspopieriusKB atviroje rinkoje. kai 1000 Lt obligacrja parduodarna firmoms. b) KB sumoka uZ Siuos vertybinius popierius .).6 CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) Vertybliniaipopieriai Pasyvas KB rezervai(b) @)reAvai KB Aktyvas .kuri surnoka dekiu.Senukai". Tadiau abiern atveiais esminiai Pasyvas 258 .rs. CB. kuriuos [sigyja KB. b) CB uZskaitoSl deki ir surnaZina rezervus. sumaZindamasta suma firmos einamEjep (7 sqskaitq .5 jei paveikslo.Abien-r atvejais bendras rezultatas yra tas pats: kai CB perka vertybinius popierius atviroje rinkoje. CB perka 1000Lt obligaciiru padidinspinigq kieki 5000 Lr tai nepriklausomai nuo to. kad Kr] sistema sumaZino einam4siassqskaitas 1000 Lt. Jeigu bankai savo perteklinius rezervus skolina. Kaip matome is 7. rezervams...6 pav. . KB rezervai dideja. kadangi.y. ar obligacijaperkarnaii KB. t.jeigu cB parduotq vertybinir.7 pav.KB rezervai(b) + Verybiniai popieriai (a) 7.ai: a r l a) CB parduodavertybiniuspopierius firmai .). ar iS firmq.

. CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) venyDlnral poplenal Pasyvas . nonnalioji obligacijosverte 259 . o palukanosmaZeja.jL1 pirkimas sparteja.Tai skatinavertybiniq popieriLlsavininkus parduoti juos CB. Vertybiniq popieriq pardavirnas firmorns Kas skatina KB ir firmas pirkti ir parduoti valstybinius vertybinius popierius? Obligacijq kainos ir pal[kanos rinkoje yra atvirkSdiai jq proporcingos. paklausapadideja. .' Kai CB nurnatosupirkti obligacijas. . . . Taigi atviros rinkos operacijos yra pagrindine pinigq pasi[14 ' Obligacija tai vertybinis popierius. rinkos pallkanq nonna. kaina rnaZeja. ( 1 + i ) 2 ( 1+ i ) r ( 1+ i ) " obligacijos kaina.KB rezcrvai(b) .7 pav. pahkanos dideja. vertybinius KB rezervaisumaZeja. . kai CB nurnato juos parduoti. Ir atvirkidiai.edlis ukai" +Vertybiniaipopieriai(a) .rezultatai tokie pat: kada CB parduoda popieriusatvirojerinkoje. pagal kuri tarn tikr4 laikotarpi rnokarnos pastoviospallkanos.Rezeruai(b) Pasyvas Neterminuotiindeliai (c I I =-l I 7. vertybinir-1 popieriq pasiula dideja. R3 i . Obligacijoskaina nustatorna: Rr Pn:(l+i) dia Ps Rr i M R. .lnd$iai V (c) cef ausBankas Aktyvas . f - Rn+M. pinnqjq rnctqpajarnos.kainos dideja. 1 (a.Neterminuoti indeliai(c) (b) -l{c vat (b) eck (c) .

pasiskolinE iS CB.Diskonto norma nuolat kinta. Makrockonornika.. Diskonto politika reiSkia CB nustatoma diskonto. didina rezery4 ir pledia finansiniq institucijq ir Zrnoniqgalirnybes. 297 . privatusasmenys kai ima paskolasKB. irnantis paskol4 CB. Diskonto norma (discount rate) . PaZyrnetina. U S D ) l 9 Draudimt Pinigq Uisienio Korpo.3 lentel€. Kornerciniai bankai.juos lgyvendintinesunku.9 19.2 2207. kadangijomis nesunkukontroliuoti situacijq. atvirk5diai.0 78. 0 l 0 l.I .l ?1s valdZia 40.regllliuojanti priemone.PaskolosKB CB balanso ataskaitoje yra aktyvai. nemaZa dalis tenka individarns.5 6 t6 .. r(B poZifiriu diskonto nonna . sandoriaigali bnti dinami5ki. nalirkanu n o r m a u Z i S d u o d a m a s B p a s k o l a s r t u p a s k o l ut e r m i n u s . Si kur auk5tasir nenusakomas infliacijos lygis. I Kaip matome.6 976 9tt0 985 990 409 03. bet Todel rinka labai aktyvi. t. D.T a i s e n i a u s i a i K i taikoma CB politika pinigq pasifilaireguliuoti. kad ji surnokes skolas. S i s s a n d i r i s y r a i analogi5kas. l 1 4 n . irnant paskolq KB rezervai padideja CB ir.0 t29.y. jai brldingos dideles apimtys. kad KB.8 ) tR 5 24. Globalnyj podhod. I i 5 ?s l Vyriau- NletBi I 5 v i s o KB Namq iikiai Kiti 44.7 344.3 lenteleje pateiktas JAV valstybiniq obligacrjq pasiskirstymas976-1990 metais.6 99. 6 ll7.5 l]8.tai mokestis uZ rezervq isigrjimq.l. kurios iSduodamoms finansiniarns tarpininkams. 9 78.+04. kur Zmonesnepasitiki vyriausybe. B. jo rezervaiCB padideja. Taigi.Jos yra lanksdios.CB speciali pahlkanq norma paskoloms.8 4 5 0 . Taigi diskonto normoskritirnasskatinaKB skolintisdaugiaurezervuis cB.JAV valstybiniq obligacijr4 pasiskirstymas skirtingien-rs ( s a v i n i n k a r nls l 6 . Atskirose Saiyse prekybaVVP nerapakankarna. y r a p e r r e k l i n i a( 7 .sybdir komrinkos investiracuos vietinA panijos fondai toriri 16. 8 p a v .Z s i e n i o v e s t u o t o j a r n s . vietindms o r g a nz a c i j o r n s . ) . jos labiau garantuotos. ifonnina pasyvuosekaip paskolq i5 CB.1 122. ir Salyse. Ir JAV ir kilose iSsivysiiusiose Salysevalstybiniq vertybiniq popieriLlpajamosyra maZesnds privataus nei sektoriaus.8 760.9 87 .3 59. 4 t 2 .1 9 9 0m e t a i s m l r d . Siuo atveju vyriausyb€ nei5leidZia ilgalaikiq vertybiniq popierir.r 226.l I54. 2 98. Larren F.p.visi n a u j i r e z e r v a i .8 224. Sie kreclitai<iidina o SaksDZ.0 33.2 l.g a u t i i S C B .3 8 8 . 1. i u in 7. kadangi paskolai5 CB nereikalauja privalomqjq rezervq. Kai KB ima paskokl iS CB.1 2. rinka rnenkaSalyse.

Finansini4 krizi4 iivengimo bidas.Ekonornistaiir ar politikai daZniausiai aplaria3 pagrindines diskontopolitikos kryptis: 1.diskonto noffnos augimas malina KB nor4 imti keditus i5 CB. Diskonto norna. CB Aktyvas Pasyvas + Paskolos A r r g a l a rK l a r l s l p a r e r g o j l m a l + KB rezervai + Rezegvai KB Aktyvas I Rezervai Pasyvas +Paskolos. . gautos CB i5 7. PavyzdLiu| iki 1980metq FRS teikepaskolas KB. Finansin€ panika (financial panics) .didindamas jq likvidum4. Nuo 1980m. arba skolinarnqjtl leSq kaina. FRS rnaZinadiskonto norTnal. kurion-ris centrinisbankassuteikiaKB paskolas. kuriam bfidingi smark[s ir intensyv[s svyravimai finansq rinkose. CB veikia kaip pasyvus skolintojasbankq sistemojefinansines panikosatveju.Jeigususidaro didesnis skiftumas. Del SiosprieZasties FRS kontroliuoja diskonto pertekliaus gavirnE ivairiornis priemonemis (auditas ir pan. diskonto norma turi b[ti didesneuZ trumpojo laikotarpiopalukanq nonnE Jeigu rinkos pahkanq nonna krenta. Daugelio ekonornistq nuomone.tai visos priemones. 2. CB paskolos KB Diskonto langas (discountwindow) .pinigq pasifilE lr atvirk5diai. 1 kuri gali kreiptis bankai finansinds panikosmetu. labiausiai paplitusi diskonto politikos priemone. JAY diskonto norma krenta Zemiau trumpojolaikotarpiorinkospalfikanqnonnos. 261 . ir Skolintojas blogiausiu atveju (lender of last resort) kra5tutinis ir paskLrtiniskreditavimo Saltinis.). bankq tu5tejirnas daugeliofirmq bankrotai. bankaigaunapelnq ir didinapaskolas. Diskonto lango prieZiura.laikotarpis.sezonines ilgojo laikotarpio paskolas. Diskonto langasnaudojamas.8 pav. . teikiant trLrmpojo laikotarpio paskolas.visiemsbankams. kurie buvo FRS tik nariais.todel diskonto normos didinirnas maLina pinigq pasill4 rinkoje.

Lt. o fakti5ki rezervai. Reikalavimai rezervams . diskontopolitrkos pakeitimas yra daug sunkesnisnei atviros rinkos operacijos. Pagal diskonto normos pokydius CB turi naujausi4 infonnacijq ir gali veikti p i n i g qp o l i t i k E t e i t y j e . Paseksime.33 zol . Privalomuosius rezeryussudaroKB indeliai CB bei gryni pinigai jo seituose. kuri centrinis bankas nustato procentais nuo visq KB indeliq sumos. KB atsargoje gali laikyti ir daugiau pinigq.rjamasisrezervas.del infonnacijospoveikio tai gali veikti pinigq dar kiekl tiek dabar.tai nustatymas kurl KB privalo tureti grynaisiaisar CB. esantskirtingiemsprivalornleslerns rezervarrs.TadiauFRS nekontroliuojadiskonto politikos ir apskritai. kad diskonto norma yra pinigr4 kontroles [rankis.4 lentelejepateikta infonnacija. 7. Tarkirne pagal KB balansqnetenninuoti indeliai 20 tukst. Rezervq norma (reserve ratio) . Neter: minuoti inddliai 20 20 20 20 Fakti5ki rezervat Priva. Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (required reserye ratio) .minirnalus grynq pinigq kiekis. kaip reikalaujamojorezervo nonnos kitimas veikia pinigq pasiillq.KB indeliq sumos dalis. procentais.tiek ir ateityje.tod€l diskonto politika nerapagrindindpriemond. laikoma atsargoje. Lt) Bankas Privalo. Jeigu faktiSkas KB rezervas krenta Zerniau reikalaujamojo.ir bankamsbutinaskaip rezervas. Privalomqjq rezervqnorrnoskitimo itaka I(B kreditavirno galimybdms(t[kst. tam tikro rezervqdydZio. 3.kaip ji kontroliuojaatviros rinkos operacijas. a Taigi ekonornistai teigia. londeji rezeryal Pertekliniai rezervat Atskiro Bankq banko sistemos galimyb€ kreditavimo galikurti nlniqrrs mvbA I 2 l0 20 L) 3 1 30 5 5 5 5 2 4 5 6 3 I 0 -l 3 I 0 -l 30 5 0 -3.5 tukst. MUJQ rezervrl norrnal nrne. Naujos infonnacijospaskelbimosvarba politikai. tuomet jis privalo skolintis i5 CB privalomajam lygiui atstatyti.3. 7. bet ne maZiau kaip reikalar. Privalomqjq rezervLl nonnos ir diskonto norrnos svyravirnai gali galios pinigq ir pinigq pasiulospadidejirnus ar s.4 lentel6.lygoti didelesperkamosios surnaZdjimus. daugiau. Lt.darantiltakq pinigq pasiDlai.

kreditas lengvai gaunarnas pigus.6 proc. KB gali parduoti dal[ savo vertybiniq popieriq. todel ir padidejai5laidosir uZimtumas. 2) turi b[ti sumaZinta privalomqjLlrezervqnorma.Tai galima pasiekti Siais budais: l) CB turi supirkti vertybinius popierius atviroje rinkoje. rezervq. ir 3) sumaZintidiskontonorrneir skatinti KB imti kreditus i5 CB. 3 proc. CB.. kuriq priernonq geriaupasirinkli. Lietuvoje indeliai taip pat draudZiami . 199I m. itakojantis rinkos palfikanq nonne ir valiutLl keitimq norrne. t JAV visi indcliai iki 100 000 USD apdrausti. Reikalaujamr[t1 rezervrl norma turi tenciencijqmaZeti. CB darbuotojai. rezervrl reikalavimai JAV sudare 12 proc.. Jeigubus nusprQsta rki KB nesugebesSio reikalavimo ivykdyti (4 eilute). [veclusindeliq draudimq5. padidintiprivalomqjqrezer\q reikalavimus 30 proc. eme kilti kainos. Lt iki 0./.5 m.privalomqlq rezervqnormos surnaZejimas didina perteklinius rezervus ir didina KB kreditavimo galimybes bei naujq pinigq kurimq. Jos laikantis. Lt iki 0. rezervus galima maZinti. CB nutare padidinti pinigq pasi[lq skatindamasi5tekliq naudojirnq. terminuotiems indeliams. ir 0 proc. o tada automati5kai rezervaipervedamii perteklinius.arbajis pasiskolins. . .4-ame de5imtrnetyje sudare50 proc. rizika surnaZejo. Norint padidinti pinigq pasi[I4 reikia didinti perteklinius rezervus. Kadangi monetarine politika veikia pramoninius ciklus. visq rezervq sumos. Sis supirkimaspadidinsKB rezervus. dekiniams indeliams. 4-ame de5imtmetyjebuvo laikomi dideli rezervai d€l galindios kilti panikos. Noredamas padidinti rezervus. * ne maZiau kaip 1.kokiq itak4 jie tures bendrai ekonornikai.Jeigu privalomtijq rezervq norma padidejo nuo 20 iki 25 proc. Tarkime. Pertekliniai rezervai taip pat jie maLd. formuluodarni naujas direktyvas ir potvarkius. 1989 m. i5 Bankq sistemos sugebejimaskurti pinigus sumaZdjanuo 5 t[kst. Del suprantamq prieZasdiq Sie sprendimai vadinarni skatinandi4ja monetarinepolitika. CB privalomqjq rezervrlnonnE keidia daug lediaunei diskonto norrnq ar vykdo operacijasatviroje rinkoje. Kita vertus.Lt.oJ . Taigi KB arba neteks pertekliniq rezervq ir sumaZinssavo kreditavimo galimybes. Taigi privalomqjq rezervq nonnos kitimas veikia bankq sistemos sugebejirn4 kurti banko pinigus dvejopai: p s I ) k e i d i a e r t e k l i n i ur e z e r y u s : 2) keidiapinigq multiplikatoriaus dydi. tai yra pagrindinis infliacijos veiksnys.ja.ilgalaikiams indeliams. pertekliniai sumaZes nuo I t[kst. padideja pinigq multiplikatorius. privalornieji rezervai i5augsnuo 4 iki 5 thkst.padidejusreikalavirnams.1. Tuomet pinigq pasirilasumaZds. ekonomikoje atsiradonedarbas. turi atsiZvelgti.

nereikalingosi5laidosdidina ekonomikojeinfliacij4. i a p Z ! deiing.9 pav.4. ir. Pinigq paklausa. kadangi paprastaitai blna dideles apimties iSlaidos (namams.). m e g r a f i k e B V P ( B N P ) p a d i d e j i m a a a s 1 u r n[s . kai BVp yra 470 rnlrd.i . faigi tos p a l [ k a n q_ n o _ r m aS. Tarkirne. kuri nustatoCB nepriklausornai nuo pallkanq normos (kita vertus. naudinga investuoti 20 mlrd. ji lygi konkrediampinigq kiekiui. Lr pasilla. Analizuosime.Tarkime. t.rmaZins perteklinius rezervLls pinigq multiplikatoriq. | 1V. pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro esant8 proc. Jos tikslas. pinigusi5 CB. palrikanq normai.y. Pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcinga rinkos palDkanqnormai: kuo maZesn€s palfikanos.tai sumaZins KB rezervus.nos padidinirnas sr. (b) grafike pavaizduotainvesticijq paklausa.. CB gali pabandyti surnaZintibendrEsias i5laidas. Kai yra 150 rnlrd. 264 . Lt. jeigu monetarinepolitika lemia palfikanq normtu tai ji neveikia pinigq kiekio). 7. kad.ribodamasar sumaZindamas pinigq pasi[14 ir tai gali i5sprEsti maZindamas bankqrezervus: l) CB turi parduolivertybinius popierius atvirojerinkoje. Nesunku pastebeti. Invesricijq iSlaidas ypad lemia palukanq normos pokydiai. (a) grafike pavaizduotapinigq rinka. sumaZejimas [ kairE. Lt. kaip monetarindpolitika gali tam daryti [takq. Pagaliau 7 . skolinantis Sie sprendimaiatitinkamaivadinami stabdandiqia monetarinepolitika.kaip aptarta. siekiama visiSko uZimtumo ir kainq stabilumo.tJ: | ("( MONETARINESpOLITTKOSIGYVENDINIMAS lgyvendinti makroekononrinius tikslus ndra paprasta. kad investicijas lernia iabiau pal[kanq pokydiai nei i5laidq vartojimui pasikeirirnas. 7. (c) grafike 20 mlrd.t. Keinso pusiausvyros (I:S) sqlygos grafin[ modeli uZdaroje grynai privadioje ekonomikoje.Nesunku pastebeti. kad investicijos I0 yra lygios santaupomsS. tuo daugiau grynq pinigq bus rinkoje.M5 . irengimams ir t. nustatant pusiausvyros BVp.9 pav.pinigq pasitilaabsoliudiaineelastinga. esant 8 proc. 7.jq paklausayra atvirkSdiaiproporcingapallkanq normai. Ekonomistai yra vieningos nuomonds.9 pav. kaip matome (b) breZinyje.sumaZintipinigtl pasiul4 kad sumaZetq i5laidosir infliacija. Lt iS (b) grafiko perneStai antrosios DZ. ir 3) diskonto norrnos padidinimas maLina KB norus didinti savo rezervus. realiajaipal0kanqnormai.priklauso nuo pinigq paklausossanddriams nuo pinigr4kaip aktyvq ir paklausos. 2) privalomqjq rezervq non.

iki l0 proc. ekonornikaibudingasnedarbasir Kai pusiausvyros nepakankamas gamybiniq i5tekliq panaudojimas. Lt skirtumas. Tokiu atveju KB pastebi.PinigLg investicijq dyd[ iki palhkanas nuo 8 proc. Lt pusiausvyros produktas lemia infliacrjq CB taiko stabdandiEj4 monetaring politikq kuri apsunkina vertybinius popierius kreditavimo sqlygas. kai multiplikatorius 4. 5 mlrd. likviduoi ant infl iacini atotr[ki.9 pav. Lt.CB jq igyvendina. 265 . padidins visi5kEuZimtumq.ir maLejainfliacija.jie rnaZina kreditus. Lt (b) grafike. Lt. Jeigu visiSk4uZimtum4ir infliacijos nebuvim4lemia 450 mlrd. o tai garantuos lr atvirk5diai. Monetarine BVP 470 rnlrd. Lt produktas.dja.. lnvesticijq didejimas nuo 16iki I1 5 rnlrd. ir sumaZins l5 rnlrd.a) b) c) BVP politika ir pusiausvyros 7. Lt (b) grafike. parduodamas atviroje rinkoje KB. tai pal[kanas iki pinigq pasiulospadidejimasnuo 150 iki 175 mlrd. Lt lygio. Todel investicijq tiesepaslinksZernynnuo l0 iki 12(c) grafike. Lt BVP. (a) grafike ir padidins investicijas iki 25 mlrd. Siekdamas skatinandiqj4 pinigq pasi[l4 CB kombinuoja Siuosveiksnius:perka vertybiniuspopieriusi5 KB ir firmq atviroje rinkoje. Lt lygio. Lt padidins iki 20 mlrd.jeigu 470 mlrd. kad jq rezervai sumaZejo. Jos augirnasmaZina investicijas. Lt i5lygins planuojarnasinvesticijas ir santaupasir kartu bendrEsias i5laidas bei bendrq gamybos apimti 450 mlrd. Lt. ir CB turi taikyti padidinti monetaringpolitikq kuri atpigina kreditus.i5laidos mai. pinigq pasifila maLeja.pinigq pasiula. (a) grafike.investicijos. nors pinigai griZta. pusiausvyros BVP. sumaZins 6 proc. Jeigu visi5k4 uZimtum4garantuoja490 mlrd. malina privalornqiqrezervq nortntu maZina diskonto norme.lai yra pasiulossumaZdjirnas 125 mlrd. pusiausvyros BVP iki 490 mlrd. Tada dideja pertekliniai rezervai. didindamasreikalaujamqrezervLlnorrnq arba diskonto normE.pai[kanq norma dideja.

Galima nubraiZytikitas kreives.ja Inflracija aZcja m 7.9 pav.stab<landioji monetarindpolitika rnaZinaBNp. investicijqpaklausos o kreive -. Apibendrintai. garnybos kritimas Pritnonis: CB pcrka obligacijasatvirojc rinkojc.kaip ir fiskalines. politikos. Reikia pripaZinti.tam tikras pinigq t<ietio paiiteitirnas turis didZiausi4 poveiki.santykinaielastinga.sii rysys eg-zistuoja todel. i 7'5 lentel€. ii nesunku pastebeti. parodytasprieZasdiq pasekmiq ir rySys remiasi tuo.t fakrausos. galima nesunkiai pastebetigrlZtarnojorysio probremfukuri monetarinq politikq ir veikiajos efektyvurnq. Kiekvlenas pal[kanu nornos procentinis pasikeitirnas bus tuo akivaizdesnis.-rkanq norrnE. AD-AS rnodelis ir bendrosiospasiulos rreive paiiskina.Ir atvirksdiai. 7. kada pinigq paklausos kreive yra santykinai neelastinga. BVp clidejimas.kad kuo pinigq paklausoskreiv€ neelastingesnd. taikant skatinandiqlqarba stabdandiqj4 monerarinE politik4.esant skatinandiajaimonetarinei politikai. investiciiq ir pusiausvyros BVp -pokydiai. o tai maZina pinigq paklausEir silpnina pradin[ palfikanq normos didinim4 esantstabdandiajai politikai. Ziurini i paveiksl4iS fnyunkin_a kaires i deSinp.9 pav.s: Pinigq pasilla didcja PalIkanq norma maZcja lnvcsticrjos idcja d Rcalusis VP (llNP) ar-rsa B S t a b d a n e i o jn r o n e t a r i n 6 o l i r i k a( 2 ) i p Problemu: infliacija Pricnonts : CB parduodaobligacijas.ne politika galimasuraSyri lentelg(7. kad palukanqnonna per investiciiq paklausqlernia pusiausvyrosBVP. taikantlnonetaring politi k4: Keinso teorijos interpretacija S k a t i n a n l i o j im o n e t a r i n 6 o l i t i k a ( l ) p Pro hIana : ncdarbas. remiantis monera. leidLia ivertinti kai kuriuos monetarines politikos efekryvurno veiksnius.5 lenrele).kuo inveiticriq paklausos kreive bLrs elastingesne. kad yra kita prieZaitingu. cridesne tuo bus pinigq pasiulospokydio [taka palukanqnonnai. BVP lygis sqlygoja pusiausvyros parr. 7. Monetarinds.. ir 266 .10 pav.raZrna privalomqjq rczcrvq nornt4 bci diskonto uorrn4 Povaiki. kad pinigq paklausoskreive prikrauso nuo sancreriq prnig. kuri savo ruoZtu priklauso nuo nominaliojo BVp lygio. nustatdme.oo kryptis. savo ruoZt* didina pinigq paklaus4 ir pal[kanq normE ir stabdo skatinandiqi4monetaring potitita.Makroeko'orniniq proble'rq sprendimus. igyvendinimq lemia ir AS kreive. Sie dyOZiai priklauso nuo plnigq rr investiciiq paklausoskreiviq. Pateiktamepaveiksle gaii bfiti analizuojamipalukanq norrros.maZinandi4 palukanqnorrna. n. kaip investicijq pokyiiai veikia gamybos apimties kainqpokydius. kad n"ronetarind politika veikia pimiausia investicijasir kartu iealqi! gamyboslygl ir kainas. Makroekonominiqproblernqsprendimas. didina privalornqjqrczcrvrl nomq rr diskonto normq Poveikis:Pinigq pasiDla maZcla Pallkanq norma didija InvcsticijosnraZc.

susiformavoekonomikosteorija . paslinksbendrosios Pinigq pasi[los padidejimas pasiektididesnggamybosapinrti. lengviau 2. kai ekonomika pasiekevisi5k4uZirntumqar yra netoli jo. esrninis veiksnys. Pinigq pasiulos surnaZejimaspaslenka bendrosios paklausos kreivE i kairg. skatinandiojimonetarindpolitika paslinksbendrosiospaklausoskreivg ADy I AD2 . 5i politika labai padidintq infliacij4. CB gali kasdien numatyti vertybiniq popieriq pirkimq ar pardavirnq alviroje rinkoje. PabreZiantypad svarbq pinigq vaidmeni. Taigi jeigu ekonomika iSgyvena nuosmuki.tadiauakivaizdZiaipadidins kainq lygi (AD3 padidejimasiki ADa vertikalioje AS atkarpoje). ekonomikoje Ekonomistai pabrdZia. Taigi monetarinespolitikos efektyvumas . Jai neturi itakospolitiniai sprendirnai. paklausos kreivq I deSinq. esantduotajai AS kreivei. Ji nei konservatyvesnd fi skaline. jai bhdinga beveik horizontali bendrosios pasifilos kreiv€. nustatant kad pinigq pasifilos pasikeitimai ekonomikosaktyvumo lygi. 267 .suddtingasklausirnas.monetarizmas. 3. Palyginti su fiskalinepolitika. priima ilgojo laikotarpiopriemones. Greita ir lanksti. kad skatinandioji monetarindpolitika yra netinkama. pinigq pasiula yra fiksuota. Didesndpinigq pasiulaleidZiaekonornikai esant bet kuriam kainq lygiui. smarkiai padidinsgamybosapimti ir uZimtum4 bet labai nedaugpakeis arba visai nepakeiskainq lygio.Tad visiSkai aiSku. Monetarizmas. Monetarine Tarkime. Jeigu ekonornikapasiekevisi5k4 uZimtumqar jam artim4 tai bendrosiospaklausospadidejimasmenkai veiks arba visai neveiksrealiosiosgamybosapimtiesir uZimtumo. Izoliuota nuo politikos.10 pav. kad.nesivaikanttrumpalaikiqpoveikiq.ji gali keistisgreidiau.P P1 P" ADa AD: p^ Pr 0 Y: Yp Yr Y2 politika ir AD-AS modelis 7. pastebimonetarin€s politikos privalumus: Daugelis ekonornistq l.

DZ. Analogi5kasscenarijusbus.i n i g r l . lnfliacijos metu. tadiau nera garantijq. tai.bankai surnaZins kreditus. kad bankai i5 tikro duos paskolq. destabilizuojarna ir visa ekonomika. Taigi tokie procesai galimi. 2.Tadiau pinigq kiekio didinirnas gali sukelti infliacini bumi6 kurio CB negali leisti.k4 turi kontroliuoti CB: pinigq pasiulq ar pallkanq norrnq:stabilizuotiabiejq rodikliq vienu metuji negali. CB.Lt. kad CB superka obligacrjas. kad pinigq apyvartos greitis kinta atvirk5diai pinigq pasirllos kitimui.tai monetarines politikos pagrindine problema . CB turi 268 . kartu stabdydarnasar net panaikindamas pinigq pasiulos pokydius.pasifilosir pal[kanu normosdilema.3 apyvartos per metus. Tadiau skatinandiojimonetarine politika gali uZstrigti: sudarius sElygaspigiems kreditams. Tuomet pinigq paklausair pal[kanq norrna rnaZeja. Ir prie5ingai. ar monetarine politika gali taip stipriai veikti investicijas. tadiau ciklinis asimetriSkumas labiausiai tikdtinas depresijos metu. kurie ateina i ekonornik4 del to. Kaip jau aptareme. q l o p apyvartosgreitis gali sumaZeti.Lt. kaijq apyvartos greitis . Pinigq pasiillos kiekis.kad tarn tikras pinigq pasillos pasikeitirnas nesukels didelio investicijq pokydio ir didelio pusiausvyros BVP pasikeitirno. pinigq pasiula sumaZds. noredamas stabilizuotipalukanqnonlltu turi padidinti pinigq pasiulE. Veiksniinga stabdandiojimonetarine politika tikrai gali greitai sumaZintiKB rezervus. Pinigq apyvartos greiiio pasikeitimai. kad CB politikos tikslas palukanq normos stabilizavimas. Kai kurie ekonomistai abejoja. kai pinigq pasiula maZinama. Jeigu ddl ekonomikos augimo dideja BVP. ir pinigq kiekis padides.pinigq apyvartos greitis turi tendencijE dideti. Investicijq tipas. sudarobendr4pinigq kieki. jeigLr BVP rnaZeja. Pinigr. todel pal[kanLlnorma dideja. Jeigu i5 pinigq pasifila150mlrd.Monetarineipolitikai b[dingi ir saviti ribotr. 3. Be to. elastingospinigq paklausoskreives ir neelastingos investicijq paklausoskreives derinirnasrei5kia. padaugintas apyvartosgreidio. Keinso Salininkai teigia. kada imamasipolitiniq p r i e m o n i qd i d i n a n C ip i n i g qp a s i n l in u o s r n u k i l a i k o t a r p i u . Kadangi palukanq normos svyravimai destabilizuoja investicijas. ir 450 mlrd. Normaliu laikotarpiu pertekliniq rezervq didejimas lernia kreditq augirn4 ir pinigtl p a s i I l o sd i d e j i m q . jei apyvartos greitis .4. gali buti panaudojami paskoloms padengti. tai bendras pinigq kiekis bus 600. pinigai. Sis savo ruoZtu didina sanderiqpinigq paklaus4 o kartu ir bendr4pinigq paklausq. pasikeitus pajamq rnultiplikatoriui.rmai: l. Tarkime. Ciktinis asimetri5kumas.

todel laikinainusistovejusi pusiausvyra ta5keF bus paZeista. p a l l k a n q n o r m o sr r : r s .Lt pinigq pasiul4 mes Zinome. j e i g u v y r i a u s y b ep a d i d i n t q p i n i g q k i e k i n u o M s i k i M s . dideja investicijos. jeigu CB nustatd150 rnlrd. tadiau tai turetq buti kuo maZesneintervencija i pinigq rink4.valstybd.pinigq pasi[los. Analizuosimeprocesus.plediasigamyba. Pasitaikoatveiq. kur Mp: Msr. litq ir t. 7. 1 1 p a v .o pasill4.rubliq.)rinkojevyriausybe monopolistas. ( 7 . I5analizuosime.tuometji tampa 5i4 infliacijos iniciatore.situacij4 pinigq rinkojelemiapinigr4 paklausos pasi0los ir pokydiai. Pusiausvyros pasikeitimas ir pal[kanq normos maZejimas lernia prekir4 rinkos pokydius. Taigi dar kart4 galirna pabreZti. todel 16. pajarnos. nauja pusiausvyra susiformuoja ta5keF. palukanqnorma ima maZeti nuo tai rs lygio Mp kreive.PavyzdLiui.rs4 kuriq rodo paklausos kreiv6. Kadangi pinigq paklausanepasikeite.1. Jeigu CB politikos tikslas.CB negali vienu metu stabiiizuotipinigq pasi[lq ir palukanqnonn4. ) . ir kendia visi. Naujos pinigLi paklausosMp1 ir naujos pinigq pasirilosM5y pusiausvyra (Mor : Msl) susidarys ta5ke G. o ne pal[kanq normos stabilizavimas. kad pinigq (doleriq. MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJO lR ILGOJO LAIKOTARPIU PINIGU RINKOS REGULIAVIMAS 7. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu Kaip min6ta. tai Siuo atveju CB turi susitaikyti su pallkanq nornros svyravirnais. galima sakyti.Atpigus kreditui. BreZinyjepusiausvyros ta5kaiE ir G yra tame padiarne lygyje. ir palhkanq nonna padides nuo ip iki i6. kas vyktq rinkoje. 269 . Tadiau pinigq sumaZejirnas maZina i5laidas. kai keidiasijq pasilla.: rp. todel dideja ekonornikoje nuosmukis. Pinigq paklaus4 forrluoja gamintojai ir vartotojai. kai vyriausybedel vienq ar kitq prieZasdiq iSbalansuoja rink4.Atsiribojant nuo dekiq ir kitq pinigrl dokumentq.t. neribotaididindamapinigq pasi[14. dideja r-rZimtumas bendrosios ir Procesai prekiq rinkoje tures grlZtamqyi poveiki pinigq rinkai.5. Sis pelukanq normos padidejirnas investicijas nonna|4BVP augimq kuris galejo buti sumaZins ir prieSinguatveju.kuriuos leidZia kornerciniaibankai.sumaZinti pinigq pasitilq. Padidejr.kad BVP augimasdidina pinigq paklausil ir padidina palfikanq nonnE. kurie lernia ekonornikos nestabilurnq.rsios bendrosiospajarnossqlygosdidesnqpinigq paklar.5. yra D e r a r n a sp i n i g q a p y v a r t o so r g a n i z a v i m a s v i e n a s v a r b i a u s i q vyriausyb6s funkcijq.

Kita vertr. Tiesa. naudodarnasimonopoline padetirni pinigq rinkoje ir turedarna teisE j4 reguliuoti. del ko vyriausybes aktyvumas pinigq rinkoje tampa abejotinu.MS Msr Msz Ms: M 7.numatyti toki4 vyriausybespolitikq pinigq rinkoje. vyriausybe ir toliau didina pinigq pasifilq: M5<M51<M5. pastoviai tikslingai pai. bet auga kapitalo idejimai ir garnyba. Pinigqkiekio pasikeitimas rinkoje Aptareme vyriausybds pinigq rinkos reguliavirno rnechanizmrl trumpuoju laikotarpiu.).l rinkos 270 . jL1 pasifilos ir palfikanq nornos pokydiq. kad po vieno. padidejo pinigq pasifila. kaip buvo aptarta teorijoje. dviejq menesiq palukanqnonna padides.eidLta pinigq rinkos pusiausvyr4 norddamapakeistipalhkanqnormtu investicijq paklausqsulyginli su santaLrpq pasitla. rezultatai buvo gaunarni vis didesne kaina: ekonomikoje dideja infliacija. Tarkirne. maL|ja nedarbas. Viena vertus. kurioje b[tq i5vystyta rinkos ekonornikair nebutq vieno ar kito pinigq rinkos reguliavimo varianto. Sunku rasti Sali. kai jie matuojami esamaisiais rodikliais. Vyriausybe. (7. Praktika padiktavo ekonomistamsir politikams uZdavini . M. tai galima tikdtis. padeti nustatyti kitas makroekonominesproporcijas.11 pav.rsonuopelnus.pabreZiantDZ.u laikotarpiu. Jis rodo ryS[ tarp pinigq paklausos pokydiq trumput_r.11 pav. Kiekvien4 kart4 suveiks trurnpojo laikotarpio pinigr. greitai i5rySkejojo prieStaravimai. Tokia monetarinepolitika paprastaivadinamakeinsistine. Keir. daZniausiai jeigu vidutiniaisper mdnes[.. tiriant Siuos ir kitus Siuolaikines rinkos mechaniznro procesus. kuri leistq iSsaugoti monetarines jos politikos reguliuojamqjq funkcij4 bet padarytijq neinfliacing. pastovuspinigtl kiekio didejirnasatpiginakredit4 nors ir neilgai. Keinso rnonetarinepolitika tapo labiausiai paplitusia valstybinio ekonon-rikos reguliavimo priemone.PavyzdZiui.rs.

KadangiuZ Ms paluknnqnonros pokydiLlprakti5kainebus. rnatydarnasZern4 palrikanq norrn.kuriai esunt paZeidZiami vidiniai pinigq rinkos sisternos ry5iai.tai prekiq rinkos nebeveikspokydiai pinigq rinkoje.Taigi. uZ kurios tnrmpalaikispinigq rinkos reguliavirno n-rechanizmas nustoiaveikes. ir t. trukdanti gr4Zinti rinkos pusiausvyrqkuriai esantpaZeidZiami vidiniai rinkos sistemos rySiai.rsavio priklausomybe tarppinigq ir prekiq rinkosiSnyks. skatinanti reguliavimo mechanizrnas: pajamos.kuri yra likvidumo spqstuose.t supranta. Anksdiau ar viliau v y r i a u s y b p r i a r t d s r i e l o k i o s i I l o r n op i n i g qk i e k i o M s . patekusiai i likvidumo spEstus. Didinant pinigq pasi[lq r-rZMs.kad obligacijq ir g p . nebus kapitalo ldejirnq augirno. p I S i s i t u a c i j a i n i g qi i n t o l .lrukdanti grqZinti rinkos pusiausvyrq. neatsakingaididindama pinigLl pasiul4 ir rnaZindama palhkanq normE iki kritines ro.naudodarna Pigu ef-ekt4 pavadint4jI analizavusioanglq ekonornistoArturo Sesilo Pigo garbei. k u r i u r n s a r rp i n i g r l e p e l paklausos kreivesbet kokiu bendrgq pajamqar jq pokydiq atveju garantuos minimali4 palukanq norrn4 ro.tai riba. forrnuojasi ekonomikoje pavojinga situacija.IS tikro.jusi. Ly.ekonornikai pavojinga situacija. uZ Ms nera naujq pinigq paklausos kreivirl ir naujq pusiausvyros taSkrl. sustoja investicijq. Turddami didesnesbendrtpiaspajarnas vartotojai ne tik daugiauvarlos. vyksta 211 .rr"r prekiq kiekiu.kuriosnebegauna skalinandiojo rinkos. Likvidumo spqstai(liquidity trap) . t u r 6 si t a k q i r k i t o m s r i n k o r n s . Ekonomika turi galimybqpaspruktii5 Iikvidunio sp4stq. investicijasir gamyb4 bet ir tiesioginq [takq. ne kiek nesunraZe. a k c i j qr i n k o sk a i n ad i d e l ej. bet ir daugiau taupys.t. tarpr. Vyriausybe. palrikanLl ji nonros sumaZintinebeimanoma. PaZi[resime. Pinigq pasirilosaugirnasturi ne tik netiesioging itak4 bendrosionrs pajarnomsper pal[kanq norme. esant neribotam didejimui. Santaupr.l savininkas. gamybos ir prekiq pasi[los augirnas. tai s4lygojainfliacijel.pirmiausiasumazes palukanqnonra. i5lieka 16 lygio.q n e p e r k ar l a i k og e r i a u r y n u s i n i g u s n e i g i a r u a i i pinigq pasiulos veikiandius kapitaloaugim4.kas gi atsitinka ekonomikai. kartu su jomis ir pinigrl investicijas gamybq padides ir bendrosios o paklausa.Taigi i ekonornik4 ateina didejantis pinigq kiekis. n v c s l i c i j o s reaguojatik i palLrkanq normospokydius. Jeigu pinigLlrinkojejq pasiuladid€jaesantstabiliaiZemaipalukanq poveikio iS pinigrl normai. Pasaulindje ekonomikosteorijoje 5i situacija vadinama likvidurno spqslai (liquidity trap). didinanti pallkanL1norm4 rinkoje.tai prekiq rinkose. ISvada: Ms. o kartu ir pinigq paklausos padidejimo. Kadangi ekonornikoje. bendrqjq pajarnr4 didejimo. kuris padengtasnepakankan. sudaro pavojq likvidumui.

arba esant kitoms kokioms nors s4lygorns. numatant kainq maZejim4 ateityjeir siekianti5laikytirealiqjqsantaupq lyg1. vertdssumaZdjimas. kad pinigq rinka neturi savo iSdjirnoi5 likvidumo spiptq mechanizmo.Siuo atvejumatyti akivaizdi i5eitis i5 likvidumo spqstq:dalis santaupqtampa papildomapinigq paklausa. AkivaizdLiai rnatyti.Pigu efektas sustoja veikgs.tai i5sipainioti i5 jq galima tik esant pozityviai situacijai prekiq rinkoje. lnfliacineje ekonomikojetai yra sudetinga. jq sqmoneje fonnuojasi infliacijos laukimas.tai ivykiq seka ekonomikoje. Pigu efektas (Pigou effect). Sie procesaigalimi tuo atveju. pahkanq norma padideja.r = l t ' V r -"'=sP P Y"r. kuriuos dar sustiprinainfliacijos laukimas. esant Ms ar didesnlam pinigq kiekiui. padidejus kainLllygiui.infliaciniskainq augimas. keidiantiskainq lygiui: kainq didejimas(maZejimas)--> (padidejimas)realiqjq kasos likuiirt + sumaZdjimas padidejimas(sumaZejimas) ribinio polinkio tar.l P l ) (7. Jeigu ekonomika yra spqstuose. kadangi ne tik auga kainos. kai nevir5ijamaksimaliaigalirnosribos M s : rt I\.raZiau vartos. pavyzdLiui. Realiqjq kasos likuiiq poveikis (real balanceseft-ect) finansiniq aktyv4 ypad su liksuota pinigine vene (valstybines obligacijos. Tokiu atveju ekonomika lieka likvidumo spqstuose. n.nusistovi pusiausvyra.daugiau taupys. kuris veikia ekonominius sprendirnus. Tok[ elgesi diktuoja rinkos psichologrja.rpyti ) (padidejimas) sumaZ6jirnas narnqflkio vartojimo. vartotojaielgsispagalPigu efektq. gerejant investiciniam klimatui.1) vrcMs 2'72 . kadangiji galima.kurios nulems bendrqjq pajamq augim4 padidinant[ pinigq paklaus4 ir palDkanq nonne. bet ir keidiasi [kio subjektq psichologrja.jeigu veikia realiqjq kasos likudiq poveikis. jie netiki kainq sumaZejimu ateityje. lndividai forsuojapirkim4 malina taupym4. taupomosios realiosios sqskaitos). l5analizavus5it1situacij4 patikslinama pinigq pusiausvyross4lyga.

Pradeda veikti trurnpojolaikotarpioreguliavirno mechanizmas. Palukanqnorma rp sumaZejomaZiau GKN surnaZds. taSkeN. pinigq rinkos pusiausvyraisusidarius nei pirmu atveju.o i5leiseinamajam vartojirnui. Atitinkamai uZ5trichuotas palyginti su plotu EFG.todel nauia pinigq paklausos kreive Mp2 paslinksne tik i de5inq. vyriausyb€ siekdarna padidinti investicijasir gamyb4 dar padidinapinigq kiekl iki M52. Po pirmojo pinigq padidejimo iki Msr pinigq rinka yra pusiausviri-r ta5ke G. I jie padidejusias pajamasne taupys. mumsjau Zinomas. didindamas bendr4siaspajamas. pavaizduota kai situacija. Tadiau jo veikimas kiek kitoks. Pusiausvyra pinigq rinkojeilguoju laikotarpiu Prekiq ir pinigq rinkos tarpusavio priklausomybes mechaniznras.-prasidds santaupq augimo ir pinigq paklausos tendencijq pasikeitirnas. stengdamasi neperZengti kritinio pinigq pasiulos kiekio Ms ir nepatekti 1 likvidLrrno sp4stus. kad vyriausybd elgiasi l4ui apdairiai. tai trurnpojo laikotarpio E poveikio mechanizmas.5. uZ5trichuotu Akivaizdu. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilguoju laikotarpiu Tarkime.y. rK>rF.t 7. 7.kad pinigq rinka greitai pereinakelielnuo pusiausvyros iki C. bet kadangi pinigq paklausos plolas augimassuletes.12 pav. Antras vyriausybds skatinantisZinomus ninigu kiekio padidinirnas. rinkos nrocesus.bet iSlieka maZesnd Ms . L I J . parodytas plotu EFG.Ukio subjektai. kartu stiorinsinfliaciioslaukima.y.7. atsiZvelgdarni infliacijos laukim4 t.2. Tarkime.I2 pav. ir taps elastingesne. nei MD Mor Mo: fp fg rF M5 Ms' Msz Ms. pinigq pasilla dideja. stebeclami kainq padidejimq priims sprendimus. t.

Taigi pusiausvyrospalukanq florilt? rs nepriklausonuo to.pinigq paklausoskiekis. tuo maZesnis monetarin[s politikos efektyvumas. Taigi kuo labiau vyriausybe siekia surnaZintipalukanq nonnfu tuo gaunami menkesni rezultatai.ilgojolaikotarpio rn pinigqkiekiopadidejirno rempai. ir Fi5erio efektas (Fisher effect) rai lvykiq seka. UZ5trichuoras plotas NRe bus maZesnisnei plotas GKN. Laikui begant trurnpojo laikotarpio reguliavimo mechanizmoefektasartejaprie nulio. t. t. rx)r6)ro.i 11A .y.Vyriausybe ir toliau gali tqsti Siq politik4 didinri pinigq pasiulE iki M53.prekiq rinkos reakcija i besikeidiandiq pinigq rink4 tampa vis silpnesne. pinigq pasiulair t. parodyti 7.2) . llgojo laikotarpio pusiausvyrospinigq rinkoje sElygasisreiskia M. rR>rK.tai bendroji paklausamaLeja (dideja). rn=y+p.didindan-ras einarnqji vartojin-r4 taupymo s4skaita.kad. didejant infliaciniams procesarns.y.: palukanq nonna svyruoja .tai ekonornikosteorijoje vadinamaFi5erio efektu fi[ suformulavorrvingo Fiierio garbei): ilgalaikeje perspektyvojepal[kanq norrna praranda rySl su pinigq paklausa pasiula. nei t. kiek kartq vyriausybe didina pinigq kieki ir kiek pinigq ji atne5ai ekonomik4 .tikintis tolirnesnio kainq sumaZejimo (didejimo). FiSerio efekto realumas yra patvirlinlas daugelio ekonornerriniq apskaidiavimq.esant trumpojo laikotarpio rinkos pal[kanq norrnos svyravimams ir ilgojo laikotarpio pusiausvyros. Akivaizdu.). Pinigq rinka dirba dviem reZirnais. Nesunku pastebeti.12 pav. to bfitinai padideja iki ji po pusiausvyros dydZio rE.r ankstesne. naujoji pinigq paklausoskreive Mp3 bus didesnd ir elastingesne (sumaZejus palukanoms. vyriausybesketinimai nuolat reguliuoti pinigq rink4 didinant pinigq pasi0lEilguoju laikotarpiu. pavadintaZymausamerikiediqekonornisto garbei: dia (1. kad Siuo atveju tik padidesinfliacijos laukimas. kadangi skolininkq ribinis polinkis vartoti didesnis negu skolintojq. Pahikanrlnorma sumaZdja rnaZiar. Fridmeno rygtis. ekonomikoje keidiantis kainoms: kainq lygio sumaZejimas (padidejimas) lemia bendrosios paklausos sr-unaZejimE (padidejim{ dviem aspektais: l) namq ukiq esamojo vartojirno sumaZ6jirnas(padidejirnas). 2) turto iS skolininkq perskirstyrnas skolintojams (ii skolintojq skolininkams). Tai pasikartoja ne vienq kart4 tadiau svyravimr"l arnplitude maleja. pirkimq apimtis.i5 pradZir4 sumaZeja.t.y.kai buvo analizuojarni ir lyginami penkerius metus pinigq rinkos parametrai(pallkanq norna. akivaizdLiai padideja).

i JAV.) kainq kitimo nera. Todel ilgojo laikotarpio reguliavimo p" lygtyje atsiranda .y. visai paleisinama. MONETARINE POLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMIKA Kaip aptarta anksdiau. Padidejusipal[kant1nonna ir skatina uZsienio investicijas.rerniantis svyravimuosekaina nedalyvauja. iSreik5tel Prisiminsime. pahkanq norma nepriklausonuo pinigq pasiulosir paklar-rsos.y . politik4.7. ir jq itaka neanalizuojama. 7. nlrstatantteising4 m dyd!.kai nuolatos yra trurnpojo laikotarpiopusiausvyroje. tokiomis sqlygornis. pat[ galima pasakytiir apie monetarinE fiskalinepolitika didinapinigq efektas. Raidesm. t. y. politikos poveikis'?Kaip monetarines Ar butq panaius skatinandiosios (l) monetarindpolitika parodyta 7. llgojo laikotarpio pinigq politikos tikslas . Pakilusi valiutos verte s4lygoja grynojo eksporto maZejim4ir tuo silpnina fiskalines politikos itak4.y. kad infliacijos tcrnpaib[tq saikingi ir kontroliuojarni. kai vyriaLrsyb€ nuo palukanqnonnos.5 lenteles stulpelyje. kadangi vyriausybe veikia palukanq nonnfu kurios rinkos PrieSingai. negaliura Infliacijos. p" .ne. ilguoju laikotarpiu.Jeigu. sprendZiant5i uZdavini. reguliuodarna palukanq norlntu paLeidLia susilaiko pusiausvyrq tai p" parodo.ilgojo laikotarpio realiojo BVP (BNP) padidejimo tempai. y dydis yra Zinornas. ly 7. ir kai laukiarnas rodiklis. Y ir P) kitittt4 procentais.Vyriausybegali pasickti. p rei5kia santykin[atitinkamqdydZiq (Ms.. infliacijos augimo tempasyra skaidiuojamas kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreidio [taka neZyrni.kainq lygis. pavyzdliui. kaip galetq ar"rgti kainos. Skatinandioji 6 visiSkaipanaikinti. tarkime. Skatinandioji Grynojo eksporto paklar"rs4 pakelia palukanqnormq Saliesviduje.kai pinigq rinka t. pakelia paklausqdoleriams tarptautinejevaliutq rinkoje ir padidina tarptautinq dolerio kainq. FiSerioefektu. (Zr.esant saikingiernsir kontroliuojamiemsintliacijos augimo tempams6. ir del to formulejejos nera.2 fotmulE).kaip rninejorne. bfitina Zinoti kainq augimo templrs. kurie len-rianeinfliacini [kio vystym4.del besiplediandiq rySiq tarp skirtingLlpasaulitr Tt1 Saliq nacionaliniq fikiq vidaus fiskaline politika tampa tik sudetingesnd. galima gauti pinigq rinkos pusiausvyros gti Qr.11 pav.tai. kuris budingasekonomikai.ekonomikos paslovatrs augimo lygio palaikymas. investicijqir gamybosreguliavitlo. 275 .laukiamasinfliacijos augimo tempas. infliacijosnera Kadangi vyriausybe. Atkreipiant demesii tai. kad trurnpuoju laikotarpiu pinigq rinkos regulievirno Tai atveju (7.l fonnulE).6.

monetarind politika maZina tarptautinE dolerio vertp iki tokio lygio. Analizuojant 7.erikiediams ir. kaip buvo priimta.o eksporlaspl6sis. kurian-r esant eksportas plediasi.y. kLrri taikoma siekiant sumaZinti nedarbtl ir padidinti augimq kartu gali ir koreguoti prekybos . Pal[kanq normai sumazejus. bendrosiosiSlaidos ir padides.GriZtant prie 7.5 lentel€s stulpelio politika ir grynojo eksportopoveikis 7. Analogi5kai galin-ra (2) analizg. JAV monetarine p S k a l i n a n d i o j m o n e t a r i n e o l i t i k a( l ) i Pro bIema: garnyboskritirnas.. importas akivaizdliai vir5ija eksport4. Tokiu atveju prireiks daugiau valiutq rinkoje maLd. pusiausvyros BVP (BNP) Salyje fiskalinespolitikos. be vidinio makroekonominio stabilumo. finansinio kapitalo atejinras.Zemas augirnolaipsnis Priemoni'. skatinandioji monetarind politika didina grynq1i eksport4' Tarptautinio finansinio kapitalo srautai. Todel dolerirl paklausa pasaulindje dolerio verte krenta. amerikieti5kos prekds tapo pigesnds uZsienieiiams.5 lenteld.i eksportq.5 lenteles(l) kad skatinandioji ir stulpelio prieZasdiq pasekrniqgrandinE. stiprina monetaringpolitik4 Saliesviduje.5 lentelds. jen4 ar eurq. PavyzdLtui.rZsienvie Dolerisatpinga dideja (dideja Grynasiseksportas bendroii paklausa) Stabdantioji monelarin6 politika (2) Prohlema: infliacija i Priemon : Stabdandiojmonctarine 0 nolitika (aukStesne rralltkanunonna) : Poveikis Didesnepaklausadoleriarns uZsienvic Doleriovertedideia (bendroii rnaZeja Grynasiseksportas maZeia) oaklausa Makroekonominis stabilumas ir prekybos balansas. tarkime. kad. arba. t. JAV turi dideli tarptautines prekybos deficitq t. o irnportas maZdja. kad sumaZintqgamybos kritirn4 i5 tikro pasirei5kiagryno1o eksporto poveikiu.ja. bet jo veikimas yra prie5ingas tam.veikiami palfikanq nonnos pokydiq atlikti ir JAV. pavyzdLiui.Rezultatas. kuris yra esant skatinandiajaifiskalinei politikai. egzistavoprie5 tai.kad uZsienioprekestapo brangesnds doleriq perkant an.pastebdsime.nukreipta taip. i JAV.prekybos balanso deficit4 kuris. kitais ZodZiais.y. atvirkSdiai. (balansas tarp importo ir eksporto)irgi svarbr-rs prekybosbalansas tarptautin6s Salies tikslas.grynasis eksportasi5augs. Skatinandiojirnonetarine politika (Zcrna palhkanu norua) paklausa Poveikis SurnaZejusi : doleriaursr. 7. Sis padidejimas . sumaZins. maLeja.Todel Saliesimportas maZes. Skatinandioji monetarine politika maZina palukanq norrn4 Salyje.pataisys". lSvada: skatinandioji monetarine politika. kuri rnaZina lSvada:skirtingai nuo skatinandiosios gryns.Tai rei5kia.

Jeigu pradZiojeeksportas. tai stabdandiosiosmonetarines politikos taikymas5[ aktyvq saldE panaikins. Vyriausybe gali panaudoti netiesioginius metodus. Analizuojant 7.veikiantpaklausai pasillai.t. Nesunku pastebeti.tai reiSkia.prie5tarauja prekybos balansodeficito maZinimui.prekybos o balansodeficitasaugs. kad leistq sau atsisakyti palfikanq norrnos.y.ir tai padidinsinfliacijE.siekiant Salyje ekonominio stabilumo ir tarptautines prekybos pusiausvyros. Vystysispinigrl ir spekuliacija. l5analizavus pinigq rinkos pokydius. kad iS pradZiq.y. kur palukanq nonla nusistovi. t. kad Siuolaikine vyriausybe turi ne tiek jau daug ekonomikos valdymo metodq. Jeigu vyriausyb6 komandiniu budu verdia komercinius bankus priimineti indelius ir i5duoti kreditus pagal grieLtarfiksuotq palfikanqnorrnfutai pinigq rinkos mechanizmas gali ir sustoti. pavyzdZtui.rnaizinaaktyvqi[ sald4 ir didina prekybos deficit4. importas padides. lSvada: stabdandioji monetarine politika.Taikant stabdandirlrl monetarinE politikq ir siekiant rnaZinti infliacij4 pastebirna.tai skatinandiojimonetarinepolitika jI dar labiau padidina. yra didelis prekybosbalansodeficitas. trumpojo laikotarpiomonetarinE politik4. lemiandius pallkanq norrntot. Atitinkamomis sqlygomis gali kilti konfliktas arba alternatyva tarp rnonetarinds politikos panaudojirno.kad Siuolaikine. kad be pakankamailaisvq palukanq normos svyravimq rinkos mechanizmas neveiks. kitaip ji kaZin ar galdtq realizuoti antiinfliacinl [kio reguliavirnq. taikoma infliacijai su5velninti. AnalogiSkaistabdandioji monetarin€ politika . kad skatinandioji monetarine politika maZina prekybos deficit4 ir palaiko aktyvqji prekyboslikuti.y..5 lenteles(2) stulpel[. kapitalo idejimq ir gamybos reguliavirno. Santaupos palaipsniui persikels ten.kurie jau negaleskontroliuoti pinigq kiekio Se5elineje apyvartoje. . iSstumiami i5 oficialios ekonomikos neapgalvotais vyriausybes sprendimais. prie5ingai. Analize leidZia teigti. Prie perparduodamqauk5tomis spekuliatyvinemis kainomisprekiq ir paslaugq prisijungsir pinigai.JAV. Reikia pripaZinti.y. 2. kuri daro itak4 investicrjqpaklausaiir santaupqpasiulai. 277 1.akivaizdLiaivir5ija import4 t. rinkoje. galima sufomruluoti svarbias ekonomikosrrolitikai iSvadas: Palfikanq nonna yra viena svarbiausit"l pinigq rinkos reguliavirno priemoniq.kad grynasis eksportas sumaZds. eksportassurnaZds. tadiau pinigtl politikos priemonesreikia taikyti labai atsargiai. klestes juodoji rinka. tarkime. Jeigu pradind problema buvo aktyvus prekybos saldas. JAV turi dideli aktyvq prekybossald4 .je rinkos ekonornikoje palfikanq norma neturi b[ti nustatoma administraciniu b[du.balans4.

Valstybespolitikos veiksniai pabraukti.paveikslq'(7.jeigu vyriausybe tvirtai sieks ekonomikosneinfliacinio augimo.13pav.Ir priklausomainuo to.vyriausybe ir Pinigq rinkos demonopolizacijos ateityje turds valdZiq nustatant pinigq pasillos kieki ir augirno tempus. Daugelis ekonomistq mano. vartojimo kreives nuolydis priklauso nuo c (ribinio polinkio vartoti) ir turi svarbi4 [tak4 multiplikatoriui. tokia bus ir visa rinkos ekonomika. investicijq ir gamybosreguliavirnoir tas rodiklis padidejo iki l0 %. uZimtumo. nesitikima. apimantys pinigq pasifllos trumpalaikius pokydius. MONETARINES IR FISKALINES POLITIKOS POVEIKIS IR JV DERINIMAS 7.. pajamq ir kainq lygis tiesiogiai priklauso nLro bendrLjq i5laidLL.neiSvengiamasinfliacijos politika galima tik esant didejirnas. i5leidZiamo Sioms prekems. kategorijos ir parodyta.3. kadangi prieSingu atveju . Norint keturis pagrindiniusjq suprasti. metaissituacijabus ta pati ir pinigq pasihlosaugirno Jeigu antraisiais tempas bus vel l0 o/".rretq b[ti tokie.78 . situacija. kad vartojimo grafikas.ir absoliutusvartojimo iSlaidq dydis paprastai keidiasi priklausomai nuo BVP pokydiq. galirnafomuluoti iSvad4 Analizuoti7. vyriausybes i5laidas ir grynAii eksportE. P avyzdZiui. . Sujungsirne makroekonomikos teorijos analitinius ir politinius aspektus.Firmq sprendimai gaminti prekes ir naudoti iSteklius priklauso nuo bendro pinigq kiekio.2). tat trediaisiaismetais reikds apriboti pinigq pasiflos augim4 I % lirnitu. 2'. reikia i5 kairesi de5ing. kad vyriausybe emesi trumpalaikio pal[kanq nonnos.Trumpojo laikotarpiomonetarind ilgalaikei pinigq strategijai. Be to. kad gamybos.kad skaidruoj vidutinis metinis pinigq pasifilos augimo tempas trejq rnetq Pirmaisiaismetais ekonomikojesusiklostetokia laikotarpiu yra 7 o/o. kad dia sujungti analizuoti principai. Zinoma.tarkirne. kuri remiasi fundarnentaliEia atnasis pusiausvyroslygtimi (7 .pakankamaistabilus.). Sios diagramospagrindinis vertingumastas.kas lemia bendrqlq i5laidq lyg[.analizuotus Siameskyriuje i vienE . koki4 monetaringpolitik4 vyriausybe taikys.13 pav.7. tr. analizuojame elementus:namq ukiq vartojim4 firmq investicijas. kad ekonornikanepakli[tq I likvidumo sp4stus. kaip jie siejasi ir uZtikrina atitinkam4 iStekliq naudojimo lygl rinkos ekonomikoje. Vartojimo i5laidq absoliutus lygis priklauso nuo vartojimo kreives lygio ir BVP (BNP) lygio arba turimq pajamq. Bet kurie sprendimai.

--.. Eksportas [* | 2. kad grynojo eksporto i5laidas lemia importo ir eksporto apimtys.. mokesdiai.-51 . i i { | I l+lnvesticrjosl :i['lifjril:lX::ij:..[' r... uZimtumo ir kainq svyravimq pagrindineprieZastis. I Vartojinro krcivc Mokcseiai ) tr.lir"r"r^ ( .i sS a l v j e L a) BVP apimt | I [r Fi. veikdamakainq ir pallkanq lygi Salyje... I G.. | oolitika | | I bi..'eioji Inqncrlnnc I t \. nesusijusios J i-rei Vyriausybes J b)lslaidos' v i c i i n i sl y g i s L"b.kori. kad yra gamybos apimties. Vyriausybes iSlaidos.\li'' I surna Skolos I c I I t I | | | l | ' Gamy. Laukianra rynojo f p i n i. Moncrrr.bos l P f piniuu l I Paklausa sandiriams g (t.fj1rta fi. I . .'. ypai politika.. tadiauimportq veikia savosSalies BVP.l .p a k l a u s d ru pr'lnonorma | | lPinigqkaip a r M o h .latine I *rrcIIrt. I e)Mokcseiai r f 2 .:""' l. kurias veikia valiutos kurso kaita.--.ouc.I .I uZimtumo...kitq Saliq BVP lygis.n''o. l i n dr r e c h n i n d i paklausa | I t akryvq a T a n s a l > . Keinso uZimtumoteorija ir stabilizavirno Investicines i5laidos .tiek monetarine Zinoma. Investicinesi5laidasveikia tiek fiskaline politika.tipo. ff#--*.{3[i. investicijq ir grynojo eksporto tuo.Palrkanu| | :. ^ ovdis | ] 2 Finartsavtrrrt' J likvidavintas \ \ \| politika 7.l)Liuki'nu.. kad jas netiesiogiai lemia 279 . NX ]2.tokiu b[du veikia valiutq kursus.skiriasi nuo vartojimo. 'rr..{ I I.T. I (1.n" t p"lxrk I l Karnq lygrs | paJarnq I rr lainqlygisl o lV a l i u t o s l * u r s a r I Crvnasis -.. ir todel tiketina.nvetygr. p a l u k a n rn o r m a | | Inollllkl p i n i r : up a s i u l a{ I r u a r " r i " . kaip bendrqiq i5laidq elementas.lll.c | | I a) BVPapimris uTsienyjel norml | [b)Vatiutoskursai) I ) I L-..i"iJ""c-" l.._.-lr*.tu. ilil"'""?:'. Fiskaline ir monetarine politika.{ 3vartojimas | I | 14. | [Skrrin. o eksportq . Valsrybinis lygis fprrcrut-Un poiill^ | atni.--.13 pav. Itu"'o"unT'*' c.greitai besikeidiantibendrqjq i5laidq dalis.. [.| J apimties.

nustatyta. Vyriausybesi5laidos. atsiZvelgiantI narnq [kiq. kad s4lygos.).atsiradus papildornoms iSlaidoms.Tarkime. pradesaugti (7. esant atitinkamai pinigq pasifilai.5 lentelE. 7.9 (b) pav. USD. kuris parodytas7. kol pinigq pasifila nestabilizuojapalukanq nonnos.9 (c) pav. investuoti ir koks yra grynasis eksportas.13 pav. ar jis s4lygoja prisitaikanti pinigq pasi[los pasikeitirn4. kad fiskalin€s ir monetarinespolitikos '!-ffi:-F 280 .Auromatine polirika. VyriausybesiSlaidq atitinkamaspadidejirnas priklauso ir nuo to.Tai gali bUti paai5kinta atvirkSdiory5io poveikiu.. palfikanq norma dideja (7. lygio kaira i1 mokelti[--Sfo uei islaigq apmokestinirnostrukt[ros manipuliavimu.kiek vartoti.). kada ekonornika. tiesiogiai veikia gamybq uZimtum4 ir kainq lygi.. liks nepakitusios. i5 dalies atsiZvelgiant i visuomenes interesus. mokesdiq politika netiesiogiai veikia vartojim4 ir investavimE. stabilias kainas. arba stabilizuojanli-pt-rlitika.valstybes politika.r augimui. Kita vertus.I"glesyniai skalei.pelno mokesdiq ir kitrl mokesdiq maZejirnas didina gaunamus pelnus. o ypad palukanq noma. kai rnultiplikatorius yra 5.kaip vienas i5 keturiq bendrqjq i5laidq elementtl. imoniq interesus. Didesnes pal[kanq normos lemia investicijq surnaZejimq (7.kurie atsiranda del infliacijos ar gamybos kritimo. Nors fiskaling ir rnonetarinqpolitikq analizavomeatskirai.p.siekiant palaikyti aukSt4 gamybos ir uZimtumo lygi.ri. valstybinds iSlaidosuZtikrins ekonornikojevisi5kq uZimtumq. truksta BVp 25 mlrd.kad vyriausybes i5laidq ir apmokestinimo politika naudojarna ne tik siekiant makroekonominio stabilumo.Plediantis gamybaiir BVP. didejasanderiq pinigq paklausa. Diskretin€ politika remiasi. Fiskalin€ politika valstybdspajamq ir iSlaidq pokydius naudoja rarn. Esmd yra ta. tiesiogiai veikiant palfikanq normE ir kainq lygl Salies viduje. aptardami 7. Mokesdiq didinimas. Fjqlallne politika bfina diskretind ir auromatine.esanr erynoio-?ffiqr-frsiffi!1"". esant kitoms nekintandiornss4lygorns.numatomokesdius riesio!iaipibporiingur nacro-natrnems paJamoms.Tadiau realiai negalima tiketis. priimami. oficialiai ji tait<omabkonoinikai stabilizuoti. PavyzdZir. sturnia investicijq paklausos kreivq I de5ing ir skatina kapitalo augimq.9 (a) pav.rus.Taigi ir fiskalines.maLinanumatytuspelnusir nor4 investuoti. akivatzdliai parodyta vyriausybesstabilizuojanti galia. kad.) ir kartu iS dalies susilpnina vyriausybes i5laidq 1tak4 ekonorninian. Monetarines politikos itakq analizavome. Iki tol. Mp juda i de5ing ir. ir monetarinespolitikos priemonds gali daryti itak4 grynajam eksportui. 5 mlrd. norint pasiekti visi5ko uZimtumo lygl.sprendimai apie vyriausybes i5laidas priimarni.9 paveiksle. bet ir perskirstant i5teklius ir pajamas. Tadiau paZymetina. Vadinasi. kad iSlygintr4 ekonornikos sutrikin.. pajamLlmultiplikatoriaus poveikis sumaZinainvesticijas ir islaidas grynajarn eksportui. Sprendimai. realiai jos tarpusavyje susijusios ir turi b[ti koordinuojarnos.

privalomqjq rezervqnorrn4. pal[kanq nonnEir bendr4sias 3. atvirosrinkos operacijas. infl iacija. pinigq pasiLtl4 iSlaidas.politikos priemones realizuojamos ne izoliuotai. b) KB ima paskol4i5 CB. l. KB rezervus. Kaip sifilytumetekeisti: a) privalomqjq rezervqnonn4. Ekonornikojeviespatauja 2. PasitelkqKB ir CB balansines atsispindikiekviena i5 5iq operacijq: a) CB perka vertybinius popierius i5 privaiiq [rnonitl ar asmenq.kaip KB rezeryuose ataskaitas. r . . Lentel€se suraSytos supaprastintos KB sistemos ir 12 federaliniq rezerviniq bankq (kurie JAV atstovauja CB) balansines ataskaitos. 281 . Pagrindin€ss4vokos r r . c) kokias pasihlytumete kaip kiekvienasj[sq sillomas pokytis paveiks: PaaiSkinkite. b) paltikanq normq. centrinisbankas centrinio banko balansind ataskaita centrinio banko aktyvas centrinio banko pasyvas atvirosrinkosoperacijos vertybiniq popieriq pirkimas vertybiniq popieriq pardavimas rezervonornos reglamentavimas privalomqjq(reikalaujamqjLL) rezervqnoITna diskonto norrnos reglamentavirnas a a a a a a a a a a a a diskontononra diskonto langas diskontolango prieZilra finansinepanika atveju blogiausiu skolintojas monetarindpolitika skatinandioji i stabdandiojmonetarin€politika pinigq pasi[los ir palfikanq nonnosdilema likvidumo sp4stai Pigu efektas realiqlqkasoslikudiq poveikis Fi5erioefektas Kartojimo klausimai parodykite. Tarkime. . todel stabilizuojandios poveik[ uZtikrinatik jq koordinavirnas. . . c) CB sumaZina ilgalaike j[s esatecB Valdybos narys. . .

IZdo indeliai .UZpildykitebalansinds ataskaitos stulpel[.Suskaidiuokite. pal0kanq normos surnaZejimasskatina komercinius bankuspaimti i5 federaliniqrezeryqsistemosI mlrd.Paskoloskornerciniams bankams Pasyvai: . 2 ir 3 stulpeliaipo to.kurie apmoka einamqjq s4skaitq dekiais. UZpildykite balansin€s ataskaitos stulpeli. USD vertybiniq popieriq privatiems asrnenims.Rezervai .Federalines rezenrl sisternos banknotai (t) 60 3 33 3 27 ()\ r1\ a) Tarkime.Kornerciniq bankqrezervai .Vertybiniai popieriai .Paskola i5 federalines rezervq sistemos (l) (2) /t\ 33 60 60 150 Dvylikos federaliniq rezerviniq bankq sujungta balansin6ataskaita (mlrd. kaip atrodysSiq ataskaitql. USD) Aktyvai: .Einarnieji indeliai . jeigu taip. USD) Aktyvai: . d) GriZkimeprie Siqtrijq operacijqir atsakykimeI klausimus: ar pasikeite tiesiogiai ar netiesiogiai pinigq pasifila. tai kiek? kaip pasikeite (sumaZejo. kai bus atliktos nurodytos trys operacijos. 2 c ) Federaliniai rezerviniai bankai perka uZ 2 mlrd.y.t.paaiskinkitepladiau. padidejo) komerciniq bankq rczewai po kiekvienos operacijos? 282 . Visq komerciniq bankq balansin€ataskaita(mlrd.Paskolos Pasyvai: . USD paskol4. UZpildykite 3 balansin6sataskaitos stulpel[.Verfybiniai popieriai . isanalizuokite kiekvien4 atskir4operacij4 remdamiesi pateiktaisduomenimis. USD vertybiniq popieriq i5 komerciniq bankq. I b) Federaliniairezerviniaibankai parduodauZ 3 rnlrd.

rikos s4lygomis ir paai5kinkite. kuris apirnatiek fiskalines. jeigu privalornqjr.irezervq norma 20%? Koks pagrindinis politikostikslas? monetarinds prieZasdiq PaaiSkrnkite ir pasekmiq grandinq. su Paai5kinkitefakt4 kad CB negali tuo padiu rnetu stabilizuoti palukanq nonn4 ir pinigLlpasifilE Kodel polinkis stabilizuotipallkanq normq gali lemti tebesitEsiandiq iacrjq? infl Trurnpai paaiSkinkiteuZirntumoteorijq ir parodykite. kaip tarptautinio finansinio kapitalo srautaiveikia bendrosiospaklausos kreivespadeti. Paai5kinkite tezg: stabilizuojanti politika yra efektyvi. Pasi[lykite plan4 nukreipttl stabilizuojandiosios politikos tEstinumui. kokiu konkrediuribotumu susiduriamonetarinepolitika.kaip veikia monetarinds politikos efektyvurr4: a) pinigLlir investicijqpaklausos kreiviq fomos. Pagal 7. paai5kinkite. b) ribinio polinkio taupyti dydis Kokiq itakE monetarindspolitikos efektyvumui turi atvirk5dio ryiio efektas? Kaip bendrai [vertintumdte monetarinespolitikos efektyvumq? Kodel atviros rinkos operacijosyra pagrindineKB rezervr. o. 7. b) tolygesniupajamqpaskirstymu.tiek monelarines priemones.l kontrolespriemone. PaaiSkinkite.5. Paai5kinkite tezE: Pinigq apyvartos greitis yra tiesiogiai proporcingas palfikanqnonnai ir atvirkSdiai proporcingas pinigq pasi[lai. 9. Po to i3analizuokite atveji atvirosios ekonon. - 283 . 8.kaip monetarineir flskaline politika gali veikti bendrqjqiSlaidqskirtinguskomponentus. PasitelkEbendrosiospaklausosir bendrosiospasillos rnodeli. t0 kaip keit€si KB sisternos sugebdjirnaskurti pinigus po kiekvienos operacijos. c) spardiais ekonomikosaugirnotempais. kai uZtikrina fiskalinir4ir monetariniqpriemoniq koordinavimq. Tarkime. kuri realizuoja monetaringpolitik4. kad CB nutare taikyti stabdandiajq politik4 siekdamasriboti infliacij4. parodykite Sios politikos esmQ uZdaroje ekonomikoje.suderinamas su: a) santykiniuvalstybiniosektoriaus vaidmensmaZejimu.9 pav.

kas sukeiia nacionalinio produktopokydiustrumpuojulaikotarpiu. Prekiq rinkos pusiausvyros grafikas yra pusiausvyros produkto nustatymo. kai J! taip pat galima nagrineti ir kaip modeli.naudojant 45" linrj4 grafiko iSpletirnas.situacij4pinigq rinkoje. P R E K T U T N K At R t S K R E t V t R Prekiq rinkos pusiausvyrosgrafikas. Dabartiniu metu Sis modelis yra svarbiausia DZ.r. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE lki Siolpusiausvyra prekiq ir pinigq rinkose buvo nagrin€jama atskirai. o LM kreive .8.1 pav. Fiksuotas kainq lygis o yr+yz#y: 8.vaclinarnas IS-LM modeliu. Modelis parodo. parodanti. Bendrosios paklausos poslinkiai kreives y 8.). kokir. Sis modelis parodo. . Kadangi palukanqnorma veikia tiek investicijas. arba IS kreive. parodo tokius pal[kanq normos ir nacionalinio produkto lygiq derinius.1 pav. kas turi itakos paklausos bendrosios kreivesposlinkiui. kainq lygis pastovus (8. IS kreiv€ rodo situacij4prekiq ir paslaugqrinkoje.r budu Siqdviejq rinkq tarpusavios4veikalemia bendr4lqpaklaus4.Keinso teorijosinterpretacija. tiek ir pinigq paklausa tai birtent Sis veiksnys susiejaabi IS-LM modelio dalis. Modeli sudaro dvi dalys: IS kreive ir LM kreive. Siarneskyriuje nagrinejamas paklausos bendrosios rnodelis. pasi[le britq ekonomistas Ji Nobelio prenrijos laureatasDZonas Hiksas. kai planuojamos iSlaidos prilygsta pajamoms. 1937m.

tuo didesnisturi bfiti skirtumas tarp b[simojo pelno ir dabartiniq investiciniq iSlaidq.rausy.n o r m a i Anksdiau investicines iSlaidos buvo nagrindjarnoskaip iSorinis (egzogeninis)kintarnasis (2r.kad pusiausvyros nuo dviejq veiksniq: autonominitl iSlaidq A ir ribinio polinkio vartoti r r a c i o n a l i n e s j a r n ac * : pa s T Y ^ = ..aJ"qrq.1 ) jeic*=cx(l-t).q p$.kad 285 . kai tik prasidedagamyklos statyba ar perkamas irengirnas. Firrnos investuoja. jog investicijosduos pakankamai papildomopelno. t.Tai b[tina s4lyga.tjg9 saiaT as f4 kb yso. Autonomines iSlaidossusidedai5 vyriausybesiSlaidq.la9\.-"* p._K* 1-p +a13. gyvenamqjq namq. prarnonineiar Zemdsfikio statybai finansuoti. Del to blsirnasis pelnas turi b[ti didesnisuZ einam4sias iSlaidas. Savo investicijqfinansavirnui firma skolinasi pinigq Siandien.' 'u l-c*' (8. kai rnato paklausos savo produkcrjai padidejimo perspektyvasir nori iSplesti savo veiklos mast4 arba kai siekia lgyti prana5um4 diegiant efektyvesni s4naudq ekonomijos poZiuriu kurios nors prekesgamybosb[d4. 1 .oli"kil. likusios sumokej . i u-s thg. lnvesticijosgali bfiti susijusios su visai naujosprekes ir galnyba.ly!ie*' 8 .mauton oroesn rs q omrnl isffi iAiilruX TT6il.y.t!_llacrio+glinel ql_g-.Kuo didesnes pahikanos.11 pelnq su dabartinemis iSlaidorris. kad b[tq galima sumoketi paskolospalfikanas.!rg_:eLojl-gispqn_u_daqel-gilgp l rqgrg_{ g3etodales.n*g*pqlr. del to ir ji turi buti tikra.Rlbinispolinkis y?rlo. ros. investiciniq iSlaidq ir autonorniniqvartojimo i5laidq. Investicinds iSlaidos tai iSlaidos naujiemsgamybiniams pajdgumams kurti.glqq}. 4 skyrirf. 1 .o kartu priklausonuo pal[kanq normoslygio.lnvesticindsiSlaidos padidina fizinio kapitalo apimt[ ekonornikoje.-i. pelno prieaugiu. il.r.nes itraukiamapal[kanq norma kaip modelio dalis. I n v e s t i c i j o sr p a l i i k a n r . firma turi palyginti bnsimq. Kadangi pajamos bus gautos ateityje."iLr6' lilaeiiiii "".ti. Kiekvienu atveju sprendimasdel gamyklos statybos ar maSinq ir lrengirnq pirkimo priklausysnuo busimqjq iSlaidqir gaiirno pelno ivertinimo. kad ji galetq sumoketi kredito sumq kartu su jo pal[kanomis. o dabar jos tampa vidiniu (endogeniniu)kintamuoju. o i5laidos atsirandai5 karto. Firma turi palyginti i5laidas investicijoms su naujos gamyklos ar [rengimo eksploatavimo nauda.Ankstesniarue skyriLrje produktaspriklauso irodeme. taip pat ir prekiq atsargoms sudaryti.

dia b=Al/Ar. Bet kurir. tik nedidele Siq projektq dalis bus pelninga.realioji pallkanq norma. Tadiau. Kuo didesn€palukanqnorma. I .rspinigus kitu budu.kornpiuterines sistetnos kokybes gerinimq telefoninio rySio atnaujinimq ar susiddvdjusiq krovininiq veZirneliq pakeitim4. skolinant kitorns finnoms. tuo atveju investicijq apirntisatvirk5diaiproporcinganominaliajaipalfikanqnomai. Taigi kuo auk5tesne pallrkanq nonra. ar firn-rai reikia skolintis. lr atvirk5diai. kai palukanq nonna auk5ta. (8.. Priimant investiciniussprendirnr-rs.2. nominalioji paltkanq nomra lygi realiajai.2) r . tarkime. 3 skyriq). RyS[ tarp investiciniq iSlaidq ir realiosiospal[kanq nonnos vaizduoja 8.2 paveikslas. Kai firmos turi pakankamai nuosavq leiq ir joms nereikia skolintis pinigq savo investiciniams projektans igyvendinti. Investicijq paklausoskreive lvertinant pinigq rinkos vaidnieni.nes tokioje situacijojenebutina. Visa tai rei5kia. o kai ji Lerna. 286 . 8. kuriq vertd turi b[ti palyginama su iSlaidorniskreditui.projektastaptq priimtinas. jei kainos pastovios.1.naudojantsavo turimr. Mat investicinio projekto realizavimasduoda pajamq prekiLl forma. ne o investuoti savoprojektus.didZioji projekrq dalis bus pelninga. kuriosnepriklar-rso nei nuo pajamq. ar ne. tuo jai geriau skolinti savo ltl:Sas. svarbi realioji palhkanqnonna labai (Zr. perkant obligacrjas. Tadiau.jog didele palukanq norrna sunaZina finnos suinteresuotumq igyvendinti savo investicijas. jautrumopalhkanq b . ar ndra galimybesgauti dar. kurie gali apimti naLrjqgamyklq statybq. jos tLrri atsiZvelgti ir 1 pal[kanq norrnfunesjq tikslas* kuo geriausiai panaudoti savoturimasle5as.autonornines investicines iSlaidos. Firrna turi patyrineti. tuo rnaZesnis i finnos ribinis polinkis investuoti 1 fizin1 kapital4 nepriklausomainuo ro.investicijq nonnaikoeficientas. investiciniq iSlaidq funkcrja iSreiSkiama taio: t=i-b"r.ro metu firma disponuoja keletu lgyvendinti paruoStq investiciniq projektq.kad bhsimasispelnas Zyrniai virSytq einam4sias investicines i5laidas. jei b>0.rgiau pajarnq. investavirno mastas auga.nei nuo pal[kanq norrnos. kai pal[kanq norma Zema.

Bendroji paklausa susideda iS vartojimo. investiciiq paklausos vyriausybes ir i5laidq. Ji atspindiprielaid4 jog palnkanqnormos sumaZejimas padidinapapildornqlesq I kapitalo atsargas pelningumq ir todel s4lygoja clidesn[ planuojarnq investicijq lygi. padidejimas i reiikia.L) t.Ir Is 8. Ir atvirkidiai. I sumazdjimas reiSkia. firmos planuoja investuoti daugiau. tuomet kreivs yra beveik nuoZulni. Autonominiq investiciniq islaidq pasikeitimai sukelia investicijq kreivdsjudejim4 koordinadiq pradZios tasko arzvilgiu. firmq investiciiq paklausos apimti rodys ta5kas B.2 pav.i p . o investicijq paklausos kreivd paslenka i desinE. T . C _ a r c x D I: a + c x ( Y . palukanq nonnai esant re lygio.kad investiciiqpaklausos kreive pasrinksi kairE. tuomet kreive vertikalesne. lnvesticijq paklausos kreive Investicijq paklausos kreiv€ rodo investicijq apimti. lnvesticijq paklausos kreives nuolydis priklauso nuo b ir nuo I. esant bet kuriarn pal[kanq nornos lygiui. nedaug surnazejusi palfikanq nonra labai padidina i'vesticijas. 8. lt L . Jei investicijos labai jautrios palukanq normai. kad.3. Jei investicijos maZai jautrios palukanq normai.1.Taigi gaunarne: AD=C+I+G.t x Y ) . esantis investicijq paklausos kreiveje. pavyzdZiui. kuriq finnos sutinka lgyvendinti bet kuriuo pal[kanq nonnos lygiu. Kreive yra neigiamo nuolydZio.T -bxr. 287 r I l. Palfikanq norma ir bendroji paklausa:IS kreivd AtsiZvelgiant i nauj4 planuojamq invesriciniq iSlaiclq funkcry4 pertvarkoma bendrosiospaklausos funkcija.

veikdami ir vartotoji5ko kredito kiek! bei jau nustatytqpah.3 O A 8. kiek padidejusi pinigq pasi0la sumaZina pusiausvyros palukanqnonn% netiesiogiaipadidinamas Seimqturtas. Kadangi pinigai yra viena i5 turto formq. dideja obligacijq bei korporacrjq akcrjq kaina.rsos elementq ry5ys su pahkanr4 noma pavaizduotas grafiSkai paveiksle. Kai palukanq nonna krinta.4) t IS (8.t )x Y .3) pagal Kadangi c*= cx(1{).i*C-c x ( l . Zemesndpal[kanq nonna leidZia narnq [kiarns imti didesnes paskolas.4. (8.b x r + G . tai padidejusi realiqjrl pinigq pasiulatiesiogiaipadidinaSeimqturtq.4) lygties matorne.yros nacional produkt4. formulg: AD=A*c*xY-bxr.b x r . AD:a+c rTn . Pinigq kiekis ir palukanq norma veikia namq lkiq nrrtq ir vartojim4 bei bendrqjqpaklaus4dviem budais: l. ini E Atskirq bendrosios paklar.3 pav. Tiek.3)f<rmulg: modelioautonoming bendrajqpaklaus4 apskaidiuojama kuri A = a + c x T p + l+ G (8. ir namq flkiq turtaspadideja. Bendrosiospaklausos elementtlry3ys su pallkanq noffna 288 AD . tai tuometbendroji paklausanustatoma 8. Siekdami supaprastinti Sirt lygybg ivesime rni3riosios ekonornikos pagal(8. Pinigq kiekis ir palfikanqnorma veikia vartojimo iSlaidas.Visa tai didina vartojimo i5laidas ir keidia vartojimo funkcrjq ir bendrqj paklaus4bei pusiausr.tx Y ) + l .jog padidejusi pal0kanq norma surnaZina bendrq4 paklaustl nurodytu pajamq lygiu.A D : a + c x T p + c x ( Y . Nuo palDkanq norrnospriklausoir autonorninis vartojimas. nes padidejusi palukanq nonna sumaZina investicinesi5laidas.rkanq pinigq norrnE PadidejEs kiekis didina bankq sistemosgrynq pinigq atsargasir i5pledia vartotojiSko kredito apimti. 2. 8.

y. o 289 .4 (a) paveikslas).re)parodo tokius nacionalinioprodukto ir palukanq normos derinius. tai gaiima daryti iSvadq jog bendrasisnacionalinisproduktaspriklauso nuo palDkanqnonnos.nuo pahkanq normos.l t.TaSkas atidedamas atitinkamai 8.b x rr.4 (b) paveiksle. kai pallkanq norrnalra 11. pradind realioji pallkanrl flonl& 11. [ + q*rY-l]xr2 I + c*xY-bxrr 8 . o funkcija A + c* x Y. visuoseIS kreivdstaikuose prekir.Prekiq rinkoje susidaropusiausrryra. IS kreivd (IS cur. nacionalinioprodukto apimtis. I S k r e i v e Tarkime. Si rysi parodolS kreive. sqlygojandiospusiausvyrossusidarymq supaprastintarne ekonomikos modelvie. paklausalygi prekiq pasifllai. Pusiausvyra pusiausvyros E.1 nacionalinioprodukto apirntisYr (8. IS kreives pavadinimas kilEs iS investicijq (investrnent) santauptl ir (savings) lygybes.yra.o pastaroji .Kadangi pusiausvyros nacionalinisproduktasir pajarnospriklauso nuo bendrosiospaklausos. 4p a v . kuriems esant prekiq rinkoje susidaropusiausr.o bendrosiospaklausos prekiq rinkoje susidaro taSkeEy.Y1.

l paklausa (8.kai nacionalinds yra lygios planuojamorns i5laidoms: Y:AD. Ka1 : m dia I I . nes aukitesnis palDkanqnormos lygis surnaZina investicinesiSlaidas. Bendrosios paklausos padidejimas reiSkia. todel paprastaimultiplikatoriq Zyrnesime simbolium be jokio indekso. IS (8. kad prekirl rinkoje susidaropusiausvyra. 8. kad naujas palfrkanq nonnos 12 ir nacionalinio produkto Y2 derinys taip pat rodo.bxr). remiantis prekiq rinkos pusiausvyros pajalnos s{yga. Yx(l-c*)-A-b'r' padalysime (l-c*). kad pallrkanqnorma rei5kia Zernesni pajarnrllyg1 nr.1) lygtimi. Kreivd persikelia auk5tyn. o bendrosiospaklausos kreivd persikelia auk5tyn atstumu (-bxAr). 8.Del to padidejainvesticijr.uodytarr aukStesne pusiausvyros A. ir kaftu sumaZindamas bendrqj4paklausq 290 . Y:A+c*xY-bxr. susidarymq IS kreivp galima nubreZti. Pertvarkiuslygti. galirne gauti kelet4 pal[kanq nonnos ir nacionalinio produkto lygirl. kad jie yra tokie pallkanq normos ir nacionalinioprodukto deriniai. kurie sqlygoja pusiausvyros prekiq rinkoje.palflkanqnonla surnaZejo 12.6) palyginamesu (8. kuriuose susidaro pusiausvyra prekiq rinkoje.s) (8. teigiandia. tai gausirne Jeiabi lygybdspuses i5 Y: mx(A.6) lygties rnatorne. Analogi5kai galetq veikti ir bet kuris kitas bendnf q iSlaidq pasikeitirno sqlygotasmultiplikatorius. Visiems Siojekreiveje esantiems ta5kams.kad pusiausvyrasusidarotnornet.L^ * | ( 8.6) m-investicijqmultiplikatorius.).4 (b) paveiksle matome. Lygti (8. bDdingatai. gar"rnama: Y-c*xY--A-bxr.iki Sakysim. kad padidejo ir pusiausvyros nacionalinis produktas nuo Yy iki Y2 ta5ke E2. Kartodarni tai visoms galimoms pallrkanq normoms. Apskaidiuotasnacionalinioprodukto ir palukanqnormosrySysyra lS kreive.4 (b) paveiksle sujungp visus Siuos ta5kus. Ta5kasE2yra antrasisIS kreivds ta3kas. gaunamekreivq IS. IS kreive yra neigiamo nuolydZio.4 (c) pav. kadangi atkarpa (A-bxr) pailgejo. kur Ar (palflkanq nonnos pasikeitirnas)yra neigiamas.

-') \*c*'x\'-bxrr ."" A+c* rY -br rr " b ) 8. Multiplikatoriausitaka IS kreives staturnui 8.nacionalinio produkto pusiauslyros lyg[.' .5 paveiksle pavaizduotos bendrosios paklar"rsos kreives.pusiauslyros nacionalinioprodukto lygis beveik nepasikeis.ir kreive IS bus labai stati. rnultipl ikaloriaus Jei investicines i5laidos labai jautriai reaguoja 1 pali-tkanqnonnos pasikeitimus (b yra labai didelis). ... : . Jei pallrkanq nomros pasikeitimai s4lygoja tik nedidelius bendrosiospaklausospasikeitimus (b labai maZas).rsos krerviq uZ 291 I i ... tai palukanq norrnos pasikeitirnassukelia didell bendrosios paklausos pasikeitimrl (bendrosios paklausos kreivd persikelia i vir5q dideliu atstumu).. atitinkandios skirtingus multiplikatorius... ":: E....6) lygtVje. Kreives statulras priklauso nuo investiciniq i3laidq jautrumo pallkanq nonnos pasikeitimams.taip pat nuo (8. . o karfu ir dideli pusiausvyrosprodukto lygio pasikeitim4 ir tuo nuoZulnesne bus kreive IS.5 pav. Apatiniq bendrosios paklausos kreiviq koeficientasc* maZesnis vir5utiniq bendrosiospaklar.-... Panaiq poveiki IS kreives statumuituri ir rnultiplikatorius.

kuo didesnismultiplikatorius. atitinkanti du taikr. Atitinkamai vir5utiniq bendrosios paklausos kreivirl rnultiplikatoriusyra didesnis. SumaZdjus pal[kanq normai iki 12.l norma: jos padidinimas sumaZinamultiplikatoriq. kuo didesnismultiplikatorius. Multiplikatoriq m veikia mokesdir. Atitinkamai kuo didesne mokesdiqnoma.kaip pavaizduota8.tuo daugiaupadidejaproduktas.romaZesnis investiciniqi5laidqjautrumaspalDkanqnonnai ir kuo maZesnis rnultiplikatorius.6) lygtis.6a) Taigi nurodytam bendrojo nacionalinio produkto y pasikeitimui bendras realiosiospalukanq nonnos r pasikeitimas bus tuo didesnis.5 pav. 12 del to reikalinga tokia pat bendrosiospaklausosfunkcija. kaiA-a+cxL*T-G.4 paveiksleyra dar du nepusiausr. pakituspalfikanqnormai.ikairg.kad kuo maZesnis multiplikatorius. 8. IS IS kreive persikelia atsturnu.tuo statesne kreive. Taigi kr. jq surnaZejimas o i Visi veiksniai.6 (b) paveiksle): (tai AY:AIS:mxAA. Kadangi IS kreives nuolydis priklauso nuo multiplikatoriaus. rar fiskaline politika gali paveikti 5i nuolydi. 292 . kreivE de5ing. o apatiniajai. (a) dalyje. Kadangi pallkanr. Atitinkamai. kuris lygus multiplikatoriaus ir autonorniniqiSlaidqpasikeitimosandaugai matorne8. Tadiau pusiausvyrosprodukto pasikeitirnasyra labai skirtingas:vir5utiniajai kreivei jis padideja iki y2'. darantys pateikiarni itakq IS kreivdspasikeitimams. bendrosios paklausos kreivds pakyla auk5tyn tuo padiu vertikaliu atstumu. Vyriausybes i5laidq transferiniq ar mokej padidej irnq imasperkeliaIS . 8.E3 ir Ea. tuo statesne kreive.kuo statesnd bendrosios paklausos kreivd. IS SiE iSvaaq patvirtina (8. Pusiauslyrosprodukto pasikeitimasdel palikanq nonlos pasikeitimoyra tuo didesnis.yros ta3kai.koeticient4 c*'. Ta5ke E3 pallkanq ronno 12.5 paveikslo (b) dalyje matome. 1l e n t e l e j e .kuo investicijq jalltrumo pal[kanq normai koeficientasb ir multipHkatoriusm bus tnaZesni.kaip ir ta5ke 82. bet pusiauslyros produkto lygis Zemesnis negu taike 82. y1 ir y1' atitinka palfikanq normE 11 apatiniamegrafike. tuo statesne kreive.iki Y2. tatyra. 8 . I5rei5kiame pal[kanq norm4: (8.Pradiniaipusiausvyros produkto lygiai.tuo didesnis IS pusiausvyros produkto pasikeitimas.lflorrr1& ta5keE3yra tokia pat kaip ir taike 82.rs.

esanfysIS kreives deSineje pasillos pertekliausta5kai. excess demand for goods) taSkas: palflkanq nonna yra per Zema. excesssupply of goods).arbaprodukto lygis per maZas.) turi tokiqpat palDkanqnorrntukaip ir ta5kas E1. tadiau pusiausvyros produkto lygis yra didesnis. kr. 293 . sukeltas autonominiqi5laidq pasikeitirno Ta5kasE4 (8.rriameturime prekiq pasiflos pertekliq (ESG. Sios keivds taSkeE3 bendroji paklausaviriija produkto lygi.Todel 8. IS kreives persikelimas.4 paveikslo (a) dalyje matome abu ta3kus toje padioje bendrosios paklausoskreiveje. (ta5kasEa). kadangi produkto apimtis yra didesneuZ bendrqj4paklausq. atitinkanti ta5kq 8. Todel ta5kas E3 yra prekiq paklausos pertekliaus (EDG.yra prekiq Del to visi ta5kai.esantysIS kreives kaireje (E3). Prekiq paklausaviriija pasi[lE AD Y:AD A'-h^r.+"+"V A-bxri+c*xY AY=rnxAA 0 a) AY=mxAA 0 b) 8.yra prekitl paklausos pertekliausta5kai.6 pav.4 (b) pav. Pal[kanq Dorrrla 11.4 (a) paveiksle.Ta5kai. kad prekirl rinkoje bhtq pusiauslryra. yra taSke E+.

h>0. PINIGQ RINKA IR LM KREIVE Anksdiau i5nagrineta palfikanq norrnos ltaka pustausvyros nacionaliniam produktui.1 lentel€. Kuo auk5tesne nes tokiq pinigq laikymasdaugiaukainuoja. MD/P :L. Koeficientas k rodo tiesioging pinigq paklausos ir produkto apirnties priklausornybg: k: ALIAY. Koeficientas h rodo tiesioging pinigq paklausos ir palfkanq normos priklausomybg: h:AL/Ar. Kaip jau Zinome.2.lS 8. tuo Zmondstures maZiaugrynq prnlgq. 294 .realiaj4pinigq paklausq pinigq pasiul4 M5. siejanti pinigq pasi[I4. o reali4jq uZra5ome./P:M. ir nuo pal[kanq nonnos: L:kxY-hxr. diak-pinigtlpaklausosjautrumobendrajamnacionaliniam produktui koeficientas. k>0. h .Pasikeitimai kreiveje Kintanrasis VyriausybcsiSlaidos Kintamojo nasikeitinras Didcja a lvlaZcj Didija MaZcja Didcja MaZija Didcla MaZcja Didcja MaZcja : IS kreiv0S nersikdlimas I dciing I kairq IS kreiv0s nuolvdis Ncturi itakos Ncluri itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturl takos Ncturi takos NuoZulncsnc Statcsnc NuoZulncsnc Statcsnc M o k c s d i a i( b c n d r a sunra) i A u t o n o m i n c sS l a i d o s R i b i n i sp o l i n k i sv a r t o t i j I nvcstici j 11autrumas palukanqnorrnai I kairq I dciinq I dcSinq I kairq Ncturritakos Ncturiitakos Ncturi ltakos Nchrri itakos 8. palukanqnoffna. produkt{ ir palfkanq normtu teigia' kad realioji pinigq paklausapriklauso ir nuo produkto.pinigq paklausos jautrumo palukanq nonnai koeficientas. o dabar bus nagrinejamasrealiojo nacionalinio produkto ir pallkanq nonnos ry5ys pinigq rinkoje' ^ Hipoteze.

kuriame pinigq rinkoje susidaro prniausvlra.7 (b) paveiksle atidedamasnaujos pusiausvyrostaikas E2. 8. Realioji pinigq pasifila pavaizduotaverlikalia hnrja. 8. NubreZg naujq pinigq paklausos kreivg L2. Del to reikalingq pinigq kiekis nepakintaturiurq 295 .ir pinigq (money) . Derinys 4 ir Y2 taip pat s4lygoja pinigq rinkos pusiausvyrq. i5augair pinigq paklausa. Tarkime. LM kreiv€ (LM curve) parodo ivairius palfikanqnormos lr nacionalinioprodukto derinius. Padidejusnacionaliniamproduktui iki Y2.Pusiausvyrapinigq rinkoje pasiekian-ra.8) Apskaidiuotaspal[kanq norrnos ir nacionalinio produkto ry5ys yra LM kreive. realioji pinigq pasi[la kai lygi realiajaipinigq paklausai: M arba M s =kxy-hxr P (g. matome. Taigi realioji pinigq pasi[la M/P.7 (a) pav). kai yra nacionalinioproduktolygio Y1 ir pal[kanr4norrrlos11derinys. kad palfikanq norma i5augo iki 12.visuose LM kreives ta5kuosepinigq paklausa lygi pinigqpasihlai. kaip maZejanti pallkanq norrnos funkcrja. kadangi ji nurody'tair nepriklausonuo palfkanrq norrnos.7 (b) paveiksle atidedameta5k4 E1.realioji pinigq paklausa priiygstarealiajaipinigq pasi[lai.kuriems esantpinigq rinkoje susidaropusiausvyra. padideja reikalingq pinigq kiekis. kainq lygis pastovusP. Paltkanq normai r1 bfidinga subalansuotipinigq rinkq taike E1(8. Esant Siai paltrkanq normai.pinigq paklausos.) S M D P = P Dabar apskaidiuojame palfikanqnorme: M hxr:k"Ys P M r=lxlt"Yh \ t [ s I P ) \ (8. o iSaugusi pal[kanq norrnaji sumaZina. LM tiesds pavadinimaskilgs i5 modelyje analizuojamo iikvidumo (liquidity) .7. nominalusispinigq kiekis Iv{xkontroliuojarnas centrinio banko. Padidejus nacionaliniam produktui. Nurodytamnacionalinio produkto lygiui Y1 nubreZiamapinigq paklausos kreivd L1.pinigq pasillos pusiausvyros s4lygosL:M.

pinigq kiekio atZvilgiu. pakeitus norninaliqj4 pinigq pasi[I4 kai kainos pastovios.8) lygtis. Ir atvirk5diai. kreive LM reikalauja didesnes pal[kanq normos pinigq paklausos nuslopinimui ir pusiausryros pinigq rinkoje pinigq pasiulai. LM kreivebeveikhorizontali.Didejant nubrdZiame nacionalinio produkto apimdiai. palukanq Kreivds LM persikelimasI de5ingparodo. nacionalinis nedideliopalukanqnorrnospasikeitimolabai pasikeidia kad pinigq rinkoje bUtq i5laikya pusiaus'nyra. Realioji pinigq pasi[la gali pakisti.kad ji reikalaujaZemesnes nonnos bet kuriam nacionalinioprodukto lygiui arba aukitesnio nacionalinio produkto lygio bet kuriai palhkanq normai. LM kreive yra teigiarnonuolydZio. arba pakitus kainoms. a) Mo P M/P U Y b) r 8. kylandiq kreivE LM.7 pav. kuo didesnis koeficientas k ir kuo maZesniskoeficientas h. nonnos bet kuriam nacionalinioorodukto 296 . nurodltas nacionalinio produkto pasikeitimasAY turi didesni poveiki pallkanq normai r. Tai gali patvirtinti ir (8. kai nurodyta nominalioji pinigq pasi[la. sumaZejusirealioji pinigq pallkanq pasilla perkels kreivg LM i kairg. LM yra vertikali. Realiosiospinigq pasillos pasikeitimasperkelia LM kreivg. Jei pinigq paklausa labai jautri palukanqnonnai (h didelis. kad paskatintq Zrnoneslaikyti papildorn4 realqji pinigq kieki.Siuo atvejudel produktas. NubreZq atitinkam4 pinigq paklausos kreivg skirtingiems nacionalinio produkto lygiams ir atidejq pusiausvyrostaikus. LM kreive Kuo didesnis pinigq paklausos jautrumas nacionaliniam produktui jautrumaspalukanqnormai (koeficientash).+ m).Kai pinigq paklausa nejautri pal[kanq nonnai (h:0). ir 5i dabar reikalausauk5tesnes dvdZiui. tuo (koeficientask) ir kuo maZesnis statesndLM kreive. nekintant iSlaikymui.

Atitinkarnai ta5kas Ea 8. excessdemandfor money) ar pinigq pasiulos(ESM. pateikiami 8.8 pav. 297 . yra pinigq paklausospertekliaustaikas.7) Horizontalus LM kreives poslinkis apskaidiuojamas. Esant pradinei palukanq nonnai r1. realioji pinigq paklaustr butq nustatyta ta5ku Ea. excess Ta5ke E1 visus 4 taSkus. esantis LM kreives deiineje. a r i n k a i s u b a l a n s u o tP a n a g r i n e k i mte 5 k qE r 8 . yra pinigq pasiulospertekliausta5kas. o bet kuris ta5kas.2 lenteleje.u a ) tt P M2 P M/P b ) 8. E3E2Ta3kas 8. Ta5kus Salia LM kreives (E3 ir Ea) apibudinaure kaip pinigq paklausos(EDM. Siarne taike susidaro pinigq pasillos perteklius atitinkapinigq pasillospertekliq. supply of money) pertekliausta5kus. lygtimi ir darantprielaid4 kad h:0: AY=ALM:kr-i r AM- Visi veiksniai. darantys [tak4 LM kreiv6s judejimui. bet kuris ta5kas.Panagrinekirne pinigq rinka yra pusiausvira.7 (b) paveiksle yra pinigq paklausos pertekliaus pinigq ta5kas:pah)kanqnonna per Zemaarba produkto lygis yra per aukStas . kad nacionalinisproduktas i5augo iki Y2. PinigqpasillospadidinimoitakaLM kreivei remiantis (8.esantiskaireje ptrseje.rsidarytqpusiausryra. ir susidarytq pinigq paklausos perteklius E1Ea. bet palflkanq norna yra per auk5ta. o pinigq paklausos kreive persikelia i L2.Tarkirne. kad pinigq rinkoje sr. pradin[ produkto lygi Y'. Del to padideja realioji pinigq paklausa. 7 ( a ) p a v e i k s l e C i a t u r i r n e i.7 (b) paveiksle E3 Kaip matome.

8.Pasikeitimai Kintanrasis Pinigq pasiltla Autonominc pinigrl paklausa P i n i g qp a k l a u s o s jautnttlas pal[karlq norrnai P i n i g qp a k l a u s o s iautrunas procluktui Pasikeitimas Didcja MaZcja Didcja MaZc.).2 lentel€.ia Didcja MaZcla Didcja MaZcia LM kreivds nersik€limas I dc3inq I kairq I katrq I dcSinq Ncturi itakos Ncturi itakos Ncturi ltakos Ncturi itakos LM kreivEs nuolvdis Ncturi itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturi itakos NuoZulncsnc Statcsnc Statcsnc NuoZulncsni 8. Prekiq ir pinigq rinkq pusiausrryra 298 - .Tik ta5keEs abiejose Prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyra (commodity and money market equilibrium) . naudojamas pav. kokiems nacionalinioprodukto ir pallkanrl-nonrlos .9 pav. kai nurodyta realloji jq deriniar-ns esant susidaropusiausvyra pusiaus\yravienu metu. Kreive IS parodo.LM kreiveje 8. PUSIAUSVYRA PREKIU IR PINIGU RINKOSE Bendrajai pusiaus\yrai prekiq ir pinigq rinkose paaiSkinti vienamegrafike(8.9 KreivesIS ir LM br62iamos IS-LM modelis.3.kokierns ieriniams esant prekiq rinkoje susidaropusiausvyra'o kreivd LM pinigq rinkoje.vienalaikes pusiallsvyros prekirl ir pinigq rinkose situacija arba vadinamoji dviguba pusiausvyra. rinkose susidaro pinigq pasiula.

verslo ir vartotojo optirnizrnas. kai pallkanq norma yra rr.nacionalinisproduktasir pinigq paklausa. pusiausvyra tik prekiq rinkoje ta5ke B. Egzogeniniai kintamieji. Atitinkamai firmos garnina planuotE produkcijos kiek! (nera nenumatytoatsargqsusikaupimoar sumaZejimo).Kai susidaropinigq pasillos perteklius.tai pasirinktaspusiausvyrosbendrojo nacionalinio produkto lygis. kuriq modelis yra politikos neaiSkina. artirnas potencialiajam produkfui. Kad susidarytq pusiausvyrapinigq rinkoje ta5ke G. ir kitaip ekonomika pasiekia ta5k4 Ee.Prekiq ir pinigq rinkos veikia viena kit6 kol nusistatopusiausryros pallkanq normos lygis r*.pinigq paklausalygi pinigq pasi0lai. pinigq rinkos pusiausvyrai ta5keF. susidaro reikiamo dydZio bendroji paklausa.kad susidarytqpusiausvyrapinigtl rrnkoje. finnos didins ar maZins garnyb4 stumdamosekonomikq ta5ko Es link.4. kol pasiekialygi r*. MONETARINES POLITIKOS POVEIKIS realusis Iki Siol nagrinetasIS-LM modelis parodo. ProcesastQsiasitoi. kol palflkanqnorma pasiekialygi r*. kurio ribose siekiama stabilizuoti nacionalini produktq fuo tikslu reguliuojant bendrqjq paklausE r* .tai siekiamoji pusiaus'nyrospalhkantl norma. reikalingas nacionalinio produkto lygis prekirl rinkos pusiausryraiY2 ta5keC yra didesnisuZ lygi Y1. pusiausvyros Kaip juda ekonornikalink bendrosios taike Ee. palukantl flomlo 12 reikalauja nacionalinio produkto Y2. Y* nacionalinioprodukto lygis Y* ir pusiausvyros . Ir atvirkidiai. du fiskalines politikos instrumentai vyriausybds i5laidos ir grynieji mokesdiai. atsiranda spaudimas sureguliuoti palfkanq nonnfu kadangi Zmones turds parduoti akcijas ir obligacijas. Ta5ke Es prekiq paklausalygi prekiq pasiulai. Del per maZo nacionalinioprodukto lygio yra nepakankarna kad atitikq nurodytEpinigq pasiul4. Palfrkanq normai r. Kai yra toks pallkanrl nonnos iygis. obligacrjq pasiula lygi obligacijq paklausai. Del to susidaropinigq kuris reikalingas paklausos perteklius. nacionalinio produkto lygis Y1 yra per maZas. kaip nustatornas produktas ir pallkanq norrna.Ir taip. kad butq pusiauslyra abiejoserinkosevienu metu. jei negali kitaip patenkinti savo pinigq paklausos. 8. sqlygojanti norimo potencialiojo bendrojo nacionalinioprodukto susidarymq. Jei pinigq rinkoje ndra pusiausvyros. pinigq paklausa. monetarinds 299 . vienintelismonetarinds instrumentas yra pinigq pasilla. yra Kai susidaroderinys 12ir Y1. didinantis pal[kanq norrnE. palukantlnorrnakrinta tol.o individai turi norimasfinansinioportfelio kornpozicijas. Siame skyrelyje nagrinejame politrkospoveiki.jei ji yra taSkuose ar V ? Jei prekiq rinkoje nera pusiauslyros ir vyksta priverstinis U atsargq maZejirnas ar kaupimasis.

rolydZio. Stiprus skatinaniiosiosmonetarindspolitikos poveikis Kaip pasikeis produktas.10paveiksle kreiv€ nuoZulni ir kai LM kreive vertikali.4.1.arba silpnas.IS ir LM .jei centrinis bankasperkelia LMs kreivq I padidindamas pinigqpasi[lq? LMl padet[. Pinigqpasillospadidinimo vertikali 300 . { I I I I I I I stimulai ina produktqir i n ap a ) u k r r r q ---------) poveikis.Prakti5kai nustatyta. kai pinigq pasifilos padidinimopoveikrs.kad pinigq pasiulos keitimo poveikis gali b[ti arba stiprus.10 pav. LM kreivenuoZulniir kai kai 8. Atsakyrnaspriklausonuo abiejq kreiviq . LM pateiktas 8. 8.nr.

Ekonomika juda i5 taiko Es I taSkq E2.jog produkto lygis y0 (8. Padidejusipiniglt pasi0lasumaZina palfikant1 normq iki r1 ir padidina prodLrkt4iki Yr. bet LM kreive yra verrikali.kai rnonetarines politikos poveikis yra per silpnas.pavaizduotas virsutiniarnegrafike. iki Panagrinesime tokius atvejus: du r) pal[kanq normos pasikeitimai gali tureti tik silpn4 poveikl autonomindms planuojamoms (A). tai pinigq paklausospadidinim4 turi uZtikrinti Zymiai didesnisproduklas.2.kai politika negali padidintirealiojoprodLrkto Y. kad b[ti1 pasiektas reikalingaspusiausvyros produktopadidejimas. o palukanq noma sumaZejadvigubai. pastoviai esant IS kreivei. 8.10 pav. (a) grafikas).4. Siarne paveiksle LM kreives poslinkis i desing. Kai LM kreive verlikali.Tarkirne.pinigq paklausa.jog produktas yra per maZas.kuris turi padideti zymiai daugiau negr. juda iS ekonomika taiko E6 i ta5kq81. Kodel (b) grafike monetarine politika efektyvesne? Abiejuose grafikuosepinigq pasiLrla padideja tuo padiu dydZiu ir tiek par .Kai LM kreive nuoZulni(8.tset kadangi apatiniamegrafike pinigq paklausayra visiskai nejautri palukanrl normos sumaZejimui(h:0). Tadiau kai kada centrinisbankasgali susidr"rrti prie5ingaproblema su .8. / l 301 . Silpnasskatinaniiosiosmonetarin6spolitikos poveikis Centrinisbankasdidina pinigq pasinl4 kai mano. Y2. Toks pat pinigq pasifilos padidejirnasperkelia LM kreivE i deiinE (marome. katl pastarojiatitiktq didesnE pinigq pasiulq. Didesnis pusiausvyrosproduktas ir maZesne palt-rkanqnomra sElygoja pinigq paklausos padidejirn4 tokiu dydZiu.) yrit per maZas (kadangi nedarbasper didelis) ir jog norimas lygis yra y1.10 (b) paveikslografike pavaizduotastas pats pradinis pirsiausvyros taskasE0 ir tokia pat ls kreive.10 pav. pusiausvyrosproduktas padideja dvigubai. bet lygiai toks pat poslinkis apatiniame grafike perkelia ekonornikq per toli 1 deSing. palukanq nonna turi surnaZdtikur kas daugiar"r. kadangi Siuo ypatingu atveju monetarines iki politikos poveikis yra per stiprus. yra kaip tik toks.r virsutiniarne grafike.. kad abiejuose 8. perkeliantis ekonornikq nuo ys iki y1. skatinandioji monetarine politika turi nepaprastai dideli poveiki pusiaLrsvyros produktui. iSlaidorns pinigq paklausa gali bfiti nepaprastai jautri pahkanq norrnos pasikeitirnams.CB mano.10 paveikslo grafikuose LM kreives horizontalusposlinkis yra atkarpa EeK). kokio reikia. kaip (a) grafike.Kad prekiqrinkoje i5liktqpusiausvyra. palyginti su virsutiniu grafiku.

Tokio pat realiosios jautrurnaspalukanqnormai nulinis ir kai ypad didelis pinigq paklausos jautrumas pal[kan11 normai 302 . ar padidinus vyriausybds iSlaidas sumaZinus kreivgi deSing.. kad IS kreive yra vertikali. sumaZejuspal[kanq normai.Vienintelisbfidaspadidintipusiausvyros mokesiius. Padidejusipinigq i palfikanr4normtu ekonomikajuda i5 taSkoEo i taSkq nes pasiula tik sumaZina produkt4iki Yr butq perkeltilS E3.8.kai iSlaidq 8.1I pav.) nulinis jautrurnaspalfikanq vir5utiniarne(a) grafike. Del to surnaZdjusipalfikanq norrna nepadidina pusiausvyros produkto. Tai ivyksta tada.pasilieka" taSke Y0. atsakydamas toki pati LN{ kreives poslinki i de5ing(ErK). Pirmasis atvejis pavaizcluotas i5laidq (A. Produktas . kai verslo pesimisti5kai nenori didinti investiciniq ir firmos del ateitiesnusiteikusios i5laidq. Autonon-riniq nonnai nulemia tai. o a ) NuoZulni LM krcivi litikq bcprasmiika b) Yo Yo pinigq pasillospadidinirropoveikis.11 paveikslo Vertikali IS kreive.

kodel fiskalines politikos ' Norrnaliomis sqlygomis pinigq pasillos padidcjimassumazina palukanq nonli.5. todelnaujapusiausvyra nesusidarys ta5ke.pinigq rinka n6rapusiausvira. I 303 . Fiskalines rnultiplikatorir. atsakydama didcsngpinigq pasinlq.d c l t o . Siarne ta5ke susidaropinigq paklausosperteklius. l i k v i d u m o s p 4 s t a i s " z r r l o n i s i t i k i n a m i . Tadiauta5keE6. Antrasisbeprasmi5kos monetarinds politrkos atvejis . ir pinigq rinkos yra pusiausviros. taSkas yra Salia nes E6 LMe kreivds.skatinandioji fiskalinepolitika.kaip pavaizduota I paveikslo LM 8. tuo o LM kreive horizontaliai persikelia atstumu EqK.kai l-M pastovi.roZulni. (b) pinigq pasi[la padidejo paiiu dydZiukaip ir anksdiau.12 paveiksleparodyta. centrinis bankas praranda tiek pusiausvyros produkto.Siameta5keproduktas didesnis Y2 negu ys taike En. norspinigqpasifilair padidinama. kai IS kreivepaslovi.Kad sumaZintqpinigq paklaus4 iki fiksuotos pinigLl pasirllos. Bet dabar LIVI kreive i. E6 Tik taike E5 ir prekiq. Realusis produktas nepadideja y2.o horizontalusatstumas tarp taSkqEs ir E6yra rnxAG.m". bet iki tik iki Y1. tiek pal0kanrl nonnoskontrolE. ncs 2rnoncs m c g i n a a t s i k r a t y t ip i n i g q p c r t c k l i a u s p i r k d a m i o b l i g a c i j a s r k i t u s f i n a n s i n i u sa k t v v r : s . Bet padidejusi palfikanq norrna slurazina planuojam4 vartojin. k a i n o sy r a l a b a ia u k 3 t o sr l a u k i a m a j qk r i t i r n o . S K A T I N A N E I O . A 8. . i p a k c l d a m i j q k a i n a s i r s u u t a Z i n d a mp a l I k a n q n o n n 4 . kad.rs perkeltq ekonomikq horizontaliai is pradines pusiausvyros ta5keEe 1 taSkqE6. Kai LM ir kreive beveik horizontali.didinantis pinigq paklaus4tuo tarpukai pinigq pasifila lieka nepakirusi. jeigu atsiZvelgiama pinigq rink4 rai i skatinandiosios fiskalines politikos itaka realiajam produktui . Dil to cB prarandapalikanq normos kontrolq. I IF I S K A L I N I P O L I T I K A I R I S S T C i \ I I I \ I A S Praejusian.5.Dabarelgsirnes prieSingai keisirle IS kreivq.kai ypad jautri pinigLl paklausa palLikanqnorrnai s4lygoja labai nuoZulniE kreivE.jaLr nebeparodoma anksdiau nagrindtu multiplikatoriumi politikos . i a v a d i n a n r a i s . a r s . pradiniodydZio.skyrelyjeanalizavome e monetarin6s politikospasikeitimo 1tak4realiajarn produktui ir palukanq normai. kuri ncbcpakciiia savo padctics. 8. ekonomikalabai sunkiaijuda iS ta3koEs 1 ta5k4Ea.r 8. Didesne pal[kanq nonna paai5kina.padidejus vyriausybes prekiq ir paslaugq pirkirnams.ra labai nr.1.rilir investicines iSlaidas. kadangi Llv{ tampa horizontalialinija. Tarkirne..NuoZLrlni LM kreive. K r a i t u t i n i a i s ( h i p o t c t i n i a i s ) r v c .palhkanq nonna turi dideti.T a d aZ m o n c s a i k o p a p i l d o n r u p i n i g u si r a t s i s a k g i s l pirkti finansinius aktyvus. padidina autonomines iSlaidas ir perkeliaIS kreivg1<te5inq. k a d o b l i g a c i j q i r k i t q f i n a n s i n i qa k t y v q .1 apatiniarne grafike. Skatinandiosios fiskalindspotitikos poveikis lS kreivei Kadangiplanuojarnos j autonorninds iSlaidosungia vyriausybes iSlaidas. perkeliant LM kreivE.

bet autonomines i5laidq derinys:paskatintos rraZdja. bet ir vartojimo. 304 . kai atsiZvelgiama pinigLl rinkos lnLrltiplikatorius i pusiausvyros b[tin4 s4lygE sektoriaus ISsttimimopoveikis(crowdingout) yra privataus sukeltas varlojimo ir investiciniq iSlaidq sutnaZinimas. Del didesnespalhkanq nomros pasikeidiaprivadiq iSlaidos vartojimo iSlaidosdideja. padidinusio bendrqjq paklausq. Vyriausybesi5laidqpadidejimo[takarealiajamproduktui rr pal[kanq normai Ta5kas E6. l5stlmimo poveikl parodo skirtumas tarp ta5kq E6 ir E5.rrntas lSst[nimo poveikis 8. vyriausybes iSlaidq padidejirno. yra hipotetinis. ekonornika jo negali pasiekti ir nepasiekia. panaudotas iSstumimo poveikio apskaidiavimui. kiekiu (ribinis polinkis vartoti padaugintas i5 papildornoprodukto).12 pav. Realiojo produkto skirtumas tary ta5kq E6 ir Es vaizduoja didesndspalukanq norrnos privadias investicines vartojirno i 5laidas. ir i Sstr.realusis produktas padidejo ne tik didesniq vyriausybespirkirnq kiekiu.Fakti5kai anaiptol nei5stumtosbendrosiosprivadios i5laidosyra didesnesnaujoje pr-rsiausvyros situacijoje ta5ke E5 negu pradineje situacijoje ta5ke Es . sukelto didesnio produkto lygio. realqjI produktqir kartu pal[kanq norm4.yra maZesnisuZ tn.

Siuo kraStutiniu.8. Stiprus ir silpnasfiskalindspolitikos poveikis Fiskalines politikos stimuiq poveikis realiajarnproduktui priklauso nuo IS ir LM kreiviq nuolydZio. iSstflrnimo NeraiSstumimo 8.5. S i u o a t v e j u s m poveikio nera.13 paveikslovir5utiniarne(a) grafike. 305 .13 pav. horizontaliosLM kreives. Fiskalines politikosstirnulq poveikis.Fiskalinespolitikos poveikis stiprus.2. pinigq paklausos kai jautrumaspal[kanq normai beribis (h-+ m) ir nulinis (h:0). kaip pavaizduota8.kai pinigq paklausalabai jautri pal[kanq normai (h-+ m). a t v e j u m u l t i p l i k a t o r i u t a m p a t i k i p r a s t ur n u l t i p l i k a t o r i u r n i .

bet realusis (b) produktas negalejo padideti. FISICA. Del nr"rliniopinigq paklausosjautrumo palukanq normai nera pallkanq normos padidejimo.rlq. VyriaLrsybes i5laidq padidejirnas perkelia lS kreivE i de5inqapatiniame grafike. Centrinio banko monetarinepolitika gali sustiprinti arba slopinti vyriausybesformuojarnE skalinqpolitik4.13 ir paveikslo viriutiniame(a) grafike. kr. Bet Siepolitikostipai neveikia izoliuotai. sukeltas politikos stimulq. kaip pavaizduota8. ne realus. Fiskalinis politikos multiplikatoriaus priklausomyb€ nuo monetarindsreakcijos Kaip produkto reakcija i fiskalinespolitikos pasikeitimus(fiskalines politikos rnultipiikatorius)priklausonuo centriniobanko? Pagrindine ideja paprasta:kuo daugiau centrinis bankas padidina pinigtgpasiulq tuo didesnisfiskalinespolitikos multiplikatorius.rirnas yra clalinis. i5stfinrirnasyra visi5kas.l2 paveiksle. Tai pavaizduota (b) 8.6.1. i5stfin. kai pinigq paklausa visai nejautri pal-rkanqnonnai (h:0). kuo labiau . ISstlrnirnasgali bUti visiSkasar dalinis.13 paveiksloapatiniame grafike. kai bendros autonominds iSlaidos lieka nepakitusios. Del to abu atvejai yra dirbtiniai ir kraStutiniai.SiuoatvejuiSsturnimas nulinis.kai visiikai neraproduktopadidejirno ta5ke palygintisu pradiniuta5kuEe. Jei susidaro koks nors realiojo produkto padidejimasdel fiskalinespolitikos stimr.I5st[mirnas fiskalines gali bfiti paSalintas.LINEPOLITIKA. 8. nei beribis. Sir"roatveju vienintelis fiskalines politikos stirnulq poveikrs yra palrikanq normos padidinirnas. kai ekonomikos produkto pusiausvyroslygis iSauganuo taSko E6 iki taSko E5 Jei nera produkto padidejirno. jautrumas paltikanq StalistinernedZiaga rodo.PrieSinga situacija susidaro.rkStesnd palukanqnclnnasumaZina autonomines privadias i5laidas lygiai tiek pat. MONETARINE POLITIKA IR SIU POLITIKU DERINYS lki Siol IS-LM modelI naudojome monetarinds politikos poveikiq ir skirtingLl fiskalines politikospoveikiqtyrimui.rris pinigq paklausili pusiausvyr4 fiksuota pinigq sugr4Zintq su pasi[la. fi 8. tai reikalaujahorizontaliosLM kreives. kiek padideja vyriausybds i3laidos. l5stumirnas yra visi5kas. kad pinigq paklausos norrnai nera nei nulinis. jeigu tik nera nukreipto aukityn pal[kanq nonnos spaudimo. nes ar. o LM kreive tarnpavertikali.6.kai lS kreive persikelia i cleSinE. o Pagrindindi5stumirnoprieZastis pallkanq norlrios padidejinras. nesutrikdZius pusiausvyrospinigq rinkoje. Tai pavaizduota 8. kaip reakcijos i fiskalines politikos slirnulus. E7.

Kai centrinis bankaspalaiko pastoviq pinigq pasi014.pinigLl sumaZina pasi0l4 tuo maZesnis politikosmultiplikatorius. Kaciangi pinigq pasi[la pastovi.Jei (b) centriniobanko tikslaspalaikyti pastoviQpalIkanq norm4. 8.12 paveiksle.14 pav. ir Ekonomika -)--. Fiskalines politikosstimultlpoveikisrealiajam produktuitrijq politikos alternatyvrls4lygon-ris. LM kreive lieka pradineje padetyje LMo. kad fiskalinepolitika veikia tik palukmq nurnq. pasirei5kiantys vyriausybes iSlaidq padidejimuar rnokesdiq n-raZinirnu. monetarin6s Vir5utiniame deSiniajame grafike pateikta antroji altematyva. 8. tiek investiciniq vartojimoiSlaidq.14 paveiksle pateikti trys atvejai. Vir5utiniame kairiajarne(a) grafike pateiktas standartinis atvejis.t' Fiksuotapinigq pasiuiasqlygoja iSstunilno N|onctarinis politikos prisitaiklaus lintiduojaiSstwrirru FJveiki Centriniobanko planuojarosprodukto lygis reiSkia. pinigq pasiIlai . didesne pinigq paklar-rsa. skatina auk5tesnp pallkanq nomttu kuri i5sturnia Siek juda i5 taiko EeI taik4 E5. sukelta didejandio produkto. perkelia IS kreivg l de5inEiS lS0 i ISr padet[.nagrindtas 8. fiskalines Jei centrinis bankas labai surnaZinapinigq pasill4 tai fiskalines politikos multiplikatorius gali blti net neigiamas. Fiskalinds politikos stimulai.

pritaiko" fiskalinq politikq. Monetarindsir fiskalin€spolitikos derinys Apatinis kairysis 8. o ta5kas E7 . 5i situacija tai pateiktaapatiniame juda i5 (c) kairiajarne 8. Tredioji alten.. Kai mdginarna stabilizuotipallkanq non'nE leidZiarna ir piniglt pasi[iai reaguoli inerti5kai I bet koki lS kreives pasikeitirn4 sakoma.perkeldamas LM judejimui. bus maZinama pinigq pasiula(LM kreive juda i kairp).padidintipalhkanq normEnlro rs iki 17.jei vyriausybes kreivg prie5inga kryptirni lS kreivds i5laidos padidinarnos.uZleistr-1 vietd' didesniamvyriausybes i5laidq lygiui. Galimemanyti. jis gali reaguotii fiskalinespolitikos stimulus.. . paveikus fiskalin6spolitikos priernondmis.2. kad . Jei centrinisbankasnori iSlaikytiprodukttl Y1 lygio. bhtinLr pastoviai pal[kanq nonnai i5laikyti r11 lygyje.6. kad centrir.turi blti leidZiarna inerti3kai keistis. kurie yra ta5ke E6.. padidejus vyriausybes iSlaidqlygiui..ris bankas . jis turi perkelti LM kreivg i5 LMn padeties 1 LM1.. bet ir t4 patl uZimtumobei nedarbolygl.ratyva yra tada.y. t.flskalinepolitika jau nebekontroliuoja prodr-rkto lygio.Didesnepahlkanqnonna ta5keE7 surnaZina planuojarnus investicijasir autonornini vartojirnq Zemiau tq. Kai centrinisbankastaip elgiasi.stabdandiosios Kuriam deriniuivisuomend teikti pinnenybq? turi 308 .ji gali pasiekti5i lygf su daugeliu palukanqnormq. bet ir del vartotojo bei verslo lDkesdiq pasikeitimq). Fiskalines politikospoveikis. Ekonomika juda iS ta5ko E6 i taik4 E6.14 paveikslo(c) grafikasiliustruojasvarbiausi4 monetarin€s fiskalinespolitikq bruoZ4. centrinis Jei bankasleidlia pinigq pasiulaikeistiskiekiu. Ta5kasE7 kornpensuoja liskalinespolitikos stirnulus.la paveikslogratike. anksdiau multiplikatorius ignoravEs pinigq rink4 ar palukanq nomros pasikeitimo itak4.Prie5ingai.Jei vyriausybepasirinko norirnq ir produktolygi Yu. tik lvykstalS kreivdspersikelirnas (ne kai tik del fiskalin€s politikos.Ta5kasE6 yra . kai centrinis bankas nesirupina ner pinigq pasi[la.iS kuriq r0 ir 17tera tik du pavyzdZiai. nei pal0kanqnonna. Jei cenrrinis bankasapskaidiuoja tikslq pinigq pasillos dydi. butin4 pastoviamprodukto lygiui iSlaikyti. Ta5kai E0 ir E7 skiriasi fiskalinesir monetarinds politikos deriniu. monetarines skatinandiosios ir fiskalines"politikos dennys.Ekonornika ta5ko Ee i taSkE87.centrinis bankas turi sumaZinti pinigq pasi[lt1.bet greidiaumdgina stabilizuoti realqji bendr4i! nacionalini produktq. Fiskalines politikos stimulq rezultatasdabar yra nagrinetas (m).Taigi. 8. ta5kas turi didesnE Es pinigq pasr014 kreive yra loliau i (lS kairE). bet veikia tik palukanqnonnq.skatinandiosios monetarines ir stabdandiosios fiskalines" politikos derinys.kad taSkai ir E7 turi ne tik tq Es pat! produkto lyg[.prieSingai. lS tikrqiq vyriausybeernesi centrinio banko kontroles.

kai 7-o deSimtrnedio pabaigoje infliacija JAV ir kitose iSvystytose Salyse pradejo dideti. ar vyriausybesi5laidossusideda vyriausybesvartojimo.Jq nuomone. Aktyvios politikos Salininkaitvirtina. Jo sprendimas priklauso nuo to. ar privat[s.siekiant visiSko uZimturno.jei fiskalines politikos stimulai igauna rnokesdiq n-raZinimo form4 kuri gali irgi skatinti privadiasinvesticijasir vartojim4. kurios atid€tos ateidiai.rliavimo politikos Salininkai [sitikinE. Jeigu tai vyriausybes vartojimas. Salinant Sokus.rgomsprie5 tas. Vyriausyb6s pirkimai gali blti einamaisiais metais suvartotos paslaugos (nacionalinio policijos. Jei makroekonomind politika nereaguoja investicijqpaklausos pinigq paklausos ar Sokus. 6-J-ane deSimtrnetyje dauguma ekonomistqtikejo fiskalin€s ir monetarinespolitikos efektyvumu. ar investicijos(pagrindiniai keliai. mokyklos). Vienodos altematyvos yra tinkarnos. Daugelisekonomistq pajuto. ar i5 i5 vyriausyb6s investicijtl. rengdamapolitikq. Ta5ke E7 vyriausybesi5laidosdidesnes negu ta5keEs. ne privatussektorius.Ar visuomenei teikti pirmenybE taSkoEs produktoaugimui. kurioms susidarius. siekiant planuoto gamybos apimties ar uZimtumo lygio. tokiu atveju pasirinkimas priklauso nuo visuomen€s skonio dabarties prekerns ir paslar. jeigu tai vyriausybes investicijos.7. kad vyriausybeturi naudoti fiskaling ir monetaringpolitikq gamybosapimties ir kainr4stabilizavimui.Ta5ke En investicinds iSlaidosdidesnds. jq sElygoti tai i bendrosios paklausos svyravirnai virs gamybos apimties ir uZirntumo svyravimais. kad vyriausybdturi veikti prie5 tokios ru5ies Sokus. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMASSTABILIZAVIMO POLITIKOJE IS-LM modelis leidZia atskleisti sElygas. grynrjq mokesdiq NT sumaZinimo ar pinigq pasi[los M augirno.vyriausybeturi veikti prie5 privataLrs sektoriaussukeliamqSokqitak4. jautriai G.tuo tarpu investicines iSlaidosyra Zernesnds.Del to vyriausybegali panaudoti5i modeli. reaguojandias 5iq kintamqjLl pasikeitimus. tada pasirinkirnaspriklauso nuo to. pasitikejimas stabilizavimo politika eme maZeti. i Tadiau. o tapo ekonominio nestabilumo Saltiniu. Jie teisino fiskalinEir centriniobanko politik4 kontroliuojandias NT ir M. 309 I - l . sukeliarnus privataus sektoriaus. 8. ar vyriausybes investiciniai projektai tr"rri svarbesnes pasekrnesvisuomenei.rk5tesnis.kad b[tent vyriar-rsybd.gaisrqapsaugos) vyriausybes saugumo. Aktyvaus paklausosregr.ar ta5koE7 aukStesniarn visuomeniniq paslaugq lygiui? Tai svarbiausiasmakroekonomikosklausimas. todel ekonomikakurrama ateidiai.lnvesticijq paklausos nuosmukis turi bLiti kompensuotas vyriausybes iSlaidqG augimo. fiskalines ir monetarinespolitikos pokydiai veikia bendr4 garnybos apinrtl ekonomikoje. o jos na5urno augimo ateities lygis bus ar.

esanti 4.butina atsiZvelgtiI skatinandiosios fiskalinespolitikos paseknesbendrajaipaklaLrsai.o sukeliatik kainq augim4.rsos atZvilgiu praktiSkai nesqlygoja paklausosir uZimtumo augirno. Be SiLi IS-LM modelio tr[kuurq. pakeistijq pasekmes del to labai keblu (ar net nelrnanoma) monetarines politikospriemondmis. kaip ilgai jq augimolaukiama. paprastaimegina skatinti ekonomikos augimq net ir tada. priimantys sprendimus. ddl to skatinandioji politika paklar. Namq 0kiai priirnasprendimus einamuoju laikotarpiu.kurios padetqjuos peninkti naujai kadencijai. Didinant mokesdiusateityje. 5. nusakane iq bendrosiospaklausos. netoliaregiSka. Bendrosiospaklausoskreive gali b[ti vertikali. o to Panagrinekirnehskaling politikq detaliau. DaZniausiailS poslinkis del vyriausybes i5laidq G augimo ilakos prikiausysnuo to. verdiandiolgyvendinti tokias trumpalaikes priemones. kai pasiektas visiSkas uZimturnas ekonomikoje.kokiu padidesG. 3r0 . tuo padidejus C. o kreive IS nepajudes. modelisnesugeba apimti. Sunku identifikuoti.namq ukiai tikisi didesniomokesdiqpadidejimo ateityje negu esant laikinam G padidejimui. Jei G pastoviaidideja ir buvo paskelbta apie mokesdiqpadidejimqateityje vyriausybes i5laidq G kompensacijai(arba to tikimasi). tai namq [kiai gali sumaZintivartojimq tikedarniesidideliq mokesdir. vykdant stabilizavimopolitik4 nes neivertinadaugeliodinaminiq aspektq. privataus sektoriaus Sokusekonornikoje.didinant einamuosius mokesdius ar maZinantbIsimqsias vyriausyb€si5laidas.ypad laiku. Vyriausybds i5laidq G padidejimas turi bfiti kompensuotas. StandartinispoZilris i IS-LM modeli paprastai neigia dinarninius sarnprotavimus. Asrnenys. b[tinas pasirenkantkiekybines k pr e k o n o r jn o s s t a b i l i z a v i r n o i e m o n e s . pasirodo t.diktuojamoIS-LM modelio.Kra5tutiniu atveju vartojimas sumaZds padiu dydZiu.Abejoniq del aktyvaus paklar. ar tlskalines l.Tai statiSkas rnodelis ir neatspindi einamr4jr4politiniq sprendimq [takos ekonornikos ateidiai. 2. i5 daliesparemtus ateities lukesdiais. Kuo didesnio mokesdiq padidejimo tikirnasi ateityje.l ateityje. jis nera ir labai patikin-ras orientyras. tadiautarp poZifirio.tuo daugiausumaZes vartojimas.IS ir LM kreives.y. Kai vyriausybes i5laidosG auga pastoviai. ir dinamines analizesndra esminioorie5taravimo. veikiami politinio spaudimo. Ekonomistai neturi pakankamai empiriniq duorrenq.rsos reguliavimo politikos sukelia keletasproblen-rq: 1. Aktyvi monetarinepolitika sukelia per didelEinfliacij4 kadangi valdZia.

6. 10.vertikali? Kada kreivd LM tampahorizontali. Kuo pasirei5kia pinigLlmasdsmaZinimoitaka pal[kanq nonnai. . Kodel kreiviq lS ir LM susikirtimota5kasapibreZia produkto ir palukanq normos pusiausvyros lyg[? I l. . 7. . nuo ko priklausoI S ir LM kreiviq nuolydis. o . r . o o LM kreive IS-LM rnodelis prekiqir pinigq rinkq pr.Pagrindin€ssqvokos . 3. Aptarkite kainq maZejimopasekmes produktopusiausvyros lygiui. 4.rinkos? lr 31r t . negu tada. . .prekiq ir abi pinigq . o r prekir-1 rinka pinigr-1 rinka realioji pal[kanq nonna pelno norma paklausa investicriq IS kreive pinigq pasiula pinigq paklausa . 5. Kada kreive IS tampahorizontali.kai nagrinejamatik prekiq rinka. produktui. vartojimui ir investicijoms? 9. kodel multiplikatoriusyra didesnis. Paai5kinkite.rsiausvyra politikos poveikrs monetarines politikospoveikis fiskalines iSstfimimo poveikis monetarines fiskalines politikos ir derinys Kartojimo klausimai I. Parodykiteir paai5kinkite. 2.vertikali? Kodel IS kreive turi neigiam4nuolyd[? Kodel LM kreive turi teigiamqnuolydi? PaaiSkinkite.kai nagrinejamos . kodel bendrosios paklausos kreivd turi neigiamqnuolydl'/ Kaip mokesdiqaugirnas veikia palLrkanq norm4 produkt4 vartojim4 ir investicijas? 8.

Benclroji paklausa priklauso nuo pinigLp prekiq rinkq s4veikos. Pasak monetaristq.Tadiaujuos jungia vienas benclrumas jie tiria ekonomikq i5 paklausos pozicijq. Keinso paZiurq Salininkaiir monetaristainesutariadaugeliu rnakroekonomines politikos aspektq. M. Keinsistqpoziuriu. o ekonomikoje yra nepanaudotqiitekliq. mokesdir4 ar vyriausybes iSlaidq pokydiaipastumia bendrqjqi5laidqkreivg.9. Ji P i n i g L lr i n k a 9. jie keidiasi. kad auganti bendroji paklar. sukeldarnine tik realiojo produkto. kai kainos ir darbo uZrnokestisyra pastovus. Makroekonomikosanalizejesvarbusuprasti susireguliavimq kuris ivyksta.Nagrinesime prekir4. o bendrosios pasihlos kreivei skiriarnas pasyvus vaidmuo.benclrosios paklausos ir bendrosios pasiulos tyrim4. sutrikus jos pusiausvyrai. Pasiulos politikos paprasdiausias pavyzdysyra mokesdiq maZinimas. Kitoks poziflris I ekonomikq pasiulos analizes salininkq. Todel Sioje temoje nagrinesime kitq . Susireguliavimq atitinka perejirnasi5 Keinso trumpojo laikotarpio modelio i klasikin[ ilgojo laikotarpiomodeli. Abiem atvejais makroekonomika veikiama pakrausos poZi[riu.1 pav. Didejantbendrosioms i5laidoms. reikia vyriausybespolitika veikti verslo firmq norus ir galimybesgaminti produktus. Sios ternos analizg iliustruoja 9. Pagal s[ model[ ekonomika yra arti visi5ko uZimtumo gamyboslygio. prekiq ir darborinkq s4veika J lz . Analiz0 suskyla I dvi ctalis .todelpasikeidia produkto apimtis. Klasikinis makroekonomikos modelis analizuojaekonomikq kurioje kainos ir darbo uZrnokestisgali laisvai keistis. pinigq ir darbo rinkq sqveikq. Tadiau realiarnegyvenirne kainos ir darbo uZmokestis neb[na pastov[s.Bendroji pasiula yra ir naujaselementas. Abstraktus Keinso modelis teigia.1 paveikslas. pinigq pasiulos pokydiai taip pat pastumia bendrLjq i5laidq kreivg. nepriklausomainuo paklausospokydiq. bet ir kainq pokydius.Tuo mesjau [sitikinome. Jq poZiDriLr. MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA DZ.rsa visada sElygoja didesnl produkto gamybos lygi. apima prekiq ir darborinkq s4veikq. Pinigtl. padetikeidiabendrosios paklausos kreive.klasikini ekonomikos modeli.

Vadinasi.PraktiSkai. pradiniu momentu kainq lygis ekonomikoje !ra Pn.tarianre.kad realioji pinigtl pasiulayra svarbiausias kintamasis. prekdrns prekiq garnybai kuriemsesantplanuotos iSlaidos lygios fakti5kai prekiq rinkoje egzistuoja pusiausvyra).tai nominalioji pinigq pasitla. produkto 9. kad visi kiti bendrosiospaklausosveiksniai (nominalioji pinigq pasi[la. ' 313 . (t. kai dideja (maZeja) nominalioji pinigq pasiula. mokesdiq lygis. padeda susieti garnybos apimti ir uZimtum4 pal[kanq normfu darbo uZmokesti ir Kalnas'. yra Tarkime. realioji pinigq pasi[la gali dideti (rnaZeti) tik tada. kur[ galima nusipirkti uZ tam tikrq nominalq pinigq kiek[. veikiantis prekiq bendrosios paklausos ir kainq lygio priklausomybg. kad visiSko uZirntumo pozicija ar ilgojo taip laikotarpiopusiauslyra visq laik4 yra pastovi. nuo realiojonacionalinio Kadangi norime i5skirti tik kainq ltakil bendrajaipaklausai.ir tiesesLMe padetf. o prekiq rinka yra pusiausviravisuose lSs tiesds ta5kuose. darantys itak4 bendrajai paklausai. Ta5ke En pinigtl pasi[la lygi pinigq paklausai.lSsamusmakroekonomikosmodelis apima visas tris rinkas.ringai realizuosvisq pagirmintil produkcijE.Sia priklausomybe mfisq analiz€jeteks daZnai naudotis.ir flrmos sekrr. Jau rnin€ta.o planr. kad realioji pinigLl pasifila . nera. t. Ji parodoprekiq kiekl.kainq lygio priklausomybe produkto.rinsirne prielaidq kad gamybos apimt[ lernia nustatytapaklausa. vyriausybes iSlaidos. finnq laukiarni pelnai ir laukiamos pajarnos) pastovIs. Sioje temoje paprasturnoclelei tarsirne.Todel galirne nubrdZti ir tiesE ISe.kad pastovusir visi kiti veiksniai. o 9. tai Px nustatorealiqj4 pinigq pasiUl4 vadinasi. todel Siq tiesitl susikirtirne taike Ee yra patenkintosabiejq tiesiq s4lygos.2 (b) grafike . kad ta5ke Ei pinigq ir prekiq rinkosyra pusiausviros. Kadangi pinigLlrinka yra pusiausviravisuoseLMx tiesestaSkuose. NACIONALINTO PRODUKTO IR PALUKANU NORMOS DERINYS Siarneskyriuje [rodysime. Kadangi nominalioji pinigq pasi[la pastovi. 9. pasiulalygi paklausai.Prin.rotos i5laidosprekdrnsyra lygios faktiSkai pagamintosir realizuotosprodukcijos apimdiai. Galirna teigti.1.y. suprantarna. Ji atspindiivairius palfikanqnormos ir nacionalinioprodukto derinius. kai kainq lygis yra pastovus.2 paveikslo(a) grafike pavaizdnota realiojonacionalinio priklausomybdnuo pallkanq nonnos. padalytai5 kainq lygio.K A T N U .y.Teigeme. M A K R O E K O N O M T K O S P A K L A U S O S K R E T V E.

Tieseje LM1 bet kuriq pal[kanq norrnq atitinka auk5tesnis nacionalinioprodukto lygis negu tiesejeLMs. Kai nominalioji pinigq pasiUla yra nustatyta. Del to sumaZeja palukanq norma. kaip Zinia.2 (b) paveiksle paZymesimeta5k4 Es. rei5kia didesnEreali4l4 pinigq pasi[lq.2 pav. t.kuriai esantpinigq rinka yra pusiausvira.9. kainq lygis yra Px.) rodo tq pal[kanq nonnos ir nacionalinioprodukto priklausomybq. kuriame pinigLl ir prekiq rinkos yra pusiausviros.y.Zemesnis kainq lygis. kai p b ) 0 Y . Ta5kasEr (9. planuotos iSlaidos lygios realiajai nacionalinio 314 .i LMl padeti. o bendrojipaklausa Ia lygio.2 (a) pav. Makroekonomikos paklausos grafikas Panagrinesime Zernesni kainq lygi P 1. ir tiesd LMe persikelia de5indn. Y ' Y 9.

ne. fakti5ka produkto apimtis patenkinabendr4. padidejus norninaliajaipinigrl pasiDlaiir esantbet kuriarn kainq lygiui. nusistovejusi nonna palaiko pinigq rinkos pusiausvyrE tam tikro produkto gamybos apimties lygio. Primenar.1 (9. kr"rris patenkina bendrqj4 prekiq paklausq.kuris kainq ir pajamq lygio derinys atitinka tikrovg. gaLrname rnakroekonornikos paklausos tiesgMDS.2 (b) pav. Pinna. tiesd MDS rodo fakti5kai pagaminto produkto apimti. kai kitos sqlygosnekinta.rkos ryS[.). Makroekonomikos paklausos tieseyra Zernejanti. Nagrinejant kiekvien4 galimE kainq lyg1. rodanti auk5tesngbendrqjEpaklausqir trumpojo laikotarpio pajarr. nomrzL. siejanti kainq ir realiojo nacionalinioprodukto lygius. Nairjos pusiausvyros taikas yra 82.rodydarnaauk5tesnibendrosiospaklausosir realiojonacionalinio produktolygi. 9.Tai paai5kes bendrqjE veliau nagrinejant5i4 temq. esant nustatytamkainLl iygiui. o makroekonomikos paklausos tiese yra MDSr.ras. pal[kanL1 Antra. jq rnaksirnizuojandi4 pelnq si[lo tokiq produkto apimti. turime iSnagrineti prekiq ir darbo rir.Tuornet tiese LM paslinks deSiniau. o tieseMDS paslinksauk5tyn. paZymesime taSk4E1.produktoapirniiai. Ta5ke E1 palfikanqnorrnos lygis butinaspalaikyti pusiausvyrai pinigq rinkoje. kodel finnos. Norddami nustatyti. tieseMDS yra gauta. o kartu ir atitinkarnq realiqjqpinigq pasiulos galirnepaZymeti dydI bei ties€s LM padeti. paklausos (MDS Makroekonomikos ties6 macroeconomic demand schedule) rodo skirtingr-rs kaintl lygio ir realiojo nacionalinioprodukto derinius. Pana5iaiatsitiks. rtraZesnis nes kainq lygis didinareali4q pinigq pasi[14rnaZindamas pr-rsiausvyros pal[kanq norrlr4 ir didindamas bendril4 paklausil. SujungE Siuos taSkus. bendroji pasifilapadideja. Tiese MDS tenkina dvi sElygas. kuri patenkina paklaus4. didindamos realiqjq pinigq pasi[I4 ir maZindamos pusiausvyros pal[kanq padidinabendrqE paklausq. kai produkto lygis )'7yra r-7. kLrriq tikslas pasirinkti garuybos apirnt!. Makroekonornikospaklausos grafikas rodo.jog kainq lyg[ P7 atitinka realiojo nacionalinioprodukto lygis 17 (am esant planuotos iSlaidosir faktiSkosiSlaidosyra lygios). kad Zemesneskainos. aibEtaSkq.kai kad nominalioji pinigq pasi[la.2 (b) pav. kurrerns esant pinigq rinka yra pusiausvira. Padidejus vyriausybes iSlaidrllygiui (kitoms sqlygomsnesikeidiant). Makroekonomikospaklausostiese yra Zemejantitiese. tokiLl kaip Ee ir E. planinds i5laidoslygios fakti5kamproduktui (kitaip tariant. vyriausybes paklausos i5laidosir kiti bendrosios veiksniaiyra nekintami. Vadinasi.y4 prekiq paklausq).rodanti.ir tiesd lSs paslenka auk5tyni padeti IS1. Tadiau rres dar neiSsiaiSkinome.Jis apibendrinamas pasifilosgrafike. planuotos i5laidos ir lygios fakti5kaiproduktoapimdiai. bendrosios 315 .

Kiekviena firma.Y.rqgatnybos pasi[los kreivq. yra padidinusdarbqvienu vienetr. kai P x MP1. kaip prekrq kainq lygio pokydiai veikia darborinkos elementus. kaip ribini darboprodLrkt4: garnybosveiksnio.120).: W.y.Si rysi rodo bendroji pasihlos apimtl. Firmos pelnas maksitnalus. kol t.esanttam tikrarnkainq lygiui. t. ribinis darbo produktasMP1 ar. [tak4 ir i5reiSkdme svarbiausio M n =P " dia LY w . tiriant bendrosios veiksnir4 svarbu nustatyti darbo ir prekiq rinkq ry5i.rgandio prieaugis.sukurtarmas papildomasproduktas )zr-)'ri. Tai finnos peino maksimizavimo sElyga. papildornos Firmos pelnasaugs.realusisdarbor"rZrnokestis.2.rgis.las.y. Todel. didindarnadarbo kiek[.kuri4 fimros kreivd.kai ribines pajarnosbus t.kai kapitalo kiekis gaminantprodukt4 yra nustatytas. Tadiau kartu darbo pajamosvir5ys ribinius ka5ttrs. kol ribinis darbo prodr. Mikroekonouika. papildomo darbuotojo)indelis i produkto apimti maLdja.rktas 2 produktas produkq kiekis. firma tol didina darbuotojq skaidiq. Siekdama tnaksirnalatts pelno. kad produkto kaina P yra pastovi. Zr. 3 skyriq). siekia rnaksimizuotipeln4. Tariant.r. DARBO RINKA IR BENDROSIOS PASIULOS KREIVE prekiq bendrqj4pasiul4. Produktq gamybos apirntis priklauso nuo naudojan. Analizuodarninacionalinio lygios ribiniams kaStams. kapitalo) kiekio. gautE uZ realizuotusprodr-rktus.9. didejant darbo kiekiLri.y. P x MP7.1'ai iliustruoja 9. kuris yra didesnisuZ produkt4 Y: . Padidejusdarbui vienu vienetu * nuo L0 iki Lr. MaZejantis bendrojo produkto iLrnkcrjos nr-rolydis rodo. produkto:funkcijosY1L) ryiio su nuo bencirojo Analizg pradesime darbo paklausa.y.Trun. sukurtq panaudojus papildom4darbo vienetq12.. paZymejorne ir darbo.3 (b) paveiksle parodyta ZemejantiMP1 kreive.Nustatysinre Siarneskyrelyje nagrindsime kainq lygio ir firmq siDlomoprekiq kiekio ryS!. flrmos pajamqpriear.puoju laikotarpiu. Snie5ka kt. yra prodr"rkto Todel.3 skyriq). produktas maZeja.kol gaunamos P x MP1 > I/. rySi tarp pasamdytosdarbo jegos ir pagarninto produkto apimtiesrodo 9. 3r6 .Antra vertus. produkto garnybos proces!l (Zr. kuri pagaminapapildomai pasamdytasdarbnoto. (darbo. uZmokesdiodydZiu W padideja flrmos ka5tai.ji rodo produkcijos siekiapateikti.3 paveikslas. .Kaip jau mindta(Zr.ribinis darbo kapitalo kiekiui nesikeidiant. kad kiekvieno papildomo darbo vieneto (t. P. pagarnintas naudojantvisus garrybos iSteklius Bendrasis ir per tarntikr4laikotarpi@ladiau V.

susilygina su realiuoju darbo r-rZrnokesdiu. Realusis darbo uZmokestisr.r, parodoprekiq kieki, kuri galirnaisigyti uZ norninalqjidarbo uZmokesti. Vadinasi, hrma didins uZimturnt; kol papildomai pasamdyto darbuotojoribinis darbo produktasviriys realtljI darbo r"rZmokestl. ribinis Jei darbo prodr.rktasrnaZesnis uL realqj[ darbo uZurokesti, finna maZins r"rZimtr-rm4, maZindama kartu nuostolius,kuriuos sukeliapapildornaipasitelkto darbuotojo sarnda. Sio darbuotojo samdos ribiniai ka5tai virSrja ribinl naudingurnq.Taigi firmos didina uZimturnq(kartu rnaksimizuojapeln{ tol. kol ribinis darbo produktassusilyginasu realiuojudarbo uZmokesdiu. MP1 kreive kartu yra finnos darbopaklausos kreivd.

MPr-o MPr MPr:

9.3 pav. BendrojoprodLrkto ribinio darboprodukto s4ry5is ir 9.4 paveiksle pateikta darbo paklausos tiese rodo firmil darbo poreikio ir realiojo darbouZmokesdio priklausornybE. Darbo paklausa (LD labourdemand) darbuotojq, kurie gali bnti pasamdytitarn tikru momentu,skaidius. 317

Tiese LD, esant pastoviarn kapitalo kiekiui, yra Zeni6jal.rti. Darbo paklar.rsos d6sningurnas yra tai, kad realiojo darbo uZrnokesiio rnazejimas padidinadarbo paklausos kieki. PadidejLrs kapitaloapimdiai,darbo pakrausa rinkoje dides,ir tieseLD paslinksaukstyn. Tuometkiekvienas realiojodarbo r.rZrnokesdio lygis lgalins firmas samdyti daugiaudarbr.rotojq. tpsistol, kol Tai ribinis darbo produktasmaZedatnas susilyginssr-r realiuojudarbo r.rZn.rokesdir-r. Tiriant darbo pasiill4 svarbi s4voka yra darbo jega. .faLr l-rne skyriuje rnineta,kad darbo jega vadinarnivisi dirbantysar aktyviai darbo ieskantysZnrones;pladiau tai bus analizuojamal r-arne skyriuje. Dabar apsiribosirue pagrindiniais tik darborinkosdesningurnais.

0

Nl

No

N.

N.

lr-

9.4 pav. Datborinka 9.4 paveiksle darbojegos tieseLF rodo, kad, kylant realiajamdarbo uznrokesdiui, drdejadarbojegos kiekis, t.y. vis daugiauZmoniqtarnpadarbo jega. UZin.rtumas (AJ - aggregatedjob) _ tai realiojo darbo uZmokesdio Zmoniq,sugebandiq ir susirastidarb4 s4rySis. UZirntumotieseAJ rodo, kad, augantrealiaja'r darbo uzrnokesdiui, daugiau Zr"noniqsuranda darbq. Kitaip tariant, tarp Zrnoniq, priklausandiq darbo jegai, atsirandavis daugiau radusiqjq darbq. Augant realiajarn darbo uZrnokesdiui, tieseAJ artdjaprie tieses LF. priezastis ta,jog didesne yra darbo jegos dalis noritr-1 gauti darb4,jei atotrukistarp nustatytos nedarbopasalposir realiojo darbo uZrnokesdio auga. Horizontalusatstulnastarp uZirntumotiesesAJ ir tlarbo jdgos tiesds LF rodo bedarbiq skaidiq. Tai zmonds,kurie atsisakoirirbti uZ esanr4realtii uzrnokesti,nors jie yra darbo jega ir uZregistruoti kaip ieskantysdarbo. I si skaidiq ieina ir Zmones, kurie laikinai nedirba,nes keidia darbo viet4. Kiti, iei'antys i darbo jegos skaidiq,tikisi gauri viliojanri pasitrlym4dirbti uZ didesnlnegLr vidutinisdarbouZmokesti, todellaukiatokio pasiulymo.

318

Jei padidetq darbingo amZiausZrnonir4 skaidius,tiesesAJ ir LF paslinktqi de5inE (esant kitiemsveiksniams nekintamiems). Tuornet, esant bet kokiarn realiajamdarbo uZmokesdiui, daugiauZrnoniqlsijLrngtq darbojeg4 ir 1 jq dar,rgiar-r priirntq sprendirlq dirbti. Jei padidetq nedarbo pa3alposrealusis dydis, tiese AJ paslinktq i kairE, nes Zrnones, priklausantysdarbojegai, bfitq iSrankesnidarbui. Juos tenkintrl padidejusi nedarbo pa5alpa, palyginti su siulornuuZdarbiu. Darbo rinkos pusiausvyrq paveiksle 9.4 rodo ta3kas Siameta5ke E. llrmoms reikalingasdarbuotojqskaidius1/x lygus skaidiui Zrnoniq, sutikusiq dirbti uZ realqli darbo uZmokestiw6. Kiekvienas,norintis dirbti uZ Si realqll darbo uZmokesti,surandadarb4.Nors Siqpozicrj4vadinamevisiSkouZimtumo pusiausvyra,trZregistruotq bedarbiq skaidius nera lygus nuliLri. Atkarpa EF rodo uZregistruotr-1 bedarbiLl skaidiq.Jie priklausodarbojegai, tadiauatsisako dirbti uZ realql darbo uZrnokesti wx. Toki4 situactj4ekonornikos teorijoje apibIdinanatiralusisnedarbo lygis. Natfiralusis nedarbo lygis (the natural rate of unernployment) yra darbo jegos dalis, kuri4 sudaro bedarbiai,esantpusiausviraidarborinkai. fai bedarbiaisavanoriai,nesjie nei5sirenka darbo, esanttarn tikran'r (Pladiau klausimas darbouZrnokesdiui. Sis analizuojarnasl-arneskyriuje). I Kai realusis darbo uZrnokestisdidesnis uL v,n, dalis Zrnonrr_1 yra priverstiniai bedarbiai. Tai Zmones, kurie noretq dirbti uZ esarnq darbo uZrnokesti, negalirasti darbo.Esantrealiajarn bet darbouZmokesdiui yra dvi r.r.'7, nedarbor[Sys. Atkarpa AB rodo priverstiniqbedarbiqskaidiq.Jie noretq dirbti uZ realqj[ darbo uZrnokesti bet firmos siLrlo N7 darbo vietq. Atkarpa BC rv7, tik rodo savanori5ko nedarbolygi. Realiaijie nesutinkadirbti uZ darbo uZmokesti
ll 7.

Kai darbo rinka yra pusiar.rsvira, uZimturnasgali padideti dviern atvejais: l. Jei firmos sar.ndytq daugiau darbuotojq, esant bet kuriarn darbo uZlnokesdio lygiui; tuornet darbopaklausos tiesepaslinktqdeiinen; 2. Jei darbuotojaisutiktq dirbti uZ maZesnidarbo uZrnokestf; tuouret uZiurtumotiesepaslinktq de5inen. Prakti5kaiuZimtumotieseAJ ganas1ati. Todel darbopaklausos tieses poslinkio de5in€n pasekmd butq didesnis pr.rsiausviro realiojo dar.bo padidejimas, palyginti sn pusiar,rsviro uZn.rokesdio uZirnturno padidejimu. Kitais ZodZiais tariant, realusis darbo r.rZrnokestis augtq spardiau, negu sutinkandiqdirbti skaidius.Antra vertus,kai realusisdarbo uZrnokestis virSija tt'1 ir yra priverstiniq bedarbiq, darbo paklausospadidejirnas(tieses LD poslinkis auk5tyn) sukeltq uZimtumo padidejim4 nedidinant realiojo darbo uZrnokesdio. Zrnones,kuriq skaiditlrodo atkarpaAB, nori dirbti uZ realqi

319

I

i

darbo uZrnokesti Jei limos pasillytq daugiaudarbo vietq, jie papildyrq wi. dirbandiq gretas. 9.3. N { A K R O E K O N O M I K O S P A S I U L O SK R E I V E _ K A I N U . NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO DERINYS

Toliar"r nagrinejantbendrqjqpasi[14 susiesime uZimturn4,gamrnam4 produkt4 ir kainas. Klasikiniame rnodelyje kainos ir piniginis darbo r.rZmokestis gali kisti laisvai, o realusis darbo uZrnokestisprisiderindamas pastoviai palaiko darbo rink4 pusiausvir4. Todel klasikiniame modelyje uZimtumas visadayra visi5kouZirnturno lygio, kai nerapriverstiniq bedarbiq. Sio uZimtumo lygio kainq pokydiai neveikia, jei tik ndra rimtq sr"rkrerin.rq darbo rinkoje. VisiSko uZimtumo lygis ir kapitalo iStekliai lemia visq fiml1 garninamo produkto apirnti, t.y. apimtl, kuri4 jos nori ir gali garninti. Prirninsirne, kad visos ekonomikos mastu potencialusis produktas yra produktas,pagamintas esantvisi5kamuZirntumui. Kadangi Sio uZimtumo lygio neveikia kainq pokydiai, tai finnL1 sihloma prodLrktoapimtis taip pat nepriklar,rso kainq. Taigi klasikiniaure nuo modelyje finnos visada sillo toki4 produkto apimti, kuri atitinka potencialqji produktq. Paai5kinsime detaliau, kodel klasikiniame rnodelyje kainil sun.razdjinras nekeidiafinnq sifilomo prclduktoapimties.Tarkime, darbo rinka yra pusiausvira. Kainq surnaZejirnas, esant tam tikrarn nominaliam darbo uZmokesdiui,padidins realtgi darbo uZrnokest[,sukeldamasdarbo pasifilos pertekliq. Piniginis darbo uZrnokestis irns maZeti ir maZds tol, kol realusis darbo uZmokestis griS i pLrsiausvyros lygi. Kartu i5nyks dar.bo pasi[los perteklius,ir visi5ko uZirntumolygis bus atkurtas.Suprantarna, prielaida, kad darbo uZrnokestis gali laisvai kisti, yra kritikuotina,bet apie tai kalbesirne vdliau. 9.5 paveikslepateiktasrnakroekonomikos paklausos tiesesMDS ir vertikalios bendrosiospasirilos tieses AS klasikinis rnodelis. Siq tiesiq susikirtirno ta5ke E produkto apimtis sutampasu potencialiuoju lygiu )rp.o kainq pusiausvyros lygis yra P6. Esantkainq lygiui P6, prekiq, darbo ir pinigq rinkos yra pusiausviros.Darbo rinka yra pusiausvirabet kuriame tiesds AS taske.Bet kuriametieses MDS taike yra pinigq ir prekiq rinkos pusiausviros. Tadiautik taSkeE visos trys rinkos yra pusiausviros. Tarkime ta5keA, kainos yra P 1, aukStesnds pusiausvyros r.rZ lygi p;Tuomet realusis pinigq kiekis bus 'TaZesnis,o pal[kanq norn.raaukStesnd. Todel bendroji paklausa)'7bus maZesne Yp,ir finnos negales uz parduoti viso Ip produkto. Klasikiniame modelyje firmos i5syk sumaZins kainas, kad panaikintr4 pasillos pertekliq. Taip veikdamos, jos didina realiEl4pinigq

320

pasiulfumaZinapalukanqnorm4 ir didina bendr4lE paklaus4 todel ekonomika griZta i pusiausvyrqta5ke E. Prie5ingasituacija susidarytq,jei kainos bLrtq maZesnds negu P6. Tuornet realioji pinigq pasi[la padidetq,pal[kanq noma sumaZetq, o bendroji paklausa vir5ytq potencialiojo produkto apinrti. Pertekline paklausa padidintq kainas ir grqZintLlekonornikq I pusiausvyros galima ta5kq E, kai kainq pusiausvyros lygis P6. Zinant kainq lygt P7,-, apskaidiuoti piniginio darbo uZmokesdio lygi, kuris lemia realtfi darbo uZrnokesdio lygi, uZtikrinantIpusiausvyrtl darborinkoje.

0 "

Y

'

Y

P

Y modelyje

9.5pav.Pusiausvyra klasikiniame makroekonornikos

9.4.

MONETARINES tR FTSKALTNESPOLTTTKOSITArG BENDRAJAI PAKLAUSAI. EKLEKTINE BENDROSIOS P A S I U L O SK R E I V E

Kainq pusiausvyros lygis priklauso nuo veiksniq, sqlygojandiq makroekonomikos paklausos ir bendrosios pasilrlos tiesiq padeti. Analizuosime vyriausybes vykdomos politikos ltakq bendrajai pasifilai ir paklausai. Kitq veiksniq itaka gali b0ti analizuojama pana5iu budu. Ankstesniuose skyriuose i5siai5kinome, kad DZ. M. Keinso rnodelyje,kur kainos yra pastovios, o nacionalinio produkto gamybos apirnti nulemia paklausa, nominalios pinigtl pasi[los ar vyriausybes iSlaidq padidejimas i5plediabendr4j4paklausq o kartu ir produkto gamybos apirntl. Kitaip, kaip pamatysime, yra klasikiniamernodelyje. paklausos Priminsime,kad, judant i5ilgai makroekonomikos ties€s, kainq pasikeitirnaskeidia realiqq pinigq pasi[lq kuri per pal[kanq nonnE keidia ir bendrqj4 paklaus4.Antra vertus, monetarinesar pinigq politikos pokydiai pastumiamakroekonomikos paklausostiesE,kartu keidia bendrosios paklausoslygi, esanttam tikram kainq lygiui.

321

Pirmiausia panagrinesin.re monetarinds politikos itake r.nakroekonomikos bendrajaipaklausai;ekonomikayra pusiausvyros ta5ke E1y (9.6pav.). Tarkime, del tam tikrq prieZasdiq padvigubdjanominalioji pinigrl pasiLila. Tai gali atsitikti, pavyzdZiui,centriniambankui supirkusvyriausybes vertybinir.rs popierius. Tada realusis pinigq kiekis, esant bet kuriam kainq lygiui, padideja, tiesdMDS9paslinks ir auk5tyn padetiMDSr. I Dabar kiekvien4kainq lygi atitinka Zemesne pallkanq nonra. Naujas pusiausvyros ta5kasyra E1. Kai kainos ir darbo uZmokesdiai prisiderinE, vieninteld nominalios pinigq pasi[los padidejirno pasekne yra auk5tesnis kainq lygis. Produkto apimtis nepakitusiir lygi Ip, nes modelyje bendrosios pasiUlostiesd yra vertikali. Kai nominalioji pinigq pasi[la padvigubeja,tiese MDS9 paslenka1 padet[ MDSI taip, kad kainq pusiausvyros lygis tiksliai padvigubeja, persikeldamas Pa i P7.Kodel taip atsitinka? i5 Kai pasitilostiese yra vertikali, realioji bendroji paklausaturi iSlikti )'p lygio, t.y. nepakitusi naujame pusiausvyrostaSke.Taip gali atsitikti tik tuomet, jei realioji pinigq pasiula irgi nepakis. Prie5ingu atveju turetLl pasikeisti palDkanq nonna,kartupaveikdama paklausos bendrosios apirntl. Klasikiniarne modelyje nominaliosios pinigq pasiulos pokydiai sukelia ekvivalenti5kusprocentiniusnorninaliojo darbo uZmokesdioir kainq lygio pokydius: realioji pinigq pasiDla, palukanqnoma, produkto apirntis, LrZimtumas realusisdarbouZmokestis ir nekinta.

0

Y

P

Y

9.6 pav. Skatinandioji monetarineir fiskaline politika I5vada,kad pokydiainominaliojoje pinigq pasiriloje sLrkelia kainq ir darbo uZmokesdio pokydius,bet ne produkto apimties ir r.rZimtun.ro pokyiir.rs, yra svarbiausias monetaristqprincipas.9.6 paveikslas5i4 i5vadEpatvirtina ir klasikiniam modeliui, kuriame darbouZmokestis kainos laisvai kinta. ir PaaiSkinsirne detaliau, kokius ekonomikos pokydius sukelia pusiausvyros ta5ko Ee paslinkimasI padet[ Er (9.6 pav.). Tarkime, kad ekonomikayra ta5ke E0, kai kainq lygis Pp. Staigusnominaliosios pinigq
)z:

pasiulos padidejimas padidina realiqjq pinigq pasiLrl4 kartu sr.uraZina pal[kanq norrn4 ir padidina bendrqjq paklausq.Pastaroji vir5ija potencialtl produkt4 kur[ fimos nordtq sitlyti esant tam tikram kainq lygiui. Prekiq paklausos perteklius sukelia kainq lygio augim4 kol pusiausvyra gryLLa. Pakilusios kainos kompensuoja pinigq pasiulos padidejim4. nominaliosios Realioji pinigq pasilla ir palukanq norrna griZta 1 pradini lygi. Prie padidejusiokainq lygio prisiderinapiniginis darbo uZrnokestis, kuris taip pat padideja. Realusis uZrnokestislieka nepakitqs.Taip ekonornika gr[Zta prie visi5ko uZimtumoir potencialiojo prodLrkto lygio. Pagal klasikinespaZilras visi Sieprocesai ivykstamomentaliai. 9.6 paveiksle pateiktas grafikas tinka ir skatinandiajai fiskalinei politikai paai5kinti. Esant tam tikram kainq lygiui ir atitinkamam realiajan.r pinigq pasihlos kiekiui, vyriausybes iSlaidq padid€jirnas(ar mokesdiLl padidinabendr4jE sumaZejimas) paklaus4 ir tiese MDS6 persikeliaI MDSl padeti. Kadangi klasikine bendroji pasifilos tiese yra vertikali, del fiskalines politikos kainos pakils nuo P0 tki Pt, o produkto apirntis iSliks visi5ko uZimturnolygio )'p jei Skiitinandiosios politikospasekrne, kainosnekinta,yra fiskalines paklausos bendrosios padidejimas. Tadiaufinnos siekiagaminti potencialiqj4 produkcijosapir-nti, toddl susidaropaklausosperteklius.Kainos i5kart ims kilti, kol prekiq paklar.rsos perteklius iSnyks. Esant talu tikrai nominaliajai pinigq pasir.llai, aukStesnes kainossumaZina pinigq pasr[14padidina realiEi4 pal[kanq nonnE ir sumaZina privadias vartojimo i5laidas bei investicijas. Todel, kai pusiausvyra grlLla, ekonomikoje yra aukStesneskainos ir norninalieji darbo uZr.nokesdiai, maZesnis realusispinigq kiekis ir aukitesne palukanqnorlla. Vyriausybds yra i5laidos didesnds, privatusvartojirnas bet ir investicijos - maZesnds, bendroji paklausaiSliekavisiSko uZimtLur-ro o lygio. Vyriausybds iSlaidqpadidejimas visiSkai kornpensuojarnas privadiqvartojirno iSlaidqir investicijq sumaZej imu. Klasikiniamemodelyjevyriausyb€s padidejusios iSlaidos,,iSstumia" toki pat kieki privadiqi5laidq, todelbendrojipaklausa potencialiojo nesikeidia prodr-rkto lygyje. PagalDZ. M. Keinso model[ tokioje situacijoje bus ,,i5sturnirnas" tik dalinis. Keinso rnodelyje trurnpuoju laikotarpiu kainos ir darbo uZn.rokestis nekinta, o gamybos apimt[ nulemia bendroji paklausa. Esant nustatytai (fiksuotai) nominaliajai ir realiajai pinigLl pasiIlai, vyriausybes iSlaidq padidejimas padidins pusiausvyrospal[kanr4 norrn4 per poveiki bendrajai paklausai ir realiajam produktui. Didesne produkto apimtis didina pinigq paklaus4 ir, esant pastoviai pinigq pasiulai, reikalauja auk5tesnes pal[kanr.1 norrlos, kad pinigq rinka iSliktq pusiausvira.Savo ruoZtu ar-rkStesnd palhkanLl norma sun.raZina vartojim4 bei investicijasir tarn tikra dalimi kompensuoja skatinantivyriausybesiSlaidqefekt4bendrajaipaklausaiir produktLri.

JLJ

Toliau panagrinesime, kaip ,,elgiasi" ekonornika, iStikta stipriq sukretimq,pagal DZ.M.Keinsoir klasikin[ modelius.Tarkime, kad pradinE ekonomikospadeti rodo tieseMDSg ir pusiausvyros (9.j pav.). Tan.r ta5kasF,0 tikri ivykiai ekonornikojestaiga nustumia makroekonomikospaklar.rsos tiesq MDS6 Zemyn.Tai gali buti finnq pesimistinio poZi[rio i savo ateities planus rezultatas. rodel jos malina investicijas.Arba vartotojai tikisi ryikaus savo pajamLlsurnaZejirno ateityje ir del to maLinavartojirn4.Tiese MDS6 paslinks Zemyni padetlMDSr. Kaip elgsis ekonomika,apra5oma klasikrniu modeliu? Kainos nr-rkris nuo Pa iki P1. Atitinkamai sumaZds piniginis darbo uZmokestis, realusis o darbo uZmokestis liks nepakitEs visi5ko uZimtumolygyje. Zemesnds kainos padidina realiqi4 pinigq pasi[I4. Pal[kanq nomla sumaZes, vel padidindama bendrqj4 paklaus4. Tai visiSkai kompensuosbendrosios paklausos pradinl post[rn[Zernyn, j4 grqZinant tYplygi. Naujapusiausvyra taSke bus E1. Kitaip ekonornika ,,elgsis" pagal DZ.M.Keinso rnodeli, kr.rriame darbo uZrnokestisir kainos yra fiksuoti. Kai ekonornika yra pusiausvyros ta5ke Eo, tiesds MDS poslinkis Zemyn perkelia ekonomikq i nau14 pusiausvyrostaSkqA, nekintant kainq lygiui Pg. Ta5ke A pinigq rinka yra pusiausvira,ir planuotosi5laidosprekemslygios faktiskai pagaminloprodukto apimdiai. Tadiau tai nera visiSka pusiausvyra. Gamintojai noretq ganrinti produkcijos apirnti, atitinkandiE Yp lygi, bet garnina ttk y0, nes gamybos apimti lemia paklausa.

Y

o

Y

p

Y

9.7 pav. DZ.M.Keinso klasikiniomodeliopalyginimas ir Kas Siojesituacijojeatsitinkaveliau? Cali'ri du atvejai.pi'nu atveju vyriausybe, vadovaudamasi DZ. M. Keinso modelio rekomendacijomis,gali panaudotifiskaling ar monetarinE politik4 kad pastumtqtiesEMDSl aukStyni MDSe padet[. Siuo atveju gamintojai bus patenkinii, gateaami garninri papildornq produkcijos kieki ir grL\ti i aukStesni gamybos lygi )r" Tuomer pajarnos padidetq nuo )'p iki yp Del fiskalines ar monelarines politikos

324

ekonornikagal€tq padidinti produkto apimti tiksliai tiek, kiek sutaupdiStekliq budarna ta5ke A. Kadangi gamintojai garnino maLiau produktq, jq darbo paklausabnvo maZesnd negu darbo pasiula. Ta5ke A darbo nnkoje atsirado priverstinis nedarbas, nes darbuotojq sr.unaZinta. Tadiau realusis darbo r-rZmokestis nepakitps. liko Antru atveju situacija klostytqsi kitaip. Jei vyriausybe nedidintq bendrosiospaklausos,firmos gali imti rnaZinti kainas ir didinti produkcijos apimtl iki )'p lygio. Dalis priverstiniq bedarbiq sutiktrl dirbti uZ maZesni piniginl darbo uZmokestiir darytq spaudimqdarbo uZmokesdio lygiui. Toki4 ekonornikos b[klq galima iliustruoti ldtu slinkirnu tiese MDSI i5 taiko A i ta5k481, kuriame grEZintas visiSkas uZirntumas visq rinkq pusiausvyra. ir Apibendrindami pasakysime, kad galima sutikti su keinsisttp nuomone, kai apra5oma ekonomikos elgsena trr.unpuoju laikotarpiu, kol kainos ir darbo uZmokestis dar nespdjo prisiderinti prie ekonomikos reikaiavimq. Klasikines paZiuros tinkamos, apra5ant ekonomikos elgsen4 ilguoju laikotarpiu, kai kainos ir darbo uZmokestisturi pakankamai laiko prisiderinti. Svarbiar.rsias klausimas - kiek laiko lrunka Sis prisiderinirnas praktiSkai. Modeliq bendras bruoZas tas, kad, tiek DZ. M. Keinso, tiek klasikiniame modelyje skatinandioji fiskaline ir monetarind politika pasireiSkia tieses MDS poslinkiuauk5tyn. Antra vertus, pagal klasikin[ modeli, kuriarne produkto gamybos apirntis sutampa su )'p, vyriausybOdidina produkto apimt[ ir uZimtumE, vadovaudamasi paklausos ne (t.y. i5plediant paklaus{, o pasillos valdymo politika (t.y. skatinant garninti potencialqji produkt{. Kitaip rariant, ekonomikoje, pasi[lospolitikos,siekiama skatinamoje pasi0los, bendrosios o ne paklausosdidinimo. Pasi[los politikos metodai tokie: maZinarnipajamq mokesdiai (taip skatinamasZmoniq noras dirbti), didinamas uZimturno pusiausvyroslygis, pastumiantprekiq bendrosios pasiriloskreivg de5inen. Jau 4 skyriuje buvo mineta, kad keinsistai,monetaristaiir pasifilos politikos Salininkai labai skirtingai traktuoja bendrAjq pasiulq. Kiekviena teorija yra tinkama, esant skirtingam ekonominio aktyvumo lygiui. Keinso ir jo pasekejq poZiuris tinkamiausias, kai yra didelis nedarbas ir ry5kus nuosmukis. Tuomet bendroji pasi[los kreive fakti5kai yra horizontali. Kai ekonomika priartejaprie visi5ko uZirntumolygio, dideja infliacijos galimybe. Tuomet tinkamiausia butq vertikali bendrosios pasiulos kreive, t.y. monetaristrl poZihris. Tarp Siq dviejq ekstremaliq situacrjq galima iterpti pasifilospolitikos SalininkqpoZiuri - didejantipaklausagali veikti ir kainas,ir reaiqjinacionalini produkt4(Zr.4 skyriaus pav.). 4.9 Eklektine (t.y. derinanti skirtingaspaZiuras) bendroji pasiuloskreivd yra horizontali, kai produkto garnybos apimties lygis Zemas.Kreive kyla

325

aukStyn, kai gamybos lygis vidutinis. Kai gamybos lygis auk5tas ir pasiekiamas visiSkas uZimturnas,pasiIlos kreive vertikali. Tokia kreives salxpratanaudingapraktiSkai, priimant sprendimus makroekonominiulygrr.r. 9.5. DARBO UZMOKESTIS DARBO RINKOJE

Netiketai ir stipriai surnaZdjus bendrajai paklausai, atsiranda nedarbas, kurio trukmd gali b0ti [vairi, daZnaiskaidiuojama metais.Klasikinis rnodelis apra5o ilgojo laikotarpio pusiausvyrfuekonomikai derinantis prie pasikeitusiq aplinkybiq. Tadiau prisiderinirnas daZnai buna letas ir skar-rsmingas. negali ivykti momentaliai,nes kainos ir darbo uzmokestis Jis keidiasi letai, kol prilygsta naujai ilgojo laikotarpio pr-rsiausvyrai, aprasomai klasikiniu rnodeliu.Paai5kinsime, kodel prisiderinimasvyksta gan letai. Firmq garninamosprodLrkcijossvarbiausias kastq elementasdaZniausiaiyra darbo uZmokestis. Kastai yra kainos pagrindas. Todel letas darbo uZmokesdio prisiderinimas yra svarbiausia leto kainq prisiderinimo prie benilrosios paklausos pokydiq prieZastis. Pravartu panagrineti darbo uZmokesiio susifbrmavim4darbo rinkoj e. Darbuotojo da.bas firmoje yra tipiska ilgalaike sntartis. Fimrai paprastai nemaZai kainuoja samdyti ir atleisti darbuotojLrs.Atleisdama darbuotoj4 finra praranda jo igytq darbo patirtl, o samdyclama naujE darbuotoj4patiriapapildomqiSlaidqfirmos reklamai,darbuotojoapmokymuiir panasiai.Todel, esant trurnpalaikiams gamybosapimties pakitimarns,kuriuos sukelia paklausossvyravimai,firmos paprastaivengia atleisti senusir priimti naujusdarbuotojus. Antra vertus, darbuotojai taip pat siekia ilgalaikiq sutardiq su fimromis. Naujo darbo ieskandiarn Zrnoguireikia laiko ir pastangq. Atleistasis i5 darbo praranda igyt4 darbo patirtl ir darbo uZmokest[.Toder, sudarant ilgalaikes darbuotojq ir finnq sutartis, pirmiausia susitariama del darbo uZmokesdio dydLio ir jo svyravimo, pakitus produkcijos apirndiai. Darbo sutartyse paprastal numatomas darbo valandq skaidius, virsvalandziai, reguiiarusuZmokestis uZmokestis vir5valandZius. ir uZ Firmos darbo kiekis yra bendrasdarbo valandq skaidius,isclirbamas fi.noje per tam tikrq laikq (pavyzdZiui,per savaitg).Jei firmos darbo kieki i5reiksime a x b, tia - a vieno darbuotojo isclirbtqvalancrqskaidius,o 6 darbuotoiqskaidius,tai darbokiekl galirnEreguliuoti tokiais blclais: l. Keidiant darbuotojoi5dirbtqvalandqskaidiq,kai darbuoroiqkiekis pastovus; 2. Keidiant darbuoroiqskaidiq,kai i3dirbtqvalanclq kiekis pastovus; 3. Derinantabu Siuos bDdus. Tarkime, kad finnos produkcijos paklausa maLd,1a. Trurnpuoju laikotarpiuji stengsis trumpinti darbo savaitg, nekeidiantclarbuotojq skaidiaus.

5lo

Jei ir toliau paklausamaZes,firma gali laikinai atleisti i5 darbo kai kurruos darbuotojus. Kai paklausa firmos produkcijai auga, pirmiausia finnos stengiasi i5siversti vir5valandZiais. paklausair toliau auga, frrrna samdo Jei daugiaudarbuotojq. Ilgalaikes darbo sutartys tam tikra prasme izoliuoja finn4 ir jos darbuotojusnuo darbo rinkos s4lygr4, todel darbo uZrnokesdio prisiderininras prie darbo rinkos reikalavimq yra vangus. VisiSkas jo prisiderinirnas neimanorrasdel keliq prieZasdiq. Kai bendroji paklausalabai maZeja,fimos darbuotojus pradeda atleisti. Alsiranda priverstiniq bedarbiq, kurie sutiktrl dirbti uZ maZesn[darbo uZmokesti.Tadiau ne visos firmos pasinaudosSiuo pretekstusumaZintidarbo uZmokesti. Pirma, naujasdarbuotojas yra blogesnis pakaitas darbuotojo, kuris jau iSmanosavo darb4. Antra, ilgalaikis finnos ir darbuotojqbendradarbiavimas svarbesnis trumpalaiklpeln4 gaut4 Siek yra uZ tiek sumaZinus darbo uZmokesti. Firrnoskaip darbdavioreputacijayra svarbus veiksnys, norint prisivilioti ir i5laikyti darbuotojus.Kiekviena finna siekia, kad darbr.rotojai b[tq patenkinti darbo sqlygomis,kartu ir darbo uZrnokesdir.r. Toddl firma ir darbuotojai gali pasiekti tarpusavio sr-rpratirn4kad darbo uZrnokestis per daug maZetq, per daug didetq. nei nei I5nagrindjomedarbo rinki; tadiau labai svarbi darbo ir prekir4rinkq jq sqveika; analizuosime kitame skyrelyje. 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PASI[]LOS TTESE.KAINV rR DARBO UzUOrnSdtO PRTSTDERTNTMAS

I I

Darbo uZmokesdio prisiderinirnqtrurnpuoj laikotarpi nagrinej 9.8 u u a paveikslas. Tarkirne, i5 pradZiq ekonornika yra visiSko uZimturno ta5ke A. Trumpuoju laikotarpiu piniginio darbo uZmokesdio ties€ WW yra labai nuoZr"rlni. Padidejus paklausai, firmos padidina produkcijos apirntl iki y/. Tieseje WW tai atitiks ta5k4 C. Darbuotojq kiekis nedides,nes produkcijos apimtis dideja del virivalandZiq. Jei paklausa firmos produkcijai maLeja, flnnos maZinsdarbo savaites trukmg, kartu produkcijosapimti, kuri dabarbus )'a.TiesejeWW tai atitiks taSk4B. Vidutiniuoju laikotarpiu, jei paklausa neatsistatys,fimra pradds atieisti darbuotojusir maZintiuZmokesti. Tadiau neltik€tina, kad darbo uZmokestis nagrinejamuoju metu sumaZetq W2,t.y. iki lygio, kuris uZtikrintqvisi5k4 uZirntum4klasikiniame lki modelyje ilguoju laikotarpiu.Matyt, darbo uZmokestis surnaZds I/7 tieseje iki WW1. Zemesnisdarbo uZmokestis leis sumaZintikainas,ir tai Siektiek pakels bendrosios paklausos lyg[, nes padides realioji pinigq pasi[la ir surnaZes pal[kanq norma. Tadiau vidutiniuoju laikotarpiu del vangalrs darbo prisiderinirnofirmos gamins produkto maLtaunegu potenciah,rsis uZrnokesdio lygis.

327

w
wo
wl

ww
B--2
lwwr

u

Y

o

Y

P

Y

r

\

9.8 pav. Piniginio darbo uZmokesdio prisiderinimas

Tik ilguoju laikotarpiu darbo uZmokesdio tiesd nusileis i WW: padetl. Darbo uZrnokestis kainos bus sumaZdjg pakankamai, ir kad padidejusi pinigq pasifla ir surnaZejusi palfikanr4 norma gr4Zintq bendrqjtl paklaus4 | visiSko uZirntumolygi ta5keA2.Tai naujasilgalaikespr.rsiausvyros taSkas, kai darbo uZmokesdiolygis 22. Tolesni paklausossvyravimai sukeltq jud€jima prisiderinimoprocesas i5ilgai tiesesWW2, o apra5ytas kartotqsi. Toliau nagrinesime ry51tarp darbo uZmokesdio darborinkoje ir kainq prekiq rinkoje. Tegu firmos produkto kainq pagrind4 sudaro darbo uZrnokesdio ka5tai. Suprantama, Zaliavos, Zeme, kapitalas taip pat yra gamybos ka5ttpelementai, tadiau orientuosimdstik i darbo uZmokestl kaip pagrindinl kaStq element4.Del Sio supaprastinimo galirna pereiti nuo darbo uZmokesdiotieses WW (9.8 pav.) i ekvivalenti5kq trumpojo laikotarpio bendrosiospasiUlostiesE(9.9 pav.). Tuo tikslu vertikalioje a5yje vietoj darbo uZmokesdio atidesirne kainq lyg[. Trumpojo laikotarpio bendrosiospasitlos ties€ (SAS short time run aggregate supply curve) rodo firmq nustatytas kainaskiekvienai produkto apimdiai,kai Zinornas firmt1darbo uZmokestis. 9.9 paveikslasiliustruoja trumpuoju laikotarpiubendrql4pasiulos tiesE SAS, atitinkandiqdarbo uZmokesdiotiesE WW. Tarkirne, kad ta5ke A ekonomika veikia visi5ko uZimtumo ir visq rinkq pusiausvyrossqlygomis. piniginis darbouZrnokestis WoQ.8 pav.). Kainos yra Pe lygio, kai sutartas yra Trumpuoju laikotarpiufirmq produkto apirnti rodo pasiulostiese SAS. Firmos gali pasiulyti papildorn4 produkcijos kiekl uZ truputi auk5tesng kainq kuri leidZia joms padengti vir5valandZiq apmokejirnE Jei firma susiduria su produkcijos kainq maZejimu, ji priversta sumaZinti produkcijos apirntl. Kadangi darbo uZrnokesdiodydis sutartas, finnos turi ribotas galirnybes

328

Tadiaupo kiek laiko ekonornikavel griZtaI pusiausvyros b[sen4. jei kainos kris ir toliau. jei produkto paklausa naldja.7. gamindarnos potencialqji produkt4 Ip.sumaZintika5tus.Todel. 9. llguoju laikotarpiudarbouZrnokesdio tiesepersikelsI WW2.rs. Siosyra tiesejeSAS.Nukrypirnai nuo visi5ko uZimtumo sqlygq palaipsniuikeidia darbo uZmokestiir kainas. o palhkanq norma sumaZejusi iki lygio.Keinsomodelio savybe.lq Pateiksime analizes i5vadas. Darbo uZmokesdiolygis palaipsniui pereina i Zernesnp bendrosios pasi[los tiesESASI (9.).[ SAS2. Tai yra klasikinio modelio savybe.todel bendrosios paklausos poslinkaisukelsprodukto apirnties. Vadinasi.M. Jos vdl dirbs visiSko uZirntumosElygornis. nes o y u y p y 9. 329 . firmos neturi galimybes trurnpuoju laikotarpiu maZinti prodr-rkto kainr"1. Finnos pasieks ta5k4A2 ir sugrii prie vertikaliosbendrosios pasiulos tieses ilguoju laikotarpiLr.rsvyr4. bendrq. fimos pradeda atleisti darbuotojr.Trumpuoju laikotarpiu bendroji pasi[los tieselabai nuoZulni. Tai DZ. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS. firmos bus priverstosZyrniai sumaZinti produkto apirnti trumpuoju laikotarpiu.9 pav.jei paklausai5lieka maZa.). Kainos yra nukritusios tiek. KAINU" NACIONALINIO PRODUKTO IR pnrSionruNlMAs uZTMTUMo Paklausos ir pasirilos svyravirnai sutrikdo bendrqjq ekonornikos pusiar. o pasiulos tiese. Trumpojo laikotarpiobendrosios pasi[los tiesd Vidutiniuoju laikotarpiu. reikalingo gr4Zinti paklaus4[ visi5ko uZimturnos4lygas. kad realioji pinigq pasifila padidejusi. toddl ekonomika letai gr[ZtaI visiSkouZimtumolygi. tieses I 0 pav.9 pav. o ne kainq pokydius. Analizuosime 5[ proces4 pasitelkEmakroekonomikospaklausosir trurnpojo laikotarpio bendrosios pasiulos (9.

esant tarn tikram kaintl lygiui. o piniginio darbo uZmokesdio lygis sumaZejalki Wr kad realusis darbo (W/P:) iSliktq nepakitgs. uZrnokestis Naujas ekonomikospusiausvyros ta5kas yra E3.). Tuomet sumaZdja ir bendrosios paklausoslygis. rySkiaisumazej us nominaliaj pinigq pasiuiai ai Vadovaujantis klasikiniu rnodeliu kainos ir darbo uZrnokestis mon-rentaliai prisiderina. Ekonornikos pusiausvyros gr4Zinirnas. Todel trumpuoju laikotarpiu firmos vadovausis Sio iaikotarpio pasirilos tiese ir gamins tiek. Tarkime. Kainq pusiausvyros lygis tuojau pat nukrentaiki P3. I 9. ekonomikojeZyrniai surnaZeja nominalioji pinigq pasiula. Ps P.Sioje sudetingesneje analizdje atsisakysime supaprastinandios jei prielaidos. P3 o--f-F v.ro potencialiojoprodukto lygio.kad produkto apimt[ lemia paklausa. kaip ekonornika grlZta i pusiausvyrE trurnpuoj vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. u. ekonomikayra ta5ke Ex.kai realiojo pusiausvyros darbo uZmokesdio lygis w=W/Po. Tadiau Sios klasikinio modelio i5vados teisingos tik ilguoju laikotarpiu. Trumpuoju laikotarpiu tieses MDS poslinkis Zemyn I MDSl padet[ . Nagrinesime makroekonomikospaklausos tieses poslinkio Zernyn pasekmes(9. kad ekonomika iSliktq visi5ko uZimtun. 330 . kiek nori. Makroekonomikospaklausos tiesepaslenkaZemyni5 MDS I MDSr padet[. P.. ji maZesn€ potenciaiiojo uZ produkto apirnti.perkelia" ekonomikq iS ta5ko E6 [ taSk4 E1. i5saugodamos sutartq piniginio darbo uZmokesdio lyg[.Tarkime. Piniginis darbo uZnrokestisI( yra tokio lygio.10 pav. Detaliau i5siaiSkinsime.10 pav. kad darbo rinka yra pusiausvira. Kadangi firmos turi menkas galimybes maZinti produkcijos vieneto ka5tus(tai parodd ankstesne analize).

Bendrqj4pusiausvyr4 nagrin€sime Trumpai apZvelgsirre.y. Esant Zernesniamsutartarn piniginiam darbo uZmokesdio lygiui. firmos pereinai ZemesnE pasiulostiesq SAS2. kad tik ilguoju laikotarpiu ekonornikagrlZta i trijLl rinkq pusiausvyross4lygas.3 pav. kuriai yra bendroji paklausa. kad pradinis piniginio darbo uZmokesdio sumaZdjirnas dar ne itin stipriai paveike realiojo darbo uZrnokesdiomaZejimE Todel dar iSlieka priverstinis nedarbas. palukanq norma krito. rinka. kada gamybosiStekliqapimtis. Todel firmos stengiasi vis maZiau moketi uZ papildomai naudojarnusgarnybos 331 . Produkcijos apimtis didedarnagrf\ta algal visi5ko uZimtumo lygio iink. Realioji pinigq pasiula padidejo. atitinka visq i5tekliq savininkq sitlornq gamybos veiksniq apirnt[. kad realiojipinigq pasihla atitinka pradini jq lygt.naZe.jos maZinaprodukcijos apirnti. ribinis na5umas)maZeja.kada gamybos veiksniq rinkoje pasiekiama pusiausvyra.Kadangi pakankamai nukritusios. toddl daugiauZrnoniq nords gauti darb4. Analize rodo.t. Trumpojo laikotarpio bendroji pasirilostiese paslinko Zemyn i SAS3padet[.o kainq lygis P7 .lEs). Ekonornikoje vykstandius procesus iliustruoja slinkimas Zeuyn paklausos tiese MDS1. ribinis produktas (t. Realusis darbo uZmokestisgriZo i lygi.Dabar prekiq rinka yra pusiausvira ta5ke 82..Zemesnisu2.P).Atsiras priverstinisnedarbas. didejant isteklill apimdiai (9. reah. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausagrlZo i pradinE padetl. atitinkanti visi5ko uZimtumo s4lygas. Kainos nukritusios tiek.Priverstinis nedarbasi5nyko.Ta5kas taciaujarne kainos dar nera E1 yra tieses SASI ir MDSI susikirtimo taSkas. Vidutiniuoju laikotarpiuims maZdtiir piniginis darbo uZmokestis.rsis darbo uZmokestis fakti5kai yra per aukSlas (piniginis darbo uZmokestisnepakitEs. bendroji prekiq paklausajau taSke E2 kainos Zemesnes padidejusi.8.o proporcingai nominaliosios pinigq pasiulos sumaZdjimui. tadiau darbo rinktl pakeisirnevisq gamybos veiksniq pagal MDS-AS ir IS-LM rnodelius.). MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOSPUSIAUSVYROS MODELIS.y. Zernesndsprekiq kainos P2 rei5kia. tik piniginis darbo uZmokestis dar neprisiderinqs(pakankamai nesur. Kai finnos irns reguliuoti uZimtum4 jos surnaZins sihlolnq darbo vietq. produkto apimtis stipriai sumaZdjusi. Ta5keE1 prekiq rinka yra pusiausvira.Bet kadangi negu taSke 81. 9.Ekonomika pasieke pusiausvyr4 taike 83. trumpojo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiIlos tiesiq susikirtime. Produkto apimtis atitinka potencialiojo produkto lyg[. kaip ir darbo veiksniq rinkoje.Piniginis darbo uZrnokestisir kainos sumaZe. Kitq gamybos veiksniq rinkoje. NAUDOJANT MDS-AS IR IS-LM KREIVES nagrinetq bendrosios makroekonomikos Analizuosime jau pusiausvyrosmodel!.

Pusiausvyragarnybos veiksniq rinkoje yra ta5ke E. 9. Fo:. Foz. nubreLiame parodytq I 2 paveiksle. Jau min€ta (Lr. savininkq poZi[riu. Pt P3 atitinkandiasprodukto apimtis.ralus. Kiekviename Fs kreives ta5ke i3tekliq savininkamsi5rnoketasuma lygi visq i5teklill ka5tams. C 9. kur kreivbs Fs ir Fp. naudojamigamybosprocese.ir dar labiau maleja mokamos ldSosuZ gamybos veiksnitrs. Fi. jq ka5tai taip pat dideja' Pasiekusvisi5ko uZimtumo lyg1. visi5ko uZimtumolygis Fp. rodo ribiniai ka5tai. kai garnybos 9. Gamybos Gamybosveiksniq pasi[la Fs priklausonuo i3tekliq kainq Pp ir jq kaStq. bendrojo produkto funkcrj4 Y(F).ka5tq augimo tempai staigadideja. Pz.kapitalas).12 (a) paveiksle paklausoskreivds For.12 (b) paveikslasrodo produkto apimtis. Didejant i5tekliq apirndiai. veiksniqrinkospusiausvyra 9. lStekliq pasiUla dideja tol. B ir C yra bendrosios nasi[loskreivesAS ta5kai.1 maZ6ja. Fz.veiksnius F. gautas panaudojustam tikrq veiksniq kieki. IStekliqkaitq kitimo greiti. Todel gamybos veiksniq paklausoskreivd Fp staiga Zemeja.11 pav. susikerta Gamybos veiksniq rinkos pusiausvyros ta5ke E ribinis garnybos kaStarns. kainq lygius Pt. didejant i5tekliq naudojimui. kaip parodyta I paveiksle.gamybos veiksniq pasiulos lygis yra optin.12 (c) paveikslerodo kainq lygius Pt. lygus ribiniarnsgarnybos veiksnio produktaspinigine i5rai5ka gamybosveiksniq rinkos pasi[los ir paklausoskreives bei Pasitelkg bendrqjq pasiulos kreivg AS. Ta5kai A.ribinis i5tekliq produktas Kai pasiekiamas stipriai rnaZdja. Kai gamybos veiksnio vieneto kaina lygi ribiniams veiksnio ka5tams. kol veiksniq kainos padengia jq ka5tus. Tai rodo staigusFs kilimas nuo ta5ko Fp.ekonotntntat i5tekliai (Zeme. kad gamybos veiksniai .darbas. 3 temq). Ta5kai A. P3 atitinkagamybosveiksniq 9. 9. Jq susikirtirno taSkai su gamybos veiksniq rinkos pusiausvyrqir veiksniq pasillos kreive Fs atitinka gamybos veiksnir"l apimtis Ft. JJZ . B. veiksniqkainosPp.

Bendrosiospusiausvyros modelis. I .12 pav. kuriemsesant pasiekiama prekiqrinkospusiausvyra. derinius.yra pr"rsiausviros. IS rodo nacionalinio produkto I ir paltkanq normos r derinius. \ Y Y Y Y(r-) 9.. Makroekonomikos paklausos tiesdMDS rodo nacionalinio produkto )' ir bendrojo kainq lygio P derinius. kuriems esant pasiekiama pinigq ir prekiq rinkq pusiausvyra. LM rodo nacionalinio produkto I ir pal[kanq normos . 9. kuriems esantpasiekiatrapinigq rinkos pusiausvyra.gamybos veiksniq. Bendrosios pasi[loskreivesnustatymas Siame modelyje visos trys rinkos . naudoiant MDS-AS ir IS-LM kreives. darbo ir prekiq . Trurnpai apibldinsirne bendrosiospusiausvyros modeliokreives. parodytas l3 paveiksle.

13 paveikslas rodo. kad.F derinius.kuris atitinka iitekliu 334 . kuriems esant uZtikrinarna gamybos veiksniq rinkos puslaLlsvyra.Bendroji pasir"rla rodo nacionalinioprodukto I ir bendrojo kainq AS lygio P derinius. Garnybos veiksniq paklausoskreivd Fp rodo iStekliq kainq p5 ir garnybosveiksniq F derinius. Prekiq ir pinigq rinkose pusiauslyra pasiekiamataike.rsiausvyros produktq Y6. Kai Zinoma rnakroekonomine paklausoskreivd MDS. kuris atitinka pusiauslyrospalukanq florm{ 16 ir pr. gamybos veiksnirl kreives Fs ir Fp kirsis taSke. kuriems esant bendrosiosgamybos veiksniq pajamoslygios bendrierns savininkr4 i5tekliq kaitams. 9. pusiausvyros nacionalinis produktas yra YE. kurierns esant nacionalines pajarnoslygios gamybosveiksniqsavininkq paj bendrosioms amoms. Bendrosios pusiausvyros rnodelis Gamybos veiksniq pasifllos kreive F5 rodo iStekliq kainq pp ir gamybos veiksniq .13 pav. esant pusiauslyros kainq lygiui p6. d) a) 9.

autonominisvartojimas.ri. t p t n i g qp a k l a u s a ) . r. M. todel pusiausvyros modelio analizeipakankakintamqjq Y. Priminsime. Keinso poZilriu. r. t . kurie veikia vartojirnqC. Kai pnsiausvyra pasiekiarna Zemiau visiSko uZimtur. Nacionalinio produkto apimtis 16 pagarninama.13 paveikslas.ribinio polinkio vartotikoeficientas.M . egzistLroja i5oriniai kintamieji.tai kinlamieji.tai mokesdiaiuZ papildornaigautqpajamqvienet4. I5oriniai kintamieji sutrikdo ekonominEpusiausvyrq. jokie nustatyti veikiantis ekonomikos modeli.bendrasis produktas. Tadiau Y ir F visada kinta ta padia kryptimi.pusiausvyros kainq lygt PrE ir i5tekliqpusiausvyros apimti -lp. Vidiniq kintamqjq tarpusaviopriklausomybE rodo 9. iemia Jie vartojimo pokyti.rktas gali bfiti pasiektas. ( p i n i g r l . kuri vadinameautonominiuvartojirnu.kurio neveikia modelio rySiai./ / f t g r y n i e j i r n o k e s i ' i a i ) t v .kol po tam tikro laiko visosrinkos (pinigt1. Pusiausvyros modelio analizeskaidoma1 dvi dalis.nesant visi5kam uZimturnui ir esant visi5kam uZimtumr. v e i k i a n i i u s p u s i a u s v y r o s r o d e l i : t a i 7 ( i n v e s t i c i j o s l . P. F. nes pusiausvyros prodr.prekiq) vdl pasiekiapusiausvyrE Vidinis veiksnvs (endogenous factor) .Todel keidiasi vidiniai (endogeniniai) kintamieji. nacionalinis PanaSiai galirna apibldinti ir kitus i5orinius kintarnuosirrs. pasi[la). l5orinis veiksnys (egzogenous factor) . c .marginal taxes rate) .no. e Ekonomikosbuklg galirnaiSreik5tiketuriaisvidiniais kintamaisiais Y. naudojantgarnybos veiksniq kiekl Fp.tai kintarnasis. Ribind mokesiiq norma (MT . DZ. Uf giAine mokesdiqnorma). iStekliq. BENDROSIOS MAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIO PRAKTINIS NAUDOJIMAS Nagrindtasis pusiausvyros modelis tinka analizuojant iSoriniq (egzogeniniq) veiksniqpoveikl ekonornikai. kad C: a+cxY: dia a .G ( v y r i a u s y b e s n i S l a i d o s ) . nacionalines pajarnosauga. didejant L Kai pusiausvyra pasiekiarna visi3ko JJf .infliacijoslukesdiai. susijE tarpusavyj funkcinepriklausomybe. P.arba iiorinis vafiojirnas. PavyzdLiui. 9.ar iSoriniuvartojirnu. )'.9. Tai pal[kanq norma.

v U u pokydiqpoveikispusiausvyrai 336 .14 pav. FD ir F5 l[Ziai pastebirni visi5ko uZimturnolygyje.Y1 ir r7. l.rr. T a r k i n e .uZimtumo sqlygornis.ri kainr-1 lygiui P7 ir pusiausvyraprekiq rinkoje pasiekiamaesant pusiausvyros pusiausvyrosproduktui 17. p a d i d e j oM .spardiai augant inlliacinerns kainoms. Prirninsime.Tegu pokydiuspinigq rinkoje sukeliai5oriniaikintamieji M.rZimturnr. Tarkirne. o pinigq rinkoje . kad kreiviq AS. kaip parodyta 9'14 paveiksle.. analizuosime dviem atvejais. nesant visiSkan. M. l5oriniqkintamqjq U. iY: I A S 9. T a d a k r e i v d sL M l i r atitinkamai de5in€n MDSl paslenka 1LM2 ir MDS2padet[. or M o k a r t u s u m a Z d j o u . Pusiausvyra. I gali dideti nedaLrg. Pusiausvyr4 (Y<YB).

p o k y i i t l p i n i g t l u s i l r l a p p padidejo.15paveiksle.to pokyiitl 17 surnaZ€jarki rt. todel r kyla. .i padetiAS2. kai labiau domina ne kiekybiniai. todel MDS dideja.l)el to. ir r naLdla. k r c i r e L M 1 p u s l e n k ia a d e t [ L M 2 . sumaZetq. kainq lygiui.r l. lyntai padidejaY. o Ii neZymiai padidejaiki fi.MDS > AS ir kreive MDS paslenka de5inen i pakitLrs MDS2 padeti.{1. iki 2 . i padeti LM2. anksdiau.rvesticijos. M. pagal MDSz kreivE sunaZeja iki I. Siuo atveju.bet kokybiniaipokydiairinkose. kreive MDS paslinktrlkairen o tai iki MDS3.1 lenteleje parodyti visi galirni i5orinir4 veiksnir4 pokydiai ir jq poveikis vidiniams kintarniesiems r. y didejimaspastunia kreivg IS1 i paderi IS2. 9. o p1 ri didejaiki P:.5.o Pl nr. Jei . sLrmaZetq ry iki /7 iki Y5. M o paclidettl. padidetrl r.Kadangi AS2<MDS. D e l n l . kreive LM2 paslenkaatgal iki LM3 padeties. Todel kainq lygis labai pakyla nuo P7 iki P:. P r r s i a r r s v y r e. S i u o l r r e j r r l i pusiausvyros nacionalinis produktas pagamintas. 337 . Y.veikiant i5oriniamsveiksniarns.investicijosmaZejair ).. Galutinis rezultatas: padideja iki rj. iki Labai pakilus kainoms. AnalizuojantekonominE situacijqprakti3kai. . yt padideja )z.ir kainq lygis P7 padideja iki ikiP. Tarkirne. Yldideja iki yj.r.Del to.s a n t v i s i S k a mt r Z i r n t t r r n t(ry 2 y t ) .. pasiekus visiskq uZirntun.nes Mo > Ms. Del iSoriniq kintanrtjq M. Kadangi kainos labai pakilo.kainq lygis kyla iki P j.kreivd LM1 paslenka kair€n.. dideja ir. o Y2kreivejeMDS2 surnaZeja ). kaip parodyta 9. padidejamakroekonomine paklausair MDS1 paslenkade5ineni padet!MDS2. didejanti5oriniarns veiksnianrs 7 . padidejus{ padideja pinigq paklausaMp. kairdn. o M11 Ms maleja.r padideja. MaZejanlr. maZdjant. o veliau griZrq ! LMs padetl.14paveiksle.kad padidesi5tekliq kainos. tikdtina. G ar rnaZdjant o..W ir MT . Kadangi ry pakilo iki 13. padidejobendrosios i5laidosAE. Siuoatvejuryikiai didejainfliacija. o LM1 pradZiojepaslinktqi padetl LMa.13 paveiksle. didejant ar M. nes lvykiq sekabus kitokia negr-r Kreiviq pokydiaiparodyti9. i r t t t .todel M5 > Mp.u.o paklausarnaZejo. pinigq pasiulasurnaZejo.. Kai kainos pakilo.naZeja nedaug.bet P lygis pakyla nedaug.pavaizduotomis 9. < Mo.Toddl sLunaZeja ir F5 atitinkamaisurnaZeja Kreive AS1 paslenka AS. todel r7 dideja iki r_.galimapasinaudoti lenteleir 9.Trumpai nurodysirnelvykiq sekq.r4. Pinigq pasilla sr.rkristq P5. tr p.1 kreivemis.

Vyriausybes veiklos pasekmes galime tirti pagal lenteles pirm4 eilutg. AE augimo galima pasiekti. Mhsq anksdiau nagrinetusatvejustaip pat galima rasti 9. ar maLtnant ribing mokesdiqnorrn4 tLlZ . kad mineti vyriausybds veiksmai pakeltq palukanq norm4 Lymiai padidintq nacionalinio produkto apimt[. situacija susiklostonesantvisi5kam uZimtumui. ir vyriausybe nutaria didinti bendr4siasiSlaidasAE.15 pav. Tarkime. gatnybos apimtis maleja. o kainq lygis padidetr-1 nedaug.t2 f1 lSz AS' MDSI 9. didinant valstybespirkimus G . Taip pat pagal lentelggalima tirti bet kurio iSorinioparametropoveiki vidiniams kintamiesiems. 338 .1 lenteleje. ZodLiu. kad paskatintqverslo aktyvumq. Bendrqirl iSlaidq augimopoveikispusiausvyrai Tarkirne. vyriausybespolitika b[tq sekrninga. Jos duomenys liudija.

. * = .N :t t :t :n a .G E E ^ a .N Z .a .G :t .-- tte ?ra " lF- "lr ' lFt" lz a ile e.. .N E 1t :t .N :6r IF :t .t 2t+ F .t )N a E 9 o I E o j E E a E F l f \ a + .1) . E . > e t < j l\ lF+ t < : . 339 I .: '= + l Q l < = e r < = > =!' > l\ lFa lFl \ . " J l a e e > l L l . l \ -lF.

Keinso ir klasikini rnodell. M. . . 1.ro sElyga. . 4. . M. priverstiniaibedarbiai potencialusis produktas poveikis i5stun-rirno pasi[lospolitika pasir.kuriuos sukelia Paai5kinkite nominaliosiospinigq pasi[los padidejimas. 9. Nurodykite esminiusDZ. paklausos poZi[ris pasihlos poZiLrris Dz. . Keinso model[. . . padidejusvyriausybdsiSlaidoms. 340 . kintant realiajamdarbo uZmokesdiui. . 6. PaaiSkinkite skatinandiosios fiskalinds politikos pasekn-res pagal D'2. .M.iSstumimo" klasikini ir DZ.palyginkite ekonomikospokydius stipriq sukrdtirnqatveju. r r . ApibIdinkite bendrosios Kokia yra firmos pelno maksirnizavin. ivertinant jos ka5tLrs darborinkoje? NubreZkite darbo rinkos kreives ir paaiikinkite jq tarpusavio rySius.llos eklektindsbendrosios kreive darbokiekis gamybos veiksniqpaklausos kreive gamybosveiksniq pasiDlos kreive garnybosveiksniq rinkos pusiausvyra bendrosios makroekonotnikos pusiausvyros modelis kintamasis i5orinis vidiniskintalnasis Kartojimo klausimai l. . pagal klasikini modeli ekonomikospokydius. M. K4 rodo makroekonomikos paklausos tiese? pasi[loskreivg.M.. Naudodamiesi 9. . Keinsornodel[. 3. r t t . Keinso ir klasikinio ekonomikosmodeliq skirtumus.Pagrindin6ss4vokos r . 5. PaaiSkinkite poveiki. 2. 8.7 paveikslu. . pagalD1. pagal . . . Keinsomodelis klasikinisekonornikos modelis visiSkouZimturnogamyboslygis paklausos makroekonomikos kreive bendrojipasitlostiese pelno maksimizavimosqlyga realusisdarbo uZmokestis ribinis darbo produktas darbojega darbopaklausostiese darbojegos tiesd uZimtumotiese natlralusisneclarbo lygis savanoriaibedarbiar o o r o ..

pasiuloskreivg. ir 14.7 . pusiausvyra kai esant.ius. NubreZkiteir paai5kinkiteeklektinEbendrosios pateiktumodeliu. o M o maZeja. LM. 10. 12. nurodykite iSoriniq kintamqjq pokydiq poveikius. AS jei poslinkius ir vidiniq kintamLjq r. Naudodamiesi makroekonomikos pusiausvyros modeliu. Tuo tikslu laisvai pasirinkite garnybos veiksniq pasi[los kreivg Fs ir keletE jq kertandiq garnybos veiksniq paklausoskreiviq Fp. Galiausiai pasifiloskreivq. I . kai pusiausvyra pasiekiama. Naudodamiesi 9. G dicleja. Nustatykiterinkos pusiausvyrosta5kusir jais naudodamiesi nubrdZkite bendrojoprodukto funkcijE Y(F).paai5kinkite il. Nustatykite bendrqj4 pasifilos kreivg. nubreZkite bendrosios I3.ll paveiksle ekonomikos pusiausvyros gr4Zinim4 kai staigapadidejanominalioji pinigq pasiDla. visi5karn uZirntumui. Apibfidinkitei5orinius vidiniuskintamuosius. Y. iSoriniaikintamieji: a) M s dideja. esant n e v i s i 5 k au Z i m t u m u i . m b) pasiekiama o. P poky(. MDS. kreiviq lS.

g.a d r i n k a .eko_nominig yra stabiffiffiitili. papildomq spartaus ir augimo Saltiniqpaie5ka kt. uZtikrinandiusrealiojo produkto didejirnq ir bendrojo nacionalinio (o taip pat ir bendrojo vidar. pagrinding augimo problem4 . atsiZvelgiant pagrindinius i ir veiksnius. vykstantis del jq kainq pasikeitimo. Dabartiniu laikotarpiukuriami ir pletojami nauji ekonominesteorijos augimo teorija (RobertasLukas ar modeliai.. Robert).r augiino teorijq grupes: augimg teorija teigia.Rojaus Forbso Harodo garnybos (Hanod. nagrineja ir atskleidZia Jos sprendZia pakankamaispartausir sdkmingoekonominio augimo Saltinius.. Del to gamybos tunkcrjoje pakinta naudojamq gamybos veiksniq santykis. Robert). naudosir kaStqproblemq. 1890-1978)ir kt.naujEja" (Lucas. bei Salies ekonorniniopajegurno ekonomines 10.t.pr"rsiausvyros padios pelno maksimizavirnosqlygos.t. S i t e o r i j ap a b r e Z i a . 1924). Ray Forbs. Roberto Mertono Solou (Solow.. augimo tendencijq ir ternpq bei subalansuoto augirro optirnalios trajektorijos nustatymas. Eusejaus Deivido Domaro (Dornar.y.N . 1904-1989).. ) ) .r e a g r r o d a m g a r n t i n i t l Ia iStekliq ribotumq automatiSkai paskatins endogeninius technologinius pokydius.augimoteikiamos SiLl teorijri ktrejai daug demesio skiria ir kitoms visapusi5kai svarbioms augirno problemoms. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESME Dabartiniu laikotarpiu dorninuoja dvi pagrindines ekonoutini<. tokioms kaip: . Juose numanomas gamybos veiksnitl kainq lankstumo ilguoju laikotarpiu i5saugojimas ir veiksniq pakeitimas. Pastarieji s4lygos i5tekliq apsaugEir tuo padiu Svelnins iStekliq ribotumo problem4. 19l4).gautq augimo rezultatq ir pasekmiq ivertinrmas.nulinio augimo" problema. Pri€mus tobulosios konkurencijos modeliui bhdingas nacionalinioprodukto didejimo tendencijEtenkina tos sqlygas.) k S t o k e iN . realioji pal[kanq nonna yra lygi J+L . vadinami .augimo veiksniq ir jq indelio i augirn4 apskaidiavimas. 10. Robertas Baras (Barro. l S t o k e i . pastovaus augimo temprl uZtikrinimas. Sios teorijos taikymo sekme ypad priklauso nuo padios politikos. Ekonominio augirno analizeatliekamakuriant ir naudojant ivairiLrs augimo modelius. Sie modeliai pagristi gamybos funkcijos teorija.kapitalq darb4 technikospaZang4 pan. Neoklasikine. Robert Merton.. Romeras (Romer P. pavyzdLiui. ir jai b[dingi visi5ko uZinttutlto tendencija. kad ekonomika l. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA Ekonominio augimo teorijos tiria veiksnius.1. John Richard. DZono Hikso (Hicks. o pirmiausia pasikeidia kapitalo imlumas. P.rs) pastovrl Salies gamybinio pajegumo kilimq. g.endogenine" . Evesey David.

Kita vertus. kad jq ivykdymo tikimybe labai rnenka. Ekonominiamaugimuiyra svarbus globalizacijos ir veiksnys. Ekonominis augimas (econornicgrowth) . PavyzdLiu| didelis naftos kainq pakilimas pasaulineje rinkoje 1913-1914m. Manorna. Keinso ir neokeinsistine ekonominio augimo teorija rinkos ekonomi[q irittuoji [ai[nestabiliq i5 prigimties ir balansuojandiq .kuri apibfidinarealiojo BVP (BNP) augimas.tai pagamintq prekiq ir suteiktq paslaugq apimties padidejimasper tam tikrE laikotarp[. 2. M. tempai. tobulinant esamus augimo modelius. Ypatingasdemesyscia skiriamasdvigubam investicijq ir santaupq.. DZ. Zymi dalis iStekliq i5eikvojama nenaudingai. Keinsoteorijostaikymoribas. Klaidingai formuojant garnybos struktfir4 ir netinkamai parenkant ekonomikos pletojirno gaires. ilgalaikis valstybds gamybinio potencialo pletojimas. Gyventojai vertina savo Salies [kio vienetq ir padiq valstybiniq institucrjq veiklq pagal ekonominio augimo ir gyvenimo lygio dinamik4. vaidmeniui. Del to kuriami nauji augimo modeliai tampa vis sudetingesni. kad globalizacijaskatins tolimesni pasaulinds ekonomikosaugirnq. o realusisdarbo uZmokestis lygus ribiniam darbo produktui. Salies ekonomikai padaromasunkiai padengiamq nuostolir. Ekonominio augimo tikslas yra vartojimas.Galirna sakyti. ' Siuolaikiniq ekonominiq problemq a5trejirnas. i5 esrnds pakeite mokslo ir technikos paZangos prioritetus ir ekonorniniqrodikliq dinamik4 daugelyjepasaulio Saliq. pusiausvyrai bfitinos s4lygos yra tokios grieZtos. socialines kovos uZ ekonominio augimo rezultatq perskirstym4aktyvejimas verdia mokslininkus tirti vis daugiau augimo problemq. ir tada ne[rnanoma pasiektigalutinio ekonominio augimo tikslo. nukendiadidZioji Salies gyventojqdalis. rodo. ir imant gvildenti ekonomines b0kles dinamiSkurnq. Neokeinsistiniai augimo modeliai skiriami nestabilumoir nedarbonagrinejirnui. nepaliaujamaijuos modifikuojant.antpeilio aSrnenq".kokybe ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo Salies[kio pajegumo. kaip bendrosios paklausos dalies ir kaip pagrindinio kapitalo ol€timo.Pasak Sios Gorijos Salininkq.patenkama dinarniniq i procesqtyrimo sriti.skatino kurti naujas energij4 taupandiastechnologijas ir kartu neigiamai paveike kapitalo pelningumodinamik4. M. nei5vengiamai i5kreipiarna net suardorna ir objektyvi Saliesgyventojq vartojimo strukt[ra. Ekspertq pateiktos prognozds laikotarpiuiiki 2015 m. dideja jq naudojirnopraktikoje galimybesir svarba. Kita vertus. jo Ekonominis augimas.kapitalo ribiniam produktui.bet Zymia dalimi ir nuo uZsienioekonominiq ir politiniq veiksniq. kad JAV ekonomikos augimo 343 . kad jie i5pledia DZ. geroves kilimas. keidiant atskirusjq kintarnusveiksnius i5 iSoriniq i vidinius.

qga^rtineiaplinkai. 1916) i. Ekonominiuugi-E Europojeskatinskapitalo skaidiuojant iniegracija vieningos valiutos _ivedimas .. (1999).tu' igyvendinim4 .)' iii pasiutevietoj ekonominiqsanklodq'sistemr"l (f C6O nistinis manifestas" pagal kuri aygimo. Agenda 21: Vision Janicke M. a) Lai.potititu ir augimo stadijos" (1971 m') Velesniame savo atrgimo penlias ankstesnes vystyrn4si. Trediojoje-pakilimo*stadlojetrumpusatsitiktinioekonomtnto tampantis iprastine [kio aktyvumo impulsus iakeidia stabilus augimas' ypatybes:tai nors vienos funkcionavimos4lyga.iipapildo atsiZvelgia dvasiniZmogaus i .u". tai: l) traclicind stadijas.2) pereinamoji survr. paieskos apibudinsime. iai tampavarom4jabhsimqqpermainqjesa' .jie Europoje padidesnuo 2 proc' iki 2'4 proc'' stabilfis. fai susijE su moclemausmokslo hnansi5kai remti naujq idejq 'Sio1t Zernes lkyje rr asmenll' pasirengusiq.. tempaibus pakankarnai judejimas pagal BNP. dk uZdavinYs'.kurias iveikia iiro.o lygis' flkio Sakine penkias augimo Visuomends uitty*oti proceseV' Rostou paZymi visuomene. ) kelio I branclq 5) masinio V' Rostou veikale .flnif. iabiau issivysdiusiqSaliq itak4' Visa kaip aisakasi oasireiskianacionalizmas. Europos .rr: -:^ ^r. iuruufJ valstybiq. upiui" hygoje ....S-kil. UJsinurrOoiundi4 sektoriq' pasiZyrrindi4 Zemu mokslu.Taipalankiaiveiksglobalinioukio XX a' spaltus ekonotninis reguliavim4 kitose pasaulio Salyse'Kita veflus' problemas su kuriomis tik dar ruuiuu is.Nekomug. pasiZyroindios reik5rningospru*o*.. iSriuyrty. yra XXI amZiaus prarronindsgamybos lygiui ir stambios techniniarn ISskirtinivaictmen! proceseteikia augimo stadijq teorija' J4 evoliucijos viespatavimuivrsuomenes suformulavoarnerikieeiriprofeso. .ki klasifikavimo principq raidoscharakteristika: visuomends technin€ekonomine .tradicinesvisuomends staclijqV' Rostou prirnityvia technologija' pagrista ikinjutoniniu visuomeng.ystino ir pagilino globalines skurd* c) karus rr "G. palaikandiospaZangiosukio strukturos oolitines ar visuomeninesstrukiarros. formuojasi naujasis elitas ir J"{l"l: pari.t taikyti kit."^ Siuolaikinrspuruulir.. Bruel (Hg).|. jos strateginepldtra konfliktus. paprastai turindi4 iiAeti z!-e" [kio darbo na5umolygiu ir hierarchinesocialinestruktlra' stadijoje sudaromos Antrojoje .iusVoltasVitmenasRostou(Rostow'Walt augimo stadijos:. arnMain' Frankfurt Entwicklung' Nachhaltigc I 344 . Globaline aptint or potititu au.v1s. 3) pakilimas.uomend' ir uiruo-"n".ir paclidinsekonominespolitikoskoordinavim. apibfidinakaip Pirmql4 .Ekonominio m. Das 21 Jahrhundert/In: B. b) susidr.un.Siai stadijaibfidingosdar dvi spardiais augimo.stadija.ocly.stadijq kriteitii". tempais' ir 5akos.ne pradetakurti.o.fuenybi*kai struktfira' vafiojimo strukt[ra ir kt' iJ. .Trumpai Siasstadijas stadijas5e5tqa_ gyuerriilo totyue.pereinamosios visuomends Zinir'1panaudojimu pakilimo prieiaidos. Wtrirr-t-. varlol1mo.

investicijq dalis nacionulindse pajarnose padideja 20 procenrq. ar del kiekybinio veiksniq pasikeitimo. iSsipledia poreikiq patenkinimo galirnybes. Rostou vertinimus. Garnybosveiksniq naudojimopobfidis.kuriq svarbiausieji Sie: yra t. d) optimalLis. jeigu gaminama ? 345 . sudetingr4ma5inq gamyba). Sioje stadrjojeformuojasine vien rnaterialines gerovdssiekimo poreikis. b) nulinio augimo. revolir. I0. Ekonomineje tikroveje grynu pavidalu neegzistuoja vienas i5 5ir1 ne augimo tipq.lryus -ekonominis gamyDovelKSnrus. Fakti5kaitai ankstyvojoindustrializaviruo stadija. trunkandioje metq.kelio i brand4 . fr.rcij4.1. kaip buvo pasiektasgamybosapimtiespadidejimas.bet ir gyvenimokokybespaieSkos poreikis. ir daugiau. Pagal V. paprastaikuris nors i5 jq dominuoja priklausornainuo to. iki Siolenepaliaujarnos paZangos paprastai stadijoje. investicijqir santaupq dalis nacionalinese pajamose padidejanuo 5 iki l0 proc.rnkcionavimas. Sio tipo augirno rezultatas yra ne tik produkcijos gamybos apimties padidejirnas.pasiekiamas pasitelkuspapildon-rus ggqf. s b) tqlglr-qyy*L**ekonominis augimas. Kurie jq naudingesni?15 pirmo Zvilgsnio galirna b0tq teikti pirmenybEspartiems augirnotempams. kokio garnybosveiksnio deka jis gautas:ar del kokybinio.pletim4si.baigiasiindustrializavirno 60 procesas.pagaminusdaugiauprodukcijos. Ketvirlojoje . Garnybosapimtieskitimo tempqdydis. *-?agal pinn4lI kriterrjqiSsk iriamas: augimas.nes. bet ir produkcijoskokyb€spagerejimas. Pagalantrqji kriterijq iSskiriarni tempai: Sie a) dideli (spartfis). elektrolechnikos pramond.) tik JAV ir Kanada buvo pasiekusios5i4 stadij4 JAV perejirnui i5 4 i 5 stadija prireike Simto rnetr. Rostou Si4 stadij4 apibre2ekaip prarnoninq V.stadijoje fonnuojasi daugiaSake strukt0ra. atsiranda Siuolaikines pramonds Sakos (automobiliq chemlos. r 2. knygos raSymo metu (1959m. c) neigiami.Cia atsirandair spardiai vystosi naujos gamybos Sakos.2.stadrjoje keidiasi ekonornind strukt0ra paslaugqsferos ir techniSkaisudetingq ilgojo laikotarpio vartojimo reikmenq rnasinesgamybos naudai. Penktojoje . EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA i Jq galirnasudarytipagal [vairiuskriterijus.vyksta visuomendsurbanizavitnas. Zinoma.aukSto masinio vartojirno visuomends . pasiekiamas naudojant Lymiai tobulesniusgamybosveiksniusir paZangesnes technologijas.

M[sq Saliesekonominiq augirno tempq kritirn4 galima paai5kinti Siomis aplinkybemis: staigus senq gamybiniq . Nulinio ekonominio augimo tempai per santykinaitrurnp4 laikotarpi nesukelslabai neigiamq pasekmiq. Zlugus senajai biurokratinio valdymo sistemai. Tadiau Pletra be augimo kitaip dar vadinama subalansuota .produkcija yra kokybiSka ir gamybos priear..todel ypad svarbttsZingsnis ES subalansuotos I buvo .kadangi gali bhti pasiekiami:a) maZinant medZiagq imlurn4 (medZiagq sunaudojimq produkcijos vienetui). ES intensyviai rengia subalansuotospletros strategij. technikosdominavimasSalies fizi5kai nusid6vdjusios Salies Optimaliis ekonominio augimo tempai turi remtis susidariusia jos pusiausvyrair tuo pat metu bfiti svarbiausia uZtikrinimo makroekonomine priemone. kurioje pabreZiama subalansuotos pletros reikalavimq igyvendinimo b[tinumas. neiSvengiamaisukelia infliacij4.ji nuolat palaikorna ir atsinaujina. Neigiami ekonominio augimo ternpai larnpa krizes reiSkiniq [rodymu. pletra. akcentuojama.5 kurioje kad ji apima ne tik aplinkq bet kartu ir socialiniq. paZymetina. Apskritai teorrjojekol kas dar nera i5sprEsta.tempus ir kitus rodiklius naudojarnajau 2 skyriuje pamineta JTO institucrjq patvirtinta Nacionaliniq s4skaitqsistema. sprendimq. Nonvay.kadahgipemelyg auk5tiaugirno tempai. nesudarydamapavojaus busimoms kartoms patenkinti jq poreikius. 19 20 january.rgiostruktura leidZia geriau tenkinti visq taikiq gyventojqporeikius. Tinkarniar-rsias komisijos': ir itlej4 yra paruoStas JTO Aplinkos apsaugos vystymotarptautin€s development). Consutnption. Sustainable 346 . kulthriniq. kaip [rodo makroekonomika. ekonomika turi tenkinti Zmoniq poreikius. ekonominiq problemq subalansuot4 palanki galimybe integruotis Dabartiniu laikotarpiuLietuvai susidaro pletros strategijosprocesus.tai tokia Subalansuota pl€tra (sustainable pletra.IlgalaikesLietuvos [kio (ekonomikos)pletros strategijos"iki 2015 m.b) rnaZinant (karindspaskirtiesprodukcijosgamybosapimt[). Kornisijos nuomone. 1994. kad 5i problemaekonomineje Vertinant ekonornin[augirnq jo dinamikE. kuri patenkina dabartinio laikmedio poreikius.kooperaciniq ry5iq nutrukimas. didinant produkcijosvienetui) ir darbo na5umtl kapitalo imlumq (kapitalo sunaudojim4 karines iSlaidas (pagarnintos produkcijos kiek[ per laiko vienetq). paruo5irnas. moraliSkai ir pramonejeir kt. neauganti ekonomika nera statine pletros padi4 subalansuotos geriausiaiiSreiSkiantis apibrdZimas. 2 Syrnposiun.Jie neturi b[ti labai auk5ti.r: Oslo. tadiauekonomikosaugimasturi atitikti ekologinesgalimybes.

JAV BNP prieaugio. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IRJU POVEIKIO AUGIMUI CHARAKTERI STIKA EkonominioaugimoveiksniaiSalies veikia labailvairiai.rgelio veiksniq: ekonominiq iStekliqapimties. ribinis polinkis taupyti ir ribinis polinkis investuoti.C 1 9 7 9 .Denison.Kita vertus. padidinimasuZtikrino 32 proc.) ir J. drqsos ir daLrgelio kitq vadybiniq ir nevadybiniqsavybiqfunkcija.3.strukt[ros ir jti paskirstymobei panaudojirno laipsnio.rs.mokslas ir technologrja. veiksniq grupeje yra tokie svarbus augin-ro veiksniai kaip darbo uZmokesdio dydis ir jo dinamika. Sie veiksniai paveikia sukurtqii BNP skirtingai. netiesioginio poveikio augimui. ekonominioaugimo veiksniai grupuojamii dvi grupes: l) tiesioginioir 2) netiesioginio poveikio. uZsienio ry5iq intensyvumo.o darbo na5umas likusiruq dal1. Be to Sierodikliai yra visapusi5kaitobulinami.kokybes. 10. visossistemos subalansavimo.lokornotyvas"tiek kiekybiniu ir struktLrriniu. 6tl procentr.y. M[sq amZininkasJAV ekonomistas Edvardas Denisonas' (Denison. H. siekiant juose atspindeti garntos i5tekliq ir aplinkosb[k19. o Sissavo ruoZtu yra [vairiq ekonominiq subjektq iSsilavinimo. I pirms grupg patenkatokie pagrindiniaiveiksniai:a) pasifilosveiksniai. BNp padidejo t. (Cobb.y. i5tekliq kiekio didinimas ir jq kokybes gerinimas del mokslo ir technikos naujoviqdiegirnolabai padidinagarnybinI visuomen€s pajegurnq ir bendrajI nacionaliniprodukt4. Vertinant ekonominio augirnotempus. kartaisnet uki prie5laringai. Edward) atliko pagrindiniq ekonorninioaugirno veiksniq realausind€lio I BNP prieaugl tyrimus ir gavo tokius rezultatus:1929-1982 darbo sEnaudq rn.vis didesngsvarb4qgyjatokie gerovesrodikliai kaip gyvenirno. Washington. verslininkystes sugebejimaiir b) paklausos veiksniai . talento. mokslo ir technikospaZangos blkles ir gautq rezultatrlpanaudojimo efektyvumo. PavyzdLiui.Siuolaikiniokapitalo panaudojirnas ir gamybaapskritaipriklausonuo esamoverslo organizavimolygio. T 347 .bendroji paklausa. ivertinantisgrynoslos ekonominesgerovds rodiklio (NEW) ignoruotassubalansuotumo aplinkos ir problemas.valstybesfiskaline politika.veikianti kaip pagrindinisekonomikosaugirno tiek .Ekonominio augimo ternpaipriklausonuo dar.laisvalaikiotrukmd ir kt.darbo istekliai. 15jq Siuometu populiariausias Dali (Daly. Antroje. ' Edward F.gamtiniaii5tekliai. Accounting for Slower Econornic Growth. Kobo H.todeljis nuolatoskeidiasi. J. jo IS tilnUq darbonaiumo itaka BNP prieaugiuibuvo dar Zenklesne.. kapitalas. Kiekvienam ekonominioaugimo veiksniui daro [takq visi kiti auginro veiksniaiir bendrasocialine bei ekonomind raida. kokybiniu poZifiriu. D.t.) subalansuotos ekonominesgerovdsindeksas. a b l c8 l . AtsiZvelgusI tai.

antiaugirnas". privalu parinkti tinkarntl augimo veiksniq derinl ir neperZengti draudZiamosaugirno ribos. t. Siuo atZvilgiu parnokantisir karlu ispejantis pavyzdysyra neigiarniaugimotempaiper l0 melq visosebuvusiose planines paskutini ekonomikos Salyse. Velesni.28 proc.: del MTP .maZinantisdarbo na5urno su itakqBNP ir pateiktas rninusoZenklu.numatyti augirno eigq ir ivertinti jo kaStus.gamybos ir mastoekonornijos-..k o n t r o l i u o t ii r v a l d y t i .C.. I0.-9" procentai. t.19 proc.net 78 proc.) metiniai vidutiniai bendrojo vidaus produkto augimo tempai.. augimotelnpalns virstantprieSingais. del parengimo l4 proc. Jie padeda ne tik i5siai5kinti bendrus ekonorninio augimo Saltinius. smukimo tempais su minuso Zenklu. Todel istatyminiq instituciniq kitq veiksniqinddlis ir i JAV BNP prieaugi buvo iverlintas kaip neigiamas.D. istatynq vykdymas pareikalavo M'fP. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO I\IODELIAI IIT JU PRAKTINE REIKSNII yra Ekonominio augimo procesas iabai sudetingas pasirei5kiakaip ir jo ilgalaike tendencija. Mtisq SalyjeXX arnZiar. 348 .del kapitalos4naudq didinimo .rs de5imtmet[ (1985-1995m. o aplinkosapsaugai. 7. taip pat ir Lietuvoje. IES. . labai svarbu ekonominio augirno procesq tinkamai r e g u l i u o t i . svorio rnalavinro ir t. bet ir nustatyti tinkarniausiq jq derini prognozuojamam laikotarpiui.4.4 Vadinasi.Norint rnaksirnizuoti teikiam4 naud4 ir minirnizuoti jo ka5tus. e i a l a b u i p a d e d at e o r i n i q e k o n o r n i n i r l augirno modeliq k[rimas ir praktinis taikymas. augimo tempqspartejantis letejimas.t.Tadiau priimtr4aplinkos apsaugos ir i5tekliq p. Septernber.patobulintiir ir 1 kartu Zymiai sudetingesniekonorninio augirno modeliai leidZia tyrineti kur kas daugiau ekonominiq problemq.y.y.. Pirminiai. Ekonominio augimo veiksniai matuojarni vertiniais (piniginiais) ir procentais arba absoliutiniais naturiniais (fiziniais) rodikliais ir iSrei5kiarnas dydZiais. Pasauliobanko duomenimis'.buvo neigiami.8 procenlai. pradiniai teoriniai ekonominioaugimo modeliaineiSvengiamai supaprastina kuriuos realaus kai gyvenimo aspektus visai neatsiZvelgia kitus i5 jq. 302.proc. naudq bei gautr4rezultatq efektyvumq laikLr atlikti reikiarn4 augirno masto korekcijq ir parinkti prioritetinesSalies pletroskryptis.r.p. 1996. The World Development Report Waslrington. letejantysir BVP kasmet sumaZddavo procento. uZ kurios prasideda.skirstymo panaudotine da[ iSlaidq skirtq inveslicijorns. 9 Svietirno profesinio gerinimo . 10. ekonornikos o Trentls in Developing Econornics 1996.Nagrinejantvieno produkto gamyb4 jo augirnqgalirna matuoti fiziniais vienetais (turio.1 lenteleje pateikti jq poveikioekonominiam svarbiausieji tiesioginio augimuiveiksniaiir pagrindine charakteristika. vienetais).

. Y:= € .. o a o.Y .4 o ' l > :t € € c o 6 '.! 'Ft : ! = F bo 6 'I] o J f E f J E N := = 'o ( d oji o .r. o . : > t r > = 'E a E c 9 .. - L z v . N d olJ . o. a . .Y > ... : o 2 E = e > o : . .3 'C = 2-4 ! . = i L A .= ! = h C t > .o:= a J .o d u . * o 5 N ! L L € i 'a o- E € ' 6 a .O v i a c - t4 Ef' 7s I .: i: = o rj ' * d a . . L . i tr.9 : z > : 2 0 .J . )z . c P a J d) o 6 SJ'E G ^ l i .2 F N O a .= N 6 o n ' 9 .i : u F ' t h o O E u . a I LCts o < Z Q. Eo * 6 C q ) t r .= d ) d 6 = N o . ! - >. . = Z a 2 1 N i :- > ^ .F 'o I (. c bO 6 x 6 v > ' . c' q o 'o ! ^ 9 7 s v 3d q F ^ = E F 3 ( n a ' € tr ! ' = = 6 .l o € tr ! . F o F = q '.a O . " = ) Y ) F v ) c G z F > x ! F o i a . = Oi: d . - b O o = ^ = : \ * 9 J r .U 6 : .

Teorinis ekonominio augimo modelistobulosioskonkurencijos sqlygomis R. svarbiausius ekonominio Solou ekonominio augimo modelis (Solou economlcgrowth model) . taip pat universalius modelius. S . p:const. Siarne modelyje makroekonomikq apib[dina penki kintamieji: I galutinio produkto kiekis. 5 ) 350 .Panagrinekirne ekonornistq sukurtus konkredius teortntus ekonominio augimo modelius ir jq teikiarnas galirnybes.0 < s < l. I 0. matematiSkai iSreiSkiantis ir augimoprocesus rezultatus. S=sxI/i (r0.4) yr . .taupylxas (kaupimas). AK .kapitalo i5tekliqkiekis.0 < p < l .darboiStekliqkiekis.3) cla nonna. K .l.R. esant tobulajai (DZ. s. 4) dra (10. Harodo ir (R.pastovuskapitalo nusidevejimokoeficientas. ir penkiq L lygdiq sistema: r) 2) Y = f(K. 2 ) (10. dt 6 7 =g x L . Keinso.vienas Zinomiausiqpaprastqiqtolydiniq vteno ekonomines dinamikos sektoriaus modeliq. SoloLrmodelis . I=C+S. Domaro rnodeliai). lgalinandius tyrineli s4lygornis augirno dinamikq tarp5akinio makroekonominio subalansuoturno (dinaminis tarpSakinis balansas).1) ( r0 .narnq [kiq vartojimas.teorindspaZihros. nusakomas laiko kapitaloistekliqprieaugis. C . dK ^K(t)=-(r).4.M. konkr-rrencijai Solou modelis)ir netobulajai E.. ( r0 .grynasis iSvestine.taupymo(kaupimo) K=AK+pxK.L).demesl sutelkiandiosi mokslo ir technikos paZangos vaidmenI ekonominiaur augirnui.s:const.

dia Al . pasikeitirnus. Neutrali technine paLanga nusakorna tokiais techniniais pasikeitirnais (autonorninio ar rraterialaus tipo). Zcrncs. apimtis (arba darbo produktyvurnas. Zernes.renyjespecializacijos. darbo.galimassocialinisir ekonominisitarnpospadidejirnas. kurie nesutrikdo pusiausvyrosir yra ekonomiSkai bci socialiai . gauname: r v ^ l l \ / u r l \ L r. 4) modeliuoti techning paZangqpagal jos r0Sis5 (autonomrnq. be to.proporcingo darbo jegos prieaugio koeficientas. 2) surasti optimaliil pastovi4 kaupimo nonnfu esant pastoviarn a p r [ p i n i m u k a p i t a l oS r e k l i a i s : i i 3) nustatytioptimali4 kintamqgamybiniokaupirnonorm4. karru paZeidZiarnasusifomavusiq interesqpusiauslyra. R. valdyrno ir t. tenkanti kuriarn nors subjektui.g : const. nustatoma produkto.'= f (k) ' Autonomin€ technind paZanga patcikiarna kaip garnybos funkcija. R. 6 ) dabargamybosfunkcijq galima perra5yti: . Materializuota tcchnine paZanga apibtdinama kintarnaisiais.darbojegosprieaugis Ios laiko iSvestine). turint on. naSumas): Y v= . Naudojantis pateikta gamybos funkcija. ISnagrinesime Solou modeli ir jo naudojirnos4lygas.saugls" visuornencs poZi[riu.nes padeda: l) ie5koti ir surasti makroek<-lnomines raidos krypt1 priklausornai nuo didejandioar pastovaus apr[pinimo kapitalu. g . laiko) pasikeitirne..tenkantisvienam darbuotojui. Nesanti neutrali technine paLanga keidia veiksniq santyki taip.. kad keidiasi rnakroekonorninc dalis pajarnq. kooperavirno. apra5anti tcchnologijospasikeitirnillaike nepriklausomai nuo ekonornikosblklcs kintamr$q (kapitalo.r ) ( r0 . laiko) pasikeitirno. aktyviai dalyvaujandiaisgarnybos flrnkcijos (kapitalo.arba aprlpinimas kapitalu: T Gan-rybos funkcijq padalijEi5 Z. skaidiuojant vienam darbuotojui. Solou modelisturi ganapladiastaikymo galimybes.t. materializuot4neutrali4 nesandiq neutrali4). L ir kapitalas. darbo. 35t .

naudoj amtl kapitaliniamsidejimams. kad vartojirnas yra proporcingas pajarnonrs.investicijos. yra nLrolydZio tai karnpas naleja. kad. gauname investicijas vienam darbuotojui kaip aprr. (10.l paveiksle pateikiamadarbo naSumoir apr[pinirno kapitalo priklaLrsomybe.s) dalisyra suvartojarnc. didejantaprupinirnui kapitalu. Kiekvienais rnetais pajamq(1 .e) s .r0) Kuo didesnisaprDpinimas kapitaluk. dalis s x y . i . tuo didesnegamybosapirntis ir didesnes investicijos l. gamybos funkcijos kreive tarnpa nuoZulnesne. tenkandios vienamdarbuotojui. . o Naudodamiesivartojirno funkcija.rintas produktas naudojamassLrskylai dvi clalis i vartojirn4 investicijas.f(k) iStekliqir kaupiamo naujokapitalol. arbasutvarkius: i=sx/l dia (l0. Tokia gamybos funkcija apibudinama rnaZejaniiu ribiniu kapitalona5umu.lpinirno kapitalu funkcije1: j=sxl. Solou rnodelyievartojimo funkcija lgyja Siaform4: c=(l-s)x_v. PasinaLrdojus anksdiaugauta garnybostunkcija. (r0. (10.jui: l=c+r' dia c . tenkantis vicnanrdarbLrotojLri. kiekvieno darbuotojo pagaminto p r o d L r k ta p i r n t iu Z r a S y s i r na i p : o te . apskaidiuota vienam darbuotojui. kad investicijos (kaip ir valtojimas)yra proporcingos nacionalinems pajarnorns skaidiuojantvienatn darbuotojuiyra tik produkto ir./(fr).y=(1-s)*y+i. Si lygybe parodo ryii tarp esamo kapiralo .7) Si lygybe tapati nacionaliniqs4skaitqsistemoslygybei.l pav.8) Funkcija rodo. ir tenkandius vienamdarbuoto.taupymo nonla.sutauporna. l0.t.r. parodyta.y.vartojimas. Kiekvieno darbuotojo pagan. kiekvienas papildornas kapitalovienetas pagaminavis maZiauprodukto. R. kaip taupyrno nonra s paskirstoprodukt4i vartojimo ir investicijqdali i5 kiekvienosapr[pinirno 352 . parodanti pagarninto produkto dal1. iStekliais Garnybosfunkcija rodo. Si lygyberodo.=sx.l0.

priklar-rsomybg nuo paties savgs kitimo. t.s x f ( k ) . a Aprupini'ro kapitalo istekliais prieaugio priklausomybgnuo esa'o kapitalo apr[pinimo.apripinirno kapitalo i5tekliaispokytis. dia Ak . Tadiau. tai jis nesikeis laiko poZiLiriu.r)paroclyri esant ivairierns aprupinirno kapitalu k lygiams.Esantbet kuriai kapitalo reiksmeift.(S + tt)x ft = 0 . gamybosapimtis yra . jo tuo Ta5ke A investicijosyra lygios kapitalo nusidevejimui. : . (g + p)x k .Jei ekonomikoje pasiektas toks lygis.sx . parodo funkctja rp(k). ir yra apr[pinirno kapitalo iStekliaispokytis Ak:0: Lk = i .y. 10. Darbo produktyvumopriklausornybd nuo aprlpinirno kapitalo iStekliais Situacija. f ( k ) . f ( k ) . I5 tasko A nuleistasi horizontali4asi statmuorodo stabilqaprlpinirno kapitalo i5tekliaislygl k' . investicijq (i) ir kapitalo nusidevejimas (g+. pavaizduota ta5ke A. vadina'ra stabilia aprupinirno kapitalo iStekliais b[sena ir yra ekonornikos pusiausvyra ilguoju laikorarpru. Kuo daugiau apr0pinama kapitalu.kai investicijoslygios kapitalonusidev€j imui.toki clarbuotojq aprDpinim4 kaprtalu. (g+tr)'t a(k) 10. reikalinga LrZtikrinti pastovqapr[pinirnEkapitalu. i n v e s t i c i j o s y rs x f ( k ) . dvi j! veikiandios nes jegos (investicijos kapitalonusidevejirnas) tiksliai subalansuotos.f(k) .(g + tt)x k =. 353 . tuo didesne gamybos ir investiciiq apirntis. tenkanti vienam ciarbuotojui. daugiau nusidevi.kapitalu t reiksmes.kuo didesnes kapitaloatsargos.1 pav.1 pav.investicijq apimtis. o v a r t o j i r n a-s .

kol pasiekia ekonornika naujosstabilios b[senosta5ke D. pradZio. Ta5ke A (g+p) k:s x f(k).je lieka nepakitqs.ne vaizcle matome.s:.as negu ankstesneje stabiliojeekonorrikos situacijoje.).paZyrnetoje r ta5ku. todel aprlpinimas kapitalu maZesir artdsi stabilar.ruo sr iki ..2 pav.l(k). tuotnet rnakroekonorninis augrmo procesasir karlu darbo produktyvLlmo augimasbus sutrikdytas. didesnis darbo produktyvurr. kad makroekonomikoje yra tokiq priklausoniybiqir busenq. b) kai (g+p) x k > s x. tuomet taupyrnonorma yra pakankarna ne tik uZirrtumuiuZtikrintiir nusiddvdjusiam kapitaluiatslatyti. jeigu esant aprlpinirno kapitalunonnai ft visasturimaskapitaloiStekliqkiekis s x . aprupinarna kapitalo iStekliais. Tai bus pasiekta taske A. SoloLr modelis rodo.1 pav. tenkantis vienarn asmeniui. kuriai pasitvirtinus.. Jeigu tar-rpyrno nonna ekonornikojedideja kaip pavaizduota10.Ekonorninis augimasvyksta tik iki tokio laikotarpio. k Koks gi rySystarp taupymo normos ir ekonominio augimo?Didesne taupyrno norffra lemia spartesniusekonorninio augimo ternpus.perkaitinimo" rizika. Vadinasi. priimantis sprendimLrs./(k). kadangi investicijq yra daugiau negu nusidevi kapitalas. esant pradinei stabiliaibtsenai. gali tiesiog parinkti nacionalinio taupymo lyg[ ir atitinkamai tarn tikr4 pastovi4 ekonomikos b[sen4. Kadangi kiekviena valstybd siekia visuornends 354 .tadiaLr kapitalo i5drnirnas.kad subjektas. a) makroekononrinio augirno procese norima uzlikrinti paslovrl aprLipinim4kapitalo istekliais.rornikapasieks naujos stabilios busenos ta5ke k kuriarne geriar. Kita vertus. kol pasieks stabilaus aprupinimo kapitaloiStekliais busenzl. i5lieka ekonomikos . kol ekor. investicijq tai fr.rnkcija kyla i virSq.nononnos optimalurnas. tarus. ir kokybiSko bet augirno poreikiams patenkinti. ypad sumaZis. Tadiau.r ".nes pemelyg Zemataupymononna neuZtikrina visiSkouZirntumo nusidevejusio ir kapitalo atkfirimo. didindamasgamybos apimti tol.f(k) bus skirlas visi5ko uZitntumo busenai uZtikrinti ir nusidevejusio kapitalo atstatyrrui(10.vartojimas. Analize supaprastes.lnvesticijq yra rraZiaunegu nusiddvikapitalas. kad taupymo nomta yra svarbiausias veiksnys. tadiau tai nesitEsia nuolatos.rs aprrlpinimokapitalo i5tekliaisbfisenq c) kai (g+ 1t) x < s x . R. ypad aktualu. todel ji investicijos vir5ija dydZiu AB.Grafiniar. Surna (g+p/ parodo " kiekvienaismetais nusidevindiq tam tikrq pastoviq kapitalo dali.kuriq pasirinkirnas galintaskaip ypad ar ne itin pageidaLrj strategij pavyz<lLiui ama a.lemiantisstabilq aprupinimokapitalo i5tekliaislygi. kuri yra proporcingakapitalo iStekiiarns k. tarkime.koks bfitent kapitalokaupimasyra optimalus. Siuo atveju ndra garantuojanras kaupir. Veliau apmpinimas kagitalu dides tol.todel aprr-rpinimas kiipitalu dides.

2pav. tai . o investicijos. arba . esantstabiliamapr[pinimui kapitaloistekliais A-.. todelpolitikainoretqrinktis stabiliilekonornikos bhsenrl.th). i5reiSkiarnas vartojimas vienarndarbuotojui: c=!-i.. kad (g+1t:t71.vol. Pertvarkius (10.ir i reikSmes jq pakeisime i5raiSkomis. yra f(k ). or Kaip suZinoti. ekonomikaiesantstabiliosaprlpinimo kapitaloistekiiais busenos.auksinq" e k o n o n r i n ia u g i r n oa i s y k l q ' . ekonominiai ar rodikliai atitinka. 1961. vadinamas. The Golden Rule of Accurnulatiorr: Fable for Growthmcn//Arner. Taupyrnononlos kitimo poveikisaprDpinirnui kapitaloi5tekliais ir darbo rodukryvumui p Kaupirnonorrnosoptirnalumas gali bhti nustatomas pagal .auksine'. /o-frr\xlr i 1 : s 1x f ( k ) 0 k r t- 10.r. uZtikrinantisstabilizlbhsenq esant maksirnaliam vartojimo lygiui.lra5ius ivedus supaprastinimq reik5mes.auksines" taisykles reikalavimams? eia reikia nustatyti vieno clarbuotojo vartojirnE uii 1o didZiausiq reikirng.September.7)lygt1.ekonomines gerovds.51.gaunamasvieno darbuotojovartojimas esant slabiliai bDseniu1c / yra skirtumas tarp gamybos apimties ir kapitalo nusiddvdjirno. 355 . esant stabiliai busenai. Kadangi reikia nustatyti stabilausvarlojimo dyd[.auksiniu" kapitalo kaupimo lygiu. o t Kapitalo kaupimo lygis. 638 643.. kai ekonornikosbusenastabili: " PhelpsE.. ekonominio augimo taisykle (golden level of capital accumulation/formation goldenrule of economicgrow. Tuornet gamybos apimtis vienam darbuotojui.ican A Econornic Review. p.yra t7*k*. kuri4 atitiktq didZiausias vartojimo lygis.

ryxk' . o kartu ir garnybosapirntf.rodandiq darbojegos ir kapitalonusidevejimo kitim4 (g. o j q k l S .tuo didesnisaprlpinimas kapitalo i5tekliaisir gamybosapirntis. Susidarysiandiarrnaujam aprupinirnokapitalo i5tekliaislygiui bus bfidingos rnaZesnes kapitaloatsargos vienarndarbuotojui. (l0. vadinasi. kr.auksines"taisykleslygis. l.. ApibendrinusSolou rnodeli.3 pav.f(k. kad apr[pinirno kapitalo i5tekliaisdidejimasdviern b[dais veikia vartojim4: a) s4lygoja garnybosapimties didejimq b) tuo pat rnetu daugiauprodukto reikia kapitalo nusiddvejimoatstatyrnui. kad Salims.surnazintidabartines kartos vartojimo lvei.lr) Lygybe rodo. atitinka .auksin€s"taisykles blsenq. Stabilus aprupinimo kapitalo iStekliais lygis.3paveiksle.rriarn esant rnaksinrizuojamas vartojirno lygis. kad kapitalo arsargos yra lymiai maZesnds negu . Optimali kaupimo norma ir didZiausiasvartojimo lygis vienarn pavaizduota darbuotojui 10. 10. Vadinasi.. 356 . reikia padidinti investicijasir.galima padarytiSiasi5vadas: Taupymo noma ekonornikoje lemia kapitalo atsargq dyd[.c-: . A p r t r p i n i r n o a p i r r l o i S t e k l i a i sy g i s .tiek pagarlintasproduktas.+4/.Soloumodelisparodo. Kuo didesn6taupymo norrna. kuriosespartesni gyventojqskaidiaus didejirnotempai.). Optimali kaupimo nonla ir didZiausias vartojimo vienam darbuotojuilygis JAV atlikti ekonomindsraidosvertinirnairodo. a t i r i n k a n t i s i Er a i s y k l Ey r a f t . atitirrkantis rtojirnasc va Didejantysgyventojq skaidiaus augimo tempai 17 koeficient4stumia i kairEtiesg.bus budinga Zemesnis tiek aprhpinimas kapitalo i5tekliais. Norint pasiekti Si lygi.

Yo 1' {l )7 4\ 5. ir 5.Tar"rpyrno normos didejimas sqlygoja spartq augimq tol. kol pasiekianra nauja stabili bfisena. kadangijarne labai supaprastinti atskiri ekonomindsrealybesaspektai. Solou modelis yra neabejotinai svarbus. o PriklausomybE tarp gamybos apimties ir taupymo dydZio rodo atitinkami labiausiai iSsivysdiusiq pasaulio valstybiq ekonorninds raidos rezultatai. rate tiorn OECD Economic Outlook. Solou modelyje taupymo norna pateikiama kaip i5orinis kintamasis. BVP padid€jimas.2 lenteleje.l6 Itinis: National sa T a b l eR l 3 .Praktiniai duornenysrodo. itakosgarnybos 3. Kuo didesni Sie tempai.2 lentel€.tadiau tai tik pradinis ekonominio augimo analizesZingsnis. vartojim4 lemia Seimos sprendimas del Siandieninio 357 { 1 . skatinant privatr-1 taupym?U pan. pateikti 10. vidutiniSkai 1973-1989 .05 I 8.72 16.llguoju laikotarpiutaupyrnonoffnos didejirnasneturi tenlpqaugimui. i kitus i5 viso ndra atsiZvelgta. kad kapitalo kaupirno norma turi buti padidinta.atsakingi uZ ekonominespolitikos parengirn4 daro iSvadas. July 199I Vdlesniuose. PavyzdLiui: l. Solou i5oriniq kintamqfq paprastai paverdiamas 1 vidinl kintarnqll.36 )) 1A 3.46 1.jirno apimti. 4. BVP didejimo ir nacionaliniotaupyrnolygio priklausornybe . skaidiuojant vlenalll darbuotojui. R. Specialistai. R.. Aprupinimo kapitalo i5tekliais lygis.. 10.07 3.87 2.vadinamas.auksinds" taisykles sqlyga. Nacionalinis taupymaso palyginti su BVP. tobulesniuosekitq autoriq rnodeliuose vienas i5 R. Tadiau. sqlygojantis didZiaLrsiq varto. m Taupymo norn.82 2.ra didcsne kaip 20% Jaooniia t t a l ii a Pranclziia Vakarq Vokictiia Taupymo norma maZcsnc kaip 20% Svcdiia JAV DidZioiBritaniia i 2.7-] 3. Gyventojq skaidiausdidejimo tempai veikia gyvenirno lygl.63 22. kad aukStesnis nacionaliniotaupymo lygis s4lygojaspartesn[ BVP didejimq ir atvirk5diai. tuo maZesne gamybos apimtis.34 17.

akceleracijos principas. Harodo ir E. M.kad rnakroekonominds pusiausvyros uztikrinirn4 lernia bendroji paklausa. Econornic growth.. P. S. 9l-95.todel brltina i tai atsiZvelgtiir sudarytikitr. Solou augimo modeliuose vartojirno funkcija pakeidiama i narnq [kio elgsenos teorijq. Keinso pasekejq. Solou ir Kenetas Arou (Arow. Levin S. kLrriei5 esmespagristi svarbiausiais DZ. 2. turintys paaiSkintisusidarantidarbo efektyvumo lygi ir jo augrmo lelnpe..i l0.. I tevq sprendimus vaikq skaidiaus 3.-G. 88(2).2. Labiau patobulintuose modeliuoseyra atsiZvelgiama del Seirnoje. 358 . 141*156.arnq pokydio arbabendrosios paklausos pokydio fLrnkcija I:f(ly). teiginiais. J. M.vartojirxo ir laupyrno rytdienai. bei jau kuriarni Svartru kacl tai. Keneth) linkq atsiZvelgti I sudetingE rySi tarp biologiniqir ekonominiq sisterntl.tenkandir4 vienamasmeniui.TI.. i995. Realiai vykstantis ekonorninio augimo procesas kr"rr kas sudetingesnis.-O. Technologijos palanga parodoma R. Nr.rose modeliuoseR. I5(20). Pirnentcl D. Maler K.. Taigi iSnagrindtasis Solou modelis yra efektyvus mocleliuojant R.l. ekonon. jis gali vykti tolygiai. kaip multiplikatorius.p.M. atliktasDz.rs. Bolin 8.pastarosros del multiplikatoriaus poveikio padidinapajamasir karlu skatinatoliau augri investiciias. specialius rnodelius. Kur kas sudetingesniuose nei R. Holling C. ' Solow R. carrying capacity. B. Modeliq k[rejai laikosi principines nuostatos.Teoriniai ekonominio augimo modeliai netoburosios konkurencijos s4lygomis Netobulosios konkurencijos sqlygomis ekonorninis moderiavunas vyksta pasitelkusDz.Arrow K.rE tobulosios konkurencijos s4lygomis. Pcrrings C. Kita vertus. Gyventojqskaidiaus augimoternpai Soloumodelyjepateikiami R. Tai R. Costanza Dasgupta Folke C.jei pavyksta investicijq dydi / paversti benclrqqpa. Solou rnodelyje kaip sillygojantinuolatin[pajamq.kurios svarbiausias elementas yra investicijos. Juose vartojamos tokios s4vokos.. kaip isorinis kintarnasis. and the cuvironrncnt//Ecological Economics. augim4 tadiauir ji pateikiarna kaip iSorinis veiksnys neaiskinama. Domaro ir kt. KEInsol*.j=o.p.Kitr.. ribinis polinkis vartoti ir ribinis polinkis taupyti. rnocleliai. Jansson R.riniaugirr. ekonominis augimasyra investavimoproceso funkcija. rnodeliai. 1986.Nr. Keinso sukurtqmodel[ ir ivairiasjo modifikacrjas. on the intergcnerational alocation of exhaustiblc resources// Scandinavian Jor:malof Econornics...

. L Y = L I + c x L I + c 2 x L I + c 3x A I + .r2) 17 . M. Svarbiausias ekonornislq siq indelis I ekoncminio augimo teorij4 . = _ A .Be to.r-a didesnes kelet{kartq.tai DL. .rinis augirnas yra investavirno procesofunkcija. . . Harodoir E. kad nacionaliniq pajamq prieaLrgis Ay tiesiai proporcingas investicijq prieaugiui /1 ir atvirksdiai proporcingas ribiniam polinkiui taupyti s (prisiminkime. n * t t 7 i .c):.akceleracijos koeficienias. Tolialr nagrinesime atskirasDz. o tai trunka ne vieneriusmetus. dia L a . M.pats auginrornoclelis i5rei5kiamas investicijg-multiplikatoriaus formule: 1 \ a r = .kad (l .s). D a 4 . f)omaro rnodeliq. LI .accelerator). lsrySkejanerobulosios konkr.i Siarnernodelyjeatskleistos ekonorninioa'gi'ro varornosios jeg. Jos yra strateginis kintarnas dyclis..nos papildyrnas sElygornis. larp kuriq svarbiausios investicijos. rodantis. Kaip jau mineta anksdiau. Akceleracijoskoeflcientas apskaidiuojamas investicijq nacionalinio kaip ir produktopokydirlsanlykis: LI .rrencijos s4lygomis modeliuojarnojo ekonorninio augimo esmd: ekonon. Lygtis rodo. + .i .Teorija. Keinso modeliai tinka lrumpajun ir 359 .rjos investicijosz1. Naujos investicijos.Jci siekiarna ar-rgimo procesE valdyti S1 dydi butinareguliuoti. vadinama akceleratoriumi(A1. l' '-". . AY . ri i \ I f . teigianti. t ll ' t ' dia l' rl-multiptitatoria. A. = -I .: r Y .. pradddami nuo R. kad investicrjLl pokytis priklar"rso nuo nacionalinioprodukto pokydiq arba bendrosios paklausos pokydiLt. * L I : ) . palyginti su gautq pajamqpokydro dyclZiu. UZraSysirne bendrq nacionaliniqpajamq multiplikuotll pasikeitint4 padidinuspirmines investicijas2L1: z1)'.s. Keir.ribinispolinkisvartoti. . Jukjos yra skirlosirengirnarns net atnaujinliir ganrybai plesti.rsostatiikos sister. Keinso modelio 'rodifikacijus.rstoetlcientas./. . lrengirnr4 kaina Zymiai virsija metinE su jais pagarninamos produkcijosvertg.kiek kartq padides nar.. A D (10. 211-investicijq prieaugis. kuriomis gali egzistuoti pusiausvyros aLrgimo tendencija.nacionaliniqpajarnqprieaugis. pasikeitusgamybosapimdiai Ay arba pasikeitus paklausai /D. c dia c . 1.

r4) R.kartais vidutiniajarnlaikotarpiui. jeigu nurodytas taupymas* s ir nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienetE. Be to.vykstandiussiuose modeliuose ilguoju laikotarpiu.rnultiplikatoriaus teorija. R.tai tarsi E.Harodo samprotavimais grindZiama Keinso makroekonornikos pusiausvyros s4lyga1=S ir specialiaformule. Tadiau. Investicijq koeficientasC nustatomas kaip investicijq (kapitalo). Harodo rnodelyje subalansuoto augirno norrna yra bendrqjq pajamq augimo ir investicijq augimo santykio funkcrja. Kaip ir E. R.Pokydius.kad R. Dornaro. skirtasnustatyti tempui.R.kad jos atitiktq Keinso nacionaliniqpajarnqpusiausvyros sqlygq. idetq I gamyb4 ir sqlygojandiqbendrojo nacionalinio produkto paclidejirn4. E. Harodo modelis .nesbutent tai s4lygojapusiausvyr4.suformuluoja toki ekonominio augimo uZdavini: rasti reikaling4 investicijq koeficientq c. Harodo modelis yra grindZiarnas akceieratoriurni. 2) investicijq dydis yra bendrqjq pajarnq (ar paklausos)prieaugrcr funkcija laiko poZi[riu. Domaro rnodelyje atsiZvelgta tik I vienE veiksni (investicijas) ir i vien4 produkt4. Bendra visq sios teorijos modeliq savybe. naudodamasSiek tiek specifinius Zymejirnus (kadangi kai kurie jq klasikineje teorijoje reiskia kitokius kintamuosius). lI. pridmr. Harodas.r3) dia G . Panagrinekirne detaliau. Dornaro modelio pletote.r ' A V al (10. Harodo ekonominio augimo modelis (Harod econornic_ growth model) . Harodo modelis leidlia tyrineti fir'q tai investicinius sprendimus. R. Domaro modelis. paZymetina. iSvesta iio rnodelio: iS 360 ..bendrojo nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienet4.. Domaro rnodelyje. leidZiandiu nustatyti subalansuotobendrtjq pa1amq augimo norrnfuo E.G: r:_ " .bendrojonacionalinioproduktoprieaugis.tai modelis. santykis: AY (10.lygiais bendrqjqpajamqaugirnotempams. B[tent tai ir leidZia lvardyti siq autoriq modelius kaip R. Harodo-E. rodo Harodo. pagal kuri turi dideti nacionalines pajamos. Domaro ir kitq Keinso pasekejqmocreriai netobulosios konkurencijos s4lygornis.rySystarp taupymoir investicijq.rs tokiasdvi prielaidas: l) investavirnassudaro pastovi4 nacionalinitl pajamq dali ir dideja tempais.

t tui (10. G>G*. nes prarandamas materialinissuinteresuotumas siekti visiSkoirengimq panaudojirno. tai susidalokapitald"tifrkutnailpaffiinti su jo *Fkmus.warranty rate of growth) . Jo nuomone. dia s . gausimetokiq pusiar-rsvyros ir iSrai5kq: 1 Y S Y arba 1 : . Ir prie5ingai:jei fakti5kasaugimo tempasletesnisuZ garantuot4 t. iraSydamireikianas reikSmes. Harodasivede ir daug naujq sEvokqi ekonominioaugimo teorijtl..Gv.tai tokie augimo tempai. kuriq rezultatai patenkinadarbdavius.ribinispolinkistaupyti. Garantuoti (uZtikrinti) augimo tempai (Gn. Natiiral[s @ntini) augimo tempai (G.15) lygt[ isreikSirne.y.veikiant inercinemsjegoms. vis labiau nukrypsta nuo garanluoto augimolempq. 6) 1 R. (10.15) i l g { r a S E ( l 0 . 1 4 )y g d i qr e i k 5 m e s .1 . G*>G.natural/necessary rate of growth) .a u s i m e : [ G x c = L Y .y.y. (10. G*>Gn. t. tai lsigalesnuolatiniss4stingis.: FlkHusds peiiiitliil'i skatina didinti gamybos apimti. y L y Y Kaclangi . 361 . suinteresuotus vystyti gamyb4 tokiais pat tempais.real/actualrate of growth) tai esamiejiekonominioaugimotempai.tai tokie augimo tempai.u!" garantuoiqaugirn4 t.C=s. 1 3 ) r ( 1 0 . uZtikrinandiaisnuolatin[ produkto prieaugio procent4. FaktiSki augimo tempai (G . 1 5 )l y g t i ( 1 0 . tai darbuotojq pajamos nustoja didejusios. todel fakri5kas ekonominessistemosaugimo tempas. Jeigu garantuotivystymosi tempai vir5ija nat[ralius augimo tempus.r.r=f. jei fakti5kas augimo tempas G yra ai{g!S_. . I. kurie uZtikrina visi5kq darbojegos uZimtum4didejantjos pasi[lai ir sudaro galin-rybes be apribojimq panaudoti mokslo ir technikos paZangos laimdjimusbei uztikrinti jos vystymosi galirnybes.

o investicijos bus t-rnansuojamos paleidl.polinkio taLrpyti Sr. tai bus santaupq tr[kr. nagrinejantidvigub4 investicijq vaidmeni . galirnidu augimoatvejai.pateikiant melagingus" vekselius kitus vertybemis ir nepadengtus popierius. Sie dydZiainusako C. 1ai garantuojamas visiSkas gamybiniq irengulq panaudojimas. 3) GnxCr=sr lygiui. . .. . 2) G. Atlikps 5i4analizg.bendrosios paklausos padidinimel ekonomikos ir benclrosios pasiulos galirnybes.rgimo fomules iSraiikas: l) G n .r nesuteikspakankamq stirnulq naujai augimo kokybei. xcr. esantpusiausviram polinkio taupyti JOZ . arba 5n = I . nevisiikas uZirntumasrr ekonornikojepasireiks sEstingis. pasi[ie 3 ar. Tadiau. a r b a c . i5rei5kianti neutralqtechnines paZangos pob0di (neutraliq norrnq).r"n1 nepusiausvirarn polinkio taupyti Ly lygiui.polinkis taupyti . egzistuospertekline investicinio kapitalo pasi[la ir netgi priimtina palukanq norm.Jei G*>Gn. Do'raro E. norint pasiektivisiikq gyventojq r. nepusiausvyros ir b[isena.rZimturn4.perkaitins"ekonornik4 kreditai bus ypad brangls.o esant intensyviamvystyuruisi ekonomines dinarnikosgalimybes. pajamosauga spardiau ir negu reikia. kad ilguojLr laikotarpiu galima ir pusiausvyros.tai teorija. tai bLrssantaupqperteklius. pr-rsiausvyros lygis. Lr G i r S r e i k 5 r n eg a u t o s S r n o d e l i o s i /:. Jei S<Sr. .. c n Dabar aptarsime E. l.. ekonominioaugirnornodelisnagrinejadvigubqinveslicijq vaidmeni.iant 1 darbE spausclinimo stakres. nesant pusiausvyrai. ekonomikE a p i r n s h r o n i S k ia f l i a c i j a . Domaro ekonominio augimo rnodelf ir jo ypatybes.Be to. = + . Antroji ir tredioji augirno formule isreiskia nesandios ner. M.rmas. Haroclas R.. . dia 5l . Jei S>S. arba G. Dinarnind pusiausvyra(optirnalus augimo ternpas) pasiekia'ra tuo jei atveju.s . x C r = S l. * koeficientq. S:$. 2.realizuojamas augirnoprocese..= Jt-.skirtingai nei pradiniuose DZ. Todel Si situacijapriimtinesne.yra nepriklausomas kintamasis.rtralios techninespaZangos variantus. Domaro ekonominio augimo modelis (Domar econornic_ growth model) .t.Jos parodo.lmonininkq ekonorninis aktyvurnas. Keinso modeliuose.

gyventojq .kaip ternp4.tarnpaniioms naujqpajegumq prieaugio yra Saltiniu. o l y g i n a r n e sb s n d r t f q a j a n r q k a p i r a m l u m a s . kr.18) lygybespusejeistadius ir F funkcrjq reikSmes. Pagrindines modelioprielaidos: 5io l) ekonomika pateikiama kaip viena Saka.esant visi5kam uZimtumui.r8) Deiineje (10.paJamqaugintotempas. pastovi.ro greitis. O tai reiSkia.Ip .rpr.reikalingas produkcijos vienetogamybai. ternpas). Svarbiausiasmodelio uZdavinys yra nustatyti nuolatinio pajarnrl augirno ternp4.kapitalas. b) garantuot4 augim4.kad nera gamybos rnaslo ekonornos. Domaro rnodelyje vartojami paZyrnejimai Y .nacionaliniqpajarnq taupynto norma ( r = + . 4) nacionaliniq pajarnq dalis.vyksn. skiriarna santaupoms.r .{ r .. ie p ilo 6 I ' Y ' ) ' gyventojq skaidiausaugimo ternpas(lot.rrioje gaminarnas vienar[Sis be galo dalusproduktas. .F skaidius. kai visos pagrindines ekonominds sistemos sudedamos dalyskinta laikevienodugreidiu.Zy . Jis sprendZiamas.K . kad: Dabar(10. K gaunama.Jis skirtas nustatyti dinamiSkiemssubalansuotiems ekonomikos augirno tempams. . : t 1 .l7) (r0.nacionalines p pajamos.r rodanti ir natr-rraliq vir5utingpajarnqrib4: T.grynosioskapitalo investicijos. Darbasyra neatstatomas gamybosveiksnys.rsakorn4 gyventojq skaidiaLrs augimo lempr. ia 3) darbo ir kapitalokiekis.1 r[5is: a) nattralq augirn4 nr. ir 2) prekiq gamybaibfitini dviejq ru5iq i5tekliai:darbasir kapitalas. ternpus. =Tr.L .l8) formulqgalimaperra5yti taip: 363 . pasitelkus tris pagrindinesaugimo ten.kapitalo ar.S . .taupymas (S:k). 5) padidinus gamybos veiksniq iSlaidas rz kartr6 produkcijos i5leidimas padideja tiek pat kartq.gyventojq augimo tempusnusako r r e e k o n o r n i nv e i k s n i a i . ij E. yra pastovtrs.rgimo tempas. j1 nusakomakrotechnologiniai ir pararnetrai. ribojamq turimo kapitalo kiekiu: T K (lo.

=|=r.1e) ir fakti5k4 augim4 .22) 364 .pasiDlos (r0. A I.9 * stabiluspajamqpusiausvyros Ry5ys (10. kai ekonorrikoje dideja neclarbas. .rrI (10.: c) (r0.. subalansuotasaugimo tempas yra gyventojq skaidiaus rr kapitalo augimo tempq funkcija. atveju pajarnqaugimo tempasnusakomas taip: a) Fakti5kasaugimo ternpas ir b) atvejamsuZraSomas Tr=min\rr.ui situacija. ekonominio augimo uZdavin[ir ie5kodarnas E. Tokiu kapitalo augimo tempu.20) Nuolatinio ekonomin€s sistemos pusiausvyrinto auglmo tempo tempq ir kapitalo augirno uZtik-rinimosElygayra gyventojq skaidiausar"rgimo tempq lygybes palaikymas: T ' .l . a) fr.21) Taigi._ s b T o= T n= r l : dia lygio auginas.l b) fp .sprEsdamas atsakyrnoi klausim4 koks turi buti investicijq dydis ir jq dinamika. pajamq augimo tempaslygus darboi5tekliq augimo tempui.20) formuleje tarp turimo darbo ir kapitalo gali b[ti toks: * tai situacija. pasiule trijq lygdiq sistemq: l) Pasi0los lygti: LYr=1*ot dia (gamybos) prieaugis.r. i u o a t v e j t r s. Domaras.kai augimaskinta priklausomainuo turimo kapitalo darbokiekio: C ' t ) (10. kai gamyboje pasiekiamasvisiSkas o l S g r u Z i r n t u m a t a d i a u a t s i r a n d a a r n y b i n i qp a j e g u r n tp c r t e k l i u s . 7.

: F . R.F . Harodo ir E. Domaro tnodeliamsbfidingaganapaprasta garantuotoaugirno tempq interpretacija: S : k x A . Siame modelyje ignoruojama santykiniq kainq itaka gamybos veiksniq santykiui.24) 15Sioslygties gaunameinvesticijqaugimo normq. : Ft. nukreiptospries gamybosfunkcijos naudojirnE ekonominioaugimomodeliuose. Harodo ir E. * 1. . F 1.2) nuolatinio augimo tikimybE. Domaro modeliai suklre pagrindq tirti kitus ekonorninio augirno darbus. Sioje lygtyje atsiZvelgiarna mokslo ir technikospaZang4uZimturnq i garntos iSteklius. Sioje lygtyje atsiZvelgiama i invesricijqprieaugl. R. Tada. 15 5iq lygdiq i5vedarna pagrindind modelio lygtis.) laiko momentais ir t+1. 1 : A I.tokius kaip techninepaLanga. / [rengirnai.gaunam4investicijq vienetui. Dornaro modeliai letdlia i5gvildenti tris pagrindines problemas: l) nuolatinio augimo galirnybE.lI pastoviu.23) dia cr* ribinispolinkistaupyti.[renginiaiir kt.1. laikant pastarq. net naudojant gamybos funkcijq i5vengiamakritikos. Del savo i5ties bendrosstrukt[ros R. pinigai ir pana5iai. 2) Paklausos (pajamq)lygti: a r l ) n u -_ - Ll i (10. atviras dinaminis vasilijaus Leontjevo (Leontlev. Jei dia L F .investicijq dydis. Harodo ir E. 1906-1999) balansas diskrediu laiku: 365 . Ft*t pagrindinis gamybinis kapitalas (rnaSinos. o.pavyzdliui.vidutinisinvesticijq na5umas. esantvisiSkamuZimtumuiir 3) garantuotq augimotempq pastovumo. t.sudaroprodukcijosprieaugi.y. tik 3) Pagrindind makroekonominds pusiausvyroslygtis .lygybe tarp paklar.rsos (pajarnq)prieaugioir pasihlos(gamybos)prieaugio: LI -=Ixo a (10. igalindami itraukti kitus veiksnius. Vasilij.

koeficientai. dar labiau konkretizuotuose paprastai modeliuose garnybinio atsispindi kapitalo senejimas. rerniantis tokiais anksdiau minetais sarvSiais: JOO ..y. Svarbutai. naudojant linrjiniq dilbrencialiniq lygdiq sistemr. kapitalines statybos trukmds skirtingumas.. . kurioje koeficientai di1 roclc. . kintant pagrindiniarnsgarnybiniamsfondams.analogiSkas vektoriui A X diskretiniame rnodelio variante.kaip.gaunarnas vietoj drskretinioir nediskretinis. C . t. neoertraukiamas atviro dinaminio balansovariantas: X-AxX*DxX dia =C' (10. D . kad specialiojoje literat[roje.. X .no galimos apimties apribojirnei ir panaSiai. X ' .t) I .nustadius kiekvienulaiko mourentu pageidaujarnq vartojimo vektoriq C ir sprendZiant modelio lygdirl sistem4 galima pasiekti bendrqj4 pusiausvyrEkintarnqjq dinamikos s4lygornis.7 taip pat vadinamididejandiokapitalo imlumo koeficientais.X-AxX-DxLX=C. t. iskaidiuojant ir tarpinl produktl X X .nX ' -. .y. 2. r/4tai kartu ir produkto I s4naudq. Be to.tiesioginiLl materialiniqiStekliqmatrica. .skirtq garnybospajegtuntl vieneto sukurimui Sakoje7.vartojimo fbndui ir visurninio produkto ([skaidiuojant tarpini produktq) bei galutinio produkto garnybos apirndiai. kokl produkto I kiekl butina sunaudoti gantyba Siaisrnetais...vartojimo vektorius.T ateinandiais metaisgaletqpadidetivienu vienetu. . t. y .matrica.i5leidimo iaiko atZvilgiu i5vestiniqvektorius. b e n c l r a s i s l ' (vidaus) produktasplius tarpinis produktas. kad produkto. kad dinaminis tarpSakiniobalansomodelis leidZiagana paprastai ir Zinomai ivertinti ekonomini augim4 pagal nacionaliniq pajarnq augimo tempe. .Be to.26) 1 ' = 1 X I' . Koeficientai r/. 2 5 ) LXt=Xt*t-XttrD=kr. .t .) v i s u m i n i op r o d u k t o .f.visuminio produkto. ( v e k t o r i u sX = ( X Sis modelispadeda suvokti.. jei dia ( t0 . PaZymetina. kaupir. .. Si i5vada darytina. .

. xn) .2. dia visurninio produkto iSleidimo "d= (. rr . . p v ) .produktqskaidius. x2.... k t .r7) Dinaminis tarp5akinio balanso modelis yn vienas svarbiausir. 2. F2. L AF k y L y Tuomet: s b kxAI )'xk LY Y s A I b Y (10.. S = /r xAF . 4..P-. . arba: galutinis produktas susidaro i5 kaupinto ir vartojirno fondq.g specialiqjqekonominesdinamikosr. ).galulinio rodukto eklorius.x. ! .xnr -. .pagrindiniqgamybiniokapitalor[5ir-1 skaidius. rr . .produkcijos kapitaloimlumo rnatt-ica. arba: visuminio produkto iSleidimas.rbalansuotas kapitalines su statybos rnaterialiniais i5tekliais. pajegumais su 3. vektorius.ribojarnas turirnais garnybiniais (subalansuotas jais). arba: kaupir.nasyra sr...v.rl.. . .. U) r.. /xx:F.. .tiesioginitl A = (a i1) materialiniq s4naudq matrica.Ax x = 1. Y l.. y : Ut. . sudarant pasitelktosi5plestinio Je1 produkcijos garnybos ir pagrindiniq garnybos fondq panaudojirno balanso lygtys: x*Axx=!.pagrindinio gamybinio kapitalo f = (f vektorius..n F =(Ft../ x x = F .. Modelio s4lygas nusako tokios4 pagrindinds lygtys: L r ..nodelir-1. .. arba: galutinio produkto gamyba lygi visurninit_r produkto i5leidirno ir tiesioginirl gamybiniq silnaudq (tarpinio produkto) skirtumui.y = S+ C . b0tinaispagrindiniam gamybiniant kapitalui [vesti.n) .

y ekonorninisaugimaspagal augimo strukturini poveiki.' L\r0. . L . .Oopirulines statybos materialiniq it). .(to) 'r E r . . gaminandiais produkcijE. kai vykdoma sElyga.U. Tn. . . .. .' -Sr. ( t ). .E(r11) ita Est. . s .C : ( c r . . kai galutinis produktas yra y=s+c. Et = .Etr\ L r . i " F.sunaudotas ruSiesgamybiniam / kapitalo vienetui lvesti. L \U . .su. c) pagal vartojirnoar.rgimo galutini poveiki: Esrr. : .c.. Siarne rnodelyje nurnatorna visEkaupirnEskirti pagrindiniogarnybiniokapitaloprieaugiur. . s4naudqmatrica. c . '.v"lt ModelyjepaZymeta: = (k O (10. . 'j E . E ( t ) S " Str.i \ / \ / \ ^ ^ 1 .1. 'F t r . . c _= \ a t |\ . r r / ' \ t (10'30) dia Ep.g1=..f(/0) . S : ( . .' F s r r_. 1 ' ) (1 0 .28) ) .vartojimo augimo galutinis poveikis (consumption growth final efficiency). .. 2 9 ) .. ) k f vartojimo fondas.r(re b) pagalaugimo poveiki: strukturini (t) . S t r . c 2 . C(l) . 368 . 1 1 Aix x ( t ) l . . . s 2 . ) .struktfirinisekonorninioaugimo poveikis (structural econornicgrowth efficiency).r.. kad I rnetr4s4naudostarnpa ateinandiais (t+ I) rnetais kapitalo iStekliais.i rh5iesproduktas.C. 1t.E . . o k.g a m y b i n i o a u p i m o o n d a s . s r. Gauname tokiusekonorninio augirno tipus: a) pagal galutini produktq: _ ) .

sqnaudq iSleidimq rinkinys. . apraSantis procestu uZtikrinantimaksimalqaugimotempfuuZra5omas taip: Br"* >e*. v . ( x >0). . . 1903-1957) auganiios ekonomikospusiausvyros modeli. v : . ) . Pateikti rodikliai svarbusdel to.Jerzy.rris gali buti pasiektas. kr. f i= ( Ur . v 2 .maksimalusrnodelio augirno tempas (o* t 0) . . U2 . uZtikrinandiq produktq rinkinio v (kai i:1. Salia labiausiai Zinomq ekonomines pusiausvyrosmodeliq bltina paZyrnetiir JAV ekonomistoDZeZiNeimano (Neyman.y. . . v=BxX.n . - ekonominis augimas pagal vartojimo galutini poveiki. . x panaudojimo intensyvumas.vienetindmatrica). . Pagal Sias sqlygas DZ. . . Teoriniu ir praktiniu atZvilgiu jie yra reikSrningesni. Naudojant A s4naudqmatric4 B i5leidimo matric4 pateikiamaz * daugybeegzistuojandiq technologiniqprocesq: dia t=\1u. x20\.A. . .Ll:AxX. Neimano modelis. \ .r.Tt. gaunamaispaprastaiekstrapoliuojant statistinitleiliq dinamikq. iskaidiuojantir tarpinl produkt4 rinkinys.visq produktq.** TarpSakinio balanso modeliui 5iEnelygybE galima iSreikSti raip: Brr* >o* rAu todel. naudojant nauj4 (intensyvq) bazini technologini proces4 369 .r") t. kad a' . kad B:E (E . Jis nusako tokiq pusiausviros makroekonomikos b[senq kuri o u Z t i k r i n a n a k s i m a ljq s a u g i m o e m p E . . n).r1. o* --a*(U*.jeigu atsiras naujas (rnaksirnalus)technologinio nrakroekonorniniogarnybos proceso (U". kad juos apskaidiuojant [vertinamas kokybinis augirno elementq turinys. r t Siame modelyje apra5yta technologinis produkcijos gamybos procesas: ( L r . palyginti su rodikliais.v*). Tarkime. U U .visurninio produkto..

k a xp x A = p x B . x > 0 ) . kad bendroji reikalingq prekiq vertd ekonomikoje(kainos. Jei "*t0 gar"rsirne. paklausos. Jis parodo. Leontjevo modelis . tai paskutinioji rinka yra pusiausvirosbfisenos.Neimanornodelisreik5mingas neperZengianl tik Valrasoddsnioveikimo ribq. UZdavinys .. x>o). kad ekonomikai budingas susireguliavimas). diskontuotq pagal ekonornikosaugimo temp6 kainos iSraiSka. jeigu zl+1 rinkos yra pusiausviros buserros. Neimano modelio atveju tai reiskia.Leon Mari. Valraso ddsnis (Walra's law) teigia. kaip patys sudetingieji rnodeliai grEZina teoretikusprie fundamentaliq bendrqmodeliq k[rirno iStakq. 1834-1910) bendrosios ekonorninespusiausvyrosrnodelyje.padedandio suprastivisq pusiausvyros ir augirno problernq kompleks4. Neimano modelyje paklausa ir pasi[la pateiktos [vairiais laiko periodais (vienas periodas.I xX dydis suprantamaskaip paklausos vektoriaus matematind iSraiSka.jei jo i5leidimokaina sutapssu s4naudq. padaugintosi5 pateiktq kiekiL$.= A x X .kaip pasi[los vektoriaus. Tai specialiojoje literatfiroje irodorna tuo. kad pertekline pasi[la bendrosiospusiausvyrosrnodelyje irnanoma tik esant nulinei kainai.=lexx.y.x). arba z = \ 1 U . dydis BxX . tai pagal DZ. v U. Taigi. . Makroekonomikoje DZ. kad ir p* >0.pakeidia kit4 pasiIlos periodq).kadangi negali egzistuoti prekiq (taip pat ir pinigq) paklausosar pasi[los perteklius. DZ.padaugintos iS reikiamq kiekiq) yra visuomet lygi bendrajai pareiktqjq prekiq vertei (kainos.t.uZtikrinti paklausos augimo tempq rr ekonornikos augimo tempq atitikirn4.sqnaudos i5leidirnas" yra atskiras DZ. Neimano modelio nagrinejimasyra svarbus ddl jo reziumuojandio pobudZio. veikiandiame laisvosios konkurencijos sqlygomis (ir grindZiarno prielaida. y Savo ruoZtuDZ.Skirtingainegu Sveroarq o ekonornisto Leono Mari Valraso(Walras. 370 . kad produktas bus pagamintastik tada. DZ. Neimano modelio sElygas a xAxx = B x x . V. Neimanomodelioatveiis: . v = E x X . arba esantn rinkq.

einanti po krizes ar depresijos. III stadija* Wizd. Taigi pasiekiama Valraso ddsnio sElygq ivykdyrao jo bendrosios ekonomines pusiausvyros modelyje. susidedantis 4 stadijq(10. kuriam b[dingas bendraskonj unktlros smukimas. iStyrus ir ivertinus ivairiq ekonominio aktyvumo rodikliq (bendrojo nacionalinio ar bendrojo vidaus produkto augimo tempq. i5 Ekonominisaugimas. diskontuotq pagal ekonomikos augimo temp4. Tai rodo gamybos apimties kitirno 311 .Tokl ekonominioaugimo procesobruoZ4Zmonijaipavyko aptikti prakti5kaidar Ziloje senovdje deljo akivaizdZiairnaterialaus pagrindo. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINES RAIDOS CIKLISKUMAS Nors ekonominio augimo ir ekonornindsraidos sqvokos glaudZiai susijusios. apibfldinamaekonomikos bDsenataSkeD.Ekonominio ciklo bendras vaizdas atsiskleis.kaip sudedamoji ekonomines raidos dalis.) svyravimus.5. Dabartiniu metu ekonominiai malernatiniai rnetodai padeda visapusi5kai iStirti begalingekonominiociklo tipq ir r[Siq ivairovE. o i5leidimo kaina sutampasu kaina s4naudq.kai ekonornika praejo auk5diausi4 pakilirno ta5k4. tai stadija.nuosmukis. I0.Zemes [kio ciklq.4pav.). Ji baigiasi aukidiausiu pakilirnu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravilno ta5ke B.tai stadija. tiesqjos ndra tapadios.pagyvejimas. o trunrpuoju laikotarpiu galima pastebetibendrojo nacionalinio produkto augimo tempq svyravimus.tai gamybosmaZejimostadija.vadinami ekonominiu (verslo) ciklu ( b u s i n e sc y c l e ) . bendrosios pardavimq apimties.Taigi paklausayra lygi pasi[lai. gamybiniLl pajegumqnaudojimo ir kt. yra teigiama ekonomin€s dinanikos sudedarnoji.1dubimas" kuri laikq uZtrunka. Ekonomines veiklos apirnties ir aktyvumo intensyvurno reguliarussvyravirnai. s Vadinasi. Jei gilus ciklo . bendrojo kainq lygio. tai lV stadija. ekonominis ciklas yra ekonornikosaugirno ir nuosrnukio laikotarpirl kaitos procesas. Ekonomini cikl4 sudaro nacionalinio produkto augimo lempq svyravimas. kai gamybos apirntis pradeda dideti.. Augimas pasireiSkiakaip bendra tendencijailguoju laikotarpiu. nedarbo lygio. vadinamadepresija.Tai vyksta intervale BD.pakilimas. tai Zemiausia potencialiojonacionalinioprodukto poZilriu ciklo stadrja. II stadija. i5 I stadija . kai nacionalinio produkto apirntis pasiekiapotencialiojonacionalinioprodukto lygi intervaleAB.

gyventojq migracija ir jq dinamika. veiksniq) ekonomin6s sistemos atZvilgiu. Tadiau ji kaip ekonomini desningum4neigia daugelis rnokslininkq ekonomistq. naujq Zerniq atradirnai. Bendrosios paklausos pokydiuose bent vieno jos elernento pasikeitimas gali suZadinti gamybinio aktyvumo svyravimus ir b[ti naLrjo ciklo pradZia. pavyzdLiul Nobelio premijos laurearar. Siuo metr-r ekonominiusciklus nagrinejandios teorijos skirstomos[ 3 grupes: l. Ekonominisciklas Sia stadija baigiamasvienasekonominisciklas ir sudaromoss4lygos kito ciklo pradZiai. tokie kaip mokslo ir technikos naujoves. Akivaizdi ir negailestinga ekonomine realybe verdia mokslininkus aktyviai tyrineti jo cikli5kurnq: prieZastis. 3. pasireiSkimo formas. Zyrnfis ekonomistai P. kad i5oriniai veiksniai. karai ir net saures ddrn€sar saul6saktyvumasduoda impulsqnaujamciklui. psichologiniq ir kt. naudingqjq i5kasenqir auksokasyklq atraclimai. bDdingas ekonornikai.rybos animties ta5kas B. Taske E pasiekiarnas jau anksdiau buvqs auksdiausias gar.intervalasDE.v. Ciklas suprantamas kaip vidinis. o vidines priezastys paverdia tuos impulsus i fazinius paklausos (vartojirno ir investicriq) svyravimus. 2. 372 . Ciklas laikomas i5oriSkai susiklostandiurei5kiniu (s4lygojarnu gamtiniq politiniq.4 pav. Cikla sukeliaivairiq prieZasdiq visuma. Dabar manoma. Ciklo periodi5kumas pripaZistamas ir netgi vertinamas kaip paZangausvystyrnosi forma. Leontjevas ir kiti.r. Samuelsonas. tipus. Ekonomistaicikli5kumoprieZastis ai5kinalabai ivairiai.Tai paklausos svyravimq teorija. Y Gamybos nuosmukis r<-----> 10.apib[dinarna ekonomikos vidindsb[senosirjE veikiandiq iSoriniq veiksniqsinteze.

viena vertus.atsiradusios nepakankamos ddl gamybos. .. jo. 1907m. Kriz6 rei5kia rySkq ekonomineskonjunktfiros l[Z!. kuriq giliausi n u o s m u k i ab u v o : 1 7 8 7 . .. 1818-1883) suprie5ino ikikapitalistineskrizes (kilusias ddl nepakankamos gamybosapimties)ir kapitalistines kizes. pasauline ekonomind krize .1 7 8 8 .DidZioji depresrja). nenagrinejant ekonomines sistemos vystymosi dinamikos. 1 8 7 3 .rinkos paklausos. pagristasekonominio gyvenirno dinanrine analize. 3. Kriziq prieZastis. . nusakomos pajarnq paskirstymu ir vidutines pelno normos. Po 1950m. 1 8 8 2 . Naujausiuoseekonominiuosedarbuosematomas santykinis 2 tr 3 krypdiq suartejimastokiu mastu ir laipsniu. o nuo XIX a. nedarbo augim4 bankrotus.1 8 6 6m . kokiu yra akcentuojarna (nors ir 373 . . judejimas.Rusij4 1920m. Klasikine liberaline mokykla.I 890. valdZios elgsenos atsitiktinun4 kaip ekonomikos nat[ralaus reguliavimo mechanizmopaZeidimoprieZasti. cikliniai svyravimai neiSnyko.).bet ir apernedaugelio Saliq ekonornikq (1929-1932 m. * bankq ir birZq sektorius. tai buvo Zemdsfikio produkcijoskrizes. pateisinamas valstybes kiSimasisI ekonomik4. .Vystantis pramonei ir plediantis tarptautiniams mainams.geleZinkeliq. kuris visuomet s4lygoja gamybos nuosmuki.JAV) ar tarn tikr4 visuomeninds gamybos5ak4( I 873 rn. 1 8 9 0 . kilusios del pusiausvyros tarp pramonines gamybosir mokamojopajegumopaZeidimq. 1 8 5 7r n . 1913m.1 8 8 4 . dar labiau gilinandius krizg.. . le5kant tokiq veiksnirS buvo kuriamos [vairios anticiklines politikos strategijos. krizes nebeprilygo 1929-1932mett1. pasauliniu mastu i5ry5kejo l5 ekonominiq ciklq. .. Karl. 1 8 2 6m .1 8 9 3 . . 1967-1969m. m m m m 1907m. vidurio . 1 9 0 0 . l. Sios teorijos susieja ekonominiq kriziq pletojim4si su objektyviai egzistuojandiais veiksniais.1929-1932 1948-1949 PradZioje m. kylandiasdel prekiq perprodukcijos.1 9 0 4 . o kita vertus . 1980-1982 rn. Prielasdiq sukeliandiqkrizes.1 8 1 7 . n. .pasak buvo atotrukistarp gamybospriemonrq objektyvios raidos ir atitinkamo kapitalo kaupimo. 1 8 4 7 . .visuotinio nepakankamo vartojimo krizds. Jos ir toliau sudrebindavo pasauli (1914*1975m. . ai5kinimasyra ekonorniniq teorijq dalykas. 1 8 3 6m .. paZeidZiandiais ekonorning pusiausvyrq.Sios rnokyklos iSvados grindZiamosstatiSka ekonornines pusiausvyros koncepcija.I 893 m.vienija teorijas. tadiau valstybinemisreguliavirno priemonemis buvo randamas palankiausias ekonominiq prieStalavirnq sprendirno budas. Marksas (Marx. Vokiediq filosofas K. i m m i 8 6 4 .1 8 4 8 . krizes i5tiko ne tik atskirasSalis(1900m. . 2. . Marksistind analize.. pateikianti nevykus[ Zmogaus.Japonijq 1922m. 17801950m. Kaskart darantisglaudesniems prekybiniamsrySiams. .vario gamyb4). . Neoliberaline.tadiau 1956-1959rn.eia i5skiriamos tokios trys pagrin<lines kryptys. 1920-1922m.

200_400 metq). Visi Sie ciklai interferuoja.isuka" ekonomik4 [ ciklus.ilgosios bangos". abu kriziq analizestipai galq gale susiejakrizes su pridetinesvertes paskirstyrnuir naudojimu. kadangi sie ciklai ..ekonominds raidoscikliskumas visuotinetiek atskironayra cionalinio [kio.cikliSkumoteorijoj e uZima vadinamosiosKondratjevo .investicijq ciklai (10-12 metq).ilgqiq banglt' Kondratjevo ciklai (40-60 merL5 vidurini5kai 50 metq). Zymus rusq ekonomistas Nikolaius Kondratievas 3'.didieji" Zugliaro. gamybiniq arsargq ciklai (34 rnerai. VisapusiSkas ekonominiq kriziq prieZasdiq aiSkinimas padeda nustatyti krizes kilimo periodiskumfu objektyvq jo bfitinum4 ir kartu ekonominesraidos cikliSkum4. Del sudetingq.). tiek pasaulinionkio kaip vientisosvisumos judejimo forma. Socialistai. 40 4) nonnalus . vadovaudamiesimarksistine analize. Vadinasi. Kiek yra ivairiausiqsvyravimo rusiq tiek yra ciklq. komerciniai ciklai (6-10 metq.. viena is makroekenominds pusiausvyrosdeterminandiq. .). Sis. vidutini5kai 8 metai). vidutini5kai men. susijusir-1 ekonomika..maZieji" Kitdino. 8) cikliniai Simtmetiniq svyravimq trenclai (100 metq. suteikdami ekonominei realybei ypac sudeting4 ekonomin€s dinamikos uaizdq. aiskina krizes kapitalistinei sistemai bDdingu atotr[kiu tarp rinkoje si[lomq prekiq verdiq sumos ir mokios paklausos.iki I men.skirtingai) lemianti pajamq itaka ekonominei konjunktfirai. susidurdarnas santykinai maZesne su paklausa.Neoliberalai pirmiausia pabrdLiavartojimo augimo ir investicijq didejimo neatitikirn4 nes bfltent invesricijosuztikrina pasiulosdidejim4.statybosclkLai(15-22rnetai). Reiksmingesni praktiniu ir teoriniu su p o Z i l r i uy r a S i ec i k l q t i p a i : l) trumpalaikiai Sakoskonjunktlriniai svyravimai (l_2 clienq. 7) . Kitdino ciklq analizei irgi skiriarna nernaLa demesio. 6) Kuznecovo. Siuolaikiniai ekonominiai rnetodai igalina isskirti keliolika sirntq ciklo tipL1. 3) .. tarpusavyje besikertandiq [vairiq cikli5kumo elemenrq kitimo krypdiq daZnai ypad sunku i5skirti atskirusekonominiusciklus. 2) sezoniniai pusmetiniai ir ciklai..neisvengiamai sukelia krizes.74 . Labiausiai istyrineti kaip ekonominio aktyvumo svyravimai yra Zugliaro ciklai. vadinasi. 5) Lebruso. cikliSkumas svarbiausias ekonomines dinamikos veiksnys.didZiuosius" Svarbi4 viet4..

Nobelio premijos laureatasSaimonas Smitas Kuznecas (Kuznets. i r 1 9 9 2m e t a i s . ..arnerikiediq ekonomistas statistikas. Simon Srnith. . b) nukrypstama del [rengimq. m Be to.Manoma. ketvirtoji . 1923) ir kiti. vokiediq-amerikiediq ekonornistas Jozefas Aloyzas Surnpeteris (Schumpeter. kad ciklinis ekonomikos vystyrnasis yra gamybos esmine savyb6. '' Antrojq. statybiniq rnedZiagq paklausospokydiq.1 8 9 6 . Sio pob[dZio nukrypimai [veikiami vidutines trukmespramoniniame cikle. (1883-1950)..infrastrukt[ros irenginiq ir darbo jdgos rinkose.n u o s m u k i( 1 8 7 3 . jos egzistavimo bfidas.X. 1892-1931) Europos Saliq vystyrnesi iSskyre tokius dideliusciklus (2. ). paskutiniame de5imtmetyje prasid€jopenktoji .ilgqjq bangq' tyrimus atliko arnerikiediq ekonomistasstatistikasVeslis Kleras Mitdelas (Mithell. kad tredioji . pereinama prie naujo technologijos lygio. m s m ( 2 ) p a k i l i m a s1 8 4 9 .). Tolimesnenuodugniq ekonominiq problemq sprendimq paie5ka verte dar labiau pletoti ...ilgqjq bangq' teorijq ir Siaisklausimais rengti tarptautinius simpoziumus1983rn. amerikiediqekonornistas Donaldas Flemingas Gordonas(Gordon. ) . l90l-1985). ir tokiu b0du duodamas impulsasnaujai . Wesli Kler. kad XX a. ).). ir yra pastebimipramonindsstatybos. l 9 8 l m . kai.Jlgqiq bangq' teorijoje daroma tokia prielaida: ekonomine sistema nuolatosyra nukrypimo nuo makroekonominds pusiausvyros busenos: a) paklausanukrypstanuo pasillos ir pasi0la nuo paklausosilguoju laikotarpiu.ilgoji banga". visos gamybos efektyvumo didinimo galimyb€s panaudojamos. 18741948). ) . 1 9 8 5m . puseje .Jlgqiq bangq" teorijos Salininkaiteigia.. Nikolai. pasitelkus esamusmokslo ir technikosprincipus. .ilgoji banga" baigesi trediojo de5imtmedio pabaigoje(apie 1940rn. l97l m. JosefAlois. atlikti tyrimai rodo.Xra.. anglq ekonomistas statistikas Kolinas Klarkas (Clark Colin.ilgajaibangai". jis stengesi sukonstruoti teoringsocialinq ekonominE sistern4 kuri pati galdtqgeneruotiilgalaikius svyravimus. 1 9 8 8m . c) ilgalaikiai nukrypimai nuo pusiausvyros uZtrunka40-60 rn. J t) . . Taigi galima tvirtinti.1 8 7 3 . kad po to.1 8 4 9 .5): ( l ) p a k i l i m a s1 7 8 9 .Tokie procesaivyksta vrsose i5vystytose Ekonominiq svyravimq specialistq Salyse. g.a5tuntojode5imtmedio pabaigoje(apie 1990metus).1 8 7 4 . 1905-1989). Donald Flemming. o kartu ir ekonominds gyvybingumobei jos teisesi egzistavimq sistemos irodymas. [renginiq.n u o s m u k i( 1 8 1 4 .(Kondratiev. m s m ( 3) pakilimas1896*1920 .

. 2. Nurodykite ekonominioaugimoklasifikacijossudarymopoZymius. . l.Pagrindindssqvokos . I5vardykite jums Zinomus konkredius teorinius ekonominio ausirn.. 5. ekonominisaugimas ekonominio augimo tikslas ekonominio augimo modelis ekonorninioaugirnoternpqdydis ekonominio augimoveiksniai ekonominio augimo klasifikacija ekonominio augimo kriterijai ekonominioaugimo veiksniq matavirnorodikliai ekonominis(verslo)ciklas knzd.auksinis"kapitalo augimo lygis akceleracijos koeficientas a a a a a Kartojimo klausimai Kq tiria ekonorninioaugimo teorijos? Kokia yra pagrindineaugimoproblema? Apibtdinkite pagrindinesekonominioaugimo teorijq grupes. 9.r apibudinkitejq teikiamasgalimybesir naudojimosElygas. I l . 8. . . Nuo ko priklauso ekonominio augimo ternpq dyclis ir kuris jrt naudingesnis? 1 0 .PaaiSkinkite cikliSkumoprieZasris. 1 4 . 376 . .Kokiq prakting reik5mpturi teoriniai ekonominioaugimo rnoderiai? 1 5 . ekonomines raidoscikliSkumas . 1 7 . lJ. iq kilimo ypatybes ir jas aiskinandiasekonomines teoriias.. . 3 4. 7.auksinE" ekonorninioaugimotaisyklg.Apibldinkite krizes.KE vadinameekonominiuciklu ir kokius ciklo tipusj[s Zinote? 1 6 . 6.Apib[dinkite ekonominio augimo veiksniusiriq matavimorodiklius. Kq vadinameekonominiuaugimu ir kuo jis pasireiikia? Koks ekonominio augimo tikslas? Apibudinkite visuomends raidos teorii4 teikiandiq isskirtini vaidrneni techninesekonomines visuomend:s charakteristikai. PaaiSkinkite ekonominio augirno modeliavimo ypatybes ivairiomrs sQlygomis:esant tobulajai ir netobulajai konkurencijai statinemis bei dinaminemismakroekonominiosubalansuotumo s4lygomis. 12. 1o{e_lius. I5vardykite ekonominio augimo tipus ir paaiskinkite pagrindinius iq bruoZus. PaaiSkinkite.

JAV r946 rn. Ekonomistai tyrineja neclarbq. Tadiau paskutiniame XX arnZiaus deSimtmetyje nedarbo lygis smarkiai iSaugo Europoje: pavyzdLtui. buvo priirntas UZimtumo istatymas. bet ir Vidurio bei Rytq Europos5alyse. Daugelis Zmoniq. palyginrisLr tuo..Gyventojq uzimtumastapo civilizuotr4Saliq ekonornines politikos tikslu. kad nedarbas atspinditik pokydius. kad fecleralinevyriausybe visomis [manomomis priemonemis pasiektimaksimalquzimtumo. 2001 . ' Lictuvosstatistikos rnetraSris. ir todel.-.JAV sr-rdare procentus.. pradZioje buvo 12. praranda pajamr4Saltini. rnakroekonominius mikroekonorninius ir nedarbonuostolius. kuris. Tuo remiantisteigiama.l kaip problem4kito priklausomai nuo situacijos darborinkoje. jo lygis jAV 1982 ber rn. 4-o desimtmedio Didziosios depresijosmetu kilqs nedarbasreiske milzinisk4 darbo isrekliLl eikvojim4. o ir opi PoZiurio i nedarbq kaip problem4 pokydius l6rne tai. t. kad mokslininkq poZi[ris i nedarb. tesudard 10. Nedarbasbuvo rei5kinys. prieZastis. jis buvo Ispanrjoje 20. Salyser.2 proc.Daugelis politikq. kuri dirbo. Italijoje-l 1.6. bhclingus dinarniSkai ekonornikai.. pozi[ris i nedarbq. ne i5tekliqSvaistym4 nes4s problema. noredarninustatytijo lygi. o visose Europos Sqjr"rngos 5alyse.Vokietijoje 1991 m.. o k4 jau kalbeti apie padiq Zmoniq asmeninesb€clas.7.kLrio reikejo i5vengtibet kokiais b[<]ais.taiyramalrau negupusp 1933m. Gana auk5tas1997 m.ir kt. kad bedarbiaidarbo neturi tik trurnpE 1aik4.yzdziui.r1. vengdarniapsirikti. Par.. Nedarbastapo iprasturei5kiniune tik Vakarq.8 proc. Todel nedarbo problerna yra politinitl ir ekonominiq diskusijq objektas. nedarbo lygio. 2001 .gamybos turi apirnties perkamosios ir galioslygi.parengtiir tobulinti vyriausybes uZimtumopolitikq.6proc. Suomijoje.p 377 .Jame pabrdZiarna. lstatymai Tadiau velesniaisde5imtmediais pradejo fonnuotis naujas. 622.3proc. kad pokario laikotarpiujis niekada nepriartejoprie DidZiosiosdepresijoslygio.sveikatos"rodikliq.Prancuztjoje 12. NEDARBAS Viena svarbiausirl makroekonominiq problerlq yra nedarbas. ivertinciarli ekonomikos bhklg ar ekonomines politikosefektyvumq nedarbolygl vertina kaip vienq ekonornikos. PanaS[s priimti ir kitosesalyse.vidutini5kai apie I I procentq. jo kLrri laik4 ie3ko. to. patiria gyvenrrno lygio srnukim4 psichologini diskomfort4. visiSkai kitas.Imta manyti.12.y. Tadiau reikia pripaZinti. daugelis Be Zmoniqieiko darbopirmq kart4arbageresnio. b[na bedarbiais. -V.Todel neatsitiktinai nedarbo problema dorninavo mokslininkq tyrinejimuose ir vyriausybiq ekonomindjepolitikoje beveik pusp iimtmedio. . netekE darbo. pavyzdZiui.XX a. 25 Nors nedarbas buvo i5augEs 8-o ir de5irntrnedio viduryje bei 9-o deiimtmediopradZioje.

DarbojegosSaltinis Salies yra gyventojai. Ankstesnese temose remdmesprielaida. kuris visr.kodel neclarbas nei5vengiamas. kurie nori ir gali dirbti. nedarbas egzistuoja. yra kas lemia jo lyg[ ir dinamikq kokios yra nedarbo fonnos.skaidiuojamimetq pradZioje. Taip pat bfitina atskleistinedarbosrulaZinimo budus. Todel mokslininkai ir praktikai bando smulkiaLr analizuotigyventojq skaidiq. Kaip mineta.Lietuvos statistikosdepartamento duomenirnis 1999 m. PavyzdLiut.Ar-rk5tu nedarbolygiu susir[pino ne tik atskirq SaliqvyriaLrsybds.tai nuolatiniai Salies gyventojai.Tarptautine darboorganizacijair kt. Tadiau realioje tikroveje rinkos ekonomikos s4lygomis. nes ne visi Zmonds gali ir nori dirbti. pabaigoje m[sq Saliesgyventoiq buvo 3700 t[kstandiq.).romenei ekonomikaiyra lyg ir priimtinas.bei nedarborodikliai. absoliutus skaidiai maizaikq tepasakoapie tikruosius darbo jegos isteklius. Tarptautine darbo organtzacija (TDO) gyventojus skirsto i ekonominiu atZvilgiu aktyvius ir neaktyvius. 378 .population) . Todel svarbus naturalusis nedarbo lygis. Zinoma. bet ir EuroposSqlungosinstitucijos.kokias uzimtuno progrunas turi lgyvendinti ryriausybe. Todel akivaizdu.kad jas mokslininkaiverlina labai priestanngai.kad nedarbas kaip problemaegzistuoja. kitaip tariant.1pav.I. tai visi dirbantys ir aktyviai ieskantysdarbo Salies piliediai. ir Kadangi del nedarbo visuomendpatiria didiiuliq mikroekonorniniq ir rnakroekonominiqnuostoliq svarbu i5nagrinetinedarbokastusir pasekrnes.NATORALUSIS NEDARBO LYGIS D a r b o j d g o si r n e d a r b os 4 v o k o s ll.Zmones.juo labiau.l Noredarni i5siaiSkintimus dominandiqnedarbo sqvokq pirmiausia turdturnepatyrineti kitas su juo glaudziaisusijusias s4vokas. kaip jau Zrnorne. Pateikiarne pagal TDO metodologijE sudaryt4 gyventoJrl klasifikacijos ( schemq I 1. gali padeti geriau paZinti ir lverlinti nedarboproblemq sprenclimo altematyviniu variantus. Sios temostikslas.econornrc active population/labour force) .o vyriausybei. NEDARBAS IR JO PRIEZASTYS. Ekonominiu atZvilgiu aktyviis gyventojai (LF .viena iq yra jau l-arne skyriuje aptartadarbo jega.kad ekonomikafunkcionuojavisisko uZimtumosqlygornis. sudaranti darbojegos pasillq prekiq ir paslaugqgarnyboje.pasirinktioptimaliussprendimus. Gyventojai (P .gyventojq dalis.atskleisti. II. Toddl ekonomikosteorija. i5rySkinusi kurios nors ekonomines politikos trukurnus.l.

registruodarniesi ar [darbinirno[staigose apskaitomikitais budais. t.tai darbojega: TE'=tr-t-IT' (11.panaudojimolaipsnl. narnqSeirnininkcs asrncir nys. darbdavius kt.icr nebeie5kantys. GYVENTOJAI Aktyvus gyventojai Neaktyv[s gyventojai lutil"t*r. atliekantys karing tarnyb4 bei laikinai nedirbantys.). kiti asrnenys. gamybosveiksniq . kurie neturi darbo. ir Kadangi daZniausiai darbingi gyventojai yra uZimti (dirba) arba yra bedarbiai. Knygos I skyriuje. b) laikinai nedirbantysdel b) ieskantys darbo b) ligos.darbojega. Bedarbiai .t. nctckp vilties rasti darbqir.tai dirbantysvisq nuosavybds fonnr4 imondse.darbingi asmenys. istaigose. kad uZimti gyventojai. Cyventojqklasifikacija Ekonomineje literat[roje Siam rei5kiniui (kai Zmonesnetr. bet aktyviai jo ieSko. Dabar tik priminsime. daZniausiai Ji vartojamakaip kiekybine ir kaip kokybine tarn tikros gyventojqdaliescharakteristika. i5vardydarnipagrindinius makroekonornikos rodiklius. tiesiog I c) istaigas. 379 ..lengvatines invaliduar rno pensijas.darbo (darbo Nedarbasrodo vieno i5 svarbiausiq jegos) .Aktyv[s gyventojai gali b0ti uZimti. patikslinsime darbo jegos s4vokq remdamiesipateiktaisapibreZimais schema. bet aktyviai jo ie5ko) apib[dinti vartojama labiau apibendrinanti s4voka (U nedarbas . scnatves.l v a) a) dirbantysuZ atlyginitrq a) ncturintysdarbo. d) rnokslciviai studcntri.rridarbo. trumpai apibudinome ir Sias svarbiausiasdarbo rinkos s4vokas.Ji tiesiogiaii5rei5kia nedarbolygis. gaunantys aslncnys. visq ar nevis4darbo laik4 teikiandiopajarnq. kurie nenori dirbti. ir c) dirbanrys savaranki5kai.dirbantys (besikrcipiantysi pagal specialqgrafik4 ldarbinirno besirnokantys. taip pat asmenys.atostogq.1 pav.r) LF .-".y. Noredami apskaidiuoti nedarbo lyg[. I1. tureti darb4 ir bhti bedarbiai. ir streikuojantys kt. organizacijosebei rikiuose.unemployment). ir lankantysdicninio rnokymo istaigas. c) pasiruoSg dirbti. pri2i[rintys vail<rrs.

bedarbiqskaidius.gyventojq ekonominio aktyvumo lygis bei uZimtumo lygis.atrinkti i5 gyventojqregistroatsitiktiniq imdiq n-retodu.rs vyresniq) ir gyventojq skaidiaus santykis.=T" fto%.E * uZirntq(dirbandiq)gyventojqskaidius.lq ir tiriamojo amZiausgrupes(darbingo amZiausir vyresniq) gyventojq skaidiaus santykis.Tiriant apklausiami vyresni nei 14 metq amZiausgyventojai.=#" rco%. E * uZirntqgyventojqskaidius. darbo rinkos rodikliq yra fakti5kas (bendrasis)nedarbo lygis bedarbir"l skaidiausir Salies darbojegos procentinissantykis: u. . tadiauSiuo ir aspektu svarbDsir kiti rodikliai . ll. UZimtumo lygis (8.xloo%o.darbojega.darbingoamZiaus vyresniqgyvenlojq skaidius. .4) E. dia ( l 1.tai clarbojegos ir tiriamojo amZiaus grupes (darbingo arnZiar. 3 ) Aktyvumo lygis apskaidiuojamas daZniausiai rerniantis atrankiniais darbo jegos fyrimq duornenimis. = . vienas svarbiausir6 kaip jau mineta r skyriuje.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. UZimturnolygi galima uZra5yti tokia formule: E E. Taigi bet kLrrios Salies darbo jegq galima apibldinti kaip visq uZirntLftl ir bedarbiq skaidiaussumq. . J[ galima uZra5ytiSiaformule: o. LF . dia U. 2 ) Nors pagrindindtemosproblerna nedarbas jo lygis.darbingoamZiaus vyresniqgyventojq skaidius. * gyventojqaktyvurnolygis. P . dia A.activity rate) . P . ir (l 1 . . ( 11 . U . uZirntumoir nedarborodiklill dinamika.l lentelejepaleikiama l-ietuvos gyventojq aktyvumo. .uZimtumo lygis.employrnent rate). Aktyvumo lygis (A.uZirntqgyvento. ir Sie rodikliai gana dinami5ki.

l . i d 6 . = € r o o 6 E .N N € € .al o\ !t r \o j d oo d € r N zs O'Y N ' F .bo x>.:1.l N N r r rc r r r r $ \ rc $ .= A.J bo A cl v1 d (B r @ cl € a6i s N € F- ol @ ra 2 <F- or co d 'tr <..r a. N ' N J o '-' < d t r L .f fFG a c\€ € .i rc oo € F- *i.> o o .O r cl a N \ cl @ . N F r:i d d 'o : ^ N J o .I o\ r o\ N cl !1N N d oc t oo r € r o\ a. € N o. 381 .l . >..i@ N r r r al € s ol oo 6 F- N n s Fr oi s > i I J al . c O .i- co $ € @ F-- t@ r N V @ . ol .:4 \ T r r sj- @ {€ d o\ F- ) .) $ r ol o1 € a r .O Y > > > d r.tr r N 6 @ r t-- €" € r @ tr >N d n . tr E E 'N d Fr . e4 z. ! @ c.o cn c] E 11 X .f. ^1.l @ r c v N € r . Y € o = t s 6 .| .1 N ct @ r -l .1- s: @ E € o\ v o\ t d ca r Y cl FT v r € 6l dl r @ ct (\ N F-. : > .v q < : >N :r bI >' o q I.

1 60. gyventojquZimturno tyrimo duornenys.0 A A 71 4 . 9 68.1 5 l '7q l3.gis 3.Europcan at Corntnission1998a:| 49-64.8 3.9 14.5 t2.9 8.64 m. I1. procentais.r 16.2 554 54R 56. 68.2 lcntel6.9 62.0 '?\ ) Ulimtumo lvsis 65.2 paveiksle.9 Saltinis: EurostatRe inis: Regions StatisticalYearbook (UnemployrnentStatistics).7 15. uZimtumoir nedarbolygiai EuroposSq.rmo nedarborodikliai daZniausiai skiriasi. l Nedarbo l1.Tai parodyta I 1.4 69.6 9.4 59. 382 .2 lenteleje.6 64.0 70.8 7t .7 68.6 4 1 10.4 71.6 6.8 58..2 q.0 63. o/u 14 lz 10 o 6 A 0 t992 1993 1994 1995 t996 t997 1998 1999 2000 2001 2A)2 2UJ3 lVlcLei I1.6 5.1 75.9 76. amZiaus 15 gyventojq %) Saiys Airija Austrija 13clgija Danija Craikija Italija lspanija JungtincKaralystt Liukscmburgas Nydcrlandai Portugalija Pranct1zija Suomija )vcoua Vokictija Latvija Lictuva Estija Aktyvrimo lvsis 68.7 65.6 64.3 7t.uZimtr.7 62.4 10. .1 68. Nedarbolygio dinamikaLietuvoje199l-2000 m.9 63.Registruoto nedarbo lygio dinarnika Lietuvoje pateikiama ll.9 79.4 75.lungos Baltijos Salyse ir (200I rn.9 \'7 ) 6 l.2 pav.1 6 8 . ir [vairiose Salysegyventojq aktyvurno.Gyventojqekonominioaktyvun-ro.I 71. Ur.0 2.4 a ^ 69) ES 15 63.

2) darbo paie5kqlaiko trukrnes. pagaliau esama didelio neoficialaus uZimtumo. Sie Zmoneslaikorni dirbandiais.darbo birZos duornenysir kt. p d Besivystandiose Salyse gana daZnai skirtingai interpretuojarnos sEvokos.sudarandiq darbojeg4 darbingoamZiaus ribq.Pavyzd2iui. Tuo tarpukitoseSalyse tokiq ry5kiqsvyravimqnebuvo.) ir Craikijoje (10.Kitas budingas bruoZas.prekyba gatvdse ir t.nes nesitiki jo rasti. 4) nuo statistinir4 duomenq apie Zmoniq. laikinai atleistrl i5 darbo ir vel griZtandiqi tq pati darb4 skaidiaus apskaidiavimo tvarkos. kurie: a) neturi apmokamodarbo ir aktyviai ie5kojopaskutines keturiassavaites. ypadauk5tas buvo Lietuvoje. b) laukia i5kvietimo dirbti 1 tq padi4darbovietq. i1 Tuo tarpu tarp nedarbo lygio ir gyventojq ekonorninio aktyvumo lygio rodikliq tokios priklausomybds nera.socialinio draudimo (skaidiaus Zmoniq gaunandiq nedarbopa5alpas) duomenys. 3) darbo paie5kqkriterijaus. kurie darbo nebeie5ko. Tadiau Siq bendrq rodikliq nustatymasdar negarantuojavienodq nedarbo matavimo metodq atskirose Salyse.16.rsiant gyventojus.pavyzdZiui. Svedijojeir 383 . nedarbo lygis nustalomas apklar.).tai namtl flkiq atrankiniq tyrirnr4duomenys.todel pabandysinte palyginti ivairiq Saliqnedarbolygius. atrankiniqfyrimq duornenimis nusiatytas nedarbo lygis buvo palyginti auk5tas..2 proc.5procento. kaip ir daugelyje kitq Saliq.Nedarbo lygio apskaidiavirnas gali skirtis priklausomainuo: l ) Zmoniq. PavyzdLiui JAV. leinandiqi darborink4 fuirma kar14 lnfonnacijos Saltiniaiapie nedarb4atskiroseSalyseirgi gali skirtis: vienose .).nusivylusiq". o auk5diausias lspanijoje(10. paprastaiyra a. Darbo statistikosbiuras (Bureau of labor Statistics)kas minesi apklausia Saliesgyventojus reprezentuojant[ Zmoniq skaidiq .yra jq Zemasmoterq ekonorninisaktyvumas(dauguma uZimtosdarbu namuoseir i uZimtumo rodiklius nepatenka). Siose Salysedaug ZmoniLldirba nevis4 darbo dienq arba yra uZimti neproduktyviudarbu.apie 6-5 000 Seirnq.ketvirtose.15 pateiktq duomentl matome. JAV bedarbiaislaikomi tie asrnenys.aktyviai ieskoti darbo". nedarbolygis Japonr-1oje.kurio oficiali statistikaneapirna tai Se5eline ekonomika.dirbti" ar . Kaip rodo lenteles duomenys.darantis itakq nedarbo lygiui besivystandiose Salyse.4 proc. Nors ir nevisai uZimti. Kadangi mus labiau domina nedarboproblemos.. esant auk5tesniamgyventojrl ekonominioaktyvumo lygiui.) ir Nyderlanduose (2. Baltrjos Salyse 2001 m.dar yra didele dalis . I5sivysdiusiose Salyse duornenys apie nedarbE irgi kartais interpretuojami skirtingai. Zerniausias nedarbo lygis 200lrn.0 proc.t.trediose * oficialios statistikos. buvo Liuksemburge(2.rlk5tesnis uzlqfgq1g lygls. kitose .. c ) t i k i s is u s i r a s t ia r b q e r m d n e s i .lai ie5kandiq darbo)skaidiaus nustatyrno.6 proc. 5) nau. kad.

Taigi. nes valstyb€spriemoniq mastas.darbo ieSkandiq"nustatymokriterijus daug grieZtesnisnegu JAV. besikreipiandiusvalstybinp darbobirZq.2 I 12.4 Darbo birZosduomenys bedarbiai (tIkst. kuriostuoj pat apimanetekusius darbo.) 6l.3 Saltinis: Lietuvos ekonomindir socialin6raida. Tuo tarpu Zemq nedarbo lygl Svedrjojegalirna paaiSkintiplataus n. pagal skelbimus ar tiesiogiai kreipdarniesii darbdavius. ir bet kartr-r sumaZeja darbojega. Tadiau Sio fenomeno vien Saliq ekonomikos uZdarurnu paaiSkintinegalima.107. 7. Pastarr. PavyzdZiui.0 3.3 I 10. Dalis Zmoniq kurie JAV b[tr4 laikorni bedarbiais.14: Darbo birZos naujienos. Daugelisdarb4praradr..4 ll. 114 A 2000 09 2001 9 0 200209 28.7 5.3lenteles duomenys.1 241. Nr.1 317.Japonijoje.9 3.5 t? { 384 .sr.Sveicarijojeper 20 pastarr4jq metrl buvo stabiliai Zemesnisnegu kitose iSsivysdiusiose Salyse.roju metu nedarbas Svedrjoje irgi i5augo.taip pat kitais budais: per paZistamus..3 lenteli.5 nedarbo lygis (oh\ 1 5 t99409 I 99509 I 99609 I 99709 I 99805 I 999 05 6.+. Sveicarijoje ekonomikos nuosrnukio sElygornis prie5 nedarb4 kovolama.sprendZiant uZimtumoklausimus.P.0 215.4 255.4 I t.1 4. Lietuvos darbo birZos infonnacija irgi neparodotikslaus bedarbiq skaidiar-rs. naujq leiciirnq dirbti.P.1 262.Lietuvosstatistikos metraStis 2003. p. Tuo tarpu darbo birZos skelbia duomenistik apie bedarbius.2000. 1999.4 5 6 r98.) (%\ 34't. .tai lemia ir kitos aplinkybes.rsiq jo moterq dia daZnai nebeie5ko..Todel pateikiarnas Lietuvos I statistikos departamento nedarbo lygis pagalLietuvosdarbobirZosduomenis irgi yra ZernesnisuZ atrankiniq tyrinejimrl bldu nustatyt4nedarbo lygi.rasto valstybes perkvalifikavirno programomis.ir jie bedarbiais netampa. Nedarbolygio skirturnaitarp Statistikos deparlamento atrankiniq tyrimq rezultatqir darbobirZosduomenq Statistikosdepartamento duomenvs bedarbiai nedarbo Iygis (tIkst.3 6.p. ll. l5. l.9 2235 6. todelnedarbo ir lygis liekaZemas.rmaZejo..2 3 4 1l . Lietuvos statistikos metra5tis2001. I 10.9 4..Net ir pakilus naftos kainorns 8-o deSimtmedio viduryje.2 t 4 81 204.8 99l .4 6. kadangidalis gyventojr"l darboieskonelegaliose arbaprivadiose darbo birZose. nors ekonomikos nuosmukios4lygomis uZirnturnas sumaZeja. Siuos skirlumuslabaiaiSkiai rodo I 1. kai del to daugurnoje jis Salir4 nedarbas srnarkiaiisaugo.V.2 8.SioseSalyse pakito neZyrniai. Japonijojenet ndra darbojega.93. priverdiantirnigrantus jierns neisduodarna darbininkus palikti Sali.

Nedarbo nuotekio srautas susidaro tada. kad duomenys apie nedarbEgerokai skiriasi. Darbo atsisakE asmeniniqmotyvrl.sulaukia pensijinio amZiaus arba praranda vilti rasti darbtl ir paprasdiausiai nebepriklauso darbojegai. kiti .kai dalis respor.Nedarbo mastas padideja ir del Zmoniq. Darbo birZos duomenysneatspinditikrojo nedarboiygio . Sis rodiklis yra jegosnepanaudojimo tinkamiausias atskirq5aliL1 darbo laipsniuipalyginti.ie5kodamikito darbo. DaZniausiai asmenys. nedarbo lygis gali bLiti ir padidintas. Nebepriklausantys darbojegai.5 karto ji sumaZina. Siq srautqintensyvumas nevienodas. Laikinai nedirbantys (al.gaunandiqdarb4 skaidiq). l5samesnd nedarborodikliq analizd bus pateiktapaskutiniameSiosternosskyriuje.maZdaug2. Nedarbo mastas kyla. 11. taip pat palikq ji priverstinai del sumaZejusios gaminamq prekiq jq paklausos. kai kuo pana5us i vandens baseinq. 385 I . ar Nors ir sunku i5matuotiir interpretuotinedarbolygi. kad jie ie5ko darbo. ie5kandiqdarbo pinnq kart4 iejimo i darbo rink4. Zinoma. Tai atspinditoliaupateikiama schema: Itek€iimas: o Atleisti i5 darbo. ddl Nedarbo mastas Nuot€kis: r Naujai priirnti i darb4. visadaatsiranda Zmoniq. nors tai neatitinkatikrovds: jie tikisi nedarbo paSalpos kitq lengvatq.rclentq tvirtina.lS lenteles matome. . Dirbantieji tampa bedarbiais.3pav.naujai priirnarni i darb4 treti . Nedarbo mastas Si scherna atspindi srautus i nedarbq ir i5 jo. Nuodugnesni nedarbo problemq tyrinejimai neturdtq apsiriboti tik faktiSko nedarbo lygio nagrinejimu. kai itekejimas (naujas bedarbiq skaidius)virSija nuotek[ (Zmoniq. .kurie nebepriskiriani prie darbojegos arbaja tampa. GriZQI savoankstesnes darbovietas. Be to. kai vieni sugrlZta i ankstesnesdarbovietes. laikinai atleisti. tai baigg mokslus.nuolat besikeidiantis rei5kinys. Nedarbasyra dinami5kas.jo atsisakE d€l asmeniniqmotyvrt.leisti). . .

kad tas kinta'rasis maLina neclarbolyg[. 386 . Taigi. nedarbo lygis yra gyventojq perejimo iS vienos alternatyvin6s busenos i kit4 (r"rZimtumo. nedarbo.Nedarbo lygis keidiasi.Jei i bedarbiq bhri isilieja daugiauZmoniqnegujI palieka.tapusiq bedarbiaisskaidiui. isiliejandio i nedarbo . Pu6 . Pg61 perejirnotikimybe iS bedarbiq i neaktyviq gyvenrojq kategorijq.kad daris bedarbiq per tam tikr4 laik4 pereisI uZimtqjqbusen4(karegorijq). PNs perejirno tikimybe iS ekonomiskai neaktyvirl gyventojqkategorijosI uZimtqkategorij4.baseintl-' lntensyvumasskiriasi nuo i5 jo i5tekandiosrauto intensyvumo. P6g . PuN. * PNU perejimo tikimybe iS neaktyviq gyventojq kategorijos I bedarbiqkategorijq. Pagrindiniaidarborinkos srautai Paveiksle rodyklernis parodytos gyventojq perejimo iS vienos b[senos 1 kit4 tikimybes. PNE.. 5 ) dia Ppx . PLrE). ParyzdZiui.4 pav. Zenklas + (plius) virS kintamojo rei5kia nedarbolygio padidejim4 o Zenklas . Darbo rinkos pusiausvyros s4lygomis.perejimo tikimybe iS bedarbiq kategorijos ! uZirntq kategorijq. palikusiLl bedarbiq gretas skaidius lygus asmenq. P6u.:f (Psx.PN1u. kai asmenq. Pus rodo tikirnybE. kai srauto.(minus) rei5kia.nedarbolygis auga. Pagrindiniaisrautaidarborinkoje pavaizduoti1.perdjimo tikimybe iS uZimtq kategorijos i bedarbiq kategonj4. (r 1 .ekonominioneaktyvurno) tikimybiq funkcija: T f t U.perejimo tikimybe iS uZimtq 1 neaktyviqgyventolq kategorijq.4 paveiksle: UZimti gyventojai (E) Bedarbiai (u) Neaktyvfisgyventojai (N) ll.

Darbo rinkoje tarp visq Siq 5e5iqsrautq yra glaudi priklausornybe. reguliuojant nedarbo lygi. kuo bus maZesneperejirno iS bedarbiq I uZirntqkategorijqtikimybe (Pus) ir ekonominiuatZvilgiu neaktyviq gyvenrojq perejimo l uZimtq kategorij4tikimybe (P5E). taip pat kuo didesnesavanoriSko ir priverstinio i5ejimo i5 darbotikimybes (PsNir P6Lr).nedarbo lygis bus tuo aukitesnis.dirbandiqpensininkqpensijq sumaZinirno programa gali paskatinti pensininkq perejim4 i5 uZir. PavyzdLiui. o kartu didinti pensininkq.nrq kategorijos t ekonorniikai neaktyviq gyventojq kategorij4 (Psn-). kuris b[tq pakankamas. Neoklasikai teigia. kurie ie5ko darbo. Nedarbo prieZastys Nagrinejant svarbiausias nedarboir jo lygio kitirno prieZastisreikia atsiZvelgti i dvi pagrindines rinkos teorijos pozicijas: neoklasikinq ir keinsistinE. Jie atsiranda ddl netinkamos darbo apmokejimo politikos. kad visiSkas uZimtumas gali nusistoveti savairne. Todel. kurios rezultatasnelankstus darbo uZmokestis.darbo r-rZmokesdiotarifrl pasikeitimai (nedarbo augimo s4lygomis turi maZeti valandinis darbo uZmokestis. bltina atsiZvelgti i visq SeSiqperejirno tikimybiq pasikeitirnus.kodel ne nelankstusdarbo uZmokestis sukelianedarbq.laisvosiosrinkos mechanizmqveikimo apribojirnai. uZtikinanti darbo pasifilos ir paklausos pusiausvyr4 darbo pasiularinkoje virSijajos paklaus4.2.Darbo rinkos pusiausvyros modelyje realusisdarbo uZmokestis keidiasi. Teori5kai bus lygis. 1. Neoklasikqnuomone.y. sukeliandios I 1. esanttarn tikram darbo uZmokesdio lygiui.11. esanttarn tikram ekonomikosiSsivystymo lygiui ir finansindms galimybems.pagrindinedidelio o nedarbo prieZastis. Darbo jegos kainos arba realiojo darbo uZmokesdio nelankstumas jo nesugebejimas keistis iki lygio. taip pat skatinti juos ie5koti papildomo uZdarbio. 387 . ir Srautq intensyvumE ir nedarbo lygio dinamikE lemia nedarb4 prieZastys. Remiantis pagrindine neoklasikines teorijos leze. suderindamas paklausq ir pasifilq. darbo rinka laisvosiosrinkos s4lygornisturi tendencij4savaitre pasiekti pr. maZejant dideti). maksimalq visi5ko uZimtumo lyg[. kad susibalansr-rotr-1 darbo paklausair pasi[1a. kuri pasiekus tai darb4 galds susirastivisi norintys dirbti. nedarbo padidejimo. pavyzdLiui. arba i savaranki5kaiapsir[pinandiq darbu (Pps) kategorij4.rsiausvyrq.5 paveiksleparodyta.1. perejimo ! bedarbius tikimybg (Pxu). Tuo tarpu iS tiesq darbo uZmokestis visadayra toks lankstus. Pagrindinis jo realizavirno mechanizmas . Kada realusisdarbo uZrnokestis w1 lra auk5tesnis uZ lygi w0. Todel valstybes uZirnturnopolitika turi buti gerai apgalvota ir nesukelti nepageidautinq pasekrniq. pan.

susidarantis Siomis s4lygomis. bfitina i5siai5kinti. pusiausvyradarbo rinkoje yra pastovi. . kodel darbo rinka nepasiekia pusiausvyros. sukeliantipriverstin[arba lhkesdiqnedarb4. Darbuotojai tampa bedarbiaisne toddl. esant nustatytam darbo uZmokesdio lygiui. Nelankstus darbouZmokcstis nedarbas ir Nedarbas. kad jie nori rasti darbq kuris labiau atitiktq jq kvalifikacijq o todel.o kai darbo uZmokesdiolygis w1. Norint suprasti darbo uZrnokesdio nelankstumoir lnkesdiq nedarbo esmg. butq idarbinta N0 darbuotojq.ir kiekvienasnorintis dirbti gali rasti darb4. atsiradEskaip nelankstaus darbo uZmokesdio rezultatas.Kai darbo uZmokesdio lygis w0. Darbuotojai paprasdiausiailaukia progos rasti darbE uZ 5i darbo uZmokest[.Kai realiojo darbo uZmokesdio lygis yra vir5 pusiausvyros ta5ko. Nedarbas. darbo jegos pasilla virSijajos paklausq kuri4 dikruoja firmos. Neoklasikine mokykla nagrineja nedarbq kaip savanoriSk4 reiSkin1.nepaisant darbo pasiulos 388 . Viso to pasekmd. No Darbuotojqskaidius 11. kuri rodo atkarpa E1A. Tadiau l[kesdiLi nedarbasir kyla del to.o darbo pasi[la virSrjajo paklausq darbdaviaituretq darbo uZmokest[sumaZinti.jos vertinimu.esantdarbo uZrnokesdiui ws.nedarbas.5 pav.ji sutampa su visiSku uZimturnu.Tik nenorasdirbti uZ 5i darbo uZrnokestiyra nedarbo prieZastis.tik N1. vadinamasltikesdiq (laukimo) nedarbu (wait unernployment). kad firmos negali sumaZinti darbo uZmokesdio. kad. vadtnamas savanoriSku nedarbu.Bent jau to reikalauja elernentaririnkos logika. nes.

l. 1994. Tadiau daliai darbuotojq minimalaus darbo uZmokesdiotarifq [vedimas pakelia ji virS pusiausvyros lygio ir sumaZina paklaus4jq darbojegai.neleisdamos lygio.Perev.ypad nekvalifikuotai. nes lankstaus (kintandio) darbo uZmokesdio politika leistq maZinti paaugliq ir jaunimo darbo uZmokest[. Tyrinejimai parode. Manoma..padeda jam kristi iki pusiausvyros iSsaugotinelanksttldarbo uZmokesti.priimdamosminimalausdarbo uZmokesdio istatymus. Tai irgi jq surnaZina pusiausvyros darbo uZmokest[.213 389 . o samdo auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojus. ' Menkju G.:lzd-vo MCU. paaugliq nedarb4 kadangi jq pusiausvyros darbo paprastaiyra Zemas. Jie lygino minimalaus darbo uZmokesdio pokydius per tam tikrE laikq su paaugliq idarbinimo pokydiais. kartu sumaZintqjq nedarb4 sudarytq o s4lygas firmose [gyti profesij4. 2) paaugliai fimose labai daZnai . todel jq sukurtasribinis darbo produktas yra maZas. 3) skatinandiq darboefektyvum4darbouZrnokesdio sistemqivedim4. Daugumaidarbuotojq5is lygis praktines reik5rnesneturi. uZmokestis Taip yra del dviejq prieZasdiq: 1) paaugliai priklauso maZiausiaikvalifrkuotai ir menk4 patyrim4 turindiai darbo jegai.Vadinasi. Mokslininkai tyrinejo minimalaus darbo uZmokesdio nustatyrno poveiki paaugliq uZimturnui. Sie lstatymai ipareigoja firmas taikyti ne ZemesniusuZ vyriausybes nustatytusdarbo apmokejimotarifus. kad minirnalausvalandinio darbo uZmokesdio nustatymas ypad veikia jaunimo.pertekliaus. kuriq pusiausvyros darbo uZmokestis atitinka nustatytE minimalq darbo uZmokestl.jaunimui nederdtqtaikyti rninirnalaus darbo uZrnokesdioistatymq. negaudami dalies darbo uZmokesdio. 2) profsqjungqreikalavimusstabiliq darbo uZmokesdiq. P. grupQ panagrinesime Si4 prieZasdiq pladiau. Dalies ekonomistq nuomone. Tadiau yra nuomoniq. Vyriausybds. kad tokie veiksrnai skatintq firmas kvalifikuotus suaugusiusdarbuotojuspakeisti paaugliais ir jaunimu. kodel darbo uZrnokestis yra nelankstus'? Ekonomistainurodo tris 5io reiSkinioprieZastis: 1) minimalausdarbo uZmokesdio istatymqtaikymq. Todel minirnalausdarbo uZmokesdio nustatymas Siai darbuotojq kategorijai turi didelq reikSmE. nes jie gauna 'zymiaididesni darbo uZrnokest[. paaugliq uZirntum4 sumaZinal-3 procentaisr.-M. firmos nelinkusios moketi jaunimui didesnl uZmokestinegujq pusiausvyros darbo uZrnokestis. kad minimalaus valandinio darbo uZmokesdiopadidinimas 10 proc. Makroekonornika.nemokamai" igyju profesijq ir darbo igudZius. Kyla klausimas. Del to padidetqkitq darbuotojqgrupiq nedarbolygis.c angl.N. priartintq jI prie jq pusiausvyrosdarbo uZmokesdio.

Globalnyj podhod.70.apie 50 procentq.543.B. D.) Vadinasi. Makroekonornika.35 USD/val. kad valandinio minirnalaus darbo uZmokesdio nustatymaskenkia ne visiems. Tarp iSsivysdiusiq SaliqmaZiausiai profsqjungoms priklauso JAV darbininkq * tik apie 14 procentq5.ir l99l m. duomenimis.. j i s s i e k e .. Jei ne Sis istatymas.minimalusdarbouZmokestis. Minimalus valandinis darbo uZmokestisiteisintas daugelyje Saliq. LarrenF. Profs4jungoms priklausandiq darbuotojq pusiausvyros darbo uZmokest[lemia ne darbo pasi0los ir paklausospusiausvyra. darbo uZmokestis irgi auk5tesnis. nustatytas 0. Paprastaidel to rnaZinamas darbuotojq skaidius.iki 4. 'Saks. JAV valstijose.per 60 proc.-P. PavyzdLivt. Globalnyjpodhod. 4 6L t / v a l . LarrenF.DaZniausiai pagal sudaromE kolektyvinE sutarti darbo uZmokestisb[na auk5tesnis pusiausvyros uZ darbo uZrnokesdio lygi. valdymo sferosdarbuotojus. kodel priimami [statyrnai.ir l98l m.-P.' Zrnoma. 1985m. DZ. 6 Menkju. daugumosdarbuotojqvalandinis darbo uZmokestisgerokai aukStesnisuZ minimalq. p.. Profsqjungqvaidmuo atskiroseSalysegerokai skiriasi.ir auga l[kesdiq neclarbas.9-o deiimtmeiio viduryje ne Zemds ukio Sakoseprofsqjungomspriklause: Danijoje . ilg4 laikq nekito. parnaZu Jis augo..o profsqlungq lyderiLlir darbdaviq derybos. 2. DZ. jau siekEs3.-V.JAV Federalindvyriausybdjau nuo 1938 m.ungq vaidZia darbo rinkoje. Siq organizacijqjudejimo iSsivystymas leidZia sprqsti apie jq galirnq itakq deryboms del darbo uZmokesdio lygio.95. G. Daugiausia profs4lungos nariq yra SkandinavijosSalyse. kur profsqjungq vaidmuo didesnis. b[tq gavg darbo uZmokesti (Jie w6.iSskyrus. . pasiraid nauj4 [statymq kuriuo minimalus valandinis darbo uZmokestis buvo didinamasdviem etapais:1990 m.2procentuo.98.kuriq laikymas sukelia problemq? Paslaptis ta. Svedijoje . L i e t u v o j e1 9 9 8m .-P. 1938 m.nedarbo lygis padidejo1.N. 1998. *iki 3.25 USD/val.. ir tik 1989m.85 proc. Makroekonomika.80 USD/val. a 2 Kyla klausimas. 'Saks. 214. D.padidejusprofsqiungqnariq skaidiuil0 proc. darbo rinka labai marga. Kita nelankstausdarbo uZrnokesdio prieZastis.Tuo tarpu Japonrjoje 29 procentai. DidZioje Britanijoje . Suomrjoje . jo taikyrnasne visq paddt[pablogina. 548. reikalauja kad finnq savininkai taikytq rninimalausdarbo uZmokesdio [kainius. o Darbo aprnokejimas 1997m.25 USD/val. o n€ w1. darbininkq.dalies Zmoniq pajamos bntq Zymiai maZesnes.monopoline profsq. kadangi yra daugybe prof-esijL1. Tadiau ir JAV minimalaus darbo uZmokesdioistatymas taikomas '/c rnaZdaug darbojegos. Makroekonornika.B. prezidentas Bu5as DZ. 390 . o finna gali savaranki5kai sprgsti apie jai reikalingq darbininkq skaidiq. Kiek maZiauAustrrjoje ir Norvegijoje .

Taigi darbo sutarfys. kuris butinas normaliam gyvenimo lygiui palaikyti. kur profsqjungr4 centralizuotas visiSkaidecentralizuotas.geriausidarbuotojaipereitq I kit4 darb4 o 391 . Darbo uZrnokesdiolygio problemasSiuoatveju padedasprgstidarborinkos elastingumas. bet i5sivysdiusiomstikrai netinka. ar 3. Tai daro itak4 darbo uZmokesdiuiir valstybessektoriuje. Skandinavijos ar (Svedijoje. profs4jungqvaidmuo neapsiriboja itaka tik savq darbuotojrl darbo uZrnokesdiui. Pasak trediosios skatinandio darbo uZmokesdio teorijos. Profsqjungq [tak4 vaidrnuo priklauso ir nuo to. Ekonomistaipateikia kelias darbo uZmokesdio itakos darbo na5umui teorijas. Dar viena nelankstausrealiojo darbo uZmokesdioprieZastis.turetq sumaZdti darbuotojqdarbonaSumas akivaizdu.Todel Sakosar jo hrmos nesistengia maZinti. nes Sioje Saliq grupeje pusiausvyrosdarbo uZmokestisZymiai vir5ija tq lyg[.nors yra perteklinedarbopasiula. makroekonominiai rodikhai (infliacijos judejimas yra tempai ir nedarbo lygis) yra stabilesniSalyse. Sakines.na5iauir dirba. Tai propaguojandios teorijos skelbia. Sudaryli susitarimai plinta i regionus ir firmas. Jei Zmonesgeriau maitinasi. nepriklausantiems profsqjungoms.pakelia jq darbo uZmokestivir5 pusiausvyroslygio. Jei skatinandiodarbo uZmokesdioteorijos teisingos. profs4jungas. Austrijoje ir Vokietr3oje derybos sukoncentruotosekonomikos Sakose. kokiu lygiu vedamos derybos. daro didelE nustatant darbo uZmokesdiolygl visos ekonomikos mastu. auk5tesnis darbo uZmokestisturi ltakos Zrnoniqmitybai. Japonijoje ir DidZiojoje Britanijoje. JAV.jq Be to. Gresme. Ekonomistq nuomone. gali daryti poveiki ir profs4jungomsnepriklausandiq Jos jog ir Siqfirmq darbuotojaikurs darbuotojqdarbo uZmokesdio lygiui. Pasak vienos i5 Siq teorijq. regionines firmos lygio.Skatinantisdarbo uZmokestis paprastai yra auk5tesnis uZ pusiauslryros darbo uZrnokesti. firmq pelnas. finnos personalo vidutine kokybe priklauso nuo gaunamo darbo uZmokesdio.skatinandiq ef'ektyvq darbq uZmokesdio sistemq lvedimas. Jos galt b[ti valstybines. kad aukStasdarbo uZmokestisdidin4s darbo na5um4.Jei firma sumaZintqdarbo uZmokesti.Kai kuriose Vakarq Europos profs4jungqpriimti sprendimaidel darbo uZmokesdio Salyse gali b[ti vien tik darbo arba uZimtumo institucijq sprendimu taikomi darbininkams. Gal tokia teorija tinka besivystandiomsSalims.vadinasi.Tuo tarpu Kanadoje. ir. kad auk5tas darbo uZmokestis surnaZina darbo j€gos kaitq kuri firmoms bltq nuostolinga. Todel finna ir moka didesnluZ pusiausvyros darbouZmokesti. Salyse Norvegrjoje) yra aukSdiausiasderybq centralizacijos lygis: dia dalyvauja Nacionalines profsqjungos ir Nacionaline darbdaviq federacija. Antroji teorija teigia.sudaromos dalyvaujantprofs4jungoms.tai iSeitLS sumaZinusdarbo kad uZmokesti. prie5ingai.derybos del darbo uZmokesdiolygio yra visi5kai decentralizuotosir vedamos firmq lygyje.

. Daznainedarbqdidina ir vyriausybes bandymaikontroriuoti infliaciiq l monetarindsar fiskalines politikos priemonemis..Tokiq atrankQekonomistai vadina .ciklinio nedarbo 1y_g]9 maZiausias yra (b).pagerintitotyuing darbuotoiq sudetiir kartu padidinti darbona5urn4.nuosmukiui. Ji skatinadarbuotojusnevengtidarbo ir patiernskelti darbona5uma.mo.. k..n aktyvumui didejan1 vyk1tq.kad kiekvienoje Salyje gyventoiq uZimtumo lyg[ lemia efektyvios bendrosiospakrausos dydis.iuo necrarbo lygis labiau maZeja.. taip elgtis nusprendE patys. Ketvirtoji teorija bando aiskinti sitaip: gaudami aukstesni darbo uZmokest[darbuotojaief'ektyviaidirba.investiciiq mastas). sumaZeja ekonominis aktyvumas. ekonomika pagyveja. Auguni fi rmq produkcrjos 'auugiiu paklausai. Taigi verslo .maZela.ilin" rizika'.morarinesrizikos" problema. jo IS matome. ir Taigi neoklasikine teorija nedarbui paaiskinti pateikia nemaZai argumentq. Ekinominia. darbuotojai dirba blogiau.pnvadiq ir ir vyriausybds.. Jei darbo uZrnokestis zemas. Mokedama darbo uzrnokest[.o ilgesnis ekonomikos pakilimo laikotarpis ir kuo jis intensyvesnis. ciklinio nedarbo lygis yra didZiausias. n Tarp kitq nedarbo prieZasdiq svarbiq vietq uZima ekonornikos strukturos pokydiai. Tuo tarpu DZ.iklirrio'nedarbo "lklo kreivdsvingiuojaprieiingakryptimi.darboryg*@.lsilos (krizes) stadij4 -i. Besivystant techninei paLangai ir kintant zmonrq poreikiams. susvelnina .. kad firrnos dirbandiosefektyviau..priimumu darluotoiq. darbo uZmokesdiotarifLl paraikymas vir5 pusiausvyroslygio finnoms daZnainaudingas.firrnoje liktq tik neturintys altematyvos. o kartu ir darbo paklausa. Ekonomistai toki4 iq elgsenq vadina . visos Siosskatinandio darbouZmokesiioteorijospanasios teiginiais. Verslo ciklo ir nedarbopriklausomybp atspindi I 1.Tadiau tai kartu lemia clarbo uZmokesdio nelankstumq lfikesdiqnedarbq.neigiamos selekcijos". o verslo ciklui pasiekur aep. p a k l a u s ors a Z e j i m 4 .rg5 ameequs..padaugejabedarbiukylane.virsijanti pusiausvyros lygi fimra gali i5vengti.neigiama selekcija". Tai veikia 392 .6 paveikslas. bedarbiq pradeda mazeti. kad nuosmukiometu (del sumaZejusio vartojimo ar investiciiq)sumaz€p prekiq ir paslaugq gamybos apimtis.. Akivaizdu. rizikuodami buti atleisti.vienq ekonornikossakq vaiclmuodirleja. verslo ciklui pasiekr"rs pakilimo (burno) stadri41a.iukeliandiomis bentlrosios . kacl tai cikliniq ekonomikos svyravirnq sukeltas nedarbas.4w_r1!$9. plediasi gamyb.kad. Finna.M. Taip_yra .Jeigu bendroji paklausanepakankaina arba ima rnaZdti.Keinsoir jo pasekeiq teorijostvirtina.Kitaip tariant. kur[ sudaro varlojimo pak-lausa(salies gyventoiq bei vytiausybes islaiclos vartojimo prekernsir paslaugoms) investiciiq paklausa([vairiq rusiq . todel.litq . mokdilama aukstesn[ darbo uZmokesti. prasideius ekonomikos .jei savo darbuotojams moka zymiai aiaesni darbo uZrnokesti. paklausai padidejus.

Verslociklo ir nedarbolygio priklausomybe 393 . Y. Darbuotojai. Darbo jegos paklausos profesine ir kvalifikacine struktura irna neatitikti jos pasiDlos strukt[ros. irgi maZinandios darbojegos paklausE. tampa bedarbiais. % lz BNP uglmas Pakilimas (bumas) Depresija (krize) 0 a) didZiausias tmaZiausias I I I Nat[ralusis nedarbolygis 11.darbo paklausfo nes naujoms prekems ir paslaugomsgaminti reikia naujq profesijq bei auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojq.nesekmingai meginantysgauti darb4 reikalaujantlauk5tesnds nei jq padiq kvalifikacrjos. kad naujq prekiq ir paslaugq garnyboje naudojarnos tobulesnes technologijos.Nedarbq didina ir tai.6pav.

ir rnokesdiai mokami nuo tam tikro pajamqminimumo. Olandijoje . M. pa5alpq rnokejimo trukme yra pagrindinis rodiklis. ir nepakankamas darbojdgos mobihrmasyra viena nedarboprieZasdiq. ir dia sukelia nedarbo augim4. ir Draudirno nedarbo atveju programos didina nedarbo lygi.Tuo tarpu kai kuriose Europos SalysegrieZto apribojirno nera: Danijoje buvo laikas.5 metq.DidZiule migracija i miestus.o skirtumas tarp pa5alpqgaunandiobedarbio disponuojamqpajamq ir dirbant gaunamodarbo uZmokesdio rraZdja.kur pakeitimo koeficientas didesnis. Vis daZniaumokslininkai pripaZ[sta. tarkime. Vokietijoje Sis-laikas irgi grieZtai neapibreZtas. Nuo 1979 m. atskaidius pajarnq mokesti. kurl jie gautq.JAV) Sis laikotarpisgrieZtairibotas. dalis bedarbiq jas gauna. Bedarbio pa5alpa neapmokestinama.regionuose. kai pa5alpa moketa 9 metus (dabar ji mokama tik 2 metus). Kita verlus. Pakeitirnorodikli veikia darbo uZrnokesdio ir paSa$q apmokestinimas.Si problema aktuali ir Europos Salims. JAV savaitinebedarbio pa5alpa. Nors 5iq pa5alpr4 konkedios mokejimo s4lygos gali skirtis ivairiose Salyse net tos padiosSalies ar atskiruose regionuose. Kuo auk5tesnis rodiklis. uZ 200 USD atlyginimq nes. pa5alpq apmokestinirnassudaro pusg darbo uZmokesdioapmokestinimonormos. kad nedarbo pa5alpasreikia maZinti. kr.rrdidesne darbo jegos paklausa. pats pakeitimo rodiklis Jei nedarbo prieZasdirlneparodo. paai5kinantis ilgalaikio nedarboprieZastis. Bedarbiai atidliai stebi santykl tarp bedarbio pa5alposdydZio ir darbo uZmokesdio. bedarbiopa5alpos buvo neapmokestinamos. kadangi lengvina bedarbiq padet[. JAV draudimo nedarbo atveju programos egzistuoja nuo 1936 metq. PavyzdZiui. tai jo derinys su pa5alpq mokejimo trukme 7 Darbo birZosnaujienos.120 USD srnarkiai sumaZinajo nor4 dirbti.darbo uZrnokestisapmokestinarlas. mano. pavyzdLiut.JAV iki 1978 m.rsiose Salyse. JAV bedarbio pa5alpa siekia 50 proc.Fridmenas. tuo ilgiau galirna 5is nedirbti ir ie5koti geresniodarbo.Nedarbo trukrne Siuo atveju labiausiai priklauso nuo paSalpos mokejimo trukmes. Daugelyje Saliq (pavyzdZiui.jei sutiktq dirbti pirmq pasiulyt4 darbq. kad viena i5 nedarboprieZasdiq yra pati draudimo nedarbo atveju sistema. 5. savailinio atlyginimo paskutineje darbovieteje mokama26-39 savaites. tik ilgainiui maZinamas pa5alpos dydis '.2.Nedarbo dinarniktl veikia ir netolygus darbo paklausos kilin. 394 . PavyzdLiui.6. jis gautq tik 146 USD. Kai kurie Zym0s teoretikai.ras atskiruosemiestuose.Nr. norint paskatinti bedarbius spartinti darbo paie5kas. Akivaizdu tik viena * kad pa5alpq dydis ir jq mokejimo terrninaituri reik5mesnedarbotrukrnei. Minetas santykis vadinamaspakeitimo rodikliu. 1998. Tadiau ekonomistai n6ra vienos nuomonds ar b[tent tai nulemia nedarbo lygio skirtumus tarp valstybiq. Bedarbio pa5alposdabar mokamos visoseiSsivysdir. Mokslininkq nuomone. p.

8 8.7 I 1. Tyrimq rezultataiakivaizdfis:Salyse.8 10.6 2.0 2.3 '7.r It.o Europojepadidejovidutini5kai4 kartus.8 8.Nedarbolygis Siaures Arnerikoje. kad nedarbo lygis JAV kito neZymiai.2 1 l 6.tuo tarpu JAV jis beveik visai nepakito?" Si misle paskatinonaujq teorijq apie nedarb4ir infliacrjq atsiradim4. Japonijoje ir Sveicarijoje minetos programos yra gana kuklios.4 lentel€jepateiktusduomenis. pa5alpos kur mokejimo trukme ilgesne.0 t.334.9 4 5 5 l 10.1 \ '7\ q 4 5 6 6.8 \ tl +.htm eu.6 2.3 2.9 8. Macroeconomics.6' 4.0 .7 | 1. 39s .J.7 0.kad esarna dideliq nedarbolygiq skirtumq tarp JAV ir EuroposSaliq.3 4.o ne jq dydis.6 5 0 'rl 8. Lietuvos statistikos metra5tis1997 P.9 q 5 lt 1 7. Tuo tarpu JAV.6 10. I ll. *1994 rn. Saltiniai: Gordon R..Ypad tai pasakytinaapie Belgijq ir Olandij4 kuriose tarp 15 i5sivysdiusiq Saliq draudimo nedarbo atveju programos yra dosniausios.-6'h ed.negalima nepastebeti.5 n. Nagrinejant nedarbo prieZastis. nedarbo trLrkrnglabiau didina ilgesni nedarbopa5alpqmokejimo terminai.7 t ) 4.2 \4 54 ) 1 0.3 4 5 t a 2.7 7. inVeurostat.sugretinantis pinigini jq ivertinim4 per tam tikrE laik4 su paSalpos mokejimo trukme.New York.vaizd?Lkeidia.0 ? o q s 5 l 1 R 6.* P.4 10.1 q4 5 5 o( 10. Atlikus tyrinejimus.4 6.7 2.9 2.0 0..586-5 87: http://www/eurooa. JAV mokslininkq tyrinejimq duomenimis.0 8.0 I 1.0 a? 8.8 10.8 3. Harper Collins College Publishers.8 t t l < 0.0 t 5 0.8 9.2 I 1. 1993.4 lentel€.9 7 l 4.2 1 A 3. I5 lenteleje pateiktq duomenq matyti. Panagrinesime 1.0 7 5 8.Kaip galdjo natflralusisnedarbolygis nuo 7-o de5irntmedio pradZiosEuropojepadideti4 kartus.5 10.2 1 4 6.0 l ) ) 7 7.2 1.8 9.strukt[ralistine ir histerezes hipotezds.Tarp jL1 svarbiausiosdvi tarpusavyjekonkuruojandios.Vakarq EuroposSalyse pasiDlytas nedarbcr paSalpqindeksas.7 0.0 a5 2. todel ir ilgalaikio nedarbomastasmaZesnis.7 '7 1 7. (procentais) Valstvbd JAV Kanada Japonija Europos S4junga Pranc[zija Vokictija Italija JungtincKaralystc Austrija Bclgija Danrja Olandija JVCqrla Svcicarija Norvcgija 1961 6. Japonijoje Europoje ir I 961-2001m.JAV mokslininkai tiesiog kelia klausim4: .1 0.7 o 1 4 6 4.0 1989 1 9 9 1 1995 1998 2001 5 1 .2 7.1 t.8 6.9 8.0 ) 1 0.7 0.3 t 4 7.9 3.9 1 ) 1972 1979 I986 5 5 5 R ) 1 5 n 5 q 't.3 2. . ilgalaikio nedarbomastasgerokai didesnis.6 9. duomenys.4 t.

1. . kad jei del kokiq nors veiksniq poveikio nedarbo lygis Zymiai iSar"rga.rralizmas metodologinesocialiniq mokslq kryptis ir metodas. stengiasi nustatyti darbo uZmokestl didesn[ LrZrinkos pr. laikolarpiu. kurios apima vyriausybiq vykdom4 reguliavirn4 bei geroves valstybg. svarbiausiu uZdaviniulaikantistiriamojo objekto abstrakdios strukftirosarralizg. t. Mokslininkq nuomone.i t i g a r e i S k i a e r n e l y g i d e l lv y r i a u s y b ek i S i r n q si ir S p d s ypad radikalq socialindsgerovespob[d| kuris trukdo eI'ektyviaifunkcionuoti darbo rinkai. . kad europinis nedarbasyra toks didelis del specifiniq rikio valdyrno klihiiq: pernelyg dideliq atlyginirnq. I " Hysteris and the EuropeanUnemploymentProblem. Lawrence)teigia.nattralqjI nedarbo lyg! veikia fakti5ko jo lygio pasikeitirnairn. Tarp nedarbo prieZasdiq.Olivier) ir LorensasSameris(Sunmers. dideliq mokesdiqir regioniniq disbalansq. kurias lemia didZiuliai realieji uZdarbiai. nuldrnusias nedarbolygio pakilim4 Europoje1960-1990m.Cambridge.Jas galima suskirstyti I dvi grupes: tas. '"0 Naffiralusis nedarbo lygis bus analizuojamas1.gali tapti ir bedarbiais.Ypad tai pasakytinaapie nat[ralqi nedarbo lygi ir jo dinarnik4. ir tas. Riba tarp insaideriq ir nepriklar. Todel. kuri4 j i e v a d i n ae u r o s k l e r o z e .Strukturalistind8 hipotezd teigia. kurie iSnagrin€ti anksdiar-r. auk5to nedarbo lygio periodai lernia nat[raliojo nedarbo lygio augim4r Jq iSvados paremtos darbo uZmokesdio nustatymo modeiiu .rsantys autsaideriqkinta atitinkamai fakti5ko nedarbo lygio dinamikai.rsiausvyros darbo r. kad visi jq nariai turdtq darbq o autsaideriai joms .siekdamosgerovdssavo nariams (insaideriarns). Nedarbo histerezA(hysteresof unen. nurodoma rr nedarbohistereze'.1986. Taigi strukt[ralistine hipoteze i5kelia specifines prieZastis.rZmokest[..Kai kurie mokslininkai apibUdina Europ4 kaip sergandi4 Lga.y. per dideliq vyriausybes i5laidq ir reguliavimo. nors nedarb4sqlygojusiqveiksniq poveikis i5nyko.insaideriai autsaideriai". dideliq bedarbiq pa5alpq. l5 esmes strukt[ralistine hipoteze rerniasi neoklasikines teorijos pagrindais ir europinio nedarbo prieZastimis laiko darbo rinkos funkcionavirnomechanizmo paZeidimus.nes profsEjungosnr. toki. jis jau nebegali sugriZti ! pradinl tai lyg[. e Histercsis (i5 graiktl k. 396 . lnsaideriai. kai esamasnedarbo lygis negali sugriZti i ankstesni lygi. Nedarbo atveju Sis rei5kinys rodo.. veikiandiq nedarbo lygi. nors minetq veiksniq poveikis i5nyko. jei nedarbolygis kyla ilg4 laik4 tai ir didesnisinsaideriqskaidius " Struktr.3skyrinjc. I . tampa autsaideriais. netekE darbo.Profsqjungos. kad ilgi r.rstoja jais rlpintis. JAV mokslininkai Olivje BlanSaras (Blanchart.) reiSkia atsilikim4 kai pakitqs rei5kinyi nebegali sugriZti i pradinl lygi.rployrnent) reiskinys.

Kita teorija.frictional unernployment) nedarbas. Pastaraisiais deSirntmediais darbo uZmokesdio aprnokestinimas augo ir JAV. bandantipaai5kintinedarbohisterezE.Jie ypae neigiamai veikia smulkq ir vidutini versl4 skatina Seielinesekonomikos vystym4siir neoficialausuZimtumoaugirn4.kiti ie5ko naujo darbo. N e d a r b o t i p a i . l .r. Laikinasis (migracinis) nedarbas (Ue .-rlos ekonomikos" Salininkai tvirtina. sudarandius ZmogiSkqji kapital4 ir net ekonomikos pakilirno laikotarpiu dirbti nebegali. profsEjungos o reguliuoja darbo uZmokestitik likusierns savo nariams.rZrnokesdio apmokestinimo sumaZinir.. . baigEmokslus. Nedarbo lygi veikia ir darbo uZmokesdio aprnokestinimo lygis.pasibaigusdarbo sutardiai ar ddl praZangq. ketvirti nedirba. i5einaiS kiti darbo ar pirmq kartq prisrjungia prie darbo jegos. 3 . sud€tinga ir nustatyti svarbiausias.Ekonomistq nuomone. N a t [ r a l u s i sn e d a r b ol y g i s Nedarbasgali buti laikinasis(rnigracinis).ras galetq leigiamai paveikti darbo jegos pasi[14 sumaZinti nedarbE DidZiuliai mokesdiai. . atleisti i5 ankstesnio. atsirandantis nonnaliarnedarbct paieSkos procese. Vieni darbuotojai keidia darbovietE del Seimyniniq aplinkybiq.strukturinisir ciklinis. irgi turi neigiamEpoveiki r.tampa autsaideriais.rdornapaaiSkinti aukitq nedarbo lygi Europoje pastaraisiais deSimtmediais. mokesdiq didinimas veikia darbo jegos pasiul4 j4 maZindamas skatindamasnedarbo augirn4. Taigi nedarbo prieZastysyra labai [vairios. jos skirtingai verkia nedarbo lyg[ ivairiose Salyse. apmokestinant finnq pajarnas. kad bedarbiai prarandasavo igudZius.nes baigesijq darbo sezonas t. Tuo padiu metu. kai visi SieZrnones ir anksdiauar veliau susiranda naujq juos tenkinantl. ir Vakarq Europos Salyse.pasir.darb4 arba grlLtai senq1i. Todel ir JAV . kad konkretls del 39'7 i i. kad darbininkq darbo r.sugebejimus.Todel nedarboaugimasgali bfiti nenutrfikstamas.kai Zmoneskeiiia darbusir i5einaar grlita i darbq Sis nedarbasdaLnaivadinamasapyvartiniu. Treti.ba nepakankarnos paklausos.pirm4 kart4 ie5ko darbo. l l . Tadiau 5i leorija negali paaiSkinti nedarbo lygio pokydiqJAV ir yra gindytina. pakeisdami pirmuosius bendrame bedarbiq b[ryje. Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esant normaliai darbojegos apyvartai. ar. nes maZina verslininkystespaskatas. Todel tai s k a t i n a e d a r b oy g i oa u g i m 4 .dainai jq b[na visaskompleksas.rZimtumui. n l Nedarbo histereze ir bar. rerniasiprielaida.Del to.t.

i5auga. kad darbo rinka i Siuos pokydius reaguoja letai. Keidiantis varlotojq prekiq bei paslaugq strukturai ir jq gamybos technologijoms.structuralunernployment) nedarbas. Del to dideja Zmoniq palamos.. Kadangi strukt[rini nedarbElemia Ziniq ar gyvenamosiosvietos. maZinandiq atlyginirnrl diferenciacijt6skatinandiodarbo uZmokesdiosisternq[vedimas ir kt. racionaliaupasiskirstodarbo i5tekliai. nesutampa laisvq darbo viettl reikalavimaiZiniomsir bedarbiqturimos Zinios.r. kad prie laikinojo nedarbo priskiriami bedarbiai.investuojantys"I darbo paie5k4.aslnenys.ie5kojin-ro" teorija laiko nedarb4 ypad produktyvia laikinElInedarbq socialiaivertinga.auga ir realusisnacionalinis produktas. Siuo atvejubedarbiai . . Sisnedarbo likg be darbo Zmones tipasnuolatos iSlieka. Strukt[rin[ nedarbtlsukelia ir anksdiaunagrineti rinkos mechaniznio veikimo apribojimai: minirnalaus darbo uZmokesdio istatymq taikyrnas.kai laisvos darbovietos nesutampa gyventojq(bedarbiq)gyvenarnqja su vieta. Laikinaji nedarbq atskirti nuo struktfirinio yra sudetinga.Kitaip tariant. kvalifikacijos ar teriloriniu atZvilgiu). kuriuos gali parduoti. ir del to dalis darbuotojq fiaunirnas. sutikus dirbti pirmE pasillyt4 darb4 o investicijos atlygis .Del tokiq pokydiq kai kuriq profesijq paklausa surnaZeja arbavisiSkaii5nyksta.Todel neatsitiktinaidarbo .JL1investicijos kain4 sudaro padios paieskoskaina plius prarasti atlyginimai.tuo tarpu paklausakitq. iskaitantnaujasprofesijas. kai darbo paklausos struktura neatitinka darbo pasi[los strukturos (profesijos. tam tikru mastu ir Jis pageidautinas. turl darbo igfidZiq. nekvalifikuoti vyresnio amZiausdarbuotojai) netenkadarbo.Nedarbas atsirandad6l to..Sis nedarbo tipas dar vadinamasnesutampandiu nedarbu. profsqlungqreikalavimaistabiliq darbo uZmokesdiq.Pana5iai susiklostodarbojegos strukturosneatitikimasteritoriniu atZvilgiu. Taigi laikinasis nedarbasyra nei5vengiarnas. darbo jdgos struktlra neatitinkanaujosdarbo vietq strukt[ros. Tuo tarpu . Struktiirinis nedarbas (U5 . kuriuos buvo galima gauti.nesutapimas.moterys. ar abiejq kartr.Esrninis skirturnas tas. keidiasi ir bendrosiosdarbo jegos paklausossudetis. Tokios priemonds paLeidLia rinkos ddsniq veikimq darbo rinkoje. vadinasi.kurirl nors prieZasdiq pakeidiavieni kitus.. nes istatymuosenustatytas darbo uZmokesdio minimutnas yra per didelis siulomoms darbo funkcijoms apmokdti. veikla.galimybe gauti didesnIatlyginim4 daugelimenesiqar metq ateityje. kadangi daugelis Zmoniq susirandageriau apmokarn4 labiau kvalifikuotq ir produktyvesni darb4. norsyra ganadinami5kas. atsirandantis.strukt[riniai" bedarbiai negali i5 karto gauti darbq nes jiems reikia arba keisti profesrj4 arba papildomai 398 .

nes vidutinis rnetinisnedarbolygis kai idarbinamas yra Salto ir Silto oro nedarbo lygiq vidurkis. kai ekonomikoje yra tik laikinasisir strukturinisnedarbas.full employment) . oras atiyla. galime grlLtt prie visi5ko uZirnturncr problernos. Saltoklimato rajonuosestatybtl darbininkaisavaitdms mdnesiams ar atleidZiami darbo.tai darbo i5tekliq (darbo jegos) panaudojimolygis.t. kuri ir apibudinavisi5ko uZimturnos4voka. Visi5kas uZimtumas (Ee . Be to. Didziausias ciklinis nedarbas bLrvo DidZiosios depresijos laikotarpiu 1929 . atsirandantis esant ekonomikos nuosrnukiui. Vidulinis metinis is statybininkq nedarbo lygis yra aukstas. JAV.PavyzdLrui. AtsiZvelgdarni i nurodytus nedarbo tipus. kLrri sukeliabendrqq iSlaidqnepakankamumas. sieke25 procentus.y. Vadinasi. Ciklinis nedartras(Uc-. ekonomikaii5 nuosrnukio perejus kitus ciklo etapus. U6 .7 procento.1933 m.ilgesn€s yra trukmes. bedarbiq skaidiq galirne apskaidiuoti taip: U:Ur+ Us+Uci dia U .Kadangi laikinasisir struktfirinisnedarbas neisvengiarni.o strukthrinis. Pokariolaikotarpiu JAV ir daugelio kitrl Saliqekonomik4ypad Zyrnusnuosrnukis i5tiko 1982 rn.strukturinisnedarbas (bedarbiqskaidius). Jis tiesiogiaisusijEs verslociklu. Todel vietoj visi5ko uZimtumo sqvokosekonomikosteorijoje daZniausiai vartojarna 399 . Pastoviausi..sezoninis nedarbas.kinlant cjarbo galimybernsskirtingais sezonais. laikinasis nedarbas daZniausiai trumpalaikis. Us . o kartais pakeisti ir gyvenarnEjq viet4. Ue * laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius). kai ekonominis aktyvurnas i5auga. Nors atskirose Salyse kurios nedarb4 kai sukeliandios prieZastys gali skirtis. yra laikinasis ir strukt[rinis nedarbas.6) I5naginejE nedarbo tipus. Ciklinis nedarbas su sulaZeja. stadijos ypad 1 pakilirno i stadij4 gali i5nykti. esant visiSkam uZimtumui nedarbas egzistuoja.kaip jau rnin€ta. yra todel simtaprocentiniouZimtumo b[ti negali. nedarbo tipai yra tie patys. Tadiau galimas tam tikras uZirnturno lygis. Yra dar vienas nedarbo tipas . Paprastaisezoninis nedarbas priskiriamasprie laikinojo nedarbo. kai JAV bendrasis nedarbo lygis buvo 9. pavyzdZiut. (11. neiSvengiarrrr.Ciklinis nedarbas. kai bendrasis nedarbo lygis.net jei ir kiekvienas statybininkas tais rnenesiais..bedarbiqskaidius(nedarbas).cyclical unernployrnent) nedarbo tipas.ciklinis nedarbas (bedarbiqskaidiLrs).mokytis.

Nat[ralusis nedarbolygis (U") yra laikinojo ir strukt[rinio nedarbosumosprocentinissantykissu Salies darbojega: U"= dia UnUeUs LF U"+Uo (11.Darbo rinkos pusiausvyra susidarotaske E. kiek Zmoniq sutinka dirbti uZ siulom4 darbo uZmokesti. Toks rySysnagrindjamas skyriuje. natlralusis nedarbolygis. kad.. . norindiq dirbti daugeja. kad irnones samdo daugiau darbuotojq. Tarkime..7 pav. U .Tadiau ekonomikos teorijoje 5i s4vokavartojamair norint susietinedarbolyg[ su stabilia infliacrja ir gamybosrezultatais.. Jei ivertinsime ir ciklini nedarb4 kuris turi reik5mes faktiSkam nedarbolygiui. Noredami geriau suprasti nat[raliojo nedarbo lygio problem4 panagrindkime papildytEdarborinkos model[ ( I I .c i k l i n i sn e d a r b oy g i s .Si kreive yra kaireje kreives LF puseje.7) .tai nedarbo lygis. kadangi dalis zmoniq iesko geresnio darbo. kai dirbandiqiqskaidiusyra N0. Ji galima apskaidiuoti. ir yra bedarbiai. tai natDralusis nedarbolygis bus lygus skirtr.Natfiraliojo nedarbo lygio" sqvoka pirmiausia pabreLia5i rei5kinf kaip realiai egzistuojanti. 400 (lr. strukt[rinis nedarbas (bedarbiqskaidius).unui tarp faktisko (bendrojo)nedarboir ciklinio nedarbo lygio: Un: U.kad 5io'edarbo tipo lengviausia iSvengti. nesukeiiant didesnes infliacijos.natural rate of unemployment) . . Krypstanti I desinE. manoma.. U. darbojega.Infliacija".U.kreive roclo. o realusisdarbo uZmokestis Atkarpa EF w6.naturaliojo nedarbo lygio" sqvoka.. laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius)..-r-xl}}o/o. esant bendrajai makroekonorninei pusiausvyrai. . tikedaniesi didesnio atlyginimo.Kreive AJ parodo. pavyzdliui. ir Siomis sqlygomis gaminant potencialdI bendrqjinacionaliniproduktq. l2 Natflralusis nedarbo lygis (U" . skatinandiomis makroekonomikos politikos priemonemis. Grafike Zemyn besileidZianti darbojegos paklausoskreive LD rodo. Kreive LF rodo Saliesdarbo jegos pasi[lq.). kad ekonomika veikia. l Kadangi ciklini nedarb4 galima sumaZinti.kai darbo uZrnokestis yra maZesnis. kai infliacijos lygis yra stabilus ir gaminamas potencialusis bendrasis nacionalinisproduktas.8) . .fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. didejant darbo uZmokesdiui. susidaranlis esant stabiliarn infliacijos lygiui.

Tadiau teorinis nat[raliojo nedarbo lygio apibfldinimas yra savairnesuprantamas dalykas. sudaremaZiaukaip 2 proc. Darbo rinkos modelis Nat[raliojo nedarbo lygio sqvoka nerei5kia. galimi atvejai.r Sio lygio. Kaip Zinia.PavyzdLiui. nustatantkonkretq tam tikru laikotarpiu natlraliojo nedarbolygi. tai ciklinis nedarbas.7 pav.vaizduojanatlralqji nedarbolyg[. keidiantis sElygoms.o.Ekonornika pakilo auk5diausavo gamybosgalimybiq ribos. Taigi fakti5kas nedarbolygis nuo 1943m.. N.Kita vertr.VyriausybedrauddiSeitii5 darbo svarbiausiose pramondsSakose. kai d a r b or i n k av r a o u s i a u s v i r a . nukrito iki 1. daZniausiai remiamasi l-o de5irntmedio pradZiosmakroekonorniniais rodikliais.Zrnonesdirbo vir5valandZius ar kelis darbus.. o 1944 m. iSaugodarbojegos jaunimo daiis. Natfiralusisnedarbo lygis nera pastovus dydis. kai nedarbasbuna Zemiar.kad ekonomika visada jam funkcionr"roja. Siarn tikslui. iki 1945m.. 'l . I l. Jis perZiurirnas. b0na sunkumr4. kadangi darbo jegos paklausabuvo didZiuld. Taigi natr"rralusis nedarbolygis sr-rsidaro. esant stabiliorns kainoms. esant. kuriuo ekonomikoje buvo visi5kas uZimtumas. koks jis turetq bIti? GrieZtos rnetodikos nustatyti nathralqjl nedarbo lygi nera ir Siandien. Kyla klausirnas.2 procentq. tai 40r . Po to bazinis natlrah.rsis nedarbo lygis koreguojamas. pavyzdLtu| JAV.JAV ekonomistai naturalqji nedarbo lyg[ nr-rstato.rs. atsiZvelgiant darbo jegos sudeliespokydius I jei velesniaislaikotarpiais. PavyzdLiut. Antrojo pasaulinio karo metais natlralusis nedarbo lygis jAV buvo 3-4 proc. naudodamikaip bazq tam tikr4 laikotarpi.EkonomikosnuosmukiosqlygornisfaktiSkas nedarbo lygis vir5ija nat[ralqjl jo lygi.

i5dirbE dien4. Jaunesniems kaip 50 metq asmenimspa5alpamokama iki 30 menesiq. atspindindiot4 fakt4 kad jauni Zmones. 7-arne de5imtrnetyje nattralusis nedarbo lygis sieke apie 4. palyginti su patyrusiais darbuotojais.4 proc.kai kainq lygis buvo stabilus. JAV nedarbo pasalpa mokarnaapie pusErnetr5 veliau butina nors trumpam susirastidarbE Jei tas darbasnepatenkina. turdjo b[ti apie 8 procentus. Norvegrj e j is sudaro2-3 procentus. Tuo tarpu 8-amedeSirntmetyje sieke 5.r tai rnikroekor. Mikroekonominiai ncdarbo nuostoliai (microeconornical loss iiom unernployment).5 proc.nes faktiskas nedarbolygis svyruoja apie 5 procentus.1987199lm.nuostoliai. Paskutiniame amZiaus sio desimtrnelyje JAV nathralusis nedarbo lygis yra Zemesnis. per dvylika paskutiniqjqmenesiq. Pirmiausia darbo netekEsZmogus prarandavisas arba dali pqarnq.2.makroekonominiainuostoliai. galima vel ieskotinaujo darbo ir gauti pasalp4. Pa5alpos 9l dyclis. darbojegos. padaryti Znrogui. Pavyzdziui.Kitaip tariant.Pav yzdlitti. oj Lietuvoje ir kitose pokomunistinese Salyse nustatyti natnralqji nedarbo lygi gana sunku. Zemes r-rkiopertvarka.susipynEs su Se5eline ekonomikair kt.Jai gauti b0tinossqlygosskiriasi ne tik atskirose Salyse. praradusiarn darb4. pramondsrestrukt[rizacija.sunkiau susiranda darbq ir iSsaugo darbo viet4. JAV ekonomisttl nuorlone.kad jis visose Salyse vienodas. kai dirbo 95. NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLIAI Nedarbopaselcnes ka5tus visuomeneigalima vertinti siaur4jair ir pladiqjaprasme.. I5sivysdiusiose Saiyse mokarnos neclarbo pasalpos tik i5 dalies kompensuoja 5i praradim4 kadangi ismokos niekada neprilygsta turdtomspajarloms.5 proc.Pirmuoju atvejr.antruoju .kai jis bendras nedarbo lygis buvo daugiau kaip 7 proc. 11. nes dia ji veikia zymiai daugiau ir netradicinitl veiksniq: nesusiformavgrinkos santykiai. o 9-atne. Si surna maLd. bet tq Pranc[zijoje bedarbio pa5alpq gauna asmenys. natfralqji nedarbo lygi ekonornistai buvo linkg vertinti 6 proc. vidutinio darbo uZrnokesdio.5 procentus. Svedijoje. net ir atskiruose padiqSaliqregionuose.natr-rralusis nedarbo lygis padideja iki lygio.5J.ja. visiskas uZirntumas buvo tuomet.Zymus ekonomikosnuosmukis.Tadiau tai nerei5kia.darbojegos. Devintamedeiimtmetyjepasalpqdyctis paialpos dydis priklauso sieke apie 40-50 proc..privatizacija. nuo paskutineje darbovieteje gautoatlyginimo. medicinin[draudim4ir kt.o 402 . Europoje nat[ralusis nedarbo lygis yra /zymtat auk5tesnis.rorniniai nuostoliai. ekonorni5kai aktyviq gyventojq .kol netenkama teisds 1 pa5alpq. gauto atlyginimo dydlio. jis ekonomistrq nuomone. laikotarpiu.

SavanoriSkai atsisakydamidarbo. Sirdies Seimai. 650 lvykdo ZrnogZr. su^papildor. savo sLrgebejimais. Lietuvoje bedarbio pa5alpaskiriama tr.250 Lt). dienr4 Pateikti pavyzdliai rodo. Tadiautai nesumenkina mikroekonorniniqkaitq (nuostoliq)problernos. kad bedarbiq pa5alpa toli graZu negali prarastll pajarnq.iki 45 menesir4.3000 .[ kalejimus. Pa5alpos pajarnas(nuo 1998 patvirtintasretniamas negali buti maZesnis vyriausyb6s uZ 05 0l . vL esama Tokia situacija atitinka nathralqjI nedarbo lygi. kai Zmones nesutinka dirbti pusiausvyros darbouZmokesti. kad laisvalaikisyra didesndvertybe negu darbo pajamos. o prieSpensinio amZiaus asrnenims paSalpos mokdjirnas pratgsiamas dar du mdnesius. kornpensuoti Nedarbas sukeliane tik ekonominiq sunkurnrL ir psichologinitl bet jar.nedarbo padidejimas pagalJAV statistik4yra susijEs vienu procentu. GrieZta nuostata:bedarbis tuli intensyviaiieSkotidarbo.rogui priimtinas. (mtrsq bedarbiopadetisdar lyg ir pakendiarna ISsivysdiusiose Salyse padetisLyniai dramatiSkesne.rrintiems rnaZesni dydis 24 rndn. Salyse vertinin. kuriuosoatiriavisa Salies ekonomika. Kartu padmus. kad savanori5kasnedarbas Zn. mirStanuo Sirdiesir inkstq ligq bei kepenq cirozes. menkiau iSsivysdiLrsiose bet ne kaip Pavyzdiiui. 333 403 .nornrs priepuoliq''.saviZudybiq skyrybq. nedarbo lygiui padiddjus I proc.Macrocconomics. dar 920 Zrnoniq nusiZudo.rdystes.baigusprofesini rnokyrntl.rtigeriau apmokarn4darbq.rsrnq kt.Be to.4000 500 patenka i psichiatrinesligonines.trumpejagyvenimo trukrnd. Savanori5kasnedarbas (voluntary unemployrnent) tai nedarbas.. per 12 rninesiq 05 0l . I2 GordonR. Zmondsmano. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai (macroeconomical loss from unemployment). kadangi laisvalaikisirgi naudingas.J.rais). Pa5alpa laikotarpi. lvertinti ir nedarbopasekrnes Kai kurie ekonornistaimano.nuostoliai pladiqla prasrne.vyresniems kaip 50 metq . reikia ir 37 t0kstandiais mirdiq.kad kiekvien4 kart4 JAV mokslininkai pavadino tragiSka. [skaitant 20 t[kst. Zmondstikisi ateityje gar. ZmogiSkaj4 ekonomikos nuosmukiq ir nedarbo kain4 JAV Tyrinetojai nustatd. socialinio draudimo staZ4per trejet4pastarqjqmetq. Be to. P. ir nepasitikejimq ateitimi. nevisaverti5kumo Ekonornikos nuosmukio ir i5augusio nedarbo s4lygornis padaLrgeja nusikaltimq.135 L0 ir neturi vir5yti dviejq rninimaliqgyvenimolygiq (nuo 1998 mokama ne ilgiau kaip 6 mdn.Pakartotinaipa5alpaskiriama tik i5dirbus 180 vie5uosius darbusarbaremiamusdarbus.

jog yra reguliarus neigiamasrySystarp fakti5ko BNp (y) ir potencialiojoBNp (Yp) procentinio santykio bei skirtumo tarp faktiSko ir nat[raliojo nedarbolygio. (r l .fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. Arthur.natfiralusis nedarbolygis.bo rygio pasikeitimasapytiksliai sudaro0. Kitaip tariant.Si teorija ivertinta teigiamai ir ekonornikosmoksle Zinon.) itin aukstas. . e ) okuno desnis re'iasi trediuoju . nedarbas trukdo visuomeneijudeti potencialiq galimybiq kreive. Yp . JAV ekonomikos pavyzdZiu irodyta. dia (l Ll0) U.U n : . DZonsono adrninistracijoje.u. Jis nepaai5kinanat[raliojo nedarbo ir jo pasekmir4. koks li. aukidiaupaleikt4 i formulg galima uZra5ytiir taip: 404 .a).) priklausomybg nuo faktisko ir potencialiojo produkto (y/yp) santyfio. RyS[ tarp nedarbo lygio ir bendrojo nacionalinio produkto apirnties atsilikimo nuo potencialiojoBNp matematiskai 1960 m.rnas(okun. AtsiZvelgiant pasikeiti*roskaitmenini lyg[ (0.:Un -h x [00x (Y/Yp) . Kita vertus. arba Okuno kreivds nuolydi.potencialusis bendrasis nacionalinisprocluktas. frode Zymus JAV makroekonomikos tyrinetojas Arturas okr. ka<lprocentinis nedar. nepasiekian. h .-u") tiesiogini iys! su produkcijos santykiu(Y/Yp). Salyje nepagaminamas potencialusis produktas. Kai bendrasisnedarbo lygis (U. . kad ekonomistai atotr[ki tarp porencialiojo BNp (yp) ir fat tist o BNp (y) apib[dina kaip BNP apirntiesatsilikimq. buvgs ekonomikls patarejq tarnybos pirmininkas prezidento L. Okuno desnigalima uZra5ytiSiaformule: U.virsijantis nat[ralqli nedarbo lygi (U").ra kaip Okuno d6snis Okuno ddsnis (Okun's larv) teigia. okuno ddsnis iSreiikia tik ciklinio nedarbo (u.Jei nacionarinis ekonomikanepajegia patenkintivisq norindiqir galindiqdirbti. y.4 produktq santykioprocentiniopasikeiti'ro priesinga linkme.ra potenciali prekiq ir paslaugq gamyba. tai rodo atvirksting nedarbo lygio (U.Siuo atveju neclarbq galirra traktuoti kaip vienq svarbiausiq neefektyvausdarbo jegos ir kitq gamybos istekliq panauclojimopriezasdiq. Y . tszs-tqso).8) fo'nulg galimauzrasylitaip: U .100].faktiSkas bendrasis nacionalinis produktas. prii'ra toki.Okuno kreivesnuolydZiokoeficientas.h x [ 1 0 0 x ( Y / y p-) I 0 0 ] . Un.cikriniu necrarbotipu. Jau 4 skyriuje rnineta.Todel (1r.

1988.Reikia apskaidiuoti faktiSkilnedarbo lyg!. kad produktq santykis yra 95 proc.gauname: (1 U .Nedarboekonorniniai nuostoliai JAV Metai 193 1933 0 D i d Z i oii dcprcsija Nedaiboly. .5 lentele).5 arba2:5.) yra lygus naluraliajam nedarbolygiui (U"). padaugintas skirrumo i5 larp produktq santykio ir 100 proc.4 x (-5).P.t.ll) Formuld rodo. 5 x 5 1 0 0 i mlrd.:$+l:$. 4x [ 0 0 x ( Y / Y p ) . 9s4 958 961 971 975 980 985 990 2 850 (vidutiniSkai kasmct 385) l6 Aa {J 6. Akivaizdu. . USD). JAV 1989 meraispotencialusis BNP (Yp) buvo vertinamas5.2 5 5 Realiojo un lrl. Samuelson Economics.10)formule.-P.T..0 .. t. 5 m b d . .2l.) .jog fakti5kasnedarbolygis (U.* P.5 8.y. kad visuomend. o natfiralusisnedarbo lygis . 405 . New York. (lr.5lentel€.U .nurodant. U S D ( 1 x 2 .esant auk5tam nedarbo lygiui. Netgi taikant Zerniausi4 Okuno desnio ribq. 18.l g g . kad.y.* ornika ir valstvbinisreguli V.. Nedarbo sukeltus ekonominius nuostolius (l iliustruosime JAV duornenimis 1.1 trilijono USD. leidZia apskaidiuotiprodukto nuostolius. esant bet kokiam ciklinio nedarbolygiui. Ekonornikos teorijoje 5is desnis daZniausiai pateikiamas paprasdiau.6: -0. minus nuolydZiokoeficientas (h).5 procento.8 6. ' U.Tarkime. PavyzdZiui.100" prie5 Y/Yp butinas del to.5 6.7 5 q 8.8 < R 38 Il5 58 6l 4l) iniai: Rinkos ekonon-rika valstybinisreguliavimas.6 procentai. Taigi fakti5kasnedarbolygis . Remdarniesi 1.Sis santykisl:2.gip (nroc. nedarbopadidejimqvir5 natfrraliojonedarbolygio t i k I p r o c . 1990. kad produkcijos santyki i5reik5tume procentais). 4x ( 9 J . patiria milZiniSkq nuostoliq.j o s u k u r t in u o s t o l i ab [ t q l y g [ s l 2 ' 7 .340.8 procentai. 11. : U n .1 0 0 ] . jei faktiSkasnedarbo lygis virSija nal[ralLg[ nedarbolygi vienu proc."u"i (mlrd. (. tai BNP atsilikimas nuo potencialiojo BNP sudaro 2.0 .6 : .nedarbolygio suBNP apimties atsilikimu santykis.. U.

). kad dalis darbo netekusiqasmen[ nusivilia darbo paie5kornis jau nebdradarbojega. o b[tina apriboti tik tai.privalu maZinti nedarbo paSalpas. Taigi laisvalaikio verte didesnesitakos ekonorniniams nuostoliamsnerrrri irr beveiknesumaZina. Ekonon-rikosteorijoje bandoma ivertinti ir tai. BNP padidejo 2. Ketvirta.Zinorna. kas trukdo laisvajai rinkai funkcionuoti.. nedarbui i5augusnors vienu procentr"r vir5 natLrraliojo nedarbo lygio. Tredia. kad ekonomika greitai atgis). iSauga. neoklasikq nuomone.kad didZiausiqekonominiqnuostoliqJAV patyre DidZiosios depresijosmetais. nelanksti darbo apmokejimo politika.i firmos pasilieka darbuotojus.3 proc. k4 iSlo5ia cikliniai bedarbiai ar darbuotojai dirbantys maZiauvir5valandZiq.'_La _ _$qluinlio i:leieq 19u"1!11! -'it'Sut 406 . tadiau jie niekada nebus kompensuoti. 11. menkas darbo jegos mobilumas). Nereikia nustatyti rninimalaus darbo uZmokesdio.Okunas to neivertino). kad rinkos mechanizmas yra neefektyvus. nedarbas atsiranda ne del to. NEDARBO IR UZIMTUMO REGULIAVIMAS Kaip jau Zinorne i5 anksdiau pateiktos medZiagos.5 proc. puseje patirti kasmetiniai nuostoliai gerokai mazesni. tadiau kadangi Si laisve yra priverstine. Kai kurie tyrinetojai bande patikslinti ir priklausomybg tarp nedarbo bei garninamo prodLrkto. Remiantis Siais fundarnentaliais teiginiais. vildamosi. o toddl.I5 lentelesmatome. apriboti profsqjungqitakq darbo uZmokesdio dydZiui ir uZimturnui nustatyti.Tai daugybenepagamintq prekiq ir paslaugq. vyriausybe patiria nuostoliq. kad jo funkcionavimas ribojamas (darbo sEnauclq neatitinkantis darbo uZmokestis. o tada. darbo vietq i5saugojimofinansavitnasir pan. surnaZdja verslininkq pelnas. santykinai auk5tos nedarbo pa5alpos.padidejusnedarbui. jie iSIoSia ilgesn[ laisvalaiki.3. Tuo tarpu valstybdstransferinds i5mokos. atsiZvelgdami i laisvalaikio veftQ (A. Buvo nustatyta. j. Neoklasikq nuomone. kuris turi tarn tikr4 vertE. pateikiamos ir atitinkamos uZimtumo politikos priemonds.1arnq rnokesdius. kadangi sumaZejaiplaukos 1 valstybdsiZd4. kurie nuosmukio metu faktiSkai nereikalingi (firmos nori i5saugoti vertingus darbuotojq ig0dZius. sumaZinti tautiniq mazumq diskriminacij4. sumaZdjadarbuotojtl pajarnos. cikliniam nedarbui sumaZejus vienu procentu. kad. visuomene patiria tokirl didZiuliq nuostoliq? Pinniausia taip yra todel. Antra. Siekiant sumaZinti slg!$r1ntn99Tua rgitelu !r'191m1. Kyla klausirnas.tai ir jos teikiama naudakur kas maZesne negu prarastos pajarnos. nuosmukio ntetLrZymiai sumaZejavir5valandinio darbo.kuriuos jie bltq mokejg dirbdami. nereikalingos valstybinds uZimtumo programos.kodel. (ankstesniais apskaidiavimats 2. Ddl to visuomeneprarandajr1 uZdarbius ir ir pa. Antroje XX a.

Sios dvi prie5taringos koncepcijosuZimtumopolitikai turejo svarbi4 reik5mg:atskiraislaikotarpiaisviena ar kita dominavo.*"* "e_[ti.todel. . maL1javalstybdspoveikis darborinkai.dominavo neoklasikine u Z i m l u m op o l i t i k o sk o n c e p c i j a r r .ro jq problemosnuolat svarstomos vyriausybiqir tvirtinarnosparlamentq. o atskiruoseregionuose valdZiosistaigos. '3 Aktualus darborinkos politikos klausimai.kynq 56i ltiaugusiqf\ permokymq. Svedija ir kt. ekonomistqnuomone. . Lietuvoje uZimtumo politikq formuoja ir kontroliuoja Socialines apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbobirZa. DidZioji Britanija.. Tarptautiniu mastu uZimtumo ir nedarbo klausimus reguliuoja Tarptautine darbo organizaclja (TDO). todel. P..darbojegos paklausos pasiulosatitikirno maksimizavimas: ir . Daugumoje valstybiq pagrindinds valstybines uZimtumo ir darbo rinkos politikos kryptys yra Sios: . subsidlLl atskiromsdarbuotojqgrupems. bet daLnai nepriimtinas socialiniu atZvilgiu.b 9l{1gA $."p aLj.g.skatinantvie5Lgq darbqorganizavimqir kt. Ypad tai bDdingaJAV.y p a i E u r o p o s P k judejimas.. [kurta l9l9 metais.). sustiprejo fondai. 1996. Daugumoje Saliq uZimtumo politikE formuoja ir igyvendina darbo ministerija ar kitos socialin€s politikos institucijos.nan| "pe-kle_u mokesdius (iq pq!l.uZimtumostabilizavimoir Zemoinfliacijos lygio suderinimas. Nuo XX a.7 -Tv €f 407 . Todel. Pagal D2._Jar_*gg!g1 .(api-e laisvasdarbo vietas ir jo_ieSkandiuosius): organizuotiprofesinl m.nuolatinis idarbinimo tarnybq ir infonnacinds sistemos darbo tobulinimas. pradZiosiki Antrojo pasauliniokaro valstybdsvaidmuo buvo palyginti pasyvus. Keinso teorij4 pati rinka uZimturnoproblemos i5sprEsti negali.augo socialiniai profs4jungq Salyse. .g{p iry.aktyvios politikos kryptingumouZtikdnimas.pastovusilgalaikio nedarbomaZinimas.) turi ilg4 uZimtumo reguliavimo istorij4 uZirntun. Jos nustatopagrindines jas igyvendina vietines uZimtumo politikos kryptis. UZimtumo politikos fomavim4 komplikuoja bhtinumas derinti efektyvias priemones ekonominiu.l firmoms. Veliau vel pradeda dominuoti neoklasikine uZimtumo politikos samprata. o A n t r o j o p a s a u l i n i o a r o .3. noredama sumaZinti nedarb4:utrlf9gjqfr*i"f::lis p ri spo n i s didi n andi q . nors daugelis iSsivysdiusiqSaliq (Vokietrja.V. Kadangfhedarbo prie2astisyra nepakankama bendroji prekiq ir paslaugq paklausa.plaiiai buvo diskutuojamos ir realizuojamos [vairios socialines apsaugos progralnos. UZimtumoprogramosbei politika tapojq dalirni.roqese kuriant naujas darbo vietas) ir didinant vyriausybds iSlaidas (teikiant valstybiniq uZsakymr.

aktyvi ir pasyvi. ir tada gamybos apimtis (Y6) tokia maiza. Tadiauji brangiaikainuoja..didindarna bendrqjq paklaus4.8paveikslu. Siuo atveju vyriausybd <tidina bendr4ia paklausa supi{daqa prekes ir paslaugas firmq. Pa5alposdydis sudaro tik dali darbo uZmokesdio.visurna finansiniq priernoniq. Tarkime.specialias uZimtumopolitikos priemones. ..3) darbo rinkos mechanizmofunkcionavimui. mastfu Ji gali daryti poveiki l) darbo jegos paklausai.nes tai stabdo darbo paieikas.y.makroekonomines. Vyriausybe nedarbq gali surnaZinti.Si priernond kitose Vakarq EuroposSalyse. kuriomis siekiama su5velninti nedarbo pasekmes. amZiausir kitq veiksniq. Pasyvi politika (passive policy) . vyriausybe didina bendrqjEprekiq ir paslaugq. kad skatina kainq augimE (infliacrjq).* n e d a r b ov e r t i n a k a i p a t s i r a d u sd e l n e p a k a n k a m op a k l a u s o st. 2) darbo jegos pasifilai. Naudodama makroekonomines priemones.eik" ciklq. y .1ogiStinka didelis nedarbas.ivairiq ekonominiq ir organizaciniq priemoniq.Jai padidejus. Jos dydis ir mokejimo trukme gali priklausyti nuo Seirnynines padeties. ne kiekvienaspraradgsdarb4 gali ir jE gauti. Prie pasyvios politikos priemoniq galima priskirti ir darbo jegos (darbuotojq) ankstesnI iSleidirnq taikorna Vokietijoje ir ipensrjq.1.y. Svarbiausiapasyvios politikos priemone yra bedarbio paSalpos. Aktyvios politikos priemonesgali blti suskirstytos i: .Nedarbo atZvilgiLrvalstybds politika gali buti dvejopa. c i k l i n l i s nedarb4 gresiapavojuspatekti I vadinamqj[. pusiausvyranusistovdsta5ke E. Kiekvienai vyriauiybe-[-uri dalI t .r ' : : : . Bltinas komprornisas tarp Zmonir4 skatinimo dirbti ir palengvinimogyventi nedarboatveju.pajamqpraradim4. 408 . kurios tiesiogiai ar netiesiogiaigerinasituacij4darborinkoje.stok.. bendras ukio stabilizavimo priemones. t.Tadiau visose Salyse bedarbio pa5alpLl rnokejimas yra grieLtaireglamentuotas. Valstybes istatymais garantuojamos bedarbio paSalpos suSvelnina ekonomines nedarbo pasekmes. leidZiandiq sumaZinti nedarbo panaudojimas. ! / r r * . nedarbas sumaZds. pirmiausia. Aktyvi politika (active policy) . Vyriausybes kovos su nedarbupolitik4 Siuoatvejr"r galima iliustruoti I 1.Mokslininkq nuolnone. kad ekonomika iki vyriausybds isiki5imo pasieke pusiausvyrosta5k4 Es.t.rs BNP ir nedarboreguliavimo bfidas. iS Tai efektyvr. I tokiqpadeti. didindamavyriausybesi5laidas. tadiaujis pavojingas tuo. negalima mokdti per dideliq paSalpq.gamyba padides.taip pat darbo j€gos paklausq tuo maZindama nedarbq ypad ekonomikos nuosmukio s4lygomis. kur[ gaudavo darbuotojas paskutineje darbovieteje.

smulkausir vidutinio verslordmimas.e ".1945-1978 m. v Yl 11. Viena vertus. infliacijos tempai sumaZeja.idarbinimo istaigqveiklos tobulinimas.pavyzdZiLti. Kita vertus.t.darbouZmokesdio subsidijavimas lemia neefektyviq imoniq veiklq paslepto nedarbo atsiradim4.prlemones: .--. tai leidZia palaikyti dalies darbuotojq uZimturn4 jie netarnpa bedarbiais.rldtdja. tadiau i5auganedarbas. Tuomet konstatuojama: infliacija iveikta. . Taip ciklas tEsiamas.bedarbiqperkvalifikavimo finansavimas. nes ilguoju laikotarpiu jq efektyvumas 409 . Vel imarnasr skatinti gamybos augimq didinant bendrqj4 paklaus4 ir t.socialiainaudingq(vie5qlq)darbr4 organizavimas.pavyzdLiui. Laisvosios rinkos Salininkai kritikuoja ir [vairias uZimturno programas (aunimo. padidejadarborinkos stabilumas. jog Tarkime.8 pav. kad vyriausyb€konstatuoja. Zemes ukyje). . o pagrindineproblema. darbo uZrnokesdiopalaikymas (subsidijavimas).ivairios atskirqdarbuotojqgrupiq darbouZmokesdio subsidijos.uZimtumo didinimas. Gamyba sr. Stabilizavimopolitika nedarbuimaZinti Specialios uZimturno politikos priemonds daZniausiainukreiptos I laikinojo ir strukturinio nedarbo maZinima* Paprastai taikomos Sios =------:. . laikotarpiu buvo pakliuvusi DidZioji Britanija. Tada bendr4jq paklausq imama maZinti. Tadiau kai kurios priemones ekonomistq verlinamos gana prie5taringai'. . infliacrja pasiekdneleistin4lygI ir jq reikia maZinti.

skatinti prie5pensinio amZiausZmonesanksdiaui5eiti i pensij4 tadiaLr gali sau leisti tik turtingosSalys. kur yra diclZiulis savanori5kasnedarbas. . . atitinkandirl darbo paklausq. Tuo siekiarna: L Suteikti arba patobulinti profesing kvalifikacij4 Zmoniq.darbojegos pasiul4.*meZ1gll_Ug':H. .tobulinant informacrjE apie laisvas darbo vietas (vakansijas). . . a a Noredama su5velninti situacijq darbo rinkoje ir sumaZintinedarb4 vyriausybesavo istatymaisgali veikti darboj€gos pasi[I4 ir paklaus4 siektijq subalansuotumo.Tadiaudel to kiltq uZimtumodiskriminacija. To siekiarna 5iq prieZasdiq: del . Sis mokyrnasturi fonnuoti nauj4 darbopasiuloskokybq. Tai vienasi5 strukturinionedarboSvelninimob[dq.nedirbandiojoitraukirnas mokymo programasleidZiajam iilaikyti i rySIsu visuomene. Tinkamai organizuotas nedirbandiqjq Zmoniqmokymas.apriboti pensinio amZiausZrnoniq. I rnokymo programas ltraukti tam tikr4 piliediq skaidiq.nedirbandiojo [traukimas I mokymosi programas rei5kia jo profesineskvalifikacijos pagerinim4 galimybiq isidarbinriiBpletirn4. Tai galimapasiektididinantpensijas.esant aukitarn strukt[riniam nedarbui.pratqstimokymosi laik4. laisvq darbo vietq duomenqbanko kaupimaskompiuteriuose gali padetimaZinti laikinq.ne tik su5velninanedarbopasekrnes. Ceresnis gyventojq informavimas apie isidarbinimo galimybes. .skatinti darbojegos mobilum4 . tai . Kritikr-rojarnas valstybesremiamq gyventojq socialiniq grupiq ir i5skyrimas.apriboti besimokandio jaunimo darb4 mokant jiems didesnes stipendijas ar tiesiog ribojant besimokandiqgalimybg dirbti pagal samdos sutart[. fvesti nenutr[kstam4 daugumos darbuotojq mokymo ir tobulinirnosi sistemq kt.liir strukt[rini nedarb4. Svarbusvaidmuo uZimtumopolitikoje tenkaprofesiniammokymui ir perkvalifikavirlui. 2.gaunandiq pensijas.tobulinti deficitiniq profesijq darbuotojtlparuoSimqperkvalifikuoti nepaklausiq profesijq darbuotoj us.Darbojegos pasi[lq galima didinti: .nera didelis.]S!t9I9AIg. jiems mokdtq Juos esqgeriau idarbinti. bet ir j p a r u o S id a r b o e g q e k o n o r n i n i a mu g i m u i .U$9". aktuali darbo pasihlosskatinimoproblema. konkuruojandiqdarborinkoje.r_p_.Darbo jegos pasi[14 gp.maZintipajamq mokest| 410 . nes dali darbo uZmokesdio valstybd. ir Salyse. .surnaZina galimybEtapti bedarbiuateityje.

MokslininkLlnuornone. taikyti lengvatas. rengiant uZimturno program4 konkredioje Salyje.didinti darbojegos mobilumq. kurimq. Mokslininkq duomenimis. bfitina naudoti prien. kad pasaulindje praktikoje ndra universaliq receptLt efektyviai r. . taigi ir darbovietq. ekonominiq ir politiniq nuostatrl. turedami nors lr bet rnenk4 pradini kapitalq ar gaudarni lengvatinius kreditus. pan.Be to. .rZirntumo politikai parengti. ivairiose Salyse pladiai praktikuojarnavidutinds darbo laiko trukmds rnaZinimopolitika.. 4ll . ir Darbo jegos paklausE firmos gali padidinti. patys steigia smulkias [monesir organizuoja nuosavqverslq. tadiaujos vienos kitoms neprieitarauja. Moksliniai tyrinejimai rodo. patentqir kitq mokesdiqtarifus. Tai skatintLl naujq firmq. esmesb[tent ji ir lS fbrmuoja darbojegos paklausq. * didinant atostogrl trukmg. Toliau siekiantmaZinti nedarb4Lietuvoje.rones.pletoti gamybos ir eksporto augim4 nes tai skatina ir paslar"rgq sferospletimq didina uZirntumq. kurios padetq: .riboti bedarbiopa5alpqdyd[.ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones.Todel reikia gerinti verslo aplink4: maZinti pelno.Siq priernoniq tarpusavio santykis atskiroseSalyseskiriasi ir kinta priklausomar nuo situacijos darbo rinkoje. Cia labiau tinka maZosios [kininkavuno formos. Lietuvoje labai dideli nedarbolygio regioniniai skirtumai. jei joms teikiemos investicijq subsidijosarba rnaZinamimokesdiai. lanksdiau prisitaikandios prie specifiniq ir individualiq vartotojo poreikiq. lvairiq priemoniq naudojimas irgi gali duoti skirtingus rezultalus. Ji gali bfiti vykdoma ivairiais budais: * rnaZinant savaitds darbo laiko trukmp.UZimtumo politika negali blti atskirtanuo Salies politikos. .naikinantvir5valandZius. darbo vietq skaidius paslaugq sferoje dideja rnaZdaug kartus spardiau 3 negu pramondsSakose. nors pasyviosir aktyvios uZimtumopolitikos tikslai ir priemoneslabai skiriasi. kuriq viena i5 prieZasdiq neZyrniteritorine migracija. ekonominds Lietuvoje naudojamosir pasyvios.vis didesni dOmesi skiriant pastarosioms. Dabartiniu metu pastovq uZimtumo augirn4 iSvysdiusioseSalyse uZtikrina tiktai paslaugLlsfera. . Todel.Papildomq darbo vietq klrimas tarnpa pagrindiniu nedarbo maZinirno Saltiniu. Nerandantys darbo bedarbiai ar sarndomidarbuotojai.vien4 darbo etat4padalijantkeliemsdarbuotojarns kt.gaunantysmaZ4darbo uZrnokest!.pirmiausiab[tina iverlinti tos Saliesdarbo rinkos situacijrl ir jos kitimo tendencijas bei bendr4 ekonomingsituacij4. kuris skatintqdarbopaieSkas.legalizuoti paslept4uZimturnq. ir Svarbr4vaidmeni mazinant nedarbq vaidina smulkaus ir vidutinio verslo organizavimasir skatinimas.

atleidZiarniis darbo reikian-rq profesiniq lg[dZiq neturintys darbuotojai. . Be anksdiaunagrindtqbendrojo. . Ilgalaikis nedarbas (long time/term unemployrnent) nedarbas. nesnesitiki sulauktirealiospagalbos.rri (darbuotojas) bedarbis. Tai galetq b[ti bedarbiqklubai. 18.p '" Darbo birZosnaujicnos. kuriuosebendraudami bedarbiainebfitqvieniSira. 4 . Kai kuriuosjq panagrinesime. ekonornikos teorija nedarbq nagrineja l) jo trukmes atZvilgiu. 412 . o kartais asmeniniailmoffiksdiau . l . N e d a r b ot r u k m E Vienas svarbiausiq nedarborodikliq yra jo trukme. neigiarnos darbdavir.3) jaunimo nedarbq 4) dirbandiq nevis4 darbo dienE neclarbo lyg! (dalin! nedarb{ ir kitus rodiklius. Kadangi didZiausiq nuostoliqvisuomend patiria del ilgalaikio nedarbo. Nedarbo trukm€ (unemloyment period) . 2) tarp atskirq dernografiniq grLrpiq. l l .Darbo jegos mobilum4 galetq padidinti lengvatines paskolosgyvenarnajam plotui isigyti. kurio kontingentas nuolatoskeidiasr.arba norninaliojo. intensyviai vystantis paslaugq sferai ir t.todelji pladiaupanagrindsime. nagnnela. * kurti teigiarnq idarbinimo [staigq lvaizdl. Kitos prieZastys . lka"lg$-lq-:rsdafto* qtsi radtqa daZniausjai lemi a strukturiliai darbo jnkos pokvdiai. PAGRINDINIAI NEDARBO RODIKLIAI UZimturno ir nedarbo reguliavimo politikos efektyvumaspriklauso nuo nedarbo kokybines ir kiekybines charakteristikq. maZejant atskirq gamybos Sakq vaidmeniui.kuris trunka trumpiau nei metus. * sudaryti s4lygaspsichologinei bedarbiq paramai.nedarbo lygio (U. p.) ir nalfiraliojo nedarbo lygio (U").iaiko tarpas.4.jaunimo profesinio paruo5imo ir ekonomikos poreikiq neatitikimas. IS esmes tai laikinasisnedarbas. 1998.Jas atspindi lvairus nedarborodikliai. Nr.kr. II.4.metai ir daugiau. . i Trumpalaikis nedarbas (short time/term unemployrnent) nedarbas.t. Zrnogus yra PagaltrukmEnedarbas skirstornas trumpalaiki ir ilgalaikl. Del to mazeja nekvaliflkuoto ir menkos kvalifikacijos darbo vietq. kurio trukmd . Daugelis bedarbiq ir darbdaviqi minetasistaigasnesikreipia.Kao slrul(tunntat pokyelatekdnoruR{e--dzzniausiai kyla diegiant paZangias technologijas.

Pagrindin€silgalaikio nedarbopriezastysnepakankamas pasiruoiimas. apib[dintos l-ojo skynaus antrameskirsnyje.daliesZmoniqnernokejirnas valstybines uZsienio bei kalbq. '" CordonR. duomenimis. Tadiau ivairiose5alyseilgalaikiamsbedarbiams bfidingosnevienodos socialinesir demografines charakteristikos. amZius ir kt. Jo atsiradimui Vakarq E. Apskritai aukstojo issilavininro probierna aktuali daugeliui Saliq. l99l m.buvo ilgalaikis. Graikija ir Airija (Saltinis: E C D [ c o n o m i c O u t l o o k .u.menkasgyventojqteritorinisrnobilumas. ilgalaikiq bedarbiqdidesniEjq dali sudarojaunimas.Olandija.t.Ispanija.neturintisprofesinio pasiruosimoir patirties. Vokietija.53.326.. jaunirnas ir vyresni kaip 55 metq amZiausasmenys. O l99lm.P. bendrojobedarbitlskaidiaus. ItaL. Del gana dosniq ir ilgE laikE mokamq nedarbo pasalpq bedarbiai ilgai iesko darbo pagal specialybE. " Europa Siuo atveju tai Pranc[zija. nes dar-rgelyje Saliqdaugiaukaip puse bedarbiqneturejodarbo ilgiau nei vienerius metus.J.nuostatos priimant i darbq ilgalaikius bedarbius. JAV ilgalaikis nedarbassudareapie 10 proc. silpnaimigrantq adaptacijars.): .Macroeconomics. visada lieka svarbi ZmoniLl norq tureti tam tikrq specialybqir galimybiq pagal jq dirbti suderinimoproblema.skaidius. nes fakti5kai dirba nelegaliai. rs Aktualls darborinkospolitikosklausimai.kintanti specialistq paklausos profesinestruktfira. 413 . Svedijojeilgalaikionedarbo lygis yra zemesnis negudaugumoje kitq Saliq.ro tarpu JAV daZnesnistruunpalaikisnedarbas. PavyzdZiui. o tarp ilgalaikiq bedarbiq dominuoja imigrantai. kad Olandijoje ilgaiaiki nedarbqlemia per didelis studentt6 besimokandiq aukstosiose mokyklose.Kita vertus. . Tr. tuo tarpu EuropojerT daugiaukaip 50 proc.renkantisnaujq profesij4 sudarantisidarbinirnoplanus rr t.uropos Salyse didelp 1tak4 turi nedarbo pa5alpq rnokejirno trukme ir nedarbo histereze. Lietuvoje ilgalaiki nedarbqskatinaiios prieZastys: . Bclgija.daugelio bedarbiq pasyvumas (bedarbiai neaktyviai dalyvauja ivairiose programose. . Tokiq situacij4 lemia nedarboprieZastys.pastariejidaZnaipasirenka paklausos neturindiasspecialybesir t. atliktq tyrirnq duonrenimis. ilgalaikiq bedarbiq pasyvumasprof'esineje srityje. DidZioji Britanija. eruodis).ltalijoje ir lspanijoje.t. Manoma. . Danija. p. Nedarbas Europoje.1a. 'farybos Europos inioiatyva 1990 m.dalis Zmoniq nesiekia oficialiai isidarbinti.l99l rn.

6 lenteleje pateikiami nedarbo lygiai. kada bendrasis demografinerns b[dinga. ll. Taigi visada labai svarbu tiksliai nustatyti ilgalaikio nedarbo mast4. sr-rkeltas lvairiausiq I 1. ir bet Nors duomenys senoki.kad tos padios nedarbo maZinimo priernonds negali bDti taikomos abiejuose kontinentuose. JAV nedarbolygis tarp skirtingqdemografinitl (procentais) DemogralinAgrupE gyvcntoJai SuaugQ (nuo l6 nr.I 39. sudarytr'1 darbuotojq strukt[rE Akivaizdu.8 rpy I t i n i s : M nkj u G. JAV dominuoja laikinasis nedarbas.l 34. todel aiSku. ypad tose Salyse.ir rryrcsni) lS viso BaltaodZiairryrai llaltaodcsn-rotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Jaunimas (nuo l6 rn.Anksdiau mineta.6 '7\ 7 4.redarbo Akivaizdu. o Europos Salyse prieZasiiq strukt[rinisnedarbas. jis sukelia Ilgalaikis nedarbaspakelia bendrqji r. Zymiar auk5tesnis nedarbo lygis tarp Kitas bruoZas . Yo Darbo jigos dalis bendrame suaugusiu gyventojtf skaidiuie. 5i tendencija grupiLl1995m.s nedarbo lygis. bhdingi skirtingoms JAV gyventojq lygis (U.2. sunkias ekonominesir Tadiauji turi blti politika pirmiausiaturi bOti orientuota ilgaiaik!nedarb4.6 lenteli.0 69. 5 5 55 4 0 .3 t56 13.kad jauniemsdarbuotojan. darbo jegos.6 4 q 66.3 51 5 58 . palyginti su kitomis amZiausgrupetnis. 414 . P.2 59. Princiovekonomiks.lyg1.6 10.562.N.0 5q5 t7. Be to. kad vyriausybds psichologinespasekmes. beveiknuolatos procento.2 nedarbo grupems1985tn. iki l9 m. Nedarbastarp atskirq demografiniq grupiq Kitas svarbus nedarbo rodiklis yra lvairiLl gyventojrl demografinirl pagal rasinE grupiq nedarbo lygis. budingas 15pateiktqduomenqmatome. 7o 5. kad tipiSkiausias pavyzdys yra JAV gyventojq atskirq demografiniq grupitl nedarbo lygiq palyginimas.) buvo 7.. ll.4.4 37. i kur ilgalaikis nedarbasapima palyginti nedaug labai tiksli.kad jis didesnisEuropojenegu JAV.daugiau negu dvigubai aukStesnis jLrodaodZiq.) lSviso BaltaodZiai vyrai Baltaodcsmotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Nedarbo lyeis.8 10. Sis rodiklis ypad skiriasi grupiq.

.rkontingenlui bfidingas auk5tas atleidimq i5 darbo lygis ir Zemas ldarbinirno lygis.7 5'.9proc. nesiulo j iems kvalifikuoto darbo. kad.l o.melynosioms apykaklems".* P. JAV juodaodZiq aukStesni nedarbolygi lemia tai. 3 218 .. laip pat tai.7 11.8 6.1 9. suvokdami.7lenteleje.kur ypad aukStas Ispanijoje* 42.s 5. Salyse.AukSt4 jaunimo nedarbo lygi lernia tai.ES jaunirnonedarbo lygis pateikiamas 1.7 l 5.2t).3 t t.64.9 I 1.5 10.t 5 1a A 27.1995 rn. )\7 13 .susiderinimo" ir procesas. 6 t6..European Com'rissiouy.baltq1q apykakliq".6 3l.8 ?? Q t1 a 22.6 17.0 29.9 1 11 22.8 7. kad daugelis jaunq Zmoniq dar mokosi arba kelina mokytis.3 12.rr b e n d r a s i s e d a r b ol y g i s b u v o d i d Z i a u s i a-s a l i t i n k a m a i : 2 2 J : l l .8 1 15 t6. to.3 6.7 fentel6. U i r 1 7 . Zmogaus darbo.8 11' 26.EuropeanCommission 1998a:149.l 1 16 22.2 4.0 8.0 1)) 7.0 30..4 5 4 II. Suomijoje. Kiek Zemesnis tik Liuksemburge.6 )qq Junctinc Karalvstc 7.1 ). Vokietijoje ir Danijo.8 14.4 25.le.6 ) 1 4 14J I 993 2t . pavyzdLrui.) nedarbolygis Europos SqjungosSalyse l99l-l 998 rnetais (apskaidiuotas darbo j€gos) nuo Salis I Sv i s o E S i a l v s c Bclgija Danija Vokictija Graikija lspanija Pranciizija Airija Italija Liukscmburgas Olandija Austrija Portugalija Suornija )vcdlla Metai 1991 t6.1 t?{ 5fr 16. . 13. Darbdaviai.2 6. kuriq darbojegos pasiulosperteklius didesnis negu .9 7.9 26.4 I5.1 )5) 1994 22. svarb[s jauno Zrnogaus Be karjeros fonnavimosi aspektai. Jaunimo (15-24 rn.6 6.6 9.1 16.l . AukitasjaLrnimo nedarbo lygis ES pakeiiair bendrqnedarbo lygl.Luxemburg. I ll.2 8.7 27.7 7.8 t4 5 27. ltahjoje .. 147*162.0 21. o paklausa labiau priklauso rluo ekonornikosciklo.4 proc.reikalaujandiospecialaus i5silavinirno. kad Sian.33.1 8.9 Jaltinis: E i n i s : Empoyrnentin Europe 1996.5 14 A l 998 t9.7 45.jie daugiuusir priklauso.0 I 995 21.6 t7. Neturindio reikiarnoskvalifikacijos jaunirno idarbinirnqstabdoaukitas darbo rinkos pusiausvyros darbo uZmokestis.J 8.1 7.6 5 q 1t o 992 8.9 t9.8 10I . kad jauni Zmonds nesiruoiiapastoviaidirbti.5 31.1 14..0 14) I 1./ 8. jaunirno nedarbas. 0 n 1t5 . Auk5tasjaunimo nedarbolygis taip pat ir Europos Sqjungos Salyse. Austrijoje.2 proc.2 34. 1996.8 l') | 3 5J il.8 43. Auk5tasjaunimo nedarbolygis rodo jo ie5kornodarbo specif-ik4.

Todel viena efektyviq priemoniq jaunimo nedarbo problemoms sprEstituretq buti profesinismokymas.8 proc.procentq.-V.panaSus kaip ir kai kuriose EuroposSqjungos Salyse. kad rengiamq specialistqskaidius ir kokybe neatitinka Salies(regiono) [kio poreikiq. o dia neissiversibe ! sisteminioprofesijq ir kvalifikacijq poreikio tyrimo ir prognozavimo. Prie bedarbiq priskiriami ir tie moksleiviai. Kadangi Lietuvos jaunimas daZniausiaimokosi ir tik po to ie5ko darbo.[rengirnqar kreditq savoverslui pletoti. 1996. ieikojo patalpq. Lietuvos Svietimosistemasilpnai susietasu darbo rinkos ir uZimtumo problemq sprendimu. studentai. kacl rengiarnq specialistq kokybe neatitinka lkio poreikiq.1996m.neoficialiose darbo I darbdavius. 'n Valstybine jaunimo politikoskoncepcija /A/alstybes Zinios.18. gimines ar paZistamus. Lietuvos darbo birZos duornenimis. birZose.65. kad teritorines darbo birZos neturi pakankamos informacijos apie visus nedirbandius jaunus Zmones. Jo pagrindine prieZastista. baigps bendrojo lavinimo mokyklos 9 klasesir l2 klasiq taip pat profesines auk5tesni4sias ir mokyklas. Aukst4 iaunimo nedarbo lygi ES Salyselernia bendros jaunir. toddl labai aktuali [vairiq mokymo [staigq absolventq nedarbo problema. Tadiau Sis vaizdas bus kitoks.8 proc.Nr.kartu ir gana laisva bedarbio sEvokos interpretacija. .Svietimosistem4. keturias savaites [vairiais bfidais aktyviai ieskojo mokamo darbo: kreipesii valstybinEar privadiqdarbobirZ4 tiesiogiaikreipesi lankesi statybose. lV ketvirdio pabaigojeSalyjebedarbiqiki 25 metq buvo 18. o apskaidiuotas 15*24 metq asmenq nedarbolygis . Todel visq ripq mokymo institucijoserengiantspecialistus ypad svarbusderamas praktinis parengrmas.. Tyrimo duornenimis..no nedarbo prieZastys. jei remsimes ne Darbo birZos. Kita jar"rnimo nedarbq didinanti prieZastis. Tai daugiausiajaunimas. Kita vertus. .kurie tiriarn4lq savairEaktyviai ir ieskojodarboir buvo pasirengg artimiausias savaites per dvi pradetidirbti. sprendZiant nedarbo probrernas.) arnZiausgrupesjaunimo nedarbo lygis buvo 34. darbdaviu tarpininkaujandiq darbo rinkos institucrjq.Todel. sios (15remiantis 24 m. narnq Seirnininkes kiti neaktyv[s gyventojai.i darbo rinkos ir uZimtumo reguliavimo sistem4 greta pagrindiniq jos mechanizrno elementq .0 proc.m[sq Salyje prie jaunimo priskiriami 16-29 m. 4t6 .darbo jegos. kurie tiriarnEiqsavaitgdarbo neturejo. Pagal EUROSTAT (ES statistikos tarnybos) reikalavimus bedarbiais laikomi l4 metq ir vyresnioamZiaus gyventojai. Zmonesnera mobilus. o Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis: jais. amZiaus asmenys.31.yra ta. 18-29 m. auksdiausias nedarbo lygis buvo 15-19 m. amZiausjaunrmo grupeje.turgLtose.2 procento. pateiktq duomenq skirturnai susidaro todel.b[dingos visorns Salims. orientuotas darbo rinkos poreikius.reiketq ira5yti ir ketvirtEl4.o ji suradgper artirniausias savaites dvi buvo pasirengg pradeti dirbti. Pagal valstybing jaunirno politikos koncepcij4rs.

vykdydami skatinandi4jEmonetaring politikq". .Pagrindin6ss4vokos .ir makroekonominius nedarbo nuostolius. 3. kokiais atvejais realusis darbo uZmokestis gali buti auk5tesnis darborinkos pusiausvyros uZ darbouZmokesti. s t r u k t [ r a l i s t i nh i p o t e z e d . Paai5kinkite nat[raliojo nedarbolygio sqvokE. Kuris i5 trijq nedarbotipq yra Okuno desnioobjektas? . (nedarbas) bedarbiai . uZimtumolygis . 4. 1. . 14. 10. K4priskiriame prie bedarbiq? Kaip apskaidiuojamas nedarbolygis? Kokios prieZastys lemia nedarbqjo lygi? Paai5kinkite. o . r r . uZimti gyventojai . maZinantnedarbq? 417 . 12. 5. nedarbo lygis nelankstus darbo uZmokestis . pakeitimo santykis .. 8. tmediaisprieZastys? Kuo skiriasi aktyvi ir pasyvi vyriausybes politika. 13. lukesdiqnedarbas . Kas sudarodarbojegq? Apibfdinkite nedarbq. . 6. Paai5kinkite. 2. Kokiu atvejunedarb4galima laikyti socialiainaudingu? Kuo skiriasi ilgalaikis ir trumpalaikisnedarbas? Nurodykite ir apib[dinkite rnikro . darbojega .Politikai gali laikinai sumaZinti natlralqjl nedarbo lyg1. Ar sutinkatesu tokiu teiginiu? Kokios pagrindinds nat[raliojo nedarbo lygio padidejimo Europoje pastaraisiais deSin. kodel nedarbotrukm€ yra vienas i5 b[dq atskirti laikinqjI ir strukturinInedarb4. nedarbohisterezd laikinasisnedarbas struktlrinis nedarbas ciklinis nedarbas visi5kasuZimtumas natfiralusis nedarbolygis rnikroekonominiai nedarbonuostoliai makroekonorniniai nedarbonuostoliai Okuno desnis pasyvi vyriausybes uZimturnopolitika aktyvi vyriausybes uZimtumopolitika Kartojimo klausimai l. 9. I l. . . .

Infliacija reiSkia. tai nukrisdavo. a Sioje temoje bus nagrindjama infliacijos esrnd. I n f l i a c i j o st u r i n y s Infliacija (inflation) yra pinigq nuvertejimas. Net ir XX a.pasekmes. Infliacijos bruoZai eme rySketi. lnfliacija . Kai kuriq prekiq kainos net ir infliacijos s4lygomisgali i5likti nepakitusios (arbanet gali sumaZeti). Manorna. DvideSimtajame amZiuje infliacija igavo visuotin[ pob[d1. Tadiau kainq pokydio laipsnis labai nevienodas atskirais laikotarpiais ir skirtingose pasaulio Salyse arba regionuose. lnfliacija ankstesniaislaikais buvo laikino pobfldZio. daugiausia susijusi su karais. TNFLIACIJA. tai ne vienkartiniskainq pakilirnas. pradZioje vidutinis visq prekiq kainq lygis tai pakildavo. antroje puseje. trunkantis gana ilgai.o nuolatos besitEsiantis rei5kinys. Kainos daZniausiai keitesi didejirno linkme.rsdavo turimq pinigq nuvertejimo. l . kuris pasireiSkia prekiq ir paslaugqkainq kilimu. 418 .l2.DaZnai jq sukeldavo epidemijos. kai I apyvart4 buvo iSleistagausybd popieriniq pinigq.tai ne bet koks kainq kilimas. rei5kiandio i5putim4. JOS FORMOS tR TEMPAI 1 2 . kad infliacijos terminaspirm4 kartq pavartotas JAV pilietinio karo metais (18611865m. t e b e r a k t u a l i . aptariami infliacijos sprendimobDdaiir antiinfliacindvyriausybds politika. todel viena Zmoniq karta beveik nepajr. Tadiaui5 esmds infliacija susiformavo tik XiX a..nedarbo ir infliacijos sqveikos problemos. Tadiau iki XX a. revoliucijomis ir kitokiornis politinemis negandornis.kad kyla bendrasvisq prekiq ir paslaugqkainq lygis. jq sukeliandios prieZastys. Pats infliacijos tenninas kilqs i5 lotynq kalbos ZodZio .).INFLIACIJA Infliacija yra viena opiausiq ir sudetingiausiq Siuolaikiniq makroekonominiq problemq. Nepaisant infliacijos tempq maZejimo pastaraisiais j n r e t a i si. Ji pasirei5kiaprekiq kainq kilirnu bei pinigq nuvertejimu ir neigiamai veikia ekonomik4 sukelia daug nepageidaLrjarnq socialiniq padariniq.1. Be to. prekiq kainos padvigubedavoper 70*100 metq. l . tai ndra tam tikrq prekiq arbajq grupiq kainq didejimas. 12. veltui popieriniai Ne pinigaivadinarni bedos. vargo vaikais.inflatio". atsiradus piniginiams Zenklams. Todel kai kada tvirtinarna.kad infliacija Zinornanuo seniausiq laikq. tapo [prastureiSkiniu ir viena i5 opiausiqsocialiniq ekonominiq problemq. Kainq kilimq Zmonija patiria nuo seniausiqlaikq.

.% | 400 | 200 | 000 Nlctai Saltinis: Lietuvosstatistikos melraStis 1997. kad joks kitaspasaulio regionas. l99l-1996 m.. pateikti l 2.t. Vartotojq kainq indeksodinarnika. taip pat ir Lietuvai. laikotarpiu buvo 46. Infliacrjos tempai Lietuvoje l99 l-2001 m.ltlweb/main.php?parenF3 79.Ypad dideli infliacijos tempai bfidingi Lotynq Amerikos Salirns. (i5tyrus150 SaliL). . Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje 1951-1996 m. jie kitose Salyse vir5ijo 20 proc.Paskutiniajame Sio amZiausdeSimtmetyje labai dideii intliacrjos tempai buvo b0dingi ir daugeliui Rytq Europos Saiiq.Kaj kuriose Salyse. P.. l paveiksle.). CPI.9 proc.. .148. iSskyrus Centrinq EuropE 3-arne de5imtmetyjenepatyr€ tokiq spardiq infliacijos ternpq taip ilgai. kad ypad dideli infliacijos ternpai Lietuvoje bLrvo 1992m. pavyzdliui. o Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje l95l m. l9ll-1996m. per metus. Sveicarijoje ir t.Devintame Sio amZiaus de5irntrnetyjevidutiniai infliacijos tempai dia buvo reiSkiami lriZenkliais skaidiais. Galima tvirtinti.51. (pagal178 Saliqduornenis). (pagal 66 Salis). infliacijos tempai kelet4de5imtmediq buvo maZesni nei l0 proc. Vokietijoje.9proc.0 proc.1 pav.4 procento. o dar kitose .palyginti su ankslesniais rnetais Matome. kaip Sios Salys.std.8 proc. buvo 12.7 proc.100 procentq.1999m.Veliaujie pastoviai maZejo. infliacijostempainukrito iki 0. (l163. 12.198: http://www.

. p. .1. kylanti del technologines paZangos sqlygojamodarbo na5umodidejirno.eu.deflare".rstrinese Salyse..t. Pagal rei5kimosi pob0d[ infliacija gali b[ti atvira ir paslepta. kai pinigq rinka bus visiSkai globalizuota kai valiutacirkuliuostik kaip elektroniniai ir pinigai. .1 4 5 .atsiradimo prieZastis.1 9 6 0. Tai bendrojo visq prekiq ir paslar. 2 0 0 l m . ji sukeliandios kainq srnukirnq. kylanti del ribotos pinigq pasiIlos.. .taip pat ir besivystandiose Salyse. jie sudare 1. . kad tLromet. Infliacijai ekonornideskij //Voprosyekonorniki. kuris rei5kia . Pastaraisiaismetais vis daZniaLrkalbama ir apie infliacijos prieSingybq defliacijq. rost 1997.1 9 9 6m . vidutiniai metiniai tempai buvo 3.matoma" i5oreje. Nedideli infliacijos tempaipastaraisiais metaisyra EuroposSEjungos Salyse: 1990-1998m. Pastebimabendra pasauline infliacijos maZejimo tendencija. pasireiSkianti atskirose Salyse. 1 9 1 0. i pp a t i r L i e t u v c r j e . Jq galirna skirstyti ivairiais poZi[riais..5 .2.5 procento.svariausios infl iacijos s4lygosiSnyks. 2 0 0 0 m . . 2.Piktoji" monetarind. Defliacija gali brlti dviejq ni5iq: 1.Pagrindine infliacijos temptl sumaZejimoprieZastis yra ekonornikosglobalizacija ir tarptautiniq finansq rinkq egzistavirnas. .3 .l 9 . 3 p r o c . .No8.y. int/cornm/eurostat/Publ icldatashop 420 .Ankstesniaislaikais infliacija buvo vietine. l p r o c . (Infl iacijos ternpaiiSreikSti vidutiniais nesvertiniais dydZiais). ir apimanti visasSalisarbaSaliqgrupes. ' o NeZymusjos ternpai ir kitose i5sivysdiusiose indr. pagalviet4 pasirei5kimo pobndi. Defliacijos reiSkiniai pastaruoju metu stebimi ivairiose pasaulio S a l y s e .2 6 . 92 96.Sis terminas kilgs i5 lotynq kalbos 2od2io. 1 9 9 0 m . Dabar vykstanti infliacija yra pasauline. 2 .daZniausiaitrukdavo neilgai ir baigdavosi pinigq reformomis. Sios problemos aktualurnasivairiose Salyse nera vienodas.nup[sti". . 2 . technologine. Pagal viet4 infliacrja gali bLiti lokaline. Infliacijos formos lniliacija gali buti ivairiq ru5iq.rgq kainq lygio srnukirnas. p r o c ..Atvira infliacija pasirei5kiakainq kilimu ir . 8p r o c e n t o ' . DaZniausiai vertinaura neigiamai. 7 1 p r o c . ' http://europa. Kai kurie ekonomistai mano.t.. 9 8 0 m . ta 12. V€lesniais metais jie dar labiau sumaLejo: 1999m.2 proc. Nepaisant to.tai teigiarnas reiSkinys.Pasleptosinfliacijos ' IllarionovA.* 2 . pasauline. mast4ir t. 9 p r o c . 1 p r o c . Tikroji. pasireik5davoatskiroseSalyse.

Paslepta infliacija atsirandatuomet. pasiZyminri Remiantis klasikiniu Kolumbijos universiteto ekonornisto Filipo Keigeno (Cagan. per metus. kai kainos kyla gana staigiai. Ekonomi5kaistiprioseSalyse kainq kilimas tuo atveju gali siekti 2530 proc. Philip) apib[dinimu. taiiaujos tempaineradideli. kai bendroji paklausavirSijabendrq4 pasiiil4 ir susidaroprekiq stygius. Hiperinfliacija (hyperinflation) ypad dideliaistempais.ivertinus infliacijos lyg[.ber pastoviai.Ekonomistq nuomone.q. A a 1 .786. Tai slenkandioji. Visi jie buvo glaudZiai susrjg globaliniais su istoriniais politiniais ir ivykiais. be to. Be to. nustatantvirSutines kilimo ribas. Globalnyjpodhod. XX amZiujeekonomistaiiSskiriatris rySkiuslaikotarpius. l€toji.tai infliacija. Keigeno nustatytos ribos. kai kainq kilirno ternpai vir5ija 50 proc. Makroekonornika.kai kainq kilimas dirbtinai ir jq stabdornas. B. kilusi antikos laikais Romos imperijoje III amZiuje. kai kainos kyla l6tai.tai infliacija.. net Pirmuoju labai aukStos infliacijos pavyzdLtulaikoma infliacija. Vis delto iki XX amZiaus Zinomi tik trys itin aukStosinfliacijos atvejai. 5uoIiLroj andioji infl iacija ir hiperinfliacija.kai daugelyje ' SaksD2.Tuo atveju pinigq perkamoji galia i5 esmes nepakinta.Tai buvo btidinga socialistinems Salims. Ukines sutartystuomet sudaromos. Tadiau XX amZiaus pabaigoje ji padaZnejo: pavyzdLiut. Tuo atveju metiniai jos ternpai siekia beveik l3 000 procentq!Hiperinfliacija nera daZnas rei5kinys:per vrs4 pasaulioistorij4 iki XX arnZiaus paskutiniojo desimtmedio Zinomatik l5 jos atve. pasldpta inlliacija pasireiSkia tuomet.t. P. Pagal infliacijos mast4 arba intensyvumq iSskiriamaSliauZiancioji. Suoli5kai ir turi tendencijE dideti. kad kainos formaliai gali i5likti nepakitusiosarba dideja ne raip spardiai.kaip esantatvirai infliacijai. Si infliacija gali siekti 3-7 proc. ne vienasjq nepasieke F.gali bfiti ivedami talonai ir t.esme ta. Ji trunkailgai. inlliacrja. Del to daZniausiai dideja deficito mastai. Suoliuojaniioji infliacija (galloping inflation) . 9-o de5imtmedio antrojepusejepastebeti septynihiperinfliacijosatvejai. D. arba siejamossu tvirta valiuta. hiperinfliacija yra tuomet. tai. per menesi. Ten infliacija buvo tramdomaadministraciniais b[dais. atvejqpasirei5ke ldo-mu kad visi istorijojeZinomi l5 hiperinfliacijos XX amZiujes. LarrenF. S[auZianiioji infliacija (creepinginflation) . per metuso dabartiniumetu l-3 procentai. saikingainfliacija.

vertds" pasikeitimus galima i5matuoti tik bendrojo kainq lygio pokydiais.po Antrojo pasar. po keleriq metq uZ tai galejo nusipirkti vilnon[ megztini. Infliacijos lygis (tempas) (IR . Vokietijoje po Pinnojcr pasaulinio karo. Jis skaidiuojamas vartojimo tik prekems ir paslaugoms. Hiperinfliacijos s4lygomis smarkiai padideja pinigq spausdinimo kaStai. kas menesi. kad didZiausiasbanknotas. Tai uZem6 trediE Saliesirnporto vietq. . karai. Infliacijos matavimo biidai Pinigq .4. lnfliacija taip pakenkd pinigq vertei. sudard20 mln. o restorano lankytojai pavalgg kartais sumokddavodu kartus brangiau negu paZymdta valgiara5tyje (kainos Zaibi5kai pakildavo)... Pavyzdiziui. Artimq hiperinfliacijaibuklg patyre Lenkija ir Jugoslavija 1989m. hiperinfliacijE patyre Bolivrja: dia infliacijos tempaibuvo tokie dideli.Detskijebolezni" postsocializn. [kio chaosas. Hiperinfliacijos prieZastys. Rusija. vartojimo kainq prieaugis 1993m. Todel infliacijos lygiui [vertinti daZniausiaipasitelkiami kainr"l indeksai. Infliacijos tempamsnustatytitinka ivairus kainq indeksai. 1997.. 12. atsiZvelgiamai prekes ar paslaugos o Gaidar E.5. o popieriniq pinigq perkamoji galia gali kristi Zemiau uZ jierns pagaminti sunaudotopopieriausvertg.No. Todel hiperinfliacijq galima vertinti kaip didelEnelaimE..inflation rate) .CPl. pokario sunkumai.tai bendrojo (vidutinio) kainq lygio santykinispokytis per tam tikr4laik4. Armenija ir Ukraina 1993m. Anlrojo pasaulinio karo pabaigair 9-asSioamZiaus de5imtmetis. daZnai pereinama prie nat[riniq mainq.politiniai sukrdtimai. USD. Kinijoje. Ukrainojebuvo 10 155proc.Taip buvo.Saliqkiio hiperinfliacija tai Pirmojopasaulinio karopabaiga. Japonijoje .1.Gruzijoje7488procento". pavyzdZiui.oficialiai buvo keidiamaI du USD. Hiperinfliacijos mastq Vokietijoje 1922-1923m. Infliacijos lyg[ parodokainq augimo tempai. galima apibldinti tokiais pavyzdLiais: fermeris.Armenijoje. 422 . pardavgs Zem€s sklypE uZ 80 000 rnarkiq.rlinio karo.ra //Voprosy ekonorniki.100 000 pesq kupilra . p.10 996 proc. 1919m. Kainos SioseSalysekai kuriais metais pakildavo po 20 000 proc. Zmones nustojatikejg pinigais. Vengrijoje.Gruzijair kitos posocialistines Salys Sio de5imtmedio pradZioje.o Bolivijos i5laidospinigq spausdinimui (pirkimui) 1983m. 1984-1985 m.3.Pladiausiai naudojamasvartotojq kainq indeksas.J[ nustatant.. kad prireike du kartus per savaitEi5 VFR ir Anglijos ldktuvais gabenti ten i5spausdintus pesus..

nes apskaidiuojamasvisoms BVP sudetin€ms dalirns: vartojimo reikmenirns. %o. Apie tai buvo kalbeta..Vadinasi. Tadiau BVP defliatorius daZniausiai apskaidiuojamaskartE per metus. -_--. per kuri kainos padvigubeja. Vartotojq kainq indeksasapskaidiuojamas pakankamaioperatyviaiir palyginti nesunkiai.2.nl --2 s "[ (M \ " . Pladiau 5i . lnfliacijos tempams[vertinti naudojamas bendrojovidaus produkto ir defliatoriLrs.siejantpinigq pasiulos. Jis tiksliau atspindi infliacinius procesus.bendrasis kainq lygis (vidutine prekesvieneto kaina)...y. 1997. kad jis parodo. Siq dydZiq ry5io glaudumq atspindintis koreliacijos koeficientas l97l-1995 m. Vienas jq .1) dia LM .. problemabus aptarta. Infliacijos tempai ivertinami ir kitais bfidais. No.paklausosir kainq kilimo tempus. Tuo atveju infliacijos tempas IR= LM .infliacijos tempai. apskaidiuojamas laikas.o%.infliacrjos tempq nustatymas. 1R. kaip kinta visq Salies prekiq ir paslaugq kainos.# Jei realioji pinigq paklausa nekinta. Siuo atveju * infliacijos tempq nustatymQ.nominaliosios pinigq pasillos pokytis. galutinis jo dydis daLnatkoreguojamas. p. buvo lygus 0. tuomet IR = LM . Jt apskaidiuoti Lymiai sunkiau. metiniai CP] dydLiai. praktiSkaiBVP defliatoriumi naudojamasi lymiai rediau negu vartotojq kainq indeksu. Zakonorniemostirnirovoj intliacii //Voprosy ekonorniki.Tyrimais nustatyta. ' 423 .9943 (154 Saliq vidurkis)s.lyginamqli svori Seimos vartojimo i5laidose. nagrinejantrealqli nacionalinfproduktq 2 skyriuje.%. SiqdydZiq skirtumasneratoks Zymus.taisykle 70'lJa remiantis.JeiinTliacija IllarionovA.38.-"". nustatant infliacijos lyg[. . investicinems prekdms./Infliacijos laipsniui ivertinti gali bilti naudojamail.Gali b[ti nustatomimenesiniai.. eksporto prekdms. Todel. Al-+ I (u \ P l pinigqpaklausos pokytis. I.nagrinejantinfliacijos prieZastis. .ketvirtiniai.Priminsime. kad tarp CPI ir BVP defliatoriaus dideliq skirtumq nera.kad vieno rodiklio pakeitimas kitu galetq veikti rezultatus.%. | . nustatant realrij! BVP.J' I' (12. J infliacijos tempai lygfls pinigq pasillos pokydio tempams.realiosios P .

veltui Ne ekonomistaijq kartais lygina su kfino temperattra.kuri gali blti lvairiq ligq poZymis.suddtinga ir diskutuotina problema. Nepaisanttam tikrq skirtumq..tai baziniq metq kainq indeksasbus 100.jal+a!s3:_li*. l0 proc. @..n d e k s a d i d e j a n e t o l y g i a i . Jeigu ekonomikoje yra visiskas uZimtumas ir panaudojami visi kiti gamybiniai istekliai.y.vartojimui.'nyfrg.t. Bendrosiospaklausossukeltainfliacija kainq. per metus. jei jos kasmet kyla.yra laisvosdarbojegos. s t.. S i a si n f l i a c i j o s r i e 2 a s r ia p t c r s i r n e p s (s p s atskirai.infliacija (demand..Ceja-lT--proc.Taisykles 70" esrneyra tokia: skaidius70 kainoskadmetladi. Kainos kyla tuomet.y. 424 . kasmet dideja vis daugiau. 12.. jos padvffies fier rai lnfliacijos prieZasdiq nustatymas .pavyzdLiui.. vadinama paklausos.1. t. lnfliacijq sukelia bendrosios paklar.i:iygLg jei Vadinasi. INFLIACIJOS PRIEZASTYS yra pastovi ir sudaro. dabartiniumetu tarp ekonomistqgaji nuomond. pasiekuspotencialqii nacionalinioprodukto lygl )'p.y. Bendrosiospasi[los pokydiq skatinamainfliacija vaclinama kaitq infliacija (cost . i5skiriamos dvi infliaciiq sukeliandiq veiksniqgrupds: l.( 1 1 0 x 1 . -:eltp.2. lygio. 2. keidiantisjos sudedamosiorns dalirns . Bendroji paklausagali keistis.lg-: plg-. pavyzdZiui.Tai kainos.push inflarion).rsospadidejimas (ADt) ir b c n d r o s i o s a s i u l o s u m a Z d j i r n aA S J ) .2. antrqiq metq .ekonomikaijau veikiant visu pajegurnu. dideja ir realitrjigamybosapimrjsbei e.e fJidt".y. investicijoms. Bendrosios paklausos pokydiq sukelta infliacija.vyriausybesislaidomsir grynajarn eksportui. Trediaisiaismetais jis padidejadar l0 proc. 1 0 : 1 2 1 ) .[a. bendrosios paklausos-bendrosios pasifilos sqveikos model[ (AD-AS).arbavartotojq. septynenrrsmetus (70i l0:7).gt9tl!-i9-"*il!l". l0 proc.kai turima pakankamai kapitalo.:S*S. ir j s i e k i a a u l 2 l p r o c . tar padvigubes per keturiolika metq (7015:14). 12. Dideiant be[drajai paklausai.%i-srglB5tq " !.V a d i n a s ii.110 procentq. kai bendroji paklausapadideja. t. 5 proc. tuomet padidejusiqpaklausE galima parenkintitik kylant kainoms. nuo praejusiqmetq I l0 proc.rmfiff..pull inflation).Infliacija yra visos ekonomikosfunkcionavimoatspindys. Taip gali bDti. Naudojant svarbiausiq makroekonominl modell. kad infliacija yra daugelio veiksniq pasekme.

. 2. tai ekonomind sistema judes Sia kreive tol.buvo i5nagrinetaankstesniuose skyriuose. kol susidarys nauja ilgalaikd pusiausvyra.ggr-q p5illtit<as. realioji gamybosapirntispadidejanuo )/" iki In.o ilgalaikis procesas.pageidautinaekonomind pusiausvyra. 3. Kainq lygis pakils dar daugiau.. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P7. Paprasdiausias paklausos iacijosmodelispateiktas 2. o kainq lygis vistl laik4 kils. Deficitiniai valstybiqbiudZetai. lprastq mokesdiqdidinirno vengimasir kt. Pakilus galutiniq produktq karnoms.-J*.Todel ilgojo laikotarpiopusiausvyrasutrinka (ta5kasEe).kaling iq molet?Itn-q. Jei bendrosiospaklausoskreive lieka toje padioje. susiklosto nauja trumpojo laikotarpio pusiausvyrata5ke 81.2 pav. kad bendroji paklausapadideja. 425 .todel ADg kreivd persikeliai de5inE. Todel trumpojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreive persikelia i viriq.Taip pat jau Zinome. pradedakilti ir gamybos veiksniq kainos. Pagrindines bendrosios paklausos pokydiq sukeltos infliacijos prieZastys. tuomet realioji gamybos apimtis tuo laikotarpiu bus palaikoma auk5diaupotencialiojo lygio.3paveiksle. Del to padiddja garnyboskaitai ir sumaZejabendroji pasi0la. o realioji gamybosapimtis grl5 i pradingilgalaikespusiausvyros padeti Ip.fis.2 paveiksle.. AS lr ADr ADo 0 Yr. Ynr Y 12. Tai pavaizduota 12. naujoje AD1 padetyje. Trurnpojo laikotarpio bendrosiospasiulos kreive AS lieka toje padioje padetyje.1 padeti AD1. Paklausos infliacija Toliau procesairutuliojasi taip. Jei bendrosios paklausos padidejimasyra ne vienkartinis.ta5ke E0. Tarkime. naudojant skatinandiqsias. Sios yra l.kad bendroji dideja. infl I Pradine padetis . Siuolaikiniq pinigq pasi[losypatybes.

P D YE Y 12. Siuolaikiniq i5 pinigq spausdinimo neriboja jokios fizines galimybes. o prie jo turi prisiderinti kainos.Be to. kai pinigq gauseja nepalyginamaigreidiau negu produkcijos. Infliacijos poZymiai atsiranda tuomet. kad Siuolaikiniai pinigai neturi savo vertds. Tod€l paklausosinfliacijos esmd kartais apib[dinama vienu sakiniu . Priminsime. Tai lyg piktasis dZinas.S i a sprieZastis aptarsime atskirai. riboja objektyvios s4lygos.pernelyg daug pinigq vejasi per daug maZqkiek[ prekir4.3 pav.2. kad pagrindinetos teorijos propaguojama lygybe yra: 426 .praryti" bet koki nevisaveriiq pinigq kiekl. Fridmenas yra pabreZgs.1. Amerikiediq ekonomistas Nobelio premijos laureatas M. i5leistas butelio ir igavEsvisi5k4laisvg. infliacija visur ir visadayra pinigq sferosrei5kinys.Gamybos apimties didinimq kaip Zinoma. Paklausos padidejimosukeltainfliacija 12. leidZiandio nustatyti. Remiantis kiekybine pinigq teorija. Dabar pinigq sfera gali .1. koks pinigq kiekis yra b[tinas ir koks perteklinis (anksdiautoks kriterijus buvo taurieji metalai).. it jq kiekis gali dideti nevarZomai. jos . galima tvirtinti. Dabartine pinigq sistema nebeturi kriterijaus. o tai sudaro geras sElygas didinti jq kieki.Saknys" gludi pinigq sferoje. Pinigq pasiilla kaip infliacijos sqlyga Bendrosios paklausospokydiq sukelta infliacija pirmiausia susijusi su pinigq apyvartos ypatybemis. kad pinigq kiekio didejimas yra svarbiausia infliacijos s4lyga..

Fridrneno. Jeigu.6 1. 6a MZP* p - arba xV:PxY.5 0. l 0 . i5tyrqspinigq apyvartosgreidio dinamik4 JAV 1939-1960 rn. All .n Vadinasi. 2 8 .nominalusisnacionalinisproduktas(arba norninalusis BVP).realusis nacionalinis produktas (arbarealusis BVp). Tuomet o='.0 8. pinigq apyvartos greidiui didejant.t 2. pinigq poveikis infliaciniarns procesams sustiprej ir prieSingai.9 :. i . JAV ekonomistas Samuelsonas.Pinigq apyvartosgreitis kai kuriose valstybese 1985-1995m. vidutind prekesvienelo kaina. laikotarpiu pateiktas l2.6 1.l lentel6.nominalusis bendrasis nacionalinis produktas(arba BVP) nulemiantispinigq paklausq. . kinta ir pinigq apyvartosgreitis. kad pinigq apyvartos greidio pokydiai turi tik neZymiqmaZ€jimotendencijq. : . Pana5inuornone ir M.0 1 q t. PavyzdZiui. keidiantispinigq kiekiui.6 ? t JAV J a o o niia Kiniia Rusiia I. laikotarpiu padard iSvad4 kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreitis turi maZejirno tendencij4.0 1.0 l 5 1990 l. )'.9 1. padidejuspinigq pasiDlai. //Voprosy ekonorniki. Pinigq apyvartosgreitis (kartais) Metai Salis D i d Z i o i iB r i t a n i i a Vokictiia Prancfrzii a Svcdiia 1985 1. P.jis pabrdLd. a. piniginio vienetoapyvarlos greitis(kartais). sanderiq skaidius arbabendrojoproduktokiekis. PrQ . " : ! MxV:PxQ. l2. p .5 2.pakyla ir kainq lygis.2 1.8 0.l lenteleje. M pinigq pasihla. tuomet pinigq pasitlos poveikis infliacijai gali sustiprdti arba susilpneri.. 1 9 9 7N o . Px Y .7 1.l 1995 1. .6 1..1 tinis: Seniacov V DeneLnaja massa i faktory iejo formirovanija Sendago I.

Jeigu realioji gamybosapirntisnesikeistq0 .vadinasi. 1 p .rmpuoju laikotarpiu gali keistislabai ivairiai).. kai 1. daugelisSiuolaikiniqekonomistqpripaZlsta. Tai reijkia. Jeigu pinigq kiekis ir realusisBVP didetq tuo padiu greidiu. V. arba infliacrlos tempas. f f Matome. Jei V : const. l r r . m. .56 ir 207 procenro6.t. kad infliacijos ternpai yra lygus pinigq pasi[los pokydioir realiojoBVP pokyiio rernpr4 skirrurmri. y). . 1990-1994m. .norint pasiekti nulini infliacijos lygi. ruomerliainq lygis (arbanet sumaZetq. tuomet kainq lygis yra tiesiog proporcingas pinigq pasiulai ir atvirk3diai proporcingas realiojo BVp I apirndiai.) pinigq pasiulosvienetq. o pinigq kiekis Ml .. keliasdeiimtir t. kad pinigq apyvartos greitis ivairiose Salyse kinta nevienodai. 1 0 .f l i . kad ilguoju laikotarpiu tai gana pastovusdydis (nors trr.:n'*uostempai. ir y) kitimq i5reikStE procentais.Nepaisantto. tuomet infliacijos I tempai bltq lygrls pinigq pasi[los didejirno tempui. p 428 .y . Vadinasi. Mus domina ne absoliutus kainq lygis. p=m*y_r. jis gali buti iSreik5tas funkcija: Sia p : f(n.8 proc.y. 1 9 9 7N o . PavyzdLiui. JAV atitinkamai9 ir 33 proc. Bet daZniausiai realiojo BVp vienerq keletas(keliolika.. y . p:0.-i1ruiffi?ifi'I:"d.33 proc. i.1. Raidesp.. DeneZnajarnassai faktory ejo fonnirovanija //Voprosy ekonouriki.Tuomet intliacijos tempas yra lygus pinigq pasifios didejimo tempq ir pinigq apyvartosdidejirno tempq sumai.Japonijoje 6 ir 27. tuometp : m .0). r N t Lr l l L -.kainq lygis automati5kai kai kyla. M. v ir y reiSkiasantykini atirinkamqdydZiq (p.. 2 2 .. Remiantis kiekybine pinigq teorija.i realusis BVP nekinta. jei m--y.Tiffi.t. : 0 . - Jei v : 0. Kinijoje . tuomet kainq lygis yra tiesiog ( proporcingas pinigq pasiulai: ji dideja. o kainq lygio pasikeitirnas. t.aptamauja" Prakti5kai pinigq pasifilos didejimo tempai virsrja realiojo BVp kilimo ternpus. atrnetus realiojoBVP didejimotempus. pinigq pasiflla neturi dideti greidrau negu realusis BVP. dali pinigq Zmonds nesikeistq nes taupo). r y i fP dia v pinigq apyvartosgreidiopokydio tempai.realiojoBVP prieaugio tempai.i I f. v. i " Sendagovv. p : m. ' t r . Je. laikotarpiu realusis BVp vokietijoje padidejo.galima daryti prielaid4 kacl pinigq apyvartosgrerrisyra gana stabilus dydis.

Hiperinfl iacija Vokietrjoj e | 922-1933 rnetai s Metai 922 m..Infliacijosveiksniqlyginamasis svoris.-l 1991*1995 9 5 . esantliiperinfliacijai.I 0. kai kainq kilirno ternpai smarkiai vir5ijo pinigq kiekio didejirno ternpE.1 100.0 1981*1995 98. surlaZdja realioji pinigq paklausa.0 154 t.p . lerne pinigq pasiulospokydiai..5 0. pinigq . Walter de Grr. sausis 923 m. galirna padaryti iSvadq kad infliacijos dinamikq pirmiausialemia pinigq pasiulosprieaLrgio ternpai.2lenteleje.. 2 .procentlis Rodikliai P i n i q uD a s i I l a q P i n i g qa p y v a r t o s r c i t i s Rcalusis VP B Kiti I5 r'iso: S a l i qs k a i d i u s l 971-1995 97.kodel gi . sausis 923 m. antra. 12. Die Deutsireinflatio 1914-23. .7 1.begarna". kas iSdestyta.8 0.7 0. Kai kainoskyla labai greitaiir pinigai srnarkiai nuverteja.l kilirno tempaigali aplenkti pinigq pasifllosdidejimo tempus.7 proc. parodytq12. Apibendrinus tai./m€n. pinigq pasi[los didejimo rempai gali virSyri kainq lygio kilimo tempus.0 171 r50 nis: lllariono Zakonomiernosti mirovoj e k o n o r n i k i1 9 9 7 .3 0.2 lentel€.y. p>m.badas".kuriq duornenys paleikti 12.l.rvter. N infliacii //Voprosy Vadinasi.y. m>p. Pirma. I 2. nuo jr4 . ir gali bltijaudiamaspinigq stygius. per ketvirti amZiauspasaulinds infliacijos dinamik4 ner 97.Nagrinejantpinigq kiekio ir infliacijos lygio s4veikq paZyrnerina. Tqvaizdliar iliuslruoja hiperinfliacijavokietijoje po Pirmojo pasauiiniokaro. proc.9 t00. spalis l6 354 Pinigq kiekis cirkuliaciioie Kaina 75 208 I l 9 l 8 9 r8 9 0 Infliacija.kainr. Holtfrerich.1 0. Nors pinigr4 apyvarta pasparteja. kad galimi du atvejai.3lenteleje.kai infliacijos tempai ypad dideli.4 2..1 100. o .T4 patvirtinair specialus infliacijosprieZasciq tyrirnai.I. licoa 923 m. pavyzdLiut. 5 20 20t 2s6 189 386 29 720 altinis:G i 980.3lentel6. 4 1 . Todel kyla klausimas.Pastaroji tendencija pasireiskia tuomet.

1. 12.3.naZinti biudZetodeficito?Sios problemos irgi aptartos nagrinejant fiskalinEpolitik4.y. padidejus iSlaidoms arba esant nepakankamoms mokesdiq Vis del to iplaukoms. skokl grqZinti. Papildornas pinigq leidimas taip pat yra valstybds skola (centriniarnbankui).p4. silpnesnes Be Salys daZnai buna i5naudojusios valiutosatsargas.y. kurrose vyriausybegaletq parduoti vertybiniuspopierius:n€ra kam ir kur jq parduoti.vyriausybes) ir bankq sistema..2.2.skolgs . Gali trnkti rinkq.Del to padidejane tik valstybdspajarnos. kad Siais laikais visos valstybes gali beatodairi5kai spausdinti pinigus.vyriausybesi5laidos suskyla I dvi dalis. suformuoja valstybinds institucijos (parlamentai.r) deficitinio biudZeto Saltiniu tampa papildoma pinigq emisija.reikia tureti daugumq parlamente. gali sukelti infliacij4 didindamos pinigq pasiLrlE. t. Cia pakartosirne tik svarbiausius Sios problemos aspektus. Anrra. Taigi vyriausybds. j Svarbiausiasq aptarsimeatskirai. Valstyhis biudieto deficitas ir infliaciju Nagrinejant fiskalingpolitikq buvo pabreZta.rt popierius).kad kuo didesnis valstybds centrinio banko nepriklasornumas.InJliacinis mokestis ir senjoraias Kyla klausimas.per didelis pinigq kiekis apyvartoje? atsiranda PinigLlpasi[lq taip pat ir jos pertekliq.1. Pirmiausia. pavyzdLiui. norddamos padengti valstybes skolE. bet ir iSlaidos.ruoja deficitinir"rs biudZetus. rnokesdiq normq didinimas turi tarn tikras objektyvias ribas (tai atspindi 430 . [ fprastasi5laidasprekdms ir paslaugomspirkti ir dali. Vadinasi. kad jq vyriausybds pastaruoju metu nesistengiamaZinti valstybds skolos didindamos infliacijel.obligacijas. to. 12. nes pradedarnanebetiketi valstybes sugebejimujuos i5pirkti. Pinigq pasihlos pertekliq s4lygoja daug prieZasiiq. tik uZjq nereikiarnoketipahikanq. ir uZsienyje.radidinti rnokesdiq ir sur.qZsienio. negalirna tvirtinti. Cia tik priminsime. LeidZianr centrinio Salies banko vertybinius popierius. kad pagrindiniai deficitiniobiuclZeto Saltiniai yra Sie: paskolos i5 privataus sektoriausSaliesvilluJelieiaZiant Veiiyfrinir. valiutos atsargqpanaudo-jimag-pqqlqlqg jS!5 1r (o tai reiSkia naujq pinigii leidimq).tuo maZesnis infliacr. ir Silpnos Salysapskritaituri maZasfinansavitnoSaltiniqpasirinkimo galirnybes.los laipsnis. Jeigu deficitiniai bir"rdZetai forrnuojarniilgq laik4 tuomel gali blri vis sunkiau skolintis ir Saliesviduje.2. skirt4 obligacijq pah-rkanoms i5moketi. t. lssivysdiusiLl pasaulio valstybiq patirtis rodo. rnokesdius padidinti sunku . kad daugelisvalstybiq fbrn. Iinagrinetosir deficitq susidarymo sElygos bei Saltiniai. kodel negalin. PaZymdtina. del tarn tikrq prieZasdiqlabai svarbiu (o kartais ir vienintelir.

jq realioji verte krinta..p x H P dia (12.seigneuriage". yra Saliq. Kylant kainoms.tai piniginio kapitalo savininkqnuostoliaidel infliacijos.apmokestinarni"ir kiti pinigq pasiulos Ml elementai. lnfliacinl mokestipirmiausiamoka visi. Tredia.kainq lygio pasikeitimas.infliacinis mokestis.kurias gauna valstybedel savomonopolines teisesspausdinti pinigus. Tai vadinamasis senjoraZas.g r y n ip i n i g a i : D .3) 1. Jcr pavadinimas kilgs i5 pranc0zq kalbos ilodlio . Lafero kreive). Jis apskaidiuojamas taip: Ir .indeliai. gali bnti stiprios ilgalaikes mokesdiq mokejimo vengimo tradicijos (pavy zdLiui. .pinigq pagrindas. i * nominalioji palukanqnonra. fl .pirmiausia dekiniai indeiiai. anksdiau i5leistq pinigr{ verte..infliacijostempas.4) Infliacinis mokestis patenka i valstybesbiLrdZetitr todel jis gali buti traktuojarnas kaip valstybds pajamos. kas turi grynq pinigq.tai skirtumas tarp papildomai i5leistLl pinigq sumos ir jq iSleidimoi5laidu. sumaZdja ir . . SenjoraZas(SE . Be ro. ' VidurarnZiaislenvaldiiai turejo teisgkaldinti monetassavoteritorijoje 431 . P .inflation tax) . arba dideles perkamosios galios pinigai. kuriose mokescius surinkti keblu del politiniq nesutarimq.senqjq'. Italij oj e). Todel infliacini mokesti supaprastintai galima pavadinti grynll pinigtl mokesdiu.bendrasis kainq lygis. C . Kai i5leidZiama daugiaupinigq. p .rei5kiandio d v a r i n i n k ov a l d o v ot e i s q T ..seigniorage) tai pajarnos. Be abejo. Papildornaspinigtl i5leidimas gali b[ti traktuojamaskaip infliacinio mokesdio ivedimas (I1 .silpnq vyriausybiq (Salyjedaug politiniq parlrjLf. Tuo atveju infliacijos mokestisgali bUti apskaidiuotas pagal fonnulE: Ir = pxC+Dx(p-i) dia p. (12. .A.

sqlygojantismaksimaliaspajamasis infliacinio mokesdio.taip pat dideja. Ta pati taisykle tinka ir infliaciniarn mokesdiui.4 pav.Pasiekus tam tikrE infliacijos tempo rib4 t.t I . paprastumo deleijuos galitna sulyginti. i5leistqi apyvartEtam tikru metu. Lafero kreivg (daZnaiir vadinamaA.y. perkarnqja galia.Pinigq spausdinimas prakti5kainedaugtekainuoja.kacl Ir=sE dia . egzistuoja tam tikras infliacijos tempas.y.eja(atkarpa ML).GrafiSkaitai primena A.o pinigai gali bilti i5keisti i prekes ir paslaugas.St) iS infliaciniq rnokesdiq( 1. I. Taip pat Zinoma. Lafero kreive infliacijai). kai p = px. Gaudamapajamq i5 infliacinio mokesdio.y.[plaukos maL.Kiek gi surenkamapajamq (. gaunamos maksimarios infliacijos mokesdiopajamos.9t senjoraZas.los ternpui. 1. . =o. kad bet kokiq rnokesdiqlplaukos priklauso nuo mokesdiqnonnos ir mokestinds bazes apimties. kurios neperZengus. Nors senjoraZasir infliacinis mokestis nera lygiareik5rniai ir gali nesutapti. tarkirne. senjoraZas gali b[ti isreikstaspinigq. Toliau didejantinfliacr. Mat. vyriausybdgali padidinti savas i5laidas.y. " Irnro* Ir 12. vyriausybespajamospradeda maZdti. )? Zinona. kad yra tam tikra mokesdiLl normos riba.nedidindama[prastiniq mokesdiq (retesniaisatvejaisjuos net maZindama). pinigus +. t. t. Ir=!T^u*. vadinasi.t. gaunalnosmaksimaliosrnokesdiqlplaukos. Lafero kreive infliacrjai Kai p : 0. Jei jis (infliacijos tempas)vir5ija tam tikrq lyg[.kat p -dideja. pasiekus labai auk5r4 infliacijos lyg1.

i5gyvenandiose valstybes pajarnq Saltiniu.D.8 Bolivijoje infliacijospajarnos proc.y. zumaZej Pirmiausia a.3. Pinline prieZastis yra kainq kilimas o pasekmd.5 paveiksle.ivairiose Salyselabai nevienoda.apie treddali.28 proc.V. pinigq naudojirno sfera susiaurdja. b0na reakcija i kainq kilim4 sukelt4kitq prieZasdiq. PavyzdLiu| 1975-1985m. pinigq leidimas. Pajamq dalis. Todel ir kilimo.stengiamasii5leisti kuo greidiau. ltalijoje .g_ygk_Ll[?t"T Paklausosinfliacijos pradine sqlyga yra pinigq pasiulos didejirnas. P. Maksimalus ir infliacijos tempas pr ivairiose Salyse ivairiais laikotarpiaisya skirtingas. gerokai viriijo visas kitas valstybdspajamas. gaunarnai5 pinigq spausdinimo..priklausomybe prie5inga. sieke 139. +55 . Neretai tai perteklinepinigq ernisijane visadayra aktyvi inlliacrjos prieZastis. Pasifilos Globalnyjpodhod. Vokietrjoje . LarenF.5 procento". Makoekonomika. pasi[los infliacijos modelispateiktasI 2. pinigai infliacijos procesegali atlikti aktyvq arba pasyvq vaidmeni . Vadinasi..l3tlyl*k*s"!ll:.379.@ tai--viikq!13l_-g$r. Kita vertus.2. kuri sukelia kitos prieZastys.2. prisiderinti prie kainq nesusijusiossu pinigq kiekiu. valstybesiSlaidas. Jau mineta.5pav.pinigq pasi[los didinimas.o e5ant ka5tq intliacijai . laikotarpiu vidutini5kai kasmet ji sudare:iAV ir Kanadoje * apie 6 proc. Peru. valstybespajamq. Paprasdiausias Yil YP inlliacija 12. daZnai tampa svarbiausiu hiperinfliacij4 senjoraZas Salyse.. . siekiant finansr"roti yra hiperinfliacijosprieZastis. svarbiausia 12. " SaksDz.t.kadangi jq perkamoji galia labai greitai kinta.y. kad daug sanderiq vyksta tiesiogiai. BendrosiospasiIlos (ka5ttt)infliacija Siuo atveju infliacijE sukelia veiksniai. t. vadinasi sumaZeja ir apmokestinamqpinigq kiekis.

susiklostonauja. Pasiiilos . sustingimas) ir . statybq transport4.staigus. Skausrningesnius bendrosiospasitlos paZeidimussukelia gamtos nelaimespotvyniai.. Tokia.Tai gamybos nuosmukio ir kainq kilimo derinys.Pavyzdliui.infliatio" (iSptitimas). vadinama st"gfi. ekonomikos b[sena.Sokus" daZniausiai sukelia i5oriniai veiksniai Salies ekonomikos funkcionavirnopoZiuriu..Sokq" r[Siq trunka neilgai.1. DaZniausiaijuos sukelia nepalankios gamtos sqlygos.pageidautinapusiausvyrata5ke E0.Sokas"(supply shock) . o kainq 434 . pusiausvyrata5ke 81. Siuolaikindsdarbo uZrnokesdio formavimosiypatybes. Jei bendroji paklausanekinta.Jie (veiksniai)gali buti ekonominiopobudZio. Dauguma .2. del kurio staigiai pakyla vidutinis gamybos veiksniq kainq lygis.jos neigiamai veikia Zernes Dkl. o realioji gamybos apimtis sumaZejanuo Ip 1ki yEt.2. per juodojo maro epidemij4 Europoje XIV a.Zemesdreb€jimai ir t. Suoliq... Pagrindines pasi[los infliacijos prieZastys Sios: yra l.. 12.kef -ry-?-Upji ganrybos apimtis malzdja. padideja gamybos ka5tai. pasi[los . todel AS kreive persikeliai5 padetiesASe I padeti AS1. Tokio pob[dZio staig[s pasi[los pasikeitimai gana daLni. llgalaike pusiausvyra. sausros. trurnpalaike.. audros. kad bendroji pasiula surnaZdja. 2. Dramati5kuspadarinius gali sukelti ir epidemijos.stagnatio" (s4sringis.tadiau i5oriniai tam tikros Salies atZvilgiu (importo prekiq kainq kilimas) arba apskritaine ekonomikossferos(nepalankios gamtoss4lygos). Ypad nukentejo Anglija. Infliacrjoslukesdiai. tai AD kreive lieka toje padiojepadetyje. Stagfliacijos sEvoka kilusi i5 lotynq kalbos \odLi. 3.5okai" gali buti trumpalaikiaiir ilgalaikiai. clalnaivadinarnq. PavyzdZiui. netiketas bendrosiospasi[los smukimas. o del to padidejair garnybossEnaudos (kaStai). tgsiasi vienerius ar dvejus metus.ivykis. Staig[s bendrosios pasiulospasikeitimai(sumaZejimai). suyra.konornines pasekrnes. Pasitilos sutrikimai ir inJliacija Pasiulos infliacija kyla del staigiq pasiulos pasikeitimq.t. Pasiulos . antroje puseje mire mihjonai Zmoniq.ij.4 .. Gamybos apimtis smuko.Pradind b[sena . E. kuri sukele sumaZejusios darbo sipaudos.. Tarkirne. Tuo atveju garnybosapimtis gali staigiai keistis nepriklausomainuo bendrosios paklausos pokydiq ir galutinio produkto kainq lygio.del nepalankiqoro s4lygq sumaZdja derlingumasZemeslkyje. smunka gamybos apimtis. o kaififllfgiskyla. tadiau laikini.buvusi taSkeE0..Sokais".. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P/.

Iaikinai sumaZejus gr[Ztai pradini lygi.. nors amZiauspradZioje kainos maZejo'.7 pav.. Trumpalaikispasillos Sokas llgalaikis pasiulos Sokas pasiZymi tuo. B. pavaizduota12. Kainq lygis (P) Infliacijos tempas(p) 12.kainq lygis i3lieka nepakitEs. jos nebesumaZeja buvusio lygio. Laren F.y.. Tai Kainqlygis(P) Infliacijos tempas (p) 12. 365 435 . t.2-oje laiko atkarpoje kainq lygis tarnpa pastovusP : const. Laiko intervale. infliacrjos tempas. kad l-4jame laiko tarpsnyjekainq lygis pakyla. Bendrasinfliacijos tempaslieka nepakitgs.lygis pakilo net 50 proc. Tokiais atvejaisgamybosapimtis smunka.P. infliacrja taip pat yra laikinas pasiflai ir pakilus kainoms.veliaujos vel rei5kinys.2-oje laiko atkarpoje..t.y.todel ir infliacijos tempasprilygsta nuliui. kad pakilus kainoms.6 pav.tuomet tolesnisinfliacijos iki tempas nebesikeidia. p : 0. Globalnyj podhod. Padidejair t.l paveiksle.6paveiksle. todel infliacijos ternpastampa neigiamas. paZymetamel-uoju numeriu. ' SaksDZ.esantbet kokiam kainrl lygiui. j o s veliau nebesumai. todel ir infliacijos tempaspadideja.. 3-oje atkarpoje kainos pradeda maieti.D. Tai parodyta12. Makroekonornika.. Kai pasillos Suoliai trumpalaikiai. Jei P : const. kainos pradedakilti. llgalaikis pasi[los Sokas Tarkime.atsiranda defliacrla. 4-oje atkarpoje kainos ir infliacijos tempas griZta i pradinl lygi.eja.y.

Italijoje. elektros energijos. Pasiulos Sokaigali b[ti ne tik Zalingi. paprastainustatomas darbo sutartyse. Darbo uZmokesdio pokydius lemia ankstesnio laikotarpio darbo uZmokesdiokilimo tempai (daLnatper pastaruosius trejus metus). Tai labiausiai linkEs keistis ka5tq elemeffii6d6TlTi. pavyzdLiut. kad naftos kainq ka5taiir kainos ivairiq Salit1 pakilimas atsiliepe ir alternatyvir. tadiau veliau infliacijos ternpas nebesikeite. Vadinasi. Kai infliacrjos tempai spartfis. Nominalaus darbo uZmokesdiokilirnas gali b[ti traktr. Darbo uZmokesdio padidejimas labai da'znai priklauso nuo darbuotojq ir profsqjungq aktyvumo. kol naflos kainos galiausiai nukrito 1986 metais. Darbo uZmokesdiolygis. Antai atlyginimq kilimas sukele infliacij4 Pranc[zijoje 1968m.teigiamai bet veikti ekononrik4. ir naudingi. konfliktai tarp darbuotojq ir darbdaviq. ir t.2. jo pakilimas gali b[ti vidine reakcija I kitus ekonominius ir politinius reiSkinius.1969m.. padideja realioji garnybos apimtis ir sumaZdja kainos. PavyzdZrui. Del to smarkiai padidejo garnybos viduje. bendras kainq indeksas pakilo i auk5tesn[ lygi. Nepaisant to. i darbo sutartis itraukiant specialq straipsni apie indeksavim4. staigq.lenergijos Saltiniq kainolns. i5ankstinisdarbo uZmokesdio kilimo tempq nustatymas veikia kaip 436 .Sudarantilgalaikes sutartis.llgai trunkandius pasifilos Sokus gali sukelti [vairios prieZastys. 12.t. Palankaus pasiulos Soko pavyzdys yra ir naftos kainq kritimas 9-ame jis padarytos de5imtmetyje: panaikinodal1anksdiau Zalos.bet koki i5 jo pokyti galima vertinti kaip tam tikr4 pasillos Soko element4. Dabartiniu metu.. lrakui isiverZusiKuveitrl.nominalus darbo uZmokestis prie daZnaitiesiog . Pavyzdliut.Finnos prisitaike prie didesnir"i naftos kainq. pavyzdZiu| Laliavq ir energijoskainq kilimas. kai darbo uZmokestis nustatomas anksto. ypad bendrieji.-TIiiypat-Z-rdelpT6iksrnq bendrosiospasiulos pokydiams.kad gali buti atnaujintos derybos ddl nominalaus darbo uZmokesdio padidinimo. Naftos kainos pakilo ir 1990m. o darbo uZmokestis vidinis kintarnasis.2. Pasiulos Sokus paprastai sukelia i5oriniai veiksniai. praejusiojo ir bfsimojo laikotarpio infliacijos tempai.Jo sukeltos ekonorninds pasekmesdaugelyje pasaulio Saliq i5liko daugiau nei 10 metq.2.numatorna.priri5amas" praeito laikotarpio infliacijos tempq.rojamas kaip pasillos Soko veiksnys. Darbo uimokestis ir kaitq infliacija Ka5tq infliacijq gali sukelti ir darbo uZrnokesdiodidejimas. spontaniSk4darbo uZmokesdiopakilirnq gali i5provokuoti streikai. S[ procesqsustiprinotai. jq keliamq reikalavimq. del palankiq oro sqlygq Zemes [kiui gaunamas didelis derlius. profs4jungq ir vyriausybds ir t. dujq. Tipi5kas pavyzdys yra OPEC Saliq nallos kainq pakilimas 1974 ir 1979 rnetais. Profsqjungosvisada stengiasi.kad atlyginimai kiltq.t.

Jei fakti5ka infliacija pasirodys maZesnduZ prognozuotE (p. Koregavimo koeficientasy nusakol[kesdiq perZiLrrejimo greiti. daZnum4. kad l[kesdiai Dabar 5i4 problemq aptarsimekiek ivertinarni. Remiantis adaptuotqlfikesdiq teorija. Tuo atveju i n f l i a c i j as u v o k i a m ak a i p i n e r c i n i s r o c e s a sJ i s t u r i i r b [ d i n g q i n f l i a c i j o s p . dia p . 1ai bfisimoji infliacija bus pakoreguota maZejimo linkme.perkelimo" taip: jei anksdiaukainos kilo spardiai. tuomet busirnojo laikotarpio infliacija bus pakoreguotadidejimo linkme. reiSkiantisl[kesdiq perZiurejimo greiti. pladiau. Jie ypad aktualls tuomet. Kyla kiausimas.tai Zmonestikisi. formuojant darbo uZmokest[.kaipgi fonnuojarni [vairiq subjektq lnkesdiai?Siuo poZiuriu i5skiriamos adaptuotq. Supaprastintai galima butq tvirtinti. pakoreguotai. I nfliacij os I iikes iiqi KaStq infliacrjos Saltiniu gali b[ti laikomi infliacijos llkesdiai. i5 praeities i ateiti mechanizmq.darbo uZmokesdio didejimo tempai. atsiZvelgiant prognoziq netikslumus.kainq kitimo tempai.pn).2.5) p . remdamiesi praejusiojo laikotarpio lygiu..gamybos sqnaudqdidinimo ir kainq kilimo veiksnys. Si formule rei5kia.2. I 2. klaidas. kai infliacija jau lsitvirtina.Si priklausornybe gali b[ti apibfidinarna formule: Sia pft = pn +v . p" .dabartinio laikotarpio faktiSkas (tikrasis) infliacijos tempas. Kai v 437 . (p. kad kainq kilimo tempas kartais gali blti lygus darbo uZmokesdio kiiimo tempams. prisitaikandiqjq (adaptive expectations)ir racionaliqjq 1fikesdiq (rationalexpectations) teorijos. Tuomet galioja 5i lygybe: P=w. busimojo laikotarpioinfliacijos tempas. dia (12.laukiamasdabartiniolaikotarpioinfliacijos ternpas.Infliacine inercija suprantama .3. I Jeigu dabartinio laikotarpio fakti5kas infliacijos lygis pasirodys didesnis uZ lauktEii (prp" ). lv .p"). rl *r* laukiamas v . Jau mineta. kad b[simojo laikotarpio numatomasinfliacijos tempas lygus dabartinio laikotarpio laukiamai infliacijai. kad ir ateityjejos kils taip pat spardiai. subjektai b[simqli infliacijos lyg[ prognozuoja.koeficientas.

. metus. bet ir ateiti.paprasti" Zmonds formuoti racionalius l[kesdius. toks lfikesdiq fonnavimas nera idealus. Racionaliqfq lukesdiq teorija pagrista tuo. priimant ekonominius sprendimusaukstesniulygiu (stambiosekorporacijose.dydis maZas. ir realusisinfliacijos lygis jiems itakos beveik neturi. pavyzdZiui. 12. ji turinti Zymiai didesng reiksrnE negu teigia adaptuotq ltkesdiq teorijos Salininkai.Zmones ir firmos elgiasi taip. kad nesistengiarna nuspeti. kad flkio subjektai analizuojane tik praeit[. pavyzdLiui.ukio subjektai gali samprotautitaip. (anglq ekonornistas Phillips. kad Zmonesvertina ir kaupia infonnaciiq gaut4 [vairiais kanalais(per televizriq radii4 spaud4ir t.phillips curve).nedarbo ir infliacijos .kaip ji veiks ekonominiusprocesus. Tarkime. Kai v artimas vienetui. naudojamasi profesionaliqekonomikosekspertqpaslaugomis. Nepaisant to. atsiZvelgiant tikrqji infliacijos lygi. manymu. b[simasisinfliacijoslygis grindZiamas tikruoju jo praeities kilimo ternpu. (12. infliacijos l[kesdiai koreguojami greitai. Todel padidejanetikrumasformuojantateitieslrikesdius. paskelbtame darbeirode. Tuomet infliacijayra nepastovi. Jie teigia.y.Kyla i klausinrai. stengiasinuspeti. tempaikasmet(arbadazniau) jos keidiasi. olbanas Filipsa.atkreipsirnedemesi tik I kai kuriuos racionaliqjq l[kesdiq teorijos salininkq argumentus. . iverlinti tai.t.6) Tai reiSkia. Be to.Tai ypad isryskeja tuomet. Lukesdiai. kad numatomasinfliacijos tempas yra lygus crabartiniarn f-akti5kam infliacijos lygiui.priklausantys nuo praeities(siejami su praeitimi). remdamiesivisa imanornainformacija. fermeriui. ruomer i pi+t = p " . lyg zinotq tikrqji ekonomikosmodel[ ir tuo remdamiesi prognozuoja infliacijq. Supaprastint4 lygti galima uZra5yti SiE taip: Pi+r= P. kai infliacijos tempai labai dideli. Kai v : .bankuose. Jie stebi dabartingvalstybesekonominE politik4 ir. tureti mokslini kurios nors ekonomikossritieslaipsni. kokia ji bus ateityje. FTLIPSO KREIVE RySi tarp dviejq pagrindiniq makroekonomikosproblemq .nesiimamaprognozuoti. yra paZangus tuo.infliacijos l[kesdiai kerdiasiletai.t. ar gali pavyzdLtui. . kodel net kvalifikuotq specialistq prognozes kartais b[na klaidingos? Nesigilinant [ Siasproblemasissamiau. kad tarp nedarbo lygio ir nominalaus darbo uZmokesdio kilimo tempq yra ituirkstine 438 . Jq visai nebutina kiekvienam Zmogui.birZose ir t.). Alban) 1958m./.ls to galirna daryti iSvad4 kad ir infliacijos tempai gali siekti 4 proc.3. kad kitais metais nominaliojo BVp kilirno tempus numatomapadidinti 4 procentais(nuo 2 iki 6 procentq). INFLIACIJA IR NEDARBAS. o prisitaikorna prie ankstesniq infliacijospokydi%t.).parodo Filipso kreive (PC .

AS atradau Filipso kreivg" (. darbas perspausdintas ekonorniniameZumale ir jo garbei pavadintas .. Filipsas iSnagrinejo l86l*1957 rn.y. jq savitarpio sEveik4. nei natfiraliojo nedarbo lygio s4vokos. * dabartinisnedarbo lygis.25 (Novernber. Todel pradine Filipso kreive . A.p. pinigus ir kainas.priklausomyber0.Econornicnew series.pagerbiant pirm4kart diagramqsudarius[autoriqr]. Filipso pradindlygtis atrodeSitaip: w=const.A Statistical Relation Between Unernployment and Price Changes". infliacija ir nedarbas O.Jo veikalaspaskelbtas1926n. The RelationshipBetweenUnemploymentand the Rate of Changeof Money Wage Rates in the United Kingdom. Velesni tyrimai.3.nominalausdarbouZmokesdio kitirno temoai: b . Edmund).tai paprastaatvirk5tinepriklausomybdtarp nominalausdarbo uZrnokesdio kitirno ir nedarbolygio kitimo.S priklausomybg vaizduojandios kreives buvo pavadintosFilipso kreivemis. naudojant Filipso metodq buvo patobulinti. 283-299.I Discovered the Philips Curve"). 'o 439 . Jis buvo vienas i5 pinnqjrl maternatikq. kaip dabartiniai. atkreipus demesi i tai. t.rs darbo uZmokestis. Darbai tais klausirnais pasirodd veliau. 1861-1957. tyrimai nebuvo tokie i5sam[s. DidZiosios Britanijos ekonomikosraidos laikotarpi. padare ekonornistai M. Todel nominalq darbo uZmokesti butina pakoreguoti. Jis sutelkd demes[ tik I nominalaus darbo uZmokesdioir fakti5ko nedarbo jo lygio pokydius.7) Koeficientasb parodo. keidiantis U' . kad Zmonesdomina realusis. Darbo uZmokestis. i5pl0tojps teorij4 apie paliikanas. Savo darbais L Fi5eris padejo pagrindusSiuolaikineimakroekonomikai. 1973m. 12. savo i5vadasgrinde to laikotarpio duomenirnis.. vis delto pinnasis ry51 tarp ncdarbo ir infliacijos i5nagrinejoIrvingas Fi5eris. Tai galima iSreikSti lygtimi: wt+l* Pt+l=-bxUr. o ne nominah.koeficientas. maZdaugpo 10 metq.W. Felpsas (Phelps.-bxUr cra w. (t2. kaip keidiasiw.kaip nominalusisdarbo uZmokestis reaguojaI konkretq nedarbolygi. Tokias i5vadas 1968m. Tuo metu dar neZinota nei infliacijos lfikesdiq teorijos. U.1958)..Suprantama. atsiZvelgiant i infliacijos lyg[ (l[kesdius).1. arba Phillip. Fridmenas ir E. " Nors kreive ir pavadinta Filipso vardu. S. ir pavadintas .

negalirna tiksiiai numatyti tikrojo b[simojo laikotarpio infliacrjos Iygio p. .Koeficiento 6 reik5me teigiama. _ .8) wt*t . [vertinus nat[ralqji nedarbo lygi U.9) Koeficientas b parodo.ciklinisnedarbo lygis. : s w t + t= l l * . ir rnaZinti infliacijos tempE Pavyzdliui. ruomet (12.-Un). (t2. (12.*r.. kaip stipriai darbo uZrnokestis priklauso nuo ciklinio nedarbo. (12.jis nustatomasempiriniu budu. Todel formule (12.1l) Jei laukiarnasisinfliacijos lygis pi*ratitinka dabarrin[ p. dia (12.bfisirnojo laikotarpio nominalausdarbo uZmokesdio pokyiio tempai: pt+t * busimojo laikotarpioinfliacijos lygis.10)formulegali b[ti pakeista: pr*t=p-bx (U.t2) Koeficientas b parodo. (12.atiZvelgiant! laukiamqyl.wt+t=pt+t-bxUr. y . Tod€l Si lygtis gali bhti pakoreguota. .u r ) . Dydis 6x(U.kad Filipso kreives lygtis . jei fakti5kas nedarbo lygis yra nedidelis ir . Sudarantsutartis ir nustatantnominalqjI darbo uZmokesti. -U ) ). .o ne tikrqji infliacijos l y g i . Tai nera esminis skirtumas.tai priklausomybe tarp infliacijos.. r ) t dia (U.Todel galimareigri. kaip stipriai infliacijos temp4 veikia ciklinis nedarbas.ir nedarbolygio. isreikitos darbo uZmokesdiu arba kainomis.r0) Si lygtis kartaisvadinamaFilipso kreiveslygtimi.-Ur)) rei5kia. 5i formule gali b[ri i5reik5ta taip: h . p . kadangi darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas glaudZiai susijg.-Ur\.9) gali buti pakoreguota taip: pt-t=pit-bx(U. .U .b x ( \ J . p a k e i i i a r n ad y d Z i up j . t . Laikui bdgant nominalaus darbo uZmokesdiokilirno tempai buvo pakeisti infliacijos tempais. t + t= p t + t . .b " ( U.kad ciklinis nedarbas gali ir didinti.

p a d r c l e J ub e n d r a J ap a k l a u s a rp a k y l a n e t i k k a i n q l y g i s . Tai reiSkia..-itipso kreivo '. (iiuo atveju U. o rnflracr.12) formule. i_------:-i-' '. (r2.a rnaZeja.t.nedarbas pradeda virsvrinffiiaqil"*tygt juda Ekonomika tasko link."9.kreiv_e_do.. kad sukuriarnurpoi.r-. ir priesingai.. Jeigu bendroji paklausadideja ir virSijapotencialqiigamyboslygi.Pasiekustaikq. garnybos apimtis.1giLe' In jgil -.li nedgl.priesinsailfot<ia prittaliornybe ri[yrf ruo.pateiktoje 12.prilygstanathraliajam. K3i . Ji pasiekus.1' Fi Iipso .* . vadinasi.jE maZina..Ludt!9!1111!iiss!-qllxgi gtitinta-maz-esnis ne4arh. kuo maZesni infliacijostempai.pereina i defliacrjq ir sudaro _I procen14. o naudingi . Ta5kasEs rodo ekonomikospusiausvir4 padeti. b e t i r r e a l i o j i s r . tuometciklinis nedarbo lygis yra nulinis.:'J.nes sukeliakainq kritimq. -r( ad. nes ruo metu kyla kainos.. sukuriama daugiau darbo vietq.!g{ ! 1umpuoju tS rs i\911112. nodntJalai&y. iki o infliacijos lygis pakyla iki 4 procentq.e lvgiu.--*. luomet fonnule Eauna toki pavidal4: pt+t=p-bx (U._ l. kar (tJ.bg.Ifrias Ip. gali'ra padaryti iivad4 kacl bfisirnasis infliacijos lygis priklauso nuo dabartiniolaikotarpio infliacrjos lygio.pasiulos sumaZejimo poveikiskainq kilimui. / proc. tuo rnaZesnis nedarbo lygis. dra s .8paveiksle. -Un) jos reik5me irgi bus lygi nuliui.Trumpojo taikotarpio l.3..Tuomet infliacijos tempasp:0. kuo aukitesni infliacijos ternpai. atspindindiu pasillos Sokq poveiki infliacijai. :5%)._q.kad Zernasnedarbo lygis sqlygoja didesnius infliacijostempus. o1@ar.n.-U.iutusis lnainiatuJis)"nai'icin?iliiiis-pro. =U) . I :lt 1'E|L_:!.-ir. t2. ciklinio nedarboir Sokqsukeltqpasi[los pokydiq. (U" = 0) . realusis nacionalinis produktas. ekonomika nedarbo lygis sumaZeja 2 proc. Iygi ze iay I a$11lzujg-Jygis. kai dabartinisfaktiskasnedarbolysis 441 ... Si formule gali bfti papiklyta dar vienu elementu.y.-Vaclinasi.2. Rerndamiesi formule.kad tuo atvejLr nario b x((/. del to maZejanedarbas.Jljg9l31glf.ffiii?ijil-ternpui. Tai rei5kia. Didejant realiajai salies gamybos apimdiai. o nedarbolygis atitinkanat[ralqj[ U.1 ' i.r)+s. _r.eiiiiuo tygisiriiiii B ii l!1zeja.13) Zalingi pasi[los Sokai diclina infliacijos lygi.o-Jygrs.tuo nedarbo lygis yra autstesils... 1'1 a. Ji paZyrnesirne raide s.r-r*j**. matome.neg1i@1_:@qi. Infliacijos tempai nekinta tik tuo atveju.. ruomet juda taskoA link.Sl silveikaatsispinditipineje Filipso kreiveje. Remiantis (12.

p (lR 4 2 I 0 12. Filipsokrerve Filipso kreive [vairiais laikotarpiaisgali bUti ivairaus pavidalo. L a i p t + t . p (IR 5 4 3 2 I I I I t^> . kuriamebltq pasiektas Zemas nedarbo lygis. * rp ' .1 p . Trumpojo laikotarpioFilipso kreivds 442 .9paveiksle. k a i U r > U r .8pav..Kai U.'. PraktiSkaisvarbuparinkti toki ta5k4A. r f P C 5 12.tl . p . Tai matyti ir i5 l2. Tai b[dinga Siq dienq ekonomikos ypatybe.=U.ll formules.sutampasu nat[raliuoju. o k a i U r . ir didesni infliacijos tempai.. Galimos Filipso kreivdspateiktos 12. Tai rei5kia.r. Si problemabus aptarta v€liau. l u o m e l p 1 .9 pav. o ekonomikaklestetqesantsaikingaiinfliacijai.\ { . tai < 1 t . U n . kad gali blti suderinami ir didesnis nedarbo lygis.

kad natfiralusis nedarbo lygis Un=Jlo (taskasEo.10paveiksle.j. Ilgojo laikotarpio Filipso kreivd A. = 5% . Toks jo lygis gali bfiti suderintas ivairiais infliacijos tempais:pirmu atveju p=l% (kreive pCo). Dabartiniam laikotarpiui bfidinga tendencija. Tai parodyta12.kad pasiekiamas potencialiaigalimasnacionalinio 443 . neiSkyla. . n (IR A 12.nedarbas iniliacija'. '/ Jeigu infliacij4 sukelia dendrosios pasi[lo-s m-aZejimaq) kylant _ kaStams.p=4%o (kreive PC2). (i I5vada: trumpuoju laikotarpiu didejant bendrajai paklauiap kyla kainos ir maleja nedarbas. Jis teige.. didesneinflia"cUa sqlygojair didesninedarbolygi. Tq pastebejoM..' . ' '! .J. Tai gaii uotl pauaizi'iliaiolia tilffiastinta schema: I .Tidoj.3.3. su antru p=2o (kreive PC1) ir trediu .Filipso kreiviq paslinkimasi de5inE virSrj.fa*otarpiu dilema . kad natfiralusis nedarbolygis tJ.r '' .10 paveiksleparodyta. Filipso i5vados ir jo atskleista priklausomybe tarp nedarbo ir infliacrjos pasitvirtino tik trumpuoju laikotarpiu. 12. Trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives 12. Fridrnenas 1968 m.Todel ilgojo laikotarpio Filipso kreive yra vertikali tiese natfiraliojo nedarbo lygyje.'Vadirids-i. Er). uZimtumo ir nedarbo infliacijos lygis neveiklar viii iie kintamieji prisitaiko prii mnlacijos.10 pav.Tarkime.. kad_{g}roJu laikotalpiugotelga-llo9igg-ggryybo_s apilnties.l AD1+pt-+yf-+U.tuome{ kainos dideja maZejantgo*ybor tp'-ei. Tai rei5kia.i:fil oru. .

kad.produkto dydis I. Kodel gi taip yra? Jau Zinorne. Pakilus kainoms. bendrosiospaklausos kittl gamybos Derinimasis trunka tol. (Toje padiojepadetyjeyra ir ilgojo laikotarpiobendrosios pasiulos kreive AS1p. AS. Del to veiksniq kainos ir susilygina su uZbaigtos trumpojo laikotarpio bendroji pasiula. padideja kainos ir sumaZeja nedarbas. . P r P0 4 I ^ I A D r i? <---_> Yr A D u i i .) Matome.on". realiajam nacionaliniam produktui .-)U. Kainq lygis pakyla dat daugiau .iki P2. kol ekonomika derinasi prie padidejirnoir galiausiaiprisitaiko. Kainq lygis pakilo nuo P0 rkt Pt. l Yn. Tadiau tai tik laikina nedarbo ir infliacijos s4veika. trunka 1ol. Bendrosios Padidejusbendrajaipaklausai. kad ilguoju laikotarpiu infliacijos tempo pokydiai neturi itakos nedarbo lygiui. padideja gamybos kaitai ir sumaZeja paSalinamas bendrosios paklausos padidejimo poveikis Jai sumaZejus. bet nemaZeja nedarbas. kol pakyla darbo uZmokestis.' 444 . todel nedarbas nemaZeia..rmpuoju laikotarpiu pakilus bendrajai paklausai. Y paklausos infliacija slrkelta 12. galima pavaizduotitokia schetna: ADf +Pt+KaStait-->ASJ-+Yp .. trr. o realioji gamybosapirntisbendroji pasiula: nuo Ip iki yr1. o realusis nacionalinis produktas sumaZejair griZta i potencialiojo produkto lygt Yp.on. Norint. AS. ISvada: didejant bendrajai paklausai. ilguoju laikotarpiu spartdja Tai infliacija. bendroji paklausavel turetq dideti. produkcijos kainomis. 12. Sis procesas pavaizduotas i I paveiksle.jis griZta I pradinp padeti llguoju laikotarpiu kyla tik kainos. Jis laikinas nedarbo surnaZejimas.padidejaka5taiir sumaZeja jos kreivd persikeliai5 padetiesA36 l padeti AS1.AD kreive persikelei5 padetiesADs i padeti AD1.11pav. kad nacionalinis produktas vel vir5ytq naturalqll savo lygi.

Racionaliqjq ltikesdiqteorija ir nedarbo. Tarkime.aL lI+t wu - )' . Remiantis racionaliqjq l[kesdiq teorija. kad nedarbo infliacijos dilema gali nustoti egzistavusi ir trr-rmpuoju jeigu net laikotarpiu.t4) dia / "' | . todel nera ir inercinds. l 4 + tI p l fr+l / r. galirna teisingai prognozuoti infliacijos ternpq. kas nurnalorna daryti ateityje. Ankstesnis infliacijos lygis neturi reiksmes. kokiomis prien. kai darbo paklausa lygi darbo pasifilai.Tai ivertinama. numatomas reaiusisdarbo uZmokestis turi b[ti lygus realiajamdarbo uZmokesdiui. jog ateityje numatoma vykdyti skatinandi4j4 monetarinEpolitik4 ir padidinti pinigq kieki.tai geriausia ateities prognoze. kuris susiklosto. Norint efektyviai prognozuoti. busimojo laikotarpio norninalusisdarbo uZmokestisnustatomaspagal tokiE taisyklE.faktiSkas to. paremta visa turima infonnacija.. Jei llkesdiai racional[s. sudarantdarbo ir kitas sutartis. Tai reiSkia.kai darbo rinka yra pusiausvira.ro klausimo poZi[riu.infliacijos problema Racionaliqjq lfikesdiq teorijos Salininkaitvirtina. nepaisant koks bus infliacrjos tempas. politikai turi paskelbti. realusis | ) pusiausvyros realusisdarbo uZrnokestis.larbou2mokestis. r . Pusiausvira darbo rinka susiklosto tada. vel u 12. Racionalfs lukesdiai . kad vyriausybd ir centrinis Salies bankas informuoja. 5 procentais. numatomais politikq veiksrnais. pgl didesniqint)iacrjos tempqnedarbas surrii@i-rk laikinai.Tai rei5kia. kad.veliau didesnis infliacijoslygis isriekaro' n-edarbas susilygina-iunaturaliuoj j b lygiu. lnfliacijos ateities prognozes pagrlstos ne ankstesniq laikotarpirl duomenirnis. kad bendroji paklausa ir kainos ateityje irgi galetq padideti 5 procentais.t. t. nedarbolygis*visada gr[Ztaprie nullf]iglolg lyCl-o. Dar karttl atkreipiame demesI i svarbiausius Sios teorijos teiginius nagrinejan. infliacijos lukesdiaiyra racionalls. Tuomet nominalusis darbo uZmokestis gali b[ti i5reik5tas taip: 445 .4.numatomas . pagristi ateitiesnumatymu. tai Zrnonesir firmos tikisi.Jei pries tai infliacija buvo nulind.y.3. bet b[sirnqja valstybes ekonomine politika.ronemis bus reguliuojama bendroji paklausa ir t.butina Zinoti galimus jq veiksmus. pavyzdZiui. kad pasiekiamas visi5kas uZimtumas arba susiklosto nat[ralusis nedarbo lygis. uZprogramuotosinfliacijos.€ (t2.

15) lygis.. Prognozirl klaidos .. rodantis.+. l a i + Ur ( l + . AiSku. < U l n Numatyto realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyrosrealiojo darbo ir priklauso nuo infliacrjos prognozrq uZrnokesdio sutapimasarba nesutapirnas tikslumo. a i wt . dia lygus gxw ft .tai skirturnas tarp tikrojo b[simojo laikotarpio kainq indekso ir laukiamo.) . kad nedarbo lygi ir realqjI darbo uZrnokesti sieja atvirkStind priklausomybd. Ur(t+t)=Un. = r r r . Lygtis rodo. > Un k a i wI . wr*..ir prie5ingai. t.Nedarbo ir realiojo darbo uZmokesdiosqrySisracionaliqjq lfikesdiq teorijos poZiuriu gali b[ti iSreikStas formule: 5ia U dia U r ( t + t \ = ur * g x (wt*t-*n)i (12. t u o m e tU K rL ru+l) . Paprasta taisykle tokia: kai realusis darbo uZmokestisauk5tas. kuris susidaro.nedarbolygis * Zemas. S . Todel pagrindine(5ios ternospoZifiriu) racionaliqjq llkesdiq teorijos lygtis yra tokia: U r ( t + t )= U n + h x ( p t + t .busimojo laikotarpio realiojo darbo uZmokesdio poveikio nedarbo lygiui stiprurno koeficientas.t < r yt :.W t* t = P l* t " w r Prirninsime. kai darbo rinkoje yra pusiausvyra. blsimojo laikotarpio nedarbo . kad subjektq lfikesdiaigali buti ir klaidingi.Jei infliacija yra didesnd uZ nurnatyt4 tuomet realusis darbo uZmokestisvir5ija jo rinkos lyg1.y. . kai to laikotarpiorealusisdarbo uZmokestis sutampa sr-rvisiSko uZimturnorealiuoju darbo uZmokesdiu.16) Kai infliacijos prognozes klaidingos. kad bDsimojo laikotarpio nedarbo lygis atitinka nat[ralqj! tik tuo atveju. .kintarnasis. o jei infliacrja maZesnd numatyt4tada realusisdarbo uZmokestis uZ nukris Zemiau 446 . kaip nedarbo lygis priklauso nuo laukiamo realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyros ir darbo uZmokesdio skirtumo.r.numatomokainq indekso. E.p i * t ) . atsiranda neatitikirnas tarp fakti5ko realiojo darbo uZmokesdio ir realiojo darbo uZmokesdio. .t > t r . (12.b[simojo laikotarpio numatomas realusis darbo uZmokestis.(r + t). kai n r' r.

. U. kuris atitinka clarbo rinkospusiausvyros lyg[.Nat[ra]usisnedarbolygis U.Ur.t. nedarbo lygis susidaro Zemiau naturalaus. (IR 5 12. lkio subjektai tikisi. infliacijos lygis ir naturalusis proc. Nedarboir infliacijos s4veika racionaliqjq lfikesdiq teorijospoZiDriu pateikta12. kad bfisimojo laikotarpio neclarbo lygis priklauso nuo klaidq prognozuojant to laikotarpio infliacijq. nedarbolygis yra didesnisuz naturalqii.y. pp= pf+t. r. 4 Rerndarniesiracionaliqjq lfkesdiq teorija. Kai faktiskainfliacija pasirodoesantimaZesne uZ numatytE ptq < pf +t. Kai infliactja bus tokia.. Racional[s llkesdiai Tarkime.visi prisitaiko prie numatytos infliacrlos..12 pav. o infliacijos lygis p : 0 procentq. nedarbolygis. =5vo. v Ur. Sio ta5ko padetis . esandiame ant ilgojo laikotarpioFilipso kreives. >U n.Tarkime.=L/ . kad ekonornika yra ta5ke E0. realusisdarbo uZmokestis yra tokio lygio. Jeigu infliacrjos prognoz6s pasitvirtina. kokios tiketasi pt+t = p7"*1 tuontet . 5 447 .12paveiksle.y.jo pusiausvyros lygio. numatytas4 proc.*1> pf*t.y.kad nat[ralusis nedarbolygis (arbavisiskasuZimtumas) susiklostys tuornet. Trumpojo laikotarpio numatomos Filipso kreives padetis yra PC5p ir ta5ke E1 ji kerta pClp kreivg. faktiSkas nedarbolygis prilygs nat[raliajam. Kai faktiikas infliacijos tempasvir5ija numatyt% p. U. kad pinigq kieki Zadama pacliclinti procenrais. kad kainos pakils irgi 4 procentais. I5 to daroma i5vada.Sudaromosnaujos sutartys.kai tik faktiskasir numatytasinfliacijos lygis sutarnpa.y. r. Tai reiSkia.t.

. JAV ekonomistasDZonas Tobinas teigia. ar ji laukiama. kad infliacija labai iSp0sta kaip socialinenelaime.o faktiska infliacija bus didesneuZ numatytqir sieks.skurdo indeks4' kaip infliacijos ir nedarbo lygiq surnil.ar netikdta. tuomet ekonornikaatsrdurs taske K.Jei lukesdiainepasitvirtins. 5 proc. Egzistuojantinfliacijai. Jei klaidos. Tai rei5kia. Juos galima vertinti kaip atsitiktinespaklaidas. apibrezdamas .Rerniantistam tikrais 448 . vyriausybes vykdoma politika gali b[ti apgaulinga. tuomet ekonominesistema persikelsis taiko Ee i taskE81. tai liga. rai ekonomika juda riesiaiiS ta5ko E6 l ta5k4 Ey.numatyta.Jeigu prognozds pasitvirlins ir infliacijos te''pai pasieks 4 proc.ttq kluido. okunas. Tuo atveju pagyveja investicine veikla.rojant infliac14 yra atsitiktines.t. o nedarbolygis vir5ysnat[ralqji. kad. kylant infliacijos lygiui. tik 3 proc. o atsitiktines. kur nedarbo lygis maZesnis nat[rarqii. ir vis delto.ateitieslukesdiainegali bfiti visiskai tiksl[s del to. Kiti ekonornistaitvirtina. taip nera tokie aiSkfisir negindytinikaip nuostoliaidel nedarbo. EKONOMINES IR SOCIALINES INFLIACIJOS PASEKMES lnfliacija kartais vertinama kaip socialine nelaime ir laikoma tokia pat opia problema kaip ir nedarbas. kuri tam tikromis aplinkybemis gali sunaikinti iStisq visuomenE.Toki poZi[r[ ispopuliari'o A.Racionaliqiq l[kesdiq teorijos poZi[riu. Infliacijos socialines ir ekonominds pasekmespriklauso nuo jos tempq.. Kitos infliacijos pasekmesnera tokios aiskios ir isoriskai matomos. nedideli infliacrjos ternpai (2_3 proc' I metus) yra netgi naudingi.larkime.. sakykime. aiskiai matomi du dalykai . vadinasi. Del to parctavelajlaimi. o prekiq ir paslaugqkainos kyla. prognozr.tai ir fakti5ko nedarbolygio nukrypirnai nuo nat[raliojo iarp pat atsitiktiniai. M. ruul. pleciasi realioji gamybos apimtis ir matdja nedarbas. kad ne visi politikq veiksmai ZmondmsZinomi.kurios ratlista nedarbolygi padidinaarba sumaZina neZyrniai neilgam. Nedarborygis ir gamybos apimtis nepasikeis. racionaliqiq r[kesdiq teorija turi ne'raZa trfikurnq. Antra. Pavyzdiiui. Jeigu faktiskasinfliacrjos uZ lygis bus maZesnisnei numatytas ir sieks. 12.y. iunri tig*. Pirmiausia.infliacijospasekmds. vyriausybegali nesilaikytipaZadq. jei Vadinasi. kartais net mirtina.. pat ir suja susijgnuostoliai. nedarbas 'ebemaZeja. Daugelio ekonomistq nuomone. infliacijosl[kesdiaitiksrls.4. o pirkejai pralaimi. yra ne sistemingos. kad infliacrjos paclarytaLala yra 'rinirnali. tuomet ekonomikaatsidursta5keL.jq kitimo ir nuo to. Fridmanasinfliaciiq apib[dino maZdaug taip: infliacrja yra liga.pinigq perkarnoji galia sr'unka.

449 _ / . i kuriq atsiZvelgiama nkio subjektq lukesdiuose ir jai elgesyje. 12.yra 25jos 49 procentai''.tai vidutiniai metiniai jos tempai* nuo 1.tiketina infliacija.1.ta.ypad svarbu iSskirti numatytq ir netiket4infliacij4. r n= i . tadiau kiekvienas papildomas infliacijos padidejimo procentas letina jos augimo tempus.kad kritinis in_fliacijos lygis . Viriutine metinds infliacijos riba.t. Numatyta infliacija ir realioji palilkan4 norma Kai infliacijos tikimasi. virSijus infliacijoslygi.stipreja ir negatyvusjos poveikis ekonomikos kilimui. tai atsispindds visuose sprendimuose. p. Zmonds daugiauar maiziau b[na pasirengE. kurios tikimasi. Si ekonomikos kilirno tempai pradeda maicti. jei infliacija perZengia Siasribas.kad infliacijaSiais metaissudarysl0 proc.visuomend Zino.t .4. Numatyta realioji paltikanq norma (r" expected real interest rate) .4. Tai kad. [vedamospal[kanq nonnos pataisos. bus pakoreguotasnekilnojamojo turto nuomos mokestis. kad ekonomikospokydio tempai tampa neigiarni.11) (12..//Voprosyekonorniki.Be to. prisitaikys pal[kanq norma ir t. tikslas.1.ivertinti reali4jq(tihSjd. Tai skirturnas talp nominaliosios palfkanq normos i ir numatytq infliacijos t e m p q p " . Tai rei5kia.7 procentqr2. y .No 8. Tuo atveju ekonomika dar kyla. 12. didejant infliacijos tempams. Apie pastarqj4 pakalbesirne pladiau. I I I I en Dai. rei5kia. I tai atsizvelgta.r8) I2 Illarionov A.1iki 4. Infliacija i ekonornideskij rost. kuri4 pasiekusekonomika apskritainustojakilti ir prasideda smukimas. sudarant visasekonomines sutarlis.Darbo sutartyse bus numatytas darbo uzmokesdio kilimas.1. finansq rinka prisitaiko.1997. Numatytos infliacijos pasekmds Numatyta infliacija (expected inflation) . palfikanqnorrn4. Nagrinejant infliacijos pasekmes.tyrinais nustatyta.o ji praejusiais buvo lygi nuliui.p " taigi: i=r" + pe (12. Jq Realioji pal[kanq norma gali blti numatytar" ir fakti5kar. Tarkime.

22) Pasak l. apra5yta Gaunamenaujq lygt5 rodandi4 kaip pinigq pasi[los pokydiai ilgainiui veikia nominaliqj4 pallkanq norrne: i:f +m*v*1. nominali pal0kanq nonna taip pat padideja I procentu(numatytarealiqjq pallkmq norma tuo atvejunepakinta). Irwing.le) Fakti5ka realioji palukanq norma (r . r. FiSerio nustatyta.kad. nominaliosiospal[kanq normos lygis priklauso nuo pinigq kiekio pokydiq. . {12. Fi5erio lygtimi (Fisher equation).17) lygybe vadinamal.Tai vadinama I. pinigq pasifilai padidejus vienu procentu. kyla ne tik infliacijos tempai. Fi5erio. smarkiai nesvyruoja.actualreal interest rate) . bet ir nominalioji oal[kanu nonna.garsaus arnerikiediq ekonomisto lrvingo FiSerio (Fisher. (r2. kad. Pinigq apyvartosgreidio v ir realiosios gamybos apirntieskitimo tempai yra gana pastov[s. Lygtis parodo ry5i tarp numaty'tqinfliacijos tempq tiketinos realiosiospal[kanq norrnos ir nominaliosios pallkanq norrnos. spardiai augant pinigq pasiflai..2) lygtimi (p : m + . nominalioji pal[kanq norma taip pat pakyla vienu procentu. kai inflaicijos tempai virSija 10 proc.(12.nominalioji palukanq nonna. Vadinasi. atmetus faktiSkE infliacijos lygip.j4 lemia kiti veiksniai.kad prakti5kaiSispoveikis galioja ne visada.20) Nominalioji palfikanq norma lygi fakti5kos realiosios palDkanq normos ir tikrojo infliacijos lygio sumai: i--r+p. Manoma. Fi5eriopoveikiu (Fisher effect). Fi5eriolygtis igaunatokiq i5rai3k4 . per metus skaidiuojarna patikslintarelioji palflkanqnorna.t) 1 . Tai reiSkia.tuomet numatytasir fakti5kas l i n f l i a c r j o se m p a s u t a m p a p " : p . Tai yra: r=t-p. su (12.21) Jeigu infliacijos llkesdiai pasitvirtina. DaLnai nominalioji pal0kanq norma infliacijos visi5kai nekompensuoja. Taigi.y). Tuo atveju. 1867-1941) garbei. l. 450 . numar)'tai infliacijai padidejus I procentu. (t2. T u o a l v e j uF i S e r i oy g t i sg a l i b I t i s u j u n g t a t s nagrinejantinfliacijos prieZastis. tiketinos realiosios palukanq norulos infliacijos lygis neveikia. ^ € L A P (r2.

. i n f l i a c i j as u k e l i ak a S t u ss u s i j u s i u s u p i n i g q o p e r a c i j o m i s .100 cm. kuria matuojarneekonominesoperacijas. Pirma.120crn. nagrinejantinfliacijos prieZastis.kuriam nebuvo pritarta ir kuris nera iteisintasistatymais. kad infliacr. Kad infliacija nesukeltr4 neigiamq padariniq. pajamq mokesdionorrnas.. A n t r a . Nepaisantto. Kiekvienas infliacijos padidejimas I procentu turi padiclinti norninaliqjqpallkanq norrnEtaip pat I procentu. kai infliacija numatoma ir rikio subjektai prie jos prisitaiko.tai liniuote.susijusiqsu tuo. nes kyla kainos. Kylant karnorns. panasiai b[tq. bfitinos kelios sqlygos. fllumaQttosinfliacijos kaitai Tuo atveju. Tredia. Siq kaStq grupe vadinama . kai keidiamos kainos uL naudojim4si telefono automatars. 2. 3. praktiskai taip nera.pladiau apie tai aiSkinta.t. kitE menesi. reikia keisti etiketes.Toddl net tr numatyta infliacija susijusisu tam tikrais ka5tais. Ketvirta. Dideli kastai susidaro. sunkiau pasirinkti prekiq rinkin[.12. UZ pinigq laikym4 visi turi gauti ne maZesnE rinkos palfikanq nei normEir kt. kylant kainoms.Kaclangigaistarna daugiaulaiko.perspausdinti iskabas. Tai pardavejqislaidos. (reikia papildornq itaisq).Zmondspatenka didesnes i pajamas gaunandiq aslnenq grupE.4. nuostoliq niekas neturetqpatirti. Apmokestinamos turi buti tik realiosiospajamos. Kylant infliacijos tempams. Del to 451 .nune5iotqbatq kastq" (shoe leather cost) pavadinimq. Tada dazniau einama I bankus.t. Tai sukelia daugybg nepatogumq: sunkiau palyginti absoliuting ir santykinEprekds kain4 (ismatuot4 kitomis prekernis). kad S[ menesi I m . infliacija sukelianuostoliq. kur mokesdiq nonna didesne.meniu kastais" (menu cost).. jq svarbiausios yra Sios: l.o del infliacijos tos liniuotds ilgis keidiasi. 4. Del numatomos infliacijos padideja pallkanq norma ir arternatyviejipinigq laikymo kastai. ka5taidideja. nesantpinigus i bankus ir juos atsiirnant.l l0 cm. infliacija veikia mokesdiq sistem4 pavyzdLiui. prekiavimo automatais ir t.2. . Tiksliosbusimosinfliacijosprognozes. jei vyriausyb€ i5leistq lstatymq tvirtinanti.la tai mokestis. Penkta. o isemus pinigus skubama pirkti prekiq. susijusiossu kainq kilirnu. ii igivo sutrumpint4 . I5 tiesq Sios sElygos dalznaipaleidZiamos. tai prekiq ir paslaugqperkainojimo kastai.Kylant norninaliomspajamoms. Sie ka5tai vadinami .batq ple5ymu'.nespas gyventojusgauseja tie pinigq. o dar veliau.1. pinigai negali dera'rai atlikti vertds mato funkcijos. Todel zmones sumaZinasavo pinigq rikudius ir daugiau iq laiko bankr"rose. Pinigai .katalogusir t.

. lnfliacija gali ir sumaZinti realiajq rnokesdiqna5tq nes mokesciai nera apskaidiuojarni anksdiau. todel ir mokesdiai dideja. hiperinfliacijosBolivijoje metu 1985m. Jei i5 savo apmokestinarnqqpajamq i5skaidiuotitarn tikras an. bendrojoSalies amortizacinitl infliacija neigiamaiveikia istori5kai susiklosdiusias Se5ta. Larren B. iniliacijos pajamospadidejoir sudare tempamsnukritus iki 66 proc.. jq lygis daZnaisrnarkiai svyruoja. kad fakti5kas infliacijos tempasp skiriasi nuo numatyto p" .rortizacijos amortizaciniqatskaityrnqpagrindasyra pradine. del infliacrjos nominali palfikant1norrna dideia. infliacijos tempas .o ne atstatomojiverte. P. mokesdiqiplaukos taip sumaZejo. Gali susidaryti uZburtas ratas: didejant biudZeto deficitui. tai realioji amortizacijos suma gali buti infliacijos nuverlinta. net jei realioji palukanq nonna nekinta.t.Pavyzdlivi.Tadiau jau kitais metais. kad nominali pallkanq nonna yra 12 proc. sumokamipo tam tikro laiko. maZesnds mokesdiq iplaukos savo ruoZtu dar labiau didina biudZetodeficit4 ir t. Todel. iplaukos.valstybes vidausprodukto''.y. l. ji daZniausiai virSydarnast. (12-9)..l ^ 't r o v e l K l s p a v a o r n t a sekonornistq Julio Olivera ir Vito Tanzi vardais.taip pat ir mokesdiq surnaZ€ja kylant infliacijos ten-rparns. palhkemos.prarandama dalis grynqq pajamq.. bet ir daugumai industriniq Saliq.. bendrojo vidaus produkto. sumokejr. suk.atiduodama yaneigiarnos. Dz. 4 proc. kad sudard tik 1.rs mokesdius.3 proc. Daugelyje SaliL1 o mechanizmo realiam mokesdiq dydZiui palaikyti per 5i laikotarpl. mokesdiq na5ta. Kai infliacrjos ternpai dideli. Tarkime.ra. Si problema aktuali ne tik besivystandioms kurioms bfidingi aukSti infliacijos tempai. 12. Tuornet realioji pal[kanq nonna yra 3 proc.kurias iteisina ivairus [statymai. per metus.(8-9: -l).D.lieka. Makroekonornika.2. p > p" . Del to gali pakilti finnq gali sumaZeti mokesditlnaSta. . artimiausiamlaikotarpiui. o tai savo ruoZtu maZina mokesdiq iplaukas. Netik€tosinfliacij os pasckmds Netikdta infliacija (unexpectedinflation) reiSkia.tuomet sunku prognozuotiinfliacijE net ir Salirns.y. F. PanaSiai atsitinka ir su palukanq aprnokestinimu. tuomet nominali pal[kanq normajuos sumokejus (12:3)ir 8 proc. Kai infliacrjos pokydiai daLniir ry5kus.y. Clobalnyjpodchod. investicijq stimulai.Realiosios mokesdiqpavidalu 8 proc. Tai vaclinama Oliverio-Tanzi poveikiu (effect Olivera-Tanzi. nuolaidas. -l proc.9 procentai. kyla infliacijos lygis. (tai yra l/3). Jei mokesdiai sudaro yra 33 proc. 388 A<1 .t. t. l0 proc. Tai gali b[ti laikorna maZiausiarnokesdiqna5ta pasaulyje.Firmoms daZnaileidZiama atskaityrnr-1 sulas.4.

tai yra jis paskol4 gavo nemokamai(r:i-p:10-10). kuriq le5as bankai skolina kitiems.Tai reiskia.Tai rei5kia.subsidijas".ar turtingas.Daugelio Saliq. netikdta infliacija nau<linga finnoms ir valstybei namq lkiq sqskaita. realiqiq pal[kanq nonnos jis mokes 0 proc. jos maZeja numatymogalimybes. Kyla klausimas. nepalsant ar Zmogus to. Si problernai5 esrnes nekiltq. gaivaliSkai. Vadinasi. jis patirs naud4 o jei jis skolintojas. ar ar ar vargSas.duomenysrodo. jose buvo pastebimi didesni infliacijos lygio svyravirnai. galima padaryti iSvad4 kacl infliacij4 pirmiausia jaudia finansinio turto savininkai. Laimi tie. Pagrindinesnetiketos infliacijos pasekrnds pasiZymi perskirstymo savybemis. kad netiketi infliacijos ternpLl pokydiai yra pajamq ir turto tarp ivairiq ukio subjektq. mokedamasmokesdius iS gautq nominaliq pajamq. kad infliacija tai skolq negr4Zinimas. Jis dar daugiau praranda.I5 to kas pasakyta. t. Didejant infliacijos tempq nepastovurnui. Ypad skaudZiaiinfliacija . nes gaunamos palukanos nuvertejusiais pinigais.Tanr tikrais laikotarpiais. pavyzdZiui.. del netiketosinfliacijos perskirstomos pajarnostarp skolinlojq (kreditoriq) ir skolininkq.nustatyta 10 proc. nominaliq palfikanqnonna.grynaisiais skolininkais. jei infliacrjosternpai bhtq tiksliai itraukiami i nominaliq palukanq norme.Todel sakorna.o kitiems prideda.y. Kas tuo atveju lairnes ir kas pralaimes?Ai5ku.apmokestina". Be to. pradedant XX arnZiaus 8-u desimtmediu. Tuo tarpu kreditoriusgauna tik pracling realiqq paskolos sum4 nes palukanq pakanka tik infliacijai kompensuoti. potencialus skolintojai. kitiems teikia . nes tuomet netenkadaliespradinespaskolosvert6s. kad. Antra. savininkai:jo kainos kyla..kas gi yra grynieji skolininkai ir skolintojai? Jei subjektas yra grynasis skolininkas.rs. kad i5lo5 skolininkas: vietoj 5 proc.. ligotas. kreditoriq ir skolininkq susitarimu. negu numatytos infliacijos padariniai. kad. iS netiketos infliacijos visada pasipelnoturto. kad sioje situacijoje infliacrja vienus . o verslo sektoriq (finnas) ir valstybg . [vairiq gyvenrojq grupiq perskirstymoveiksnys.. Netiketos infliacijos pasekmds yra dar skausmingesnds. Visada pralaimi tie. Numatoma realioji palukanq nonna . o t. kurie skolinasi pinigr. Tod€l kartaistaikliai pabreZiama. sveikas.y.ar senas. ii vienq atrma. pralairni tie. kad pralairni daugybe smulkiq ir vidutiniq indelininkq. ir numatomas infliacijos lygis . Sakykime. Svarbiausios turto ir pajamqperskirstyrno kryptys yra Sios: Pirma. ypad Zen-res ir kito nekilnojamojo turto.. kas gyvena i5 darbo pajarnq. kad infliacijos ternpai staigiai pakilo iki l0 procentq. kad namq Dkio sektoriq galima laikyti grynuoju nominaliuoju skolintoju.infliacija neturi visuomenines s4rnonds". tas perskirstymas vyksta savaime.Galima tvirtinti.baudlia" Zmones. ir kurie juos skolina: skolinti neapsimoka.5 procentai.5 proc. jaunas.kurie 453 .praras. Tadiau netik€tos infliacijos atveju tai neimanorna. Tarkime.

Keitimo tikslas.pensininkus.rso tik nuo infliaciniq procesq trukmes. 12. didesne negu tikdtasi infliacrja sukelia didelius darbo uZmokesdiosvyravimuslaiko atZvilgiu.realusis darbo uZmokestisyra aukStas.Tarkime.kad padidejopaklausatos firmos produkcijai. INFLIACIJOS MAZINIMO BUDAI lnfliacijos problema gali buti sprendZiama[vairiais b[dais.Kai kuriais atvejais. sudarantdarbo sutartis. kainq lygiui toliau kylant. kitus Zrnones. a Netiketa infliacija susijusine tik su perskirstymopoveikiu. intensyvumo.bet ir kitq ne Saliespolitiniq bei ekonominiq sqlygq. Namq ukiq sektoriuje ddl netiketos infliacijos poveikio pastebirna turto perskirstymoi5 vyresniq Zmoniqjaunesniems tendencija. realusis darbo uZrnokestismaZeja. Antra. ir gali blti didinamajos gamybosapimtis. del netiketos infliacijos krinta dideles gyventojq dalies realusisdarbo uZmokestis.kad. Svarbiausias tikslasjos 454 . nominalusis darbo uZmokestislieka nepakitgs. Toddl nuo netiketos infliacijos labiausiai nukendia pensininkai arba apskritai vyresnio amZiausZmones. bet del infliacrjos gali smarkiai nuvertdti.Tuo tarpujauni Zmonds d a u g i a u s iy r a s k o l i n i n k a i . gaunandius retai kintandiusatlyginimus.sumaZintipinigLl kieki apyvaaoje.daZniausiai esant hiperinfliacijai. o i5 tiesqjos tempaibuvo gerokai didesni.Del to pakilo ne tik vidutinis prekir"l kainq lygis. Tredia. Esamair j k i t q n e i g i a m qo s p a s e k m i q . Vidutinis realusis darbo uZmokestisgali iSlikti ir nepakitgs.ivertinami Jau numatomi infliacijos tempai. nepagristai bftq padidintabendroji pasiula. Jq metu labai nuvertdjEseni pinigai tam tikru santykiukeidiami naujais. arba turedami jt4maLai.ir t. Kai infliacija netikdta ir vir5ija llkesdius. Nauji pinigai gali b[ti ivedarni ir kitais atvejais. bet ir tos firmos kainos. firma tikejosi nedidelesinfliacijos. Pirma. V€liau.gauna t'iksuotas pajamas . todel iki kito perZilrdjirno momento realusis darbo uZmokestis maZdja. gali b[ti imamasipinigq reformq. Tai priklar.Mat dauguma Zmoniq pradeda gyvenimq beveik neturedami santaupq. lnfliacijai maZinti ir kitoms jos problemoms sprgsti daZniausiai pasitelkiamatam tikra valstybdsekonomin€politika. taip pat ir infliacijos lygi. 15 to gali b[ti padarytaklaidinga i5vada. mineta. Be to.susikurusnaujomsvalstybems.t.5.pavyzdZiui.tadiau infliacija vis tiek veikia jo svyravimq amplitudg. Jei taip pasielgtqdaugelisimoniq. stipendininkus. Tik padidinus nominalqjI darbo uZmokest[.Jos laipsni5kaikaupiamossenatvei. del netiketq infliacijos pokydiq namq [kiai ir firmos gali priirnti neteisingus paklausosir pasiDlos sprendirnus atZvilgiu.

pajamq didinimasproporcingaiinfliacijos lygiui. Be to. Tuo atveju indeksuojamas darbo uZmokestis. Jau mindta. tarp jq ir M.kad jis gali pakirsti vyriausybds norq vykdyti infliacing politikE Zinoma. 2. jei buvo rnanoma. PavyzdZiui. kad busimasis infliacijos lygis ivertinamas.y. indeksavimas neigiamusinfliacijos padariniusapskritaipanaikintq. kad infliacija sieks 5 proc. nepadidinus gamybos.Darbo rinkai prie to prisitaikius. tai darbo uZmokestisir buvo padidintas 5 proc. pensijos. Tai savotiSkas pajamq apdraudimas.bet ir daugiaui5moka.kuri4 galima apibfidinti taip: darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas vienas kit4 maitina. daZniausiai blna dalinis. ypad jei vykdo aktyvi4 fiskaling polirikq.t. yra iSsakE nuomone. Tai Zibalo pylimas i infliacijos ugni. o skolintis infliacijos sqlygomis apsimoka. t. ir 3. atitinkantis infliacijos tempus.Kai infliacijos tempai spart0sir turi tendencij4 dideti. gali susifonnuoti jos spiraline infliacija. bendroji paklausapadidejadar labiau. Taip yra tuo atveju. Pajamq indeksavimas Pajamq indeksavimas (indexation of revenue) . o jei infliacija netiketai padidejo iki 7 proc. susidaropadetis. Indeksavimo Salininkaigreta pajamq apdraudimonurodo ir daugiau teigiamqjo savybiq. kai kurie ekonomistai. kurio tikslas prisitaikyti prie infliacijos. Visi5kas.Tadiau tai neapsaugo nuo netiketos infliacijos. nes padideja pinigq kiekis apyvartoje. i5mokti gyventi kartu su ja ir kompensuotiZal4 kuri4 patiria del infliacijos dauguma Zmoniq. 12. Antra..Kai pajamosindeksuojamos.Pirmiausia. Indeksuojant pajamas.Tvirtinama.1.kad daZnosSalies vyriausybeyra didZiausia salyje skolininke. pasparteti tempai. pajamq indeksavimas Prieiingu atveju realusis darbo uZmokestissumaZetq.. Tadiau jos poveikis infliacijai yra priestaringas. stipenclijos. Pajamqindeksavimas.sudarantdarbo uZmokesdiosutartis. o kainos vis kyla. Infliacijos maZinirnoir kiq jos problemqsprendirno bfidai yra Sie: l. vyriausybdne tik daugiau surenka. indeksuojant pajamas. kai infliacijq sukelia pertekline paklausa. indeksuojant pajamas ekonornika tampa nestabili. Indeksavimo ideja apskritai yra patraukli.o kainos pakyla. ji turi padeti Svelnintiir neigiamusinfliacijos padarinius. tuomet 5[ atotruki turetq kompensuoti indeksavimas. dideja ir indeksavimo daZnumas. pallkanos ir t.5.maZinti infliacij4 veikiant j4 sukeliandias prieZastis. (realusis darbo uZmokestistuo atveju nepakito). Del to anksdiauar veliau pakils 455 .kad indeksavimas gali pristabdytiinfliacijq. Fridmenas. Be to. Antiinfliacine politika. Infliacijos kontrole (darbouZmokesdio kainq kontrole). jas stengiantis paialinti.

Siekiant sumaZintiauk5tus infliacijos tempus. kai darbo uZmokestis. Vadinasi. kad del jos pakyla gamybos ka5tai. lr darbo uZmokesdiobei kainq . praktika parode.. pradedantgana Svelniomisir formomis. kad infliacija daLnat susifonnuoja kaip inercinis procesas. sudarantilgalaikes sutartis. SaksDz D.. 301 mDsq eros metais. sumaZds pal[kanos ir t. siejami su infliacijos ternpu.jo paskirtisyra kita.Antra.781 .V.!Saldant" ir jq kilimo tempq kainas.O inercini procesfu kaip ir fizikoje. jei indeksacijayra visuotineir ilgai trunkanti. pajamq kilimo tempai suderinamisu infliacijos tempu.Jau mindta. ir gamybos ka3tai. 12.Manoma.y. reguliavimas yra tiesioginiai infliacijos tramdymo bfidai. kad pirmasis Zinomasistorijoje darbo uZmokesdioir kainq kontroles faktas buvo uZfiksuotasgarsiajameDiokletiano edikte dar Romos imperijos laikais. Daugelio Saliq lnfliacijos kontroles politika vertinamaprie5taringai. baigiant grieZtokomis DaZniausiai taikomi du kontrol€s brldai. LarenF.nei 900 prekiq ir darbo uZmokesdio ribos daugiaunei 130 ivairiq darbor[Siq''. Todel priei kelerius metus Lietuvos politikams kai kas patare atsisakyti bet kokiq indeksavimo planq. Pirma. visiSkaisustabdornas kilimas. .tuomet indeksacijayra nepageidar"rtinagali pabloginti padeti. ir kontrolesbudai daug kartq buvo i5bandytiivairiosepasaulioSalyse ivairiais laikotarpiais. Jei infliacijq sukelia pasi[los Suoliai (Sokai) ir ji vyksta nuosmukio ir s4lygomis.jq pal[kanq ir pokydiai tampa sinchroniSki. visq kitq nominaliqjr"l Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos kilimE.bendroji pasilla. 'n Globalnyjpodchod. Bendra iSvadagaletq b[ti tokia: indeksavimasinfliacijos problemos i5sprEsti negali.tai darbo ir uZmokesdio kainq kontrole. nustatomos auk5tutindsdarbo uZmokesdioir kainq kilimo ribos. Nagrinejami infliacrjos galirna sustabdytitik i5orinio poveikio priernondmis.. Makoekonornika.motyvuojant tuo.infliacijos tempai gali suleteti. tai. t.. kad tai sukelia tik labai trumpalaiki teigiamE poveiki. Tai gali blti pateisinama. leistinasjq kilimo jq ir darbo uZrnokest[ tempas.-P. Tais atvejais ji . 456 .. Kadangi kainq ir darbo uZmokesdiokontrold daZniausiaiyra laikina. todel gali dar labiau sumaZdti realioji gamybos apimtis.2.t.Infl iacijos kontrol6 Infliacijos kontrold (inflation control) .pasmaugiama".i5aldymas". Be to.lubos" daugiau .Tai rei5kia.5. edikte buvo nustatytoskainq . vengiant dar labiau nusmukdyti ir sutrikdyti ekonornikq. kad darbo uZmokesdio.

krinta ne tik kainq lygis.5. Si kontrol€ turetq btti tik antiinfliacinds vyriausybes politikos papildymas. vyriausybe imasi infliacijos maZinimo veiksmq ir pradeda riboti bendr4iEpaklausq. dia pravartu dar kartq prisiminti kai kuriuos jos aspektus. apeliuodarna moralE.Dar kartq priminsime. bet smunka ir realioji gamybos apimtis. maZinamos vyriausybesiilaidos.Remiantis tam 457 . Todel pirmiausia kyla toks klausimas:kas greidiau sureaguoja bendrosiospaklausospokydius . ekonomika.3.infliacijos tempaigerokaipasparrdja. Antiinfliacin6 politika (counterinflation policy) tai fiskalines ir monetarines politikos priemoniq visuma.fl .tadiauprakti5kaikartaisji uZimatos politikos vietE. kad ivedama gielta kainq kontrole ir ilgai neleidZiama joms laisvai kilti. Tai rei5kia. Todel bendroji paklausapakyla. 12. naudojama iacijai maZinti infl 12.5.3.o grera ir juodoji rinka.atsiima"k4 praradusi.y. Infliacijai maZintinaudojarna fiskaline ir monetarine politika. didinami mokesdiai. Bendrosios paklausos maiinimas ir jo padariniai Pradesimenuo bendrosiospaklausos pokydiq sukeltos infliacijos. Tarkime. t. ribojant bendrqi4paklaus4ir didinant benclrqiq pasiDlq.kad sekmingesnis gali buti ilgalaikis kainq ir darbo uZmokesdio kilimo tempq apribojimas. susidaroprekiq stygius. Tuo tikslu gali buti naudojarnastabdandiojifiskaline ir monetarinepolitika.kainos i ar realioji gamybosapimtis?5i problema kartqaprarta ne anksdiau. Jeigu darbo uzmokestisir kainos bDtq kontroliuojami ilgq laik4 tai priestarautqpadiai rinkos ekonomikos esmei ir sukeltq neigiamq padariniq. Kai kada tokiems susitarimamsgali tarpininkauti ir vyriausybd..t. Todel infliacija gali buti iveikiama. Tarkime. MaLejantbendrajaipaklausai. kad infliacij4 sukelia bendrosios paklausos padidejimas ir bendrosiospasifilos sumaZejimas. ir Ka-inq ir darbo uZmokesdiokontrole sukelia dar vien4 praktinE problemq.pasibaigusreguliavimo laikui. kad kainq lygis nustatomasZemiau rinkos kainos. kad vyriausybd ir centrinis bankas tiesiogiai gali paveikti tik bendrqiq paklaus4 o poveikis bendrajai pasiDlai gari blti trk netiesioginis. prekesi5perkamos. Nepaisant to.Antiinfl iacind politika Buvo mineta. maZinamapinigq pasilla.1..kosmetines" priemones. tauros i interesus t.. Bendra i5vada:darbo uZmokesdio kainq kontrold nera pakankamai ir efektyvios ir gali b[ti vertinamostik kaip isorines. Kartais tvirtinama. savanoriskai susrtarus darbdaviamsir profsqiungoms (darantabipuses nuoraidas).

nenorddami.realioji gamybos apimtis. o tik v€liau krinta kainos. Antra.kad kiekvienasnominaliosiosbendrosios paklausos pokydio procentaspirmaisiais metais paveikia kainas tik 0.. 1gg4. bendrosiospaklausosir kainq pokydiai ndra sinchroniSki.E. 458 .t-+PJ. yra rinkq. Dabar nagrin€jameantr4jI atvej[.t.Matorne. ne visq prekiq kainos i5 karto reaguojaI kiekvien4 paklausos pokyti del to. bendrosios paklausos maZinimo padarinius. to pokydio tenka realiosios gamybos apimties svyravimamsrT. kai padidejafirmos prekiq paklausa. kai turimos materialiniq i5teklirl atsargosi5senkair reikia lsigyti naujq. kad jq ribojant. Makroekonomika. pirmiausia sureaguoja(pakyla) kainos. 2 atvejis.dar neai5ku.Tai galima pavaizduotisupaprastintomis schemomis: I atvejis. Vadinasi. Vadinasi.kaip atsakasi paklausos svyravimus.pavyzdLiui.. kai bendroji paklausamaLeja.44 proc.2g2.nuoseklutras).Tarpiniq produktq k[rejams tie pokydiai perteikiarni vdliau.. kuriose kainos keiciasi staigiai. Yra rinktl.ar tai tik jos s€kmesrodiklis.drabuZiq. Tokiq prekiq kainininkai ir katalogai keidiami ne taip jau daLnai. Pastebetitokie desningumai:pirma.galioja tam tikros gamybosapimties ir kainq kitimo . metalo arba grudq birZose.56 proc. PavyzdZiui. padideja nedarbas. 't Dolun E. nustatyta.LindseiD. sumaZeja tik kainos. Kainq kitimo yra .Be to.ADt+Pt-+Yt. Pirma. o vdliau .ADJ-+Y.-P. kuriose pardavejaisusilaikonuo daZnokainq p erZi lrej imo.DZ.pirmiausia smunkarealioji gamybosapimtis.Todel pradZioje firma gali ir neskubeti kelti produkcijos kainq.taisykles" (laipsniSkumas.tikrais tyrimais. kad kainq koregavimo procesasgana brangus. infonnacij4 apie savo produkcijos paklausq firmos gauna anksdiau nei Zinias apie bendrosios paklausos pokydius. kai bendroji paklausadideja. o likg 0.Bet kitq prekiq kainos 1 paklausospokydius reaguojalymiat lediau.taisykles" Sios. Reikia daug pastangq. Tas pats pasakytinair apie bendrosios paklausos sumaZejimq. Sankt Peterburg. kartais Zaibi5kai.L-+PJ. bendrosiospaklausos pokydius (ypadjos pakilimq) pirmiausia jaudia galutiniq produktq pardavejai..automobiliq daliq ir kt. keidiantisbendrajaipaklausai. Antra. Vadinasi.. kurios pasiZymi didele ivairove.norint pakeisti kainas tq prekiq. bet ir realioji ne gamybos apimtis. bet padidinti garnybos apimti.y.pavyzdZiui.erzintl"savoklientq. ar visuotinis bendrosios paklausospadidejimas. Tredia. Papildg 2-qi atveji iliustruojandiqschemq gauname: ADJ-+YJ-+U.

ir nedarbas sumaZds.. tuo tarpu nedarbo lygis pakyla gana greitai.y. darosi vis sunkiau parduoti prekes. kad. Tarkime. Infliacijos ir nedarbosqveika Tarkime. : U" : 5o/"). ddl to maZinama gamybosapimtis (ne kainos) ir atleidZiamidarbuotojai. t. Tik veliau. Situacija darbo rinkoje gera.kad Sio proceso pradZioje infliacija maltja letai. (sumaZejo2 procentiniais punktais).y. padidejo 4 procentiniais punktais. Ekonomika gri5 i ilgojo laikotarpio Filipso kreivds ta5k4 N. t. fiskalinds ir monetarines politikos apribojimai bus panaikinti. ekonomika slinks Zemyn trumpojo laikotarpio Filipso kreive. maZdjant bendrajai paklausai. Ta5keM infliacijos lygis siekia 5 proc. ir bendroji paklausanebebussiaurinama. nes fakti5kas ir nat[ralusis nedarbo lygis sutampa (U. Jei ir toliau bus rnaZinama bendroji paklausa. o nedarbo lygis * 5 procentai. Sis procesaspavaizduotas 12.. o nedarbo lygis .13 aveiksle. verslininkai nebeistengia Vadinasi. Tuomet ekonomikapagyves. i5augus konkurencijai.Pradedama riboti bendrqj4paklaus4 todel ekonomika i5 ta5ko K slenkata5ko M link. 459 .realioji gamybosapimtis pradeskilti. kad ekonomikayra ta5keK. infliacijos lyg[. o p (IR 7 o 5 + t 3 2 I 0 -l 12..Pakyla nedarbolygis. Tadiau infliacijos lygi siekiamasumaZinti. infliacija pradeda maLeri ne i5 karto. kai metiniai infliacijos tempai 7 proc. palaikyti buvusio kainq lygio.9 proc. ir jos pradedamaZeti. Taip yra toddl. padidejus prekybos sunkumams. kad. 5 orocentams.PaZymdtina. pasiekus 5 proc. o nedarbo lygis prilygsta naturaliajarn.13 pav. kai infliacijos lygis 5 proc.

Zalos koeficientas (SR .U . tuo maZesnd infliacijos maZinimokaina... 460 . .6 ) + ( e . t a i r e i 5 k i a .apmokant"jq ka5tus. Taigi.2 procentiniaispunktais.galima padaryti tokiE iSvad4:maZinantinfliacrj4.rk5diau nat[ralaus X procentq. Tuomet Zaloskoeficientas: u": ( 8 . O tik veliau pasiekiamas rezultatas. kiekvienasinfliacijos surnaZinimo procentas pakelia nedarbqar. ) ..I5 to.t6 J e i S R : 2 . su kuriuo reikia taikytis. RemiantisA.infliacrja maLija. 't Ok.lR='"'n ""'''" t l l .P.6 ) + ( 1 1 .kiek turi padidetinedarbolygis.pereinamasis"nedarbo lygis. .6 ) + ( 1 0 . .)18.12) Jis parodo..+ ( U . Kiekybinis tos kainos ivertinirnas gali buti iSreiSkiamas Zalos koeficientu. problema. p. ) + \Pr. i n f l i a c i j Es u m a Z i n u s p r o c e n t i n i u k I punktu nedarbolygis pakilo 2. (t2. kas pasakyta. Tai rei5kia.6 proc. bet koks bandyn-ras sumaZinti infliacijq pareikalauslaikino nedarbo lygio padidejimo aukSdiau nat[raliojo jo lygio. .n A..infliacijq sumaZinus procentu.sacrifice coefficient) .18 procentiniopunkto auk5diau natr.ciklinis I nedarbas padideja 2-3 procentiniais punktais per metus (vidutiniSkai 2. rnetais 9. ketvirtaisiaismetais. Kuo maZesnisSis dydis.. 7 = 12=t. arba ka5tq. 6 . a d . Fakti5kas nedarbo lygis buvo toks: pirmaisiais metais 8. vir5ijandio naturalqji ir to paties laikotarpio iacijossumaZejimo infl laipsnio. . Kitaip tariant. M. antraisiais trediaisiais metais 10.6 )1 5 . 1 8 .I 1.Vadinasi.-rraliojo.l l \ L t 1 1 .U . norint surnaZinti infliacrj4. 8 .santykis tarp nedarbo lygio..Zaloskoeficientaspadeda [vertinti infliacijos rnaZinimo kain4 i5rnatuot4nedarbu. Okuno ddsniu. kad antiinf'liacines priemonds pirmiausia igyvendinarnos.tam tikras .5 proc. . Tuo atveju infliacijos maZinimo kaina .) .8 proc. NatDralusisnedarbo lygis yra 6 procentai. Efficient Disinflationary Polices //Arnerican Econornics Review 68 (May 1978).0procentq. 3 .3proc. 0 . iSkyla jos kainos. 348 352. kad bLitqpasiektas norirnas infliacrloslygis. Tarkime. kad per ketverius metus infliacij4 pavyko sumaZinti 7.

maZinant infliacii4 turi buti palygi'arni rezultatai ir nuostoliai.kuriam bhdingaszeniasgamyboslygis ir didelis nedarbas. sumaZeja pardavimq apirntys. vadinasi. kiek realiojo metinio nacionalinio proclukto prarandama.tadiaube staigiq sukretimq. okuno. sutinka gauti kuklq darbo uZmokesti. Toddl. Jis parodo.kuriEaptarsime kitoje Sioskyriaus dalyje. ypadjei iis tr-unka ilgai.Nepaisantto.yra dar. pirmieji rezultatai yra nepalankfis:dar labiau padideja nedarbas. Priesingu atveju infliacijos rnaZinimo kaina gali b[ti nepateisinamai didel€. sr-mraZinusinfliacri4 I procentiniu punktu.Zaios koeficientas gali buti isreikstas ir prarasto nacionali'io produkto dydZiu. vyriausybei belieka rinktis . ir smunkanti rearioji garnybos apimtis.Darbuotojai.kad tr-ro atveju ekonornikojevienr. Pasirinkus stabdandi4q bendrosios paklausos politik4 ir nedarant jokiq nuolaidq.Galutinesprodukcijoskainq lygis irgi pradeda maZeti. Saikingesnis budas yra palaipsniui rnaZinti benclrosios paklausos kilirno tempus.Ypad sudetinga problematuo atveju. brjodami nedarbogr€smds. A. Del to pradedamaZeti gamyboskastai ir kilti bendroji pasiula.nornis arba staigair grieZtaisustabdytijoskilirn4. Prakti5kai Sias problemas sprEsti labai sunku.r metu egzistuoja ir dideli infliacijos ternpai.kaupiasiprekiq bei gamybiniq istekliq atsargos. norint sumaZinti infliacijq I procentiniupunktu.didinantbendrry4 paklausq infliacijoslygis pakiltq dar daugiau. Tai rei5kia. Norint [r. Ekonomineje literaturoje tai vadinamaBVP praradimq koeficientu.Del to bendrosios paklausos ribojirno politikq (kai maZinama . priesinguatveju bus ilgas savaiminispereinarnasis laikotarpis. vis delto sis b[das labai skausrningas.(Be to.kai ekonomika 5i iSgyvenanuosmuki.Be abejo.) Bendrqiq paklausq Siuo atveju galirna apriboti svel'iornis fo.rg skirtingq sio rodiklio vertinimq. infliacijos lygI nuosrnLrkio sqlygornis. toks kelias bus Zymiai ilgesnis. Zaliavqir medZiagq kainosturi pracleti kristi. kito kelio nera. R.ar pinniausia reaguotii raginimusmazinti infliacijq ar ! reikalavrmus maZinti nedarbq. reikia skatinti bendrosios paklausos kilimq. Dar kart4 priminsirne. veliau procesas vystosi maZdaug taip: darbclaviaiir darbuotojai priversti perZilreti infliacijos l[kesdius ir uZbaigtosprodukcijos ir galutiniq prekiq atZvilgiu.ir kylantisneclarbo lygis. vadinasi. sis santykis turetqbhti mazdaug 5:1. Tikroveie io d y d i ss v y r u o j a . Tadiau. o tai gali dar labiau pagilinti nuosmuki.eiktinuosmuki. gali b0ti pasitelktair tam tikra pasiulos politika.bendr4j4 paklausributina apriboti.galima sumaZinti tik mazinant bendrqjqpaklausq. kad. reikia paar-rkoti procentus 5 rnetinioBVp. o realioji garnybosapimtis kilti. Gordono ir kitq ekonomistq vertinirnu. norint infliacijil sumaZinti.

butq sumaZinti.bendroji pasiUlaprades dideti. YP YF' Y YF b) ka5tqinfliacija infliacrja a) paklausos q ribojant bendraj paklaus4 maZinimas.tuomet AD kreive padetiesnekeis.stok.14 (a) paveiksle parodyta paklausosinfliacija. realusis nacionalinis produktas sumaZdja iki E1. pusiausrryros Sakykime. kas isdestyta.14 (b) paveiksle parodyta infliacija nuosmukio s4lygomis (ka5tq infliacija).Pasi[los koncepcijos" problema ekonomindje politikoje apskritai yra diskutuotina. MaZinant bendrqlq paklaus4 jos kreive i5 ADg padetiespersikelia i AD1 padeti.2.12.15 nacionalinio Tai reiskia.Tvirtinama. Ekonorninesisterna ta5k4E1. kaip gali briti iveikiama paklausosir pasiulos (kastq) infliacija. Potencialioji nacionalinio produkto apimtis * Ypo.inl'liacija) gali staigiai pakeisti jos skatinimo laikotarpis (kai didinamas Tai uZirntumas). kad bendroji paklausapadidejo.pateikiami modeliai. kad infliacij4 galima jeigu butq imanomapaveikti ilgojo laikotarpio bendr4j4pasiulq.eik" (stop. Susiklosto 12. ir AD kreive persikele i5 padeties 462 .5. Kainq lygis nukrenta nuo Pp iki P/. ilgojo laikotarpio b[senos. Infl iacijos 12. Tarkime. Atrtiinfliacint pasialos politika .Tai parodyta 12. vadinama.Nepaisantto. ribojant bendrq4 paklaus4... kad ekonomind sistema yra taSke Es. ji turi savo Salininkq.go) politika' Apibendrinant tai.14(a) ir (b) paveikslodalyse. Del sustabdytas anksdiau aptartq prieZasdiq. Jeigu bendrosios paklausos kilimas bus apribotas arba visai (kaip rodoma paveiksle). 12. paveikslografinis modelis padessuprasti. pusiausvyros Zernyn1 ilgojo laikotarpio I 2. produktodyd1.3..l 4 p av. ta5ke pusiausvyra jo potencialiojo lygio Ir. rodantys. ir AS kreive i5 judes AD kreive padetiesASe persikelsi padet[ AS1.kad reiketqpadidintipotencialiojo kaip tai r'yksta.

didinant konkurencijEir ivairiq fikio sakq efektyvum4 tobulinant socialinio apr0pinirnosistemqir didinant neturtingrlZmoniq sluoksniqdarbinl aktyvum4.ADo i padeti ADr. Tuo atveju staigiai padidejusi trumpojo laikotarpio bendroji pasiura gali sumaZinti bendrosios paklausos sukeltqinfliacrjq. kad vyriausyb6 gali stengtis sukurti naudinguspasi[los Suolius(sokus). Tai jigali claryti.naruraliu"bfidu. pagristai ir nuosekliai maLinti mokesdiq normas. Jeigu gamybos veiksniq kainos nepakyla. ruorret ekonomika atsiduria taske E1.mokesiius ir subsidijq politikQ.y.15pav.t. Antra. del mokslo ir technologines paZangos. tai skatintq darbo nasumo kilim4 didintq darbing aktyvurn4 kadangi maZetq rnokestis uZ kiekvienty papildornai uZdirbtq pajamq vienet4. pirmiausia. nors ir neilgam raikui.. pavyzdliui. 463 . tai trumpojo laikotarpio bendrosios pasillos kreive persikelsi ASl padet[. Nat[ralioji gamybos apimtis gali buti padidinta ir kitais bridais. Ypo Ypr 12. tobulindama [statymus. Anriinfliacind pasitlospolitika Kyla klausirnas. kurni b[dinga infliacrja. Tai trurnpojo laikotarpiopusiausvyros busena.Susidaronaq'a pusiausvyra taske E2. Galiausiai tenka paZymdti. vadinasi. t. rr Tai sudarosqlygaspotencialiajarn nacionaliniam produktui dideti.Jeigutuo padiumetu del ekonon-rines politikospavyksta padidinti potencialqiinacionalini produkt4 tai ype kreivepersikelia1yp1 padeti. tai skatintq taupymo proces4 ir didintq investicijas. Jeigu nera jokiLl bendrosiospasi[los pokydiq. ir infliacijos pavyksta iivengti. Bendroji pasiulailguoju laikotarpiugali padideriir . bendrosios pasi[los kreives poslinkis kornpensuoja bendrosios paklausos pokydio sukeltqkainq pakilirn4. Zmoniqiisilavinirno cli<lejirno r.koki' bfidu galima padidinti potencialiqi4realiosios gamybosapimt[ (bendrqjqpasinl4ilguoju laikorarpiu)? Vienas svarbiausiq b[dq * keisti rnokesdiq politik4.

. Kokie netiketosinfliacijos padariniai? ir 14. . Kokiq problernqkyla. Kuo skiriasi nominalioji ir realioji pal[kanq norma? 12. o r r . K4rei5kia infliacinis mokestisir senjoraZas? 6. 15. Nurodykite infliacijos formas. Paai5kinkite. Nurodykite numatytos. Paai5kinkite paklausos sukelt4infliacijq? 16. Kuo skiriasi paklausosir pasiulos(kaStt$infliacija? 5. 8. ' ' r . A p i b l d i n k i t ei n f l i a c i j o s s m E . Kokiq problemq i5kyla. Kaip vertinama nedarbo ir infliacijos s4veika racionaliqq l[k"sdiLl teorijos poZiflriu? I l. . 3. 2. K4 rei5kiapasiulosSuoliai(Sokai)ir kaip jie veikia infliacij4? 7. infliacija hiperinfliacrja paklausosinfliacija pasi[los infliacija infliacinis mokestis senjoraZas pasi[los Suoliai(Sokai) netiketainfliacija numatytainfliacija infliacijos ka5tai I ' r . . kuo skiriasi adaptuotq (prisitaikandiqjq) ir racionaiigq l[kesdiq teorijos.maZinantinfliacijq nuosmukios4lygomis'i 18.lauktosiosinfliacijos pasekrnes. 13.Pagrindin€ssqvokos . Kaip gali bflti ivertinta infliacijos maZinimoZala? 464 . K4 parodo Filipso kreive? 9. racionaliejil[kesdiai Filipso kreive pajarnr"l turto perskirstyrnas ir Zaloskoeficientas norninaliojipalfikanqnoma norna realioji pall'rkanq ir darbo uZmokesdio kainq kontrole pajarnqindeksavimas antiinfliacinepolitika Kartojimo klausimai e l . Kuo matuojamasinfliacijos lygis? 4. Kuo skiriasi trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives? 10. r . Ka rei5kiadarbo uZmokesdio kainq kontrold ir koks jos tikslas? antiinfliacinespolitikos turini. rnaZinant 17.

1980-1981m. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA Atvirosios ekonomikosmakroekonomika (open econolny macroeconomics) nagrineja tokiq ekonorninq sistern4 kurioje Zymi4 dalI ukin€s veiklos apima tarptautiniai sanddriai.exchange rate). Prie5tai b[tina susipaZinti valiutq rinka. Valiutq rinka yra tik viena i5 rinkos formq.Kito-seSalyse rodiklis yra (apie): 20 proc. Pranc[zijoje buvo bandoma imtis ryZtingq priemoniq prie5 nedarbq tadiau staigusfranko kurso kritimas tarptautineje rinkoje privertd atsisakytiSiqplanq.siekiant uZsibrdZto svaro sterlingq kurso.lvairiq Saliq pinigai (banknotai. Valiutq rinkoje veikia tie patys d€sningumai kaip ir prekiq rinkoje.Japonijoje. kurioje vienos Saliesvaliuta gali b[ti pakeistaI kitos Salies valiut4.13. kaip tarptautiniai sanderiai veikia Salies ekonomik4 kuo skiriasimonetarines fiskalinespolitikos oasekrnes ir uZdarojoje ir atvirojojeekonorniko-ie. Lietuvoje. su 13. nuosmukis Anglijoje siejamas pirmiausia su Sios Salies prekiq konkurencingumo tarptautineje rinkoje kritimu. Anglijoje. Todel i5oriniai veiksniai gali tureti lemiamq !tak4 ialies ekonominiam gyvenimui.tiek importas prilygsta maZdaugl0 proc. 1980rn. VALIUTV RINKA. JAV tiek eksportas. 465 . Tokios rinkos finansiniai instrumentai. FIKSUOTAS rR PLAUKTOJANTTS VALIUTOS KURSAS Valstybiq tarptautiniai ekonominiai santykiai reikalauja. BNp apimties. Belgijoje . i5reik5takitos Salies piniginiais vienetais. Valiutq rinka (foreign exchange market) yra tarptautine rinka. Tai pasiekiatna per valiutq rink4.Svedijoje.apie 60-70 procentq. monetos.. . apyriksliais duomenimis.75 proc. vertybiniai popieriai).30 proc.1.del kuriq s4veikossusidaro valiutoskursas. Norvegijoje * 40 procentq.. Sis Prancuzijoje. 1987m.. Danijoje. PavyzdZtui. kurioje vyksta lvairiq valiutq mainai. kad jq nacionalines valiutos bftq tarpusavyje palyginamos. Visq pirma tai paklausos ir pasiulos desniai. Nacionalinio piniginio vieneto kaina. vadinama nominaliuoju valiutos kursu (e . Anghjos vidine makroekonomine politika buvo formuojarna. Sioje temojebus nagrinejama.Vokietijoje. Ainloje 60 proc.

Lito kursas (el. daugiauJAV vartotojqnoresjq [sigyti2. juda litqpaklausos kiekis.ir bus pasiekta. pirkti bet koki noredarni bet Lietuvos gamintojuireikia litq.kad vidiniai atsiskaityrnai \. ' 466 . Tada. uZ lietuviSkas dvie. kaip ir daugurnojcSaliq. USD/Lt eo:0. kainas Saliesviduje) su visorniskainornis garnyboslygi. kad lito kurso palaikymo mechanizmas I Saliq tokiq kaip JAV. Todel.25 USD.ji krinta i5 kairesl deSinE kuo Zemesnislito kursas.jei danq kronq keitirno kursas yra 5 kronos uZ I JAV rinkoje.125 USD. 1 2 Qo Qr Litqkiekis (Q) 13.rs paklausos kreivds nuolydis yra neigiamas. nes 1i nacionalines Kita vertus. amerikiediai. Nagrinedamivaliutq rink4 laikysirnessElyginiolito keitirno 1 doleri panaSus kurso. pavaizduota pasifila paklausa.Pinna.l paveiksle gaminaeksportui mds4 kurios I kg kainuojal0 litq. litq Tai rei5kia. . Litu nasiula atsiranda.kad ta5kas kiekis. susiejavisas vidines kainas (t.PavyzdZiui. rnesos ir kursui. Antra. i5 mokant uZ irnporluojamas JAV prekesbei lietuviams lietuviai ir Sakysim.5 USD.2. iSvystytq atitinkarnus i5 atsiranda Tarkirne. perkantturt4JAVr. tuo didesnis litq paklausoskiekis.tik tada.y.l pav. valiutoskain4tarptautineje doleri. Anglija ir kt. lietuvi5kosprekestaps pigesnes.yra tik dvi Salys Lietuva ir JAV. o karlu ir uZimtumq. Taigi. e1 : 0 . gali paveikti Salies Toddl valiutos kurso pasikeitirnas uZsienyje.istatyrnaireikalaus.yktq tiktai litais..jcigu Lietuvoje.esantlito keitimo 1 doler[ santykiui I Lt:0. 2 Siu.Tai rodo.kad litas amerikieiian. Vadinasi. o tuomet ir lietuviSkosprekdsbei finansiniai aktyvai jiems pasidarys prekems did€ja paklausoslietuviSkorns pigesni. lito kainai rnaZdjant. Lietuvos turl4 prieS tai turi dolerius paversti i litus. tai danui pasakojo Salies valiutoskursasyra ypatingakaina. litq l3.lqSaltiniq. atpigs.o kartu ir litqpaklausos T"ip bus.-r. Litu paklausa prekesmoketi JAV gyventojaituri doleriq. Jei lito kainabus tik 1.25Lt. kilograrnasmdsos kainuos 2.1pav. maZdjant kursasbus l Lt:0. D linijoje .mechanizmus. analizcs ctapcdar neatsiZvelgiarnc I galimusrnuitqpakitirnusar irnpoftoxnqotas. Todel galima tarti. Litas valiutqrinkoje 0 Tai atsispindil3.

cia lito kainoskilirnaspadidinatiekiam4i rink4litq kieki. l3. litq paklausos pasi[loskreiviq susikirtimo ir ta5kas ro<1o E6 pusrausvyrq valiutq rinkoje .t. kad realioji paliikanq norma JAV yra didesne negu kitose salyse del salyje vykdomos stabdandiosiosmonetarines politikos.lieka nepakitEs. kad BVP augimasJAV padidinsvarlotojq pajamas. 3. lygiai kaip ir bet kurios prekes rinkoje. prekes is JAV kainuos daugiau litq. Tada uL tq pati litq kiekl Lietuvos gyve'tojai gales nusipirkti maliau prekiq i5 JAV. 4.kris. JAV bendrasis Jei vidaus prociuktas dideja spardiaunegu Lietuvoje. Toks procesas vyks todel. Kitos Saliesvartotojq poreikiq. jo didejantlito paklausai. lito kainadoleriaisdides. viena vertus.vartotojq poreikiq ar skoniq pasikeitirnai kitoje Salyjekeis valiutospaklausq arbapasi[I4 pavyzdZir-ri. kiek doleriq reikia Lretuvos gyventojams importui is JAV apmokdti. kiekvienas litas bus i5mainornasi daugiau doleriq. pasikeituspaklausai ar pasi[lai. USD pasifilosmaZejimas lems lito kursonuvefiejimqUSD atZvilgiu.ir s4lygojalitq kainq doleriais. ir del to sumaZds litrl pasiDlavaliutq rinkoje. Tadiau importuiis JAV br-rtq neelastinga.25USD uZ I lit4. Tokiu atveju anerikiediaibus linkEpirkti maZiaulietuviikq prekiq. 46'7 . Santykinispajarnqpasikeitirnas.litq pasi[loskreivesnuolydisyra teigiamas. ir padidetLllitq pasiulos kiekis. kad USD nuvertis. o Litq pasiuloslinrja S priklausonuo to.y. Krintant lito kursui.Tai reik5tqlitLlpasiDlos didejirn4 todel doleriokursaspakils. JeigupaklausaJAV prekemselastinga. Taigi.o tai reiikia.Tarkimi.l paveikslelaikome.tai iq i5 tikrqlq bus maZiauperka'ra. tai JAV valiutos kursas nukris. linija S butu krintanti. paslaugLl turto kainon. o JAV . vadinasi. vadinasi. lsskiriami sie pagrindiniai veiksniai. Jeigu lito kursas isliks tokio lygio. Tarkime. kartu bus norima pirkti ir daugiaulitq.Todel vartotojai Lietuvoje prades pirkti santykinaipigesnes amerikietiSkas prekes. yra Taigi valir"rtr4 rinkoje. lito aukstesn€ms importuojamq prekiq. skoniq pasikeitimas.kita verlus. JAV taps patrauklia potencialienrs kapitalo investuotojams. Lietuvos pajarnos doleriaisi5 eksportopadides.kad importasi Lietuvqyra elastingas.rs. lito kainai kylanl.tiek importuojamq prekiq. ir bus galima nupirkti daugiau arnerikieti5kq prekiq.ee. Santykinis realiqfq pal[kanr1 nomros pasikeitirnas.USD paklausos didejimas. Tai rodo.keidiantysvaliutospaklausqir pasiulq: l.o dil ro tai. l3. y. t. 2. esantZemesniam keitirnoi doleriuskursui. Santykiniskainq pasikeitirnas. Siuo arveju pusiausvyros valiutoskursas 0. Tai didins USD paklaus4ir jo kursas kils. keisis ir valiutos kursas. kad Lietuvoje kainq rygis spardiai auga.Del to dideslitq paklausa ir lito kursaskils. ir USD pasifilasumaZes. kursaskils. kad vyksta tasko judejimas litq pasifilos jeigu Lietuvospaklausa kreiveS auk5tyn. tocrdllinrja S kyla i5 kaires 1 desinE. o didejantjo pasiiilai.ir jie claugiau pirks tiek savoSalies gamybos. todel Saliesf-rnansiniq aktyvq paklausa padidetq ir Lietuvoje.kreive D zemyn.l pav.

sakome. kai Plaukiojaniio kurso reZimas(floating/flexible exchange rate regime) . Noredama ji palaikyti. Spekuliacrla. kad. Fiksuoto (nustatytojo) kurso reZimas (fixed exchange rate regirne) . Tai s4lygos dolerio kurso dar didesnl kritimE Doleris nuvertdstiek.Cia apsiribosime l6 dviem kraitutiniais atvejais. o lito. kiek spekuliantai savo veiksmaisremsrs tuo. kiek pirkejai ar pardavejaipageidauj a. valiutoskursqreguliuojavalstybe. kad tikimasi.Tarkime. USD/Lt 0 Qu Qo Qc Litq kiekis 13. keidiant pinigus. Valiutos kurso reZimas (currency exchange regirne) vyriausybds nurodytavaliutoskurso nustatymotvarka. vyriausybe leidZia centriniam bankui supirkti arba parduoti tiek valiutos.y. kad dolerisnuvertdjo. jog JAV ekonomika. Vadinasi. Tarkime. Tokios ekonominesprognozdsverdia galvoti.5. padidejus lietuvi5kq prekiq paklausai. 468 .tai nusistovi pusiausvyroskursas e.valiutos kurso reguliavimo metodas. pakils. kai vyriausybe nesiki5a valiutq rink4. kad kyla lito vertd dolerio atZvilgiu. i Esant fiksuotam valiutos kursui vyriausybeisipareigojakonvertuoti valiutq pagal fiksuot4 kursq. o jei atvirk5diai* krinta.kai valiutos kursas keidiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ar pasiDlos pokydirLt. u2 litq gaunamavis daugiau doleriLl (kyla lito kursas). Todel doleriai bus keidiarni i kitq valiut4 taip pat ir i litus.frksuotuir plaukiojandiuvaliutoskursu. atvirkSdiai. kad ateityjedolerio kursaskris. kai. susidurs didesneinfliacga.valiutos kurso reguliavimo metodas valiutq sistemoje.2 pav. palyginti su Lietuvos ekonornika: augsspardiau. Fiksuotokurso palaikymas Jeigu S ir D yra litq (atitinkamai)pasi[la bei paklausa. Detaliaiivainls kursoreZimai bus aptariarni temoje.c) JAV a) b) su bus maZesnerealioji pallkanq nonna.

Joje yra Siosdalys: 469 .jeigu vidutind paklausa yra D2. bfitq parodytasituacija. MOKEJIMU BALANSAS Nlok6jimq balansas(Bp . Pavyzdziui.Vyriausybenei supirkineja.lito clevalvaciia (revalvacij a-prieSingoje situacijoj e).Analogiskai. Tadiau. .o ilguoju laikotarpiu leidZiamapalaipsniui n u s i s t o v e ta i s v ap u s i a u s v y r a i . jam leidZiama buti laisvos valir. kristi iki e2. geresndi5eitis.Lietuvos mokejimq s4skaitose uZrasytikaip kreditas. Esant plaukiojaniiam keitimo kursui. esant nesvariai plaukiojandiam (dirty floating) kurso reZimui. b[na ir tarpiniq variantq. bus Litq nutekejirnas parodyas kaip debetasir uzrasytas minuso Zenklu. reguliuojatarptautiniqprekiq. D perslinks1 D1 paclet[ ir (analogiskai samprotaujarna ir kai keidiasi litq pasi[la). vadinasi. kursui iSaugtilki e1.centriniobanko laikomasuZsienio valiutosrezeryas dides. Kita.1lentel€je. Einamo_ii saskaita. l.2.o antruojumaZds.jei paklausa butq D2. sumaZinimas (padidinimas). esantvidutinei reik5meiD. tai centrinis bankastures parduoti papildomq Qc . bus su Mokejimq balanseyra dvi svarbiausios dalys.. Devalvacija (revalvacija) (devaluation(revaluation))_ 1o valiutos kurso. ir gali tekti skolintis is tarptautinio valiutos fondo (lMF InternationalMonetary Fund). kuri ryriausybe isipareigoja palaikyti. nes nesistengia palaikyti pastovaus kurso tokiu budu.balanceof payments) yra visq sanderiq tarp vienos Salies ir likusiq pasaulio daliq gyventojq apibendrintas uZraSas.paklausai tapusD1.kurie didina litq pritekejimq i Lietuv4 kaip parodyta 13.rtq rinkos pusiausvyros taske. li i r3. tai centrinis bankas sugebesilgq laikq islaikyti fiksuoto rygio lito kurs4 e. Laisvoje rinkoje pusiausvyra susidarytq taske B pakiltq lito kursas. keidiant litus ir 1 dolerius. visi tarptautiniaisanderiai. nustatytasper didelis lito kursas. paslaugqir kitq Ji Crynqiqpajamqjudejim4. vyriausybd [siki5a tik esant labai dideliems ir staigiemspuiiulor u.jei nenorima labai isiskolinti. Be dia aptartq kraStutiniq kursq reZimq atvejq.tai bfitq leiclZia'ra.Bandantji i5laikyti ilgq laik4 issekscentrinio banko uZsieniovaliutos rezervas.nei pardavindja savo valiutos.padidejolitq paklausa. paklausoskreiviq pasikeitimams.2 pav.eE. Analogi5kai samprotaujama kai maLajafitq paklausa. bankas nes privaldssupirkineti pertekliqee . Jeigu litq paklausasvyruostarp D1 ir D2. Kadangi nagrindjamu atveju vyriausybe yra isipareigojusi iSlaikyti fiksuot4 pastovrlkrrsq e.Tiktai pirmuoju atveju. Jeigu 13.Qa kiekl lit% kad subalansuotq paklausq ir pasi[I4.

2.18 debetas 100.75 debetas 1 490.32 debetas 913.2.I n v e s t i c i i u a i a t n o s -2101.3 46 0 8 . b .25 204.Z I A.97 perlaidos kreditas 4.24 435. 2 8 debetas -3854.ios l.\SINE SASKAITA (I+2+3) investici.9 | 470 .turiztnas. Tiesiogin€s 207. b .prekiLteksportas importas(matomoji prekyba).1. ir paslaugos.Privadiuasmenu t7. banko paslaugos kt.10 p kreditas 3 . l .D a r b op a j a r r o s 109. ir .59 balansas 301. PAJAMOS -2 210.2.74 balansas 248.17 dcbetas 889. s M o k 0 i i m u t r a l a n s o t r u k tI r a 3 2 I 3 07 5 4 .90 debetas 510. Lt) mokejimqbalansas 13..91 kreditas 3 .70 kreditas 4. FINA. KAPITALO SASKAITOS BALANSAS (A+B) J JOJ.1lentel6.paslaugq eksportasir importas (nematomojiprekyba) . 2 .LietuvosRespublikos 2003m. EINANIIEJI PERVEDIMAI -23.22 -2.67 kreditas 4. 2 8 kreditas I.69 kreditas 4. PREKES 2 33 8 5 .9'7 3 t58.83 kreditas 2.36 kreditas 4.01 kreditas 3.43 dcbetas 4'71. PASLAUGOS -3 847. 1 .92 dcbetas 1887. EINANiIOJI SASKAITA .Kiti pervedirnai 1.k a i n o r n i s ) -28 525.00 balansas balansas 1. transporto (mln.2.1.28 debetas IR FINANSINES II. E k s o o r t a(s o . 0 8 L l .91 balansas 720. Kiti sektoriai 19. o . Vvriausvbe -4. 2 . KAPITALO SASKAITA (Kapitalo pervedimai) neatlvqintini kreditas debetas balansas B.I r n p o n a sf . a i n o r n i s ) 5735.59 debetas 611.84 ( k 1 .

AtsargupoziciiaTVF 5. 2 . uksas A 5.4.l.Kiti lsiparcigo 5.Paskolos valstybes vardu 4 .90 I 647.l. fsipareigojirnai 4. UZsienio n v e s t i c j i oL i e t u v o i e s tinis: Lietuvos statistikos is: Lietuvos slatisti metra5tis2004.17. 2 S k o l o s e r w b i n i ao o n i e r i a i .69 2 991.29 3 6 11 .2. 3 .63 734.* P. pahikanq.2.1.1. Lietuvos nvesticiios uZsienv B.17 172.1. dividendq sraut4 kuris atsiranda. v i priemonds 3.5. Nuosawbesvertvbiniai DoDieriai 2 .'79 -)41 )) 5. vienos saliespiliediamspriklauso kai kitoje Salyje esantyspajamq duodantysaktyvai.56 104. 5 7 -308.1 l. Specialiosios skolinimosi tcises 5.07 3 920.2. 471 . L4.74 2-s6.Skolosverrybiniai 2. { s i s k o l i n i r n r i 2 p r c k e sr n a s l a u q a s u i 4.2.30 551 ?1 8. Grynicii pinieaiir indeliai 4.66 -146. 2sienioturtas U 3. 2 . l . L3. 1.7 7 t7.Kiti reikalavirnai KLAIDOS R PRALEIDIMA A.1. Jsipareisoiimai 2. r y bv e r t y b i n i ap o p i c r i a i es i popicriai 2.lnasus i tarptautinesorganizacijasir pana5iai.2.78 144.31 816.2. r v n i e i iD i n i u aiir ndeliai C jirna 4.Konvertuoiamosios valiutos 5.66 172.U2sienvie 1 .63 490. Kitas uZsicnioturras 4.[sipareigojirnai 4. askolos P 4.2.I Abi Sios dalys kartu sudaro prekybos balans4 arba grynqji (nero) prekiq ir paslaugqeksportq.Einarniejipervedimai[vertina uZsieniopagarb4.34 98. l . 5 0. Investiciiu portfelis 2.89 12.26 -86.2. U2sienioturtas 4 .2.97 1820.2.92 85.71 I 8 2 .1. l .3.2. I . Oficialiosiostarptautindsatsarsos -27.UZsienio turtas 2 . kadangi pastarojoje reikia [vertinti pajamas (nuosavybes pajamq srautus) ir einamuosius pervedimus (transferinius mokejimus) tarp Saliq. fsiskolinirnai prekes paslaucas uZ ir 4.15. 2 .579-583.45 -5.o pajamos parodo darbo. Beje. Kitos investiciios 4. Finansin€s i5vestinds 2 3 n 6.L i c t u v o i e 2.4.78 3. pelno. N u o s a r .1.01 '746.Tadiauprekybosbalansas nesutampa einarnda su mokejirnq balanso seskaita. kaip mineta anksdiau.

reiks.kuriuos vyriausybd turi atlikti.Litq paklaus4 sudarys atvirksdias procesas.kol doleriq. litq pasihlos ir paklausos kiekiai sutampa. registruojatarptautinius aktyvais: investuosi imones ir akcijas daugiau a) jeigu Lietuvoje uZsieniediai sis piliediai investuosi kapital4uZsienyje. i rnokejimq b) jeigu uZ i5veZt4 i5 Lietuvos prekE pinigq per transportavitno atitinkama suma su ninuso laikotarp! i5 pirkejo i5 karto neisreikalaujama. c) kitas operacijas finansiniais aktyvais . Toddl atsiranda neigiarni skaidiai Lietuvos mokejimq balanso sqskaitose.einamosioss4skaitosdeficit4 subalansuotas All . Kad visas mokejimq balansas'kuris susideda iS einamosios sqskaitos ir kapitalo sqskaitos. finansiniais sanddrius Ji Il. Tada lito kursas nusistovdstoks.vadinasi. tik su priesingu Zenklu' Valstybinis finansavimas parodo tuos tarptautinius sanderius. gausime skaidiq.uZsienio vaiiutq litais.firmos ir vyriausyb€. Jeigu keitirno kursas yra laisvai plaukiojantis. nei i5ve5. Ji Zenklu bus lrasyta kapitalo sqskaitoje. Tada einarnosioss4skaitosmatomosiosprekybos dalyje irasysime 20 tfikst. USD". ir Tarkim.ir gausitneLietuvos mokdjimu balansa. Kapitalo saskaita. b[tq tiksliai (islaidos butq lygios pajamoms).del siq pajamq susidaro skirtumas tarp bendrojo naoionalinio produkto ir bendrojovidaus produkto. teks parodyti . deficitas. norddama sudaryti s4lygas toms operacijoms. ives 1 Lietuvq daugiau pinigtl. i5 Lietuvos i5veZta100 Saldytuvqpo 200 USD uZ vien4 Saldytuvq. bus gautasapmokdjimas. Jei neigiamas. bus teigiamas. 20 tfikst.. kurios parodytos Kaip tai atliekama? mokejimq balansosEskaitose. Lito pasilla atsiras del prekiq importo I Lietuv4 bei Lietuvos piliediams perkant uZsienio aktyvus.jei ivyks atvirk5diai. rodant[ skirtumq tarp lesq importo ir eksporto. ir mokejimq balanse litq iStekejirnas lygus itekejimui.Jis SusumavgI ir II sqskaitas. Tarkime. kad lito pasifila ir paklausa valiutos rinkoje susilygintq. vyriausybdnesiki5ai valiutq rink4. ar valiutq uZ kuriq perkamos [plaukiandiEI Lietuvos bankq s4skaitas Lietuvos vyriausybesobligacijos. kad kursai vra laisvai rrlaukiojantys. kaip kredit4 uZsienioirnportuotojui. skirtumasbus [rasytas nei Lietuvos su balansokapitalo s4skaitq pliuso Zenklu. kad pirkejui suteiktaskreditas.atlikdarni savo sand€rius. yra kapitalo s4skaitos daugiaunei iveZama. Jis visada lygus mokejimq balanso absoliutiniam dydZiui.Jei Sis skaidius yra kapitalo isveZama teigiamas. SusumavE kapitalo ir finansinds s4skaitos elementus. Paskutine mokejimq balanso eilutd yra klaidos ir praleidimai arba mokejimq balanso vals[ibinis finansavimas. Bet kapitalo s4skaitoje.Mokejimq balansasbus neigiatnas (deficitinis).kai asmenys. o jq suma bus lygi nuliui.kapitalasiteka i Lietuv4.

Esantlitq keitimo i doleriuskursui I Lt:0. lietuvi5kosprekds del to vokiediamsatrodyspigesnes. pavyzdziui. Kai ilgesn[ laik4 islaidos virSija j[sq pajamas.25 USD.turi padengti kapitalo s4skaitos perteklius. taip turetq blti ne tik Salies. lito.ir jq bus perkamadaugiau.ir atvirkidiai. 13.einamosiossrlskaitosdeficitas turetq bfiti padengtassalies tunmq uZsienio aktyvtl sumaZejimu. lito kursasnenukristik tuo atveju. jeigu Lietuvos centrinis bankas supirks atitinkamQlitq pertekliq. einarnosios kapitalosaskaittr ir s u n r a i s a d a u r i b t l t i l l z q in u l i u i . moke-iimu balansas nebhtinai turi b[ti lysus nuliui.kaip keisis ir lietuviskq prekiq kokybe. Atlikdamas panaii4 operacij4 Lietuvos centrinisbankasgali pakeisti lito kurs4 jeigu jis yra plaukiojantis: papildomaipirkdamasiq .kels lito kurs4 ir atvirk5diai. vykdant vyriausybesoperacijassu turimais uZsienio valiutq rezervais. llguoju laikotarpiu lito kurso kritin-rasnebutinai didins Lietuvos importE ir maZins eksport4.rnokdjirnu jo balansas. Beje.Svarbu. jos rietuviams nes pabrangs.uZ 5 dolerius. Gali bUti. Tarptautinis konkurencingumas gali blti iSmatuotas realiuoju keitirno ursu.jums tenka realizuoti dal[ savo turimq vertybiq.3. jeigu prekiq importui i Lietuvq ar uZsieniniqaktyvq pirkimui naudojamqlitq pasilla bus didesneuZ jq paklaus4 atsirandandiq eksporto del i5 Lietuvos apmokejimobei lietuvi5kqaktyvq pirkimo. v t Esant fiksuota'r kursLri. PavyzdZiui. ir atvirkSdiai. ar atvirksdiai.tadauZsienio prekybosdeficitascrar pacrides. tokios pat kokybes I kg mesos gali buti pagamintas Lietuvoje uZ l0 litq..valstvbinis finansavimas". kad jq konkurencingumassumaZes del kokybes pablogejimo daugiaunei nukris kursas.. sakysim. Jei krinta lito kursas.bet ir atskiro asmenssanddriuose. Tai yra. esant laisvai plaukio-ianiiam kursui.o voki5kq prekiq importassumaZds. (Reiktq lyginti svertiniuskainq vidurkius. Realqii lito kursq galima apskaidiuoritik palyginus Lymiai daugiau ruSiqprekiq. k Realusisvaliutos kursas (e . vadinasi.real/effective exchange rate)_ parodo santykinEprekiq iS ivairiq Saliq kain4 iimatuorq vienodavaliuta. santykis tarp Lietuvoje pagamintos mesos kainos ir JAV pagamintos misos kainosbus 1:2. o JAV . Taip Lietuvos mokejimq balanse atsiras dar vienas skaidius . REALUSIS VALIUTOS KURSAS Valiutos kursas yra svarbus bet kurios tarptautinds valiutos. Vokietijos markes atlvilgiu. Taigi. vertes rodiklis.) 473 - / .

l. konkurencingumo maZejimas didejimasne iS karto atsiliepia ar eksportui.4. del kitq prieZasdir4 silpntl prekybiniq rySiq. 5 l Toks santykis rodo. DidesnisLietuvos konkurencingumas pasauliorinkose. Aukitesnis pajamq lygis likusioje pasauliodalyje.tik jie taikomi atvirk5diai. siekiant stabilizuoti realt![ kurs{ bei tarptautini konkr.ar Sispakeitimaslaikinas. RySiamsstiprejant. kiek i5eikvota le5q reklamai. l v i . Saliq. svarbu.purchasingpower parity) . kad 5i lietuviSka preke labai konkurencinga uZsieniorinkcrjeir galetqb[ti intensyviaieksportuojama. kuo.reikalingqvienodamprekiq kiekiui isigyti. I ) Realusis kursas lito Vidutines JAVprekiq kainos. 2. Be to. Ankstesniuose skyriuose pradedami nagrindti atvirqj4 ekonomikq darydavome prielaid4 kad musq prekes ir paslaugas paklausa yra ai5ki.5 . tinka tie patys argumentai. Neretai Salims. turetq keistis tiek produkttl kainos Lietuvos rinkoje.protekcionistiniq priernoniqir kt. . santykis. tenka maZintivaliutLl kursq. 13. kuris tam tikru laikotarpiuatitinka pastovqrealqji valiutos kurs4. Dabar taip nevyksta.valiutos kurso pokytis palyginarnosiosvaliutos perkarnosios galioskitimo atZvilgiu.skirtingqlaikotarpiq piniginiq surnq.kuriq tarptautiniskonkurencingumas sumaZdja. 3. Kalbant apie importq i Lietuva. Perkamoji galia (purchasing power). Perkamosios galios paritetas (PPP . ar ilgalaikis. tiek lito kursas. Zemesnis Lietuvojenaudojamq pinigq keitimokursas.= v$llin:s lietuvi:kqqre\iq kailg!:-Lt ' tlotttl: \ut'u' ( I 3. Beje. S i a m ep a v v z . Tadiau ilguoju laikotarpiu eksportas pasikeis. Dabar [siveZandioseSalyse mlsq prekiq ir paslaugr4 paaiSkejo. valiutq kursai nuolat koreguojami. USD litui I('^(t'15 g. MOKEJTMU BALANSO ELEMENTU KTTTMAS Einamoji saskaita.rrencingum4. turindiq intensyvius tarpusavio prekybinius rySius. . kad paklausaLietuvos eksportuibus tuo didesne. nes pirkejai neZino. Perkamosiosgalios pariteto (lygybds)kursas (pLrrchasing power parity exchange rate) yra toks jo lygis.

.kacijq operacijos gali uLgoLLtnormalq eksporto ir importo judejimq einarnojoje sqskaitoje. o OPEC Saliq pajamos iSaugo spardiau negu prekiLl irnportas iS Vakarq.Ai5ku. .yra labai svarbus. kai tik skolini'ro uZsieniuirentabilumas virsys viding pal[kanq nonnit didZiuliai kapitalai pl[s i5 Salies. vakaruose susidare dideli einarnosios sqskaitos deficitai. Taigi. laikydarni litus banke.i000 = 6000 Lt. 2. 475 . tikintis. siekiant didesniq pajamq. kurios gali bfiti gautosaktyvuose. kad tokios einamosiossqskaitosdalys. o JAV banke . Esant tobulajam tarptautiniamkapitalo judrurnui.l rentabilurn4. Beje. Tobulasis kapitalo judrumas (mobilumas) (perfect rnobility of capital) rei5kia. kai vyks atvirkitinis procesas. Didejanli einamosios szpkaitos deficit4 turejo kompensuotikapitalo sqskaitos perteklius. Pasaulyje Sios dalies vaidrnuo ypad iSaugo 1 9 4 5r n . kaip karines iSlaidos lrZsienio bazdmsi5laikyti. galima ir pralo5ti.Todel Vakarai skatino opEC salis pirkti aktyvus Vakartl Salyse. palukanq. Sanderius kapitalo s4skaitoje ypad paspartinostaigus 1973m.kad didZiulesmas6sfondq gali blti pervestosi5 vienos valiutos i kittu kai tik vienos ialies aktyvq rentabilun. atsirandanlis del kurso pasikeitimo. Lietuvosbanke galite gauti 20 proc.y. galitei5lo5ti: 1 4x 1 0 0 0 .0. palyginti su pirmu varianru: 6000-200=5g00lirq. . Palaipsnir"ri buvo pasalintiapribojirnai. Tarkime.ras tarnpa didesnis uZ kitos Saliesaktyvr. kad tokios bendrosiospajarnos (palukanos ar dividendai plius kapitalo prieaugis del valiutos nuvertdjimo) virsys bendrqsias pajarnas.ekonomine pagalba uZsieniLri pan. Dabartinestransnacionalines korporacijosyra tokios dideles. Snekuliaci_iarentabilumu yra aktyvq pirkirnas. yra galimybe daug pinigq permestii5 vienos Salies rinkos i kitq.priklausonr"ro ir vyriausybds politikos.varZgtarptautinfkapitalojudejimq. siekiant vdliau parduoti.n e s : l. Investavg pinigusi dolerius. OpEC Saliq sukeltas naftos kainq kilimas. galite uZdirbti 200 litq per metus. t. Kapitalo saskaita. Tarptautinese fondq rinkose kapitalo prieaugis.kad per t4 laikq dolerio kursasiiaugo nuo 2 Lt iki l4 LtlUSD. Del to ir dabar. kad turite 1000 litq.Sakykirn. lStobulejg ryiiai lgalino atlikti finansinius sanddrius ivairiq salirl finansq rinkose.

Salisyra i5orindspusiausvyros (external equilibrium)tada. kai ekonomika yra smukimo ar pakilimo stadijoje.5. kitose .3 paveikslematome ivairius galimus rySio tarp to. AiSku.Vienose Saiyseekonomikai augant ESIB teigiarnas. iis rySys nera paprastas. VIDINE IR ISORINE PUSIAUSVYRA Dabar aptarsime ry5i tarp ekonomikos pakilimo ar smukimo ir mokejimq balanso einamosioss4skaitosi5orinio balanso (ESIB).noredami lairneti kapitalo. Ai5ku. Kodel? 13.grynajameksportui(eksportas rninus irnportasZ). paprastaididclernispinigq sumomis disponuojantys asmcnysturi tokiq tobul4 infonnacijos sistern4 kadjuos paveikti gandaisganasunku.Svarbfis ne tik lukesdiai del b[simojo kurso . kai subalansuota mokejimq balansoeinarnojis4skaita. Esant letam kainq ir atlyginimq prisitaikymui.Dar viena iSvada:kartais mokejimq balanso subalansavirnui ar iSbalansavirnui uZtektigandq. kai kainos ir atlyginimai nukris.investicijorns. vidines ekonomikos b[senos ir einamosioss4skaitos blsenos a5itl susikirtimo ta5ke yra ir i5orine.vidine bendroji paklausa. ir vidinis balansas atsistatys. dia (l 3 . G . Jei vyriausybe nesiki5a I valiutq keitirno rink4 rnokejimq balanso kapitalo s4skaita taip pat turi buti subalansuota.Zmones. gali pardavineti savokapitalus vienosSalies i5 1kit4. gali 13. ar prisiminkirne Pradekimenuo vidaus produkto pasirilosir paklausos.Ir tik tada. 2 ) )'. plaukiojantis kursas ir fiksuotas kursas.3 pav.vidaus produktas. arbavidine absorbcija. produktasgalespadidetiiki visi5ko uZimturnolygio. ir vidine pusiausvyra. s4lygas spekuliacijoms sudarys nevienodas. 13. bendrosiospaklausos maZdjirnassukels priverstini nedarbtl. Ji " Beje.o kita lygties pusd .del kuriq keidiasiZrnoniql[kesdiai3. X Salies vidind ekonomika yra pusiausvira (vidin6 pusiausvyra) (equilibrium of internal economy/internal equilibrium) tada. 476 .neigiamas.ir ESIB pertekliaus deficito. kuri4 sudaroSiosiSlaidos: C vartojimui: 1. (X-Z) .vyriausybes perkamoms prekemsir paslaugorns. kai bendroji paklausa lygi produkro potencialiajam (visiSkouZimtumo)lygiui. Zinomqlygti: Y:C+I+G+(X-Z).

iti is nuosmukio. Atvirojoje ekonornikojetaip bandant is. kai del atlyginimq ir kainq prisitaikymo atsistatovisi5kas uZimiumas. monctarini ir f i s k a l i n cp o l i t i k a t a r n p as k a t i n a n d i d a 13.3 pav. irjos priklausonuo valiutos kurso reZimo.inE ir fiskaling politik4. nronctarinir f i s k a l i n cp o l i t i k a sur. ner vretospiliediai perka daugiauuZsienioaktyvrl.na2ina importo oaklausa Vidinis ckonornikos srnukintas l S a u g u sc k s p o r t o i paklausa raZina n k c i t i r n ok u r s q . rodo tuos sukrdtimus (sokus). 477 . tai sumazinapasaulines nes rinkos salies eksporto paklaus4ir padidrna importo paklausq. s u k c l i ac k o n o n t i k o s oakilima I t Vidinis ckonomikos pakilimas :l Nuosnrukis kitosc Salysc. maZija cksportas. jei prie vidines p. tarptautiniosalies prekiq konkr"rencingumo sumaZejirnas.ir pastoviq sraurq kapitalo s4skaitoje. Nagrinedarni uldarqlq ekono'rikq mateme. kad. Einamosioss4skaitos pcrtcklius Padidcjqstaupymas. kurie trurnpuojulaikotaryiLr gali i5balansuotiekonomlkq pavyzdliui. visa tai sumaZina bencliEja paklausq o tai ne tik sukelianuosrnuki.o del to atsirandaeinarnosros sqskaitos deficitasir sumaZeja bendrojipaklausa padrcleja bei nedarbas. t. einamosioss4skaitosperleklius ir vidinis s4stingis.ras. didcja v a l i u t o sk u r s a s Einamosios sqskaitos dcficitas MaZcja taupyn.y.bet ir sumaZina imporla. samvba pasiekiapotencialqf[lygi ir sutampasu benclrosios paklausos tieuJ raaa nera nuolatinio spaudimo i uZsieniovaliutos rezervus. uZsieniediai nei isigyja vis daugiauvietiniq aktyvq. l3'3 pav. Vidine ir i5orinepusrausvyra Panasiaiveikia ir realiojo valiutos kurso padidejirnas. gali sukelti iiauggspolinkis taupyti ar p'sitaikyrnasprie Ji stabdandiosios fiskalines ir monetarines politikos. pasekmes gali bfiti visai kitokios.pasiekiama tik ekonomikos ilgojo laikotarpio pusiausvyros taske.usiausvyros artejama per letai. tai galima paspartinti pei mbneta.

kad ekonomikai budinga iSorind (X-Z) turi blti lygus nuliui. B PRISIDERINIMAS. littl tiekirnasi rinkq priklausys jq ne tik nuo vyriausybdssprendin. tai tiktai vienintele realiojo kurso reik5me leis sulyginti eksporto paklausa importo paklar. Tada vyksta tokie procesai. atitinkamai.rsa. Jei taip nebr. ji gali pabandytisterilizuotividinE pinigLp pasi0l4. Tarkime. tai.Daugurna privadiq individq pasiinra pinigus.rs.rtq rinkoje.kad Sit4lygi Y atitiktq ir norirnas iSlaidqlygis C+l+G (r'idineabsorbcija arbavidindbendrojipaklausa). Jeigu yra nurodytasY bei realiosiospajamos likusioje pasaulio dalyje. litus. pavyzdZiui. arba perteklius. Vyriausybd per oficialql[ finansavimqsiekia i5laikyti fikslrot4 kursq valir. o esant balanso i5 pertekliui. del to iSsibalansuos ir importo p ir eksporlo usiausvyra. Taigi fiskalineir monetarine politika turi uZtikrinti. ESANT FIKSUOTAM VALIUTOS KURSUI Panaudokirne13. nritekapapildornai Jeigu vyriausybe nenori. Del Siq operacijr-1 vyriausyb€ iSeikvoja dali cirkuliavusiq obiigacijq ir uZsienio valiutos rezervq. 2. esantfiksuotan. atvirk5diai. sr-rsidard mokejimq balanso deficitas. o ir vidine pusiausvyra. vidine ir i5orin6pusiausv)'ra imanornatik tuo alveju. l.Taigi vidinepinigq pasilla sumaZdja tiek. esant fiksuolarn norninaliaiam kursui.r keitimo kursui. N T O K E J T M U A L A N S A S .roti mokejirnq balanso i5balansavimoitak4 Salies vidauspinigq pasiulai. pasikeis realusis kursas.Tada grynasiseksportas vidausproduktas lygus visi5kouZimtumo lygiui.1 3 . Tai padidina pinigq pasi[Ie1. littr. nes jiems reikia r"rZsienio prekems aklyvarns valiutosuZsieninems ir [sigyti. Tam ji parduodadall uZsienio valiutosrezervq. kad sumaZetqpinigq pasiIla.i5ima i5 cirkuliacijos.p I N t G U p A S l u L A .esant rnokdjimr"r balanso deficitr-ri. PavyzdLrui. Taigi. I\IONETARINE IR FISKALINE POLITIKA. vyriausybe gali nurodyti centriniam bankui supirkti dali obligacijq. Sterilizacija (sterilization) yra atvirosiosrinkos operacija vidaus obligacijornis ir vidaus pinigais. infliaciiostempaiSalies vidr{ieir likusioiepasaulio ieigu sutampa dal). kad 418 . realusis su Jei kursasbus auk5tesnis Zeuresnis ar uZ t4 reikirng.2 lygll ir tarkime. 6 . bus arba prekybos balanso deficitas.nadideja litu nr"rtekeiimas rinkos. Taigi galime padaryti labai svarbi4 i5vadq kad.esant rnokejimq balanso deficitui ir del to sumaZejus vidaus pinigq pasiulai. siekiant neutralizr. koks yra mokejirnqbalansodeficitas.ro daugiauprispausdinti.je.

didindamos tarptautinIkonkr"rrencingurnqSryn{ti eksport4. kur palfikanq nonna nusistovi pasauliniolygio. del to ir padides skirtumas (X-Z). Tobula sterilizacijaiS esrles yra Salies vidaus obligacrjqpanaudojimas vietoj uZsienio valiutos rezervLl. kad iSaugs tarptautinis eksporlo konkurencingurnas. (X-Z) lygus nuliui. tadiau i5lieka einamosios sqskaitos perteklius. nes maZina palhkanq normfu atvirojoje ekonomikoje.rdirnas mokejimq balanse.rriqnr-rstaro visi5ko uZimturnoprodukto lygis Yp ir pasaulindpahkanq norrna .rkelsatlyginirnq ir kainr4 kritirrq. Cia panagrindsime.atsirandaeinarnosios s4skaitos perteklius. Tai tuoj pat sukelia kapitalo i5plaukirnqi5 Salies. kad vidauspalLrkanq nonla grgZtqiki pasaulines pahikanqnormos. kad britr-1 neulralizuoras nepageidaujamasvartojirno surnaZejimas. kol visLl5iq dydZiq suma susilygina su potencialiuojuproduktu yp.1c.rZernins vidines kainas ir atlyginimus. jeigu vyriausybesieks palaikyti pastovqnominalqjI kurs4 kai yra tobulasiskapitalojudrumas? Kai norimas vartojin.ras krinta. Kaip bus atvirojoje ekonomikoie. ir Taigi pradinisC+I+G kritimasgaliausiai padidina(X-Z). pasireiSkia vidinis nuosmukis. pajamosirgi maZ€ja. llguoju laikotarpiu jet bus i5orinepusiausvyra. arba turi padicleli vyriausyb6s iSlaidos.Ir tik tada susilpnis kapitalq iStekejimospar. Del to kapitalo s4skairos deficilas isliks rol. GriZta vidine pusiausvyra. Tadiau tobr.o del to krinta ir irnportopaklausa.rlasis kapitalo judrurnas . kai vyriausybe nesiima jokiq fiskaliniq ar monetariniq priemoniq tokiant p r i s i d e r i n i m u ie g u l i u o t i . kol pinigq iSplaukimas sumaZins pinigq vidaustiekim4tiek.Vadinasi. kainq ir atlyginimq kritirnas didina AD (bendrqj4paklaus{. arba turi buti surnaZintivartoiirno ir investiciiLr 419 . Kadangi pajarnq sumaZdjimas. o tai padidins realiqlq pinigq pasiul6 sumaZins palfikanq normas ir gr4Zins bendr4lEpaklaus4 visiSko iki uZimtumo lygio. r). Taigi vieninrelis bfidas pasiekti vidinq ir i5orinE pusiausvyr4 yra fiskalines polirikos pasitelkiamas kol (C+I+G) padideja tiek. o vidind absorbcija(G+I+G):Yp. kr.. kurio. realioji pinigq pasiula M/P turi bfiti lygi realiajai pinigq paklausai L(Y. pradinis nuosrnukis palaipsniui sr. I kapitalo sEskait4 Palaipsniui vidinis nuosmukis tiek nr. sumaZina pinigq paklaus4 krinta palfikanll norma.prikala" vidinE pal[kanq nonnq prie pasaulinio lygio.*. maZejant vartojimo i5laidornsir esantpastoviarn pinigq tiekimui bei finansineipolitikai. MaZa to.padengtqrnokejimq balansodeficit4.ror-nikoje. pinigq politika negalipadidintirealiosios pinigq pasi[losilguoju laikotarpiu. r UZdarojo_ieekonomikoje padidejus polinkiui taupyti. krintandios kainos ir atlyginimaipadidinaAD.Sukeltaskainq kitimas vienasnepaj6gus atkr-rrti kartu ir iSorinibalans4. Prie5ingai nei uZdarojoje ekor. kaip ekonon-rika nrisiderina prie ioko. esant pastoviam pinigq tiekimui.Tadiaujis pranykstakapitalo sqskaitos pokydiuose.

kol paltkanq norrnq. kylant mokejimq balanso deficitui.vidaus rrinieu politika yra bejdgd. llgesniu laikotarpir.o todel ir pinigq paklausa. o tarptautiniokapitalo savininkai nords iSveZtidar daugiau pinigq. tiek i5orine pusiausvyra.Kai Sis procesas i5sivystys tiek.jei Sioapribojimonebutq. vyriausyb€ turds eikvoti uZsieniovaliutos atsargas. esant fiksuotam kursui ir tobulajam kapitalo Tobulasiskapitalojudrumasrei5kia. vyriausybei ipurnpuojant vis daugiau pinigq.l norma nusileidZiaZemiaupasaulinio lygio. surnaZina tarptautin[ konkurencingumq (nes nominalusisvaliutos kursaslaikomaspastoviu). Bet ji negali uZfiksuoti abiejq Siq dydZiq.O esanttobulajamkapitalojudrumLri. Veliau pamatysime. O tai rei5kia.Tada padidejakapitalo iplaukoskapitalo sqskaitoje. kad (X-Z) pasidaryslygus nuliui. kai leidZia valiutos kursui laisvai prisitaikyti. i5vadakitokia. Del to.Taigi.r auk5tesne AD palaipsniuipakelia kainas ir atlyginimus. nominaliosios pinigq pasiDlos padidejimaspadidina realiqf4pinigq pasihl4 trumpuoju laikotarpiu ir skatina vidines palfikanq normos maZejimq. pallkanr.Vidine pahkanq norma turi ir iSaugti. kad vyriausybd nereaguojai Sokus. tai tgsis tol. vidines pusiausvyros ekonomikojen€ra automatiniomechanizrno ir iSorinespusiausvyrossusidarymokartu) pusiausvyraisraZinti ilsuoju laikotamiu.nei valiutos kurso nepriklausolnq tikslq. prieZastys.tai iki sukelia kapitalo nutekejimq I uZsieni. 480 . pinigq pritekejimas padidina pinigq pasihla atitinkarnaisr-r realizua auk5tarealiqjapinigq paklausa. kad atkurta tiek vidine.skatinimo mokesdiai. Padideja bendroji paklausair produktas. kad auk5tesn€s uZsieniediq pajamos padidina rnusq eksporto paklaus4. skirtingai nuo uZdarosios ekonornikos.kol vidaus pinigq pasilla sumaZes pradiniolygio.)2. tai Jeigu SokasukeliauZsienyje esandios Tarkime. tai reik5. sugr[Slygybe tarp vidines ir pasaulinds Kai kainq prisitaikymas nerangus. jeigu jos rnaZesnes Ir uZ spekuliantq iSveZam4tarptautini kapital4 vyriausybd turi pasiduoti arba sumaZinti kurs4 arba sumaZinti vidaus pinigq pasiulq o tai dar rnaZiau pageidautina. Einamoji s4skaita (X-Z) igauna pertekliq. Dabar paZiuresime.Auganti palukanq nonna nenuslopina to AD padidejimo. kad vyriausybegali uZfiksuoti vidaus pinigq pasi[I4 tik tada.atvirojoje visi5kai (t. kuri sulygina viding ir pasaulingpal[kanq norme. kas Jeigu kainq prisitaikymas letas. Tada vyriausybd privalo nustatyti tokiq Saliesvidaus pinigLl pasinl4. kuri sukele eksporto paklausospadidejirnas. ir pal[kanq norma sugri5iki pasaulinio lygio. atsitiktq. kad neveiks ir sterilizacija. nes..susidoroti" uZsienio prieZasdiq su sukeltuSoku. ZodZiu.Taigi i5provokuotaskainq ir atlyginimq prisitaikymas galiausiai gali . Kol kas laikom6s nuomonds.kad vyriausybe negali nustatyli nei pinigq pasiulos.

VIDUTINIUOJU IR ILGUOJU LAIKOTARPIU Fiksuoto valiutos kurso sistema. kai vidine pallkanq norrnayra pasaulinio lygio. vidinis uZimturnasgarimas. konkurencingumas. kad bus daug ilgalaikiq sanderiq. O kas vyks.* . buvo vadinama reguliuojarnai fiksuota sislema. kai ar jau Sokas iSvedeekonomikqi5 ilgalaikespusiausvyros bukles.svarassterlingqbuvo devalvuotas 1949ir 1961metais. tadiau kartais buvo leidZiarna siuos kursus pareguliuoti. DEVALVACIJOS PASEKMES TRUMPUOJU. bet uZkelia r. o ne ilguoju. pirma. Todel trumpojo laikotarpio fiskaline politika tures didesng ltakq fiksuoto kurso ekonomikai.. Jeigu kainos ir atlyginimai prisitaiko letai. PavyzdLiui.tlguoju laikotarpiuaukstesne AD pakels kainas ir atlyginimus. 15 pradZiq tarsirne. nes tikerina.UZdarojoje ekonomikoje.sumaZindama konkurencingumE grynqjl eksportq kol isivyraus ir vidind pusiausvyraar visi5kas uZimtumas. ir iSorinE pusiausvyrq. kapitalo judrumas atirna net ir tokiq galimybg.o vidine ekonornika bus visi5ko uZimtumo bfikles. UZdarojoje ekonomikoje skatinandioji fiskaline politika trumpuo1u laikotarpiu padidina Y.7.y. Vidinis kainLl lygis gali prisitaikyti. naudinga devalvacijq atlikti. nors devalvacijaskatina (x-z) didejimq bet 5i reakcija gali blti leta. Atvirojoje ekonomikoje. jei potencialusis bus lygus vidinei absorbcijai Yp (C+I+G). kai kainq prisitaikymas nerangus. veikusi 1945_19i0 m. monetarind politika gali pakeisti realiqjq pinigq pasiDl4 tik trumpuoju laikotarpiu. kad uztikrintq tok[ konkurencingum4kuris sulyginseksportqsu irnportu. Ilguoju laikotarpiu padidejusi AD pakelia kainas ir sumaZinarealqji pinigq kieki. yru tik vienintele fiskaline politika.Atviroje ekonomikojekapitalo srautaisusiejar su pasauliniolygio r*. nustatytampasauliniampajamq lygiui ir pasaulineipalDkanqnonnai . kad AD paveiks visi5ko uZirntumo Yp rygi. kol C ir I sudarytapaklausanukris tiek.Tadiau ilguoju laikotarpiu isliks einamosiossqskaitos deficitas. kad salyje yra vidinds ir isorines pusiausvyrosb[kle.o ir pirkejai ne is karto priprantaprie naujq 481 . esantnustatytaividinei palukanqnonnai r. didindarna r tol. keidiantisvaliutoskursui? I3.Taigi. Grynasrs eksportas turetq padideti. Tadiau fiskaline politika atvirojoje ekonomikoje yra netgi galingesne trumpuoju laikotarpiu negu uZdarojoje ekonomikoje. o tai lerina I didejim4. Tadiau dia svarb[s du momentai. tuoj po devalvacijos pabrangsirnportasir atpigseksportas. kaip mateme. iSaugs t. vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. kuri ilguoju laikotarpiu gali uZtiknnri ir viding. Nors valiutos kursai buvo uZfiksuoti. tik Panagrinesimedevalvacijos pasekmes trumpuoju. veliau paZi0resirne.

nors fizind jo apimtis ir nespespasikeisti. o vdliau pagerds.kai irnporto ir eksportopaklausos pagal kainassurnayra elastingumq absoliutiniu dydZiu rna2esneuZ 1. sEskaitos Tadiau ilguoju laikotarpiu.6 o eksportuotojai . nominalusis uZsienio prekybos balansaspablogeja. rnaZesnes nei 482 . litais. ar Antra. Be to.kainq. kai importuotojai prisitaikys prie kainr. o veliau susidaro perteklius.2lygti: " Mar5alo-Lernerio(Mashall-Lemer) s4lyga sako. Po to ry5keja teigiami poslinkiai. t. reikia laiko. Lodliu.y.EkonornistaiSi4reakcijEvadina J kreive (kritimas iki apadios po devalvacijosir vdliau pakilimasauk5diau pradinio ta5ko). (X-Z) ar. ir galimasatvejis. esant ncclastingaipaklausai. J kreiv€s poveikis (J . tarkim. po devalvacijos i5 pradZiq einamoji sqskaitapablogds. sumaZdjus nacionalinds valiutos kainai. Jei po devalvacijos vidines kainos dar nespdjo persitvarkyti. pana3iai kaip ir rnonopolijos atveju. einamojojes4skaitojeatsispindieksportoir importo skirtumo kaina. kai. NX 13.prekiq paklausoskiekio padidejirnasdel devalvacijoss4lygos pajarnas. o eksportas spejo padideti labai nedaug.prie padidejusios paklausos.curve effect) .rk5tesniq padides.4 pav. Tadiau importo verte del lito devalvacijosi5augsZymiai daugiau. einamosios sqskaitos Kaip bus vidutiniuoju laikotarpiu?Pena5ykime13.kai ta5keE deficitasbus likviduotas.4 pav. pradinis einamosros valiutos devalvacijoskeletq menesiq s4skaitosdeficitas (AB) po nacionalines gali net ir pablogetiir pasiektimaksimalqdeficitq (CD) ta5keD. EinamosiossEskaitos kitimas b0senos Kaip rodo 13. eksporto vertd trumpuoju laikotarpiu padides nedaug.situacija. kad devalvacija einarn4jqs4skaitq pagerinstik tada. Taigi einamosios deficitastrumpuoju laikotarpiunetgi padidesa. patirtusnuostoliusdel kainq surnaZejirno. pavaizduota J kreive. kad padidetq eksportuojandiqSakq gamybinis pajegumas bltq pradetigaminti importo pakaitai.

todel vieno nominaliojo rodiklio pakeitirnas sukelia toki kitq nominaliqjq dydZiq kitimq kad realieji dydZiai sugriZtai savo pusiausvyros reik5rnes. nori pagerinti einamrfq s4skaitq ji turi lygiagreiiai fiskaline politika surnaZinti vidinE absorbcij4(C+l+G). naudodamasi devalvacija. Galima [rodyti. kai kainos bei atlyginirnai ir lr padides tokiu pat procentu.ir [vyko realus Sokas.Y=(C+r+G)+(X_Z). o realieji iSliks nepakitE. Jeigu nebus kitokiq pakitirnq ekonomikoje. Tada. ZodLtu. Seka tokia: realus Sokas-+ paklausoseksportui kritimas + AD maZejimas(einamosios sqskaitosdeficitas) -+ kainq. maLelanedarbas. padid€jus bendrajai paklausai AD. jei vyriausybe. Nors tai apriboja kainq spaudirnoper AD padidejim4 reikia galvoti ir apie AS. kad buvo padarytataip. Pagrindiniameekonomikosta5kebuvo nedarbasir laisvi rezeryai. Tadiau devalvacija .tai i5rySkesr€alios pasekrnes sumaZds realieji mfisq atlyginirnai. ir i5orine pusiausvyra. 2. Kaip matdrne. Kiti svarbiausipakitimai vyksta bendrojojepasitloje )r Cia galimi du atve. o trumpojo laikoterpio efektas. del to. taip pat ir atlyginimq. greitai pa5okakainos ir atlyginimai.paprasdiausiasb[das greitai pakeisti konkurencingum4.Ilguoju laikotarpiu realiuosiusdydZius nulernia realiosios jegos. Tarkime. Kompiuterinis modeliavimas Anglijoje parode. pagaminamapapildomq prekiq. devalvacija padidina grynzul eksportq (X-Z).einamosioss4skaitos pagerejimas gaunamas po pirrnqjq dvejq tik metq (tuo 5 metq laikotarpiu). kritimas -+ tarptautinio 483 . sukeliandio vidiniq kainq kilim4 ir bus i5laikytaspadidejgstarptautiniseksportokonkurencingumas ir Zemesnis realusis kursas.Po to sumaZeja tarptautinis konkurencingumas krinta grynasiseksportas. Taigi. Vadinasi. prodr"rkcijos. ddl devalvacijos pakis visi nominalieji dydZiai. o realieji dydZiai. Tada vidutiniuoju laikotarpiu nebus spaudimo. 1. kiek devalvavo valiuta. Koks efektas ilguoju laikotarpiu'/ Siuolaikine ekonomikos teorija tvirtina.kartu su devalvacijareikia didinti ir rnokesdius.sumaZ6joeksportopaklausa. padidejusAD.1ar. kad del tokir4 procesq devalvacijos efektas visi5kai i5nyksta per 5 metus. kad jei i3 pradZiq ekonomikai budinga ir vidind. gyvenimo lygio pabrangim4 privers kelti atlyginimus. ZodZiu. realusis kursas ir konkurencingumas sugri5i pradin[ lyg[. devalvacija gali tik laikinai padiclinti tarptautini konkurencingumq. irnporto pabrangimas del devalvacijos sukels Zaliavq. Pradiniame ekonomikos ta5ke buvo visi5kas uZimtumas. kaip aptartaanksdiau devalvacija kartu su stabdandiqia fiskaline politika. kad svarbune nominalieji.

Ai5ku. Tod6l vidine ir aplinkinio pasaulio ekonomika gales blti vidines ir iSorines pusiausvyros potencialiosios apimties lygio tik tada. o eksporto paklausa. Jeigu darbininkai nesiprie5insrealiojo atlyginimo kritimui ddl devalvacijos.sumaZds padid€skonkurencingumas. kai atlyginimai sumaZes pat procentu kaip ir kainos. tuo tokiu Realusis darbo uZmokestismaZesnet ir tada. Taigi Salyje bus perkama santykinai maizrasimporto ir santykinai daugiau viduje pagamintq prekiq. kad i5 pradZiq ekonomikai bfidingir ir iSorine. nes importiniq prekiq kainos nemaZesarba net augs. jeigu bus vienintele tinkama realiojo kurso reik5rne(nesjei kursasbus auk5tesnis Zemesnis ar uZ 5i4 reik5mE. PERKAMOSIOS GALIOS PARITETAS IR SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANdIAM VALIUTOS KURSUI jokiq Siame skyrelyje darysimeprielaicl4 kad vyriausybenenaudoja fiskaliniq ar monetariniq ekonorrikos reguliavimo priemoniq.y. Kai yra plaukiojantis kursas. ir vidinis nuosmukis ltikins darbininkus. vyriausybd nesiki5a i valiutq keitirno rinkq nera grynojo pinigq pervedimosrautotarp Saliq. Kas atsitinka pamatysime atvirojoje ekonomikojejas naudojant. o ne ilguoju kainq ir atlyginimq prisitaikymo laikotarpiu.o esantplaukiojandiam abu. Pakeitusnorninalqjikurs4. Tarkime. 2. atsiradqsrnokejimq balanso deficitas padidintq CrynE. ji yra pusiausvira ilguoju laikotarpiu. kad fiksuoto nominaliojo kurso sistemoje telieka antrasis blidas. Tai ir yra tarptautinio konkurencingumo padidejimas.nes mokejimq balansas 484 .nuo produkto uZsienyjedydZio ir realiojo valiutos kurso. ir vidine pusiausvyra. kai Salyjevidines kainos krinta. tai vrenos Salies realqji kursEgalirnapakeistidviernbldais: 1. Beje. vel nukris. kad realLji darbo uZrnokesti sumaZintitikslinga.8. 13. vdlesniuose skyreliuose.Jei prie5insis.ipinigq i5tekejima o kartu ir pinigq pasifllossumaZ€jim4 metu. Importo naklausa priklauso nuo vidinio produkto apimtiesir realiojo valiutos kurso. Jeigu valstybepasitelkiadevalvacij4 vadinasi. del to i5sibalansuos ar ir einamoji sqskaita). Jeigu likusioje pasaulio dalyje yra nustatytas kainq lygis. t. bus tarptautiniskonkurencingurnas atkurta ir ilgalaike pusiausvyra. Pakeitusvidines kainas. tada trurnpuojulaikotarpiu Taip [vyktq nesiimantdevalvacijos.subalansavimas +AD konkurencingumopadidejimas-+ einamosios s4skaitos padidejimas(del eksportoi5augimo).Sieprocesaiivyksta i5 karto.

litus paskolinus uZsieniui(pavertusuZsieniovaliuta). Tokius Suolius gali sukelti tarptautinio kapitalo judrumas. o nominalieji kursai keisis taip. 3. Todel tada. kuri galima gauti. kad Lietuvoje nominaliosios kainos ir nominalusis lito kursas doleriais kasmet i5auga l0 proc. realiLgLl konkurencingurnr4 pusiausvyroslygis i5liks pastovus ilguoju laikotarpiu. acij E Kapitalo litais savininkai lygins pajamingum4 kuri gales gauti skolindami litus.Cia svarbu: l. kad vidine infliacija uZsienyje nepaveiktq realiojo konkurencingumo. Kursas gali staiga Sokteleti.125USD.Nominalusis kursas laikysis perkarnosiosgalios pariteto. o JAV dolerio infliacrjos ndra. Tada. o kursai gali labai staigiai Sokineti per palyginti trump4 laikotarp[. m€sos kaina doleriais nepasikeis. Bendrasispajamingumas skolinant doleriais bus doleriniq aktyvtl palukanq norrna (pavyzdLiu| JAV vyriausybes obligacijq) plius kapitalo Pinigq pasillq nulernia ryriausybes vykdorna pinigq ernisija ir tas sanrykis. panagrinej spekuli os kursaisteorii a.ir del to padvigubejo vidaus kainq lygis.25 USD iki I Lt =0. Tokiu atveju tarptautinislietuviikq prekiq konkurencingumas nepasikeis.PrekiLlkainos prisitaiko vangiai.. tiek eksporto reliatyviosios kainos bei konkurencingurnas. Tadiau trumpuoju laikotarpiu realusisvaliutos kursas nebltinai bus pastovus. Nepasikeis tiek importo. Taigi ilguoju laikotarpiunominalusiskursasturdspasikeistitiek. naujq technologijq ar Zaliavq Saltiniq atradimo). kad bfitq pasiektastas vienintelis realusiskursas. dvigubai sumaZinusnominalqji keitimo kurs6 sugri5 i5orine pusiausvyrair realusiskursas. ' 485 . i5liks 2 USD/kg.Pasinaudosime anksdiaunurodytu pavyzdliu mdsos kainai i5augus nuo 10 Lt iki 20 Ltlkg.lygiai kaip ir uZdarojoje ekonomikoje.kad: l Nera ilgalaikesinfliacijos.kurio laikydarnasivalstybesbankq sisterna pagal savo turirn4 pinigq pagrindq sukuria Salies vidaus bankq indelius. jeigu ndra realiq Sokq (pavyzdLiui.tol kol i5bles tarptautinio kapitalo savininkq noras staiga permetineti pinigus tarp valiutq. O kaip bus. T4 geriau suprasime. su pajamingumu.kuris uZtikrinailgalaikg vidinE ir puslausvyrq rsonnQ Pirmiausiatarkirne. jei infliacija yra nuolatind? Tarkime. 2. Yra ilgalaike pusiausvyra ir vidinis bei iSorinis subalansuotumas. PadvigubintaSaliesvidaus pinigq pasiDla. o kursui kritus nuo I Lt :0.visada lygus nuliui. Apibendrinus galima padaryti iSvad4 kad.ilguoju laikotarpiuvidinis kainrl lygis priklausysnuo tos 5aliespinigq pasifloss.

kol dauquma spekuliantupatikes.paprastai nes palfikanqnormos. del atsirandandius kurso kritimo. pagal laukiamqkeitimo kurs4 taigi ir pagal sprendZia 2. Todel spekuliantainenukentds. ir Zmonesnebetures Kodel spekuliantaitikisi. Todel spekuliantamsb[tq naudinga greitai pasoktq lito keitirno kursas.Tiktai nuostoliamsdel kurso kritimo.nes tikesis ateityje keitirno PPP lygio. Vadinasi. kad litai paverstidoleriais. Vadinasi. bus gauta 2200 litq. pajamq. nusistovi ir aukStesnes ilguoju laikotarpiu 5i pal[kanq norma kompensuos kapitalo nuostolius. tada kapitalo prieaugistaps lygus laukiamierns stimulo supirkti litus. kad galiausiai lito kursas tures pasiekti kvalifikuoti spekuliantai Zino ilgalaike pusiausvyra. patrauklesnE Todel. kad greitai lito kursas padiddsdviem procentais.ZodLiu. dideliq kapitalo kiekiq spekuliaciniq i lZvelgti 486 . lr tada spekuliantai siekiant kurso kritimo . Tadiau ilguoju laikotarpiu kursas nusistovds apie PPP lygi ir keisis priklausomainuo PPP kitimo. aia 1000 litq sudare kapitalo prieaugis(100 proc. Jei obligacijos davd l0 proc.prieaugis(nuostolis)del to.jeigu vyriausyb€imsis aktyviq priernoniqiSorinei pusiausvyraigr4Zinti.) del lito kurso kritimo. nes jie laimetq 4-2:20/". tada spekuliantas neinvestuos litus. auk5tesnd nei JAV. Spekuliantas prieaugl ar nuostoli. Bet jei trumpuoju laikotarpiu Salyje bus nustatyta aukStesndnei tikimasi ilguoju laikotarpiu pallkanq nonna. Ilguoju laikotarpiu aukStesnioinfliacijos ternpo Salyse.PPP yra ta vienintele kurso reik5me. Kaip prisimename. kad lito kursas nukris 2 proc. nustos skverbtis. i nei Jeigu Lietuvoje palukanqnorma butq 4 proc' auk5tesnd JAV. kad lito kursas vis delto kris? Todel. tai bus gauta 110 JAV doleriq. Jeigu lito kursas nukrito iki 20 LtlUSD' tai. nes tik tadanusistoves perkamosios nepriartds prie perkamosios galios Nagrinejamoje situacijoje lito kursas paritetokurso lygio tik tada.Lietuvoje pal[kanq norma 2 proc. galios pariteto lygi. pennetimqi5 vienos Salies kit4. tada pirkti litus. pavyzdLiui.. bet jei tikimasi. vel favertus dolerius litais. kur[ sudaro infliacijos tempq atskirose Salyse skirtumai. vietine valiuta laikinai pabrangs. reaguojanti tarptautin[ fondq jos kursaspakils Zymiai auksdiau antpludi. kartaisb[tini trumpalaikiaikurso Soktelejimai.lgalinanti pasiekti i5orini balans4 panaikinti i5balansuojanti poveiki. Kiek? Kursas kils tol. trumpuoju laikotarpiu nominalusis keitimo kursas gali Lymiai nukrypti nuo PPP lygio.Tegu 1000 litq pakeista i dolerius kursu 10 LtlUSD. spekuliantai investuos i laukiama kapitalo valiut4. nors.

Viduje pal[kanq procentaitokie pat kaip uZsienyje. Tarkime. Be to. Esant plaukiojantiemskursams. ESANT PLAUKIOJANEIAM VALIUTOS KURSUI Ankstyvesniuose skyreliuose matdme.yra atvirk5diai. o nominalusis keitimo kursase1tur€tqpadvigubetiiki e2.ir monetarind politika teikia realq efekt4 trumpuoju laikotarpiu. sumaZinta nominalioji pinigq pasi[la. tadiau ilguoju laikotarpiu sugriZtama I visi5ko uZirntumoar vidinio balansob[k19. 481 .y. t. tadiau fiskalines politikos jega i5auga. i5 pradZiq nominaliosios pinigq pasi[los sumaZinimassukels ir realiosios pasi[los sumaZejimq.9. nes ndra infliaciniq valiutos kursq ar pal[kanq skirtumq tarp 5aliq. kad. Valiutos kurso pervir5is Tadiau del to. kad vidinei ekonomikai i5 pradZiqb[dinga vidinio ir i5orinio balansoblkle.trumpuoju laikotarpiu monetarine politika tampa galingu irankiu.. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA.Todel.Taip pat tarkime. kad uZsienio kainq lygis ir uZsienio pinigq pasi[la yra fiksuota. Mateme. kad del didelio tarptautinio kapitalo judrumo atvirojoje ekonomikoje su fiksuotais valiutos kursais monetarind politika trumpuoju laikotarpiu beveik bejege. nominalioji ir realioji pal[kanq norrna yra pastovi ir gali buti lygi 2 ar 3 procentams. nesitikintiems uZdirbti. Taigi tokiu atveju spekuliantams. kad Salyje/ momentu (13. Tada vidines kainos kris 50 proc.5 pav. siekiant subalansuotipinigq pasi0lq su paklausa. taip pat pastovi pinigq pasinlair pastovioskainos bei atlyginimai.) staiga50 proc. ir fiskalind.5 pav.kad realusiskeitimo kursase gr[Ztq pusiausvyros pozicij4. dingsta stimulas pervedinetikapitalqi5 vienosvaliutos i kitq. uZsienyje nera infliacijos. kad kainos ir atlyginimai reaguojavangiai. tadiau fiskalines politikos efektyvumas maZesnis.I3. Tarkime. esant ldtam kainq ir atlyginirnq prisitaikymui. I savoilgalaikds o t r t 13.

realioji litq pasifila bei sumaZds palukanq norrnos. Taigi uZdarojoje ekonomikoje auk5tesnds pal[kanq nonrrosi5 daliesi5stumiaprivadiasi5laidas (maZina vartojimo ir investicijq paklaus{. Bet b0tina pabrezti.kurias galima gauti Salies vidaus valiuta. kurie tik palaipsniui bus likviduoti.Bet. kad vidine palukanqnorrnavisam laikui susietasu pasauline palUkanqnorma. o atvirojoje ekonomikoje plaukiojandio kurso sukeltas paklausos grynajam eksportui sumaZdjimas maLrnafi skalinespolitikos skatinant[ paklausos poveik!. palaipsniuikrintant vidinems kainoms. mokejimq balansasvisada lygus nuliui. Esant plaukiojandiokurso reZimui. Joms krentant. Pastarajai keidiantis.Taigi vyriausybepasirenka tokiE vidauspinigq pasi[I4 koki4 nori. Tai padidina bendrqj4paklaus4ir pal[kanq norrng. kad pinigLl pasiulos reguliavimas turi buti susietas su valiutos kursu. per poveiki pallkanq normai ir konkurencingumui yra galingas instrumentas. vis lddiau ir lediau kris lito kursas (kad sutrukdytqmasini tarptautinikapitalojudejim{. bet kritimo staigumas tolygiai sumaZdja (kreive nuoZulnesn€).kad vyriausybevisada turi leisti rinkos jegoms nustatyti arba pinigq pasill4 arba valiutos kurs4. Bet tada vyriausybeturi tenkintis tokiu kurso kitimu. kuri savo ruoZtu bus i5provokuotastaigauspinigq pasitilos sumaZdjimo. kaip nagrinetume Siq problernq paai5keja. persitvarkantatlyginimams ir kainoms. d6l to padides. Esant fiksuoto kurso reZimui. bendrosios 488 .prieSingai:surnaZeja del palfikanqnonnos bei keitirno kurso pasikeitimq. Ypad staigusSoktelejimas e3bus sukeltasi5 pradZiqlabai aukStos iki vidines pal[kanq normos. nera tarptautiniq piniginiq srautq. Del to plustelejusio uZsienio kapitalo pristabdymui laikinai valiutos kursas pa5oks virS naujosios pusiausvyros lygio e2. Tarkime.O tai verdia nedelsiantpakelti kurs4 nes turi bOti atoveiksmis kapitalo iplaukimui. Taigi monetarine politika sali stipriai paveikti vidine absorbcijair sr-rkelti didelius konkurencingumo pakitirnus.sumazintipinigq paklausq reikdsnedelsiant padidinti viding pal[kanq norm4.Tadiau pinigq politikos efektyvumastrumpuoju laikotarpiu.norint i5laikyti pusiausvirq vidinE rink4 uZtenkapakeisti Salies vidauspinigq pasi[lq. esant plaukiojandiam kursui. Kursas palaipsniui arteja prie e2 lygio. Tada / momentu laukiarnas valiutos kurso kritimas atsversdidesnes pal[kanas. Monetarine politika. ZodLiu nesvarbu. pavyzdliut. vidines pinigq pasi[los sumaZdjimas sqlygos mokejimo balanso disbalansq nes vidind pal[kanq noma tur6s atitikti pasaulinIlyg[ (vengiantsukelti masiniuskapitalosrautus). tarpusavyjederinantiskapitalo ir einamajais4skaitai. vyriausybe nutare padidinti vyriausyb€s iSlaidas. taip pat ir atlyginimams. kuris subalansuoja valiutq keitimo rink4 ir tenkina spekuliantus. ir stabdys spekuliacin[ kapitalo pritekejim4 1 Sali. vyriausybegali paskelbti. Beje.

I3. 1981-1986 m. kad del minetq ivykiq ilgalaikds pusiausvyrossvaro verte turi pakilti. Marcus) garbei).i5siai5kinti monetarinds ir hskalinds politikos poveik[ BVP atvirosios ekonomikos modelyje. buvo labai auk5ta svaro sterlingq infliacija (palyginti su likusios pasaulio dalies valiutomis) ir kartu augo realusisbei nominalusiskursas.\ " Tadiau stengiarnasi iSvengtididesniqnei abipussutartakr. ir analizuojamatrumpuoju laikotarpiu.rrsrl sq'ravimq 489 .10. sumaZinus DidZiosiosBritanijos pinigq pasiIlos augimq vidutiniSkai 2. Pavyzdliut.jog gali gauti arba teikti bet kokio dydZio kreditus pasaulinejefinansq rinkoje. DidZiojoje Britanijoje 1911-1981m.. Robert) ir Markuso Flemingo (Fleming.pasauiines palukanqnomtos r. Tai reiSkia. padvigubejusnaftos kainorns. lygtys: Y = a +c x V . perejo prie plaukiojandiokurso reZimo6.3) /114\ v M _I(Y. Analizuodami remsimesMandelo-Flerningo rnodeliu (pavadintuji sukfirusiq autoriq Roberto Mandelo (Mundell.DaugumaSaliqnuo 1973m. Apskaidiuota. negu 1973m.abu Sie lvykiai sukele svaro pabrangim4 nes spekuliantai suprato. bet iSliko auk5tesnis net 1973m.Taip atsitiko del stabdandiosios pinigq politikos. nes reik€jo pristabdytipotencialtlspekuliantq pltstelejimq.kad nagrinejamojiSalis tokia maLa.kad. taigi susidare menkesnis. buvo staiguspasauliniqnaftoskainq kritimas. j[roje naftos iStekliusbei 1979-1981 Pradejusnaudoti Siaures m. Be to.3 proc. nepaveikdarna pasaulinio palDkanqnornos lygio r-. MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Svarbiausias 5io skyrelio tikslas . Mandelo-Flemingo modell apibfidina prekiq bei pinigq rinkos ir atvirosios ekonomikoselemento.f ) + 1 ( r ) + G+ N X ( e ) . Pagrindine svaro sterlingq kurso kritimo prieZastis 1986m. sumaZejo DidZiosios Britanijos konkurencingumas. realusis svaro sterlingq kursas (matuojant valiutq krep5io atZvilgiu) sumaZdjo. Salies prekiqkonkurencingumas. I proc. Sis modelis remiasi nelanksdiomis kainomis ir prekiq bei pinigq rinkq s4ry5iu. (13.. i5 pradZiq kursas Soktelejo staigiau. kuris yra atvirosios ekonomikos IS-LM modelio modifikacija. Mandelo-Flemingo modelis (Mundell-Flerning model) IS-LM modelismaZaiatvirajaiekonomikai.

). kaip ir IS-LM modelyje.6pav. Mandelo-Flemingo modelisY-r grafike 1) IS nuoZulnumaspriklauso nuo valiutos kurso. kainq lygis P yra i5orinis modelio veiksnys. sqlygojamas Salies centrinio banko sprendimq. Pinigq rinkoje (13. ir IS kreivejudes i kairq. Mandelo-Flerningo modelis Y-r grafike (13.Kylant valiutos kainai.4) formuleje pinigq pasilla yra i5orinis veiksnys. jog vartojimas tiesiogiai priklauso nuo disponuojamqpajamq.Salyjepagamintq [tak4 prekiq kainos.Tai rei5kia. kuriq kiekviename vienas i5 kintamqlq dydZiq laikomas kaip pastovusdydis. Kadangi modelyje daroma prielaida. kad horizontalioje a5yje atidedama)'. vaizduojanti pasaulinE pal[kanq normE Modelis pasiZymi dviem ypatybemis: Y 6 Y 13. o vertikalioje * r. Todel Mandelo-Flemingo modelyje. didejant nominaliajam valiutos kursui. Vidiniai modelio kintamieji yra trys: Y. dides. o tai maZinseksportqir skatinsimport4. toddl sudaromi du grafikai. o priklausomybeanalizuojama tarp kitq dviejq kintamqjq.todel grynasiseksportas maLls. Sie du bfidai . r. kris. santykines.6 pav. o grynasiseksportas atvirk5diaiproporcingas nominaliajam valiutos kursui e. Nauja Siamemodelyje horizontali linija. kad.3) lygtis rei5kia. kad (13. investicijosatvirkSdiai proporcingos Saliesvidaus palfikanqnormai. 5 ) Priminsirne.palyginti su Saliesvidaus prekiq kainomis. kadangi jis daro prekiq paklausai. kainos irnportuojamomsprekems. Sis rnodelio vaizdavimo budas analogiSkasIS-LM uZdarojoje ekonomikoje tuo.tai modelyje nominalusisir realusisvaliutos kursas sutarnpa. Kadangi vlename dvimatdserdvdsgrafiniamemodelyje Siqpriklausomybiqpateikti neimanoma. e.tai alternatyvus tos padios teorijos grafinis vaizdavimas. 490 .( r3 . kad kainLllygis yra pastovus.

Siuo atveju kapitalo pajamos uZsienyje didesnds.7 pav. uZsienio investuotojams bfitina investicijaskonverluoti i Saliesnacionalingvaliut4. Mandelo-Flemingo modeliskai pernelygdidelis valiutos kursas (vidine palfikanqnonna rnaZesne negu pasauline pal[kanq norma) 491 .kai pernelygmaZas valiutos kursas (vidin€ palukanqnorma didesn€negupasauline palukanrlnorma) Kai Saliesvidine palflkanqnorrnamaZesnd negu pasaulinepal[kanq norrna. ir lS kreive slinks i de5ing tol. kol vidine palflkanq nomra susilyginssu pasauline palukanqnorma ir ekonomikapereisi Eyb[sen4.kaip pavaizduota13. tokiu atveju padidejauZsienioinvestuotojtlsuinteresuotumas aukstesne salies vidine pal0kanq nonna. Mandelo-Flemingo modelis. Y6 Yr 13. Todel kapitalas[teka I sal[. Jeigu Salies vidaus palfikanq norma.7 pav.8pav. Yr Yo 13.8pav.. kad kreive lS kirstq LM ir r.todel kapitalo investuotojainacionalingvaliutq keis i uZsienio.2) visos trys kreives kertasi viename taske Eo. Tai nule'ria valiutos kursas. o tai padidinajos kain4. tuomet IS ir LM susikirtimo taskasE6 yra Zemiaupasaulinespalflkanq nornos. kerta IS ir LM susikirtimo task4 Es virs pasaulinio pallkanq normos lygio.Jis keidiasi taip.kreiviq susikirtimo taskq.jos kaina kris. kol salies vidine pal[kanq nonna susilyginssu pasauline pallkanq norma ta5ke8. kaip pavaizduota 13.. Tuomet lS kreive slinks i kairq tol..

ja grynasiseksportas. kaclangivaliutos kursas neveikiaLM lygties (13.. Salyje vykdant skatinandiqjq fiskaling politikq tarkirne.iSlikspastovus.lS kreive judes i de5inE.kai vidaus palflkanqnonna lygi pasaulinei palukanqnormai.kaip pavaizduota pav. plaukiojandiam esant valiutos kursui 492 . Skatinandioji politikaMandelo-Flemingo fiskaline modelio Y-e grafike.rtos kursui.d. Siuo atveju laikoma. Modelis apibudina prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyrqbhsenas. 13.2 formule).didinant vyriausybdsiSlaidas.Nacionalinesvaliutos kursas kils. Mandelo-Flemingo modelisY-e grafike Siame mo<lelyje LM kreive yra vertikali.9 pav. l.l. kartu ir L o Y-e grafikas vaizdliai rodo. o Ye dydis. mal. kad vidine palukanq norma yra pastovi ir lygi pasauiineipallkanq nomai.Mandelo-Flemingo modelis Y-e grafike (13.9 pav.10 pav. kaip valiutos kaina reaguoja i ekonomines politikos pasikeitimus.lS kreive yra neigiamonuolydZio. MgZa atviroji ekonomika.nes.10 0 Y e Y 13. 13. didejantnacionalinds valiutoskainai.esantplar-rkiojandiam valir. l.).

AnalogiSkos situacijos (veikiant skatinandiajaifiskalinei polirikai) poveikis atvirosios ekonomikos modelyje is esmes skiriasi nuo poveikio ISLM uZdarosios ekonomikos modelyje, kai r ir r padideja. Alvirosios ekonornikos modelyje, esant plaukiojandiarnvaliutos kursui, skatinandioji fiskaline politika neturi itakos y toddl, kad, padiclejus vidauspal[kanq nonnar, dideja kapitalo investicijos 1 sali, nacionalinesvaliutos paklausa,diaela los kaina, o grynasiseksportasmaLeja. ys Toclelpusiausvyros dydis nesikeidia. 1.2.Salyjevykdantskatinandi4i4 monetarinE politik4 tarkime,didinant pinigq pasi[l4 kai kainq lygis isliekapastovus, LM kreivejuda didejimo linkme dideji'ras sqlygojanacionalinioprodukto didejimq ir I desing.Pinigq pasir"rlos nacionalines valiutoskainoskritim4kaip pavaizcruota r I paveiksle. r 3.

u YEo Yer Y 13.11pav. Skatinandioji monetarine politika Mandelo-Flemingo modelioy-e grafike, esantplaukiojandiam valiutoskursui Skatinandiosios monetarines politikos poveikis y atvirosios ekonomikos modelyje skiriasi nuo analogisko poveikio bendrajarn nacionaliniamproduktui uZdarosios ekonomikosmodelyje. prisiminsime, kad uZdarosios ekonomikos rnodelyje pinigq pasiDlos padidejimas sumaZina pusiausvyros pal[kanq no'nfu todel skatina investicijas. Tadiau maZos atvirosiosekonomikosatveju vidine palDkanq nonna priklausonuo pasaulines palfikanq norrnos iygio. Kai padidejusipinigq pasiurapradedarnaZintisalies viding pal[kanq normtu tai kartu sqlygojakapitalo iitekejim4 ii salies,kur jis gali duoti didesniqpajamq. Todel nacionalines valiutos pasi0la dideja,jos kursaskrenta,o grynasiseksportas dideja. 2. MAZaatviroji ekonomika. esant fiksuotam valiutoskursui. 2.1. Salyje vykdant skarinandi4iq fiskaling politik4 tarkime, didinanr vyriausybds iSlaidasarba maZinant rnokesdius,IS kreive judes desinE ir I padidins valiutoskurs4 kaip pavaizcluota 13.12 paveiksle. Kadangi pinigq pasifila keidiasi taip, kad islaikytq nepasikeitusi valiutos kursq tai ji dideja ir LMs keivg pastumia desing.Galutinispoveikis i - )z dideja (skirtingainegu sioje situacijoje esant plaukiojandiarn valiutos 493

kursui). Taip atsitinka todel, kad skatinandioji fiskaline politika, esant fiksuotam valiutos kursui, automatiSkai sukelia skatinandiqlq monetarinE politikE.

0

Yuo

Ypr

Y

modelio Y-e 13.12 pav. Skatinandiojifiskaline politika Mandelo-Flerningo grafike, esantfiksuotamvaliutoskursui 2.2. Yykdant skatinandiqj4 monetarinq politikq (didinant pinigq pasiul{, esant fiksuotarnvaliutos keitimo kursui, LM6 kreivd slinks i deSinE, kaip pavaizduota 13.13 paveiksle. Nacionalines valiutos rinkos kursas sumaZes. Kadangi oficialusis nacionalinds valiutos kursas yra pastovtls, valiutos spekuliantai greitai parduoda nacionalinE valiut4 pinigq pasifila skatinandioji sumaZdja,ir LMr gryLtai pradinEblsenE Del SiosprieZasties monetarin€ politika neturi prasrnds; Salies CB, nustatydamas fiksuotq kontroliuoti pinigq pasitl4. valiutos kursq prarandagalirnybE nacionalinds

0

Y

u

o

Y

i

l

Y

modelio Y-e politika Mandelo-Flemingo 13.13pav. Skatinandiojimonetarine grafike, esantfiksuotamvaliutoskr.rrsui Jei Salyje, nustatytas fiksuotas nacionalinds valiutos kursas e7; galimas tik vienas monetarindspolitikos tipas - fiksuoto valiutos kurso keitimas. Mandelo-Flemingo modelyje valiutos devalvacijos rezultatas 494

sutampasu pinigrl pasifilospadidinimo, esantplaukiojandiarn valiutos kursui, rezultatais(LM juda i desinE)- grynasis eksportasir bendrasisnacionalinis produktasdideja. Valiutos revalvacija, atvirk5drai, LM kreivg pasturnia i kairq. Grynasiseksportas bendrasis ir nacionalinis produktasmaLeja. Mandelo-Flemingo modelio analizd, rodo, kad bet kurios ekonomines polilikos poveikis maZoje afvirojoje ekonomikoje priklauso nuo nacionalinds valiutos keitimo reZirno. Esant plaukiojandiamvaliutos kurso reZimr-ri, r ltakos turi tik skatinandioji monetarind politrka, fiskaline politika neveiksrninga dcl valiutos kurso didejimo. Esantfiksuotamvaliutoskeitimo reZimui, r 1tak4 daro tik skatinandiojifiskaline politika, o monetarine politika neturi itakos,kadangipinigq pasifila tLri palaikyti nacionalinds valir"rtos kurs4fiksuoto (pastovaus) lygio. 13.TI. DIDELES ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Sis modelis sujungia kai kuriuos maZos atvirosios ekonomrkos modelio ir uZdarosiosekonomikos rnodelio elementus.procesai, vyksranrys realioje atvirojoje ekonomikoje, yra suddtingesninegu juos apraso ma2os atvirosios ekonomikos modelis. Praktiskai pal[kanq nonna atvirojoje ekonomikoje, ypad dideles Salies $tavyzclliui, JAV), ndra nustaroma, remiantis pasaulin€rnis finansq rinkomis. priesingai, pasaulinE palukanq norrng daLnai lernia ekonomine Saliespolitika, kadangi uZsieniediai nelinkE duoti ir imti didZiulir.rs kreditus fiksuota pasaulinepallkanq norma. Toddl, kuo daugiaukapitalo Salisnori pasiskolinti ii uZsienio,tuo didesngpal[kanq norm4jai tenka moketi. 13.14 pav. pateikiamakapitalo ltekejimo priklausomybenuo viclines pal[kanq nornos. I5skiriami trys priklausomybds atvejai: a) uZdaroji ekonomika, kai ndra tarptautinio kreditavimo, todel nepriklausomarnuo palflkanqnormoskapitalosrautas (cF - capitalflow) yra lygus nuliui; b) rnaZos atvirosiosekonomikosmodelis,kai kapitalojudrumastobulas kapitalaslaisvai juda (esant pasaulinei palukanq nonnai r*, o CF pasiZymi begaliniu elastingumu);c) didelesatvirosiosekonomikosmoderis (tarpinis tarp a) ir b) atvejq):kuo didesne pal[kanq nonna,tuo kapitaloltekejimosrautas didesnis. Pateikiama priklausomybd rodo, kail kapitalo itekejirno srautas priklausonuo vidines pal[kanq nonlos: CF =CF(r) . (13.6)

Remiantis ankstesniaismodeliais, dideles atvirosios ekonomikos model[ apibldina Sioslygtys: Y =a+cx ()'-f)+ I(r)+G+//X(e), (I 3.7)

495

O

C

F

0

L

r

a)uZdaroji ekonomika

b) maZa atviroji ekonomika c ) d i d e l 6 a t v i r o j i e k o n o m i k a

nuo vidinds palfikanq 13.14 pav. Kapitalo [tekejimoi Salipriklausomyb€ norlnos

r : 1 =f t x . t t .
CF =CF(r) , IVX+CF=0.

(13.8) fl15\

( r3.e)

Sios lygybesrei5kia: (13.7) lygybe - gamybos apimtis I yra vartojimo, investicijq, (mokejimq valstybesi5laidq ir grynojo eksportosuma,kai grynasiseksportas priklausonuo realiojo valiutoskurso; balansoeinamoji s4skaita) (13.8) lygybe - gamybosapimtis )'priklauso nuo fiksuoto darbo ir kapitalo kiekio; (13.6) lygybe - kapitalo ltekejimo srautas (mokejimq balanso priklausonuo vidines pal[kanq normos lygio; kapitalo sqskaita) (13.9) lygybe - mokejimq balanso einamoji sqskaita ir kapitalo e turi tarpusavyj balansuotis. s4skaita palukanq nonnE Dideles atvirosiosekonomikosatveju pusiausvyros 16 nulemia kapitalo paklausos ir pasiulos s4veika. Kapitalo paklausq rodo investicijq paklausos kreive I(r), o pasiulq - Saliesvidiniq santaupq S ir (13.15pav.). le5ornis paskolqCF(r)suma,vadinama skolintosiomis uZsienio fiskalinei politikai, maLela Siame modelyje, veikiant skatinandiajai (Y-C-G), todel maZejaskolinamojokapitalo apimtis, o santaupos nacionalines pusiausvyros pal[kanq norma dideja. Pallkanq normos did€jirnas maZina investicijq paklausoskieki ir didina kapitalo itekejimo srautq[ Sali.Kadangi kapitalo sqskaita balansuojasi su einamqia s4skaita, tai kapitalo srauto didejimas malina grynE;i eksportq. Pastar4ji sqlygoja atvirk5tine

496

priklausomybd kursas kils.

realiojo valiutos keitimo kurso, toddl realusis valiutos

0

_I, S+CF

13.15 pav. Pusiausvyros palu.kanq nonnos didelesatvirosiosekonomikos modelyje susidarymas Taigi dideles atvirosios ekonornikosmocrelyje(kaip ir uZcrarajame ekonomikos modelyje ar maZos atvirosios ekonomikos modelyje) skatinandioji fiskaline politika didina pal[kanq norrnq ir rnaZina (issturnla) vidines investicijas,o kartu sqlygojakapitalo pritekejimq niokejimq balanso einarnosios s4skaitos deficitq ir realiojo valiutoi keitimo kurso dideiima. Pagrindindss4vokos atvirosiosekonomikos makroekonon.rika nominalusis kursas realusiskursas fiksuoto kurso reZirnas plaukiojandiokurso reZirnas valstybinisfi nansavimas neSvariai plaukiojandiokurso reZimas u2sienio aliutosezervai v r mokejimq balansas einamoji sqskaita kapitalo sqskaita prekybosbalansas t a r p l a u t i n i ar a n s f e r i n i ti a mokejirnai uZsieniovaliutos rezervar perkamosios galios (lygybes) paritetokursas tobulasiskapitalojudrumas vidinisbalansas iSorinis balansas visiSka pusiausvyra vidine absorbcija devalvacija revalvacija sterilizacija pervirSis J kreive Mandelo-Flerningo modelis didelesatvirosiosekonornikos modelis tarptautini konkurencin umas s g

a O a a a a

a a a a a a a a a a a a

a o a a a a

497

Kartojimo klausimai Paai5kinkite,kaip rnokejimq balanso deficitas bus reguliuojamas,esant valiutoskurso reZirnui. a) fiksuotam ir b) plaukiojandiam 2. Kodel einamosios s4skaitosdeficitas vertinamaskaip nepalanki Salies vystymuisi situaoija? 3. K4 rei5kia teiginys, kad Salisi5gyvenauZsienioprekybos krizg? Kokios galimos tokios krizdspasekmes? 4. Paai5kinkite, kas yra einamoji s4skaita ir kapitalo sqskaita. Ar jos tarpusavyjesusijusios? 5. Kas yra nominalusisir realusisvaliutoskursas? ar kapitalo s4skaita valiutos 6. Ar kaip nors bltq paveiktaeinamoji sqskaita, jeigu SalissumaZintq karinesi5laidas? kursas, ar kapitalo s4skaita valiutos 7. Ar kaip nors bfitq paveiktaeinarnojisqskaita, japoniSkqvaizdomagnetofonqimport4? jeigu Lietuva uZdraustq kursas, 8. Paai5kinkite teigini ,,Lietuvos eksportas,,uZdirba" valiut4 kuri4 Salis naudoja importo fi nansavimui". 9. Ar sutinkate, kacl lito kainos JAV doleriais padidejimasreiSkia dolerio 5i Pakomentuokite teigini. kainos litais sumaZejim4? 10. Nurodykite, ar toliau i5vardyti pavyzdLiaituri [takos Australijos dolerio paklausaiarbajq pasiulaivaliutosrinkose: vyno partijt6 a) Lietuvos importuotojaipadidinaperkarnoaustrali5ko b) du studentai lietuviai metams iSvyksta studijuoti i universitetq Australijoje; c) Australijos verslininkas eksportuoja irengimus 1 AlZyrE Lietuvos krovininiu laivu; d) Lietuvos mokejimq balanse susidaro deficitas sanderiuose su Australija; e) visuomeneyra susifonnavusinuomong,kad Australijos dolerio kursas kris. ll. Kokia IS-LM modelio modifikacija daZniausiai pasirenkama maZos atvirosiosekonomikossElygomis? 12. Nuo ko priklauso fiskalines ir monetarinespolitikos poveikis maZoje atvirojoj e ekonomikoj e? 13. Kas ir kaip sqlygoja kapitalo itekejimo srautus dideles atvirosios ekonomikosmodelvie? L

498

14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA
trumpalaikiai svyravirnai. Ekonomikai b[dingi nuolat pasireiSkiantys lSskiriamos dvi svarbiausios Siuos svyravimus analizuojandios teorijos. kad PripaZistama, klasikinismodelisnetinkaekonominiqsvyravimqanalizei, kad dia b[tinas modelis, ivertinantisprielaidq apie kainq nelankstumq.Kita grupe - neoklasikai- nepritaria tokiam poZilriui. Jtpnuomone ekonomistr4 prielaida apie laisv4 kainq sryravim4 netgi trumpuoju laikotarpiu, yra teisinga.Pasakjt5 laisvaskainq svyravimas,netgi trumpuoju laikotarpiu, yra priimtina prielaida, ir tai klasikini modeli leidLia vertinti kaip tinkamiausiq analizuojant[trumpojo laikotarpiosvyravimus.Kita vertus,jie teigia, kad visa mikroekonomine analize remiasi prielaida, jog pusiausvyros palaikymas rinkoje uZtikrinamas atitinkamu kainq pasikeitimu. Neoklasikai laikosi pagrind4. kad 5i prielaidaturetq sudarytiir makroekonomikos nuomonds, De5imtajame XX a. deSimtmetyjetarp neoklasikiniq ekonornikos teorijq, analizuojandiqekonominius svyravimus, reik5mingiausiasvaidrnuo tenka realausekonominiociklo teorijai. Realaus ekonominio ciklo teorija (real businesscycle theory) - tai teorija, teigianti, kad ekonominiai svyravirt.rai ekonomikoje (technikos, atsirandakaip realiq pasikeitirnr4 technologijos),neveikiant nominaliems dydZiarns(tokiems kaip pinigq pasi[la) pasekme. Siame skyriuje pateikiamasvienas i5 realausekonominio ciklo teorijos vadinamasis Baro rnodelio variantas, pavadintzrs modeliq. Tai supaprastintas Zinomo SiuolaikiniotunerikiediqekonomistoRoberloBaro (Bano, Roberl) vardu. 14.I. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI BENDROJI PASI[]LA Si teorija trumpojo laikotarpio analiz6jenaudoja ilgojo laikotarpio ekonominiq procesq prielaidas, kuriq viena svarbiausiq yra klasikine dichotomrja. Klasikind dichotomija (classical dichotomy) - teori5kas norninaliq ir realiLgqdydZiq atskyrimas; tai situacija, kai realieji rodikliai (tokie, kaip uZimtumolygis ir realiojo BVP (BNP) apimtis ir pan.) nepriklausonuo nominaliq rodikliq kitimo (pinigq pasifilos,bendrojokainq lygio ir t.t.). Dar XVIil a. Deividas Jumas (Hurne, David, 1111*1116), Zyrnus Skotq filosofas, tvirtino, kad pinigq kiekis Salyjeneturi poveikio realiam jos turtui, ir, pritarEs kiekybinei pinigq teorijai, iSkele pasillym4 kad visus ekonominiuskintamuosiusgalima suskirstytii dvi grupes: 499

nominalfs kintamieji - tai dydZiai,nustatotnivefiine i5raiSka; realieji kintamieji - tai dydZiai, nuslatomi fiziniais, natlrriniais vienetais. PavyzdLiui,bulviq ar obuoliq kaina yra nominalus kintamasis,nes ar ivertinamaslitais arba kitais piniginiais vienetais,tuo tarpu darZovir4 vaisiq - realiaisiaiskintamaisiais,kadangi nustatomastonoltris arba derliaus dyclis BVP (BNP) yra nominalusdydis,nes Analogiskaiir norninalusis centneriais. Realusis BVP nustato Salyje pagamintq prekiq ir paslaugqverlinE iSraiSkt1. kieki. (BNP) parodobendr4pagamintqprekiq bei paslaugq ISskiriamosir santykineskainos, kurios gali b[ti ir realieji dydZiai. santykinekaina,palyginti su bulvemis- Siuoatvejubulves obuolir4 Pavyzdh\tti, tonornissantykyjesu obuoliq tonornis.NaudojantisSiuoprincipu. matuojamos realusis darbo uZmokestis (darbo uZmokestis, ijreikltas vertine iSrailka ir pakoreguotas infliacijos dydziu) yra kartu ir realusiskintarnasis,kadangi parodo darbovienetil. keidiamos panaudoto proporcij4 pagal kuriq prekdsir paslaugos I infliacijos Realioji palfikanqnonna (nominalioji paltikanqnonna, pakoreguota dydZiu) taip pat yra realusis kintamasis, kadangi nustato santykl, kuriuo rnainyti i prekes prekesir paslaugas pagamintas Siandien ekonomikapasiruoSusi ateityje. kuriosbus pagamintos ir paslaugas, Jau kitados D. Jumasnumate, kad klasikine dichotornijabus svarbi ekonomindjeanalizdje,kadangi kai kurios jos jegos veikia nominalius,o kitos - realiuosius kintamuosius.Jis laikesi nuomonds, kad norninalius politika.TadiauSalies ir pinigq sistetna monetarine veikia Salies kintamuosius [kyje veikiandiq procesq anahzt neteikia pakankamai infonnacijos apre kintamuosius. realiuosius veikiandius veiksnius. Realaus ekonominio ciklo teorijoje realiqjq dydZiq kitirnas ai5kinamasrealiais pasikeitimais,tokiais kaip fiskaline politika ar mokslo ir technikos paLanga.Todel pats terminas ,,realus" teorijos pavadinime tarsi prieZastis, lerniandias ai5kinant nurodo,kad i norninaliusdydZius,naudojamus ekonorninioatsparumosvyravimus,nebusatsiZvelgiarna' Realausekonominio ciklo teorijos nuostatosdel kainq lanksturnoir pinigq neutralumo jos SalininkusZymiai labiau sieja su ekonomistais klasikais, negu padios klasikines mokyklos teoretikus.Kita vertus, realaus ekonominio ciklo teorija nera priskiriarna grynai neoklasikinei teorijai, trr.rmpuoju kadangi klasikineseteorijosenera prielaidq apie pinigtl neutralurn4 jq poveikis analizuojamas ilguoju laikotarpiu. tik laikotarpiu,o toks prasmepriskiriamanemaZa Naujajai klasikinei mokyklai bendriausia su nesutarimus tuo laikotarpiu 7-to desimtmedio kitq mokymq,kurie sujungia Naujajai klasikinei mokyklai priskiriama tokios keinsistais. dominavusiais teorijos, kaip: racionaliqjq l6kesdiq teorija, neorikardindekononikos teorija (Zr. I skyriq). Naujajai klasikinei mokyklai priskiriami truinpojo laikotarpio mocleliai, esant lanksdiornskainoms, netgi tie, kurie nesilaiko klasikines . . 500

dichotornijos taisykles. Tai tokie modeliai, kaip darbuotojq klaidingo suvokimo rnodelisir netobulosios informacijosrnodelis. Darbuotojq klaidingo suvokinto modelis (workermisperception model) - tai bendrosiospasi[los modelis, kuriame didele svarba teikiarna darbuotojq galirnybei neteisingai lvertinti bendrqll kainq lygi; tai modelis, teigiantis, kad darbo r"rZmokestis gali lengvai keistis, nukreipdamas pusiausvyr4 darbopaklausqir pasiDl4. i Sis moclelis irodo, kacl kainq nukrypimas nuo nurnatomojq lygio priverdia darbuotojuspakeisti daromussprendimusapie darbo pasifilq todel gamybosapirntisgali nukrypti nuo potencialaus gamybosapimtieslygio. Netobulosios informacijos modelis (irnperfect infonnation rnodel)- tai bendrosios pasitilosmodelis,pagal kur[ finnos nepajegiatiksliai ivertinti bendrojo kainq lygio, kadangijos Salyjenegali i5analizuori visq prekiq ir paslaugq kainq dinamikos. Pasak Sio modelio, trurnpojo ir ilgojo laikotarpio pasi[los kreives skiriasi del kainrl netinkarno interpretavimo trumpuoju laikotarpiu. Siame modelyje, palyginti su darbuotojqklaidingo suvokirno rnodeliu, neraprielaidos,kad finnos yra informuotosgeriaunegujq padiq darbgotojai, to, be hnna neatskiriarnanuo darbuotojq. Tadiau del turirnos informacijos stygiaus kiekvienas gamintojas, gaminantis konkretq gamini, o vartojantisjq daugybE, supainiojabendrojokainq lygio pasikeitimqsu santykiniukainq pasikeitimu.Sios klaidos veikia jq priimamus sprendimus ir sqlygoja trumpojo laikotarpio priklausomybE tarp kainq lygio ir gamybosapimties. Realaus ekonominio ciklo teorijos analizeje, siekdarni i5siaiSkinti gamybos apimtis ir uZimturno lygio svyravirnus, remsimds ankstesnruose skyriuose aptartais modeliais. Naudojantis IS-LM modeliu, esant lanksdiomskainoms, bei j1 modifikavus,buvo sukurtas realausekonominiociklo modelis. Zinome, kad IS-LM modelio IS ir LM kreivds apra5omos atitinkamai tokiomislygtirnis: Y=cx(Y -T)+I(r)+G M -f . =L Q'r) '

(14.r) (r4.2)

(14.1) lygtis rodo, kad gamybosapimtis ),priklauso nuo vartojimo C, investicijq 1 ir vyriausybesi5laidq G. Be to, vartojimo islaidos sqlygojamos

disponuojamq pajamq apimties (Y-T), o investicijq apimtis priklauso nuo realiosiospalfikanqnormos. (14.2) lygtis rodo, kad realioji pinigq pasifilayra lygi jq paklausai, kaip realiosios pal[kanq normos ir gamybos apimties funkcijai' Paprastumo laikysime,kad infliacijos ndra,ir jos ternpailyg[s 0. Tokiu atveju surnetimais pal[kanq normfo nuo kurios priklauso pinigq paklausa, galima nomir.raliE sutapatintisu realiqjapal[kanq norna. Ankstesneje analizdje trumpalaikiai ekonornikos svyravimai buvo analizuojarnilS-LM rnodelyjesu pastoviomiskainomis. Jeigu kainos yra lanksdios,tai jq dinamika s4lygoja gamybos apimties lygio, t.y.: produktoarbanatwaliojogamybos didejimqiki potencialiojo
\ . _ tvP - t _ v - - J { / v l\ , \1\)Lt.

(14.3)

Siq trilq lygdiq sistema lemia trijq vidiniq kintamtgq - gamybos apirnties- I, realiosiospal[kanq norrnos- r ir bendrojo kainq lygio - P reik5mes. 14.1 pav. pavaizduota ekonomikos pusiauslyros b0sena, esant lanksdiorns kainoms, kai gamybos apimtis yra potencialiojo (natflraliojo gamybos) lygio - 7. Palukanqnorrnos lygi parodo IS tiesessusikirtimo su vertikalia, atitinkandia nat[ralqji gamybos lygi, kreive. Kainos keidiasi ir kad PaZyrnetina, nusistovi tokio lygio, kad LM kreive taip pat kirstq 5i taSkq. esant lanksdioms kainoms, LM kreive svarbaus vaidmens ekonomikoje, nevaidina. Pusiausvyrapinigq rinkoje uZtikrinama tuo, kad, kintant kainq lygiui, LM kreive bltinai kerta abiejq minetqiq keiviq susikirtimo ta5kq. Todel, analizuojant realiuosius kintamuosius (gamybos apimtis, realioji situacijE palfikanqnorma), galima neatsiZvelgti pinigq rinkoje susidarandiq i

Y

P

Y

kainoms lanksdioms esant l4.t pav. IS-LM modelis, Sio modelio analizeje ivedamos dvi priklausomyb€s, kurios toliau analizuojamos. naujos sEvokos bei

s02

IS tiese, rodanti realiojo produkto apimties priklausornybE nuo realiosiospal[kanq normos, esantlanksdiomskainorns, vadinamarealiosios bendrosios paklausos kreive (RAD real aggregate demandcurve). Prekiq ir paslaugq visuma, esant natliraliajam gamybos apirnties lygiui, pavaizduotavertikalia Yp linija, vadinama realiqia bendrosios pasifllos kreive (RAS - real aggregate supply curve). Realiosios bendrosios paklausos ir pasi[los susikirtimas, kaip pavaizduota 4.2 pav.,parodopusiausvyros pal[kanq norrnq.

o

y

P

Y

14.2 pav. Pagrindines rnodeliosu lanksdiomis kainomispriklausornybes Kaip matome,tai ndranaujasmodelis,tik naujasekonominiqprocesq traktavimas. 15 ,,Mikroekonomikos" kurso Zinome, kad prekiq ir paslaugLl pasiul4 lemia gamybosveiksniq bei naudojamostechnikosbei technologijos lygis, o pallkanq norma susidaroatitinkamai esantpusiausvyraitarp prekiq paklausosir pasi[los. Realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasi[los kreives skiriasi nuo bendrosios paklausos ir bendrosios pasillos kreivirl, kurias analizuojantvertikalioje a5yje atidedamas kainq lygis (Zr. 4 skyriq). Realausekonominio ciklo teorijojekaina nevaidina jokio vaidmens,kadangiji yra nominalus kintamasis, neturintis poveikio realiesiems kintamiesierns. Ekonominio ciklo teorija, sukurta tokiu principu, i5 esmds skiriasi nuo pateiktqmodeliq. ankSdiau 14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS Esant lanksdioms kainoms, ekonomikos modelis, ivedus darbo pasi[lq keidiamasekonominiqsvyravimqrnodeliu.Klasikiniame ekonomikos modelyje darbopasi[la bei uZimtumas pastovusdydZiai. yra

503

PraktiSkai susiduriama su Zymiais uZimturno lygio svyravrmars Siq ekonominio ciklo poZifiriu,toddl bfitina i5nagrineti svyravirnqprieZastis. analizeklasikiniarnemodelyje Darbo pasi0lospasikeitimoprieZasdiq yra vienas i5 prekiq ir paslaugq pasi[los kitimo veiksniq. Laikomasi nuostatos,kad, kuo didesnis potencialusdarbo laiko fondas, tuo didesne ir potenciali gamybos apimtis. Realaus ekonominio ciklo modelyje laikomasi poZitrio, kad veiksniai, sqlygojantys darbo pasi0lq veikia ir bendrEsias pajamas.Todel darbo pasi[I4 kiekvieno laiko momentu nulemia ekonomin€ tuo darbuotojqmotyvacija: kuo didesnisdarbo uZrnokestis, labiau darbuotojai suinteresuotidarbo rezultatais,ir atvirkSdiai.Darbo uZmokesdiuisumaZdjus iki tam tikro lygio, dalis darbuotojq gali visi5kai arba i5 dalies atsisakyti darbo. Darbuotojo uZimtumo laikotarpio kaita su laikotarpiu, kai jis linkqs (teikia prana5umE)nedirbti, vadinamas darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu darbo pasiiiloje poveikiu (substitutioneffect ofwork - lesurein labor supply). Si poveiki galima apibldinti tokiu pavyzdZiu.Tarkime, antrojo kurso studentas nutard Siek tiek pakeliauti.Tadiau tam tikslui per vasarosatostogas jis turi uZsidirbti pinigq. Kurias: pirm4sias ar antrqsiaslikusiq dvejq metq atostogaspaskirs darbui? Pasirinkimas priklausytq nuo to, kuriq atostogq metu realusis darbo uZmokestis butq didesnis. Jeigu pinigai, uZdirbti pirmaisiais metais, gali duoti pal[kanq, tai pirmqjq vasaros atostogq metu gautas uZdarbis W1 santykinai tures didesnE vertg negu antrqiq vasaros metu gautasuZdarbisW2. Jeigu darbui bus pasirinkti pirmLgqvasaros atostogrt atostogrlmetai, tai po metq 5i suma bus (l+r)x'tlt,. Pasirinkusdirbti antrqjtl bus W2. Siuo atveju studentodarbo vasarosatostogqmetu, darbo uZmokestis santykine kaina laiko poZilriu, t.y. darbo uZmokesdio,gauto per pinnqsias studento atostogas, santykis su darbo uZmokesdiu, gautu per antr4sias pagal toki4 formulg: atostogas, apskaidiuojamas bus Santykine darbo kaina laiko po\iuriu = (1+r)xW, W.

(t4.4)

del Vadinasi, darbas pirmqiq vasarosatostogqmetu yra prana5esnis metaisbei auk5tospal0kanq numatytaisantraisiais didesniodarbo uZmokesdio norrnos. Realaus ekonorninio ciklo teorijos Salininkq poZiuriu, visuomet, priimant sprendim4 isidarbinti ir jo terminq kiekvienas Zrnogus sprendZia pana5quZdavini. Kol darbo uZmokestisarba palukanq norrna didele, reikia arbapalfikanqnonna maleja, galima [sidarbintiir dirbti. Jei darbo uZmokestis kad atejo laikas pailseti. Vadinasi, uZimtumo svyravimus lemia apsisprEsti, darbo jegos pardavejq darbo aktyvumo periodq pasirinkimasdarbo rinkoje. 504

y. Pusiausvyros produkto apimtiessvyravimaipriklauso nuo realiosios bendrosiospaklausosarba pasiulospasikeitimq. Fiskalin6spolitikos poveikisrealausekonominiociklo modelyje Fiskalinespolitikos poveiki Siamemodelyje gali iliustruoti vyriausybes iSlaidq. dideja. susijusiq.2. Siuo atveju kaip tik ir pasirei5kiaminetasis laiko pakeitirno poveikis. kad ir kokia b[tq palukanqnorna. Galiausiai realioji palukanq norrnanusistovi tokio lygio. keidiasiir uZimtumolygis.ir garnybosapimtis. o kartu ir gamybos apimtis. Siuo atveju. realiosios bendrosios pasifllos kiekis.. Darbo pasifla darbo rinkoje formuojasi.B[tent nuo jos lygio priklausodarbopatrauklumolaipsnis. didejant realiajai palfikanq normai. Realiosiosbendrosiospasi[los kreive pavaizduotane vertikali. tuo didesnis darbo pasillos kiekis.Tuo pat metu. esant pah"rkanqnormos svyravimams.todel realiosiosbendrosios paklausos kreive slenkai 505 . Tai savo ruoZtu didina gamybos apimti. 14. pavyzdZiui. Realioji bendroji paklausair realioji bendroji pasifila Realaus ekonominio ciklo teorija teigia.3 paveiksle. t. Realaus ekonominio ciklo modelis pavaizduotas 14.Kuo didesne pal0kanq norna.1.s4lygojantys laikinq darbo uZmokesdio arbapal[kanq normos kilin-r4 padidina darbo pasi[l4.3 pav. YoY. Y 14. veikiant laiko pakeitimo darbo rinkoje poveikiui. bet teigiamo nuolydZio.Ekonomikos sukretimai. su kosmoso tyrinejimo programq pletimu. kuris uZtikrinapusiausvyrqprekiq rinkoje. bendroji prekiq ir paslaugqpaklausadideja. didejimas. kad realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasiUlos pasikeitimq s4lygoja fiskaline politika ir ZymDsmokslo bei technikospasikeitimai. o kartu . Vykstandius ekonominius svyravirnus galima paaiSkinti pateiktuoju modeliu.

de5ing.ipakavimo linijas ir pan. kreivE ir IS kreivg IS-LM modelyje i de5inE. Tai rodo Zymuspaklausosir atsiradimas gamybos apimties pasikeitimas. Tai sqlygoja prekiq ir paslaugqbendrosiospasifilos didejimq.kurio (a) dalis rodo situacijq kada naujq technologiniqgalimybiq labiau veikia paklaus4 o ne pasillq. IS-LM modelyje kainos yra pastovios. 2. Sis fiskalines politikos poveikio mechanizmasrealaus ekonominio Siospolitikos poveiki lSciklo rnodelyjelabai pana5us 8 skyriuje nagrinetEji i pastumiantirealiosiosbendrosiospaklausos LM modelyje.o palukanqnorma maZeja.isilvirtinimo darbebei darbodienosilginimo stimulai. kaip pavaizduota 14. priimant sprendimq apie darbo pasillq ndra itraukiamas I politikos poveikio gamybosapirndiaimechanizrnq.3 paveiksle. Tokiu atveju ypad dideja gamybosapimtis. tuo stipresni isidarbinimo. didejant vyriausybesi5iaidoms. sutampa tai i5laidqprekiq ir paslaugq[sigijimui didejimas. Garnybos apirnti lernia darbo pasitlos kiekis: kuo didesnd pallkanq norna.nelanksdios. Paveikslo (b) dalyje pavaizduota. prieZastis. kad kiekvienq palfikanq norrnos lygi atitinka didesne gamybos apirntis. Camybos funkcrja pasikeidia taip. Tadiautarp Siqmodeliq analizuojamuklausimuyra ir esminiq skirtumq: l. Akivaizdus suinteresuotumastiek firmoms isigyti patobulintuskompiuterius. ekonorninds 2.2. kita vertus. Todel realiosios bendrosiospasitilos kreiv€ paslenka! de5inE. pasill4. Naujq technologiniq galimybiq poveikis pavaizduotas 14.. susidarantis nedaug padidejus pal[kanq kad Sispoveikis veikia visq pirma normai. 1. Laiko pakeitimo poveikis. 14. bendrosios paklausos didejim4. RAD9 kreivei paslinkus i naujq padeti RADl atitinkamaidideja gamybosapimtis ir pal[kanq norma.Gamybos apimti ir uZimtumo lyg[ lemia bendrosios paklausos apimtis. tiek pasiZymindius kokybinemis charakteristikomis namq ukiams geresndmis buities prietaisus.2. Naujq technologiniq galimybiq atsiradimas sukelia. 506 . Realaus ekonominio ciklo modelyje kainq lankstumas s4lygoja laiko pakeitimo poveikio pasirinkim4 darbo rinkoje. Tat yra.automobilius ir kt.4 paveiksle.Technikosbei technologiniqgamybospasikeitimq poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje Naujos tobulesnestechnikos bei technologijos atsiradimasrealaus ekonominio ciklo teorijos poZi[riu gali paveikti ekonomikq dviem pagrindiniaisaspektais. Siuo atveju realiosios bendrosios paklausos kreive taip pat paslinksi de5inE.

keidiantis pal[kanq normai. ar Siostechnologines naujovesgamybospasikeitimopasekmds pastovios. kainq bei darbouZmokesdio lankstumoklausimai. kurias lemia naujq gamybos technologijq suklrimas.a) 14. 14.kad pastovios pasekmes labiau veikia investicijq paklausq o karlu ir reali4j4bendrqj4paklausq gamybosapirnti bei realiqj4 pallkanq normE. Technologiniqgamybospasikeitimqpoveikis realausekonorninio ciklo modelyje Technikos bei technologiniq gamybos pasikeitimq vyraujanlis poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje paklausai ar pasi[lai priklar.1.y. DidZiausiq nesutarimr4 objektas yra svarbiq technologiniq gamybos pasikeitimq vaidmens. pinigq neutralurno. veikiant darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu poveikiui darbopasi[loje.paveikiamasir uZimtumolygis. nedarbo.3. Siuo poZifiriu ekonomistq vertinimai skiriasi. Suprantarna.ar laikinos. pasirenkant darboviet4 bei darbopobrid!. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJOS PAGRINDINIAI DISKUSIJV OBJEKTAI Realausekonominio ciklo teorija yra nauja Siuolaikineteorija.Kiekvienu yra Siq atvejq pasekmesyra visi5kai skirtingos. ar labai teisingaiji parodo ekonominiusprocesus. nuo to. 14. lodel daZnaikyla klausimq. del kuriq (ptavyzdLiui. keidiandiais gamybos iSteklius (darb4 kapital{ i prekes ir paslaugas: 507 .t. nepalankiq oro sqlygq) atsiranda laikini pasikeitimai.rso nuo mokslo ir technikospaZangos pobfidZio. gero oro. Svarbiq technologiniqgamybospasikeitimqvaidmuo realaus ekonominio ciklo teorij oje Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai gamybos apimties ir uZimtumo svyravimussieja su technologiniopob[dZio veiksniq pasikeitinrais. Pastoviospasekmesyra tokios.3. Be to.4 pav. Laikinosios pasekmes yra tos.

kiekvieniems rnetams nustatanl vadinarnEjISolou likutl (taip pavadint4pirmq kart4j1 nustadiusio amerikieiiq ekonomistoRoberto Solou garbei).Ar svarhs ir kiek reikSmingi Sie reiSkiniai. bandydarnas rasti ry51 tarp ekonomikos ciklo ir reik5rningq technologiniq gamybos pasikeitimo pasekmiq. nustatomas kaip skirtumas tarp gamybos apimties padidejimo rodiklio ir gamybos veiksniq sqnaudqprieaugio.)) I * gamybosveiksniq bendrasis produktyvumas.rybos procesegalimi Zym[s technologiniaipasikeitimai. iverlinant viso pagamintoproduktogamybosveiksniq svorio dali. Jis palygino statistinius gamybiniq i5tekliq (darbo ir kapitalo) sEnaudqir garnybosapimties (BNP) duomenis.ir (veikiant laiko pakeitimopoveikiui) uZimtumodidinirn4. (Prescott. kad dabartiniulaikotarpiugan. tadiau savo poveikio pob[dZiu analogiSkq 'pasikeitimams. Realausekonorniniociklo teorijos Salininkaiteigia. o regresas visi5kai neitiketinas ir nerealus.visuomenesmokslinio ir techninio paZangospotenciaio augimas lemia gamybosapimties.Nusistovejusivisuomenine procesas pasiZymi tolygiu ir nuomon6. kad.i5 pirmo Zvilgsnioneveikiandiqtechnikos ir technologijos vystymosi.r a d i s k u t u o j a m a . Daugelisekonomistqabejojatuo. 508 .y. rnoksliniqir techniniqZiniq bei naujoviqkaupimoprocesas bet jokiu b[du negali pasukti atgal. transtbrmavimo prekesbei paslaugas SiuopoZilriu nepalankios oro i sqlygos. analizuojant pladi4ja prasme. (l+. kadangi gali suleteti.pasauliniqnaftos kainq augimas veikia pana5iai kaip technologinio gamybos lygio maZejimas.grieZtosaplinkos apsaugos norrnos. Gamybos apimties maZejimas Siame modelyje vertinarnaskaip mokslo ir (kaip techninioregresolaikotarpis.c t l x +\ y dia AL L* AA A. Solou likutis (Solow residual) . gamybos veiksniq bendrojoproduktyvumopadidejimoprieaugi: A Y = o t -A K t . kad rnokslinesir techninespaZangos nuosekliu pobudZiu. Palyginimas buvo atliekamas.tai gamybos veiksniq bendrojo produktyvumo padidejimas. Gyvenime veikia nemaZareiSkiniq. Zymiq technologiniq pasikeitimo fakto neigti negalima. technologiniams kadangi jie veikia darbo ir kapitalo procesE. Kaip jau analizuota3-iarneskyriuje teohnologiniai pokydiai ineSa dar vien4 narl i ekonominio augimo veiksniq daliq s4rySioformulg.Edward) Zymus dabartinisneoklasikas EdvardasPreskotas atliko tyrimus. kaip jie veikia ekonominio ciklo trukmg ir y a m p l i t u d E . t.Garnybosapimtiesir uZimtumomaZejimas pasekmd silpnejandiq darbui stirnulq) analizuojarnas kaip gamybos technologines bazespablogej imas.

investicijos gali dideti ir be produkto apir. 5 )f o r m u l e s : A A = -A Y . tai darbas tampa produktyvesnis. nustatytas pagal likutini princip4 kaip garnybos apimties augimo tempq prieaugis. kas keidia santyki tarp garnybos apimtiesir i5laidq.produktyvumo paqtaeJrnlo pneaugt.kurie lengvai nustatomi.Kita vertus. ZodLm ( 14. kuri nera A paai5kinamagamybos veiksnirl sEnaudr4 pasikeitimu. todel jis nustatomas netiesioginiubDdu. yra dalis gamybos apinities padidejimo telnpll. 3) jeigu valstybinio reguliavirno priemonemis iS finnr4 reikalaularna didesniq iSlaidq aplinkos apsaugos arba saugaus darbo prienroniq [gyvendinirnui. l4. PavyzdLiui. darbosqnaudos. Vadinasi. Tai galetq netgi sumaZinti garnybos veiksniq bendr4il produktyvurn4. .bssapimtis ctugitrto tempai Kapitalo * Darbo + Garnybosveiksnitl poveikis poveikis bendro. kapitalo s4naudos. negalima nustatyti betarpiSkai. garnybosveiksniq bendrasisproduktyvumas ivertina tai.\ Si lygybe yra pagrindas.5)formulEgalimaapra5yti taip: Ganu. Tai garnybosveiksniq bendrojo produktyvumo pasikeitimas..)'KI a- gamybos apimtis.l lentelejepavaizduotigamybosapimties augimo temparnsitak4 darantvs veiksniai. arba Solou likudio. jeigu padidejusios valstyb6s i5laidos padidina mokymo kokybq. 2) del Svietimo ir valstybinio reguliavirno poveikio gamybos veiksniq bendrajam produktyvumui. garnybosveiksniq bendrojo produktyvurno padidejimo prieaugio.nries padidejirno.o garnybosapimtis padideja. iSvedantiS ( 1 4 . 509 .kapitalo bei darbopoveikius.o A K y x--(1 A AA -a)" AL . Garnybosveiksnir4 bendrojoproduktyvumopadidejinioprieaugisgali atsirasti keliq prieZasciq: del t) kaip technologinio progreso rezultatas. nustatant technologinio progreso ternpq poveik[ gamybos apimties augimo tempams. kapitalo dalis nacionaliniame produkte. likgs atmetus luos augimo veiksnius.

o 1984m. 1982m. kad bendrasis garnybos veiksniq prodLrktyvumas kuritl svarbiausios maZeja.l 0.naudojandiq daugkwo. Naftos kainq didejimo Suoliai(ypad 8 .I lenteles duomenys rodo. pateiktas Solou likutis ir gamybos apimties padidejimas analizuotuojulaikotarpiu 1948-1985metais. galima ivefiinti poveikio laipsn[ gamybosapimtiespadidejimui. 191.4 procento.. Pasaulis. o kartu ir darboproduktyvumq.3 1.9 0.1ejo"I technologines Pasitelkus Solou likutl.7 0. rnokslo ir technikospaZangos 14. Reguliavirnasletina produktyvumo bei pajamq didejimq.Todel E.kai 1 darborink4 vis daugiau patenkajaunimas.. Saltinis:Menkju N.rlyje paZangos letejimo stadrjE._!ll-art-+K L vidutinis prieaugiotempas. kuris gali buti aiSkinamas8 -o deiirntmediogimimo bumo sukeltasituacija.l lentel6.-P.. Lymtaianksdiau 3. kaip rodo atlikti tyrirnai..5 1 ) I. Makroekonomika.. 510 . Valstybinio reguliavimo didejimas daZnaii5 firmq pareikalaujanaudoti maZiau efektyvius gamybos budus.5 pav.5 1 ) Pastaba:a:0. Tai rodo.8 ? 5 t.y. t. Solou likudio kitimo tendencijosatitinka gamybos dinamikos tendencijas. G. Preskoto nuomone. 2.6 t. likudio maZdjimas sutampa su ekonominiq nuosmukiq laikotarpiais.Garnybos apimties augimoveiksniai Gamybos Metai aniyties auglmfls -L Y Y Kapitalas Darbas L. Kita vertus.2 0.1 950960 970 980 960 970 980 985 t.1 A Gamybos veiksniq a bendrasis produktyvumas LL LK a x'. finnos buvo priverstos atsisakyti gamybosnaujq pasauliniumastu maZiauefektyvesnes 4.3. kad. pavyzdLiui.6 0.ame de5imtrnetyje) numatyto nonnalaus nusidevejimo laiko pasendinodali kapitalo.. 14. tai sumaZinovidutin[ darbuotojqpatirties lygi.Britina atkreipti dernesii didelius Solou likudio svyravimus.l4.5 proc.8 0.Tai susijg su daugeliu prieZasditS yra Sios: L Darbo jdgos struktlros pasikeitimas.procentaisper metus 3.9 I 9 5 0 98s I.0 3. Preskotas daro iSvad4 kad ry5kusgan'rybos pasikeitimaiyra svarbiausias technologijos ekonominiqsvyravimq Saltinrs. technologine gamybosbaze pablogejo3. pagerdjo3. idejq.Be to. kadangi gengimq. Mokslo pasar.. E.8 2.

+ N o @ ( o t f N o r y Y ( o snlau Jad i% 511 .oo oo $ E '^ 63 a r') .

uZini. modelyje ekonomikavisuometyra vienamei3 darbo pasi0los -kreives taskq. kaclangi oficialioji statistika neapdiuopia ir neivertina (sumaZina) realiEi4 gamybos intensyvumo sumaZejirno kad tiksliai nustatytidarbuotojqprilaikyrno vaidmenl apimtl.3. Tai reiskia.ru.'u.l tai prilaikymas Darbuotojq-piiluikynlut (atsarga) (laboLrr (neatleidimas i5 darbo) finnoje' darbuotojrl maZejant proclukcijos paklausai ir esanf pertekliniam personalui.2. Tokia situacija rodo. todel realus technikos bei intensyvurno technologijospasikeitimaiSolou likutyje yra padidinti' iunusiui veikia ir gamybos apimties rodikliq neleistinrs daZnai paklausai.firmos savo darbuotojr'rs Sakysim.ro Solou likudio rySi' realausekonominiociklo teorijoje prieZastys 14. i t v a r k y m o . Realaus ekonominio ciklo teorija darbo produktyvumo sumaZe3lmq nuosmukio laikotarpiu ai5kina kaip nepalankq rySkaus gamybos technologiniolYgio sumaZejim6 2. Kiti ekonomistai Solou likudio maZejimQaiskina darbo produktyvumo jo sumaZintu vertinirnu.realausekonomikoscikloteorijos vertinimais. 1. o k u r n e n t a c i j o s i patalpq i. UZirntumo svyravimai gali tikram darbo uZrnokesdio 512 h . ekonornikos nuosmukio laikotarpiu labiau padidina Solou pasikeitimai.. sumaZejus sumaZinimas. d p e r k e l i a k i 1 4d a r b 4 p a v y z d Z i u i .kyrno ii pan. kuris lieka ne[vertintas' Gamybos apimties iu.. cikliniai jo svyravimai susijg su dviejq tipq paklaidomis. Suprantama.atsiZvelgiant busimali ekonomikospagyvejitn4 i padidejim4' ir produkcijospaklausos darbo Tadiau' nustatant bendr4sias darbo s4naudas.y. negu real[s technologijos likudio ciklinI svyravimel Del siq prieZasdiqSolou likudio ciklini svyravim4 vertiname dviem poZilriais. pusiausvyra. rodo norindiqjq dirbti skaidiauspasikeitim4.Tadiautokiai5vadan€rasvariaipagrista'kadanginustatyta'Jog Solou likudio pasikeitimai negali pakankamaitiksliai parodyti trurnpalaikiq technologiniqpasikeitimq poveikio. kad visi norintys gauti darb4 esant taln lygiui... ii nelvertintos produkcijos <lyd! neimanoma. kriziq darbo silnaudomis Pirmoji paklaida susijusisu padidejusiomis prilaikymas' darbuotojq kaip vadinamasis metu. kad ekonomikoje visuomet palaikoma darbo jegos paklausos ir pasi[los t. kurios apibfidinamos hoarding.n v e n t o r i z a c i j o s . darb4 gali rasti.Nedarbo UZimtumosvyravimai. todel bandoma ivairiai ir aiSkintigarnybosapimtiesaugin.susi<larantis sumazejimas neivertinamas.

darbuotojai maZiau dirba esarnuojLr laikotarpiu. Tai susilpnina realaus ekonominio ciklo teorijos teigini apie darbo laiko pakeitirno laisvalaikiuefekto reikSmE. kai numatomas darbo uZmokesdiosumaZejimas. kurie nordtq gauti darb4 bet tik ne uZ maZesni.darbo uZrnokest!. Laikornasi nuomonds. darbo pasi[la nedaug tepriklausonuo realiojo darbo uZmokesdio pallkanq no'''ros.teigia. Realaus ekonomikos ciklo teorijos Salininkai reaguodarniI Siuos samprotavirnus.Aukstas nedarbo lygis pats savairne nemaZina laiko pakeitimo poveikio reiksrnes.darbuolojui renkantis uZiintumo rezirntl. Tai rei5kia.kad jie neapima informacijos apie potencialq darbo uZmokesti. kuri galetq gauti asmenys. kad n€:rapusiausvyros darbo rinkoje. perkeldami savo darbiniq pastangqdalg I ateit[). Jeigr-rZmones. pasikeitimqnebuvo pastebdta. maLd. bet tik siekiantys gauti neclarbo pa5alp4 taip pat tie.tai tuo laikotarpiu. jeigu darbo laiko pakeitimo laisvalaikiupoveikio esarna.rlu statistiniq duornenq analizds metodu.y. ir Ekonomistai. Siam poveikiui skiriamaypad daug demesio. sElygojamuclarbo uZmokesdio paihkanqnornos lygio pasikeitimars.y. kadangi.ar i5 tiesq neZymusrealiojo darbo uZmokesdio pasikeitimas veikia darbuotojq darbines veiklos sprendimus. kai tikirnasi darbo uZmokesdiodidejirno. nors darbo laiko oakeitirno l a i s v a l a i k i up o v e i k i s s r a t i s t i n i u n a l i z e sm e t o d u i r n e r a p a t v i r i i n r a s t a r a . didejant arba rnaZejant numatytam darbo uZmokesdiui. savanoriSkai atsisakytqdarbo.naudojami analizuojantdarbo pasillq yra nepakankatni.negu j iems priirntinas. Tyrimq rezultatairodo tik neZymi4 darbo laiko priklausomybEnuo realiojo darbo uZmokesdiopasikeitimq. kad esarnoji darbo statistikos busena neleidZiajos panaudoti. todel jos ndra absoliudios. kuriais bandyta i5siai5kinti. 513 .todel bedarbiaissave daznai vadina Zrnonds.kai darbouZmokestis didelis). kacl duomenys. jr-1manymu. tvirtina. i5dirbtq valandr4 tai skaidius dideja (t.remiantisgananetobr. vertinarna. tai jie nevadintqsavEsbedarbiais.kad realiojo ekonorniniociklo teorijos prielaidos apie realiojo darbo uZmokesdiolygio pasikeitimfu uZtikrinant pusiausvyrostarp darbopaklausosir pasillos busene5 neatitinkatikroves. Siosi5vadosdaromos.btti paai5kinami laiko pakeitimo poveikiu darbo rinkoje. nedirbantys esamu momentu. Kita verlus.jaisclirbtq Zrnogaus darbo valandq kiekis (t.kad. kurie pasireiikia tuo. nepalaikantysSios teorijos. ZmonesstengiasidaLrgiau uZdirbti. kacr esminiq laiko pasiskirstymotarp darbo ir laisvalaikio(poilsio). Realaus ekonominio ciklo teorijoje darbo laiko pakeitimcr laisvalaikiu efektas yra pagrindas.i5 tiesq nenorintys dirbti.jq verlinimu. tikrinant teorines hipotezes.lrodydami5i savoteigini.jie pateikiafaktq apie ir nedarbo svyravimus viso ekonorninio ciklo poZiuriu. kad uZirnturno sryravimai vyksta nepriklausomai nuo norindiq dirbti skaidiauspasikeitirnq. Atlikta pladiqstatistiniq tyrimq. Todel. Didelis nedarbo rygis gamybos nuosmukio ir krizes laikotarpiu rodo.

t. atstumai ar ilgiai (realieji dydZiai) iSliktq stabil[s.. vyriausybd ypatingu nutarimu pakeistq metro ilgl nuo 100 cm iki 50 cm. vertespasikeitimaineturijokio realaus Realausekonominiociklo teorijosprie5ininkaiteigia. Todel ir gali susidaryti neteisingasispudis. 514 .yzdZiui.toks pinigtl vaidmensnacionalineje ekonornikojesuvokimas. t. kad pinigai n€ra neutralfls. gindami savo paZiDras.Tokie kainos padidejadu kartus.o piniginio vienetokaina sumaZdja patys pasikeitimai ivyktq.jq rnanymu. Realausekonominio ciklo teorijos Salininkai. kad. Piniginiai vienetai doleriai. politika neveikia realiLiq rei5kia.3.3. jeigu.ir jos pasikeitirnai yra tik gamybos apirnties svyravimq pasekmd. todel jo poveikio. Pasak jq. tera tik reakcija i nurodytq prieZasdiq sqlygoto ekonominio pagyvejirno sukeltq pinigq paklar. Toks ai5kinimasmotyvuojamas tuo. tvirtina. kaip vertds rnatasivertinant sanderiusekonomikoje.realausekonominiociklo teorijoskaip tokios. Pinigq neutralumas (neutralityof money) . uZirntumo. ivedusnauj4mato vienet4 visi taiiau esarni n-ratuojami atstumai ar ilgiai (nominal[s dydZiai) padvigubetr4. yra iprasti mato vienetai. Pinigq neutralumo vaidmuo realausekonominiociklo teorijoje Prielaida apie pinigq neutralumq yra dar vienas kertinis akmuo realaus ekonorninio ciklo teorijoje. teorijospagr[sturno 14.rodo monetarinds politikospoveiki realiesiems rodikliams. yra pinigq pasiul4 tai visos kiekybinis rodiklis.y.JAV Federalindsrezervq sistemosvykdoma politika didinant pinigq pasi[l4 kai gamybosapimtis plediasidel palankiq technologiniqpokydiq. Zymiai padidejanedarbas. Jeigu SaliesCB padvrgubina perpus. didejimas.paprastai. pinigq pasifila yra vidinis kintamasis.kad pinigq pasikeitimasneveikia Saliesfikio realiqlq rodikliq: kiekio gamybosapimtiesir strukt[ros. litai . kad teiginys apie pinigLl neutralum4prakti5kai neveikia.y.Par. bet ne prieZastis.galiausiailemiantisneutrah4 Pinigq neutralumo esmQ ir reikSrng galima apibrldinti tokiu pavyzdLiu. tarkime. Sios