KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

MAKROEKONOMIKA

\--' TECHN0T0GtJA .2005 KAUNAS

AT\

W)

qa-t:f@.

U D K3 3 0 . 1 ( 0 7 s . 8 ) M a2 3 9

pataisytas papildytas ir lcidimas Trcdiasis

V y r i r u t r i sS N I E S K n . \ ' a l e r i j a B A U M I L I E N E . D a l i a B E R N A I - ( J N Y T E .J r d v y g r ( ' t S U R I fN E . A l d o n a T O Z A P A V I C I E N E . V i r g i n r j r K A V A L T A U S K I E N ER e d a . KERSIENE, Aldona MARKNUSKIENE, BTone MRAZAUSK]ENE, Valentinas N n V I C K AS , V i o l c t a U K E L I E N EC i r a 2 i n aT A R T I E N EJ. u l i u s R B O N A S P . S U

VytautasSNIESKA, Jadrygai ISURIENE lvloksIiniai redaktoriai

VadovclisiSlcistas Kauno tcchnologijos universiteto leSornis noky(lq LietuvosRespublikos Svietimo rnoksloministerijos ir AukStrtjq vadoveliqleidyboskornisijos rekourenduota 200104 03 Nr. 05-99

Rcccnzavo:

VGTU prof. habil dr. Aleksandras VytautasRUTKAUSKAS KTU prof. dr. BroniusMARTINKUS

$f,rr Ivrr stBLtoTExr,
4'05ut+q9 f
sit.\!r(;tislLl,il.l ,\!i()Nl.i\lF.N'i',\S i O V . S n i e 5 k ar k t . , 2005

I

I

fift0vtLt$Kt0

ISBN9955-09-826-0
RadviliSkio rajono vieSoji biblioteka

will

000012449

TURINYS .............12 PRATARME................ . P R A T A R M E T R E C I A J A MI R P A T A I S Y T A M L E I D I M U I . . . . . . . . . . . .I.3 . ...........r4 IVADAS STUDENTAMS............... 1.

MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS ........................16 PROBLEMOS ............. MAKROEKONOMTKA AIP MOKSLAS.............................16 K l.L 1 . 1 . 1 . E k o n o m i n i s m 4 s t y m o b [ d.a . . . . . . . . .s ........16 I . 1. 2 . M a k r o e k o n o r n i ko b j e k t a s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 os . l . 1 . 3 . M a k r o e k o n o r n i kr e k o n o r n i np o 1 i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 ia e . i ...........26 1 . 1 4 . E k o n o m i k o s i s t e m ar j o s t i k s l a i . 1 . 1 . 5 . l s t o r i n e k o n o r n i k os i s t e m qa i d a. . . . . . . . ........ . . . . . . . . . . . . . . 2 9 e s r 1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI .-......33 I R E K O N O M I N EP O L I T I K A 1 . 2 . 1 . P a g r i n d i n i a n a k r o e k o n o m i k r o d i k l i a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 ri os politikostikslai,priemonds ir 1.2.2. Ekonomines problemos ..........................37 |.2.3. Ekonomikosprognozavirnas..................................... I.2.4. Klasikineir kitos svarbiausios SiLrolaikines ..........................43 ekonomikos teorijos . r I .2 . 4 L E k o n o m i k on t o k s l o a i d a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 s 1.2.4.2. Pasrindinesiiuolaikines ekonomikos .t te o ri jo s i r m e t o d o lg i a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . . . . . . . . o j

2.

NACTONALTNTU PAJAMU APSKATTA

...........63

PAGRINDINIAI 2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS RY ELEMENTAI JUTARPUSAVTO slAl .........................63 tR IR 2.2. BENDRASIS VIDAUSPRODUKTAS BENDI{ASIS ...............67 PRODUKTAS ......... NACTONALTNTS VIDAUS 2.3. KAINU LYGIOPOVEIKTS BENDROJO PRODUKTO AplMerAr ................70 VIDAUSPRODUKTO NUST'ATY]\{O 2,4. BENDROJO BUDAI .......................77 .............77 2.4.1 Gamybos . metodas 2.4.2. ISlaidq metodas .......................82 apskaitos metodas ......................86 2.4.3. Pajarnq apskaitos R 2 . 5 . S R A U T AtT F O N D A E K O N O M I K O J E . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . T PAJAMU 2.6. PAGRTNDINIAI NACTONALINTU ..............93 RODIKLIAI . ................95 E 2 . 1 . G R Y N O JE K O N O M I NG E R O V E T

3.

NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA, PASKIRSTYMAS, VARTOJIMAS ............. ......100 3.I. PREKIU PASLAUGU IR GAMYBA.GAMYBOS VEIKSNIAI GAMYBOS IR FUNKCIJA ........ OO 3.2. NACIONALINIOPRODUKTO PASKIRSTYMAS P A G A LG A M Y B O S E I K S N I U S V . . . . . . . . . . . . .I.0.2 . . . . 3 . 3 . P R E K I U R P A S L A U G U A U D O J T M A . . . . . . . . . . . . . , . . . .1 . . 9. . . . . I N .S .0 . paklausa vartojirno 3.3.l. Vartojimo ir funkcija. Ribinis
i r v i d u t i n i s o l i n k i sv a r t o t i . . . . . . . . . p . . . . . . . .1 0 9 . Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti . . . . . . . .1 5 l paklar.rsa investicijq 3 . 3 . 3 . Investicijq ir funkcla ............... l l8
) .) .2.

4.

BENDROJI PAKLAUSA IR BENDROJI PASIULA. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS .......... I25 4.1. BENDROJI PAKLAUSAIR JOSSTRUKTURA PAGRINDIN IUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVE ... I25 4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: P A K L A U S OA S P E K T A S. . . . . . . . . . . . . . . . S . .............129 4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS.MULTIPLIKATORIUS 136 A A a.a. BENDROJI PASIULA, JOSKITIMO VEIKSNIAI l4l A < PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:
4.6. P A S I U L O SA S P E K T A S . . . . . . . . . . . 1,4 6 . . POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTO IR PUSIAUSVYROSNACIONALINIO PRODUKTO SdVEIKA: NUOSMUKIO IR INFLIACIJOS TARPSNIAI .............152 T A U P Y M OP A R A D O K S A S . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .. . . .t s 5

4.1. 5.

FISKALINE POLITIKA .................I59 5 . I . V A L S T Y B E S F I S K A L I N E SP O L I T I K O SE S M E . . . . . . . . . . . . .I.5 9 .. 5 . 1 . 1 . V a l s t y b e p a j a m o sr i 5 l a i d o s s i ..............159 5 . 1 . 2 . M o k e s d i rs i1 t e m aL a f e r ok r e i v e. . . . . . . ...... . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 2 -s . 5 . 1 . 3 . V a l s t y b e b i r . r d Z elty g t i s . . . . . . . . . . . s o . . . . . . . . 1.6 4 . 5.2. VYRIAUSYBES SEKTORIAUSPOVEIKIS V A R T O J I M O T S L A I D O M S R T A U p y M U t . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.6.5 . t . . 5.2.1 Autonominiqmokesdirl . poveikisvartojimo i5laidoms taupymui ir .....166 grynqjq rrokesdiq 5 .2.2. Proporcingq poveikis v a r t o j i m o5 l a i d o m i r l a u p y m u i i s . . . . . . . . 1.6 8 .

5.3.

D I S K R E T I N EF I S K A L I N E P O L I T I K A ...........172 5 . 3 . 1 . V y r i a u s y b eis l a i d q p o v e i k ps s i a u s v y r o s S iu n a c i o n a l i n i a mr o d u k t u i p .......................172 pusiausvyros 5.3.2. Mokesdiqpoveikis nacionaliniam produktur .........................175 5.3.2.1 Autonomini4mokesiitlpoveikis . pttsiausvyros produktui ....175 nacionaliniarn 5.3.2.2. Proytorcing4 gryn4jtlmokesiitl p oveikispusi ausyvrosnacionali n iam produktui ........178 5.3.3.Vyriausybes iSlaidq mokesdiq ir poveikis bendras p u s i a u s v y r o s c i o n a l i n i a p r o d u k t u i. . . . . . . . . . . . . . . . .I.8.2 . na m . . 5.3.3.1. Vyriausybes iilaidtlir mokesiitl bendraspoveikis pusiausvyros nacionalin iatn p ro duktui, esant autonomi nei ntokesi it1sistemai 182 5.3.3.2. Vyriausybes i.{laid4ir mokesiitl bendra.s povei kispu si au svy ros nacional iniam produktu i, esant

5.4. 5.5. 5.6. 5.7. 6.

proporcngaimokesit1 istemi ............... i i s a I 84 politikos 5.3.4. Fiskalines priemoniq naudojimas 187 ............... NEDTSKRETTNE FTSKALINE POLITIKA........................... I 88 _ VISISKO UZIMTUMOBIUDZETAS FISKALINES POLTTTKOS KRITERIJS ............................ U I 90 IVERTINIMO FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO P R O B L E M O.S. . . . . . . . . . . . . . . . . .............191 UZSENIOPREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS N A C T O N A L I N I A M O D U K T U . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.9.2 . . . . . . . . . . PR .I . .

PINIGAI IR SIUOLAIKINIAI BANKAI .........199 6.1. prNrGU UNKCTJOS F ...................r99 6.2. TSTORTNE PtNtGVRATDA ........202 6.3. PTNTGU RTNKA ......20e p 6.3.1. Pinigq aklausa ...............209 pasi[la 6.3.2. Pinigq ..................219 6.3.3. Pusiausvyra pinigq rinkoje ...................224 6.4. BANKAI,JUATSIRADTMAS, FUNKCIJOS Rusys ....227 tR 6.5. ATSKIRASKOMERCINIS BANKAS BANKU srsTEMoJE .............229 ptNtcu 6.6. KOMERCTNTU BANKU STSTEMA. MULTTPLIKATORIUS ................238

7.

CENTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA ...245 IR ....245 1,1, CB, JOFUNKCIJOS VEIKLOSORGANIZAVIMAS 1 . 2 . C B I V A I R I O S S A L Y S ER J U I E NEPRTKLAUSOMYBES PROBLEMOS .................. 247 ............ - 1 I -) MONETARINE POLITIKA. JOSIGYVENDINIMO P R I N C I P A II R P R I E M O N E S. . . . . . . . . . . . . . . 255 1 A t.+, MON ETARINES POLITTKOS[GYVENDINIMAS 261
MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJOIR ILGOJO

LAIKOTARPIU RINKOS REGULTAVTMAS ............. ......... 269 1.5.1 Pinigqrinkosreguliavimo . rnechanizmas
7 .5.2. trumpuoju laikotarpiu Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilgr.roju laikotarpiu 269

1.6. ].1. 8.

273 MONETARINEPOLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMTKA ........275 MONETARINES FISKALINES IR POLITIKOS povElKls tRJU DERINTMAS ......... ..............278

MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE ......284 8.1. PREKTU RINKArR rS KRETVE ................. .....284 8.I.1. lnvesticijospal[kanq ir norna ................................. 285 8.1.2. lnvesticijqpaklausos kreive.......... .......286 8.1.3. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausa: kreive.......287 IS 8.2. PTNIGU RINKAtR LM KRETVE ....................294 8.3. PUSTAUSVYRA PREKTU PTNTGU rR RTNKOSE ...............298 pOLtTtKOS pOVEtKtS 8.4. MONETARTNES ...........................299 politikos 8.4.1. Stiprus skatinandiosios monetarines poveikis .....300 8.4.2. Silnnas skatinandiosios monetarinds oolitikos poveiki...................... s . . . .3 0 1 . 8 . 5 SKATINANdIOJIFISKALINEPOLITIKA IR T S S T U M T M A.S. . . . . . . . . . . . . . . . ............303 politikos 8.5.l. Skatinandiosios frskalinds poveikis lS kreivei ........303 8.5.2. Stiprus silpnas politikos poveikis ir fiskalines 305 .......... 8.6. FISKALINEPOLITIKA,MONETAzuNE POLITIKA IR

Srqeolrlru DERrNys
8 . 6 . 1 Fiskalinespolitikos rnultiplikatoriaus

..........306

priklausomybd monetarinds nuo reakcijos................ 306

8 . 6 . 2 Monetarinds fiskalines ir oolitikosderinvs............... 308

8.7. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMAS STABILIZAVTMO POLITIKOJE 9.

.....................309

MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA ...312 9.1. MAKROEKONOMIKOS PAKLAUSOS KREIVEKAINU, NACIONALTNTO PRODUKTO tR PALUKANU NORMOS DERTNYS ..................313 9,2. DARBORINKA IR BENDRoSIoS PASIOLOS KREIVE...3I6 pe _ 9.3. MAKROEKONOMIKoSsIUI-os REIVE K KAINU,NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO ERINYS D ..............320 9.4. MONETAzuNES FTSKALTNES tR POLITTKOS ITAKA BENDRAJAIPAKLAUSAI.EKI-EKTINE pnstUt-osKREIvE BENDRoSIoS ...............321 9.5. DARBo uZrrrorEsrts DARBo RINKoJE........................326 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS

pASrULos rrESE. KAINU DARBo rR uZlrorssero

P R I S T D E R T N I M.A.S. . . . . . . . .............327 9,7. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOS PUSTAUSVYROS MODELIS. KATNU, NACIONALINIO PRODUKTO UZIMTUMO IR PRISIDEzuNIMAS .......... .............329 9.8. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS, NAUDOJANT MDS-AS t R t s - L MK R E I V E S .....................331 9,9. BENDROSIOSMAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIOPRAKTINIS N A U D O J I M A.S. . . . . . . . . . . . . . ..............335

1 0 . EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA .................................342
10.1. EKONOMTNTO AUGIMOTEORTJOS ESME......................342 | 0.2. EKONOMINTO AUGIMOKLASTFIKACTJA .......................345 r0.3. EKONOMINTO AUGTMO VEIKSNIAIlR JU POVEIKIO AUGIMUICHARAKTERISTIKA .....................347 10.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMOMODELIAIIR JU IRAKTTNn RElr<Sup ...........348 10.4.1.Teorinis ekonominio augirno rnodelis tobulosios konkurencijos sqlygornis ......................350 10.4.2. Teoriniai ekonominio augirno rnodeliai netobulosios konkurencijos s4lygomis ......................358 10.5. EKONOMINIS AUGIMASIR EKONOMINES RAIDOS C T K L T S K U M A.S. . . . . . . . . . . . . .............371

1l.

NEDARBAS .........................:.......................j... ....377 I I . I , N E D A R B A S I R J O P R I E Z A S T Y SN A T U I I . A L U S I S . N E D A R B OL Y G r S ......................378 j 1 1 . 1 . 1 .D a r b o e g o si r n e d a r b s q v o k o s o ...........378 p 1 1 . 12 . N e d a r b o r i e Z a s t y s . . . . . . . . . .8 7 3 I 1 . 1 . 3 . N e d a r b oi p a i .N a t f i r a l u s in e d a r b oy g i s . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 7 t s l | | . 2 . N E D A R B OP A S E K M E S R N U O S T O L T A.T. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 2 I . I I . 3 . N E D A R B A SR U Z I M T U M OR E G U L I A V ] M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 6 | 1. 4 . P A G R T N D I N T A I E D A R B O R O D t K L t A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 1 2 N . 11.4.L Nedarbotrukrne ..............412 | 1 . 4 . 2 . N c d a r b a t a r pa t s k i r q e n . r o g r a l i ng r lu p i q . . . . . . . . . . .4.l.4 s d i .

12. INFLIACIJA ............... ......................,il8 t 2 . 1 . I N F L T A C I J A ,O SF O R M O S R T E M P A I . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 .1 8. . . . J r . .. l 2 . l . I . l n f l i a c i j ot u r i n y s s .............118 1 2 . 1 . 2 . l n f l i a c i j o sb r m o s i . . . . . . . . . 4.2 0 . 12.1.3. lnfliacijosnatavimo hdai........... r b .......422 pR t2.2. TNFLTACIJOS IEZASTYS............... ............424 1 2 . 2 . . B e n d r o s i op a k l a r " r ss u k e l t an f l i a c r j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 1 1 os s i . I 2.2.1.1. Pinig4pa.siltlakaip infliacijos scllygu...... 426 12.2.1.2, L/alstybis biudieto de/icitasir i(liacija . . . . .. . . 4 3 0 12.2.1.3. Infliacinis nrckestis senf ir oraias . . . .....,130 ( 1 2 . 2 . 2 . B e n d r o s i op a s i I l o s k a 5 t q i)n f l i a c i j a. . . . . . . . . . . ........ . .,.1 3 3 s I 2.2.2.l. Pasiulossutrikimuiir inJl iacija ...............,13,1 12.2.2.2. Darbo uintoke,stis kait4 infliaciju . ......436 ir 1 2 . 2 . 2 . 3 .I n f l i a c i j o su k e s i i a i l .............137 1 2 , 3 . I N F L I A C I J AI R N E D A R B A S .F I L I P S OK R E I V E . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 8 1 2 . 3 . . D a r b ou Z r n o k e s t iis ,f l i a c i j a r n e d a r b a s. . . . . . . . . . . . .4.3 . 1 n i . . .9 1 2 . 3 . 2 . T r r . r m p o jl o i k o t a r p i F i l i p s ok r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 , 1 1 a o 1 2 . 3 . 3 . I i g o j ol a i k o t a r p iF i l i p s o r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 4 3 o k 12.3.4. Racionaliqjq lnkesdiq teorijair nedarbop inlliacijos roblerna ........445 1 2 . 4 . E K O N O M I N E St R S O C I A L I N E S N F L I A C I J O S I PASEKMES ............448 1 2 . 4 . 1 . N r . u r , a t y t o sl l i a c l o sp a s e k m e s in ..........449 12.4.I.l. Nuntatytainfliacija ir realioji palukutrtl norma . .. ... 119 I 2 . 4 . .2 . N u m a t y t o is f li a c i j s k a i t a i . . . . . . . . . . . . . . . . 4.5.1 l n o . . . 1 2 . 4 . 2 . N e t i k e t o sn f l i a c i j o s a s e k r n e s i p ............452 12.5, INFLIACIJOS AZINIMOBUDAI M ................454 1 2 . 5 . 1 .P a j a m qn d e k s a v i m a s i ..... 55 4

..........456 k 12.5.2. lnfliacijos ontrole .....457 12.5.3. Antiinlliacinepolitika 12.5.3.1. Bendrosiospaklau,sos meiinimas ir io p a c l a r i n i a i - . . . . . . .......... . . .....457 p p . .2 I 2 .5 .3 .2 . A n t i i n fila c i n e a si u l o s o l i t i k a . . . . . . . . . . . . .4.6. 13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA

..................46s

FTKSUOTAS PLAUKIOJANTIS rR r3.r. vAlruru RTNKA. .....465 ............ vAlruros KURSAS ............469 BALANSAS t3.2. MOKEJTMU VALTUTOS KURSAS ...................473 13.3. REALUSTS 13.4. MOKEIMU BALANSO ELEMENTU KrrrMAS ................474 1 3 . 5 . V T D T NR I S O R I N E U S I A U S V Y R.A. . . . . . .......... . . . . . . . . . . . . . . 4 7 6 E P . PASILTLA, 13.6. MOKEJIMU BALANSAS, PINIGU IR PRISIDERINIMAS. MONETARINE FISKALINE KURSUI...478 POLITIKA,ESANTFIKSUOTAM VALIUTOS PASEKMES TRUMPUOJU, 13.1. DEVALVACIJOS LAIKOTARPIU ..................48I VIDUTINIUOJU ILGUOJU IR IR I3.8. PERKAMOSIOS CALIOSPARITETAS SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANEIAJAM ...................484 VALIUTOS KURSUT I3.9. MONETAzuNE FISKALINE IR POLITIKA, ESANT VALIUTOS KURSUI....................487 PLAUKIOJANCIAJAM EKONOMIKOS MODELIS ............489 I3.IO.MAZOSATVIROSIOS MODELIS.........495 13.1 DIDELES I. ATVIROSIOS EKONOMIKOS 14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA .................499 14.1. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSAIR REALIOJI pA BENDROJT SruLA ..................499 .................... 503 14.2. REALAUS EKONOMINTO MODELTS CTKLO poveikis politikos realaus ekonouinio I4.2.1. Fiskalines ....................505 c i k l o o d e l y j.e . . . . . . . . . . . . . . . . m . gamybos 14.2.2.Technikos technologiniq bei pasikeitirnq poveikis ciklo realaus ekonominio .....506 modelyje 14.3. REALAUSEKONOM]NIO CIKLO TEORIJOS pAGRtNDtNlAt 507 DISKUSTJU OBJEKTAT ............................ gamybos pasikeitirnr,i 14.3.1. Svarbir4 technologiniq realaus ekonominio cikloteorijoje .............507 vaidmuo prieZastys 14.3.2. Nedarbo realaus ciklo ekonominio ......512 teoriioie

wrr,:?.!t:3f1?.t.:"

.rcr-

realaus ekonominio vaidrnuo 14.3.3. Pinigqneutralumo ..................514 c i k l ot e o r i j o j e realaus ir 14.3.4. Darbo uZmokesdio kainq lankstutnas . . . . . . . . . . . . . . .5 . .5 .1 . e k o n o r n i n ic i k l o t e o n l o j e o 14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS .............515 PROCESAS

t5. TARPTAUTINBPREKYBA IR PRBKYBOS ......................s17 POLITIKA
I 5 .l . P .1 . P A L Y G I N A M A S I S R A N A S U M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . .7. . . . . . . . . d e I 5 .l . l . P a l y g i n a m o jp r a n a i u m o e s n i o s m e. . . . . . . . . . . . . . . . 5.1.7 o pranaiumopasekmes ....521 15.1.2. Palyginamojo prana5umo principotaikymas i5.1.3. Palyginamojo p ................522 n daugiau eidviems rek€ms prana5umas skirtingosantyki<.r del 15.1.4. Palyginamasis ....523 tarp gamybos veiksniq

523 VIDUJE.................... PREKYBA SAKOS TARPTAUTINE 525 .................... PREKYBOS STRUKTURA l 5 . 3 . TARPTAUTINES pob0dis ............525 prekybos 15.3.1.Tarptautines prekine 528 prekybos strukttua .................. | 5.3.2. Tarptautines prekybos pob[disir prekine 15.3.3.Lietuvos uZsienio .....530 strukt[ra PREKYBOS NAUDAIR ZALA .............53I 1 5 . 4 . TARPTAUTINES FORMOS POLITIKOS PREKYBOS 1 5 . 5 . TARPTAUTINES ............532 .S IRPRTEMONE............. 532 prekybos politikos formos................... I 5.5. Tarptautinds 1. politikos prierlonds 534 prekybos .............. 15.5.2. Tarptautines kainaiir gamybos 15.5.2.L Muitopoveikis
l ).1.

apimiiai nuostoliai)

. . . . . . . .5 3 4 . ......535 .....537

15.5.2.2. Visuomeniniai muittykaitai (gerovds I5.5.2.3.Mu i t4 naudojimq p ateisi na ntys
argumentai

politikos priernones 539 ...... prekybos 15.5.3.Kitostarptautines TARPTAUTINES I5.6. NAUJOS TENDENCIJOS ........,,512 PREKYBOS POLITIKOJE 16. TARPTAUTINE PINIGU SISTEMA IR TARPTAUTINIAI FINANSAI KURSU REZIMAI 16.1. VALTUTU . t 6 . 2 . A U K S O T A N D A R T A.S. . . . . . . . . . . . S veikimo s4lygos 16.2.1.Auksostandarto .......545 .... s4s ....................545 545 .........

l0

balanso reguliavimas aukso esant 16.2.2.Mokejimq .........................547 standartui ........................549 standarto veikimo 16.2.3. Aukso ivertinimas VALTUTU KURSAI.DOLERIO t6.3. FIKSUOTT ..............550 STANDARTA.............. S .........553 VALIUTUKURSAT t6.4. PLAUKTOJANTYS imo | 6.4.l. PlaLrkioj andiq valiutrl kursqpanaudoj problemos ........................553 555 antys valiutq kursai.............. 16.4.2. Reguliuoj plaukioj arnai VALIUTU KURSU I6.5. FIKSUOTU PLAUKIOJANCIU IR I U N A UD O JM O P R A N A SM A I I R T R U K U M A I. . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 5 6 ...........559 POLITIKOS KOORDINAVIMAS 16,6. TARPTAUTINES r7. BESTVYSTANdTU sailq PROBLEMOS PASAULIO ..........s67 EKONOMIKOJE B 1 7 . 1 . N E L y C y B Et R J O S U S T A T Y M O U D A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 6 7 N IR I].2, TURTINGOS EKONOMSKAIATSILIKUSIOS .....................s70 SALYS 1"7 BESTVYSTANCTU .3. sALrU EKONOMTNTO ..,.........577 V Y S T Y M O S I P A T U M A T. . . . . . . . . . . . . . . . . Y . ...........583 11.4. VALSTYBES VAIDMUO 11.5. BESTVYSTANCTU KELTAT ..............s8s sALrUVYSTYMOST pajamas i5 17.5.1.Ekonomikos vystymas, naudojant pirminiq produktq ..................586 eksporto vystymuisi ..................590 17 .5.2. Industrializacijos Salies itaka 17.5.3.Skolinimasis ir vystymasis ...................594 11.5.4. Pagalba atsilikusioms Salims .......... ......601 problemos l7 .5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo ................ 602 PAGRINDINIAI SUTRUMPINIMAI..... PAGRTNDTNTV TERMTNU ZODYNAS ......... LITBRATITRA ............ ...................605 .........610 ..........63s

doc. Aldona Juozapavidiene.l vadybininkq rengimo programq. grafine ir matematine forma. Sis vadovdlis visq pirma skirtaS auk5tqjq mokyklq studenrams. 10 dr.doc. dr. kuri [eina 1 daugelio JAV. Tekste parySkinami ekonorniniq kategorijq apibreZimai. Dalia Bematonytd. ll skyriq . Pirmieji keturi vadovelio skyriai supaZindina su makroekonornikos pagrindais.rs. dr. JuliusUrbonas.lektore Bron€ Mrazauskiene. V a l e n t i n a N a v i c k a s : 5 i r s f l l6 skyrius .MakroekonomikosZinojinras bei ne tik padeda susiformuoti teising4 pilieting pozicij6 bet ir yra naudingas bandant nuspeti ekonomikos ateit[. pagrindines s4vokos pateikiarnosir anglq kalba.prof. 12 skyrir4. GraZina Startiene.9 skyriq . nacionalinio produkto apskaita. 3 ir 4 . skyriq prof.5 skyriq . dr. habil. Nuo penktojo iki de5imtojoskyriq apibudinarnas fiskalines ir monetarinds politikos vaidrnuo skatinant ekonomikos augim4.d r . Vytautas Snie5ka.nuo tryliktojo iki septynioliktojo skyriq skaitytojas supaZindinamas tarptautinesprekybos su modeliams. kad Lietuvos skaitytojui bfitq lengviau susigaudytigausiojeuZsienioliteratfiroje.Baigiamojoje dalyje . tl . Vakarq Europos bei Lietuvos universiteltl ekonomistr. Violeta Pukeliend. makroekonominiais rodikliais. d r . Jadvyga Ciburieneir doc. Vienuoliktajarne ir dvyliktajame skyriuose aptariami nedarbobei infliacijos mechanizmai.2ir 6 skyrius. studijuojantiems ekonomikos bei vadybos dalykr. J a d v y g a i b u r i e n e i r d o c .l3 skyriq . [taka makroekonominiams Vadoveli para5e Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos bei Tarptautinds ekonomikos ir prekybos katedrq destytojai: pratarmg. Virginrja Kavaliauskiene. ji pateikta verbaline.doc. dr.lektord Aldona Markauskiene. dr. skyriq. dr. Kad nagrinejarnoji medZiaga bttq lengviau suvokiama. dr.PRATARME Vadovelio sandar4nuleme tapE klasikiniais skyriai makroekonomikos. Tai leidZia ne tik geriau suprasti ivairias ekonomikos teorijos i5rai5kos galimybes.d o c . bet ir tiksliau nustatyti ekonominiq dydZiq tarpusaviopriklausomybg. dekanui prof. dr.doc.prof. dr. Jadvyga Ciburiene. dr. ir l7 skyrius. Teisingas bendros ukio situacijos vertinimas daZnai padeda iSvengti brangiai kainuojandiq verslo valdyn-ro klaidq.lektore Valerija Baurniliene. Vytautas Snie5ka. Toddl neatsitiktinairnakroekonomika yra tapusi klasikine ekonornislq ir vadybininkq Siuolaikiniqruo5imoprogramqdalimi.doc. gamyba ir pusiausvyros produkto modeliu.lektordReda 7 8 Ker5iene. UZ vertingaspastabas autoriai dekoja recenzentams: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Finansq katedros vedejui. habil. l 4 s k y r i q .I skyriq .doc.

pataisyti pastebeti netikslurnai.Makroekonornika" buvo ivertintas paskatinarnEj premij a.. tiek pagal realqfi bendrEjI vidaus produkt4 tenkant[ vienarn gyventojui) pastaraisiais I J .svarbiausiq ekonomikos principq Zinojimas ir taikymas iernia ir racionalesniq ekonomikospolitikos tikslq kelim4 ir vykdymE. Broniui Martinkui.jis lgalina geriau suvokti lkineje veikloje nuolat priimamus ivairius sprendimus(vartojimo.Aleksandrui Vytautui RLrtkauskui. visq lygiq darbuotojqkvalifikacijos svarba. Zinios lemia darbo naSumo. Dabartiniu laikotarpir. kad gerai suvoktas makroekonomikosstudijq kursassvarbuskeliais poZi[riais: . dr. Ar. Ekonominiq Ziniq gavimas ir panaudojimas yra svarbus Salies ekonominiam konkurencingumui pasauliniu mastu.rtoriai dekoja vadovdlio tekstq paruo5usiomsir sumaketavuslonts: KTU Ekonornikos katedros laborantei Manjai Vaitkevidienei.5 mln. kuriame analizuojarnavisuomends fikine veikla..jo sturdijosleidZia geriau suvokti pasaulio sistem4 ir tvarkq jos principus. lvairios visuomenines apklausos nuomonds rodo.Technologija" vedejai Danutei VienaZindienei.Makroekonomika" leidime yra atnaujinti faktiniai duomenys.a aLvia ekonomika (tiek pagal gyventojq skaidiq 3. mokesdiq rnokejimo ir pan.. padejodaugelio Si telalni iSleisti pastangos.kaip mai. . km. konkurencingumo ir pletros kitimo spart4.. lemianti progresyvrl Salies vystym4si. KTU Tarptautines ekonomikos ir prekybos katedros laborantei Juratei Iftipaitei. Lietuvos auk5tojo rnokslo vadoveliq konkurse vadovelis. . ZmoniLl NuoSirdZiai dekojame leidyklos . kv. todel padidejo i5silavinirno. Vadov6lio ankstesnieji leidimai buvo pladiai naudojami Lietuvos universitetuose makroekonominiq Ziniq studijose. kalbos redaktorei Danutei Bartulienei. Kauno technologijosuniversitetoVadybos katedrosprof. Autorrar PRATARM E TRECIAJAM PATAISYTAM LEIDIMUI Trediajame pataisytameir papildytame vadovdlyje.65 tlkst.skatinastudentus kitus besinaudojandius ir vadoveliu domdtisanalizuojamomis problemomisir kelia naujr4 klausirnq. taupymo. tiek pagal teritorijos plotS . yra ypad svarbus. a Makroekonornikos mokslas.veikiandiusveiksnius.) ir jq poveiki ekonomikosvystymuisi konkrediame Salies verslo ciklo etape. Lietuva . Zmoniq.r atsirado glaudesnisryiys tarp verslo ir mokslo. 2003 m. Sioskatedrosmetodinio kabinetovedeiaiRaimondaiPauraitei.

l istatymuose. ekonorninioaugimo tempais (2002 rn.. Autoriai sieke.. l4 . valstybes biudZeto deficito kitimo kryptyse).rsijusios ekonominiq Zinirl su ir praktiniu taikymu. analizuojantSaliesekonominEraid4 tiek tiek atsakingarn Salies irnonesvadovui.. ir statistika". Praktika rodo. strukt[rizavimu) siekiama atkreipti demesl i analizuojamq problerrrq ar procesllesmE. kad ekonomines Zinios yra labai svarbios tiek kiekvienarn piliediui. vaizdi ir aiSki. logiSka.rose bei isisavintqmedZiag4 igytus ig[dZius.Makroekonomika"yra integruotasi aukStojomokslo studrjq programq.. Nagrinejami klausimai ir realios situacijospateikiamosatsiZvelgiant skaitytojojau pasiektqZiniq lyg1 i bei kituose studijq dalykr. metaispasizymejo netgi vienaisdidZiausiq EuroposSqjungoje.tarptautines prekybos ir investicijq augimas . Daiznai si[lomi makroekonomikos metodai remiasi Ziniomis.. 2003 rn. i5rySkinirnais. pareigunui. infliacijos ar nedarbo politikoje.kaip .9. . Vadovelyje analizuojami makroekonomikos klausirnai.ypad spardiais. Ekonorninds pletros varomoji jega Salyje ir jos pasekmds. uZsienio prekybos politikoje. [sigr.Ekonornikos studrjqivadas".yirnu Plediantis demokratiniarns procesams ir dalyvaujant ivairiq lygir'l rinkimuose kiekvienas pilietiSkai m4stantis rinkejas turetq analizuoti kandidato ekonornines paZi[ras ir situacijq Salyje (siIlomus pakeitirnus mokesdir.tiesiogiai sr.vadyba. igytomis ankstesniq disciplinq modeliuose.Vadyba". priimandiamgamybinius sprendimus. Jame analizuojarnamedZiaga gerai dera su tokiais gretirnais dalykais. Salies uZsienio prekybos politikos.Ekonornine Vadovelio destymo struktfira pasiZymi logiSkr"rmu.. .. pabraukimais.valstybdsiSlaidq.).kai pradZioje analizuojama bendri makroekonornikoskaip rnokslo klausirnai. dalykiSka..Mikroekonomika".6 proc. Vadovelio autoriai analizuojamus klausimus siekia pateikti problemiSkai. mikroekonornika.6.numeravirnu. Vadovelio grafiniais teksto pateikirno sprendimais (skirtingais Sriftais.6 proc. kuriuos turi Zinoti iSsilavinps Zmogus.priimant svarbius sprendimusmokesdiq. . Redaktoriai IVADAS STUDENTAMS Vadovelis . kad pateikiama rnedZiaga b0tq moksli5kai pagrista. nurodo realiq situacrjq pavyzdliq. tokiuose kaip maternatika.veiksniusar strukt[ras. v6liau supaprastinta uZdaros ekonomikossistemair galiausiaipereinamaprie atviros ekonomikos modelio.

Tai sudaro galimybg atkreipti demes[ [ tai. Sekmingq studijq ir norimq pasiektirezultatql Redaktoriai . iSskiriamos pagrindinds s4vokos. Savaranki5kas galimybes. pamatys. palengvinantys kintamiSqsqrySiq pagrindiniai sutrumpinimai. ir pasikartotinelsisavintq jis rnokslas.padeti studentarns dalykq. todel kiekviename skyriuje ideti kartojirno studijas palengvinapagerintossavaranki5kodarbo klausimai. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama pagrindiniq sEvokq s4ra5as. Pagrindiniai sutrumpinimai pateikiarni vadovelyje lygtyse ir paveiksluose.geriau suvokti makroekonomikos Vadovelio tikslas . Krygos pabaigoje pateikiamas vadovelyje apib[dintq pagrindiniq tenninq Zodynas.Skaitytolas Makroekonomikanera sausas praklikoje nuolat kyla ivairios diskusijos. Knygoje suvienodinta su vadoveliu visq skyriq pateikirno struktura: i5d6stoma tema. kokie nauji dalykai buvo anaiizuojamiskyriuje.skelbiamomisperiodikoje. Kartojimo klausimai .pateikiami kartojimo klausimai.Salia tradiciniq maten-ratinir-1 santrumpqvartojami ekonornikos anaiizq.kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiarla gali pats lvertinti suvokitno laipsnl klausimai pakartojirnui. Knygos autoriai sieke sudaryti galimybg pagerinti ir studento savaranki5kodarbo rezultatus. kad tiek teorijoje. nuolat tobuleja.tuomet studentas pateiktoskurso daliesklausimE. patobulintas kalbos stilius. tiek Analizr"rojamasknygoje situacijas visuornet galirna ir reikia susieti su naujienomis.

ekonomikos rnokslo saka. tai ekono'riniq ziniq srstema. To<1el ekonomikos mokslas pletojasi.r.1. Makroekonornika . kurios tikslas _ ekonorniniq ziniq isigiji'ras.I. Jos analizavoarba dabar nagrineja lvairias ekonornikos problernas. vartojant ta'r trkr4 terminologiiq (sqvokas. rlahnai tais padiais klausimais laikosi skirtingq ir netgi priesingq paziurq ieskodarnos silpnqiq oponentlr sukurtq teoriiq ypatybiq. E k o n o m i n i sm q s t y m ob l d a s Makroekonomika turi ne tik savo tyrimo objekt4 bet ir anarizes metodE.d. MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS PROBLEMOS I.ru. Kita vertus. re'rdamasis 'rokslinio "p. desnis.hipotezes.eiklq. MAKROEKONOMIKA KAIP]\{OKSLAS Ekonomikos mokslas .makroekonomikos stabilurnas ir eiektyvLrs ekonominis augimas. sistemizauirno. sirntrnediais zukauptos ir kritiskai ivertintos mokslines Zinios sudaro ekonomikos 'roksro pagrindq. Ekono'rikos Ziniq kaupirnasreikalaujaiq apibendrinirno.sios dvi to patiesdalyko dalys veikia viena kitq.teorija.tai jau susiformavusios ir tik besiformuojandios ekonomikossrovesbei mokyklos.bet ir atsirandavisiSkainaujq teorijq. kad ji burq galima patikrinti praktiniais duomenirnis. Ekonornikos teorija parodo Saliesuki veikiandiq veiksniq s4verkq. Tik i5analizavusatskirq veiksniq veikimq fonnuojama ir vykcroma folitika. 1 . clesnius) bei logika. t6 .tutego. Ekonomikos mokslq galirna palyginti su galingu rleclZir_r. principais.Iai palinrine veikla. tirianti bendrqjrl ekonomikosveiklq rodanti ekonomikoskaip visumosfunkcionavima. teorijas. sqlygodarnos ekonomikos mokslo vystymEsi.Tai isankstinis reiikiniq sEveikos apibudinimas.rinru.teorijas.(hypothesis)paZinimobfidas. 1 .. Mokslines Zinios issaugomosir perteikiamos. kurios pagrindinis tikslas . ktrrio stambios Sakos ir veslus vainikas . Atskirq veiksniq sqveikos pobfidi atskrei<JZia sios pagrindinesekonomikossqvokos:hipoteze.iju. 1 .-motsliniq s4vokq formavimo. _ Hipotez.sufbmuluojanras teoriikai ir pakankamai tiksliai apibreZiamas. i'azinimo procese ne tik papildomosbei patikslinamos visuotinaipripaZintos ekonornines zinios. sukurtaper mokslinq v.

{ \ BIBL!OTEKAI VIESOJI nnovnrsxro I T7 . apirnantis vistts ekononrrniq procesrl paZinirno lygtus. Aukitesnisabstrakcijos Ekonominis d€snis (law of econotriic). Siuo atvejukiekybinereiSkiniq Ekonomin0 kategorija (economiccategory). Mokslinis ekonomikos paZinimo lygis (scientitlclevel of tai ekonominitl procestl economic knowledge) ir desningurnq atskleidimas prognozavirnas. skirstornos i bendrqsias ekonomines. \ $ tt- \ k. Ekonon-rikoje hipotezes fonnuojarnos. pasikartojantis procesq ry5ys.tai susisteminti ir apibcndrinli ekonominiaifaktai. ekonorniniq lygiai: bendrasis.lai silvoka.kiekybinio sEveikos DaZniausiai irodymo nepakanka lai ncti'ilti spejirnai. vadinamas sisteminiu knowledge). teorijos vystyrnqsiskatinakeletas moksliniq ekonomikos Bendraurokslinds nagrindjamqSiostetnos2.tai esrnirtis.rornenis. yra laipsnis ekonominiai desniai. Tai surinkus ekonomikoskitimo dr.tikrovesreiSkiniqai5kinimas. Mokslini ekonomikos paZinim4 srdygoja rnokslin€s tcorijos. econotnic ekonomikospaZinimu (systematic Ekonominio paZinimo sistema apima tyrimo objektrl ir metodll. empirini ir rnokslini objektopaZinimolygi. taikom4sias ir bendramokslines. Empirinis ekonomikos paZinimo lygis (ernpiric level ol' economic knowlidge) . geriau paai5kinanditl tikroves faktus.ra).rnenkaipagr[stifaktq aiSkinirnu. yra tarpusavio sqveika akivaizdi. leidZiapatikslinti ekonotnikos teorij4 arba jos visi5kai atsisakyti ir sukurti naujq. empirinis ir l5skirianrikeli ekonomikospaZinirno mokslinis.4 skyriuje. iS tam tikrq pradiniq duomenr4. Bendrasis ekonomikos paZinimo lygis (conirnonlevel of tai pats bendriausilrs ir economic knowledge) retttiantis pavir5utini5kas rei5kiniqaiSkinirnas. ekonorniniqprocesq savybesbei teori5kai apibendrinanti bruoZus. remiantis Teorija (theory).6 Ekonornikos paZinirnas. teorijos krypdir. remiantis loginilris samprotavimais. pastovus. abstrakdia logine forma (rnokslinitl teiginiq sislen. Jos patikrinantos. ekonomikos bendromisZiniornisbei praktika.

Ekonomikosmokslas. Rinkossistema analizuojama kaip dinarninis procesas.bet kLrriosvalstybes ekonomikos teorijos ir ekonomindspolitikos esmineproblerna.ine pusiausvyrakaip vieninga tarpusavyje susijusi sisterna. i5tekliq ir jq panaLrdojimo.tai pusiausvyros kaina.reik5mingi pokydiai pakeidia pusiausvyroskainq lygi.rsvyrandra pastovi. l8 .vartojimo ir naudojirnoblsena. kai rinkos jegos atsveriaviena kitq ir nekyla tendencij14 kurierns nors procesalrs keistis.j 1 1 pusiausvyros busenE.tai laktiSkai rinkoje nusistovinti pusiausvyra. Subalansuotumas reiSkia. ir ir Makroekonomikos pusiausvyra. yra Pusiausvyra(E . Rinkos sisternos pusiar. 4) pusiausvyros b[sena kartu yra ir optimali garnybos.tai pasirinkimas.tenkinantisvis4 Pusiausvyramakroekonotnikoje visuomenE. 2) pradiniai ekonominessisternosduomenys. kita vertus. Remiantis abstrakcijos metodu. kad: I ) bendrojipusiausvyra rinkossistemoje visuornet egzistuoja.rsidaranti veikiant laisvosioskonkurencijosdesniui. sr. i r s i s t e m a p e r e i n u i n u u . .tai ekononrinis idealas. e n d r o jb e i r e a l i o j ip u s i a u s v y r a . NeZyrnhs sistentos elementq pokydiai netrukdo sistemai gr[Zti i pradinp busenE. nuejgsilgE vystymosikeli4 prie. Bendroji pusiausvyra(comrnonequilibriurn) tai tecl.equilibriurn) tai ekonomikos bukle.jo iivad4 kad pagrindinisrinkos sistemos bruoZas pusiausvyra. Realioji pusiausvyra (real equilibrium) . 3) iSorinio ekonomines sistemos veiksnio iSnykimas s4lygoja pusiausvyros sr. tai pasirinkimo problernos sprendirno bldas. tenkinantis visq visuotnenq. kad visos visuomends maslu gaunamosproporcijos tarp garnybosir vartojirno. apirnanti visus rinkos procesus. esant netobulajai konkurenciiai. b i Dalin€ pusiausvyra(partialequilibriLrm) tai pusiausvyra individualiose prekiqrinkose. Matematiniqrnetodqnaudojimasekonomikojeleido irodytr. paklausos pasiulos pan.Tuomet ribotq gamybosistekliq panaudojimas prekiq ir paslaugrl gamyboje bei jq pasiskirstymas tarp atskirq visuomend:s narirl yra subalansuotas. i5skiriami Sie pr"rsiausvyros lygiai: d a l i n e .rsidarymq.realausgyvenimo abstrakcijqrezultatas.

teorijrlir politikoss4veika Ekonomineje analizejepladiai pasitelkiami ivairus supaprastinimni: nekreipiama ddmesio i skirtr.:: ' TEORIJOS (Ekonominiam elgesio mbdeliuisukurti naudojami faktai) . teorijosir politikos. Supaprastinimai. Indukcija (induction) . rp a s i r e i S k i a t l i e k i r n t s o c i o l o g i n i t r s s a tyrimusbei apklausas.' yeikiandios 1. kai suformuluojama hipotez6.rdrinamos. ': . rodo ryS[tarp faktr4. 1. apibudinantyskonkredi4 ekonornikosproblern4 apibendrinami. kuri tikrinama analizuo. daugybeslvairiausiq irnonir4. Politikai. [vertina alternatyvas. : ekonomini elgesi) .rdas dedukcija.ro budas. Toks faktq kaupirnas ir teorijos sukfirirnasjuos apibendrinus vadinamas indukcrja. susijQsu konkre[ia ekonolnine problema) .aiSkinandiaekonoruinio elgesio elementus.loginio sarnprotavirr.IKOS POLITIKA (Politikosformav[muipasitelkiamos teoiij os..leidZiaatsiribotinuo neesminiq veiksniqir iSsiaiSkinti principinius ekonominius ry5ius. ' . remdamiesi makroekonomika. tarp garninamqprekiq ir pan.rmus tarp Saliesgyventojq kaip vartotojq. Atvirk5diasindukcijai loginio sarnprotavimo yra br. analizuojamiir panaudojami fonnuojantekonominioelgesio teorijtl.'i l :FAKTAI (tiskiriamiir analizuojami faktai.loginio samprotavirnobIdas.1 pav. Tai iSvadq gavirnas i5 prielaidLl pagal loginirrs ddsniusir taisykles. .' EKONOM. efektil. arba ekonominiaimodeliai. l9 .r t e n ti n d u k c i n i s m q s t y r ) l i .ant faktus. . Faktq.1 pav. Dedukcija (deduction).formuoja ekonominp politik4 nurodo jos tikslus.Makroekonomika pasitelkiama priimant ekonornin€s politikos sprendimus. B t . Ziniosyra apiber.Duomenys. kuriarneatskiri faktai.

vidiniai .kitiems veiksniams nekintant..Toddl ekonorninis modeliavirnasreikalaujaatidumo ir logikos. 2. lSoriniai veiksniai MODETIS Vidiniai veiksniai 1. vartotojq poreikiai bei kiti vartojimEveikiantys veiksniai nesikeidia. galima padaryti neteisingasiSvadas. Ekonominiai rnodeliaisudaromiivairiornisfomrornis: | .ras tai bet kurio rnodelio sudaryrno principas. PavyzdZiui. Lentele. . vartojimas sun.s4lyga. apib[dina pradinq informacij4 jie veikia iki modelio sudarymo.o kinta tik modelyje pasirenkamikintarnieji.Jr rei5kia. ISoriniai veiksniai.kai pajarnos. tik madoskryptis. kaip parodyta | ..supaprarstinta teorija.tai yra tarsijo veiklosrezultatas. Modeliuose svarbios veiksniqgrupes: dvi l. 2. Tarkime. (egzogeniniai) ISoriniai veiksniai.yra pastovIs.2 pav. Grafiniuiliustravimu.los paklausoskiekiui. 3. Modelio sudarymotikslas yra iSsiaiSkinti. 4. Matematine iSrai5ka.praleidus"svarbias analizuojamoprocesc) charakteristikas. Zinoma. Ceteris paribus srlyga butina priklausornybei tarp analizuojarnLl kintarnqjLl suvokti. Tadiau.rs.Ekonomikos modelis (econouricmodel) .2 pav. Supaprastinin. kad prekes kaina yra atvirk5diai prclporcinga.) . ISoriniq vidiniq veiksniqsqry5is ir Modeliai yra paprasdiau sr"rvokiarni negu reali tikrove. Vidiniai (endogeniniai) veiksniai. makroekonorniniame rnodelyje.raZija du kartus. kaip i3oriniai veiksniai veikia vidinir.sr-rsidaro padiame o modelyje. padvigubejuskainai. apib[dinanti konkrediq veiksniq poveikl ekonornikai. nors realiame gyvenime izoliuoti veiksnir4s4veikosneiuranorna. L Z o d i n i ua p i b [ d i n i m u .Si priklausomybe egzistuoja tuomet. Kintarnqjq veiksnitl ivertinimui daugelyje modeliq naudojan'ra ceterisparibus(lot.kad kiti veiksniai yra pastovus. Pateiksime visq rnodeliqfonnr-1 pavyzdZius.

Q".Pliuso" ir rodo teigiarnas arba neigiarnasX ir Y aiiq .3 pav. iliustruojantys ekonomines kintamLfq priklausor. 30 20 l0 U Modeliq naudojimq sqlygoja potencialios problemos.rninuso"reikSmdsskliausteliuose reik5rnes. 2) apraSas kad analizuojamasis ta5kas yra pirmame kvadrante. Grafikas paklausos 1. daZniausiai yra pirmajame kvadrante. Ta5ko Ar (3.1.Svarbuatkreipti dernesiir I tai.. tiek neigiami dydZiai. Modeliq sudarymas netikslingas. vertikalios a5ies de5inE du vienetai ir nuo horizontalios a5ies I .rojama situacija. Zodinis apra5as yra proporcinga kainai. Koordinat€ rodo taiko padetl grafike. tt 0 l0 20 30 Kiekis. pradedantnuo de5inio virSutinio karnpo. N{atematin6i5rai5ka P^:30 . prie5 laikrodZio rodyklE. Kintamieji gali buti analizuojanri parodytuose1. nesusijq su analizr. trys vienetai nuo ar-rk5tyn.4 paveiksle. Grafikai. . rodo. Prekiqpaklausa atvirk5diai Siosprekes 2.nybcs. jeigu pasirenkarni kintamieji. todel ir vaizduojamas tik teigianr4 dydZiq kitimq rodantispirmasiskvadrantas. Prekes kiekio kitirnas 3. 4. Lenteld Kaina. vnt.Kvadrantai numeruojanti keturiuosekvadrantuose.. kad kintarnieji gali b[ti tiek teigiami.

. i5vestos ta5ke.. pavaizduota paklausos tiese AB parodo tarp atvirk5tinEpriklar.... Ekonorniniqkintamqjq ivair[s priklausornybes Apie paklausos ar pasiilos elastingurnq pladiau 2r.2) 3 kvadrantas IV kvadrantas (+... 2002.. Kaunas:Tcchnolosiia...4 pav.+) I kvadrantas (+... analizuojarname II kvadrantas (-. p { ? _ 7 5 I kt 22 ..) i5reiSkiantl ir apib[dinarnaneigiarnunuolydZiu'. Kreivds nuolydis bet kuriame nurodytame ta5ke (incline of curve at any point) ..---? Ar (3.....rsomybE prekesX kiekio (Q-) ir Siosprekeskainos (P.Snie3ka ir Mikroekonornika... +) 3 i A: (-3.pavaizduotus tiesdmisar kreivernis.... 1. jq apibudina nuolydis.: V..| ) o..-) atvejai 1.3 pav....tiksliau Ekonorniniusrei5kinir"rs. PavyzdLtui.tai liestinds...Tiesioginqpriklausomybg tieseyra leigiamonuolydZio..... 1 t 2 -. Tiesds nuolydis (incline of line) * tai vertikalios a5ies kintamojo pokydio santykis su horizontaliosa5iesreik5miq pokydru..-) (-....nuolydis...

kad kiekvieno prezidentopopuliarumasdideja ekonomikos pakilirnq laikotarpiu ir krenta nuosmukio stadijoje. metiniaiaugimo ternpai.2.. Makroekonomikos objektas ekonotlikos Makroekonomika (macroeconomics) kaip visurnqarba disciplina. 3. ValstybesbiudZetobfisena. remdamasis istoriniais faktais. kad rnakroekonomikos Praktika parodd. s4lygoja Salies ekonornikos busena ypadreik5rningos politindse problemos diskusijose.macro" kilqs i5 graikq kalbos LodZio.nagrinejantiekonominEsisternq j sustarnbintusos sektorius. 5. Ekonornik4 kaip visurn4 apibridina Sios pagrinclines charakleristikos: L 2.Feieras.. Pastoviaspajan-ras gyventojqgyvenirnolyg[ s4lykainq lygio kitirno tempai. prekybos busena. lygis.. kad pajarnq didejimas s4lygoja valdanciosios partijos pergalg. j4 maZina. iSskyre veiksnius. R. 23 .1. makroekonornikasusijusi su ekonomikos . reiSkiandio . Tuomet ekononrini politika tampa svarbiausiukriterijumi svarstantkandidatfiras. Vadinasi. 3.1. prezidentorinkiruq rezultatus: s4lygojandius l. Ekonominiq procesil poveikis ypad aktualuspolitikai prezidentorinkimq metu. Kitaip tariant. per rndnesius Se5is Pajarnr4 lygio kitimo tendencija pastaruosius prieS rinkimus.kad prezidentq gana tiksliai. Darbo na5umo Palfikanqnorrnoslygis.lstorine patirtis rodo.. didejirnas.visuma". 4.didelis".valstybes busena.Visq Salies svarbus jos biudZeto goja Salies garnybos apirntis. UZsienio Makroekonomikos analizuojani rei5kiniai juntami kiekvieno rnustl kitirnas irnonegyvenirneivairiausiaispoZi0riais. palukanqnomros lygis ir pan.i5 tiesq 'fodel nenuostagyventojqgyvenimolyg[. ar pakartotiniarns rinkimams.valstybdsskolos.Amerikiediq ekonomistas Rejus galima numatyti rinkimq rezultatus Feieras(Ray Fair) teigia. Pavadinimas. ValdZiojeesantipartija. 6. darbopaklausos se s4lygoja naujai 1 darbo rinkq ieinandiq ir darbo ie5kandiq gyvenlojtl gaunantietnsgyventojams ypac isidarbinirno galimybes. 2. o kainq atvirkSdiai. Ar prezidentas i5kele savo kandidathr4 pirnq kart4. [vertinusesameekonominqsituacrjrl Salyje. l N e d a r b oy g i s : Bendrasiskainq (infliacijos) lygis.PavyzdLrui. bu.o ekonotlikos bfisena labai paveikia rinkimq rezultatus.sutna" arba .

4. Jai bfidinga nernaZa Rinkos ekonomikos tr0kurq: (monopolizrnas). analizes tikslas .bet ir flkio raiclos prognozavimas Prognozavimasyra b[tinas. nes turint palyginti tikslias tobr-rlinirnas. nuostolius. turindios skirtingus savo objektus.11ika PavyzdZiui. juos prognozuott.l ukio vartojimo veiksnius. Pinigqkiekio cirkuliacijoje (nedarbas).ktno. politikos knrejarnsivertinti lvairius politikos variantusbei sisterna n6ra ideali..) Monetarine ir fiskaline politikomis ekonomikos kitimq padedaekonornines Makroekonornistai veikti ir teigiama... mikroekonornikai. yra kintamqjq suma. glaudZiaisusijusios. AnalogiSkai veiksnius: norint jr'rosnustatytt' apimti sqlygojandius apib[dinti ir investicijq Todel nakroekonon. Sis prezidento rinkimr4 rezultattl nustatytno principas prakti5kai pasitvirtino. bltina atsizveigti i atskirq ekonomikoselementqsprendimus. visutrr4.. s4lygojarnanarnr4[kir4 ar irloniq sprendiruq. ar bfitinas Salinti isvardytus ekonominessistemos. rodikliai kacl makroekonornikos rezultatai strktrrialni t"igti.Kainqctidejirnotempqkitirnotendencijaperdvejuspastaruoslus rnetusPrieSrinkimus. arba guti-u 24 . minirnizuojandiq galirnaimtis priemonir-6 prognozes ekonorntnes audrq gali tinkarnaijai artejandi4 nustatQ (Panasiaikaip jureiviai vanclenyne: galima pasiruoiti.a t v i r t i n u n t y s a u j u s Neteisingi sprendimaiSaliesukiui tnakroekonomikainebldingi' sprendirnus. Laisvosios (infliacija). analizuodama ekonorrrikE kaip kuri nagrindjaatskirq tikiniq vienetq veiklE.iu.todelmikroekonomikair Analizuojant ekonomikq kaip vistulq.defektus": valstybdsreguliavimas. lygina su kitll Saliq ekonominiaisrodikliais.ro ir taupymo apimties sprendimus. principopaZeidimas konkurencijos l. o n t r o l i n i a ie k s p e r i r n e n t ap.ir neigiamalinkrne. NevisiSkas pasiskirstyme' pajarnq nelygybe 4. Galiausiai ga'ti teorinius n i K a p i b e n d r i n a r n i . Makroekonomika. .rikos bfitina Zinoti lrnoniq UUii-ojo pletimosi sprendirnus. uZimtr'tmas 3. padidejirnas 2.ne tik ekonominiq procesll Makroekonornines bei ekonorninespolitikos aiskinirnas. Makroekonomistai analizuoja Salies kaip visumos ekonornini deuresl vystym4si. ypatingq praktiniai duomenys teoriSkai . tur6tq Tadiau ekonomikos teorijoje n6ra vienareiksmiskosnuostatos' kas ar pati rinka.oi laiio veiksniui. galirna blsimojo vartojin.rmaireikalauja tam tikro rinkos mechanizmokoregavitno.perbrangls" ekonourikai.ii. yra gali padaryii diclelgZal4 tocleleksperimentai . Makroekonomikos nagrinejami reiskiniai ir procesai strsifonnuoja sqveikarrjantdaugybeinamq0kiqirirnorriq. nepriestarauja tyrirtto tal ctvi ekonomikos rnokslo ilisciplinos. labai svarbu isanalizuoti seimr1 nustatant nun'r.]akro. Socialine Sie trukr.

Jos tiriamq problernq ivairovg sqlygoja [vairiar. nederandiq. 1 .koncepcijr.Kiti ekonomistaiteigia. 25 . kad vyriausybesaktyvi politika maZinant paveiktivisq ekonomikos nedarb4 infliacijqgali teigiamai ir raida. Mokslas.valiutoskursai. kad ekonomika turi tunkcionuoti susireguliavirno principu.vadinamas prieStaringq Eklektika (eclectic).rsius Salies[kio problemr4 lvairove. tinkandio visierns [kio pletros sprendimo atvejarns. mokslo teorijrl. Toddl ndra . vadinarni politikos kintamaisiais. vyriausybes iSlaidos. 4.vienintelio" teisingo ekonornikos modelio. Fiskalinepolitika ir monetarine politika yra pagrindines priernoncs. ekonomik4 analizuodama kaip visum4 nagrineja Salies ukio klausirnus.l.skirtingq.valstybes biudZeto valstybds b[isena. M a k r o e k o n o m i k ai r e k o n o m i n 0 o l i t i k a p Makroekonornikos pararnetrai nacionalines pajarnos. siekiantSiqtikslq. Kai kurie ekonomistai teigia.mikroekonomikos lygiu: sudaromi makroekonomikos modeliai sqlygojami sprendimq.t. pasiZynrintis problemr. Makroekonomika. kad vyriausybei nedera .ras padaro daugiau Zalos negu naudos. vyriausybds naudojarnos ekonomikaireguliuoti. kadangi bandyrnai sprEsti susidariusias ekonomikos probler. 6. nedarbolygis. Ekonomin€ politika (economic policy) . pletros.priimtq mikroekonomikoslygiu. Efektyviosekonomikos pl€trai pal[kanq nonnos. Visi5kouZirntumo. s4vokqjungimas ir naudojirnas. Ekonominepolitika visuometsukeliadaug diskusijq.. Kainq stabilumo.l nagrinejam14 eklektiSku. skola parodo Salies ukindsveiklos rezultatus: laimejimus arbanes€krnes. taikyrnas.reguliuoti" ekonomikos. reguliuodama uki ekonorninepolitika. 3 . vyriausyb€s subsidijos). Palankios ekonomikos biudZeto b0senos. 3. ir makroekonomistai naudoja ivairius modelius. Saliesvyriausybd. kuriuos vyriausybe keidia. Palankiosekonornikos pldtraivalstybes 5. lvairurnu.rsyb€s tikslLl ekonornikojenustatylnasir kontrolis priemoniq. infliacija.Politikos elernentai. vykdydarna ekonorninE politik4 (mokesdiq nonros. 1 .arbapolitikos priemonemis. Mokejimq balanso pusiausvyros b[senos. 2.kolektyviai vyriausyb€spriirnla strategijaekonornikostikslamspasiekti: tai vyriar. siekia pagrindiniq rnakroekonornikos tikslq: l..

Kaip sr"rsidariusiq situacijq vertins ekonomistai?Kai kurie ekonornistaiirodineja. Skiriasi ekonornistq socialiniai bei fllosofiniai ir nroraliniaibei etiniai vertinimo kriterijai. Si4 funkcijrl gali atlikti trys pagrindiniaiskirstyrnobLrdai: l.kadangi b[tent jierns teks ateityje priimineti ivairius sprendimus. kai ialies planuojarnas centroir iStekliusskirstopati valstybe. 1 . todel labai svarbusi5tekliqpdskirstymo princrpas.Makroekonomikosteorija analizuojabendrasekonornines problernas.Todel kyla klausimas. Zernes. Rinkoje. kad valstybes biudZeto deficito susidarymaslabai pavojingas ekonornikos pletotei bei gyvenimo lygiui. 2. 1 . tiek ji gali paskatinti ekonomikos pletr4. kad ekonornistqpoii[riai skiriasi. netgi ekspe. Makroekonornika kaip tnokslas pagrindZia ivairiq ekonominiq diskusijq suvokimq ir sprendimq pridmim4. vykstant dinaminiamsprocesams. kokiais atvejais ir kurias [kio sferas valstybe gali reguliuoti. 4 . E k o n o m i k o ss i s t e m a r j o s t i k s l a i i Ekonomikos sistema (economic systern) pasirinkimoproblerlq sprendimobfidas. Sloje knygoje pateikiama rnakroekonornind analize atskleidZia v isr. Ekonornistai nepateikia vienareikimisko atsakyrno i iskilusius klausirnus. kuri4 iStekliai patenka rinke. 3.mokesdiqmazinirnasgali sukelti valstybds biudZetodeficitq. yra riboti. per i Centralizr. Nesutampa teoriniaibei ekonorniniai poZihriai. Tai. pakankarnos ekonomikospldtros. PavyzdZiui. vertindarni susiclariusiil situacij4 daro iSvad4 kad tai nerapavojingabusirnajaiekonomikosraidai.tLl poZi[riar-ns esantvisiSkai prie5ingiems. Kiti ekonornistai. 3. kokios ekonominds politikos priernones tarn gali bfiti naudojarnos'/Kiek veiksrninga ekonomine politika. kaip fikio vystymosirezultalas. visiiko uzimtumo ir kainq stabilurnobalansavimas yra labai sudetingasuZdavinys. glaudZiai yra susijusisu politika. i5tekliLrs kai skirstoir rinka. kapitaio). Makroekonomika. besirlokandiusturi skatinti ypating4demesiskirti studijorns. UKIS 26 . trukurno ir Visose pasaulio valstybese ekonominiai iStekliai (darbo. besireiSkiandias rinkos ekonomikos s4lygomis. palyginti su visuomenesprekiq ir paslaugq paklausa. 2.rota komandine ekonomika. i5 MiSri ekonomika.r<-rtinai priirntinasekonornikosteorijos paZiflras. Rinkos ekonornika.ir valstybe. EkonomistqpaZir-rros daLnai skiriasi del keliq prieZasdiq: l.

lengvosiosprarnon€s ar garninius ar baldus'l o kokias spalvinesgamas. kai atskinl visuomendsnariq gaunamq prekiq bei paslaugLl kiekis neZymiai skiriasi. Neatsinaujinandiq istekliq(naftos. Kiekvienas is toliau isvardytr4 uZdaviniq yra sudetingassprendimq procesas. K4 turi gaminti Salies fikis: grtidusar tiksliuosius prietaisus. s4lygoja istekliq ir irengimq kiekio bei kokybesderiniusatskirosprekesar paslaugos gamyboje. Konkredios Salies issivystyrno lygis sqlygoja darbo ir kapitalo istekliq panaudojirnogamybosprocesuose santyk[. optirnalus iStekliq ir technologiiq derinys yra nuolatinio visuomendsvystyn. rnesq ar pieno prodLrktus.pu. sie uZdaviniai apima prisitaikyn4 prie nuolat besikeiiiandiLt s4lygq ir sprendimusk4 kiek ir kaip gaminti bei kas suvaftos arba isigis pagarnintasprekes. susiformavusiqir veikiandiq tam tikroje visuonreneje. akrnens anglies. Siuos uZdaviniussprend-Zia visos ekonomikossistemos. rnineraliniq n-redZiagqir pan.apimantis desirndiq tfikstandiq prekiq tei paslaugqgamybqbei iq perskirstymtlmilijonarnsmiestr4 kairnq gyventoiq: ir l. Kam atiteks sukurtos materialines vertybes.. nepriklausomainuo to.kur i5destyssavo garnyb4?lvairus iStekliq deriniai s4lygoja daugelio produktq gamybq. duiq. Technoroginiai ivairiq prekiq gamybos procesai pasiZyrni sava specifika: darbo imlumu arba kapitalo irnlurnu. lssivysdiusiq pasaulio valstybiq patirtis rodo. formas parinkti kiekvienanr produktui'/ Daugelis SaliqSias problemassprendZia sekmingai. yra lygiavinis. 27 .-. Kaip fima gali gaminti produkcij4 kokius i5tekilus ir koki4 technologriE imone panaudos. ideologija. kad kaip tik ivairiapuse stimulq sistema yra ekonorninds sistemosvystymosipagrindas. ir diferencijuotas.aliq ekonomikossistem4 tikslai skiriasi. ar rinkos mechanizmas. Atskirq !. ar galirna riboti ir kaip jq naudojimq ar yra kokiq nors pakaitq naudojimoperspektyvq? 3.kai paskirstymas vyksta pagal konkrediqvisuornends nariq inasq i veiklos rezultat4.r.Bet kurios Salies ekonornikos sistema sprendzia tuos padius uidavinius. kas priima sprendimus:ar valstybe. 2.'. kaip pagarnintu produkcija bus paskirstytaatskiriemsvisuornends nariarns? problema ne k4 Si pagrindiniai paskirstymornodeliai rnaZiausvarbi negu auk5diau i5vardytosios. Nuolat kyla tokie klausimai: ar teisingai nustatytas neatsinaujinandiq istekliLtkiekis. religrja. Tikslai gali remtis ne tik ekonomikosefektyvumo kriterijurni. cheminestrEsas vaistus.rosi procesorezultatas. pavyzclLiui. nacionaliniu nepriklausomybes siekimLr.) vartojimas gamybos procesuose yra svarbi istekliq naudojimo problema. JAV garnybos procesuose naudojarna kur kas daugiau kapital0 negu darbo istekliq. dydZius. bet ir politika. T. pagrlstos turirnaisistekliais. apibhdinsirne daZniausiai iiskiriamLrs ekonomikos tikslus. Jie prikrauso nuo vertinir-nokriterijq. KiekvienosSalies specifines galimybes.

Be to. kaip aplinkos ter5imas ir spartfis ribotq i5teklir-1 vartojimo didejimo ternpai. Ekonominis augimas (economic growth) produkto didejirnasper tam tikr4laikq. padedatiekti daugiau visuomeniniq prekiq ir paslaugq(sveikatosapsauga. 3. kad. priartejusi prie potencialaus produktoribos. PraktiSkaipasiekti visiSko. Palanki paliikanq norlna (favourableinterestrale) ekonorniniam augimui palanki skolinamojokapitalokaina.rpinti darbu norindiuosiusdirbti.stabilumas. VisiSkas uZimtumas (full employrnent) . Svietimas. 28 . lSsivysdiusiosepasaulio valstybdse laikomasi nuostatos. kuriuos gali sunaudotiekonon-rika. 4. Ekonominio augimo galimybespriklauso ir dar nuo vienos sqlygosbendrosiospaklausoslygio. Zmonds ieSkodarniir nes darbo rinkdarniesi naujq darb4 keidiantis ekonornikos strukturai. ribotq i5tekliq vartojimo didejirno tempq konkredioje Salyjetikslingumoklausimai. Bendrosiospaklausoslygis turi bhti pakankamai auk5tas.).vartojimui ir fimroms . realiojo Ekonominis augimasreik5rningas tiek.finnq investicijq apimties ir namq ukiq vartojinro i5laidq. tuo daugiau pinigq reikds namq ukiams .darbo na5umo galimybes. jdgos strukthra nuolat keidiasi. objektyviai kuri laik6 nesusiradq laisvosdarbovietos. socialind r[pyba ir pan. matuojarnokainq indeksu(arba infl iacrjos ternpu). [r * atvirkSdiai kuo didesnepal[kanq noma.investicijorns.kitirnq.SaliesLrkiosugebejimas garr. kad bhtq galima visi5kai panaudoti gamybos ef'ektyvurno. kad ekonomikos sistemaprivalo aprr. Sios Salys.r tokiomis problernomis.rinti daugiauprekiq bei paslaugq priklauso nuo daugelio kiekybiniq bei kokybinir4 veiksniLl kitimo: gamybospriernoniq. Palukanq nonnos lygis s4lygoja atskirq bendrosios paklausos elementq .1. Tai rei5kia. Kainq lygio stabilumas (stability of price level) bendrojo Salies kainq lygio. kiek tai prisidedaprie bendro visuomendsklestejirnoir leidZiaZmonemsvartoti daugiauprekiq ir paslaugq.darboj€gos. 2. gamtiniq iStekliqir pan.Simtaprocentinio uZimturrro negalirna.visiSkas panaudojimas visos turirnos darbo jegos (ir kapitalo) i5tekliq. Todel kyla ekonominio augimo. kuo maZiar"r kainuoja skolintis pinigLrs.nedirba. ISsivysdiusiose pasaulio valstybdse ekonominio augirro tikslas dabartiniLrlaikotarpiu susiduria sr. iSskirdamos savo ekonomikossiekius.pabreZia visi5ko uZimtumotikslq. tuo paskolqpakiausamaZds.

Salyje prekybosir Mok6jimq balansas(payment balance) Salies pasaulioSalirnis per finansiniqsanderiq visomiskiton-ris su tarn tikr4 laik4 daZniaLrsiai metus. regr.). 5 .e i k a t o s a p s a u g o s S v i e t i r n o .5. Svarbiausia i5vengli nuolatinio disbalanso blkles.apskaidiavimas. bendrosios Valstybds biudZetas (State budgel) vyriausyb€s planuojamqpajarnqir i5laidLl s4matafinansiniamsmetams. Mokdjimq balanso deficitas (payrnent deficit) le5q kiekis. I s t o r i n de k o n o m i k o s i s t e m q a i d a r s Netolimoje praeityje ekonornikos sisternos apytiksliai buvo (kaip pirm4lq komunizmo stadijq). analizuojama kai Salisper rnetus i5leidZia ir investuoja uZsienyjene daugiau negu kilos valstybes pasaulyje rnokdjirnq iSleidZia ir investuoja toje Salyje.kuriuo iSmokejimai vrrSijaiplaukas.kai nagrindjamojiSalis per metus uZsienyjei5leidZiair investuojadaugiau negu kitos valstybes iSleidZia investr. Mokejimq balansopertekliussusidarotuornet.pajarnos)padidina biudZeto trukumas (kai valstybes i5laidos didesnesnegr-r jeigLr valstybes yra bendrqjq paklausq. Bet jeigu jie yra neZymus.rliuojandios paklausosekonomikojelygi ir sudeti. 1 . per Mok€jimL1 balansopusiausvyra padetis. i .priemond. valstybiniq lstaigq darbuotojams ir pan. Valstybes biudZetasyra ekonomikos politikos. DaZniausiai budingas mokejimq balanso trfikurnas ar perteklius. UZsienio prekybos blsen4 parodomokejimqbalansas. Mok6jimq balanso pusiausvvra. Nesureguliuotarne balanso pusiausvyros paprastai nebIna. Palanki bendrosios paklausos diddjimui valstybrbs biudZeto blsena. PagrindiniaivalstybdspajarnqSaltiniaiSiuo atveju yra mokesdiai.roja Salyje. BiudZetoperteklius(kai valstybes iSrnokejirnai pajarnosdidesnesnegu iSlaidos)surnaZina bendr4jqpaklaus4. ankstesnisekonomikos sistemq klasifikavirnas .s ' . 1 . Pagrindindsvalstybdsi5laidos.lr prie5ingai. skirstomosi kapitalistines socialistines ir Kai Centrineje bei Rytq Europoje ivyko svarbus politiniai ir ekonominiai pasikeitimai. ar toje PrieSingu atvejususidaro rnokejimqbalanso deficitas.tai valstybdsapsir[pinimasprekdrnisbei p a s l a r r g o n r ils S l e i d o sn a r r j a m i n v e n l o r i u i . 6. policrlos ir kt. iSlaidos lygios pajamoms. tai mokejirnq yra balansopusiausvyros stygiuspriirntinas.ValstybesbiLrdZetas subalansuotas.) ir transferiniai (senatves pensijosir pan.

frandizeir pan. kitais . i5skiriamosSiostrys pagrindines L (industrinds pasaulio valstybds. t. tarpe jq prekyba bei tiesioginds uZsienioinvesticijos (bendrq firmq steigimas.. iSsivysdiusios Rinkosekonornika kai kurios Azijos Salys.. 30 . Visos Salies ekonomikos ir atskiros [rnon€s fur.Visa tai s4lygojo psichologinius rinkos ekonornikossistemoselementqisitvirtinimo Zrnonitl.jq ekonomikai tampant vis atviresnei. dideja tarptautiniai rySiai.efektyvurno surnaZdjirnel netolygr-1 augimq (pavyzdliu1 besivystandiosSalys). ) 3.apib[dindama ekonomikosmechanizmoveikimo esrnE kiekvienoje visuomeneje.praradoprasmQ. Grupuojant Salis pagal valstybinio ekonornikosreguliavimo laipsni bei tip4 akivaizdesnestampa ekonominds skirtingq valstybes reguliaviuro (. AtsiZvelgiantI rinkos ekonomikosrrechanizmo i5sivystyrno sistemqgrup€s: lygi.lsiki5imo") fomq pasekmes. Daugejantpasaulyjedemokratiniqvalstybiq. Naujo tipo pereinamoji ekonomika (Centrinesir Rytq Europos Kinija). Be to. bei Lotynq Amerikos Salys. Verslininkystesbei ekonomikos teorijos principq paZinirnasteikia naud4 bet kurioje Salyje visuose firmq veikloslygiuose. bendrusekonornikossistetnos klasifikacijosprivalumasyratai. Kai kuriais atvejais toks isikiSirnas gali s4lygoti ekonornikos efektyvumo didejirnq (pavyzdLitti. lygybes principo realizavimtl visuomendje.lizingas. uZtikrinti visrl Salies piliediq sqlygoti visuotines asmeniniqporeikiq patenkinim4 maZinti aplinkos ter5irn4. Penkiasde5imtmetq trukgs ekonomikos vystymasis vadovaujantis principais.iskaitantnaujasindustrinesvalstybes).Vakarq" ir. Visa tai sqlygojarinkos ekonomikosprincipq perimamumq.Ryt{' stereotipus. egalitarizrno idejq [gyvendinin-rq. Salys kiekvienoje i5skirtoje ekonomikos sistemq grupeje viena nuo Tadiau Sios kitos taip pat skiriasi ekonominiu ir socialiniu i5sivystymolygir"r. besivystandiose SioseSalyse pasiekiamasplediant smulkq bei vidutini verslq kuris savo ruoZtu yra briti skatinamas [vairiq pasauliniqorganizacijq. ypad senyvo amZiaus. Afrikos. sqmondje sunkumus. kai rinkos ekonomikos sritys yra ribotos.. iSugde. siekiantiemssumaZinti skurdo na5t4 gali pajamqbei uZimtumodidejirnas valstybdse.). valstybinis ekonornikos reguliavirnas gali sumaZinti nedarbo lyg[. kad ji pabreZia elernentusir bruoZus. Japonijos ar paiarnq ir Vokietijos atveju).Sie principai gyvybingi net ir tuomet. marksizmo-leninizmo dalnai ypad tvirtas ideologines (marksistines)paZiuras.rkcionavirno mechanizmasypad svarbuspolitikams. Pietq Tradicine pereinamojiekonomika(besivystandios Azijos Salys).y.

Azrjieti5kajam modeliui b[dingos subsiclijosir protekcionrzr.ro tarifai kai kuriose naujai susiformavusiose veiklos srityse. neskatinanti valstybinio ekonomikos reguliavimo. Ekonomikos sistema. Rinkos ekonomika . Ji apinra iisit. prekiq bei fondq birZos. ISsivysdiusiosrinkos ekonomikos sislemos pagristos apibudinamos kaip rniSriossistemos. reguliuojaniios verslininlqtstq.Modelio SalininkairekornenduojaneZymq valstybds ekonomikos reguliavim4.Politikamskartais b[na netgi sunku atlaikyti stambiqbendroviqar profsqjungqspaudimq. paslaugos hei iitekliai) paskirstomi. Nors Sioms Salirnsbudingos bendros ekonomikos sistemoscharakteristikos. draudimo kompanijos ir kiti f i n a n s i n i ati a r p i n i n k a iS a l i e sv y r i a u s y b ets k s l a s.as.2. kai susiforrnuo. 1. jei valstybd nepiktnaudZiauja dideliaismokesdiais. rizikuoti. kad Sie principai yra efektyv[s sprerrdZiant problen. Pagal5i4 teorijq . i b politika reguliuoti garnybos apimti.. veikia lstatymai ir teisinds normos. kai vyriausybd numato. L Reigano-Teder modeliui bfidingas neZyluus valstybes ekonomikosreguliavimas.ja kokia nors rnonopolija.Praktika rodo.geriausia" ta vyriausybe..ysiiusias rinkus ekottomikosSali.kai kurias Azrjos ekonornikossistema apima indr"rstrines Salis (Taivanq Pietq Korejq Singap[r4 Honkong4 Tailand4 ir Malaizijq). apsaugoti vyriausybes nutarimqbei prekybosapribojimq. Pateiksime padias bendriausiasekonomikos sisternq charakteristikas: l.tai ekonomikosmoclelis. Prekiq. patikirnai funkcionuojacentrinio Siose valstybdse banko sistema.rant bendrov€spranaSesnes.Siuos skirlumussqlygojavalstybes ekonomikos reguliavimo apimtis bei pobfidis.kuri yra maZiausiai. visuomend labiau suinteresuojamadirbti. ekonomines Be to.gaunadideliuspelnus. paslaugq ir iStekliq paskirstymtl siiilo sprgsti rinkos principu (paklausosir pasiulos sqveika). Sakq ar kitq strukturq rnonopoliniq pozicijq stiprejirn4. Apibudinsime du rinkos ekonornikos modelius: Reigano-Teder azrjietiSkajl. ir l.r.km'iante ganrybos veiksniai (prekes.Tai ypad svarbr"r 1uo atveju. Si pasaulio valstybes.kiSasi"i ekonornikq.f i s k a l i n e e i r n o n e t a r i n e . jog didele paklausa tarptautineje rinkoje i5silaikys ilgq laikq ir kad nacionalinds palygir. Bet tai nerei5kia.s.rs tarp lvairirl ekonominiq sisternq. kurti. Ekonominiu poZi[riu visuornen€visuomet patiria nuostoliq.Valstybinisreguliavimas Siuo atveju padedalabiau 3l . kad vienas kr"rrisnors reguliavimo tipas yra prana5esnisnegu kiti. rinkos elementais bei Zyntiu valstybiniu sektoriumi. pasitelkus rinkos mechanizmq. bei ginanta privaiios nuosavybdsteise. sumaZina monopolizmo susidarymo tikirnybE ir poveiki politiniams sprendimams. o tai s4lygoja gaminamos produkcijos konkurenti5kurn4 pasauliniurnastu. jos viena nuo kitos skiriasi. ValstybesreguliavimasdaLnais{ygoja atskirq bendrovirl. su uZsienio konkurentais. uZirntum4 ir ekonornin[ augirnq. Tuo pat metu monopolistai.Tarptautinis verslas s4lygoja ekonorninius rySir.

2.Sios Salysyra turtingos.Bolivija.stemos. auk5tas Azijieti5kajam modeliui bOdingi ir ivainis valstybinio reguliavin. Del to labai padidejo pajarnos. ribotas pinigq keitimas. Tai tipiikos daugiasanklodinds ekonomikos.vystyrn4si. Nepalas. Siam modeliui b[dinga stipri eksportindorientacija. silpnai i5vystyta infrastrukt[ra. didelis uZimtumolygis. Tradicine pereinamoji ekonomika . PavyzdLiui. kai kuriais laikotarpiais pladiai naudojami barteriniai mainai. Ekvadoras. didelis Zerrds [kio produkcijos lyginamasis svoris bei didejantis stambiq valstybiniq arba tarplautiniq bendroviq lyginamasissvoris Salies ekonomikoje. [kurta 1960 m.ro lygiai.tiek Pietq Korejoje vyriausybdsnustatdnedidelg pal0kanqnormfo skatindamos kapitalo imlius garnybosmetodusbei stambaus verslo.Organizacija ikurta naftos kainonrs.Irakas. didelis neraStingumas. Sios apsaugospriernones yra laikinos. Organizacijos nariai: AlZyras. pereinaniios ii naturalinio ilkio ! rinkos ekonomikosbfisenq.Ekonorninis augirnasSiuo atveju pasiekiamasvykdant skatinandi4 ekspofto politik4. 2. Visais atvejais valstybinio reguliavirno tikslas yra nacionaliniq bendrovirl ar Sakq konkurentiSkumo tarptautindse rinkose didinimas.skaiiiuolarnos vienam Saliesgyventojui. Jungtiniai Arabq Ernyratai. darbuotojqiSsilavinimas.prisitaikyti prie tarptautineskonkurencijos. ' OPEK (Organization of Petroleurn Exporting Countries naftq OPEC) eksportuojandiq Saliq organizacija. Kuveitas. Kataras.Be to. 2.Gabonas.Salys. Libanas. Kita ypatybe .organizacija nustato ir palaiko monopoli5kai aukStas naftos kainas. Jau ilgiau negu du deiimtmediusOPEK. galindio sukurti eksportines rinkas ir sekmingai konkuruoti larptautinese rinkose.. Saudo Arabija. Nigerija. lSskiriami du pagrindiniai tradicines pereinamosios ekonornikos modeliai: 2. Svietimqbei sveikatosapsaugq. Bangladesas.palyginti nedideli rnokesdiai. elektros energetikq. SaliLL. Kitos tradicinespereinamosios ekonomikos. 32 . gamybosbei realizavirnokvotoms reguliuoti. Afganistanas.Siq Saliq grupei priklauso Afrikos. Paprastai.tiek Japonijoje. turindiq naftos iStekliq. kai kurios Pietq Azijos (tarpejq Indija. tradicines pereinarnosros ekonornikos modelis.1.Indonezija.Sri Lanka)bei Lotynq Amerikos(Haitis. Venesuela. pasiZyni dideliu kapitalo kaupimu. Gvatemala) Salys.[ SiE ekonominds sisternosgrupQ patenka besirystandios valstybds.ginant" savas bendrovesvidaus rinkoje.kuriose silpnai iSvystytos finansines [staigos. o ne .Peru.ekonomines si.pasiiyminiios ivairiu valstybinio ir privalaus ekonomikos sektoritl iSsivystymo laipsrtiu. Salys naftos eksportuotojos naudojasi Sia palankia ekonornine situacija iSvystyti savo infrastrukt[r4 apimandi4 transporto sistern4 rySius. Pagrindiniai 5iq ekonorniniLl sisternq bruoZai yra Zaliavq eksportas.

pasi|vminti didele gamybos specializacija ir plaiiai iivystytu centralizuotu ekonomikos regttliavimu.1.taip pat Lotynq Arnerikosvalstybds.yra naujas istorinis bei ekonominis fenomenas. vertindama ekonominius reiSkinius ir taikydama ivairias vyriausyb€s ekonornines priernones.skirtingai negu administracinds-komandinds privatq sektoriqbei ilgalaikE rinkos ekonornikosvalstybes.2.Sios grupesSalys.turi susiformavusi ekonornikosfunkcionavimo patirti. bet kurios vis pladiau bando naudoti rinkos mechanizrnil prekiq bei paslaugq paskirstymui.be to.paklausosstruktlra.kr. Kiekvienoje Salyjenuolat tiriama atskirq asmenq. DaZniausiai. bankininkystes sistema bei kitos finansinds institucijos. (pavyzdZiui. kainq lygis ir pan. Bet Siemainaivyko nesivadovaujant rinkos ekonomikos principais.ekonontika. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOSRODIKLIAI EKONOMINS POLTTTKA IR 1.prekybos. Naujo tipo pereinamoji ekonomika . gaunamosjq pajamos. kuriq ekonornika ir dabar valdorna i5 centro.2. pladiai naudojandios reguliuojamos rinkos ekonomikos mechanizrn4 (platq centralizuotq reguliavimq ir politikq ribojandi4 vidinE ir r"rZsienio konkurencij4). Administracine komandind ekonornika pasiZyn-rejo pladiai i5vystytais mainais.3. Pagrindiniai makroekonomikosrodikliai Makroekonomikosspecialistaisavo darbe pladiai naudoja statistikrp. 3. pagr[stais auk5tu gamybos specializacijos lygiu. Buvusio centralizuotovaldymo ekonor.rinkotyros ir pan. Pagal gautus duornenisapskaidiuojami ekonomikos ivairfs statistiniairodikliai. del maZq ekonomikos augimo temprl jos ypad paskutiniame sunerimusios deSirntmetyje. Sio tipo ekonomikos sistemai priklauso Salys.valstybes.nikos sisternos.imoniq ekonomind veikla. fndZiq.u'is Sis susiformavobuvusiose socialistinese Rytq Europos ir Azijos Salyse. 1. perejimo tipas. sudarindjamuose vyriausybes. Starnbios Lotynq Amerikos Salys . nusakantys b[sen4. kainos nustalomos ir penkmediqplanuose.1. valstybes. uZtikrinandios efektyvq rinkos ekonornikosfunkcionavim4 yra silpnai i5vystytos.rojarni vykdorni. savaranki5kas taip pat kai kurias Salis. Kinrja). Bet Siq Saliqekonomikosvystymuisi buvo budinga didele infliacrja. ISskiriami Sie du pagrindiniai naujo tipo pereinarnosios ekonornikos modeliai: 3. Toddl ekonomine politika.Sis modelis apima Centrines bei Rytq Europos buvusias socialistinesSalis. ir turintys naujLlprekiq bei paslaugqgamybos. reuriasi JJ . Jie buvo centralizuotaiplanr.2. susikln-rsios buvusiosSovietq S4lungosteritorijoje. isiklrusias buvusios Sovietq S{ungos teritorijoje. b0tinos naujos administracines teisinesinstitucijosbei specialistai.

Bendrasiskainq (infliacijos) lygis. Gaminiq ivairov€ Salyjes4lygoja nacionalinesgarnybosapimties nustatymo problem4 todel natfirine prekiq bei paslaugqvisuma visos Salies baldus.GDP). Trumpaijuos aptarsime. kai visi galintys ir norintys dirba.Yra ir t.Saldytuvus. . bedarbiq.prekiq grupiqskaidius.) rinkoje subendravardiklina Salies gamybos apimtis apskaidiuojama."r'' (l..sudejus visq prekiq ir paslaugLl. vaistus.Todel tiek atskiras asmuo. Zaislus ir t. 2.. [staigose ir organizacijose. .makroekonomikos specialisttt pagalba.l) i=l vidausproduktas. per Visq galutiniq prekiq ir paslaugq. Ekonornikos poZiuriu darbas . Darbas yra ne vien Zmogauspajamq. 3. obuolius. q. n .rinkos kainas. Darbingi gyventojai ne visuomet turi darb4.Lt.bet ir jo socialin€spadeties. P1 i-osiosprekiq grupdsprekdskaina. naudojant Salies ekonornikos iSteklius. visavertiSkurno ir pasitenkinimo savirni pagrindas.tai dirbantys visrl UZimti nuosavybes fonnq imondse.pagamintqSalyjeper tarn tikrq laikotarp[ (paprastai per metus). neturindiqdarbo irjo ie5kandiq.bendrasis i :1. iskaitantdirbandiusfikininkq lkiuose. y. 1. vnt.employed) . tiek visa visuomend laimi. 2. * i-osiosprekiq grupdsprekiq kiekis. darbingq Jq .t. bei atliekantyskaring tarnyb4. Saliesgamybosapirntis.tai ribotq i5tekliq panaudojirnasgarninant prekes bei teikiant paslaugas. Nedarbolygis. rinkos kainq suma vadinama bendruoju vidaus produktu (BVP) (gross domestic product.visi sulaukg darbingo (16 rnetq)uZimti gyventojaiir bedarbiai.Visas prekes (irengimus. amZiaus gyventojai (E . Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai yra Sie: l. per pagarnintr4 tam tikr4 laikotarp[(paprastai metus). . duon4 mastu netenkaprasmds. BVP . BVP= f t. Lt. prekiq kainos.labour force) . 2. Darbo j6ga (LF .

Zm. Todel gamybos apimties kitimo analizd glaudLiarsusijusi su nedarbo lygio svyravimq tyrimu.esamqjqmetq kainq indeksas.: E . rate) . . tadiau galindios ir norindios dirbti. augirnas. Realiame gyvenime kainos nuolat kinta: vienos prekes brangsta. P = & x 1 0 0% ..unemployed) .2) Trumpalaikiai nedarbo lygio svyravimai yra tiesiogiai susijE su ekonomikos raida: gamybos apimties maZdjimas sukelia nedarbo lygio didejimq o gamybosapimtiespadidejimas. apskaidiuojamas ir lyginamojo laikotarpiosantykis. santykio su visa darbo jiga procentindi5rai5ka.Zm.tai nedirbantys darbingo amZiaus darbingi asmenys.pinga. % (1. U. sk.unernployment jegos. Tikriausiaindrasuddtingesnio.price index) * kainq pokyiiq kaip bazinio esamuojulaikotarpiurodiklis. 3.maZinanedarbolyg1.tai nedirbandios Nedarbo lygis (U. U . Bendrasis kainq lygis (gross price level) . x100 . Sie procesai r.Bedarbiai (U .darbojega.nedarbo LF . sk. U . Nedarbui apibfldinti naudojami ivair[s rodikliai. Pladiausiai naudojamas. . kaip kainq visiemsopausklausirno.bedarbiai. nustatantkainq pasikeitimq b0tina Zinoti bendrqiikainq lygi.nedarbolygis. sk. Tod6l. 3 ) . tame tarpe JTO specializacijoje Tarptautineje darbo organizacijoje.yksta netolygiai.tai vidutinis pasitelkuskainq inclekszl.tai vieno rei5kinio dviejq b[senr-1 Indeksas (index) palyginimo rodiklis. Kainq indeksas (P .=fl x l o o% LF dia lygis. 35 (1 . kitos . nesimokantys dienindse mokymo istaigose. Zm. . bet darbo nerandandiostinkamo darbo.atvirk5diai. kainq lygis.uZimti gyventojai. nustatomas..Zm. po dia P . uZsiregistravg gyvenarnosios vietos darbo valstybineje darbo birZoje kaip ieSkantysdarbo ir pasirengg profesiniammokymui. sk. be to.

kaip pasikeite nacionalinio produkto apirntis Salyjeper metus. I . 3) ekonominiusprocesuspalyginti ne tik su praejusiulaikotarpiu (lyginantlaiko atZvilgiu). rodo prie5ingai defliacij4.inllation rate) nustator. Kai kainq indeksas sumaZdjapalyginti str baziniq metrl lygiu ( 100%). idomu suZinoti ne tik Lietuvoje pagaminamo nacionalinio prodr-rkto vienarn gyventojui per metus apimti. turtingiausiose kiekvieniemsmetarnsi5 4) jeigu indeksq reikimes apskaidiuojamos eiles. PavyzdLiui. bet ir su kita valstybe(lyginanterdvds poZihriu). P1.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq kai lygio maZejimas.ni kainq procentinispasikeitimas: = Pt-Pt-t xl00%.4) tempai. lRo.rrie naudojami kaip lyginarnoji baze. kr. tuomet galima daryti i5vadq. 0 . PavyzdZiui.t. kuriuos priimta vadinti (faktiniais) esamaisiais . infliacij4 o sumaZejirnas. 2) apskaidiuoti [vairiq veiksniq itak4 ekonominiq procesq pokydiuose. bei su nonnatyviniais rodikliais.P11 baziniq uretqkainos. galima apskaidiuoti Salyje pagaminto produkto apimties. kaip lnfliacijos padidejimo tempai (lR .lyginamqjq rnetq duotnenys. palyginti su lyginarn4ia baze. PavyzdZiui. bet ir Baltrjos Salysear pasaulio valstybese. pokydiusper rnetus. Defliacija (deflation) . tuomet galima atlikti lyginarnajsjq kitimo analizE. Pt-l L l4 (t. Inlliacija (inflation) .Kai metq lygi kainq indeksasanalizuojamulaikotarpiu vir5ija bazinir4 (>100%).. p i g y v e n l o j qi S l a i d q r e k d r n sr p a s l a t r g o n rs i g y t i a r i r r v e s t i c i n i t l i i5laidqir t. IRp. perkamosios galios srnukirnu.tuomet. pakitus kainouis ar garnybosapirndiai. prniginio vienetoperkamoji galia kyla.kainq lygis SalyjemaLeja. galirna: Kainq indeksr.infliacijospadidejimo .r l) nustatyti [rnonir4ekonorninitl procesq pokydius. Kaintl indekso didejimas. kad kainq lygis per 5i laikotarpi padidejo.baziniq rnetq duomenys.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq piniginio vicneto pasireiSkiantis lygio pastovusdidejirnas.t.esamrjqmetrlkainos. galima nustatyti.

esamojolaikotarpiokainos.. e f e k t y v i o s r i n k o s e k o n o m i k o sk u r i m a s " . infliacija * 2. e f e k t y v u s pati rinka. problernos pladiau analizuojamos 10. naudojant tam tikras politikospriemones arbajq derinius. dia =Ixl00%: pt I (1. priemon6sir problemos politikosruo5imas reikalauja tiksliai nustatytisiekianrus Ekonominds tiksh. . PavyzdLiui. .5) lRj. .Tikslai.rs. kuriq negalirna realizuoli rinkos mechanizmu. Todel tikslai yra ivairiq politiniq pallrjq diskusijq objektas. politikos tikslamskelian-ri reikalavimai: 5ie Taigi ekonomines Tai gali b[ti tik tokie tikslai. kiekvieno i5 Siq tikslq kontroliuoti infliacij4 subalansuoti priklausornainuo to.P. balsuojantuZ tam tikr4 partijq. kuriuos galiausiai nustato vyriar"rsybd. kurias gali i5sprqsti ir politikos tikslar. makroekonomikos 1.-1 praejusiolaikotarpiokainos.kaip pavyzdliui. .o t r ^ J.infliacijosdidejimoternpai. negali bIti ekonorninds leidZiantiskontroliuoti jo 2. ) l . I I ir l2 skyritrje. vykdymq.. Todel tokios fonnuluotds. nedarbas. kai politines partijos turi tuos padiustikslus (pletoti ekonomikq maZinti nedarb4 mokejimq balans{. Ekonomindspolitikos tikslai. politiniai ir norminiai.siekiantpadeti atskiromsgyventojq grupemskitq Zrnoniqgrupiq sqskaita.. ekonomines l. kuriq negali uZtikrinti rinka. . svarbiausios Ekonominis augimas. taip: lnfliacijosdidejimotempainustatorni . padidinti ekonominio augimo tempus 1.0 "/o per metus. kokiq paZiurq parlijos atstovai igyvendinimas skirtqsi yra dorrinuoja vyriausybeje. sumaZinti nedarbo lygi 2.0yo per metus.Netgi ir tuo atveju.2. Tikslas turi buti kiekybiSkaiiSmatuojarnas.visuotinevisq Saliesgyventojtl g e r o v e " . . tiksline funkcrja.2. nes jie i5rei5kia paZi[ras i tinkarniausi4 pajanrq paskirstym4. tikslamssudaroma Suformuluotiems Demokratinese visuomen6se Sie tikslai nustatomi ir ekonourtne politika vykdoma per rinkimr4sisternE. Ekonomin€s politikos tikslai (goalsof economicpolicy) kiekybi5kai i5rnatuojamitikslai. Ekonominds politikos tikslai igyvendinarni.t. P. gamybosveiksniq paskirstymas" t.

vyriausybdi5 veikti. r b i u d Z e t i n d n o n e l a r i nie v a l i u t i n e o l i t i k a ' .kaip ir kadaji prades Nd viena politikos priemond neveikia tikslrl tiesiogiai.1 natnq ukiq apmokestinimosistemabei vyriausybes ir i5laidq politika. valstybes p r.o tiksline tunkcla susidedai5: k . pajamtl santyk[reguliuoti makroekonominius .rliuodalna ekonomik4 gali naudoti vienas ar kitas politikos priemones. sutrurnpinimas kilEs produktu) arba gaunarnomis I Siuolaikines ekonornikos politikos teorijos pagrindus parenge 2yrnus olandq (Jan Tinbergen). Tinbergenas Nobclio prernijoslaureatas Janas ekonorristas. Tikslasbendriausia veiksniq. TikslLrs ir priemones susieja kiekybiniai santykiai.Ekonominds politikos priemonds (means of econoutc policy) . susijEs valstybdsekonornikosstrategijosfonravitntt ir su sudetingas atitinkamqpolitiniq sprendimqpriemimu. Monetarind politika (monetarypolicy) .s .rinkos fonna iSreiSkiamas vyriausybes. kad tikslai sufotmuluoti ir i5matuojami. funkcionuojandioje pagal rinkos ddsnius.elementq. leisinitl Valiutind politika (currencypolicy) ir organizaciniqpriemoniq bei formq visuma.visun-rapriernonitl (1'rnlr. Vyriausybe. taikydamabet kuri4 reguliavirnopriernonq. kuria siekiama igyvendinti vyriausybes ekonominius tikslus pinigq kiekio ir (ar) palfikanq nom]os regr"rliavimo budu. DaZniausiai naudojami tokie lrankiai. Valstyb6s biudZetind politika (budgetary (governrnent) policy) vyriausybes rengiamas bei realizuojarnas priemoniq planas. kuriti naudoja centrines bankq ir finansq [staigos bei tarptautines organizacij valiutiniq santykiqsrityje. Tarkime. 38 .toddl. os fi nansines Kiekvienos i5 Siq politikos priemoniq poveikis bei jo efektyvumas yra konkretus. ankstoturi numatyti.ekonorniniq. kuriornis valstybe keiiia bendrajq paklar"rs4 maZindama ciklinius gamyboskitimo svyraviurus ir siekdamavisi5ko uZimtumo..vyriausybesnustatytq politikos tikslq vykdymas tarr tikrais politikos irankiais.ekonomin€spolitikos priemoniq ir n . Fiskalin0 politika (fiscal policy) .Saliescentrini<-r banko politika. kuriuo siekiama per biudZeto i5laidq ir procesus.nekontroliuojarnq garnybos apimtimi (bendruoju vidaus produktu arba bendruoju nacionaliniu yra pajamomisir ZymimasY.Tikslai ir politikos priemones veikia tik toje padioje ekonornineje sisternoje. Tikslines funkcijos sudarytuasprocesas. kaip fiskalin€. regr.

priemoniq ir rnultiplikatoriq ana\izet. ir rinkos kintamqiq (kai i:1.. . Vyriausybei. Rengiantbet kuriq valstybingprogramEdidelis demesysskiriarnas triadai: tikslq.multiplier) . politikospriemoniq . yra tarsi valstybinio reguliavimo filosofrja. vadinarnajai Ekonomind politika tik padiais bendriausiaisbruoZais parodo kaip pasiekti pageidaujarnqtikslq. Nustatyta. ..koeficientas. .derlius. ... poveiki ekonominds politikos tikslams .. x. monetarinds I Pinnasis ekonomikos politikos priernoniq efektyvurno problernq iStyrincjo RobertasMandellas(RobertMundell). i= . Y . i 6xj dia (1. amerikieiiq ckonornistas 39 .. .. .i5 anglq kalbos ZodZio .rodantis vieno rezultatinio kintamojo dydZio priklausomybg nuo kintamojo poveikio. ekonomikostikslams daugeliu aivejq Valstybespoveik[ siekiarniems apibhdina multiplikatoriq sistema..7) AY. pavyzdLiui. reali4 politikq reikia sprqstikonkrediasproblernas. Multiplikatorius (rn .z . Ayi m . o ekonominio augimo stimuliavimui tikslingiau naudoti fiskalines.Tai bus analizuojama Multiplikatorius apibudina ivairius tikslus ir ekonominds politikos priernones. 6 ) Y i : f ( x 1 . . . . lvairiq politikos priemon€slabiau tinkamos reguliuoti kad... Tuomet bet kuris tikslas Yi x1.leinandios" rinkos sistem4.ruoSiant politikos priemoniq efektyvumasyra skirtingasr.yield" . \ 2 1 . (1 . Ji parodo valstybinio ekonomikos 1 reguliavimo veiksmingumq ekonominespolitikos priernonds.bendrasis Politikos priemon6sxi 0:1. a ) dia vidausproduktas. tolimesnese rezultatui.rnonetarines infliacijos didejimo tempe negu Salies biudZeto politikos priemones. s) poveikro tikslui Yi ef'ektyvumE parodornultiplikatoriusrn1. kito. k) yra daugybes znfunkctja: zt.veikiandios kurios nors ekonominds politikos kintamojo pokytis. ..kaip vystyrnosi temose.. A\ ..bendrojovidausproduktopokytis. . o ne politikosprietnones.x ... ji sqlygojandio. . .

ne tik analizuotiekonomikos prognozuotiperspektyvil.jq. kuria. 3..1..kintamLgq Norint ivertinti b0simasekonomikossqlygas. Tuo padiumetu sudaromi galimi variantai.l Prognozavimas (forecasting) ekonomikos ir rinkos sqlygrt nurnatylno sistema. Eksperimentiniusmetodus. Siuo atveju prognozes grind'Ziarnos nedideliqvarlotojq grupiq (pagal kurias nustatomasdaugumos vartotojq poZiLris i naulas prekes) arba dideliq vartotojq grupiq bandomosiose rinkose pirkimo rezultatais.3.t. asmeninir4 parduotuviq materialiniqvertybiq atsargqpasikeitimai. kuriais galima nurnatyti naujq gaminiq paklaus4ir t.taikornaanalize. naujq statybq.ivertinantirodikliLlkitim4 ir ekonornikosdesnius. Norint prognozuotibendrasekonomikosir rinkos s4lygasreikalingi: t . menesinis pajamq kitirnas. Siuo atveju.universalinirl pardavirnq apimtys. rerniasivyriausybdir verslininkai. tEsisir ateityje. Pinniausia siekiama kuo tiksliau sudaryti uZdaros ekonomikos bendrosios paklausos rnodeli.mokesdiaiir t. Ekonomikos prognozavimas procesus. priimdarnasprendimus.jog istorinesraidos kryptis. 2 . Barometrin€sprognozds. 4. Sociologiniaityrimai. norint nurnatyti b[sirnuosrr:s ekonomikosposlinkius. Causls ir tikslris statistiniai duomenys. blsimqlq bendrr. pavyzdZiui. netiriant prieZastiniqry5iq tarp kintamr. b[dinga praeidiai.2. bet ir Ekonomistqtikslas. vafiotojq pirkimq. naujq uZsakyrlq apimtys apdirbarnojoje pramondje. kai. apklausos apie galimq i5laidqapimtis. investitoriqinvestavimo ketinimusir pan. Ekstrapoliacijos metodus. analizuojarnas ketvirtinis bendrojo nacionalinio produkto kitimas. 40 .ivertinamosvyriaLrsybes i3laidos. Tikslesni. parametrq. Tobuli matematiniai rnodeliai. Sudarytqmodeliq apskaidiavimui butina tobula kompiuterinetechnika.pavyzdLiui. norint keli apytiksliaiapskaidiuoti bfisimas i5laidas.padedandios nurnatyti b[sirnqjq ekonomikos kintamqjq vertE pagal dabartingvertg tam tikrq statistikosskiriarnqjq. 2.geresni rnodeliai apimaiki l0 tfikst. Siekiant sLrdaryti tikslesniusrnodelius.irengirnq [sigijimo iSlaidos. Apklausos technik4 naudojantis interviu arba pa5tu iSsiuntinejant anketas ir apklausiant varlotojus bei investitorius apie b[simuosius pirkimo ketinimus.galima taikyti ivairius prognoziqmetodus: l.naudojamadaugiau kintamqiq.teigiama.t.

rodandiospramondsSakqsantykius.q nuojaut4 nuomonQ ir pan. o .iSanalizavus prieZastiniaisrySiais. b. c .5 pav.jautrid' informacij4 (darbr.regresijos Ekonometrijosrnodeli gali sudarytiviena.). 1. kintamqjq dydZius.).rriems bhdingasnuolatinis ry5ys su Siaisekonomikoskintamaisiais. kintamuosius. Remiantis kokybiniais metodais. ji susiejamasu Sio gaminio kaina (Pa) ir gaunamotnispajamontis (Y). numatandius busimuosius ekonornikos kurie su jais susijE kitus kintamuosius. naudojam4 DidZiojoje Britanrjoje bDsimajam ekonomikos veiklos lygiui numatyti sudarodaugiaunegu 600 lygdiq.daZniausiai atitinkami modeliai.nustatantbusirn4 A gaminio paklausos kieki (Qf ) .metodaiprognozuojant . pajamos.. makroekonomikosprognozds modell. PavyzdLiui. af . a. Tuomet: Qf:u+bxPe+cxY. kadangi nepriklausomi kintarnieji vienoje lygtyje yra veikiami kitq kintamqjq. koki4 ltak4 paklausos sElygrl pokydiai vienoje pramondsSakojepadaryspaklausosir pasiDlossqlygomskitoje.skirstorniI kokybiniusir kiekybinius(Zr. bet daZniausiai kelios ar keliolika lygdiq. Svarbiausi skiriamieji . Y .roto. Sprendimai daromi. prognozes galirna sudaryti per trumpesnilaikq. Visi prognozavimometodai yra ekstrapoliacinio 41 . Kiekybiniai metodai analizuoja objektyvius ir praejusiolaikotarpioduomenis. reikia numatyti paklaidosribas. Ekonometrijos metodus.gaunamos koeficientai.rdoja subjektyvhs.pagal kuriuos sudaromi patikimus. 5 .Kokybiniai.ret Prognozavimo metodai priklausomai nuo to. su ja Sakoje. dia kiekis.tai kapitalo investavirno ar naujq statybq planai.kai pasitelkiamosi5tekliq ir produkcijos apimties lentelds.Jos padeda i5siaiSkinti. l5tekliq ir produkcijos apimties metodus. todel ir prireikia daug lygdiq. tod6l prognozuojantvisuon. rodandiqvisus ar bent pagrindinius prieZastiniusrySius. nustatant nepriklausornus kintamqli. kokia informacija jie remiasi.kr.A gaminiopaklausos Pa-Agaminiokaina. arba nar. susijusioje. Ne vienas prognozavimometodasneduodavisi5kai tiksliq rezultattl. Ekonometrijos modeliai lygdiq fonna sujungia kintarnuosius. kuri reikia numatyti. parodantysekonomikosveiklos ar prekiq paklausosnurnatom4 kitim4 ateityje.veikianiius priklausorn4 Pavyzdiziui.

sLrrinktai5 [vairiq vaclybininkq' pardar'6jq' ekspertrl (vartoiojq apklausa. sprendimtls' problernrl visq iSkylandiq Prognozavimonretodai Kok-vbiniaimetodai Nuotnondtnts grindZiarri uretodai Kiekvbiniai metodai Duotnenqsekq analizc NaivusispoZiIris vidurkiai Slankieji Asociat-vvus prognozavitrras ticsinc Paprastoji a regresij regrcsine Sudetine analize Ekor-rometrir-riai rnodeliai Vartotojq aPklausos Pardavejqnuotnone Vadybininkq ir personalonuolnonc Eksponentinis iSlyginirnas Duomenqsckos iSskaidymas Kiti rnetodai prognozavimolnetodai 1. grindZiamas nuotnonttnts' Saltiniq intbr'racija Sio. prugnords esmd . ytn ivairrq sprenclimq pri6mimo ir .iidabartiniaidesningumai prognozavtmas) Tarpusavio ry5iq radimo metodo (asociatyvusis ir darandiqitak4 ekonorniniams susijusiq uienusur daugiar. esme Prognozavirno pagal praejusitl laikotarpiLl duomenis kintarr-rojoct-yozioreik5mes-numatymas<larantprielaid4kadkitidydZia perkeliami ateitl' i nekis.r esmd.a tikslusmokslas.skirstorni i prognozavimo n. dalims). ne. kad jis dr'ros toddl neverta Jii pagrindas.y. Kokybiniai metodai apirla prognozes.tr gautos stebint vienq rei5kinio dalf i3plediamos pobficlZio(t.subjeklyvi. Pagrindiniar A' .".tiekkiekybiniaiprognozavirnonretodai.retodus' aiSkinamuosttts' sekq analizd) ir pagal laikotarpiq cluomenis (duomenr-1 PraktiSkai tarplrsavio rySit1 radimo metodus (asocialyvus prognozavimas)' n"udo.u.jq valdymo leisingus tikitis.rs pagal prad'lttstt'1 Kiekybiniai . Nustatant tokiq ekonorniniq lygtl ar lyeiiq sistemq' rocliklio rnatemalinE tendencijqreikia sudaryti "Prognozavit". i5vaclos. aclministracijos' nr. kiton.nustatorna procesq Vystylnosr rodikliams kintamLiq.rotnonds).5pav.1u.r.-'itiekkokybiniai.juos tikrinant vieno ar kito budo patikirnrrmq' galirnanauciotiir kartr.-.

keinsizmas.4 3 m . Ankstyvqjrl ir viduriniq amZiqekonominemintis (ll .). ) NlINTIS AMZIU EKONOMINE ANKSTYVUJU VIDURINIUJU IR Ankstyryosio5 krilisiionybds ckirubnidt mihtii {lI :Xl a. ar atskiriemsSalies pradedasuvokti visq ekonorninigyvenimq o dabartiniulaikotarpiu. Kr. K r . Naujqiq amZiq ekonomindmintis: klasikinepolitin€ ekonomijair jos kritikai (Xvlll .suteikiajarn vis glaudesnitatpusaviosqrySlir tikslurnq.322 m.tautq gkiinbmin€r paZi6ror ANTIKOS EKONOMINE MINTIS Scnov€s Graikijos eLononrini mintir ( Ksenofontas 430 354m. Senavis lndlj0s.6 pav. ) Aristotelis (384 . Kr. mintis:marZinalizrno 6.) V a r o n a s( l 1 6 2 7 m . Kr. (XV . KrikiCion!lkaqis frornU ligyas '' (X'XUaJ. .ilgq 1aik4buvEs teiginiq ir patarimq. 1. K r . tinkarnil tik lkio atvejarns tikslams.jI nuolat pledia. p r . ) C i c e r o n a s( 1 0 ( r.). m.).I a.: Krnonqtcis€r :: : (kanontninkai) (XIl r XlVe) m i n t i s( X V . II puse.149 m.) Katonas (234 . klasikines politines ekonourijos n-rerkantilizrnas."' Scholastike (XIl :. (seniausieji Antikos laikai). K r .XVIII a. p r . pr. Antikos ekonomine 3. Ekonomikos mokslo raidu Ekonomikos mokslas.XlV T o n r a sA k v i n i e t i s ( 1 2 2 5 1 2 7 4 43 .cs.4.) .XIV a. pr.monetarizmasir XX a.XIX a. nuo XVlll a. uZuomazgos 5.apibendrinimu. 4.'-: .) P l a t o n a s( 4 2 7 3 4 7 m . Klasikin€ ir kitos svarbiausios 1.'. ekonornikos ll pusdsnaujausios E K O N O M I N E SM I N T I E S P R I E S ] S T O R E senov. Ekonornikos mokslo raidoje galirna iSskirti tokias stadrjas(Zr.X \ ' l a .. Siuolaikindekonomine neoklasikineKembridZo mokykla. ) a.2. Ekonominds mintis (V a.2. 2.1. p r .istorindmokykla. iki mintiesprieSistore l. Velyvqjq viduramZiq ekonomine mintis: ankstyvasisir velyvasis fiziokratq teorija.4.f [rpto. e.ekonomikosteorijos Siuolaikin6s 1.XX a. teorijos (XlX a. pr.). taut.).l pailurcs gkonominis.). pr. teorija.

S .litin0 konomija (XVIll .Furje R . . S. T D Z o n a sS t i u a r t a s M i l i s ( 1 8 0 6 l t l 7 0 ) K l a s i k i n d s p o l i l i n f s e k o n o m i j o sk r l t i k a l X t X a . (1772 1837). o m a s R o b e r t a s N { a l t u s( I 7 6 6 .l 7 8 l ) T a.XtX a.) .1 7 1 1 ) NAUJUJU AMZIU EKONOMINE MINTTS Klasikint po.Listas A.Engelsas820 I 895) . O v c n a(s 7 7 l 1 8 5 8 ) l Ekgnominis. . Z a n a s B a t i s t aS e j u s( 1 7 6 7 I t t 3 2 ) .Ro5eris 817 1894) 1 K . I t j 3 4 ) .) ( T o m a s N { a n a s 1 5 7 1. . P r u d o n a1 8 0 9 1 8 6 5 ) Nlarksizmas ( K.) K l a s i k i n € s p o l i t i n d se k o n o m i j o sp i r m t a k a i ( X V I I . Z .) c A d o m a s S m i t a s( 1 7 2 3 1 7 9 0 ) D a v i d a sR i k a r d a s( 1 7 7 2.Nliuleris(1779 1829) (1 V.1 8 2 3 ) . Vdlvvasismerkantilizmas (XVIII a..H. { 2P. K n i s a(s 8 2 1 -1 8 9 8 ) (1812 B.) Utbpinis gocializmas (1789 1846) F. rornantizmas ) (i 7 (s L .1 8 .Hildcbrandas 1878) (1760 H.l\Iarksasl8l8 -' 1883).1 6 8 3 ) Fiziokratqteorija (XVIII a.1825).1 177.I V I I I Viljamas Poti (1623 1 6 8 9 ) . S i s m o n d 1s 7 3.1) A n a s R o b e r t a s i u r g o ( 1 7 2 7.Sen-Simonas .1 6 4 1 ) Antuanas de Monkretjenas (1575 162l) Z a n a s B a t i s t aK o l b e r a s( 1 6 1 9.P j c r a s B u a g i l b e r a s( 1 6 4 6 .vELYVUJUVTDURAMzTU EKONOMINE MTNTtS A n k s t v v a s i sm c r k a n t i l i z m a s t X V l * X V l l a ..) l-ransua Kene ( 169.. (I F.

marZinuli2mo rcvoliuiijosetapas . P i g ( 1 8 7 7 1 9 5 9 ) s Istolind mqkJ:kla : .R. (1848 1823).1967) Keinlizmag (l J.DZevonsas . S . I puse mikot mok)klos It arlin alizmas. (1 A.1 9 1 7 ) s NI. r ' .929) 1 DZ.g*HljT|su:ltono Marlinali2mo teorijos pirmtakai ( 1 . Knapas ( 1 8 4 2 -1 9 2 6 ) V. EKoNoMINE MINTIS XIX a. (amerikiediq istorjnOmokykla)' T.Nlengcris ( A.Fridnrcnas ( r 8 7 4 -1 9 .N{. psichologinis tnatcmatints ir mokyklq SubjcktyvistinAs rcvoliucijos etapas atsiradimas pirmasnrarlinalizmo (1851 l9l4).Veberis ( 1 8 1 6 -1 9 2 0 ) G. ". Z. T i u n e n a s1 7 8 3 1 8 9 0 )H .Btm-Baverkas K. (1840 1921).Vizerisl85l .Vcblcnas \ctobulos konkurcricijos tcorijos (r857.S. i Vokieliq mokykla G.Smolcris ( 1 8 3 8 -l e l T ) A. u A .Diupuji (l 804. : : .Robinson I 903. .Komonzas ( 1 8 6 2. O.1 8 5 8 ) . (l tt35 V.K.l9ti3).Vikselas mokyklossusiforinavimas altrasis Nioktasikinis ekonqmikos.Pareto (1851 1926) K.I 8S2).stuolatrtNl. C o s c n a(s 8 1 0 . ' .Vagneris ( 1 8 3. J .1926). + 8 ) .I 866). V. i .Valrasas 83.eemberlinas 899. F. N l a r i a l a ( 1 8 4 2 1 9 2 4 )A . Kurno ( I 801.Keinsas 883.Nliticlas (1 ( DZ.B.E. tl puse XX a. .2lombarlas ( 1 8 6 3l-% r ) lnstitilciohalizmas .1-l9l0).1946) Monctarizmas lcikagosmokykla) M.l 9 ' 1 5 ) V.1877).

Hcilbroncris lnformacinA visuomcnd Neoleinsistine sintezi P .Mizesas.Hajckas A. daugelyjepasaulio Saliq ir ekonolnija hkio mokslu. .iq problemqtyrimas ir analizejo deka perZenge uZdaro 46 . A. K. H i k s a s .I{utas.Erchardas DZ. .Sibata O.Trifinas. D. R.Ntachlupas. F. .XX a.Aronas. visuomen0 PoindustrinE D .F . B e l a s .'kCinslzma Keinsizmocvoliucijos teorijos ' .Harodas.Domaras. S o l o u .kaip nacijos geroves sistema. L.SardZcntas.P.Srafa. N. D. Fok_einsizmas: amg{ikiefiikasis.Gclbreitas plitra iSlyginimas. (Monkretjen. P. uZsieniokapitalo isiverZimo.. kaip valdyti valstybds turt4 ginti . S a m u e l s o n a sD Z . neomarksistinis D.Kaldoras.ekonominitl paZiurq pabreZianti mainq ir prekybos.Debro.Bortkeviiius. A l l e . ' f o f l e r i s .Politinds ekonomijostlaktatas. multiplikatorius ekselcratorius.Tobinas. F. E. Ncoliberalizrno. Z.R.Drekeris. P U S E tcorijos socialin is-institucinds evoliucijos. DZ. E. nes politine ekonomija kaip isi5kai savaranki5kai XVIII a. KozoUno.Laferas. R.skirtas karalienei" monarchui pataria. E.ekonomirrds R.Belas. Neokeinslzmasi.M . angliSkasis kairysir.Tofleris. L e o n t j e v a s .politineekonon.Minskis. R . ekonomikos R. Merkantilizmas (merkantilisrn) .Patinkinas.ncorikardinis.valstybine rcionalineekonomija.Anthuan.6 pav. Feldstainas.NIasuda Racionaliis l0kcsiiai L. Ekonorninds prancfizrt rnerkantilistas Antuanas MonkretjL-nas l6l5 m..Robinson. d upos. D.Kantoras T.KIaucris.Klarkas.V . R.Monkretjenas savo darbe. 1515-1621)pirmq kart4 literatfroje panaudojotermtn4 kuris veliau buvo ivairiai traktuojarnas.Lukasas. jos mintiesraidair Zymiausi atstovai 1. K. E.rija".Politines ekonomijos atsiradirnas -no vardu siejamastik formaliai. V. bei aukso svarbto ypad skatinant eksporlq ir nepalaikant importo.Hansenas L. C.Spengle ris. R. Saltinio.

kele klausim4 kodel rinkos mainomosios (norninalioji) kaina paprastainesutampasu tikrqia prekiq kaina.).Tautq 1urlo krypties naujosteorines kuriojepagrinde tyrindjimas".Jis teige' kad jeigu gamintojai gales laisvai siekti pelno. prigimtiesir prieZasdirl .jt1 nes mainomqjaverte..Klasikinesekonomikosteorijoskurejai neige nedarbo. reikalingas nukreipsgamyb4 tais keliais.Ekonorninq proto k[rinys po ra5toir pinigq iSradirno. kaip trediasisZmogaus Fiziokratizmas (physiocracy) . Adam.rics) ekonornikos idejq rnokykla.Sis laikotarpis paZymbtas dviern svarbiaisekonominiaisdarbais. Klasikin€ ekonomikos teorija (classical econon.kuri sukelia maZa bendroji paklausa. L Fransua Kene (Queanay. viduryje kilusia ekonorniniq tyrimr4stambinimo tendencija. pokydiqprieZastis. jog rinkos jegos turi i5laikyti bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyr4..leiskiteveikti) iteisinirnrl teises ir prigirntines 2. 1123-1190) . Fransua.pagrindind vyste darbinesvertdskaip sudaiktinto savo darbuosetoliar'r A. t.ekonomijos")ribas. pakelsvisuomends Si teorija bande parodyti.feodalinio natflrinio hkio (.Jis pabreZe.Skotas. . 1694-1114) .y' su .atsiradim4. Bet kuriuo atveju tikroji kaina priklatlso nuo paklausos. kad darbininkq ir kapitalistq atskirq rinka. o pramonQ ir prekyb4 vertinusi kaip prekybos uZ bei Sakas pasisakiusi laisvosios neproduktyvias (lasser faire. teige. kuri ivertinta fiziokratLlatstovas isleido . politine ekonomija pradelo tyrineti valstybdsukio problemas. Ekonornikos mokslo atsiradimas siejamas sLr XVlll a. kr-rrie .pranc[zt1 lentelq" (1758 m.Srr-ritas darbo teorij4 kuriq sufonnulavo anglq ekonomistasViljamas Petis (Petty' kad darbasyra vienintelis ir tikras prekds Williams. iSleido knyg4 . ir taip sukurtiekoltorlirrq s4veik4galimaislyginti. Jeigurinkq nereguliuos prekesir paslaugas. Aclamas Srnitas (Srnith.remiantis sprendimq gerovq. jei monetariness4lygos yra stabilios. (tikrosios) vertds lnatas.galimybg.klasikinespolitines ekonornijos. paklausos bendrosios pinigLl kiekio pokydiai.leiskiteveikti" aplinkojekonkurencija gerovQ. darbininkq ir kapitalistq.. gamindarni prekes ir teikdami rinkos jegos garantuossqlygas ganrirrti tuomet nematomosios paslaugas.klasikinis politines ekonomijos pradininkas 1116 m. reikalavusi pripaZinti Zemes ukiui pirmenybq Salies [kyje.SmitaspabreZe prana5umusir apibldino rinkos rnechanizmofunkcionavirn4. tuornetiiole valstybe.garnybos ir rnaterialiniq gerybiq paskirstyrnas tary Zerr-rvald2it1.ekonon-riniq pa2irrrtl mokykla.. kad rinkos ekonomika gali b[ti stabili. kurios esrnd '. 1623-1681). darbopasidalijimoir specializacijos Savo knygojeA.

Rikardas.y. tgiz'm.RikardasdarbindsvertesteoriiEvyste toliau ir pritaike siuolaiki'ei ekoromikai. Jean Baptiste. yra kaip tik pakankamasnupirkti vis4 pagarnint4 produkcii4. ( D.neru' l buti tiesioginio ekonomines veiklosvarstybinio reguliavimo. A. norint pasiekti nacionalindsgamybos visisko uzimturno lyg[. Prancuzq ekonomistas Zanas Batista Sejus (Say.t..Smitasteige.David. Tai rei5kia.lel .t b...Politines ekonomijos ir aprnokestinimoprincipus" ii.bencrroji pasiula sukuria sau lygi4 bendrqjqpaklausq. kai dar nebuvo kapitalo ir privatinesZemes nuosavybds. Thomas. kad bendrojo nacionarinio produkto gamyba duoda tiksliai lygq tai produkcrjai pajamq kiek[ (darbo uimokesdiai]peinas rr t.kJd srstema veiktq.i. yra lygi iq ! darbo kiekiui..) isvysteA. todel A. didejant pakraLrsai..u priestaravirnu: jeigu mainomql4prekiq vertg sukuria savininko pirkras darbas. knygas . Juk visa sukurta mainomoji verte turi priklausyti iarbininkui.politin.Srnitasdare isvad4 kad vertes desnisveike tik pirmykstesevisuomen€se.rid[re .1or'p. To'ras Martus (Malthus.in. PaskutinisZymiausias sios mokyklos atstovas buvo DZonasstiuartasMilis (Mill' John Stuart.numadiusia'r pakeisti kitus <taikt"us. tai nekintandiovertdsmato nustatvmas.politines ekonomijos principai" 1848m.tono.t kurios prekesvertd asmeniui. t.l) rinkq neturi kistis varstybe. to.).. ku.o.iOq.r .).visuomeninius ir istorinius. negu nuosmukioar stabiliosekonornikos busenoje. kuris' jeigu i5leidZiamas. 1766_1834).. .Gyventolq skaidiaus desniotyrinejimas"ir 1820 m.Politines ekonomijos rraktate" (1g03rn. parasEsknygq . Pagrindine problema. rZi2_1g23).Smito rinkos teorijq ir suformulavovadinam4jISejausdesni: Sdjaus d..snis (Say's Law) . { tolimesni klasikinesmokyklos vystyrnqsi svarq indell ine5e anglq ekonomistaiDavidas Rikardas(Ricardo. 176l-1832). 17gB . 48 .darbo uZmokestisdidesnis kylandioje ekonomikoje. kuri4 bande issprgsti D.' jeigu klestes konkurencija. Rinkos mechanizmas apib[dino naui4 ekonornikossistern4 kuri tuo metuJau pradejoatsirastipramoninese Vakarq valstyb€se. iSt. bhtina padidinri bendrqjqpasi[14... garnybos desnius skelbe esandiusnatlralius ir amZinus. o paskirstymo desnius . . tai kaip paai5kintiSiosvertespasiskirstym4 tarp ivairiausiqvisuomenes klasiq. kurg jis gali pirkti uZ iq irba guuti. paskirstymEpaskelbgssvarbiausiutyrimo objektu. Tadiau.faiiau. Todel. savanaudiskas 2) gamintoiq elgesys gali buti panaudotasbenJram labui. I 806-1873). o jos pasiskirstymas tarp klasiq yra vertesdesniopaZeidimas. kad darbas visada nulemia vertg. Jis pripaZino.pur". tLrrib[ti patenkintosdvi sqlygos.. rsreidgs .

ranticism economics) of ekonomikos teorijos. tiek ir su antrosiosvokiSkqq istoriniq mokyklq (1870 m. kad nera bendrq vystymosi ddsnir4.). Jis irode. K. 1874-1948)) teorijomis jtl Zymiausir"jq veikla. Georgas Fridrichas Knapas(Knap.gu parlijai. vdliau ekonorninis rornantizmas.todel butina sukurti nacionalingekonornikosteorij4. Tai reiSke klasikinis ekonornikos mokyklos nepajegum4 aiSkinti ekonomines problemas. Kaip atsvara klasikines ekonomikos Salininkq veiklai atsirado utopinis socializmas. kad vertd priklauso nuo gamyboska5tq buvo kritikuojama.l ekonornistoKarlo Markso (Marx. Fridrichas Listas(List.tai nacionaline Istorind mokykla (Historical School) ekonomikosteorija.kurioje didZiausiakapitalo dalis priklauso vyriausybei. kad prekiq paklausa nera darbo paklausa.) (Adomas Henrichas Miuleris (Miuller.ekonomika.konominio romantizmo bei marksizmo ekonornikos teorinitl principq susiformavimos4lyga.paklar"rsospasihlos DZ. kaip D. Karl.Milis tvirtino.Gustav. kad kiekviena taula savita. ir veliau) (Gustavas Smoleris(Chmoller. kritikavusios klasikinq ekonomikos teorij4.Rikardo.B. figlra. Veblenas VeslisKlerasMitdelas (Mithell. susiformavo marksizmasbei marksistinissocializrnas.Marksas industrines revoliucijos laikotarpio duomenq analizis pagrindu suformulavo darbines vertds. Ekonominis romantizmas (rorr. I (marksistind ekonomika) (Marxisl Marksizmas economy) . kad reikia analizuoti ir desnir. Kiek veiiau i5rySkejovokiedir. kaip kad teige Z. Apie 1870m. klasikinesekonomikosteorijos paZi[ros. Adam Henrich.1857-1929). teigianti.Torstein. F. besiremiandiai Karlo Markso doktrinornis. pagrlst4 starnbiq lkiq veikla.rs. kai garnyboskainos ddsniai neveikia (pavyzdZiLri. Fridrich. veiklos svarbErodo ne tik indelis i ekonomikos teorij4 bef ir [naSas socialiniq mokslq metodologij4.Sejus. o ne darbin6svertes desni. Wesli Kler. George Friderich. pabaigojepastarasis 49 .1838-1917).Ji siejamatiek su pirmosios (1840-1860 m. XIX a. o politine j. Tadiau tikejin-ias rinkos veiksniqjega juos skatinoremti ekonominioliberalizmoir laisvosios prekybostarp tautq idejas. Si teonja kure ir pletojoekonominius pasiulymus srnLrlkiajam Likiuiginti. kapitalizmo vystymosi baigtinurno. 1842-1926)) bei amerikietiSkosiosistorines mokyklos (Torsteinas (Webllen. kaip mokslininko. ir atstovq . abstraktaus konkretausdarbobei komunizmo ekonomines ir teorijas. l8l8-1883). lll9-1829). Jo. tarptautines prekybos atveju).1789-1846) kt. E.Kend rnokinio.ekonomikosteorijospletra.

pagrista A. buvo rnikroekonominesanalizes pobudZio. Sioje naujoje ekonomikos mokykloje buvo pagristi maZejandio ribinio naudingumo ir statines pusiausvyros analizds prinoipai. 1845-1926.ekonomikos idejq visuma.).Siuolaikinejeekonomikosmokslo raidos stadijoje iSry5kejo Siosnaujosanalizeskryptys: 1. pagrista ribines analizes bei maZejandio naudingurno teorijomis.paplitusios XIX a.S. anglq . ir nuo naudingumo(paklausos).[einandiqi 5i4 sferq skaidiq. perkelusia akcentusnuo klasikinesekonomikosteorijos nagrinetogerovdsSaltiniobei jos paskirstyrno tarp darbininkq. 1877-1959). nesuprie5ina Jis pleiia savEs jq idejornis. pabaigoje i5st[rnusiais klasikines ekonomikos teorijos rnokymq. Jos tyrd individualiq subjektq. su bet ir papildo tai tornis kryptimis. Piln4 neoklasikines ekonomikosteorij4 pateik€KembridZomokyklos atstovas Alfredas Mar5alas (Marshal. XIX a. Sveicarijos matematine) Mari Espri Leonq Valrasq(Walras..marZinalistine revoliucija".Mari Espri Leon. 1834-1910).MarSalo darbais. MarZinalizmas (rnargin economics).pradejo n a u d o l i i b i n i qd y d 2 i qt y r i m u s . Neoklasikineanalizt. 1840-1921).Austrq ir Sveicarijosekonomikosmokyklas apjunge Svedqekonomistas Klutas Vikselas(Wicksell Knuth. kuriorns jq pirmtakai skyre nepakankamai ddmesioarbajas tik nurodd.John Maynard. psichologine.austrq (Vienos. Karl..Frensislsidro EdZvortas (Edgeworth. ekonomikos mokslas neatmetdnieko. l85l-1926). Neoklasikin€ ekonomikos teorija (neoclassical economy) . Neoklasikine ekonomikos teorija savo idejomis sujr.Arthur Cecil. XX a.E..Vilfredo. ZemvaldZiqir kapitalistr4prie principq. Alfred 1842-1924) ir jo mokinys ArturasSesilas Pigu (Pigou. Makroekonomikos aspektas. FrancesYcidro. Fricleric.185l-1914). 1851-1926).rnge daugel[ ekonomikos mokyklq ir Zyrniausiqatstovq: anglq (JevonsW.S. pradZioje.Jis sukOre pagrindLrs makroekonomines analizes 50 . r Si teorija daiznaivadinama. kurie valdo iStekliq paskirstym4 pagal poreikius.Teorijos.neoklasikiniupoZiuriu": verte priklauso ir nuo gamybos ka5tq (pasillos). ir XX a. k4 [ ji ine5e praejusio Simtmedio ekonomistai. Fridrichil Vizerl (Vizer.Oigen4 BemBaverk4 (von Bohm-Bawerk.ugen.ekonomikos teorija. (Lozanos. 1883-1946) veikla. 1835-1882). Vilfredq Pareto (Pareto.rso (Keynes.Irvingas FiSeris(Fisher Irwing.poZifiris pakeistas. 1867-1947)ir susifonr-ravo taip vadinarnamarZinalizmoekonomikosteorija. lS48*1923).Makroekonomines analizesatsiradirnui stiprq irnpulsqdave anglq ekonomistoDZonoMeinardo Keir. arba ekonomistqV.DZevonsq psichologine) Karlq Menger[ (Menger. arnerikiediq. tEsia.

o su rinkos monopolinemis ar oligopolinemis struktr. Verslo ciklo prigimties enrpilinio paZinirno palanga buvo imanoma tik patobulinus makroekouotlinE informacrjq. . [vertinandius laiko veiksni ekonomika laike tarp gyvenime ir apibfldina sqry3ius. mokslas. 3. ne stl tobulqja konkurencija.2. Dar trediojoje ekonomikos teorijos vystymosi stadijoje ekonomistaii5kele visuotineskonkurencijostarp ekonornikos subjektq hipotezg. suvokim4+.nacionaline sqskaitq sistenta (NSS). tuo talpu ekonomikos analizd nuo 1930 m.rltatq. JAV ekonomisto.rromis. tapqs ypad paZyrnctirtas Veliau nacionaliniqs4skaitqsistern4 sisterninokiti ekonornistai. Nobclio prernijos SirnonSrnith. m e k o n o r n i k op l e t r a i p r o g n o z a v i u i .2.ju visose pasaulio valstybese renkatna ir tyr mukroekonorniniamsimants.niniame gyvenimeskiriatnls kiekvienosSalies ekonominiqrei5kiniq. kai valstybems reikejo kokybiSkos statistinds informacijos planLrojant ir Dvide5imlojo su savo ketinimus. s 1. Procesq dinamikos elementas.tai nustatymas fakto.rrejo nebuvo savaranki5kas tai apibendrinandiq duotnentg kaip Pirmasis [vykis Didelq tyrirnq mokslindsbazes. tiria dinaminius procesus.rinkimas ir sisteminimas. Pagrindinds iiuoluikitris ekonomikos teoriios ir nrclodologiia Makroekonomikos kaip mokslo apie bendrqsias r"rkio tendencijas buvo pagrindinisekonornistqanalizesobjektas. laurcatu.4.Didelis demesys . 1913). tapQS svarbiu dabartines tnakroekonomikos vystymosi stimulu.Statika analizuojatik baigtinE Dabartine pusiausvyros blisen4 ir ekonomikos elementq veiklos rezr.kad JAV ekonomikai bfidingi pasikartojantys Zymia dalimi panaSIs o Siarn darbui vadovo Zytnus ekonotnistasSaimonas Srnitas Kuznccas (Kuznets.susijusius kariniaisveiksmais. Sitrornettrbeveik kitimo tenclencijrl s4lygojusimakroekonomikos apdorojama infbrtuaci. ukyje.Pladiatr 2 skyriq. (Stonc. visurniniusprocesus Salies apibudinandiais 2.rinkos fikio teorijoje. Makroekonomikosteorija remiasi statistiniaistyrirnais.susifonnuojandius ekonor. Richard. Ridardas Stounas anglqckonornistas 5t .Jos vystymuisi didelg [tak4 tr.g. igyvendinant arnZiaus 3-ame de5irntrnetyjeJAV buvo sukurta nacionaliniq pejamq apskaitos infomracine sisterna . nes tikroveje daZniaususidttriatna linksta i netobuloskonkurencijossituacijas.taiiar-rtai tyrirnai Simtmediais trys ivykiai. 2r. kad verslo ciklas yra pasikartojantisekonorninis reiSkinys. Netobulos konkurencijos analiz6.Zymausstatistiko Vesli Klero Mitdelo tyrinrai ir parode.l90l-1985). makroekonominiq Sios informacijos dal[ rinkti past[mejo Pinnasis pasaulinis karas. 1971rr. Antrasis ivykis.

pramonds garnybos apirntis vrsame pasar-rlyje ?ymiai sumaZejo.Ekonornineskrizes laikotarpiu Zlugo keletas dernokratiniq vyriausybiq.Lotynq Ar.verslocikle kinta tendencingai.50 proc. DZ. praktiSkai Kai visos pasaulio valstybdspradejo laikytis Sio praZhtingoplano. DidZioji depresija .rnikalaus lygio defliacija. tarptaurinE prekyb4 i5tiko giliausiasnuosmukis. ivardijo ateities perspektyvrl svyravimus. DidZiojojeBritanijoje-.DidZioji depresija.palaipsniuiap€mr-rsir. JAV buvo 25 proc.. Vokietrjoje 40 proc. kad tokie svarbusekonomikosrodikliai. depresijos todel ir laikorna. ir galiausiai pasieke ypadkritiSkalyg[. sqlygota eksportuoiamos Zaliavos kainq rnaZejimo. Hitlerio atejimas valdZiqVokietijojebr"rvo tiesiogiai I susijEs katastrofiSka su ekonominekrize Vokietijoje.nbiausia ekonomikos katastrof a Siuolaikineje istonjoje.pavyzdZiui. DidZiojojeBritanijojekainossumaZejo beveik 25 proc. KadangiSi politika netiesiogiai didino nedarb4 kitoseuZsienio valstybdse.r i5vystytas valstybesir perdjusiui rnenkaii5vystytas Salis. ISvystytos vyriausybes i krizq sureagavo. . todelji buvo netoliaregiSka..lik" 10 proc.tai star.Ann) kaip pagrindinEDidZiosiosciepresijos >1. nedarbu. siekdamospadidinti Salyje garninamqprekir4paklaus4 ir suteikdarnos galimybEZmonerns dirbti. kaip atsargq garnybos ir apimtis. nedarbas.. Afrikos ir Azrjos valstybeseekonomika buvo krizines b[senos. todel daugelyjeEuroposir menkai i5vystytose valstybdse.kritus jq paklausai iSvystytose valstybese.JAV ir Vokierr-. 1929-1932 m. taip pat Japonrjoje susifonnavo diktaturos. Japonijoje1 valdZiqatejE fa5istai sukurstdAntr4li pasaulinikar4. V. Pranc[zrjoje.. nei DidZiausiintelektualiojo kapitalonuostoliaipasirei5ke katastrollskai padidejusiu ptlyzdLiui.lmejusi ekononrik4 | depresijq. i5sirutuliojusiais kaip buvusir4sukrdtirnq rezultatas. Ekonornistai pateik€ nemaZa hipotezirq. kur ekonolrrikoskrize prasidej dar 2-ame de5imtn-retyj o e. ivesdamos importo prekybos barjerus.Keinsas kaip pagrindini veiksni..Demokratines vyriausybdsnepajegeiveikti ekonominio chaoso. Zyrnus JAV ekonomistasMiltonas Fridmenasir Ana Svarc (Shvarc. l5vystytosSalyssusidfiresu r. kai beveik visos pasaulio valstybes susidure su katastrofiSkugamybos apimtiesrnaZejimuir beprecedentiniu nedarbu.kainq lygis. tarpvalstybiniai prekybiniairy5iai buvo paZeisti.pavyzdLiu| JAV .Mitdelasnustatd.oje daugiaLr 30 proc. lsanalizavEs makroekonorninE aplink4 jis pasiule fiskalines ir monetarines politikos priemones krizinei situacijai lveikti.verslo ciklai... Prancfizijoje daugiaukaip 40 procentrl. pasauline Si katastrofa dabarstebinapasaulltiek ir Zrnoniqpatirtornis kandiomis.o Vokietijoje. 1933rn. pastr.bedarbiq.K.. tiek politiniaisprocesais. Trediasis Siuolaikines makroekonomikos suk[rim4 [vykis. DidZioji depresijatapo pasar-rliniLr reiSkiniu.aiSkinandiq DidZiosios prieZastis. DidZioji depresijaprasidejo 1929 n.nerikos.30 proc. kad ji yra rnakroekonomikos vystymosi stimulas. sqlygojEs tai . ltahjoje.

1910) DidZiosios depresijos bandeai5kinti tarptautiniu poZitriu. galejusiq paveikti krizq atskiroje valstybeje(pavyzdZiui. Tarptautin€s prekybos rnaZejim4 C. 1. nukreiptos kovoti su didejandiaisbankq bankrotais. tariftl polrtikos.finansinespagalbos suteikimas. varZiusios tarptautinE prekyb4 stabdyrnas).7 pav. Sk4 (Kindleberger. Kitas amerikieiiq ekonornistas CarlzasKindlbergeris prieZastis Charles. Tuo istoriniu laikotarpiu nebuvo ir tarptautiniq institucijq. peraugimo I todel ji nesugebejosustabdyti iprasto verslo ciklo nuosn-rukio kataslrofi depresij4. 1930 m.7pav.o JAV jo dar nefgavo. kovo meneslals 53 .g.Kindlbergeris vaizdLiai aiSkino principu(2r. Jo manymu. kad visos monetarindspolitikos keitirno priemones. Autoriai tvirtino. ekonorni5kaii5vystytos Salys nesugebejoiSvengti ekonomikos nuosmukio. sausio I 933 rn. kadangi pasaulyje nebuvo Salies lyderio ekonomikos srityje. susisukandios spirales Balandis GeguZd Vasaris -' Sausis (rnln.prieZasti ivardijo ekonornikospletros varZymE 1929-1933 metais. 3-o deSimtmedio pabaigojeDidZioji Britanija jau praradopasauliniolyderio vaidrneni. visiSkai nepasitvirtino. prasidejusio 2-o de5imtmedio pabaigoje.USD) Gruodis RugpjItis Lapkritis Spalis Rugsejis 1. Tarptautines prekybos maZejimas 1929m.).

Pagrindinis DZ.palfikanqir pinigq teorija" (1936 rn.uZdelstoveikirno bomba". P. Kaip veliau paroddpraktika. ir ypad ekonominiarn augimui. Zymia dalimi priklausantys nuo rnasinirl 54 .y.M.rsidr-rre 3-ame deSirntmetyje.Teminomanymu. Aukso standartas priestaravo savarankiSkai nepriklausomaivalstybds monetarinei politikai. jai nebhdingas Zemasnedarbo lygis ir didele garnybosapirntis. depresijos JAV ekonomistasPiteris Teminas (Temin. Salys.o ji. kaip artimai jie savopaZiDras siejosu Keinsoidejomis.su kuriuo pasar. pasakdaugelioekonomistq.o po to ir visE iikusl pasaull. galejoteigiarnai paveikti ekonomikosraidq.Keinsaslne5e didZiull indeli I ekonomikosteorijosvystymqsi.anksdiaunegu kitos atsisakiusios aukso standarto..tai Pinnojo pasaulinio karo ir po jo vykusiq konlliktq . suleike makroekonornikai Siuolaiking krypti. susijusiossu ekonornikossvyravirnais.Bhta ir kitokiq bandymqaiSkintiDidZiosios prieZasrrs.BendrojiuZimtumo. nera vienr4visuotinai priirntq paZi[rq. kad jis ekonomikai bildingi svyravimai.PrieSingai. gaivojo.). kad DidZioji depresija. kariniai konfliktai tiesiog peraugo I taikaus laikotarpio konfliktus. Taigi. kad rinkos ekonomikai nebudingassusireguliavimo mechanizmas. priklausomai nuo to.depresija. kaip ir daugelio ekonornikosteorijos problemq atveju. aiskinandiqDidZiosiosdepresijosprieZastis ir jos reiSkirnosi mechanizmq. Pateiktieji keli skirtingi Sio t-enorneno suvokirno bfldai demesikoncentruojai kur! nors vien4 krizes aspekt4ir per j1 bando paaiSkinti5i sudeting4 makroekonomin[ rei5kin[. parerntus tarpusavionepasitikejimu bei prieii5kumu Europoskonfliktuojandioms Salims.Keinsas sumodeliavo DidZiosios depresijos bei srnulkesniq ekonominiq svyravirnq teorinE schemq ir pasirlle specialiq vyriausybes veiklos prograrnfu siekiant iSvengti depresijos. t. DZ. Zymus angh.isdestytos jo Zymiausioje knygoje .. t. Piter) tvirtino. Nors Siandienakivaizdus ir kai kurie Sios knygos tmkurnai.rlissr. pinnosios iSsivadavoir iS depresijos blsenos.Keinso teorijos teiginys buvo tas. palaipsnitri apdrnusii5vystytasvalstybes. pagr[stos bendrqjqi5laidq ir pajamqapytakosvaldymu. ar ekonornikos teorijos postulatai atitinka realius to meto gyvenimo procesus.1 ekonomistas DZ.plito per to rneto valstybiq monetaring politikq pagrfstq aukso standartu. ji i5lieka svarbiausiuXX arnZiaus ekonominiuveikalu. DidZioji depresija pradejoprieStarauti ekonomistqklasikq paZilroms. Pagrindinesiddjos.kad nuo Sio laiko visi makroekonornistai pradejosavepriskirti rienai i5 dviejq sroviq:keinsistams arbaklasikams. Keinsizmas (Keinso ekonomind teorija) (Keynesian economics) makroekonorninio reguliavirno teorijos. kad rinkos rnechanizmuineb[dingas ilgas ir nuolatinis nedarbas. poveikis Siammokslui buvo toks Jo didelis. Si krize priverte suabejotr.y.

y. kad pinigq pasitla lemia kainq gamybos apimdiq. valstybesbiudZetui. kad kainos realiarne gyvenirne.nuo pesirnizrnoiki optimizmo. yra Siuolaikines makroekonomikosSerdis. augant karnoms (infliacija). kad ekonornikos stabilizavimui reikalingas makroekonomines strategijos koregavimas.Keinso principiniq idejLl. kai ekonomikos kriz6 pasiekia tok[ rnast4 kaip DidZiosios depresijoslaikotarpiu. 1912) sukure alternatyvi4 keinsizmui monetarizmo teorijq kuri sudaro vadinarn<-lsios Cikagos mokyklos pagrindq.Keinso. ldejos.kai gamybos apimtis malrja (stagnacija). nesusidurdamasu akivaizdesniaisnuosmukiais ar didesniu nedarbo lygiu). tai ji negali b[ti greitai pa5alinta ar btiti i5sprEsta darbuotojq pastangomis. kad. Pasak DZ. nedarbo ir kitus pokydius. ypad pladiai paplito ir igavo . kad: pagrlsta l. Siuo laikotarpiu Miltonas Fridmenas (Friedman. Pesimizmo didejirnas verslo aplinkoje s4lygoja investicijq aktyvumo smukimq kuris savo ruoZtu s4lygoja bendrq gamybos nuosrnuk! ir nedarbo didejirn4. Keinsas teige. ir atvirk5diai.keinsistines revoliucijos" vard4. 8-o deiimtmedio pradZioje sekmingq daugelio pasaulio valstybiq ekonomikosraidq pradejostabdytistagfliacija. aktyvioje valstybesreguliavirno politikoje. tadiauyra nuolatiniq ekonominiqdiskusrjqobjektas. rnokesdiqbei pinigq politikos pasikeitimai. ji nuolal susireguliavimo siekia visiSkouZimtumobtisenos. t. nors ir paplito po vis4 pasauli (daugelio valstybiq ekonomika sekrningai pletojosi. skiriarnas neZymusvaidmuo.y. Si teorija teigia. Staglliacija (stagflation) tai tokia ekonomikospadetis.nuotaikq kaitos poveikio bendrajam investicijq lygiui . Ekonomikos nestabilumoprieZasdiqbuvo bandorna ie5koti padioje stabilizavimo politikoje. Milton. Monetarizmas (rnonetarism) teorija. Tai analizes. tarpe jt1 ir jo pasiulytas bendrosios paklausos bei bendrosios pasiiilos analiz€s metodas. g.kaip makroekonominioreguliavimo priemonei. pagrindas. kad vyriausyb6 privalo vykdyti ekonomikos stabilizavimo politikq siekdama i5vengti ekonorninirl kriziq atsiradimo bei pldtros. susijusios su pinigq itaka ekonornikai. teigianti. taip pat vidutinis darbo uZmokestis. ypad vyriausybds iSlaidq. susijusios su politinemis fiskalines ar monetarinespolitikos keitimo rekomendacijomis.Jo ideja. 55 .. Rinkos ekonomika principu.15 dalies tai tik priklauso nuo to.ri negalejopasi[lyti jokiq ekonomikos stabilizavirnopriemoniq. nera visi5kai lankstls ir negali greitai pasikeistiir prisiderinti prie ekonomikos.t. Daugelis DZ. Keinsistind teorija Siam atvejr.

Jo manymu. pasir"rlos poZi0rio) atsiZvelgiamaI gyventojq ateities lukesdius. jei Salyjeyra didele infliacija. Salininkai buvo kategoriSkesninegu monetaristai. sumaZetqpaklausair didetq nedarbas.rZrnokesiio lygio. kad.kad finnos ir asmenys.rrie atitiktq ilgalaikl garnybosapirnties didejimq ir pa5alintqinfliacijE ekonomikoje. o ne jos sprendimas. Aktyvi valstybdspolitika yra problemosdalis. rnonetaristineje. g. kad ekonornikos pldtros svyravimai i5 dalies yra pinigq kiekio svyravimq rezultatas. jeigu verslininkai veiktq. objektyviainumatoateities lvykius.nagrinejanti trkio gamybospajegum4(potencialusis arba galimasisBNP) ir politik4 kuria siekiama pagerinti garnybos i5tekliq rinkq lankstumqtaip. pavyzdLiui.Z y r n i a u s i r a c i o n a l i q j t l u k e d i q t e o r i j o s a t s t o v a ir RobertasLukas (Lucas. kai prirmarnas sprendimas. g. Sie l[kesdiai Zymia dalimi lernia [kines veiklos ciklq.l egzistavqs.?ymiai sumaZinus pinigq kiekio didejimo tempus.ratyti busimus [vykius. 8-9-ame deSirntmetyje monetaristqpozicijas kovoje prieSkeinsizrnq p ii s u s t i p r i n o e o k l a s i k ai ir p a s i u l o s o Z i u r i o k o n o m i s t a S i e e k o n o r n i s t ar j 1 1 n e i. I 56 . 1e44). kad b[tq gaunarnadaugiausiaprodukcijos. Racionaliq l[kesdiq modelis pladiau taikytinas laisvosios k o n k u r e n c i j o s i n k o s e .nes Zmonds numatyttlinfliacijostempq maZejimq todel b[tq griZtamaI visi5ko uZimtumobrisen4.rosi. M. StatistikospoZiuriu. Robert.kad lukesdiaiyra visuornettikslhs. Racionaliqjq liikesiiq teorija (rational-expectations hypotesis) tai hipoteze. verslininkq ateities lrikesciai ypac veikia firmq i5laidas investicijoms ir atsargorns. atsiZvelgiant esamE bendr4j4paklausq. tvirtindami.r. infliacijos ternp4.ekonomikos analizds Saka. kad rinkos principas. tai.Visose ekonomikos teorijose (keinsistineje. 1931) ir RobertasBaras (Barro.nauja"infomacija turds poveikl llkesdiarns arba elgsenai..todel jis siillo vyriausybeipinigq kiekl parnaZu didinti tokiais tempais. hipotezeneteigia. Pasiiilos poZiIrio ekonomika (teorija) (supply-side economics). turedarni visiSkaitiksiiq informacijq tuomet fikines veiklos ciklas savo dabartinefbnna nustotr. Todel lfikesdiaiigaunatikimybes pasiskirstymofom4.o valstybinisreguliavirnas ekonomikai b[dingas susireguliavirno neuZtikrina stabilaus ekonornikos vystyn. tiek darbininkai) turi nur. kur kiekviena sanderio 5ails (1iek darbdaviai. Manorna.Tadiau nedarbo padidejimas jau butq tik laikinas.Fridmenas ir jo pasekejai tvirtino.rredamisvarbi4 informacij4 tuo laiku. tr.2. L[kesdiai yra labai svarbls derybose del darbo r.teigianti. tadiau butent jie tampa pagrindiniuracionaliqllkesdiq teorijoselementu. Sios teorijos Salininkq nuomone.kr. Robert. neokeinsistineje. Taigi tik .

Nuo XIX a. kadangi jo darbo pajamos (iSskaidiavus rnokesdius) yra maZesnes negu pa5alpos' gaunamos nedirbant. R. kad tiek keinsistai. pabaigos iki dabar pletojasi D.Keinso pasekejai . Neokeinsistai (neokeynesians) SiuolaikiniaiDZ. vadinam4j4neorikardinE 57 . si[loma vyriausybei suteikti darbdaviams uZimtumo dotacijas.Keinso teiginius. Tokiq paZiflrq visulna bLrvo bLrdinga naudingiau dirbti negu gauti oasalpas. 1914). o vdliau perZiurejp ir pagrindEjo teorijE. Zymiausias pasiulos poZi[rio ekonomikos teoretikasyra Arturas Laferas(Laffer.padetis. neskatinandius spEstus. Forbs. aplenkiandiodarbininkq ribinl darbo nasum4 apribodarnos galirn4 LrZimtum4. pa5alposgarantuojatik pat[ Zemiausi4gyvenimo lygi' Kad ir Sios Zerniausios darbo pajamos skatintq dirbti.Pasi[los poZifirio ekonornistaiisanalizavo gamybos istekliq rinkll ir biurokratini nelankstum4 didesniqgamybosistekliq kainq poveiki bendrajai paklausai. tiek monetaristai neteisingai traktuoja Jq ekonomikos nestabilumoprieZastis.Prekiq gamyba naudojant prekes" (1960 m'). teigianti. Rojaus Forbso Harodo (Harrod. sukritikavusiame D. iSkeltq 9-ame de5imtmetyje susiformavo realaus verslo ciklo teorl.Rikardo ekonotnines idejos. nuotnone. Zymiausi Sios neokeinsizmoteorijos atstovaiyra amerikiedirlekonomistqEusdjausDeivido Domaro (Domar. Skurdo sp4stai (poverty trap) . Robert Merton. pladiai analizuojama nuo paklausos nepriklausornai 1898-19S3) darbe .Reigano administracijai.Keinso daugiauar maliau rdmEpagrindinius pasekejai ekonomislai. jeigu net ir atliekatnodarbo uZ <li<lesn! rnaZiausi4 bus ekonomiSkai Tuomet Ztnonems ribinis pajamq produktasto negarantuoja.Tokie tyrimai paskatino pasi[los poZilrio ekonomistusatmesti kai kurias socialinio apr[pinirno pasalpq ir progresinio apmokestinirno sistemas. Dabartiniai DZ. DZ.tobulina savo pirmtako teoriniuspagrindus. socialinio aprfipinirnolyg[. gaunantis socialinio apr[pinimo paSalp4 neskatinat.. Evesey David.Sio reiskinio prieZastisyra ne benclrojipaklausaar pinigq politika.neokeinsistai . Piero. g. 1890-1978)ir RobertoMertono Solou (Solo. g' 1924)ekonominioaugimomodeliai. nes Sios sukuria skurdo bedarbiqimtis maZaiapmokamqdarbq. g' l9a0). kurios leistq moketi darbo uZmokestl. Arthur. o technologiniaisokai.1a.Rikardo pastovaus vert€s mato problem4 ir isvysdiusl ekonomikosteorij4. Darbinds vertds teorijos savybe nustatyti vertE pagal garnyboskastr"rs Pjero Srafo (Sraffa. kai bedarbis. Tai paskatino juos pasmerkti profesiniq sqiungq veikl4 nes jos padidina clarbouZmokesdionormas iki lygio.uas ie5koti darbo. Ray.

Rikardo tyrirno programosatnar. 1897-1977)ir jo pasekejq veikla. oM.[statymai.M.rjinirnas. 1868 1931) ir Keji Sibatos (ShibataKeji.1954. 1902-1986)darbais. T.Bortkevidiar. . praktinio panaudojimoklausirnai 5J.Sumpeterio5.gamyba" analize bei tiesiniu prograrnavirnu.rs (L.Negisi? ir kitq darbai.tai D.reguliuojantysnuosavybds teisesir juridiSkai iteisinantys antirnonopolinq politik4 ar sanddrio lsipareigojinrtl laikyrnqsi).A. Mokslas. nuo bei Siuolaikinemis rinkos e k o n o m i n i oi b e r a l i z m oe o r i j a . kuriuose nagrinejarniekonomikosteorijq atsiradimo. M. Vienos jq pripaZistamos. bei tos. CarnbridgeUniversity Press.Shurnpeter. Kaip rodo ekonomikosmokslo raidos analiz6. valstybei paliekamos tik tos funkcijos.visais laikais Zmones bande suprasti.Negishi.Bortkievicz.i5laidos .raidos.Blaug.. Rerniantis L.tai doktrina. kritiSkai vertinanti marksizmo idejas. kitos .. pagrista rnokslu.visuomeninir{gerybiq gamyba). nagrinejantisekonornikosteorijq atsiradimo. ginanti rnaksirnaliaigalimq rinkq ir konkurencijos. kuriq. Tam kuriamos ekonomikos teorijos. labai daug. Kozo. kuriq pati rinka negali igyvendinti (pavyzdZiui.nepriklausanti ideologijos politikos. kurios pagrindqsudaroKozo Uno (Unno. I t ekonomikos sElygomis reikSminga ir Ekonominio Iiberalizmo teorija (economic liberalisrn theory) .raidos ir i5nykirnoklausimus. Adaspektprcss. paai5kinti ir prognozuoti savo ekonomini gyvenirn4.Blaugo6. Istorija ekonornideskich udenij. pagristastiesiniais neoklasikiniaisbendrosiospusiausvyros modeliais.1985. Historyof Econornic Analysis. lerniandiasprivadiq firmq veiklos efektyvum4(pavyzdZiui.Tarp daugybesSalyje praktikuotq rnarksistqekonornistqkrypdiq paZymetinaUno rnokykla. 'T.Percvods anglijskogo.koordinuojantlking veiklq panaudojim4. I 995. Oxford UniversityPress. EconornicTheory in Retrospect.yra vadinamasekonomikosteorijos istorija. Po Antrojo pasaulinio karo Japonrjoje susifomravo ypatinga nekomunistinei Saliaisituacija: apie pusevisq ekonomistq teoretikqpasirode es4 (atvirai arba neatvirai) ivairiq krypdiq marksistai.atmetamos. kaip maldme. buvo sukurti ir analizuojami marksistines ekonomikosmaternatiniai modeliai. 58 . kurios bltinos sukuriant strukt[ras.(neoricardian Neorikardin6 ekonomikos teorija economics). Neomarksizmas (neornarxist econorny) ekonornikos teorija. Vadovaujantis Sia teorija. Dabartiniameekonomikosmokslo metodologijospasaulyjelabiausiai Zinomi ir pladiausiaipaplitE J.

pavyzdLiui. Tai teorijos patikrinimas arba stebejirnu.kuri apima tik esminiusto rei5kinio elementus ekonomikosrei5kinio raida arba ir faktus.Jei teorija pasitvirtina. remdamasisKoperniko atradimaisastronomijoje. pagal Kuhnq Sios revoliucijos yra mokslines. marZinalistine revoliucija. Jei.kaip ai5kinamataip: grupinio atsiradoir kaip turi atsirastinauja teorija.1959).Kuhn. The Logic of Scientific Discovery.DaZniausiai arba pasikartojandioekonomikos rei5kinio suvokimui kuriarnas ekonominis rnodelis.S. paneigiant Taip Zingsnispo Zingsniokuriama ekonomikosteorija.R. ''T. pasirenkant hipotezes. Pagal jI mokslo istorija nera tolygaus bei nepaliaujamonaujq idejq iSkelimo ir jq paneigimo raida. Tadiaumokslo istorijos sarnpratE raida. o daugeliu tveju nelneimanomi.kad teorijos ir eksperimento tik tariamas.Poperasn.kad sisternos nar"rjas modelis.S.ndra toks tolygus procesasnet gamtos moksluose. Hutchison. Jei tikrinant. a Kitas mokslo metodologasT. PavyzdZiui. Joje pastebimi ilgi esamq teorijq tobulinirno periodai.kad teorija atitinka realq gyvenim4. leorija ar jos dalis atmetarna. The Structureof ScientificRevolution.1970 59 .Teorijq galirna atmestitik kartojanteksperimentus didejantpaneigirnqrnasei.R. Konstruojamas hipotezds. ndra butini pokeinsistiniqmodeliq supratimui.ri. visada kyla abejones. ikikeinsistiniai modeliai. k4 vdliau pripaZino ir Poperas. tarkirn.suformulavo mokslo proceso teorini modeli labiau atitinkant[ mokslo raidq.jas empiri5kai tikrinant. keinsistind revoliucija. norsjas paneigeklasikine ekonomikosteorija.tai rei5kia. ir "K. Be to. Be to. Arba merkantilistines paZilros dalinar pripaZistarnos Siandien. Sakorna. Juos pertraukia mokslo revoliucijos.Kuhnas'.Tai hipoteziq sistema.Ekonomikos mokslo metodologijojenera vieningos nuomon6s. Remiantismodeliu prognozuojama pateikiarni jo konjunkt[riniai duomenys. Net jeigu tikrinimo eigoje teorija paneigiama.nes tarp jq nera jokio tiesioginiorySio. ekonomikos moksle paneigta teorija pilnai nei5nyksta. kad buvo parinktos neteisingos elementaiir faktai neatitinkatikroves. tai. ekonomikos rnoksle eksperimentaiypad suddtingi.ji naudojamatolesniarn eksperirnentu prognozavirnr. kuri nepasitvirtinusias. arteja prie ekonominio gyvenimo tikroves. atskiraseksperimentas teorijos nepaneigia.University of Chicago Press. Deja. nekalbant apie socialinius mokslus. teorijos prie kitos ir tarp kr-rrioms bridingi Suoliainuo vienos vie5pataujandios jq nera jokio rySio. kad eksperimentas nebuvo yra nesutapimas pakankamaiSvarusir patikimas. viduramZiais vie5patavusios teisingos kainos teorijos elementai yra Siuolaikinese paklausos teorijose. Toki4 teorijos atsiradimoir raidos pateikiamokslo metodologas K.Poper. ir Ekonomikos teorijos raidoje buvo keletas revoliucijq.

Tai taryine tarp popero rr Kuhno teorija. kuris yra nepaneigiarnas. Vertinant ir keidiant hipotezes. 60 . Siandien esanti itakinga teorija dar nereiskia. i5 tai merkantilizmo. atsiranda konkurencija tarp dviejq modeliq Rr ir &.Srafos teonloje ir sianclien aktyviai vystouras neorikardininkq.r Siuolaikines monetarin6steorijos hipotezdssiejarnossu darbuotojquzimtumu. Eksperirnentaiarba su stebejimaipatvirtinaR1model[. Susiejusmonetaringteorijq su darbo jegos uZimrurnu. Rikardo rnodelis. Be to. kad iSsaugotrl branduoli.Nernarksistinis nodelis turi kelet4tarpusaqljekonkuruojandiq variantq.y. palaipsniuipradedaskverbtisi vienE kitos jos teritorijas. pradedamostarpusavyje lyginti. kurio esme .Musgrave. pralaimejEs rnodelis gali keisti hipotezes. atgime P.. besiremiantiK.Lakato5or' ekonomikos teorijos raidos rnodilis.kuris buvo apmirEspo marzinalistines revoliucijos. cambritlge UniversityPress.Tarp ekonomikosrnokslo metodologqlabiausiaipaplitqsvadi'arnasis I. paneigiandiq nes ar patvirtinandiq eksperimentqbei stebdjimq reikia labai daug. Lygiai taip pat ikikeinsistinekiekybine pinigq teorija ir siuolaikinemonetarind teorija priklauso to paties modelio branduoliui. nepakankamo vartojinro ir Keinso reorilos yra"to p a t i e sr n o d e l i ob r a n d u o l i o e r s i j o s S i o b r a n d u o l i .fei Zitiresime keinsizmopoziciirr. t galima perteklind reprodukcija ir efektyvios paklausos nepakankamurnas. Taip vadinamoji neoklasikine arba neovalrasind ekonomikosteorija Siandien dominuoja pasaulyje. kad rnokslo raida buvo ir yra konkuruojandiq modelitl istorija.kad ji visais atZvilgiais tobulesne uz anksdiauviespatavusi4.patvirtinamosarba atmetamos. Model[ galirna apibridinti taip: jis turi nekintam4kietq branduoli. senasis branduolys. turedamasnaujas hipotezes. t. Tadiar.Lakatos and A.Mizeco teorijos branduoliu. reikia studijuotine tik siandien dominuojaniiE ekonomikosteorijq bet ir jos raiclq.p a g r i n d i n eo n c e p c l a v .Mengero ir L. 'ul.ekonornikosteorijos raida nera vienos krypties kelias I _ ties4.Marksistineir nemarksistine ekonomikosteorijos yra du prieSingimodeliai. criticis'r and Growth of Knowledgc. Markso ekonomikos teorijos brancluolys pastarajaure deSimtmetyje atgirneJaponijos neomarksistq modeliuose. Kaip matome.Jos ir yra tikrinamos. Todel norint suprasti ir giliau pazintr realius Siuolaikinius ekonominiusprocesus.Siq problern4pailir"rstruosinre konkrediu pavyzdLiu. Lakatosas teigia. kuriq brandLroliai yra skirtingi.Neretai paneigtasmodelis vel griZta su tuo ir padiu branduoliu. 1970. Tarkirn.Kova tarp rnodeliqnesibaigia.Tai reikalauja naujq eksperirnentq stebejimq. Tarkime R1 rnodelio n-toji versija visi5kai nesuderinama R2 modelio t versija. turintys skirtingusbranduolius.ekonomikos pusiausvyr4 reguliuojapatikimi automatiniaistabilizatoriai. ko nebuvo ankstesndje teorijoje.Bet jai aktyviai priesinasi taip vadinamoji naujoji austrq mokykla. ii juosia nuolat kintandiospagalbineshipoir tez€s. atgime jau po keinsistinds revoliucijos.Maltuso. kuris susiformavo dar prie5 Keinsq.

Kokie yra pagrindiniaimakroekonomikos 8 . Kodel makroekonomikos specialistq ekonominds paZiuros daLnat skiriasi? sistemos? visosekonotnikos sprendZia uZdavinius t 0 . Kaip Salyjesiekiamapagrindiniqmakroekonotlikostikslq? 9 . Kartojimo klausimai L 2. 6l . Kas nulemia ekonornikos tikslai? 1 .rds fiskalin€poiitika monetarinepolitika a a a a a a a a a a a a a a a a a a a politika biudZeto valstybes prognozavimas ekonornikos merkantilizmas e k l a s i k i n e k o n o r n i k ols o r i j a e ddsnis Sejaus neoklasikindekonornind teorija istorindmokykla ekonorninisromantizmas marksizmas rnarksistinis socializmas marZinalizmas keinsizmas monetarizrnas neomarksiztnas neokeinsizmas pasiIlos teorija itj racional q l0kesi'iqteorija c realauserslo ikloteorija v neorikardininkai. Trurnpai apibudinkiteekonornikosmokslo raid4. Kas yra ekonomikosmokslas? Kas yra n-rakroekonornika? analizes metodtl.Pagrindindss4vokos a a a a a a a a a a a a a a Makroekonornika ekonomikos sisterninis paZinirnas eklektika modeliai ekonomikos iSoriniai veiksniai vidiniai veiksniai politika ekonomikos visiSkas uZirnturnas kainq lygio stabilun. Kokius pagrindinius I l . 3. t 2 .ras ekonorninisaugimas ekonomikossistetna pagrindines ekonomikos grllpes sistemq pagrindiniai rodikliai makroekonomikos politikos ekonon'rinds priemor. 4. lSvardykitepagrindinesekonomikosluokslo raidos stadijas. Apibudinkite makroekonomikos Kurie i5skiriarni pagrindiniai ekonomikos paZinimo lygiai? Koks yra pladiausias ekonomikospaZinirnas? apibfidinaekonomikqkaip visum4? Kokios pagrindinescharakteristikos tikslus? sistemos o .

teiginiai? iS. K4 paroclokainq indeksas? politikos priemonesekonomikostikslus? ti. veikia ekonomines ekonomikossqlygas? b. Koks Zymus "t kryptl? makroekonomikaiSiuolaikinq teoriios? ekonornikos pagrindinesSiuolaikines 16. 20. Kokios yra teiginiai? teorijos keinsistq pagrindiniai ii. i":i galima ivertinti bhsim4sias .ketvirtoje ekonomikos tnokslo 13. Kada ir kocrelmakroekonomikasusiformavo savo idejomis ir dalbais suteike ono-i'tu' 15. koki. Kokios naujos analiz6skryptys i5rydkejo raidos stadijoje? 'rokslas? kaip savarankiskas 14. kar. fofi. palrindiniai monetarizmoteorijos Kurie veitsniai lemia BVP didejima? 19.

1953rn.. apskaidiavinqraidil' sistemaparodobalansinir4 Nacionaliniq sEskaitq S k u r i 4a p i b f l d i n a i ee t a p a i : (iki 1938ttt. ekonominius elgsen4vykstandius ekonon. Sio standarto laikymasis tapo tarpvalstybinicr se[yga.Pinna.kainE 2. ir dabar). .Nuo rnaterialaus suvestinius sistemos s4skaitq nacionaliniq rnetodologij4. fonnavimas ir 3. 1 9 9 5 .. NSS atsiradimas iteisinimas (1953-1979rn.bet ir sr.vartojimal.. NACIONALINIU PAJAMU APSKAITA teorijq.). Lietuvojenacionalindrns (MPS). Balansiniai mastu(1938-1953nt'). EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI IR JU TARPUSAVIO RYSIAI Visa Saliesekonomika susidedai5 daugybesatskirq ekonorttinitl sistema. susiformavimas Kiekvienas NSS raidos etapassusijqsne tik su jos i5ry5kejandiq atitinkamu laikotarpiu vykstandiotarpvalstybinio tr[kumq Salinimu. 199I m. s4skaitq Nacionaliniq vienetr-1. NSS standarto diegimo rekomenclacijosbuvo benclraclarbiavimo pakraipqSalims'.P . V a l k a u s k a s . suvokti nacionaliniq jq procluktosevokas. 1 0 4 . sistema produktobalansq materialaus naudota apskaidiavirnui (LSD) pradejo skaidiuotiBVP ir kitLrs departamentas Lietuvos statistikos produkrodiklius.r bendradarbiavimopl6tra.2. NSS tobulinirnas individualiqstandartq 4.Ats. nustatymometodus.Antra. kuriuosklasifikuotipadeda .Nacionaliniq s4skaitq sistemos standartas.nationalaccottnting Nacionatiniq sqskaitqsistema(NSS pagrindiniusekononrinit-r apibhdinantr systern) tai sisterna. bhtina iSsiaiSkinti netgi prieStaraujandius pajal]rq.b[dus bei s4rysius. didelds prekiq bei paslaugq [vairovds vertds nustatyrno problema verdia natrdoti jq bendr4 rnatovienetq. R . NSS kaip dominuojandios balansiniq apskaidiavimr4 sisternos (1979m. praktikos apybraiZos). nacionalinio sqvokq bei desningurnq. politiniqbei ekonominir4 skiriamosskrrtingq pajamoms produktoapinrties ir lki 1990m. tarptautiniu ir 2. redaktorius .kaLrpi ir tur14. iki apskaidiavirnai NSS atsiradimo l.rikos keletil svarbiLl Sioms teorijoms. siekiandi4paaiSkinti analizuoti makroekonomikos Pracledant patvirtinaniiusarba procesus.t:Ukio sratistika (Teorijos ir V. to sistemosprie NSS pereitapagal JungtiniqTautq parengtE rPladia.1.). rnq paj gyvenimo rei5kinius:garr"ryb4 amas. Amerikos mokslininkq patobulintas NSS variantaspaskelbtaskaip oficialus JTo dokumentas.

s a v i n i n k a i 2. garninantis Tarp namq [kit1 ir finnq nuolat sudaromi tam tikri sanderiai. 64 . Seimos ir nekomercinesorganizacijos (profsEiungos. ligonines ir pan. sektorius.ruosiarni ir etapas:kuriarna Lietuvos Nacionaliniq i<liegin-ro priimami atitinkami istatyminiaiaktai. tarpusavyje Namq [kio ekonominiaisprendimai jas parduodarnas savo garnybosveiksnius.gaunapiniginespajamasir iSleidzia prekiq ir paslaugqpirkimui bei dali jq investuoja1finnq veikl4.labdaros bei megejq sporto draugijos. Namq flkiai. Gaunapajamq i5 imoniq mainarsuZ oatcikus samvbosvciksnius pajamasimoncscpagamintoms 3. prekesar teikiantispaslaugas.). 2. Parduoda naslauuas Vyriausyb6s sektorius (governrnent/public sector) ekonornikossektorius. lSlcidZia orckcms ir oaslau{:oms isigvti Firmos l.ttrrintis juridinio asrtens teisg. Namq Lrkiqir firrntl tarpusaviorySys Namq tikiai l. antra.kuri sudaro individai.. kuriais apruplna i m o n c s .ns 3. . Siuo metu Lietuvoje igyvendintas s4skaitqsistema.Nacionaliniqsqskaitq ir rnaterialaus palyginime".1 lentel6. 3.rybos vciksniusnrckiu ir naslaucuganrvbai 2. UZsienio Namq [kis (households) ekonornikossektorius. . Naudoja namq ikiq patciktusgan. atliekantis dvigub4 vaidmeni: pirnra. lmonds (firmos). galutiniq prekiq bei paslaugq pirkejo. geriau pritaikytas 1995m. paruoitas EuroposSalimsir regionarns pinnasis NSS NSS variantas(ESA'95).produkto sistetuq pateiktQ 1977m.apimantis ivairaus valstybinio lygio (centrines bei vietinds valdZios institucijq) nuosavybEbei valstybini vartojimE. gamybos savininko' veiksniq (darbo.1 lentele). Moka namq [kiams uZ gamybos vciksniu naudoiima prckcs ir namq ukiar. Vyriausybds Saliqsubjektai. veikiantis kornerciniais pagrindais. 4. Jic yra gamybosvciksniq. vienetaiskirstomii keturissektorir"ls: PagalNSS visi ekonominiai l. ry5i (2.kapitalobei Zemes) susijq:namq [kis. Imon€ (firma) (firm/company) ukinis vienetas. rodantysjqtarpusavio 2.

darbuotojq darbo uZmokesdioapmok€jimui.vadinamaatvirosios ekonomikos sistema (open s economic ystem).kuriais galirna ntrstatyti veiklos rezultatus: ekonomikossistemos kiekvieno gamybosetapopridetinEverlq): l. namq flkiams (pirkejams) perkant prekes ir apmokant jq keliornis kryptimis: prekiq kain4 gaunapiniginiq pajamq. modeliu (simpleeconomic Supaprastinto ekonomikos modelio elementq tarpusavio sqveika pavaizduota I paveiksle. kaip ekonorniniais pirkimo (irnporto)ir pardavimo(eksporto)sand€riai. Firmos. Sis paveikslastaip pat rodo tris metodus.'aldZios mixed economicsystem)' ekonomikossistema(closed Ekonomikos sistema. Taigi. susidedanti i5 namq [kir4 ir fimrq vadinama grynai privatios ekonomikos sistema (pure private economicsystem)arba supaprastintu ekonomikos model).kurios naudojamos ar paslaugq. Si lygybe teisingatik uZdaram 65 (2. paslar.rgq i5 susidedanti visq keturiq ekonornikos Ekonomikossistema.dydf. ValstybespajarnqSaltinis mokesdiai.1) . uZsienioSaliq firmomis. 3. sektoriq.Vyriausybds sektoriaus veikla susijusi su kitais ekonornikos jis sektoriais: perka i5 namq fikio gamybosveiksnius. l5 Ekonomikos sistema. Dvi pastarosioskategorijos gali b[ti apibendrinarnoskaip kapitalo pajamos.. Vidinis Sios schemos konturas rodo daiktiniq (nat[riniL$ iStekliq judejim4 tarp pagrindiniq ekonomikos sektoriq. lSlaidq(sudejusvisasprekiq ir paslar. perkamq i5 kitq imoniq apmokejimui. gaunama5i lygybe: : Saliesvartotoi4pirkim4suma : Bendrosios firm4pajanros : Darbo uimokestis+ Kapitalo pajarnos * Tatpiniai pirkintai ekonomikosmodeliui. o i3orinis .prekesbei yra paslaugas. vietinds. nuomos mokesdiq surnokejirnuiir taupymui arba firmos pelnui. Gamybos(susumavus 2.o i5 finlq . Pajamq (swumalus gamybos veiksnit5 rodandiq suteiktq paslaugrl vertE.rgq isigijimo i5laidas).susidedanti atskirq Saliesvidarrs ekonornininiq sektoriq (narnq ukiq finnq ir centrines bei uZdaros miSriosios vadinatna instituciiq). ekonominiairyiiai su uZsienio Salies Tarp valstybiq nuolat palaikorni tarn tikri ekonominiai rySiai: su sudarotniprekiq ir subjektais. 2. susumavus visq Salies finnq veiklos rezultatus. sector) tai Saliqsubjektai (foreign/rest-of-world UZsienio valstybernis.pinigq srautLl judejimq.

Tadiau dar reikia sukurti BVP ir kitq makroekonominiqregionqrodikliq apskaidiavimo metodikq. Siame modelyje supaprastinimosumetimais laikornes dviejq prielaidq: pinna. visos gautos pajarnos iSleidZiamos. pateikiarnas realesnis ekonominestikroves vaizdas. Dabartiniu laikotarpiu labai aktuali Lietuvai problerna.Dabar pagal apskritis statistika skelbia duomenis apie Zemes uki. visos pagarnintos prekes ir paslaugos yra parduodamos. statybos. Be to. Statistika siekia.sprendimai veikla. Tuomet visos gamybosveiksniq gaunamos pajarnosyra lygios namq ukio i5laidorns prekems ir paslaugornsisigyti.us gamybos veiksnius I5laidos garnybos pirkti veiksniarns 2.t.sanderiq tarp Salies [moniq su kitq valstybiq gamintojais ir t. vidaus prekybos. pardarus prekes paslaugas Nupirktosprekes ir paslaugos Prekes paslaugos ir Finr-ros Nupirktigarnybos veiksniai Gamybos veiksniai Garnybos veiksniq rinka Pajamos.informacija.antra. Sudaryta tarpZinybine regioninds politikos darbo grupe. o garnybos apimties kainq sumaturi bfiti lygi namq [kio pajamoms. transportoir paslaugqimoniq skaidiq ir jq veikl4.prckcrns ISlaidos bei paslaugoms lsigyti Prekiqir paslaugq rinka gautos Pajan-ros. tai leistq palyginti i5skirtus administraciniusvienetus. kad tiksliau funkcionuotq Sios grandys: veikla duomenys. Kituose skyriuose 5iq prielaidq atsisakius.Ji teikia sifilymus ddl Lietuvos administraciniosuskirstymopritaikymo prie ES teritoriniq statistiniq vienetq nomenklat[ros (TSVN).1 pav. 66 .regionines statistikos formavimas. pramonds. Prekiq ir paslaugqbeipinigq srautqapytakatarp dviejq pagrindiniqekonornikos sektoriq Abstrakti prekiq ir paslaugq bei pinigq srautq apytakos schema neparodo ir ne[vertina daugelio realaus gyvenimo elernentq: namq [kio taupymo ir firmq investicij6 vyriausybdsiSlaidq ir rnokesdiq. pardar.

larr. Penktaslygis .rs. piliediqgautos Salies Trr. kaip viena ES narystes duomenq varlotojq. BVP . Siai sridiai kelia aukStus reikalavirnr. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS Bendrasis vidaus produktas .apskritys. Ekonomine ir socialine raida".tai pajarlos. lS esmds bendrasis vidaus produktas artit.visa Lietuvos teritorija.2.nas bendrai.rmpiautariant.gross national product). taip pat uZsienio gamybos veiksniq gautos pajarnos konkredioje Salyje.savivaldybes.parodandios produkcijos struktfirq pagal regionus ir atskirr{ regiontl BVP. sukurtos 5a1ies teritonjoje.t p n a ci o n a l i n i a m r o d u k t u i . Si rodikll Eurostatas lygyje' nomenklaturos reikalaujaskaidiuotitiek antrametiek trediarne pagrindiniq regionines statislikos Europos Kornisija.miestqbei rajonq statistiniaiduomenys. n-rinus iios pajamos uZsienyje.aukitesniorango regionai (iSskiriamiretniantisdvien. Leidinyje pateikiarniapskridiq. istoriniuir ekonomine kriterijais:socialine etnokulturiniuteritorijosvientisurnu). yra hannonizuota daugelirr su statistika vienetqlygiai: statistiniq 5ie LietuvojeiSskiriami teritoriniq Pirmaslygis .r regionopaskirtimiLietuvosukyje.visq galutiniqprekiq ir paslaugqpagamintqSalies per metus) rinkos piliediq per tam trkr4 laikotarp[(paprastai pajanlos.seniunijos. sudarydamos pajamq srautus. piliediqgautos Salies konkredios kainq suma. Ketvirtaslygis .Lietuvos apskritys. 2.net florv of factorsof o/ . gautos Salies viduje (kai ekonominiq uZsienio neapskaitomas rySiqsaldas). Bendrasis nacionalinis produktas (BNP .poZi[riu Lietuvos rodikliq nustatymo tnakroekonominiq Svarbiausiq pasaulio Saliqstatistika.. regioniui statistika. Teritoriniq statistiniq vienetq nomenklathros pagrindu vystorna regionind statistika apirna regionines sqskaitas. Trediaslygis . Gamybos veiksniq grynqiq pajamq srautas (grynUjq nuosavyb€spajamq srautas) (NtF .tai Atviros ekonomikoss4lygomisdalis pajamq cirkuliuoja i5 vierlos garnybosveiksniq gryntuq vadinamuosius valstybds I kitq.tai bendrosiospajtrlros. Salyse siekiandiose ivertinama skelbiami Lietuvoje regionines statistikos rodikliai iSsarniausiai statistikos rinkinyje . Antras lygis .

suma. 68 .3) Q4) Wo . Salies piliediq ir uZsienio piliediq gamybos veiksniq pajamos apskaii'iuojamos atitinkamai taip: IFu=Wr+iF+RF+nF.uZsieniopiliediq garnybosveiksniq pajamq.production income/net income flow of propeny) .uZsienyje dirbandiqjq Salies piliediq piniginiai pervedimaisavo Seimoms tevyneje.---.Lt.-------_\ lmportas \ Narnq UKIJI 7' ) l'irmos Gamybos vciksniai Gamybos G v e i k s n i a ii S u z s Ic c n r o Zsr nI S alies ganrybos l v e i k s n i a ii u2sieni ---/ --___\ g U Z s i e n i o a m y b o sv e i k s n i q apnrokejimas Saliesgamybos veiksniq paJanlos 2. uZsieniogamybosveiksniq. Ilro. Prekiqir paslaugq pinigq srautqapytakaatvlros bei ekonomikosmodelyje Grynosios gamybos veiksniq pajarnosapskaidiuojamos kaip Salies piliediq gaunamrl uZsienyjegarnybosveiksniq pajarnq sumos ir uZsieniediq gamybosveiksniq analogiSkq pajamqslrmosSiojeSalyjeskirtumas: NIF: cta IFO.2) 1/1F. IFr=Wo+iD+RD+llD. Lt. (2. 1Fr * Saliespiliediq garnybos veiksniq pajamq. Lt.tai gamybosveiksniqpajam%gautq uZ Salies gamybosveiksniq paslaugas. uZsieniuiteikiarnas ir pajamqskirturnas. gaunarnll konkrediojeSalyje.-) Eksportas _. cra Q. 1Fr . suma.2 pav. gaunamLl uZsienyje. Importo iSlaidos lSlaidos pajamos liksporto zt Prekesir paslaugos / .IFT.grynosiosgamybosveiksniq pajarnos.Lt. teikiamqpaslaugq Salies ekonomikai.Lt.SalyjedirbandiquZsieniediq piniginiai pervedirrai savo Seimoms uZsienyje.

Statistikos s4skaitas. Saltinis.. 1998. Lt. Lietuvos statistikosmetra5tis2001.588. buvo neigiamas.540. i6 . lverlinusgryn4sias BNP = BVP + NIF. R..66. kadangigrynosios 2. ir NIF visq 1994m. Lt) kainornis.. Rr . (2.2 lentel6./-Lt.611. Zp.pelnopajamos uZsienio.P. neguBNP. bus didesnis mln. I . laikq i5skyrus B[tina paZymeti.ras gamybos veiksniqpajarnas.P.Lt. metra5tis Lietuvosstatistikos rnetra5tis 2003.pal0kanqpajarnosI uZsieni. 2.5) yra didesnes negu garnybos veiksniqpajamosi3 uZsienio Kai Salies konkrediojeSalyje1/1F>0. todel pahikanq mokejimai atitinkamornspasaulio valstybems didejo.Lt. i5 Z6. Lietuva:ataskaita apie nacionalines . -I.2 lentelerodo..tai SaiiesBNP uZsieniogamybosveiksniq pajarnos neguBVP. BNP: apskaidir. 1999. *P.P. Lt.investiciios: 69 . analizuojarnu ukio subjektai ekonomikos pletrai pladiai naudojo uZsienio kreditus.nuomospajamosi uZsieni.rvos statistikos 2004.Nr.rojan.588.619. lr. BNP ir NIF (veikusiornis Metai 992 993 994 995 996 991 L 98 9 t999 1000 l00l 1002 2003 BNP 3387 II108 16981 23829 3 ll l 5 37547 41968 4t621 43523 46719 501 00 546tt5 BVP 3406 11590 I 6904 24103 31569 38310 42990 426s5 44698 47498 50758 56179 NIF -19 -482 77 111 -4)4 -793 1022 l 103 . dia C .namq tikio vartojimo iSlaidos...V..palukanqpajamosi5 uZsienio. Lietr. Lietuvosstatistikos rinkinys..kad nacionaliniqs4skaitqsistemapateikiatapatybE: Y=C+I+G+NX. Lt.71 9 -658 1194 departamento darbai.LietuvosBVP.612.pelno pajamosi uZsieni.P. V.nuoffiospajamosi5 uZsienio.kad BVP yra didesnis Salies laikotarpiu yra nes gamybos veiksniqpajamos neigiamos. .

visq galutiniLl prekiq ir paslaugq. visLl kitq analizuojamqrnetq BVp (BNp). naudojamos kitq metq BVp nr. I'ai uZsienyjegautos pajamos yra r dalis. q BVP apimti rnatuojantfaktiskomiskainornisgaunamas nominalusisBVp. . . Esamqf (einamqlq) 'retq kainos vadinarnosfaktiskomis kainomrs. kaip apibudinamas NX.Baziniq metq kainos.lVX. gaunametikslius duornenisapie realqii BVp (BNp) dyd1. apskaiiiuota baziniq rnetq (sugretinarnosiomis) kainomis.i-osiosprekds baziniqmetq (sugretinamoji) kaina. matuodamibaziniq metq kainornis. esandiriuZsienyje.reaLrsis bendrasisvidaus pro<iuktasesarnaisiais metais.G .pagarnintqper 70 .lyginarnqjq metq duomenys. r reiks BVP arba BNP. kurie vartojami kaip lyginamoji baze.1xPisl dia (2. ir salies uZsienvie esandiqgarnybosveiksniqpajarnosiskaidiuojamos 11/X.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .baziniq metq duorrrenys. i = 1 . . l/X. Kas Siuo atveju yra r * bendrasis vidaus produktas ar benclrasis nacionalinisprodLrktas? Priklausomainuo to. Lt. I . n . vnt. kiekis ataskaitiniais {.Lt. suma.prekiq ir paslaugq grynasiseksportas.visq galutiniq prekiq ir paslaugq.s1 RBVPT . ks RealusisBVP (RBVP * real grossdomestic product). IT RBV\= L Q. kuriuos priimta vaclinti ataskaitiniais arbaesarnaisiais. Jei Y = BNP . . 0 . 2.i-osiosprekds metais. Nominalusis BVp (NBVp _ norninal gross doniestio product) ..rstatyti. ir Saliesgamybos veiksniq.pajamosnera itraukiarnos| . 2 . Jei Y = BVP. tai uZsienyje gautospajamosnera rdalis. KArNU LYGIO POVEIKTS BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIMCIAI Bazinis kainq lygis (fixed price index) _ pasirinktqkuriLl norsmetq prekiqkainq lygis. .. vadrnamos s u g r e t i n a m o s i o m ia i n o m i s .vyriausybines i5laidos.3.. P. pagamintrl per tam tikrq laikq (paprastai per rnetus).

r* i-osiosprekeseinamqjqmetq (fakti5ka)kaina. faktiSkomis ^ID r\u t.Z.' . kuriuos priirnta vadinti arbaesamaisiais. Lt. g.1) dia NBVPt nominalusis bendrasis vidaus produktas metais.t q RBVPI arba n Z q. parodantis visq prekiq ir vartojimo poreikiq paslaugq.xP'l (2. '71 . . ataskaitiniais naudojamiSie indeksai: Kainq lygio kitirnui apskaidiuotidaZniausiai l) BVP defliatorius. kam jos yra naudojarnos: 1 patenkinimui ar gamyboje.rodiklis. indeksas. .vnt.. statyboskainq ukio produkcijos supirkimo kainq indeksas.qt. -1. BVP deJliatorius (BVPa"n.lyginamqjq metq duomenys.rs)suma. parodantis prekiq ir paslaugqkainq kitim4 visq Salies vidutiniSkE NBVP B V P c t '-'r'.. 2) vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas..neatsiZvelgiant tai.D r t | n I4. metais. 2 .tr/t.. esamaisiais i = 1 .p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .tam tikr4 laik4 (paprastaiper metr. x P. n . I . Pats bendriausias kainq indeksas..deflator of GDP) arba BVP kainq indeksas (price index of GDP) . .yra BVP defliatorius.apskaidiuoti RBNP: skaidiavimus. (2 8) dia BVPd"r esamqjtlmetq BVP defliatorius. . 3) 4) pramonesprodukcijos gamintojqpardavimokainq indeksas. .. 5) Zemes 6) eksportuojamosbei importuojamosprodukcijos kainq indeksas. .rota kainomis. " BVP.i-osiosprekdskiekis ataskaitiniais P.-l x looo"o: Pio . apskaiiir.Lt.Trumpai apibldinsime Siuosindeksus. tatlikti palyginamuosiLrs Naudojant BVP defliatoriq galima pavyzdLiui. t= J x l 0 0 7 o .

l N . e. toctel 2004 m. . i = 1 .196 t00. 100 . Kadangi ElVP.i-osios prekiq grupes kainos procentasbaziniais metais.0) l dia CPI .-rtinumo vartojimo prekiq ir paslaugq vartotojo krepielio vertinq iSraiSk4 atskiraislaikotarpiais. n C P I= L c . ) : '-r I ' .vidutinis vartotojq nupirktr4prekiq ir paslaugqkainq lygis. * i-osiosprekiq grupdskainosprocentoesamaisiais metais pasikeitirnoprocentas .pateiktu2.Seirnos i5laiclq pasiskirstymas 2000m. 2 . x 100'. n . todel daLnaiimarnas var toj i mo p reki4 kai n4 indeksas.566 0. apskaidiuojamas lyginant fiksuoto skaidiauspirrnojo br.566x 100%)+ (0. .varlojirnoprekiq kainq indeksas.0 r.238x 100%)+ (0. .00 gauname.t L t.p r e k i q g r u p i s lk a i d i u s .6 koeficientas 0.238 0.tadiau pasikeite kainos: maisro 72 .196x t00%) = 100%.3 lenteleje. Kadangi nustatant CPI naudojama nekintantis vartojimo prekiq kiekio krepselis" (i5rei5kiamas baziniq metq svoriais).= RBVP NBVP B V Pr . kad Cpl26e0 100 yra procentq: = CPI2000(0. BaziniLl metq vartojimo prekiq kainq indeksasvisuomet yra 100 procentri. Seimos vartojimo iSlaidqelementai I Maisto produktai 2 Ncmaistoprckcs 3 Paslauuos I5 viso: l S l a i d ul v g i n a m o i o v o r i od a l i s s procentas t1t 19.u (2e) 2. I formulg [ra5qbaziniq metq reik5rnes. .3 lentel€. c1 * i-osios prekiq grupes i5laidq lyginamojo svorio koeficientas. . (2.6rnustatyti palyginli keblu.Tai galima patvirtinti pavyzdLtu. Vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas (Cpl _ consumerprice index) . r 2. x ( 1 0 0 + e . seirnos vartojirno i5laidq elementai nepasikeitd.

vnt. iki 2004 rn. baziniais metais..1 5 arba 73 .4 lentel6. Knygos 4.3o/") (0. .i-os prekeskaina baziniaismetais. pateikti2. vnt.3%) (0. paslaugq Tuomet.Lt.37. kad nuo 2000 m. .Lt 2004m.jeigu 2000m. Gali b[ti skaidiuojamas m L q .238x 102..Tai vienas labiausiai paplitusiLl statistiniq rodiklit5 naudojamq pragyvenimo lygio dinamikai pagal2.. ataskaitiniais CPIl . Pavyzdliui. : = + + cPl:oo+ (0.2. apskaidiuokite vartojarnqiq prekiq.5procentais.krepSelyje"(ataskaitiniais metais).Lt.i-osios prekes kiekis .nemaisto produktqkainos vidutini5kai ..3 proc.196x 131. P. Bandclcs 3. 200. MarSkiniai Kiekis. kuriq duomenys 2004m.. 5 + 6 x l 2 +3 x 1 2 = = x 100% 2.prekiq . 2 .\-ra " dia metais. r r=t r l00i C-P l . t2 25 6 3 Kaina. n . gauname: /-D L'.. .029yo. Vartojimo prekds Pavadinimas l..vartojirnoprekiq kainq indeksas ir q. padidejo7. kainq indeksq 2.5%) rt2. i = l . I '. Kojincs 2.1I formulg: ivertinti..4 lenteleje. laikomi baziniais.566x 101.rr) io 4o .1l) fonnulg. .67 l00o/o 267"/o 389 145.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .3 proc. 2000m.i-osiosprekeskaina ataskaitiniais P.1 6 l 2 x 7+ 2 5 x 2 + x 3 0 + 3 x 2 5 = x 100% 5 l 2 x 2+ 2 5x 0 . vartojimo prekiq kainq indeksas padidejo 12. n xP .029% Apskaidiuotieji CPI indeksai rodo. . = n " -t (2.. 2 o 55 12 t2 l 2 30 IJ Duomenis lra59[ (2.

Sie roclikriai. . Tai rei5kia. Indeksas. liepos menesiais. svoriai.pase increksu pavadintu ji pasiuliusio vokiediqekonomisto PaSe paashe) (G. todel jis ne[vertina galimybes brangesnes prekes pakeisti pigesnemis. Lietuvoje Siuo metu CPI apskaidiavimams suformuol4 . garbei. l9g2 1993m.10fbnnule). sudaropastovrlvartojinro ir prekiq krepseli. buvo naudojami 1991m. .67. atliktus 1992m. qi o Taigi CPI2eea buvo 26lYo arba2. rai Laspeireso indeksas parodo didesni pragyvenirno lygio augirnq.Tyrimai apima mazdaug 2870 visq esamqnuosavybes formq maZmenines prekybosir paslaugqimones. n Prakti5kai skirtumas tarp BNPa"6 ir cpl n6ra didelis. PaSe indeksas. G. bazinis kainq laikotarpis buvo 1993m.l rinkiniui. forrnulir4 Svoriai nustatomi i5 narnq fikiq biudZetll tyrimo duomenq.kad vartojirno prekiq kainos 2004m. Lasperreso (E.n \' t /.t. 100%= 261. ivertinarni tq padiq prekiq ir paslaugLlkainq pokydiai.vartojinro krepSel[" sudaro 796 vartojimo prekes ir paslaugos. apskaidiuojamasnekintandiam prekir. Laspeyres)vardu. Lietuvoje nuo 1992m. L Q ' . pakankamai reprezentuojantys perkarnq prekiq ir paslaugqgrupes.iq kainq pasikeitimus. Nuo 1991m.1996m. cpl2oo4 = i=)"" x 100% = . 74 . kaip taisykle. o kintandiamprekiq rinkiniui .x P . cPI apskaidiavirnuose naudojama1996rn. 5 5 6 x 1 2 3 x 1 2 1 4 5 . gruodZio menesi. kainosbuvo 167proc. o paSd i n d e k s a-s m a Z e s n i e g uy r a g y v e n i m e . 7 5 h = P = + + .Infonnacija apie prekiq ir paslaugqkainasrenkarnakiekvienil menesi l0-yje apskriiiq ir 9-uose rajonq centruose.1993m. Kai ivairiq prekiq kainos skirtingai keidiasi. atvirk5diai. Kadangi Laspeireso indeksas skaidiuojamas tam tikram prekiq rinkiniui.y. geguZes menesinis vartotojqkainq indeksas apskaiiiuojamas pagalvienqi5 Laspeireso (2.parodovienodqkainq didejimo ternpqvaizdil.Q i o P i t = 1 2 x 7 + 2 5 x 2 + 6 x 3 0 + 3 x 2 5 = 3 8 9 t . iq arba. L n t Q i o x i o 1 2 x 2+ 2 5x 0 . kitaip vadinamas Laspeireso indeksu pavadintu ji ivedusio E.. 1994 . atsiZvelgia 1 prekiq tarpusavio pakeitimo galimybg. rugpj[dio . sudard267 procentus vidutinio lygio baziniais2000 m. svoriq struktfira sucraryta pagal nanrq flkiq i5laidq duomenq tyrimus.didesnes negubaziniais rnetars.Maisto prekiq kainos papildornai tiriamos dar 9-iuose kaimo rajonuose. "n 145'75 ' Pio Z .kitaip tariant.

Tarp 5iq rodikliq yra 5ie 3 pagrindiniaiskirtLrmai: kainas. P r amon dsp r odukcij os gami ntoj q p arclavimo kain4 indeksas' Pramon6s produkcijos gamintojrl pardavimo kainq ir price index). namq lkiq biudZelqtyrin. automobiliq ar nuomai. CI'l indeksas skaidiuojamas prikiauson-rai BVP sud€ties. neparodo. nuo prekiq rinkinys keidiasi.rirriq reprezentantll pardavirno kainq pokydiq svertinis vidurkis. pagamintq Lietuvoje.ais. Neparodo maZtneninds ivairiq tipq nuolaidoms. kam vartotojai Siandiendaugiau r5leidZia:vaizdo juostq. BVP6"11.ir pana5iai. drabuZiq prekybos pokydiq.tai apdirbamosios indeksas(PPI.producer produkcijos. nustatant BVP6.rgq rodo l. KainLl kitimo analizeiatrinkta 360 tiriamq pramonds[rnonit1. CPI indekse. 3 . Produkcijos kaintl indeksas apskaidiuojamas kaip gan. NeatsiZvelgiavartotojqperkamq i 2.)produkcijos Pramonds produkcijos garnintojq pardavirno kainq indeksas PPI parodo prekiq.o CPI indeksas prekiq ir paslar.2004 m.gruodziombr. tik prekiq ir paslaugq..y. pagal Siq formulE. kainq padidejimasatsispindes pastoviatn prekiq rinkiniui (krepSeliui). visq garninamq kurias [sigyja pirkejai. pardavimo apirntis vertine iSraiSka. tai jos neatsispindiir deflialoriuje. rugsejomdn. tiksliai neparodo Tadiau. NeatsiZvelgiai pagerejusi4 laiku. spalio . irnportuojamos Vartojirno prekiq.r.. ivertina tik toje Salyjepagaminamas prekdsnedidina BVP. 2005 rn. jis: . prekiqir paslaugq 1. DaZniausiaikokybines 4.ir vartojirno prekiq kainq indeksas(CPI) pateikia skirting4 infonnacijE apie bendrqjl kainq lyg1 Salyje. nar. Kadangi prekesir paslaugas. pasirei5kiandiq 3.rdojant gaminirl 1996m. produktq kokybE.n. PavyzdZiui. elektros bei vandens pratnond's i5gaunarnosios tiekimo veiklos produkcijos (nuo 1995rn.vis delto vartojimoprekiq kainq indeksas nes iSlaidq"pasikeitimo. pagamintq uZsienyje ir skirtq vartoti kitose Salyse.gyvenimo ru5iqir kiekiq pokyditts. BVP6"6. pardavimo kainq pasikeitimE per tam tikrq laikotarpi.o 3. gruodZio min. veiklos(nuo 1996rn.) ir dLriqtiekimo kainq indeksas. Neivertina vartojimo formq pasikeitirnq. Laspeireso apskaidiuoja: departatnentas Lietuvos Statistikos 75 . kurios kiekvieno menesio l5 dien4 registruoja 1540 garniniq pardavimo kainas. bazindskainosir 1995m. su yra susijusios jq naudojirno prekiq charakteristikos tiesiogiai Bendrojo vidaus produkto defliatorius BVP6"n. kaintl bazinis laikotarpis yra 2004 m. 2. o nauja svoriq sistemapagr[sta2003m. kaip svorius t. namq ilkiq i5laidqduonenq lyrirtro struktura.

Duomenys apie Zemes fikio produktq supirkimo kainas gauna'ri kiekvien4 ketvirtl i5 didmenines prekybosir Zernes produkcijEperdirbandiqimoniq.ir apskaidiuojami pagal (2. Siuos cluomenis pranesa157 statybos imones.sllt produkt4 supirkinto ir kainy indeksai. irengimq.parodantys kainq kitimq laiko atZvilgiu. atlyginirnq.vagonas isveZirno vertdsir akcizomokesdiq. Augalininkystes produktq kainos stebirnostik 3-iq ir 4-E ketvirti. t. Zem€s iikio produkcijos supirkimo kainq indeksas (PIAP . vidutinemis su kainornis.10)fonnulE.sas pagal sta+. sveikatos apsaugos.stes gwulininlq.parduotqtik vidausrinkoje. buvo pasirinkti baziniais. Tai 3 tipq gyvenamiejipaslataiir po vien4 siq statiniqkategoriiq objektq:prarnones. Statyboskainq indeksas(Bpl .y. Bendrojo supirkimo kainLlindeksoatveju kiekvienq ketvirtl ti.purchasing price indices of agricultural production). Statyboskain4 indek. Svietimo. Statyboskainq indeksui nustatyt atrinkta I I statybosobjektq. 1995rn. BPI apskaidiuojamas pagalLaspeireso formulq.keidiantsvorius 76 .rdojama parclavimo kaina stotis"be pndetines . na.ji nustatant. Eksportuojami gaminiai ivertinami FOB kainomis.y.a'ros 2r reprezentatyvaus Zernds Dkio produkto (augalininkystes gyvulininkysles) ir kainos.nunalines infrastrukt[ros. t. keliq ir gatviq bei rekonstruojamqobjektq.franko. administraciniq paslatq.. P P In u s t a t o r n i : a) visai pramoneibendraiir jos strLrktfiriniams elernentams. Gaminiams. parduotostiek vidaus.building price index).tai Zernesfikio produkcijos supirkirno kainq dinamikos rodikliai.parduotiems vidausrinkoje. kiekvieno ataskaitinio menesio kainos palyginamos baziniq 1995m._rai alrinktq statybosobjektq uZbaigirnoka5tq (kainq) pokydiai per tam tikrq laikq. tiek uZsieniorinkose. 5. 4.dujq ir vandenstiekirnui. kainq indeksq. Kiekvieno objekto atveju ivertinami statybosmedZiagq. c) eksportLrotq gaminiq kainq indeksq. socialiniodralrdimoir kitos iSlaidos.jektotipq.bor ob. c) elektros. i prekiLl vertE transportavimo Lietuvos iki Respublikos lskaidiuojamos muitri sienos islaidos.parclavimo kainq indeksq b) gaminiq. b) i5gaunarnajai apdirbarnajai ir prarnonei. vandensvalymo. kor.a) bendr4 visos pramonesprodukcijos. r-rkio Indeksai parodo kainq pasikeitimus. palyginti su praejusiq rnettl atitinkarnu ketvirdiu. Zemes ikio produkcijai apskaiiirojamas bentlras supirkimo kaintl indelrsasbei atskirai augalininlq.

Galutinis produktas (final goods/product). kitoms prek€msar paslaugoms sqnaudos prekds. Eksportuojamosprodukcijos kainq indeksas(priceindex of exported production) .pakartotinis"apskaidiavimas neleistq objektyviai [verlinti metiniq gamybosrezultatq. apskardiuojant BVP pagal nacionaliniq sqskaitqmetodik4 tarpinio produkto verte turi br-rti eliminuojarna.ibei paslaugq kainq b[tq nustatomakaip tais r-netais prekiq ir paslaugqvertd b[tq keliskart [skaidiuotai BVP suma.Taigi.ji nenaudojarna gaminti. pusfabrikadiai) ir paslaugos. supirkimokainomis.gali b[ti tarpines Taigi priklausomainuo to. prekds..rodiklis. G a m y b o sm e t o d a s pagamintq prekiq ir paslaugq. kuriuos finnos naudoja kaip Zaliavassavo produkcijai gaminti. panaudotos kaip s4naudos gaminantkitas prekesar paslaugas.tai prekds (Zaliavos. . kur naudojamos arba galutinds. kaip visq galLrtiniq BVP apibndinirlas per metus. Svoriai apskaidiuojami pagal supirktos produkcijos vertE (nuo 1997m. elektros energija. parodantiskitose Salyse perkamqprekiq kainq pasikeitirnus.Tuo tarpu kuras ar elektros energija. 2. Galutindmisprekdrniskaip iSirntislaikomos investicines Didejant garnybos specializacijos lygiui.plienas. Be iivarclyul apskaiiiuojarni eksporluojamos bei intportuojamos prodttkcijos kaitttl indeksai.kas ketvirtl. iskaitomos subsidijos).4. indeksas(price index of irnportedproduction).tai preke ar kaip paslauga. daugelis gaminatnq produktq pereina kelias gamybos stadijas [vairiose firmose. 4 .rodiklis. Toks . elektros energija. skirti namq fikiq poreikiq tenkinirnui. tuomet dalies i5kreipttlrealiq gamybosapimti ir apimt[.be mokesdiq ialies vidaus rinkl upibilclinanii4 rodikli4 dar 6. yra tarpinis produktas. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO BUDAI 2 . Importuojamos produkcijos kainr. parodantisparduodamq prekiq uZsieniovartotojamskaintl pasikeitimus. kuras. kol gah'1gale sukuriama galutine preke ar paslauga.skirta galutiniam vartojirnui.rinkos kainq sumareikalaujakai kuriq sqvokqaptarimo. yra galutines prekds. 1 . kuras.Jeigu Saliesmetinio produkto apinrtis pagamintq visq prekir. Tarpinis produktas (intennediate goods/product) . PavyzdZiui. medZiagos.

u.12) Vadinasi.rdotq BVP apimtisyra lygi (3500 Lt).3) pajamq.. prekiq kaintl suma lygi AnalogiSkai. analizes ir Zem6ssavininkq) pajamoms. nustatatit apskaidiavimo Kartotinioprekiq ir paslaugq vertd. (2. Taigi -tlVe tygur pridetinesvertes sumai 9-iose isskiriamosesrityse: Zemes[ky. produktus.5 lenteleje pateikiamosketurios tarpusavyjesusijusiosflnnos: plieno.utoonei". galilna bendraji vidausprodukttl.rie proceseivairius tarpiniusprodr'rktgs Vienintele perkanti ir naudojantigarnybos yra automobiliq gamybos firma' Joje sukurta (plien4 padangas. prideringvertE. kad (2003m.Tai galirna nuslatyti trimis metodais: l) gamybos.tai skidumastarp firtnos pagamintos proclukcijos rinkos kainos ir garnybai pirktq kainq. pajamq apytaka vyksta uZdaru ratu.1) lygybejepirkimai taip pat galibhti dviejq tipq: Paiymetina.pirkimai.arna mastu BVP aptmtl nustatantgamybosbudr. patvirtina 2'l pav.1.nor-gamybosstadijos 7000 Lt.plastmases) pridetine verte apskaidiuojarnaatdmus i5 ar'rtomobiliq gamybos firrnos gamybos realizuotos produkcijos kainos (7000 L0 jos pirktq ir sunar. . gausilne Sios finnos prekes gamybos taip nauj4 iSraiskq.ron" yra stambiausia 78 . (2.gausime.. AnalogiSka situacija gaminant padangasir plastmases. Plieno garnintojai r[d4 ir jq perdirbai plien4 todel jq veiklos pridetine geleZies patys iSgauna y* 1000 Lt. BVP sumuojamakiekvienamegamybosetapesukurtapriddtine Prid€tind vert6 (value added).6 lentele). rodanti pridetinesvertes prekds gamybosgrandyje. surnuo.1e. fikio Saka pro. prekiqir Paslaugq 2.galutiniq vartotojq pirkirnai. I5 firrnos bendrqiq pajamq atdrnEtarpinitrs yra lyg[s galutinei paklausai.jei iSvengiar. antra. naudojarnqjos gamybos procese. p.lygi namqlkiq (kapitalo. 2) Salies gamybos apimti iSlaidq. arbagalutiniq pridetin€s ki. padangq plastmasiq ir automobiliLl gamintojai.naudojantpridetinesvertds sumavimo bhdq. sukurtakiekvienoje ekonomikosSakoje(pagal veiklas). Natlr'1 Lrkiq iSlaidos darbo lygios finnq pridetinei vertei. statyboje ir t. isigytus i5 kitq firmq. pirma.susidarymq' 2. visos Salies pridetine vertd.8 proc. Lentelds duomenys rodo.24.5 Panagrinesirne lentelespavyzd[.viso BVP apimties). AternE tarpinius pirkimus ii kad bendriejipirkintai ir tlesiniosios kairiosios(2.1) lygybespusiq. apskaidiuotiir Salies kad (2.kui.kuri.na.r. kad iSvadas. firrnq tarpiniq produktq. kita vertus.1) lygyb€sgauname grandies tik pat apibhdinandiq uZdar4ekonomik4: -Galtttini paklausa Pridetine verte : : Darbo uintokestis+ Kapitalo pojamrts. Taigi Salies kain4 tarpiniqprocluktq procese vertdssurnai 7000 Lt.Dabar i5 (2.

() ra e.al .' a = . o ' > O r ) O U a] .: E .s .: . .qJ L ?| .q) {) o c a O 2 > F O . + a .O L t i P F ! t h - a .J ) cr) F- E L.I =' a' a ^ :r E d .Eeg q q = c c:-e O 9 q.c) j c . ! 6 E ' 4 ) N O r a.F L P P A A - *- J - e *< F i.l 'a : . i d . - J L F 9 E L ' J L A A < cb< r-il< r-b> 4 |0) o -F L o L 'R 9 E *n ' € .E LLr Z cg b!9:: t-- tr- <J'. q ) C : 6 r U) N I-- J . ) -r r- . E e c 9 t - # : .

675t.7 2403. 590-59 BVP [skaidiuojama: Taigi i nustatomq rnetais. 0 4 58 . V a l s t y b i n i s a l d y m a si r p r i v .8 20.4 t6904. t706. Statyba 4.3 12879. svlctrmas 10.kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai. Svcikatosapsauga I l. pavyzdZiui. Kitos l5 viso: BVP. ginkluotrjq pajegq bei kitos nemokamos pasiaugos gyventojams.590.54 Itinis: Lietuvosstatistikos -V . 8 I 155. [statymarns veiklas. 1994 10.6 2806.0 . be jq pirkitno-pardavimo. Silumosir vandcns garnybabci tickimas 3.2 10276. nors ekonomistaiir pripaZista.r 7 24. Yerte kai kuriq prekiq bei paslaugq(daZniau).P.rl 4. 6. 671. gydyrno. Prckyba 5. Zemcs Dkis ir mi5kininkystd 2. metra5tis l.7 6.2.8 16. Rcstoranaiir vicSbudiai sandcliavimas. 8 385 7 .3 14. P 2001. .2 1 1 t 55 BVP.2 8975.0 I 138. Transportas.0 100.6 r q I3.pagaminta tai metais pagaminapreke neparduota.6 410. kai prieStaraujandi4 veiklq arba nenusikalstamas vengiamamoketi mokesdius. draudimas y. . Lt m 2003m.6 1 1 4.2 4 31 5 . s o c . Nelegaliq sanderi6 Se5elines veiklos rezultatai. 1994 . Lietuvos bendrasisvidaus produktaspagal veiklas (veikustor.8 794.2 l 789.0 1. Lietuvos statistikos metraStis 2004.2 4.4 l6ll.4 q 5 2003m.6 lentel6.9 q ?15s 3608. tai nera geriausiaSiqprekiq bei paslaugq[vertinimo BVP apimtiesrnetodika. 6 1. A') tt6'10. Negamybiniai sand€riai.nrs kainomis) BVP elementai l. Daugelyje Saliq tokios paslaugos.1 561 9. Galutiniqprekiq verte. mln. A 5 4 5. rySiai 7.8 2. Pramonc kasybosir apdirbamoji clcktros. i BVP apimt[ neitraukiami: arba neapskaitomosekonomikos l. 2. 80 .0 2827. dujq. policijos. procentais m.V .2 100. jos verld bus lskaidiuotai prekiq atsargas gatavosprodukcijosapimti ir atsargqprieaugispadidinsBVP. gaisrininkq.sudaroZymiq BVP dali.6 1.6 22t.1 t 1. (blackfurown Se56lin6 (neapskaitoma) ekonomika apimanti economy) ekonomika. valstybes biudZeto le5omis teikiamos nemokarnos Svietimo. Finansinistarpininkavimas v 8 . bei nerealizuotos 2.-V.apskaidiuotoskaip ttt kad paslaugqi5laidos.0 I 804.0 t493. tais Jei analizuojamaisiais l.5 2732.I t5 5 22.P.t ietuvosstatistikos metra5tis 1999.

tai visi vyriausybes Seimomsir organizacijoms. Tai ne gamybos ar darbo rezultatas. o senatvds invalidumo pensijos.vyriausybeskiria leSq miesto savivaldybei tilto statybai ar miesto gatviq ap5vietirno reorganizavirnui).narnLl ir pan. teikiama be jokio prekinio ekvivalento. o pal[kanos. Asmenims ar Seimoms transferiniai iSmokeiimai mokarni Siais atvejais: .tai visa privati pararra atskiriems asmenims ar Seirnoms. t6vq kas rnenesiteikiamaparamastudentams.kai suteikiamos: . apimandiosvyriausybestransferinius iSmokejimus bei privadius transferinius mokejimus ir operacijas str s f i n a n s i n i a ip o p i e r i a i s . o tik le3q perskirstyrnas. oficialios tikslines investicijos(pavyzdZiui.teikiarni mokejimai asrnenims. o pa3alpos skurdo atveju. paslaugospirkimu ar pardavimu. Vyriausybds transferiniai i5mok€jimai (transferai) (Tp government transfer payments) . s Organizacijomsbei [mondms transferiniai rnokejimai n. sr-r nesusijusios prekds ar grynai finansiniaisanderiai tai operacijos. subsidijos valstybindms imon6ms. PrivatIs transferiniai i5mok€jimai (transferai) (private transfer payments) . padengiant iq ivairius nuostolius. Operacijos su finansiniais popieriais (operations in financial securities). ar r paSalpos karo veteranams. i5 atskirq remejq ir pana5iai.prie5inguatveju tai [teisintqpakartotiniskaidiavim4nustatant BVP. i5mokamos gyventojams uZ jq turimus valstybinius v e r t y b i n i up o p i e r i u s .) operacijos. . 8l . be jokio prekinio ekvivalento. vienkartineparatna pavyzdlziui.l) 2) transactions) tai Negamybiniai sanddriai (nonproductive ir 1) senqnaudotqvertybiq pardavimas 2) grynai finansiniai sanddriai: senq naudotq vertybiLl pardavirno neitraukimas i BVP rei5kia. kad elirninuojarnosvisos turto perpardavimo (automobiliLl.tai vertybiniq popieriq pirkirnas ir pardavimas.rokatni. socialinio draudimoi5mokosnedarboatveiu.

consumption). ISlaidqapskaitosmetodas Apib[dinus BVP strr. todel Sios operacijos nelskaidiuojamosBVP apimti. automobiliai.rktur4 reikia aptafti ir BVP apirntiesnustatymo iSlaidLl pajamqmetodus. medZiagq.Prekes bei paslaugos. I 2.baldai ir pan. kaip ir gamybiniai objektai.. c) paslaugos bankr4. jokie nauji gamybos procesai nevyksta. 82 . investicijoms i nauj4 kapital4 arba grynqjq pardavimrl uZsieniediams finansavimui(arbagrynajameksportui). Atskirai apib[dinsime kiekvienq iSlaidqruSl.y.t. Gyvenamieji namai laikorni investicinemis prekernisnet ir tuomet. nebaigros gamybos. 2. realiojo kapitalo kaupimq:pastatq. Narntl fikio varlojimo i5laidosyra: a) trr. Tai yra atsargrl.).Perkant ar parduodant vertybinius popierius. ir fiuridineskonsultacijos. l.4. lnvesticijos(l . vartotojq piniginiq i5laidq galutinems prekdms bei paslaugoms pirkti suma.unpalaikio vartojimo prekes(maistas. Gyvenan-rLjq narnq statybos i5laidos prikiauso inveslicijorns toddl. tai nupirkti kapitaliniai iSrekliai prekemsir paslaugorns kurti.2. obligacijq isigijirn{. c) prekiq Iikudiqpasikeitimai. gatavq prekiq atsargoms papildyti.). isigytq perpardavirnui.gatavqgaminiq ir prekiq.t savininkas.kai savininkaijr4 neiSnuomoja. valstybes vartojirnui. pagarnintos Salyje. b) gyvenamqjqnamLlstatybosi5laidos. yra pasyvtts aktyvai. lnvestavirno tenninas vartojamas. kaip visrl ekonornikossektoriq i5laidos.tat Laliavq. Investicinds iSlaidos tai: a) privadiq finnq i5laidos ma5inoms. t. irengirnams. ir ISlaidq metodu BVP nustatornaskaip galutine ivairios paskirlies prekiq paklausa. gamybiniarns pastatams. Namq iikio vartojimo i5laidos (C . galintys savininkams duoti nuomos pajamq. lrenginiams pirkti.). kad gyvenamieji narnai.y. stakldms. [vertintq vidutinemis to laikotarpio kainomis.gali bfiti panaudojamos: narnq [kiq vartojimui. b) ilgalaikio vartojirnoreikmenys(Saldytuvai. skirlurnas. likudiq pasikeitimq verte ataskaitiniu laikotarpiu. keidiasi tik j. Atsargq likudiq pasikeitirrai .irengimLlisigijima o ne apie finansini * investavim4(pvz.investment) tai firrnq iSlaidos naujorns [monems statyti.kalbant apie realqjl investavunq. drabuZiaiir pan. kirpyklq paslaugos pan. vertes lygirl laikotarpio pabaigoje ir pradiioje.

kaip pavaizduota pav.skirtos papildomomsdarbopriernonems naujoms isigyti.gt'oss investicines investment) tai visos per metus pagamintos paskirti(i tai. Bendrosios privaiios vidaus investicijos (lr . Kapitalo (2.. neatsiZvelgiant ijq darbo nusidevejusias pletimui. kai bendrosiosprivadios /r>D.pagal kilmE investicijos gali buti vidaus ir iSorinds (uZstenro kapitalo).y. Grynosios privadios vidaus investicijos kapi1al4 padidina.t. kapitalo del pasenimo ir susidevejimo.atstatyrno (2.. islaidas virSijaatstatymo 2. pagalsavopaskirtlsusideda vidausinvesticijos privadios Bendrosios i5 dviejq claliq:atstatymoinvesticijq ir grynuq privadiq vidaus investicijtl.13) Atstatornosiosinvesticijos kompensuojaarnortizacij4 t. Grynosios privaiios vidaus investicijos. investicrjos. .investicijos.3 vidaus. rekonornikos stptingis.tadiau1 vidausinvesticijos privadios parodotik grynosios diclejim4 tiek kapitalo pletimui skirtos tiek kapitalo atstatymui. atstatanaios darbo priemones. vidar'rs privadios .). Ekonomikospakilimo brikle yra tuomet. investicin€rnis nepatenka. arba lleto investicijos(1" . dia Lt. Catnybos ploceso metu kapitalas yra vartojanras.ir LrZtikrinapagrindinio verttls sumaZejirnE kapitalo nusidev€jimo atstatymE. D". arjos buvo skirtos prekds. investicijos. investicin€s Santykis tarp bendrqiq privadiq investicijq ir atstatymo i5laidrl yra bukl€s: Siosekonornikos bfiklesrodiklis. BVP lskaidiuojamos metais' pagamintos esamaisiais prekds. Firmq investicijos vadinatnos bendrosiornis privadiomis vidatrs vyriausybesinvesticinesiSlaidosI Sias rSlaidas iSlaidornis.ekonomikosnuosmukis.inveslicijos..investicijos dydis privadiosinvesticijosyra teigiarnas tariant.3 pav.Skiriamos gerasekonomikos . D. investicijassudaro: privadiasvidar"rs Bendrqsias + Io: 1.ar tik pakeitesenas gamybos priemones)..1" bendrosios Lt.net investrnent) investicijos.ekonomikos pakilimas.grynosios Kitais ZodZiais I">0. 83 . Atstatomosios investicijos (amortizacija) (D" nr'rsid0vejusias depreciation).Lt..y. vidaus privadios grynosios -1.. maLija gamintojo pagrindinir"lpriemonitl atsargtl esarnoji vert6.

. reikia nustatyti ekonornikosbfiklE n-r4iq metq pabaigoje. per metusbuvo 965 mlt.governmentspending) tai baigtinerns centrin€s vietindsvaldZiosinstitucrjqiSlaidos ir prekems bei paslaugoms. Vyriausyb€s i5laidos(G . Kapitalo apimtis ir investicijos privadios nuosmukiobhkle yra tuomet. Crynosios ptivadios v i d a u si n v e s t i c i j o s rfiil.Ekonornikossqstingiobukle yra tuomet.1.rn. pabaigoje 410 mln. per lretus uZ vidaus investicijosyra maZesnds atstatymo In<0. Kapitalo sullla metq pradZioie Kapitalo pricaugis Kapitalo nusidevejimo atstatymas Grynojo kapitalo padidejirnasper lnetus Kapitalo sr. : D". t. Salies lkyje n-qjq metq prekiq daugiaunegu mettl pradZioje.3 pav..rvo Grynosios privadiosvidaus investicijosmetq pabaigojepadidejo (1">0). gryntgq privadiq vidaus investicijq ndra arbajos yra artimosnuliui . Pastatai.y. kai bendrosiosprivadios vidaus investicijosyra lygios atstatymoi5laidornsI. pagal fonnulg: BVP Siamernodelyjenustatomas BVP:C+] (2. irengirnai ir atsargos [renginrai ir arsargos Metq pradZia Metq pabaiga 2.r.kai bendrosios Ekonornikos i5laidasI*<D. ir organizacijose 84 . t. kapitalo suurarnetqpabaigojepadides. o privadiosvidausinvesticijos gamyboje sunaudotakapitalo . daugiaukapitalo negujcl pagaminama sunaudojama Tarkime.: 0.ra rlretq Pabaigojc i@ D^-r^+^. Lt.taip pat darbo jegai isigyti ir naudoti. be to. jeigu bendrosios Lt.todel ekonomikayra pakilimo blklds.555 mln.t4) 3. i5 SiosiSlaidos susideda dviejqdaliq: a) i5laidq esamajamvartojimui valstybdsfinansuojamose [staigose ([vairiq vartojirnoprekiq pirkirnas). Lt investiciniq br.y.

bet Salyje. i5laidas (2.tai prekes ar paslaugos. uZdararniSriojiekonomika.Lt.apskaidiuota 2.prekiq ir paslaugqgrynq.exports). Z . Nagrinedami atvirosios ekonornikosmodeli. arba BVP:C+l+G+(X-Z) metr4 rinkos Taigi BVP yra galutiniq prekiq ir paslaugq esamqjr4 i5laidqbldu.rdoti NX:X-Z. Seirnomsbei organizacijornsbe jokio ekvivalento teikia piniginQ param4 moka transferinius mokejimus. NX. negu vyriausybes didesnes 85 . BVP apskaidiavimas jo lnvesticindsi5laidos Lietuvoje neZyrliai yra svarbiausias elernentas.prekiq ir paslaugqeksportas. uZsienyje. jeigu nagrinejama jeigu abstrahuojarnasi nuo ry5io su uZsienio su aplinkiniu pasauliu. X. sektoriaus Prekiq ir paslaugq grynasis eksportas (NX . apskaidiuojant Salirnis. BVP:C+I+G.i eksportq. uZsienyjeir nupirktos nar. Narnq tikiq vartojimassudaroapie 70 proc.tai Salies eksportoir importo skirtumas. pagarnintos Eksportas (X . parduotos paganrintos lmportas (Z . Kaip jau mineta. valstybe ivairiais atvejais atskiriems asmenitns. investiciniqiSlaidq(valstybiniq ir pan.b) keliq tiesimas ligoniniq statyba. dia Lt.neturintiry5io Taigi.tai prekds ar paslaugos. 4. o tik j[ perskirsto.prekiq ir paslaugqgrynasiseksportas. kitoje Salyje.16) keturiq ekonomikos sekloriq Susumavus visq s4lygomis: BVP alvirosiosekonornikos apskaidiuojarnas BVP:C+l+G+l\rx. kainq suma.11) (2. ivertiname uZsienio i5laidas.net exports). Lt.imports) . (2r5) . Valstybes mokami transferiniai mokdjirnai nepadidinaBVP.1 lenteleje pateikiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto i5laidq b[du. arba 5ia i5laidqb[du.toddl jie neitraukiamiI vyriaLrsybes iSlaidas.prekiq ir paslaugqimportas. ir vartojimo iSlaidos. i3rei5kiarnas fonnule: tai BVP.). nustatantBVP kaip atskirEG dal1.

kurias gauna galnybos veiksniq savininkai uZ savo (G.P. A t s a r g qp a s i k c i t i r n a i 6. Bcndrosiosvidaus invcsticijos 5 .VP"1). Darbo uZmokestis . Pallkanq.wages) i5mokos veiksniopanaudojirn4. i5 susideda keturitlelelnenttl: Darbo ir kapitalopajarnos I.8 tq4 ) 12024. net Grynosios vidaus (nacionalinds)pajamos incorne).rent income).iSlaidq metodu 2. 64.3 1t.9 19.1 6r.(l 1. 2.7 lenteld. Nuomos pajarnr.kuriq ldSos panaudojamosdarbo jegai atstatyti..616-611.tai vistl domesticincome at factor cost/national per garnybos veiksniqpajamos Salyje metus. sudedamosvisos Salyje uZdirbtos pajamos.4. Pelno. 3.8 r0378..l I 0370.iarns l.l.3 100.2 Procentais 1994nt. . BVP glaudZiai (G. Vyriausybcsvartojimo iSlaidos narnq[kius' 3.593.pelno nesiekiandiqinstitucijq iSlaidos individualaus vartojirno prekdms ir paslaugorns.9 -79t. 0 1 0I.5 0.. Prckiq ir paslaugqcksportas i 7 . Bendrasis vidaus produktas.540. Ll 1994m.3. PNI aptarnaujandios 4. metra5tis Lietuvosstatistikos metrastis 2003. l'ajamq apskaitosmetodas Nustatant BVP apirntl pajamq b[du.P.0 51. ar 2. N a m q [ k i o v a r l o j i m oi 5 l a i d o s 2.6 29t20.0 PNI . .P. 3904.5 9360.1 s59. (W darbuoto. 2004. medicinos aptamavimo. Samdonl. uZjq darbojegoskaip gamybos { Siqpajarnqgrupq itraukiami ir firmq savininkq lna5ai1 valstybinius bei privadius draudimo.VP.6 0. Lietuvos statistikos Saltirris: Lietuvos statistikos .6 I ti.kurios pateikiamos namq [ikiams kaip natLiriniai transferai.1 1 1| 1 1 2003m. P r c k i ui r n a s l a u u um D o r l a s l5 viso: Mln. 67.pagalbosnedarbo atveju ir kitus specialius fondus (W1 . n4't9.tai Zernes kito paj nekilnojamo turto nuosavybds atnos.insurance).9 32 3 7 3 . 86 . 2. vidauspajamomis susijEs grynosiomis su paslaugas.4 t6904. 16)R1 1 2003m.3 3 31 9 .8 5 16 100. socialiniai Inetra5tis1999. Nuomos pajamos (R . apskaidiuotas (veikusiomis kainornis) BVP elementasi5laidq metodu l .$qdarbuotojqdarbouZmokesdio. 4. 8 56179.

taxesindirect).I 8 ) BVP pajamqbudu. nuomos pajamq. I kaip darbo uZrnokesdio. butq tarirtura visq namq del to. garnybos ka5tus. Nustatant pajamqdar pridedami du elementai. Akcines bendrovds 3.tai likusi pelno dalis.jos vel reinvestuojamosi gamybq iSsaugantpradinl gamybos priemonir"ldarbini ir pajegum4.tai lvairiq tipq firmq (individualiq. tiesiogiai priskiriamos ktrriarn nors gamybosveiksniui. iSrnokamqakcijq savininkarnskaip l. padengus liekandios. partneriniqirnoniq ir akciniq bendroviq)grynosiospajamos.VP.. Pamindti elementai yra pajamos. Paliikanos (i .nesusijgsu pajamqpaskirstymugarnybos veiksniams:tai kapitalo nusidevdjimoi5laidos(amortizacija)ir netiesioginiai mokesdiai. nuosavybes nepaisant paslar. gamybosveiksniq kainomis. t. pelno dall.pajamos. kad G. dividendai. BVP skaiiiuojant pajamqbudu pridedamosgrynosiospalirkanos. Kadangi dalis galutiniq form4 t. gautos uL paskolintuspinigus. pasireiskiakaip suvartotokapitalo prekiq vertesigyja amortizacijos rodantis per metus suvartotokapitalo vertE. Jq suma neapimaviso BVP. Pelnas ( fl . IndividualiLl ir partneriniq firmq pelnas tiesiogiai atitenka pelnassuskylaI kelias dalis: Akciniq bendrovir4 savininkams. kuriuos vyriausybeuZdeda 87 . Paskirstytqj[ peln6 t. pelno mokesdius.y. Nepaskirstytqjipeln4 . 3.interests) . Grynosios vidaus pajarnosapskaidiuojamos palfikanq ir pelno surna.jos yra tarsi firrnos pajamos. . prek6msir paslar'rgoms.mokesdiai.rgas. Taip skaidiuojama formos. prie vidarrs GrvPaj nera lygios BVP. sumokejuspelno rnokesdius ir dividentus.= l t t + R + i + f l j . tai pinigrl skolinirnosikaina. le5osnepriskiriamoskuriam nors gamybosveiksniui kaip jo pajamos.| 5[ pajamq element4[skaidiuojarrair nttosavq namq. 4. todel amortizacines atstatymas. Netiesioginiaimokesiiai (T.y. toddl sakoma. skirtumastarp bankq gautq palukanq uZ paskolasir sumoketq paifikanq u2 indelius.y. 2.profit) .Kol Siospriemonesnesusiddvdjusios amortizacijosld5q fimrorns jq tam tikr4 laik4 nereikianaudotipagal tiesioging paskirt[. . ( 1 . .i5 karto arbapo tam tikro laiko investuojarna gamybq. kad BVP parodytr4 nuoma patiems sau. apskaidiuotas G r V P .

r. . 88 .Pridejusnetiesioginius mokesdius gaLrtas BVp rodiklis nustatomas rinkos kainornis. ndra pagamintoproduktokainos dalis: bet BVP r.produktasnustatomas gamybosveiksniq (arbagarnybos) kainornis: BVPg. pardavimo mokest[.. ISlaidq metodo poZi[riu.19) Netiesioginius rnokesdius rninusuojant BVp. licencijq mokesdius. Taigi BVP. kurios lieka paclengusgamintojo islaidas darbo uzmokesdiui. todel jie itraukiami i gamyboskastusir iq dydziu padidejapagaminros prekes rinkos kaina.BVP.r) . apskaiciuojant pajamq rnetodu. =ll + R+i + fI + D" +Ti -Tp (?.21) BVP apskaitosiSlaidqir pajarnqmerodai.": .rinkos kainomis yra per metus gautq darbo uZmokesdio.I=BVP.tai suma visq i5laidq.' B V Pk .palOkanq. p .20) 6a BVP.k.tai pirminesvalstybds pajarnos. Tai pabrdziant prie BVp gali bilti nurodomas indeksas t.. kadangi jos yra iskaitornos i pajamas. (2. (2. = W + R + l + f l + D r + 7 . Finna netiesioginius mokesdius sumoka i5 pajamq.transi-er payrnents)iS valstybesbiudZetokonkrediomsprekdmsar paslaugoms.akcizus.kad balansLrojanris elementas yra pajamos. siq triiq dydZiq suma Jei maZesneuz konkrediosprekes rinkos kain4 tuomet skirtumas ir br-rs firmos pelnas. Taiiar. da BVP. gautr4realizavusprodukciiq ir juos traktuoja kaip garnybos kastq element4 todel iq dydZiu padideja pagamintos prekes rinkos kaina. @rbaBVP. muitus ir t. kadangi tai. 5i sumavir5ysprekes Jei rinkoskainq tai pelnas bus neigiamas. Lygybe tarp i5laidqir pajamqvisuometyra todel. reikalingq visoms rinkoje esandiorns prekemsi5pirkti. amortizacijos bei netiesioginiq mokesdiqsuma.rentos.rai clu skirtingi poZi[riai I BVP. pelno..Netiesioginiai rnokesdiai Salies poZilriu .rai produkcijai nustato vyriausybd.r. Sie rnokesdiai apirna: pridetines vertds mokest[.Siuos mokesdiusfirmos gaminan.BVP. apskaidiuotas rinkos kainomis. apskaidiuoto is rinkos kainornis.1-71 . apskaidiuotas gamybosveiksniq kainornisarba gamyboskainornis. kurie dalyvavo 5i produktqgaminant.. kq vartotojas i5leidZia igydarnas produktq gauna kaip pajamastie.t. nuomos mokesdiuibei palfikanoms...rjeigu vyriausybeteikia subsidijas(Zp . BVp . tq subsidijq surna tai atimama i5 netiesioginiq mokesdiq sumos.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas. Jos gaunamos Saltinis: Lietuvos statistikosmetraltis 1999. Lietuvos statistikos 2004. Pinigines pcr prekesir paslar. Lt 2003m.9 lentele.0 31.-P. tapatybe: Siuos abu metodusgalima iSreik3ti prckems paslaugoms ir ISlaidos isigyti pcr metus gaminant pajarnos.SElyginE tarp 5iq dviejq dydZiqparodo2.1 40. 6956.9 0.rgas mctus I I rlr v rlrkrmas . gamybos suma. mokesdius bei darbuotojams surnoketus **Mi5rios pajamos . kurie idejo garnybos.3 4396.3 8. S u b s i d i j o sm i n u s ) l5 viso: BVP.socialiniaiinaSai p 2 .tai nekorporuotqfinnq pajamos (pelnas).7 66s8.1 1905.2 681 . nacionaliniq pajamq ir nacionalinioprodukto. apskaicillotas pajanltl kainomis) metodu(veikusiomis pajamq BVP elementas metodu l.I 31.Jie yra glaudliai susijg. kurios gaunamos kaip gamybos rezultatas (firmos savininkq Seimos nariq ir namq fikiq sektoriqe.4 5lq1 ) Procentais m.rokijimas . Kartu ji parodo. samdomqdarbuotojqpajamoskartu).9 ()? 2003m. P c l n a s 'i r m i S r i o s a j a m o s " s 3 . metra5tis 2003. Kompcnsacijosdarbuotojams darbo apn.4 t7692.8 I I 6904.2 7 t14.2. BVP .-P.0 20734. i5 grynosios pridetines vertes atemus kompensactjil garnybaiir pridejusgautassubsidijas.6 t00.618.tai to patiessanderio skirtingos veiksnius (darb4 produktq gamybai.l 56179.kapital{ [ produktq gamyb4ir realizavim4rinkoje.8 269.9 I1. yra pajamos tq.kadanginacionalines priklausomybE pajamoskeiciamosi galutinl produkt4 ir atvirk5diai.8 100. pavyzdZiui.tal pinigines iSlaidos P a r d a v i m a s. Si tapatybetinka ir visai ekonomikai. l q 1 1563. mln.t a i pinigines iplaukos \y I puses: kas iSleisla tai. N c t i c s i o g i n i am o k c s d i a i i ( 5 . 9 t2.595. 1994 41. gautq arba sukurtLl procese.9 447. 22088.6 5 1496.8 lentel6. 1994 m.5 1.3 1. Lietuvosstatistikos metra5tis Pajamq metodo poZi[riu. Zemg. P l g r i n d i n i ok a p i t a l o u v a r t o j i n r u s 4 .7 il.tai visq pajamq. -P. kad yra priklausomybe tarp finansinitl piniginiq ir materialiniq daiktiniq srautq arba tarp.0 *Pelnas gaunamas.8 36 .544. dvi Kita vertus. 89 .

n c t i c s i o g i n i a i o k c s d i aiir m amortizacija N a c i o n a l i n c p a j a n t o sr s i amortizacija Nacionalincspajamosir ncticsioginiai okcsiiai m Nacionalincspajanros 90 ti0 70 2. matuojamaskiekiu per laiko vienetq.5.o kapitalas. Kr-r. valstybesbiudZetoskola ir pan. Srautas (flow) . pob[dZio sEry5iq makroekonornikoje.rkto rodikliq priklausornybe Nacionalinioprodukto rodikliai Bcndrasisnacionalinisproduktas r i n k o sk a i n o m i s Elcndrasis nacionalinisproduktas gamybos ainornis k Grynasis acionalinis roduktas n p r i n k o sk a i n o m i s Grynasisnacionalinisproduktas gamyboskainomis Procentai 100 Nacionaliniqpajamq rodikliai Nacionalincspajamos.kapitalo fondasesamqjqmetq pabaigoje.Lt. 1. gali b[ti apibudintakaip srautai.esamqjq metq investicines i5laidos. dia K. Investicines i5laidos.dydis. 1.9 lentel6. 90 .uZsienioinvesticiiq saldas.praejusiqmetq kapitalo fondas.kaip fondai.fondas-srautai'.dydis. valstybes israidosir t. . Apib[dinsime keletil svarbiausiq. Lt. finansinis kapitalas ir zrnogiskasis (intelektualusis) kapitalas. Fondas (found) . (2. BVp. Investicijos pagrindinis ir kapitalas. SRAUTAI IR FONDAI EKONOMIKOJE Makroekonomikoje BNp.tai produkcijossrautasper ram tikrq laik4 atstatantis arbadidinantis kapitalq2.turtas. naudojamos kitq prekiq garnyboje. Nacionaliniqpajamqir nacionalinioprodr. Kapitalas (realusis kapitalas) (K _ real capital) .Lt.lrengimai ir kitos anksiiau pagamintosprekes.t.2...22) 'Kapitalq sudaro realusis kapitalas. investicijos. Todel: K': K" + I. fiksuojauras konkrediam laiko momentui.tai pastatai.

:K.Tadiaujeigu Sis 9l . Lt. naujo narno statybos iSlaidos priskiriarnosinvesticijoms.tai Salies pairntq ir jos suteiktq kreditq skirturnas.net intemational inveshnent position) . naudojama turtui Santauposyra esarnqir4 kaupti. Taigi turto fondo padidejimasyra lygus santauptl ir 3. Q. PavyzdZiui.) del natfiralaus priernoniqsenejimoar intensyvaus naudojirno. arba dia S : LI/'t_Il'rt i Lt.tai kokia nors nuosavybd.S.-K.jusiq metq turto dydis. Lt. . Jeigu einamosios sqskaitos balansas yra teigiamasdydis.current account)parodo Salies prekybos busen6 palyginti su likusia pasaulio dalirni per per tarn tikr4 laik4 fuaprastai metus).23) Bendrqlq investiciniq iSlaidq ir amortizacijos skirtumas vadinamas lygus grynqitl grynosiomisinvesticijomis. . W.. ir nesuvartotqpajamq dalis.1 . Turtas (Wt .-rri u 2.kad tam tikra kapitalo fondo dalis nusiddvi (D. Taigi kapitalo fondo padidejimas r-1 investicij srautopadidejimui..o anksdiaupastatyto natno pirkimas u nera i nvesticij os.yra lygus pagrindiniokapitalo tbndo Arba investiciniqiSlaidqsrautas padidejimui.-t+l-De. Santar"rpos turtas.kuria tam tikrais metais. kad rnakroekonomikoje tik nuo naudojan-ros kasdienineje buityje. skiriasi investicijq sarnprata B[tina priminti.Iurto dydis esamLilq Ll/'. UZsienio investicijq saldas (NIIP . Jau anksdiaupaZymdta. rodantis. disponuojaekonominissubjektas AnalogiSkai anksdiau pateiktoms investiciniq iSlaidq srauto ir kad: kapitalo fondo formul€rnsgalima uZraSyti.24) srautodydZiui. : W ' .tod€l: K..taupynras esamaisiais (?.'. (balansas) tai 15 tolesniq skyriq matysime.1. metq pabaigoje.worth) .+ $ . metais. vadinasi5i SaliskredituojaiSorinipasauli. Einamoji s4skaita uZsienioinvesticijq saldas. I:K. makroekonomini poZir. 1 4 / ' . kiek analizuojarnosiosSalies gyventojai skolinasi arba kredituoja uZsienio valstybes.prad. Einamoji s4skaita (CA .kad einamoji s4skaita srautas.

Toks afvejis yra biudZetas subalansuotas. balansas.iai r. investicijq uZsienio neigiarn4 4.atsargos" vadinama grynuoju skolininkr-r.rri grynqjq skolq .einan-rosios (2. investicijr"l uZsienio laikotarpio NIIP. vadinasi Salies gyventojai kredituojarnt uZstento valstybiq. ValstybesbiudZetodeficitasir valstybdsskola. Valstybes skola (skolos fondas) dideja. kai yra kai valstybesbiudZetodeficitas. kad Saliesgyvento.25) NIIPT .government budgetdeficit). Tokia Salis vadinama gryntroju valstybirl kreditoriumi.y. skolingi iSoriniampasauliui.-t praejusio Lt. Jei vyriausybds i5laidos lygios valstybds biudZeto pajarnotns.visq vyriausybeslygiq skola finansiniaistnetais.tai vyriausybds planuojama pajarrq ir i5laidLl sEmata finansiniamstnetams.= NIIpt t+ CA .9mlrd.fbnd4' iSoriniam pasauliui.y.rZsienio tr. valstybes i5 bLrs biLrdZetas deficitinis negupajamos valstybes ganaretas. t. tai gaunamoms mokesdiq.. [einanti I turtingiausiq pasaulio valstybirl de5imtukq 9-o de5imtmedio pradZroje buvo grynasis uZsienio valstybirl kreditorius (uZsienio investicijtl saldas 1980m..Tokia Salis Tuotlet priklausomybe . Valstyb€s biudZetas (B . biudzetasyra perleklinis: Valstl'b€s (valstybin€) skola (DG .fondas. saldas. JAV. s4skaitos Cl . Nacionaling skolq sudaro tik auk!diausiq vyriausybes valdymo institucijq skola. Jeigu uZsienio investicijq saldas yra teigiamas.24\ formule rodo. tuomet Salis tr-iri grynLdq mokejimo reikalavimrl . at a n a l o g i S k a in k s t e s n i e t n sv e j a m s : NII7. i5laidos didesnes Jei uZ maZesnds gaulamaspajanras.Lt. dia (2.USD. pasikeitimas PavyzdLiui.governtlent budget) . biudZetas perteklinis tuometvyriausybes skolindamasi defi ryriausybebiudZeto cit4 finansuoja Salies DaZniausiai (t..balansas neigiarnas.public (governrr-rcnt) debt) . kad uZsienio investicijLl saldas fondo pasikeitimas yra lygus einamosios sqskaitos srauto dydZiui' arba fbndo (NlIPt * NIIPt-r)yra lygus CA. Tadiau nuo 1982m. 92 . NeigiarnasNllP reilkia. (Bor: . buvo 140. arba.uZsienio investicijq saldas esamcrjo laikotarpio pabaigoje.ir maLeja. iSleisdama obligacijasir jas jierns parduodama): i5 Saliesvidaus subjektq gyventojq firmr5 bankq. kitaip tariant. Lt.USD).Kai i3laidos * (govemrnent budgetsurplus). buvo 500 mlrd.fondq'. JAV einamosioss4skaitosdidelis deflcitas sElygojo saldq kuris 1988m. uZsieniovalstybes jai yra skolingos.

21) G.2 trihjonus USD JAV vyriausybe skolinga privatiems investitoriams.yntUq nuosavybdspajarnq srautus) apibridintasanksdiau. 93 .Lt.amortizacija.DG. PAGRINDINIAINACIONALINIU PAJAMU RODIKLIAI pajamqrodikliai: nacionaliniq Pagrindiniai l. kurios liekavisuomeneivartoti bei garnybiniamkapitalLri iSplesti. Pagrindiniainacionaliniqpajamqrodikliai ir jLt tarpusavio rySiaipavaizduoti2. sumaZintaamorlizacinitl atskaitymq dydZiu..26) Vadinasi. 2.t+ Bn"/. Jau pabreZerne. yra uZsieniediai. A s r n e n i n dp a j a r n o s : pajamosarbadispor.USD 1960rn. 6.valstybesbiudZetodeficitas. D".Lt.VP * net domestic product).4 paveiksle. Crynasisvidausproduktas. toddl vyriausybes i5 skola gyventojams iSaugo nuo 300 mlrd. Federalines 2. arba iia Borf : DG. Bendrasis 3.: DG.Da. biudZeto skolapra6jusiais 8.-t . G.4 . PavyzdZiui. Do.VP. kad dalis BVP turi b[ti panaudotanusiddvdjusioms tais metaisinvesticinerns prekemsatstatyti. apskaidiuotu rinkos kainornis.kuriq 20 proc.. lkt 3. Bendrojo vidaus produkto apimtis.valstybes skolosfondo padidejimas lygus biudZeto deilcito (srauto) dydZiui.D" . 4.6..2.VP parodo rinkos kainq tq baigtiniq prekiq ir paslaugr4. . vadinama grynuoju vidaus produktu (G.VP: BVP. Grynosiosasrnenines per gamybosveiksniq gryn{q BVP ir BNP bei jq tarpusaviosqrySis pajamq srautus (g.-. Bendrasis vidausproduktas. dia G. 29 valstijose 3l buvo neigiamas.valstybds biudZeto skolaesamaisiais metais. Likusi skolos dalis finansuojamaJAV centrinio banko rezervqsisternos. valstybes metais. Lt. nacionalinisproduktas. toddl aptarsime kitus rodiklius. (2.grynasis vidausproduktas.rr-rojalnos pajamos. D. metinis JAV brudZetas1960-1990 m.2 trilijonq USD 1990metais. Grynosiosvidauspajamosarbanacionalines s 5 ... pajarnos. (2.

produktq i5reik5tE NustatantgrynAii vidar.Til : dia (2. latn tikra ekonomineveikla.rami G. kad amortizacijos dydis apskaidiuojamas BVP rodiklis. kuriais apmokestinama G..Netiesioginiai I iskaidiuojami kain4 tadiau nera itraukiami ne i vienq auk5iiau nurodytq pajarnq elementq i5 apskaidiavim4todeljie atirr.28) 7. Z.nis.tai pajanros. verslomokesdiai.VP .net domestic income (national incorne) at factor cost) . (2.tai visq garnybosveiksniq.VP.arba nacionalines veiksniqkainomis. Grynosios vidaus pajamos (nacionalinds pajantos) (G.gausiure kuriais aprnokestinama imoniq pagarninta gamybos pajamas. apimanti darbo uZmokesdio.T1.indirecttaxes).tai rnokesdiai.VP.30) rodiklis yra astltctltties Kitas BVP pagrindu apskaidiuojarnas pajarnos. Del to problerna. Asmenindspajamos (AP . .Paprastumo NI:W+i+R+n (2. pujamqsurna. daZniaunaudojamas t'nokesdius.VP"i(arbaBVP).!1 G.VPqi: G.1-grynosiosvidauspajarnos. pajamomsgali buti suteikiuna ir Grynosiornsvidaus (nacionalinems) palhkanq.(Ti .VP .2e) Zp . rentos ir pehlo i5raiSka.VP". gaunalnll Netiesioginiaimokestiai (T.netiesioginiai Jeigu vyriausybe teikia subsidrjas kurioms nors plekems ar mokesditl strlllos: i5 paslaugoms. (Nl) .j:BVP * D"- G.kyla ta rinkos kainor.finnorns ar organizacijoms teikiami transferiniai mokejirnai(lirm transferpayments). jq sumaturi b[ti atimama netiesioginirl tai : G. savaranki5ka tai sutnetimais Zymima Nl: sum4.VP. ir yra rnokesdiai pridetinesvertdsrnokc'stis Pagrindiniainetiesioginiai prekiq ir paslaugq mokesdiai akcizo mokestis. dalyvaujandiqtanl tikrq metq bendrojo vidaus produkto garnybos procese..personal bei kuriasgaunaSeimos atskiriindividaiiki jiems sumokanl mokesdius.apskaidiuotas gryn4siasvidaus pajamas. asmeninius 94 .rs gana netiksliai. Jei i5 grynojo vidaus produkto atimsimenetiesioginius naujtl rodikli produkcija. arba dia G. . income).

nes dalis darbu uZdirbtqpajarnq(lna5aiI socialiniodraudirnotbndq akciniq bendrovitl jq narnqfikiarns.turto bei paveldejimomokesdiai.rq s4voka: DI: 2.r. BNP tera tik metindsgarnybosapimties. dia pajamos. likusios atskaidius asmeninius (clirect) Asmeniniai (tiesioginiai)mokesiiai (T.o dalis. gryn4sias asrnenines (disponuojamos) pajanros(CAP (Dl) Grynosios asmenin€s .nepaskirstytas Zp.asmeniniaimokesdiai.tai pajamq. pavyzdLtui.AP . kurie.nukreiptosi rink4 rodrklis.rokesiius gauname paJamas.31) pajnrntl Paprastumosumetimais daZnai naudojamasidisponuojan.).1 personal .mokejimai i socialinio draudimo ir kitus specialitrs fondus.akciniq bendroviqpelno mokesdiai.y . pajamos. I17. AP .7.grynosiosasmeninds I.7. patenka nesanti narntl fikiams. I/. tadiau jis neparodo visuomendsgyvenimo geroves lygio.transferiniaii5rnokejimainarnqlkiams. 15 asrneniniq pajamq.Asmenines pajarnos skiriasi nuo grynr4iqvidaus pajamq. taxes) G. apskaidiuojamos i5 grynqjq vidaus pajamq. GRYNOJI EKONOMINE GEROVE BNP (ar BVP) yra gana tikslus ir svarbus Salies ekonomikos tunkcionavirno rodiklis.T. akciniq bendroviq pelno mokesdiusbei nepaskirstytq pridejustransferiniusiSmokejimus. (2.31) pajamos. akciniq bendroviqpelnas. tadiau. atvirk5diai. viena vertus.tai fakti5kai gaunamospajanros. AP: G.r peln4 ir draudimui.VP. ne visuomet gamybos 95 .asrneninds l4f . kita vertus.. pelno mokesdiaibei nepaskirstytas pelnas)nepatenka jq darbo rezultatai.disposablepersonal incorne) . Taigi asmenin€spajamos . padidina reali4 gamybos apimti. atdmus ina5us socialiniar"r. sumokdjus astneniniusn. transferiniai i5mokejimai. sumaZina arba.i-Wi-[Ir-[]N+ dia Tp (2. G.AP: AP .Seimq arba atskirq individq jq rnokesdius. lP . Jis turi tam tikrq tnlkunq..

tai patrkslinta bendrojo nacionalinio prodr"rkto aprrntis. vanduo ar dirvoZernis).). 2. (nikotinas.noredar. rodo didejanti gyventojrl laisvalaiki. Jarnes)[ved€ naujq rodikll. kurie ekonomikosveiklos rezultatai.gyvenirnogerovdslygi. issivysdiusiose valandq siuo rnetu kai kr. dideja triuk5mas bei sergamurnas rajonuosear atsirandakitq blogybiq (kitais gyvenamuosiuose Lo clLiaistai vadinarna civ i lizacij os li gomi s). neitraukiama: l. Williarn) ir DZeimsasTobinas (Tobin.o kartu ir j11gerov€skilirnd. Prekes ir paslaugos.teisetosSeselines (pavyzdZiui. Salies didinandiusekonorninE 96 . Zmogui tiesiogiaiZalingas kuriq vartojimas 2. bet del to visuomends geroves lygis nekyla. Apskaidiuojant apimtiesaugimaskelia visuomenes BNP (BVP) apimti. Legalios. parodovisuomends Grynoji ekonomin€ gerov€ (NEW . tai vadinama. Prekds ir paslaugos. Kokybiniai prekiq ir paslaugq vartojimo pokydiai (BNP yra kokybiniLlpokyi'it1 kiekybinis. ) : 3. prof. statandio savo namE. taigi kartu ir materialinds vystantisekonomikai. p i n i g u si.blogybirlgarlyba". Apskaidiuojant BNP apimti.t.darbo savaites SimtmediopraclZiojeiki 40 valandq Antrojo pasauliniokaro pabaigojear 35 Sventiniqdienq valstybese. murininko. tiesiogiai gerovE. Viljamas Nordhauzas (Nordhaus. kur[ pavadino grynEia ekonominegerove. sau siuvandio batus.). batsiuvio. verslininkas neregistruojarni nemokejimosun.retimais rnokesdiq gaull nuslepd dali pelno. sukuriamos ne rinkos [kyje (narnq Seimininkds darbas namuose. apimanti vartojirnE ir investicijas.veikla ir t. Kita veiksniq grupe didina sukr'rrtoprodukto apimti. Didejandio laisvalaikio teigiamas poveikis visuomendsnartq nuo 53 valandq sio trukrnessumaZdjirnas gerovei (pavyzdZiui. Visa tai maLinaBNP aPimtf.rriose skaiiiaus pasikeitimai. clarbaspagal slenkanti grafikq ir t. gauto realizavusprodukcijQ. t . 4.net econornic welfare).r t .alkoholisir kt. Sis rodiklis patikslinabendrqji nacionaliniprodukt4 gyvenimo gerovdskitimq. Prekesir paslaugos.t. 1912m. [skaidiuojamos: l..nas dokumentqarba uZ grynus dirbti neapsifonninEs parsisamde nedarbopaSalp4.kurias gaminant terSiatnaaplinka (oras. todel jis neatspindi gerovdskilirno). o ne kokybinis rodiklis.bedarbis.

=-.1 v E o 6 ..4.= I t c 6 ( ) U I i a t a t €.. E d a a E O E . = e t v ^ e o e z R 6l S i E. ? a 2 a t r o > 3..\l_ t / vE ! (c z : s ? = 'O a 6 z o ! o 9 E a E O E c ! d *'9 z a (.'a = z a a Y E d = Q .4 O X z U z . E .-.r.

. .ldomrausra "ttt* s u k u r t i n e g a l i m a . Minirsuoja prekesir paslaugas' Zmogui' Zalingas blogybiq ir Luriq variojimasyra tiesiogiai grynosios ekonornikos v.r.r^ gaminantatslrandalvalrlq kurias 5.ras per rinkq.. gantybosrnetodas . depresijos rodiklio tinkamo ia'kacl visapusi5kai tt..."il. . Legalios. Pagrindindssqvokos .rdojimo . DiJejandio laisvalaikiopoveiki.t. Nordhar. 4.i"k.t i n t i br'rtrlver ji paaioina zlnoniq laimE. ne realizr'roja'.hotogq. patenkina tuos ekonomistus' kurie ekonomines veiklos 'oOittiui' Jie visai problernornis' istekliq optimalausnar.*ii. BNP' tadiaujo dideiimo negu gerov6s rodikhs ..-fui pri.. bendrasis a a a a a a a a a a pridetindvertd (neaPskaitorna) SeSeline ekonomika negamybiniaisanddriai imai transferiniaiiSmokej (transferai) os operacij su fi nansiniars popieriais tarpinisProduktas darbouZmokestis nuomospajamos pal[kanos pelnas arnortizacija 98 .r*iiu. Se3elines 2.r-.-.omisi ekonomikos."i.aptillo.. u n u o * o n l q ' k a O s a l i e s D k i o s e k r n E g a l i m aisrnatuoti.o.". . .rzo ir DZ. naudodu*i"si sauo iletodika' ir nes' padid6jusnedarbui'kartu pailgejo metais NEW ....-"prk..^. '*u#". ekonomikosveiklos rezultatus. acJa r* laisvalaikis. r:r^li^ic nrieiier: Sioro<liklioautoriaitaippatsusid[r6sudideliaisprieStaravttrra jie nustate'.nobendrasis vidaus produktas bei Salies yra"labiaupriirntini ir patys bendriaLrsi bendrasisnacionalinrsl..Sisrodiklis'atsiZvelgiantii5vardytuosiusBNP(BVP)apskartos trtku'rus'. i5laidq tnetodas r pajarnqmetodas vidausProdr-rktas .i filosofq analiz€s problerna' Del iuo labiau ui. po\ydiltl. . y . .i.teiseto-s 3. ir paslaugas..radiaujos tikrai negalima d[t. fokyUiniq prekiq ir pasiaugqvartojimo .uuo upirnti'oi yra didesnis' ternpai ldtesnt .uaitingu.aZejo. kad DidZiosios PavyzclZiui.nu . Tobino nllolllone.-: . nacionaliniqs4skaitqsistema namtl flkis irnone (firma) vyriausybessektorius uZsieniosektorius ekonomikossistema sistema ekonomikos atvirosios ekonomikos miSriosios uZdaros sistema o grynai privati ekonomikosslstema . e .

susidedandius ivairiq ekonomikossektoriq? veiklos rezultatai? 5. Kaip nustatomas BVP pajamqbridu? 1 5 . Kaip nustatomas 14. Koks yra bendriausias 10. Kas nera iskaiiiuojama i BVP. 99 . Kas yra BVP? 7. Apib[dinkite NEW rodikl[.nlrstatant BVP? Kodel? Kaip tai atliekama? I l. jl nustatant? BVP i5laidqbDdu? 13. 2. Ar reikia i5vengti kartotinio prekiq ir paslaugqapskaidiavimo.s r a u t a i " pobudZio sqryiius makroekonomikoje. Kaip nustatomiekonomikossistemos 6. A p i b u d i n k i t e s v a r b i a u s i u s . 3. Apibldinkite galimns ekonomikos modelius. 16. ji nustatant? 12. Kas iskaidiuojamai BVP. f o n d a s .a a a a a a nacionalinisproduktas bendrasis kainq lygis esamasis baziniskainq lygis gamybosveiksniqCrynqjqpajamq srautai bendrojonacionalinioprodukto defliatorius vartojirno prekiq kainq indeksas pramondsprodukcijosgamintojq pardavirnokainq indeksas galutinisproduktas a a a a a a a a a a mokesdiai netiesioginiai mokesdiai tiesioginiai srautaiir fondai makroekonomikoje grynasisvidar. Kaip susidarogamybosveiksniq grynqiq pajamq srautas? 8. Koks kainq lygio poveikisBVP apimdiai? kainq indeksas? Kodel? 9.rs produktas grynosiosvidauspajamos pajamos asmeninds pajurnos grynosit-rs 1asrneninds) rinkos kaina gamybosveiksniLl kaina gerove grynojrekonornind Kartojimo klausimai Kas tai yra NSS? Kokie yra pagrindiniaiekonomikossektoriaipagal NS sistern4'l Kokie pagrindiniai grynai privadios ekonornikos modelio elernentrl rySiai? i5 4. l5vardykite ir tarpusavyjesusiekitepagrindiniusnacionaliniq pajarnq rodiklius. l. . 17.

VARTOJI MAS Siarne skyriuje nagrinejamasbendrosios pusiausvyrosniodelis. gamybos veiksniqrinkoje. kurioje funkcionuoja du 1. NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA. Tarkime.l pasiulos. i3tekliqrinkoje.kaip pajarnospasiskirstotarp gamybosveiksnir.capital) . GAN. Juo rerniantis. Nagrinejarna tobulosios konkr. 4 . Naudojami du gamybos veiksniai: darbo jega ir kapitalas. remiamasi Siornis Nagrinejant Siuos hipotetine ekonornika. PREKIU IR PASLAUGU GAMYBA.labour force) * dirbandiqarba ie5kandir4 gyventojqdalis.rrencijosrinka. aiSkinantis SvarbiausiaSiarnemodelyje . pe1no. Visi gamybosveiksniai panauclojami 3 .Tuomet: K = K .galirna paai5kinti. o finna juos nuomoja. gamybos priernonds Kapitalas (K . ir pagamintrlprekiq ir paslaugqgamyb4 paskirstyrnq naudojirn4.kredrtiniq Siame skyriuje analizuojatnas ir 5io modelio naudojimas.parodyti kainq ir jq kitimo vaidmen[ bfitent tai lemia pusiar-rsvyr4 siekiant paklausosir pasiulos pusiausvyros. 1 . 100 .3. gamybai. Konkuruojanti firma siekia maksirnalaus visiSkai. kad ekonomikoje funkcionuoja pastov[s kapitalo ir darbo kiekiai.IYBOSVEIKSNIAI IR GANIYBOS FUNKCIJA Bendrojo nacionalinioprodukto didejimaspriklauso nuo naudojamrl garnybosveiksniq ir gamybosfunkcijos. 2 . nuoj11 ir kaip veiksniqkainospriklauso prielaidomis: klausimus. Nagrin€jama r. darbcr Darbas (L . reikalingiprekiqir paslaugq ir-\g1t1fas.-rkio sektoriai:namq [kiai ir verslo fima. Gamybos veiksniai (F . kurioje kaina ir fonnuojasiveikiantpaklausai pasiulai. PASKIRSTYMAS.o pal[kanqnoma .factorsof production) i5tekliai. 3 . Jie Zymirni Pagrindiniai gamybos veiksniai yra darb_asraiddmisL ir K.naudojarnos arbapinigai gamybospriemondrns !sigyti. 5 . abr-r priklausonamq lkiui.

^ taip: Si lunkcijau2ra(orna zY =f(zK. Prekiq ir paslaugq pasiul4 kuri atitinka sukurl4 produkcrjos kieki 5i ekonomikoje. kapitaloir Si darbokiekius padidinuszkartq. kokiLr laipsniu naudojami kapitalo ir darbo veiksniai lemia gaminarnosprodukcijos apimtl.gamybos apirnties ir gamybos veiksniq s4naudLl kiekybine priklausornybd. keidiantis gamybos veiksniq pasillai ir gamybos technologijai. tai ji yra kapitalo kiekio ir darbo kiekio funkcija: Y: f(K. x. (3 l) Si garnybos funkcrja rodo esamq technologijoslygi. tadiau paprastumosumetirnaislaikysirnesprielaidos.2) Kiekvienu atitinkamu laikotarpiu gamybos apimtis yra pastovi. nes naudojamipastovls kapitalo ir darbo kiekiai bei technologija.L).darbuotojqdirbtq valandqskaidius(darbas).zL). .Laikui b6gant. Camybos funkcija atspindi gamybos technologini lygi. Pasikeitus teclinologij keidiasigamybosfunkcija.lemia garnybosveiksniai ir garnybosfunkcija. gamybosapimtis Y taip pat padidesz kartq. (ia z .kad dydis fiksuotaskokiarne nors lygyje.Y. MaternatiSkai p r i k l a u s o m y bu Z r a S o r n a i p : e { Y:f(K. dia garnybosapimtis vienetais. t. ai.yra pastovi gamybos masto grqZa (constantretum to scale). kad darbo ir kapitalo kiekiai yra pastov[s.r-l=T. visi gamybos veiksniai Gamybos funkcija (production function) .keidiasi l0l .ni visi5kai.y. Kai gamybosapimtis dideja proporcingai. Daugelis gamybos lunkcijq pasiZymi savybe.finr-ros kiekis. vadinarna pastovia garnybosmastogr4Za..didejant darbo ir kapitalo sqnaudoms.naudojamq ma5inq(kapitalo) L .bet kuris teigiarnas skaidius. Be to.' 'n. Y .L = L . Jei gamybos apimtis . Realiame gyvenime gamybos veiksniq kiekis kinta laiko poZiurir. lygybe rodo. panaudojar. K . (3.r. kad. Br[k5nelis vir5 kintarnojo rei5kia.

1. naudojandiq tuos gamybosveiksnius. garninanti analogi5kqprekg ir nedarantipoveikio rinkos kainai.tuo daugiaupagaminama produkcijos.2. Sio veiksniopasiDlos tai kreive igaunavertikalios linrjos formq.mokestis uZ garnybos veiksnio vienet4: darbuotojo darbo uZmokestis arba kapitalo savininkopajarnos. 3. kaip formuojasi gamybos veiksniq kainos ir pasiskirstopajamos.reikia i5siai5kintigamybos veiksniq paklaus4. arba rinkos. Gamybos veiksnio kaina Rinkos Gamybos veiksnio paklar-rsa Garnybosveiksnio kiekis 3. Pastarosiossusikirtimo su maZejandiaSio garnybos veiksnio paklausoskreive ta5kasrodo Sio gamybosveiksnio pusiausvyros.Jei gamybos veiksnio kiekis pastovus.viena i5 daugelio tobulosios konkurencijos rinkoje. Kuo panaudojarnididesni kapitalo ir darbo kiekiai ir kuo efektingesne technologija. Tobulosios konkurencijos rinkoje veikia daugybe firmr. Ji taip pat negali paveikti darbo uZmokesdio lygio. Konkuruojanti firma . kainq.1 pav. NACIONALINIO PRODUKTO PASKIRSTYMAS PAGAL GAMYBOS VEIKSNIUS Nacionalinis produktaspaskirstomas tarp namq [kio ir verslo finnq atsiZvelgiant gamybosveiksniq kainas. Gamybos veiksniokainosnustatynas Norint nustatyti.gamybos apimtis.skaidius.paklar"rs4 lemia finnq. ji negali mokdti savo darbuotojarns 102 . Kaip parodyta 3. i Gamybos veiksnio kaina (factor price) .kiekvieno gamybos veiksnio kaina rinkoje fonnuojasi veikiant to veiksnio paklausaiir pasi0lai.1 paveiksle.

" Si lygybe rodo.:V. Abu garnybosveiksniusfinna nuomojai5 narnqfikio.6) . Zr. fl:PxY-(Wxl+f{xK). Pasitelkusgamybos funkcrj4 galirnapara5yti: MPL:f(K. Vadinasi. lI=P x f (K. galima uZra5yti: Pasinaudojus apra5yta (35) L+R xK).. prekiq kiekio ir pajamos'apskaidiuojan. Firma parduoda savo produkcij4 uZ kain4 P. kurie suteikiagalimybgmaksimizuotipelnq. pajamos dia TR . darbo L kiekio ir darbo uZmokesdio sandaugai.L+l)-f(K.pelno maksitnizavimas. Ribinis darbo produktas (MP1 . Kapitalo W lygios WxL.rs papildomqdarbovienet4. s4naudos lygios RxK. kad pelnq lemia produkcijos kaina P. tuo dar. Konkuruojanti flnna ir priima gamybosveiksniq ir savo produkcijoskainaskaip nustatytas renkasi darbo bei kapitalo kiekius.jei tai didesninei rinkos.y.L)-(W Jei firma panaudojapapildorn4darbo garnybosveiksnio vienetii.profit) . moka nuomq R.4) gamybosfunkcija Y= f (K. darbuotojamsmoka darbo uZmokestl W ir. -Ii (3. dalis darbo uZrnokestf darbuotojr4 i3eitq I kit4 finnq. Mikroekonomika. gamybos veiksniq kainos W ir R bei naudojami L ir K kiekiai.Snieikair kt.bendrosios Darbo s4naudos Gamybos ka5tai apirna kapitalo ir darbo sqnaudas. Pelnas ( lI .os parduotq kaip Bendrosios kainossandauga: TR:PXY. L).pagamintos produkcijos prieaugis. likusi atskaidius garnyboska5tus.pajarnq dalis. ' P. panaudojr. tai jos produkcrjos apimtis padideja MP1 dydZiu. tai ji pagaminadaugiauprodukcijos.tadiau.55.marginal producl of labour) . Pladiau 103 (3.y. naudodamanarnq hkiui prikiausanti kapitalq.rkcijos. kapitalo K kiekio ir kapitalo vieneto ka5tq R Taigi: sandaugai. t. t. ( 3 . pagarnina Kuo daugiau finna naudojadarbo ir kapitalo.rstatytas. konkuruojanti firr.na priirna kainaskaip nr. Konkuruojanciosfirrnos veiklos tikslas.L).rgiau prodr. moketqjiems maZiau. gaminarnos prekesir naudojamqgamybosveiksnir4 Jei firma naudoja daugiauirengimq ir darbuotoiaidaugiau dirba.

virsys darbo uZmokesdio surn4 w.1) Rerniantis Sia lygybe. kai kapitalo s4naudos iSlieka nepasikeitusios. kol kiekvienaspapildornas darbo vienetassuteiksfirmai pelno prieaug[.2 pav. (3..8) r04 .Si lygybe parodo. lygios P x MP. Gan-rybos funkcija Papildomas darbo vienetas lemia firmos pelnE Firma palygina papildomas pajamas. galima nustatyti darbo veiksnio naudojirno rib4. arba kol MP1 rnaZedamas susilygins su clarbouzmokesdiodydziu. tai pelno prieaugis(AlI) bus: An: (P x MPr_)W.Daugelis garnybos funkcijq pasiZyrni rnaZejandio ribinio produkto savybe. arba MP.Nuo prekeskainos P ir darbo ribinio produkto Mp1 priklausopapildornospajamos. tai papildomas darbo vienetas didins firmos pelnE Todel finna sarndys darbuotojustol. kai kapitalo kiekis yra pastovus. Didejant darbo kiekiui.dideja.: y77p. Ribinis darbo produktas MP1 vaizduoja gamybos lirnkciios grafiko nuoZulnum4. 3. Kai kapitalo s4naudosyra pastovios. gautas pardavus papildom4 proclukcijos vienet4 sr-r papildomomis i5laidomispapildornamdarbo sqnaudqvienetui aprnoketi.2 paveiksle pavaizduota garnybos funkcija rodo. 3. Jei papildomospajamosP x MPr. ribinis darboproduktasmaZdia. Kadangi papildomos islaidos papildornarndarbo vienetui apmoketi yra W. (3.o darbo . Vadinasi.finnos darboveiksnio paklaus4lemia sqlyga: P x MPr_:W. kiekvieno papildornaisr"rnaudoto darbo vienetoribinis produktasmaZeja. kaip keidiasi garnybosapimtis. kad MP1 yra garnybos apimties prieaugis padidinus darbo sunaudojim4 vienu vienetu (L+l).

Finna sarndodarbuotojus iki momento. kol ribinis darbo firma produktassusilyginasu realiuoju darbo uZmokesdiu' Realusis darbo uZmokestis(w .prekiq ir paslaugqkiekis. Ribinis darboproduktas of Ribinis kapitalo produktas (MPr . finna samdo darbuotojus tol.kurias firura iSmoka uZ kiekvienq darbo vienet6 tai norninalus darbo i5 padalytas kainq lygio. MP1 : w. [sigytasuZ pinigines pajamas.gamybos apimties prieaugis.susilygina su realiuoju darbo uZmokesdiu W/P. siekdarna tol didina darbuotojq skaidiq.calusis Zrnokcstis 3. kreive. gautas padidinus vienu vienetu.real wage) . priklauso nuo to.ir MPp kreivd yra Zemejanti. Noredama gauti didZiausiq pelnq.kiek panaudoti darbo vienetq.rnarginal prodr"rct capital) . darbo . MPL maZdja. (3. kur MPr.iSreikStas W/P . Vadinasi. kiek naudojamakapitalo.tai darbuotojo realusis darbo r-rZrnokestis. Pelno maksimizavimo sqlyga (profit maxirnization maksirnizuotipelnq condition) . kad didejant L kiekiui. Tai firmos pelno maksimizavimos4lyga. kapitalo veiksnio s4naudas 105 .kai. kol ribinis darbo produktas susilygina su realiuoju darbo W/P:w.3 pav. produkcijos vienetais. uZrnokestis.3 paveiksle pavaizduotas MPs grafikas rodo.8) lygt[perra5ome: PaZyrnejE uZmokesdiu. 3.MPs grafikasyra firmos darboveiksnio paklausos Sprendimas.tai situacija.

(3e) MPs yra skirturnas tarp gamybos apimties. 0) r Siekdamarnaksimalaus pelno. pasitelkLrs papildom4 gaurar.ja. Finnos pelno padidejimas.prekiq ir paslaugqsuma. g Zinome. padengus visq gamybos veiksniq panaudoj imo iSlaidas. x L.n [rengirn4lygus pajamqprieaugiui. Arba kiekvieno darbuotojorealusisdarbo uzrnokestis yra lygus MP1. firma didins [rengimq skaidiq tol. pardavuspapildornqprodukcijE. ir gamybos apirnties. o irengimqrealioji kaina . x 1-1. kiek darbo ir kiek kapitalo gali sunaudoti.t i r . 1) r Realioji kapitalo kaina (real price of capital). vadovaujasi tokia taisykle: finna parei5kiapaklaus4 kiekvienarn gamybos veiksniui tol. lai kiekvienamgamybosveiksniLri tenkatiek ribinio produkto.gautos pardavus produkcij4 sunaudojamos gamybosveiksniamsaprnoketi: f (K. L): (MPx x K) + (Ml. kai pajamos. o kapitalo i5laidomspadengtiMP6 x 11.(MPr K). Jei visos konkuruojandios finnos siekia didZiausio pelno.(MP1 x L) .Ekonominis pelnas yra lygus nuliui. (3. kad gamybos funkcijai budinga pastovi garnybos masto gr4Za.12 ) Si lygybe rodo. kol kiekvieno i5 veiksniq ribiniai produktai susilygina su reali4jajokaina. f 1. panaudojLrs K+l vienetq kapitalo. " Y : (MPL x L) + (MPK x K) + ll.M P K = ( K+ t . kad nacionalindspajamos skirstornosi darbuotojq pajarnas i kapitalo savininkqpajamasbei ekonominlpeln4.1. (3.rrtas ribinis produklas susilygins su realiqja kapitalo kaina: MP*:P7P.didinant kapitalo vienetq skaidiq. arba: An:(PxMPr)-R.kokiu jis padidina bendrq garnybosapirnti. sprEsdarna. l l . Ekonominis pelnas (economic profit) . Konkuruojanti firma. Apmokejus visq gamybosveiksniq iSlaidas. ( 3 . lI : Y .MP6.3) l 106 .pagamint4panaudojus irengimq atskaidius 51 jo i5laikymoka5tus. ( 3 . likusi firmos savininkui. firmai lieka ekonorninis Delnas. panaudojusK vienetq kapitalo.rodanti kapitalo vienetoi5laikymo ka5tus. Ribinis kapitalo produktas mald. Bendrosrealiosios iSlaidos darbo veiksniui apmoketiMP.bendrqlq pajarnq dalis. kol papildornos masinos sukr.

zL):Aza.Pastovi gamybos masto grqZa.New York: Macrnillan. Pirmiausia 5i funkcija pasiZymi pastovia gamybos masto grqZa' t. 107 . 2 Si funkcija analizuojatnaknygoje: The Theory of Wages. . matuojantis esalnos technologijos produktyvumtl. zL):4 x (zK) ' 1zl)r-0 I f(zK. parodantiskapitalo dall pajarnose.0)xY. 1 Gamybos veiksniai visada gauna pajamas pagal savo ribinius produktus. o parodo. PanagrindkimeKobo ir Duglaso gamybinesfunkcijos savybes.y.a r A x u Kadangi ta * . z t . kapitalo ir darbokiekius padidinsimez kartq: o f(zK.rglas o kapitalo savininkr. 1934. Funkcija pavadintaj4 suformulavusiq Zyniiq XX amZiaus JAV Amhersto universiteto matematikos prof-esoriaus iarlzo Kobo ir Cikagos universiteto ekonomikos profesoriaus(veliau JAV senatoriaus)Polio Duglaso garbei:. 1114) dia A .:2.o garnybosfunkcija turi atitikti Siuosreikalavimus: : kapitalopajamos MPx x l(: g xl' : darbopajamos MPs x L :(l . K0 'zr-cl x Lr-tl' f ( z K .ri. visos pajamos pasiskirstokaip nokestis uZ kapital4 ir uZ kaip uZrnokestis darbq atsiZvelgiant Siqveiksniq ribinius produktus. darbouZrnokesdiui. K0 x Ll-0.0 . z L ) .. kokia pajamq dalis tenka (Poulo Polis Dr. ta\'.t. Vadinasi. 5i funkcrja Zinor-naKobo ir Duglaso gamybos funkcijos vardu (Cobb-Douglasproduction function)." o. t. f ( z K .o ) kokia. z L ): z x A " K 0 x L r .koeficientas.teigiamas koeficientas. kurio reikSmesvyruojatarp nulio ir vieneto.firmq siekimas maksirnizuoti peln4 tobulosioskonkurencijosrinkoje panaikinaekonorninipeln4. dia cr . pasikeitus darbo ir kapitalo kiekiui. lygias jq ribiniarn produktui. yra' Douglas) ir iarlzas Kobas (CharlesCobb) irode. kad tokia funkcija Y:f(K. gamybos apimtis pasikeis proporcingai' Tai irodydaml. (1 .L):A*K0'Lr-0. Kiekvienas gamybos veiksnys gauna pajamas. y.

16) (3. (3.gamybos apimdiai. tarp nulio ir Zinant. Matome. AnalogrSkai A koeficient4 proporcingai dideja Naujos paZangios technologijos didina abiejq gamybos veiksniq ribiniai prodLrktai. l y g i o s M P 1 x L a r b a( l . kuri .r-o : i(K. proporcingai kintant gamybos apirldiai.kur[ rodo koeficientas A. Darbo ir kapitalo pajamq santykis (l-c)/u nei ntto Camybos veiksniq dalis priklausonuo koeficiento a ir nepriklauso technologiios darbo. ( 3 . kad s . L) : 2 xY . zL): z x f(K.Analogi5kai. nei nuo nar.kurio reik5md svyrr'roja vieneto.atitinkamai: MPL:(l-cr)xdxlo " L-0.A x K0 x . gamybosveiksnirlribini na5Lrm4 Kobo ir Duglaso gamybosfr. tar o yra pastovr. 0<a<1.kapitalui. ribiniq produktq formules iraSE I gauname: Y vietoj gamybindsfunkoijos i5rai5kos.y. MPL:(l-0) MPK: " Y/L. x y . tenkandiai vienam darbuotojui.kinta. Y/L vadinama darbo vidutiniu naSurnu. padtdinaMP6 ir sumaZina darbokiekio padidinimas MP6. kad koeficientascr rodo. taigi 5i gamybos funkcija pasiZyrni ptistovia gamybosmasto grqZa.rnkcijos ir rodo ribinis darbo prodr"rktas ribinis kapitaloproduktas. kapitalopajamosMPp x K lygios o xY.c . f(zK. vadinasi.17) MPK: 0xAxK0-rx Lr-o. nei nuo kapitalo kiekiq.Y/K .kad netgi [vykus ekonornikojeper pastaruosius t08 .d a r b od a l i sp a g a m i n t a r t r e jei produkte. kapitalo dalis.kad gamybosveiksniaigaunapajamaspagal savo ribinius produktus. galima nustatyti. V a d i n a s i ( l . L).s ) .kapitalo vidutiniu na5urnu. Darbo apmokejimo r5laidos . Siuo atveju gamybos veiksniq ribinis naSumasproporcingas jq naiumui.koeficientas. tenkandiai vienatn kapitalo vienetui. Tyrirnai keturis deiimtrnedir'rs parode. kad gamybos apimtis padideja proporcingai padidejus gamybos veiksniq kiekiarns. ( 3 r5 ) . funkcijos 1948-1989metq tyrimai JAV patvirtinoKobo ir DLrglaso teiginius apie gamybos veiksniq santyk[ nacionaliniameprodukte. (3le) . kuri nacionalinio produkto dalis tenka darbui.rdojamos produktyvumo. MPr . galirna nustatyti gamybosveiksniq ribiniq produktq pokydiq prieZastis.l 8 ) u xY/K. L. Kapitalo kiekio padidinimaspadidina MPs ir suuraZtna MP1.rs. vidutiniarn [rodZius. MP1.

Kobo ir Duglaso funkcijoje kapitalo dalis o apytiksliailygi 0.o deSineje pajarnqnaudojirno krl. cra (3.kokiE. taip pat pnelaida. Vartojimo paklausa (consuurption den. pajarnas. kad visospajarnos sunaudojamos arba vartojimui.3. t09 .3. kad visa paganrinta produkcija sunaudojarna arba namq ukiams vartoti. namq [kiL1 g. Remianlis 3ia lygybe. tr-ro daugiauvartojama:Seirnos.and).consurnption function) vartojimo apirnties priklausomybd nuo disponuojanrq pajamq.arba taupymui.aukitesnisir vartojimo lygis. o kra5tuose.grynai privataus ekonornikos modelio pagarninto produkto apirntis.ptys.kur ndra v y r i a u s y b eis u 2 s i e n i o e k t o r i qS i o j ec k o n o m i k o j e r a d u b l d e i p a g a m i n t a i y r s . arba taupyti.3. C . 3.2r) S .kokiq jq dali vartoti. Sie dtr budai yra bendrojo nacionalinio produkto elernentai pavaizduotinacionaliniqsqskaitq ir tapatybeje: ' (3. Vartojimo funkcija (C .Taigi: Y:C tS.3. PREKTVrR PASLAUGU NAUDOJTMAS 3. I .taupyti. produkcrjai naudoti. kur didesnds nacionaiines pajamos. dia Y .20) Y:C+l.investicijq paklausa.vartojimo paklausa.1. sektoriaus Varlojimas tiesiogiaipriklausonuo grynqiq (disponuojamq) pajanrrl. Kuo jos didesnes.narnr4likio paklausa prek€rnsir paslaugoms.iunamospajarnos lygios ekonornikoje sukurtam produktui Y. Varloj imE apib[dina vartojimo paklausa. Vartojimo paklausair vartojimo funkcija.kapitalo dalis sudaro0. Ribinis ir vidutinis polinkis vartoti Paprasturno delei nagrinejameprivadiq LrZdarq ekonomikE. viriija kapitalo pajarnas. Kaireje Sios lygybOspusdjeparodytosvisos pajarnos. turindios didesnes vartoja daugiau nei Seirnossu maZesndrnis pajamomis. Si lygybe rodo. o darbo pajamos2-3 kartus daugeliui pasikeitin.u4. Narnq fikis gauna pajamLl i5 darbo ir kapitalo nuosavybesir sprendZia.privataushkio santaupos. Srspajarnqir vartojimo i5laidqrySysyra vartojimo funkcija.

aJamas APC maZeja. Vartojimo lunkcija .dydis.viinu vienetu.rnarginal propensity to Ribinis potinkis vartoti (c prieaugis' disponrrojarnoms vartojimo "onruto") padidejus vienu vienetu' pajamoms AC AY (3.vartojirnas.4 pav.22) funkcilos GrafiSkai C ir Y ry5ys parodytas3'4 paveiksle'Vartojimo yra ribinis polinkis vartoti' nuoZulnttmas .vartojimo apimtiesir pajamq santykis' APC = C (3.disPonrrojatnos Pajarnos' (3. pajamq vienetaspadidina vadinasi.averagepropensltyto Vidutinis polinkis vartoti (APC consume).gaunantys Il0 .24) p. didejant pajamoms' Santauposyra dideles tatrpodlugiutr gaunaniiq namq lkiq priviiegija./ c: f(Y).likusi pajamqdalis gali bfiti taupoma' 3.23) : c x Y' Ribinis polinkis vartoti patikslna vartojimo funkcrj4 taip: C asmenindms c . kuriuo patlideja vartojirno apirntis' grynosioms uZ vienet4' isuug.c didesnisuZ nuli ir maZesnis pajamoms vartojim4 dydZiu.r.a. Didelespajarnas . iia C . kiekvienaspapil<lomas nei maZesniu vienetas. Y .

teorijosdar-bai Pirmieji vartojimopaklausos masinio sukfireteorrjq paaiSkinandi4 3-amede5imhnetyje kuris 5io Simhnedio prieZastis. ankstyvosios keinsistines DZ. I ) vartojirnasC yra disponuojamq 2) ribinio polinkio vartoti c dydis svyruojatarp nulio ir vieneto.kai nacionalinds uZ Antroji taisykle tvirtina.kad APC rnaZejadidejant pajarnoms. Tredioji taisykle tvirtina.Keinstri.rkStesne taupymfukartaisvartojirnostlskaita. Siekiant i5samiauapib[dinti vartojimo funkcijq Siamepaveiksleivedama 45" linija. kad vidutinis polinkis vartoti q.negu neturtingi.M. DZ. laikui begantbendroji pakiausa tai su susilygins bendrifa pasi[la. kad c visadamaZesnis L Todel didesnds ukis gauna pajamos skatina didesni absoiiutqvartojirn4 ir taupym4. ribinis polinkis vartoti maZeja. 0 < c <l .Jei nalnr-1 papildornq pajarnr.0 < c < 1 : dia a.la.lerniantis pal0kanq nonna skatina ekonomines teorijos tvirtinimarns. c<APC. a > 0 .2s) Si vartojimo funkcija turi tiesesform4 ir pavaizduota3.l padidejirno.l vienet4 tai vartojimo padidejirnas nevir5ys paJarlrr.5 paveiksle. nes: didejant lil . nuosmukio nedarbo gamybos ir analizuodamas bendrqiqpaklausq pladiai analizavo DZ. kad ar.Keinso vartojimo funkcrja taip: uZra5oma C:s*sxY. kuriosvisuose taikuose line). o ne palukanq noma yra klasikines vartojirnq.t.autonomous pajamoslygios nu[ui. Remiantis pirmqja taisykle. vidutinis polinkis vartoti APC rnaZd. tai vartojimas. I5 koordinadiq sisternosnulinio ta5ko nubreZtos45o linijos paskirtis palyginti i5laidassu pajamomis. priklaLrso DZ. Siuosjos bruoZus: vartojirnofunkcrjq uZraidjosfonnulqir i5skyre pajamqtunkcrja. yr:r teorijospagrindineideja.Jei rinkoje n€ra pusiar"rsvyros. vadinasi. 4) didejantpajarnoms.autonominisvartojirnas. teiginysprie5tarauja Sis pagrindinisveiksnys.M.Keinso nuomone.M.aZeja. (3. pajarnoms.Keinsas.y.tiesd. consumption) Autonominis vartojimas (a .M. Sis postulatas. 3) didejant pajarnoms. pajanros. degree Keturiasde5imtpenkiq laipsniq (45) ties6 (fbr1y-five i5laidos lygiospajamoms.bet kuriame Sios linijos ta5ke numatornas vartojimasatitinka nacionalinioprodukto apimtl.

pajamos Didejantpajamoms.vartoja daugiau. s*cxY APCJ: . matome. Seimos jq ir varros vis mazesnQ rnaZesnp clali. buvo nustatyta. Mokslininkai.kact APC roclonuoZulnum4 centro iki tasko ant vartojimo funkcijos linijos. tyrE Seimq biu<lZetus ir pajamas' nustat6.arnZinos 112 . I5 tiesq 5io_s.namq trkiai daugiautaupo' Lrkiaiprivirsti vartoti atsargas. kacl 0<c<1. nubreZtos koordinadiq 3.C a +c. : ' a . kad Seimos' dideines pajamas. APC maLeja.feinsistino vartojimo funkcija DideiantY. . APC>I..'t r 3.. Taigi APC rnaZeja.iei'nos gaunandios iuri daugiau santaupq. vartojimo nuo tam tikro pajamq lygio. nedidelis vartojimas sukurs prekiq ir paslaugq paklaus4 o pasibaiguskaro metui' i5tiks nepakankarntl nutsrnukis. Laikui begant. atsiraclo problemq.t. Sie duot1l"nyspatvirtino Keinso hipotezg. kad.RemiantisKeinso vartojimo funkcija. Ketvirtoji taisytle ai5kina.tU.(-J'' I . kaip ir vidutinispolinkis vafioti Y ' I5 maZeja w i5 linijos. Siuo atvejuC>Y ir na'rq Jei didejant pajamoms. tuomet. kai ekonornistai Antrojo pasaulinio karo metu priejo isvad4 kad. C ir Y rySys prieaugis ims maZeti ir pracledant lgausnelinrjinl pobudi.c taip pat. Be to.y. didejant paja'roms. Tai rodo C1kreiv€. ekonomistaiiskdle . DZ. /vl c .kad Seimos.keinso vartojimo funkcija buvo plaiiai naudojama. pirma.todel c<I. didesnqdal[ taupo.turindios didesnespajar]las. sistemos tai nedi6eles. didejant Seimq pajamoms.taigi c>0.5 pav.5 pav..

n e p a s i t v i r t i np r a k t i S k a i . Trurnpojo ir ilgojo laikotarpio vartojimo funkcijos pavaizduotos3. Trunrpojo ir ilgojo laikotarpiovartojirr-ro Remiantis 1929-1941 metq tyrirnq JAV duomenin. ir parodd.kad vidutinis polinkis vafloti netlaZeja.vartojimo apimties priklausomybe nuo pajamq. didejantpajamoms.rris keiiiantis pajan. L- * c x Y funkcijos 3. Antra probierna.Pasaulinepraktika po karo. vdliau i5vesta tokia vartojimo fomruld (perskaidiuota 1972m. Seimq biudZetrltyrimas trumpuoju laikotarpiuparodd atitinkamqryS[ tarp vartojirlo Deja.lyrimai ilguoju laikotrlpiu atitinkaKeinso sprendimus. kodel Keinso prielaida pasitvirtina tiriant SeimosbiudZetqduomenistrumpuoju laikotarpiu ir nepasitvirtinanagrindjant ilgr{i hikotarpi.iki 50 metq.. ir pajamq.nustatytas rySys tarp vartojirno ir pajamq.ris. kad vartojirno ir pajamq santykis de5irntmediais DZ.6 pav. Trumpojo laikotarpio vartojimo funkcija (C5p.o ilguoju. kai padidejusiospalamos nesukdletaupyrnopadidejirno. o Sie tyrimai sukeledar didesn[ekonornistqderlesl vartojimo teorijos analizei. dvi Sios parodd.6 oaveiksle. kad egzistuojakelios vartojirno funkcijos.vartojimo apimties priklausomyb0 pajamq.Keinsoprielaida. nr-ro Ilgojo laikotarpio vartojimo funkcija (C.shortrun consumptionfunction) .ronrs.kad vidutinispolinkisvartotinesikeite. Jie norejo i5siai5kinti. USD): lt3 .1rode.kr. Vartojirno teorijose trumpuoju laikotarpiu laikomas periodas iki l5 metq. yra pastovus.o .long ntn consumptionfunction) .esantpastoviamvidutiniam polinkiui vartoti. rySio tarp vartojirno ir pajamr"l formos pavadintos trumpojo ir ilgojo l aikotarpiovartojimo funkcijomis. Praktika parod€.Pajamq ir vartojirno fakti5kusduomenisnagrin6jEs vdliar.Kuznecas.ruZ tai gavgs Nobelio prentija amerikiediq ekonomistasS.jog vidutinis polinkis vartoti didejant pajamotnsrnaZeja.stagnacijos"hipotezg.esantmaZ€jandiam vidutiniam polinkiui vartoti.

7 paveiksle. . Deja.73xY.d. o gaunantysdideles pajamas* sutaupo iki 40 proc. didejantpajarnorns. Si vartojimo funkcija patvirtina pagrindiniu DZ. .t. kad Zmonds.Kuznecas pajamLlpalyginimo 1869m.C ir Y yra tiesiogiai susijusios: .7 pav.M. Kuo didesnes pajarnos. daugiau 0. vartojimastiesiogiaipriklausonuo pajamq. 1946 m.y. ilguoju laikotarpiu pirmoji ir trecioji taisykle ima neatitikti paskelbevartojimo ir tikrovds.Keinso sukurtos vartojimo teorijos desningumus: o . susilygina nuliu. o ilguoju laikotarpiu pajamos. kad pasitvirtinadvi pinnosiostaisykles: .6+0. Trurnpuoju laikotarpiu C ir Y gali keistis neproporcingai. Tai rodo. didejant pajamoms.gaunantysmaZaspajamas.Csn=47. ir vartojim4lemiatik grynosios su asmenin€s Yra dar viena vartojimo funkcija. y . pajamq.gyvena santaupqarba skolq sEskaita.maLiau l. PajaniLl funkcija 114 . Tuo tikslu gyventojai diferencijuojamipagal gaunamas pajamas. vertinanti ivairias pajarnas gaunandius gyventojus.todelji vadinamapajamq funkcija. 8 6x Y . kad ilguoju laikotarpiu vartojimas proporcingaipadideja. natome. nei a= 47. iki 1938m.y. nei c = 0. o atskirq gyventojq grupiq poZiLiriu.c < 1 .). duomenis formulE: ir nuo C r n : 0 .Keinso fonnule. nagrinejantiC ir Y priklausomybg ne laiko. o APC:c. 8 6 .tuo maZiau vartojarnair daugiau taupoma.kad ndra laisvojo nario a.padidejuspajamoms. amerikiediqekonouristas S. APC ir c maZ.6.M. kad nuo 1933rn. infliacija).Tyrimq rezultatairodo. Palyging su DZ.73.c : 0 . veikiant egzogeniniams veiksniarns(palfikanqnonra. Toki 3. Taigi ccAPC. t Atkreipkite demesi.t. todel APC.APC ir c igauna pastovias reik5rnes ir nemaZeja. didejant pajamoms.ja. C ir Y ry5i vaizduojantikreive 3. maleja. pradedanttam tikru laikotarpiu (nustatyta.

dal1. priklausomybenuo disponuojamq gaunarna. i to Ribinis polinkis taupyti (s * marginalpropensity save)prieaugiosanlykis apskaidiuolas. ir Analogi5kai. nes Gautoji (3.a + ( l .21 forurules I5 Nesuvartotas taupymas : iSrei5kiamas S:Y-C.27) (3. didcjant Y a C ir Y kitimo Droporcrngumas ncproporclngeu proporcingai ncproporclngal >0 0 >0 3. AS AY arba ^ -b I I l! (3. I lentel€. kad taupyrnas r i b i n i sp o l i n k i st a u p y t y r a t e i g i a r n a s .21a) nesribinio polinkio taupyai ribinio pohnkio varloti koeficientqsumavisadalygi I .galima palyginti 1 lentelq ISnagrinejus jq sura5ytas savybes. didejantpajamoms.( a + c x Y ) : . (3. pa p s r rd i s p o n u o j a m q j a m q r i e a u g i u .didcjant Y pasto\. bet sudaro jq jq maZesnq dal[.26) lygtis rodo. kaip santaupq koeficientas. Vartojirno funkcijq savybes Funkcija Trumpojo laikotamio Ilgojo laikofamio Pajamq c pasrovus pastovus mazcJa. didciant Y APC maZcja.namLl[kiai suvartojavis rrraZesnp pajarnqdali. Taupymo funkcija.taupymo apirnlies pajamq. kad: I taupymo lygt[ istadiusvartojirnofunkcijos i5rai5kr6 S : Y .tai sutaupovis didesngir didesnE Taupymo funkcija (saving function) .26) yra didejanti funkcija.2. Rei5kia.c )x Y .vidutinis polinkis taupyti yra lygus: lr5 . Jei.minetasvartojimo funkcrjas. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti pajamqlikutis (l-c)xY yra tar. 3.rpomas.C : Y . kad taupyrnas yra lygus pajarnorns rninus vartojimas. taupymas taip pat susijQssu pajamolnis.us naZcja. Si lygtis apibreZia.3.

3. u2 Si vartojinro funkcij4 su 45n linija. lygi l: nes vidutiniopolinkio taupytiir vidutiniopolinkio vartotisLrma A P C+ A P S : 1 .8 pav.APS=l-APC. kad.vartojirno palyginus i5laidosyra maZesnds pajamas. Vartojimo ir taupymo funkcijq rySys 3. i 0 C: a+cxY a) vartojimo funkcija $:-sfsxl b) taupymo funkcija 3.8 paveiksle parodytas rySys tarp pajamq ir ji1 panaudojimo v a r t o j i m ub e i l a u p y m t r i . ypatybegali buti pastebeta. varlojimo funkcijayra virS45" linijos ir varlojinrls EsanlrnaZonrs ll6 .vartojimas vir5ija pajamas. kuri roclo. (a) dalyje vartojirno funkcija rodo.kad pajarnoslygios vartojirnLri.o esantdidelernspajamoms.8 pav. pajarnorns. esant maZoms pajamoms.

(b) dalyje parodyta. turintys didelespajamas.Jei namq fikio isiskolinirnas didelis. ISskiriarnitokie veiksniai. ilguoju .namq [kio turtq. Vartotojai savo gerovg stengiasi grqZinli. tuo rnaZesnisnoras taupyti. veikiantys namq ukiq vartojimo i5laidq ir taupymo pokydius. Turto didinimas taupylno funkcijE nukreipia Zemyn. esant tarn padiam kainq lygiui. Taupytnasyra teigiamas.tai laukiarnaekonomikosb[kle. I t'7 .gali taupyti. Tuomet vartojir. Jei laukiamaskainq padidejimasir prekir4trlkurlas.virSrjapajamas.rnkcija atvirk5diai. Narnq fikio turtq sudaronekilnojamasisturtas (namai.9 pav.vartotojqiSlaidos.bLritind technikair kitos ilgalaikio naudojimopriernonds).obligacijos.AtvirkSdiai.Tarlpymoapirnti rodo vertikalus uZ atsturnas tarp varlojirno funkcijos ir 45' linijos. Jei kuriq nors aktyvq realioji vertd staigiai krinla. padidejLrs rnaterialinir4 vertybiqrealiajaivertei. santaupos). 3.o taupymo* auk5tyn. pasinaudojus vartojimo funkcija. Taupymo funkcijos nuoZulnumas ribinis polinkis taLrpyti.Narnq frkiai.ma5inos.mal€. Kai pajarnos maZos.akcijos. lr iSlaidos maZes.ja. tai vartojimo judes maZejimo linkme (i kairq).Narnq Dkio turtas kaupiarnasdidinant vartojirnq. Kuo didesnis sr.Vadinasi. l.turi skolintis. namLl [kis trumpuoju laikotarpiu priverstas naudoti santaupas. esant konkrediarn kainq lygiui (2r.no funkcrja paslenkaaukityn. padides. Lflkesiiai.i virSq.tai varlotojaibus priversti yra maZinti vartojim4 siekdarri sumok€ti skolas. draudirropolisai. atitinkamai pastumdama vartojimo ir taupymo funkcijas.Zemyn.Kai pajamos lygios Ys. vartojimo fi-rnkcijajudes didejirno linkrne (i de5ing).pensijos.Vartotojui .8 pav. tai vartojimo apimtis gali padideti. tai atspindi t4 fakt6 kad vartojirnas vir5ija pajamas. nes vartojimasmaZesnis pajamas. sr"r kainornis ir prekiq gausa. jei vartotojq isiskolinirnas yra nedidelis.o vartojimo . gali tureti itakos einamosioms vartojirno i5laidomsir taupymui. 3. Esant neigiamam taupymui. KLro daugiau turto namq fikiai sukaupia. taupymo .tai materialinio ar finansinio turto kainil kitirnas. didindami taupym4. Jei taupymas augs.laukiamaskainq maZejimas vartotojus skatina maZinti vartojim4 ir padidinti taupymtuvartojin-ro firnkcij4 pastumdamas Zernyn.kad. piniginesle5os(gryni pinigai.rkauptas turtas.tai vartotojo galimybes nauclotis kreditais. 1ai vartojinro i5laidos dideja. galirna nubreZti taupymo funkcijq. taupyrno . vartojimo fr. 2.). ir prie5ingai. taupymaslygus nuliui. nes i5leidZiadaugiaunegu uZdirba. Vartotojo gerovO. taupymas yra neigiarnas. VartotojiSkas kreditas . yra Vartotojai gali keisti prekiq ir paslaugq pirkimo apinrtI nepriklausornai nuo kainq lygio pasikeitimo. tuo didesnds vartojirno i5laidos ir rraZesnds taupymo. tai vartotojo gerove maZeja. esanturaZoms pajarnoms.susijgsu pinigindmis pajamornrs.kai pajarnos o padideja. 3. Namq ukio l[kesdiai.namq ukis.

vadinamataupymu.Mokesdiai. roclys jei kainq iygis maZeja.4. lsigyja investicinE dali. Zemei' kapitalui) vadinama investicijq paklausa (investment dernand).nokesdiains 6idejant.3.1o namus' Namq ukiai perka gyvenamuoslus produkcij4.3. proclukcijos. vartojirno i5laidos maZds.Y C yra dalis pagamintos Ji kuri lieka..tai vartotojq vartojirno kiekio didejimq 2.AsmeniniqmokesditlsumaZinirnasdidinsvartoto. lr atvirk$diai. maZejimo Vartojirn4galikeistiprekiqirpaslaugqpirkirnoapirntispriklausomat nuo kainq lygio: i. Investicijq paklausair investicijqfunkcija Remiantisnacionaliniqsqskaitqsistema. Vartojimo paklausos vartojimo kiekio kitimas 3. kad santaupos investicijoms Firmos.lei kainq lygis dideja. dali. vartojimo funkcija linkme. rodysjudejirnasi5 ta5koA i ta5k4D vartojirnokreiveje C6' Cr Co Cz Yo ir 3.lacionaliniqsqskaitqsiitema tvirtina..q pajamas ir kartu skatins clidinti vartojimo islaidas' vartojinto disponuojamas funkcija judes aioelimo linkme (i deSinE). asmeniniams judes .9 pav. 118 . norddamospadidinti kapital4 ir atnaujinti nusidevejusiq.tai vartotojqvartojimo kiekio maZejimq judejimas i5 taskoA ita5kEB vartojimo kreiveje Cs. patenkinusvartojimo paklausq. kurie sudaroinvesticijq Firmr4 paklausa gamybos veiksniams (darbui. Y priklausonr-ro ir lygios i.

kadangimaZesnis investicijqskaidiusyra pelningas.tai investiciniq prekiq kiekis. Investicijq funkcija (I . kainq nestabilumo. .=. l:l(r).investment function).nominal interestrate)paskoloskaStai. lnvesticijq funkcijos grafikas yra maZejantis.28) Pal[kanq norrna rodo investiciniq projektq kainq. Nominalioji paliikanq norma (i . o nuo realiosios palukanq normos. nes. dia AP . Yra nominalioji ir realioji pal[kanq nonna. (3. Pal[kanq normos didejimas maLina investiciniq projektq skaidiq. Investicijq funkcija l19 .kainqpasikeitimo lygis. todel investicijos I priklauso ne nuo nominaliosios.2e) 3. Realioji palfikanq norma rodo tikrq paskolos vertQ.real interest rate) . perskaidiuota. investicrjq paklausos dydis maZeja. kurianr narnq fikiai ir verslo finnos parei3kia paklaus4 priklauso nuo palukanq nonnos dydZio ir nurnatytopelno dydZio: S : I(r) (3. ivertinus infliaciia.tai norninalioji palukanq nonna.y. 3.Kai pajamos Y yra pastovios.10 paveiksleparodyta investicijq funkcija. didejant pal[kanq nomai. ir sumaZeja paklausa p i n v e s t i c i n e ir o d u k c r j a i .t. Realioji paliikanq norma (r . Skirturnai susidaro infliacijos arba defliacijos.investicijq apimtiespriklausomybenuo realiosiospal[kanq normos. metu.* Or.10 pav.

auk5tyn. Taupymo. nes Siarnernodelyje santauposnepriklauso nuo palfikanq nonnos. obligacijas.investicijq palukanLl vaizduojaskolinamqle5qpasi[lq: narnrl[kiai skolina savo Santaupos sutaupytasldsas investitoriamsarba ine5a i s4skaitasbankuose.ro taip pat lemia pal[kanq norma.didinantisinvesticijqpaklausAyra technologijos naujoves.vertikali linija.jei palukanqnorma didel6.1I pav. Susiformuojanauja pusiausvyra 120 . Taupyrno 3. 82. parodyti taupyuroir investicijLl funkcija . 3. Palukanq nonna nera pastovi. kuo didesnepalukanrl investicijq skaidiusbus pelningas. paskolq paklausa virSys pasir1l4. investicijtl funkcrja maZejanti.suteikdamikreditus.Tuornel palfikanqnoma dideja. kol investicijos Jei susilyginb-su saniriufr6'niis. Prie5inguatveju. Pal[kanq norma maZ6ja. arba naudojasitarpininkq paslaugou. kai investicijq funkcijos kreivd paslenka i de5ing .parduodamijiems gaudami bankq kreditus.ris. Palukanq norma tampa pusiausvira investicijq ir santaupqkreiviq susikirtimo taSkeE.1I pav.nes. norma. Ji keidiasi tol. lygi jr'tpasifilai.t. santaupq nes dydis virSrjainvesticijas. tuo maZesnis ir normosrySys 3.funkcijq grafikai.kurie savo ruoZtujuos panaudoja. Esant pusiausviraipal[kant1normai 11. Investicijos.tai skolinamq le5q paklausa:investitoriai skolinasi i5 narnq [kio betarpi5kai. tai investicijq paklausa viriys santaupas.12 paveiksle parodytos padidejusios investiiijq paklausos pasekmds. palfikanqnormos. kreditiniq le5qpasiuladidesnenei jq paklausa.paskolqpaklaus4 Kadangi investicijq apimtyspriklausonr.y. palukanq norma nedidele. arbakreditiniqld5qpaklausa investicijos lygios santaupoms Vienas i5 veiksniq.

investicijq paklausos padidejimas padidintq pusiausvir4 pal[kanq norrnq ir pusiausvyrosinvesticijq lygi. Tokiu atveju taupymo funkcija butq ne vertikali. pastovusdydis lemia investicijq pusiausvyros Santaupq apimt[. S(r) priklausomybd 3.14 pav.taupymo teikiamos pajamos.Pal[kanq nonnos padidejimas skatinanamq ukir"rs daugiautaLrpyti ir maZiauvartoti. o didejanti. kaip investicijq paklausos kreivespaslinkimas auk5tynpadidinapalukanqnorurqir investicijas. Santaupq nuo palukanqnormos Tokiu atveju. Kitaip tariant. 3. esant tiesioginei santaupq ir palukanq nonnos priklausomybei.investicijripaklausosdidejirnaspadidina pusiausvirq palfkanq norm4. Tarkime. parodyta. t2l .kaip parodyta3. Remiantis tuo.13 pav.kad pusiausvyros taSkeinvesticijoslieka nepasikeitusirrs. didesne pal[kanq norrna sumaZintqvartojim4 ir padidintq santaupas. kad palukanq norma . esantribotai kreditiniq leSqpasiulai. tai sudarogalimybesdidinti investicijas.rE2 f r I l paklausos 3.12 pav. lnvesticijq didejimas Matorne. vartojimo apimtis priklauso nuo pal[kanq normos.13 paveiksle.

14pav.Laukiarn4 likusiq sumokejus rnokesdius. Verslo mokesdiai. Pagrindinio kapitalo dydis. Grynosios investicijos susideda iS autonominiqir indukuotq investicijr4. santaupos 3. Jei ukio Sakaturi pakankamaigamybiniq pajegumq.padidina. Lflkestiai.14 pav. 4. kartu padidindamas investicijq paklausq. pelnq investitoriai kaip pelno dali.Mokesdiq didinirnas sumaZina laukiarnE peln4 ir kartu investicijq paklaus4 o surnaZinimas.): l.laukiamas pelnas.rsos padetl(Zr. aptarnavimo iSlaidos. Irengimq isigijimo. Didejant nacionalinernspajarnoms. Nacionaliniq pajamq ir investicijq priklausomybes laipsnis bei pobudis priklauso nuo investicijq ruSies.Keinso teorijos modelyje Investicijq funkcijos panaudojimas investicijq priklausomybQ nuo nacionaliniq pajamq reikalauja apibreZti apimties. Investicijq didinimo stimulas .M. Jei investitoriai nusiteikg optimisti5kai b[simq verslo sqlygq atZvilgiu. tai papildomq investicijq br. eksploatavimo. dideja galimybe investuoti. supranta 3. toddl investicrjq apirntis atitinkamai maZ€tq arba didetq. o iSlaidomsmaZejant. investicijasdidina pagrindiniokapitalotrlkumas Sakoje. tai jei 16 inveslicijosdides ir slinksisi5 padeties [ padet[ 12.jei priklauso nuo pal[kantlnonnos didejirnas. lemiantys investicijq paklausq esant pasloviai kreivq i nauj4 pal0kanq normai (re) ir pastumiantysinvesticijtl paklar.dides. lnvesticijr4 Kiti veiksniai. Sioms iSlaidoms didejant. le ir maZ€s slinksis 2. maZes investicijq projekto numatytas pelnas. 3. pesimisti5kai i5 padeties l padetiIy.rs nedaug arba visai nebus. DZ. .

15 paveiksle.30) | lJ . .. ) i. Autonominds. nepriklausandios nuo kapitalo didinimo pajarrqkitimo. nacionaliniq Indukuotos investicijos(li . kuriosauga.inducedinvestment) kapitalo nuo nacionaliniqpajarnq didinimo i5laidos. (3.autonomous i5laidos. . indukuotq investicijq (I.tiksliau. nacionalin€ms pajamoms padidej vienu vienetu.nuojq prieaugio: r. indukuotos grynosios ir lndukuotos investicijos skiriasi nuo autonominiq tuo.investicijq prieaugis. .: f(AY). Autonominiq investicijq f-rnansavimo Saltinisyra valstyb€sbiudZetas ar uZsienio paskolos. Mindta priklausorrybeparodoribini polinkl investuoti.tai investicijos. Ribinis polinkis investuoti (i* .marginal propensityto invest) .didejant BVP (BNP). us i*: Al AY Si investicijq ir nacionaliniq pajamq priklausomybe indukuotq investicijq grahkui suteikianeZymqteigiamqnuolydi. Autonominiq investicijq (horizontali tiesd I") ir nuo Y parodyta3.15 pav. investment) Autonomin€s investicijos(lu ..priklausandios dydZio.) priklausornybe investicijos 3. kad jos priklausonuo nacionaliniq pajarnq dydZio.

. . maksimalaus veiksniqjai reikia? . Paai5kinkite. Kas sulygina xY ir jE paaiSkinkite' 5. Kuo skiriasi APC ir c? Kodel c ir s sumalygi vienetui? r 1 A t-t . ribinispolinkisvartoti vidutinispolinkisvartotl funkcija investicijq norlra nominaliojlPalukanq noma realioji palukanq taupyno funkcija ribinis polinkis taupytl p v i d u t i n i s o l i n k i st a t r P Y l i autonolninesinvcsticijos indukuotosinveslicijt-rs s r i b i n i sp < .koks pastoviosgamybosmasto grqZos nacionalines Pajamas. PaaiSkinkite. . . . Kqrodo vartojimoir investicijq nacionalinioprodukto paklaus4ir pasi0l4? a. . r . .r l i n ki in v e s t t t u t i Kartojimo klausimai pelno siekianti ilrrna l. . kokios apimtiesgamybos sprendZia. . gamybosveiksniai gamybosfunkcija garnybosveiksniq kainos darbo ribinis produktas ribinis Produktas maZ6jantis darbo uZrnokestis realusis kapitalo ribinis produktas k r e a l i o j ik a P i t a l o a i n a . l pasktrstant vaidn-ruo' 2. kaip konkuruojanti. . o . pelnas ekonominis vartojimo paklausa autonominisvartojimas keturiasdeSimt PenkiqlaiPsniq tiesd o . apimtys/ 3. . . Grafiskalpavaizduokit. . e r vartojirnotunkctja. .Pagrindin€ss4vokos . . uuitolitoo funkcrjq C:0'75 6.

rrines dalys: l'. priklausomybetarp kainq lygio ir )'bendrosios paklausos neigiama. pirkejaigali isigyti daugiauir ivairesniq tai prekiq. yra B_gqdr4lEpaklaus4 fonnuoja visi keturi [kio sektoriai. -Jei kainq lygis neaukStas. Finnq investicijos . Bendrosios paklausos ir bendrosiospasi[los rnodelis reikalaLrja sujungti (arba agregr-roti) visas atskirasSaliesrinkas I bendrq rinkq o atskirq prekiqkainq. Bendrosios kitimo veiksnius. 4. (G) vyriausybes paklausa prekems 3.jei kainq lygis auk5tas.nagrinejama bendroji paklausair bendroji pasiula.l paklausqsurna: AD:C+I+G+NX (4. PUSIAUSVYROS NACIONALINISPRODUKTAS Sioje temoje aptarsirnebendrEj4paklausq ir bendrqjq pasi[l4 jq pusiausvyros produkt4ir jo kitim4. Bendroji paklausa yra paklausq galutinernsprekems bendra suma..unas.i vien4bendr4kain4arbakainq lygi. lr atvirk5diai." 4. (NX) . Crynasiseksportas ir skirtr.arbaatvirk5tind.vistl namq [kiq bendrapaklausa. bendrosios atskleidZiandios pirkejq ir visLlpardavdjq visq elgesiprekiq ir paslaugtl rinkoje. 4. BENDROSIOSPAKLAUSOS KREIVE paklausosir Ekonornikosteorijoje svarbiqreik5mgturi bendrosios pasi[los stlvokos. nacionalini paklausos ir bendrosios pasiIlos modelis naudojarnas.todel j4 sudaro keturiosslrukt. . siekiant iSskirti pagrindines rnakroekonominds teorijos kryptis ir parodyti jq praktinio pritaikyrno ypatybes. pirkejai gali maZiaunusipirkti prekiq ir paslaugq. Namq 0kiq varlojirnas(C) . BENDRoJI pAKLAUSArR BENDRoJT pasrUla.verslofinnq paklausa investicinei produkcijai.eksporlopaklausos importo paklausos 4.Vadinasi.1) GrafiSkai bendrqj4 paklaus:1ir jos strukt[riniq elementq sqrysI vaizduoia I paveikslas. bendruoju kainLl lygiu P (ordinadiq a5yje) ir realiuoju bendruoju nacionaliniuproduktu )' (abscisir4 aSyje). Rerniantis rnakroekonominio modelio rodikliais. (l) 2. Vyriausybes iSlaidos ir paslaugorns.1. BENDROJI PAKLAUSA IRJOS STRUKTURA PAGRINDINIUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. MatematiSkaibendroji paklausauZraSorna kaip atskirq ekonomikos sektorir.

.o i5laidq visuma' p*kt.lt { P ': Po t-l hi) kreive paklausos 4. Juono' ir t't'' i vien4 k a i n ql Y g i s ' r .' paslaugtl" lr kainq lygis..ur atidetaprekeskaina ir kiekis' buvo iq formos.. tuo daugiauperkamaprektq bendrasis buvo piekes paklausos .th"gtt lYgiui' nacionalinioProdukto curve) paklausos kreivd (aggregatedemand ' Bendrosios priklausomybes tarp kainLl lygio ir gt"irnlt produkcijai "tirk5tines pagamintai paklausos bendrosios Pavaizdavirnas' Vadinasi' kuo rnaZesnts AD kreive 4'1 paveiksleyra Zemejanti. .prekiq ir paslaugq' kurias ivairfi's.1 ' Dabar atiOeias bendrasis kainq lygis ne apie vienos prek6s rink4 o apte produktas r. . turime sujungti ir atskinl prekiq bendr4visum6 kuriq apib[dina Y apimtis' .q' tuti'uplma simtus apibudina bendr4 kain4 kuriq grldq. naftos.'--orrti.tikroefonomiiol. verslo firmos' valstybe' uZsienio p. ^ . kreivd yra Zemejanti? paklausos Koddl bendrosios ll.bet koordinae a3yse analogi5kos P ir realusil bendrl.demnnd).rs. . nes kalbame nacionalinis tukitaneiq skirtingq prekiq kainrl bendr4 vientisq.Ytiu: l. m6sos.vrsqketuritlukiosektoriqiSlaidqSumayravadlnam iSlaidomis' benclrosiomis Bendrosiosi5laidos(AE-aggregateexpenditure)-tat esanttam tikram itigtjit".1 pav.o . ...iuatut' i"otny'' gali isigytl esant tarn valstybiq ilkio subjektai no{-ir tikram kainq lYgiui' Kitavertr.. tu*' u Bendroji paklausa (AD pirkejai galutiniil. ^ r ^ .aggregate.: paslaugqkiekius r i bei .nf. Bendrosios .L i r r i vten4 Be to..

Pavyzd'ziui.Tai pajarnqpoveikis.kaina maZeja. mfisq Salies tai vietoj tevyninirl. paklausos B_e_n{rosios kreiviq form4 lernia trys veiksniai.firma. padidejus Salyje kainq lygiui. Kylant bendrajam kainq lygiui. kE iSleidopirkejai.lai kyla kainq lygis. 1. ji jq nepirks. bus suinteresuota pirkti.Sis poveikis buvo labai ry5kus Lietuvoje. Tar savo ruoZtu sumaZinseksportE Vadinasi.y.Bet jeigu palLrkanq pal[kanq norma nonna padidesiki l2 proc.Be to. NX Apskritai suma26s paklar. Salies 127 . todel aiSkinimas. Ypad tai tinka aktyvrl su flksuota pinigine iSraiSka(pavyzdZiui. sviesto. tai o irgi s4lygoja i5laidq maZinimq. Pal[kanq poveikis .pal[kanq pelno). obligacijon-rs. gan. Tadiau5ie paaiSkinimai netinka.rZsieniediai maZiau pirks rnlsq Saliesprekiq.kai kalbarne apiebendrqj4paklaus4. keidiasiir bendrosios Mikroekonornikojetareme.ja gyventojr4 sukar4rtq finansiniq aktyvq realioji kaina.Importoir eksporto apimtispriklausoruo kainrl lygio Salyjeir uZsienyje santykio. gyventojai tampa realiai skr. l.tai piniginiq santaupq nuvertdjinras del infliacijos.7 procentai.rrdesni. kai kad pirkejai uZ prekesir paslaugas mokes didesneskainas. Makroekonomikoje. lSaugusios palUkanos sumaZina vartotojLl investicines i5laidas. kyla ir pal[kanL1 procentas (gaunamas kreditas brangsta). lmporto poveikis.tarkim. indeliarns banke) realiajai vertei. importas padides. rnakroekonomikoje pajarnos.Tai pakeitirno poveikis. ir pirkimus. jeigu . kuri tikisi gaLrti i0 proc. Turto poveikis . a 2.judant kreive AD Zemyn. jas pelno. palyginti pirkejai pirks daugiauirnportiniLl prekiq su kainornisuZsienyje. 3. PavyzdZiui. tai ir iStekliq savininkai gaus daugiau pajamr4(darbo uZrnokesdio.rsa prekdns. mald. nes ji tampa santykinaipigesnenegu kitos prekes. sumaZes.o eksportas Kartu surnaZes dalis bendrojojepaklausoje. Lygiai taip pat narnqlkiai surnaZins automobiliqir narnr"l Vadinasi.kad vartotojo pinigines pajarnosyra pastovios.kai atskirosprekds. kainos apskritai yra rnaZesnes.rintojarns yra pajamos. netinka. naujq investiciniqprekiq isigijimasfirmai bus nuostolingas. t. kai o Lylent kainomsnuvertdj piniginessantaupos. nes. rernianlispakeitirno poveikiu..Jei rn[sr4Salyjekainq lygis kyla.y.Mikroekonomikoje atskiros prekds rinkos paklausos kreile yrrr Zemejanti del kainos pasikeitimo sukelto pajamq ir pakeitimo poveikio. perkarnojigalia. auk5taskainq lygis sqlygoja didesngpalhkanq nonna ir paj surnaZej paklausarealiajai nacionalinir4 amq apimdiai. tai rei5kia. Kita vertus. jeigu pirkejai ir surnok€jo daugiau. rentos. kainq lygis kyla. o r. vartotojas nords pirkti daugiau Sios prekes. Todel bendrojo kainq lygio aLrgirnas q nebutinais4lygoja Sal bendrqj nominalir4j pajamq sumaZej ies t1 im4.tai uL tas padias piniginespajamasvartotojasgali lsigyti daugiausviesto. Kylant kainq lygiui.kurios bus i5mok€tosi5tekliq savininkams. malejant sviesto kainai.[sigydarna naujasinvesticines prekes. prekes krentanebeatskiros kaina.o kainq lygis.Tadiau tai.

Didejant kainq lygiui.Y yra privataussektoriaus . G. Si tySi tarp bendrojo kainq lygio ir nacionalinioproduktorodo jud€jimas stabiliaAD kreive. dia S .kita dalis Y:(+S. tai Sios atsargossudarytq faktiSkq investicrjq dal[' Toddl. remiantis prielaida.pajamq naudojimo kryptys. Rerndamiesi c+l:v:c+. kur G:0 ir NX:0. be vyriausybes pirkimq ir be transferiniq i5rnokejirnq) ir uZdaroje (be uZsienio operacijq) ekonomikoje. kad visas pagamintasproduktasyra suvartojamas arba investuojatnas. paklausq.4) vartojimui Pastaroji lygybe rodo. kad realizuota produkcija lygi pagamintai: Y:C+I. lr prie5ingai.2) Jei dalis pagaminto nacionalinio produkto liktq nerealizuotair kar-rptqsi atsargq forma. o produkcijos vertd yra Y. Grynojo eksporloi5laidqpasikeitimai.Taigi: vartojama. Finnq investicinir"l pasikeitimai.1 pav. Si lygybe patvirtina prielaid4 kad produktasatitinka pagamint4. realizuotas 128 . galirna tvirtinti.y.3) pajamos.privadioje (be valstybes Supaprastintame dalyvavimo. G.4) lygybe.rojarna AD kreivdsposlinkisi de5inq didejimo Tai 4.s. kitos s4lygos. maLeja paklausoskiekis realiajam produktui. be mokesdiq. t. Vyriausybes 4. ekonomikos rnodelyje . kai visos kitos sqlygos nesikeidia. paklaus4 nebus jei bendr414 veikiandios Kas atsitiks. uZra5ome: arbataupymui. pavyzdLtu| kainai Po(4.1 paveiksle linkme.privatausflkio santaupos. kainq lygio maZejirnas s4lygoja paklausoskiekio realiajam produktui augim4. (4. pakeidiabendrq. esant pastovios?Visq kitq veiksniq. bendroji paklausa apskaidiuojamakaip namq [kiq ir verslo firmq paklausqsurna: AD:C+I. kad visos pajamos sunaudojamos (4.jq didina arba trraZinatarn padiam kainq lygiui.Dalis Siqpajarnqbus Kita vertus. veikiandiq bendrqiEpaklaus4 kitimas. Bendrqjq paklausq veikia Sie kitq veiksniq pasikeitimai.5) paklausoseletnenlai. iSlaidq 2. esant nustatytaikainai.l4 kaip vaizdr. pasikeitimai.): 1. Kaireje Sioslygybes pusejeparodyti bendrosios de5ineje . Namq ukio vartojimoiSlaidqpasikeitimai. (4. iSlaidq 3.3) ir (4.taupoma.

bendroji paklausaapskaidiuojarna kaip visrl trijq ekonomikos sektoriqi5laidqsuma: AD:C+I+G. yra Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas nustatomas dvienr b[dais. Bendrojimakroekonomikos pusiar-rsvyra pasiekiama.j1' -f t- . -l. kurio reikalaujaprivati ekonornika. kai bendr4lq paklausq papildo vyriausybdssektoriusG. l(.rpaprastintos ekonomikos rnodelio pusiausvyros sqlyg4:investicijoslygios santauporns.arbapajamqdydis.2.kad nagrinejamassupaprastintas ekonomikos modelis.__---_. pagal anksdiau nurodyt4(4.2 paveiksle linija AD._r.ji apskaidiuojarna.5) lygybe.1) Atviros ekonomikos modelyje. nepriklauso nuo pajamrl ekonomikoje dydZio. Vadinasi. (4. dia )'. l) forrnulE. fi$ilr. Autonomine. 129 . turi atitikti gamybos!ygi. ivertinus grynojo eksporlo dydl NX.bendrojo nacionalinio produkto dydis. kad rodo sr.AternEvartojimq i5 abiejqpusir{.rr. Prirninsirne. (4. q atitinkantisbendrqj paklaus4.Pasinaudojus(4. t. kaip nurnatomq vartojimo i5laidq ir investicijq i5laidq suma (C + l). kad bendroji paklausa realiajarn nacionaliniam produktui yra autonomiSka. galima parodyti investicrjLlir santaupr"l ryS[. gamybos. kai bendrqjq paklausq papildo uZsienio sektorius. pastovus. bendras prekiq ir paslaugqkiekis. 4.. kai UZdaroje privadioje ekonornikoje bendrosios i5laidos. (4. nepriklausanti nuo pajamq bendroji paklausa parodyta 4.8) Y:C+1:C+9. Y:AD. prekybosNX:0.galrnalne: r:Y-c:s.t:r.y.___.realusis bendrasis nacionalinis arba realusis oroduktas. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PAKLAUSOS ASPEKTAS Pusiausvyrosnacionalinis produktas (Yp equilibriurr national product) .6) Si lygybe svarbi tuo. Mi5riosios uZdarosekonomikosmodelyje. Tokiojc kuriarnenera vyriausybessektoriaus G:0 ir uZsienio ekonomikoje pagrindine bendrojo nacionalinioprodukto lygybe supaprastdja -_ _.. -tl. ir uZra5orna taip: __. Paprastumo delei tarkirne.

nes jis atitinka bendr4j4 paklausq. arba pageidaujarno produkto dydis lygus jo garnybosapimdiai.y.prekiq ir paslaugq kiekis.Matome. Fin. USD. kad bendroji paklausayra 300 rnlrd. Tarkime.arba sumaZdti. nes tuo atveju garnybosapimtis tur€s arba padideti. Pusiausvyra. USD. Nclredarni nustatyti pusiausvyr4 atitinkantl nacionalini produkt4 breZiame 45" linijq. Jei bus gaminamaprodukcijos maLiau nei uZ 300 mlrd. USD. USD ir nepriklausonuo pajamqekonornikojelygio. kuriam pareik5ta paklausa ekonomikoje.Si linija padedanustatyti vertikalioje a5yje bendrosiospaklausosir gamyboslygio horizontaliojeaSyjeatitikim4. Tuornet garnybos apirltis vir5ija bendrEj4 paklausq. f-rrmos gaminadaugiar-r produkcijos. Joks kitas bendrojo nacionalinio produkto gamybos lygis netaps pusiausvyrosbendruoju produktu. AD. nukreipta I kairg. pastoviai esant paklausar bendrajai Garnybos apirntis yra pusiausvyros lygio. daugiaunei uZ 300 mlrd.Bendrasisnacionalinisproduktas tampa pusiausvyrosbendru nacionaliniu produktr. padidejus neparduotosprodukcijos jos bus priverstossumaZintigarnybosapirntl. tai flrmos bus priverstos i5parduoti prekirl t30 .2 paveikslevaizduoja rodykle. paklausos kuriame bendrosios ir gamybos apin. USD. Si4 situacijzl atsargoms. yra .uZfiksuoti pusiausvyros sElyg{ bet kuriarne Sios linijos ta5ke numatoma bendroji paklausa (bendrosios iSlaidos) atitinka bendr4sias pajarnas. kai gaminamos ir pageidaujamos produkcijoskiekiai sutampa.ties dydLiai sutampa ir sudaro 300 mlrd. 4.r.USD 250 300 350 4.rros nesugebdsparduoti dalies produkcijos.t.300 rnlrd. Bendrosios paklausostiesdkerta 45" iinij4 taSkeE. Vadinasi.2 pav. IS koordinadiqsistemos nLrliniota5konubrdZtos linijos 45" paskirtis . Tai pusiausvyros ta5kas. rnlrd.

nordtq pagaminti 350 vienetq produkcijos ir planuoja matome. tai nurlatyta vartotojiSk4 Jei firmos. numatom{ vartojimo apimt[ ir finnq nutnatytas paklausq. kad firmos visus juos parduoti.tai Ncnumatytos investicijos(lLr.1 Naudodamiesi ]entele. esant bet kuriam gamybosapirntieslygiui.versdamas gamyboslygis reikalaujaatsargqir gan-rybos lygio.kiek yra pagarninta.Tltotnet firtnos turi padidinti gamybos apirnti. kiek pageidauja. investicijos. tai rodo i deSinq nukreiptarodykle.o itraukdamos i investicijas. nei planavo jei namq ukis negali isigyti visq noritnq prekiq ir parduoti. Deja. Ta5ke E yra bendrojo nacionalinioprodukto pusiausvyroslygis. atsargqpadidejirnassudaro investicijas. Tarkimc. PrieSingr-r (C susidaryti nuornon6. gamybosapimti art€ti prie pusiausvyros gamybos apimtis Y6 yra tik tokia Nustatdme. tikra). kuriai pareikStabendroji paklausa. Gamybosapimt[ kuria visos firmos kartu. pageidauj am{ bendrqj paklaustl. prisirning. investicijus. neplanuotqinvesticijq.Numatotna bendroji paklausa apitna vartoto. atsiranda unpland).. 4 Fakti5ka bendroji paklausa (C+l) atitinka garnybos apimti Y. nustatydamos sLr bendroji paklausanesutarnpa fakti5ka (arba realia. Sia Tai parodoma lygtirnr: {grur-r.r. tai Reikia skirti faktiSkq bendrqj4 paklaus4 kuri apskaiditrojanru rerliantis nacionalinir4 sqskaitq sisterna.realiai nupirktas prekiq kiekis.e) .investrnent gamybosapimtiesperteklius. flmra 4. AnalogiSkai.kad pusiausvyros atvejtr gali garnybos apimtis. bet ir neplanuotos nenurnatylos. paslaugq.o pirkejar perka tiek.atsargas. suklydo. Sitro pasikeitimq tLro arba privalorn4 atsargr4 atveju investicijos apima nenulnatytul jei atvejr. verslo firtnos parduodaprekiq daugiau arba maZiau. parduoda 300 pagarnintos tik Remiantis NSS. faktiSkos Kai bendroji paklausa neatitinka pagarninto prodLrkto dydZio. ir paslaugq kiekis. vartojirnasskirsisnuo numatytovartojirnolygio.kad bendroji paklar-rsa + I) yra lygi pasitrlai Y. dia (neplanuotas) padidejirnas atsargq 1u-nenumatytas l3t (4. ir numatom4 (arba planuojanlrl.t?' Iu:Y-AD.virSijantisbendrqjilpaklaus4. o investicijos vartoji-mas ir (skaidiuojant nacionalinespajamas) . Bet kuris kitas apirntiespasikeitirno. Finnos apskaidiuoja jas atsargas. kad bendrojipaklausa prekiq Si4 nuomongpaneigsirne. kuri pirkejai nori ir gali pirkti.Gamybos apirntis neturi tendencijoskeistis.Tai atsargas. bendroji paklausasttdaro 300 vienetq' Finnos Likusieji 50 vienetqsudaro prodLrkcijos vienetq. pernelygoptimisti5kai [vertinovartojimopaklausq. Cia firmos parduoda tiek produkcijos.

2 paveiksle ir apra5yt4 (4.10) lygtimi. Pusiausvyrosnacionalinis produktas yra garnybos produkto dydis. paZymetina.eqr"rilibriun. atsargrl i jog fakti5kos Be to. t. USD. Pastebekime.2 paveiksle nenur. 132 . bendroji paklausa nei virSija pagan. produktas vir5ija bendrqjq paklausq ir nenumatytos atsargos dideja. n€ra nenurnatytqatsargq didejimo arba maZejimo. kuriam esant nLunatonrosiSlaidos yra lygios faktiSkam produktui. USD. fakti5kai pagarnintasproduktas yra lygus nurnatytoms iSlaidoms arbabendrajaipaklausaiplius nenumatytqatsargqpasikeitirnas.1 lentele rodo pusiausvyr4 pavaizduotrl 4.r pasikeitirras yra lygLrsnuliui. Jei pajarnos didesnes nei 300 rnlrd. USD.int4 produktq ir nenumatytos atsargos maZeja. 4.k o k l n o r i : 3. tai sumaZeja. produktas pusiausvyras. ndra nenumatytq (neplanuottl) atsargq padidej imo ar surnaZij irno. Nacionalinisproduktasyra pusiausvyros lygio. USD. kad: L Nacionalinio produkto pusiausvyros lygi s4lygoja bendroji paklausa.g (a.r.natytosinvesticijos parodytos vertikalionlis rodyklernis.y. USD. nenurnatytqatsargq nacionalinian. Gaml. Jei pajamosmaZesnds 300 mlrd. vartojimo ir taupyrnoiSlaidoslygios numatorlorls i5laidorns.no procesas pagr[stas nenumatytrl panaudojrnu. 2. kai Y: AD. Kai gamybos produktas vir5ija 300 mird. kai bendroji paklausa lygi produktui. Kai produktasmaZesnis 300 mlrd. tai neplanr-rotos investicijos dideja. nei Vadinasi.t0) Tai yra pirmoji pusiausvyros sqlyga.bosapittttis : lVunntytos iilaidos + * lt/enunmtyt4atsarg\pdsikeitima. Esant pusiausvyros produktui.9a) Pusiausvyros nacionalinis produktas (Y. Namq ukis sunaudojatoki prekiq k i e k i . kuris lygus bendrajai paklausai.arba kai neplanuotqatsargqprieaugis lygus yra nuliui. (4.4. level of national product) yra pajamq arba produkto lygis. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidaryt.Tik produktui esant300 mlrd. kad pusiausvyros s4lygosnurnato.

3 paveiksle.kad paklausos dalis .vartojimo lygis auk5tesnisnei ntaZesnes varlojirno pajamos.Pusiausvy. Pusiausvyros pajamoms. pajarnoms.l2) 4. turindiq didesnes pajarnas turindiq Seimq. kuriarne nera Zinorne. kai a>0.padidejuskiekvietrartr numatomos g a m y b o s p i m t i e s r b ap a j a r n q i e n e t u i .tai bendrosios produktolygio Salyje.lygi ekonomikos rnodelyje. pajarnas. paklausandra pastovi ar autonomi5ka(kaip iki Vartojirno prekir"lir paslaugr4 Siol nagrinejome).rkStesnis Taip pat Salyse.fpaklaustlsurna.ar.kur didesndsnacionalines lygis. r) 1 Si vartojimo funkcija pavaizduota4. 0<c<l.rsos V = a + 7 nepriklauso nuo pajamq lygio. bendrqi4 paklaus4 sudaro vartojirno C ir investicijq. nacionalinio nuo bendrojo 133 .ros Gamybos apimtis 200 250 300 350 400 Bendroji paklausa 300 300 300 300 300 Nenumatytasatsargq pnsikeitimas Camybos apimties kitimas Didiiirras Didc'iimas Pusiausvvra MaTciimrs MaZciinras -r00 -50 t) +-50 r 100 kurios visos i5laidosyra s4lygomis bendrojtpaklausa. yra autonomiSka. tai: didejadidejant Jei vartojimopaklausa C=a+cxY. G. Kita sLrdedamoji Laikorrds prielaidos. kad supaprastintame vyriausyb€s sektoriaus ir uZsienio prekybos.investicijqpaklausa.paskeittrnas produktas nenumaty4as ir atsargq nacionalinis 4.3 paveiksle.Dalis paklausosfunkcija pavaizduota Si bendrosios benilrosios paklar. v a a paklattsq yra suma: ir Bendrojipaklausa vartojinro investicijq AD:C+l=a+c"Y+l:7+crY. Autonomin€ bendroji paklausa (autonomin€s iSlaidos) (V autonomous aggregate clernand/autonomotls paklausos dalis. didejant pajamoms: Seirnq.rktui arbabendrosiorns numatytos. Vartojirno paklausa sudaro svarbiil bendrosios paklausos dali. nepriklausanti spending). ( 4 . o dideja. pagamintamprodr.1 lentet6. bendrosios ir investicijos yra autonomi5kos pastovios.

pasinaudosime_bendrosios ir bendrosios paklausos g. naLeja. bendroji paklausatarnpalygi pagarnintarn produktui. o tada lJ+ .tai atsargos ir finnos priverstosmaZinti garnybq. [r atvirk5diai.l2) lygybe.uZfiksuoti pusiausvyros paklausq. Ji rodo ta5kus. Bendroji paklausa yra ties6. tiesds.priklausonuo pajamqlygio: didejant Tuo tarpu visa bendrojipaklausa pajarnorns. Esantpajamqlygiui 16.lq Bendrosiospaklausoskreive AD kerta 45o linljq taSke E.kuriuose gamybosapimtis atitinka bendrq. esantpajarnqir gamyboslygiui )'6. pakilusi vir3 lygi AD6. nubrdZtos45" karnpu i5 koordinadirl sistemos centro. sqlyg4.jo nacionalinioprodukto gamybosdyd1.Y+l Q-6*srY Iu-0 Iu<o - A< l I (I I Ia l t r ) Y o Y 4.Rodykles rodo dinamiSkqprocesq. tuomet bendroji pak-lausa dideja. Esant 16 gamybos lygiui. AD Y_AD Iu>o AD:a+c.dideja AD.tai garnybos apirntis yra viriija gamybosapimti. kad tieses.kuris atveda prie pusiausvyros bendrojo produkto gamybos lygio Is.kai gamybosapimtis didesnenei Y6. firmos Jei Rodykles4. Vartojimo funkcrja ir bendroji paklausa pusiausvyra. Zinome. Siame ta5ke pasiekiamabendrosiospaklausosir garnybosapimties arba pajamq lygybe. ir atsargos maZesndnei Ys. Tik taike E.3 paveikslerodo.3 pav. kaip pasiekiama pledia garnybq kai nenumatytosatsargosmaZ€ja. nurnatylosi5laidosatitinka bcndro. nes kartu su pajamomis dideja vartojimo paklausa.bendrojipaklausa vartojimopaklausos nacionalinio produklo gamybos ir Norddami nustatyti bendrojo paklausosfunkcija AD pajamq pusiausvyroslygi. autonominiq i5laidq 7 dydzit. paskirtis .

i5laidos.Jei gamyboslygis virSija yr. Ta5ke E. Pusiausvyrosnacionalinio produkto lygis nustatomasreruianlis (4. gauname: veiksrnus. santaupos ir 45" linijq) bus didesnes uZ numatytas investicijas.c x Y= V . AtlikE rnatematinius Y . lJ) . pusiausvyros nacionalinioprodukto lygis.3 paveikslasrodo. Atkarpa 7 nuo t. rodo santaupqdydi: .lemiantispusiausvyros pajamasc. nepriklausandios pajamqlygio. didesnds autonominds iSlaidos. AD nuolydi rodo c ir atkarpa 7 vertikalioje a5yje. kad vertikalusatstumas yra lygus nurnatytomsinvesticinemsi5laidorns 1 . Analogi5kai.13) Y(t-Q=7.arba: Y=Z+cxY. pusiausvyros sqlygomis. pasiekiama. tuo didesnis produktolygis. y. Bendroiimakroekonornikos tarp AD vartojimo linijq 4.du vertikalus atsturnaituri b[ti tarpusavyje lygus. esanttam tikram gamyboslygiui. yra ribinis nacionalinio Kitas veiksnys.tai investicijosvir5ys santaupas. Vertikalus atstumast.3 paveiksle pades suprasti Siq lygybE. kuriam esanl lygi bendroji paklar"rsa garnybosapimdiai. pavaizduotosdidesniu tarpsnru produktq. Taigi. Jei garnybos lygis nei maZesnis )'E. Vadinasi. arba (4.10)lygybe.rrp vartojimo ir 45" linijq.taip pat didina pusiausvyros produktodydis yra tuo didesnis. autonominiq i5laidqtatpsnis.yra toks: Y"=-xA=l . jis rodo bendrosiospaklausosAD polinkis vartoti disponuojamas AD c linrjosnuolyd[. liniiq pasiekiamaspusiausvyros gamyboslygis. produktolygi.i5laidasir neplanuotqatsargtt gamybos apirntis atitinka numatytasbendrqsias pasikeitirnas lygusnuliur. S: I pusiausvyra kai 2.S: y .c 1 l 7 r .C. ribiniam polinkiui pusiausvyros esantpastoviam vartoti.Kuo didesne reik5meir kuo statesne linija.L - (4r4) . kuriame AD kerta 45. BendrosiospaklausosAD linija 4. kLrodidesnds ir c Taigi pusiausvyros l ar S n e p r i k l a u s o m q b aa u t o n o r n i n iiq l a i d qy g i s 7 . Vadinasi. vertikalioje aSyje. santaupos turi buti lygios numatytoms (atstumas tarp vartojinro investicijoms.

C . Ji parodyta 4. pr. Pusiausvyros nacionalinis produktas pasiekiamas ta5ke E. MULTIPLIKATORIUS Esant papildomoms privadioms i5laidoms vartojimo ar investicinems pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidejadaugiau neguj1 sukelusios iSlaidos.4 paveiksle. 6) r (4. Taupymo funkcijos nuolydi rodo ribinis polinkis taupyti disponuojamaspajarnas (l-c) arba s..4 pav. $=-n+5x{ 4. modelyje. gausirne. dia Y-C-santaupos.numatytos investicijos.Supaprastintosekonornikos. lSlaidq 136 . AD . kur santaupos atitinkanurnatomas investicijas.15) Santaupqir investicijtl lygybe yra esrnindpusiausvyros pajarnLl lygio savybe. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS. pasirei5kia multiplikatoriauspoveikis. I5 abiejq lygybes daliryYir AD at6rnqvartojirnodydi C. Tuo galima lsitikinti pasinaudojuspagrindine pusiausvyrossqlyga (4.10).16) lygybe yra antroji pagrindinespusiausvyrosnacionalinio produkto gamybos sqlyga.rsiausvyros nacionalinio produkto garnybos lygis pasiekiamas. t. numatomosinvesticijoslygios santaupoms: kai S = 1 (4.3. Taupymoir investicrjq rySiopoveikispusiausvyrai 4.C. (4. kad: Y-C:AD. Numatomas investicijas vaizduojalinija 1 . y. kuriame ndra vyriausybes ir grynojo eksporto.

nacionalinio produktopokytis. tiek pat padides pajamos. gamybos apimtis padideja tokiu paiiu laipsniu kaip autonominesi5laidos..gamybos apimtis padidejo I USD. Tai rnaZejanti progresija... autonominds L A D= L 7 + c r L T + c z r L T + c 3x t 7 + . pavyzdLiui.2 lentele. . Tqpattmatome skaitmeniniame pavyzclyje lentel€s apatindje dalyje.rnultiplikatorius. sukelusiu nacionalinio LY. AAE dia t4. Tarkirne. o vartojimq . .Taigr garnyba plediama taip pat L7 dyctZiu. sukilusio nacionalinioproduktokitim6 pokytis.' t t-c xLA:LY. diclinclami autonourinE bendr4jqpaklausE A 7 dydZiu.1e) t37 . I USD padidejus bendrajai autonomineipaklausai. nacionalinio produktokitirna. ( 4 . +c " t L l : LAD = LA x(l+ c + c' + c'+. reikalingu padidejusiai paklausaipatenkinti. Antrarne etapegarnybavel paclid€jo <tyclZiu.dyclZiu c x L 7.tai gautume.multiplier) . I n . trediameetapepajamosdideja maLiaunei antrame.pradejgnuo pradin€s paklausos padidejimo.tai pusiausvyros produktopokydiosantykissu iSlaidqpakitirnrr.+ c". Tai analogi5kaipadiclinapajamas. bendrqjqpaklausqir pusiausvyros Multiplikatorius (m .l 8 ) geometrind Kai c<1.t< c. Pastebekime.: - (4. kiekvienastolesnisnarys rnaZdja. Jei uZraSyturne visus iSlaidqpadidejirnoetapus... Si tart4 garnybosprieaugisbus cxLZ. kad kadangic < l.t1) z . kuri apskaiiiuojarna laip: LAD=.padidejirnasne tik padidina bendrqjqpaklaus4 ir nacionalinespajarnas. Panagrindsime multiplikatoriausveikimo rnechanizmil. Pajamq padidejimas sukelia trediq iSlaidq ctapiL c x ( t ' xL V I = c 2r L V .Cikl4 praclectame.dia c : 0.kuri savo ruoZtu vdl padidina nacionalinioprodukto apirnti. z1)'6 pusiausvyros A AE .6. naudodamiesi 4.bet sukelia ir antriniq i5laidq didejimo grandinE.bendrqjq i5laidq kurio nors elemento. tai c.

1296 t. 0 0.2 lentel6.6 0 .?l . I5 (4. . = | vadinamas A l-c autonominesbendrosiospaklausosmultiplikatoriumi.+r'r).0 l.xt 4 " 4 l-c - 1. . uZra5yt4per ribini polinki taupyti disponuojamas pajarnas: *=!. kaclc + s : . 0.20) lygybeje.0 I. 1 . Multiplikatoriauspoveikis Etapas Paklausos padiddjimas A A Gamybos apirnties padidijimas Bendras pajamrg padiddjirnas A A ^7 txL7 2xAA 2 3 cx AA (l+c)xA7 (l+. paclidejus autonominei bendrajai paklausai vienu vienetu.0 1 +.96 z.6+0. Multiplikatorius rodo.3056 n v lso: 0 .36 0.galirnepanaudoti^r: .6x1.216 0. 6 ' 11. Kartotinis .47 ( l + r ' + c : + .autonomines bendrosios paklausos multiplikalorius.c cra . A7 n viso: c"xAA c"xL7 (l+c+cl +.1.19) lygybes daroma i5vada. Kadangi multiplikatorius 138 .6"x .6 0. . 0 " 0.t76 2.. I +0.1. kad gauturne ekvivalentEmultiplikatoriaus fbrmulE. kokiu dydZiu pasikeidia pusiausvyros nacionalinis produktas. 3 61 .r +. Zinodami.0 2 l 4 5 l.A 7 "L7 4 ct*AV cr.+.(i')x.. r .36.1 2 9 6Ix 0 .+0.t) t.c ir pakeisti(4.0 1 I (4.kad bendrqjq iSlaidqpokyris lygus aulonominiq i5laidq prieaugio kartotiniui.")t a] .21 x I .20) A t .0 6 0 .4.

Multiplikatoriaus analize parodo. Kai ribinis polinkis vartoti yra 0. tai gamybos i5pletimas grqZins pusiausvyr4 tarp bendrosiospaklar-rsos gamybosapimties..V . 4.6.2. i padetl AD1.rvartojama. kiek padidejo autonomindsi5laidos. tai rnultiplikatorius. kad didelis jog ribinis polinkis vartotireiSkia.5 paveikslenaujoji pusiausvyra ir 139 . Pradindpusiausvyrayra taSkeE. f y bendroji : Y:AD AD1:A1+c x Y ADJ+ c.5.kad Poslinkioi vir5q dydis atitinkaautonominiq iSlaidq ir p u k a u s a r a d i d e s n dL 7 = 7 t . PrieZastista. vartoti disponuojamas tuo didesnisyra multiplikatorius. Kartu sumaZds atotrukis tarp paklausos gamybos bendrosios ir apimties FM. iki Kadangi 0<c<1. Firrnos i tai reaguoja.l tUi 7r. todel padides bendroji paklausaiki ADr lygio. padidejonuo .5 paveiksleparodytasautonominiqi5laidq padidejimo poveikis pusiausvyrosnacionalinio produkto lygiui. nesc<1.didesnisuZ vienet4 tai autonotniniqi5laidq padidejimasvienu vienetu sukelia didesni nei I vieneto pusiausvyros produkto ar pajarnq padidejim4.didindamos gamybos apimti ir pajamas iki I. kad kuo didesnis ribinis polinkis pajamas. Multiplikatoriaus Dabar bendroji paklausavir5rjapradin[ pajamq lygi y'. padidejim4 rei5kia. Y o Y e Y r Y r r Y poveikis 4.y. papildomopajamqvienetodideledalis bus sr.5 pav.AutonominesiSlaiclos paklar-rsos bendrosios linrjos poslinkiai lygiagrediaii virSq. Tai roclo kur pajarnqlygis )'6.4. t. dydZiu A 7. Todel maZeja nenr"rmatytos atsargostiek.

Pereinant ii vienos pusiausvyros kit4 pajamqpasikeitirnas AY6 yra lygus bendrosios paklausos i pasikeitirnuiL AD: A Y'=14O.1arnqpasikeitirno dydis. kuo didesnis ribinis polinkis vartoti.rsi pajamqpasikeitimo. Taigi pajarnos pasikeis taip: LYu=Yu.Y. Matorne.-Yo. prisirnenarne. tuo statesne bendrospaklausos tiese.gauname: L@.22)lygri.Antra.21)lygtl lra5E (4. del t.y.pazymetataSkuE1 ir atitinkamupajarnqlygiu Yp1. kad pusiausvyros bendroji paklar. M a l o r n e .rsa lygi pajamoms.l iilaidLl augimas.22) LY. 19) fbrmulE: lr. kad pa1amq pasikeitimas virSijaautonorniniq PE1 pasikeitirl4 iSlaidq f/f7. . Panaudosime linrjE.kuris lygus vertikaliam atsturnui tarp naujos ir pirmosios bendrosiospaklausosHf7.? B[tina paZyrneti. reikalingas grqZinti pusiausvyrai. kuo didesnis autonominir. (a.kad palygintumepajamq pakrtirn4 45" AyE eEN:NE7) su autonominiq i5laidq pasikeitimu. (4. atsiradr.Investicijqmultiplikatoriaus poveikis pusiausvyros nacionaliniarn produktui apskaidiuojamas pagal (4.= 6tr + cx A.21) I5skaidysim bendrosios paklausos pasikeitimq autonorniniq iSlaidq i pasikeitirn4 V ir iSlaidq I pasikeitimq. Yra dar vienas multiplikatoriaus radirno bhdas. cxA. arba: t L Y' o = .Pirma. Pa.Yn: LAD=L7+cxLyu. tuo didesnis pajamq pasikeitimas.todel daZniausiai jq ivertinamas kitimo poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui. priklauso nuo dviejq veiksniLl. a d p u s i a u s v y r op a j a m r p a s i k e i t i m av i r S i j a u t o n o n r i n i t l s k l s a iSlaidqpasikeitirn4.=fr*a/. arba 140 . kad investicijos yra ypad besikeidiantr bendrosios paklausos dalis. ' x L A = rtrxA.A | .

1 9 8 0n .darbouZmokesdio.6 pav. r m Pasihla ekonomikoje . jos rnoka uZ darb4 ir kitus gamybos veiksnius.ros pasirengusios gaminti produkcijos 17 (taskas A).rodo bendrosios pasitlos kreive AS (4.benclrosios kr. ypad darbo rinkos.).). Bendrosios pasi[los analizd padeda sprqsti ekonornikos prisitaikyn-ro prie [vairiq svyravirnq.rikos sritis. kad.aggregatesupply) _ prekiq ir paslaugq kiekis. kurios darbo rinka letai prisitaiko prie benclrosios paklausos pokydiq.ir kainq. JOS KITIMO VEIKSNIAI Antroji Siosternos dalis skirtakitai svarbiaiekonomikos oroblemai bendrajai pasillai. kol fir. 15 pradZiqAS kreive yra nuoZulni. kur! sqlygojavisiskasuZimtumas. taip pat liekiq bei paslaugqrinkq.-lel bendrosiospasi[los analize padeda suprasti infliacijos mechanizmq. Realiojo nacionalinioprodukto ir kainq lygio kitirno ryif. Taip yra todel. Bendrosios pasi[los kreivd (aggregate sLrpplycurve) _ kainq lygio ir bendrosios pasir. t}ENDROJI PASIULA. Bendroji pasitilarodo ne fiksuot4pasiiilosdycli.rsiai iStyrineta makroekonol.o v€liau stateja.20) formule: I ' t .kad esama skirtumq tarp iclealiosekonomikos. Vaclinasi. kai kiti bendrosios pasifilosveiksniaiyra pastovt-rs (ceterisparibus). (pavyzdziui.a r b a i q k r i r i m o1 9 8 5 . PrieZastis.AY ll1.rrias pasir--rlos kreive AS atspindi gamybos veiksniq.C 4. nedarboir intliacijos kompromisosprendirno budus. kol gamyba nera pasiek'si savo potencialaus lygio.to. fim. kurios garnybos apimtis visadayra tokio lygio.rtil ir jo kitimq priklausanrI kainq. esantatitinkarnam kainq lygiui.4.tai garnybos apimties ir kainr4 kitimo elementas.r 9 8 6 .6 pav.kur[ garnintojai gali ir nori parcluoti rinkoje. Finnq pageidaujamagamybos apirntis priklauso nr'rokainq (2r.rlos tiesiogines priklausornybds grafinis pavaizdavirnas.o pasillos srar.i r 1 9 7 9 . 4. ir realios ekonomikos. Bendroji pasilla (AS . Bendrosiospasir--rlos teorija * maZiar. kuriasjos gaunapardavusios savo prekes.1 9 7 4 n . nuo technikos lygio ir t. = ' t AI Investicijq rlultiplikatorius uZra5ornas atitinkamai pagal (4. ) m e c h a n i z ' r q .Jei kaina yra p1.mos turi .t. prie naIlos kainq diclejimo 1 9 1 3 . s4lygas.

desningurnai budingi trumpiesierns (galimasis)bendrasisvidaus (nacionalinis) Potencialusis produktas (Yo .6 pav.roju laikotarpiu. Trumpr.nerealizuotq gamybos paj€gurnq ir yra laisvos darbo jegos. Prie5ingu atveju bus gaunarnasvis maZesnis bendroio produktoprieaugis. priklausaniio nuo technikos bukles ir kapitalo kiekio.didZiar"rsias lygis. produkto lygis priklauso nuo Saliesdarbojegos dydZio Potencialaus ir vidutinio darbo na5umo. neZymiai padidejgskainq lygis lemia didesni gamybosapimtiespadidejimq. Bendrosios Pasiekus finnos atitinkamas ganrybos pletimo ribas.Apra5ytieji laikotarpiams. tenkandiovienam darbuotojuiir rodo ekonomikosgalimybiq rib4. tikrosiosprodukcijosapirnties kurl Salies ukis geba pagamintiper tam tikr4 laik4 visi5kai panaudojant visusturimusgamybos veiksnius. Todel trurnpojo pasi[loskreiveneravertikalilinija. tolesnis gamybos didejimas galimas tik gerokai pakilLrs kainoms. pasihios'kreive 4..potencial gross dornestic (national) product). kainos yra nelanksdiosir negali staiga prisitaikyti prie rinkos pokydiq. Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiulos kreivd (SRAS .short run aggregatesupply curve) tai bendrojo kainq lygio ir garnybos apimties s4rySis. nes inra diddti gamybos ka5tai. kaip parodyta 4. kai nedaug padidejEs arba iSlikgs tas pats kainq lygis lemia Zyrntl gamybosapimtiespadidej irn4 Yr Y2 Y:Yo Y i . laikotarpio bendrosios t12 .1 pav.

Kadangi apibldinant AS ekonomistai nesutaria. o ilguoju laikotarpiu .Vadinasi.klasikine ekonornikos teorija. kai rySkiai pakilusioskainos nepadidina realiosios gamybos apirnties. pavaizdr-rola 4. Jei visi gamybos veiksniai iki galo panaudoti. y=F(K. tai nacionalinis produktas pasiekia potencialqji savolygi Ip.7 pav. Ekonornikos funkcionavimq trumpuoju laikotarpiu nagrineja keinsizmo ekonomind teorija. o jE lemia kapitaloir darbo s4naudos naudojama bei technologija.8 paveiksle.tai bendrojo kainLllygio ir gamybosapimtiessqry5is.T)=yP. todel remianlis 143 . kad ilguoju laikotarpiugamybosapirntisnepriklauso nuo kainq lygio. irna keistis anksdiau laikyti pastoviais bendrosios pasi[los veiksniai. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[los kreiv€ (LRAS long run aggregate supply curve) .l kainos. taip pat ir darbo rinkoje yra visiSkas uZimtrunas. 4. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[loskreive Vertikali ilgojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreiv0 rodo. o bendrosios pasiulos kreivdvirstavertikaliatiese. darbo uZmokestis ir kitLl gamybos veiksnir. Ji vadinarnailgojo laikotarpio bendrosiospasi[los tiese * LRAS. Trurnpojo laikotarpiobendrosios pasihloskreive Jei kainos ir gamybos apirntis ir toliau dideja.8 pav.4.

t. M.9 pav.16gos. Vertikali dalis I Tarpine dalis Horizontali dalis Y l Y P Y modelis pasiulos bendrosios 4. tredioji . lr prieiingai. gamybiniqpaj€gumqir yra laisvosdarbo.jungiantis skirtingaspaZifiras.horizontali (arba keinsistin€). 5i AS atkarpa rodo. kad ekonomik4 istikgs nuosmukis.y. kuris uZtikrina visiSkq esant uZirntum4.ir nedarbasvirsija nat[raliojo nedarbononn4. Horizontali AS atkarpa rodo realqji bendrqj[ nacionalin[ produkt4 kuris yra maZesnisuZ analogisk4 produkt4 galirnq pagaminti. ai5kino. kai nacionalinisproduktasnesikeidiair u/tikfina visiSkquZimturnq o kaintl lygis kinta. Keinsas.rris potencialqjl realiosios gamybos apimties lygi. klasikine). itraukiant Esant i gamybq papililomos clarbojegos ir kitr4 materialiniq iStekliq.tarpine dalis.kai nacionalinis antroji .vertikali (arba produktas kinta. Bendrasis Horizontali AS atkarpa vadinama keinsistine Zymar'rs anglq DidZiosios ekonomistoDZ.nagrinedamas 1929-1933m. kad gamintojai gali plesti gamybq depresijos esant tam padiam kainq lygiui. Vadinasi. nar[raliajam nedarbo lygiui.Sisgamybosapimtieslygis gali buti pasiektas.(bendrasis) bendrosios keinsistineir klasikine teorija sukurtaseklekti5kasis Siamemodelyje AS kreive pasiulosmodelis. ar teisingas sis t44 . Keinso garbei.Kitaip tariant. garrrybos pasihloskreive rodo realqjl nacionaiin[ Siame paveikslebendrosios bus pagamintas. jei realioji garnybosapimtis maZdtq. o kainq lygis lieka nepasikeitqs. prekitl ir garnybos vciksniqkainosliktq nepasikeitusios. esant visiskam uZimturnui. iuilaryta i5 3 daliq: pirmoji . kai kinta realusis nacionalinds produktasir kainq lygis. finnose lieka nepanaudotr4 tokiai ekonomineisituacijaiimanornadidinti garnybosapirnti. Ar galirna tokia situacija.DZ. M. nedidinantiq tai kainq. b[k19.esant atitinkamam kainq lygiui' )'p rodo proclukr4 kr.

Vadinasi. produkto TarpineAS dalisrodo.rkto dinamikq.pakyla kainos.rs Tai s4lygojadidejaniius finlos ka5tusir didina prekiq kainas. ji apib[dina AS. AS kreivesposlinkiaii ASl padeti4. irengimr. agregatyvumo laipsnisneturi vaidrnens.Tokia situacijasusidaro todel. kadangi ekonomikajau dirba visu paj€gumu ir jau pasieke savo garnybosgalirnybrq rib4. DaZnai ekonomikos galimybes parodomos pagarnintos produkcijoskiekiu vienam gamybosveiksniui.kad kai kurios firmos ples gamybq. 145 . vienosfirmos gamybos 1ai didinirnas rei5kiakitos firmos garnybosmaZinimil. padidejus realiojonacionalinio gamybainuo )'7 iki )'p. Bendrosiospasi[los kiekio pokydiai ir AS kreiv€s poslinkiai rodo realiojo nacionalinioprodr. gamybosveiksniusnei kitos t'innos. KlasikineAS dalis rodo. pasi[los realio. kad ekonomikapasiekevisiSkouZimtumo arbanaturaliojonedarbolygi. jeg4 tiek 2) kitus materialinir. KeinsistinejeAS1 dalyje bendrosios pasihlos padid€jirnas rodo kainq sr"rmaZejim4 iki Pr.Ekonornikosgalimybesper tarn tikril produkcijos laikotarpisukurti prekiq ir paslaugqkiekl (arba potencialiosios (Zemes. Didinti gamybostoliau nebeirnanorra. tuornetnepanar. esant tokiai situacijai. didejirnas)priklauso nuo: l) naudojamqgamybosveiksnir4 kapitalo) kiekio ir kokybes (pastar4jqlernia darbo jegos kvalifikacrja).kurie lernia pasihlq atskiros prekes rinkoje (garnybos ka5tai ir technologija).jo AS kreivesposlinkiaii padetiAS2 rodo bendrosios nacionalinioprodukto surnaZej irn4.rdoja daug gamybiniq pajegurnq.2) l) realiojigarnybos apimtisiSlikspastovi. ir nedarbas vir5ija nat[raliojo nedarbo norrnq. kad: l) visi5kas uZimturnas negalib[ti pasiektas visoserinkosevienu rnetu.darbo. kad bendroji pasifila padidejo klasikineje ir tarpineje AS dalyse.rs Todel. esant ivairienrs nacionalinioprodukto garnyboslygiams. paslinkdarna1 deSinEir rodydama. sifilydamosdidesngkainE uZ naudojarnus jau Jei visi garnybos i5tekliai naudojami.o kitose tr[kumas. kad bus daugiau pagaminarna realiojo bendrojo nacionalinio produkto nepasikeitusiornis kainomis. tiek 1) darbo galimaltrauktii garnyb4nedidinanl iSteklius kainq. 2) kai kurios [monds priverstos naudoti senesnius ir maZiau e1'ektyvius arba priima i darb4Zemesniskvalifikacijos darbuotqus.Tarpineje AS dalyje vienose rinkose gali bfiti darbo jegos perteklius. kai ekonornikq iStikqs nuosmukis. 2) garnybos technologijos lygio.Del Siq procesLl kainos kils. kainq nes didejimas nedidins realiojo nacionalinio produkto apimties.teiginys?Si AS kreives dalis rodo realqi produktq kuris Zyrniai maZesnis uZ potencialqji produktq. Galirnas tik vienas kelias . kad. Salies finnos yra daug laisvos darbojdgos.10 paveiksle rodo. AS kitimq trumpuoju laikotarpiuveikia tie patys veiksniai. Ilguoju laikotarpiuAS priklausonuo potencialiosios produkcijosapimties.

esant nekintamam darbo uZmokesdiui. o I de5ing. SumaZeja realusis bendrasis nacionalinisproduktas.rsis Zemesnemis kainornis). i nacionalinisproduktas(arba tiek pat pastoviamkainq lygiui.Vienas svarbiausiq AS pokydius lerniandiq veiksniq . P U S I A U S V Y R O SN A C I O N A L I N I S P R O D U K T A S : P A S I U L O S ASPEKTAS pasiulospokydius. Y N 4. dideja produkcijos kiekis.siekiant visi5ko uZimturno ir gamybosapimties.10 pav.5.teigiarnus. produkcijos gaminarnair parduodama AS' . uZmokestis. ir. padidejagarnybosi5laidosir gamintojq pelnas.eja vidutiniai garnybos ka5tai. Padidejusdarbo na5umui ir sumaZdjusgamybos Taigi. AS kreivd paslenka I kairE. TobLrlejanttechnikai ir technologijai.tai svarbiausias tai kitrl gamybosveiksniq kainornsnepasikeitus. mal. tenkanlis vienam darbuotojui. 146 . esant ir ka5tams.darbo Jei ka5tq elementas.darbo naSumas. darbo uZmokestispadidejo.Bendroji pasihla sumaZ6ja surnaZdja. didesnds 4. AS kreivepaslenka de5inE. paklausosir bendrosios l5siaiSkinus bendrosios galirna apib0dinti pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymq susiejusji su kainq lygiu. padidejareah. Kitas svarbus bendrosios pasiulos veiksnys . bendrojipasiulapadideja. Bendrosios pasifilos kreivds poslinkiai Bendrosiospasiuloskreivds poslinkiai I kairg rodo nepageidaujamus procesusekonomikoje.Firmos malina gamybosapirnt!.

Jei kainq lygis bLrs kainq lygis P6. Pusiausvyros pasi[los tarpinejedalyje 4. kainrl lygio pasikeitirno. bendroji paklausayra Y2. pardtroti ir paklausos nacionalinioprodukto dydZiq. kad. esantP7 dalyje (kylandiojeI vir5q).Kainos didejimas iki P5 skatina gamintojus didinti garnybosapimtl nuo I7 iki )'r ir verdia pirkdjus maZinti pirkimq apimtis nuo Y: iki YE Pusiausvyra bus tada. nes bendroji paklausavir5ytq bendrEj4pasiulq. Garnintojai maZintq gamybos apirnti iki Y6. nei rnaZesnis pusiausvyros pasifilq ir nacionalinioprodukto gamybE. dalis prekiq liktq neparduota.Esant kainq lygis kils. lygl ir kainas.<Yu.t. esant Siai kainai.12 paveiksle parodyta kaip bendrosiospaklausoskreive kerta (horizontalioje)dalyje.paklausos AD ir bendrosios bendrosios 4.l l paveikslepavaizduotos nacionalinis realusis ta5keE pusiausvyros pasi[los AS kreives.P6'. Bendroji paklausa yra nepakankar. p Pl 0 V r l V V bendrosios nacionalinioprodukto susidarymas 4. bendroji pasiulabus nepakankar.11 pav. pasiuloskreivg keinsistineje bendrosios Siuo atveju kainq lygis nedaro poveikio realiojo nacionalinio produkto pusiausvyrossusidarymui. nesukeldarna Bendrosios paklausos ir bendrosiospasirilos pusiausvyrakinta.to: Qs.uno t4'7 .ra. Garnybos apimtis didetq iki pusiausvyrosrealiojo nacionalinio produkto dydZio. susidaro pusiausvyra tarp norirno garninti. o prekiLl atsargos spardiau rraZdtq. apibreZto paveiksle parodytasAD ir AS kreiviq susikirtimas tarpineje Siame pasi[los kreivd rodo.ra.r. kad. esant kainq lygiui P6. AD kreive rodo. Bendrosios kainq lygiui.Jei realioji garnybosapirntis I2 vir5ytq )'6. skatindamas kainq lygiui P6. uZimtr. Jei Y. kai. keisdarna realiojo nacionalinioprodukto dydl. gamybosapimtis nevirSysrealiojo nacionalinioprodukto dydZio f/.Jq susikirtimo produktas lygus )'6. o pusiausvyroskainq lygis . realusis pagamintas ekonon-rikoje produktasatitinka perkamoproduktokiekt: Q.

o ne gamybos apimti.Bendroji pusiausvyra yra ta5ke E. kaip parodyta 4. Kadangi kainq lygis nekinta. Bendrosios paklausos pokydiai veikia kainas. kuris . uZtikrinandio visiSkquZimtumq lygio )'p. todel finnos priverstos o didinti garnybq ir rnaZinti nedarbq. AD kreive paslinks i de5inq. kad padidejokainos nuo Ps iki P/. padiddja pardavirnr-1 apirntis. tai bendrosiospaklausos kitimas veikia kainq lygio pokydius.darbas ir kapitalas. bendrosiospaklausos padidej imas sukelia realiojo nacionalinio produkto ir uZimtumo padidejirn4. padidejo bendroji paklausa.trumpasisar ilgasis.13 paveiksle..produktosusidaryrnas keinsistine. Ekonomikoje lvyksta perejirnas i nauj4 pusiausvyros ta5k4 E2. Klasikine bendrosios pasiulos atkarpa rodo.ekonornikosraidos laikotarpis yra analizuojarnas.14 paveiksle.jos lieka nepasikeitusios. prie padidejusiosbendrosios paklausos. Padidejus bendrajai paklausai. Pusiausvyros nacionalinio pasiulos dalyje bendrosios Tarkime. kur bendrosios paklausos kreive AD susikerta su horizontalia bendrosios pasi[1os kreive AS. Naujoji pusiausvyra rodo. Keinsistind bendrosios pasifilos atkarpa pasiZymi dideliu nedarbo lygiu ir nepanaudotaisgamybiniais pajegumais. kad visiSkai panaudojami gamybos veiksniai . Jei AS yra vertikali linija. Bendrosios paklausos pokydiai veikia gamybos apimtl. kaip parodyta 4.e 4.kreive AD paslinks i deSinE. E2 Realusis bendrasis nacionalinis produktas liks potencialiojo produkto.12 pav. Jos pasikeitimo poveikis priklauso nuo to. 148 . Padidejusbendrajaipaklausai. Kadangi kainos yra nelanksdiosir negali prisitaikyti prie naujq rinkos sqlygq.

Y I Y 2 Y 4.14 pav. t49 . Bendrosios paklausos padidejimassukelsrealiojo nacionalinioprodukto padidejim4nuo 17 ikr /p ir kainq lygio padidejirnqnuo P6 iki P7.13 pav. Keinsistine pasihlos bendrosios paklausos kreiveir bendrosios pokydiai 0 Y p Y 4. Klasikine bendrosios pasiriloskreivd ir bendrosios paklausos pokydiai Sioje situacijoje gamybos veiksniq kainos ir produkcijos kainos dideja vienodais tempais. Bendrosios paklausos padidejimo poveikis tarpin€je bendrosios pasiulos atkarpoje parodytas 4.todel bendrojo nacionalinioprodukto apirntis lieka nepasikeitusi.15 paveiksle.

todel AD kreives poslinkiai I kairg pastumtqpusiausvyrqi ta5kq E3.jei bendroji paklar"rsa sumaZetq nuo AD2 iki ADr. Gamybos veiksniq ir pagarnintqprekiq kainos yra nelanksdios nemaZeja ir taip greit.susijgs su bendrosiospaklausosdidejirnu klasikinejeir tarpinejeAS atkarpoje.16 paveiksleparodytasbendrosios paklausos rnaZejimo poveikis. Bendrosios paklausos maZejimo pasekrnes r50 . iki Y3 Yl I P 4.AD. Paprastumodelei tarpine AS atkarpanenurodyta. bendrosiospaklausossurnaZejimas gali sugr4Zintikainq lygi I pradinp pusiausvyr4 ypad per trumpe laiko tarpq. prie5ingai. kaip dideja.. kartais ekonomikoje. bendrosios paklausos sumaZdjimas sumaZdjimE. Kainos liks padidejusios o realusisnacionalinisproduktassr. ekonornika nesugrlZtq I pradini pusiausvyros lygi ta5ke E1. 4.sukeliapaklausos infliacijq. Tarpinebendrosios pasiulos kreiveir bendrosios paklausos pokydiai Kainq lygio padidejimas.15 pav.Kitaip tariant. P7.unaZes )r. Deja. Yr Yp 4. Greidiausiai kainos liktq padidejusiop1 lygio.16 pav. Bendrosiospaklausos padidejimas sukelia kainq lygio didejimq ir.

l5l .sumaZinti kainas ir rentabiliai dirbti. Realusis nacionalinisproduktassumaZes nuo 16 iki )'2.Del kainq nelankstumo keinsistine bendrosios pasiIlos atkarpa paslinkoi vir5q. nepakankamas r. Bendrosiospasiuloskreiv6s pokydiai sukelia realiojo nacionalinio produkto gamybospasikeitimus.naterialinis darbr. padidejagamybosapimtis ir sumaZeja I lygis. pasifiloskreive paslenkai kairE. kurios veikia prekiq garnybos kaSlus ir produktq kainas. Vadinasi.sumaZintigamybos apirnti ir uZuntum4. toks derinys. lygio del dviejq prieZasdiq: kuris daZniausiai sudaro ka5tq dal!.nesumaZinus darbo uZmokesdio. Kainos yra nelanksdios padidejusios ir nebesumaZeja pradinio iki pinna.Antra. bendrosios pasiulos pokydiai sukelia neigiamaspasekrnes.dideja darbo uZrnokestis ir prekiq kainos. Kadangi bendrosiospasi0los veiksniai betarpi5kai veikia kainq lygio pokydius. o tarptautinio naftos kartelio organizavimas. finnos. Kai bendroji pasi[la AS paslenkai AS2. Tai rodo ekonomini augimrlir gamybiniopotencialodidejirn4. pasiulos Jei bendrojipasifila bendrosios kreive AS paslenka kainq i de5inE.cementoir plieno lydymo ir kitos pramondsimones autotransporto nesumaZino kainq. reikalaujantys i5 firmq maZiau iileisti i gamybosi5laidasperkelia aplink4 kenksmingqmedZiagq.rotojLl skatinimas. Todel firmorns didZiausi4 gan-rybos neimanoma. pagrindiniamsnaftosgamintojamsdidinti naftos kainas. lygl ir bendrosios pasifilos kreivePgaASpaslinko l padetiPrE2AS. leidZiantis padideja. gaminandios Zemes flkio padargus. profsqjungq veiklos aktyvinirnas .esantvisi5kamuZimtumui. . o pasinaudojoaltematyva. Bendrosios pasi0los pokydius sukelia pasikeitirnai ekonorniniti sElygq. tai sukelia infliacijq sqlygojarn4 garnybos ka5tq padidejirno. vadinamas stagfliacija.i kainosP. sausros. gamybos apimtis sumaZeja I2. PaZymetina.kad. kai kurios finnos turi monopolinE padeti ir nusiteikusiosprie5 kainq maZejirn4bendrosiospaklausosmaZejimo metu. neturi tendencijos rnaZeti. kaip jaLr mineta. Nepaisant bendrosios paklausos katastrofiSkonuosmukio DidZiosios depresijos 1929-1933 metais. Darbo uZmokesdio maZejim4riboja profs4jungqveikla.konkurencijos apribojinras. Stai keletaskainq SokqpavyzdZiq: . kaip parodyta4. dideja nedarbas ir infliacija. naikinandios derliq * Zemds lkio produktq pasi[los staigus sumaZej imas sukeliakainq didejim4 o aplinkos apsaugos [statymai. esant pastoviai bendrajai paklausai.firmos papildornas * vartotojams branginaprekes.11 Jei bendrosios paveiksle. priemones..jie vadinamikainq Sokais. darbo uZmokestis. o kainq lygis padidejanuo iki Pr iki P. padet[ AS1.

nuosmuki s4lygojantisatotrukis. esantvisi5kam linija rodo nacionalinio nacionalinio produktas nacionalinis atitinkapotencialiojo uZimtumui. AS ---> i\ ___-____. skirtumas.infliaciniu tarpsniu. pavaizduoto 45" karnpo tiesej e.kai AD>ADg.rZirntumas.AS.6. paklausos (bendrujq iSlaidq) dinamik4. Nuosmukio tarpsnis (recessionarygap) . Bendrosios pasiulos kitirno pasekmes 4. i5laidLl paklausos uZ lygis yra maZesnis arbadidesnis pradinl Jei bendrosios AD lyg1.______j___\9 Y2 YE Yr 4. kad nacionalinis visi5kas taSke. 4. tai susidaro skirtumas tatp potencialiojo (visiSko uZirnturno) nacionalinio produkto Ip ir realiojo jo dydZio )'. .18 paveiksleparodytabendrosiospaklausosAD ir nacionalinio produkto pusiausvyra. Bhna atvejq. Pirmasis atvejis. kuris b[tq pagamintas. ir pusiausvyrasu bendromisi5laidomisAE pasiekiama.Realusis kai produkto dydi. t52 .{VEII(A: NACIONALINIO PRODU PUSTAUSVYROS TARPSNIAI NUOSMUKIOIR INFLIACIJOS reaguojanti bendrosios Nagrindsime. vadinamasnuosmukio(arba recesiniu)tarpsniu.17 pav.rkto kiekio. kuriarnepasiekiamas produktasir bendroji paklausanesutampa Tuomet tarp bendrosiospasifilosir bendrosiospaklausossusidaro r.kaip susiklostopusiausvyra.. parodantisvertikalq atstumfukuriuo bendrosios paklausos kreivb yra Zemiau potencialiojo nacionalinio prodr. kai AD<ADg. POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTOIR KTO S. Siq pradinis lygis yra 4E11.Potencialqjinacionaliniprodukt4 vaizduojantivertikali produktokieki.antrasisatvejis.

visiSkas paklausos perteklius uZirntumas. bendrosios kai iSlaidos 153 . kai bendroji pasiula nepatenkina paklausos. ir Esant infliaciniarn tarpsniLri. 45o 4. AD paklausos potencialiojo produkto 4. Kad gamyba pasiektq potencialiojonacionalinio produkto lyg1. paZymet4 ta5ku B. lnfliacinis tarpsnis/atotrfikis (int)ationarygap) . pavaizduoto karnpotieseje. sumaZdja investicijq Gyventojqsantaupos virSijainvesticijas. Bendrosios sukursinfliacijostarpsni(atotnikf. kad pusiausvyra bendrosios tarp yra produktosusidard ir nacionalinio taSke Nuosmukiotarpsnis AB dydZio. Taip atsitinka. Tai skatina prekiq atsargq susidarynq.paklar. parodantisverlikalq atsturnil kurir. tLrripadidetibendrosios iSlardos.infliacijq sqlygojantisatotr[ikis. E. ncs 1i vir5yttl bendrqsias i5laidas ir kartu bendr4j4 paklaus4.1a bendrqj4paklausqir gamintojainegali parduoti visq pagamintqprekiq.19 paveikslo matome. liks nepanaudota darbo jega. Tokiomis sElygomis nacionalinio produkto gamyba negali dideti.tuomet nacionalinds padides pasieks potencialiojo produktolygi.rsa investicijorns. Tuomet paJamos AD kreive turi kirsti 45' linijq SianretaSke. atsiranda nedarbas.20 paveikslas vaizduoja atveji. kai bendroji pasiula virSr. kai pusiausvyrosnacionalinis produktas viriija savopotencialqj! lygi.18 pav. Bendrosios ir nacionalinio pusiausvyra paklausos 154. poreikis. paZyneto taSku A.ro bendrosios paklausos kreive yra aLk5diau potencialiojo nacionalinio produktokiekio. pasiekiamas bendrosios kyla kainos.Pirmiausia nagrinesime nuosmukio tarpsni. Gamyba nepasieks potencialiojo nacionalinio produkto lygio. Ddl nepakankarnosbendrosios paklausos maldja nacionalinio produkto gamyba.

20 pzv.Jis rodo. SusidaroAC dydzio infliacinis tarpsnis.19 pav. kad ateityje prekes labai pabrangs.Infliacinis tarpsnisbendrosios paklaus.os nacionarinioprodukto ir puslausvyros sqtygomls 154 . AD Nuosmukio tarpsnis YE 4.Tuomet bendroji paklausaAD virSija garnybosaugirno galimybes.spardiai dideja. kad bendroji paklausavirsija bendrosios pasifilosgalimybes. pavyzdliul pasklidus gandui. Nuosmukio tarpsnisbendrosios paklausos nacionalinioproclukto ir pusiausvyros sElygomis AD fliacinis r E 4.

kai didesnis taupymas yra labiausiai ekonorniSkai nepageidaujamas. MaZejant kainoms. Esant infliaciniam tarpsniui. kad gyventojai suinteresuotidaugiau taupyti ir maZiau vartoti kaip tik tada.juodai dienai". Kreiviq I ir Sr susikirtimo tadkasrodo nacionaliniqpajamq pusiausvyroslygi Y. ekonornik4 i5tikgs nuosmukis. 31 kreive rodo pradin[ santaupq lygi.veikia kainq augimo veiksniai. absoliudiaineelastingos t.rrisvadinamas taupymo paradoksu. 4.infliacinis tarpsnisi5nyksta. maLdja kainos. Taupymo paradoksas .7. Situacija paradoksali ir tuo.Esant nuosmukio tarpsniut.kuriame investicijos Taupyrno paradoksas yra autonominds.21 pav. S. kr.21 paveiksle.Didejant kainorns.I 4. nacionaliniqpajamq atZvilgiu.y. darbo uZmokestrs rr dideja nedarbas. Taupymo paradoksas. ir taupyrno 155 . TAUPYMOPARADOKSAS Multiplikatoriaus poveikio analize parodo rei5kini. kai ekonomika tai yra eklekti5kosiosbendrosiospasiuloskreivds horizontaliojedalyje.darbo uZmokesdiui maZejant ir nedarbui.namq [kiq pastangosdaugiau taupyti maZina nacionalinespajarnasir pakertataupymo galirnybesateityje.keinsistinesteorijos dalis. Taupymo paradoksas (paradox of thrift) . esantautonominems investicijoms Tarkime. parodytas4. nuosmukio tarpsnis iSnyksta. Tuomet gyventojai bus kai linkg riboti savo dabartinlvartojimq ir taupyti .

Taupymo paradoksas. Sudetingasis mr-rltiplikatorius toks multiplikatorius.22 paveiksle rodo nedidelio teigiamo nuolydZio linrja I. Atsiradqs autonominiq investicij14 trfikurnas AI. Siasinvesticijas 4. pasekmesyra Zyniai reikSmingesnds. todel investicijq tiese I nepakeis padeties (prie5ingu atveju I paslinktq iki punktyrines linijos lr). SumaZejEs vartojirnasnesr. Padidejusiossantaupossugriaus pusiausvyrq. nes surnaZejo santaupq Saltinis . sumaZino nacionalines pajarnas rnultiplikuotai: AY>AI. AY 4. to paties dydZio Al nes trlkumas sukelia didesnl pajamq AY sumaZejirnq. kurio koeficiento reikSme padideja ribinio polinkio investuoliir apskaidiuojarnas del taio: 156 . tiesd S1 paslinks i paderi 52.nacionalindspajarnos iki Y2. Siuo atveju investicijq trflkumo AI.lygt S'. Toks multiplikatorius vadinamas sudetinguoju.Santaupqperteklius (E1F). Pusiausvyrasusidarysta5ke 82. arba supermultiplikatoriurni. bttinas pr-rsiausvyrai palaikyti nacionaliniq pajarnq Iygyje Y1. kuris rodo. Namq ukiq pastangos daugiau jq taupyti greit sumaZina santaupas Zemiau pradiniolygio S2<S1. esantkintamomsinvesticijorns Siuo atveju ribinis polinkis investuotisustiprinamultiplikatoriaus veikimo poveik[. sukels prekiq atsargq augirnq ir paskatinsgamintojus maZinti gamyb4.22 pav. kad santaupq lygis sumaZejo iki pradinio S1 lygio.rkelia investicijq priear-rgio. palyginti su numatytomis investicijomis. Padidejusnamq [kiL1 santaupoms. Panagrinekime reali4 situacijq kai investicijr-1 apirntis kinta priklausornai nuo nacionaliniLl pajarnq kitimo. Todel teigiamosinvesticijq kreives nuolydis rodo jau nebenulinl ribini polinki investuoti(i'). reikalingo pusiausvyraipalaikyti Y1 nacionaliniq pajamr4lygio.

. taupesnis sutaupo daugiau ir tampa turtingesnis. . r o .m = I l-(c+i ) 14 11\ Taupymo paradoksasrodo. o visai visuomenei daugiau taupant.rsiausvya a neplanuolosinvesticijos autonornine bendrojipaklausa a nuosrnukiotiupsnis a infliacinis talpsnis a rnultiplikatorius autonominesbenclrosiospaklausos multiplikatorius q investicij multiplikatonLrs sudetingasis multiplikatorir. r a bendrojipiklausa a iSlaidos bendrosios paklar-sos bendrosios strukthra a kainq lygis a paklausos bendrosios kreive a palukanrlpoveikis a tufto poveikis importo poveikis pusiausrryrosbendrasisnacionalinis produktas a bendrojipr. . . t. arba supennultiplikatorius Sokas. kas teisingaatskiro individo poZiuriu. . .y. Atskiro Zrnogaus poZilriu. r r r o . kad rnakroekonomikosanalizes lygio iSvadosapie ekonomikq kaip visumq skiriasi nuo i5vadq mikroanalizeslygio.neb[tinai tinka visai ekonomikai. o visuomends.rs. gamybos apimtis ir santaupos sumaZes. srikrdtimas bendrojipasi[la pasirilos bendrosios kreire humpojo laikotarpiobendros pasiIlos kreive ilgojo laikotarpiobendros pasirilos kreive verlikali (klasikine)AS atkarpa horzonlali (keinsistine) AS atkeupa tarpineAS a&arpa laupymoparadoksas (galimasis) potencialusis bendrasis vidaus(nacionalinis) produktas 157 . nes neigiamai paveikia gamybos ir gyventojq uZimturno apimtis. Taigi atskiro Zntogaus poZi[riu tai privalurnas. Pagrindin€ss4vokos .blogybe.

pasiulos GrafiSkaipavaizduokitetrumpojo ir ilgojo laikotarpiobendrosios jq kreives bei paai5kinkite skirtumus. 4. 2. . Paai5kinkitemultiplikatoriauspoveiki ir jo veikimo mechanizmE. mi3rioje ir atviroje ekonomikossistemoje? Paai5kinkite taupymo ir investicijq rySio poveik[ pnsiausvyros nacionaliniamproduktui. Kokia bendrosios paklausos strukt[ra privadioje. 3. Nustatykite potencialiojo nacionalinio produkto ir pusiausvyros nacionalinioprodukto s4veikq.Kartojimo klausimai l. 5.

atitinkamaibiudzetosaldasbus teigiamas. Skirturnastarp valstybespajamq ir i5laidq vadinarnas biudZetosaldu. yra 5. Siq gmpE leina Zemes | mokestis.Zemdsnuomos mokestis. valstyb€s vykdoma ekonomine politika. siekiant suSvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio prodLrkto svyravrmus. nuosavybds. Valstybes vaidmuo Salies ekonominiame ir politiniame gyvenime yra ivairiapusis:tai istatymq leidimas ir jq vykdyno kontrole.rsybds vykdom4 fiskaling politikq: aptarsime Sios politikos igyvendinimo instrumentus Siospolitikos poveik[ ekonorniniamaugimui.kuriems priskiriarnipridetines vertdsrnokestis. atitinkamai biudZeto saldas bus neigiamas.Keinso mokslas apie aktyvq valstybes bir-rdZeto ir valstybinirl investicijq vaidrneni.rvalstyb€s biudZetoformavimu ir naudojirrLr.biudZetasyra deficitinis. VALSTYBES FISKALINBS POITTTXOS ESME 5 . r prekiq ir paslaugqpardavimumokesdiai. importo muitai.Jeigu valstybds pajamoslygios jos i5laidoms. O jeigu valstybds i5laidos maZesn€suZ gaunamas pajamas valstybesbiudZetas perteklinis.M. Teorinis fiskalines politikos pagrinclasyra angh"1 ekonomisto DZ. 1 . kaintl lygiui bei ir uZimtumui. 159 .y.tai [vairus rnokesdiai. nekilnojarnojo t. neivertinant labai svarbausekonornikossektoriaus. Atskaityrnai socialiniam draudimuitaip pat priskiriarni Siaimokesdiq grupei. V a l s t y b € s a j a m o si r i S l a i d o s p Svarbiausias valstyb€sbiudZetopajarnqSaltinis. t. kuriuos galima suskirstytiI tris stambias grupes. akcizai. Jei valstybds ir islaidosdidesnis negu pajarnos . privadiq namLl tikiq ir [rnoniq na-iamumokesdiai. prekiq ir paslaugq gamyba valstybinese [monese ir. Tai fiziniq asrnenq pajarnq rnokestis ir juridiniq asmenq pelno mokestis.y. tLrrtornokesdiai.tai valstyb6s finansq naudojimas. FISKALINE POLITIKA Ankstesnese temose buvo nagrindjamas taupymas. kuriais gali buti apmokestintas nekilnojamasis turtas. Fiskaline politika . .palikimo mokestisir kiti mokesdiai. Sioje temoje pladiau nagrin€sime vyriar. siekiant sr"rsvelninti konjunkturiniLrs svyravimus. investicijos ir pusiausvyros nacionalinio produktosusidaryrnas privadiojeekonomikoje. yra biudZetas subalansuotas. reguliuojant bendr4j4 paklaus4. biudZetosaldaslygus nuliui. Zinoma.valstybinio sektoriaus.I i I 5. 1 . Valstybes biudZetas tai valstybes piniginiq pajamqir iSlaidqper tarn tikr4 laikotarp[ planas. Taigi fiskalines politikos igyvendininias susijEs sr.1. Pastaroji apima fiskalinE politikq monetarinq politikq ir valiuros keitimo kurso reguliavirnq.

3 l u d u s t r i n c s1 0 ) A g r a r i n c si r ( i n d u s t r i n c sI 5 ) Vidutiniq n a i a m u( 5 5 ) N{aZiausiai (1.{) iSvysrytos )s 1 l -1. M kroekonomika. valstybes gaunamq pajamq dall sudaro paji.kuriais aprnokestinamos rnokesdiai priklauso tiesioginiq rnokesdiq grupei.nq.1 30.P .M .1. GlobalnY podchod..kuriais betarpiSkai mokesdiais ir privat[s asrnenys irnonds.1 17.vietin€s pajamos. B .? ( 26. maZas yra regresyv[s. o prekir4 ir paslaugq grupei. imonitl.ir Mokesdiustaip pat galima suskirstyti1 tiesioginrus netiesioginius..0 +.0 3. biudZetopajamq Saltinis tai nemokestinds Kitas valstyb€s siai pajamq r[Siai priskiriamos pajarnos i5 valstyb€s nuosavybes.y. 1 9 9 6 .o netiesioginiais apmokestinami Pajamq ir turto prekesir paslaugos. 13esivystandiose _salysedidelg mokestiniq lengviau surinkti nei pajarnrl neiiesioginiai rnokesdiai. S a k s . tadiausie mokesdiai mokesdius.9 23. F . bei i5 rinkliavos.6 ll. rnokesdiq mokesdiai netiesioginiq pardavimo ir pajamqstrukturaskiriasiiSvystytose mokestiniq biudZeto Valstybes didele tiesioginiqmokesdiqdalis' lsvystytoseSalyse Salyse.0 inis: Dz D .7 13. s 160 . didelespajamas.JAV Sie rnokesdiai sudaro apie 85 proc. pajamqdal[.q 41. atvirkSdiai.Siuos mokesdius pajamasgaunantl t. (procentais 1980 p Mokestinds aiantos mokesdiai netiesiociniai tiesioginiaimokesdiai I'iziniq \emokestin6s Saliqgrupd socialinio vidaus prekiq tarptautin6s pajamos asmenu fiq skaidius) pajamq ir draudimo ir paslaugq prekybos mokesdiai !rnoniq pelno mokestis mokesiiai mokesliai 9. dalis valstybes tuo diilesndtiesioginiqrnokesdiq isvystytaSalis. L a r e n . Tiesioginiais mokesdiais vadinarni tokie rnokesdiai.6 21. 2 2 3 . a n s l .5 2ls. lygio Salyse skirtingoiSsivystyrno pajamLl struktfira I lenteld.Valstybes nuo bendrqiqpajamq) rn. : D e l o . tokie mokesdiai.pajarnos baudqir konfiskacijos kitos nemokestinds Sio pajarnq Saltinio dalis bendrosebiudZeto pajarnosedaugelyje Saliq yra nedidele. dali nei gar"rnantys rnokesdiq didesnE ilalis moka visuornends pajarnos.0 33. bcsivystandiose pavyz<IZiui.jei valstybei priklauso daug gamtosistekliq.l 14.0 1. nemaZqbiudZeto gali nuosavybes sudaryti pajarlosi3 valstybes pajarnq strukt[ros ypaturnus skirtingo Minetus valstybes biudZeto kuo labiau pateiktiduomenys: iliustruojaI lenteleje issivystymolygio Salyse ir pajamose.0 25. P e r e v .6 )1 | 1.Tik tuo atveju.

rodanlys. l 30. dideja.8 50.F. I 50.Saks.Vagnerio ddsniu"). Sis teiginys Zinomas kaip A.valstybiniai Zem€sfikio produktq supirkirnai. kad valstybds iSlaidqdalisbendra. tai valstybes i5laidq dalies bendrarnevidaus produkte augirnas. Sios keturios valstybesi5laidq gnrpds kartais skirstornostik I dvi starnbias dalis * einamqsias iSlaidas ir kapitaliniq ldejirnq iSlaidas. Makroekonomika.karinestechnikospirkimas ir kt.valstybesveiklos pletrosdesnis"(trurnpai vadinarnas. transferiniai rnokejirnai ir vaistybes skolos pal[kanq rnokdjimai. .nuo tsVP) m.ti 2r.pastebimapasaulyje nuo XX a. 0 57.Valstybes gali bUti suskirstytosketurias biudZeto i5laidos grupes: I valstybesvartojirno iSlaidosapimavalstybinio sektoriaus darbuotqq darbo uZmokest[bei valstybesperkamqprekiq i5laidas(pavyzdLiui.3 54 1 4)4 46.rai valstybds investicijos.OECD. keliq tiesimo.. uZ kuriuos valstyb6 betarpi5kainegaunatnainais prekiLl ar paslaugq.uostqstatybos i5laidos kt.3 32. Saltinis: DZ.D. 8 41 l 4 l. ir . Vagnerio sufbrmuluotas .223. dai : 1 1 a JAV l 8. Vokiediq ekonomistas Adolfas Vagneris(WagnerAdolph. Einamosiorns priskiriarnosdarbo uZmokesdio perkamq prekiq bei iSlaidoms ir paslaugq iSlaidos.Globalnyj podchod.u 48.).prognoze. EUROSTAT.Siq tendencij4 iliustruoja2 lentelds duomenys. palyginti su privadiu sektoriumi.I Italij a Anglija 28 .B. t r a n s f e r i n i a ii i r n o k d j i r n a i p r i v a i i a m s e k t o r i u i . Bendra tendencija. o kapitaliniq idejimq i5laidos . P.. 2 lentel€.teisineje gerovds valstybeje valstybes i5laidq ruiys ir dydis. pavyzi2iut.investicijonrs tenkasantykinai nedidele valstybes iSlaidq dalis(apie 10 proc. kad valstybes iSlaidqdalis BVP labai padides.Cornrnision. toddl auga valstybes iSlaidq dalis bendrarne nacionaliniatleorodukte. subsidijos imondms.. Metai I9 3 8 I988 200s Pranciizija Vokietija Japonija Nyderlan. valstybes skolospalukanos. .).9 38 .1 .5 36. Salyse . Vagnerio ddsnis (Wagner law) . iSlaidos. S i a i i S l a i t l q g r u p c i priskiriami mokejimai.3 34.Laren. nedarbo pa5alpq i5rnokejirnai.) dar XIX amZir4e nurnatd.9 48.lvairiq Saliqvalstybes iSlaidos 1938-1988 (proc. pensijq. pradZios. valstybesinvesticijos tai ivairios kapitalin€s pavyzdZiui.lame vidausprodukteper 50 rnetqatskirose padidejodu ar net tris kartus.6 4 1. Pagrindinpvalstybesi5laidq dalI sudaro einarnosios iSlaidos. 161 . 1835-1917 rn. EU .

gynyba.2.ras panaudojimas.kita vertus. siekiant spartinti ekonomin! augim4 gali buti neapmokestinarnanaujai sukurtosvert6sdalis. Kitas svarbus mokesdiq sistemos sudarymo elernentas. Salyje renkamr4 mokesdiLl visur.l sistema remiasitrimis apmokestinimo r[Simis: . todel Sis mokestis ir vadinamas p r i d e t i n e s e r t e su t o k e s d i uS i o r n o k e s i i o a r i l a sg a l i b [ t i n u s t a t y t av i s i e r n s v . Pirmoje temoje i5siaiSkinome. ir Todel ekonorniniupoZir. bet ne su jr1 lol . pajamqpanaudojimoapmokestinirnas (vartojimo mokesdiai). pajarnqpaskirstyrnoapmokestinimu(pajamqmokesdiai).PavyzdZiui. Svietimas. .na.tokiaskaip sveikatosapsauga. t s ukio subjektams vienodas. kiek rnokesdirlr[Siq kiekvienoje stadijoje (vienas ar daugiau) geriausiai atitinka fiskaliniusir ekonominius politiniLrs bei tikslus. ateityje intensyvesjau nuo XIX amZiaus valstybds atliekamos funkcijos. 5. Strukturines.gali skirfis mokesdiotarifai pinno btitinLrmo prabangos ir prekdms. Konkrediosvalstybdsmokesdiqsisterna apima daugybgivairiausiq mokesdir-1. . valdymu ir kt. tadiau gali bfiti ir diferencijuotas. valstybeims vykdyti naujasfunkcijas. kuri skiriarnainvesticijoms.institucinesir psichologinessElygos lernia tai. vystantis Salirns. susijusios su Salies teisesauga. socialine rupyba. Gamybos fazeje nustatytas mokestisdaZniausiai irnamasnuo atskiroje verslo grandyje sukurtos pridetines vertds. pagrindinisvalstyb€sbiudZetopajamq Saltinisyra ivair[s rnokesdiai.tai atskirr-1 rnokesdiqtarifq nustatymas.. . l\Iokesiiq sistema.Lafero kreivd Kaip jau min€ta.jog nacionalineje s4skaityboje iSskiriarnos trys nacionalinio produkto apytakos stadijos: gamyba.viena vertus. gamybosapmokestinimu(apyvartosmokesdiai). policija. Mes apsiribosime tik pagrindiniq mokesdiq sistemos sudarymo principqanalize.lriu racionali rnokesdir.1. paskirstyrr.Si desni Vagnerisgrinde dviern pagrindinemisprieZastimis: . Pajamq mokesdiq objektas yra privadiq ar juridiniq fikio subjektq gaunamospajamos (Sie mokesdiaisusijg su pajamq gavimu. vadinama mokesiiq sistema (tax system). sudarytapagal tam tikrus bendrus principus. Siq funkcrjq vykdynas ypad skatins spartq valstyb6s iSlaidq augim4.kylant visuolnenesgyvenirno lygiui. Detalus rnokesdiq sistemos nagrinejimas yra finansq mokslo objektas.

Taigi apmokestinamas privadiq narnq [kiq vartojimas. taip pat gauti pervedirnai (dovanos.nokesdio tarifas privatiems [kio subjektams daZniausiai diferencijuotas: yra tarn tikras pajamq minimumas. kad vyriar-rsybd.augair mokesiio larifas. tai ir rnokestines Jeigr-r bus lygios nuliui. Jeigu mokesdio tarifas sudaro 100 proc. apmokestinant rnokestis visq vartojimq arba jo dal[. tadiauekonomikos augimopoZi[riu investicijoms mokestis netaikornas. Todel pajarnoms priskiriamos gamybos veiksniq gautos pajamos. esant tokiems aukitiems mokesdianrs. palikimas). Lafero krerve pajamos (T) mokesdiq tarifas (t) lygus nuliui. Taigi per5asi iSvada.garbei.ra 163 .1 pav. gali nori padidintiiS mokesdiq Jeigu vyriausybd mokesdiq tarifus. periodi5kumo. tnokestines pajamos irgi bus lygios nuliui. Tadiau vyriaLrsybd negali tiesiogiri nustatyti aukStesnius tarifq didinimaspadiclins kontroliuotimokestiniqlplaukq.l tarifasn6ra aukitas. ji gaunamas pa. kuri vir5ijus pradZioje mokesdio neapmokestinamr.jamas. lairnejimai loterijose.pladiqlaprasme. taip pavadinta arnerikiediq ekonomikos profesoriausArturo Lafero. Ci.r tik nustatomimokesciaigali bhti tiesioginiaiarba netiesioginiai. analizavusio5iq priklar-rson-rybE deSimtrneiio 8-o metq pradZioje.r turetq bflti apmokestinan.kaip bet pajamos suprantamos panaudojimu). imo poZiiirir. nes. kainq s4lygoti vert€s pasikeitimai.. 5. nustatydau. DaZniausiai nustatolnas netiesiogiuis atskiromsvartojirnoprekdms.ras varloji rnas Pajarnq panaudoj Sis ir investicijos.Ar visadamokesdiq i5 mokesdiqgaunamas biudZetopajamas? Bendrqjq rnokestiniq pajamq priklausomybg nuo mokesdio tarilb dydZio parodo Laf'ero kreive. nebus stirnulo dirbti. DaZniausiai visai neprikiausomai nuo jo Saltinioir kuris ekonomines vertdspadidejimas. Pajarnq r.Pajamomsdidejant.

Valstybes pajamos 81 ftudget income). auk5tesnis mokesdiq tarifas s4lygos didesnes rnokesdirlpajamas. siekiarnaneteisetaiiSvengtijq mokejimo .G ... 2. F5 < 0. kaip rodo Lafero kreive. Valstybes i5laidos. tai bilrdZetas perteklinis.T r i dia Fs .b[tina [verrinri bendro paltrkanqlygio kitirno poveikl.6 socialinio draudimo inaSai ir pajarnosi5 valstybesnuosavybeje gamybosveiksniq. jei Jei Fq > 0. 5. tai Bp: F5. Tadiau nacionalinis produktas gali maZeti. Taigi. jog sunku teisingai ivertinli.Tp . nei nustadiusi Zemus mokesiiq tarifus. Taigi grafike gaunameapverstos . Pagrindin6 Lafero kreives problema ta. valstybes biudZeto lygti: F s = B r.valstybes biudZeto saldas. BiudZetodeficitassqlygojavalstybesskolosdidejirn4.3. esantauk5tiems mokesdiarns.. esant tam padiam Saliesnacionalinio prodr-rktodydZiui. kad nera kainLllygio bei palfikanqpasikeitimos4lygotqefektq. sLrbsidijos skolospal[kanos. kuri virsijus biudZetomokestines pajarnospraddsmaZeti. veikia ekonomik4 tadiau tai Siame skyriuje nebus nagrinejarna. gali gauti maZesnespajamas iS rnokesdiq. tai biudZetas defrcitinis.dal1gautq pajamq nuslepti. koks turi briti vidutinis mokesciq tarifas ta . Be to. Tolimesndjeanalizdjeapsiribosimetik prekiq rinka. Transferai . didinant valstybesvidaus skolq.U" fonnos kreivg. ValstybesbiudZetodeficito finansavimas.G . l6'1 .". tardarni.rgirn4nuo iki T.alrkStus mokesdiq tarifus. bet ir pinigq rinkq bei vertybiniq ne popieriq rinkq (kredito rinkq) studijos. Jeigu biudZetodeficit4 (budget deficit) paZyrnesime sirnboliaisBp.Siq poveikiqanalizeibOtinos tik prekiqrinkq. mokesdiq tarifo didinimas nuo 0 iki tA s4lygoja paJarnq rnokesdirl i5 ar.tai transferiniai iSmokejirlai namq ukiams.tai valstybds biudZeto paJanos i5 tiesioginiq ir netiesioginiqmokesdir. Tadiautolirnesnismokesdiqtarifo 0 didinirnas nebeduodateigiamo efekto. jei aukSti mokesdiaineigiarnaiveikia [kinE veikl4.1.tai valstybdsi5laidosprekdms ir paslaugoms pirkti bei valstybes investicijos. Zinoma. ValstybOs biudZetolygtis Tolirnesnejeanalizdjenaudosirne tokius dydZius: l. esandiq Naudodami Siuos galimesudaryti dydZius. ir mokesdiqpajamos pradedamaZeti. [monemsir valstybds 3.

MiSriojojeekonomikojene visos firmq sukurtos nacionalinespajamos atilenka namq [kiui.o rnokesdiai SeimqpajamasmaZina.narnqukio vartojimo i5laidos. Todel pajamos lygios nurnatomomsdisponuojamorns 165 . Y . Atsiradus gryniesierns mokesdiams. Grynieji mokesdiaiparodo. kita vertr"rs moka iSmokos didina nar. Dl=Y-NT.rojamoms nes visa firmq pagarnintosprodukcijos vertd atitenka narnq hkiams kaip pajamosuZ teikiamusgamybosveiksnir.rq mokamq mokesdiq ir gaunalnq transferinir4 i5rnokq skirturnas.net taxes) .disponuojarnos jarnos: Y .gryniejimokesdiai. ekonomikoje nacionalinespajamos yra lygios disponr. (5. c .nrlr. Seirnq Siekiant lvertinti vyriausyb€s poveiki vartojirno iSlaidorns. VYRIAUSYBES ISLAIDOMSIR TAUPYMUI Vyriausybes iSlaidosprekdlls ir paslaugomsisigyti yra savarankiSka bendrosiospaklausossudedamojidalis.tai narr. nacionalin€s numatomos Si funkcija rodo. visadarnaZesnis l. Viena vertus. ukio Grynieji mokesiiai (NT . vartojimo funkcija yra 5r: e:n+sx{.nacionalines s a . susidaro skirturnas tarp nacionaliniq ir grynqjq asrneniniq pajamLl.kai neveikia vyriausybinissektorius.2. iia pa DI . pajarnoms (Y : Dl). uZ pajamos.a u l o n o m i n iv a r t o i i r n a s . naudojamagrynqiq mokesdiqs4voka. Vyriausybes sektorius veikia bendrEj4 paklaus4 netiesiogiai.rs. Gaunamos transferinds pajamas.POVEIKISVARTOJIMO SEKTORIAUS 5. Todel galirnauZra5yti: kaip grynuosius mokesdius.jog nera grynr-lqrnokesdiq. Prirninsirne. pasisavina vyriausybe.ribinio polinkio vartoti disponuojarnas pljarnas koeficientas.kiek namq [kir-1i5rnokosvalstybei vir5ija valstybesiSmokas namq [kiui.-rkiuitransferines iSmokas. keisdarnas narntl ukio vartojirnoiSlaidas. dia (52) C . kadangi jq dali. Tadiau vyriausybessektoriausitaka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu. valstybd aprnokestina narnq [ki.n a c i o n a l i n ip a j a r n o s : s NT . jog privadioje pajamotns.l) Esant privadiai ekonomikai.

Todel narnq fikiq vartojim4 reikia susieti ne su disponuojarnomis pajamomis.vartojimas.1.y. o su nacionaliner-nis pajamomis.rnkcijos pasikeitim4 pavaizcluosime grafiSkai t66 .8 x 500 = 400). Lt (0.nl:(a-cx NT)+cxY. esantautonominiams rnokesdiams. /5 <\ (5. k a ia . Lt. Sie rnokesdiai vadinarni regresyviniais. dia Ca . tarsime. 400 SumaZejusi autonominI vartojirn4paZymesime a6: a. kuo didesnes jq nes pajamos.t.8. o ribinis polinkis vartoti disponLrojamas pajamas yra 0.c:&-cx NT. Tokiq mokesdiq absoliutus dydis nesikeidia. Tokiu atveju grynieji mokesdiai taip pat bus autonominisdydis. Autonominiq rnokestiqpoveikisvartojimo i5laidomsir taupymui Pirrniausia aptarsirne. < a . kurl paZyrnesimeNT .2. Kad analize britq paprastesni.rsvyriausybdsvykdom4 namq Dkiq aprnokestinim4 vartojirno iirnkcija keisis. maZesng tuo dali sLrdarys mokesdiai.4) Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina narnqukir4 autonourini vartojimq. Nagrinejantprekiq rinkq bendrEjq makroekonomikos pusiausvyrq bfitina palyginti nacionalinio produkto pasiul4 ir paklaus4. Sis surnaZejimaspriklauso nuo absoliutaus grynrljq mokesdiq dydZio ( NT ) bei ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento (c). /5 t\ 5.kiekvienaspapildomas nacionaliniq pajarnqvienetas didina vartojim4ribinro polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficiento(c) reik5me. nepriklauso nuo Salies nacionalinioprodukto dydZio.jei mokesdiai yra autonominiai. tokiu atvejugauname priklausomybg: ir 5iq C:a+qx(y_NT). tai autonorninis vartojimas surnaZes mln. o vartojimo funkcija igausSiqiSrai5kq: Ce:a+c"(Y. Tuomet narnq [kiq vartojirno funkcijos i5rai5ka bus: Ca:ac+cxY. lvertinr. (5.6) SI vartojimo fr.f. kaip pasikeisvartojimo funkcija. kad narnr4 [kiq gaunaml transferiniai i5rnokejimai irgi yra nuo nacionaliniq pajarnq nepriklausornas dydis. nes disponuojamos pajarnos nebesutarnpa nacionalinetnis su pajarnornis. didejant pajamoms. Pavyzdliui.jeigu grynieji autonorniniai mokesdiai sudaro500 mln. .

tai taupymassumaZes polinkis taupyti disponuojamas L I ( 0 .oje paZymesime a5: -3s=-a-SxNT' Tuomet namq lkiq taupymo funkcijos i5rai5ka bus: ( s. esantautonominiaurs Sa .Esant bet kuriam nacionaliniq pujurntl autonominiusgrynr"rosius rodo C tieses sumaZejo.kai ndra mokesdiq. vartojimoiSlaidos poslinkis Zemyn. o ribinis 100 rnln.2 paveikslo vartojimo iSlaidq tiese C rodo vartojimo iSlaidLl priklausomybgnuo nacionaliniqpajamq.jeigu grynieji autonominiaimokesdiaiyra 500 mln. Todel autonominiqmokesdiqsistemos[vedimaspakeidiair taupyrnofunkcij4 kuriquZra5ysirne remdarniesi 3.21aformulemis: Sa:-a+sr(Y. Lt. 2x 5 0 0 = 1 0 0 ) .2 pav.Vartojirno i5laidq tiesd Ce rodo..26 r 3.kEpaveiksle lygiui. PavyzdLiui.lar 5.taupymas. Autonominiq grynqq mokesdiqpoveikis vartojimo funkci. lygiagretus Disponuojamospajamos skiriamosne tik vartojimui.nl:(-a-s' dia Nf l+s ^ Y: (5. Pasikeitusi neigiarnE autonornini vartojim4 taupymo funkcr. ivedus mokesdius.f. pajamas.0.2. kaip pasikeite namq [kiq vartojirno i5laidos.Sis sumaZejimas ( NT ) bei ribinio polinkio taupyti disponuojamaspajamas koeficiento (s). Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina ir namq ilkit1 grynqjq rnokesdir4 dydZio priklausonuo absoliutaus taupymq. bet ir taupyrnui.I padet[Ca.7) mokesdiams.8) t6'7 ." Nt dydZiu.5.

grynqiq mokesdiq no'na (koeficientasvisaila r.. padiakryptimi keisisir absoliutus ta . mokesdius. Jeigu nacionilines pajamos lygios r68 .2. Noredami supaprastintia. lvedus autono-iniu. l.Ss:-as+sxy. Tai paveikslerodo S tieseslygiagretus poslini<is Zernyn. kai nera mokesdir. nacionaliniq pajarnq atitenka vyriausybei grynqq rnokesdiqpavidalu. grynuosiu. tarkime. x. (5e) sl taupynlo iunkclos pasikeitimqpavaizduosirne erafiskai S s^ 5'3 pav.3 paveikslo taupymo tiese S rodo taupyrno priklausomyog nlro nacionaliniq pajamq. Pavyzdliui. jei l0 proc.: T: f(Y). . Esant bet kuriarn nacionaliniq pajamq lygiui. Tokiu atvejukeidiantis pajamorns.azesnrs u Zv i e n e t q ) .y. kad grynieji mokesdiaidideja p r o p o r c i n g a ia c i o n a l i n c r n s i a r n o r n s : n pa NT:txY. Proporcingq grynqjq mokesiiq poveikisvartojimo iilaidoms ir taupymui Dabar tarsirne. kaip pasikeitenamq ukiq taupymas. NT dydZiu.Taupyrno tiese Sa roio. taupyrnas surnaZejo.2. jog rnokesdiqdydis priklauso nuo narnq fikiq gaunamq . Autono'riniq grynldq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai 5. 5.<_a. cta (5. kai_a.l. paJamq.'arizg. mokesdiq dydis.i paaeti sn . tai t:0. t.l 0) t .

1x150=15 ln. (5. Lt ir t. pavaizduosime 4 .vartojimas. tai gautavartojimo funkcija rodo.Lt clidinavartojimo i5laidastik 72 nacionaliniq mln. Proporcingqgryndq mokesdiqpoveikis vartojirno funkcijai (tga:c.Lt(0.t x Y: Y x (l-t).10)fonnulEi (5. esanl proporcingierns ryniesielns mokesdiams.8 x 100: 80). (5.Todel disponuojamos pajamq.. jei 200mln. iia ( 5 .1)x100:0. Lt. jog namq [kis dali pajarnq gryndq mokesiiq fonla pajamossudaro1ik dalI nacionaliniq sumokavalstybei.gausrme: Dl:Y . tai kiekvienas nacionaliniqpajamq padidejirnas didina80 rnln.4 pav. 100 mln. Lt.Lt (0.1 r AC I r-l I i AY ! AY 0 5. grafiSkar: Minet4 vartojirno funkcijos pasikeitin. Jei c:0. negu prie5 [vedantrnokesdius.2) lygt1[ra59 [ C * : a + c x (l ..Lt vartojimoi5laidas namq hki ir t:0.t.m l50mln. lra3p(5.1)formulq..1 2 ) g C* . tg0:c*) t69 . tai NT:20 mln. (5.11) lygtl: Nauj4vartojimofunkcij4gausime. Kadangi 0<(l-t)<1.1.t ) x Y .11) Si lygybe rodo. tai NT:0. Lt.8x (l-0.8 ir t:0.72x100:72). tai dabarkiekvienas Jei vyriausyb€apmokestina pajamq padidejimas 100 mln. jog kiekvienas papildornas nacionalinir4pajamtl vienetas didins vartojimo i5laidas maZiar-r.

nes dalis nacionaliniq pajamq prieaugioatitenkavalstybei grynqJLl mokesdiqfbnna. past[mus vartojirno paklausos linij4 C I C* pacleti.3 1 s x ( l . Grynqjq mokesdiq poveikis vartojimo paklausai 5. nesikeidia. c*< c.kurioje yra proporcingqmokesdiqsistema: C*: a* c* x Y.x:sx(l_t). (5.12) lygti. tai c* linijbs nuoly<iismaZesnrs negu C linijos (tg B < tg cr). jog kiekvienas papildomasnacionaliniq pajarnq vienetasdidins taupym4 maZiau nei tai buvo pries [vedant proporcing4mokesdiq sisternq. c .grynqiq mokesdiqnorma. - jei Kitaip tariant.Nacionalinerns pajamorns didejantdyctZiu Ay. t . Proporcingqmokesdirlsistemosivedirnaspakeidiair taupymo funkcijq: 5r.14) Kadangi ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamas koeficientas apib[dina vartojimo funkcijos nuolydl.y.Linija C rodo vartojimo i5laidas. ir lra59 (5. apmokestinus narnq [ki. keidiantis Seirnq gaunarnoms disponuojarnoms pajamoms). Arba tai tolygLr ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamas sumazejimui. keidiantisnacionalinems pajamorrs.Dalis nacionaliniq pajamq padidejimo atitenka vyriausybei mokesdirl forma.3 ) r c* ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamas koeficientas. rai nauja taupymo funkcija rodo. fvedirs proporcing4 rnokesdiq sisternq: t70 .13) lygti i (5.15) Kadangi 0<s<l ir 0<(1-t)<1. Tai rei5kia.t ) } : . jog. AC*< AC.ribinio polinkio vartoti disponuojamaspajantas koeficientas.ribinis polinkis vartoti nacionalines disponuojamas ir pajamassutarnpa.t ) x { . kiekvienasnacionaliniqpajarnqpasikeitimas Ay dydZiu vartojirnopaklaus4 keisjau AC* dydZiu.a 1 s x { { x ( l . kai ribinis polinkis varrori yra pastovus dydis (t. ivedus proporcing4mokesdiqsistem4: . Salyje neivesta rnokesdiq sistema. C* linijos nuolydis maZesnis negu C linrjos. cla ( 5 . lvedus rninet4 rnokesdiq sistemq Siemokesdiai nebesutampa. vartojimo paklausa didejaAC dydZiu. keidiantivyriausybds gaunamqgrynqiq mokesdiqapimti. (5. Arba tai tolygu ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamassumaZejimui. :_a1sx(y_NT):_a+sx(y_ xy): t =.4 paveiksle rodomas. gauname1oki4 vartojirno funkcijos iSrai5k4 ekonomikoje.

lraSg(5.y. taupymqpadidins tik 180 tfikst.5 paveiksle rodo tiesdsS poslinkis i padetl S*. 0 0= 1 8 0 . padidejusnacionalin6ms pajamoms I mln. t.patryzdLiu|nuo Y1 iki Y2. Lt.l 7) Sakykirn. tai ribinis polinkis t a u p y t i n a c i o n a l i n ep a j a m a s u r n a Z d ji a i s * : 0 .1 8 x1 .16) iSrai5kq (5.Tai 5. kai nera mokesdirl. dabar bus taupoma maZiau. S*:_a+S*xY. tai.0 . Lt ( 0 . Lt.ribinio polinkio taupyti disponuojamas pajamas koeficientas.ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamls koeficientas. 1 ) = 0 . Proporcingqgrynqiq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai Taupymo tiese S rodo taupymo priklausomybg nuo nacionaliniq pajamq.lvedus proporcingEmokesdiq sistem4 sumaZeja ribinis polinkis taupyti nacionalinespajamas.15) lygt[. Lt (0. cla ( 5 .jei s : 0. 0 0 0 .D a b a r s s k nacionaliniqpajamq padidejirnasI mln.i 6 ) s* . kai O vyriausybe iveda proporcingEmokesdiqsistemqir t : 0. (5. taupymaspadidetq 200 tnkst. s . 0 Taupyrnofunkcijos pasikeitim4parodysirne grafike. Nacionalindms pajamomspadidejus.1.5 pav. t7l . t * grynqjq mokesdiqnorma. -a'l L 0 I I 5. 0 0 0 ) .s * = s x ( l _t ) . gaunametokiE taupymo funkcijos i iSrarSkrl.2 t t: 0.2x1000000=200000). taupymo padidejimasdabar bus tik A S*. 1 8 . 2 x ( l .

Vyriausybesi5laidos(G) yra autonomines.4 nediskretinE fiskaling politik4. Pirmiausia.esantceterisparibus. q a 2. Diskretind fiskalind politika (discretionary fiscal policy) tai vyriausybds sqmoningai vykdomas rnokesdiq ir i5laidq keitimas.ro n a c i o n a l i n ip a j a m q p ir l t i e s . lsigyjant ar gaminant tam tikras prekes ir paslaugas(pavyzdZiui.t.5. nepriklausandios nr. reiSkia. aptarsime 5. 5.1 Vyriausyb€si5laidq poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui Vyriausybds iSlaidos apima valstyb6s investicijas ir valstybds vartojimq. uZirnturnq kontroliuoti infliacrjq. yra bendrosios paklausos dalis. Todel bendroji paklausa uZdarojemi3riojoje ekonornikojesusideda tnjq daliq: i5 AD:C+I+G ( 5r8 ) . Kainq lygis i5liekapastovus.). Pirmiausia aptarsime vyriausybds i5laidq ir mokesdiq poveikl pusiausvyros nacionaliniam produktui izoliuotai. ir Tolimesn€ analizererniasiSiomisprielaidornis : 1.y. kaip pavaizduota pav. DISKRETTNEFtSXAItNBpOI-trlrn Pagal fiskalines politikos instrumentq (mokesdiq. valstybes i5laidq) kitirno pob[di i5skiriamadiskretin€fiskaline politika ir nediskretinefiskaline politika. Valstybes vartojimas suprantamaskaip jos dalyvavirnas [kineje veikloje. siekiant paveikti realiEj4 nacionaliniq pajarnq apimt[. bendrosios Tai paklausos kitimas paveikiatik reali4jqgamybosapimt[ ir uZirntumq. Jais apmokestinamos narnq ukir. t72 . nagrinedamikiekvienq Siq elementqatskirai. teikiamos ivietimo.1 gaunamos pajamos.kai ndramokesdiq(t: 0). Sis valstybes vartojimas taip pat didina bendrqjq paklausq.3.ryba. jog 3. kaip ir privadios investicijos.3.6 vyriausybds iSlaidq poveiki realiojo produktoapirrdiai. kuri4 paprastai. Siame skyrelyje apibfidinsimediskretinEfiskalinq politikq o 5. Valstybines investicijos. tenkina privati gan.t. Visi mokesdiaiyra tiesioginiai. gydymo paslaugos.. perkarnakarine technikair t.

Siuo atveju.:C+I+G ADo:C+J f:3fsxl Yr AY poveikispusiausvyros 5. Kaipgi pasikeidiapusiausvyrosnacionalinisproduktas (loliau jei tekste.e) r (5. Vyriausybes i5laidos didina bendrql4 paklaus4. Kadangi bendroji paklausa mi3riojoje ekonomikojesusideda trijq daliq .pusiausvyrosproduktas).tai 5. Naudodamiesi I9) lygybe. pritaikiuspusiausvyros sqlygE : l. S t73 .apskaidiuojarne pusiausvyros produktq: v n= ( a + i + c ) . nustatydarni nauj4 pusiausvyros produktq pritaikeme pusiausvyros sElygE Y:AD.tai pusiausvyros sqlygalgauna5i4i5rai5k4: \'=a+crY+l+C Yo ( 5.6 pav.Y=AD AD.namq ukiq vartojimo iSlaidr1. prie bendrosiospaklausosprisideda dar vienas komponentas vyriausybdsiilaidos? Kadangi pastarosios nepriklauso jas nuo nacionalinioprodukto apirnties. t.6 paveikslebendrosios paklausoslinijos ADe poslinkiui AD1 padeti.20) Autonominir4 vyriausybds iSlaidq sqlygotq pusiausvyros produkto pasikeitimq galirnanustatytiir kitu b[du. * (5.y. VyriausybisiSiaidq nacionaliniarn produktui Bendrosios paklausos tiese ADe rodo bendras vartojirno ir privadiq investicijq iSlaidas. todel jas turirne p r i d c t i p r i e j a u e s a r n qv a r t o j i r n oi r i n v e s t i c i n i qi 5 l a i d q .6 paveiksle ilir"rstrr"roja horizontali tiese G . Privadios ekonorrikos pusiausvyros nacionalines pajarnos Ys. S i s b e n d r o s i o s paklausos pasikeilimasrodomas 5.Susidaro naujas pusiausvyros produktas Yy. i5 privadiq q investicij ir vyriausyb€s i5laidq.

itekantysi bendrqnacionaliniqpajamq paklausossrautE Toddl Siuoatveju pusiausr. jos iSlaidos kartu su privadiomis investicijomis yra papildomi srautai(ekspansiniai dydZiai).2l) lygybeje uZra5ytq pusiausvyros sqlyge.20)ir (5. G G E o l 5. Vyriausybds poveikispusiausvyros iSlaidq nacionaliniam produktui Tarkirne. Atsiradus valstybei.Tai rei5kia. Vyriausybds i5laidos didina pusiausvyrosproduktq. yra nes: l l-c Pusiausvyrosprodukto nustatyme grafiniu b[du. S .7 pav.kad pusiausvyros nacionalinis produktas padideja daugiau negu iSaugavyriausybines iSlaidos t74 . naudojant (5. Papildomomsvyriausybdsi5laidorns.21) lygybE ira5Etaupymo funkcijos i5raiik4 S: -a * s x Y ir iSsprendq gaulq lygti Y atZvilgiu.7 paveikslas.Ye. 2)1 I (5.iliustruoja 5.sulyginusnutekejimo(kontrakcinius) itekejimosrautq(ekspansinius) ir dydzius.bfidingasmultiplikacijos efektas.yros sElygaigauna5i4 i5rai5k4: s=i+c ( 5 . kurrarne taupymo linija S susikertasu I + G tiese.randamepusiausvyros produktq: Y . kad pusiausvyros nacionalinis produktas privacioje ekonomikoje .22)pusiausvyros produktoi5raiSkos identi5kos.I .= ( a + t + G l ' l / _ _ \ t /{ ??\ (5. . kaip ir papildornorns privadioms investicijoms. ir grafike naujE pusiausvyrosproduktq nustatornepagal ta3k4 E1.

I. Mokesiiq poveikis pusiausvyros prodr. o c : 0.23) jei i5laidos Pavyzd2iui. ivedus autonominius mokesdius. maZejanl produktasmaZeja. Lt: AY: rn. Vadinasi. sumaZes bendroji paklausa ir pusiausvyros nacionalinisproduktas. Autonominiq mokesdiqpoveiki pusiausvyros naudodarni abu pusiausvyros nacionaliniqpajamqapskaidiavimo b[dus.8 50. priklausomai nuo multiplikatoriauskoeficiento dydZio. ivedirnas sumaZina autonornini vartojirnq o kartu ir bendr4siasvartojinro i5laidas. Tai savo ruoZtu vdl didina bendr4jq paklausq ir produkto apimti. velesnir$ vartojimo iSlaidq augirno grandinE.esant autonorniniarns mokesdiamsir esant proporcingierns rnokesi'ilrrns. I aY = -x l-0.Lt Vadinasi.8. Lt. paskesniq.esant bet kokiam nacionalinio produkto dydZiui.' x 6Q.1 skyrelyje i5siai3kinome.3. Aptarsime tik mokesdiq poveiki pusiausvyros atsiribodami nuo vyriausybes i5laidq (G=0) Nagrinesime du mokesdiq poveikio pusiausvyrosprodLrktuiatvejus .3.2. A utono miniq ntokesiirl poveikis pusiausvyros nscionaliniant produktui kad autonominiqmokesdiq sister. AG : 50 mln.nos 5.(AY>AG). Todel vyriausybds i5laidq multiplikatorius lygus investicijq multiplikatoriui (kai neramokesdiq): rnc = mr l l-c l s (5.y. vyriausybes i5laidos C veikia pusiausvyrosprodukt4: didejant vyriausybes iSlaidorns.2.2. produktuipaaiSkinsirne.rktui. tai Siospapildornos pusiausvyros produkt4padidina 250 mln. 5. valstybiniaiprekiq ir paslaugq pirkimai bei valstybes investicijos tik tiesiogiaididina bendr4j4 ne paklausq ir nacionaiini produkt4 bet ir sukelia antrinitl (t. vyriausybesiSlaidorns. AY:5x50:250rnln.dideja bendroji paklausa ir plrsiausvyros produktas. 175 . Lygiai kaip ir privadiq investicijqatveju. bendroji paklausair pusiausvyros nacionaliniamproduktui 5.

Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui bendrosios paklausos bendrosios ir pasiUlos modelyje 176 .8 pav. sumaZes. Bendrosiospaklausostiese AD1 ir pusiausvyros produktasY1 rodo situacijip privadioje ekonomikoje. jog ivedLrs autonominius mokesdius. l Y r . nesant mokesdiq.= ( a .24) Gauta pusiausvyrospajamq apskaidiavimoformule rodo. sumaZejo nes autonomines vartojirnoi5laidos. Y : AD. + t ) r l-c apskaidiuojamepusiausvyros (s. iki AD Y:AD Y2 5.l) Bendrojimakroekonomikos pusiausvvra pasiekiama. ac< a. Pritaikome pusiausvyros sqlygE ir nlcionalinproduktq s: i Y Y:ac+cxY+I. bendrojipaklausaAD2 sumaZeja.8 paveikslas. kai Bendrqjq paklausq AD. sudaro namq [kiq vartojimo iSlaidos ir pastoviosprivadiosinvesticijosI: Ca AD=Cn+l=a. Paveiksletai rodoma lygiagrediubendrosios paklausos tiesesposlinkiu Zernyn. Tai s4lygoja pusiausvyros nacionaliniq pajamqsumaZejimq Y2. lvedus autonominius mokesdius. Yg nes Si pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitim4rodo 5.+c*Y+i. esant autonominiams mokesdiams.

sumaZejataupymas. Vistl pirrna. rodo ta5kas E1. Antra.y.NT )'l (s.9 Se+NT S SA I 1sxNT 5.i padeti Sa.kurie nuteka i5 bendrojo nacionalinio p r o d u k t oa p y t a k o ss r a u t o . autonominiaimokesdiai. r . t. palyginame kontrakcinius dydZius (SA +NT).Sie s4lygoja dvejopq poveiki.s u e k s p e n s i n i a i sy d 2 i a i st i l . s r a u r u . lvedus autonorninius mokesdius. naudojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq sulyginirno bud4 ivedus autonorninius rnokesdius.tai rodo taupymo tieses lygiagretusposlinkis Lemyn.Yr. investicijorns Pusiausvyros nacionalinisproduktas. y . srautus.9 pav. Pritaikydami 5i4 [teka i pusiausvyros sqlygtuapskaidiuojame pusiausryrosnacionaliniproduktq: -a5* sxY* NT : I Y6:(as+ I. parodytas paveiksle. 5.2) Bendroj rnakroekonomikos i pusiausvyra pasiekiama.9 paveiksle tai rodo 171 .k r r r i s d bendrojo nacionalinio produkto apytakos srautq. Apskaidiuodarnipusiausvyr4Siuo budu. todel juos turime prideti prie namq [kiq taupymo. 5.tai papildomas nutekdjimas i5 bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto. kuriame numatomas (S) lygus numatomoms taupymas (l). : kai s o + N T :i .25) Pusiausvyros nacionaliniq pajamq pasikeitimas. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionalinems pajamoms(kontrakciniaiir ekspansiniai dydZiai) Prading pusiausvyr4 nesant mokesdiq.

Lt (-1. sudaro narnqr-rkir4 vartojimo i5laidosC* ir pastoviosprivadiosinvesticijos I : AD=C**i=u+c*rY+1. Autonominiq rnokesdirl multiplikatoriaus koeficiento dydis priklauso nuo ribiniq polinkiq varloti bei taupyti disponuojarnas pajamasir yra lygLrs: ttTo c S (5. Pusiausvyros nacionalinisproduktas sr. vyriausybds pajamos iS grynLUq priklausonuo nacionaliniq rnokesdiq pajarnq uZimtumo ir lygirl. kad proporcingq grynqjq mokesdiq sistemos ivedirnas maZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajamas.jei c : 0. Toki grynqjrl mokesdiq poveiki pusiausvyros produktui paai5kinsirnevel naudodarni pusiausvyros abu nacionalinio produktoapskaidiavimo bUdus.6:0.5).5 x 20 =-30). Lt.3. Tai rodo.Kitaip sakant. kai vyriausybe keidia tiesioginiq mokesdiq dydl arba transferinesi5rnokas. 1) Bendrojirnakroekonomikos pusiausvvra pasiekiarna. Pavyzdliui.ynqill mokesdir4 tai nonnadides.26) Minuso Zenklasrei5kia. iki Autonominiq rnokesdiq[vedirnas pusiausvyros pajanras nacionalines keidia multiplikuotai. pusiausvyros produktas nacionalinis sumaZds mln. Jar.6 ir s : 0. Pavyzdiitti.rmaZejo Y2. GrynLUq mokesdirl nonna t keidiasi. jei r'yriausybe didins tiesioginius rnokesdiusarba maZins bedarbiq paSalpas. esant proporcingiems mokesdiams. MaZejant vartojimo paklausai.5 (0. jog padidinr-rs autonominiusmokesdius. Y : AD. atsiribodarni nuo vyriausybes i5laidq(G:0). Proporcing4 gryn4j4 mokesli4 povcikis pusiausyylos nac ionalin ism p ro dukt ui Aptarsirne tik grynuq mokesdirl poveiki pusiausvyros produklui. g. tuornetautonominiqmokesdiqmultiplikatoriusyra lygus -1.lygiagretus tar.rZinoma.4: 1. maZesbendroji paklausa ir kartu maZdspusiausvyrosproduktas.2. Pritaikorne pusiausvyros sqlyg4 ir n a c i o n an i p r o d u k t q 6 : il Y apskaidiuojarre pusiausvyros r78 .jog pusiausvyros pajamos keisis nacionalines autonorriniqrnokesdirl pasikeitimui prie5inga linkme. 20 mln.rpymo tiesds Sa poslinkis aukityn autonorniniq grynLUrl rnokesdiLl dydZiu i padeti Se + NT .4. 30 5. tarkime.2. kai Bendr4j4 paklaus4 AD.

* Y=a+c xY+I. nes mokesdius. Pusiausvyros ta5kas. nacionalinio Si pusiausvyros AY nacionaliniarn gryndq mokesiitlpoveikispusiausvyros 5.rdrosios ir ( B e n d r q 4p a k l a u s qk a i n d r ag r y n q j qr n o k e s d i qt : 0 ) .c (5. Proporcingq pasi[1osrnodelyje paklausos ber. 1 0 p a v e i k s l e paklausoslinrja AD1. : kai 2) Bendro-imakroekonomikos i rrusiausv)rra i S*+NT: t79 . jeigu grynqjrl mokesdiq apirntis maZinama.tai dides produktas.! prodr.r ^ r . bendrosios Aprrokestinus padeties i ADz padeti.10paveikslas. paslinko i5 produktassumaZejo nuo Y 1iki Y2. l .10 pav.rkto pasikeitinqrodo 5. 5 . kuriame numatontos ADr bendrosiosiilaidos yra lygios faktiSkomspajarnornsir produktui. l . vartojirnopaklausair karlu did6spusiausvyros pasiekiama.Kartu pusiausvyros Prieiingai.jog ivedus Gautapusiausvyros produktasYp sumaZds.c l { < . Er i Ez padet[. 1 Yu=(a+l)x *. nacior.ralinis autonorninius l . pusiansvyros nacionaliniam paklausos linrja paslinkoi5 namq fiki (t > 0). Toki4 bendrqj4 paklausq atitinka rodo benclrosios produktuiY1.21) pajamqapskaidiavuno fonrruldrodo.rdrosios produktui ber.

ros turime prideti prie namtl fikiq taupymo. parodytas I paveiksle.raZejusio 180 . 5. I t Yo=(a+l)x. Visq pirma. Siostiesesnuolydispriklauso nes nuo grynqjq mokesdiq nonnos t * kuo 5i nonna didesne.1I pav.5.28) Pusiausvyros nacionaliniq pajarnq pasikeitimas.todeljr. lvedusproporcingus jie mokesdius. proporcingimokesdiai.ll paveikslegrynqjq mokesdiqtieseNT prasideda iS koordinadiqpradZios. Antra. vel palyginarne kontrakcinius dydZius (S*+ NT). kurie nuteka iS bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto. Sudejg sun.Y1. sumaZeja laupymas. Proporcingq grynuLlrnokesdirl poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui.Apskaidiuodamipusiausvyros nacionalini produktq Siuo bhdu. srautus. nar"rdojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq palyginirno b[d4 ivedus proporcrngus mokesdius. tai ir NT = o.kuris iteka i bendrojo nacionalinioprodukto apytakossrautE. sqlygojadvejopq poveiki. srautu.y.tai rodo taupymo tiesespasisukirnas Lemyn.s +t (s.I padeti S-. su ekspansiniaisdydZiais ( I ). kuriame numatomastaupymas(S) lygus numatomomsinvesticijoms(l).tuo spardiaudides grynieji mokesdiai. rodo ta5kas Er. kai Y = 0. pusiausvyros nacionalines pajamos. t. t.y. didejant nacionalindmspajamoms. Pritaikydami 5iq pusiausvyros sElygfu apskaidiuojame pusiausvyros nacionalinIprodukt4: -a+s*xY+txY:.tai papildomasnutekejimas i5 bendrojonacionalinio produktoapytakossrauto.I 5. veikiant kontrakciniams ekspansiniarns ir srautarns Prading pusiausvyrq nesant mokesdiq.

Minuso Zenklas rodo.ribinio polinkio varlotinacionalines pajamas koeficienlas. Kadangi ivedus mokesdius nacionalinds pajamos su disponuojamornis pajantomis nebesutampa. nacionalines l8l .2.pirminis" bendrosios paklausos pasikeitimas bus lygus ne visarn SrynqiLtmokesdiq padidejirnui. AY .taupymotiesES* su grynqjq mokesdiqtieseNT.jei c : 0. kuri sumokarnavartojirno i5laidq s4skaita. apibudinamokesiiq multiplikatoriauskoeficientas: x -C *c r r 'r = cla l-c* irAY=-xANT.Taigi matome. Lt. iki Pusiausvyros produkto pasikeitirn4 keidiant proporcingq grynWq mokesditlapimtl.r4 sumokds.pirminis" bendrosiospaklausosir pajamq pasikeitirnasyra lygus investicijqar vyriausybes iSlaidqpasikeitimui.jog mokesdiqpadidejirnas r. ANT . o ne ANT:50 tnln. sumaZins tik vartojim4 bet ir taupyrn4.priklauso nuo ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento. mr . Lt. padidinus rnokesdir.r. l-c* (5.PavyzdZiui.grynqtqmokesdiq pasikeitimas.2x50) . pajamosmaldja. tai disponuojarnq pajamq surnaZejirnas. Lt (0.Lt 50 vartojimoiSlaidas sumaZins 40 mln. . todil multiplikatoriausformulds vardiklyje vietoj c privalome [ra5yti c*. tai namq lkiai Siq papildorn4 grynqiq mokesdir.29) formules skaitiklyje iraSytas c.pakeitus mokesdius. Kas sqlygoja toki pakitimq? Didejant investicijoms ar vyriausybes iSlaidorns.2e) multiplikatoriaus koeficientas.rs.pusiausvyros nacionaliniq pajamLl pasikeitirnas.. Tuo tarpu keidiantmokesdiq apimti. Pusiausvyros nacionalines pajamossurnaZejo Y2.todel ir (5. jog grynqiq mokesdiq dydis ir pusiausvyros nacionalinds pajamos keidiasi prie5ingomis kryptimis: didinant rnokesdius.mokesdiq c * ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficientas.taupyrnq.8 x 50) sumaZindami vartojimoiSlaidas l0 mln. c* . o tik tai jo daliai. s : 0.lsr. gauname bendr4kontrakciniq dydZiqtiesgS*+NT.40rnln. tik Vartojimo i3laidq pasikeitirnas. .u.Kadangi disponuojamospajamos naudojamosvartojirnui ir taupyrnui. Lt ir (0. maZinantmokesdius dideja.8. Absoliutine reik5me mokesdiq multiplikatorius yra maZesnisuZ investicijq ir vyriausybesiSlaidqmultiplikatoriq..nln.

pasitelkEmaternatiniinstrlrmentarijq gratinEanalizg. esantproporcingai sektoriaus mokesdiqsisternai.3.rsybes poveiki. esarrtautonominei mokesii4 sistemai Tarsirne. kad subalansuotasbiudZetas nedarys itakos pusiausvyrosnacionalindrns pajarnorns. biudZetodeficito.1.rktui atvejis dar vadinarnas Ilavelmo teorema. bendr4 2) vyriar. reikia skirti formal4 biudZeto subalansavimqir real4 biLrdZeto sr. nereikiafinansuoti t.rbalansuotam biudZetui. nes tai.y.3.re bendr4jq poveikl pusiausvyros pajamoms. Esant sr. todel 5is subalansuoto biudZelo poveikio pusiausvyros nacionaliniarn prodr.nas(Haavelmo Trygve. _ Zinoma. valstybes iSlaidos lygios pajamorns.3.5. k4 valstybe viena ranka duoda. Parodysirnetai. Ilaveh. Havelmo teorema (Haavelmo theoreme/balanced bLrdget theorern) tai situacija. Realus subalansuotas biudZetas bus tada. PirrnasisSi specifini atvejl i5nagrinejonorvegasT.y. Tadiau tokie lukesdiai yra klaidingi. gaLrnamoms autonominiq iS mokesdiq. Bp : F. l9a5). kai gaunarnos pajamoslygios i5laidoms.i5skirdami du atvejus: l) bendr4 vyriausybes sektoriaus poveik[.: C=NT (arbaAc:ANT).rbalansavirnq. Vyriausybdsi5laidq ir mokesiiq bendraspoveikis pusiausvyros nacionaliniamproduktui Ankstesniame skyrelyje atskirai aptareme lyriausybds iSlaidq ir mokesdiq poveiki pusiausvyros nacionalinems pajarnoms. t. g. 5. t. kita atirna.jog valstybesbiudZetas subalansuotas.y.y. nacionalinio prodLrkto padidejimas subalansuotai didejant biudZetui atitinka mokesdiq arba valstybds i5laidq padidejirnq (iSliekantrnodelio s4lygorns).Dabar nagrinesin. Galima bItq tiketis.t. ir Vyriausybds i5laidos ir mokesdiai sqlygoja dvejopq pusiausvyros nacionaliniq pajarnrl pasikeitimo poveik[: a) Vyriausybds iilaidos G didins bendr4j4 paklausq ir karru rnultiplikuolai pusiausvyros clidins nacionalines pajarnas Ay: ) Kaip stipriai ( 182 . : Q. subalansuoto kai valstybes biudZeto padidejimomultiplikatorius lygus vienetui.B0tent 51 atveji ir nagrinesime.3. Vyriausybis iilaidq ir mokesii4 bendraspoveikis pusiotrsvyros nacionalinism produktui.esantautonominei mokesdiqsistemai.

\ S / t l r ^ \ L l S / I x ( r= l-c S xG =:xG = lxG S AYE=G=NT (5.rbalansuoto pusiausvyros nacionalinis produktas padid€ja tiek pat.. tai galirneuZra5yti: AYr: = l .Pusiausvyros lvedus autonominius mokesdius.ro *N T . I . ^Y J= -9 ' N r. l2 paveiksle. pajalnotns nacionalinems Subalansuoto biudZetopoveikis pusiausvyros parodytas5. Sr. S ( 5 .nulems vyriausybesiSlaidq padidejimasrr vyriausybesiSlaidqmultipiikatoriausdydis: AY[c =..rtonominiaimokesdiai NT maZins autonornin! namtl [kiq vartojirnq. Kaip sripriai sttttra2is nacionalinds pajarnos.padides nacionalindspajamos.oo t G. ^.y. t. nacionalinds ekonomikoje.G = -x t | - . nulems autonorniniq mokesditl padid€jirnas ir dydis: mokesdiq rlultiplikatoriaus autonorniniq A Y J=rr-. sumaZdtq bendroji paklausa (AD6) ir 183 .\J = -x J l | - 15 tO) ^ (r. kiek padideja vyriausybesiSlaidosir autonominiaimokesdiai. A Y F= l x G . gausimebendr4 subalansuoto produktui: pusiausvyros nacionaliniam AYE=AYula6Y. taigi maZins bendrqj4 paklaus4 ir kartu multiplikuotai maZins pusiausvyrosnacionalinespajamas ( AYJ ). r) 3 biudZetopoveikl Sudejg abu poveikius. Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo paklausq uZdaroje privadioje pajarnos tokioje ekonomikojeyra Y1. 1\Y.L b) Ar. S S l f - Kadangi G = NT .32) biudZeto multiplikatorius yra lygus vienetui.I x N T .

Taigi. esantproporcingai mokesii4 sistenai Bendras vyriausybds iSlaidq ir proporcingq mokesdiq poveikis parodytas5. nacionalinis ( AYE ) padidejoir pusiausvyros Vadinasi.12 pav. I 3 paveiksle. t = 0). Pusiausvyros tokiu dydZiu biudZetui. esantsubalansuotam padidejovyriausyb€s produktas. i5laidosC .rs ADz =AD ADr xNT ADo Y6 Y1 Y2 nacionaliniam poveikispusiausvyros biudZeto 5. grafind analizdpatvirtina Havelmo teoremq. pajamorns pusiausvyros nacionalinerns Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo bendr4l4 paklaustl uZdaroje suformuola privadioje ekonomikoje (G = 0.dydZiu AYr ir bfitq lygios Ys. Subalansuoto mokesdiams) produktui (esantautonominiams 5. biudZetornultiplikatorir. Vyria usybds iSlaid4 ir ntokesii4 bendraspoveikis p usiausvyros nucionaliniam protluktui.3.2. Tokia bendroji paklar"rsa pusiausvyrosnacionalinespajamas Y1. Todel Siuo dydZiu padideja nacionalinisproduktasdideja dydZiu bendroji paklausa(AD) ir pusiausvyros pajamosi5auga Y2. pusiausvyrosnacionalinespajamossumaZdtq Tadiau visos i5 autonominiq rnokesdiqsurinktosvalstybdsbiudZeto iplaukos skiriamos valstybes i3laidoms G finansuoti. Vyriausybe pusiausvyrospajamq apimti gali paveiktidviem bDdais: 184 . kokiu dydZiu iki nacionalinds AYuc.3.subalansuoto lygus 1.

Paveiksle tai rodo nuoZulnesn€ paklausos grynieji mokesdiai tieseAD6. per disponuojamq pajamq maZejim4 sumaZina bendrqjq paklausil.13 pav. Nagrinejamu alve.iu pradines pusiausvyrosnacionalindspajamos yra Y1.todel bendrosiospaklausostiesd AD2 yra pakilusi prjanros nacionalinds aukStynvyriausybdsiSlaidq G dydZiu. s dy 2) Keisdamavyriausybes i5laidqapimti.todel bendroji paklausa surnaZeja.kai.remiantis esamu nacionaliniq pajamrl dydZiu.p u t l i c l e jd y c l 2 i u Y 1 9 i A . Kiekybinispusiar. ir pr.rsys nuo vyriausybesiSlaidq ir mokesdiq rnultiplikatoriLl reik5miq. AG )..rgimu pajamq dydZiuAYu.pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidesmaZiaunegu vyriausybes iSlaidos (5.Vyriausybes iSlaidos tiesiogiai didina bendrqq paklaus4.rsiausvyros nacionalines pajarnos sumaZeja iki Yo (pr. Proporcingtl mokesdiq sistemos [vedimas sumaZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajarnas.rsiausvyros p n a c i o n a l i n e sa j a m o s u r n a Z e j a d Z i uA V I t . Pusiausvyros a i S a u g ak i Y : . jog AYu . esant proporcingqmokesdiqsisternai. t . AD ADr ADr AD. I I ^Yi. lvedus proporcingq r85 . Proporcingi netiesiogiai.13 paveiksle matome. Tadiau visais atvejais. y .l) Keisdama ekonomikos sLrbjektq apmokestinimE. bendrosios t.rsvyros pasikeitimaspriklar. AYrt 0 Yo A\ poveikis i5laidqir proporcingq rnokesdiq bendras 5.y. planuojamassubalansuotas biudZetas. Vyriausybes pusiausvyros a c i o n a l i n i a p r o d u k t u i n m poveikis pusiausvyros Bendrasvyriausybes nacionaliniam sektoriar-rs jo produktuipasireiSkia ar.

^_ l .u Anksdiau remdmes prielaida. yra: rai AG: ANT = AB. Tokios nurnatomos i r v a l s r y b e is l a i d o sr. kurioje egzistuojamokesdiai. kaip jau rnineta.34) (5. galirna apskaidiuoti taip: Todel ^Yl=+xANr I l-c* Bendraspusiausvyros produktopasikeitin-ras bus: A Y'E = EA Y c + A Y T I . l c O lnr. jog vyriausybds biudZetas. planuojama valstybds I biudZet4 surinktigryndq mokestiniqiplaukqNT = t x yr.slaugasis ekonorninds sisremos. dia AB . xANT. _ ^ _ x A G + . galime apskaidiuotitaip: AYrc. Siuo atveju. ] arba -c I A Y E= .biudZetopasikeitirnas.33) (5.. = * l l-c* l_c' " I AYG= xAG.rnokesdiqsistenr4 esant grynqlq mokesdiqnomai t. (5.bet rnaZiaunegu vyriausybes islaidos.Kas lemia tokl ciesningumef Pusiausvyrosprodukto padideji'r4 pasikeitus vyriausybdsislaicio'rs. E l-c* Pusiausvyros produkto sumaZdjim4 padiclejus mokesiiams. y s _ G : N T = t x Y r ( a r b aA G : A N T ) .35) planuojamas subalansuotas 186 . Kadangi vyriausybdperka prekesir p.tai vyriausybesislaiclqmultiplikatorius (tarp pat ir investicijq multiplikatorius) bus nebe m =-.rni r aC . pusiausvyrosnacionalinespajanros padid€ja.

nedarbolygis. Naudojant51biudZeto nuolatdideja.y.4.jogc>c*. T o k i u a t v e j us a k o r n aj. Vadinasi.BiudZetodeficitasgali b[ti dengiamas dviejrl Saltiniq: gyventojq.rktas padides rnaZiau negu padidejo vyriausybes iSlaidos.rsybes sektoriaus ekonomikai pajanromsanalizdrodo.o g e k o n o m i k o j e r a n u o s t n u k i oa r p s n i sS i s i t u a c i j a 4. jog fiskaline politika gali buti naudojarna stabilizuoti. a) Vyriausybeskolinasitrlkstamas le5asi5 Salies Tr. 187 . subalansuotas 5.3. Tokiu atveju vyriausybd igyvendins skatinandiaja fiskalinepolitika. gauname: Pertvarkg A Y-F = l-c l-c I ^{< x AB (5.(5. koeficientas visadabus maZesnis 1: uZ Koeficientas l-c _ I ^ * < l. kokiu dydZiu reikia padidinti bendr4jq paklaus4 kad pusiausvyros nacionalin€s pajarnos padidetq ir pasiektq potencialLgl produkt4. kai planuojarnas valstybes biudZetas. 3) abiejqi5vardytq fiskalinespolitikos pasekmd.obligacijas. 1) vyriausybes 2) mokesiiq rnaZinim4 arba transferiniqi5rnokqdidinim4. Obligacrlq pirkejai tampa vyriausybes skola deficito finansavimo bud4 vyriausyb€s keditoriais.37) padarytqiSvad4jog pusiausvyros nacionalinis Tai patvirtinamr1st1 prodr. Fiskalin€spolitikos priemoniq naudojimas poveikio pusiausvyros nacionalinems Atlikta vyriar.biudZeto NeiSvengiama skatinandiosios i5 deficito augimas.Ji apima: iSlaidqdidinimq. 1) Ekonomika patiria nuosmuki. Zinome. t. p k b y V y r i a u s y b d u r i an a u j u s i n i g u s .35)lygti.36) parodo.19 paveiksle.kaip pasikeispusiausvyros nacionalinis l-c* jeigu vyriausybes prodr-rktas. iSlaidos mokesdiai ir keidiasivienodai. buvo pateikta Nuosmukio tarpsnis rodo.rotikslu vyriausybdparduodavertybiniq popieriq rinkoje vyriausyb€s paskolos lak5tus . Salyjeauk5tas y t .Aptarsime du galirnusfiskalinespolitikos priemoniq panaudojirno atvejus. priemoniqderinim4. (5.

neravienintelis diskretines fiskalines politikos veikia ir nediskretinefiskaline politika arba savaiminiai stabilizatoriai. investicijas. Tokiu atveju sakorna. iSlaidqir mokesdiqdydi.Todel sakoma. Vyriausybiniq obligacijq pardavimas rinkoje padidina palukanq nonnE Pastarajai kylant. Manoma. le5as. esant potencialiajani produktui.biudZeto pertekliaus BiudZetopertekliausantiinfliacinispoveikis priklauso nuo to.. 2) mokesdiqdidinimE arba transferiniqiSmokqmaZinirnq priernoniqnaudojim4kartu. buvo pateikta tarpsnis.iSstumia" politikos skatinamasis poveikis. bet lygis Zemas.Sis deficito linansavimo budas gali paskatinti spartq kainq lygio augim4 Salyje. 5.Ji apirnatokiaspriemones: stabdandia [gyvendins l) vyriausybesiSlaidqmaZinirnE. ir pristabdo bendrosios paklausos augirnq kai ekonomikakyla. 188 . sukauptas kaip vyriausybdpanaudos b[ti naudojamasvalstybesskolai sumaZintiarba i5imtas i5 apyvartos. finansuojamas.y.kad vyriausybesi5laidos.kuriant naujus pinigus. nedarbo jog tai ekonomikos intliacinis spardiai auga infliacrja. ekonomikaidaromasdidesnisantiinfliacinis I5irnantperteklines poveikis. dalis planuojamq privadiq investicijq tampa nuostolingomis. Taigi biudZetesurinktosperteklinesle3osvel grqZinamosI pinigq rink4. kurios padidina bendrqi4 paklausq kai ekonomika patiria nuostnuki.tq l65q laikinai nenaudojant. situacija Si Infliacinis tarpsnis rodo. 4. NEDISKRETINE FISKALINE POLITIKA Aptartas vyriausybes ki5imasis I ekonornik4 keidiant vyriausybes Salia bfidasekonomikaistabilizuoti. Gr4Zindamaskolq vyriausybe i5 gyventojq i5perka vertybinius popierius.t.ninius kurie suSvelnina ciklinius svyraviuus. atsiradimas. Kiekviena ekonomind sistema turi savair.t. (autornatinius) stabilizatorius.y.4. jog deficito finansavimas. Tokiu atveju vyriausybe fiskalinepolitika. 2) Ekonomika patiria pakilimo biisenq. (savaiminiai politika fiskalind Nediskretind stabitizatoriai) (nondiscretionary fiscal policy/automatic stabilizer) . 3) abiejLt Stabdandiosiosfiskalines politikos pasekrnd. Kartu maleja fiskalines jei bus nebus. biudZetocleficitas i5laidoms Neigiamopoveikio investicinems kuriantnaujuspinigus.tai savaime veikiandios biudZeto politikos priernones. daro dicJesni skatinarnEji poveik[ ekonomikai. BiudZetopertekliusgali perteklinesleSas. kokiu dydZiu bendroji paklausa virSija bendrqj4 pasiUlq. investicinds privadias iSlaidosmaLdja.20paveiksle.

BiudZeto deficitas naLdja.Pagrindiniai savaiminiai stabilizatoriaiyra mokestiai (asnreninis pajamq rnokestis. parlamentas). pensijos. ir susidarobiudZeto perteklir"rs. Tai sumazina vartotojq pajarnas ir pristabdo bendrosios paklausos ar.. mokesdiq [plaukos automatiSkai naLd. esant tai padiai mokesdiq normai. firrnq pelno mokestis. r 0 5. rnokesdiq [plaukos i bir-rdZetil dideja autornati5kai. Mokesdir4 apimtis auga.rgimq. tai valstybes biudZeto perteklius bus AB dydis.jei ekonomika iSgyvenanuosmuki.kai ekonomika patiria pakilimo busen4jq apimtis maLeja.14 pav. Vadinasi. maZejant nacionalinerns 189 .kai nacionalinioprodukto apirntisyra Y2. Transferiniq i5mokejimq dydis keidiasi prieiinga linl<rne. Automatiniaistabilizatoriai Vyriausybds iSlaidos C nepriklauso nuo nacionalinio produkto apimties. Vadinasi.1a. surenkarnqmokesdir-p dydispriklausys nuo 5alyjesukurtonacionalinio produktoapimties. Kartu nustatoma mokesdiq ir norma.14 oaveikslas. augant nacionalinems pajarnoms. Jei ekonornika i5gyvena pakilimq dideja nacionalinis produktas. Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos maZejim.l ir suSvelnina nuosmuki. Jq dydi kiekvienais metais tvirtina valstybes istatyrnq leidZiamoji valdZia(seimas. jog. diclOjant nacionalinems pajamoms. Automatiniq stabilizatoriq poveiki ekonomikai iliustruoja 5. lr prieSingai. tai automati5kai dideja ir vyriausybds biudZetesurenkamq mokesdiqapimtis (Y > Ye). kitos socialin€s paSalpos). pridetines vertds mokestis) ir transferiniai mokejirnai (nedarbo paSalpos. pavyzdLitti.Mokesdiq linija NT rodo.

Svelninant ir autornatiniq stabilizatoriq ekonomikos svyravimus. o Jeigu biudZetodeficitq sqlygoja ne ekonominis ciklas. nepriirnant vyriausybeiiSankstiniq sprendimq.vyriausybes vykdorni mokesdiqnonnospakeitirnai keis poveiki. esantnepakitusiai nrokesdiq sistemaiir tai padiai vyriausybds iSlaidq apimdiai.Jeigu d€l kokiq nors prieZasdiqsumaZes privaiios investicijos. vyriausybeivykdant aktyviq fiskalinE Anksdiau iSsiai5kinonre.maleja mokesdiqiplaukos.Tadiau savaiminiaistabilizatoriainegali pa5alintinepageidaujamq pusiausvyros pajamqpasikeitimq.esant visiSkamuZimttrmuiir nacionalines subalansr.Kuo didesnd mokesdiq nonna (5.5. Tadiau b[tq klaidinga manyti. ekonomikil iStikus nuosmukiui. Kas gi atsitikssu valstybes bir. defi BiudZeto deficitas. yra tas. tuo labiaumokesdiq apimtis prodLrkto reaguosI nacionalinio kitirn6 tuo didesnis bus biudZeto deficitasar perteklius. tai valstybes deficitas biudZeto bus CD dydis. jog ekonomikoje pasiektospusiausvyros pajamos. politikq nuosmukio metu.valstybdsbiudZetopertekliusmaZdjair susidarobiudZeto deficitas (Y < Yo). rerniantis valstybes biudZeto balansu. biudZetas vyriausybdvykdo atitinkam4fiskalinEpolitikE. o pakilirno metu jei biudZetoperteklius.ne. tik su5velnina nacionaliniq Jie ekononriniq svyravimqamplitudE. :.rotarn valstybdsbiudZetui. politikos Sis deficitasnera valstybes vykdornos fiskalines skatinandios paselond. usiausvyros acionalines ajamos irgi surna2ds p p n (tarkime. VISISKO UZIMTUMO BIUDZETAS .14 paveiksle iliustruotqstatesne tai mokesdiq linija).pajamoms. prana5umas.kai nacionalinio produkto apimtisY1.14 matome. Savaiminiai stabilizatoriaisElygosdidejanti biudZeto deficit4 ekonornikos jokiq priemoniqekonominiarn nuosmukiometu.FISKALINES POLITIKOS IVERTINIMO KRITERIJUS jog. PavyzdZiui.iki Y1 lygio). AutomatiSkai atsirandandio biudZetodeficito arba pertekliausapimtis priklausysnuo mokesdiqnormosdydZio. atsiranda biudZeto citas.vadinamascikliniu biudZeto deficitu (cvcle budgetdeficit).rdZetu? paveiksle 5. o vyriausybds vykdomos diskretines fiskalines politikos 190 . palyginti su diskretinetlskaline Savaiminiqstabilizatoriq politika. 5.jog. jog.Tarkime. jog jie veikia savair.Vadinasi. galima sprqsti apie vyriausybes vykdomq fiskalinE politik4. s4lygotassavaiminiqekonomikosstabilizatoriq. kr-rris atsiranda.14 paveikslas. netgijei vyriausybd nesiims augimui skatinti.Todel nesubalansuotas visai pateisinamas. 51 teiginf iliustruoja 5. dideja biudZeto deficitas.

jei ekor. susiduriama su problemq. Todel.romika funkcionuotqesanlvisiSkarn uZimtumui. kai nustatytas vyriausybes i5laidqlygis ir veikia dabartine mokesdiq sistema. Demokratinese politikos Salyse vyriausybes si0lomomsfiskalines priemondrns turi pritarti islatyrnq leidZiamoji valdZia. IeSkant kriterijar. kad ekonornikq slegia nedarbas. butq deficitinis. Konkretus biudZetodeficitas(ar perteklius)atspindine tik vyriausybesvykdornusiSlaidq ar mokesdiqpakeitirnus.Taigi reikia apskaiiiuoti. Kol dernokratiniu keliu fiskalines politikos priernonds bus pakoreguotos. jog vyriausybe vykdo skatinandi4j4 fiskalinq politik4? Norint ivertinti vyriausybesvykdomq politikq reikia nustatytihipotetini visi5ko uZimturnobiudZet4. koks butq biudZeto balansas. reikia laiko atitinkarniemsekonorniniamssprendimamspriimti. PavyzdLiui. jog vyriausybe vykdo skatinandiqj4fiskalinE politikq padedandi4 nuosrnuki. prireikia keliq rndnesiq ekonomikos nuosmukiui ar infliacijai konstatuoti. rerniantisvien tik biudZetodefrcito egzistavimofaktu. Egzistuoiafakti5kasbiudZetodeflcitas.jei ekonomika veiktq esant natlraliajarn nedarbolygiui. FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO PROBLEI\IOS Taikant praktikoje fiskalines politikos priemones. Visi5ko uZimtumo biudZetas (full-employment budget) rodo. siulornos priemones ir gali tapti visi5kainetinkarnos. bus tai akivaizdu. Pavyzdliui.6.gamyba auga letai. daLrgeliu Pinniausia tai laiko problema: reikia laiko Salies ekonominei situacijai lvertinti. ir pasiektq bet nacionalinioprodukto lyg1.Ar tai rodo. jog vyriausybd dmdsi priernoniq ekonomikai stabilizuoti.rs. kuris padetq ivertinti vyriausybds vykdorros fiskaiines politikos pagristum4 br-rvo sukurta visi5ko uZimtumo biudZeto koncepcija. JeiguvisiSko uZimtumo biudZetas perteklinis. koks bDtq biudZeto perteklius ar deficitas.priemones. tarkime. jeigu visi5ko uZirntumobiudZetas lr prieSingai. ekonomine situacija Salyje gali kardinaliai pasikeisti.lil politik4 kuri dar labiaupagilinaekonon. kad vyriausybe vykdo ne skatinandi4ja bet stabdandi4. negalima teigti. lveikti ekonomikos 5.ikos fiskalinE nuosmuki. tai rodytq. t91 .toks biudZetodeficitasvadinarnas struktiiriniu (arba visiSko uZimtumo) (stmcturaVhigh-employment budget).

UZSIENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS NACIONALINIAM PRODUKTUI pusiausvyros Nagrin6darni vyriausybds sektoriaus poveiki nacionaliniam produktui.7. tiek rnokesdiqmaZinimasyra populiarus tarp rinkejq. politin6s problemos: r b[tina paZymdti. Siuo atveju prioritetinis tikslas yra pergaldkare.jog Sio sektoriaus eksportas. pavyzdLiui. jei ekonomikos nuostnukis trunka neilgai (6-18 rnen. Dar ilgesni laikotarpl trunka pati statyba. nesiryZtanaudoti politikospriemoniqnet augim4stabdandiq fiskalines ekonomikos tuo atveju. reikalauja laiko statybos projektui parengti.uZsienioprekybq. vargu ar valstybes vykdornas visuorneniniqdarbq finansavimasgali bDti efektyvi. jeigu fiskaline politika naudojamapolitiniams tikslams lgyvendinti. i) manoma. jog ekonomikos stabilumo uZtikrinirnas ndra vienintelis vyriausyb€s igyvendinarnos politikos tikslas.. veiklos rezultatqapibtdina grynasis Jau Zinome. Kadangi naujorns mokesiir.). o ne kainq stabilumouZtikrinimas. Tiek vyriausybes iSlaidq didinimas. Antra.uZtikrinti visuorneniniqgerybiq gamybq vyriausybegali aukoti ekonornikosstabilum4. statantuZtvankasir pan. 5.Todel.nors pastarqjq augimas sukelia infliacijrl. jei to reikalauja ekonomine situacija Salyje (pavy alLiui. praeina tam tikras laikas.p normoms ivesti nereikiatiek daug laiko. jog ekonornini Kai kurie ekonornistai netgi teigia.tiesiant naujus kelius. Taigi politiniai veikejai gali manipuliuoti fiskaline politika.Klasikinis pavyzdys . didele infl iacija). Todel politikai. todel 5i priemonddaZnai naudojama.. Dabar 5[ atsiribojin-r4 atmesime ir i pusiausvyrosprodukto rnodel[ itrauksime ketvirtq sektoriq. pavyzdLiui. Vyriausybds iSlaidq didinimas. jog ir politikai linkE naudoti ekonomikos augirn4 skatinandias fiskalines politikos priemones.ji pati tampaekonomikossvyravimq prieZastirni.kuris apskaidiuojamas kaip Salies eksporto ir importo apirnties skirtumas: 192 . Siekdamakitq tikslq. kol priimtos fiskalines priernonds paveikia gamybq uZimtumq ar infliacijq. siekdarni uZsitikrinti rinkejq balsus. ekonomikos augimq skatinanti priemon6. ciklq lemia politiniai motyvai.lgyvendinantdiskretinEfiskaling politikq. noredamibuti perrinkti. atsiribojame nuo uZsienio prekybos.karo metu vyriausybedidina i5laidas.

palyginti su bendruoju Salies todel grynasiseksportas. Eksporto paklar. AZ * in. PaprastaidaugelyjeSaliqeksportoir irnporto apirntysbeveik slllampa. produktu.marginal propensityto import) . nacionalinio lnlporto paklausaapimakitose Salyse perkarnas Zaliavas. AY .kiek padidejairnporto iSlaidos.1e) dia z ribinio polinkio importuoti koeficientas.importo paklausa dideja. produktopasikeitimas.nybd: Z:zxY. [rengimusbei kitas garnybos priemones ir vartojimo reikrnenis. kintant prekiq ir paslaugqpaklausai uZsieniovalstybdse. rodantis.rZsienio 5a1iL1 keidiasi.rsa poreikiq ir daugiausiapriklauso nuo r.15 paveikslas rodo eksporto irnportoryS[su nacionaliniu ir produktu.lmporto paklausos priklausonuo ribinio polinkio linijos nuoZulnurnas importuoti. Eksporto paklausoslinija X rodo numatomasautonolnineseksporto iSlaidas. Salies pajarnos Jei nacionalinds lygios nuliur. rodantis ribinl polink[ in.j o g k o n k r e d i um o r n e n t r e k s p o r t oa p i m t i s y r a a u t o n o n r i n i s r dydis.porloi5laidqpasikeitimas. jog Siekdarni supaprastinti analizg. const. z: 193 . 5. nacionalindrns pajarr-rorns didejantvienu vienctu: A7 (5.koeficientas.31J) (5.15paveiksle nubreZta importoZlinija yra tiese. nacionalinI Nr-unatotn4 grynojo eksporlo kitim4 lems eksporto ir in. tai ir irnporto paklausalygi nuliui. todel grynojo eksportoapimtiespasikeitimus keis bendrqjqpaklaus4 kartuveikspusiausvyros ir produkt4.NX=X-2.Linrja Z rodo numatomas importo i5laidas. sudaromaZil produktodal1. Jos nepriklausonuo nacionalinioprodukto apirnties. tarsirne.Todel g a l i r n a s a k y t i .rportuoti.tiesiogiai nepriklausantis Salyje nuo pagaminto produkto. Tod€l importo paklausa pajamoms produktLri dideja.tai koeficientas.rporlo pasikeitirlai.ji dalis (AD : C + I + G + NX). Ribinis polinkis importuoti (z .Taigi galimauZraSyti taip: z: f(Y). yra Tadiaugrynasis eksportas bendrosios paklausos sudedamo.vadinasi. dia z . Didejant nacionalinerns pajamoms. yra tiesine priklausor.nacionalinio 5.augant ir Salies viduje.

Vadinasi. 5.t.ir grynasiseksportas teigiamasdydis (NX>0).y. teigiamasar neigiarnas grynasiseksportas. 1 0 h) I Per uzstenlo DeficitinA uZsienio PrekYtra. o grynasis eksportasiygus n u l i u i( N X : 0 ) . irnportas virSija eksportfu uZsienio prekyba (NX<0). pusiausvyros pajamr4 nacionalinirl kitimq lems uZsienioprekybos pertekliusar deficitas. eksporlaslygus irnportui.ir grynasis eksportas neigiamas bus . yra . kai Y>Yo. uZsienio prekyba yra pertekline.15 pav. kai eksporto paklausayra nekintamair keidiasr1ik irnporto paklausa. deficitine. kai Y:Ye.Kiekvienam atitinkamamnacionalinioprodukto dydZiui skirtutnastarp eksportoir irnportopaklausos rodo grynojo eksportopaklaus4: r kol Y<Ys eksportasvir5ija importq vadinasi. Eksportoir importobalansas jo priklausomybe nacionalinio bei nuo produktodydZio 194 .

apskaidiuolar. I Yr=(a+l+G+X) i. pusiausvyros produktq nacionalini Y6.t{ 5.16 pav. Pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymas atviroje ekonomikoje Bendrosios paklausos linija ADr miSrioj e ekonomikoje oj apibudina paklaus4 uZdaroje + 1nO.40) AtsiZvelgdami i pusiausvyros sElyg4 Y=AD.:C*+i C . . l-c +z (5. 1 6p a v .ne Y = a + c * x Y + i * C n i _t r y . ) : s 195 .MiSriojoje atviroje ekonornikojebendrqj4paklaus4sudarovisq keturiq ekonornikossektoriqvartojimo ir investiciniqprekiq paklausa: AD= C* *i*C +NX = c+c*ty+i"C *i . 1 5i r 5 .. Atviroje ekonornikoje bendrEjqpaklaus4 papildo grynojo eksporto i S l a i d o ( Z r .41) Pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitimasatviroje miSriojoje ekonornikojeparodytas5. Y:AD AD .I 6 paveiksle. zxY (5.5 .

tai rei5kia.2. AtsiZvelgiant i tai. nes atviroje ekonornikoje sLrmaZdja ribinio polinkio vartoti nacionalinespa1amas koeficientas. Lt itnportinerns vartojimo prekdms isigyti bus i5leista 20 mln.2). bendroji paklausauZdarojeir atviroje ekonomikoje bus vienodos. kad bendras ribinio polinkio vartoti nacionalinespajanras koeficientas 0. tarkime.6. kad vartojamos ne tik Salyjepagamintos. Pavyzdiziut.jei Y : 0.la AD2 yra nuoZulnesne AD1 uZ AD1 linijos nuoZulnurn4 apibrldinaribinio polinkio vartoti nacionalines pajarnaskoeficientas. Kiekvienas papildomas nacionalinio produkto vienetas didina Salyje pagarnintq prekiq vartojirno paklausq (c*-z) koeficiento reik5me. Lt. Todel i5 papildornq 60 n-rln. . o z : 0. (TieseAD2 kerta tiesEAD1. NX:0. o jei Y>Yg. tai NX<0. tai NX > 0. yra 5. Lt. Lt. Tai reiSkia.Y. Arba galima sakyti.6 0. Ltbus iSleista papildorniemsvartojimo reilcnenims isigyti. galirne apibfidinti autonominiq paklausoskonrponenrqautonorninio varlojimo. investicij6 vyriausybds iSlaidq ir eksporto pasikeitino poveiki pusiausvyros nacionaliniam produktui atviroje ekonornikoje.60 rnln. Kai Salis imporluoja prekes. kad c* : 0. bet ir uZsienyje pagamintos prekes. Padidejus yra pajamoms100 rnln.ikoje bus didesne negu bendroji paklausa uZdaroje (AD2 yra vir5 tieses ekonomikoje AD1).ldinantis koeficientas 0. o jei Y<Y6.16 paveikslebendrosios paklausos tiese AD2 yra nuoZulnesni. Todel ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamaskoeficientas sumaZeja ribinio polinkio irnportuoti koeficiento dydZiu. vadinasi.4 (0.6. Visq 5iL1 iSlaidq pasikeitimo multiplikatorius atviroje ekonornikoje (ma) bus vienodas: l llln:- l I-c*+z " (5 4)\ 1-(c*-z) 196 . Salyje pagamintqprekiq papildomasvartojimassudarystik 40 mln. kai Y:Ye.bet ir importinesprekds. kad ribini polinkf vartoti Salyjepagamintas prekes apibr.c*. e e Bendrosios paklausos linr. toddl bendrosiospaklausos atviroje ekonornikojetiese AD2 yra pakilusi vir5 tieses AD1 eksportodydZiu. kai y:yo) r UZsienio prekybos deficitas surnaZinabendrqq paklaus4 maZeja ir pusiausvyros nacionalinis produktas atviroj ekonornikoj (Yr. tai NX : X. Tadiau perkamos ne tik Salyje. vadinasi bendrojipaklausa atviroje ekonon. ). bendrojipaklausa atviroje (AD2 tieseyra Zemiau ekonornikoje rnaZes tieses AD1).

4.Si forrnule rodo. . o Kartojimo klausimai l. Kokie pagrindiniai elernentai sudaro valstybds biudZeto pajarnas ir iSlaidas? Koki4 priklausornybg parodo Lafero kreive? Kaip pakeidia vyriausybessektoriusnarnq lkiq vartojimo ir tarlpymo fr"rnkcijas'l Kq vadinan. jog atviroje ekonornikoje autonorniniq paklausos komponentr4 rnultiplikatoriauskoeficiento reik5md yra maZesn6 nei uZdaroje ekonornikoje.e diskretine fiskalinepolitika? 197 . o . Vagneriodesnis rnokesdirt sistema Lafero kreive valstybesbiudZetopajamos valstybesbiudZetosaldas grynieji rnokesdiai grynieji proporcingieji mokesdiai autonominiairnokesdiai vartojinrasesant autonorniniarns mokesdiams taupymasesant autonorniniams rnokesdiams p ribinio olinkio artoti v nacionalines pajamas koeficientas r i b i n i op o l i n k i ot a u p y t i nacionalines pajarnas koeficientas vartojirnasesant p r o p o r c i n g i e r n sy n i e s i e r n s gr mokesdiarns taupymasesant proporcingiems gryniesiems mokesdiarns autonominisvartojimas [tekejimosrautai nr-rtek6jimo srautai diskretinefi skalinepolitika nediskretind fiskalinepolitika savaiminiai stabilizatoriar autonominiq mokesciq multiplikatorius subalansuoto valstybes biudZeto multiplikatorius realusbiudZeto subalansavimas visiSkouZirnturno biLrdZetas ciklinis biLrdZeto citas defi (visiSko strukturinis u Z i r n l u m ob i u d Z e t ol e f c i t l s ) t i r i b i n i sp o l i n k i si r n p o r t u o t i a a a a a a a a O a . i s Pagrindindss4vokos . r . tuo rnaZesne mineto r n u l t i p lk a t o r i a u r e i k 5 r n e . o o . 3. .Kuo didesnis ribinis polinkis irnportuoti. . 2.

Paai5kinkite. Kas yra savaiminiai stabilizatoriai? 12. 15 kokiq efektq susideda bendras vyriausybes i5laidq ir proporcingq pajarnoms? nacionalinems rnokesdiqpoveikis pusiausvyros 9. PaaiSkinkite Havelmo teorem4. 8. Kada vyriausybe lgyvendina skatinandi4jqfiskalinE politikq? KokiLrs ZinoteSiospolitikosinstrumentus? 10. Kodel naudojama visiSko uZimturno koncepcija fiskalinei politikai [vertinti'/ 13. PaaiSkinkite autonominiq iSlaidq rnultiplikatoriq atvirojeekonomikoje. Kada vyriausybd igyvendina stabdandiqjqfiskalinq politike? Kokius ZinoteSiospolitikosinstrumentus? I l. Kaip uZsienio sektorius pakeidia bendr4jq paklausq ir pusiausvyros paj nacionalines arnas? 14.5. Kuo skiriasi autonominiq mokesdiq sistemos poveikis pusiausvyros poveikio? pajamorns proporcingq nuo rnokesdiq nacionalinen-rs sistemos 1. . autonorninds 6. kokl poveik[ pusiausvyros nacionaliniam produktui turi vyriausybes iSlaidos.

bankai yra ypad makroekonomikos AnalizLrojant svarbus rinkos ekonomikos elernentai. Siandieniniai yra bankines veiklos produktas. atliekantis mainq. mainuose.pinigai. Pinigai ekonornikoje reikalingi ne prekemsisigyti patys savaime. i kuriil mainomoskitos prekes. kad pinigai yra visa.todel trurnpai apib[dinsime bankq sistemos veikirn4 bei veikl4 pinigq pasi[los formaviuro procesiLrnultiplikatoriar-rs banko pinigLlsamprat4.tai priernond. Viena vertus. kas gali tarpininkauti prekiq apskaitos ([vertinirno) funkcij4 taupymo atlieka rnainr4 funkcij4 pinigq funkcijos yra funkcij4 ir mokejimo priemoniq funkcijas. Tautq k[ryboje pinigai rr-roksliniqstudij14bei straipsnir4.kai tam tikra preke pradeda atlikti visuotinio ekvivalentovaidmeni. kaip mainq priernong.money) .grEZinau-ros skolos.rrios deka vyksta l. prekiq apskaitos vieneto. Pinigai. Pinigai (M . raida.atliekantivairius sanderius: maino i pinigus. pinigq apibldinimq juos siedami su prekiq mainais.rainq prekiq mainai tarpininkaujant pinigams.t. kas konkredioje visuomeneje naudojarna kaip mainq priemonearbavisuotinisekvivalentas.Pr'. paslaugas.lstorine patirtis rodo.tai preke. Pinigais apmokama uZ prekes. PINIGU FUNKCIJOS Apie pinigLrsjau iki XX a.garnintojaiir vartotojai perka bei parduodauZ pinigus prekes. be to. PINIGAI IR SIUOLAIKTNIAIBANKAI problemas. Kita ar parduoti.bet kaip priernond. be bnti paai5kintas kainos.Pinigus.kas Pinigaiyra tai. galima i5reik5ti taip: Pr .P .1. Pinigai ir su jais susijusiosproblemosvienaip ar kitaip jau buvo ir bus nagrindjamivrsose negalejo rei5kinys arbaprocesas kadangind vienasekonominis kurso ternose.o pastaroji pinigq funkcionavimo pinigq esmd ir lunkcijos bei istorinejq Sioje temoje nagrinejarna pinigq paklausair pasihla bei atitinkamaijq struktura. yra rezultatas.kr. kaip prekiq rnaintl prodr. 6. eia pr .visuotinis vert€s ekvivalentas. taupyrno ir mokejirnopriemonesfunkcijas. Visuotinis vertds ekvivalentas (generalequivalent). darbuotojaidarbo paslaugas vertus. pateikiakonkretesni Ekonornistai vertinamikaip gerio ir blogio lsikrlnijimas.tai visa. pradZiosbuvo paraSytaapie 6000 sukurta legendq. apibudinama pinigai PinigLlpasiulatiesiogiaisusijusisu bankq veikla.Vargu ar rasime SiandienZlnogaus veiklos sfer4 kur galima bLrtq apsieiti be pinigq.rktq. taupoma ir t. Pinigai .kaip n.preke t99 .6. Pinigai atsirandapletojantis mainarns. Svarbiausios Sios: priernone.

y. kai yra auk5tos kainos.re valstybis valiuta: Anghjoje . Barterind ekonomika (bartereconomic). sugai5tan. tiek vietos atZvilgiu. kad Pr nesutaptitiek laiko. KonkretusmaterialiniaiiStekliaituri savo apskaitos (ivertinirro) vienet4:svoris.P ir P .r laiko ir vietosatZvilgiuprocesus: pardavimq. Sanderiaivyksta Lyniai sklandZiar. gali Kita vertr. Taigi obLrolius galirna parduoti SeStadienl Kaune.Nesutapus jog neivykstair kur kas svarbesni sanderiai. Vienos bendrosmainq priemonesnaudojimasprekirl mainrl proces4 padaro efektyvesn[.r.metrfu o kainos .t.1. v i s k a i n e r av i e n o s . Siekiant geriau suprasti pinigq kaip taryininko vaidrneni jog pinigq ndra.tai ekonornika.kilograrn4 ilgis . Galimybe. prekiq mainq procesqpadaro Vienos mainq priernonds naudojimas efektyvesni. Kad ivyktq liesioginiaiprekir4mainai. atlikdarni mainq priemones fr-rnkcijq padeda taupyti laik4 pailginalaisvaiaiki. Tai patogutiek prekiq pardavejui. savaranki5kus l) 2) i pirkirnq. kai uZ lurimuspinigusnegalima nusipirktinorimosprekds. Siuo poZilriu pinigai vertinami kaip visuornends paZangos rodiklis. . Sie du procesai . tarp j[sL1ir knygos pardavejone[vyks.parduodama pinigus. o pastariejiyra priemondnusipirkti reikaling4kitil uZ prekqar paslaug4 Pr". Pinigai. i s u o l i n ap r i p a Z i n t om a i n qp r i c r n o n d s .svarais 200 . iSeikvojama daug pastangq. pinigarns tiek pirkejui. norite [sigyti knyg4 ir turite obuolir. SiLrolaikines ekonornikos flrnkcionavirnas be visuotinai pripaZintos rnainqpriemones neimanornos. Dabartin€miss4lygomis prie barteriniq mainq griZtarnatuomet. pagaliauleidZiavisuomenei pagarninti papildornqprekiLl ir paslaugq. ir prek€s mainomos viena1kit4. yra abejotina. kai TadapakankauZ pinigusparduotiobuoliusir po to pirkti bet kuri4prekE. tarkirne. infliacija. o knygil uZ gautuspinigus [sigyti pimadienl Vilniuje. kurio jDs neturite.pinigus. Siuo atvejusanderis prekiq savininkqinteresams.apskaitos (lvertinimo) vienetas. Kainos paprastainustatomos nacionalir.rs.ra daug laiko. o knygos pardav€jui reikia popieriaus. 2. Tuo tikslu panagrinekime barterin€s ekonomikossistem4.Pr. rnainq priernon€yra pinigai. reikalingasdvigubasnonl sutapimas. tikrai ivyks tiesioginiai prekiq mainai. kuriuo nustiitornos kainos ir vedamaapskaita.Atsiradus prekiq rnainai sLrskyla dr. kai pinigai negali gerai atlikti mainq funkcijos: . paZyrnetina. Tarkirne. ekonomikoje.kaip sLrddtinga suderinti [vairiq jhs prekiq savininkqinteresus.nes nesunku suprasti. Pinigai .o prekiq mainaivykstatiesiogiai.

i5laidos. naudingumas.Ji lcngviausia [sigyjant lernia: kitq verlybiq. j 1.todel del Pinigai yra potencialus patikimesni yra materialieji aktyvai. Kaintl veikia prekes gamybos ka5tai.Pranclzloje . kurie neitraukiami i pinigq apibreZirnq. turto saugojiruo 3. Pinigai siaurqja prasnle yra likvidus. ir t. i arba vertesi5saugojimofunkcijq pinigai atlieka del to.Lietuvoje .rpyrno veliau galetq atlikti mainq priemonesfunkcrj4.kuriq kain4 lemia ne gamyboska5tai.prekes kokybe.Amerikos doleriais. Turtas . glaudZiaisusijusiosstr laiktr: tlrp Pirmosios dvi pinigq fr-rnkcijos pinigq gavimo ir jL1iSleidirno visuometpraeinatam tikras laiko tarpas. pana5[si itrauktuosius.Kol jie jie Tokiu atvejLr pinrgailaikorni (saugomi). Labiausiailikvidus turtasyra pinigai.jeigu ji be didesniq sunkutnqar p p i i S l a i d tg a l i r n a a v e r s tg r y n a i s i n i g a i s .4.pinigai. a m y b i n i u i a s ( a t ari [ r e n g i r n a i . atlieka trediEj4funkcij4. vadinamikvazipinigais. pasi[la.JAV .akcijos. pagamintas naudojantSiasprekes. toddl nieko nekainuojair nerajokio vargo kadangi tai jau mainq priernond. popieriari.litais sterlingr4.ll'ankais.raZeti intliacijos.u r o n e . Finansiniai aktyvai . Tai. disponuoja ekonominis aktyvai: L Materialiniai Ll. p i 1 . 4. 2 . bet yra labai Aktyvai.garntiniai i5tekliai.tai: sr"rbjektas.kuris gali n. yra tarn likra vertybiqatsarga. G 1 . Pirkirno ar pardavirnooperacijLl laipsnis. juos parduoti.. y K v a z i p i n i g a i( q u a s i . 2. Pinigai . Tadiau yra daug prekiq . Turto likvidr. ir 3. llgojo vartojimo reikrnenys.rmq ji l. kuria Turtas. kai uZ prekes ir 201 .kaip mokejimo priernond . draudirno iSleisti. kaip greitaigalirna pirkti ar parduoti. 3 . kad Tar.nuosavybe. uZsienio valir-rtos.C y v e n a r n i e ni a r n a i . jot paklausa.) l a i t e r r n i n u o tiir t a u p o l n i e j i Salies ir konvertuojamosiosbei nekonvertuojamosios perskaiiiavus Salies valiuti6indeliai. Aktyvq kainq stabilumo prognozavimo Turtas arba aktyvai yra likvidus.tai atidetLi mokijimq matavimo priemone. Siq funkcij4 pinigai atlieka tuomet. verlybiniai polisai. Pinigai.bet papildomas(ribinis) produktokiekis. reklatna. 2. taupomieji indeliai. l turtas.taupymopriemonetai tam tikrasasrnens birdas. Pinigai n6ra vienintele turto forma.t. Zerne.

. IstoriskaidaLrgelis prekiq nors kartq yra br-rvgmainq priernone.. Bltent sia firnkcrjagrinclziprnos pinigines paskolos. Kai kuriose Vakarq Europos salyse naucloti rugiai. ISTORINEPINIGU NAIIA PinigLl vystyrnosi istorija yra tautq vystyrnosi atspindys. kad narnq apyvokos reikmenys taip pat alliko pinigq funkciiq. DaugelyjeSkandinavijos.t.v . 'roliniai ir metaliniai indai.rylitti rr t.zveivbos 'Pladiau: s B a l d i S i s .'e visas keturiasfunkcijaspinigai atliekatik nesantinfliacijos. T e r l e c k aV . uZ . . Nevisavertes monetos . Skotijoje.siaurdsAr. Pinigai . Indijoje.Filipinulse .pinigai" ir . Baltijos. nominaliojivertedidesne realiq4.g y v u l i q a u g i n r o j a r n s g y v u l i a i .kuriq norninalioji realioji verte ir sutampa: r nevisaverdiuspinigus . p a v y z d L i u i .. 1 9 9 0 .Todel daugelyjetautq Lodliai. : M i n t i s . Afrikoje . centrineje Arnerikoje . . pinigus. .pinigLlistorineraida apima kelis erapus. Turirna Ziniq.paslaugas pinigai uZrnokamiveliau.jaut1.kukur[zai.p . kauptukai. rei5kiagyvul!...vertes Zenklus.. Zemdirbia'rs. ' visaverdius pinigus. Ypad pladiai daugelyje rautr4 kaip pinigai buvo paplirE pinigai" . t atitai.rerikosrauru kaip pinigai placiai naudotikailiai.2. Skirtingq prekiq virtimas pinigais nebuvo atsitiktinis. Daugelisaugalininkystes produktqbuvo ne maziau tinkarni kaip pinigai. kuriq . . Sri Lankoie .iai.t. g 7 V s .t.kir.Kredito vystymasissqlygojaSiosfunkcrjosplelr4 J* .pecus'. visos rauros.pinigai atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio issivystymo pakopoje. r n e c l 2 i o r o j a r n s i a i l i a i .-Airijoje.naminiai gyvuliai. turejo bendrq piniginl vienetq .y.vaiksdiojantys gyvenusiosprie vidurZemio jrlros. Kai Salyje didele infliacija.arbaprekiniaipi'igai.gr[dai.y. pavyzdliul lotynq kalbos Zodis. arnatininkams ukio apyvokosreikrnenysir t.g I JJ6 J*rl 6. kavos pupeles. besiplediant prekiLlmainams. Azrjoje. raiyzaziui.gyvuliai' yra bendros kilmes. Senovds graika'rs pinigus atstojo kirviai. pinigai nearlieka tredios ir ketvirtos funkcijos.. persijoje. p i n i g q f e ' o r n e n a .Rusijos.prekes. visaveriiq prnlgq pakaitalus. I5 rnokejirno priemoniqvisumosgalirnai5skirti.pecunia"_ plnlgus. pagal juos iSskiriamos pagrindines pinigq r[Sysr: 1.t. o . veliau lsigalejLrsi Vidurio Europoje.tai lnonetos.. kai kainos stabilios. visur pastebirnata pati tendencija:pinigais iapdauo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrinainio verslo prekes.

Pinigq raidosistorijarodo. kad: tarpininkas. . nepatogusaugotibei transportuoti atsivedaprieaugio.tai nustatytos formos. kurioje pagarnintipinigai gavo monetospavadinim4. ir taip atsirado moneta. svorio ir prabos priemoni. 203 .ir pirmiausiasidabras auksas: . Bet tai irgi buvo nepatikirna.vielos.moneo" . Monetos pavadinimas atsirado veliau negu pati moneta. kaip maZiautinkamosSiamtikslui prekds pamaZubuvo keidiamos tobulesnemis.du Siuo laikotarpiupinigai buvo prekes. gyvLrliai.ispeju). bet neZymiai didejanti. pastatyta Sventykla pavadinta Moneta (lot. todel ir nedideliosvorio turi didZiulEvertg. Jie buvo nepatogus.todel valstybds ant metalo liejiniq pradejo deti savo ZenklLrs.y.rodandiusprabq ir svor!. jie nepraranda (negenda. pagrindinius reikalavimus : paplitr-rsios. brangieji akmenys. Jie 2.padideja"). neypatingai vertq. Sioje Sventykloje buvo romdnq pinigq kalykla. t. Del daugelio fiziniq bei savybiqpinigais tapo taurieji metalai. Suteikta liejiniams forma.kuris yra valstybes [teisinta Pinigams gaminti naudoti ivairus metalai. milteliq pavidalo. Ziedtl. cirkuliacijos liejinys. nes reikejo nustatinetisvor[ ir prabq. laikymo ir transportavimoi5laidos. 2) prekes-pinigaigalejo patenkinti tam tikrq poreiki. . nuo (pavyzdZiui. kailiai.tenkinusios kabliukai. atsidekojantdeivei Junonai uZ ispejirnq padejusi romdnarns iSvengti pralaimejimo. 273 m. . Netrukus praddtakalti ant tq pinigq Zenklus. I ) tai buvo mainqpriemone.bet tuometpinigq surnapati . yra reti. Metaliniai pinigai i5 pradZiq buvo metalo gabah4.. 2) turejo didelEir paslovi4perkarnqjE Jq cirkuliacijaturdjosavqtrukurnq: I ) ne visas prekes-pinigus buvo galirna srnulkinti (pavyzdZiui. yra neZymios. nes jq vert€ kinta priklausornai jq dydZio). Prekiq-pinigqnaudabuvo ta. gyvuliai 2) sunkLr. palyginti su jq brangumu. Pavadinimasyra susijEssu romdnq Sventykla.. Metaliniqpinigq atsiradimas tai antrasis ypad artimi pirmajai pinigq r[Siai ir pasiZymita padia pinigq-prekirl teikiama nauda.rdoti pinigq raidosetapas. kol kaip pinigq medZiagapradeta rnetalas.prJ{r.. nar. Moneta (coin) . r metind gavybos apimtis paprastai yra stabiliai. buvo tiesiogiai nar"rdingi. gali blti dalorni ir vel savo fiziniq savybiq sulydomi). ir panaSiai. bet l) buvo pakankamai.

aukso) isigalejimas kaip valstybes pinigq sistemos standarto. Kinrjoje naudotiodiniai pinigq Zenklai. r turi bfiti dalus. nuo jq atpjautas gabalas Ii paZenklinant valstyb€s zenklais)buvo teisds! parl kaili Zenklas.Kr. Popieriaus panar-rdojirlo pinigq garnybojepin. Valstybejuos deklaruoja jr. Monetosi5radimas buvo labai svarbushkio vystyrnosi lvykis. paties popieriausgamybos iSradirnas. patogus.XVII arnZiuje. l) Dideli metaliniq pinigq cirkuliacijoska5rai. tadiau rnonetqcirkuliacija turi savrltrukurnq. kaip ir. Bimetalizmas (bimetallisrn/bimetal standard) .pr.).-rti stabil[s. Popieriniai pinigai iSreiSkiaLymiai didesnEnorninali4j4vertq. o JAV . Valstybe popieriniLrs pinigus pripaZlsta istatymine rnokejirno priemone. pinigais. Popieriniai pinigai turi tr"rreti savybes: Sias r br. 650 rn.). ne paprasta paverdia jq o preke. besiremianti dviejq tar-rriqjqmetalq (aukso ir sidabro) atsargomis.daug sveria. juos ekonomine. r patvar[s (geroskokybdspopierius). popieriniai . ir Monontetalizmas(monornetalisrn/single standard) vieno iS tauriqjq metalq (pavyzdLiui.2 2) Monetos bDna paprastai nedideles vertds.y.ribodarna kiekl.r-rurnas. Europoje pimr4 karrq popieriniai pinigai isleisti Nyderlanduose XVI a. sirnboliniaipinigai. todel jie yra nevisaverdiai.Pagal tai.y. i5skiriama rnonometalizrno bimetalizmopinigr4sistetna. UZjuos visuometgalimalsigyti prekiLl. kurie metalai naudojarni monetq gamyboje. nes brjorna jq padirbinejirno.jq laikyrnasprivatierns asmenimsbuvo uZdraustas.kad. baltieji elniai buvo suginti i vienq valstybes o park4.todel dideles monetq sumas sunku suskaidiuoti. Jie Kai kailiai pasidard nepatogLrs apyvartai.devisi. negu jq realioji verte.pinigq sistema. portatyvus(lengvi.Jie griozdiSki. Popieriniai pinigai yra pinigai rodel.privalomaismainuoseir grqZinant skolas.nedideli).atpaZin0s.1 kaip pinigus ir i5saugo return4 t. 2. Kad eiliniai kinai negaletqpatys pasigaminti lokiq pinigq Zenklq. spausdinti Japonija (1337m.Mainq ir mok€jimopriemones galiqjiemssuteikia valstybd. buvo daromiis baltqjq elniq odos. r (visi to patiesnominalopinigaituri b[ti vienodos vienaru5iai vertds).Per 50 metqmonetanelenka proc.pradiniosvorio.. l. 3. 4.t.Del iiq prieZasdiq buvo iSleisti metalopakaitai popieriniai pinigai. Popieriniaipinigai. pinnil kartE buvo iSleistipopieriLrje pinigai. Popieriniqpinigq prototipas 100 rn. priklauso Kinijai. deramaiapsaugoti nuo klastojimo. Veliau juos peremdpersija (1294n.

banknotai. kai apie 200 metq kaip pinigai buvo naudojamastabakas. Vietoj dekilt pladiai pradetos naudoti kreditines kortelds piastikines plokSteles magnetine su atmintimi.Prancfizijoje.indeliai . per Sirntrnedius keitesi jq banknotr"l leidimo i apyvart4pagrindai. Zinoma. pinigais laikornas s4skaitoslikutis banke.tai lvairiq tipq indeliai bankuose (deposits).Svarbiausias skirtumas tarp banknotq ir popieriniq pinigq buvo tas.Todel jie buvo lyg banko rlsiuose esandio aukso kvitai. nebekeidiamais pinigais.todel po karo banknotaivirto ar paprasdiausiais. s jokio ry5io sr. pladiai nar. XIX ir XX a. Tai kitaip v a t l i n u r r pii n i g a is i a u r q j a r a s n l e . parodo i5laidas Pastarieji arba pinigq pervedimqir yra indelio arbajo dalies nuosavyb6s perdavirno priemon6..kiek veliau . banknotai paplinta visrune pasaulyje.Pirmieji banknotaibuvo iSleisti 166I m. valstyb€savoautoritetu. fstatymindlnis piliediaivisuotinaitai pripaZfsta.kad uZ pirkiniusgalitemoketi dekiais.pinigai iS esrnes yra tik pinigq Zenklai. Zrnonds visuomet buvo tikri. 4. 205 . neparnesi. patiketifinansiniam tarpininkui.piniginio darbo" ir igalino juos naudoti racionaliau: juvelyriniatns. palyginti su popieriniaispinigais: patogu siqsti paStu bei patikrinti i5rlokdtas surras. Jeigubanko jis indelisjus lgalinaapmokdtiuZ pirkinius.vadinasi. iekis (check) . 1000 Lt.loje. su koljie i5 auksokvitq virto visq prekiq bei pasiar-rgq kvitais. Tai panair. atidarantdeking.taupom4jqar kitE s4skait4. o ne iSra3omidekiai. Be to. Jeigujls banko sqskaitoje turite. Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektroniniq pinigq era.tai inclelio savininko i5ra5ytasisakyn. atliekapinigq funkcijas.turi nemaZaprivalumq.rdojama kaip cirkuliacijos priernon6.Jie turi perkarn4i4 gali4 todel. rnedicinosporeikiams tenkinti. kad juos deklaruoja priemonernis pinigais. jr1 patikimasbudasapsisaugoti nlro vagysdiq. ir Salies lstori5kai svarbi popieriniq pinigq rirSis.Tai iSlaisvino tauriuosius metalusnuo . rySys auksu. kad banknotusgalima iSkeistiI auks4.kurierns galirna iSraiyti dekius. Banko pinigai . centriniaibankai spausdintq kad j p b a n k n o t u s e d i d c j u s i o r n s r i a u s y b i si S l a i d o r np a d e n g t i S i e b r n k n o t a i a u vy . tai Sisindelis yra pinigai.ri JAV VirdZinijos valstijos atvej[.. Prie5 PimrqjI pasaulini karq daugelio Saliq vyriaLrsybes erne reikalar.negrynieji. Bankopinigai.o cirkuliavo jo kvitai.Austrijoje-Vengrr.4.kai patstabakas buvo sanddliuose. i auksrlpopieriniais Popieriniai pinigai sqlygojo bankopinigq epochos atsiradin. kad bankai banknotus buvo isipareigojE kiekvienu momentu i5keisti i auks4.Kodel? Todel. r p lnd0lis (deposit) pinigai.r nebeturdjo prekernis auksu. pavyzdiini.ras bankLrii5duoti arba pervesti i kit4 sqskaitqtam tikr4 pinigq sr-unq deki pasiraSiusio i5 asmens einamosios silskaitos. Stokhohne. techniniarns. atskirq tabako pakrlnuosavybe keitesi.rti. arbakreditiniaipinigai.

Priklausornai nr.Nuo 113iki ll2 Siossumosgalin.agar. u r i q Z y r n ij q n o r n i n a l a s .ra r.tai taupornosios 5.vertybiniai popieriai ndra tiesiogind cirkuliacijos priemone. in.tai banko ar prekybinds finnos vardinis piniginis dokumentas.rsiau sqskaitos. p Pasaulinepraktika rodo.Taigi maZesne sanderius disponuojant turtingas Zrnogr.kad priri5tq . Siuolaikiniq pinigq vertingumqnulerniajq savybe buti mokejimo priemoneatsiskaitant prekesir paslaugas.. atidedanti pirkinio apmokejirnq. 706 .nernokant grynais inigais. liudrjantis indelio savininko asrnenybp ir suteikiantis juteisE lsigyti maZrneninejeprekyboje prekes bei paslaugas.kuri suteikia Siuo atvejLr bankasar kita [staiga.l. taip pat ir aktyvq likvidumas.rti grynaisiaisbet kuriame automatiniame kasosaparate. tai greidiau trumpalaikio kredito gavimo priernone. jam nustatoma maksimalikredito suma.Kortele suteikia galimybg sudaryti grynq pinigq ir dekiniq indeliq suma. bet gali blti naudojami terminuoti indeliai ar taupomosios s4skaitos.Kredito korteld (credit card) . uZ ISskiriami pagrindiniai Sie popieriniq pinigq bruo2ai: Siuolaikiniq o tai valstybes. Kitaip jie dar vadinamipinigaispladiqja prasme. likvidurnolaipsnisyra maZesnis Jq negu pinigq siaurqjaprasrne.tai indelis.iSdavusikredito kortelp.r2jas fiksuot4 metini mokesti.ro kliento kreditingurno.Pagrindinis jI pinigq kriterijusyra paprastumo laipsnis. Netikri pinigai arba pr. i5duodantyskreditines korteles.rsybds vertybiniai popieriai. PaZeidEs sqlyg4 indelininkas praranda Siq visas pal[kanas arba jq dal[. dekiai* patysneturi tos j v e r t d s . kad tai patogi pirkimo priemone. uZ pinigai .jarn pakanka dekiLl knygeles ar kredito kortelir. i u o l a i k i n i q i n i g q v e r t i n g u r n Eu l e r n i aq k p S n savyb€bhti mokejimo priemone. komerciniq bankq ir taupymo istaigq skoliniai i i s i p a r e i g orjn a i . tenninuoti indeliai ir trurnpalaikiai vyriar.Tadiau pirkirno sanderisnebaigtas. Terminuoti indeliai ne tokie likvid0s kaip taupomosios seskaitos. kol apmokarnakredito korteles sqskaita. Siuolaikiniaipinigai .Ribq tarp pinigq ir kitq tipq finansiniq aktyvrl parodo analizuojarnojo turto galimybe atlikti pinigq funkcijas: mainrl. Tadiau kredito kortele . Bankai ir kompanijos. jas leido stambiosnaftos kornpanijos.ne pinigai. Terminuotasindelis . jie taip pat gali b[ti panaudoti bet kaip gryni pinigai arba pasibaigus terminui pervestiI einamqj4s4skait4. monetos. naudojant sanderiams vykdyti.atsiskaitant prekesir paslaugas.popieriniai.pavyzdLiui. kuri savininkasgali pasiin'rti tik pasibaigustam tikram terminui.rs nebaitinaituri ne5iotisstor4 piniginE . apskaitos vieneto ir taupyrno (vertes i5saugojirno)priernonds.Fordq" savininkusprie savo degaliniq. Pirmosioskredito kortelesatsiradoJAV po Pirmojo pasaulinio karo.

antrojepus€jepasaulyje buvo rnasiSkai pereinarna prie aukso standarto. z . dauguma Saliq savovaliutas buvo susiejusios su auksu.'arus]. Salies vyriausybenustato: l . Tadiauar. Nuo 1879rn. ?I svaras lygus453. Aukso standartas(gold bullion standard) auksupadengtr-1 pinigLlsistema.skoliniai isipareigojirnai sekrningai atlieka pinigq funkcijas tol.Zmonds supirkineja. kuriojepinigai gali b[ti pakeistiauksu.y. yra 2.palyginti su kitornis prek6rnis. t. kiek ji nori.I5augusauksopaklausai. kLrri valstybe turejo savo atsargose.o uZ tas padiasmarkes 20 kaip popieriq. J. ir pinigq pasiDla sumaZdja. r pinigtl vert6 nera susielasu fiksuotu taLrriqjq metalq kiekiu. . iki 1934rn. PavyzdLiui.6g. verle yra atvirkSdiaiproporcingakainq lygiui. Jq argumentai: I .rgrqZinti.jeigu visq prekiLl bei paslaugtlkainq lygis padvigubeja. kol. leidZiantisnustatyti valiutr4 kurs4 laikanlis auksoekvivalento. Banknotq kiekis buvo ribojamas aukso kiekiLr. Netruk<Io laisvamauksoeksportuiir importui.tai pinigq verte sumaZdja kartus. Tai reiSkia. Ekonornistaiklasikai skatina aukso standartonaudojimq sr.vyriaLrsybei iSleidus pinigq kainq lygis kils. Kiekviena valiutaturdjo tvirt4 auksokurs4 kuriuoji buvo keidiama.pinigq kaina yra atvirkSdiai proporcinga pinigq kiekiui. .rkso nuperka daugiau. valstyb€ atsako uZ piniginio vieneto vertes stabilizavimE (tam tiksluiji kontroliuoja pinigqpasifild. 20'7 .y. ir atvirk5diai. kad pareikaiavus Salies centrinis bankas privalejo nustatytakaina banknotLrs keisti i auks4 ir atvirkidiai. Jeigu valstybd ar. neleidZia jai pagaminti pinigq tiek.bet pinigqpolitikajq destabilizuoja. Aukso standartasdisciplinuoja vyriausybE.Saliq sr.Todel jis jI atpinga. jq sElygojaprekiq ir paslaugqkiekis. Palaiko grreLt4santykf tarp auksoatsargqir Salies vidauspinigq pasifilos. Tarp pinigq ir kainq lygio visuornet tam tikrassqrySis.tai pinigq ji gali i5spaLrsdinti daugiau. PavyzdLiui. pinigq yra t.jq perkarnoji galiasantykiniai pastovi. Rinkosekonornika stabili.rsitarimas.po Pinnojo pasauliniokaro Lenkijoje l4 000 markiq Anglijos rinkoje buvo vertinamos Silingq. Jeigu vyriausybe i5leidZiaper datrg grynq pinigq. Vadinasi. XIX a. kuri uZ tuos pinigus galima nupirkti rinkoje. infliacija susilpn€ja. 29 galirna buvo gauti50 Silingq. ir du atvirk5diai.sv6rus[ sr. tai kiekvieno piniginio vieneto verte krenta. Saliespiniginio vienetoauksoturini. Laikantis aukso standarto.rkso daugiaLr kaina yra fiksuota. mokddarni pinigus. Laikydamasiauksostandarto.

yra prieSininkai.blogipinigai" i5stun-ria . i Siuolaikinernis sqlygomispinigLlatsiradimoistorija pakarlotaAntrojo pasauliniokaro belaisviq stovyklose. RidardasNiksonas susitarimaspanaikintas 197I m.o maZiau vertingitoliaucirkuliuoskaip pinigai. kad . tikras daiktas konkrediomis sqlygornispradedamas naudoti kaip pinigai. Pinigq istorind raida rodo. to. l5l9-1579) finansinioAnglijos karalienes . kad ar-rkso Naujr-1 aukso telkiniq atradimasir darbo naSumokelimas aukso gavybos pramonejegali sukelti infliacijq. j4 Zlugo. liepos ndn. kai iAV prezidentas (Nikson.Richard)at5aukb JAV doleriokonvertavimE auks4. bet iq perkamoji galia. 1944tn. tai visi Zmonds pradedaj[ vertinti.y.. karui.kur ekonorniniairySiai buvo primityvrls. per metus.o jo pasifilaaugal6tai (.tai ir pinigq pasifila augaldtai.kuriose buvo s[rio. aukso gavybai aLlgant2 proc. 2.. ir turi buti panaudotagalirnybe pinigtl L Rinkos ekonon-rika politikos priemondmis keisti pinigq pasi[l4 slopinant gamybos svyravimus. o kartu ir pinigLl pasilla. aLrgsldtai.y. pavadint4 j1 vieno i5 ankstyvLgq merkantilistqTomo Gre5amo(Gresl.rarn. Ndra garantijq. dar kart4 patvirtinps Gre5amo desni. dar-rgelis valstybiq at5auke Prasidejus Pirmajarnpasauliniarr. poreikiq tenkinimaspagal tiesioginqvartojirno paskirt!) skirtingos. r[Sies cigaretes.ekonor.paremtasJAV dolerir"r. argumentai: Jq Keinso Salininkai auksostandario yra nestabili. 3.ir kainosbus stabilios. kad. dZemo.nikos hipotezd.2 proc. jei tarn t.Baigiantis Antrajarr. JAV..susijusisu auksu. Kadangipinigq pasiDla per metus).pasauliniamkarui.[vykusioje 1944m. kad svarbu ne pinigq fbnna.kuriq vertdrnainuose jq vartojarnosios vertds (t. Lieluvoje tokia situacija buvo Zlungant 208 . gaudavoRaudonojo prekiq kiekis labai ribotas.rrisbuvo konvertuojarnasi auks4. Pinigai . tai vertingesni pinigai bus vartojarni pagal tiesioginq paskirtl.margarino ir cigarediq. o Kaip visuotine mainr4priernonepradetanaudoti prastesnds gerosios suvartojamos pagal paskirt[ (sur[kornos). Greiamo ddsnis (Gresharn'slaw) i5 teigianti. ElZbietos Thom. sutrukde DidZioji depresija ir Antrasis be pasauliniskaras.Kiekvienasbelaisvisperiodi5kai KryZiaus maisto siuntas. 3. pasiula. Sis standartas.gerus" apyvartos. N*eragarantijq. yra nors vienoda. to uZteks bendrojo nacionalinio produkto apimties augirnui uZtikrinti optimaliai 3-5 proc. Priimtas bendrasaukso kr. Jei apyvartoje du pinigq tipai. sufomrulavusiojo patardjovardu. Bandyrnai nacionaliniqvaliutq konvertavirnq auksq ir 5i sisterna i atgaivinti buvo nedr4sDs.per metus.tai tarn tikras socialinissusitarimas. monetarines sutartys buvo perZiurdtos Breton Vudo tarptautindje finansineje korrferencijoje. Tai buvo nat[ralios evolir"rcijosrezultatas.

Trumpai aptarsime Siuosmotyvus.rones funkcija. kad Zmonds savo turq gali kaupti ivairionris fonnomis. 3 . nori tureti pinigq.i ji maZina. t ( l paklausa pasi[la. paslaugLl turi tur6ti pinigq. Zaliavosir kitos ekonomindsgerybes.'ru.rZ parduotas prekes bei paslaugas. P i n i g qp a k l a u s a Visi ekonomikos sisternossubjektai. PrNrCrJ ! : . Ii:' f. nekilnojamuoju turtu. Siuolaikineje pinigai naudojamiperkantprekes [kineje sistemoje bei paslaugas. pagrindines fonnas:pinigus kaip mainq priemong. obligacijomis.Kyla klausimas. I RrNKA 6.ffiT1i.2) atsargq(apsidraudimo) motyvas ir 3) turto motyvas.kodel Zmones Jau pabr€Zdme. l. vadinama alternatyviniais pinigq laikymo kaltais (alternative money holding).3.kai jq naudapadengia ka5tus.. kuriq pagalba lgyjamas realusis kapitalas ([kineje veikloje naudojami pastatai.jei turinrtl pinigq sulna butq paversta finansiniu turtu (obligacijomis).pasitaikir..tai viena iS turto formq. finansinisturas. kad palankiai progai. Pinigai dabar laikomi. garnybosrezultatas. o gaunami r.y. ir paskolqobligacrjas. obligacijos.planinio[kio sistemai ivedustalonusalkoholiui. neduodandiq palukanq.filyJ.irengimai.rolat didina savo finansini turt4 ir atvirk5diai:i5leisdan. duodandias Dirbdami Zrnondsgauna pajamq. Zmondslaiko pinigustik tuomet. t. todel nr. paprastosiornis akcijomis.kuris b[tq gautas. arba pinigLl atsargossudarornos tam. Sios dvi pinigq funkcijos ir atsakoi klausimq. 209 . 1 . Pinniausia apibudinsirne Pinigq rinkq apibudina ir pinigq paklausqi5nagrinesime pinigq laikyrnomotyvus.o dabar naudojamoskitq prekiq kurios yra ankstesnes gamyboje).nainais r. duodandiu pal[kanq. bei gamybosveiksniq rnainqprocese. J[ sudaro esantys apyvartoje pinigai tuo laikotarpiu lurirnos banko s4skaitos.Siuo atvejusvarbipinigq kaip bfitq i5leistiveliau.cukrui. pinigais.rs mainq prien. Siuos Pinigq laikymo naud4sudaro:l) sanddriomotyvas.kaip Zmones paskirstyssavo turtq tarp pinigq ir obligacijq. banko sEskaitomis. Tai fondai.iiliJ Palukanq prieaugis. Pinigai . kartu jie atlieka taupymo priemones vaidmeni.kai Sietalonaitapo ir mainu oriemone. Tolimesneje analizeje paprastumo sumetimais abstrahuosirn€s nuo turto fonnq ivairoves ir nagrinesimetokias jo palukanq.li'f ""Ji'"-::ffil. 6 . dalyvaudami prekiq.

money demand)_ tai turto kiekis. kol neZinorneprekes kainos. 5i Sand€rio motyvas (transaction motive) . tol. " . Tiksliau reikalingas laikyti pinigq kiekis priklauso nuo sudaromo sanddrio apimties. tuomet visos pajamos ir i5laidos norninaliai padvigubes.Sanderir"rs sudarytibarteriniupagrindulaiko ir pastangq poZihriuyra brangialr. Jei kainos padvigubeja. realusispinigLg o 210 . kad juos perparduotumtuo metu. pardavusprekesbei paslaugas tuo padiu akimirksniu perkantnorimasvartoti prekesir paslaugas. Mp . nei laiko ir pastangq. nominal money Realioji pinigq paklausa (L real money denand/liquidity) . pinigq reikesdvigubai daugiaunei anksdiau. mes neZinome.norninaliojipinigq paklausa.o kitos sqlygosnepasikeidia. o ne realusiskintamasis. Pinigq paklausa nominaliojiir realioji.realiojipinigqpaklausa. Jeigu visi sanderiai butq tiksliai vienalaikiai.tai norninaliqjqpinigq paklausos kiekis. kur[ Salies ukio subjektainori tureti pinigq forma.kiek galirna nupirkti uZ 100 Lt. pajarnq ir i3laidq sinchroniSkumolaipsnio.rs akirnirksn[. kai reikalingi pinigai. pavyzdliui. Ar reikia laikyti pinigLrstarp pajamq gavimo ir kito pirkirno? Visas pajamas galima panaudoti nedelsiant. i5skyrr. yra Nominalioji pinigq paklausa (Mp demand). Realioji pinigq paklausaapskaidiuojama pagal SiqformulE: . dia Z . Stambios kompanijos kaip tik ir vykdo toki4 politik4. -Mo . ir Kitu laiku.tuomet pajarnosbutq gaunamos.Tokiu atveju sudarantankstesnes apimties sanderir. P .reikalingq tokios politikos igyvendinirnui. tuomet norninalusis pinigq paklausos kiekis padvigubds.pinigai btrtq visi5kainereikalingi. Tokiu atveju pigiau ir paprasdiaulaikyti bent siek tiek pinigq. padalytasi3 kainq lygio. Tadiau maZq ipla'kq atveju gauna'ras pelnas nepadengia nei brokerio paslaugq apmokejimo (procentq).rs.P . (6 l) Jeigu kainrqlygis padidejadu kartus. Pinigq paklausa (Mp .bendrasis kainq lygis.grynq pinigLlpaklausa. kadangi mokejimas ir iplaukos nesutampa(nera tiksliaisinchroniSki).perkant pal[kanq duodandiusaktyvus jau vien todel. pinigai yra nominalusii. Taigi pinigq naudojirnassudarantsanderiustaupo laikil.tai pinigq laikymas.

t. bLrs 2) sinchroni5kumotarp rnokejimq ir pajamq gavirno laipsnis. auga ir sanderir-1 motyvas. nesikeistr4. Trumpuoju laikotarpiu flur. Tarkime.jei namq [kiai perka t4 dienq kai gauna i5 darbdavioatlyginirno vis4 savaitq. nesjie apinirrir sqry5[ su BNP apimtimi.0procento. kad jie yra pastov[s.gantumete trukstamqpinigq.y'ra nuostolingi. maZesnds negu Kiti aktyvai kur kas rnaiiau rizikingi.racionalinio pinigq laikymo kiekis dides. kad Zmones tiksliai Zino. susijgssr"r bendrqjqsanddriqpadidejimu 1. prasme(arba M I ) kieki. tadiauZmones turetqmaZiau 2. galios.y. sudarymogalimybds. kada gaus pajarnq ir kada mokds uZ prekes bei paslaugas.y. kitiems veiksniamsesantpastovielns. stiprejair grynq pinigq atsargos Sanderio ir atsargos motyvai yra pagrindiniai veiksniai. Sanderiomotyvu laikomq pinigq apirnti lernia.kitais .t.t.net ir turimo finansinio turlo iSleidimas. pinigq siaLrr4ja turto laikyno tikslas yra dideliq 3. kuo didesnesanddrio apimtisbei netikrumolaipsnis. realiLgq 1) bendrojo r.kaip Zmondspaskirstof'uransrnes rizikingq aktyvq vidLrtines investicijas tarp saugiq ir rizikingq aktyvt5 jau nagrildtas prmoje ekonornikos 211 ..nori pinigq del jq perkanrosios kad Zrnon€s kiekis nepasikeis. didesne. del prekiq bei paslaugq.o kitam pasiseke televizoriq.y.kai augsrealiojo BNP apirntis.arba r.todel BNP padidejirnas proc. visq sanderiq kad vertdvirSijaBNP (arbaBVP). Kokia grynq pinigq atsargos laikymo nauda? Ji (nauda) yra tuo Didejant BNP. PavyzdZiui.notyv4turdti j0s isigijote didesnes pinigq. pallrkanas dr. tadiauprekd gali briti jau duodandias puse kainosl Tai ir yra ir parduota.Apibldinant sanddrir-1 1. atsargos Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionary motive)* tai i5ankslinis nusistatytnas laikyti pinigus tokierns poreikiarnspatenkinti. realizuojantys mainq galimybg. Netiketaiaptikotedidell pigtl nutardte pirkin[. Suprantama.Jeigu parduotundtekelias palukanq obligacijas. tai jie nebeperka pinigqper slvaitE.Klausimas.Kai kurie aktyvai. Kita vertus. duoda auKtas pallkanas. pramonesakcijos. bet jam turirntl pinigLlnepakako. gyvenalne nepasttlvianrr-pasaulyje.rodandiq obligacijq ir pasitenkinti rnaZugrynq pinigq kiekiu.Tokiu atveju BNP ir sanderiqapimtis deki. o ilguoju . tadiaujq teikiamospajeunos pajamos.nustverti" (apsidraudimo) motyvas laikyti pinigr-rs. kurias galima uZjuos nupirkti.NeZinornybepadidina apsidraudirno butinurn4.ursinio palu. Tarkirne.Antratne skyriuje jau i5ai5kinta.kanquZtikrinilras. pavyzdliui. tarpinitl prekiq sanderius. produkto apimtiesdinamika.0 laikomasiprielaidos.kuriq tikslus pobudis dar neZinomas. bet yra rizikingi: vienais melais duoda labai aukitas pal0kanas.

Turto motyvas veikia tik platesniopoZi[rio i pinigus atve.Svarbiausia ir raisykle.kadangivis daugiaudekiniqs4skaitq pradeda duoti palukanas. Analogiskai elgsisir i su pinigais: dalis jq bus laikoma rizikinglL o dalis .obligacijas pinigus. Sanderio pinigq paklausa priklauso nuo prekiq. Vienas i5 jos kurejq arnerikietisDZeirnsas Tobinas l98 l m. kai palukanq norma didele . todel zmones nords daugiau tureti aktyvLl pinigq forma. paslar-rgqbei garnybosveiksnir4 kiekio.teorijos kuso dalyjer. Turto motyvas (assets motive) . reikia [vairiai investuoti (diversifikuoti) turirn4 turt4 tarp skirtingq aktyvq.tr. kiek .ir nuo jq kainq lygio. atsisakantauk5tq rizikingq pal[kanq ir stengiantissudaryti finansiniq investicijq porlfeli su maZesnd:mis.. Ji nagrineja. ir 212 .P.saugiq aktyvq forma. kaip rizikuoti nelinkgs investitoriusracionaliai isdestosavo finansinl turtr{ji padahja i akcijas. Teorija remiasi prielaida. tai grynq pinigq laikymas nerizikuojant. Didejant ' V. kad pinigq paklaus4lernia i5vardytiejimoryvai. Mikoekonontika.rretidaugiau likvidZiqaktyvtl(pinigq)neapsimoka. esandiorinkose. dis tai skirtumastarp Ml ir M3 maZeja.tai grynq pinigrl pavertirnas pallkanasduodandiais nerizikingais finansiniais aktyvais. Pinigq paklausa kaip aktyvarns keidiasi atvirkidiai proporcingai pal[kanq nomtos dydZiui: kai paLlkanq nonla Zema.. t.pinigrl forma. stabilesnemis Turto laikyrnE ivairiornis formornis nagrindja portfelio teorija.i . i m Sanddrio pinigq paklausa (Mor. bet pinigq savininkai iSvengs absoliudios nesekmds blogais meiais. nulemia pal[kanq dydis. tai mali ir pinigq laikymo alternatyviniai ka5tai.l9l 199. vidutini3kai toks finansiniq investicijq portfelis s4lygosZemesnes palukturas. Sprendim4 kiek finansiniq aktyvq laikyti obligacijq. AptarsirneSiuosdr. nes stamb[s tern.bet nelinkgjornis rizikuoti. teigianti.rinuotiindeliai itraLrkiamii pusiau pinigq (arba M3) eielnenttl. Sanderio pinigq paklausq lernia sanddrio ir atsargos ( a p sd r a u d i r n o ) o t y v a i . Pinigq laikymo nauda s4lygoja pinigq paklaus4 kuri susideda iS dviejq sudedamqjqelernentrl sumos: l) sanderiopinigq paklausosir 2) pinigq kaip aktyvq paklausos.u.money transactions dernand) tai pinigai. kad Zmones siekia savo investicijoms kuo aukstesnio pelno.r elementus.y.todeljie niekuornet nesudds kiauSinitl vien4kepsi. bttini sand€riams atlikti. l. apdovanotas Nobelio premija. Dabar tik pakarlosiureiSvad4:kadangi hnonds nemdgsta rizikuoti. Tadiau. Ir prie5ingai. Snic5ka kt. Teorija.bet palhkanornis. vadinamaKeinso pinigq teorija.

p . nuo sanderio 0 pinigq paklausos pahlkanq ir nonnosbei nacionaliniq 6. pinigq paklausa jis rnaZesnis. MoarrpadOti.1 paveiksle. dideja ir sanddriopinigq paklausa.Tai bendrosiorns parodyta 6.2 pav. didejantkainq lygiui. Sanddrio pajamqsqry5is 6. daugiaupinigq reikia sanderiqaptamavimui. pinigq s4skaitonrs ir grynicnrs inigarns. ir Tadiau i pinigq paklausa nepriklauso pal[kanqnonnoslygio (6. persikeliai deSinq.tai paklausa lvairios formos finansiniaurs aktyvarns: akcijoms. Padidejus bendra.assets money dernand) . Sanddrio ir greidio:kuo priklausoir nuo pinigq apyvartos Be to.turto sudarymo .1.1 pav. Pinigq kaip aktyvq paklausa (Morur . Trediasis pinigq laikymo motyvas . Mplxy.pajarnomsbei kainoms. obligacijoms.). pinigq paklausos kainq lygio sqrySis 6. t. tuo 2.y.2 paveiksle pavaizduota sancldrio pinigq paklausos kiekio priklausomybe nuo bendrojokainq lygio.sqlygoja pinigq kaip aktyvrl (arba taupymopriemones) paklaus4. padidejapinigq paklausa. pav.jarnnacionaliniam produktui. sanderio pinigq paklausos kiekis dideja.

kokios jos bus po savaites. tai tiketinas palfikanq normos surnaZdjimas kartu rei5kia obligacijrl rinkos kainq augimq ateityje. Apskritai. Kuo gi vadovaujamasi. kad pal[kanq nonna negali nukristi Zemiau tam tikros minimalios ra reik5mes. PavyzdZiui. labiausiai tiketinq. yra netiesiogine mokejimqpriemone. obligacijas.rtimaksimaliq pajamq iS savo aktyvri. todel pinigq kaip aktyvq paklausayra obligacijq palukanr4 normosfunkcija: M t'. sprendZia. siekiant greitai pasipelnyti. bet kokiq vertybir"i pirkimas.veikla.l popieriq rinkos neapibreZtumo s4lygomis individas rizikuoja.dabar apsimoka pirkti obligacrjas. o Pinigq paklausa. o tuo labiau . kaip subjektas vertina obligacrjq pal[kanq nomos perspektyvqkitirnq ateityje. dabartiniu laikotarpiu obligacijq palfikanq non'na didele. kurios duoda ir palukanqir.2) Ekonominiai sprendimai priklauso nuo to.paskirstant santaupas[ [vairius aktyvus. prekdmsir (tai sanderio paslar-rgoms pinigq paklausa).). Vertybinir.. pinigq kaip aktyvq paklausarodo pinigq 214 . Jeigu. kokia bhtent fonna jie nori laikyti savo santaupas. be to. o isigyti Calimi [vairhs taupyno varianlai. tai labiar-rsiai tiketina. likusieji 600 Lt yra taupomi. Del tokiq numatomqateitiesprocesq.3 pav. kai obligacijq palukanq norma maZa.Ekonornikos sistemos subjektai gali laisvai rinktis. Visos visuomenes nariq pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcingaobligacijq palukanqnonnai (6.t. priimdamas sprendirnus ir iS daugybes galimq variantq pasirinkdamas vienq jo vertinimais. prakti5kaiyra tam tikras pinigrl rezervas. kuriuo Zmones nori apsidraustinuo rinkos konjunkturos pajarnos l000 Lt. i5jq 400 Lt i5leidZiama yra netikdturntl. Niekas neZino. uZ koki4 isigyti obligacijtl. Kadangi obligacrjq palhkanq norma atvirk5diaiproporcingajq rinkos kainai.po keleto rnetq. tuomet gyventojq grynq pinigq dalis aktyvq struktliroje maZes. lr atvirk5diai. Tolimesneje analizeje ne[vertinsime jq aktyvrpfonnos [vairovdsir nagrinesime Siaspagrindines formas:pinigus tik kaip mainr"lpriemonq. siekiant maksimizuoti pajamas?Svarbiausias veiksnys. tikslinga obligacijas pirkti. Vadinasi. kuri neduoda palukanr4. turint tikslq veliaujas parduotiauk5tesne kaina.ru'r= L(r) (6. siekiantpelningaii5destyti santaupas. koki4 jlt dali palikti grynaisiais. kad ji artimiausiu laikotarpiu pradds maZeti. PaZymetina.nulemiantistokius yra ekonorninius sprendirnus. bus Spekuliacija (speculation) . obligacijqpahkanq noma. esant didelei obligacijq pal[kanq normai.y.Jei obligacijq isigyjarnauZ 500 Lt. tai likgs 100Lt grynaisiais spekuliacine pinigq paklausa. siekdamasgar.metq. tai tikslingiaupiniguslaikyti grynqjrlforma.todel L(r) asimptotiSkai artejaprie rr. pavyzdZiui. Kiekvienas individas.

nes. kur[ Zmondsnori tureti sanderiams sudaryti ir aktyvq forma.rodantipinigq kiekio priklausomybE nuo bendrojokainq lygio. 6.\*Mr(o\.4 pav. (+)(-) Zenklai skliausteliuose po fonnule rodo atitinkamo veiksnio didejimo poveiki bendrajai pinigq paklausai. Bendroji pinigq paklausos kreive. dideja ir pinigq laikymo altematyviniaika5tai. esant[vairiornspalfikanqnonnoms (Zr.). Pinigq kaip ir obligacrjq rinkq s4veik6 atsiZvelgiant lar. 0 M l 6. realiosios bendrojonacionalinioprodukto apimtiesir pallkanq normos. tuo maziau Zmones stengsis tureti pinigq ir maLtaujq skolintis. afDa (6. kuo didesndpallkanq norma.3) Mo=f(.rkiamus i aktyvq paklaus4apibldina bendra taisykle.r). Pinigq kaip aktyvq paklausa Bendra pinigq paklalrsa MD nustatoma kaip Siq dviejq pinigq paklausos elementq .tiek grafiSkai: Mo=Mo(.4 pav.surna tiek absoliudiais skaidiais.tai bendras nominaliqjq pinigq kiekis.Mp . Mu"r \ \_ 6.vertinimus. didejant palukanqnorulai. vadinamalikvidurno pirmenybeskreive.3 pav. Bendrojipinigq paklausa .sanderio pinigq ir pinigq kaip aktyvq .

O . kiekybines pinigq teorijos tapatybe galioja. pinigq paklausa tiesiogiai yra proporcinga Vadinasi.5) jeigu pinigq kiekis padidettldu kartus. Alternatyvi teorija. pinigq paklaus6 nulemiantis M x V . Kiekybin€ pinigq teorija (quantitativetheory of money) tai teorija.nominalusisbendrasisnacionalinisproduktas. bet ir pinigq ne rinkose.jis pinigLlpasi[14. kad bendrasis kainq lygis yra proporcingas pinigq pasiulai.kad bhtq iSlaikyta tapatybe.arba ankstyvosios.kLrrios laikosirnonetaristai. palyginti nekintamus[prodiusir pinigus iSleidZia tam tikrais laiko tarpais. Duotoji tapatybeparodopusiausr.bendrojo produkto kiekis (realusis bendrasis prodLrktas). Pasikeitus vienarl tapatybes elementui vienojelygybes puseje. turi keistisir kita lygybespuse.bendrasis kainq lygis.pinigq kiekio padidejimas nr.rlemia 2t6 .kad pinigq apyvartos bendrasis nacionalinisproduktastrumpuoju laikotarpiuyra pastovus.tai ir bendrasis PavyzdLlur.pinigq apyvartos greitis. Z. Vadinasi. P .4) .yr4 tik prekiq. bendrajarn nacionaliniam produktui (Y) bei kainq lygiui (P) ir atvirk5diai proporcingapal[kanq nomrai (r). todel kainq lygis yra proporcingas pinigq kiekiur: o_MxV (6. nusakol91l m. nacronalinis P * Q . s o ne. nulemia Si vaclinamosios senosios.Likvidumo pirmenybd (liquidity preference) pirmenybe laikyti pinigus(grynuspiniguscirkuliacijoje plius indelius). nes pinigq kiekis. greitisir realusis Monetaristai teigia.KeinsopoZiuriu.nes Ms : Mp. MS MD dia (6. teigianti.analizuojanti pinigq rink4 yra kiekybinepinigq leorija.pinigq kiekis apyvartoje. L Fi5erioivestatapatybe: SiosteorijosesrnE U:v : ?2.{1. nes vartotojai turi.juoinvestuoli.parodo pinigtl kieki. kainq lygis turetil padvigubeti. uZrnoketq perkant prekes. sumoketas perkant prekes ir paslaugasper tam tikr4 laikq turi buti lygus pagamintq prekiq ir paslaLrgq pinigq vertei.

i5vardytos rr. to. vyks infliacija: )'. dia M =kxPxY. ir pinigq srautai. bet ir pinigq rinkose. kad ivertinami tik tokie sanderiai.taiiau ne[vertinamas naudojantis Siuolaikines kiekybines pinigq teorijos KembridZo (Alfredo priklausomybds i5reiSkiarnos formule: Sia MarSalo)variantu. tuomet kainr4lygi lemia pinigq kiekis M.jie teigia. (6.Jei Siekintamieji dideja spardiaunegu hkio bendrosios pasi[lospajegumas tai del to padides bendrasis kainq lygis.y.nominalusis Siuo atveju tapatybetaip pat rodo pusiausvyr4ne tik prektq.bendrasis )'.kad pinigq apyvartos galutines Be neb[tinai vienodas. P . kiekybines pinigtl ir Jeigu palyginsitneankstyvosios Siuolaikines teorijos tapatybes. -n.pinigq kiekis.6) cirkuliacijoje. kainq lygis. vadinamas ir nominaliosiospal[kanq normoss4rySis Pateiktoje tapatybeje ivertinti tik ivykdyti sanddriai. kuri4 [kio subjektailinkg laikyti grynq pinigq fortna. kuris savo nonrrq I procentu. t. s4lygoja infliacijos ternpq padidejimq I procentu. 217 . tai gausime. rinkoje arbarealusisbendrasis k . kad Mar5alo koeficientas k:l/V. kai k:l/V.nesM5 : Mp. prekiq ir Todel. nacionalinis bendrasis P x Y .MarSalokoeficientas. parodantis. Q pakeitimas)'reiSkia. kLrr[ galima lsigyti nacionalinisproduktas. pavyzdZtui. Siuolaikiniai monetaristaidaro iSvad4 kad jeigu V ir Y yra pastovhs letai kinta.rodantisnominaliqiq pajamq dali.Sis infliacijos tempq ruoZtu padidina norninaliqj4palukanLl Fi5eriopoveikiu.kiek kartq kiekvienas piniginis vienetas finansiniuose sanderiuoseper metus pereina i5 rankq I rankas.kad laikui begant jis keidiasi. o s u k u r i a a l u t i n e s r e k e sS i f o n n u l el e i d oK e r n b r i d Z e k o n o r n i s l a r n s s t a t y t i greitisyra prekesir paslaugas.Y * didina bendr4iq pasi[I4 skatinantysveiksniai. produktas. darbo na5umas. M. Pagal kiekybing pinigq teorijq pinigq kiekio padidejirno tempai I proc.infliacijos lyg[. prekiq atsargos pinigLltaupymas.esantis Z * piniginio vieneto apyvartosgreitis (vidutinis skaidius kartq. nes kr. Bet koks pinigq arba yra tiesiogiaisusrjEs prekiq bei paslaugqbendrosios su kiekio padidejimas paklausospadidejimu. o bendrqjl nacionalini produktq .visas prekiq ir paslaugqkiekis.rrie P x Qz P * Y. u g p .

pastoviutempu kiekvienaismetais.1) Monetaristrl nuorrone. kad pinigq kiekis Salyjeturi dideti 3-5 proc. Vidutine sanderio pinigq paklausa Siuo laikotarpiu per rndnesi ll2 x 400:200 Lt. Santaupq pasiula priklauso nuo palukanq nonnos dydzio: kuo maZesnd pal[kanq nonra. 218 . Tarkirne. PavyzdLiui.ir atvirksiiai. Zmogusgaunapajarnas x y : 400 Lt kartq per menesi P (per 4 savaites) ir tolygiai jas suvartoja (po 4 savaidiq p x y:0). uZirntumoir bendrqiI kainq lyg1. Tai reiskia.ir santaupqpasifil4s.P= M kxY (6. Taigi pinigq pasilla ir paklausa tiesiogiai nulemia pal0kanq normfu pavaizduotq6. lnvesticiniq lesq paklausq lemia [mones. vadinamosios monetaristq taisykles lstatyminl igyvendinimq t.sanderiopinigq paklausapriklauso ne tik nuo kainq lygio.. Tokiq situacijq 6. Pusiausvyros pal[kanq norma monetaristiniame modelyje Neokeinsistai teigia priesingai . nes pinigq pasiulos pakeitimas tiesiogiai veikia norninalqj! bendrql nacionalini produkt4.bet ir nuo laikotarpiotarp pajamq gavirno ir i5leidimo. ir Siq dviejq svarbiausiq ekonomikos mokyklq teiginiai vieni kitus daLnaiir papildo. nominaliqiq pajarnq. Kuo didesnepalukanq norina. 6.5 pav.6 paveikslevaizduojaAB linija. arba I 12 x 4152:1126 metiniq pajamqdalis.kad pinigq apyvartos greitis yra nepastovus smarkiaikintantis.rties. Pagal 5i4 teorij4 pusiausvyros pallkanq norma nustatoma pagal investiciniq le5q paklausq.I. Jie daro i5vadq kad ialyje b[tina stabilizuoti ne palukanq noffntu bet pinigq kiekio didejimo rempus.y.tai vienintelis svarbus veiksnys. tuo maZiaubus taupoma. kuris nulemia gamybos apin. tuo maZiaupinigq imones nori skolintis.5 oaveiksle. pinigq pasi[la . ir pasisako si. rnetinis pinigq pasiulos padidejimo tempas turi atitikti optirnalius metinius realiojo bendrojo nacionalinio produkto padidejimo tempus.todel gali atsvertipinigq kiekio pokydius.

3. tai vidutind sanderiopinigq paklausaper savaitgyra l12 x 100:50 Lt. kurl sudaro: l) pinigai apyvartoje ir 2) indeliai taupomosiose bei einamosiose s4skaitose.Jam apibfidinti kiekvienoje Salyje kieki naudojarnaSiek tiek skirtinga pinigq pasiulos elementq(agregatq)struktDra. kokie aktyvai [traukiami i jq apibreZimq. tai vidutinesanddrio metiniqpajarntl dalis. JAV naudojarna pinigq elementai.y.2. Anglijoje ir Pranc[zijoje . pavyz<Liiui. Vadinasi.t. kuo trumpesnislaiko intervalastarp pajamq iSmokejimo.6 pav. Lt. arba ll2 x 2152:1152 PxY. Pinigq kiekis (pasiiila) (Ms . arba l 12 x ll52:1 1104 Lt metiniq pajamqdalis.B'). kartq per dvi savaites pinigtlpaklausall2 x200:100 po 200 Lt (linija A. Bendras apyvartoje esandirl pinigq kiekis priklauso nuo to. Lt 400 0 1 2 3 4 t. 4 Japonijojeir Vokietijoje .money supply/stock). kaip pinigq kiekis.3. t. pinigqpaklausa.savaites priklausomybd nuo laiko tarp pajamq 6. Tai priklauso nuo pinigq sistemos ypatybiq 219 .y. Kiekvienoje valstybeje vyksta nepertraukiarnas bei aplarnaujantis ivairius sanderius mok€jimus. sanddrio tuo maZesnd 6.tai fikyje vartojamq pinigq kiekis. 2 Jeigu pajarnosi5rnokanros kartusdaZniau. Pinigq pasiula pinigq judejirnas.2.S[ apibreZiamas galima apibreZtisiauriauarbapladiau. SanderiopinigLlpaklausos gavimoir iSleidimo kiekvieneg savaitE tolygiai po 100 Lt (linija Jeigu pajarnosiSmokamos AzB:).

rrie vartojami kaip pinigq kiekio matas. Starnb[steminuoti indeliai.sanderio pinigai (pinigaisiar. ynr diskusinis galutinaineiSsprEstas.3.3. 3.Kelionesdekiai.rr4ja prasrne). Sanderio prasme. 1 .2. 2) M2 .nes: M2 l) Ml dalis. kokius aktyvusitraukti i atitinkamq pinigq elententq. 1. sugrupuoti i 4 elernentus: l) M I . 2. Pinigqrinkosindeliai.kLrrie bankelaikoni valiLrta.sudaro: 3.pinigaipladi4ja prasme. esantyscirkr-rliacijoje C (currency).5.palygintisu bendruoju vidar"rs produktu.pasirodd esanti nestabiii.neduodantys pahkanr4. 2. pinigus arbanetikruspinigus. Pinigq elementq likvidumas malija nuo Ml iki L.Komerciniuosebankuoselaikomi dekiniai indeliai. ir JAV pinigq pasi[14 sudaro finansiniai aktyvai.daZniausiai nuo skirtingq indeliq ru5ies svarbos pinigq pasilloje. M3 . pinigus. 2. Valiuta arba visi popieriniai ir rnetaliniai (grynieji) pinigai. priklar"rson.1.2. 2. bet dabartiniulaikotarpiuakcentuojarna svarba. kr. Pinigqrinkossavitarpio fondai. pinigq pasiulos Smulkiauapibudinsirne elernentus. Pinigq elementai(rnoneyaggregate) tai sLrdetiniai pinigtl rodikliai. JAV ir vrsalne pasaulyjeiki 9 de5imtmedio pabaigospagrindinisdirnesys buvo skiriarnas Ml.l. Vidausir uZsienio indelininkqindeliai. 2.pymoindeliai. 2) daugelis M2 elernentq praddta naudotikaip cirkuliacijos priemonds. Tar. M2 .sudaro: 4.Kornerciniuose bankr.M l . 1. duodantys pal[kanq. M I .M3 .pinigai pladiqja prasme. Piniguspladiqja prasme M2 . Klausimas. 4.s a n d e r i o i n i g a i . 3. LikvidZiusaktyvus L .4.4. 1. 4) L. 220 .2.3.rai jq apibreZirnoapirna ivairias likvidaus nuo turto grupes.sudaro: l. Pr"rsiau 3.sudaro: p 2 .pusiaupinigai(netikripinigai).likvidus aktyvai.rose laikomi dekiniaiindeliai.arbapinigussiaurqja l. Srnulkus tenninuotiindeliai. 3) M3 .1.pusiar-r pinigaiarbanetikripinigai.* vienoje ar kitoje Salyje.

o i n i s a i s i a u r a i a r a s m c : n I l .tinkamq sanderiuose. Nors Siems galima i5ra5yti indeliarr. J Pinigqpasiulos elenrentai L N ' l| . tadiau kurios forrnaliai yra taupornosios paltlkanq.panaikinaniias skirtumustarp Ml ir M2.3.0 r00.0 3393 52E9 4 l3 9 lt00 82.0 t00.popieriai. P i n i [ u r i n k o si n d c l i a i 2 . inddlininkas gali i5raSyti 2-3 dekius per rr. 4.0 :5. Kaip pavyzdipateiksime JAV pinigq pasifilos strukttr4 l99lrn.tai turto fbrmq naujoves.9 M2 M3 L 100. 4. tuo tarpu rnokejirnaigrynais pinigais ar dekinerniss4skaitomis nera ribojami.U S D ) . pinigq M2 elementai pinigq rinkos indeliaiir pinigq rinkossavitarpio fondai .6 32. Suma u70 262 60ft 3393 870 I 003 I 102 69 149 4139 746 M1 100.kaupiantsavo skolinamqjg fond4. pinigq rinkoje atsiradimas Siq sqskaitq rodo.1 lentele). Kokie tie ribojimai? PavyzdLiui. kad ivairios finansines institucijos konkurencineje kovoje del indelininkq siekia suvienodinti tarpusaviokonkurencines s4lygas. M 2 n i n i u a in l r r c i r Ln r u s n r u : i l.Mt 2 . daugelyjerinkos ekonomikos valstybiqpinigq rinkoje praddtanaudoti keletasnaLrjqs4skaittl. 1 l c n t e l € P i n i g qp a s i [ l o ss t r u k t [ r a A V l 9 9 l l 2 3 l ( m l r d .proc. (6.2. Valstybes vertybiniai 4. 69.uZ kurios inddlius mokamos pal[kanos. 2 .lesti pinigus einarniesierns atsiskaityrlarns i5 taupomosios s4skaitos. o L M 3 p u s i a up i n i s a i l. J .5P i n i u rn n k o ss : r v i u r m ilo r r d r r . Taupomosios obligacijos.0 78 . 3 . . ckiniaindcliai C : .2. Be to.1M3 . Nuo 1980rn.5 10. leidZianti laisvui per.Jos sifilo iekines privilegijas.T a u n v r n oi n d c l i a i 2 .r€nes[ arba negali i5ra5inetidekiq maZesneinegu 500 USD sr-rmai. 3 t5. S u r u l k l st c r n r i n u o t i n d c l i a i 2 . s4skaitos duodzi ir l.6 29.l M2 .l.0 I 10.T a r " r p o m o s i o s l i s a c i i o s b Lvginamasissvoris.rs dekius. NOW (Negotiable Order of Withdrawal) pervedarr-roji sEskaita tai dekind s4skaita. \ .bet jie ndra itraukiami i pinigq element4 Ml. Valstvbcs vcrwbiniai nooicrrar 4 . 6 . t r r r r r h r cs : r i n u o t n d i ' l r a r S tr n ii 4. 4 . ATS (Autornatic Transfer Systern) .automatinio pinigq pervcdirno sistenra. kurioms galirna iSra5yti dekinius reikalavirnus. G r v n ip i n i r a i 1.pavyzdlziui'.2. 1 . naudojarna l a u p y r n or p a s k c l l t l s o c i a c i j o s e : i a 2.3 2.0 18.L-likvidDsaktvvai 4. nes jais negalimanaudotisneribotai.6 350 221 .l 6. naudojarna komerciniuose bankuose.

r @_ r o . X q { a = r '.1 q @ 6 6 N N j r N $ 6 3 c_) . € cd I N s o A o r r r.- F C) c) C) *€ r s. d q r o al .l 6 dl -j t > .9E i'6 = o N a v'i 6 d r d d R r @ F: d q o N N c ' N = . r N n @ r o r d N r N r r N .1 >Q 2?2 .aa r + s v. Z d J ..c..i q c N € r -. 'tr[l "t: N N o r tr: r N \ n € o r r d d o r d) @ o N r. € r r 6 6 n O @ N r @ . r d Vl N N N r r N N 1 r r o J c) q Cd O tr J bJl ! d q c.n r 6 N 6 r d N r 6 6 CJ '=.q) N o o 2 o 6 o a o o o o r a o & o o 5 a 1 N l (\. r N r.! r N @" r r r n o N r r 6 r r c-. G ct s.

Taigi realiojipinigq pasifila apskaidiuojama M pagalSiqformulE: 223 . r.7 pinigq kiekio apyvartoje priklausomybe. kad pinigq masesM1 elastingurnas pal[kanq normal yra maZas.pateiktafaktiSkapahlkanqnormos ir 6. l5sivysdiusiose rinkos ekonornikos valstybeseatsiskaitymaigrynaisiaissudaro Zymiai maZesnilyginam4jl svorl n e g ua t s i s k a i l y m a ie g r y n a i s i a i s . USD) 6. arba pinigaiapyvartoje. atsiskaitymaigrynais pinigais.Pl ir 1) ir 2) kvazipinigai. bankai stengiasi iSplesti paskolq ir indeliqapimtl. 6.nuo pinigq Pl sumos.esantysuZ bankq sistemos ribq.esantis gyventojus. sudaro apie50 proc.banknotqir monetqkiekis. (%) 8 o 4 ) 0 100200 300 400 Ml (mlrd. Pinigq kiekio priklausomyb€ palukanqnormos nr.2 Kaip rodo lentelds duomenys. P2 .norninal rtoney supply).7 pav. Pinigai apyvartoje (currency in circulation) . n Lietuvoje dabartiniu laikotarpiu naudojamadviejq pinigq elementq sistema: Pl . Pinigq kiekis apyvartojepriklauso nuo palhkanq normos dydZio.banknotai ir monetos. Nominalioji pinigq pasiiila (Ms .jis dideja didejantpalDkanqnon-nai. pav. Kylant palukanq nonnai.indeliaiiki pareikalavirno pinigai apyvartoje.nesjq veiklostikslasyra pelnornaksimizavimas. ISskiriama nominaliojiir realiojipinigq pasiUla.Viena svarbiausiq pinigtl pasi[los charakteristikq yra atsiskaityrntl grynaisiais ir negrynaisiaissantykis. pas * real money supply/liquidity) Realioji pinigq pasiflla (M tai nominahojipinigq pasi[I4 padalytai5 bendrojokainq lygio. Pinigq elementq dinamikaLietuvojepateikiama lenteleje.ro Praktika rodo.

.3.8) Pinigq kiekl valstybeje reguliuoja Salies centrinis bankas (CB).yq nonnos(6. CB.e) M. kai realioji pinigq pasifila lygi realiajai pinigtl paklausai. Pusiausvyra pinigq rinkoje (money market equilibriurn) susidaro tuomet. kornerciniqbankq pinigq Salies vykdydamaspinigq ernisij4bei reguliuodarnas Saliesekonominepolitika. f6 f1 fe 0 6. .). Tuomet pinigq pusiar. nustatotarn tikr4 pinigq aktyvus.equilibrium interest rate). 6. P .tai kaina.nominaliojipinigqpasilla.8 pav. Zinodami realiqj4 pinigq pasi[lq bei paklaus4.8 pav. sqlyg4uZra5ysirne (6. Pinigqrinkospusiausvyra Ta5ke E susidaro pusiausvyrapinigq rinkoje.rsvyros kaina yra 16. kuri rnokamauZ naudojim4sipinigais.bendrasis kainq lygis.M. Pusiausvyrospaliikanq norma (rE . rerndamasis palfikanq pasillq kuri nepriklauso nuo obligacr. pinigq rinkos pusiausvyros taip. P P 114 .3.. Pusiausvyrapinigq rinkoje (6.=#' dia M5 . Realiosiospinigq pasillos bei paklausospusiausvyranulerniapinigtl rinkos pusiausvyros kainq.

225 . Pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro._ realusisturtas.realio. BD.B o : L D .* Bt. Jeigu pallkanq nonna kyla.10) lygybeskaire puseprivalo buti lygi de5inei.tai realiosiospinigq (Mi1) obligacijq(Bp)suma.rrtq tarp nonmq obligacijq . h pinigq paklausos jautrumo pal[kanq nomrai kocficientas.tuo pat tnetu esantperteklineipinigq paklausai. pal[kanqrorm& ]ra /6. ir rinkoje susidarys obligacijq pasiulosperteklius. pahikanq nonla yra ZerniaupusiausvyrostaSko (r1<rg). Bx . dia Bu . Norint..: W": LD + BL.LD. pasiulos ir dia Namq fikiai turi nusprqsti. Nesvarbu. todel 5i lygtis pertvarkoma: 8 .norimi tureti pinigai. kai Paanalizuokirne situacij4 kai pinigq rinkoje pLr-siauSVyros cr nera. Judejirnas pusiar-rsvyros i5 b[senos i ta5k4B rei5kia.i pinigq pasi[la. Lo .Bo .pinigLt paklausosjautmrno bendrajam nacionaliniar.BD ir norimq tureti pinigq .jq tiekejai turi rnokdti didesnes palukanas.obligacijqpasi[la.Mu. .9a) t . ( 6 .kaip jie padalins savo tr.pinigq paklausos perteklius. kad Zmondsdaugiaupirktq obligacrjq.norirnos turetiobligacijos.Kadangi realioji pinigLl paklausa tiesiogiai proporcinga bendrajam proporcingapallkanq normai (f.kad pahikanLl nonra yra alternatyviniaipinigq laikymo kaStai.real wealth) .Zinonre.kad pinigLllikvidumasdideja. Mo . Obligacijq savininkarnsapsimokajas parduoti.l 0 ) dia I4l. Zmondspinigus perves! obligacijas. Kadangi (6. Realusis turtas (W.a uZraiyti taip: -:KxI f trt i/f -n/r: D (6.Tai sudarys realqji turtq. .obligacijqpasi[losperteklius.Dalis Zmoniq vietoj pinigLl lsigis ir jq laikys obligacijas.r'r produktui koeficientas. ObligacijLl palfikanq nornos sumaZdjimas rei5kia jq rinkos kainos didejirn4.tada pinigrl rinkoje perteklindpinigq paklausa susidaro BC. tai nacionaliniamproduktui ()') ir atvirkSdiai pusiausvyros pinigq rinkoje s4lygqgalin.kokie veiksniai s4lygotq5i pasiskirstymi5 tr-rri blti i5laikytatokia lygybe: Mr. ZD .M o .

Analogi5kai galima paanalizuoti situacij4 kai pal[kanq norma yra r2>rs. kad pinigq likvidumas sumaZdjo. Judejimas i5 pusiausvyrosbusenosi ta5k4 A rodo.ikantl nonna dides iki pusiausvyros normos lygio 16.Todel obligacijq palfikanq norma sumaZ€s vdl iki ry. o pallkanr1 pah. norint surnaZinti pinigq paklausos kiek1.jt1 rinkos kaina taip pat padides. Pusiausvyros palukanq nonna padideja rIUo /'x iki 17. reikia padidinti palukanq norrntuo norint padidinti pinigq paklausoskieki. pinigLi pasilla ir paklausasusilygina.9 6. Esant palfikanq normai 16.tai 6.reikia pallkant1norrn4.kai obligacrjq tik r i n k a t a i pp u t y r a p u s i a u s v i r a .kad A taSkepinigq pasi[la vrr5ija paklaus4 tai pertekline pinigq pasilla AK.Auk5tesnispalfikanqnormos lygis sumaZina tiek perteklinqobligacijq pasiul4 tiek perteklinEpinigq paklausq.tai sumaZds norninaliEjE realioji pinigq pasi[la. Pinigq rinka yra pusiausvira tuornet. i padeti M1. PinigLl rinka vel gr[5 [ pusiausvyrosbusenq. Vadinasi. keidiantis pinigq pasillai arba paklausai. Pinigrl rinkos pusiausvyrosta5kas. Pinigq paklausos kitimas. . S i u o a t r e j u k L 226 . Siuos 6. pertekliuslygus nuliui. surnaZinti 2.Pusiausvyrasusidarysir obligacijqrinkoje.9 pav.Apibfidinsime pasikeitimus paveiksle. keis savopadeti. tai ir obligacijq pasiLilos Kadangi pinigq paklausos perteklius lygus nuliui. Pinigrl rinkos pr. Todel obligacijq rinkos kaina kris.9 paveiksleparodyta realiosios pirrigq p a k l a u s o s r e i v d sp o s l i n k i ui d e S i n qi. Paveiksletai pavaizduota realiosiospinigq pasiulos kreives poslinkiu i kairq. PinigLl pasiOloskitimas.Tai reiSkia.5 p a d e t i e s 6 [ p a d e t IL 1 . Jei Saliescentrinis bankas surnaZina pinigq pasihl4 o bendrasiskainq lygis yra pastovus.rsiausvyros poslinkiai l. Kai obligacijLlpaklausapadides ir taps pertekline. Realiojo bendrojonacionalinioprodukto augitras didina pinigq paklausq. nes obligacijq palilkanq normos padidejimasir jq atitinkarnas rinkos kainos sumaZdjimas skatino santaupqsavininkusisigyti daugiau obligacijq.

: I l v P '. Tai kelia obligacijq patrauklurn4 ir iSlaikoreali4j4pinigr4paklaus4 nepakitusrealiajaipinigq pasi0lai. tik pinigq kiekio prieaugl.S i a p r a s r n ea u k s a k a l i a ia t r a d o p i n i g t l bankrl sisterna.formuojasinuo nulio. Graikijoje (lV a. Kai kurios bankines operacijos buvo Zinomos senovds civilizacijose (2000m. kurias dabar teikia bankai. Sis patikslinimas netr. Realiojo bendrojo nacionalinio produkto maZejimas.. kurie uZ kvitus. palhkanq normoslygi. sidabrines rnonetas) laikyti pas auksakalius.Kr..palukanqnonna veikia piniginio vienetoapyvartos kainos. Tai maZina obligacijq patrauklumq ir skatina Zrnorres atsisakyti.tai pinigq keitejai. pinigus kitiems ZrnondrnsuZ tam tikrE mokesti . Tadiaurealiojesituacijoje kuriuo laiko tnon-rentu bet jau ekonomikos sistemossLrbjektai tLrri tarn tikr4 pradinl pinigq kieki Mx. Senovds Rornoje. Aukso kvittl naudojimasbuvo patogi (lengviau neSioti piniginejel) ir saugi (vagysiitl p p o Z i u r i u ) a t s i s k a i t y r n q r i e r n o n e .uZ kurio vidurarnZiais tolirn4 praeit[.:((:'{..Pusiausvyros nepasikeitusi4 realiqjq pinigq pasifil4 Me..Bankq istorija siekia sededavo stalas. o kiti savo poreikiams tenkinti Zmondsatsiima tik dalf padetq sar-rgoti satrgoti Tod€l 5iepradejoskolintijierns patikettts lieka auksakalio saugykloje. o greitis.maZinsrealiqiq pinigq paklaus4 o kartu ir pusiausvyros paltkanq normq. i5laikydamas padides.pana5iasI tas. ir . realiojo bendrojo nacionalinio produkto augir. realiosios palhkanq normos lygis rp padides iki r2.atvirk5diai. BANKAI.banco" . pr. padidinair pinigq paklausE pusiausvyros ir didindamas alternatyvius pinigq laikyrno ka5tus.pajarnos.Kr. Analizuodami pasikeitimuspinigq rinkoje. laikeme.). esantbet kuriam paltkanq nonnos lygiui.ras.pinigLlpaklausos kiekis.rriitakos pinigq paklausos pinigq rinkoje esmei.bankas" yra kilEs i5 italq kalbos \odLio .kad pinigq. Pinnosios jas teike baZnydios. Patikslint4pinigtl kreivds pobldZiui ar pusiausvyros pusiausvyros taip: sqlyg4uZra5ysirne rinkos M.Zmones pradejo tuo metu cirkuliavusiusrnetalinius brangenybems pinigus (auksines.r. " M. pr.).Laikui begant auksakaliaipastebejo.4. = . JIJ ATSIRADIMAS..k[rimo" mechanizmAkuriuo grindZiarna Siuolaikine 22'7 . Taigi jau auksakaliai teikd priimtus saugoti pinigus iSraSydavo paslaugas.1r) 6.. kad prnigtl pinigq paklausa pinigq kaip aktyvtlpaklausa ir paklausos elementai sanderio . Gautieji aLrksokvitai buvo naudojami prekiq mainuose.tl P M. FUNKCIJOS IR RUSYS Terrninas . l " " " r ' JP " (6.tais laikais tai buvo saugiausiavieta saugoti.pallkanas. pttsiausvyros pinigq pasi[los padidejimas sumaZina Taigi realiosios jt1 palfikanq normq. AtvirkSdiai.

2. 3. Tarptautinius bankr. PavyzdLtui.tai finansrq institucija.. l.n.riesto kaimo gyventojq . Akcinius bankus. MiSriuosiusbankus* bankus.jie atlieka ernisijos ir kornercijosbankq funkcijas.skolindamaspinigus nustatytarn laikotarpiui uZ tarn tikras palIkanas: 3.apimandiussmulkauskredito draugijas.vadinarnqjipimoseilesbank4. Atlikdami Siasfunkcijas. garnybiniq teikiantilgalaikl(5-25 metams) kredirq.suteikdarni ekonorninE finansinq bei inforrnacijel.tai komercinis pasitikejimas.kurl bankas iSreiSkia.Pinnieji dabartiniq bankr4prototipai atsirado XII a.valstybes nuosavybq.kurios priklauso Tarptautiniamvaliutos fondui (TVF). turinti speciali4 valstybeslicencij4 kuri leidZiapriirnti pinigus ir suteikti paskolas. savo nariq . e i k qp a s k o l a s 2 u 2 s t a t y l up i n i g u s . Lombardrjoje . Konsultuoja jiems reikiarnq klientus. kur jq truksta.miestqsavivaldos jie organqnuosavybE. I t u s S l S i a u r d s t a l r l a ) . Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos ir pldtros bankas yra tarpvalstybineJungtiniq Tautq Organizacijos (JTO) kredito institucija. 2. Municipaliniusbankus. teikia miestoukio finansavimui ilgalaikius kreditus. i o sk r e c l i t i n eIs t a i g o s s pagal jLl atsiradimo geografinesvietovds pavadinimq ir Siandienvadrnatnos lombardais.skarinri TVF priklaLrsandiLl Saliq jegq pletotg. Centrin[bankE. Kooperatiniusbankus . lkurta 1944m. ir 15 sukauptqle5q bankai teikia kreditus ir daZnailampa pramondsfrnoniq akcininkais. Bankas (bank) . Jos nariais gali bnti tik tos pasaulioSalys.indelius ir iS ar . Banko paskola . firmos bei valstybd. Valstybinius bankus . bankai veikia tam tikrus Dkio procesusrr net juos kontroliuoja. 228 . ir 4. 4. Pagalveiklos pobudi bankai skirstornii: l. Bankai atliekaSias funkcijas: Telkia laikinai laisvas lesas santaupas. vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas. Oficialus banko tikslas . Vykdant [kinius sanderius.bankus.kuriq istatinisbanko kapitalassukauptas iS atskirq dalininkq leSq. 6. LeidZia apyvarlon pinigus. bankai taryininkauja piniginiuose atsiskaitymuose mokejirnuose. 5.Bankai gali perkeltipinigineslesasi tas veiklos sritis.bankus.rs bankus.Pagalnuosavybes formasbankai skirstorr-ri l: l. 5.kuriq akcijq dali turi narnLl ukiai. atstovaujandius tarpvalstybiniarns interesams. Breton Vude (JAV).ungiandias jiernstrumpalaikes sukauptq leSqteikiandius paskolas.

b) finansiniai taryininkai rnainuose. butent dekiniai indeliai. 229 . ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKU SISTEMOJE Kornercinio banko (KB) veiklq apibfidinabanko balansindataskaita.kreditines sqjungas. 2.rkliu.i5 savo veiklos gaunantys pelnrl. Zmondsnoriai jame laikys savo indelius. bankas 6. tiekejai. tiesiogiai negamindami materialinir4verlybiq. ir . Kadangi pradedantis bankasturi konkuruoti su jau veikiandiaisbankais.5. nes dalis bankq pasyvq. . Kornercinius specializuotus bankus: investicinius. KB ir NFT yra: a) finansiniai tarpininkaitarp skolintojq ir besiskolinandiqjq. Del Siq KB ir NFT veiklos bendrumq tolimesneje analizeje neatsiZvelgsime jq veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsirne i bendru vardu . 2. Vadinasi. Nebankinius tarpininkus . Butina itikinti Zmonesteikti jiems pinigus. paskolq t.KB.y. ir Jei bankas turi kuriq nors privalumq. (NFT): finansinius 3.tai institucija. Siuolaikiniaibankai* tai finansiniaitarpininkai. ir 2.inovacinius. tarpininkai mainuose tarp prekiq savininkq ir pinigq savininkq.2.tai aktyvrl ir pasyvq sqra5as tam tikru momentu. KB. atidarantindelio s4skaitas. tai jis tapspatrar. . o tik aprr. savoskolininkus. siekia visorns imonerns budingo tikslo . nemokam4dekini aptarnavirn4 pana5iai.rpomuosius.hipotekos.y. Komercinio banko balansin€ataskaita (commercial bank balance).lpindami [kio subjektus flnansiniais i5tekliais ir organizuodamijq srautus.2. Kornercinius universalius bankus. l. banko vadovybd Jei optimaliaipasirenka tai gausdidelespajamas.ro paskolqasociacijas.PavyzdZiui: naujame banke indelininkai gali gauti 5iek tiek didesnes palilkanas.komerciniaisbankais. Banko pelno maksimizavirnoprocesE apima du etapai.t.taupyn.tai jis turi sudaryti palankesnessElygaspotencialiemsindelininkarns. Finansinis tarpininkas savovardu. palyginti su kitais bankais.tar. .o veliau juos skolinasavoskolininkams. pladiai naudojami kaip mokejimo priemone ir yra pagrindine pinigq kiekio Salyjedalis.pello maksimizavimo. esanti tarp kreditoriaus ir piniguspasiskolina besiskolilandiojo. l. Komercinius bankus(KB). Pelningiausiq kredito suteikimovariantqpaie5kos. Finansinis tarpininkas .

3 lentel€. 199112 3l (mlrd. kuo bankas disponuoja.tai verte. kar"n iplauks pinigai: bankui ar jo klientui.Ilanko balansind ataskaitapasiZymi viena svarbia savybe: aktyvai Bet kuris i yra pusiausvira bfisena.R c z c r v a ic c n t r i n i a m c bankc 1 .0 322.0 50. visuornet visuometlygus pasyvams. 3l e n t e l e ) . banko.KB balansas Ak4tvas : Nuosavaskapilalas ({statinis kapilalas) + [sipareigojimai. Turimi vcrtybiniai popicria 4. Banko aktyvas (bank active/assets) priklausantisbankui. 3 . banko turtasbei kita banko nuosavybd. KB pasyvLp struktrirqgalima suskirstytil: l) banko savininkqreikalavimus. a) gryni pinigai (kasos CB.0 t224. kad paskolos. b) pinigq rezervai c) vertybiniai popieriai. tai tttrtas. o pasyvo . pasyvams ( 6 . Jis yra lygus reikalavimams. l .tai skolos.Banko balansind Aktyvas l. skolintomis leSorns.vadinamusnuosavukapitalu. USD) ataskaita 6. tai. B a n k n o t ai r m o n c t o s 1 . Vadinasi.0 0. Sutciktos askolos 3.0 I Nuosavaskapitalas 2 Tcrminuoti indcliai 3 L C K r n l alrn o c l l a l 50.0 l5 viso: t:24.0 0.+.y. kad pagrindinEbanko aktyvo dal[ sudarojo Tai rodcl. 0 t04. kaip verslo imones.0 0. bank4 patekqs dokumentaspriskiriamas aktyvams arba pasyvamspagal tai.arba l€Sq panaudojimobr--rdas. 2 .K i t i p i n i g i n i a ir c z c r v a i p 2.ypatybeta.dekiniq ir terminuotq indeliq sqskaitos.0 6 l6 .vadinamus[sipareigojimais.tai banko isipareigojirnas banko akcininkamsbei paimtosbankq paskolos. Banko turtas: pinigai). [sipareigojimaiarba banko leSqSaltiniai. jog jis operuojabeveik tik svetirnomis.suteiktospaskolos.kurie pateikiarni finr-rai. kuri4 bankas kam nors skolingas. savininkams.y.t.0 832.0 20. d) nekilnojarnasis Banko pasyvas (bank liabiiities) . 2) ne savininkr4 kai: bus pusiausviras. Rczcrvai l .Todel didZioji pasyvq dalis turi bfiti i5mokarnapagal 230 .0 Lentelesduomenysrodo. visq tipq atidarytiems ind€liq Pasyvas . reikalavimus. Kiti aktvvai I5 viso: Pasyvas 70. t.

PradinEpinigq sum4 reikaling4 komerciniam bankui (KB-1) steigti. Lt) . Akcinis kapitalas.indeliqsuma. Tarkime. Lt. o nupirktos akcijos .kad bankelaikornadalisjame saugomqle5q.tai banko aktyvas. nutarta gauti.pirm4 pareikalavim4. Tarkime.tai reikalavimai. R .30 t[kst.l 2 ) Visa Siuolaikinebankq sistemaparemtadalinio rezervo principu.kad kuriamasnaujaskornercinisbankas. ( 6 . D . Lt. i5leidus ir pardavusuZ 400 tukst Lt akcijq.KB-l paruo5imas veiklai. Vadinasi.ui. KB-l balansindataskaita Nr. cla rn . Dali akcijq banko steigejai nusipirko patys. Sudaryta direktoriq valdyba pradeda organizuoti banko veiklq: ir lsigyjama pastatLt [rengimq.ktyvas Grvnipinicai 1 5v i s o : Pasyvas 400 400 Akciios I5 viso: 400 400 2 sand6ris. o . pastataiigyjami uZ 350 tfikst. viso deponr-roto kapitalo bankas paskolinti negali.l (t[kst.A. kad grupe Zmoniq. 1ai rei5kia. PanagrinesimeKB balanso kitim4 atliekant ivairias operacijas. atsiradonuosavybe. norindiq isteigti bankq leidim4 gavo.Banko nuosavokapitalok[rirnas. dali pardave rinkoje.rezervelaikomq ld5qsuma. Tarkirne. Sis sanderispakeiiia tik banko aktyvo strukt[r4: irengimai grynq pinigq banJ<e sumaZejo. ir sudaromus sanderius iSreik5ime kiekybiSkai.Zvaigzdute2ymimi o pasikeitq banko balansoelementai.jis privalo tureti rezervq. Rezervas (reserve) 1amtikra dalis banke laikornq le5r4 nuo visq indeliqsumos. kuriuos gali pateikti bankui akcijLlsavininkai. Gauta valiuta uZ akcijas . I sand6ris. vadinamasistatiniu kapitalu (authorizedcapitalstock). R rn=D.rezervonorTna. 231 .kurio fonnavimui duotasleidimas ir kuris sukuriarnasi5leidus akcijas.

Kts-l balansindataskaita 2 (tukst.Lt) Nr.
Aktyvas
Nuosawbc Grvni ninisai I5 viso:

PaSyvas 380 20 400
Akciios l5 viso:

400 400

3 sanddris.lndeliq pridrnimas. Pagrindines banko funkcijos - priimti piniginius indelius ir teikri kreditus. Tarkirne, jau veikiantis KB-l priima 100 tDkst.Lr ind€lininkq neterminuotusinddlius, t.y. indelius, kuriems galima israsyti dekinius reikalavimus. Bankas indeliq forma gauna grynus pinigr"rs, kurie yra banko aktyvai. tadiaujis kartu atidare ir dekiness4skaitas, kurios yra reikalavirnai KB-l aktyvui. KB-l balansine ataskaita Nr.3 (t[kst. Lt)
Aktyvas
Nuosavybc Grvni pinieai I5 viso:

Pasyvas 380 120 500
Akciios C c k i n i a ii n d c l i a i l5 viso:

400 t00 500

Nors Salyjebendrapinigq pasi[la nepasikeite, tadiaupinigq pasifilos struktfira pasikeitd: apyvartojesurnaZdjo100 tDkst.Lt grynq pinigq, o banko pinigq padaugejo 100tukst.Lt. 4 sand€ris. Rezervqsudaryrnas. KB, atidarydami indeliq salskaitas, tureti tam tikrus nustatytus_ turi privalomuosius- istatymqreglarnentuojamus pinigq rezervus(apie tai pladiau Zr. 7 skyriq). Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (rr.iu._ required reserve ratio) - komercinio banko incleliLldalis. pervestai privalomuosius rezervus. Tarkime, kad komercinis bankasrezervuslaiko viena fomra - kaip indel[ tik centriniamebanke. Privalomqiq rezervq norma r0 procentq, arba
f p r ; u . : 0 ,l .

Privalomieji rezervai apskaidiuojarni tam tikru nustatytu privalomu laikyti atsargose rezervqprocentunuo indelir-1 sumos,priimtos banke:

232

RPr,r,.: fpr;r.XD,

(6. 3) l

Rp,,,: 0,1 x 100 : I0 tulct. Lt. Visi banko kasosgryni pinigai yra laikomi fakti5kaisKB rezervars. Siuo atveju KB-1 kaip privalomas atsargas CB turi laikyti l0 tukst.Lt. Tadiau jeigu banko direktoriq valdyba numato gyventojq indeliq didejim4 tai tuomet vietoj minimalausprivalomo rezervo dar papildomai CB s n s s a u g o l l 0 t u k s t .L t . T o k i u a t v e j ub a n k a si S v e n g s e p a t o g u m q .u s i j u s i q u papildorntl rezervq pervedimu i CB rezervus kiekvienE kart4 kai Kts-l neterminuotqindeliq lsipareigojimaidides. 15tiesq I(B, Zinoma,nelaiko visq grynq pinigq CB. {vesdami Siame pavyzdyje tok[ supaprastinirn4 fakti5kq rezervq sumE, ateityje,nustatinedami iSvengiame banko aktyvq elen.renlq ,,gryni pinigai" ir ,,rezervai CB" sumavimo. pasikeis: bankobalansineataskaita SudariusKB-1 rezervus, Nr.4 (tukst.Lt) KB- I balansindataskaita Aktyvas
Grvni oiniulri Rczcrvai Nuosavvbc I5 viso:

Pasyvas 0 120 380 500
Cckiniai indtiliai Akciios l5 viso:

100 400 500

RF = Rp,i,.* Rpn,,.l

(6.14)

dia

Rp- faktiSki bankorezervail Rp",t.-pertekliniaibanko rezervai; i Rp,,,. privalorniej banko rezervai.

Pertekliniai K-B rezervai - tai dydis, kuriuo fakti5ki banko rezervat virSijaprivalomusjo rezervus. pagal (6.14) fonnulE nustatomiRp",., : ZinanI Rp ir Rp,1,,, RPrr,.=Ro-Rrr,r., Rp",t : I 20 tukst.Lt - 10 tukt. Lt : I 10 tukt. Lt . Si banko operacijaypad svarbi, nes suteikti paskolasbankasgali tik tuomet,jei jis turi pertekliniq rezervq.

233

Sukurtieji KB rezervai yra KB aktyvas, o CB Sie rezervai bus pasyvas,kadangi tai yra reikalavimas,kuri kita istaiga- KB-l - gali pateikti centriniam bankui. Kodel gi KB bfitina laikyti privalomErezerv4CB? Pirmiausiareikia pabreZti, kad jie neteikiaKB likvidumo garantijq. i5sipildytLl Jei bankininko ,,siaubo" sapnas ir neterminuotq indeliq savininkai vienil rytq visi kartr.r p n r e i k a l a u t g r q Z i n t iv i s u s [ s i p a r e i g o j i r n u s y n a i sp i n i g a i s . a i p r i v a l o r n i e j i q gr t rezervainebutq naudojami netiketq grynq pinigq pareikalavimarns vykdyti jie tik atlieka kontrolds vaidmeni ir gali padeti CB keisti KB kreditavimo galimybes. Tokiu bldu CB vykdorna pinigq politika gali uZtikrinti fikines veiklos stabilum4. Vadinasi,privalorniejirezervainetiesioginiu b[du - kaip KB kreditq kontroles priemone - stabilizuojaekonomikos vystymEsi ir taip atstovauja indelininkq interesams, nerabanko likvidumo Saltinis. bet Kitas rezervq vaidmensaspektas yra susijqssu dekiq apskaita,kuriq apibudinsimekitarnesand€ryje. 5 sand€ris.Bankui i5ra5omas dekis. Tarkime, kad vienas KB-l klientas perka firmoje ,,Mitsubishi",kuri4 aptarnatSa KB-2, automobili ir iSraSo jai 50 tlkst. Lt deki. Dabar paanalizuosirne kaip Sisdekis apskaitornas, inkasuojamas, kaip KB1) t.y. 2) l, atsiskaitymas dekiu, paveiks sanderyje dalyvaujandiq bankq balansq ataskaitas. Atsiskaityrruosedalyvaus 3 bankai: KB-1, KB-2 ir centrinis bankas.SI sancleri apibudinsimekaip tarpusavyje susrjusiprocesq susidedant[ i5 Siqetapq: a) pirkejas iteikia 50 t[kst. Lt dekl finnai ,,Mitsubishi", kur[ turi apmoketi j! KB-l Firma, gavusi dek[,perduoda j4 aptarnaujandiam KB-2, kuris dek[ deponuoja, ir f-rrmos ,,Mitsubishi" s4skaita, jos balansas padideja 50 tlkst. Lt; b) KB-2 turi pirkejo deki 50 tfikst.Lt. Tai teise disponuoli KB-l aktyvq dalimi. KB-2 Sia teisg igyvendina,perduodamas deki i CB, kur jis 5i inkasuojamas:KB-2 rezervai padidinami 50 tlkst. Lt, o KB-l rezervai 5 0 t D k s tL t s u m a Z i n a m i ; . c) CB inkasuotqdeki siundia I(B-1, kurl gavgsjis pirm4 kart4 suZino,kad vienas i5 jo klientq iSra5e t[kst. Lt deki. KB-l sumaZina 50 Sio kliento dekinEs4skait4 t|rkst.Lt. 50

234

eekiqapskaita (t[kst.Lt) CB
Pasyvas KB-l rezervai -50 KB-2 rezervai+50 c) inkasuotasdekis gr[Zta I Kts-l

\
K B - l b a l e n s i n a t a s k a i t( t n k s t . t ) e u L

b) KB-2siundia dekiCB
KB-2 balansineataskaita(tfikst. Lt)

iekinis indelis

R c z c r v a i- 5 0

| C e k i n i si n d i ' l i s - 5 0

a) pirkejas moka firmai ,,Mitsubishi" dekiu

+

Atskiro banko paZi[riu, pinigai yra i5imami arba iplaukia, bet visos poZifiriu, apmokantdeki, jokiq pinigq neprarandama. bankq sisternos Atlikus 5i sanderi,KB-l balansoataskaita atrodystaip: KB-l balansineataskaita 5 (thkst.Lt) Nr.
Aktyvas
Rezcrvai Nuosnvvbc l5 viso:

Pasyvas 10 380 450
Cckiniai indcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Ar KB-I, turedamas70 t[kst. Lt fakti5kus rezervus, gali skolinti pagal banko tuimus pertekliniusrezeryus: nustatoma x Rp,,,.:rp,,,, D = 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tfikst.Lt; : Rp",,.: Rr - Rp,u,. 70 tukst.Lt - 5 tukst.Lt : 65 tukst.Lt Vadinasi. KB-l cali skolinti65 tukst.Lt. 6 sand€ris.Bankasskolinapinigus. Paskolq teikimas yra antra svarbi banko atliekama funkcija. Dabar aptarsime, kaip atskiras KB gali kurti pinigus, teikdamas paskolas, kaip paskolq teikimas paveikia banko balansoataskaittu kaip pinigai maZeja,kai ir skolos grqZinamos. Tarkime, finna ,,Audejas" nutard didinti savo gamyb4 tadiau jos projektui reikia papildornofinansavimo- 50 tfikst. Lt. Tai patikirna finna, jos finansine padetis gera, ateities perspektyvosteigiamos. KB-l kaip tik turi

z3i

p c r l e k l i n i q e z e r v q t o d d l s u t e i k i a r e d i t 4 . a t o g u l n or s a L r g u r n o r n e t i n i u i s r . k P i su 'tai reiSkia, ,,Audejas" paskolq ima ne grynais pinigais, bet dekine s4skaita. kad KB-I, suteikdamas paskol4 padidina finnos einamqj4 s4skait4 50 tukst. Lt. KB-l tai rei5kia naujo aktyvrl elemento (skolinio isipareigojinro bankui), duodandiopallkanq atsiradim4.Firma ,,Audejas",pateikdamasavo skolinius lsipareigojimus,gauna teisE i5 savo dekines s4skaitospairnti papildornai 50 tfkst. Lt dekiu. Abi sanddrio puses patenkintos: KB-l tLrri ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus- dokumentus,kuriais remiantis finna nustatytu laiku sumokesskol4 ir pal[kanas, o firma turi padidejusiEdekinq sEskaitq. Siuo atveju KB-l sukuria pinigus, padidindamas firmos iekinE s4skaitil. Butent kredito pletimo bfidu komerciniai bankai sukuria didZia;q pinigq pasiulos,naudojamosfikineje veikloje, dal1.KB-1 balansindataskaita, suteikuspaskol4,susides Siqelernentq. i5 KB-1 balansineataskaita Nr.64. (tukst.Lt)
Aktvvas
Rczcrvai Paskola Nuosavybc l5 viso:

Pasvvas 70 50 380 500
C c k i n i a ii n d c l i a i Akciios I5 viso:

100 400 500

Komerciniarns paskolq bankarns suteikiant dekiu,5iesukuriapinigtrs. t.y. padidinapinigLlpasiul4 nes dekiniaiind€liai yra pinigq Ml sudedamoji dalis.Plediantis kreditui,sukuriama didZiojipinigq Ml dalis. Firma ,,Audejas", gavusipaskolq stengsis jq kuo greidiau panaudoti, tarkime, apmoketi statybos firmos paslaugas, atsiskaitydama dekiu. Si operacija bus analogi5ka5-am sanddriui.Finnos ,,Audejas" iSra5ytas dekis statybosfirmai pateksi jq aptarnaujant[ KB-2. KB-l balansine ataskaita Nr.68 (tukst.Lt)
Aktyvas
Rczcrvai Paskola Nuosawb6 I5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
Cekiniai ndcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Siuo atvejuKB-l Rp,;".: XD Rp,,u,.: rpy1,. : 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tukst.Lt, Rp",,.:Rr - Rp,,,,.: - 5 tukst. : 15 tukst. 20 Lt Lt

236

KB-l dar turi pertekliniq rezervq,todel gali dar skolinli l5 tUkst. Lt. KB-l poZiuriu,pinigai i5imami;KB-2 poZiuriu, iplauksi bank4 bet, visr.1 jie bankq sisternos poZifiriu,aprnokant deki, pinigtl visai neprarandarna. 7 sand€ris.Paskolos grEZinimas. Tarkime, firrna ,,Audejas"gr4Zinapairntq iS KB-l paskol4nustatytu laiku, i5raSydama t[kst. Lt deki i5 savo dekinessqskaitos 50 (supaprastinirno sumetimais neivertinsimepahkanq, mokamq uZ paskolq). Todel KB-l 50 Lt; lsiskolinimai pagal dekines s4skaitassumaZes tLrkst. fin-na ,,Audejas" atsisako 50 t[kst.Lt savo pretenzijqKB-l aktyvams.KB-1 savo ruoZtu sugrqZina ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus, t.y. bankas ir firr. a vel pasikeite reikalavimais.Firma iSpirko savo skolinius isipareigojirnus garantinir-rs ra5tus aprnoketi paskol4 atsisakiusisavo piniginiq reikalavimLl KB-l aktyvui. Pinigq pasilla sumaZeja tukst.Lt, nes tokia suma br-rvo 50 surnaZinta finnos dekine s4skaita. Visa tai parodyta KB-l balansindje ataskaitoje Nr.7. KB-l balansine ataskaita Nr.7 (tukst.Lt')
Aktyvas
Rczcrvai Paskola
Nuosavybc

Pasyvas 20
U r - k i n i a i n d c li a i Akciios l5 viso: U

400 400

I5 viso:

380 400

Ataskaita rodo, kad tiek dekiniai indeliai, tiek suteiktos paskolos lygus nuliui. Cekiniq indeliqsumaZejimas padidina KB-l turimusperteklinius rezervus, suteikiapagrindq tai teikti naujaspaskolas. Pinigq pasiulasumaZeja 50 trikst. Lt, nes sumaZdjo dekiniq indeiiq apirntis. 8 sanddris. Vyriausyb€svertybiniq popieriq supirkirnas. Kai KB i5 gyventojq superkavertybiniuspopierius,tai sanddrioesmd ta pati kaip ir teikiant kredit4 t.y. kuriami nauji pinigai. Tarkime, KB-l per dileri i5 gyventojq uZ 50 tlkst. Lr superka vertybinius popierius. KB-1 tsigyja pal[kanas duodandius aktyvus vertybinius popierius ir 50 tukst. Lt padidina dilerio deking s4skaitq.Tai parodyta KB-1 balansineje ataskaitoje Nr.8. Pinigq pasiDla, sr,rperkant verlybinius popierius, padideja, kaip ir suteikiant kreditus. Kai KB parduoda vertybinius popierius, tai pinigq pasi[la, atvirk5diai, maZeja. Vertybiniqpopieriqpardavimas pinigq kiekl veikia kaip ir paskolqgrqZinimas. Komerciniaibankai,vykdydamiivairiussand€rius, siekia suderinti prieStaravirnus du : 237

Nr.8 (tukst.Lt) ataskaita KB-l balansine Aktyvas
Rczcrvai Vcrtvbiniai nonicriai Nuosavybc l5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
L CKlnlal lnocllal

50
400 450

Akciios l5 viso:

l. Gauti pelnq todel skatina indeliq pletin-r4 teikia paskolas ir perka popierius; vertybinius likvidumas- tokie aktyvai, kaip gryni 2. Siekia saugumo,kuri garantuoja p i n i g a ii r p e r t e k l i n i arie z e r v a i . 6.6. KOMERCTNTU BANKU SISTEMA. PINIGq MULTIPLIKATORIUS

l5sivysdiusiqrinkos ekonornikosvaistybiq komerciniuosebankuose gryni pinigai sudaro tik 1/3 Ml pinigq pasifilos.Bankq sukurti dekiniai indeliai - svarbiausiaspinigq pasi[los elementas.Bankq sukurtq dekinrq pinigq apirntis priklauso nuo grynrt pinigq privalomqiq rezervq nonnos bankineje sisternoje.Todel, kaip matysime kitoje temoje, centrinis bankas privalomq;q rezervq pinigq kiekio kitirn4 cirkuliacijoje reguliuoja,keisdamas norm4. jtg plius turirnas ir esantys cirkuliacijoje, Banknotai monetos, kiekis bankineje sistemoje (komerciniq bankq pinigq rezervai ir jq operacijq balansai centriniame banke) yra vadinami pinigq pagrindu, arba didel€s perkamosios poweredrnoney). galios pinigais (H - monetarybase/high Koks yra rySystarp pinigq pasiuloselementoMl ir pinigq pagrindo H? Suprantama, kad l) gyventojaine visus pinigus laiko bankq s4skaitose, dal1pinigq laiko grynais; 2) kai kas i5 viso nenori laikyti pinigq banke,juos laiko ,,namqbankuose";3) nor4 pinigus laikyti grynq forma skatina Se5eline ekonomika; 4) sukurtq dekiniLlindeliq apirnt[ nulemia privalomqiq rezervq nonna, kuriq komerciniaibankai privalo laikyti centriniamebanke. M Vadinasi, kaip pavaizduota l0 paveiksle, I >H. 6. Kuo rp,;u.maZesne,tuo sukuriami dekiniai indeliai didesni. Bankq rezervai sukuria didesngpinigq sum4 t.y. dekinius indelius, negu jie patys palyginti su pinigq yra. Tiksliau - koks yra Ml pinigq pasiulos pasikeitimas, pagrindu,nurodo pinigq rnultipiikatorius.

238

,?-------+E--;i
,,' Cryni pinigri -fiankq rezenai ' Pasf\a enrolutJ 1

+

H

-'

"/ /
i

r urynt DtnlfJl

r

Cekiniaiindeliai

6.10 pav. Pinigqkiekio ir pinigq pagrindosqry5rs Pinigq multiplikatorius (m1a1 rnoney rnr"rltiplier) parodo pinigq masesMl pokyti, pinigLlpagrinduipasikeitus vienu vienetLl. LMI mint= 611 ( 6 .i 5 )

Pinigq multiplikatorius didesnis 1, todel cirkuliuojantipinigq yra uZ surnayra didesnenegu pinigq pagrindas. Pladiauapibudinsime bankq sistemos skolinimo,arbadekinirlindeliq kurirno, galimybes.Laikysimestokiq prielaidq: L Visi komerciniai bankai atsargoselaiko tik privalornuosius rezervus; pertekliniq rezervqndra,nesvisi jie paskolinami; 2. Visus perteklinir.rs rezervuskornercinisbankaspaskolinavienam sLrbjektr.ri, kuris veliau iSraSo dek[ visai gautospaskolos sumai,ir SisdekispatenkaI kitq bank4. Tai reiSkia, kad visai skolos sumai i5ra5yt4ieki reikalauja apmok€ti kitas kornercinisbankas. : 3. Privalomqjqrezervqnorrna l0 proc.,arbarpr;u. 0,1. yra Siomissqlygomis, pilietis,,X" idejo i KB- l 100 Lt. Kaip tai tarkirne, paveiks visr4 KB sistemosskolinirno galimybes,jei laikysirnesaukSdiau nurodytqtrijLl prielaidq? Pinniausia pasikeis KB-l balansind ataskaila, nes: a) 100Lt indelispinigq pasi[los nepakeite, pakeiteMl pinigq strukttrr4. tik : Jei rp,;u. 0,1, vadinasi, privalorniejirezervaibLrsl0 Lt, o pertekliniai90 Lr; b) maksimaliaiKB-l gali paskolinti90 Lt, tiek pat padidejadekiniil indeliq suma; c) pilietis ,,2", gavqs 90 Lt paskolq gali juos r5leisti, iSraSydamas deki pardr-rotuvdje paskolos visai sumai.Parduotuve dekija aptamaujandiarn lteiks KB-2. KB- I , aprnokddamas ceki,praranda dekiniindel[bei rezervus.

239

(t[kst. L0 KB-l balansindataskaita
Aktyvas
*Rczcrvai *Paskola + 1 0 0( a ) -90 (c) +90 (b) t C c k i n i a ii n d c l i a i

Pasyvas
+ 1 0 0( a )

+90(b
-90(c

Papildomasindelis atitinkamaipakeisir KB-2 balansoataskaitq (t[kst. Lt) KB-2 balansineataskaita
Aktyvas
+Rczcrvai * Paskola

Pasyvas +90
-81 * C c k i n i a ii n d c l i a i

+81

r90 +81 -El

: rp,ir. 0,1i

X AD Rprir.:t'p71,'. : 0,1 x90 : 9 Lt'

Paskolq teikirno procesaskartojasi kituose KB sistemosbankuose, nes gautos dekinds paskolos,mokant dekiu, patenka vis i kit4 bank4. Visas bankq sistemq apimantis pinigq kurirr-roprocesas, kurio KB-l ir KB-2 buvo pateiktosatskirai,sura5omos 6.4 lentelq. ataskaitos balansines i pinigq pasi[losdidinimas(Lt) vykdomas 6.4 lentel6.KB sistemos Komercinis trankas
KB-I KB.2 KB.3 KI]-4 KB.5

Papildomas Privalomqiq rezervrl 1inddlis suma (Ad)
I 00,00 90,00 8l,00 72,90 65.61

Pinigqkiekis, Pertekliniq kuri kiekvienas rezerv!l KB gali skolinti suma (AD} (Rp.ru.) {R,,-..) 90,00 90,00 10,00 8l,00 81,00 9,00 12,90 72,90 8,10 7 to 65,61 65,61 59.05 59,05 6,56

v lso

ocslmllcs

' . . ' .
6st ,32
65.1 3 7 34.8 100.00

pirmqjqKB

s86.1 9
l 3 l3 . 8 900.00

I 586, 9

I5 viso likusiq KB l5 viso KB sistcmoic:

318,68 1000.00

.lr3.8l 900,00

240

Taigi pinigq kiekis, i bankinEsistem4papildornaiine5us 100Lt, padides Salyje1000Lt, suklms naujus900 Lt dekinius indelius. Pateiktamepavyzdyje KB sistemagaunapapildomq rezervq ir teikia paskolas, kuria pinigus.GalimauZraSyti, t.y. kad: 1 0 0 , 0Z / + 9 0 , 0 0 r + 8 1 , 0 0 t + 7 2 , 9 0 t + 6 5 , 6 1 t + . . . = 0 I L L L I o ,o r2 ro tS ,o,' l l - l 0 0 l r x l l + - + l - l + l a l r . . . r l - l l = t O Ot x - = L I 'r "0 \ t 0 // \ l' " / i \10/ O -" r_ll i I _ l0 , l o 0L t " + = 1 0 0 r x t 0 = 1 0 0 0r . L I l0 Vadinasi, pinigq pasiulos. didinimo procesas vyksta pagal geometrinds progresijos forrnulg", todel pinigq multiplikatorius pagal SiEformr,rlg: apskaidiuojamas
mMl=-. f Prir'

I

( 6 .l 6 )

Vadinasi, pinigq rnultiplikatorius, tai rnaksirnalus naujq pinigq kiekis, kur[ gali sukurti vienasperteklinirlrezervqvienetas. . M a k s i m a l u s a u j q p i n i g q p r i e a u g i sk u r i g a l i s u k u r t i K B s i s t e n r a . n pinigq mr.rltiplikatoriq padauginus pertekliniq rezervq: apskaidir.rojamas, i5 L D = mr r x R p " , , . dia

(6.r1)

/D - pinigq kiekis, kuri gali paskolinti bankq sistema,arba n a u j a is u k u r t p i n i g a i . i

M[sq pavyzdyje maksirnalq naujai sukurtq pinigLl prieaugl galirna nustatytitaip:

*r,:*,
L D : n rr r ,

-L-:ro;
R p " , , . =0 x 9 0 L t - 9 0 0 L t . 1

a

pro os |: G c o r n e t r i n e s g r e s i jf o n n u l e + o + a 2 + o 3 + . . . + o ' =

,r!;

(1-a)- tai privalornqjq Siuoatvelu rezervq roflld rp,,u.. 241

pagal 6.l8 fonnulg: nustatomas Bendraspinigq kiekio pasikeitirnas LMt = nr*rx Ld; z L M , = 1 9 * 1 0 0 =1 0 0 0 r arba LMr:6,1* 6P ' ( 6 .l 8 )

( 6 l.e )

iia A d -paprldomas piniginis indelis, lneStas KB sistem4. i Pateiktarne pavyzdyje Siuo budu nustatydarni pinigq kiekio pasikeitim4 gautume: LMt= 100+900=1000Ir. Pinigq multiplikatoriaus reik5md sumaZdtq, jeigu dal1 gautos paskolos banko klientas laikytq grynais pinigais. Tuomet pinigq multiplikatorius apskaidiuojarnas taip: (N+l)
ll7 rtt =

(6.20)

(N + rpr;r,.)

dia

ly' - grynq pinigq norma cirkuliacijoje apskaidiuo.larna procentaisnuo bendrosindeliq sumosbankuose. PavyzdZiui, jei privalomr4iqrezervq rorrn& rp,1u.:0,1, gyventojai nori o tureti grynaisiais20 proc. turimq indeliq slrmos bankuose, iki tai pinigq multiplikatoriusnuo l0 surnaZes 4: (0.2 l) - 1.2 + -" , t M l-= ( o J _ o , D = * = , .

jeigu bankas rezervuose Pinigq multiplikatorius taip pat surnaZdtq, laikytq didesniusrezervusnegu privalomoji rezervqronlta rp.;u.. jei Tarkirne, rp,1u.: laiko rp :0,2, tai 0,1, o KB fakti5kairezervuose Siuoatvejupinigq rnultiplikatorius l0 sumaZes 5: nuo iki
I

mMl

n?

Vadinasi, jei paZeistakuri nors i5 klausimo pradZioje priimtq prielaidq (bankas rezervuoselaikys didesng pinigq sumq negu privalomoji pinigr"rs tuornetpinigq rezeryo norma, kas nors pasiskolinEs laikys narnuose), rlultiplikatoriaus poveikis pinigq pasirllaibus rnaZesnis.

141

Pinigq multiplikatorius gali veikti ne tik pinigq kiekio didinimo,bet ir maZinimo linkme, pavyzdliu| atsiemus100 Lt indeli, bankq sistemapinigq pasi[I4 esantpinigq multiplikatoriui10,surnaZins 1000Lt: -LM = mr = - 1 0 0 0Z t . r tx (-Ld): l0x (-100) Taigi visa bankq sistemagali skolinti Zymiai daugiau negu turi pertekliniq rezervq.Taip yra todel, kad rezervusprarandaatskirasbankas,bet visa bankq sistema. ir4nepraranda PagrindinOs s4vokos r . r . r . r . r . o visuotinisvertesekvivalentas pinigq funkcijos barterindekonornika monometalizmas bimetalizmas dekis kredito kortel6 aukso standartas pinigq rinka pinigq paklausa alternatyviniaipinigq laikyrno ka5tai . pinigq laikyrno motyvai . nominaliojipinigq paklausa . realioji pinigq paklausa o sanddriopinigq paklausa . pinigq kaip aktyvq paklausa o likvidumo pinnenybe . r r . . . r o . . . . . . . . r pinigq kiekis (pasi[la) p i n i g t lp a s i I l o se l e r n e n t a i pinigaisiaurqja prasme pinigai pladiqiaprasme pusiaupinigai(netikripinigai) likvidusaktyvai pusiausvyra pinigtl rinkoje pusiausvyros pal[kanq nom.ra bankas komercinio bankobalansas banko aktyvas bankopasyvas rezervas komerciniq bankqsisterna pinigqmr.rltiplikatorius pinigq pagrindas(dideles perkamosios galiospinigai) grynq pinigrl nonna cirkuliacijoje

Kartojimo klausimai l. Kas tai yra pinigai? 2. Ar infliacija gali paveikti pinigq sugebejirntlatlikti pagrindinesjt1 funkcijas? 3. Kokie trukumai bfidingi pinigarns - prekerns? Kokiais privalumais pasiZyrni: popieriniaipinigai ir b) bankopinigai,palyginti su pinigaisa) prekemis? 4. Kodel uZ popierinius pinigus galirna lsigyti brangiausiqmaterialiniq vertybiq, pavyzdLiui,narn6 autornobili?

L+)

Kodel Zmon6snori laikyti pinigus grynais? 9.Tarkime. Kas yra pinigq pasiulair kokie pagrindiniai elementai (iSsivysiiusiose pasaulio valstybese.Tarkime.lq su Zmonitlnoru laikyti pinigusgrynais? 10. kad pinigLlatradirnas yra vienas didZiausiqZrnonijos lairnejirnq. LietLrvoj e)'? 7. r 13.ApibudinkiteatskiroKB skolinimogalimybes. Kas nulemiapinigq vertE? 8. KB klientas skol4 gr4Zinadekiu. Pagriskiteteigin[.Kaip nustatoma pusiausvyros palukanq nonnapinigq rinkoje? ll.5. kad pinigq rinkoje yra pinigq paklausosperteklius.Kaip. jlsq nuor.none. padidejusipusiausvyros pal[kanq nonna paveiks g a m y b o s p i r n t [ u Z i m t u r n iq k a i n a s ' ] a .Ar Siuo jei atveju pinigq rinkoje susidarys pusiausvyra. Kas yra pinigq paklausair kokie pagrindiniaijos elementai? Kaip jie susr. jos 6.b) sutrunpejEslaikotaryis tarp pinigq [plaukq.Kokie pagrindinrai bendriveiklosbruoZaibudingikomerciniarns bankams ir taupymo institucijoms? 15. Kaip tai paveiks Sio banko balansE tolimesnio ir skolinimogalimybes? 16. 17. c) kreditiniLlkorteliq naudoj irno pletimasis? 12.Kokios visosbankqsistemos skolinimogalirnybes? . pinigq pasitrlanesikeis? 14. Kaip pinigLl paklaus4sand€riqaptarnavintui pusiausvyros ir palukanq nonrlq pinigq rinkoje paveiks: a) padidejgs nominalusis bendrasis nacionalinisproduktas.

jo pagrindinds funkcijos. Skirtingose Salysefunkcionuoja skirtingi CB.kaip taisykle. r CB kontroliuoja pinigq pasi[lq .bankqtevas". . politikos trumpalaikioir ilgalaikio reguliavimomechanizmas. DidZiojoje Britanrjoje . turindiq iSimting teisp ernituoti (iSleisti)pinigus. kuriose parduodarni p skirtingq aliq inigai. JAV CB .Lietuvos bankas..bankqbankas". Bankines sisternos raidos praktika parod6. PavyzdLiui. CB aptarnauja bankq sistemos dalyvius. CB veikia uZsienio valiulq keitimo rinkas.1. reguliuojanti mlinq priernones. didelese maZose.emisijosteise.Bundesbankas.Taip pat p n a g r i n e j a r n an o n e l a r i n C o l i t i k a . CB.nes tik prieSingu atveju galetqsutrikti pinigq rinkos funkcionavimas. Lietuvoje . pagrindines veiklos funkcrjosyra Sios: . bet yra naudingos. atliekant iekirl kliringo paslaugas kt.SaliesCB.Musq laikais CB paprastaituri iSskirlinEteisgleisti pinigus.Saliespinigq ir bankr4sisternq valdymas. kad CB gali i5duoti komerciniams grynus pinigus. CB pagrindinis tikslas . CB. tai jis neturi pinigq leidimo teisds(Panamos Liberijos CB neturi tokios teises. s4skaitos bankams l+) . atliekantis pinigq emisijosfunkcrjq.Japonijos bankas.specialivyriausybine ar kvazivyriausybine institucijafinansqsistemoje. JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Beveik visosepasaulio yra valstybese.Be to. pavyzdZiui. Sios s4skaitosneduodapalfikanq. atliekanttam tikras paslaugasindividualiems komerciniams bankams. Emisijos bankas (bank of issue).suteikiarna vienarnbankui. ir Centrinis bankas (Centralbank) .jeigu jiernsjq reikia. S Pirma. Vokietijoje .j o s [ g y v e n d i n i r n o r i n c i p a i . aptariamaCB nepriklausomybes problema. Sios sqskailos ir naudingos tuo.Federalind rezervq sistema (FRS).. rnonetarinds 7. Japonijoje .Anglijos bankas. CB pagrindinefunkcija . CB yra . rnonetarindsir fiskalines politikos efektyvumasir jq derinirnas.kad jos cenlralizacijair kontrold yra b[tina. Tadiau kai kuriose Salyse CB ndra.atliekant daugel[ sanderiqtarp individualiq bankq ir CB. Antra. CBNTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA Siole temoje analizuojarnas centrinio banko (CB) vaidrnuo.p r i e r n o n d s .pinigtl leidirnas(emisija).Siose ir dvejose Salyse atsiskaitorna JAV doleriais).. lndividual[s bankai turi indelius CB.7. CB. o jeigu ir yra. r p problemos.

kad tai kainuoja. tai keitimo sistema nustatomarinkos jegomis. Yra du pagrindiniai pinigq pasi0los kontroliavimo rnetodai. todel pinigq pasi[la dabar yra kontroliuojama daugybe kitq priemoniq.Jeigu valiutq keitimo ribq nera. (clearing) Kliringas centralizuota atsiskaityrnq negrynaisiais tarp kornerciniq bankq sistema. s 246 . ir Daugeliui Saliq.Valiutq keitimo rinkos yra labai svarbios. CB veikloje labai svarbi pinigq pasi[los kontrold. valiutq keitimo normai. CB iiords funkcijos darosi suddtingesn6s svarbesnes. kadangi galima daryti itak4 palfikanq normai. spaliol7 d. i5reik5ta kitos Salies valiuta. pagrista savitarpio mokejimo reikalavirnq ir isipareigojrrnq uZskaitymu.Valiutq keitirno sisternosgali b[ti fiksuotos siauru svyravimo ruoZu. Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negr-rreikalaujama. Sioje rinkoje Saliesvaliuta parduodama kaina. tai veikia ir valiutq keitimo rink4. PavyzdLiui. 5i funkcija lemia jq monetaring politikq. Didejant finansq rinkos ir ekonornikos globalizacijai. Tadiau nevalia uZmir5ti.centriniamebanke yra kaip bankq rezervq inddliai. pinigq kainq leme aukso arba sidabro kaina. Ketvirta.JAV Federalinerezervq sisterna i5gelbejo finansing sistem4 1987m. DidesnesSalysturi daugiaulaisvesir galimybiq manevruoti.ypad maZq ir su fiksuota valiutq keitimo sistema.vadinama valiutq keitimo mechanizmu. kaip buvo Europos pinigq sisternoje. kuriq svarbiausiayra vertybiniq popieritl pirkimas ir pardavimas (apie tai . Tai viena svarbiausiq CB funkcijq del dviejq pagrindiniqprieZasdiq: l) CB nustatyta palfikant1norma Sioms paskoloms veikia rinkos pallkanq nonnd 2) finansiniq kriziq rnetu CB yra paskutinis. CB taip pat turi isipareigojimqi5or€ssubjektarns. kad galetq iSlyginti finansiniq le5q judejimq. skolintojas. arba kraStutinis. Tredia. Jeigu valiutq keitimo sisternosfiksuotos.trediameskyrelyje). Kaip bankq bankas. Jeigu jis fiksuojarnasruoZe. Laikantis metalo standarto.jos gali bfiti nustatornos visi5kai laisvai rinkos legomis. Nd viena Salis nebeturi metalo standarto. kur[ numato vyriausybd arba tarpusavio susitarimai. CB gali teikti paskolasindividualiemsbankams.rdetingus ekonominius ir finansinius k l a u s i r n uv i r S [ n i ql y g r n e n i u . nes CB nemokaoal0kanu. CB reikalauja pirkti ir parduoti valiutq nustatytu santykiu. infliacrjai ir verslo ciklui. Aprupinant likvidZiais aktyvais.CB yra isipareigojqspirkti ir pardLrotivaliutq leistinq svyravimq ruoZe. CB gali stabilizuoti finansing sistem4krizesmetu. kuri4 vykdo centrinisbankas.sprendZiant sr. Perkant ar parduodantuZsienio valiut4 CB gali veikti rinkos valir-rtq keitimo sistem4.

Direktoriq taryba atstovaujabankq. l9l3 m. jos strukt0rinius elementus:aktyvE ir pasyvq. o ne privadiq sanddriqpagrindu). Valdandiqjq taryba daro itak4 monetarineipolitikai veikdama pinigq pasiulq per atviros rinkos operacijas. r Valdandiqjqtaryba. KiekvienasSisbankasvalstybinis-privatus. Norint geriau suprastiCB veikl4 iSanalizuosime kuriq SaliqCB. reguliuodama kontroliuodama kreditavimq sieke sudaryti sqlygas stabiliam ekonomikos augimui. verslo ir visuomendsinteresams. kaip FRS perka Siasobligacryas atviroje rinkoje i5 namq [kit1. dividendus uZ akcijas. kuri funkcionuoja 14 metti. bet ne tiesiai i5 iZdo (. kuri. elementq SvarbiausiFRS valdomi aktyvai . JAV sukurtaFRS. kuriomis reguliuojamas Aptarsime FRS JAV balansinE ataskait4 t.tai JAV iZdo vertybiniai popieriai. tvirtina Senatas. todelj! ir analizuosime.jos valiutos rezervai. Numatyta. operacijoms. kad CB perka visiems prieinamoje rinkoje. tadiau skiriasi ataskaitos turinys. Numatyta. Trediame skyrelyje detaliai i5analizuosime.atvirosrinkos" tenninas vartojarnas ta prasme. saugomus CB. 12 nariq Atviros rinkos komitetas duoda nurodymus rinkos pinigq kiekis. priimtame Federaliniq rezervq sistemos istatyne numatytajos strukt[ra: o Federaliniqrezervqbankai. kiekvienas valstijq bankas leido ! apyvarl4 banknotus. Sie bankai itraukti i monetaringpolitikq tiesiogiai ir netiesiogiai: Federaliniai rezeruq bankai nustato diskonto nonnE jie komerciniarls bankamsir nustatokiek jie gali skolinti.y.Jau 6-ame skyriuje buvo aptarti KB balansinds pagrindiniai elementai. CB IVAIRIOSE SALYSE IRJU NEPRIKLAUSOMYBES PROBLEMOS CB numato dideles perkamosios galios pinigq pasi[I4 t.kad JAV FRS darys itakq ekonomikai. Valdandiqjqtarybq skiria JAV prezidentas.2.7.kadangijq esrneanalogi5ka. bankq sistemabuvo decentralizuota. r FederalinisAtviros rinkos komitetas. kad prezidentas negali daryti itakos tarybai.buvo labai silpna pinigq pasiulos pinigq pasifilEir kontrold.Valiutos rezervai ne tik 24'7 . valstijq ir regionq vyriausybds ir privataus sektoriaus. taip pat komerciniq bankq rezervus. netiesiogiai veikia rink4 per Federalin[ Atviros rinkos komitet4 kuris vadovaujaatviros rinkos operacijomsir konsultuojasisu priZi[retojq taryba.Kita pagrindineFRS aktyvq grupe .. l9l3 m. kai JAV iki l9l3 m. skolinimo diskonto norrnE ir reikalavimus rezervams.y. tai kitq Saliq trumpalaikiai [sipareigojimai. 12 Federaliniq rezervq bankq JAV atstovauja l2-ai sridiq. grynq pinigq kiekl rinkoje.derinant interesus tarp bankininkq ir verslo. akcininkai gaunane didesniuskaip 6 proc.

cB i5 tikro [sipareigojakonvertuoti nacionalingvaliutq uZsienio i fiksuotu kr. bet veikia kaip komercinisbankas..ypatingierns" bankamsir reglarncntuoja vciklq. Kiloje balanso pasyvo puseje svarbiausiadalis yra FRS banknotq kiekis. o po 42 dol.kurie vertinami ne rinkos kaina. kas to pareikalaudavo.kuo'ret JAV nutraukepinigq pasiDlosrySi su auksu. Siomis sqlygomis dideles perkamosiosgalios pinigai rampa fsipareigojimais.3 ' 248 .Tadiau esant svyruojantiemsvaliuttl kursami. grieltai laikytasi pinigq konvertavimo i auks4 fiksuotu kursu taisykles. 1973m. FRS neteikia paskolq tokioms firmoms. 7. esandiomsprioritetinruose Saliessektoriuose. tiip lav. Daugelio besivystandiq ialiq cB suteikia paskolas tiesiogiai privadioms firmoms. ypai zemesLikyje. Pladiau Sis klausirnas jq anal izuojarnas sklriuje. KartkardiaisFRS superkair parduodaauksEaiviroje rinkoje.kad FRS turejo dideles perkamosiosgalios pinigus keisti I auks4 visiems.rs instifutams(KIl) JAV iZdo vcrtybiniai popicriai Kiti aktyvai lS viso: ll 058 32 633 190 252 103 31 589 32i 5i3 Pasyvas Fcdcraliniorczcrvq banko banknotai 267 605 Finansinirlinstitutq(KB) tczcrvai (indcliai) 38 658 JAV iZdo indcliai 8 960 Kiti pasyvai 7 504 I 5 v i s op a s y v q 322727 Nuosavaskapitalas 4 846 1 5v i s o : 327 513 FRS teikia paskolasprivatiems finansiniamsinstitutams (bankarns.JAV FRS balansine ataskaita 1990m.Tai ir leme pinigq pagrindqkaip FRS pasyve dar ir ta prasrne.1 lentel6. tokiq isipareigojimqnera. kredito ir taupyrno asociacijoms) per vadinamEli diskonto langar. ir atliekant intervencijas valiutq rinkas. Esant dabartineisistemaindra automatiskos galimybeskeisli pinigus i ar-rksQ. I FRS aktyvus ieina auksorezervai. tadiautokie apribojirnai bldingi ne visoms salims. Galiojant popieriniq pinigq ir fiksuotq variutq keitimo kursq sistemai. FRS suteikia paskolas.y. uZ uncii4 I.svarbDs vertine iSraiSka. bet FRS aukso atsargqpadidejirnasar sumazejimasnedaug veikia pinigq pasiIlospokydius. kaip IBM ar GeneralMotors. siekianl bet i stabilizuoti doleriokursa. auksokaina. gruodis(mh.Siosesiruacijose ne tik vadovauja cB pinigq politikai. Skolinirnas per cliskonto lang4 greidiau privilegija nei taisykle.Kodel tai yra FRS isipareigojimas? Esant aukso standartui. 7. esantispas Zmones. USD) Aktyvas Auksorczcrvai Valiutos rczcrvai Paskolosfi nansinian.rrsu.

kad pinigai patektq i cirkuliacijq Pinigq leidybos skyrius parduoda finansinius vertybinius popierius (obligacijasar akcijas). tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinese finansinese institucijose.) ir vertybinir. vadovaujasiLR Konstitucija ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybes vykdornosiosvaldZios lstaigoms.5 Avansai 0. kitas istaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti.6 Kiti vcrtvbiniai 8. taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei 249 . esant vertei)4846 mh.FRS yra JAV iZdo indeliq s4skaita. t. USD. Kiti aktyvai apirna fizinl kapitalq (pastatusir irengimus rr pan. CBP) Skyriur Lcidybos Aktyvas Vyriausybcsvcrtybiniai popicriai 3. 7. Avansai .Kiti FRS isipareigojimai apima priirnamq finansiniq institutq saugomusindelius. yra vienas koordinuojama.Anglijos bankobalansas 198605 0l (mln.LB turi teisE steigti skyrius.Nors banko balansas I esminisskirtumas.ir Anglijoje jos iSduodarnos finansiniustarpininkus.4 Bankq Banku skvriaus aktvvai 2.6 Kiti aktyvai 1.rs popierir.Sisbankasnegalibankrutuoti.1 1.dali indeliq komerciniaibankai turi CB pagal Paprastai aktyvq suma turi blti istatyrn4.Leidimo skyrius atsakingas uZ pinigq banknotq i5leidimq. atskaitingasLR Seimui. USD.iSleistus vyriausyb€s komercinemsf-rmoms ar vietinei vyriausybei. Aktyvai yra vyriausybes vertybiniai popieriai ir avansai.+. kuris nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei. filialus. kuriuos iSleidZiaprivadios finnos ar vietine valdLta. nuosavam kapitalui(grynajai lygi pasyvqsurnai. Prakti5kai Pinigq leidybos skyriaus ir Bankq skyriaus veikla yra pana5us komerciniq bankq.8 nooicriai Vyriausybcsvcrtybiniai Popicriai 0.y.2 lentel6.8 Lietuvos RespublikojeCB yra Lietuvosbankas(LB). Jos parodytos kaip Pinigq leidybos skyriaus aktyvai. Bankq skyrius veikia kaip bankininkas komerciniams bankams ar vyriausybei.327 573 mln.Del susiklosdiusiq Anglijoje CI3 yra Zinornas jis istoriniq prieZasdiq padalytasI Pinigq leidybos skyriq ir Bankq skyriq.vadinamus Diskonto namais.8 V i s u o m c n c sn d c l i a i i Bankq indcliai Rczcrvaiir kitos saskaitos Banku skyriauspasyvai I Sv i s o : 0.3 Pasyvas Pinigaicirkuliacijojc 12.0 1 1 2.tai per paskolos.2 lentele). Siekiant. LB atstovaujaLietuvos valstybei uZsienio valstybiq CB.kaip rnineta.rs. kaip Anglijos bankas.4 Anglijos bankas 1 5v i s o : 14.4 l. kuriq kiekvienasturi atskirEbalans4(7.

Konsr"rltuoja LR Vyriausybg pinigq rinkos. pajamos. palukanos. kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimq palaikant vyriausybesvykdomEpolitik4. Kontroliuoja uZsieniovaliutosreZimolaikyrn4si. tarpjq ir kliringini[ tvarkq. | 2. Saugobei valdo valstybes uZsienio valiutos.tt. laikornasuZsienyje. : i o istatyrnonumatytatvarka iSleidZia apyvartE iSimai5 jos pinigus. gautos uL pinigq leidimo 250 . 10. 6. t . kredito ir atsiskaitymtl klausirnais. LB gali b[ti tarptautiniq ir r-rZsienio institucijq akcininku. Valdyba nustato LR monetarindspolitikos formas. Nustato bankq ir kitq ukio subjektqvidaus ir uZsienioatsiskaitymq. Pirmininkq skiria 5 metams Seimas Prezidentoteikimu. 4. Renka ir skelbiapinigq bei finansqstatistikq. 14. gautosuZ uZsienio valiutosatsargas. LB pajamas sudaro. I5duoda ir at5aukialicencijas LR ir uZsieniobankamsbei kitorns kredito istaigomsir priZitiri jq veiklq. organizuoja p i n i g r lg a n r y b 4r t . 3. 11. uZtikrinri patikirn4 pinigq rinkos. 7. litq formuojamasiS LR valstybesle5q. ir 5. 8. SudaroLR mokejirnqbalansq. Organizuoja LR Vyriausybes i5leidZiamq verrybiniq popieriq pardavim4 i5pirkirn4bei paiukanq uZ jas i5mokejim4ir veikia kaip valstybes vertybiniqpopieriqregistratorius. Gali aptarnautiLR valdZiosir valdymo institucijq s4skaitas. lstatyrnq nustatytatvarka veikia kaip paskutinislikvidumo Saltinis bankqsistemoje. form4 apsaugos prietnones. 9.priirna teisesaktus ir pan.kuriq sudaropirmininkas ir de5irntnariq. 13.rtiniq kreditq ir atsiskaitymLl politikos tobulinimu. tarptar. Or ganizuoja bankines infonnac ij o s sistem4. Nustato bankq ir kitq Lietuvos banko licencijuotq kredito [staigq apskaitos. ataskaitqir atskaitomybes tvark4. bankq ir kitq kredito istaigqrizikq ribojandiusnonnatyvus. LB vadovaujabanko valdyba.y. ir i LB pagrindinistikslas. {gyvendina istatymq numatyta tvarka pinigq politikq tvarkydamas pinigLp kredito apyvart4atvirosrinkos operacijomisir kitomis priemonemis.aukso ir kitq tauriqjq metalqrezeryus. gautosuZ kituose bankuoselaikomus indelius ir bankams i5duotas paskolas. jei tai susijq su nacionalinesvaliutos. atnaujinant j4 kas treji rnerai treddaliu. nustatoLR pinigq nominalus.siekti pinigq stabilumo. LB atliekaSias pagrindines funkcijas: l. LB turi iSskirtinE teisE leistipinigr"rs Siuotikslu: ir . valdybq 9 metams skiria PrezidentasLB pirmininko teikimu. l5leidZiai apyvart4ir iSimai5 apyvartos pinigus. LR 2. LB istatiniskapitalas50 mln.pal[kanos.tarybosepinigq ir monetarines politikos klausirnais.

politikai gali buti .kaip tai buvo 1982 rn.kokio lygio turi buti CB nepriklausomybe. kad parlamenlarai uZ negali atlikti nuodugniosCB kontrolds. ar jq veikla buvo per leta.rokrati5ki ilgojo laikotarpio gali nurnatyti tik trurnpojo laikotarpionaud4 neanalizr. susijusios su banknotq gamyba. EuropojeVokietijos. esant pernelyg didelei palukanq gali buti reakcijai i tai. FRS pagal skiriasi nuo CB Europojeir Japonijoje. pallikanosuZ uZsienio laikornusLB. Ekonomistaipladiai diskutuoja. Italijos ir Prancfizijosbankai yra labiau priklausomi ( 7 . CB nepriklausomyb€ nonnai ir neigiamai visuomends apribota.ttL" ir . kad Taigi nesunku Jis bet pinigq leidirras ir jq pasillos reguliavimas. Argumentai uL nepriklausomurno argumentas tas. pajamos.. kad birtq diskutuojamapolitineje rinkimai.Tarybq sudaro l6 Regioniniq bankq prezidentai.. bet monetaring taigi gali vykdyti nepriklausom4 nacionalinesekonornikosinteresus. kad jie dare itakq didesnei infliacijai. tauriatstats metalais.trr. Europoje tik Vokietijoje yra federalineCB struktfira.prieS" nepriklausomurnq.Sveicarijos yra nepriklausomi. istojg Rytq Vokietijos bankai siekia didinti pinigq pasi[l4.rmparegiai". ir tai jiems uztikrina nepriklausomybes laipsni.. Jungtinds Karalystes. Kai apribojirno.Taip pat atskirus bankus atskirais laikotarpiais galima kaltinti. Japonijos. JAV. kad monetarind politika. kuriq funkcijq apribojimas nerei5kiavisi5kos nepriklausomybes politikas prie vyriausybes.Kadangi yra deu. LB iSlaidas sudaro: palDkanos. savo strukturqir veiklos organizavimE l. pateikiama argumentq .14 metq. ir iSlaidos.ne pelno siekimas. kuri veikia infliacrj4 pal[kanq normfu valiutq keitimo nonnq ir ekonomini augirn4 yra pernelyg svarbi ir techni5kaiper suddtinga.iant yra pasekmiq. iSlaidos eksploatacijos pastebeti. Pagrindinis CB CB nepriklausomumq. Pagrindinis argumentasprie5 CB nepriklausomybg yra tronetarincs politikos svarba ekonornikai. o CB 3.Demokrati5kaii5rinkti parlamentaraiforrnuoja palankiE politik4 Zmondms.gautosuZ operacijas. 251 .Kitas argumentas nepriklausomumE tas. vykdyti.Daugeliu atvejq CB nepriklausomybdnera absoliuti. 1p a v .Taiiau. ) . politik4 ginti ne vyriausybes.ar turi bfiti CB nepriklausornas. ndra pavaldusvyriausybei. iSlaidos.ro. rnokamosuZ kredito istaigq indelius. i5laidosuZsieniooperacijoms paskolas. aukStesni 2. susijusios su operacijornisuZsienio valiuta. tadiaupriartina CB ekonomines Atskirq bankq nepriklausornumolaipsnis yra skirtingas. materialiniq vertybiq amortizacija.bendros personalui kitos specifinds i5laidos. FRS Tarybos nariai dirba ilgiausiai. iSlaidos. Vokietijoms susijungus. kiekvienoCB tikslas.gautos uZ operacijasuZsieniovaliuta. neprie5taraujandias istatymams.organizavimq pajamos. Taigi politikai ir ekonornistaitaip ir nesutaria. vertybiniais popieriais ir istatymq numatyta tvarka iSduotas garantijas. erdveje.

JungtinCKaralyste '*^*. pavaizduot4 7. kuriose cB buvo labiau priklausomi.kad pagrindinisjos tikslas.0 t. Kaip matome iS 7.i5laikyti kainq stabilum4. kaclangi reikejo sujungti skirtingas nacionalinesfinansines tradicijas turindi4 veikl4. kurios istojo I Ekonoming ir pinigq s4iungq (EPS). Italijoje ir Prancfzijoje.lspanija -*Pranclzija -4*Japonija . Tadiau tai buvo Lymiai sucletingiau. Tadiau iq atstovai negali dalyvauti priirnant ir lgyvendinantsprendimusdel euro zonos.5 2.. CB nepriklausomumas gerina ekonomikos veiklq esant zemesneiinfliacijos nornai.Danija -X-JA\' t. JAV ir Vokietijos Bundesbankoveikla. Sveicariia l a i p sn i s Itatija Norvegija/Svedija Kanada -*rD.1 pav.0 3..1 pav. nedidina gamybos ar uZimtumo svyravimq.Naujoji Zelandija --ts Australija --.kuriose CB buvo labiau nepriklausomi.Belgija Olandija 7. nepriklausandir-1 euro zonai. vidutine infliacrja 7-8 desimtmetyje buvo Zernesnd. cB turi specialq status%leidZianti jierns vykdyti nacionalinE monetarinE politik4. kurdami Europos Centriniq bankq sisteme(ECBS). cB.5 --a.0 -+- 3.ECBS ir ECB statutenumatyta. ECBS sudaroEuroposcB (ECB) ir Europos Sqiungos(ES) saliq nariq.c. Ji raip pat turi skatinti sklandq mokejimq sistemq funkcionavirnEir prisideti prie atitinkanrqnacionaliniq institucijq veiklos atliekant rizikqmaLinandir"l kredito l)z .0 --x*. Salyse.t0 d8 A x o 0.0 Ncpriklaus0mumo --fl.5 4.2 pav.s s. infliacija buvo aukStesne.ECBS atsakouZ euro zonos monetarin€spolitikos ktrimE ir lgyvendinimq uZsienio valiutos operacijq vykdym4 bei valstybiq nariq oficialiqjq atsargqlaikym4 ir tvarkym4. CB nepriklausomybe infliacija ir Daugelio analitikq nuomone. Daugelis anaiitikq Europoje.Vokietija r 4. vadovavosi FRS. valstybiq nariq.

pagrindine funkcija . kad tokia taryba gali didinti infliacij4 tol. argumentuoja. NCB valdytojai. visi atsiskaitymai valiuta. valdyba. ivesta bendra Europos vykdomi Sia valiuta .euras.viena naujausiqinstitucijq. bus visi5kai nepriklausominuo valstybiqnariq politiniq ar privadir. kad nacionaliniai bankai rnaZiausuinteresuotibendros politikos stabilizavimu. sausio I d. suforrnuota oficialiai l99tl nt. euro zonai.taigi. Siose valstybdse euras pakeite nacionalines pinigainustojoegzistavE.valiutq ir euro kursai ntrstatyti valiutas visarn laikui stabil[s. Nors kai kurie nacionaliniaiCB apimandiqir instrukcijasnacionaliniams tikejosi didesnesdecentralizacijos dabar. jeigu Valdytojq Taryboje dominuos nacionaliniq interesqatstovai. kuriq sudaro ECB pirmininkas. Roland)'.rs rronetary misions. Tadiau valdyba igyvendina politikq CB. ECB . Jurgen) ir Rolandas Suppelis (Suppel.. . kuri4 sudaro vykdomosios valdybos nariai ir priklausandiq valstybirlnarir. 'Von for Hagen. Taip pat jie nustate. Jurgcn and Roland Suppel (1994). pinnininko pavaduotojas visq valstybiq ir nariqNCB valdytojai.istaigq ir finansq sistemosstabilumo prieZilr4. Valstybiq nariq. kuriq veiklos pagrindu sudarytasECB statutas. naudodan-ristandartini daugianacionalinesEPS modeli. 2002n. . CB constitutior. kol centre esama nedidelespolitines valdZios. taigi nacionaliniai Ekonornikos teorija nepateikia tiksliq rekomendacijq apie nacionaliniq bankq veiklos santyk[. Be to. tadiau valdyba yra susirupinusi nei veiklos efektyvumu ir rerniasi JAV ir Vokietijos.patirtimi.o nuo 1999 m. No .kaip dabaryra ES. birZelioI dienrl. CEI']R Discussion Paoer. valdytoiq taryba.1. 2002 m. Tadiau Von JurgenasHagenas(Hagen. ECB ir nacionaliniai bankai institucijLl. 919. Nuolat vyksta diskusrja.stabilizacijosbus maZiau.l ECB sprendimqpriemimo padaliniai: ECBS reglarnentuoja .kaip pasiskirstyti alsakornybgtarp ECB ir dalyvaujandiq nacionaliniq CB. palukanq normE ir rezervq pasi[I4 sistemojc'. kuriose ivestaseuras. bendroji taryba. pirmininko pavaduotojas ir dar keturi nariai (sirilomi 8 metams). kuriq sudaroECB pirmininkas.ir sukurti b[tinus jq igyvendinimoreikalavirnus.fonnuluoti monetarinE bendrijos politik4 apirnanl tarpinius tikslus.

a cl Egs.s .l .U'r o tr= H O > . : i t q> ol .i . i r \ r t4 Z l 254 . t s ? V E c d : ' t 6 .Ki b > = .1 F- 8'6 oJl rrl .X* € 6 v f . .X ' = x C d E d a A O >'.s o * ooO x'vo\ AO\ . r f F?EF.{t l a o' .ES" ::be s q'rF o.^.t.: R E : E. €': g " s' -x N x o > ( ) . dz gx .o 9': L ril 6.F (J'E ^ 3 ! ' 4 a .^EE t.\ q o 'E . : = > r) () o. J< a l Y X 6 F 'r 'trv H E 6) a> t 'r ()ti \J. = a * F x E () d h' !q tr o a Z '= >. H 6 tr.9 f ^E ' i i ' J A o c d '5.

3 pav.Vertybiniai popierrar (a) + KB rezervai(b) 7. Vertvbiniu popieriu pirkimas. Jas galirnapirkti i5 kornerciniqbankLl arba Zn. kuriuo atveju rezultatas pals . Atviros rinkos operaciios .roniq..jog valstybinesobligacijas parduoda perkaatvirojerinkoje. CB Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) ( a ) V e r t y b r n r a lo p r e n a l p Komerciniai bankai Aktyvas . 1. kaip CB gali veikti makroekonorniniusprocesus. . kad teminas .Paseksime. dalf b) CB apmoka Siuos vertybinius popierius.komerciniqbankq rezervai bet tas dideja. Sievalstybiniq kaip vertybiniq popieriq (VVP) pirkimai ir pardavimaiveikia KB perteklinius rezervus.tai svarbiausiapinigq pasillos priernone.atviros rinkos operacijos" reiSkia. KB turirnq vertybiniq popieriq pardavirnas CB T Pasyvas KB rezervai(b) . galinra analizuoti.3. MONETARINE POLTTIKA. Jau rnineta. komerciniai CB ir bankai. kornercinitl bankq diskontavirnu ir rezervo nonros reglamentavimu. kontrolds Atviros rinkos operacijos (open rnarketoperations) tai CB vertybiniq popieriLl pirkirnai ir pardavirnai finanstl rinkose. JOS IGYVENDINII\TO PRINCIPAI IR PRIEMONES SusipaZinus CB baiansuir nepriklausornybes su problemomis.t. Monetarini politika igyvendinama 3 pagrindinemis priemonernis: atviros rinkos operacijomis.firmos. 4. kaip CB superka valstybinesobligacijas kon-rerciniq i5 bankq: a) komerciniai bankai pardr-roda savovertybiniq popieriq CB.y.namq ukiai gali jas pirkti. CB prierne sprendimqpirkti valstybines obligacr3as atviroje rinkoje. (b) rezyvai Pasyvas 255 . Tarkime.7. I5analizuosime. ir jq surna padidina kornerciniqbankq rezervus.

Vertybiniai popieriai (a) I fasyvas + lnoellal (b) iek I Vilniaus bankas AKIyvas rasyvas + Neterminuoliindeliai (b) + Rezervai(c) 7. Rodykle 1 virsq rodo. Rodykle Zemynrodo.. o pliusuojami CB aktyvuose. jr1 iS rezervai ir kartu kreditavirnogalimybesdideja.Komerciniq bankq balansaskeiciasi kaip parodyta 7. kad vertybinius popierius kornerciniai bankai aticravd CB.Sio sanderio svarbiausias momentastas. '. Antra. b) Si deki firma padedai savo s4skait4 Vilniaus Kts.Tuornet: . Visq pinua. todel yra pliusasprie KB aktyvq. kai cB superkavalstybinius vertybiniuspopieriusis KB. rezervaidideja ir kreditavimo galirnybes dideja (pliusas prie rezervq). padidinaVilniaus CB KB rezervus(7. pinigq pasilla kyla superkantvertybinesobligacijas.nepriklausomai nuo to.Senukai" a) finna perduodavertybinius popierius CB ir gauna dekl.4 pav. Jeigu cB superkavertybinius popierius i5 Zmoniq. Finnos turimq vertybiniq popieriq pardavin.. superkant KB vertybiniuspopierius. todel jq aktyvuosejie minusuojami. c) Vilniaus KB pateikia5l dekg CB aprnoketi.ras CB Siamesanderyje galirnapastebeti svarbius du momentus. Tarkime. kad firma turi kelis VVP ir nori juos parduotiatvirojerinkoje. PliusasCB pasyvuoserodo. kad KB rezervaipadideja. itaka KB rezervalnsyra ta pati.Senukai" Pasyvas + KB rezervai (b) (a)eekis Aktyvas f Netenninuoti indeliai .4 pav. Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) '/n .).3 paveiksle. kad. ar paclicreja KB 256 . (aJ venyDlnrat Poplerlal I Firma. i5raSytq CB. kad CB perdaverezervusI(-B.

5 pav. juos (7. .reikalaujamas privalomasisrezervas. Jeigu CB superkavertybinius popieriusi5 finnq. 1000 Lt.rezervai.. esant 20 %o privalornqjqrezervqnormai. Lt. LI.kai CB perka vertybiniuspopierius i5 KB sisternos i5 Zmoniq bei firmq.rkai" jie balanse padidejo. t.Pavyzdliui.Kadangi netenninuotusinddliLrs priirna kaip aktyvus. tai 200 Lt . pinigq pasiulapadidejaiki 5000 Lt. Sie 4000 Lt plius pirmine einarnoji skolindarnas s4skaita 000 Lt i3 viso sudaro I 5000 Lt naujqbankopinigq. tai jis atitinkamaididina KB rezervus. padidina pinigq pasiulq 5 tlkst. vir5utine daiis). 1.5 pav. kai rezervq nonr. ir tai KB fakti5ki rezervai ir pertekliniai rezervai padid€ja visa perkamos obligacijos surna (7. einamoji 000 Lt bankq sisten kreditai + CB perka 1000Lt obliiacrl4 i5 finlos 7. apatinddalis).taigi KB gali iSplesti pinigq pasi[lq 4 tukst.o 800 perteklinisrezervas..y. Pinigq padaugejirnas padidino s4skailas(pliusas Vilniaus banko indeliuose). CB obiigacijqpirkirnas pinigq pasiUlos ir didejirnas 257 .jeigu CB perka 1000 Lt. ir.a 20 proc. Jeigu KB parduodavertybiniuspopieriusCB.y.5 pav. Galima pastebetiskirtumus. n-auji rezervai CB perka i5 KB 1000Lt obligacij4 1000Lt pertekliniai rezervai r| 5 0 0 0L t b a n k qs i s t e r n ok r e d i t a i s Pinigq pasiIlos bendraspadidejirnas 1000 Lt Pirrnine. bet kartu didina ir einamqsiassqskaitas..Senr. obligacijq i5 finlq..

kai 1000 Lt obligacrja parduodarna firmoms.5 jei paveikslo. jie savo pertekliniusir privalomus rezervussumaZina1000 Lt. rezervams. b) CB uZskaitoSl deki ir surnaZina rezervus.). Tarkirne.iSra5o deki savo inddliams juos sumaZindami pav. Nesunkupastebeti. b) KB sumoka uZ Siuos vertybinius popierius . CB perka 1000Lt obligaciiru padidinspinigq kieki 5000 Lr tai nepriklausomai nuo to. kai .6 pav.Abien-r atvejais bendras rezultatas yra tas pats: kai CB perka vertybinius popierius atviroje rinkoje. KB c) Viiniaus bankas grqZina.y. kad kai cB parduodavertybiniuspopierius 1000 Lt KB. pinigq pasi[la dideja.Senukams"jq dek[. KB rezervai dideja. parduodant 1000 Lt obligaciiq sumazeja einarnoji sqskaita (atvirksiiai supirkimui).). a) CB perduodavertybiniuspopierir.pertekliniai rezervai sumaZejag00 Lt. CB. kad Kr] sistema sumaZino einam4siassqskaitas 1000 Lt. kadangi.Senukai" perka valstybinius vertybinius popierius tviroje inkoje. .Senukai". (7. kuriuos [sigyja KB. Vertybiniq popieriq pardavimas KB I5 esrnesrezultatasgaunamastas pats. ar obligacijaperkarnaii KB.jeigu cB parduotq vertybinir.7 pav.kuri surnoka dekiu.Tarkime.. ar iS firmq. Vertybiniu popieriu pardavimas analogi5kai turetq rnaZinti KB rezervus. Siuo atveju obligacijq pardavimasfirmoms reiskia. Kaip matome is 7. cB parduodavertybiniuspopieriusKB atviroje rinkoje.rs popierius finnorns.iSraSytu Vilniausbanke. Tadiau abiern atveiais esminiai Pasyvas 258 .rs.KB rezervai(b) + Verybiniai popieriai (a) 7.ai: a r l a) CB parduodavertybiniuspopierius firmai . t. susvelnindarnas pertekliniLl rezervq surnaZejimE200 Lt.. Jeigu bankai savo perteklinius rezervus skolina.6 CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) Vertybliniaipopieriai Pasyvas KB rezervai(b) @)reAvai KB Aktyvas .. sumaZindamasta suma firmos einamEjep (7 sqskaitq .

pahkanos dideja. f - Rn+M.edlis ukai" +Vertybiniaipopieriai(a) . . kai CB nurnato juos parduoti. CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) venyDlnral poplenal Pasyvas . . Obligacijoskaina nustatorna: Rr Pn:(l+i) dia Ps Rr i M R. vertybinir-1 popieriq pasiula dideja.7 pav. 1 (a. R3 i .KB rezcrvai(b) . .' Kai CB nurnatosupirkti obligacijas.rezultatai tokie pat: kada CB parduoda popieriusatvirojerinkoje. rinkos pallkanq nonna. Ir atvirkidiai. pagal kuri tarn tikr4 laikotarpi rnokarnos pastoviospallkanos. kaina rnaZeja. . paklausapadideja. pinnqjq rnctqpajarnos.kainos dideja. ( 1 + i ) 2 ( 1+ i ) r ( 1+ i ) " obligacijos kaina. Vertybiniq popieriq pardavirnas firmorns Kas skatina KB ir firmas pirkti ir parduoti valstybinius vertybinius popierius? Obligacijq kainos ir pal[kanos rinkoje yra atvirkSdiai jq proporcingos.lnd$iai V (c) cef ausBankas Aktyvas .Tai skatinavertybiniq popieriLlsavininkus parduoti juos CB. . o palukanosmaZeja. nonnalioji obligacijosverte 259 .Rezeruai(b) Pasyvas Neterminuotiindeliai (c I I =-l I 7. . Taigi atviros rinkos operacijos yra pagrindine pinigq pasi[14 ' Obligacija tai vertybinis popierius.Neterminuoti indeliai(c) (b) -l{c vat (b) eck (c) . .jL1 pirkimas sparteja. vertybinius KB rezervaisumaZeja.

6 ll7. didina rezery4 ir pledia finansiniq institucijq ir Zrnoniqgalirnybes. irnant paskolq KB rezervai padideja CB ir. kad ji surnokes skolas.6 976 9tt0 985 990 409 03.l I54. ) .8 224. kurios iSduodamoms finansiniarns tarpininkams. 297 . kad KB.T a i s e n i a u s i a i K i taikoma CB politika pinigq pasifilaireguliuoti.sybdir komrinkos investiracuos vietinA panijos fondai toriri 16. vietindms o r g a nz a c i j o r n s .1 122.tai mokestis uZ rezervq isigrjimq.8 4 5 0 . irnantis paskol4 CB. atvirk5diai.3 8 8 . Siuo atveju vyriausyb€ nei5leidZia ilgalaikiq vertybiniq popierir. 2 98. I i 5 ?s l Vyriau- NletBi I 5 v i s o KB Namq iikiai Kiti 44.+04. jos labiau garantuotos. Kornerciniai bankai.3 59.2 2207.1 2.5 l]8. Taigi. nalirkanu n o r m a u Z i S d u o d a m a s B p a s k o l a s r t u p a s k o l ut e r m i n u s .3 lenteleje pateiktas JAV valstybiniq obligacrjq pasiskirstymas976-1990 metais. jo rezervaiCB padideja. rinka rnenkaSalyse.Z s i e n i o v e s t u o t o j a r n s . jai brldingos dideles apimtys.visi n a u j i r e z e r v a i . Atskirose Saiyse prekybaVVP nerapakankarna. sandoriaigali bnti dinami5ki. Kai KB ima paskokl iS CB. privatusasmenys kai ima paskolasKB.9 87 .5 6 t6 .regllliuojanti priemone. Globalnyj podhod. kadangijomis nesunkukontroliuoti situacijq. l 1 4 n .7 344. bet Todel rinka labai aktyvi.9 19. 4 t 2 . kur Zmonesnepasitiki vyriausybe..PaskolosKB CB balanso ataskaitoje yra aktyvai.r 226. r(B poZifiriu diskonto nonna . kadangi paskolai5 CB nereikalauja privalomqjq rezervq. y r a p e r r e k l i n i a( 7 .0 78.8 760.. Diskonto politika reiSkia CB nustatoma diskonto.l ?1s valdZia 40.8 ) tR 5 24. Taigi diskonto normoskritirnasskatinaKB skolintisdaugiaurezervuis cB. PaZyrnetina. 8 p a v .6 99.CB speciali pahlkanq norma paskoloms. 1.g a u t i i S C B . Larren F. Ir JAV ir kilose iSsivysiiusiose Salysevalstybiniq vertybiniq popieriLlpajamosyra maZesnds privataus nei sektoriaus.0 t29.l.1 9 9 0m e t a i s m l r d . Makrockonornika.2 l. 0 l 0 l. ir Salyse. Si kur auk5tasir nenusakomas infliacijos lygis.Diskonto norma nuolat kinta. I Kaip matome.0 33.3 lentel€. S i s s a n d i r i s y r a i analogi5kas. U S D ) l 9 Draudimt Pinigq Uisienio Korpo.Jos yra lanksdios. t.p.I .y.JAV valstybiniq obligacijr4 pasiskirstymas skirtingien-rs ( s a v i n i n k a r nls l 6 . D. pasiskolinE iS CB.juos lgyvendintinesunku. Diskonto norma (discount rate) . i u in 7. 9 78. Sie kreclitai<iidina o SaksDZ. nemaZa dalis tenka individarns. B. ifonnina pasyvuosekaip paskolq i5 CB.

Del SiosprieZasties FRS kontroliuoja diskonto pertekliaus gavirnE ivairiornis priemonemis (auditas ir pan.didindamas jq likvidum4. Nuo 1980m. Diskonto lango prieZiura. Finansini4 krizi4 iivengimo bidas. Daugelio ekonornistq nuomone. ir Skolintojas blogiausiu atveju (lender of last resort) kra5tutinis ir paskLrtiniskreditavimo Saltinis. FRS rnaZinadiskonto norTnal.diskonto noffnos augimas malina KB nor4 imti keditus i5 CB. arba skolinarnqjtl leSq kaina. diskonto norma turi b[ti didesneuZ trumpojo laikotarpiopalukanq nonnE Jeigu rinkos pahkanq nonna krenta. 2. . kurie buvo FRS tik nariais.Ekonornistaiir ar politikai daZniausiai aplaria3 pagrindines diskontopolitikos kryptis: 1.tai visos priemones. kuriam bfidingi smark[s ir intensyv[s svyravimai finansq rinkose. Diskonto norna. teikiant trLrmpojo laikotarpio paskolas.laikotarpis.8 pav. PavyzdLiu| iki 1980metq FRS teikepaskolas KB.). labiausiai paplitusi diskonto politikos priemone. CB Aktyvas Pasyvas + Paskolos A r r g a l a rK l a r l s l p a r e r g o j l m a l + KB rezervai + Rezegvai KB Aktyvas I Rezervai Pasyvas +Paskolos. bankq tu5tejirnas daugeliofirmq bankrotai. .Jeigususidaro didesnis skiftumas. JAY diskonto norma krenta Zemiau trumpojolaikotarpiorinkospalfikanqnonnos. CB paskolos KB Diskonto langas (discountwindow) . bankaigaunapelnq ir didinapaskolas. 1 kuri gali kreiptis bankai finansinds panikosmetu. gautos CB i5 7. Diskonto langasnaudojamas.todel diskonto normos didinirnas maLina pinigq pasill4 rinkoje.pinigq pasifilE lr atvirk5diai. 261 . Finansin€ panika (financial panics) . kurion-ris centrinisbankassuteikiaKB paskolas. CB veikia kaip pasyvus skolintojasbankq sistemojefinansines panikosatveju.sezonines ilgojo laikotarpio paskolas.visiemsbankams.

tam tikro rezervqdydZio. kaip reikalaujamojorezervo nonnos kitimas veikia pinigq pasiillq. Privalomuosius rezeryussudaroKB indeliai CB bei gryni pinigai jo seituose.ir bankamsbutinaskaip rezervas. bet ne maZiau kaip reikalar. procentais.KB indeliq sumos dalis. daugiau. Tarkirne pagal KB balansqnetenninuoti indeliai 20 tukst.kaip ji kontroliuojaatviros rinkos operacijas. Neter: minuoti inddliai 20 20 20 20 Fakti5ki rezervat Priva. Lt.3.4 lentel6. Lt) Bankas Privalo. Paseksime.del infonnacijospoveikio tai gali veikti pinigq dar kiekl tiek dabar. Privalomqjq rezervLl nonnos ir diskonto norrnos svyravirnai gali galios pinigq ir pinigq pasiulospadidejirnus ar s. Reikalavimai rezervams . Pagal diskonto normos pokydius CB turi naujausi4 infonnacijq ir gali veikti p i n i g qp o l i t i k E t e i t y j e . diskontopolitrkos pakeitimas yra daug sunkesnisnei atviros rinkos operacijos.tod€l diskonto politika nerapagrindindpriemond.4 lentelejepateikta infonnacija.33 zol .darantiltakq pinigq pasiDlai.tiek ir ateityje. Jeigu faktiSkas KB rezervas krenta Zerniau reikalaujamojo. Privalomqjq rezervqnorrnoskitimo itaka I(B kreditavirno galimybdms(t[kst. laikoma atsargoje. Naujos infonnacijospaskelbimosvarba politikai.minirnalus grynq pinigq kiekis. KB atsargoje gali laikyti ir daugiau pinigq. a Taigi ekonornistai teigia. Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (required reserye ratio) . londeji rezeryal Pertekliniai rezervat Atskiro Bankq banko sistemos galimyb€ kreditavimo galikurti nlniqrrs mvbA I 2 l0 20 L) 3 1 30 5 5 5 5 2 4 5 6 3 I 0 -l 3 I 0 -l 30 5 0 -3. kad diskonto norma yra pinigr4 kontroles [rankis.5 tukst. 7. 7. 3. esantskirtingiemsprivalornleslerns rezervarrs.rjamasisrezervas. o fakti5ki rezervai. kuri centrinis bankas nustato procentais nuo visq KB indeliq sumos. MUJQ rezervrl norrnal nrne. tuomet jis privalo skolintis i5 CB privalomajam lygiui atstatyti.tai nustatymas kurl KB privalo tureti grynaisiaisar CB. Lt.lygoti didelesperkamosios surnaZdjimus. Rezervq norma (reserve ratio) .TadiauFRS nekontroliuojadiskonto politikos ir apskritai.

ir 0 proc. 3 proc. * ne maZiau kaip 1. 4-ame de5imtmetyjebuvo laikomi dideli rezervai d€l galindios kilti panikos./.. padidintiprivalomqjqrezer\q reikalavimus 30 proc. rezervrl reikalavimai JAV sudare 12 proc. . kreditas lengvai gaunarnas pigus.Jeigu privalomtijq rezervq norma padidejo nuo 20 iki 25 proc. 2) turi b[ti sumaZinta privalomqjLlrezervqnorma.privalomqlq rezervqnormos surnaZejimas didina perteklinius rezervus ir didina KB kreditavimo galimybes bei naujq pinigq kurimq. CB privalomqjq rezervrlnonnE keidia daug lediaunei diskonto norrnq ar vykdo operacijasatviroje rinkoje. 199I m. ekonomikoje atsiradonedarbas. pertekliniai sumaZes nuo I t[kst. rizika surnaZejo.oJ .. CB. Tuomet pinigq pasirilasumaZds.ilgalaikiams indeliams. privalornieji rezervai i5augsnuo 4 iki 5 thkst. 1989 m. formuluodarni naujas direktyvas ir potvarkius. Taigi KB arba neteks pertekliniq rezervq ir sumaZinssavo kreditavimo galimybes.arbajis pasiskolins. rezervq. padideja pinigq multiplikatorius. [veclusindeliq draudimq5. Jeigubus nusprQsta rki KB nesugebesSio reikalavimo ivykdyti (4 eilute). terminuotiems indeliams. Lietuvoje indeliai taip pat draudZiami . Pertekliniai rezervai taip pat jie maLd. KB gali parduoti dal[ savo vertybiniq popieriq. Lt iki 0. Noredamas padidinti rezervus. Norint padidinti pinigq pasi[I4 reikia didinti perteklinius rezervus.kokiq itak4 jie tures bendrai ekonornikai.5 m.Tai galima pasiekti Siais budais: l) CB turi supirkti vertybinius popierius atviroje rinkoje. Kadangi monetarine politika veikia pramoninius ciklus. todel ir padidejai5laidosir uZimtumas. Del suprantamq prieZasdiq Sie sprendimai vadinarni skatinandi4ja monetarinepolitika. Jos laikantis. . i5 Bankq sistemos sugebejimaskurti pinigus sumaZdjanuo 5 t[kst. Taigi privalomqjq rezervq nonnos kitimas veikia bankq sistemos sugebejirn4 kurti banko pinigus dvejopai: p s I ) k e i d i a e r t e k l i n i ur e z e r y u s : 2) keidiapinigq multiplikatoriaus dydi.6 proc. t JAV visi indcliai iki 100 000 USD apdrausti.ja. Reikalaujamr[t1 rezervrl norma turi tenciencijqmaZeti. CB darbuotojai. Sis supirkimaspadidinsKB rezervus. visq rezervq sumos. dekiniams indeliams. Tarkime. kuriq priernonq geriaupasirinkli. itakojantis rinkos palfikanq nonne ir valiutLl keitimq norrne.1. CB nutare padidinti pinigq pasi[lq skatindamasi5tekliq naudojirnq. o tada automati5kai rezervaipervedamii perteklinius. ir 3) sumaZintidiskontonorrneir skatinti KB imti kreditus i5 CB. tai yra pagrindinis infliacijos veiksnys. rezervus galima maZinti.4-ame de5imtrnetyje sudare50 proc.Lt.padidejusreikalavirnams. Kita vertus. eme kilti kainos. turi atsiZvelgti. Lt iki 0.

jq paklausayra atvirkSdiaiproporcingapallkanq normai.9 pav. skolinantis Sie sprendimaiatitinkamaivadinami stabdandiqia monetarinepolitika.9 pav. kai BVp yra 470 rnlrd.pinigq pasitilaabsoliudiaineelastinga. m e g r a f i k e B V P ( B N P ) p a d i d e j i m a a a s 1 u r n[s .Tarkime.rmaZins perteklinius rezervLls pinigq multiplikatoriq. naudinga investuoti 20 mlrd.t.tJ: | ("( MONETARINESpOLITTKOSIGYVENDINIMAS lgyvendinti makroekononrinius tikslus ndra paprasta. pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro esant8 proc. Jos tikslas. irengimams ir t. Pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcinga rinkos palDkanqnormai: kuo maZesn€s palfikanos. i a p Z ! deiing. Lt. faigi tos p a l [ k a n q_ n o _ r m aS.ribodamasar sumaZindamas pinigq pasi[14 ir tai gali i5sprEsti maZindamas bankqrezervus: l) CB turi parduolivertybinius popierius atvirojerinkoje. kaip monetarindpolitika gali tam daryti [takq. (a) grafike pavaizduotapinigq rinka.9 pav. sumaZejimas [ kairE. nereikalingosi5laidosdidina ekonomikojeinfliacij4. 7. pinigusi5 CB. Tarkirne. Ekonomistai yra vieningos nuomonds. Kai yra 150 rnlrd. nustatant pusiausvyros BVp. 7.Nesunku pastebeti. Lr pasilla. tuo daugiau grynq pinigq bus rinkoje.i . siekiama visiSko uZimtumo ir kainq stabilumo. palrikanq normai. 2) privalomqjq rezervq non. 7. kadangi paprastaitai blna dideles apimties iSlaidos (namams.M5 . Keinso pusiausvyros (I:S) sqlygos grafin[ modeli uZdaroje grynai privadioje ekonomikoje. Nesunku pastebeti. ir 3) diskonto norrnos padidinimas maLina KB norus didinti savo rezervus. Invesricijq iSlaidas ypad lemia palukanq normos pokydiai.. Lt. kuri nustatoCB nepriklausornai nuo pallkanq normos (kita vertus. Lt iS (b) grafiko perneStai antrosios DZ. ji lygi konkrediampinigq kiekiui. kad investicijas lernia iabiau pal[kanq pokydiai nei i5laidq vartojimui pasikeirirnas. realiajaipal0kanqnormai. ir. (b) grafike pavaizduotainvesticijq paklausa. (c) grafike 20 mlrd.). Analizuosime.4.priklauso nuo pinigq paklausossanddriams nuo pinigr4kaip aktyvq ir paklausos. Pinigq paklausa.y.nos padidinirnas sr. 264 .sumaZintipinigtl pasiul4 kad sumaZetq i5laidosir infliacija. kad investicijos I0 yra lygios santaupomsS. jeigu monetarinepolitika lemia palfikanq normtu tai ji neveikia pinigq kiekio).kaip aptarta. esant 8 proc. CB gali pabandyti surnaZintibendrEsias i5laidas. | 1V. kaip matome (b) breZinyje. kad. Pagaliau 7 . t.tai sumaZins KB rezervus.

pusiausvyros BVP iki 490 mlrd.jie rnaZina kreditus.pai[kanq norma dideja. likviduoi ant infl iacini atotr[ki. Lt padidins iki 20 mlrd. sumaZins 6 proc.investicijos. 5 mlrd. Lt produktas. Todel investicijq tiesepaslinksZernynnuo l0 iki 12(c) grafike.ir maLejainfliacija. Lt pusiausvyros produktas lemia infliacrjq CB taiko stabdandiEj4 monetaring politikq kuri apsunkina vertybinius popierius kreditavimo sqlygas.. Tokiu atveju KB pastebi. kad jq rezervai sumaZejo. pinigq pasifila maLeja. (a) grafike ir padidins investicijas iki 25 mlrd.lai yra pasiulossumaZdjirnas 125 mlrd.dja. Lt (b) grafike. tai pal[kanas iki pinigq pasiulospadidejimasnuo 150 iki 175 mlrd. Monetarine BVP 470 rnlrd. ir CB turi taikyti padidinti monetaringpolitikq kuri atpigina kreditus. Siekdamas skatinandiqj4 pinigq pasi[l4 CB kombinuoja Siuosveiksnius:perka vertybiniuspopieriusi5 KB ir firmq atviroje rinkoje.a) b) c) BVP politika ir pusiausvyros 7. parduodamas atviroje rinkoje KB. Lt lygio. pusiausvyros BVP. Lt (b) grafike. iki l0 proc. Lt skirtumas. Lt i5lygins planuojarnasinvesticijas ir santaupasir kartu bendrEsias i5laidas bei bendrq gamybos apimti 450 mlrd. nors pinigai griZta. ekonornikaibudingasnedarbasir Kai pusiausvyros nepakankamas gamybiniq i5tekliq panaudojimas. Jeigu visiSk4uZimtum4ir infliacijos nebuvim4lemia 450 mlrd. malina privalornqiqrezervq nortntu maZina diskonto norme.PinigLg investicijq dyd[ iki palhkanas nuo 8 proc. Lt lygio.i5laidos mai. didindamasreikalaujamqrezervLlnorrnq arba diskonto normE. Lt. kai multiplikatorius 4.CB jq igyvendina. Jeigu visi5k4 uZimtum4garantuoja490 mlrd. 265 . Lt BVP. ir sumaZins l5 rnlrd. padidins visi5kEuZimtumq. Lt. Tada dideja pertekliniai rezervai.pinigq pasiula. (a) grafike.jeigu 470 mlrd. Jos augirnasmaZina investicijas. o tai garantuos lr atvirk5diai.9 pav. lnvesticijq didejimas nuo 16iki I1 5 rnlrd. Lt.

Kiekvlenas pal[kanu nornos procentinis pasikeitirnas bus tuo akivaizdesnis.sii rysys eg-zistuoja todel. kad yra kita prieZaitingu. kuri savo ruoZtu priklauso nuo nominaliojo BVp lygio.ja Inflracija aZcja m 7.9 pav. investiciiq ir pusiausvyros BVp -pokydiai. cridesne tuo bus pinigq pasiulospokydio [taka palukanqnonnai. 7.esant skatinandiajaimonetarinei politikai. BVP lygis sqlygoja pusiausvyros parr. remiantis monera. taikant skatinandiqlqarba stabdandiqj4 monerarinE politik4. politikos. kad palukanqnonna per investiciiq paklausqlernia pusiausvyrosBVP.stab<landioji monetarindpolitika rnaZinaBNp. Pateiktamepaveiksle gaii bfiti analizuojamipalukanq norrros. didina privalornqjqrczcrvrl nomq rr diskonto normq Poveikis:Pinigq pasiDla maZcla Pallkanq norma didija InvcsticijosnraZc.raZrna privalomqjq rczcrvq nornt4 bci diskonto uorrn4 Povaiki. Sie dyOZiai priklauso nuo plnigq rr investiciiq paklausoskreiviq.Makroeko'orniniq proble'rq sprendimus.maZinandi4 palukanqnorrna. kaip investicijq pokyiiai veikia gamybos apimties kainqpokydius.tam tikras pinigq t<ietio paiiteitirnas turis didZiausi4 poveiki. kad n"ronetarind politika veikia pimiausia investicijasir kartu iealqi! gamyboslygl ir kainas. ir 266 . Monetarinds.t fakrausos.-rkanq norrnE. kad pinigq paklausoskreive prikrauso nuo sancreriq prnig. BVp clidejimas.s: Pinigq pasilla didcja PalIkanq norma maZcja lnvcsticrjos idcja d Rcalusis VP (llNP) ar-rsa B S t a b d a n e i o jn r o n e t a r i n 6 o l i r i k a( 2 ) i p Problemu: infliacija Pricnonts : CB parduodaobligacijas. 7.9 pav.oo kryptis.kad kuo pinigq paklausoskreiv€ neelastingesnd.kaip ir fiskalines.. Galima nubraiZytikitas kreives. Apibendrintai. parodytasprieZasdiq pasekmiq ir rySys remiasi tuo. ii nesunku pastebeti. o tai maZina pinigq paklausEir silpnina pradin[ palfikanq normos didinim4 esantstabdandiajai politikai.kuo inveiticriq paklausos kreive bLrs elastingesne.Ir atvirksdiai. Makroekonominiqproblernqsprendimas. AD-AS rnodelis ir bendrosiospasiulos rreive paiiskina. Reikia pripaZinti.ne politika galimasuraSyri lentelg(7. garnybos kritimas Pritnonis: CB pcrka obligacijasatvirojc rinkojc. galima nesunkiai pastebetigrlZtarnojorysio probremfukuri monetarinq politikq ir veikiajos efektyvurnq. n. i 7'5 lentel€. savo ruoZt* didina pinigq paklaus4 ir pal[kanq normE ir stabdo skatinandiqi4monetaring potitita. leidLia ivertinti kai kuriuos monetarines politikos efekryvurno veiksnius. investicijqpaklausos o kreive -. taikantlnonetaring politi k4: Keinso teorijos interpretacija S k a t i n a n l i o j im o n e t a r i n 6 o l i t i k a ( l ) p Pro hIana : ncdarbas.5 lenrele).santykinaielastinga. kada pinigq paklausos kreive yra santykinai neelastinga. igyvendinimq lemia ir AS kreive. nustatdme. Ziurini i paveiksl4iS fnyunkin_a kaires i deSinp.10 pav.

skatinandiojimonetarindpolitika paslinksbendrosiospaklausoskreivg ADy I AD2 .monetarizmas. 3. Greita ir lanksti. Taigi jeigu ekonomika iSgyvena nuosmuki. smarkiai padidinsgamybosapimti ir uZimtum4 bet labai nedaugpakeis arba visai nepakeiskainq lygio. Taigi monetarinespolitikos efektyvumas . Didesndpinigq pasiulaleidZiaekonornikai esant bet kuriam kainq lygiui. PabreZiantypad svarbq pinigq vaidmeni. Palyginti su fiskalinepolitika. 5i politika labai padidintq infliacij4. 267 . CB gali kasdien numatyti vertybiniq popieriq pirkimq ar pardavirnq alviroje rinkoje. kad. priima ilgojo laikotarpiopriemones. jai bhdinga beveik horizontali bendrosios pasifilos kreiv€. pinigq pasiula yra fiksuota. Ji nei konservatyvesnd fi skaline. Pinigq pasiulos surnaZejimaspaslenka bendrosios paklausos kreivE i kairg. Jeigu ekonornikapasiekevisi5k4 uZimtumqar jam artim4 tai bendrosiospaklausospadidejimasmenkai veiks arba visai neveiksrealiosiosgamybosapimtiesir uZimtumo. pastebimonetarin€s politikos privalumus: Daugelis ekonornistq l. nustatant kad pinigq pasifilos pasikeitimai ekonomikosaktyvumo lygi. paslinksbendrosios Pinigq pasi[los padidejimas pasiektididesnggamybosapinrti. ekonomikoje Ekonomistai pabrdZia. esantduotajai AS kreivei.10 pav. esrninis veiksnys. paklausos kreivq I deSinq.suddtingasklausirnas.P P1 P" ADa AD: p^ Pr 0 Y: Yp Yr Y2 politika ir AD-AS modelis 7.ji gali keistisgreidiau. lengviau 2.Tad visiSkai aiSku.tadiauakivaizdZiaipadidins kainq lygi (AD3 padidejimasiki ADa vertikalioje AS atkarpoje). susiformavoekonomikosteorija . kai ekonomika pasiekevisi5k4uZirntumqar yra netoli jo.nesivaikanttrumpalaikiqpoveikiq. Jai neturi itakospolitiniai sprendirnai. kad skatinandioji monetarindpolitika yra netinkama. Monetarizmas. Izoliuota nuo politikos. Monetarine Tarkime.

CB.Lt.pasifilosir pal[kanu normosdilema. Jeigu i5 pinigq pasifila150mlrd. Tuomet pinigq paklausair pal[kanq norrna rnaZeja. Sis savo ruoZtu didina sanderiqpinigq paklaus4 o kartu ir bendr4pinigq paklausq. tai bendras pinigq kiekis bus 600. Jeigu ddl ekonomikos augimo dideja BVP. Analogi5kasscenarijusbus. jei apyvartos greitis . elastingospinigq paklausoskreives ir neelastingos investicijq paklausoskreives derinirnasrei5kia. kad CB politikos tikslas palukanq normos stabilizavimas. kad CB superka obligacrjas. CB turi 268 . ir pinigq kiekis padides. Taigi tokie procesai galimi. Pinigr. Normaliu laikotarpiu pertekliniq rezervq didejimas lernia kreditq augirn4 ir pinigtl p a s i I l o sd i d e j i m q . Pinigq apyvartos greiiio pasikeitimai. sudarobendr4pinigq kieki. kad pinigq apyvartos greitis kinta atvirk5diai pinigq pasirllos kitimui. Kai kurie ekonomistai abejoja. todel pal[kanLlnorma dideja.Monetarineipolitikai b[dingi ir saviti ribotr.3 apyvartos per metus. kai pinigq pasiula maZinama.tai monetarines politikos pagrindine problema .k4 turi kontroliuoti CB: pinigq pasiulq ar pallkanq norrnq:stabilizuotiabiejq rodikliq vienu metuji negali. DZ. pasikeitus pajamq rnultiplikatoriui. tadiau ciklinis asimetriSkumas labiausiai tikdtinas depresijos metu. destabilizuojarna ir visa ekonomika.kad tarn tikras pinigq pasillos pasikeitirnas nesukels didelio investicijq pokydio ir didelio pusiausvyros BVP pasikeitirno.bankai surnaZins kreditus.rmai: l. kaijq apyvartos greitis . Be to. Veiksniinga stabdandiojimonetarine politika tikrai gali greitai sumaZintiKB rezervus. Investicijq tipas.i n i g r l . Ciktinis asimetri5kumas. Ir prie5ingai.Tadiau pinigq kiekio didinirnas gali sukelti infliacini bumi6 kurio CB negali leisti. ir 450 mlrd. lnfliacijos metu. pinigq pasiula sumaZds. Pinigq pasiillos kiekis. Tarkime. 3.pinigq apyvartos greitis turi tendencijE dideti. tai. gali buti panaudojami paskoloms padengti. Keinso Salininkai teigia. noredamas stabilizuotipalukanqnonlltu turi padidinti pinigq pasiulE.Lt. jeigLr BVP rnaZeja. Kadangi palukanq normos svyravimai destabilizuoja investicijas. 2. pinigai. q l o p apyvartosgreitis gali sumaZeti.4. kartu stabdydarnasar net panaikindamas pinigq pasiulos pokydius. Tadiau skatinandiojimonetarine politika gali uZstrigti: sudarius sElygaspigiems kreditams. ar monetarine politika gali taip stipriai veikti investicijas. kad bankai i5 tikro duos paskolq. tadiau nera garantijq. kada imamasipolitiniq p r i e m o n i qd i d i n a n C ip i n i g qp a s i n l in u o s r n u k i l a i k o t a r p i u . Kaip jau aptareme. kurie ateina i ekonornik4 del to. padaugintas apyvartosgreidio.

Pinigq paklaus4 forrluoja gamintojai ir vartotojai. ) .5. kai keidiasijq pasilla. dideja investicijos. tai Siuo atveju CB turi susitaikyti su pallkanq nornros svyravirnais. dideja r-rZimtumas bendrosios ir Procesai prekiq rinkoje tures grlZtamqyi poveiki pinigq rinkai. Jeigu CB politikos tikslas.5. Naujos pinigLi paklausosMp1 ir naujos pinigq pasirilosM5y pusiausvyra (Mor : Msl) susidarys ta5ke G.CB negali vienu metu stabiiizuotipinigq pasi[lq ir palukanqnonn4. 1 1 p a v . 7. Padidejr.situacij4 pinigq rinkojelemiapinigr4 paklausos pasi0los ir pokydiai. ir kendia visi. litq ir t. Pasitaikoatveiq. pajarnos. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu Kaip min6ta.)rinkojevyriausybe monopolistas.rs4 kuriq rodo paklausos kreiv6. o ne pal[kanq normos stabilizavimas.o pasill4. jeigu CB nustatd150 rnlrd.t. I5analizuosime.kuriuos leidZia kornerciniaibankai. nauja pusiausvyra susiformuoja ta5keF. Sis pelukanq normos padidejirnas investicijas nonna|4BVP augimq kuris galejo buti sumaZins ir prieSinguatveju. BreZinyjepusiausvyros ta5kaiE ir G yra tame padiarne lygyje.sumaZinti pinigq pasitilq.rsios bendrosiospajarnossqlygosdidesnqpinigq paklar.todel laikinainusistovejusi pusiausvyra ta5keF bus paZeista.Atpigus kreditui. Tadiau pinigq sumaZejirnas maZina i5laidas. MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJO lR ILGOJO LAIKOTARPIU PINIGU RINKOS REGULIAVIMAS 7. Analizuosimeprocesus. kurie lernia ekonornikos nestabilurnq.PavyzdLiui.pinigq pasi[los. ( 7 . Taigi dar kart4 galirna pabreZti. galima sakyti.plediasigamyba. neribotaididindamapinigq pasi[14.kad BVP augimasdidina pinigq paklausil ir padidina palfikanq nonnE. palukanqnorma ima maZeti nuo tai rs lygio Mp kreive. Pusiausvyros pasikeitimas ir pal[kanq normos maZejimas lernia prekir4 rinkos pokydius. 269 .: rp.tuometji tampa 5i4 infliacijos iniciatore. yra D e r a r n a sp i n i g q a p y v a r t o so r g a n i z a v i m a s v i e n a s v a r b i a u s i q vyriausyb6s funkcijq.rubliq. p a l l k a n q n o r m o sr r : r s . kas vyktq rinkoje. ir palhkanq nonna padides nuo ip iki i6. kur Mp: Msr.Lt pinigq pasiul4 mes Zinome. kad pinigq (doleriq. kai vyriausybedel vienq ar kitq prieZasdiq iSbalansuoja rink4.1. tadiau tai turetq buti kuo maZesneintervencija i pinigq rink4. todel 16. todel dideja ekonornikoje nuosmukis. Kadangi pinigq paklausanepasikeite. j e i g u v y r i a u s y b ep a d i d i n t q p i n i g q k i e k i n u o M s i k i M s .valstybd.Atsiribojant nuo dekiq ir kitq pinigrl dokumentq.

numatyti toki4 vyriausybespolitikq pinigq rinkoje. dviejq menesiq palukanqnonna padides.11 pav. tiriant Siuos ir kitus Siuolaikines rinkos mechaniznro procesus.rsonuopelnus. Jis rodo ryS[ tarp pinigq paklausos pokydiq trumput_r. tai galima tikdtis. Vyriausybe. (7.l rinkos 270 .u laikotarpiu. bet auga kapitalo idejimai ir garnyba. Keinso rnonetarinepolitika tapo labiausiai paplitusia valstybinio ekonon-rikos reguliavimo priemone. Viena vertus. kai jie matuojami esamaisiais rodikliais. kurioje b[tq i5vystyta rinkos ekonornikair nebutq vieno ar kito pinigq rinkos reguliavimo varianto. Tarkirne.eidLta pinigq rinkos pusiausvyr4 norddamapakeistipalhkanqnormtu investicijq paklausqsulyginli su santaLrpq pasitla. daZniausiai jeigu vidutiniaisper mdnes[.MS Msr Msz Ms: M 7. padeti nustatyti kitas makroekonominesproporcijas.rs. pastovuspinigtl kiekio didejirnasatpiginakredit4 nors ir neilgai. maL|ja nedarbas. rezultatai buvo gaunarni vis didesne kaina: ekonomikoje dideja infliacija. Praktika padiktavo ekonomistamsir politikams uZdavini . Tokia monetarinepolitika paprastaivadinamakeinsistine..pabreZiantDZ. Keir. del ko vyriausybes aktyvumas pinigq rinkoje tampa abejotinu. Kiekvien4 kart4 suveiks trurnpojo laikotarpio pinigr.PavyzdZiui. Pinigqkiekio pasikeitimas rinkoje Aptareme vyriausybds pinigq rinkos reguliavirno rnechanizmrl trumpuoju laikotarpiu.Kita vertr.11 pav. kaip buvo aptarta teorijoje. M. naudodarnasimonopoline padetirni pinigq rinkoje ir turedarna teisE j4 reguliuoti. greitai i5rySkejojo prieStaravimai. kad po vieno. jL1 pasifilos ir palfikanq nornos pokydiq. vyriausybe ir toliau didina pinigq pasifilq: M5<M51<M5.). Sunku rasti Sali. padidejo pinigq pasifila. pastoviai tikslingai pai. kuri leistq iSsaugoti monetarines jos politikos reguliuojamqjq funkcij4 bet padarytijq neinfliacing. Tiesa.

rsavio priklausomybe tarppinigq ir prekiq rinkosiSnyks.t. Kadangi ekonornikoje. bendrqjq pajarnr4 didejimo. PaZi[resime.jusi. kartu su jomis ir pinigrl investicijas gamybq padides ir bendrosios o paklausa. uZ Ms nera naujq pinigq paklausos kreivirl ir naujq pusiausvyros taSkrl.kuriai esunt paZeidZiami vidiniai pinigq rinkos sisternos ry5iai. a k c i j qr i n k o sk a i n ad i d e l ej.lrukdanti grqZinti rinkos pusiausvyrq. bet ir daugiau taupys.l savininkas. rnatydarnasZern4 palrikanq norrn. investicijasir gamyb4 bet ir tiesioginq [takq. uZ kurios tnrmpalaikispinigq rinkos reguliavirno n-rechanizmas nustoiaveikes. neatsakingaididindama pinigLl pasiul4 ir rnaZindama palhkanq normE iki kritines ro. palrikanLl ji nonros sumaZintinebeimanoma.Taigi i ekonornik4 ateina didejantis pinigq kiekis. Ekonomika turi galimybqpaspruktii5 Iikvidunio sp4stq. tarpr. didinanti pallkanL1norm4 rinkoje. n v c s l i c i j o s reaguojatik i palLrkanq normospokydius. vyksta 211 .tai prekiq rinkos nebeveikspokydiai pinigq rinkoje. skatinanti reguliavimo mechanizrnas: pajamos. Pasaulindje ekonomikosteorijoje 5i situacija vadinama likvidurno spqslai (liquidity trap).tai prekiq rinkose. gamybos ir prekiq pasi[los augirnas.tai riba. ir t. t u r 6 si t a k q i r k i t o m s r i n k o r n s .kas gi atsitinka ekonomikai. o kartu ir pinigq paklausos padidejimo. k u r i u r n s a r rp i n i g r l e p e l paklausos kreivesbet kokiu bendrgq pajamqar jq pokydiq atveju garantuos minimali4 palukanq norrn4 ro.t supranta.Taigi. Jeigu pinigLlrinkojejq pasiuladid€jaesantstabiliaiZemaipalukanq poveikio iS pinigrl normai.IS tikro.pirmiausiasumazes palukanqnonra. sustoja investicijq.rr"r prekiq kiekiu. Anksdiau ar viliau v y r i a u s y b p r i a r t d s r i e l o k i o s i I l o r n op i n i g qk i e k i o M s .naudodarna Pigu ef-ekt4 pavadint4jI analizavusioanglq ekonornistoArturo Sesilo Pigo garbei. nebus kapitalo ldejirnq augirno. esant neribotam didejimui. Santaupr. forrnuojasi ekonomikoje pavojinga situacija. patekusiai i likvidumo spEstus.q n e p e r k ar l a i k og e r i a u r y n u s i n i g u s n e i g i a r u a i i pinigq pasiulos veikiandius kapitaloaugim4.kuriosnebegauna skalinandiojo rinkos. Didinant pinigq pasi[lq r-rZMs. ne kiek nesunraZe. i5lieka 16 lygio. Vyriausybe.kad obligacijq ir g p . kuris padengtasnepakankan.ekonornikai pavojinga situacija.kuri yra likvidumo spqstuose. sudaro pavojq likvidumui. Ly. ISvada: Ms.KadangiuZ Ms paluknnqnonros pokydiLlprakti5kainebus. Likvidumo spqstai(liquidity trap) . Pinigq pasirilosaugirnasturi ne tik netiesioging itak4 bendrosionrs pajarnomsper pal[kanq norme. p I S i s i t u a c i j a i n i g qi i n t o l . trukdanti gr4Zinti rinkos pusiausvyrqkuriai esantpaZeidZiami vidiniai rinkos sistemos rySiai. tai s4lygojainfliacijel. Turddami didesnesbendrtpiaspajarnas vartotojai ne tik daugiauvarlos.

keidiantiskainq lygiui: kainq didejimas(maZejimas)--> (padidejimas)realiqjq kasos likuiirt + sumaZdjimas padidejimas(sumaZejimas) ribinio polinkio tar. Jeigu ekonomika yra spqstuose. padidejus kainLllygiui.1) vrcMs 2'72 . Tokiu atveju ekonomika lieka likvidumo spqstuose. jie netiki kainq sumaZejimu ateityje. arba esant kitoms kokioms nors s4lygorns. kai nevir5ijamaksimaliaigalirnosribos M s : rt I\.l P l ) (7. bet ir keidiasi [kio subjektq psichologrja.r = l t ' V r -"'=sP P Y"r. numatant kainq maZejim4 ateityjeir siekianti5laikytirealiqjqsantaupq lyg1. gerejant investiciniam klimatui. vartotojaielgsispagalPigu efektq.Pigu efektas sustoja veikgs. taupomosios realiosios sqskaitos).tai i5sipainioti i5 jq galima tik esant pozityviai situacijai prekiq rinkoje. kuriuos dar sustiprinainfliacijos laukimas. esant Ms ar didesnlam pinigq kiekiui.tai ivykiq seka ekonomikoje. Tok[ elgesi diktuoja rinkos psichologrja. pavyzdLiui. vertdssumaZdjimas.kurios nulems bendrqjq pajamq augim4 padidinant[ pinigq paklaus4 ir palDkanq nonne.jeigu veikia realiqjq kasos likudiq poveikis. l5analizavus5it1situacij4 patikslinama pinigq pusiausvyross4lyga.rpyti ) (padidejimas) sumaZ6jirnas narnqflkio vartojimo.raZiau vartos. n. kad pinigq rinka neturi savo iSdjirnoi5 likvidumo spiptq mechanizmo. Realiqjq kasos likuiiq poveikis (real balanceseft-ect) finansiniq aktyv4 ypad su liksuota pinigine vene (valstybines obligacijos. lndividai forsuojapirkim4 malina taupym4. Sie procesaigalimi tuo atveju. kuris veikia ekonominius sprendirnus. jq sqmoneje fonnuojasi infliacijos laukimas. kadangiji galima.infliaciniskainq augimas.nusistovi pusiausvyra.daugiau taupys. Pigu efektas (Pigou effect). kadangi ne tik auga kainos. AkivaizdLiai rnatyti. pahkanq norma padideja. lnfliacineje ekonomikojetai yra sudetinga.Siuo atvejumatyti akivaizdi i5eitis i5 likvidumo spqstq:dalis santaupqtampa papildomapinigq paklausa.

stebeclami kainq padidejimq priims sprendimus.y. rK>rF. kartu stiorinsinfliaciioslaukima.I2 pav. L I J . Tarkime. tai trurnpojo laikotarpio E poveikio mechanizmas. Pusiausvyra pinigq rinkojeilguoju laikotarpiu Prekiq ir pinigq rinkos tarpusavio priklausomybes mechaniznras. rinkos nrocesus. ir taps elastingesne. mumsjau Zinomas.2.12 pav.Ukio subjektai. parodytas plotu EFG. pinigq pasilla dideja.o i5leiseinamajam vartojirnui. pavaizduota kai situacija.todel nauia pinigq paklausos kreive Mp2 paslinksne tik i de5inq. bet kadangi pinigq paklausos plolas augimassuletes.7. Tadiau jo veikimas kiek kitoks. nei MD Mor Mo: fp fg rF M5 Ms' Msz Ms. stengdamasi neperZengti kritinio pinigq pasiulos kiekio Ms ir nepatekti 1 likvidLrrno sp4stus.5. I jie padidejusias pajamasne taupys. 7. Antras vyriausybds skatinantisZinomus ninigu kiekio padidinirnas. uZ5trichuotu Akivaizdu.-prasidds santaupq augimo ir pinigq paklausos tendencijq pasikeitirnas. vyriausyb€ siekdarna padidinti investicijasir gamyb4 dar padidinapinigq kiekl iki M52. atsiZvelgdarni infliacijos laukim4 t.kad pinigq rinka greitai pereinakelielnuo pusiausvyros iki C. kad vyriausybd elgiasi l4ui apdairiai. Po pirmojo pinigq padidejimo iki Msr pinigq rinka yra pusiausviri-r ta5ke G. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilguoju laikotarpiu Tarkime. Atitinkamai uZ5trichuotas palyginti su plotu EFG. Palukanqnorma rp sumaZejomaZiau GKN surnaZds.t 7. didindamas bendr4siaspajamas. pinigq rinkos pusiausvyraisusidarius nei pirmu atveju.Pradeda veikti trurnpojolaikotarpioreguliavirno mechanizmas.bet iSlieka maZesnd Ms . taSkeN. t.y.

: palukanq nonna svyruoja .ilgojolaikotarpio rn pinigqkiekiopadidejirno rempai. kiek kartq vyriausybe didina pinigq kieki ir kiek pinigq ji atne5ai ekonomik4 . t. rx)r6)ro. ir Fi5erio efektas (Fisher effect) rai lvykiq seka.i5 pradZir4 sumaZeja. Nesunku pastebeti.didindan-ras einarnqji vartojin-r4 taupymo s4skaita.12 pav.prekiq rinkos reakcija i besikeidiandiq pinigq rink4 tampa vis silpnesne. naujoji pinigq paklausoskreive Mp3 bus didesnd ir elastingesne (sumaZejus palukanoms.t. UZ5trichuoras plotas NRe bus maZesnisnei plotas GKN.y. 2) turto iS skolininkq perskirstyrnas skolintojams (ii skolintojq skolininkams). parodyti 7. Akivaizdu. llgojo laikotarpio pusiausvyrospinigq rinkoje sElygasisreiskia M.Vyriausybe ir toliau gali tqsti Siq politik4 didinri pinigq pasiulE iki M53. Pinigq rinka dirba dviem reZirnais. pinigq pasiulair t. FiSerio efekto realumas yra patvirlinlas daugelio ekonornerriniq apskaidiavimq. didejant infliaciniams procesarns. rR>rK. t. rn=y+p. Tai pasikartoja ne vienq kart4 tadiau svyravimr"l arnplitude maleja. nei t. Pahikanrlnorma sumaZdja rnaZiar.kai buvo analizuojarni ir lyginami penkerius metus pinigq rinkos parametrai(pallkanq norna. to bfitinai padideja iki ji po pusiausvyros dydZio rE.r ankstesne.esant trumpojo laikotarpio rinkos pal[kanq norrnos svyravimams ir ilgojo laikotarpio pusiausvyros. kadangi skolininkq ribinis polinkis vartoti didesnis negu skolintojq. Fridmeno rygtis.y.kad.2) . Taigi kuo labiau vyriausybe siekia surnaZintipalukanq nonnfu tuo gaunami menkesni rezultatai. tuo maZesnis monetarin[s politikos efektyvumas. Laikui begant trurnpojo laikotarpio reguliavimo mechanizmoefektasartejaprie nulio.tikintis tolirnesnio kainq sumaZejimo (didejimo). kad Siuo atveju tik padidesinfliacijos laukimas. ekonomikoje keidiantis kainoms: kainq lygio sumaZejimas (padidejimas) lemia bendrosios paklausos sr-unaZejimE (padidejim{ dviem aspektais: l) namq ukiq esamojo vartojirno sumaZ6jirnas(padidejirnas).pinigq paklausoskiekis.i 11A .tai bendroji paklausamaLeja (dideja).tai ekonornikosteorijoje vadinamaFi5erio efektu fi[ suformulavorrvingo Fiierio garbei): ilgalaikeje perspektyvojepal[kanq norrna praranda rySl su pinigq paklausa pasiula. pirkimq apimtis.y. Taigi pusiausvyrospalukanq florilt? rs nepriklausonuo to. vyriausybesketinimai nuolat reguliuoti pinigq rink4 didinant pinigq pasi0lEilguoju laikotarpiu.). akivaizdLiai padideja). pavadintaZymausamerikiediqekonornisto garbei: dia (1.

kad trurnpuoju laikotarpiu pinigq rinkos regulievirno Tai atveju (7. tarkime. Raidesm. kaip galetq ar"rgti kainos. Todel ilgojo laikotarpio reguliavimo p" lygtyje atsiranda . MONETARINE POLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMIKA Kaip aptarta anksdiau.tai. i JAV. bfitina Zinoti kainq augimo templrs. infliacijosnera Kadangi vyriausybe. p rei5kia santykin[atitinkamqdydZiq (Ms.kai nuolatos yra trurnpojo laikotarpiopusiausvyroje. ilguoju laikotarpiu.ilgojo laikotarpio realiojo BVP (BNP) padidejimo tempai. pakelia paklausqdoleriams tarptautinejevaliutq rinkoje ir padidina tarptautinq dolerio kainq. kuris budingasekonomikai. kurie len-rianeinfliacini [kio vystym4.laukiamasinfliacijos augimo tempas. pahkanq norma nepriklausonuo pinigq pasiulosir paklar-rsos. t.rerniantis svyravimuosekaina nedalyvauja. Padidejusipal[kant1nonna ir skatina uZsienio investicijas. p" .11 pav.Jeigu. Skatinandioji Grynojo eksporto paklar"rs4 pakelia palukanqnormq Saliesviduje. kai vyriaLrsyb€ nuo palukanqnonnos. investicijqir gamybosreguliavitlo. tokiomis sqlygornis. politikos poveikis'?Kaip monetarines Ar butq panaius skatinandiosios (l) monetarindpolitika parodyta 7.y. politik4.Vyriausybegali pasickti. galima gauti pinigq rinkos pusiausvyros gti Qr. Pakilusi valiutos verte s4lygoja grynojo eksporto maZejim4ir tuo silpnina fiskalines politikos itak4.5 lenteles stulpelyje. kad infliacijos tcrnpaib[tq saikingi ir kontroliuojarni.) kainq kitimo nera. negaliura Infliacijos.y. ir del to formulejejos nera. infliacijos augimo tempasyra skaidiuojamas kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreidio [taka neZyrni. sprendZiant5i uZdavini. Y ir P) kitittt4 procentais. ir jq itaka neanalizuojama. iSreik5tel Prisiminsime. nlrstatantteising4 m dyd!. 275 . 7. llgojo laikotarpio pinigq politikos tikslas . reguliuodarna palukanq norlntu paLeidLia susilaiko pusiausvyrq tai p" parodo.kai pinigq rinka t.6. FiSerioefektu.kaip rninejorne. kadangi vyriausybe veikia palukanq nonnfu kurios rinkos PrieSingai.esant saikingiernsir kontroliuojamiemsintliacijos augimo tempams6. (Zr.2 fotmulE). pat[ galima pasakytiir apie monetarinE fiskalinepolitika didinapinigq efektas.l fonnulE).ne.del besiplediandiq rySiq tarp skirtingLlpasaulitr Tt1 Saliq nacionaliniq fikiq vidaus fiskaline politika tampa tik sudetingesnd. y. ly 7.kainq lygis. Skatinandioji 6 visiSkaipanaikinti.7. y dydis yra Zinornas.y .ekonomikos paslovatrs augimo lygio palaikymas. pavyzdliui. Atkreipiant demesii tai.. visai paleisinama. ir kai laukiarnas rodiklis.

kLrri taikoma siekiant sumaZinti nedarbtl ir padidinti augimq kartu gali ir koreguoti prekybos . egzistavoprie5 tai. importas akivaizdliai vir5ija eksport4. sumaZins. kurian-r esant eksportas plediasi. skatinandioji monetarind politika didina grynq1i eksport4' Tarptautinio finansinio kapitalo srautai. kad sumaZintqgamybos kritirn4 i5 tikro pasirei5kiagryno1o eksporto poveikiu.o eksporlaspl6sis. kuris yra esant skatinandiajaifiskalinei politikai. 7.Todel Saliesimportas maZes. kaip buvo priimta. PavyzdLtui. be vidinio makroekonominio stabilumo.pataisys". lSvada: skatinandioji monetarine politika. Analogi5kai galin-ra (2) analizg.5 lentel€s stulpelio politika ir grynojo eksportopoveikis 7. JAV monetarine p S k a l i n a n d i o j m o n e t a r i n e o l i t i k a( l ) i Pro bIema: garnyboskritirnas.grynasis eksportasi5augs. atvirkSdiai.5 lenteld. bet jo veikimas yra prie5ingas tam. i JAV. finansinio kapitalo atejinras. Todel dolerirl paklausa pasaulindje dolerio verte krenta. Sis padidejimas . amerikieti5kos prekds tapo pigesnds uZsienieiiams.Zemas augirnolaipsnis Priemoni'. maLeja. stiprina monetaringpolitik4 Saliesviduje. Analizuojant 7.pastebdsime.5 lentelds. t.nukreipta taip.ja.i eksportq. Pal[kanq normai sumazejus. jen4 ar eurq.kad uZsienioprekestapo brangesnds doleriq perkant an. pavyzdLiui. monetarind politika maZina tarptautinE dolerio vertp iki tokio lygio. arba. (balansas tarp importo ir eksporto)irgi svarbr-rs prekybosbalansas tarptautin6s Salies tikslas.veikiami palfikanq nonnos pokydiq atlikti ir JAV.rZsienvie Dolerisatpinga dideja (dideja Grynasiseksportas bendroii paklausa) Stabdantioji monelarin6 politika (2) Prohlema: infliacija i Priemon : Stabdandiojmonctarine 0 nolitika (aukStesne rralltkanunonna) : Poveikis Didesnepaklausadoleriarns uZsienvic Doleriovertedideia (bendroii rnaZeja Grynasiseksportas maZeia) oaklausa Makroekonominis stabilumas ir prekybos balansas.erikiediams ir.GriZtant prie 7. kad. Tokiu atveju prireiks daugiau valiutq rinkoje maLd. o irnportas maZdja.prekybos balanso deficit4 kuris. Skatinandioji monetarine politika maZina palukanq norrn4 Salyje.Tai rei5kia.Rezultatas. tarkime. pusiausvyros BVP (BNP) Salyje fiskalinespolitikos. Skatinandiojirnonetarine politika (Zcrna palhkanu norua) paklausa Poveikis SurnaZejusi : doleriaursr.y. kitais ZodZiais. JAV turi dideli tarptautines prekybos deficitq t. kuri rnaZina lSvada:skirtingai nuo skatinandiosios gryns. bendrosiosiSlaidos ir padides.y..5 lenteles(l) kad skatinandioji ir stulpelio prieZasdiq pasekrniqgrandinE.

kad grynasis eksportas sumaZds. kad iS pradZiq. yra didelis prekybosbalansodeficitas.y. Analizuojant 7.y. taikoma infliacijai su5velninti. 2. Atitinkamomis sqlygomis gali kilti konfliktas arba alternatyva tarp rnonetarinds politikos panaudojirno. iSstumiami i5 oficialios ekonomikos neapgalvotais vyriausybes sprendimais.siekiant Salyje ekonominio stabilumo ir tarptautines prekybos pusiausvyros. pavyzdZtui. importas padides. t. JAV turi dideli aktyvq prekybossald4 . kad be pakankamailaisvq palukanq normos svyravimq rinkos mechanizmas neveiks.kurie jau negaleskontroliuoti pinigq kiekio Se5elineje apyvartoje.y. kad leistq sau atsisakyti palfikanq norrnos. kuri daro itak4 investicrjqpaklausaiir santaupqpasiulai. galima sufomruluoti svarbias ekonomikosrrolitikai iSvadas: Palfikanq nonna yra viena svarbiausit"l pinigq rinkos reguliavirno priemoniq. kapitalo idejimq ir gamybos reguliavirno.balans4.prekybos o balansodeficitasaugs. Jeigu pradind problema buvo aktyvus prekybos saldas. l5analizavus pinigq rinkos pokydius. Nesunku pastebeti. Vyriausybe gali panaudoti netiesioginius metodus.JAV.Taikant stabdandirlrl monetarinE politikq ir siekiant rnaZinti infliacij4 pastebirna. Prie perparduodamqauk5tomis spekuliatyvinemis kainomisprekiq ir paslaugq prisijungsir pinigai. Santaupos palaipsniui persikels ten. Jeigu pradZiojeeksportas.veikiantpaklausai pasillai. eksportassurnaZds. tadiau pinigtl politikos priemonesreikia taikyti labai atsargiai.tai reiSkia. klestes juodoji rinka. Vystysispinigrl ir spekuliacija.prie5tarauja prekybos balansodeficito maZinimui. lemiandius pallkanq norrntot. . Jeigu vyriausyb6 komandiniu budu verdia komercinius bankus priimineti indelius ir i5duoti kreditus pagal grieLtarfiksuotq palfikanqnorrnfutai pinigq rinkos mechanizmas gali ir sustoti. AnalogiSkaistabdandioji monetarin€ politika . kad skatinandioji monetarine politika maZina prekybos deficit4 ir palaiko aktyvqji prekyboslikuti. rinkoje. tai stabdandiosiosmonetarines politikos taikymas5[ aktyvq saldE panaikins. trumpojo laikotarpiomonetarinE politik4.je rinkos ekonornikoje palfikanq norma neturi b[ti nustatoma administraciniu b[du. lSvada: stabdandioji monetarine politika.tai skatinandiojimonetarinepolitika jI dar labiau padidina. 277 1.akivaizdLiaivir5ija import4 t.rnaizinaaktyvqi[ sald4 ir didina prekybos deficit4.. Analize leidZia teigti.y.t. kur palukanq nonla nusistovi. Reikia pripaZinti. tarkime.ir tai padidinsinfliacijE. kitaip ji kaZin ar galdtq realizuoti antiinfliacinl [kio reguliavirnq. prie5ingai. kad Siuolaikine vyriausybe turi ne tiek jau daug ekonomikos valdymo metodq.kad Siuolaikine.5 lenteles(2) stulpel[.

kas lemia bendrqlq i5laidq lyg[. reikia i5 kairesi de5ing. Bet kurie sprendimai.vyriausybe ir Pinigq rinkos demonopolizacijos ateityje turds valdZiq nustatant pinigq pasillos kieki ir augirno tempus.Firmq sprendimai gaminti prekes ir naudoti iSteklius priklauso nuo bendro pinigq kiekio. kad dia sujungti analizuoti principai. galirnafomuluoti iSvad4 Analizuoti7. investicijq ir gamybosreguliavirnoir tas rodiklis padidejo iki l0 %. vartojimo kreives nuolydis priklauso nuo c (ribinio polinkio vartoti) ir turi svarbi4 [tak4 multiplikatoriui. kaip jie siejasi ir uZtikrina atitinkam4 iStekliq naudojimo lygl rinkos ekonomikoje.Trumpojo laikotarpiomonetarind ilgalaikei pinigq strategijai. MONETARINES IR FISKALINES POLITIKOS POVEIKIS IR JV DERINIMAS 7. uZimtumo.2).3. kuri remiasi fundarnentaliEia atnasis pusiausvyroslygtimi (7 .7. Vartojimo i5laidq absoliutus lygis priklauso nuo vartojimo kreives lygio ir BVP (BNP) lygio arba turimq pajamq. nesitikima.Ir priklausomainuo to.tarkirne.kad skaidruoj vidutinis metinis pinigq pasifilos augimo tempas trejq rnetq Pirmaisiaismetais ekonomikojesusiklostetokia laikotarpiu yra 7 o/o.Valstybespolitikos veiksniai pabraukti. Sios diagramospagrindinis vertingumastas. tr. pajamq ir kainq lygis tiesiogiai priklauso nLro bendrLjq i5laidLL. metaissituacijabus ta pati ir pinigq pasihlosaugirno Jeigu antraisiais tempas bus vel l0 o/". Sujungsirne makroekonomikos teorijos analitinius ir politinius aspektus. tat trediaisiaismetais reikds apriboti pinigq pasiflos augim4 I % lirnitu. Be to. Norint keturis pagrindiniusjq suprasti. vyriausybes i5laidas ir grynAii eksportE. tokia bus ir visa rinkos ekonomika. Zinoma. . kad ekonornikanepakli[tq I likvidumo sp4stus..analizuotus Siameskyriuje i vienE .rretq b[ti tokie. i5leidZiamo Sioms prekems. kadangi prieSingu atveju . analizuojame elementus:namq ukiq vartojim4 firmq investicijas. kad vartojimo grafikas. kategorijos ir parodyta.). kad vyriausybe emesi trumpalaikio pal[kanq nonnos.neiSvengiamasinfliacijos politika galima tik esant didejirnas. P avyzdZiui. kad gamybos. apimantys pinigq pasifllos trumpalaikius pokydius.paveikslq'(7.ir absoliutusvartojimo iSlaidq dydis paprastai keidiasi priklausomai nuo BVP pokydiq. Daugelis ekonomistq mano. situacija. koki4 monetaringpolitik4 vyriausybe taikys.13 pav.13pav. 2'.78 .pakankamaistabilus.jeigu vyriausybe tvirtai sieks ekonomikosneinfliacinio augimo.

tadiauimportq veikia savosSalies BVP. o eksportq .n" t p"lxrk I l Karnq lygrs | paJarnq I rr lainqlygisl o lV a l i u t o s l * u r s a r I Crvnasis -. p a l u k a n rn o r m a | | Inollllkl p i n i r : up a s i u l a{ I r u a r " r i " ._. investicijq ir grynojo eksporto tuo. Vyriausybes iSlaidos. kurias veikia valiutos kurso kaita.:""' l. I (1. l i n dr r e c h n i n d i paklausa | I t akryvq a T a n s a l > . 'rr.bos l P f piniuu l I Paklausa sandiriams g (t.. kad yra gamybos apimties.tipo. ilil"'""?:'.kitq Saliq BVP lygis.-lr*.{ 3vartojimas | I | 14..greitai besikeidiantibendrqjq i5laidq dalis.tokiu b[du veikia valiutq kursus.{3[i.--..i sS a l v j e L a) BVP apimt | I [r Fi.latine I *rrcIIrt.ouc. | oolitika | | I bi. [. Keinso uZimtumoteorija ir stabilizavirno Investicines i5laidos .| J apimties. kad grynojo eksporto i5laidas lemia importo ir eksporto apimtys.skiriasi nuo vartojimo.\li'' I surna Skolos I c I I t I | | | l | ' Gamy. nesusijusios J i-rei Vyriausybes J b)lslaidos' v i c i i n i sl y g i s L"b. ypai politika.--.[' r. Fiskaline ir monetarine politika..nvetygr.lir"r"r^ ( . kad jas netiesiogiai lemia 279 .. NX ]2.{ I I.-51 . kaip bendrqiq i5laidq elementas. Investicinesi5laidasveikia tiek fiskaline politika..p a k l a u s d ru pr'lnonorma | | lPinigqkaip a r M o h .'.. Eksportas [* | 2. ff#--*. mokesdiai. Laukianra rynojo f p i n i. veikdamakainq ir pallkanq lygi Salyje.13 pav. i i { | I l+lnvesticrjosl :i['lifjril:lX::ij:.I . Valsrybinis lygis fprrcrut-Un poiill^ | atni.tu.. ^ ovdis | ] 2 Finartsavtrrrt' J likvidavintas \ \ \| politika 7.l)Liuki'nu.kori. ..tiek monetarine Zinoma...fj1rta fi. I . uZimtumo ir kainq svyravimq pagrindineprieZastis...--.I uZimtumo.Palrkanu| | :.T.l . I e)Mokcseiai r f 2 .lll..'eioji Inqncrlnnc I t \. I Vartojinro krcivc Mokcseiai ) tr.n''o. ir todel tiketina... Itu"'o"unT'*' c.. | [Skrrin..c | | I a) BVPapimris uTsienyjel norml | [b)Vatiutoskursai) I ) I L-. Moncrrr.i"iJ""c-" l. I G.

pajamLlmultiplikatoriaus poveikis sumaZinainvesticijas ir islaidas grynajarn eksportui.Plediantis gamybaiir BVP. aptardami 7.). oficialiai ji tait<omabkonoinikai stabilizuoti. kol pinigq pasifila nestabilizuojapalukanq nonnos.. kad s4lygos.maLinanumatytuspelnusir nor4 investuoti. Fiskalin€ politika valstybdspajamq ir iSlaidq pokydius naudoja rarn.9 (a) pav.Tadiau realiai negalima tiketis. PavyzdZir. Tadiau paZymetina.kaip vienas i5 keturiq bendrqjq i5laidq elementtl. palfikanq norma dideja (7. Mokesdiq didinimas. esant atitinkamai pinigq pasifilai. Diskretin€ politika remiasi. kad iSlygintr4 ekonornikos sutrikin.I"glesyniai skalei. akivatzdliai parodyta vyriausybesstabilizuojanti galia.Tarkime.). bet ir perskirstant i5teklius ir pajamas. investuoti ir koks yra grynasis eksportas. sturnia investicijq paklausos kreivq I de5ing ir skatina kapitalo augimq.pelno mokesdiq ir kitrl mokesdiq maZejirnas didina gaunamus pelnus.p. VyriausybesiSlaidq atitinkamaspadidejirnas priklauso ir nuo to. mokesdiq politika netiesiogiai veikia vartojim4 ir investavimE.ri.Tai gali bUti paai5kinta atvirkSdiory5io poveikiu. kad. Sprendimai. truksta BVp 25 mlrd. ir monetarinespolitikos priemonds gali daryti itak4 grynajam eksportui. Vadinasi.esanr erynoio-?ffiqr-frsiffi!1"". liks nepakitusios. o ypad palukanq noma. imoniq interesus. 5 mlrd.r augimui. norint pasiekti visi5ko uZimtumo lygl.rus. kuris parodytas7. esant kitoms nekintandiornss4lygorns. 7.kiek vartoti. tiesiogiai veikia gamybq uZimtum4 ir kainq lygi.5 lentelE... stabilias kainas. atsiZvelgiantI narnq [kiq.valstybes politika. Fjqlallne politika bfina diskretind ir auromatine.9 (c) pav. priimami.numatomokesdius riesio!iaipibporiingur nacro-natrnems paJamoms.9 paveiksle. tiesiogiai veikiant palfikanq normE ir kainq lygl Salies viduje. Esmd yra ta. lygio kaira i1 mokelti[--Sfo uei islaigq apmokestinirnostrukt[ros manipuliavimu.kad vyriausybes i5laidq ir apmokestinimo politika naudojarna ne tik siekiant makroekonominio stabilumo. kai rnultiplikatorius yra 5. Monetarines politikos itakq analizavome. pradesaugti (7. didejasanderiq pinigq paklausa. kad fiskalin€s ir monetarinespolitikos '!-ffi:-F 280 .sprendimai apie vyriausybes i5laidas priimarni.siekiant palaikyti aukSt4 gamybos ir uZimtumo lygi. Vyriausybesi5laidos. ar jis s4lygoja prisitaikanti pinigq pasi[los pasikeitirn4. valstybinds iSlaidosuZtikrins ekonornikojevisi5kq uZimtumq. realiai jos tarpusavyje susijusios ir turi b[ti koordinuojarnos. kada ekonornika.) ir kartu iS dalies susilpnina vyriausybes i5laidq 1tak4 ekonorninian. arba stabilizuojanli-pt-rlitika. Didesnes pal[kanq normos lemia investicijq surnaZejimq (7. USD.13 pav. Kita vertus.9 (b) pav.Auromatine polirika.Taigi ir fiskalines. nustatyta. Iki tol.atsiradus papildornoms iSlaidoms. Nors fiskaling ir rnonetarinqpolitikq analizavomeatskirai. i5 dalies atsiZvelgiant i visuomenes interesus.kurie atsiranda del infliacijos ar gamybos kritimo. Mp juda i de5ing ir.

. . b) KB ima paskol4i5 CB. pal[kanq nonnEir bendr4sias 3. Tarkime. todel stabilizuojandios poveik[ uZtikrinatik jq koordinavirnas. .kaip KB rezeryuose ataskaitas. KB rezervus. r . . Lentel€se suraSytos supaprastintos KB sistemos ir 12 federaliniq rezerviniq bankq (kurie JAV atstovauja CB) balansines ataskaitos. 281 . . centrinisbankas centrinio banko balansind ataskaita centrinio banko aktyvas centrinio banko pasyvas atvirosrinkosoperacijos vertybiniq popieriq pirkimas vertybiniq popieriq pardavimas rezervonornos reglamentavimas privalomqjq(reikalaujamqjLL) rezervqnoITna diskonto norrnos reglamentavirnas a a a a a a a a a a a a diskontononra diskonto langas diskontolango prieZilra finansinepanika atveju blogiausiu skolintojas monetarindpolitika skatinandioji i stabdandiojmonetarin€politika pinigq pasi[los ir palfikanq nonnosdilema likvidumo sp4stai Pigu efektas realiqlqkasoslikudiq poveikis Fi5erioefektas Kartojimo klausimai parodykite. b) paltikanq normq. Kaip sifilytumetekeisti: a) privalomqjq rezervqnonn4. Ekonornikojeviespatauja 2. infl iacija.politikos priemones realizuojamos ne izoliuotai. c) kokias pasihlytumete kaip kiekvienasj[sq sillomas pokytis paveiks: PaaiSkinkite. l. PasitelkqKB ir CB balansines atsispindikiekviena i5 5iq operacijq: a) CB perka vertybinius popierius i5 privaiiq [rnonitl ar asmenq. Pagrindin€ss4vokos r r . privalomqjq rezervqnorrn4. pinigq pasiLtl4 iSlaidas. c) CB sumaZina ilgalaike j[s esatecB Valdybos narys. . atvirosrinkos operacijas.

USD vertybiniq popieriq privatiems asrnenims.Paskolos Pasyvai: . UZpildykite 3 balansin6sataskaitos stulpel[. kai bus atliktos nurodytos trys operacijos. kaip atrodysSiq ataskaitql.Suskaidiuokite. USD vertybiniq popieriq i5 komerciniq bankq.Einarnieji indeliai .Paskola i5 federalines rezervq sistemos (l) (2) /t\ 33 60 60 150 Dvylikos federaliniq rezerviniq bankq sujungta balansin6ataskaita (mlrd.UZpildykitebalansinds ataskaitos stulpel[.Vertybiniai popieriai .t. USD) Aktyvai: . tai kiek? kaip pasikeite (sumaZejo.kurie apmoka einamqjq s4skaitq dekiais. jeigu taip. USD paskol4.Rezervai . I b) Federaliniairezerviniaibankai parduodauZ 3 rnlrd. isanalizuokite kiekvien4 atskir4operacij4 remdamiesi pateiktaisduomenimis.Paskoloskornerciniams bankams Pasyvai: .paaiskinkitepladiau. 2 c ) Federaliniai rezerviniai bankai perka uZ 2 mlrd. pal0kanq normos surnaZejimasskatina komercinius bankuspaimti i5 federaliniqrezeryqsistemosI mlrd.Federalines rezenrl sisternos banknotai (t) 60 3 33 3 27 ()\ r1\ a) Tarkime. padidejo) komerciniq bankq rczewai po kiekvienos operacijos? 282 . 2 ir 3 stulpeliaipo to.y.IZdo indeliai . Visq komerciniq bankq balansin€ataskaita(mlrd. d) GriZkimeprie Siqtrijq operacijqir atsakykimeI klausimus: ar pasikeite tiesiogiai ar netiesiogiai pinigq pasifila.Kornerciniq bankqrezervai . USD) Aktyvai: .Verfybiniai popieriai . UZpildykite balansin€s ataskaitos stulpeli.

su Paai5kinkitefakt4 kad CB negali tuo padiu rnetu stabilizuoti palukanq nonn4 ir pinigLlpasifilE Kodel polinkis stabilizuotipallkanq normq gali lemti tebesitEsiandiq iacrjq? infl Trurnpai paaiSkinkiteuZirntumoteorijq ir parodykite. o. b) tolygesniupajamqpaskirstymu. kai uZtikrina fiskalinir4ir monetariniqpriemoniq koordinavimq.suderinamas su: a) santykiniuvalstybiniosektoriaus vaidmensmaZejimu. parodykite Sios politikos esmQ uZdaroje ekonomikoje.irezervq norma 20%? Koks pagrindinis politikostikslas? monetarinds prieZasdiq PaaiSkrnkite ir pasekmiq grandinq.9 pav. Po to i3analizuokite atveji atvirosios ekonon. Paai5kinkite tezg: stabilizuojanti politika yra efektyvi.l kontrolespriemone. kaip tarptautinio finansinio kapitalo srautaiveikia bendrosiospaklausos kreivespadeti. Pagal 7. 8.rikos s4lygomis ir paai5kinkite. kokiu konkrediuribotumu susiduriamonetarinepolitika. kad CB nutare taikyti stabdandiajq politik4 siekdamasriboti infliacij4.tiek monelarines priemones. jeigu privalornqjr. t0 kaip keit€si KB sisternos sugebdjirnaskurti pinigus po kiekvienos operacijos. 9. Tarkime. kuri realizuoja monetaringpolitik4. PaaiSkinkite. - 283 . c) spardiais ekonomikosaugirnotempais.kaip monetarineir flskaline politika gali veikti bendrqjqiSlaidqskirtinguskomponentus. paai5kinkite. Pasi[lykite plan4 nukreipttl stabilizuojandiosios politikos tEstinumui. b) ribinio polinkio taupyti dydis Kokiq itakE monetarindspolitikos efektyvumui turi atvirk5dio ryiio efektas? Kaip bendrai [vertintumdte monetarinespolitikos efektyvumq? Kodel atviros rinkos operacijosyra pagrindineKB rezervr. kuris apirnatiek fiskalines. PasitelkEbendrosiospaklausosir bendrosiospasillos rnodeli.5.kaip veikia monetarinds politikos efektyvurr4: a) pinigLlir investicijqpaklausos kreiviq fomos. 7. Paai5kinkite tezE: Pinigq apyvartos greitis yra tiesiogiai proporcingas palfikanqnonnai ir atvirkSdiai proporcingas pinigq pasi[lai.

kainq lygis pastovus (8. Prekiq rinkos pusiausvyros grafikas yra pusiausvyros produkto nustatymo. Kadangi palukanqnorma veikia tiek investicijas. kokir.naudojant 45" linrj4 grafiko iSpletirnas.Keinso teorijosinterpretacija.vaclinarnas IS-LM modeliu.8.1 pav. Siarneskyriuje nagrinejamas paklausos bendrosios rnodelis. kai J! taip pat galima nagrineti ir kaip modeli.r. o LM kreive . 1937m. kas turi itakos paklausos bendrosios kreivesposlinkiui. IS kreiv€ rodo situacij4prekiq ir paslaugqrinkoje. Fiksuotas kainq lygis o yr+yz#y: 8. Modeli sudaro dvi dalys: IS kreive ir LM kreive. Sis modelis parodo. tiek ir pinigq paklausa tai birtent Sis veiksnys susiejaabi IS-LM modelio dalis.r budu Siqdviejq rinkq tarpusavios4veikalemia bendr4lqpaklaus4. P R E K T U T N K At R t S K R E t V t R Prekiq rinkos pusiausvyrosgrafikas.1 pav. pasi[le britq ekonomistas Ji Nobelio prenrijos laureatasDZonas Hiksas. parodo tokius pal[kanq normos ir nacionalinio produkto lygiq derinius. arba IS kreive. . Bendrosios paklausos poslinkiai kreives y 8.). MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE lki Siolpusiausvyra prekiq ir pinigq rinkose buvo nagrin€jama atskirai.situacij4pinigq rinkoje. kas sukeiia nacionalinio produktopokydiustrumpuojulaikotarpiu. parodanti. kai planuojamos iSlaidos prilygsta pajamoms. Modelis parodo. Dabartiniu metu Sis modelis yra svarbiausia DZ.

Investicinds iSlaidos tai iSlaidos naujiemsgamybiniams pajdgumams kurti.q p$._K* 1-p +a13.1 ) jeic*=cx(l-t).Tai b[tina s4lyga.-"* p. Kiekvienu atveju sprendimasdel gamyklos statybos ar maSinq ir lrengirnq pirkimo priklausysnuo busimqjq iSlaidqir gaiirno pelno ivertinimo. lnvesticijosgali bfiti susijusios su visai naujosprekes ir galnyba. Autonomines iSlaidossusidedai5 vyriausybesiSlaidq.-i. i u-s thg.y. ros. pelno prieaugiu.ly!ie*' 8 . 4 skyrirf. Kadangi pajamos bus gautos ateityje.kad pusiausvyros nuo dviejq veiksniq: autonominitl iSlaidq A ir ribinio polinkio vartoti r r a c i o n a l i n e s j a r n ac * : pa s T Y ^ = . likusios sumokej . taip pat ir prekiq atsargoms sudaryti. kai tik prasidedagamyklos statyba ar perkamas irengirnas.kad 285 . I n v e s t i c i j o sr p a l i i k a n r .tuo didesnisturi bfiti skirtumas tarp b[simojo pelno ir dabartiniq investiciniq iSlaidq. Firrnos investuoja.Rlbinispolinkis y?rlo.t!_llacrio+glinel ql_g-.la9\.oli"kil. Del to blsirnasis pelnas turi b[ti didesnisuZ einam4sias iSlaidas. del to ir ji turi buti tikra..mauton oroesn rs q omrnl isffi iAiilruX TT6il. Firma turi palyginti i5laidas investicijoms su naujos gamyklos ar [rengimo eksploatavimo nauda.aJ"qrq. Savo investicijqfinansavirnui firma skolinasi pinigq Siandien. investiciniq iSlaidq ir autonorniniqvartojimo i5laidq.tjg9 saiaT as f4 kb yso. jog investicijosduos pakankamai papildomopelno. o i5laidos atsirandai5 karto. prarnonineiar Zemdsfikio statybai finansuoti. 1 . kai rnato paklausos savo produkcrjai padidejimo perspektyvasir nori iSplesti savo veiklos mast4 arba kai siekia lgyti prana5um4 diegiant efektyvesni s4naudq ekonomijos poZiuriu kurios nors prekesgamybosb[d4.Kuo didesnes pahikanos. kad b[tq galima sumoketi paskolospalfikanas.Ankstesniarue skyriLrje produktaspriklauso irodeme.nes itraukiamapal[kanq norma kaip modelio dalis.n o r m a i Anksdiau investicines iSlaidos buvo nagrindjarnoskaip iSorinis (egzogeninis)kintarnasis (2r. 1 .glqq}. o dabar jos tampa vidiniu (endogeniniu)kintamuoju. gyvenamqjq namq.r. t. il.ti.11 pelnq su dabartinemis iSlaidorris.rausy.' 'u l-c*' (8.!rg_:eLojl-gispqn_u_daqel-gilgp l rqgrg_{ g3etodales. kad ji galetq sumoketi kredito sumq kartu su jo pal[kanomis.lnvesticindsiSlaidos padidina fizinio kapitalo apimt[ ekonornikoje.n*g*pqlr. firma turi palyginti bnsimq."iLr6' lilaeiiiii "".o kartu priklausonuo pal[kanq normoslygio.

skolinant kitorns finnoms.rspinigus kitu budu. Taigi kuo auk5tesne pallrkanq nonra.2 paveikslas. tarkime.nei nuo pal[kanq norrnos.autonornines investicines iSlaidos.projektastaptq priimtinas. Priimant investiciniussprendirnr-rs. (8. jei kainos pastovios.didZioji projekrq dalis bus pelninga. 3 skyriq). nominalioji paltkanq nomra lygi realiajai. Tadiau. Investicijq paklausoskreive lvertinant pinigq rinkos vaidnieni. jei b>0.investicijq nonnaikoeficientas. Mat investicinio projekto realizavimasduoda pajamq prekiLl forma. lr atvirk5diai. tuo jai geriau skolinti savo ltl:Sas.kad bhsimasispelnas Zyrniai virSytq einam4sias investicines i5laidas. Kai firmos turi pakankamai nuosavq leiq ir joms nereikia skolintis pinigq savo investiciniams projektans igyvendinti. Kuo didesn€palukanqnorma. jautrumopalhkanq b . Visa tai rei5kia. o kai ji Lerna. dia b=Al/Ar. kuriosnepriklar-rso nei nuo pajamq.jog didele palukanq norrna sunaZina finnos suinteresuotumq igyvendinti savo investicijas. 8. jos tLrri atsiZvelgti ir 1 pal[kanq norrnfunesjq tikslas* kuo geriausiai panaudoti savoturimasle5as. perkant obligacrjas.ro metu firma disponuoja keletu lgyvendinti paruoStq investiciniq projektq. 286 . kai pal[kanq norma Zema. ar firn-rai reikia skolintis. Tadiau.1. Bet kurir.rgiau pajarnq. investavirno mastas auga. ne o investuoti savoprojektus..kornpiuterines sistetnos kokybes gerinimq telefoninio rySio atnaujinimq ar susiddvdjusiq krovininiq veZirneliq pakeitim4. svarbi realioji palhkanqnonna labai (Zr.realioji pallkanq norma.2) r . ar ne. tuo rnaZesnis i finnos ribinis polinkis investuoti 1 fizin1 kapital4 nepriklausomainuo ro.2. I . kai palukanq nonna auk5ta. kuriq vertd turi b[ti palyginama su iSlaidorniskreditui. kurie gali apimti naLrjqgamyklq statybq.nes tokioje situacijojenebutina. Firrna turi patyrineti. RyS[ tarp investiciniq iSlaidq ir realiosiospal[kanq nonnos vaizduoja 8. tuo atveju investicijq apirntisatvirk5diaiproporcinganominaliajaipalfikanqnomai. tik nedidele Siq projektq dalis bus pelninga. investiciniq iSlaidq funkcrja iSreiSkiama taio: t=i-b"r. ar ndra galimybesgauti dar.naudojantsavo turimr.

investiciiq paklausos vyriausybes ir i5laidq.2 pav. palukanq nonnai esant re lygio. C _ a r c x D I: a + c x ( Y . Jei investicijos maZai jautrios palukanq normai. padidejimas i reiikia. Ji atspindiprielaid4 jog palnkanqnormos sumaZejimas padidinapapildornqlesq I kapitalo atsargas pelningumq ir todel s4lygoja clidesn[ planuojarnq investicijq lygi.i p . Kreive yra neigiamo nuolydZio.1.Ir Is 8. 287 r I l. Ir atvirkidiai. 8. nedaug surnazejusi palfikanq nonra labai padidina i'vesticijas. lt L . I sumazdjimas reiSkia. firmos planuoja investuoti daugiau.L) t. Jei investicijos labai jautrios palukanq normai. pavyzdZiui. firmq investiciiq paklausos apimti rodys ta5kas B. kuriq finnos sutinka lgyvendinti bet kuriuo pal[kanq nonnos lygiu. tuomet kreive vertikalesne. Bendroji paklausa susideda iS vartojimo.T -bxr. tuomet kreivs yra beveik nuoZulni.t x Y ) . Autonominiq investiciniq islaidq pasikeitimai sukelia investicijq kreivdsjudejim4 koordinadiq pradZios tasko arzvilgiu. kad. Palfikanq norma ir bendroji paklausa:IS kreivd AtsiZvelgiant i nauj4 planuojamq invesriciniq iSlaiclq funkcry4 pertvarkoma bendrosiospaklausos funkcija.3. T . esantis investicijq paklausos kreiveje. lnvesticijq paklausos kreive Investicijq paklausos kreiv€ rodo investicijq apimti.kad investiciiqpaklausos kreive pasrinksi kairE. o investicijq paklausos kreivd paslenka i desinE. esant bet kuriarn pal[kanq nornos lygiui.Taigi gaunarne: AD=C+I+G. lnvesticijq paklausos kreives nuolydis priklauso nuo b ir nuo I.

3) pagal Kadangi c*= cx(1{).i*C-c x ( l .yros nacional produkt4. tai padidejusi realiqjrl pinigq pasiulatiesiogiaipadidinaSeimqturtq.3 pav.rkanq pinigq norrnE PadidejEs kiekis didina bankq sistemosgrynq pinigq atsargasir i5pledia vartotojiSko kredito apimti. Nuo palDkanq norrnospriklausoir autonorninis vartojimas.tx Y ) + l . tai tuometbendroji paklausanustatoma 8. Siekdami supaprastinti Sirt lygybg ivesime rni3riosios ekonornikos pagal(8. Pinigq kiekis ir palfikanqnorma veikia vartojimo iSlaidas. Pinigq kiekis ir palukanq norma veikia namq lkiq nrrtq ir vartojim4 bei bendrqjqpaklaus4dviem budais: l.3 O A 8.b x r + G . ini E Atskirq bendrosios paklar.jog padidejusi pal0kanq norma surnaZina bendrq4 paklaustl nurodytu pajamq lygiu. ir namq flkiq turtaspadideja.b x r . 8. kiek padidejusi pinigq pasi0la sumaZina pusiausvyros palukanqnonn% netiesiogiaipadidinamas Seimqturtas.rsos elementq ry5ys su pahkanr4 noma pavaizduotas grafiSkai paveiksle. 2.A D : a + c x T p + c x ( Y . Kai palukanq nonna krinta. veikdami ir vartotoji5ko kredito kiek! bei jau nustatytqpah. (8. formulg: AD=A*c*xY-bxr.3)f<rmulg: modelioautonoming bendrajqpaklaus4 apskaidiuojama kuri A = a + c x T p + l+ G (8. dideja obligacijq bei korporacrjq akcrjq kaina. Kadangi pinigai yra viena i5 turto formq.4) t IS (8.Visa tai didina vartojimo i5laidas ir keidia vartojimo funkcrjq ir bendrqj paklaus4bei pusiausr. nes padidejusi palukanq nonna sumaZina investicinesi5laidas. Bendrosiospaklausos elementtlry3ys su pallkanq noffna 288 AD .4) lygties matorne. AD:a+c rTn . Tiek. Zemesndpal[kanq nonna leidZia narnq [kiarns imti didesnes paskolas.4.t )x Y .

1 nacionalinioprodukto apirntisYr (8. sqlygojandiospusiausvyrossusidarymq supaprastintarne ekonomikos modelvie. visuoseIS kreivdstaikuose prekir.o pastaroji .o bendrosiospaklausos prekiq rinkoje susidaro taSkeEy. tai gaiima daryti iSvadq jog bendrasisnacionalinisproduktaspriklauso nuo palDkanqnonnos. Pusiausvyra pusiausvyros E. IS kreives pavadinimas kilEs iS investicijq (investrnent) santauptl ir (savings) lygybes.Y1. IS kreivd (IS cur. paklausalygi prekiq pasifllai. o 289 .4 (a) paveikslas).Prekiq rinkoje susidaropusiausrryra.nuo pahkanq normos. kuriems esant prekiq rinkoje susidaropusiausr.Kadangi pusiausvyros nacionalinisproduktasir pajarnospriklauso nuo bendrosiospaklausos. o funkcija A + c* x Y. 4p a v . pradind realioji pallkanrl flonl& 11.b x rr.TaSkas atidedamas atitinkamai 8. I S k r e i v e Tarkime.y.l t.re)parodo tokius nacionalinioprodukto ir palukanq normos derinius. [ + q*rY-l]xr2 I + c*xY-bxrr 8 . kai pallkanq norrnalra 11. Si rysi parodolS kreive. nacionalinioprodukto apimtis.yra.4 (b) paveiksle.

Ta5kasE2yra antrasisIS kreivds ta3kas. kuriuose susidaro pusiausvyra prekiq rinkoje.4 (c) pav.l paklausa (8. remiantis prekiq rinkos pusiausvyros pajalnos s{yga.). kur Ar (palflkanq nonnos pasikeitirnas)yra neigiamas. IS kreive yra neigiamo nuolydZio. Ka1 : m dia I I . galirne gauti kelet4 pal[kanq nonnos ir nacionalinio produkto lygirl.s) (8.iki Sakysim. gaunamekreivq IS. 8. 8. Kartodarni tai visoms galimoms pallrkanq normoms. kad jie yra tokie pallkanq normos ir nacionalinioprodukto deriniai.kai nacionalinds yra lygios planuojamorns i5laidoms: Y:AD. bDdingatai. Y:A+c*xY-bxr. Lygti (8.kad pusiausvyrasusidarotnornet. tai gausirne Jeiabi lygybdspuses i5 Y: mx(A.4 (b) paveiksle matome. Apskaidiuotasnacionalinioprodukto ir palukanqnormosrySysyra lS kreive. nes aukitesnis palDkanqnormos lygis surnaZina investicinesiSlaidas.6) palyginamesu (8. Bendrosios paklausos padidejimas reiSkia. kad pallrkanqnorma rei5kia Zernesni pajarnrllyg1 nr. kurie sqlygoja pusiausvyros prekiq rinkoje. ir kaftu sumaZindamas bendrqj4paklausq 290 . teigiandia.Del to padidejainvesticijr.uodytarr aukStesne pusiausvyros A. gar"rnama: Y-c*xY--A-bxr. kad prekirl rinkoje susidaropusiausvyra. Visiems Siojekreiveje esantiems ta5kams. Pertvarkiuslygti.6) m-investicijqmultiplikatorius. IS (8.1) lygtimi.L^ * | ( 8. o bendrosiospaklausos kreivd persikelia auk5tyn atstumu (-bxAr). kad padidejo ir pusiausvyros nacionalinis produktas nuo Yy iki Y2 ta5ke E2.4 (b) paveiksle sujungp visus Siuos ta5kus.bxr). kad naujas palfrkanq nonnos 12 ir nacionalinio produkto Y2 derinys taip pat rodo. Kreivd persikelia auk5tyn. Yx(l-c*)-A-b'r' padalysime (l-c*). Analogi5kai galetq veikti ir bet kuris kitas bendnf q iSlaidq pasikeitirno sqlygotasmultiplikatorius. todel paprastaimultiplikatoriq Zyrnesime simbolium be jokio indekso. kadangi atkarpa (A-bxr) pailgejo.6) lygties rnatorne. susidarymq IS kreivp galima nubreZti.palflkanqnonla surnaZejo 12.

5 paveiksle pavaizduotos bendrosios paklar"rsos kreives.ir kreive IS bus labai stati...nacionalinio produkto pusiauslyros lyg[. . Multiplikatoriausitaka IS kreives staturnui 8. Jei pallrkanq nomros pasikeitimai s4lygoja tik nedidelius bendrosiospaklausospasikeitimus (b labai maZas).-') \*c*'x\'-bxrr .. atitinkandios skirtingus multiplikatorius. . tai palukanq norrnos pasikeitirnassukelia didell bendrosios paklausos pasikeitimrl (bendrosios paklausos kreivd persikelia i vir5q dideliu atstumu).rsos krerviq uZ 291 I i ...' . : ...pusiauslyros nacionalinioprodukto lygis beveik nepasikeis. rnultipl ikaloriaus Jei investicines i5laidos labai jautriai reaguoja 1 pali-tkanqnonnos pasikeitimus (b yra labai didelis).."" A+c* rY -br rr " b ) 8. Apatiniq bendrosios paklausos kreiviq koeficientasc* maZesnis vir5utiniq bendrosiospaklar.. Kreives statulras priklauso nuo investiciniq i3laidq jautrumo pallkanq nonnos pasikeitimams. Panaiq poveiki IS kreives statumuituri ir rnultiplikatorius.taip pat nuo (8.. ":: E. o karfu ir dideli pusiausvyrosprodukto lygio pasikeitim4 ir tuo nuoZulnesne bus kreive IS.5 pav.-.6) lygtVje...

bendrosios paklausos kreivds pakyla auk5tyn tuo padiu vertikaliu atstumu.kaip pavaizduota8. kuris lygus multiplikatoriaus ir autonorniniqiSlaidqpasikeitimosandaugai matorne8.E3 ir Ea.kuo statesnd bendrosios paklausos kreivd. kuo didesnismultiplikatorius.tuo daugiaupadidejaproduktas. o apatiniajai.iki Y2.5 pav.romaZesnis investiciniqi5laidqjautrumaspalDkanqnonnai ir kuo maZesnis rnultiplikatorius.kuo investicijq jalltrumo pal[kanq normai koeficientasb ir multipHkatoriusm bus tnaZesni. Kadangi pallkanr.tuo didesnis IS pusiausvyros produkto pasikeitimas. darantys pateikiarni itakq IS kreivdspasikeitimams.kad kuo maZesnis multiplikatorius. IS IS kreive persikelia atsturnu. Pusiauslyrosprodukto pasikeitimasdel palikanq nonlos pasikeitimoyra tuo didesnis.rs. tuo statesne kreive.6 (b) paveiksle): (tai AY:AIS:mxAA. 1l e n t e l e j e .6) lygtis. Atitinkamai kuo didesne mokesdiqnoma.l norma: jos padidinimas sumaZinamultiplikatoriq. Ta5ke E3 pallkanq ronno 12. I5rei5kiame pal[kanq norm4: (8. atitinkanti du taikr.4 paveiksleyra dar du nepusiausr. 8 .Pradiniaipusiausvyros produkto lygiai.lflorrr1& ta5keE3yra tokia pat kaip ir taike 82. Kadangi IS kreives nuolydis priklauso nuo multiplikatoriaus. rar fiskaline politika gali paveikti 5i nuolydi. Vyriausybes i5laidq transferiniq ar mokej padidej irnq imasperkeliaIS .koeticient4 c*'.yros ta3kai. Atitinkamai. 8. SumaZdjus pal[kanq normai iki 12. Atitinkamai vir5utiniq bendrosios paklausos kreivirl rnultiplikatoriusyra didesnis. 8. bet pusiauslyros produkto lygis Zemesnis negu taike 82. Taigi kr.ikairg.6a) Taigi nurodytam bendrojo nacionalinio produkto y pasikeitimui bendras realiosiospalukanq nonnos r pasikeitimas bus tuo didesnis. y1 ir y1' atitinka palfikanq normE 11 apatiniamegrafike. kreivE de5ing. jq surnaZejimas o i Visi veiksniai. Multiplikatoriq m veikia mokesdir. pakituspalfikanqnormai. kaiA-a+cxL*T-G.tuo statesne kreive. 292 . tuo statesne kreive. tatyra. 12 del to reikalinga tokia pat bendrosiospaklausosfunkcija. (a) dalyje. IS SiE iSvaaq patvirtina (8. Tadiau pusiausvyrosprodukto pasikeitirnasyra labai skirtingas:vir5utiniajai kreivei jis padideja iki y2'. kuo didesnismultiplikatorius.5 paveikslo (b) dalyje matome.kaip ir ta5ke 82.

(ta5kasEa). 293 .Ta5kai. kad prekirl rinkoje bhtq pusiauslryra. Sios keivds taSkeE3 bendroji paklausaviriija produkto lygi.yra prekitl paklausos pertekliausta5kai. tadiau pusiausvyros produkto lygis yra didesnis.) turi tokiqpat palDkanqnorrntukaip ir ta5kas E1. excess demand for goods) taSkas: palflkanq nonna yra per Zema. yra taSke E+. Todel ta5kas E3 yra prekiq paklausos pertekliaus (EDG. atitinkanti ta5kq 8. excesssupply of goods). Prekiq paklausaviriija pasi[lE AD Y:AD A'-h^r.4 (a) paveiksle.arbaprodukto lygis per maZas.esantysIS kreives kaireje (E3). sukeltas autonominiqi5laidq pasikeitirno Ta5kasE4 (8.+"+"V A-bxri+c*xY AY=rnxAA 0 a) AY=mxAA 0 b) 8.yra prekiq Del to visi ta5kai.4 (b) pav. kadangi produkto apimtis yra didesneuZ bendrqj4paklausq. Pal[kanq Dorrrla 11.esanfysIS kreives deSineje pasillos pertekliausta5kai.rriameturime prekiq pasiflos pertekliq (ESG.6 pav. IS kreives persikelimas.Todel 8. kr.4 paveikslo (a) dalyje matome abu ta3kus toje padioje bendrosios paklausoskreiveje.

Kuo auk5tesne nes tokiq pinigq laikymasdaugiaukainuoja.realiaj4pinigq paklausq pinigq pasiul4 M5. diak-pinigtlpaklausosjautrumobendrajamnacionaliniam produktui koeficientas. 294 . k>0. palukanqnoffna.2. tuo Zmondstures maZiaugrynq prnlgq.1 lentel€.pinigq paklausos jautrumo palukanq nonnai koeficientas. o reali4jq uZra5ome. h . o dabar bus nagrinejamasrealiojo nacionalinio produkto ir pallkanq nonnos ry5ys pinigq rinkoje' ^ Hipoteze. PINIGQ RINKA IR LM KREIVE Anksdiau i5nagrineta palfikanq norrnos ltaka pustausvyros nacionaliniam produktui. siejanti pinigq pasi[I4.lS 8. Koeficientas k rodo tiesioging pinigq paklausos ir produkto apirnties priklausornybg: k: ALIAY./P:M. MD/P :L.Pasikeitimai kreiveje Kintanrasis VyriausybcsiSlaidos Kintamojo nasikeitinras Didcja a lvlaZcj Didija MaZcja Didcja MaZija Didcla MaZcja Didcja MaZcja : IS kreiv0S nersikdlimas I dciing I kairq IS kreiv0s nuolvdis Ncturi itakos Ncluri itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturl takos Ncturi takos NuoZulncsnc Statcsnc NuoZulncsnc Statcsnc M o k c s d i a i( b c n d r a sunra) i A u t o n o m i n c sS l a i d o s R i b i n i sp o l i n k i sv a r t o t i j I nvcstici j 11autrumas palukanqnorrnai I kairq I dciinq I dcSinq I kairq Ncturritakos Ncturiitakos Ncturi ltakos Nchrri itakos 8. h>0. Koeficientas h rodo tiesioging pinigq paklausos ir palfkanq normos priklausomybg: h:AL/Ar. Kaip jau Zinome. ir nuo pal[kanq nonnos: L:kxY-hxr. produkt{ ir palfkanq normtu teigia' kad realioji pinigq paklausapriklauso ir nuo produkto.

kainq lygis pastovusP. Padidejusnacionaliniamproduktui iki Y2. Padidejus nacionaliniam produktui. LM kreiv€ (LM curve) parodo ivairius palfikanqnormos lr nacionalinioprodukto derinius. padideja reikalingq pinigq kiekis.visuose LM kreives ta5kuosepinigq paklausa lygi pinigqpasihlai. Realioji pinigq pasifila pavaizduotaverlikalia hnrja.Pusiausvyrapinigq rinkoje pasiekian-ra.pinigq paklausos.8) Apskaidiuotaspal[kanq norrnos ir nacionalinio produkto ry5ys yra LM kreive. kadangi ji nurody'tair nepriklausonuo palfkanrq norrnos.7 (a) pav). i5augair pinigq paklausa. kad palfikanq norma i5augo iki 12. kaip maZejanti pallkanq norrnos funkcrja. 8. Tarkime.realioji pinigq paklausa priiygstarealiajaipinigq pasi[lai. Paltkanq normai r1 bfidinga subalansuotipinigq rinkq taike E1(8. Esant Siai paltrkanq normai.7 (b) paveiksle atidedamasnaujos pusiausvyrostaikas E2. Nurodytamnacionalinio produkto lygiui Y1 nubreZiamapinigq paklausos kreivd L1.pinigq pasillos pusiausvyros s4lygosL:M. Del to reikalingq pinigq kiekis nepakintaturiurq 295 . 8. Derinys 4 ir Y2 taip pat s4lygoja pinigq rinkos pusiausvyrq.ir pinigq (money) . kai yra nacionalinioproduktolygio Y1 ir pal[kanr4norrrlos11derinys.7 (b) paveiksle atidedameta5k4 E1.) S M D P = P Dabar apskaidiuojame palfikanqnorme: M hxr:k"Ys P M r=lxlt"Yh \ t [ s I P ) \ (8. NubreZg naujq pinigq paklausos kreivg L2. Taigi realioji pinigq pasi[la M/P.kuriems esantpinigq rinkoje susidaropusiausvyra. LM tiesds pavadinimaskilgs i5 modelyje analizuojamo iikvidumo (liquidity) . kuriame pinigq rinkoje susidaro prniausvlra. o iSaugusi pal[kanq norrnaji sumaZina.7. realioji pinigq pasi[la kai lygi realiajaipinigq paklausai: M arba M s =kxy-hxr P (g. nominalusispinigq kiekis Iv{xkontroliuojarnas centrinio banko. matome.

Kai pinigq paklausa nejautri pal[kanq nonnai (h:0). nonnos bet kuriam nacionalinioorodukto 296 . kreive LM reikalauja didesnes pal[kanq normos pinigq paklausos nuslopinimui ir pusiausryros pinigq rinkoje pinigq pasiulai. Jei pinigq paklausa labai jautri palukanqnonnai (h didelis. LM kreivebeveikhorizontali. nekintant iSlaikymui.8) lygtis.kad ji reikalaujaZemesnes nonnos bet kuriam nacionalinioprodukto lygiui arba aukitesnio nacionalinio produkto lygio bet kuriai palhkanq normai. nurodltas nacionalinio produkto pasikeitimasAY turi didesni poveiki pallkanq normai r. LM yra vertikali. Ir atvirk5diai. NubreZq atitinkam4 pinigq paklausos kreivg skirtingiems nacionalinio produkto lygiams ir atidejq pusiausvyrostaikus. a) Mo P M/P U Y b) r 8. LM kreive yra teigiarnonuolydZio. Realioji pinigq pasi[la gali pakisti. Tai gali patvirtinti ir (8. Realiosiospinigq pasillos pasikeitimasperkelia LM kreivg. tuo (koeficientask) ir kuo maZesnis statesndLM kreive. kad paskatintq Zrnoneslaikyti papildorn4 realqji pinigq kieki. nacionalinis nedideliopalukanqnorrnospasikeitimolabai pasikeidia kad pinigq rinkoje bUtq i5laikya pusiaus'nyra. kuo didesnis koeficientas k ir kuo maZesniskoeficientas h. pakeitus norninaliqj4 pinigq pasi[I4 kai kainos pastovios.Siuo atvejudel produktas.7 pav.pinigq kiekio atZvilgiu. sumaZejusirealioji pinigq pallkanq pasilla perkels kreivg LM i kairg. arba pakitus kainoms. ir 5i dabar reikalausauk5tesnes dvdZiui.+ m). LM kreive Kuo didesnis pinigq paklausos jautrumas nacionaliniam produktui jautrumaspalukanqnormai (koeficientash). palukanq Kreivds LM persikelimasI de5ingparodo.Didejant nubrdZiame nacionalinio produkto apimdiai. kai nurodyta nominalioji pinigq pasi[la. kylandiq kreivE LM.

pateikiami 8. a r i n k a i s u b a l a n s u o tP a n a g r i n e k i mte 5 k qE r 8 . bet palflkanq norna yra per auk5ta.7) Horizontalus LM kreives poslinkis apskaidiuojamas. excessdemandfor money) ar pinigq pasiulos(ESM.7 (b) paveiksle yra pinigq paklausos pertekliaus pinigq ta5kas:pah)kanqnonna per Zemaarba produkto lygis yra per aukStas . yra pinigq paklausospertekliaustaikas. yra pinigq pasiulospertekliausta5kas. kad pinigq rinkoje sr. supply of money) pertekliausta5kus. darantys [tak4 LM kreiv6s judejimui.Tarkirne. Ta5kus Salia LM kreives (E3 ir Ea) apibudinaure kaip pinigq paklausos(EDM. esantis LM kreives deiineje. E3E2Ta3kas 8. bet kuris ta5kas. o pinigq paklausos kreive persikelia i L2.8 pav.7 (b) paveiksle E3 Kaip matome. lygtimi ir darantprielaid4 kad h:0: AY=ALM:kr-i r AM- Visi veiksniai. ir susidarytq pinigq paklausos perteklius E1Ea. 297 .rsidarytqpusiausryra. o bet kuris ta5kas.Panagrinekirne pinigq rinka yra pusiausvira.esantiskaireje ptrseje.u a ) tt P M2 P M/P b ) 8. Esant pradinei palukanq nonnai r1. realioji pinigq paklaustr butq nustatyta ta5ku Ea. 7 ( a ) p a v e i k s l e C i a t u r i r n e i. Atitinkarnai ta5kas Ea 8. kad nacionalinisproduktas i5augo iki Y2. excess Ta5ke E1 visus 4 taSkus. PinigqpasillospadidinimoitakaLM kreivei remiantis (8. pradin[ produkto lygi Y'. Del to padideja realioji pinigq paklausa. Siarne taike susidaro pinigq pasillos perteklius atitinkapinigq pasillospertekliq.2 lenteleje.

3.2 lentel€. Prekiq ir pinigq rinkq pusiausrryra 298 - . kokiems nacionalinioprodukto ir pallkanrl-nonrlos . 8. PUSIAUSVYRA PREKIU IR PINIGU RINKOSE Bendrajai pusiaus\yrai prekiq ir pinigq rinkose paaiSkinti vienamegrafike(8.ia Didcja MaZcla Didcja MaZcia LM kreivds nersik€limas I dc3inq I kairq I katrq I dcSinq Ncturi itakos Ncturi itakos Ncturi ltakos Ncturi itakos LM kreivEs nuolvdis Ncturi itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturi itakos NuoZulncsnc Statcsnc Statcsnc NuoZulncsni 8.Pasikeitimai Kintanrasis Pinigq pasiltla Autonominc pinigrl paklausa P i n i g qp a k l a u s o s jautnttlas pal[karlq norrnai P i n i g qp a k l a u s o s iautrunas procluktui Pasikeitimas Didcja MaZcja Didcja MaZc. kai nurodyta realloji jq deriniar-ns esant susidaropusiausvyra pusiaus\yravienu metu.). rinkose susidaro pinigq pasiula.kokierns ieriniams esant prekiq rinkoje susidaropusiausvyra'o kreivd LM pinigq rinkoje. Kreive IS parodo.LM kreiveje 8. naudojamas pav.Tik ta5keEs abiejose Prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyra (commodity and money market equilibrium) .9 KreivesIS ir LM br62iamos IS-LM modelis.vienalaikes pusiallsvyros prekirl ir pinigq rinkose situacija arba vadinamoji dviguba pusiausvyra.9 pav.

Siame skyrelyje nagrinejame politrkospoveiki.Kai susidaropinigq pasillos perteklius. Del per maZo nacionalinioprodukto lygio yra nepakankarna kad atitikq nurodytEpinigq pasiul4. palukantlnorrnakrinta tol. yra Kai susidaroderinys 12ir Y1. du fiskalines politikos instrumentai vyriausybds i5laidos ir grynieji mokesdiai. Kad susidarytq pusiausvyrapinigq rinkoje ta5ke G. pusiausvyra tik prekiq rinkoje ta5ke B. kol pasiekialygi r*. nacionalinio produkto lygis Y1 yra per maZas.nacionalinisproduktasir pinigq paklausa.Ir taip. MONETARINES POLITIKOS POVEIKIS realusis Iki Siol nagrinetasIS-LM modelis parodo.4. pusiausvyros Kaip juda ekonornikalink bendrosios taike Ee. artirnas potencialiajam produkfui.tai siekiamoji pusiaus'nyrospalhkantl norma. reikalingas nacionalinio produkto lygis prekirl rinkos pusiausryraiY2 ta5keC yra didesnisuZ lygi Y1. atsiranda spaudimas sureguliuoti palfkanq nonnfu kadangi Zmones turds parduoti akcijas ir obligacijas. jei negali kitaip patenkinti savo pinigq paklausos. pinigq paklausa. kuriq modelis yra politikos neaiSkina. didinantis pal[kanq norrnE. Y* nacionalinioprodukto lygis Y* ir pusiausvyros . Palfrkanq normai r. Ir atvirkidiai. kurio ribose siekiama stabilizuoti nacionalini produktq fuo tikslu reguliuojant bendrqjq paklausE r* . kai pallkanq norma yra rr. finnos didins ar maZins garnyb4 stumdamosekonomikq ta5ko Es link.o individai turi norimasfinansinioportfelio kornpozicijas. Egzogeniniai kintamieji. kad butq pusiauslyra abiejoserinkosevienu metu. Jei pinigq rinkoje ndra pusiausvyros. Ta5ke Es prekiq paklausalygi prekiq pasiulai. 8. Atitinkamai firmos garnina planuotE produkcijos kiek! (nera nenumatytoatsargqsusikaupimoar sumaZejimo). verslo ir vartotojo optirnizrnas. palukantl flomlo 12 reikalauja nacionalinio produkto Y2. kaip nustatornas produktas ir pallkanq norrna. sqlygojanti norimo potencialiojo bendrojo nacionalinioprodukto susidarymq. pinigq rinkos pusiausvyrai ta5keF. kol palflkanqnorma pasiekialygi r*. vienintelismonetarinds instrumentas yra pinigq pasilla. Kai yra toks pallkanrl nonnos iygis.pinigq paklausalygi pinigq pasi0lai. Del to susidaropinigq kuris reikalingas paklausos perteklius.jei ji yra taSkuose ar V ? Jei prekiq rinkoje nera pusiauslyros ir vyksta priverstinis U atsargq maZejirnas ar kaupimasis.kad susidarytqpusiausvyrapinigtl rrnkoje.Prekiq ir pinigq rinkos veikia viena kit6 kol nusistatopusiausryros pallkanq normos lygis r*. ProcesastQsiasitoi.tai pasirinktaspusiausvyrosbendrojo nacionalinio produkto lygis. obligacrjq pasiula lygi obligacijq paklausai. susidaro reikiamo dydZio bendroji paklausa. ir kitaip ekonomika pasiekia ta5k4 Ee. monetarinds 299 .

rolydZio.10 pav.kad pinigq pasiulos keitimo poveikis gali b[ti arba stiprus.IS ir LM .jei centrinis bankasperkelia LMs kreivq I padidindamas pinigqpasi[lq? LMl padet[.4.1. Stiprus skatinaniiosiosmonetarindspolitikos poveikis Kaip pasikeis produktas. { I I I I I I I stimulai ina produktqir i n ap a ) u k r r r q ---------) poveikis. Pinigqpasillospadidinimo vertikali 300 .10paveiksle kreiv€ nuoZulni ir kai LM kreive vertikali.Prakti5kai nustatyta. LM pateiktas 8.arba silpnas. 8. LM kreivenuoZulniir kai kai 8. Atsakyrnaspriklausonuo abiejq kreiviq .nr. kai pinigq pasifilos padidinimopoveikrs.

10 pav.10 paveikslo grafikuose LM kreives horizontalusposlinkis yra atkarpa EeK).kuris turi padideti zymiai daugiau negr. o palukanq noma sumaZejadvigubai. Tadiau kai kada centrinisbankasgali susidr"rrti prie5ingaproblema su .jog produkto lygis y0 (8.kai politika negali padidintirealiojoprodLrkto Y. bet lygiai toks pat poslinkis apatiniame grafike perkelia ekonornikq per toli 1 deSing. perkeliantis ekonornikq nuo ys iki y1. iki Panagrinesime tokius atvejus: du r) pal[kanq normos pasikeitimai gali tureti tik silpn4 poveikl autonomindms planuojamoms (A). kaip (a) grafike.Tarkirne.tset kadangi apatiniamegrafike pinigq paklausayra visiskai nejautri palukanrl normos sumaZejimui(h:0). Kodel (b) grafike monetarine politika efektyvesne? Abiejuose grafikuosepinigq pasiLrla padideja tuo padiu dydZiu ir tiek par .pavaizduotas virsutiniarnegrafike. yra kaip tik toks.10 pav. Silpnasskatinaniiosiosmonetarin6spolitikos poveikis Centrinisbankasdidina pinigq pasinl4 kai mano. Didesnis pusiausvyrosproduktas ir maZesne palt-rkanqnomra sElygoja pinigq paklausos padidejirn4 tokiu dydZiu. juda iS ekonomika taiko E6 i ta5kq81.4.8.kai rnonetarines politikos poveikis yra per silpnas. / l 301 . Toks pat pinigq pasifilos padidejirnasperkelia LM kreivE i deiinE (marome. kad b[ti1 pasiektas reikalingaspusiausvyros produktopadidejimas. (a) grafikas).r virsutiniarne grafike.Kai LM kreive nuoZulni(8. palyginti su virsutiniu grafiku. Ekonomika juda i5 taiko Es I taSkq E2.10 (b) paveikslografike pavaizduotastas pats pradinis pirsiausvyros taskasE0 ir tokia pat ls kreive. Siarne paveiksle LM kreives poslinkis i desing..pinigq paklausa. kadangi Siuo ypatingu atveju monetarines iki politikos poveikis yra per stiprus. skatinandioji monetarine politika turi nepaprastai dideli poveiki pusiaLrsvyros produktui.2.jog produktas yra per maZas. kad abiejuose 8. pusiausvyrosproduktas padideja dvigubai.CB mano. bet LM kreive yra verrikali.Kad prekiqrinkoje i5liktqpusiausvyra. kokio reikia. Y2. Padidejusipiniglt pasi0lasumaZina palfikant1 normq iki r1 ir padidina prodLrkt4iki Yr. palukanq nonna turi surnaZdtikur kas daugiar"r. tai pinigq paklausospadidinim4 turi uZtikrinti Zymiai didesnisproduklas. katl pastarojiatitiktq didesnE pinigq pasiulq. 8. Kai LM kreive verlikali. pastoviai esant IS kreivei. iSlaidorns pinigq paklausa gali bfiti nepaprastai jautri pahkanq norrnos pasikeitirnams.) yrit per maZas (kadangi nedarbasper didelis) ir jog norimas lygis yra y1.

Del to surnaZdjusipalfikanq norrna nepadidina pusiausvyros produkto. o a ) NuoZulni LM krcivi litikq bcprasmiika b) Yo Yo pinigq pasillospadidinirropoveikis. atsakydamas toki pati LN{ kreives poslinki i de5ing(ErK).11 paveikslo Vertikali IS kreive. Padidejusipinigq i palfikanr4normtu ekonomikajuda i5 taSkoEo i taSkq nes pasiula tik sumaZina produkt4iki Yr butq perkeltilS E3.) nulinis jautrurnaspalfikanq vir5utiniarne(a) grafike. Tai ivyksta tada. ar padidinus vyriausybds iSlaidas sumaZinus kreivgi deSing.8. Pirmasis atvejis pavaizcluotas i5laidq (A.Vienintelisbfidaspadidintipusiausvyros mokesiius. Tokio pat realiosios jautrurnaspalukanqnormai nulinis ir kai ypad didelis pinigq paklausos jautrumas pal[kan11 normai 302 . Produktas .1I pav. kad IS kreive yra vertikali. Autonon-riniq nonnai nulemia tai.pasilieka" taSke Y0.kai iSlaidq 8. kai verslo pesimisti5kai nenori didinti investiciniq ir firmos del ateitiesnusiteikusios i5laidq.. sumaZejuspal[kanq normai.

5. ir pinigq rinkos yra pusiausviros. Tarkirne. norspinigqpasifilair padidinama. . ncs 2rnoncs m c g i n a a t s i k r a t y t ip i n i g q p c r t c k l i a u s p i r k d a m i o b l i g a c i j a s r k i t u s f i n a n s i n i u sa k t v v r : s .T a d aZ m o n c s a i k o p a p i l d o n r u p i n i g u si r a t s i s a k g i s l pirkti finansinius aktyvus. Kai LM ir kreive beveik horizontali. Fiskalines rnultiplikatorir.1 apatiniarne grafike. K r a i t u t i n i a i s ( h i p o t c t i n i a i s ) r v c . Dil to cB prarandapalikanq normos kontrolq. kuri ncbcpakciiia savo padctics.kodel fiskalines politikos ' Norrnaliomis sqlygomis pinigq pasillos padidcjimassumazina palukanq nonli. A 8. tiek pal0kanrl nonnoskontrolE. k a i n o sy r a l a b a ia u k 3 t o sr l a u k i a m a j qk r i t i r n o .Siameta5keproduktas didesnis Y2 negu ys taike En.roZulni. kai IS kreivepaslovi. E6 Tik taike E5 ir prekiq.jaLr nebeparodoma anksdiau nagrindtu multiplikatoriumi politikos .kaip pavaizduota I paveikslo LM 8. perkeliant LM kreivE.NuoZLrlni LM kreive.5. (b) pinigq pasi[la padidejo paiiu dydZiukaip ir anksdiau. l i k v i d u m o s p 4 s t a i s " z r r l o n i s i t i k i n a m i . Bet dabar LIVI kreive i.Kad sumaZintqpinigq paklaus4 iki fiksuotos pinigLl pasirllos.1.o horizontalusatstumas tarp taSkqEs ir E6yra rnxAG.skyrelyjeanalizavome e monetarin6s politikospasikeitimo 1tak4realiajarn produktui ir palukanq normai.r 8. kadangi Llv{ tampa horizontalialinija. ekonomikalabai sunkiaijuda iS ta3koEs 1 ta5k4Ea.12 paveiksleparodyta. i a v a d i n a n r a i s . taSkas yra Salia nes E6 LMe kreivds.pinigq rinka n6rapusiausvira. I IF I S K A L I N I P O L I T I K A I R I S S T C i \ I I I \ I A S Praejusian.rilir investicines iSlaidas. i p a k c l d a m i j q k a i n a s i r s u u t a Z i n d a mp a l I k a n q n o n n 4 . k a d o b l i g a c i j q i r k i t q f i n a n s i n i qa k t y v q . padidina autonomines iSlaidas ir perkeliaIS kreivg1<te5inq.d c l t o .rs perkeltq ekonomikq horizontaliai is pradines pusiausvyros ta5keEe 1 taSkqE6.ra labai nr.Dabarelgsirnes prieSingai keisirle IS kreivq. Realusis produktas nepadideja y2. Skatinandiosios fiskalindspotitikos poveikis lS kreivei Kadangiplanuojarnos j autonorninds iSlaidosungia vyriausybes iSlaidas.skatinandioji fiskalinepolitika.kai ypad jautri pinigLl paklausa palLikanqnorrnai s4lygoja labai nuoZulniE kreivE.kai l-M pastovi.m". Didesne pal[kanq nonna paai5kina. Siarne ta5ke susidaropinigq paklausosperteklius. centrinis bankas praranda tiek pusiausvyros produkto. bet iki tik iki Y1. 8. Bet padidejusi palfikanq norrna slurazina planuojam4 vartojin. atsakydama didcsngpinigq pasinlq.didinantis pinigq paklaus4tuo tarpukai pinigq pasifila lieka nepakirusi.. Antrasisbeprasmi5kos monetarinds politrkos atvejis . a r s . S K A T I N A N E I O . jeigu atsiZvelgiama pinigq rink4 rai i skatinandiosios fiskalines politikos itaka realiajam produktui . I 303 .padidejus vyriausybes prekiq ir paslaugq pirkirnams.palhkanq nonna turi dideti. Tadiauta5keE6. pradiniodydZio. todelnaujapusiausvyra nesusidarys ta5ke. tuo o LM kreive horizontaliai persikelia atstumu EqK. kad.

realusis produktas padidejo ne tik didesniq vyriausybespirkirnq kiekiu. yra hipotetinis. panaudotas iSstumimo poveikio apskaidiavimui. Del didesnespalhkanq nomros pasikeidiaprivadiq iSlaidos vartojimo iSlaidosdideja. ir i Sstr. kai atsiZvelgiama pinigLl rinkos lnLrltiplikatorius i pusiausvyros b[tin4 s4lygE sektoriaus ISsttimimopoveikis(crowdingout) yra privataus sukeltas varlojimo ir investiciniq iSlaidq sutnaZinimas.rrntas lSst[nimo poveikis 8. sukelto didesnio produkto lygio.Fakti5kai anaiptol nei5stumtosbendrosiosprivadios i5laidosyra didesnesnaujoje pr-rsiausvyros situacijoje ta5ke E5 negu pradineje situacijoje ta5ke Es . Vyriausybesi5laidqpadidejimo[takarealiajamproduktui rr pal[kanq normai Ta5kas E6. realqjI produktqir kartu pal[kanq norm4. Realiojo produkto skirtumas tary ta5kq E6 ir Es vaizduoja didesndspalukanq norrnos privadias investicines vartojirno i 5laidas. ekonornika jo negali pasiekti ir nepasiekia.yra maZesnisuZ tn. vyriausybes iSlaidq padidejirno. bet ir vartojimo. kiekiu (ribinis polinkis vartoti padaugintas i5 papildornoprodukto).bet autonomines i5laidq derinys:paskatintos rraZdja. padidinusio bendrqjq paklausq. 304 .12 pav. l5stlmimo poveikl parodo skirtumas tarp ta5kq E6 ir E5.

S i u o a t v e j u s m poveikio nera. Siuo kraStutiniu.2.13 paveikslovir5utiniarne(a) grafike.8.13 pav. kaip pavaizduota8. a t v e j u m u l t i p l i k a t o r i u t a m p a t i k i p r a s t ur n u l t i p l i k a t o r i u r n i . horizontaliosLM kreives. 305 . Fiskalines politikosstirnulq poveikis. Stiprus ir silpnasfiskalindspolitikos poveikis Fiskalines politikos stimuiq poveikis realiajarnproduktui priklauso nuo IS ir LM kreiviq nuolydZio.Fiskalinespolitikos poveikis stiprus. iSstflrnimo NeraiSstumimo 8.5. pinigq paklausos kai jautrumaspal[kanq normai beribis (h-+ m) ir nulinis (h:0).kai pinigq paklausalabai jautri pal[kanq normai (h-+ m).

kai pinigq paklausa visai nejautri pal-rkanqnonnai (h:0).13 paveiksloapatiniame grafike.I5st[mirnas fiskalines gali bfiti paSalintas. kai bendros autonominds iSlaidos lieka nepakitusios.kai visiikai neraproduktopadidejirno ta5ke palygintisu pradiniuta5kuEe. sukeltas politikos stimulq. 8.PrieSinga situacija susidaro.SiuoatvejuiSsturnimas nulinis. Fiskalinis politikos multiplikatoriaus priklausomyb€ nuo monetarindsreakcijos Kaip produkto reakcija i fiskalinespolitikos pasikeitimus(fiskalines politikos rnultipiikatorius)priklausonuo centriniobanko? Pagrindine ideja paprasta:kuo daugiau centrinis bankas padidina pinigtgpasiulq tuo didesnisfiskalinespolitikos multiplikatorius. i5stfin. kiek padideja vyriausybds i3laidos. nes ar. jautrumas paltikanq StalistinernedZiaga rodo.6. tai reikalaujahorizontaliosLM kreives.13 ir paveikslo viriutiniame(a) grafike. kad pinigq paklausos norrnai nera nei nulinis. kaip reakcijos i fiskalines politikos slirnulus. fi 8.rris pinigq paklausili pusiausvyr4 fiksuota pinigq sugr4Zintq su pasi[la. Sir"roatveju vienintelis fiskalines politikos stirnulq poveikrs yra palrikanq normos padidinirnas. o LM kreive tarnpavertikali.1. Tai pavaizduota (b) 8. Del to abu atvejai yra dirbtiniai ir kraStutiniai.l2 paveiksle. nesutrikdZius pusiausvyrospinigq rinkoje.rlq.LINEPOLITIKA. kaip pavaizduota8. VyriaLrsybes i5laidq padidejirnas perkelia lS kreivE i de5inqapatiniame grafike. Del nr"rliniopinigq paklausosjautrumo palukanq normai nera pallkanq normos padidejimo.rirnas yra clalinis.kai lS kreive persikelia i cleSinE.rkStesnd palukanqnclnnasumaZina autonomines privadias i5laidas lygiai tiek pat. ne realus. kuo labiau . E7.6. kai ekonomikos produkto pusiausvyroslygis iSauganuo taSko E6 iki taSko E5 Jei nera produkto padidejirno. jeigu tik nera nukreipto aukityn pal[kanq nonnos spaudimo. ISstlrnirnasgali bUti visiSkasar dalinis. l5stumirnas yra visi5kas. Tai pavaizduota 8. Jei susidaro koks nors realiojo produkto padidejimasdel fiskalinespolitikos stimr. Centrinio banko monetarinepolitika gali sustiprinti arba slopinti vyriausybesformuojarnE skalinqpolitik4. MONETARINE POLITIKA IR SIU POLITIKU DERINYS lki Siol IS-LM modelI naudojome monetarinds politikos poveikiq ir skirtingLl fiskalines politikospoveikiqtyrimui. nei beribis. Bet Siepolitikostipai neveikia izoliuotai. o Pagrindindi5stumirnoprieZastis pallkanq norlrios padidejinras. FISICA. kr. bet realusis (b) produktas negalejo padideti. i5stfinrirnasyra visi5kas.

skatina auk5tesnp pallkanq nomttu kuri i5sturnia Siek juda i5 taiko EeI taik4 E5. Kaciangi pinigq pasi[la pastovi.Jei (b) centriniobanko tikslaspalaikyti pastoviQpalIkanq norm4. pinigq pasiIlai . didesne pinigq paklar-rsa. pasirei5kiantys vyriausybes iSlaidq padidejimuar rnokesdiq n-raZinirnu.14 paveiksle pateikti trys atvejai.14 pav. 8. sukelta didejandio produkto. 8. Fiskalines politikosstimultlpoveikisrealiajam produktuitrijq politikos alternatyvrls4lygon-ris. kad fiskalinepolitika veikia tik palukmq nurnq. Kai centrinis bankaspalaiko pastoviq pinigq pasi014. ir Ekonomika -)--. Fiskalinds politikos stimulai.pinigLl sumaZina pasi0l4 tuo maZesnis politikosmultiplikatorius. perkelia IS kreivg l de5inEiS lS0 i ISr padet[. LM kreive lieka pradineje padetyje LMo. fiskalines Jei centrinis bankas labai surnaZinapinigq pasill4 tai fiskalines politikos multiplikatorius gali blti net neigiamas. monetarin6s Vir5utiniame deSiniajame grafike pateikta antroji altematyva. Vir5utiniame kairiajarne(a) grafike pateiktas standartinis atvejis. tiek investiciniq vartojimoiSlaidq.t' Fiksuotapinigq pasiuiasqlygoja iSstunilno N|onctarinis politikos prisitaiklaus lintiduojaiSstwrirru FJveiki Centriniobanko planuojarosprodukto lygis reiSkia.12 paveiksle.nagrindtas 8.

anksdiau multiplikatorius ignoravEs pinigq rink4 ar palukanq nomros pasikeitimo itak4. Kai centrinisbankastaip elgiasi. monetarines skatinandiosios ir fiskalines"politikos dennys. Tredioji alten.uZleistr-1 vietd' didesniamvyriausybes i5laidq lygiui. butin4 pastoviamprodukto lygiui iSlaikyti. centrinis Jei bankasleidlia pinigq pasiulaikeistiskiekiu.ji gali pasiekti5i lygf su daugeliu palukanqnormq.padidintipalhkanq normEnlro rs iki 17. tik lvykstalS kreivdspersikelirnas (ne kai tik del fiskalin€s politikos.jei vyriausybes kreivg prie5inga kryptirni lS kreivds i5laidos padidinarnos. kai centrinis bankas nesirupina ner pinigq pasi[la. bus maZinama pinigq pasiula(LM kreive juda i kairp).iS kuriq r0 ir 17tera tik du pavyzdZiai.2.kad taSkai ir E7 turi ne tik tq Es pat! produkto lyg[. Jei cenrrinis bankasapskaidiuoja tikslq pinigq pasillos dydi.ratyva yra tada.Taigi. paveikus fiskalin6spolitikos priernondmis. Monetarindsir fiskalin€spolitikos derinys Apatinis kairysis 8.stabdandiosios Kuriam deriniuivisuomend teikti pinnenybq? turi 308 .Jei vyriausybepasirinko norirnq ir produktolygi Yu.bet greidiaumdgina stabilizuoti realqji bendr4i! nacionalini produktq.Ekonornika ta5ko Ee i taSkE87. kad .. ta5kas turi didesnE Es pinigq pasr014 kreive yra loliau i (lS kairE).. lS tikrqiq vyriausybeernesi centrinio banko kontroles. nei pal0kanqnonna. bhtinLr pastoviai pal[kanq nonnai i5laikyti r11 lygyje.. padidejus vyriausybes iSlaidqlygiui.. bet veikia tik palukanqnonnq.la paveikslogratike. Fiskalines politikos stimulq rezultatasdabar yra nagrinetas (m). o ta5kas E7 .prieSingai. Kai mdginarna stabilizuotipallkanq non'nE leidZiarna ir piniglt pasi[iai reaguoli inerti5kai I bet koki lS kreives pasikeitirn4 sakoma.pritaiko" fiskalinq politikq. bet ir del vartotojo bei verslo lDkesdiq pasikeitimq). 5i situacija tai pateiktaapatiniame juda i5 (c) kairiajarne 8. jis turi perkelti LM kreivg i5 LMn padeties 1 LM1. .6.turi blti leidZiarna inerti3kai keistis.14 paveikslo(c) grafikasiliustruojasvarbiausi4 monetarin€s fiskalinespolitikq bruoZ4. kad centrir. Jei centrinisbankasnori iSlaikytiprodukttl Y1 lygio.Ta5kasE6 yra .centrinis bankas turi sumaZinti pinigq pasi[lt1.Didesnepahlkanqnonna ta5keE7 surnaZina planuojarnus investicijasir autonornini vartojirnq Zemiau tq. jis gali reaguotii fiskalinespolitikos stimulus.Prie5ingai.skatinandiosios monetarines ir stabdandiosios fiskalines" politikos derinys. kurie yra ta5ke E6. Ta5kai E0 ir E7 skiriasi fiskalinesir monetarinds politikos deriniu. Ta5kasE7 kornpensuoja liskalinespolitikos stirnulus.y. Fiskalines politikospoveikis. bet ir t4 patl uZimtumobei nedarbolygl. 8.flskalinepolitika jau nebekontroliuoja prodr-rkto lygio.ris bankas . Ekonomika juda iS ta5ko E6 i taik4 E6.perkeldamas LM judejimui. t. Galimemanyti..

siekiant planuoto gamybos apimties ar uZimtumo lygio. 309 I - l . Daugelisekonomistq pajuto. reaguojandias 5iq kintamqjLl pasikeitimus. ar i5 i5 vyriausyb6s investicijtl. 8. kurioms susidarius.kad b[tent vyriar-rsybd.jei fiskalines politikos stimulai igauna rnokesdiq n-raZinimo form4 kuri gali irgi skatinti privadiasinvesticijasir vartojim4. ar vyriausybesi5laidossusideda vyriausybesvartojimo.7.lnvesticijq paklausos nuosmukis turi bLiti kompensuotas vyriausybes iSlaidqG augimo. Ta5ke E7 vyriausybesi5laidosdidesnes negu ta5keEs. ar privat[s. grynrjq mokesdiq NT sumaZinimo ar pinigq pasi[los M augirno. kurios atid€tos ateidiai. kad vyriausybdturi veikti prie5 tokios ru5ies Sokus. o jos na5urno augimo ateities lygis bus ar.Jq nuomone.tuo tarpu investicines iSlaidosyra Zernesnds. Salinant Sokus. Vienodos altematyvos yra tinkarnos. tokiu atveju pasirinkimas priklauso nuo visuomen€s skonio dabarties prekerns ir paslar.siekiant visiSko uZimturno. o tapo ekonominio nestabilumo Saltiniu. Jie teisino fiskalinEir centriniobanko politik4 kontroliuojandias NT ir M. rengdamapolitikq. i Tadiau.ar ta5koE7 aukStesniarn visuomeniniq paslaugq lygiui? Tai svarbiausiasmakroekonomikosklausimas.rk5tesnis. Vyriausyb6s pirkimai gali blti einamaisiais metais suvartotos paslaugos (nacionalinio policijos. todel ekonomikakurrama ateidiai. Aktyvios politikos Salininkaitvirtina. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMASSTABILIZAVIMO POLITIKOJE IS-LM modelis leidZia atskleisti sElygas.vyriausybeturi veikti prie5 privataLrs sektoriaussukeliamqSokqitak4.Ar visuomenei teikti pirmenybE taSkoEs produktoaugimui. Jo sprendimas priklauso nuo to.rliavimo politikos Salininkai [sitikinE. jautriai G.gaisrqapsaugos) vyriausybes saugumo. mokyklos).Del to vyriausybegali panaudoti5i modeli. Jeigu tai vyriausybes vartojimas. fiskalines ir monetarinespolitikos pokydiai veikia bendr4 garnybos apinrtl ekonomikoje. ar investicijos(pagrindiniai keliai. Aktyvaus paklausosregr.rgomsprie5 tas. ne privatussektorius. kai 7-o deSimtrnedio pabaigoje infliacija JAV ir kitose iSvystytose Salyse pradejo dideti. tada pasirinkirnaspriklauso nuo to.Ta5ke En investicinds iSlaidosdidesnds. Jei makroekonomind politika nereaguoja investicijqpaklausos pinigq paklausos ar Sokus. sukeliarnus privataus sektoriaus. jq sElygoti tai i bendrosios paklausos svyravirnai virs gamybos apimties ir uZirntumo svyravimais. ar vyriausybes investiciniai projektai tr"rri svarbesnes pasekrnesvisuomenei. kad vyriausybeturi naudoti fiskaling ir monetaringpolitikq gamybosapimties ir kainr4stabilizavimui. jeigu tai vyriausybes investicijos. pasitikejimas stabilizavimo politika eme maZeti. 6-J-ane deSimtrnetyje dauguma ekonomistqtikejo fiskalin€s ir monetarinespolitikos efektyvumu.

kurios padetqjuos peninkti naujai kadencijai. priimantys sprendimus. Vyriausybds i5laidq G padidejimas turi bfiti kompensuotas. tadiautarp poZifirio. verdiandiolgyvendinti tokias trumpalaikes priemones.y. privataus sektoriaus Sokusekonornikoje.rsos atZvilgiu praktiSkai nesqlygoja paklausosir uZimtumo augirno. Kai vyriausybes i5laidosG auga pastoviai. vykdant stabilizavimopolitik4 nes neivertinadaugeliodinaminiq aspektq.rsos reguliavimo politikos sukelia keletasproblen-rq: 1. veikiami politinio spaudimo. i5 daliesparemtus ateities lukesdiais. Bendrosiospaklausoskreive gali b[ti vertikali. pasirodo t. Asrnenys. Sunku identifikuoti. tai namq [kiai gali sumaZintivartojimq tikedarniesidideliq mokesdir.kokiu padidesG. 2. ir dinamines analizesndra esminioorie5taravimo. Aktyvi monetarinepolitika sukelia per didelEinfliacij4 kadangi valdZia. nusakane iq bendrosiospaklausos. Be SiLi IS-LM modelio tr[kuurq.didinant einamuosius mokesdius ar maZinantbIsimqsias vyriausyb€si5laidas.Abejoniq del aktyvaus paklar. 5.IS ir LM kreives.namq ukiai tikisi didesniomokesdiqpadidejimo ateityje negu esant laikinam G padidejimui. StandartinispoZilris i IS-LM modeli paprastai neigia dinarninius sarnprotavimus.Kra5tutiniu atveju vartojimas sumaZds padiu dydZiu. Namq 0kiai priirnasprendimus einamuoju laikotarpiu. ddl to skatinandioji politika paklar. DaZniausiailS poslinkis del vyriausybes i5laidq G augimo ilakos prikiausysnuo to. paprastaimegina skatinti ekonomikos augimq net ir tada.o sukeliatik kainq augim4.butina atsiZvelgtiI skatinandiosios fiskalinespolitikos paseknesbendrajaipaklaLrsai. o kreive IS nepajudes.l ateityje. tuo padidejus C. 3r0 .diktuojamoIS-LM modelio.Tai statiSkas rnodelis ir neatspindi einamr4jr4politiniq sprendimq [takos ekonornikos ateidiai. b[tinas pasirenkantkiekybines k pr e k o n o r jn o s s t a b i l i z a v i r n o i e m o n e s . Didinant mokesdiusateityje. kaip ilgai jq augimolaukiama.tuo daugiausumaZes vartojimas. jis nera ir labai patikin-ras orientyras. ar tlskalines l. Jei G pastoviaidideja ir buvo paskelbta apie mokesdiqpadidejimqateityje vyriausybes i5laidq G kompensacijai(arba to tikimasi). netoliaregiSka. pakeistijq pasekmes del to labai keblu (ar net nelrnanoma) monetarines politikospriemondmis. Kuo didesnio mokesdiq padidejimo tikirnasi ateityje.ypad laiku. modelisnesugeba apimti. kai pasiektas visiSkas uZimturnas ekonomikoje. o to Panagrinekirnehskaling politikq detaliau. esanti 4. Ekonomistai neturi pakankamai empiriniq duorrenq.

4.kai nagrinejamatik prekiq rinka. 5. r . Kada kreive IS tampahorizontali. produktui. Parodykiteir paai5kinkite.vertikali? Kodel IS kreive turi neigiam4nuolyd[? Kodel LM kreive turi teigiamqnuolydi? PaaiSkinkite. Kodel kreiviq lS ir LM susikirtimota5kasapibreZia produkto ir palukanq normos pusiausvyros lyg[? I l. kodel bendrosios paklausos kreivd turi neigiamqnuolydl'/ Kaip mokesdiqaugirnas veikia palLrkanq norm4 produkt4 vartojim4 ir investicijas? 8. 10. Aptarkite kainq maZejimopasekmes produktopusiausvyros lygiui.Pagrindin€ssqvokos . nuo ko priklausoI S ir LM kreiviq nuolydis. o o LM kreive IS-LM rnodelis prekiqir pinigq rinkq pr.prekiq ir abi pinigq . Paai5kinkite. kodel multiplikatoriusyra didesnis. o . vartojimui ir investicijoms? 9. .rsiausvyra politikos poveikrs monetarines politikospoveikis fiskalines iSstfimimo poveikis monetarines fiskalines politikos ir derinys Kartojimo klausimai I. 2.rinkos? lr 31r t . 3.kai nagrinejamos . . negu tada.vertikali? Kada kreivd LM tampahorizontali. 6. o r prekir-1 rinka pinigr-1 rinka realioji pal[kanq nonna pelno norma paklausa investicriq IS kreive pinigq pasiula pinigq paklausa . . 7. . . Kuo pasirei5kia pinigLlmasdsmaZinimoitaka pal[kanq nonnai.

MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA DZ. Abiem atvejais makroekonomika veikiama pakrausos poZi[riu. jie keidiasi. bet ir kainq pokydius. Pasak monetaristq. o bendrosios pasihlos kreivei skiriarnas pasyvus vaidmuo.Tadiaujuos jungia vienas benclrumas jie tiria ekonomikq i5 paklausos pozicijq.benclrosios paklausos ir bendrosios pasiulos tyrim4. Pagal s[ model[ ekonomika yra arti visi5ko uZimtumo gamyboslygio. Kitoks poziflris I ekonomikq pasiulos analizes salininkq. Pinigtl. Keinsistqpoziuriu. sukeldarnine tik realiojo produkto.Tuo mesjau [sitikinome. pinigq ir darbo rinkq sqveikq. pinigq pasiulos pokydiai taip pat pastumia bendrLjq i5laidq kreivg. sutrikus jos pusiausvyrai. mokesdir4 ar vyriausybes iSlaidq pokydiaipastumia bendrqjqi5laidqkreivg. o ekonomikoje yra nepanaudotqiitekliq.todelpasikeidia produkto apimtis. padetikeidiabendrosios paklausos kreive. prekiq ir darborinkq s4veika J lz .Bendroji pasiula yra ir naujaselementas. reikia vyriausybespolitika veikti verslo firmq norus ir galimybesgaminti produktus. Tadiau realiarnegyvenirne kainos ir darbo uZmokestis neb[na pastov[s. M. Didejantbendrosioms i5laidoms. nepriklausomainuo paklausospokydiq. Benclroji paklausa priklauso nuo pinigLp prekiq rinkq s4veikos.rsa visada sElygoja didesnl produkto gamybos lygi.Nagrinesime prekir4.1 pav. Jq poZiDriLr. Susireguliavimq atitinka perejirnasi5 Keinso trumpojo laikotarpio modelio i klasikin[ ilgojo laikotarpiomodeli. Ji P i n i g L lr i n k a 9. Abstraktus Keinso modelis teigia. Sios ternos analizg iliustruoja 9. Klasikinis makroekonomikos modelis analizuojaekonomikq kurioje kainos ir darbo uZrnokestisgali laisvai keistis. kai kainos ir darbo uZrnokestisyra pastovus. apima prekiq ir darborinkq s4veikq. Analiz0 suskyla I dvi ctalis .9. Todel Sioje temoje nagrinesime kitq . Keinso paZiurq Salininkaiir monetaristainesutariadaugeliu rnakroekonomines politikos aspektq.1 paveikslas. kad auganti bendroji paklar. Makroekonomikosanalizejesvarbusuprasti susireguliavimq kuris ivyksta.klasikini ekonomikos modeli. Pasiulos politikos paprasdiausias pavyzdysyra mokesdiq maZinimas.

kad ta5ke Ei pinigq ir prekiq rinkosyra pusiausviros. Ji atspindiivairius palfikanqnormos ir nacionalinioprodukto derinius.ir flrmos sekrr.2 (b) grafike .lSsamusmakroekonomikosmodelis apima visas tris rinkas. 9.tai nominalioji pinigq pasitla. veikiantis prekiq bendrosios paklausos ir kainq lygio priklausomybg.Prin.Sia priklausomybe mfisq analiz€jeteks daZnai naudotis. vyriausybes iSlaidos.y. kad visiSko uZirntumo pozicija ar ilgojo taip laikotarpiopusiauslyra visq laik4 yra pastovi. mokesdiq lygis.1. Ta5ke En pinigtl pasi[la lygi pinigq paklausai. kai dideja (maZeja) nominalioji pinigq pasiula.tarianre. ' 313 .y. nuo realiojonacionalinio Kadangi norime i5skirti tik kainq ltakil bendrajaipaklausai. (t. Ji parodoprekiq kiekl. produkto 9. finnq laukiarni pelnai ir laukiamos pajarnos) pastovIs.kainq lygio priklausomybe produkto.2 paveikslo(a) grafike pavaizdnota realiojonacionalinio priklausomybdnuo pallkanq nonnos. nera. todel Siq tiesitl susikirtirne taike Ee yra patenkintosabiejq tiesiq s4lygos.PraktiSkai. padeda susieti garnybos apimti ir uZimtum4 pal[kanq normfu darbo uZmokesti ir Kalnas'. o 9. kad realioji pinigLl pasifila . kai kainq lygis yra pastovus. M A K R O E K O N O M T K O S P A K L A U S O S K R E T V E. kur[ galima nusipirkti uZ tam tikrq nominalq pinigq kiek[. pradiniu momentu kainq lygis ekonomikoje !ra Pn. realioji pinigq pasi[la gali dideti (rnaZeti) tik tada. t. kad visi kiti bendrosiospaklausosveiksniai (nominalioji pinigq pasi[la. yra Tarkime.rinsirne prielaidq kad gamybos apimt[ lernia nustatytapaklausa.ringai realizuosvisq pagirmintil produkcijE.Teigeme. NACIONALINTO PRODUKTO IR PALUKANU NORMOS DERINYS Siarneskyriuje [rodysime.K A T N U . pasiulalygi paklausai.Todel galirne nubrdZti ir tiesE ISe. tai Px nustatorealiqj4 pinigq pasiUl4 vadinasi. suprantarna.kad pastovusir visi kiti veiksniai.o planr. Vadinasi. padalytai5 kainq lygio. Kadangi pinigLlrinka yra pusiausviravisuoseLMx tiesestaSkuose.ir tiesesLMe padetf.rotos i5laidosprekdrnsyra lygios faktiSkai pagamintosir realizuotosprodukcijos apimdiai. Galirna teigti. Jau rnin€ta. o prekiq rinka yra pusiausviravisuose lSs tiesds ta5kuose. Sioje temoje paprasturnoclelei tarsirne. Kadangi nominalioji pinigq pasi[la pastovi.kad realioji pinigtl pasiulayra svarbiausias kintamasis. prekdrns prekiq garnybai kuriemsesantplanuotos iSlaidos lygios fakti5kai prekiq rinkoje egzistuoja pusiausvyra). darantys itak4 bendrajai paklausai.

2 (b) paveiksle paZymesimeta5k4 Es. kai p b ) 0 Y .i LMl padeti. Tieseje LM1 bet kuriq pal[kanq norrnq atitinka auk5tesnis nacionalinioprodukto lygis negu tiesejeLMs. kuriame pinigLl ir prekiq rinkos yra pusiausviros. kainq lygis yra Px. Del to sumaZeja palukanq norma.9. kaip Zinia.2 (a) pav. Ta5kasEr (9. Y ' Y 9. Makroekonomikos paklausos grafikas Panagrinesime Zernesni kainq lygi P 1.2 pav. rei5kia didesnEreali4l4 pinigq pasi[lq.kuriai esantpinigq rinka yra pusiausvira. o bendrojipaklausa Ia lygio. ir tiesd LMe persikelia de5indn.) rodo tq pal[kanq nonnos ir nacionalinioprodukto priklausomybq. t.Zemesnis kainq lygis.y. Kai nominalioji pinigq pasiUla yra nustatyta. planuotos iSlaidos lygios realiajai nacionalinio 314 .

rodanti auk5tesngbendrqjEpaklausqir trumpojo laikotarpio pajarr. didindamos realiqjq pinigq pasi[I4 ir maZindamos pusiausvyros pal[kanq padidinabendrqE paklausq.rodydarnaauk5tesnibendrosiospaklausosir realiojonacionalinio produktolygi.jog kainq lyg[ P7 atitinka realiojo nacionalinioprodukto lygis 17 (am esant planuotos iSlaidosir faktiSkosiSlaidosyra lygios). nomrzL. Primenar.y4 prekiq paklausq). Pinna.2 (b) pav. Padidejus vyriausybes iSlaidrllygiui (kitoms sqlygomsnesikeidiant). jq rnaksirnizuojandi4 pelnq si[lo tokiq produkto apimti. o kartu ir atitinkarnq realiqjqpinigq pasiulos galirnepaZymeti dydI bei ties€s LM padeti. 9. paklausos (MDS Makroekonomikos ties6 macroeconomic demand schedule) rodo skirtingr-rs kaintl lygio ir realiojo nacionalinioprodukto derinius.rkos ryS[. Tadiau rres dar neiSsiaiSkinome. bendrosios 315 . padidejus norninaliajaipinigrl pasiDlaiir esantbet kuriarn kainq lygiui. rtraZesnis nes kainq lygis didinareali4q pinigq pasi[14rnaZindamas pr-rsiausvyros pal[kanq norrlr4 ir didindamas bendril4 paklausil. kurrerns esant pinigq rinka yra pusiausvira. Tiese MDS tenkina dvi sElygas.rodanti. Ta5ke E1 palfikanqnorrnos lygis butinaspalaikyti pusiausvyrai pinigq rinkoje. pal[kanL1 Antra. kad Zemesneskainos.ne. o makroekonomikos paklausos tiese yra MDSr.1 (9.2 (b) pav. kLrriq tikslas pasirinkti garuybos apirnt!. esant nustatytamkainLl iygiui. Makroekonomikospaklausostiese yra Zemejantitiese. nusistovejusi nonna palaiko pinigq rinkos pusiausvyrE tam tikro produkto gamybos apimties lygio. Nagrinejant kiekvien4 galimE kainq lyg1. kai produkto lygis )'7yra r-7. kodel finnos. gaLrname rnakroekonornikos paklausos tiesgMDS. vyriausybes paklausos i5laidosir kiti bendrosios veiksniaiyra nekintami. Makroekonornikospaklausos grafikas rodo. paZymesime taSk4E1. tiesd MDS rodo fakti5kai pagaminto produkto apimti.Tai paai5kes bendrqjE veliau nagrinejant5i4 temq. kai kitos sqlygosnekinta.). bendroji pasifilapadideja. kr"rris patenkina bendrqj4 prekiq paklausq. siejanti kainq ir realiojo nacionalinioprodukto lygius. tieseMDS yra gauta. o tieseMDS paslinksauk5tyn. SujungE Siuos taSkus. Nairjos pusiausvyros taikas yra 82. planuotos i5laidos ir lygios fakti5kaiproduktoapimdiai.Tuornet tiese LM paslinks deSiniau. aibEtaSkq. Makroekonomikos paklausos tieseyra Zernejanti.ir tiesd lSs paslenka auk5tyni padeti IS1. tokiLl kaip Ee ir E.produktoapirniiai.Jis apibendrinamas pasifilosgrafike. Vadinasi.kai kad nominalioji pinigq pasi[la.ras. planinds i5laidoslygios fakti5kamproduktui (kitaip tariant. Pana5iaiatsitiks. Norddami nustatyti. fakti5ka produkto apimtis patenkinabendr4.kuris kainq ir pajamq lygio derinys atitinka tikrovg. kuri patenkina paklaus4. turime iSnagrineti prekiq ir darbo rir.

kol t.y. Tai finnos peino maksimizavimo sElyga. 3 skyriq).rktas 2 produktas produkq kiekis. Padidejusdarbui vienu vienetu * nuo L0 iki Lr. 3r6 .120).y. sukurtq panaudojus papildom4darbo vienetq12.rqgatnybos pasi[los kreivq.y.Kaip jau mindta(Zr.Trun. tiriant bendrosios veiksnir4 svarbu nustatyti darbo ir prekiq rinkq ry5i. firma tol didina darbuotojq skaidiq. produkto garnybos proces!l (Zr.kol gaunamos P x MP1 > I/.y. kaip ribini darboprodLrkt4: garnybosveiksnio. gautE uZ realizuotusprodr-rktus. [tak4 ir i5reiSkdme svarbiausio M n =P " dia LY w . pagarnintas naudojantvisus garrybos iSteklius Bendrasis ir per tarntikr4laikotarpi@ladiau V. P x MP7. Firmos pelnas maksitnalus.3 paveikslas. MaZejantis bendrojo produkto iLrnkcrjos nr-rolydis rodo.3 skyriq).ribinis darbo kapitalo kiekiui nesikeidiant. yra prodr"rkto Todel. siekia rnaksimizuotipeln4. Zr. (darbo.kai kapitalo kiekis gaminantprodukt4 yra nustatytas. kuri pagaminapapildomai pasamdytasdarbnoto.ji rodo produkcijos siekiapateikti. didindarnadarbo kiek[.rgandio prieaugis. Snie5ka kt. . yra padidinusdarbqvienu vienetr. kai P x MP1.kai ribines pajarnosbus t.realusisdarbor"rZrnokestis.3 (b) paveiksle parodyta ZemejantiMP1 kreive. Todel. rySi tarp pasamdytosdarbo jegos ir pagarninto produkto apimtiesrodo 9. DARBO RINKA IR BENDROSIOS PASIULOS KREIVE prekiq bendrqj4pasiul4. Kiekviena firma.sukurtarmas papildomasproduktas )zr-)'ri.Nustatysinre Siarneskyrelyje nagrindsime kainq lygio ir firmq siDlomoprekiq kiekio ryS!.1'ai iliustruoja 9. kad produkto kaina P yra pastovi.las. didejant darbo kiekiLri. Analizuodarninacionalinio lygios ribiniams kaStams. paZymejorne ir darbo. kaip prekrq kainq lygio pokydiai veikia darborinkos elementus. uZmokesdiodydZiu W padideja flrmos ka5tai.Y. papildomo darbuotojo)indelis i produkto apimti maLdja. kad kiekvieno papildomo darbo vieneto (t. P. kol ribinis darbo prodr..rgis. Tariant. papildornos Firmos pelnasaugs. kuris yra didesnisuZ produkt4 Y: .esanttam tikrarnkainq lygiui.: W.Si rysi rodo bendroji pasihlos apimtl. Mikroekonouika. Produktq gamybos apirntis priklauso nuo naudojan.kuri4 fimros kreivd.puoju laikotarpiu. produkto:funkcijosY1L) ryiio su nuo bencirojo Analizg pradesime darbo paklausa.r. Tadiau kartu darbo pajamosvir5ys ribinius ka5ttrs. Siekdama tnaksirnalatts pelno. t.Antra vertus.2. ribinis darbo produktasMP1 ar. produktas maZeja. flrmos pajamqpriear.9. kapitalo) kiekio.

susilygina su realiuoju darbo r-rZrnokesdiu. Realusis darbo uZmokestisr.r, parodoprekiq kieki, kuri galirnaisigyti uZ norninalqjidarbo uZmokesti. Vadinasi, hrma didins uZimturnt; kol papildomai pasamdyto darbuotojoribinis darbo produktasviriys realtljI darbo r"rZmokestl. ribinis Jei darbo prodr.rktasrnaZesnis uL realqj[ darbo uZurokesti, finna maZins r"rZimtr-rm4, maZindama kartu nuostolius,kuriuos sukeliapapildornaipasitelkto darbuotojo sarnda. Sio darbuotojo samdos ribiniai ka5tai virSrja ribinl naudingurnq.Taigi firmos didina uZimturnq(kartu rnaksimizuojapeln{ tol. kol ribinis darbo produktassusilyginasu realiuojudarbo uZmokesdiu. MP1 kreive kartu yra finnos darbopaklausos kreivd.

MPr-o MPr MPr:

9.3 pav. BendrojoprodLrkto ribinio darboprodukto s4ry5is ir 9.4 paveiksle pateikta darbo paklausos tiese rodo firmil darbo poreikio ir realiojo darbouZmokesdio priklausornybE. Darbo paklausa (LD labourdemand) darbuotojq, kurie gali bnti pasamdytitarn tikru momentu,skaidius. 317

Tiese LD, esant pastoviarn kapitalo kiekiui, yra Zeni6jal.rti. Darbo paklar.rsos d6sningurnas yra tai, kad realiojo darbo uZrnokesiio rnazejimas padidinadarbo paklausos kieki. PadidejLrs kapitaloapimdiai,darbo pakrausa rinkoje dides,ir tieseLD paslinksaukstyn. Tuometkiekvienas realiojodarbo r.rZrnokesdio lygis lgalins firmas samdyti daugiaudarbr.rotojq. tpsistol, kol Tai ribinis darbo produktasmaZedatnas susilyginssr-r realiuojudarbo r.rZn.rokesdir-r. Tiriant darbo pasiill4 svarbi s4voka yra darbo jega. .faLr l-rne skyriuje rnineta,kad darbo jega vadinarnivisi dirbantysar aktyviai darbo ieskantysZnrones;pladiau tai bus analizuojamal r-arne skyriuje. Dabar apsiribosirue pagrindiniais tik darborinkosdesningurnais.

0

Nl

No

N.

N.

lr-

9.4 pav. Datborinka 9.4 paveiksle darbojegos tieseLF rodo, kad, kylant realiajamdarbo uznrokesdiui, drdejadarbojegos kiekis, t.y. vis daugiauZmoniqtarnpadarbo jega. UZin.rtumas (AJ - aggregatedjob) _ tai realiojo darbo uZmokesdio Zmoniq,sugebandiq ir susirastidarb4 s4rySis. UZirntumotieseAJ rodo, kad, augantrealiaja'r darbo uzrnokesdiui, daugiau Zr"noniqsuranda darbq. Kitaip tariant, tarp Zrnoniq, priklausandiq darbo jegai, atsirandavis daugiau radusiqjq darbq. Augant realiajarn darbo uZrnokesdiui, tieseAJ artdjaprie tieses LF. priezastis ta,jog didesne yra darbo jegos dalis noritr-1 gauti darb4,jei atotrukistarp nustatytos nedarbopasalposir realiojo darbo uZrnokesdio auga. Horizontalusatstulnastarp uZirntumotiesesAJ ir tlarbo jdgos tiesds LF rodo bedarbiq skaidiq. Tai zmonds,kurie atsisakoirirbti uZ esanr4realtii uzrnokesti,nors jie yra darbo jega ir uZregistruoti kaip ieskantysdarbo. I si skaidiq ieina ir Zmones, kurie laikinai nedirba,nes keidia darbo viet4. Kiti, iei'antys i darbo jegos skaidiq,tikisi gauri viliojanri pasitrlym4dirbti uZ didesnlnegLr vidutinisdarbouZmokesti, todellaukiatokio pasiulymo.

318

Jei padidetq darbingo amZiausZrnonir4 skaidius,tiesesAJ ir LF paslinktqi de5inE (esant kitiemsveiksniams nekintamiems). Tuornet, esant bet kokiarn realiajamdarbo uZmokesdiui, daugiauZrnoniqlsijLrngtq darbojeg4 ir 1 jq dar,rgiar-r priirntq sprendirlq dirbti. Jei padidetq nedarbo pa3alposrealusis dydis, tiese AJ paslinktq i kairE, nes Zrnones, priklausantysdarbojegai, bfitq iSrankesnidarbui. Juos tenkintrl padidejusi nedarbo pa5alpa, palyginti su siulornuuZdarbiu. Darbo rinkos pusiausvyrq paveiksle 9.4 rodo ta3kas Siameta5ke E. llrmoms reikalingasdarbuotojqskaidius1/x lygus skaidiui Zrnoniq, sutikusiq dirbti uZ realqli darbo uZmokestiw6. Kiekvienas,norintis dirbti uZ Si realqll darbo uZmokesti,surandadarb4.Nors Siqpozicrj4vadinamevisiSkouZimtumo pusiausvyra,trZregistruotq bedarbiq skaidius nera lygus nuliLri. Atkarpa EF rodo uZregistruotr-1 bedarbiLl skaidiq.Jie priklausodarbojegai, tadiauatsisako dirbti uZ realql darbo uZrnokesti wx. Toki4 situactj4ekonornikos teorijoje apibIdinanatiralusisnedarbo lygis. Natfiralusis nedarbo lygis (the natural rate of unernployment) yra darbo jegos dalis, kuri4 sudaro bedarbiai,esantpusiausviraidarborinkai. fai bedarbiaisavanoriai,nesjie nei5sirenka darbo, esanttarn tikran'r (Pladiau klausimas darbouZrnokesdiui. Sis analizuojarnasl-arneskyriuje). I Kai realusis darbo uZrnokestisdidesnis uL v,n, dalis Zrnonrr_1 yra priverstiniai bedarbiai. Tai Zmones, kurie noretq dirbti uZ esarnq darbo uZrnokesti, negalirasti darbo.Esantrealiajarn bet darbouZmokesdiui yra dvi r.r.'7, nedarbor[Sys. Atkarpa AB rodo priverstiniqbedarbiqskaidiq.Jie noretq dirbti uZ realqj[ darbo uZrnokesti bet firmos siLrlo N7 darbo vietq. Atkarpa BC rv7, tik rodo savanori5ko nedarbolygi. Realiaijie nesutinkadirbti uZ darbo uZmokesti
ll 7.

Kai darbo rinka yra pusiar.rsvira, uZimturnasgali padideti dviern atvejais: l. Jei firmos sar.ndytq daugiau darbuotojq, esant bet kuriarn darbo uZlnokesdio lygiui; tuornet darbopaklausos tiesepaslinktqdeiinen; 2. Jei darbuotojaisutiktq dirbti uZ maZesnidarbo uZrnokestf; tuouret uZiurtumotiesepaslinktq de5inen. Prakti5kaiuZimtumotieseAJ ganas1ati. Todel darbopaklausos tieses poslinkio de5in€n pasekmd butq didesnis pr.rsiausviro realiojo dar.bo padidejimas, palyginti sn pusiar,rsviro uZn.rokesdio uZirnturno padidejimu. Kitais ZodZiais tariant, realusis darbo r.rZrnokestis augtq spardiau, negu sutinkandiqdirbti skaidius.Antra vertus,kai realusisdarbo uZrnokestis virSija tt'1 ir yra priverstiniq bedarbiq, darbo paklausospadidejirnas(tieses LD poslinkis auk5tyn) sukeltq uZimtumo padidejim4 nedidinant realiojo darbo uZrnokesdio. Zrnones,kuriq skaiditlrodo atkarpaAB, nori dirbti uZ realqi

319

I

i

darbo uZrnokesti Jei limos pasillytq daugiaudarbo vietq, jie papildyrq wi. dirbandiq gretas. 9.3. N { A K R O E K O N O M I K O S P A S I U L O SK R E I V E _ K A I N U . NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO DERINYS

Toliar"r nagrinejantbendrqjqpasi[14 susiesime uZimturn4,gamrnam4 produkt4 ir kainas. Klasikiniame rnodelyje kainos ir piniginis darbo r.rZmokestis gali kisti laisvai, o realusis darbo uZrnokestisprisiderindamas pastoviai palaiko darbo rink4 pusiausvir4. Todel klasikiniame modelyje uZimtumas visadayra visi5kouZirnturno lygio, kai nerapriverstiniq bedarbiq. Sio uZimtumo lygio kainq pokydiai neveikia, jei tik ndra rimtq sr"rkrerin.rq darbo rinkoje. VisiSko uZimtumo lygis ir kapitalo iStekliai lemia visq fiml1 garninamo produkto apirnti, t.y. apimtl, kuri4 jos nori ir gali garninti. Prirninsirne, kad visos ekonomikos mastu potencialusis produktas yra produktas,pagamintas esantvisi5kamuZirntumui. Kadangi Sio uZimtumo lygio neveikia kainq pokydiai, tai finnL1 sihloma prodLrktoapimtis taip pat nepriklar,rso kainq. Taigi klasikiniaure nuo modelyje finnos visada sillo toki4 produkto apimti, kuri atitinka potencialqji produktq. Paai5kinsime detaliau, kodel klasikiniame rnodelyje kainil sun.razdjinras nekeidiafinnq sifilomo prclduktoapimties.Tarkime, darbo rinka yra pusiausvira. Kainq surnaZejirnas, esant tam tikrarn nominaliam darbo uZmokesdiui,padidins realtgi darbo uZrnokest[,sukeldamasdarbo pasifilos pertekliq. Piniginis darbo uZrnokestis irns maZeti ir maZds tol, kol realusis darbo uZmokestis griS i pLrsiausvyros lygi. Kartu i5nyks dar.bo pasi[los perteklius,ir visi5ko uZirntumolygis bus atkurtas.Suprantarna, prielaida, kad darbo uZrnokestis gali laisvai kisti, yra kritikuotina,bet apie tai kalbesirne vdliau. 9.5 paveikslepateiktasrnakroekonomikos paklausos tiesesMDS ir vertikalios bendrosiospasirilos tieses AS klasikinis rnodelis. Siq tiesiq susikirtirno ta5ke E produkto apimtis sutampasu potencialiuoju lygiu )rp.o kainq pusiausvyros lygis yra P6. Esantkainq lygiui P6, prekiq, darbo ir pinigq rinkos yra pusiausviros.Darbo rinka yra pusiausvirabet kuriame tiesds AS taske.Bet kuriametieses MDS taike yra pinigq ir prekiq rinkos pusiausviros. Tadiautik taSkeE visos trys rinkos yra pusiausviros. Tarkime ta5keA, kainos yra P 1, aukStesnds pusiausvyros r.rZ lygi p;Tuomet realusis pinigq kiekis bus 'TaZesnis,o pal[kanq norn.raaukStesnd. Todel bendroji paklausa)'7bus maZesne Yp,ir finnos negales uz parduoti viso Ip produkto. Klasikiniame modelyje firmos i5syk sumaZins kainas, kad panaikintr4 pasillos pertekliq. Taip veikdamos, jos didina realiEl4pinigq

320

pasiulfumaZinapalukanqnorm4 ir didina bendr4lE paklaus4 todel ekonomika griZta i pusiausvyrqta5ke E. Prie5ingasituacija susidarytq,jei kainos bLrtq maZesnds negu P6. Tuornet realioji pinigq pasi[la padidetq,pal[kanq noma sumaZetq, o bendroji paklausa vir5ytq potencialiojo produkto apinrti. Pertekline paklausa padidintq kainas ir grqZintLlekonornikq I pusiausvyros galima ta5kq E, kai kainq pusiausvyros lygis P6. Zinant kainq lygt P7,-, apskaidiuoti piniginio darbo uZmokesdio lygi, kuris lemia realtfi darbo uZrnokesdio lygi, uZtikrinantIpusiausvyrtl darborinkoje.

0 "

Y

'

Y

P

Y modelyje

9.5pav.Pusiausvyra klasikiniame makroekonornikos

9.4.

MONETARINES tR FTSKALTNESPOLTTTKOSITArG BENDRAJAI PAKLAUSAI. EKLEKTINE BENDROSIOS P A S I U L O SK R E I V E

Kainq pusiausvyros lygis priklauso nuo veiksniq, sqlygojandiq makroekonomikos paklausos ir bendrosios pasilrlos tiesiq padeti. Analizuosime vyriausybes vykdomos politikos ltakq bendrajai pasifilai ir paklausai. Kitq veiksniq itaka gali b0ti analizuojama pana5iu budu. Ankstesniuose skyriuose i5siai5kinome, kad DZ. M. Keinso rnodelyje,kur kainos yra pastovios, o nacionalinio produkto gamybos apirnti nulemia paklausa, nominalios pinigtl pasi[los ar vyriausybes iSlaidq padidejimas i5plediabendr4j4paklausq o kartu ir produkto gamybos apirntl. Kitaip, kaip pamatysime, yra klasikiniamernodelyje. paklausos Priminsime,kad, judant i5ilgai makroekonomikos ties€s, kainq pasikeitirnaskeidia realiqq pinigq pasi[lq kuri per pal[kanq nonnE keidia ir bendrqj4 paklaus4.Antra vertus, monetarinesar pinigq politikos pokydiai pastumiamakroekonomikos paklausostiesE,kartu keidia bendrosios paklausoslygi, esanttam tikram kainq lygiui.

321

Pirmiausia panagrinesin.re monetarinds politikos itake r.nakroekonomikos bendrajaipaklausai;ekonomikayra pusiausvyros ta5ke E1y (9.6pav.). Tarkime, del tam tikrq prieZasdiq padvigubdjanominalioji pinigrl pasiLila. Tai gali atsitikti, pavyzdZiui,centriniambankui supirkusvyriausybes vertybinir.rs popierius. Tada realusis pinigq kiekis, esant bet kuriam kainq lygiui, padideja, tiesdMDS9paslinks ir auk5tyn padetiMDSr. I Dabar kiekvien4kainq lygi atitinka Zemesne pallkanq nonra. Naujas pusiausvyros ta5kasyra E1. Kai kainos ir darbo uZmokesdiai prisiderinE, vieninteld nominalios pinigq pasi[los padidejirno pasekne yra auk5tesnis kainq lygis. Produkto apimtis nepakitusiir lygi Ip, nes modelyje bendrosios pasiUlostiesd yra vertikali. Kai nominalioji pinigq pasi[la padvigubeja,tiese MDS9 paslenka1 padet[ MDSI taip, kad kainq pusiausvyros lygis tiksliai padvigubeja, persikeldamas Pa i P7.Kodel taip atsitinka? i5 Kai pasitilostiese yra vertikali, realioji bendroji paklausaturi iSlikti )'p lygio, t.y. nepakitusi naujame pusiausvyrostaSke.Taip gali atsitikti tik tuomet, jei realioji pinigq pasiula irgi nepakis. Prie5ingu atveju turetLl pasikeisti palDkanq nonna,kartupaveikdama paklausos bendrosios apirntl. Klasikiniarne modelyje nominaliosios pinigq pasiulos pokydiai sukelia ekvivalenti5kusprocentiniusnorninaliojo darbo uZmokesdioir kainq lygio pokydius: realioji pinigq pasiDla, palukanqnoma, produkto apirntis, LrZimtumas realusisdarbouZmokestis ir nekinta.

0

Y

P

Y

9.6 pav. Skatinandioji monetarineir fiskaline politika I5vada,kad pokydiainominaliojoje pinigq pasiriloje sLrkelia kainq ir darbo uZmokesdio pokydius,bet ne produkto apimties ir r.rZimtun.ro pokyiir.rs, yra svarbiausias monetaristqprincipas.9.6 paveikslas5i4 i5vadEpatvirtina ir klasikiniam modeliui, kuriame darbouZmokestis kainos laisvai kinta. ir PaaiSkinsirne detaliau, kokius ekonomikos pokydius sukelia pusiausvyros ta5ko Ee paslinkimasI padet[ Er (9.6 pav.). Tarkime, kad ekonomikayra ta5ke E0, kai kainq lygis Pp. Staigusnominaliosios pinigq
)z:

pasiulos padidejimas padidina realiqjq pinigq pasiLrl4 kartu sr.uraZina pal[kanq norrn4 ir padidina bendrqjq paklausq.Pastaroji vir5ija potencialtl produkt4 kur[ fimos nordtq sitlyti esant tam tikram kainq lygiui. Prekiq paklausos perteklius sukelia kainq lygio augim4 kol pusiausvyra gryLLa. Pakilusios kainos kompensuoja pinigq pasiulos padidejim4. nominaliosios Realioji pinigq pasilla ir palukanq norrna griZta 1 pradini lygi. Prie padidejusiokainq lygio prisiderinapiniginis darbo uZrnokestis, kuris taip pat padideja. Realusis uZrnokestislieka nepakitqs.Taip ekonornika gr[Zta prie visi5ko uZimtumoir potencialiojo prodLrkto lygio. Pagal klasikinespaZilras visi Sieprocesai ivykstamomentaliai. 9.6 paveiksle pateiktas grafikas tinka ir skatinandiajai fiskalinei politikai paai5kinti. Esant tam tikram kainq lygiui ir atitinkamam realiajan.r pinigq pasihlos kiekiui, vyriausybes iSlaidq padid€jirnas(ar mokesdiLl padidinabendr4jE sumaZejimas) paklaus4 ir tiese MDS6 persikeliaI MDSl padeti. Kadangi klasikine bendroji pasifilos tiese yra vertikali, del fiskalines politikos kainos pakils nuo P0 tki Pt, o produkto apirntis iSliks visi5ko uZimturnolygio )'p jei Skiitinandiosios politikospasekrne, kainosnekinta,yra fiskalines paklausos bendrosios padidejimas. Tadiaufinnos siekiagaminti potencialiqj4 produkcijosapir-nti, toddl susidaropaklausosperteklius.Kainos i5kart ims kilti, kol prekiq paklar.rsos perteklius iSnyks. Esant talu tikrai nominaliajai pinigq pasir.llai, aukStesnes kainossumaZina pinigq pasr[14padidina realiEi4 pal[kanq nonnE ir sumaZina privadias vartojimo i5laidas bei investicijas. Todel, kai pusiausvyra grlLla, ekonomikoje yra aukStesneskainos ir norninalieji darbo uZr.nokesdiai, maZesnis realusispinigq kiekis ir aukitesne palukanqnorlla. Vyriausybds yra i5laidos didesnds, privatusvartojirnas bet ir investicijos - maZesnds, bendroji paklausaiSliekavisiSko uZimtLur-ro o lygio. Vyriausybds iSlaidqpadidejimas visiSkai kornpensuojarnas privadiqvartojirno iSlaidqir investicijq sumaZej imu. Klasikiniamemodelyjevyriausyb€s padidejusios iSlaidos,,iSstumia" toki pat kieki privadiqi5laidq, todelbendrojipaklausa potencialiojo nesikeidia prodr-rkto lygyje. PagalDZ. M. Keinso model[ tokioje situacijoje bus ,,i5sturnirnas" tik dalinis. Keinso rnodelyje trurnpuoju laikotarpiu kainos ir darbo uZn.rokestis nekinta, o gamybos apimt[ nulemia bendroji paklausa. Esant nustatytai (fiksuotai) nominaliajai ir realiajai pinigLl pasiIlai, vyriausybes iSlaidq padidejimas padidins pusiausvyrospal[kanr4 norrn4 per poveiki bendrajai paklausai ir realiajam produktui. Didesne produkto apimtis didina pinigq paklaus4 ir, esant pastoviai pinigq pasiulai, reikalauja auk5tesnes pal[kanr.1 norrlos, kad pinigq rinka iSliktq pusiausvira.Savo ruoZtu ar-rkStesnd palhkanLl norma sun.raZina vartojim4 bei investicijasir tarn tikra dalimi kompensuoja skatinantivyriausybesiSlaidqefekt4bendrajaipaklausaiir produktLri.

JLJ

Toliau panagrinesime, kaip ,,elgiasi" ekonornika, iStikta stipriq sukretimq,pagal DZ.M.Keinsoir klasikin[ modelius.Tarkime, kad pradinE ekonomikospadeti rodo tieseMDSg ir pusiausvyros (9.j pav.). Tan.r ta5kasF,0 tikri ivykiai ekonornikojestaiga nustumia makroekonomikospaklar.rsos tiesq MDS6 Zemyn.Tai gali buti finnq pesimistinio poZi[rio i savo ateities planus rezultatas. rodel jos malina investicijas.Arba vartotojai tikisi ryikaus savo pajamLlsurnaZejirno ateityje ir del to maLinavartojirn4.Tiese MDS6 paslinks Zemyni padetlMDSr. Kaip elgsis ekonomika,apra5oma klasikrniu modeliu? Kainos nr-rkris nuo Pa iki P1. Atitinkamai sumaZds piniginis darbo uZmokestis, realusis o darbo uZmokestis liks nepakitEs visi5ko uZimtumolygyje. Zemesnds kainos padidina realiqi4 pinigq pasi[I4. Pal[kanq nomla sumaZes, vel padidindama bendrqj4 paklaus4. Tai visiSkai kompensuosbendrosios paklausos pradinl post[rn[Zernyn, j4 grqZinant tYplygi. Naujapusiausvyra taSke bus E1. Kitaip ekonornika ,,elgsis" pagal DZ.M.Keinso rnodeli, kr.rriame darbo uZrnokestisir kainos yra fiksuoti. Kai ekonornika yra pusiausvyros ta5ke Eo, tiesds MDS poslinkis Zemyn perkelia ekonomikq i nau14 pusiausvyrostaSkqA, nekintant kainq lygiui Pg. Ta5ke A pinigq rinka yra pusiausvira,ir planuotosi5laidosprekemslygios faktiskai pagaminloprodukto apimdiai. Tadiau tai nera visiSka pusiausvyra. Gamintojai noretq ganrinti produkcijos apirnti, atitinkandiE Yp lygi, bet garnina ttk y0, nes gamybos apimti lemia paklausa.

Y

o

Y

p

Y

9.7 pav. DZ.M.Keinso klasikiniomodeliopalyginimas ir Kas Siojesituacijojeatsitinkaveliau? Cali'ri du atvejai.pi'nu atveju vyriausybe, vadovaudamasi DZ. M. Keinso modelio rekomendacijomis,gali panaudotifiskaling ar monetarinE politik4 kad pastumtqtiesEMDSl aukStyni MDSe padet[. Siuo atveju gamintojai bus patenkinii, gateaami garninri papildornq produkcijos kieki ir grL\ti i aukStesni gamybos lygi )r" Tuomer pajarnos padidetq nuo )'p iki yp Del fiskalines ar monelarines politikos

324

ekonornikagal€tq padidinti produkto apimti tiksliai tiek, kiek sutaupdiStekliq budarna ta5ke A. Kadangi gamintojai garnino maLiau produktq, jq darbo paklausabnvo maZesnd negu darbo pasiula. Ta5ke A darbo nnkoje atsirado priverstinis nedarbas, nes darbuotojq sr.unaZinta. Tadiau realusis darbo r-rZmokestis nepakitps. liko Antru atveju situacija klostytqsi kitaip. Jei vyriausybe nedidintq bendrosiospaklausos,firmos gali imti rnaZinti kainas ir didinti produkcijos apimtl iki )'p lygio. Dalis priverstiniq bedarbiq sutiktrl dirbti uZ maZesni piniginl darbo uZmokestiir darytq spaudimqdarbo uZmokesdio lygiui. Toki4 ekonornikos b[klq galima iliustruoti ldtu slinkirnu tiese MDSI i5 taiko A i ta5k481, kuriame grEZintas visiSkas uZirntumas visq rinkq pusiausvyra. ir Apibendrindami pasakysime, kad galima sutikti su keinsisttp nuomone, kai apra5oma ekonomikos elgsena trr.unpuoju laikotarpiu, kol kainos ir darbo uZmokestis dar nespdjo prisiderinti prie ekonomikos reikaiavimq. Klasikines paZiuros tinkamos, apra5ant ekonomikos elgsen4 ilguoju laikotarpiu, kai kainos ir darbo uZmokestisturi pakankamai laiko prisiderinti. Svarbiar.rsias klausimas - kiek laiko lrunka Sis prisiderinirnas praktiSkai. Modeliq bendras bruoZas tas, kad, tiek DZ. M. Keinso, tiek klasikiniame modelyje skatinandioji fiskaline ir monetarind politika pasireiSkia tieses MDS poslinkiuauk5tyn. Antra vertus, pagal klasikin[ modeli, kuriarne produkto gamybos apirntis sutampa su )'p, vyriausybOdidina produkto apimt[ ir uZimtumE, vadovaudamasi paklausos ne (t.y. i5plediant paklaus{, o pasillos valdymo politika (t.y. skatinant garninti potencialqji produkt{. Kitaip rariant, ekonomikoje, pasi[lospolitikos,siekiama skatinamoje pasi0los, bendrosios o ne paklausosdidinimo. Pasi[los politikos metodai tokie: maZinarnipajamq mokesdiai (taip skatinamasZmoniq noras dirbti), didinamas uZimturno pusiausvyroslygis, pastumiantprekiq bendrosios pasiriloskreivg de5inen. Jau 4 skyriuje buvo mineta, kad keinsistai,monetaristaiir pasifilos politikos Salininkai labai skirtingai traktuoja bendrAjq pasiulq. Kiekviena teorija yra tinkama, esant skirtingam ekonominio aktyvumo lygiui. Keinso ir jo pasekejq poZiuris tinkamiausias, kai yra didelis nedarbas ir ry5kus nuosmukis. Tuomet bendroji pasi[los kreive fakti5kai yra horizontali. Kai ekonomika priartejaprie visi5ko uZirntumolygio, dideja infliacijos galimybe. Tuomet tinkamiausia butq vertikali bendrosios pasiulos kreive, t.y. monetaristrl poZihris. Tarp Siq dviejq ekstremaliq situacrjq galima iterpti pasifilospolitikos SalininkqpoZiuri - didejantipaklausagali veikti ir kainas,ir reaiqjinacionalini produkt4(Zr.4 skyriaus pav.). 4.9 Eklektine (t.y. derinanti skirtingaspaZiuras) bendroji pasiuloskreivd yra horizontali, kai produkto garnybos apimties lygis Zemas.Kreive kyla

325

aukStyn, kai gamybos lygis vidutinis. Kai gamybos lygis auk5tas ir pasiekiamas visiSkas uZimturnas,pasiIlos kreive vertikali. Tokia kreives salxpratanaudingapraktiSkai, priimant sprendimus makroekonominiulygrr.r. 9.5. DARBO UZMOKESTIS DARBO RINKOJE

Netiketai ir stipriai surnaZdjus bendrajai paklausai, atsiranda nedarbas, kurio trukmd gali b0ti [vairi, daZnaiskaidiuojama metais.Klasikinis rnodelis apra5o ilgojo laikotarpio pusiausvyrfuekonomikai derinantis prie pasikeitusiq aplinkybiq. Tadiau prisiderinirnas daZnai buna letas ir skar-rsmingas. negali ivykti momentaliai,nes kainos ir darbo uzmokestis Jis keidiasi letai, kol prilygsta naujai ilgojo laikotarpio pr-rsiausvyrai, aprasomai klasikiniu rnodeliu.Paai5kinsime, kodel prisiderinimasvyksta gan letai. Firmq garninamosprodLrkcijossvarbiausias kastq elementasdaZniausiaiyra darbo uZmokestis. Kastai yra kainos pagrindas. Todel letas darbo uZmokesdio prisiderinimas yra svarbiausia leto kainq prisiderinimo prie benilrosios paklausos pokydiq prieZastis. Pravartu panagrineti darbo uZmokesiio susifbrmavim4darbo rinkoj e. Darbuotojo da.bas firmoje yra tipiska ilgalaike sntartis. Fimrai paprastai nemaZai kainuoja samdyti ir atleisti darbuotojLrs.Atleisdama darbuotoj4 finra praranda jo igytq darbo patirtl, o samdyclama naujE darbuotoj4patiriapapildomqiSlaidqfirmos reklamai,darbuotojoapmokymuiir panasiai.Todel, esant trurnpalaikiams gamybosapimties pakitimarns,kuriuos sukelia paklausossvyravimai,firmos paprastaivengia atleisti senusir priimti naujusdarbuotojus. Antra vertus, darbuotojai taip pat siekia ilgalaikiq sutardiq su fimromis. Naujo darbo ieskandiarn Zrnoguireikia laiko ir pastangq. Atleistasis i5 darbo praranda igyt4 darbo patirtl ir darbo uZmokest[.Toder, sudarant ilgalaikes darbuotojq ir finnq sutartis, pirmiausia susitariama del darbo uZmokesdio dydLio ir jo svyravimo, pakitus produkcijos apirndiai. Darbo sutartyse paprastal numatomas darbo valandq skaidius, virsvalandziai, reguiiarusuZmokestis uZmokestis vir5valandZius. ir uZ Firmos darbo kiekis yra bendrasdarbo valandq skaidius,isclirbamas fi.noje per tam tikrq laikq (pavyzdZiui,per savaitg).Jei firmos darbo kieki i5reiksime a x b, tia - a vieno darbuotojo isclirbtqvalancrqskaidius,o 6 darbuotoiqskaidius,tai darbokiekl galirnEreguliuoti tokiais blclais: l. Keidiant darbuotojoi5dirbtqvalandqskaidiq,kai darbuoroiqkiekis pastovus; 2. Keidiant darbuoroiqskaidiq,kai i3dirbtqvalanclq kiekis pastovus; 3. Derinantabu Siuos bDdus. Tarkime, kad finnos produkcijos paklausa maLd,1a. Trurnpuoju laikotarpiuji stengsis trumpinti darbo savaitg, nekeidiantclarbuotojq skaidiaus.

5lo

Jei ir toliau paklausamaZes,firma gali laikinai atleisti i5 darbo kai kurruos darbuotojus. Kai paklausa firmos produkcijai auga, pirmiausia finnos stengiasi i5siversti vir5valandZiais. paklausair toliau auga, frrrna samdo Jei daugiaudarbuotojq. Ilgalaikes darbo sutartys tam tikra prasme izoliuoja finn4 ir jos darbuotojusnuo darbo rinkos s4lygr4, todel darbo uZrnokesdio prisiderininras prie darbo rinkos reikalavimq yra vangus. VisiSkas jo prisiderinirnas neimanorrasdel keliq prieZasdiq. Kai bendroji paklausalabai maZeja,fimos darbuotojus pradeda atleisti. Alsiranda priverstiniq bedarbiq, kurie sutiktrl dirbti uZ maZesn[darbo uZmokesti.Tadiau ne visos firmos pasinaudosSiuo pretekstusumaZintidarbo uZmokesti. Pirma, naujasdarbuotojas yra blogesnis pakaitas darbuotojo, kuris jau iSmanosavo darb4. Antra, ilgalaikis finnos ir darbuotojqbendradarbiavimas svarbesnis trumpalaiklpeln4 gaut4 Siek yra uZ tiek sumaZinus darbo uZmokesti. Firrnoskaip darbdavioreputacijayra svarbus veiksnys, norint prisivilioti ir i5laikyti darbuotojus.Kiekviena finna siekia, kad darbr.rotojai b[tq patenkinti darbo sqlygomis,kartu ir darbo uZrnokesdir.r. Toddl firma ir darbuotojai gali pasiekti tarpusavio sr-rpratirn4kad darbo uZrnokestis per daug maZetq, per daug didetq. nei nei I5nagrindjomedarbo rinki; tadiau labai svarbi darbo ir prekir4rinkq jq sqveika; analizuosime kitame skyrelyje. 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PASI[]LOS TTESE.KAINV rR DARBO UzUOrnSdtO PRTSTDERTNTMAS

I I

Darbo uZmokesdio prisiderinirnqtrurnpuoj laikotarpi nagrinej 9.8 u u a paveikslas. Tarkirne, i5 pradZiq ekonornika yra visiSko uZimturno ta5ke A. Trumpuoju laikotarpiu piniginio darbo uZmokesdio ties€ WW yra labai nuoZr"rlni. Padidejus paklausai, firmos padidina produkcijos apirntl iki y/. Tieseje WW tai atitiks ta5k4 C. Darbuotojq kiekis nedides,nes produkcijos apimtis dideja del virivalandZiq. Jei paklausa firmos produkcijai maLeja, flnnos maZinsdarbo savaites trukmg, kartu produkcijosapimti, kuri dabarbus )'a.TiesejeWW tai atitiks taSk4B. Vidutiniuoju laikotarpiu, jei paklausa neatsistatys,fimra pradds atieisti darbuotojusir maZintiuZmokesti. Tadiau neltik€tina, kad darbo uZmokestis nagrinejamuoju metu sumaZetq W2,t.y. iki lygio, kuris uZtikrintqvisi5k4 uZirntum4klasikiniame lki modelyje ilguoju laikotarpiu.Matyt, darbo uZmokestis surnaZds I/7 tieseje iki WW1. Zemesnisdarbo uZmokestis leis sumaZintikainas,ir tai Siektiek pakels bendrosios paklausos lyg[, nes padides realioji pinigq pasi[la ir surnaZes pal[kanq norma. Tadiau vidutiniuoju laikotarpiu del vangalrs darbo prisiderinirnofirmos gamins produkto maLtaunegu potenciah,rsis uZrnokesdio lygis.

327

w
wo
wl

ww
B--2
lwwr

u

Y

o

Y

P

Y

r

\

9.8 pav. Piniginio darbo uZmokesdio prisiderinimas

Tik ilguoju laikotarpiu darbo uZmokesdio tiesd nusileis i WW: padetl. Darbo uZrnokestis kainos bus sumaZdjg pakankamai, ir kad padidejusi pinigq pasifla ir surnaZejusi palfikanr4 norma gr4Zintq bendrqjtl paklaus4 | visiSko uZirntumolygi ta5keA2.Tai naujasilgalaikespr.rsiausvyros taSkas, kai darbo uZmokesdiolygis 22. Tolesni paklausossvyravimai sukeltq jud€jima prisiderinimoprocesas i5ilgai tiesesWW2, o apra5ytas kartotqsi. Toliau nagrinesime ry51tarp darbo uZmokesdio darborinkoje ir kainq prekiq rinkoje. Tegu firmos produkto kainq pagrind4 sudaro darbo uZrnokesdio ka5tai. Suprantama, Zaliavos, Zeme, kapitalas taip pat yra gamybos ka5ttpelementai, tadiau orientuosimdstik i darbo uZmokestl kaip pagrindinl kaStq element4.Del Sio supaprastinimo galirna pereiti nuo darbo uZmokesdiotieses WW (9.8 pav.) i ekvivalenti5kq trumpojo laikotarpio bendrosiospasiUlostiesE(9.9 pav.). Tuo tikslu vertikalioje a5yje vietoj darbo uZmokesdio atidesirne kainq lyg[. Trumpojo laikotarpio bendrosiospasitlos ties€ (SAS short time run aggregate supply curve) rodo firmq nustatytas kainaskiekvienai produkto apimdiai,kai Zinornas firmt1darbo uZmokestis. 9.9 paveikslasiliustruoja trumpuoju laikotarpiubendrql4pasiulos tiesE SAS, atitinkandiqdarbo uZmokesdiotiesE WW. Tarkirne, kad ta5ke A ekonomika veikia visi5ko uZimtumo ir visq rinkq pusiausvyrossqlygomis. piniginis darbouZrnokestis WoQ.8 pav.). Kainos yra Pe lygio, kai sutartas yra Trumpuoju laikotarpiufirmq produkto apirnti rodo pasiulostiese SAS. Firmos gali pasiulyti papildorn4 produkcijos kiekl uZ truputi auk5tesng kainq kuri leidZia joms padengti vir5valandZiq apmokejirnE Jei firma susiduria su produkcijos kainq maZejimu, ji priversta sumaZinti produkcijos apirntl. Kadangi darbo uZrnokesdiodydis sutartas, finnos turi ribotas galirnybes

328

[ SAS2. gamindarnos potencialqji produkt4 Ip. tieses I 0 pav. Darbo uZmokesdiolygis palaipsniui pereina i Zernesnp bendrosios pasi[los tiesESASI (9. 9.jei paklausai5lieka maZa. nes o y u y p y 9.rs. llguoju laikotarpiudarbouZrnokesdio tiesepersikelsI WW2. Kainos yra nukritusios tiek. toddl ekonomika letai gr[ZtaI visiSkouZimtumolygi.Trumpuoju laikotarpiu bendroji pasi[los tieselabai nuoZulni. bendrq.9 pav. jei kainos kris ir toliau. o palhkanq norma sumaZejusi iki lygio. kad realioji pinigq pasifila padidejusi. firmos neturi galimybes trurnpuoju laikotarpiu maZinti prodr-rkto kainr"1. Siosyra tiesejeSAS. KAINU" NACIONALINIO PRODUKTO IR pnrSionruNlMAs uZTMTUMo Paklausos ir pasirilos svyravirnai sutrikdo bendrqjq ekonornikos pusiar. jei produkto paklausa naldja. Tai yra klasikinio modelio savybe.). Trumpojo laikotarpiobendrosios pasi[los tiesd Vidutiniuoju laikotarpiu. o pasiulos tiese. 329 . Jos vdl dirbs visiSko uZirntumosElygornis. o ne kainq pokydius. firmos bus priverstosZyrniai sumaZinti produkto apirnti trumpuoju laikotarpiu. fimos pradeda atleisti darbuotojr. Tai DZ.7.rsvyr4.Nukrypirnai nuo visi5ko uZimtumo sqlygq palaipsniuikeidia darbo uZmokestiir kainas. Vadinasi.sumaZintika5tus. reikalingo gr4Zinti paklaus4[ visi5ko uZimturnos4lygas. Tadiaupo kiek laiko ekonornikavel griZtaI pusiausvyros b[sen4. Finnos pasieks ta5k4A2 ir sugrii prie vertikaliosbendrosios pasiulos tieses ilguoju laikotarpiLr.todel bendrosios paklausos poslinkaisukelsprodukto apirnties.lq Pateiksime analizes i5vadas.Keinsomodelio savybe.Todel.9 pav.).M. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS. Analizuosime 5[ proces4 pasitelkEmakroekonomikospaklausosir trurnpojo laikotarpio bendrosios pasiulos (9.

uZrnokestis Naujas ekonomikospusiausvyros ta5kas yra E3. ji maZesn€ potenciaiiojo uZ produkto apirnti. kiek nori. Piniginis darbo uZnrokestisI( yra tokio lygio. P. Makroekonomikospaklausos tiesepaslenkaZemyni5 MDS I MDSr padet[. kad ekonomika iSliktq visi5ko uZimtun. Tuomet sumaZdja ir bendrosios paklausoslygis. Todel trumpuoju laikotarpiu firmos vadovausis Sio iaikotarpio pasirilos tiese ir gamins tiek. kad darbo rinka yra pusiausvira. P3 o--f-F v. Trumpuoju laikotarpiu tieses MDS poslinkis Zemyn I MDSl padet[ . ekonomikojeZyrniai surnaZeja nominalioji pinigq pasiula. kaip ekonornika grlZta i pusiausvyrE trurnpuoj vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. i5saugodamos sutartq piniginio darbo uZmokesdio lyg[.10 pav. Tadiau Sios klasikinio modelio i5vados teisingos tik ilguoju laikotarpiu.10 pav. Detaliau i5siaiSkinsime. rySkiaisumazej us nominaliaj pinigq pasiuiai ai Vadovaujantis klasikiniu rnodeliu kainos ir darbo uZrnokestis mon-rentaliai prisiderina.perkelia" ekonomikq iS ta5ko E6 [ taSk4 E1. Nagrinesime makroekonomikospaklausos tieses poslinkio Zernyn pasekmes(9.ro potencialiojoprodukto lygio.Sioje sudetingesneje analizdje atsisakysime supaprastinandios jei prielaidos. Ekonornikos pusiausvyros gr4Zinirnas. Kainq pusiausvyros lygis tuojau pat nukrentaiki P3.. Ps P. ekonomikayra ta5ke Ex.kai realiojo pusiausvyros darbo uZmokesdio lygis w=W/Po.). u.kad produkto apimt[ lemia paklausa. o piniginio darbo uZmokesdio lygis sumaZejalki Wr kad realusis darbo (W/P:) iSliktq nepakitgs. esant tarn tikram kaintl lygiui.Tarkime. Kadangi firmos turi menkas galimybes maZinti produkcijos vieneto ka5tus(tai parodd ankstesne analize). 330 . Tarkime. I 9.

kaip ir darbo veiksniq rinkoje. Ekonornikoje vykstandius procesus iliustruoja slinkimas Zeuyn paklausos tiese MDS1. Ta5keE1 prekiq rinka yra pusiausvira. tadiau darbo rinktl pakeisirnevisq gamybos veiksniq pagal MDS-AS ir IS-LM rnodelius.t.Piniginis darbo uZrnokestisir kainos sumaZe. kada gamybosiStekliqapimtis. kuriai yra bendroji paklausa. kad pradinis piniginio darbo uZmokesdio sumaZdjirnas dar ne itin stipriai paveike realiojo darbo uZrnokesdiomaZejimE Todel dar iSlieka priverstinis nedarbas.P). MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOSPUSIAUSVYROS MODELIS.3 pav.naZe.rsis darbo uZmokestis fakti5kai yra per aukSlas (piniginis darbo uZmokestisnepakitEs. Realioji pinigq pasiula padidejo.Kadangi pakankamai nukritusios. Kitq gamybos veiksniq rinkoje. Kai finnos irns reguliuoti uZimtum4 jos surnaZins sihlolnq darbo vietq. produkto apimtis stipriai sumaZdjusi. reah.kada gamybos veiksniq rinkoje pasiekiama pusiausvyra. 9. didejant isteklill apimdiai (9. rinka. toddl daugiauZrnoniq nords gauti darb4. kad realiojipinigq pasihla atitinka pradini jq lygt. Realusis darbo uZmokestisgriZo i lygi.o proporcingai nominaliosios pinigq pasiulos sumaZdjimui. atitinkanti visi5ko uZimtumo s4lygas. NAUDOJANT MDS-AS IR IS-LM KREIVES nagrinetq bendrosios makroekonomikos Analizuosime jau pusiausvyrosmodel!.Priverstinis nedarbasi5nyko. Bendrqj4pusiausvyr4 nagrin€sime Trumpai apZvelgsirre.Bet kadangi negu taSke 81.jos maZinaprodukcijos apirnti. Trumpojo laikotarpio bendroji pasirilostiese paslinko Zemyn i SAS3padet[. Esant Zernesniamsutartarn piniginiam darbo uZmokesdio lygiui. Todel firmos stengiasi vis maZiau moketi uZ papildomai naudojarnusgarnybos 331 . Vidutiniuoju laikotarpiuims maZdtiir piniginis darbo uZmokestis.o kainq lygis P7 .Zemesnisu2. palukanq norma krito.. tik piniginis darbo uZmokestis dar neprisiderinqs(pakankamai nesur. Analize rodo.y.Dabar prekiq rinka yra pusiausvira ta5ke 82. ribinis na5umas)maZeja.Atsiras priverstinisnedarbas. kad tik ilguoju laikotarpiu ekonornikagrlZta i trijLl rinkq pusiausvyross4lygas. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausagrlZo i pradinE padetl. Zernesndsprekiq kainos P2 rei5kia.8. Kainos nukritusios tiek. atitinka visq i5tekliq savininkq sitlornq gamybos veiksniq apirnt[. firmos pereinai ZemesnE pasiulostiesq SAS2. ribinis produktas (t.Ekonomika pasieke pusiausvyr4 taike 83.Ta5kas taciaujarne kainos dar nera E1 yra tieses SASI ir MDSI susikirtimo taSkas.). Produkto apimtis atitinka potencialiojo produkto lyg[. bendroji prekiq paklausajau taSke E2 kainos Zemesnes padidejusi.y. Produkcijos apimtis didedarnagrf\ta algal visi5ko uZimtumo lygio iink. trumpojo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiIlos tiesiq susikirtime.lEs).

1 maZ6ja. 3 temq). gautas panaudojustam tikrq veiksniq kieki.11 pav. veiksniqkainosPp. Gamybos Gamybosveiksniq pasi[la Fs priklausonuo i3tekliq kainq Pp ir jq kaStq.12 (a) paveiksle paklausoskreivds For. JJZ .kapitalas). susikerta Gamybos veiksniq rinkos pusiausvyros ta5ke E ribinis garnybos kaStarns. kaip parodyta I paveiksle. Pusiausvyragarnybos veiksniq rinkoje yra ta5ke E. Pz. B ir C yra bendrosios nasi[loskreivesAS ta5kai.ralus. 9. lStekliq pasiUla dideja tol. rodo ribiniai ka5tai. Todel gamybos veiksniq paklausoskreivd Fp staiga Zemeja.ribinis i5tekliq produktas Kai pasiekiamas stipriai rnaZdja. Jau min€ta (Lr. Jq susikirtirno taSkai su gamybos veiksniq rinkos pusiausvyrqir veiksniq pasillos kreive Fs atitinka gamybos veiksnir"l apimtis Ft. kur kreivbs Fs ir Fp. kai garnybos 9.12 (c) paveikslerodo kainq lygius Pt. jq ka5tai taip pat dideja' Pasiekusvisi5ko uZimtumo lyg1.ekonotntntat i5tekliai (Zeme. lygus ribiniarnsgarnybos veiksnio produktaspinigine i5rai5ka gamybosveiksniq rinkos pasi[los ir paklausoskreives bei Pasitelkg bendrqjq pasiulos kreivg AS. C 9.gamybos veiksniq pasiulos lygis yra optin. IStekliqkaitq kitimo greiti. Ta5kai A. veiksniqrinkospusiausvyra 9.ir dar labiau maleja mokamos ldSosuZ gamybos veiksnitrs. kad gamybos veiksniai . Foz. Ta5kai A. Kai gamybos veiksnio vieneto kaina lygi ribiniams veiksnio ka5tams. Fz. Didejant i5tekliq apirndiai. Kiekviename Fs kreives ta5ke i3tekliq savininkamsi5rnoketasuma lygi visq i5teklill ka5tams. bendrojo produkto funkcrj4 Y(F). savininkq poZi[riu. Fi. didejant i5tekliq naudojimui. naudojamigamybosprocese.darbas. 9. kainq lygius Pt. visi5ko uZimtumolygis Fp. B.veiksnius F. P3 atitinkagamybosveiksniq 9. Fo:.ka5tq augimo tempai staigadideja. nubreLiame parodytq I 2 paveiksle.12 (b) paveikslasrodo produkto apimtis. kol veiksniq kainos padengia jq ka5tus. Tai rodo staigusFs kilimas nuo ta5ko Fp. Pt P3 atitinkandiasprodukto apimtis.

darbo ir prekiq . Bendrosios pasi[loskreivesnustatymas Siame modelyje visos trys rinkos . kuriems esantpasiekiatrapinigq rinkos pusiausvyra. IS rodo nacionalinio produkto I ir paltkanq normos r derinius.12 pav. Trurnpai apibldinsirne bendrosiospusiausvyros modeliokreives.Bendrosiospusiausvyros modelis. \ Y Y Y Y(r-) 9.yra pr"rsiausviros. derinius. naudoiant MDS-AS ir IS-LM kreives. kuriemsesant pasiekiama prekiqrinkospusiausvyra.gamybos veiksniq. parodytas l3 paveiksle. kuriems esant pasiekiama pinigq ir prekiq rinkq pusiausvyra. I .. Makroekonomikos paklausos tiesdMDS rodo nacionalinio produkto )' ir bendrojo kainq lygio P derinius. LM rodo nacionalinio produkto I ir pal[kanq normos . 9.

kuriems esant uZtikrinarna gamybos veiksniq rinkos puslaLlsvyra. gamybos veiksnirl kreives Fs ir Fp kirsis taSke.rsiausvyros produktq Y6. kuris atitinka pusiauslyrospalukanq florm{ 16 ir pr. Bendrosios pusiausvyros rnodelis Gamybos veiksniq pasifllos kreive F5 rodo iStekliq kainq pp ir gamybos veiksniq . pusiausvyros nacionalinis produktas yra YE. Prekiq ir pinigq rinkose pusiauslyra pasiekiamataike. 9. esant pusiauslyros kainq lygiui p6. kad.13 pav.F derinius. Garnybos veiksniq paklausoskreivd Fp rodo iStekliq kainq p5 ir garnybosveiksniq F derinius. d) a) 9.Bendroji pasir"rla rodo nacionalinioprodukto I ir bendrojo kainq AS lygio P derinius.kuris atitinka iitekliu 334 . Kai Zinoma rnakroekonomine paklausoskreivd MDS.13 paveikslas rodo. kurierns esant nacionalines pajarnoslygios gamybosveiksniqsavininkq paj bendrosioms amoms. kuriems esant bendrosiosgamybos veiksniq pajamoslygios bendrierns savininkr4 i5tekliq kaitams.

I5oriniai kintamieji sutrikdo ekonominEpusiausvyrq. egzistLroja i5oriniai kintamieji. l5orinis veiksnys (egzogenous factor) . Nacionalinio produkto apimtis 16 pagarninama.nesant visi5kam uZimturnui ir esant visi5kam uZimtumr. nes pusiausvyros prodr.bendrasis produktas.pusiausvyros kainq lygt PrE ir i5tekliqpusiausvyros apimti -lp.ribinio polinkio vartotikoeficientas.prekiq) vdl pasiekiapusiausvyrE Vidinis veiksnvs (endogenous factor) . BENDROSIOS MAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIO PRAKTINIS NAUDOJIMAS Nagrindtasis pusiausvyros modelis tinka analizuojant iSoriniq (egzogeniniq) veiksniqpoveikl ekonornikai. ( p i n i g r l .M . Tadiau Y ir F visada kinta ta padia kryptimi.9. todel pusiausvyros modelio analizeipakankakintamqjq Y. r. r. Keinso poZilriu. Priminsime. kurie veikia vartojirnqC./ / f t g r y n i e j i r n o k e s i ' i a i ) t v . didejant L Kai pusiausvyra pasiekiarna visi3ko JJf . e Ekonomikosbuklg galirnaiSreik5tiketuriaisvidiniais kintamaisiais Y. c . )'.kurio neveikia modelio rySiai. DZ. M. nacionalinis PanaSiai galirna apibldinti ir kitus i5orinius kintarnuosirrs. t . jokie nustatyti veikiantis ekonomikos modeli.G ( v y r i a u s y b e s n i S l a i d o s ) .ar iSoriniuvartojirnu.13 paveikslas. F. Vidiniq kintamqjq tarpusaviopriklausomybE rodo 9.ri. Tai pal[kanq norma.tai mokesdiaiuZ papildornaigautqpajamqvienet4.tai kintarnasis. v e i k i a n i i u s p u s i a u s v y r o s r o d e l i : t a i 7 ( i n v e s t i c i j o s l .marginal taxes rate) . naudojantgarnybos veiksniq kiekl Fp. 9. P. pasi[la).tai kinlamieji.arba iiorinis vafiojirnas. nacionalines pajarnosauga.kol po tam tikro laiko visosrinkos (pinigt1. Kai pnsiausvyra pasiekiarna Zemiau visiSko uZimtur. iStekliq.rktas gali bfiti pasiektas.Todel keidiasi vidiniai (endogeniniai) kintamieji.no. kuri vadinameautonominiuvartojirnu.autonominisvartojimas. kad C: a+cxY: dia a .infliacijoslukesdiai. PavyzdLiui. susijE tarpusavyj funkcinepriklausomybe. Ribind mokesiiq norma (MT . Pusiausvyros modelio analizeskaidoma1 dvi dalis. Uf giAine mokesdiqnorma). t p t n i g qp a k l a u s a ) . iemia Jie vartojimo pokyti. P.

Pusiausvyr4 (Y<YB).14 pav. T a r k i n e .uZimtumo sqlygornis. Pusiausvyra. iY: I A S 9.. l. kad kreiviq AS. analizuosime dviem atvejais. M. nesant visiSkan.spardiai augant inlliacinerns kainoms. I gali dideti nedaLrg. o pinigq rinkoje .Tegu pokydiuspinigq rinkoje sukeliai5oriniaikintamieji M. or M o k a r t u s u m a Z d j o u . Prirninsime. Tarkirne.Y1 ir r7. FD ir F5 l[Ziai pastebirni visi5ko uZimturnolygyje. kaip parodyta 9'14 paveiksle. p a d i d e j oM . l5oriniqkintamqjq U.rZimturnr.rr.ri kainr-1 lygiui P7 ir pusiausvyraprekiq rinkoje pasiekiamaesant pusiausvyros pusiausvyrosproduktui 17. T a d a k r e i v d sL M l i r atitinkamai de5in€n MDSl paslenka 1LM2 ir MDS2padet[. v U u pokydiqpoveikispusiausvyrai 336 .

. todel MDS dideja. todel r7 dideja iki r_. Tarkirne.13 paveiksle. o M11 Ms maleja. kreive MDS paslinktrlkairen o tai iki MDS3. Pinigq pasilla sr. Siuoatvejuryikiai didejainfliacija. padidejus{ padideja pinigq paklausaMp. Galutinis rezultatas: padideja iki rj.pavaizduotomis 9.kad padidesi5tekliq kainos. S i u o l r r e j r r l i pusiausvyros nacionalinis produktas pagamintas.Del to..W ir MT . M o paclidettl. pagal MDSz kreivE sunaZeja iki I. p o k y i i t l p i n i g t l u s i l r l a p p padidejo. y didejimaspastunia kreivg IS1 i paderi IS2. kreive LM2 paslenkaatgal iki LM3 padeties.15paveiksle. didejanti5oriniarns veiksnianrs 7 . . o veliau griZrq ! LMs padetl. i padeti LM2.veikiant i5oriniamsveiksniarns. Kadangi ry pakilo iki 13. todel r kyla. P r r s i a r r s v y r e.5. padidejobendrosios i5laidosAE.r.MDS > AS ir kreive MDS paslenka de5inen i pakitLrs MDS2 padeti. pinigq pasiulasurnaZejo.naZeja nedaug. Del iSoriniq kintanrtjq M. tr p. M. MaZejanlr..{1.u. Kai kainos pakilo. Jei . AnalizuojantekonominE situacijqprakti3kai.bet kokybiniaipokydiairinkose. dideja ir. o LM1 pradZiojepaslinktqi padetl LMa. kairdn.o Pl nr. pasiekus visiskq uZirntun.to pokyiitl 17 surnaZ€jarki rt.l)el to. 9. D e l n l .rvesticijos.rkristq P5.i padetiAS2.1 lenteleje parodyti visi galirni i5orinir4 veiksnir4 pokydiai ir jq poveikis vidiniams kintarniesiems r. Yldideja iki yj.s a n t v i s i S k a mt r Z i r n t t r r n t(ry 2 y t ) . Kadangi kainos labai pakilo. maZdjant.Kadangi AS2<MDS.ir kainq lygis P7 padideja iki ikiP.1 kreivemis.. o Ii neZymiai padidejaiki fi. lyntai padidejaY.r4. o Y2kreivejeMDS2 surnaZeja ).r padideja. o p1 ri didejaiki P:.14paveiksle. Todel kainq lygis labai pakyla nuo P7 iki P:.todel M5 > Mp.bet P lygis pakyla nedaug. kai labiau domina ne kiekybiniai. kaip parodyta 9.. G ar rnaZdjant o.r l.galimapasinaudoti lenteleir 9. anksdiau.o paklausarnaZejo.nes Mo > Ms. didejant ar M.investicijosmaZejair ). kainq lygiui. i r t t t . sLrmaZetq ry iki /7 iki Y5. tikdtina. k r c i r e L M 1 p u s l e n k ia a d e t [ L M 2 .kreivd LM1 paslenka kair€n. sumaZetq. padidejamakroekonomine paklausair MDS1 paslenkade5ineni padet!MDS2. iki Labai pakilus kainoms.Toddl sLunaZeja ir F5 atitinkamaisurnaZeja Kreive AS1 paslenka AS. < Mo.kainq lygis kyla iki P j. nes lvykiq sekabus kitokia negr-r Kreiviq pokydiaiparodyti9. iki 2 . yt padideja )z. ir r naLdla. 337 . Siuo atveju.Trumpai nurodysirnelvykiq sekq. Y. padidetrl r. .

15 pav. situacija susiklostonesantvisi5kam uZimtumui. Tarkime. ir vyriausybe nutaria didinti bendr4siasiSlaidasAE.t2 f1 lSz AS' MDSI 9. Bendrqirl iSlaidq augimopoveikispusiausvyrai Tarkirne. gatnybos apimtis maleja. vyriausybespolitika b[tq sekrninga. Taip pat pagal lentelggalima tirti bet kurio iSorinioparametropoveiki vidiniams kintamiesiems. kad paskatintqverslo aktyvumq. o kainq lygis padidetr-1 nedaug. Vyriausybes veiklos pasekmes galime tirti pagal lenteles pirm4 eilutg. ZodLiu.1 lenteleje. 338 . didinant valstybespirkimus G . ar maLtnant ribing mokesdiqnorrn4 tLlZ . Jos duomenys liudija. AE augimo galima pasiekti. kad mineti vyriausybds veiksmai pakeltq palukanq norm4 Lymiai padidintq nacionalinio produkto apimt[. Mhsq anksdiau nagrinetusatvejustaip pat galima rasti 9.

339 I .N E 1t :t . . .t )N a E 9 o I E o j E E a E F l f \ a + . l \ -lF.1) .: '= + l Q l < = e r < = > =!' > l\ lFa lFl \ . E .G :t .N Z .N :t t :t :n a . " J l a e e > l L l ..t 2t+ F . > e t < j l\ lF+ t < : .-- tte ?ra " lF- "lr ' lFt" lz a ile e.a .G E E ^ a .N :6r IF :t . * = .

7 paveikslu. Naudodamiesi 9. 4. r r . kintant realiajamdarbo uZmokesdiui. .llos eklektindsbendrosios kreive darbokiekis gamybos veiksniqpaklausos kreive gamybosveiksniq pasiDlos kreive garnybosveiksniq rinkos pusiausvyra bendrosios makroekonotnikos pusiausvyros modelis kintamasis i5orinis vidiniskintalnasis Kartojimo klausimai l. padidejusvyriausybdsiSlaidoms. r t t . M. . . 8.iSstumimo" klasikini ir DZ. 340 . pagal . Keinsomodelis klasikinisekonornikos modelis visiSkouZimturnogamyboslygis paklausos makroekonomikos kreive bendrojipasitlostiese pelno maksimizavimosqlyga realusisdarbo uZmokestis ribinis darbo produktas darbojega darbopaklausostiese darbojegos tiesd uZimtumotiese natlralusisneclarbo lygis savanoriaibedarbiar o o r o .. 3. Keinsornodel[. . Keinso ir klasikini rnodell. . 1. . . .palyginkite ekonomikospokydius stipriq sukrdtirnqatveju. . ApibIdinkite bendrosios Kokia yra firmos pelno maksirnizavin. . PaaiSkinkite poveiki..Pagrindin6ss4vokos r . M.M. Nurodykite esminiusDZ. . pagalD1. 5. ivertinant jos ka5tLrs darborinkoje? NubreZkite darbo rinkos kreives ir paaiikinkite jq tarpusavio rySius. M. paklausos poZi[ris pasihlos poZiLrris Dz.M. . 9. Keinso model[. pagal klasikini modeli ekonomikospokydius. . PaaiSkinkite skatinandiosios fiskalinds politikos pasekn-res pagal D'2. K4 rodo makroekonomikos paklausos tiese? pasi[loskreivg. 6. .kuriuos sukelia Paai5kinkite nominaliosiospinigq pasi[los padidejimas. 2. Keinso ir klasikinio ekonomikosmodeliq skirtumus. priverstiniaibedarbiai potencialusis produktas poveikis i5stun-rirno pasi[lospolitika pasir.ro sElyga.

kai pusiausvyra pasiekiama. 12. I . Apibfidinkitei5orinius vidiniuskintamuosius. visi5karn uZirntumui. m b) pasiekiama o. nubreZkite bendrosios I3. P poky(. Naudodamiesi 9. LM. AS jei poslinkius ir vidiniq kintamLjq r. pusiausvyra kai esant.ius. Nustatykiterinkos pusiausvyrosta5kusir jais naudodamiesi nubrdZkite bendrojoprodukto funkcijE Y(F). kreiviq lS. nurodykite iSoriniq kintamqjq pokydiq poveikius. o M o maZeja.7 . ir 14.paai5kinkite il. esant n e v i s i 5 k au Z i m t u m u i .ll paveiksle ekonomikos pusiausvyros gr4Zinim4 kai staigapadidejanominalioji pinigq pasiDla. Tuo tikslu laisvai pasirinkite garnybos veiksniq pasi[los kreivg Fs ir keletE jq kertandiq garnybos veiksniq paklausoskreiviq Fp. Naudodamiesi makroekonomikos pusiausvyros modeliu. iSoriniaikintamieji: a) M s dideja. Y.pasiuloskreivg. Galiausiai pasifiloskreivq. G dicleja. MDS. NubreZkiteir paai5kinkiteeklektinEbendrosios pateiktumodeliu. Nustatykite bendrqj4 pasifilos kreivg. 10.

g. realioji pal[kanq nonna yra lygi J+L .augimoteikiamos SiLl teorijri ktrejai daug demesio skiria ir kitoms visapusi5kai svarbioms augirno problemoms. ir jai b[dingi visi5ko uZinttutlto tendencija.. Robert). S i t e o r i j ap a b r e Z i a . Sie modeliai pagristi gamybos funkcijos teorija. 1924). EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESME Dabartiniu laikotarpiu dorninuoja dvi pagrindines ekonoutini<. kad ekonomika l.. tokioms kaip: . Ray Forbs. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA Ekonominio augimo teorijos tiria veiksnius.kapitalq darb4 technikospaZang4 pan.eko_nominig yra stabiffiffiitili. o pirmiausia pasikeidia kapitalo imlumas.1. l S t o k e i . g.Rojaus Forbso Harodo garnybos (Hanod. DZono Hikso (Hicks. Dabartiniu laikotarpiukuriami ir pletojami nauji ekonominesteorijos augimo teorija (RobertasLukas ar modeliai. Neoklasikine. naudosir kaStqproblemq. Juose numanomas gamybos veiksnitl kainq lankstumo ilguoju laikotarpiu i5saugojimas ir veiksniq pakeitimas. 1904-1989). John Richard. Sios teorijos taikymo sekme ypad priklauso nuo padios politikos.nulinio augimo" problema. Pastarieji s4lygos i5tekliq apsaugEir tuo padiu Svelnins iStekliq ribotumo problem4.r augiino teorijq grupes: augimg teorija teigia.augimo veiksniq ir jq indelio i augirn4 apskaidiavimas.rs) pastovrl Salies gamybinio pajegumo kilimq. Robert).r e a g r r o d a m g a r n t i n i t l Ia iStekliq ribotumq automatiSkai paskatins endogeninius technologinius pokydius. Del to gamybos tunkcrjoje pakinta naudojamq gamybos veiksniq santykis. P.naujEja" (Lucas. Roberto Mertono Solou (Solow.pr"rsiausvyros padios pelno maksimizavirnosqlygos.. pastovaus augimo temprl uZtikrinimas. pagrinding augimo problem4 ...gautq augimo rezultatq ir pasekmiq ivertinrmas. Robertas Baras (Barro. vadinami . 1890-1978)ir kt.) k S t o k e iN . Robert Merton. ) ) . papildomq spartaus ir augimo Saltiniqpaie5ka kt. Eusejaus Deivido Domaro (Dornar.y. augimo tendencijq ir ternpq bei subalansuoto augirro optirnalios trajektorijos nustatymas. 10. bei Salies ekonorniniopajegurno ekonomines 10. Evesey David. vykstantis del jq kainq pasikeitimo. 19l4).N . uZtikrinandiusrealiojo produkto didejirnq ir bendrojo nacionalinio (o taip pat ir bendrojo vidar. Pri€mus tobulosios konkurencijos modeliui bhdingas nacionalinioprodukto didejimo tendencijEtenkina tos sqlygas.a d r i n k a .endogenine" . atsiZvelgiant pagrindinius i ir veiksnius.t.t. nagrineja ir atskleidZia Jos sprendZia pakankamaispartausir sdkmingoekonominio augimo Saltinius. pavyzdLiui. Ekonominio augirno analizeatliekamakuriant ir naudojant ivairiLrs augimo modelius. Romeras (Romer P.

DZ. kad globalizacijaskatins tolimesni pasaulinds ekonomikosaugirnq.bet Zymia dalimi ir nuo uZsienioekonominiq ir politiniq veiksniq. pusiausvyrai bfitinos s4lygos yra tokios grieZtos.patenkama dinarniniq i procesqtyrimo sriti.tai pagamintq prekiq ir suteiktq paslaugq apimties padidejimasper tam tikrE laikotarp[. tobulinant esamus augimo modelius.kuri apibfidinarealiojo BVP (BNP) augimas. Kita vertus. 2.Galirna sakyti.antpeilio aSrnenq". Kita vertus. kaip bendrosios paklausos dalies ir kaip pagrindinio kapitalo ol€timo. keidiant atskirusjq kintarnusveiksnius i5 iSoriniq i vidinius. Keinso ir neokeinsistine ekonominio augimo teorija rinkos ekonomi[q irittuoji [ai[nestabiliq i5 prigimties ir balansuojandiq . Ekonominiamaugimuiyra svarbus globalizacijos ir veiksnys. ir tada ne[rnanoma pasiektigalutinio ekonominio augimo tikslo.kapitalo ribiniam produktui. nukendiadidZioji Salies gyventojqdalis. Salies ekonomikai padaromasunkiai padengiamq nuostolir. Zymi dalis iStekliq i5eikvojama nenaudingai. rodo.skatino kurti naujas energij4 taupandiastechnologijas ir kartu neigiamai paveike kapitalo pelningumodinamik4. Ekonominio augimo tikslas yra vartojimas. ilgalaikis valstybds gamybinio potencialo pletojimas. M. Klaidingai formuojant garnybos struktfir4 ir netinkamai parenkant ekonomikos pletojirno gaires. i5 esrnds pakeite mokslo ir technikos paZangos prioritetus ir ekonorniniqrodikliq dinamik4 daugelyjepasaulio Saliq. PavyzdLiu| didelis naftos kainq pakilimas pasaulineje rinkoje 1913-1914m. kad JAV ekonomikos augimo 343 . socialines kovos uZ ekonominio augimo rezultatq perskirstym4aktyvejimas verdia mokslininkus tirti vis daugiau augimo problemq. ir imant gvildenti ekonomines b0kles dinamiSkurnq. kad jie i5pledia DZ. dideja jq naudojirnopraktikoje galimybesir svarba. Manorna. Ekspertq pateiktos prognozds laikotarpiuiiki 2015 m. vaidmeniui. geroves kilimas. nepaliaujamaijuos modifikuojant.Pasak Sios Gorijos Salininkq. nei5vengiamai i5kreipiarna net suardorna ir objektyvi Saliesgyventojq vartojimo strukt[ra. Ypatingasdemesyscia skiriamasdvigubam investicijq ir santaupq. tempai. Del to kuriami nauji augimo modeliai tampa vis sudetingesni.kokybe ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo Salies[kio pajegumo. Ekonominis augimas (econornicgrowth) . ' Siuolaikiniq ekonominiq problemq a5trejirnas. Keinsoteorijostaikymoribas. M. o realusisdarbo uZmokestis lygus ribiniam darbo produktui. jo Ekonominis augimas. kad jq ivykdymo tikimybe labai rnenka. Neokeinsistiniai augimo modeliai skiriami nestabilumoir nedarbonagrinejirnui.. Gyventojai vertina savo Salies [kio vienetq ir padiq valstybiniq institucrjq veiklq pagal ekonominio augimo ir gyvenimo lygio dinamik4.

a) Lai. Wtrirr-t-.ne pradetakurti..o lygis' flkio Sakine penkias augimo Visuomends uitty*oti proceseV' Rostou paZymi visuomene.stadija.|. . palaikandiospaZangiosukio strukturos oolitines ar visuomeninesstrukiarros.. yra XXI amZiaus prarronindsgamybos lygiui ir stambios techniniarn ISskirtinivaictmen! proceseteikia augimo stadijq teorija' J4 evoliucijos viespatavimuivrsuomenes suformulavoarnerikieeiriprofeso.o.Ekonominio m.t taikyti kit.S-kil."^ Siuolaikinrspuruulir.u". paprastai turindi4 iiAeti z!-e" [kio darbo na5umolygiu ir hierarchinesocialinestruktlra' stadijoje sudaromos Antrojoje . Agenda 21: Vision Janicke M. UJsinurrOoiundi4 sektoriq' pasiZyrrindi4 Zemu mokslu. tai: l) traclicind stadijas. jos strateginepldtra konfliktus. pasiZyroindios reik5rningospru*o*.stadijq kriteitii". fai susijE su moclemausmokslo hnansi5kai remti naujq idejq 'Sio1t Zernes lkyje rr asmenll' pasirengusiq.iipapildo atsiZvelgia dvasiniZmogaus i .tradicinesvisuomends staclijqV' Rostou prirnityvia technologija' pagrista ikinjutoniniu visuomeng. (1999). iabiau issivysdiusiqSaliq itak4' Visa kaip aisakasi oasireiskianacionalizmas. . Europos . tempais' ir 5akos.flnif.. iSriuyrty. arnMain' Frankfurt Entwicklung' Nachhaltigc I 344 . formuojasi naujasis elitas ir J"{l"l: pari. apibfidinakaip Pirmql4 . Trediojoje-pakilimo*stadlojetrumpusatsitiktinioekonomtnto tampantis iprastine [kio aktyvumo impulsus iakeidia stabilus augimas' ypatybes:tai nors vienos funkcionavimos4lyga.)' iii pasiutevietoj ekonominiqsanklodq'sistemr"l (f C6O nistinis manifestas" pagal kuri aygimo. iai tampavarom4jabhsimqqpermainqjesa' . paieskos apibudinsime.ir paclidinsekonominespolitikoskoordinavim.Taipalankiaiveiksglobalinioukio XX a' spaltus ekonotninis reguliavim4 kitose pasaulio Salyse'Kita veflus' problemas su kuriomis tik dar ruuiuu is. tempaibus pakankarnai judejimas pagal BNP.jie Europoje padidesnuo 2 proc' iki 2'4 proc'' stabilfis.pereinamosios visuomends Zinir'1panaudojimu pakilimo prieiaidos.uomend' ir uiruo-"n".ki klasifikavimo principq raidoscharakteristika: visuomends technin€ekonomine .iusVoltasVitmenasRostou(Rostow'Walt augimo stadijos:..un.qga^rtineiaplinkai. varlol1mo.fuenybi*kai struktfira' vafiojimo strukt[ra ir kt' iJ.kurias iveikia iiro. Globaline aptint or potititu au.Nekomug. Bruel (Hg).ystino ir pagilino globalines skurd* c) karus rr "G.ocly.Trumpai Siasstadijas stadijas5e5tqa_ gyuerriilo totyue. Ekonominiuugi-E Europojeskatinskapitalo skaidiuojant iniegracija vieningos valiutos _ivedimas .Siai stadijaibfidingosdar dvi spardiais augimo. iuruufJ valstybiq.tu' igyvendinim4 . upiui" hygoje .rr: -:^ ^r. dk uZdavinYs'. 3) pakilimas.potititu ir augimo stadijos" (1971 m') Velesniame savo atrgimo penlias ankstesnes vystyrn4si..2) pereinamoji survr. ) kelio I branclq 5) masinio V' Rostou veikale .v1s. 1916) i. Das 21 Jahrhundert/In: B. b) susidr...

aukSto masinio vartojirno visuomends . I0. atsiranda Siuolaikines pramonds Sakos (automobiliq chemlos. *-?agal pinn4lI kriterrjqiSsk iriamas: augimas.stadijoje fonnuojasi daugiaSake strukt0ra. iki Siolenepaliaujarnos paZangos paprastai stadijoje. c) neigiami.vyksta visuomendsurbanizavitnas. sudetingr4ma5inq gamyba). Penktojoje . bet ir produkcijoskokyb€spagerejimas. Garnybosapimtieskitimo tempqdydis.Cia atsirandair spardiai vystosi naujos gamybos Sakos. Rostou vertinimus.nes. fr.kelio i brand4 .lryus -ekonominis gamyDovelKSnrus. d) optimalLis.pagaminusdaugiauprodukcijos. paprastaikuris nors i5 jq dominuoja priklausornainuo to. Sio tipo augirno rezultatas yra ne tik produkcijos gamybos apimties padidejirnas. pasiekiamas naudojant Lymiai tobulesniusgamybosveiksniusir paZangesnes technologijas. Pagal V. Kurie jq naudingesni?15 pirmo Zvilgsnio galirna b0tq teikti pirmenybEspartiems augirnotempams. Rostou Si4 stadij4 apibre2ekaip prarnoninq V. kaip buvo pasiektasgamybosapimtiespadidejimas. jeigu gaminama ? 345 . trunkandioje metq. investicijqir santaupq dalis nacionalinese pajamose padidejanuo 5 iki l0 proc. b) nulinio augimo.pletim4si. Ketvirlojoje . r 2. investicijq dalis nacionulindse pajarnose padideja 20 procenrq. Ekonomineje tikroveje grynu pavidalu neegzistuoja vienas i5 5ir1 ne augimo tipq.2. elektrolechnikos pramond.baigiasiindustrializavirno 60 procesas. s b) tqlglr-qyy*L**ekonominis augimas.rcij4. kokio garnybosveiksnio deka jis gautas:ar del kokybinio.1.rnkcionavimas. Pagalantrqji kriterijq iSskiriarni tempai: Sie a) dideli (spartfis). Sioje stadrjojeformuojasine vien rnaterialines gerovdssiekimo poreikis.) tik JAV ir Kanada buvo pasiekusios5i4 stadij4 JAV perejirnui i5 4 i 5 stadija prireike Simto rnetr. Garnybosveiksniq naudojimopobfidis.kuriq svarbiausieji Sie: yra t. knygos raSymo metu (1959m. ir daugiau. Fakti5kaitai ankstyvojoindustrializaviruo stadija. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA i Jq galirnasudarytipagal [vairiuskriterijus. ar del kiekybinio veiksniq pasikeitimo.pasiekiamas pasitelkuspapildon-rus ggqf. revolir. Zinoma. iSsipledia poreikiq patenkinimo galirnybes.stadrjoje keidiasi ekonornind strukt0ra paslaugqsferos ir techniSkaisudetingq ilgojo laikotarpio vartojimo reikmenq rnasinesgamybos naudai.bet ir gyvenimokokybespaieSkos poreikis.

kadahgipemelyg auk5tiaugirno tempai. Sustainable 346 . moraliSkai ir pramonejeir kt. Zlugus senajai biurokratinio valdymo sistemai.rgiostruktura leidZia geriau tenkinti visq taikiq gyventojqporeikius.IlgalaikesLietuvos [kio (ekonomikos)pletros strategijos"iki 2015 m.todel ypad svarbttsZingsnis ES subalansuotos I buvo . Nonvay. 1994.tempus ir kitus rodiklius naudojarnajau 2 skyriuje pamineta JTO institucrjq patvirtinta Nacionaliniq s4skaitqsistema.r: Oslo. 2 Syrnposiun.Jie neturi b[ti labai auk5ti. akcentuojama. tadiauekonomikosaugimasturi atitikti ekologinesgalimybes.. M[sq Saliesekonominiq augirno tempq kritirn4 galima paai5kinti Siomis aplinkybemis: staigus senq gamybiniq .produkcija yra kokybiSka ir gamybos priear. neiSvengiamaisukelia infliacij4.5 kurioje kad ji apima ne tik aplinkq bet kartu ir socialiniq. Tadiau Pletra be augimo kitaip dar vadinama subalansuota . Apskritai teorrjojekol kas dar nera i5sprEsta.ji nuolat palaikorna ir atsinaujina.kadangi gali bhti pasiekiami:a) maZinant medZiagq imlurn4 (medZiagq sunaudojimq produkcijos vienetui).tai tokia Subalansuota pl€tra (sustainable pletra. Tinkarniar-rsias komisijos': ir itlej4 yra paruoStas JTO Aplinkos apsaugos vystymotarptautin€s development). paruo5irnas. 19 20 january. Nulinio ekonominio augimo tempai per santykinaitrurnp4 laikotarpi nesukelslabai neigiamq pasekmiq.kooperaciniq ry5iq nutrukimas. kulthriniq. kurioje pabreZiama subalansuotos pletros reikalavimq igyvendinimo b[tinumas. Neigiami ekonominio augimo ternpai larnpa krizes reiSkiniq [rodymu. kaip [rodo makroekonomika. kuri patenkina dabartinio laikmedio poreikius. sprendimq. neauganti ekonomika nera statine pletros padi4 subalansuotos geriausiaiiSreiSkiantis apibrdZimas. technikosdominavimasSalies fizi5kai nusid6vdjusios Salies Optimaliis ekonominio augimo tempai turi remtis susidariusia jos pusiausvyrair tuo pat metu bfiti svarbiausia uZtikrinimo makroekonomine priemone. ekonomika turi tenkinti Zmoniq poreikius. nesudarydamapavojaus busimoms kartoms patenkinti jq poreikius. pletra.b) rnaZinant (karindspaskirtiesprodukcijosgamybosapimt[). Kornisijos nuomone. ekonominiq problemq subalansuot4 palanki galimybe integruotis Dabartiniu laikotarpiuLietuvai susidaro pletros strategijosprocesus. kad 5i problemaekonomineje Vertinant ekonornin[augirnq jo dinamikE. Consutnption. paZymetina. didinant produkcijosvienetui) ir darbo na5umtl kapitalo imlumq (kapitalo sunaudojim4 karines iSlaidas (pagarnintos produkcijos kiek[ per laiko vienetq). ES intensyviai rengia subalansuotospletros strategij.

a b l c8 l . kapitalas.C 1 9 7 9 . mokslo ir technikospaZangos blkles ir gautq rezultatrlpanaudojimo efektyvumo.Denison. BNp padidejo t. ivertinantisgrynoslos ekonominesgerovds rodiklio (NEW) ignoruotassubalansuotumo aplinkos ir problemas. Kobo H. drqsos ir daLrgelio kitq vadybiniq ir nevadybiniqsavybiqfunkcija. ' Edward F. Antroje.darbo istekliai. Be to Sierodikliai yra visapusi5kaitobulinami. kokybiniu poZifiriu.o darbo na5umas likusiruq dal1. ribinis polinkis taupyti ir ribinis polinkis investuoti.vis didesngsvarb4qgyjatokie gerovesrodikliai kaip gyvenirno.Siuolaikiniokapitalo panaudojirnas ir gamybaapskritaipriklausonuo esamoverslo organizavimolygio. D. M[sq amZininkasJAV ekonomistas Edvardas Denisonas' (Denison.) subalansuotos ekonominesgerovdsindeksas.todeljis nuolatoskeidiasi. Vertinant ekonominio augirnotempus. 6tl procentr. I pirms grupg patenkatokie pagrindiniaiveiksniai:a) pasifilosveiksniai. Kiekvienam ekonominioaugimo veiksniui daro [takq visi kiti auginro veiksniaiir bendrasocialine bei ekonomind raida. ekonominioaugimo veiksniai grupuojamii dvi grupes: l) tiesioginioir 2) netiesioginio poveikio. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IRJU POVEIKIO AUGIMUI CHARAKTERI STIKA EkonominioaugimoveiksniaiSalies veikia labailvairiai.veikianti kaip pagrindinisekonomikosaugirno tiek . talento.lokornotyvas"tiek kiekybiniu ir struktLrriniu. o Sissavo ruoZtu yra [vairiq ekonominiq subjektq iSsilavinimo. Washington. T 347 .y. AtsiZvelgusI tai.t. netiesioginio poveikio augimui. H.strukt[ros ir jti paskirstymobei panaudojirno laipsnio. uZsienio ry5iq intensyvumo.Ekonominio augimo ternpaipriklausonuo dar. visossistemos subalansavimo.rgelio veiksniq: ekonominiq iStekliqapimties. 10. veiksniq grupeje yra tokie svarbus augin-ro veiksniai kaip darbo uZmokesdio dydis ir jo dinamika. verslininkystes sugebejimaiir b) paklausos veiksniai . Accounting for Slower Econornic Growth.laisvalaikiotrukmd ir kt.bendroji paklausa.valstybesfiskaline politika. Sie veiksniai paveikia sukurtqii BNP skirtingai.Kita vertus. 15jq Siuometu populiariausias Dali (Daly.mokslas ir technologrja. Edward) atliko pagrindiniq ekonorninioaugirno veiksniq realausind€lio I BNP prieaugl tyrimus ir gavo tokius rezultatus:1929-1982 darbo sEnaudq rn. J. jo IS tilnUq darbonaiumo itaka BNP prieaugiuibuvo dar Zenklesne. i5tekliq kiekio didinimas ir jq kokybes gerinimas del mokslo ir technikos naujoviqdiegirnolabai padidinagarnybinI visuomen€s pajegurnq ir bendrajI nacionaliniprodukt4. JAV BNP prieaugio.gamtiniaii5tekliai.kokybes. (Cobb.. PavyzdLiui.3.rs. kartaisnet uki prie5laringai. siekiant juose atspindeti garntos i5tekliq ir aplinkosb[k19. padidinimasuZtikrino 32 proc.) ir J.y.

r.y. t.1 lenteleje pateikti jq poveikioekonominiam svarbiausieji tiesioginio augimuiveiksniaiir pagrindine charakteristika. ekonornikos o Trentls in Developing Econornics 1996.Nagrinejantvieno produkto gamyb4 jo augirnqgalirna matuoti fiziniais vienetais (turio.antiaugirnas". uZ kurios prasideda. Velesni.19 proc. svorio rnalavinro ir t. e i a l a b u i p a d e d at e o r i n i q e k o n o r n i n i r l augirno modeliq k[rimas ir praktinis taikymas. Ekonominio augimo veiksniai matuojarni vertiniais (piniginiais) ir procentais arba absoliutiniais naturiniais (fiziniais) rodikliais ir iSrei5kiarnas dydZiais.skirstymo panaudotine da[ iSlaidq skirtq inveslicijorns. t.D.gamybos ir mastoekonornijos-. Septernber. augimotelnpalns virstantprieSingais. bet ir nustatyti tinkarniausiq jq derini prognozuojamam laikotarpiui.Tadiau priimtr4aplinkos apsaugos ir i5tekliq p.: del MTP . istatynq vykdymas pareikalavo M'fP.28 proc. pradiniai teoriniai ekonominioaugimo modeliaineiSvengiamai supaprastina kuriuos realaus kai gyvenimo aspektus visai neatsiZvelgia kitus i5 jq.net 78 proc.) metiniai vidutiniai bendrojo vidaus produkto augimo tempai.8 procenlai. Pasauliobanko duomenimis'.numatyti augirno eigq ir ivertinti jo kaStus.k o n t r o l i u o t ii r v a l d y t i .patobulintiir ir 1 kartu Zymiai sudetingesniekonorninio augirno modeliai leidZia tyrineti kur kas daugiau ekonominiq problemq. 9 Svietirno profesinio gerinimo . .4.C.del kapitalos4naudq didinimo .buvo neigiami. 302. Todel istatyminiq instituciniq kitq veiksniqinddlis ir i JAV BNP prieaugi buvo iverlintas kaip neigiamas. labai svarbu ekonominio augirno procesq tinkamai r e g u l i u o t i . augimo tempqspartejantis letejimas. 1996. I0.y.. smukimo tempais su minuso Zenklu. Mtisq SalyjeXX arnZiar.p. 348 . vienetais).t. letejantysir BVP kasmet sumaZddavo procento.. naudq bei gautr4rezultatq efektyvumq laikLr atlikti reikiarn4 augirno masto korekcijq ir parinkti prioritetinesSalies pletroskryptis. o aplinkosapsaugai. IES. 7. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO I\IODELIAI IIT JU PRAKTINE REIKSNII yra Ekonominio augimo procesas iabai sudetingas pasirei5kiakaip ir jo ilgalaike tendencija.4 Vadinasi. taip pat ir Lietuvoje.. The World Development Report Waslrington.Norint rnaksirnizuoti teikiam4 naud4 ir minirnizuoti jo ka5tus. Siuo atZvilgiu parnokantisir karlu ispejantis pavyzdysyra neigiarniaugimotempaiper l0 melq visosebuvusiose planines paskutini ekonomikos Salyse..maZinantisdarbo na5urno su itakqBNP ir pateiktas rninusoZenklu. Pirminiai.proc.rs de5imtmet[ (1985-1995m. 10.-9" procentai. del parengimo l4 proc. Jie padeda ne tik i5siai5kinti bendrus ekonorninio augimo Saltinius. privalu parinkti tinkarntl augimo veiksniq derinl ir neperZengti draudZiamosaugirno ribos.

)z .3 'C = 2-4 ! . * o 5 N ! L L € i 'a o- E € ' 6 a . .. " = ) Y ) F v ) c G z F > x ! F o i a . c' q o 'o ! ^ 9 7 s v 3d q F ^ = E F 3 ( n a ' € tr ! ' = = 6 .= N 6 o n ' 9 . N d olJ . c bO 6 x 6 v > ' .J . Eo * 6 C q ) t r . a .Y > .r.2 F N O a . L .! 'Ft : ! = F bo 6 'I] o J f E f J E N := = 'o ( d oji o . = Z a 2 1 N i :- > ^ . o . o a o. . a I LCts o < Z Q. c P a J d) o 6 SJ'E G ^ l i .Y ..F 'o I (.a O . : > t r > = 'E a E c 9 . o. Y:= € .o d u .. F o F = q '. : o 2 E = e > o : . . - b O o = ^ = : \ * 9 J r .o:= a J .i : u F ' t h o O E u .U 6 : .O v i a c - t4 Ef' 7s I .= d ) d 6 = N o .. ! - >..= ! = h C t > .: i: = o rj ' * d a . = i L A .l o € tr ! .4 o ' l > :t € € c o 6 '. . - L z v .9 : z > : 2 0 . = Oi: d . i tr.

grynasis iSvestine. lgalinandius tyrineli s4lygornis augirno dinamikq tarp5akinio makroekonominio subalansuoturno (dinaminis tarpSakinis balansas).Teorinis ekonominio augimo modelistobulosioskonkurencijos sqlygomis R. AK . dK ^K(t)=-(r).L). dt 6 7 =g x L . p:const.s:const.. nusakomas laiko kapitaloistekliqprieaugis.kapitalo i5tekliqkiekis.3) cla nonna. svarbiausius ekonominio Solou ekonominio augimo modelis (Solou economlcgrowth model) . ir penkiq L lygdiq sistema: r) 2) Y = f(K.l.taupylxas (kaupimas). 4) dra (10. ( r0 . I=C+S.darboiStekliqkiekis.vienas Zinomiausiqpaprastqiqtolydiniq vteno ekonomines dinamikos sektoriaus modeliq. K . S .4.narnq [kiq vartojimas. 5 ) 350 . Keinso. 2 ) (10.teorindspaZihros. SoloLrmodelis . esant tobulajai (DZ. konkr-rrencijai Solou modelis)ir netobulajai E. I 0. taip pat universalius modelius.M. S=sxI/i (r0.R.0 < s < l. Siarne modelyje makroekonomikq apib[dina penki kintamieji: I galutinio produkto kiekis. . Harodo ir (R. matematiSkai iSreiSkiantis ir augimoprocesus rezultatus.1) ( r0 .demesl sutelkiandiosi mokslo ir technikos paZangos vaidmenI ekonominiaur augirnui.4) yr . s.0 < p < l .Panagrinekirne ekonornistq sukurtus konkredius teortntus ekonominio augimo modelius ir jq teikiarnas galirnybes. C .taupymo(kaupimo) K=AK+pxK.pastovuskapitalo nusidevejimokoeficientas. Domaro rnodeliai).

saugls" visuornencs poZi[riu. g . gauname: r v ^ l l \ / u r l \ L r.galimassocialinisir ekonominisitarnpospadidejirnas. aktyviai dalyvaujandiaisgarnybos flrnkcijos (kapitalo. Zernes.'= f (k) ' Autonomin€ technind paZanga patcikiarna kaip garnybos funkcija. kad keidiasi rnakroekonorninc dalis pajarnq.proporcingo darbo jegos prieaugio koeficientas. Nesanti neutrali technine paLanga keidia veiksniq santyki taip.. turint on. darbo. be to.darbojegosprieaugis Ios laiko iSvestine). nustatoma produkto. pasikeitirnus. Naudojantis pateikta gamybos funkcija.dia Al . 6 ) dabargamybosfunkcijq galima perra5yti: .renyjespecializacijos. karru paZeidZiarnasusifomavusiq interesqpusiauslyra.r ) ( r0 .tenkantisvienam darbuotojui. Zcrncs. naSumas): Y v= . kurie nesutrikdo pusiausvyrosir yra ekonomiSkai bci socialiai .g : const. 35t . kooperavirno. Neutrali technine paLanga nusakorna tokiais techniniais pasikeitirnais (autonorninio ar rraterialaus tipo). laiko) pasikeitirno. valdyrno ir t.t. skaidiuojant vienam darbuotojui. Materializuota tcchnine paZanga apibtdinama kintarnaisiais. R. ISnagrinesime Solou modeli ir jo naudojirnos4lygas. materializuot4neutrali4 nesandiq neutrali4). tenkanti kuriarn nors subjektui. apra5anti tcchnologijospasikeitirnillaike nepriklausomai nuo ekonornikosblklcs kintamr$q (kapitalo. L ir kapitalas. laiko) pasikeitirne. darbo. 4) modeliuoti techning paZangqpagal jos r0Sis5 (autonomrnq. R.arba aprlpinimas kapitalu: T Gan-rybos funkcijq padalijEi5 Z. 2) surasti optimaliil pastovi4 kaupimo nonnfu esant pastoviarn a p r [ p i n i m u k a p i t a l oS r e k l i a i s : i i 3) nustatytioptimali4 kintamqgamybiniokaupirnonorm4. Solou modelisturi ganapladiastaikymo galimybes.nes padeda: l) ie5koti ir surasti makroek<-lnomines raidos krypt1 priklausornai nuo didejandioar pastovaus apr[pinimo kapitalu. apimtis (arba darbo produktyvurnas..

s) dalisyra suvartojarnc./(fr). tenkantis vicnanrdarbLrotojLri. tuo didesnegamybosapirntis ir didesnes investicijos l.7) Si lygybe tapati nacionaliniqs4skaitqsistemoslygybei. l0. PasinaLrdojus anksdiaugauta garnybostunkcija. i .investicijos. R. ir tenkandius vienamdarbuoto.sutauporna. gamybos funkcijos kreive tarnpa nuoZulnesne.8) Funkcija rodo. parodyta. Tokia gamybos funkcija apibudinama rnaZejaniiu ribiniu kapitalona5umu. kad vartojirnas yra proporcingas pajarnonrs. Si lygyberodo.rintas produktas naudojamassLrskylai dvi clalis i vartojirn4 investicijas.taupymo nonla. kiekvieno darbuotojo pagaminto p r o d L r k ta p i r n t iu Z r a S y s i r na i p : o te .l pav. Kiekvienais rnetais pajamq(1 .jui: l=c+r' dia c . kad. tenkandios vienamdarbuotojui.lpinirno kapitalu funkcije1: j=sxl.y=(1-s)*y+i.y. (10. didejantaprupinirnui kapitalu.f(k) iStekliqir kaupiamo naujokapitalol. kaip taupyrno nonra s paskirstoprodukt4i vartojimo ir investicijqdali i5 kiekvienosapr[pinirno 352 .r0) Kuo didesnisaprDpinimas kapitaluk.vartojimas. . Solou rnodelyievartojimo funkcija lgyja Siaform4: c=(l-s)x_v.l paveiksle pateikiamadarbo naSumoir apr[pinirno kapitalo priklaLrsomybe.t. gauname investicijas vienam darbuotojui kaip aprr.e) s . kad investicijos (kaip ir valtojimas)yra proporcingos nacionalinems pajarnorns skaidiuojantvienatn darbuotojuiyra tik produkto ir. Si lygybe parodo ryii tarp esamo kapiralo . kiekvienas papildornas kapitalovienetas pagaminavis maZiauprodukto. apskaidiuota vienam darbuotojui. iStekliais Garnybosfunkcija rodo. parodanti pagarninto produkto dal1. yra nLrolydZio tai karnpas naleja.r.=sx. dalis s x y . naudoj amtl kapitaliniamsidejimams. Kiekvieno darbuotojo pagan. (10. (r0.l0. arbasutvarkius: i=sx/l dia (l0. o Naudodamiesivartojirno funkcija.

investicijq (i) ir kapitalo nusidevejimas (g+. Tadiau. f ( k ) .kuo didesnes kapitaloatsargos. parodo funkctja rp(k). ir yra apr[pinirno kapitalo iStekliaispokytis Ak:0: Lk = i . vadina'ra stabilia aprupinirno kapitalo iStekliais b[sena ir yra ekonornikos pusiausvyra ilguoju laikorarpru. tuo didesne gamybos ir investiciiq apirntis. f ( k ) . priklar-rsomybg nuo paties savgs kitimo. 353 . (g + p)x k .f(k) . tenkanti vienam ciarbuotojui. Darbo produktyvumopriklausornybd nuo aprlpinirno kapitalo iStekliais Situacija.Esantbet kuriai kapitalo reiksmeift. Kuo daugiau apr0pinama kapitalu. o v a r t o j i r n a-s . reikalinga LrZtikrinti pastovqapr[pinirnEkapitalu. 10.s x f ( k ) .1 pav. : .investicijq apimtis.(S + tt)x ft = 0 .toki clarbuotojq aprDpinim4 kaprtalu.apripinirno kapitalo i5tekliaispokytis.(g + tt)x k =.r)paroclyri esant ivairierns aprupinirno kapitalu k lygiams. daugiau nusidevi. jo tuo Ta5ke A investicijosyra lygios kapitalo nusidevejimui.Jei ekonomikoje pasiektas toks lygis. t. dia Ak . pavaizduota ta5ke A. dvi j! veikiandios nes jegos (investicijos kapitalonusidevejirnas) tiksliai subalansuotos. a Aprupini'ro kapitalo istekliais prieaugio priklausomybgnuo esa'o kapitalo apr[pinimo. gamybosapimtis yra .kai investicijoslygios kapitalonusidev€j imui.kapitalu t reiksmes. I5 tasko A nuleistasi horizontali4asi statmuorodo stabilqaprlpinirno kapitalo i5tekliaislygl k' . tai jis nesikeis laiko poZiLiriu.sx . i n v e s t i c i j o s y rs x f ( k ) .y.1 pav. (g+tr)'t a(k) 10.

Siuo atveju ndra garantuojanras kaupir. tarkime.vartojimas. k Koks gi rySystarp taupymo normos ir ekonominio augimo?Didesne taupyrno norffra lemia spartesniusekonorninio augimo ternpus.Grafiniar. kol pasieks stabilaus aprupinimo kapitaloiStekliais busenzl. aprupinarna kapitalo iStekliais. Vadinasi. didindamasgamybos apimti tol. Veliau apmpinimas kagitalu dides tol.ruo sr iki .as negu ankstesneje stabiliojeekonorrikos situacijoje. didesnis darbo produktyvurr. kad taupymo nomta yra svarbiausias veiksnys.s:. Kita vertus.lnvesticijq yra rraZiaunegu nusiddvikapitalas. kol ekor.koks bfitent kapitalokaupimasyra optimalus. kuri yra proporcingakapitalo iStekiiarns k. Surna (g+p/ parodo " kiekvienaismetais nusidevindiq tam tikrq pastoviq kapitalo dali.r ".perkaitinimo" rizika..rs aprrlpinimokapitalo i5tekliaisbfisenq c) kai (g+ 1t) x < s x . kad makroekonomikoje yra tokiq priklausoniybiqir busenq. kuriai pasitvirtinus.rornikapasieks naujos stabilios busenos ta5ke k kuriarne geriar. todel aprlpinimas kapitalu maZesir artdsi stabilar. SoloLr modelis rodo. investicijq tai fr.nononnos optimalurnas.tadiaLr kapitalo i5drnirnas. priimantis sprendimLrs.2 pav.1 pav.kuriq pasirinkirnas galintaskaip ypad ar ne itin pageidaLrj strategij pavyz<lLiui ama a. Tadiau. b) kai (g+p) x k > s x.todel aprr-rpinimas kiipitalu dides. ir kokybiSko bet augirno poreikiams patenkinti.l(k). tenkantis vienarn asmeniui. jeigu esant aprlpinirno kapitalunonnai ft visasturimaskapitaloiStekliqkiekis s x .rnkcija kyla i virSq. Tai bus pasiekta taske A. a) makroekononrinio augirno procese norima uzlikrinti paslovrl aprLipinim4kapitalo istekliais. ypad sumaZis.ne vaizcle matome.kad subjektas. Kadangi kiekviena valstybd siekia visuornends 354 . pradZio.. kadangi investicijq yra daugiau negu nusidevi kapitalas. esant pradinei stabiliaibtsenai. ypad aktualu.lemiantisstabilq aprupinimokapitalo i5tekliaislygi. tadiau tai nesitEsia nuolatos. tuomet taupyrnonorma yra pakankarna ne tik uZirrtumuiuZtikrintiir nusiddvdjusiam kapitaluiatslatyti.je lieka nepakitqs.kol pasiekia ekonornika naujosstabilios b[senosta5ke D. tarus. todel ji investicijos vir5ija dydZiu AB.). Jeigu tar-rpyrno nonna ekonornikojedideja kaip pavaizduota10. gali tiesiog parinkti nacionalinio taupymo lyg[ ir atitinkamai tarn tikr4 pastovi4 ekonomikos b[sen4. i5lieka ekonomikos .f(k) bus skirlas visi5ko uZitntumo busenai uZtikrinti ir nusidevejusio kapitalo atstatyrrui(10. Analize supaprastes.paZyrnetoje r ta5ku. R. Ta5ke A (g+p) k:s x f(k).Ekonorninis augimasvyksta tik iki tokio laikotarpio./(k). tuotnet rnakroekonorninis augrmo procesasir karlu darbo produktyvLlmo augimasbus sutrikdytas.nes pemelyg Zemataupymononna neuZtikrina visiSkouZirntumo nusidevejusio ir kapitalo atkfirimo.

yra t7*k*. o investicijos. kuri4 atitiktq didZiausias vartojimo lygis. Tuornet gamybos apimtis vienam darbuotojui. /o-frr\xlr i 1 : s 1x f ( k ) 0 k r t- 10.auksine'.ican A Econornic Review.7)lygt1. Taupyrnononlos kitimo poveikisaprDpinirnui kapitaloi5tekliais ir darbo rodukryvumui p Kaupirnonorrnosoptirnalumas gali bhti nustatomas pagal .th).r. todelpolitikainoretqrinktis stabiliilekonornikos bhsenrl.. vadinamas. esant stabiliai busenai.vol. 355 .51. ekonominio augimo taisykle (golden level of capital accumulation/formation goldenrule of economicgrow. or Kaip suZinoti. arba .ekonomines gerovds. tai . uZtikrinantisstabilizlbhsenq esant maksirnaliam vartojimo lygiui.auksiniu" kapitalo kaupimo lygiu.2pav. p.ir i reikSmes jq pakeisime i5raiSkomis. kai ekonornikosbusenastabili: " PhelpsE.lra5ius ivedus supaprastinimq reik5mes.. kad (g+1t:t71. ekonominiai ar rodikliai atitinka. 1961.. Kadangi reikia nustatyti stabilausvarlojimo dyd[. o t Kapitalo kaupimo lygis. esantstabiliamapr[pinimui kapitaloistekliais A-. 638 643. i5reiSkiarnas vartojimas vienarndarbuotojui: c=!-i.gaunamasvieno darbuotojovartojimas esant slabiliai bDseniu1c / yra skirtumas tarp gamybos apimties ir kapitalo nusiddvdjirno. yra f(k ).auksinq" e k o n o n r i n ia u g i r n oa i s y k l q ' .September. ekonomikaiesantstabiliosaprlpinimo kapitaloistekiiais busenos..auksines" taisykles reikalavimams? eia reikia nustatyti vieno clarbuotojo vartojirnE uii 1o didZiausiq reikirng. Pertvarkius (10. The Golden Rule of Accurnulatiorr: Fable for Growthmcn//Arner.

Soloumodelisparodo. kad Salims.f(k.+4/.3paveiksle. A p r t r p i n i r n o a p i r r l o i S t e k l i a i sy g i s .tuo didesnisaprlpinimas kapitalo i5tekliaisir gamybosapirntis.3 pav. Optimali kaupimo nonla ir didZiausias vartojimo vienam darbuotojuilygis JAV atlikti ekonomindsraidosvertinirnairodo. vadinasi.galima padarytiSiasi5vadas: Taupymo noma ekonornikoje lemia kapitalo atsargq dyd[. Susidarysiandiarrnaujam aprupinirnokapitalo i5tekliaislygiui bus bfidingos rnaZesnes kapitaloatsargos vienarndarbuotojui..rodandiq darbojegos ir kapitalonusidevejimo kitim4 (g. kr. Stabilus aprupinimo kapitalo iStekliais lygis. atitinka .lr) Lygybe rodo.c-: .. Vadinasi. ApibendrinusSolou rnodeli.auksin€s"taisykles blsenq. (l0. atitirrkantis rtojirnasc va Didejantysgyventojq skaidiaus augimo tempai 17 koeficient4stumia i kairEtiesg. o j q k l S . o kartu ir garnybosapirntf. kad kapitalo arsargos yra lymiai maZesnds negu . 10.surnazintidabartines kartos vartojimo lvei.ryxk' . l.rriarn esant rnaksinrizuojamas vartojirno lygis. Kuo didesn6taupymo norrna.tiek pagarlintasproduktas. kad apr[pinirno kapitalo i5tekliaisdidejimasdviern b[dais veikia vartojim4: a) s4lygoja garnybosapimties didejimq b) tuo pat rnetu daugiauprodukto reikia kapitalo nusiddvejimoatstatyrnui.auksines"taisykleslygis. a t i r i n k a n t i s i Er a i s y k l Ey r a f t .bus budinga Zemesnis tiek aprhpinimas kapitalo i5tekliais.). kuriosespartesni gyventojqskaidiaus didejirnotempai. Optimali kaupimo norma ir didZiausiasvartojimo lygis vienarn pavaizduota darbuotojui 10. reikia padidinti investicijasir. 356 . Norint pasiekti Si lygi.

Specialistai. Gyventojq skaidiausdidejimo tempai veikia gyvenirno lygl.ra didcsne kaip 20% Jaooniia t t a l ii a Pranclziia Vakarq Vokictiia Taupymo norma maZcsnc kaip 20% Svcdiia JAV DidZioiBritaniia i 2.63 22. Solou modelyje taupymo norna pateikiama kaip i5orinis kintamasis. kol pasiekianra nauja stabili bfisena. m Taupymo norn. sqlygojantis didZiaLrsiq varto. Kuo didesni Sie tempai. Aprupinimo kapitalo i5tekliais lygis. skaidiuojant vlenalll darbuotojui.Praktiniai duornenysrodo. kad aukStesnis nacionaliniotaupymo lygis s4lygojaspartesn[ BVP didejimq ir atvirk5diai. 10. 4. skatinant privatr-1 taupym?U pan.. Nacionalinis taupymaso palyginti su BVP. ir 5. Solou modelis yra neabejotinai svarbus. July 199I Vdlesniuose.auksinds" taisykles sqlyga.7-] 3. kadangijarne labai supaprastinti atskiri ekonomindsrealybesaspektai.jirno apimti. PavyzdLiui: l. kad kapitalo kaupirno norma turi buti padidinta. BVP didejimo ir nacionaliniotaupyrnolygio priklausornybe .36 )) 1A 3.46 1.87 2.05 I 8. i kitus i5 viso ndra atsiZvelgta.Tar"rpyrno normos didejimas sqlygoja spartq augimq tol.2 lentel€. itakosgarnybos 3.07 3. vidutiniSkai 1973-1989 . R.l6 Itinis: National sa T a b l eR l 3 .. vartojim4 lemia Seimos sprendimas del Siandieninio 357 { 1 . Solou i5oriniq kintamqfq paprastai paverdiamas 1 vidinl kintarnqll. tobulesniuosekitq autoriq rnodeliuose vienas i5 R. pateikti 10. tuo maZesne gamybos apimtis. R. BVP padid€jimas.82 2.atsakingi uZ ekonominespolitikos parengirn4 daro iSvadas.llguoju laikotarpiutaupyrnonoffnos didejirnasneturi tenlpqaugimui.vadinamas.72 16. Tadiau.34 17. Yo 1' {l )7 4\ 5. o PriklausomybE tarp gamybos apimties ir taupymo dydZio rodo atitinkami labiausiai iSsivysdiusiq pasaulio valstybiq ekonorninds raidos rezultatai. rate tiorn OECD Economic Outlook.tadiau tai tik pradinis ekonominio augimo analizesZingsnis.2 lenteleje.

B. I tevq sprendimus vaikq skaidiaus 3. 2. Gyventojqskaidiaus augimoternpai Soloumodelyjepateikiami R. Pirnentcl D.M.todel brltina i tai atsiZvelgtiir sudarytikitr.pastarosros del multiplikatoriaus poveikio padidinapajamasir karlu skatinatoliau augri investiciias.arnq pokydio arbabendrosios paklausos pokydio fLrnkcija I:f(ly). Keinso pasekejq.2. Nr.rs.p. Maler K. P. KEInsol*..kad rnakroekonominds pusiausvyros uztikrinirn4 lernia bendroji paklausa. J. teiginiais. S. Levin S. Labiau patobulintuose modeliuoseyra atsiZvelgiama del Seirnoje. 88(2). and the cuvironrncnt//Ecological Economics. jis gali vykti tolygiai. kaip multiplikatorius. Solou ir Kenetas Arou (Arow..Nr. Costanza Dasgupta Folke C. Keinso sukurtqmodel[ ir ivairiasjo modifikacrjas. Holling C.i l0. 1986. Domaro ir kt. Modeliq k[rejai laikosi principines nuostatos. kaip isorinis kintarnasis. Econornic growth. ribinis polinkis vartoti ir ribinis polinkis taupyti. ' Solow R. I5(20).j=o. Bolin 8. 141*156.l. rnodeliai..kurios svarbiausias elementas yra investicijos. 9l-95. carrying capacity. Tai R. specialius rnodelius. akceleracijos principas. Jansson R.p.TI. turintys paaiSkintisusidarantidarbo efektyvumo lygi ir jo augrmo lelnpe. Technologijos palanga parodoma R..tenkandir4 vienamasmeniui. i995.. Solou augimo modeliuose vartojirno funkcija pakeidiama i narnq [kio elgsenos teorijq. Kita vertus.. M. on the intergcnerational alocation of exhaustiblc resources// Scandinavian Jor:malof Econornics. kLrriei5 esmespagristi svarbiausiais DZ.-O.rose modeliuoseR. Taigi iSnagrindtasis Solou modelis yra efektyvus mocleliuojant R. Pcrrings C. bei jau kuriarni Svartru kacl tai.riniaugirr. Kur kas sudetingesniuose nei R. rnocleliai..rE tobulosios konkurencijos s4lygomis.Arrow K. Realiai vykstantis ekonorninio augimo procesas kr"rr kas sudetingesnis. augim4 tadiauir ji pateikiarna kaip iSorinis veiksnys neaiskinama. Harodo ir E. Juose vartojamos tokios s4vokos. Solou rnodelyje kaip sillygojantinuolatin[pajamq. atliktasDz. 358 .jei pavyksta investicijq dydi / paversti benclrqqpa. ekonon.-G.. ekonominis augimasyra investavimoproceso funkcija..vartojirxo ir laupyrno rytdienai.Kitr. Keneth) linkq atsiZvelgti I sudetingE rySi tarp biologiniqir ekonominiq sisterntl.Teoriniai ekonominio augimo modeliai netoburosios konkurencijos s4lygomis Netobulosios konkurencijos sqlygomis ekonorninis moderiavunas vyksta pasitelkusDz. M.

. rodantis.s). teigianti. t ll ' t ' dia l' rl-multiptitatoria. dia L a .akceleracijos koeficienias.rsostatiikos sister. .i . c dia c ... pasikeitusgamybosapimdiai Ay arba pasikeitus paklausai /D. Svarbiausias ekonornislq siq indelis I ekoncminio augimo teorij4 . L Y = L I + c x L I + c 2 x L I + c 3x A I + .Jci siekiarna ar-rgimo procesE valdyti S1 dydi butinareguliuoti.Be to. LI . A. * L I : ) . Jukjos yra skirlosirengirnarns net atnaujinliir ganrybai plesti. l' '-".rjos investicijosz1. ri i \ I f .kad (l .s..r2) 17 . larp kuriq svarbiausios investicijos. Keinso modelio 'rodifikacijus.rrencijos s4lygomis modeliuojarnojo ekonorninio augimo esmd: ekonon. = _ A . + ./. lrengirnr4 kaina Zymiai virsija metinE su jais pagarninamos produkcijosvertg. Kaip jau mineta anksdiau. Keinso modeliai tinka lrumpajun ir 359 . .Teorija.tai DL. palyginti su gautq pajamqpokydro dyclZiu.i Siarnernodelyjeatskleistos ekonorninioa'gi'ro varornosios jeg. . . kad investicrjLl pokytis priklar"rso nuo nacionalinioprodukto pokydiq arba bendrosios paklausos pokydiLt. 211-investicijq prieaugis.ribinispolinkisvartoti. Naujos investicijos. kad nacionaliniq pajamq prieaLrgis Ay tiesiai proporcingas investicijq prieaugiui /1 ir atvirksdiai proporcingas ribiniam polinkiui taupyti s (prisiminkime. lsrySkejanerobulosios konkr. Keir. D a 4 .nacionaliniqpajarnqprieaugis. vadinama akceleratoriumi(A1. o tai trunka ne vieneriusmetus.kiek kartq padides nar. .accelerator). n * t t 7 i . UZraSysirne bendrq nacionaliniqpajamq multiplikuotll pasikeitint4 padidinuspirmines investicijas2L1: z1)'.rinis augirnas yra investavirno procesofunkcija. Tolialr nagrinesime atskirasDz. = -I . .r-a didesnes kelet{kartq.c):. A D (10. Harodoir E. Jos yra strateginis kintarnas dyclis.pats auginrornoclelis i5rei5kiamas investicijg-multiplikatoriaus formule: 1 \ a r = . Lygtis rodo. M. AY . f)omaro rnodeliq. 1.nos papildyrnas sElygornis. Akceleracijoskoeflcientas apskaidiuojamas investicijq nacionalinio kaip ir produktopokydirlsanlykis: LI . M.: r Y .rstoetlcientas. pradddami nuo R. kuriomis gali egzistuoti pusiausvyros aLrgimo tendencija.

rodo Harodo.suformuluoja toki ekonominio augimo uZdavini: rasti reikaling4 investicijq koeficientq c. idetq I gamyb4 ir sqlygojandiqbendrojo nacionalinio produkto paclidejirn4. Domaro rnodelyje atsiZvelgta tik I vienE veiksni (investicijas) ir i vien4 produkt4. pagal kuri turi dideti nacionalines pajamos. santykis: AY (10.r4) R. Be to. Domaro modelis.Pokydius.bendrojonacionalinioproduktoprieaugis. Harodo ekonominio augimo modelis (Harod econornic_ growth model) .bendrojo nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienet4. iSvesta iio rnodelio: iS 360 . Tadiau. lI. Panagrinekirne detaliau. E.tai modelis. R.R. Harodo modelis leidlia tyrineti fir'q tai investicinius sprendimus.lygiais bendrqjqpajamqaugirnotempams. Bendra visq sios teorijos modeliq savybe.kartais vidutiniajarnlaikotarpiui.Harodo samprotavimais grindZiama Keinso makroekonornikos pusiausvyros s4lyga1=S ir specialiaformule.vykstandiussiuose modeliuose ilguoju laikotarpiu. naudodamasSiek tiek specifinius Zymejirnus (kadangi kai kurie jq klasikineje teorijoje reiskia kitokius kintamuosius). Harodo modelis yra grindZiarnas akceieratoriurni.kad jos atitiktq Keinso nacionaliniqpajarnqpusiausvyros sqlygq.. jeigu nurodytas taupymas* s ir nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienetE. Dornaro modelio pletote. Harodas. pridmr.r ' A V al (10. Domaro rnodelyje.r3) dia G .. leidZiandiu nustatyti subalansuotobendrtjq pa1amq augimo norrnfuo E. Harodo rnodelyje subalansuoto augirno norrna yra bendrqjq pajamq augimo ir investicijq augimo santykio funkcrja. Domaro ir kitq Keinso pasekejqmocreriai netobulosios konkurencijos s4lygornis.rs tokiasdvi prielaidas: l) investavirnassudaro pastovi4 nacionalinitl pajamq dali ir dideja tempais. Kaip ir E. Harodo modelis . B[tent tai ir leidZia lvardyti siq autoriq modelius kaip R.rnultiplikatoriaus teorija. Harodo-E. skirtasnustatyti tempui. 2) investicijq dydis yra bendrqjq pajarnq (ar paklausos)prieaugrcr funkcija laiko poZi[riu. paZymetina.G: r:_ " . R.kad R.rySystarp taupymoir investicijq. Dornaro. R.nesbutent tai s4lygojapusiausvyr4. Investicijq koeficientasC nustatomas kaip investicijq (kapitalo).tai tarsi E.

kuriq rezultatai patenkinadarbdavius. G>G*.: FlkHusds peiiiitliil'i skatina didinti gamybos apimti. 1 3 ) r ( 1 0 .veikiant inercinemsjegoms.tai tokie augimo tempai.natural/necessary rate of growth) . 1 4 )y g d i qr e i k 5 m e s .Gv. t.y.ribinispolinkistaupyti. t tui (10. G*>G.a u s i m e : [ G x c = L Y .1 . I. 1 5 )l y g t i ( 1 0 .warranty rate of growth) . suinteresuotus vystyti gamyb4 tokiais pat tempais.real/actualrate of growth) tai esamiejiekonominioaugimotempai. (10. Natiiral[s @ntini) augimo tempai (G. kurie uZtikrina visi5kq darbojegos uZimtum4didejantjos pasi[lai ir sudaro galin-rybes be apribojimq panaudoti mokslo ir technikos paZangos laimdjimusbei uztikrinti jos vystymosi galirnybes. tai darbuotojq pajamos nustoja didejusios.C=s.r=f.y. 361 . jei fakti5kas augimo tempas G yra ai{g!S_. (10. todel fakri5kas ekonominessistemosaugimo tempas.15) lygt[ isreikSirne. Ir prie5ingai:jei fakti5kasaugimo tempasletesnisuZ garantuot4 t.. 6) 1 R. nes prarandamas materialinissuinteresuotumas siekti visiSkoirengimq panaudojirno. dia s . FaktiSki augimo tempai (G .y. tai susidalokapitald"tifrkutnailpaffiinti su jo *Fkmus. gausimetokiq pusiar-rsvyros ir iSrai5kq: 1 Y S Y arba 1 : .15) i l g { r a S E ( l 0 . Jeigu garantuotivystymosi tempai vir5ija nat[ralius augimo tempus.tai tokie augimo tempai. vis labiau nukrypsta nuo garanluoto augimolempq. uZtikrinandiaisnuolatin[ produkto prieaugio procent4. y L y Y Kaclangi .r. . iraSydamireikianas reikSmes.u!" garantuoiqaugirn4 t. Garantuoti (uZtikrinti) augimo tempai (Gn. tai lsigalesnuolatiniss4stingis. G*>Gn. Harodasivede ir daug naujq sEvokqi ekonominioaugimo teorijtl. Jo nuomone.

x C r = S l.perkaitins"ekonornik4 kreditai bus ypad brangls.s . nevisiikas uZirntumasrr ekonornikojepasireiks sEstingis. 3) GnxCr=sr lygiui. Jei S<Sr. o investicijos bus t-rnansuojamos paleidl. arba G. ekonomikE a p i r n s h r o n i S k ia f l i a c i j a . Domaro ekonominio augimo rnodelf ir jo ypatybes.. Antroji ir tredioji augirno formule isreiskia nesandios ner.rtralios techninespaZangos variantus. kad ilguojLr laikotarpiu galima ir pusiausvyros.tai teorija.Jei G*>Gn.rgimo fomules iSraiikas: l) G n .t. nesant pusiausvyrai. . .r nesuteikspakankamq stirnulq naujai augimo kokybei. = + .o esant intensyviamvystyuruisi ekonomines dinarnikosgalimybes.rZimturn4. ekonominioaugirnornodelisnagrinejadvigubqinveslicijq vaidmeni. 2. . Keinso modeliuose. xcr. esantpusiausviram polinkio taupyti JOZ . Atlikps 5i4analizg. pasi[ie 3 ar. egzistuospertekline investicinio kapitalo pasi[la ir netgi priimtina palukanq norm.r"n1 nepusiausvirarn polinkio taupyti Ly lygiui.realizuojamas augirnoprocese.lmonininkq ekonorninis aktyvurnas. arba 5n = I . Tadiau. Do'raro E.skirtingai nei pradiniuose DZ.. tai bus santaupq tr[kr. M. tai bLrssantaupqperteklius. Dinarnind pusiausvyra(optirnalus augimo ternpas) pasiekia'ra tuo jei atveju. i5rei5kianti neutralqtechnines paZangos pob0di (neutraliq norrnq). Todel Si situacijapriimtinesne..Jos parodo. Jei S>S.= Jt-. Haroclas R.polinkis taupyti . nepusiausvyros ir b[isena.Be to. pr-rsiausvyros lygis. .iant 1 darbE spausclinimo stakres. c n Dabar aptarsime E.. dia 5l . nagrinejantidvigub4 investicijq vaidmeni . a r b a c . . 2) G. Sie dydZiainusako C.pateikiant melagingus" vekselius kitus vertybemis ir nepadengtus popierius. Lr G i r S r e i k 5 r n eg a u t o s S r n o d e l i o s i /:.yra nepriklausomas kintamasis. norint pasiektivisiikq gyventojq r.rmas.. S:$.bendrosios paklausos padidinimel ekonomikos ir benclrosios pasiulos galirnybes. Domaro ekonominio augimo modelis (Domar econornic_ growth model) . l. * koeficientq.polinkio taLrpyti Sr. 1ai garantuojamas visiSkas gamybiniq irengulq panaudojimas. galirnidu augimoatvejai. pajamosauga spardiau ir negu reikia.

kr.gyventojq augimo tempusnusako r r e e k o n o r n i nv e i k s n i a i . Svarbiausiasmodelio uZdavinys yra nustatyti nuolatinio pajarnrl augirno ternp4. K gaunama.ro greitis. kai visos pagrindines ekonominds sistemos sudedamos dalyskinta laikevienodugreidiu. 4) nacionaliniq pajarnq dalis. ribojamq turimo kapitalo kiekiu: T K (lo. ij E. =Tr. .kapitalo ar.rsakorn4 gyventojq skaidiaLrs augimo lempr. kad: Dabar(10.L .l8) formulqgalimaperra5yti taip: 363 . ie p ilo 6 I ' Y ' ) ' gyventojq skaidiausaugimo ternpas(lot. Jis sprendZiamas.grynosioskapitalo investicijos.Jis skirtas nustatyti dinamiSkiemssubalansuotiems ekonomikos augirno tempams. ternpas). Darbasyra neatstatomas gamybosveiksnys.rpr. o l y g i n a r n e sb s n d r t f q a j a n r q k a p i r a m l u m a s . ia 3) darbo ir kapitalokiekis. Domaro rnodelyje vartojami paZyrnejimai Y .S .kad nera gamybos rnaslo ekonornos. ir 2) prekiq gamybaibfitini dviejq ru5iq i5tekliai:darbasir kapitalas. j1 nusakomakrotechnologiniai ir pararnetrai. 5) padidinus gamybos veiksniq iSlaidas rz kartr6 produkcijos i5leidimas padideja tiek pat kartq.tarnpaniioms naujqpajegumq prieaugio yra Saltiniu.rgimo tempas.nacionalines p pajamos.kapitalas.r rodanti ir natr-rraliq vir5utingpajarnqrib4: T. . b) garantuot4 augim4. pastovi. : t 1 .esant visi5kam uZimtumui.r8) Deiineje (10.1 r[5is: a) nattralq augirn4 nr.taupymas (S:k).gyventojq .18) lygybespusejeistadius ir F funkcrjq reikSmes.F skaidius. ternpus.nacionaliniqpajarnq taupynto norma ( r = + . O tai reiSkia.kaip ternp4.{ r .K . pasitelkus tris pagrindinesaugimo ten. .reikalingas produkcijos vienetogamybai.Ip .paJamqaugintotempas. skiriarna santaupoms. yra pastovtrs.Zy .l7) (r0.rrioje gaminarnas vienar[Sis be galo dalusproduktas. Pagrindines modelioprielaidos: 5io l) ekonomika pateikiama kaip viena Saka..vyksn.r .

atveju pajarnqaugimo tempasnusakomas taip: a) Fakti5kasaugimo ternpas ir b) atvejamsuZraSomas Tr=min\rr._ s b T o= T n= r l : dia lygio auginas.=|=r.. ekonominio augimo uZdavin[ir ie5kodarnas E.21) Taigi. A I. . i u o a t v e j t r s.pasiDlos (r0.9 * stabiluspajamqpusiausvyros Ry5ys (10.1e) ir fakti5k4 augim4 .: c) (r0. pajamq augimo tempaslygus darboi5tekliq augimo tempui.ui situacija.20) formuleje tarp turimo darbo ir kapitalo gali b[ti toks: * tai situacija. subalansuotasaugimo tempas yra gyventojq skaidiaus rr kapitalo augimo tempq funkcija. 7.rrI (10.20) Nuolatinio ekonomin€s sistemos pusiausvyrinto auglmo tempo tempq ir kapitalo augirno uZtik-rinimosElygayra gyventojq skaidiausar"rgimo tempq lygybes palaikymas: T ' . Tokiu kapitalo augimo tempu.22) 364 .l . kai gamyboje pasiekiamasvisiSkas o l S g r u Z i r n t u m a t a d i a u a t s i r a n d a a r n y b i n i qp a j e g u r n tp c r t e k l i u s . Domaras. a) fr.r. pasiule trijq lygdiq sistemq: l) Pasi0los lygti: LYr=1*ot dia (gamybos) prieaugis. kai ekonorrikoje dideja neclarbas.l b) fp .sprEsdamas atsakyrnoi klausim4 koks turi buti investicijq dydis ir jq dinamika.kai augimaskinta priklausomainuo turimo kapitalo darbokiekio: C ' t ) (10.

esantvisiSkamuZimtumuiir 3) garantuotq augimotempq pastovumo. Domaro modeliai suklre pagrindq tirti kitus ekonorninio augirno darbus. nukreiptospries gamybosfunkcijos naudojirnE ekonominioaugimomodeliuose. R.y. * 1. tik 3) Pagrindind makroekonominds pusiausvyroslygtis . Harodo ir E.rsos (pajarnq)prieaugioir pasihlos(gamybos)prieaugio: LI -=Ixo a (10.lygybe tarp paklar. Domaro tnodeliamsbfidingaganapaprasta garantuotoaugirno tempq interpretacija: S : k x A .2) nuolatinio augimo tikimybE.1. pinigai ir pana5iai. Del savo i5ties bendrosstrukt[ros R. Harodo ir E. t. Vasilij.) laiko momentais ir t+1. F 1.tokius kaip techninepaLanga. igalindami itraukti kitus veiksnius. : Ft. Sioje lygtyje atsiZvelgiama i invesricijqprieaugl. 1 : A I.pavyzdliui.sudaroprodukcijosprieaugi.investicijq dydis.vidutinisinvesticijq na5umas. Tada. 2) Paklausos (pajamq)lygti: a r l ) n u -_ - Ll i (10.lI pastoviu.23) dia cr* ribinispolinkistaupyti. / [rengirnai. Harodo ir E.gaunam4investicijq vienetui. Dornaro modeliai letdlia i5gvildenti tris pagrindines problemas: l) nuolatinio augimo galirnybE. Siame modelyje ignoruojama santykiniq kainq itaka gamybos veiksniq santykiui. net naudojant gamybos funkcijq i5vengiamakritikos.[renginiaiir kt.F . Sioje lygtyje atsiZvelgiarna mokslo ir technikospaZang4uZimturnq i garntos iSteklius. o.24) 15Sioslygties gaunameinvesticijqaugimo normq. atviras dinaminis vasilijaus Leontjevo (Leontlev. 15 5iq lygdiq i5vedarna pagrindind modelio lygtis. Jei dia L F . Ft*t pagrindinis gamybinis kapitalas (rnaSinos. 1906-1999) balansas diskrediu laiku: 365 . . laikant pastarq. R. : F .

t. Svarbutai. X . naudojant linrjiniq dilbrencialiniq lygdiq sistemr.matrica.. D . dar labiau konkretizuotuose paprastai modeliuose garnybinio atsispindi kapitalo senejimas. ( v e k t o r i u sX = ( X Sis modelispadeda suvokti. .. kaupir. kokl produkto I kiekl butina sunaudoti gantyba Siaisrnetais. Koeficientai r/.26) 1 ' = 1 X I' . kad dinaminis tarpSakiniobalansomodelis leidZiagana paprastai ir Zinomai ivertinti ekonomini augim4 pagal nacionaliniq pajarnq augimo tempe.T ateinandiais metaisgaletqpadidetivienu vienetu.. kad specialiojoje literat[roje. t. iskaidiuojant ir tarpinl produktl X X . kurioje koeficientai di1 roclc. .no galimos apimties apribojirnei ir panaSiai. Si i5vada darytina. b e n c l r a s i s l ' (vidaus) produktasplius tarpinis produktas. 2. C .X-AxX-DxLX=C. jei dia ( t0 . . . kintant pagrindiniarnsgarnybiniamsfondams.vartojimo fbndui ir visurninio produkto ([skaidiuojant tarpini produktq) bei galutinio produkto garnybos apirndiai. 2 5 ) LXt=Xt*t-XttrD=kr.y.t) I . kad produkto. r/4tai kartu ir produkto I s4naudq.skirtq garnybospajegtuntl vieneto sukurimui Sakoje7. X ' . y .. .gaunarnas vietoj drskretinioir nediskretinis.. .kaip.i5leidimo iaiko atZvilgiu i5vestiniqvektorius. rerniantis tokiais anksdiau minetais sarvSiais: JOO .f.Be to.. koeficientai.analogiSkas vektoriui A X diskretiniame rnodelio variante.nX ' -.nustadius kiekvienulaiko mourentu pageidaujarnq vartojimo vektoriq C ir sprendZiant modelio lygdirl sistem4 galima pasiekti bendrqj4 pusiausvyrEkintarnqjq dinamikos s4lygornis.tiesioginiLl materialiniqiStekliqmatrica.t . . . PaZymetina.vartojimo vektorius. .. kapitalines statybos trukmds skirtingumas.7 taip pat vadinamididejandiokapitalo imlumo koeficientais. Be to.visuminio produkto.) v i s u m i n i op r o d u k t o . t.y. neoertraukiamas atviro dinaminio balansovariantas: X-AxX*DxX dia =C' (10.

.. ! ..tiesioginitl A = (a i1) materialiniq s4naudq matrica. ). k t ./ x x = F .n) . sudarant pasitelktosi5plestinio Je1 produkcijos garnybos ir pagrindiniq garnybos fondq panaudojirno balanso lygtys: x*Axx=!..Ax x = 1. . F2. pajegumais su 3. .. /xx:F.. Y l. Modelio s4lygas nusako tokios4 pagrindinds lygtys: L r .y = S+ C . .ribojarnas turirnais garnybiniais (subalansuotas jais).galulinio rodukto eklorius. rr . arba: galutinio produkto gamyba lygi visurninit_r produkto i5leidirno ir tiesioginirl gamybiniq silnaudq (tarpinio produkto) skirtumui. 4. 2.2. rr . arba: visuminio produkto iSleidimas.xnr -... b0tinaispagrindiniam gamybiniant kapitalui [vesti.. . xn) . L AF k y L y Tuomet: s b kxAI )'xk LY Y s A I b Y (10.pagrindinio gamybinio kapitalo f = (f vektorius.. arba: galutinis produktas susidaro i5 kaupinto ir vartojirno fondq. U) r.g specialiqjqekonominesdinamikosr...pagrindiniqgamybiniokapitalor[5ir-1 skaidius. p v ) . S = /r xAF . y : Ut..produkcijos kapitaloimlumo rnatt-ica.n F =(Ft.nodelir-1.P-..rbalansuotas kapitalines su statybos rnaterialiniais i5tekliais. arba: kaupir. x2.v...x.produktqskaidius.rl.nasyra sr.. . vektorius.r7) Dinaminis tarp5akinio balanso modelis yn vienas svarbiausir. . dia visurninio produkto iSleidimo "d= (.. . . .

.rgimo galutini poveiki: Esrr. . s r.y ekonorninisaugimaspagal augimo strukturini poveiki. gaminandiais produkcijE. . ) . . S t r . ) k f vartojimo fondas. kai vykdoma sElyga. . . C(l) . . 'j E . .r. 368 . . r r / ' \ t (10'30) dia Ep.f(/0) .r(re b) pagalaugimo poveiki: strukturini (t) .. Et = . Tn. c 2 .(to) 'r E r .' L\r0. 1 ' ) (1 0 .' F s r r_. o k.Etr\ L r ..c. 2 9 ) .. L \U .struktfirinisekonorninioaugimo poveikis (structural econornicgrowth efficiency). . c . '. . s . kai galutinis produktas yra y=s+c.g1=. . .C : ( c r .E(r11) ita Est.sunaudotas ruSiesgamybiniam / kapitalo vienetui lvesti. . 1t.28) ) .U. . i " F.' -Sr. L . c) pagal vartojirnoar.. S : ( .C. .i \ / \ / \ ^ ^ 1 . Siarne rnodelyje nurnatorna visEkaupirnEskirti pagrindiniogarnybiniokapitaloprieaugiur. Gauname tokiusekonorninio augirno tipus: a) pagal galutini produktq: _ ) . c _= \ a t |\ . 'F t r .i rh5iesproduktas.1. . s 2 .su. 1 1 Aix x ( t ) l ... .v"lt ModelyjepaZymeta: = (k O (10. E ( t ) S " Str. s4naudqmatrica. ( t ).Oopirulines statybos materialiniq it). kad I rnetr4s4naudostarnpa ateinandiais (t+ I) rnetais kapitalo iStekliais. . : .g a m y b i n i o a u p i m o o n d a s .vartojimo augimo galutinis poveikis (consumption growth final efficiency). .E .

U U . . Neimano modelis. Naudojant A s4naudqmatric4 B i5leidimo matric4 pateikiamaz * daugybeegzistuojandiq technologiniqprocesq: dia t=\1u. iskaidiuojantir tarpinl produkt4 rinkinys. apraSantis procestu uZtikrinantimaksimalqaugimotempfuuZra5omas taip: Br"* >e*.jeigu atsiras naujas (rnaksirnalus)technologinio nrakroekonorniniogarnybos proceso (U". naudojant nauj4 (intensyvq) bazini technologini proces4 369 .vienetindmatrica). n). - ekonominis augimas pagal vartojimo galutini poveiki. .visq produktq. kad B:E (E . palyginti su rodikliais. f i= ( Ur .r1.y. Pateikti rodikliai svarbusdel to. Pagal Sias sqlygas DZ. .Tt. . . kad a' . x20\. Jis nusako tokiq pusiausviros makroekonomikos b[senq kuri o u Z t i k r i n a n a k s i m a ljq s a u g i m o e m p E . v=BxX.v*).r. .maksimalusrnodelio augirno tempas (o* t 0) .rris gali buti pasiektas.r") t. ) .visurninio produkto.Jerzy. kr.Ll:AxX. x panaudojimo intensyvumas. r t Siame modelyje apra5yta technologinis produkcijos gamybos procesas: ( L r . uZtikrinandiq produktq rinkinio v (kai i:1. v . .n . 1903-1957) auganiios ekonomikospusiausvyros modeli. kad juos apskaidiuojant [vertinamas kokybinis augirno elementq turinys.. . sqnaudq iSleidimq rinkinys. Tarkime. . o* --a*(U*. ( x >0). U2 . .** TarpSakinio balanso modeliui 5iEnelygybE galima iSreikSti raip: Brr* >o* rAu todel. . v : . . Salia labiausiai Zinomq ekonomines pusiausvyrosmodeliq bltina paZyrnetiir JAV ekonomistoDZeZiNeimano (Neyman. v 2 . gaunamaispaprastaiekstrapoliuojant statistinitleiliq dinamikq. .A. Teoriniu ir praktiniu atZvilgiu jie yra reikSrningesni. \ .

kad pertekline pasi[la bendrosiospusiausvyrosrnodelyje irnanoma tik esant nulinei kainai. padaugintosi5 pateiktq kiekiL$. x > 0 ) . arba esantn rinkq.k a xp x A = p x B . Leontjevo modelis . Taigi. kad ir p* >0. Jis parodo. Neimano modelio atveju tai reiskia. 370 . 1834-1910) bendrosios ekonorninespusiausvyrosrnodelyje.Skirtingainegu Sveroarq o ekonornisto Leono Mari Valraso(Walras. Valraso ddsnis (Walra's law) teigia. Neimano modelio sElygas a xAxx = B x x . Tai specialiojoje literatfiroje irodorna tuo. tai paskutinioji rinka yra pusiausvirosbfisenos.padedandio suprastivisq pusiausvyros ir augirno problernq kompleks4.kaip pasi[los vektoriaus.uZtikrinti paklausos augimo tempq rr ekonornikos augimo tempq atitikirn4.kadangi negali egzistuoti prekiq (taip pat ir pinigq) paklausosar pasi[los perteklius.y.jei jo i5leidimokaina sutapssu s4naudq.Neimanornodelisreik5mingas neperZengianl tik Valrasoddsnioveikimo ribq. DZ. Neimanomodelioatveiis: . arba z = \ 1 U . Makroekonomikoje DZ. diskontuotq pagal ekonornikosaugimo temp6 kainos iSraiSka. kaip patys sudetingieji rnodeliai grEZina teoretikusprie fundamentaliq bendrqmodeliq k[rirno iStakq. V. jeigu zl+1 rinkos yra pusiausviros buserros. v U.t.sqnaudos i5leidirnas" yra atskiras DZ. paklausos. kad ekonomikai budingas susireguliavimas). Neimano modelio nagrinejimasyra svarbus ddl jo reziumuojandio pobudZio. UZdavinys . kad bendroji reikalingq prekiq vertd ekonomikoje(kainos. Neimano modelyje paklausa ir pasi[la pateiktos [vairiais laiko periodais (vienas periodas. Jei "*t0 gar"rsirne. v = E x X .pakeidia kit4 pasiIlos periodq). tai pagal DZ. x>o).x).Leon Mari. dydis BxX .I xX dydis suprantamaskaip paklausos vektoriaus matematind iSraiSka. veikiandiame laisvosios konkurencijos sqlygomis (ir grindZiarno prielaida. DZ.= A x X . y Savo ruoZtuDZ.padaugintos iS reikiamq kiekiq) yra visuomet lygi bendrajai pareiktqjq prekiq vertei (kainos. .=lexx.. kad produktas bus pagamintastik tada.

Ekonomines veiklos apirnties ir aktyvumo intensyvurno reguliarussvyravirnai. diskontuotq pagal ekonomikos augimo temp4.) svyravimus.pagyvejimas. tiesqjos ndra tapadios.1dubimas" kuri laikq uZtrunka. Tai rodo gamybos apimties kitirno 311 . nedarbo lygio. s Vadinasi.).kai ekonornika praejo auk5diausi4 pakilirno ta5k4. o i5leidimo kaina sutampasu kaina s4naudq. susidedantis 4 stadijq(10. bendrosios pardavimq apimties. Augimas pasireiSkiakaip bendra tendencijailguoju laikotarpiu. iStyrus ir ivertinus ivairiq ekonominio aktyvumo rodikliq (bendrojo nacionalinio ar bendrojo vidaus produkto augimo tempq. II stadija.tai stadija. o trunrpuoju laikotarpiu galima pastebetibendrojo nacionalinio produkto augimo tempq svyravimus. Jei gilus ciklo . vadinamadepresija. Dabartiniu metu ekonominiai malernatiniai rnetodai padeda visapusi5kai iStirti begalingekonominiociklo tipq ir r[Siq ivairovE. tai lV stadija. bendrojo kainq lygio. kai gamybos apirntis pradeda dideti..kaip sudedamoji ekonomines raidos dalis. tai Zemiausia potencialiojonacionalinioprodukto poZilriu ciklo stadrja.Zemes [kio ciklq.pakilimas. I0. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINES RAIDOS CIKLISKUMAS Nors ekonominio augimo ir ekonornindsraidos sqvokos glaudZiai susijusios. Ekonomini cikl4 sudaro nacionalinio produkto augimo lempq svyravimas. ekonominis ciklas yra ekonornikosaugirno ir nuosrnukio laikotarpirl kaitos procesas.5. III stadija* Wizd.Tokl ekonominioaugimo procesobruoZ4Zmonijaipavyko aptikti prakti5kaidar Ziloje senovdje deljo akivaizdZiairnaterialaus pagrindo. apibfldinamaekonomikos bDsenataSkeD. Ji baigiasi aukidiausiu pakilirnu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravilno ta5ke B. kai nacionalinio produkto apirntis pasiekiapotencialiojonacionalinioprodukto lygi intervaleAB.Ekonominio ciklo bendras vaizdas atsiskleis.4pav.nuosmukis. yra teigiama ekonomin€s dinanikos sudedarnoji. kuriam b[dingas bendraskonj unktlros smukimas. gamybiniLl pajegumqnaudojimo ir kt. i5 Ekonominisaugimas.tai gamybosmaZejimostadija.einanti po krizes ar depresijos. Taigi pasiekiama Valraso ddsnio sElygq ivykdyrao jo bendrosios ekonomines pusiausvyros modelyje.Taigi paklausayra lygi pasi[lai. i5 I stadija .vadinami ekonominiu (verslo) ciklu ( b u s i n e sc y c l e ) . tai stadija.Tai vyksta intervale BD.

kad i5oriniai veiksniai. 2. Y Gamybos nuosmukis r<-----> 10.rybos animties ta5kas B. Ekonominisciklas Sia stadija baigiamasvienasekonominisciklas ir sudaromoss4lygos kito ciklo pradZiai. Ciklo periodi5kumas pripaZistamas ir netgi vertinamas kaip paZangausvystyrnosi forma. bDdingas ekonornikai. Leontjevas ir kiti. karai ir net saures ddrn€sar saul6saktyvumasduoda impulsqnaujamciklui.apib[dinarna ekonomikos vidindsb[senosirjE veikiandiq iSoriniq veiksniqsinteze. Dabar manoma. Tadiau ji kaip ekonomini desningum4neigia daugelis rnokslininkq ekonomistq. Akivaizdi ir negailestinga ekonomine realybe verdia mokslininkus aktyviai tyrineti jo cikli5kurnq: prieZastis.Tai paklausos svyravimq teorija. pasireiSkimo formas. pavyzdLiul Nobelio premijos laurearar. Ciklas laikomas i5oriSkai susiklostandiurei5kiniu (s4lygojarnu gamtiniq politiniq. psichologiniq ir kt.4 pav. naudingqjq i5kasenqir auksokasyklq atraclimai. Samuelsonas. Taske E pasiekiarnas jau anksdiau buvqs auksdiausias gar. tipus. tokie kaip mokslo ir technikos naujoves. Zyrnfis ekonomistai P. gyventojq migracija ir jq dinamika. o vidines priezastys paverdia tuos impulsus i fazinius paklausos (vartojirno ir investicriq) svyravimus. veiksniq) ekonomin6s sistemos atZvilgiu. naujq Zerniq atradirnai. Ekonomistaicikli5kumoprieZastis ai5kinalabai ivairiai.v. Bendrosios paklausos pokydiuose bent vieno jos elernento pasikeitimas gali suZadinti gamybinio aktyvumo svyravimus ir b[ti naLrjo ciklo pradZia.r. Cikla sukeliaivairiq prieZasdiq visuma. 3. Siuo metr-r ekonominiusciklus nagrinejandios teorijos skirstomos[ 3 grupes: l.intervalasDE. Ciklas suprantamas kaip vidinis. 372 .

pasauliniu mastu i5ry5kejo l5 ekonominiq ciklq. 17801950m. Kriz6 rei5kia rySkq ekonomineskonjunktfiros l[Z!. Kriziq prieZastis. 1 8 8 2 . 3. kylandiasdel prekiq perprodukcijos. Po 1950m. m m m m 1907m. paZeidZiandiais ekonorning pusiausvyrq. 1 8 7 3 . . * bankq ir birZq sektorius. 1920-1922m. viena vertus. vidurio .atsiradusios nepakankamos ddl gamybos.rinkos paklausos.JAV) ar tarn tikr4 visuomeninds gamybos5ak4( I 873 rn..pasak buvo atotrukistarp gamybospriemonrq objektyvios raidos ir atitinkamo kapitalo kaupimo.1 7 8 8 . .Sios rnokyklos iSvados grindZiamosstatiSka ekonornines pusiausvyros koncepcija. 1 8 9 0 . krizes i5tiko ne tik atskirasSalis(1900m. pasauline ekonomind krize .1929-1932 1948-1949 PradZioje m. 1 8 3 6m . 1980-1982 rn. pateisinamas valstybes kiSimasisI ekonomik4. Marksistind analize. n.vario gamyb4).1 8 8 4 . Vokiediq filosofas K. 1 8 5 7r n .1 8 9 3 . kuriq giliausi n u o s m u k i ab u v o : 1 7 8 7 . o kita vertus . tai buvo Zemdsfikio produkcijoskrizes. pagristasekonominio gyvenirno dinanrine analize. kokiu yra akcentuojarna (nors ir 373 . Marksas (Marx. . judejimas. nedarbo augim4 bankrotus. tadiau valstybinemisreguliavirno priemonemis buvo randamas palankiausias ekonominiq prieStalavirnq sprendirno budas.I 893 m. . 1818-1883) suprie5ino ikikapitalistineskrizes (kilusias ddl nepakankamos gamybosapimties)ir kapitalistines kizes.1 8 4 8 .visuotinio nepakankamo vartojimo krizds. jo. . Karl. . .. 1967-1969m.I 890.tadiau 1956-1959rn. i m m i 8 6 4 . ai5kinimasyra ekonorniniq teorijq dalykas. le5kant tokiq veiksnirS buvo kuriamos [vairios anticiklines politikos strategijos. Prielasdiq sukeliandiqkrizes..Japonijq 1922m.bet ir apernedaugelio Saliq ekonornikq (1929-1932 m.eia i5skiriamos tokios trys pagrin<lines kryptys. Neoliberaline. nusakomos pajarnq paskirstymu ir vidutines pelno normos. Klasikine liberaline mokykla. . .1 8 1 7 . 1913m. l. pateikianti nevykus[ Zmogaus. kuris visuomet s4lygoja gamybos nuosmuki. .geleZinkeliq. Sios teorijos susieja ekonominiq kriziq pletojim4si su objektyviai egzistuojandiais veiksniais. o nuo XIX a.. Jos ir toliau sudrebindavo pasauli (1914*1975m. . .Rusij4 1920m..1 8 6 6m . valdZios elgsenos atsitiktinun4 kaip ekonomikos nat[ralaus reguliavimo mechanizmopaZeidimoprieZasti.. . kilusios del pusiausvyros tarp pramonines gamybosir mokamojopajegumopaZeidimq. 2.). Kaskart darantisglaudesniems prekybiniamsrySiams. 1 8 2 6m . 1907m. cikliniai svyravimai neiSnyko. Naujausiuoseekonominiuosedarbuosematomas santykinis 2 tr 3 krypdiq suartejimastokiu mastu ir laipsniu.Vystantis pramonei ir plediantis tarptautiniams mainams. .vienija teorijas. nenagrinejant ekonomines sistemos vystymosi dinamikos.DidZioji depresrja). 1 8 4 7 . . dar labiau gilinandius krizg. krizes nebeprilygo 1929-1932mett1. 1 9 0 0 .1 9 0 4 .

isuka" ekonomik4 [ ciklus.neisvengiamai sukelia krizes.. 200_400 metq). 2) sezoniniai pusmetiniai ir ciklai. VisapusiSkas ekonominiq kriziq prieZasdiq aiSkinimas padeda nustatyti krizes kilimo periodiskumfu objektyvq jo bfitinum4 ir kartu ekonominesraidos cikliSkum4. Del sudetingq. susidurdarnas santykinai maZesne su paklausa.). tiek pasaulinionkio kaip vientisosvisumos judejimo forma. Vadinasi. . viena is makroekenominds pusiausvyrosdeterminandiq. 6) Kuznecovo.didZiuosius" Svarbi4 viet4.Neoliberalai pirmiausia pabrdLiavartojimo augimo ir investicijq didejimo neatitikirn4 nes bfltent invesricijosuztikrina pasiulosdidejim4. 3) . kadangi sie ciklai .statybosclkLai(15-22rnetai). komerciniai ciklai (6-10 metq. Reiksmingesni praktiniu ir teoriniu su p o Z i l r i uy r a S i ec i k l q t i p a i : l) trumpalaikiai Sakoskonjunktlriniai svyravimai (l_2 clienq. susijusir-1 ekonomika. Sis.skirtingai) lemianti pajamq itaka ekonominei konjunktfirai.. suteikdami ekonominei realybei ypac sudeting4 ekonomin€s dinamikos uaizdq. 40 4) nonnalus . vidutini5kai 8 metai)..74 . vadinasi. tarpusavyje besikertandiq [vairiq cikli5kumo elemenrq kitimo krypdiq daZnai ypad sunku i5skirti atskirusekonominiusciklus.ekonominds raidoscikliskumas visuotinetiek atskironayra cionalinio [kio. gamybiniq arsargq ciklai (34 rnerai. Visi Sie ciklai interferuoja. 5) Lebruso. abu kriziq analizestipai galq gale susiejakrizes su pridetinesvertes paskirstyrnuir naudojimu.maZieji" Kitdino. Socialistai...ilgosios bangos". Zymus rusq ekonomistas Nikolaius Kondratievas 3'.ilgqiq banglt' Kondratjevo ciklai (40-60 merL5 vidurini5kai 50 metq).iki I men..). Siuolaikiniai ekonominiai rnetodai igalina isskirti keliolika sirntq ciklo tipL1. Labiausiai istyrineti kaip ekonominio aktyvumo svyravimai yra Zugliaro ciklai. vadovaudamiesimarksistine analize.investicijq ciklai (10-12 metq). vidutini5kai men. Kitdino ciklq analizei irgi skiriarna nernaLa demesio.cikliSkumoteorijoj e uZima vadinamosiosKondratjevo . 8) cikliniai Simtmetiniq svyravimq trenclai (100 metq. cikliSkumas svarbiausias ekonomines dinamikos veiksnys. Kiek yra ivairiausiqsvyravimo rusiq tiek yra ciklq. 7) .didieji" Zugliaro. aiskina krizes kapitalistinei sistemai bDdingu atotr[kiu tarp rinkoje si[lomq prekiq verdiq sumos ir mokios paklausos.

kad ciklinis ekonomikos vystyrnasis yra gamybos esmine savyb6..Jlgqiq bangq' teorijoje daroma tokia prielaida: ekonomine sistema nuolatosyra nukrypimo nuo makroekonominds pusiausvyros busenos: a) paklausanukrypstanuo pasillos ir pasi0la nuo paklausosilguoju laikotarpiu. anglq ekonomistas statistikas Kolinas Klarkas (Clark Colin.5): ( l ) p a k i l i m a s1 7 8 9 . (1883-1950). kad po to. m Be to. kai.Jlgqiq bangq" teorijos Salininkaiteigia. [renginiq.Tokie procesaivyksta vrsose i5vystytose Ekonominiq svyravimq specialistq Salyse. Donald Flemming.(Kondratiev. '' Antrojq. Nikolai. 1905-1989). l90l-1985). ) . pasitelkus esamusmokslo ir technikosprincipus.a5tuntojode5imtmedio pabaigoje(apie 1990metus). ) . . kad XX a. amerikiediqekonornistas Donaldas Flemingas Gordonas(Gordon. ir yra pastebimipramonindsstatybos.ilgoji banga". l 9 8 l m .Xra. g. b) nukrypstama del [rengimq.ilgoji banga" baigesi trediojo de5imtmedio pabaigoje(apie 1940rn. ketvirtoji . 1 9 8 5m .ilgqjq bangq' tyrimus atliko arnerikiediq ekonomistasstatistikasVeslis Kleras Mitdelas (Mithell.infrastrukt[ros irenginiq ir darbo jdgos rinkose. m s m ( 2 ) p a k i l i m a s1 8 4 9 .n u o s m u k i( 1 8 7 3 .1 8 9 6 . . J t) . vokiediq-amerikiediq ekonornistas Jozefas Aloyzas Surnpeteris (Schumpeter.n u o s m u k i( 1 8 1 4 ..). jos egzistavimo bfidas. i r 1 9 9 2m e t a i s .1 8 7 4 . ir tokiu b0du duodamas impulsasnaujai . . Wesli Kler. ).1 8 7 3 . Sio pob[dZio nukrypimai [veikiami vidutines trukmespramoniniame cikle.Manoma. Simon Srnith. 1892-1931) Europos Saliq vystyrnesi iSskyre tokius dideliusciklus (2. jis stengesi sukonstruoti teoringsocialinq ekonominE sistern4 kuri pati galdtqgeneruotiilgalaikius svyravimus.ilgajaibangai". Taigi galima tvirtinti. l97l m. 1923) ir kiti. Nobelio premijos laureatasSaimonas Smitas Kuznecas (Kuznets.ilgqjq bangq' teorijq ir Siaisklausimais rengti tarptautinius simpoziumus1983rn.X. 18741948). visos gamybos efektyvumo didinimo galimyb€s panaudojamos. Tolimesnenuodugniq ekonominiq problemq sprendimq paie5ka verte dar labiau pletoti . JosefAlois. . kad tredioji . paskutiniame de5imtmetyje prasid€jopenktoji .. pereinama prie naujo technologijos lygio.). o kartu ir ekonominds gyvybingumobei jos teisesi egzistavimq sistemos irodymas. puseje . m s m ( 3) pakilimas1896*1920 . atlikti tyrimai rodo. c) ilgalaikiai nukrypimai nuo pusiausvyros uZtrunka40-60 rn.1 8 4 9 . 1 9 8 8m .arnerikiediq ekonomistas statistikas. statybiniq rnedZiagq paklausospokydiq.... ).

2. . lJ. l. ekonominisaugimas ekonominio augimo tikslas ekonominio augimo modelis ekonorninioaugirnoternpqdydis ekonominio augimoveiksniai ekonominio augimo klasifikacija ekonominio augimo kriterijai ekonominioaugimo veiksniq matavirnorodikliai ekonominis(verslo)ciklas knzd.PaaiSkinkite cikliSkumoprieZasris. 7.Apib[dinkite ekonominio augimo veiksniusiriq matavimorodiklius. .Pagrindindssqvokos . I5vardykite ekonominio augimo tipus ir paaiskinkite pagrindinius iq bruoZus. 1 4 . Kq vadinameekonominiuaugimu ir kuo jis pasireiikia? Koks ekonominio augimo tikslas? Apibudinkite visuomends raidos teorii4 teikiandiq isskirtini vaidrneni techninesekonomines visuomend:s charakteristikai. Nuo ko priklauso ekonominio augimo ternpq dyclis ir kuris jrt naudingesnis? 1 0 . 376 . 8. ekonomines raidoscikliSkumas . 9.Kokiq prakting reik5mpturi teoriniai ekonominioaugimo rnoderiai? 1 5 . iq kilimo ypatybes ir jas aiskinandiasekonomines teoriias.auksinE" ekonorninioaugimotaisyklg. .r apibudinkitejq teikiamasgalimybesir naudojimosElygas. 5.auksinis"kapitalo augimo lygis akceleracijos koeficientas a a a a a Kartojimo klausimai Kq tiria ekonorninioaugimo teorijos? Kokia yra pagrindineaugimoproblema? Apibtdinkite pagrindinesekonominioaugimo teorijq grupes. PaaiSkinkite. 6. . . 1o{e_lius.. Nurodykite ekonominioaugimoklasifikacijossudarymopoZymius. 12.Apibldinkite krizes.KE vadinameekonominiuciklu ir kokius ciklo tipusj[s Zinote? 1 6 . 3 4.. I l . I5vardykite jums Zinomus konkredius teorinius ekonominio ausirn. 1 7 . . PaaiSkinkite ekonominio augirno modeliavimo ypatybes ivairiomrs sQlygomis:esant tobulajai ir netobulajai konkurencijai statinemis bei dinaminemismakroekonominiosubalansuotumo s4lygomis.

to. pradZioje buvo 12. jo kLrri laik4 ie3ko.p 377 .Jame pabrdZiarna.XX a.y. noredarninustatytijo lygi. t. Ekonomistai tyrineja neclarbq.vidutini5kai apie I I procentq. -V.Gyventojq uzimtumastapo civilizuotr4Saliq ekonornines politikos tikslu. kuris.yzdziui. daugelis Be Zmoniqieiko darbopirmq kart4arbageresnio.Vokietijoje 1991 m. pavyzdZiui. o k4 jau kalbeti apie padiq Zmoniq asmeninesb€clas.Imta manyti.parengtiir tobulinti vyriausybes uZimtumopolitikq. netekE darbo. 25 Nors nedarbas buvo i5augEs 8-o ir de5irntrnedio viduryje bei 9-o deiimtmediopradZioje..sveikatos"rodikliq. NEDARBAS Viena svarbiausirl makroekonominiq problerlq yra nedarbas. palyginrisLr tuo. . Daugelis Zmoniq. kad bedarbiaidarbo neturi tik trurnpE 1aik4. o ir opi PoZiurio i nedarbq kaip problem4 pokydius l6rne tai. bhclingus dinarniSkai ekonornikai. tesudard 10. Nedarbastapo iprasturei5kiniune tik Vakarq. Nedarbasbuvo rei5kinys. pozi[ris i nedarbq. lstatymai Tadiau velesniaisde5imtmediais pradejo fonnuotis naujas.taiyramalrau negupusp 1933m.8 proc.3proc.l kaip problem4kito priklausomai nuo situacijos darborinkoje.ir kt. PanaS[s priimti ir kitosesalyse. Tadiau reikia pripaZinti.. praranda pajamr4Saltini. ne i5tekliqSvaistym4 nes4s problema.Prancuztjoje 12.6proc.Daugelis politikq. Tadiau paskutiniame XX arnZiaus deSimtmetyje nedarbo lygis smarkiai iSaugo Europoje: pavyzdLtui. kad fecleralinevyriausybe visomis [manomomis priemonemis pasiektimaksimalquzimtumo.. nedarbo lygio.Todel neatsitiktinai nedarbo problema dorninavo mokslininkq tyrinejimuose ir vyriausybiq ekonomindjepolitikoje beveik pusp iimtmedio. kad mokslininkq poZi[ris i nedarb. buvo priirntas UZimtumo istatymas. Tuo remiantisteigiama. kad nedarbas atspinditik pokydius.6.kLrio reikejo i5vengtibet kokiais b[<]ais. ivertinciarli ekonomikos bhklg ar ekonomines politikosefektyvumq nedarbolygl vertina kaip vienq ekonornikos. ir todel.. 622.. Gana auk5tas1997 m. jis buvo Ispanrjoje 20. 2001 .gamybos turi apirnties perkamosios ir galioslygi.r1. b[na bedarbiais. kad pokario laikotarpiujis niekada nepriartejoprie DidZiosiosdepresijoslygio. 2001 . JAV r946 rn. Italijoje-l 1. vengdarniapsirikti. bet ir Vidurio bei Rytq Europos5alyse.2 proc.12. Suomijoje. Salyser. prieZastis. kuri dirbo. jo lygis jAV 1982 ber rn. patiria gyvenrrno lygio srnukim4 psichologini diskomfort4. o visose Europos Sqjr"rngos 5alyse.-. rnakroekonominius mikroekonorninius ir nedarbonuostolius. Todel nedarbo problerna yra politinitl ir ekonominiq diskusijq objektas. ' Lictuvosstatistikos rnetraSris.7. 4-o desimtmedio Didziosios depresijosmetu kilqs nedarbasreiske milzinisk4 darbo isrekliLl eikvojim4.JAV sr-rdare procentus. Par. visiSkai kitas.

l. Taip pat bfitina atskleistinedarbosrulaZinimo budus. 378 . Kaip mineta.viena iq yra jau l-arne skyriuje aptartadarbo jega.NATORALUSIS NEDARBO LYGIS D a r b o j d g o si r n e d a r b os 4 v o k o s ll.kokias uzimtuno progrunas turi lgyvendinti ryriausybe. Toddl ekonomikosteorija. DarbojegosSaltinis Salies yra gyventojai. nes ne visi Zmonds gali ir nori dirbti.kad nedarbas kaip problemaegzistuoja. kurie nori ir gali dirbti. bet ir EuroposSqlungosinstitucijos.gyventojq dalis.pasirinktioptimaliussprendimus. tai visi dirbantys ir aktyviai ieskantysdarbo Salies piliediai. Tadiau realioje tikroveje rinkos ekonomikos s4lygomis. Gyventojai (P . Sios temostikslas. Todel akivaizdu.). PavyzdLiut. pabaigoje m[sq Saliesgyventoiq buvo 3700 t[kstandiq.romenei ekonomikaiyra lyg ir priimtinas.o vyriausybei. Pateikiarne pagal TDO metodologijE sudaryt4 gyventoJrl klasifikacijos ( schemq I 1. i5rySkinusi kurios nors ekonomines politikos trukurnus. kuris visr. Zinoma.population) . gali padeti geriau paZinti ir lverlinti nedarboproblemq sprenclimo altematyviniu variantus.Ar-rk5tu nedarbolygiu susir[pino ne tik atskirq SaliqvyriaLrsybds.juo labiau. Ekonominiu atZvilgiu aktyviis gyventojai (LF .1pav. Todel mokslininkai ir praktikai bando smulkiaLr analizuotigyventojq skaidiq. Todel svarbus naturalusis nedarbo lygis. yra kas lemia jo lyg[ ir dinamikq kokios yra nedarbo fonnos.Zmones.kodel neclarbas nei5vengiamas.Tarptautine darboorganizacijair kt.bei nedarborodikliai.kad jas mokslininkaiverlina labai priestanngai.l Noredarni i5siaiSkintimus dominandiqnedarbo sqvokq pirmiausia turdturnepatyrineti kitas su juo glaudziaisusijusias s4vokas. nedarbas egzistuoja.atskleisti. II. Tarptautine darbo organtzacija (TDO) gyventojus skirsto i ekonominiu atZvilgiu aktyvius ir neaktyvius. NEDARBAS IR JO PRIEZASTYS.Lietuvos statistikosdepartamento duomenirnis 1999 m.kad ekonomikafunkcionuojavisisko uZimtumosqlygornis.I.econornrc active population/labour force) . absoliutus skaidiai maizaikq tepasakoapie tikruosius darbo jegos isteklius. kaip jau Zrnorne. ir Kadangi del nedarbo visuomendpatiria didiiuliq mikroekonorniniq ir rnakroekonominiqnuostoliq svarbu i5nagrinetinedarbokastusir pasekrnes. sudaranti darbojegos pasillq prekiq ir paslaugqgarnyboje. kitaip tariant.tai nuolatiniai Salies gyventojai. Ankstesnese temose remdmesprielaida.skaidiuojamimetq pradZioje.

kurie nenori dirbti. pri2i[rintys vail<rrs.1 pav.darbo (darbo Nedarbasrodo vieno i5 svarbiausiq jegos) .rridarbo.r) LF . GYVENTOJAI Aktyvus gyventojai Neaktyv[s gyventojai lutil"t*r. 379 .tai darbojega: TE'=tr-t-IT' (11.Ji tiesiogiaii5rei5kia nedarbolygis. ir Kadangi daZniausiai darbingi gyventojai yra uZimti (dirba) arba yra bedarbiai. registruodarniesi ar [darbinirno[staigose apskaitomikitais budais. Noredami apskaidiuoti nedarbo lyg[. scnatves. c) pasiruoSg dirbti. narnqSeirnininkcs asrncir nys. bet aktyviai jo ie5ko) apib[dinti vartojama labiau apibendrinanti s4voka (U nedarbas . kurie neturi darbo.darbojega. gamybosveiksniq .darbingi asmenys. kiti asrnenys. ir streikuojantys kt. Knygos I skyriuje.icr nebeie5kantys. patikslinsime darbo jegos s4vokq remdamiesipateiktaisapibreZimais schema.tai dirbantysvisq nuosavybds fonnr4 imondse. i5vardydarnipagrindinius makroekonornikos rodiklius.).-".dirbantys (besikrcipiantysi pagal specialqgrafik4 ldarbinirno besirnokantys.lengvatines invaliduar rno pensijas. t. b) laikinai nedirbantysdel b) ieskantys darbo b) ligos. I1. tiesiog I c) istaigas. Cyventojqklasifikacija Ekonomineje literat[roje Siam rei5kiniui (kai Zmonesnetr.t. ir lankantysdicninio rnokymo istaigas.atostogq.l v a) a) dirbantysuZ atlyginitrq a) ncturintysdarbo.panaudojimolaipsnl.Aktyv[s gyventojai gali b0ti uZimti. visq ar nevis4darbo laik4 teikiandiopajarnq. atliekantys karing tarnyb4 bei laikinai nedirbantys. ir c) dirbanrys savaranki5kai.. daZniausiai Ji vartojamakaip kiekybine ir kaip kokybine tarn tikros gyventojqdaliescharakteristika. darbdavius kt. organizacijosebei rikiuose. Dabar tik priminsime. nctckp vilties rasti darbqir. d) rnokslciviai studcntri. taip pat asmenys. trumpai apibudinome ir Sias svarbiausiasdarbo rinkos s4vokas.y. Bedarbiai . tureti darb4 ir bhti bedarbiai.unemployment). bet aktyviai jo ieSko. gaunantys aslncnys. istaigose. kad uZimti gyventojai.

( 11 .tai clarbojegos ir tiriamojo amZiaus grupes (darbingo arnZiar.E * uZirntq(dirbandiq)gyventojqskaidius. * gyventojqaktyvurnolygis. vienas svarbiausir6 kaip jau mineta r skyriuje. = .lq ir tiriamojo amZiausgrupes(darbingo amZiausir vyresniq) gyventojq skaidiaus santykis.activity rate) . Aktyvumo lygis (A. UZimtumo lygis (8.xloo%o. uZirntumoir nedarborodiklill dinamika. dia U. . E * uZirntqgyventojqskaidius. .l lentelejepaleikiama l-ietuvos gyventojq aktyvumo. . Taigi bet kLrrios Salies darbo jegq galima apibldinti kaip visq uZirntLftl ir bedarbiq skaidiaussumq. ir (l 1 .bedarbiqskaidius.gyventojq ekonominio aktyvumo lygis bei uZimtumo lygis. ir Sie rodikliai gana dinami5ki. . 2 ) Nors pagrindindtemosproblerna nedarbas jo lygis.darbingoamZiaus vyresniqgyvenlojq skaidius.uZirntqgyvento.=#" rco%.employrnent rate). J[ galima uZra5ytiSiaformule: o.uZimtumo lygis. . dia A. LF .darbojega. 3 ) Aktyvumo lygis apskaidiuojamas daZniausiai rerniantis atrankiniais darbo jegos fyrimq duornenimis.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis.darbingoamZiaus vyresniqgyventojq skaidius.Tiriant apklausiami vyresni nei 14 metq amZiausgyventojai. tadiauSiuo ir aspektu svarbDsir kiti rodikliai . darbo rinkos rodikliq yra fakti5kas (bendrasis)nedarbo lygis bedarbir"l skaidiausir Salies darbojegos procentinissantykis: u.atrinkti i5 gyventojqregistroatsitiktiniq imdiq n-retodu. ll. U .rs vyresniq) ir gyventojq skaidiaus santykis. UZimturnolygi galima uZra5yti tokia formule: E E. P . P . dia ( l 1.4) E.=T" fto%.

| .1 N ct @ r -l .I o\ r o\ N cl !1N N d oc t oo r € r o\ a. : > .l . ol ..o cn c] E 11 X .J bo A cl v1 d (B r @ cl € a6i s N € F- ol @ ra 2 <F- or co d 'tr <. ^1.:1. Y € o = t s 6 .r a. N ' N J o '-' < d t r L . e4 z.O Y > > > d r. € N o.al o\ !t r \o j d oo d € r N zs O'Y N ' F .i- co $ € @ F-- t@ r N V @ .f fFG a c\€ € .O r cl a N \ cl @ .) $ r ol o1 € a r .tr r N 6 @ r t-- €" € r @ tr >N d n .N N € € . 381 .l . tr E E 'N d Fr .i@ N r r r al € s ol oo 6 F- N n s Fr oi s > i I J al .l @ r c v N € r .:4 \ T r r sj- @ {€ d o\ F- ) .i rc oo € F- *i.= A. ! @ c. N F r:i d d 'o : ^ N J o .f.l N N r r rc r r r r $ \ rc $ .. = € r o o 6 E . >. i d 6 .> o o .bo x>.v q < : >N :r bI >' o q I. c O .1- s: @ E € o\ v o\ t d ca r Y cl FT v r € 6l dl r @ ct (\ N F-.

2 paveiksle.3 7t.0 A A 71 4 .4 a ^ 69) ES 15 63.6 6.rmo nedarborodikliai daZniausiai skiriasi.6 4 1 10.9 \'7 ) 6 l.1 75.7 65.2 lenteleje. I1.Europcan at Corntnission1998a:| 49-64.6 64.0 70.9 62.9 79.4 69.0 2.2 pav.1 5 l '7q l3.8 3.r 16.9 8.2 q.6 5.6 64. 68.gis 3.I 71. Nedarbolygio dinamikaLietuvoje199l-2000 m.4 10.7 15.6 9.. uZimtumoir nedarbolygiai EuroposSq. gyventojquZimturno tyrimo duornenys.0 '?\ ) Ulimtumo lvsis 65.9 Saltinis: EurostatRe inis: Regions StatisticalYearbook (UnemployrnentStatistics).2 554 54R 56.uZimtr.1 60. l Nedarbo l1.Tai parodyta I 1. ir [vairiose Salysegyventojq aktyvurno.8 58.lungos Baltijos Salyse ir (200I rn.9 76.7 62.4 71. . 9 68.1 6 8 .9 14.7 68. o/u 14 lz 10 o 6 A 0 t992 1993 1994 1995 t996 t997 1998 1999 2000 2001 2A)2 2UJ3 lVlcLei I1.2 lcntel6.5 t2.8 7t .64 m.4 75. procentais.Gyventojqekonominioaktyvun-ro. amZiaus 15 gyventojq %) Saiys Airija Austrija 13clgija Danija Craikija Italija lspanija JungtincKaralystt Liukscmburgas Nydcrlandai Portugalija Pranct1zija Suomija )vcoua Vokictija Latvija Lictuva Estija Aktyvrimo lvsis 68.Registruoto nedarbo lygio dinarnika Lietuvoje pateikiama ll.1 68.4 59. Ur. 382 .9 63.0 63.

). paprastaiyra a.) ir Nyderlanduose (2.2 proc.5procento. c ) t i k i s is u s i r a s t ia r b q e r m d n e s i ..rsiant gyventojus. buvo Liuksemburge(2.. kitose .prekyba gatvdse ir t.dar yra didele dalis . leinandiqi darborink4 fuirma kar14 lnfonnacijos Saltiniaiapie nedarb4atskiroseSalyseirgi gali skirtis: vienose . 3) darbo paie5kqkriterijaus. Tuo tarpukitoseSalyse tokiq ry5kiqsvyravimqnebuvo. b) laukia i5kvietimo dirbti 1 tq padi4darbovietq.pavyzdZiui.16. kad. atrankiniqfyrimq duornenimis nusiatytas nedarbo lygis buvo palyginti auk5tas.t. laikinai atleistrl i5 darbo ir vel griZtandiqi tq pati darb4 skaidiaus apskaidiavimo tvarkos. Darbo statistikosbiuras (Bureau of labor Statistics)kas minesi apklausia Saliesgyventojus reprezentuojant[ Zmoniq skaidiq .Pavyzd2iui.kurio oficiali statistikaneapirna tai Se5eline ekonomika. JAV bedarbiaislaikomi tie asrnenys.0 proc.darbo birZos duornenysir kt.Nedarbo lygio apskaidiavirnas gali skirtis priklausomainuo: l ) Zmoniq. I5sivysdiusiose Salyse duornenys apie nedarbE irgi kartais interpretuojami skirtingai.rlk5tesnis uzlqfgq1g lygls.15 pateiktq duomentl matome. ypadauk5tas buvo Lietuvoje.darantis itakq nedarbo lygiui besivystandiose Salyse.tai namtl flkiq atrankiniq tyrirnr4duomenys.) ir Craikijoje (10.apie 6-5 000 Seirnq.socialinio draudimo (skaidiaus Zmoniq gaunandiq nedarbopa5alpas) duomenys. Zerniausias nedarbo lygis 200lrn.todel pabandysinte palyginti ivairiq Saliqnedarbolygius. kurie darbo nebeie5ko.).ketvirtose. esant auk5tesniamgyventojrl ekonominioaktyvumo lygiui. kurie: a) neturi apmokamodarbo ir aktyviai ie5kojopaskutines keturiassavaites. Svedijojeir 383 .4 proc.dirbti" ar . PavyzdLiui JAV.6 proc. p d Besivystandiose Salyse gana daZnai skirtingai interpretuojarnos sEvokos.trediose * oficialios statistikos. Sie Zmoneslaikorni dirbandiais.lai ie5kandiq darbo)skaidiaus nustatyrno. Siose Salysedaug ZmoniLldirba nevis4 darbo dienq arba yra uZimti neproduktyviudarbu. kaip ir daugelyje kitq Saliq. i1 Tuo tarpu tarp nedarbo lygio ir gyventojq ekonorninio aktyvumo lygio rodikliq tokios priklausomybds nera.sudarandiq darbojeg4 darbingoamZiaus ribq.yra jq Zemasmoterq ekonorninisaktyvumas(dauguma uZimtosdarbu namuoseir i uZimtumo rodiklius nepatenka).nes nesitiki jo rasti. 5) nau. nedarbolygis Japonr-1oje. 4) nuo statistinir4 duomenq apie Zmoniq. Kadangi mus labiau domina nedarboproblemos. nedarbo lygis nustalomas apklar. Tadiau Siq bendrq rodikliq nustatymasdar negarantuojavienodq nedarbo matavimo metodq atskirose Salyse. Baltrjos Salyse 2001 m. pagaliau esama didelio neoficialaus uZimtumo.aktyviai ieskoti darbo".. o auk5diausias lspanijoje(10. Nors ir nevisai uZimti.Kitas budingas bruoZas. Kaip rodo lenteles duomenys. 2) darbo paie5kqlaiko trukrnes.nusivylusiq".

Nr. Tuo tarpu darbo birZos skelbia duomenistik apie bedarbius.3 lenteli.93.8 99l .roju metu nedarbas Svedrjoje irgi i5augo.. 1999.107.1 262.Sveicarijojeper 20 pastarr4jq metrl buvo stabiliai Zemesnisnegu kitose iSsivysdiusiose Salyse.0 3.4 6. Daugelisdarb4praradr.tai lemia ir kitos aplinkybes.2 I 12. p. Taigi.7 5. Nedarbolygio skirturnaitarp Statistikos deparlamento atrankiniq tyrimq rezultatqir darbobirZosduomenq Statistikosdepartamento duomenvs bedarbiai nedarbo Iygis (tIkst. l5.1 241.2 3 4 1l .4 5 6 r98.4 Darbo birZosduomenys bedarbiai (tIkst. kadangidalis gyventojr"l darboieskonelegaliose arbaprivadiose darbo birZose. ir bet kartr-r sumaZeja darbojega.rmaZejo. Pastarr. I 10.sr. kai del to daugurnoje jis Salir4 nedarbas srnarkiaiisaugo.2 8. . Siuos skirlumuslabaiaiSkiai rodo I 1.4 I t.9 4.ir jie bedarbiais netampa.14: Darbo birZos naujienos. nes valstyb€spriemoniq mastas. Tuo tarpu Zemq nedarbo lygl Svedrjojegalirna paaiSkintiplataus n. Lietuvos darbo birZos infonnacija irgi neparodotikslaus bedarbiq skaidiar-rs.0 215.) 6l. kuriostuoj pat apimanetekusius darbo. Tadiau Sio fenomeno vien Saliq ekonomikos uZdarurnu paaiSkintinegalima.. 7.taip pat kitais budais: per paZistamus. Japonijojenet ndra darbojega.2000.1 4.3 Saltinis: Lietuvos ekonomindir socialin6raida. pagal skelbimus ar tiesiogiai kreipdarniesii darbdavius. ll.1 317.sprendZiant uZimtumoklausimus..9 2235 6.2 t 4 81 204.3 I 10.9 3. Dalis Zmoniq kurie JAV b[tr4 laikorni bedarbiais.3 6. Lietuvos statistikos metra5tis2001.5 t? { 384 .Todel pateikiarnas Lietuvos I statistikos departamento nedarbo lygis pagalLietuvosdarbobirZosduomenis irgi yra ZernesnisuZ atrankiniq tyrinejimrl bldu nustatyt4nedarbo lygi..P. 114 A 2000 09 2001 9 0 200209 28.Japonijoje.5 nedarbo lygis (oh\ 1 5 t99409 I 99509 I 99609 I 99709 I 99805 I 999 05 6.4 ll. PavyzdZiui..+.4 255.SioseSalyse pakito neZyrniai.rsiq jo moterq dia daZnai nebeie5ko.V.darbo ieSkandiq"nustatymokriterijus daug grieZtesnisnegu JAV.3lenteles duomenys. l.p. todelnedarbo ir lygis liekaZemas.rasto valstybes perkvalifikavirno programomis. naujq leiciirnq dirbti. besikreipiandiusvalstybinp darbobirZq.) (%\ 34't.Net ir pakilus naftos kainorns 8-o deSimtmedio viduryje. Sveicarijoje ekonomikos nuosrnukio sElygornis prie5 nedarb4 kovolama.Lietuvosstatistikos metraStis 2003. priverdiantirnigrantus jierns neisduodarna darbininkus palikti Sali. nors ekonomikos nuosmukios4lygomis uZirnturnas sumaZeja.P.

. Tai atspinditoliaupateikiama schema: Itek€iimas: o Atleisti i5 darbo. ar Nors ir sunku i5matuotiir interpretuotinedarbolygi. Nedarbasyra dinami5kas. Nedarbo mastas Si scherna atspindi srautus i nedarbq ir i5 jo. Nedarbo nuotekio srautas susidaro tada.leisti).ie5kodamikito darbo. visadaatsiranda Zmoniq. Darbo birZos duomenysneatspinditikrojo nedarboiygio . Zinoma. 385 I . Nuodugnesni nedarbo problemq tyrinejimai neturdtq apsiriboti tik faktiSko nedarbo lygio nagrinejimu. kai vieni sugrlZta i ankstesnesdarbovietes.rclentq tvirtina. DaZniausiai asmenys. Nedarbo mastas kyla.lS lenteles matome.naujai priirnarni i darb4 treti . ddl Nedarbo mastas Nuot€kis: r Naujai priirnti i darb4. . kai itekejimas (naujas bedarbiq skaidius)virSija nuotek[ (Zmoniq. 11.gaunandiqdarb4 skaidiq). nedarbo lygis gali bLiti ir padidintas. Nebepriklausantys darbojegai. Be to.kai dalis respor.nuolat besikeidiantis rei5kinys. kai kuo pana5us i vandens baseinq.kurie nebepriskiriani prie darbojegos arbaja tampa.maZdaug2. . Laikinai nedirbantys (al. l5samesnd nedarborodikliq analizd bus pateiktapaskutiniameSiosternosskyriuje.sulaukia pensijinio amZiaus arba praranda vilti rasti darbtl ir paprasdiausiai nebepriklauso darbojegai. .5 karto ji sumaZina. ie5kandiqdarbo pinnq kart4 iejimo i darbo rink4. laikinai atleisti. GriZQI savoankstesnes darbovietas. kiti . Darbo atsisakE asmeniniqmotyvrl. taip pat palikq ji priverstinai del sumaZejusios gaminamq prekiq jq paklausos.jo atsisakE d€l asmeniniqmotyvrt. Siq srautqintensyvumas nevienodas. Dirbantieji tampa bedarbiais. tai baigg mokslus. kad jie ie5ko darbo.Nedarbo mastas padideja ir del Zmoniq. Sis rodiklis yra jegosnepanaudojimo tinkamiausias atskirq5aliL1 darbo laipsniuipalyginti. kad duomenys apie nedarbEgerokai skiriasi. nors tai neatitinkatikrovds: jie tikisi nedarbo paSalpos kitq lengvatq.3pav.

4 paveiksle: UZimti gyventojai (E) Bedarbiai (u) Neaktyvfisgyventojai (N) ll. kad tas kinta'rasis maLina neclarbolyg[. kai srauto.tapusiq bedarbiaisskaidiui. Zenklas + (plius) virS kintamojo rei5kia nedarbolygio padidejim4 o Zenklas . Taigi.ekonominioneaktyvurno) tikimybiq funkcija: T f t U. PNs perejirno tikimybe iS ekonomiskai neaktyvirl gyventojqkategorijosI uZimtqkategorij4. palikusiLl bedarbiq gretas skaidius lygus asmenq. ParyzdZiui. PLrE).nedarbolygis auga.baseintl-' lntensyvumasskiriasi nuo i5 jo i5tekandiosrauto intensyvumo. (r 1 . nedarbo lygis yra gyventojq perejimo iS vienos alternatyvin6s busenos i kit4 (r"rZimtumo.kad daris bedarbiq per tam tikr4 laik4 pereisI uZimtqjqbusen4(karegorijq). PNE. Pg61 perejirnotikimybe iS bedarbiq i neaktyviq gyvenrojq kategorijq.Jei i bedarbiq bhri isilieja daugiauZmoniqnegujI palieka.:f (Psx.(minus) rei5kia. PuN. Pus rodo tikirnybE. P6u. * PNU perejimo tikimybe iS neaktyviq gyventojq kategorijos I bedarbiqkategorijq. kai asmenq. Pagrindiniaidarborinkos srautai Paveiksle rodyklernis parodytos gyventojq perejimo iS vienos b[senos 1 kit4 tikimybes.perejimo tikimybe iS bedarbiq kategorijos ! uZirntq kategorijq. 386 .PN1u.4 pav. Pagrindiniaisrautaidarborinkoje pavaizduoti1.perdjimo tikimybe iS uZimtq kategorijos i bedarbiq kategonj4. P6g .. nedarbo. 5 ) dia Ppx . Pu6 . Darbo rinkos pusiausvyros s4lygomis.Nedarbo lygis keidiasi. isiliejandio i nedarbo .perejimo tikimybe iS uZimtq 1 neaktyviqgyventolq kategorijq.

nrq kategorijos t ekonorniikai neaktyviq gyventojq kategorij4 (Psn-). Tuo tarpu iS tiesq darbo uZmokestis visadayra toks lankstus. Jie atsiranda ddl netinkamos darbo apmokejimo politikos. kuris b[tq pakankamas. pan. perejimo ! bedarbius tikimybg (Pxu). kurios rezultatasnelankstus darbo uZmokestis. suderindamas paklausq ir pasifilq.2.dirbandiqpensininkqpensijq sumaZinirno programa gali paskatinti pensininkq perejim4 i5 uZir. o kartu didinti pensininkq. kad susibalansr-rotr-1 darbo paklausair pasi[1a. kuo bus maZesneperejirno iS bedarbiq I uZirntqkategorijqtikimybe (Pus) ir ekonominiuatZvilgiu neaktyviq gyvenrojq perejimo l uZimtq kategorij4tikimybe (P5E). maZejant dideti). Neoklasikqnuomone. pavyzdLiui. Darbo rinkoje tarp visq Siq 5e5iqsrautq yra glaudi priklausornybe. nedarbo padidejimo. Remiantis pagrindine neoklasikines teorijos leze. Neoklasikai teigia. taip pat skatinti juos ie5koti papildomo uZdarbio. Kada realusisdarbo uZrnokestis w1 lra auk5tesnis uZ lygi w0. kuri pasiekus tai darb4 galds susirastivisi norintys dirbti. uZtikinanti darbo pasifilos ir paklausos pusiausvyr4 darbo pasiularinkoje virSijajos paklaus4. ir Srautq intensyvumE ir nedarbo lygio dinamikE lemia nedarb4 prieZastys.1. esanttarn tikram darbo uZmokesdio lygiui. Darbo jegos kainos arba realiojo darbo uZmokesdio nelankstumas jo nesugebejimas keistis iki lygio. darbo rinka laisvosiosrinkos s4lygornisturi tendencij4savaitre pasiekti pr.rsiausvyrq. arba i savaranki5kaiapsir[pinandiq darbu (Pps) kategorij4.11. kurie ie5ko darbo. taip pat kuo didesnesavanoriSko ir priverstinio i5ejimo i5 darbotikimybes (PsNir P6Lr).pagrindinedidelio o nedarbo prieZastis. Pagrindinis jo realizavirno mechanizmas .darbo r-rZmokesdiotarifrl pasikeitimai (nedarbo augimo s4lygomis turi maZeti valandinis darbo uZmokestis. Todel valstybes uZirnturnopolitika turi buti gerai apgalvota ir nesukelti nepageidautinq pasekrniq. Teori5kai bus lygis. 1.nedarbo lygis bus tuo aukitesnis. PavyzdLiui. 387 . sukeliandios I 1. kad visiSkas uZimtumas gali nusistoveti savairne.y. bltina atsiZvelgti i visq SeSiqperejirno tikimybiq pasikeitirnus. reguliuojant nedarbo lygi. maksimalq visi5ko uZimtumo lyg[.kodel ne nelankstusdarbo uZmokestis sukelianedarbq.5 paveiksleparodyta.Darbo rinkos pusiausvyros modelyje realusisdarbo uZmokestis keidiasi. Todel. esanttarn tikram ekonomikosiSsivystymo lygiui ir finansindms galimybems.laisvosiosrinkos mechanizmqveikimo apribojirnai. Nedarbo prieZastys Nagrinejant svarbiausias nedarboir jo lygio kitirno prieZastisreikia atsiZvelgti i dvi pagrindines rinkos teorijos pozicijas: neoklasikinq ir keinsistinE.

jos vertinimu. kad. Nedarbas.o darbo pasi[la virSrjajo paklausq darbdaviaituretq darbo uZmokest[sumaZinti. bfitina i5siai5kinti. vadtnamas savanoriSku nedarbu. Norint suprasti darbo uZrnokesdio nelankstumoir lnkesdiq nedarbo esmg. Darbuotojai paprasdiausiailaukia progos rasti darbE uZ 5i darbo uZmokest[. esant nustatytam darbo uZmokesdio lygiui. . vadinamasltikesdiq (laukimo) nedarbu (wait unernployment). Neoklasikine mokykla nagrineja nedarbq kaip savanoriSk4 reiSkin1. darbo jegos pasilla virSijajos paklausq kuri4 dikruoja firmos. kodel darbo rinka nepasiekia pusiausvyros.nedarbas. atsiradEskaip nelankstaus darbo uZmokesdio rezultatas. Tadiau l[kesdiLi nedarbasir kyla del to.o kai darbo uZmokesdiolygis w1. kad firmos negali sumaZinti darbo uZmokesdio. Nelankstus darbouZmokcstis nedarbas ir Nedarbas.tik N1. kuri rodo atkarpa E1A.Tik nenorasdirbti uZ 5i darbo uZrnokestiyra nedarbo prieZastis. No Darbuotojqskaidius 11. sukeliantipriverstin[arba lhkesdiqnedarb4. Viso to pasekmd.Kai realiojo darbo uZmokesdio lygis yra vir5 pusiausvyros ta5ko. susidarantis Siomis s4lygomis. kad jie nori rasti darbq kuris labiau atitiktq jq kvalifikacijq o todel. pusiausvyradarbo rinkoje yra pastovi.Bent jau to reikalauja elernentaririnkos logika.5 pav.esantdarbo uZrnokesdiui ws.Kai darbo uZmokesdio lygis w0. Darbuotojai tampa bedarbiaisne toddl. butq idarbinta N0 darbuotojq.ir kiekvienasnorintis dirbti gali rasti darb4.nepaisant darbo pasiulos 388 .ji sutampa su visiSku uZimturnu. nes.

Del to padidetqkitq darbuotojqgrupiq nedarbolygis. grupQ panagrinesime Si4 prieZasdiq pladiau. 2) profsqjungqreikalavimusstabiliq darbo uZmokesdiq.:lzd-vo MCU. nes jie gauna 'zymiaididesni darbo uZrnokest[. 2) paaugliai fimose labai daZnai . Daugumaidarbuotojq5is lygis praktines reik5rnesneturi. Tai irgi jq surnaZina pusiausvyros darbo uZmokest[. kodel darbo uZrnokestis yra nelankstus'? Ekonomistainurodo tris 5io reiSkinioprieZastis: 1) minimalausdarbo uZmokesdio istatymqtaikymq. 3) skatinandiq darboefektyvum4darbouZrnokesdio sistemqivedim4. Tadiau daliai darbuotojq minimalaus darbo uZmokesdiotarifq [vedimas pakelia ji virS pusiausvyros lygio ir sumaZina paklaus4jq darbojegai.priimdamosminimalausdarbo uZmokesdio istatymus. paaugliq uZirntum4 sumaZinal-3 procentaisr.N.-M. negaudami dalies darbo uZmokesdio. Jie lygino minimalaus darbo uZmokesdio pokydius per tam tikrE laikq su paaugliq idarbinimo pokydiais.. Todel minirnalausdarbo uZmokesdio nustatymas Siai darbuotojq kategorijai turi didelq reikSmE.Perev.Vadinasi. todel jq sukurtasribinis darbo produktas yra maZas. firmos nelinkusios moketi jaunimui didesnl uZmokestinegujq pusiausvyros darbo uZrnokestis. Mokslininkai tyrinejo minimalaus darbo uZmokesdio nustatyrno poveiki paaugliq uZimturnui. Tadiau yra nuomoniq. kad tokie veiksrnai skatintq firmas kvalifikuotus suaugusiusdarbuotojuspakeisti paaugliais ir jaunimu. Tyrinejimai parode. Kyla klausimas.pertekliaus. kad minimalaus valandinio darbo uZmokesdiopadidinimas 10 proc.padeda jam kristi iki pusiausvyros iSsaugotinelanksttldarbo uZmokesti. Sie lstatymai ipareigoja firmas taikyti ne ZemesniusuZ vyriausybes nustatytusdarbo apmokejimotarifus.nemokamai" igyju profesijq ir darbo igudZius. P. kartu sumaZintqjq nedarb4 sudarytq o s4lygas firmose [gyti profesij4. kad minirnalausvalandinio darbo uZmokesdio nustatymas ypad veikia jaunimo. Manoma. l. Makroekonornika.213 389 . o samdo auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojus. nes lankstaus (kintandio) darbo uZmokesdio politika leistq maZinti paaugliq ir jaunimo darbo uZmokest[.neleisdamos lygio. Vyriausybds. ' Menkju G. priartintq jI prie jq pusiausvyrosdarbo uZmokesdio. kuriq pusiausvyros darbo uZmokestis atitinka nustatytE minimalq darbo uZmokestl. Dalies ekonomistq nuomone.c angl. paaugliq nedarb4 kadangi jq pusiausvyros darbo paprastaiyra Zemas.jaunimui nederdtqtaikyti rninirnalaus darbo uZrnokesdioistatymq. uZmokestis Taip yra del dviejq prieZasdiq: 1) paaugliai priklauso maZiausiaikvalifrkuotai ir menk4 patyrim4 turindiai darbo jegai. 1994.ypad nekvalifikuotai.

-P. 390 . nustatytas 0. b[tq gavg darbo uZmokesti (Jie w6.nedarbo lygis padidejo1. 1985m.25 USD/val. ir tik 1989m. Tadiau ir JAV minimalaus darbo uZmokesdioistatymas taikomas '/c rnaZdaug darbojegos. jau siekEs3.JAV Federalindvyriausybdjau nuo 1938 m. Makroekonomika. darbininkq. prezidentas Bu5as DZ. pasiraid nauj4 [statymq kuriuo minimalus valandinis darbo uZmokestis buvo didinamasdviem etapais:1990 m. Minimalus valandinis darbo uZmokestisiteisintas daugelyje Saliq. darbo rinka labai marga.kuriq laikymas sukelia problemq? Paslaptis ta.. valdymo sferosdarbuotojus. L i e t u v o j e1 9 9 8m . Kiek maZiauAustrrjoje ir Norvegijoje . 'Saks.. duomenimis. 214.95. kadangi yra daugybe prof-esijL1.85 proc. 4 6L t / v a l . Profsqjungqvaidmuo atskiroseSalysegerokai skiriasi.ir auga l[kesdiq neclarbas. DidZioje Britanijoje . DZ.25 USD/val.80 USD/val. 1938 m. PavyzdLivt. Globalnyjpodhod. kad valandinio minirnalaus darbo uZmokesdio nustatymaskenkia ne visiems. Svedijoje .B.9-o deiimtmeiio viduryje ne Zemds ukio Sakoseprofsqjungomspriklause: Danijoje . D. parnaZu Jis augo.70.N. Makroekonornika.DaZniausiai pagal sudaromE kolektyvinE sutarti darbo uZmokestisb[na auk5tesnis pusiausvyros uZ darbo uZrnokesdio lygi. Jei ne Sis istatymas. *iki 3.98. LarrenF. kodel priimami [statyrnai.padidejusprofsqiungqnariq skaidiuil0 proc.dalies Zmoniq pajamos bntq Zymiai maZesnes.o profsqlungq lyderiLlir darbdaviq derybos. Profs4jungoms priklausandiq darbuotojq pusiausvyros darbo uZmokest[lemia ne darbo pasi0los ir paklausospusiausvyra. Paprastaidel to rnaZinamas darbuotojq skaidius..B. jo taikyrnasne visq paddt[pablogina. Daugiausia profs4lungos nariq yra SkandinavijosSalyse.. LarrenF.' Zrnoma.. Tarp iSsivysdiusiq SaliqmaZiausiai profsqjungoms priklauso JAV darbininkq * tik apie 14 procentq5. daugumosdarbuotojqvalandinis darbo uZmokestisgerokai aukStesnisuZ minimalq.iSskyrus. kur profsqjungq vaidmuo didesnis. JAV valstijose. j i s s i e k e .minimalusdarbouZmokestis.2procentuo.per 60 proc. G.543.-P. o finna gali savaranki5kai sprgsti apie jai reikalingq darbininkq skaidiq.ir l98l m.monopoline profsq. 2. 1998. Siq organizacijqjudejimo iSsivystymas leidZia sprqsti apie jq galirnq itakq deryboms del darbo uZmokesdio lygio.35 USD/val. 6 Menkju.-P. o n€ w1. 548. .Globalnyj podhod. o Darbo aprnokejimas 1997m. Kita nelankstausdarbo uZrnokesdio prieZastis.ir l99l m.ungq vaidZia darbo rinkoje. D. reikalauja kad finnq savininkai taikytq rninimalausdarbo uZmokesdio [kainius. Suomrjoje .apie 50 procentq.-V.Tuo tarpu Japonrjoje 29 procentai. 'Saks. ilg4 laikq nekito. DZ. a 2 Kyla klausimas. p.iki 4.) Vadinasi. darbo uZmokestis irgi auk5tesnis. Makroekonornika.

Gresme. Tai daro itak4 darbo uZmokesdiuiir valstybessektoriuje. Antroji teorija teigia. Ekonomistaipateikia kelias darbo uZmokesdio itakos darbo na5umui teorijas.Tuo tarpu Kanadoje. Salyse Norvegrjoje) yra aukSdiausiasderybq centralizacijos lygis: dia dalyvauja Nacionalines profsqjungos ir Nacionaline darbdaviq federacija.tai iSeitLS sumaZinusdarbo kad uZmokesti. kad aukStasdarbo uZmokestisdidin4s darbo na5um4. bet i5sivysdiusiomstikrai netinka.jq Be to. gali daryti poveiki ir profs4jungomsnepriklausandiq Jos jog ir Siqfirmq darbuotojaikurs darbuotojqdarbo uZmokesdio lygiui.turetq sumaZdti darbuotojqdarbonaSumas akivaizdu. Ekonomistq nuomone.skatinandiq ef'ektyvq darbq uZmokesdio sistemq lvedimas. Pasak trediosios skatinandio darbo uZmokesdio teorijos. auk5tesnis darbo uZmokestisturi ltakos Zrnoniqmitybai. Jei Zmonesgeriau maitinasi. Sudaryli susitarimai plinta i regionus ir firmas. Skandinavijos ar (Svedijoje. profs4jungqvaidmuo neapsiriboja itaka tik savq darbuotojrl darbo uZrnokesdiui. Jos galt b[ti valstybines. firmq pelnas. Dar viena nelankstausrealiojo darbo uZmokesdioprieZastis. Todel finna ir moka didesnluZ pusiausvyros darbouZmokesti. Pasak vienos i5 Siq teorijq. Jei skatinandiodarbo uZmokesdioteorijos teisingos. Taigi darbo sutarfys. makroekonominiai rodikhai (infliacijos judejimas yra tempai ir nedarbo lygis) yra stabilesniSalyse.geriausidarbuotojaipereitq I kit4 darb4 o 391 . regionines firmos lygio. nes Sioje Saliq grupeje pusiausvyrosdarbo uZmokestisZymiai vir5ija tq lyg[. prie5ingai. ar 3. kur profsqjungr4 centralizuotas visiSkaidecentralizuotas. Darbo uZrnokesdiolygio problemasSiuoatveju padedasprgstidarborinkos elastingumas. nepriklausantiems profsqjungoms.sudaromos dalyvaujantprofs4jungoms. ir. daro didelE nustatant darbo uZmokesdiolygl visos ekonomikos mastu. Austrijoje ir Vokietr3oje derybos sukoncentruotosekonomikos Sakose.Skatinantisdarbo uZmokestis paprastai yra auk5tesnis uZ pusiauslryros darbo uZrnokesti. Japonijoje ir DidZiojoje Britanijoje.derybos del darbo uZmokesdiolygio yra visi5kai decentralizuotosir vedamos firmq lygyje.na5iauir dirba. kad auk5tas darbo uZmokestis surnaZina darbo j€gos kaitq kuri firmoms bltq nuostolinga.vadinasi. Gal tokia teorija tinka besivystandiomsSalims.Jei firma sumaZintqdarbo uZmokesti. profs4jungas. Tai propaguojandios teorijos skelbia.Kai kuriose Vakarq Europos profs4jungqpriimti sprendimaidel darbo uZmokesdio Salyse gali b[ti vien tik darbo arba uZimtumo institucijq sprendimu taikomi darbininkams. kuris butinas normaliam gyvenimo lygiui palaikyti.nors yra perteklinedarbopasiula. Sakines.Todel Sakosar jo hrmos nesistengia maZinti. kokiu lygiu vedamos derybos. JAV. finnos personalo vidutine kokybe priklauso nuo gaunamo darbo uZmokesdio. Profsqjungq [tak4 vaidrnuo priklauso ir nuo to.pakelia jq darbo uZmokestivir5 pusiausvyroslygio.

Tai veikia 392 .lsilos (krizes) stadij4 -i. o kartu ir darbo paklausa... sumaZeja ekonominis aktyvumas. todel.M.. kur[ sudaro varlojimo pak-lausa(salies gyventoiq bei vytiausybes islaiclos vartojimo prekernsir paslaugoms) investiciiq paklausa([vairiq rusiq .jei savo darbuotojams moka zymiai aiaesni darbo uZrnokesti. Besivystant techninei paLangai ir kintant zmonrq poreikiams. Verslo ciklo ir nedarbopriklausomybp atspindi I 1. Tuo tarpu DZ.litq .n aktyvumui didejan1 vyk1tq.ciklinio nedarbo 1y_g]9 maZiausias yra (b).. Taip_yra .Tokiq atrankQekonomistai vadina .morarinesrizikos" problema.neigiamos selekcijos".kad.. Daznainedarbqdidina ir vyriausybes bandymaikontroriuoti infliaciiq l monetarindsar fiskalines politikos priemonemis. susvelnina . prasideius ekonomikos .neigiama selekcija".nuosmukiui.. rizikuodami buti atleisti. ekonomika pagyveja. Ketvirtoji teorija bando aiskinti sitaip: gaudami aukstesni darbo uZmokest[darbuotojaief'ektyviaidirba. Finna.firrnoje liktq tik neturintys altematyvos.. Akivaizdu.virsijanti pusiausvyros lygi fimra gali i5vengti. bedarbiq pradeda mazeti.mo. paklausai padidejus.Kitaip tariant. Mokedama darbo uzrnokest[. mokdilama aukstesn[ darbo uZmokesti.investiciiq mastas)..darboryg*@. n Tarp kitq nedarbo prieZasdiq svarbiq vietq uZima ekonornikos strukturos pokydiai. kad nuosmukiometu (del sumaZejusio vartojimo ar investiciiq)sumaz€p prekiq ir paslaugq gamybos apimtis.iukeliandiomis bentlrosios . ciklinio nedarbo lygis yra didZiausias.Tadiau tai kartu lemia clarbo uZmokesdio nelankstumq lfikesdiqnedarbq. o verslo ciklui pasiekur aep. Ekinominia.priimumu darluotoiq..ilin" rizika'. jo IS matome. darbo uZmokesdiotarifLl paraikymas vir5 pusiausvyroslygio finnoms daZnainaudingas. taip elgtis nusprendE patys. p a k l a u s ors a Z e j i m 4 .iuo necrarbo lygis labiau maZeja. kad firrnos dirbandiosefektyviau.maZela.rg5 ameequs. k. Taigi verslo .vienq ekonornikossakq vaiclmuodirleja. kacl tai cikliniq ekonomikos svyravirnq sukeltas nedarbas.kad kiekvienoje Salyje gyventoiq uZimtumo lyg[ lemia efektyvios bendrosiospakrausos dydis. plediasi gamyb. verslo ciklui pasiekr"rs pakilimo (burno) stadri41a.iklirrio'nedarbo "lklo kreivdsvingiuojaprieiingakryptimi. visos Siosskatinandio darbouZmokesiioteorijospanasios teiginiais. Ji skatinadarbuotojusnevengtidarbo ir patiernskelti darbona5uma. ir Taigi neoklasikine teorija nedarbui paaiskinti pateikia nemaZai argumentq.padaugejabedarbiukylane. Jei darbo uZrnokestis zemas. darbuotojai dirba blogiau.Keinsoir jo pasekeiq teorijostvirtina.o ilgesnis ekonomikos pakilimo laikotarpis ir kuo jis intensyvesnis.Jeigu bendroji paklausanepakankaina arba ima rnaZdti.6 paveikslas.4w_r1!$9. Ekonomistai toki4 iq elgsenq vadina ..pagerintitotyuing darbuotoiq sudetiir kartu padidinti darbona5urn4.pnvadiq ir ir vyriausybds. Auguni fi rmq produkcrjos 'auugiiu paklausai.

% lz BNP uglmas Pakilimas (bumas) Depresija (krize) 0 a) didZiausias tmaZiausias I I I Nat[ralusis nedarbolygis 11.darbo paklausfo nes naujoms prekems ir paslaugomsgaminti reikia naujq profesijq bei auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojq.Nedarbq didina ir tai. Verslociklo ir nedarbolygio priklausomybe 393 . Darbo jegos paklausos profesine ir kvalifikacine struktura irna neatitikti jos pasiDlos strukt[ros. Y.6pav. tampa bedarbiais. kad naujq prekiq ir paslaugq garnyboje naudojarnos tobulesnes technologijos. Darbuotojai.nesekmingai meginantysgauti darb4 reikalaujantlauk5tesnds nei jq padiq kvalifikacrjos. irgi maZinandios darbojegos paklausE.

Kuo auk5tesnis rodiklis. ir rnokesdiai mokami nuo tam tikro pajamqminimumo. bedarbiopa5alpos buvo neapmokestinamos. 394 . PavyzdLiui. Vis daZniaumokslininkai pripaZ[sta.rsiose Salyse.rrdidesne darbo jegos paklausa.regionuose. pavyzdLiut.JAV iki 1978 m. p. atskaidius pajarnq mokesti. pa5alpq rnokejimo trukme yra pagrindinis rodiklis.Nedarbo dinarniktl veikia ir netolygus darbo paklausos kilin.Tuo tarpu kai kuriose Europos SalysegrieZto apribojirno nera: Danijoje buvo laikas. Akivaizdu tik viena * kad pa5alpq dydis ir jq mokejimo terrninaituri reik5mesnedarbotrukrnei. uZ 200 USD atlyginimq nes. Tadiau ekonomistai n6ra vienos nuomonds ar b[tent tai nulemia nedarbo lygio skirtumus tarp valstybiq. kad viena i5 nedarboprieZasdiq yra pati draudimo nedarbo atveju sistema. Kita verlus. paai5kinantis ilgalaikio nedarboprieZastis. tik ilgainiui maZinamas pa5alpos dydis '.o skirtumas tarp pa5alpqgaunandiobedarbio disponuojamqpajamq ir dirbant gaunamodarbo uZmokesdio rraZdja.5 metq. Pakeitirnorodikli veikia darbo uZrnokesdio ir paSa$q apmokestinimas. mano.120 USD srnarkiai sumaZinajo nor4 dirbti. tarkime. tuo ilgiau galirna 5is nedirbti ir ie5koti geresniodarbo. pa5alpq apmokestinirnassudaro pusg darbo uZmokesdioapmokestinimonormos.Si problema aktuali ir Europos Salims. ir Draudirno nedarbo atveju programos didina nedarbo lygi. ir nepakankamas darbojdgos mobihrmasyra viena nedarboprieZasdiq.jei sutiktq dirbti pirmq pasiulyt4 darbq.darbo uZrnokestisapmokestinarlas.ras atskiruosemiestuose.DidZiule migracija i miestus. norint paskatinti bedarbius spartinti darbo paie5kas. 1998. Olandijoje . 5.Fridmenas. ir dia sukelia nedarbo augim4. M.6. Bedarbio pa5alposdabar mokamos visoseiSsivysdir. Bedarbio pa5alpa neapmokestinama. JAV draudimo nedarbo atveju programos egzistuoja nuo 1936 metq.2. jis gautq tik 146 USD. Minetas santykis vadinamaspakeitimo rodikliu. JAV savaitinebedarbio pa5alpa.Nedarbo trukrne Siuo atveju labiausiai priklauso nuo paSalpos mokejimo trukmes. savailinio atlyginimo paskutineje darbovieteje mokama26-39 savaites. kr. kadangi lengvina bedarbiq padet[. kai pa5alpa moketa 9 metus (dabar ji mokama tik 2 metus). Nors 5iq pa5alpr4 konkedios mokejimo s4lygos gali skirtis ivairiose Salyse net tos padiosSalies ar atskiruose regionuose. Mokslininkq nuomone. Daugelyje Saliq (pavyzdZiui. Bedarbiai atidliai stebi santykl tarp bedarbio pa5alposdydZio ir darbo uZmokesdio. dalis bedarbiq jas gauna. PavyzdZiui. JAV bedarbio pa5alpa siekia 50 proc. Vokietijoje Sis-laikas irgi grieZtai neapibreZtas.JAV) Sis laikotarpisgrieZtairibotas. kad nedarbo pa5alpasreikia maZinti. Kai kurie Zym0s teoretikai. tai jo derinys su pa5alpq mokejimo trukme 7 Darbo birZosnaujienos.Nr. kurl jie gautq. Nuo 1979 m. pats pakeitimo rodiklis Jei nedarbo prieZasdirlneparodo.kur pakeitimo koeficientas didesnis.

8 10.0 a5 2.Ypad tai pasakytinaapie Belgijq ir Olandij4 kuriose tarp 15 i5sivysdiusiq Saliq draudimo nedarbo atveju programos yra dosniausios. Tyrimq rezultataiakivaizdfis:Salyse.1 0.1 q4 5 5 o( 10.negalima nepastebeti. Nagrinejant nedarbo prieZastis.vaizd?Lkeidia..o ne jq dydis.7 2.2 7. ilgalaikio nedarbomastasgerokai didesnis.6' 4.sugretinantis pinigini jq ivertinim4 per tam tikrE laik4 su paSalpos mokejimo trukme.2 1 A 3.6 10. pa5alpos kur mokejimo trukme ilgesne.0 ? o q s 5 l 1 R 6.New York.7 7.4 t.6 9.J.0 I 1.* P.586-5 87: http://www/eurooa.9 4 5 5 l 10.3 4.JAV mokslininkai tiesiog kelia klausim4: .Nedarbolygis Siaures Arnerikoje.5 n.9 2.0 8.htm eu.0 a? 8.. I5 lenteleje pateiktq duomenq matyti.1 \ '7\ q 4 5 6 6.9 7 l 4.7 o 1 4 6 4.3 t 4 7.9 q 5 lt 1 7.2 1.4 10.4 6.8 9.7 0.7 0. .2 1 4 6. Saltiniai: Gordon R. JAV mokslininkq tyrinejimq duomenimis.6 2.8 t t l < 0.0 ) 1 0. todel ir ilgalaikio nedarbomastasmaZesnis. Harper Collins College Publishers. *1994 rn.1 t.0 7 5 8. inVeurostat. nedarbo trLrkrnglabiau didina ilgesni nedarbopa5alpqmokejimo terminai. Tuo tarpu JAV.o Europojepadidejovidutini5kai4 kartus.2 1 l 6.0 t.Vakarq EuroposSalyse pasiDlytas nedarbcr paSalpqindeksas.7 I 1. Japonijoje Europoje ir I 961-2001m.7 '7 1 7.2 I 1. Panagrinesime 1. (procentais) Valstvbd JAV Kanada Japonija Europos S4junga Pranc[zija Vokictija Italija JungtincKaralystc Austrija Bclgija Danrja Olandija JVCqrla Svcicarija Norvcgija 1961 6.8 3. duomenys. kad nedarbo lygis JAV kito neZymiai. 1993.9 1 ) 1972 1979 I986 5 5 5 R ) 1 5 n 5 q 't.9 8.6 5 0 'rl 8.3 4 5 t a 2.kad esarna dideliq nedarbolygiq skirtumq tarp JAV ir EuroposSaliq.Tarp jL1 svarbiausiosdvi tarpusavyjekonkuruojandios.7 0.9 3.334.0 2.9 8.6 2.-6'h ed.0 .3 2.5 10.8 6.8 8.8 8. Lietuvos statistikos metra5tis1997 P.strukt[ralistine ir histerezes hipotezds.tuo tarpu JAV jis beveik visai nepakito?" Si misle paskatinonaujq teorijq apie nedarb4ir infliacrjq atsiradim4.Kaip galdjo natflralusisnedarbolygis nuo 7-o de5irntmedio pradZiosEuropojepadideti4 kartus. Macroeconomics.8 10.4 lentel€jepateiktusduomenis. Atlikus tyrinejimus.7 | 1.7 t ) 4.8 \ tl +.0 t 5 0.8 9. Japonijoje ir Sveicarijoje minetos programos yra gana kuklios. 39s .4 lentel€.0 1989 1 9 9 1 1995 1998 2001 5 1 .0 l ) ) 7 7. I ll.2 \4 54 ) 1 0.3 '7.r It.0 0.3 2.

kad jei del kokiq nors veiksniq poveikio nedarbo lygis Zymiai iSar"rga. kurias lemia didZiuliai realieji uZdarbiai.siekdamosgerovdssavo nariams (insaideriarns)..nattralqjI nedarbo lyg! veikia fakti5ko jo lygio pasikeitirnairn. '"0 Naffiralusis nedarbo lygis bus analizuojamas1. kai esamasnedarbo lygis negali sugriZti i ankstesni lygi. jis jau nebegali sugriZti ! pradinl tai lyg[.Ypad tai pasakytinaapie nat[ralqi nedarbo lygi ir jo dinarnik4.Jas galima suskirstyti I dvi grupes: tas. auk5to nedarbo lygio periodai lernia nat[raliojo nedarbo lygio augim4r Jq iSvados paremtos darbo uZmokesdio nustatymo modeiiu .rsantys autsaideriqkinta atitinkamai fakti5ko nedarbo lygio dinamikai.y. I .rralizmas metodologinesocialiniq mokslq kryptis ir metodas. Lawrence)teigia. kad europinis nedarbasyra toks didelis del specifiniq rikio valdyrno klihiiq: pernelyg dideliq atlyginirnq. dideliq bedarbiq pa5alpq.Kai kurie mokslininkai apibUdina Europ4 kaip sergandi4 Lga. . l5 esmes strukt[ralistine hipoteze rerniasi neoklasikines teorijos pagrindais ir europinio nedarbo prieZastimis laiko darbo rinkos funkcionavirnomechanizmo paZeidimus.Profsqjungos. svarbiausiu uZdaviniulaikantistiriamojo objekto abstrakdios strukftirosarralizg. per dideliq vyriausybes i5laidq ir reguliavimo.Olivier) ir LorensasSameris(Sunmers. Taigi strukt[ralistine hipoteze i5kelia specifines prieZastis.1. nurodoma rr nedarbohistereze'. lnsaideriai.rZmokest[.) reiSkia atsilikim4 kai pakitqs rei5kinyi nebegali sugriZti i pradinl lygi. Nedarbo atveju Sis rei5kinys rodo. tampa autsaideriais. e Histercsis (i5 graiktl k. Mokslininkq nuomone.3skyrinjc. laikolarpiu. kad visi jq nariai turdtq darbq o autsaideriai joms . nuldrnusias nedarbolygio pakilim4 Europoje1960-1990m. nors minetq veiksniq poveikis i5nyko. 396 . stengiasi nustatyti darbo uZmokestl didesn[ LrZrinkos pr. kurie iSnagrin€ti anksdiar-r..rsiausvyros darbo r.rstoja jais rlpintis. Tarp nedarbo prieZasdiq. Todel. Nedarbo histerezA(hysteresof unen. netekE darbo. t.nes profsEjungosnr. . ir tas. Riba tarp insaideriq ir nepriklar. I " Hysteris and the EuropeanUnemploymentProblem. kuri4 j i e v a d i n ae u r o s k l e r o z e . dideliq mokesdiqir regioniniq disbalansq. JAV mokslininkai Olivje BlanSaras (Blanchart.1986.i t i g a r e i S k i a e r n e l y g i d e l lv y r i a u s y b ek i S i r n q si ir S p d s ypad radikalq socialindsgerovespob[d| kuris trukdo eI'ektyviaifunkcionuoti darbo rinkai. veikiandiq nedarbo lygi. kad ilgi r.rployrnent) reiskinys. jei nedarbolygis kyla ilg4 laik4 tai ir didesnisinsaideriqskaidius " Struktr. kurios apima vyriausybiq vykdom4 reguliavirn4 bei geroves valstybg. nors nedarb4sqlygojusiqveiksniq poveikis i5nyko.gali tapti ir bedarbiais.Cambridge.insaideriai autsaideriai".Strukturalistind8 hipotezd teigia. toki.

-rlos ekonomikos" Salininkai tvirtina.tampa autsaideriais.frictional unernployment) nedarbas.pasir.rdornapaaiSkinti aukitq nedarbo lygi Europoje pastaraisiais deSimtmediais. N a t [ r a l u s i sn e d a r b ol y g i s Nedarbasgali buti laikinasis(rnigracinis). apmokestinant finnq pajarnas. ketvirti nedirba. . 3 .Todel nedarboaugimasgali bfiti nenutrfikstamas. profsEjungos o reguliuoja darbo uZmokestitik likusierns savo nariams. sudarandius ZmogiSkqji kapital4 ir net ekonomikos pakilirno laikotarpiu dirbti nebegali. nes maZina verslininkystespaskatas.nes baigesijq darbo sezonas t.sugebejimus. kad darbininkq darbo r. baigEmokslus.pasibaigusdarbo sutardiai ar ddl praZangq. mokesdiq didinimas veikia darbo jegos pasiul4 j4 maZindamas skatindamasnedarbo augirn4.rZimtumui. l . Tuo padiu metu. Vieni darbuotojai keidia darbovietE del Seimyniniq aplinkybiq. jos skirtingai verkia nedarbo lyg[ ivairiose Salyse. sud€tinga ir nustatyti svarbiausias.t. n l Nedarbo histereze ir bar. Nedarbo lygi veikia ir darbo uZmokesdio aprnokestinimo lygis. Tadiau 5i leorija negali paaiSkinti nedarbo lygio pokydiqJAV ir yra gindytina.pirm4 kart4 ie5ko darbo. ar. ir Vakarq Europos Salyse. kad konkretls del 39'7 i i. Kita teorija. Treti. N e d a r b o t i p a i . Todel ir JAV .rZrnokesdio apmokestinimo sumaZinir..ba nepakankarnos paklausos. i5einaiS kiti darbo ar pirmq kartq prisrjungia prie darbo jegos.darb4 arba grlLtai senq1i. Laikinasis (migracinis) nedarbas (Ue .kai Zmoneskeiiia darbusir i5einaar grlita i darbq Sis nedarbasdaLnaivadinamasapyvartiniu.r. Todel tai s k a t i n a e d a r b oy g i oa u g i m 4 .dainai jq b[na visaskompleksas.Jie ypae neigiamai veikia smulkq ir vidutini versl4 skatina Seielinesekonomikos vystym4siir neoficialausuZimtumoaugirn4. l l . Pastaraisiais deSirntmediais darbo uZmokesdio aprnokestinimas augo ir JAV. pakeisdami pirmuosius bendrame bedarbiq b[ryje.ras galetq leigiamai paveikti darbo jegos pasi[14 sumaZinti nedarbE DidZiuliai mokesdiai.strukturinisir ciklinis.Ekonomistq nuomone. kai visi SieZrnones ir anksdiauar veliau susiranda naujq juos tenkinantl. Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esant normaliai darbojegos apyvartai. kad bedarbiai prarandasavo igudZius. Taigi nedarbo prieZastysyra labai [vairios.kiti ie5ko naujo darbo. atsirandantis nonnaliarnedarbct paieSkos procese. . irgi turi neigiamEpoveiki r. bandantipaai5kintinedarbohisterezE. rerniasiprielaida.Del to. atleisti i5 ankstesnio.

Pana5iai susiklostodarbojegos strukturosneatitikimasteritoriniu atZvilgiu. ir del to dalis darbuotojq fiaunirnas. Siuo atvejubedarbiai . Laikinaji nedarbq atskirti nuo struktfirinio yra sudetinga. nesutampa laisvq darbo viettl reikalavimaiZiniomsir bedarbiqturimos Zinios. Keidiantis varlotojq prekiq bei paslaugq strukturai ir jq gamybos technologijoms. Taigi laikinasis nedarbasyra nei5vengiarnas.tuo tarpu paklausakitq. nekvalifikuoti vyresnio amZiausdarbuotojai) netenkadarbo. Strukt[rin[ nedarbtlsukelia ir anksdiaunagrineti rinkos mechaniznio veikimo apribojimai: minirnalaus darbo uZmokesdio istatymq taikyrnas. .kai laisvos darbovietos nesutampa gyventojq(bedarbiq)gyvenarnqja su vieta.. Struktiirinis nedarbas (U5 . vadinasi. profsqlungqreikalavimaistabiliq darbo uZmokesdiq.auga ir realusisnacionalinis produktas.Esrninis skirturnas tas.structuralunernployment) nedarbas. keidiasi ir bendrosiosdarbo jegos paklausossudetis. tam tikru mastu ir Jis pageidautinas.kurirl nors prieZasdiq pakeidiavieni kitus. sutikus dirbti pirmE pasillyt4 darb4 o investicijos atlygis . nes istatymuosenustatytas darbo uZmokesdio minimutnas yra per didelis siulomoms darbo funkcijoms apmokdti.i5auga.Del tokiq pokydiq kai kuriq profesijq paklausa surnaZeja arbavisiSkaii5nyksta.moterys. kai darbo paklausos struktura neatitinka darbo pasi[los strukturos (profesijos.. veikla.nesutapimas.Todel neatsitiktinaidarbo . racionaliaupasiskirstodarbo i5tekliai. Sisnedarbo likg be darbo Zmones tipasnuolatos iSlieka.r. Kadangi strukt[rini nedarbElemia Ziniq ar gyvenamosiosvietos. turl darbo igfidZiq.galimybe gauti didesnIatlyginim4 daugelimenesiqar metq ateityje. Tuo tarpu . kuriuos gali parduoti. ar abiejq kartr. iskaitantnaujasprofesijas. maZinandiq atlyginirnrl diferenciacijt6skatinandiodarbo uZmokesdiosisternq[vedimas ir kt.Nedarbas atsirandad6l to. Tokios priemonds paLeidLia rinkos ddsniq veikimq darbo rinkoje.strukt[riniai" bedarbiai negali i5 karto gauti darbq nes jiems reikia arba keisti profesrj4 arba papildomai 398 .ie5kojin-ro" teorija laiko nedarb4 ypad produktyvia laikinElInedarbq socialiaivertinga..Sis nedarbo tipas dar vadinamasnesutampandiu nedarbu.JL1investicijos kain4 sudaro padios paieskoskaina plius prarasti atlyginimai. norsyra ganadinami5kas. kuriuos buvo galima gauti. Del to dideja Zmoniq palamos.aslnenys. kadangi daugelis Zmoniq susirandageriau apmokarn4 labiau kvalifikuotq ir produktyvesni darb4.investuojantys"I darbo paie5k4. kad prie laikinojo nedarbo priskiriami bedarbiai.Kitaip tariant. kad darbo rinka i Siuos pokydius reaguoja letai. atsirandantis. kvalifikacijos ar teriloriniu atZvilgiu). darbo jdgos struktlra neatitinkanaujosdarbo vietq strukt[ros.

ekonomikaii5 nuosrnukio perejus kitus ciklo etapus.tai darbo i5tekliq (darbo jegos) panaudojimolygis. oras atiyla. Tadiau galimas tam tikras uZirnturno lygis. Jis tiesiogiaisusijEs verslociklu. Us . stadijos ypad 1 pakilirno i stadij4 gali i5nykti. kai ekonominis aktyvurnas i5auga. U6 . bedarbiq skaidiq galirne apskaidiuoti taip: U:Ur+ Us+Uci dia U . Yra dar vienas nedarbo tipas . JAV. Didziausias ciklinis nedarbas bLrvo DidZiosios depresijos laikotarpiu 1929 . (11.full employment) . nedarbo tipai yra tie patys.1933 m. yra laikinasis ir strukt[rinis nedarbas. Vidulinis metinis is statybininkq nedarbo lygis yra aukstas.bedarbiqskaidius(nedarbas).kaip jau rnin€ta.Ciklinis nedarbas. kai ekonomikoje yra tik laikinasisir strukturinisnedarbas. nes vidutinis rnetinisnedarbolygis kai idarbinamas yra Salto ir Silto oro nedarbo lygiq vidurkis. Nors atskirose Salyse kurios nedarb4 kai sukeliandios prieZastys gali skirtis. esant visiSkam uZimtumui nedarbas egzistuoja. Visi5kas uZimtumas (Ee . yra todel simtaprocentiniouZimtumo b[ti negali.o strukthrinis.. atsirandantis esant ekonomikos nuosrnukiui.net jei ir kiekvienas statybininkas tais rnenesiais. neiSvengiarrrr. galime grlLtt prie visi5ko uZirnturncr problernos.ilgesn€s yra trukmes.7 procento. sieke25 procentus.6) I5naginejE nedarbo tipus.t.PavyzdLrui. Pastoviausi.kinlant cjarbo galimybernsskirtingais sezonais. Be to.strukturinisnedarbas (bedarbiqskaidius).Kadangi laikinasisir struktfirinisnedarbas neisvengiarni. Paprastaisezoninis nedarbas priskiriamasprie laikinojo nedarbo. Saltoklimato rajonuosestatybtl darbininkaisavaitdms mdnesiams ar atleidZiami darbo. kLrri sukeliabendrqq iSlaidqnepakankamumas. AtsiZvelgdarni i nurodytus nedarbo tipus.mokytis. Pokariolaikotarpiu JAV ir daugelio kitrl Saliqekonomik4ypad Zyrnusnuosrnukis i5tiko 1982 rn.y. Ue * laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius). laikinasis nedarbas daZniausiai trumpalaikis.cyclical unernployrnent) nedarbo tipas. Vadinasi. Ciklinis nedarbas su sulaZeja.sezoninis nedarbas. kuri ir apibudinavisi5ko uZimturnos4voka. Ciklinis nedartras(Uc-.. o kartais pakeisti ir gyvenarnEjq viet4. kai JAV bendrasis nedarbo lygis buvo 9.ciklinis nedarbas (bedarbiqskaidiLrs). pavyzdZiut. Todel vietoj visi5ko uZimtumo sqvokosekonomikosteorijoje daZniausiai vartojarna 399 . kai bendrasis nedarbo lygis.

kad irnones samdo daugiau darbuotojq. laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius).U.Si kreive yra kaireje kreives LF puseje. kiek Zmoniq sutinka dirbti uZ siulom4 darbo uZmokesti. Jei ivertinsime ir ciklini nedarb4 kuris turi reik5mes faktiSkam nedarbolygiui. Ji galima apskaidiuoti. Tarkime. l2 Natflralusis nedarbo lygis (U" .Darbo rinkos pusiausvyra susidarotaske E.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. Toks rySysnagrindjamas skyriuje. manoma..7 pav. kai dirbandiqiqskaidiusyra N0. norindiq dirbti daugeja. darbojega. o realusisdarbo uZmokestis Atkarpa EF w6.-r-xl}}o/o.unui tarp faktisko (bendrojo)nedarboir ciklinio nedarbo lygio: Un: U. tikedaniesi didesnio atlyginimo. kadangi dalis zmoniq iesko geresnio darbo. U. natlralusis nedarbolygis.Natfiraliojo nedarbo lygio" sqvoka pirmiausia pabreLia5i rei5kinf kaip realiai egzistuojanti... . kad. Kreive LF rodo Saliesdarbo jegos pasi[lq. l Kadangi ciklini nedarb4 galima sumaZinti.. pavyzdliui. ir yra bedarbiai. Grafike Zemyn besileidZianti darbojegos paklausoskreive LD rodo. skatinandiomis makroekonomikos politikos priemonemis. Krypstanti I desinE.7) . kai infliacijos lygis yra stabilus ir gaminamas potencialusis bendrasis nacionalinisproduktas. tai natDralusis nedarbolygis bus lygus skirtr.natural rate of unemployment) . nesukeiiant didesnes infliacijos. esant bendrajai makroekonorninei pusiausvyrai.). susidaranlis esant stabiliarn infliacijos lygiui. . didejant darbo uZmokesdiui. ir Siomis sqlygomis gaminant potencialdI bendrqjinacionaliniproduktq.Kreive AJ parodo.8) .Infliacija". Nat[ralusis nedarbolygis (U") yra laikinojo ir strukt[rinio nedarbosumosprocentinissantykissu Salies darbojega: U"= dia UnUeUs LF U"+Uo (11. kad ekonomika veikia. strukt[rinis nedarbas (bedarbiqskaidius). .. 400 (lr.. U .kai darbo uZrnokestis yra maZesnis. Noredami geriau suprasti nat[raliojo nedarbo lygio problem4 panagrindkime papildytEdarborinkos model[ ( I I . .Tadiau ekonomikos teorijoje 5i s4vokavartojamair norint susietinedarbolyg[ su stabilia infliacrja ir gamybosrezultatais.kreive roclo.c i k l i n i sn e d a r b oy g i s .tai nedarbo lygis.naturaliojo nedarbo lygio" sqvoka.kad 5io'edarbo tipo lengviausia iSvengti.

o. iki 1945m.vaizduojanatlralqji nedarbolyg[.2 procentq. nukrito iki 1. 'l . sudaremaZiaukaip 2 proc. iSaugodarbojegos jaunimo daiis. daZniausiai remiamasi l-o de5irntmedio pradZiosmakroekonorniniais rodikliais. esant. Po to bazinis natlrah. Siarn tikslui. PavyzdLiut.r Sio lygio. galimi atvejai. esant stabiliorns kainoms.VyriausybedrauddiSeitii5 darbo svarbiausiose pramondsSakose. tai 40r .. b0na sunkumr4. Jis perZiurirnas. I l. keidiantis sElygoms. Taigi natr"rralusis nedarbolygis sr-rsidaro. kai nedarbasbuna Zemiar. o 1944 m. atsiZvelgiant darbo jegos sudeliespokydius I jei velesniaislaikotarpiais.kad ekonomika visada jam funkcionr"roja. tai ciklinis nedarbas..rs. Taigi fakti5kas nedarbolygis nuo 1943m. nustatantkonkretq tam tikru laikotarpiu natlraliojo nedarbolygi. pavyzdLtu| JAV.7 pav.Tadiau teorinis nat[raliojo nedarbo lygio apibfldinimas yra savairnesuprantamas dalykas.EkonomikosnuosmukiosqlygornisfaktiSkas nedarbo lygis vir5ija nat[ralqjl jo lygi.. Antrojo pasaulinio karo metais natlralusis nedarbo lygis jAV buvo 3-4 proc.JAV ekonomistai naturalqji nedarbo lyg[ nr-rstato. N. koks jis turetq bIti? GrieZtos rnetodikos nustatyti nathralqjl nedarbo lygi nera ir Siandien. Kyla klausirnas. kai d a r b or i n k av r a o u s i a u s v i r a . Darbo rinkos modelis Nat[raliojo nedarbo lygio sqvoka nerei5kia. naudodamikaip bazq tam tikr4 laikotarpi.Ekonornika pakilo auk5diausavo gamybosgalimybiq ribos. Natfiralusisnedarbo lygis nera pastovus dydis.Zrnonesdirbo vir5valandZius ar kelis darbus. kuriuo ekonomikoje buvo visi5kas uZimtumas.PavyzdLiui.rsis nedarbo lygis koreguojamas. Kaip Zinia.Kita vertr. kadangi darbo jegos paklausabuvo didZiuld.

JAV ekonomisttl nuorlone.r tai rnikroekor. bet tq Pranc[zijoje bedarbio pa5alpq gauna asmenys.nuostoliai.antruoju .2.kad jis visose Salyse vienodas.Pirmuoju atvejr.nes faktiskas nedarbolygis svyruoja apie 5 procentus. gauto atlyginimo dydlio. net ir atskiruose padiqSaliqregionuose. Si surna maLd. 7-arne de5imtrnetyje nattralusis nedarbo lygis sieke apie 4.kai kainq lygis buvo stabilus.kai jis bendras nedarbo lygis buvo daugiau kaip 7 proc. JAV nedarbo pasalpa mokarnaapie pusErnetr5 veliau butina nors trumpam susirastidarbE Jei tas darbasnepatenkina. padaryti Znrogui.rorniniai nuostoliai.Jai gauti b0tinossqlygosskiriasi ne tik atskirose Salyse.Pav yzdlitti..5J.5 procentus. oj Lietuvoje ir kitose pokomunistinese Salyse nustatyti natnralqji nedarbo lygi gana sunku. Paskutiniame amZiaus sio desimtrnelyje JAV nathralusis nedarbo lygis yra Zemesnis. Mikroekonominiai ncdarbo nuostoliai (microeconornical loss iiom unernployment). Zemes r-rkiopertvarka. darbojegos.kol netenkama teisds 1 pa5alpq. Tuo tarpu 8-amedeSirntmetyje sieke 5. Devintamedeiimtmetyjepasalpqdyctis paialpos dydis priklauso sieke apie 40-50 proc.privatizacija.makroekonominiainuostoliai. vidutinio darbo uZrnokesdio. nuo paskutineje darbovieteje gautoatlyginimo. laikotarpiu. Pavyzdziui. atspindindiot4 fakt4 kad jauni Zmones.sunkiau susiranda darbq ir iSsaugo darbo viet4.Zymus ekonomikosnuosmukis. o 9-atne. NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLIAI Nedarbopaselcnes ka5tus visuomeneigalima vertinti siaur4jair ir pladiqjaprasme. galima vel ieskotinaujo darbo ir gauti pasalp4. Jaunesniems kaip 50 metq asmenimspa5alpamokama iki 30 menesiq.darbojegos. praradusiarn darb4. Norvegrj e j is sudaro2-3 procentus.. jis ekonomistrq nuomone. Svedijoje.4 proc. 11. nes dia ji veikia zymiai daugiau ir netradicinitl veiksniq: nesusiformavgrinkos santykiai.ja.5 proc.natr-rralusis nedarbo lygis padideja iki lygio. visiskas uZirntumas buvo tuomet. ekonorni5kai aktyviq gyventojq .o 402 . Pirmiausia darbo netekEsZmogus prarandavisas arba dali pqarnq.Kitaip tariant.susipynEs su Se5eline ekonomikair kt. Europoje nat[ralusis nedarbo lygis yra /zymtat auk5tesnis.5 proc. natfralqji nedarbo lygi ekonornistai buvo linkg vertinti 6 proc. palyginti su patyrusiais darbuotojais. I5sivysdiusiose Saiyse mokarnos neclarbo pasalpos tik i5 dalies kompensuoja 5i praradim4 kadangi ismokos niekada neprilygsta turdtomspajarloms. pramondsrestrukt[rizacija.1987199lm. Pa5alpos 9l dyclis. turdjo b[ti apie 8 procentus. kai dirbo 95. medicinin[draudim4ir kt.i5dirbE dien4. per dvylika paskutiniqjqmenesiq.Tadiau tai nerei5kia.

dienr4 Pateikti pavyzdliai rodo. kornpensuoti Nedarbas sukeliane tik ekonominiq sunkurnrL ir psichologinitl bet jar. nevisaverti5kumo Ekonornikos nuosmukio ir i5augusio nedarbo s4lygornis padaLrgeja nusikaltimq.rais). mirStanuo Sirdiesir inkstq ligq bei kepenq cirozes. 650 lvykdo ZrnogZr.3000 . vL esama Tokia situacija atitinka nathralqjI nedarbo lygi.rdystes. SavanoriSkai atsisakydamidarbo.nedarbo padidejimas pagalJAV statistik4yra susijEs vienu procentu.kad kiekvien4 kart4 JAV mokslininkai pavadino tragiSka.saviZudybiq skyrybq. socialinio draudimo staZ4per trejet4pastarqjqmetq. P.135 L0 ir neturi vir5yti dviejq rninimaliqgyvenimolygiq (nuo 1998 mokama ne ilgiau kaip 6 mdn. Tadiautai nesumenkina mikroekonorniniqkaitq (nuostoliq)problernos. kuriuosoatiriavisa Salies ekonomika. Kartu padmus.. kad laisvalaikisyra didesndvertybe negu darbo pajamos.nuostoliai pladiqla prasrne. ir nepasitikejimq ateitimi. Pa5alpos pajarnas(nuo 1998 patvirtintasretniamas negali buti maZesnis vyriausyb6s uZ 05 0l . (mtrsq bedarbiopadetisdar lyg ir pakendiarna ISsivysdiusiose Salyse padetisLyniai dramatiSkesne.trumpejagyvenimo trukrnd. dar 920 Zrnoniq nusiZudo.250 Lt). o prieSpensinio amZiaus asrnenims paSalpos mokdjirnas pratgsiamas dar du mdnesius. Salyse vertinin. su^papildor.[ kalejimus. kai Zmones nesutinka dirbti pusiausvyros darbouZmokesti.rogui priimtinas. Be to. GrieZta nuostata:bedarbis tuli intensyviaiieSkotidarbo.J.nornrs priepuoliq''. lvertinti ir nedarbopasekrnes Kai kurie ekonornistaimano.vyresniems kaip 50 metq .rrintiems rnaZesni dydis 24 rndn.baigusprofesini rnokyrntl.iki 45 menesir4. I2 GordonR. Savanori5kasnedarbas (voluntary unemployrnent) tai nedarbas. Pa5alpa laikotarpi.rtigeriau apmokarn4darbq. savo sLrgebejimais.Pakartotinaipa5alpaskiriama tik i5dirbus 180 vie5uosius darbusarbaremiamusdarbus. kadangi laisvalaikisirgi naudingas. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai (macroeconomical loss from unemployment). Zmondstikisi ateityje gar. menkiau iSsivysdiLrsiose bet ne kaip Pavyzdiiui. kad savanori5kasnedarbas Zn. ZmogiSkaj4 ekonomikos nuosmukiq ir nedarbo kain4 JAV Tyrinetojai nustatd.4000 500 patenka i psichiatrinesligonines. Lietuvoje bedarbio pa5alpaskiriama tr. reikia ir 37 t0kstandiais mirdiq.rsrnq kt.Be to. nedarbo lygiui padiddjus I proc. Sirdies Seimai. 333 403 . Zmondsmano. kad bedarbiq pa5alpa toli graZu negali prarastll pajarnq. per 12 rninesiq 05 0l . [skaitant 20 t[kst.Macrocconomics.

Kita vertus. (r l .faktiSkas bendrasis nacionalinis produktas. jog yra reguliarus neigiamasrySystarp fakti5ko BNp (y) ir potencialiojoBNp (Yp) procentinio santykio bei skirtumo tarp faktiSko ir nat[raliojo nedarbolygio. Yp . Okuno desnigalima uZra5ytiSiaformule: U. h . JAV ekonomikos pavyzdZiu irodyta.8) fo'nulg galimauzrasylitaip: U . koks li. ka<lprocentinis nedar.Si teorija ivertinta teigiamai ir ekonornikosmoksle Zinon. nedarbas trukdo visuomeneijudeti potencialiq galimybiq kreive.-u") tiesiogini iys! su produkcijos santykiu(Y/Yp).:Un -h x [00x (Y/Yp) . okuno ddsnis iSreiikia tik ciklinio nedarbo (u. prii'ra toki.rnas(okun.natfiralusis nedarbolygis. Y . Jau 4 skyriuje rnineta. nepasiekian.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis.) itin aukstas.Jei nacionarinis ekonomikanepajegia patenkintivisq norindiqir galindiqdirbti.ra potenciali prekiq ir paslaugq gamyba. DZonsono adrninistracijoje.a). Kitaip tariant. Kai bendrasisnedarbo lygis (U.) priklausomybg nuo faktisko ir potencialiojo produkto (y/yp) santyfio.Todel (1r. y. tai rodo atvirksting nedarbo lygio (U. AtsiZvelgiant pasikeiti*roskaitmenini lyg[ (0. tszs-tqso).100]. .Siuo atveju neclarbq galirra traktuoti kaip vienq svarbiausiq neefektyvausdarbo jegos ir kitq gamybos istekliq panauclojimopriezasdiq. kad ekonomistai atotr[ki tarp porencialiojo BNp (yp) ir fat tist o BNp (y) apib[dina kaip BNP apirntiesatsilikimq. Jis nepaai5kinanat[raliojo nedarbo ir jo pasekmir4. dia (l Ll0) U. .u.cikriniu necrarbotipu.bo rygio pasikeitimasapytiksliai sudaro0. e ) okuno desnis re'iasi trediuoju . RyS[ tarp nedarbo lygio ir bendrojo nacionalinio produkto apirnties atsilikimo nuo potencialiojoBNp matematiskai 1960 m.ra kaip Okuno d6snis Okuno ddsnis (Okun's larv) teigia.Okuno kreivesnuolydZiokoeficientas.potencialusis bendrasis nacionalinisprocluktas. buvgs ekonomikls patarejq tarnybos pirmininkas prezidento L. frode Zymus JAV makroekonomikos tyrinetojas Arturas okr. aukidiaupaleikt4 i formulg galima uZra5ytiir taip: 404 .h x [ 1 0 0 x ( Y / y p-) I 0 0 ] . Arthur.virsijantis nat[ralqli nedarbo lygi (U"). arba Okuno kreivds nuolydi. Un.4 produktq santykioprocentiniopasikeiti'ro priesinga linkme.U n : . Salyje nepagaminamas potencialusis produktas.

' U.* P. 9s4 958 961 971 975 980 985 990 2 850 (vidutiniSkai kasmct 385) l6 Aa {J 6.* ornika ir valstvbinisreguli V.2 5 5 Realiojo un lrl. t. kad.5 lentele).jog fakti5kasnedarbolygis (U.) yra lygus naluraliajam nedarbolygiui (U").5lentel€..6 : .-P.5 6. kad produktq santykis yra 95 proc. .t.10)formule.5 8. Akivaizdu. nedarbopadidejimqvir5 natfrraliojonedarbolygio t i k I p r o c . Nedarbo sukeltus ekonominius nuostolius (l iliustruosime JAV duornenimis 1.2l.gauname: (1 U . 1988.U . 4x ( 9 J ..T.j o s u k u r t in u o s t o l i ab [ t q l y g [ s l 2 ' 7 .Nedarboekonorniniai nuostoliai JAV Metai 193 1933 0 D i d Z i oii dcprcsija Nedaiboly. (.:$+l:$. padaugintas skirrumo i5 larp produktq santykio ir 100 proc. .6: -0. Netgi taikant Zerniausi4 Okuno desnio ribq.8 < R 38 Il5 58 6l 4l) iniai: Rinkos ekonon-rika valstybinisreguliavimas.Tarkime. minus nuolydZiokoeficientas (h).y..P. 18. 405 . PavyzdZiui. U.7 5 q 8. o natfiralusisnedarbo lygis . USD). esant bet kokiam ciklinio nedarbolygiui.gip (nroc. Remdarniesi 1.5 arba2:5.0 .) ..ll) Formuld rodo. kad produkcijos santyki i5reik5tume procentais).8 procentai. kad visuomend. JAV 1989 meraispotencialusis BNP (Yp) buvo vertinamas5.100" prie5 Y/Yp butinas del to. New York.Reikia apskaidiuoti faktiSkilnedarbo lyg!. (lr. Samuelson Economics.nurodant.esant auk5tam nedarbo lygiui. 11.nedarbolygio suBNP apimties atsilikimu santykis. Ekonornikos teorijoje 5is desnis daZniausiai pateikiamas paprasdiau.y. leidZia apskaidiuotiprodukto nuostolius. jei faktiSkasnedarbo lygis virSija nal[ralLg[ nedarbolygi vienu proc.1 0 0 ] .l g g . U S D ( 1 x 2 . 1990.6 procentai.5 procento. . Taigi fakti5kasnedarbolygis . : U n ."u"i (mlrd. tai BNP atsilikimas nuo potencialiojo BNP sudaro 2.Sis santykisl:2. 5 x 5 1 0 0 i mlrd.8 6.340.4 x (-5). patiria milZiniSkq nuostoliq.0 .1 trilijono USD. 5 m b d . 4x [ 0 0 x ( Y / Y p ) .

puseje patirti kasmetiniai nuostoliai gerokai mazesni. cikliniam nedarbui sumaZejus vienu procentu. Ddl to visuomeneprarandajr1 uZdarbius ir ir pa.Zinorna. Tuo tarpu valstybdstransferinds i5mokos.1arnq rnokesdius. atsiZvelgdami i laisvalaikio veftQ (A. j. Buvo nustatyta. kurie nuosmukio metu faktiSkai nereikalingi (firmos nori i5saugoti vertingus darbuotojq ig0dZius. kad ekonomika greitai atgis).kad didZiausiqekonominiqnuostoliqJAV patyre DidZiosios depresijosmetais.kodel. visuomene patiria tokirl didZiuliq nuostoliq? Pinniausia taip yra todel. Remiantis Siais fundarnentaliais teiginiais.privalu maZinti nedarbo paSalpas. Kyla klausirnas. santykinai auk5tos nedarbo pa5alpos. Siekiant sumaZinti slg!$r1ntn99Tua rgitelu !r'191m1. Ketvirta. 11. nelanksti darbo apmokejimo politika.padidejusnedarbui.'_La _ _$qluinlio i:leieq 19u"1!11! -'it'Sut 406 .tai ir jos teikiama naudakur kas maZesne negu prarastos pajarnos. kad rinkos mechanizmas yra neefektyvus. kas trukdo laisvajai rinkai funkcionuoti. pateikiamos ir atitinkamos uZimtumo politikos priemonds. sumaZdjadarbuotojtl pajarnos. (ankstesniais apskaidiavimats 2. tadiau kadangi Si laisve yra priverstine. Ekonon-rikosteorijoje bandoma ivertinti ir tai. nereikalingos valstybinds uZimtumo programos. sumaZinti tautiniq mazumq diskriminacij4. vyriausybe patiria nuostoliq. Taigi laisvalaikio verte didesnesitakos ekonorniniams nuostoliamsnerrrri irr beveiknesumaZina.3 proc. kadangi sumaZejaiplaukos 1 valstybdsiZd4. menkas darbo jegos mobilumas). BNP padidejo 2. darbo vietq i5saugojimofinansavitnasir pan. neoklasikq nuomone. iSauga..). tadiau jie niekada nebus kompensuoti. o tada. Tredia. k4 iSlo5ia cikliniai bedarbiai ar darbuotojai dirbantys maZiauvir5valandZiq. apriboti profsqjungqitakq darbo uZmokesdio dydZiui ir uZimturnui nustatyti.kuriuos jie bltq mokejg dirbdami. Antroje XX a.i firmos pasilieka darbuotojus. Antra. vildamosi. Kai kurie tyrinetojai bande patikslinti ir priklausomybg tarp nedarbo bei garninamo prodLrkto. kad dalis darbo netekusiqasmen[ nusivilia darbo paie5kornis jau nebdradarbojega. kuris turi tarn tikr4 vertE. nedarbas atsiranda ne del to. o toddl. nuosmukio ntetLrZymiai sumaZejavir5valandinio darbo. Neoklasikq nuomone. nedarbui i5augusnors vienu procentr"r vir5 natLrraliojo nedarbo lygio. o b[tina apriboti tik tai. kad. jie iSIoSia ilgesn[ laisvalaiki.Tai daugybenepagamintq prekiq ir paslaugq. NEDARBO IR UZIMTUMO REGULIAVIMAS Kaip jau Zinorne i5 anksdiau pateiktos medZiagos.5 proc. kad jo funkcionavimas ribojamas (darbo sEnauclq neatitinkantis darbo uZmokestis.Okunas to neivertino).3. surnaZdja verslininkq pelnas. Nereikia nustatyti rninimalaus darbo uZmokesdio.I5 lentelesmatome.

aktyvios politikos kryptingumouZtikdnimas. Tarptautiniu mastu uZimtumo ir nedarbo klausimus reguliuoja Tarptautine darbo organizaclja (TDO).plaiiai buvo diskutuojamos ir realizuojamos [vairios socialines apsaugos progralnos. o A n t r o j o p a s a u l i n i o a r o . o atskiruoseregionuose valdZiosistaigos. pradZiosiki Antrojo pasauliniokaro valstybdsvaidmuo buvo palyginti pasyvus. Keinso teorij4 pati rinka uZimturnoproblemos i5sprEsti negali.3. . Jos nustatopagrindines jas igyvendina vietines uZimtumo politikos kryptis.roqese kuriant naujas darbo vietas) ir didinant vyriausybds iSlaidas (teikiant valstybiniq uZsakymr. Pagal D2.ro jq problemosnuolat svarstomos vyriausybiqir tvirtinarnosparlamentq."p aLj.kynq 56i ltiaugusiqf\ permokymq.. Ypad tai bDdingaJAV. sustiprejo fondai. .todel.b 9l{1gA $.g. UZimtumoprogramosbei politika tapojq dalirni. 1996. DidZioji Britanija. bet daLnai nepriimtinas socialiniu atZvilgiu.darbojegos paklausos pasiulosatitikirno maksimizavimas: ir .uZimtumostabilizavimoir Zemoinfliacijos lygio suderinimas.V. noredama sumaZinti nedarb4:utrlf9gjqfr*i"f::lis p ri spo n i s didi n andi q .l firmoms. UZimtumo politikos fomavim4 komplikuoja bhtinumas derinti efektyvias priemones ekonominiu. Veliau vel pradeda dominuoti neoklasikine uZimtumo politikos samprata._Jar_*gg!g1 ..g{p iry. nors daugelis iSsivysdiusiqSaliq (Vokietrja. [kurta l9l9 metais. Lietuvoje uZimtumo politikq formuoja ir kontroliuoja Socialines apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbobirZa.y p a i E u r o p o s P k judejimas.nan| "pe-kle_u mokesdius (iq pq!l.*"* "e_[ti. P.dominavo neoklasikine u Z i m l u m op o l i t i k o sk o n c e p c i j a r r . maL1javalstybdspoveikis darborinkai.pastovusilgalaikio nedarbomaZinimas. Daugumoje valstybiq pagrindinds valstybines uZimtumo ir darbo rinkos politikos kryptys yra Sios: . Sios dvi prie5taringos koncepcijosuZimtumopolitikai turejo svarbi4 reik5mg:atskiraislaikotarpiaisviena ar kita dominavo. '3 Aktualus darborinkos politikos klausimai. subsidlLl atskiromsdarbuotojqgrupems.) turi ilg4 uZimtumo reguliavimo istorij4 uZirntun. Kadangfhedarbo prie2astisyra nepakankama bendroji prekiq ir paslaugq paklausa.nuolatinis idarbinimo tarnybq ir infonnacinds sistemos darbo tobulinimas.(api-e laisvasdarbo vietas ir jo_ieSkandiuosius): organizuotiprofesinl m.. todel.augo socialiniai profs4jungq Salyse.skatinantvie5Lgq darbqorganizavimqir kt. . Daugumoje Saliq uZimtumo politikE formuoja ir igyvendina darbo ministerija ar kitos socialin€s politikos institucijos. ekonomistqnuomone.).7 -Tv €f 407 . Svedija ir kt. Todel. Nuo XX a.

tadiaujis pavojingas tuo.r ' : : : .specialias uZimtumopolitikos priemones.y. ir tada gamybos apimtis (Y6) tokia maiza. negalima mokdti per dideliq paSalpq. leidZiandiq sumaZinti nedarbo panaudojimas. Pa5alposdydis sudaro tik dali darbo uZmokesdio.Tadiau visose Salyse bedarbio pa5alpLl rnokejimas yra grieLtaireglamentuotas.* n e d a r b ov e r t i n a k a i p a t s i r a d u sd e l n e p a k a n k a m op a k l a u s o st.3) darbo rinkos mechanizmofunkcionavimui. pirmiausia. bendras ukio stabilizavimo priemones.1. kurios tiesiogiai ar netiesiogiaigerinasituacij4darborinkoje. Kiekvienai vyriauiybe-[-uri dalI t .pajamqpraradim4.gamyba padides. Pasyvi politika (passive policy) . aktyvi ir pasyvi.rs BNP ir nedarboreguliavimo bfidas. Vyriausybes kovos su nedarbupolitik4 Siuoatvejr"r galima iliustruoti I 1.y.taip pat darbo j€gos paklausq tuo maZindama nedarbq ypad ekonomikos nuosmukio s4lygomis.visurna finansiniq priernoniq. 408 . didindamavyriausybesi5laidas. t.stok. Naudodama makroekonomines priemones. c i k l i n l i s nedarb4 gresiapavojuspatekti I vadinamqj[. Bltinas komprornisas tarp Zmonir4 skatinimo dirbti ir palengvinimogyventi nedarboatveju. 2) darbo jegos pasifilai.Jai padidejus.ivairiq ekonominiq ir organizaciniq priemoniq. nedarbas sumaZds. vyriausybe didina bendrqjEprekiq ir paslaugq.didindarna bendrqjq paklaus4. iS Tai efektyvr.Si priernond kitose Vakarq EuroposSalyse.makroekonomines. mastfu Ji gali daryti poveiki l) darbo jegos paklausai. ne kiekvienaspraradgsdarb4 gali ir jE gauti. Siuo atveju vyriausybd <tidina bendr4ia paklausa supi{daqa prekes ir paslaugas firmq. Tarkime.. Aktyvios politikos priemonesgali blti suskirstytos i: . Jos dydis ir mokejimo trukme gali priklausyti nuo Seirnynines padeties.nes tai stabdo darbo paieikas.8paveikslu. kad skatina kainq augimE (infliacrjq)...Mokslininkq nuolnone.t.eik" ciklq. pusiausvyranusistovdsta5ke E. . Valstybes istatymais garantuojamos bedarbio paSalpos suSvelnina ekonomines nedarbo pasekmes.1ogiStinka didelis nedarbas. kur[ gaudavo darbuotojas paskutineje darbovieteje. Prie pasyvios politikos priemoniq galima priskirti ir darbo jegos (darbuotojq) ankstesnI iSleidirnq taikorna Vokietijoje ir ipensrjq.Nedarbo atZvilgiLrvalstybds politika gali buti dvejopa. amZiausir kitq veiksniq. Aktyvi politika (active policy) . Tadiauji brangiaikainuoja. kad ekonomika iki vyriausybds isiki5imo pasieke pusiausvyrosta5k4 Es. kuriomis siekiama su5velninti nedarbo pasekmes. Vyriausybe nedarbq gali surnaZinti. Svarbiausiapasyvios politikos priemone yra bedarbio paSalpos. y . ! / r r * . I tokiqpadeti.

bedarbiqperkvalifikavimo finansavimas. laikotarpiu buvo pakliuvusi DidZioji Britanija. darbo uZrnokesdiopalaikymas (subsidijavimas). Tuomet konstatuojama: infliacija iveikta. infliacijos tempai sumaZeja.smulkausir vidutinio verslordmimas. Vel imarnasr skatinti gamybos augimq didinant bendrqj4 paklaus4 ir t. o pagrindineproblema. Stabilizavimopolitika nedarbuimaZinti Specialios uZimturno politikos priemonds daZniausiainukreiptos I laikinojo ir strukturinio nedarbo maZinima* Paprastai taikomos Sios =------:. . Kita vertus.8 pav. Tadiau kai kurios priemones ekonomistq verlinamos gana prie5taringai'.darbouZmokesdio subsidijavimas lemia neefektyviq imoniq veiklq paslepto nedarbo atsiradim4.socialiainaudingq(vie5qlq)darbr4 organizavimas. jog Tarkime.idarbinimo istaigqveiklos tobulinimas. padidejadarborinkos stabilumas. . kad vyriausyb€konstatuoja. Viena vertus. infliacrja pasiekdneleistin4lygI ir jq reikia maZinti. Gamyba sr.e ". Laisvosios rinkos Salininkai kritikuoja ir [vairias uZimturno programas (aunimo.t. . .ivairios atskirqdarbuotojqgrupiq darbouZmokesdio subsidijos.uZimtumo didinimas. Taip ciklas tEsiamas.rldtdja.prlemones: .1945-1978 m. Tada bendr4jq paklausq imama maZinti.--.pavyzdLiui. nes ilguoju laikotarpiu jq efektyvumas 409 . tadiau i5auganedarbas. tai leidZia palaikyti dalies darbuotojq uZimturn4 jie netarnpa bedarbiais. v Yl 11. Zemes ukyje).pavyzdZiLti.

tobulinant informacrjE apie laisvas darbo vietas (vakansijas). 2. tai .skatinti prie5pensinio amZiausZmonesanksdiaui5eiti i pensij4 tadiaLr gali sau leisti tik turtingosSalys.ne tik su5velninanedarbopasekrnes.liir strukt[rini nedarb4. Tai galimapasiektididinantpensijas. . Ceresnis gyventojq informavimas apie isidarbinimo galimybes. Tuo siekiarna: L Suteikti arba patobulinti profesing kvalifikacij4 Zmoniq. jiems mokdtq Juos esqgeriau idarbinti. fvesti nenutr[kstam4 daugumos darbuotojq mokymo ir tobulinirnosi sistemq kt. . kur yra diclZiulis savanori5kasnedarbas. . nes dali darbo uZmokesdio valstybd. . konkuruojandiqdarborinkoje. Tai vienasi5 strukturinionedarboSvelninimob[dq. aktuali darbo pasihlosskatinimoproblema.surnaZina galimybEtapti bedarbiuateityje. Sis mokyrnasturi fonnuoti nauj4 darbopasiuloskokybq. bet ir j p a r u o S id a r b o e g q e k o n o r n i n i a mu g i m u i . I rnokymo programas ltraukti tam tikr4 piliediq skaidiq.skatinti darbojegos mobilum4 . atitinkandirl darbo paklausq. a a Noredama su5velninti situacijq darbo rinkoje ir sumaZintinedarb4 vyriausybesavo istatymaisgali veikti darboj€gos pasi[I4 ir paklaus4 siektijq subalansuotumo.esant aukitarn strukt[riniam nedarbui.nedirbandiojo [traukimas I mokymosi programas rei5kia jo profesineskvalifikacijos pagerinim4 galimybiq isidarbinriiBpletirn4.gaunandiq pensijas.Tadiaudel to kiltq uZimtumodiskriminacija. laisvq darbo vietq duomenqbanko kaupimaskompiuteriuose gali padetimaZinti laikinq.*meZ1gll_Ug':H.Darbo jegos pasi[14 gp.apriboti pensinio amZiausZrnoniq.U$9". Svarbusvaidmuo uZimtumopolitikoje tenkaprofesiniammokymui ir perkvalifikavirlui. To siekiarna 5iq prieZasdiq: del . .darbojegos pasiul4.nedirbandiojoitraukirnas mokymo programasleidZiajam iilaikyti i rySIsu visuomene. ir Salyse.tobulinti deficitiniq profesijq darbuotojtlparuoSimqperkvalifikuoti nepaklausiq profesijq darbuotoj us.pratqstimokymosi laik4. . . Tinkamai organizuotas nedirbandiqjq Zmoniqmokymas.maZintipajamq mokest| 410 .r_p_.apriboti besimokandio jaunimo darb4 mokant jiems didesnes stipendijas ar tiesiog ribojant besimokandiqgalimybg dirbti pagal samdos sutart[.Darbojegos pasi[lq galima didinti: .]S!t9I9AIg.nera didelis. Kritikr-rojarnas valstybesremiamq gyventojq socialiniq grupiq ir i5skyrimas.

ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. ivairiose Salyse pladiai praktikuojarnavidutinds darbo laiko trukmds rnaZinimopolitika. patentqir kitq mokesdiqtarifus. Toliau siekiantmaZinti nedarb4Lietuvoje. ekonominds Lietuvoje naudojamosir pasyvios. ir Darbo jegos paklausE firmos gali padidinti.Siq priernoniq tarpusavio santykis atskiroseSalyseskiriasi ir kinta priklausomar nuo situacijos darbo rinkoje. 4ll . patys steigia smulkias [monesir organizuoja nuosavqverslq.Todel reikia gerinti verslo aplink4: maZinti pelno.rZirntumo politikai parengti. nors pasyviosir aktyvios uZimtumopolitikos tikslai ir priemoneslabai skiriasi.gaunantysmaZ4darbo uZrnokest!. taikyti lengvatas.pirmiausiab[tina iverlinti tos Saliesdarbo rinkos situacijrl ir jos kitimo tendencijas bei bendr4 ekonomingsituacij4. rengiant uZimturno program4 konkredioje Salyje. Cia labiau tinka maZosios [kininkavuno formos. kad pasaulindje praktikoje ndra universaliq receptLt efektyviai r.didinti darbojegos mobilumq.Papildomq darbo vietq klrimas tarnpa pagrindiniu nedarbo maZinirno Saltiniu.vien4 darbo etat4padalijantkeliemsdarbuotojarns kt.vis didesni dOmesi skiriant pastarosioms. Lietuvoje labai dideli nedarbolygio regioniniai skirtumai.rones. Nerandantys darbo bedarbiai ar sarndomidarbuotojai. kuris skatintqdarbopaieSkas. Ji gali bfiti vykdoma ivairiais budais: * rnaZinant savaitds darbo laiko trukmp. kurimq.Be to. Dabartiniu metu pastovq uZimtumo augirn4 iSvysdiusioseSalyse uZtikrina tiktai paslaugLlsfera. lvairiq priemoniq naudojimas irgi gali duoti skirtingus rezultalus. jei joms teikiemos investicijq subsidijosarba rnaZinamimokesdiai.naikinantvir5valandZius. pan. darbo vietq skaidius paslaugq sferoje dideja rnaZdaug kartus spardiau 3 negu pramondsSakose. taigi ir darbovietq. . ir Svarbr4vaidmeni mazinant nedarbq vaidina smulkaus ir vidutinio verslo organizavimasir skatinimas. . turedami nors lr bet rnenk4 pradini kapitalq ar gaudarni lengvatinius kreditus. Todel. esmesb[tent ji ir lS fbrmuoja darbojegos paklausq. MokslininkLlnuornone. * didinant atostogrl trukmg. Tai skatintLl naujq firmq. kuriq viena i5 prieZasdiq neZyrniteritorine migracija. . lanksdiau prisitaikandios prie specifiniq ir individualiq vartotojo poreikiq.UZimtumo politika negali blti atskirtanuo Salies politikos. bfitina naudoti prien. kurios padetq: .legalizuoti paslept4uZimturnq.pletoti gamybos ir eksporto augim4 nes tai skatina ir paslar"rgq sferospletimq didina uZirntumq. . Moksliniai tyrinejimai rodo. ekonominiq ir politiniq nuostatrl.riboti bedarbiopa5alpqdyd[. tadiaujos vienos kitoms neprieitarauja.. Mokslininkq duomenimis.

maZejant atskirq gamybos Sakq vaidmeniui. PAGRINDINIAI NEDARBO RODIKLIAI UZimturno ir nedarbo reguliavimo politikos efektyvumaspriklauso nuo nedarbo kokybines ir kiekybines charakteristikq.Kao slrul(tunntat pokyelatekdnoruR{e--dzzniausiai kyla diegiant paZangias technologijas.metai ir daugiau. l l .kuris trunka trumpiau nei metus. kurio kontingentas nuolatoskeidiasr.kr. 4 . lka"lg$-lq-:rsdafto* qtsi radtqa daZniausjai lemi a strukturiliai darbo jnkos pokvdiai.4. Kai kuriuosjq panagrinesime. nesnesitiki sulauktirealiospagalbos. atleidZiarniis darbo reikian-rq profesiniq lg[dZiq neturintys darbuotojai. p. II. Nr.Jas atspindi lvairus nedarborodikliai. Del to mazeja nekvaliflkuoto ir menkos kvalifikacijos darbo vietq.nedarbo lygio (U.4. Tai galetq b[ti bedarbiqklubai. Daugelis bedarbiq ir darbdaviqi minetasistaigasnesikreipia.) ir nalfiraliojo nedarbo lygio (U"). 2) tarp atskirq dernografiniq grLrpiq. * kurti teigiarnq idarbinimo [staigq lvaizdl.iaiko tarpas.todelji pladiaupanagrindsime. Ilgalaikis nedarbas (long time/term unemployrnent) nedarbas. Zrnogus yra PagaltrukmEnedarbas skirstornas trumpalaiki ir ilgalaikl. IS esmes tai laikinasisnedarbas. N e d a r b ot r u k m E Vienas svarbiausiq nedarborodikliq yra jo trukme. * sudaryti s4lygaspsichologinei bedarbiq paramai.rri (darbuotojas) bedarbis.3) jaunimo nedarbq 4) dirbandiq nevis4 darbo dienE neclarbo lyg! (dalin! nedarb{ ir kitus rodiklius. nagnnela.arba norninaliojo. kuriuosebendraudami bedarbiainebfitqvieniSira. . Kitos prieZastys . 1998. ekonornikos teorija nedarbq nagrineja l) jo trukmes atZvilgiu. . neigiarnos darbdavir. Be anksdiaunagrindtqbendrojo. Nedarbo trukm€ (unemloyment period) .jaunimo profesinio paruo5imo ir ekonomikos poreikiq neatitikimas. Kadangi didZiausiq nuostoliqvisuomend patiria del ilgalaikio nedarbo. .p '" Darbo birZosnaujicnos. kurio trukmd . 412 . intensyviai vystantis paslaugq sferai ir t. o kartais asmeniniailmoffiksdiau .t. l . i Trumpalaikis nedarbas (short time/term unemployrnent) nedarbas.Darbo jegos mobilum4 galetq padidinti lengvatines paskolosgyvenarnajam plotui isigyti. 18.

" Europa Siuo atveju tai Pranc[zija.neturintisprofesinio pasiruosimoir patirties.nuostatos priimant i darbq ilgalaikius bedarbius.pastariejidaZnaipasirenka paklausos neturindiasspecialybesir t.J.Kita vertus. amZius ir kt. kad Olandijoje ilgaiaiki nedarbqlemia per didelis studentt6 besimokandiq aukstosiose mokyklose. Bclgija. ilgalaikiq bedarbiqdidesniEjq dali sudarojaunimas.renkantisnaujq profesij4 sudarantisidarbinirnoplanus rr t. Del gana dosniq ir ilgE laikE mokamq nedarbo pasalpq bedarbiai ilgai iesko darbo pagal specialybE. rs Aktualls darborinkospolitikosklausimai.daliesZmoniqnernokejirnas valstybines uZsienio bei kalbq.P.ro tarpu JAV daZnesnistruunpalaikisnedarbas.326. DidZioji Britanija..Ispanija. silpnaimigrantq adaptacijars. O l99lm. . tuo tarpu EuropojerT daugiaukaip 50 proc. Tokiq situacij4 lemia nedarboprieZastys. Jo atsiradimui Vakarq E.t.Olandija. eruodis). Danija. 413 . Manoma.Pagrindin€silgalaikio nedarbopriezastysnepakankamas pasiruoiimas.dalis Zmoniq nesiekia oficialiai isidarbinti. Svedijojeilgalaikionedarbo lygis yra zemesnis negudaugumoje kitq Saliq.t. ilgalaikiq bedarbiq pasyvumasprof'esineje srityje. 'farybos Europos inioiatyva 1990 m.daugelio bedarbiq pasyvumas (bedarbiai neaktyviai dalyvauja ivairiose programose. Graikija ir Airija (Saltinis: E C D [ c o n o m i c O u t l o o k . apib[dintos l-ojo skynaus antrameskirsnyje.53. bendrojobedarbitlskaidiaus. Nedarbas Europoje. JAV ilgalaikis nedarbassudareapie 10 proc. jaunirnas ir vyresni kaip 55 metq amZiausasmenys.skaidius.menkasgyventojqteritorinisrnobilumas. '" CordonR. Tr.Macroeconomics.): . l99l m.buvo ilgalaikis. nes dar-rgelyje Saliqdaugiaukaip puse bedarbiqneturejodarbo ilgiau nei vienerius metus. Apskritai aukstojo issilavininro probierna aktuali daugeliui Saliq. Tadiau ivairiose5alyseilgalaikiamsbedarbiams bfidingosnevienodos socialinesir demografines charakteristikos.uropos Salyse didelp 1tak4 turi nedarbo pa5alpq rnokejirno trukme ir nedarbo histereze.l99l rn. atliktq tyrirnq duonrenimis.ltalijoje ir lspanijoje.1a. . duomenimis. p. nes fakti5kai dirba nelegaliai.kintanti specialistq paklausos profesinestruktfira. . Lietuvoje ilgalaiki nedarbqskatinaiios prieZastys: . Vokietija.u. ItaL. o tarp ilgalaikiq bedarbiq dominuoja imigrantai. PavyzdZiui. visada lieka svarbi ZmoniLl norq tureti tam tikrq specialybqir galimybiq pagal jq dirbti suderinimoproblema.

o Europos Salyse prieZasiiq strukt[rinisnedarbas. Nedarbastarp atskirq demografiniq grupiq Kitas svarbus nedarbo rodiklis yra lvairiLl gyventojrl demografinirl pagal rasinE grupiq nedarbo lygis. sunkias ekonominesir Tadiauji turi blti politika pirmiausiaturi bOti orientuota ilgaiaik!nedarb4.6 4 q 66. kad tipiSkiausias pavyzdys yra JAV gyventojq atskirq demografiniq grupitl nedarbo lygiq palyginimas.daugiau negu dvigubai aukStesnis jLrodaodZiq.kad jauniemsdarbuotojan. bhdingi skirtingoms JAV gyventojq lygis (U. budingas 15pateiktqduomenqmatome. ypad tose Salyse.6 '7\ 7 4. iki l9 m.Anksdiau mineta.8 rpy I t i n i s : M nkj u G.0 5q5 t7.2. P.kad jis didesnisEuropojenegu JAV.6 lenteleje pateikiami nedarbo lygiai. 7o 5. ir bet Nors duomenys senoki.6 lenteli.l 34.N. beveiknuolatos procento. sr-rkeltas lvairiausiq I 1. 5 5 55 4 0 . Sis rodiklis ypad skiriasi grupiq.4.562.0 69.s nedarbo lygis.6 10.2 59. kad vyriausybds psichologinespasekmes. Taigi visada labai svarbu tiksliai nustatyti ilgalaikio nedarbo mast4. todel aiSku.kad tos padios nedarbo maZinimo priernonds negali bDti taikomos abiejuose kontinentuose. i kur ilgalaikis nedarbasapima palyginti nedaug labai tiksli. kada bendrasis demografinerns b[dinga. Princiovekonomiks. Be to. 414 . jis sukelia Ilgalaikis nedarbaspakelia bendrqji r. 5i tendencija grupiLl1995m.4 37. Yo Darbo jigos dalis bendrame suaugusiu gyventojtf skaidiuie. JAV nedarbolygis tarp skirtingqdemografinitl (procentais) DemogralinAgrupE gyvcntoJai SuaugQ (nuo l6 nr..ir rryrcsni) lS viso BaltaodZiairryrai llaltaodcsn-rotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Jaunimas (nuo l6 rn.8 10. JAV dominuoja laikinasis nedarbas.I 39.) lSviso BaltaodZiai vyrai Baltaodcsmotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Nedarbo lyeis. Zymiar auk5tesnis nedarbo lygis tarp Kitas bruoZas .) buvo 7.lyg1.2 nedarbo grupems1985tn.3 t56 13.redarbo Akivaizdu. palyginti su kitomis amZiausgrupetnis. darbo jegos. sudarytr'1 darbuotojq strukt[rE Akivaizdu. ll. ll.3 51 5 58 .

t 5 1a A 27.0 30.J 8.6 9. kad.jie daugiuusir priklauso.6 17.* P.6 t7.1 )5) 1994 22.EuropeanCommission 1998a:149.s 5. 3 218 . 147*162.9 1 11 22. JAV juodaodZiq aukStesni nedarbolygi lemia tai.1 16. Neturindio reikiarnoskvalifikacijos jaunirno idarbinirnqstabdoaukitas darbo rinkos pusiausvyros darbo uZmokestis.4 proc.6 5 q 1t o 992 8.7 11.3 6. pavyzdLrui.8 11' 26.l 1 16 22.9 I 1.9 t9.3 t t.2 34. kad daugelis jaunq Zmoniq dar mokosi arba kelina mokytis.8 1 15 t6..0 1)) 7.9 7.4 25.. 1996..rkontingenlui bfidingas auk5tas atleidimq i5 darbo lygis ir Zemas ldarbinirno lygis.8 14..1995 rn.baltq1q apykakliq".7 5'./ 8.3 12. svarb[s jauno Zrnogaus Be karjeros fonnavimosi aspektai. Jaunimo (15-24 rn. I ll.1 ).7 fentel6.7 27.9 Jaltinis: E i n i s : Empoyrnentin Europe 1996.Luxemburg.reikalaujandiospecialaus i5silavinirno.5 14 A l 998 t9.6 )qq Junctinc Karalvstc 7..8 6. kuriq darbojegos pasiulosperteklius didesnis negu . Auk5tasjaunimo nedarbolygis taip pat ir Europos Sqjungos Salyse.2 8. Suomijoje.9proc.8 t4 5 27.6 6. kad Sian.5 31.9 26. 0 n 1t5 .7lenteleje. ltahjoje .1 t?{ 5fr 16. to.0 I 995 21. kad jauni Zmonds nesiruoiiapastoviaidirbti.1 14. jaunirno nedarbas.4 I5.0 14) I 1. Kiek Zemesnis tik Liuksemburge.l o.le. o paklausa labiau priklauso rluo ekonornikosciklo.l . Darbdaviai.rr b e n d r a s i s e d a r b ol y g i s b u v o d i d Z i a u s i a-s a l i t i n k a m a i : 2 2 J : l l . AukitasjaLrnimo nedarbo lygis ES pakeiiair bendrqnedarbo lygl.8 ?? Q t1 a 22.7 45.8 7. Auk5tasjaunimo nedarbolygis rodo jo ie5kornodarbo specif-ik4.33. )\7 13 .1 9.8 43.AukSt4 jaunimo nedarbo lygi lernia tai.5 10.8 l') | 3 5J il.8 10I . nesiulo j iems kvalifikuoto darbo.1 8.64. 6 t6. 13.6 3l.2 4.2 6.2t).susiderinimo" ir procesas. Salyse. U i r 1 7 . Zmogaus darbo.European Com'rissiouy.2 proc.0 29. Austrijoje. suvokdami..0 21.ES jaunirnonedarbo lygis pateikiamas 1. .kur ypad aukStas Ispanijoje* 42.7 l 5. laip pat tai.melynosioms apykaklems".) nedarbolygis Europos SqjungosSalyse l99l-l 998 rnetais (apskaidiuotas darbo j€gos) nuo Salis I Sv i s o E S i a l v s c Bclgija Danija Vokictija Graikija lspanija Pranciizija Airija Italija Liukscmburgas Olandija Austrija Portugalija Suornija )vcdlla Metai 1991 t6.7 7. Vokietijoje ir Danijo.0 8.4 5 4 II.1 7.6 ) 1 4 14J I 993 2t .

orientuotas darbo rinkos poreikius. Prie bedarbiq priskiriami ir tie moksleiviai. . o dia neissiversibe ! sisteminioprofesijq ir kvalifikacijq poreikio tyrimo ir prognozavimo. kurie tiriarnEiqsavaitgdarbo neturejo. 1996. Zmonesnera mobilus. o apskaidiuotas 15*24 metq asmenq nedarbolygis .. amZiausjaunrmo grupeje. Tai daugiausiajaunimas. gimines ar paZistamus.no nedarbo prieZastys.m[sq Salyje prie jaunimo priskiriami 16-29 m.0 proc.reiketq ira5yti ir ketvirtEl4.Todel. amZiaus asmenys.-V.Svietimosistem4.18.65.Nr.b[dingos visorns Salims.[rengirnqar kreditq savoverslui pletoti. 4t6 . Kita jar"rnimo nedarbq didinanti prieZastis.procentq. Lietuvos darbo birZos duornenimis. Tadiau Sis vaizdas bus kitoks. Aukst4 iaunimo nedarbo lygi ES Salyselernia bendros jaunir. studentai. toddl labai aktuali [vairiq mokymo [staigq absolventq nedarbo problema.i darbo rinkos ir uZimtumo reguliavimo sistem4 greta pagrindiniq jos mechanizrno elementq . Lietuvos Svietimosistemasilpnai susietasu darbo rinkos ir uZimtumo problemq sprendimu. Tyrimo duornenimis. Pagal valstybing jaunirno politikos koncepcij4rs. Kadangi Lietuvos jaunimas daZniausiaimokosi ir tik po to ie5ko darbo. .kurie tiriarn4lq savairEaktyviai ir ieskojodarboir buvo pasirengg artimiausias savaites per dvi pradetidirbti.o ji suradgper artirniausias savaites dvi buvo pasirengg pradeti dirbti. Jo pagrindine prieZastista. narnq Seirnininkes kiti neaktyv[s gyventojai. kad teritorines darbo birZos neturi pakankamos informacijos apie visus nedirbandius jaunus Zmones. darbdaviu tarpininkaujandiq darbo rinkos institucrjq.yra ta. 18-29 m. pateiktq duomenq skirturnai susidaro todel. baigps bendrojo lavinimo mokyklos 9 klasesir l2 klasiq taip pat profesines auk5tesni4sias ir mokyklas. sprendZiant nedarbo probrernas. Todel viena efektyviq priemoniq jaunimo nedarbo problemoms sprEstituretq buti profesinismokymas. Pagal EUROSTAT (ES statistikos tarnybos) reikalavimus bedarbiais laikomi l4 metq ir vyresnioamZiaus gyventojai. birZose.8 proc.panaSus kaip ir kai kuriose EuroposSqjungos Salyse.neoficialiose darbo I darbdavius.31.turgLtose.kartu ir gana laisva bedarbio sEvokos interpretacija. keturias savaites [vairiais bfidais aktyviai ieskojo mokamo darbo: kreipesii valstybinEar privadiqdarbobirZ4 tiesiogiaikreipesi lankesi statybose..1996m. o Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis: jais.) arnZiausgrupesjaunimo nedarbo lygis buvo 34.8 proc. jei remsimes ne Darbo birZos. 'n Valstybine jaunimo politikoskoncepcija /A/alstybes Zinios.darbo jegos. Kita vertus. kacl rengiarnq specialistq kokybe neatitinka lkio poreikiq. kad rengiamq specialistqskaidius ir kokybe neatitinka Salies(regiono) [kio poreikiq. sios (15remiantis 24 m.2 procento. ieikojo patalpq. auksdiausias nedarbo lygis buvo 15-19 m. Todel visq ripq mokymo institucijoserengiantspecialistus ypad svarbusderamas praktinis parengrmas. lV ketvirdio pabaigojeSalyjebedarbiqiki 25 metq buvo 18.

. o . 8. 12. 14. uZimti gyventojai . 6.Pagrindin6ss4vokos . 5. Paai5kinkite. Kas sudarodarbojegq? Apibfdinkite nedarbq. r r . 1. (nedarbas) bedarbiai . kodel nedarbotrukm€ yra vienas i5 b[dq atskirti laikinqjI ir strukturinInedarb4. nedarbohisterezd laikinasisnedarbas struktlrinis nedarbas ciklinis nedarbas visi5kasuZimtumas natfiralusis nedarbolygis rnikroekonominiai nedarbonuostoliai makroekonorniniai nedarbonuostoliai Okuno desnis pasyvi vyriausybes uZimturnopolitika aktyvi vyriausybes uZimtumopolitika Kartojimo klausimai l. tmediaisprieZastys? Kuo skiriasi aktyvi ir pasyvi vyriausybes politika. s t r u k t [ r a l i s t i nh i p o t e z e d . 9. Kokiu atvejunedarb4galima laikyti socialiainaudingu? Kuo skiriasi ilgalaikis ir trumpalaikisnedarbas? Nurodykite ir apib[dinkite rnikro . pakeitimo santykis . 3. 13. Kuris i5 trijq nedarbotipq yra Okuno desnioobjektas? . Paai5kinkite nat[raliojo nedarbolygio sqvokE. darbojega .Politikai gali laikinai sumaZinti natlralqjl nedarbo lyg1.. maZinantnedarbq? 417 . nedarbo lygis nelankstus darbo uZmokestis . .ir makroekonominius nedarbo nuostolius. . . 4. uZimtumolygis . 10. I l. Ar sutinkatesu tokiu teiginiu? Kokios pagrindinds nat[raliojo nedarbo lygio padidejimo Europoje pastaraisiais deSin. lukesdiqnedarbas . 2. . . vykdydami skatinandi4jEmonetaring politikq". K4priskiriame prie bedarbiq? Kaip apskaidiuojamas nedarbolygis? Kokios prieZastys lemia nedarbqjo lygi? Paai5kinkite. kokiais atvejais realusis darbo uZmokestis gali buti auk5tesnis darborinkos pusiausvyros uZ darbouZmokesti.

Infliacija reiSkia.nedarbo ir infliacijos sqveikos problemos. Pats infliacijos tenninas kilqs i5 lotynq kalbos ZodZio . jq sukeliandios prieZastys. kai I apyvart4 buvo iSleistagausybd popieriniq pinigq. Infliacijos bruoZai eme rySketi. lnfliacija . I n f l i a c i j o st u r i n y s Infliacija (inflation) yra pinigq nuvertejimas. Net ir XX a. pradZioje vidutinis visq prekiq kainq lygis tai pakildavo. vargo vaikais. Kainq kilimq Zmonija patiria nuo seniausiqlaikq. Kainos daZniausiai keitesi didejirno linkme.pasekmes. TNFLIACIJA. Kai kuriq prekiq kainos net ir infliacijos s4lygomisgali i5likti nepakitusios (arbanet gali sumaZeti). Nepaisant infliacijos tempq maZejimo pastaraisiais j n r e t a i si.INFLIACIJA Infliacija yra viena opiausiq ir sudetingiausiq Siuolaikiniq makroekonominiq problemq. kad infliacijos terminaspirm4 kartq pavartotas JAV pilietinio karo metais (18611865m. kuris pasireiSkia prekiq ir paslaugqkainq kilimu. aptariami infliacijos sprendimobDdaiir antiinfliacindvyriausybds politika. veltui popieriniai Ne pinigaivadinarni bedos. prekiq kainos padvigubedavoper 70*100 metq.inflatio". daugiausia susijusi su karais. atsiradus piniginiams Zenklams. lnfliacija ankstesniaislaikais buvo laikino pobfldZio. antroje puseje. JOS FORMOS tR TEMPAI 1 2 .o nuolatos besitEsiantis rei5kinys. tai ndra tam tikrq prekiq arbajq grupiq kainq didejimas. Ji pasirei5kiaprekiq kainq kilirnu bei pinigq nuvertejimu ir neigiamai veikia ekonomik4 sukelia daug nepageidaLrjarnq socialiniq padariniq. Tadiaui5 esmds infliacija susiformavo tik XiX a. Tadiau iki XX a.kad kyla bendrasvisq prekiq ir paslaugqkainq lygis. 418 . Manorna.). tai nukrisdavo. DvideSimtajame amZiuje infliacija igavo visuotin[ pob[d1. a Sioje temoje bus nagrindjama infliacijos esrnd.rsdavo turimq pinigq nuvertejimo.1.l2. todel viena Zmoniq karta beveik nepajr. l .DaZnai jq sukeldavo epidemijos. tapo [prastureiSkiniu ir viena i5 opiausiqsocialiniq ekonominiq problemq. Be to. revoliucijomis ir kitokiornis politinemis negandornis. 12.kad infliacija Zinornanuo seniausiq laikq.tai ne bet koks kainq kilimas. rei5kiandio i5putim4. Tadiau kainq pokydio laipsnis labai nevienodas atskirais laikotarpiais ir skirtingose pasaulio Salyse arba regionuose. l . tai ne vienkartiniskainq pakilirnas.. trunkantis gana ilgai. Todel kai kada tvirtinarna. t e b e r a k t u a l i .

% | 400 | 200 | 000 Nlctai Saltinis: Lietuvosstatistikos melraStis 1997. kad ypad dideli infliacijos ternpai Lietuvoje bLrvo 1992m. jie kitose Salyse vir5ijo 20 proc. o dar kitose . pateikti l 2.Veliaujie pastoviai maZejo.9 proc. taip pat ir Lietuvai. kad joks kitaspasaulio regionas. infliacijostempainukrito iki 0. o Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje l95l m. (l163. laikotarpiu buvo 46. .4 procento. (pagal 66 Salis).. (pagal178 Saliqduornenis).8 proc.palyginti su ankslesniais rnetais Matome.Ypad dideli infliacijos tempai bfidingi Lotynq Amerikos Salirns. . . Vartotojq kainq indeksodinarnika.Paskutiniajame Sio amZiausdeSimtmetyje labai dideii intliacrjos tempai buvo b0dingi ir daugeliui Rytq Europos Saiiq. Galima tvirtinti.198: http://www. per metus.t.).ltlweb/main. l paveiksle.7 proc.. l99l-1996 m.51.0 proc.std. P. Vokietijoje. pavyzdliui. Sveicarijoje ir t.100 procentq. infliacijos tempai kelet4de5imtmediq buvo maZesni nei l0 proc.php?parenF3 79.Kaj kuriose Salyse. l9ll-1996m.1 pav.Devintame Sio amZiaus de5irntrnetyjevidutiniai infliacijos tempai dia buvo reiSkiami lriZenkliais skaidiais.. Infliacrjos tempai Lietuvoje l99 l-2001 m. iSskyrus Centrinq EuropE 3-arne de5imtmetyjenepatyr€ tokiq spardiq infliacijos ternpq taip ilgai.1999m. Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje 1951-1996 m. CPI.148. (i5tyrus150 SaliL). buvo 12. kaip Sios Salys.9proc. 12.

p r o c . Nepaisant to. Pastaraisiaismetais vis daZniaLrkalbama ir apie infliacijos prieSingybq defliacijq. Pastebimabendra pasauline infliacijos maZejimo tendencija. DaZniausiai vertinaura neigiamai. kad tLromet.2 6 . . . ' http://europa. . i pp a t i r L i e t u v c r j e . 9 8 0 m . Pagal viet4 infliacrja gali bLiti lokaline.rstrinese Salyse. mast4ir t.5 . ta 12. 1 9 9 0 m . Sios problemos aktualurnasivairiose Salyse nera vienodas. Pagal rei5kimosi pob0d[ infliacija gali b[ti atvira ir paslepta. 2 . Tikroji. 2 0 0 l m .Sis terminas kilgs i5 lotynq kalbos 2od2io.1 9 6 0. 2 . Jq galirna skirstyti ivairiais poZi[riais. pasireik5davoatskiroseSalyse.rgq kainq lygio srnukirnas. V€lesniais metais jie dar labiau sumaLejo: 1999m.Pagrindine infliacijos temptl sumaZejimoprieZastis yra ekonornikosglobalizacija ir tarptautiniq finansq rinkq egzistavirnas.1 4 5 . 92 96. .Pasleptosinfliacijos ' IllarionovA. Infliacijos formos lniliacija gali buti ivairiq ru5iq. ir apimanti visasSalisarbaSaliqgrupes..No8. Tai bendrojo visq prekiq ir paslar.t. pasauline. Kai kurie ekonomistai mano. 7 1 p r o c . kylanti del technologines paZangos sqlygojamodarbo na5umodidejirno.* 2 . p. kai pinigq rinka bus visiSkai globalizuota kai valiutacirkuliuostik kaip elektroniniai ir pinigai. vidutiniai metiniai tempai buvo 3.5 procento. technologine. . kuris rei5kia . 8p r o c e n t o ' .Atvira infliacija pasirei5kiakainq kilimu ir .t. Defliacija gali brlti dviejq ni5iq: 1.daZniausiaitrukdavo neilgai ir baigdavosi pinigq reformomis.atsiradimo prieZastis.2.1. . pagalviet4 pasirei5kimo pobndi..l 9 . jie sudare 1.2 proc.matoma" i5oreje. pasireiSkianti atskirose Salyse.eu.taip pat ir besivystandiose Salyse. .. Nedideli infliacijos tempaipastaraisiais metaisyra EuroposSEjungos Salyse: 1990-1998m. 1 p r o c .tai teigiarnas reiSkinys. Dabar vykstanti infliacija yra pasauline. ' o NeZymusjos ternpai ir kitose i5sivysdiusiose indr.deflare".y. 1 9 1 0.3 .svariausios infl iacijos s4lygosiSnyks.. l p r o c . rost 1997. ji sukeliandios kainq srnukirnq.. Defliacijos reiSkiniai pastaruoju metu stebimi ivairiose pasaulio S a l y s e . . (Infl iacijos ternpaiiSreikSti vidutiniais nesvertiniais dydZiais).1 9 9 6m . kylanti del ribotos pinigq pasiIlos.Piktoji" monetarind. 2. 3 p r o c . 9 p r o c . Infliacijai ekonornideskij //Voprosyekonorniki.. 2 0 0 0 m . int/cornm/eurostat/Publ icldatashop 420 .Ankstesniaislaikais infliacija buvo vietine.nup[sti".

Paslepta infliacija atsirandatuomet. Ji trunkailgai. Tai slenkandioji. inlliacrja. Suoli5kai ir turi tendencijE dideti. Philip) apib[dinimu. kad kainos formaliai gali i5likti nepakitusiosarba dideja ne raip spardiai. Vis delto iki XX amZiaus Zinomi tik trys itin aukStosinfliacijos atvejai. kai kainos kyla l6tai. S[auZianiioji infliacija (creepinginflation) . kai kainq kilirno ternpai vir5ija 50 proc.t.tai infliacija. Makroekonornika.q. Visi jie buvo glaudZiai susrjg globaliniais su istoriniais politiniais ir ivykiais. Suoliuojaniioji infliacija (galloping inflation) . kai kainos kyla gana staigiai. net Pirmuoju labai aukStos infliacijos pavyzdLtulaikoma infliacija..Tuo atveju pinigq perkamoji galia i5 esmes nepakinta. Ekonomi5kaistiprioseSalyse kainq kilimas tuo atveju gali siekti 2530 proc. hiperinfliacija yra tuomet. Tadiau XX amZiaus pabaigoje ji padaZnejo: pavyzdLiut. Globalnyjpodhod. nustatantvirSutines kilimo ribas. Keigeno nustatytos ribos. Si infliacija gali siekti 3-7 proc. saikingainfliacija. 9-o de5imtmedio antrojepusejepastebeti septynihiperinfliacijosatvejai. 5uoIiLroj andioji infl iacija ir hiperinfliacija. arba siejamossu tvirta valiuta. kai bendroji paklausavirSijabendrq4 pasiiil4 ir susidaroprekiq stygius. atvejqpasirei5ke ldo-mu kad visi istorijojeZinomi l5 hiperinfliacijos XX amZiujes. Be to. l€toji.ber pastoviai. Ukines sutartystuomet sudaromos.kai daugelyje ' SaksD2.tai infliacija.Ekonomistq nuomone. Tuo atveju metiniai jos ternpai siekia beveik l3 000 procentq!Hiperinfliacija nera daZnas rei5kinys:per vrs4 pasaulioistorij4 iki XX arnZiaus paskutiniojo desimtmedio Zinomatik l5 jos atve. Del to daZniausiai dideja deficito mastai. Hiperinfliacija (hyperinflation) ypad dideliaistempais. D. Ten infliacija buvo tramdomaadministraciniais b[dais.kaip esantatvirai infliacijai. B.esme ta. per menesi. P. pasiZyminri Remiantis klasikiniu Kolumbijos universiteto ekonornisto Filipo Keigeno (Cagan. per metus.Tai buvo btidinga socialistinems Salims. taiiaujos tempaineradideli. per metuso dabartiniumetu l-3 procentai.kai kainq kilimas dirbtinai ir jq stabdornas. ne vienasjq nepasieke F. tai. kilusi antikos laikais Romos imperijoje III amZiuje.ivertinus infliacijos lyg[. LarrenF.gali bfiti ivedami talonai ir t. be to. pasldpta inlliacija pasireiSkia tuomet. Pagal infliacijos mast4 arba intensyvumq iSskiriamaSliauZiancioji. A a 1 .786. XX amZiujeekonomistaiiSskiriatris rySkiuslaikotarpius.

5. kas menesi. sudard20 mln.Gruzijoje7488procento". Hiperinfliacijos mastq Vokietijoje 1922-1923m.vertds" pasikeitimus galima i5matuoti tik bendrojo kainq lygio pokydiais. kad didZiausiasbanknotas. Todel hiperinfliacijq galima vertinti kaip didelEnelaimE. kad prireike du kartus per savaitEi5 VFR ir Anglijos ldktuvais gabenti ten i5spausdintus pesus. galima apibldinti tokiais pavyzdLiais: fermeris.inflation rate) . pardavgs Zem€s sklypE uZ 80 000 rnarkiq. Pavyzdiziui.CPl. Infliacijos lyg[ parodokainq augimo tempai. Hiperinfliacijos prieZastys. 1997.10 996 proc. Jis skaidiuojamas vartojimo tik prekems ir paslaugoms.1. [kio chaosas.. Anlrojo pasaulinio karo pabaigair 9-asSioamZiaus de5imtmetis.3..oficialiai buvo keidiamaI du USD.. 1984-1985 m. Vokietijoje po Pinnojcr pasaulinio karo.. Vengrijoje. 1919m. p. karai.. Kainos SioseSalysekai kuriais metais pakildavo po 20 000 proc. Tai uZem6 trediE Saliesirnporto vietq.Saliqkiio hiperinfliacija tai Pirmojopasaulinio karopabaiga.100 000 pesq kupilra .tai bendrojo (vidutinio) kainq lygio santykinispokytis per tam tikr4laik4. 12.politiniai sukrdtimai.o Bolivijos i5laidospinigq spausdinimui (pirkimui) 1983m. Infliacijos tempamsnustatytitinka ivairus kainq indeksai.Pladiausiai naudojamasvartotojq kainq indeksas. o popieriniq pinigq perkamoji galia gali kristi Zemiau uZ jierns pagaminti sunaudotopopieriausvertg. Hiperinfliacijos s4lygomis smarkiai padideja pinigq spausdinimo kaStai. Kinijoje.Gruzijair kitos posocialistines Salys Sio de5imtmedio pradZioje. Todel infliacijos lygiui [vertinti daZniausiaipasitelkiami kainr"l indeksai. Rusija.Detskijebolezni" postsocializn. Armenija ir Ukraina 1993m.po Antrojo pasar. daZnai pereinama prie nat[riniq mainq.Taip buvo.rlinio karo.Armenijoje. Infliacijos matavimo biidai Pinigq . po keleriq metq uZ tai galejo nusipirkti vilnon[ megztini.ra //Voprosy ekonorniki. . o restorano lankytojai pavalgg kartais sumokddavodu kartus brangiau negu paZymdta valgiara5tyje (kainos Zaibi5kai pakildavo). Infliacijos lygis (tempas) (IR . hiperinfliacijE patyre Bolivrja: dia infliacijos tempaibuvo tokie dideli. Zmones nustojatikejg pinigais. atsiZvelgiamai prekes ar paslaugos o Gaidar E. lnfliacija taip pakenkd pinigq vertei.No. USD. 422 . vartojimo kainq prieaugis 1993m.. pavyzdZiui. Japonijoje .J[ nustatant. pokario sunkumai. Artimq hiperinfliacijaibuklg patyre Lenkija ir Jugoslavija 1989m.4. Ukrainojebuvo 10 155proc.

.Priminsime. Siq dydZiq ry5io glaudumq atspindintis koreliacijos koeficientas l97l-1995 m. Siuo atveju * infliacijos tempq nustatymQ.realiosios P .nagrinejantinfliacijos prieZastis.ketvirtiniai.bendrasis kainq lygis (vidutine prekesvieneto kaina). apskaidiuojamas laikas. Infliacijos tempai ivertinami ir kitais bfidais.J' I' (12. kad tarp CPI ir BVP defliatoriaus dideliq skirtumq nera. Pladiau 5i .. -_--. kad jis parodo. galutinis jo dydis daLnatkoreguojamas. .9943 (154 Saliq vidurkis)s. nustatant realrij! BVP. lnfliacijos tempams[vertinti naudojamas bendrojovidaus produkto ir defliatoriLrs./Infliacijos laipsniui ivertinti gali bilti naudojamail.Vadinasi. J infliacijos tempai lygfls pinigq pasillos pokydio tempams. nes apskaidiuojamasvisoms BVP sudetin€ms dalirns: vartojimo reikmenirns. Tadiau BVP defliatorius daZniausiai apskaidiuojamaskartE per metus.Tyrimais nustatyta.nl --2 s "[ (M \ " .1) dia LM . buvo lygus 0.y. 1R.nominaliosios pinigq pasillos pokytis. kaip kinta visq Salies prekiq ir paslaugq kainos. ..siejantpinigq pasiulos.infliacijos tempai.%. %o.%. ' 423 .38. p. tuomet IR = LM . nustatant infliacijos lyg[.paklausosir kainq kilimo tempus.JeiinTliacija IllarionovA. nagrinejantrealqli nacionalinfproduktq 2 skyriuje...taisykle 70'lJa remiantis. per kuri kainos padvigubeja.2.o%. metiniai CP] dydLiai. eksporto prekdms.Gali b[ti nustatomimenesiniai.# Jei realioji pinigq paklausa nekinta. | . Todel. SiqdydZiq skirtumasneratoks Zymus. Jis tiksliau atspindi infliacinius procesus. 1997. Al-+ I (u \ P l pinigqpaklausos pokytis. Vienas jq .lyginamqli svori Seimos vartojimo i5laidose. Vartotojq kainq indeksasapskaidiuojamas pakankamaioperatyviaiir palyginti nesunkiai. No. I. Apie tai buvo kalbeta.infliacrjos tempq nustatymas. investicinems prekdms. problemabus aptarta. Jt apskaidiuoti Lymiai sunkiau. praktiSkaiBVP defliatoriumi naudojamasi lymiai rediau negu vartotojq kainq indeksu. Zakonorniemostirnirovoj intliacii //Voprosy ekonorniki. Tuo atveju infliacijos tempas IR= LM .kad vieno rodiklio pakeitimas kitu galetq veikti rezultatus.-"".

. Kainos kyla tuomet.i:iygLg jei Vadinasi. 5 proc.infliacija (demand. i5skiriamos dvi infliaciiq sukeliandiq veiksniqgrupds: l.arbavartotojq. septynenrrsmetus (70i l0:7). t. kai bendroji paklausapadideja.y.n d e k s a d i d e j a n e t o l y g i a i .e fJidt". Bendrosiospasi[los pokydiq skatinamainfliacija vaclinama kaitq infliacija (cost .t.. Bendroji paklausagali keistis... 12.vartojimui.y. antrqiq metq . Trediaisiaismetais jis padidejadar l0 proc. dideja ir realitrjigamybosapimrjsbei e.rsospadidejimas (ADt) ir b c n d r o s i o s a s i u l o s u m a Z d j i r n aA S J ) . 1 0 : 1 2 1 ) .'nyfrg. pavyzdZiui. nuo praejusiqmetq I l0 proc.lg-: plg-. INFLIACIJOS PRIEZASTYS yra pastovi ir sudaro.rmfiff. t.suddtinga ir diskutuotina problema.. jos padvffies fier rai lnfliacijos prieZasdiq nustatymas . tuomet padidejusiqpaklausE galima parenkintitik kylant kainoms.( 1 1 0 x 1 .kuri gali blti lvairiq ligq poZymis.Tai kainos. 2.y.[a. Dideiant be[drajai paklausai. Taip gali bDti. lnfliacijq sukelia bendrosios paklar.1. tar padvigubes per keturiolika metq (7015:14). Nepaisanttam tikrq skirtumq. veltui Ne ekonomistaijq kartais lygina su kfino temperattra.kai turima pakankamai kapitalo.Infliacija yra visos ekonomikosfunkcionavimoatspindys. Naudojant svarbiausiq makroekonominl modell. l0 proc.2.%i-srglB5tq " !. bendrosios paklausos-bendrosios pasifilos sqveikos model[ (AD-AS).yra laisvosdarbojegos. -:eltp. keidiantisjos sudedamosiorns dalirns . kad infliacija yra daugelio veiksniq pasekme.2.ekonomikaijau veikiant visu pajegurnu. pasiekuspotencialqii nacionalinioprodukto lygl )'p.tai baziniq metq kainq indeksasbus 100.vyriausybesislaidomsir grynajarn eksportui. 424 . investicijoms.jal+a!s3:_li*. 12.push inflarion). l0 proc. S i a si n f l i a c i j o s r i e 2 a s r ia p t c r s i r n e p s (s p s atskirai. Bendrosios paklausos pokydiq sukelta infliacija.gt9tl!-i9-"*il!l". jei jos kasmet kyla.. lygio. kasmet dideja vis daugiau. dabartiniumetu tarp ekonomistqgaji nuomond. @.y.:S*S.pavyzdLiui.. Jeigu ekonomikoje yra visiskas uZimtumas ir panaudojami visi kiti gamybiniai istekliai. s t.110 procentq.Ceja-lT--proc. vadinama paklausos. per metus.pull inflation). Bendrosiospaklausossukeltainfliacija kainq.V a d i n a s ii.Taisykles 70" esrneyra tokia: skaidius70 kainoskadmetladi. ir j s i e k i a a u l 2 l p r o c .

.. Todel trumpojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreive persikelia i viriq. AS lr ADr ADo 0 Yr. Jei bendrosios paklausos padidejimasyra ne vienkartinis. 425 .ggr-q p5illtit<as.kad bendroji dideja.-J*. Paprasdiausias paklausos iacijosmodelispateiktas 2. Trurnpojo laikotarpio bendrosiospasiulos kreive AS lieka toje padioje padetyje. tuomet realioji gamybos apimtis tuo laikotarpiu bus palaikoma auk5diaupotencialiojo lygio. Pakilus galutiniq produktq karnoms. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P7. kad bendroji paklausapadideja. Ynr Y 12. Del to padiddja garnyboskaitai ir sumaZejabendroji pasi0la. pradedakilti ir gamybos veiksniq kainos. tai ekonomind sistema judes Sia kreive tol.pageidautinaekonomind pusiausvyra. 2. o kainq lygis vistl laik4 kils. o realioji gamybosapimtis grl5 i pradingilgalaikespusiausvyros padeti Ip.1 padeti AD1. Deficitiniai valstybiqbiudZetai. susiklosto nauja trumpojo laikotarpio pusiausvyrata5ke 81.Taip pat jau Zinome.kaling iq molet?Itn-q. naudojant skatinandiqsias. Jei bendrosiospaklausoskreive lieka toje padioje. Tarkime. Pagrindines bendrosios paklausos pokydiq sukeltos infliacijos prieZastys. naujoje AD1 padetyje. Tai pavaizduota 12. Paklausos infliacija Toliau procesairutuliojasi taip.Todel ilgojo laikotarpiopusiausvyrasutrinka (ta5kasEe). Kainq lygis pakils dar daugiau.2 paveiksle.fis..ta5ke E0. Siuolaikiniq pinigq pasi[losypatybes. lprastq mokesdiqdidinirno vengimasir kt. 3. kol susidarys nauja ilgalaikd pusiausvyra.o ilgalaikis procesas. realioji gamybosapirntispadidejanuo )/" iki In.todel ADg kreivd persikeliai de5inE.3paveiksle. infl I Pradine padetis . Sios yra l.2 pav.buvo i5nagrinetaankstesniuose skyriuose.

riboja objektyvios s4lygos. Paklausos padidejimosukeltainfliacija 12. Dabartine pinigq sistema nebeturi kriterijaus. Infliacijos poZymiai atsiranda tuomet.Gamybos apimties didinimq kaip Zinoma. kai pinigq gauseja nepalyginamaigreidiau negu produkcijos. i5leistas butelio ir igavEsvisi5k4laisvg. kad Siuolaikiniai pinigai neturi savo vertds. Siuolaikiniq i5 pinigq spausdinimo neriboja jokios fizines galimybes. Priminsime.3 pav.2.Saknys" gludi pinigq sferoje.. jos . it jq kiekis gali dideti nevarZomai. P D YE Y 12. Remiantis kiekybine pinigq teorija. Tod€l paklausosinfliacijos esmd kartais apib[dinama vienu sakiniu . Tai lyg piktasis dZinas. kad pagrindinetos teorijos propaguojama lygybe yra: 426 .pernelyg daug pinigq vejasi per daug maZqkiek[ prekir4. Amerikiediq ekonomistas Nobelio premijos laureatas M. o tai sudaro geras sElygas didinti jq kieki. leidZiandio nustatyti.Be to. Pinigq pasiilla kaip infliacijos sqlyga Bendrosios paklausospokydiq sukelta infliacija pirmiausia susijusi su pinigq apyvartos ypatybemis.. infliacija visur ir visadayra pinigq sferosrei5kinys. Fridmenas yra pabreZgs.S i a sprieZastis aptarsime atskirai. galima tvirtinti. kad pinigq kiekio didejimas yra svarbiausia infliacijos s4lyga. koks pinigq kiekis yra b[tinas ir koks perteklinis (anksdiautoks kriterijus buvo taurieji metalai). o prie jo turi prisiderinti kainos.praryti" bet koki nevisaveriiq pinigq kiekl.1. Dabar pinigq sfera gali .1.

nominalusis bendrasis nacionalinis produktas(arba BVP) nulemiantispinigq paklausq.n Vadinasi. Pana5inuornone ir M.9 1. 2 8 . PavyzdZiui.8 0.pakyla ir kainq lygis.6 1. i .6 ? t JAV J a o o niia Kiniia Rusiia I. kinta ir pinigq apyvartosgreitis.realusis nacionalinis produktas (arbarealusis BVp).6 1. Fridrneno. P. kad pinigq apyvartos greidio pokydiai turi tik neZymiqmaZ€jimotendencijq.6 1. l2. .. Pinigq apyvartosgreitis (kartais) Metai Salis D i d Z i o i iB r i t a n i i a Vokictiia Prancfrzii a Svcdiia 1985 1.0 8.l 1995 1. 1 9 9 7N o .l lenteleje.l lentel6.nominalusisnacionalinisproduktas(arba norninalusis BVP). l 0 . Tuomet o='.0 l 5 1990 l.2 1.1 tinis: Seniacov V DeneLnaja massa i faktory iejo formirovanija Sendago I. : . laikotarpiu pateiktas l2. sanderiq skaidius arbabendrojoproduktokiekis.5 0. PrQ . Px Y .0 1. i5tyrqspinigq apyvartosgreidio dinamik4 JAV 1939-1960 rn. padidejuspinigq pasiDlai.0 1 q t. .jis pabrdLd. a. //Voprosy ekonorniki. )'. tuomet pinigq pasitlos poveikis infliacijai gali sustiprdti arba susilpneri.Pinigq apyvartosgreitis kai kuriose valstybese 1985-1995m. pinigq apyvartos greidiui didejant. keidiantispinigq kiekiui. Jeigu. p .9 :.7 1. pinigq poveikis infliaciniarns procesams sustiprej ir prieSingai. " : ! MxV:PxQ. piniginio vienetoapyvarlos greitis(kartais). All . 6a MZP* p - arba xV:PxY. M pinigq pasihla.5 2.t 2.. vidutind prekesvienelo kaina. laikotarpiu padard iSvad4 kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreitis turi maZejirno tendencij4. JAV ekonomistas Samuelsonas.

Kinijoje . . tuomet kainq lygis yra tiesiog ( proporcingas pinigq pasiulai: ji dideja. keliasdeiimtir t.. p : m.8 proc. jei m--y. kad pinigq apyvartos greitis ivairiose Salyse kinta nevienodai.. pinigq pasiflla neturi dideti greidrau negu realusis BVP. Remiantis kiekybine pinigq teorija.Tiffi. . ruomerliainq lygis (arbanet sumaZetq.:n'*uostempai.0).i realusis BVP nekinta. 2 2 . Jeigu realioji gamybosapirntisnesikeistq0 . Tai reijkia. Vadinasi.i I f.t. y).Nepaisantto.56 ir 207 procenro6. o pinigq kiekis Ml .realiojoBVP prieaugio tempai. Mus domina ne absoliutus kainq lygis. daugelisSiuolaikiniqekonomistqpripaZlsta. JAV atitinkamai9 ir 33 proc. p 428 . Jei V : const. Bet daZniausiai realiojo BVp vienerq keletas(keliolika. DeneZnajarnassai faktory ejo fonnirovanija //Voprosy ekonouriki. p=m*y_r. o kainq lygio pasikeitirnas. Jeigu pinigq kiekis ir realusisBVP didetq tuo padiu greidiu. 1 9 9 7N o . Raidesp.Tuomet intliacijos tempas yra lygus pinigq pasifios didejimo tempq ir pinigq apyvartosdidejirno tempq sumai. v.) pinigq pasiulosvienetq.Japonijoje 6 ir 27.y . ir y) kitimq i5reikStE procentais. i " Sendagovv. t. kad ilguoju laikotarpiu tai gana pastovusdydis (nors trr.vadinasi. r y i fP dia v pinigq apyvartosgreidiopokydio tempai. tuomet infliacijos I tempai bltq lygrls pinigq pasi[los didejirno tempui..t. tuomet kainq lygis yra tiesiog proporcingas pinigq pasiulai ir atvirk3diai proporcingas realiojo BVp I apirndiai. 1990-1994m. y . PavyzdLiui.galima daryti prielaid4 kacl pinigq apyvartosgrerrisyra gana stabilus dydis.-i1ruiffi?ifi'I:"d. Je. v ir y reiSkiasantykini atirinkamqdydZiq (p. V.. kad infliacijos ternpai yra lygus pinigq pasi[los pokydioir realiojoBVP pokyiio rernpr4 skirrurmri. atrnetus realiojoBVP didejimotempus. 1 p . kai 1. . 1 0 .aptamauja" Prakti5kai pinigq pasifilos didejimo tempai virsrja realiojo BVp kilimo ternpus. tuometp : m .. jis gali buti iSreik5tas funkcija: Sia p : f(n. i.norint pasiekti nulini infliacijos lygi. arba infliacrlos tempas. r N t Lr l l L -.kainq lygis automati5kai kai kyla.. : 0 .y. dali pinigq Zmonds nesikeistq nes taupo). f f Matome.1. laikotarpiu realusis BVp vokietijoje padidejo.rmpuoju laikotarpiu gali keistislabai ivairiai). m.33 proc. l r r . p:0.f l i . ' t r . M. - Jei v : 0.

rvter. I 2.badas". proc. per ketvirti amZiauspasaulinds infliacijos dinamik4 ner 97. galirna padaryti iSvadq kad infliacijos dinamikq pirmiausialemia pinigq pasiulosprieaLrgio ternpai.0 1981*1995 98.2 lentel€.l.y.kuriq duornenys paleikti 12. Apibendrinus tai. p>m.kodel gi . Hiperinfl iacija Vokietrjoj e | 922-1933 rnetai s Metai 922 m.-l 1991*1995 9 5 .0 171 r50 nis: lllariono Zakonomiernosti mirovoj e k o n o r n i k i1 9 9 7 .3 0. .. Holtfrerich. licoa 923 m. surlaZdja realioji pinigq paklausa. sausis 923 m. parodytq12. spalis l6 354 Pinigq kiekis cirkuliaciioie Kaina 75 208 I l 9 l 8 9 r8 9 0 Infliacija. 4 1 . nuo jr4 .7 0. lerne pinigq pasiulospokydiai. Pirma.Pastaroji tendencija pasireiskia tuomet. 12. Kai kainoskyla labai greitaiir pinigai srnarkiai nuverteja.0 154 t..1 100.3lenteleje.2lenteleje.begarna".procentlis Rodikliai P i n i q uD a s i I l a q P i n i g qa p y v a r t o s r c i t i s Rcalusis VP B Kiti I5 r'iso: S a l i qs k a i d i u s l 971-1995 97.7 proc. antra.l kilirno tempaigali aplenkti pinigq pasifllosdidejimo tempus.I 0. kas iSdestyta. pinigq . pinigq pasi[los didejimo rempai gali virSyri kainq lygio kilimo tempus.p .1 100.. Die Deutsireinflatio 1914-23. esantliiperinfliacijai. Todel kyla klausimas.kainr.. kai kainq kilirno ternpai smarkiai vir5ijo pinigq kiekio didejirno ternpE. sausis 923 m.3lentel6.9 t00. ir gali bltijaudiamaspinigq stygius. 2 .8 0.T4 patvirtinair specialus infliacijosprieZasciq tyrirnai.Nagrinejantpinigq kiekio ir infliacijos lygio s4veikq paZyrnerina.5 0. 5 20 20t 2s6 189 386 29 720 altinis:G i 980. pavyzdLiut. m>p.7 1.y.4 2. kad galimi du atvejai. Walter de Grr./m€n. Tqvaizdliar iliuslruoja hiperinfliacijavokietijoje po Pirmojo pasauiiniokaro. o .kai infliacijos tempai ypad dideli.Infliacijosveiksniqlyginamasis svoris. N infliacii //Voprosy Vadinasi.I. Nors pinigr4 apyvarta pasparteja.1 0.

Gali trnkti rinkq.ruoja deficitinir"rs biudZetus.y.r) deficitinio biudZeto Saltiniu tampa papildoma pinigq emisija.reikia tureti daugumq parlamente.3. kad daugelisvalstybiq fbrn.per didelis pinigq kiekis apyvartoje? atsiranda PinigLlpasi[lq taip pat ir jos pertekliq. pavyzdLiui.. Pinigq pasihlos pertekliq s4lygoja daug prieZasiiq. del tarn tikrq prieZasdiqlabai svarbiu (o kartais ir vienintelir.p4. kad jq vyriausybds pastaruoju metu nesistengiamaZinti valstybds skolos didindamos infliacijel. lssivysdiusiLl pasaulio valstybiq patirtis rodo.obligacijas. Pirmiausia. to. suformuoja valstybinds institucijos (parlamentai. Valstyhis biudieto deficitas ir infliaciju Nagrinejant fiskalingpolitikq buvo pabreZta. norddamos padengti valstybes skolE. Jeigu deficitiniai bir"rdZetai forrnuojarniilgq laik4 tuomel gali blri vis sunkiau skolintis ir Saliesviduje. skokl grqZinti.1.InJliacinis mokestis ir senjoraias Kyla klausimas. kodel negalin. rnokesdiq normq didinimas turi tarn tikras objektyvias ribas (tai atspindi 430 . Papildornas pinigq leidimas taip pat yra valstybds skola (centriniarnbankui). j Svarbiausiasq aptarsimeatskirai.rt popierius). Taigi vyriausybds. Vadinasi.vyriausybes) ir bankq sistema. skirt4 obligacijq pah-rkanoms i5moketi. gali sukelti infliacij4 didindamos pinigq pasiLrlE. ir Silpnos Salysapskritaituri maZasfinansavitnoSaltiniqpasirinkimo galirnybes. kurrose vyriausybegaletq parduoti vertybiniuspopierius:n€ra kam ir kur jq parduoti. [ fprastasi5laidasprekdms ir paslaugomspirkti ir dali.skolgs . LeidZianr centrinio Salies banko vertybinius popierius. Anrra.tuo maZesnis infliacr. negalirna tvirtinti.1. Cia pakartosirne tik svarbiausius Sios problemos aspektus.kad kuo didesnis valstybds centrinio banko nepriklasornumas. rnokesdius padidinti sunku . Cia tik priminsime. kad pagrindiniai deficitiniobiuclZeto Saltiniai yra Sie: paskolos i5 privataus sektoriausSaliesvilluJelieiaZiant Veiiyfrinir.2. nes pradedarnanebetiketi valstybes sugebejimujuos i5pirkti.2. tik uZjq nereikiarnoketipahikanq.y. padidejus iSlaidoms arba esant nepakankamoms mokesdiq Vis del to iplaukoms.vyriausybesi5laidos suskyla I dvi dalis.2. 12.los laipsnis. PaZymdtina.qZsienio. ir uZsienyje.naZinti biudZetodeficito?Sios problemos irgi aptartos nagrinejant fiskalinEpolitik4. bet ir iSlaidos.Del to padidejane tik valstybdspajarnos. kad Siais laikais visos valstybes gali beatodairi5kai spausdinti pinigus. Iinagrinetosir deficitq susidarymo sElygos bei Saltiniai. t. t. 12. silpnesnes Be Salys daZnai buna i5naudojusios valiutosatsargas.radidinti rnokesdiq ir sur. valiutos atsargqpanaudo-jimag-pqqlqlqg jS!5 1r (o tai reiSkia naujq pinigii leidimq).

.senqjq'.rei5kiandio d v a r i n i n k ov a l d o v ot e i s q T . sumaZdja ir . C .tai skirtumas tarp papildomai i5leistLl pinigq sumos ir jq iSleidimoi5laidu. Todel infliacini mokesti supaprastintai galima pavadinti grynll pinigtl mokesdiu. Kai i5leidZiama daugiaupinigq. Lafero kreive). Tredia. . (12. fl .kainq lygio pasikeitimas. gali bnti stiprios ilgalaikes mokesdiq mokejimo vengimo tradicijos (pavy zdLiui.pirmiausia dekiniai indeiiai. p .infliacinis mokestis.bendrasis kainq lygis.inflation tax) . kuriose mokescius surinkti keblu del politiniq nesutarimq.seigniorage) tai pajarnos. Jcr pavadinimas kilgs i5 pranc0zq kalbos ilodlio . i * nominalioji palukanqnonra.A. Kylant kainoms.kurias gauna valstybedel savomonopolines teisesspausdinti pinigus.silpnq vyriausybiq (Salyjedaug politiniq parlrjLf. Tai vadinamasis senjoraZas. kas turi grynq pinigq. anksdiau i5leistq pinigr{ verte. Be abejo. . arba dideles perkamosios galios pinigai.3) 1. P . lnfliacinl mokestipirmiausiamoka visi.. ' VidurarnZiaislenvaldiiai turejo teisgkaldinti monetassavoteritorijoje 431 . Papildornaspinigtl i5leidimas gali b[ti traktuojamaskaip infliacinio mokesdio ivedimas (I1 . yra Saliq. SenjoraZas(SE . .g r y n ip i n i g a i : D .tai piniginio kapitalo savininkqnuostoliaidel infliacijos.pinigq pagrindas.infliacijostempas. Italij oj e).apmokestinarni"ir kiti pinigq pasiulos Ml elementai. Jis apskaidiuojamas taip: Ir . Tuo atveju infliacijos mokestisgali bUti apskaidiuotas pagal fonnulE: Ir = pxC+Dx(p-i) dia p.4) Infliacinis mokestis patenka i valstybesbiLrdZetitr todel jis gali buti traktuojarnas kaip valstybds pajamos.seigneuriage".jq realioji verte krinta.p x H P dia (12.indeliai. Be ro..

y.GrafiSkaitai primena A.los ternpui. kad bet kokiq rnokesdiqlplaukos priklauso nuo mokesdiqnonnos ir mokestinds bazes apimties. tarkirne. senjoraZas gali b[ti isreikstaspinigq.[plaukos maL. pasiekus labai auk5r4 infliacijos lyg1. gaunalnosmaksimaliosrnokesdiqlplaukos. vyriausybespajamospradeda maZdti. kad yra tam tikra mokesdiLl normos riba.y.Pasiekus tam tikrE infliacijos tempo rib4 t.eja(atkarpa ML). t. paprastumo deleijuos galitna sulyginti. Lafero kreivg (daZnaiir vadinamaA.Pinigq spausdinimas prakti5kainedaugtekainuoja.4 pav. I. egzistuoja tam tikras infliacijos tempas. .9t senjoraZas. gaunamos maksimarios infliacijos mokesdiopajamos. kai p = px. vyriausybdgali padidinti savas i5laidas.t. pinigus +. )? Zinona. Nors senjoraZasir infliacinis mokestis nera lygiareik5rniai ir gali nesutapti.y. t. Gaudamapajamq i5 infliacinio mokesdio.taip pat dideja.o pinigai gali bilti i5keisti i prekes ir paslaugas. " Irnro* Ir 12. Jei jis (infliacijos tempas)vir5ija tam tikrq lyg[. Ta pati taisykle tinka ir infliaciniarn mokesdiui. Ir=!T^u*. =o. Mat.y.nedidindama[prastiniq mokesdiq (retesniaisatvejaisjuos net maZindama). vadinasi.t I .kat p -dideja. perkarnqja galia.Kiek gi surenkamapajamq (. Lafero kreive infliacrjai Kai p : 0. Toliau didejantinfliacr.sqlygojantismaksimaliaspajamasis infliacinio mokesdio.St) iS infliaciniq rnokesdiq( 1. Lafero kreive infliacijai). kurios neperZengus. Taip pat Zinoma. i5leistqi apyvartEtam tikru metu.kacl Ir=sE dia . 1.

.V.5 procento". daZnai tampa svarbiausiu hiperinfliacij4 senjoraZas Salyse. gerokai viriijo visas kitas valstybdspajamas. siekiant finansr"roti yra hiperinfliacijosprieZastis.5pav.o e5ant ka5tq intliacijai . kuri sukelia kitos prieZastys. laikotarpiu vidutini5kai kasmet ji sudare:iAV ir Kanadoje * apie 6 proc. Pajamq dalis. Maksimalus ir infliacijos tempas pr ivairiose Salyse ivairiais laikotarpiaisya skirtingas. Vadinasi. valstybesiSlaidas. gaunarnai5 pinigq spausdinimo. t. vadinasi sumaZeja ir apmokestinamqpinigq kiekis. pasi[los infliacijos modelispateiktasI 2. Paprasdiausias Yil YP inlliacija 12.stengiamasii5leisti kuo greidiau. ltalijoje . Makoekonomika. P. zumaZej Pirmiausia a. Pinline prieZastis yra kainq kilimas o pasekmd.379.. Jau mineta. Pasifilos Globalnyjpodhod.D.28 proc. kad daug sanderiq vyksta tiesiogiai.y.apie treddali. Neretai tai perteklinepinigq ernisijane visadayra aktyvi inlliacrjos prieZastis. BendrosiospasiIlos (ka5ttt)infliacija Siuo atveju infliacijE sukelia veiksniai.l3tlyl*k*s"!ll:. b0na reakcija i kainq kilim4 sukelt4kitq prieZasdiq.2. pinigq naudojirno sfera susiaurdja. " SaksDz.3. i5gyvenandiose valstybes pajarnq Saltiniu. Kita vertus. pinigai infliacijos procesegali atlikti aktyvq arba pasyvq vaidmeni .ivairiose Salyselabai nevienoda.t.pinigq pasi[los didinimas.8 Bolivijoje infliacijospajarnos proc.. +55 . sieke 139. LarenF.2.5 paveiksle.priklausomybe prie5inga. Todel ir kilimo.g_ygk_Ll[?t"T Paklausosinfliacijos pradine sqlyga yra pinigq pasiulos didejirnas.kadangi jq perkamoji galia labai greitai kinta. Vokietrjoje . svarbiausia 12.y. valstybespajamq. PavyzdLiu| 1975-1985m. prisiderinti prie kainq nesusijusiossu pinigq kiekiu. Peru.. pinigq leidimas.@ tai--viikq!13l_-g$r.

4 . Gamybos apimtis smuko. Siuolaikindsdarbo uZrnokesdio formavimosiypatybes. tai AD kreive lieka toje padiojepadetyje. Pasiulos . Stagfliacijos sEvoka kilusi i5 lotynq kalbos \odLi. tgsiasi vienerius ar dvejus metus.Jie (veiksniai)gali buti ekonominiopobudZio. ekonomikos b[sena. tadiau laikini. Tarkirne. Dramati5kuspadarinius gali sukelti ir epidemijos.2.konornines pasekrnes. todel AS kreive persikeliai5 padetiesASe I padeti AS1.ivykis. Ypad nukentejo Anglija.staigus. clalnaivadinarnq. Skausrningesnius bendrosiospasitlos paZeidimussukelia gamtos nelaimespotvyniai. Staig[s bendrosios pasiulospasikeitimai(sumaZejimai). E.t.stagnatio" (s4sringis.del nepalankiqoro s4lygq sumaZdja derlingumasZemeslkyje. Infliacrjoslukesdiai. pasi[los . Pagrindines pasi[los infliacijos prieZastys Sios: yra l. o del to padidejair garnybossEnaudos (kaStai). Suoliq.buvusi taSkeE0.. PavyzdZiui.1.Sokais".kef -ry-?-Upji ganrybos apimtis malzdja. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P/. Jei bendroji paklausanekinta. statybq transport4. Tuo atveju garnybosapimtis gali staigiai keistis nepriklausomainuo bendrosios paklausos pokydiq ir galutinio produkto kainq lygio. netiketas bendrosiospasi[los smukimas. Dauguma . sustingimas) ir . del kurio staigiai pakyla vidutinis gamybos veiksniq kainq lygis. 2.ij.. o kaififllfgiskyla..Sokq" r[Siq trunka neilgai.infliatio" (iSptitimas). o kainq 434 . Pasitilos sutrikimai ir inJliacija Pasiulos infliacija kyla del staigiq pasiulos pasikeitimq.2.. audros.Pavyzdliui.pageidautinapusiausvyrata5ke E0. kuri sukele sumaZejusios darbo sipaudos. 3.. antroje puseje mire mihjonai Zmoniq.. sausros. susiklostonauja. DaZniausiaijuos sukelia nepalankios gamtos sqlygos. kad bendroji pasiula surnaZdja.Tai gamybos nuosmukio ir kainq kilimo derinys.. o realioji gamybos apimtis sumaZejanuo Ip 1ki yEt..Pradind b[sena . trurnpalaike.Sokus" daZniausiai sukelia i5oriniai veiksniai Salies ekonomikos funkcionavirnopoZiuriu. Pasiiilos . Tokio pob[dZio staig[s pasi[los pasikeitimai gana daLni... 12.Zemesdreb€jimai ir t. llgalaike pusiausvyra. vadinama st"gfi. smunka gamybos apimtis.5okai" gali buti trumpalaikiaiir ilgalaikiai. pusiausvyrata5ke 81.jos neigiamai veikia Zernes Dkl. suyra.tadiau i5oriniai tam tikros Salies atZvilgiu (importo prekiq kainq kilimas) arba apskritaine ekonomikossferos(nepalankios gamtoss4lygos). padideja gamybos ka5tai. per juodojo maro epidemij4 Europoje XIV a.Sokas"(supply shock) . Tokia.

paZymetamel-uoju numeriu. Makroekonornika.y. p : 0. nors amZiauspradZioje kainos maZejo'. Tokiais atvejaisgamybosapimtis smunka..t..eja.l paveiksle. Iaikinai sumaZejus gr[Ztai pradini lygi. Kai pasillos Suoliai trumpalaikiai.todel ir infliacijos tempasprilygsta nuliui..P. Padidejair t. jos nebesumaZeja buvusio lygio.atsiranda defliacrla.esantbet kokiam kainrl lygiui. Kainq lygis (P) Infliacijos tempas(p) 12. j o s veliau nebesumai. llgalaikis pasi[los Sokas Tarkime.6 pav. infliacrja taip pat yra laikinas pasiflai ir pakilus kainoms. Trumpalaikispasillos Sokas llgalaikis pasiulos Sokas pasiZymi tuo. 3-oje atkarpoje kainos pradeda maieti. Laiko intervale.7 pav. Tai Kainqlygis(P) Infliacijos tempas (p) 12.. 365 435 . 4-oje atkarpoje kainos ir infliacijos tempas griZta i pradinl lygi.. todel ir infliacijos tempaspadideja. kainos pradedakilti. Laren F.y.2-oje laiko atkarpoje. t. Jei P : const.veliaujos vel rei5kinys. B. infliacrjos tempas. Bendrasinfliacijos tempaslieka nepakitgs. kad l-4jame laiko tarpsnyjekainq lygis pakyla. kad pakilus kainoms.2-oje laiko atkarpoje kainq lygis tarnpa pastovusP : const. ' SaksDZ.6paveiksle.lygis pakilo net 50 proc. pavaizduota12. Tai parodyta12.D.y.tuomet tolesnisinfliacijos iki tempas nebesikeidia..kainq lygis i3lieka nepakitEs. Globalnyj podhod. todel infliacijos ternpastampa neigiamas.

jo pakilimas gali b[ti vidine reakcija I kitus ekonominius ir politinius reiSkinius.. praejusiojo ir bfsimojo laikotarpio infliacijos tempai. Darbo uZmokesdio pokydius lemia ankstesnio laikotarpio darbo uZmokesdiokilimo tempai (daLnatper pastaruosius trejus metus). bendras kainq indeksas pakilo i auk5tesn[ lygi. Del to smarkiai padidejo garnybos viduje. Pasiulos Sokus paprastai sukelia i5oriniai veiksniai.Sudarantilgalaikes sutartis. Darbo uZmokesdiolygis. Tai labiausiai linkEs keistis ka5tq elemeffii6d6TlTi. Pasiulos Sokaigali b[ti ne tik Zalingi. tadiau veliau infliacijos ternpas nebesikeite.Jo sukeltos ekonorninds pasekmesdaugelyje pasaulio Saliq i5liko daugiau nei 10 metq.2.Finnos prisitaike prie didesnir"i naftos kainq. Tipi5kas pavyzdys yra OPEC Saliq nallos kainq pakilimas 1974 ir 1979 rnetais.bet koki i5 jo pokyti galima vertinti kaip tam tikr4 pasillos Soko element4. 12.kad gali buti atnaujintos derybos ddl nominalaus darbo uZmokesdio padidinimo.-TIiiypat-Z-rdelpT6iksrnq bendrosiospasiulos pokydiams. konfliktai tarp darbuotojq ir darbdaviq. Vadinasi. dujq. Nominalaus darbo uZmokesdiokilirnas gali b[ti traktr. ypad bendrieji. Profsqjungosvisada stengiasi.priri5amas" praeito laikotarpio infliacijos tempq. Kai infliacrjos tempai spartfis. kad naftos kainq ka5taiir kainos ivairiq Salit1 pakilimas atsiliepe ir alternatyvir. Naftos kainos pakilo ir 1990m. elektros energijos. pavyzdLiut.t.teigiamai bet veikti ekononrik4.2. del palankiq oro sqlygq Zemes [kiui gaunamas didelis derlius. ir t. ir naudingi. profs4jungq ir vyriausybds ir t. lrakui isiverZusiKuveitrl.2. Palankaus pasiulos Soko pavyzdys yra ir naftos kainq kritimas 9-ame jis padarytos de5imtmetyje: panaikinodal1anksdiau Zalos.rojamas kaip pasillos Soko veiksnys.lenergijos Saltiniq kainolns. i5ankstinisdarbo uZmokesdio kilimo tempq nustatymas veikia kaip 436 . Darbo uimokestis ir kaitq infliacija Ka5tq infliacijq gali sukelti ir darbo uZrnokesdiodidejimas. S[ procesqsustiprinotai. kai darbo uZmokestis nustatomas anksto. Nepaisant to. padideja realioji garnybos apimtis ir sumaZdja kainos.1969m.llgai trunkandius pasifilos Sokus gali sukelti [vairios prieZastys. kol naflos kainos galiausiai nukrito 1986 metais.. Dabartiniu metu.t. Antai atlyginimq kilimas sukele infliacij4 Pranc[zijoje 1968m. Italijoje. staigq. paprastainustatomas darbo sutartyse. i darbo sutartis itraukiant specialq straipsni apie indeksavim4. Darbo uZmokesdio padidejimas labai da'znai priklauso nuo darbuotojq ir profsqjungq aktyvumo. jq keliamq reikalavimq. spontaniSk4darbo uZmokesdiopakilirnq gali i5provokuoti streikai.kad atlyginimai kiltq. pavyzdZiu| Laliavq ir energijoskainq kilimas. Pavyzdliut. PavyzdZrui. o darbo uZmokestis vidinis kintarnasis.nominalus darbo uZmokestis prie daZnaitiesiog .numatorna.

5) p .p").kaipgi fonnuojarni [vairiq subjektq lnkesdiai?Siuo poZiuriu i5skiriamos adaptuotq. Supaprastintai galima butq tvirtinti. remdamiesi praejusiojo laikotarpio lygiu. Tuo atveju i n f l i a c i j as u v o k i a m ak a i p i n e r c i n i s r o c e s a sJ i s t u r i i r b [ d i n g q i n f l i a c i j o s p . daZnum4. dia p . I nfliacij os I iikes iiqi KaStq infliacrjos Saltiniu gali b[ti laikomi infliacijos llkesdiai. kad b[simojo laikotarpio numatomasinfliacijos tempas lygus dabartinio laikotarpio laukiamai infliacijai.2. Kyla kiausimas. klaidas.2.Infliacine inercija suprantama .koeficientas. kai infliacija jau lsitvirtina.tai Zmonestikisi.perkelimo" taip: jei anksdiaukainos kilo spardiai.gamybos sqnaudqdidinimo ir kainq kilimo veiksnys. atsiZvelgiant prognoziq netikslumus. pakoreguotai. formuojant darbo uZmokest[. rl *r* laukiamas v . tuomet busirnojo laikotarpio infliacija bus pakoreguotadidejimo linkme. reiSkiantisl[kesdiq perZiurejimo greiti. dia (12. kad ir ateityjejos kils taip pat spardiai. lv . prisitaikandiqjq (adaptive expectations)ir racionaliqjq 1fikesdiq (rationalexpectations) teorijos. Remiantis adaptuotqlfikesdiq teorija. (p.dabartinio laikotarpio faktiSkas (tikrasis) infliacijos tempas. Si formule rei5kia. Jei fakti5ka infliacija pasirodys maZesnduZ prognozuotE (p. Jau mineta. 1ai bfisimoji infliacija bus pakoreguota maZejimo linkme.pn).laukiamasdabartiniolaikotarpioinfliacijos ternpas.darbo uZmokesdio didejimo tempai. I 2..3. p" . Kai v 437 . Tuomet galioja 5i lygybe: P=w. pladiau. i5 praeities i ateiti mechanizmq.Si priklausornybe gali b[ti apibfidinarna formule: Sia pft = pn +v . kad l[kesdiai Dabar 5i4 problemq aptarsimekiek ivertinarni. Koregavimo koeficientasy nusakol[kesdiq perZiLrrejimo greiti. busimojo laikotarpioinfliacijos tempas. Jie ypad aktualls tuomet.kainq kitimo tempai. kad kainq kilimo tempas kartais gali blti lygus darbo uZmokesdio kiiimo tempams. subjektai b[simqli infliacijos lyg[ prognozuoja. I Jeigu dabartinio laikotarpio fakti5kas infliacijos lygis pasirodys didesnis uZ lauktEii (prp" ).

6) Tai reiSkia. remdamiesivisa imanornainformacija.parodo Filipso kreive (PC .y. pavyzdZiui.).dydis maZas./. kad flkio subjektai analizuojane tik praeit[. . 12. Lukesdiai.Kyla i klausinrai. ar gali pavyzdLtui. yra paZangus tuo. lyg zinotq tikrqji ekonomikosmodel[ ir tuo remdamiesi prognozuoja infliacijq. . ruomer i pi+t = p " . manymu. Be to. (12. Jq visai nebutina kiekvienam Zmogui.nesiimamaprognozuoti. bet ir ateiti. stengiasinuspeti.nedarbo ir infliacijos . ir realusisinfliacijos lygis jiems itakos beveik neturi.kaip ji veiks ekonominiusprocesus. kokia ji bus ateityje. paskelbtame darbeirode. iverlinti tai. ji turinti Zymiai didesng reiksrnE negu teigia adaptuotq ltkesdiq teorijos Salininkai. Kai v : .Tai ypad isryskeja tuomet. Racionaliqfq lukesdiq teorija pagrista tuo.t.birZose ir t. kai infliacijos tempai labai dideli. infliacijos l[kesdiai koreguojami greitai. Jie stebi dabartingvalstybesekonominE politik4 ir. kad tarp nedarbo lygio ir nominalaus darbo uZmokesdio kilimo tempq yra ituirkstine 438 .bankuose. Nepaisant to.).atkreipsirnedemesi tik I kai kuriuos racionaliqjq l[kesdiq teorijos salininkq argumentus. FTLIPSO KREIVE RySi tarp dviejq pagrindiniq makroekonomikosproblemq . tempaikasmet(arbadazniau) jos keidiasi.priklausantys nuo praeities(siejami su praeitimi).paprasti" Zmonds formuoti racionalius l[kesdius. fermeriui.phillips curve)..t. Jie teigia. Tarkime. Kai v artimas vienetui. kodel net kvalifikuotq specialistq prognozes kartais b[na klaidingos? Nesigilinant [ Siasproblemasissamiau. INFLIACIJA IR NEDARBAS. atsiZvelgiant tikrqji infliacijos lygi.3. kad numatomasinfliacijos tempas yra lygus crabartiniarn f-akti5kam infliacijos lygiui.Zmones ir firmos elgiasi taip. (anglq ekonornistas Phillips. kad nesistengiarna nuspeti. kad Zmonesvertina ir kaupia infonnaciiq gaut4 [vairiais kanalais(per televizriq radii4 spaud4ir t. naudojamasi profesionaliqekonomikosekspertqpaslaugomis. olbanas Filipsa. toks lfikesdiq fonnavimas nera idealus. pavyzdLiui. priimant ekonominius sprendimusaukstesniulygiu (stambiosekorporacijose. metus.ls to galirna daryti iSvad4 kad ir infliacijos tempai gali siekti 4 proc. tureti mokslini kurios nors ekonomikossritieslaipsni.ukio subjektai gali samprotautitaip. b[simasisinfliacijoslygis grindZiamas tikruoju jo praeities kilimo ternpu. o prisitaikorna prie ankstesniq infliacijospokydi%t. Tuomet infliacijayra nepastovi. Todel padidejanetikrumasformuojantateitieslrikesdius. Supaprastint4 lygti galima uZra5yti SiE taip: Pi+r= P. Alban) 1958m.infliacijos l[kesdiai kerdiasiletai. kad kitais metais nominaliojo BVp kilirno tempus numatomapadidinti 4 procentais(nuo 2 iki 6 procentq).

vis delto pinnasis ry51 tarp ncdarbo ir infliacijos i5nagrinejoIrvingas Fi5eris. 'o 439 . naudojant Filipso metodq buvo patobulinti. savo i5vadasgrinde to laikotarpio duomenirnis. * dabartinisnedarbo lygis. jq savitarpio sEveik4. ir pavadintas .. nei natfiraliojo nedarbo lygio s4vokos.tai paprastaatvirk5tinepriklausomybdtarp nominalausdarbo uZrnokesdio kitirno ir nedarbolygio kitimo. Edmund). (t2.Econornicnew series. Darbai tais klausirnais pasirodd veliau. kaip dabartiniai.kaip nominalusisdarbo uZmokestis reaguojaI konkretq nedarbolygi.koeficientas.25 (Novernber. Darbo uZmokestis.priklausomyber0. 12.1. Tai galima iSreikSti lygtimi: wt+l* Pt+l=-bxUr. 283-299. Filipsas iSnagrinejo l86l*1957 rn.1958). Todel nominalq darbo uZmokesti butina pakoreguoti. The RelationshipBetweenUnemploymentand the Rate of Changeof Money Wage Rates in the United Kingdom.S priklausomybg vaizduojandios kreives buvo pavadintosFilipso kreivemis. Filipso pradindlygtis atrodeSitaip: w=const. Felpsas (Phelps. Fridmenas ir E. pinigus ir kainas. 1973m. maZdaugpo 10 metq.nominalausdarbouZmokesdio kitirno temoai: b ..Suprantama.pagerbiant pirm4kart diagramqsudarius[autoriqr].Jo veikalaspaskelbtas1926n. S. Jis buvo vienas i5 pinnqjrl maternatikq. A. Jis sutelkd demes[ tik I nominalaus darbo uZmokesdioir fakti5ko nedarbo jo lygio pokydius. keidiantis U' . Tuo metu dar neZinota nei infliacijos lfikesdiq teorijos. atsiZvelgiant i infliacijos lyg[ (l[kesdius). t.rs darbo uZmokestis. i5pl0tojps teorij4 apie paliikanas. o ne nominah.W.p. Velesni tyrimai. infliacija ir nedarbas O. arba Phillip.-bxUr cra w.y. atkreipus demesi i tai. " Nors kreive ir pavadinta Filipso vardu. tyrimai nebuvo tokie i5sam[s. Savo darbais L Fi5eris padejo pagrindusSiuolaikineimakroekonomikai. padare ekonornistai M. Tokias i5vadas 1968m. Todel pradine Filipso kreive . U.3. 1861-1957.I Discovered the Philips Curve"). darbas perspausdintas ekonorniniameZumale ir jo garbei pavadintas . DidZiosios Britanijos ekonomikosraidos laikotarpi.AS atradau Filipso kreivg" (.7) Koeficientasb parodo. kaip keidiasiw. kad Zmonesdomina realusis..A Statistical Relation Between Unernployment and Price Changes".

. (12.ir nedarbolygio.-Ur)) rei5kia. Tai nera esminis skirtumas..negalirna tiksiiai numatyti tikrojo b[simojo laikotarpio infliacrjos Iygio p. Laikui bdgant nominalaus darbo uZmokesdiokilirno tempai buvo pakeisti infliacijos tempais.Koeficiento 6 reik5me teigiama. Sudarantsutartis ir nustatantnominalqjI darbo uZmokesti.jis nustatomasempiriniu budu.-Un).. Todel formule (12. t . .10)formulegali b[ti pakeista: pr*t=p-bx (U. Dydis 6x(U.*r. t + t= p t + t . . [vertinus nat[ralqji nedarbo lygi U. . kaip stipriai darbo uZrnokestis priklauso nuo ciklinio nedarbo.9) Koeficientas b parodo.tai priklausomybe tarp infliacijos. ir rnaZinti infliacijos tempE Pavyzdliui. dia (12.kad Filipso kreives lygtis . jei fakti5kas nedarbo lygis yra nedidelis ir .b " ( U. Tod€l Si lygtis gali bhti pakoreguota.ciklinisnedarbo lygis. 5i formule gali b[ri i5reik5ta taip: h . -U ) ).bfisirnojo laikotarpio nominalausdarbo uZmokesdio pokyiio tempai: pt+t * busimojo laikotarpioinfliacijos lygis. ruomet (12. isreikitos darbo uZmokesdiu arba kainomis.8) wt*t .r0) Si lygtis kartaisvadinamaFilipso kreiveslygtimi. (12.1l) Jei laukiarnasisinfliacijos lygis pi*ratitinka dabarrin[ p.o ne tikrqji infliacijos l y g i . p a k e i i i a r n ad y d Z i up j .kad ciklinis nedarbas gali ir didinti.t2) Koeficientas b parodo.wt+t=pt+t-bxUr. kadangi darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas glaudZiai susijg.-Ur\. . y . (12.9) gali buti pakoreguota taip: pt-t=pit-bx(U.U . r ) t dia (U.atiZvelgiant! laukiamqyl.Todel galimareigri. kaip stipriai infliacijos temp4 veikia ciklinis nedarbas.b x ( \ J . (t2. p . _ . : s w t + t= l l * .u r ) .

Ta5kasEs rodo ekonomikospusiausvir4 padeti. o nedarbolygis atitinkanat[ralqj[ U. gali'ra padaryti iivad4 kacl bfisirnasis infliacijos lygis priklauso nuo dabartiniolaikotarpio infliacrjos lygio..Jljg9l31glf.:'J... Infliacijos tempai nekinta tik tuo atveju.a rnaZeja.!g{ ! 1umpuoju tS rs i\911112._q. kuo maZesni infliacijostempai.. (U" = 0) . K3i .13) Zalingi pasi[los Sokai diclina infliacijos lygi. Remiantis (12. luomet fonnule Eauna toki pavidal4: pt+t=p-bx (U. matome.ffiii?ijil-ternpui.* .8paveiksle.-Vaclinasi. (r2. _r.iutusis lnainiatuJis)"nai'icin?iliiiis-pro.r-r*j**. Si formule gali bfti papiklyta dar vienu elementu.12) formule.. -Un) jos reik5me irgi bus lygi nuliui.--*.neg1i@1_:@qi. p a d r c l e J ub e n d r a J ap a k l a u s a rp a k y l a n e t i k k a i n q l y g i s . kar (tJ."9. atspindindiu pasillos Sokq poveiki infliacijai.tuo nedarbo lygis yra autstesils._ l. iki o infliacijos lygis pakyla iki 4 procentq.n.bg. / proc.. I :lt 1'E|L_:!. vadinasi.priesinsailfot<ia prittaliornybe ri[yrf ruo.1giLe' In jgil -. o naudingi .Ifrias Ip. kad sukuriarnurpoi.y. i_------:-i-' '. tuo rnaZesnis nedarbo lygis.Ludt!9!1111!iiss!-qllxgi gtitinta-maz-esnis ne4arh. :5%). nodntJalai&y.Sl silveikaatsispinditipineje Filipso kreiveje. dra s . del to maZejanedarbas.nes sukeliakainq kritimq.t..kad tuo atvejLr nario b x((/. Jeigu bendroji paklausadideja ir virSijapotencialqiigamyboslygi.3.r-. Ji pasiekus. t2. o1@ar.prilygstanathraliajam. (iiuo atveju U.kad Zernasnedarbo lygis sqlygoja didesnius infliacijostempus. Ji paZyrnesirne raide s.nedarbas pradeda virsvrinffiiaqil"*tygt juda Ekonomika tasko link. ruomet juda taskoA link.eiiiiuo tygisiriiiii B ii l!1zeja.-U. kai dabartinisfaktiskasnedarbolysis 441 .2. ciklinio nedarboir Sokqsukeltqpasi[los pokydiq. nes ruo metu kyla kainos.r)+s. kuo aukitesni infliacijos ternpai. -r( ad.Tuomet infliacijos tempasp:0.1 ' i.kreiv_e_do. ekonomika nedarbo lygis sumaZeja 2 proc. Tai rei5kia.e lvgiu. o rnflracr. =U) . Iygi ze iay I a$11lzujg-Jygis. tuometciklinis nedarbo lygis yra nulinis. Didejant realiajai salies gamybos apimdiai.. garnybos apimtis. sukuriama daugiau darbo vietq. ir priesingai.li nedgl. Rerndamiesi formule..pasiulos sumaZejimo poveikiskainq kilimui. b e t i r r e a l i o j i s r .jE maZina.1' Fi Iipso .o-Jygrs. realusis nacionalinis produktas. 1'1 a.-itipso kreivo '..-ir.pereina i defliacrjq ir sudaro _I procen14.. Tai reiSkia.pateiktoje 12.Pasiekustaikq.Trumpojo taikotarpio l.

. Tai b[dinga Siq dienq ekonomikos ypatybe. p (IR 5 4 3 2 I I I I t^> . Galimos Filipso kreivdspateiktos 12. U n . ir didesni infliacijos tempai. kuriamebltq pasiektas Zemas nedarbo lygis.Kai U. p (lR 4 2 I 0 12. Trumpojo laikotarpioFilipso kreivds 442 .'.8pav.9paveiksle.. o ekonomikaklestetqesantsaikingaiinfliacijai.sutampasu nat[raliuoju.=U. Tai matyti ir i5 l2. o k a i U r . k a i U r > U r . * rp ' . r f P C 5 12. Filipsokrerve Filipso kreive [vairiais laikotarpiaisgali bUti ivairaus pavidalo.tl . p .\ { . PraktiSkaisvarbuparinkti toki ta5k4A. Si problemabus aptarta v€liau. l u o m e l p 1 .9 pav.1 p . kad gali blti suderinami ir didesnis nedarbo lygis. L a i p t + t . tai < 1 t .ll formules.r. Tai rei5kia.

. neiSkyla. = 5% . didesneinflia"cUa sqlygojair didesninedarbolygi. Dabartiniam laikotarpiui bfidinga tendencija. Tai gaii uotl pauaizi'iliaiolia tilffiastinta schema: I .J. Jis teige. Tai parodyta12. Ilgojo laikotarpio Filipso kreivd A.j. '/ Jeigu infliacij4 sukelia dendrosios pasi[lo-s m-aZejimaq) kylant _ kaStams.' . n (IR A 12.10paveiksle. Fridrnenas 1968 m. (i I5vada: trumpuoju laikotarpiu didejant bendrajai paklauiap kyla kainos ir maleja nedarbas. su antru p=2o (kreive PC1) ir trediu . ' '! . .nedarbas iniliacija'.Todel ilgojo laikotarpio Filipso kreive yra vertikali tiese natfiraliojo nedarbo lygyje. Er).Tidoj.Tarkime.fa*otarpiu dilema . Filipso i5vados ir jo atskleista priklausomybe tarp nedarbo ir infliacrjos pasitvirtino tik trumpuoju laikotarpiu. kad_{g}roJu laikotalpiugotelga-llo9igg-ggryybo_s apilnties. .Filipso kreiviq paslinkimasi de5inE virSrj. 12.kad pasiekiamas potencialiaigalimasnacionalinio 443 . Trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives 12.. Tai rei5kia. kad natfiralusis nedarbolygis tJ. uZimtumo ir nedarbo infliacijos lygis neveiklar viii iie kintamieji prisitaiko prii mnlacijos.3.i:fil oru.tuome{ kainos dideja maZejantgo*ybor tp'-ei.10 pav.kad natfiralusis nedarbo lygis Un=Jlo (taskasEo.l AD1+pt-+yf-+U..'Vadirids-i. Tq pastebejoM.10 paveiksleparodyta. Toks jo lygis gali bfiti suderintas ivairiais infliacijos tempais:pirmu atveju p=l% (kreive pCo).p=4%o (kreive PC2).3.r '' .

trunka 1ol.kad.on".. padideja kainos ir sumaZeja nedarbas. trr.padidejaka5taiir sumaZeja jos kreivd persikeliai5 padetiesA36 l padeti AS1. todel nedarbas nemaZeia. 12. Jis laikinas nedarbo surnaZejimas. AS. Kodel gi taip yra? Jau Zinorne.11pav. padideja gamybos kaitai ir sumaZeja paSalinamas bendrosios paklausos padidejimo poveikis Jai sumaZejus. bet nemaZeja nedarbas. bendroji paklausavel turetq dideti. kad nacionalinis produktas vel vir5ytq naturalqll savo lygi. Tadiau tai tik laikina nedarbo ir infliacijos s4veika. kol pakyla darbo uZmokestis.produkto dydis I.' 444 . ilguoju laikotarpiu spartdja Tai infliacija. Y paklausos infliacija slrkelta 12.-)U. Bendrosios Padidejusbendrajaipaklausai.AD kreive persikelei5 padetiesADs i padeti AD1.on. produkcijos kainomis. .. galima pavaizduotitokia schetna: ADf +Pt+KaStait-->ASJ-+Yp . Pakilus kainoms. AS. kad ilguoju laikotarpiu infliacijos tempo pokydiai neturi itakos nedarbo lygiui. Kainq lygis pakilo nuo P0 rkt Pt. Del to veiksniq kainos ir susilygina su uZbaigtos trumpojo laikotarpio bendroji pasiula.rmpuoju laikotarpiu pakilus bendrajai paklausai. ISvada: didejant bendrajai paklausai. Norint. bendrosiospaklausos kittl gamybos Derinimasis trunka tol. Kainq lygis pakyla dat daugiau .) Matome.jis griZta I pradinp padeti llguoju laikotarpiu kyla tik kainos. (Toje padiojepadetyjeyra ir ilgojo laikotarpiobendrosios pasiulos kreive AS1p.iki P2. P r P0 4 I ^ I A D r i? <---_> Yr A D u i i . realiajam nacionaliniam produktui . o realusis nacionalinis produktas sumaZejair griZta i potencialiojo produkto lygt Yp. l Yn. o realioji gamybosapirntisbendroji pasiula: nuo Ip iki yr1. Sis procesas pavaizduotas i I paveiksle. kol ekonomika derinasi prie padidejirnoir galiausiaiprisitaiko.

kas nurnalorna daryti ateityje.larbou2mokestis.kai darbo rinka yra pusiausvira. paremta visa turima infonnacija. busimojo laikotarpio norninalusisdarbo uZmokestisnustatomaspagal tokiE taisyklE. Remiantis racionaliqjq l[kesdiq teorija. todel nera ir inercinds.faktiSkas to.€ (t2. kokiomis prien. bet b[sirnqja valstybes ekonomine politika.infliacijos problema Racionaliqjq lfikesdiq teorijos Salininkaitvirtina. Racionalfs lukesdiai .Tai ivertinama. pgl didesniqint)iacrjos tempqnedarbas surrii@i-rk laikinai. infliacijos lukesdiaiyra racionalls.aL lI+t wu - )' . kad vyriausybd ir centrinis Salies bankas informuoja. nepaisant koks bus infliacrjos tempas. kad pasiekiamas visi5kas uZimtumas arba susiklosto nat[ralusis nedarbo lygis. uZprogramuotosinfliacijos. nedarbolygis*visada gr[Ztaprie nullf]iglolg lyCl-o.4. politikai turi paskelbti.Jei pries tai infliacija buvo nulind.veliau didesnis infliacijoslygis isriekaro' n-edarbas susilygina-iunaturaliuoj j b lygiu. t. jog ateityje numatoma vykdyti skatinandi4j4 monetarinEpolitik4 ir padidinti pinigq kieki. kad nedarbo infliacijos dilema gali nustoti egzistavusi ir trr-rmpuoju jeigu net laikotarpiu. r . kuris susiklosto. Tarkime.butina Zinoti galimus jq veiksmus. Ankstesnis infliacijos lygis neturi reiksmes. Racionaliqjq ltikesdiqteorija ir nedarbo.tai geriausia ateities prognoze.numatomas . galirna teisingai prognozuoti infliacijos ternpq. vel u 12.ro klausimo poZi[riu.3. kai darbo paklausa lygi darbo pasifilai. kad. Jei llkesdiai racional[s. sudarantdarbo ir kitas sutartis. Tai reiSkia. pavyzdZiui.t4) dia / "' | . lnfliacijos ateities prognozes pagrlstos ne ankstesniq laikotarpirl duomenirnis. numatomas reaiusisdarbo uZmokestis turi b[ti lygus realiajamdarbo uZmokesdiui. pagristi ateitiesnumatymu. Dar karttl atkreipiame demesI i svarbiausius Sios teorijos teiginius nagrinejan.y.Tai rei5kia. l 4 + tI p l fr+l / r. numatomais politikq veiksrnais. kad bendroji paklausa ir kainos ateityje irgi galetq padideti 5 procentais.t.ronemis bus reguliuojama bendroji paklausa ir t. Pusiausvira darbo rinka susiklosto tada.. realusis | ) pusiausvyros realusisdarbo uZrnokestis. Norint efektyviai prognozuoti. Tuomet nominalusis darbo uZmokestis gali b[ti i5reik5tas taip: 445 . tai Zrnonesir firmos tikisi. 5 procentais.

atsiranda neatitikirnas tarp fakti5ko realiojo darbo uZmokesdio ir realiojo darbo uZmokesdio. Ur(t+t)=Un. kad bDsimojo laikotarpio nedarbo lygis atitinka nat[ralqj! tik tuo atveju. kai darbo rinkoje yra pusiausvyra. rodantis.busimojo laikotarpio realiojo darbo uZmokesdio poveikio nedarbo lygiui stiprurno koeficientas.(r + t). S .nedarbolygis * Zemas. kaip nedarbo lygis priklauso nuo laukiamo realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyros ir darbo uZmokesdio skirtumo. Prognozirl klaidos . (12.) .+.ir prie5ingai. dia lygus gxw ft .numatomokainq indekso.W t* t = P l* t " w r Prirninsime. kuris susidaro. Paprasta taisykle tokia: kai realusis darbo uZmokestisauk5tas. Lygtis rodo.p i * t ) .b[simojo laikotarpio numatomas realusis darbo uZmokestis. kai to laikotarpiorealusisdarbo uZmokestis sutampa sr-rvisiSko uZimturnorealiuoju darbo uZmokesdiu. . kad nedarbo lygi ir realqjI darbo uZrnokesti sieja atvirkStind priklausomybd. E..y.15) lygis. .. t u o m e tU K rL ru+l) .kintarnasis. < U l n Numatyto realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyrosrealiojo darbo ir priklauso nuo infliacrjos prognozrq uZrnokesdio sutapimasarba nesutapirnas tikslumo. blsimojo laikotarpio nedarbo .Jei infliacija yra didesnd uZ nurnatyt4 tuomet realusis darbo uZmokestisvir5ija jo rinkos lyg1. kad subjektq lfikesdiaigali buti ir klaidingi.t > t r .16) Kai infliacijos prognozes klaidingos. > Un k a i wI . o jei infliacrja maZesnd numatyt4tada realusisdarbo uZmokestis uZ nukris Zemiau 446 . wr*. .t < r yt :.. Todel pagrindine(5ios ternospoZifiriu) racionaliqjq llkesdiq teorijos lygtis yra tokia: U r ( t + t )= U n + h x ( p t + t . a i wt .Nedarbo ir realiojo darbo uZmokesdiosqrySisracionaliqjq lfikesdiq teorijos poZiuriu gali b[ti iSreikStas formule: 5ia U dia U r ( t + t \ = ur * g x (wt*t-*n)i (12. AiSku. l a i + Ur ( l + . t. kai n r' r.r.tai skirturnas tarp tikrojo b[simojo laikotarpio kainq indekso ir laukiamo. = r r r .

y. nedarbolygis yra didesnisuz naturalqii.y. pp= pf+t. r. lkio subjektai tikisi.Tarkime. esandiame ant ilgojo laikotarpioFilipso kreives. >U n. kokios tiketasi pt+t = p7"*1 tuontet . I5 to daroma i5vada. Racional[s llkesdiai Tarkime.jo pusiausvyros lygio.Nat[ra]usisnedarbolygis U. Sio ta5ko padetis . realusisdarbo uZmokestis yra tokio lygio.t. Trumpojo laikotarpio numatomos Filipso kreives padetis yra PC5p ir ta5ke E1 ji kerta pClp kreivg. kad bfisimojo laikotarpio neclarbo lygis priklauso nuo klaidq prognozuojant to laikotarpio infliacijq.. Kai faktiikas infliacijos tempasvir5ija numatyt% p. kad ekonornika yra ta5ke E0. 5 447 . o infliacijos lygis p : 0 procentq. kuris atitinka clarbo rinkospusiausvyros lyg[.y. =5vo. U. kad kainos pakils irgi 4 procentais.12 pav.t. nedarbo lygis susidaro Zemiau naturalaus.12paveiksle. nedarbolygis. Tai reiSkia. U.. (IR 5 12. kad pinigq kieki Zadama pacliclinti procenrais.Sudaromosnaujos sutartys. Nedarboir infliacijos s4veika racionaliqjq lfikesdiq teorijospoZiDriu pateikta12. Jeigu infliacrjos prognoz6s pasitvirtina. 4 Rerndarniesiracionaliqjq lfkesdiq teorija.. faktiSkas nedarbolygis prilygs nat[raliajam. Kai infliactja bus tokia. numatytas4 proc.y. v Ur. Kai faktiskainfliacija pasirodoesantimaZesne uZ numatytE ptq < pf +t.Ur. r.kad nat[ralusis nedarbolygis (arbavisiskasuZimtumas) susiklostys tuornet.kai tik faktiskasir numatytasinfliacijos lygis sutarnpa. infliacijos lygis ir naturalusis proc.*1> pf*t.visi prisitaiko prie numatytos infliacrlos.=L/ .

Egzistuojantinfliacijai.. kad.tai ir fakti5ko nedarbolygio nukrypirnai nuo nat[raliojo iarp pat atsitiktiniai. Juos galima vertinti kaip atsitiktinespaklaidas.kurios ratlista nedarbolygi padidinaarba sumaZina neZyrniai neilgam. nedarbas 'ebemaZeja. iunri tig*.Jeigu prognozds pasitvirlins ir infliacijos te''pai pasieks 4 proc. vadinasi..4. ir vis delto. kylant infliacijos lygiui. aiskiai matomi du dalykai . pat ir suja susijgnuostoliai. o prekiq ir paslaugqkainos kyla. o nedarbolygis vir5ysnat[ralqji.skurdo indeks4' kaip infliacijos ir nedarbo lygiq surnil. tuomet ekonomikaatsidursta5keL.numatyta.Jei lukesdiainepasitvirtins. Kitos infliacijos pasekmesnera tokios aiskios ir isoriskai matomos. tai liga. apibrezdamas . Daugelio ekonomistq nuomone. Antra. 12.larkime. Del to parctavelajlaimi. Pavyzdiiui. Pirmiausia.y. Tai rei5kia. tuomet ekonornikaatsrdurs taske K. kur nedarbo lygis maZesnis nat[rarqii.o faktiska infliacija bus didesneuZ numatytqir sieks. o atsitiktines. kad ne visi politikq veiksmai ZmondmsZinomi. prognozr.infliacijospasekmds. kad infliacrjos paclarytaLala yra 'rinirnali.jq kitimo ir nuo to.. vyriausybegali nesilaikytipaZadq. M. EKONOMINES IR SOCIALINES INFLIACIJOS PASEKMES lnfliacija kartais vertinama kaip socialine nelaime ir laikoma tokia pat opia problema kaip ir nedarbas. taip nera tokie aiSkfisir negindytinikaip nuostoliaidel nedarbo. pleciasi realioji gamybos apimtis ir matdja nedarbas.ttq kluido.Racionaliqiq l[kesdiq teorijos poZi[riu.Rerniantistam tikrais 448 . sakykime. Jei klaidos. jei Vadinasi. ar ji laukiama.. 5 proc. vyriausybes vykdoma politika gali b[ti apgaulinga. kuri tam tikromis aplinkybemis gali sunaikinti iStisq visuomenE.rojant infliac14 yra atsitiktines. Kiti ekonornistaitvirtina.ateitieslukesdiainegali bfiti visiskai tiksl[s del to. Infliacijos socialines ir ekonominds pasekmespriklauso nuo jos tempq. tik 3 proc. kartais net mirtina.Toki poZi[r[ ispopuliari'o A.pinigq perkarnoji galia sr'unka. JAV ekonomistasDZonas Tobinas teigia. rai ekonomika juda riesiaiiS ta5ko E6 l ta5k4 Ey. okunas. ruul. infliacijosl[kesdiaitiksrls.t. tuomet ekonominesistema persikelsis taiko Ee i taskE81. Nedarborygis ir gamybos apimtis nepasikeis.ar netikdta. Tuo atveju pagyveja investicine veikla. Fridmanasinfliaciiq apib[dino maZdaug taip: infliacrja yra liga. o pirkejai pralaimi. kad infliacija labai iSp0sta kaip socialinenelaime. racionaliqiq r[kesdiq teorija turi ne'raZa trfikurnq. nedideli infliacrjos ternpai (2_3 proc' I metus) yra netgi naudingi. yra ne sistemingos. Jeigu faktiskasinfliacrjos uZ lygis bus maZesnisnei numatytas ir sieks.

Tai skirturnas talp nominaliosios palfkanq normos i ir numatytq infliacijos t e m p q p " . bus pakoreguotasnekilnojamojo turto nuomos mokestis. Si ekonomikos kilirno tempai pradeda maicti.t .kad kritinis in_fliacijos lygis . tikslas.ta. Tuo atveju ekonomika dar kyla. virSijus infliacijoslygi. Numatytos infliacijos pasekmds Numatyta infliacija (expected inflation) . r n= i . Zmonds daugiauar maiziau b[na pasirengE.ivertinti reali4jq(tihSjd.7 procentqr2. 449 _ / .r8) I2 Illarionov A. 12. i kuriq atsiZvelgiama nkio subjektq lukesdiuose ir jai elgesyje. Jq Realioji pal[kanq norma gali blti numatytar" ir fakti5kar.//Voprosyekonorniki.11) (12.kad infliacijaSiais metaissudarysl0 proc. Tai rei5kia. [vedamospal[kanq nonnos pataisos. Numatyta realioji paltikanq norma (r" expected real interest rate) .visuomend Zino.1. tai atsispindds visuose sprendimuose.t.stipreja ir negatyvusjos poveikis ekonomikos kilimui.1.4.o ji praejusiais buvo lygi nuliui. kad ekonomikospokydio tempai tampa neigiarni. sudarant visasekonomines sutarlis.No 8.1997.yra 25jos 49 procentai''. 12. y .ypad svarbu iSskirti numatytq ir netiket4infliacij4. Nagrinejant infliacijos pasekmes.1. finansq rinka prisitaiko. Viriutine metinds infliacijos riba..Darbo sutartyse bus numatytas darbo uzmokesdio kilimas. didejant infliacijos tempams.4. kurios tikimasi. I tai atsizvelgta.1iki 4. palfikanqnorrn4. Infliacija i ekonornideskij rost.p " taigi: i=r" + pe (12. I I I I en Dai. p. kuri4 pasiekusekonomika apskritainustojakilti ir prasideda smukimas. Tarkime.Be to.tai vidutiniai metiniai jos tempai* nuo 1. Numatyta infliacija ir realioji palilkan4 norma Kai infliacijos tikimasi.tyrinais nustatyta. rei5kia. prisitaikys pal[kanq norma ir t. jei infliacija perZengia Siasribas. Tai kad. Apie pastarqj4 pakalbesirne pladiau. tadiau kiekvienas papildomas infliacijos padidejimo procentas letina jos augimo tempus.tiketina infliacija.

DaLnai nominalioji pal0kanq norma infliacijos visi5kai nekompensuoja.2) lygtimi (p : m + . Fi5eriopoveikiu (Fisher effect). su (12. Manoma.20) Nominalioji palfikanq norma lygi fakti5kos realiosios palDkanq normos ir tikrojo infliacijos lygio sumai: i--r+p. pinigq pasifilai padidejus vienu procentu. (r2.21) Jeigu infliacijos llkesdiai pasitvirtina. per metus skaidiuojarna patikslintarelioji palflkanqnorna. numar)'tai infliacijai padidejus I procentu.le) Fakti5ka realioji palukanq norma (r .garsaus arnerikiediq ekonomisto lrvingo FiSerio (Fisher.y). nominalioji pal[kanq norma taip pat pakyla vienu procentu. Tuo atveju.. atmetus faktiSkE infliacijos lygip.kad prakti5kaiSispoveikis galioja ne visada.nominalioji palukanq nonna. kyla ne tik infliacijos tempai. tiketinos realiosios palukanq norulos infliacijos lygis neveikia. 1867-1941) garbei. bet ir nominalioji oal[kanu nonna.(12. kad. r. ^ € L A P (r2. . smarkiai nesvyruoja. (t2.tuomet numatytasir fakti5kas l i n f l i a c r j o se m p a s u t a m p a p " : p .t) 1 . Lygtis parodo ry5i tarp numaty'tqinfliacijos tempq tiketinos realiosiospal[kanq norrnos ir nominaliosios pallkanq norrnos. FiSerio nustatyta. Vadinasi.kad. T u o a l v e j uF i S e r i oy g t i sg a l i b I t i s u j u n g t a t s nagrinejantinfliacijos prieZastis. l.actualreal interest rate) . Tai yra: r=t-p. {12.j4 lemia kiti veiksniai. kai inflaicijos tempai virSija 10 proc. nominaliosiospal[kanq normos lygis priklauso nuo pinigq kiekio pokydiq. Irwing. spardiai augant pinigq pasiflai. nominali pal0kanq nonna taip pat padideja I procentu(numatytarealiqjq pallkmq norma tuo atvejunepakinta). 450 . Taigi. Fi5erio. apra5yta Gaunamenaujq lygt5 rodandi4 kaip pinigq pasi[los pokydiai ilgainiui veikia nominaliqj4 pallkanq norrne: i:f +m*v*1.17) lygybe vadinamal. Fi5erio lygtimi (Fisher equation).Tai vadinama I.22) Pasak l. Pinigq apyvartosgreidio v ir realiosios gamybos apirntieskitimo tempai yra gana pastov[s. Fi5eriolygtis igaunatokiq i5rai3k4 . Tai reiSkia.

Tai pardavejqislaidos.Kylant norninaliomspajamoms. 2.Zmondspatenka didesnes i pajamas gaunandiq aslnenq grupE. Apmokestinamos turi buti tik realiosiospajamos. reikia keisti etiketes. Ketvirta..Toddl net tr numatyta infliacija susijusisu tam tikrais ka5tais. Kiekvienas infliacijos padidejimas I procentu turi padiclinti norninaliqjqpallkanq norrnEtaip pat I procentu.12.o del infliacijos tos liniuotds ilgis keidiasi.meniu kastais" (menu cost)..t. ii igivo sutrumpint4 . kuria matuojarneekonominesoperacijas. Kylant karnorns.batq ple5ymu'.2.kuriam nebuvo pritarta ir kuris nera iteisintasistatymais. jei vyriausyb€ i5leistq lstatymq tvirtinanti.t.la tai mokestis. pajamq mokesdionorrnas. Dideli kastai susidaro. infliacija veikia mokesdiq sistem4 pavyzdLiui. pinigai negali dera'rai atlikti vertds mato funkcijos. Del numatomos infliacijos padideja pallkanq norma ir arternatyviejipinigq laikymo kastai.100 cm. I5 tiesq Sios sElygos dalznaipaleidZiamos. Kad infliacija nesukeltr4 neigiamq padariniq. ka5taidideja. Siq kaStq grupe vadinama .120crn.perspausdinti iskabas. sunkiau pasirinkti prekiq rinkin[.Kaclangigaistarna daugiaulaiko.susijusiqsu tuo. infliacija sukelianuostoliq. Penkta. 3. A n t r a . bfitinos kelios sqlygos.1. kai keidiamos kainos uL naudojim4si telefono automatars. nagrinejantinfliacijos prieZastis. Pinigai .nune5iotqbatq kastq" (shoe leather cost) pavadinimq. praktiskai taip nera.l l0 cm. kylant kainoms. kur mokesdiq nonna didesne. prekiavimo automatais ir t. panasiai b[tq. 4. kad S[ menesi I m . kitE menesi. nesantpinigus i bankus ir juos atsiirnant. Tai sukelia daugybg nepatogumq: sunkiau palyginti absoliuting ir santykinEprekds kain4 (ismatuot4 kitomis prekernis). susijusiossu kainq kilirnu. Pirma. tai prekiq ir paslaugqperkainojimo kastai. o isemus pinigus skubama pirkti prekiq. Sie ka5tai vadinami . nes kyla kainos. kai infliacija numatoma ir rikio subjektai prie jos prisitaiko. fllumaQttosinfliacijos kaitai Tuo atveju.pladiau apie tai aiSkinta. . UZ pinigq laikym4 visi turi gauti ne maZesnE rinkos palfikanq nei normEir kt. jq svarbiausios yra Sios: l.4.nespas gyventojusgauseja tie pinigq. o dar veliau. (reikia papildornq itaisq).tai liniuote. nuostoliq niekas neturetqpatirti. Todel zmones sumaZinasavo pinigq rikudius ir daugiau iq laiko bankr"rose. kad infliacr. i n f l i a c i j as u k e l i ak a S t u ss u s i j u s i u s u p i n i g q o p e r a c i j o m i s .. Del to 451 .katalogusir t. Tredia. Nepaisantto. Kylant infliacijos tempams. Tiksliosbusimosinfliacijosprognozes. Tada dazniau einama I bankus.

Gali susidaryti uZburtas ratas: didejant biudZeto deficitui. palhkemos..prarandama dalis grynqq pajamq. sumokejr. -l proc.y. Tuornet realioji pal[kanq nonna yra 3 proc.Tadiau jau kitais metais.lieka. PanaSiai atsitinka ir su palukanq aprnokestinimu. l0 proc.taip pat ir mokesdiq surnaZ€ja kylant infliacijos ten-rparns.ra. bendrojo vidaus produkto. Tarkime. suk. Del to gali pakilti finnq gali sumaZeti mokesditlnaSta.atiduodama yaneigiarnos. Todel. artimiausiamlaikotarpiui. Daugelyje SaliL1 o mechanizmo realiam mokesdiq dydZiui palaikyti per 5i laikotarpl. kad sudard tik 1. Tai gali b[ti laikorna maZiausiarnokesdiqna5ta pasaulyje.y. p > p" . nuolaidas. bendrojoSalies amortizacinitl infliacija neigiamaiveikia istori5kai susiklosdiusias Se5ta. 12.t.valstybes vidausprodukto''. Makroekonornika. Dz. iplaukos. bet ir daugumai industriniq Saliq. del infliacrjos nominali palfikant1norrna dideia.(8-9: -l). Netik€tosinfliacij os pasckmds Netikdta infliacija (unexpectedinflation) reiSkia.rortizacijos amortizaciniqatskaityrnqpagrindasyra pradine.3 proc. kad nominali pallkanq nonna yra 12 proc.tuomet sunku prognozuotiinfliacijE net ir Salirns. todel ir mokesdiai dideja.. Clobalnyjpodchod.Realiosios mokesdiqpavidalu 8 proc. mokesdiq na5ta. infliacijos tempas . maZesnds mokesdiq iplaukos savo ruoZtu dar labiau didina biudZetodeficit4 ir t. Kai infliacrjos ternpai dideli. mokesdiqiplaukos taip sumaZejo..t. (tai yra l/3).Firmoms daZnaileidZiama atskaityrnr-1 sulas. kad fakti5kas infliacijos tempasp skiriasi nuo numatyto p" . 388 A<1 . investicijq stimulai. o tai savo ruoZtu maZina mokesdiq iplaukas. (12-9).o ne atstatomojiverte.y.rs mokesdius. P. Kai infliacrjos pokydiai daLniir ry5kus. kyla infliacijos lygis. 4 proc. Tai vaclinama Oliverio-Tanzi poveikiu (effect Olivera-Tanzi. Si problema aktuali ne tik besivystandioms kurioms bfidingi aukSti infliacijos tempai.. F. Larren B. hiperinfliacijosBolivijoje metu 1985m. sumokamipo tam tikro laiko. lnfliacija gali ir sumaZinti realiajq rnokesdiqna5tq nes mokesciai nera apskaidiuojarni anksdiau. Jei mokesdiai sudaro yra 33 proc.2. . per metus.l ^ 't r o v e l K l s p a v a o r n t a sekonornistq Julio Olivera ir Vito Tanzi vardais. tai realioji amortizacijos suma gali buti infliacijos nuverlinta. ji daZniausiai virSydarnast.kurias iteisina ivairus [statymai.4. tuomet nominali pal[kanq normajuos sumokejus (12:3)ir 8 proc.. jq lygis daZnaisrnarkiai svyruoja. l. net jei realioji palukanq nonna nekinta. t. Jei i5 savo apmokestinarnqqpajamq i5skaidiuotitarn tikras an.Pavyzdlivi.9 procentai.D. iniliacijos pajamospadidejoir sudare tempamsnukritus iki 66 proc.

del netiketosinfliacijos perskirstomos pajarnostarp skolinlojq (kreditoriq) ir skolininkq.apmokestina". Tarkime. tas perskirstymas vyksta savaime. Svarbiausios turto ir pajamqperskirstyrno kryptys yra Sios: Pirma. potencialus skolintojai. Sakykime. kad infliacija tai skolq negr4Zinimas. kad.Tai rei5kia. tai yra jis paskol4 gavo nemokamai(r:i-p:10-10). Be to.o kitiems prideda.Daugelio Saliq. Pagrindinesnetiketos infliacijos pasekrnds pasiZymi perskirstymo savybemis. Kas tuo atveju lairnes ir kas pralaimes?Ai5ku.baudlia" Zmones. pralairni tie.subsidijas".Todel sakorna.Tanr tikrais laikotarpiais.kurie 453 . kad sioje situacijoje infliacrja vienus .duomenysrodo. Si problernai5 esrnes nekiltq.ar senas. Tadiau netik€tos infliacijos atveju tai neimanorna. Ypad skaudZiaiinfliacija .. kad i5lo5 skolininkas: vietoj 5 proc. kurie skolinasi pinigr.5 procentai. kreditoriq ir skolininkq susitarimu. Jis dar daugiau praranda. Kyla klausimas. kad netiketi infliacijos ternpLl pokydiai yra pajamq ir turto tarp ivairiq ukio subjektq. kuriq le5as bankai skolina kitiems. Vadinasi. sveikas. nes tuomet netenkadaliespradinespaskolosvert6s.. savininkai:jo kainos kyla. jis patirs naud4 o jei jis skolintojas. nes gaunamos palukanos nuvertejusiais pinigais. ii vienq atrma. o t.I5 to kas pasakyta. jaunas. kad namq Dkio sektoriq galima laikyti grynuoju nominaliuoju skolintoju. Antra.grynaisiais skolininkais. ligotas.. Tuo tarpu kreditoriusgauna tik pracling realiqq paskolos sum4 nes palukanq pakanka tik infliacijai kompensuoti.praras. kad pralairni daugybe smulkiq ir vidutiniq indelininkq.ar turtingas. pradedant XX arnZiaus 8-u desimtmediu. ypad Zen-res ir kito nekilnojamojo turto. mokedamasmokesdius iS gautq nominaliq pajamq.y. [vairiq gyvenrojq grupiq perskirstymoveiksnys.y. kitiems teikia . jei infliacrjosternpai bhtq tiksliai itraukiami i nominaliq palukanq norme. negu numatytos infliacijos padariniai. netikdta infliacija nau<linga finnoms ir valstybei namq lkiq sqskaita.nustatyta 10 proc. ir kurie juos skolina: skolinti neapsimoka. kad. gaivaliSkai. realiqiq pal[kanq nonnos jis mokes 0 proc. Tod€l kartaistaikliai pabreZiama. Netiketos infliacijos pasekmds yra dar skausmingesnds.infliacija neturi visuomenines s4rnonds"... Visada pralaimi tie. o verslo sektoriq (finnas) ir valstybg . Numatoma realioji palukanq nonna . ar ar ar vargSas. galima padaryti iSvad4 kacl infliacij4 pirmiausia jaudia finansinio turto savininkai. Laimi tie. kad infliacijos ternpai staigiai pakilo iki l0 procentq. Didejant infliacijos tempq nepastovurnui. iS netiketos infliacijos visada pasipelnoturto. nominaliq palfikanqnonna. t.kas gi yra grynieji skolininkai ir skolintojai? Jei subjektas yra grynasis skolininkas.rs. jose buvo pastebimi didesni infliacijos lygio svyravirnai. pavyzdZiui. ir numatomas infliacijos lygis . kas gyvena i5 darbo pajarnq.Galima tvirtinti. nepalsant ar Zmogus to.5 proc. jos maZeja numatymogalimybes.Tai reiskia.

Toddl nuo netiketos infliacijos labiausiai nukendia pensininkai arba apskritai vyresnio amZiausZmones.rso tik nuo infliaciniq procesq trukmes.Tarkime.Keitimo tikslas.bet ir kitq ne Saliespolitiniq bei ekonominiq sqlygq. ir gali blti didinamajos gamybosapimtis. Nauji pinigai gali b[ti ivedarni ir kitais atvejais. Tik padidinus nominalqjI darbo uZmokest[. todel iki kito perZilrdjirno momento realusis darbo uZmokestis maZdja.t. intensyvumo. Tai priklar. Jq metu labai nuvertdjEseni pinigai tam tikru santykiukeidiami naujais. gali b[ti imamasipinigq reformq.pavyzdZiui.ir t.Tuo tarpujauni Zmonds d a u g i a u s iy r a s k o l i n i n k a i .sumaZintipinigLl kieki apyvaaoje. Kai infliacija netikdta ir vir5ija llkesdius. bet del infliacrjos gali smarkiai nuvertdti.Del to pakilo ne tik vidutinis prekir"l kainq lygis. 12. bet ir tos firmos kainos. Tredia. Esamair j k i t q n e i g i a m qo s p a s e k m i q .Jos laipsni5kaikaupiamossenatvei. o i5 tiesqjos tempaibuvo gerokai didesni. realusis darbo uZrnokestismaZeja. didesne negu tikdtasi infliacrja sukelia didelius darbo uZmokesdiosvyravimuslaiko atZvilgiu. Be to. taip pat ir infliacijos lygi. 15 to gali b[ti padarytaklaidinga i5vada. kitus Zrnones. V€liau. Vidutinis realusis darbo uZmokestisgali iSlikti ir nepakitgs. nominalusis darbo uZmokestislieka nepakitgs. Jei taip pasielgtqdaugelisimoniq.gauna t'iksuotas pajamas .susikurusnaujomsvalstybems. gaunandius retai kintandiusatlyginimus. del netiketq infliacijos pokydiq namq [kiai ir firmos gali priirnti neteisingus paklausosir pasiDlos sprendirnus atZvilgiu.5. kainq lygiui toliau kylant. stipendininkus.Kai kuriais atvejais. Antra. mineta. lnfliacijai maZinti ir kitoms jos problemoms sprgsti daZniausiai pasitelkiamatam tikra valstybdsekonomin€politika.kad padidejopaklausatos firmos produkcijai. Svarbiausias tikslasjos 454 .tadiau infliacija vis tiek veikia jo svyravimq amplitudg.daZniausiai esant hiperinfliacijai. firma tikejosi nedidelesinfliacijos. INFLIACIJOS MAZINIMO BUDAI lnfliacijos problema gali buti sprendZiama[vairiais b[dais. sudarantdarbo sutartis. del netiketos infliacijos krinta dideles gyventojq dalies realusisdarbo uZmokestis. Namq ukiq sektoriuje ddl netiketos infliacijos poveikio pastebirna turto perskirstymoi5 vyresniq Zmoniqjaunesniems tendencija. a Netiketa infliacija susijusine tik su perskirstymopoveikiu. arba turedami jt4maLai. Pirma. nepagristai bftq padidintabendroji pasiula.ivertinami Jau numatomi infliacijos tempai.realusis darbo uZmokestisyra aukStas.kad.pensininkus.Mat dauguma Zmoniq pradeda gyvenimq beveik neturedami santaupq.

atitinkantis infliacijos tempus. Indeksavimo Salininkaigreta pajamq apdraudimonurodo ir daugiau teigiamqjo savybiq. pasparteti tempai. ypad jei vykdo aktyvi4 fiskaling polirikq. Pajamqindeksavimas. ir 3.pajamq didinimasproporcingaiinfliacijos lygiui.1. Infliacijos maZinirnoir kiq jos problemqsprendirno bfidai yra Sie: l.sudarantdarbo uZmokesdiosutartis. Fridmenas. o kainos vis kyla. kad infliacija sieks 5 proc. indeksuojant pajamas. kurio tikslas prisitaikyti prie infliacijos. Indeksavimo ideja apskritai yra patraukli.y. Taip yra tuo atveju. 2.. yra iSsakE nuomone. indeksavimas neigiamusinfliacijos padariniusapskritaipanaikintq. i5mokti gyventi kartu su ja ir kompensuotiZal4 kuri4 patiria del infliacijos dauguma Zmoniq. nes padideja pinigq kiekis apyvartoje. Tai savotiSkas pajamq apdraudimas. Tai Zibalo pylimas i infliacijos ugni. t. Antra.Kai infliacijos tempai spart0sir turi tendencij4 dideti. tai darbo uZmokestisir buvo padidintas 5 proc.5. jei buvo rnanoma. Pajamq indeksavimas Pajamq indeksavimas (indexation of revenue) .t. Infliacijos kontrole (darbouZmokesdio kainq kontrole). Tuo atveju indeksuojamas darbo uZmokestis. Indeksuojant pajamas.kad indeksavimas gali pristabdytiinfliacijq.kuri4 galima apibfidinti taip: darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas vienas kit4 maitina. (realusis darbo uZmokestistuo atveju nepakito). o jei infliacija netiketai padidejo iki 7 proc. susidaropadetis. Jau mindta. PavyzdZiui.Darbo rinkai prie to prisitaikius.Kai pajamosindeksuojamos..kad jis gali pakirsti vyriausybds norq vykdyti infliacing politikE Zinoma.o kainos pakyla. pallkanos ir t. 12. jas stengiantis paialinti. Visi5kas. Be to. bendroji paklausapadidejadar labiau.maZinti infliacij4 veikiant j4 sukeliandias prieZastis.Tvirtinama. stipenclijos. kad busimasis infliacijos lygis ivertinamas.kad daZnosSalies vyriausybeyra didZiausia salyje skolininke. Tadiau jos poveikis infliacijai yra priestaringas. o skolintis infliacijos sqlygomis apsimoka. Be to. vyriausybdne tik daugiau surenka.bet ir daugiaui5moka.Tadiau tai neapsaugo nuo netiketos infliacijos. gali susifonnuoti jos spiraline infliacija. tarp jq ir M.Pirmiausia. pensijos. indeksuojant pajamas ekonornika tampa nestabili. dideja ir indeksavimo daZnumas. ji turi padeti Svelnintiir neigiamusinfliacijos padarinius. tuomet 5[ atotruki turetq kompensuoti indeksavimas. kai infliacijq sukelia pertekline paklausa. kai kurie ekonomistai. daZniausiai blna dalinis. pajamq indeksavimas Prieiingu atveju realusis darbo uZmokestissumaZetq. Del to anksdiauar veliau pakils 455 . Antiinfliacine politika. nepadidinus gamybos.

. Daugelio Saliq lnfliacijos kontroles politika vertinamaprie5taringai. leistinasjq kilimo jq ir darbo uZrnokest[ tempas. visq kitq nominaliqjr"l Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos kilimE. ir gamybos ka3tai.t.nei 900 prekiq ir darbo uZmokesdio ribos daugiaunei 130 ivairiq darbor[Siq''. Be to..Tai rei5kia.motyvuojant tuo.V. Siekiant sumaZintiauk5tus infliacijos tempus.781 . baigiant grieZtokomis DaZniausiai taikomi du kontrol€s brldai. Pirma. kai darbo uZmokestis. kad tai sukelia tik labai trumpalaiki teigiamE poveiki. Vadinasi. t.infliacijos tempai gali suleteti. 12.bendroji pasilla.lubos" daugiau . pradedantgana Svelniomisir formomis.Antra..2.y. Nagrinejami infliacrjos galirna sustabdytitik i5orinio poveikio priernondmis. sudarantilgalaikes sutartis. Makoekonornika. Tais atvejais ji . Kadangi kainq ir darbo uZmokesdiokontrold daZniausiaiyra laikina. siejami su infliacijos ternpu.tai darbo ir uZmokesdio kainq kontrole. 456 . tai.pasmaugiama". todel gali dar labiau sumaZdti realioji gamybos apimtis. sumaZds pal[kanos ir t.!Saldant" ir jq kilimo tempq kainas. kad infliacija daLnat susifonnuoja kaip inercinis procesas.Jau mindta. Todel priei kelerius metus Lietuvos politikams kai kas patare atsisakyti bet kokiq indeksavimo planq. kad pirmasis Zinomasistorijoje darbo uZmokesdioir kainq kontroles faktas buvo uZfiksuotasgarsiajameDiokletiano edikte dar Romos imperijos laikais.-P...Manoma.i5aldymas". reguliavimas yra tiesioginiai infliacijos tramdymo bfidai. jei indeksacijayra visuotineir ilgai trunkanti. edikte buvo nustatytoskainq . Bendra iSvadagaletq b[ti tokia: indeksavimasinfliacijos problemos i5sprEsti negali.jq pal[kanq ir pokydiai tampa sinchroniSki. kad del jos pakyla gamybos ka5tai. 'n Globalnyjpodchod. 301 mDsq eros metais. LarenF. visiSkaisustabdornas kilimas.jo paskirtisyra kita. lr darbo uZmokesdiobei kainq . vengiant dar labiau nusmukdyti ir sutrikdyti ekonornikq. Tai gali blti pateisinama.Infl iacijos kontrol6 Infliacijos kontrold (inflation control) .tuomet indeksacijayra nepageidar"rtinagali pabloginti padeti. pajamq kilimo tempai suderinamisu infliacijos tempu. kad darbo uZmokesdio. nustatomos auk5tutindsdarbo uZmokesdioir kainq kilimo ribos. ir kontrolesbudai daug kartq buvo i5bandytiivairiosepasaulioSalyse ivairiais laikotarpiais. SaksDz D.O inercini procesfu kaip ir fizikoje.5. Jei infliacijq sukelia pasi[los Suoliai (Sokai) ir ji vyksta nuosmukio ir s4lygomis. . praktika parode.

pasibaigusreguliavimo laikui.fl . Todel bendroji paklausapakyla. Nepaisant to. kad ivedama gielta kainq kontrole ir ilgai neleidZiama joms laisvai kilti.y. 12. didinami mokesdiai. Antiinfliacin6 politika (counterinflation policy) tai fiskalines ir monetarines politikos priemoniq visuma. ribojant bendrqi4paklaus4ir didinant benclrqiq pasiDlq. Bendra i5vada:darbo uZmokesdio kainq kontrold nera pakankamai ir efektyvios ir gali b[ti vertinamostik kaip isorines. kad vyriausybd ir centrinis bankas tiesiogiai gali paveikti tik bendrqiq paklaus4 o poveikis bendrajai pasiDlai gari blti trk netiesioginis. Todel pirmiausia kyla toks klausimas:kas greidiau sureaguoja bendrosiospaklausospokydius ..t. Jeigu darbo uzmokestisir kainos bDtq kontroliuojami ilgq laik4 tai priestarautqpadiai rinkos ekonomikos esmei ir sukeltq neigiamq padariniq. naudojama iacijai maZinti infl 12. ekonomika. Bendrosios paklausos maiinimas ir jo padariniai Pradesimenuo bendrosiospaklausos pokydiq sukeltos infliacijos. Infliacijai maZintinaudojarna fiskaline ir monetarine politika.o grera ir juodoji rinka.kosmetines" priemones. Tai rei5kia.Dar kartq priminsime.3.5.atsiima"k4 praradusi.infliacijos tempaigerokaipasparrdja.1. Kartais tvirtinama. Tarkime. savanoriskai susrtarus darbdaviamsir profsqiungoms (darantabipuses nuoraidas). Tuo tikslu gali buti naudojarnastabdandiojifiskaline ir monetarinepolitika. vyriausybe imasi infliacijos maZinimo veiksmq ir pradeda riboti bendr4iEpaklausq.Remiantis tam 457 ..kainos i ar realioji gamybosapimtis?5i problema kartqaprarta ne anksdiau. bet smunka ir realioji gamybos apimtis. Kai kada tokiems susitarimamsgali tarpininkauti ir vyriausybd.kad sekmingesnis gali buti ilgalaikis kainq ir darbo uZmokesdio kilimo tempq apribojimas. kad kainq lygis nustatomasZemiau rinkos kainos. MaLejantbendrajaipaklausai. kad infliacij4 sukelia bendrosios paklausos padidejimas ir bendrosiospasifilos sumaZejimas.. apeliuodarna moralE. prekesi5perkamos. dia pravartu dar kartq prisiminti kai kuriuos jos aspektus. ir Ka-inq ir darbo uZmokesdiokontrole sukelia dar vien4 praktinE problemq. maZinamapinigq pasilla. Tarkime. maZinamos vyriausybesiilaidos.tadiauprakti5kaikartaisji uZimatos politikos vietE. t.Antiinfl iacind politika Buvo mineta.krinta ne tik kainq lygis.5. susidaroprekiq stygius. tauros i interesus t.3. Todel infliacija gali buti iveikiama. Si kontrol€ turetq btti tik antiinfliacinds vyriausybes politikos papildymas.

. pirmiausia sureaguoja(pakyla) kainos. kai turimos materialiniq i5teklirl atsargosi5senkair reikia lsigyti naujq. kurios pasiZymi didele ivairove. kai bendroji paklausadideja...Tai galima pavaizduotisupaprastintomis schemomis: I atvejis. 458 .Bet kitq prekiq kainos 1 paklausospokydius reaguojalymiat lediau.automobiliq daliq ir kt. Kainq kitimo yra . Tredia. kai bendroji paklausamaLeja. ne visq prekiq kainos i5 karto reaguojaI kiekvien4 paklausos pokyti del to.nuoseklutras).kaip atsakasi paklausos svyravimus. 2 atvejis.galioja tam tikros gamybosapimties ir kainq kitimo . Yra rinktl. Tas pats pasakytinair apie bendrosios paklausos sumaZejimq.ADJ-+Y. Antra.Be to.pavyzdLiui.t-+PJ.t. o likg 0.L-+PJ..taisykles" (laipsniSkumas. kuriose kainos keiciasi staigiai. Sankt Peterburg.Todel pradZioje firma gali ir neskubeti kelti produkcijos kainq. 't Dolun E.Tarpiniq produktq k[rejams tie pokydiai perteikiarni vdliau.44 proc. Reikia daug pastangq. bendrosiospaklausos pokydius (ypadjos pakilimq) pirmiausia jaudia galutiniq produktq pardavejai. bet ir realioji ne gamybos apimtis.ar tai tik jos s€kmesrodiklis. sumaZeja tik kainos. Vadinasi. padideja nedarbas.pavyzdZiui.pirmiausia smunkarealioji gamybosapimtis. kad jq ribojant. Makroekonomika.taisykles" Sios. to pokydio tenka realiosios gamybos apimties svyravimamsrT.2g2.dar neai5ku.Matorne. o vdliau . 1gg4. Vadinasi. Vadinasi. kad kainq koregavimo procesasgana brangus. keidiantisbendrajaipaklausai. Pastebetitokie desningumai:pirma. Papildg 2-qi atveji iliustruojandiqschemq gauname: ADJ-+YJ-+U. yra rinkq. ar visuotinis bendrosios paklausospadidejimas.. infonnacij4 apie savo produkcijos paklausq firmos gauna anksdiau nei Zinias apie bendrosios paklausos pokydius.norint pakeisti kainas tq prekiq. PavyzdZiui. Pirma.LindseiD.realioji gamybos apimtis.tikrais tyrimais.56 proc. metalo arba grudq birZose. Antra. kai padidejafirmos prekiq paklausa.drabuZiq. o tik v€liau krinta kainos.ADt+Pt-+Yt. bendrosiospaklausosir kainq pokydiai ndra sinchroniSki. bendrosios paklausos maZinimo padarinius. kartais Zaibi5kai. nustatyta.E.y. kuriose pardavejaisusilaikonuo daZnokainq p erZi lrej imo. bet padidinti garnybos apimti.-P.erzintl"savoklientq.kad kiekvienasnominaliosiosbendrosios paklausos pokydio procentaspirmaisiais metais paveikia kainas tik 0. Tokiq prekiq kainininkai ir katalogai keidiami ne taip jau daLnai. nenorddami. Dabar nagrin€jameantr4jI atvej[.DZ.

. pasiekus 5 proc. Ta5keM infliacijos lygis siekia 5 proc. palaikyti buvusio kainq lygio. darosi vis sunkiau parduoti prekes. padidejus prekybos sunkumams. kad ekonomikayra ta5keK. Jei ir toliau bus rnaZinama bendroji paklausa.y. Ekonomika gri5 i ilgojo laikotarpio Filipso kreivds ta5k4 N. t.13 aveiksle. tuo tarpu nedarbo lygis pakyla gana greitai.13 pav. nes fakti5kas ir nat[ralusis nedarbo lygis sutampa (U. ir jos pradedamaZeti. ekonomika slinks Zemyn trumpojo laikotarpio Filipso kreive. verslininkai nebeistengia Vadinasi. o p (IR 7 o 5 + t 3 2 I 0 -l 12. i5augus konkurencijai. 5 orocentams.PaZymdtina.kad Sio proceso pradZioje infliacija maltja letai. infliacija pradeda maLeri ne i5 karto.. kai metiniai infliacijos tempai 7 proc.. maZdjant bendrajai paklausai. o nedarbo lygis * 5 procentai.9 proc. kad. Tarkime. 459 . ddl to maZinama gamybosapimtis (ne kainos) ir atleidZiamidarbuotojai. kai infliacijos lygis 5 proc. padidejo 4 procentiniais punktais.Pakyla nedarbolygis. Infliacijos ir nedarbosqveika Tarkime. infliacijos lyg[. Situacija darbo rinkoje gera. Tuomet ekonomikapagyves.y. : U" : 5o/"). Taip yra toddl.Pradedama riboti bendrqj4paklaus4 todel ekonomika i5 ta5ko K slenkata5ko M link. kad. Tadiau infliacijos lygi siekiamasumaZinti. o nedarbo lygis . fiskalinds ir monetarines politikos apribojimai bus panaikinti. t. o nedarbo lygis prilygsta naturaliajarn. ir bendroji paklausanebebussiaurinama. Sis procesaspavaizduotas 12. Tik veliau.realioji gamybosapimtis pradeskilti. ir nedarbas sumaZds. (sumaZejo2 procentiniais punktais).

i n f l i a c i j Es u m a Z i n u s p r o c e n t i n i u k I punktu nedarbolygis pakilo 2. Tuo atveju infliacijos maZinimo kaina . .6 ) + ( 1 0 . kad antiinf'liacines priemonds pirmiausia igyvendinarnos.6 ) + ( e . antraisiais trediaisiais metais 10. Kitaip tariant. . problema.6 )1 5 . su kuriuo reikia taikytis.3proc. ketvirtaisiaismetais.. iSkyla jos kainos.Vadinasi.0procentq.santykis tarp nedarbo lygio.. 0 .lR='"'n ""'''" t l l . O tik veliau pasiekiamas rezultatas.infliacrja maLija..pereinamasis"nedarbo lygis. 1 8 . kas pasakyta. Kiekybinis tos kainos ivertinirnas gali buti iSreiSkiamas Zalos koeficientu. . 348 352.I5 to.Zaloskoeficientaspadeda [vertinti infliacijos rnaZinimo kain4 i5rnatuot4nedarbu. vir5ijandio naturalqji ir to paties laikotarpio iacijossumaZejimo infl laipsnio. tuo maZesnd infliacijos maZinimokaina. 3 . 6 . ) . 't Ok. Tai rei5kia.6 ) + ( 1 1 .n A. t a i r e i 5 k i a . a d . kad per ketverius metus infliacij4 pavyko sumaZinti 7.tam tikras .kiek turi padidetinedarbolygis. p. . kiekvienasinfliacijos surnaZinimo procentas pakelia nedarbqar. .) . Efficient Disinflationary Polices //Arnerican Econornics Review 68 (May 1978).P. Zalos koeficientas (SR . 460 .6 proc.18 procentiniopunkto auk5diau natr.I 1.U .U .sacrifice coefficient) .)18. Tarkime.. RemiantisA..5 proc. Tuomet Zaloskoeficientas: u": ( 8 .rk5diau nat[ralaus X procentq.8 proc. M. bet koks bandyn-ras sumaZinti infliacijq pareikalauslaikino nedarbo lygio padidejimo aukSdiau nat[raliojo jo lygio. Okuno ddsniu. (t2. 7 = 12=t.infliacijq sumaZinus procentu. .. kad bLitqpasiektas norirnas infliacrloslygis.-rraliojo.12) Jis parodo. Taigi. ) + \Pr. NatDralusisnedarbo lygis yra 6 procentai. 8 . norint surnaZinti infliacrj4. Fakti5kas nedarbo lygis buvo toks: pirmaisiais metais 8..apmokant"jq ka5tus. Kuo maZesnisSis dydis. rnetais 9.+ ( U . arba ka5tq.2 procentiniaispunktais.l l \ L t 1 1 .t6 J e i S R : 2 .ciklinis I nedarbas padideja 2-3 procentiniais punktais per metus (vidutiniSkai 2.galima padaryti tokiE iSvad4:maZinantinfliacrj4.

gali b0ti pasitelktair tam tikra pasiulos politika. A.kaupiasiprekiq bei gamybiniq istekliq atsargos.Ypad sudetinga problematuo atveju. kiek realiojo metinio nacionalinio proclukto prarandama. Prakti5kai Sias problemas sprEsti labai sunku. sr-mraZinusinfliacri4 I procentiniu punktu.Zaios koeficientas gali buti isreikstas ir prarasto nacionali'io produkto dydZiu. ypadjei iis tr-unka ilgai.yra dar.) Bendrqiq paklausq Siuo atveju galirna apriboti svel'iornis fo. Norint [r. o realioji garnybosapimtis kilti. o tai gali dar labiau pagilinti nuosmuki. Ekonomineje literaturoje tai vadinamaBVP praradimq koeficientu. brjodami nedarbogr€smds. Gordono ir kitq ekonomistq vertinirnu. Tai rei5kia. R.(Be to.nornis arba staigair grieZtaisustabdytijoskilirn4. vis delto sis b[das labai skausrningas.ir kylantisneclarbo lygis. sumaZeja pardavimq apirntys. norint sumaZinti infliacijq I procentiniupunktu.rg skirtingq sio rodiklio vertinimq.ar pinniausia reaguotii raginimusmazinti infliacijq ar ! reikalavrmus maZinti nedarbq. sis santykis turetqbhti mazdaug 5:1.Del to bendrosios paklausos ribojirno politikq (kai maZinama .Nepaisantto. okuno. reikia paar-rkoti procentus 5 rnetinioBVp. Zaliavqir medZiagq kainosturi pracleti kristi. Tadiau. Del to pradedamaZeti gamyboskastai ir kilti bendroji pasiula.kai ekonomika 5i iSgyvenanuosmuki. Tikroveie io d y d i ss v y r u o j a .Be abejo.kuriam bhdingaszeniasgamyboslygis ir didelis nedarbas. maZinant infliacii4 turi buti palygi'arni rezultatai ir nuostoliai. kito kelio nera. vadinasi. reikia skatinti bendrosios paklausos kilimq. Saikingesnis budas yra palaipsniui rnaZinti benclrosios paklausos kilirno tempus. toks kelias bus Zymiai ilgesnis. veliau procesas vystosi maZdaug taip: darbclaviaiir darbuotojai priversti perZilreti infliacijos l[kesdius ir uZbaigtosprodukcijos ir galutiniq prekiq atZvilgiu. vyriausybei belieka rinktis . pirmieji rezultatai yra nepalankfis:dar labiau padideja nedarbas.bendr4j4 paklausributina apriboti. Pasirinkus stabdandi4q bendrosios paklausos politik4 ir nedarant jokiq nuolaidq. kad. infliacijos lygI nuosrnLrkio sqlygornis.tadiaube staigiq sukretimq.kad tr-ro atveju ekonornikojevienr.r metu egzistuoja ir dideli infliacijos ternpai.eiktinuosmuki. Jis parodo.Galutinesprodukcijoskainq lygis irgi pradeda maZeti. Priesingu atveju infliacijos rnaZinimo kaina gali b[ti nepateisinamai didel€. vadinasi.Darbuotojai. sutinka gauti kuklq darbo uZmokesti. Toddl.galima sumaZinti tik mazinant bendrqjqpaklausq. norint infliacijil sumaZinti.kuriEaptarsime kitoje Sioskyriaus dalyje. Dar kart4 priminsirne. ir smunkanti rearioji garnybos apimtis.didinantbendrry4 paklausq infliacijoslygis pakiltq dar daugiau. priesinguatveju bus ilgas savaiminispereinarnasis laikotarpis.

paveikslografinis modelis padessuprasti. MaZinant bendrqlq paklaus4 jos kreive i5 ADg padetiespersikelia i AD1 padeti. kad infliacij4 galima jeigu butq imanomapaveikti ilgojo laikotarpio bendr4j4pasiulq. butq sumaZinti.14 (b) paveiksle parodyta infliacija nuosmukio s4lygomis (ka5tq infliacija). ilgojo laikotarpio b[senos. pusiausrryros Sakykime.12. Atrtiinfliacint pasialos politika . Tarkime. 12.Tai parodyta 12..15 nacionalinio Tai reiskia. produktodyd1.3.5. vadinama. kaip gali briti iveikiama paklausosir pasiulos (kastq) infliacija. Del sustabdytas anksdiau aptartq prieZasdiq.. Susiklosto 12.l 4 p av. pusiausvyros Zernyn1 ilgojo laikotarpio I 2. kad bendroji paklausapadidejo. rodantys. Infl iacijos 12. kad ekonomind sistema yra taSke Es.pateikiami modeliai. ir AS kreive i5 judes AD kreive padetiesASe persikelsi padet[ AS1. ribojant bendrq4 paklaus4.2. YP YF' Y YF b) ka5tqinfliacija infliacrja a) paklausos q ribojant bendraj paklaus4 maZinimas.inl'liacija) gali staigiai pakeisti jos skatinimo laikotarpis (kai didinamas Tai uZirntumas).kad reiketqpadidintipotencialiojo kaip tai r'yksta. kas isdestyta. Kainq lygis nukrenta nuo Pp iki P/. ta5ke pusiausvyra jo potencialiojo lygio Ir.stok.Tvirtinama.eik" (stop.bendroji pasiUlaprades dideti.Nepaisantto. Potencialioji nacionalinio produkto apimtis * Ypo.go) politika' Apibendrinant tai..14(a) ir (b) paveikslodalyse. ir AD kreive persikele i5 padeties 462 . ji turi savo Salininkq. Ekonorninesisterna ta5k4E1.14 (a) paveiksle parodyta paklausosinfliacija. realusis nacionalinis produktas sumaZdja iki E1.Pasi[los koncepcijos" problema ekonomindje politikoje apskritai yra diskutuotina. Jeigu bendrosios paklausos kilimas bus apribotas arba visai (kaip rodoma paveiksle).tuomet AD kreive padetiesnekeis.

nors ir neilgam raikui. tai skatintq taupymo proces4 ir didintq investicijas. Tai trurnpojo laikotarpiopusiausvyros busena. Ypo Ypr 12. del mokslo ir technologines paZangos. Zmoniqiisilavinirno cli<lejirno r. kad vyriausyb6 gali stengtis sukurti naudinguspasi[los Suolius(sokus).. ir infliacijos pavyksta iivengti.naruraliu"bfidu. bendrosios pasi[los kreives poslinkis kornpensuoja bendrosios paklausos pokydio sukeltqkainq pakilirn4.mokesiius ir subsidijq politikQ. Tuo atveju staigiai padidejusi trumpojo laikotarpio bendroji pasiura gali sumaZinti bendrosios paklausos sukeltqinfliacrjq. rr Tai sudarosqlygaspotencialiajarn nacionaliniam produktui dideti. vadinasi. t.ADo i padeti ADr.15pav.t.koki' bfidu galima padidinti potencialiqi4realiosios gamybosapimt[ (bendrqjqpasinl4ilguoju laikorarpiu)? Vienas svarbiausiq b[dq * keisti rnokesdiq politik4. Galiausiai tenka paZymdti. pavyzdliui. pagristai ir nuosekliai maLinti mokesdiq normas. didinant konkurencijEir ivairiq fikio sakq efektyvum4 tobulinant socialinio apr0pinirnosistemqir didinant neturtingrlZmoniq sluoksniqdarbinl aktyvum4. kurni b[dinga infliacrja. tai skatintq darbo nasumo kilim4 didintq darbing aktyvurn4 kadangi maZetq rnokestis uZ kiekvienty papildornai uZdirbtq pajamq vienet4. pirmiausia. Anriinfliacind pasitlospolitika Kyla klausirnas. Bendroji pasiulailguoju laikotarpiugali padideriir . Jeigu nera jokiLl bendrosiospasi[los pokydiq. Antra. tobulindama [statymus.Susidaronaq'a pusiausvyra taske E2. tai trumpojo laikotarpio bendrosios pasillos kreive persikelsi ASl padet[. Jeigu gamybos veiksniq kainos nepakyla.Jeigutuo padiumetu del ekonon-rines politikospavyksta padidinti potencialqiinacionalini produkt4 tai ype kreivepersikelia1yp1 padeti.y. Tai jigali claryti. ruorret ekonomika atsiduria taske E1. 463 . Nat[ralioji gamybos apimtis gali buti padidinta ir kitais bridais.

3.Pagrindin€ssqvokos . Kuo matuojamasinfliacijos lygis? 4. kuo skiriasi adaptuotq (prisitaikandiqjq) ir racionaiigq l[kesdiq teorijos. rnaZinant 17. Kaip vertinama nedarbo ir infliacijos s4veika racionaliqq l[k"sdiLl teorijos poZiflriu? I l. Ka rei5kiadarbo uZmokesdio kainq kontrold ir koks jos tikslas? antiinfliacinespolitikos turini. Kuo skiriasi paklausosir pasiulos(kaStt$infliacija? 5. . . Kokiq problemq i5kyla. Nurodykite numatytos. 13. r . Kokiq problernqkyla. o r r . Nurodykite infliacijos formas. . infliacija hiperinfliacrja paklausosinfliacija pasi[los infliacija infliacinis mokestis senjoraZas pasi[los Suoliai(Sokai) netiketainfliacija numatytainfliacija infliacijos ka5tai I ' r . K4 parodo Filipso kreive? 9. . K4rei5kia infliacinis mokestisir senjoraZas? 6. Kuo skiriasi trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives? 10.lauktosiosinfliacijos pasekrnes. A p i b l d i n k i t ei n f l i a c i j o s s m E . racionaliejil[kesdiai Filipso kreive pajarnr"l turto perskirstyrnas ir Zaloskoeficientas norninaliojipalfikanqnoma norna realioji pall'rkanq ir darbo uZmokesdio kainq kontrole pajarnqindeksavimas antiinfliacinepolitika Kartojimo klausimai e l . ' ' r . K4 rei5kiapasiulosSuoliai(Sokai)ir kaip jie veikia infliacij4? 7. 8. 2. Kaip gali bflti ivertinta infliacijos maZinimoZala? 464 . Kokie netiketosinfliacijos padariniai? ir 14. 15. Kuo skiriasi nominalioji ir realioji pal[kanq norma? 12. Paai5kinkite paklausos sukelt4infliacijq? 16. Paai5kinkite.maZinantinfliacijq nuosmukios4lygomis'i 18.

Sioje temojebus nagrinejama. 1980-1981m.Svedijoje.75 proc. kurioje vienos Saliesvaliuta gali b[ti pakeistaI kitos Salies valiut4. Prie5tai b[tina susipaZinti valiutq rinka. 1980rn.Japonijoje.Kito-seSalyse rodiklis yra (apie): 20 proc. Valiutq rinkoje veikia tie patys d€sningumai kaip ir prekiq rinkoje. Nacionalinio piniginio vieneto kaina. Lietuvoje. Visq pirma tai paklausos ir pasiulos desniai. kaip tarptautiniai sanderiai veikia Salies ekonomik4 kuo skiriasimonetarines fiskalinespolitikos oasekrnes ir uZdarojoje ir atvirojojeekonorniko-ie.30 proc.siekiant uZsibrdZto svaro sterlingq kurso.Vokietijoje. Belgijoje .. BNp apimties.13. Anglijoje. Valiutq rinka yra tik viena i5 rinkos formq. monetos. Valiutq rinka (foreign exchange market) yra tarptautine rinka. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA Atvirosios ekonomikosmakroekonomika (open econolny macroeconomics) nagrineja tokiq ekonorninq sistern4 kurioje Zymi4 dalI ukin€s veiklos apima tarptautiniai sanddriai.apie 60-70 procentq. kad jq nacionalines valiutos bftq tarpusavyje palyginamos. Ainloje 60 proc.tiek importas prilygsta maZdaugl0 proc. vadinama nominaliuoju valiutos kursu (e . Tai pasiekiatna per valiutq rink4.lvairiq Saliq pinigai (banknotai. Danijoje. nuosmukis Anglijoje siejamas pirmiausia su Sios Salies prekiq konkurencingumo tarptautineje rinkoje kritimu. Anghjos vidine makroekonomine politika buvo formuojarna.del kuriq s4veikossusidaro valiutoskursas.1. su 13. Pranc[zijoje buvo bandoma imtis ryZtingq priemoniq prie5 nedarbq tadiau staigusfranko kurso kritimas tarptautineje rinkoje privertd atsisakytiSiqplanq. vertybiniai popieriai). kurioje vyksta lvairiq valiutq mainai.exchange rate).. 1987m. PavyzdZtui. Todel i5oriniai veiksniai gali tureti lemiamq !tak4 ialies ekonominiam gyvenimui. Norvegijoje * 40 procentq. i5reik5takitos Salies piniginiais vienetais. 465 . VALIUTV RINKA. . FIKSUOTAS rR PLAUKTOJANTTS VALIUTOS KURSAS Valstybiq tarptautiniai ekonominiai santykiai reikalauja. apyriksliais duomenimis. Tokios rinkos finansiniai instrumentai.. Sis Prancuzijoje. JAV tiek eksportas.

pirkti bet koki noredarni bet Lietuvos gamintojuireikia litq.l paveiksle gaminaeksportui mds4 kurios I kg kainuojal0 litq. Taigi. gali paveikti Salies Toddl valiutos kurso pasikeitirnas uZsienyje.tik tada. valiutoskain4tarptautineje doleri.kad litas amerikieiian. tuo didesnis litq paklausoskiekis. 1 2 Qo Qr Litqkiekis (Q) 13.Tai rodo. atpigs. daugiauJAV vartotojqnoresjq [sigyti2. Lietuvos turl4 prieS tai turi dolerius paversti i litus. kainas Saliesviduje) su visorniskainornis garnyboslygi. 2 Siu. Litu nasiula atsiranda.l pav. o tuomet ir lietuviSkosprekdsbei finansiniai aktyvai jiems pasidarys prekems did€ja paklausoslietuviSkorns pigesni. litq l3. amerikiediai. lito kainai rnaZdjant.esantlito keitimo 1 doler[ santykiui I Lt:0.ji krinta i5 kairesl deSinE kuo Zemesnislito kursas.-r. Vadinasi. e1 : 0 . Litas valiutqrinkoje 0 Tai atsispindil3. o karlu ir uZimtumq. susiejavisas vidines kainas (t.jei danq kronq keitirno kursas yra 5 kronos uZ I JAV rinkoje. rnesos ir kursui. perkantturt4JAVr.y.yra tik dvi Salys Lietuva ir JAV.25Lt. Tada.2. D linijoje . maZdjant kursasbus l Lt:0. uZ lietuviSkas dvie.kad vidiniai atsiskaityrnai \.istatyrnaireikalaus. analizcs ctapcdar neatsiZvelgiarnc I galimusrnuitqpakitirnusar irnpoftoxnqotas.. tai danui pasakojo Salies valiutoskursasyra ypatingakaina. . Nagrinedamivaliutq rink4 laikysirnessElyginiolito keitirno 1 doleri panaSus kurso. nes 1i nacionalines Kita vertus.25 USD.rs paklausos kreivds nuolydis yra neigiamas. lietuvi5kosprekestaps pigesnes.jcigu Lietuvoje.ir bus pasiekta. Litu paklausa prekesmoketi JAV gyventojaituri doleriq. pavaizduota pasifila paklausa.1pav. USD/Lt eo:0. Antra.kad ta5kas kiekis. kaip ir daugurnojcSaliq. ' 466 .Pinna.mechanizmus. kad lito kurso palaikymo mechanizmas I Saliq tokiq kaip JAV. iSvystytq atitinkarnus i5 atsiranda Tarkirne. Todel.125 USD. Anglija ir kt. juda litqpaklausos kiekis.o kartu ir litqpaklausos T"ip bus. Todel galima tarti.yktq tiktai litais. Jei lito kainabus tik 1.PavyzdZiui. kilograrnasmdsos kainuos 2.lqSaltiniq. Lito kursas (el. i5 mokant uZ irnporluojamas JAV prekesbei lietuviams lietuviai ir Sakysim.5 USD. litq Tai rei5kia.

o JAV . Santykiniskainq pasikeitirnas. jo didejantlito paklausai.ir s4lygojalitq kainq doleriais.Tarkimi. linija S butu krintanti. Tokiu atveju anerikiediaibus linkEpirkti maZiaulietuviikq prekiq. 4. ir del to sumaZds litrl pasiDlavaliutq rinkoje.y. pasikeituspaklausai ar pasi[lai. 3. JeigupaklausaJAV prekemselastinga.l pav. lsskiriami sie pagrindiniai veiksniai. litq paklausos pasi[loskreiviq susikirtimo ir ta5kas ro<1o E6 pusrausvyrq valiutq rinkoje . vadinasi. tocrdllinrja S kyla i5 kaires 1 desinE. kad vyksta tasko judejimas litq pasifilos jeigu Lietuvospaklausa kreiveS auk5tyn. Santykinispajarnqpasikeitirnas. l3. kad USD nuvertis. Jeigu lito kursas isliks tokio lygio. kad BVP augimasJAV padidinsvarlotojq pajamas. kursaskils. ir USD pasifilasumaZes. prekes is JAV kainuos daugiau litq. 46'7 .Del to dideslitq paklausa ir lito kursaskils.ir jie claugiau pirks tiek savoSalies gamybos. Siuo arveju pusiausvyros valiutoskursas 0.kris.Tai reik5tqlitLlpasiDlos didejirn4 todel doleriokursaspakils. l3. yra Taigi valir"rtr4 rinkoje. paslaugLl turto kainon. ir bus galima nupirkti daugiau arnerikieti5kq prekiq.l paveikslelaikome.t. Toks procesas vyks todel. y. Krintant lito kursui. t. viena vertus. cia lito kainoskilirnaspadidinatiekiam4i rink4litq kieki. esantZemesniam keitirnoi doleriuskursui. kad Lietuvoje kainq rygis spardiai auga. o Litq pasiuloslinrja S priklausonuo to. vadinasi. kartu bus norima pirkti ir daugiaulitq. Tadiau importuiis JAV br-rtq neelastinga. Taigi. Lietuvos pajarnos doleriaisi5 eksportopadides. Tada uL tq pati litq kiekl Lietuvos gyve'tojai gales nusipirkti maliau prekiq i5 JAV. ir padidetLllitq pasiulos kiekis. Tai rodo.25USD uZ I lit4. o didejantjo pasiiilai.kreive D zemyn. lito aukstesn€ms importuojamq prekiq. kiek doleriq reikia Lretuvos gyventojams importui is JAV apmokdti.vartotojq poreikiq ar skoniq pasikeitirnai kitoje Salyjekeis valiutospaklausq arbapasi[I4 pavyzdZir-ri. Kitos Saliesvartotojq poreikiq.litq pasi[loskreivesnuolydisyra teigiamas.o tai reiikia. Tai didins USD paklaus4ir jo kursas kils. kad realioji paliikanq norma JAV yra didesne negu kitose salyse del salyje vykdomos stabdandiosiosmonetarines politikos. tai JAV valiutos kursas nukris.kad importasi Lietuvqyra elastingas. 2.Todel vartotojai Lietuvoje prades pirkti santykinaipigesnes amerikietiSkas prekes. JAV bendrasis Jei vidaus prociuktas dideja spardiaunegu Lietuvoje.kita verlus.o dil ro tai.tai iq i5 tikrqlq bus maZiauperka'ra. Santykinis realiqfq pal[kanr1 nomros pasikeitirnas.ee.tiek importuojamq prekiq.rs. lito kainai kylanl. skoniq pasikeitimas. lito kainadoleriaisdides. Tarkime.keidiantysvaliutospaklausqir pasiulq: l. kiekvienas litas bus i5mainornasi daugiau doleriq. keisis ir valiutos kursas. USD pasifilosmaZejimas lems lito kursonuvefiejimqUSD atZvilgiu. JAV taps patrauklia potencialienrs kapitalo investuotojams. lygiai kaip ir bet kurios prekes rinkoje. todel Saliesf-rnansiniq aktyvq paklausa padidetq ir Lietuvoje.lieka nepakitEs.USD paklausos didejimas.

sakome.c) JAV a) b) su bus maZesnerealioji pallkanq nonna. vyriausybe leidZia centriniam bankui supirkti arba parduoti tiek valiutos. USD/Lt 0 Qu Qo Qc Litq kiekis 13. Fiksuotokurso palaikymas Jeigu S ir D yra litq (atitinkamai)pasi[la bei paklausa. valiutoskursqreguliuojavalstybe. palyginti su Lietuvos ekonornika: augsspardiau. kad. u2 litq gaunamavis daugiau doleriLl (kyla lito kursas). Todel doleriai bus keidiarni i kitq valiut4 taip pat ir i litus. Detaliaiivainls kursoreZimai bus aptariarni temoje. kad dolerisnuvertdjo. i Esant fiksuotam valiutos kursui vyriausybeisipareigojakonvertuoti valiutq pagal fiksuot4 kursq. kad ateityjedolerio kursaskris. keidiant pinigus. Tarkime.tai nusistovi pusiausvyroskursas e.kai valiutos kursas keidiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ar pasiDlos pokydirLt. Spekuliacrla. kiek spekuliantai savo veiksmaisremsrs tuo. atvirkSdiai. 468 . kai vyriausybe nesiki5a valiutq rink4. kiek pirkejai ar pardavejaipageidauj a. o jei atvirk5diai* krinta.valiutos kurso reguliavimo metodas. kai. Noredama ji palaikyti. padidejus lietuvi5kq prekiq paklausai. pakils. Vadinasi.Tarkime. kai Plaukiojaniio kurso reZimas(floating/flexible exchange rate regime) .valiutos kurso reguliavimo metodas valiutq sistemoje. kad tikimasi.frksuotuir plaukiojandiuvaliutoskursu. o lito.y. kad kyla lito vertd dolerio atZvilgiu. Tokios ekonominesprognozdsverdia galvoti. Valiutos kurso reZimas (currency exchange regirne) vyriausybds nurodytavaliutoskurso nustatymotvarka. Tai s4lygos dolerio kurso dar didesnl kritimE Doleris nuvertdstiek.2 pav.Cia apsiribosime l6 dviem kraitutiniais atvejais. jog JAV ekonomika. susidurs didesneinfliacga.5. Fiksuoto (nustatytojo) kurso reZimas (fixed exchange rate regirne) .

esantvidutinei reik5meiD. Einamo_ii saskaita. bfitq parodytasituacija. esant nesvariai plaukiojandiam (dirty floating) kurso reZimui.Qa kiekl lit% kad subalansuotq paklausq ir pasi[I4.1lentel€je.nei pardavindja savo valiutos.2. geresndi5eitis.Lietuvos mokejimq s4skaitose uZrasytikaip kreditas.o antruojumaZds. Devalvacija (revalvacija) (devaluation(revaluation))_ 1o valiutos kurso. Jeigu litq paklausasvyruostarp D1 ir D2. MOKEJIMU BALANSAS Nlok6jimq balansas(Bp .Bandantji i5laikyti ilgq laik4 issekscentrinio banko uZsieniovaliutos rezervas.Tiktai pirmuoju atveju. keidiant litus ir 1 dolerius. reguliuojatarptautiniqprekiq. Kadangi nagrindjamu atveju vyriausybe yra isipareigojusi iSlaikyti fiksuot4 pastovrlkrrsq e. . Be dia aptartq kraStutiniq kursq reZimq atvejq.jeigu vidutind paklausa yra D2. paklausoskreiviq pasikeitimams. Pavyzdziui. Tadiau.Analogiskai. kursui iSaugtilki e1. tai centrinis bankas sugebesilgq laikq islaikyti fiksuoto rygio lito kurs4 e.. sumaZinimas (padidinimas). ir gali tekti skolintis is tarptautinio valiutos fondo (lMF InternationalMonetary Fund). b[na ir tarpiniq variantq. bus Litq nutekejirnas parodyas kaip debetasir uzrasytas minuso Zenklu.o ilguoju laikotarpiu leidZiamapalaipsniui n u s i s t o v e ta i s v ap u s i a u s v y r a i . nes nesistengia palaikyti pastovaus kurso tokiu budu. li i r3.Vyriausybenei supirkineja. vyriausybd [siki5a tik esant labai dideliems ir staigiemspuiiulor u. Laisvoje rinkoje pusiausvyra susidarytq taske B pakiltq lito kursas.eE.kurie didina litq pritekejimq i Lietuv4 kaip parodyta 13. tai centrinis bankastures parduoti papildomq Qc .rtq rinkos pusiausvyros taske. Esant plaukiojaniiam keitimo kursui. nustatytasper didelis lito kursas. kristi iki e2. D perslinks1 D1 paclet[ ir (analogiskai samprotaujarna ir kai keidiasi litq pasi[la). vadinasi.lito clevalvaciia (revalvacij a-prieSingoje situacijoj e).jei paklausa butq D2.centriniobanko laikomasuZsienio valiutosrezeryas dides.balanceof payments) yra visq sanderiq tarp vienos Salies ir likusiq pasaulio daliq gyventojq apibendrintas uZraSas.padidejolitq paklausa. Jeigu 13. paslaugqir kitq Ji Crynqiqpajamqjudejim4.2 pav. jam leidZiama buti laisvos valir. Analogi5kai samprotaujama kai maLajafitq paklausa. visi tarptautiniaisanderiai. Kita.jei nenorima labai isiskolinti.tai bfitq leiclZia'ra. bus su Mokejimq balanseyra dvi svarbiausios dalys. bankas nes privaldssupirkineti pertekliqee .paklausai tapusD1. kuri ryriausybe isipareigoja palaikyti. Joje yra Siosdalys: 469 . l.

3 46 0 8 .97 perlaidos kreditas 4.91 kreditas 3 . Tiesiogin€s 207.91 balansas 720.Kiti pervedirnai 1.83 kreditas 2.k a i n o r n i s ) -28 525. FINA. 2 . b . 2 8 debetas -3854. KAPITALO SASKAITA (Kapitalo pervedimai) neatlvqintini kreditas debetas balansas B. Lt) mokejimqbalansas 13. ir paslaugos. PREKES 2 33 8 5 .70 kreditas 4. 0 8 L l .I n v e s t i c i i u a i a t n o s -2101. l .84 ( k 1 .18 debetas 100.17 dcbetas 889. PAJAMOS -2 210.24 435.1. banko paslaugos kt. 2 . EINANIIEJI PERVEDIMAI -23. a i n o r n i s ) 5735.9 | 470 .ios l.1lentel6. E k s o o r t a(s o . 2 8 kreditas I. 1 .22 -2.25 204. KAPITALO SASKAITOS BALANSAS (A+B) J JOJ.2.59 balansas 301.prekiLteksportas importas(matomoji prekyba). o .Z I A.LietuvosRespublikos 2003m. PASLAUGOS -3 847.00 balansas balansas 1. Kiti sektoriai 19.92 dcbetas 1887.Privadiuasmenu t7.69 kreditas 4.32 debetas 913. Vvriausvbe -4.67 kreditas 4.28 debetas IR FINANSINES II.turiztnas.paslaugq eksportasir importas (nematomojiprekyba) .2. EINANiIOJI SASKAITA .10 p kreditas 3 . ir .I r n p o n a sf ..75 debetas 1 490.2.\SINE SASKAITA (I+2+3) investici.9'7 3 t58. s M o k 0 i i m u t r a l a n s o t r u k tI r a 3 2 I 3 07 5 4 . b .1.90 debetas 510.2.74 balansas 248.01 kreditas 3.D a r b op a j a r r o s 109.43 dcbetas 4'71.36 kreditas 4.59 debetas 611. transporto (mln.

2. Lietuvos nvesticiios uZsienv B. pelno. v i priemonds 3.66 172.Kiti lsiparcigo 5. I .l.1.74 2-s6.31 816.1.1. Specialiosios skolinimosi tcises 5.2.Skolosverrybiniai 2. N u o s a r . 2 S k o l o s e r w b i n i ao o n i e r i a i . Nuosawbesvertvbiniai DoDieriai 2 .2.579-583.30 551 ?1 8.* P.78 144. L3.Kiti reikalavirnai KLAIDOS R PRALEIDIMA A.4.L i c t u v o i e 2.o pajamos parodo darbo. askolos P 4.3. 3 .UZsienio turtas 2 . fsiskolinirnai prekes paslaucas uZ ir 4. 471 .U2sienvie 1 . kadangi pastarojoje reikia [vertinti pajamas (nuosavybes pajamq srautus) ir einamuosius pervedimus (transferinius mokejimus) tarp Saliq.63 490. 5 7 -308.l. UZsienio n v e s t i c j i oL i e t u v o i e s tinis: Lietuvos statistikos is: Lietuvos slatisti metra5tis2004. vienos saliespiliediamspriklauso kai kitoje Salyje esantyspajamq duodantysaktyvai.92 85.01 '746.[sipareigojirnai 4.97 1820. 2 . Kitos investiciios 4.07 3 920.1.69 2 991. Investiciiu portfelis 2.Konvertuoiamosios valiutos 5.2. Oficialiosiostarptautindsatsarsos -27.2. Beje. l . uksas A 5.Einarniejipervedimai[vertina uZsieniopagarb4.56 104.17. dividendq sraut4 kuris atsiranda. fsipareigojirnai 4. r v n i e i iD i n i u aiir ndeliai C jirna 4. L4.2.29 3 6 11 .2.4.1.Tadiauprekybosbalansas nesutampa einarnda su mokejirnq balanso seskaita. { s i s k o l i n i r n r i 2 p r c k e sr n a s l a u q a s u i 4.7 7 t7. kaip mineta anksdiau. 1. 2 . 5 0. U2sienioturtas 4 .63 734.1 l. Kitas uZsicnioturras 4.2.26 -86.Paskolos valstybes vardu 4 .1. pahikanq. Finansin€s i5vestinds 2 3 n 6.89 12.17 172. l .66 -146.'79 -)41 )) 5.71 I 8 2 . Grynicii pinieaiir indeliai 4. Jsipareisoiimai 2.15.90 I 647.I Abi Sios dalys kartu sudaro prekybos balans4 arba grynqji (nero) prekiq ir paslaugqeksportq.2.AtsargupoziciiaTVF 5.lnasus i tarptautinesorganizacijasir pana5iai. l .78 3. r y bv e r t y b i n i ap o p i c r i a i es i popicriai 2.5.34 98.2. 2sienioturtas U 3.2. 2 .45 -5.

ar valiutq uZ kuriq perkamos [plaukiandiEI Lietuvos bankq s4skaitas Lietuvos vyriausybesobligacijos. skirtumasbus [rasytas nei Lietuvos su balansokapitalo s4skaitq pliuso Zenklu. Kad visas mokejimq balansas'kuris susideda iS einamosios sqskaitos ir kapitalo sqskaitos. Ji Zenklu bus lrasyta kapitalo sqskaitoje. yra kapitalo s4skaitos daugiaunei iveZama. ives 1 Lietuvq daugiau pinigtl.einamosioss4skaitosdeficit4 subalansuotas All . c) kitas operacijas finansiniais aktyvais . finansiniais sanddrius Ji Il. nei i5ve5.Mokejimq balansasbus neigiatnas (deficitinis). gausime skaidiq. norddama sudaryti s4lygas toms operacijoms. litq pasihlos ir paklausos kiekiai sutampa. Kapitalo saskaita. vyriausybdnesiki5ai valiutq rink4.kuriuos vyriausybd turi atlikti.kol doleriq. Toddl atsiranda neigiarni skaidiai Lietuvos mokejimq balanso sqskaitose. ir Tarkim. Jeigu keitirno kursas yra laisvai plaukiojantis. deficitas. ir mokejimq balanse litq iStekejirnas lygus itekejimui. o jq suma bus lygi nuliui.Jis SusumavgI ir II sqskaitas.jei ivyks atvirk5diai.Jei Sis skaidius yra kapitalo isveZama teigiamas. i rnokejimq b) jeigu uZ i5veZt4 i5 Lietuvos prekE pinigq per transportavitno atitinkama suma su ninuso laikotarp! i5 pirkejo i5 karto neisreikalaujama.kai asmenys. registruojatarptautinius aktyvais: investuosi imones ir akcijas daugiau a) jeigu Lietuvoje uZsieniediai sis piliediai investuosi kapital4uZsienyje. Tada lito kursas nusistovdstoks.. bus teigiamas. b[tq tiksliai (islaidos butq lygios pajamoms).del siq pajamq susidaro skirtumas tarp bendrojo naoionalinio produkto ir bendrojovidaus produkto.Litq paklaus4 sudarys atvirksdias procesas. kurios parodytos Kaip tai atliekama? mokejimq balansosEskaitose. Jis visada lygus mokejimq balanso absoliutiniam dydZiui. Tarkime. kaip kredit4 uZsienioirnportuotojui. Paskutine mokejimq balanso eilutd yra klaidos ir praleidimai arba mokejimq balanso vals[ibinis finansavimas. kad pirkejui suteiktaskreditas.vadinasi.firmos ir vyriausyb€. Lito pasilla atsiras del prekiq importo I Lietuv4 bei Lietuvos piliediams perkant uZsienio aktyvus. reiks. kad lito pasifila ir paklausa valiutos rinkoje susilygintq. USD".atlikdarni savo sand€rius. Tada einarnosioss4skaitosmatomosiosprekybos dalyje irasysime 20 tfikst.uZsienio vaiiutq litais. Jei neigiamas. Bet kapitalo s4skaitoje.kapitalasiteka i Lietuv4. rodant[ skirtumq tarp lesq importo ir eksporto. SusumavE kapitalo ir finansinds s4skaitos elementus. kad kursai vra laisvai rrlaukiojantys. tik su priesingu Zenklu' Valstybinis finansavimas parodo tuos tarptautinius sanderius. 20 tfikst. i5 Lietuvos i5veZta100 Saldytuvqpo 200 USD uZ vien4 Saldytuvq. bus gautasapmokdjimas.ir gausitneLietuvos mokdjimu balansa. teks parodyti .

k Realusisvaliutos kursas (e . Realqii lito kursq galima apskaidiuoritik palyginus Lymiai daugiau ruSiqprekiq. lito kursasnenukristik tuo atveju. vykdant vyriausybesoperacijassu turimais uZsienio valiutq rezervais. (Reiktq lyginti svertiniuskainq vidurkius. esant laisvai plaukio-ianiiam kursui. einarnosios kapitalosaskaittr ir s u n r a i s a d a u r i b t l t i l l z q in u l i u i . 13. lietuvi5kosprekds del to vokiediamsatrodyspigesnes. jos rietuviams nes pabrangs. Gali bUti. kad jq konkurencingumassumaZes del kokybes pablogejimo daugiaunei nukris kursas. Vokietijos markes atlvilgiu. llguoju laikotarpiu lito kurso kritin-rasnebutinai didins Lietuvos importE ir maZins eksport4. Taip Lietuvos mokejimq balanse atsiras dar vienas skaidius . vadinasi.valstvbinis finansavimas". moke-iimu balansas nebhtinai turi b[ti lysus nuliui.jums tenka realizuoti dal[ savo turimq vertybiq. Tarptautinis konkurencingumas gali blti iSmatuotas realiuoju keitirno ursu.o voki5kq prekiq importassumaZds.tadauZsienio prekybosdeficitascrar pacrides. REALUSIS VALIUTOS KURSAS Valiutos kursas yra svarbus bet kurios tarptautinds valiutos. Atlikdamas panaii4 operacij4 Lietuvos centrinisbankasgali pakeisti lito kurs4 jeigu jis yra plaukiojantis: papildomaipirkdamasiq . Taigi.einamosiossrlskaitosdeficitas turetq bfiti padengtassalies tunmq uZsienio aktyvtl sumaZejimu.kels lito kurs4 ir atvirk5diai. santykis tarp Lietuvoje pagamintos mesos kainos ir JAV pagamintos misos kainosbus 1:2. PavyzdZiui.ir jq bus perkamadaugiau. jeigu prekiq importui i Lietuvq ar uZsieniniqaktyvq pirkimui naudojamqlitq pasilla bus didesneuZ jq paklaus4 atsirandandiq eksporto del i5 Lietuvos apmokejimobei lietuvi5kqaktyvq pirkimo..Esantlitq keitimo i doleriuskursui I Lt:0. Kai ilgesn[ laik4 islaidos virSija j[sq pajamas.bet ir atskiro asmenssanddriuose.uZ 5 dolerius.real/effective exchange rate)_ parodo santykinEprekiq iS ivairiq Saliq kain4 iimatuorq vienodavaliuta. Tai yra. vertes rodiklis.kaip keisis ir lietuviskq prekiq kokybe.) 473 - / . pavyzdziui. v t Esant fiksuota'r kursLri. jeigu Lietuvos centrinis bankas supirks atitinkamQlitq pertekliq. sakysim. Jei krinta lito kursas. taip turetq blti ne tik Salies. ir atvirkSdiai. tokios pat kokybes I kg mesos gali buti pagamintas Lietuvoje uZ l0 litq.Svarbu.. ar atvirksdiai.ir atvirkidiai.rnokdjirnu jo balansas. Beje.3. o JAV . lito.turi padengti kapitalo s4skaitos perteklius.25 USD.

kuris tam tikru laikotarpiuatitinka pastovqrealqji valiutos kurs4. Ankstesniuose skyriuose pradedami nagrindti atvirqj4 ekonomikq darydavome prielaid4 kad musq prekes ir paslaugas paklausa yra ai5ki. turindiq intensyvius tarpusavio prekybinius rySius.skirtingqlaikotarpiq piniginiq surnq. I ) Realusis kursas lito Vidutines JAVprekiq kainos. svarbu. tinka tie patys argumentai.4.tik jie taikomi atvirk5diai.= v$llin:s lietuvi:kqqre\iq kailg!:-Lt ' tlotttl: \ut'u' ( I 3. 5 l Toks santykis rodo. 3. santykis. Tadiau ilguoju laikotarpiu eksportas pasikeis. konkurencingumo maZejimas didejimasne iS karto atsiliepia ar eksportui. kiek i5eikvota le5q reklamai.protekcionistiniq priernoniqir kt. Dabar [siveZandioseSalyse mlsq prekiq ir paslaugr4 paaiSkejo. 2. Perkamosios galios paritetas (PPP . Beje.rrencingum4. tiek lito kursas.5 .valiutos kurso pokytis palyginarnosiosvaliutos perkarnosios galioskitimo atZvilgiu. kad 5i lietuviSka preke labai konkurencinga uZsieniorinkcrjeir galetqb[ti intensyviaieksportuojama. tenka maZintivaliutLl kursq. Perkamoji galia (purchasing power). turetq keistis tiek produkttl kainos Lietuvos rinkoje. valiutq kursai nuolat koreguojami. S i a m ep a v v z . Saliq. Neretai Salims. DidesnisLietuvos konkurencingumas pasauliorinkose. Aukitesnis pajamq lygis likusioje pasauliodalyje.ar Sispakeitimaslaikinas. kad paklausaLietuvos eksportuibus tuo didesne.purchasingpower parity) . RySiamsstiprejant. l. l v i .reikalingqvienodamprekiq kiekiui isigyti. Dabar taip nevyksta. ar ilgalaikis. siekiant stabilizuoti realt![ kurs{ bei tarptautini konkr. USD litui I('^(t'15 g. del kitq prieZasdir4 silpntl prekybiniq rySiq. nes pirkejai neZino. kuo. Be to. . 13. Perkamosiosgalios pariteto (lygybds)kursas (pLrrchasing power parity exchange rate) yra toks jo lygis. Kalbant apie importq i Lietuva. Zemesnis Lietuvojenaudojamq pinigq keitimokursas. MOKEJTMU BALANSO ELEMENTU KTTTMAS Einamoji saskaita. .kuriq tarptautiniskonkurencingumas sumaZdja.

475 .y. laikydarni litus banke. kad tokios einamosiossqskaitosdalys. Snekuliaci_iarentabilumu yra aktyvq pirkirnas.kacijq operacijos gali uLgoLLtnormalq eksporto ir importo judejimq einarnojoje sqskaitoje. t.Sakykirn.ras tarnpa didesnis uZ kitos Saliesaktyvr.. o JAV banke . . Dabartinestransnacionalines korporacijosyra tokios dideles. Pasaulyje Sios dalies vaidrnuo ypad iSaugo 1 9 4 5r n . siekiant vdliau parduoti.ekonomine pagalba uZsieniLri pan.i000 = 6000 Lt.Ai5ku.n e s : l. galite uZdirbti 200 litq per metus.kad didZiulesmas6sfondq gali blti pervestosi5 vienos valiutos i kittu kai tik vienos ialies aktyvq rentabilun. Didejanli einamosios szpkaitos deficit4 turejo kompensuotikapitalo sqskaitos perteklius. kai vyks atvirkitinis procesas. kaip karines iSlaidos lrZsienio bazdmsi5laikyti. palukanq.0.varZgtarptautinfkapitalojudejimq. Esant tobulajam tarptautiniamkapitalo judrurnui. vakaruose susidare dideli einarnosios sqskaitos deficitai. Tobulasis kapitalo judrumas (mobilumas) (perfect rnobility of capital) rei5kia. palyginti su pirmu varianru: 6000-200=5g00lirq. 2. Tarkime. OpEC Saliq sukeltas naftos kainq kilimas. Kapitalo saskaita. Del to ir dabar. tikintis. yra galimybe daug pinigq permestii5 vienos Salies rinkos i kitq. kurios gali bfiti gautosaktyvuose. o OPEC Saliq pajamos iSaugo spardiau negu prekiLl irnportas iS Vakarq. Palaipsnir"ri buvo pasalintiapribojirnai. Sanderius kapitalo s4skaitoje ypad paspartinostaigus 1973m.l rentabilurn4. Taigi. atsirandanlis del kurso pasikeitimo. kad turite 1000 litq. galitei5lo5ti: 1 4x 1 0 0 0 . Investavg pinigusi dolerius.Todel Vakarai skatino opEC salis pirkti aktyvus Vakartl Salyse.kad per t4 laikq dolerio kursasiiaugo nuo 2 Lt iki l4 LtlUSD.priklausonr"ro ir vyriausybds politikos. lStobulejg ryiiai lgalino atlikti finansinius sanddrius ivairiq salirl finansq rinkose.yra labai svarbus. Lietuvosbanke galite gauti 20 proc. siekiant didesniq pajamq. kai tik skolini'ro uZsieniuirentabilumas virsys viding pal[kanq nonnit didZiuliai kapitalai pl[s i5 Salies. kad tokios bendrosiospajarnos (palukanos ar dividendai plius kapitalo prieaugis del valiutos nuvertdjimo) virsys bendrqsias pajarnas. galima ir pralo5ti. . Beje. Tarptautinese fondq rinkose kapitalo prieaugis.

3 pav. 476 .investicijorns. VIDINE IR ISORINE PUSIAUSVYRA Dabar aptarsime ry5i tarp ekonomikos pakilimo ar smukimo ir mokejimq balanso einamosioss4skaitosi5orinio balanso (ESIB). 13.Svarbfis ne tik lukesdiai del b[simojo kurso . (X-Z) . kai kainos ir atlyginimai nukris. iis rySys nera paprastas.Ir tik tada. kai subalansuota mokejimq balansoeinarnojis4skaita. vidines ekonomikos b[senos ir einamosioss4skaitos blsenos a5itl susikirtimo ta5ke yra ir i5orine.del kuriq keidiasiZrnoniql[kesdiai3.5. dia (l 3 . AiSku. Kodel? 13. Salisyra i5orindspusiausvyros (external equilibrium)tada. X Salies vidind ekonomika yra pusiausvira (vidin6 pusiausvyra) (equilibrium of internal economy/internal equilibrium) tada. gali 13. produktasgalespadidetiiki visi5ko uZimturnolygio.Dar viena iSvada:kartais mokejimq balanso subalansavirnui ar iSbalansavirnui uZtektigandq.ir ESIB pertekliaus deficito. Jei vyriausybe nesiki5a I valiutq keitirno rink4 rnokejimq balanso kapitalo s4skaita taip pat turi buti subalansuota. Zinomqlygti: Y:C+I+G+(X-Z). 2 ) )'. kitose .noredami lairneti kapitalo.Zmones.vidaus produktas.3 paveikslematome ivairius galimus rySio tarp to. G . ir vidinis balansas atsistatys. paprastaididclernispinigq sumomis disponuojantys asmcnysturi tokiq tobul4 infonnacijos sistern4 kadjuos paveikti gandaisganasunku. bendrosiospaklausos maZdjirnassukels priverstini nedarbtl. kuri4 sudaroSiosiSlaidos: C vartojimui: 1. Esant letam kainq ir atlyginimq prisitaikymui. arbavidine absorbcija.Vienose Saiyseekonomikai augant ESIB teigiarnas.neigiamas. Ai5ku.grynajameksportui(eksportas rninus irnportasZ). s4lygas spekuliacijoms sudarys nevienodas.o kita lygties pusd . ar prisiminkirne Pradekimenuo vidaus produkto pasirilosir paklausos. kai bendroji paklausa lygi produkro potencialiajam (visiSkouZimtumo)lygiui. kai ekonomika yra smukimo ar pakilimo stadijoje. gali pardavineti savokapitalus vienosSalies i5 1kit4.vyriausybes perkamoms prekemsir paslaugorns.vidine bendroji paklausa. Ji " Beje. plaukiojantis kursas ir fiksuotas kursas. ir vidine pusiausvyra.

pasekmes gali bfiti visai kitokios. kai del atlyginimq ir kainq prisitaikymo atsistatovisi5kas uZimiumas. s u k c l i ac k o n o n t i k o s oakilima I t Vidinis ckonomikos pakilimas :l Nuosnrukis kitosc Salysc. didcja v a l i u t o sk u r s a s Einamosios sqskaitos dcficitas MaZcja taupyn. Atvirojoje ekonornikojetaip bandant is. uZsieniediai nei isigyja vis daugiauvietiniq aktyvq. tai galima paspartinti pei mbneta. l3'3 pav. Einamosioss4skaitos pcrtcklius Padidcjqstaupymas. kurie trurnpuojulaikotaryiLr gali i5balansuotiekonomlkq pavyzdliui.3 pav.y. 477 . tai sumazinapasaulines nes rinkos salies eksporto paklaus4ir padidrna importo paklausq.ras. monctarini ir f i s k a l i n cp o l i t i k a t a r n p as k a t i n a n d i d a 13.ir pastoviq sraurq kapitalo s4skaitoje.iti is nuosmukio. jei prie vidines p. rodo tuos sukrdtimus (sokus).usiausvyros artejama per letai. gali sukelti iiauggspolinkis taupyti ar p'sitaikyrnasprie Ji stabdandiosios fiskalines ir monetarines politikos. visa tai sumaZina bencliEja paklausq o tai ne tik sukelianuosrnuki. ner vretospiliediai perka daugiauuZsienioaktyvrl.na2ina importo oaklausa Vidinis ckonornikos srnukintas l S a u g u sc k s p o r t o i paklausa raZina n k c i t i r n ok u r s q . Nagrinedarni uldarqlq ekono'rikq mateme. kad. einamosioss4skaitosperleklius ir vidinis s4stingis.inE ir fiskaling politik4.o del to atsirandaeinarnosros sqskaitos deficitasir sumaZeja bendrojipaklausa padrcleja bei nedarbas. Vidine ir i5orinepusrausvyra Panasiaiveikia ir realiojo valiutos kurso padidejirnas. nronctarinir f i s k a l i n cp o l i t i k a sur.pasiekiama tik ekonomikos ilgojo laikotarpio pusiausvyros taske. irjos priklausonuo valiutos kurso reZimo. samvba pasiekiapotencialqf[lygi ir sutampasu benclrosios paklausos tieuJ raaa nera nuolatinio spaudimo i uZsieniovaliutos rezervus. maZija cksportas.bet ir sumaZina imporla. tarptautiniosalies prekiq konkr"rencingumo sumaZejirnas. t.

tai tiktai vienintele realiojo kurso reik5me leis sulyginti eksporto paklausa importo paklar. 2. vyriausybe gali nurodyti centriniam bankui supirkti dali obligacijq.roti mokejirnq balanso i5balansavimoitak4 Salies vidauspinigq pasiulai. o ir vidine pusiausvyra. Vyriausybd per oficialql[ finansavimqsiekia i5laikyti fikslrot4 kursq valir. nes jiems reikia r"rZsienio prekems aklyvarns valiutosuZsieninems ir [sigyti. littl tiekirnasi rinkq priklausys jq ne tik nuo vyriausybdssprendin. realusis su Jei kursasbus auk5tesnis Zeuresnis ar uZ t4 reikirng. pavyzdZiui. Tai padidina pinigq pasi[Ie1. siekiant neutralizr.je. l.p I N t G U p A S l u L A . tai. Jeigu yra nurodytasY bei realiosiospajamos likusioje pasaulio dalyje.rsa. bus arba prekybos balanso deficitas. Tarkime. I\IONETARINE IR FISKALINE POLITIKA.rs. koks yra mokejirnqbalansodeficitas. pasikeis realusis kursas.Daugurna privadiq individq pasiinra pinigus. esantfiksuotan. atvirk5diai. vidine ir i5orin6pusiausv)'ra imanornatik tuo alveju.Taigi vidinepinigq pasilla sumaZdja tiek. esant fiksuolarn norninaliaiam kursui.nadideja litu nr"rtekeiimas rinkos. Taigi. ESANT FIKSUOTAM VALIUTOS KURSUI Panaudokirne13. Taigi galime padaryti labai svarbi4 i5vadq kad. arba perteklius. sr-rsidard mokejimq balanso deficitas.2 lygll ir tarkime. kad 418 . PavyzdLrui. Del Siq operacijr-1 vyriausyb€ iSeikvoja dali cirkuliavusiq obiigacijq ir uZsienio valiutos rezervq. littr.r keitimo kursui. N T O K E J T M U A L A N S A S . kad sumaZetqpinigq pasiIla. Jei taip nebr. o esant balanso i5 pertekliui. litus.rtq rinkoje.ro daugiauprispausdinti.Tada grynasiseksportas vidausproduktas lygus visi5kouZimtumo lygiui. Sterilizacija (sterilization) yra atvirosiosrinkos operacija vidaus obligacijornis ir vidaus pinigais. del to iSsibalansuos ir importo p ir eksporlo usiausvyra. ji gali pabandytisterilizuotividinE pinigLp pasi0l4.kad Sit4lygi Y atitiktq ir norirnas iSlaidqlygis C+l+G (r'idineabsorbcija arbavidindbendrojipaklausa).i5ima i5 cirkuliacijos. Tada vyksta tokie procesai. nritekapapildornai Jeigu vyriausybe nenori.1 3 .esant rnokdjimr"r balanso deficitr-ri. Taigi fiskalineir monetarine politika turi uZtikrinti. infliaciiostempaiSalies vidr{ieir likusioiepasaulio ieigu sutampa dal). kad ekonomikai budinga iSorind (X-Z) turi blti lygus nuliui. 6 . B PRISIDERINIMAS. atitinkamai. Tam ji parduodadall uZsienio valiutosrezervq.esant rnokejimq balanso deficitui ir del to sumaZejus vidaus pinigq pasiulai.

Del to kapitalo s4skairos deficilas isliks rol.rriqnr-rstaro visi5ko uZimturnoprodukto lygis Yp ir pasaulindpahkanq norrna . kurio. esant pastoviam pinigq tiekimui. ir Taigi pradinisC+I+G kritimasgaliausiai padidina(X-Z). I kapitalo sEskait4 Palaipsniui vidinis nuosmukis tiek nr.Vadinasi. del to ir padides skirtumas (X-Z).1c. jeigu vyriausybesieks palaikyti pastovqnominalqjI kurs4 kai yra tobulasiskapitalojudrumas? Kai norimas vartojin. Kadangi pajarnq sumaZdjimas. sumaZina pinigq paklaus4 krinta palfikanll norma. nes maZina palhkanq normfu atvirojoje ekonomikoje.*. o vidind absorbcija(G+I+G):Yp. kol visLl5iq dydZiq suma susilygina su potencialiuojuproduktu yp. Tadiau tobr. Prie5ingai nei uZdarojoje ekor.Ir tik tada susilpnis kapitalq iStekejimospar. pasireiSkia vidinis nuosmukis.. arba turi padicleli vyriausyb6s iSlaidos. arba turi buti surnaZintivartoiirno ir investiciiLr 419 .Tadiaujis pranykstakapitalo sqskaitos pokydiuose.rZernins vidines kainas ir atlyginimus. Taigi vieninrelis bfidas pasiekti vidinq ir i5orinE pusiausvyr4 yra fiskalines polirikos pasitelkiamas kol (C+I+G) padideja tiek. pinigq politika negalipadidintirealiosios pinigq pasi[losilguoju laikotarpiu. tadiau i5lieka einamosios sqskaitos perteklius. GriZta vidine pusiausvyra. kad vidauspalLrkanq nonla grgZtqiki pasaulines pahikanqnormos. krintandios kainos ir atlyginimaipadidinaAD. kaip ekonon-rika nrisiderina prie ioko.rlasis kapitalo judrurnas . kad iSaugs tarptautinis eksporlo konkurencingurnas.rkelsatlyginirnq ir kainr4 kritirrq. kur palfikanq nonna nusistovi pasauliniolygio. kr. kad britr-1 neulralizuoras nepageidaujamasvartojirno surnaZejimas.ror-nikoje.o del to krinta ir irnportopaklausa. kol pinigq iSplaukimas sumaZins pinigq vidaustiekim4tiek. (X-Z) lygus nuliui. MaZa to. didindamos tarptautinIkonkr"rrencingurnqSryn{ti eksport4. r UZdarojo_ieekonomikoje padidejus polinkiui taupyti. Tai tuoj pat sukelia kapitalo i5plaukirnqi5 Salies.atsirandaeinarnosios s4skaitos perteklius. Cia panagrindsime.Sukeltaskainq kitimas vienasnepaj6gus atkr-rrti kartu ir iSorinibalans4.padengtqrnokejimq balansodeficit4. pajamosirgi maZ€ja. kai vyriausybe nesiima jokiq fiskaliniq ar monetariniq priemoniq tokiant p r i s i d e r i n i m u ie g u l i u o t i . r). Tobula sterilizacijaiS esrles yra Salies vidaus obligacrjqpanaudojimas vietoj uZsienio valiutos rezervLl. o tai padidins realiqlq pinigq pasiul6 sumaZins palfikanq normas ir gr4Zins bendr4lEpaklaus4 visiSko iki uZimtumo lygio. llguoju laikotarpiu jet bus i5orinepusiausvyra. pradinis nuosrnukis palaipsniui sr. Kaip bus atvirojoje ekonomikoie.prikala" vidinE pal[kanq nonnq prie pasaulinio lygio. maZejant vartojimo i5laidornsir esantpastoviarn pinigq tiekimui bei finansineipolitikai.rdirnas mokejimq balanse. kainq ir atlyginimq kritirnas didina AD (bendrqj4paklaus{.ras krinta. realioji pinigq pasiula M/P turi bfiti lygi realiajai pinigq paklausai L(Y.

Kol kas laikom6s nuomonds. nes.Taigi i5provokuotaskainq ir atlyginimq prisitaikymas galiausiai gali .Tada padidejakapitalo iplaukoskapitalo sqskaitoje.Auganti palukanq nonna nenuslopina to AD padidejimo.skatinimo mokesdiai.vidaus rrinieu politika yra bejdgd.atvirojoje visi5kai (t. kas Jeigu kainq prisitaikymas letas. kad neveiks ir sterilizacija.l norma nusileidZiaZemiaupasaulinio lygio.jei Sioapribojimonebutq. Del to.Taigi. tiek i5orine pusiausvyra. atsitiktq. kad (X-Z) pasidaryslygus nuliui. Dabar paZiuresime. jeigu jos rnaZesnes Ir uZ spekuliantq iSveZam4tarptautini kapital4 vyriausybd turi pasiduoti arba sumaZinti kurs4 arba sumaZinti vidaus pinigq pasiulq o tai dar rnaZiau pageidautina. tai reik5.r auk5tesne AD palaipsniuipakelia kainas ir atlyginimus. kad vyriausybd nereaguojai Sokus. kuri sukele eksporto paklausospadidejirnas.kol vidaus pinigq pasilla sumaZes pradiniolygio.)2. kad atkurta tiek vidine. kad auk5tesn€s uZsieniediq pajamos padidina rnusq eksporto paklaus4. kuri sulygina viding ir pasaulingpal[kanq norme.Kai Sis procesas i5sivystys tiek. Padideja bendroji paklausair produktas. sugr[Slygybe tarp vidines ir pasaulinds Kai kainq prisitaikymas nerangus. vidines pusiausvyros ekonomikojen€ra automatiniomechanizrno ir iSorinespusiausvyrossusidarymokartu) pusiausvyraisraZinti ilsuoju laikotamiu. ZodZiu. i5vadakitokia. prieZastys. vyriausyb€ turds eikvoti uZsieniovaliutos atsargas. surnaZina tarptautin[ konkurencingumq (nes nominalusisvaliutos kursaslaikomaspastoviu). ir pal[kanq norma sugri5iki pasaulinio lygio.o todel ir pinigq paklausa.tai iki sukelia kapitalo nutekejimq I uZsieni. nominaliosios pinigq pasiDlos padidejimaspadidina realiqf4pinigq pasihl4 trumpuoju laikotarpiu ir skatina vidines palfikanq normos maZejimq. O tai rei5kia. 480 . o tarptautiniokapitalo savininkai nords iSveZtidar daugiau pinigq. kai leidZia valiutos kursui laisvai prisitaikyti. tai tgsis tol.kad vyriausybe negali nustatyli nei pinigq pasiulos. tai Jeigu SokasukeliauZsienyje esandios Tarkime.O esanttobulajamkapitalojudrumLri. skirtingai nuo uZdarosios ekonornikos. vyriausybei ipurnpuojant vis daugiau pinigq. kol paltkanq norrnq. llgesniu laikotarpir.. kylant mokejimq balanso deficitui. Bet ji negali uZfiksuoti abiejq Siq dydZiq.susidoroti" uZsienio prieZasdiq su sukeltuSoku.Vidine pahkanq norma turi ir iSaugti. esant fiksuotam kursui ir tobulajam kapitalo Tobulasiskapitalojudrumasrei5kia. pinigq pritekejimas padidina pinigq pasihla atitinkarnaisr-r realizua auk5tarealiqjapinigq paklausa. kad vyriausybegali uZfiksuoti vidaus pinigq pasi[I4 tik tada. pallkanr.nei valiutos kurso nepriklausolnq tikslq. Veliau pamatysime. Einamoji s4skaita (X-Z) igauna pertekliq. Tada vyriausybd privalo nustatyti tokiq Saliesvidaus pinigLl pasinl4.

veikusi 1945_19i0 m. kuri ilguoju laikotarpiu gali uZtiknnri ir viding. veliau paZi0resirne. jei potencialusis bus lygus vidinei absorbcijai Yp (C+I+G). monetarind politika gali pakeisti realiqjq pinigq pasiDl4 tik trumpuoju laikotarpiu.tlguoju laikotarpiuaukstesne AD pakels kainas ir atlyginimus. kol C ir I sudarytapaklausanukris tiek. bet uZkelia r.* .y.Atviroje ekonomikojekapitalo srautaisusiejar su pasauliniolygio r*.UZdarojoje ekonomikoje. Ilguoju laikotarpiu padidejusi AD pakelia kainas ir sumaZinarealqji pinigq kieki. buvo vadinama reguliuojarnai fiksuota sislema. Nors valiutos kursai buvo uZfiksuoti.o ir pirkejai ne is karto priprantaprie naujq 481 . nes tikerina. yru tik vienintele fiskaline politika. naudinga devalvacijq atlikti.7. vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. kai ar jau Sokas iSvedeekonomikqi5 ilgalaikespusiausvyros bukles. Vidinis kainLl lygis gali prisitaikyti. konkurencingumas. kad salyje yra vidinds ir isorines pusiausvyrosb[kle. PavyzdLiui. nustatytampasauliniampajamq lygiui ir pasaulineipalDkanqnonnai . tadiau kartais buvo leidZiarna siuos kursus pareguliuoti. O kas vyks.. Todel trumpojo laikotarpio fiskaline politika tures didesng ltakq fiksuoto kurso ekonomikai. kad bus daug ilgalaikiq sanderiq. pirma. tik Panagrinesimedevalvacijos pasekmes trumpuoju. didindarna r tol. vidinis uZimturnasgarimas. UZdarojoje ekonomikoje skatinandioji fiskaline politika trumpuo1u laikotarpiu padidina Y. 15 pradZiq tarsirne. kaip mateme. Tadiau fiskaline politika atvirojoje ekonomikoje yra netgi galingesne trumpuoju laikotarpiu negu uZdarojoje ekonomikoje. kai kainq prisitaikymas nerangus.Tadiau ilguoju laikotarpiu isliks einamosiossqskaitos deficitas. ir iSorinE pusiausvyrq. keidiantisvaliutoskursui? I3. Atvirojoje ekonomikoje.Taigi. kai vidine pallkanq norrnayra pasaulinio lygio. esantnustatytaividinei palukanqnonnai r. o ne ilguoju.svarassterlingqbuvo devalvuotas 1949ir 1961metais. iSaugs t. VIDUTINIUOJU IR ILGUOJU LAIKOTARPIU Fiksuoto valiutos kurso sistema. tuoj po devalvacijos pabrangsirnportasir atpigseksportas. kad uztikrintq tok[ konkurencingum4kuris sulyginseksportqsu irnportu. kad AD paveiks visi5ko uZirntumo Yp rygi. DEVALVACIJOS PASEKMES TRUMPUOJU. kapitalo judrumas atirna net ir tokiq galimybg. o tai lerina I didejim4.sumaZindama konkurencingumE grynqjl eksportq kol isivyraus ir vidind pusiausvyraar visi5kas uZimtumas. Tadiau dia svarb[s du momentai. nors devalvacijaskatina (x-z) didejimq bet 5i reakcija gali blti leta.o vidine ekonornika bus visi5ko uZimtumo bfikles. Grynasrs eksportas turetq padideti. Jeigu kainos ir atlyginimai prisitaiko letai.

Lodliu.y. rnaZesnes nei 482 .situacija. ar Antra. Po to ry5keja teigiami poslinkiai.2lygti: " Mar5alo-Lernerio(Mashall-Lemer) s4lyga sako. einamosios sqskaitos Kaip bus vidutiniuoju laikotarpiu?Pena5ykime13. ir galimasatvejis. o eksportas spejo padideti labai nedaug. pradinis einamosros valiutos devalvacijoskeletq menesiq s4skaitosdeficitas (AB) po nacionalines gali net ir pablogetiir pasiektimaksimalqdeficitq (CD) ta5keD. sumaZdjus nacionalinds valiutos kainai. sEskaitos Tadiau ilguoju laikotarpiu. o vdliau pagerds.rk5tesniq padides. eksporto vertd trumpuoju laikotarpiu padides nedaug. Tadiau importo verte del lito devalvacijosi5augsZymiai daugiau.prekiq paklausoskiekio padidejirnasdel devalvacijoss4lygos pajarnas. patirtusnuostoliusdel kainq surnaZejirno. einamojojes4skaitojeatsispindieksportoir importo skirtumo kaina. reikia laiko.kainq. NX 13. Taigi einamosios deficitastrumpuoju laikotarpiunetgi padidesa. kai importuotojai prisitaikys prie kainr. (X-Z) ar.kai irnporto ir eksportopaklausos pagal kainassurnayra elastingumq absoliutiniu dydZiu rna2esneuZ 1.curve effect) .prie padidejusios paklausos. nominalusis uZsienio prekybos balansaspablogeja. esant ncclastingaipaklausai. po devalvacijos i5 pradZiq einamoji sqskaitapablogds. Jei po devalvacijos vidines kainos dar nespdjo persitvarkyti. pana3iai kaip ir rnonopolijos atveju. kai.4 pav. J kreiv€s poveikis (J . kad padidetq eksportuojandiqSakq gamybinis pajegumas bltq pradetigaminti importo pakaitai. tarkim.nors fizind jo apimtis ir nespespasikeisti.6 o eksportuotojai .4 pav. EinamosiossEskaitos kitimas b0senos Kaip rodo 13.EkonornistaiSi4reakcijEvadina J kreive (kritimas iki apadios po devalvacijosir vdliau pakilimasauk5diau pradinio ta5ko). Be to.kai ta5keE deficitasbus likviduotas. kad devalvacija einarn4jqs4skaitq pagerinstik tada. litais. t. pavaizduota J kreive. o veliau susidaro perteklius.

maLelanedarbas. o realieji dydZiai. gyvenimo lygio pabrangim4 privers kelti atlyginimus. ddl devalvacijos pakis visi nominalieji dydZiai. Nors tai apriboja kainq spaudirnoper AD padidejim4 reikia galvoti ir apie AS. naudodamasi devalvacija. Galima [rodyti.Po to sumaZeja tarptautinis konkurencingumas krinta grynasiseksportas. Seka tokia: realus Sokas-+ paklausoseksportui kritimas + AD maZejimas(einamosios sqskaitosdeficitas) -+ kainq. ZodLtu.kartu su devalvacijareikia didinti ir rnokesdius. todel vieno nominaliojo rodiklio pakeitirnas sukelia toki kitq nominaliqjq dydZiq kitimq kad realieji dydZiai sugriZtai savo pusiausvyros reik5rnes.1ar. prodr"rkcijos. kad del tokir4 procesq devalvacijos efektas visi5kai i5nyksta per 5 metus. kad buvo padarytataip. ir i5orine pusiausvyra. Kaip matdrne. kaip aptartaanksdiau devalvacija kartu su stabdandiqia fiskaline politika. 2. nori pagerinti einamrfq s4skaitq ji turi lygiagreiiai fiskaline politika surnaZinti vidinE absorbcij4(C+l+G).ir [vyko realus Sokas. padidejusAD. kad jei i3 pradZiq ekonomikai budinga ir vidind. Jeigu nebus kitokiq pakitirnq ekonomikoje. jei vyriausybe. devalvacija padidina grynzul eksportq (X-Z). devalvacija gali tik laikinai padiclinti tarptautini konkurencingumq. Pagrindiniameekonomikosta5kebuvo nedarbasir laisvi rezeryai. kiek devalvavo valiuta.Ilguoju laikotarpiu realiuosiusdydZius nulernia realiosios jegos. 1. Kiti svarbiausipakitimai vyksta bendrojojepasitloje )r Cia galimi du atve. Vadinasi. Kompiuterinis modeliavimas Anglijoje parode. Taigi.Y=(C+r+G)+(X_Z). o realieji iSliks nepakitE. Tarkime.sumaZ6joeksportopaklausa. o trumpojo laikoterpio efektas. sukeliandio vidiniq kainq kilim4 ir bus i5laikytaspadidejgstarptautiniseksportokonkurencingumas ir Zemesnis realusis kursas. del to. pagaminamapapildomq prekiq. Tada vidutiniuoju laikotarpiu nebus spaudimo. kritimas -+ tarptautinio 483 . padid€jus bendrajai paklausai AD. Tadiau devalvacija . Tada. realusis kursas ir konkurencingumas sugri5i pradin[ lyg[.tai i5rySkesr€alios pasekrnes sumaZds realieji mfisq atlyginirnai. kai kainos bei atlyginirnai ir lr padides tokiu pat procentu. Pradiniame ekonomikos ta5ke buvo visi5kas uZimtumas. greitai pa5okakainos ir atlyginimai. Koks efektas ilguoju laikotarpiu'/ Siuolaikine ekonomikos teorija tvirtina.paprasdiausiasb[das greitai pakeisti konkurencingum4. kad svarbune nominalieji.einamosioss4skaitos pagerejimas gaunamas po pirrnqjq dvejq tik metq (tuo 5 metq laikotarpiu). irnporto pabrangimas del devalvacijos sukels Zaliavq. taip pat ir atlyginimq. ZodZiu.

y. Taigi Salyje bus perkama santykinai maizrasimporto ir santykinai daugiau viduje pagamintq prekiq.sumaZds padid€skonkurencingumas. ir vidine pusiausvyra.nes mokejimq balansas 484 .Sieprocesaiivyksta i5 karto.ipinigq i5tekejima o kartu ir pinigq pasifllossumaZ€jim4 metu.Jei prie5insis. t. nes importiniq prekiq kainos nemaZesarba net augs. kai Salyjevidines kainos krinta. vel nukris.subalansavimas +AD konkurencingumopadidejimas-+ einamosios s4skaitos padidejimas(del eksportoi5augimo). Pakeitusnorninalqjikurs4.o esantplaukiojandiam abu. vdlesniuose skyreliuose. Pakeitusvidines kainas. Kai yra plaukiojantis kursas. vyriausybd nesiki5a i valiutq keitirno rinkq nera grynojo pinigq pervedimosrautotarp Saliq. bus tarptautiniskonkurencingurnas atkurta ir ilgalaike pusiausvyra. Kas atsitinka pamatysime atvirojoje ekonomikojejas naudojant. Tod6l vidine ir aplinkinio pasaulio ekonomika gales blti vidines ir iSorines pusiausvyros potencialiosios apimties lygio tik tada. Jeigu valstybepasitelkiadevalvacij4 vadinasi. Importo naklausa priklauso nuo vidinio produkto apimtiesir realiojo valiutos kurso. 13. 2. ir vidinis nuosmukis ltikins darbininkus. tai vrenos Salies realqji kursEgalirnapakeistidviernbldais: 1. PERKAMOSIOS GALIOS PARITETAS IR SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANdIAM VALIUTOS KURSUI jokiq Siame skyrelyje darysimeprielaicl4 kad vyriausybenenaudoja fiskaliniq ar monetariniq ekonorrikos reguliavimo priemoniq. kai atlyginimai sumaZes pat procentu kaip ir kainos. o eksporto paklausa. o ne ilguoju kainq ir atlyginimq prisitaikymo laikotarpiu.nuo produkto uZsienyjedydZio ir realiojo valiutos kurso. Tarkime. tuo tokiu Realusis darbo uZmokestismaZesnet ir tada. tada trurnpuojulaikotarpiu Taip [vyktq nesiimantdevalvacijos. kad realLji darbo uZrnokesti sumaZintitikslinga. jeigu bus vienintele tinkama realiojo kurso reik5rne(nesjei kursasbus auk5tesnis Zemesnis ar uZ 5i4 reik5mE. Tai ir yra tarptautinio konkurencingumo padidejimas. ji yra pusiausvira ilguoju laikotarpiu. del to i5sibalansuos ar ir einamoji sqskaita).8. Jeigu darbininkai nesiprie5insrealiojo atlyginimo kritimui ddl devalvacijos. atsiradqsrnokejimq balanso deficitas padidintq CrynE. kad i5 pradZiq ekonomikai bfidingir ir iSorine. Beje. Ai5ku. kad fiksuoto nominaliojo kurso sistemoje telieka antrasis blidas. Jeigu likusioje pasaulio dalyje yra nustatytas kainq lygis.

25 USD iki I Lt =0. 3. Tokius Suolius gali sukelti tarptautinio kapitalo judrumas. Yra ilgalaike pusiausvyra ir vidinis bei iSorinis subalansuotumas.lygiai kaip ir uZdarojoje ekonomikoje. Bendrasispajamingumas skolinant doleriais bus doleriniq aktyvtl palukanq norrna (pavyzdLiu| JAV vyriausybes obligacijq) plius kapitalo Pinigq pasillq nulernia ryriausybes vykdorna pinigq ernisija ir tas sanrykis. realiLgLl konkurencingurnr4 pusiausvyroslygis i5liks pastovus ilguoju laikotarpiu. T4 geriau suprasime. i5liks 2 USD/kg. ' 485 . Tokiu atveju tarptautinislietuviikq prekiq konkurencingumas nepasikeis..kuris uZtikrinailgalaikg vidinE ir puslausvyrq rsonnQ Pirmiausiatarkirne.125USD. dvigubai sumaZinusnominalqji keitimo kurs6 sugri5 i5orine pusiausvyrair realusiskursas.Cia svarbu: l.ilguoju laikotarpiuvidinis kainrl lygis priklausysnuo tos 5aliespinigq pasifloss. Nepasikeis tiek importo. Taigi ilguoju laikotarpiunominalusiskursasturdspasikeistitiek. Tadiau trumpuoju laikotarpiu realusisvaliutos kursas nebltinai bus pastovus. naujq technologijq ar Zaliavq Saltiniq atradimo). jeigu ndra realiq Sokq (pavyzdLiui.kurio laikydarnasivalstybesbankq sisterna pagal savo turirn4 pinigq pagrindq sukuria Salies vidaus bankq indelius. su pajamingumu.PrekiLlkainos prisitaiko vangiai. O kaip bus. m€sos kaina doleriais nepasikeis. o nominalieji kursai keisis taip. o JAV dolerio infliacrjos ndra.Nominalusis kursas laikysis perkarnosiosgalios pariteto. tiek eksporto reliatyviosios kainos bei konkurencingurnas. Todel tada. kad vidine infliacija uZsienyje nepaveiktq realiojo konkurencingumo. 2. PadvigubintaSaliesvidaus pinigq pasiDla. kad Lietuvoje nominaliosios kainos ir nominalusis lito kursas doleriais kasmet i5auga l0 proc.Pasinaudosime anksdiaunurodytu pavyzdliu mdsos kainai i5augus nuo 10 Lt iki 20 Ltlkg.ir del to padvigubejo vidaus kainq lygis.kad: l Nera ilgalaikesinfliacijos. kuri galima gauti. acij E Kapitalo litais savininkai lygins pajamingum4 kuri gales gauti skolindami litus. Kursas gali staiga Sokteleti.visada lygus nuliui. kad bfitq pasiektastas vienintelis realusiskursas. jei infliacija yra nuolatind? Tarkime. Apibendrinus galima padaryti iSvad4 kad. panagrinej spekuli os kursaisteorii a. o kursai gali labai staigiai Sokineti per palyginti trump4 laikotarp[. Tada. o kursui kritus nuo I Lt :0. litus paskolinus uZsieniui(pavertusuZsieniovaliuta).tol kol i5bles tarptautinio kapitalo savininkq noras staiga permetineti pinigus tarp valiutq.

Tadiau ilguoju laikotarpiu kursas nusistovds apie PPP lygi ir keisis priklausomainuo PPP kitimo. pennetimqi5 vienos Salies kit4. Kiek? Kursas kils tol. Jei obligacijos davd l0 proc.PPP yra ta vienintele kurso reik5me.ZodLiu.paprastai nes palfikanqnormos. tada spekuliantas neinvestuos litus. galios pariteto lygi. nustos skverbtis. Vadinasi. nes jie laimetq 4-2:20/". Todel spekuliantamsb[tq naudinga greitai pasoktq lito keitirno kursas. patrauklesnE Todel.jeigu vyriausyb€imsis aktyviq priernoniqiSorinei pusiausvyraigr4Zinti. ir Zmonesnebetures Kodel spekuliantaitikisi. kartaisb[tini trumpalaikiaikurso Soktelejimai. dideliq kapitalo kiekiq spekuliaciniq i lZvelgti 486 . Jeigu lito kursas nukrito iki 20 LtlUSD' tai. pajamq.) del lito kurso kritimo. reaguojanti tarptautin[ fondq jos kursaspakils Zymiai auksdiau antpludi. kad lito kursas vis delto kris? Todel. trumpuoju laikotarpiu nominalusis keitimo kursas gali Lymiai nukrypti nuo PPP lygio. Spekuliantas prieaugl ar nuostoli. Vadinasi. kad litai paverstidoleriais. vietine valiuta laikinai pabrangs. spekuliantai investuos i laukiama kapitalo valiut4. tai bus gauta 110 JAV doleriq. auk5tesnd nei JAV. i nei Jeigu Lietuvoje palukanqnorma butq 4 proc' auk5tesnd JAV. bus gauta 2200 litq.nes tikesis ateityje keitirno PPP lygio. tada kapitalo prieaugistaps lygus laukiamierns stimulo supirkti litus. Bet jei trumpuoju laikotarpiu Salyje bus nustatyta aukStesndnei tikimasi ilguoju laikotarpiu pallkanq nonna. aia 1000 litq sudare kapitalo prieaugis(100 proc.lgalinanti pasiekti i5orini balans4 panaikinti i5balansuojanti poveiki. nors. tada pirkti litus. vel favertus dolerius litais. Todel spekuliantainenukentds. nusistovi ir aukStesnes ilguoju laikotarpiu 5i pal[kanq norma kompensuos kapitalo nuostolius. pavyzdLiui. Ilguoju laikotarpiu aukStesnioinfliacijos ternpo Salyse. bet jei tikimasi. nes tik tadanusistoves perkamosios nepriartds prie perkamosios galios Nagrinejamoje situacijoje lito kursas paritetokurso lygio tik tada.Tegu 1000 litq pakeista i dolerius kursu 10 LtlUSD. Kaip prisimename. kad greitai lito kursas padiddsdviem procentais.Tiktai nuostoliamsdel kurso kritimo. kol dauquma spekuliantupatikes. kad galiausiai lito kursas tures pasiekti kvalifikuoti spekuliantai Zino ilgalaike pusiausvyra.Lietuvoje pal[kanq norma 2 proc. pagal laukiamqkeitimo kurs4 taigi ir pagal sprendZia 2.prieaugis(nuostolis)del to. lr tada spekuliantai siekiant kurso kritimo .. kad lito kursas nukris 2 proc. kur[ sudaro infliacijos tempq atskirose Salyse skirtumai. del atsirandandius kurso kritimo.

ESANT PLAUKIOJANEIAM VALIUTOS KURSUI Ankstyvesniuose skyreliuose matdme. sumaZinta nominalioji pinigq pasi[la. Taigi tokiu atveju spekuliantams.trumpuoju laikotarpiu monetarine politika tampa galingu irankiu. Esant plaukiojantiemskursams. tadiau fiskalines politikos jega i5auga. i5 pradZiq nominaliosios pinigq pasi[los sumaZinimassukels ir realiosios pasi[los sumaZejimq. Tada vidines kainos kris 50 proc.5 pav. nesitikintiems uZdirbti. t. dingsta stimulas pervedinetikapitalqi5 vienosvaliutos i kitq.y.yra atvirk5diai.Todel. 481 .9. uZsienyje nera infliacijos.ir monetarind politika teikia realq efekt4 trumpuoju laikotarpiu.) staiga50 proc. kad uZsienio kainq lygis ir uZsienio pinigq pasi[la yra fiksuota.I3. Be to. Viduje pal[kanq procentaitokie pat kaip uZsienyje. Tarkime. nes ndra infliaciniq valiutos kursq ar pal[kanq skirtumq tarp 5aliq. o nominalusis keitimo kursase1tur€tqpadvigubetiiki e2. kad vidinei ekonomikai i5 pradZiqb[dinga vidinio ir i5orinio balansoblkle.Taip pat tarkime. Valiutos kurso pervir5is Tadiau del to. tadiau fiskalines politikos efektyvumas maZesnis. ir fiskalind.kad realusiskeitimo kursase gr[Ztq pusiausvyros pozicij4. kad Salyje/ momentu (13. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA. nominalioji ir realioji pal[kanq norrna yra pastovi ir gali buti lygi 2 ar 3 procentams. taip pat pastovi pinigq pasinlair pastovioskainos bei atlyginimai. Mateme. kad del didelio tarptautinio kapitalo judrumo atvirojoje ekonomikoje su fiksuotais valiutos kursais monetarind politika trumpuoju laikotarpiu beveik bejege. kad kainos ir atlyginimai reaguojavangiai. tadiau ilguoju laikotarpiu sugriZtama I visi5ko uZirntumoar vidinio balansob[k19.5 pav. Tarkime. kad.. I savoilgalaikds o t r t 13. esant ldtam kainq ir atlyginirnq prisitaikymui. siekiant subalansuotipinigq pasi0lq su paklausa.

nera tarptautiniq piniginiq srautq. kuris subalansuoja valiutq keitimo rink4 ir tenkina spekuliantus. vyriausybegali paskelbti. kurie tik palaipsniui bus likviduoti. Tarkime. kaip nagrinetume Siq problernq paai5keja. ir stabdys spekuliacin[ kapitalo pritekejim4 1 Sali.kad vyriausybevisada turi leisti rinkos jegoms nustatyti arba pinigq pasill4 arba valiutos kurs4. Bet b0tina pabrezti. persitvarkantatlyginimams ir kainoms. Esant fiksuoto kurso reZimui. per poveiki pallkanq normai ir konkurencingumui yra galingas instrumentas. vyriausybe nutare padidinti vyriausyb€s iSlaidas. Taigi monetarine politika sali stipriai paveikti vidine absorbcijair sr-rkelti didelius konkurencingumo pakitirnus. esant plaukiojandiam kursui. Tai padidina bendrqj4paklaus4ir pal[kanq norrng.Taigi vyriausybepasirenka tokiE vidauspinigq pasi[I4 koki4 nori. o atvirojoje ekonomikoje plaukiojandio kurso sukeltas paklausos grynajam eksportui sumaZdjimas maLrnafi skalinespolitikos skatinant[ paklausos poveik!. Monetarine politika. Kursas palaipsniui arteja prie e2 lygio. mokejimq balansasvisada lygus nuliui. kad vidine palukanqnorrnavisam laikui susietasu pasauline palUkanqnorma. Esant plaukiojandiokurso reZimui.kurias galima gauti Salies vidaus valiuta. tarpusavyjederinantiskapitalo ir einamajais4skaitai. d6l to padides. bet kritimo staigumas tolygiai sumaZdja (kreive nuoZulnesn€). palaipsniuikrintant vidinems kainoms. Beje. Bet tada vyriausybeturi tenkintis tokiu kurso kitimu. vis lddiau ir lediau kris lito kursas (kad sutrukdytqmasini tarptautinikapitalojudejim{. Joms krentant. realioji litq pasifila bei sumaZds palukanq norrnos. ZodLiu nesvarbu.O tai verdia nedelsiantpakelti kurs4 nes turi bOti atoveiksmis kapitalo iplaukimui. Pastarajai keidiantis. Tada / momentu laukiarnas valiutos kurso kritimas atsversdidesnes pal[kanas.sumazintipinigq paklausq reikdsnedelsiant padidinti viding pal[kanq norm4.prieSingai:surnaZeja del palfikanqnonnos bei keitirno kurso pasikeitimq. pavyzdliut.Bet. Taigi uZdarojoje ekonomikoje auk5tesnds pal[kanq nonrrosi5 daliesi5stumiaprivadiasi5laidas (maZina vartojimo ir investicijq paklaus{.norint i5laikyti pusiausvirq vidinE rink4 uZtenkapakeisti Salies vidauspinigq pasi[lq. kuri savo ruoZtu bus i5provokuotastaigauspinigq pasitilos sumaZdjimo. kad pinigLl pasiulos reguliavimas turi buti susietas su valiutos kursu. taip pat ir atlyginimams. bendrosios 488 . vidines pinigq pasi[los sumaZdjimas sqlygos mokejimo balanso disbalansq nes vidind pal[kanq noma tur6s atitikti pasaulinIlyg[ (vengiantsukelti masiniuskapitalosrautus). Del to plustelejusio uZsienio kapitalo pristabdymui laikinai valiutos kursas pa5oks virS naujosios pusiausvyros lygio e2. Ypad staigusSoktelejimas e3bus sukeltasi5 pradZiqlabai aukStos iki vidines pal[kanq normos.Tadiau pinigq politikos efektyvumastrumpuoju laikotarpiu.

kad del minetq ivykiq ilgalaikds pusiausvyrossvaro verte turi pakilti. nepaveikdarna pasaulinio palDkanqnornos lygio r-.10. MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Svarbiausias 5io skyrelio tikslas . perejo prie plaukiojandiokurso reZimo6.Taip atsitiko del stabdandiosios pinigq politikos.pasauiines palukanqnomtos r. DidZiojoje Britanijoje 1911-1981m.3) /114\ v M _I(Y. Apskaidiuota.3 proc. Tai reiSkia. lygtys: Y = a +c x V . Sis modelis remiasi nelanksdiomis kainomis ir prekiq bei pinigq rinkq s4ry5iu. buvo staiguspasauliniqnaftoskainq kritimas.kad. Mandelo-Flemingo modell apibfidina prekiq bei pinigq rinkos ir atvirosios ekonomikoselemento.f ) + 1 ( r ) + G+ N X ( e ) . sumaZejo DidZiosios Britanijos konkurencingumas. buvo labai auk5ta svaro sterlingq infliacija (palyginti su likusios pasaulio dalies valiutomis) ir kartu augo realusisbei nominalusiskursas. I proc.DaugumaSaliqnuo 1973m.rrsrl sq'ravimq 489 . (13. 1981-1986 m. I3. ir analizuojamatrumpuoju laikotarpiu. Marcus) garbei). negu 1973m. Mandelo-Flemingo modelis (Mundell-Flerning model) IS-LM modelismaZaiatvirajaiekonomikai.kad nagrinejamojiSalis tokia maLa. Robert) ir Markuso Flemingo (Fleming. Pagrindine svaro sterlingq kurso kritimo prieZastis 1986m. taigi susidare menkesnis. nes reik€jo pristabdytipotencialtlspekuliantq pltstelejimq. bet iSliko auk5tesnis net 1973m. sumaZinus DidZiosiosBritanijos pinigq pasiIlos augimq vidutiniSkai 2. Salies prekiqkonkurencingumas.\ " Tadiau stengiarnasi iSvengtididesniqnei abipussutartakr.. Analizuodami remsimesMandelo-Flerningo rnodeliu (pavadintuji sukfirusiq autoriq Roberto Mandelo (Mundell.jog gali gauti arba teikti bet kokio dydZio kreditus pasaulinejefinansq rinkoje.i5siai5kinti monetarinds ir hskalinds politikos poveik[ BVP atvirosios ekonomikos modelyje. Be to.. realusis svaro sterlingq kursas (matuojant valiutq krep5io atZvilgiu) sumaZdjo. padvigubejusnaftos kainorns. kuris yra atvirosios ekonomikos IS-LM modelio modifikacija. Pavyzdliut. i5 pradZiq kursas Soktelejo staigiau. j[roje naftos iStekliusbei 1979-1981 Pradejusnaudoti Siaures m.abu Sie lvykiai sukele svaro pabrangim4 nes spekuliantai suprato.

kad kainLllygis yra pastovus.Salyjepagamintq [tak4 prekiq kainos. vaizduojanti pasaulinE pal[kanq normE Modelis pasiZymi dviem ypatybemis: Y 6 Y 13. 5 ) Priminsirne.palyginti su Saliesvidaus prekiq kainomis. kad. Sis rnodelio vaizdavimo budas analogiSkasIS-LM uZdarojoje ekonomikoje tuo. r. e. Mandelo-Flerningo modelis Y-r grafike (13. kainos irnportuojamomsprekems. Pinigq rinkoje (13.todel grynasiseksportas maLls. o priklausomybeanalizuojama tarp kitq dviejq kintamqjq. Todel Mandelo-Flemingo modelyje.3) lygtis rei5kia. o vertikalioje * r. 490 .( r3 .6pav. Kadangi modelyje daroma prielaida. o grynasiseksportas atvirk5diaiproporcingas nominaliajam valiutos kursui e. jog vartojimas tiesiogiai priklauso nuo disponuojamqpajamq. kuriq kiekviename vienas i5 kintamqlq dydZiq laikomas kaip pastovusdydis. toddl sudaromi du grafikai.). Sie du bfidai .4) formuleje pinigq pasilla yra i5orinis veiksnys. didejant nominaliajam valiutos kursui. sqlygojamas Salies centrinio banko sprendimq. o tai maZinseksportqir skatinsimport4. Mandelo-Flemingo modelisY-r grafike 1) IS nuoZulnumaspriklauso nuo valiutos kurso.tai alternatyvus tos padios teorijos grafinis vaizdavimas. dides. kaip ir IS-LM modelyje. Nauja Siamemodelyje horizontali linija. investicijosatvirkSdiai proporcingos Saliesvidaus palfikanqnormai. kad (13. Kadangi vlename dvimatdserdvdsgrafiniamemodelyje Siqpriklausomybiqpateikti neimanoma.Kylant valiutos kainai.6 pav. kris.Tai rei5kia.tai modelyje nominalusisir realusisvaliutos kursas sutarnpa. kainq lygis P yra i5orinis modelio veiksnys. ir IS kreivejudes i kairq. kad horizontalioje a5yje atidedama)'. Vidiniai modelio kintamieji yra trys: Y. santykines. kadangi jis daro prekiq paklausai.

. Todel kapitalas[teka I sal[.jos kaina kris. kerta IS ir LM susikirtimo task4 Es virs pasaulinio pallkanq normos lygio.. Y6 Yr 13. Mandelo-Flemingo modelis. kad kreive lS kirstq LM ir r. o tai padidinajos kain4. tuomet IS ir LM susikirtimo taskasE6 yra Zemiaupasaulinespalflkanq nornos. kaip pavaizduota 13. ir lS kreive slinks i de5ing tol.7 pav.8pav.Jis keidiasi taip.kai pernelygmaZas valiutos kursas (vidin€ palukanqnorma didesn€negupasauline palukanrlnorma) Kai Saliesvidine palflkanqnorrnamaZesnd negu pasaulinepal[kanq norrna.2) visos trys kreives kertasi viename taske Eo.8pav. Mandelo-Flemingo modeliskai pernelygdidelis valiutos kursas (vidine palfikanqnonna rnaZesne negu pasauline pal[kanq norma) 491 . Siuo atveju kapitalo pajamos uZsienyje didesnds.kaip pavaizduota13. Tuomet lS kreive slinks i kairq tol. Yr Yo 13. Tai nule'ria valiutos kursas.kreiviq susikirtimo taskq. uZsienio investuotojams bfitina investicijaskonverluoti i Saliesnacionalingvaliut4.todel kapitalo investuotojainacionalingvaliutq keis i uZsienio..7 pav. kol vidine palflkanq nomra susilyginssu pasauline palukanqnorma ir ekonomikapereisi Eyb[sen4. Jeigu Salies vidaus palfikanq norma. tokiu atveju padidejauZsienioinvestuotojtlsuinteresuotumas aukstesne salies vidine pal0kanq nonna. kol salies vidine pal[kanq nonna susilyginssu pasauline pallkanq norma ta5ke8.

MgZa atviroji ekonomika.9 pav. o Ye dydis. plaukiojandiam esant valiutos kursui 492 .kai vidaus palflkanqnonna lygi pasaulinei palukanqnormai. 13. 13.2 formule).l. Skatinandioji politikaMandelo-Flemingo fiskaline modelio Y-e grafike. l.rtos kursui.Mandelo-Flemingo modelis Y-e grafike (13. kaip valiutos kaina reaguoja i ekonomines politikos pasikeitimus.10 pav.lS kreive yra neigiamonuolydZio.nes. mal.lS kreive judes i de5inE.Nacionalinesvaliutos kursas kils.. Siuo atveju laikoma.kaip pavaizduota pav.esantplar-rkiojandiam valir. Mandelo-Flemingo modelisY-e grafike Siame mo<lelyje LM kreive yra vertikali. kartu ir L o Y-e grafikas vaizdliai rodo. kaclangivaliutos kursas neveikiaLM lygties (13.9 pav. Modelis apibudina prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyrqbhsenas.ja grynasiseksportas.didinant vyriausybdsiSlaidas.).10 0 Y e Y 13. kad vidine palukanq norma yra pastovi ir lygi pasauiineipallkanq nomai. didejantnacionalinds valiutoskainai.iSlikspastovus.d. l. Salyje vykdant skatinandiqjq fiskaling politikq tarkirne.

AnalogiSkos situacijos (veikiant skatinandiajaifiskalinei polirikai) poveikis atvirosios ekonomikos modelyje is esmes skiriasi nuo poveikio ISLM uZdarosios ekonomikos modelyje, kai r ir r padideja. Alvirosios ekonornikos modelyje, esant plaukiojandiarnvaliutos kursui, skatinandioji fiskaline politika neturi itakos y toddl, kad, padiclejus vidauspal[kanq nonnar, dideja kapitalo investicijos 1 sali, nacionalinesvaliutos paklausa,diaela los kaina, o grynasiseksportasmaLeja. ys Toclelpusiausvyros dydis nesikeidia. 1.2.Salyjevykdantskatinandi4i4 monetarinE politik4 tarkime,didinant pinigq pasi[l4 kai kainq lygis isliekapastovus, LM kreivejuda didejimo linkme dideji'ras sqlygojanacionalinioprodukto didejimq ir I desing.Pinigq pasir"rlos nacionalines valiutoskainoskritim4kaip pavaizcruota r I paveiksle. r 3.

u YEo Yer Y 13.11pav. Skatinandioji monetarine politika Mandelo-Flemingo modelioy-e grafike, esantplaukiojandiam valiutoskursui Skatinandiosios monetarines politikos poveikis y atvirosios ekonomikos modelyje skiriasi nuo analogisko poveikio bendrajarn nacionaliniamproduktui uZdarosios ekonomikosmodelyje. prisiminsime, kad uZdarosios ekonomikos rnodelyje pinigq pasiDlos padidejimas sumaZina pusiausvyros pal[kanq no'nfu todel skatina investicijas. Tadiau maZos atvirosiosekonomikosatveju vidine palDkanq nonna priklausonuo pasaulines palfikanq norrnos iygio. Kai padidejusipinigq pasiurapradedarnaZintisalies viding pal[kanq normtu tai kartu sqlygojakapitalo iitekejim4 ii salies,kur jis gali duoti didesniqpajamq. Todel nacionalines valiutos pasi0la dideja,jos kursaskrenta,o grynasiseksportas dideja. 2. MAZaatviroji ekonomika. esant fiksuotam valiutoskursui. 2.1. Salyje vykdant skarinandi4iq fiskaling politik4 tarkime, didinanr vyriausybds iSlaidasarba maZinant rnokesdius,IS kreive judes desinE ir I padidins valiutoskurs4 kaip pavaizcluota 13.12 paveiksle. Kadangi pinigq pasifila keidiasi taip, kad islaikytq nepasikeitusi valiutos kursq tai ji dideja ir LMs keivg pastumia desing.Galutinispoveikis i - )z dideja (skirtingainegu sioje situacijoje esant plaukiojandiarn valiutos 493

kursui). Taip atsitinka todel, kad skatinandioji fiskaline politika, esant fiksuotam valiutos kursui, automatiSkai sukelia skatinandiqlq monetarinE politikE.

0

Yuo

Ypr

Y

modelio Y-e 13.12 pav. Skatinandiojifiskaline politika Mandelo-Flerningo grafike, esantfiksuotamvaliutoskursui 2.2. Yykdant skatinandiqj4 monetarinq politikq (didinant pinigq pasiul{, esant fiksuotarnvaliutos keitimo kursui, LM6 kreivd slinks i deSinE, kaip pavaizduota 13.13 paveiksle. Nacionalines valiutos rinkos kursas sumaZes. Kadangi oficialusis nacionalinds valiutos kursas yra pastovtls, valiutos spekuliantai greitai parduoda nacionalinE valiut4 pinigq pasifila skatinandioji sumaZdja,ir LMr gryLtai pradinEblsenE Del SiosprieZasties monetarin€ politika neturi prasrnds; Salies CB, nustatydamas fiksuotq kontroliuoti pinigq pasitl4. valiutos kursq prarandagalirnybE nacionalinds

0

Y

u

o

Y

i

l

Y

modelio Y-e politika Mandelo-Flemingo 13.13pav. Skatinandiojimonetarine grafike, esantfiksuotamvaliutoskr.rrsui Jei Salyje, nustatytas fiksuotas nacionalinds valiutos kursas e7; galimas tik vienas monetarindspolitikos tipas - fiksuoto valiutos kurso keitimas. Mandelo-Flemingo modelyje valiutos devalvacijos rezultatas 494

sutampasu pinigrl pasifilospadidinimo, esantplaukiojandiarn valiutos kursui, rezultatais(LM juda i desinE)- grynasis eksportasir bendrasisnacionalinis produktasdideja. Valiutos revalvacija, atvirk5drai, LM kreivg pasturnia i kairq. Grynasiseksportas bendrasis ir nacionalinis produktasmaLeja. Mandelo-Flemingo modelio analizd, rodo, kad bet kurios ekonomines polilikos poveikis maZoje afvirojoje ekonomikoje priklauso nuo nacionalinds valiutos keitimo reZirno. Esant plaukiojandiamvaliutos kurso reZimr-ri, r ltakos turi tik skatinandioji monetarind politrka, fiskaline politika neveiksrninga dcl valiutos kurso didejimo. Esantfiksuotamvaliutoskeitimo reZimui, r 1tak4 daro tik skatinandiojifiskaline politika, o monetarine politika neturi itakos,kadangipinigq pasifila tLri palaikyti nacionalinds valir"rtos kurs4fiksuoto (pastovaus) lygio. 13.TI. DIDELES ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Sis modelis sujungia kai kuriuos maZos atvirosios ekonomrkos modelio ir uZdarosiosekonomikos rnodelio elementus.procesai, vyksranrys realioje atvirojoje ekonomikoje, yra suddtingesninegu juos apraso ma2os atvirosios ekonomikos modelis. Praktiskai pal[kanq nonna atvirojoje ekonomikoje, ypad dideles Salies $tavyzclliui, JAV), ndra nustaroma, remiantis pasaulin€rnis finansq rinkomis. priesingai, pasaulinE palukanq norrng daLnai lernia ekonomine Saliespolitika, kadangi uZsieniediai nelinkE duoti ir imti didZiulir.rs kreditus fiksuota pasaulinepallkanq norma. Toddl, kuo daugiaukapitalo Salisnori pasiskolinti ii uZsienio,tuo didesngpal[kanq norm4jai tenka moketi. 13.14 pav. pateikiamakapitalo ltekejimo priklausomybenuo viclines pal[kanq nornos. I5skiriami trys priklausomybds atvejai: a) uZdaroji ekonomika, kai ndra tarptautinio kreditavimo, todel nepriklausomarnuo palflkanqnormoskapitalosrautas (cF - capitalflow) yra lygus nuliui; b) rnaZos atvirosiosekonomikosmodelis,kai kapitalojudrumastobulas kapitalaslaisvai juda (esant pasaulinei palukanq nonnai r*, o CF pasiZymi begaliniu elastingumu);c) didelesatvirosiosekonomikosmoderis (tarpinis tarp a) ir b) atvejq):kuo didesne pal[kanq nonna,tuo kapitaloltekejimosrautas didesnis. Pateikiama priklausomybd rodo, kail kapitalo itekejirno srautas priklausonuo vidines pal[kanq nonlos: CF =CF(r) . (13.6)

Remiantis ankstesniaismodeliais, dideles atvirosios ekonomikos model[ apibldina Sioslygtys: Y =a+cx ()'-f)+ I(r)+G+//X(e), (I 3.7)

495

O

C

F

0

L

r

a)uZdaroji ekonomika

b) maZa atviroji ekonomika c ) d i d e l 6 a t v i r o j i e k o n o m i k a

nuo vidinds palfikanq 13.14 pav. Kapitalo [tekejimoi Salipriklausomyb€ norlnos

r : 1 =f t x . t t .
CF =CF(r) , IVX+CF=0.

(13.8) fl15\

( r3.e)

Sios lygybesrei5kia: (13.7) lygybe - gamybos apimtis I yra vartojimo, investicijq, (mokejimq valstybesi5laidq ir grynojo eksportosuma,kai grynasiseksportas priklausonuo realiojo valiutoskurso; balansoeinamoji s4skaita) (13.8) lygybe - gamybosapimtis )'priklauso nuo fiksuoto darbo ir kapitalo kiekio; (13.6) lygybe - kapitalo ltekejimo srautas (mokejimq balanso priklausonuo vidines pal[kanq normos lygio; kapitalo sqskaita) (13.9) lygybe - mokejimq balanso einamoji sqskaita ir kapitalo e turi tarpusavyj balansuotis. s4skaita palukanq nonnE Dideles atvirosiosekonomikosatveju pusiausvyros 16 nulemia kapitalo paklausos ir pasiulos s4veika. Kapitalo paklausq rodo investicijq paklausos kreive I(r), o pasiulq - Saliesvidiniq santaupq S ir (13.15pav.). le5ornis paskolqCF(r)suma,vadinama skolintosiomis uZsienio fiskalinei politikai, maLela Siame modelyje, veikiant skatinandiajai (Y-C-G), todel maZejaskolinamojokapitalo apimtis, o santaupos nacionalines pusiausvyros pal[kanq norma dideja. Pallkanq normos did€jirnas maZina investicijq paklausoskieki ir didina kapitalo itekejimo srautq[ Sali.Kadangi kapitalo sqskaita balansuojasi su einamqia s4skaita, tai kapitalo srauto didejimas malina grynE;i eksportq. Pastar4ji sqlygoja atvirk5tine

496

priklausomybd kursas kils.

realiojo valiutos keitimo kurso, toddl realusis valiutos

0

_I, S+CF

13.15 pav. Pusiausvyros palu.kanq nonnos didelesatvirosiosekonomikos modelyje susidarymas Taigi dideles atvirosios ekonornikosmocrelyje(kaip ir uZcrarajame ekonomikos modelyje ar maZos atvirosios ekonomikos modelyje) skatinandioji fiskaline politika didina pal[kanq norrnq ir rnaZina (issturnla) vidines investicijas,o kartu sqlygojakapitalo pritekejimq niokejimq balanso einarnosios s4skaitos deficitq ir realiojo valiutoi keitimo kurso dideiima. Pagrindindss4vokos atvirosiosekonomikos makroekonon.rika nominalusis kursas realusiskursas fiksuoto kurso reZirnas plaukiojandiokurso reZirnas valstybinisfi nansavimas neSvariai plaukiojandiokurso reZimas u2sienio aliutosezervai v r mokejimq balansas einamoji sqskaita kapitalo sqskaita prekybosbalansas t a r p l a u t i n i ar a n s f e r i n i ti a mokejirnai uZsieniovaliutos rezervar perkamosios galios (lygybes) paritetokursas tobulasiskapitalojudrumas vidinisbalansas iSorinis balansas visiSka pusiausvyra vidine absorbcija devalvacija revalvacija sterilizacija pervirSis J kreive Mandelo-Flerningo modelis didelesatvirosiosekonornikos modelis tarptautini konkurencin umas s g

a O a a a a

a a a a a a a a a a a a

a o a a a a

497

Kartojimo klausimai Paai5kinkite,kaip rnokejimq balanso deficitas bus reguliuojamas,esant valiutoskurso reZirnui. a) fiksuotam ir b) plaukiojandiam 2. Kodel einamosios s4skaitosdeficitas vertinamaskaip nepalanki Salies vystymuisi situaoija? 3. K4 rei5kia teiginys, kad Salisi5gyvenauZsienioprekybos krizg? Kokios galimos tokios krizdspasekmes? 4. Paai5kinkite, kas yra einamoji s4skaita ir kapitalo sqskaita. Ar jos tarpusavyjesusijusios? 5. Kas yra nominalusisir realusisvaliutoskursas? ar kapitalo s4skaita valiutos 6. Ar kaip nors bltq paveiktaeinamoji sqskaita, jeigu SalissumaZintq karinesi5laidas? kursas, ar kapitalo s4skaita valiutos 7. Ar kaip nors bfitq paveiktaeinarnojisqskaita, japoniSkqvaizdomagnetofonqimport4? jeigu Lietuva uZdraustq kursas, 8. Paai5kinkite teigini ,,Lietuvos eksportas,,uZdirba" valiut4 kuri4 Salis naudoja importo fi nansavimui". 9. Ar sutinkate, kacl lito kainos JAV doleriais padidejimasreiSkia dolerio 5i Pakomentuokite teigini. kainos litais sumaZejim4? 10. Nurodykite, ar toliau i5vardyti pavyzdLiaituri [takos Australijos dolerio paklausaiarbajq pasiulaivaliutosrinkose: vyno partijt6 a) Lietuvos importuotojaipadidinaperkarnoaustrali5ko b) du studentai lietuviai metams iSvyksta studijuoti i universitetq Australijoje; c) Australijos verslininkas eksportuoja irengimus 1 AlZyrE Lietuvos krovininiu laivu; d) Lietuvos mokejimq balanse susidaro deficitas sanderiuose su Australija; e) visuomeneyra susifonnavusinuomong,kad Australijos dolerio kursas kris. ll. Kokia IS-LM modelio modifikacija daZniausiai pasirenkama maZos atvirosiosekonomikossElygomis? 12. Nuo ko priklauso fiskalines ir monetarinespolitikos poveikis maZoje atvirojoj e ekonomikoj e? 13. Kas ir kaip sqlygoja kapitalo itekejimo srautus dideles atvirosios ekonomikosmodelvie? L

498

14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA
trumpalaikiai svyravirnai. Ekonomikai b[dingi nuolat pasireiSkiantys lSskiriamos dvi svarbiausios Siuos svyravimus analizuojandios teorijos. kad PripaZistama, klasikinismodelisnetinkaekonominiqsvyravimqanalizei, kad dia b[tinas modelis, ivertinantisprielaidq apie kainq nelankstumq.Kita grupe - neoklasikai- nepritaria tokiam poZilriui. Jtpnuomone ekonomistr4 prielaida apie laisv4 kainq sryravim4 netgi trumpuoju laikotarpiu, yra teisinga.Pasakjt5 laisvaskainq svyravimas,netgi trumpuoju laikotarpiu, yra priimtina prielaida, ir tai klasikini modeli leidLia vertinti kaip tinkamiausiq analizuojant[trumpojo laikotarpiosvyravimus.Kita vertus,jie teigia, kad visa mikroekonomine analize remiasi prielaida, jog pusiausvyros palaikymas rinkoje uZtikrinamas atitinkamu kainq pasikeitimu. Neoklasikai laikosi pagrind4. kad 5i prielaidaturetq sudarytiir makroekonomikos nuomonds, De5imtajame XX a. deSimtmetyjetarp neoklasikiniq ekonornikos teorijq, analizuojandiqekonominius svyravimus, reik5mingiausiasvaidrnuo tenka realausekonominiociklo teorijai. Realaus ekonominio ciklo teorija (real businesscycle theory) - tai teorija, teigianti, kad ekonominiai svyravirt.rai ekonomikoje (technikos, atsirandakaip realiq pasikeitirnr4 technologijos),neveikiant nominaliems dydZiarns(tokiems kaip pinigq pasi[la) pasekme. Siame skyriuje pateikiamasvienas i5 realausekonominio ciklo teorijos vadinamasis Baro rnodelio variantas, pavadintzrs modeliq. Tai supaprastintas Zinomo SiuolaikiniotunerikiediqekonomistoRoberloBaro (Bano, Roberl) vardu. 14.I. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI BENDROJI PASI[]LA Si teorija trumpojo laikotarpio analiz6jenaudoja ilgojo laikotarpio ekonominiq procesq prielaidas, kuriq viena svarbiausiq yra klasikine dichotomrja. Klasikind dichotomija (classical dichotomy) - teori5kas norninaliq ir realiLgqdydZiq atskyrimas; tai situacija, kai realieji rodikliai (tokie, kaip uZimtumolygis ir realiojo BVP (BNP) apimtis ir pan.) nepriklausonuo nominaliq rodikliq kitimo (pinigq pasifilos,bendrojokainq lygio ir t.t.). Dar XVIil a. Deividas Jumas (Hurne, David, 1111*1116), Zyrnus Skotq filosofas, tvirtino, kad pinigq kiekis Salyjeneturi poveikio realiam jos turtui, ir, pritarEs kiekybinei pinigq teorijai, iSkele pasillym4 kad visus ekonominiuskintamuosiusgalima suskirstytii dvi grupes: 499

nominalfs kintamieji - tai dydZiai,nustatotnivefiine i5raiSka; realieji kintamieji - tai dydZiai, nuslatomi fiziniais, natlrriniais vienetais. PavyzdLiui,bulviq ar obuoliq kaina yra nominalus kintamasis,nes ar ivertinamaslitais arba kitais piniginiais vienetais,tuo tarpu darZovir4 vaisiq - realiaisiaiskintamaisiais,kadangi nustatomastonoltris arba derliaus dyclis BVP (BNP) yra nominalusdydis,nes Analogiskaiir norninalusis centneriais. Realusis BVP nustato Salyje pagamintq prekiq ir paslaugqverlinE iSraiSkt1. kieki. (BNP) parodobendr4pagamintqprekiq bei paslaugq ISskiriamosir santykineskainos, kurios gali b[ti ir realieji dydZiai. santykinekaina,palyginti su bulvemis- Siuoatvejubulves obuolir4 Pavyzdh\tti, tonornissantykyjesu obuoliq tonornis.NaudojantisSiuoprincipu. matuojamos realusis darbo uZmokestis (darbo uZmokestis, ijreikltas vertine iSrailka ir pakoreguotas infliacijos dydziu) yra kartu ir realusiskintarnasis,kadangi parodo darbovienetil. keidiamos panaudoto proporcij4 pagal kuriq prekdsir paslaugos I infliacijos Realioji palfikanqnonna (nominalioji paltikanqnonna, pakoreguota dydZiu) taip pat yra realusis kintamasis, kadangi nustato santykl, kuriuo rnainyti i prekes prekesir paslaugas pagamintas Siandien ekonomikapasiruoSusi ateityje. kuriosbus pagamintos ir paslaugas, Jau kitados D. Jumasnumate, kad klasikine dichotornijabus svarbi ekonomindjeanalizdje,kadangi kai kurios jos jegos veikia nominalius,o kitos - realiuosius kintamuosius.Jis laikesi nuomonds, kad norninalius politika.TadiauSalies ir pinigq sistetna monetarine veikia Salies kintamuosius [kyje veikiandiq procesq anahzt neteikia pakankamai infonnacijos apre kintamuosius. realiuosius veikiandius veiksnius. Realaus ekonominio ciklo teorijoje realiqjq dydZiq kitirnas ai5kinamasrealiais pasikeitimais,tokiais kaip fiskaline politika ar mokslo ir technikos paLanga.Todel pats terminas ,,realus" teorijos pavadinime tarsi prieZastis, lerniandias ai5kinant nurodo,kad i norninaliusdydZius,naudojamus ekonorninioatsparumosvyravimus,nebusatsiZvelgiarna' Realausekonominio ciklo teorijos nuostatosdel kainq lanksturnoir pinigq neutralumo jos SalininkusZymiai labiau sieja su ekonomistais klasikais, negu padios klasikines mokyklos teoretikus.Kita vertus, realaus ekonominio ciklo teorija nera priskiriarna grynai neoklasikinei teorijai, trr.rmpuoju kadangi klasikineseteorijosenera prielaidq apie pinigtl neutralurn4 jq poveikis analizuojamas ilguoju laikotarpiu. tik laikotarpiu,o toks prasmepriskiriamanemaZa Naujajai klasikinei mokyklai bendriausia su nesutarimus tuo laikotarpiu 7-to desimtmedio kitq mokymq,kurie sujungia Naujajai klasikinei mokyklai priskiriama tokios keinsistais. dominavusiais teorijos, kaip: racionaliqjq l6kesdiq teorija, neorikardindekononikos teorija (Zr. I skyriq). Naujajai klasikinei mokyklai priskiriami truinpojo laikotarpio mocleliai, esant lanksdiornskainoms, netgi tie, kurie nesilaiko klasikines . . 500

dichotornijos taisykles. Tai tokie modeliai, kaip darbuotojq klaidingo suvokimo rnodelisir netobulosios informacijosrnodelis. Darbuotojq klaidingo suvokinto modelis (workermisperception model) - tai bendrosiospasi[los modelis, kuriame didele svarba teikiarna darbuotojq galirnybei neteisingai lvertinti bendrqll kainq lygi; tai modelis, teigiantis, kad darbo r"rZmokestis gali lengvai keistis, nukreipdamas pusiausvyr4 darbopaklausqir pasiDl4. i Sis moclelis irodo, kacl kainq nukrypimas nuo nurnatomojq lygio priverdia darbuotojuspakeisti daromussprendimusapie darbo pasifilq todel gamybosapirntisgali nukrypti nuo potencialaus gamybosapimtieslygio. Netobulosios informacijos modelis (irnperfect infonnation rnodel)- tai bendrosios pasitilosmodelis,pagal kur[ finnos nepajegiatiksliai ivertinti bendrojo kainq lygio, kadangijos Salyjenegali i5analizuori visq prekiq ir paslaugq kainq dinamikos. Pasak Sio modelio, trurnpojo ir ilgojo laikotarpio pasi[los kreives skiriasi del kainrl netinkarno interpretavimo trumpuoju laikotarpiu. Siame modelyje, palyginti su darbuotojqklaidingo suvokirno rnodeliu, neraprielaidos,kad finnos yra informuotosgeriaunegujq padiq darbgotojai, to, be hnna neatskiriarnanuo darbuotojq. Tadiau del turirnos informacijos stygiaus kiekvienas gamintojas, gaminantis konkretq gamini, o vartojantisjq daugybE, supainiojabendrojokainq lygio pasikeitimqsu santykiniukainq pasikeitimu.Sios klaidos veikia jq priimamus sprendimus ir sqlygoja trumpojo laikotarpio priklausomybE tarp kainq lygio ir gamybosapimties. Realaus ekonominio ciklo teorijos analizeje, siekdarni i5siaiSkinti gamybos apimtis ir uZimturno lygio svyravirnus, remsimds ankstesnruose skyriuose aptartais modeliais. Naudojantis IS-LM modeliu, esant lanksdiomskainoms, bei j1 modifikavus,buvo sukurtas realausekonominiociklo modelis. Zinome, kad IS-LM modelio IS ir LM kreivds apra5omos atitinkamai tokiomislygtirnis: Y=cx(Y -T)+I(r)+G M -f . =L Q'r) '

(14.r) (r4.2)

(14.1) lygtis rodo, kad gamybosapimtis ),priklauso nuo vartojimo C, investicijq 1 ir vyriausybesi5laidq G. Be to, vartojimo islaidos sqlygojamos

disponuojamq pajamq apimties (Y-T), o investicijq apimtis priklauso nuo realiosiospalfikanqnormos. (14.2) lygtis rodo, kad realioji pinigq pasifilayra lygi jq paklausai, kaip realiosios pal[kanq normos ir gamybos apimties funkcijai' Paprastumo laikysime,kad infliacijos ndra,ir jos ternpailyg[s 0. Tokiu atveju surnetimais pal[kanq normfo nuo kurios priklauso pinigq paklausa, galima nomir.raliE sutapatintisu realiqjapal[kanq norna. Ankstesneje analizdje trumpalaikiai ekonornikos svyravimai buvo analizuojarnilS-LM rnodelyjesu pastoviomiskainomis. Jeigu kainos yra lanksdios,tai jq dinamika s4lygoja gamybos apimties lygio, t.y.: produktoarbanatwaliojogamybos didejimqiki potencialiojo
\ . _ tvP - t _ v - - J { / v l\ , \1\)Lt.

(14.3)

Siq trilq lygdiq sistema lemia trijq vidiniq kintamtgq - gamybos apirnties- I, realiosiospal[kanq norrnos- r ir bendrojo kainq lygio - P reik5mes. 14.1 pav. pavaizduota ekonomikos pusiauslyros b0sena, esant lanksdiorns kainoms, kai gamybos apimtis yra potencialiojo (natflraliojo gamybos) lygio - 7. Palukanqnorrnos lygi parodo IS tiesessusikirtimo su vertikalia, atitinkandia nat[ralqji gamybos lygi, kreive. Kainos keidiasi ir kad PaZyrnetina, nusistovi tokio lygio, kad LM kreive taip pat kirstq 5i taSkq. esant lanksdioms kainoms, LM kreive svarbaus vaidmens ekonomikoje, nevaidina. Pusiausvyrapinigq rinkoje uZtikrinama tuo, kad, kintant kainq lygiui, LM kreive bltinai kerta abiejq minetqiq keiviq susikirtimo ta5kq. Todel, analizuojant realiuosius kintamuosius (gamybos apimtis, realioji situacijE palfikanqnorma), galima neatsiZvelgti pinigq rinkoje susidarandiq i

Y

P

Y

kainoms lanksdioms esant l4.t pav. IS-LM modelis, Sio modelio analizeje ivedamos dvi priklausomyb€s, kurios toliau analizuojamos. naujos sEvokos bei

s02

IS tiese, rodanti realiojo produkto apimties priklausornybE nuo realiosiospal[kanq normos, esantlanksdiomskainorns, vadinamarealiosios bendrosios paklausos kreive (RAD real aggregate demandcurve). Prekiq ir paslaugq visuma, esant natliraliajam gamybos apirnties lygiui, pavaizduotavertikalia Yp linija, vadinama realiqia bendrosios pasifllos kreive (RAS - real aggregate supply curve). Realiosios bendrosios paklausos ir pasi[los susikirtimas, kaip pavaizduota 4.2 pav.,parodopusiausvyros pal[kanq norrnq.

o

y

P

Y

14.2 pav. Pagrindines rnodeliosu lanksdiomis kainomispriklausornybes Kaip matome,tai ndranaujasmodelis,tik naujasekonominiqprocesq traktavimas. 15 ,,Mikroekonomikos" kurso Zinome, kad prekiq ir paslaugLl pasiul4 lemia gamybosveiksniq bei naudojamostechnikosbei technologijos lygis, o pallkanq norma susidaroatitinkamai esantpusiausvyraitarp prekiq paklausosir pasi[los. Realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasi[los kreives skiriasi nuo bendrosios paklausos ir bendrosios pasillos kreivirl, kurias analizuojantvertikalioje a5yje atidedamas kainq lygis (Zr. 4 skyriq). Realausekonominio ciklo teorijojekaina nevaidina jokio vaidmens,kadangiji yra nominalus kintamasis, neturintis poveikio realiesiems kintamiesierns. Ekonominio ciklo teorija, sukurta tokiu principu, i5 esmds skiriasi nuo pateiktqmodeliq. ankSdiau 14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS Esant lanksdioms kainoms, ekonomikos modelis, ivedus darbo pasi[lq keidiamasekonominiqsvyravimqrnodeliu.Klasikiniame ekonomikos modelyje darbopasi[la bei uZimtumas pastovusdydZiai. yra

503

PraktiSkai susiduriama su Zymiais uZimturno lygio svyravrmars Siq ekonominio ciklo poZifiriu,toddl bfitina i5nagrineti svyravirnqprieZastis. analizeklasikiniarnemodelyje Darbo pasi0lospasikeitimoprieZasdiq yra vienas i5 prekiq ir paslaugq pasi[los kitimo veiksniq. Laikomasi nuostatos,kad, kuo didesnis potencialusdarbo laiko fondas, tuo didesne ir potenciali gamybos apimtis. Realaus ekonominio ciklo modelyje laikomasi poZitrio, kad veiksniai, sqlygojantys darbo pasi0lq veikia ir bendrEsias pajamas.Todel darbo pasi[I4 kiekvieno laiko momentu nulemia ekonomin€ tuo darbuotojqmotyvacija: kuo didesnisdarbo uZrnokestis, labiau darbuotojai suinteresuotidarbo rezultatais,ir atvirkSdiai.Darbo uZmokesdiuisumaZdjus iki tam tikro lygio, dalis darbuotojq gali visi5kai arba i5 dalies atsisakyti darbo. Darbuotojo uZimtumo laikotarpio kaita su laikotarpiu, kai jis linkqs (teikia prana5umE)nedirbti, vadinamas darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu darbo pasiiiloje poveikiu (substitutioneffect ofwork - lesurein labor supply). Si poveiki galima apibldinti tokiu pavyzdZiu.Tarkime, antrojo kurso studentas nutard Siek tiek pakeliauti.Tadiau tam tikslui per vasarosatostogas jis turi uZsidirbti pinigq. Kurias: pirm4sias ar antrqsiaslikusiq dvejq metq atostogaspaskirs darbui? Pasirinkimas priklausytq nuo to, kuriq atostogq metu realusis darbo uZmokestis butq didesnis. Jeigu pinigai, uZdirbti pirmaisiais metais, gali duoti pal[kanq, tai pirmqjq vasaros atostogq metu gautas uZdarbis W1 santykinai tures didesnE vertg negu antrqiq vasaros metu gautasuZdarbisW2. Jeigu darbui bus pasirinkti pirmLgqvasaros atostogrt atostogrlmetai, tai po metq 5i suma bus (l+r)x'tlt,. Pasirinkusdirbti antrqjtl bus W2. Siuo atveju studentodarbo vasarosatostogqmetu, darbo uZmokestis santykine kaina laiko poZilriu, t.y. darbo uZmokesdio,gauto per pinnqsias studento atostogas, santykis su darbo uZmokesdiu, gautu per antr4sias pagal toki4 formulg: atostogas, apskaidiuojamas bus Santykine darbo kaina laiko po\iuriu = (1+r)xW, W.

(t4.4)

del Vadinasi, darbas pirmqiq vasarosatostogqmetu yra prana5esnis metaisbei auk5tospal0kanq numatytaisantraisiais didesniodarbo uZmokesdio norrnos. Realaus ekonorninio ciklo teorijos Salininkq poZiuriu, visuomet, priimant sprendim4 isidarbinti ir jo terminq kiekvienas Zrnogus sprendZia pana5quZdavini. Kol darbo uZmokestisarba palukanq norrna didele, reikia arbapalfikanqnonna maleja, galima [sidarbintiir dirbti. Jei darbo uZmokestis kad atejo laikas pailseti. Vadinasi, uZimtumo svyravimus lemia apsisprEsti, darbo jegos pardavejq darbo aktyvumo periodq pasirinkimasdarbo rinkoje. 504

Realiosiosbendrosiospasi[los kreive pavaizduotane vertikali. o kartu ir gamybos apimtis. t. Fiskalin6spolitikos poveikisrealausekonominiociklo modelyje Fiskalinespolitikos poveiki Siamemodelyje gali iliustruoti vyriausybes iSlaidq. veikiant laiko pakeitimo darbo rinkoje poveikiui. esant pah"rkanqnormos svyravimams. bendroji prekiq ir paslaugqpaklausadideja.Ekonomikos sukretimai. kad realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasiUlos pasikeitimq s4lygoja fiskaline politika ir ZymDsmokslo bei technikospasikeitimai. didejimas.todel realiosiosbendrosios paklausos kreive slenkai 505 . kad ir kokia b[tq palukanqnorna.B[tent nuo jos lygio priklausodarbopatrauklumolaipsnis. Darbo pasifla darbo rinkoje formuojasi. susijusiq. o kartu . su kosmoso tyrinejimo programq pletimu.y. Vykstandius ekonominius svyravirnus galima paaiSkinti pateiktuoju modeliu. 14.Kuo didesne pal0kanq norna. Pusiausvyros produkto apimtiessvyravimaipriklauso nuo realiosios bendrosiospaklausosarba pasiulospasikeitimq. keidiasiir uZimtumolygis.s4lygojantys laikinq darbo uZmokesdio arbapal[kanq normos kilin-r4 padidina darbo pasi[l4. Y 14. didejant realiajai palfikanq normai. Siuo atveju. Siuo atveju kaip tik ir pasirei5kiaminetasis laiko pakeitirno poveikis.. Realioji bendroji paklausair realioji bendroji pasifila Realaus ekonominio ciklo teorija teigia.1. realiosios bendrosios pasifllos kiekis. tuo didesnis darbo pasillos kiekis. pavyzdZiui. bet teigiamo nuolydZio. kuris uZtikrinapusiausvyrqprekiq rinkoje.3 pav. YoY. Tai savo ruoZtu didina gamybos apimti.3 paveiksle.2. dideja.Tuo pat metu.ir garnybosapimtis. Galiausiai realioji palukanq norrnanusistovi tokio lygio. Realaus ekonominio ciklo modelis pavaizduotas 14.

de5ing. Tadiautarp Siqmodeliq analizuojamuklausimuyra ir esminiq skirtumq: l. tiek pasiZymindius kokybinemis charakteristikomis namq ukiams geresndmis buities prietaisus. Laiko pakeitimo poveikis.ipakavimo linijas ir pan.nelanksdios. sutampa tai i5laidqprekiq ir paslaugq[sigijimui didejimas. Akivaizdus suinteresuotumastiek firmoms isigyti patobulintuskompiuterius.Technikosbei technologiniqgamybospasikeitimq poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje Naujos tobulesnestechnikos bei technologijos atsiradimasrealaus ekonominio ciklo teorijos poZi[riu gali paveikti ekonomikq dviem pagrindiniaisaspektais. Paveikslo (b) dalyje pavaizduota. 14. susidarantis nedaug padidejus pal[kanq kad Sispoveikis veikia visq pirma normai.2. pasill4. Sis fiskalines politikos poveikio mechanizmasrealaus ekonominio Siospolitikos poveiki lSciklo rnodelyjelabai pana5us 8 skyriuje nagrinetEji i pastumiantirealiosiosbendrosiospaklausos LM modelyje.3 paveiksle. kad kiekvienq palfikanq norrnos lygi atitinka didesne gamybos apirntis. Garnybos apirnti lernia darbo pasitlos kiekis: kuo didesnd pallkanq norna. Tai sqlygoja prekiq ir paslaugqbendrosiospasifilos didejimq. bendrosios paklausos didejim4. 2. Todel realiosios bendrosiospasitilos kreiv€ paslenka! de5inE. Realaus ekonominio ciklo modelyje kainq lankstumas s4lygoja laiko pakeitimo poveikio pasirinkim4 darbo rinkoje. Naujq technologiniq galimybiq atsiradimas sukelia. Siuo atveju realiosios bendrosios paklausos kreive taip pat paslinksi de5inE. Tokiu atveju ypad dideja gamybosapimtis. priimant sprendimq apie darbo pasillq ndra itraukiamas I politikos poveikio gamybosapirndiaimechanizrnq. Naujq technologiniq galimybiq poveikis pavaizduotas 14. Tat yra.kurio (a) dalis rodo situacijq kada naujq technologiniqgalimybiq labiau veikia paklaus4 o ne pasillq.automobilius ir kt.. kita vertus. prieZastis.2. ekonorninds 2. kaip pavaizduota 14. RAD9 kreivei paslinkus i naujq padeti RADl atitinkamaidideja gamybosapimtis ir pal[kanq norma.4 paveiksle.isilvirtinimo darbebei darbodienosilginimo stimulai. Camybos funkcrja pasikeidia taip. didejant vyriausybesi5iaidoms. IS-LM modelyje kainos yra pastovios. 1. kreivE ir IS kreivg IS-LM modelyje i de5inE. tuo stipresni isidarbinimo. 506 .o palukanqnorma maZeja. Tai rodo Zymuspaklausosir atsiradimas gamybos apimties pasikeitimas.Gamybos apimti ir uZimtumo lyg[ lemia bendrosios paklausos apimtis.

3. ar labai teisingaiji parodo ekonominiusprocesus. del kuriq (ptavyzdLiui. lodel daZnaikyla klausimq. DidZiausiq nesutarimr4 objektas yra svarbiq technologiniq gamybos pasikeitimq vaidmens. keidiandiais gamybos iSteklius (darb4 kapital{ i prekes ir paslaugas: 507 .Kiekvienu yra Siq atvejq pasekmesyra visi5kai skirtingos.3. pinigq neutralurno. Pastoviospasekmesyra tokios.rso nuo mokslo ir technikospaZangos pobfidZio.t. nepalankiq oro sqlygq) atsiranda laikini pasikeitimai.kad pastovios pasekmes labiau veikia investicijq paklausq o karlu ir reali4j4bendrqj4paklausq gamybosapirnti bei realiqj4 pallkanq normE. ar Siostechnologines naujovesgamybospasikeitimopasekmds pastovios. 14. nedarbo. veikiant darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu poveikiui darbopasi[loje. pasirenkant darboviet4 bei darbopobrid!. Suprantarna.4 pav.paveikiamasir uZimtumolygis.keidiantis pal[kanq normai. kurias lemia naujq gamybos technologijq suklrimas.y. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJOS PAGRINDINIAI DISKUSIJV OBJEKTAI Realausekonominio ciklo teorija yra nauja Siuolaikineteorija. Technologiniqgamybospasikeitimqpoveikis realausekonorninio ciklo modelyje Technikos bei technologiniq gamybos pasikeitimq vyraujanlis poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje paklausai ar pasi[lai priklar.ar laikinos. kainq bei darbouZmokesdio lankstumoklausimai. Svarbiq technologiniqgamybospasikeitimqvaidmuo realaus ekonominio ciklo teorij oje Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai gamybos apimties ir uZimtumo svyravimussieja su technologiniopob[dZio veiksniq pasikeitinrais. Siuo poZifiriu ekonomistq vertinimai skiriasi.a) 14.1. 14. Be to. Laikinosios pasekmes yra tos. nuo to. gero oro.

(Prescott.c t l x +\ y dia AL L* AA A. kad dabartiniulaikotarpiugan. rnoksliniqir techniniqZiniq bei naujoviqkaupimoprocesas bet jokiu b[du negali pasukti atgal.r a d i s k u t u o j a m a . gamybos veiksniq bendrojoproduktyvumopadidejimoprieaugi: A Y = o t -A K t .grieZtosaplinkos apsaugos norrnos. Gamybos apimties maZejimas Siame modelyje vertinarnaskaip mokslo ir (kaip techninioregresolaikotarpis. (l+. Kaip jau analizuota3-iarneskyriuje teohnologiniai pokydiai ineSa dar vien4 narl i ekonominio augimo veiksniq daliq s4rySioformulg. bandydarnas rasti ry51 tarp ekonomikos ciklo ir reik5rningq technologiniq gamybos pasikeitimo pasekmiq.Nusistovejusivisuomenine procesas pasiZymi tolygiu ir nuomon6. kad.i5 pirmo Zvilgsnioneveikiandiqtechnikos ir technologijos vystymosi. technologiniams kadangi jie veikia darbo ir kapitalo procesE.Edward) Zymus dabartinisneoklasikas EdvardasPreskotas atliko tyrimus. kadangi gali suleteti. Realausekonorniniociklo teorijos Salininkaiteigia.rybos procesegalimi Zym[s technologiniaipasikeitimai. kiekvieniems rnetams nustatanl vadinarnEjISolou likutl (taip pavadint4pirmq kart4j1 nustadiusio amerikieiiq ekonomistoRoberto Solou garbei). analizuojant pladi4ja prasme.y. iverlinant viso pagamintoproduktogamybosveiksniq svorio dali. o regresas visi5kai neitiketinas ir nerealus. t.pasauliniqnaftos kainq augimas veikia pana5iai kaip technologinio gamybos lygio maZejimas. tadiau savo poveikio pob[dZiu analogiSkq 'pasikeitimams.ir (veikiant laiko pakeitimopoveikiui) uZimtumodidinirn4.Ar svarhs ir kiek reikSmingi Sie reiSkiniai. 508 .tai gamybos veiksniq bendrojo produktyvumo padidejimas. Daugelisekonomistqabejojatuo. transtbrmavimo prekesbei paslaugas SiuopoZilriu nepalankios oro i sqlygos.visuomenesmokslinio ir techninio paZangospotenciaio augimas lemia gamybosapimties.Garnybosapimtiesir uZimtumomaZejimas pasekmd silpnejandiq darbui stirnulq) analizuojarnas kaip gamybos technologines bazespablogej imas.)) I * gamybosveiksniq bendrasis produktyvumas. nustatomas kaip skirtumas tarp gamybos apimties padidejimo rodiklio ir gamybos veiksniq sqnaudqprieaugio. Solou likutis (Solow residual) . kad rnokslinesir techninespaZangos nuosekliu pobudZiu. Zymiq technologiniq pasikeitimo fakto neigti negalima. Gyvenime veikia nemaZareiSkiniq. kaip jie veikia ekonominio ciklo trukmg ir y a m p l i t u d E . Jis palygino statistinius gamybiniq i5tekliq (darbo ir kapitalo) sEnaudqir garnybosapimties (BNP) duomenis. Palyginimas buvo atliekamas.

kuri nera A paai5kinamagamybos veiksnirl sEnaudr4 pasikeitimu.)'KI a- gamybos apimtis. 5 )f o r m u l e s : A A = -A Y . ZodLm ( 14. negalima nustatyti betarpiSkai. PavyzdLiui.l lentelejepavaizduotigamybosapimties augimo temparnsitak4 darantvs veiksniai.bssapimtis ctugitrto tempai Kapitalo * Darbo + Garnybosveiksnitl poveikis poveikis bendro.kapitalo bei darbopoveikius.5)formulEgalimaapra5yti taip: Ganu.nries padidejirno. iSvedantiS ( 1 4 .produktyvumo paqtaeJrnlo pneaugt. yra dalis gamybos apinities padidejimo telnpll. kapitalo dalis nacionaliniame produkte.\ Si lygybe yra pagrindas.. darbosqnaudos. kapitalo s4naudos.Kita vertus. todel jis nustatomas netiesioginiubDdu.kurie lengvai nustatomi. garnybosveiksniq bendrojo produktyvurno padidejimo prieaugio. 2) del Svietimo ir valstybinio reguliavirno poveikio gamybos veiksniq bendrajam produktyvumui. kas keidia santyki tarp garnybos apimtiesir i5laidq. investicijos gali dideti ir be produkto apir. . nustatytas pagal likutini princip4 kaip garnybos apimties augimo tempq prieaugis. jeigu padidejusios valstyb6s i5laidos padidina mokymo kokybq. Vadinasi. l4. nustatant technologinio progreso ternpq poveik[ gamybos apimties augimo tempams. arba Solou likudio. garnybosveiksniq bendrasisproduktyvumas ivertina tai. Tai garnybosveiksniq bendrojo produktyvumo pasikeitimas. 3) jeigu valstybinio reguliavirno priemonemis iS finnr4 reikalaularna didesniq iSlaidq aplinkos apsaugos arba saugaus darbo prienroniq [gyvendinirnui. tai darbas tampa produktyvesnis.o garnybosapimtis padideja. likgs atmetus luos augimo veiksnius.o A K y x--(1 A AA -a)" AL . 509 . Tai galetq netgi sumaZinti garnybos veiksniq bendr4il produktyvurn4. Garnybosveiksnir4 bendrojoproduktyvumopadidejinioprieaugisgali atsirasti keliq prieZasciq: del t) kaip technologinio progreso rezultatas.

-P.1ejo"I technologines Pasitelkus Solou likutl.4 procento..5 pav. kadangi gengimq..l lentel6.8 2. Solou likudio kitimo tendencijosatitinka gamybos dinamikos tendencijas.9 I 9 5 0 98s I.l4. pateiktas Solou likutis ir gamybos apimties padidejimas analizuotuojulaikotarpiu 1948-1985metais.Garnybos apimties augimoveiksniai Gamybos Metai aniyties auglmfls -L Y Y Kapitalas Darbas L.Be to. galima ivefiinti poveikio laipsn[ gamybosapimtiespadidejimui. Lymtaianksdiau 3.6 t.3.5 1 ) I.0 3. Preskoto nuomone.. 2. 510 . kad bendrasis garnybos veiksniq prodLrktyvumas kuritl svarbiausios maZeja. Makroekonomika. Valstybinio reguliavimo didejimas daZnaii5 firmq pareikalaujanaudoti maZiau efektyvius gamybos budus. pavyzdLiui.5 1 ) Pastaba:a:0. kad. Reguliavirnasletina produktyvumo bei pajamq didejimq.9 0.I lenteles duomenys rodo. 191.rlyje paZangos letejimo stadrjE.7 0.l 0.Tai susijg su daugeliu prieZasditS yra Sios: L Darbo jdgos struktlros pasikeitimas. Preskotas daro iSvad4 kad ry5kusgan'rybos pasikeitimaiyra svarbiausias technologijos ekonominiqsvyravimq Saltinrs.procentaisper metus 3. E. likudio maZdjimas sutampa su ekonominiq nuosmukiq laikotarpiais._!ll-art-+K L vidutinis prieaugiotempas. 14. G.. finnos buvo priverstos atsisakyti gamybosnaujq pasauliniumastu maZiauefektyvesnes 4. tai sumaZinovidutin[ darbuotojqpatirties lygi.Todel E.1 950960 970 980 960 970 980 985 t. kaip rodo atlikti tyrirnai. Pasaulis. technologine gamybosbaze pablogejo3. kuris gali buti aiSkinamas8 -o deiirntmediogimimo bumo sukeltasituacija. o kartu ir darboproduktyvumq..Britina atkreipti dernesii didelius Solou likudio svyravimus. t.3 1. Tai rodo. Mokslo pasar. rnokslo ir technikospaZangos 14. Saltinis:Menkju N. Naftos kainq didejimo Suoliai(ypad 8 . 1982m.6 0.1 A Gamybos veiksniq a bendrasis produktyvumas LL LK a x'.5 proc. o 1984m.naudojandiq daugkwo..8 0.ame de5imtrnetyje) numatyto nonnalaus nusidevejimo laiko pasendinodali kapitalo. pagerdjo3.8 ? 5 t.kai 1 darborink4 vis daugiau patenkajaunimas. idejq..y.2 0. Kita vertus.

oo oo $ E '^ 63 a r') .+ N o @ ( o t f N o r y Y ( o snlau Jad i% 511 .

cikliniai jo svyravimai susijg su dviejq tipq paklaidomis.Nedarbo UZimtumosvyravimai.kyrno ii pan. kuris lieka ne[vertintas' Gamybos apimties iu. d p e r k e l i a k i 1 4d a r b 4 p a v y z d Z i u i .y. kurios apibfidinamos hoarding.3. ii nelvertintos produkcijos <lyd! neimanoma.Tadiautokiai5vadan€rasvariaipagrista'kadanginustatyta'Jog Solou likudio pasikeitimai negali pakankamaitiksliai parodyti trurnpalaikiq technologiniqpasikeitimq poveikio. rodo norindiqjq dirbti skaidiauspasikeitim4. modelyje ekonomikavisuometyra vienamei3 darbo pasi0los -kreives taskq.atsiZvelgiant busimali ekonomikospagyvejitn4 i padidejim4' ir produkcijospaklausos darbo Tadiau' nustatant bendr4sias darbo s4naudas. todel bandoma ivairiai ir aiSkintigarnybosapimtiesaugin.. UZirntumo svyravimai gali tikram darbo uZrnokesdio 512 h . todel realus technikos bei intensyvurno technologijospasikeitimaiSolou likutyje yra padidinti' iunusiui veikia ir gamybos apimties rodikliq neleistinrs daZnai paklausai. sumaZejus sumaZinimas. kaclangi oficialioji statistika neapdiuopia ir neivertina (sumaZina) realiEi4 gamybos intensyvumo sumaZejirno kad tiksliai nustatytidarbuotojqprilaikyrno vaidmenl apimtl.uZini. kriziq darbo silnaudomis Pirmoji paklaida susijusisu padidejusiomis prilaikymas' darbuotojq kaip vadinamasis metu. Suprantama.. i t v a r k y m o .ru.firmos savo darbuotojr'rs Sakysim. ekonornikos nuosmukio laikotarpiu labiau padidina Solou pasikeitimai. darb4 gali rasti.ro Solou likudio rySi' realausekonominiociklo teorijoje prieZastys 14.n v e n t o r i z a c i j o s .. Kiti ekonomistai Solou likudio maZejimQaiskina darbo produktyvumo jo sumaZintu vertinirnu.'u. Realaus ekonominio ciklo teorija darbo produktyvumo sumaZe3lmq nuosmukio laikotarpiu ai5kina kaip nepalankq rySkaus gamybos technologiniolYgio sumaZejim6 2. kad ekonomikoje visuomet palaikoma darbo jegos paklausos ir pasi[los t.l tai prilaikymas Darbuotojq-piiluikynlut (atsarga) (laboLrr (neatleidimas i5 darbo) finnoje' darbuotojrl maZejant proclukcijos paklausai ir esanf pertekliniam personalui. negu real[s technologijos likudio ciklinI svyravimel Del siq prieZasdiqSolou likudio ciklini svyravim4 vertiname dviem poZilriais. 1. o k u r n e n t a c i j o s i patalpq i.susi<larantis sumazejimas neivertinamas.2. Tai reiskia.realausekonomikoscikloteorijos vertinimais.. Tokia situacija rodo. pusiausvyra. kad visi norintys gauti darb4 esant taln lygiui.

teigia.ar i5 tiesq neZymusrealiojo darbo uZmokesdio pasikeitimas veikia darbuotojq darbines veiklos sprendimus.jie pateikiafaktq apie ir nedarbo svyravimus viso ekonorninio ciklo poZiuriu. kacl duomenys. tai jie nevadintqsavEsbedarbiais. tvirtina. Atlikta pladiqstatistiniq tyrimq.darbuolojui renkantis uZiintumo rezirntl. todel jos ndra absoliudios. kad n€:rapusiausvyros darbo rinkoje. pasikeitimqnebuvo pastebdta. nedirbantys esamu momentu. Jeigr-rZmones. Todel. kai numatomas darbo uZmokesdiosumaZejimas. kai tikirnasi darbo uZmokesdiodidejirno.y. 513 . jr-1manymu. kurie