KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

MAKROEKONOMIKA

\--' TECHN0T0GtJA .2005 KAUNAS

AT\

W)

qa-t:f@.

U D K3 3 0 . 1 ( 0 7 s . 8 ) M a2 3 9

pataisytas papildytas ir lcidimas Trcdiasis

V y r i r u t r i sS N I E S K n . \ ' a l e r i j a B A U M I L I E N E . D a l i a B E R N A I - ( J N Y T E .J r d v y g r ( ' t S U R I fN E . A l d o n a T O Z A P A V I C I E N E . V i r g i n r j r K A V A L T A U S K I E N ER e d a . KERSIENE, Aldona MARKNUSKIENE, BTone MRAZAUSK]ENE, Valentinas N n V I C K AS , V i o l c t a U K E L I E N EC i r a 2 i n aT A R T I E N EJ. u l i u s R B O N A S P . S U

VytautasSNIESKA, Jadrygai ISURIENE lvloksIiniai redaktoriai

VadovclisiSlcistas Kauno tcchnologijos universiteto leSornis noky(lq LietuvosRespublikos Svietimo rnoksloministerijos ir AukStrtjq vadoveliqleidyboskornisijos rekourenduota 200104 03 Nr. 05-99

Rcccnzavo:

VGTU prof. habil dr. Aleksandras VytautasRUTKAUSKAS KTU prof. dr. BroniusMARTINKUS

$f,rr Ivrr stBLtoTExr,
4'05ut+q9 f
sit.\!r(;tislLl,il.l ,\!i()Nl.i\lF.N'i',\S i O V . S n i e 5 k ar k t . , 2005

I

I

fift0vtLt$Kt0

ISBN9955-09-826-0
RadviliSkio rajono vieSoji biblioteka

will

000012449

TURINYS .............12 PRATARME................ . P R A T A R M E T R E C I A J A MI R P A T A I S Y T A M L E I D I M U I . . . . . . . . . . . .I.3 . ...........r4 IVADAS STUDENTAMS............... 1.

MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS ........................16 PROBLEMOS ............. MAKROEKONOMTKA AIP MOKSLAS.............................16 K l.L 1 . 1 . 1 . E k o n o m i n i s m 4 s t y m o b [ d.a . . . . . . . . .s ........16 I . 1. 2 . M a k r o e k o n o r n i ko b j e k t a s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 os . l . 1 . 3 . M a k r o e k o n o r n i kr e k o n o r n i np o 1 i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 ia e . i ...........26 1 . 1 4 . E k o n o m i k o s i s t e m ar j o s t i k s l a i . 1 . 1 . 5 . l s t o r i n e k o n o r n i k os i s t e m qa i d a. . . . . . . . ........ . . . . . . . . . . . . . . 2 9 e s r 1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI .-......33 I R E K O N O M I N EP O L I T I K A 1 . 2 . 1 . P a g r i n d i n i a n a k r o e k o n o m i k r o d i k l i a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 ri os politikostikslai,priemonds ir 1.2.2. Ekonomines problemos ..........................37 |.2.3. Ekonomikosprognozavirnas..................................... I.2.4. Klasikineir kitos svarbiausios SiLrolaikines ..........................43 ekonomikos teorijos . r I .2 . 4 L E k o n o m i k on t o k s l o a i d a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 s 1.2.4.2. Pasrindinesiiuolaikines ekonomikos .t te o ri jo s i r m e t o d o lg i a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . . . . . . . . o j

2.

NACTONALTNTU PAJAMU APSKATTA

...........63

PAGRINDINIAI 2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS RY ELEMENTAI JUTARPUSAVTO slAl .........................63 tR IR 2.2. BENDRASIS VIDAUSPRODUKTAS BENDI{ASIS ...............67 PRODUKTAS ......... NACTONALTNTS VIDAUS 2.3. KAINU LYGIOPOVEIKTS BENDROJO PRODUKTO AplMerAr ................70 VIDAUSPRODUKTO NUST'ATY]\{O 2,4. BENDROJO BUDAI .......................77 .............77 2.4.1 Gamybos . metodas 2.4.2. ISlaidq metodas .......................82 apskaitos metodas ......................86 2.4.3. Pajarnq apskaitos R 2 . 5 . S R A U T AtT F O N D A E K O N O M I K O J E . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . T PAJAMU 2.6. PAGRTNDINIAI NACTONALINTU ..............93 RODIKLIAI . ................95 E 2 . 1 . G R Y N O JE K O N O M I NG E R O V E T

3.

NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA, PASKIRSTYMAS, VARTOJIMAS ............. ......100 3.I. PREKIU PASLAUGU IR GAMYBA.GAMYBOS VEIKSNIAI GAMYBOS IR FUNKCIJA ........ OO 3.2. NACIONALINIOPRODUKTO PASKIRSTYMAS P A G A LG A M Y B O S E I K S N I U S V . . . . . . . . . . . . .I.0.2 . . . . 3 . 3 . P R E K I U R P A S L A U G U A U D O J T M A . . . . . . . . . . . . . , . . . .1 . . 9. . . . . I N .S .0 . paklausa vartojirno 3.3.l. Vartojimo ir funkcija. Ribinis
i r v i d u t i n i s o l i n k i sv a r t o t i . . . . . . . . . p . . . . . . . .1 0 9 . Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti . . . . . . . .1 5 l paklar.rsa investicijq 3 . 3 . 3 . Investicijq ir funkcla ............... l l8
) .) .2.

4.

BENDROJI PAKLAUSA IR BENDROJI PASIULA. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS .......... I25 4.1. BENDROJI PAKLAUSAIR JOSSTRUKTURA PAGRINDIN IUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVE ... I25 4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: P A K L A U S OA S P E K T A S. . . . . . . . . . . . . . . . S . .............129 4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS.MULTIPLIKATORIUS 136 A A a.a. BENDROJI PASIULA, JOSKITIMO VEIKSNIAI l4l A < PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:
4.6. P A S I U L O SA S P E K T A S . . . . . . . . . . . 1,4 6 . . POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTO IR PUSIAUSVYROSNACIONALINIO PRODUKTO SdVEIKA: NUOSMUKIO IR INFLIACIJOS TARPSNIAI .............152 T A U P Y M OP A R A D O K S A S . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .. . . .t s 5

4.1. 5.

FISKALINE POLITIKA .................I59 5 . I . V A L S T Y B E S F I S K A L I N E SP O L I T I K O SE S M E . . . . . . . . . . . . .I.5 9 .. 5 . 1 . 1 . V a l s t y b e p a j a m o sr i 5 l a i d o s s i ..............159 5 . 1 . 2 . M o k e s d i rs i1 t e m aL a f e r ok r e i v e. . . . . . . ...... . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 2 -s . 5 . 1 . 3 . V a l s t y b e b i r . r d Z elty g t i s . . . . . . . . . . . s o . . . . . . . . 1.6 4 . 5.2. VYRIAUSYBES SEKTORIAUSPOVEIKIS V A R T O J I M O T S L A I D O M S R T A U p y M U t . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.6.5 . t . . 5.2.1 Autonominiqmokesdirl . poveikisvartojimo i5laidoms taupymui ir .....166 grynqjq rrokesdiq 5 .2.2. Proporcingq poveikis v a r t o j i m o5 l a i d o m i r l a u p y m u i i s . . . . . . . . 1.6 8 .

5.3.

D I S K R E T I N EF I S K A L I N E P O L I T I K A ...........172 5 . 3 . 1 . V y r i a u s y b eis l a i d q p o v e i k ps s i a u s v y r o s S iu n a c i o n a l i n i a mr o d u k t u i p .......................172 pusiausvyros 5.3.2. Mokesdiqpoveikis nacionaliniam produktur .........................175 5.3.2.1 Autonomini4mokesiitlpoveikis . pttsiausvyros produktui ....175 nacionaliniarn 5.3.2.2. Proytorcing4 gryn4jtlmokesiitl p oveikispusi ausyvrosnacionali n iam produktui ........178 5.3.3.Vyriausybes iSlaidq mokesdiq ir poveikis bendras p u s i a u s v y r o s c i o n a l i n i a p r o d u k t u i. . . . . . . . . . . . . . . . .I.8.2 . na m . . 5.3.3.1. Vyriausybes iilaidtlir mokesiitl bendraspoveikis pusiausvyros nacionalin iatn p ro duktui, esant autonomi nei ntokesi it1sistemai 182 5.3.3.2. Vyriausybes i.{laid4ir mokesiitl bendra.s povei kispu si au svy ros nacional iniam produktu i, esant

5.4. 5.5. 5.6. 5.7. 6.

proporcngaimokesit1 istemi ............... i i s a I 84 politikos 5.3.4. Fiskalines priemoniq naudojimas 187 ............... NEDTSKRETTNE FTSKALINE POLITIKA........................... I 88 _ VISISKO UZIMTUMOBIUDZETAS FISKALINES POLTTTKOS KRITERIJS ............................ U I 90 IVERTINIMO FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO P R O B L E M O.S. . . . . . . . . . . . . . . . . .............191 UZSENIOPREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS N A C T O N A L I N I A M O D U K T U . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.9.2 . . . . . . . . . . PR .I . .

PINIGAI IR SIUOLAIKINIAI BANKAI .........199 6.1. prNrGU UNKCTJOS F ...................r99 6.2. TSTORTNE PtNtGVRATDA ........202 6.3. PTNTGU RTNKA ......20e p 6.3.1. Pinigq aklausa ...............209 pasi[la 6.3.2. Pinigq ..................219 6.3.3. Pusiausvyra pinigq rinkoje ...................224 6.4. BANKAI,JUATSIRADTMAS, FUNKCIJOS Rusys ....227 tR 6.5. ATSKIRASKOMERCINIS BANKAS BANKU srsTEMoJE .............229 ptNtcu 6.6. KOMERCTNTU BANKU STSTEMA. MULTTPLIKATORIUS ................238

7.

CENTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA ...245 IR ....245 1,1, CB, JOFUNKCIJOS VEIKLOSORGANIZAVIMAS 1 . 2 . C B I V A I R I O S S A L Y S ER J U I E NEPRTKLAUSOMYBES PROBLEMOS .................. 247 ............ - 1 I -) MONETARINE POLITIKA. JOSIGYVENDINIMO P R I N C I P A II R P R I E M O N E S. . . . . . . . . . . . . . . 255 1 A t.+, MON ETARINES POLITTKOS[GYVENDINIMAS 261
MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJOIR ILGOJO

LAIKOTARPIU RINKOS REGULTAVTMAS ............. ......... 269 1.5.1 Pinigqrinkosreguliavimo . rnechanizmas
7 .5.2. trumpuoju laikotarpiu Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilgr.roju laikotarpiu 269

1.6. ].1. 8.

273 MONETARINEPOLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMTKA ........275 MONETARINES FISKALINES IR POLITIKOS povElKls tRJU DERINTMAS ......... ..............278

MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE ......284 8.1. PREKTU RINKArR rS KRETVE ................. .....284 8.I.1. lnvesticijospal[kanq ir norna ................................. 285 8.1.2. lnvesticijqpaklausos kreive.......... .......286 8.1.3. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausa: kreive.......287 IS 8.2. PTNIGU RINKAtR LM KRETVE ....................294 8.3. PUSTAUSVYRA PREKTU PTNTGU rR RTNKOSE ...............298 pOLtTtKOS pOVEtKtS 8.4. MONETARTNES ...........................299 politikos 8.4.1. Stiprus skatinandiosios monetarines poveikis .....300 8.4.2. Silnnas skatinandiosios monetarinds oolitikos poveiki...................... s . . . .3 0 1 . 8 . 5 SKATINANdIOJIFISKALINEPOLITIKA IR T S S T U M T M A.S. . . . . . . . . . . . . . . . ............303 politikos 8.5.l. Skatinandiosios frskalinds poveikis lS kreivei ........303 8.5.2. Stiprus silpnas politikos poveikis ir fiskalines 305 .......... 8.6. FISKALINEPOLITIKA,MONETAzuNE POLITIKA IR

Srqeolrlru DERrNys
8 . 6 . 1 Fiskalinespolitikos rnultiplikatoriaus

..........306

priklausomybd monetarinds nuo reakcijos................ 306

8 . 6 . 2 Monetarinds fiskalines ir oolitikosderinvs............... 308

8.7. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMAS STABILIZAVTMO POLITIKOJE 9.

.....................309

MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA ...312 9.1. MAKROEKONOMIKOS PAKLAUSOS KREIVEKAINU, NACIONALTNTO PRODUKTO tR PALUKANU NORMOS DERTNYS ..................313 9,2. DARBORINKA IR BENDRoSIoS PASIOLOS KREIVE...3I6 pe _ 9.3. MAKROEKONOMIKoSsIUI-os REIVE K KAINU,NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO ERINYS D ..............320 9.4. MONETAzuNES FTSKALTNES tR POLITTKOS ITAKA BENDRAJAIPAKLAUSAI.EKI-EKTINE pnstUt-osKREIvE BENDRoSIoS ...............321 9.5. DARBo uZrrrorEsrts DARBo RINKoJE........................326 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS

pASrULos rrESE. KAINU DARBo rR uZlrorssero

P R I S T D E R T N I M.A.S. . . . . . . . .............327 9,7. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOS PUSTAUSVYROS MODELIS. KATNU, NACIONALINIO PRODUKTO UZIMTUMO IR PRISIDEzuNIMAS .......... .............329 9.8. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS, NAUDOJANT MDS-AS t R t s - L MK R E I V E S .....................331 9,9. BENDROSIOSMAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIOPRAKTINIS N A U D O J I M A.S. . . . . . . . . . . . . . ..............335

1 0 . EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA .................................342
10.1. EKONOMTNTO AUGIMOTEORTJOS ESME......................342 | 0.2. EKONOMINTO AUGIMOKLASTFIKACTJA .......................345 r0.3. EKONOMINTO AUGTMO VEIKSNIAIlR JU POVEIKIO AUGIMUICHARAKTERISTIKA .....................347 10.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMOMODELIAIIR JU IRAKTTNn RElr<Sup ...........348 10.4.1.Teorinis ekonominio augirno rnodelis tobulosios konkurencijos sqlygornis ......................350 10.4.2. Teoriniai ekonominio augirno rnodeliai netobulosios konkurencijos s4lygomis ......................358 10.5. EKONOMINIS AUGIMASIR EKONOMINES RAIDOS C T K L T S K U M A.S. . . . . . . . . . . . . .............371

1l.

NEDARBAS .........................:.......................j... ....377 I I . I , N E D A R B A S I R J O P R I E Z A S T Y SN A T U I I . A L U S I S . N E D A R B OL Y G r S ......................378 j 1 1 . 1 . 1 .D a r b o e g o si r n e d a r b s q v o k o s o ...........378 p 1 1 . 12 . N e d a r b o r i e Z a s t y s . . . . . . . . . .8 7 3 I 1 . 1 . 3 . N e d a r b oi p a i .N a t f i r a l u s in e d a r b oy g i s . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 7 t s l | | . 2 . N E D A R B OP A S E K M E S R N U O S T O L T A.T. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 2 I . I I . 3 . N E D A R B A SR U Z I M T U M OR E G U L I A V ] M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 6 | 1. 4 . P A G R T N D I N T A I E D A R B O R O D t K L t A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 1 2 N . 11.4.L Nedarbotrukrne ..............412 | 1 . 4 . 2 . N c d a r b a t a r pa t s k i r q e n . r o g r a l i ng r lu p i q . . . . . . . . . . .4.l.4 s d i .

12. INFLIACIJA ............... ......................,il8 t 2 . 1 . I N F L T A C I J A ,O SF O R M O S R T E M P A I . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 .1 8. . . . J r . .. l 2 . l . I . l n f l i a c i j ot u r i n y s s .............118 1 2 . 1 . 2 . l n f l i a c i j o sb r m o s i . . . . . . . . . 4.2 0 . 12.1.3. lnfliacijosnatavimo hdai........... r b .......422 pR t2.2. TNFLTACIJOS IEZASTYS............... ............424 1 2 . 2 . . B e n d r o s i op a k l a r " r ss u k e l t an f l i a c r j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 1 1 os s i . I 2.2.1.1. Pinig4pa.siltlakaip infliacijos scllygu...... 426 12.2.1.2, L/alstybis biudieto de/icitasir i(liacija . . . . .. . . 4 3 0 12.2.1.3. Infliacinis nrckestis senf ir oraias . . . .....,130 ( 1 2 . 2 . 2 . B e n d r o s i op a s i I l o s k a 5 t q i)n f l i a c i j a. . . . . . . . . . . ........ . .,.1 3 3 s I 2.2.2.l. Pasiulossutrikimuiir inJl iacija ...............,13,1 12.2.2.2. Darbo uintoke,stis kait4 infliaciju . ......436 ir 1 2 . 2 . 2 . 3 .I n f l i a c i j o su k e s i i a i l .............137 1 2 , 3 . I N F L I A C I J AI R N E D A R B A S .F I L I P S OK R E I V E . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 8 1 2 . 3 . . D a r b ou Z r n o k e s t iis ,f l i a c i j a r n e d a r b a s. . . . . . . . . . . . .4.3 . 1 n i . . .9 1 2 . 3 . 2 . T r r . r m p o jl o i k o t a r p i F i l i p s ok r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 , 1 1 a o 1 2 . 3 . 3 . I i g o j ol a i k o t a r p iF i l i p s o r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 4 3 o k 12.3.4. Racionaliqjq lnkesdiq teorijair nedarbop inlliacijos roblerna ........445 1 2 . 4 . E K O N O M I N E St R S O C I A L I N E S N F L I A C I J O S I PASEKMES ............448 1 2 . 4 . 1 . N r . u r , a t y t o sl l i a c l o sp a s e k m e s in ..........449 12.4.I.l. Nuntatytainfliacija ir realioji palukutrtl norma . .. ... 119 I 2 . 4 . .2 . N u m a t y t o is f li a c i j s k a i t a i . . . . . . . . . . . . . . . . 4.5.1 l n o . . . 1 2 . 4 . 2 . N e t i k e t o sn f l i a c i j o s a s e k r n e s i p ............452 12.5, INFLIACIJOS AZINIMOBUDAI M ................454 1 2 . 5 . 1 .P a j a m qn d e k s a v i m a s i ..... 55 4

..........456 k 12.5.2. lnfliacijos ontrole .....457 12.5.3. Antiinlliacinepolitika 12.5.3.1. Bendrosiospaklau,sos meiinimas ir io p a c l a r i n i a i - . . . . . . .......... . . .....457 p p . .2 I 2 .5 .3 .2 . A n t i i n fila c i n e a si u l o s o l i t i k a . . . . . . . . . . . . .4.6. 13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA

..................46s

FTKSUOTAS PLAUKIOJANTIS rR r3.r. vAlruru RTNKA. .....465 ............ vAlruros KURSAS ............469 BALANSAS t3.2. MOKEJTMU VALTUTOS KURSAS ...................473 13.3. REALUSTS 13.4. MOKEIMU BALANSO ELEMENTU KrrrMAS ................474 1 3 . 5 . V T D T NR I S O R I N E U S I A U S V Y R.A. . . . . . .......... . . . . . . . . . . . . . . 4 7 6 E P . PASILTLA, 13.6. MOKEJIMU BALANSAS, PINIGU IR PRISIDERINIMAS. MONETARINE FISKALINE KURSUI...478 POLITIKA,ESANTFIKSUOTAM VALIUTOS PASEKMES TRUMPUOJU, 13.1. DEVALVACIJOS LAIKOTARPIU ..................48I VIDUTINIUOJU ILGUOJU IR IR I3.8. PERKAMOSIOS CALIOSPARITETAS SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANEIAJAM ...................484 VALIUTOS KURSUT I3.9. MONETAzuNE FISKALINE IR POLITIKA, ESANT VALIUTOS KURSUI....................487 PLAUKIOJANCIAJAM EKONOMIKOS MODELIS ............489 I3.IO.MAZOSATVIROSIOS MODELIS.........495 13.1 DIDELES I. ATVIROSIOS EKONOMIKOS 14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA .................499 14.1. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSAIR REALIOJI pA BENDROJT SruLA ..................499 .................... 503 14.2. REALAUS EKONOMINTO MODELTS CTKLO poveikis politikos realaus ekonouinio I4.2.1. Fiskalines ....................505 c i k l o o d e l y j.e . . . . . . . . . . . . . . . . m . gamybos 14.2.2.Technikos technologiniq bei pasikeitirnq poveikis ciklo realaus ekonominio .....506 modelyje 14.3. REALAUSEKONOM]NIO CIKLO TEORIJOS pAGRtNDtNlAt 507 DISKUSTJU OBJEKTAT ............................ gamybos pasikeitirnr,i 14.3.1. Svarbir4 technologiniq realaus ekonominio cikloteorijoje .............507 vaidmuo prieZastys 14.3.2. Nedarbo realaus ciklo ekonominio ......512 teoriioie

wrr,:?.!t:3f1?.t.:"

.rcr-

realaus ekonominio vaidrnuo 14.3.3. Pinigqneutralumo ..................514 c i k l ot e o r i j o j e realaus ir 14.3.4. Darbo uZmokesdio kainq lankstutnas . . . . . . . . . . . . . . .5 . .5 .1 . e k o n o r n i n ic i k l o t e o n l o j e o 14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS .............515 PROCESAS

t5. TARPTAUTINBPREKYBA IR PRBKYBOS ......................s17 POLITIKA
I 5 .l . P .1 . P A L Y G I N A M A S I S R A N A S U M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . .7. . . . . . . . . d e I 5 .l . l . P a l y g i n a m o jp r a n a i u m o e s n i o s m e. . . . . . . . . . . . . . . . 5.1.7 o pranaiumopasekmes ....521 15.1.2. Palyginamojo prana5umo principotaikymas i5.1.3. Palyginamojo p ................522 n daugiau eidviems rek€ms prana5umas skirtingosantyki<.r del 15.1.4. Palyginamasis ....523 tarp gamybos veiksniq

523 VIDUJE.................... PREKYBA SAKOS TARPTAUTINE 525 .................... PREKYBOS STRUKTURA l 5 . 3 . TARPTAUTINES pob0dis ............525 prekybos 15.3.1.Tarptautines prekine 528 prekybos strukttua .................. | 5.3.2. Tarptautines prekybos pob[disir prekine 15.3.3.Lietuvos uZsienio .....530 strukt[ra PREKYBOS NAUDAIR ZALA .............53I 1 5 . 4 . TARPTAUTINES FORMOS POLITIKOS PREKYBOS 1 5 . 5 . TARPTAUTINES ............532 .S IRPRTEMONE............. 532 prekybos politikos formos................... I 5.5. Tarptautinds 1. politikos prierlonds 534 prekybos .............. 15.5.2. Tarptautines kainaiir gamybos 15.5.2.L Muitopoveikis
l ).1.

apimiiai nuostoliai)

. . . . . . . .5 3 4 . ......535 .....537

15.5.2.2. Visuomeniniai muittykaitai (gerovds I5.5.2.3.Mu i t4 naudojimq p ateisi na ntys
argumentai

politikos priernones 539 ...... prekybos 15.5.3.Kitostarptautines TARPTAUTINES I5.6. NAUJOS TENDENCIJOS ........,,512 PREKYBOS POLITIKOJE 16. TARPTAUTINE PINIGU SISTEMA IR TARPTAUTINIAI FINANSAI KURSU REZIMAI 16.1. VALTUTU . t 6 . 2 . A U K S O T A N D A R T A.S. . . . . . . . . . . . S veikimo s4lygos 16.2.1.Auksostandarto .......545 .... s4s ....................545 545 .........

l0

balanso reguliavimas aukso esant 16.2.2.Mokejimq .........................547 standartui ........................549 standarto veikimo 16.2.3. Aukso ivertinimas VALTUTU KURSAI.DOLERIO t6.3. FIKSUOTT ..............550 STANDARTA.............. S .........553 VALIUTUKURSAT t6.4. PLAUKTOJANTYS imo | 6.4.l. PlaLrkioj andiq valiutrl kursqpanaudoj problemos ........................553 555 antys valiutq kursai.............. 16.4.2. Reguliuoj plaukioj arnai VALIUTU KURSU I6.5. FIKSUOTU PLAUKIOJANCIU IR I U N A UD O JM O P R A N A SM A I I R T R U K U M A I. . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 5 6 ...........559 POLITIKOS KOORDINAVIMAS 16,6. TARPTAUTINES r7. BESTVYSTANdTU sailq PROBLEMOS PASAULIO ..........s67 EKONOMIKOJE B 1 7 . 1 . N E L y C y B Et R J O S U S T A T Y M O U D A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 6 7 N IR I].2, TURTINGOS EKONOMSKAIATSILIKUSIOS .....................s70 SALYS 1"7 BESTVYSTANCTU .3. sALrU EKONOMTNTO ..,.........577 V Y S T Y M O S I P A T U M A T. . . . . . . . . . . . . . . . . Y . ...........583 11.4. VALSTYBES VAIDMUO 11.5. BESTVYSTANCTU KELTAT ..............s8s sALrUVYSTYMOST pajamas i5 17.5.1.Ekonomikos vystymas, naudojant pirminiq produktq ..................586 eksporto vystymuisi ..................590 17 .5.2. Industrializacijos Salies itaka 17.5.3.Skolinimasis ir vystymasis ...................594 11.5.4. Pagalba atsilikusioms Salims .......... ......601 problemos l7 .5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo ................ 602 PAGRINDINIAI SUTRUMPINIMAI..... PAGRTNDTNTV TERMTNU ZODYNAS ......... LITBRATITRA ............ ...................605 .........610 ..........63s

doc. kuri [eina 1 daugelio JAV. dr. skyriq.I skyriq . makroekonominiais rodikliais. Sis vadovdlis visq pirma skirtaS auk5tqjq mokyklq studenrams.doc. 3 ir 4 . Toddl neatsitiktinairnakroekonomika yra tapusi klasikine ekonornislq ir vadybininkq Siuolaikiniqruo5imoprogramqdalimi. habil. Kad nagrinejarnoji medZiaga bttq lengviau suvokiama.rs. Vytautas Snie5ka.lektore Bron€ Mrazauskiene. Virginrja Kavaliauskiene. dekanui prof. dr. Teisingas bendros ukio situacijos vertinimas daZnai padeda iSvengti brangiai kainuojandiq verslo valdyn-ro klaidq. [taka makroekonominiams Vadoveli para5e Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos bei Tarptautinds ekonomikos ir prekybos katedrq destytojai: pratarmg.Baigiamojoje dalyje . JuliusUrbonas. grafine ir matematine forma. Tekste parySkinami ekonorniniq kategorijq apibreZimai. J a d v y g a i b u r i e n e i r d o c . dr. ir l7 skyrius. ll skyriq . pagrindines s4vokos pateikiarnosir anglq kalba.prof.lektord Aldona Markauskiene.lektore Valerija Baurniliene.nuo tryliktojo iki septynioliktojo skyriq skaitytojas supaZindinamas tarptautinesprekybos su modeliams. d r . Pirmieji keturi vadovelio skyriai supaZindina su makroekonornikos pagrindais. dr. Jadvyga Ciburiene.d r .doc. dr. dr. Tai leidZia ne tik geriau suprasti ivairias ekonomikos teorijos i5rai5kos galimybes. dr. 12 skyrir4. Dalia Bematonytd. bet ir tiksliau nustatyti ekonominiq dydZiq tarpusaviopriklausomybg. ji pateikta verbaline. habil. l 4 s k y r i q . GraZina Startiene. gamyba ir pusiausvyros produkto modeliu.PRATARME Vadovelio sandar4nuleme tapE klasikiniais skyriai makroekonomikos. studijuojantiems ekonomikos bei vadybos dalykr. Vakarq Europos bei Lietuvos universiteltl ekonomistr.l vadybininkq rengimo programq. kad Lietuvos skaitytojui bfitq lengviau susigaudytigausiojeuZsienioliteratfiroje.9 skyriq . dr. skyriq prof. dr.prof. V a l e n t i n a N a v i c k a s : 5 i r s f l l6 skyrius . Nuo penktojo iki de5imtojoskyriq apibudinarnas fiskalines ir monetarinds politikos vaidrnuo skatinant ekonomikos augim4. UZ vertingaspastabas autoriai dekoja recenzentams: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Finansq katedros vedejui.l3 skyriq .doc.5 skyriq .MakroekonomikosZinojinras bei ne tik padeda susiformuoti teising4 pilieting pozicij6 bet ir yra naudingas bandant nuspeti ekonomikos ateit[. Vytautas Snie5ka. 10 dr. Jadvyga Ciburieneir doc.lektordReda 7 8 Ker5iene. Violeta Pukeliend.d o c .doc. dr.doc. Vienuoliktajarne ir dvyliktajame skyriuose aptariami nedarbobei infliacijos mechanizmai. Aldona Juozapavidiene. tl . nacionalinio produkto apskaita.2ir 6 skyrius.

. pataisyti pastebeti netikslurnai. 2003 m.veikiandiusveiksnius. Lietuva . kad gerai suvoktas makroekonomikosstudijq kursassvarbuskeliais poZi[riais: . dr. Zmoniq. Sioskatedrosmetodinio kabinetovedeiaiRaimondaiPauraitei. kalbos redaktorei Danutei Bartulienei. lemianti progresyvrl Salies vystym4si. Ar.skatinastudentus kitus besinaudojandius ir vadoveliu domdtisanalizuojamomis problemomisir kelia naujr4 klausirnq.svarbiausiq ekonomikos principq Zinojimas ir taikymas iernia ir racionalesniq ekonomikospolitikos tikslq kelim4 ir vykdymE.a aLvia ekonomika (tiek pagal gyventojq skaidiq 3. a Makroekonornikos mokslas. yra ypad svarbus.5 mln. padejodaugelio Si telalni iSleisti pastangos. . lvairios visuomenines apklausos nuomonds rodo. KTU Tarptautines ekonomikos ir prekybos katedros laborantei Juratei Iftipaitei.. tiek pagal realqfi bendrEjI vidaus produkt4 tenkant[ vienarn gyventojui) pastaraisiais I J .Makroekonornika" buvo ivertintas paskatinarnEj premij a.r atsirado glaudesnisryiys tarp verslo ir mokslo. Broniui Martinkui. ZmoniLl NuoSirdZiai dekojame leidyklos . todel padidejo i5silavinirno. kv. Kauno technologijosuniversitetoVadybos katedrosprof.. Autorrar PRATARM E TRECIAJAM PATAISYTAM LEIDIMUI Trediajame pataisytameir papildytame vadovdlyje. tiek pagal teritorijos plotS .Technologija" vedejai Danutei VienaZindienei. konkurencingumo ir pletros kitimo spart4. Dabartiniu laikotarpir..65 tlkst. kuriame analizuojarnavisuomends fikine veikla. km. . visq lygiq darbuotojqkvalifikacijos svarba.Makroekonomika" leidime yra atnaujinti faktiniai duomenys. Lietuvos auk5tojo rnokslo vadoveliq konkurse vadovelis. mokesdiq rnokejimo ir pan. taupymo. Ekonominiq Ziniq gavimas ir panaudojimas yra svarbus Salies ekonominiam konkurencingumui pasauliniu mastu.kaip mai.jis lgalina geriau suvokti lkineje veikloje nuolat priimamus ivairius sprendimus(vartojimo.rtoriai dekoja vadovdlio tekstq paruo5usiomsir sumaketavuslonts: KTU Ekonornikos katedros laborantei Manjai Vaitkevidienei.Aleksandrui Vytautui RLrtkauskui.) ir jq poveiki ekonomikosvystymuisi konkrediame Salies verslo ciklo etape.jo sturdijosleidZia geriau suvokti pasaulio sistem4 ir tvarkq jos principus. Zinios lemia darbo naSumo. Vadov6lio ankstesnieji leidimai buvo pladiai naudojami Lietuvos universitetuose makroekonominiq Ziniq studijose.

.6. Vadovelyje analizuojami makroekonomikos klausirnai.Vadyba". priimandiamgamybinius sprendimus. Autoriai sieke. Vadovelio autoriai analizuojamus klausimus siekia pateikti problemiSkai.Ekonornine Vadovelio destymo struktfira pasiZymi logiSkr"rmu. ir statistika". 2003 rn.6 proc.. .6 proc.valstybdsiSlaidq.l istatymuose. pareigunui.. vaizdi ir aiSki.. Vadovelio grafiniais teksto pateikirno sprendimais (skirtingais Sriftais. analizuojantSaliesekonominEraid4 tiek tiek atsakingarn Salies irnonesvadovui. nurodo realiq situacrjq pavyzdliq.tarptautines prekybos ir investicijq augimas . valstybes biudZeto deficito kitimo kryptyse).. Daiznai si[lomi makroekonomikos metodai remiasi Ziniomis.kaip . kad ekonomines Zinios yra labai svarbios tiek kiekvienarn piliediui. igytomis ankstesniq disciplinq modeliuose.. Redaktoriai IVADAS STUDENTAMS Vadovelis ..yirnu Plediantis demokratiniarns procesams ir dalyvaujant ivairiq lygir'l rinkimuose kiekvienas pilietiSkai m4stantis rinkejas turetq analizuoti kandidato ekonornines paZi[ras ir situacijq Salyje (siIlomus pakeitirnus mokesdir. kad pateikiama rnedZiaga b0tq moksli5kai pagrista. tokiuose kaip maternatika. uZsienio prekybos politikoje.priimant svarbius sprendimusmokesdiq.9. l4 .). infliacijos ar nedarbo politikoje.ypad spardiais. kuriuos turi Zinoti iSsilavinps Zmogus. ekonorninioaugimo tempais (2002 rn.rose bei isisavintqmedZiag4 igytus ig[dZius. .Ekonornikos studrjqivadas"..Makroekonomika"yra integruotasi aukStojomokslo studrjq programq. mikroekonornika. Nagrinejami klausimai ir realios situacijospateikiamosatsiZvelgiant skaitytojojau pasiektqZiniq lyg1 i bei kituose studijq dalykr. metaispasizymejo netgi vienaisdidZiausiq EuroposSqjungoje. v6liau supaprastinta uZdaros ekonomikossistemair galiausiaipereinamaprie atviros ekonomikos modelio.Mikroekonomika". Ekonorninds pletros varomoji jega Salyje ir jos pasekmds.rsijusios ekonominiq Zinirl su ir praktiniu taikymu.vadyba. pabraukimais. [sigr. logiSka. i5rySkinirnais.tiesiogiai sr.numeravirnu. strukt[rizavimu) siekiama atkreipti demesl i analizuojamq problerrrq ar procesllesmE. Praktika rodo. dalykiSka.veiksniusar strukt[ras.kai pradZioje analizuojama bendri makroekonornikoskaip rnokslo klausirnai. . Salies uZsienio prekybos politikos. Jame analizuojarnamedZiaga gerai dera su tokiais gretirnais dalykais.

nuolat tobuleja.Salia tradiciniq maten-ratinir-1 santrumpqvartojami ekonornikos anaiizq. iSskiriamos pagrindinds s4vokos. Knygoje suvienodinta su vadoveliu visq skyriq pateikirno struktura: i5d6stoma tema. todel kiekviename skyriuje ideti kartojirno studijas palengvinapagerintossavaranki5kodarbo klausimai. Kartojimo klausimai . Krygos pabaigoje pateikiamas vadovelyje apib[dintq pagrindiniq tenninq Zodynas. Tai sudaro galimybg atkreipti demes[ [ tai. kad tiek teorijoje.padeti studentarns dalykq.tuomet studentas pateiktoskurso daliesklausimE.kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiarla gali pats lvertinti suvokitno laipsnl klausimai pakartojirnui. kokie nauji dalykai buvo anaiizuojamiskyriuje. tiek Analizr"rojamasknygoje situacijas visuornet galirna ir reikia susieti su naujienomis. Savaranki5kas galimybes. Sekmingq studijq ir norimq pasiektirezultatql Redaktoriai .geriau suvokti makroekonomikos Vadovelio tikslas . Pagrindiniai sutrumpinimai pateikiarni vadovelyje lygtyse ir paveiksluose. palengvinantys kintamiSqsqrySiq pagrindiniai sutrumpinimai.Skaitytolas Makroekonomikanera sausas praklikoje nuolat kyla ivairios diskusijos. patobulintas kalbos stilius. ir pasikartotinelsisavintq jis rnokslas. Knygos autoriai sieke sudaryti galimybg pagerinti ir studento savaranki5kodarbo rezultatus.pateikiami kartojimo klausimai.skelbiamomisperiodikoje. pamatys. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama pagrindiniq sEvokq s4ra5as.

.(hypothesis)paZinimobfidas.ru.eiklq. Ekono'rikos Ziniq kaupirnasreikalaujaiq apibendrinirno. 1 . sistemizauirno. kad ji burq galima patikrinti praktiniais duomenirnis.hipotezes. clesnius) bei logika. E k o n o m i n i sm q s t y m ob l d a s Makroekonomika turi ne tik savo tyrimo objekt4 bet ir anarizes metodE. Tik i5analizavusatskirq veiksniq veikimq fonnuojama ir vykcroma folitika. Makroekonornika . principais. Atskirq veiksniq sqveikos pobfidi atskrei<JZia sios pagrindinesekonomikossqvokos:hipoteze. desnis. MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS PROBLEMOS I. re'rdamasis 'rokslinio "p. t6 .iju. 1 . Mokslines Zinios issaugomosir perteikiamos.Tai isankstinis reiikiniq sEveikos apibudinimas. Ekonornikos teorija parodo Saliesuki veikiandiq veiksniq s4verkq. tai ekono'riniq ziniq srstema. vartojant ta'r trkr4 terminologiiq (sqvokas.d. sqlygodarnos ekonomikos mokslo vystymEsi. teorijas. Ekonomikos mokslq galirna palyginti su galingu rleclZir_r. kurios pagrindinis tikslas .ekonomikos rnokslo saka.tutego. Kita vertus. tirianti bendrqjrl ekonomikosveiklq rodanti ekonomikoskaip visumosfunkcionavima.tai jau susiformavusios ir tik besiformuojandios ekonomikossrovesbei mokyklos.teorijas.1. To<1el ekonomikos mokslas pletojasi.rinru.sios dvi to patiesdalyko dalys veikia viena kitq. Jos analizavoarba dabar nagrineja lvairias ekonornikos problernas.I. _ Hipotez.-motsliniq s4vokq formavimo.Iai palinrine veikla. 1 .makroekonomikos stabilurnas ir eiektyvLrs ekonominis augimas. i'azinimo procese ne tik papildomosbei patikslinamos visuotinaipripaZintos ekonornines zinios. MAKROEKONOMIKA KAIP]\{OKSLAS Ekonomikos mokslas . ktrrio stambios Sakos ir veslus vainikas .teorija. sukurtaper mokslinq v. kurios tikslas _ ekonorniniq ziniq isigiji'ras.r. sirntrnediais zukauptos ir kritiskai ivertintos mokslines Zinios sudaro ekonomikos 'roksro pagrindq. rlahnai tais padiais klausimais laikosi skirtingq ir netgi priesingq paziurq ieskodarnos silpnqiq oponentlr sukurtq teoriiq ypatybiq.bet ir atsirandavisiSkainaujq teorijq.sufbmuluojanras teoriikai ir pakankamai tiksliai apibreZiamas.

empirini ir rnokslini objektopaZinimolygi. pastovus. apirnantis vistts ekononrrniq procesrl paZinirno lygtus. Tai surinkus ekonomikoskitimo dr.rnenkaipagr[stifaktq aiSkinirnu.4 skyriuje. yra tarpusavio sqveika akivaizdi. Empirinis ekonomikos paZinimo lygis (ernpiric level ol' economic knowlidge) .ra). Jos patikrinantos. skirstornos i bendrqsias ekonomines.tai susisteminti ir apibcndrinli ekonominiaifaktai. Siuo atvejukiekybinereiSkiniq Ekonomin0 kategorija (economiccategory). taikom4sias ir bendramokslines. abstrakdia logine forma (rnokslinitl teiginiq sislen.lai silvoka.tai esrnirtis. Mokslinis ekonomikos paZinimo lygis (scientitlclevel of tai ekonominitl procestl economic knowledge) ir desningurnq atskleidimas prognozavirnas. iS tam tikrq pradiniq duomenr4. leidZiapatikslinti ekonotnikos teorij4 arba jos visi5kai atsisakyti ir sukurti naujq. Aukitesnisabstrakcijos Ekonominis d€snis (law of econotriic). \ $ tt- \ k. pasikartojantis procesq ry5ys. vadinamas sisteminiu knowledge). remiantis Teorija (theory). Mokslini ekonomikos paZinim4 srdygoja rnokslin€s tcorijos. ekonorniniqprocesq savybesbei teori5kai apibendrinanti bruoZus. teorijos krypdir. yra laipsnis ekonominiai desniai. { \ BIBL!OTEKAI VIESOJI nnovnrsxro I T7 . ekonomikos bendromisZiniornisbei praktika.tikrovesreiSkiniqai5kinimas. Ekonon-rikoje hipotezes fonnuojarnos. geriau paai5kinanditl tikroves faktus.kiekybinio sEveikos DaZniausiai irodymo nepakanka lai ncti'ilti spejirnai. ekonorniniq lygiai: bendrasis. empirinis ir l5skirianrikeli ekonomikospaZinirno mokslinis. remiantis loginilris samprotavimais. teorijos vystyrnqsiskatinakeletas moksliniq ekonomikos Bendraurokslinds nagrindjamqSiostetnos2.rornenis. Bendrasis ekonomikos paZinimo lygis (conirnonlevel of tai pats bendriausilrs ir economic knowledge) retttiantis pavir5utini5kas rei5kiniqaiSkinirnas.6 Ekonornikos paZinirnas. econotnic ekonomikospaZinimu (systematic Ekonominio paZinimo sistema apima tyrimo objektrl ir metodll.

Realioji pusiausvyra (real equilibrium) . apirnanti visus rinkos procesus. NeZyrnhs sistentos elementq pokydiai netrukdo sistemai gr[Zti i pradinp busenE. 3) iSorinio ekonomines sistemos veiksnio iSnykimas s4lygoja pusiausvyros sr. tenkinantis visq visuotnenq.tai laktiSkai rinkoje nusistovinti pusiausvyra. tai pasirinkimo problernos sprendirno bldas. i r s i s t e m a p e r e i n u i n u u .tenkinantisvis4 Pusiausvyramakroekonotnikoje visuomenE. Rinkossistema analizuojama kaip dinarninis procesas.vartojimo ir naudojirnoblsena. 2) pradiniai ekonominessisternosduomenys. paklausos pasiulos pan. e n d r o jb e i r e a l i o j ip u s i a u s v y r a .rsidaranti veikiant laisvosioskonkurencijosdesniui.tai pasirinkimas.ine pusiausvyrakaip vieninga tarpusavyje susijusi sisterna.bet kLrriosvalstybes ekonomikos teorijos ir ekonomindspolitikos esmineproblerna. 4) pusiausvyros b[sena kartu yra ir optimali garnybos. ir ir Makroekonomikos pusiausvyra.rsvyrandra pastovi.rsidarymq.reik5mingi pokydiai pakeidia pusiausvyroskainq lygi. Matematiniqrnetodqnaudojimasekonomikojeleido irodytr. esant netobulajai konkurenciiai. l8 .equilibriurn) tai ekonomikos bukle. .jo iivad4 kad pagrindinisrinkos sistemos bruoZas pusiausvyra. Bendroji pusiausvyra(comrnonequilibriurn) tai tecl.j 1 1 pusiausvyros busenE.realausgyvenimo abstrakcijqrezultatas. kita vertus. yra Pusiausvyra(E . Rinkos sisternos pusiar. sr. i5tekliq ir jq panaLrdojimo. kad: I ) bendrojipusiausvyra rinkossistemoje visuornet egzistuoja. Remiantis abstrakcijos metodu. kai rinkos jegos atsveriaviena kitq ir nekyla tendencij14 kurierns nors procesalrs keistis.tai pusiausvyros kaina.Tuomet ribotq gamybosistekliq panaudojimas prekiq ir paslaugrl gamyboje bei jq pasiskirstymas tarp atskirq visuomend:s narirl yra subalansuotas. i5skiriami Sie pr"rsiausvyros lygiai: d a l i n e . kad visos visuomends maslu gaunamosproporcijos tarp garnybosir vartojirno. Subalansuotumas reiSkia.tai ekononrinis idealas. b i Dalin€ pusiausvyra(partialequilibriLrm) tai pusiausvyra individualiose prekiqrinkose. nuejgsilgE vystymosikeli4 prie.Ekonomikosmokslas.

IKOS POLITIKA (Politikosformav[muipasitelkiamos teoiij os.ro budas. kuri tikrinama analizuo. Ziniosyra apiber.formuoja ekonominp politik4 nurodo jos tikslus. rp a s i r e i S k i a t l i e k i r n t s o c i o l o g i n i t r s s a tyrimusbei apklausas. : ekonomini elgesi) .1 pav. B t .rdrinamos. analizuojamiir panaudojami fonnuojantekonominioelgesio teorijtl. [vertina alternatyvas.leidZiaatsiribotinuo neesminiq veiksniqir iSsiaiSkinti principinius ekonominius ry5ius..' yeikiandios 1. arba ekonominiaimodeliai. rodo ryS[tarp faktr4. ' .1 pav. kai suformuluojama hipotez6. . remdamiesi makroekonomika. efektil. daugybeslvairiausiq irnonir4. Faktq.:: ' TEORIJOS (Ekonominiam elgesio mbdeliuisukurti naudojami faktai) . Atvirk5diasindukcijai loginio sarnprotavimo yra br. apibudinantyskonkredi4 ekonornikosproblern4 apibendrinami.teorijrlir politikoss4veika Ekonomineje analizejepladiai pasitelkiami ivairus supaprastinimni: nekreipiama ddmesio i skirtr. . Tai iSvadq gavirnas i5 prielaidLl pagal loginirrs ddsniusir taisykles.'i l :FAKTAI (tiskiriamiir analizuojami faktai. 1. kuriarneatskiri faktai. Supaprastinimai.' EKONOM.aiSkinandiaekonoruinio elgesio elementus.rdas dedukcija.loginio sarnprotavirr. tarp garninamqprekiq ir pan.r t e n ti n d u k c i n i s m q s t y r ) l i . Toks faktq kaupirnas ir teorijos sukfirirnasjuos apibendrinus vadinamas indukcrja.rmus tarp Saliesgyventojq kaip vartotojq.Duomenys. Dedukcija (deduction).loginio samprotavirnobIdas. l9 . susijQsu konkre[ia ekonolnine problema) . Politikai. ': .ant faktus. teorijosir politikos. Indukcija (induction) .Makroekonomika pasitelkiama priimant ekonornin€s politikos sprendimus.

kad prekes kaina yra atvirk5diai prclporcinga.) . nors realiame gyvenime izoliuoti veiksnir4s4veikosneiuranorna.Toddl ekonorninis modeliavirnasreikalaujaatidumo ir logikos. kaip parodyta | . L Z o d i n i ua p i b [ d i n i m u . Vidiniai (endogeniniai) veiksniai. Modeliuose svarbios veiksniqgrupes: dvi l.kai pajarnos. makroekonorniniame rnodelyje.ras tai bet kurio rnodelio sudaryrno principas. Kintarnqjq veiksnitl ivertinimui daugelyje modeliq naudojan'ra ceterisparibus(lot.s4lyga. Ekonominiai rnodeliaisudaromiivairiornisfomrornis: | . PavyzdZiui. apib[dinanti konkrediq veiksniq poveikl ekonornikai.Si priklausomybe egzistuoja tuomet.kad kiti veiksniai yra pastovus.yra pastovIs.2 pav. Tadiau. 2.Ekonomikos modelis (econouricmodel) .rs. apib[dina pradinq informacij4 jie veikia iki modelio sudarymo.. padvigubejuskainai. 4. Grafiniuiliustravimu. Tarkime. vidiniai . Ceteris paribus srlyga butina priklausornybei tarp analizuojarnLl kintarnqjLl suvokti.kitiems veiksniams nekintant.los paklausoskiekiui.2 pav.o kinta tik modelyje pasirenkamikintarnieji.raZija du kartus.praleidus"svarbias analizuojamoprocesc) charakteristikas. kaip i3oriniai veiksniai veikia vidinir. ISoriniq vidiniq veiksniqsqry5is ir Modeliai yra paprasdiau sr"rvokiarni negu reali tikrove. Supaprastinin. 3. Lentele. Pateiksime visq rnodeliqfonnr-1 pavyzdZius. (egzogeniniai) ISoriniai veiksniai. Modelio sudarymotikslas yra iSsiaiSkinti. vartotojq poreikiai bei kiti vartojimEveikiantys veiksniai nesikeidia. Matematine iSrai5ka. vartojimas sun. 2.Jr rei5kia. ISoriniai veiksniai. Zinoma.sr-rsidaro padiame o modelyje. .supaprarstinta teorija.tai yra tarsijo veiklosrezultatas. lSoriniai veiksniai MODETIS Vidiniai veiksniai 1. tik madoskryptis.. galima padaryti neteisingasiSvadas.

. Modeliq sudarymas netikslingas. Grafikas paklausos 1. todel ir vaizduojamas tik teigianr4 dydZiq kitimq rodantispirmasiskvadrantas. Prekes kiekio kitirnas 3. N{atematin6i5rai5ka P^:30 . daZniausiai yra pirmajame kvadrante. kad kintarnieji gali b[ti tiek teigiami. tiek neigiami dydZiai. vnt. Grafikai. Kintamieji gali buti analizuojanri parodytuose1.Pliuso" ir rodo teigiarnas arba neigiarnasX ir Y aiiq . 2) apraSas kad analizuojamasis ta5kas yra pirmame kvadrante. Prekiqpaklausa atvirk5diai Siosprekes 2.rninuso"reikSmdsskliausteliuose reik5rnes.Kvadrantai numeruojanti keturiuosekvadrantuose. . 30 20 l0 U Modeliq naudojimq sqlygoja potencialios problemos. pradedantnuo de5inio virSutinio karnpo.Q". rodo. 4. jeigu pasirenkarni kintamieji. Ta5ko Ar (3.. prie5 laikrodZio rodyklE.1. Zodinis apra5as yra proporcinga kainai.rojama situacija.3 pav. Koordinat€ rodo taiko padetl grafike. Lenteld Kaina. trys vienetai nuo ar-rk5tyn.4 paveiksle.nybcs. vertikalios a5ies de5inE du vienetai ir nuo horizontalios a5ies I . nesusijq su analizr.Svarbuatkreipti dernesiir I tai. iliustruojantys ekonomines kintamLfq priklausor. tt 0 l0 20 30 Kiekis.

......... Kreivds nuolydis bet kuriame nurodytame ta5ke (incline of curve at any point) .. jq apibudina nuolydis.....) i5reiSkiantl ir apib[dinarnaneigiarnunuolydZiu'.-) atvejai 1. +) 3 i A: (-3.rsomybE prekesX kiekio (Q-) ir Siosprekeskainos (P...pavaizduotus tiesdmisar kreivernis.3 pav.Tiesioginqpriklausomybg tieseyra leigiamonuolydZio. analizuojarname II kvadrantas (-.+) I kvadrantas (+..... 1...Snie3ka ir Mikroekonornika....-) (-. 2002..| ) o... Ekonorniniqkintamqjq ivair[s priklausornybes Apie paklausos ar pasiilos elastingurnq pladiau 2r..2) 3 kvadrantas IV kvadrantas (+.. Tiesds nuolydis (incline of line) * tai vertikalios a5ies kintamojo pokydio santykis su horizontaliosa5iesreik5miq pokydru.. i5vestos ta5ke.tiksliau Ekonorniniusrei5kinir"rs....tai liestinds.4 pav. p { ? _ 7 5 I kt 22 .: V. PavyzdLtui.. 1 t 2 -. pavaizduota paklausos tiese AB parodo tarp atvirk5tinEpriklar.---? Ar (3.nuolydis. Kaunas:Tcchnolosiia......

o kainq atvirkSdiai..lstorine patirtis rodo. darbopaklausos se s4lygoja naujai 1 darbo rinkq ieinandiq ir darbo ie5kandiq gyvenlojtl gaunantietnsgyventojams ypac isidarbinirno galimybes. Ar prezidentas i5kele savo kandidathr4 pirnq kart4. 4.i5 tiesq 'fodel nenuostagyventojqgyvenimolyg[. Ekonornik4 kaip visurn4 apibridina Sios pagrinclines charakleristikos: L 2..PavyzdLrui. reiSkiandio . ValdZiojeesantipartija. Kitaip tariant. 6. prekybos busena. Pavadinimas. Makroekonomikos objektas ekonotlikos Makroekonomika (macroeconomics) kaip visurnqarba disciplina.Visq Salies svarbus jos biudZeto goja Salies garnybos apirntis. didejirnas. UZsienio Makroekonomikos analizuojani rei5kiniai juntami kiekvieno rnustl kitirnas irnonegyvenirneivairiausiaispoZi0riais. per rndnesius Se5is Pajarnr4 lygio kitimo tendencija pastaruosius prieS rinkimus. metiniaiaugimo ternpai. 2. Tuomet ekononrini politika tampa svarbiausiukriterijumi svarstantkandidatfiras. lygis. Pastoviaspajan-ras gyventojqgyvenirnolyg[ s4lykainq lygio kitirno tempai. palukanqnomros lygis ir pan. R.visuma". Vadinasi. bu. s4lygoja Salies ekonornikos busena ypadreik5rningos politindse problemos diskusijose. j4 maZina.valstybes busena. l N e d a r b oy g i s : Bendrasiskainq (infliacijos) lygis.Feieras.. 3. ar pakartotiniarns rinkimams. iSskyre veiksnius.macro" kilqs i5 graikq kalbos LodZio. kad rnakroekonomikos Praktika parodd. makroekonornikasusijusi su ekonomikos . ValstybesbiudZetobfisena.didelis"..valstybdsskolos. kad pajarnq didejimas s4lygoja valdanciosios partijos pergalg. kad kiekvieno prezidentopopuliarumasdideja ekonomikos pakilirnq laikotarpiu ir krenta nuosmukio stadijoje. [vertinusesameekonominqsituacrjrl Salyje.2. prezidentorinkiruq rezultatus: s4lygojandius l. Darbo na5umo Palfikanqnorrnoslygis. Ekonominiq procesil poveikis ypad aktualuspolitikai prezidentorinkimq metu.Amerikiediq ekonomistas Rejus galima numatyti rinkimq rezultatus Feieras(Ray Fair) teigia.sutna" arba . 23 .kad prezidentq gana tiksliai.nagrinejantiekonominEsisternq j sustarnbintusos sektorius. 3.o ekonotlikos bfisena labai paveikia rinkimq rezultatus. 5.1. remdamasis istoriniais faktais.1.

NevisiSkas pasiskirstyme' pajarnq nelygybe 4. Makroekonomistai analizuoja Salies kaip visumos ekonornini deuresl vystym4si. tur6tq Tadiau ekonomikos teorijoje n6ra vienareiksmiskosnuostatos' kas ar pati rinka. Makroekonomika.]akro. nes turint palyginti tikslias tobr-rlinirnas. Laisvosios (infliacija). galirna blsimojo vartojin.defektus": valstybdsreguliavimas.. juos prognozuott.ne tik ekonominiq procesll Makroekonornines bei ekonorninespolitikos aiskinirnas..bet ir flkio raiclos prognozavimas Prognozavimasyra b[tinas.4.ktno. rodikliai kacl makroekonornikos rezultatai strktrrialni t"igti. bltina atsizveigti i atskirq ekonomikoselementqsprendimus.iu. analizuodama ekonorrrikE kaip kuri nagrindjaatskirq tikiniq vienetq veiklE. nepriestarauja tyrirtto tal ctvi ekonomikos rnokslo ilisciplinos. arba guti-u 24 . turindios skirtingus savo objektus.ro ir taupymo apimties sprendimus. AnalogiSkai veiksnius: norint jr'rosnustatytt' apimti sqlygojandius apib[dinti ir investicijq Todel nakroekonon. labai svarbu isanalizuoti seimr1 nustatant nun'r.. analizes tikslas .. . Sis prezidento rinkimr4 rezultattl nustatytno principas prakti5kai pasitvirtino.Kainqctidejirnotempqkitirnotendencijaperdvejuspastaruoslus rnetusPrieSrinkimus. o n t r o l i n i a ie k s p e r i r n e n t ap.11ika PavyzdZiui.rmaireikalauja tam tikro rinkos mechanizmokoregavitno. minirnizuojandiq galirnaimtis priemonir-6 prognozes ekonorntnes audrq gali tinkarnaijai artejandi4 nustatQ (Panasiaikaip jureiviai vanclenyne: galima pasiruoiti. Galiausiai ga'ti teorinius n i K a p i b e n d r i n a r n i . Jai bfidinga nernaZa Rinkos ekonomikos tr0kurq: (monopolizrnas). padidejirnas 2. yra gali padaryii diclelgZal4 tocleleksperimentai . politikos knrejarnsivertinti lvairius politikos variantusbei sisterna n6ra ideali. uZimtr'tmas 3. Makroekonomikos nagrinejami reiskiniai ir procesai strsifonnuoja sqveikarrjantdaugybeinamq0kiqirirnorriq. ypatingq praktiniai duomenys teoriSkai . glaudZiaisusijusios. mikroekonornikai. visutrr4. lygina su kitll Saliq ekonominiaisrodikliais. yra kintamqjq suma. Socialine Sie trukr.todelmikroekonomikair Analizuojant ekonomikq kaip vistulq.oi laiio veiksniui. principopaZeidimas konkurencijos l.perbrangls" ekonourikai. ar bfitinas Salinti isvardytus ekonominessistemos.rikos bfitina Zinoti lrnoniq UUii-ojo pletimosi sprendirnus. nuostolius. Pinigqkiekio cirkuliacijoje (nedarbas).ir neigiamalinkrne.a t v i r t i n u n t y s a u j u s Neteisingi sprendimaiSaliesukiui tnakroekonomikainebldingi' sprendirnus.) Monetarine ir fiskaline politikomis ekonomikos kitimq padedaekonornines Makroekonornistai veikti ir teigiama.l ukio vartojimo veiksnius.ii. s4lygojarnanarnr4[kir4 ar irloniq sprendiruq.

vadinarni politikos kintamaisiais. 1 . Makroekonomika.priimtq mikroekonomikoslygiu. 4. nederandiq. kad vyriausybei nedera .valstybes biudZeto valstybds b[isena.Politikos elernentai. taikyrnas. vyriausybds naudojarnos ekonomikaireguliuoti. 1 . ir makroekonomistai naudoja ivairius modelius. skola parodo Salies ukindsveiklos rezultatus: laimejimus arbanes€krnes.rsyb€s tikslLl ekonornikojenustatylnasir kontrolis priemoniq. kuriuos vyriausybe keidia.l nagrinejam14 eklektiSku.koncepcijr. kad vyriausybesaktyvi politika maZinant paveiktivisq ekonomikos nedarb4 infliacijqgali teigiamai ir raida.l. Visi5kouZirntumo. nedarbolygis. Fiskalinepolitika ir monetarine politika yra pagrindines priernoncs. 2. pletros.vienintelio" teisingo ekonornikos modelio.skirtingq. pasiZynrintis problemr.vadinamas prieStaringq Eklektika (eclectic). 25 .Jos tiriamq problernq ivairovg sqlygoja [vairiar. Efektyviosekonomikos pl€trai pal[kanq nonnos.t.mikroekonomikos lygiu: sudaromi makroekonomikos modeliai sqlygojami sprendimq. 3 .reguliuoti" ekonomikos.arbapolitikos priemonemis. M a k r o e k o n o m i k ai r e k o n o m i n 0 o l i t i k a p Makroekonornikos pararnetrai nacionalines pajarnos. Ekonomin€ politika (economic policy) . tinkandio visierns [kio pletros sprendimo atvejarns. Kai kurie ekonomistai teigia. vyriausyb€s subsidijos). mokslo teorijrl. infliacija.. Palankios ekonomikos biudZeto b0senos.. 3. Kainq stabilumo.rsius Salies[kio problemr4 lvairove. Ekonominepolitika visuometsukeliadaug diskusijq. Mokslas.Kiti ekonomistaiteigia.ras padaro daugiau Zalos negu naudos. lvairurnu. siekia pagrindiniq rnakroekonornikos tikslq: l. reguliuodama uki ekonorninepolitika. 6. vyriausybes iSlaidos. Saliesvyriausybd. Palankiosekonornikos pldtraivalstybes 5. vykdydarna ekonorninE politik4 (mokesdiq nonros. ekonomik4 analizuodama kaip visum4 nagrineja Salies ukio klausirnus. s4vokqjungimas ir naudojirnas. Toddl ndra . kad ekonomika turi tunkcionuoti susireguliavirno principu. siekiantSiqtikslq.kolektyviai vyriausyb€spriirnla strategijaekonornikostikslamspasiekti: tai vyriar. Mokejimq balanso pusiausvyros b[senos.valiutoskursai. kadangi bandyrnai sprEsti susidariusias ekonomikos probler.

Tai.Todel kyla klausimas. besireiSkiandias rinkos ekonomikos s4lygomis. 2.rota komandine ekonomika. Rinkos ekonornika. Rinkoje. kai ialies planuojarnas centroir iStekliusskirstopati valstybe. Sloje knygoje pateikiama rnakroekonornind analize atskleidZia v isr. Ekonornistai nepateikia vienareikimisko atsakyrno i iskilusius klausirnus.kadangi b[tent jierns teks ateityje priimineti ivairius sprendimus. 2. kaip fikio vystymosirezultalas. PavyzdZiui. 3. todel labai svarbusi5tekliqpdskirstymo princrpas.tLl poZi[riar-ns esantvisiSkai prie5ingiems. kokios ekonominds politikos priernones tarn gali bfiti naudojarnos'/Kiek veiksrninga ekonomine politika. 1 . besirlokandiusturi skatinti ypating4demesiskirti studijorns.mokesdiqmazinirnasgali sukelti valstybds biudZetodeficitq. EkonomistqpaZir-rros daLnai skiriasi del keliq prieZasdiq: l. Si4 funkcijrl gali atlikti trys pagrindiniaiskirstyrnobLrdai: l. Makroekonomika. kad ekonornistqpoii[riai skiriasi. visiiko uzimtumo ir kainq stabilurnobalansavimas yra labai sudetingasuZdavinys. Kiti ekonornistai. 3. kad valstybes biudZeto deficito susidarymaslabai pavojingas ekonornikos pletotei bei gyvenimo lygiui. tiek ji gali paskatinti ekonomikos pletr4.Makroekonomikosteorija analizuojabendrasekonornines problernas. kapitaio). E k o n o m i k o ss i s t e m a r j o s t i k s l a i i Ekonomikos sistema (economic systern) pasirinkimoproblerlq sprendimobfidas. UKIS 26 . pakankarnos ekonomikospldtros. vykstant dinaminiamsprocesams. Skiriasi ekonornistq socialiniai bei fllosofiniai ir nroraliniaibei etiniai vertinimo kriterijai. palyginti su visuomenesprekiq ir paslaugq paklausa. i5 MiSri ekonomika.ir valstybe. Nesutampa teoriniaibei ekonorniniai poZihriai. Kaip sr"rsidariusiq situacijq vertins ekonomistai?Kai kurie ekonornistaiirodineja. per i Centralizr. glaudZiai yra susijusisu politika. Zernes. netgi ekspe. i5tekliLrs kai skirstoir rinka.r<-rtinai priirntinasekonornikosteorijos paZiflras. 1 . kokiais atvejais ir kurias [kio sferas valstybe gali reguliuoti. kuri4 iStekliai patenka rinke. Makroekonornika kaip tnokslas pagrindZia ivairiq ekonominiq diskusijq suvokimq ir sprendimq pridmim4. trukurno ir Visose pasaulio valstybese ekonominiai iStekliai (darbo. vertindarni susiclariusiil situacij4 daro iSvad4 kad tai nerapavojingabusirnajaiekonomikosraidai. yra riboti. 4 .

yra lygiavinis.Bet kurios Salies ekonornikos sistema sprendzia tuos padius uidavinius.rosi procesorezultatas. akrnens anglies.) vartojimas gamybos procesuose yra svarbi istekliq naudojimo problema. rnineraliniq n-redZiagqir pan. dydZius. K4 turi gaminti Salies fikis: grtidusar tiksliuosius prietaisus. ideologija. Kaip fima gali gaminti produkcij4 kokius i5tekilus ir koki4 technologriE imone panaudos. sie uZdaviniai apima prisitaikyn4 prie nuolat besikeiiiandiLt s4lygq ir sprendimusk4 kiek ir kaip gaminti bei kas suvaftos arba isigis pagarnintasprekes.kai paskirstymas vyksta pagal konkrediqvisuornends nariq inasq i veiklos rezultat4.apimantis desirndiq tfikstandiq prekiq tei paslaugqgamybqbei iq perskirstymtlmilijonarnsmiestr4 kairnq gyventoiq: ir l.kur i5destyssavo garnyb4?lvairus iStekliq deriniai s4lygoja daugelio produktq gamybq. kad kaip tik ivairiapuse stimulq sistema yra ekonorninds sistemosvystymosipagrindas.pu. ar galirna riboti ir kaip jq naudojimq ar yra kokiq nors pakaitq naudojimoperspektyvq? 3. KiekvienosSalies specifines galimybes. Siuos uZdaviniussprend-Zia visos ekonomikossistemos. s4lygoja istekliq ir irengimq kiekio bei kokybesderiniusatskirosprekesar paslaugos gamyboje. JAV garnybos procesuose naudojarna kur kas daugiau kapital0 negu darbo istekliq. Jie prikrauso nuo vertinir-nokriterijq.'. religrja.. ar rinkos mechanizmas. kai atskinl visuomendsnariq gaunamq prekiq bei paslaugLl kiekis neZymiai skiriasi. 27 . duiq. optirnalus iStekliq ir technologiiq derinys yra nuolatinio visuomendsvystyn. bet ir politika. Tikslai gali remtis ne tik ekonomikosefektyvumo kriterijurni. pagrlstos turirnaisistekliais. Atskirq !.r. rnesq ar pieno prodLrktus. ir diferencijuotas. 2. cheminestrEsas vaistus. kas priima sprendimus:ar valstybe. kaip pagarnintu produkcija bus paskirstytaatskiriemsvisuornends nariarns? problema ne k4 Si pagrindiniai paskirstymornodeliai rnaZiausvarbi negu auk5diau i5vardytosios. Kam atiteks sukurtos materialines vertybes. T. nacionaliniu nepriklausomybes siekimLr. Konkredios Salies issivystyrno lygis sqlygoja darbo ir kapitalo istekliq panaudojirnogamybosprocesuose santyk[.lengvosiosprarnon€s ar garninius ar baldus'l o kokias spalvinesgamas. Nuolat kyla tokie klausimai: ar teisingai nustatytas neatsinaujinandiq istekliLtkiekis. pavyzclLiui. Kiekvienas is toliau isvardytr4 uZdaviniq yra sudetingassprendimq procesas. formas parinkti kiekvienanr produktui'/ Daugelis SaliqSias problemassprendZia sekmingai. susiformavusiqir veikiandiq tam tikroje visuonreneje. Technoroginiai ivairiq prekiq gamybos procesai pasiZyrni sava specifika: darbo imlumu arba kapitalo irnlurnu. nepriklausomainuo to.aliq ekonomikossistem4 tikslai skiriasi. Neatsinaujinandiq istekliq(naftos. lssivysdiusiq pasaulio valstybiq patirtis rodo.-. apibhdinsirne daZniausiai iiskiriamLrs ekonomikos tikslus.

28 . padedatiekti daugiau visuomeniniq prekiq ir paslaugq(sveikatosapsauga. objektyviai kuri laik6 nesusiradq laisvosdarbovietos.finnq investicijq apimties ir namq ukiq vartojinro i5laidq. 4.vartojimui ir fimroms .darbo na5umo galimybes. Zmonds ieSkodarniir nes darbo rinkdarniesi naujq darb4 keidiantis ekonornikos strukturai. iSskirdamos savo ekonomikossiekius. ribotq i5tekliq vartojimo didejirno tempq konkredioje Salyjetikslingumoklausimai. kad ekonomikos sistemaprivalo aprr.Simtaprocentinio uZimturrro negalirna. Bendrosiospaklausoslygis turi bhti pakankamai auk5tas. Be to. Tai rei5kia.stabilumas. PraktiSkaipasiekti visiSko.1.kitirnq.pabreZia visi5ko uZimtumotikslq. Todel kyla ekonominio augimo.rinti daugiauprekiq bei paslaugq priklauso nuo daugelio kiekybiniq bei kokybinir4 veiksniLl kitimo: gamybospriernoniq. Kainq lygio stabilumas (stability of price level) bendrojo Salies kainq lygio.). realiojo Ekonominis augimasreik5rningas tiek. 2. priartejusi prie potencialaus produktoribos. jdgos strukthra nuolat keidiasi.investicijorns. Ekonominis augimas (economic growth) produkto didejirnasper tam tikr4laikq. kad bhtq galima visi5kai panaudoti gamybos ef'ektyvurno. matuojarnokainq indeksu(arba infl iacrjos ternpu).SaliesLrkiosugebejimas garr. Sios Salys. kad. ISsivysdiusiose pasaulio valstybdse ekonominio augirro tikslas dabartiniLrlaikotarpiu susiduria sr. VisiSkas uZimtumas (full employrnent) . kiek tai prisidedaprie bendro visuomendsklestejirnoir leidZiaZmonemsvartoti daugiauprekiq ir paslaugq.r tokiomis problernomis. tuo daugiau pinigq reikds namq ukiams .darboj€gos. kuo maZiar"r kainuoja skolintis pinigLrs. kaip aplinkos ter5imas ir spartfis ribotq i5teklir-1 vartojimo didejimo ternpai. Ekonominio augimo galimybespriklauso ir dar nuo vienos sqlygosbendrosiospaklausoslygio. Svietimas. gamtiniq iStekliqir pan.visiSkas panaudojimas visos turirnos darbo jegos (ir kapitalo) i5tekliq. kuriuos gali sunaudotiekonon-rika. socialind r[pyba ir pan. Palanki paliikanq norlna (favourableinterestrale) ekonorniniam augimui palanki skolinamojokapitalokaina. tuo paskolqpakiausamaZds. Palukanq nonnos lygis s4lygoja atskirq bendrosios paklausos elementq .rpinti darbu norindiuosiusdirbti. [r * atvirkSdiai kuo didesnepal[kanq noma.nedirba. 3. lSsivysdiusiosepasaulio valstybdse laikomasi nuostatos.

pajarnos)padidina biudZeto trukumas (kai valstybes i5laidos didesnesnegr-r jeigLr valstybes yra bendrqjq paklausq. analizuojama kai Salisper rnetus i5leidZia ir investuoja uZsienyjene daugiau negu kilos valstybes pasaulyje rnokdjirnq iSleidZia ir investuoja toje Salyje.tai valstybdsapsir[pinimasprekdrnisbei p a s l a r r g o n r ils S l e i d o sn a r r j a m i n v e n l o r i u i .rliuojandios paklausosekonomikojelygi ir sudeti. regr.ValstybesbiLrdZetas subalansuotas. valstybiniq lstaigq darbuotojams ir pan. skirstomosi kapitalistines socialistines ir Kai Centrineje bei Rytq Europoje ivyko svarbus politiniai ir ekonominiai pasikeitimai. 1 . tai mokejirnq yra balansopusiausvyros stygiuspriirntinas.5.priemond. PagrindiniaivalstybdspajarnqSaltiniaiSiuo atveju yra mokesdiai. Palanki bendrosios paklausos diddjimui valstybrbs biudZeto blsena.) ir transferiniai (senatves pensijosir pan. Mokejimq balansopertekliussusidarotuornet. i . per Mok€jimL1 balansopusiausvyra padetis. iSlaidos lygios pajamoms.s ' .apskaidiavimas. ankstesnisekonomikos sistemq klasifikavirnas .lr prie5ingai. bendrosios Valstybds biudZetas (State budgel) vyriausyb€s planuojamqpajarnqir i5laidLl s4matafinansiniamsmetams.e i k a t o s a p s a u g o s S v i e t i r n o .kuriuo iSmokejimai vrrSijaiplaukas. ar toje PrieSingu atvejususidaro rnokejimqbalanso deficitas. policrlos ir kt. I s t o r i n de k o n o m i k o s i s t e m q a i d a r s Netolimoje praeityje ekonornikos sisternos apytiksliai buvo (kaip pirm4lq komunizmo stadijq). UZsienio prekybos blsen4 parodomokejimqbalansas.kai nagrindjamojiSalis per metus uZsienyjei5leidZiair investuojadaugiau negu kitos valstybes iSleidZia investr. 5 . Salyje prekybosir Mok6jimq balansas(payment balance) Salies pasaulioSalirnis per finansiniqsanderiq visomiskiton-ris su tarn tikr4 laik4 daZniaLrsiai metus. DaZniausiai budingas mokejimq balanso trfikurnas ar perteklius. Mokdjimq balanso deficitas (payrnent deficit) le5q kiekis. Valstybes biudZetasyra ekonomikos politikos.roja Salyje.). Bet jeigu jie yra neZymus. Pagrindindsvalstybdsi5laidos. Mok6jimq balanso pusiausvvra. Svarbiausia i5vengli nuolatinio disbalanso blkles. 6. Nesureguliuotarne balanso pusiausvyros paprastai nebIna. 1 . BiudZetoperteklius(kai valstybes iSrnokejirnai pajarnosdidesnesnegu iSlaidos)surnaZina bendr4jqpaklaus4.

Japonijos ar paiarnq ir Vokietijos atveju). AtsiZvelgiantI rinkos ekonomikosrrechanizmo i5sivystyrno sistemqgrup€s: lygi. egalitarizrno idejq [gyvendinin-rq. Visa tai sqlygojarinkos ekonomikosprincipq perimamumq. i5skiriamosSiostrys pagrindines L (industrinds pasaulio valstybds. frandizeir pan. marksizmo-leninizmo dalnai ypad tvirtas ideologines (marksistines)paZiuras. bendrusekonornikossistetnos klasifikacijosprivalumasyratai.lsiki5imo") fomq pasekmes.efektyvurno surnaZdjirnel netolygr-1 augimq (pavyzdliu1 besivystandiosSalys). Grupuojant Salis pagal valstybinio ekonornikosreguliavimo laipsni bei tip4 akivaizdesnestampa ekonominds skirtingq valstybes reguliaviuro (.. Visos Salies ekonomikos ir atskiros [rnon€s fur.apib[dindama ekonomikosmechanizmoveikimo esrnE kiekvienoje visuomeneje. dideja tarptautiniai rySiai. uZtikrinti visrl Salies piliediq sqlygoti visuotines asmeniniqporeikiq patenkinim4 maZinti aplinkos ter5irn4. 30 . Naujo tipo pereinamoji ekonomika (Centrinesir Rytq Europos Kinija).Visa tai s4lygojo psichologinius rinkos ekonornikossistemoselementqisitvirtinimo Zrnonitl. Kai kuriais atvejais toks isikiSirnas gali s4lygoti ekonornikos efektyvumo didejirnq (pavyzdLitti. t. Penkiasde5imtmetq trukgs ekonomikos vystymasis vadovaujantis principais.praradoprasmQ. Verslininkystesbei ekonomikos teorijos principq paZinirnasteikia naud4 bet kurioje Salyje visuose firmq veikloslygiuose. valstybinis ekonornikos reguliavirnas gali sumaZinti nedarbo lyg[.y. besivystandiose SioseSalyse pasiekiamasplediant smulkq bei vidutini verslq kuris savo ruoZtu yra briti skatinamas [vairiq pasauliniqorganizacijq. Daugejantpasaulyjedemokratiniqvalstybiq.Sie principai gyvybingi net ir tuomet.lizingas. kad ji pabreZia elernentusir bruoZus. sqmondje sunkumus.rkcionavirno mechanizmasypad svarbuspolitikams.jq ekonomikai tampant vis atviresnei. tarpe jq prekyba bei tiesioginds uZsienioinvesticijos (bendrq firmq steigimas.Vakarq" ir. Be to. kitais . Salys kiekvienoje i5skirtoje ekonomikos sistemq grupeje viena nuo Tadiau Sios kitos taip pat skiriasi ekonominiu ir socialiniu i5sivystymolygir"r. iSsivysdiusios Rinkosekonornika kai kurios Azijos Salys. kai rinkos ekonomikos sritys yra ribotos. Pietq Tradicine pereinamojiekonomika(besivystandios Azijos Salys).. ypad senyvo amZiaus. ) 3.Ryt{' stereotipus. iSugde. lygybes principo realizavimtl visuomendje.iskaitantnaujasindustrinesvalstybes).). siekiantiemssumaZinti skurdo na5t4 gali pajamqbei uZimtumodidejirnas valstybdse. Afrikos.. bei Lotynq Amerikos Salys.

kad vienas kr"rrisnors reguliavimo tipas yra prana5esnisnegu kiti. bei ginanta privaiios nuosavybdsteise. ValstybesreguliavimasdaLnais{ygoja atskirq bendrovirl.kai kurias Azrjos ekonornikossistema apima indr"rstrines Salis (Taivanq Pietq Korejq Singap[r4 Honkong4 Tailand4 ir Malaizijq). patikirnai funkcionuojacentrinio Siose valstybdse banko sistema. paslaugos hei iitekliai) paskirstomi.r. Apibudinsime du rinkos ekonornikos modelius: Reigano-Teder azrjietiSkajl. Sakq ar kitq strukturq rnonopoliniq pozicijq stiprejirn4.s.Praktika rodo.ysiiusias rinkus ekottomikosSali.tai ekonomikosmoclelis. rizikuoti. neskatinanti valstybinio ekonomikos reguliavimo. sumaZina monopolizmo susidarymo tikirnybE ir poveiki politiniams sprendimams.Modelio SalininkairekornenduojaneZymq valstybds ekonomikos reguliavim4.ro tarifai kai kuriose naujai susiformavusiose veiklos srityse. Si pasaulio valstybes. Ekonominiu poZi[riu visuornen€visuomet patiria nuostoliq. kai susiforrnuo. Prekiq. kai vyriausybd numato.f i s k a l i n e e i r n o n e t a r i n e .kuri yra maZiausiai. o tai s4lygoja gaminamos produkcijos konkurenti5kurn4 pasauliniurnastu.ja kokia nors rnonopolija. pasitelkus rinkos mechanizmq. kad Sie principai yra efektyv[s sprerrdZiant problen. Tuo pat metu monopolistai.as.. Ji apinra iisit.Siuos skirlumussqlygojavalstybes ekonomikos reguliavimo apimtis bei pobfidis.kiSasi"i ekonornikq. kurti.Politikamskartais b[na netgi sunku atlaikyti stambiqbendroviqar profsqjungqspaudimq. jei valstybd nepiktnaudZiauja dideliaismokesdiais.rs tarp lvairirl ekonominiq sisternq.2.Tai ypad svarbr"r 1uo atveju. Pateiksime padias bendriausiasekonomikos sisternq charakteristikas: l. prekiq bei fondq birZos. Rinkos ekonomika .rant bendrov€spranaSesnes. ISsivysdiusiosrinkos ekonomikos sislemos pagristos apibudinamos kaip rniSriossistemos. ekonomines Be to. draudimo kompanijos ir kiti f i n a n s i n i ati a r p i n i n k a iS a l i e sv y r i a u s y b ets k s l a s. L Reigano-Teder modeliui bfidingas neZyluus valstybes ekonomikosreguliavimas. reguliuojaniios verslininlqtstq. Azrjieti5kajam modeliui b[dingos subsiclijosir protekcionrzr.geriausia" ta vyriausybe. 1. apsaugoti vyriausybes nutarimqbei prekybosapribojimq. Bet tai nerei5kia. su uZsienio konkurentais. veikia lstatymai ir teisinds normos.. jog didele paklausa tarptautineje rinkoje i5silaikys ilgq laikq ir kad nacionalinds palygir. Nors Sioms Salirnsbudingos bendros ekonomikos sistemoscharakteristikos.Valstybinisreguliavimas Siuo atveju padedalabiau 3l . uZirntum4 ir ekonornin[ augirnq. rinkos elementais bei Zyntiu valstybiniu sektoriumi. visuomend labiau suinteresuojamadirbti. ir l.km'iante ganrybos veiksniai (prekes.gaunadideliuspelnus. jos viena nuo kitos skiriasi.Tarptautinis verslas s4lygoja ekonorninius rySir. Pagal5i4 teorijq . i b politika reguliuoti garnybos apimti. Ekonomikos sistema. paslaugq ir iStekliq paskirstymtl siiilo sprgsti rinkos principu (paklausosir pasiulos sqveika).

pasiZyni dideliu kapitalo kaupimu. Kuveitas.tiek Pietq Korejoje vyriausybdsnustatdnedidelg pal0kanqnormfo skatindamos kapitalo imlius garnybosmetodusbei stambaus verslo. darbuotojqiSsilavinimas. didelis neraStingumas.2. Paprastai. ribotas pinigq keitimas. Ekvadoras. Afganistanas. Kitos tradicinespereinamosios ekonomikos. Venesuela. turindiq naftos iStekliq.ro lygiai.Salys. Tradicine pereinamoji ekonomika . Sios apsaugospriernones yra laikinos. [kurta 1960 m. Tai tipiikos daugiasanklodinds ekonomikos.Ekonorninis augirnasSiuo atveju pasiekiamasvykdant skatinandi4 ekspofto politik4. didelis Zerrds [kio produkcijos lyginamasis svoris bei didejantis stambiq valstybiniq arba tarplautiniq bendroviq lyginamasissvoris Salies ekonomikoje.prisitaikyti prie tarptautineskonkurencijos. Visais atvejais valstybinio reguliavirno tikslas yra nacionaliniq bendrovirl ar Sakq konkurentiSkumo tarptautindse rinkose didinimas.ginant" savas bendrovesvidaus rinkoje.vystyrn4si. Gvatemala) Salys. didelis uZimtumolygis. tradicines pereinarnosros ekonornikos modelis.ekonomines si.Siq Saliq grupei priklauso Afrikos. auk5tas Azijieti5kajam modeliui bOdingi ir ivainis valstybinio reguliavin. kai kuriais laikotarpiais pladiai naudojami barteriniai mainai.Sios Salysyra turtingos. Siam modeliui b[dinga stipri eksportindorientacija. 2.[ SiE ekonominds sisternosgrupQ patenka besirystandios valstybds.pasiiyminiios ivairiu valstybinio ir privalaus ekonomikos sektoritl iSsivystymo laipsrtiu. 2. Jungtiniai Arabq Ernyratai. Saudo Arabija. gamybosbei realizavirnokvotoms reguliuoti. pereinaniios ii naturalinio ilkio ! rinkos ekonomikosbfisenq.Organizacija ikurta naftos kainonrs. Nigerija. galindio sukurti eksportines rinkas ir sekmingai konkuruoti larptautinese rinkose.stemos.. Pagrindiniai 5iq ekonorniniLl sisternq bruoZai yra Zaliavq eksportas. Del to labai padidejo pajarnos.Peru.Be to. 32 . Kita ypatybe . kai kurios Pietq Azijos (tarpejq Indija.Sri Lanka)bei Lotynq Amerikos(Haitis.Indonezija. PavyzdLiui.organizacija nustato ir palaiko monopoli5kai aukStas naftos kainas.1. Svietimqbei sveikatosapsaugq.Bolivija. Salys naftos eksportuotojos naudojasi Sia palankia ekonornine situacija iSvystyti savo infrastrukt[r4 apimandi4 transporto sistern4 rySius.skaiiiuolarnos vienam Saliesgyventojui. elektros energetikq. Kataras.kuriose silpnai iSvystytos finansines [staigos. Organizacijos nariai: AlZyras.palyginti nedideli rnokesdiai. Jau ilgiau negu du deiimtmediusOPEK. lSskiriami du pagrindiniai tradicines pereinamosios ekonornikos modeliai: 2.Irakas. Nepalas. silpnai i5vystyta infrastrukt[ra. Libanas.Gabonas. SaliLL. ' OPEK (Organization of Petroleurn Exporting Countries naftq OPEC) eksportuojandiq Saliq organizacija. o ne .tiek Japonijoje. Bangladesas.

susikln-rsios buvusiosSovietq S4lungosteritorijoje.be to. fndZiq. b0tinos naujos administracines teisinesinstitucijosbei specialistai. Pagrindiniai makroekonomikosrodikliai Makroekonomikosspecialistaisavo darbe pladiai naudoja statistikrp. bet kurios vis pladiau bando naudoti rinkos mechanizrnil prekiq bei paslaugq paskirstymui. vertindama ekonominius reiSkinius ir taikydama ivairias vyriausyb€s ekonornines priernones. del maZq ekonomikos augimo temprl jos ypad paskutiniame sunerimusios deSirntmetyje. (pavyzdZiui.skirtingai negu administracinds-komandinds privatq sektoriqbei ilgalaikE rinkos ekonornikosvalstybes.taip pat Lotynq Arnerikosvalstybds. Naujo tipo pereinamoji ekonomika . pladiai naudojandios reguliuojamos rinkos ekonomikos mechanizrn4 (platq centralizuotq reguliavimq ir politikq ribojandi4 vidinE ir r"rZsienio konkurencij4). bankininkystes sistema bei kitos finansinds institucijos. Bet Siemainaivyko nesivadovaujant rinkos ekonomikos principais.2. Buvusio centralizuotovaldymo ekonor.ekonontika.1.valstybes. Sio tipo ekonomikos sistemai priklauso Salys.yra naujas istorinis bei ekonominis fenomenas. savaranki5kas taip pat kai kurias Salis. ir turintys naujLlprekiq bei paslaugqgamybos. reuriasi JJ . sudarindjamuose vyriausybes.u'is Sis susiformavobuvusiose socialistinese Rytq Europos ir Azijos Salyse.nikos sisternos. gaunamosjq pajamos. DaZniausiai.1.3. ISskiriami Sie du pagrindiniai naujo tipo pereinarnosios ekonornikos modeliai: 3.2.turi susiformavusi ekonornikosfunkcionavimo patirti. Administracine komandind ekonornika pasiZyn-rejo pladiai i5vystytais mainais.rinkotyros ir pan.prekybos.2.imoniq ekonomind veikla.kr. Jie buvo centralizuotaiplanr. kainos nustalomos ir penkmediqplanuose. Kinrja).Sis modelis apima Centrines bei Rytq Europos buvusias socialistinesSalis. Toddl ekonomine politika. perejimo tipas. pasi|vminti didele gamybos specializacija ir plaiiai iivystytu centralizuotu ekonomikos regttliavimu. uZtikrinandios efektyvq rinkos ekonornikosfunkcionavim4 yra silpnai i5vystytos. 1.rojarni vykdorni. kuriq ekonornika ir dabar valdorna i5 centro. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOSRODIKLIAI EKONOMINS POLTTTKA IR 1.paklausosstruktlra. isiklrusias buvusios Sovietq S{ungos teritorijoje. valstybes. kainq lygis ir pan. Bet Siq Saliqekonomikosvystymuisi buvo budinga didele infliacrja. Starnbios Lotynq Amerikos Salys . pagr[stais auk5tu gamybos specializacijos lygiu. 3. Pagal gautus duornenisapskaidiuojami ekonomikos ivairfs statistiniairodikliai. Kiekvienoje Salyjenuolat tiriama atskirq asmenq. nusakantys b[sen4.Sios grupesSalys.

iskaitantdirbandiusfikininkq lkiuose. n .pagamintqSalyjeper tarn tikrq laikotarp[ (paprastai per metus). bei atliekantyskaring tarnyb4. kai visi galintys ir norintys dirba.tai dirbantys visrl UZimti nuosavybes fonnq imondse.l) i=l vidausproduktas. y. obuolius.) rinkoje subendravardiklina Salies gamybos apimtis apskaidiuojama. amZiaus gyventojai (E ..t. .Yra ir t.visi sulaukg darbingo (16 rnetq)uZimti gyventojaiir bedarbiai.tai ribotq i5tekliq panaudojirnasgarninant prekes bei teikiant paslaugas. .GDP). bedarbiq.Todel tiek atskiras asmuo. 2.rinkos kainas. Ekonornikos poZiuriu darbas . Zaislus ir t. 3. Darbas yra ne vien Zmogauspajamq. [staigose ir organizacijose. rinkos kainq suma vadinama bendruoju vidaus produktu (BVP) (gross domestic product. prekiq kainos. 2.prekiq grupiqskaidius. Darbingi gyventojai ne visuomet turi darb4. Saliesgamybosapirntis. Darbo j6ga (LF . neturindiqdarbo irjo ie5kandiq. q. visavertiSkurno ir pasitenkinimo savirni pagrindas.employed) ..Visas prekes (irengimus.bet ir jo socialin€spadeties. duon4 mastu netenkaprasmds. vaistus. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai yra Sie: l.labour force) . . per pagarnintr4 tam tikr4 laikotarp[(paprastai metus). 1.Lt.bendrasis i :1. Gaminiq ivairov€ Salyjes4lygoja nacionalinesgarnybosapimties nustatymo problem4 todel natfirine prekiq bei paslaugqvisuma visos Salies baldus. * i-osiosprekiq grupdsprekiq kiekis. Trumpaijuos aptarsime. naudojant Salies ekonornikos iSteklius. tiek visa visuomend laimi.makroekonomikos specialisttt pagalba."r'' (l. P1 i-osiosprekiq grupdsprekdskaina. BVP= f t. 2. per Visq galutiniq prekiq ir paslaugq. Bendrasiskainq (infliacijos) lygis. Nedarbolygis. Lt. BVP .sudejus visq prekiq ir paslaugLl.Saldytuvus. darbingq Jq . vnt.

uZsiregistravg gyvenarnosios vietos darbo valstybineje darbo birZoje kaip ieSkantysdarbo ir pasirengg profesiniammokymui.bedarbiai. U . Sie procesai r. kainq lygis. nustatomas.price index) * kainq pokyiiq kaip bazinio esamuojulaikotarpiurodiklis.Bedarbiai (U .unemployed) .tai nedirbandios Nedarbo lygis (U. U. tame tarpe JTO specializacijoje Tarptautineje darbo organizacijoje. . Bendrasis kainq lygis (gross price level) .unernployment jegos. . Nedarbui apibfldinti naudojami ivair[s rodikliai. Kainq indeksas (P . rate) . sk. 3. 35 (1 .=fl x l o o% LF dia lygis. x100 . sk.nedarbo LF .atvirk5diai. kaip kainq visiemsopausklausirno. Todel gamybos apimties kitimo analizd glaudLiarsusijusi su nedarbo lygio svyravimq tyrimu.. santykio su visa darbo jiga procentindi5rai5ka.pinga. % (1. kitos .nedarbolygis. P = & x 1 0 0% . Realiame gyvenime kainos nuolat kinta: vienos prekes brangsta..yksta netolygiai.uZimti gyventojai.Zm. Tikriausiaindrasuddtingesnio. Tod6l. augirnas.tai vieno rei5kinio dviejq b[senr-1 Indeksas (index) palyginimo rodiklis.tai vidutinis pasitelkuskainq inclekszl. bet darbo nerandandiostinkamo darbo.tai nedirbantys darbingo amZiaus darbingi asmenys. apskaidiuojamas ir lyginamojo laikotarpiosantykis.Zm. U . sk. 3 ) . Zm. be to.maZinanedarbolyg1. sk. Pladiausiai naudojamas. nesimokantys dienindse mokymo istaigose.2) Trumpalaikiai nedarbo lygio svyravimai yra tiesiogiai susijE su ekonomikos raida: gamybos apimties maZdjimas sukelia nedarbo lygio didejimq o gamybosapimtiespadidejimas.: E . . tadiau galindios ir norindios dirbti. nustatantkainq pasikeitimq b0tina Zinoti bendrqiikainq lygi.darbojega.Zm. po dia P .esamqjqmetq kainq indeksas.

Defliacija (deflation) .Kai metq lygi kainq indeksasanalizuojamulaikotarpiu vir5ija bazinir4 (>100%). kuriuos priimta vadinti (faktiniais) esamaisiais . Kai kainq indeksas sumaZdjapalyginti str baziniq metrl lygiu ( 100%).kainq lygis SalyjemaLeja. infliacij4 o sumaZejirnas. palyginti su lyginarn4ia baze. Kaintl indekso didejimas. kad kainq lygis per 5i laikotarpi padidejo. 2) apskaidiuoti [vairiq veiksniq itak4 ekonominiq procesq pokydiuose.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq piniginio vicneto pasireiSkiantis lygio pastovusdidejirnas. 3) ekonominiusprocesuspalyginti ne tik su praejusiulaikotarpiu (lyginantlaiko atZvilgiu).lyginamqjq rnetq duotnenys. Pt-l L l4 (t. galirna: Kainq indeksr.tuomet..t. rodo prie5ingai defliacij4. kr. kaip lnfliacijos padidejimo tempai (lR .r l) nustatyti [rnonir4ekonorninitl procesq pokydius. bet ir su kita valstybe(lyginanterdvds poZihriu). tuomet galima daryti i5vadq. idomu suZinoti ne tik Lietuvoje pagaminamo nacionalinio prodr-rkto vienarn gyventojui per metus apimti. pakitus kainouis ar garnybosapirndiai. kaip pasikeite nacionalinio produkto apirntis Salyjeper metus.P11 baziniq uretqkainos. bet ir Baltrjos Salysear pasaulio valstybese.esamrjqmetrlkainos. bei su nonnatyviniais rodikliais.ni kainq procentinispasikeitimas: = Pt-Pt-t xl00%.inllation rate) nustator. PavyzdZiui. IRp.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq kai lygio maZejimas. pokydiusper rnetus. perkamosios galios srnukirnu. tuomet galima atlikti lyginarnajsjq kitimo analizE. PavyzdZiui. Inlliacija (inflation) . PavyzdLiui. galima apskaidiuoti Salyje pagaminto produkto apimties. p i g y v e n l o j qi S l a i d q r e k d r n sr p a s l a t r g o n rs i g y t i a r i r r v e s t i c i n i t l i i5laidqir t.rrie naudojami kaip lyginarnoji baze. 0 . prniginio vienetoperkamoji galia kyla. lRo.baziniq rnetq duomenys. turtingiausiose kiekvieniemsmetarnsi5 4) jeigu indeksq reikimes apskaidiuojamos eiles. I . galima nustatyti. P1.t.4) tempai.infliacijospadidejimo .

Todel tokios fonnuluotds.kaip pavyzdliui. priemon6sir problemos politikosruo5imas reikalauja tiksliai nustatytisiekianrus Ekonominds tiksh. kiekvieno i5 Siq tikslq kontroliuoti infliacij4 subalansuoti priklausornainuo to. . padidinti ekonominio augimo tempus 1. . . ) l .. e f e k t y v i o s r i n k o s e k o n o m i k o sk u r i m a s " . Todel tikslai yra ivairiq politiniq pallrjq diskusijq objektas.2. Ekonominds politikos tikslai igyvendinarni. Tikslas turi buti kiekybiSkaiiSmatuojarnas.2. ekonomines l.P. . I I ir l2 skyritrje. kuriq negali uZtikrinti rinka.-1 praejusiolaikotarpiokainos.0 "/o per metus.o t r ^ J.5) lRj.. Ekonomindspolitikos tikslai. nedarbas. dia =Ixl00%: pt I (1. P.Netgi ir tuo atveju. gamybosveiksniq paskirstymas" t. kuriuos galiausiai nustato vyriar"rsybd.rs.t. makroekonomikos 1. svarbiausios Ekonominis augimas. problernos pladiau analizuojamos 10. kurias gali i5sprqsti ir politikos tikslar. . politikos tikslamskelian-ri reikalavimai: 5ie Taigi ekonomines Tai gali b[ti tik tokie tikslai. .esamojolaikotarpiokainos. e f e k t y v u s pati rinka.siekiantpadeti atskiromsgyventojq grupemskitq Zrnoniqgrupiq sqskaita. politiniai ir norminiai. naudojant tam tikras politikospriemones arbajq derinius. tiksline funkcrja..Tikslai. balsuojantuZ tam tikr4 partijq.infliacijosdidejimoternpai.visuotinevisq Saliesgyventojtl g e r o v e " . tikslamssudaroma Suformuluotiems Demokratinese visuomen6se Sie tikslai nustatomi ir ekonourtne politika vykdoma per rinkimr4sisternE. sumaZinti nedarbo lygi 2. infliacija * 2. kokiq paZiurq parlijos atstovai igyvendinimas skirtqsi yra dorrinuoja vyriausybeje. kuriq negalirna realizuoli rinkos mechanizmu. kai politines partijos turi tuos padiustikslus (pletoti ekonomikq maZinti nedarb4 mokejimq balans{. PavyzdLiui.0yo per metus. vykdymq. taip: lnfliacijosdidejimotempainustatorni . negali bIti ekonorninds leidZiantiskontroliuoti jo 2. nes jie i5rei5kia paZi[ras i tinkarniausi4 pajanrq paskirstym4. Ekonomin€s politikos tikslai (goalsof economicpolicy) kiekybi5kai i5rnatuojamitikslai.

r b i u d Z e t i n d n o n e l a r i nie v a l i u t i n e o l i t i k a ' . ankstoturi numatyti. os fi nansines Kiekvienos i5 Siq politikos priemoniq poveikis bei jo efektyvumas yra konkretus. Vyriausybe. kad tikslai sufotmuluoti ir i5matuojami.s . TikslLrs ir priemones susieja kiekybiniai santykiai. Tinbergenas Nobclio prernijoslaureatas Janas ekonorristas..ekonorniniq. Valstyb6s biudZetind politika (budgetary (governrnent) policy) vyriausybes rengiamas bei realizuojarnas priemoniq planas. kuriuo siekiama per biudZeto i5laidq ir procesus. pajamtl santyk[reguliuoti makroekonominius . Fiskalin0 politika (fiscal policy) . Tikslines funkcijos sudarytuasprocesas.toddl.ekonomin€spolitikos priemoniq ir n .kaip ir kadaji prades Nd viena politikos priemond neveikia tikslrl tiesiogiai. DaZniausiai naudojami tokie lrankiai. susijEs valstybdsekonornikosstrategijosfonravitntt ir su sudetingas atitinkamqpolitiniq sprendimqpriemimu. kuriti naudoja centrines bankq ir finansq [staigos bei tarptautines organizacij valiutiniq santykiqsrityje. kaip fiskalin€. leisinitl Valiutind politika (currencypolicy) ir organizaciniqpriemoniq bei formq visuma.visun-rapriernonitl (1'rnlr.nekontroliuojarnq garnybos apimtimi (bendruoju vidaus produktu arba bendruoju nacionaliniu yra pajamomisir ZymimasY.Ekonominds politikos priemonds (means of econoutc policy) . Tarkime. 38 .o tiksline tunkcla susidedai5: k . funkcionuojandioje pagal rinkos ddsnius. kuriornis valstybe keiiia bendrajq paklar"rs4 maZindama ciklinius gamyboskitimo svyraviurus ir siekdamavisi5ko uZimtumo.1 natnq ukiq apmokestinimosistemabei vyriausybes ir i5laidq politika.rliuodalna ekonomik4 gali naudoti vienas ar kitas politikos priemones. Tikslasbendriausia veiksniq.vyriausybesnustatytq politikos tikslq vykdymas tarr tikrais politikos irankiais.rinkos fonna iSreiSkiamas vyriausybes.elementq. taikydamabet kuri4 reguliavirnopriernonq.Tikslai ir politikos priemones veikia tik toje padioje ekonornineje sisternoje. sutrurnpinimas kilEs produktu) arba gaunarnomis I Siuolaikines ekonornikos politikos teorijos pagrindus parenge 2yrnus olandq (Jan Tinbergen). valstybes p r.Saliescentrini<-r banko politika. regr. kuria siekiama igyvendinti vyriausybes ekonominius tikslus pinigq kiekio ir (ar) palfikanq nom]os regr"rliavimo budu.vyriausybdi5 veikti. Monetarind politika (monetarypolicy) .

.bendrasis Politikos priemon6sxi 0:1.kaip vystyrnosi temose.veikiandios kurios nors ekonominds politikos kintamojo pokytis.. (1 . s) poveikro tikslui Yi ef'ektyvumE parodornultiplikatoriusrn1. tolimesnese rezultatui.derlius. ...rnonetarines infliacijos didejimo tempe negu Salies biudZeto politikos priemones.7) AY.. amerikieiiq ckonornistas 39 .. monetarinds I Pinnasis ekonomikos politikos priernoniq efektyvurno problernq iStyrincjo RobertasMandellas(RobertMundell).yield" . ir rinkos kintamqiq (kai i:1. Nustatyta. Tuomet bet kuris tikslas Yi x1.. .rodantis vieno rezultatinio kintamojo dydZio priklausomybg nuo kintamojo poveikio. lvairiq politikos priemon€slabiau tinkamos reguliuoti kad.. A\ .. . . Ayi m .leinandios" rinkos sistem4. Y . Ji parodo valstybinio ekonomikos 1 reguliavimo veiksmingumq ekonominespolitikos priernonds. 6 ) Y i : f ( x 1 .ruoSiant politikos priemoniq efektyvumasyra skirtingasr..bendrojovidausproduktopokytis.koeficientas.multiplier) .x . .. . politikospriemoniq . . k) yra daugybes znfunkctja: zt.. Multiplikatorius (rn ..Tai bus analizuojama Multiplikatorius apibudina ivairius tikslus ir ekonominds politikos priernones. i 6xj dia (1.. . Vyriausybei. ji sqlygojandio.. pavyzdLiui. kito. Rengiantbet kuriq valstybingprogramEdidelis demesysskiriarnas triadai: tikslq. \ 2 1 . ekonomikostikslams daugeliu aivejq Valstybespoveik[ siekiarniems apibhdina multiplikatoriq sistema.i5 anglq kalbos ZodZio . a ) dia vidausproduktas. . i= . vadinarnajai Ekonomind politika tik padiais bendriausiaisbruoZais parodo kaip pasiekti pageidaujarnqtikslq. priemoniq ir rnultiplikatoriq ana\izet. x. o ekonominio augimo stimuliavimui tikslingiau naudoti fiskalines. . yra tarsi valstybinio reguliavimo filosofrja.. reali4 politikq reikia sprqstikonkrediasproblernas. . o ne politikosprietnones. poveiki ekonominds politikos tikslams . .z .

Ekstrapoliacijos metodus. Causls ir tikslris statistiniai duomenys. netiriant prieZastiniqry5iq tarp kintamr. Tikslesni.jog istorinesraidos kryptis. naujq statybq.ivertinamosvyriaLrsybes i3laidos.naudojamadaugiau kintamqiq. norint nurnatyti b[sirnuosrr:s ekonomikosposlinkius. Siuo atveju prognozes grind'Ziarnos nedideliqvarlotojq grupiq (pagal kurias nustatomasdaugumos vartotojq poZiLris i naulas prekes) arba dideliq vartotojq grupiq bandomosiose rinkose pirkimo rezultatais. analizuojarnas ketvirtinis bendrojo nacionalinio produkto kitimas. vafiotojq pirkimq. blsimqlq bendrr. priimdarnasprendimus. 4. Tobuli matematiniai rnodeliai. Pinniausia siekiama kuo tiksliau sudaryti uZdaros ekonomikos bendrosios paklausos rnodeli.geresni rnodeliai apimaiki l0 tfikst. naujq uZsakyrlq apimtys apdirbarnojoje pramondje. parametrq. pavyzdZiui. Norint prognozuotibendrasekonomikosir rinkos s4lygasreikalingi: t . rerniasivyriausybdir verslininkai.galima taikyti ivairius prognoziqmetodus: l..ivertinantirodikliLlkitim4 ir ekonornikosdesnius. kai.pavyzdLiui.1.mokesdiaiir t.universalinirl pardavirnq apimtys.l Prognozavimas (forecasting) ekonomikos ir rinkos sqlygrt nurnatylno sistema.ne tik analizuotiekonomikos prognozuotiperspektyvil. norint keli apytiksliaiapskaidiuoti bfisimas i5laidas.2.padedandios nurnatyti b[sirnqjq ekonomikos kintamqjq vertE pagal dabartingvertg tam tikrq statistikosskiriarnqjq. Sudarytqmodeliq apskaidiavimui butina tobula kompiuterinetechnika. 40 . tEsisir ateityje. Eksperimentiniusmetodus. asmeninir4 parduotuviq materialiniqvertybiq atsargqpasikeitimai. investitoriqinvestavimo ketinimusir pan.3. Barometrin€sprognozds.kintamLgq Norint ivertinti b0simasekonomikossqlygas. b[dinga praeidiai. Sociologiniaityrimai.jq. menesinis pajamq kitirnas. 2. 3.t.irengirnq [sigijimo iSlaidos. Siuo atveju.taikornaanalize. Siekiant sLrdaryti tikslesniusrnodelius. kuria. Ekonomikos prognozavimas procesus. Apklausos technik4 naudojantis interviu arba pa5tu iSsiuntinejant anketas ir apklausiant varlotojus bei investitorius apie b[simuosius pirkimo ketinimus. bet ir Ekonomistqtikslas.t. kuriais galima nurnatyti naujq gaminiq paklaus4ir t. apklausos apie galimq i5laidqapimtis.. Tuo padiumetu sudaromi galimi variantai. 2 .teigiama.

o . kuri reikia numatyti.rodandiospramondsSakqsantykius. kadangi nepriklausomi kintarnieji vienoje lygtyje yra veikiami kitq kintamqjq.rriems bhdingasnuolatinis ry5ys su Siaisekonomikoskintamaisiais. prognozes galirna sudaryti per trumpesnilaikq. todel ir prireikia daug lygdiq.). kintamuosius. nustatant nepriklausornus kintamqli. makroekonomikosprognozds modell. Tuomet: Qf:u+bxPe+cxY. b.tai kapitalo investavirno ar naujq statybq planai.Jos padeda i5siaiSkinti. numatandius busimuosius ekonornikos kurie su jais susijE kitus kintamuosius. Remiantis kokybiniais metodais. Ne vienas prognozavimometodasneduodavisi5kai tiksliq rezultattl. PavyzdLiui.. naudojam4 DidZiojoje Britanrjoje bDsimajam ekonomikos veiklos lygiui numatyti sudarodaugiaunegu 600 lygdiq. Ekonometrijos modeliai lygdiq fonna sujungia kintarnuosius.A gaminiopaklausos Pa-Agaminiokaina. tod6l prognozuojantvisuon. koki4 ltak4 paklausos sElygrl pokydiai vienoje pramondsSakojepadaryspaklausosir pasiDlossqlygomskitoje. pajamos. c .metodaiprognozuojant . dia kiekis.Kokybiniai.). kokia informacija jie remiasi.jautrid' informacij4 (darbr. susijusioje. Kiekybiniai metodai analizuoja objektyvius ir praejusiolaikotarpioduomenis. su ja Sakoje. rodandiqvisus ar bent pagrindinius prieZastiniusrySius. arba nar. Sprendimai daromi.skirstorniI kokybiniusir kiekybinius(Zr. Ekonometrijos metodus. Svarbiausi skiriamieji . kintamqjq dydZius. reikia numatyti paklaidosribas.rdoja subjektyvhs.5 pav. ji susiejamasu Sio gaminio kaina (Pa) ir gaunamotnispajamontis (Y).regresijos Ekonometrijosrnodeli gali sudarytiviena. Visi prognozavimometodai yra ekstrapoliacinio 41 . parodantysekonomikosveiklos ar prekiq paklausosnurnatom4 kitim4 ateityje.kr.kai pasitelkiamosi5tekliq ir produkcijos apimties lentelds. a.roto.nustatantbusirn4 A gaminio paklausos kieki (Qf ) . 5 . af . bet daZniausiai kelios ar keliolika lygdiq. l5tekliq ir produkcijos apimties metodus.iSanalizavus prieZastiniaisrySiais. 1.veikianiius priklausorn4 Pavyzdiziui.pagal kuriuos sudaromi patikimus.q nuojaut4 nuomonQ ir pan.ret Prognozavimo metodai priklausomai nuo to.daZniausiai atitinkami modeliai.gaunamos koeficientai. Y .

ytn ivairrq sprenclimq pri6mimo ir . prugnords esmd .y. Kokybiniai metodai apirla prognozes.iidabartiniaidesningumai prognozavtmas) Tarpusavio ry5iq radimo metodo (asociatyvusis ir darandiqitak4 ekonorniniams susijusiq uienusur daugiar.1u.-'itiekkokybiniai. ne.-.rotnonds). grindZiamas nuotnonttnts' Saltiniq intbr'racija Sio. Nustatant tokiq ekonorniniq lygtl ar lyeiiq sistemq' rocliklio rnatemalinE tendencijqreikia sudaryti "Prognozavit". Pagrindiniar A' .".jq valdymo leisingus tikitis.5pav.r.r esmd.skirstorni i prognozavimo n.retodus' aiSkinamuosttts' sekq analizd) ir pagal laikotarpiq cluomenis (duomenr-1 PraktiSkai tarplrsavio rySit1 radimo metodus (asocialyvus prognozavimas)' n"udo.tiekkiekybiniaiprognozavirnonretodai. kad jis dr'ros toddl neverta Jii pagrindas. sLrrinktai5 [vairiq vaclybininkq' pardar'6jq' ekspertrl (vartoiojq apklausa. sprendimtls' problernrl visq iSkylandiq Prognozavimonretodai Kok-vbiniaimetodai Nuotnondtnts grindZiarri uretodai Kiekvbiniai metodai Duotnenqsekq analizc NaivusispoZiIris vidurkiai Slankieji Asociat-vvus prognozavitrras ticsinc Paprastoji a regresij regrcsine Sudetine analize Ekor-rometrir-riai rnodeliai Vartotojq aPklausos Pardavejqnuotnone Vadybininkq ir personalonuolnonc Eksponentinis iSlyginirnas Duomenqsckos iSskaidymas Kiti rnetodai prognozavimolnetodai 1.juos tikrinant vieno ar kito budo patikirnrrmq' galirnanauciotiir kartr.nustatorna procesq Vystylnosr rodikliams kintamLiq. aclministracijos' nr.u. esme Prognozavirno pagal praejusitl laikotarpiLl duomenis kintarr-rojoct-yozioreik5mes-numatymas<larantprielaid4kadkitidydZia perkeliami ateitl' i nekis.tr gautos stebint vienq rei5kinio dalf i3plediamos pobficlZio(t.a tikslusmokslas. kiton. dalims).rs pagal prad'lttstt'1 Kiekybiniai .subjeklyvi. i5vaclos.

KrikiCion!lkaqis frornU ligyas '' (X'XUaJ.cs.).) V a r o n a s( l 1 6 2 7 m . Senavis lndlj0s. e. ) Aristotelis (384 .) .4. 1. ) C i c e r o n a s( 1 0 ( r. (seniausieji Antikos laikai). nuo XVlll a. p r .4 3 m .XIV a. K r .I a. Klasikin€ ir kitos svarbiausios 1.ekonomikosteorijos Siuolaikin6s 1.). ) NlINTIS AMZIU EKONOMINE ANKSTYVUJU VIDURINIUJU IR Ankstyryosio5 krilisiionybds ckirubnidt mihtii {lI :Xl a. mintis:marZinalizrno 6.suteikiajarn vis glaudesnitatpusaviosqrySlir tikslurnq.X \ ' l a . p r . ekonornikos ll pusdsnaujausios E K O N O M I N E SM I N T I E S P R I E S ] S T O R E senov. 2. Antikos ekonomine 3. klasikines politines ekonourijos n-rerkantilizrnas. Kr. tinkarnil tik lkio atvejarns tikslams.ilgq 1aik4buvEs teiginiq ir patarimq. ar atskiriemsSalies pradedasuvokti visq ekonorninigyvenimq o dabartiniulaikotarpiu.l pailurcs gkonominis.XlV T o n r a sA k v i n i e t i s ( 1 2 2 5 1 2 7 4 43 . Kr. Naujqiq amZiq ekonomindmintis: klasikinepolitin€ ekonomijair jos kritikai (Xvlll .XVIII a.1.'.). p r .2.)."' Scholastike (XIl :.tautq gkiinbmin€r paZi6ror ANTIKOS EKONOMINE MINTIS Scnov€s Graikijos eLononrini mintir ( Ksenofontas 430 354m. pr.monetarizmasir XX a. Siuolaikindekonomine neoklasikineKembridZo mokykla. Velyvqjq viduramZiq ekonomine mintis: ankstyvasisir velyvasis fiziokratq teorija.jI nuolat pledia.istorindmokykla. uZuomazgos 5.apibendrinimu. K r . . 4.322 m. m.. ) a. Ekonornikos mokslo raidoje galirna iSskirti tokias stadrjas(Zr. pr.6 pav. Ekonominds mintis (V a.2. keinsizmas. Ekonomikos mokslo raidu Ekonomikos mokslas.XX a.: Krnonqtcis€r :: : (kanontninkai) (XIl r XlVe) m i n t i s( X V .f [rpto. Kr. K r .) Katonas (234 . Ankstyvqjrl ir viduriniq amZiqekonominemintis (ll .). pr.149 m. teorija. teorijos (XlX a. taut.).XIX a. II puse.) P l a t o n a s( 4 2 7 3 4 7 m .4. pr. (XV .'-: . iki mintiesprieSistore l.

(1772 1837).) K l a s i k i n € s p o l i t i n d se k o n o m i j o sp i r m t a k a i ( X V I I . .H. P r u d o n a1 8 0 9 1 8 6 5 ) Nlarksizmas ( K.1 8 .1) A n a s R o b e r t a s i u r g o ( 1 7 2 7. I t j 3 4 ) . Z .I V I I I Viljamas Poti (1623 1 6 8 9 ) . Vdlvvasismerkantilizmas (XVIII a. T D Z o n a sS t i u a r t a s M i l i s ( 1 8 0 6 l t l 7 0 ) K l a s i k i n d s p o l i l i n f s e k o n o m i j o sk r l t i k a l X t X a . O v c n a(s 7 7 l 1 8 5 8 ) l Ekgnominis.1 177.) l-ransua Kene ( 169.) Utbpinis gocializmas (1789 1846) F. { 2P.Ro5eris 817 1894) 1 K .1825). K n i s a(s 8 2 1 -1 8 9 8 ) (1812 B..1 7 1 1 ) NAUJUJU AMZIU EKONOMINE MINTTS Klasikint po. .Sen-Simonas . S i s m o n d 1s 7 3.1 6 4 1 ) Antuanas de Monkretjenas (1575 162l) Z a n a s B a t i s t aK o l b e r a s( 1 6 1 9.Hildcbrandas 1878) (1760 H. o m a s R o b e r t a s N { a l t u s( I 7 6 6 .l 7 8 l ) T a.l\Iarksasl8l8 -' 1883).) ( T o m a s N { a n a s 1 5 7 1... (I F.1 6 8 3 ) Fiziokratqteorija (XVIII a. .Engelsas820 I 895) .Listas A.vELYVUJUVTDURAMzTU EKONOMINE MTNTtS A n k s t v v a s i sm c r k a n t i l i z m a s t X V l * X V l l a . rornantizmas ) (i 7 (s L .XtX a.) . S .Nliuleris(1779 1829) (1 V.) c A d o m a s S m i t a s( 1 7 2 3 1 7 9 0 ) D a v i d a sR i k a r d a s( 1 7 7 2.Furje R .P j c r a s B u a g i l b e r a s( 1 6 4 6 .1 8 2 3 ) . S. Z a n a s B a t i s t aS e j u s( 1 7 6 7 I t t 3 2 ) .litin0 konomija (XVIll .

Btm-Baverkas K. ' .l9ti3).eemberlinas 899.Vagneris ( 1 8 3. C o s c n a(s 8 1 0 .1877).Robinson I 903.I 866).Vikselas mokyklossusiforinavimas altrasis Nioktasikinis ekonqmikos. r ' . i Vokieliq mokykla G.1926). i .l 9 ' 1 5 ) V. (l tt35 V. T i u n e n a s1 7 8 3 1 8 9 0 )H .S. S . tl puse XX a.Komonzas ( 1 8 6 2.1 8 5 8 ) .I 8S2). .Smolcris ( 1 8 3 8 -l e l T ) A. EKoNoMINE MINTIS XIX a. Z.1946) Monctarizmas lcikagosmokykla) M.929) 1 DZ. V. I puse mikot mok)klos It arlin alizmas. Kurno ( I 801.N{. (amerikiediq istorjnOmokykla)' T. + 8 ) .E.g*HljT|su:ltono Marlinali2mo teorijos pirmtakai ( 1 .Fridnrcnas ( r 8 7 4 -1 9 .1-l9l0).R. psichologinis tnatcmatints ir mokyklq SubjcktyvistinAs rcvoliucijos etapas atsiradimas pirmasnrarlinalizmo (1851 l9l4). . u A . (1 A.stuolatrtNl.Nlengcris ( A. Knapas ( 1 8 4 2 -1 9 2 6 ) V.1 9 1 7 ) s NI.B.Nliticlas (1 ( DZ. marZinuli2mo rcvoliuiijosetapas .Vizerisl85l .1967) Keinlizmag (l J.2lombarlas ( 1 8 6 3l-% r ) lnstitilciohalizmas . P i g ( 1 8 7 7 1 9 5 9 ) s Istolind mqkJ:kla : . (1840 1921).Veberis ( 1 8 1 6 -1 9 2 0 ) G.Vcblcnas \ctobulos konkurcricijos tcorijos (r857.Valrasas 83.Diupuji (l 804. (1848 1823). J . ". N l a r i a l a ( 1 8 4 2 1 9 2 4 )A .Keinsas 883. O.DZevonsas .K. : : .Pareto (1851 1926) K. F.

R. V. neomarksistinis D. S a m u e l s o n a sD Z . A. KozoUno.Politines ekonomijos atsiradirnas -no vardu siejamastik formaliai.Politinds ekonomijostlaktatas.Monkretjenas savo darbe.Minskis.F .Hansenas L.skirtas karalienei" monarchui pataria. L e o n t j e v a s .'kCinslzma Keinsizmocvoliucijos teorijos ' . daugelyjepasaulio Saliq ir ekonolnija hkio mokslu.Spengle ris. E.Hcilbroncris lnformacinA visuomcnd Neoleinsistine sintezi P .Anthuan. Feldstainas. nes politine ekonomija kaip isi5kai savaranki5kai XVIII a. P U S E tcorijos socialin is-institucinds evoliucijos. Z..Trifinas.NIasuda Racionaliis l0kcsiiai L.I{utas.ncorikardinis. (Monkretjen.Kaldoras.Mizesas.Kantoras T.Tobinas.Hajckas A. E.Harodas. Ncoliberalizrno. N.Debro.kaip nacijos geroves sistema.Belas. F..KIaucris. K. F. R. uZsieniokapitalo isiverZimo. Neokeinslzmasi. Saltinio. ekonomikos R. E.iq problemqtyrimas ir analizejo deka perZenge uZdaro 46 . Ekonorninds prancfizrt rnerkantilistas Antuanas MonkretjL-nas l6l5 m.Tofleris. 1515-1621)pirmq kart4 literatfroje panaudojotermtn4 kuris veliau buvo ivairiai traktuojarnas. R . H i k s a s .rija".M .P. visuomen0 PoindustrinE D . angliSkasis kairysir. S o l o u .Patinkinas. B e l a s .Klarkas. R. bei aukso svarbto ypad skatinant eksporlq ir nepalaikant importo.Aronas. kaip valdyti valstybds turt4 ginti . L.XX a.politineekonon. D.Lukasas.V . K. D.Laferas. C. . P. E. .Drekeris.Domaras. d upos. D. jos mintiesraidair Zymiausi atstovai 1.Srafa.Robinson. R.Erchardas DZ. R.Sibata O. Fok_einsizmas: amg{ikiefiikasis. .SardZcntas. DZ.ekonominitl paZiurq pabreZianti mainq ir prekybos. Merkantilizmas (merkantilisrn) .6 pav.valstybine rcionalineekonomija.ekonomirrds R.Gclbreitas plitra iSlyginimas. ' f o f l e r i s .Ntachlupas. multiplikatorius ekselcratorius. A l l e .Bortkeviiius.

atsiradim4. o pramonQ ir prekyb4 vertinusi kaip prekybos uZ bei Sakas pasisakiusi laisvosios neproduktyvias (lasser faire.Srr-ritas darbo teorij4 kuriq sufonnulavo anglq ekonomistasViljamas Petis (Petty' kad darbasyra vienintelis ir tikras prekds Williams.Tautq 1urlo krypties naujosteorines kuriojepagrinde tyrindjimas". 1694-1114) .pagrindind vyste darbinesvertdskaip sudaiktinto savo darbuosetoliar'r A.ekonon-riniq pa2irrrtl mokykla.Jis pabreZe. prigimtiesir prieZasdirl . kad darbininkq ir kapitalistq atskirq rinka. teige.leiskiteveikti" aplinkojekonkurencija gerovQ. darbininkq ir kapitalistq. L Fransua Kene (Queanay. Ekonornikos mokslo atsiradimas siejamas sLr XVlll a. Adam.Skotas.klasikinis politines ekonomijos pradininkas 1116 m. Bet kuriuo atveju tikroji kaina priklatlso nuo paklausos. iSleido knyg4 . Aclamas Srnitas (Srnith.leiskiteveikti) iteisinirnrl teises ir prigirntines 2.).kuri sukelia maZa bendroji paklausa. jog rinkos jegos turi i5laikyti bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyr4.Jis teige' kad jeigu gamintojai gales laisvai siekti pelno. jei monetariness4lygos yra stabilios. 1623-1681). tuornetiiole valstybe. reikalingas nukreipsgamyb4 tais keliais.pranc[zt1 lentelq" (1758 m. pokydiqprieZastis. pakelsvisuomends Si teorija bande parodyti. kr-rrie . ir taip sukurtiekoltorlirrq s4veik4galimaislyginti.. kaip trediasisZmogaus Fiziokratizmas (physiocracy) . kele klausim4 kodel rinkos mainomosios (norninalioji) kaina paprastainesutampasu tikrqia prekiq kaina. (tikrosios) vertds lnatas.ekonomijos")ribas. Klasikin€ ekonomikos teorija (classical econon.galimybg. Fransua. paklausos bendrosios pinigLl kiekio pokydiai. gamindarni prekes ir teikdami rinkos jegos garantuossqlygas ganrirrti tuomet nematomosios paslaugas.SmitaspabreZe prana5umusir apibldino rinkos rnechanizmofunkcionavirn4.jt1 nes mainomqjaverte.Ekonorninq proto k[rinys po ra5toir pinigq iSradirno.feodalinio natflrinio hkio (. darbopasidalijimoir specializacijos Savo knygojeA.rics) ekonornikos idejq rnokykla.y' su .Sis laikotarpis paZymbtas dviern svarbiaisekonominiaisdarbais.klasikinespolitines ekonornijos. 1123-1190) .remiantis sprendimq gerovq. viduryje kilusia ekonorniniq tyrimr4stambinimo tendencija.Klasikinesekonomikosteorijoskurejai neige nedarbo. kad rinkos ekonomika gali b[ti stabili. Jeigurinkq nereguliuos prekesir paslaugas.garnybos ir rnaterialiniq gerybiq paskirstyrnas tary Zerr-rvald2it1. reikalavusi pripaZinti Zemes ukiui pirmenybq Salies [kyje. kuri ivertinta fiziokratLlatstovas isleido .. . kurios esrnd '. politine ekonomija pradelo tyrineti valstybdsukio problemas... t.

u priestaravirnu: jeigu mainomql4prekiq vertg sukuria savininko pirkras darbas.' jeigu klestes konkurencija.Politines ekonomijos rraktate" (1g03rn. 1766_1834). didejant pakraLrsai. ku.y. Juk visa sukurta mainomoji verte turi priklausyti iarbininkui.o.tono.. tgiz'm. { tolimesni klasikinesmokyklos vystyrnqsi svarq indell ine5e anglq ekonomistaiDavidas Rikardas(Ricardo.darbo uZmokestisdidesnis kylandioje ekonomikoje. tai kaip paai5kintiSiosvertespasiskirstym4 tarp ivairiausiqvisuomenes klasiq.. ( D. to. kai dar nebuvo kapitalo ir privatinesZemes nuosavybds. Thomas. 176l-1832). o jos pasiskirstymas tarp klasiq yra vertesdesniopaZeidimas... savanaudiskas 2) gamintoiq elgesys gali buti panaudotasbenJram labui.. bhtina padidinri bendrqjqpasi[14. I 806-1873). Pagrindine problema.t kurios prekesvertd asmeniui. iSt.iOq.bencrroji pasiula sukuria sau lygi4 bendrqjqpaklausq. o paskirstymo desnius . negu nuosmukioar stabiliosekonornikos busenoje.r . yra kaip tik pakankamasnupirkti vis4 pagarnint4 produkcii4.kJd srstema veiktq.).) isvysteA.i. kad darbas visada nulemia vertg.snis (Say's Law) .. Todel. tLrrib[ti patenkintosdvi sqlygos. .1or'p. paskirstymEpaskelbgssvarbiausiutyrimo objektu. Jis pripaZino. kad bendrojo nacionarinio produkto gamyba duoda tiksliai lygq tai produkcrjai pajamq kiek[ (darbo uimokesdiai]peinas rr t.l) rinkq neturi kistis varstybe. t.visuomeninius ir istorinius.RikardasdarbindsvertesteoriiEvyste toliau ir pritaike siuolaiki'ei ekoromikai. parasEsknygq . Tai rei5kia. rZi2_1g23).Gyventolq skaidiaus desniotyrinejimas"ir 1820 m. Tadiau. norint pasiekti nacionalindsgamybos visisko uzimturno lyg[. Prancuzq ekonomistas Zanas Batista Sejus (Say. todel A.lel .. . 17gB .in.David. kurg jis gali pirkti uZ iq irba guuti.Smitasteige.Smito rinkos teorijq ir suformulavovadinam4jISejausdesni: Sdjaus d.Srnitasdare isvad4 kad vertes desnisveike tik pirmykstesevisuomen€se.. knygas .neru' l buti tiesioginio ekonomines veiklosvarstybinio reguliavimo.. kuri4 bande issprgsti D.politines ekonomijos principai" 1848m.Politines ekonomijos ir aprnokestinimoprincipus" ii. PaskutinisZymiausias sios mokyklos atstovas buvo DZonasstiuartasMilis (Mill' John Stuart.Rikardas. A. Rinkos mechanizmas apib[dino naui4 ekonornikossistern4 kuri tuo metuJau pradejoatsirastipramoninese Vakarq valstyb€se. Jean Baptiste.. rsreidgs . garnybos desnius skelbe esandiusnatlralius ir amZinus. To'ras Martus (Malthus. tai nekintandiovertdsmato nustatvmas.t.. 48 .t b.faiiau. kuris' jeigu i5leidZiamas.rid[re .politin.numadiusia'r pakeisti kitus <taikt"us.pur". yra lygi iq ! darbo kiekiui.).

Marksas industrines revoliucijos laikotarpio duomenq analizis pagrindu suformulavo darbines vertds. abstraktaus konkretausdarbobei komunizmo ekonomines ir teorijas.gu parlijai. kaip D. Jis irode.tai nacionaline Istorind mokykla (Historical School) ekonomikosteorija. pagrlst4 starnbiq lkiq veikla.Kend rnokinio. kad prekiq paklausa nera darbo paklausa. XIX a.Ji siejamatiek su pirmosios (1840-1860 m. Kaip atsvara klasikines ekonomikos Salininkq veiklai atsirado utopinis socializmas.1838-1917). 1842-1926)) bei amerikietiSkosiosistorines mokyklos (Torsteinas (Webllen. tarptautines prekybos atveju). Adam Henrich. kapitalizmo vystymosi baigtinurno.rs.B.Sejus. tiek ir su antrosiosvokiSkqq istoriniq mokyklq (1870 m.Rikardo.l ekonornistoKarlo Markso (Marx. E. Jo. veiklos svarbErodo ne tik indelis i ekonomikos teorij4 bef ir [naSas socialiniq mokslq metodologij4. Karl. vdliau ekonorninis rornantizmas. Apie 1870m. teigianti. susiformavo marksizmasbei marksistinissocializrnas. o ne darbin6svertes desni.ekonomika.ranticism economics) of ekonomikos teorijos. Fridrich. Veblenas VeslisKlerasMitdelas (Mithell.) (Adomas Henrichas Miuleris (Miuller. besiremiandiai Karlo Markso doktrinornis. 1874-1948)) teorijomis jtl Zymiausir"jq veikla.1789-1846) kt.). Wesli Kler. kritikavusios klasikinq ekonomikos teorij4. Fridrichas Listas(List. kaip mokslininko.ekonomikosteorijospletra. ir atstovq . lll9-1829). kad nera bendrq vystymosi ddsnir4. Ekonominis romantizmas (rorr. l8l8-1883). kad reikia analizuoti ir desnir.paklar"rsospasihlos DZ. kad vertd priklauso nuo gamyboska5tq buvo kritikuojama.Torstein. klasikinesekonomikosteorijos paZi[ros. F.konominio romantizmo bei marksizmo ekonornikos teorinitl principq susiformavimos4lyga.Milis tvirtino.Gustav. George Friderich. kad kiekviena taula savita. Georgas Fridrichas Knapas(Knap. Si teonja kure ir pletojoekonominius pasiulymus srnLrlkiajam Likiuiginti. Tadiau tikejin-ias rinkos veiksniqjega juos skatinoremti ekonominioliberalizmoir laisvosios prekybostarp tautq idejas. figlra.1857-1929). Kiek veiiau i5rySkejovokiedir. o politine j. kaip kad teige Z. pabaigojepastarasis 49 . kai garnyboskainos ddsniai neveikia (pavyzdZiLri. I (marksistind ekonomika) (Marxisl Marksizmas economy) . ir veliau) (Gustavas Smoleris(Chmoller.kurioje didZiausiakapitalo dalis priklauso vyriausybei. Tai reiSke klasikinis ekonornikos mokyklos nepajegum4 aiSkinti ekonomines problemas. K.todel butina sukurti nacionalingekonornikosteorij4.

pradejo n a u d o l i i b i n i qd y d 2 i qt y r i m u s . Makroekonomikos aspektas. 1883-1946) veikla.Oigen4 BemBaverk4 (von Bohm-Bawerk.Mari Espri Leon. kuriorns jq pirmtakai skyre nepakankamai ddmesioarbajas tik nurodd. MarZinalizmas (rnargin economics). ir nuo naudingumo(paklausos). Fridrichil Vizerl (Vizer. pradZioje. 1835-1882).marZinalistine revoliucija". Jos tyrd individualiq subjektq.Teorijos.185l-1914).neoklasikiniupoZiuriu": verte priklauso ir nuo gamybos ka5tq (pasillos).Siuolaikinejeekonomikosmokslo raidos stadijoje iSry5kejo Siosnaujosanalizeskryptys: 1.rso (Keynes. su bet ir papildo tai tornis kryptimis. Neoklasikin€ ekonomikos teorija (neoclassical economy) .). nesuprie5ina Jis pleiia savEs jq idejornis.Arthur Cecil.ekonomikos teorija.MarSalo darbais. 1845-1926. Karl.Austrq ir Sveicarijosekonomikosmokyklas apjunge Svedqekonomistas Klutas Vikselas(Wicksell Knuth. l85l-1926). psichologine. 1851-1926). pagrista ribines analizes bei maZejandio naudingurno teorijomis.paplitusios XIX a. Sioje naujoje ekonomikos mokykloje buvo pagristi maZejandio ribinio naudingumo ir statines pusiausvyros analizds prinoipai. 1867-1947)ir susifonr-ravo taip vadinarnamarZinalizmoekonomikosteorija.E. (Lozanos. k4 [ ji ine5e praejusio Simtmedio ekonomistai.rnge daugel[ ekonomikos mokyklq ir Zyrniausiqatstovq: anglq (JevonsW.John Maynard.ugen. anglq . kurie valdo iStekliq paskirstym4 pagal poreikius. XIX a. Piln4 neoklasikines ekonomikosteorij4 pateik€KembridZomokyklos atstovas Alfredas Mar5alas (Marshal. tEsia. Vilfredq Pareto (Pareto.Jis sukOre pagrindLrs makroekonomines analizes 50 .[einandiqi 5i4 sferq skaidiq. 1834-1910). ZemvaldZiqir kapitalistr4prie principq.S. ekonomikos mokslas neatmetdnieko.Irvingas FiSeris(Fisher Irwing.. 1840-1921). perkelusia akcentusnuo klasikinesekonomikosteorijos nagrinetogerovdsSaltiniobei jos paskirstyrno tarp darbininkq.Makroekonomines analizesatsiradirnui stiprq irnpulsqdave anglq ekonomistoDZonoMeinardo Keir.ekonomikos idejq visuma. Alfred 1842-1924) ir jo mokinys ArturasSesilas Pigu (Pigou. arnerikiediq. FrancesYcidro. lS48*1923).Vilfredo. Fricleric.. Neoklasikineanalizt. arba ekonomistqV. 1877-1959). XX a.. buvo rnikroekonominesanalizes pobudZio.Frensislsidro EdZvortas (Edgeworth. Neoklasikine ekonomikos teorija savo idejomis sujr.DZevonsq psichologine) Karlq Menger[ (Menger. ir XX a. pabaigoje i5st[rnusiais klasikines ekonomikos teorijos rnokymq. Sveicarijos matematine) Mari Espri Leonq Valrasq(Walras.austrq (Vienos. pagrista A.S. r Si teorija daiznaivadinama.poZifiris pakeistas.

tapqs ypad paZyrnctirtas Veliau nacionaliniqs4skaitqsistern4 sisterninokiti ekonornistai. Dar trediojoje ekonomikos teorijos vystymosi stadijoje ekonomistaii5kele visuotineskonkurencijostarp ekonornikos subjektq hipotezg. Sitrornettrbeveik kitimo tenclencijrl s4lygojusimakroekonomikos apdorojama infbrtuaci. Makroekonomikosteorija remiasi statistiniaistyrirnais. tiria dinaminius procesus. kad verslo ciklas yra pasikartojantisekonorninis reiSkinys.rromis. makroekonominiq Sios informacijos dal[ rinkti past[mejo Pinnasis pasaulinis karas. JAV ekonomisto.kad JAV ekonomikai bfidingi pasikartojantys Zymia dalimi panaSIs o Siarn darbui vadovo Zytnus ekonotnistasSaimonas Srnitas Kuznccas (Kuznets.rrejo nebuvo savaranki5kas tai apibendrinandiq duotnentg kaip Pirmasis [vykis Didelq tyrirnq mokslindsbazes. kai valstybems reikejo kokybiSkos statistinds informacijos planLrojant ir Dvide5imlojo su savo ketinimus.Pladiatr 2 skyriq. Verslo ciklo prigimties enrpilinio paZinirno palanga buvo imanoma tik patobulinus makroekouotlinE informacrjq.ju visose pasaulio valstybese renkatna ir tyr mukroekonorniniamsimants.Statika analizuojatik baigtinE Dabartine pusiausvyros blisen4 ir ekonomikos elementq veiklos rezr. ne stl tobulqja konkurencija. Richard. 1913). (Stonc. tapQS svarbiu dabartines tnakroekonomikos vystymosi stimulu. Antrasis ivykis. m e k o n o r n i k op l e t r a i p r o g n o z a v i u i .l90l-1985). Netobulos konkurencijos analiz6. [vertinandius laiko veiksni ekonomika laike tarp gyvenime ir apibfldina sqry3ius. 3. tuo talpu ekonomikos analizd nuo 1930 m.Jos vystymuisi didelg [tak4 tr.taiiar-rtai tyrirnai Simtmediais trys ivykiai. laurcatu.2.rltatq.Didelis demesys .rinkimas ir sisteminimas.tai nustatymas fakto.rinkos fikio teorijoje. mokslas.4. Procesq dinamikos elementas. 2r. Nobclio prernijos SirnonSrnith.2. visurniniusprocesus Salies apibudinandiais 2. Ridardas Stounas anglqckonornistas 5t . ukyje. nes tikroveje daZniaususidttriatna linksta i netobuloskonkurencijossituacijas.susijusius kariniaisveiksmais. Pagrindinds iiuoluikitris ekonomikos teoriios ir nrclodologiia Makroekonomikos kaip mokslo apie bendrqsias r"rkio tendencijas buvo pagrindinisekonornistqanalizesobjektas. suvokim4+.niniame gyvenimeskiriatnls kiekvienosSalies ekonominiqrei5kiniq. igyvendinant arnZiaus 3-ame de5irntrnetyjeJAV buvo sukurta nacionaliniq pejamq apskaitos infomracine sisterna .g. 1971rr.nacionaline sqskaitq sistenta (NSS).Zymausstatistiko Vesli Klero Mitdelo tyrinrai ir parode.susifonnuojandius ekonor. s 1. . o su rinkos monopolinemis ar oligopolinemis struktr.

. ltahjoje. nedarbas. V. Pranc[zrjoje. DidZiojojeBritanijojekainossumaZejo beveik 25 proc. i5sirutuliojusiais kaip buvusir4sukrdtirnq rezultatas. .o Vokietijoje. Ekonornistai pateik€ nemaZa hipotezirq. Hitlerio atejimas valdZiqVokietijojebr"rvo tiesiogiai I susijEs katastrofiSka su ekonominekrize Vokietijoje. tarpvalstybiniai prekybiniairy5iai buvo paZeisti.JAV ir Vokierr-.50 proc. taip pat Japonrjoje susifonnavo diktaturos. todelji buvo netoliaregiSka. JAV buvo 25 proc.Lotynq Ar. nei DidZiausiintelektualiojo kapitalonuostoliaipasirei5ke katastrollskai padidejusiu ptlyzdLiui. pasauline Si katastrofa dabarstebinapasaulltiek ir Zrnoniqpatirtornis kandiomis.palaipsniuiap€mr-rsir. lsanalizavEs makroekonorninE aplink4 jis pasiule fiskalines ir monetarines politikos priemones krizinei situacijai lveikti.verslo ciklai. kai beveik visos pasaulio valstybes susidure su katastrofiSkugamybos apimtiesrnaZejimuir beprecedentiniu nedarbu. todel daugelyjeEuroposir menkai i5vystytose valstybdse.tai star. Trediasis Siuolaikines makroekonomikos suk[rim4 [vykis.K.DidZioji depresija.Ann) kaip pagrindinEDidZiosiosciepresijos >1.aiSkinandiq DidZiosios prieZastis.pavyzdLiu| JAV . praktiSkai Kai visos pasaulio valstybdspradejo laikytis Sio praZhtingoplano... kad ji yra rnakroekonomikos vystymosi stimulas. DidZioji depresija .verslocikle kinta tendencingai.Demokratines vyriausybdsnepajegeiveikti ekonominio chaoso. pramonds garnybos apirntis vrsame pasar-rlyje ?ymiai sumaZejo. tarptaurinE prekyb4 i5tiko giliausiasnuosmukis. 1933rn.r i5vystytas valstybesir perdjusiui rnenkaii5vystytas Salis.kainq lygis. ivardijo ateities perspektyvrl svyravimus. ir galiausiai pasieke ypadkritiSkalyg[. Japonijoje1 valdZiqatejE fa5istai sukurstdAntr4li pasaulinikar4.. KadangiSi politika netiesiogiai didino nedarb4 kitoseuZsienio valstybdse. sqlygota eksportuoiamos Zaliavos kainq rnaZejimo.kritus jq paklausai iSvystytose valstybese. DidZioji depresijaprasidejo 1929 n. ISvystytos vyriausybes i krizq sureagavo...nerikos. Prancfizijoje daugiaukaip 40 procentrl.Mitdelasnustatd. kur ekonolrrikoskrize prasidej dar 2-ame de5imtn-retyj o e.rnikalaus lygio defliacija. Afrikos ir Azrjos valstybeseekonomika buvo krizines b[senos..pavyzdZiui.Ekonornineskrizes laikotarpiu Zlugo keletas dernokratiniq vyriausybiq. kaip atsargq garnybos ir apimtis.nbiausia ekonomikos katastrof a Siuolaikineje istonjoje. tiek politiniaisprocesais.. kad tokie svarbusekonomikosrodikliai. depresijos todel ir laikorna. DidZiojojeBritanijoje-.lik" 10 proc. DZ. nedarbu. 1929-1932 m.bedarbiq. DidZioji depresijatapo pasar-rliniLr reiSkiniu. siekdamospadidinti Salyje garninamqprekir4paklaus4 ir suteikdarnos galimybEZmonerns dirbti. pastr. ivesdamos importo prekybos barjerus.30 proc.oje daugiaLr 30 proc. Zyrnus JAV ekonomistasMiltonas Fridmenasir Ana Svarc (Shvarc. sqlygojEs tai . l5vystytosSalyssusidfiresu r.lmejusi ekononrik4 | depresijq. Vokietrjoje 40 proc.Keinsas kaip pagrindini veiksni.

1. Sk4 (Kindleberger.USD) Gruodis RugpjItis Lapkritis Spalis Rugsejis 1. galejusiq paveikti krizq atskiroje valstybeje(pavyzdZiui. Autoriai tvirtino. visiSkai nepasitvirtino.g.prieZasti ivardijo ekonornikospletros varZymE 1929-1933 metais. kad visos monetarindspolitikos keitirno priemones. Tarptautin€s prekybos rnaZejim4 C. prasidejusio 2-o de5imtmedio pabaigoje.7pav. 3-o deSimtmedio pabaigojeDidZioji Britanija jau praradopasauliniolyderio vaidrneni. tariftl polrtikos. kadangi pasaulyje nebuvo Salies lyderio ekonomikos srityje. sausio I 933 rn. Jo manymu.Kindlbergeris vaizdLiai aiSkino principu(2r. ekonorni5kaii5vystytos Salys nesugebejoiSvengti ekonomikos nuosmukio. Tuo istoriniu laikotarpiu nebuvo ir tarptautiniq institucijq. susisukandios spirales Balandis GeguZd Vasaris -' Sausis (rnln. peraugimo I todel ji nesugebejosustabdyti iprasto verslo ciklo nuosn-rukio kataslrofi depresij4. 1930 m. kovo meneslals 53 .). Kitas amerikieiiq ekonornistas CarlzasKindlbergeris prieZastis Charles. 1910) DidZiosios depresijos bandeai5kinti tarptautiniu poZitriu.7 pav. Tarptautines prekybos maZejimas 1929m. varZiusios tarptautinE prekyb4 stabdyrnas).o JAV jo dar nefgavo.finansinespagalbos suteikimas. nukreiptos kovoti su didejandiaisbankq bankrotais.

anksdiaunegu kitos atsisakiusios aukso standarto.rsidr-rre 3-ame deSirntmetyje. ir ypad ekonominiarn augimui. gaivojo. galejoteigiarnai paveikti ekonomikosraidq. Zymus angh.kad nuo Sio laiko visi makroekonornistai pradejosavepriskirti rienai i5 dviejq sroviq:keinsistams arbaklasikams. P..1 ekonomistas DZ. kad jis ekonomikai bildingi svyravimai.).depresija. pinnosios iSsivadavoir iS depresijos blsenos. pasakdaugelioekonomistq. suleike makroekonornikai Siuolaiking krypti. Aukso standartas priestaravo savarankiSkai nepriklausomaivalstybds monetarinei politikai.y.M. nera vienr4visuotinai priirntq paZi[rq. kad DidZioji depresija.uZdelstoveikirno bomba". palaipsnitri apdrnusii5vystytasvalstybes.BendrojiuZimtumo. depresijos JAV ekonomistasPiteris Teminas (Temin. kad rinkos rnechanizmuineb[dingas ilgas ir nuolatinis nedarbas.PrieSingai.palfikanqir pinigq teorija" (1936 rn. pagr[stos bendrqjqi5laidq ir pajamqapytakosvaldymu. kad rinkos ekonomikai nebudingassusireguliavimo mechanizmas.plito per to rneto valstybiq monetaring politikq pagrfstq aukso standartu.o ji.su kuriuo pasar. priklausomai nuo to. ar ekonornikos teorijos postulatai atitinka realius to meto gyvenimo procesus. aiskinandiqDidZiosiosdepresijosprieZastis ir jos reiSkirnosi mechanizmq.isdestytos jo Zymiausioje knygoje . t. Zymia dalimi priklausantys nuo rnasinirl 54 . Pagrindinesiddjos. Kaip veliau paroddpraktika. Keinsizmas (Keinso ekonomind teorija) (Keynesian economics) makroekonorninio reguliavirno teorijos. Piter) tvirtino. Si krize priverte suabejotr. kaip ir daugelio ekonornikosteorijos problemq atveju. ji i5lieka svarbiausiuXX arnZiaus ekonominiuveikalu. susijusiossu ekonornikossvyravirnais. t. kariniai konfliktai tiesiog peraugo I taikaus laikotarpio konfliktus.o po to ir visE iikusl pasaull..Keinso teorijos teiginys buvo tas.y.Keinsaslne5e didZiull indeli I ekonomikosteorijosvystymqsi.rlissr. kaip artimai jie savopaZiDras siejosu Keinsoidejomis. parerntus tarpusavionepasitikejimu bei prieii5kumu Europoskonfliktuojandioms Salims.Teminomanymu.Keinsas sumodeliavo DidZiosios depresijos bei srnulkesniq ekonominiq svyravirnq teorinE schemq ir pasirlle specialiq vyriausybes veiklos prograrnfu siekiant iSvengti depresijos. Taigi.tai Pinnojo pasaulinio karo ir po jo vykusiq konlliktq . jai nebhdingas Zemasnedarbo lygis ir didele garnybosapirntis. DidZioji depresija pradejoprieStarauti ekonomistqklasikq paZilroms. poveikis Siammokslui buvo toks Jo didelis. Pagrindinis DZ.Bhta ir kitokiq bandymqaiSkintiDidZiosios prieZasrrs. DZ. Salys. Pateiktieji keli skirtingi Sio t-enorneno suvokirno bfldai demesikoncentruojai kur! nors vien4 krizes aspekt4ir per j1 bando paaiSkinti5i sudeting4 makroekonomin[ rei5kin[. Nors Siandienakivaizdus ir kai kurie Sios knygos tmkurnai.

nedarbo ir kitus pokydius. tarpe jt1 ir jo pasiulytas bendrosios paklausos bei bendrosios pasiiilos analiz€s metodas. taip pat vidutinis darbo uZmokestis. kad ekonornikos stabilizavimui reikalingas makroekonomines strategijos koregavimas. ji nuolal susireguliavimo siekia visiSkouZimtumobtisenos.Jo ideja. 55 . kad: pagrlsta l. skiriarnas neZymusvaidmuo. ypad pladiai paplito ir igavo .15 dalies tai tik priklauso nuo to.. ir atvirk5diai.Keinso. ypad vyriausybds iSlaidq. kad vyriausyb6 privalo vykdyti ekonomikos stabilizavimo politikq siekdama i5vengti ekonorninirl kriziq atsiradimo bei pldtros. Pesimizmo didejirnas verslo aplinkoje s4lygoja investicijq aktyvumo smukimq kuris savo ruoZtu s4lygoja bendrq gamybos nuosrnuk! ir nedarbo didejirn4.nuotaikq kaitos poveikio bendrajam investicijq lygiui . tai ji negali b[ti greitai pa5alinta ar btiti i5sprEsta darbuotojq pastangomis. t.kaip makroekonominioreguliavimo priemonei. pagrindas. Tai analizes. 8-o deiimtmedio pradZioje sekmingq daugelio pasaulio valstybiq ekonomikosraidq pradejostabdytistagfliacija.y. kad. ldejos. Staglliacija (stagflation) tai tokia ekonomikospadetis. tadiauyra nuolatiniq ekonominiqdiskusrjqobjektas.Keinso principiniq idejLl. nesusidurdamasu akivaizdesniaisnuosmukiais ar didesniu nedarbo lygiu).y. kad pinigq pasitla lemia kainq gamybos apimdiq.keinsistines revoliucijos" vard4. Daugelis DZ. rnokesdiqbei pinigq politikos pasikeitimai.ri negalejopasi[lyti jokiq ekonomikos stabilizavirnopriemoniq. susijusios su pinigq itaka ekonornikai. Si teorija teigia. yra Siuolaikines makroekonomikosSerdis. Siuo laikotarpiu Miltonas Fridmenas (Friedman. Keinsas teige. Keinsistind teorija Siam atvejr. Milton. nors ir paplito po vis4 pasauli (daugelio valstybiq ekonomika sekrningai pletojosi. Monetarizmas (rnonetarism) teorija. susijusios su politinemis fiskalines ar monetarinespolitikos keitimo rekomendacijomis. nera visi5kai lankstls ir negali greitai pasikeistiir prisiderinti prie ekonomikos.kai gamybos apimtis malrja (stagnacija). valstybesbiudZetui. kad kainos realiarne gyvenirne. Ekonomikos nestabilumoprieZasdiqbuvo bandorna ie5koti padioje stabilizavimo politikoje. Pasak DZ. teigianti. kai ekonomikos kriz6 pasiekia tok[ rnast4 kaip DidZiosios depresijoslaikotarpiu. augant karnoms (infliacija).nuo pesirnizrnoiki optimizmo.t. aktyvioje valstybesreguliavirno politikoje. g. Rinkos ekonomika principu. 1912) sukure alternatyvi4 keinsizmui monetarizmo teorijq kuri sudaro vadinarn<-lsios Cikagos mokyklos pagrindq.

r.teigianti. infliacijos ternp4.?ymiai sumaZinus pinigq kiekio didejimo tempus. sumaZetqpaklausair didetq nedarbas. Racionaliqjq liikesiiq teorija (rational-expectations hypotesis) tai hipoteze.ratyti busimus [vykius. o ne jos sprendimas.rosi.nes Zmonds numatyttlinfliacijostempq maZejimq todel b[tq griZtamaI visi5ko uZimtumobrisen4. 8-9-ame deSirntmetyje monetaristqpozicijas kovoje prieSkeinsizrnq p ii s u s t i p r i n o e o k l a s i k ai ir p a s i u l o s o Z i u r i o k o n o m i s t a S i e e k o n o r n i s t ar j 1 1 n e i. kad. L[kesdiai yra labai svarbls derybose del darbo r.2. tr. Aktyvi valstybdspolitika yra problemosdalis. objektyviainumatoateities lvykius. turedarni visiSkaitiksiiq informacijq tuomet fikines veiklos ciklas savo dabartinefbnna nustotr.kr. atsiZvelgiant esamE bendr4j4paklausq.Z y r n i a u s i r a c i o n a l i q j t l u k e d i q t e o r i j o s a t s t o v a ir RobertasLukas (Lucas. Racionaliq l[kesdiq modelis pladiau taikytinas laisvosios k o n k u r e n c i j o s i n k o s e . Pasiiilos poZiIrio ekonomika (teorija) (supply-side economics).o valstybinisreguliavirnas ekonomikai b[dingas susireguliavirno neuZtikrina stabilaus ekonornikos vystyn. jeigu verslininkai veiktq.Tadiau nedarbo padidejimas jau butq tik laikinas. Manorna. Robert.Fridmenas ir jo pasekejai tvirtino. M.rrie atitiktq ilgalaikl garnybosapirnties didejimq ir pa5alintqinfliacijE ekonomikoje.Visose ekonomikos teorijose (keinsistineje.nagrinejanti trkio gamybospajegum4(potencialusis arba galimasisBNP) ir politik4 kuria siekiama pagerinti garnybos i5tekliq rinkq lankstumqtaip.rredamisvarbi4 informacij4 tuo laiku. hipotezeneteigia.ekonomikos analizds Saka.kad finnos ir asmenys. tvirtindami. tiek darbininkai) turi nur. kad rinkos principas. rnonetaristineje. Todel lfikesdiaiigaunatikimybes pasiskirstymofom4. tai. pasir"rlos poZi0rio) atsiZvelgiamaI gyventojq ateities lukesdius. verslininkq ateities lrikesciai ypac veikia firmq i5laidas investicijoms ir atsargorns.kad lukesdiaiyra visuornettikslhs. tadiau butent jie tampa pagrindiniuracionaliqllkesdiq teorijoselementu. Salininkai buvo kategoriSkesninegu monetaristai. I 56 . kad ekonornikos pldtros svyravimai i5 dalies yra pinigq kiekio svyravimq rezultatas. Taigi tik . Robert. Sie l[kesdiai Zymia dalimi lernia [kines veiklos ciklq. neokeinsistineje. jei Salyjeyra didele infliacija.todel jis siillo vyriausybeipinigq kiekl parnaZu didinti tokiais tempais. kur kiekviena sanderio 5ails (1iek darbdaviai.l egzistavqs. pavyzdLiui. Sios teorijos Salininkq nuomone. kai prirmarnas sprendimas. 1e44).nauja"infomacija turds poveikl llkesdiarns arba elgsenai. 1931) ir RobertasBaras (Barro. StatistikospoZiuriu. g. Jo manymu. kad b[tq gaunarnadaugiausiaprodukcijos.rZrnokesiio lygio.. g.

kad tiek keinsistai.neokeinsistai . Arthur. Dabartiniai DZ. g' l9a0).tobulina savo pirmtako teoriniuspagrindus.Pasi[los poZifirio ekonornistaiisanalizavo gamybos istekliq rinkll ir biurokratini nelankstum4 didesniqgamybosistekliq kainq poveiki bendrajai paklausai. nes Sios sukuria skurdo bedarbiqimtis maZaiapmokamqdarbq. Neokeinsistai (neokeynesians) SiuolaikiniaiDZ.Keinso daugiauar maliau rdmEpagrindinius pasekejai ekonomislai..Sio reiskinio prieZastisyra ne benclrojipaklausaar pinigq politika. Tai paskatino juos pasmerkti profesiniq sqiungq veikl4 nes jos padidina clarbouZmokesdionormas iki lygio.Tokie tyrimai paskatino pasi[los poZilrio ekonomistusatmesti kai kurias socialinio apr[pinirno pasalpq ir progresinio apmokestinirno sistemas.1a. g. pa5alposgarantuojatik pat[ Zemiausi4gyvenimo lygi' Kad ir Sios Zerniausios darbo pajamos skatintq dirbti. 1890-1978)ir RobertoMertono Solou (Solo. Zymiausias pasiulos poZi[rio ekonomikos teoretikasyra Arturas Laferas(Laffer. gaunantis socialinio apr[pinimo paSalp4 neskatinat. Skurdo sp4stai (poverty trap) . jeigu net ir atliekatnodarbo uZ <li<lesn! rnaZiausi4 bus ekonomiSkai Tuomet Ztnonems ribinis pajamq produktasto negarantuoja. Darbinds vertds teorijos savybe nustatyti vertE pagal garnyboskastr"rs Pjero Srafo (Sraffa. Rojaus Forbso Harodo (Harrod. sukritikavusiame D. teigianti. kurios leistq moketi darbo uZmokestl. R.Rikardo ekonotnines idejos.Rikardo pastovaus vert€s mato problem4 ir isvysdiusl ekonomikosteorij4. Forbs. o vdliau perZiurejp ir pagrindEjo teorijE.uas ie5koti darbo. Evesey David. 1914). Ray. Nuo XIX a. pabaigos iki dabar pletojasi D. o technologiniaisokai. vadinam4j4neorikardinE 57 .Keinso pasekejai . nuotnone. tiek monetaristai neteisingai traktuoja Jq ekonomikos nestabilumoprieZastis. iSkeltq 9-ame de5imtmetyje susiformavo realaus verslo ciklo teorl. Tokiq paZiflrq visulna bLrvo bLrdinga naudingiau dirbti negu gauti oasalpas. Zymiausi Sios neokeinsizmoteorijos atstovaiyra amerikiedirlekonomistqEusdjausDeivido Domaro (Domar. aplenkiandiodarbininkq ribinl darbo nasum4 apribodarnos galirn4 LrZimtum4.Prekiq gamyba naudojant prekes" (1960 m'). si[loma vyriausybei suteikti darbdaviams uZimtumo dotacijas. kadangi jo darbo pajamos (iSskaidiavus rnokesdius) yra maZesnes negu pa5alpos' gaunamos nedirbant.Reigano administracijai. kai bedarbis. pladiai analizuojama nuo paklausos nepriklausornai 1898-19S3) darbe . DZ.padetis. neskatinandius spEstus. socialinio aprfipinirnolyg[.Keinso teiginius. Robert Merton. Piero. g' 1924)ekonominioaugimomodeliai.

tai doktrina.raidos. Kozo.Shurnpeter. kaip maldme. kitos ..Percvods anglijskogo.koordinuojantlking veiklq panaudojim4.nepriklausanti ideologijos politikos.[statymai. T. Neomarksizmas (neornarxist econorny) ekonornikos teorija. Dabartiniameekonomikosmokslo metodologijospasaulyjelabiausiai Zinomi ir pladiausiaipaplitE J. ginanti rnaksirnaliaigalimq rinkq ir konkurencijos. praktinio panaudojimoklausirnai 5J. valstybei paliekamos tik tos funkcijos. labai daug.Negishi. 58 . Vienos jq pripaZistamos.atmetamos. Kaip rodo ekonomikosmokslo raidos analiz6. Po Antrojo pasaulinio karo Japonrjoje susifomravo ypatinga nekomunistinei Saliaisituacija: apie pusevisq ekonomistq teoretikqpasirode es4 (atvirai arba neatvirai) ivairiq krypdiq marksistai. I 995.tai D. kurios bltinos sukuriant strukt[ras. Adaspektprcss. paai5kinti ir prognozuoti savo ekonomini gyvenirn4. Historyof Econornic Analysis. 1902-1986)darbais.raidos ir i5nykirnoklausimus.Rikardo tyrirno programosatnar. Istorija ekonornideskich udenij.. kurios pagrindqsudaroKozo Uno (Unno. kritiSkai vertinanti marksizmo idejas. 1868 1931) ir Keji Sibatos (ShibataKeji.gamyba" analize bei tiesiniu prograrnavirnu. nagrinejantisekonornikosteorijq atsiradimo.(neoricardian Neorikardin6 ekonomikos teorija economics). . 1897-1977)ir jo pasekejq veikla. kuriq. 'T.visais laikais Zmones bande suprasti. oM.1985. M. Mokslas. Rerniantis L.visuomeninir{gerybiq gamyba).Bortkievicz.Tarp daugybesSalyje praktikuotq rnarksistqekonornistqkrypdiq paZymetinaUno rnokykla.1954.A.rjinirnas. CarnbridgeUniversity Press.Negisi? ir kitq darbai. kuriq pati rinka negali igyvendinti (pavyzdZiui. Tam kuriamos ekonomikos teorijos.reguliuojantysnuosavybds teisesir juridiSkai iteisinantys antirnonopolinq politik4 ar sanddrio lsipareigojinrtl laikyrnqsi). pagrista rnokslu. bei tos. lerniandiasprivadiq firmq veiklos efektyvum4(pavyzdZiui. EconornicTheory in Retrospect. pagristastiesiniais neoklasikiniaisbendrosiospusiausvyros modeliais.yra vadinamasekonomikosteorijos istorija.rs (L.Bortkevidiar.Blaugo6. kuriuose nagrinejarniekonomikosteorijq atsiradimo. Oxford UniversityPress. nuo bei Siuolaikinemis rinkos e k o n o m i n i oi b e r a l i z m oe o r i j a . buvo sukurti ir analizuojami marksistines ekonomikosmaternatiniai modeliai.Blaug. I t ekonomikos sElygomis reikSminga ir Ekonominio Iiberalizmo teorija (economic liberalisrn theory) .i5laidos .M. Vadovaujantis Sia teorija.Sumpeterio5.

kad buvo parinktos neteisingos elementaiir faktai neatitinkatikroves. k4 vdliau pripaZino ir Poperas.kad teorijos ir eksperimento tik tariamas. tai.suformulavo mokslo proceso teorini modeli labiau atitinkant[ mokslo raidq.University of Chicago Press. Konstruojamas hipotezds.ri. kad eksperimentas nebuvo yra nesutapimas pakankamaiSvarusir patikimas.1959). nekalbant apie socialinius mokslus. ekonomikos rnoksle eksperimentaiypad suddtingi. The Structureof ScientificRevolution. The Logic of Scientific Discovery.ndra toks tolygus procesasnet gamtos moksluose. paneigiant Taip Zingsnispo Zingsniokuriama ekonomikosteorija.Kuhn. pasirenkant hipotezes. Jei tikrinant. keinsistind revoliucija. Tai teorijos patikrinimas arba stebejirnu. Be to.kad sisternos nar"rjas modelis. Be to. ir Ekonomikos teorijos raidoje buvo keletas revoliucijq. Deja.1970 59 .Poper. Toki4 teorijos atsiradimoir raidos pateikiamokslo metodologas K. ''T. Net jeigu tikrinimo eigoje teorija paneigiama.Tai hipoteziq sistema. marZinalistine revoliucija. Tadiaumokslo istorijos sarnpratE raida.jas empiri5kai tikrinant. arteja prie ekonominio gyvenimo tikroves.Poperasn.R.Jei teorija pasitvirtina. o daugeliu tveju nelneimanomi. pagal Kuhnq Sios revoliucijos yra mokslines. norsjas paneigeklasikine ekonomikosteorija. a Kitas mokslo metodologasT. PavyzdZiui. atskiraseksperimentas teorijos nepaneigia.kad teorija atitinka realq gyvenim4.nes tarp jq nera jokio tiesioginiorySio. ikikeinsistiniai modeliai. Pagal jI mokslo istorija nera tolygaus bei nepaliaujamonaujq idejq iSkelimo ir jq paneigimo raida.Teorijq galirna atmestitik kartojanteksperimentus didejantpaneigirnqrnasei. ndra butini pokeinsistiniqmodeliq supratimui.kuri apima tik esminiusto rei5kinio elementus ekonomikosrei5kinio raida arba ir faktus. Remiantismodeliu prognozuojama pateikiarni jo konjunkt[riniai duomenys.S. Arba merkantilistines paZilros dalinar pripaZistarnos Siandien. pavyzdLiui. Hutchison. Juos pertraukia mokslo revoliucijos. teorijos prie kitos ir tarp kr-rrioms bridingi Suoliainuo vienos vie5pataujandios jq nera jokio rySio.S. remdamasisKoperniko atradimaisastronomijoje.R. kuri nepasitvirtinusias. Jei.DaZniausiai arba pasikartojandioekonomikos rei5kinio suvokimui kuriarnas ekonominis rnodelis. tarkirn. viduramZiais vie5patavusios teisingos kainos teorijos elementai yra Siuolaikinese paklausos teorijose. ekonomikos moksle paneigta teorija pilnai nei5nyksta.Ekonomikos mokslo metodologijojenera vieningos nuomon6s. Joje pastebimi ilgi esamq teorijq tobulinirno periodai. leorija ar jos dalis atmetarna. ir "K. visada kyla abejones.tai rei5kia. Sakorna.Kuhnas'.ji naudojamatolesniarn eksperirnentu prognozavirnr.kaip ai5kinamataip: grupinio atsiradoir kaip turi atsirastinauja teorija.

Taip vadinamoji neoklasikine arba neovalrasind ekonomikosteorija Siandien dominuoja pasaulyje. criticis'r and Growth of Knowledgc.. Kaip matome.r Siuolaikines monetarin6steorijos hipotezdssiejarnossu darbuotojquzimtumu. atgime jau po keinsistinds revoliucijos. Tadiar.Srafos teonloje ir sianclien aktyviai vystouras neorikardininkq. t galima perteklind reprodukcija ir efektyvios paklausos nepakankamurnas.y. t.Tarp ekonomikosrnokslo metodologqlabiausiaipaplitqsvadi'arnasis I. kurio esme .kad ji visais atZvilgiais tobulesne uz anksdiauviespatavusi4. palaipsniuipradedaskverbtisi vienE kitos jos teritorijas.Nernarksistinis nodelis turi kelet4tarpusaqljekonkuruojandiq variantq.Bet jai aktyviai priesinasi taip vadinamoji naujoji austrq mokykla.ekonomikos pusiausvyr4 reguliuojapatikimi automatiniaistabilizatoriai. besiremiantiK. 'ul. Markso ekonomikos teorijos brancluolys pastarajaure deSimtmetyje atgirneJaponijos neomarksistq modeliuose.ekonornikosteorijos raida nera vienos krypties kelias I _ ties4.Siq problern4pailir"rstruosinre konkrediu pavyzdLiu. pralaimejEs rnodelis gali keisti hipotezes. ko nebuvo ankstesndje teorijoje.Kova tarp rnodeliqnesibaigia. atsiranda konkurencija tarp dviejq modeliq Rr ir &.Tai reikalauja naujq eksperirnentq stebejimq. Be to. Vertinant ir keidiant hipotezes.Mengero ir L. Todel norint suprasti ir giliau pazintr realius Siuolaikinius ekonominiusprocesus.kuris buvo apmirEspo marzinalistines revoliucijos. Tai taryine tarp popero rr Kuhno teorija. Siandien esanti itakinga teorija dar nereiskia.Musgrave. pradedamostarpusavyje lyginti. kuris yra nepaneigiarnas. turintys skirtingusbranduolius.Mizeco teorijos branduoliu. Susiejusmonetaringteorijq su darbo jegos uZimrurnu. nepakankamo vartojinro ir Keinso reorilos yra"to p a t i e sr n o d e l i ob r a n d u o l i o e r s i j o s S i o b r a n d u o l i . paneigiandiq nes ar patvirtinandiq eksperimentqbei stebdjimq reikia labai daug. Model[ galirna apibridinti taip: jis turi nekintam4kietq branduoli. Lygiai taip pat ikikeinsistinekiekybine pinigq teorija ir siuolaikinemonetarind teorija priklauso to paties modelio branduoliui.Lakato5or' ekonomikos teorijos raidos rnodilis. kuris susiformavo dar prie5 Keinsq.Lakatos and A.Jos ir yra tikrinamos.Maltuso. Tarkirn.patvirtinamosarba atmetamos. kuriq brandLroliai yra skirtingi. Lakatosas teigia. 1970.Marksistineir nemarksistine ekonomikosteorijos yra du prieSingimodeliai. turedamasnaujas hipotezes. atgime P. cambritlge UniversityPress. kad iSsaugotrl branduoli. reikia studijuotine tik siandien dominuojaniiE ekonomikosteorijq bet ir jos raiclq. Tarkime R1 rnodelio n-toji versija visi5kai nesuderinama R2 modelio t versija.p a g r i n d i n eo n c e p c l a v . Eksperirnentaiarba su stebejimaipatvirtinaR1model[. Rikardo rnodelis. ii juosia nuolat kintandiospagalbineshipoir tez€s.Neretai paneigtasmodelis vel griZta su tuo ir padiu branduoliu.fei Zitiresime keinsizmopoziciirr. senasis branduolys. i5 tai merkantilizmo. kad rnokslo raida buvo ir yra konkuruojandiq modelitl istorija. 60 .

Trurnpai apibudinkiteekonornikosmokslo raid4. Kokie yra pagrindiniaimakroekonomikos 8 . Kartojimo klausimai L 2. Kodel makroekonomikos specialistq ekonominds paZiuros daLnat skiriasi? sistemos? visosekonotnikos sprendZia uZdavinius t 0 . 3. Kas nulemia ekonornikos tikslai? 1 . 6l .ras ekonorninisaugimas ekonomikossistetna pagrindines ekonomikos grllpes sistemq pagrindiniai rodikliai makroekonomikos politikos ekonon'rinds priemor. Kaip Salyjesiekiamapagrindiniqmakroekonotlikostikslq? 9 . t 2 .Pagrindindss4vokos a a a a a a a a a a a a a a Makroekonornika ekonomikos sisterninis paZinirnas eklektika modeliai ekonomikos iSoriniai veiksniai vidiniai veiksniai politika ekonomikos visiSkas uZirnturnas kainq lygio stabilun. lSvardykitepagrindinesekonomikosluokslo raidos stadijas. Kas yra ekonomikosmokslas? Kas yra n-rakroekonornika? analizes metodtl.rds fiskalin€poiitika monetarinepolitika a a a a a a a a a a a a a a a a a a a politika biudZeto valstybes prognozavimas ekonornikos merkantilizmas e k l a s i k i n e k o n o r n i k ols o r i j a e ddsnis Sejaus neoklasikindekonornind teorija istorindmokykla ekonorninisromantizmas marksizmas rnarksistinis socializmas marZinalizmas keinsizmas monetarizrnas neomarksiztnas neokeinsizmas pasiIlos teorija itj racional q l0kesi'iqteorija c realauserslo ikloteorija v neorikardininkai. Apibudinkite makroekonomikos Kurie i5skiriarni pagrindiniai ekonomikos paZinimo lygiai? Koks yra pladiausias ekonomikospaZinirnas? apibfidinaekonomikqkaip visum4? Kokios pagrindinescharakteristikos tikslus? sistemos o . 4. Kokius pagrindinius I l .

i":i galima ivertinti bhsim4sias . teiginiai? iS. koki. 20. veikia ekonomines ekonomikossqlygas? b. Kada ir kocrelmakroekonomikasusiformavo savo idejomis ir dalbais suteike ono-i'tu' 15. Koks Zymus "t kryptl? makroekonomikaiSiuolaikinq teoriios? ekonornikos pagrindinesSiuolaikines 16. fofi.ketvirtoje ekonomikos tnokslo 13. kar. palrindiniai monetarizmoteorijos Kurie veitsniai lemia BVP didejima? 19. K4 paroclokainq indeksas? politikos priemonesekonomikostikslus? ti. Kokios yra teiginiai? teorijos keinsistq pagrindiniai ii. Kokios naujos analiz6skryptys i5rydkejo raidos stadijoje? 'rokslas? kaip savarankiskas 14.

2. kuriuosklasifikuotipadeda .Ats.. NSS atsiradimas iteisinimas (1953-1979rn. NSS tobulinirnas individualiqstandartq 4.kainE 2. iki apskaidiavirnai NSS atsiradimo l. tarptautiniu ir 2. bhtina iSsiaiSkinti netgi prieStaraujandius pajal]rq. praktikos apybraiZos).1. s4skaitq Nacionaliniq vienetr-1. ekonominius elgsen4vykstandius ekonon. politiniqbei ekonominir4 skiriamosskrrtingq pajamoms produktoapinrties ir lki 1990m.kaLrpi ir tur14. sistema produktobalansq materialaus naudota apskaidiavirnui (LSD) pradejo skaidiuotiBVP ir kitLrs departamentas Lietuvos statistikos produkrodiklius. redaktorius . V a l k a u s k a s . NACIONALINIU PAJAMU APSKAITA teorijq. rnq paj gyvenimo rei5kinius:garr"ryb4 amas.Pinna. Amerikos mokslininkq patobulintas NSS variantaspaskelbtaskaip oficialus JTo dokumentas. Balansiniai mastu(1938-1953nt'). to sistemosprie NSS pereitapagal JungtiniqTautq parengtE rPladia. nustatymometodus.Nuo rnaterialaus suvestinius sistemos s4skaitq nacionaliniq rnetodologij4.bet ir sr.t:Ukio sratistika (Teorijos ir V.). EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI IR JU TARPUSAVIO RYSIAI Visa Saliesekonomika susidedai5 daugybesatskirq ekonorttinitl sistema. siekiandi4paaiSkinti analizuoti makroekonomikos Pracledant patvirtinaniiusarba procesus. R .. susiformavimas Kiekvienas NSS raidos etapassusijqsne tik su jos i5ry5kejandiq atitinkamu laikotarpiu vykstandiotarpvalstybinio tr[kumq Salinimu.b[dus bei s4rysius.). . apskaidiavinqraidil' sistemaparodobalansinir4 Nacionaliniq sEskaitq S k u r i 4a p i b f l d i n a i ee t a p a i : (iki 1938ttt. NSS standarto diegimo rekomenclacijosbuvo benclraclarbiavimo pakraipqSalims'.Antra. nacionalinio sqvokq bei desningurnq. 199I m. Lietuvojenacionalindrns (MPS).vartojimal.nationalaccottnting Nacionatiniq sqskaitqsistema(NSS pagrindiniusekononrinit-r apibhdinantr systern) tai sisterna. fonnavimas ir 3. Sio standarto laikymasis tapo tarpvalstybinicr se[yga. didelds prekiq bei paslaugq [vairovds vertds nustatyrno problema verdia natrdoti jq bendr4 rnatovienetq. 1 9 9 5 .rikos keletil svarbiLl Sioms teorijoms.Nacionaliniq s4skaitq sistemos standartas.P . NSS kaip dominuojandios balansiniq apskaidiavimr4 sisternos (1979m. ir dabar)..r bendradarbiavimopl6tra. 1 0 4 . 1953rn. suvokti nacionaliniq jq procluktosevokas.

galutiniq prekiq bei paslaugq pirkejo. 4.kapitalobei Zemes) susijq:namq [kis.. rodantysjqtarpusavio 2. ligonines ir pan. Moka namq [kiams uZ gamybos vciksniu naudoiima prckcs ir namq ukiar. veikiantis kornerciniais pagrindais.kuri sudaro individai. geriau pritaikytas 1995m. Jic yra gamybosvciksniq.s a v i n i n k a i 2. ry5i (2.rybos vciksniusnrckiu ir naslaucuganrvbai 2.1 lentele). 2. gamybos savininko' veiksniq (darbo. sektorius. Imon€ (firma) (firm/company) ukinis vienetas. Parduoda naslauuas Vyriausyb6s sektorius (governrnent/public sector) ekonornikossektorius.Nacionaliniqsqskaitq ir rnaterialaus palyginime".produkto sistetuq pateiktQ 1977m. Namq flkiai. UZsienio Namq [kis (households) ekonornikossektorius. vienetaiskirstomii keturissektorir"ls: PagalNSS visi ekonominiai l. kuriais apruplna i m o n c s .apimantis ivairaus valstybinio lygio (centrines bei vietinds valdZios institucijq) nuosavybEbei valstybini vartojimE. Naudoja namq ikiq patciktusgan.ns 3.). lmonds (firmos). tarpusavyje Namq [kio ekonominiaisprendimai jas parduodarnas savo garnybosveiksnius.ttrrintis juridinio asrtens teisg. Siuo metu Lietuvoje igyvendintas s4skaitqsistema. Gaunapajamq i5 imoniq mainarsuZ oatcikus samvbosvciksnius pajamasimoncscpagamintoms 3. Namq Lrkiqir firrntl tarpusaviorySys Namq tikiai l. prekesar teikiantispaslaugas. Vyriausybds Saliqsubjektai.gaunapiniginespajamasir iSleidzia prekiq ir paslaugqpirkimui bei dali jq investuoja1finnq veikl4. 64 . 3.ruosiarni ir etapas:kuriarna Lietuvos Nacionaliniq i<liegin-ro priimami atitinkami istatyminiaiaktai.labdaros bei megejq sporto draugijos. Seimos ir nekomercinesorganizacijos (profsEiungos. lSlcidZia orckcms ir oaslau{:oms isigvti Firmos l. . garninantis Tarp namq [kit1 ir finnq nuolat sudaromi tam tikri sanderiai. atliekantis dvigub4 vaidmeni: pirnra.1 lentel6. . antra. paruoitas EuroposSalimsir regionarns pinnasis NSS NSS variantas(ESA'95).

perkamq i5 kitq imoniq apmokejimui.vadinamaatvirosios ekonomikos sistema (open s economic ystem). nuomos mokesdiq surnokejirnuiir taupymui arba firmos pelnui. gaunama5i lygybe: : Saliesvartotoi4pirkim4suma : Bendrosios firm4pajanros : Darbo uimokestis+ Kapitalo pajarnos * Tatpiniai pirkintai ekonomikosmodeliui. o i3orinis . 3. vietinds.rgq i5 susidedanti visq keturiq ekonornikos Ekonomikossistema. Gamybos(susumavus 2. modeliu (simpleeconomic Supaprastinto ekonomikos modelio elementq tarpusavio sqveika pavaizduota I paveiksle.Vyriausybds sektoriaus veikla susijusi su kitais ekonornikos jis sektoriais: perka i5 namq fikio gamybosveiksnius. ValstybespajarnqSaltinis mokesdiai.o i5 finlq . lSlaidq(sudejusvisasprekiq ir paslar. Sis paveikslastaip pat rodo tris metodus. kaip ekonorniniais pirkimo (irnporto)ir pardavimo(eksporto)sand€riai. Taigi..prekesbei yra paslaugas. namq flkiams (pirkejams) perkant prekes ir apmokant jq keliornis kryptimis: prekiq kain4 gaunapiniginiq pajamq. ekonominiairyiiai su uZsienio Salies Tarp valstybiq nuolat palaikorni tarn tikri ekonominiai rySiai: su sudarotniprekiq ir subjektais. 2.pinigq srautLl judejimq.susidedanti atskirq Saliesvidarrs ekonornininiq sektoriq (narnq ukiq finnq ir centrines bei uZdaros miSriosios vadinatna instituciiq). sector) tai Saliqsubjektai (foreign/rest-of-world UZsienio valstybernis. susumavus visq Salies finnq veiklos rezultatus.kuriais galirna ntrstatyti veiklos rezultatus: ekonomikossistemos kiekvieno gamybosetapopridetinEverlq): l.dydf.kurios naudojamos ar paslaugq.'aldZios mixed economicsystem)' ekonomikossistema(closed Ekonomikos sistema. uZsienioSaliq firmomis. Vidinis Sios schemos konturas rodo daiktiniq (nat[riniL$ iStekliq judejim4 tarp pagrindiniq ekonomikos sektoriq.rgq isigijimo i5laidas). darbuotojq darbo uZmokesdioapmok€jimui. Si lygybe teisingatik uZdaram 65 (2. Firmos. susidedanti i5 namq [kir4 ir fimrq vadinama grynai privatios ekonomikos sistema (pure private economicsystem)arba supaprastintu ekonomikos model).1) . l5 Ekonomikos sistema. sektoriq. Pajamq (swumalus gamybos veiksnit5 rodandiq suteiktq paslaugrl vertE. Dvi pastarosioskategorijos gali b[ti apibendrinarnoskaip kapitalo pajamos. paslar.

t. Tadiau dar reikia sukurti BVP ir kitq makroekonominiqregionqrodikliq apskaidiavimo metodikq. transportoir paslaugqimoniq skaidiq ir jq veikl4.prckcrns ISlaidos bei paslaugoms lsigyti Prekiqir paslaugq rinka gautos Pajan-ros. Siame modelyje supaprastinimosumetimais laikornes dviejq prielaidq: pinna. visos pagarnintos prekes ir paslaugos yra parduodamos.informacija. o garnybos apimties kainq sumaturi bfiti lygi namq [kio pajamoms. pardarus prekes paslaugas Nupirktosprekes ir paslaugos Prekes paslaugos ir Finr-ros Nupirktigarnybos veiksniai Gamybos veiksniai Garnybos veiksniq rinka Pajamos. pramonds. kad tiksliau funkcionuotq Sios grandys: veikla duomenys. statybos.1 pav.regionines statistikos formavimas. Tuomet visos gamybosveiksniq gaunamos pajarnosyra lygios namq ukio i5laidorns prekems ir paslaugornsisigyti. Kituose skyriuose 5iq prielaidq atsisakius. Sudaryta tarpZinybine regioninds politikos darbo grupe.sprendimai veikla.us gamybos veiksnius I5laidos garnybos pirkti veiksniarns 2. Prekiq ir paslaugqbeipinigq srautqapytakatarp dviejq pagrindiniqekonornikos sektoriq Abstrakti prekiq ir paslaugq bei pinigq srautq apytakos schema neparodo ir ne[vertina daugelio realaus gyvenimo elernentq: namq [kio taupymo ir firmq investicij6 vyriausybdsiSlaidq ir rnokesdiq.antra. vidaus prekybos. visos gautos pajarnos iSleidZiamos. 66 . pateikiarnas realesnis ekonominestikroves vaizdas. Statistika siekia. Be to.Ji teikia sifilymus ddl Lietuvos administraciniosuskirstymopritaikymo prie ES teritoriniq statistiniq vienetq nomenklat[ros (TSVN).Dabar pagal apskritis statistika skelbia duomenis apie Zemes uki. pardar.sanderiq tarp Salies [moniq su kitq valstybiq gamintojais ir t. tai leistq palyginti i5skirtus administraciniusvienetus. Dabartiniu laikotarpiu labai aktuali Lietuvai problerna.

Leidinyje pateikiarniapskridiq.gross national product). Penktaslygis .savivaldybes.rmpiautariant. taip pat uZsienio gamybos veiksniq gautos pajarnos konkredioje Salyje. yra hannonizuota daugelirr su statistika vienetqlygiai: statistiniq 5ie LietuvojeiSskiriami teritoriniq Pirmaslygis . piliediqgautos Salies konkredios kainq suma. sukurtos 5a1ies teritonjoje. gautos Salies viduje (kai ekonominiq uZsienio neapskaitomas rySiqsaldas).poZi[riu Lietuvos rodikliq nustatymo tnakroekonominiq Svarbiausiq pasaulio Saliqstatistika. BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS Bendrasis vidaus produktas .nas bendrai. Trediaslygis . piliediqgautos Salies Trr. Si rodikll Eurostatas lygyje' nomenklaturos reikalaujaskaidiuotitiek antrametiek trediarne pagrindiniq regionines statislikos Europos Kornisija. 2. BVP .r regionopaskirtimiLietuvosukyje. istoriniuir ekonomine kriterijais:socialine etnokulturiniuteritorijosvientisurnu).aukitesniorango regionai (iSskiriamiretniantisdvien. Siai sridiai kelia aukStus reikalavirnr. Teritoriniq statistiniq vienetq nomenklathros pagrindu vystorna regionind statistika apirna regionines sqskaitas. Ekonomine ir socialine raida".Lietuvos apskritys.. Salyse siekiandiose ivertinama skelbiami Lietuvoje regionines statistikos rodikliai iSsarniausiai statistikos rinkinyje . Bendrasis nacionalinis produktas (BNP . regioniui statistika.2.visa Lietuvos teritorija.miestqbei rajonq statistiniaiduomenys. lS esmds bendrasis vidaus produktas artit. n-rinus iios pajamos uZsienyje.net florv of factorsof o/ .visq galutiniqprekiq ir paslaugqpagamintqSalies per metus) rinkos piliediq per tam trkr4 laikotarp[(paprastai pajanlos.tai pajarlos.larr.tai Atviros ekonomikoss4lygomisdalis pajamq cirkuliuoja i5 vierlos garnybosveiksniq gryntuq vadinamuosius valstybds I kitq.seniunijos.rs.apskritys. kaip viena ES narystes duomenq varlotojq.parodandios produkcijos struktfirq pagal regionus ir atskirr{ regiontl BVP.t p n a ci o n a l i n i a m r o d u k t u i . Ketvirtaslygis .tai bendrosiospajtrlros. Antras lygis . sudarydamos pajamq srautus. Gamybos veiksniq grynqiq pajamq srautas (grynUjq nuosavyb€spajamq srautas) (NtF .

suma. uZsieniuiteikiarnas ir pajamqskirturnas.production income/net income flow of propeny) . gaunarnll konkrediojeSalyje. 68 . Lt.grynosiosgamybosveiksniq pajarnos. suma. teikiamqpaslaugq Salies ekonomikai. Importo iSlaidos lSlaidos pajamos liksporto zt Prekesir paslaugos / .-------_\ lmportas \ Narnq UKIJI 7' ) l'irmos Gamybos vciksniai Gamybos G v e i k s n i a ii S u z s Ic c n r o Zsr nI S alies ganrybos l v e i k s n i a ii u2sieni ---/ --___\ g U Z s i e n i o a m y b o sv e i k s n i q apnrokejimas Saliesgamybos veiksniq paJanlos 2. (2. 1Fr .Lt.SalyjedirbandiquZsieniediq piniginiai pervedirrai savo Seimoms uZsienyje.uZsieniopiliediq garnybosveiksniq pajamq.uZsienyje dirbandiqjq Salies piliediq piniginiai pervedimaisavo Seimoms tevyneje.2 pav. 1Fr * Saliespiliediq garnybos veiksniq pajamq.---. Salies piliediq ir uZsienio piliediq gamybos veiksniq pajamos apskaii'iuojamos atitinkamai taip: IFu=Wr+iF+RF+nF. uZsieniogamybosveiksniq. Lt.IFT.Lt. Prekiqir paslaugq pinigq srautqapytakaatvlros bei ekonomikosmodelyje Grynosios gamybos veiksniq pajarnosapskaidiuojamos kaip Salies piliediq gaunamrl uZsienyjegarnybosveiksniq pajarnq sumos ir uZsieniediq gamybosveiksniq analogiSkq pajamqslrmosSiojeSalyjeskirtumas: NIF: cta IFO.3) Q4) Wo .-) Eksportas _. IFr=Wo+iD+RD+llD.2) 1/1F. gaunamLl uZsienyje.Lt. cra Q. Ilro.tai gamybosveiksniqpajam%gautq uZ Salies gamybosveiksniq paslaugas.

5) yra didesnes negu garnybos veiksniqpajamosi3 uZsienio Kai Salies konkrediojeSalyje1/1F>0.tai SaiiesBNP uZsieniogamybosveiksniq pajarnos neguBVP. 1998. (2. BNP ir NIF (veikusiornis Metai 992 993 994 995 996 991 L 98 9 t999 1000 l00l 1002 2003 BNP 3387 II108 16981 23829 3 ll l 5 37547 41968 4t621 43523 46719 501 00 546tt5 BVP 3406 11590 I 6904 24103 31569 38310 42990 426s5 44698 47498 50758 56179 NIF -19 -482 77 111 -4)4 -793 1022 l 103 . Lt. bus didesnis mln. dia C ..2 lentel6. Lt) kainornis. I . 2.Lt. buvo neigiamas.66.Lt. metra5tis Lietuvosstatistikos rnetra5tis 2003. Saltinis.540.2 lentelerodo.P.612.nuomospajamosi uZsieni. Lietuvos statistikosmetra5tis2001. kadangigrynosios 2.611.investiciios: 69 . *P. laikq i5skyrus B[tina paZymeti. Lietr. Lietuva:ataskaita apie nacionalines .P.pal0kanqpajarnosI uZsieni.Nr. 1999.palukanqpajamosi5 uZsienio.. V. Lt. Lt.71 9 -658 1194 departamento darbai.LietuvosBVP. lr. . neguBNP.ras gamybos veiksniqpajarnas.pelnopajamos uZsienio. R.. lverlinusgryn4sias BNP = BVP + NIF. todel pahikanq mokejimai atitinkamornspasaulio valstybems didejo.619.namq tikio vartojimo iSlaidos.P..rojan.rvos statistikos 2004.. ir NIF visq 1994m. Lietuvosstatistikos rinkinys.pelno pajamosi uZsieni. analizuojarnu ukio subjektai ekonomikos pletrai pladiai naudojo uZsienio kreditus. -I.. BNP: apskaidir.V. Rr . i6 .P. Statistikos s4skaitas. i5 Z6. Zp..nuoffiospajamosi5 uZsienio.588.kad BVP yra didesnis Salies laikotarpiu yra nes gamybos veiksniqpajamos neigiamos.kad nacionaliniqs4skaitqsistemapateikiatapatybE: Y=C+I+G+NX./-Lt..588.

rstatyti. 0 .s1 RBVPT . . vnt.. kiekis ataskaitiniais {. matuodamibaziniq metq kainornis. . pagamintrl per tam tikrq laikq (paprastai per rnetus). I'ai uZsienyjegautos pajamos yra r dalis. vadrnamos s u g r e t i n a m o s i o m ia i n o m i s . ir Saliesgamybos veiksniq. P. Esamqf (einamqlq) 'retq kainos vadinarnosfaktiskomis kainomrs. visLl kitq analizuojamqrnetq BVp (BNp).vyriausybines i5laidos. 2 . Nominalusis BVp (NBVp _ norninal gross doniestio product) . . apskaiiiuota baziniq rnetq (sugretinarnosiomis) kainomis.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .lyginarnqjq metq duomenys. Jei Y = BVP. i = 1 .i-osiosprekds metais. kaip apibudinamas NX. esandiriuZsienyje.G .visq galutiniLl prekiq ir paslaugq.baziniq metq duorrrenys. q BVP apimti rnatuojantfaktiskomiskainornisgaunamas nominalusisBVp. r reiks BVP arba BNP. ir salies uZsienvie esandiqgarnybosveiksniqpajarnosiskaidiuojamos 11/X.Baziniq metq kainos.pagarnintqper 70 . l/X. Lt.pajamosnera itraukiarnos| . . I . 2. KArNU LYGIO POVEIKTS BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIMCIAI Bazinis kainq lygis (fixed price index) _ pasirinktqkuriLl norsmetq prekiqkainq lygis. naudojamos kitq metq BVp nr. kurie vartojami kaip lyginamoji baze.prekiq ir paslaugq grynasiseksportas. Kas Siuo atveju yra r * bendrasis vidaus produktas ar benclrasis nacionalinisprodLrktas? Priklausomainuo to.reaLrsis bendrasisvidaus pro<iuktasesarnaisiais metais.lVX. tai uZsienyje gautospajamosnera rdalis. IT RBV\= L Q. . n ..visq galutiniq prekiq ir paslaugq. suma.Lt.3. kuriuos priimta vaclinti ataskaitiniais arbaesarnaisiais.i-osiosprekds baziniqmetq (sugretinamoji) kaina. ks RealusisBVP (RBVP * real grossdomestic product).1xPisl dia (2. Jei Y = BNP . gaunametikslius duornenisapie realqii BVp (BNp) dyd1..

parodantis prekiq ir paslaugqkainq kitim4 visq Salies vidutiniSkE NBVP B V P c t '-'r'.. faktiSkomis ^ID r\u t.r* i-osiosprekeseinamqjqmetq (fakti5ka)kaina.tr/t.vnt. -1. statyboskainq ukio produkcijos supirkimo kainq indeksas.Z. Pats bendriausias kainq indeksas.Trumpai apibldinsime Siuosindeksus.qt.. indeksas. '71 ..xP'l (2. x P. parodantis visq prekiq ir vartojimo poreikiq paslaugq.' . kuriuos priirnta vadinti arbaesamaisiais. esamaisiais i = 1 .t q RBVPI arba n Z q.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s . g. Lt.yra BVP defliatorius.neatsiZvelgiant tai. 2) vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas. tatlikti palyginamuosiLrs Naudojant BVP defliatoriq galima pavyzdLiui. . " BVP. 5) Zemes 6) eksportuojamosbei importuojamosprodukcijos kainq indeksas..deflator of GDP) arba BVP kainq indeksas (price index of GDP) . n .apskaidiuoti RBNP: skaidiavimus.i-osiosprekdskiekis ataskaitiniais P.lyginamqjq metq duomenys. t= J x l 0 0 7 o .rs)suma. 2 .tam tikr4 laik4 (paprastaiper metr. (2 8) dia BVPd"r esamqjtlmetq BVP defliatorius. .1) dia NBVPt nominalusis bendrasis vidaus produktas metais. BVP deJliatorius (BVPa"n. . 3) 4) pramonesprodukcijos gamintojqpardavimokainq indeksas.D r t | n I4. kam jos yra naudojarnos: 1 patenkinimui ar gamyboje. .Lt. I . metais.rodiklis.-l x looo"o: Pio .. .rota kainomis.. . ataskaitiniais naudojamiSie indeksai: Kainq lygio kitirnui apskaidiuotidaZniausiai l) BVP defliatorius. apskaiiir.

= RBVP NBVP B V Pr .t L t. .u (2e) 2.00 gauname. x ( 1 0 0 + e .i-osios prekiq grupes kainos procentasbaziniais metais.Seirnos i5laiclq pasiskirstymas 2000m.566 0. Kadangi ElVP.p r e k i q g r u p i s lk a i d i u s . Vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas (Cpl _ consumerprice index) .238 0.196 t00. .196x t00%) = 100%. . seirnos vartojirno i5laidq elementai nepasikeitd.vidutinis vartotojq nupirktr4prekiq ir paslaugqkainq lygis.238x 100%)+ (0. I formulg [ra5qbaziniq metq reik5rnes. todel daLnaiimarnas var toj i mo p reki4 kai n4 indeksas. apskaidiuojamas lyginant fiksuoto skaidiauspirrnojo br. i = 1 . 100 .varlojirnoprekiq kainq indeksas. e.l N . . BaziniLl metq vartojimo prekiq kainq indeksasvisuomet yra 100 procentri.-rtinumo vartojimo prekiq ir paslaugq vartotojo krepielio vertinq iSraiSk4 atskiraislaikotarpiais. kad Cpl26e0 100 yra procentq: = CPI2000(0.566x 100%)+ (0. * i-osiosprekiq grupdskainosprocentoesamaisiais metais pasikeitirnoprocentas .0 r.pateiktu2.3 lentel€. . Seimos vartojimo iSlaidqelementai I Maisto produktai 2 Ncmaistoprckcs 3 Paslauuos I5 viso: l S l a i d ul v g i n a m o i o v o r i od a l i s s procentas t1t 19. c1 * i-osios prekiq grupes i5laidq lyginamojo svorio koeficientas.Tai galima patvirtinti pavyzdLtu.6rnustatyti palyginli keblu.tadiau pasikeite kainos: maisro 72 .6 koeficientas 0. n . 2 . n C P I= L c . (2. toctel 2004 m.0) l dia CPI . r 2. ) : '-r I ' . Kadangi nustatant CPI naudojama nekintantis vartojimo prekiq kiekio krepselis" (i5rei5kiamas baziniq metq svoriais). x 100'.3 lenteleje.

laikomi baziniais.2. Knygos 4. i = l . iki 2004 rn.3o/") (0. baziniais metais.238x 102.5%) rt2.Lt. MarSkiniai Kiekis. Pavyzdliui. n . gauname: /-D L'.37. 2 o 55 12 t2 l 2 30 IJ Duomenis lra59[ (2. .vartojirnoprekiq kainq indeksas ir q.029yo. . t2 25 6 3 Kaina. 2 . Kojincs 2. kainq indeksq 2.. .\-ra " dia metais.3%) (0.029% Apskaidiuotieji CPI indeksai rodo. 2000m.67 l00o/o 267"/o 389 145.5procentais..prekiq . Gali b[ti skaidiuojamas m L q .p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .Tai vienas labiausiai paplitusiLl statistiniq rodiklit5 naudojamq pragyvenimo lygio dinamikai pagal2.4 lentel6.Lt.i-osios prekes kiekis .. = n " -t (2..rr) io 4o . : = + + cPl:oo+ (0. Bandclcs 3.i-osiosprekeskaina ataskaitiniais P.Lt 2004m. r r=t r l00i C-P l . P.jeigu 2000m.3 proc.1 5 arba 73 .1l) fonnulg.nemaisto produktqkainos vidutini5kai . 5 + 6 x l 2 +3 x 1 2 = = x 100% 2.1I formulg: ivertinti. Vartojimo prekds Pavadinimas l.566x 101.. padidejo7.3 proc. . 200. vnt.. I '. kuriq duomenys 2004m.4 lenteleje.i-os prekeskaina baziniaismetais.... apskaidiuokite vartojarnqiq prekiq. vartojimo prekiq kainq indeksas padidejo 12.196x 131.krepSelyje"(ataskaitiniais metais). kad nuo 2000 m. vnt. ataskaitiniais CPIl . paslaugq Tuomet. . pateikti2.1 6 l 2 x 7+ 2 5 x 2 + x 3 0 + 3 x 2 5 = x 100% 5 l 2 x 2+ 2 5x 0 . n xP .

Infonnacija apie prekiq ir paslaugqkainasrenkarnakiekvienil menesi l0-yje apskriiiq ir 9-uose rajonq centruose.pase increksu pavadintu ji pasiuliusio vokiediqekonomisto PaSe paashe) (G. atliktus 1992m.kitaip tariant. cPI apskaidiavirnuose naudojama1996rn. kainosbuvo 167proc. svoriai. Indeksas. todel jis ne[vertina galimybes brangesnes prekes pakeisti pigesnemis.1996m.didesnes negubaziniais rnetars. bazinis kainq laikotarpis buvo 1993m. kaip taisykle.67..1993m. buvo naudojami 1991m. ivertinarni tq padiq prekiq ir paslaugLlkainq pokydiai. l9g2 1993m. Nuo 1991m. "n 145'75 ' Pio Z . 1994 .Q i o P i t = 1 2 x 7 + 2 5 x 2 + 6 x 3 0 + 3 x 2 5 = 3 8 9 t . Lasperreso (E. liepos menesiais. iq arba. n Prakti5kai skirtumas tarp BNPa"6 ir cpl n6ra didelis. o kintandiamprekiq rinkiniui .10fbnnule). Tai rei5kia. L Q ' . forrnulir4 Svoriai nustatomi i5 narnq fikiq biudZetll tyrimo duomenq. Kai ivairiq prekiq kainos skirtingai keidiasi. Kadangi Laspeireso indeksas skaidiuojamas tam tikram prekiq rinkiniui. Laspeyres)vardu. 5 5 6 x 1 2 3 x 1 2 1 4 5 . Sie roclikriai. Lietuvoje Siuo metu CPI apskaidiavimams suformuol4 . o paSd i n d e k s a-s m a Z e s n i e g uy r a g y v e n i m e . sudaropastovrlvartojinro ir prekiq krepseli. 100%= 261.n \' t /. 74 . qi o Taigi CPI2eea buvo 26lYo arba2. pakankamai reprezentuojantys perkarnq prekiq ir paslaugqgrupes. garbei.Maisto prekiq kainos papildornai tiriamos dar 9-iuose kaimo rajonuose. svoriq struktfira sucraryta pagal nanrq flkiq i5laidq duomenq tyrimus.parodovienodqkainq didejimo ternpqvaizdil.y. geguZes menesinis vartotojqkainq indeksas apskaiiiuojamas pagalvienqi5 Laspeireso (2. PaSe indeksas. atsiZvelgia 1 prekiq tarpusavio pakeitimo galimybg. gruodZio menesi. 7 5 h = P = + + .vartojinro krepSel[" sudaro 796 vartojimo prekes ir paslaugos. G. .Tyrimai apima mazdaug 2870 visq esamqnuosavybes formq maZmenines prekybosir paslaugqimones. atvirk5diai. L n t Q i o x i o 1 2 x 2+ 2 5x 0 . kitaip vadinamas Laspeireso indeksu pavadintu ji ivedusio E.t.x P . sudard267 procentus vidutinio lygio baziniais2000 m. apskaidiuojamasnekintandiam prekir. . rai Laspeireso indeksas parodo didesni pragyvenirno lygio augirnq. cpl2oo4 = i=)"" x 100% = . Lietuvoje nuo 1992m.kad vartojirno prekiq kainos 2004m.l rinkiniui.iq kainq pasikeitimus. rugpj[dio .

rirriq reprezentantll pardavirno kainq pokydiq svertinis vidurkis.Tarp 5iq rodikliq yra 5ie 3 pagrindiniaiskirtLrmai: kainas.ir pana5iai. NeatsiZvelgiavartotojqperkamq i 2. Neivertina vartojimo formq pasikeitirnq. kainq padidejimasatsispindes pastoviatn prekiq rinkiniui (krepSeliui).ir vartojirno prekiq kainq indeksas(CPI) pateikia skirting4 infonnacijE apie bendrqjl kainq lyg1 Salyje.) ir dLriqtiekimo kainq indeksas. pardavimo apirntis vertine iSraiSka. pagal Siq formulE. visq garninamq kurias [sigyja pirkejai. kam vartotojai Siandiendaugiau r5leidZia:vaizdo juostq. NeatsiZvelgiai pagerejusi4 laiku. 3 . BVP6"11. kaip svorius t.y..rgq rodo l. ivertina tik toje Salyjepagaminamas prekdsnedidina BVP. Produkcijos kaintl indeksas apskaidiuojamas kaip gan.gyvenimo ru5iqir kiekiq pokyditts. kaintl bazinis laikotarpis yra 2004 m. namq ilkiq i5laidqduonenq lyrirtro struktura. Laspeireso apskaidiuoja: departatnentas Lietuvos Statistikos 75 . DaZniausiaikokybines 4. su yra susijusios jq naudojirno prekiq charakteristikos tiesiogiai Bendrojo vidaus produkto defliatorius BVP6"n.r. nuo prekiq rinkinys keidiasi.. prekiqir paslaugq 1. CPI indekse. irnportuojamos Vartojirno prekiq. drabuZiq prekybos pokydiq. nar.gruodziombr. kurios kiekvieno menesio l5 dien4 registruoja 1540 garniniq pardavimo kainas. o nauja svoriq sistemapagr[sta2003m. tik prekiq ir paslaugq. rugsejomdn. KainLl kitimo analizeiatrinkta 360 tiriamq pramonds[rnonit1. pasirei5kiandiq 3.o 3. neparodo. bazindskainosir 1995m. pagamintq Lietuvoje.)produkcijos Pramonds produkcijos garnintojq pardavirno kainq indeksas PPI parodo prekiq. elektros bei vandens pratnond's i5gaunarnosios tiekimo veiklos produkcijos (nuo 1995rn. tai jos neatsispindiir deflialoriuje. nustatant BVP6. P r amon dsp r odukcij os gami ntoj q p arclavimo kain4 indeksas' Pramon6s produkcijos gamintojrl pardavimo kainq ir price index). Neparodo maZtneninds ivairiq tipq nuolaidoms.n. 2. tiksliai neparodo Tadiau. produktq kokybE.o CPI indeksas prekiq ir paslar. automobiliq ar nuomai.vis delto vartojimoprekiq kainq indeksas nes iSlaidq"pasikeitimo. Kadangi prekesir paslaugas.rdojant gaminirl 1996m.producer produkcijos. gruodZio min.tai apdirbamosios indeksas(PPI. CI'l indeksas skaidiuojamas prikiauson-rai BVP sud€ties.ais. PavyzdZiui. 2005 rn. veiklos(nuo 1996rn. spalio . pardavimo kainq pasikeitimE per tam tikrq laikotarpi. pagamintq uZsienyje ir skirtq vartoti kitose Salyse.2004 m. namq lkiq biudZelqtyrin. jis: . BVP6"6.

Siuos cluomenis pranesa157 statybos imones. 1995rn.a'ros 2r reprezentatyvaus Zernds Dkio produkto (augalininkystes gyvulininkysles) ir kainos. Duomenys apie Zemes fikio produktq supirkimo kainas gauna'ri kiekvien4 ketvirtl i5 didmenines prekybosir Zernes produkcijEperdirbandiqimoniq..sas pagal sta+. t. BPI apskaidiuojamas pagalLaspeireso formulq.ir apskaidiuojami pagal (2.y. atlyginirnq.ji nustatant.parduotiems vidausrinkoje.jektotipq. i prekiLl vertE transportavimo Lietuvos iki Respublikos lskaidiuojamos muitri sienos islaidos. Statyboskain4 indek.building price index). Augalininkystes produktq kainos stebirnostik 3-iq ir 4-E ketvirti. Svietimo.sllt produkt4 supirkinto ir kainy indeksai.tai Zernesfikio produkcijos supirkirno kainq dinamikos rodikliai. na. kiekvieno ataskaitinio menesio kainos palyginamos baziniq 1995m. palyginti su praejusiq rnettl atitinkarnu ketvirdiu. buvo pasirinkti baziniais. kor. Bendrojo supirkimo kainLlindeksoatveju kiekvienq ketvirtl ti.franko. 4.y. Zemes ikio produkcijai apskaiiirojamas bentlras supirkimo kaintl indelrsasbei atskirai augalininlq.parodantys kainq kitimq laiko atZvilgiu.a) bendr4 visos pramonesprodukcijos.vagonas isveZirno vertdsir akcizomokesdiq. kainq indeksq. t. Statyboskainq indeksui nustatyt atrinkta I I statybosobjektq. r-rkio Indeksai parodo kainq pasikeitimus. Tai 3 tipq gyvenamiejipaslataiir po vien4 siq statiniqkategoriiq objektq:prarnones. c) elektros. Kiekvieno objekto atveju ivertinami statybosmedZiagq.stes gwulininlq. socialiniodralrdimoir kitos iSlaidos.rdojama parclavimo kaina stotis"be pndetines .keidiantsvorius 76 . vidutinemis su kainornis.bor ob.10)fonnulE.parduotqtik vidausrinkoje.parclavimo kainq indeksq b) gaminiq. vandensvalymo. Gaminiams. P P In u s t a t o r n i : a) visai pramoneibendraiir jos strLrktfiriniams elernentams. c) eksportLrotq gaminiq kainq indeksq.purchasing price indices of agricultural production). administraciniq paslatq. sveikatos apsaugos. b) i5gaunarnajai apdirbarnajai ir prarnonei. Statyboskainq indeksas(Bpl . parduotostiek vidaus.dujq ir vandenstiekirnui.nunalines infrastrukt[ros. keliq ir gatviq bei rekonstruojamqobjektq. tiek uZsieniorinkose._rai alrinktq statybosobjektq uZbaigirnoka5tq (kainq) pokydiai per tam tikrq laikq. 5. Zem€s iikio produkcijos supirkimo kainq indeksas (PIAP . Eksportuojami gaminiai ivertinami FOB kainomis. irengimq.

iskaitomos subsidijos).rinkos kainq sumareikalaujakai kuriq sqvokqaptarimo. skirti namq fikiq poreikiq tenkinirnui. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO BUDAI 2 .tai preke ar kaip paslauga.rodiklis. kur naudojamos arba galutinds. elektros energija.tai prekds (Zaliavos. kuras. panaudotos kaip s4naudos gaminantkitas prekesar paslaugas. kuriuos finnos naudoja kaip Zaliavassavo produkcijai gaminti. Importuojamos produkcijos kainr. Galutindmisprekdrniskaip iSirntislaikomos investicines Didejant garnybos specializacijos lygiui.Tuo tarpu kuras ar elektros energija. medZiagos.pakartotinis"apskaidiavimas neleistq objektyviai [verlinti metiniq gamybosrezultatq. pusfabrikadiai) ir paslaugos. . yra galutines prekds. 4 . elektros energija.rodiklis. yra tarpinis produktas.Jeigu Saliesmetinio produkto apinrtis pagamintq visq prekir. PavyzdZiui. tuomet dalies i5kreipttlrealiq gamybosapimti ir apimt[.Taigi. 1 . Eksportuojamosprodukcijos kainq indeksas(priceindex of exported production) . kol gah'1gale sukuriama galutine preke ar paslauga. parodantisparduodamq prekiq uZsieniovartotojamskaintl pasikeitimus. Be iivarclyul apskaiiiuojarni eksporluojamos bei intportuojamos prodttkcijos kaitttl indeksai. G a m y b o sm e t o d a s pagamintq prekiq ir paslaugq. kitoms prek€msar paslaugoms sqnaudos prekds. Toks . indeksas(price index of irnportedproduction). apskardiuojant BVP pagal nacionaliniq sqskaitqmetodik4 tarpinio produkto verte turi br-rti eliminuojarna.plienas. 2. Tarpinis produktas (intennediate goods/product) .kas ketvirtl.ji nenaudojarna gaminti. Galutinis produktas (final goods/product). prekds. Svoriai apskaidiuojami pagal supirktos produkcijos vertE (nuo 1997m. parodantiskitose Salyse perkamqprekiq kainq pasikeitirnus.gali b[ti tarpines Taigi priklausomainuo to. kaip visq galLrtiniq BVP apibndinirlas per metus.be mokesdiq ialies vidaus rinkl upibilclinanii4 rodikli4 dar 6.skirta galutiniam vartojirnui. kuras.ibei paslaugq kainq b[tq nustatomakaip tais r-netais prekiq ir paslaugqvertd b[tq keliskart [skaidiuotai BVP suma. daugelis gaminatnq produktq pereina kelias gamybos stadijas [vairiose firmose.. supirkimokainomis.4.

Tai galirna nuslatyti trimis metodais: l) gamybos.1) lygybejepirkimai taip pat galibhti dviejq tipq: Paiymetina.1. isigytus i5 kitq firmq. fikio Saka pro.rdotq BVP apimtisyra lygi (3500 Lt). kad (2003m.5 lenteleje pateikiamosketurios tarpusavyjesusijusiosflnnos: plieno. AternE tarpinius pirkimus ii kad bendriejipirkintai ir tlesiniosios kairiosios(2. firrnq tarpiniq produktq. p. pajamq apytaka vyksta uZdaru ratu. Plieno garnintojai r[d4 ir jq perdirbai plien4 todel jq veiklos pridetine geleZies patys iSgauna y* 1000 Lt.jei iSvengiar. (2.8 proc.24.kui.gausime. patvirtina 2'l pav..utoonei". u. AnalogiSka situacija gaminant padangasir plastmases. Taigi -tlVe tygur pridetinesvertes sumai 9-iose isskiriamosesrityse: Zemes[ky. nustatatit apskaidiavimo Kartotinioprekiq ir paslaugq vertd. gausilne Sios finnos prekes gamybos taip nauj4 iSraiskq. prekiq kaintl suma lygi AnalogiSkai. I5 firrnos bendrqiq pajamq atdrnEtarpinitrs yra lyg[s galutinei paklausai. surnuo. produktus. prekiqir Paslaugq 2.kuri. 2) Salies gamybos apimti iSlaidq. kad iSvadas.lygi namqlkiq (kapitalo. padangq plastmasiq ir automobiliLl gamintojai. apskaidiuotiir Salies kad (2.r.plastmases) pridetine verte apskaidiuojarnaatdmus i5 ar'rtomobiliq gamybos firrnos gamybos realizuotos produkcijos kainos (7000 L0 jos pirktq ir sunar. naudojarnqjos gamybos procese. BVP sumuojamakiekvienamegamybosetapesukurtapriddtine Prid€tind vert6 (value added).Dabar i5 (2. statyboje ir t. pirma..1) lygybespusiq. antra. rodanti pridetinesvertes prekds gamybosgrandyje. . (2. kita vertus.12) Vadinasi. Lentelds duomenys rodo. analizes ir Zem6ssavininkq) pajamoms.nor-gamybosstadijos 7000 Lt.pirkimai. prideringvertE.5 Panagrinesirne lentelespavyzd[. Natlr'1 Lrkiq iSlaidos darbo lygios finnq pridetinei vertei.1e.susidarymq' 2.arna mastu BVP aptmtl nustatantgamybosbudr.1) lygyb€sgauname grandies tik pat apibhdinandiq uZdar4ekonomik4: -Galtttini paklausa Pridetine verte : : Darbo uintokestis+ Kapitalo pojamrts. arbagalutiniq pridetin€s ki.rie proceseivairius tarpiniusprodr'rktgs Vienintele perkanti ir naudojantigarnybos yra automobiliq gamybos firma' Joje sukurta (plien4 padangas.ron" yra stambiausia 78 . Taigi Salies kain4 tarpiniqprocluktq procese vertdssurnai 7000 Lt.tai skidumastarp firtnos pagamintos proclukcijos rinkos kainos ir garnybai pirktq kainq.galutiniq vartotojq pirkirnai.na.3) pajamq. galilna bendraji vidausprodukttl. visos Salies pridetine vertd.naudojantpridetinesvertds sumavimo bhdq. sukurtakiekvienoje ekonomikosSakoje(pagal veiklas).viso BVP apimties).6 lentele).

O L t i P F ! t h - a .al . . o ' > O r ) O U a] .E LLr Z cg b!9:: t-- tr- <J'. + a . E e c 9 t - # : . ! 6 E ' 4 ) N O r a.: . ) -r r- .I =' a' a ^ :r E d .: E . - J L F 9 E L ' J L A A < cb< r-il< r-b> 4 |0) o -F L o L 'R 9 E *n ' € . i d .() ra e. q ) C : 6 r U) N I-- J .' a = .Eeg q q = c c:-e O 9 q.l 'a : .c) j c .q) {) o c a O 2 > F O .F L P P A A - *- J - e *< F i.s .J ) cr) F- E L.qJ L ?| .

2 1 1 t 55 BVP.0 2827.54 Itinis: Lietuvosstatistikos -V . Yerte kai kuriq prekiq bei paslaugq(daZniau). procentais m.apskaidiuotoskaip ttt kad paslaugqi5laidos.t ietuvosstatistikos metra5tis 1999.7 6. s o c .3 14.6 1. Lt m 2003m. Nelegaliq sanderi6 Se5elines veiklos rezultatai. P 2001.4 t6904.0 1.0 I 138.3 12879. 8 385 7 .6 lentel6. Kitos l5 viso: BVP.1 561 9. Finansinistarpininkavimas v 8 . Statyba 4. 590-59 BVP [skaidiuojama: Taigi i nustatomq rnetais. rySiai 7. svlctrmas 10. policijos.6 22t. mln. bei nerealizuotos 2.0 I 804. draudimas y.sudaroZymiq BVP dali. gydyrno.6 410. (blackfurown Se56lin6 (neapskaitoma) ekonomika apimanti economy) ekonomika. 675t. metra5tis l. Pramonc kasybosir apdirbamoji clcktros.r 7 24. be jq pirkitno-pardavimo. 671. . gaisrininkq.0 t493. nors ekonomistaiir pripaZista.2 l 789.8 794. Galutiniqprekiq verte. A') tt6'10.0 100. 6. Prckyba 5. 80 .P. jos verld bus lskaidiuotai prekiq atsargas gatavosprodukcijosapimti ir atsargqprieaugispadidinsBVP.2 100. t706. 1994 . Svcikatosapsauga I l. Negamybiniai sand€riai.2 8975. 6 1.-V.8 2. tais Jei analizuojamaisiais l. tai nera geriausiaSiqprekiq bei paslaugq[vertinimo BVP apimtiesrnetodika.2 4.pagaminta tai metais pagaminapreke neparduota.rl 4.5 2732. V a l s t y b i n i s a l d y m a si r p r i v . Silumosir vandcns garnybabci tickimas 3. A 5 4 5.2 4 31 5 . Rcstoranaiir vicSbudiai sandcliavimas. [statymarns veiklas.V .2 10276.nrs kainomis) BVP elementai l.4 q 5 2003m. Lietuvos statistikos metraStis 2004. ginkluotrjq pajegq bei kitos nemokamos pasiaugos gyventojams.2. pavyzdZiui.7 2403.6 1 1 4. valstybes biudZeto le5omis teikiamos nemokarnos Svietimo.P.I t5 5 22. . 2. Lietuvos bendrasisvidaus produktaspagal veiklas (veikustor.8 16.9 q ?15s 3608. 0 4 58 .6 r q I3. dujq.0 .4 l6ll. 8 I 155. 1994 10.1 t 1. kai prieStaraujandi4 veiklq arba nenusikalstamas vengiamamoketi mokesdius.6 2806. Transportas.kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai.590. Zemcs Dkis ir mi5kininkystd 2.8 20. i BVP apimt[ neitraukiami: arba neapskaitomosekonomikos l. Daugelyje Saliq tokios paslaugos.

vienkartineparatna pavyzdlziui. teikiama be jokio prekinio ekvivalento.narnLl ir pan. sr-r nesusijusios prekds ar grynai finansiniaisanderiai tai operacijos. Asmenims ar Seimoms transferiniai iSmokeiimai mokarni Siais atvejais: . s Organizacijomsbei [mondms transferiniai rnokejimai n. Vyriausybds transferiniai i5mok€jimai (transferai) (Tp government transfer payments) .tai vertybiniq popieriq pirkirnas ir pardavimas. oficialios tikslines investicijos(pavyzdZiui.tai visi vyriausybes Seimomsir organizacijoms. o tik le3q perskirstyrnas. i5mokamos gyventojams uZ jq turimus valstybinius v e r t y b i n i up o p i e r i u s . .kai suteikiamos: . 8l .rokatni. Operacijos su finansiniais popieriais (operations in financial securities). kad elirninuojarnosvisos turto perpardavimo (automobiliLl.teikiarni mokejimai asrnenims. o pal[kanos.tai visa privati pararra atskiriems asmenims ar Seirnoms. Tai ne gamybos ar darbo rezultatas. i5 atskirq remejq ir pana5iai. t6vq kas rnenesiteikiamaparamastudentams.) operacijos. padengiant iq ivairius nuostolius. o pa3alpos skurdo atveju.prie5inguatveju tai [teisintqpakartotiniskaidiavim4nustatant BVP. apimandiosvyriausybestransferinius iSmokejimus bei privadius transferinius mokejimus ir operacijas str s f i n a n s i n i a ip o p i e r i a i s .l) 2) transactions) tai Negamybiniai sanddriai (nonproductive ir 1) senqnaudotqvertybiq pardavimas 2) grynai finansiniai sanddriai: senq naudotq vertybiLl pardavirno neitraukimas i BVP rei5kia. socialinio draudimoi5mokosnedarboatveiu. o senatvds invalidumo pensijos.vyriausybeskiria leSq miesto savivaldybei tilto statybai ar miesto gatviq ap5vietirno reorganizavirnui). PrivatIs transferiniai i5mok€jimai (transferai) (private transfer payments) . paslaugospirkimu ar pardavimu. be jokio prekinio ekvivalento. ar r paSalpos karo veteranams. subsidijos valstybindms imon6ms.

c) paslaugos bankr4.2. kad gyvenamieji narnai.y.unpalaikio vartojimo prekes(maistas. Atsargq likudiq pasikeitirrai .gatavqgaminiq ir prekiq. vartotojq piniginiq i5laidq galutinems prekdms bei paslaugoms pirkti suma. valstybes vartojirnui.kai savininkaijr4 neiSnuomoja. b) gyvenamqjqnamLlstatybosi5laidos.kalbant apie realqjl investavunq. tai nupirkti kapitaliniai iSrekliai prekemsir paslaugorns kurti. gamybiniarns pastatams.Perkant ar parduodant vertybinius popierius.t. automobiliai. todel Sios operacijos nelskaidiuojamosBVP apimti. lnvestavirno tenninas vartojamas. [vertintq vidutinemis to laikotarpio kainomis. 82 . kaip ir gamybiniai objektai..tat Laliavq.y. vertes lygirl laikotarpio pabaigoje ir pradiioje. jokie nauji gamybos procesai nevyksta. lrenginiams pirkti. Namq iikio vartojimo i5laidos (C . galintys savininkams duoti nuomos pajamq. gatavq prekiq atsargoms papildyti.4. yra pasyvtts aktyvai. kaip visrl ekonornikossektoriq i5laidos. investicijoms i nauj4 kapital4 arba grynqjq pardavimrl uZsieniediams finansavimui(arbagrynajameksportui).investment) tai firrnq iSlaidos naujorns [monems statyti. pagarnintos Salyje. Investicinds iSlaidos tai: a) privadiq finnq i5laidos ma5inoms. b) ilgalaikio vartojirnoreikmenys(Saldytuvai. Gyvenamieji namai laikorni investicinemis prekernisnet ir tuomet. irengirnams.Prekes bei paslaugos. kirpyklq paslaugos pan. drabuZiaiir pan. isigytq perpardavirnui. c) prekiq Iikudiqpasikeitimai.t savininkas. realiojo kapitalo kaupimq:pastatq.). likudiq pasikeitimq verte ataskaitiniu laikotarpiu. obligacijq isigijirn{. Tai yra atsargrl. ir ISlaidq metodu BVP nustatornaskaip galutine ivairios paskirlies prekiq paklausa. ir fiuridineskonsultacijos. lnvesticijos(l .irengimLlisigijima o ne apie finansini * investavim4(pvz. medZiagq. nebaigros gamybos.). Gyvenan-rLjq narnq statybos i5laidos prikiauso inveslicijorns toddl. t. Atskirai apib[dinsime kiekvienq iSlaidqruSl.gali bfiti panaudojamos: narnq [kiq vartojimui.rktur4 reikia aptafti ir BVP apirntiesnustatymo iSlaidLl pajamqmetodus. keidiasi tik j. Narntl fikio varlojimo i5laidosyra: a) trr. stakldms. skirlurnas. l.baldai ir pan. ISlaidqapskaitosmetodas Apib[dinus BVP strr.consumption).). I 2. 2.

atstatanaios darbo priemones. 83 . investicrjos. arjos buvo skirtos prekds.Skiriamos gerasekonomikos . arba lleto investicijos(1" . investicijassudaro: privadiasvidar"rs Bendrqsias + Io: 1. Atstatomosios investicijos (amortizacija) (D" nr'rsid0vejusias depreciation). neatsiZvelgiant ijq darbo nusidevejusias pletimui.ekonomikos pakilimas.investicijos dydis privadiosinvesticijosyra teigiarnas tariant. Firmq investicijos vadinatnos bendrosiornis privadiomis vidatrs vyriausybesinvesticinesiSlaidosI Sias rSlaidas iSlaidornis. . pagalsavopaskirtlsusideda vidausinvesticijos privadios Bendrosios i5 dviejq claliq:atstatymoinvesticijq ir grynuq privadiq vidaus investicijtl.. investicin€rnis nepatenka. investicijos.ir LrZtikrinapagrindinio verttls sumaZejirnE kapitalo nusidev€jimo atstatymE. kai bendrosiosprivadios /r>D.13) Atstatornosiosinvesticijos kompensuojaarnortizacij4 t. kapitalo del pasenimo ir susidevejimo.pagal kilmE investicijos gali buti vidaus ir iSorinds (uZstenro kapitalo). rekonornikos stptingis.atstatyrno (2. investicin€s Santykis tarp bendrqiq privadiq investicijq ir atstatymo i5laidrl yra bukl€s: Siosekonornikos bfiklesrodiklis.kaip pavaizduota pav. vidar'rs privadios ...grynosios Kitais ZodZiais I">0. dia Lt.inveslicijos. D". maLija gamintojo pagrindinir"lpriemonitl atsargtl esarnoji vert6.skirtos papildomomsdarbopriernonems naujoms isigyti.3 pav. Kapitalo (2.tadiau1 vidausinvesticijos privadios parodotik grynosios diclejim4 tiek kapitalo pletimui skirtos tiek kapitalo atstatymui.investicijos. Grynosios privaiios vidaus investicijos. islaidas virSijaatstatymo 2.net investrnent) investicijos.1" bendrosios Lt.ar tik pakeitesenas gamybos priemones).y.Lt. vidaus privadios grynosios -1... Ekonomikospakilimo brikle yra tuomet.3 vidaus. Bendrosios privaiios vidaus investicijos (lr . D. BVP lskaidiuojamos metais' pagamintos esamaisiais prekds.y.). Grynosios privadios vidaus investicijos kapi1al4 padidina. Catnybos ploceso metu kapitalas yra vartojanras.t..ekonomikosnuosmukis.gt'oss investicines investment) tai visos per metus pagamintos paskirti(i tai.

.kai bendrosios Ekonornikos i5laidasI*<D.r. pagal fonnulg: BVP Siamernodelyjenustatomas BVP:C+] (2. kapitalo suurarnetqpabaigojepadides. Kapitalo sullla metq pradZioie Kapitalo pricaugis Kapitalo nusidevejimo atstatymas Grynojo kapitalo padidejirnasper lnetus Kapitalo sr. be to.: 0. t.t4) 3.governmentspending) tai baigtinerns centrin€s vietindsvaldZiosinstitucrjqiSlaidos ir prekems bei paslaugoms. daugiaukapitalo negujcl pagaminama sunaudojama Tarkime. jeigu bendrosios Lt. Vyriausyb€s i5laidos(G .3 pav. Salies lkyje n-qjq metq prekiq daugiaunegu mettl pradZioje.. Crynosios ptivadios v i d a u si n v e s t i c i j o s rfiil. t. i5 SiosiSlaidos susideda dviejqdaliq: a) i5laidq esamajamvartojimui valstybdsfinansuojamose [staigose ([vairiq vartojirnoprekiq pirkirnas). per metusbuvo 965 mlt.taip pat darbo jegai isigyti ir naudoti.y. Lt investiciniq br.1. Kapitalo apimtis ir investicijos privadios nuosmukiobhkle yra tuomet. Pastatai.todel ekonomikayra pakilimo blklds.ra rlretq Pabaigojc i@ D^-r^+^. o privadiosvidausinvesticijos gamyboje sunaudotakapitalo . : D".rvo Grynosios privadiosvidaus investicijosmetq pabaigojepadidejo (1">0). per lretus uZ vidaus investicijosyra maZesnds atstatymo In<0.y.555 mln. kai bendrosiosprivadios vidaus investicijosyra lygios atstatymoi5laidornsI. Lt. irengirnai ir atsargos [renginrai ir arsargos Metq pradZia Metq pabaiga 2.rn. ir organizacijose 84 . gryntgq privadiq vidaus investicijq ndra arbajos yra artimosnuliui .Ekonornikossqstingiobukle yra tuomet. reikia nustatyti ekonornikosbfiklE n-r4iq metq pabaigoje. pabaigoje 410 mln.

b) keliq tiesimas ligoniniq statyba. negu vyriausybes didesnes 85 . uZdararniSriojiekonomika. ir vartojimo iSlaidos. ivertiname uZsienio i5laidas. i3rei5kiarnas fonnule: tai BVP. Kaip jau mineta. Seirnomsbei organizacijornsbe jokio ekvivalento teikia piniginQ param4 moka transferinius mokejimus.tai prekes ar paslaugos. Z .i eksportq. NX. kitoje Salyje. X.). uZsienyjeir nupirktos nar. dia Lt.11) (2.prekiq ir paslaugqgrynq.tai prekds ar paslaugos. i5laidas (2.prekiq ir paslaugqeksportas. Valstybes mokami transferiniai mokdjirnai nepadidinaBVP.16) keturiq ekonomikos sekloriq Susumavus visq s4lygomis: BVP alvirosiosekonornikos apskaidiuojarnas BVP:C+l+G+l\rx.net exports).apskaidiuota 2. Nagrinedami atvirosios ekonornikosmodeli. BVP:C+I+G. jeigu nagrinejama jeigu abstrahuojarnasi nuo ry5io su uZsienio su aplinkiniu pasauliu. BVP apskaidiavimas jo lnvesticindsi5laidos Lietuvoje neZyrliai yra svarbiausias elernentas. nustatantBVP kaip atskirEG dal1. Narnq tikiq vartojimassudaroapie 70 proc.tai Salies eksportoir importo skirtumas. Lt.prekiq ir paslaugqimportas.Lt. investiciniqiSlaidq(valstybiniq ir pan. valstybe ivairiais atvejais atskiriems asmenitns.rdoti NX:X-Z. sektoriaus Prekiq ir paslaugq grynasis eksportas (NX . arba 5ia i5laidqb[du.toddl jie neitraukiamiI vyriaLrsybes iSlaidas.1 lenteleje pateikiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto i5laidq b[du. 4. apskaidiuojant Salirnis.imports) . o tik j[ perskirsto. uZsienyje.prekiq ir paslaugqgrynasiseksportas. parduotos paganrintos lmportas (Z . pagarnintos Eksportas (X .exports). kainq suma. (2r5) . arba BVP:C+l+G+(X-Z) metr4 rinkos Taigi BVP yra galutiniq prekiq ir paslaugq esamqjr4 i5laidqbldu.neturintiry5io Taigi. bet Salyje.

PNI aptarnaujandios 4. medicinos aptamavimo.(l 1. apskaidiuotas (veikusiomis kainornis) BVP elementasi5laidq metodu l . BVP glaudZiai (G. i5 susideda keturitlelelnenttl: Darbo ir kapitalopajarnos I.l.tai Zernes kito paj nekilnojamo turto nuosavybds atnos.l I 0370.7 lenteld.5 9360. Samdonl.3.wages) i5mokos veiksniopanaudojirn4.3 100. 8 56179.616-611. Prckiq ir paslaugqcksportas i 7 . Nuomos pajamos (R .kuriq ldSos panaudojamosdarbo jegai atstatyti.1 s59. socialiniai Inetra5tis1999. Vyriausybcsvartojimo iSlaidos narnq[kius' 3.6 I ti.8 5 16 100.4 t6904..540. Darbo uZmokestis .4. N a m q [ k i o v a r l o j i m oi 5 l a i d o s 2. . Lietuvos statistikos Saltirris: Lietuvos statistikos . 3. sudedamosvisos Salyje uZdirbtos pajamos. Nuomos pajarnr.iarns l. (W darbuoto. P r c k i ui r n a s l a u u um D o r l a s l5 viso: Mln.VP.0 51. net Grynosios vidaus (nacionalinds)pajamos incorne). metra5tis Lietuvosstatistikos metrastis 2003.5 0.pagalbosnedarbo atveju ir kitus specialius fondus (W1 .insurance).$qdarbuotojqdarbouZmokesdio.0 PNI .593. 16)R1 1 2003m. 2. 67.kurios pateikiamos namq [ikiams kaip natLiriniai transferai. Bendrasis vidaus produktas. n4't9. kurias gauna galnybos veiksniq savininkai uZ savo (G.. Pallkanq.8 tq4 ) 12024. 3904.3 3 31 9 .1 6r.P.1 1 1| 1 1 2003m. Ll 1994m.8 r0378. uZjq darbojegoskaip gamybos { Siqpajarnqgrupq itraukiami ir firmq savininkq lna5ai1 valstybinius bei privadius draudimo.iSlaidq metodu 2.P. 4. 0 1 0I. 64.9 32 3 7 3 . Bcndrosiosvidaus invcsticijos 5 .. 2004.6 29t20.2 Procentais 1994nt. A t s a r g qp a s i k c i t i r n a i 6. ar 2. Pelno. . 2.9 19.VP"1).rent income).P. vidauspajamomis susijEs grynosiomis su paslaugas.pelno nesiekiandiqinstitucijq iSlaidos individualaus vartojirno prekdms ir paslaugorns.3 1t.6 0.9 -79t. l'ajamq apskaitosmetodas Nustatant BVP apirntl pajamq b[du. 86 .tai vistl domesticincome at factor cost/national per garnybos veiksniqpajamos Salyje metus.

3. Pelnas ( fl . todel amortizacines atstatymas. Nepaskirstytqjipeln4 . t.I 8 ) BVP pajamqbudu. iSrnokamqakcijq savininkarnskaip l. gautos uL paskolintuspinigus. dividendai.jos vel reinvestuojamosi gamybq iSsaugantpradinl gamybos priemonir"ldarbini ir pajegum4. Grynosios vidaus pajarnosapskaidiuojamos palfikanq ir pelno surna.y..y.taxesindirect). tiesiogiai priskiriamos ktrriarn nors gamybosveiksniui.Kol Siospriemonesnesusiddvdjusios amortizacijosld5q fimrorns jq tam tikr4 laik4 nereikianaudotipagal tiesioging paskirt[. . Kadangi dalis galutiniq form4 t. . toddl sakoma. Jq suma neapimaviso BVP. butq tarirtura visq namq del to.mokesdiai. partneriniqirnoniq ir akciniq bendroviq)grynosiospajamos. prie vidarrs GrvPaj nera lygios BVP. Paliikanos (i . nuosavybes nepaisant paslar. 4. pelno mokesdius.| 5[ pajamq element4[skaidiuojarrair nttosavq namq. kuriuos vyriausybeuZdeda 87 . Netiesioginiaimokesiiai (T. Pamindti elementai yra pajamos. Paskirstytqj[ peln6 t. BVP skaiiiuojant pajamqbudu pridedamosgrynosiospalirkanos.y.jos yra tarsi firrnos pajamos. garnybos ka5tus. Akcines bendrovds 3.interests) . gamybosveiksniq kainomis. pasireiskiakaip suvartotokapitalo prekiq vertesigyja amortizacijos rodantis per metus suvartotokapitalo vertE.nesusijgsu pajamqpaskirstymugarnybos veiksniams:tai kapitalo nusidevdjimoi5laidos(amortizacija)ir netiesioginiai mokesdiai. padengus liekandios. prek6msir paslar'rgoms. Taip skaidiuojama formos.pajamos. 2. sumokejuspelno rnokesdius ir dividentus.i5 karto arbapo tam tikro laiko investuojarna gamybq. Nustatant pajamqdar pridedami du elementai. pelno dall.profit) .rgas. tai pinigrl skolinirnosikaina. kad BVP parodytr4 nuoma patiems sau.VP. kad G. .= l t t + R + i + f l j . ( 1 . le5osnepriskiriamoskuriam nors gamybosveiksniui kaip jo pajamos. IndividualiLl ir partneriniq firmq pelnas tiesiogiai atitenka pelnassuskylaI kelias dalis: Akciniq bendrovir4 savininkams.tai lvairiq tipq firmq (individualiq.tai likusi pelno dalis. nuomos pajamq. skirtumastarp bankq gautq palukanq uZ paskolasir sumoketq paifikanq u2 indelius. apskaidiuotas G r V P . I kaip darbo uZrnokesdio.

amortizacijos bei netiesioginiq mokesdiqsuma. = W + R + l + f l + D r + 7 . (2. Taigi BVP. todel jie itraukiami i gamyboskastusir iq dydziu padidejapagaminros prekes rinkos kaina. Tai pabrdziant prie BVp gali bilti nurodomas indeksas t.. .tai suma visq i5laidq. apskaiciuojant pajamq rnetodu. da BVP. r. 88 . pelno.1-71 .. =ll + R+i + fI + D" +Ti -Tp (?. Finna netiesioginius mokesdius sumoka i5 pajamq.BVP.r) .Siuos mokesdiusfirmos gaminan. (2. 5i sumavir5ysprekes Jei rinkoskainq tai pelnas bus neigiamas.r. tq subsidijq surna tai atimama i5 netiesioginiq mokesdiq sumos. kadangi tai.t. ISlaidq metodo poZi[riu.19) Netiesioginius rnokesdius rninusuojant BVp. kurie dalyvavo 5i produktqgaminant.' B V Pk . Taiiar.BVP..rjeigu vyriausybeteikia subsidijas(Zp . kq vartotojas i5leidZia igydarnas produktq gauna kaip pajamastie. gautr4realizavusprodukciiq ir juos traktuoja kaip garnybos kastq element4 todel iq dydZiu padideja pagamintos prekes rinkos kaina. ndra pagamintoproduktokainos dalis: bet BVP r. Sie rnokesdiai apirna: pridetines vertds mokest[. pardavimo mokest[.rentos. p . muitus ir t.rinkos kainomis yra per metus gautq darbo uZmokesdio.20) 6a BVP. apskaidiuotas gamybosveiksniq kainornisarba gamyboskainornis. apskaidiuotas rinkos kainomis.I=BVP. BVp . @rbaBVP..rai produkcijai nustato vyriausybd.rai clu skirtingi poZi[riai I BVP. nuomos mokesdiuibei palfikanoms.Pridejusnetiesioginius mokesdius gaLrtas BVp rodiklis nustatomas rinkos kainornis. Lygybe tarp i5laidqir pajamqvisuometyra todel.palOkanq. kadangi jos yra iskaitornos i pajamas.tai pirminesvalstybds pajarnos.kad balansLrojanris elementas yra pajamos.akcizus. siq triiq dydZiq suma Jei maZesneuz konkrediosprekes rinkos kain4 tuomet skirtumas ir br-rs firmos pelnas.. apskaidiuoto is rinkos kainornis.transi-er payrnents)iS valstybesbiudZetokonkrediomsprekdmsar paslaugoms.21) BVP apskaitosiSlaidqir pajarnqmerodai.Netiesioginiai rnokesdiai Salies poZilriu . reikalingq visoms rinkoje esandiorns prekemsi5pirkti.produktasnustatomas gamybosveiksniq (arbagarnybos) kainornis: BVPg. kurios lieka paclengusgamintojo islaidas darbo uzmokesdiui. licencijq mokesdius.k.": ..

l q 1 1563.7 il.Jie yra glaudliai susijg.4 t7692. gautq arba sukurtLl procese.3 4396. samdomqdarbuotojqpajamoskartu). Lietuvosstatistikos metra5tis Pajamq metodo poZi[riu.SElyginE tarp 5iq dviejq dydZiqparodo2. P l g r i n d i n i ok a p i t a l o u v a r t o j i n r u s 4 . metra5tis 2003.9 ()? 2003m. kurios gaunamos kaip gamybos rezultatas (firmos savininkq Seimos nariq ir namq fikiq sektoriqe. N c t i c s i o g i n i am o k c s d i a i i ( 5 .l 56179.2.9 447. dvi Kita vertus.tai to patiessanderio skirtingos veiksnius (darb4 produktq gamybai.1 40.rgas mctus I I rlr v rlrkrmas .3 8. i5 grynosios pridetines vertes atemus kompensactjil garnybaiir pridejusgautassubsidijas. 6956. pavyzdZiui. 22088.2 7 t14.2 681 . 9 t2.9 I1.0 31.-P. 89 . nacionaliniq pajamq ir nacionalinioprodukto. Lietuvos statistikos 2004.-P.tal pinigines iSlaidos P a r d a v i m a s. -P. tapatybe: Siuos abu metodusgalima iSreik3ti prckems paslaugoms ir ISlaidos isigyti pcr metus gaminant pajarnos. kurie idejo garnybos.8 100.kadanginacionalines priklausomybE pajamoskeiciamosi galutinl produkt4 ir atvirk5diai. kad yra priklausomybe tarp finansinitl piniginiq ir materialiniq daiktiniq srautq arba tarp.8 I I 6904.8 36 . yra pajamos tq. P c l n a s 'i r m i S r i o s a j a m o s " s 3 .6 5 1496.1 1905.socialiniaiinaSai p 2 . mokesdius bei darbuotojams surnoketus **Mi5rios pajamos . mln. Kompcnsacijosdarbuotojams darbo apn.0 *Pelnas gaunamas.5 1. Pinigines pcr prekesir paslar. S u b s i d i j o sm i n u s ) l5 viso: BVP. BVP .I 31.0 20734.rokijimas .tai visq pajamq.tai nekorporuotqfinnq pajamos (pelnas).8 269. Lt 2003m. Kartu ji parodo.544. Zemg.3 1. Si tapatybetinka ir visai ekonomikai.9 lentele.4 5lq1 ) Procentais m.9 0. 1994 m.618.7 66s8. Lietuvos bendrasis vidaus produktas. apskaicillotas pajanltl kainomis) metodu(veikusiomis pajamq BVP elementas metodu l.8 lentel6. Jos gaunamos Saltinis: Lietuvos statistikosmetraltis 1999. 1994 41.6 t00.kapital{ [ produktq gamyb4ir realizavim4rinkoje.t a i pinigines iplaukos \y I puses: kas iSleisla tai. gamybos suma.595.

Investicines i5laidos.turtas. Investicijos pagrindinis ir kapitalas. Nacionaliniqpajamqir nacionalinioprodr.uZsienioinvesticiiq saldas. finansinis kapitalas ir zrnogiskasis (intelektualusis) kapitalas. Kr-r.o kapitalas.esamqjq metq investicines i5laidos.praejusiqmetq kapitalo fondas.Lt.. dia K.tai pastatai. (2.. 1. Fondas (found) . Lt.kapitalo fondasesamqjqmetq pabaigoje.Lt. SRAUTAI IR FONDAI EKONOMIKOJE Makroekonomikoje BNp.kaip fondai.dydis. 90 .dydis. Srautas (flow) .22) 'Kapitalq sudaro realusis kapitalas. Apib[dinsime keletil svarbiausiq.tai produkcijossrautasper ram tikrq laik4 atstatantis arbadidinantis kapitalq2.rkto rodikliq priklausornybe Nacionalinioprodukto rodikliai Bcndrasisnacionalinisproduktas r i n k o sk a i n o m i s Elcndrasis nacionalinisproduktas gamybos ainornis k Grynasis acionalinis roduktas n p r i n k o sk a i n o m i s Grynasisnacionalinisproduktas gamyboskainomis Procentai 100 Nacionaliniqpajamq rodikliai Nacionalincspajamos. pob[dZio sEry5iq makroekonornikoje. BVp.fondas-srautai'. valstybesbiudZetoskola ir pan. Kapitalas (realusis kapitalas) (K _ real capital) . Todel: K': K" + I.lrengimai ir kitos anksiiau pagamintosprekes. n c t i c s i o g i n i a i o k c s d i aiir m amortizacija N a c i o n a l i n c p a j a n t o sr s i amortizacija Nacionalincspajamosir ncticsioginiai okcsiiai m Nacionalincspajanros 90 ti0 70 2. gali b[ti apibudintakaip srautai.t. 1. .9 lentel6. matuojamaskiekiu per laiko vienetq. investicijos.5.2. fiksuojauras konkrediam laiko momentui. naudojamos kitq prekiq garnyboje. valstybes israidosir t.

tai kokia nors nuosavybd. Lt. I:K.S. : W ' . (balansas) tai 15 tolesniq skyriq matysime. makroekonomini poZir.Tadiaujeigu Sis 9l .prad.1.kuria tam tikrais metais.Iurto dydis esamLilq Ll/'.taupynras esamaisiais (?. Q.'.-rri u 2. Einamoji s4skaita uZsienioinvesticijq saldas.24) srautodydZiui. skiriasi investicijq sarnprata B[tina priminti.kad einamoji s4skaita srautas.23) Bendrqlq investiciniq iSlaidq ir amortizacijos skirtumas vadinamas lygus grynqitl grynosiomisinvesticijomis. Einamoji s4skaita (CA . metais. .tod€l: K.jusiq metq turto dydis. disponuojaekonominissubjektas AnalogiSkai anksdiau pateiktoms investiciniq iSlaidq srauto ir kad: kapitalo fondo formul€rnsgalima uZraSyti.current account)parodo Salies prekybos busen6 palyginti su likusia pasaulio dalirni per per tarn tikr4 laik4 fuaprastai metus).1 . Taigi turto fondo padidejimasyra lygus santauptl ir 3.+ $ ..) del natfiralaus priernoniqsenejimoar intensyvaus naudojirno. 1 4 / ' . ir nesuvartotqpajamq dalis. Turtas (Wt .yra lygus pagrindiniokapitalo tbndo Arba investiciniqiSlaidqsrautas padidejimui. Lt. metq pabaigoje. Taigi kapitalo fondo padidejimas r-1 investicij srautopadidejimui. Jau anksdiaupaZymdta. Santar"rpos turtas. naujo narno statybos iSlaidos priskiriarnosinvesticijoms.:K. UZsienio investicijq saldas (NIIP . naudojama turtui Santauposyra esarnqir4 kaupti.. kad rnakroekonomikoje tik nuo naudojan-ros kasdienineje buityje. arba dia S : LI/'t_Il'rt i Lt. ..o anksdiaupastatyto natno pirkimas u nera i nvesticij os.kad tam tikra kapitalo fondo dalis nusiddvi (D. PavyzdZiui.-K. kiek analizuojarnosiosSalies gyventojai skolinasi arba kredituoja uZsienio valstybes. Jeigu einamosios sqskaitos balansas yra teigiamasdydis. vadinasi5i SaliskredituojaiSorinipasauli.-t+l-De.net intemational inveshnent position) .tai Salies pairntq ir jos suteiktq kreditq skirturnas. rodantis. W.worth) .

kad Saliesgyvento.atsargos" vadinama grynuoju skolininkr-r. saldas.fbnd4' iSoriniam pasauliui. balansas. tai gaunamoms mokesdiq.uZsienio investicijq saldas esamcrjo laikotarpio pabaigoje.Lt. buvo 140. JAV einamosioss4skaitosdidelis deflcitas sElygojo saldq kuris 1988m.rri grynqjq skolq .25) NIIPT . kad uZsienio investicijLl saldas fondo pasikeitimas yra lygus einamosios sqskaitos srauto dydZiui' arba fbndo (NlIPt * NIIPt-r)yra lygus CA.fondq'. buvo 500 mlrd.Tokia Salis Tuotlet priklausomybe . ValstybesbiudZetodeficitasir valstybdsskola.iai r.visq vyriausybeslygiq skola finansiniaistnetais. Nacionaling skolq sudaro tik auk!diausiq vyriausybes valdymo institucijq skola.public (governrr-rcnt) debt) . arba. s4skaitos Cl .-t praejusio Lt. iSleisdama obligacijasir jas jierns parduodama): i5 Saliesvidaus subjektq gyventojq firmr5 bankq.9mlrd. t. [einanti I turtingiausiq pasaulio valstybirl de5imtukq 9-o de5imtmedio pradZroje buvo grynasis uZsienio valstybirl kreditorius (uZsienio investicijtl saldas 1980m. at a n a l o g i S k a in k s t e s n i e t n sv e j a m s : NII7. Valstybes skola (skolos fondas) dideja. kai yra kai valstybesbiudZetodeficitas. Valstyb€s biudZetas (B . biudZetas perteklinis tuometvyriausybes skolindamasi defi ryriausybebiudZeto cit4 finansuoja Salies DaZniausiai (t.balansas neigiarnas.y. kitaip tariant. i5laidos didesnes Jei uZ maZesnds gaulamaspajanras. NeigiarnasNllP reilkia. Lt.= NIIpt t+ CA . valstybes i5 bLrs biLrdZetas deficitinis negupajamos valstybes ganaretas.y. skolingi iSoriniampasauliui. vadinasi Salies gyventojai kredituojarnt uZstento valstybiq. pasikeitimas PavyzdLiui.government budgetdeficit)..24\ formule rodo. JAV. 92 . Tokia Salis vadinama gryntroju valstybirl kreditoriumi.ir maLeja.governtlent budget) .USD. tuomet Salis tr-iri grynLdq mokejimo reikalavimrl . dia (2.Kai i3laidos * (govemrnent budgetsurplus).rZsienio tr. uZsieniovalstybes jai yra skolingos.einan-rosios (2. investicijr"l uZsienio laikotarpio NIIP..fondas. Jei vyriausybds i5laidos lygios valstybds biudZeto pajarnotns.USD). (Bor: .tai vyriausybds planuojama pajarrq ir i5laidLl sEmata finansiniamstnetams. investicijq uZsienio neigiarn4 4.. biudzetasyra perleklinis: Valstl'b€s (valstybin€) skola (DG . Jeigu uZsienio investicijq saldas yra teigiamas. Tadiau nuo 1982m. Toks afvejis yra biudZetas subalansuotas.

: DG. pajarnos.VP: BVP..D" . lkt 3.VP parodo rinkos kainq tq baigtiniq prekiq ir paslaugr4. toddl aptarsime kitus rodiklius. 4.t+ Bn"/.amortizacija. vadinama grynuoju vidaus produktu (G. Lt.valstybds biudZeto skolaesamaisiais metais. Bendrasis 3. 6. (2. biudZeto skolapra6jusiais 8. Bendrojo vidaus produkto apimtis. Grynosiosvidauspajamosarbanacionalines s 5 . 29 valstijose 3l buvo neigiamas.VP..valstybes skolosfondo padidejimas lygus biudZeto deilcito (srauto) dydZiui.Lt. Do.rr-rojalnos pajamos. Federalines 2.valstybesbiudZetodeficitas.kuriq 20 proc.. apskaidiuotu rinkos kainornis.-. Pagrindiniainacionaliniqpajamqrodikliai ir jLt tarpusavio rySiaipavaizduoti2.26) Vadinasi. kurios liekavisuomeneivartoti bei garnybiniamkapitalLri iSplesti. .Lt.6.4 paveiksle. dia G. (2. 93 . arba iia Borf : DG. metinis JAV brudZetas1960-1990 m. A s r n e n i n dp a j a r n o s : pajamosarbadispor. Bendrasis vidausproduktas..2. D".grynasis vidausproduktas.yntUq nuosavybdspajarnq srautus) apibridintasanksdiau.2 trihjonus USD JAV vyriausybe skolinga privatiems investitoriams. sumaZintaamorlizacinitl atskaitymq dydZiu. 2. Likusi skolos dalis finansuojamaJAV centrinio banko rezervqsisternos. Crynasisvidausproduktas.21) G. Grynosiosasrnenines per gamybosveiksniq gryn{q BVP ir BNP bei jq tarpusaviosqrySis pajamq srautus (g..VP * net domestic product). yra uZsieniediai.2 trilijonq USD 1990metais. D. PAGRINDINIAINACIONALINIU PAJAMU RODIKLIAI pajamqrodikliai: nacionaliniq Pagrindiniai l. kad dalis BVP turi b[ti panaudotanusiddvdjusioms tais metaisinvesticinerns prekemsatstatyti.DG.Da.-t . Jau pabreZerne.4 . nacionalinisproduktas. valstybes metais. G. PavyzdZiui. toddl vyriausybes i5 skola gyventojams iSaugo nuo 300 mlrd.USD 1960rn.

indirecttaxes).VP"i(arbaBVP). (Nl) . verslomokesdiai.tai visq garnybosveiksniq. latn tikra ekonomineveikla. Del to problerna. ir yra rnokesdiai pridetinesvertdsrnokc'stis Pagrindiniainetiesioginiai prekiq ir paslaugq mokesdiai akcizo mokestis.rami G.gausiure kuriais aprnokestinama imoniq pagarninta gamybos pajamas.T1.VP .Til : dia (2. produktq i5reik5tE NustatantgrynAii vidar. pajamomsgali buti suteikiuna ir Grynosiornsvidaus (nacionalinems) palhkanq.j:BVP * D"- G.personal bei kuriasgaunaSeimos atskiriindividaiiki jiems sumokanl mokesdius. jq sumaturi b[ti atimama netiesioginirl tai : G. gaunalnll Netiesioginiaimokestiai (T.28) 7. Jei i5 grynojo vidaus produkto atimsimenetiesioginius naujtl rodikli produkcija.tai pajanros.!1 G. Z. Grynosios vidaus pajamos (nacionalinds pajantos) (G. Asmenindspajamos (AP .VP. .Netiesioginiai I iskaidiuojami kain4 tadiau nera itraukiami ne i vienq auk5iiau nurodytq pajarnq elementq i5 apskaidiavim4todeljie atirr.rs gana netiksliai.netiesioginiai Jeigu vyriausybe teikia subsidrjas kurioms nors plekems ar mokesditl strlllos: i5 paslaugoms. pujamqsurna.30) rodiklis yra astltctltties Kitas BVP pagrindu apskaidiuojarnas pajarnos. . dalyvaujandiqtanl tikrq metq bendrojo vidaus produkto garnybos procese.1-grynosiosvidauspajarnos. (2.kyla ta rinkos kainor. apimanti darbo uZmokesdio.tai rnokesdiai. arba dia G. kuriais apmokestinama G. kad amortizacijos dydis apskaidiuojamas BVP rodiklis. daZniaunaudojamas t'nokesdius. savaranki5ka tai sutnetimais Zymima Nl: sum4.finnorns ar organizacijoms teikiami transferiniai mokejirnai(lirm transferpayments).net domestic income (national incorne) at factor cost) .VP".VP.Paprastumo NI:W+i+R+n (2..(Ti .nis.VP. asmeninius 94 .2e) Zp . rentos ir pehlo i5raiSka..VPqi: G.apskaidiuotas gryn4siasvidaus pajamas. income).arba nacionalines veiksniqkainomis.VP .

sumaZina arba. pavyzdLtui. kita vertus.r peln4 ir draudimui.1 personal . ne visuomet gamybos 95 . I17.AP . akciniq bendroviq pelno mokesdiusbei nepaskirstytq pridejustransferiniusiSmokejimus. sumokdjus astneniniusn.mokejimai i socialinio draudimo ir kitus specialitrs fondus. viena vertus.o dalis. atvirk5diai. padidina reali4 gamybos apimti.).Asmenines pajarnos skiriasi nuo grynr4iqvidaus pajamq. dia pajamos. kurie.nepaskirstytas Zp.7. apskaidiuojamos i5 grynqjq vidaus pajamq.T.31) pajnrntl Paprastumosumetimais daZnai naudojamasidisponuojan.akciniq bendroviqpelno mokesdiai.. AP: G. I/.nukreiptosi rink4 rodrklis. 15 asrneniniq pajamq.disposablepersonal incorne) .asmeniniaimokesdiai.asrneninds l4f . G. patenka nesanti narntl fikiams.tai pajamq. nes dalis darbu uZdirbtqpajarnq(lna5aiI socialiniodraudirnotbndq akciniq bendrovitl jq narnqfikiarns. (2. pajamos. GRYNOJI EKONOMINE GEROVE BNP (ar BVP) yra gana tikslus ir svarbus Salies ekonomikos tunkcionavirno rodiklis. lP .rq s4voka: DI: 2..Seimq arba atskirq individq jq rnokesdius. taxes) G. pelno mokesdiaibei nepaskirstytas pelnas)nepatenka jq darbo rezultatai.31) pajamos. Taigi asmenin€spajamos .AP: AP .r. tadiau jis neparodo visuomendsgyvenimo geroves lygio.rokesiius gauname paJamas. transferiniai i5mokejimai. atdmus ina5us socialiniar"r. gryn4sias asrnenines (disponuojamos) pajanros(CAP (Dl) Grynosios asmenin€s . AP .grynosiosasmeninds I.VP.transferiniaii5rnokejimainarnqlkiams.tai fakti5kai gaunamospajanros. BNP tera tik metindsgarnybosapimties. akciniq bendroviqpelnas.i-Wi-[Ir-[]N+ dia Tp (2. tadiau. likusios atskaidius asmeninius (clirect) Asmeniniai (tiesioginiai)mokesiiai (T.7. Jis turi tam tikrq tnlkunq.y .turto bei paveldejimomokesdiai.

veikla ir t. Legalios. verslininkas neregistruojarni nemokejimosun.blogybirlgarlyba". Visa tai maLinaBNP aPimtf. kurie ekonomikosveiklos rezultatai.).gyvenirnogerovdslygi.o kartu ir j11gerov€skilirnd. bet del to visuomends geroves lygis nekyla. rodo didejanti gyventojrl laisvalaiki. todel jis neatspindi gerovdskilirno). Apskaidiuojant BNP apimti. 4. t ..). Kita veiksniq grupe didina sukr'rrtoprodukto apimti. apimanti vartojirnE ir investicijas. Jarnes)[ved€ naujq rodikll.kurias gaminant terSiatnaaplinka (oras. [skaidiuojamos: l. sukuriamos ne rinkos [kyje (narnq Seimininkds darbas namuose. Prekesir paslaugos.r t . (nikotinas. prof. 1912m.t. clarbaspagal slenkanti grafikq ir t. Kokybiniai prekiq ir paslaugq vartojimo pokydiai (BNP yra kokybiniLlpokyi'it1 kiekybinis. ) : 3. Williarn) ir DZeimsasTobinas (Tobin. Didejandio laisvalaikio teigiamas poveikis visuomendsnartq nuo 53 valandq sio trukrnessumaZdjirnas gerovei (pavyzdZiui. vanduo ar dirvoZernis). Viljamas Nordhauzas (Nordhaus. batsiuvio. Zmogui tiesiogiaiZalingas kuriq vartojimas 2. tiesiogiai gerovE.t. taigi kartu ir materialinds vystantisekonomikai.noredar.bedarbis.teisetosSeselines (pavyzdZiui. kur[ pavadino grynEia ekonominegerove. issivysdiusiose valandq siuo rnetu kai kr. 2. o ne kokybinis rodiklis. Sis rodiklis patikslinabendrqji nacionaliniprodukt4 gyvenimo gerovdskitimq.net econornic welfare).tai patrkslinta bendrojo nacionalinio prodr"rkto aprrntis. Prekes ir paslaugos. Prekds ir paslaugos. parodovisuomends Grynoji ekonomin€ gerov€ (NEW . neitraukiama: l. dideja triuk5mas bei sergamurnas rajonuosear atsirandakitq blogybiq (kitais gyvenamuosiuose Lo clLiaistai vadinarna civ i lizacij os li gomi s).nas dokumentqarba uZ grynus dirbti neapsifonninEs parsisamde nedarbopaSalp4. gauto realizavusprodukcijQ.darbo savaites SimtmediopraclZiojeiki 40 valandq Antrojo pasauliniokaro pabaigojear 35 Sventiniqdienq valstybese. murininko.retimais rnokesdiq gaull nuslepd dali pelno.rriose skaiiiaus pasikeitimai. Salies didinandiusekonorninE 96 . sau siuvandio batus. tai vadinama. Apskaidiuojant apimtiesaugimaskelia visuomenes BNP (BVP) apimti. p i n i g u si. statandio savo namE.alkoholisir kt.

E .4. E d a a E O E .'a = z a a Y E d = Q ..r.-.. = e t v ^ e o e z R 6l S i E.1 v E o 6 .4 O X z U z .=-.\l_ t / vE ! (c z : s ? = 'O a 6 z o ! o 9 E a E O E c ! d *'9 z a (.= I t c 6 ( ) U I i a t a t €.. ? a 2 a t r o > 3.

.nobendrasis vidaus produktas bei Salies yra"labiaupriirntini ir patys bendriaLrsi bendrasisnacionalinrsl.uuo upirnti'oi yra didesnis' ternpai ldtesnt . . ir paslaugas.t i n t i br'rtrlver ji paaioina zlnoniq laimE. po\ydiltl..-fui pri.r-..nu .Sisrodiklis'atsiZvelgiantii5vardytuosiusBNP(BVP)apskartos trtku'rus'.-"prk. Nordhar.i filosofq analiz€s problerna' Del iuo labiau ui.-: .."i.rzo ir DZ. .^."il.*ii. .uaitingu.ldomrausra "ttt* s u k u r t i n e g a l i m a . . acJa r* laisvalaikis.".rdojimo . patenkina tuos ekonomistus' kurie ekonomines veiklos 'oOittiui' Jie visai problernornis' istekliq optimalausnar. i5laidq tnetodas r pajarnqmetodas vidausProdr-rktas . Se3elines 2. . . 4.. bendrasis a a a a a a a a a a pridetindvertd (neaPskaitorna) SeSeline ekonomika negamybiniaisanddriai imai transferiniaiiSmokej (transferai) os operacij su fi nansiniars popieriais tarpinisProduktas darbouZmokestis nuomospajamos pal[kanos pelnas arnortizacija 98 ..i"k.. r:r^li^ic nrieiier: Sioro<liklioautoriaitaippatsusid[r6sudideliaisprieStaravttrra jie nustate'. e .o.i.r^ gaminantatslrandalvalrlq kurias 5.hotogq. nacionaliniqs4skaitqsistema namtl flkis irnone (firma) vyriausybessektorius uZsieniosektorius ekonomikossistema sistema ekonomikos atvirosios ekonomikos miSriosios uZdaros sistema o grynai privati ekonomikosslstema . ekonomikosveiklos rezultatus.teiseto-s 3.. kad DidZiosios PavyzclZiui. BNP' tadiaujo dideiimo negu gerov6s rodikhs . Tobino nllolllone. gantybosrnetodas .r*iiu. u n u o * o n l q ' k a O s a l i e s D k i o s e k r n E g a l i m aisrnatuoti.aZejo...radiaujos tikrai negalima d[t. ne realizr'roja'.r. naudodu*i"si sauo iletodika' ir nes' padid6jusnedarbui'kartu pailgejo metais NEW .. fokyUiniq prekiq ir pasiaugqvartojimo .omisi ekonomikos.-. Legalios. DiJejandio laisvalaikiopoveiki. Pagrindindssqvokos . '*u#". y . Minirsuoja prekesir paslaugas' Zmogui' Zalingas blogybiq ir Luriq variojimasyra tiesiogiai grynosios ekonornikos v.t..aptillo. depresijos rodiklio tinkamo ia'kacl visapusi5kai tt..ras per rinkq.

f o n d a s . Kas iskaidiuojamai BVP. Kaip nustatomas BVP pajamqbridu? 1 5 . Apib[dinkite NEW rodikl[. 17. susidedandius ivairiq ekonomikossektoriq? veiklos rezultatai? 5. Kas yra BVP? 7. Ar reikia i5vengti kartotinio prekiq ir paslaugqapskaidiavimo. Koks yra bendriausias 10. jl nustatant? BVP i5laidqbDdu? 13.s r a u t a i " pobudZio sqryiius makroekonomikoje. l5vardykite ir tarpusavyjesusiekitepagrindiniusnacionaliniq pajarnq rodiklius. l. ji nustatant? 12. Kaip susidarogamybosveiksniq grynqiq pajamq srautas? 8. Koks kainq lygio poveikisBVP apimdiai? kainq indeksas? Kodel? 9. 3.a a a a a a nacionalinisproduktas bendrasis kainq lygis esamasis baziniskainq lygis gamybosveiksniqCrynqjqpajamq srautai bendrojonacionalinioprodukto defliatorius vartojirno prekiq kainq indeksas pramondsprodukcijosgamintojq pardavirnokainq indeksas galutinisproduktas a a a a a a a a a a mokesdiai netiesioginiai mokesdiai tiesioginiai srautaiir fondai makroekonomikoje grynasisvidar. Kaip nustatomas 14. 99 . Apibldinkite galimns ekonomikos modelius. Kas nera iskaiiiuojama i BVP.nlrstatant BVP? Kodel? Kaip tai atliekama? I l.rs produktas grynosiosvidauspajamos pajamos asmeninds pajurnos grynosit-rs 1asrneninds) rinkos kaina gamybosveiksniLl kaina gerove grynojrekonornind Kartojimo klausimai Kas tai yra NSS? Kokie yra pagrindiniaiekonomikossektoriaipagal NS sistern4'l Kokie pagrindiniai grynai privadios ekonornikos modelio elernentrl rySiai? i5 4. 16. Kaip nustatomiekonomikossistemos 6. . A p i b u d i n k i t e s v a r b i a u s i u s . 2.

3. Nagrinejarna tobulosios konkr.IYBOSVEIKSNIAI IR GANIYBOS FUNKCIJA Bendrojo nacionalinioprodukto didejimaspriklauso nuo naudojamrl garnybosveiksniq ir gamybosfunkcijos. darbcr Darbas (L .-rkio sektoriai:namq [kiai ir verslo fima.labour force) * dirbandiqarba ie5kandir4 gyventojqdalis. nuoj11 ir kaip veiksniqkainospriklauso prielaidomis: klausimus. Gamybos veiksniai (F . Nagrin€jama r. pe1no. Naudojami du gamybos veiksniai: darbo jega ir kapitalas.naudojarnos arbapinigai gamybospriemondrns !sigyti.kredrtiniq Siame skyriuje analizuojatnas ir 5io modelio naudojimas.o pal[kanqnoma . Tarkime. PASKIRSTYMAS.parodyti kainq ir jq kitimo vaidmen[ bfitent tai lemia pusiar-rsvyr4 siekiant paklausosir pasiulos pusiausvyros. Konkuruojanti firma siekia maksirnalaus visiSkai. o finna juos nuomoja.capital) . Visi gamybosveiksniai panauclojami 3 .kaip pajarnospasiskirstotarp gamybosveiksnir. 100 . gamybos veiksniqrinkoje. ir pagamintrlprekiq ir paslaugqgamyb4 paskirstyrnq naudojirn4.factorsof production) i5tekliai.rrencijosrinka. PREKIU IR PASLAUGU GAMYBA. aiSkinantis SvarbiausiaSiarnemodelyje . Jie Zymirni Pagrindiniai gamybos veiksniai yra darb_asraiddmisL ir K. NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA. i3tekliqrinkoje. gamybai. kurioje kaina ir fonnuojasiveikiantpaklausai pasiulai. remiamasi Siornis Nagrinejant Siuos hipotetine ekonornika. kurioje funkcionuoja du 1. 1 . GAN. gamybos priernonds Kapitalas (K .Tuomet: K = K . VARTOJI MAS Siarne skyriuje nagrinejamasbendrosios pusiausvyrosniodelis. Juo rerniantis. 2 . abr-r priklausonamq lkiui. 5 . reikalingiprekiqir paslaugq ir-\g1t1fas. 4 . kad ekonomikoje funkcionuoja pastov[s kapitalo ir darbo kiekiai. 3 .galirna paai5kinti.l pasiulos.

MaternatiSkai p r i k l a u s o m y bu Z r a S o r n a i p : e { Y:f(K. dia garnybosapimtis vienetais. ai. Br[k5nelis vir5 kintarnojo rei5kia.L = L .ni visi5kai.L).kad dydis fiksuotaskokiarne nors lygyje. lygybe rodo.zL). Jei gamybos apimtis . kad darbo ir kapitalo kiekiai yra pastov[s.y. visi gamybos veiksniai Gamybos funkcija (production function) .r-l=T.bet kuris teigiarnas skaidius. (ia z . Prekiq ir paslaugq pasiul4 kuri atitinka sukurl4 produkcrjos kieki 5i ekonomikoje. kad. Kai gamybosapimtis dideja proporcingai.yra pastovi gamybos masto grqZa (constantretum to scale). (3.lemia garnybosveiksniai ir garnybosfunkcija. x. t.. tai ji yra kapitalo kiekio ir darbo kiekio funkcija: Y: f(K.gamybos apirnties ir gamybos veiksniq s4naudLl kiekybine priklausornybd.r. kokiLr laipsniu naudojami kapitalo ir darbo veiksniai lemia gaminarnosprodukcijos apimtl.didejant darbo ir kapitalo sqnaudoms. panaudojar. . gamybosapimtis Y taip pat padidesz kartq. ^ taip: Si lunkcijau2ra(orna zY =f(zK. tadiau paprastumosumetirnaislaikysirnesprielaidos. kapitaloir Si darbokiekius padidinuszkartq.' 'n. keidiantis gamybos veiksniq pasillai ir gamybos technologijai. nes naudojamipastovls kapitalo ir darbo kiekiai bei technologija. Camybos funkcija atspindi gamybos technologini lygi.Laikui b6gant. Be to. Pasikeitus teclinologij keidiasigamybosfunkcija.keidiasi l0l .finr-ros kiekis.2) Kiekvienu atitinkamu laikotarpiu gamybos apimtis yra pastovi. vadinarna pastovia garnybosmastogr4Za. Daugelis gamybos lunkcijq pasiZymi savybe. Realiame gyvenime gamybos veiksniq kiekis kinta laiko poZiurir.darbuotojqdirbtq valandqskaidius(darbas).Y. (3 l) Si garnybos funkcrja rodo esamq technologijoslygi.naudojamq ma5inq(kapitalo) L . Y . K .

paklar"rs4 lemia finnq.viena i5 daugelio tobulosios konkurencijos rinkoje. NACIONALINIO PRODUKTO PASKIRSTYMAS PAGAL GAMYBOS VEIKSNIUS Nacionalinis produktaspaskirstomas tarp namq [kio ir verslo finnq atsiZvelgiant gamybosveiksniq kainas. Tobulosios konkurencijos rinkoje veikia daugybe firmr. Gamybos veiksnio kaina Rinkos Gamybos veiksnio paklar-rsa Garnybosveiksnio kiekis 3. kaip formuojasi gamybos veiksniq kainos ir pasiskirstopajamos. Pastarosiossusikirtimo su maZejandiaSio garnybos veiksnio paklausoskreive ta5kasrodo Sio gamybosveiksnio pusiausvyros. Sio veiksniopasiDlos tai kreive igaunavertikalios linrjos formq. i Gamybos veiksnio kaina (factor price) .1 pav. naudojandiq tuos gamybosveiksnius. Konkuruojanti firma .Jei gamybos veiksnio kiekis pastovus. arba rinkos. Kuo panaudojarnididesni kapitalo ir darbo kiekiai ir kuo efektingesne technologija.skaidius. 3.2.gamybos apimtis. kainq.1 paveiksle.tuo daugiaupagaminama produkcijos.kiekvieno gamybos veiksnio kaina rinkoje fonnuojasi veikiant to veiksnio paklausaiir pasi0lai. ji negali mokdti savo darbuotojarns 102 . garninanti analogi5kqprekg ir nedarantipoveikio rinkos kainai.mokestis uZ garnybos veiksnio vienet4: darbuotojo darbo uZmokestis arba kapitalo savininkopajarnos. Gamybos veiksniokainosnustatynas Norint nustatyti.1. Kaip parodyta 3.reikia i5siai5kintigamybos veiksniq paklaus4. Ji taip pat negali paveikti darbo uZmokesdio lygio.

darbo L kiekio ir darbo uZmokesdio sandaugai. " Si lygybe rodo. tuo dar. t. prekiq kiekio ir pajamos'apskaidiuojan.. likusi atskaidius garnyboska5tus.55.L+l)-f(K. panaudojr. moka nuomq R.rgiau prodr.os parduotq kaip Bendrosios kainossandauga: TR:PXY.4) gamybosfunkcija Y= f (K. moketqjiems maZiau. gamybos veiksniq kainos W ir R bei naudojami L ir K kiekiai.pajarnq dalis.rs papildomqdarbovienet4. gaminarnos prekesir naudojamqgamybosveiksnir4 Jei firma naudoja daugiauirengimq ir darbuotoiaidaugiau dirba.tadiau. Zr. galima uZra5yti: Pasinaudojus apra5yta (35) L+R xK).y. lI=P x f (K.pelno maksitnizavimas. Vadinasi.bendrosios Darbo s4naudos Gamybos ka5tai apirna kapitalo ir darbo sqnaudas. ' P. darbuotojamsmoka darbo uZmokestl W ir. Pladiau 103 (3.jei tai didesninei rinkos. Abu garnybosveiksniusfinna nuomojai5 narnqfikio. Pelnas ( lI .pagamintos produkcijos prieaugis. s4naudos lygios RxK. Firma parduoda savo produkcij4 uZ kain4 P.rstatytas.L). naudodamanarnq hkiui prikiausanti kapitalq. Kapitalo W lygios WxL. Ribinis darbo produktas (MP1 . Konkuruojanti flnna ir priima gamybosveiksniq ir savo produkcijoskainaskaip nustatytas renkasi darbo bei kapitalo kiekius. kapitalo K kiekio ir kapitalo vieneto ka5tq R Taigi: sandaugai. Pasitelkusgamybos funkcrj4 galirnapara5yti: MPL:f(K.6) . kurie suteikiagalimybgmaksimizuotipelnq. -Ii (3. Konkuruojanciosfirrnos veiklos tikslas.L)-(W Jei firma panaudojapapildorn4darbo garnybosveiksnio vienetii. tai ji pagaminadaugiauprodukcijos.na priirna kainaskaip nr.:V. Mikroekonomika.profit) . fl:PxY-(Wxl+f{xK). L). dalis darbo uZrnokestf darbuotojr4 i3eitq I kit4 finnq. ( 3 .marginal producl of labour) . konkuruojanti firr.Snieikair kt.rkcijos. t. tai jos produkcrjos apimtis padideja MP1 dydZiu. kad pelnq lemia produkcijos kaina P. pagarnina Kuo daugiau finna naudojadarbo ir kapitalo. pajamos dia TR .y.

kad MP1 yra garnybos apimties prieaugis padidinus darbo sunaudojim4 vienu vienetu (L+l). Vadinasi.2 pav.dideja.: y77p. Gan-rybos funkcija Papildomas darbo vienetas lemia firmos pelnE Firma palygina papildomas pajamas.virsys darbo uZmokesdio surn4 w. kiekvieno papildornaisr"rnaudoto darbo vienetoribinis produktasmaZeja.8) r04 . Kai kapitalo s4naudosyra pastovios.Daugelis garnybos funkcijq pasiZyrni rnaZejandio ribinio produkto savybe. (3. kai kapitalo kiekis yra pastovus. ribinis darboproduktasmaZdia.o darbo .finnos darboveiksnio paklaus4lemia sqlyga: P x MPr_:W. 3. kaip keidiasi garnybosapimtis. 3. Didejant darbo kiekiui. arba kol MP1 rnaZedamas susilygins su clarbouzmokesdiodydziu. tai papildomas darbo vienetas didins firmos pelnE Todel finna sarndys darbuotojustol. kol kiekvienaspapildornas darbo vienetassuteiksfirmai pelno prieaug[.Nuo prekeskainos P ir darbo ribinio produkto Mp1 priklausopapildornospajamos. galima nustatyti darbo veiksnio naudojirno rib4. Jei papildomospajamosP x MPr. tai pelno prieaugis(AlI) bus: An: (P x MPr_)W. gautas pardavus papildom4 proclukcijos vienet4 sr-r papildomomis i5laidomispapildornamdarbo sqnaudqvienetui aprnoketi.Si lygybe parodo. (3. arba MP. kai kapitalo s4naudos iSlieka nepasikeitusios.1) Rerniantis Sia lygybe.2 paveiksle pavaizduota garnybos funkcija rodo. Ribinis darbo produktas MP1 vaizduoja gamybos lirnkciios grafiko nuoZulnum4. Kadangi papildomos islaidos papildornarndarbo vienetui apmoketi yra W.. lygios P x MP.

finna samdo darbuotojus tol. kad didejant L kiekiui.Finna sarndodarbuotojus iki momento. kur MPr. kiek naudojamakapitalo.ir MPp kreivd yra Zemejanti. MPL maZdja. 3. [sigytasuZ pinigines pajamas.8) lygt[perra5ome: PaZyrnejE uZmokesdiu. Pelno maksimizavimo sqlyga (profit maxirnization maksirnizuotipelnq condition) . Vadinasi.calusis Zrnokcstis 3.kai.3 pav. kreive. kol ribinis darbo firma produktassusilyginasu realiuoju darbo uZmokesdiu' Realusis darbo uZmokestis(w .tai situacija.susilygina su realiuoju darbo uZmokesdiu W/P. Tai firmos pelno maksimizavimos4lyga. priklauso nuo to. produkcijos vienetais.3 paveiksle pavaizduotas MPs grafikas rodo.prekiq ir paslaugqkiekis.rnarginal prodr"rct capital) .MPs grafikasyra firmos darboveiksnio paklausos Sprendimas. gautas padidinus vienu vienetu. uZrnokestis. (3. MP1 : w.iSreikStas W/P . kapitalo veiksnio s4naudas 105 .real wage) .kiek panaudoti darbo vienetq. Ribinis darboproduktas of Ribinis kapitalo produktas (MPr .gamybos apimties prieaugis. Noredama gauti didZiausiq pelnq.tai darbuotojo realusis darbo r-rZrnokestis. siekdarna tol didina darbuotojq skaidiq. kol ribinis darbo produktas susilygina su realiuoju darbo W/P:w. darbo .kurias firura iSmoka uZ kiekvienq darbo vienet6 tai norninalus darbo i5 padalytas kainq lygio.

t i r . Konkuruojanti firma. ( 3 . kad gamybos funkcijai budinga pastovi garnybos masto gr4Za.MP6. l l .ja. Ekonominis pelnas (economic profit) . (3.Ekonominis pelnas yra lygus nuliui. (3e) MPs yra skirturnas tarp gamybos apimties.gautos pardavus produkcij4 sunaudojamos gamybosveiksniamsaprnoketi: f (K.1.3) l 106 . kol papildornos masinos sukr. Ribinis kapitalo produktas mald. Apmokejus visq gamybosveiksniq iSlaidas. kol kiekvieno i5 veiksniq ribiniai produktai susilygina su reali4jajokaina. panaudojLrs K+l vienetq kapitalo.rodanti kapitalo vienetoi5laikymo ka5tus.didinant kapitalo vienetq skaidiq. kiek darbo ir kiek kapitalo gali sunaudoti.rrtas ribinis produklas susilygins su realiqja kapitalo kaina: MP*:P7P. ( 3 . Arba kiekvieno darbuotojorealusisdarbo uzrnokestis yra lygus MP1. x L. panaudojusK vienetq kapitalo.bendrqlq pajarnq dalis.(MPr K). " Y : (MPL x L) + (MPK x K) + ll. vadovaujasi tokia taisykle: finna parei5kiapaklaus4 kiekvienarn gamybos veiksniui tol.n [rengirn4lygus pajamqprieaugiui.prekiq ir paslaugqsuma. ir gamybos apirnties.kokiu jis padidina bendrq garnybosapirnti. kad nacionalindspajamos skirstornosi darbuotojq pajarnas i kapitalo savininkqpajamasbei ekonominlpeln4. kai pajamos.12 ) Si lygybe rodo. o irengimqrealioji kaina . firmai lieka ekonorninis Delnas.M P K = ( K+ t . Finnos pelno padidejimas. Jei visos konkuruojandios finnos siekia didZiausio pelno. 1) r Realioji kapitalo kaina (real price of capital). Bendrosrealiosios iSlaidos darbo veiksniui apmoketiMP. (3. sprEsdarna. x 1-1. padengus visq gamybos veiksniq panaudoj imo iSlaidas. 0) r Siekdamarnaksimalaus pelno. lai kiekvienamgamybosveiksniLri tenkatiek ribinio produkto. g Zinome. lI : Y . pasitelkLrs papildom4 gaurar. firma didins [rengimq skaidiq tol. f 1. likusi firmos savininkui. pardavuspapildornqprodukcijE.pagamint4panaudojus irengimq atskaidius 51 jo i5laikymoka5tus. o kapitalo i5laidomspadengtiMP6 x 11. arba: An:(PxMPr)-R.(MP1 x L) . L): (MPx x K) + (Ml.

Pastovi gamybos masto grqZa. pasikeitus darbo ir kapitalo kiekiui. dia cr .firmq siekimas maksirnizuoti peln4 tobulosioskonkurencijosrinkoje panaikinaekonorninipeln4.zL):Aza.teigiamas koeficientas.ri. Pirmiausia 5i funkcija pasiZymi pastovia gamybos masto grqZa' t.rglas o kapitalo savininkr. 5i funkcrja Zinor-naKobo ir Duglaso gamybos funkcijos vardu (Cobb-Douglasproduction function). y.a r A x u Kadangi ta * . darbouZrnokesdiui. Vadinasi. zL):4 x (zK) ' 1zl)r-0 I f(zK. parodantiskapitalo dall pajarnose. f ( z K . 1114) dia A . kapitalo ir darbokiekius padidinsimez kartq: o f(zK.0 .t. matuojantis esalnos technologijos produktyvumtl. lygias jq ribiniarn produktui." o.0)xY. 107 .:2. kad tokia funkcija Y:f(K. kokia pajamq dalis tenka (Poulo Polis Dr. (1 . o parodo. K0 'zr-cl x Lr-tl' f ( z K .o ) kokia.. gamybos apimtis pasikeis proporcingai' Tai irodydaml. Funkcija pavadintaj4 suformulavusiq Zyniiq XX amZiaus JAV Amhersto universiteto matematikos prof-esoriaus iarlzo Kobo ir Cikagos universiteto ekonomikos profesoriaus(veliau JAV senatoriaus)Polio Duglaso garbei:. ta\'.koeficientas. t.o garnybosfunkcija turi atitikti Siuosreikalavimus: : kapitalopajamos MPx x l(: g xl' : darbopajamos MPs x L :(l .L):A*K0'Lr-0. K0 x Ll-0. PanagrindkimeKobo ir Duglaso gamybinesfunkcijos savybes. z L ) . . yra' Douglas) ir iarlzas Kobas (CharlesCobb) irode. visos pajamos pasiskirstokaip nokestis uZ kapital4 ir uZ kaip uZrnokestis darbq atsiZvelgiant Siqveiksniq ribinius produktus.y. 1 Gamybos veiksniai visada gauna pajamas pagal savo ribinius produktus. 2 Si funkcija analizuojatnaknygoje: The Theory of Wages. kurio reikSmesvyruojatarp nulio ir vieneto. z L ): z x A " K 0 x L r . Kiekvienas gamybos veiksnys gauna pajamas. z t . 1934.New York: Macrnillan.

proporcingai kintant gamybos apirldiai.Y/K . V a d i n a s i ( l .s ) . Matome. tenkandiai vienam darbuotojui. vadinasi. nei nuo kapitalo kiekiq. galirna nustatyti gamybosveiksniq ribiniq produktq pokydiq prieZastis. gamybosveiksnirlribini na5Lrm4 Kobo ir Duglaso gamybosfr. kapitalo dalis.kurio reik5md svyrr'roja vieneto.rnkcijos ir rodo ribinis darbo prodr"rktas ribinis kapitaloproduktas. Tyrirnai keturis deiimtrnedir'rs parode. L) : 2 xY .kad gamybosveiksniaigaunapajamaspagal savo ribinius produktus. Darbo apmokejimo r5laidos . MPr . L. tar o yra pastovr.kapitalo vidutiniu na5urnu. f(zK. 0<a<1. funkcijos 1948-1989metq tyrimai JAV patvirtinoKobo ir DLrglaso teiginius apie gamybos veiksniq santyk[ nacionaliniameprodukte.r-o : i(K. (3. Y/L vadinama darbo vidutiniu naSurnu.l 8 ) u xY/K.16) (3.y.kur[ rodo koeficientas A. vidutiniarn [rodZius. AnalogrSkai A koeficient4 proporcingai dideja Naujos paZangios technologijos didina abiejq gamybos veiksniq ribiniai prodLrktai. padtdinaMP6 ir sumaZina darbokiekio padidinimas MP6.A x K0 x . ribiniq produktq formules iraSE I gauname: Y vietoj gamybindsfunkoijos i5rai5kos.atitinkamai: MPL:(l-cr)xdxlo " L-0. taigi 5i gamybos funkcija pasiZyrni ptistovia gamybosmasto grqZa. MP1. nei nuo nar. kad s . kuri .koeficientas. kad gamybos apimtis padideja proporcingai padidejus gamybos veiksniq kiekiarns.kad netgi [vykus ekonornikojeper pastaruosius t08 . kad koeficientascr rodo. Kapitalo kiekio padidinimaspadidina MPs ir suuraZtna MP1. zL): z x f(K. l y g i o s M P 1 x L a r b a( l . x y .gamybos apimdiai. kapitalopajamosMPp x K lygios o xY. (3le) . galima nustatyti. L). tarp nulio ir Zinant.c .Analogi5kai. Siuo atveju gamybos veiksniq ribinis naSumasproporcingas jq naiumui. Darbo ir kapitalo pajamq santykis (l-c)/u nei ntto Camybos veiksniq dalis priklausonuo koeficiento a ir nepriklauso technologiios darbo.kapitalui. kuri nacionalinio produkto dalis tenka darbui.kinta. MPL:(l-0) MPK: " Y/L.rs. ( 3 . tenkandiai vienatn kapitalo vienetui.17) MPK: 0xAxK0-rx Lr-o.rdojamos produktyvumo.d a r b od a l i sp a g a m i n t a r t r e jei produkte. ( 3 r5 ) .

3. Srspajarnqir vartojimo i5laidqrySysyra vartojimo funkcija. sektoriaus Varlojimas tiesiogiaipriklausonuo grynqiq (disponuojamq) pajanrrl. Kobo ir Duglaso funkcijoje kapitalo dalis o apytiksliailygi 0.iunamospajarnos lygios ekonornikoje sukurtam produktui Y.privataushkio santaupos.o deSineje pajarnqnaudojirno krl. Remianlis 3ia lygybe. Si lygybe rodo. o darbo pajamos2-3 kartus daugeliui pasikeitin.arba taupymui. C . o kra5tuose. taip pat pnelaida. cra (3.kokiE.1. Kuo jos didesnes.narnr4likio paklausa prek€rnsir paslaugoms.3. Vartojimo paklausair vartojimo funkcija.3. pajarnas.grynai privataus ekonornikos modelio pagarninto produkto apirntis. Vartojimo paklausa (consuurption den. Sie dtr budai yra bendrojo nacionalinio produkto elernentai pavaizduotinacionaliniqsqskaitq ir tapatybeje: ' (3.Taigi: Y:C tS.and). dia Y . kad visospajarnos sunaudojamos arba vartojimui.vartojimo paklausa. Vartojimo funkcija (C .kur ndra v y r i a u s y b eis u 2 s i e n i o e k t o r i qS i o j ec k o n o m i k o j e r a d u b l d e i p a g a m i n t a i y r s . kur didesnds nacionaiines pajamos. I . Ribinis ir vidutinis polinkis vartoti Paprasturno delei nagrinejameprivadiq LrZdarq ekonomikE.consurnption function) vartojimo apirnties priklausomybd nuo disponuojanrq pajamq. turindios didesnes vartoja daugiau nei Seirnossu maZesndrnis pajamomis.investicijq paklausa. PREKTVrR PASLAUGU NAUDOJTMAS 3.3. namq [kiL1 g. Varloj imE apib[dina vartojimo paklausa. viriija kapitalo pajarnas. tr-ro daugiauvartojama:Seirnos. produkcrjai naudoti. Kaireje Sios lygybOspusdjeparodytosvisos pajarnos. arba taupyti.taupyti.2r) S .20) Y:C+l. 3. kad visa paganrinta produkcija sunaudojarna arba namq ukiams vartoti.aukitesnisir vartojimo lygis. t09 .ptys.u4.kapitalo dalis sudaro0. Narnq fikis gauna pajamLl i5 darbo ir kapitalo nuosavybesir sprendZia.kokiq jq dali vartoti.

kiekvienaspapil<lomas nei maZesniu vienetas.22) funkcilos GrafiSkai C ir Y ry5ys parodytas3'4 paveiksle'Vartojimo yra ribinis polinkis vartoti' nuoZulnttmas .rnarginal propensity to Ribinis potinkis vartoti (c prieaugis' disponrrojarnoms vartojimo "onruto") padidejus vienu vienetu' pajamoms AC AY (3.vartojirnas.dydis. pajamq vienetaspadidina vadinasi.aJamas APC maZeja.c didesnisuZ nuli ir maZesnis pajamoms vartojim4 dydZiu.4 pav.a.gaunantys Il0 .24) p. iia C . Vartojimo lunkcija . kuriuo patlideja vartojirno apirntis' grynosioms uZ vienet4' isuug.averagepropensltyto Vidutinis polinkis vartoti (APC consume).vartojimo apimtiesir pajamq santykis' APC = C (3. Didelespajarnas .23) : c x Y' Ribinis polinkis vartoti patikslna vartojimo funkcrj4 taip: C asmenindms c .r.disPonrrojatnos Pajarnos' (3.viinu vienetu. Y . didejant pajamoms' Santauposyra dideles tatrpodlugiutr gaunaniiq namq lkiq priviiegija./ c: f(Y).likusi pajamqdalis gali bfiti taupoma' 3.

DZ.Jei nalnr-1 papildornq pajarnr. priklaLrso DZ. (3.tiesd.Keinsas. teorijosdar-bai Pirmieji vartojimopaklausos masinio sukfireteorrjq paaiSkinandi4 3-amede5imhnetyje kuris 5io Simhnedio prieZastis. vidutinis polinkis vartoti APC rnaZd.M. Tredioji taisykle tvirtina. Siekiant i5samiauapib[dinti vartojimo funkcijq Siamepaveiksleivedama 45" linija. Remiantis pirmqja taisykle. yr:r teorijospagrindineideja. 4) didejantpajarnoms. ankstyvosios keinsistines DZ.y.l padidejirno.M. Siuosjos bruoZus: vartojirnofunkcrjq uZraidjosfonnulqir i5skyre pajamqtunkcrja. 0 < c <l .l vienet4 tai vartojimo padidejirnas nevir5ys paJarlrr.5 paveiksle.Keinstri.autonominisvartojirnas. c<APC. kad ar.t.kad APC rnaZejadidejant pajarnoms.autonomous pajamoslygios nu[ui.M.bet kuriame Sios linijos ta5ke numatornas vartojimasatitinka nacionalinioprodukto apimtl. pajarnoms. I ) vartojirnasC yra disponuojamq 2) ribinio polinkio vartoti c dydis svyruojatarp nulio ir vieneto. nes: didejant lil .2s) Si vartojimo funkcija turi tiesesform4 ir pavaizduota3.M.kai nacionalinds uZ Antroji taisykle tvirtina. kad c visadamaZesnis L Todel didesnds ukis gauna pajamos skatina didesni absoiiutqvartojirn4 ir taupym4.la. teiginysprie5tarauja Sis pagrindinisveiksnys. consumption) Autonominis vartojimas (a . o ne palukanq noma yra klasikines vartojirnq. 3) didejant pajarnoms.0 < c < 1 : dia a. ribinis polinkis vartoti maZeja. a > 0 . kad vidutinis polinkis vartoti q. nuosmukio nedarbo gamybos ir analizuodamas bendrqiqpaklausq pladiai analizavo DZ. tai vartojimas.Keinso vartojimo funkcrja taip: uZra5oma C:s*sxY.aZeja. kuriosvisuose taikuose line).negu neturtingi. degree Keturiasde5imtpenkiq laipsniq (45) ties6 (fbr1y-five i5laidos lygiospajamoms.Keinso nuomone.Jei rinkoje n€ra pusiar"rsvyros. laikui begantbendroji pakiausa tai su susilygins bendrifa pasi[la. pajanros. vadinasi. Sis postulatas.lerniantis pal0kanq nonna skatina ekonomines teorijos tvirtinimarns. I5 koordinadiq sisternosnulinio ta5ko nubreZtos45o linijos paskirtis palyginti i5laidassu pajamomis.rkStesne taupymfukartaisvartojirnostlskaita.

APC>I.t. pajamos Didejantpajamoms. kaip ir vidutinispolinkis vafioti Y ' I5 maZeja w i5 linijos. Laikui begant.5 pav.. kad Seimos' dideines pajamas.(-J'' I . tuomet.taigi c>0.kad Seimos.c taip pat. pirma. s*cxY APCJ: . /vl c .tU. ekonomistaiiskdle . I5 tiesq 5io_s.. didejant Seimq pajamoms. Mokslininkai. APC maLeja.5 pav. Tai rodo C1kreiv€.y. Taigi APC rnaZeja.iei'nos gaunandios iuri daugiau santaupq.. didejant paja'roms. . sistemos tai nedi6eles.turindios didesnespajar]las.todel c<I. buvo nustatyta. nubreZtos koordinadiq 3. : ' a . tyrE Seimq biu<lZetus ir pajamas' nustat6. DZ. atsiraclo problemq.namq trkiai daugiautaupo' Lrkiaiprivirsti vartoti atsargas. vartojimo nuo tam tikro pajamq lygio. didesnqdal[ taupo.RemiantisKeinso vartojimo funkcija.keinso vartojimo funkcija buvo plaiiai naudojama. Sie duot1l"nyspatvirtino Keinso hipotezg. kai ekonornistai Antrojo pasaulinio karo metu priejo isvad4 kad. Seimos jq ir varros vis mazesnQ rnaZesnp clali. nedidelis vartojimas sukurs prekiq ir paslaugq paklaus4 o pasibaiguskaro metui' i5tiks nepakankarntl nutsrnukis.C a +c.arnZinos 112 .kact APC roclonuoZulnum4 centro iki tasko ant vartojimo funkcijos linijos. Siuo atvejuC>Y ir na'rq Jei didejant pajamoms.vartoja daugiau.feinsistino vartojimo funkcija DideiantY. matome. Be to. Ketvirtoji taisytle ai5kina. C ir Y rySys prieaugis ims maZeti ir pracledant lgausnelinrjinl pobudi.'t r 3. kad. kacl 0<c<1.

kad vartojirno ir pajamq santykis de5irntmediais DZ. vdliau i5vesta tokia vartojimo fomruld (perskaidiuota 1972m. dvi Sios parodd.esantmaZ€jandiam vidutiniam polinkiui vartoti. ir parodd.esantpastoviamvidutiniam polinkiui vartoti.iki 50 metq. Trurnpojo ir ilgojo laikotarpio vartojimo funkcijos pavaizduotos3.kad vidutinis polinkis vafloti netlaZeja.Kuznecas.Pasaulinepraktika po karo.6 pav. kai padidejusiospalamos nesukdletaupyrnopadidejirno.. Antra probierna.vartojimo apimties priklausomyb0 pajamq. L- * c x Y funkcijos 3.6 oaveiksle. kodel Keinso prielaida pasitvirtina tiriant SeimosbiudZetqduomenistrumpuoju laikotarpiu ir nepasitvirtinanagrindjant ilgr{i hikotarpi.kad vidutinispolinkisvartotinesikeite.long ntn consumptionfunction) . didejantpajamoms. USD): lt3 .ronrs. Seimq biudZetrltyrimas trumpuoju laikotarpiuparodd atitinkamqryS[ tarp vartojirlo Deja. Vartojirno teorijose trumpuoju laikotarpiu laikomas periodas iki l5 metq.kr.o . n e p a s i t v i r t i np r a k t i S k a i . Trumpojo laikotarpio vartojimo funkcija (C5p. Jie norejo i5siai5kinti.ris.nustatytas rySys tarp vartojirno ir pajamq. o Sie tyrimai sukeledar didesn[ekonornistqderlesl vartojimo teorijos analizei.ruZ tai gavgs Nobelio prentija amerikiediq ekonomistasS. ir pajamq.vartojimo apimties priklausomybe nuo pajamq.stagnacijos"hipotezg. kad egzistuojakelios vartojirno funkcijos. Trunrpojo ir ilgojo laikotarpiovartojirr-ro Remiantis 1929-1941 metq tyrirnq JAV duomenin.Keinsoprielaida. Praktika parod€.lyrimai ilguoju laikotrlpiu atitinkaKeinso sprendimus. nr-ro Ilgojo laikotarpio vartojimo funkcija (C.1rode.o ilguoju.jog vidutinis polinkis vartoti didejant pajamotnsrnaZeja. rySio tarp vartojirno ir pajamr"l formos pavadintos trumpojo ir ilgojo l aikotarpiovartojimo funkcijomis.Pajamq ir vartojirno fakti5kusduomenisnagrin6jEs vdliar.rris keiiiantis pajan.shortrun consumptionfunction) . yra pastovus.

Keinso fonnule.tuo maZiau vartojarnair daugiau taupoma. o APC:c.c : 0 . 8 6 .maLiau l.73xY.73.Csn=47. Tai rodo. kad pasitvirtinadvi pinnosiostaisykles: .padidejuspajamoms. Tuo tikslu gyventojai diferencijuojamipagal gaunamas pajamas. infliacija). natome. kad Zmonds.). todel APC. kad nuo 1933rn. pradedanttam tikru laikotarpiu (nustatyta. amerikiediqekonouristas S. maleja. Trurnpuoju laikotarpiu C ir Y gali keistis neproporcingai.6. Deja.t.y. Kuo didesnes pajarnos. didejant pajamoms. daugiau 0.ja.M. vertinanti ivairias pajarnas gaunandius gyventojus.M. . vartojimastiesiogiaipriklausonuo pajamq.7 paveiksle.todelji vadinamapajamq funkcija. y . veikiant egzogeniniams veiksniarns(palfikanqnonra. . nagrinejantiC ir Y priklausomybg ne laiko. Si vartojimo funkcija patvirtina pagrindiniu DZ.d. susilygina nuliu. o ilguoju laikotarpiu pajamos. pajamq.gyvena santaupqarba skolq sEskaita.7 pav.kad ndra laisvojo nario a.C ir Y yra tiesiogiai susijusios: . ir vartojim4lemiatik grynosios su asmenin€s Yra dar viena vartojimo funkcija.y.t. kad ilguoju laikotarpiu vartojimas proporcingaipadideja.c < 1 .Keinso sukurtos vartojimo teorijos desningumus: o . nei a= 47. APC ir c maZ. PajaniLl funkcija 114 . o gaunantysdideles pajamas* sutaupo iki 40 proc. iki 1938m. C ir Y ry5i vaizduojantikreive 3. didejantpajarnorns.Tyrimq rezultatairodo. ilguoju laikotarpiu pirmoji ir trecioji taisykle ima neatitikti paskelbevartojimo ir tikrovds. didejant pajamoms. duomenis formulE: ir nuo C r n : 0 . Taigi ccAPC. Palyging su DZ. 8 6x Y .APC ir c igauna pastovias reik5rnes ir nemaZeja. Toki 3.Kuznecas pajamLlpalyginimo 1869m. nei c = 0. 1946 m.6+0. o atskirq gyventojq grupiq poZiLiriu. t Atkreipkite demesi.gaunantysmaZaspajamas.

i to Ribinis polinkis taupyti (s * marginalpropensity save)prieaugiosanlykis apskaidiuolas.27) (3. 3.c )x Y . kad taupyrnas r i b i n i sp o l i n k i st a u p y t y r a t e i g i a r n a s . Taupymo funkcija.minetasvartojimo funkcrjas. didcjant Y a C ir Y kitimo Droporcrngumas ncproporclngeu proporcingai ncproporclngal >0 0 >0 3. priklausomybenuo disponuojamq gaunarna. kad: I taupymo lygt[ istadiusvartojirnofunkcijos i5rai5kr6 S : Y .3.us naZcja. pa p s r rd i s p o n u o j a m q j a m q r i e a u g i u .taupymo apirnlies pajamq. AS AY arba ^ -b I I l! (3.21a) nesribinio polinkio taupyai ribinio pohnkio varloti koeficientqsumavisadalygi I .a + ( l .26) lygtis rodo. didejantpajamoms.21 forurules I5 Nesuvartotas taupymas : iSrei5kiamas S:Y-C.namLl[kiai suvartojavis rrraZesnp pajarnqdali.didcjant Y pasto\. Jei.2.( a + c x Y ) : .26) yra didejanti funkcija. kaip santaupq koeficientas. nes Gautoji (3. taupymas taip pat susijQssu pajamolnis. Vartojirno funkcijq savybes Funkcija Trumpojo laikotamio Ilgojo laikofamio Pajamq c pasrovus pastovus mazcJa. Rei5kia.galima palyginti 1 lentelq ISnagrinejus jq sura5ytas savybes.tai sutaupovis didesngir didesnE Taupymo funkcija (saving function) . Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti pajamqlikutis (l-c)xY yra tar.vidutinis polinkis taupyti yra lygus: lr5 .rpomas. bet sudaro jq jq maZesnq dal[. Si lygtis apibreZia. I lentel€. (3. ir Analogi5kai. didciant Y APC maZcja.C : Y . dal1. kad taupyrnas yra lygus pajarnorns rninus vartojimas.

o esantdidelernspajamoms. varlojimo funkcijayra virS45" linijos ir varlojinrls EsanlrnaZonrs ll6 .8 pav.kad pajarnoslygios vartojirnLri.8 pav. ypatybegali buti pastebeta.vartojimas vir5ija pajamas.8 paveiksle parodytas rySys tarp pajamq ir ji1 panaudojimo v a r t o j i m ub e i l a u p y m t r i . kad.vartojirno palyginus i5laidosyra maZesnds pajamas. kuri roclo. u2 Si vartojinro funkcij4 su 45n linija. esant maZoms pajamoms. 3. Vartojimo ir taupymo funkcijq rySys 3. lygi l: nes vidutiniopolinkio taupytiir vidutiniopolinkio vartotisLrma A P C+ A P S : 1 . pajarnorns.APS=l-APC. (a) dalyje vartojirno funkcija rodo. i 0 C: a+cxY a) vartojimo funkcija $:-sfsxl b) taupymo funkcija 3.

Vadinasi. vartojimo fi-rnkcijajudes didejirno linkrne (i de5ing). (b) dalyje parodyta.Tarlpymoapirnti rodo vertikalus uZ atsturnas tarp varlojirno funkcijos ir 45' linijos. Jei taupymas augs.gali taupyti. atitinkamai pastumdama vartojimo ir taupymo funkcijas.no funkcrja paslenkaaukityn. Narnq fikio turtq sudaronekilnojamasisturtas (namai.virSrjapajamas. turintys didelespajamas.i virSq.kad. esanturaZoms pajarnoms. galirna nubreZti taupymo funkcijq.Narnq Dkio turtas kaupiarnasdidinant vartojirnq. tuo didesnds vartojirno i5laidos ir rraZesnds taupymo. ilguoju . 3.9 pav. didindami taupym4.laukiamaskainq maZejimas vartotojus skatina maZinti vartojim4 ir padidinti taupymtuvartojin-ro firnkcij4 pastumdamas Zernyn. jei vartotojq isiskolinirnas yra nedidelis.8 pav. Esant neigiamam taupymui.o taupymo* auk5tyn.tai materialinio ar finansinio turto kainil kitirnas.AtvirkSdiai. tai atspindi t4 fakt6 kad vartojirnas vir5ija pajamas. veikiantys namq ukiq vartojimo i5laidq ir taupymo pokydius. taupymas yra neigiarnas.namq ukis. taupymo .o vartojimo . yra Vartotojai gali keisti prekiq ir paslaugq pirkimo apinrtI nepriklausornai nuo kainq lygio pasikeitimo.tai varlotojaibus priversti yra maZinti vartojim4 siekdarri sumok€ti skolas. ir prie5ingai. esant tarn padiam kainq lygiui. namLl [kis trumpuoju laikotarpiu priverstas naudoti santaupas.).ja. draudirropolisai. tai vartojimo apimtis gali padideti. Kai pajarnos maZos. Taupytnasyra teigiamas. 3.ma5inos.Kai pajamos lygios Ys.susijgsu pinigindmis pajamornrs. 3. esant konkrediarn kainq lygiui (2r. 1ai vartojinro i5laidos dideja. Kuo didesnis sr. taupyrno .rnkcija atvirk5diai.vartotojqiSlaidos. taupymaslygus nuliui. Jei laukiamaskainq padidejimasir prekir4trlkurlas. santaupos).tai laukiarnaekonomikosb[kle. Jei kuriq nors aktyvq realioji vertd staigiai krinla.Vartotojui .akcijos. Taupymo funkcijos nuoZulnumas ribinis polinkis taLrpyti.mal€. padidejLrs rnaterialinir4 vertybiqrealiajaivertei. piniginesle5os(gryni pinigai. nes i5leidZiadaugiaunegu uZdirba.Jei namq fikio isiskolinirnas didelis.tai vartotojo galimybes nauclotis kreditais. vartojimo fr. VartotojiSkas kreditas . tai vartotojo gerove maZeja. Namq ukio l[kesdiai. l. KLro daugiau turto namq fikiai sukaupia.bLritind technikair kitos ilgalaikio naudojimopriernonds). lr iSlaidos maZes.Zemyn. Lflkesiiai.namq [kio turtq. nes vartojimasmaZesnis pajamas.kai pajarnos o padideja.turi skolintis. tuo rnaZesnisnoras taupyti.pensijos. tai vartojimo judes maZejimo linkme (i kairq). padides. ISskiriarnitokie veiksniai. gali tureti itakos einamosioms vartojirno i5laidomsir taupymui. Vartotojo gerovO.rkauptas turtas. Tuomet vartojir. Turto didinimas taupylno funkcijE nukreipia Zemyn.obligacijos. 2. I t'7 . pasinaudojus vartojimo funkcija. Vartotojai savo gerovg stengiasi grqZinli.Narnq frkiai. sr"r kainornis ir prekiq gausa.

q pajamas ir kartu skatins clidinti vartojimo islaidas' vartojinto disponuojamas funkcija judes aioelimo linkme (i deSinE).tai vartotojqvartojimo kiekio maZejimq judejimas i5 taskoA ita5kEB vartojimo kreiveje Cs. vartojirno i5laidos maZds.AsmeniniqmokesditlsumaZinirnasdidinsvartoto. Investicijq paklausair investicijqfunkcija Remiantisnacionaliniqsqskaitqsistema. roclys jei kainq iygis maZeja.tai vartotojq vartojirno kiekio didejimq 2. patenkinusvartojimo paklausq. lsigyja investicinE dali. Vartojimo paklausos vartojimo kiekio kitimas 3. vartojimo funkcija linkme. lr atvirk$diai. Zemei' kapitalui) vadinama investicijq paklausa (investment dernand). asmeniniams judes .nokesdiains 6idejant. kurie sudaroinvesticijq Firmr4 paklausa gamybos veiksniams (darbui.Mokesdiai. Y priklausonr-ro ir lygios i.9 pav.Y C yra dalis pagamintos Ji kuri lieka. maZejimo Vartojirn4galikeistiprekiqirpaslaugqpirkirnoapirntispriklausomat nuo kainq lygio: i.lei kainq lygis dideja. proclukcijos. kad santaupos investicijoms Firmos...3. dali.1o namus' Namq ukiai perka gyvenamuoslus produkcij4. 118 . norddamospadidinti kapital4 ir atnaujinti nusidevejusiq.4. rodysjudejirnasi5 ta5koA i ta5k4D vartojirnokreiveje C6' Cr Co Cz Yo ir 3. vadinamataupymu.3.lacionaliniqsqskaitqsiitema tvirtina.

ir sumaZeja paklausa p i n v e s t i c i n e ir o d u k c r j a i .nominal interestrate)paskoloskaStai.2e) 3. Realioji palfikanq norma rodo tikrq paskolos vertQ. . ivertinus infliaciia.=. Investicijq funkcija l19 . nes. didejant pal[kanq nomai.10 pav.investicijq apimtiespriklausomybenuo realiosiospal[kanq normos. lnvesticijq funkcijos grafikas yra maZejantis. (3. kainq nestabilumo. Realioji paliikanq norma (r .Kai pajamos Y yra pastovios.t.y. l:l(r).kainqpasikeitimo lygis. perskaidiuota. Pal[kanq normos didejimas maLina investiciniq projektq skaidiq.28) Pal[kanq norrna rodo investiciniq projektq kainq.real interest rate) . kurianr narnq fikiai ir verslo finnos parei3kia paklaus4 priklauso nuo palukanq nonnos dydZio ir nurnatytopelno dydZio: S : I(r) (3.* Or. Skirturnai susidaro infliacijos arba defliacijos. 3. Nominalioji paliikanq norma (i . o nuo realiosios palukanq normos. todel investicijos I priklauso ne nuo nominaliosios.tai investiciniq prekiq kiekis. metu. dia AP . investicrjq paklausos dydis maZeja.investment function).tai norninalioji palukanq nonna. Yra nominalioji ir realioji pal[kanq nonna.10 paveiksleparodyta investicijq funkcija. Investicijq funkcija (I .kadangimaZesnis investicijqskaidiusyra pelningas.

Taupyrno 3.vertikali linija. Prie5inguatveju.paskolqpaklaus4 Kadangi investicijq apimtyspriklausonr. paskolq paklausa virSys pasir1l4.nes. 82. parodyti taupyuroir investicijLl funkcija . Susiformuojanauja pusiausvyra 120 .jei palukanqnorma didel6.didinantisinvesticijqpaklausAyra technologijos naujoves. Palukanq norma tampa pusiausvira investicijq ir santaupqkreiviq susikirtimo taSkeE.1I pav. palfikanqnormos.t. palukanq norma nedidele.y.investicijq palukanLl vaizduojaskolinamqle5qpasi[lq: narnrl[kiai skolina savo Santaupos sutaupytasldsas investitoriamsarba ine5a i s4skaitasbankuose.ro taip pat lemia pal[kanq norma. lygi jr'tpasifilai. Pal[kanq norma maZ6ja. Ji keidiasi tol. nes Siarnernodelyje santauposnepriklauso nuo palfikanq nonnos.suteikdamikreditus.1I pav.auk5tyn. santaupq nes dydis virSrjainvesticijas. Esant pusiausviraipal[kant1normai 11.ris.kurie savo ruoZtujuos panaudoja.parduodamijiems gaudami bankq kreditus. investicijtl funkcrja maZejanti. norma. 3. Investicijos. Palukanq nonna nera pastovi. tuo maZesnis ir normosrySys 3.Tuornel palfikanqnoma dideja. obligacijas. arba naudojasitarpininkq paslaugou.tai skolinamq le5q paklausa:investitoriai skolinasi i5 narnq [kio betarpi5kai. kol investicijos Jei susilyginb-su saniriufr6'niis. kai investicijq funkcijos kreivd paslenka i de5ing . arbakreditiniqld5qpaklausa investicijos lygios santaupoms Vienas i5 veiksniq. Taupymo.funkcijq grafikai. tai investicijq paklausa viriys santaupas.12 paveiksle parodytos padidejusios investiiijq paklausos pasekmds. kreditiniq le5qpasiuladidesnenei jq paklausa. kuo didesnepalukanrl investicijq skaidiusbus pelningas.

taupymo teikiamos pajamos. Kitaip tariant.kad pusiausvyros taSkeinvesticijoslieka nepasikeitusirrs. parodyta. investicijq paklausos padidejimas padidintq pusiausvir4 pal[kanq norrnq ir pusiausvyrosinvesticijq lygi. tai sudarogalimybesdidinti investicijas.kaip parodyta3. S(r) priklausomybd 3. Tarkime. t2l . Remiantis tuo. Santaupq nuo palukanqnormos Tokiu atveju. didesne pal[kanq norrna sumaZintqvartojim4 ir padidintq santaupas. kad palukanq norma . Tokiu atveju taupymo funkcija butq ne vertikali. o didejanti. esantribotai kreditiniq leSqpasiulai.investicijripaklausosdidejirnaspadidina pusiausvirq palfkanq norm4.Pal[kanq nonnos padidejimas skatinanamq ukir"rs daugiautaLrpyti ir maZiauvartoti. pastovusdydis lemia investicijq pusiausvyros Santaupq apimt[.13 paveiksle. vartojimo apimtis priklauso nuo pal[kanq normos. lnvesticijq didejimas Matorne. kaip investicijq paklausos kreivespaslinkimas auk5tynpadidinapalukanqnorurqir investicijas. 3.14 pav.13 pav. esant tiesioginei santaupq ir palukanq nonnos priklausomybei.12 pav.rE2 f r I l paklausos 3.

Sioms iSlaidoms didejant. Nacionaliniq pajamq ir investicijq priklausomybes laipsnis bei pobudis priklauso nuo investicijq ruSies.laukiamas pelnas.14 pav. 4. lemiantys investicijq paklausq esant pasloviai kreivq i nauj4 pal0kanq normai (re) ir pastumiantysinvesticijtl paklar. Investicijq didinimo stimulas . Lflkestiai.dides. toddl investicrjq apirntis atitinkamai maZ€tq arba didetq. le ir maZ€s slinksis 2. maZes investicijq projekto numatytas pelnas. tai jei 16 inveslicijosdides ir slinksisi5 padeties [ padet[ 12. 3. Didejant nacionalinernspajarnoms. supranta 3.rs nedaug arba visai nebus. Grynosios investicijos susideda iS autonominiqir indukuotq investicijr4. pesimisti5kai i5 padeties l padetiIy.padidina. pelnq investitoriai kaip pelno dali. o iSlaidomsmaZejant. dideja galimybe investuoti. Irengimq isigijimo.Laukiarn4 likusiq sumokejus rnokesdius. eksploatavimo. Jei ukio Sakaturi pakankamaigamybiniq pajegumq. lnvesticijr4 Kiti veiksniai.Mokesdiq didinirnas sumaZina laukiarnE peln4 ir kartu investicijq paklaus4 o surnaZinimas.rsos padetl(Zr. kartu padidindamas investicijq paklausq. santaupos 3.): l.Keinso teorijos modelyje Investicijq funkcijos panaudojimas investicijq priklausomybQ nuo nacionaliniq pajamq reikalauja apibreZti apimties. Pagrindinio kapitalo dydis. aptarnavimo iSlaidos. Jei investitoriai nusiteikg optimisti5kai b[simq verslo sqlygq atZvilgiu.14pav. Verslo mokesdiai. DZ. .M.jei priklauso nuo pal[kantlnonnos didejirnas. tai papildomq investicijq br. investicijasdidina pagrindiniokapitalotrlkumas Sakoje.

tai investicijos. . Ribinis polinkis investuoti (i* . Autonominds. indukuotos grynosios ir lndukuotos investicijos skiriasi nuo autonominiq tuo.marginal propensityto invest) .. Autonominiq investicijq (horizontali tiesd I") ir nuo Y parodyta3.nuojq prieaugio: r.priklausandios dydZio.autonomous i5laidos. (3. . indukuotq investicijq (I. nacionaliniq Indukuotos investicijos(li . ) i.) priklausornybe investicijos 3.. Autonominiq investicijq f-rnansavimo Saltinisyra valstyb€sbiudZetas ar uZsienio paskolos. us i*: Al AY Si investicijq ir nacionaliniq pajamq priklausomybe indukuotq investicijq grahkui suteikianeZymqteigiamqnuolydi.tiksliau.: f(AY). .investicijq prieaugis.inducedinvestment) kapitalo nuo nacionaliniqpajarnq didinimo i5laidos. kad jos priklausonuo nacionaliniq pajarnq dydZio. nacionalin€ms pajamoms padidej vienu vienetu.15 paveiksle. investment) Autonomin€s investicijos(lu .30) | lJ .didejant BVP (BNP). Mindta priklausorrybeparodoribini polinkl investuoti. kuriosauga. nepriklausandios nuo kapitalo didinimo pajarrqkitimo.15 pav.

. o . kokios apimtiesgamybos sprendZia. . . .koks pastoviosgamybosmasto grqZos nacionalines Pajamas. Kas sulygina xY ir jE paaiSkinkite' 5. e r vartojirnotunkctja. . l pasktrstant vaidn-ruo' 2. . . Kqrodo vartojimoir investicijq nacionalinioprodukto paklaus4ir pasi0l4? a. ribinispolinkisvartoti vidutinispolinkisvartotl funkcija investicijq norlra nominaliojlPalukanq noma realioji palukanq taupyno funkcija ribinis polinkis taupytl p v i d u t i n i s o l i n k i st a t r P Y l i autonolninesinvcsticijos indukuotosinveslicijt-rs s r i b i n i sp < . r . pelnas ekonominis vartojimo paklausa autonominisvartojimas keturiasdeSimt PenkiqlaiPsniq tiesd o . Paai5kinkite. . . apimtys/ 3. . . maksimalaus veiksniqjai reikia? . gamybosveiksniai gamybosfunkcija garnybosveiksniq kainos darbo ribinis produktas ribinis Produktas maZ6jantis darbo uZrnokestis realusis kapitalo ribinis produktas k r e a l i o j ik a P i t a l o a i n a . Kuo skiriasi APC ir c? Kodel c ir s sumalygi vienetui? r 1 A t-t . kaip konkuruojanti. . PaaiSkinkite. .Pagrindin€ss4vokos . Grafiskalpavaizduokit. . . uuitolitoo funkcrjq C:0'75 6.r l i n ki in v e s t t t u t i Kartojimo klausimai pelno siekianti ilrrna l.

bendrosios atskleidZiandios pirkejq ir visLlpardavdjq visq elgesiprekiq ir paslaugtl rinkoje. (NX) .i vien4bendr4kain4arbakainq lygi. nacionalini paklausos ir bendrosios pasiIlos modelis naudojarnas. yra B_gqdr4lEpaklaus4 fonnuoja visi keturi [kio sektoriai. bendruoju kainLl lygiu P (ordinadiq a5yje) ir realiuoju bendruoju nacionaliniuproduktu )' (abscisir4 aSyje).1. Crynasiseksportas ir skirtr. Namq 0kiq varlojirnas(C) . lr atvirk5diai.1) GrafiSkai bendrqj4 paklaus:1ir jos strukt[riniq elementq sqrysI vaizduoia I paveikslas. PUSIAUSVYROS NACIONALINISPRODUKTAS Sioje temoje aptarsirnebendrEj4paklausq ir bendrqjq pasi[l4 jq pusiausvyros produkt4ir jo kitim4. Finnq investicijos .. .todel j4 sudaro keturiosslrukt. 4.rrines dalys: l'. BENDROSIOSPAKLAUSOS KREIVE paklausosir Ekonornikosteorijoje svarbiqreik5mgturi bendrosios pasi[los stlvokos.eksporlopaklausos importo paklausos 4. pirkejai gali maZiaunusipirkti prekiq ir paslaugq. siekiant iSskirti pagrindines rnakroekonominds teorijos kryptis ir parodyti jq praktinio pritaikyrno ypatybes. -Jei kainq lygis neaukStas. MatematiSkaibendroji paklausauZraSorna kaip atskirq ekonomikos sektorir.l paklausqsurna: AD:C+I+G+NX (4. Rerniantis rnakroekonominio modelio rodikliais. BENDRoJI pAKLAUSArR BENDRoJT pasrUla. (G) vyriausybes paklausa prekems 3.vistl namq [kiq bendrapaklausa.arbaatvirk5tind.nagrinejama bendroji paklausair bendroji pasiula. 4.unas.verslofinnq paklausa investicinei produkcijai." 4.jei kainq lygis auk5tas. pirkejaigali isigyti daugiauir ivairesniq tai prekiq. Bendrosios kitimo veiksnius. (l) 2. Vyriausybes iSlaidos ir paslaugorns. Bendroji paklausa yra paklausq galutinernsprekems bendra suma. Bendrosios paklausos ir bendrosiospasi[los rnodelis reikalaLrja sujungti (arba agregr-roti) visas atskirasSaliesrinkas I bendrq rinkq o atskirq prekiqkainq. BENDROJI PAKLAUSA IRJOS STRUKTURA PAGRINDINIUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE.Vadinasi. priklausomybetarp kainq lygio ir )'bendrosios paklausos neigiama.

Juono' ir t't'' i vien4 k a i n ql Y g i s ' r . tuo daugiauperkamaprektq bendrasis buvo piekes paklausos .bet koordinae a3yse analogi5kos P ir realusil bendrl.1 pav..th"gtt lYgiui' nacionalinioProdukto curve) paklausos kreivd (aggregatedemand ' Bendrosios priklausomybes tarp kainLl lygio ir gt"irnlt produkcijai "tirk5tines pagamintai paklausos bendrosios Pavaizdavirnas' Vadinasi' kuo rnaZesnts AD kreive 4'1 paveiksleyra Zemejanti. tu*' u Bendroji paklausa (AD pirkejai galutiniil.rs.o . ^ r ^ .tikroefonomiiol.prekiq ir paslaugq' kurias ivairfi's. m6sos. . kreivd yra Zemejanti? paklausos Koddl bendrosios ll...: paslaugqkiekius r i bei .q' tuti'uplma simtus apibudina bendr4 kain4 kuriq grldq.vrsqketuritlukiosektoriqiSlaidqSumayravadlnam iSlaidomis' benclrosiomis Bendrosiosi5laidos(AE-aggregateexpenditure)-tat esanttam tikram itigtjit". Bendrosios .Ytiu: l.ur atidetaprekeskaina ir kiekis' buvo iq formos. . .o i5laidq visuma' p*kt.L i r r i vten4 Be to. verslo firmos' valstybe' uZsienio p.1 ' Dabar atiOeias bendrasis kainq lygis ne apie vienos prek6s rink4 o apte produktas r.. turime sujungti ir atskinl prekiq bendr4visum6 kuriq apib[dina Y apimtis' .demnnd). naftos. ^ . nes kalbame nacionalinis tukitaneiq skirtingq prekiq kainrl bendr4 vientisq.'--orrti.aggregate..nf.' paslaugtl" lr kainq lygis.iuatut' i"otny'' gali isigytl esant tarn valstybiq ilkio subjektai no{-ir tikram kainq lYgiui' Kitavertr.lt { P ': Po t-l hi) kreive paklausos 4... .

7 procentai. tai rei5kia.Mikroekonomikoje atskiros prekds rinkos paklausos kreile yrrr Zemejanti del kainos pasikeitimo sukelto pajamq ir pakeitimo poveikio. netinka.tai piniginiq santaupq nuvertdjinras del infliacijos. l. mald. kE iSleidopirkejai.Jei rn[sr4Salyjekainq lygis kyla. Kylant kainq lygiui.kai kalbarne apiebendrqj4paklaus4.Tadiau tai. auk5taskainq lygis sqlygoja didesngpalhkanq nonna ir paj surnaZej paklausarealiajai nacionalinir4 amq apimdiai. Lygiai taip pat narnqlkiai surnaZins automobiliqir narnr"l Vadinasi. obligacijon-rs. naujq investiciniqprekiq isigijimasfirmai bus nuostolingas. gyventojai tampa realiai skr. tai o irgi s4lygoja i5laidq maZinimq.kai atskirosprekds. tai ir iStekliq savininkai gaus daugiau pajamr4(darbo uZrnokesdio. Kita vertus. o r.ja gyventojr4 sukar4rtq finansiniq aktyvq realioji kaina. 1.tarkim.rrdesni.y.Tai pajarnqpoveikis. Kylant bendrajam kainq lygiui. lSaugusios palUkanos sumaZina vartotojLl investicines i5laidas. 3.tai uL tas padias piniginespajamasvartotojasgali lsigyti daugiausviesto..y. ji jq nepirks.firma.Sis poveikis buvo labai ry5kus Lietuvoje. importas padides.rintojarns yra pajamos. kainos apskritai yra rnaZesnes. perkarnojigalia. a 2. sumaZes. gan. palyginti pirkejai pirks daugiauirnportiniLl prekiq su kainornisuZsienyje.Importoir eksporto apimtispriklausoruo kainrl lygio Salyjeir uZsienyje santykio. sviesto. kuri tikisi gaLrti i0 proc. jeigu . ir pirkimus. rnakroekonomikoje pajarnos.kaina maZeja.lai kyla kainq lygis.[sigydarna naujasinvesticines prekes.Be to.Bet jeigu palLrkanq pal[kanq norma nonna padidesiki l2 proc. rernianlispakeitirno poveikiu.rsa prekdns. Salies 127 . rentos. Makroekonomikoje. jeigu pirkejai ir surnok€jo daugiau. Turto poveikis .rZsieniediai maZiau pirks rnlsq Saliesprekiq. kai kad pirkejai uZ prekesir paslaugas mokes didesneskainas. indeliarns banke) realiajai vertei. Todel bendrojo kainq lygio aLrgirnas q nebutinais4lygoja Sal bendrqj nominalir4j pajamq sumaZej ies t1 im4. Pavyzd'ziui. prekes krentanebeatskiros kaina.pal[kanq pelno). PavyzdZiui.kad vartotojo pinigines pajarnosyra pastovios.kurios bus i5mok€tosi5tekliq savininkams. bus suinteresuota pirkti. todel aiSkinimas. nes ji tampa santykinaipigesnenegu kitos prekes.o kainq lygis. malejant sviesto kainai. jas pelno.judant kreive AD Zemyn. lmporto poveikis. kyla ir pal[kanL1 procentas (gaunamas kreditas brangsta). paklausos B_e_n{rosios kreiviq form4 lernia trys veiksniai. padidejus Salyje kainq lygiui. kainq lygis kyla. NX Apskritai suma26s paklar. vartotojas nords pirkti daugiau Sios prekes.Tai pakeitirno poveikis. mfisq Salies tai vietoj tevyninirl. t. nes. Ypad tai tinka aktyvrl su flksuota pinigine iSraiSka(pavyzdZiui.o eksportas Kartu surnaZes dalis bendrojojepaklausoje. Pal[kanq poveikis . keidiasiir bendrosios Mikroekonornikojetareme. Tar savo ruoZtu sumaZinseksportE Vadinasi. kai o Lylent kainomsnuvertdj piniginessantaupos. Tadiau5ie paaiSkinimai netinka.

taupoma. pasikeitimai. be mokesdiq. kur G:0 ir NX:0. pavyzdLtu| kainai Po(4. iSlaidq 3. Namq ukio vartojimoiSlaidqpasikeitimai. kad realizuota produkcija lygi pagamintai: Y:C+I.rojarna AD kreivdsposlinkisi de5inq didejimo Tai 4. esant pastovios?Visq kitq veiksniq. Grynojo eksporloi5laidqpasikeitimai. be vyriausybes pirkimq ir be transferiniq i5rnokejirnq) ir uZdaroje (be uZsienio operacijq) ekonomikoje. t. Finnq investicinir"l pasikeitimai. kainq lygio maZejirnas s4lygoja paklausoskiekio realiajam produktui augim4. paklausq.): 1.4) vartojimui Pastaroji lygybe rodo.4) lygybe.5) paklausoseletnenlai. iSlaidq 2. o produkcijos vertd yra Y.jq didina arba trraZinatarn padiam kainq lygiui. esant nustatytaikainai. ekonomikos rnodelyje .pajamq naudojimo kryptys.Y yra privataussektoriaus . kad visos pajamos sunaudojamos (4. tai Sios atsargossudarytq faktiSkq investicrjq dal[' Toddl. Si lygybe patvirtina prielaid4 kad produktasatitinka pagamint4. kai visos kitos sqlygos nesikeidia. kitos s4lygos. veikiandiq bendrqiEpaklaus4 kitimas. uZra5ome: arbataupymui.3) ir (4. G.privadioje (be valstybes Supaprastintame dalyvavimo.3) pajamos. galirna tvirtinti. remiantis prielaida. Vyriausybes 4. lr prie5ingai.kita dalis Y:(+S.s. maLeja paklausoskiekis realiajam produktui. (4.Didejant kainq lygiui. dia S .Dalis Siqpajarnqbus Kita vertus.Taigi: vartojama. Kaireje Sioslygybes pusejeparodyti bendrosios de5ineje .1 pav. paklaus4 nebus jei bendr414 veikiandios Kas atsitiks.l4 kaip vaizdr. (4. realizuotas 128 . kad visas pagamintasproduktasyra suvartojamas arba investuojatnas. G. pakeidiabendrq.2) Jei dalis pagaminto nacionalinio produkto liktq nerealizuotair kar-rptqsi atsargq forma. Rerndamiesi c+l:v:c+. Bendrqjq paklausq veikia Sie kitq veiksniq pasikeitimai.y. Si tySi tarp bendrojo kainq lygio ir nacionalinioproduktorodo jud€jimas stabiliaAD kreive. bendroji paklausa apskaidiuojamakaip namq [kiq ir verslo firmq paklausqsurna: AD:C+I.1 paveiksle linkme.privatausflkio santaupos.

.j1' -f t- .. yra Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas nustatomas dvienr b[dais.2 paveiksle linija AD.rr.5) lygybe. pastovus.realusis bendrasis nacionalinis arba realusis oroduktas. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PAKLAUSOS ASPEKTAS Pusiausvyrosnacionalinis produktas (Yp equilibriurr national product) . galima parodyti investicrjLlir santaupr"l ryS[.ji apskaidiuojarna. (4. fi$ilr. prekybosNX:0. Paprastumo delei tarkirne. kaip nurnatomq vartojimo i5laidq ir investicijq i5laidq suma (C + l). bendras prekiq ir paslaugqkiekis.rpaprastintos ekonomikos rnodelio pusiausvyros sqlyg4:investicijoslygios santauporns. -tl. 129 . nepriklausanti nuo pajamq bendroji paklausa parodyta 4.AternEvartojimq i5 abiejqpusir{.2. Vadinasi. kad rodo sr. Y:AD. (4.8) Y:C+1:C+9.kad nagrinejamassupaprastintas ekonomikos modelis. bendroji paklausaapskaidiuojarna kaip visrl trijq ekonomikos sektoriqi5laidqsuma: AD:C+I+G. turi atitikti gamybos!ygi. (4. kad bendroji paklausa realiajarn nacionaliniam produktui yra autonomiSka.Pasinaudojus(4.y. kai bendr4lq paklausq papildo vyriausybdssektoriusG. l) forrnulE._r. gamybos. Prirninsirne. kurio reikalaujaprivati ekonornika. ir uZra5orna taip: __.arbapajamqdydis. ivertinus grynojo eksporlo dydl NX. kai bendrqjq paklausq papildo uZsienio sektorius. l(.6) Si lygybe svarbi tuo. t.__---_. dia )'.1) Atviros ekonomikos modelyje. 4. Mi5riosios uZdarosekonomikosmodelyje. q atitinkantisbendrqj paklaus4.___. nepriklauso nuo pajamrl ekonomikoje dydZio. -l. pagal anksdiau nurodyt4(4.t:r. kai UZdaroje privadioje ekonornikoje bendrosios i5laidos.galrnalne: r:Y-c:s. Bendrojimakroekonomikos pusiar-rsvyra pasiekiama. Autonomine.bendrojo nacionalinio produkto dydis. Tokiojc kuriarnenera vyriausybessektoriaus G:0 ir uZsienio ekonomikoje pagrindine bendrojo nacionalinioprodukto lygybe supaprastdja -_ _.

nes tuo atveju garnybosapimtis tur€s arba padideti. USD. Jei bus gaminamaprodukcijos maLiau nei uZ 300 mlrd. Tuornet garnybos apirltis vir5ija bendrEj4 paklausq.2 paveikslevaizduoja rodykle.ties dydLiai sutampa ir sudaro 300 mlrd. kad bendroji paklausayra 300 rnlrd. kuriam pareik5ta paklausa ekonomikoje.uZfiksuoti pusiausvyros sElyg{ bet kuriarne Sios linijos ta5ke numatoma bendroji paklausa (bendrosios iSlaidos) atitinka bendr4sias pajarnas. USD. daugiaunei uZ 300 mlrd.Matome.Bendrasisnacionalinisproduktas tampa pusiausvyrosbendru nacionaliniu produktr.USD 250 300 350 4.t. arba pageidaujarno produkto dydis lygus jo garnybosapimdiai. rnlrd. kai gaminamos ir pageidaujamos produkcijoskiekiai sutampa. USD. USD.arba sumaZdti. Bendrosios paklausostiesdkerta 45" iinij4 taSkeE. Tarkime. Nclredarni nustatyti pusiausvyr4 atitinkantl nacionalini produkt4 breZiame 45" linijq. USD ir nepriklausonuo pajamqekonornikojelygio. yra . pastoviai esant paklausar bendrajai Garnybos apirntis yra pusiausvyros lygio. Fin.2 pav. f-rrmos gaminadaugiar-r produkcijos.r.300 rnlrd. AD. Joks kitas bendrojo nacionalinio produkto gamybos lygis netaps pusiausvyrosbendruoju produktu.rros nesugebdsparduoti dalies produkcijos. padidejus neparduotosprodukcijos jos bus priverstossumaZintigarnybosapirntl. Si4 situacijzl atsargoms. nukreipta I kairg.prekiq ir paslaugq kiekis. nes jis atitinka bendr4j4 paklausq. tai flrmos bus priverstos i5parduoti prekirl t30 . paklausos kuriame bendrosios ir gamybos apin. Tai pusiausvyros ta5kas. 4.y. Pusiausvyra. Vadinasi. IS koordinadiqsistemos nLrliniota5konubrdZtos linijos 45" paskirtis .Si linija padedanustatyti vertikalioje a5yje bendrosiospaklausosir gamyboslygio horizontaliojeaSyjeatitikim4.

esant bet kuriam gamybosapirntieslygiui.tai Ncnumatytos investicijos(lLr. Sitro pasikeitimq tLro arba privalorn4 atsargr4 atveju investicijos apima nenulnatytul jei atvejr.Numatotna bendroji paklausa apitna vartoto. kuriai pareikStabendroji paklausa.. nustatydamos sLr bendroji paklausanesutarnpa fakti5ka (arba realia. o investicijos vartoji-mas ir (skaidiuojant nacionalinespajamas) .kad bendroji paklar-rsa + I) yra lygi pasitrlai Y. Tarkimc. paslaugq. bet ir neplanuotos nenurnatylos. numatom{ vartojimo apimt[ ir finnq nutnatytas paklausq.Gamybos apirntis neturi tendencijoskeistis.kad pusiausvyros atvejtr gali garnybos apimtis. ir paslaugq kiekis.kiek yra pagarninta. tai nurlatyta vartotojiSk4 Jei firmos. verslo firtnos parduodaprekiq daugiau arba maZiau. nei planavo jei namq ukis negali isigyti visq noritnq prekiq ir parduoti. 4 Fakti5ka bendroji paklausa (C+l) atitinka garnybos apimti Y. atsargqpadidejirnassudaro investicijas.investrnent gamybosapimtiesperteklius.1 Naudodamiesi ]entele. tai rodo i deSinq nukreiptarodykle. kuri pirkejai nori ir gali pirkti. AnalogiSkai. Bet kuris kitas apirntiespasikeitirno.Tai atsargas.versdamas gamyboslygis reikalaujaatsargqir gan-rybos lygio. kiek pageidauja. pageidauj am{ bendrqj paklaustl. ir numatom4 (arba planuojanlrl.virSijantisbendrqjilpaklaus4. kad bendrojipaklausa prekiq Si4 nuomongpaneigsirne. vartojirnasskirsisnuo numatytovartojirnolygio. Finnos apskaidiuoja jas atsargas. Gamybosapimt[ kuria visos firmos kartu. kad firmos visus juos parduoti.e) . investicijus.t?' Iu:Y-AD. bendroji paklausasttdaro 300 vienetq' Finnos Likusieji 50 vienetqsudaro prodLrkcijos vienetq. flmra 4. neplanuotqinvesticijq. pernelygoptimisti5kai [vertinovartojimopaklausq. gamybosapimti art€ti prie pusiausvyros gamybos apimtis Y6 yra tik tokia Nustatdme. tikra).r.o pirkejar perka tiek.o itraukdamos i investicijas. Cia firmos parduoda tiek produkcijos.Tltotnet firtnos turi padidinti gamybos apirnti. dia (neplanuotas) padidejirnas atsargq 1u-nenumatytas l3t (4. parduoda 300 pagarnintos tik Remiantis NSS.realiai nupirktas prekiq kiekis. PrieSingr-r (C susidaryti nuornon6. Deja. faktiSkos Kai bendroji paklausa neatitinka pagarninto prodLrkto dydZio. Sia Tai parodoma lygtirnr: {grur-r. tai Reikia skirti faktiSkq bendrqj4 paklaus4 kuri apskaiditrojanru rerliantis nacionalinir4 sqskaitq sisterna.atsargas. Ta5ke E yra bendrojo nacionalinioprodukto pusiausvyroslygis. investicijos. suklydo. prisirning. nordtq pagaminti 350 vienetq produkcijos ir planuoja matome. atsiranda unpland).

nei Vadinasi.y. atsargrl i jog fakti5kos Be to.2 paveiksle ir apra5yt4 (4.no procesas pagr[stas nenumatytrl panaudojrnu. (4. paZymetina. tai neplanr-rotos investicijos dideja. produktas vir5ija bendrqjq paklausq ir nenumatytos atsargos dideja. USD. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidaryt. Esant pusiausvyros produktui.Tik produktui esant300 mlrd. USD. vartojimo ir taupyrnoiSlaidoslygios numatorlorls i5laidorns. kad pusiausvyros s4lygosnurnato.4. USD.1 lentele rodo pusiausvyr4 pavaizduotrl 4. t.arba kai neplanuotqatsargqprieaugis lygus yra nuliui. kai bendroji paklausa lygi produktui.r pasikeitirras yra lygLrsnuliui. Kai gamybos produktas vir5ija 300 mird.9a) Pusiausvyros nacionalinis produktas (Y. USD. USD. ndra nenumatytq (neplanuottl) atsargq padidej imo ar surnaZij irno.int4 produktq ir nenumatytos atsargos maZeja. n€ra nenurnatytqatsargq didejimo arba maZejimo.10) lygtimi. kad: L Nacionalinio produkto pusiausvyros lygi s4lygoja bendroji paklausa. 2. nenurnatytqatsargq nacionalinian. Jei pajarnos didesnes nei 300 rnlrd. Jei pajamosmaZesnds 300 mlrd.eqr"rilibriun. Gaml. Pusiausvyrosnacionalinis produktas yra garnybos produkto dydis. kuris lygus bendrajai paklausai.t0) Tai yra pirmoji pusiausvyros sqlyga.g (a. kai Y: AD. kuriam esant nLunatonrosiSlaidos yra lygios faktiSkam produktui. Nacionalinisproduktasyra pusiausvyros lygio.r. Namq ukis sunaudojatoki prekiq k i e k i .2 paveiksle nenur.bosapittttis : lVunntytos iilaidos + * lt/enunmtyt4atsarg\pdsikeitima. 4.natytosinvesticijos parodytos vertikalionlis rodyklernis. produktas pusiausvyras. level of national product) yra pajamq arba produkto lygis. Kai produktasmaZesnis 300 mlrd. bendroji paklausa nei virSija pagan. Pastebekime. 132 . fakti5kai pagarnintasproduktas yra lygus nurnatytoms iSlaidoms arbabendrajaipaklausaiplius nenumatytqatsargqpasikeitirnas. tai sumaZeja.k o k l n o r i : 3.

Autonomin€ bendroji paklausa (autonomin€s iSlaidos) (V autonomous aggregate clernand/autonomotls paklausos dalis. kad supaprastintame vyriausyb€s sektoriaus ir uZsienio prekybos. yra autonomiSka. pajarnoms.vartojimo lygis auk5tesnisnei ntaZesnes varlojirno pajamos. paklausandra pastovi ar autonomi5ka(kaip iki Vartojirno prekir"lir paslaugr4 Siol nagrinejome). kai a>0.tai bendrosios produktolygio Salyje.l2) 4.3 paveiksle. tai: didejadidejant Jei vartojimopaklausa C=a+cxY.rsos V = a + 7 nepriklauso nuo pajamq lygio.rkStesnis Taip pat Salyse.investicijqpaklausa. pagamintamprodr. Kita sLrdedamoji Laikorrds prielaidos.Dalis paklausosfunkcija pavaizduota Si bendrosios benilrosios paklar.kad paklausos dalis . Vartojirno paklausa sudaro svarbiil bendrosios paklausos dali.3 paveiksle.ros Gamybos apimtis 200 250 300 350 400 Bendroji paklausa 300 300 300 300 300 Nenumatytasatsargq pnsikeitimas Camybos apimties kitimas Didiiirras Didc'iimas Pusiausvvra MaTciimrs MaZciinras -r00 -50 t) +-50 r 100 kurios visos i5laidosyra s4lygomis bendrojtpaklausa.padidejuskiekvietrartr numatomos g a m y b o s p i m t i e s r b ap a j a r n q i e n e t u i .kur didesndsnacionalines lygis.fpaklaustlsurna.lygi ekonomikos rnodelyje. G. turindiq didesnes pajarnas turindiq Seimq. bendrqi4 paklaus4 sudaro vartojirno C ir investicijq. r) 1 Si vartojimo funkcija pavaizduota4. Pusiausvyros pajamoms. ( 4 . bendrosios ir investicijos yra autonomi5kos pastovios. pajarnas. 0<c<l.rktui arbabendrosiorns numatytos.Pusiausvy. kuriarne nera Zinorne. didejant pajamoms: Seirnq. v a a paklattsq yra suma: ir Bendrojipaklausa vartojinro investicijq AD:C+l=a+c"Y+l:7+crY.ar.1 lentet6. o dideja.paskeittrnas produktas nenumaty4as ir atsargq nacionalinis 4. nacionalinio nuo bendrojo 133 . nepriklausanti spending).

Siame ta5ke pasiekiamabendrosiospaklausosir garnybosapimties arba pajamq lygybe.bendrojipaklausa vartojimopaklausos nacionalinio produklo gamybos ir Norddami nustatyti bendrojo paklausosfunkcija AD pajamq pusiausvyroslygi. Esantpajamqlygiui 16. esantpajarnqir gamyboslygiui )'6. bendroji paklausatarnpalygi pagarnintarn produktui. o tada lJ+ . pasinaudosime_bendrosios ir bendrosios paklausos g.Y+l Q-6*srY Iu-0 Iu<o - A< l I (I I Ia l t r ) Y o Y 4. AD Y_AD Iu>o AD:a+c. Bendroji paklausa yra ties6.kai gamybosapimtis didesnenei Y6.3 paveikslerodo.priklausonuo pajamqlygio: didejant Tuo tarpu visa bendrojipaklausa pajarnorns. pakilusi vir3 lygi AD6.tai garnybos apirntis yra viriija gamybosapimti. naLeja.kuris atveda prie pusiausvyros bendrojo produkto gamybos lygio Is. kaip pasiekiama pledia garnybq kai nenumatytosatsargosmaZ€ja.kuriuose gamybosapimtis atitinka bendrq.uZfiksuoti pusiausvyros paklausq. nurnatylosi5laidosatitinka bcndro. kad tieses. firmos Jei Rodykles4. nes kartu su pajamomis dideja vartojimo paklausa. Vartojimo funkcrja ir bendroji paklausa pusiausvyra.Rodykles rodo dinamiSkqprocesq. [r atvirk5diai.tai atsargos ir finnos priverstosmaZinti garnybq.l2) lygybe. tuomet bendroji pak-lausa dideja. Zinome.lq Bendrosiospaklausoskreive AD kerta 45o linljq taSke E. autonominiq i5laidq 7 dydzit.dideja AD. ir atsargos maZesndnei Ys. nubrdZtos45" karnpu i5 koordinadirl sistemos centro. Esant 16 gamybos lygiui. Ji rodo ta5kus. Tik taike E. paskirtis .jo nacionalinioprodukto gamybosdyd1. tiesds.3 pav. sqlyg4.

santaupos turi buti lygios numatytoms (atstumas tarp vartojinro investicijoms.3 paveiksle pades suprasti Siq lygybE. Jei garnybos lygis nei maZesnis )'E. kLrodidesnds ir c Taigi pusiausvyros l ar S n e p r i k l a u s o m q b aa u t o n o r n i n iiq l a i d qy g i s 7 . gauname: veiksrnus.yra toks: Y"=-xA=l .L - (4r4) . lJ) . kuriam esanl lygi bendroji paklar"rsa garnybosapimdiai. Analogi5kai.lemiantispusiausvyros pajamasc. Atkarpa 7 nuo t. BendrosiospaklausosAD linija 4. produktolygi. Vertikalus atstumast. esanttam tikram gamyboslygiui. Ta5ke E. pavaizduotosdidesniu tarpsnru produktq. rodo santaupqdydi: .du vertikalus atsturnaituri b[ti tarpusavyje lygus. Vadinasi. y. pusiausvyros sqlygomis.taip pat didina pusiausvyros produktodydis yra tuo didesnis. autonominiq i5laidqtatpsnis. ribiniam polinkiui pusiausvyros esantpastoviam vartoti.10)lygybe.c x Y= V . Pusiausvyrosnacionalinio produkto lygis nustatomasreruianlis (4.c 1 l 7 r . pasiekiama.Kuo didesne reik5meir kuo statesne linija. santaupos ir 45" linijq) bus didesnes uZ numatytas investicijas.C. didesnds autonominds iSlaidos.tai investicijosvir5ys santaupas.arba: Y=Z+cxY. AtlikE rnatematinius Y . jis rodo bendrosiospaklausosAD polinkis vartoti disponuojamas AD c linrjosnuolyd[. arba (4. liniiq pasiekiamaspusiausvyros gamyboslygis. kad vertikalusatstumas yra lygus nurnatytomsinvesticinemsi5laidorns 1 . yra ribinis nacionalinio Kitas veiksnys. i5laidos.Jei gamyboslygis virSija yr.13) Y(t-Q=7. kuriame AD kerta 45. vertikalioje aSyje. pusiausvyros nacionalinioprodukto lygis.3 paveikslasrodo.rrp vartojimo ir 45" linijq. Vadinasi.S: y . nepriklausandios pajamqlygio. Taigi. AD nuolydi rodo c ir atkarpa 7 vertikalioje a5yje. tuo didesnis produktolygis. S: I pusiausvyra kai 2.i5laidasir neplanuotqatsargtt gamybos apirntis atitinka numatytasbendrqsias pasikeitirnas lygusnuliur. Bendroiimakroekonornikos tarp AD vartojimo linijq 4.

4 paveiksle.C .4 pav..numatytos investicijos. 6) r (4. MULTIPLIKATORIUS Esant papildomoms privadioms i5laidoms vartojimo ar investicinems pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidejadaugiau neguj1 sukelusios iSlaidos.15) Santaupqir investicijtl lygybe yra esrnindpusiausvyros pajarnLl lygio savybe. Numatomas investicijas vaizduojalinija 1 . numatomosinvesticijoslygios santaupoms: kai S = 1 (4. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS. I5 abiejq lygybes daliryYir AD at6rnqvartojirnodydi C.Supaprastintosekonornikos.3. kuriame ndra vyriausybes ir grynojo eksporto. modelyje. kur santaupos atitinkanurnatomas investicijas. pasirei5kia multiplikatoriauspoveikis. pr. Ji parodyta 4. y. AD .rsiausvyros nacionalinio produkto garnybos lygis pasiekiamas. Tuo galima lsitikinti pasinaudojuspagrindine pusiausvyrossqlyga (4. t. kad: Y-C:AD. lSlaidq 136 . $=-n+5x{ 4. gausirne.10).C.16) lygybe yra antroji pagrindinespusiausvyrosnacionalinio produkto gamybos sqlyga. Taupymo funkcijos nuolydi rodo ribinis polinkis taupyti disponuojamaspajarnas (l-c) arba s. dia Y-C-santaupos. Taupymoir investicrjq rySiopoveikispusiausvyrai 4. (4. Pusiausvyros nacionalinis produktas pasiekiamas ta5ke E.

.: - (4. kad kadangic < l. kiekvienastolesnisnarys rnaZdja. gamybos apimtis padideja tokiu paiiu laipsniu kaip autonominesi5laidos. tiek pat padides pajamos. Tarkirne. z1)'6 pusiausvyros A AE . sukilusio nacionalinioproduktokitim6 pokytis. Pastebekime. naudodamiesi 4.pradejgnuo pradin€s paklausos padidejimo. Pajamq padidejimas sukelia trediq iSlaidq ctapiL c x ( t ' xL V I = c 2r L V .gamybos apimtis padidejo I USD. Tai rnaZejanti progresija. trediameetapepajamosdideja maLiaunei antrame.tai gautume.padidejirnasne tik padidina bendrqjqpaklaus4 ir nacionalinespajarnas. nacionalinio produktopokytis. autonominds L A D= L 7 + c r L T + c z r L T + c 3x t 7 + .6.multiplier) . Si tart4 garnybosprieaugisbus cxLZ. Tai analogi5kaipadiclinapajamas. pavyzdLiui.tai pusiausvyros produktopokydiosantykissu iSlaidqpakitirnrr.bendrqjq i5laidq kurio nors elemento. Antrarne etapegarnybavel paclid€jo <tyclZiu. Jei uZraSyturne visus iSlaidqpadidejirnoetapus.. nacionalinio produktokitirna. Tqpattmatome skaitmeniniame pavyzclyje lentel€s apatindje dalyje. . tai c.1e) t37 .dia c : 0.' t t-c xLA:LY... bendrqjqpaklausqir pusiausvyros Multiplikatorius (m . Panagrindsime multiplikatoriausveikimo rnechanizmil.t< c.. I USD padidejus bendrajai autonomineipaklausai.Taigr garnyba plediama taip pat L7 dyctZiu.dyclZiu c x L 7. .kuri savo ruoZtu vdl padidina nacionalinioprodukto apirnti.bet sukelia ir antriniq i5laidq didejimo grandinE. o vartojimq .l 8 ) geometrind Kai c<1. reikalingu padidejusiai paklausaipatenkinti. sukelusiu nacionalinio LY.rnultiplikatorius.+ c". AAE dia t4. ( 4 . kuri apskaiiiuojarna laip: LAD=.2 lentele. diclinclami autonourinE bendr4jqpaklausE A 7 dydZiu.t1) z . I n . +c " t L l : LAD = LA x(l+ c + c' + c'+.Cikl4 praclectame.

6 0.?l . Zinodami.r +.6 0 . paclidejus autonominei bendrajai paklausai vienu vienetu.0 6 0 . kad gauturne ekvivalentEmultiplikatoriaus fbrmulE.1296 t.t) t. 1 .A 7 "L7 4 ct*AV cr. Kartotinis . I +0.36 0.47 ( l + r ' + c : + .. . 0 " 0.1.c ir pakeisti(4.(i')x. 0 0.21 x I .20) A t .1.6+0. kokiu dydZiu pasikeidia pusiausvyros nacionalinis produktas. uZra5yt4per ribini polinki taupyti disponuojamas pajarnas: *=!. 0. Multiplikatorius rodo. A7 n viso: c"xAA c"xL7 (l+c+cl +.+0.")t a] .96 z. = | vadinamas A l-c autonominesbendrosiospaklausosmultiplikatoriumi.6"x .galirnepanaudoti^r: .19) lygybes daroma i5vada. I5 (4.2 lentel6. 6 ' 11. Kadangi multiplikatorius 138 . 3 61 .kad bendrqjq iSlaidqpokyris lygus aulonominiq i5laidq prieaugio kartotiniui.0 I.6x1. . kaclc + s : .xt 4 " 4 l-c - 1.1 2 9 6Ix 0 .0 1 I (4.0 2 l 4 5 l.36.0 1 +.0 l.216 0.autonomines bendrosios paklausos multiplikalorius.t76 2.+r'r).c cra ..4.+. Multiplikatoriauspoveikis Etapas Paklausos padiddjimas A A Gamybos apirnties padidijimas Bendras pajamrg padiddjirnas A A ^7 txL7 2xAA 2 3 cx AA (l+c)xA7 (l+.3056 n v lso: 0 . .20) lygybeje. r .

4.kad Poslinkioi vir5q dydis atitinkaautonominiq iSlaidq ir p u k a u s a r a d i d e s n dL 7 = 7 t . Todel maZeja nenr"rmatytos atsargostiek. kad kuo didesnis ribinis polinkis pajamas. Kartu sumaZds atotrukis tarp paklausos gamybos bendrosios ir apimties FM.didesnisuZ vienet4 tai autonotniniqi5laidq padidejimasvienu vienetu sukelia didesni nei I vieneto pusiausvyros produkto ar pajarnq padidejim4.AutonominesiSlaiclos paklar-rsos bendrosios linrjos poslinkiai lygiagrediaii virSq. nesc<1. papildomopajamqvienetodideledalis bus sr.y.2. tai gamybos i5pletimas grqZins pusiausvyr4 tarp bendrosiospaklar-rsos gamybosapimties.l tUi 7r.. PrieZastista. Tai roclo kur pajarnqlygis )'6.5 paveiksleparodytasautonominiqi5laidq padidejimo poveikis pusiausvyrosnacionalinio produkto lygiui. iki Kadangi 0<c<1. tai rnultiplikatorius.5 pav. t.6. kiek padidejo autonomindsi5laidos. Multiplikatoriaus Dabar bendroji paklausavir5rjapradin[ pajamq lygi y'. dydZiu A 7.V . padidejonuo . Multiplikatoriaus analize parodo.5. todel padides bendroji paklausaiki ADr lygio.rvartojama. i padetl AD1. padidejim4 rei5kia. Firrnos i tai reaguoja. vartoti disponuojamas tuo didesnisyra multiplikatorius. f y bendroji : Y:AD AD1:A1+c x Y ADJ+ c.didindamos gamybos apimti ir pajamas iki I. Pradindpusiausvyrayra taSkeE. 4. Kai ribinis polinkis vartoti yra 0. kad didelis jog ribinis polinkis vartotireiSkia. Y o Y e Y r Y r r Y poveikis 4.5 paveikslenaujoji pusiausvyra ir 139 .

Matorne. prisirnenarne. priklauso nuo dviejq veiksniLl. atsiradr.? B[tina paZyrneti. .pazymetataSkuE1 ir atitinkamupajarnqlygiu Yp1. kuo didesnis autonominir.rsi pajamqpasikeitimo.A | . (4. cxA. kuo didesnis ribinis polinkis vartoti.kad palygintumepajamq pakrtirn4 45" AyE eEN:NE7) su autonominiq i5laidq pasikeitimu. Taigi pajarnos pasikeis taip: LYu=Yu.todel daZniausiai jq ivertinamas kitimo poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui. del t. kad investicijos yra ypad besikeidiantr bendrosios paklausos dalis.kuris lygus vertikaliam atsturnui tarp naujos ir pirmosios bendrosiospaklausosHf7.Yn: LAD=L7+cxLyu.21) I5skaidysim bendrosios paklausos pasikeitimq autonorniniq iSlaidq i pasikeitirn4 V ir iSlaidq I pasikeitimq. a d p u s i a u s v y r op a j a m r p a s i k e i t i m av i r S i j a u t o n o n r i n i t l s k l s a iSlaidqpasikeitirn4. (a. reikalingas grqZinti pusiausvyrai. tuo didesnis pajamq pasikeitimas. ' x L A = rtrxA.=fr*a/.Pirma.Investicijqmultiplikatoriaus poveikis pusiausvyros nacionaliniarn produktui apskaidiuojamas pagal (4.1arnqpasikeitirno dydis.Antra. arba: t L Y' o = .21)lygtl lra5E (4.y.= 6tr + cx A.22) LY. Pa. kad pusiausvyros bendroji paklar.-Yo.gauname: L@. arba 140 .l iilaidLl augimas.Y. M a l o r n e .rsa lygi pajamoms. tuo statesne bendrospaklausos tiese. Pereinant ii vienos pusiausvyros kit4 pajamqpasikeitirnas AY6 yra lygus bendrosios paklausos i pasikeitirnuiL AD: A Y'=14O. 19) fbrmulE: lr. Panaudosime linrjE. kad pa1amq pasikeitimas virSijaautonorniniq PE1 pasikeitirl4 iSlaidq f/f7.22)lygri. Yra dar vienas multiplikatoriaus radirno bhdas.

6 pav. Bendrosios pasi[los analizd padeda sprqsti ekonornikos prisitaikyn-ro prie [vairiq svyravirnq. ir realios ekonomikos.rtil ir jo kitimq priklausanrI kainq. esantatitinkarnam kainq lygiui. taip pat liekiq bei paslaugqrinkq.6 pav.i r 1 9 7 9 .tai garnybos apimties ir kainr4 kitimo elementas.kad esama skirtumq tarp iclealiosekonomikos. = ' t AI Investicijq rlultiplikatorius uZra5ornas atitinkamai pagal (4.C 4. kurios darbo rinka letai prisitaiko prie benclrosios paklausos pokydiq.ros pasirengusios gaminti produkcijos 17 (taskas A).AY ll1. (pavyzdziui. s4lygas. Bendroji pasilla (AS . 15 pradZiqAS kreive yra nuoZulni.darbouZmokesdio.t. Bendrosiospasir--rlos teorija * maZiar. kol gamyba nera pasiek'si savo potencialaus lygio.rikos sritis.20) formule: I ' t . Realiojo nacionalinioprodukto ir kainq lygio kitirno ryif. Bendroji pasitilarodo ne fiksuot4pasiiilosdycli. kol fir.a r b a i q k r i r i m o1 9 8 5 . nuo technikos lygio ir t. ypad darbo rinkos. t}ENDROJI PASIULA.rlos tiesiogines priklausornybds grafinis pavaizdavirnas. nedarboir intliacijos kompromisosprendirno budus. kai kiti bendrosios pasifilosveiksniaiyra pastovt-rs (ceterisparibus). kad. r m Pasihla ekonomikoje .).rodo bendrosios pasitlos kreive AS (4.o v€liau stateja.to. Finnq pageidaujamagamybos apirntis priklauso nr'rokainq (2r. Vaclinasi.ir kainq. 4. jos rnoka uZ darb4 ir kitus gamybos veiksnius.-lel bendrosiospasi[los analize padeda suprasti infliacijos mechanizmq.aggregatesupply) _ prekiq ir paslaugq kiekis.1 9 8 0n .benclrosios kr. kuriasjos gaunapardavusios savo prekes.o pasillos srar.).rsiai iStyrineta makroekonol. Bendrosios pasi[los kreivd (aggregate sLrpplycurve) _ kainq lygio ir bendrosios pasir. kurios garnybos apimtis visadayra tokio lygio. Taip yra todel.kur[ garnintojai gali ir nori parcluoti rinkoje. PrieZastis.r 9 8 6 .Jei kaina yra p1. kur! sqlygojavisiskasuZimtumas. fim.4.mos turi .rrias pasir--rlos kreive AS atspindi gamybos veiksniq. prie naIlos kainq diclejimo 1 9 1 3 .1 9 7 4 n . JOS KITIMO VEIKSNIAI Antroji Siosternos dalis skirtakitai svarbiaiekonomikos oroblemai bendrajai pasillai. ) m e c h a n i z ' r q .

tikrosiosprodukcijosapirnties kurl Salies ukis geba pagamintiper tam tikr4 laik4 visi5kai panaudojant visusturimusgamybos veiksnius.Apra5ytieji laikotarpiams.didZiar"rsias lygis. kainos yra nelanksdiosir negali staiga prisitaikyti prie rinkos pokydiq. priklausaniio nuo technikos bukles ir kapitalo kiekio. Bendrosios Pasiekus finnos atitinkamas ganrybos pletimo ribas. Trumpr. tenkandiovienam darbuotojuiir rodo ekonomikosgalimybiq rib4. nes inra diddti gamybos ka5tai. Prie5ingu atveju bus gaunarnasvis maZesnis bendroio produktoprieaugis. Todel trurnpojo pasi[loskreiveneravertikalilinija. Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiulos kreivd (SRAS . pasihios'kreive 4. desningurnai budingi trumpiesierns (galimasis)bendrasisvidaus (nacionalinis) Potencialusis produktas (Yo . kai nedaug padidejEs arba iSlikgs tas pats kainq lygis lemia Zyrntl gamybosapimtiespadidej irn4 Yr Y2 Y:Yo Y i . kaip parodyta 4..1 pav. laikotarpio bendrosios t12 .potencial gross dornestic (national) product).short run aggregatesupply curve) tai bendrojo kainq lygio ir garnybos apimties s4rySis.6 pav.roju laikotarpiu. produkto lygis priklauso nuo Saliesdarbojegos dydZio Potencialaus ir vidutinio darbo na5umo. neZymiai padidejgskainq lygis lemia didesni gamybosapimtiespadidejimq.nerealizuotq gamybos paj€gurnq ir yra laisvos darbo jegos. tolesnis gamybos didejimas galimas tik gerokai pakilLrs kainoms.

7 pav. Jei visi gamybos veiksniai iki galo panaudoti. o jE lemia kapitaloir darbo s4naudos naudojama bei technologija. todel remianlis 143 . Trurnpojo laikotarpiobendrosios pasihloskreive Jei kainos ir gamybos apirntis ir toliau dideja. Ji vadinarnailgojo laikotarpio bendrosiospasi[los tiese * LRAS.8 paveiksle.8 pav. kai rySkiai pakilusioskainos nepadidina realiosios gamybos apirnties. darbo uZmokestis ir kitLl gamybos veiksnir.tai bendrojo kainLllygio ir gamybosapimtiessqry5is. o ilguoju laikotarpiu . 4.T)=yP. Ekonornikos funkcionavimq trumpuoju laikotarpiu nagrineja keinsizmo ekonomind teorija. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[los kreiv€ (LRAS long run aggregate supply curve) . llgojo laikotarpio bendrosios pasi[loskreive Vertikali ilgojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreiv0 rodo. irna keistis anksdiau laikyti pastoviais bendrosios pasi[los veiksniai.klasikine ekonornikos teorija.l kainos. kad ilguoju laikotarpiugamybosapirntisnepriklauso nuo kainq lygio. tai nacionalinis produktas pasiekia potencialqji savolygi Ip. pavaizdr-rola 4. taip pat ir darbo rinkoje yra visiSkas uZimtrunas. o bendrosios pasiulos kreivdvirstavertikaliatiese. Kadangi apibldinant AS ekonomistai nesutaria.Vadinasi.4. y=F(K.

gamybiniqpaj€gumqir yra laisvosdarbo. Bendrasis Horizontali AS atkarpa vadinama keinsistine Zymar'rs anglq DidZiosios ekonomistoDZ. ai5kino. kuris uZtikrina visiSkq esant uZirntum4. Vertikali dalis I Tarpine dalis Horizontali dalis Y l Y P Y modelis pasiulos bendrosios 4.Sisgamybosapimtieslygis gali buti pasiektas. lr prieiingai. 5i AS atkarpa rodo.tarpine dalis.rris potencialqjl realiosios gamybos apimties lygi. kai nacionalinisproduktasnesikeidiair u/tikfina visiSkquZimturnq o kaintl lygis kinta. Horizontali AS atkarpa rodo realqji bendrqj[ nacionalin[ produkt4 kuris yra maZesnisuZ analogisk4 produkt4 galirnq pagaminti. kai kinta realusis nacionalinds produktasir kainq lygis. Keinsas.ir nedarbasvirsija nat[raliojo nedarbononn4. Vadinasi. M. esant visiskam uZimturnui.(bendrasis) bendrosios keinsistineir klasikine teorija sukurtaseklekti5kasis Siamemodelyje AS kreive pasiulosmodelis. nedidinantiq tai kainq.nagrinedamas 1929-1933m. nar[raliajam nedarbo lygiui.y.horizontali (arba keinsistin€). Keinso garbei.vertikali (arba produktas kinta.esant atitinkamam kainq lygiui' )'p rodo proclukr4 kr. Ar galirna tokia situacija. M. o kainq lygis lieka nepasikeitqs. t. itraukiant Esant i gamybq papililomos clarbojegos ir kitr4 materialiniq iStekliq. prekitl ir garnybos vciksniqkainosliktq nepasikeitusios. iuilaryta i5 3 daliq: pirmoji .Kitaip tariant. ar teisingas sis t44 .kai nacionalinis antroji . kad gamintojai gali plesti gamybq depresijos esant tam padiam kainq lygiui. garrrybos pasihloskreive rodo realqjl nacionaiin[ Siame paveikslebendrosios bus pagamintas. b[k19.jungiantis skirtingaspaZifiras. finnose lieka nepanaudotr4 tokiai ekonomineisituacijaiimanornadidinti garnybosapirnti. jei realioji garnybosapimtis maZdtq. tredioji .9 pav.DZ. kad ekonomik4 istikgs nuosmukis.16gos. klasikine).

pakyla kainos.Ekonornikosgalimybesper tarn tikril produkcijos laikotarpisukurti prekiq ir paslaugqkiekl (arba potencialiosios (Zemes. 145 . esant tokiai situacijai.kurie lernia pasihlq atskiros prekes rinkoje (garnybos ka5tai ir technologija). pasi[los realio.Tarpineje AS dalyje vienose rinkose gali bfiti darbo jegos perteklius. ir nedarbas vir5ija nat[raliojo nedarbo norrnq. gamybosveiksniusnei kitos t'innos. 2) kai kurios [monds priverstos naudoti senesnius ir maZiau e1'ektyvius arba priima i darb4Zemesniskvalifikacijos darbuotqus. kad bus daugiau pagaminarna realiojo bendrojo nacionalinio produkto nepasikeitusiornis kainomis. Salies finnos yra daug laisvos darbojdgos. ji apib[dina AS. paslinkdarna1 deSinEir rodydama. didejirnas)priklauso nuo: l) naudojamqgamybosveiksnir4 kapitalo) kiekio ir kokybes (pastar4jqlernia darbo jegos kvalifikacrja). tiek 1) darbo galimaltrauktii garnyb4nedidinanl iSteklius kainq.2) l) realiojigarnybos apimtisiSlikspastovi.o kitose tr[kumas. Bendrosiospasi[los kiekio pokydiai ir AS kreiv€s poslinkiai rodo realiojo nacionalinioprodr.rs Todel. sifilydamosdidesngkainE uZ naudojarnus jau Jei visi garnybos i5tekliai naudojami.rkto dinamikq.rs Tai s4lygojadidejaniius finlos ka5tusir didina prekiq kainas.rdoja daug gamybiniq pajegurnq. DaZnai ekonomikos galimybes parodomos pagarnintos produkcijoskiekiu vienam gamybosveiksniui. Galirnas tik vienas kelias . tuornetnepanar.Tokia situacijasusidaro todel.darbo.10 paveiksle rodo. irengimr. KeinsistinejeAS1 dalyje bendrosios pasihlos padid€jirnas rodo kainq sr"rmaZejim4 iki Pr. vienosfirmos gamybos 1ai didinirnas rei5kiakitos firmos garnybosmaZinimil. kad. AS kitimq trumpuoju laikotarpiuveikia tie patys veiksniai. kad bendroji pasifila padidejo klasikineje ir tarpineje AS dalyse. kai ekonornikq iStikqs nuosmukis. padidejus realiojonacionalinio gamybainuo )'7 iki )'p. kad ekonomikapasiekevisiSkouZimtumo arbanaturaliojonedarbolygi. esant ivairienrs nacionalinioprodukto garnyboslygiams.jo AS kreivesposlinkiaii padetiAS2 rodo bendrosios nacionalinioprodukto surnaZej irn4. AS kreivesposlinkiaii ASl padeti4. kad: l) visi5kas uZimturnas negalib[ti pasiektas visoserinkosevienu rnetu. Didinti gamybostoliau nebeirnanorra.teiginys?Si AS kreives dalis rodo realqi produktq kuris Zyrniai maZesnis uZ potencialqji produktq. produkto TarpineAS dalisrodo. kainq nes didejimas nedidins realiojo nacionalinio produkto apimties. Vadinasi. jeg4 tiek 2) kitus materialinir.Del Siq procesLl kainos kils. 2) garnybos technologijos lygio. kadangi ekonomikajau dirba visu paj€gumu ir jau pasieke savo garnybosgalirnybrq rib4. Ilguoju laikotarpiuAS priklausonuo potencialiosios produkcijosapimties.kad kai kurios firmos ples gamybq. KlasikineAS dalis rodo. agregatyvumo laipsnisneturi vaidrnens.

teigiarnus.rsis Zemesnemis kainornis). darbo uZmokestispadidejo. padidejagarnybosi5laidosir gamintojq pelnas. P U S I A U S V Y R O SN A C I O N A L I N I S P R O D U K T A S : P A S I U L O S ASPEKTAS pasiulospokydius. Bendrosios pasifilos kreivds poslinkiai Bendrosiospasiuloskreivds poslinkiai I kairg rodo nepageidaujamus procesusekonomikoje.darbo naSumas. esant nekintamam darbo uZmokesdiui.tai svarbiausias tai kitrl gamybosveiksniq kainornsnepasikeitus. padidejareah.darbo Jei ka5tq elementas. Padidejusdarbo na5umui ir sumaZdjusgamybos Taigi. ir.5. bendrojipasiulapadideja. AS kreivd paslenka I kairE. i nacionalinisproduktas(arba tiek pat pastoviamkainq lygiui. Y N 4.eja vidutiniai garnybos ka5tai. Kitas svarbus bendrosios pasiulos veiksnys . TobLrlejanttechnikai ir technologijai. o I de5ing.10 pav. SumaZeja realusis bendrasis nacionalinisproduktas. 146 . paklausosir bendrosios l5siaiSkinus bendrosios galirna apib0dinti pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymq susiejusji su kainq lygiu. esant ir ka5tams.Vienas svarbiausiq AS pokydius lerniandiq veiksniq .Firmos malina gamybosapirnt!.siekiant visi5ko uZimturno ir gamybosapimties. dideja produkcijos kiekis. tenkanlis vienam darbuotojui. uZmokestis. AS kreivepaslenka de5inE. mal. didesnds 4. produkcijos gaminarnair parduodama AS' .Bendroji pasihla sumaZ6ja surnaZdja.

Esant kainq lygis kils. o prekiLl atsargos spardiau rraZdtq. Bendrosios kainq lygiui. pasiuloskreivg keinsistineje bendrosios Siuo atveju kainq lygis nedaro poveikio realiojo nacionalinio produkto pusiausvyrossusidarymui. AD kreive rodo. Jei kainq lygis bLrs kainq lygis P6. o pusiausvyroskainq lygis .uno t4'7 . p Pl 0 V r l V V bendrosios nacionalinioprodukto susidarymas 4.ra. lygl ir kainas. Bendroji paklausa yra nepakankar.to: Qs. gamybosapimtis nevirSysrealiojo nacionalinioprodukto dydZio f/. kad.paklausos AD ir bendrosios bendrosios 4. nei rnaZesnis pusiausvyros pasifilq ir nacionalinioprodukto gamybE. esantP7 dalyje (kylandiojeI vir5q). esant kainq lygiui P6. Garnintojai maZintq gamybos apirnti iki Y6.t. Jei Y.Jei realioji garnybosapirntis I2 vir5ytq )'6. kad.Jq susikirtimo produktas lygus )'6. bendroji paklausayra Y2. apibreZto paveiksle parodytasAD ir AS kreiviq susikirtimas tarpineje Siame pasi[los kreivd rodo. realusis pagamintas ekonon-rikoje produktasatitinka perkamoproduktokiekt: Q.12 paveiksle parodyta kaip bendrosiospaklausoskreive kerta (horizontalioje)dalyje.11 pav. nes bendroji paklausavir5ytq bendrEj4pasiulq. keisdarna realiojo nacionalinioprodukto dydl. bendroji pasiulabus nepakankar.<Yu. nesukeldarna Bendrosios paklausos ir bendrosiospasirilos pusiausvyrakinta.Kainos didejimas iki P5 skatina gamintojus didinti garnybosapimtl nuo I7 iki )'r ir verdia pirkdjus maZinti pirkimq apimtis nuo Y: iki YE Pusiausvyra bus tada. dalis prekiq liktq neparduota. kai.P6'. esant Siai kainai. uZimtr. Pusiausvyros pasi[los tarpinejedalyje 4. Garnybos apimtis didetq iki pusiausvyrosrealiojo nacionalinio produkto dydZio.ra.r. kainrl lygio pasikeitirno. skatindamas kainq lygiui P6. pardtroti ir paklausos nacionalinioprodukto dydZiq. susidaro pusiausvyra tarp norirno garninti.l l paveikslepavaizduotos nacionalinis realusis ta5keE pusiausvyros pasi[los AS kreives.

Pusiausvyros nacionalinio pasiulos dalyje bendrosios Tarkime. Jos pasikeitimo poveikis priklauso nuo to. kad padidejokainos nuo Ps iki P/. Bendrosios paklausos pokydiai veikia gamybos apimtl. Jei AS yra vertikali linija.13 paveiksle. Klasikine bendrosios pasiulos atkarpa rodo.trumpasisar ilgasis.darbas ir kapitalas. kaip parodyta 4. o ne gamybos apimti. kad visiSkai panaudojami gamybos veiksniai .kreive AD paslinks i deSinE. kuris .14 paveiksle. Padidejusbendrajaipaklausai.. Kadangi kainq lygis nekinta. Padidejus bendrajai paklausai. E2 Realusis bendrasis nacionalinis produktas liks potencialiojo produkto.e 4. uZtikrinandio visiSkquZimtumq lygio )'p. padiddja pardavirnr-1 apirntis. tai bendrosiospaklausos kitimas veikia kainq lygio pokydius.12 pav. Keinsistind bendrosios pasifilos atkarpa pasiZymi dideliu nedarbo lygiu ir nepanaudotaisgamybiniais pajegumais. padidejo bendroji paklausa. kaip parodyta 4. Ekonomikoje lvyksta perejirnas i nauj4 pusiausvyros ta5k4 E2. kur bendrosios paklausos kreive AD susikerta su horizontalia bendrosios pasi[1os kreive AS. bendrosiospaklausos padidej imas sukelia realiojo nacionalinio produkto ir uZimtumo padidejirn4.jos lieka nepasikeitusios.produktosusidaryrnas keinsistine. prie padidejusiosbendrosios paklausos. todel finnos priverstos o didinti garnybq ir rnaZinti nedarbq. AD kreive paslinks i de5inq. 148 .ekonornikosraidos laikotarpis yra analizuojarnas. Kadangi kainos yra nelanksdiosir negali prisitaikyti prie naujq rinkos sqlygq. Naujoji pusiausvyra rodo. Bendrosios paklausos pokydiai veikia kainas.Bendroji pusiausvyra yra ta5ke E.

Klasikine bendrosios pasiriloskreivd ir bendrosios paklausos pokydiai Sioje situacijoje gamybos veiksniq kainos ir produkcijos kainos dideja vienodais tempais.14 pav. Bendrosios paklausos padidejimassukelsrealiojo nacionalinioprodukto padidejim4nuo 17 ikr /p ir kainq lygio padidejirnqnuo P6 iki P7. Bendrosios paklausos padidejimo poveikis tarpin€je bendrosios pasiulos atkarpoje parodytas 4. Keinsistine pasihlos bendrosios paklausos kreiveir bendrosios pokydiai 0 Y p Y 4.todel bendrojo nacionalinioprodukto apirntis lieka nepasikeitusi.Y I Y 2 Y 4. t49 .15 paveiksle.13 pav.

kaip dideja.16 paveiksleparodytasbendrosios paklausos rnaZejimo poveikis. iki Y3 Yl I P 4. 4. Bendrosiospaklausos padidejimas sukelia kainq lygio didejimq ir. Deja.15 pav.jei bendroji paklar"rsa sumaZetq nuo AD2 iki ADr.sukeliapaklausos infliacijq.AD. kartais ekonomikoje. Kainos liks padidejusios o realusisnacionalinisproduktassr. Bendrosios paklausos maZejimo pasekrnes r50 . Yr Yp 4.susijgs su bendrosiospaklausosdidejirnu klasikinejeir tarpinejeAS atkarpoje. bendrosiospaklausossurnaZejimas gali sugr4Zintikainq lygi I pradinp pusiausvyr4 ypad per trumpe laiko tarpq.unaZes )r. P7. Paprastumodelei tarpine AS atkarpanenurodyta.. prie5ingai. bendrosios paklausos sumaZdjimas sumaZdjimE. ekonornika nesugrlZtq I pradini pusiausvyros lygi ta5ke E1.16 pav. todel AD kreives poslinkiai I kairg pastumtqpusiausvyrqi ta5kq E3. Tarpinebendrosios pasiulos kreiveir bendrosios paklausos pokydiai Kainq lygio padidejimas. Gamybos veiksniq ir pagarnintqprekiq kainos yra nelanksdios nemaZeja ir taip greit.Kitaip tariant. Greidiausiai kainos liktq padidejusiop1 lygio.

Stai keletaskainq SokqpavyzdZiq: . .sumaZintigamybos apirnti ir uZuntum4.rotojLl skatinimas. lygio del dviejq prieZasdiq: kuris daZniausiai sudaro ka5tq dal!.cementoir plieno lydymo ir kitos pramondsimones autotransporto nesumaZino kainq.konkurencijos apribojinras.sumaZinti kainas ir rentabiliai dirbti. kaip parodyta4. PaZymetina. Realusis nacionalinisproduktassumaZes nuo 16 iki )'2. Nepaisant bendrosios paklausos katastrofiSkonuosmukio DidZiosios depresijos 1929-1933 metais. esant pastoviai bendrajai paklausai. Kai bendroji pasi[la AS paslenkai AS2. darbo uZmokestis. reikalaujantys i5 firmq maZiau iileisti i gamybosi5laidasperkelia aplink4 kenksmingqmedZiagq. pasiulos Jei bendrojipasifila bendrosios kreive AS paslenka kainq i de5inE. padet[ AS1.11 Jei bendrosios paveiksle. o tarptautinio naftos kartelio organizavimas. Vadinasi. naikinandios derliq * Zemds lkio produktq pasi[los staigus sumaZej imas sukeliakainq didejim4 o aplinkos apsaugos [statymai. nepakankamas r. kaip jaLr mineta. tai sukelia infliacijq sqlygojarn4 garnybos ka5tq padidejirno. sausros. bendrosios pasiulos pokydiai sukelia neigiamaspasekrnes.nesumaZinus darbo uZmokesdio.naterialinis darbr.esantvisi5kamuZimtumui. Bendrosios pasi0los pokydius sukelia pasikeitirnai ekonorniniti sElygq. gaminandios Zemes flkio padargus. pasifiloskreive paslenkai kairE.jie vadinamikainq Sokais. Kainos yra nelanksdios padidejusios ir nebesumaZeja pradinio iki pinna. o pasinaudojoaltematyva. Bendrosiospasiuloskreiv6s pokydiai sukelia realiojo nacionalinio produkto gamybospasikeitimus. l5l . finnos. leidZiantis padideja.Antra. kai kurios finnos turi monopolinE padeti ir nusiteikusiosprie5 kainq maZejirn4bendrosiospaklausosmaZejimo metu. neturi tendencijos rnaZeti. toks derinys.. kurios veikia prekiq garnybos kaSlus ir produktq kainas. gamybos apimtis sumaZeja I2.firmos papildornas * vartotojams branginaprekes. Darbo uZmokesdio maZejim4riboja profs4jungqveikla. profsqjungq veiklos aktyvinirnas . Todel firmorns didZiausi4 gan-rybos neimanoma.Del kainq nelankstumo keinsistine bendrosios pasiIlos atkarpa paslinkoi vir5q.i kainosP. dideja nedarbas ir infliacija. pagrindiniamsnaftosgamintojamsdidinti naftos kainas. Kadangi bendrosiospasi0los veiksniai betarpi5kai veikia kainq lygio pokydius. priemones. Tai rodo ekonomini augimrlir gamybiniopotencialodidejirn4.dideja darbo uZrnokestis ir prekiq kainos.kad. padidejagamybosapimtis ir sumaZeja I lygis. o kainq lygis padidejanuo iki Pr iki P. vadinamas stagfliacija. lygl ir bendrosios pasifilos kreivePgaASpaslinko l padetiPrE2AS.

Bendrosios pasiulos kitirno pasekmes 4. esantvisi5kam linija rodo nacionalinio nacionalinio produktas nacionalinis atitinkapotencialiojo uZimtumui.rZirntumas. Pirmasis atvejis. i5laidLl paklausos uZ lygis yra maZesnis arbadidesnis pradinl Jei bendrosios AD lyg1. POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTOIR KTO S. kai AD<ADg. Siq pradinis lygis yra 4E11. Bhna atvejq. kuris b[tq pagamintas. vadinamasnuosmukio(arba recesiniu)tarpsniu. 4.infliaciniu tarpsniu..{VEII(A: NACIONALINIO PRODU PUSTAUSVYROS TARPSNIAI NUOSMUKIOIR INFLIACIJOS reaguojanti bendrosios Nagrindsime. pavaizduoto 45" karnpo tiesej e. . paklausos (bendrujq iSlaidq) dinamik4. AS ---> i\ ___-____.rkto kiekio. Nuosmukio tarpsnis (recessionarygap) . t52 .nuosmuki s4lygojantisatotrukis. skirtumas.kaip susiklostopusiausvyra. ir pusiausvyrasu bendromisi5laidomisAE pasiekiama.Realusis kai produkto dydi. kuriarnepasiekiamas produktasir bendroji paklausanesutampa Tuomet tarp bendrosiospasifilosir bendrosiospaklausossusidaro r.kai AD>ADg.AS. parodantisvertikalq atstumfukuriuo bendrosios paklausos kreivb yra Zemiau potencialiojo nacionalinio prodr. tai susidaro skirtumas tatp potencialiojo (visiSko uZirnturno) nacionalinio produkto Ip ir realiojo jo dydZio )'.17 pav.______j___\9 Y2 YE Yr 4.6.Potencialqjinacionaliniprodukt4 vaizduojantivertikali produktokieki. kad nacionalinis visi5kas taSke.18 paveiksleparodytabendrosiospaklausosAD ir nacionalinio produkto pusiausvyra.antrasisatvejis.

1a bendrqj4paklausqir gamintojainegali parduoti visq pagamintqprekiq. ir Esant infliaciniarn tarpsniLri.20 paveikslas vaizduoja atveji.Pirmiausia nagrinesime nuosmukio tarpsni. Kad gamyba pasiektq potencialiojonacionalinio produkto lyg1. Ddl nepakankarnosbendrosios paklausos maldja nacionalinio produkto gamyba. parodantisverlikalq atsturnil kurir.rsa investicijorns. Tokiomis sElygomis nacionalinio produkto gamyba negali dideti.ro bendrosios paklausos kreive yra aLk5diau potencialiojo nacionalinio produktokiekio. bendrosios kai iSlaidos 153 . visiSkas paklausos perteklius uZirntumas. Gamyba nepasieks potencialiojo nacionalinio produkto lygio. E. paZyneto taSku A.19 paveikslo matome.infliacijq sqlygojantisatotr[ikis. Taip atsitinka.18 pav. pasiekiamas bendrosios kyla kainos. Bendrosios ir nacionalinio pusiausvyra paklausos 154. AD paklausos potencialiojo produkto 4. kad pusiausvyra bendrosios tarp yra produktosusidard ir nacionalinio taSke Nuosmukiotarpsnis AB dydZio. liks nepanaudota darbo jega.tuomet nacionalinds padides pasieks potencialiojo produktolygi. poreikis. kai pusiausvyrosnacionalinis produktas viriija savopotencialqj! lygi. Bendrosios sukursinfliacijostarpsni(atotnikf. 45o 4. Tai skatina prekiq atsargq susidarynq. tLrripadidetibendrosios iSlardos. kai bendroji pasiula virSr. sumaZdja investicijq Gyventojqsantaupos virSijainvesticijas. paZymet4 ta5ku B.paklar. Tuomet paJamos AD kreive turi kirsti 45' linijq SianretaSke. pavaizduoto karnpotieseje. kai bendroji pasiula nepatenkina paklausos. ncs 1i vir5yttl bendrqsias i5laidas ir kartu bendr4j4 paklaus4. lnfliacinis tarpsnis/atotrfikis (int)ationarygap) . atsiranda nedarbas.

SusidaroAC dydzio infliacinis tarpsnis.19 pav. Nuosmukio tarpsnisbendrosios paklausos nacionalinioproclukto ir pusiausvyros sElygomis AD fliacinis r E 4. AD Nuosmukio tarpsnis YE 4.Tuomet bendroji paklausaAD virSija garnybosaugirno galimybes. pavyzdliul pasklidus gandui.Infliacinis tarpsnisbendrosios paklaus. kad ateityje prekes labai pabrangs.20 pzv.Jis rodo. kad bendroji paklausavirsija bendrosios pasifilosgalimybes.os nacionarinioprodukto ir puslausvyros sqtygomls 154 .spardiai dideja.

rrisvadinamas taupymo paradoksu.juodai dienai".y. parodytas4.darbo uZmokesdiui maZejant ir nedarbui. Situacija paradoksali ir tuo. ir taupyrno 155 . Kreiviq I ir Sr susikirtimo tadkasrodo nacionaliniqpajamq pusiausvyroslygi Y.I 4. darbo uZmokestrs rr dideja nedarbas. Esant infliaciniam tarpsniui.7. ekonornik4 i5tikgs nuosmukis.veikia kainq augimo veiksniai.Esant nuosmukio tarpsniut. Taupymo paradoksas. 31 kreive rodo pradin[ santaupq lygi. kai ekonomika tai yra eklekti5kosiosbendrosiospasiuloskreivds horizontaliojedalyje.kuriame investicijos Taupyrno paradoksas yra autonominds. Tuomet gyventojai bus kai linkg riboti savo dabartinlvartojimq ir taupyti . absoliudiaineelastingos t. maLdja kainos. S. TAUPYMOPARADOKSAS Multiplikatoriaus poveikio analize parodo rei5kini. esantautonominems investicijoms Tarkime.21 pav. kad gyventojai suinteresuotidaugiau taupyti ir maZiau vartoti kaip tik tada.21 paveiksle. kr.namq [kiq pastangosdaugiau taupyti maZina nacionalinespajarnasir pakertataupymo galirnybesateityje. Taupymo paradoksas (paradox of thrift) .infliacinis tarpsnisi5nyksta. kai didesnis taupymas yra labiausiai ekonorniSkai nepageidaujamas. MaZejant kainoms.Didejant kainorns. nuosmukio tarpsnis iSnyksta. 4.keinsistinesteorijos dalis. Taupymo paradoksas . nacionaliniqpajamq atZvilgiu.

kurio koeficiento reikSme padideja ribinio polinkio investuoliir apskaidiuojarnas del taio: 156 .Santaupqperteklius (E1F).rkelia investicijq priear-rgio. Pusiausvyrasusidarysta5ke 82. SumaZejEs vartojirnasnesr. to paties dydZio Al nes trlkumas sukelia didesnl pajamq AY sumaZejirnq. sukels prekiq atsargq augirnq ir paskatinsgamintojus maZinti gamyb4. esantkintamomsinvesticijorns Siuo atveju ribinis polinkis investuotisustiprinamultiplikatoriaus veikimo poveik[. nes surnaZejo santaupq Saltinis . arba supermultiplikatoriurni. Todel teigiamosinvesticijq kreives nuolydis rodo jau nebenulinl ribini polinki investuoti(i'). Siuo atveju investicijq trflkumo AI. bttinas pr-rsiausvyrai palaikyti nacionaliniq pajarnq Iygyje Y1. palyginti su numatytomis investicijomis. Sudetingasis mr-rltiplikatorius toks multiplikatorius. todel investicijq tiese I nepakeis padeties (prie5ingu atveju I paslinktq iki punktyrines linijos lr). sumaZino nacionalines pajarnas rnultiplikuotai: AY>AI. Taupymo paradoksas. reikalingo pusiausvyraipalaikyti Y1 nacionaliniq pajamr4lygio. Toks multiplikatorius vadinamas sudetinguoju.22 pav. Namq ukiq pastangos daugiau jq taupyti greit sumaZina santaupas Zemiau pradiniolygio S2<S1.nacionalindspajarnos iki Y2. Siasinvesticijas 4. AY 4. Padidejusiossantaupossugriaus pusiausvyrq. Padidejusnamq [kiL1 santaupoms. pasekmesyra Zyniai reikSmingesnds. tiesd S1 paslinks i paderi 52.lygt S'. Panagrinekime reali4 situacijq kai investicijr-1 apirntis kinta priklausornai nuo nacionaliniLl pajarnq kitimo. Atsiradqs autonominiq investicij14 trfikurnas AI. kad santaupq lygis sumaZejo iki pradinio S1 lygio. kuris rodo.22 paveiksle rodo nedidelio teigiamo nuolydZio linrja I.

. r r r o . . Pagrindin€ss4vokos . .neb[tinai tinka visai ekonomikai.m = I l-(c+i ) 14 11\ Taupymo paradoksasrodo. kas teisingaatskiro individo poZiuriu. . nes neigiamai paveikia gamybos ir gyventojq uZimturno apimtis. r a bendrojipiklausa a iSlaidos bendrosios paklar-sos bendrosios strukthra a kainq lygis a paklausos bendrosios kreive a palukanrlpoveikis a tufto poveikis importo poveikis pusiausrryrosbendrasisnacionalinis produktas a bendrojipr.rs. . Taigi atskiro Zntogaus poZi[riu tai privalurnas. Atskiro Zrnogaus poZilriu.rsiausvya a neplanuolosinvesticijos autonornine bendrojipaklausa a nuosrnukiotiupsnis a infliacinis talpsnis a rnultiplikatorius autonominesbenclrosiospaklausos multiplikatorius q investicij multiplikatonLrs sudetingasis multiplikatorir. r o . taupesnis sutaupo daugiau ir tampa turtingesnis. t.blogybe. gamybos apimtis ir santaupos sumaZes. arba supennultiplikatorius Sokas.y. o visai visuomenei daugiau taupant. kad rnakroekonomikosanalizes lygio iSvadosapie ekonomikq kaip visumq skiriasi nuo i5vadq mikroanalizeslygio. srikrdtimas bendrojipasi[la pasirilos bendrosios kreire humpojo laikotarpiobendros pasiIlos kreive ilgojo laikotarpiobendros pasirilos kreive verlikali (klasikine)AS atkarpa horzonlali (keinsistine) AS atkeupa tarpineAS a&arpa laupymoparadoksas (galimasis) potencialusis bendrasis vidaus(nacionalinis) produktas 157 . o visuomends. .

pasiulos GrafiSkaipavaizduokitetrumpojo ir ilgojo laikotarpiobendrosios jq kreives bei paai5kinkite skirtumus. 2. mi3rioje ir atviroje ekonomikossistemoje? Paai5kinkite taupymo ir investicijq rySio poveik[ pnsiausvyros nacionaliniamproduktui. 3. 5. Paai5kinkitemultiplikatoriauspoveiki ir jo veikimo mechanizmE. Nustatykite potencialiojo nacionalinio produkto ir pusiausvyros nacionalinioprodukto s4veikq. Kokia bendrosios paklausos strukt[ra privadioje. 4.Kartojimo klausimai l. .

1. Valstybes vaidmuo Salies ekonominiame ir politiniame gyvenime yra ivairiapusis:tai istatymq leidimas ir jq vykdyno kontrole. Sioje temoje pladiau nagrin€sime vyriar. siekiant suSvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio prodLrkto svyravrmus.I i I 5. Taigi fiskalines politikos igyvendininias susijEs sr. yra 5. r prekiq ir paslaugqpardavimumokesdiai. importo muitai.atitinkamaibiudzetosaldasbus teigiamas.y.Zemdsnuomos mokestis. O jeigu valstybds i5laidos maZesn€suZ gaunamas pajamas valstybesbiudZetas perteklinis.kuriems priskiriarnipridetines vertdsrnokestis. atitinkamai biudZeto saldas bus neigiamas. 1 . privadiq namLl tikiq ir [rnoniq na-iamumokesdiai. biudZetosaldaslygus nuliui. t. Teorinis fiskalines politikos pagrinclasyra angh"1 ekonomisto DZ. Tai fiziniq asrnenq pajarnq rnokestis ir juridiniq asmenq pelno mokestis. FISKALINE POLITIKA Ankstesnese temose buvo nagrindjamas taupymas. V a l s t y b € s a j a m o si r i S l a i d o s p Svarbiausias valstyb€sbiudZetopajarnqSaltinis.rsybds vykdom4 fiskaling politikq: aptarsime Sios politikos igyvendinimo instrumentus Siospolitikos poveik[ ekonorniniamaugimui. yra biudZetas subalansuotas. Zinoma. reguliuojant bendr4j4 paklaus4. Jei valstybds ir islaidosdidesnis negu pajarnos . Skirturnastarp valstybespajamq ir i5laidq vadinarnas biudZetosaldu. akcizai.palikimo mokestisir kiti mokesdiai.valstybinio sektoriaus. Valstybes biudZetas tai valstybes piniginiq pajamqir iSlaidqper tarn tikr4 laikotarp[ planas. 159 .tai [vairus rnokesdiai. Pastaroji apima fiskalinE politikq monetarinq politikq ir valiuros keitimo kurso reguliavirnq.rvalstyb€s biudZetoformavimu ir naudojirrLr. Atskaityrnai socialiniam draudimuitaip pat priskiriarni Siaimokesdiq grupei.y.M. . kaintl lygiui bei ir uZimtumui. valstyb€s vykdoma ekonomine politika. neivertinant labai svarbausekonornikossektoriaus. tLrrtornokesdiai.tai valstyb6s finansq naudojimas. investicijos ir pusiausvyros nacionalinio produktosusidaryrnas privadiojeekonomikoje. siekiant sr"rsvelninti konjunkturiniLrs svyravimus. VALSTYBES FISKALINBS POITTTXOS ESME 5 . prekiq ir paslaugq gamyba valstybinese [monese ir. Fiskaline politika . kuriuos galima suskirstytiI tris stambias grupes. 1 . nuosavybds. Siq gmpE leina Zemes | mokestis. nekilnojarnojo t.Jeigu valstybds pajamoslygios jos i5laidoms. kuriais gali buti apmokestintas nekilnojamasis turtas.biudZetasyra deficitinis.Keinso mokslas apie aktyvq valstybes bir-rdZeto ir valstybinirl investicijq vaidrneni.

o netiesioginiais apmokestinami Pajamq ir turto prekesir paslaugos.0 1.Valstybes nuo bendrqiqpajamq) rn.kuriais betarpiSkai mokesdiais ir privat[s asrnenys irnonds. : D e l o . maZas yra regresyv[s. rnokesdiq mokesdiai netiesioginiq pardavimo ir pajamqstrukturaskiriasiiSvystytose mokestiniq biudZeto Valstybes didele tiesioginiqmokesdiqdalis' lsvystytoseSalyse Salyse.kuriais aprnokestinamos rnokesdiai priklauso tiesioginiq rnokesdiq grupei. tokie mokesdiai. dalis valstybes tuo diilesndtiesioginiqrnokesdiq isvystytaSalis.Tik tuo atveju.3 l u d u s t r i n c s1 0 ) A g r a r i n c si r ( i n d u s t r i n c sI 5 ) Vidutiniq n a i a m u( 5 5 ) N{aZiausiai (1. 13esivystandiose _salysedidelg mokestiniq lengviau surinkti nei pajarnrl neiiesioginiai rnokesdiai.M . Tiesioginiais mokesdiais vadinarni tokie rnokesdiai.6 )1 | 1. tadiausie mokesdiai mokesdius. GlobalnY podchod.nq. atvirkSdiai.? ( 26.0 33.0 25. valstybes gaunamq pajamq dall sudaro paji. nemaZqbiudZeto gali nuosavybes sudaryti pajarlosi3 valstybes pajarnq strukt[ros ypaturnus skirtingo Minetus valstybes biudZeto kuo labiau pateiktiduomenys: iliustruojaI lenteleje issivystymolygio Salyse ir pajamose.JAV Sie rnokesdiai sudaro apie 85 proc. 1 9 9 6 . a n s l . imonitl.7 13. bcsivystandiose pavyz<IZiui.6 21.q 41. B .l 14... S a k s .P .0 inis: Dz D .9 23.0 3. lygio Salyse skirtingoiSsivystyrno pajamLl struktfira I lenteld.1 17. biudZetopajamq Saltinis tai nemokestinds Kitas valstyb€s siai pajamq r[Siai priskiriamos pajarnos i5 valstyb€s nuosavybes.ir Mokesdiustaip pat galima suskirstyti1 tiesioginrus netiesioginius.1 30.0 +. dali nei gar"rnantys rnokesdiq didesnE ilalis moka visuornends pajarnos. pajamqdal[. L a r e n .pajarnos baudqir konfiskacijos kitos nemokestinds Sio pajarnq Saltinio dalis bendrosebiudZeto pajarnosedaugelyje Saliq yra nedidele.jei valstybei priklauso daug gamtosistekliq. (procentais 1980 p Mokestinds aiantos mokesdiai netiesiociniai tiesioginiaimokesdiai I'iziniq \emokestin6s Saliqgrupd socialinio vidaus prekiq tarptautin6s pajamos asmenu fiq skaidius) pajamq ir draudimo ir paslaugq prekybos mokesdiai !rnoniq pelno mokestis mokesiiai mokesliai 9.vietin€s pajamos. F .{) iSvysrytos )s 1 l -1. P e r e v . s 160 . 2 2 3 .6 ll.Siuos mokesdius pajamasgaunantl t.5 2ls.y. M kroekonomika. didelespajamas.1. o prekir4 ir paslaugq grupei. bei i5 rinkliavos.

Saks.Globalnyj podchod.D.ti 2r.5 36. iSlaidos. Vagnerio ddsnis (Wagner law) . ir .3 54 1 4)4 46. dai : 1 1 a JAV l 8. 8 41 l 4 l.Laren. Metai I9 3 8 I988 200s Pranciizija Vokietija Japonija Nyderlan.Vagnerio ddsniu").. Salyse . transferiniai rnokejirnai ir vaistybes skolos pal[kanq rnokdjimai.valstybiniai Zem€sfikio produktq supirkirnai.valstybesveiklos pletrosdesnis"(trurnpai vadinarnas.Valstybes gali bUti suskirstytosketurias biudZeto i5laidos grupes: I valstybesvartojirno iSlaidosapimavalstybinio sektoriaus darbuotqq darbo uZmokest[bei valstybesperkamqprekiq i5laidas(pavyzdLiui. Pagrindinpvalstybesi5laidq dalI sudaro einarnosios iSlaidos.rai valstybds investicijos. 0 57.Cornrnision.F.).uostqstatybos i5laidos kt. P. palyginti su privadiu sektoriumi. Sios keturios valstybesi5laidq gnrpds kartais skirstornostik I dvi starnbias dalis * einamqsias iSlaidas ir kapitaliniq ldejirnq iSlaidas. valstybes skolospalukanos.karinestechnikospirkimas ir kt. Bendra tendencija.1 .8 50.pastebimapasaulyje nuo XX a.Siq tendencij4 iliustruoja2 lentelds duomenys. o kapitaliniq idejimq i5laidos . Saltinis: DZ. kad valstybds iSlaidqdalisbendra. t r a n s f e r i n i a ii i r n o k d j i r n a i p r i v a i i a m s e k t o r i u i . . valstybesinvesticijos tai ivairios kapitalin€s pavyzdZiui. pensijq. 1835-1917 rn.. l 30.nuo tsVP) m.223.u 48. I 50. uZ kuriuos valstyb6 betarpi5kainegaunatnainais prekiLl ar paslaugq.9 48. 161 . keliq tiesimo. Makroekonomika. rodanlys.teisineje gerovds valstybeje valstybes i5laidq ruiys ir dydis.6 4 1.OECD.lame vidausprodukteper 50 rnetqatskirose padidejodu ar net tris kartus. 2 lentel€. pavyzi2iut.3 34.lvairiq Saliqvalstybes iSlaidos 1938-1988 (proc.9 38 . Vokiediq ekonomistas Adolfas Vagneris(WagnerAdolph. Sis teiginys Zinomas kaip A.B. kad valstybes iSlaidqdalis BVP labai padides. .). S i a i i S l a i t l q g r u p c i priskiriami mokejimai. Einamosiorns priskiriarnosdarbo uZmokesdio perkamq prekiq bei iSlaidoms ir paslaugq iSlaidos. tai valstybes i5laidq dalies bendrarnevidaus produkte augirnas.I Italij a Anglija 28 . Vagnerio sufbrmuluotas . dideja. subsidijos imondms.) dar XIX amZir4e nurnatd. toddl auga valstybes iSlaidq dalis bendrarne nacionaliniatleorodukte.prognoze. nedarbo pa5alpq i5rnokejirnai.. EUROSTAT. EU .investicijonrs tenkasantykinai nedidele valstybes iSlaidq dalis(apie 10 proc. pradZios.3 32.

l\Iokesiiq sistema. Mes apsiribosime tik pagrindiniq mokesdiq sistemos sudarymo principqanalize. Salyje renkamr4 mokesdiLl visur.lriu racionali rnokesdir.na. sudarytapagal tam tikrus bendrus principus. valstybeims vykdyti naujasfunkcijas. kiek rnokesdirlr[Siq kiekvienoje stadijoje (vienas ar daugiau) geriausiai atitinka fiskaliniusir ekonominius politiniLrs bei tikslus. Detalus rnokesdiq sistemos nagrinejimas yra finansq mokslo objektas.l sistema remiasitrimis apmokestinimo r[Simis: . policija. . tadiau gali bfiti ir diferencijuotas. Kitas svarbus mokesdiq sistemos sudarymo elernentas. pajamqpanaudojimoapmokestinirnas (vartojimo mokesdiai).institucinesir psichologinessElygos lernia tai. bet ne su jr1 lol . t s ukio subjektams vienodas. .ras panaudojimas.. 5. pagrindinisvalstyb€sbiudZetopajamq Saltinisyra ivair[s rnokesdiai. Svietimas.tokiaskaip sveikatosapsauga.1. vystantis Salirns. Pajamq mokesdiq objektas yra privadiq ar juridiniq fikio subjektq gaunamospajamos (Sie mokesdiaisusijg su pajamq gavimu. Strukturines.tai atskirr-1 rnokesdiqtarifq nustatymas. kuri skiriarnainvesticijoms. siekiant spartinti ekonomin! augim4 gali buti neapmokestinarnanaujai sukurtosvert6sdalis. . paskirstyrr. pajarnqpaskirstyrnoapmokestinimu(pajamqmokesdiai). vadinama mokesiiq sistema (tax system).Si desni Vagnerisgrinde dviern pagrindinemisprieZastimis: .jog nacionalineje s4skaityboje iSskiriarnos trys nacionalinio produkto apytakos stadijos: gamyba.2. susijusios su Salies teisesauga.kita vertus. ir Todel ekonorniniupoZir. socialine rupyba.gali skirfis mokesdiotarifai pinno btitinLrmo prabangos ir prekdms. Konkrediosvalstybdsmokesdiqsisterna apima daugybgivairiausiq mokesdir-1. gynyba. Gamybos fazeje nustatytas mokestisdaZniausiai irnamasnuo atskiroje verslo grandyje sukurtos pridetines vertds. Pirmoje temoje i5siaiSkinome. gamybosapmokestinimu(apyvartosmokesdiai). Siq funkcrjq vykdynas ypad skatins spartq valstyb6s iSlaidq augim4. todel Sis mokestis ir vadinamas p r i d e t i n e s e r t e su t o k e s d i uS i o r n o k e s i i o a r i l a sg a l i b [ t i n u s t a t y t av i s i e r n s v .PavyzdZiui.Lafero kreivd Kaip jau min€ta. ateityje intensyvesjau nuo XIX amZiaus valstybds atliekamos funkcijos.viena vertus.kylant visuolnenesgyvenirno lygiui. valdymu ir kt.

1 pav. taip pat gauti pervedirnai (dovanos.Ar visadamokesdiq i5 mokesdiqgaunamas biudZetopajamas? Bendrqjq rnokestiniq pajamq priklausomybg nuo mokesdio tarilb dydZio parodo Laf'ero kreive. nustatydau. analizavusio5iq priklar-rson-rybE deSimtrneiio 8-o metq pradZioje.pladiqlaprasme. tnokestines pajamos irgi bus lygios nuliui..garbei. lairnejimai loterijose. palikimas).Pajamomsdidejant. nebus stirnulo dirbti.r tik nustatomimokesciaigali bhti tiesioginiaiarba netiesioginiai. apmokestinant rnokestis visq vartojimq arba jo dal[. periodi5kumo. kainq s4lygoti vert€s pasikeitimai.Taigi apmokestinamas privadiq narnq [kiq vartojimas. Pajarnq r. gali nori padidintiiS mokesdiq Jeigu vyriausybd mokesdiq tarifus. esant tokiems aukitiems mokesdianrs.nokesdio tarifas privatiems [kio subjektams daZniausiai diferencijuotas: yra tarn tikras pajamq minimumas. kad vyriar-rsybd. tai ir rnokestines Jeigr-r bus lygios nuliui. Ci.augair mokesiio larifas. Todel pajarnoms priskiriamos gamybos veiksniq gautos pajamos. Lafero krerve pajamos (T) mokesdiq tarifas (t) lygus nuliui. DaZniausiai visai neprikiausomai nuo jo Saltinioir kuris ekonomines vertdspadidejimas.ras varloji rnas Pajarnq panaudoj Sis ir investicijos. taip pavadinta arnerikiediq ekonomikos profesoriausArturo Lafero. tadiauekonomikos augimopoZi[riu investicijoms mokestis netaikornas. kuri vir5ijus pradZioje mokesdio neapmokestinamr.kaip bet pajamos suprantamos panaudojimu). Tadiau vyriaLrsybd negali tiesiogiri nustatyti aukStesnius tarifq didinimaspadiclins kontroliuotimokestiniqlplaukq. imo poZiiirir. nes. 5. ji gaunamas pa. Taigi per5asi iSvada. Jeigu mokesdio tarifas sudaro 100 proc.l tarifasn6ra aukitas.r turetq bflti apmokestinan.ra 163 . DaZniausiai nustatolnas netiesiogiuis atskiromsvartojirnoprekdms.jamas.

alrkStus mokesdiq tarifus. kaip rodo Lafero kreive. [monemsir valstybds 3. jei Jei Fq > 0. Tadiau nacionalinis produktas gali maZeti. ValstybOs biudZetolygtis Tolirnesnejeanalizdjenaudosirne tokius dydZius: l. Valstybes i5laidos. F5 < 0. Valstybes pajamos 81 ftudget income). valstybes biudZeto lygti: F s = B r.6 socialinio draudimo inaSai ir pajarnosi5 valstybesnuosavybeje gamybosveiksniq.tai valstybdsi5laidosprekdms ir paslaugoms pirkti bei valstybes investicijos.b[tina [verrinri bendro paltrkanqlygio kitirno poveikl. Transferai .3. koks turi briti vidutinis mokesciq tarifas ta . veikia ekonomik4 tadiau tai Siame skyriuje nebus nagrinejarna. Taigi grafike gaunameapverstos . jei aukSti mokesdiaineigiarnaiveikia [kinE veikl4. nei nustadiusi Zemus mokesiiq tarifus.rgirn4nuo iki T. auk5tesnis mokesdiq tarifas s4lygos didesnes rnokesdirlpajamas. Jeigu biudZetodeficit4 (budget deficit) paZyrnesime sirnboliaisBp. gali gauti maZesnespajamas iS rnokesdiq. esant tam padiam Saliesnacionalinio prodr-rktodydZiui. Taigi. tai bilrdZetas perteklinis. mokesdiq tarifo didinimas nuo 0 iki tA s4lygoja paJarnq rnokesdirl i5 ar.U" fonnos kreivg. didinant valstybesvidaus skolq.Tp .dal1gautq pajamq nuslepti. tai biudZetas defrcitinis. tai Bp: F5.. BiudZetodeficitassqlygojavalstybesskolosdidejirn4. 5. Zinoma. bet ir pinigq rinkq bei vertybiniq ne popieriq rinkq (kredito rinkq) studijos.Siq poveikiqanalizeibOtinos tik prekiqrinkq.tai transferiniai iSmokejirlai namq ukiams. kuri virsijus biudZetomokestines pajarnospraddsmaZeti.valstybes biudZeto saldas. esantauk5tiems mokesdiarns. Tolimesndjeanalizdjeapsiribosimetik prekiq rinka.1.. jog sunku teisingai ivertinli..T r i dia Fs .G . kad nera kainLllygio bei palfikanqpasikeitimos4lygotqefektq. 2. tardarni.". sLrbsidijos skolospal[kanos. Be to. ir mokesdiqpajamos pradedamaZeti. Tadiautolirnesnismokesdiqtarifo 0 didinirnas nebeduodateigiamo efekto.G . esandiq Naudodami Siuos galimesudaryti dydZius. siekiarnaneteisetaiiSvengtijq mokejimo . Pagrindin6 Lafero kreives problema ta.tai valstybds biudZeto paJanos i5 tiesioginiq ir netiesioginiqmokesdir. ValstybesbiudZetodeficito finansavimas. l6'1 .

kita vertr"rs moka iSmokos didina nar. (5.l) Esant privadiai ekonomikai. Grynieji mokesdiaiparodo. Prirninsirne.nrlr. c .rq mokamq mokesdiq ir gaunalnq transferinir4 i5rnokq skirturnas. vartojimo funkcija yra 5r: e:n+sx{.a u l o n o m i n iv a r t o i i r n a s . valstybd aprnokestina narnq [ki. Todel pajamos lygios nurnatomomsdisponuojamorns 165 . keisdarnas narntl ukio vartojirnoiSlaidas.ribinio polinkio vartoti disponuojarnas pljarnas koeficientas. kadangi jq dali. nacionalin€s numatomos Si funkcija rodo.tai narr. dia (52) C .POVEIKISVARTOJIMO SEKTORIAUS 5. Seirnq Siekiant lvertinti vyriausyb€s poveiki vartojirno iSlaidorns. Todel galirnauZra5yti: kaip grynuosius mokesdius. Gaunamos transferinds pajamas.-rkiuitransferines iSmokas. VYRIAUSYBES ISLAIDOMSIR TAUPYMUI Vyriausybes iSlaidosprekdlls ir paslaugomsisigyti yra savarankiSka bendrosiospaklausossudedamojidalis. Y . naudojamagrynqiq mokesdiqs4voka.gryniejimokesdiai. Dl=Y-NT. iia pa DI . Viena vertus.2.rojamoms nes visa firmq pagarnintosprodukcijos vertd atitenka narnq hkiams kaip pajamosuZ teikiamusgamybosveiksnir. pajarnoms (Y : Dl). MiSriojojeekonomikojene visos firmq sukurtos nacionalinespajamos atilenka namq [kiui. Atsiradus gryniesierns mokesdiams. susidaro skirturnas tarp nacionaliniq ir grynqjq asrneniniq pajamLl. jog privadioje pajamotns.narnqukio vartojimo i5laidos. ekonomikoje nacionalinespajamos yra lygios disponr. uZ pajamos.nacionalines s a .jog nera grynr-lqrnokesdiq. Vyriausybes sektorius veikia bendrEj4 paklaus4 netiesiogiai.rs. ukio Grynieji mokesiiai (NT .disponuojarnos jarnos: Y .kai neveikia vyriausybinissektorius.net taxes) .o rnokesdiai SeimqpajamasmaZina. pasisavina vyriausybe.n a c i o n a l i n ip a j a r n o s : s NT . visadarnaZesnis l. Tadiau vyriausybessektoriausitaka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu.kiek namq [kir-1i5rnokosvalstybei vir5ija valstybesiSmokas namq [kiui.

o vartojimo funkcija igausSiqiSrai5kq: Ce:a+c"(Y.6) SI vartojimo fr.jei mokesdiai yra autonominiai.4) Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina narnqukir4 autonourini vartojimq.jeigu grynieji autonorniniai mokesdiai sudaro500 mln. Sis surnaZejimaspriklauso nuo absoliutaus grynrljq mokesdiq dydZio ( NT ) bei ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento (c).2. tokiu atvejugauname priklausomybg: ir 5iq C:a+qx(y_NT). kad narnr4 [kiq gaunaml transferiniai i5rnokejimai irgi yra nuo nacionaliniq pajarnq nepriklausornas dydis. tai autonorninis vartojimas surnaZes mln. Sie rnokesdiai vadinarni regresyviniais. < a . k a ia . Lt (0. esantautonominiams rnokesdiams. nes disponuojamos pajarnos nebesutarnpa nacionalinetnis su pajarnornis.rsvyriausybdsvykdom4 namq Dkiq aprnokestinim4 vartojirno iirnkcija keisis. Autonominiq rnokestiqpoveikisvartojimo i5laidomsir taupymui Pirrniausia aptarsirne.kiekvienaspapildomas nacionaliniq pajarnqvienetas didina vartojim4ribinro polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficiento(c) reik5me. Lt. /5 t\ 5. Tokiu atveju grynieji mokesdiai taip pat bus autonominisdydis.f. Tokiq mokesdiq absoliutus dydis nesikeidia.Todel narnq fikiq vartojim4 reikia susieti ne su disponuojarnomis pajamomis.8 x 500 = 400). dia Ca .y. Kad analize britq paprastesni. maZesng tuo dali sLrdarys mokesdiai. lvertinr. didejant pajamoms. 400 SumaZejusi autonominI vartojirn4paZymesime a6: a. Pavyzdliui.nl:(a-cx NT)+cxY. /5 <\ (5. Tuomet narnq [kiq vartojirno funkcijos i5rai5ka bus: Ca:ac+cxY.8. o su nacionaliner-nis pajamomis. kuo didesnes jq nes pajamos. (5.1. kaip pasikeisvartojimo funkcija.c:&-cx NT. Nagrinejantprekiq rinkq bendrEjq makroekonomikos pusiausvyrq bfitina palyginti nacionalinio produkto pasiul4 ir paklaus4.vartojimas. . o ribinis polinkis vartoti disponLrojamas pajamas yra 0. kurl paZyrnesimeNT .t. tarsime. nepriklauso nuo Salies nacionalinioprodukto dydZio.rnkcijos pasikeitim4 pavaizcluosime grafiSkai t66 .

lygiagretus Disponuojamospajamos skiriamosne tik vartojimui. kaip pasikeite namq [kiq vartojirno i5laidos.2 pav.f." Nt dydZiu. 2x 5 0 0 = 1 0 0 ) . Lt.nl:(-a-s' dia Nf l+s ^ Y: (5.8) t6'7 .2 paveikslo vartojimo iSlaidq tiese C rodo vartojimo iSlaidLl priklausomybgnuo nacionaliniqpajamq.I padet[Ca.2..26 r 3.Esant bet kuriam nacionaliniq pujurntl autonominiusgrynr"rosius rodo C tieses sumaZejo.jeigu grynieji autonominiaimokesdiaiyra 500 mln.5. Todel autonominiqmokesdiqsistemos[vedimaspakeidiair taupyrnofunkcij4 kuriquZra5ysirne remdarniesi 3.oje paZymesime a5: -3s=-a-SxNT' Tuomet namq lkiq taupymo funkcijos i5rai5ka bus: ( s. tai taupymassumaZes polinkis taupyti disponuojamas L I ( 0 . PavyzdLiui.Vartojirno i5laidq tiesd Ce rodo.7) mokesdiams.taupymas.Sis sumaZejimas ( NT ) bei ribinio polinkio taupyti disponuojamaspajamas koeficiento (s).21aformulemis: Sa:-a+sr(Y.0. esantautonominiaurs Sa .kai ndra mokesdiq. ivedus mokesdius. vartojimoiSlaidos poslinkis Zemyn.kEpaveiksle lygiui.lar 5. Autonominiq grynqq mokesdiqpoveikis vartojimo funkci. Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina ir namq ilkit1 grynqjq rnokesdir4 dydZio priklausonuo absoliutaus taupymq. o ribinis 100 rnln. Pasikeitusi neigiarnE autonornini vartojim4 taupymo funkcr. bet ir taupyrnui. pajamas.

grynqiq mokesdiq no'na (koeficientasvisaila r. paJamq. Noredami supaprastintia. Jeigu nacionilines pajamos lygios r68 . mokesdiq dydis. 5.l. tai t:0.azesnrs u Zv i e n e t q ) . cta (5. kai nera mokesdir. .3 paveikslo taupymo tiese S rodo taupyrno priklausomyog nlro nacionaliniq pajamq. tarkime. Tai paveikslerodo S tieseslygiagretus poslini<is Zernyn.<_a.Ss:-as+sxy.: T: f(Y). Esant bet kuriarn nacionaliniq pajamq lygiui.i paaeti sn . Proporcingq grynqjq mokesiiq poveikisvartojimo iilaidoms ir taupymui Dabar tarsirne. NT dydZiu. jei l0 proc.2. kai_a. x.Taupyrno tiese Sa roio. t.y.2. l. lvedus autono-iniu. padiakryptimi keisisir absoliutus ta . mokesdius. Tokiu atvejukeidiantis pajamorns. Pavyzdliui. kaip pasikeitenamq ukiq taupymas..l 0) t . taupyrnas surnaZejo. Autono'riniq grynldq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai 5.'arizg. (5e) sl taupynlo iunkclos pasikeitimqpavaizduosirne erafiskai S s^ 5'3 pav. kad grynieji mokesdiaidideja p r o p o r c i n g a ia c i o n a l i n c r n s i a r n o r n s : n pa NT:txY. jog rnokesdiqdydis priklauso nuo narnq fikiq gaunamq . grynuosiu. nacionaliniq pajarnq atitenka vyriausybei grynqq rnokesdiqpavidalu.

tai gautavartojimo funkcija rodo.t. tai kiekvienas nacionaliniqpajamq padidejirnas didina80 rnln.gausrme: Dl:Y . iia ( 5 .Todel disponuojamos pajamq. lra3p(5.4 pav. Lt ir t. (5. Lt.1)x100:0.1)formulq. Proporcingqgryndq mokesdiqpoveikis vartojirno funkcijai (tga:c. Kadangi 0<(l-t)<1. grafiSkar: Minet4 vartojirno funkcijos pasikeitin.Lt clidinavartojimo i5laidastik 72 nacionaliniq mln. jog namq [kis dali pajarnq gryndq mokesiiq fonla pajamossudaro1ik dalI nacionaliniq sumokavalstybei. tai NT:0.2) lygt1[ra59 [ C * : a + c x (l . esanl proporcingierns ryniesielns mokesdiams. Jei c:0.m l50mln. tg0:c*) t69 .10)fonnulEi (5.1 r AC I r-l I i AY ! AY 0 5.1 2 ) g C* . Lt.. tai NT:20 mln. tai dabarkiekvienas Jei vyriausyb€apmokestina pajamq padidejimas 100 mln. 100 mln.8x (l-0. Lt. negu prie5 [vedantrnokesdius.vartojimas.t x Y: Y x (l-t)..8 ir t:0.Lt vartojimoi5laidas namq hki ir t:0. (5.11) lygtl: Nauj4vartojimofunkcij4gausime. jei 200mln. (5.t ) x Y .Lt(0.1.8 x 100: 80)..72x100:72). jog kiekvienas papildornas nacionalinir4pajamtl vienetas didins vartojimo i5laidas maZiar-r.11) Si lygybe rodo.1x150=15 ln.Lt (0. pavaizduosime 4 .

(5.t ) x { . cla ( 5 . Proporcingqmokesdirlsistemosivedirnaspakeidiair taupymo funkcijq: 5r.13) lygti i (5.y. keidiantisnacionalinems pajamorrs. keidiantis Seirnq gaunarnoms disponuojarnoms pajamoms). AC*< AC. Arba tai tolygu ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamassumaZejimui.3 1 s x ( l . gauname1oki4 vartojirno funkcijos iSrai5k4 ekonomikoje. C* linijos nuolydis maZesnis negu C linrjos. Tai rei5kia. vartojimo paklausa didejaAC dydZiu.Nacionalinerns pajamorns didejantdyctZiu Ay. c*< c.14) Kadangi ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamas koeficientas apib[dina vartojimo funkcijos nuolydl.grynqiq mokesdiqnorma. :_a1sx(y_NT):_a+sx(y_ xy): t =.ribinio polinkio vartoti disponuojamaspajantas koeficientas. ivedus proporcing4mokesdiqsistem4: . keidiantivyriausybds gaunamqgrynqiq mokesdiqapimti.kurioje yra proporcingqmokesdiqsistema: C*: a* c* x Y. kiekvienasnacionaliniqpajarnqpasikeitimas Ay dydZiu vartojirnopaklaus4 keisjau AC* dydZiu.Dalis nacionaliniq pajamq padidejimo atitenka vyriausybei mokesdirl forma.15) Kadangi 0<s<l ir 0<(1-t)<1. past[mus vartojirno paklausos linij4 C I C* pacleti. Arba tai tolygLr ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamas sumazejimui.x:sx(l_t). tai c* linijbs nuoly<iismaZesnrs negu C linijos (tg B < tg cr).Linija C rodo vartojimo i5laidas. ir lra59 (5. c . kai ribinis polinkis varrori yra pastovus dydis (t. lvedus rninet4 rnokesdiq sistemq Siemokesdiai nebesutampa. (5.4 paveiksle rodomas. nes dalis nacionaliniq pajamq prieaugioatitenkavalstybei grynqJLl mokesdiqfbnna.12) lygti. Salyje neivesta rnokesdiq sistema. fvedirs proporcing4 rnokesdiq sisternq: t70 .3 ) r c* ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamas koeficientas. apmokestinus narnq [ki. nesikeidia.ribinis polinkis vartoti nacionalines disponuojamas ir pajamassutarnpa. rai nauja taupymo funkcija rodo.t ) } : . jog. - jei Kitaip tariant. t .a 1 s x { { x ( l . jog kiekvienas papildomasnacionaliniq pajarnq vienetasdidins taupym4 maZiau nei tai buvo pries [vedant proporcing4mokesdiq sisternq. Grynqjq mokesdiq poveikis vartojimo paklausai 5.

Lt.l 7) Sakykirn.2 t t: 0. 0 Taupyrnofunkcijos pasikeitim4parodysirne grafike. taupymaspadidetq 200 tnkst. t * grynqjq mokesdiqnorma.15) lygt[. Lt. 2 x ( l . Lt (0.i 6 ) s* . lraSg(5.1 8 x1 .Tai 5.ribinio polinkio taupyti disponuojamas pajamas koeficientas. taupymqpadidins tik 180 tfikst. gaunametokiE taupymo funkcijos i iSrarSkrl.5 paveiksle rodo tiesdsS poslinkis i padetl S*.jei s : 0.ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamls koeficientas. 1 ) = 0 . tai ribinis polinkis t a u p y t i n a c i o n a l i n ep a j a m a s u r n a Z d ji a i s * : 0 .y.D a b a r s s k nacionaliniqpajamq padidejirnasI mln. dabar bus taupoma maZiau.1.0 . Proporcingqgrynqiq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai Taupymo tiese S rodo taupymo priklausomybg nuo nacionaliniq pajamq.5 pav. S*:_a+S*xY.patryzdLiu|nuo Y1 iki Y2. s . t7l . -a'l L 0 I I 5.16) iSrai5kq (5.2x1000000=200000). 1 8 .s * = s x ( l _t ) . taupymo padidejimasdabar bus tik A S*. 0 0 0 ) . kai nera mokesdirl.lvedus proporcingEmokesdiq sistem4 sumaZeja ribinis polinkis taupyti nacionalinespajamas. tai. padidejusnacionalin6ms pajamoms I mln. cla ( 5 . kai O vyriausybe iveda proporcingEmokesdiqsistemqir t : 0. Nacionalindms pajamomspadidejus. (5. Lt ( 0 . 0 0 0 . 0 0= 1 8 0 . t.

5.1 Vyriausyb€si5laidq poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui Vyriausybds iSlaidos apima valstyb6s investicijas ir valstybds vartojimq.3. teikiamos ivietimo.6 vyriausybds iSlaidq poveiki realiojo produktoapirrdiai. Diskretind fiskalind politika (discretionary fiscal policy) tai vyriausybds sqmoningai vykdomas rnokesdiq ir i5laidq keitimas. yra bendrosios paklausos dalis. tenkina privati gan. DISKRETTNEFtSXAItNBpOI-trlrn Pagal fiskalines politikos instrumentq (mokesdiq.t. kaip pavaizduota pav. Valstybes vartojimas suprantamaskaip jos dalyvavirnas [kineje veikloje. Kainq lygis i5liekapastovus. kuri4 paprastai.esantceterisparibus.t. Sis valstybes vartojimas taip pat didina bendrqjq paklausq.y. uZirnturnq kontroliuoti infliacrjq. ir Tolimesn€ analizererniasiSiomisprielaidornis : 1. Siame skyrelyje apibfidinsimediskretinEfiskalinq politikq o 5. reiSkia.3. q a 2. Vyriausybesi5laidos(G) yra autonomines. Todel bendroji paklausa uZdarojemi3riojoje ekonornikojesusideda tnjq daliq: i5 AD:C+I+G ( 5r8 ) . bendrosios Tai paklausos kitimas paveikiatik reali4jqgamybosapimt[ ir uZirntumq.ro n a c i o n a l i n ip a j a m q p ir l t i e s .ryba.). aptarsime 5. Jais apmokestinamos narnq ukir.4 nediskretinE fiskaling politik4. t72 . lsigyjant ar gaminant tam tikras prekes ir paslaugas(pavyzdZiui..kai ndramokesdiq(t: 0). valstybes i5laidq) kitirno pob[di i5skiriamadiskretin€fiskaline politika ir nediskretinefiskaline politika. Visi mokesdiaiyra tiesioginiai. Valstybines investicijos.5. gydymo paslaugos. Pirmiausia aptarsime vyriausybds i5laidq ir mokesdiq poveikl pusiausvyros nacionaliniam produktui izoliuotai. nagrinedamikiekvienq Siq elementqatskirai. kaip ir privadios investicijos. perkarnakarine technikair t. Pirmiausia. siekiant paveikti realiEj4 nacionaliniq pajarnq apimt[. jog 3. nepriklausandios nr.1 gaunamos pajamos.

6 paveikslebendrosios paklausoslinijos ADe poslinkiui AD1 padeti.6 pav.Susidaro naujas pusiausvyros produktas Yy.e) r (5. todel jas turirne p r i d c t i p r i e j a u e s a r n qv a r t o j i r n oi r i n v e s t i c i n i qi 5 l a i d q .y.apskaidiuojarne pusiausvyros produktq: v n= ( a + i + c ) .6 paveiksle ilir"rstrr"roja horizontali tiese G . Privadios ekonorrikos pusiausvyros nacionalines pajarnos Ys.pusiausvyrosproduktas). prie bendrosiospaklausosprisideda dar vienas komponentas vyriausybdsiilaidos? Kadangi pastarosios nepriklauso jas nuo nacionalinioprodukto apirnties. i5 privadiq q investicij ir vyriausyb€s i5laidq.20) Autonominir4 vyriausybds iSlaidq sqlygotq pusiausvyros produkto pasikeitimq galirnanustatytiir kitu b[du.tai 5. Kadangi bendroji paklausa mi3riojoje ekonomikojesusideda trijq daliq . * (5. nustatydarni nauj4 pusiausvyros produktq pritaikeme pusiausvyros sElygE Y:AD.namq ukiq vartojimo iSlaidr1. pritaikiuspusiausvyros sqlygE : l. Siuo atveju. S i s b e n d r o s i o s paklausos pasikeilimasrodomas 5. Kaipgi pasikeidiapusiausvyrosnacionalinisproduktas (loliau jei tekste. VyriausybisiSiaidq nacionaliniarn produktui Bendrosios paklausos tiese ADe rodo bendras vartojirno ir privadiq investicijq iSlaidas. Naudodamiesi I9) lygybe. S t73 .Y=AD AD.:C+I+G ADo:C+J f:3fsxl Yr AY poveikispusiausvyros 5. Vyriausybes i5laidos didina bendrql4 paklaus4. t.tai pusiausvyros sqlygalgauna5i4i5rai5k4: \'=a+crY+l+C Yo ( 5.

Vyriausybds i5laidos didina pusiausvyrosproduktq.itekantysi bendrqnacionaliniqpajamq paklausossrautE Toddl Siuoatveju pusiausr.iliustruoja 5. yra nes: l l-c Pusiausvyrosprodukto nustatyme grafiniu b[du.7 paveikslas.22)pusiausvyros produktoi5raiSkos identi5kos. kad pusiausvyros nacionalinis produktas privacioje ekonomikoje . kurrarne taupymo linija S susikertasu I + G tiese. jos iSlaidos kartu su privadiomis investicijomis yra papildomi srautai(ekspansiniai dydZiai). Vyriausybds poveikispusiausvyros iSlaidq nacionaliniam produktui Tarkirne.bfidingasmultiplikacijos efektas.Ye.7 pav. kaip ir papildornorns privadioms investicijoms. Papildomomsvyriausybdsi5laidorns.kad pusiausvyros nacionalinis produktas padideja daugiau negu iSaugavyriausybines iSlaidos t74 . ir grafike naujE pusiausvyrosproduktq nustatornepagal ta3k4 E1. 2)1 I (5. Atsiradus valstybei.randamepusiausvyros produktq: Y .I . S .2l) lygybeje uZra5ytq pusiausvyros sqlyge.20)ir (5.Tai rei5kia.sulyginusnutekejimo(kontrakcinius) itekejimosrautq(ekspansinius) ir dydzius.yros sElygaigauna5i4 i5rai5k4: s=i+c ( 5 .= ( a + t + G l ' l / _ _ \ t /{ ??\ (5.21) lygybE ira5Etaupymo funkcijos i5raiik4 S: -a * s x Y ir iSsprendq gaulq lygti Y atZvilgiu. naudojant (5. . G G E o l 5.

AG : 50 mln. A utono miniq ntokesiirl poveikis pusiausvyros nscionaliniant produktui kad autonominiqmokesdiq sister.Lt Vadinasi. Aptarsime tik mokesdiq poveiki pusiausvyros atsiribodami nuo vyriausybes i5laidq (G=0) Nagrinesime du mokesdiq poveikio pusiausvyrosprodLrktuiatvejus . valstybiniaiprekiq ir paslaugq pirkimai bei valstybes investicijos tik tiesiogiaididina bendr4j4 ne paklausq ir nacionaiini produkt4 bet ir sukelia antrinitl (t. I. velesnir$ vartojimo iSlaidq augirno grandinE.rktui.(AY>AG). tai Siospapildornos pusiausvyros produkt4padidina 250 mln.esant autonorniniarns mokesdiamsir esant proporcingierns rnokesi'ilrrns. ivedus autonominius mokesdius.8.8 50. Vadinasi.2. maZejanl produktasmaZeja. produktuipaaiSkinsirne. 175 .3. Autonominiq mokesdiqpoveiki pusiausvyros naudodarni abu pusiausvyros nacionaliniqpajamqapskaidiavimo b[dus.23) jei i5laidos Pavyzd2iui.3.1 skyrelyje i5siai3kinome. Todel vyriausybds i5laidq multiplikatorius lygus investicijq multiplikatoriui (kai neramokesdiq): rnc = mr l l-c l s (5. I aY = -x l-0.' x 6Q. bendroji paklausair pusiausvyros nacionaliniamproduktui 5. ivedirnas sumaZina autonornini vartojirnq o kartu ir bendr4siasvartojinro i5laidas.y. priklausomai nuo multiplikatoriauskoeficiento dydZio. Lt. o c : 0. sumaZes bendroji paklausa ir pusiausvyros nacionalinisproduktas. vyriausybes i5laidos C veikia pusiausvyrosprodukt4: didejant vyriausybes iSlaidorns.esant bet kokiam nacionalinio produkto dydZiui. paskesniq. vyriausybesiSlaidorns.dideja bendroji paklausa ir plrsiausvyros produktas.2. AY:5x50:250rnln. 5.2.nos 5. Tai savo ruoZtu vdl didina bendr4jq paklausq ir produkto apimti. Lt: AY: rn. Mokesiiq poveikis pusiausvyros prodr. Lygiai kaip ir privadiq investicijqatveju.

kai Bendrqjq paklausq AD. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui bendrosios paklausos bendrosios ir pasiUlos modelyje 176 . esant autonominiams mokesdiams. lvedus autonominius mokesdius.8 pav. bendrojipaklausaAD2 sumaZeja. Y : AD. Bendrosiospaklausostiese AD1 ir pusiausvyros produktasY1 rodo situacijip privadioje ekonomikoje.+c*Y+i. sumaZejo nes autonomines vartojirnoi5laidos. jog ivedLrs autonominius mokesdius. sudaro namq [kiq vartojimo iSlaidos ir pastoviosprivadiosinvesticijosI: Ca AD=Cn+l=a. Pritaikome pusiausvyros sqlygE ir nlcionalinproduktq s: i Y Y:ac+cxY+I.24) Gauta pusiausvyrospajamq apskaidiavimoformule rodo.= ( a . sumaZes. ac< a. Paveiksletai rodoma lygiagrediubendrosios paklausos tiesesposlinkiu Zernyn. Yg nes Si pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitim4rodo 5.8 paveikslas.l) Bendrojimakroekonomikos pusiausvvra pasiekiama. l Y r . nesant mokesdiq. Tai s4lygoja pusiausvyros nacionaliniq pajamqsumaZejimq Y2. iki AD Y:AD Y2 5. + t ) r l-c apskaidiuojamepusiausvyros (s.

parodytas paveiksle.kurie nuteka i5 bendrojo nacionalinio p r o d u k t oa p y t a k o ss r a u t o .2) Bendroj rnakroekonomikos i pusiausvyra pasiekiama. autonominiaimokesdiai.9 paveiksle tai rodo 171 .k r r r i s d bendrojo nacionalinio produkto apytakos srautq. Antra. srautus. 5.tai rodo taupymo tieses lygiagretusposlinkis Lemyn. palyginame kontrakcinius dydZius (SA +NT). 5.Sie s4lygoja dvejopq poveiki. Vistl pirrna. : kai s o + N T :i .y.tai papildomas nutekdjimas i5 bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto. lvedus autonorninius mokesdius.i padeti Sa. rodo ta5kas E1.NT )'l (s. Apskaidiuodarnipusiausvyr4Siuo budu. Pritaikydami 5i4 [teka i pusiausvyros sqlygtuapskaidiuojame pusiausryrosnacionaliniproduktq: -a5* sxY* NT : I Y6:(as+ I. investicijorns Pusiausvyros nacionalinisproduktas. todel juos turime prideti prie namq [kiq taupymo. sumaZejataupymas.25) Pusiausvyros nacionaliniq pajamq pasikeitimas. naudojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq sulyginirno bud4 ivedus autonorninius rnokesdius. kuriame numatomas (S) lygus numatomoms taupymas (l). Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionalinems pajamoms(kontrakciniaiir ekspansiniai dydZiai) Prading pusiausvyr4 nesant mokesdiq.9 pav. s r a u r u . t. r .s u e k s p e n s i n i a i sy d 2 i a i st i l .Yr. y .9 Se+NT S SA I 1sxNT 5.

jog pusiausvyros pajamos keisis nacionalines autonorriniqrnokesdirl pasikeitimui prie5inga linkme. atsiribodarni nuo vyriausybes i5laidq(G:0).Kitaip sakant. kai vyriausybe keidia tiesioginiq mokesdiq dydl arba transferinesi5rnokas.26) Minuso Zenklasrei5kia. Pusiausvyros nacionalinisproduktas sr.5 (0.lygiagretus tar. GrynLUq mokesdirl nonna t keidiasi. Proporcing4 gryn4j4 mokesli4 povcikis pusiausyylos nac ionalin ism p ro dukt ui Aptarsirne tik grynuq mokesdirl poveiki pusiausvyros produklui. kai Bendr4j4 paklaus4 AD.5 x 20 =-30).5).rpymo tiesds Sa poslinkis aukityn autonorniniq grynLUrl rnokesdiLl dydZiu i padeti Se + NT . Lt. sudaro narnqr-rkir4 vartojimo i5laidosC* ir pastoviosprivadiosinvesticijos I : AD=C**i=u+c*rY+1.rmaZejo Y2. MaZejant vartojimo paklausai.3. 20 mln.6:0.ynqill mokesdir4 tai nonnadides. 30 5. Pavyzdiitti. g. jei r'yriausybe didins tiesioginius rnokesdiusarba maZins bedarbiq paSalpas.rZinoma.2. Autonominiq rnokesdirl multiplikatoriaus koeficiento dydis priklauso nuo ribiniq polinkiq varloti bei taupyti disponuojarnas pajamasir yra lygLrs: ttTo c S (5. esant proporcingiems mokesdiams. Tai rodo. vyriausybds pajamos iS grynLUq priklausonuo nacionaliniq rnokesdiq pajarnq uZimtumo ir lygirl. Pritaikorne pusiausvyros sqlyg4 ir n a c i o n an i p r o d u k t q 6 : il Y apskaidiuojarre pusiausvyros r78 .2. tuornetautonominiqmokesdiqmultiplikatoriusyra lygus -1. Y : AD.4. Lt (-1.jei c : 0. pusiausvyros produktas nacionalinis sumaZds mln. Pavyzdliui.4: 1.6 ir s : 0. Toki grynqjrl mokesdiq poveiki pusiausvyros produktui paai5kinsirnevel naudodarni pusiausvyros abu nacionalinio produktoapskaidiavimo bUdus. iki Autonominiq rnokesdiq[vedirnas pusiausvyros pajanras nacionalines keidia multiplikuotai. jog padidinr-rs autonominiusmokesdius. tarkime. maZesbendroji paklausa ir kartu maZdspusiausvyrosproduktas. 1) Bendrojirnakroekonomikos pusiausvvra pasiekiarna. kad proporcingq grynqjq mokesdiq sistemos ivedirnas maZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajamas. Jar.

c l { < . nes mokesdius. Er i Ez padet[. nacior.rdrosios ir ( B e n d r q 4p a k l a u s qk a i n d r ag r y n q j qr n o k e s d i qt : 0 ) .Kartu pusiausvyros Prieiingai.10 pav. kuriame numatontos ADr bendrosiosiilaidos yra lygios faktiSkomspajarnornsir produktui.! prodr. : kai 2) Bendro-imakroekonomikos i rrusiausv)rra i S*+NT: t79 .r ^ r .rkto pasikeitinqrodo 5. pusiansvyros nacionaliniam paklausos linrja paslinkoi5 namq fiki (t > 0). nacionalinio Si pusiausvyros AY nacionaliniarn gryndq mokesiitlpoveikispusiausvyros 5. Toki4 bendrqj4 paklausq atitinka rodo benclrosios produktuiY1. 1 Yu=(a+l)x *. Pusiausvyros ta5kas. paslinko i5 produktassumaZejo nuo Y 1iki Y2. l . jeigu grynqjrl mokesdiq apirntis maZinama.* Y=a+c xY+I.21) pajamqapskaidiavuno fonrruldrodo. 1 0 p a v e i k s l e paklausoslinrja AD1. bendrosios Aprrokestinus padeties i ADz padeti.c (5.10paveikslas. l . Proporcingq pasi[1osrnodelyje paklausos ber.ralinis autonorninius l . vartojirnopaklausair karlu did6spusiausvyros pasiekiama.jog ivedus Gautapusiausvyros produktasYp sumaZds.tai dides produktas. 5 .rdrosios produktui ber.

srautu. proporcingimokesdiai.1I pav. didejant nacionalindmspajamoms. Proporcingq grynuLlrnokesdirl poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui. Antra. Visq pirma. vel palyginarne kontrakcinius dydZius (S*+ NT). sqlygojadvejopq poveiki.Apskaidiuodamipusiausvyros nacionalini produktq Siuo bhdu.kuris iteka i bendrojo nacionalinioprodukto apytakossrautE. pusiausvyros nacionalines pajamos.tai papildomasnutekejimas i5 bendrojonacionalinio produktoapytakossrauto. sumaZeja laupymas.28) Pusiausvyros nacionaliniq pajarnq pasikeitimas.tai rodo taupymo tiesespasisukirnas Lemyn. tai ir NT = o. I t Yo=(a+l)x. Pritaikydami 5iq pusiausvyros sElygfu apskaidiuojame pusiausvyros nacionalinIprodukt4: -a+s*xY+txY:. t.I 5. rodo ta5kas Er.I padeti S-. parodytas I paveiksle.y.y. kuriame numatomastaupymas(S) lygus numatomomsinvesticijoms(l).todeljr.Y1.ros turime prideti prie namtl fikiq taupymo.raZejusio 180 . 5. srautus.ll paveikslegrynqjq mokesdiqtieseNT prasideda iS koordinadiqpradZios. lvedusproporcingus jie mokesdius.5. su ekspansiniaisdydZiais ( I ).tuo spardiaudides grynieji mokesdiai. Sudejg sun. t. nar"rdojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq palyginirno b[d4 ivedus proporcrngus mokesdius. veikiant kontrakciniams ekspansiniarns ir srautarns Prading pusiausvyrq nesant mokesdiq.s +t (s. Siostiesesnuolydispriklauso nes nuo grynqjq mokesdiq nonnos t * kuo 5i nonna didesne. kai Y = 0. kurie nuteka iS bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto.

Kadangi disponuojamospajamos naudojamosvartojirnui ir taupyrnui.nln.. o tik tai jo daliai. maZinantmokesdius dideja.Lt 50 vartojimoiSlaidas sumaZins 40 mln. o ne ANT:50 tnln.r4 sumokds. tik Vartojimo i3laidq pasikeitirnas. ANT . mr . sumaZins tik vartojim4 bet ir taupyrn4. tai namq lkiai Siq papildorn4 grynqiq mokesdir. padidinus rnokesdir.ribinio polinkio varlotinacionalines pajamas koeficienlas. Tuo tarpu keidiantmokesdiq apimti. kuri sumokarnavartojirno i5laidq s4skaita.mokesdiq c * ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficientas. Kadangi ivedus mokesdius nacionalinds pajamos su disponuojamornis pajantomis nebesutampa. apibudinamokesiiq multiplikatoriauskoeficientas: x -C *c r r 'r = cla l-c* irAY=-xANT.jog mokesdiqpadidejirnas r. l-c* (5. nacionalines l8l . jog grynqiq mokesdiq dydis ir pusiausvyros nacionalinds pajamos keidiasi prie5ingomis kryptimis: didinant rnokesdius. s : 0. Lt. c* . Lt.Taigi matome.r. Absoliutine reik5me mokesdiq multiplikatorius yra maZesnisuZ investicijq ir vyriausybesiSlaidqmultiplikatoriq. .todel ir (5. pajamosmaldja.PavyzdZiui. AY .rs.taupyrnq.pirminis" bendrosiospaklausosir pajamq pasikeitirnasyra lygus investicijqar vyriausybes iSlaidqpasikeitimui. iki Pusiausvyros produkto pasikeitirn4 keidiant proporcingq grynWq mokesditlapimtl.2.priklauso nuo ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento. gauname bendr4kontrakciniq dydZiqtiesgS*+NT.2x50) .2e) multiplikatoriaus koeficientas.29) formules skaitiklyje iraSytas c.pirminis" bendrosios paklausos pasikeitimas bus lygus ne visarn SrynqiLtmokesdiq padidejirnui. todil multiplikatoriausformulds vardiklyje vietoj c privalome [ra5yti c*.8.u.pusiausvyros nacionaliniq pajamLl pasikeitirnas.. Lt (0. .grynqtqmokesdiq pasikeitimas. Pusiausvyros nacionalines pajamossurnaZejo Y2. tai disponuojarnq pajamq surnaZejirnas.8 x 50) sumaZindami vartojimoiSlaidas l0 mln.jei c : 0.40rnln. Lt ir (0.pakeitus mokesdius. Minuso Zenklas rodo. Kas sqlygoja toki pakitimq? Didejant investicijoms ar vyriausybes iSlaidorns.lsr.taupymotiesES* su grynqjq mokesdiqtieseNT.

subalansuoto kai valstybes biudZeto padidejimomultiplikatorius lygus vienetui.3.rbalansavirnq.5. esantproporcingai sektoriaus mokesdiqsisternai. : Q. nereikiafinansuoti t. g. Bp : F. ir Vyriausybds i5laidos ir mokesdiai sqlygoja dvejopq pusiausvyros nacionaliniq pajarnrl pasikeitimo poveik[: a) Vyriausybds iilaidos G didins bendr4j4 paklausq ir karru rnultiplikuolai pusiausvyros clidins nacionalines pajarnas Ay: ) Kaip stipriai ( 182 . Vyriausybdsi5laidq ir mokesiiq bendraspoveikis pusiausvyros nacionaliniamproduktui Ankstesniame skyrelyje atskirai aptareme lyriausybds iSlaidq ir mokesdiq poveiki pusiausvyros nacionalinems pajarnoms.rsybes poveiki. k4 valstybe viena ranka duoda. Galima bItq tiketis.rktui atvejis dar vadinarnas Ilavelmo teorema.y. todel 5is subalansuoto biudZelo poveikio pusiausvyros nacionaliniarn prodr.: C=NT (arbaAc:ANT).3.y.y.y.jog valstybesbiudZetas subalansuotas. _ Zinoma. l9a5). gaLrnamoms autonominiq iS mokesdiq. kita atirna.B0tent 51 atveji ir nagrinesime. Esant sr.esantautonominei mokesdiqsistemai. valstybes iSlaidos lygios pajamorns. reikia skirti formal4 biudZeto subalansavimqir real4 biLrdZeto sr. pasitelkEmaternatiniinstrlrmentarijq gratinEanalizg. PirrnasisSi specifini atvejl i5nagrinejonorvegasT.1. Parodysirnetai. nacionalinio prodLrkto padidejimas subalansuotai didejant biudZetui atitinka mokesdiq arba valstybds i5laidq padidejirnq (iSliekantrnodelio s4lygorns). esarrtautonominei mokesii4 sistemai Tarsirne. kai gaunarnos pajamoslygios i5laidoms.3. Vyriausybis iilaidq ir mokesii4 bendraspoveikis pusiotrsvyros nacionalinism produktui. kad subalansuotasbiudZetas nedarys itakos pusiausvyrosnacionalindrns pajarnorns. bendr4 2) vyriar. 5. Tadiau tokie lukesdiai yra klaidingi. Ilaveh.i5skirdami du atvejus: l) bendr4 vyriausybes sektoriaus poveik[.t.rbalansuotam biudZetui. t.3.nas(Haavelmo Trygve. t. nes tai. Realus subalansuotas biudZetas bus tada. Havelmo teorema (Haavelmo theoreme/balanced bLrdget theorern) tai situacija. biudZetodeficito.Dabar nagrinesin.re bendr4jq poveikl pusiausvyros pajamoms.

t.Pusiausvyros lvedus autonominius mokesdius.padides nacionalindspajamos.G = -x t | - .\ S / t l r ^ \ L l S / I x ( r= l-c S xG =:xG = lxG S AYE=G=NT (5. sumaZdtq bendroji paklausa (AD6) ir 183 . kiek padideja vyriausybesiSlaidosir autonominiaimokesdiai. Sr.32) biudZeto multiplikatorius yra lygus vienetui.rtonominiaimokesdiai NT maZins autonornin! namtl [kiq vartojirnq. ^. nacionalinds ekonomikoje. S ( 5 .oo t G. I . pajalnotns nacionalinems Subalansuoto biudZetopoveikis pusiausvyros parodytas5. Kaip sripriai sttttra2is nacionalinds pajarnos.\J = -x J l | - 15 tO) ^ (r.nulems vyriausybesiSlaidq padidejimasrr vyriausybesiSlaidqmultipiikatoriausdydis: AY[c =. A Y F= l x G . S S l f - Kadangi G = NT . ^Y J= -9 ' N r.rbalansuoto pusiausvyros nacionalinis produktas padid€ja tiek pat. Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo paklausq uZdaroje privadioje pajarnos tokioje ekonomikojeyra Y1. l2 paveiksle. tai galirneuZra5yti: AYr: = l .y. 1\Y.L b) Ar. taigi maZins bendrqj4 paklaus4 ir kartu multiplikuotai maZins pusiausvyrosnacionalinespajamas ( AYJ ). nulems autonorniniq mokesditl padid€jirnas ir dydis: mokesdiq rlultiplikatoriaus autonorniniq A Y J=rr-.I x N T .. r) 3 biudZetopoveikl Sudejg abu poveikius.ro *N T . gausimebendr4 subalansuoto produktui: pusiausvyros nacionaliniam AYE=AYula6Y..

rs ADz =AD ADr xNT ADo Y6 Y1 Y2 nacionaliniam poveikispusiausvyros biudZeto 5. Taigi. Tokia bendroji paklar"rsa pusiausvyrosnacionalinespajamas Y1. i5laidosC .dydZiu AYr ir bfitq lygios Ys. kokiu dydZiu iki nacionalinds AYuc. t = 0). Todel Siuo dydZiu padideja nacionalinisproduktasdideja dydZiu bendroji paklausa(AD) ir pusiausvyros pajamosi5auga Y2. biudZetornultiplikatorir. esantsubalansuotam padidejovyriausyb€s produktas. nacionalinis ( AYE ) padidejoir pusiausvyros Vadinasi. Pusiausvyros tokiu dydZiu biudZetui. grafind analizdpatvirtina Havelmo teoremq. pusiausvyrosnacionalinespajamossumaZdtq Tadiau visos i5 autonominiq rnokesdiqsurinktosvalstybdsbiudZeto iplaukos skiriamos valstybes i3laidoms G finansuoti. esantproporcingai mokesii4 sistenai Bendras vyriausybds iSlaidq ir proporcingq mokesdiq poveikis parodytas5.subalansuoto lygus 1. I 3 paveiksle. Subalansuoto mokesdiams) produktui (esantautonominiams 5. Vyria usybds iSlaid4 ir ntokesii4 bendraspoveikis p usiausvyros nucionaliniam protluktui.3. pajamorns pusiausvyros nacionalinerns Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo bendr4l4 paklaustl uZdaroje suformuola privadioje ekonomikoje (G = 0.3.12 pav.2. Vyriausybe pusiausvyrospajamq apimti gali paveiktidviem bDdais: 184 .

Pusiausvyros a i S a u g ak i Y : .p u t l i c l e jd y c l 2 i u Y 1 9 i A .todel bendrosiospaklausostiesd AD2 yra pakilusi prjanros nacionalinds aukStynvyriausybdsiSlaidq G dydZiu. Nagrinejamu alve. AYrt 0 Yo A\ poveikis i5laidqir proporcingq rnokesdiq bendras 5.rsiausvyros nacionalines pajarnos sumaZeja iki Yo (pr. lvedus proporcingq r85 . s dy 2) Keisdamavyriausybes i5laidqapimti. Proporcingtl mokesdiq sistemos [vedimas sumaZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajarnas. Vyriausybes pusiausvyros a c i o n a l i n i a p r o d u k t u i n m poveikis pusiausvyros Bendrasvyriausybes nacionaliniam sektoriar-rs jo produktuipasireiSkia ar. bendrosios t.rsvyros pasikeitimaspriklar. jog AYu .13 paveiksle matome. Proporcingi netiesiogiai. t . I I ^Yi.pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidesmaZiaunegu vyriausybes iSlaidos (5. ir pr. y .y.Vyriausybes iSlaidos tiesiogiai didina bendrqq paklaus4.iu pradines pusiausvyrosnacionalindspajamos yra Y1. AG ). Tadiau visais atvejais.rsys nuo vyriausybesiSlaidq ir mokesdiq rnultiplikatoriLl reik5miq.rgimu pajamq dydZiuAYu.remiantis esamu nacionaliniq pajamrl dydZiu. Kiekybinispusiar. AD ADr ADr AD.l) Keisdama ekonomikos sLrbjektq apmokestinimE.13 pav.kai.todel bendroji paklausa surnaZeja.. per disponuojamq pajamq maZejim4 sumaZina bendrqjq paklausil.rsiausvyros p n a c i o n a l i n e sa j a m o s u r n a Z e j a d Z i uA V I t . Paveiksle tai rodo nuoZulnesn€ paklausos grynieji mokesdiai tieseAD6. esant proporcingqmokesdiqsisternai. planuojamassubalansuotas biudZetas.

Kas lemia tokl ciesningumef Pusiausvyrosprodukto padideji'r4 pasikeitus vyriausybdsislaicio'rs. Siuo atveju.u Anksdiau remdmes prielaida. l c O lnr. kurioje egzistuojamokesdiai. planuojama valstybds I biudZet4 surinktigryndq mokestiniqiplaukqNT = t x yr.34) (5. pusiausvyrosnacionalinespajanros padid€ja. Kadangi vyriausybdperka prekesir p.35) planuojamas subalansuotas 186 .rnokesdiqsistenr4 esant grynqlq mokesdiqnomai t. galirna apskaidiuoti taip: Todel ^Yl=+xANr I l-c* Bendraspusiausvyros produktopasikeitin-ras bus: A Y'E = EA Y c + A Y T I . y s _ G : N T = t x Y r ( a r b aA G : A N T ) . ^_ l . galime apskaidiuotitaip: AYrc. xANT.rni r aC . kaip jau rnineta. = * l l-c* l_c' " I AYG= xAG.tai vyriausybesislaiclqmultiplikatorius (tarp pat ir investicijq multiplikatorius) bus nebe m =-. (5.biudZetopasikeitirnas.slaugasis ekonorninds sisremos. Tokios nurnatomos i r v a l s r y b e is l a i d o sr. dia AB .33) (5.bet rnaZiaunegu vyriausybes islaidos. yra: rai AG: ANT = AB.. _ ^ _ x A G + . ] arba -c I A Y E= . E l-c* Pusiausvyros produkto sumaZdjim4 padiclejus mokesiiams. jog vyriausybds biudZetas.

187 .Aptarsime du galirnusfiskalinespolitikos priemoniq panaudojirno atvejus. kokiu dydZiu reikia padidinti bendr4jq paklaus4 kad pusiausvyros nacionalin€s pajarnos padidetq ir pasiektq potencialLgl produkt4.36) parodo. 3) abiejqi5vardytq fiskalinespolitikos pasekmd. p k b y V y r i a u s y b d u r i an a u j u s i n i g u s .37) padarytqiSvad4jog pusiausvyros nacionalinis Tai patvirtinamr1st1 prodr. iSlaidos mokesdiai ir keidiasivienodai.rktas padides rnaZiau negu padidejo vyriausybes iSlaidos. subalansuotas 5.o g e k o n o m i k o j e r a n u o s t n u k i oa r p s n i sS i s i t u a c i j a 4.BiudZetodeficitasgali b[ti dengiamas dviejrl Saltiniq: gyventojq. Fiskalin€spolitikos priemoniq naudojimas poveikio pusiausvyros nacionalinems Atlikta vyriar. (5.y.kaip pasikeispusiausvyros nacionalinis l-c* jeigu vyriausybes prodr-rktas.4.3. 1) vyriausybes 2) mokesiiq rnaZinim4 arba transferiniqi5rnokqdidinim4.19 paveiksle.jogc>c*.rsybes sektoriaus ekonomikai pajanromsanalizdrodo. buvo pateikta Nuosmukio tarpsnis rodo. 1) Ekonomika patiria nuosmuki. Naudojant51biudZeto nuolatdideja. a) Vyriausybeskolinasitrlkstamas le5asi5 Salies Tr. jog fiskaline politika gali buti naudojarna stabilizuoti. priemoniqderinim4.obligacijas. Salyjeauk5tas y t . Tokiu atveju vyriausybd igyvendins skatinandiaja fiskalinepolitika. T o k i u a t v e j us a k o r n aj.biudZeto NeiSvengiama skatinandiosios i5 deficito augimas. koeficientas visadabus maZesnis 1: uZ Koeficientas l-c _ I ^ * < l. gauname: Pertvarkg A Y-F = l-c l-c I ^{< x AB (5. Zinome. nedarbolygis. Vadinasi.Ji apima: iSlaidqdidinimq. kai planuojarnas valstybes biudZetas. t.rotikslu vyriausybdparduodavertybiniq popieriq rinkoje vyriausyb€s paskolos lak5tus .(5. Obligacrlq pirkejai tampa vyriausybes skola deficito finansavimo bud4 vyriausyb€s keditoriais.35)lygti.

Tokiu atveju sakorna. Taigi biudZetesurinktosperteklinesle3osvel grqZinamosI pinigq rink4. bet lygis Zemas.ninius kurie suSvelnina ciklinius svyraviuus. 5.Sis deficito linansavimo budas gali paskatinti spartq kainq lygio augim4 Salyje. sukauptas kaip vyriausybdpanaudos b[ti naudojamasvalstybesskolai sumaZintiarba i5imtas i5 apyvartos. 188 . investicinds privadias iSlaidosmaLdja. biudZetocleficitas i5laidoms Neigiamopoveikio investicinems kuriantnaujuspinigus. iSlaidqir mokesdiqdydi. kurios padidina bendrqi4 paklausq kai ekonomika patiria nuostnuki. kokiu dydZiu bendroji paklausa virSija bendrqj4 pasiUlq. 2) Ekonomika patiria pakilimo biisenq.tai savaime veikiandios biudZeto politikos priernones. ekonomikaidaromasdidesnisantiinfliacinis I5irnantperteklines poveikis. esant potencialiajani produktui.Todel sakoma. 4. neravienintelis diskretines fiskalines politikos veikia ir nediskretinefiskaline politika arba savaiminiai stabilizatoriai. investicijas.y.iSstumia" politikos skatinamasis poveikis. daro dicJesni skatinarnEji poveik[ ekonomikai. finansuojamas. jog deficito finansavimas.. NEDISKRETINE FISKALINE POLITIKA Aptartas vyriausybes ki5imasis I ekonornik4 keidiant vyriausybes Salia bfidasekonomikaistabilizuoti.20paveiksle. le5as.kad vyriausybesi5laidos.Ji apirnatokiaspriemones: stabdandia [gyvendins l) vyriausybesiSlaidqmaZinirnE. 2) mokesdiqdidinimE arba transferiniqiSmokqmaZinirnq priernoniqnaudojim4kartu. (autornatinius) stabilizatorius. Vyriausybiniq obligacijq pardavimas rinkoje padidina palukanq nonnE Pastarajai kylant.t. BiudZetopertekliusgali perteklinesleSas.biudZeto pertekliaus BiudZetopertekliausantiinfliacinispoveikis priklauso nuo to. nedarbo jog tai ekonomikos intliacinis spardiai auga infliacrja.t. situacija Si Infliacinis tarpsnis rodo.y. atsiradimas. Manoma. (savaiminiai politika fiskalind Nediskretind stabitizatoriai) (nondiscretionary fiscal policy/automatic stabilizer) . Kartu maleja fiskalines jei bus nebus. dalis planuojamq privadiq investicijq tampa nuostolingomis.4. ir pristabdo bendrosios paklausos augirnq kai ekonomikakyla.tq l65q laikinai nenaudojant.kuriant naujus pinigus. 3) abiejLt Stabdandiosiosfiskalines politikos pasekrnd. Tokiu atveju vyriausybe fiskalinepolitika. Kiekviena ekonomind sistema turi savair. buvo pateikta tarpsnis. Gr4Zindamaskolq vyriausybe i5 gyventojq i5perka vertybinius popierius.

pensijos. kitos socialin€s paSalpos).1a. Mokesdir4 apimtis auga. r 0 5. ir susidarobiudZeto perteklir"rs. Kartu nustatoma mokesdiq ir norma. pavyzdLitti.Pagrindiniai savaiminiai stabilizatoriaiyra mokestiai (asnreninis pajamq rnokestis. tai valstybes biudZeto perteklius bus AB dydis. Tai sumazina vartotojq pajarnas ir pristabdo bendrosios paklausos ar.. pridetines vertds mokestis) ir transferiniai mokejirnai (nedarbo paSalpos.rgimq. Vadinasi. mokesdiq [plaukos automatiSkai naLd.14 oaveikslas. maZejant nacionalinerns 189 . Jq dydi kiekvienais metais tvirtina valstybes istatyrnq leidZiamoji valdZia(seimas. Transferiniq i5mokejimq dydis keidiasi prieiinga linl<rne. lr prieSingai. BiudZeto deficitas naLdja. firrnq pelno mokestis. Vadinasi.kai nacionalinioprodukto apirntisyra Y2. parlamentas). rnokesdiq [plaukos i bir-rdZetil dideja autornati5kai. diclOjant nacionalinems pajamoms. jog. augant nacionalinems pajarnoms. Jei ekonornika i5gyvena pakilimq dideja nacionalinis produktas. esant tai padiai mokesdiq normai. Automatiniaistabilizatoriai Vyriausybds iSlaidos C nepriklauso nuo nacionalinio produkto apimties.14 pav.kai ekonomika patiria pakilimo busen4jq apimtis maLeja. tai automati5kai dideja ir vyriausybds biudZetesurenkamq mokesdiqapimtis (Y > Ye).Mokesdiq linija NT rodo.jei ekonomika iSgyvenanuosmuki.l ir suSvelnina nuosmuki. Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos maZejim. Automatiniq stabilizatoriq poveiki ekonomikai iliustruoja 5. surenkarnqmokesdir-p dydispriklausys nuo 5alyjesukurtonacionalinio produktoapimties.

politikq nuosmukio metu. o vyriausybds vykdomos diskretines fiskalines politikos 190 . yra tas. usiausvyros acionalines ajamos irgi surna2ds p p n (tarkime. rerniantis valstybes biudZeto balansu. kr-rris atsiranda. galima sprqsti apie vyriausybes vykdomq fiskalinE politik4. tai valstybes deficitas biudZeto bus CD dydis.Todel nesubalansuotas visai pateisinamas. netgijei vyriausybd nesiims augimui skatinti.14 paveikslas.Svelninant ir autornatiniq stabilizatoriq ekonomikos svyravimus. esantnepakitusiai nrokesdiq sistemaiir tai padiai vyriausybds iSlaidq apimdiai. :.vadinamascikliniu biudZeto deficitu (cvcle budgetdeficit). atsiranda biudZeto citas. jog jie veikia savair. vyriausybeivykdant aktyviq fiskalinE Anksdiau iSsiai5kinonre. politikos Sis deficitasnera valstybes vykdornos fiskalines skatinandios paselond.Tadiau savaiminiaistabilizatoriainegali pa5alintinepageidaujamq pusiausvyros pajamqpasikeitimq. o pakilirno metu jei biudZetoperteklius. 5.vyriausybes vykdorni mokesdiqnonnospakeitirnai keis poveiki.maleja mokesdiqiplaukos. defi BiudZeto deficitas.kai nacionalinio produkto apimtisY1.14 matome.Tarkime. dideja biudZeto deficitas. prana5umas. PavyzdZiui. o Jeigu biudZetodeficitq sqlygoja ne ekonominis ciklas.Kuo didesnd mokesdiq nonna (5.ne. ekonomikil iStikus nuosmukiui. Savaiminiai stabilizatoriaisElygosdidejanti biudZeto deficit4 ekonornikos jokiq priemoniqekonominiarn nuosmukiometu. Tadiau b[tq klaidinga manyti.rdZetu? paveiksle 5.5.FISKALINES POLITIKOS IVERTINIMO KRITERIJUS jog.rotarn valstybdsbiudZetui. biudZetas vyriausybdvykdo atitinkam4fiskalinEpolitikE. s4lygotassavaiminiqekonomikosstabilizatoriq.valstybdsbiudZetopertekliusmaZdjair susidarobiudZeto deficitas (Y < Yo). Kas gi atsitikssu valstybes bir. 51 teiginf iliustruoja 5. nepriirnant vyriausybeiiSankstiniq sprendimq.jog.pajamoms. tuo labiaumokesdiq apimtis prodLrkto reaguosI nacionalinio kitirn6 tuo didesnis bus biudZeto deficitasar perteklius. jog ekonomikoje pasiektospusiausvyros pajamos. jog.iki Y1 lygio).Vadinasi. palyginti su diskretinetlskaline Savaiminiqstabilizatoriq politika.14 paveiksle iliustruotqstatesne tai mokesdiq linija). VISISKO UZIMTUMO BIUDZETAS .Jeigu d€l kokiq nors prieZasdiqsumaZes privaiios investicijos. AutomatiSkai atsirandandio biudZetodeficito arba pertekliausapimtis priklausysnuo mokesdiqnormosdydZio.esant visiSkamuZimttrmuiir nacionalines subalansr. tik su5velnina nacionaliniq Jie ekononriniq svyravimqamplitudE.

priemones. butq deficitinis. jog vyriausybd dmdsi priernoniq ekonomikai stabilizuoti. koks butq biudZeto balansas. rerniantisvien tik biudZetodefrcito egzistavimofaktu.toks biudZetodeficitasvadinarnas struktiiriniu (arba visiSko uZimtumo) (stmcturaVhigh-employment budget). kai nustatytas vyriausybes i5laidqlygis ir veikia dabartine mokesdiq sistema.romika funkcionuotqesanlvisiSkarn uZimtumui. Konkretus biudZetodeficitas(ar perteklius)atspindine tik vyriausybesvykdornusiSlaidq ar mokesdiqpakeitirnus.ikos fiskalinE nuosmuki. tarkime. PavyzdLiui. tai rodytq. FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO PROBLEI\IOS Taikant praktikoje fiskalines politikos priemones. siulornos priemones ir gali tapti visi5kainetinkarnos. ekonomine situacija Salyje gali kardinaliai pasikeisti. t91 .6. Visi5ko uZimtumo biudZetas (full-employment budget) rodo. JeiguvisiSko uZimtumo biudZetas perteklinis. Todel. jei ekor.Taigi reikia apskaiiiuoti. kad vyriausybe vykdo ne skatinandi4ja bet stabdandi4. Kol dernokratiniu keliu fiskalines politikos priernonds bus pakoreguotos. koks bDtq biudZeto perteklius ar deficitas. daLrgeliu Pinniausia tai laiko problema: reikia laiko Salies ekonominei situacijai lvertinti. negalima teigti.rs.jei ekonomika veiktq esant natlraliajarn nedarbolygiui. kuris padetq ivertinti vyriausybds vykdorros fiskaiines politikos pagristum4 br-rvo sukurta visi5ko uZimtumo biudZeto koncepcija. ir pasiektq bet nacionalinioprodukto lyg1. Egzistuoiafakti5kasbiudZetodeflcitas. susiduriama su problemq. bus tai akivaizdu. prireikia keliq rndnesiq ekonomikos nuosmukiui ar infliacijai konstatuoti. jog vyriausybe vykdo skatinandiqj4fiskalinE politikq padedandi4 nuosrnuki.gamyba auga letai. Pavyzdliui. jeigu visi5ko uZirntumobiudZetas lr prieSingai. kad ekonornikq slegia nedarbas.lil politik4 kuri dar labiaupagilinaekonon. lveikti ekonomikos 5.Ar tai rodo. reikia laiko atitinkarniemsekonorniniamssprendimamspriimti. IeSkant kriterijar. Demokratinese politikos Salyse vyriausybes si0lomomsfiskalines priemondrns turi pritarti islatyrnq leidZiamoji valdZia. jog vyriausybe vykdo skatinandi4j4 fiskalinq politik4? Norint ivertinti vyriausybesvykdomq politikq reikia nustatytihipotetini visi5ko uZimturnobiudZet4.

uZtikrinti visuorneniniqgerybiq gamybq vyriausybegali aukoti ekonornikosstabilum4. ekonomikos augimq skatinanti priemon6. atsiribojame nuo uZsienio prekybos. Antra. 5.karo metu vyriausybedidina i5laidas. siekdarni uZsitikrinti rinkejq balsus. Siuo atveju prioritetinis tikslas yra pergaldkare. jog ekonornini Kai kurie ekonornistai netgi teigia. UZSIENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS NACIONALINIAM PRODUKTUI pusiausvyros Nagrin6darni vyriausybds sektoriaus poveiki nacionaliniam produktui. politin6s problemos: r b[tina paZymdti.lgyvendinantdiskretinEfiskaling politikq. Vyriausybds iSlaidq didinimas. tiek rnokesdiqmaZinimasyra populiarus tarp rinkejq.Todel.Klasikinis pavyzdys .7.nors pastarqjq augimas sukelia infliacijrl. pavyzdLiui..ji pati tampaekonomikossvyravimq prieZastirni.p normoms ivesti nereikiatiek daug laiko.tiesiant naujus kelius. Tiek vyriausybes iSlaidq didinimas. didele infl iacija). jei ekonomikos nuostnukis trunka neilgai (6-18 rnen. todel 5i priemonddaZnai naudojama. noredamibuti perrinkti. Dabar 5[ atsiribojin-r4 atmesime ir i pusiausvyrosprodukto rnodel[ itrauksime ketvirtq sektoriq. jog ir politikai linkE naudoti ekonomikos augirn4 skatinandias fiskalines politikos priemones. veiklos rezultatqapibtdina grynasis Jau Zinome. Taigi politiniai veikejai gali manipuliuoti fiskaline politika. Todel politikai.kuris apskaidiuojamas kaip Salies eksporto ir importo apirnties skirtumas: 192 . Kadangi naujorns mokesiir. reikalauja laiko statybos projektui parengti. Dar ilgesni laikotarpl trunka pati statyba. jei to reikalauja ekonomine situacija Salyje (pavy alLiui.uZsienioprekybq.). o ne kainq stabilumouZtikrinimas. ciklq lemia politiniai motyvai. statantuZtvankasir pan. nesiryZtanaudoti politikospriemoniqnet augim4stabdandiq fiskalines ekonomikos tuo atveju.jog Sio sektoriaus eksportas. jog ekonomikos stabilumo uZtikrinirnas ndra vienintelis vyriausyb€s igyvendinarnos politikos tikslas.. i) manoma. jeigu fiskaline politika naudojamapolitiniams tikslams lgyvendinti. kol priimtos fiskalines priernonds paveikia gamybq uZimtumq ar infliacijq. Siekdamakitq tikslq. pavyzdLiui. vargu ar valstybes vykdornas visuorneniniqdarbq finansavimasgali bDti efektyvi. praeina tam tikras laikas.

todel grynojo eksportoapimtiespasikeitimus keis bendrqjqpaklaus4 kartuveikspusiausvyros ir produkt4.importo paklausa dideja.marginal propensityto import) . const. z: 193 .1e) dia z ribinio polinkio importuoti koeficientas. PaprastaidaugelyjeSaliqeksportoir irnporto apirntysbeveik slllampa.kiek padidejairnporto iSlaidos. rodantis. nacionalinio lnlporto paklausaapimakitose Salyse perkarnas Zaliavas.nybd: Z:zxY. palyginti su bendruoju Salies todel grynasiseksportas.15paveiksle nubreZta importoZlinija yra tiese. jog Siekdarni supaprastinti analizg. [rengimusbei kitas garnybos priemones ir vartojimo reikrnenis. sudaromaZil produktodal1. Eksporto paklar. nacionalinI Nr-unatotn4 grynojo eksporlo kitim4 lems eksporto ir in. tarsirne. Eksporto paklausoslinija X rodo numatomasautonolnineseksporto iSlaidas.porloi5laidqpasikeitimas. produktopasikeitimas. yra tiesine priklausor.NX=X-2.tai koeficientas.ji dalis (AD : C + I + G + NX). kintant prekiq ir paslaugqpaklausai uZsieniovalstybdse.Todel g a l i r n a s a k y t i . tai ir irnporto paklausalygi nuliui.j o g k o n k r e d i um o r n e n t r e k s p o r t oa p i m t i s y r a a u t o n o n r i n i s r dydis.31J) (5. 5. yra Tadiaugrynasis eksportas bendrosios paklausos sudedamo.augant ir Salies viduje. Tod€l importo paklausa pajamoms produktLri dideja.nacionalinio 5. AY . AZ * in.rporlo pasikeitirlai.tiesiogiai nepriklausantis Salyje nuo pagaminto produkto. Ribinis polinkis importuoti (z .rsa poreikiq ir daugiausiapriklauso nuo r.15 paveikslas rodo eksporto irnportoryS[su nacionaliniu ir produktu.vadinasi.lmporto paklausos priklausonuo ribinio polinkio linijos nuoZulnurnas importuoti.rportuoti.Taigi galimauZraSyti taip: z: f(Y). Salies pajarnos Jei nacionalinds lygios nuliur.rZsienio 5a1iL1 keidiasi. nacionalindrns pajarr-rorns didejantvienu vienctu: A7 (5.Linrja Z rodo numatomas importo i5laidas.koeficientas. Jos nepriklausonuo nacionalinioprodukto apirnties. dia z . produktu. Didejant nacionalinerns pajamoms. rodantis ribinl polink[ in.

Eksportoir importobalansas jo priklausomybe nacionalinio bei nuo produktodydZio 194 . o grynasis eksportasiygus n u l i u i( N X : 0 ) . yra . uZsienio prekyba yra pertekline. 1 0 h) I Per uzstenlo DeficitinA uZsienio PrekYtra. teigiamasar neigiarnas grynasiseksportas. deficitine. irnportas virSija eksportfu uZsienio prekyba (NX<0).y. Vadinasi.Kiekvienam atitinkamamnacionalinioprodukto dydZiui skirtutnastarp eksportoir irnportopaklausos rodo grynojo eksportopaklaus4: r kol Y<Ys eksportasvir5ija importq vadinasi.15 pav. kai Y:Ye. kai Y>Yo.t. kai eksporto paklausayra nekintamair keidiasr1ik irnporto paklausa. eksporlaslygus irnportui. 5.ir grynasiseksportas teigiamasdydis (NX>0). pusiausvyros pajamr4 nacionalinirl kitimq lems uZsienioprekybos pertekliusar deficitas.ir grynasis eksportas neigiamas bus .

:C*+i C . Atviroje ekonornikoje bendrEjqpaklaus4 papildo grynojo eksporto i S l a i d o ( Z r .40) AtsiZvelgdami i pusiausvyros sElyg4 Y=AD.t{ 5. Pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymas atviroje ekonomikoje Bendrosios paklausos linija ADr miSrioj e ekonomikoje oj apibudina paklaus4 uZdaroje + 1nO. I Yr=(a+l+G+X) i.ne Y = a + c * x Y + i * C n i _t r y . ) : s 195 .. 1 5i r 5 .16 pav.41) Pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitimasatviroje miSriojoje ekonornikojeparodytas5. . zxY (5. l-c +z (5.5 . pusiausvyros produktq nacionalini Y6. 1 6p a v . Y:AD AD . apskaidiuolar.MiSriojoje atviroje ekonornikojebendrqj4paklaus4sudarovisq keturiq ekonornikossektoriqvartojimo ir investiciniqprekiq paklausa: AD= C* *i*C +NX = c+c*ty+i"C *i .I 6 paveiksle.

tai NX<0.60 rnln.2). Lt.6. . (TieseAD2 kerta tiesEAD1.Y. toddl bendrosiospaklausos atviroje ekonornikojetiese AD2 yra pakilusi vir5 tieses AD1 eksportodydZiu. Arba galima sakyti. o z : 0. NX:0. nes atviroje ekonornikoje sLrmaZdja ribinio polinkio vartoti nacionalinespa1amas koeficientas. Salyje pagamintqprekiq papildomasvartojimassudarystik 40 mln. Visq 5iL1 iSlaidq pasikeitimo multiplikatorius atviroje ekonornikoje (ma) bus vienodas: l llln:- l I-c*+z " (5 4)\ 1-(c*-z) 196 .bet ir importinesprekds. yra 5. Lt. e e Bendrosios paklausos linr. tai NX > 0. bendroji paklausauZdarojeir atviroje ekonomikoje bus vienodos. AtsiZvelgiant i tai.ldinantis koeficientas 0. Todel ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamaskoeficientas sumaZeja ribinio polinkio irnportuoti koeficiento dydZiu. investicij6 vyriausybds iSlaidq ir eksporto pasikeitino poveiki pusiausvyros nacionaliniam produktui atviroje ekonornikoje.16 paveikslebendrosios paklausos tiese AD2 yra nuoZulnesni. Ltbus iSleista papildorniemsvartojimo reilcnenims isigyti. kai y:yo) r UZsienio prekybos deficitas surnaZinabendrqq paklaus4 maZeja ir pusiausvyros nacionalinis produktas atviroj ekonornikoj (Yr.jei Y : 0.ikoje bus didesne negu bendroji paklausa uZdaroje (AD2 yra vir5 tieses ekonomikoje AD1). tarkime. kad ribini polinkf vartoti Salyjepagamintas prekes apibr. galirne apibfidinti autonominiq paklausoskonrponenrqautonorninio varlojimo. bendrojipaklausa atviroje (AD2 tieseyra Zemiau ekonornikoje rnaZes tieses AD1). ). kai Y:Ye. Kai Salis imporluoja prekes. vadinasi. Todel i5 papildornq 60 n-rln. Pavyzdiziut. kad vartojamos ne tik Salyjepagamintos. Padidejus yra pajamoms100 rnln. Lt. Tai reiSkia.la AD2 yra nuoZulnesne AD1 uZ AD1 linijos nuoZulnurn4 apibrldinaribinio polinkio vartoti nacionalines pajarnaskoeficientas.4 (0. Kiekvienas papildomas nacionalinio produkto vienetas didina Salyje pagarnintq prekiq vartojirno paklausq (c*-z) koeficiento reik5me.6 0. tai rei5kia. kad c* : 0.6.c*. Lt itnportinerns vartojimo prekdms isigyti bus i5leista 20 mln. bet ir uZsienyje pagamintos prekes. Tadiau perkamos ne tik Salyje. kad bendras ribinio polinkio vartoti nacionalinespajanras koeficientas 0.2. tai NX : X. vadinasi bendrojipaklausa atviroje ekonon. o jei Y<Y6. o jei Y>Yg.

2. . Vagneriodesnis rnokesdirt sistema Lafero kreive valstybesbiudZetopajamos valstybesbiudZetosaldas grynieji rnokesdiai grynieji proporcingieji mokesdiai autonominiairnokesdiai vartojinrasesant autonorniniarns mokesdiams taupymasesant autonorniniams rnokesdiams p ribinio olinkio artoti v nacionalines pajamas koeficientas r i b i n i op o l i n k i ot a u p y t i nacionalines pajarnas koeficientas vartojirnasesant p r o p o r c i n g i e r n sy n i e s i e r n s gr mokesdiarns taupymasesant proporcingiems gryniesiems mokesdiarns autonominisvartojimas [tekejimosrautai nr-rtek6jimo srautai diskretinefi skalinepolitika nediskretind fiskalinepolitika savaiminiai stabilizatoriar autonominiq mokesciq multiplikatorius subalansuoto valstybes biudZeto multiplikatorius realusbiudZeto subalansavimas visiSkouZirnturno biLrdZetas ciklinis biLrdZeto citas defi (visiSko strukturinis u Z i r n l u m ob i u d Z e t ol e f c i t l s ) t i r i b i n i sp o l i n k i si r n p o r t u o t i a a a a a a a a O a . 3. jog atviroje ekonornikoje autonorniniq paklausos komponentr4 rnultiplikatoriauskoeficiento reik5md yra maZesn6 nei uZdaroje ekonornikoje. o Kartojimo klausimai l. .e diskretine fiskalinepolitika? 197 . o o . r . tuo rnaZesne mineto r n u l t i p lk a t o r i a u r e i k 5 r n e .Si forrnule rodo. 4. i s Pagrindindss4vokos . Kokie pagrindiniai elernentai sudaro valstybds biudZeto pajarnas ir iSlaidas? Koki4 priklausornybg parodo Lafero kreive? Kaip pakeidia vyriausybessektoriusnarnq lkiq vartojimo ir tarlpymo fr"rnkcijas'l Kq vadinan.Kuo didesnis ribinis polinkis irnportuoti. . o .

Paai5kinkite. PaaiSkinkite Havelmo teorem4. . Kuo skiriasi autonominiq mokesdiq sistemos poveikis pusiausvyros poveikio? pajamorns proporcingq nuo rnokesdiq nacionalinen-rs sistemos 1. 8. PaaiSkinkite autonominiq iSlaidq rnultiplikatoriq atvirojeekonomikoje. Kodel naudojama visiSko uZimturno koncepcija fiskalinei politikai [vertinti'/ 13.5. Kaip uZsienio sektorius pakeidia bendr4jq paklausq ir pusiausvyros paj nacionalines arnas? 14. Kada vyriausybe lgyvendina skatinandi4jqfiskalinE politikq? KokiLrs ZinoteSiospolitikosinstrumentus? 10. kokl poveik[ pusiausvyros nacionaliniam produktui turi vyriausybes iSlaidos. autonorninds 6. 15 kokiq efektq susideda bendras vyriausybes i5laidq ir proporcingq pajarnoms? nacionalinems rnokesdiqpoveikis pusiausvyros 9. Kas yra savaiminiai stabilizatoriai? 12. Kada vyriausybd igyvendina stabdandiqjqfiskalinq politike? Kokius ZinoteSiospolitikosinstrumentus? I l.

lstorine patirtis rodo. Tautq k[ryboje pinigai rr-roksliniqstudij14bei straipsnir4.money) .kr. prekiq apskaitos vieneto.visuotinis vert€s ekvivalentas.tai priernond.P . kad pinigai yra visa.bet kaip priernond. i kuriil mainomoskitos prekes.tai visa.atliekantivairius sanderius: maino i pinigus. taupyrno ir mokejirnopriemonesfunkcijas. Pinigai (M . pinigq apibldinimq juos siedami su prekiq mainais. galima i5reik5ti taip: Pr .rktq.kai tam tikra preke pradeda atlikti visuotinio ekvivalentovaidmeni. Pinigai atsirandapletojantis mainarns. mainuose. Kita ar parduoti. Pinigai. pradZiosbuvo paraSytaapie 6000 sukurta legendq. Pinigai . pateikiakonkretesni Ekonornistai vertinamikaip gerio ir blogio lsikrlnijimas. yra rezultatas. kas konkredioje visuomeneje naudojarna kaip mainq priemonearbavisuotinisekvivalentas.1. Pinigais apmokama uZ prekes.tai preke. PINIGU FUNKCIJOS Apie pinigLrsjau iki XX a. be bnti paai5kintas kainos.kas Pinigaiyra tai.todel trurnpai apib[dinsime bankq sistemos veikirn4 bei veikl4 pinigq pasi[los formaviuro procesiLrnultiplikatoriar-rs banko pinigLlsamprat4.Pinigus.Vargu ar rasime SiandienZlnogaus veiklos sfer4 kur galima bLrtq apsieiti be pinigq. Visuotinis vertds ekvivalentas (generalequivalent).rrios deka vyksta l. Svarbiausios Sios: priernone. Pinigai ekonornikoje reikalingi ne prekemsisigyti patys savaime. raida. atliekantis mainq. darbuotojaidarbo paslaugas vertus. be to. Viena vertus. bankai yra ypad makroekonomikos AnalizLrojant svarbus rinkos ekonomikos elernentai.Pr'. paslaugas. kaip mainq priernong. eia pr . taupoma ir t.rainq prekiq mainai tarpininkaujant pinigams.kaip n.pinigai. 6. Siandieniniai yra bankines veiklos produktas.o pastaroji pinigq funkcionavimo pinigq esmd ir lunkcijos bei istorinejq Sioje temoje nagrinejarna pinigq paklausair pasihla bei atitinkamaijq struktura. apibudinama pinigai PinigLlpasiulatiesiogiaisusijusisu bankq veikla.grEZinau-ros skolos.6. Pinigai ir su jais susijusiosproblemosvienaip ar kitaip jau buvo ir bus nagrindjamivrsose negalejo rei5kinys arbaprocesas kadangind vienasekonominis kurso ternose.garnintojaiir vartotojai perka bei parduodauZ pinigus prekes. kas gali tarpininkauti prekiq apskaitos ([vertinirno) funkcij4 taupymo atlieka rnainr4 funkcij4 pinigq funkcijos yra funkcij4 ir mokejimo priemoniq funkcijas. kaip prekiq rnaintl prodr.t.preke t99 . PINIGAI IR SIUOLAIKTNIAIBANKAI problemas.

Tai patogutiek prekiq pardavejui. kurio jDs neturite. Taigi obLrolius galirna parduoti SeStadienl Kaune. infliacija.ra daug laiko. kai TadapakankauZ pinigusparduotiobuoliusir po to pirkti bet kuri4prekE.apskaitos (lvertinimo) vienetas. Dabartin€miss4lygomis prie barteriniq mainq griZtarnatuomet. Kainos paprastainustatomos nacionalir. paZyrnetina.metrfu o kainos . kai uZ lurimuspinigusnegalima nusipirktinorimosprekds. Sie du procesai . gali Kita vertr.re valstybis valiuta: Anghjoje . iSeikvojama daug pastangq. SiLrolaikines ekonornikos flrnkcionavirnas be visuotinai pripaZintos rnainqpriemones neimanornos.pinigus. Sanderiaivyksta Lyniai sklandZiar.r laiko ir vietosatZvilgiuprocesus: pardavimq. .Nesutapus jog neivykstair kur kas svarbesni sanderiai. KonkretusmaterialiniaiiStekliaituri savo apskaitos (ivertinirro) vienet4:svoris.tai ekonornika. pinigarns tiek pirkejui. reikalingasdvigubasnonl sutapimas. sugai5tan. 2. Barterind ekonomika (bartereconomic). atlikdarni mainq priemones fr-rnkcijq padeda taupyti laik4 pailginalaisvaiaiki. o knygil uZ gautuspinigus [sigyti pimadienl Vilniuje. Tuo tikslu panagrinekime barterin€s ekonomikossistem4.P ir P . tikrai ivyks tiesioginiai prekiq mainai.y. Pinigai . tarkirne. Tarkirne. Siuo poZilriu pinigai vertinami kaip visuornends paZangos rodiklis. savaranki5kus l) 2) i pirkirnq.Atsiradus prekiq rnainai sLrskyla dr.parduodama pinigus.kilograrn4 ilgis . yra abejotina.r. rnainq priernon€yra pinigai. Galimybe. ekonomikoje. prekiq mainq procesqpadaro Vienos mainq priernonds naudojimas efektyvesni. kad Pr nesutaptitiek laiko. tarp j[sL1ir knygos pardavejone[vyks. Kad ivyktq liesioginiaiprekir4mainai. Vienos bendrosmainq priemonesnaudojimasprekirl mainrl proces4 padaro efektyvesn[. ir prek€s mainomos viena1kit4. i s u o l i n ap r i p a Z i n t om a i n qp r i c r n o n d s .nes nesunku suprasti. Siekiant geriau suprasti pinigq kaip taryininko vaidrneni jog pinigq ndra.kaip sLrddtinga suderinti [vairiq jhs prekiq savininkqinteresus. Siuo atvejusanderis prekiq savininkqinteresams. pagaliauleidZiavisuomenei pagarninti papildornqprekiLl ir paslaugq. kai pinigai negali gerai atlikti mainq funkcijos: .Pr. v i s k a i n e r av i e n o s .1. kuriuo nustiitornos kainos ir vedamaapskaita. o knygos pardav€jui reikia popieriaus. kai yra auk5tos kainos.rs. Pinigai.t. norite [sigyti knyg4 ir turite obuolir.o prekiq mainaivykstatiesiogiai.svarais 200 . tiek vietos atZvilgiu. o pastariejiyra priemondnusipirkti reikaling4kitil uZ prekqar paslaug4 Pr".

taupomieji indeliai. Pinigai siaurqja prasnle yra likvidus. y K v a z i p i n i g a i( q u a s i . kaip greitaigalirna pirkti ar parduoti. vadinamikvazipinigais.taupymopriemonetai tam tikrasasrnens birdas. Pinigai.garntiniai i5tekliai. Pinigai n6ra vienintele turto forma. Kaintl veikia prekes gamybos ka5tai. ir 3. reklatna. toddl nieko nekainuojair nerajokio vargo kadangi tai jau mainq priernond. l turtas.prekes kokybe. turto saugojiruo 3.todel del Pinigai yra potencialus patikimesni yra materialieji aktyvai.Kol jie jie Tokiu atvejLr pinrgailaikorni (saugomi). uZsienio valir-rtos.nuosavybe. 3 . 2. Pirkirno ar pardavirnooperacijLl laipsnis. 2.raZeti intliacijos.t.Amerikos doleriais.tai atidetLi mokijimq matavimo priemone. kai uZ prekes ir 201 . naudingumas.4..litais sterlingr4.kaip mokejimo priernond .kuris gali n. p i 1 . pagamintas naudojantSiasprekes. juos parduoti. kad Tar. llgojo vartojimo reikrnenys. glaudZiaisusijusiosstr laiktr: tlrp Pirmosios dvi pinigq fr-rnkcijos pinigq gavimo ir jL1iSleidirno visuometpraeinatam tikras laiko tarpas.bet papildomas(ribinis) produktokiekis. popieriari. Labiausiailikvidus turtasyra pinigai.akcijos. Turtas .tai: sr"rbjektas. Aktyvq kainq stabilumo prognozavimo Turtas arba aktyvai yra likvidus. Turto likvidr. pasi[la. 2 .Lietuvoje . G 1 .Pranclzloje . disponuoja ekonominis aktyvai: L Materialiniai Ll. draudirno iSleisti. Finansiniai aktyvai . pana5[si itrauktuosius.C y v e n a r n i e ni a r n a i . a m y b i n i u i a s ( a t ari [ r e n g i r n a i . 4.pinigai. Tai.ll'ankais.rpyrno veliau galetq atlikti mainq priemonesfunkcrj4. Zerne. Pinigai . Siq funkcij4 pinigai atlieka tuomet. bet yra labai Aktyvai.Ji lcngviausia [sigyjant lernia: kitq verlybiq. ir t. atlieka trediEj4funkcij4. Tadiau yra daug prekiq . verlybiniai polisai.JAV . i5laidos.u r o n e .kuriq kain4 lemia ne gamyboska5tai.jeigu ji be didesniq sunkutnqar p p i i S l a i d tg a l i r n a a v e r s tg r y n a i s i n i g a i s . jot paklausa. yra tarn likra vertybiqatsarga. kurie neitraukiami i pinigq apibreZirnq.) l a i t e r r n i n u o tiir t a u p o l n i e j i Salies ir konvertuojamosiosbei nekonvertuojamosios perskaiiiavus Salies valiuti6indeliai.rmq ji l. j 1. i arba vertesi5saugojimofunkcijq pinigai atlieka del to. kuria Turtas.

siaurdsAr. raiyzaziui.pecus'.g I JJ6 J*rl 6.paslaugas pinigai uZrnokamiveliau. besiplediant prekiLlmainams. Daugelisaugalininkystes produktqbuvo ne maziau tinkarni kaip pinigai. arnatininkams ukio apyvokosreikrnenysir t. uZ .2. persijoje. Pinigai . o .. 1 9 9 0 . kai kainos stabilios.Rusijos. visaveriiq prnlgq pakaitalus.y. Turirna Ziniq. I5 rnokejirno priemoniqvisumosgalirnai5skirti. nominaliojivertedidesne realiq4. kuriq .. t atitai.t.vertes Zenklus. g 7 V s .arbaprekiniaipi'igai. veliau lsigalejLrsi Vidurio Europoje. pavyzdliul lotynq kalbos Zodis. kavos pupeles. p i n i g q f e ' o r n e n a .t. Indijoje.Filipinulse . Kai kuriose Vakarq Europos salyse naucloti rugiai. .kukur[zai.t.tai lnonetos. pagal juos iSskiriamos pagrindines pinigq r[Sysr: 1. T e r l e c k aV .t. . Skirtingq prekiq virtimas pinigais nebuvo atsitiktinis. Sri Lankoie . pinigus. Skotijoje.p .. rei5kiagyvul!.iai.zveivbos 'Pladiau: s B a l d i S i s . centrineje Arnerikoje . Senovds graika'rs pinigus atstojo kirviai.Todel daugelyjetautq Lodliai. kad narnq apyvokos reikmenys taip pat alliko pinigq funkciiq.gr[dai.gyvuliai' yra bendros kilmes..rerikosrauru kaip pinigai placiai naudotikailiai. Kai Salyje didele infliacija.. Bltent sia firnkcrjagrinclziprnos pinigines paskolos. Afrikoje ..pinigai atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio issivystymo pakopoje. Zemdirbia'rs.v . Baltijos. : M i n t i s . Nevisavertes monetos . kauptukai. Ypad pladiai daugelyje rautr4 kaip pinigai buvo paplirE pinigai" . . DaugelyjeSkandinavijos.pecunia"_ plnlgus. visos rauros.Kredito vystymasissqlygojaSiosfunkcrjosplelr4 J* .kuriq norninalioji realioji verte ir sutampa: r nevisaverdiuspinigus .pinigLlistorineraida apima kelis erapus.'e visas keturiasfunkcijaspinigai atliekatik nesantinfliacijos. p a v y z d L i u i . visur pastebirnata pati tendencija:pinigais iapdauo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrinainio verslo prekes.naminiai gyvuliai.-Airijoje. IstoriskaidaLrgelis prekiq nors kartq yra br-rvgmainq priernone..kir.g y v u l i q a u g i n r o j a r n s g y v u l i a i . ISTORINEPINIGU NAIIA PinigLl vystyrnosi istorija yra tautq vystyrnosi atspindys. .vaiksdiojantys gyvenusiosprie vidurZemio jrlros. ' visaverdius pinigus.prekes.rylitti rr t.pinigai" ir . r n e c l 2 i o r o j a r n s i a i l i a i .jaut1.y. turejo bendrq piniginl vienetq . 'roliniai ir metaliniai indai. pinigai nearlieka tredios ir ketvirtos funkcijos. Azrjoje..

pastatyta Sventykla pavadinta Moneta (lot.rdoti pinigq raidosetapas.todel valstybds ant metalo liejiniq pradejo deti savo ZenklLrs.padideja"). Jie buvo nepatogus.. Jie 2.vielos. bet neZymiai didejanti. pagrindinius reikalavimus : paplitr-rsios. brangieji akmenys. . 203 . ir panaSiai. bet l) buvo pakankamai.. gyvLrliai.bet tuometpinigq surnapati . kad: tarpininkas. t.ir pirmiausiasidabras auksas: . palyginti su jq brangumu. . buvo tiesiogiai nar"rdingi. cirkuliacijos liejinys. atsidekojantdeivei Junonai uZ ispejirnq padejusi romdnarns iSvengti pralaimejimo. Ziedtl. Sioje Sventykloje buvo romdnq pinigq kalykla. kurioje pagarnintipinigai gavo monetospavadinim4. milteliq pavidalo. Pinigq raidosistorijarodo. Monetos pavadinimas atsirado veliau negu pati moneta.moneo" . 2) prekes-pinigaigalejo patenkinti tam tikrq poreiki.du Siuo laikotarpiupinigai buvo prekes. I ) tai buvo mainqpriemone.kuris yra valstybes [teisinta Pinigams gaminti naudoti ivairus metalai. Metaliniqpinigq atsiradimas tai antrasis ypad artimi pirmajai pinigq r[Siai ir pasiZymita padia pinigq-prekirl teikiama nauda. Suteikta liejiniams forma. nar. todel ir nedideliosvorio turi didZiulEvertg. Pavadinimasyra susijEssu romdnq Sventykla.. gyvuliai 2) sunkLr.tenkinusios kabliukai.tai nustatytos formos.prJ{r. svorio ir prabos priemoni. nepatogusaugotibei transportuoti atsivedaprieaugio.ispeju). gali blti dalorni ir vel savo fiziniq savybiq sulydomi). Netrukus praddtakalti ant tq pinigq Zenklus. Bet tai irgi buvo nepatikirna. kol kaip pinigq medZiagapradeta rnetalas. nes jq vert€ kinta priklausornai jq dydZio). nes reikejo nustatinetisvor[ ir prabq. neypatingai vertq. jie nepraranda (negenda. Metaliniai pinigai i5 pradZiq buvo metalo gabah4. kailiai. yra neZymios. nuo (pavyzdZiui. ir taip atsirado moneta. yra reti. Del daugelio fiziniq bei savybiqpinigais tapo taurieji metalai. . 273 m. Moneta (coin) . laikymo ir transportavimoi5laidos.y. 2) turejo didelEir paslovi4perkarnqjE Jq cirkuliacijaturdjosavqtrukurnq: I ) ne visas prekes-pinigus buvo galirna srnulkinti (pavyzdZiui. Prekiq-pinigqnaudabuvo ta. kaip maZiautinkamosSiamtikslui prekds pamaZubuvo keidiamos tobulesnemis. r metind gavybos apimtis paprastai yra stabiliai.rodandiusprabq ir svor!.

nuo jq atpjautas gabalas Ii paZenklinant valstyb€s zenklais)buvo teisds! parl kaili Zenklas..XVII arnZiuje. ne paprasta paverdia jq o preke.pradiniosvorio. popieriniai . r (visi to patiesnominalopinigaituri b[ti vienodos vienaru5iai vertds). tadiau rnonetqcirkuliacija turi savrltrukurnq. patogus.1 kaip pinigus ir i5saugo return4 t.). l) Dideli metaliniq pinigq cirkuliacijoska5rai.r-rurnas. Valstybejuos deklaruoja jr. baltieji elniai buvo suginti i vienq valstybes o park4. pinnil kartE buvo iSleistipopieriLrje pinigai. 2. Europoje pimr4 karrq popieriniai pinigai isleisti Nyderlanduose XVI a.). l.nedideli). Kad eiliniai kinai negaletqpatys pasigaminti lokiq pinigq Zenklq. aukso) isigalejimas kaip valstybes pinigq sistemos standarto. nes brjorna jq padirbinejirno. paties popieriausgamybos iSradirnas.daug sveria.Pagal tai. todel jie yra nevisaverdiai. spausdinti Japonija (1337m.ribodarna kiekl.y.Kr.Del iiq prieZasdiq buvo iSleisti metalopakaitai popieriniai pinigai.2 2) Monetos bDna paprastai nedideles vertds.privalomaismainuoseir grqZinant skolas. i5skiriama rnonometalizrno bimetalizmopinigr4sistetna. deramaiapsaugoti nuo klastojimo. besiremianti dviejq tar-rriqjqmetalq (aukso ir sidabro) atsargomis.todel dideles monetq sumas sunku suskaidiuoti. Bimetalizmas (bimetallisrn/bimetal standard) .devisi. 3. 650 rn. r patvar[s (geroskokybdspopierius).Per 50 metqmonetanelenka proc. kurie metalai naudojarni monetq gamyboje. Popieriaus panar-rdojirlo pinigq garnybojepin. Popieriniai pinigai iSreiSkiaLymiai didesnEnorninali4j4vertq.t.atpaZin0s. Valstybe popieriniLrs pinigus pripaZlsta istatymine rnokejirno priemone.Jie griozdiSki. pinigais. Monetosi5radimas buvo labai svarbushkio vystyrnosi lvykis. ir Monontetalizmas(monornetalisrn/single standard) vieno iS tauriqjq metalq (pavyzdLiui.y.pinigq sistema. priklauso Kinijai. sirnboliniaipinigai. 4. Popieriniai pinigai turi tr"rreti savybes: Sias r br. Popieriniai pinigai yra pinigai rodel. UZjuos visuometgalimalsigyti prekiLl. Popieriniqpinigq prototipas 100 rn.jq laikyrnasprivatierns asmenimsbuvo uZdraustas. Popieriniaipinigai. r turi bfiti dalus. kaip ir. Kinrjoje naudotiodiniai pinigq Zenklai.pr. Veliau juos peremdpersija (1294n. negu jq realioji verte.-rti stabil[s. juos ekonomine. portatyvus(lengvi. buvo daromiis baltqjq elniq odos. Jie Kai kailiai pasidard nepatogLrs apyvartai.Mainq ir mok€jimopriemones galiqjiemssuteikia valstybd.kad. o JAV .

s jokio ry5io sr.taupom4jqar kitE s4skait4. ir Salies lstori5kai svarbi popieriniq pinigq rirSis. rySys auksu.rdojama kaip cirkuliacijos priernon6. rnedicinosporeikiams tenkinti.loje. o ne iSra3omidekiai.Svarbiausias skirtumas tarp banknotq ir popieriniq pinigq buvo tas. pinigais laikornas s4skaitoslikutis banke. Banko pinigai . neparnesi.vadinasi. Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektroniniq pinigq era. Tai panair. Jeigujls banko sqskaitoje turite. iekis (check) . kad juos deklaruoja priemonernis pinigais. centriniaibankai spausdintq kad j p b a n k n o t u s e d i d c j u s i o r n s r i a u s y b i si S l a i d o r np a d e n g t i S i e b r n k n o t a i a u vy . parodo i5laidas Pastarieji arba pinigq pervedimqir yra indelio arbajo dalies nuosavyb6s perdavirno priemon6.indeliai .Prancfizijoje.piniginio darbo" ir igalino juos naudoti racionaliau: juvelyriniatns.r nebeturdjo prekernis auksu. 205 .Austrijoje-Vengrr. atliekapinigq funkcijas. Jeigubanko jis indelisjus lgalinaapmokdtiuZ pirkinius.pinigai iS esrnes yra tik pinigq Zenklai.negrynieji.Kodel? Todel. banknotai paplinta visrune pasaulyje. Tai kitaip v a t l i n u r r pii n i g a is i a u r q j a r a s n l e .rti. Vietoj dekilt pladiai pradetos naudoti kreditines kortelds piastikines plokSteles magnetine su atmintimi. kad banknotusgalima iSkeistiI auks4. nebekeidiamais pinigais.turi nemaZaprivalumq. i auksrlpopieriniais Popieriniai pinigai sqlygojo bankopinigq epochos atsiradin.Tai iSlaisvino tauriuosius metalusnuo . kai apie 200 metq kaip pinigai buvo naudojamastabakas. valstyb€savoautoritetu.kurierns galirna iSraiyti dekius.ri JAV VirdZinijos valstijos atvej[.. 1000 Lt.. XIX ir XX a. r p lnd0lis (deposit) pinigai. 4.ras bankLrii5duoti arba pervesti i kit4 sqskaitqtam tikr4 pinigq sr-unq deki pasiraSiusio i5 asmens einamosios silskaitos.kiek veliau . patiketifinansiniam tarpininkui. tai Sisindelis yra pinigai. per Sirntrnedius keitesi jq banknotr"l leidimo i apyvart4pagrindai. pavyzdiini. fstatymindlnis piliediaivisuotinaitai pripaZfsta. jr1 patikimasbudasapsisaugoti nlro vagysdiq. Prie5 PimrqjI pasaulini karq daugelio Saliq vyriaLrsybes erne reikalar.banknotai.o cirkuliavo jo kvitai. Be to.tai inclelio savininko i5ra5ytasisakyn.kai patstabakas buvo sanddliuose.kad uZ pirkiniusgalitemoketi dekiais. pladiai nar. Zinoma. atidarantdeking.Todel jie buvo lyg banko rlsiuose esandio aukso kvitai. Stokhohne.Jie turi perkarn4i4 gali4 todel.tai lvairiq tipq indeliai bankuose (deposits). Zrnonds visuomet buvo tikri. arbakreditiniaipinigai. atskirq tabako pakrlnuosavybe keitesi. kad bankai banknotus buvo isipareigojE kiekvienu momentu i5keisti i auks4. palyginti su popieriniaispinigais: patogu siqsti paStu bei patikrinti i5rlokdtas surras. su koljie i5 auksokvitq virto visq prekiq bei pasiar-rgq kvitais.todel po karo banknotaivirto ar paprasdiausiais. Bankopinigai. techniniarns.4.Pirmieji banknotaibuvo iSleisti 166I m.

bet gali blti naudojami terminuoti indeliai ar taupomosios s4skaitos. Terminuoti indeliai ne tokie likvid0s kaip taupomosios seskaitos.tai indelis. naudojant sanderiams vykdyti. i5duodantyskreditines korteles.ro kliento kreditingurno.tai taupornosios 5.Fordq" savininkusprie savo degaliniq.l.nernokant grynais inigais.atsiskaitant prekesir paslaugas.rti grynaisiaisbet kuriame automatiniame kasosaparate.Pagrindinis jI pinigq kriterijusyra paprastumo laipsnis.Kredito korteld (credit card) . Kitaip jie dar vadinamipinigaispladiqja prasme. monetos.jarn pakanka dekiLl knygeles ar kredito kortelir. Siuolaikiniaipinigai .rsybds vertybiniai popieriai.pavyzdLiui. kad tai patogi pirkimo priemone.. tai greidiau trumpalaikio kredito gavimo priernone.tai banko ar prekybinds finnos vardinis piniginis dokumentas. i u o l a i k i n i q i n i g q v e r t i n g u r n Eu l e r n i aq k p S n savyb€bhti mokejimo priemone. Priklausornai nr. liudrjantis indelio savininko asrnenybp ir suteikiantis juteisE lsigyti maZrneninejeprekyboje prekes bei paslaugas. uZ ISskiriami pagrindiniai Sie popieriniq pinigq bruo2ai: Siuolaikiniq o tai valstybes. uZ pinigai . likvidurnolaipsnisyra maZesnis Jq negu pinigq siaurqjaprasrne.Taigi maZesne sanderius disponuojant turtingas Zrnogr.Tadiau pirkirno sanderisnebaigtas. p Pasaulinepraktika rodo.agar.kuri suteikia Siuo atvejLr bankasar kita [staiga. kuri savininkasgali pasiin'rti tik pasibaigustam tikram terminui. u r i q Z y r n ij q n o r n i n a l a s .Ribq tarp pinigq ir kitq tipq finansiniq aktyvrl parodo analizuojarnojo turto galimybe atlikti pinigq funkcijas: mainrl.iSdavusikredito kortelp. jas leido stambiosnaftos kornpanijos. 706 .Nuo 113iki ll2 Siossumosgalin. Netikri pinigai arba pr.vertybiniai popieriai ndra tiesiogind cirkuliacijos priemone. Bankai ir kompanijos. Pirmosioskredito kortelesatsiradoJAV po Pirmojo pasaulinio karo. Siuolaikiniq pinigq vertingumqnulerniajq savybe buti mokejimo priemoneatsiskaitant prekesir paslaugas.r2jas fiksuot4 metini mokesti.kad priri5tq . jam nustatoma maksimalikredito suma.ra r. PaZeidEs sqlyg4 indelininkas praranda Siq visas pal[kanas arba jq dal[. Terminuotasindelis . in. tenninuoti indeliai ir trurnpalaikiai vyriar. jie taip pat gali b[ti panaudoti bet kaip gryni pinigai arba pasibaigus terminui pervestiI einamqj4s4skait4. Tadiau kredito kortele .ne pinigai.popieriniai. atidedanti pirkinio apmokejirnq.Kortele suteikia galimybg sudaryti grynq pinigq ir dekiniq indeliq suma. komerciniq bankq ir taupymo istaigq skoliniai i i s i p a r e i g orjn a i . taip pat ir aktyvq likvidumas.rs nebaitinaituri ne5iotisstor4 piniginE . apskaitos vieneto ir taupyrno (vertes i5saugojirno)priernonds. kol apmokarnakredito korteles sqskaita. dekiai* patysneturi tos j v e r t d s .rsiau sqskaitos.

. J. dauguma Saliq savovaliutas buvo susiejusios su auksu. Salies vyriausybenustato: l .6g. kuriojepinigai gali b[ti pakeistiauksu. t. z .vyriaLrsybei iSleidus pinigq kainq lygis kils.tai pinigq ji gali i5spaLrsdinti daugiau.skoliniai isipareigojirnai sekrningai atlieka pinigq funkcijas tol. Jq argumentai: I .I5augusauksopaklausai. XIX a. ir pinigq pasiDla sumaZdja.tai pinigq verte sumaZdja kartus. Jeigu vyriausybe i5leidZiaper datrg grynq pinigq.po Pinnojo pasauliniokaro Lenkijoje l4 000 markiq Anglijos rinkoje buvo vertinamos Silingq. iki 1934rn.y. valstyb€ atsako uZ piniginio vieneto vertes stabilizavimE (tam tiksluiji kontroliuoja pinigqpasifild. neleidZia jai pagaminti pinigq tiek. Aukso standartas(gold bullion standard) auksupadengtr-1 pinigLlsistema. ?I svaras lygus453. 20'7 . mokddarni pinigus. kad pareikaiavus Salies centrinis bankas privalejo nustatytakaina banknotLrs keisti i auks4 ir atvirkidiai. tai kiekvieno piniginio vieneto verte krenta. Laikydamasiauksostandarto.rgrqZinti. Kiekviena valiutaturdjo tvirt4 auksokurs4 kuriuoji buvo keidiama. kol. Ekonornistaiklasikai skatina aukso standartonaudojimq sr. Tai reiSkia.jeigu visq prekiLl bei paslaugtlkainq lygis padvigubeja.pinigq kaina yra atvirkSdiai proporcinga pinigq kiekiui.Todel jis jI atpinga. Tarp pinigq ir kainq lygio visuornet tam tikrassqrySis. Rinkosekonornika stabili. Jeigu valstybd ar. yra 2. .Zmonds supirkineja.jq perkarnoji galiasantykiniai pastovi. kuri uZ tuos pinigus galima nupirkti rinkoje. pinigq yra t. Palaiko grreLt4santykf tarp auksoatsargqir Salies vidauspinigq pasifilos.o uZ tas padiasmarkes 20 kaip popieriq.rkso nuperka daugiau. Laikantis aukso standarto. Vadinasi. PavyzdLiui. antrojepus€jepasaulyje buvo rnasiSkai pereinarna prie aukso standarto. Netruk<Io laisvamauksoeksportuiir importui. Nuo 1879rn.sv6rus[ sr. leidZiantisnustatyti valiutr4 kurs4 laikanlis auksoekvivalento. verle yra atvirkSdiaiproporcingakainq lygiui. 29 galirna buvo gauti50 Silingq. PavyzdLiui. Tadiauar.rkso daugiaLr kaina yra fiksuota. jq sElygojaprekiq ir paslaugqkiekis.Saliq sr.'arus]. Saliespiniginio vienetoauksoturini. Aukso standartasdisciplinuoja vyriausybE.y.rsitarimas. r pinigtl vert6 nera susielasu fiksuotu taLrriqjq metalq kiekiu. kiek ji nori. ir atvirk5diai.palyginti su kitornis prek6rnis. Banknotq kiekis buvo ribojamas aukso kiekiLr. kLrri valstybe turejo savo atsargose. ir du atvirk5diai. infliacija susilpn€ja.bet pinigqpolitikajq destabilizuoja.

per metus.margarino ir cigarediq.susijusisu auksu. tikras daiktas konkrediomis sqlygornispradedamas naudoti kaip pinigai.nikos hipotezd.Baigiantis Antrajarr. JAV. ir turi buti panaudotagalirnybe pinigtl L Rinkos ekonon-rika politikos priemondmis keisti pinigq pasi[l4 slopinant gamybos svyravimus. per metus. to. yra nors vienoda. RidardasNiksonas susitarimaspanaikintas 197I m. dar-rgelis valstybiq at5auke Prasidejus Pirmajarnpasauliniarr.kuriq vertdrnainuose jq vartojarnosios vertds (t. Jei apyvartoje du pinigq tipai.tai tarn tikras socialinissusitarimas. Sis standartas.Richard)at5aukb JAV doleriokonvertavimE auks4. monetarines sutartys buvo perZiurdtos Breton Vudo tarptautindje finansineje korrferencijoje. kad ar-rkso Naujr-1 aukso telkiniq atradimasir darbo naSumokelimas aukso gavybos pramonejegali sukelti infliacijq. aLrgsldtai. kad.Kiekvienasbelaisvisperiodi5kai KryZiaus maisto siuntas.. aukso gavybai aLlgant2 proc. poreikiq tenkinimaspagal tiesioginqvartojirno paskirt!) skirtingos. argumentai: Jq Keinso Salininkai auksostandario yra nestabili. kad . liepos ndn. dar kart4 patvirtinps Gre5amo desni.kuriose buvo s[rio. Priimtas bendrasaukso kr. jei tarn t. bet iq perkamoji galia. 3.rarn. Bandyrnai nacionaliniqvaliutq konvertavirnq auksq ir 5i sisterna i atgaivinti buvo nedr4sDs. pasiula.pasauliniamkarui. r[Sies cigaretes. N*eragarantijq.ekonor.. sutrukde DidZioji depresija ir Antrasis be pasauliniskaras. kad svarbu ne pinigq fbnna.o maZiau vertingitoliaucirkuliuoskaip pinigai.y. Kadangipinigq pasiDla per metus). o Kaip visuotine mainr4priernonepradetanaudoti prastesnds gerosios suvartojamos pagal paskirt[ (sur[kornos). 1944tn.2 proc. Lieluvoje tokia situacija buvo Zlungant 208 . i Siuolaikinernis sqlygomispinigLlatsiradimoistorija pakarlotaAntrojo pasauliniokaro belaisviq stovyklose. to uZteks bendrojo nacionalinio produkto apimties augirnui uZtikrinti optimaliai 3-5 proc.kur ekonorniniairySiai buvo primityvrls. kai iAV prezidentas (Nikson.paremtasJAV dolerir"r.. Pinigq istorind raida rodo. o kartu ir pinigLl pasilla. dZemo. Tai buvo nat[ralios evolir"rcijosrezultatas. karui.blogipinigai" i5stun-ria . l5l9-1579) finansinioAnglijos karalienes . sufomrulavusiojo patardjovardu. 3.y. Pinigai . yra prieSininkai.[vykusioje 1944m.o jo pasifilaaugal6tai (. ElZbietos Thom.ir kainosbus stabilios.tai ir pinigq pasifila augaldtai. Greiamo ddsnis (Gresharn'slaw) i5 teigianti. j4 Zlugo. 2.gerus" apyvartos. Ndra garantijq. tai vertingesni pinigai bus vartojarni pagal tiesioginq paskirtl. gaudavoRaudonojo prekiq kiekis labai ribotas.rrisbuvo konvertuojarnasi auks4. pavadint4 j1 vieno i5 ankstyvLgq merkantilistqTomo Gre5amo(Gresl. tai visi Zmonds pradedaj[ vertinti.

paprastosiornis akcijomis.kai Sietalonaitapo ir mainu oriemone. Siuolaikineje pinigai naudojamiperkantprekes [kineje sistemoje bei paslaugas. kartu jie atlieka taupymo priemones vaidmeni.rolat didina savo finansini turt4 ir atvirk5diai:i5leisdan. vadinama alternatyviniais pinigq laikymo kaltais (alternative money holding).'ru. Pinigai . kad palankiai progai. ir paskolqobligacrjas.i ji maZina. J[ sudaro esantys apyvartoje pinigai tuo laikotarpiu lurirnos banko s4skaitos. nekilnojamuoju turtu. PrNrCrJ ! : . kad Zmonds savo turq gali kaupti ivairionris fonnomis. pagrindines fonnas:pinigus kaip mainq priemong.jei turinrtl pinigq sulna butq paversta finansiniu turtu (obligacijomis). o gaunami r. todel nr.kuris b[tq gautas. nori tureti pinigq.. 209 . Sios dvi pinigq funkcijos ir atsakoi klausimq.tai viena iS turto formq.irengimai.Siuo atvejusvarbipinigq kaip bfitq i5leistiveliau.kaip Zmones paskirstyssavo turtq tarp pinigq ir obligacijq. paslaugLl turi tur6ti pinigq. Pinigai dabar laikomi.kodel Zmones Jau pabr€Zdme. obligacijomis. kuriq pagalba lgyjamas realusis kapitalas ([kineje veikloje naudojami pastatai.Trumpai aptarsime Siuosmotyvus. 3 . banko sEskaitomis. dalyvaudami prekiq.rZ parduotas prekes bei paslaugas. duodandiu pal[kanq.Kyla klausimas.nainais r.kai jq naudapadengia ka5tus.iiliJ Palukanq prieaugis. Zmondslaiko pinigustik tuomet.filyJ.rs mainq prien. arba pinigLl atsargossudarornos tam.. duodandias Dirbdami Zrnondsgauna pajamq. Zaliavosir kitos ekonomindsgerybes. Pinniausia apibudinsirne Pinigq rinkq apibudina ir pinigq paklausqi5nagrinesime pinigq laikyrnomotyvus.planinio[kio sistemai ivedustalonusalkoholiui. Tai fondai.y.o dabar naudojamoskitq prekiq kurios yra ankstesnes gamyboje). t ( l paklausa pasi[la. obligacijos. Tolimesneje analizeje paprastumo sumetimais abstrahuosirn€s nuo turto fonnq ivairoves ir nagrinesimetokias jo palukanq. Siuos Pinigq laikymo naud4sudaro:l) sanddriomotyvas. Ii:' f. 1 . pinigais.pasitaikir. finansinisturas. 6 .rones funkcija. garnybosrezultatas. t. P i n i g qp a k l a u s a Visi ekonomikos sisternossubjektai.3. I RrNKA 6. l.cukrui.li'f ""Ji'"-::ffil.ffiT1i.2) atsargq(apsidraudimo) motyvas ir 3) turto motyvas. neduodandiq palukanq. bei gamybosveiksniq rnainqprocese.

ir Kitu laiku. Ar reikia laikyti pinigLrstarp pajamq gavimo ir kito pirkirno? Visas pajamas galima panaudoti nedelsiant.o kitos sqlygosnepasikeidia.reikalingq tokios politikos igyvendinirnui. pardavusprekesbei paslaugas tuo padiu akimirksniu perkantnorimasvartoti prekesir paslaugas. kol neZinorneprekes kainos. Tokiu atveju pigiau ir paprasdiaulaikyti bent siek tiek pinigq.tuomet pajarnosbutq gaunamos.Sanderir"rs sudarytibarteriniupagrindulaiko ir pastangq poZihriuyra brangialr. P .pinigai btrtq visi5kainereikalingi.P . " . tuomet norninalusis pinigq paklausos kiekis padvigubds. pinigai yra nominalusii. padalytasi3 kainq lygio. nominal money Realioji pinigq paklausa (L real money denand/liquidity) . yra Nominalioji pinigq paklausa (Mp demand). nei laiko ir pastangq. Tadiau maZq ipla'kq atveju gauna'ras pelnas nepadengia nei brokerio paslaugq apmokejimo (procentq). Pinigq paklausa (Mp .kiek galirna nupirkti uZ 100 Lt.bendrasis kainq lygis. Mp . Pinigq paklausa nominaliojiir realioji.rs. kad juos perparduotumtuo metu. kur[ Salies ukio subjektainori tureti pinigq forma. pajarnq ir i3laidq sinchroniSkumolaipsnio.rs akirnirksn[. i5skyrr. Tiksliau reikalingas laikyti pinigq kiekis priklauso nuo sudaromo sanddrio apimties. Stambios kompanijos kaip tik ir vykdo toki4 politik4.tai pinigq laikymas.Tokiu atveju sudarantankstesnes apimties sanderir. mes neZinome. o ne realusiskintamasis. Realioji pinigq paklausaapskaidiuojama pagal SiqformulE: . Jei kainos padvigubeja.tai norninaliqjqpinigq paklausos kiekis. dia Z .perkant pal[kanq duodandiusaktyvus jau vien todel. tuomet visos pajamos ir i5laidos norninaliai padvigubes. Jeigu visi sanderiai butq tiksliai vienalaikiai.realiojipinigqpaklausa. kadangi mokejimas ir iplaukos nesutampa(nera tiksliaisinchroniSki). pinigq reikesdvigubai daugiaunei anksdiau. pavyzdliui. kai reikalingi pinigai.grynq pinigLlpaklausa.norninaliojipinigq paklausa. tol. -Mo . 5i Sand€rio motyvas (transaction motive) . Taigi pinigq naudojirnassudarantsanderiustaupo laikil. (6 l) Jeigu kainrqlygis padidejadu kartus.money demand)_ tai turto kiekis. realusispinigLg o 210 .

Sanderiomotyvu laikomq pinigq apirnti lernia. tai jie nebeperka pinigqper slvaitE. kuo didesnesanddrio apimtisbei netikrumolaipsnis. pallrkanas dr.notyv4turdti j0s isigijote didesnes pinigq.y.t. realiLgq 1) bendrojo r. pavyzdliui. prasme(arba M I ) kieki. Netiketaiaptikotedidell pigtl nutardte pirkin[.kai augsrealiojo BNP apirntis.Jeigu parduotundtekelias palukanq obligacijas.nustverti" (apsidraudimo) motyvas laikyti pinigr-rs.y. Suprantama. bet yra rizikingi: vienais melais duoda labai aukitas pal0kanas.y. bet jam turirntl pinigLlnepakako. bLrs 2) sinchroni5kumotarp rnokejimq ir pajamq gavirno laipsnis.kaip Zmondspaskirstof'uransrnes rizikingq aktyvq vidLrtines investicijas tarp saugiq ir rizikingq aktyvt5 jau nagrildtas prmoje ekonornikos 211 .rodandiq obligacijq ir pasitenkinti rnaZugrynq pinigq kiekiu. atsargos Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionary motive)* tai i5ankslinis nusistatytnas laikyti pinigus tokierns poreikiarnspatenkinti.NeZinornybepadidina apsidraudirno butinurn4. produkto apimtiesdinamika. didesne. Kita vertus. duoda auKtas pallkanas. kad jie yra pastov[s. stiprejair grynq pinigq atsargos Sanderio ir atsargos motyvai yra pagrindiniai veiksniai.. o ilguoju . PavyzdZiui. tadiaujq teikiamospajeunos pajamos.nori pinigq del jq perkanrosios kad Zrnon€s kiekis nepasikeis. tarpinitl prekiq sanderius. kurias galima uZjuos nupirkti.Tokiu atveju BNP ir sanderiqapimtis deki. kitiems veiksniamsesantpastovielns.Klausimas.0procento. gyvenalne nepasttlvianrr-pasaulyje. galios. auga ir sanderir-1 motyvas. tadiauZmones turetqmaZiau 2.kitais . nesjie apinirrir sqry5[ su BNP apimtimi. realizuojantys mainq galimybg. nesikeistr4.t. Trumpuoju laikotarpiu flur. pinigq siaLrr4ja turto laikyno tikslas yra dideliq 3.jei namq [kiai perka t4 dienq kai gauna i5 darbdavioatlyginirno vis4 savaitq.gantumete trukstamqpinigq.todel BNP padidejirnas proc. tadiauprekd gali briti jau duodandias puse kainosl Tai ir yra ir parduota.y'ra nuostolingi. Tarkirne. sudarymogalimybds.Antratne skyriuje jau i5ai5kinta. visq sanderiq kad vertdvirSijaBNP (arbaBVP). maZesnds negu Kiti aktyvai kur kas rnaiiau rizikingi.t.racionalinio pinigq laikymo kiekis dides. kada gaus pajarnq ir kada mokds uZ prekes bei paslaugas.kanquZtikrinilras. kad Zmones tiksliai Zino. Tarkime.Kai kurie aktyvai.arba r.ursinio palu.o kitam pasiseke televizoriq. pramonesakcijos.0 laikomasiprielaidos.Apibldinant sanddrir-1 1. Kokia grynq pinigq atsargos laikymo nauda? Ji (nauda) yra tuo Didejant BNP.kuriq tikslus pobudis dar neZinomas.net ir turimo finansinio turlo iSleidimas. susijgssr"r bendrqjqsanddriqpadidejimu 1. del prekiq bei paslaugq.

Pinigq paklausa kaip aktyvarns keidiasi atvirkidiai proporcingai pal[kanq nomtos dydZiui: kai paLlkanq nonla Zema.. Tadiau. kad Zmones siekia savo investicijoms kuo aukstesnio pelno. Ir prie5ingai. Snic5ka kt. tai mali ir pinigq laikymo alternatyviniai ka5tai. kai palukanq norma didele . i m Sanddrio pinigq paklausa (Mor. ir 212 . Turto motyvas (assets motive) .bet palhkanornis. Turto motyvas veikia tik platesniopoZi[rio i pinigus atve.rinuotiindeliai itraLrkiamii pusiau pinigq (arba M3) eielnenttl.Svarbiausia ir raisykle.y.ir nuo jq kainq lygio.money transactions dernand) tai pinigai. AptarsirneSiuosdr. Teorija remiasi prielaida. Vienas i5 jos kurejq arnerikietisDZeirnsas Tobinas l98 l m. bet pinigq savininkai iSvengs absoliudios nesekmds blogais meiais. paslar-rgqbei garnybosveiksnir4 kiekio.tr. teigianti. kad pinigq paklaus4lernia i5vardytiejimoryvai. vadinamaKeinso pinigq teorija. todel zmones nords daugiau tureti aktyvLl pinigq forma. atsisakantauk5tq rizikingq pal[kanq ir stengiantissudaryti finansiniq investicijq porlfeli su maZesnd:mis.u. dis tai skirtumastarp Ml ir M3 maZeja. Sprendim4 kiek finansiniq aktyvq laikyti obligacijq. nes stamb[s tern.pinigrl forma. Sanderio pinigq paklausa priklauso nuo prekiq. bttini sand€riams atlikti. kiek .kadangivis daugiaudekiniqs4skaitq pradeda duoti palukanas.r elementus.teorijos kuso dalyjer.rretidaugiau likvidZiqaktyvtl(pinigq)neapsimoka. Ji nagrineja. stabilesnemis Turto laikyrnE ivairiornis formornis nagrindja portfelio teorija.saugiq aktyvq forma. reikia [vairiai investuoti (diversifikuoti) turirn4 turt4 tarp skirtingq aktyvq.bet nelinkgjornis rizikuoti. Didejant ' V.todeljie niekuornet nesudds kiauSinitl vien4kepsi. Sanderio pinigq paklausq lernia sanddrio ir atsargos ( a p sd r a u d i r n o ) o t y v a i . tai grynq pinigq laikymas nerizikuojant. vidutini3kai toks finansiniq investicijq portfelis s4lygosZemesnes palukturas. Pinigq laikymo nauda s4lygoja pinigq paklaus4 kuri susideda iS dviejq sudedamqjqelernentrl sumos: l) sanderiopinigq paklausosir 2) pinigq kaip aktyvq paklausos. esandiorinkose. kaip rizikuoti nelinkgs investitoriusracionaliai isdestosavo finansinl turtr{ji padahja i akcijas. Analogiskai elgsisir i su pinigais: dalis jq bus laikoma rizikinglL o dalis . Mikoekonontika.l9l 199. nulemia pal[kanq dydis. Dabar tik pakarlosiureiSvad4:kadangi hnonds nemdgsta rizikuoti. Teorija..obligacijas pinigus.i . apdovanotas Nobelio premija.P. l. t.tai grynq pinigrl pavertirnas pallkanasduodandiais nerizikingais finansiniais aktyvais.

pinigq paklausa jis rnaZesnis. daugiaupinigq reikia sanderiqaptamavimui. obligacijoms.1. Sanddrio pajamqsqry5is 6. persikeliai deSinq. Pinigq kaip aktyvq paklausa (Morur .y.1 pav.2 pav. didejantkainq lygiui. Padidejus bendra. pinigq s4skaitonrs ir grynicnrs inigarns. pav.).jarnnacionaliniam produktui. pinigq paklausos kainq lygio sqrySis 6.1 paveiksle. Sanddrio ir greidio:kuo priklausoir nuo pinigq apyvartos Be to.turto sudarymo .assets money dernand) .tai paklausa lvairios formos finansiniaurs aktyvarns: akcijoms. tuo 2. Mplxy. nuo sanderio 0 pinigq paklausos pahlkanq ir nonnosbei nacionaliniq 6. ir Tadiau i pinigq paklausa nepriklauso pal[kanqnonnoslygio (6. dideja ir sanddriopinigq paklausa.pajarnomsbei kainoms. p . Trediasis pinigq laikymo motyvas .2 paveiksle pavaizduota sancldrio pinigq paklausos kiekio priklausomybe nuo bendrojokainq lygio. t.sqlygoja pinigq kaip aktyvrl (arba taupymopriemones) paklaus4. sanderio pinigq paklausos kiekis dideja.Tai bendrosiorns parodyta 6. MoarrpadOti. padidejapinigq paklausa.

yra netiesiogine mokejimqpriemone.veikla.po keleto rnetq.dabar apsimoka pirkti obligacrjas. pinigq kaip aktyvq paklausarodo pinigq 214 . tai tikslingiaupiniguslaikyti grynqjrlforma.metq. siekdamasgar. turint tikslq veliaujas parduotiauk5tesne kaina. kai obligacijq palukanq norma maZa. kuri neduoda palukanr4. kokia bhtent fonna jie nori laikyti savo santaupas.. tai tiketinas palfikanq normos surnaZdjimas kartu rei5kia obligacijrl rinkos kainq augimq ateityje. o tuo labiau . lr atvirk5diai. Visos visuomenes nariq pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcingaobligacijq palukanqnonnai (6.3 pav.y. sprendZia. be to. esant didelei obligacijq pal[kanq normai. siekiant greitai pasipelnyti. priimdamas sprendirnus ir iS daugybes galimq variantq pasirinkdamas vienq jo vertinimais.nulemiantistokius yra ekonorninius sprendirnus. prekdmsir (tai sanderio paslar-rgoms pinigq paklausa).t. Kadangi obligacrjq palhkanq norma atvirk5diaiproporcingajq rinkos kainai. Niekas neZino. uZ koki4 isigyti obligacijtl. obligacijas. kad ji artimiausiu laikotarpiu pradds maZeti. likusieji 600 Lt yra taupomi.paskirstant santaupas[ [vairius aktyvus. kaip subjektas vertina obligacrjq pal[kanq nomos perspektyvqkitirnq ateityje. kuriuo Zmones nori apsidraustinuo rinkos konjunkturos pajarnos l000 Lt.).Ekonornikos sistemos subjektai gali laisvai rinktis. Kiekvienas individas. tuomet gyventojq grynq pinigq dalis aktyvq struktliroje maZes. bet kokiq vertybir"i pirkimas.ru'r= L(r) (6. PavyzdZiui. Tolimesneje analizeje ne[vertinsime jq aktyvrpfonnos [vairovdsir nagrinesime Siaspagrindines formas:pinigus tik kaip mainr"lpriemonq. koki4 jlt dali palikti grynaisiais. i5jq 400 Lt i5leidZiama yra netikdturntl. Del tokiq numatomqateitiesprocesq. siekiantpelningaii5destyti santaupas.Jei obligacijq isigyjarnauZ 500 Lt. bus Spekuliacija (speculation) .l popieriq rinkos neapibreZtumo s4lygomis individas rizikuoja. Kuo gi vadovaujamasi. Jeigu. pavyzdZiui. kurios duoda ir palukanqir. kad pal[kanq nonna negali nukristi Zemiau tam tikros minimalios ra reik5mes. kokios jos bus po savaites. labiausiai tiketinq.todel L(r) asimptotiSkai artejaprie rr. Apskritai. dabartiniu laikotarpiu obligacijq palfikanq non'na didele. PaZymetina. obligacijqpahkanq noma. tai likgs 100Lt grynaisiais spekuliacine pinigq paklausa. todel pinigq kaip aktyvq paklausayra obligacijq palukanr4 normosfunkcija: M t'. siekiant maksimizuoti pajamas?Svarbiausias veiksnys.2) Ekonominiai sprendimai priklauso nuo to. tai labiar-rsiai tiketina. prakti5kaiyra tam tikras pinigrl rezervas. Vertybinir. Vadinasi. o isigyti Calimi [vairhs taupyno varianlai. o Pinigq paklausa.rtimaksimaliq pajamq iS savo aktyvri. tikslinga obligacijas pirkti.

\*Mr(o\. 6. dideja ir pinigq laikymo altematyviniaika5tai. Pinigq kaip aktyvq paklausa Bendra pinigq paklalrsa MD nustatoma kaip Siq dviejq pinigq paklausos elementq . esant[vairiornspalfikanqnonnoms (Zr. realiosios bendrojonacionalinioprodukto apimtiesir pallkanq normos. vadinamalikvidurno pirmenybeskreive. (+)(-) Zenklai skliausteliuose po fonnule rodo atitinkamo veiksnio didejimo poveiki bendrajai pinigq paklausai. 0 M l 6. Bendrojipinigq paklausa . kur[ Zmondsnori tureti sanderiams sudaryti ir aktyvq forma. kuo didesndpallkanq norma. Mu"r \ \_ 6.4 pav.3) Mo=f(.r).3 pav. afDa (6. didejant palukanqnorulai. Bendroji pinigq paklausos kreive. Pinigq kaip ir obligacrjq rinkq s4veik6 atsiZvelgiant lar. nes.vertinimus.).rkiamus i aktyvq paklaus4apibldina bendra taisykle.tai bendras nominaliqjq pinigq kiekis.sanderio pinigq ir pinigq kaip aktyvq . tuo maziau Zmones stengsis tureti pinigq ir maLtaujq skolintis.4 pav.rodantipinigq kiekio priklausomybE nuo bendrojokainq lygio.surna tiek absoliudiais skaidiais.Mp .tiek grafiSkai: Mo=Mo(.

juoinvestuoli.5) jeigu pinigq kiekis padidettldu kartus.jis pinigLlpasi[14. turi keistisir kita lygybespuse.bendrasis kainq lygis.Likvidumo pirmenybd (liquidity preference) pirmenybe laikyti pinigus(grynuspiniguscirkuliacijoje plius indelius). P . kiekybines pinigq teorijos tapatybe galioja. pinigq paklaus6 nulemiantis M x V .kad bhtq iSlaikyta tapatybe. nacronalinis P * Q . MS MD dia (6. nes pinigq kiekis. greitisir realusis Monetaristai teigia.kLrrios laikosirnonetaristai.bendrojo produkto kiekis (realusis bendrasis prodLrktas). nes vartotojai turi.nes Ms : Mp. nusakol91l m.tai ir bendrasis PavyzdLlur.kad pinigq apyvartos bendrasis nacionalinisproduktastrumpuoju laikotarpiuyra pastovus.parodo pinigtl kieki. bendrajarn nacionaliniam produktui (Y) bei kainq lygiui (P) ir atvirk5diai proporcingapal[kanq nomrai (r).4) . s o ne. kainq lygis turetil padvigubeti.rlemia 2t6 .pinigq kiekis apyvartoje. sumoketas perkant prekes ir paslaugasper tam tikr4 laikq turi buti lygus pagamintq prekiq ir paslaLrgq pinigq vertei. Duotoji tapatybeparodopusiausr. Vadinasi.KeinsopoZiuriu. bet ir pinigq ne rinkose. pinigq paklausa tiesiogiai yra proporcinga Vadinasi. Alternatyvi teorija.analizuojanti pinigq rink4 yra kiekybinepinigq leorija.yr4 tik prekiq. kad bendrasis kainq lygis yra proporcingas pinigq pasiulai.arba ankstyvosios. uZrnoketq perkant prekes.pinigq kiekio padidejimas nr. todel kainq lygis yra proporcingas pinigq kiekiur: o_MxV (6. palyginti nekintamus[prodiusir pinigus iSleidZia tam tikrais laiko tarpais. teigianti. Pasikeitus vienarl tapatybes elementui vienojelygybes puseje. O . L Fi5erioivestatapatybe: SiosteorijosesrnE U:v : ?2. nulemia Si vaclinamosios senosios. Kiekybin€ pinigq teorija (quantitativetheory of money) tai teorija. Z.pinigq apyvartos greitis.{1.nominalusisbendrasisnacionalinisproduktas.

kiekybines pinigtl ir Jeigu palyginsitneankstyvosios Siuolaikines teorijos tapatybes. s4lygoja infliacijos ternpq padidejimq I procentu.taiiau ne[vertinamas naudojantis Siuolaikines kiekybines pinigq teorijos KembridZo (Alfredo priklausomybds i5reiSkiarnos formule: Sia MarSalo)variantu. tuomet kainr4lygi lemia pinigq kiekis M.esantis Z * piniginio vieneto apyvartosgreitis (vidutinis skaidius kartq. kad ivertinami tik tokie sanderiai.rrie P x Qz P * Y. parodantis. o s u k u r i a a l u t i n e s r e k e sS i f o n n u l el e i d oK e r n b r i d Z e k o n o r n i s l a r n s s t a t y t i greitisyra prekesir paslaugas.bendrasis )'.kad laikui begant jis keidiasi. produktas. 217 .jie teigia. tai gausime.Jei Siekintamieji dideja spardiaunegu hkio bendrosios pasi[lospajegumas tai del to padides bendrasis kainq lygis.nesM5 : Mp. Q pakeitimas)'reiSkia. vyks infliacija: )'. darbo na5umas. M.nominalusis Siuo atveju tapatybetaip pat rodo pusiausvyr4ne tik prektq. u g p . kai k:l/V. bet ir pinigq rinkose.infliacijos lyg[. nacionalinis bendrasis P x Y .pinigq kiekis. kad Mar5alo koeficientas k:l/V. Bet koks pinigq arba yra tiesiogiaisusrjEs prekiq bei paslaugqbendrosios su kiekio padidejimas paklausospadidejimu.MarSalokoeficientas.6) cirkuliacijoje.kiek kartq kiekvienas piniginis vienetas finansiniuose sanderiuoseper metus pereina i5 rankq I rankas. rinkoje arbarealusisbendrasis k . dia M =kxPxY. Pagal kiekybing pinigq teorijq pinigq kiekio padidejirno tempai I proc.rodantisnominaliqiq pajamq dali. P . to.Y * didina bendr4iq pasi[I4 skatinantysveiksniai. o bendrqjl nacionalini produktq . kLrr[ galima lsigyti nacionalinisproduktas. ir pinigq srautai. kuris savo nonrrq I procentu.visas prekiq ir paslaugqkiekis.i5vardytos rr.kad pinigq apyvartos galutines Be neb[tinai vienodas. Siuolaikiniai monetaristaidaro iSvad4 kad jeigu V ir Y yra pastovhs letai kinta. nes kr. (6. vadinamas ir nominaliosiospal[kanq normoss4rySis Pateiktoje tapatybeje ivertinti tik ivykdyti sanddriai. prekiq atsargos pinigLltaupymas. -n. kainq lygis.y. kuri4 [kio subjektailinkg laikyti grynq pinigq fortna. t. pavyzdZtui. prekiq ir Todel.Sis infliacijos tempq ruoZtu padidina norninaliqj4palukanLl Fi5eriopoveikiu.

Pusiausvyros pal[kanq norma monetaristiniame modelyje Neokeinsistai teigia priesingai .bet ir nuo laikotarpiotarp pajamq gavirno ir i5leidimo.. arba I 12 x 4152:1126 metiniq pajamqdalis.6 paveikslevaizduojaAB linija.todel gali atsvertipinigq kiekio pokydius. Pagal 5i4 teorij4 pusiausvyros pallkanq norma nustatoma pagal investiciniq le5q paklausq. Zmogusgaunapajarnas x y : 400 Lt kartq per menesi P (per 4 savaites) ir tolygiai jas suvartoja (po 4 savaidiq p x y:0). lnvesticiniq lesq paklausq lemia [mones. tuo maZiaupinigq imones nori skolintis.5 pav. nominaliqiq pajarnq. 218 . Santaupq pasiula priklauso nuo palukanq nonnos dydzio: kuo maZesnd pal[kanq nonra. Kuo didesnepalukanq norina. 6.y. Taigi pinigq pasilla ir paklausa tiesiogiai nulemia pal0kanq normfu pavaizduotq6.sanderiopinigq paklausapriklauso ne tik nuo kainq lygio. Tai reiskia. Tokiq situacijq 6. Vidutine sanderio pinigq paklausa Siuo laikotarpiu per rndnesi ll2 x 400:200 Lt.ir santaupqpasifil4s. tuo maZiaubus taupoma.kad pinigq apyvartos greitis yra nepastovus smarkiaikintantis. uZirntumoir bendrqiI kainq lyg1. rnetinis pinigq pasiulos padidejimo tempas turi atitikti optirnalius metinius realiojo bendrojo nacionalinio produkto padidejimo tempus. Tarkirne.tai vienintelis svarbus veiksnys. nes pinigq pasiulos pakeitimas tiesiogiai veikia norninalqj! bendrql nacionalini produkt4.ir atvirksiiai. ir Siq dviejq svarbiausiq ekonomikos mokyklq teiginiai vieni kitus daLnaiir papildo. pastoviutempu kiekvienaismetais.I. pinigq pasi[la . PavyzdLiui.P= M kxY (6.rties. ir pasisako si.1) Monetaristrl nuorrone. vadinamosios monetaristq taisykles lstatyminl igyvendinimq t. kuris nulemia gamybos apin.5 oaveiksle. kad pinigq kiekis Salyjeturi dideti 3-5 proc. Jie daro i5vadq kad ialyje b[tina stabilizuoti ne palukanq noffntu bet pinigq kiekio didejimo rempus.

y. tai vidutind sanderiopinigq paklausaper savaitgyra l12 x 100:50 Lt. kuo trumpesnislaiko intervalastarp pajamq iSmokejimo. Tai priklauso nuo pinigq sistemos ypatybiq 219 . arba ll2 x 2152:1152 PxY.Jam apibfidinti kiekvienoje Salyje kieki naudojarnaSiek tiek skirtinga pinigq pasiulos elementq(agregatq)struktDra. Lt. Kiekvienoje valstybeje vyksta nepertraukiarnas bei aplarnaujantis ivairius sanderius mok€jimus. pavyz<Liiui. Vadinasi. kartq per dvi savaites pinigtlpaklausall2 x200:100 po 200 Lt (linija A.2.S[ apibreZiamas galima apibreZtisiauriauarbapladiau. 2 Jeigu pajarnosi5rnokanros kartusdaZniau. Bendras apyvartoje esandirl pinigq kiekis priklauso nuo to.tai fikyje vartojamq pinigq kiekis.3.y.3. 4 Japonijojeir Vokietijoje . Pinigq kiekis (pasiiila) (Ms . kokie aktyvai [traukiami i jq apibreZimq. Pinigq pasiula pinigq judejirnas.money supply/stock).2. kurl sudaro: l) pinigai apyvartoje ir 2) indeliai taupomosiose bei einamosiose s4skaitose. SanderiopinigLlpaklausos gavimoir iSleidimo kiekvieneg savaitE tolygiai po 100 Lt (linija Jeigu pajarnosiSmokamos AzB:). kaip pinigq kiekis. sanddrio tuo maZesnd 6.6 pav. arba l 12 x ll52:1 1104 Lt metiniq pajamqdalis. Lt 400 0 1 2 3 4 t. tai vidutinesanddrio metiniqpajarntl dalis.t.B').savaites priklausomybd nuo laiko tarp pajamq 6. JAV naudojarna pinigq elementai. pinigqpaklausa. t. Anglijoje ir Pranc[zijoje .

Kornerciniuose bankr. 3. LikvidZiusaktyvus L . Pinigq elementai(rnoneyaggregate) tai sLrdetiniai pinigtl rodikliai. sugrupuoti i 4 elernentus: l) M I . 220 . 1 . Pr"rsiau 3. Pinigqrinkossavitarpio fondai. pinigq pasiulos Smulkiauapibudinsirne elernentus. M I . 2.sudaro: p 2 . 2) M2 .palygintisu bendruoju vidar"rs produktu.3. M2 .pinigaipladi4ja prasme.pasirodd esanti nestabiii. Sanderio prasme. M3 . esantyscirkr-rliacijoje C (currency). 1.pusiar-r pinigaiarbanetikripinigai. priklar"rson. pinigus arbanetikruspinigus. 1. 1.rr4ja prasrne).rai jq apibreZirnoapirna ivairias likvidaus nuo turto grupes. 4) L.s a n d e r i o i n i g a i .neduodantys pahkanr4. bet dabartiniulaikotarpiuakcentuojarna svarba. Tar. Pinigqrinkosindeliai.kLrrie bankelaikoni valiLrta.4.3.2. Klausimas.sudaro: l.rrie vartojami kaip pinigq kiekio matas.Komerciniuosebankuoselaikomi dekiniai indeliai.M3 . ynr diskusinis galutinaineiSsprEstas. 4. Vidausir uZsienio indelininkqindeliai. 2. Srnulkus tenninuotiindeliai. ir JAV pinigq pasi[14 sudaro finansiniai aktyvai. 3) M3 . 2.sudaro: 4. Valiuta arba visi popieriniai ir rnetaliniai (grynieji) pinigai.pymoindeliai.rose laikomi dekiniaiindeliai.l.nes: M2 l) Ml dalis.pinigai pladiqja prasme.1. Pinigq elementq likvidumas malija nuo Ml iki L.3.pusiaupinigai(netikripinigai). Starnb[steminuoti indeliai. Piniguspladiqja prasme M2 .daZniausiai nuo skirtingq indeliq ru5ies svarbos pinigq pasilloje. pinigus.5. 2) daugelis M2 elernentq praddta naudotikaip cirkuliacijos priemonds.Kelionesdekiai.2.sudaro: 3.1.M l .* vienoje ar kitoje Salyje. 2.likvidus aktyvai. kokius aktyvusitraukti i atitinkamq pinigq elententq.sanderio pinigai (pinigaisiar. JAV ir vrsalne pasaulyjeiki 9 de5imtmedio pabaigospagrindinisdirnesys buvo skiriarnas Ml. duodantys pal[kanq.4. 2.arbapinigussiaurqja l. 3.2. kr.

uZ kurios inddlius mokamos pal[kanos. M 2 n i n i u a in l r r c i r Ln r u s n r u : i l.9 M2 M3 L 100. 3 t5.0 78 . Kokie tie ribojimai? PavyzdLiui.2. 69. pinigq rinkoje atsiradimas Siq sqskaitq rodo.6 32. S u r u l k l st c r n r i n u o t i n d c l i a i 2 .5P i n i u rn n k o ss : r v i u r m ilo r r d r r . 4.l.1 lentele).6 350 221 . 1 .r€nes[ arba negali i5ra5inetidekiq maZesneinegu 500 USD sr-rmai. Taupomosios obligacijos. 2 . 6 .l 6. . pinigq M2 elementai pinigq rinkos indeliaiir pinigq rinkossavitarpio fondai .o i n i s a i s i a u r a i a r a s m c : n I l .Mt 2 .l M2 .0 :5.3. tuo tarpu rnokejirnaigrynais pinigais ar dekinerniss4skaitomis nera ribojami.T a u n v r n oi n d c l i a i 2 . o L M 3 p u s i a up i n i s a i l.popieriai.0 3393 52E9 4 l3 9 lt00 82. Valstvbcs vcrwbiniai nooicrrar 4 .pavyzdlziui'. ckiniaindcliai C : . kurioms galirna iSra5yti dekinius reikalavirnus. tadiau kurios forrnaliai yra taupornosios paltlkanq. kad ivairios finansines institucijos konkurencineje kovoje del indelininkq siekia suvienodinti tarpusaviokonkurencines s4lygas. NOW (Negotiable Order of Withdrawal) pervedarr-roji sEskaita tai dekind s4skaita. Nuo 1980rn.rs dekius. s4skaitos duodzi ir l.0 t00. naudojarna l a u p y r n or p a s k c l l t l s o c i a c i j o s e : i a 2.0 18.3 2. naudojarna komerciniuose bankuose.2. 4 .lesti pinigus einarniesierns atsiskaityrlarns i5 taupomosios s4skaitos. Nors Siems galima i5ra5yti indeliarr.automatinio pinigq pervcdirno sistenra. Suma u70 262 60ft 3393 870 I 003 I 102 69 149 4139 746 M1 100.6 29. 4. \ .1M3 .2.tinkamq sanderiuose.T a r " r p o m o s i o s l i s a c i i o s b Lvginamasissvoris. leidZianti laisvui per.panaikinaniias skirtumustarp Ml ir M2. G r v n ip i n i r a i 1.0 I 10. 3 . 1 l c n t e l € P i n i g qp a s i [ l o ss t r u k t [ r a A V l 9 9 l l 2 3 l ( m l r d . Kaip pavyzdipateiksime JAV pinigq pasifilos strukttr4 l99lrn. Be to.bet jie ndra itraukiami i pinigq element4 Ml.tai turto fbrmq naujoves. daugelyjerinkos ekonomikos valstybiqpinigq rinkoje praddtanaudoti keletasnaLrjqs4skaittl. P i n i [ u r i n k o si n d c l i a i 2 . nes jais negalimanaudotisneribotai.0 r00. J Pinigqpasiulos elenrentai L N ' l| .L-likvidDsaktvvai 4.U S D ) . J .Jos sifilo iekines privilegijas. Valstybes vertybiniai 4. inddlininkas gali i5raSyti 2-3 dekius per rr.5 10. t r r r r r h r cs : r i n u o t n d i ' l r a r S tr n ii 4. (6.kaupiantsavo skolinamqjg fond4.proc. ATS (Autornatic Transfer Systern) .

i q c N € r -.9E i'6 = o N a v'i 6 d r d d R r @ F: d q o N N c ' N = .- F C) c) C) *€ r s.! r N @" r r r n o N r r 6 r r c-. 'tr[l "t: N N o r tr: r N \ n € o r r d d o r d) @ o N r.aa r + s v.1 >Q 2?2 .c. G ct s.q) N o o 2 o 6 o a o o o o r a o & o o 5 a 1 N l (\.1 q @ 6 6 N N j r N $ 6 3 c_) . € r r 6 6 n O @ N r @ . r d Vl N N N r r N N 1 r r o J c) q Cd O tr J bJl ! d q c. € cd I N s o A o r r r.l 6 dl -j t > .n r 6 N 6 r d N r 6 6 CJ '=. r N r. Z d J . d q r o al ... X q { a = r '. r @_ r o . r N n @ r o r d N r N r r N .

Kylant palukanq nonnai.pateiktafaktiSkapahlkanqnormos ir 6. arba pinigaiapyvartoje.esantis gyventojus.Viena svarbiausiq pinigtl pasi[los charakteristikq yra atsiskaityrntl grynaisiais ir negrynaisiaissantykis. Pinigai apyvartoje (currency in circulation) . n Lietuvoje dabartiniu laikotarpiu naudojamadviejq pinigq elementq sistema: Pl . ISskiriama nominaliojiir realiojipinigq pasiUla. pas * real money supply/liquidity) Realioji pinigq pasiflla (M tai nominahojipinigq pasi[I4 padalytai5 bendrojokainq lygio. l5sivysdiusiose rinkos ekonornikos valstybeseatsiskaitymaigrynaisiaissudaro Zymiai maZesnilyginam4jl svorl n e g ua t s i s k a i l y m a ie g r y n a i s i a i s . Pinigq elementq dinamikaLietuvojepateikiama lenteleje. bankai stengiasi iSplesti paskolq ir indeliqapimtl.ro Praktika rodo.jis dideja didejantpalDkanqnon-nai. atsiskaitymaigrynais pinigais. Pinigq kiekis apyvartojepriklauso nuo palhkanq normos dydZio. r. USD) 6. (%) 8 o 4 ) 0 100200 300 400 Ml (mlrd. Taigi realiojipinigq pasifila apskaidiuojama M pagalSiqformulE: 223 .indeliaiiki pareikalavirno pinigai apyvartoje. 6.Pl ir 1) ir 2) kvazipinigai. pav.7 pinigq kiekio apyvartoje priklausomybe.norninal rtoney supply). kad pinigq masesM1 elastingurnas pal[kanq normal yra maZas.banknotqir monetqkiekis. Nominalioji pinigq pasiiila (Ms .banknotai ir monetos. sudaro apie50 proc. P2 .nuo pinigq Pl sumos. Pinigq kiekio priklausomyb€ palukanqnormos nr.nesjq veiklostikslasyra pelnornaksimizavimas.7 pav.esantysuZ bankq sistemos ribq.2 Kaip rodo lentelds duomenys.

Pusiausvyra pinigq rinkoje (money market equilibriurn) susidaro tuomet. Pusiausvyrospaliikanq norma (rE .e) M. 6. sqlyg4uZra5ysirne (6. pinigq rinkos pusiausvyros taip. Zinodami realiqj4 pinigq pasi[lq bei paklaus4.nominaliojipinigqpasilla. P P 114 .3. Pinigqrinkospusiausvyra Ta5ke E susidaro pusiausvyrapinigq rinkoje.tai kaina. Realiosiospinigq pasillos bei paklausospusiausvyranulerniapinigtl rinkos pusiausvyros kainq. .. CB.). kuri rnokamauZ naudojim4sipinigais..8 pav. f6 f1 fe 0 6. rerndamasis palfikanq pasillq kuri nepriklauso nuo obligacr. Tuomet pinigq pusiar. kornerciniqbankq pinigq Salies vykdydamaspinigq ernisij4bei reguliuodarnas Saliesekonominepolitika. kai realioji pinigq pasifila lygi realiajai pinigtl paklausai.8 pav. nustatotarn tikr4 pinigq aktyvus.bendrasis kainq lygis.yq nonnos(6.=#' dia M5 . Pusiausvyrapinigq rinkoje (6. P .equilibrium interest rate).rsvyros kaina yra 16.M.3.8) Pinigq kiekl valstybeje reguliuoja Salies centrinis bankas (CB).

kai Paanalizuokirne situacij4 kai pinigq rinkoje pLr-siauSVyros cr nera. pahikanq nonla yra ZerniaupusiausvyrostaSko (r1<rg). Bx .jq tiekejai turi rnokdti didesnes palukanas.i pinigq pasi[la.10) lygybeskaire puseprivalo buti lygi de5inei. Lo . Pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro.9a) t . pal[kanqrorm& ]ra /6.B o : L D .tai realiosiospinigq (Mi1) obligacijq(Bp)suma. pasiulos ir dia Namq fikiai turi nusprqsti. h pinigq paklausos jautrumo pal[kanq nomrai kocficientas. Realusis turtas (W.LD.norirnos turetiobligacijos. Jeigu pallkanq nonna kyla.* Bt. ObligacijLl palfikanq nornos sumaZdjimas rei5kia jq rinkos kainos didejirn4.obligacijqpasi[la.pinigq paklausos perteklius. BD.Bo .Dalis Zmoniq vietoj pinigLl lsigis ir jq laikys obligacijas.rrtq tarp nonmq obligacijq . Judejirnas pusiar-rsvyros i5 b[senos i ta5k4B rei5kia.norimi tureti pinigai. todel 5i lygtis pertvarkoma: 8 . .kaip jie padalins savo tr. Obligacijq savininkarnsapsimokajas parduoti. tai nacionaliniamproduktui ()') ir atvirkSdiai pusiausvyros pinigq rinkoje s4lygqgalin.a uZraiyti taip: -:KxI f trt i/f -n/r: D (6.pinigLt paklausosjautmrno bendrajam nacionaliniar.obligacijqpasi[losperteklius.realio. Zmondspinigus perves! obligacijas.tuo pat tnetu esantperteklineipinigq paklausai.kokie veiksniai s4lygotq5i pasiskirstymi5 tr-rri blti i5laikytatokia lygybe: Mr. Norint.l 0 ) dia I4l.Kadangi realioji pinigLl paklausa tiesiogiai proporcinga bendrajam proporcingapallkanq normai (f. ZD .Tai sudarys realqji turtq.kad pahikanLl nonra yra alternatyviniaipinigq laikymo kaStai.kad pinigLllikvidumasdideja. Nesvarbu.r'r produktui koeficientas. Mo . kad Zmondsdaugiaupirktq obligacrjq. dia Bu .real wealth) .BD ir norimq tureti pinigq . .tada pinigrl rinkoje perteklindpinigq paklausa susidaro BC..Zinonre.M o .Mu. ( 6 ._ realusisturtas. Kadangi (6.: W": LD + BL. ir rinkoje susidarys obligacijq pasiulosperteklius. 225 .

kad A taSkepinigq pasi[la vrr5ija paklaus4 tai pertekline pinigq pasilla AK. Realiojo bendrojonacionalinioprodukto augitras didina pinigq paklausq. Vadinasi.Tai reiSkia. Pusiausvyros palukanq nonna padideja rIUo /'x iki 17.9 6. PinigLl rinka vel gr[5 [ pusiausvyrosbusenq. S i u o a t r e j u k L 226 .9 paveiksleparodyta realiosios pirrigq p a k l a u s o s r e i v d sp o s l i n k i ui d e S i n qi.jt1 rinkos kaina taip pat padides. nes obligacijq palilkanq normos padidejimasir jq atitinkarnas rinkos kainos sumaZdjimas skatino santaupqsavininkusisigyti daugiau obligacijq.Apibfidinsime pasikeitimus paveiksle. Todel obligacijq rinkos kaina kris.reikia pallkant1norrn4.Auk5tesnispalfikanqnormos lygis sumaZina tiek perteklinqobligacijq pasiul4 tiek perteklinEpinigq paklausq. Pinigrl rinkos pr. Jei Saliescentrinis bankas surnaZina pinigq pasihl4 o bendrasiskainq lygis yra pastovus.kai obligacrjq tik r i n k a t a i pp u t y r a p u s i a u s v i r a . Esant palfikanq normai 16. surnaZinti 2. i padeti M1. norint surnaZinti pinigq paklausos kiek1. Analogi5kai galima paanalizuoti situacij4 kai pal[kanq norma yra r2>rs.Todel obligacijq palfikanq norma sumaZ€s vdl iki ry. Judejimas i5 pusiausvyrosbusenosi ta5k4 A rodo.9 pav.tai sumaZds norninaliEjE realioji pinigq pasi[la. reikia padidinti palukanq norrntuo norint padidinti pinigq paklausoskieki. PinigLl pasiOloskitimas. Siuos 6. keis savopadeti. o pallkanr1 pah. Paveiksletai pavaizduota realiosiospinigq pasiulos kreives poslinkiu i kairq.ikantl nonna dides iki pusiausvyros normos lygio 16. Pinigq paklausos kitimas. . pertekliuslygus nuliui.rsiausvyros poslinkiai l.Pusiausvyrasusidarysir obligacijqrinkoje.5 p a d e t i e s 6 [ p a d e t IL 1 . Pinigq rinka yra pusiausvira tuornet. Kai obligacijLlpaklausapadides ir taps pertekline.tai 6. tai ir obligacijq pasiLilos Kadangi pinigq paklausos perteklius lygus nuliui. kad pinigq likvidumas sumaZdjo. keidiantis pinigq pasillai arba paklausai. pinigLi pasilla ir paklausasusilygina. Pinigrl rinkos pusiausvyrosta5kas.

pttsiausvyros pinigq pasi[los padidejimas sumaZina Taigi realiosios jt1 palfikanq normq.Bankq istorija siekia sededavo stalas. Graikijoje (lV a. Tai maZina obligacijq patrauklumq ir skatina Zrnorres atsisakyti. l " " " r ' JP " (6. ir . sidabrines rnonetas) laikyti pas auksakalius.ras.).bankas" yra kilEs i5 italq kalbos \odLio .uZ kurio vidurarnZiais tolirn4 praeit[.. pr. o greitis.pana5iasI tas. Tai kelia obligacijq patrauklurn4 ir iSlaikoreali4j4pinigr4paklaus4 nepakitusrealiajaipinigq pasi0lai. pinigus kitiems ZrnondrnsuZ tam tikrE mokesti . = .formuojasinuo nulio.: I l v P '.kad pinigq. palhkanq normoslygi.pinigLlpaklausos kiekis. pr. BANKAI.S i a p r a s r n ea u k s a k a l i a ia t r a d o p i n i g t l bankrl sisterna.tais laikais tai buvo saugiausiavieta saugoti. " M. kad prnigtl pinigq paklausa pinigq kaip aktyvtlpaklausa ir paklausos elementai sanderio .banco" . Patikslint4pinigtl kreivds pobldZiui ar pusiausvyros pusiausvyros taip: sqlyg4uZra5ysirne rinkos M.Kr. JIJ ATSIRADIMAS.tai pinigq keitejai.pajarnos.pallkanas. Taigi jau auksakaliai teikd priimtus saugoti pinigus iSraSydavo paslaugas. Gautieji aLrksokvitai buvo naudojami prekiq mainuose. esantbet kuriam paltkanq nonnos lygiui. i5laikydamas padides.. o kiti savo poreikiams tenkinti Zmondsatsiima tik dalf padetq sar-rgoti satrgoti Tod€l 5iepradejoskolintijierns patikettts lieka auksakalio saugykloje. Sis patikslinimas netr.Pusiausvyros nepasikeitusi4 realiqjq pinigq pasifil4 Me. padidinair pinigq paklausE pusiausvyros ir didindamas alternatyvius pinigq laikyrno ka5tus...).. laikeme.:((:'{.rriitakos pinigq paklausos pinigq rinkoje esmei.. tik pinigq kiekio prieaugl. realiojo bendrojo nacionalinio produkto augir. Pinnosios jas teike baZnydios.Kr.atvirk5diai.k[rimo" mechanizmAkuriuo grindZiarna Siuolaikine 22'7 . Analizuodami pasikeitimuspinigq rinkoje.Laikui begant auksakaliaipastebejo. Realiojo bendrojo nacionalinio produkto maZejimas. kurias dabar teikia bankai.1r) 6.maZinsrealiqiq pinigq paklaus4 o kartu ir pusiausvyros paltkanq normq.palukanqnonna veikia piniginio vienetoapyvartos kainos. Tadiaurealiojesituacijoje kuriuo laiko tnon-rentu bet jau ekonomikos sistemossLrbjektai tLrri tarn tikr4 pradinl pinigq kieki Mx. realiosios palhkanq normos lygis rp padides iki r2.tl P M. AtvirkSdiai. kurie uZ kvitus. FUNKCIJOS IR RUSYS Terrninas . Kai kurios bankines operacijos buvo Zinomos senovds civilizacijose (2000m.4.Zmones pradejo tuo metu cirkuliavusiusrnetalinius brangenybems pinigus (auksines.r. Aukso kvittl naudojimasbuvo patogi (lengviau neSioti piniginejel) ir saugi (vagysiitl p p o Z i u r i u ) a t s i s k a i t y r n q r i e r n o n e . Senovds Rornoje.

ungiandias jiernstrumpalaikes sukauptq leSqteikiandius paskolas. Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos ir pldtros bankas yra tarpvalstybineJungtiniq Tautq Organizacijos (JTO) kredito institucija.bankus. e i k qp a s k o l a s 2 u 2 s t a t y l up i n i g u s .miestqsavivaldos jie organqnuosavybE.indelius ir iS ar . kur jq truksta. garnybiniq teikiantilgalaikl(5-25 metams) kredirq.tai finansrq institucija. 2. bankai veikia tam tikrus Dkio procesusrr net juos kontroliuoja. Breton Vude (JAV). 5. MiSriuosiusbankus* bankus. Valstybinius bankus . Bankas (bank) . turinti speciali4 valstybeslicencij4 kuri leidZiapriirnti pinigus ir suteikti paskolas.kuriq istatinisbanko kapitalassukauptas iS atskirq dalininkq leSq.Bankai gali perkeltipinigineslesasi tas veiklos sritis.Pinnieji dabartiniq bankr4prototipai atsirado XII a. atstovaujandius tarpvalstybiniarns interesams.skarinri TVF priklaLrsandiLl Saliq jegq pletotg. Lombardrjoje .rs bankus.n.suteikdarni ekonorninE finansinq bei inforrnacijel. Bankai atliekaSias funkcijas: Telkia laikinai laisvas lesas santaupas.vadinarnqjipimoseilesbank4. Akcinius bankus.tai komercinis pasitikejimas. Centrin[bankE.apimandiussmulkauskredito draugijas. Jos nariais gali bnti tik tos pasaulioSalys. LeidZia apyvarlon pinigus. Kooperatiniusbankus . Oficialus banko tikslas . firmos bei valstybd.bankus. Municipaliniusbankus. 228 . I t u s S l S i a u r d s t a l r l a ) . PavyzdLtui. vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas.skolindamaspinigus nustatytarn laikotarpiui uZ tarn tikras palIkanas: 3.kuriq akcijq dali turi narnLl ukiai. Pagalveiklos pobudi bankai skirstornii: l. teikia miestoukio finansavimui ilgalaikius kreditus. Vykdant [kinius sanderius. Atlikdami Siasfunkcijas. savo nariq . Tarptautinius bankr. Konsultuoja jiems reikiarnq klientus. ir 4.Pagalnuosavybes formasbankai skirstorr-ri l: l.kurios priklauso Tarptautiniamvaliutos fondui (TVF). lkurta 1944m.. i o sk r e c l i t i n eIs t a i g o s s pagal jLl atsiradimo geografinesvietovds pavadinimq ir Siandienvadrnatnos lombardais. ir 15 sukauptqle5q bankai teikia kreditus ir daZnailampa pramondsfrnoniq akcininkais. Banko paskola .valstybes nuosavybq. 2.riesto kaimo gyventojq . 4.jie atlieka ernisijos ir kornercijosbankq funkcijas. 5. 6. bankai taryininkauja piniginiuose atsiskaitymuose mokejirnuose. 3. l.kurl bankas iSreiSkia.

ir Jei bankas turi kuriq nors privalumq. palyginti su kitais bankais.pello maksimizavimo. Banko pelno maksimizavirnoprocesE apima du etapai.hipotekos. Komercinius bankus(KB). paskolq t.taupyn.2.tai jis turi sudaryti palankesnessElygaspotencialiemsindelininkarns. tai jis tapspatrar. Del Siq KB ir NFT veiklos bendrumq tolimesneje analizeje neatsiZvelgsime jq veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsirne i bendru vardu . Finansinis tarpininkas . ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKU SISTEMOJE Kornercinio banko (KB) veiklq apibfidinabanko balansindataskaita. 2. esanti tarp kreditoriaus ir piniguspasiskolina besiskolilandiojo. nemokam4dekini aptarnavirn4 pana5iai. atidarantindelio s4skaitas.5. pladiai naudojami kaip mokejimo priemone ir yra pagrindine pinigq kiekio Salyjedalis. Kornercinius specializuotus bankus: investicinius.kreditines sqjungas. l. tarpininkai mainuose tarp prekiq savininkq ir pinigq savininkq. Butina itikinti Zmonesteikti jiems pinigus. o tik aprr.i5 savo veiklos gaunantys pelnrl.2. Vadinasi. (NFT): finansinius 3.y. l. . Pelningiausiq kredito suteikimovariantqpaie5kos.tar. Kornercinius universalius bankus.lpindami [kio subjektus flnansiniais i5tekliais ir organizuodamijq srautus.o veliau juos skolinasavoskolininkams. .y.rkliu.t. bankas 6. .KB. KB. butent dekiniai indeliai. Finansinis tarpininkas savovardu. ir . KB ir NFT yra: a) finansiniai tarpininkaitarp skolintojq ir besiskolinandiqjq.komerciniaisbankais. Siuolaikiniaibankai* tai finansiniaitarpininkai. tiekejai.ro paskolqasociacijas. Komercinio banko balansin€ataskaita (commercial bank balance). savoskolininkus. banko vadovybd Jei optimaliaipasirenka tai gausdidelespajamas. Nebankinius tarpininkus .rpomuosius. Kadangi pradedantis bankasturi konkuruoti su jau veikiandiaisbankais. tiesiogiai negamindami materialinir4verlybiq. nes dalis bankq pasyvq.inovacinius. 229 . siekia visorns imonerns budingo tikslo .tai institucija. Zmondsnoriai jame laikys savo indelius. 2.PavyzdZiui: naujame banke indelininkai gali gauti 5iek tiek didesnes palilkanas. b) finansiniai taryininkai rnainuose.tai aktyvrl ir pasyvq sqra5as tam tikru momentu. ir 2.

kurie pateikiarni finr-rai.t. t. Banko aktyvas (bank active/assets) priklausantisbankui.0 0. Kiti aktvvai I5 viso: Pasyvas 70. visuornet visuometlygus pasyvams.tai banko isipareigojirnas banko akcininkamsbei paimtosbankq paskolos.R c z c r v a ic c n t r i n i a m c bankc 1 . 2 .0 20. pasyvams ( 6 . Sutciktos askolos 3.0 832. jog jis operuojabeveik tik svetirnomis. Rczcrvai l .0 Lentelesduomenysrodo.3 lentel€.Todel didZioji pasyvq dalis turi bfiti i5mokarnapagal 230 .arba l€Sq panaudojimobr--rdas. banko turtasbei kita banko nuosavybd.0 6 l6 . tai tttrtas.+. Vadinasi. kuo bankas disponuoja. 0 t04.suteiktospaskolos.tai skolos.Banko balansind Aktyvas l. o pasyvo . kad pagrindinEbanko aktyvo dal[ sudarojo Tai rodcl. 3l e n t e l e ) . USD) ataskaita 6.tai verte. kar"n iplauks pinigai: bankui ar jo klientui. tai. Turimi vcrtybiniai popicria 4.ypatybeta. KB pasyvLp struktrirqgalima suskirstytil: l) banko savininkqreikalavimus. l .dekiniq ir terminuotq indeliq sqskaitos. B a n k n o t ai r m o n c t o s 1 . kad paskolos.0 0. skolintomis leSorns.K i t i p i n i g i n i a ir c z c r v a i p 2.0 322.y. kuri4 bankas kam nors skolingas.0 l5 viso: t:24.0 50.0 t224. kaip verslo imones. 2) ne savininkr4 kai: bus pusiausviras.vadinamusnuosavukapitalu. banko.0 0.vadinamus[sipareigojimais. b) pinigq rezervai c) vertybiniai popieriai.0 I Nuosavaskapitalas 2 Tcrminuoti indcliai 3 L C K r n l alrn o c l l a l 50. Jis yra lygus reikalavimams. 3 . savininkams.KB balansas Ak4tvas : Nuosavaskapilalas ({statinis kapilalas) + [sipareigojimai. [sipareigojimaiarba banko leSqSaltiniai. Banko turtas: pinigai). reikalavimus. d) nekilnojarnasis Banko pasyvas (bank liabiiities) . bank4 patekqs dokumentaspriskiriamas aktyvams arba pasyvamspagal tai. a) gryni pinigai (kasos CB.y.Ilanko balansind ataskaitapasiZymi viena svarbia savybe: aktyvai Bet kuris i yra pusiausvira bfisena. visq tipq atidarytiems ind€liq Pasyvas . 199112 3l (mlrd.

pastataiigyjami uZ 350 tfikst. nutarta gauti.indeliqsuma. Vadinasi. KB-l balansindataskaita Nr. ( 6 .Banko nuosavokapitalok[rirnas. atsiradonuosavybe. norindiq isteigti bankq leidim4 gavo. Lt) .kad bankelaikornadalisjame saugomqle5q. o .30 t[kst. Lt. viso deponr-roto kapitalo bankas paskolinti negali. Lt.rezervelaikomq ld5qsuma. kad grupe Zmoniq.ui.A. Tarkirne. D .ktyvas Grvnipinicai 1 5v i s o : Pasyvas 400 400 Akciios I5 viso: 400 400 2 sand6ris. Dali akcijq banko steigejai nusipirko patys. Akcinis kapitalas. PradinEpinigq sum4 reikaling4 komerciniam bankui (KB-1) steigti. vadinamasistatiniu kapitalu (authorizedcapitalstock).tai reikalavimai. dali pardave rinkoje.KB-l paruo5imas veiklai.jis privalo tureti rezervq. ir sudaromus sanderius iSreik5ime kiekybiSkai. R rn=D. cla rn . Tarkime. R .l (t[kst. 1ai rei5kia.kad kuriamasnaujaskornercinisbankas. i5leidus ir pardavusuZ 400 tukst Lt akcijq.pirm4 pareikalavim4. Sis sanderispakeiiia tik banko aktyvo strukt[r4: irengimai grynq pinigq banJ<e sumaZejo.Zvaigzdute2ymimi o pasikeitq banko balansoelementai. Gauta valiuta uZ akcijas . Sudaryta direktoriq valdyba pradeda organizuoti banko veiklq: ir lsigyjama pastatLt [rengimq.rezervonorTna. Rezervas (reserve) 1amtikra dalis banke laikornq le5r4 nuo visq indeliqsumos. I sand6ris. PanagrinesimeKB balanso kitim4 atliekant ivairias operacijas. 231 . kuriuos gali pateikti bankui akcijLlsavininkai. Tarkime. o nupirktos akcijos .kurio fonnavimui duotasleidimas ir kuris sukuriarnasi5leidus akcijas.l 2 ) Visa Siuolaikinebankq sistemaparemtadalinio rezervo principu.tai banko aktyvas.

Kts-l balansindataskaita 2 (tukst.Lt) Nr.
Aktyvas
Nuosawbc Grvni ninisai I5 viso:

PaSyvas 380 20 400
Akciios l5 viso:

400 400

3 sanddris.lndeliq pridrnimas. Pagrindines banko funkcijos - priimti piniginius indelius ir teikri kreditus. Tarkirne, jau veikiantis KB-l priima 100 tDkst.Lr ind€lininkq neterminuotusinddlius, t.y. indelius, kuriems galima israsyti dekinius reikalavimus. Bankas indeliq forma gauna grynus pinigr"rs, kurie yra banko aktyvai. tadiaujis kartu atidare ir dekiness4skaitas, kurios yra reikalavirnai KB-l aktyvui. KB-l balansine ataskaita Nr.3 (t[kst. Lt)
Aktyvas
Nuosavybc Grvni pinieai I5 viso:

Pasyvas 380 120 500
Akciios C c k i n i a ii n d c l i a i l5 viso:

400 t00 500

Nors Salyjebendrapinigq pasi[la nepasikeite, tadiaupinigq pasifilos struktfira pasikeitd: apyvartojesurnaZdjo100 tDkst.Lt grynq pinigq, o banko pinigq padaugejo 100tukst.Lt. 4 sand€ris. Rezervqsudaryrnas. KB, atidarydami indeliq salskaitas, tureti tam tikrus nustatytus_ turi privalomuosius- istatymqreglarnentuojamus pinigq rezervus(apie tai pladiau Zr. 7 skyriq). Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (rr.iu._ required reserve ratio) - komercinio banko incleliLldalis. pervestai privalomuosius rezervus. Tarkime, kad komercinis bankasrezervuslaiko viena fomra - kaip indel[ tik centriniamebanke. Privalomqiq rezervq norma r0 procentq, arba
f p r ; u . : 0 ,l .

Privalomieji rezervai apskaidiuojarni tam tikru nustatytu privalomu laikyti atsargose rezervqprocentunuo indelir-1 sumos,priimtos banke:

232

RPr,r,.: fpr;r.XD,

(6. 3) l

Rp,,,: 0,1 x 100 : I0 tulct. Lt. Visi banko kasosgryni pinigai yra laikomi fakti5kaisKB rezervars. Siuo atveju KB-1 kaip privalomas atsargas CB turi laikyti l0 tukst.Lt. Tadiau jeigu banko direktoriq valdyba numato gyventojq indeliq didejim4 tai tuomet vietoj minimalausprivalomo rezervo dar papildomai CB s n s s a u g o l l 0 t u k s t .L t . T o k i u a t v e j ub a n k a si S v e n g s e p a t o g u m q .u s i j u s i q u papildorntl rezervq pervedimu i CB rezervus kiekvienE kart4 kai Kts-l neterminuotqindeliq lsipareigojimaidides. 15tiesq I(B, Zinoma,nelaiko visq grynq pinigq CB. {vesdami Siame pavyzdyje tok[ supaprastinirn4 fakti5kq rezervq sumE, ateityje,nustatinedami iSvengiame banko aktyvq elen.renlq ,,gryni pinigai" ir ,,rezervai CB" sumavimo. pasikeis: bankobalansineataskaita SudariusKB-1 rezervus, Nr.4 (tukst.Lt) KB- I balansindataskaita Aktyvas
Grvni oiniulri Rczcrvai Nuosavvbc I5 viso:

Pasyvas 0 120 380 500
Cckiniai indtiliai Akciios l5 viso:

100 400 500

RF = Rp,i,.* Rpn,,.l

(6.14)

dia

Rp- faktiSki bankorezervail Rp",t.-pertekliniaibanko rezervai; i Rp,,,. privalorniej banko rezervai.

Pertekliniai K-B rezervai - tai dydis, kuriuo fakti5ki banko rezervat virSijaprivalomusjo rezervus. pagal (6.14) fonnulE nustatomiRp",., : ZinanI Rp ir Rp,1,,, RPrr,.=Ro-Rrr,r., Rp",t : I 20 tukst.Lt - 10 tukt. Lt : I 10 tukt. Lt . Si banko operacijaypad svarbi, nes suteikti paskolasbankasgali tik tuomet,jei jis turi pertekliniq rezervq.

233

Sukurtieji KB rezervai yra KB aktyvas, o CB Sie rezervai bus pasyvas,kadangi tai yra reikalavimas,kuri kita istaiga- KB-l - gali pateikti centriniam bankui. Kodel gi KB bfitina laikyti privalomErezerv4CB? Pirmiausiareikia pabreZti, kad jie neteikiaKB likvidumo garantijq. i5sipildytLl Jei bankininko ,,siaubo" sapnas ir neterminuotq indeliq savininkai vienil rytq visi kartr.r p n r e i k a l a u t g r q Z i n t iv i s u s [ s i p a r e i g o j i r n u s y n a i sp i n i g a i s . a i p r i v a l o r n i e j i q gr t rezervainebutq naudojami netiketq grynq pinigq pareikalavimarns vykdyti jie tik atlieka kontrolds vaidmeni ir gali padeti CB keisti KB kreditavimo galimybes. Tokiu bldu CB vykdorna pinigq politika gali uZtikrinti fikines veiklos stabilum4. Vadinasi,privalorniejirezervainetiesioginiu b[du - kaip KB kreditq kontroles priemone - stabilizuojaekonomikos vystymEsi ir taip atstovauja indelininkq interesams, nerabanko likvidumo Saltinis. bet Kitas rezervq vaidmensaspektas yra susijqssu dekiq apskaita,kuriq apibudinsimekitarnesand€ryje. 5 sand€ris.Bankui i5ra5omas dekis. Tarkime, kad vienas KB-l klientas perka firmoje ,,Mitsubishi",kuri4 aptarnatSa KB-2, automobili ir iSraSo jai 50 tlkst. Lt deki. Dabar paanalizuosirne kaip Sisdekis apskaitornas, inkasuojamas, kaip KB1) t.y. 2) l, atsiskaitymas dekiu, paveiks sanderyje dalyvaujandiq bankq balansq ataskaitas. Atsiskaityrruosedalyvaus 3 bankai: KB-1, KB-2 ir centrinis bankas.SI sancleri apibudinsimekaip tarpusavyje susrjusiprocesq susidedant[ i5 Siqetapq: a) pirkejas iteikia 50 t[kst. Lt dekl finnai ,,Mitsubishi", kur[ turi apmoketi j! KB-l Firma, gavusi dek[,perduoda j4 aptarnaujandiam KB-2, kuris dek[ deponuoja, ir f-rrmos ,,Mitsubishi" s4skaita, jos balansas padideja 50 tlkst. Lt; b) KB-2 turi pirkejo deki 50 tfikst.Lt. Tai teise disponuoli KB-l aktyvq dalimi. KB-2 Sia teisg igyvendina,perduodamas deki i CB, kur jis 5i inkasuojamas:KB-2 rezervai padidinami 50 tlkst. Lt, o KB-l rezervai 5 0 t D k s tL t s u m a Z i n a m i ; . c) CB inkasuotqdeki siundia I(B-1, kurl gavgsjis pirm4 kart4 suZino,kad vienas i5 jo klientq iSra5e t[kst. Lt deki. KB-l sumaZina 50 Sio kliento dekinEs4skait4 t|rkst.Lt. 50

234

eekiqapskaita (t[kst.Lt) CB
Pasyvas KB-l rezervai -50 KB-2 rezervai+50 c) inkasuotasdekis gr[Zta I Kts-l

\
K B - l b a l e n s i n a t a s k a i t( t n k s t . t ) e u L

b) KB-2siundia dekiCB
KB-2 balansineataskaita(tfikst. Lt)

iekinis indelis

R c z c r v a i- 5 0

| C e k i n i si n d i ' l i s - 5 0

a) pirkejas moka firmai ,,Mitsubishi" dekiu

+

Atskiro banko paZi[riu, pinigai yra i5imami arba iplaukia, bet visos poZifiriu, apmokantdeki, jokiq pinigq neprarandama. bankq sisternos Atlikus 5i sanderi,KB-l balansoataskaita atrodystaip: KB-l balansineataskaita 5 (thkst.Lt) Nr.
Aktyvas
Rezcrvai Nuosnvvbc l5 viso:

Pasyvas 10 380 450
Cckiniai indcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Ar KB-I, turedamas70 t[kst. Lt fakti5kus rezervus, gali skolinti pagal banko tuimus pertekliniusrezeryus: nustatoma x Rp,,,.:rp,,,, D = 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tfikst.Lt; : Rp",,.: Rr - Rp,u,. 70 tukst.Lt - 5 tukst.Lt : 65 tukst.Lt Vadinasi. KB-l cali skolinti65 tukst.Lt. 6 sand€ris.Bankasskolinapinigus. Paskolq teikimas yra antra svarbi banko atliekama funkcija. Dabar aptarsime, kaip atskiras KB gali kurti pinigus, teikdamas paskolas, kaip paskolq teikimas paveikia banko balansoataskaittu kaip pinigai maZeja,kai ir skolos grqZinamos. Tarkime, finna ,,Audejas" nutard didinti savo gamyb4 tadiau jos projektui reikia papildornofinansavimo- 50 tfikst. Lt. Tai patikirna finna, jos finansine padetis gera, ateities perspektyvosteigiamos. KB-l kaip tik turi

z3i

p c r l e k l i n i q e z e r v q t o d d l s u t e i k i a r e d i t 4 . a t o g u l n or s a L r g u r n o r n e t i n i u i s r . k P i su 'tai reiSkia, ,,Audejas" paskolq ima ne grynais pinigais, bet dekine s4skaita. kad KB-I, suteikdamas paskol4 padidina finnos einamqj4 s4skait4 50 tukst. Lt. KB-l tai rei5kia naujo aktyvrl elemento (skolinio isipareigojinro bankui), duodandiopallkanq atsiradim4.Firma ,,Audejas",pateikdamasavo skolinius lsipareigojimus,gauna teisE i5 savo dekines s4skaitospairnti papildornai 50 tfkst. Lt dekiu. Abi sanddrio puses patenkintos: KB-l tLrri ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus- dokumentus,kuriais remiantis finna nustatytu laiku sumokesskol4 ir pal[kanas, o firma turi padidejusiEdekinq sEskaitq. Siuo atveju KB-l sukuria pinigus, padidindamas firmos iekinE s4skaitil. Butent kredito pletimo bfidu komerciniai bankai sukuria didZia;q pinigq pasiulos,naudojamosfikineje veikloje, dal1.KB-1 balansindataskaita, suteikuspaskol4,susides Siqelernentq. i5 KB-1 balansineataskaita Nr.64. (tukst.Lt)
Aktvvas
Rczcrvai Paskola Nuosavybc l5 viso:

Pasvvas 70 50 380 500
C c k i n i a ii n d c l i a i Akciios I5 viso:

100 400 500

Komerciniarns paskolq bankarns suteikiant dekiu,5iesukuriapinigtrs. t.y. padidinapinigLlpasiul4 nes dekiniaiind€liai yra pinigq Ml sudedamoji dalis.Plediantis kreditui,sukuriama didZiojipinigq Ml dalis. Firma ,,Audejas", gavusipaskolq stengsis jq kuo greidiau panaudoti, tarkime, apmoketi statybos firmos paslaugas, atsiskaitydama dekiu. Si operacija bus analogi5ka5-am sanddriui.Finnos ,,Audejas" iSra5ytas dekis statybosfirmai pateksi jq aptarnaujant[ KB-2. KB-l balansine ataskaita Nr.68 (tukst.Lt)
Aktyvas
Rczcrvai Paskola Nuosawb6 I5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
Cekiniai ndcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Siuo atvejuKB-l Rp,;".: XD Rp,,u,.: rpy1,. : 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tukst.Lt, Rp",,.:Rr - Rp,,,,.: - 5 tukst. : 15 tukst. 20 Lt Lt

236

KB-l dar turi pertekliniq rezervq,todel gali dar skolinli l5 tUkst. Lt. KB-l poZiuriu,pinigai i5imami;KB-2 poZiuriu, iplauksi bank4 bet, visr.1 jie bankq sisternos poZifiriu,aprnokant deki, pinigtl visai neprarandarna. 7 sand€ris.Paskolos grEZinimas. Tarkime, firrna ,,Audejas"gr4Zinapairntq iS KB-l paskol4nustatytu laiku, i5raSydama t[kst. Lt deki i5 savo dekinessqskaitos 50 (supaprastinirno sumetimais neivertinsimepahkanq, mokamq uZ paskolq). Todel KB-l 50 Lt; lsiskolinimai pagal dekines s4skaitassumaZes tLrkst. fin-na ,,Audejas" atsisako 50 t[kst.Lt savo pretenzijqKB-l aktyvams.KB-1 savo ruoZtu sugrqZina ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus, t.y. bankas ir firr. a vel pasikeite reikalavimais.Firma iSpirko savo skolinius isipareigojirnus garantinir-rs ra5tus aprnoketi paskol4 atsisakiusisavo piniginiq reikalavimLl KB-l aktyvui. Pinigq pasilla sumaZeja tukst.Lt, nes tokia suma br-rvo 50 surnaZinta finnos dekine s4skaita. Visa tai parodyta KB-l balansindje ataskaitoje Nr.7. KB-l balansine ataskaita Nr.7 (tukst.Lt')
Aktyvas
Rczcrvai Paskola
Nuosavybc

Pasyvas 20
U r - k i n i a i n d c li a i Akciios l5 viso: U

400 400

I5 viso:

380 400

Ataskaita rodo, kad tiek dekiniai indeliai, tiek suteiktos paskolos lygus nuliui. Cekiniq indeliqsumaZejimas padidina KB-l turimusperteklinius rezervus, suteikiapagrindq tai teikti naujaspaskolas. Pinigq pasiulasumaZeja 50 trikst. Lt, nes sumaZdjo dekiniq indeiiq apirntis. 8 sanddris. Vyriausyb€svertybiniq popieriq supirkirnas. Kai KB i5 gyventojq superkavertybiniuspopierius,tai sanddrioesmd ta pati kaip ir teikiant kredit4 t.y. kuriami nauji pinigai. Tarkime, KB-l per dileri i5 gyventojq uZ 50 tlkst. Lr superka vertybinius popierius. KB-1 tsigyja pal[kanas duodandius aktyvus vertybinius popierius ir 50 tukst. Lt padidina dilerio deking s4skaitq.Tai parodyta KB-1 balansineje ataskaitoje Nr.8. Pinigq pasiDla, sr,rperkant verlybinius popierius, padideja, kaip ir suteikiant kreditus. Kai KB parduoda vertybinius popierius, tai pinigq pasi[la, atvirk5diai, maZeja. Vertybiniqpopieriqpardavimas pinigq kiekl veikia kaip ir paskolqgrqZinimas. Komerciniaibankai,vykdydamiivairiussand€rius, siekia suderinti prieStaravirnus du : 237

Nr.8 (tukst.Lt) ataskaita KB-l balansine Aktyvas
Rczcrvai Vcrtvbiniai nonicriai Nuosavybc l5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
L CKlnlal lnocllal

50
400 450

Akciios l5 viso:

l. Gauti pelnq todel skatina indeliq pletin-r4 teikia paskolas ir perka popierius; vertybinius likvidumas- tokie aktyvai, kaip gryni 2. Siekia saugumo,kuri garantuoja p i n i g a ii r p e r t e k l i n i arie z e r v a i . 6.6. KOMERCTNTU BANKU SISTEMA. PINIGq MULTIPLIKATORIUS

l5sivysdiusiqrinkos ekonornikosvaistybiq komerciniuosebankuose gryni pinigai sudaro tik 1/3 Ml pinigq pasifilos.Bankq sukurti dekiniai indeliai - svarbiausiaspinigq pasi[los elementas.Bankq sukurtq dekinrq pinigq apirntis priklauso nuo grynrt pinigq privalomqiq rezervq nonnos bankineje sisternoje.Todel, kaip matysime kitoje temoje, centrinis bankas privalomq;q rezervq pinigq kiekio kitirn4 cirkuliacijoje reguliuoja,keisdamas norm4. jtg plius turirnas ir esantys cirkuliacijoje, Banknotai monetos, kiekis bankineje sistemoje (komerciniq bankq pinigq rezervai ir jq operacijq balansai centriniame banke) yra vadinami pinigq pagrindu, arba didel€s perkamosios poweredrnoney). galios pinigais (H - monetarybase/high Koks yra rySystarp pinigq pasiuloselementoMl ir pinigq pagrindo H? Suprantama, kad l) gyventojaine visus pinigus laiko bankq s4skaitose, dal1pinigq laiko grynais; 2) kai kas i5 viso nenori laikyti pinigq banke,juos laiko ,,namqbankuose";3) nor4 pinigus laikyti grynq forma skatina Se5eline ekonomika; 4) sukurtq dekiniLlindeliq apirnt[ nulemia privalomqiq rezervq nonna, kuriq komerciniaibankai privalo laikyti centriniamebanke. M Vadinasi, kaip pavaizduota l0 paveiksle, I >H. 6. Kuo rp,;u.maZesne,tuo sukuriami dekiniai indeliai didesni. Bankq rezervai sukuria didesngpinigq sum4 t.y. dekinius indelius, negu jie patys palyginti su pinigq yra. Tiksliau - koks yra Ml pinigq pasiulos pasikeitimas, pagrindu,nurodo pinigq rnultipiikatorius.

238

,?-------+E--;i
,,' Cryni pinigri -fiankq rezenai ' Pasf\a enrolutJ 1

+

H

-'

"/ /
i

r urynt DtnlfJl

r

Cekiniaiindeliai

6.10 pav. Pinigqkiekio ir pinigq pagrindosqry5rs Pinigq multiplikatorius (m1a1 rnoney rnr"rltiplier) parodo pinigq masesMl pokyti, pinigLlpagrinduipasikeitus vienu vienetLl. LMI mint= 611 ( 6 .i 5 )

Pinigq multiplikatorius didesnis 1, todel cirkuliuojantipinigq yra uZ surnayra didesnenegu pinigq pagrindas. Pladiauapibudinsime bankq sistemos skolinimo,arbadekinirlindeliq kurirno, galimybes.Laikysimestokiq prielaidq: L Visi komerciniai bankai atsargoselaiko tik privalornuosius rezervus; pertekliniq rezervqndra,nesvisi jie paskolinami; 2. Visus perteklinir.rs rezervuskornercinisbankaspaskolinavienam sLrbjektr.ri, kuris veliau iSraSo dek[ visai gautospaskolos sumai,ir SisdekispatenkaI kitq bank4. Tai reiSkia, kad visai skolos sumai i5ra5yt4ieki reikalauja apmok€ti kitas kornercinisbankas. : 3. Privalomqjqrezervqnorrna l0 proc.,arbarpr;u. 0,1. yra Siomissqlygomis, pilietis,,X" idejo i KB- l 100 Lt. Kaip tai tarkirne, paveiks visr4 KB sistemosskolinirno galimybes,jei laikysirnesaukSdiau nurodytqtrijLl prielaidq? Pinniausia pasikeis KB-l balansind ataskaila, nes: a) 100Lt indelispinigq pasi[los nepakeite, pakeiteMl pinigq strukttrr4. tik : Jei rp,;u. 0,1, vadinasi, privalorniejirezervaibLrsl0 Lt, o pertekliniai90 Lr; b) maksimaliaiKB-l gali paskolinti90 Lt, tiek pat padidejadekiniil indeliq suma; c) pilietis ,,2", gavqs 90 Lt paskolq gali juos r5leisti, iSraSydamas deki pardr-rotuvdje paskolos visai sumai.Parduotuve dekija aptamaujandiarn lteiks KB-2. KB- I , aprnokddamas ceki,praranda dekiniindel[bei rezervus.

239

(t[kst. L0 KB-l balansindataskaita
Aktyvas
*Rczcrvai *Paskola + 1 0 0( a ) -90 (c) +90 (b) t C c k i n i a ii n d c l i a i

Pasyvas
+ 1 0 0( a )

+90(b
-90(c

Papildomasindelis atitinkamaipakeisir KB-2 balansoataskaitq (t[kst. Lt) KB-2 balansineataskaita
Aktyvas
+Rczcrvai * Paskola

Pasyvas +90
-81 * C c k i n i a ii n d c l i a i

+81

r90 +81 -El

: rp,ir. 0,1i

X AD Rprir.:t'p71,'. : 0,1 x90 : 9 Lt'

Paskolq teikirno procesaskartojasi kituose KB sistemosbankuose, nes gautos dekinds paskolos,mokant dekiu, patenka vis i kit4 bank4. Visas bankq sistemq apimantis pinigq kurirr-roprocesas, kurio KB-l ir KB-2 buvo pateiktosatskirai,sura5omos 6.4 lentelq. ataskaitos balansines i pinigq pasi[losdidinimas(Lt) vykdomas 6.4 lentel6.KB sistemos Komercinis trankas
KB-I KB.2 KB.3 KI]-4 KB.5

Papildomas Privalomqiq rezervrl 1inddlis suma (Ad)
I 00,00 90,00 8l,00 72,90 65.61

Pinigqkiekis, Pertekliniq kuri kiekvienas rezerv!l KB gali skolinti suma (AD} (Rp.ru.) {R,,-..) 90,00 90,00 10,00 8l,00 81,00 9,00 12,90 72,90 8,10 7 to 65,61 65,61 59.05 59,05 6,56

v lso

ocslmllcs

' . . ' .
6st ,32
65.1 3 7 34.8 100.00

pirmqjqKB

s86.1 9
l 3 l3 . 8 900.00

I 586, 9

I5 viso likusiq KB l5 viso KB sistcmoic:

318,68 1000.00

.lr3.8l 900,00

240

Taigi pinigq kiekis, i bankinEsistem4papildornaiine5us 100Lt, padides Salyje1000Lt, suklms naujus900 Lt dekinius indelius. Pateiktamepavyzdyje KB sistemagaunapapildomq rezervq ir teikia paskolas, kuria pinigus.GalimauZraSyti, t.y. kad: 1 0 0 , 0Z / + 9 0 , 0 0 r + 8 1 , 0 0 t + 7 2 , 9 0 t + 6 5 , 6 1 t + . . . = 0 I L L L I o ,o r2 ro tS ,o,' l l - l 0 0 l r x l l + - + l - l + l a l r . . . r l - l l = t O Ot x - = L I 'r "0 \ t 0 // \ l' " / i \10/ O -" r_ll i I _ l0 , l o 0L t " + = 1 0 0 r x t 0 = 1 0 0 0r . L I l0 Vadinasi, pinigq pasiulos. didinimo procesas vyksta pagal geometrinds progresijos forrnulg", todel pinigq multiplikatorius pagal SiEformr,rlg: apskaidiuojamas
mMl=-. f Prir'

I

( 6 .l 6 )

Vadinasi, pinigq rnultiplikatorius, tai rnaksirnalus naujq pinigq kiekis, kur[ gali sukurti vienasperteklinirlrezervqvienetas. . M a k s i m a l u s a u j q p i n i g q p r i e a u g i sk u r i g a l i s u k u r t i K B s i s t e n r a . n pinigq mr.rltiplikatoriq padauginus pertekliniq rezervq: apskaidir.rojamas, i5 L D = mr r x R p " , , . dia

(6.r1)

/D - pinigq kiekis, kuri gali paskolinti bankq sistema,arba n a u j a is u k u r t p i n i g a i . i

M[sq pavyzdyje maksirnalq naujai sukurtq pinigLl prieaugl galirna nustatytitaip:

*r,:*,
L D : n rr r ,

-L-:ro;
R p " , , . =0 x 9 0 L t - 9 0 0 L t . 1

a

pro os |: G c o r n e t r i n e s g r e s i jf o n n u l e + o + a 2 + o 3 + . . . + o ' =

,r!;

(1-a)- tai privalornqjq Siuoatvelu rezervq roflld rp,,u.. 241

pagal 6.l8 fonnulg: nustatomas Bendraspinigq kiekio pasikeitirnas LMt = nr*rx Ld; z L M , = 1 9 * 1 0 0 =1 0 0 0 r arba LMr:6,1* 6P ' ( 6 .l 8 )

( 6 l.e )

iia A d -paprldomas piniginis indelis, lneStas KB sistem4. i Pateiktarne pavyzdyje Siuo budu nustatydarni pinigq kiekio pasikeitim4 gautume: LMt= 100+900=1000Ir. Pinigq multiplikatoriaus reik5md sumaZdtq, jeigu dal1 gautos paskolos banko klientas laikytq grynais pinigais. Tuomet pinigq multiplikatorius apskaidiuojarnas taip: (N+l)
ll7 rtt =

(6.20)

(N + rpr;r,.)

dia

ly' - grynq pinigq norma cirkuliacijoje apskaidiuo.larna procentaisnuo bendrosindeliq sumosbankuose. PavyzdZiui, jei privalomr4iqrezervq rorrn& rp,1u.:0,1, gyventojai nori o tureti grynaisiais20 proc. turimq indeliq slrmos bankuose, iki tai pinigq multiplikatoriusnuo l0 surnaZes 4: (0.2 l) - 1.2 + -" , t M l-= ( o J _ o , D = * = , .

jeigu bankas rezervuose Pinigq multiplikatorius taip pat surnaZdtq, laikytq didesniusrezervusnegu privalomoji rezervqronlta rp.;u.. jei Tarkirne, rp,1u.: laiko rp :0,2, tai 0,1, o KB fakti5kairezervuose Siuoatvejupinigq rnultiplikatorius l0 sumaZes 5: nuo iki
I

mMl

n?

Vadinasi, jei paZeistakuri nors i5 klausimo pradZioje priimtq prielaidq (bankas rezervuoselaikys didesng pinigq sumq negu privalomoji pinigr"rs tuornetpinigq rezeryo norma, kas nors pasiskolinEs laikys narnuose), rlultiplikatoriaus poveikis pinigq pasirllaibus rnaZesnis.

141

Pinigq multiplikatorius gali veikti ne tik pinigq kiekio didinimo,bet ir maZinimo linkme, pavyzdliu| atsiemus100 Lt indeli, bankq sistemapinigq pasi[I4 esantpinigq multiplikatoriui10,surnaZins 1000Lt: -LM = mr = - 1 0 0 0Z t . r tx (-Ld): l0x (-100) Taigi visa bankq sistemagali skolinti Zymiai daugiau negu turi pertekliniq rezervq.Taip yra todel, kad rezervusprarandaatskirasbankas,bet visa bankq sistema. ir4nepraranda PagrindinOs s4vokos r . r . r . r . r . o visuotinisvertesekvivalentas pinigq funkcijos barterindekonornika monometalizmas bimetalizmas dekis kredito kortel6 aukso standartas pinigq rinka pinigq paklausa alternatyviniaipinigq laikyrno ka5tai . pinigq laikyrno motyvai . nominaliojipinigq paklausa . realioji pinigq paklausa o sanddriopinigq paklausa . pinigq kaip aktyvq paklausa o likvidumo pinnenybe . r r . . . r o . . . . . . . . r pinigq kiekis (pasi[la) p i n i g t lp a s i I l o se l e r n e n t a i pinigaisiaurqja prasme pinigai pladiqiaprasme pusiaupinigai(netikripinigai) likvidusaktyvai pusiausvyra pinigtl rinkoje pusiausvyros pal[kanq nom.ra bankas komercinio bankobalansas banko aktyvas bankopasyvas rezervas komerciniq bankqsisterna pinigqmr.rltiplikatorius pinigq pagrindas(dideles perkamosios galiospinigai) grynq pinigrl nonna cirkuliacijoje

Kartojimo klausimai l. Kas tai yra pinigai? 2. Ar infliacija gali paveikti pinigq sugebejirntlatlikti pagrindinesjt1 funkcijas? 3. Kokie trukumai bfidingi pinigarns - prekerns? Kokiais privalumais pasiZyrni: popieriniaipinigai ir b) bankopinigai,palyginti su pinigaisa) prekemis? 4. Kodel uZ popierinius pinigus galirna lsigyti brangiausiqmaterialiniq vertybiq, pavyzdLiui,narn6 autornobili?

L+)

Kas nulemiapinigq vertE? 8. pinigq pasitrlanesikeis? 14. jos 6.lq su Zmonitlnoru laikyti pinigusgrynais? 10. Kas yra pinigq pasiulair kokie pagrindiniai elementai (iSsivysiiusiose pasaulio valstybese.Tarkime. Kaip tai paveiks Sio banko balansE tolimesnio ir skolinimogalimybes? 16. kad pinigLlatradirnas yra vienas didZiausiqZrnonijos lairnejirnq.Kaip. KB klientas skol4 gr4Zinadekiu. padidejusipusiausvyros pal[kanq nonna paveiks g a m y b o s p i r n t [ u Z i m t u r n iq k a i n a s ' ] a .Tarkime.5.none. c) kreditiniLlkorteliq naudoj irno pletimasis? 12.Kokios visosbankqsistemos skolinimogalirnybes? . Kas yra pinigq paklausair kokie pagrindiniaijos elementai? Kaip jie susr.Kaip nustatoma pusiausvyros palukanq nonnapinigq rinkoje? ll. Kodel Zmon6snori laikyti pinigus grynais? 9. Kaip pinigLl paklaus4sand€riqaptarnavintui pusiausvyros ir palukanq nonrlq pinigq rinkoje paveiks: a) padidejgs nominalusis bendrasis nacionalinisproduktas. jlsq nuor. r 13.Ar Siuo jei atveju pinigq rinkoje susidarys pusiausvyra. Pagriskiteteigin[. kad pinigq rinkoje yra pinigq paklausosperteklius.ApibudinkiteatskiroKB skolinimogalimybes.b) sutrunpejEslaikotaryis tarp pinigq [plaukq. 17.Kokie pagrindinrai bendriveiklosbruoZaibudingikomerciniarns bankams ir taupymo institucijoms? 15. LietLrvoj e)'? 7.

7. pavyzdZiui. Sios sqskailos ir naudingos tuo.SaliesCB. CB yra .nes tik prieSingu atveju galetqsutrikti pinigq rinkos funkcionavimas.Lietuvos bankas. CB. ir Centrinis bankas (Centralbank) . rnonetarindsir fiskalines politikos efektyvumasir jq derinirnas.atliekant daugel[ sanderiqtarp individualiq bankq ir CB. CB veikia uZsienio valiulq keitimo rinkas. atliekanttam tikras paslaugasindividualiems komerciniams bankams.Anglijos bankas.Bundesbankas. politikos trumpalaikioir ilgalaikio reguliavimomechanizmas. kuriose parduodarni p skirtingq aliq inigai. DidZiojoje Britanrjoje .Japonijos bankas.specialivyriausybine ar kvazivyriausybine institucijafinansqsistemoje. r CB kontroliuoja pinigq pasi[lq . JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Beveik visosepasaulio yra valstybese.p r i e r n o n d s .Taip pat p n a g r i n e j a r n an o n e l a r i n C o l i t i k a .. tai jis neturi pinigq leidimo teisds(Panamos Liberijos CB neturi tokios teises.Saliespinigq ir bankr4sisternq valdymas.bankqtevas". atliekantis pinigq emisijosfunkcrjq. CBNTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA Siole temoje analizuojarnas centrinio banko (CB) vaidrnuo. r p problemos.bankqbankas".j o s [ g y v e n d i n i r n o r i n c i p a i .. Bankines sisternos raidos praktika parod6. CB aptarnauja bankq sistemos dalyvius. S Pirma. JAV CB . bet yra naudingos. PavyzdLiui. atliekant iekirl kliringo paslaugas kt.. Lietuvoje . CB. Emisijos bankas (bank of issue). Japonijoje . CB. CB pagrindinefunkcija . rnonetarinds 7. aptariamaCB nepriklausomybes problema. didelese maZose.Musq laikais CB paprastaituri iSskirlinEteisgleisti pinigus.kaip taisykle. o jeigu ir yra.1. turindiq iSimting teisp ernituoti (iSleisti)pinigus.Be to.suteikiarna vienarnbankui. kad CB gali i5duoti komerciniams grynus pinigus. CB pagrindinis tikslas . lndividual[s bankai turi indelius CB.pinigtl leidirnas(emisija). jo pagrindinds funkcijos. Skirtingose Salysefunkcionuoja skirtingi CB.emisijosteise. pagrindines veiklos funkcrjosyra Sios: .jeigu jiernsjq reikia. Antra. Sios s4skaitosneduodapalfikanq. reguliuojanti mlinq priernones. s4skaitos bankams l+) . .kad jos cenlralizacijair kontrold yra b[tina. Vokietijoje .Siose ir dvejose Salyse atsiskaitorna JAV doleriais). Tadiau kai kuriose Salyse CB ndra.Federalind rezervq sistema (FRS).

Nd viena Salis nebeturi metalo standarto. valiutq keitimo normai. pinigq kainq leme aukso arba sidabro kaina. kad galetq iSlyginti finansiniq le5q judejimq. CB taip pat turi isipareigojimqi5or€ssubjektarns.trediameskyrelyje). i5reik5ta kitos Salies valiuta. CB gali teikti paskolasindividualiemsbankams. CB reikalauja pirkti ir parduoti valiutq nustatytu santykiu.sprendZiant sr. Perkant ar parduodantuZsienio valiut4 CB gali veikti rinkos valir-rtq keitimo sistem4. todel pinigq pasi[la dabar yra kontroliuojama daugybe kitq priemoniq.Jeigu valiutq keitimo ribq nera.Valiutq keitirno sisternosgali b[ti fiksuotos siauru svyravimo ruoZu. Yra du pagrindiniai pinigq pasi0los kontroliavimo rnetodai. DidesnesSalysturi daugiaulaisvesir galimybiq manevruoti. tai veikia ir valiutq keitimo rink4. arba kraStutinis. Kaip bankq bankas. infliacrjai ir verslo ciklui. pagrista savitarpio mokejimo reikalavirnq ir isipareigojrrnq uZskaitymu.centriniamebanke yra kaip bankq rezervq inddliai. (clearing) Kliringas centralizuota atsiskaityrnq negrynaisiais tarp kornerciniq bankq sistema.CB yra isipareigojqspirkti ir pardLrotivaliutq leistinq svyravimq ruoZe. kuri4 vykdo centrinisbankas. kad tai kainuoja. 5i funkcija lemia jq monetaring politikq. Tredia. Tai viena svarbiausiq CB funkcijq del dviejq pagrindiniqprieZasdiq: l) CB nustatyta palfikant1norma Sioms paskoloms veikia rinkos pallkanq nonnd 2) finansiniq kriziq rnetu CB yra paskutinis. Tadiau nevalia uZmir5ti. kuriq svarbiausiayra vertybiniq popieritl pirkimas ir pardavimas (apie tai . Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negr-rreikalaujama. Jeigu valiutq keitimo sisternosfiksuotos.JAV Federalinerezervq sisterna i5gelbejo finansing sistem4 1987m. CB veikloje labai svarbi pinigq pasi[los kontrold. Laikantis metalo standarto. spaliol7 d. Didejant finansq rinkos ir ekonornikos globalizacijai. Ketvirta. s 246 . kadangi galima daryti itak4 palfikanq normai.jos gali bfiti nustatornos visi5kai laisvai rinkos legomis. kaip buvo Europos pinigq sisternoje. Aprupinant likvidZiais aktyvais.Valiutq keitimo rinkos yra labai svarbios. Jeigu jis fiksuojarnasruoZe.ypad maZq ir su fiksuota valiutq keitimo sistema. CB gali stabilizuoti finansing sistem4krizesmetu. CB iiords funkcijos darosi suddtingesn6s svarbesnes. Sioje rinkoje Saliesvaliuta parduodama kaina.vadinama valiutq keitimo mechanizmu. nes CB nemokaoal0kanu. kur[ numato vyriausybd arba tarpusavio susitarimai. tai keitimo sistema nustatomarinkos jegomis. PavyzdLiui.rdetingus ekonominius ir finansinius k l a u s i r n uv i r S [ n i ql y g r n e n i u . ir Daugeliui Saliq. skolintojas.

Kita pagrindineFRS aktyvq grupe . skolinimo diskonto norrnE ir reikalavimus rezervams.2. kad CB perka visiems prieinamoje rinkoje. jos strukt0rinius elementus:aktyvE ir pasyvq. priimtame Federaliniq rezervq sistemos istatyne numatytajos strukt[ra: o Federaliniqrezervqbankai. bankq sistemabuvo decentralizuota. Sie bankai itraukti i monetaringpolitikq tiesiogiai ir netiesiogiai: Federaliniai rezeruq bankai nustato diskonto nonnE jie komerciniarls bankamsir nustatokiek jie gali skolinti. tai kitq Saliq trumpalaikiai [sipareigojimai. bet ne tiesiai i5 iZdo (. 12 Federaliniq rezervq bankq JAV atstovauja l2-ai sridiq.. grynq pinigq kiekl rinkoje. dividendus uZ akcijas. Numatyta. o ne privadiq sanddriqpagrindu). saugomus CB. kiekvienas valstijq bankas leido ! apyvarl4 banknotus. akcininkai gaunane didesniuskaip 6 proc. Norint geriau suprastiCB veikl4 iSanalizuosime kuriq SaliqCB. verslo ir visuomendsinteresams. JAV sukurtaFRS. Valdandiqjq taryba daro itak4 monetarineipolitikai veikdama pinigq pasiulq per atviros rinkos operacijas. kuriomis reguliuojamas Aptarsime FRS JAV balansinE ataskait4 t. CB IVAIRIOSE SALYSE IRJU NEPRIKLAUSOMYBES PROBLEMOS CB numato dideles perkamosios galios pinigq pasi[I4 t. kad prezidentas negali daryti itakos tarybai. r Valdandiqjqtaryba. todelj! ir analizuosime.atvirosrinkos" tenninas vartojarnas ta prasme. l9l3 m. valstijq ir regionq vyriausybds ir privataus sektoriaus.kad JAV FRS darys itakq ekonomikai. Valdandiqjqtarybq skiria JAV prezidentas. operacijoms. taip pat komerciniq bankq rezervus. KiekvienasSisbankasvalstybinis-privatus. kai JAV iki l9l3 m.y. Trediame skyrelyje detaliai i5analizuosime.tai JAV iZdo vertybiniai popieriai.kadangijq esrneanalogi5ka. reguliuodama kontroliuodama kreditavimq sieke sudaryti sqlygas stabiliam ekonomikos augimui. netiesiogiai veikia rink4 per Federalin[ Atviros rinkos komitet4 kuris vadovaujaatviros rinkos operacijomsir konsultuojasisu priZi[retojq taryba. kuri.jos valiutos rezervai. r FederalinisAtviros rinkos komitetas. 12 nariq Atviros rinkos komitetas duoda nurodymus rinkos pinigq kiekis. tadiau skiriasi ataskaitos turinys.buvo labai silpna pinigq pasiulos pinigq pasifilEir kontrold. kuri funkcionuoja 14 metti. elementq SvarbiausiFRS valdomi aktyvai .Valiutos rezervai ne tik 24'7 .y.Jau 6-ame skyriuje buvo aptarti KB balansinds pagrindiniai elementai. l9l3 m.7. kaip FRS perka Siasobligacryas atviroje rinkoje i5 namq [kit1.derinant interesus tarp bankininkq ir verslo. Direktoriq taryba atstovaujabankq. Numatyta. tvirtina Senatas.

1973m. Galiojant popieriniq pinigq ir fiksuotq variutq keitimo kursq sistemai.. Daugelio besivystandiq ialiq cB suteikia paskolas tiesiogiai privadioms firmoms.kad FRS turejo dideles perkamosiosgalios pinigus keisti I auks4 visiems. bet FRS aukso atsargqpadidejirnasar sumazejimasnedaug veikia pinigq pasiIlospokydius. Esant dabartineisistemaindra automatiskos galimybeskeisli pinigus i ar-rksQ. grieltai laikytasi pinigq konvertavimo i auks4 fiksuotu kursu taisykles. Kiloje balanso pasyvo puseje svarbiausiadalis yra FRS banknotq kiekis. ir atliekant intervencijas valiutq rinkas. esantispas Zmones.Siosesiruacijose ne tik vadovauja cB pinigq politikai. siekianl bet i stabilizuoti doleriokursa.Tai ir leme pinigq pagrindqkaip FRS pasyve dar ir ta prasrne. Pladiau Sis klausirnas jq anal izuojarnas sklriuje. kredito ir taupyrno asociacijoms) per vadinamEli diskonto langar.rs instifutams(KIl) JAV iZdo vcrtybiniai popicriai Kiti aktyvai lS viso: ll 058 32 633 190 252 103 31 589 32i 5i3 Pasyvas Fcdcraliniorczcrvq banko banknotai 267 605 Finansinirlinstitutq(KB) tczcrvai (indcliai) 38 658 JAV iZdo indcliai 8 960 Kiti pasyvai 7 504 I 5 v i s op a s y v q 322727 Nuosavaskapitalas 4 846 1 5v i s o : 327 513 FRS teikia paskolasprivatiems finansiniamsinstitutams (bankarns.cB i5 tikro [sipareigojakonvertuoti nacionalingvaliutq uZsienio i fiksuotu kr. 7. I FRS aktyvus ieina auksorezervai. KartkardiaisFRS superkair parduodaauksEaiviroje rinkoje. USD) Aktyvas Auksorczcrvai Valiutos rczcrvai Paskolosfi nansinian.1 lentel6.y.JAV FRS balansine ataskaita 1990m. 7.rrsu. kaip IBM ar GeneralMotors. Skolinirnas per cliskonto lang4 greidiau privilegija nei taisykle. tiip lav.Tadiau esant svyruojantiemsvaliuttl kursami. FRS suteikia paskolas.ypatingierns" bankamsir reglarncntuoja vciklq. kas to pareikalaudavo. gruodis(mh. esandiomsprioritetinruose Saliessektoriuose. uZ uncii4 I. ypai zemesLikyje.kuo'ret JAV nutraukepinigq pasiDlosrySi su auksu.svarbDs vertine iSraiSka. bet veikia kaip komercinisbankas. tokiq isipareigojimqnera. auksokaina. o po 42 dol.kurie vertinami ne rinkos kaina. Siomis sqlygomis dideles perkamosiosgalios pinigai rampa fsipareigojimais. FRS neteikia paskolq tokioms firmoms.Kodel tai yra FRS isipareigojimas? Esant aukso standartui.3 ' 248 . tadiautokie apribojirnai bldingi ne visoms salims.

filialus. kuriuos iSleidZiaprivadios finnos ar vietine valdLta. taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei 249 . Prakti5kai Pinigq leidybos skyriaus ir Bankq skyriaus veikla yra pana5us komerciniq bankq. kaip Anglijos bankas. vadovaujasiLR Konstitucija ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybes vykdornosiosvaldZios lstaigoms.Sisbankasnegalibankrutuoti.) ir vertybinir.FRS yra JAV iZdo indeliq s4skaita. Bankq skyrius veikia kaip bankininkas komerciniams bankams ar vyriausybei.+.4 Bankq Banku skvriaus aktvvai 2.5 Avansai 0.Leidimo skyrius atsakingas uZ pinigq banknotq i5leidimq.Kiti FRS isipareigojimai apima priirnamq finansiniq institutq saugomusindelius.kaip rnineta. USD.8 nooicriai Vyriausybcsvcrtybiniai Popicriai 0. CBP) Skyriur Lcidybos Aktyvas Vyriausybcsvcrtybiniai popicriai 3. kuris nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei.8 V i s u o m c n c sn d c l i a i i Bankq indcliai Rczcrvaiir kitos saskaitos Banku skyriauspasyvai I Sv i s o : 0. kuriq kiekvienasturi atskirEbalans4(7.6 Kiti aktyvai 1.1 1. Avansai . Jos parodytos kaip Pinigq leidybos skyriaus aktyvai.iSleistus vyriausyb€s komercinemsf-rmoms ar vietinei vyriausybei.y. atskaitingasLR Seimui.Anglijos bankobalansas 198605 0l (mln. nuosavam kapitalui(grynajai lygi pasyvqsurnai.Nors banko balansas I esminisskirtumas.327 573 mln.Del susiklosdiusiq Anglijoje CI3 yra Zinornas jis istoriniq prieZasdiq padalytasI Pinigq leidybos skyriq ir Bankq skyriq. LB atstovaujaLietuvos valstybei uZsienio valstybiq CB.rs popierir. Kiti aktyvai apirna fizinl kapitalq (pastatusir irengimus rr pan.6 Kiti vcrtvbiniai 8.rs. esant vertei)4846 mh. Siekiant.LB turi teisE steigti skyrius.8 Lietuvos RespublikojeCB yra Lietuvosbankas(LB). t. yra vienas koordinuojama.vadinamus Diskonto namais. tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinese finansinese institucijose. kitas istaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti.4 l.2 lentel6.ir Anglijoje jos iSduodarnos finansiniustarpininkus. USD.0 1 1 2.tai per paskolos. kad pinigai patektq i cirkuliacijq Pinigq leidybos skyrius parduoda finansinius vertybinius popierius (obligacijasar akcijas). Aktyvai yra vyriausybes vertybiniai popieriai ir avansai. 7.dali indeliq komerciniaibankai turi CB pagal Paprastai aktyvq suma turi blti istatyrn4.2 lentele).3 Pasyvas Pinigaicirkuliacijojc 12.4 Anglijos bankas 1 5v i s o : 14.

LR 2. Renka ir skelbiapinigq bei finansqstatistikq. t . pajamos. Saugobei valdo valstybes uZsienio valiutos. litq formuojamasiS LR valstybesle5q. l5leidZiai apyvart4ir iSimai5 apyvartos pinigus. Valdyba nustato LR monetarindspolitikos formas. 7.aukso ir kitq tauriqjq metalqrezeryus. gautosuZ uZsienio valiutosatsargas.kuriq sudaropirmininkas ir de5irntnariq.pal[kanos. kredito ir atsiskaitymtl klausirnais. tarpjq ir kliringini[ tvarkq. form4 apsaugos prietnones. tarptar. gautos uL pinigq leidimo 250 . atnaujinant j4 kas treji rnerai treddaliu.y.siekti pinigq stabilumo. {gyvendina istatymq numatyta tvarka pinigq politikq tvarkydamas pinigLp kredito apyvart4atvirosrinkos operacijomisir kitomis priemonemis. Nustato bankq ir kitq ukio subjektqvidaus ir uZsienioatsiskaitymq. kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimq palaikant vyriausybesvykdomEpolitik4. Or ganizuoja bankines infonnac ij o s sistem4.tarybosepinigq ir monetarines politikos klausirnais. LB atliekaSias pagrindines funkcijas: l. ir i LB pagrindinistikslas.priirna teisesaktus ir pan. bankq ir kitq kredito istaigqrizikq ribojandiusnonnatyvus. gautosuZ kituose bankuoselaikomus indelius ir bankams i5duotas paskolas. Gali aptarnautiLR valdZiosir valdymo institucijq s4skaitas. SudaroLR mokejirnqbalansq. ataskaitqir atskaitomybes tvark4. : i o istatyrnonumatytatvarka iSleidZia apyvartE iSimai5 jos pinigus. 11. 14. 9. 3. 8. organizuoja p i n i g r lg a n r y b 4r t .rtiniq kreditq ir atsiskaitymLl politikos tobulinimu. lstatyrnq nustatytatvarka veikia kaip paskutinislikvidumo Saltinis bankqsistemoje. LB vadovaujabanko valdyba. laikornasuZsienyje. Kontroliuoja uZsieniovaliutosreZimolaikyrn4si. 6. palukanos. | 2. LB turi iSskirtinE teisE leistipinigr"rs Siuotikslu: ir . LB gali b[ti tarptautiniq ir r-rZsienio institucijq akcininku. LB pajamas sudaro. 10. Nustato bankq ir kitq Lietuvos banko licencijuotq kredito [staigq apskaitos. 13. 4. I5duoda ir at5aukialicencijas LR ir uZsieniobankamsbei kitorns kredito istaigomsir priZitiri jq veiklq. Pirmininkq skiria 5 metams Seimas Prezidentoteikimu. valdybq 9 metams skiria PrezidentasLB pirmininko teikimu. jei tai susijq su nacionalinesvaliutos. ir 5. uZtikrinri patikirn4 pinigq rinkos. nustatoLR pinigq nominalus. LB istatiniskapitalas50 mln. Organizuoja LR Vyriausybes i5leidZiamq verrybiniq popieriq pardavim4 i5pirkirn4bei paiukanq uZ jas i5mokejim4ir veikia kaip valstybes vertybiniqpopieriqregistratorius. Konsr"rltuoja LR Vyriausybg pinigq rinkos.tt.

esant pernelyg didelei palukanq gali buti reakcijai i tai. Argumentai uL nepriklausomurno argumentas tas. ar jq veikla buvo per leta. FRS pagal skiriasi nuo CB Europojeir Japonijoje. rnokamosuZ kredito istaigq indelius. kuri veikia infliacrj4 pal[kanq normfu valiutq keitimo nonnq ir ekonomini augirn4 yra pernelyg svarbi ir techni5kaiper suddtinga..kokio lygio turi buti CB nepriklausomybe. kad parlamenlarai uZ negali atlikti nuodugniosCB kontrolds. tauriatstats metalais. savo strukturqir veiklos organizavimE l.prieS" nepriklausomurnq.Kadangi yra deu. erdveje.Sveicarijos yra nepriklausomi. i5laidosuZsieniooperacijoms paskolas. vertybiniais popieriais ir istatymq numatyta tvarka iSduotas garantijas. kad monetarind politika. ) . iSlaidos eksploatacijos pastebeti.gautos uZ operacijasuZsieniovaliuta.ne pelno siekimas. 1p a v . vykdyti. FRS Tarybos nariai dirba ilgiausiai.14 metq. Japonijos.Daugeliu atvejq CB nepriklausomybdnera absoliuti. politikai gali buti . Europoje tik Vokietijoje yra federalineCB struktfira. kad jie dare itakq didesnei infliacijai. o CB 3. Jungtinds Karalystes. neprie5taraujandias istatymams.Taip pat atskirus bankus atskirais laikotarpiais galima kaltinti. pajamos. Taigi politikai ir ekonornistaitaip ir nesutaria.Demokrati5kaii5rinkti parlamentaraiforrnuoja palankiE politik4 Zmondms. CB nepriklausomyb€ nonnai ir neigiamai visuomends apribota. istojg Rytq Vokietijos bankai siekia didinti pinigq pasi[l4.ro. kuriq funkcijq apribojimas nerei5kiavisi5kos nepriklausomybes politikas prie vyriausybes. ir tai jiems uztikrina nepriklausomybes laipsni.iant yra pasekmiq. iSlaidos. kad birtq diskutuojamapolitineje rinkimai.trr. Pagrindinis argumentasprie5 CB nepriklausomybg yra tronetarincs politikos svarba ekonornikai. JAV.. aukStesni 2.kaip tai buvo 1982 rn.bendros personalui kitos specifinds i5laidos. iSlaidos. pallikanosuZ uZsienio laikornusLB. Vokietijoms susijungus. tadiaupriartina CB ekonomines Atskirq bankq nepriklausornumolaipsnis yra skirtingas. ndra pavaldusvyriausybei.rmparegiai". Italijos ir Prancfizijosbankai yra labiau priklausomi ( 7 . pateikiama argumentq . 251 .Taiiau. LB iSlaidas sudaro: palDkanos. kiekvienoCB tikslas. kad Taigi nesunku Jis bet pinigq leidirras ir jq pasillos reguliavimas. politik4 ginti ne vyriausybes. Pagrindinis CB CB nepriklausomumq.ttL" ir . EuropojeVokietijos..Tarybq sudaro l6 Regioniniq bankq prezidentai.Kitas argumentas nepriklausomumE tas. susijusios su banknotq gamyba.gautosuZ operacijas.ar turi bfiti CB nepriklausornas. materialiniq vertybiq amortizacija. ir iSlaidos. Ekonomistaipladiai diskutuoja. bet monetaring taigi gali vykdyti nepriklausom4 nacionalinesekonornikosinteresus. susijusios su operacijornisuZsienio valiuta. Kai apribojirno.rokrati5ki ilgojo laikotarpio gali nurnatyti tik trurnpojo laikotarpionaud4 neanalizr.organizavimq pajamos.

vidutine infliacrja 7-8 desimtmetyje buvo Zernesnd.Danija -X-JA\' t. pavaizduot4 7.2 pav. JAV ir Vokietijos Bundesbankoveikla.s s.0 3.ECBS atsakouZ euro zonos monetarin€spolitikos ktrimE ir lgyvendinimq uZsienio valiutos operacijq vykdym4 bei valstybiq nariq oficialiqjq atsargqlaikym4 ir tvarkym4. CB nepriklausomybe infliacija ir Daugelio analitikq nuomone.Naujoji Zelandija --ts Australija --.Belgija Olandija 7. Tadiau tai buvo Lymiai sucletingiau.t0 d8 A x o 0. Italijoje ir Prancfzijoje.lspanija -*Pranclzija -4*Japonija .Vokietija r 4.kad pagrindinisjos tikslas. cB turi specialq status%leidZianti jierns vykdyti nacionalinE monetarinE politik4.. kaclangi reikejo sujungti skirtingas nacionalinesfinansines tradicijas turindi4 veikl4. cB. kuriose cB buvo labiau priklausomi.1 pav. Ji raip pat turi skatinti sklandq mokejimq sistemq funkcionavirnEir prisideti prie atitinkanrqnacionaliniq institucijq veiklos atliekant rizikqmaLinandir"l kredito l)z . nedidina gamybos ar uZimtumo svyravimq.0 -+- 3.5 --a.5 2. Daugelis anaiitikq Europoje. kurdami Europos Centriniq bankq sisteme(ECBS). Kaip matome iS 7.5 4. Salyse.0 Ncpriklaus0mumo --fl.JungtinCKaralyste '*^*. ECBS sudaroEuroposcB (ECB) ir Europos Sqiungos(ES) saliq nariq.. valstybiq nariq. nepriklausandir-1 euro zonai. vadovavosi FRS.0 t.i5laikyti kainq stabilum4. infliacija buvo aukStesne.0 --x*.kuriose CB buvo labiau nepriklausomi. Sveicariia l a i p sn i s Itatija Norvegija/Svedija Kanada -*rD.1 pav. Tadiau iq atstovai negali dalyvauti priirnant ir lgyvendinantsprendimusdel euro zonos. kurios istojo I Ekonoming ir pinigq s4iungq (EPS).c. CB nepriklausomumas gerina ekonomikos veiklq esant zemesneiinfliacijos nornai.ECBS ir ECB statutenumatyta.

stabilizacijosbus maZiau.. pagrindine funkcija . CB constitutior. kuri4 sudaro vykdomosios valdybos nariai ir priklausandiq valstybirlnarir. visi atsiskaitymai valiuta. 2002 m. kol centre esama nedidelespolitines valdZios. kuriq sudaro ECB pirmininkas. bendroji taryba. taigi nacionaliniai Ekonornikos teorija nepateikia tiksliq rekomendacijq apie nacionaliniq bankq veiklos santyk[. birZelioI dienrl. naudodan-ristandartini daugianacionalinesEPS modeli. Roland)'. CEI']R Discussion Paoer. kuriq sudaroECB pirmininkas. ivesta bendra Europos vykdomi Sia valiuta . Tadiau valdyba igyvendina politikq CB. Tadiau Von JurgenasHagenas(Hagen. 919. jeigu Valdytojq Taryboje dominuos nacionaliniq interesqatstovai.fonnuluoti monetarinE bendrijos politik4 apirnanl tarpinius tikslus. palukanq normE ir rezervq pasi[I4 sistemojc'. pirmininko pavaduotojas ir dar keturi nariai (sirilomi 8 metams). Nors kai kurie nacionaliniaiCB apimandiqir instrukcijasnacionaliniams tikejosi didesnesdecentralizacijos dabar.istaigq ir finansq sistemosstabilumo prieZilr4.kaip pasiskirstyti alsakornybgtarp ECB ir dalyvaujandiq nacionaliniq CB. Jurgen) ir Rolandas Suppelis (Suppel. euro zonai. valdyba. Nuolat vyksta diskusrja. valdytoiq taryba. kuriq veiklos pagrindu sudarytasECB statutas.viena naujausiqinstitucijq.l ECB sprendimqpriemimo padaliniai: ECBS reglarnentuoja .o nuo 1999 m. Valstybiq nariq. ECB .valiutq ir euro kursai ntrstatyti valiutas visarn laikui stabil[s. sausio I d. tadiau valdyba yra susirupinusi nei veiklos efektyvumu ir rerniasi JAV ir Vokietijos. bus visi5kai nepriklausominuo valstybiqnariq politiniq ar privadir. kuriose ivestaseuras.taigi. .1. kad tokia taryba gali didinti infliacij4 tol. Jurgcn and Roland Suppel (1994). Siose valstybdse euras pakeite nacionalines pinigainustojoegzistavE. Taip pat jie nustate.patirtimi. 2002n. 'Von for Hagen. . argumentuoja. pinnininko pavaduotojas visq valstybiq ir nariqNCB valdytojai. No .euras. kad nacionaliniai bankai rnaZiausuinteresuotibendros politikos stabilizavimu. NCB valdytojai.rs rronetary misions.ir sukurti b[tinus jq igyvendinimoreikalavirnus. suforrnuota oficialiai l99tl nt. Be to.kaip dabaryra ES. ECB ir nacionaliniai bankai institucijLl.

r f F?EF.s o * ooO x'vo\ AO\ .^.l .t. t s ? V E c d : ' t 6 .1 F- 8'6 oJl rrl .X ' = x C d E d a A O >'.s .o 9': L ril 6.X* € 6 v f .Ki b > = . i r \ r t4 Z l 254 .U'r o tr= H O > . J< a l Y X 6 F 'r 'trv H E 6) a> t 'r ()ti \J.ES" ::be s q'rF o.i . €': g " s' -x N x o > ( ) .F (J'E ^ 3 ! ' 4 a . H 6 tr. : i t q> ol .\ q o 'E .a cl Egs. = a * F x E () d h' !q tr o a Z '= >. .^EE t.: R E : E.{t l a o' . dz gx . : = > r) () o.9 f ^E ' i i ' J A o c d '5.

Monetarini politika igyvendinama 3 pagrindinemis priemonernis: atviros rinkos operacijomis.atviros rinkos operacijos" reiSkia. Jas galirnapirkti i5 kornerciniqbankLl arba Zn.t. kad teminas . ir jq surna padidina kornerciniqbankq rezervus.3 pav. kornercinitl bankq diskontavirnu ir rezervo nonros reglamentavimu. . (b) rezyvai Pasyvas 255 . Tarkime.roniq.. KB turirnq vertybiniq popieriq pardavirnas CB T Pasyvas KB rezervai(b) . CB prierne sprendimqpirkti valstybines obligacr3as atviroje rinkoje. I5analizuosime. MONETARINE POLTTIKA. CB Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) ( a ) V e r t y b r n r a lo p r e n a l p Komerciniai bankai Aktyvas . Jau rnineta. kuriuo atveju rezultatas pals . galinra analizuoti. kontrolds Atviros rinkos operacijos (open rnarketoperations) tai CB vertybiniq popieriLl pirkirnai ir pardavirnai finanstl rinkose. 1.Paseksime. kaip CB superka valstybinesobligacijas kon-rerciniq i5 bankq: a) komerciniai bankai pardr-roda savovertybiniq popieriq CB. 4. Sievalstybiniq kaip vertybiniq popieriq (VVP) pirkimai ir pardavimaiveikia KB perteklinius rezervus.7. Atviros rinkos operaciios . komerciniai CB ir bankai. Vertvbiniu popieriu pirkimas.Vertybiniai popierrar (a) + KB rezervai(b) 7.tai svarbiausiapinigq pasillos priernone.namq ukiai gali jas pirkti.jog valstybinesobligacijas parduoda perkaatvirojerinkoje.firmos.y. dalf b) CB apmoka Siuos vertybinius popierius.komerciniqbankq rezervai bet tas dideja.3. JOS IGYVENDINII\TO PRINCIPAI IR PRIEMONES SusipaZinus CB baiansuir nepriklausornybes su problemomis. kaip CB gali veikti makroekonorniniusprocesus.

Rodykle Zemynrodo..Tuornet: . Jeigu cB superkavertybinius popierius i5 Zmoniq.. ar paclicreja KB 256 . itaka KB rezervalnsyra ta pati. jr1 iS rezervai ir kartu kreditavirnogalimybesdideja. padidinaVilniaus CB KB rezervus(7. kai cB superkavalstybinius vertybiniuspopieriusis KB.).3 paveiksle. Tarkime. superkant KB vertybiniuspopierius. todel jq aktyvuosejie minusuojami. kad. Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) '/n . todel yra pliusasprie KB aktyvq. kad CB perdaverezervusI(-B. (aJ venyDlnrat Poplerlal I Firma.Senukai" Pasyvas + KB rezervai (b) (a)eekis Aktyvas f Netenninuoti indeliai .Sio sanderio svarbiausias momentastas.4 pav.Vertybiniai popieriai (a) I fasyvas + lnoellal (b) iek I Vilniaus bankas AKIyvas rasyvas + Neterminuoliindeliai (b) + Rezervai(c) 7. o pliusuojami CB aktyvuose. kad vertybinius popierius kornerciniai bankai aticravd CB. Finnos turimq vertybiniq popieriq pardavin.nepriklausomai nuo to. PliusasCB pasyvuoserodo. Antra. Rodykle 1 virsq rodo. pinigq pasilla kyla superkantvertybinesobligacijas.Senukai" a) finna perduodavertybinius popierius CB ir gauna dekl.Komerciniq bankq balansaskeiciasi kaip parodyta 7. rezervaidideja ir kreditavimo galirnybes dideja (pliusas prie rezervq). '. Visq pinua. i5raSytq CB.4 pav. kad firma turi kelis VVP ir nori juos parduotiatvirojerinkoje. kad KB rezervaipadideja.ras CB Siamesanderyje galirnapastebeti svarbius du momentus. c) Vilniaus KB pateikia5l dekg CB aprnoketi. b) Si deki firma padedai savo s4skait4 Vilniaus Kts.

LI.5 pav. juos (7. Jeigu CB superkavertybinius popieriusi5 finnq. CB obiigacijqpirkirnas pinigq pasiUlos ir didejirnas 257 . Jeigu KB parduodavertybiniuspopieriusCB.reikalaujamas privalomasisrezervas.taigi KB gali iSplesti pinigq pasi[lq 4 tukst. padidina pinigq pasiulq 5 tlkst.. .rkai" jie balanse padidejo. n-auji rezervai CB perka i5 KB 1000Lt obligacij4 1000Lt pertekliniai rezervai r| 5 0 0 0L t b a n k qs i s t e r n ok r e d i t a i s Pinigq pasiIlos bendraspadidejirnas 1000 Lt Pirrnine. kai rezervq nonr. 1. Lt. Sie 4000 Lt plius pirmine einarnoji skolindarnas s4skaita 000 Lt i3 viso sudaro I 5000 Lt naujqbankopinigq.Pavyzdliui. Pinigq padaugejirnas padidino s4skailas(pliusas Vilniaus banko indeliuose).jeigu CB perka 1000 Lt.o 800 perteklinisrezervas.y.. apatinddalis). ir.5 pav. ir tai KB fakti5ki rezervai ir pertekliniai rezervai padid€ja visa perkamos obligacijos surna (7. esant 20 %o privalornqjqrezervqnormai.. Galima pastebetiskirtumus. tai 200 Lt . bet kartu didina ir einamqsiassqskaitas.rezervai.Kadangi netenninuotusinddliLrs priirna kaip aktyvus.. vir5utine daiis).5 pav. t.kai CB perka vertybiniuspopierius i5 KB sisternos i5 Zmoniq bei firmq. obligacijq i5 finlq.Senr.y.a 20 proc. 1000 Lt. tai jis atitinkamaididina KB rezervus. einamoji 000 Lt bankq sisten kreditai + CB perka 1000Lt obliiacrl4 i5 finlos 7. pinigq pasiulapadidejaiki 5000 Lt.

kad kai cB parduodavertybiniuspopierius 1000 Lt KB. cB parduodavertybiniuspopieriusKB atviroje rinkoje.kuri surnoka dekiu.).Senukams"jq dek[.Senukai" perka valstybinius vertybinius popierius tviroje inkoje. KB c) Viiniaus bankas grqZina. kai . Kaip matome is 7.Senukai". kai 1000 Lt obligacrja parduodarna firmoms. b) CB uZskaitoSl deki ir surnaZina rezervus.6 CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) Vertybliniaipopieriai Pasyvas KB rezervai(b) @)reAvai KB Aktyvas .jeigu cB parduotq vertybinir. rezervams. Jeigu bankai savo perteklinius rezervus skolina. Vertybiniu popieriu pardavimas analogi5kai turetq rnaZinti KB rezervus.pertekliniai rezervai sumaZejag00 Lt. kad Kr] sistema sumaZino einam4siassqskaitas 1000 Lt.iSra5o deki savo inddliams juos sumaZindami pav.5 jei paveikslo. sumaZindamasta suma firmos einamEjep (7 sqskaitq . ar obligacijaperkarnaii KB. parduodant 1000 Lt obligaciiq sumazeja einarnoji sqskaita (atvirksiiai supirkimui). jie savo pertekliniusir privalomus rezervussumaZina1000 Lt. b) KB sumoka uZ Siuos vertybinius popierius . kuriuos [sigyja KB.y.ai: a r l a) CB parduodavertybiniuspopierius firmai . Vertybiniq popieriq pardavimas KB I5 esrnesrezultatasgaunamastas pats. a) CB perduodavertybiniuspopierir. CB perka 1000Lt obligaciiru padidinspinigq kieki 5000 Lr tai nepriklausomai nuo to. pinigq pasi[la dideja. Tarkirne..KB rezervai(b) + Verybiniai popieriai (a) 7. KB rezervai dideja.Abien-r atvejais bendras rezultatas yra tas pats: kai CB perka vertybinius popierius atviroje rinkoje.Tarkime. Tadiau abiern atveiais esminiai Pasyvas 258 .iSraSytu Vilniausbanke. ar iS firmq.. (7. susvelnindarnas pertekliniLl rezervq surnaZejimE200 Lt.6 pav.rs.7 pav. . CB. Siuo atveju obligacijq pardavimasfirmoms reiskia. kadangi.. t. Nesunkupastebeti.).rs popierius finnorns.

pinnqjq rnctqpajarnos. . .7 pav. ( 1 + i ) 2 ( 1+ i ) r ( 1+ i ) " obligacijos kaina. paklausapadideja.KB rezcrvai(b) .Rezeruai(b) Pasyvas Neterminuotiindeliai (c I I =-l I 7. vertybinir-1 popieriq pasiula dideja. 1 (a.jL1 pirkimas sparteja. Taigi atviros rinkos operacijos yra pagrindine pinigq pasi[14 ' Obligacija tai vertybinis popierius.Tai skatinavertybiniq popieriLlsavininkus parduoti juos CB.kainos dideja. CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) venyDlnral poplenal Pasyvas .' Kai CB nurnatosupirkti obligacijas. rinkos pallkanq nonna. .rezultatai tokie pat: kada CB parduoda popieriusatvirojerinkoje. . Ir atvirkidiai. R3 i . pagal kuri tarn tikr4 laikotarpi rnokarnos pastoviospallkanos. Obligacijoskaina nustatorna: Rr Pn:(l+i) dia Ps Rr i M R. Vertybiniq popieriq pardavirnas firmorns Kas skatina KB ir firmas pirkti ir parduoti valstybinius vertybinius popierius? Obligacijq kainos ir pal[kanos rinkoje yra atvirkSdiai jq proporcingos.lnd$iai V (c) cef ausBankas Aktyvas . kaina rnaZeja.edlis ukai" +Vertybiniaipopieriai(a) . vertybinius KB rezervaisumaZeja. . kai CB nurnato juos parduoti. o palukanosmaZeja.Neterminuoti indeliai(c) (b) -l{c vat (b) eck (c) . f - Rn+M. . pahkanos dideja. nonnalioji obligacijosverte 259 . .

8 760. Ir JAV ir kilose iSsivysiiusiose Salysevalstybiniq vertybiniq popieriLlpajamosyra maZesnds privataus nei sektoriaus. sandoriaigali bnti dinami5ki. jai brldingos dideles apimtys. rinka rnenkaSalyse. Si kur auk5tasir nenusakomas infliacijos lygis. PaZyrnetina.regllliuojanti priemone. didina rezery4 ir pledia finansiniq institucijq ir Zrnoniqgalirnybes. nemaZa dalis tenka individarns.1 9 9 0m e t a i s m l r d .T a i s e n i a u s i a i K i taikoma CB politika pinigq pasifilaireguliuoti. Larren F.. B. 1. Kornerciniai bankai. i u in 7. bet Todel rinka labai aktyvi. Siuo atveju vyriausyb€ nei5leidZia ilgalaikiq vertybiniq popierir.3 8 8 .3 59. atvirk5diai.+04. kadangi paskolai5 CB nereikalauja privalomqjq rezervq. kur Zmonesnepasitiki vyriausybe. jos labiau garantuotos. Makrockonornika. Atskirose Saiyse prekybaVVP nerapakankarna. ) .PaskolosKB CB balanso ataskaitoje yra aktyvai. ifonnina pasyvuosekaip paskolq i5 CB. 297 . Globalnyj podhod. irnant paskolq KB rezervai padideja CB ir. kadangijomis nesunkukontroliuoti situacijq. kurios iSduodamoms finansiniarns tarpininkams.r 226. y r a p e r r e k l i n i a( 7 .5 6 t6 . t. kad KB. l 1 4 n . I i 5 ?s l Vyriau- NletBi I 5 v i s o KB Namq iikiai Kiti 44. I Kaip matome.6 99. 0 l 0 l. 9 78. Diskonto politika reiSkia CB nustatoma diskonto.juos lgyvendintinesunku.p.I .9 87 .sybdir komrinkos investiracuos vietinA panijos fondai toriri 16.8 ) tR 5 24. Sie kreclitai<iidina o SaksDZ. Taigi.1 2.l I54.2 2207. D.Z s i e n i o v e s t u o t o j a r n s .l.3 lentel€. Diskonto norma (discount rate) .5 l]8.Diskonto norma nuolat kinta.CB speciali pahlkanq norma paskoloms. vietindms o r g a nz a c i j o r n s . irnantis paskol4 CB. 4 t 2 . 2 98.visi n a u j i r e z e r v a i .0 78. Kai KB ima paskokl iS CB.9 19. S i s s a n d i r i s y r a i analogi5kas..g a u t i i S C B .0 33. r(B poZifiriu diskonto nonna .6 976 9tt0 985 990 409 03. pasiskolinE iS CB.y.3 lenteleje pateiktas JAV valstybiniq obligacrjq pasiskirstymas976-1990 metais.7 344.2 l.tai mokestis uZ rezervq isigrjimq.8 4 5 0 .JAV valstybiniq obligacijr4 pasiskirstymas skirtingien-rs ( s a v i n i n k a r nls l 6 . privatusasmenys kai ima paskolasKB.l ?1s valdZia 40.1 122. 6 ll7.Jos yra lanksdios. jo rezervaiCB padideja.0 t29.8 224. Taigi diskonto normoskritirnasskatinaKB skolintisdaugiaurezervuis cB. U S D ) l 9 Draudimt Pinigq Uisienio Korpo. nalirkanu n o r m a u Z i S d u o d a m a s B p a s k o l a s r t u p a s k o l ut e r m i n u s . ir Salyse. kad ji surnokes skolas. 8 p a v .

laikotarpis.tai visos priemones. Nuo 1980m. Diskonto lango prieZiura. 1 kuri gali kreiptis bankai finansinds panikosmetu. arba skolinarnqjtl leSq kaina. Daugelio ekonornistq nuomone.sezonines ilgojo laikotarpio paskolas. labiausiai paplitusi diskonto politikos priemone. 2.8 pav. gautos CB i5 7. FRS rnaZinadiskonto norTnal.didindamas jq likvidum4. . Diskonto norna. . bankaigaunapelnq ir didinapaskolas. diskonto norma turi b[ti didesneuZ trumpojo laikotarpiopalukanq nonnE Jeigu rinkos pahkanq nonna krenta. ir Skolintojas blogiausiu atveju (lender of last resort) kra5tutinis ir paskLrtiniskreditavimo Saltinis. 261 . Del SiosprieZasties FRS kontroliuoja diskonto pertekliaus gavirnE ivairiornis priemonemis (auditas ir pan. JAY diskonto norma krenta Zemiau trumpojolaikotarpiorinkospalfikanqnonnos. CB veikia kaip pasyvus skolintojasbankq sistemojefinansines panikosatveju. Finansini4 krizi4 iivengimo bidas.visiemsbankams. kurion-ris centrinisbankassuteikiaKB paskolas.). Diskonto langasnaudojamas. teikiant trLrmpojo laikotarpio paskolas.todel diskonto normos didinirnas maLina pinigq pasill4 rinkoje.diskonto noffnos augimas malina KB nor4 imti keditus i5 CB. bankq tu5tejirnas daugeliofirmq bankrotai. PavyzdLiu| iki 1980metq FRS teikepaskolas KB.Jeigususidaro didesnis skiftumas. Finansin€ panika (financial panics) .pinigq pasifilE lr atvirk5diai. CB Aktyvas Pasyvas + Paskolos A r r g a l a rK l a r l s l p a r e r g o j l m a l + KB rezervai + Rezegvai KB Aktyvas I Rezervai Pasyvas +Paskolos. CB paskolos KB Diskonto langas (discountwindow) . kuriam bfidingi smark[s ir intensyv[s svyravimai finansq rinkose. kurie buvo FRS tik nariais.Ekonornistaiir ar politikai daZniausiai aplaria3 pagrindines diskontopolitikos kryptis: 1.

tai nustatymas kurl KB privalo tureti grynaisiaisar CB. Rezervq norma (reserve ratio) . kuri centrinis bankas nustato procentais nuo visq KB indeliq sumos. kaip reikalaujamojorezervo nonnos kitimas veikia pinigq pasiillq.lygoti didelesperkamosios surnaZdjimus. Jeigu faktiSkas KB rezervas krenta Zerniau reikalaujamojo. Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (required reserye ratio) . Tarkirne pagal KB balansqnetenninuoti indeliai 20 tukst. Lt. Lt) Bankas Privalo. Privalomqjq rezervqnorrnoskitimo itaka I(B kreditavirno galimybdms(t[kst. o fakti5ki rezervai.tiek ir ateityje. Reikalavimai rezervams . Privalomuosius rezeryussudaroKB indeliai CB bei gryni pinigai jo seituose. kad diskonto norma yra pinigr4 kontroles [rankis. Naujos infonnacijospaskelbimosvarba politikai. diskontopolitrkos pakeitimas yra daug sunkesnisnei atviros rinkos operacijos. londeji rezeryal Pertekliniai rezervat Atskiro Bankq banko sistemos galimyb€ kreditavimo galikurti nlniqrrs mvbA I 2 l0 20 L) 3 1 30 5 5 5 5 2 4 5 6 3 I 0 -l 3 I 0 -l 30 5 0 -3.tod€l diskonto politika nerapagrindindpriemond.4 lentelejepateikta infonnacija.rjamasisrezervas.kaip ji kontroliuojaatviros rinkos operacijas.minirnalus grynq pinigq kiekis. procentais. esantskirtingiemsprivalornleslerns rezervarrs.33 zol .KB indeliq sumos dalis. Pagal diskonto normos pokydius CB turi naujausi4 infonnacijq ir gali veikti p i n i g qp o l i t i k E t e i t y j e . 7. Neter: minuoti inddliai 20 20 20 20 Fakti5ki rezervat Priva. Privalomqjq rezervLl nonnos ir diskonto norrnos svyravirnai gali galios pinigq ir pinigq pasiulospadidejirnus ar s.darantiltakq pinigq pasiDlai. a Taigi ekonornistai teigia. 3.TadiauFRS nekontroliuojadiskonto politikos ir apskritai. MUJQ rezervrl norrnal nrne. Paseksime. bet ne maZiau kaip reikalar.4 lentel6. 7. tuomet jis privalo skolintis i5 CB privalomajam lygiui atstatyti. KB atsargoje gali laikyti ir daugiau pinigq.5 tukst. tam tikro rezervqdydZio. laikoma atsargoje.del infonnacijospoveikio tai gali veikti pinigq dar kiekl tiek dabar.ir bankamsbutinaskaip rezervas.3. Lt. daugiau.

Jos laikantis. CB. 3 proc. Sis supirkimaspadidinsKB rezervus. terminuotiems indeliams. turi atsiZvelgti. Lt iki 0.privalomqlq rezervqnormos surnaZejimas didina perteklinius rezervus ir didina KB kreditavimo galimybes bei naujq pinigq kurimq.5 m. rezervrl reikalavimai JAV sudare 12 proc. t JAV visi indcliai iki 100 000 USD apdrausti. 1989 m. Tuomet pinigq pasirilasumaZds. CB darbuotojai. privalornieji rezervai i5augsnuo 4 iki 5 thkst. todel ir padidejai5laidosir uZimtumas. [veclusindeliq draudimq5. Lietuvoje indeliai taip pat draudZiami . Noredamas padidinti rezervus. Taigi privalomqjq rezervq nonnos kitimas veikia bankq sistemos sugebejirn4 kurti banko pinigus dvejopai: p s I ) k e i d i a e r t e k l i n i ur e z e r y u s : 2) keidiapinigq multiplikatoriaus dydi.Jeigu privalomtijq rezervq norma padidejo nuo 20 iki 25 proc.1. ekonomikoje atsiradonedarbas. rezervus galima maZinti. Pertekliniai rezervai taip pat jie maLd. * ne maZiau kaip 1. Tarkime. eme kilti kainos.kokiq itak4 jie tures bendrai ekonornikai.. Lt iki 0.ja. CB nutare padidinti pinigq pasi[lq skatindamasi5tekliq naudojirnq.oJ . tai yra pagrindinis infliacijos veiksnys. . Del suprantamq prieZasdiq Sie sprendimai vadinarni skatinandi4ja monetarinepolitika. dekiniams indeliams.arbajis pasiskolins.6 proc. visq rezervq sumos. Norint padidinti pinigq pasi[I4 reikia didinti perteklinius rezervus. kreditas lengvai gaunarnas pigus. Kadangi monetarine politika veikia pramoninius ciklus. Reikalaujamr[t1 rezervrl norma turi tenciencijqmaZeti. Kita vertus. i5 Bankq sistemos sugebejimaskurti pinigus sumaZdjanuo 5 t[kst.Tai galima pasiekti Siais budais: l) CB turi supirkti vertybinius popierius atviroje rinkoje. ir 0 proc. 199I m.4-ame de5imtrnetyje sudare50 proc. padidintiprivalomqjqrezer\q reikalavimus 30 proc. itakojantis rinkos palfikanq nonne ir valiutLl keitimq norrne.padidejusreikalavirnams. 2) turi b[ti sumaZinta privalomqjLlrezervqnorma. rezervq. pertekliniai sumaZes nuo I t[kst. rizika surnaZejo. . Jeigubus nusprQsta rki KB nesugebesSio reikalavimo ivykdyti (4 eilute). Taigi KB arba neteks pertekliniq rezervq ir sumaZinssavo kreditavimo galimybes.ilgalaikiams indeliams. formuluodarni naujas direktyvas ir potvarkius. 4-ame de5imtmetyjebuvo laikomi dideli rezervai d€l galindios kilti panikos.Lt. padideja pinigq multiplikatorius. o tada automati5kai rezervaipervedamii perteklinius../. kuriq priernonq geriaupasirinkli. KB gali parduoti dal[ savo vertybiniq popieriq. ir 3) sumaZintidiskontonorrneir skatinti KB imti kreditus i5 CB. CB privalomqjq rezervrlnonnE keidia daug lediaunei diskonto norrnq ar vykdo operacijasatviroje rinkoje.

i a p Z ! deiing. (a) grafike pavaizduotapinigq rinka. (b) grafike pavaizduotainvesticijq paklausa..t. kad investicijas lernia iabiau pal[kanq pokydiai nei i5laidq vartojimui pasikeirirnas. Jos tikslas. kaip matome (b) breZinyje. Lr pasilla. ji lygi konkrediampinigq kiekiui. 2) privalomqjq rezervq non. kadangi paprastaitai blna dideles apimties iSlaidos (namams.nos padidinirnas sr. kai BVp yra 470 rnlrd.9 pav. Pagaliau 7 .9 pav. Nesunku pastebeti. | 1V. pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro esant8 proc.ribodamasar sumaZindamas pinigq pasi[14 ir tai gali i5sprEsti maZindamas bankqrezervus: l) CB turi parduolivertybinius popierius atvirojerinkoje.kaip aptarta. kad investicijos I0 yra lygios santaupomsS. nereikalingosi5laidosdidina ekonomikojeinfliacij4. jeigu monetarinepolitika lemia palfikanq normtu tai ji neveikia pinigq kiekio).4. Kai yra 150 rnlrd. pinigusi5 CB.9 pav. kaip monetarindpolitika gali tam daryti [takq. Pinigq paklausa. palrikanq normai. siekiama visiSko uZimtumo ir kainq stabilumo. 7. Pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcinga rinkos palDkanqnormai: kuo maZesn€s palfikanos.rmaZins perteklinius rezervLls pinigq multiplikatoriq. irengimams ir t. t.Tarkime.tai sumaZins KB rezervus. skolinantis Sie sprendimaiatitinkamaivadinami stabdandiqia monetarinepolitika. Analizuosime. nustatant pusiausvyros BVp.pinigq pasitilaabsoliudiaineelastinga. 264 .y. esant 8 proc. Ekonomistai yra vieningos nuomonds. faigi tos p a l [ k a n q_ n o _ r m aS. Tarkirne. naudinga investuoti 20 mlrd.tJ: | ("( MONETARINESpOLITTKOSIGYVENDINIMAS lgyvendinti makroekononrinius tikslus ndra paprasta.).M5 . Keinso pusiausvyros (I:S) sqlygos grafin[ modeli uZdaroje grynai privadioje ekonomikoje. Lt. m e g r a f i k e B V P ( B N P ) p a d i d e j i m a a a s 1 u r n[s . sumaZejimas [ kairE.i . Lt. (c) grafike 20 mlrd. ir.jq paklausayra atvirkSdiaiproporcingapallkanq normai. realiajaipal0kanqnormai.Nesunku pastebeti. Invesricijq iSlaidas ypad lemia palukanq normos pokydiai. ir 3) diskonto norrnos padidinimas maLina KB norus didinti savo rezervus. CB gali pabandyti surnaZintibendrEsias i5laidas.priklauso nuo pinigq paklausossanddriams nuo pinigr4kaip aktyvq ir paklausos. tuo daugiau grynq pinigq bus rinkoje. Lt iS (b) grafiko perneStai antrosios DZ. 7. kad. 7.sumaZintipinigtl pasiul4 kad sumaZetq i5laidosir infliacija. kuri nustatoCB nepriklausornai nuo pallkanq normos (kita vertus.

Lt. Monetarine BVP 470 rnlrd. padidins visi5kEuZimtumq. iki l0 proc. ir CB turi taikyti padidinti monetaringpolitikq kuri atpigina kreditus.lai yra pasiulossumaZdjirnas 125 mlrd. ir sumaZins l5 rnlrd.a) b) c) BVP politika ir pusiausvyros 7. pusiausvyros BVP iki 490 mlrd.jeigu 470 mlrd. Jos augirnasmaZina investicijas. Tada dideja pertekliniai rezervai. malina privalornqiqrezervq nortntu maZina diskonto norme. ekonornikaibudingasnedarbasir Kai pusiausvyros nepakankamas gamybiniq i5tekliq panaudojimas. didindamasreikalaujamqrezervLlnorrnq arba diskonto normE. parduodamas atviroje rinkoje KB. tai pal[kanas iki pinigq pasiulospadidejimasnuo 150 iki 175 mlrd. 5 mlrd. kai multiplikatorius 4. Lt produktas. likviduoi ant infl iacini atotr[ki.dja. kad jq rezervai sumaZejo.ir maLejainfliacija. (a) grafike. pinigq pasifila maLeja. lnvesticijq didejimas nuo 16iki I1 5 rnlrd.jie rnaZina kreditus. Lt lygio. Lt lygio. Lt BVP.9 pav. Lt (b) grafike. Jeigu visi5k4 uZimtum4garantuoja490 mlrd. Lt (b) grafike. Lt padidins iki 20 mlrd. Lt skirtumas.CB jq igyvendina. Lt. Jeigu visiSk4uZimtum4ir infliacijos nebuvim4lemia 450 mlrd. Siekdamas skatinandiqj4 pinigq pasi[l4 CB kombinuoja Siuosveiksnius:perka vertybiniuspopieriusi5 KB ir firmq atviroje rinkoje.pinigq pasiula.pai[kanq norma dideja.i5laidos mai. (a) grafike ir padidins investicijas iki 25 mlrd. 265 .investicijos. Lt i5lygins planuojarnasinvesticijas ir santaupasir kartu bendrEsias i5laidas bei bendrq gamybos apimti 450 mlrd. Lt pusiausvyros produktas lemia infliacrjq CB taiko stabdandiEj4 monetaring politikq kuri apsunkina vertybinius popierius kreditavimo sqlygas.. Todel investicijq tiesepaslinksZernynnuo l0 iki 12(c) grafike. o tai garantuos lr atvirk5diai. nors pinigai griZta. Tokiu atveju KB pastebi. sumaZins 6 proc. pusiausvyros BVP. Lt.PinigLg investicijq dyd[ iki palhkanas nuo 8 proc.

parodytasprieZasdiq pasekmiq ir rySys remiasi tuo.s: Pinigq pasilla didcja PalIkanq norma maZcja lnvcsticrjos idcja d Rcalusis VP (llNP) ar-rsa B S t a b d a n e i o jn r o n e t a r i n 6 o l i r i k a( 2 ) i p Problemu: infliacija Pricnonts : CB parduodaobligacijas. nustatdme.Makroeko'orniniq proble'rq sprendimus.kaip ir fiskalines. kad n"ronetarind politika veikia pimiausia investicijasir kartu iealqi! gamyboslygl ir kainas. kad palukanqnonna per investiciiq paklausqlernia pusiausvyrosBVP.tam tikras pinigq t<ietio paiiteitirnas turis didZiausi4 poveiki. politikos. ii nesunku pastebeti. didina privalornqjqrczcrvrl nomq rr diskonto normq Poveikis:Pinigq pasiDla maZcla Pallkanq norma didija InvcsticijosnraZc. kaip investicijq pokyiiai veikia gamybos apimties kainqpokydius. n.9 pav. 7. i 7'5 lentel€. 7. Makroekonominiqproblernqsprendimas. Ziurini i paveiksl4iS fnyunkin_a kaires i deSinp.raZrna privalomqjq rczcrvq nornt4 bci diskonto uorrn4 Povaiki. kuri savo ruoZtu priklauso nuo nominaliojo BVp lygio.santykinaielastinga.kuo inveiticriq paklausos kreive bLrs elastingesne.10 pav.Ir atvirksdiai. remiantis monera.oo kryptis. AD-AS rnodelis ir bendrosiospasiulos rreive paiiskina. taikant skatinandiqlqarba stabdandiqj4 monerarinE politik4. igyvendinimq lemia ir AS kreive.ne politika galimasuraSyri lentelg(7. leidLia ivertinti kai kuriuos monetarines politikos efekryvurno veiksnius. kada pinigq paklausos kreive yra santykinai neelastinga. Galima nubraiZytikitas kreives.sii rysys eg-zistuoja todel. Apibendrintai. Reikia pripaZinti.t fakrausos.maZinandi4 palukanqnorrna. investiciiq ir pusiausvyros BVp -pokydiai. savo ruoZt* didina pinigq paklaus4 ir pal[kanq normE ir stabdo skatinandiqi4monetaring potitita.ja Inflracija aZcja m 7..stab<landioji monetarindpolitika rnaZinaBNp. Kiekvlenas pal[kanu nornos procentinis pasikeitirnas bus tuo akivaizdesnis. o tai maZina pinigq paklausEir silpnina pradin[ palfikanq normos didinim4 esantstabdandiajai politikai. BVp clidejimas.kad kuo pinigq paklausoskreiv€ neelastingesnd. investicijqpaklausos o kreive -. taikantlnonetaring politi k4: Keinso teorijos interpretacija S k a t i n a n l i o j im o n e t a r i n 6 o l i t i k a ( l ) p Pro hIana : ncdarbas. Pateiktamepaveiksle gaii bfiti analizuojamipalukanq norrros.9 pav.-rkanq norrnE. galima nesunkiai pastebetigrlZtarnojorysio probremfukuri monetarinq politikq ir veikiajos efektyvurnq. ir 266 . Sie dyOZiai priklauso nuo plnigq rr investiciiq paklausoskreiviq. garnybos kritimas Pritnonis: CB pcrka obligacijasatvirojc rinkojc. kad yra kita prieZaitingu.5 lenrele).esant skatinandiajaimonetarinei politikai. cridesne tuo bus pinigq pasiulospokydio [taka palukanqnonnai. Monetarinds. kad pinigq paklausoskreive prikrauso nuo sancreriq prnig. BVP lygis sqlygoja pusiausvyros parr.

CB gali kasdien numatyti vertybiniq popieriq pirkimq ar pardavirnq alviroje rinkoje. Jai neturi itakospolitiniai sprendirnai. priima ilgojo laikotarpiopriemones. pinigq pasiula yra fiksuota. Jeigu ekonornikapasiekevisi5k4 uZimtumqar jam artim4 tai bendrosiospaklausospadidejimasmenkai veiks arba visai neveiksrealiosiosgamybosapimtiesir uZimtumo. Taigi jeigu ekonomika iSgyvena nuosmuki. paklausos kreivq I deSinq. Greita ir lanksti. esantduotajai AS kreivei. susiformavoekonomikosteorija .monetarizmas. kad skatinandioji monetarindpolitika yra netinkama. lengviau 2. smarkiai padidinsgamybosapimti ir uZimtum4 bet labai nedaugpakeis arba visai nepakeiskainq lygio.10 pav.suddtingasklausirnas. Taigi monetarinespolitikos efektyvumas .P P1 P" ADa AD: p^ Pr 0 Y: Yp Yr Y2 politika ir AD-AS modelis 7. jai bhdinga beveik horizontali bendrosios pasifilos kreiv€. Izoliuota nuo politikos. Palyginti su fiskalinepolitika. PabreZiantypad svarbq pinigq vaidmeni. nustatant kad pinigq pasifilos pasikeitimai ekonomikosaktyvumo lygi. pastebimonetarin€s politikos privalumus: Daugelis ekonornistq l. Monetarine Tarkime. skatinandiojimonetarindpolitika paslinksbendrosiospaklausoskreivg ADy I AD2 . esrninis veiksnys. 3. ekonomikoje Ekonomistai pabrdZia.ji gali keistisgreidiau.Tad visiSkai aiSku. paslinksbendrosios Pinigq pasi[los padidejimas pasiektididesnggamybosapinrti.tadiauakivaizdZiaipadidins kainq lygi (AD3 padidejimasiki ADa vertikalioje AS atkarpoje). Monetarizmas. 267 . kai ekonomika pasiekevisi5k4uZirntumqar yra netoli jo. Ji nei konservatyvesnd fi skaline. Pinigq pasiulos surnaZejimaspaslenka bendrosios paklausos kreivE i kairg. kad. 5i politika labai padidintq infliacij4. Didesndpinigq pasiulaleidZiaekonornikai esant bet kuriam kainq lygiui.nesivaikanttrumpalaikiqpoveikiq.

Monetarineipolitikai b[dingi ir saviti ribotr. Kai kurie ekonomistai abejoja. elastingospinigq paklausoskreives ir neelastingos investicijq paklausoskreives derinirnasrei5kia.Lt.kad tarn tikras pinigq pasillos pasikeitirnas nesukels didelio investicijq pokydio ir didelio pusiausvyros BVP pasikeitirno. Ciktinis asimetri5kumas. q l o p apyvartosgreitis gali sumaZeti.rmai: l. destabilizuojarna ir visa ekonomika.Tadiau pinigq kiekio didinirnas gali sukelti infliacini bumi6 kurio CB negali leisti. Analogi5kasscenarijusbus. Kaip jau aptareme. Jeigu ddl ekonomikos augimo dideja BVP.pasifilosir pal[kanu normosdilema.pinigq apyvartos greitis turi tendencijE dideti. padaugintas apyvartosgreidio. Normaliu laikotarpiu pertekliniq rezervq didejimas lernia kreditq augirn4 ir pinigtl p a s i I l o sd i d e j i m q . Be to. kad CB superka obligacrjas. kad bankai i5 tikro duos paskolq. kad pinigq apyvartos greitis kinta atvirk5diai pinigq pasirllos kitimui. tai bendras pinigq kiekis bus 600. lnfliacijos metu. Kadangi palukanq normos svyravimai destabilizuoja investicijas. Pinigr. pinigq pasiula sumaZds. Investicijq tipas. kad CB politikos tikslas palukanq normos stabilizavimas. pasikeitus pajamq rnultiplikatoriui. noredamas stabilizuotipalukanqnonlltu turi padidinti pinigq pasiulE. ir 450 mlrd. tadiau nera garantijq. jeigLr BVP rnaZeja. Keinso Salininkai teigia.3 apyvartos per metus. Tadiau skatinandiojimonetarine politika gali uZstrigti: sudarius sElygaspigiems kreditams. Tuomet pinigq paklausair pal[kanq norrna rnaZeja. Veiksniinga stabdandiojimonetarine politika tikrai gali greitai sumaZintiKB rezervus.i n i g r l . kada imamasipolitiniq p r i e m o n i qd i d i n a n C ip i n i g qp a s i n l in u o s r n u k i l a i k o t a r p i u . todel pal[kanLlnorma dideja. Jeigu i5 pinigq pasifila150mlrd.tai monetarines politikos pagrindine problema . Pinigq pasiillos kiekis. Sis savo ruoZtu didina sanderiqpinigq paklaus4 o kartu ir bendr4pinigq paklausq. tai. CB turi 268 . kartu stabdydarnasar net panaikindamas pinigq pasiulos pokydius. gali buti panaudojami paskoloms padengti.bankai surnaZins kreditus. jei apyvartos greitis . DZ. 3. ar monetarine politika gali taip stipriai veikti investicijas.Lt.k4 turi kontroliuoti CB: pinigq pasiulq ar pallkanq norrnq:stabilizuotiabiejq rodikliq vienu metuji negali.4. sudarobendr4pinigq kieki. CB. 2. ir pinigq kiekis padides. Taigi tokie procesai galimi. Pinigq apyvartos greiiio pasikeitimai. Ir prie5ingai. Tarkime. kurie ateina i ekonornik4 del to. tadiau ciklinis asimetriSkumas labiausiai tikdtinas depresijos metu. pinigai. kai pinigq pasiula maZinama. kaijq apyvartos greitis .

yra D e r a r n a sp i n i g q a p y v a r t o so r g a n i z a v i m a s v i e n a s v a r b i a u s i q vyriausyb6s funkcijq.PavyzdLiui.1.rubliq.pinigq pasi[los.kuriuos leidZia kornerciniaibankai. kad pinigq (doleriq.rs4 kuriq rodo paklausos kreiv6.Atpigus kreditui. BreZinyjepusiausvyros ta5kaiE ir G yra tame padiarne lygyje. kurie lernia ekonornikos nestabilurnq. Naujos pinigLi paklausosMp1 ir naujos pinigq pasirilosM5y pusiausvyra (Mor : Msl) susidarys ta5ke G. Tadiau pinigq sumaZejirnas maZina i5laidas. Pinigq paklaus4 forrluoja gamintojai ir vartotojai. kai keidiasijq pasilla.)rinkojevyriausybe monopolistas. Sis pelukanq normos padidejirnas investicijas nonna|4BVP augimq kuris galejo buti sumaZins ir prieSinguatveju. 269 . kai vyriausybedel vienq ar kitq prieZasdiq iSbalansuoja rink4.todel laikinainusistovejusi pusiausvyra ta5keF bus paZeista. neribotaididindamapinigq pasi[14. nauja pusiausvyra susiformuoja ta5keF. ir kendia visi. todel 16.Atsiribojant nuo dekiq ir kitq pinigrl dokumentq. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu Kaip min6ta. pajarnos.5. tadiau tai turetq buti kuo maZesneintervencija i pinigq rink4. litq ir t.situacij4 pinigq rinkojelemiapinigr4 paklausos pasi0los ir pokydiai.5. I5analizuosime. 1 1 p a v .kad BVP augimasdidina pinigq paklausil ir padidina palfikanq nonnE.CB negali vienu metu stabiiizuotipinigq pasi[lq ir palukanqnonn4. tai Siuo atveju CB turi susitaikyti su pallkanq nornros svyravirnais. dideja r-rZimtumas bendrosios ir Procesai prekiq rinkoje tures grlZtamqyi poveiki pinigq rinkai. palukanqnorma ima maZeti nuo tai rs lygio Mp kreive. dideja investicijos. Padidejr. Pasitaikoatveiq. p a l l k a n q n o r m o sr r : r s . galima sakyti.plediasigamyba. j e i g u v y r i a u s y b ep a d i d i n t q p i n i g q k i e k i n u o M s i k i M s .tuometji tampa 5i4 infliacijos iniciatore. Taigi dar kart4 galirna pabreZti. kur Mp: Msr. Jeigu CB politikos tikslas. todel dideja ekonornikoje nuosmukis. ( 7 .Lt pinigq pasiul4 mes Zinome. ) . Kadangi pinigq paklausanepasikeite. o ne pal[kanq normos stabilizavimas.t.valstybd.rsios bendrosiospajarnossqlygosdidesnqpinigq paklar. Analizuosimeprocesus.sumaZinti pinigq pasitilq.: rp.o pasill4. MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJO lR ILGOJO LAIKOTARPIU PINIGU RINKOS REGULIAVIMAS 7. Pusiausvyros pasikeitimas ir pal[kanq normos maZejimas lernia prekir4 rinkos pokydius. jeigu CB nustatd150 rnlrd. 7. kas vyktq rinkoje. ir palhkanq nonna padides nuo ip iki i6.

11 pav. Keinso rnonetarinepolitika tapo labiausiai paplitusia valstybinio ekonon-rikos reguliavimo priemone. Pinigqkiekio pasikeitimas rinkoje Aptareme vyriausybds pinigq rinkos reguliavirno rnechanizmrl trumpuoju laikotarpiu. vyriausybe ir toliau didina pinigq pasifilq: M5<M51<M5.). (7. rezultatai buvo gaunarni vis didesne kaina: ekonomikoje dideja infliacija. tai galima tikdtis. Jis rodo ryS[ tarp pinigq paklausos pokydiq trumput_r. Viena vertus.Kita vertr.rsonuopelnus. tiriant Siuos ir kitus Siuolaikines rinkos mechaniznro procesus.rs. Tarkirne. pastoviai tikslingai pai. Tiesa. Sunku rasti Sali. Praktika padiktavo ekonomistamsir politikams uZdavini . dviejq menesiq palukanqnonna padides.numatyti toki4 vyriausybespolitikq pinigq rinkoje. kuri leistq iSsaugoti monetarines jos politikos reguliuojamqjq funkcij4 bet padarytijq neinfliacing. kai jie matuojami esamaisiais rodikliais.MS Msr Msz Ms: M 7. Kiekvien4 kart4 suveiks trurnpojo laikotarpio pinigr. greitai i5rySkejojo prieStaravimai. kaip buvo aptarta teorijoje. maL|ja nedarbas.. padeti nustatyti kitas makroekonominesproporcijas. kurioje b[tq i5vystyta rinkos ekonornikair nebutq vieno ar kito pinigq rinkos reguliavimo varianto. daZniausiai jeigu vidutiniaisper mdnes[. bet auga kapitalo idejimai ir garnyba.u laikotarpiu. del ko vyriausybes aktyvumas pinigq rinkoje tampa abejotinu. kad po vieno. naudodarnasimonopoline padetirni pinigq rinkoje ir turedarna teisE j4 reguliuoti.l rinkos 270 .PavyzdZiui. jL1 pasifilos ir palfikanq nornos pokydiq. Keir.eidLta pinigq rinkos pusiausvyr4 norddamapakeistipalhkanqnormtu investicijq paklausqsulyginli su santaLrpq pasitla. padidejo pinigq pasifila. M. Vyriausybe.pabreZiantDZ.11 pav. Tokia monetarinepolitika paprastaivadinamakeinsistine. pastovuspinigtl kiekio didejirnasatpiginakredit4 nors ir neilgai.

i5lieka 16 lygio. neatsakingaididindama pinigLl pasiul4 ir rnaZindama palhkanq normE iki kritines ro.t supranta. patekusiai i likvidumo spEstus.naudodarna Pigu ef-ekt4 pavadint4jI analizavusioanglq ekonornistoArturo Sesilo Pigo garbei.rsavio priklausomybe tarppinigq ir prekiq rinkosiSnyks.kas gi atsitinka ekonomikai. Didinant pinigq pasi[lq r-rZMs. uZ kurios tnrmpalaikispinigq rinkos reguliavirno n-rechanizmas nustoiaveikes. Jeigu pinigLlrinkojejq pasiuladid€jaesantstabiliaiZemaipalukanq poveikio iS pinigrl normai.IS tikro.kad obligacijq ir g p . bendrqjq pajarnr4 didejimo. forrnuojasi ekonomikoje pavojinga situacija. PaZi[resime. sudaro pavojq likvidumui. p I S i s i t u a c i j a i n i g qi i n t o l . vyksta 211 . uZ Ms nera naujq pinigq paklausos kreivirl ir naujq pusiausvyros taSkrl.tai prekiq rinkos nebeveikspokydiai pinigq rinkoje.KadangiuZ Ms paluknnqnonros pokydiLlprakti5kainebus. Santaupr. tai s4lygojainfliacijel. sustoja investicijq. palrikanLl ji nonros sumaZintinebeimanoma.tai riba. Turddami didesnesbendrtpiaspajarnas vartotojai ne tik daugiauvarlos.l savininkas. Anksdiau ar viliau v y r i a u s y b p r i a r t d s r i e l o k i o s i I l o r n op i n i g qk i e k i o M s . Ly. kartu su jomis ir pinigrl investicijas gamybq padides ir bendrosios o paklausa. ISvada: Ms. rnatydarnasZern4 palrikanq norrn. ne kiek nesunraZe. Pasaulindje ekonomikosteorijoje 5i situacija vadinama likvidurno spqslai (liquidity trap). a k c i j qr i n k o sk a i n ad i d e l ej. investicijasir gamyb4 bet ir tiesioginq [takq. Pinigq pasirilosaugirnasturi ne tik netiesioging itak4 bendrosionrs pajarnomsper pal[kanq norme. esant neribotam didejimui.jusi.kuri yra likvidumo spqstuose. ir t.t.pirmiausiasumazes palukanqnonra. n v c s l i c i j o s reaguojatik i palLrkanq normospokydius. k u r i u r n s a r rp i n i g r l e p e l paklausos kreivesbet kokiu bendrgq pajamqar jq pokydiq atveju garantuos minimali4 palukanq norrn4 ro. t u r 6 si t a k q i r k i t o m s r i n k o r n s .kuriai esunt paZeidZiami vidiniai pinigq rinkos sisternos ry5iai. skatinanti reguliavimo mechanizrnas: pajamos. Vyriausybe. nebus kapitalo ldejirnq augirno. Likvidumo spqstai(liquidity trap) . didinanti pallkanL1norm4 rinkoje.lrukdanti grqZinti rinkos pusiausvyrq. tarpr.rr"r prekiq kiekiu.tai prekiq rinkose.Taigi i ekonornik4 ateina didejantis pinigq kiekis. trukdanti gr4Zinti rinkos pusiausvyrqkuriai esantpaZeidZiami vidiniai rinkos sistemos rySiai.Taigi.kuriosnebegauna skalinandiojo rinkos. Kadangi ekonornikoje. o kartu ir pinigq paklausos padidejimo. Ekonomika turi galimybqpaspruktii5 Iikvidunio sp4stq.ekonornikai pavojinga situacija. gamybos ir prekiq pasi[los augirnas. kuris padengtasnepakankan. bet ir daugiau taupys.q n e p e r k ar l a i k og e r i a u r y n u s i n i g u s n e i g i a r u a i i pinigq pasiulos veikiandius kapitaloaugim4.

keidiantiskainq lygiui: kainq didejimas(maZejimas)--> (padidejimas)realiqjq kasos likuiirt + sumaZdjimas padidejimas(sumaZejimas) ribinio polinkio tar. Sie procesaigalimi tuo atveju. kuriuos dar sustiprinainfliacijos laukimas. kuris veikia ekonominius sprendirnus. pavyzdLiui. kai nevir5ijamaksimaliaigalirnosribos M s : rt I\. pahkanq norma padideja. Pigu efektas (Pigou effect). esant Ms ar didesnlam pinigq kiekiui.infliaciniskainq augimas.kurios nulems bendrqjq pajamq augim4 padidinant[ pinigq paklaus4 ir palDkanq nonne. vartotojaielgsispagalPigu efektq. n.tai i5sipainioti i5 jq galima tik esant pozityviai situacijai prekiq rinkoje.raZiau vartos.daugiau taupys.l P l ) (7.r = l t ' V r -"'=sP P Y"r. bet ir keidiasi [kio subjektq psichologrja. gerejant investiciniam klimatui. Jeigu ekonomika yra spqstuose. vertdssumaZdjimas. kad pinigq rinka neturi savo iSdjirnoi5 likvidumo spiptq mechanizmo. arba esant kitoms kokioms nors s4lygorns.tai ivykiq seka ekonomikoje. kadangiji galima.1) vrcMs 2'72 . AkivaizdLiai rnatyti. lndividai forsuojapirkim4 malina taupym4. Tok[ elgesi diktuoja rinkos psichologrja.Pigu efektas sustoja veikgs. Tokiu atveju ekonomika lieka likvidumo spqstuose. jie netiki kainq sumaZejimu ateityje. kadangi ne tik auga kainos.rpyti ) (padidejimas) sumaZ6jirnas narnqflkio vartojimo. jq sqmoneje fonnuojasi infliacijos laukimas.nusistovi pusiausvyra.Siuo atvejumatyti akivaizdi i5eitis i5 likvidumo spqstq:dalis santaupqtampa papildomapinigq paklausa. padidejus kainLllygiui. lnfliacineje ekonomikojetai yra sudetinga.jeigu veikia realiqjq kasos likudiq poveikis. taupomosios realiosios sqskaitos). numatant kainq maZejim4 ateityjeir siekianti5laikytirealiqjqsantaupq lyg1. Realiqjq kasos likuiiq poveikis (real balanceseft-ect) finansiniq aktyv4 ypad su liksuota pinigine vene (valstybines obligacijos. l5analizavus5it1situacij4 patikslinama pinigq pusiausvyross4lyga.

kad vyriausybd elgiasi l4ui apdairiai. Pusiausvyra pinigq rinkojeilguoju laikotarpiu Prekiq ir pinigq rinkos tarpusavio priklausomybes mechaniznras. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilguoju laikotarpiu Tarkime.I2 pav.12 pav. Tarkime.Pradeda veikti trurnpojolaikotarpioreguliavirno mechanizmas. didindamas bendr4siaspajamas.kad pinigq rinka greitai pereinakelielnuo pusiausvyros iki C. tai trurnpojo laikotarpio E poveikio mechanizmas. ir taps elastingesne.y.Ukio subjektai. Tadiau jo veikimas kiek kitoks. pinigq rinkos pusiausvyraisusidarius nei pirmu atveju. t. pinigq pasilla dideja.y. stengdamasi neperZengti kritinio pinigq pasiulos kiekio Ms ir nepatekti 1 likvidLrrno sp4stus.t 7. nei MD Mor Mo: fp fg rF M5 Ms' Msz Ms.5. pavaizduota kai situacija.2. Palukanqnorma rp sumaZejomaZiau GKN surnaZds. vyriausyb€ siekdarna padidinti investicijasir gamyb4 dar padidinapinigq kiekl iki M52. L I J .todel nauia pinigq paklausos kreive Mp2 paslinksne tik i de5inq. stebeclami kainq padidejimq priims sprendimus. Po pirmojo pinigq padidejimo iki Msr pinigq rinka yra pusiausviri-r ta5ke G.o i5leiseinamajam vartojirnui. atsiZvelgdarni infliacijos laukim4 t.bet iSlieka maZesnd Ms . mumsjau Zinomas. 7.-prasidds santaupq augimo ir pinigq paklausos tendencijq pasikeitirnas. bet kadangi pinigq paklausos plolas augimassuletes. Atitinkamai uZ5trichuotas palyginti su plotu EFG. uZ5trichuotu Akivaizdu. rinkos nrocesus. I jie padidejusias pajamasne taupys. taSkeN. parodytas plotu EFG. Antras vyriausybds skatinantisZinomus ninigu kiekio padidinirnas.7. rK>rF. kartu stiorinsinfliaciioslaukima.

pavadintaZymausamerikiediqekonornisto garbei: dia (1. Pahikanrlnorma sumaZdja rnaZiar. pirkimq apimtis. Taigi kuo labiau vyriausybe siekia surnaZintipalukanq nonnfu tuo gaunami menkesni rezultatai.tikintis tolirnesnio kainq sumaZejimo (didejimo). Akivaizdu. t.tai bendroji paklausamaLeja (dideja). rn=y+p. rx)r6)ro.i 11A . rR>rK.2) . Taigi pusiausvyrospalukanq florilt? rs nepriklausonuo to. kadangi skolininkq ribinis polinkis vartoti didesnis negu skolintojq.esant trumpojo laikotarpio rinkos pal[kanq norrnos svyravimams ir ilgojo laikotarpio pusiausvyros. FiSerio efekto realumas yra patvirlinlas daugelio ekonornerriniq apskaidiavimq. akivaizdLiai padideja). naujoji pinigq paklausoskreive Mp3 bus didesnd ir elastingesne (sumaZejus palukanoms. to bfitinai padideja iki ji po pusiausvyros dydZio rE. Pinigq rinka dirba dviem reZirnais. t.pinigq paklausoskiekis.tai ekonornikosteorijoje vadinamaFi5erio efektu fi[ suformulavorrvingo Fiierio garbei): ilgalaikeje perspektyvojepal[kanq norrna praranda rySl su pinigq paklausa pasiula.kad.: palukanq nonna svyruoja .i5 pradZir4 sumaZeja. kad Siuo atveju tik padidesinfliacijos laukimas.).12 pav.y.r ankstesne. ekonomikoje keidiantis kainoms: kainq lygio sumaZejimas (padidejimas) lemia bendrosios paklausos sr-unaZejimE (padidejim{ dviem aspektais: l) namq ukiq esamojo vartojirno sumaZ6jirnas(padidejirnas).Vyriausybe ir toliau gali tqsti Siq politik4 didinri pinigq pasiulE iki M53. pinigq pasiulair t. didejant infliaciniams procesarns.kai buvo analizuojarni ir lyginami penkerius metus pinigq rinkos parametrai(pallkanq norna. Tai pasikartoja ne vienq kart4 tadiau svyravimr"l arnplitude maleja.y. nei t. vyriausybesketinimai nuolat reguliuoti pinigq rink4 didinant pinigq pasi0lEilguoju laikotarpiu. Laikui begant trurnpojo laikotarpio reguliavimo mechanizmoefektasartejaprie nulio. tuo maZesnis monetarin[s politikos efektyvumas. Fridmeno rygtis.ilgojolaikotarpio rn pinigqkiekiopadidejirno rempai. kiek kartq vyriausybe didina pinigq kieki ir kiek pinigq ji atne5ai ekonomik4 . UZ5trichuoras plotas NRe bus maZesnisnei plotas GKN. llgojo laikotarpio pusiausvyrospinigq rinkoje sElygasisreiskia M. Nesunku pastebeti.prekiq rinkos reakcija i besikeidiandiq pinigq rink4 tampa vis silpnesne. parodyti 7.t.didindan-ras einarnqji vartojin-r4 taupymo s4skaita. 2) turto iS skolininkq perskirstyrnas skolintojams (ii skolintojq skolininkams).y. ir Fi5erio efektas (Fisher effect) rai lvykiq seka.

7.tai. negaliura Infliacijos. pakelia paklausqdoleriams tarptautinejevaliutq rinkoje ir padidina tarptautinq dolerio kainq.y.kaip rninejorne.ilgojo laikotarpio realiojo BVP (BNP) padidejimo tempai. Todel ilgojo laikotarpio reguliavimo p" lygtyje atsiranda .Jeigu.2 fotmulE).Vyriausybegali pasickti. tokiomis sqlygornis. kurie len-rianeinfliacini [kio vystym4. kad trurnpuoju laikotarpiu pinigq rinkos regulievirno Tai atveju (7. p" .11 pav.kainq lygis. iSreik5tel Prisiminsime.rerniantis svyravimuosekaina nedalyvauja. y.del besiplediandiq rySiq tarp skirtingLlpasaulitr Tt1 Saliq nacionaliniq fikiq vidaus fiskaline politika tampa tik sudetingesnd. investicijqir gamybosreguliavitlo. pat[ galima pasakytiir apie monetarinE fiskalinepolitika didinapinigq efektas. sprendZiant5i uZdavini. Padidejusipal[kant1nonna ir skatina uZsienio investicijas.laukiamasinfliacijos augimo tempas. y dydis yra Zinornas. llgojo laikotarpio pinigq politikos tikslas .kai nuolatos yra trurnpojo laikotarpiopusiausvyroje. p rei5kia santykin[atitinkamqdydZiq (Ms. t. reguliuodarna palukanq norlntu paLeidLia susilaiko pusiausvyrq tai p" parodo. politik4. i JAV. infliacijosnera Kadangi vyriausybe. kad infliacijos tcrnpaib[tq saikingi ir kontroliuojarni. infliacijos augimo tempasyra skaidiuojamas kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreidio [taka neZyrni.6. Skatinandioji Grynojo eksporto paklar"rs4 pakelia palukanqnormq Saliesviduje. kuris budingasekonomikai. tarkime. bfitina Zinoti kainq augimo templrs. 275 .ekonomikos paslovatrs augimo lygio palaikymas. Y ir P) kitittt4 procentais. ir kai laukiarnas rodiklis. ir jq itaka neanalizuojama. galima gauti pinigq rinkos pusiausvyros gti Qr. Atkreipiant demesii tai. Pakilusi valiutos verte s4lygoja grynojo eksporto maZejim4ir tuo silpnina fiskalines politikos itak4. ly 7.ne.7. nlrstatantteising4 m dyd!. pahkanq norma nepriklausonuo pinigq pasiulosir paklar-rsos. kadangi vyriausybe veikia palukanq nonnfu kurios rinkos PrieSingai.kai pinigq rinka t. ir del to formulejejos nera. Skatinandioji 6 visiSkaipanaikinti. Raidesm.y . FiSerioefektu. kaip galetq ar"rgti kainos. (Zr.l fonnulE). pavyzdliui.y. kai vyriaLrsyb€ nuo palukanqnonnos. MONETARINE POLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMIKA Kaip aptarta anksdiau.) kainq kitimo nera. ilguoju laikotarpiu. politikos poveikis'?Kaip monetarines Ar butq panaius skatinandiosios (l) monetarindpolitika parodyta 7.5 lenteles stulpelyje. visai paleisinama..esant saikingiernsir kontroliuojamiemsintliacijos augimo tempams6.

prekybos balanso deficit4 kuris. be vidinio makroekonominio stabilumo. Tokiu atveju prireiks daugiau valiutq rinkoje maLd. kad sumaZintqgamybos kritirn4 i5 tikro pasirei5kiagryno1o eksporto poveikiu. kaip buvo priimta.Rezultatas. kuris yra esant skatinandiajaifiskalinei politikai. kLrri taikoma siekiant sumaZinti nedarbtl ir padidinti augimq kartu gali ir koreguoti prekybos . JAV monetarine p S k a l i n a n d i o j m o n e t a r i n e o l i t i k a( l ) i Pro bIema: garnyboskritirnas.veikiami palfikanq nonnos pokydiq atlikti ir JAV.erikiediams ir. Analizuojant 7. arba. Analogi5kai galin-ra (2) analizg.kad uZsienioprekestapo brangesnds doleriq perkant an..o eksporlaspl6sis. atvirkSdiai.y. kitais ZodZiais. egzistavoprie5 tai. Sis padidejimas .Tai rei5kia.Zemas augirnolaipsnis Priemoni'. pavyzdLiui. kad. Skatinandiojirnonetarine politika (Zcrna palhkanu norua) paklausa Poveikis SurnaZejusi : doleriaursr. jen4 ar eurq.5 lenteld.5 lentelds. stiprina monetaringpolitik4 Saliesviduje. lSvada: skatinandioji monetarine politika. PavyzdLtui. 7.pastebdsime.rZsienvie Dolerisatpinga dideja (dideja Grynasiseksportas bendroii paklausa) Stabdantioji monelarin6 politika (2) Prohlema: infliacija i Priemon : Stabdandiojmonctarine 0 nolitika (aukStesne rralltkanunonna) : Poveikis Didesnepaklausadoleriarns uZsienvic Doleriovertedideia (bendroii rnaZeja Grynasiseksportas maZeia) oaklausa Makroekonominis stabilumas ir prekybos balansas.ja. sumaZins. skatinandioji monetarind politika didina grynq1i eksport4' Tarptautinio finansinio kapitalo srautai.GriZtant prie 7.i eksportq. kuri rnaZina lSvada:skirtingai nuo skatinandiosios gryns. JAV turi dideli tarptautines prekybos deficitq t. t. o irnportas maZdja. tarkime. pusiausvyros BVP (BNP) Salyje fiskalinespolitikos.grynasis eksportasi5augs.pataisys".y.5 lentel€s stulpelio politika ir grynojo eksportopoveikis 7.5 lenteles(l) kad skatinandioji ir stulpelio prieZasdiq pasekrniqgrandinE.Todel Saliesimportas maZes. monetarind politika maZina tarptautinE dolerio vertp iki tokio lygio. bet jo veikimas yra prie5ingas tam. importas akivaizdliai vir5ija eksport4. maLeja. finansinio kapitalo atejinras. bendrosiosiSlaidos ir padides. Pal[kanq normai sumazejus. Skatinandioji monetarine politika maZina palukanq norrn4 Salyje. Todel dolerirl paklausa pasaulindje dolerio verte krenta. amerikieti5kos prekds tapo pigesnds uZsienieiiams. kurian-r esant eksportas plediasi. (balansas tarp importo ir eksporto)irgi svarbr-rs prekybosbalansas tarptautin6s Salies tikslas. i JAV.nukreipta taip.

je rinkos ekonornikoje palfikanq norma neturi b[ti nustatoma administraciniu b[du. taikoma infliacijai su5velninti.. Prie perparduodamqauk5tomis spekuliatyvinemis kainomisprekiq ir paslaugq prisijungsir pinigai. iSstumiami i5 oficialios ekonomikos neapgalvotais vyriausybes sprendimais. Vystysispinigrl ir spekuliacija. eksportassurnaZds. lSvada: stabdandioji monetarine politika. kitaip ji kaZin ar galdtq realizuoti antiinfliacinl [kio reguliavirnq. t. kad Siuolaikine vyriausybe turi ne tiek jau daug ekonomikos valdymo metodq. Reikia pripaZinti.y. tadiau pinigtl politikos priemonesreikia taikyti labai atsargiai.Taikant stabdandirlrl monetarinE politikq ir siekiant rnaZinti infliacij4 pastebirna.t.prekybos o balansodeficitasaugs. kad leistq sau atsisakyti palfikanq norrnos.JAV. kur palukanq nonla nusistovi. kapitalo idejimq ir gamybos reguliavirno. galima sufomruluoti svarbias ekonomikosrrolitikai iSvadas: Palfikanq nonna yra viena svarbiausit"l pinigq rinkos reguliavirno priemoniq.balans4. l5analizavus pinigq rinkos pokydius.y. rinkoje. .kad Siuolaikine. 2. tarkime. Analize leidZia teigti.tai reiSkia. prie5ingai.akivaizdLiaivir5ija import4 t. Jeigu pradZiojeeksportas. tai stabdandiosiosmonetarines politikos taikymas5[ aktyvq saldE panaikins. kuri daro itak4 investicrjqpaklausaiir santaupqpasiulai.y.5 lenteles(2) stulpel[. JAV turi dideli aktyvq prekybossald4 . Jeigu pradind problema buvo aktyvus prekybos saldas. Santaupos palaipsniui persikels ten.tai skatinandiojimonetarinepolitika jI dar labiau padidina. Vyriausybe gali panaudoti netiesioginius metodus.rnaizinaaktyvqi[ sald4 ir didina prekybos deficit4.veikiantpaklausai pasillai. pavyzdZtui. kad iS pradZiq. yra didelis prekybosbalansodeficitas. 277 1.kurie jau negaleskontroliuoti pinigq kiekio Se5elineje apyvartoje. Analizuojant 7. Jeigu vyriausyb6 komandiniu budu verdia komercinius bankus priimineti indelius ir i5duoti kreditus pagal grieLtarfiksuotq palfikanqnorrnfutai pinigq rinkos mechanizmas gali ir sustoti. Atitinkamomis sqlygomis gali kilti konfliktas arba alternatyva tarp rnonetarinds politikos panaudojirno. AnalogiSkaistabdandioji monetarin€ politika . Nesunku pastebeti. trumpojo laikotarpiomonetarinE politik4.ir tai padidinsinfliacijE.siekiant Salyje ekonominio stabilumo ir tarptautines prekybos pusiausvyros. lemiandius pallkanq norrntot. klestes juodoji rinka. importas padides.y.prie5tarauja prekybos balansodeficito maZinimui. kad be pakankamailaisvq palukanq normos svyravimq rinkos mechanizmas neveiks.kad grynasis eksportas sumaZds. kad skatinandioji monetarine politika maZina prekybos deficit4 ir palaiko aktyvqji prekyboslikuti.

3.. galirnafomuluoti iSvad4 Analizuoti7.kad skaidruoj vidutinis metinis pinigq pasifilos augimo tempas trejq rnetq Pirmaisiaismetais ekonomikojesusiklostetokia laikotarpiu yra 7 o/o.tarkirne. Zinoma. Daugelis ekonomistq mano. investicijq ir gamybosreguliavirnoir tas rodiklis padidejo iki l0 %.Ir priklausomainuo to.Valstybespolitikos veiksniai pabraukti. MONETARINES IR FISKALINES POLITIKOS POVEIKIS IR JV DERINIMAS 7.Trumpojo laikotarpiomonetarind ilgalaikei pinigq strategijai. Bet kurie sprendimai. reikia i5 kairesi de5ing. Sios diagramospagrindinis vertingumastas. Vartojimo i5laidq absoliutus lygis priklauso nuo vartojimo kreives lygio ir BVP (BNP) lygio arba turimq pajamq. tr. vartojimo kreives nuolydis priklauso nuo c (ribinio polinkio vartoti) ir turi svarbi4 [tak4 multiplikatoriui. 2'. kuri remiasi fundarnentaliEia atnasis pusiausvyroslygtimi (7 . situacija.pakankamaistabilus. kad gamybos. metaissituacijabus ta pati ir pinigq pasihlosaugirno Jeigu antraisiais tempas bus vel l0 o/".13 pav. kaip jie siejasi ir uZtikrina atitinkam4 iStekliq naudojimo lygl rinkos ekonomikoje.13pav. pajamq ir kainq lygis tiesiogiai priklauso nLro bendrLjq i5laidLL.78 . tat trediaisiaismetais reikds apriboti pinigq pasiflos augim4 I % lirnitu.paveikslq'(7.jeigu vyriausybe tvirtai sieks ekonomikosneinfliacinio augimo. koki4 monetaringpolitik4 vyriausybe taikys. kategorijos ir parodyta. uZimtumo. kadangi prieSingu atveju .kas lemia bendrqlq i5laidq lyg[. P avyzdZiui. apimantys pinigq pasifllos trumpalaikius pokydius.Firmq sprendimai gaminti prekes ir naudoti iSteklius priklauso nuo bendro pinigq kiekio. nesitikima.neiSvengiamasinfliacijos politika galima tik esant didejirnas. Be to.2).analizuotus Siameskyriuje i vienE . Sujungsirne makroekonomikos teorijos analitinius ir politinius aspektus. i5leidZiamo Sioms prekems. vyriausybes i5laidas ir grynAii eksportE. kad vartojimo grafikas.7. .rretq b[ti tokie. Norint keturis pagrindiniusjq suprasti.vyriausybe ir Pinigq rinkos demonopolizacijos ateityje turds valdZiq nustatant pinigq pasillos kieki ir augirno tempus. kad vyriausybe emesi trumpalaikio pal[kanq nonnos.ir absoliutusvartojimo iSlaidq dydis paprastai keidiasi priklausomai nuo BVP pokydiq. tokia bus ir visa rinkos ekonomika.). kad ekonornikanepakli[tq I likvidumo sp4stus. kad dia sujungti analizuoti principai. analizuojame elementus:namq ukiq vartojim4 firmq investicijas.

I Vartojinro krcivc Mokcseiai ) tr..kori.-lr*. ir todel tiketina.T.kitq Saliq BVP lygis. ilil"'""?:'.. | [Skrrin. mokesdiai.tipo.. i i { | I l+lnvesticrjosl :i['lifjril:lX::ij:.{ 3vartojimas | I | 14.'eioji Inqncrlnnc I t \.nvetygr.{3[i. ypai politika. p a l u k a n rn o r m a | | Inollllkl p i n i r : up a s i u l a{ I r u a r " r i " . kad yra gamybos apimties. Moncrrr. kad jas netiesiogiai lemia 279 . veikdamakainq ir pallkanq lygi Salyje.. nesusijusios J i-rei Vyriausybes J b)lslaidos' v i c i i n i sl y g i s L"b.'.ouc.. | oolitika | | I bi. kaip bendrqiq i5laidq elementas.. uZimtumo ir kainq svyravimq pagrindineprieZastis..lir"r"r^ ( .. I G.--.p a k l a u s d ru pr'lnonorma | | lPinigqkaip a r M o h .i"iJ""c-" l.Palrkanu| | :.13 pav. Vyriausybes iSlaidos.n" t p"lxrk I l Karnq lygrs | paJarnq I rr lainqlygisl o lV a l i u t o s l * u r s a r I Crvnasis -. 'rr..skiriasi nuo vartojimo. o eksportq .[' r.l . I .tiek monetarine Zinoma.i sS a l v j e L a) BVP apimt | I [r Fi.| J apimties.lll... I e)Mokcseiai r f 2 .-51 .n''o.l)Liuki'nu. kurias veikia valiutos kurso kaita.--. investicijq ir grynojo eksporto tuo. Keinso uZimtumoteorija ir stabilizavirno Investicines i5laidos .{ I I.--. Itu"'o"unT'*' c.I . Fiskaline ir monetarine politika.latine I *rrcIIrt. I (1.c | | I a) BVPapimris uTsienyjel norml | [b)Vatiutoskursai) I ) I L-.I uZimtumo._..:""' l.. tadiauimportq veikia savosSalies BVP.greitai besikeidiantibendrqjq i5laidq dalis. [.tokiu b[du veikia valiutq kursus. Laukianra rynojo f p i n i. NX ]2...tu. kad grynojo eksporto i5laidas lemia importo ir eksporto apimtys. Investicinesi5laidasveikia tiek fiskaline politika.fj1rta fi. ff#--*.\li'' I surna Skolos I c I I t I | | | l | ' Gamy.. ^ ovdis | ] 2 Finartsavtrrrt' J likvidavintas \ \ \| politika 7. Eksportas [* | 2.. l i n dr r e c h n i n d i paklausa | I t akryvq a T a n s a l > . .. Valsrybinis lygis fprrcrut-Un poiill^ | atni.bos l P f piniuu l I Paklausa sandiriams g (t.

pelno mokesdiq ir kitrl mokesdiq maZejirnas didina gaunamus pelnus.). aptardami 7.Tai gali bUti paai5kinta atvirkSdiory5io poveikiu. Nors fiskaling ir rnonetarinqpolitikq analizavomeatskirai. investuoti ir koks yra grynasis eksportas. pradesaugti (7.kaip vienas i5 keturiq bendrqjq i5laidq elementtl. realiai jos tarpusavyje susijusios ir turi b[ti koordinuojarnos. Diskretin€ politika remiasi. Tadiau paZymetina. Mokesdiq didinimas. lygio kaira i1 mokelti[--Sfo uei islaigq apmokestinirnostrukt[ros manipuliavimu. 5 mlrd. Kita vertus. Vadinasi.I"glesyniai skalei.. esant atitinkamai pinigq pasifilai. ar jis s4lygoja prisitaikanti pinigq pasi[los pasikeitirn4. oficialiai ji tait<omabkonoinikai stabilizuoti.9 paveiksle.. imoniq interesus.kiek vartoti. kai rnultiplikatorius yra 5.ri. valstybinds iSlaidosuZtikrins ekonornikojevisi5kq uZimtumq.Tarkime. sturnia investicijq paklausos kreivq I de5ing ir skatina kapitalo augimq.9 (b) pav. Vyriausybesi5laidos. nustatyta. kad iSlygintr4 ekonornikos sutrikin. atsiZvelgiantI narnq [kiq. Mp juda i de5ing ir.9 (c) pav. Fiskalin€ politika valstybdspajamq ir iSlaidq pokydius naudoja rarn. norint pasiekti visi5ko uZimtumo lygl. i5 dalies atsiZvelgiant i visuomenes interesus. kol pinigq pasifila nestabilizuojapalukanq nonnos.atsiradus papildornoms iSlaidoms. ir monetarinespolitikos priemonds gali daryti itak4 grynajam eksportui. 7. VyriausybesiSlaidq atitinkamaspadidejirnas priklauso ir nuo to.5 lentelE. arba stabilizuojanli-pt-rlitika. Monetarines politikos itakq analizavome. stabilias kainas. pajamLlmultiplikatoriaus poveikis sumaZinainvesticijas ir islaidas grynajarn eksportui. Sprendimai.Auromatine polirika.r augimui. bet ir perskirstant i5teklius ir pajamas. kada ekonornika.rus. o ypad palukanq noma.numatomokesdius riesio!iaipibporiingur nacro-natrnems paJamoms.. kuris parodytas7. kad. esant kitoms nekintandiornss4lygorns. mokesdiq politika netiesiogiai veikia vartojim4 ir investavimE.sprendimai apie vyriausybes i5laidas priimarni. priimami.13 pav. PavyzdZir.p. liks nepakitusios. didejasanderiq pinigq paklausa. tiesiogiai veikiant palfikanq normE ir kainq lygl Salies viduje.9 (a) pav.Plediantis gamybaiir BVP.esanr erynoio-?ffiqr-frsiffi!1"". palfikanq norma dideja (7.).) ir kartu iS dalies susilpnina vyriausybes i5laidq 1tak4 ekonorninian.Tadiau realiai negalima tiketis. truksta BVp 25 mlrd.maLinanumatytuspelnusir nor4 investuoti. akivatzdliai parodyta vyriausybesstabilizuojanti galia.Taigi ir fiskalines.valstybes politika. kad s4lygos. Esmd yra ta. Iki tol.kurie atsiranda del infliacijos ar gamybos kritimo. kad fiskalin€s ir monetarinespolitikos '!-ffi:-F 280 . Fjqlallne politika bfina diskretind ir auromatine. tiesiogiai veikia gamybq uZimtum4 ir kainq lygi.siekiant palaikyti aukSt4 gamybos ir uZimtumo lygi. USD.kad vyriausybes i5laidq ir apmokestinimo politika naudojarna ne tik siekiant makroekonominio stabilumo. Didesnes pal[kanq normos lemia investicijq surnaZejimq (7.

. . centrinisbankas centrinio banko balansind ataskaita centrinio banko aktyvas centrinio banko pasyvas atvirosrinkosoperacijos vertybiniq popieriq pirkimas vertybiniq popieriq pardavimas rezervonornos reglamentavimas privalomqjq(reikalaujamqjLL) rezervqnoITna diskonto norrnos reglamentavirnas a a a a a a a a a a a a diskontononra diskonto langas diskontolango prieZilra finansinepanika atveju blogiausiu skolintojas monetarindpolitika skatinandioji i stabdandiojmonetarin€politika pinigq pasi[los ir palfikanq nonnosdilema likvidumo sp4stai Pigu efektas realiqlqkasoslikudiq poveikis Fi5erioefektas Kartojimo klausimai parodykite. todel stabilizuojandios poveik[ uZtikrinatik jq koordinavirnas. Pagrindin€ss4vokos r r . b) paltikanq normq. c) kokias pasihlytumete kaip kiekvienasj[sq sillomas pokytis paveiks: PaaiSkinkite. .kaip KB rezeryuose ataskaitas. . KB rezervus. pinigq pasiLtl4 iSlaidas. l. Tarkime. . atvirosrinkos operacijas. . Lentel€se suraSytos supaprastintos KB sistemos ir 12 federaliniq rezerviniq bankq (kurie JAV atstovauja CB) balansines ataskaitos. pal[kanq nonnEir bendr4sias 3.politikos priemones realizuojamos ne izoliuotai. infl iacija. PasitelkqKB ir CB balansines atsispindikiekviena i5 5iq operacijq: a) CB perka vertybinius popierius i5 privaiiq [rnonitl ar asmenq. privalomqjq rezervqnorrn4. Kaip sifilytumetekeisti: a) privalomqjq rezervqnonn4. c) CB sumaZina ilgalaike j[s esatecB Valdybos narys. Ekonornikojeviespatauja 2. 281 . r . b) KB ima paskol4i5 CB.

t. padidejo) komerciniq bankq rczewai po kiekvienos operacijos? 282 . USD paskol4. Visq komerciniq bankq balansin€ataskaita(mlrd. 2 ir 3 stulpeliaipo to. UZpildykite balansin€s ataskaitos stulpeli.Federalines rezenrl sisternos banknotai (t) 60 3 33 3 27 ()\ r1\ a) Tarkime.IZdo indeliai .Paskoloskornerciniams bankams Pasyvai: .Kornerciniq bankqrezervai . USD vertybiniq popieriq i5 komerciniq bankq. jeigu taip. pal0kanq normos surnaZejimasskatina komercinius bankuspaimti i5 federaliniqrezeryqsistemosI mlrd.Rezervai . kai bus atliktos nurodytos trys operacijos. I b) Federaliniairezerviniaibankai parduodauZ 3 rnlrd.Suskaidiuokite.Einarnieji indeliai .y. tai kiek? kaip pasikeite (sumaZejo. UZpildykite 3 balansin6sataskaitos stulpel[.UZpildykitebalansinds ataskaitos stulpel[.paaiskinkitepladiau. 2 c ) Federaliniai rezerviniai bankai perka uZ 2 mlrd.Verfybiniai popieriai . USD) Aktyvai: . USD) Aktyvai: . d) GriZkimeprie Siqtrijq operacijqir atsakykimeI klausimus: ar pasikeite tiesiogiai ar netiesiogiai pinigq pasifila. kaip atrodysSiq ataskaitql.Paskola i5 federalines rezervq sistemos (l) (2) /t\ 33 60 60 150 Dvylikos federaliniq rezerviniq bankq sujungta balansin6ataskaita (mlrd. isanalizuokite kiekvien4 atskir4operacij4 remdamiesi pateiktaisduomenimis.kurie apmoka einamqjq s4skaitq dekiais.Vertybiniai popieriai . USD vertybiniq popieriq privatiems asrnenims.Paskolos Pasyvai: .

9 pav. t0 kaip keit€si KB sisternos sugebdjirnaskurti pinigus po kiekvienos operacijos. kuris apirnatiek fiskalines.irezervq norma 20%? Koks pagrindinis politikostikslas? monetarinds prieZasdiq PaaiSkrnkite ir pasekmiq grandinq. Tarkime. o. kai uZtikrina fiskalinir4ir monetariniqpriemoniq koordinavimq. 9. Po to i3analizuokite atveji atvirosios ekonon. kaip tarptautinio finansinio kapitalo srautaiveikia bendrosiospaklausos kreivespadeti. Paai5kinkite tezg: stabilizuojanti politika yra efektyvi. PasitelkEbendrosiospaklausosir bendrosiospasillos rnodeli. Pagal 7. - 283 .tiek monelarines priemones. PaaiSkinkite. parodykite Sios politikos esmQ uZdaroje ekonomikoje. paai5kinkite. jeigu privalornqjr. su Paai5kinkitefakt4 kad CB negali tuo padiu rnetu stabilizuoti palukanq nonn4 ir pinigLlpasifilE Kodel polinkis stabilizuotipallkanq normq gali lemti tebesitEsiandiq iacrjq? infl Trurnpai paaiSkinkiteuZirntumoteorijq ir parodykite. kokiu konkrediuribotumu susiduriamonetarinepolitika. Pasi[lykite plan4 nukreipttl stabilizuojandiosios politikos tEstinumui.kaip monetarineir flskaline politika gali veikti bendrqjqiSlaidqskirtinguskomponentus. 8.kaip veikia monetarinds politikos efektyvurr4: a) pinigLlir investicijqpaklausos kreiviq fomos. c) spardiais ekonomikosaugirnotempais. kad CB nutare taikyti stabdandiajq politik4 siekdamasriboti infliacij4. 7.5.rikos s4lygomis ir paai5kinkite. b) tolygesniupajamqpaskirstymu. kuri realizuoja monetaringpolitik4.l kontrolespriemone. b) ribinio polinkio taupyti dydis Kokiq itakE monetarindspolitikos efektyvumui turi atvirk5dio ryiio efektas? Kaip bendrai [vertintumdte monetarinespolitikos efektyvumq? Kodel atviros rinkos operacijosyra pagrindineKB rezervr. Paai5kinkite tezE: Pinigq apyvartos greitis yra tiesiogiai proporcingas palfikanqnonnai ir atvirkSdiai proporcingas pinigq pasi[lai.suderinamas su: a) santykiniuvalstybiniosektoriaus vaidmensmaZejimu.

r. . kokir.r budu Siqdviejq rinkq tarpusavios4veikalemia bendr4lqpaklaus4. kai planuojamos iSlaidos prilygsta pajamoms. parodanti. Modelis parodo. Kadangi palukanqnorma veikia tiek investicijas. tiek ir pinigq paklausa tai birtent Sis veiksnys susiejaabi IS-LM modelio dalis. kas sukeiia nacionalinio produktopokydiustrumpuojulaikotarpiu.naudojant 45" linrj4 grafiko iSpletirnas.8. parodo tokius pal[kanq normos ir nacionalinio produkto lygiq derinius.Keinso teorijosinterpretacija. Siarneskyriuje nagrinejamas paklausos bendrosios rnodelis.1 pav. kainq lygis pastovus (8. P R E K T U T N K At R t S K R E t V t R Prekiq rinkos pusiausvyrosgrafikas. IS kreiv€ rodo situacij4prekiq ir paslaugqrinkoje. 1937m. arba IS kreive.1 pav. Bendrosios paklausos poslinkiai kreives y 8. Fiksuotas kainq lygis o yr+yz#y: 8. kas turi itakos paklausos bendrosios kreivesposlinkiui. Modeli sudaro dvi dalys: IS kreive ir LM kreive. Dabartiniu metu Sis modelis yra svarbiausia DZ. kai J! taip pat galima nagrineti ir kaip modeli. o LM kreive .situacij4pinigq rinkoje. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE lki Siolpusiausvyra prekiq ir pinigq rinkose buvo nagrin€jama atskirai.vaclinarnas IS-LM modeliu. Sis modelis parodo. Prekiq rinkos pusiausvyros grafikas yra pusiausvyros produkto nustatymo.). pasi[le britq ekonomistas Ji Nobelio prenrijos laureatasDZonas Hiksas.

kad 285 . Del to blsirnasis pelnas turi b[ti didesnisuZ einam4sias iSlaidas. likusios sumokej . pelno prieaugiu. kai tik prasidedagamyklos statyba ar perkamas irengirnas.glqq}. Investicinds iSlaidos tai iSlaidos naujiemsgamybiniams pajdgumams kurti. kad ji galetq sumoketi kredito sumq kartu su jo pal[kanomis. i u-s thg.1 ) jeic*=cx(l-t).Tai b[tina s4lyga.n o r m a i Anksdiau investicines iSlaidos buvo nagrindjarnoskaip iSorinis (egzogeninis)kintarnasis (2r. gyvenamqjq namq.tjg9 saiaT as f4 kb yso. lnvesticijosgali bfiti susijusios su visai naujosprekes ir galnyba. 4 skyrirf. Kadangi pajamos bus gautos ateityje.Kuo didesnes pahikanos.lnvesticindsiSlaidos padidina fizinio kapitalo apimt[ ekonornikoje.o kartu priklausonuo pal[kanq normoslygio. taip pat ir prekiq atsargoms sudaryti.Rlbinispolinkis y?rlo. prarnonineiar Zemdsfikio statybai finansuoti._K* 1-p +a13..y. ros.t!_llacrio+glinel ql_g-. firma turi palyginti bnsimq. il. kai rnato paklausos savo produkcrjai padidejimo perspektyvasir nori iSplesti savo veiklos mast4 arba kai siekia lgyti prana5um4 diegiant efektyvesni s4naudq ekonomijos poZiuriu kurios nors prekesgamybosb[d4. Firrnos investuoja.-i."iLr6' lilaeiiiii "". I n v e s t i c i j o sr p a l i i k a n r .q p$. investiciniq iSlaidq ir autonorniniqvartojimo i5laidq.' 'u l-c*' (8. del to ir ji turi buti tikra.oli"kil.mauton oroesn rs q omrnl isffi iAiilruX TT6il.n*g*pqlr.ti. o i5laidos atsirandai5 karto.tuo didesnisturi bfiti skirtumas tarp b[simojo pelno ir dabartiniq investiciniq iSlaidq. jog investicijosduos pakankamai papildomopelno.11 pelnq su dabartinemis iSlaidorris.r.-"* p.aJ"qrq.Ankstesniarue skyriLrje produktaspriklauso irodeme.ly!ie*' 8 . Autonomines iSlaidossusidedai5 vyriausybesiSlaidq.rausy. Kiekvienu atveju sprendimasdel gamyklos statybos ar maSinq ir lrengirnq pirkimo priklausysnuo busimqjq iSlaidqir gaiirno pelno ivertinimo.kad pusiausvyros nuo dviejq veiksniq: autonominitl iSlaidq A ir ribinio polinkio vartoti r r a c i o n a l i n e s j a r n ac * : pa s T Y ^ = .la9\. 1 . kad b[tq galima sumoketi paskolospalfikanas. 1 .!rg_:eLojl-gispqn_u_daqel-gilgp l rqgrg_{ g3etodales. t.nes itraukiamapal[kanq norma kaip modelio dalis. o dabar jos tampa vidiniu (endogeniniu)kintamuoju. Firma turi palyginti i5laidas investicijoms su naujos gamyklos ar [rengimo eksploatavimo nauda. Savo investicijqfinansavirnui firma skolinasi pinigq Siandien.

nei nuo pal[kanq norrnos. Tadiau. jos tLrri atsiZvelgti ir 1 pal[kanq norrnfunesjq tikslas* kuo geriausiai panaudoti savoturimasle5as. Investicijq paklausoskreive lvertinant pinigq rinkos vaidnieni.rgiau pajarnq.nes tokioje situacijojenebutina. Kai firmos turi pakankamai nuosavq leiq ir joms nereikia skolintis pinigq savo investiciniams projektans igyvendinti. ar ne.naudojantsavo turimr. 286 . kuriosnepriklar-rso nei nuo pajamq. investavirno mastas auga. 8.2) r .investicijq nonnaikoeficientas. jautrumopalhkanq b .realioji pallkanq norma. Taigi kuo auk5tesne pallrkanq nonra. Mat investicinio projekto realizavimasduoda pajamq prekiLl forma.jog didele palukanq norrna sunaZina finnos suinteresuotumq igyvendinti savo investicijas. kai palukanq nonna auk5ta. lr atvirk5diai.kornpiuterines sistetnos kokybes gerinimq telefoninio rySio atnaujinimq ar susiddvdjusiq krovininiq veZirneliq pakeitim4.2 paveikslas. jei b>0.autonornines investicines iSlaidos. tik nedidele Siq projektq dalis bus pelninga. o kai ji Lerna.1. investiciniq iSlaidq funkcrja iSreiSkiama taio: t=i-b"r. dia b=Al/Ar. (8. skolinant kitorns finnoms. Priimant investiciniussprendirnr-rs. Firrna turi patyrineti. kurie gali apimti naLrjqgamyklq statybq. ar ndra galimybesgauti dar. Visa tai rei5kia. tuo atveju investicijq apirntisatvirk5diaiproporcinganominaliajaipalfikanqnomai. jei kainos pastovios.rspinigus kitu budu. perkant obligacrjas. Kuo didesn€palukanqnorma. Tadiau. kai pal[kanq norma Zema. ar firn-rai reikia skolintis. kuriq vertd turi b[ti palyginama su iSlaidorniskreditui. nominalioji paltkanq nomra lygi realiajai.2.projektastaptq priimtinas. tarkime. I .didZioji projekrq dalis bus pelninga.ro metu firma disponuoja keletu lgyvendinti paruoStq investiciniq projektq.kad bhsimasispelnas Zyrniai virSytq einam4sias investicines i5laidas. RyS[ tarp investiciniq iSlaidq ir realiosiospal[kanq nonnos vaizduoja 8. tuo rnaZesnis i finnos ribinis polinkis investuoti 1 fizin1 kapital4 nepriklausomainuo ro. tuo jai geriau skolinti savo ltl:Sas.. 3 skyriq). ne o investuoti savoprojektus. svarbi realioji palhkanqnonna labai (Zr. Bet kurir.

esant bet kuriarn pal[kanq nornos lygiui. firmq investiciiq paklausos apimti rodys ta5kas B. tuomet kreive vertikalesne. pavyzdZiui. esantis investicijq paklausos kreiveje.kad investiciiqpaklausos kreive pasrinksi kairE. o investicijq paklausos kreivd paslenka i desinE.Taigi gaunarne: AD=C+I+G. Palfikanq norma ir bendroji paklausa:IS kreivd AtsiZvelgiant i nauj4 planuojamq invesriciniq iSlaiclq funkcry4 pertvarkoma bendrosiospaklausos funkcija. 8. firmos planuoja investuoti daugiau. 287 r I l. kad. Ji atspindiprielaid4 jog palnkanqnormos sumaZejimas padidinapapildornqlesq I kapitalo atsargas pelningumq ir todel s4lygoja clidesn[ planuojarnq investicijq lygi.1. lt L . investiciiq paklausos vyriausybes ir i5laidq. C _ a r c x D I: a + c x ( Y . I sumazdjimas reiSkia.Ir Is 8. padidejimas i reiikia. kuriq finnos sutinka lgyvendinti bet kuriuo pal[kanq nonnos lygiu.L) t. lnvesticijq paklausos kreive Investicijq paklausos kreiv€ rodo investicijq apimti. T . lnvesticijq paklausos kreives nuolydis priklauso nuo b ir nuo I.2 pav. Ir atvirkidiai.t x Y ) .3. Kreive yra neigiamo nuolydZio. palukanq nonnai esant re lygio. Jei investicijos labai jautrios palukanq normai. tuomet kreivs yra beveik nuoZulni. nedaug surnazejusi palfikanq nonra labai padidina i'vesticijas.T -bxr. Autonominiq investiciniq islaidq pasikeitimai sukelia investicijq kreivdsjudejim4 koordinadiq pradZios tasko arzvilgiu. Jei investicijos maZai jautrios palukanq normai. Bendroji paklausa susideda iS vartojimo.i p .

4) lygties matorne. Bendrosiospaklausos elementtlry3ys su pallkanq noffna 288 AD .3 O A 8.4.i*C-c x ( l . dideja obligacijq bei korporacrjq akcrjq kaina. kiek padidejusi pinigq pasi0la sumaZina pusiausvyros palukanqnonn% netiesiogiaipadidinamas Seimqturtas. Pinigq kiekis ir palukanq norma veikia namq lkiq nrrtq ir vartojim4 bei bendrqjqpaklaus4dviem budais: l. Tiek.Visa tai didina vartojimo i5laidas ir keidia vartojimo funkcrjq ir bendrqj paklaus4bei pusiausr. Kai palukanq nonna krinta.b x r + G .yros nacional produkt4.A D : a + c x T p + c x ( Y . formulg: AD=A*c*xY-bxr. ini E Atskirq bendrosios paklar. AD:a+c rTn . tai tuometbendroji paklausanustatoma 8.3 pav. Nuo palDkanq norrnospriklausoir autonorninis vartojimas.tx Y ) + l .4) t IS (8.3)f<rmulg: modelioautonoming bendrajqpaklaus4 apskaidiuojama kuri A = a + c x T p + l+ G (8.b x r .jog padidejusi pal0kanq norma surnaZina bendrq4 paklaustl nurodytu pajamq lygiu.3) pagal Kadangi c*= cx(1{).rkanq pinigq norrnE PadidejEs kiekis didina bankq sistemosgrynq pinigq atsargasir i5pledia vartotojiSko kredito apimti. veikdami ir vartotoji5ko kredito kiek! bei jau nustatytqpah. (8. Kadangi pinigai yra viena i5 turto formq. ir namq flkiq turtaspadideja. Siekdami supaprastinti Sirt lygybg ivesime rni3riosios ekonornikos pagal(8.t )x Y . 2.rsos elementq ry5ys su pahkanr4 noma pavaizduotas grafiSkai paveiksle. 8. tai padidejusi realiqjrl pinigq pasiulatiesiogiaipadidinaSeimqturtq. Pinigq kiekis ir palfikanqnorma veikia vartojimo iSlaidas. nes padidejusi palukanq nonna sumaZina investicinesi5laidas. Zemesndpal[kanq nonna leidZia narnq [kiarns imti didesnes paskolas.

Si rysi parodolS kreive. sqlygojandiospusiausvyrossusidarymq supaprastintarne ekonomikos modelvie.Y1. o 289 . visuoseIS kreivdstaikuose prekir.l t.TaSkas atidedamas atitinkamai 8.b x rr.Prekiq rinkoje susidaropusiausrryra. tai gaiima daryti iSvadq jog bendrasisnacionalinisproduktaspriklauso nuo palDkanqnonnos. nacionalinioprodukto apimtis.nuo pahkanq normos. IS kreives pavadinimas kilEs iS investicijq (investrnent) santauptl ir (savings) lygybes.o pastaroji . [ + q*rY-l]xr2 I + c*xY-bxrr 8 .1 nacionalinioprodukto apirntisYr (8.yra. 4p a v . o funkcija A + c* x Y. IS kreivd (IS cur. kai pallkanq norrnalra 11.y. pradind realioji pallkanrl flonl& 11.Kadangi pusiausvyros nacionalinisproduktasir pajarnospriklauso nuo bendrosiospaklausos.o bendrosiospaklausos prekiq rinkoje susidaro taSkeEy. I S k r e i v e Tarkime.4 (b) paveiksle.re)parodo tokius nacionalinioprodukto ir palukanq normos derinius. kuriems esant prekiq rinkoje susidaropusiausr.4 (a) paveikslas). Pusiausvyra pusiausvyros E. paklausalygi prekiq pasifllai.

kad pallrkanqnorma rei5kia Zernesni pajarnrllyg1 nr. galirne gauti kelet4 pal[kanq nonnos ir nacionalinio produkto lygirl.kad pusiausvyrasusidarotnornet. kurie sqlygoja pusiausvyros prekiq rinkoje. kad prekirl rinkoje susidaropusiausvyra.s) (8. Visiems Siojekreiveje esantiems ta5kams. kad jie yra tokie pallkanq normos ir nacionalinioprodukto deriniai. 8. kuriuose susidaro pusiausvyra prekiq rinkoje. kadangi atkarpa (A-bxr) pailgejo. Yx(l-c*)-A-b'r' padalysime (l-c*).l paklausa (8. Kartodarni tai visoms galimoms pallrkanq normoms.4 (b) paveiksle sujungp visus Siuos ta5kus. IS kreive yra neigiamo nuolydZio.1) lygtimi.6) m-investicijqmultiplikatorius. gar"rnama: Y-c*xY--A-bxr. Bendrosios paklausos padidejimas reiSkia. remiantis prekiq rinkos pusiausvyros pajalnos s{yga.kai nacionalinds yra lygios planuojamorns i5laidoms: Y:AD. Ka1 : m dia I I .L^ * | ( 8. ir kaftu sumaZindamas bendrqj4paklausq 290 . o bendrosiospaklausos kreivd persikelia auk5tyn atstumu (-bxAr). 8.4 (b) paveiksle matome.bxr). susidarymq IS kreivp galima nubreZti. tai gausirne Jeiabi lygybdspuses i5 Y: mx(A. Kreivd persikelia auk5tyn.4 (c) pav. Lygti (8. Pertvarkiuslygti. teigiandia. Apskaidiuotasnacionalinioprodukto ir palukanqnormosrySysyra lS kreive.palflkanqnonla surnaZejo 12. IS (8. gaunamekreivq IS. nes aukitesnis palDkanqnormos lygis surnaZina investicinesiSlaidas.6) lygties rnatorne.6) palyginamesu (8. todel paprastaimultiplikatoriq Zyrnesime simbolium be jokio indekso. kur Ar (palflkanq nonnos pasikeitirnas)yra neigiamas. Ta5kasE2yra antrasisIS kreivds ta3kas.iki Sakysim.Del to padidejainvesticijr. bDdingatai. kad padidejo ir pusiausvyros nacionalinis produktas nuo Yy iki Y2 ta5ke E2. Y:A+c*xY-bxr. Analogi5kai galetq veikti ir bet kuris kitas bendnf q iSlaidq pasikeitirno sqlygotasmultiplikatorius. kad naujas palfrkanq nonnos 12 ir nacionalinio produkto Y2 derinys taip pat rodo.uodytarr aukStesne pusiausvyros A.).

..5 pav. tai palukanq norrnos pasikeitirnassukelia didell bendrosios paklausos pasikeitimrl (bendrosios paklausos kreivd persikelia i vir5q dideliu atstumu)... rnultipl ikaloriaus Jei investicines i5laidos labai jautriai reaguoja 1 pali-tkanqnonnos pasikeitimus (b yra labai didelis).. Apatiniq bendrosios paklausos kreiviq koeficientasc* maZesnis vir5utiniq bendrosiospaklar.. Panaiq poveiki IS kreives statumuituri ir rnultiplikatorius.-... : .taip pat nuo (8.' ..6) lygtVje. .rsos krerviq uZ 291 I i . ..-') \*c*'x\'-bxrr ..ir kreive IS bus labai stati."" A+c* rY -br rr " b ) 8. atitinkandios skirtingus multiplikatorius.. o karfu ir dideli pusiausvyrosprodukto lygio pasikeitim4 ir tuo nuoZulnesne bus kreive IS. Multiplikatoriausitaka IS kreives staturnui 8. Kreives statulras priklauso nuo investiciniq i3laidq jautrumo pallkanq nonnos pasikeitimams.nacionalinio produkto pusiauslyros lyg[.5 paveiksle pavaizduotos bendrosios paklar"rsos kreives.pusiauslyros nacionalinioprodukto lygis beveik nepasikeis. ":: E. Jei pallrkanq nomros pasikeitimai s4lygoja tik nedidelius bendrosiospaklausospasikeitimus (b labai maZas).

kuo didesnismultiplikatorius. Atitinkamai kuo didesne mokesdiqnoma. Pusiauslyrosprodukto pasikeitimasdel palikanq nonlos pasikeitimoyra tuo didesnis.rs.6 (b) paveiksle): (tai AY:AIS:mxAA. tuo statesne kreive. Atitinkamai. bet pusiauslyros produkto lygis Zemesnis negu taike 82.l norma: jos padidinimas sumaZinamultiplikatoriq.6) lygtis. 12 del to reikalinga tokia pat bendrosiospaklausosfunkcija. SumaZdjus pal[kanq normai iki 12.E3 ir Ea.romaZesnis investiciniqi5laidqjautrumaspalDkanqnonnai ir kuo maZesnis rnultiplikatorius. IS IS kreive persikelia atsturnu.ikairg. (a) dalyje.5 paveikslo (b) dalyje matome. tatyra.yros ta3kai.4 paveiksleyra dar du nepusiausr.Pradiniaipusiausvyros produkto lygiai.kad kuo maZesnis multiplikatorius. y1 ir y1' atitinka palfikanq normE 11 apatiniamegrafike. darantys pateikiarni itakq IS kreivdspasikeitimams.iki Y2.tuo didesnis IS pusiausvyros produkto pasikeitimas.lflorrr1& ta5keE3yra tokia pat kaip ir taike 82. IS SiE iSvaaq patvirtina (8.kaip pavaizduota8.kaip ir ta5ke 82. Multiplikatoriq m veikia mokesdir. I5rei5kiame pal[kanq norm4: (8. tuo statesne kreive. 292 .tuo statesne kreive.6a) Taigi nurodytam bendrojo nacionalinio produkto y pasikeitimui bendras realiosiospalukanq nonnos r pasikeitimas bus tuo didesnis. 8 . rar fiskaline politika gali paveikti 5i nuolydi. 8.koeticient4 c*'. Atitinkamai vir5utiniq bendrosios paklausos kreivirl rnultiplikatoriusyra didesnis.5 pav. atitinkanti du taikr. kreivE de5ing. Tadiau pusiausvyrosprodukto pasikeitirnasyra labai skirtingas:vir5utiniajai kreivei jis padideja iki y2'. Kadangi pallkanr. jq surnaZejimas o i Visi veiksniai. 1l e n t e l e j e . o apatiniajai. Ta5ke E3 pallkanq ronno 12. Taigi kr. kaiA-a+cxL*T-G. bendrosios paklausos kreivds pakyla auk5tyn tuo padiu vertikaliu atstumu. 8. Vyriausybes i5laidq transferiniq ar mokej padidej irnq imasperkeliaIS . Kadangi IS kreives nuolydis priklauso nuo multiplikatoriaus.tuo daugiaupadidejaproduktas.kuo investicijq jalltrumo pal[kanq normai koeficientasb ir multipHkatoriusm bus tnaZesni. pakituspalfikanqnormai. kuris lygus multiplikatoriaus ir autonorniniqiSlaidqpasikeitimosandaugai matorne8.kuo statesnd bendrosios paklausos kreivd. kuo didesnismultiplikatorius.

kr. atitinkanti ta5kq 8. sukeltas autonominiqi5laidq pasikeitirno Ta5kasE4 (8.Todel 8. IS kreives persikelimas.esantysIS kreives kaireje (E3).arbaprodukto lygis per maZas. excesssupply of goods). yra taSke E+.6 pav. 293 .yra prekitl paklausos pertekliausta5kai. Todel ta5kas E3 yra prekiq paklausos pertekliaus (EDG. (ta5kasEa).yra prekiq Del to visi ta5kai.Ta5kai. Prekiq paklausaviriija pasi[lE AD Y:AD A'-h^r.+"+"V A-bxri+c*xY AY=rnxAA 0 a) AY=mxAA 0 b) 8.rriameturime prekiq pasiflos pertekliq (ESG. Pal[kanq Dorrrla 11.4 (a) paveiksle.esanfysIS kreives deSineje pasillos pertekliausta5kai. kad prekirl rinkoje bhtq pusiauslryra. Sios keivds taSkeE3 bendroji paklausaviriija produkto lygi.) turi tokiqpat palDkanqnorrntukaip ir ta5kas E1.4 paveikslo (a) dalyje matome abu ta3kus toje padioje bendrosios paklausoskreiveje. excess demand for goods) taSkas: palflkanq nonna yra per Zema. tadiau pusiausvyros produkto lygis yra didesnis.4 (b) pav. kadangi produkto apimtis yra didesneuZ bendrqj4paklausq.

siejanti pinigq pasi[I4.Pasikeitimai kreiveje Kintanrasis VyriausybcsiSlaidos Kintamojo nasikeitinras Didcja a lvlaZcj Didija MaZcja Didcja MaZija Didcla MaZcja Didcja MaZcja : IS kreiv0S nersikdlimas I dciing I kairq IS kreiv0s nuolvdis Ncturi itakos Ncluri itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturl takos Ncturi takos NuoZulncsnc Statcsnc NuoZulncsnc Statcsnc M o k c s d i a i( b c n d r a sunra) i A u t o n o m i n c sS l a i d o s R i b i n i sp o l i n k i sv a r t o t i j I nvcstici j 11autrumas palukanqnorrnai I kairq I dciinq I dcSinq I kairq Ncturritakos Ncturiitakos Ncturi ltakos Nchrri itakos 8. o reali4jq uZra5ome.1 lentel€. Koeficientas k rodo tiesioging pinigq paklausos ir produkto apirnties priklausornybg: k: ALIAY. PINIGQ RINKA IR LM KREIVE Anksdiau i5nagrineta palfikanq norrnos ltaka pustausvyros nacionaliniam produktui. palukanqnoffna. Kuo auk5tesne nes tokiq pinigq laikymasdaugiaukainuoja. ir nuo pal[kanq nonnos: L:kxY-hxr. h . MD/P :L. 294 . Koeficientas h rodo tiesioging pinigq paklausos ir palfkanq normos priklausomybg: h:AL/Ar. k>0. h>0.pinigq paklausos jautrumo palukanq nonnai koeficientas. Kaip jau Zinome.2. diak-pinigtlpaklausosjautrumobendrajamnacionaliniam produktui koeficientas.realiaj4pinigq paklausq pinigq pasiul4 M5. o dabar bus nagrinejamasrealiojo nacionalinio produkto ir pallkanq nonnos ry5ys pinigq rinkoje' ^ Hipoteze. tuo Zmondstures maZiaugrynq prnlgq. produkt{ ir palfkanq normtu teigia' kad realioji pinigq paklausapriklauso ir nuo produkto./P:M.lS 8.

kuriame pinigq rinkoje susidaro prniausvlra. i5augair pinigq paklausa.7. realioji pinigq pasi[la kai lygi realiajaipinigq paklausai: M arba M s =kxy-hxr P (g.ir pinigq (money) .8) Apskaidiuotaspal[kanq norrnos ir nacionalinio produkto ry5ys yra LM kreive. Taigi realioji pinigq pasi[la M/P. padideja reikalingq pinigq kiekis.visuose LM kreives ta5kuosepinigq paklausa lygi pinigqpasihlai. matome.7 (a) pav).pinigq paklausos. Tarkime. LM kreiv€ (LM curve) parodo ivairius palfikanqnormos lr nacionalinioprodukto derinius. kaip maZejanti pallkanq norrnos funkcrja. 8. kainq lygis pastovusP. NubreZg naujq pinigq paklausos kreivg L2. Esant Siai paltrkanq normai. Realioji pinigq pasifila pavaizduotaverlikalia hnrja. o iSaugusi pal[kanq norrnaji sumaZina.7 (b) paveiksle atidedamasnaujos pusiausvyrostaikas E2. kai yra nacionalinioproduktolygio Y1 ir pal[kanr4norrrlos11derinys.pinigq pasillos pusiausvyros s4lygosL:M. Del to reikalingq pinigq kiekis nepakintaturiurq 295 .kuriems esantpinigq rinkoje susidaropusiausvyra. kad palfikanq norma i5augo iki 12. 8.7 (b) paveiksle atidedameta5k4 E1. Padidejus nacionaliniam produktui. nominalusispinigq kiekis Iv{xkontroliuojarnas centrinio banko.) S M D P = P Dabar apskaidiuojame palfikanqnorme: M hxr:k"Ys P M r=lxlt"Yh \ t [ s I P ) \ (8.realioji pinigq paklausa priiygstarealiajaipinigq pasi[lai. Paltkanq normai r1 bfidinga subalansuotipinigq rinkq taike E1(8. LM tiesds pavadinimaskilgs i5 modelyje analizuojamo iikvidumo (liquidity) . Padidejusnacionaliniamproduktui iki Y2.Pusiausvyrapinigq rinkoje pasiekian-ra. kadangi ji nurody'tair nepriklausonuo palfkanrq norrnos. Nurodytamnacionalinio produkto lygiui Y1 nubreZiamapinigq paklausos kreivd L1. Derinys 4 ir Y2 taip pat s4lygoja pinigq rinkos pusiausvyrq.

pinigq kiekio atZvilgiu.Didejant nubrdZiame nacionalinio produkto apimdiai.kad ji reikalaujaZemesnes nonnos bet kuriam nacionalinioprodukto lygiui arba aukitesnio nacionalinio produkto lygio bet kuriai palhkanq normai. Ir atvirk5diai.Siuo atvejudel produktas. kai nurodyta nominalioji pinigq pasi[la. kylandiq kreivE LM. tuo (koeficientask) ir kuo maZesnis statesndLM kreive. kreive LM reikalauja didesnes pal[kanq normos pinigq paklausos nuslopinimui ir pusiausryros pinigq rinkoje pinigq pasiulai. pakeitus norninaliqj4 pinigq pasi[I4 kai kainos pastovios.+ m). NubreZq atitinkam4 pinigq paklausos kreivg skirtingiems nacionalinio produkto lygiams ir atidejq pusiausvyrostaikus. LM kreive Kuo didesnis pinigq paklausos jautrumas nacionaliniam produktui jautrumaspalukanqnormai (koeficientash). nekintant iSlaikymui. LM yra vertikali. ir 5i dabar reikalausauk5tesnes dvdZiui. Jei pinigq paklausa labai jautri palukanqnonnai (h didelis. LM kreive yra teigiarnonuolydZio. nurodltas nacionalinio produkto pasikeitimasAY turi didesni poveiki pallkanq normai r. sumaZejusirealioji pinigq pallkanq pasilla perkels kreivg LM i kairg. nacionalinis nedideliopalukanqnorrnospasikeitimolabai pasikeidia kad pinigq rinkoje bUtq i5laikya pusiaus'nyra. arba pakitus kainoms. nonnos bet kuriam nacionalinioorodukto 296 . Realioji pinigq pasi[la gali pakisti. Realiosiospinigq pasillos pasikeitimasperkelia LM kreivg. LM kreivebeveikhorizontali.Kai pinigq paklausa nejautri pal[kanq nonnai (h:0). kuo didesnis koeficientas k ir kuo maZesniskoeficientas h. palukanq Kreivds LM persikelimasI de5ingparodo. Tai gali patvirtinti ir (8. kad paskatintq Zrnoneslaikyti papildorn4 realqji pinigq kieki.8) lygtis. a) Mo P M/P U Y b) r 8.7 pav.

2 lenteleje. kad pinigq rinkoje sr. yra pinigq paklausospertekliaustaikas. lygtimi ir darantprielaid4 kad h:0: AY=ALM:kr-i r AM- Visi veiksniai.7 (b) paveiksle E3 Kaip matome. Del to padideja realioji pinigq paklausa. 297 . ir susidarytq pinigq paklausos perteklius E1Ea. kad nacionalinisproduktas i5augo iki Y2. excess Ta5ke E1 visus 4 taSkus.Tarkirne.rsidarytqpusiausryra. Siarne taike susidaro pinigq pasillos perteklius atitinkapinigq pasillospertekliq. yra pinigq pasiulospertekliausta5kas. a r i n k a i s u b a l a n s u o tP a n a g r i n e k i mte 5 k qE r 8 . bet palflkanq norna yra per auk5ta.7 (b) paveiksle yra pinigq paklausos pertekliaus pinigq ta5kas:pah)kanqnonna per Zemaarba produkto lygis yra per aukStas . supply of money) pertekliausta5kus. o pinigq paklausos kreive persikelia i L2. bet kuris ta5kas. pradin[ produkto lygi Y'. excessdemandfor money) ar pinigq pasiulos(ESM.7) Horizontalus LM kreives poslinkis apskaidiuojamas. realioji pinigq paklaustr butq nustatyta ta5ku Ea. 7 ( a ) p a v e i k s l e C i a t u r i r n e i.esantiskaireje ptrseje.u a ) tt P M2 P M/P b ) 8. E3E2Ta3kas 8.8 pav. Esant pradinei palukanq nonnai r1. pateikiami 8. darantys [tak4 LM kreiv6s judejimui. o bet kuris ta5kas. Atitinkarnai ta5kas Ea 8.Panagrinekirne pinigq rinka yra pusiausvira. PinigqpasillospadidinimoitakaLM kreivei remiantis (8. Ta5kus Salia LM kreives (E3 ir Ea) apibudinaure kaip pinigq paklausos(EDM. esantis LM kreives deiineje.

9 pav. rinkose susidaro pinigq pasiula. Prekiq ir pinigq rinkq pusiausrryra 298 - .Pasikeitimai Kintanrasis Pinigq pasiltla Autonominc pinigrl paklausa P i n i g qp a k l a u s o s jautnttlas pal[karlq norrnai P i n i g qp a k l a u s o s iautrunas procluktui Pasikeitimas Didcja MaZcja Didcja MaZc.2 lentel€. kai nurodyta realloji jq deriniar-ns esant susidaropusiausvyra pusiaus\yravienu metu.Tik ta5keEs abiejose Prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyra (commodity and money market equilibrium) .vienalaikes pusiallsvyros prekirl ir pinigq rinkose situacija arba vadinamoji dviguba pusiausvyra.ia Didcja MaZcla Didcja MaZcia LM kreivds nersik€limas I dc3inq I kairq I katrq I dcSinq Ncturi itakos Ncturi itakos Ncturi ltakos Ncturi itakos LM kreivEs nuolvdis Ncturi itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturi itakos NuoZulncsnc Statcsnc Statcsnc NuoZulncsni 8.3.9 KreivesIS ir LM br62iamos IS-LM modelis. Kreive IS parodo. naudojamas pav. kokiems nacionalinioprodukto ir pallkanrl-nonrlos . PUSIAUSVYRA PREKIU IR PINIGU RINKOSE Bendrajai pusiaus\yrai prekiq ir pinigq rinkose paaiSkinti vienamegrafike(8.LM kreiveje 8.). 8.kokierns ieriniams esant prekiq rinkoje susidaropusiausvyra'o kreivd LM pinigq rinkoje.

verslo ir vartotojo optirnizrnas. Kai yra toks pallkanrl nonnos iygis. susidaro reikiamo dydZio bendroji paklausa.o individai turi norimasfinansinioportfelio kornpozicijas.kad susidarytqpusiausvyrapinigtl rrnkoje.jei ji yra taSkuose ar V ? Jei prekiq rinkoje nera pusiauslyros ir vyksta priverstinis U atsargq maZejirnas ar kaupimasis. Atitinkamai firmos garnina planuotE produkcijos kiek! (nera nenumatytoatsargqsusikaupimoar sumaZejimo). jei negali kitaip patenkinti savo pinigq paklausos.Ir taip. pinigq paklausa. kuriq modelis yra politikos neaiSkina. kad butq pusiauslyra abiejoserinkosevienu metu. vienintelismonetarinds instrumentas yra pinigq pasilla.pinigq paklausalygi pinigq pasi0lai. ProcesastQsiasitoi. palukantl flomlo 12 reikalauja nacionalinio produkto Y2. pinigq rinkos pusiausvyrai ta5keF. atsiranda spaudimas sureguliuoti palfkanq nonnfu kadangi Zmones turds parduoti akcijas ir obligacijas. Egzogeniniai kintamieji. monetarinds 299 . Del per maZo nacionalinioprodukto lygio yra nepakankarna kad atitikq nurodytEpinigq pasiul4. Kad susidarytq pusiausvyrapinigq rinkoje ta5ke G. didinantis pal[kanq norrnE. nacionalinio produkto lygis Y1 yra per maZas. Jei pinigq rinkoje ndra pusiausvyros. kol pasiekialygi r*. MONETARINES POLITIKOS POVEIKIS realusis Iki Siol nagrinetasIS-LM modelis parodo. kai pallkanq norma yra rr. pusiausvyra tik prekiq rinkoje ta5ke B. 8. pusiausvyros Kaip juda ekonornikalink bendrosios taike Ee.tai siekiamoji pusiaus'nyrospalhkantl norma. artirnas potencialiajam produkfui. Y* nacionalinioprodukto lygis Y* ir pusiausvyros . sqlygojanti norimo potencialiojo bendrojo nacionalinioprodukto susidarymq.tai pasirinktaspusiausvyrosbendrojo nacionalinio produkto lygis. Del to susidaropinigq kuris reikalingas paklausos perteklius.Prekiq ir pinigq rinkos veikia viena kit6 kol nusistatopusiausryros pallkanq normos lygis r*. du fiskalines politikos instrumentai vyriausybds i5laidos ir grynieji mokesdiai. finnos didins ar maZins garnyb4 stumdamosekonomikq ta5ko Es link. kol palflkanqnorma pasiekialygi r*. reikalingas nacionalinio produkto lygis prekirl rinkos pusiausryraiY2 ta5keC yra didesnisuZ lygi Y1. ir kitaip ekonomika pasiekia ta5k4 Ee.nacionalinisproduktasir pinigq paklausa. Ir atvirkidiai. yra Kai susidaroderinys 12ir Y1. palukantlnorrnakrinta tol.4. Ta5ke Es prekiq paklausalygi prekiq pasiulai. Palfrkanq normai r.Kai susidaropinigq pasillos perteklius. kaip nustatornas produktas ir pallkanq norrna. obligacrjq pasiula lygi obligacijq paklausai. kurio ribose siekiama stabilizuoti nacionalini produktq fuo tikslu reguliuojant bendrqjq paklausE r* . Siame skyrelyje nagrinejame politrkospoveiki.

10 pav.jei centrinis bankasperkelia LMs kreivq I padidindamas pinigqpasi[lq? LMl padet[.IS ir LM .nr. Stiprus skatinaniiosiosmonetarindspolitikos poveikis Kaip pasikeis produktas. 8. Atsakyrnaspriklausonuo abiejq kreiviq .1. { I I I I I I I stimulai ina produktqir i n ap a ) u k r r r q ---------) poveikis. LM kreivenuoZulniir kai kai 8.4. Pinigqpasillospadidinimo vertikali 300 . kai pinigq pasifilos padidinimopoveikrs.kad pinigq pasiulos keitimo poveikis gali b[ti arba stiprus. LM pateiktas 8.Prakti5kai nustatyta.rolydZio.10paveiksle kreiv€ nuoZulni ir kai LM kreive vertikali.arba silpnas.

Silpnasskatinaniiosiosmonetarin6spolitikos poveikis Centrinisbankasdidina pinigq pasinl4 kai mano.pinigq paklausa. iki Panagrinesime tokius atvejus: du r) pal[kanq normos pasikeitimai gali tureti tik silpn4 poveikl autonomindms planuojamoms (A). kad abiejuose 8. Kodel (b) grafike monetarine politika efektyvesne? Abiejuose grafikuosepinigq pasiLrla padideja tuo padiu dydZiu ir tiek par . Tadiau kai kada centrinisbankasgali susidr"rrti prie5ingaproblema su .10 pav. juda iS ekonomika taiko E6 i ta5kq81.Tarkirne. pusiausvyrosproduktas padideja dvigubai. o palukanq noma sumaZejadvigubai.10 (b) paveikslografike pavaizduotastas pats pradinis pirsiausvyros taskasE0 ir tokia pat ls kreive.kai rnonetarines politikos poveikis yra per silpnas. tai pinigq paklausospadidinim4 turi uZtikrinti Zymiai didesnisproduklas.8. iSlaidorns pinigq paklausa gali bfiti nepaprastai jautri pahkanq norrnos pasikeitirnams.jog produkto lygis y0 (8. kadangi Siuo ypatingu atveju monetarines iki politikos poveikis yra per stiprus.tset kadangi apatiniamegrafike pinigq paklausayra visiskai nejautri palukanrl normos sumaZejimui(h:0). 8.CB mano.kuris turi padideti zymiai daugiau negr. bet lygiai toks pat poslinkis apatiniame grafike perkelia ekonornikq per toli 1 deSing. yra kaip tik toks. (a) grafikas).jog produktas yra per maZas.pavaizduotas virsutiniarnegrafike. Siarne paveiksle LM kreives poslinkis i desing.r virsutiniarne grafike. Didesnis pusiausvyrosproduktas ir maZesne palt-rkanqnomra sElygoja pinigq paklausos padidejirn4 tokiu dydZiu. skatinandioji monetarine politika turi nepaprastai dideli poveiki pusiaLrsvyros produktui. palyginti su virsutiniu grafiku.Kai LM kreive nuoZulni(8.Kad prekiqrinkoje i5liktqpusiausvyra. Toks pat pinigq pasifilos padidejirnasperkelia LM kreivE i deiinE (marome. bet LM kreive yra verrikali.. kad b[ti1 pasiektas reikalingaspusiausvyros produktopadidejimas. perkeliantis ekonornikq nuo ys iki y1. palukanq nonna turi surnaZdtikur kas daugiar"r. kokio reikia. Kai LM kreive verlikali. / l 301 .10 paveikslo grafikuose LM kreives horizontalusposlinkis yra atkarpa EeK). pastoviai esant IS kreivei.10 pav.kai politika negali padidintirealiojoprodLrkto Y. Y2.) yrit per maZas (kadangi nedarbasper didelis) ir jog norimas lygis yra y1. Padidejusipiniglt pasi0lasumaZina palfikant1 normq iki r1 ir padidina prodLrkt4iki Yr. Ekonomika juda i5 taiko Es I taSkq E2. katl pastarojiatitiktq didesnE pinigq pasiulq.4.2. kaip (a) grafike.

pasilieka" taSke Y0.11 paveikslo Vertikali IS kreive. sumaZejuspal[kanq normai..1I pav. Tokio pat realiosios jautrurnaspalukanqnormai nulinis ir kai ypad didelis pinigq paklausos jautrumas pal[kan11 normai 302 . atsakydamas toki pati LN{ kreives poslinki i de5ing(ErK).Vienintelisbfidaspadidintipusiausvyros mokesiius. Produktas .) nulinis jautrurnaspalfikanq vir5utiniarne(a) grafike. ar padidinus vyriausybds iSlaidas sumaZinus kreivgi deSing.8. Del to surnaZdjusipalfikanq norrna nepadidina pusiausvyros produkto. Autonon-riniq nonnai nulemia tai. Padidejusipinigq i palfikanr4normtu ekonomikajuda i5 taSkoEo i taSkq nes pasiula tik sumaZina produkt4iki Yr butq perkeltilS E3. Tai ivyksta tada. kai verslo pesimisti5kai nenori didinti investiciniq ir firmos del ateitiesnusiteikusios i5laidq. o a ) NuoZulni LM krcivi litikq bcprasmiika b) Yo Yo pinigq pasillospadidinirropoveikis. kad IS kreive yra vertikali.kai iSlaidq 8. Pirmasis atvejis pavaizcluotas i5laidq (A.

centrinis bankas praranda tiek pusiausvyros produkto. .5. l i k v i d u m o s p 4 s t a i s " z r r l o n i s i t i k i n a m i . padidina autonomines iSlaidas ir perkeliaIS kreivg1<te5inq.skyrelyjeanalizavome e monetarin6s politikospasikeitimo 1tak4realiajarn produktui ir palukanq normai.5.T a d aZ m o n c s a i k o p a p i l d o n r u p i n i g u si r a t s i s a k g i s l pirkti finansinius aktyvus. ekonomikalabai sunkiaijuda iS ta3koEs 1 ta5k4Ea.rs perkeltq ekonomikq horizontaliai is pradines pusiausvyros ta5keEe 1 taSkqE6.kodel fiskalines politikos ' Norrnaliomis sqlygomis pinigq pasillos padidcjimassumazina palukanq nonli.ra labai nr. 8. k a d o b l i g a c i j q i r k i t q f i n a n s i n i qa k t y v q .skatinandioji fiskalinepolitika.1. Siarne ta5ke susidaropinigq paklausosperteklius. atsakydama didcsngpinigq pasinlq. Kai LM ir kreive beveik horizontali.Kad sumaZintqpinigq paklaus4 iki fiksuotos pinigLl pasirllos. tiek pal0kanrl nonnoskontrolE. i p a k c l d a m i j q k a i n a s i r s u u t a Z i n d a mp a l I k a n q n o n n 4 . Antrasisbeprasmi5kos monetarinds politrkos atvejis . bet iki tik iki Y1. a r s . ncs 2rnoncs m c g i n a a t s i k r a t y t ip i n i g q p c r t c k l i a u s p i r k d a m i o b l i g a c i j a s r k i t u s f i n a n s i n i u sa k t v v r : s . Skatinandiosios fiskalindspotitikos poveikis lS kreivei Kadangiplanuojarnos j autonorninds iSlaidosungia vyriausybes iSlaidas.d c l t o .didinantis pinigq paklaus4tuo tarpukai pinigq pasifila lieka nepakirusi.rilir investicines iSlaidas. Fiskalines rnultiplikatorir. (b) pinigq pasi[la padidejo paiiu dydZiukaip ir anksdiau. jeigu atsiZvelgiama pinigq rink4 rai i skatinandiosios fiskalines politikos itaka realiajam produktui .padidejus vyriausybes prekiq ir paslaugq pirkirnams.kai ypad jautri pinigLl paklausa palLikanqnorrnai s4lygoja labai nuoZulniE kreivE.Dabarelgsirnes prieSingai keisirle IS kreivq.pinigq rinka n6rapusiausvira.jaLr nebeparodoma anksdiau nagrindtu multiplikatoriumi politikos . Realusis produktas nepadideja y2. K r a i t u t i n i a i s ( h i p o t c t i n i a i s ) r v c . Tarkirne.m". norspinigqpasifilair padidinama. i a v a d i n a n r a i s . Dil to cB prarandapalikanq normos kontrolq. kadangi Llv{ tampa horizontalialinija. Bet padidejusi palfikanq norrna slurazina planuojam4 vartojin. A 8.roZulni.r 8. Bet dabar LIVI kreive i. kuri ncbcpakciiia savo padctics. kad. Tadiauta5keE6.12 paveiksleparodyta. kai IS kreivepaslovi.. pradiniodydZio. taSkas yra Salia nes E6 LMe kreivds.kaip pavaizduota I paveikslo LM 8. k a i n o sy r a l a b a ia u k 3 t o sr l a u k i a m a j qk r i t i r n o . Didesne pal[kanq nonna paai5kina. I IF I S K A L I N I P O L I T I K A I R I S S T C i \ I I I \ I A S Praejusian.kai l-M pastovi. S K A T I N A N E I O .palhkanq nonna turi dideti.o horizontalusatstumas tarp taSkqEs ir E6yra rnxAG. ir pinigq rinkos yra pusiausviros. perkeliant LM kreivE.NuoZLrlni LM kreive. E6 Tik taike E5 ir prekiq. tuo o LM kreive horizontaliai persikelia atstumu EqK.Siameta5keproduktas didesnis Y2 negu ys taike En.1 apatiniarne grafike. todelnaujapusiausvyra nesusidarys ta5ke. I 303 .

realusis produktas padidejo ne tik didesniq vyriausybespirkirnq kiekiu. ir i Sstr. realqjI produktqir kartu pal[kanq norm4. kiekiu (ribinis polinkis vartoti padaugintas i5 papildornoprodukto).Fakti5kai anaiptol nei5stumtosbendrosiosprivadios i5laidosyra didesnesnaujoje pr-rsiausvyros situacijoje ta5ke E5 negu pradineje situacijoje ta5ke Es . ekonornika jo negali pasiekti ir nepasiekia. Vyriausybesi5laidqpadidejimo[takarealiajamproduktui rr pal[kanq normai Ta5kas E6. Del didesnespalhkanq nomros pasikeidiaprivadiq iSlaidos vartojimo iSlaidosdideja.bet autonomines i5laidq derinys:paskatintos rraZdja. 304 . sukelto didesnio produkto lygio. panaudotas iSstumimo poveikio apskaidiavimui.12 pav.yra maZesnisuZ tn. l5stlmimo poveikl parodo skirtumas tarp ta5kq E6 ir E5. kai atsiZvelgiama pinigLl rinkos lnLrltiplikatorius i pusiausvyros b[tin4 s4lygE sektoriaus ISsttimimopoveikis(crowdingout) yra privataus sukeltas varlojimo ir investiciniq iSlaidq sutnaZinimas.rrntas lSst[nimo poveikis 8. yra hipotetinis. vyriausybes iSlaidq padidejirno. padidinusio bendrqjq paklausq. Realiojo produkto skirtumas tary ta5kq E6 ir Es vaizduoja didesndspalukanq norrnos privadias investicines vartojirno i 5laidas. bet ir vartojimo.

kaip pavaizduota8. iSstflrnimo NeraiSstumimo 8.13 paveikslovir5utiniarne(a) grafike. Stiprus ir silpnasfiskalindspolitikos poveikis Fiskalines politikos stimuiq poveikis realiajarnproduktui priklauso nuo IS ir LM kreiviq nuolydZio. Fiskalines politikosstirnulq poveikis.2. horizontaliosLM kreives. Siuo kraStutiniu.5.8.kai pinigq paklausalabai jautri pal[kanq normai (h-+ m). 305 . pinigq paklausos kai jautrumaspal[kanq normai beribis (h-+ m) ir nulinis (h:0).13 pav. a t v e j u m u l t i p l i k a t o r i u t a m p a t i k i p r a s t ur n u l t i p l i k a t o r i u r n i . S i u o a t v e j u s m poveikio nera.Fiskalinespolitikos poveikis stiprus.

Del to abu atvejai yra dirbtiniai ir kraStutiniai. jeigu tik nera nukreipto aukityn pal[kanq nonnos spaudimo. kai pinigq paklausa visai nejautri pal-rkanqnonnai (h:0). i5stfinrirnasyra visi5kas.PrieSinga situacija susidaro. MONETARINE POLITIKA IR SIU POLITIKU DERINYS lki Siol IS-LM modelI naudojome monetarinds politikos poveikiq ir skirtingLl fiskalines politikospoveikiqtyrimui. bet realusis (b) produktas negalejo padideti.1.LINEPOLITIKA. o LM kreive tarnpavertikali.I5st[mirnas fiskalines gali bfiti paSalintas.SiuoatvejuiSsturnimas nulinis.6.rkStesnd palukanqnclnnasumaZina autonomines privadias i5laidas lygiai tiek pat. FISICA. kaip pavaizduota8.l2 paveiksle. Del nr"rliniopinigq paklausosjautrumo palukanq normai nera pallkanq normos padidejimo. Tai pavaizduota 8. Sir"roatveju vienintelis fiskalines politikos stirnulq poveikrs yra palrikanq normos padidinirnas. jautrumas paltikanq StalistinernedZiaga rodo. kuo labiau .rlq.6. ne realus. nes ar. l5stumirnas yra visi5kas. E7. Jei susidaro koks nors realiojo produkto padidejimasdel fiskalinespolitikos stimr.13 ir paveikslo viriutiniame(a) grafike. 8. Centrinio banko monetarinepolitika gali sustiprinti arba slopinti vyriausybesformuojarnE skalinqpolitik4. VyriaLrsybes i5laidq padidejirnas perkelia lS kreivE i de5inqapatiniame grafike. kiek padideja vyriausybds i3laidos. ISstlrnirnasgali bUti visiSkasar dalinis.rris pinigq paklausili pusiausvyr4 fiksuota pinigq sugr4Zintq su pasi[la. o Pagrindindi5stumirnoprieZastis pallkanq norlrios padidejinras. kr. Fiskalinis politikos multiplikatoriaus priklausomyb€ nuo monetarindsreakcijos Kaip produkto reakcija i fiskalinespolitikos pasikeitimus(fiskalines politikos rnultipiikatorius)priklausonuo centriniobanko? Pagrindine ideja paprasta:kuo daugiau centrinis bankas padidina pinigtgpasiulq tuo didesnisfiskalinespolitikos multiplikatorius. kad pinigq paklausos norrnai nera nei nulinis. nesutrikdZius pusiausvyrospinigq rinkoje. nei beribis. i5stfin.kai lS kreive persikelia i cleSinE. kaip reakcijos i fiskalines politikos slirnulus.rirnas yra clalinis. kai ekonomikos produkto pusiausvyroslygis iSauganuo taSko E6 iki taSko E5 Jei nera produkto padidejirno. sukeltas politikos stimulq. Bet Siepolitikostipai neveikia izoliuotai. Tai pavaizduota (b) 8. kai bendros autonominds iSlaidos lieka nepakitusios.13 paveiksloapatiniame grafike.kai visiikai neraproduktopadidejirno ta5ke palygintisu pradiniuta5kuEe. tai reikalaujahorizontaliosLM kreives. fi 8.

14 pav.nagrindtas 8.Jei (b) centriniobanko tikslaspalaikyti pastoviQpalIkanq norm4.12 paveiksle. Fiskalines politikosstimultlpoveikisrealiajam produktuitrijq politikos alternatyvrls4lygon-ris. kad fiskalinepolitika veikia tik palukmq nurnq. Vir5utiniame kairiajarne(a) grafike pateiktas standartinis atvejis. pinigq pasiIlai . 8. 8. skatina auk5tesnp pallkanq nomttu kuri i5sturnia Siek juda i5 taiko EeI taik4 E5. Fiskalinds politikos stimulai. fiskalines Jei centrinis bankas labai surnaZinapinigq pasill4 tai fiskalines politikos multiplikatorius gali blti net neigiamas. pasirei5kiantys vyriausybes iSlaidq padidejimuar rnokesdiq n-raZinirnu. sukelta didejandio produkto. Kaciangi pinigq pasi[la pastovi. monetarin6s Vir5utiniame deSiniajame grafike pateikta antroji altematyva. perkelia IS kreivg l de5inEiS lS0 i ISr padet[.pinigLl sumaZina pasi0l4 tuo maZesnis politikosmultiplikatorius. tiek investiciniq vartojimoiSlaidq. didesne pinigq paklar-rsa. ir Ekonomika -)--. LM kreive lieka pradineje padetyje LMo.14 paveiksle pateikti trys atvejai.t' Fiksuotapinigq pasiuiasqlygoja iSstunilno N|onctarinis politikos prisitaiklaus lintiduojaiSstwrirru FJveiki Centriniobanko planuojarosprodukto lygis reiSkia. Kai centrinis bankaspalaiko pastoviq pinigq pasi014.

kad taSkai ir E7 turi ne tik tq Es pat! produkto lyg[. ta5kas turi didesnE Es pinigq pasr014 kreive yra loliau i (lS kairE). bhtinLr pastoviai pal[kanq nonnai i5laikyti r11 lygyje. monetarines skatinandiosios ir fiskalines"politikos dennys.perkeldamas LM judejimui. Ta5kai E0 ir E7 skiriasi fiskalinesir monetarinds politikos deriniu. Kai mdginarna stabilizuotipallkanq non'nE leidZiarna ir piniglt pasi[iai reaguoli inerti5kai I bet koki lS kreives pasikeitirn4 sakoma.14 paveikslo(c) grafikasiliustruojasvarbiausi4 monetarin€s fiskalinespolitikq bruoZ4. paveikus fiskalin6spolitikos priernondmis. Monetarindsir fiskalin€spolitikos derinys Apatinis kairysis 8.2. o ta5kas E7 . Kai centrinisbankastaip elgiasi. 5i situacija tai pateiktaapatiniame juda i5 (c) kairiajarne 8.centrinis bankas turi sumaZinti pinigq pasi[lt1. bus maZinama pinigq pasiula(LM kreive juda i kairp). Tredioji alten.padidintipalhkanq normEnlro rs iki 17.Ekonornika ta5ko Ee i taSkE87. . bet veikia tik palukanqnonnq. Ekonomika juda iS ta5ko E6 i taik4 E6.Ta5kasE6 yra . kurie yra ta5ke E6.uZleistr-1 vietd' didesniamvyriausybes i5laidq lygiui. jis turi perkelti LM kreivg i5 LMn padeties 1 LM1.. kai centrinis bankas nesirupina ner pinigq pasi[la.bet greidiaumdgina stabilizuoti realqji bendr4i! nacionalini produktq. jis gali reaguotii fiskalinespolitikos stimulus.ris bankas . t. tik lvykstalS kreivdspersikelirnas (ne kai tik del fiskalin€s politikos.ji gali pasiekti5i lygf su daugeliu palukanqnormq.flskalinepolitika jau nebekontroliuoja prodr-rkto lygio.6. kad centrir. Galimemanyti. lS tikrqiq vyriausybeernesi centrinio banko kontroles. Fiskalines politikos stimulq rezultatasdabar yra nagrinetas (m).y.Taigi.iS kuriq r0 ir 17tera tik du pavyzdZiai. padidejus vyriausybes iSlaidqlygiui.Didesnepahlkanqnonna ta5keE7 surnaZina planuojarnus investicijasir autonornini vartojirnq Zemiau tq. nei pal0kanqnonna.la paveikslogratike. bet ir t4 patl uZimtumobei nedarbolygl. bet ir del vartotojo bei verslo lDkesdiq pasikeitimq)..prieSingai.pritaiko" fiskalinq politikq. Jei centrinisbankasnori iSlaikytiprodukttl Y1 lygio. Jei cenrrinis bankasapskaidiuoja tikslq pinigq pasillos dydi.skatinandiosios monetarines ir stabdandiosios fiskalines" politikos derinys.jei vyriausybes kreivg prie5inga kryptirni lS kreivds i5laidos padidinarnos.Prie5ingai. butin4 pastoviamprodukto lygiui iSlaikyti.ratyva yra tada. 8. Fiskalines politikospoveikis.turi blti leidZiarna inerti3kai keistis.. anksdiau multiplikatorius ignoravEs pinigq rink4 ar palukanq nomros pasikeitimo itak4. kad .. Ta5kasE7 kornpensuoja liskalinespolitikos stirnulus..Jei vyriausybepasirinko norirnq ir produktolygi Yu.stabdandiosios Kuriam deriniuivisuomend teikti pinnenybq? turi 308 . centrinis Jei bankasleidlia pinigq pasiulaikeistiskiekiu.

6-J-ane deSimtrnetyje dauguma ekonomistqtikejo fiskalin€s ir monetarinespolitikos efektyvumu. Vyriausyb6s pirkimai gali blti einamaisiais metais suvartotos paslaugos (nacionalinio policijos.rliavimo politikos Salininkai [sitikinE. Jeigu tai vyriausybes vartojimas.vyriausybeturi veikti prie5 privataLrs sektoriaussukeliamqSokqitak4. kad vyriausybdturi veikti prie5 tokios ru5ies Sokus. Aktyvaus paklausosregr.rgomsprie5 tas. i Tadiau. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMASSTABILIZAVIMO POLITIKOJE IS-LM modelis leidZia atskleisti sElygas.jei fiskalines politikos stimulai igauna rnokesdiq n-raZinimo form4 kuri gali irgi skatinti privadiasinvesticijasir vartojim4.lnvesticijq paklausos nuosmukis turi bLiti kompensuotas vyriausybes iSlaidqG augimo.Del to vyriausybegali panaudoti5i modeli.kad b[tent vyriar-rsybd.ar ta5koE7 aukStesniarn visuomeniniq paslaugq lygiui? Tai svarbiausiasmakroekonomikosklausimas. rengdamapolitikq. ne privatussektorius.gaisrqapsaugos) vyriausybes saugumo.rk5tesnis.tuo tarpu investicines iSlaidosyra Zernesnds. Daugelisekonomistq pajuto. 309 I - l . 8. Ta5ke E7 vyriausybesi5laidosdidesnes negu ta5keEs. Jo sprendimas priklauso nuo to. fiskalines ir monetarinespolitikos pokydiai veikia bendr4 garnybos apinrtl ekonomikoje. grynrjq mokesdiq NT sumaZinimo ar pinigq pasi[los M augirno. kurioms susidarius. kad vyriausybeturi naudoti fiskaling ir monetaringpolitikq gamybosapimties ir kainr4stabilizavimui. Jie teisino fiskalinEir centriniobanko politik4 kontroliuojandias NT ir M. pasitikejimas stabilizavimo politika eme maZeti. jautriai G. jq sElygoti tai i bendrosios paklausos svyravirnai virs gamybos apimties ir uZirntumo svyravimais. kurios atid€tos ateidiai. Jei makroekonomind politika nereaguoja investicijqpaklausos pinigq paklausos ar Sokus. ar privat[s. reaguojandias 5iq kintamqjLl pasikeitimus. ar i5 i5 vyriausyb6s investicijtl.Jq nuomone.Ta5ke En investicinds iSlaidosdidesnds. ar investicijos(pagrindiniai keliai. tokiu atveju pasirinkimas priklauso nuo visuomen€s skonio dabarties prekerns ir paslar. ar vyriausybesi5laidossusideda vyriausybesvartojimo. ar vyriausybes investiciniai projektai tr"rri svarbesnes pasekrnesvisuomenei. todel ekonomikakurrama ateidiai. siekiant planuoto gamybos apimties ar uZimtumo lygio.siekiant visiSko uZimturno.Ar visuomenei teikti pirmenybE taSkoEs produktoaugimui. Vienodos altematyvos yra tinkarnos. tada pasirinkirnaspriklauso nuo to.7. mokyklos). Salinant Sokus. o jos na5urno augimo ateities lygis bus ar. jeigu tai vyriausybes investicijos. o tapo ekonominio nestabilumo Saltiniu. kai 7-o deSimtrnedio pabaigoje infliacija JAV ir kitose iSvystytose Salyse pradejo dideti. Aktyvios politikos Salininkaitvirtina. sukeliarnus privataus sektoriaus.

DaZniausiailS poslinkis del vyriausybes i5laidq G augimo ilakos prikiausysnuo to. Ekonomistai neturi pakankamai empiriniq duorrenq. verdiandiolgyvendinti tokias trumpalaikes priemones. Sunku identifikuoti. Vyriausybds i5laidq G padidejimas turi bfiti kompensuotas.o sukeliatik kainq augim4.kokiu padidesG. Kuo didesnio mokesdiq padidejimo tikirnasi ateityje. jis nera ir labai patikin-ras orientyras. tai namq [kiai gali sumaZintivartojimq tikedarniesidideliq mokesdir.rsos reguliavimo politikos sukelia keletasproblen-rq: 1.Kra5tutiniu atveju vartojimas sumaZds padiu dydZiu. 3r0 . paprastaimegina skatinti ekonomikos augimq net ir tada. tuo padidejus C. Be SiLi IS-LM modelio tr[kuurq.namq ukiai tikisi didesniomokesdiqpadidejimo ateityje negu esant laikinam G padidejimui. vykdant stabilizavimopolitik4 nes neivertinadaugeliodinaminiq aspektq.IS ir LM kreives. ar tlskalines l. Didinant mokesdiusateityje. veikiami politinio spaudimo.l ateityje.ypad laiku. Jei G pastoviaidideja ir buvo paskelbta apie mokesdiqpadidejimqateityje vyriausybes i5laidq G kompensacijai(arba to tikimasi). Namq 0kiai priirnasprendimus einamuoju laikotarpiu. pasirodo t. ddl to skatinandioji politika paklar.diktuojamoIS-LM modelio.butina atsiZvelgtiI skatinandiosios fiskalinespolitikos paseknesbendrajaipaklaLrsai. tadiautarp poZifirio. 5.Abejoniq del aktyvaus paklar. esanti 4.didinant einamuosius mokesdius ar maZinantbIsimqsias vyriausyb€si5laidas. pakeistijq pasekmes del to labai keblu (ar net nelrnanoma) monetarines politikospriemondmis.kurios padetqjuos peninkti naujai kadencijai. privataus sektoriaus Sokusekonornikoje.tuo daugiausumaZes vartojimas. Asrnenys. priimantys sprendimus. kaip ilgai jq augimolaukiama. kai pasiektas visiSkas uZimturnas ekonomikoje. ir dinamines analizesndra esminioorie5taravimo. modelisnesugeba apimti. netoliaregiSka. o to Panagrinekirnehskaling politikq detaliau. b[tinas pasirenkantkiekybines k pr e k o n o r jn o s s t a b i l i z a v i r n o i e m o n e s .Tai statiSkas rnodelis ir neatspindi einamr4jr4politiniq sprendimq [takos ekonornikos ateidiai.rsos atZvilgiu praktiSkai nesqlygoja paklausosir uZimtumo augirno. Bendrosiospaklausoskreive gali b[ti vertikali. Aktyvi monetarinepolitika sukelia per didelEinfliacij4 kadangi valdZia. i5 daliesparemtus ateities lukesdiais. StandartinispoZilris i IS-LM modeli paprastai neigia dinarninius sarnprotavimus. Kai vyriausybes i5laidosG auga pastoviai.y. 2. o kreive IS nepajudes. nusakane iq bendrosiospaklausos.

Kada kreive IS tampahorizontali. Aptarkite kainq maZejimopasekmes produktopusiausvyros lygiui.vertikali? Kada kreivd LM tampahorizontali. r . kodel multiplikatoriusyra didesnis. 3. negu tada. Kuo pasirei5kia pinigLlmasdsmaZinimoitaka pal[kanq nonnai. .rsiausvyra politikos poveikrs monetarines politikospoveikis fiskalines iSstfimimo poveikis monetarines fiskalines politikos ir derinys Kartojimo klausimai I. Kodel kreiviq lS ir LM susikirtimota5kasapibreZia produkto ir palukanq normos pusiausvyros lyg[? I l. .rinkos? lr 31r t .kai nagrinejamos . o . o o LM kreive IS-LM rnodelis prekiqir pinigq rinkq pr. produktui. . 7. 6. Parodykiteir paai5kinkite. . o r prekir-1 rinka pinigr-1 rinka realioji pal[kanq nonna pelno norma paklausa investicriq IS kreive pinigq pasiula pinigq paklausa . Paai5kinkite.vertikali? Kodel IS kreive turi neigiam4nuolyd[? Kodel LM kreive turi teigiamqnuolydi? PaaiSkinkite. nuo ko priklausoI S ir LM kreiviq nuolydis. 2. vartojimui ir investicijoms? 9. 4.prekiq ir abi pinigq .kai nagrinejamatik prekiq rinka.Pagrindin€ssqvokos . kodel bendrosios paklausos kreivd turi neigiamqnuolydl'/ Kaip mokesdiqaugirnas veikia palLrkanq norm4 produkt4 vartojim4 ir investicijas? 8. 10. . 5.

Pinigtl. o ekonomikoje yra nepanaudotqiitekliq. prekiq ir darborinkq s4veika J lz . pinigq pasiulos pokydiai taip pat pastumia bendrLjq i5laidq kreivg. Benclroji paklausa priklauso nuo pinigLp prekiq rinkq s4veikos. Sios ternos analizg iliustruoja 9. Kitoks poziflris I ekonomikq pasiulos analizes salininkq.Nagrinesime prekir4. Todel Sioje temoje nagrinesime kitq .Tuo mesjau [sitikinome. sutrikus jos pusiausvyrai. jie keidiasi. kad auganti bendroji paklar. pinigq ir darbo rinkq sqveikq. o bendrosios pasihlos kreivei skiriarnas pasyvus vaidmuo. padetikeidiabendrosios paklausos kreive. Makroekonomikosanalizejesvarbusuprasti susireguliavimq kuris ivyksta.Bendroji pasiula yra ir naujaselementas. Tadiau realiarnegyvenirne kainos ir darbo uZmokestis neb[na pastov[s. Pasiulos politikos paprasdiausias pavyzdysyra mokesdiq maZinimas. sukeldarnine tik realiojo produkto. mokesdir4 ar vyriausybes iSlaidq pokydiaipastumia bendrqjqi5laidqkreivg. Klasikinis makroekonomikos modelis analizuojaekonomikq kurioje kainos ir darbo uZrnokestisgali laisvai keistis. Didejantbendrosioms i5laidoms.Tadiaujuos jungia vienas benclrumas jie tiria ekonomikq i5 paklausos pozicijq. Analiz0 suskyla I dvi ctalis .9. Keinsistqpoziuriu. nepriklausomainuo paklausospokydiq.benclrosios paklausos ir bendrosios pasiulos tyrim4.1 pav. Pagal s[ model[ ekonomika yra arti visi5ko uZimtumo gamyboslygio. Pasak monetaristq. Abiem atvejais makroekonomika veikiama pakrausos poZi[riu. bet ir kainq pokydius. Ji P i n i g L lr i n k a 9. M. Keinso paZiurq Salininkaiir monetaristainesutariadaugeliu rnakroekonomines politikos aspektq. MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA DZ. Jq poZiDriLr.1 paveikslas.todelpasikeidia produkto apimtis. reikia vyriausybespolitika veikti verslo firmq norus ir galimybesgaminti produktus.rsa visada sElygoja didesnl produkto gamybos lygi.klasikini ekonomikos modeli. Susireguliavimq atitinka perejirnasi5 Keinso trumpojo laikotarpio modelio i klasikin[ ilgojo laikotarpiomodeli. Abstraktus Keinso modelis teigia. kai kainos ir darbo uZrnokestisyra pastovus. apima prekiq ir darborinkq s4veikq.

padeda susieti garnybos apimti ir uZimtum4 pal[kanq normfu darbo uZmokesti ir Kalnas'. nera. finnq laukiarni pelnai ir laukiamos pajarnos) pastovIs. Ji atspindiivairius palfikanqnormos ir nacionalinioprodukto derinius.2 (b) grafike . darantys itak4 bendrajai paklausai.rinsirne prielaidq kad gamybos apimt[ lernia nustatytapaklausa. kai kainq lygis yra pastovus. Ji parodoprekiq kiekl.Sia priklausomybe mfisq analiz€jeteks daZnai naudotis. Kadangi nominalioji pinigq pasi[la pastovi. prekdrns prekiq garnybai kuriemsesantplanuotos iSlaidos lygios fakti5kai prekiq rinkoje egzistuoja pusiausvyra). kad visi kiti bendrosiospaklausosveiksniai (nominalioji pinigq pasi[la.2 paveikslo(a) grafike pavaizdnota realiojonacionalinio priklausomybdnuo pallkanq nonnos.tai nominalioji pinigq pasitla.kad pastovusir visi kiti veiksniai.y. pradiniu momentu kainq lygis ekonomikoje !ra Pn. 9. yra Tarkime. Sioje temoje paprasturnoclelei tarsirne. tai Px nustatorealiqj4 pinigq pasiUl4 vadinasi.tarianre.Prin.ir flrmos sekrr.PraktiSkai. vyriausybes iSlaidos.1. Galirna teigti. padalytai5 kainq lygio.o planr. realioji pinigq pasi[la gali dideti (rnaZeti) tik tada. pasiulalygi paklausai.kad realioji pinigtl pasiulayra svarbiausias kintamasis.K A T N U .ir tiesesLMe padetf. M A K R O E K O N O M T K O S P A K L A U S O S K R E T V E. kur[ galima nusipirkti uZ tam tikrq nominalq pinigq kiek[. mokesdiq lygis.rotos i5laidosprekdrnsyra lygios faktiSkai pagamintosir realizuotosprodukcijos apimdiai. suprantarna. kad visiSko uZirntumo pozicija ar ilgojo taip laikotarpiopusiauslyra visq laik4 yra pastovi.y. Jau rnin€ta.Teigeme. t. veikiantis prekiq bendrosios paklausos ir kainq lygio priklausomybg. (t. Kadangi pinigLlrinka yra pusiausviravisuoseLMx tiesestaSkuose.ringai realizuosvisq pagirmintil produkcijE. todel Siq tiesitl susikirtirne taike Ee yra patenkintosabiejq tiesiq s4lygos. ' 313 . produkto 9. Ta5ke En pinigtl pasi[la lygi pinigq paklausai.kainq lygio priklausomybe produkto. NACIONALINTO PRODUKTO IR PALUKANU NORMOS DERINYS Siarneskyriuje [rodysime. o prekiq rinka yra pusiausviravisuose lSs tiesds ta5kuose. Vadinasi. kad ta5ke Ei pinigq ir prekiq rinkosyra pusiausviros.lSsamusmakroekonomikosmodelis apima visas tris rinkas. nuo realiojonacionalinio Kadangi norime i5skirti tik kainq ltakil bendrajaipaklausai. kai dideja (maZeja) nominalioji pinigq pasiula.Todel galirne nubrdZti ir tiesE ISe. kad realioji pinigLl pasifila . o 9.

kuriame pinigLl ir prekiq rinkos yra pusiausviros. planuotos iSlaidos lygios realiajai nacionalinio 314 .y.i LMl padeti.9.kuriai esantpinigq rinka yra pusiausvira. Y ' Y 9. Del to sumaZeja palukanq norma. Kai nominalioji pinigq pasiUla yra nustatyta.2 (b) paveiksle paZymesimeta5k4 Es. kainq lygis yra Px.2 pav. kaip Zinia.Zemesnis kainq lygis. Ta5kasEr (9. t. ir tiesd LMe persikelia de5indn.2 (a) pav.) rodo tq pal[kanq nonnos ir nacionalinioprodukto priklausomybq. Tieseje LM1 bet kuriq pal[kanq norrnq atitinka auk5tesnis nacionalinioprodukto lygis negu tiesejeLMs. kai p b ) 0 Y . rei5kia didesnEreali4l4 pinigq pasi[lq. Makroekonomikos paklausos grafikas Panagrinesime Zernesni kainq lygi P 1. o bendrojipaklausa Ia lygio.

Nairjos pusiausvyros taikas yra 82. turime iSnagrineti prekiq ir darbo rir. Ta5ke E1 palfikanqnorrnos lygis butinaspalaikyti pusiausvyrai pinigq rinkoje. Pinna. kuri patenkina paklaus4. o makroekonomikos paklausos tiese yra MDSr. Nagrinejant kiekvien4 galimE kainq lyg1. bendrosios 315 . nomrzL.ir tiesd lSs paslenka auk5tyni padeti IS1. esant nustatytamkainLl iygiui. SujungE Siuos taSkus.kai kad nominalioji pinigq pasi[la. didindamos realiqjq pinigq pasi[I4 ir maZindamos pusiausvyros pal[kanq padidinabendrqE paklausq. kLrriq tikslas pasirinkti garuybos apirnt!. tiesd MDS rodo fakti5kai pagaminto produkto apimti. kr"rris patenkina bendrqj4 prekiq paklausq. fakti5ka produkto apimtis patenkinabendr4. 9.).2 (b) pav. kad Zemesneskainos.rodanti. Vadinasi. aibEtaSkq. rodanti auk5tesngbendrqjEpaklausqir trumpojo laikotarpio pajarr. nusistovejusi nonna palaiko pinigq rinkos pusiausvyrE tam tikro produkto gamybos apimties lygio.produktoapirniiai. vyriausybes paklausos i5laidosir kiti bendrosios veiksniaiyra nekintami.Jis apibendrinamas pasifilosgrafike.2 (b) pav. paZymesime taSk4E1.rkos ryS[.jog kainq lyg[ P7 atitinka realiojo nacionalinioprodukto lygis 17 (am esant planuotos iSlaidosir faktiSkosiSlaidosyra lygios). kurrerns esant pinigq rinka yra pusiausvira. siejanti kainq ir realiojo nacionalinioprodukto lygius. o tieseMDS paslinksauk5tyn.ne. Norddami nustatyti. kodel finnos. padidejus norninaliajaipinigrl pasiDlaiir esantbet kuriarn kainq lygiui. jq rnaksirnizuojandi4 pelnq si[lo tokiq produkto apimti.Tuornet tiese LM paslinks deSiniau. planinds i5laidoslygios fakti5kamproduktui (kitaip tariant. gaLrname rnakroekonornikos paklausos tiesgMDS. Makroekonomikospaklausostiese yra Zemejantitiese. Makroekonornikospaklausos grafikas rodo. tieseMDS yra gauta. rtraZesnis nes kainq lygis didinareali4q pinigq pasi[14rnaZindamas pr-rsiausvyros pal[kanq norrlr4 ir didindamas bendril4 paklausil. Primenar. Pana5iaiatsitiks.1 (9. Tiese MDS tenkina dvi sElygas.Tai paai5kes bendrqjE veliau nagrinejant5i4 temq.y4 prekiq paklausq).ras. kai produkto lygis )'7yra r-7. pal[kanL1 Antra. Padidejus vyriausybes iSlaidrllygiui (kitoms sqlygomsnesikeidiant). o kartu ir atitinkarnq realiqjqpinigq pasiulos galirnepaZymeti dydI bei ties€s LM padeti. bendroji pasifilapadideja. tokiLl kaip Ee ir E.rodydarnaauk5tesnibendrosiospaklausosir realiojonacionalinio produktolygi. kai kitos sqlygosnekinta. Tadiau rres dar neiSsiaiSkinome. Makroekonomikos paklausos tieseyra Zernejanti.kuris kainq ir pajamq lygio derinys atitinka tikrovg. paklausos (MDS Makroekonomikos ties6 macroeconomic demand schedule) rodo skirtingr-rs kaintl lygio ir realiojo nacionalinioprodukto derinius. planuotos i5laidos ir lygios fakti5kaiproduktoapimdiai.

kuri4 fimros kreivd.sukurtarmas papildomasproduktas )zr-)'ri.Trun.y. Tadiau kartu darbo pajamosvir5ys ribinius ka5ttrs. papildornos Firmos pelnasaugs. kaip prekrq kainq lygio pokydiai veikia darborinkos elementus. Kiekviena firma.Y.Kaip jau mindta(Zr.rqgatnybos pasi[los kreivq.rgis.rktas 2 produktas produkq kiekis. 3 skyriq). Padidejusdarbui vienu vienetu * nuo L0 iki Lr. firma tol didina darbuotojq skaidiq. produkto garnybos proces!l (Zr.y.y. uZmokesdiodydZiu W padideja flrmos ka5tai. Todel.ji rodo produkcijos siekiapateikti.1'ai iliustruoja 9. didejant darbo kiekiLri. kaip ribini darboprodLrkt4: garnybosveiksnio. gautE uZ realizuotusprodr-rktus.3 (b) paveiksle parodyta ZemejantiMP1 kreive. Analizuodarninacionalinio lygios ribiniams kaStams. Tai finnos peino maksimizavimo sElyga. pagarnintas naudojantvisus garrybos iSteklius Bendrasis ir per tarntikr4laikotarpi@ladiau V. didindarnadarbo kiek[. . yra prodr"rkto Todel. (darbo. 3r6 . kuri pagaminapapildomai pasamdytasdarbnoto. kai P x MP1. t. Siekdama tnaksirnalatts pelno. kol ribinis darbo prodr.3 skyriq). flrmos pajamqpriear. [tak4 ir i5reiSkdme svarbiausio M n =P " dia LY w . Zr. produkto:funkcijosY1L) ryiio su nuo bencirojo Analizg pradesime darbo paklausa. Snie5ka kt.r. siekia rnaksimizuotipeln4. DARBO RINKA IR BENDROSIOS PASIULOS KREIVE prekiq bendrqj4pasiul4.realusisdarbor"rZrnokestis. papildomo darbuotojo)indelis i produkto apimti maLdja. kad produkto kaina P yra pastovi. MaZejantis bendrojo produkto iLrnkcrjos nr-rolydis rodo.Si rysi rodo bendroji pasihlos apimtl. yra padidinusdarbqvienu vienetr.las. kapitalo) kiekio. Firmos pelnas maksitnalus.kai kapitalo kiekis gaminantprodukt4 yra nustatytas. kol t.3 paveikslas. sukurtq panaudojus papildom4darbo vienetq12..kol gaunamos P x MP1 > I/.: W. rySi tarp pasamdytosdarbo jegos ir pagarninto produkto apimtiesrodo 9.esanttam tikrarnkainq lygiui.2. produktas maZeja. Tariant.Nustatysinre Siarneskyrelyje nagrindsime kainq lygio ir firmq siDlomoprekiq kiekio ryS!. Produktq gamybos apirntis priklauso nuo naudojan.ribinis darbo kapitalo kiekiui nesikeidiant. ribinis darbo produktasMP1 ar.rgandio prieaugis.puoju laikotarpiu. Mikroekonouika. kuris yra didesnisuZ produkt4 Y: .9. paZymejorne ir darbo. P x MP7.kai ribines pajarnosbus t.y.Antra vertus. kad kiekvieno papildomo darbo vieneto (t. tiriant bendrosios veiksnir4 svarbu nustatyti darbo ir prekiq rinkq ry5i. P.120).

susilygina su realiuoju darbo r-rZrnokesdiu. Realusis darbo uZmokestisr.r, parodoprekiq kieki, kuri galirnaisigyti uZ norninalqjidarbo uZmokesti. Vadinasi, hrma didins uZimturnt; kol papildomai pasamdyto darbuotojoribinis darbo produktasviriys realtljI darbo r"rZmokestl. ribinis Jei darbo prodr.rktasrnaZesnis uL realqj[ darbo uZurokesti, finna maZins r"rZimtr-rm4, maZindama kartu nuostolius,kuriuos sukeliapapildornaipasitelkto darbuotojo sarnda. Sio darbuotojo samdos ribiniai ka5tai virSrja ribinl naudingurnq.Taigi firmos didina uZimturnq(kartu rnaksimizuojapeln{ tol. kol ribinis darbo produktassusilyginasu realiuojudarbo uZmokesdiu. MP1 kreive kartu yra finnos darbopaklausos kreivd.

MPr-o MPr MPr:

9.3 pav. BendrojoprodLrkto ribinio darboprodukto s4ry5is ir 9.4 paveiksle pateikta darbo paklausos tiese rodo firmil darbo poreikio ir realiojo darbouZmokesdio priklausornybE. Darbo paklausa (LD labourdemand) darbuotojq, kurie gali bnti pasamdytitarn tikru momentu,skaidius. 317

Tiese LD, esant pastoviarn kapitalo kiekiui, yra Zeni6jal.rti. Darbo paklar.rsos d6sningurnas yra tai, kad realiojo darbo uZrnokesiio rnazejimas padidinadarbo paklausos kieki. PadidejLrs kapitaloapimdiai,darbo pakrausa rinkoje dides,ir tieseLD paslinksaukstyn. Tuometkiekvienas realiojodarbo r.rZrnokesdio lygis lgalins firmas samdyti daugiaudarbr.rotojq. tpsistol, kol Tai ribinis darbo produktasmaZedatnas susilyginssr-r realiuojudarbo r.rZn.rokesdir-r. Tiriant darbo pasiill4 svarbi s4voka yra darbo jega. .faLr l-rne skyriuje rnineta,kad darbo jega vadinarnivisi dirbantysar aktyviai darbo ieskantysZnrones;pladiau tai bus analizuojamal r-arne skyriuje. Dabar apsiribosirue pagrindiniais tik darborinkosdesningurnais.

0

Nl

No

N.

N.

lr-

9.4 pav. Datborinka 9.4 paveiksle darbojegos tieseLF rodo, kad, kylant realiajamdarbo uznrokesdiui, drdejadarbojegos kiekis, t.y. vis daugiauZmoniqtarnpadarbo jega. UZin.rtumas (AJ - aggregatedjob) _ tai realiojo darbo uZmokesdio Zmoniq,sugebandiq ir susirastidarb4 s4rySis. UZirntumotieseAJ rodo, kad, augantrealiaja'r darbo uzrnokesdiui, daugiau Zr"noniqsuranda darbq. Kitaip tariant, tarp Zrnoniq, priklausandiq darbo jegai, atsirandavis daugiau radusiqjq darbq. Augant realiajarn darbo uZrnokesdiui, tieseAJ artdjaprie tieses LF. priezastis ta,jog didesne yra darbo jegos dalis noritr-1 gauti darb4,jei atotrukistarp nustatytos nedarbopasalposir realiojo darbo uZrnokesdio auga. Horizontalusatstulnastarp uZirntumotiesesAJ ir tlarbo jdgos tiesds LF rodo bedarbiq skaidiq. Tai zmonds,kurie atsisakoirirbti uZ esanr4realtii uzrnokesti,nors jie yra darbo jega ir uZregistruoti kaip ieskantysdarbo. I si skaidiq ieina ir Zmones, kurie laikinai nedirba,nes keidia darbo viet4. Kiti, iei'antys i darbo jegos skaidiq,tikisi gauri viliojanri pasitrlym4dirbti uZ didesnlnegLr vidutinisdarbouZmokesti, todellaukiatokio pasiulymo.

318

Jei padidetq darbingo amZiausZrnonir4 skaidius,tiesesAJ ir LF paslinktqi de5inE (esant kitiemsveiksniams nekintamiems). Tuornet, esant bet kokiarn realiajamdarbo uZmokesdiui, daugiauZrnoniqlsijLrngtq darbojeg4 ir 1 jq dar,rgiar-r priirntq sprendirlq dirbti. Jei padidetq nedarbo pa3alposrealusis dydis, tiese AJ paslinktq i kairE, nes Zrnones, priklausantysdarbojegai, bfitq iSrankesnidarbui. Juos tenkintrl padidejusi nedarbo pa5alpa, palyginti su siulornuuZdarbiu. Darbo rinkos pusiausvyrq paveiksle 9.4 rodo ta3kas Siameta5ke E. llrmoms reikalingasdarbuotojqskaidius1/x lygus skaidiui Zrnoniq, sutikusiq dirbti uZ realqli darbo uZmokestiw6. Kiekvienas,norintis dirbti uZ Si realqll darbo uZmokesti,surandadarb4.Nors Siqpozicrj4vadinamevisiSkouZimtumo pusiausvyra,trZregistruotq bedarbiq skaidius nera lygus nuliLri. Atkarpa EF rodo uZregistruotr-1 bedarbiLl skaidiq.Jie priklausodarbojegai, tadiauatsisako dirbti uZ realql darbo uZrnokesti wx. Toki4 situactj4ekonornikos teorijoje apibIdinanatiralusisnedarbo lygis. Natfiralusis nedarbo lygis (the natural rate of unernployment) yra darbo jegos dalis, kuri4 sudaro bedarbiai,esantpusiausviraidarborinkai. fai bedarbiaisavanoriai,nesjie nei5sirenka darbo, esanttarn tikran'r (Pladiau klausimas darbouZrnokesdiui. Sis analizuojarnasl-arneskyriuje). I Kai realusis darbo uZrnokestisdidesnis uL v,n, dalis Zrnonrr_1 yra priverstiniai bedarbiai. Tai Zmones, kurie noretq dirbti uZ esarnq darbo uZrnokesti, negalirasti darbo.Esantrealiajarn bet darbouZmokesdiui yra dvi r.r.'7, nedarbor[Sys. Atkarpa AB rodo priverstiniqbedarbiqskaidiq.Jie noretq dirbti uZ realqj[ darbo uZrnokesti bet firmos siLrlo N7 darbo vietq. Atkarpa BC rv7, tik rodo savanori5ko nedarbolygi. Realiaijie nesutinkadirbti uZ darbo uZmokesti
ll 7.

Kai darbo rinka yra pusiar.rsvira, uZimturnasgali padideti dviern atvejais: l. Jei firmos sar.ndytq daugiau darbuotojq, esant bet kuriarn darbo uZlnokesdio lygiui; tuornet darbopaklausos tiesepaslinktqdeiinen; 2. Jei darbuotojaisutiktq dirbti uZ maZesnidarbo uZrnokestf; tuouret uZiurtumotiesepaslinktq de5inen. Prakti5kaiuZimtumotieseAJ ganas1ati. Todel darbopaklausos tieses poslinkio de5in€n pasekmd butq didesnis pr.rsiausviro realiojo dar.bo padidejimas, palyginti sn pusiar,rsviro uZn.rokesdio uZirnturno padidejimu. Kitais ZodZiais tariant, realusis darbo r.rZrnokestis augtq spardiau, negu sutinkandiqdirbti skaidius.Antra vertus,kai realusisdarbo uZrnokestis virSija tt'1 ir yra priverstiniq bedarbiq, darbo paklausospadidejirnas(tieses LD poslinkis auk5tyn) sukeltq uZimtumo padidejim4 nedidinant realiojo darbo uZrnokesdio. Zrnones,kuriq skaiditlrodo atkarpaAB, nori dirbti uZ realqi

319

I

i

darbo uZrnokesti Jei limos pasillytq daugiaudarbo vietq, jie papildyrq wi. dirbandiq gretas. 9.3. N { A K R O E K O N O M I K O S P A S I U L O SK R E I V E _ K A I N U . NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO DERINYS

Toliar"r nagrinejantbendrqjqpasi[14 susiesime uZimturn4,gamrnam4 produkt4 ir kainas. Klasikiniame rnodelyje kainos ir piniginis darbo r.rZmokestis gali kisti laisvai, o realusis darbo uZrnokestisprisiderindamas pastoviai palaiko darbo rink4 pusiausvir4. Todel klasikiniame modelyje uZimtumas visadayra visi5kouZirnturno lygio, kai nerapriverstiniq bedarbiq. Sio uZimtumo lygio kainq pokydiai neveikia, jei tik ndra rimtq sr"rkrerin.rq darbo rinkoje. VisiSko uZimtumo lygis ir kapitalo iStekliai lemia visq fiml1 garninamo produkto apirnti, t.y. apimtl, kuri4 jos nori ir gali garninti. Prirninsirne, kad visos ekonomikos mastu potencialusis produktas yra produktas,pagamintas esantvisi5kamuZirntumui. Kadangi Sio uZimtumo lygio neveikia kainq pokydiai, tai finnL1 sihloma prodLrktoapimtis taip pat nepriklar,rso kainq. Taigi klasikiniaure nuo modelyje finnos visada sillo toki4 produkto apimti, kuri atitinka potencialqji produktq. Paai5kinsime detaliau, kodel klasikiniame rnodelyje kainil sun.razdjinras nekeidiafinnq sifilomo prclduktoapimties.Tarkime, darbo rinka yra pusiausvira. Kainq surnaZejirnas, esant tam tikrarn nominaliam darbo uZmokesdiui,padidins realtgi darbo uZrnokest[,sukeldamasdarbo pasifilos pertekliq. Piniginis darbo uZrnokestis irns maZeti ir maZds tol, kol realusis darbo uZmokestis griS i pLrsiausvyros lygi. Kartu i5nyks dar.bo pasi[los perteklius,ir visi5ko uZirntumolygis bus atkurtas.Suprantarna, prielaida, kad darbo uZrnokestis gali laisvai kisti, yra kritikuotina,bet apie tai kalbesirne vdliau. 9.5 paveikslepateiktasrnakroekonomikos paklausos tiesesMDS ir vertikalios bendrosiospasirilos tieses AS klasikinis rnodelis. Siq tiesiq susikirtirno ta5ke E produkto apimtis sutampasu potencialiuoju lygiu )rp.o kainq pusiausvyros lygis yra P6. Esantkainq lygiui P6, prekiq, darbo ir pinigq rinkos yra pusiausviros.Darbo rinka yra pusiausvirabet kuriame tiesds AS taske.Bet kuriametieses MDS taike yra pinigq ir prekiq rinkos pusiausviros. Tadiautik taSkeE visos trys rinkos yra pusiausviros. Tarkime ta5keA, kainos yra P 1, aukStesnds pusiausvyros r.rZ lygi p;Tuomet realusis pinigq kiekis bus 'TaZesnis,o pal[kanq norn.raaukStesnd. Todel bendroji paklausa)'7bus maZesne Yp,ir finnos negales uz parduoti viso Ip produkto. Klasikiniame modelyje firmos i5syk sumaZins kainas, kad panaikintr4 pasillos pertekliq. Taip veikdamos, jos didina realiEl4pinigq

320

pasiulfumaZinapalukanqnorm4 ir didina bendr4lE paklaus4 todel ekonomika griZta i pusiausvyrqta5ke E. Prie5ingasituacija susidarytq,jei kainos bLrtq maZesnds negu P6. Tuornet realioji pinigq pasi[la padidetq,pal[kanq noma sumaZetq, o bendroji paklausa vir5ytq potencialiojo produkto apinrti. Pertekline paklausa padidintq kainas ir grqZintLlekonornikq I pusiausvyros galima ta5kq E, kai kainq pusiausvyros lygis P6. Zinant kainq lygt P7,-, apskaidiuoti piniginio darbo uZmokesdio lygi, kuris lemia realtfi darbo uZrnokesdio lygi, uZtikrinantIpusiausvyrtl darborinkoje.

0 "

Y

'

Y

P

Y modelyje

9.5pav.Pusiausvyra klasikiniame makroekonornikos

9.4.

MONETARINES tR FTSKALTNESPOLTTTKOSITArG BENDRAJAI PAKLAUSAI. EKLEKTINE BENDROSIOS P A S I U L O SK R E I V E

Kainq pusiausvyros lygis priklauso nuo veiksniq, sqlygojandiq makroekonomikos paklausos ir bendrosios pasilrlos tiesiq padeti. Analizuosime vyriausybes vykdomos politikos ltakq bendrajai pasifilai ir paklausai. Kitq veiksniq itaka gali b0ti analizuojama pana5iu budu. Ankstesniuose skyriuose i5siai5kinome, kad DZ. M. Keinso rnodelyje,kur kainos yra pastovios, o nacionalinio produkto gamybos apirnti nulemia paklausa, nominalios pinigtl pasi[los ar vyriausybes iSlaidq padidejimas i5plediabendr4j4paklausq o kartu ir produkto gamybos apirntl. Kitaip, kaip pamatysime, yra klasikiniamernodelyje. paklausos Priminsime,kad, judant i5ilgai makroekonomikos ties€s, kainq pasikeitirnaskeidia realiqq pinigq pasi[lq kuri per pal[kanq nonnE keidia ir bendrqj4 paklaus4.Antra vertus, monetarinesar pinigq politikos pokydiai pastumiamakroekonomikos paklausostiesE,kartu keidia bendrosios paklausoslygi, esanttam tikram kainq lygiui.

321

Pirmiausia panagrinesin.re monetarinds politikos itake r.nakroekonomikos bendrajaipaklausai;ekonomikayra pusiausvyros ta5ke E1y (9.6pav.). Tarkime, del tam tikrq prieZasdiq padvigubdjanominalioji pinigrl pasiLila. Tai gali atsitikti, pavyzdZiui,centriniambankui supirkusvyriausybes vertybinir.rs popierius. Tada realusis pinigq kiekis, esant bet kuriam kainq lygiui, padideja, tiesdMDS9paslinks ir auk5tyn padetiMDSr. I Dabar kiekvien4kainq lygi atitinka Zemesne pallkanq nonra. Naujas pusiausvyros ta5kasyra E1. Kai kainos ir darbo uZmokesdiai prisiderinE, vieninteld nominalios pinigq pasi[los padidejirno pasekne yra auk5tesnis kainq lygis. Produkto apimtis nepakitusiir lygi Ip, nes modelyje bendrosios pasiUlostiesd yra vertikali. Kai nominalioji pinigq pasi[la padvigubeja,tiese MDS9 paslenka1 padet[ MDSI taip, kad kainq pusiausvyros lygis tiksliai padvigubeja, persikeldamas Pa i P7.Kodel taip atsitinka? i5 Kai pasitilostiese yra vertikali, realioji bendroji paklausaturi iSlikti )'p lygio, t.y. nepakitusi naujame pusiausvyrostaSke.Taip gali atsitikti tik tuomet, jei realioji pinigq pasiula irgi nepakis. Prie5ingu atveju turetLl pasikeisti palDkanq nonna,kartupaveikdama paklausos bendrosios apirntl. Klasikiniarne modelyje nominaliosios pinigq pasiulos pokydiai sukelia ekvivalenti5kusprocentiniusnorninaliojo darbo uZmokesdioir kainq lygio pokydius: realioji pinigq pasiDla, palukanqnoma, produkto apirntis, LrZimtumas realusisdarbouZmokestis ir nekinta.

0

Y

P

Y

9.6 pav. Skatinandioji monetarineir fiskaline politika I5vada,kad pokydiainominaliojoje pinigq pasiriloje sLrkelia kainq ir darbo uZmokesdio pokydius,bet ne produkto apimties ir r.rZimtun.ro pokyiir.rs, yra svarbiausias monetaristqprincipas.9.6 paveikslas5i4 i5vadEpatvirtina ir klasikiniam modeliui, kuriame darbouZmokestis kainos laisvai kinta. ir PaaiSkinsirne detaliau, kokius ekonomikos pokydius sukelia pusiausvyros ta5ko Ee paslinkimasI padet[ Er (9.6 pav.). Tarkime, kad ekonomikayra ta5ke E0, kai kainq lygis Pp. Staigusnominaliosios pinigq
)z:

pasiulos padidejimas padidina realiqjq pinigq pasiLrl4 kartu sr.uraZina pal[kanq norrn4 ir padidina bendrqjq paklausq.Pastaroji vir5ija potencialtl produkt4 kur[ fimos nordtq sitlyti esant tam tikram kainq lygiui. Prekiq paklausos perteklius sukelia kainq lygio augim4 kol pusiausvyra gryLLa. Pakilusios kainos kompensuoja pinigq pasiulos padidejim4. nominaliosios Realioji pinigq pasilla ir palukanq norrna griZta 1 pradini lygi. Prie padidejusiokainq lygio prisiderinapiniginis darbo uZrnokestis, kuris taip pat padideja. Realusis uZrnokestislieka nepakitqs.Taip ekonornika gr[Zta prie visi5ko uZimtumoir potencialiojo prodLrkto lygio. Pagal klasikinespaZilras visi Sieprocesai ivykstamomentaliai. 9.6 paveiksle pateiktas grafikas tinka ir skatinandiajai fiskalinei politikai paai5kinti. Esant tam tikram kainq lygiui ir atitinkamam realiajan.r pinigq pasihlos kiekiui, vyriausybes iSlaidq padid€jirnas(ar mokesdiLl padidinabendr4jE sumaZejimas) paklaus4 ir tiese MDS6 persikeliaI MDSl padeti. Kadangi klasikine bendroji pasifilos tiese yra vertikali, del fiskalines politikos kainos pakils nuo P0 tki Pt, o produkto apirntis iSliks visi5ko uZimturnolygio )'p jei Skiitinandiosios politikospasekrne, kainosnekinta,yra fiskalines paklausos bendrosios padidejimas. Tadiaufinnos siekiagaminti potencialiqj4 produkcijosapir-nti, toddl susidaropaklausosperteklius.Kainos i5kart ims kilti, kol prekiq paklar.rsos perteklius iSnyks. Esant talu tikrai nominaliajai pinigq pasir.llai, aukStesnes kainossumaZina pinigq pasr[14padidina realiEi4 pal[kanq nonnE ir sumaZina privadias vartojimo i5laidas bei investicijas. Todel, kai pusiausvyra grlLla, ekonomikoje yra aukStesneskainos ir norninalieji darbo uZr.nokesdiai, maZesnis realusispinigq kiekis ir aukitesne palukanqnorlla. Vyriausybds yra i5laidos didesnds, privatusvartojirnas bet ir investicijos - maZesnds, bendroji paklausaiSliekavisiSko uZimtLur-ro o lygio. Vyriausybds iSlaidqpadidejimas visiSkai kornpensuojarnas privadiqvartojirno iSlaidqir investicijq sumaZej imu. Klasikiniamemodelyjevyriausyb€s padidejusios iSlaidos,,iSstumia" toki pat kieki privadiqi5laidq, todelbendrojipaklausa potencialiojo nesikeidia prodr-rkto lygyje. PagalDZ. M. Keinso model[ tokioje situacijoje bus ,,i5sturnirnas" tik dalinis. Keinso rnodelyje trurnpuoju laikotarpiu kainos ir darbo uZn.rokestis nekinta, o gamybos apimt[ nulemia bendroji paklausa. Esant nustatytai (fiksuotai) nominaliajai ir realiajai pinigLl pasiIlai, vyriausybes iSlaidq padidejimas padidins pusiausvyrospal[kanr4 norrn4 per poveiki bendrajai paklausai ir realiajam produktui. Didesne produkto apimtis didina pinigq paklaus4 ir, esant pastoviai pinigq pasiulai, reikalauja auk5tesnes pal[kanr.1 norrlos, kad pinigq rinka iSliktq pusiausvira.Savo ruoZtu ar-rkStesnd palhkanLl norma sun.raZina vartojim4 bei investicijasir tarn tikra dalimi kompensuoja skatinantivyriausybesiSlaidqefekt4bendrajaipaklausaiir produktLri.

JLJ

Toliau panagrinesime, kaip ,,elgiasi" ekonornika, iStikta stipriq sukretimq,pagal DZ.M.Keinsoir klasikin[ modelius.Tarkime, kad pradinE ekonomikospadeti rodo tieseMDSg ir pusiausvyros (9.j pav.). Tan.r ta5kasF,0 tikri ivykiai ekonornikojestaiga nustumia makroekonomikospaklar.rsos tiesq MDS6 Zemyn.Tai gali buti finnq pesimistinio poZi[rio i savo ateities planus rezultatas. rodel jos malina investicijas.Arba vartotojai tikisi ryikaus savo pajamLlsurnaZejirno ateityje ir del to maLinavartojirn4.Tiese MDS6 paslinks Zemyni padetlMDSr. Kaip elgsis ekonomika,apra5oma klasikrniu modeliu? Kainos nr-rkris nuo Pa iki P1. Atitinkamai sumaZds piniginis darbo uZmokestis, realusis o darbo uZmokestis liks nepakitEs visi5ko uZimtumolygyje. Zemesnds kainos padidina realiqi4 pinigq pasi[I4. Pal[kanq nomla sumaZes, vel padidindama bendrqj4 paklaus4. Tai visiSkai kompensuosbendrosios paklausos pradinl post[rn[Zernyn, j4 grqZinant tYplygi. Naujapusiausvyra taSke bus E1. Kitaip ekonornika ,,elgsis" pagal DZ.M.Keinso rnodeli, kr.rriame darbo uZrnokestisir kainos yra fiksuoti. Kai ekonornika yra pusiausvyros ta5ke Eo, tiesds MDS poslinkis Zemyn perkelia ekonomikq i nau14 pusiausvyrostaSkqA, nekintant kainq lygiui Pg. Ta5ke A pinigq rinka yra pusiausvira,ir planuotosi5laidosprekemslygios faktiskai pagaminloprodukto apimdiai. Tadiau tai nera visiSka pusiausvyra. Gamintojai noretq ganrinti produkcijos apirnti, atitinkandiE Yp lygi, bet garnina ttk y0, nes gamybos apimti lemia paklausa.

Y

o

Y

p

Y

9.7 pav. DZ.M.Keinso klasikiniomodeliopalyginimas ir Kas Siojesituacijojeatsitinkaveliau? Cali'ri du atvejai.pi'nu atveju vyriausybe, vadovaudamasi DZ. M. Keinso modelio rekomendacijomis,gali panaudotifiskaling ar monetarinE politik4 kad pastumtqtiesEMDSl aukStyni MDSe padet[. Siuo atveju gamintojai bus patenkinii, gateaami garninri papildornq produkcijos kieki ir grL\ti i aukStesni gamybos lygi )r" Tuomer pajarnos padidetq nuo )'p iki yp Del fiskalines ar monelarines politikos

324

ekonornikagal€tq padidinti produkto apimti tiksliai tiek, kiek sutaupdiStekliq budarna ta5ke A. Kadangi gamintojai garnino maLiau produktq, jq darbo paklausabnvo maZesnd negu darbo pasiula. Ta5ke A darbo nnkoje atsirado priverstinis nedarbas, nes darbuotojq sr.unaZinta. Tadiau realusis darbo r-rZmokestis nepakitps. liko Antru atveju situacija klostytqsi kitaip. Jei vyriausybe nedidintq bendrosiospaklausos,firmos gali imti rnaZinti kainas ir didinti produkcijos apimtl iki )'p lygio. Dalis priverstiniq bedarbiq sutiktrl dirbti uZ maZesni piniginl darbo uZmokestiir darytq spaudimqdarbo uZmokesdio lygiui. Toki4 ekonornikos b[klq galima iliustruoti ldtu slinkirnu tiese MDSI i5 taiko A i ta5k481, kuriame grEZintas visiSkas uZirntumas visq rinkq pusiausvyra. ir Apibendrindami pasakysime, kad galima sutikti su keinsisttp nuomone, kai apra5oma ekonomikos elgsena trr.unpuoju laikotarpiu, kol kainos ir darbo uZmokestis dar nespdjo prisiderinti prie ekonomikos reikaiavimq. Klasikines paZiuros tinkamos, apra5ant ekonomikos elgsen4 ilguoju laikotarpiu, kai kainos ir darbo uZmokestisturi pakankamai laiko prisiderinti. Svarbiar.rsias klausimas - kiek laiko lrunka Sis prisiderinirnas praktiSkai. Modeliq bendras bruoZas tas, kad, tiek DZ. M. Keinso, tiek klasikiniame modelyje skatinandioji fiskaline ir monetarind politika pasireiSkia tieses MDS poslinkiuauk5tyn. Antra vertus, pagal klasikin[ modeli, kuriarne produkto gamybos apirntis sutampa su )'p, vyriausybOdidina produkto apimt[ ir uZimtumE, vadovaudamasi paklausos ne (t.y. i5plediant paklaus{, o pasillos valdymo politika (t.y. skatinant garninti potencialqji produkt{. Kitaip rariant, ekonomikoje, pasi[lospolitikos,siekiama skatinamoje pasi0los, bendrosios o ne paklausosdidinimo. Pasi[los politikos metodai tokie: maZinarnipajamq mokesdiai (taip skatinamasZmoniq noras dirbti), didinamas uZimturno pusiausvyroslygis, pastumiantprekiq bendrosios pasiriloskreivg de5inen. Jau 4 skyriuje buvo mineta, kad keinsistai,monetaristaiir pasifilos politikos Salininkai labai skirtingai traktuoja bendrAjq pasiulq. Kiekviena teorija yra tinkama, esant skirtingam ekonominio aktyvumo lygiui. Keinso ir jo pasekejq poZiuris tinkamiausias, kai yra didelis nedarbas ir ry5kus nuosmukis. Tuomet bendroji pasi[los kreive fakti5kai yra horizontali. Kai ekonomika priartejaprie visi5ko uZirntumolygio, dideja infliacijos galimybe. Tuomet tinkamiausia butq vertikali bendrosios pasiulos kreive, t.y. monetaristrl poZihris. Tarp Siq dviejq ekstremaliq situacrjq galima iterpti pasifilospolitikos SalininkqpoZiuri - didejantipaklausagali veikti ir kainas,ir reaiqjinacionalini produkt4(Zr.4 skyriaus pav.). 4.9 Eklektine (t.y. derinanti skirtingaspaZiuras) bendroji pasiuloskreivd yra horizontali, kai produkto garnybos apimties lygis Zemas.Kreive kyla

325

aukStyn, kai gamybos lygis vidutinis. Kai gamybos lygis auk5tas ir pasiekiamas visiSkas uZimturnas,pasiIlos kreive vertikali. Tokia kreives salxpratanaudingapraktiSkai, priimant sprendimus makroekonominiulygrr.r. 9.5. DARBO UZMOKESTIS DARBO RINKOJE

Netiketai ir stipriai surnaZdjus bendrajai paklausai, atsiranda nedarbas, kurio trukmd gali b0ti [vairi, daZnaiskaidiuojama metais.Klasikinis rnodelis apra5o ilgojo laikotarpio pusiausvyrfuekonomikai derinantis prie pasikeitusiq aplinkybiq. Tadiau prisiderinirnas daZnai buna letas ir skar-rsmingas. negali ivykti momentaliai,nes kainos ir darbo uzmokestis Jis keidiasi letai, kol prilygsta naujai ilgojo laikotarpio pr-rsiausvyrai, aprasomai klasikiniu rnodeliu.Paai5kinsime, kodel prisiderinimasvyksta gan letai. Firmq garninamosprodLrkcijossvarbiausias kastq elementasdaZniausiaiyra darbo uZmokestis. Kastai yra kainos pagrindas. Todel letas darbo uZmokesdio prisiderinimas yra svarbiausia leto kainq prisiderinimo prie benilrosios paklausos pokydiq prieZastis. Pravartu panagrineti darbo uZmokesiio susifbrmavim4darbo rinkoj e. Darbuotojo da.bas firmoje yra tipiska ilgalaike sntartis. Fimrai paprastai nemaZai kainuoja samdyti ir atleisti darbuotojLrs.Atleisdama darbuotoj4 finra praranda jo igytq darbo patirtl, o samdyclama naujE darbuotoj4patiriapapildomqiSlaidqfirmos reklamai,darbuotojoapmokymuiir panasiai.Todel, esant trurnpalaikiams gamybosapimties pakitimarns,kuriuos sukelia paklausossvyravimai,firmos paprastaivengia atleisti senusir priimti naujusdarbuotojus. Antra vertus, darbuotojai taip pat siekia ilgalaikiq sutardiq su fimromis. Naujo darbo ieskandiarn Zrnoguireikia laiko ir pastangq. Atleistasis i5 darbo praranda igyt4 darbo patirtl ir darbo uZmokest[.Toder, sudarant ilgalaikes darbuotojq ir finnq sutartis, pirmiausia susitariama del darbo uZmokesdio dydLio ir jo svyravimo, pakitus produkcijos apirndiai. Darbo sutartyse paprastal numatomas darbo valandq skaidius, virsvalandziai, reguiiarusuZmokestis uZmokestis vir5valandZius. ir uZ Firmos darbo kiekis yra bendrasdarbo valandq skaidius,isclirbamas fi.noje per tam tikrq laikq (pavyzdZiui,per savaitg).Jei firmos darbo kieki i5reiksime a x b, tia - a vieno darbuotojo isclirbtqvalancrqskaidius,o 6 darbuotoiqskaidius,tai darbokiekl galirnEreguliuoti tokiais blclais: l. Keidiant darbuotojoi5dirbtqvalandqskaidiq,kai darbuoroiqkiekis pastovus; 2. Keidiant darbuoroiqskaidiq,kai i3dirbtqvalanclq kiekis pastovus; 3. Derinantabu Siuos bDdus. Tarkime, kad finnos produkcijos paklausa maLd,1a. Trurnpuoju laikotarpiuji stengsis trumpinti darbo savaitg, nekeidiantclarbuotojq skaidiaus.

5lo

Jei ir toliau paklausamaZes,firma gali laikinai atleisti i5 darbo kai kurruos darbuotojus. Kai paklausa firmos produkcijai auga, pirmiausia finnos stengiasi i5siversti vir5valandZiais. paklausair toliau auga, frrrna samdo Jei daugiaudarbuotojq. Ilgalaikes darbo sutartys tam tikra prasme izoliuoja finn4 ir jos darbuotojusnuo darbo rinkos s4lygr4, todel darbo uZrnokesdio prisiderininras prie darbo rinkos reikalavimq yra vangus. VisiSkas jo prisiderinirnas neimanorrasdel keliq prieZasdiq. Kai bendroji paklausalabai maZeja,fimos darbuotojus pradeda atleisti. Alsiranda priverstiniq bedarbiq, kurie sutiktrl dirbti uZ maZesn[darbo uZmokesti.Tadiau ne visos firmos pasinaudosSiuo pretekstusumaZintidarbo uZmokesti. Pirma, naujasdarbuotojas yra blogesnis pakaitas darbuotojo, kuris jau iSmanosavo darb4. Antra, ilgalaikis finnos ir darbuotojqbendradarbiavimas svarbesnis trumpalaiklpeln4 gaut4 Siek yra uZ tiek sumaZinus darbo uZmokesti. Firrnoskaip darbdavioreputacijayra svarbus veiksnys, norint prisivilioti ir i5laikyti darbuotojus.Kiekviena finna siekia, kad darbr.rotojai b[tq patenkinti darbo sqlygomis,kartu ir darbo uZrnokesdir.r. Toddl firma ir darbuotojai gali pasiekti tarpusavio sr-rpratirn4kad darbo uZrnokestis per daug maZetq, per daug didetq. nei nei I5nagrindjomedarbo rinki; tadiau labai svarbi darbo ir prekir4rinkq jq sqveika; analizuosime kitame skyrelyje. 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PASI[]LOS TTESE.KAINV rR DARBO UzUOrnSdtO PRTSTDERTNTMAS

I I

Darbo uZmokesdio prisiderinirnqtrurnpuoj laikotarpi nagrinej 9.8 u u a paveikslas. Tarkirne, i5 pradZiq ekonornika yra visiSko uZimturno ta5ke A. Trumpuoju laikotarpiu piniginio darbo uZmokesdio ties€ WW yra labai nuoZr"rlni. Padidejus paklausai, firmos padidina produkcijos apirntl iki y/. Tieseje WW tai atitiks ta5k4 C. Darbuotojq kiekis nedides,nes produkcijos apimtis dideja del virivalandZiq. Jei paklausa firmos produkcijai maLeja, flnnos maZinsdarbo savaites trukmg, kartu produkcijosapimti, kuri dabarbus )'a.TiesejeWW tai atitiks taSk4B. Vidutiniuoju laikotarpiu, jei paklausa neatsistatys,fimra pradds atieisti darbuotojusir maZintiuZmokesti. Tadiau neltik€tina, kad darbo uZmokestis nagrinejamuoju metu sumaZetq W2,t.y. iki lygio, kuris uZtikrintqvisi5k4 uZirntum4klasikiniame lki modelyje ilguoju laikotarpiu.Matyt, darbo uZmokestis surnaZds I/7 tieseje iki WW1. Zemesnisdarbo uZmokestis leis sumaZintikainas,ir tai Siektiek pakels bendrosios paklausos lyg[, nes padides realioji pinigq pasi[la ir surnaZes pal[kanq norma. Tadiau vidutiniuoju laikotarpiu del vangalrs darbo prisiderinirnofirmos gamins produkto maLtaunegu potenciah,rsis uZrnokesdio lygis.

327

w
wo
wl

ww
B--2
lwwr

u

Y

o

Y

P

Y

r

\

9.8 pav. Piniginio darbo uZmokesdio prisiderinimas

Tik ilguoju laikotarpiu darbo uZmokesdio tiesd nusileis i WW: padetl. Darbo uZrnokestis kainos bus sumaZdjg pakankamai, ir kad padidejusi pinigq pasifla ir surnaZejusi palfikanr4 norma gr4Zintq bendrqjtl paklaus4 | visiSko uZirntumolygi ta5keA2.Tai naujasilgalaikespr.rsiausvyros taSkas, kai darbo uZmokesdiolygis 22. Tolesni paklausossvyravimai sukeltq jud€jima prisiderinimoprocesas i5ilgai tiesesWW2, o apra5ytas kartotqsi. Toliau nagrinesime ry51tarp darbo uZmokesdio darborinkoje ir kainq prekiq rinkoje. Tegu firmos produkto kainq pagrind4 sudaro darbo uZrnokesdio ka5tai. Suprantama, Zaliavos, Zeme, kapitalas taip pat yra gamybos ka5ttpelementai, tadiau orientuosimdstik i darbo uZmokestl kaip pagrindinl kaStq element4.Del Sio supaprastinimo galirna pereiti nuo darbo uZmokesdiotieses WW (9.8 pav.) i ekvivalenti5kq trumpojo laikotarpio bendrosiospasiUlostiesE(9.9 pav.). Tuo tikslu vertikalioje a5yje vietoj darbo uZmokesdio atidesirne kainq lyg[. Trumpojo laikotarpio bendrosiospasitlos ties€ (SAS short time run aggregate supply curve) rodo firmq nustatytas kainaskiekvienai produkto apimdiai,kai Zinornas firmt1darbo uZmokestis. 9.9 paveikslasiliustruoja trumpuoju laikotarpiubendrql4pasiulos tiesE SAS, atitinkandiqdarbo uZmokesdiotiesE WW. Tarkirne, kad ta5ke A ekonomika veikia visi5ko uZimtumo ir visq rinkq pusiausvyrossqlygomis. piniginis darbouZrnokestis WoQ.8 pav.). Kainos yra Pe lygio, kai sutartas yra Trumpuoju laikotarpiufirmq produkto apirnti rodo pasiulostiese SAS. Firmos gali pasiulyti papildorn4 produkcijos kiekl uZ truputi auk5tesng kainq kuri leidZia joms padengti vir5valandZiq apmokejirnE Jei firma susiduria su produkcijos kainq maZejimu, ji priversta sumaZinti produkcijos apirntl. Kadangi darbo uZrnokesdiodydis sutartas, finnos turi ribotas galirnybes

328

). Analizuosime 5[ proces4 pasitelkEmakroekonomikospaklausosir trurnpojo laikotarpio bendrosios pasiulos (9. gamindarnos potencialqji produkt4 Ip. 329 . firmos neturi galimybes trurnpuoju laikotarpiu maZinti prodr-rkto kainr"1. tieses I 0 pav.Nukrypirnai nuo visi5ko uZimtumo sqlygq palaipsniuikeidia darbo uZmokestiir kainas. Siosyra tiesejeSAS. o ne kainq pokydius.9 pav. bendrq. firmos bus priverstosZyrniai sumaZinti produkto apirnti trumpuoju laikotarpiu.Keinsomodelio savybe. Trumpojo laikotarpiobendrosios pasi[los tiesd Vidutiniuoju laikotarpiu. Tai DZ.Todel. o pasiulos tiese. Kainos yra nukritusios tiek. reikalingo gr4Zinti paklaus4[ visi5ko uZimturnos4lygas.Trumpuoju laikotarpiu bendroji pasi[los tieselabai nuoZulni. fimos pradeda atleisti darbuotojr. kad realioji pinigq pasifila padidejusi.). jei kainos kris ir toliau. KAINU" NACIONALINIO PRODUKTO IR pnrSionruNlMAs uZTMTUMo Paklausos ir pasirilos svyravirnai sutrikdo bendrqjq ekonornikos pusiar.sumaZintika5tus. jei produkto paklausa naldja. Jos vdl dirbs visiSko uZirntumosElygornis.M.rsvyr4.jei paklausai5lieka maZa. toddl ekonomika letai gr[ZtaI visiSkouZimtumolygi. 9.todel bendrosios paklausos poslinkaisukelsprodukto apirnties.lq Pateiksime analizes i5vadas. nes o y u y p y 9. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS. Tadiaupo kiek laiko ekonornikavel griZtaI pusiausvyros b[sen4. Vadinasi.7. Tai yra klasikinio modelio savybe. Darbo uZmokesdiolygis palaipsniui pereina i Zernesnp bendrosios pasi[los tiesESASI (9.[ SAS2. Finnos pasieks ta5k4A2 ir sugrii prie vertikaliosbendrosios pasiulos tieses ilguoju laikotarpiLr. llguoju laikotarpiudarbouZrnokesdio tiesepersikelsI WW2.rs.9 pav. o palhkanq norma sumaZejusi iki lygio.

Todel trumpuoju laikotarpiu firmos vadovausis Sio iaikotarpio pasirilos tiese ir gamins tiek. rySkiaisumazej us nominaliaj pinigq pasiuiai ai Vadovaujantis klasikiniu rnodeliu kainos ir darbo uZrnokestis mon-rentaliai prisiderina.ro potencialiojoprodukto lygio.kai realiojo pusiausvyros darbo uZmokesdio lygis w=W/Po.10 pav. ji maZesn€ potenciaiiojo uZ produkto apirnti. kiek nori. ekonomikayra ta5ke Ex. Tuomet sumaZdja ir bendrosios paklausoslygis. I 9.kad produkto apimt[ lemia paklausa. esant tarn tikram kaintl lygiui. kad darbo rinka yra pusiausvira.Sioje sudetingesneje analizdje atsisakysime supaprastinandios jei prielaidos. o piniginio darbo uZmokesdio lygis sumaZejalki Wr kad realusis darbo (W/P:) iSliktq nepakitgs. Detaliau i5siaiSkinsime. Tadiau Sios klasikinio modelio i5vados teisingos tik ilguoju laikotarpiu. Piniginis darbo uZnrokestisI( yra tokio lygio. u. Makroekonomikospaklausos tiesepaslenkaZemyni5 MDS I MDSr padet[. Kainq pusiausvyros lygis tuojau pat nukrentaiki P3. Ekonornikos pusiausvyros gr4Zinirnas. P.10 pav.Tarkime. uZrnokestis Naujas ekonomikospusiausvyros ta5kas yra E3. P3 o--f-F v.perkelia" ekonomikq iS ta5ko E6 [ taSk4 E1. Trumpuoju laikotarpiu tieses MDS poslinkis Zemyn I MDSl padet[ . ekonomikojeZyrniai surnaZeja nominalioji pinigq pasiula. Tarkime. Ps P. kad ekonomika iSliktq visi5ko uZimtun. i5saugodamos sutartq piniginio darbo uZmokesdio lyg[. Nagrinesime makroekonomikospaklausos tieses poslinkio Zernyn pasekmes(9.. kaip ekonornika grlZta i pusiausvyrE trurnpuoj vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. Kadangi firmos turi menkas galimybes maZinti produkcijos vieneto ka5tus(tai parodd ankstesne analize).). 330 .

Bet kadangi negu taSke 81.rsis darbo uZmokestis fakti5kai yra per aukSlas (piniginis darbo uZmokestisnepakitEs. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOSPUSIAUSVYROS MODELIS. Realioji pinigq pasiula padidejo.). Kai finnos irns reguliuoti uZimtum4 jos surnaZins sihlolnq darbo vietq.P). palukanq norma krito. Bendrqj4pusiausvyr4 nagrin€sime Trumpai apZvelgsirre. atitinkanti visi5ko uZimtumo s4lygas. trumpojo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiIlos tiesiq susikirtime. Vidutiniuoju laikotarpiuims maZdtiir piniginis darbo uZmokestis. ribinis na5umas)maZeja. kad tik ilguoju laikotarpiu ekonornikagrlZta i trijLl rinkq pusiausvyross4lygas.8. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausagrlZo i pradinE padetl. Kainos nukritusios tiek.y. Zernesndsprekiq kainos P2 rei5kia. bendroji prekiq paklausajau taSke E2 kainos Zemesnes padidejusi.o proporcingai nominaliosios pinigq pasiulos sumaZdjimui. tadiau darbo rinktl pakeisirnevisq gamybos veiksniq pagal MDS-AS ir IS-LM rnodelius.Dabar prekiq rinka yra pusiausvira ta5ke 82. kad pradinis piniginio darbo uZmokesdio sumaZdjirnas dar ne itin stipriai paveike realiojo darbo uZrnokesdiomaZejimE Todel dar iSlieka priverstinis nedarbas. 9.o kainq lygis P7 . kuriai yra bendroji paklausa. toddl daugiauZrnoniq nords gauti darb4. kada gamybosiStekliqapimtis.3 pav. Analize rodo. rinka. produkto apimtis stipriai sumaZdjusi..y.Atsiras priverstinisnedarbas.naZe. Esant Zernesniamsutartarn piniginiam darbo uZmokesdio lygiui. Realusis darbo uZmokestisgriZo i lygi. firmos pereinai ZemesnE pasiulostiesq SAS2. ribinis produktas (t. Kitq gamybos veiksniq rinkoje.lEs). Ekonornikoje vykstandius procesus iliustruoja slinkimas Zeuyn paklausos tiese MDS1. Todel firmos stengiasi vis maZiau moketi uZ papildomai naudojarnusgarnybos 331 . tik piniginis darbo uZmokestis dar neprisiderinqs(pakankamai nesur. atitinka visq i5tekliq savininkq sitlornq gamybos veiksniq apirnt[. Produkto apimtis atitinka potencialiojo produkto lyg[. Trumpojo laikotarpio bendroji pasirilostiese paslinko Zemyn i SAS3padet[. NAUDOJANT MDS-AS IR IS-LM KREIVES nagrinetq bendrosios makroekonomikos Analizuosime jau pusiausvyrosmodel!.Kadangi pakankamai nukritusios. kaip ir darbo veiksniq rinkoje. kad realiojipinigq pasihla atitinka pradini jq lygt. Ta5keE1 prekiq rinka yra pusiausvira.Zemesnisu2.t.kada gamybos veiksniq rinkoje pasiekiama pusiausvyra.Ekonomika pasieke pusiausvyr4 taike 83.jos maZinaprodukcijos apirnti. didejant isteklill apimdiai (9. Produkcijos apimtis didedarnagrf\ta algal visi5ko uZimtumo lygio iink.Piniginis darbo uZrnokestisir kainos sumaZe. reah.Priverstinis nedarbasi5nyko.Ta5kas taciaujarne kainos dar nera E1 yra tieses SASI ir MDSI susikirtimo taSkas.

Fo:. Foz. kai garnybos 9. Pusiausvyragarnybos veiksniq rinkoje yra ta5ke E.12 (c) paveikslerodo kainq lygius Pt.12 (a) paveiksle paklausoskreivds For. Kiekviename Fs kreives ta5ke i3tekliq savininkamsi5rnoketasuma lygi visq i5teklill ka5tams.ekonotntntat i5tekliai (Zeme. jq ka5tai taip pat dideja' Pasiekusvisi5ko uZimtumo lyg1.gamybos veiksniq pasiulos lygis yra optin. Kai gamybos veiksnio vieneto kaina lygi ribiniams veiksnio ka5tams. Jau min€ta (Lr. Pt P3 atitinkandiasprodukto apimtis. kur kreivbs Fs ir Fp. veiksniqkainosPp. Pz. IStekliqkaitq kitimo greiti.ka5tq augimo tempai staigadideja. Todel gamybos veiksniq paklausoskreivd Fp staiga Zemeja. savininkq poZi[riu. Tai rodo staigusFs kilimas nuo ta5ko Fp. 9. naudojamigamybosprocese. C 9. kad gamybos veiksniai .darbas. rodo ribiniai ka5tai. kainq lygius Pt. kaip parodyta I paveiksle.12 (b) paveikslasrodo produkto apimtis. Fz.11 pav. kol veiksniq kainos padengia jq ka5tus. B ir C yra bendrosios nasi[loskreivesAS ta5kai. nubreLiame parodytq I 2 paveiksle. 3 temq).kapitalas). bendrojo produkto funkcrj4 Y(F). Gamybos Gamybosveiksniq pasi[la Fs priklausonuo i3tekliq kainq Pp ir jq kaStq. Ta5kai A. 9. JJZ . B. Fi. Jq susikirtirno taSkai su gamybos veiksniq rinkos pusiausvyrqir veiksniq pasillos kreive Fs atitinka gamybos veiksnir"l apimtis Ft.ir dar labiau maleja mokamos ldSosuZ gamybos veiksnitrs. didejant i5tekliq naudojimui. Ta5kai A. lygus ribiniarnsgarnybos veiksnio produktaspinigine i5rai5ka gamybosveiksniq rinkos pasi[los ir paklausoskreives bei Pasitelkg bendrqjq pasiulos kreivg AS.ribinis i5tekliq produktas Kai pasiekiamas stipriai rnaZdja. gautas panaudojustam tikrq veiksniq kieki. visi5ko uZimtumolygis Fp. Didejant i5tekliq apirndiai. veiksniqrinkospusiausvyra 9.ralus.veiksnius F. susikerta Gamybos veiksniq rinkos pusiausvyros ta5ke E ribinis garnybos kaStarns.1 maZ6ja. P3 atitinkagamybosveiksniq 9. lStekliq pasiUla dideja tol.

kuriems esant pasiekiama pinigq ir prekiq rinkq pusiausvyra. Makroekonomikos paklausos tiesdMDS rodo nacionalinio produkto )' ir bendrojo kainq lygio P derinius.12 pav. parodytas l3 paveiksle. IS rodo nacionalinio produkto I ir paltkanq normos r derinius. I .yra pr"rsiausviros. derinius. kuriemsesant pasiekiama prekiqrinkospusiausvyra. kuriems esantpasiekiatrapinigq rinkos pusiausvyra. darbo ir prekiq . 9.Bendrosiospusiausvyros modelis.gamybos veiksniq. Trurnpai apibldinsirne bendrosiospusiausvyros modeliokreives.. \ Y Y Y Y(r-) 9. naudoiant MDS-AS ir IS-LM kreives. Bendrosios pasi[loskreivesnustatymas Siame modelyje visos trys rinkos . LM rodo nacionalinio produkto I ir pal[kanq normos .

Bendroji pasir"rla rodo nacionalinioprodukto I ir bendrojo kainq AS lygio P derinius.13 paveikslas rodo. gamybos veiksnirl kreives Fs ir Fp kirsis taSke. kad. pusiausvyros nacionalinis produktas yra YE. Prekiq ir pinigq rinkose pusiauslyra pasiekiamataike. kurierns esant nacionalines pajarnoslygios gamybosveiksniqsavininkq paj bendrosioms amoms. kuris atitinka pusiauslyrospalukanq florm{ 16 ir pr.F derinius. d) a) 9. Garnybos veiksniq paklausoskreivd Fp rodo iStekliq kainq p5 ir garnybosveiksniq F derinius.13 pav. Bendrosios pusiausvyros rnodelis Gamybos veiksniq pasifllos kreive F5 rodo iStekliq kainq pp ir gamybos veiksniq .rsiausvyros produktq Y6. kuriems esant bendrosiosgamybos veiksniq pajamoslygios bendrierns savininkr4 i5tekliq kaitams. esant pusiauslyros kainq lygiui p6. Kai Zinoma rnakroekonomine paklausoskreivd MDS. 9.kuris atitinka iitekliu 334 . kuriems esant uZtikrinarna gamybos veiksniq rinkos puslaLlsvyra.

ar iSoriniuvartojirnu. M. l5orinis veiksnys (egzogenous factor) . P.nesant visi5kam uZimturnui ir esant visi5kam uZimtumr.arba iiorinis vafiojirnas. jokie nustatyti veikiantis ekonomikos modeli.kol po tam tikro laiko visosrinkos (pinigt1. DZ. P. todel pusiausvyros modelio analizeipakankakintamqjq Y. kurie veikia vartojirnqC./ / f t g r y n i e j i r n o k e s i ' i a i ) t v .ri. Vidiniq kintamqjq tarpusaviopriklausomybE rodo 9. BENDROSIOS MAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIO PRAKTINIS NAUDOJIMAS Nagrindtasis pusiausvyros modelis tinka analizuojant iSoriniq (egzogeniniq) veiksniqpoveikl ekonornikai. Keinso poZilriu. F. iemia Jie vartojimo pokyti. kuri vadinameautonominiuvartojirnu. Uf giAine mokesdiqnorma).ribinio polinkio vartotikoeficientas. susijE tarpusavyj funkcinepriklausomybe.no. e Ekonomikosbuklg galirnaiSreik5tiketuriaisvidiniais kintamaisiais Y.kurio neveikia modelio rySiai.pusiausvyros kainq lygt PrE ir i5tekliqpusiausvyros apimti -lp. nacionalines pajarnosauga. naudojantgarnybos veiksniq kiekl Fp.tai kinlamieji. pasi[la).Todel keidiasi vidiniai (endogeniniai) kintamieji.infliacijoslukesdiai.9.M . Tai pal[kanq norma. nacionalinis PanaSiai galirna apibldinti ir kitus i5orinius kintarnuosirrs. PavyzdLiui.13 paveikslas.marginal taxes rate) . t . didejant L Kai pusiausvyra pasiekiarna visi3ko JJf . Nacionalinio produkto apimtis 16 pagarninama. ( p i n i g r l .rktas gali bfiti pasiektas. Tadiau Y ir F visada kinta ta padia kryptimi.bendrasis produktas. 9. Kai pnsiausvyra pasiekiarna Zemiau visiSko uZimtur. egzistLroja i5oriniai kintamieji.G ( v y r i a u s y b e s n i S l a i d o s ) . r.prekiq) vdl pasiekiapusiausvyrE Vidinis veiksnvs (endogenous factor) . r. I5oriniai kintamieji sutrikdo ekonominEpusiausvyrq. Ribind mokesiiq norma (MT . Pusiausvyros modelio analizeskaidoma1 dvi dalis. t p t n i g qp a k l a u s a ) .autonominisvartojimas. Priminsime.tai mokesdiaiuZ papildornaigautqpajamqvienet4. )'. iStekliq.tai kintarnasis. nes pusiausvyros prodr. v e i k i a n i i u s p u s i a u s v y r o s r o d e l i : t a i 7 ( i n v e s t i c i j o s l . c . kad C: a+cxY: dia a .

ri kainr-1 lygiui P7 ir pusiausvyraprekiq rinkoje pasiekiamaesant pusiausvyros pusiausvyrosproduktui 17.Tegu pokydiuspinigq rinkoje sukeliai5oriniaikintamieji M.uZimtumo sqlygornis. kad kreiviq AS. Pusiausvyra. nesant visiSkan. I gali dideti nedaLrg. Prirninsime. l5oriniqkintamqjq U. iY: I A S 9. l. Pusiausvyr4 (Y<YB).spardiai augant inlliacinerns kainoms. T a r k i n e . FD ir F5 l[Ziai pastebirni visi5ko uZimturnolygyje. M.Y1 ir r7.rr. Tarkirne.14 pav. v U u pokydiqpoveikispusiausvyrai 336 .. o pinigq rinkoje . kaip parodyta 9'14 paveiksle. T a d a k r e i v d sL M l i r atitinkamai de5in€n MDSl paslenka 1LM2 ir MDS2padet[. p a d i d e j oM . analizuosime dviem atvejais.rZimturnr. or M o k a r t u s u m a Z d j o u .

. AnalizuojantekonominE situacijqprakti3kai. kreive LM2 paslenkaatgal iki LM3 padeties. . i padeti LM2. ir r naLdla. o Ii neZymiai padidejaiki fi. Kadangi kainos labai pakilo. didejant ar M. Kadangi ry pakilo iki 13.i padetiAS2. padidetrl r. Del iSoriniq kintanrtjq M. Todel kainq lygis labai pakyla nuo P7 iki P:.r padideja.13 paveiksle. Jei .{1.. iki 2 .bet kokybiniaipokydiairinkose. tr p.Toddl sLunaZeja ir F5 atitinkamaisurnaZeja Kreive AS1 paslenka AS. MaZejanlr. o M11 Ms maleja.Trumpai nurodysirnelvykiq sekq. Siuoatvejuryikiai didejainfliacija.todel M5 > Mp.galimapasinaudoti lenteleir 9.naZeja nedaug. Galutinis rezultatas: padideja iki rj.. D e l n l . nes lvykiq sekabus kitokia negr-r Kreiviq pokydiaiparodyti9.l)el to. o veliau griZrq ! LMs padetl. S i u o l r r e j r r l i pusiausvyros nacionalinis produktas pagamintas.5.W ir MT .u. M o paclidettl.1 lenteleje parodyti visi galirni i5orinir4 veiksnir4 pokydiai ir jq poveikis vidiniams kintarniesiems r. lyntai padidejaY. o Y2kreivejeMDS2 surnaZeja ). p o k y i i t l p i n i g t l u s i l r l a p p padidejo.r. Siuo atveju.14paveiksle. < Mo.bet P lygis pakyla nedaug. padidejus{ padideja pinigq paklausaMp. anksdiau. todel r7 dideja iki r_. iki Labai pakilus kainoms.kad padidesi5tekliq kainos. o LM1 pradZiojepaslinktqi padetl LMa. i r t t t .investicijosmaZejair ). Pinigq pasilla sr. y didejimaspastunia kreivg IS1 i paderi IS2. padidejobendrosios i5laidosAE. padidejamakroekonomine paklausair MDS1 paslenkade5ineni padet!MDS2.MDS > AS ir kreive MDS paslenka de5inen i pakitLrs MDS2 padeti. yt padideja )z. didejanti5oriniarns veiksnianrs 7 .pavaizduotomis 9.kainq lygis kyla iki P j.. kaip parodyta 9. kairdn.Del to. G ar rnaZdjant o. pagal MDSz kreivE sunaZeja iki I. kai labiau domina ne kiekybiniai.r4. Tarkirne. todel r kyla. Yldideja iki yj.s a n t v i s i S k a mt r Z i r n t t r r n t(ry 2 y t ) . sumaZetq. dideja ir.. kreive MDS paslinktrlkairen o tai iki MDS3.o paklausarnaZejo.to pokyiitl 17 surnaZ€jarki rt. pinigq pasiulasurnaZejo. todel MDS dideja. o p1 ri didejaiki P:. k r c i r e L M 1 p u s l e n k ia a d e t [ L M 2 .15paveiksle. sLrmaZetq ry iki /7 iki Y5. tikdtina..rvesticijos.veikiant i5oriniamsveiksniarns. maZdjant.kreivd LM1 paslenka kair€n.1 kreivemis. M.nes Mo > Ms.o Pl nr. pasiekus visiskq uZirntun. Kai kainos pakilo. kainq lygiui.rkristq P5.r l. 337 . P r r s i a r r s v y r e. 9.Kadangi AS2<MDS.ir kainq lygis P7 padideja iki ikiP. Y.

didinant valstybespirkimus G . kad mineti vyriausybds veiksmai pakeltq palukanq norm4 Lymiai padidintq nacionalinio produkto apimt[. Tarkime. o kainq lygis padidetr-1 nedaug. situacija susiklostonesantvisi5kam uZimtumui.15 pav. Vyriausybes veiklos pasekmes galime tirti pagal lenteles pirm4 eilutg. vyriausybespolitika b[tq sekrninga.t2 f1 lSz AS' MDSI 9. Taip pat pagal lentelggalima tirti bet kurio iSorinioparametropoveiki vidiniams kintamiesiems. Jos duomenys liudija. Bendrqirl iSlaidq augimopoveikispusiausvyrai Tarkirne. AE augimo galima pasiekti. Mhsq anksdiau nagrinetusatvejustaip pat galima rasti 9. ir vyriausybe nutaria didinti bendr4siasiSlaidasAE. ar maLtnant ribing mokesdiqnorrn4 tLlZ . 338 . ZodLiu. kad paskatintqverslo aktyvumq.1 lenteleje. gatnybos apimtis maleja.

-- tte ?ra " lF- "lr ' lFt" lz a ile e.t 2t+ F .a .N Z . 339 I . " J l a e e > l L l . . * = ..: '= + l Q l < = e r < = > =!' > l\ lFa lFl \ . .N E 1t :t . > e t < j l\ lF+ t < : .t )N a E 9 o I E o j E E a E F l f \ a + .G E E ^ a .N :6r IF :t .G :t .1) . l \ -lF.N :t t :t :n a . E .

M.M. 2.iSstumimo" klasikini ir DZ. pagal .llos eklektindsbendrosios kreive darbokiekis gamybos veiksniqpaklausos kreive gamybosveiksniq pasiDlos kreive garnybosveiksniq rinkos pusiausvyra bendrosios makroekonotnikos pusiausvyros modelis kintamasis i5orinis vidiniskintalnasis Kartojimo klausimai l. 5. kintant realiajamdarbo uZmokesdiui. . . 9. . priverstiniaibedarbiai potencialusis produktas poveikis i5stun-rirno pasi[lospolitika pasir. PaaiSkinkite poveiki. PaaiSkinkite skatinandiosios fiskalinds politikos pasekn-res pagal D'2. 1. Keinsornodel[. 4.Pagrindin6ss4vokos r .. .palyginkite ekonomikospokydius stipriq sukrdtirnqatveju. Keinsomodelis klasikinisekonornikos modelis visiSkouZimturnogamyboslygis paklausos makroekonomikos kreive bendrojipasitlostiese pelno maksimizavimosqlyga realusisdarbo uZmokestis ribinis darbo produktas darbojega darbopaklausostiese darbojegos tiesd uZimtumotiese natlralusisneclarbo lygis savanoriaibedarbiar o o r o . . . ApibIdinkite bendrosios Kokia yra firmos pelno maksirnizavin. . Keinso model[. r t t .7 paveikslu. Nurodykite esminiusDZ. Naudodamiesi 9. padidejusvyriausybdsiSlaidoms. 3. . . K4 rodo makroekonomikos paklausos tiese? pasi[loskreivg. M. 6. . Keinso ir klasikinio ekonomikosmodeliq skirtumus. paklausos poZi[ris pasihlos poZiLrris Dz. Keinso ir klasikini rnodell. M. pagalD1. M. 8. . ivertinant jos ka5tLrs darborinkoje? NubreZkite darbo rinkos kreives ir paaiikinkite jq tarpusavio rySius. . pagal klasikini modeli ekonomikospokydius.. . . 340 .kuriuos sukelia Paai5kinkite nominaliosiospinigq pasi[los padidejimas.ro sElyga. r r .

NubreZkiteir paai5kinkiteeklektinEbendrosios pateiktumodeliu. Naudodamiesi makroekonomikos pusiausvyros modeliu. esant n e v i s i 5 k au Z i m t u m u i . MDS. pusiausvyra kai esant. AS jei poslinkius ir vidiniq kintamLjq r. Naudodamiesi 9. Y. 10. nubreZkite bendrosios I3. kai pusiausvyra pasiekiama. m b) pasiekiama o.ius. Galiausiai pasifiloskreivq. kreiviq lS. P poky(. Nustatykite bendrqj4 pasifilos kreivg. 12. Nustatykiterinkos pusiausvyrosta5kusir jais naudodamiesi nubrdZkite bendrojoprodukto funkcijE Y(F). Tuo tikslu laisvai pasirinkite garnybos veiksniq pasi[los kreivg Fs ir keletE jq kertandiq garnybos veiksniq paklausoskreiviq Fp. I . iSoriniaikintamieji: a) M s dideja.paai5kinkite il.ll paveiksle ekonomikos pusiausvyros gr4Zinim4 kai staigapadidejanominalioji pinigq pasiDla. LM. visi5karn uZirntumui.pasiuloskreivg.7 . G dicleja. Apibfidinkitei5orinius vidiniuskintamuosius. o M o maZeja. ir 14. nurodykite iSoriniq kintamqjq pokydiq poveikius.

nagrineja ir atskleidZia Jos sprendZia pakankamaispartausir sdkmingoekonominio augimo Saltinius. Pri€mus tobulosios konkurencijos modeliui bhdingas nacionalinioprodukto didejimo tendencijEtenkina tos sqlygas. g. uZtikrinandiusrealiojo produkto didejirnq ir bendrojo nacionalinio (o taip pat ir bendrojo vidar. Dabartiniu laikotarpiukuriami ir pletojami nauji ekonominesteorijos augimo teorija (RobertasLukas ar modeliai. Sie modeliai pagristi gamybos funkcijos teorija.augimo veiksniq ir jq indelio i augirn4 apskaidiavimas.endogenine" . EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA Ekonominio augimo teorijos tiria veiksnius. S i t e o r i j ap a b r e Z i a . tokioms kaip: . Ray Forbs. Sios teorijos taikymo sekme ypad priklauso nuo padios politikos. Evesey David.. kad ekonomika l. pagrinding augimo problem4 . 1924).rs) pastovrl Salies gamybinio pajegumo kilimq..1. Robert). atsiZvelgiant pagrindinius i ir veiksnius. Ekonominio augirno analizeatliekamakuriant ir naudojant ivairiLrs augimo modelius. Robert Merton. Del to gamybos tunkcrjoje pakinta naudojamq gamybos veiksniq santykis.Rojaus Forbso Harodo garnybos (Hanod. DZono Hikso (Hicks. 1890-1978)ir kt. augimo tendencijq ir ternpq bei subalansuoto augirro optirnalios trajektorijos nustatymas..a d r i n k a .t..t. John Richard. ir jai b[dingi visi5ko uZinttutlto tendencija. pavyzdLiui. pastovaus augimo temprl uZtikrinimas.eko_nominig yra stabiffiffiitili. Romeras (Romer P. Neoklasikine. 19l4). EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESME Dabartiniu laikotarpiu dorninuoja dvi pagrindines ekonoutini<.augimoteikiamos SiLl teorijri ktrejai daug demesio skiria ir kitoms visapusi5kai svarbioms augirno problemoms. realioji pal[kanq nonna yra lygi J+L . Roberto Mertono Solou (Solow. Juose numanomas gamybos veiksnitl kainq lankstumo ilguoju laikotarpiu i5saugojimas ir veiksniq pakeitimas. 10. Pastarieji s4lygos i5tekliq apsaugEir tuo padiu Svelnins iStekliq ribotumo problem4. P.. vykstantis del jq kainq pasikeitimo. o pirmiausia pasikeidia kapitalo imlumas. l S t o k e i .y.pr"rsiausvyros padios pelno maksimizavirnosqlygos.naujEja" (Lucas.r augiino teorijq grupes: augimg teorija teigia. ) ) .kapitalq darb4 technikospaZang4 pan. Robertas Baras (Barro. bei Salies ekonorniniopajegurno ekonomines 10. papildomq spartaus ir augimo Saltiniqpaie5ka kt. naudosir kaStqproblemq.r e a g r r o d a m g a r n t i n i t l Ia iStekliq ribotumq automatiSkai paskatins endogeninius technologinius pokydius.N . Eusejaus Deivido Domaro (Dornar.gautq augimo rezultatq ir pasekmiq ivertinrmas. 1904-1989).nulinio augimo" problema.) k S t o k e iN . vadinami . Robert). g.

kad globalizacijaskatins tolimesni pasaulinds ekonomikosaugirnq.kuri apibfidinarealiojo BVP (BNP) augimas. Klaidingai formuojant garnybos struktfir4 ir netinkamai parenkant ekonomikos pletojirno gaires. keidiant atskirusjq kintarnusveiksnius i5 iSoriniq i vidinius. DZ. Neokeinsistiniai augimo modeliai skiriami nestabilumoir nedarbonagrinejirnui.Galirna sakyti. nukendiadidZioji Salies gyventojqdalis.kapitalo ribiniam produktui. Gyventojai vertina savo Salies [kio vienetq ir padiq valstybiniq institucrjq veiklq pagal ekonominio augimo ir gyvenimo lygio dinamik4. Kita vertus. kad jie i5pledia DZ. kaip bendrosios paklausos dalies ir kaip pagrindinio kapitalo ol€timo..antpeilio aSrnenq". Ekonominio augimo tikslas yra vartojimas.Pasak Sios Gorijos Salininkq. Kita vertus. kad JAV ekonomikos augimo 343 . Del to kuriami nauji augimo modeliai tampa vis sudetingesni. jo Ekonominis augimas. M. dideja jq naudojirnopraktikoje galimybesir svarba. tempai. kad jq ivykdymo tikimybe labai rnenka. 2. ' Siuolaikiniq ekonominiq problemq a5trejirnas. Keinsoteorijostaikymoribas. geroves kilimas. vaidmeniui. PavyzdLiu| didelis naftos kainq pakilimas pasaulineje rinkoje 1913-1914m. i5 esrnds pakeite mokslo ir technikos paZangos prioritetus ir ekonorniniqrodikliq dinamik4 daugelyjepasaulio Saliq. socialines kovos uZ ekonominio augimo rezultatq perskirstym4aktyvejimas verdia mokslininkus tirti vis daugiau augimo problemq. nepaliaujamaijuos modifikuojant. Ekonominis augimas (econornicgrowth) . tobulinant esamus augimo modelius. o realusisdarbo uZmokestis lygus ribiniam darbo produktui. Keinso ir neokeinsistine ekonominio augimo teorija rinkos ekonomi[q irittuoji [ai[nestabiliq i5 prigimties ir balansuojandiq .bet Zymia dalimi ir nuo uZsienioekonominiq ir politiniq veiksniq. pusiausvyrai bfitinos s4lygos yra tokios grieZtos. Ekspertq pateiktos prognozds laikotarpiuiiki 2015 m. ilgalaikis valstybds gamybinio potencialo pletojimas. Ekonominiamaugimuiyra svarbus globalizacijos ir veiksnys. Zymi dalis iStekliq i5eikvojama nenaudingai.tai pagamintq prekiq ir suteiktq paslaugq apimties padidejimasper tam tikrE laikotarp[. Ypatingasdemesyscia skiriamasdvigubam investicijq ir santaupq.kokybe ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo Salies[kio pajegumo. ir tada ne[rnanoma pasiektigalutinio ekonominio augimo tikslo. M. ir imant gvildenti ekonomines b0kles dinamiSkurnq. Salies ekonomikai padaromasunkiai padengiamq nuostolir.skatino kurti naujas energij4 taupandiastechnologijas ir kartu neigiamai paveike kapitalo pelningumodinamik4. Manorna. rodo.patenkama dinarniniq i procesqtyrimo sriti. nei5vengiamai i5kreipiarna net suardorna ir objektyvi Saliesgyventojq vartojimo strukt[ra.

. arnMain' Frankfurt Entwicklung' Nachhaltigc I 344 . a) Lai.)' iii pasiutevietoj ekonominiqsanklodq'sistemr"l (f C6O nistinis manifestas" pagal kuri aygimo. iuruufJ valstybiq.ocly. dk uZdavinYs'.stadijq kriteitii". . formuojasi naujasis elitas ir J"{l"l: pari.rr: -:^ ^r.ystino ir pagilino globalines skurd* c) karus rr "G.t taikyti kit. Das 21 Jahrhundert/In: B. iai tampavarom4jabhsimqqpermainqjesa' . .kurias iveikia iiro. palaikandiospaZangiosukio strukturos oolitines ar visuomeninesstrukiarros.|. iSriuyrty. Globaline aptint or potititu au.tu' igyvendinim4 . jos strateginepldtra konfliktus. yra XXI amZiaus prarronindsgamybos lygiui ir stambios techniniarn ISskirtinivaictmen! proceseteikia augimo stadijq teorija' J4 evoliucijos viespatavimuivrsuomenes suformulavoarnerikieeiriprofeso. (1999).stadija.Trumpai Siasstadijas stadijas5e5tqa_ gyuerriilo totyue. ) kelio I branclq 5) masinio V' Rostou veikale .iipapildo atsiZvelgia dvasiniZmogaus i . Europos .pereinamosios visuomends Zinir'1panaudojimu pakilimo prieiaidos. upiui" hygoje .S-kil.tradicinesvisuomends staclijqV' Rostou prirnityvia technologija' pagrista ikinjutoniniu visuomeng. fai susijE su moclemausmokslo hnansi5kai remti naujq idejq 'Sio1t Zernes lkyje rr asmenll' pasirengusiq.v1s..o.Nekomug.ir paclidinsekonominespolitikoskoordinavim. 1916) i.fuenybi*kai struktfira' vafiojimo strukt[ra ir kt' iJ. Bruel (Hg)..flnif.2) pereinamoji survr.jie Europoje padidesnuo 2 proc' iki 2'4 proc'' stabilfis...ne pradetakurti. Trediojoje-pakilimo*stadlojetrumpusatsitiktinioekonomtnto tampantis iprastine [kio aktyvumo impulsus iakeidia stabilus augimas' ypatybes:tai nors vienos funkcionavimos4lyga."^ Siuolaikinrspuruulir. pasiZyroindios reik5rningospru*o*. paprastai turindi4 iiAeti z!-e" [kio darbo na5umolygiu ir hierarchinesocialinestruktlra' stadijoje sudaromos Antrojoje . tempaibus pakankarnai judejimas pagal BNP. varlol1mo.u".iusVoltasVitmenasRostou(Rostow'Walt augimo stadijos:.un. tempais' ir 5akos.o lygis' flkio Sakine penkias augimo Visuomends uitty*oti proceseV' Rostou paZymi visuomene.uomend' ir uiruo-"n". tai: l) traclicind stadijas. Agenda 21: Vision Janicke M. apibfidinakaip Pirmql4 . b) susidr.. Wtrirr-t-.Ekonominio m. iabiau issivysdiusiqSaliq itak4' Visa kaip aisakasi oasireiskianacionalizmas..qga^rtineiaplinkai.ki klasifikavimo principq raidoscharakteristika: visuomends technin€ekonomine . 3) pakilimas.Taipalankiaiveiksglobalinioukio XX a' spaltus ekonotninis reguliavim4 kitose pasaulio Salyse'Kita veflus' problemas su kuriomis tik dar ruuiuu is.Siai stadijaibfidingosdar dvi spardiais augimo. UJsinurrOoiundi4 sektoriq' pasiZyrrindi4 Zemu mokslu. paieskos apibudinsime. Ekonominiuugi-E Europojeskatinskapitalo skaidiuojant iniegracija vieningos valiutos _ivedimas .potititu ir augimo stadijos" (1971 m') Velesniame savo atrgimo penlias ankstesnes vystyrn4si.

ir daugiau. Ketvirlojoje . elektrolechnikos pramond. bet ir produkcijoskokyb€spagerejimas.1. ar del kiekybinio veiksniq pasikeitimo. revolir. Penktojoje . iSsipledia poreikiq patenkinimo galirnybes. s b) tqlglr-qyy*L**ekonominis augimas. kokio garnybosveiksnio deka jis gautas:ar del kokybinio. Pagal V.vyksta visuomendsurbanizavitnas. r 2. Garnybosapimtieskitimo tempqdydis.stadijoje fonnuojasi daugiaSake strukt0ra. Sioje stadrjojeformuojasine vien rnaterialines gerovdssiekimo poreikis. Sio tipo augirno rezultatas yra ne tik produkcijos gamybos apimties padidejirnas.baigiasiindustrializavirno 60 procesas. trunkandioje metq.pasiekiamas pasitelkuspapildon-rus ggqf. investicijqir santaupq dalis nacionalinese pajamose padidejanuo 5 iki l0 proc. pasiekiamas naudojant Lymiai tobulesniusgamybosveiksniusir paZangesnes technologijas. Pagalantrqji kriterijq iSskiriarni tempai: Sie a) dideli (spartfis).stadrjoje keidiasi ekonornind strukt0ra paslaugqsferos ir techniSkaisudetingq ilgojo laikotarpio vartojimo reikmenq rnasinesgamybos naudai. *-?agal pinn4lI kriterrjqiSsk iriamas: augimas.2. kaip buvo pasiektasgamybosapimtiespadidejimas.bet ir gyvenimokokybespaieSkos poreikis. sudetingr4ma5inq gamyba).nes. fr.pletim4si.rnkcionavimas.pagaminusdaugiauprodukcijos.Cia atsirandair spardiai vystosi naujos gamybos Sakos.kelio i brand4 . iki Siolenepaliaujarnos paZangos paprastai stadijoje. Garnybosveiksniq naudojimopobfidis.aukSto masinio vartojirno visuomends . Fakti5kaitai ankstyvojoindustrializaviruo stadija. Rostou vertinimus. b) nulinio augimo. paprastaikuris nors i5 jq dominuoja priklausornainuo to.lryus -ekonominis gamyDovelKSnrus. EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA i Jq galirnasudarytipagal [vairiuskriterijus. Kurie jq naudingesni?15 pirmo Zvilgsnio galirna b0tq teikti pirmenybEspartiems augirnotempams. atsiranda Siuolaikines pramonds Sakos (automobiliq chemlos. Zinoma.) tik JAV ir Kanada buvo pasiekusios5i4 stadij4 JAV perejirnui i5 4 i 5 stadija prireike Simto rnetr. Rostou Si4 stadij4 apibre2ekaip prarnoninq V. Ekonomineje tikroveje grynu pavidalu neegzistuoja vienas i5 5ir1 ne augimo tipq.rcij4. I0. c) neigiami. jeigu gaminama ? 345 . knygos raSymo metu (1959m. investicijq dalis nacionulindse pajarnose padideja 20 procenrq.kuriq svarbiausieji Sie: yra t. d) optimalLis.

sprendimq. M[sq Saliesekonominiq augirno tempq kritirn4 galima paai5kinti Siomis aplinkybemis: staigus senq gamybiniq . ES intensyviai rengia subalansuotospletros strategij. neiSvengiamaisukelia infliacij4. didinant produkcijosvienetui) ir darbo na5umtl kapitalo imlumq (kapitalo sunaudojim4 karines iSlaidas (pagarnintos produkcijos kiek[ per laiko vienetq). kad 5i problemaekonomineje Vertinant ekonornin[augirnq jo dinamikE. Nulinio ekonominio augimo tempai per santykinaitrurnp4 laikotarpi nesukelslabai neigiamq pasekmiq. Sustainable 346 . pletra. ekonominiq problemq subalansuot4 palanki galimybe integruotis Dabartiniu laikotarpiuLietuvai susidaro pletros strategijosprocesus. kuri patenkina dabartinio laikmedio poreikius. tadiauekonomikosaugimasturi atitikti ekologinesgalimybes. moraliSkai ir pramonejeir kt.b) rnaZinant (karindspaskirtiesprodukcijosgamybosapimt[). Nonvay. ekonomika turi tenkinti Zmoniq poreikius. Tinkarniar-rsias komisijos': ir itlej4 yra paruoStas JTO Aplinkos apsaugos vystymotarptautin€s development). nesudarydamapavojaus busimoms kartoms patenkinti jq poreikius. paZymetina.5 kurioje kad ji apima ne tik aplinkq bet kartu ir socialiniq.ji nuolat palaikorna ir atsinaujina. Zlugus senajai biurokratinio valdymo sistemai. kurioje pabreZiama subalansuotos pletros reikalavimq igyvendinimo b[tinumas. 19 20 january. Consutnption. kulthriniq. 2 Syrnposiun.rgiostruktura leidZia geriau tenkinti visq taikiq gyventojqporeikius.r: Oslo.produkcija yra kokybiSka ir gamybos priear.kooperaciniq ry5iq nutrukimas. paruo5irnas. akcentuojama.tempus ir kitus rodiklius naudojarnajau 2 skyriuje pamineta JTO institucrjq patvirtinta Nacionaliniq s4skaitqsistema.tai tokia Subalansuota pl€tra (sustainable pletra.. Tadiau Pletra be augimo kitaip dar vadinama subalansuota .kadahgipemelyg auk5tiaugirno tempai.Jie neturi b[ti labai auk5ti. Neigiami ekonominio augimo ternpai larnpa krizes reiSkiniq [rodymu.kadangi gali bhti pasiekiami:a) maZinant medZiagq imlurn4 (medZiagq sunaudojimq produkcijos vienetui). Apskritai teorrjojekol kas dar nera i5sprEsta. kaip [rodo makroekonomika. neauganti ekonomika nera statine pletros padi4 subalansuotos geriausiaiiSreiSkiantis apibrdZimas. 1994.todel ypad svarbttsZingsnis ES subalansuotos I buvo . Kornisijos nuomone.IlgalaikesLietuvos [kio (ekonomikos)pletros strategijos"iki 2015 m. technikosdominavimasSalies fizi5kai nusid6vdjusios Salies Optimaliis ekonominio augimo tempai turi remtis susidariusia jos pusiausvyrair tuo pat metu bfiti svarbiausia uZtikrinimo makroekonomine priemone.

M[sq amZininkasJAV ekonomistas Edvardas Denisonas' (Denison. Kiekvienam ekonominioaugimo veiksniui daro [takq visi kiti auginro veiksniaiir bendrasocialine bei ekonomind raida. Antroje. Sie veiksniai paveikia sukurtqii BNP skirtingai.todeljis nuolatoskeidiasi.y. ekonominioaugimo veiksniai grupuojamii dvi grupes: l) tiesioginioir 2) netiesioginio poveikio.bendroji paklausa. Edward) atliko pagrindiniq ekonorninioaugirno veiksniq realausind€lio I BNP prieaugl tyrimus ir gavo tokius rezultatus:1929-1982 darbo sEnaudq rn.mokslas ir technologrja. kokybiniu poZifiriu. ivertinantisgrynoslos ekonominesgerovds rodiklio (NEW) ignoruotassubalansuotumo aplinkos ir problemas.C 1 9 7 9 . siekiant juose atspindeti garntos i5tekliq ir aplinkosb[k19. BNp padidejo t. drqsos ir daLrgelio kitq vadybiniq ir nevadybiniqsavybiqfunkcija. uZsienio ry5iq intensyvumo.. kartaisnet uki prie5laringai. J.t.Denison.valstybesfiskaline politika.o darbo na5umas likusiruq dal1. padidinimasuZtikrino 32 proc. 15jq Siuometu populiariausias Dali (Daly.gamtiniaii5tekliai. 6tl procentr. PavyzdLiui.Ekonominio augimo ternpaipriklausonuo dar. kapitalas. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IRJU POVEIKIO AUGIMUI CHARAKTERI STIKA EkonominioaugimoveiksniaiSalies veikia labailvairiai.Siuolaikiniokapitalo panaudojirnas ir gamybaapskritaipriklausonuo esamoverslo organizavimolygio. Vertinant ekonominio augirnotempus. a b l c8 l . T 347 . mokslo ir technikospaZangos blkles ir gautq rezultatrlpanaudojimo efektyvumo.) subalansuotos ekonominesgerovdsindeksas.rs.y. ' Edward F. visossistemos subalansavimo.lokornotyvas"tiek kiekybiniu ir struktLrriniu. Be to Sierodikliai yra visapusi5kaitobulinami.laisvalaikiotrukmd ir kt. o Sissavo ruoZtu yra [vairiq ekonominiq subjektq iSsilavinimo. Accounting for Slower Econornic Growth.vis didesngsvarb4qgyjatokie gerovesrodikliai kaip gyvenirno. D. verslininkystes sugebejimaiir b) paklausos veiksniai .kokybes. ribinis polinkis taupyti ir ribinis polinkis investuoti.veikianti kaip pagrindinisekonomikosaugirno tiek . talento. I pirms grupg patenkatokie pagrindiniaiveiksniai:a) pasifilosveiksniai. 10.) ir J.3. veiksniq grupeje yra tokie svarbus augin-ro veiksniai kaip darbo uZmokesdio dydis ir jo dinamika.rgelio veiksniq: ekonominiq iStekliqapimties.strukt[ros ir jti paskirstymobei panaudojirno laipsnio. H.darbo istekliai. i5tekliq kiekio didinimas ir jq kokybes gerinimas del mokslo ir technikos naujoviqdiegirnolabai padidinagarnybinI visuomen€s pajegurnq ir bendrajI nacionaliniprodukt4.Kita vertus. (Cobb. netiesioginio poveikio augimui. Kobo H. Washington. jo IS tilnUq darbonaiumo itaka BNP prieaugiuibuvo dar Zenklesne. AtsiZvelgusI tai. JAV BNP prieaugio.

uZ kurios prasideda. Siuo atZvilgiu parnokantisir karlu ispejantis pavyzdysyra neigiarniaugimotempaiper l0 melq visosebuvusiose planines paskutini ekonomikos Salyse. 1996. e i a l a b u i p a d e d at e o r i n i q e k o n o r n i n i r l augirno modeliq k[rimas ir praktinis taikymas.4. 9 Svietirno profesinio gerinimo . naudq bei gautr4rezultatq efektyvumq laikLr atlikti reikiarn4 augirno masto korekcijq ir parinkti prioritetinesSalies pletroskryptis. o aplinkosapsaugai. Todel istatyminiq instituciniq kitq veiksniqinddlis ir i JAV BNP prieaugi buvo iverlintas kaip neigiamas.buvo neigiami. .r.Nagrinejantvieno produkto gamyb4 jo augirnqgalirna matuoti fiziniais vienetais (turio. Septernber.y. t. del parengimo l4 proc.8 procenlai.t. letejantysir BVP kasmet sumaZddavo procento. privalu parinkti tinkarntl augimo veiksniq derinl ir neperZengti draudZiamosaugirno ribos. IES. svorio rnalavinro ir t.28 proc.antiaugirnas".skirstymo panaudotine da[ iSlaidq skirtq inveslicijorns. Ekonominio augimo veiksniai matuojarni vertiniais (piniginiais) ir procentais arba absoliutiniais naturiniais (fiziniais) rodikliais ir iSrei5kiarnas dydZiais. pradiniai teoriniai ekonominioaugimo modeliaineiSvengiamai supaprastina kuriuos realaus kai gyvenimo aspektus visai neatsiZvelgia kitus i5 jq. 7..patobulintiir ir 1 kartu Zymiai sudetingesniekonorninio augirno modeliai leidZia tyrineti kur kas daugiau ekonominiq problemq.Tadiau priimtr4aplinkos apsaugos ir i5tekliq p. augimotelnpalns virstantprieSingais.C. taip pat ir Lietuvoje. t. 348 . The World Development Report Waslrington. 302.1 lenteleje pateikti jq poveikioekonominiam svarbiausieji tiesioginio augimuiveiksniaiir pagrindine charakteristika. Mtisq SalyjeXX arnZiar..proc. Jie padeda ne tik i5siai5kinti bendrus ekonorninio augimo Saltinius.net 78 proc.numatyti augirno eigq ir ivertinti jo kaStus.Norint rnaksirnizuoti teikiam4 naud4 ir minirnizuoti jo ka5tus.p. istatynq vykdymas pareikalavo M'fP. Velesni. ekonornikos o Trentls in Developing Econornics 1996.maZinantisdarbo na5urno su itakqBNP ir pateiktas rninusoZenklu. I0.del kapitalos4naudq didinimo ..) metiniai vidutiniai bendrojo vidaus produkto augimo tempai.k o n t r o l i u o t ii r v a l d y t i . labai svarbu ekonominio augirno procesq tinkamai r e g u l i u o t i .19 proc.: del MTP . bet ir nustatyti tinkarniausiq jq derini prognozuojamam laikotarpiui.. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO I\IODELIAI IIT JU PRAKTINE REIKSNII yra Ekonominio augimo procesas iabai sudetingas pasirei5kiakaip ir jo ilgalaike tendencija. Pirminiai.y.gamybos ir mastoekonornijos-. vienetais). augimo tempqspartejantis letejimas. smukimo tempais su minuso Zenklu.D.rs de5imtmet[ (1985-1995m.-9" procentai.4 Vadinasi. Pasauliobanko duomenimis'. 10.

c P a J d) o 6 SJ'E G ^ l i . c' q o 'o ! ^ 9 7 s v 3d q F ^ = E F 3 ( n a ' € tr ! ' = = 6 .Y .. ! - >.F 'o I (.4 o ' l > :t € € c o 6 '. = Oi: d . .! 'Ft : ! = F bo 6 'I] o J f E f J E N := = 'o ( d oji o .r. - L z v .J . Y:= € ..= d ) d 6 = N o . = i L A .. c bO 6 x 6 v > ' ..3 'C = 2-4 ! . L .Y > . )z . .2 F N O a . N d olJ . o a o.. a . i tr. : > t r > = 'E a E c 9 .l o € tr ! . . Eo * 6 C q ) t r . : o 2 E = e > o : . " = ) Y ) F v ) c G z F > x ! F o i a .= ! = h C t > . .= N 6 o n ' 9 . a I LCts o < Z Q. = Z a 2 1 N i :- > ^ .9 : z > : 2 0 .i : u F ' t h o O E u .: i: = o rj ' * d a .o:= a J . o. F o F = q '. o .a O .o d u . * o 5 N ! L L € i 'a o- E € ' 6 a . - b O o = ^ = : \ * 9 J r .O v i a c - t4 Ef' 7s I .U 6 : .

vienas Zinomiausiqpaprastqiqtolydiniq vteno ekonomines dinamikos sektoriaus modeliq.kapitalo i5tekliqkiekis. konkr-rrencijai Solou modelis)ir netobulajai E. p:const. Keinso.4. 2 ) (10.taupylxas (kaupimas). Domaro rnodeliai). ( r0 .demesl sutelkiandiosi mokslo ir technikos paZangos vaidmenI ekonominiaur augirnui. K . dK ^K(t)=-(r). ir penkiq L lygdiq sistema: r) 2) Y = f(K. 4) dra (10. esant tobulajai (DZ. s. Harodo ir (R.L).0 < s < l.pastovuskapitalo nusidevejimokoeficientas. AK .narnq [kiq vartojimas. 5 ) 350 . taip pat universalius modelius.3) cla nonna. matematiSkai iSreiSkiantis ir augimoprocesus rezultatus.M.l. I 0.0 < p < l . SoloLrmodelis . I=C+S. lgalinandius tyrineli s4lygornis augirno dinamikq tarp5akinio makroekonominio subalansuoturno (dinaminis tarpSakinis balansas). dt 6 7 =g x L .darboiStekliqkiekis. . Siarne modelyje makroekonomikq apib[dina penki kintamieji: I galutinio produkto kiekis. nusakomas laiko kapitaloistekliqprieaugis.4) yr .s:const. S=sxI/i (r0. svarbiausius ekonominio Solou ekonominio augimo modelis (Solou economlcgrowth model) . S .teorindspaZihros.1) ( r0 . C .taupymo(kaupimo) K=AK+pxK.R.Panagrinekirne ekonornistq sukurtus konkredius teortntus ekonominio augimo modelius ir jq teikiarnas galirnybes.grynasis iSvestine..Teorinis ekonominio augimo modelistobulosioskonkurencijos sqlygomis R.

darbo. Zcrncs. laiko) pasikeitirne.r ) ( r0 . 6 ) dabargamybosfunkcijq galima perra5yti: .nes padeda: l) ie5koti ir surasti makroek<-lnomines raidos krypt1 priklausornai nuo didejandioar pastovaus apr[pinimo kapitalu. laiko) pasikeitirno.darbojegosprieaugis Ios laiko iSvestine).. pasikeitirnus.renyjespecializacijos. Nesanti neutrali technine paLanga keidia veiksniq santyki taip.dia Al . darbo. R. aktyviai dalyvaujandiaisgarnybos flrnkcijos (kapitalo. valdyrno ir t.tenkantisvienam darbuotojui. apra5anti tcchnologijospasikeitirnillaike nepriklausomai nuo ekonornikosblklcs kintamr$q (kapitalo.g : const. kad keidiasi rnakroekonorninc dalis pajarnq.arba aprlpinimas kapitalu: T Gan-rybos funkcijq padalijEi5 Z. materializuot4neutrali4 nesandiq neutrali4). 2) surasti optimaliil pastovi4 kaupimo nonnfu esant pastoviarn a p r [ p i n i m u k a p i t a l oS r e k l i a i s : i i 3) nustatytioptimali4 kintamqgamybiniokaupirnonorm4. naSumas): Y v= . be to. kooperavirno.saugls" visuornencs poZi[riu. Zernes. Neutrali technine paLanga nusakorna tokiais techniniais pasikeitirnais (autonorninio ar rraterialaus tipo). 35t .. gauname: r v ^ l l \ / u r l \ L r. Solou modelisturi ganapladiastaikymo galimybes. L ir kapitalas. g . skaidiuojant vienam darbuotojui. Materializuota tcchnine paZanga apibtdinama kintarnaisiais. turint on. R.proporcingo darbo jegos prieaugio koeficientas.'= f (k) ' Autonomin€ technind paZanga patcikiarna kaip garnybos funkcija. kurie nesutrikdo pusiausvyrosir yra ekonomiSkai bci socialiai . tenkanti kuriarn nors subjektui. Naudojantis pateikta gamybos funkcija.galimassocialinisir ekonominisitarnpospadidejirnas. apimtis (arba darbo produktyvurnas.t. ISnagrinesime Solou modeli ir jo naudojirnos4lygas. nustatoma produkto. 4) modeliuoti techning paZangqpagal jos r0Sis5 (autonomrnq. karru paZeidZiarnasusifomavusiq interesqpusiauslyra.

kad vartojirnas yra proporcingas pajarnonrs. ir tenkandius vienamdarbuoto. parodyta. Kiekvienais rnetais pajamq(1 .e) s .t. kad. didejantaprupinirnui kapitalu.=sx. tuo didesnegamybosapirntis ir didesnes investicijos l.taupymo nonla.y=(1-s)*y+i. yra nLrolydZio tai karnpas naleja. .lpinirno kapitalu funkcije1: j=sxl. gauname investicijas vienam darbuotojui kaip aprr.l0. dalis s x y . Si lygybe parodo ryii tarp esamo kapiralo .l paveiksle pateikiamadarbo naSumoir apr[pinirno kapitalo priklaLrsomybe. tenkantis vicnanrdarbLrotojLri.investicijos. (r0. naudoj amtl kapitaliniamsidejimams. kaip taupyrno nonra s paskirstoprodukt4i vartojimo ir investicijqdali i5 kiekvienosapr[pinirno 352 . (10. o Naudodamiesivartojirno funkcija.vartojimas. gamybos funkcijos kreive tarnpa nuoZulnesne.s) dalisyra suvartojarnc. arbasutvarkius: i=sx/l dia (l0.y.8) Funkcija rodo. Kiekvieno darbuotojo pagan.f(k) iStekliqir kaupiamo naujokapitalol. kad investicijos (kaip ir valtojimas)yra proporcingos nacionalinems pajarnorns skaidiuojantvienatn darbuotojuiyra tik produkto ir.l pav. Tokia gamybos funkcija apibudinama rnaZejaniiu ribiniu kapitalona5umu. tenkandios vienamdarbuotojui. (10. kiekvienas papildornas kapitalovienetas pagaminavis maZiauprodukto. l0.sutauporna. R. i . Solou rnodelyievartojimo funkcija lgyja Siaform4: c=(l-s)x_v. iStekliais Garnybosfunkcija rodo. parodanti pagarninto produkto dal1.r. Si lygyberodo.jui: l=c+r' dia c . kiekvieno darbuotojo pagaminto p r o d L r k ta p i r n t iu Z r a S y s i r na i p : o te .rintas produktas naudojamassLrskylai dvi clalis i vartojirn4 investicijas. apskaidiuota vienam darbuotojui.7) Si lygybe tapati nacionaliniqs4skaitqsistemoslygybei./(fr). PasinaLrdojus anksdiaugauta garnybostunkcija.r0) Kuo didesnisaprDpinimas kapitaluk.

Esantbet kuriai kapitalo reiksmeift.f(k) . a Aprupini'ro kapitalo istekliais prieaugio priklausomybgnuo esa'o kapitalo apr[pinimo. i n v e s t i c i j o s y rs x f ( k ) .1 pav. Kuo daugiau apr0pinama kapitalu. 10.1 pav. tuo didesne gamybos ir investiciiq apirntis. pavaizduota ta5ke A.apripinirno kapitalo i5tekliaispokytis. Tadiau. tenkanti vienam ciarbuotojui.y. gamybosapimtis yra .Jei ekonomikoje pasiektas toks lygis.kuo didesnes kapitaloatsargos.s x f ( k ) .(g + tt)x k =. f ( k ) . investicijq (i) ir kapitalo nusidevejimas (g+.sx .investicijq apimtis.r)paroclyri esant ivairierns aprupinirno kapitalu k lygiams. t.toki clarbuotojq aprDpinim4 kaprtalu. o v a r t o j i r n a-s . dvi j! veikiandios nes jegos (investicijos kapitalonusidevejirnas) tiksliai subalansuotos. : . f ( k ) . reikalinga LrZtikrinti pastovqapr[pinirnEkapitalu. priklar-rsomybg nuo paties savgs kitimo. Darbo produktyvumopriklausornybd nuo aprlpinirno kapitalo iStekliais Situacija.(S + tt)x ft = 0 . (g+tr)'t a(k) 10. (g + p)x k . ir yra apr[pinirno kapitalo iStekliaispokytis Ak:0: Lk = i . daugiau nusidevi.kai investicijoslygios kapitalonusidev€j imui. tai jis nesikeis laiko poZiLiriu. vadina'ra stabilia aprupinirno kapitalo iStekliais b[sena ir yra ekonornikos pusiausvyra ilguoju laikorarpru. jo tuo Ta5ke A investicijosyra lygios kapitalo nusidevejimui. dia Ak . I5 tasko A nuleistasi horizontali4asi statmuorodo stabilqaprlpinirno kapitalo i5tekliaislygl k' . 353 .kapitalu t reiksmes. parodo funkctja rp(k).

r ". a) makroekononrinio augirno procese norima uzlikrinti paslovrl aprLipinim4kapitalo istekliais. kad taupymo nomta yra svarbiausias veiksnys.kuriq pasirinkirnas galintaskaip ypad ar ne itin pageidaLrj strategij pavyz<lLiui ama a. todel aprlpinimas kapitalu maZesir artdsi stabilar. jeigu esant aprlpinirno kapitalunonnai ft visasturimaskapitaloiStekliqkiekis s x .paZyrnetoje r ta5ku. gali tiesiog parinkti nacionalinio taupymo lyg[ ir atitinkamai tarn tikr4 pastovi4 ekonomikos b[sen4.ne vaizcle matome. Jeigu tar-rpyrno nonna ekonornikojedideja kaip pavaizduota10. Analize supaprastes. Kita vertus. ir kokybiSko bet augirno poreikiams patenkinti.vartojimas.rs aprrlpinimokapitalo i5tekliaisbfisenq c) kai (g+ 1t) x < s x . tenkantis vienarn asmeniui. Tai bus pasiekta taske A. todel ji investicijos vir5ija dydZiu AB. esant pradinei stabiliaibtsenai.rornikapasieks naujos stabilios busenos ta5ke k kuriarne geriar. tarkime.2 pav. didindamasgamybos apimti tol. k Koks gi rySystarp taupymo normos ir ekonominio augimo?Didesne taupyrno norffra lemia spartesniusekonorninio augimo ternpus. b) kai (g+p) x k > s x.todel aprr-rpinimas kiipitalu dides. tarus.. kad makroekonomikoje yra tokiq priklausoniybiqir busenq. kuriai pasitvirtinus. aprupinarna kapitalo iStekliais. tuotnet rnakroekonorninis augrmo procesasir karlu darbo produktyvLlmo augimasbus sutrikdytas.1 pav.je lieka nepakitqs.lnvesticijq yra rraZiaunegu nusiddvikapitalas. kuri yra proporcingakapitalo iStekiiarns k. ypad aktualu.. priimantis sprendimLrs.rnkcija kyla i virSq.).as negu ankstesneje stabiliojeekonorrikos situacijoje. kol ekor. Veliau apmpinimas kagitalu dides tol. SoloLr modelis rodo. didesnis darbo produktyvurr.nononnos optimalurnas.tadiaLr kapitalo i5drnirnas.perkaitinimo" rizika. Kadangi kiekviena valstybd siekia visuornends 354 . Siuo atveju ndra garantuojanras kaupir.Ekonorninis augimasvyksta tik iki tokio laikotarpio.ruo sr iki . Vadinasi.s:.nes pemelyg Zemataupymononna neuZtikrina visiSkouZirntumo nusidevejusio ir kapitalo atkfirimo. Ta5ke A (g+p) k:s x f(k). investicijq tai fr. tuomet taupyrnonorma yra pakankarna ne tik uZirrtumuiuZtikrintiir nusiddvdjusiam kapitaluiatslatyti. R./(k). kol pasieks stabilaus aprupinimo kapitaloiStekliais busenzl.f(k) bus skirlas visi5ko uZitntumo busenai uZtikrinti ir nusidevejusio kapitalo atstatyrrui(10.Grafiniar.l(k). i5lieka ekonomikos . pradZio.lemiantisstabilq aprupinimokapitalo i5tekliaislygi. kadangi investicijq yra daugiau negu nusidevi kapitalas.koks bfitent kapitalokaupimasyra optimalus. ypad sumaZis. Tadiau. Surna (g+p/ parodo " kiekvienaismetais nusidevindiq tam tikrq pastoviq kapitalo dali.kad subjektas.kol pasiekia ekonornika naujosstabilios b[senosta5ke D. tadiau tai nesitEsia nuolatos.

lra5ius ivedus supaprastinimq reik5mes. /o-frr\xlr i 1 : s 1x f ( k ) 0 k r t- 10. todelpolitikainoretqrinktis stabiliilekonornikos bhsenrl.2pav. or Kaip suZinoti. uZtikrinantisstabilizlbhsenq esant maksirnaliam vartojimo lygiui. ekonominio augimo taisykle (golden level of capital accumulation/formation goldenrule of economicgrow. kad (g+1t:t71. tai .vol.ir i reikSmes jq pakeisime i5raiSkomis.auksine'. i5reiSkiarnas vartojimas vienarndarbuotojui: c=!-i. 1961. 638 643. The Golden Rule of Accurnulatiorr: Fable for Growthmcn//Arner. arba .r.September. Kadangi reikia nustatyti stabilausvarlojimo dyd[. esantstabiliamapr[pinimui kapitaloistekliais A-. yra f(k ).. ekonominiai ar rodikliai atitinka. 355 . Pertvarkius (10.auksiniu" kapitalo kaupimo lygiu. ekonomikaiesantstabiliosaprlpinimo kapitaloistekiiais busenos.auksines" taisykles reikalavimams? eia reikia nustatyti vieno clarbuotojo vartojirnE uii 1o didZiausiq reikirng.... Taupyrnononlos kitimo poveikisaprDpinirnui kapitaloi5tekliais ir darbo rodukryvumui p Kaupirnonorrnosoptirnalumas gali bhti nustatomas pagal . p.7)lygt1.yra t7*k*. o t Kapitalo kaupimo lygis.51. kuri4 atitiktq didZiausias vartojimo lygis. o investicijos.gaunamasvieno darbuotojovartojimas esant slabiliai bDseniu1c / yra skirtumas tarp gamybos apimties ir kapitalo nusiddvdjirno.ican A Econornic Review.th). kai ekonornikosbusenastabili: " PhelpsE. vadinamas. esant stabiliai busenai.ekonomines gerovds.auksinq" e k o n o n r i n ia u g i r n oa i s y k l q ' . Tuornet gamybos apimtis vienam darbuotojui.

kad Salims. reikia padidinti investicijasir. Optimali kaupimo norma ir didZiausiasvartojimo lygis vienarn pavaizduota darbuotojui 10.rodandiq darbojegos ir kapitalonusidevejimo kitim4 (g.tuo didesnisaprlpinimas kapitalo i5tekliaisir gamybosapirntis.3 pav. (l0. kuriosespartesni gyventojqskaidiaus didejirnotempai. 356 . Kuo didesn6taupymo norrna. A p r t r p i n i r n o a p i r r l o i S t e k l i a i sy g i s . atitirrkantis rtojirnasc va Didejantysgyventojq skaidiaus augimo tempai 17 koeficient4stumia i kairEtiesg.3paveiksle. l. Susidarysiandiarrnaujam aprupinirnokapitalo i5tekliaislygiui bus bfidingos rnaZesnes kapitaloatsargos vienarndarbuotojui. o kartu ir garnybosapirntf. kad kapitalo arsargos yra lymiai maZesnds negu .+4/. Norint pasiekti Si lygi.. atitinka .f(k.ryxk' . kad apr[pinirno kapitalo i5tekliaisdidejimasdviern b[dais veikia vartojim4: a) s4lygoja garnybosapimties didejimq b) tuo pat rnetu daugiauprodukto reikia kapitalo nusiddvejimoatstatyrnui..tiek pagarlintasproduktas.). ApibendrinusSolou rnodeli. 10. vadinasi. kr.galima padarytiSiasi5vadas: Taupymo noma ekonornikoje lemia kapitalo atsargq dyd[. Optimali kaupimo nonla ir didZiausias vartojimo vienam darbuotojuilygis JAV atlikti ekonomindsraidosvertinirnairodo.bus budinga Zemesnis tiek aprhpinimas kapitalo i5tekliais.auksines"taisykleslygis.lr) Lygybe rodo. Vadinasi. o j q k l S .c-: .surnazintidabartines kartos vartojimo lvei. a t i r i n k a n t i s i Er a i s y k l Ey r a f t .auksin€s"taisykles blsenq.Soloumodelisparodo. Stabilus aprupinimo kapitalo iStekliais lygis.rriarn esant rnaksinrizuojamas vartojirno lygis.

72 16. Aprupinimo kapitalo i5tekliais lygis. Tadiau.05 I 8.jirno apimti.87 2.46 1. July 199I Vdlesniuose. rate tiorn OECD Economic Outlook.Tar"rpyrno normos didejimas sqlygoja spartq augimq tol. BVP padid€jimas. 4. kad kapitalo kaupirno norma turi buti padidinta. Gyventojq skaidiausdidejimo tempai veikia gyvenirno lygl. 10..36 )) 1A 3. kad aukStesnis nacionaliniotaupymo lygis s4lygojaspartesn[ BVP didejimq ir atvirk5diai. o PriklausomybE tarp gamybos apimties ir taupymo dydZio rodo atitinkami labiausiai iSsivysdiusiq pasaulio valstybiq ekonorninds raidos rezultatai.34 17.atsakingi uZ ekonominespolitikos parengirn4 daro iSvadas. i kitus i5 viso ndra atsiZvelgta..auksinds" taisykles sqlyga. Specialistai.Praktiniai duornenysrodo. skatinant privatr-1 taupym?U pan. BVP didejimo ir nacionaliniotaupyrnolygio priklausornybe . vidutiniSkai 1973-1989 . pateikti 10. R.l6 Itinis: National sa T a b l eR l 3 . Kuo didesni Sie tempai. vartojim4 lemia Seimos sprendimas del Siandieninio 357 { 1 . R. PavyzdLiui: l.vadinamas. m Taupymo norn.2 lentel€. Yo 1' {l )7 4\ 5. kol pasiekianra nauja stabili bfisena. tuo maZesne gamybos apimtis. tobulesniuosekitq autoriq rnodeliuose vienas i5 R.ra didcsne kaip 20% Jaooniia t t a l ii a Pranclziia Vakarq Vokictiia Taupymo norma maZcsnc kaip 20% Svcdiia JAV DidZioiBritaniia i 2. Solou i5oriniq kintamqfq paprastai paverdiamas 1 vidinl kintarnqll. sqlygojantis didZiaLrsiq varto. kadangijarne labai supaprastinti atskiri ekonomindsrealybesaspektai.7-] 3.07 3. ir 5. skaidiuojant vlenalll darbuotojui. Nacionalinis taupymaso palyginti su BVP. Solou modelyje taupymo norna pateikiama kaip i5orinis kintamasis.llguoju laikotarpiutaupyrnonoffnos didejirnasneturi tenlpqaugimui.63 22.tadiau tai tik pradinis ekonominio augimo analizesZingsnis.2 lenteleje. itakosgarnybos 3. Solou modelis yra neabejotinai svarbus.82 2.

. i995. 141*156. M.jei pavyksta investicijq dydi / paversti benclrqqpa.-O. 358 ..pastarosros del multiplikatoriaus poveikio padidinapajamasir karlu skatinatoliau augri investiciias.Teoriniai ekonominio augimo modeliai netoburosios konkurencijos s4lygomis Netobulosios konkurencijos sqlygomis ekonorninis moderiavunas vyksta pasitelkusDz.. M. atliktasDz.rE tobulosios konkurencijos s4lygomis.M. Labiau patobulintuose modeliuoseyra atsiZvelgiama del Seirnoje. Gyventojqskaidiaus augimoternpai Soloumodelyjepateikiami R.rs. turintys paaiSkintisusidarantidarbo efektyvumo lygi ir jo augrmo lelnpe.TI. B. Solou rnodelyje kaip sillygojantinuolatin[pajamq. Taigi iSnagrindtasis Solou modelis yra efektyvus mocleliuojant R..p.. Bolin 8. rnodeliai. Domaro ir kt. 9l-95. Kur kas sudetingesniuose nei R.kad rnakroekonominds pusiausvyros uztikrinirn4 lernia bendroji paklausa. Modeliq k[rejai laikosi principines nuostatos. 2. kaip multiplikatorius. akceleracijos principas. Solou augimo modeliuose vartojirno funkcija pakeidiama i narnq [kio elgsenos teorijq.p.Nr. Keinso sukurtqmodel[ ir ivairiasjo modifikacrjas. carrying capacity. kLrriei5 esmespagristi svarbiausiais DZ. Keinso pasekejq. specialius rnodelius.. Realiai vykstantis ekonorninio augimo procesas kr"rr kas sudetingesnis. I tevq sprendimus vaikq skaidiaus 3.kurios svarbiausias elementas yra investicijos. Technologijos palanga parodoma R.. J. Pcrrings C. ' Solow R.tenkandir4 vienamasmeniui. 1986.. augim4 tadiauir ji pateikiarna kaip iSorinis veiksnys neaiskinama.Kitr. ekonon.. Tai R. bei jau kuriarni Svartru kacl tai. Levin S. Juose vartojamos tokios s4vokos. and the cuvironrncnt//Ecological Economics.-G. Harodo ir E.vartojirxo ir laupyrno rytdienai. Nr.todel brltina i tai atsiZvelgtiir sudarytikitr.2. Econornic growth. Keneth) linkq atsiZvelgti I sudetingE rySi tarp biologiniqir ekonominiq sisterntl. ekonominis augimasyra investavimoproceso funkcija. Costanza Dasgupta Folke C. P.rose modeliuoseR. jis gali vykti tolygiai. Maler K.arnq pokydio arbabendrosios paklausos pokydio fLrnkcija I:f(ly). Kita vertus. Jansson R. I5(20). rnocleliai. Holling C. KEInsol*.l. ribinis polinkis vartoti ir ribinis polinkis taupyti. Solou ir Kenetas Arou (Arow. on the intergcnerational alocation of exhaustiblc resources// Scandinavian Jor:malof Econornics.i l0. S. Pirnentcl D. kaip isorinis kintarnasis. 88(2).riniaugirr.j=o.Arrow K. teiginiais.

UZraSysirne bendrq nacionaliniqpajamq multiplikuotll pasikeitint4 padidinuspirmines investicijas2L1: z1)'. 1.Jci siekiarna ar-rgimo procesE valdyti S1 dydi butinareguliuoti. Akceleracijoskoeflcientas apskaidiuojamas investicijq nacionalinio kaip ir produktopokydirlsanlykis: LI . f)omaro rnodeliq.tai DL. L Y = L I + c x L I + c 2 x L I + c 3x A I + . D a 4 . palyginti su gautq pajamqpokydro dyclZiu... * L I : ) .: r Y .s. . Harodoir E. lsrySkejanerobulosios konkr. o tai trunka ne vieneriusmetus. M.Be to.i . pasikeitusgamybosapimdiai Ay arba pasikeitus paklausai /D./. vadinama akceleratoriumi(A1. Jukjos yra skirlosirengirnarns net atnaujinliir ganrybai plesti. lrengirnr4 kaina Zymiai virsija metinE su jais pagarninamos produkcijosvertg. kuriomis gali egzistuoti pusiausvyros aLrgimo tendencija.c):. l' '-".rjos investicijosz1. A. c dia c . t ll ' t ' dia l' rl-multiptitatoria. rodantis.r2) 17 .nacionaliniqpajarnqprieaugis. . Keir.pats auginrornoclelis i5rei5kiamas investicijg-multiplikatoriaus formule: 1 \ a r = . Naujos investicijos.kad (l . .nos papildyrnas sElygornis. Kaip jau mineta anksdiau. LI .rstoetlcientas. kad investicrjLl pokytis priklar"rso nuo nacionalinioprodukto pokydiq arba bendrosios paklausos pokydiLt. . n * t t 7 i . = -I . Keinso modeliai tinka lrumpajun ir 359 .Teorija.r-a didesnes kelet{kartq. A D (10. + . ri i \ I f . larp kuriq svarbiausios investicijos.s).accelerator).akceleracijos koeficienias. . teigianti.rsostatiikos sister. = _ A .kiek kartq padides nar. Tolialr nagrinesime atskirasDz. 211-investicijq prieaugis. . AY .i Siarnernodelyjeatskleistos ekonorninioa'gi'ro varornosios jeg.rinis augirnas yra investavirno procesofunkcija. Svarbiausias ekonornislq siq indelis I ekoncminio augimo teorij4 .rrencijos s4lygomis modeliuojarnojo ekonorninio augimo esmd: ekonon. dia L a . Jos yra strateginis kintarnas dyclis.ribinispolinkisvartoti. Keinso modelio 'rodifikacijus. Lygtis rodo. pradddami nuo R. kad nacionaliniq pajamq prieaLrgis Ay tiesiai proporcingas investicijq prieaugiui /1 ir atvirksdiai proporcingas ribiniam polinkiui taupyti s (prisiminkime. M. ..

Pokydius. Harodo rnodelyje subalansuoto augirno norrna yra bendrqjq pajamq augimo ir investicijq augimo santykio funkcrja.rs tokiasdvi prielaidas: l) investavirnassudaro pastovi4 nacionalinitl pajamq dali ir dideja tempais.lygiais bendrqjqpajamqaugirnotempams. idetq I gamyb4 ir sqlygojandiqbendrojo nacionalinio produkto paclidejirn4. Panagrinekirne detaliau. pridmr.r3) dia G .kad jos atitiktq Keinso nacionaliniqpajarnqpusiausvyros sqlygq. naudodamasSiek tiek specifinius Zymejirnus (kadangi kai kurie jq klasikineje teorijoje reiskia kitokius kintamuosius).vykstandiussiuose modeliuose ilguoju laikotarpiu. Harodo modelis . Harodo ekonominio augimo modelis (Harod econornic_ growth model) .. Domaro rnodelyje. Harodo modelis yra grindZiarnas akceieratoriurni. Tadiau. Harodo-E.G: r:_ " . B[tent tai ir leidZia lvardyti siq autoriq modelius kaip R.bendrojonacionalinioproduktoprieaugis. paZymetina. Harodo modelis leidlia tyrineti fir'q tai investicinius sprendimus. Be to.r4) R. leidZiandiu nustatyti subalansuotobendrtjq pa1amq augimo norrnfuo E.kartais vidutiniajarnlaikotarpiui. Dornaro.kad R.Harodo samprotavimais grindZiama Keinso makroekonornikos pusiausvyros s4lyga1=S ir specialiaformule. Domaro modelis. R. Harodas.r ' A V al (10.. skirtasnustatyti tempui. iSvesta iio rnodelio: iS 360 . pagal kuri turi dideti nacionalines pajamos. santykis: AY (10.rnultiplikatoriaus teorija. Kaip ir E. Dornaro modelio pletote.suformuluoja toki ekonominio augimo uZdavini: rasti reikaling4 investicijq koeficientq c.bendrojo nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienet4.tai tarsi E. Domaro ir kitq Keinso pasekejqmocreriai netobulosios konkurencijos s4lygornis. Domaro rnodelyje atsiZvelgta tik I vienE veiksni (investicijas) ir i vien4 produkt4. lI. Investicijq koeficientasC nustatomas kaip investicijq (kapitalo). E.nesbutent tai s4lygojapusiausvyr4. Bendra visq sios teorijos modeliq savybe.R. 2) investicijq dydis yra bendrqjq pajarnq (ar paklausos)prieaugrcr funkcija laiko poZi[riu.rySystarp taupymoir investicijq. R. R. jeigu nurodytas taupymas* s ir nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienetE.tai modelis. rodo Harodo.

tai lsigalesnuolatiniss4stingis. (10.. y L y Y Kaclangi . Jeigu garantuotivystymosi tempai vir5ija nat[ralius augimo tempus. Natiiral[s @ntini) augimo tempai (G.tai tokie augimo tempai. uZtikrinandiaisnuolatin[ produkto prieaugio procent4. G*>G.Gv.r.: FlkHusds peiiiitliil'i skatina didinti gamybos apimti.15) lygt[ isreikSirne. 1 3 ) r ( 1 0 . Garantuoti (uZtikrinti) augimo tempai (Gn. G>G*. 361 . 6) 1 R. suinteresuotus vystyti gamyb4 tokiais pat tempais.real/actualrate of growth) tai esamiejiekonominioaugimotempai.1 . iraSydamireikianas reikSmes. . G*>Gn. tai susidalokapitald"tifrkutnailpaffiinti su jo *Fkmus.a u s i m e : [ G x c = L Y . 1 5 )l y g t i ( 1 0 . kuriq rezultatai patenkinadarbdavius. 1 4 )y g d i qr e i k 5 m e s . dia s . tai darbuotojq pajamos nustoja didejusios.natural/necessary rate of growth) .y. Ir prie5ingai:jei fakti5kasaugimo tempasletesnisuZ garantuot4 t. I. Harodasivede ir daug naujq sEvokqi ekonominioaugimo teorijtl. Jo nuomone.warranty rate of growth) . FaktiSki augimo tempai (G . t. (10.15) i l g { r a S E ( l 0 .tai tokie augimo tempai.ribinispolinkistaupyti.C=s. kurie uZtikrina visi5kq darbojegos uZimtum4didejantjos pasi[lai ir sudaro galin-rybes be apribojimq panaudoti mokslo ir technikos paZangos laimdjimusbei uztikrinti jos vystymosi galirnybes.y. todel fakri5kas ekonominessistemosaugimo tempas. jei fakti5kas augimo tempas G yra ai{g!S_. t tui (10.r=f. vis labiau nukrypsta nuo garanluoto augimolempq.u!" garantuoiqaugirn4 t. gausimetokiq pusiar-rsvyros ir iSrai5kq: 1 Y S Y arba 1 : .veikiant inercinemsjegoms. nes prarandamas materialinissuinteresuotumas siekti visiSkoirengimq panaudojirno.y.

nesant pusiausvyrai. . . xcr.iant 1 darbE spausclinimo stakres. a r b a c . ekonominioaugirnornodelisnagrinejadvigubqinveslicijq vaidmeni. egzistuospertekline investicinio kapitalo pasi[la ir netgi priimtina palukanq norm. * koeficientq. Atlikps 5i4analizg. 3) GnxCr=sr lygiui. i5rei5kianti neutralqtechnines paZangos pob0di (neutraliq norrnq).lmonininkq ekonorninis aktyvurnas. = + .yra nepriklausomas kintamasis.. nepusiausvyros ir b[isena. kad ilguojLr laikotarpiu galima ir pusiausvyros.t. Sie dydZiainusako C.= Jt-.skirtingai nei pradiniuose DZ. norint pasiektivisiikq gyventojq r. Antroji ir tredioji augirno formule isreiskia nesandios ner. Jei S>S.tai teorija. Domaro ekonominio augimo rnodelf ir jo ypatybes.realizuojamas augirnoprocese.bendrosios paklausos padidinimel ekonomikos ir benclrosios pasiulos galirnybes. Do'raro E.. Tadiau.rZimturn4.Be to. arba 5n = I . esantpusiausviram polinkio taupyti JOZ . .. Todel Si situacijapriimtinesne. nevisiikas uZirntumasrr ekonornikojepasireiks sEstingis. . pajamosauga spardiau ir negu reikia. c n Dabar aptarsime E. S:$. Jei S<Sr. dia 5l . tai bus santaupq tr[kr.pateikiant melagingus" vekselius kitus vertybemis ir nepadengtus popierius. 2) G.polinkio taLrpyti Sr. pasi[ie 3 ar. galirnidu augimoatvejai. pr-rsiausvyros lygis. 2. x C r = S l. o investicijos bus t-rnansuojamos paleidl.r"n1 nepusiausvirarn polinkio taupyti Ly lygiui.s . ekonomikE a p i r n s h r o n i S k ia f l i a c i j a . tai bLrssantaupqperteklius. Keinso modeliuose. Lr G i r S r e i k 5 r n eg a u t o s S r n o d e l i o s i /:. l.r nesuteikspakankamq stirnulq naujai augimo kokybei. 1ai garantuojamas visiSkas gamybiniq irengulq panaudojimas.Jei G*>Gn. . Domaro ekonominio augimo modelis (Domar econornic_ growth model) . Dinarnind pusiausvyra(optirnalus augimo ternpas) pasiekia'ra tuo jei atveju. Haroclas R..Jos parodo. M. nagrinejantidvigub4 investicijq vaidmeni . arba G..rmas.polinkis taupyti .rtralios techninespaZangos variantus.perkaitins"ekonornik4 kreditai bus ypad brangls.rgimo fomules iSraiikas: l) G n .o esant intensyviamvystyuruisi ekonomines dinarnikosgalimybes.

{ r . o l y g i n a r n e sb s n d r t f q a j a n r q k a p i r a m l u m a s .reikalingas produkcijos vienetogamybai.ro greitis. ir 2) prekiq gamybaibfitini dviejq ru5iq i5tekliai:darbasir kapitalas.K .vyksn. skiriarna santaupoms.kapitalo ar.paJamqaugintotempas. Domaro rnodelyje vartojami paZyrnejimai Y .nacionalines p pajamos. . kad: Dabar(10.Jis skirtas nustatyti dinamiSkiemssubalansuotiems ekonomikos augirno tempams. O tai reiSkia. b) garantuot4 augim4.18) lygybespusejeistadius ir F funkcrjq reikSmes. Jis sprendZiamas.1 r[5is: a) nattralq augirn4 nr.rgimo tempas.kad nera gamybos rnaslo ekonornos. . : t 1 .tarnpaniioms naujqpajegumq prieaugio yra Saltiniu. Pagrindines modelioprielaidos: 5io l) ekonomika pateikiama kaip viena Saka.F skaidius. .kaip ternp4.rsakorn4 gyventojq skaidiaLrs augimo lempr. pastovi.l8) formulqgalimaperra5yti taip: 363 .nacionaliniqpajarnq taupynto norma ( r = + .S . Darbasyra neatstatomas gamybosveiksnys. pasitelkus tris pagrindinesaugimo ten.rpr.l7) (r0. Svarbiausiasmodelio uZdavinys yra nustatyti nuolatinio pajarnrl augirno ternp4. kr. ia 3) darbo ir kapitalokiekis. 4) nacionaliniq pajarnq dalis. j1 nusakomakrotechnologiniai ir pararnetrai. ternpus..gyventojq augimo tempusnusako r r e e k o n o r n i nv e i k s n i a i .rrioje gaminarnas vienar[Sis be galo dalusproduktas. ij E. ie p ilo 6 I ' Y ' ) ' gyventojq skaidiausaugimo ternpas(lot.taupymas (S:k).r8) Deiineje (10.esant visi5kam uZimtumui.r rodanti ir natr-rraliq vir5utingpajarnqrib4: T.L .r . ribojamq turimo kapitalo kiekiu: T K (lo.kapitalas.Ip .grynosioskapitalo investicijos. yra pastovtrs. ternpas). kai visos pagrindines ekonominds sistemos sudedamos dalyskinta laikevienodugreidiu.Zy . K gaunama.gyventojq . 5) padidinus gamybos veiksniq iSlaidas rz kartr6 produkcijos i5leidimas padideja tiek pat kartq. =Tr.

=|=r. pajamq augimo tempaslygus darboi5tekliq augimo tempui. subalansuotasaugimo tempas yra gyventojq skaidiaus rr kapitalo augimo tempq funkcija.1e) ir fakti5k4 augim4 ..22) 364 .kai augimaskinta priklausomainuo turimo kapitalo darbokiekio: C ' t ) (10.21) Taigi. 7.sprEsdamas atsakyrnoi klausim4 koks turi buti investicijq dydis ir jq dinamika.r.20) Nuolatinio ekonomin€s sistemos pusiausvyrinto auglmo tempo tempq ir kapitalo augirno uZtik-rinimosElygayra gyventojq skaidiausar"rgimo tempq lygybes palaikymas: T ' . pasiule trijq lygdiq sistemq: l) Pasi0los lygti: LYr=1*ot dia (gamybos) prieaugis._ s b T o= T n= r l : dia lygio auginas. a) fr.ui situacija.l .9 * stabiluspajamqpusiausvyros Ry5ys (10.pasiDlos (r0.l b) fp . . Tokiu kapitalo augimo tempu.rrI (10. kai gamyboje pasiekiamasvisiSkas o l S g r u Z i r n t u m a t a d i a u a t s i r a n d a a r n y b i n i qp a j e g u r n tp c r t e k l i u s . Domaras. ekonominio augimo uZdavin[ir ie5kodarnas E. A I. kai ekonorrikoje dideja neclarbas. i u o a t v e j t r s.: c) (r0. atveju pajarnqaugimo tempasnusakomas taip: a) Fakti5kasaugimo ternpas ir b) atvejamsuZraSomas Tr=min\rr.20) formuleje tarp turimo darbo ir kapitalo gali b[ti toks: * tai situacija.

sudaroprodukcijosprieaugi. R. : Ft.rsos (pajarnq)prieaugioir pasihlos(gamybos)prieaugio: LI -=Ixo a (10. atviras dinaminis vasilijaus Leontjevo (Leontlev. o.F . net naudojant gamybos funkcijq i5vengiamakritikos. 1906-1999) balansas diskrediu laiku: 365 .lygybe tarp paklar. Domaro modeliai suklre pagrindq tirti kitus ekonorninio augirno darbus. F 1. * 1.24) 15Sioslygties gaunameinvesticijqaugimo normq.vidutinisinvesticijq na5umas. t. Jei dia L F . Ft*t pagrindinis gamybinis kapitalas (rnaSinos. pinigai ir pana5iai. 2) Paklausos (pajamq)lygti: a r l ) n u -_ - Ll i (10. Domaro tnodeliamsbfidingaganapaprasta garantuotoaugirno tempq interpretacija: S : k x A . : F . igalindami itraukti kitus veiksnius. tik 3) Pagrindind makroekonominds pusiausvyroslygtis .2) nuolatinio augimo tikimybE.lI pastoviu. Dornaro modeliai letdlia i5gvildenti tris pagrindines problemas: l) nuolatinio augimo galirnybE.pavyzdliui.[renginiaiir kt. . Harodo ir E.23) dia cr* ribinispolinkistaupyti. 1 : A I.gaunam4investicijq vienetui. Tada. R. / [rengirnai.tokius kaip techninepaLanga. esantvisiSkamuZimtumuiir 3) garantuotq augimotempq pastovumo. nukreiptospries gamybosfunkcijos naudojirnE ekonominioaugimomodeliuose.1. Harodo ir E. 15 5iq lygdiq i5vedarna pagrindind modelio lygtis.) laiko momentais ir t+1. Siame modelyje ignoruojama santykiniq kainq itaka gamybos veiksniq santykiui. Sioje lygtyje atsiZvelgiarna mokslo ir technikospaZang4uZimturnq i garntos iSteklius.investicijq dydis. Del savo i5ties bendrosstrukt[ros R. Vasilij. laikant pastarq. Harodo ir E. Sioje lygtyje atsiZvelgiama i invesricijqprieaugl.y.

.) v i s u m i n i op r o d u k t o . .tiesioginiLl materialiniqiStekliqmatrica.X-AxX-DxLX=C.. Koeficientai r/. Svarbutai. y . r/4tai kartu ir produkto I s4naudq.vartojimo vektorius.vartojimo fbndui ir visurninio produkto ([skaidiuojant tarpini produktq) bei galutinio produkto garnybos apirndiai. t.. t.f.. kaupir. PaZymetina.t . 2 5 ) LXt=Xt*t-XttrD=kr. . kokl produkto I kiekl butina sunaudoti gantyba Siaisrnetais. . . Si i5vada darytina. kurioje koeficientai di1 roclc.analogiSkas vektoriui A X diskretiniame rnodelio variante. dar labiau konkretizuotuose paprastai modeliuose garnybinio atsispindi kapitalo senejimas. neoertraukiamas atviro dinaminio balansovariantas: X-AxX*DxX dia =C' (10.no galimos apimties apribojirnei ir panaSiai.. b e n c l r a s i s l ' (vidaus) produktasplius tarpinis produktas. kad produkto. .gaunarnas vietoj drskretinioir nediskretinis. X ' . kad specialiojoje literat[roje. Be to.26) 1 ' = 1 X I' . .y.skirtq garnybospajegtuntl vieneto sukurimui Sakoje7.7 taip pat vadinamididejandiokapitalo imlumo koeficientais.visuminio produkto. . . C . rerniantis tokiais anksdiau minetais sarvSiais: JOO . 2.y. . koeficientai.T ateinandiais metaisgaletqpadidetivienu vienetu.t) I . D . X .i5leidimo iaiko atZvilgiu i5vestiniqvektorius.matrica. kad dinaminis tarpSakiniobalansomodelis leidZiagana paprastai ir Zinomai ivertinti ekonomini augim4 pagal nacionaliniq pajarnq augimo tempe.nustadius kiekvienulaiko mourentu pageidaujarnq vartojimo vektoriq C ir sprendZiant modelio lygdirl sistem4 galima pasiekti bendrqj4 pusiausvyrEkintarnqjq dinamikos s4lygornis. jei dia ( t0 . iskaidiuojant ir tarpinl produktl X X . kintant pagrindiniarnsgarnybiniamsfondams. kapitalines statybos trukmds skirtingumas. naudojant linrjiniq dilbrencialiniq lygdiq sistemr.kaip. ( v e k t o r i u sX = ( X Sis modelispadeda suvokti.. t..nX ' -.Be to.

pajegumais su 3. arba: visuminio produkto iSleidimas. L AF k y L y Tuomet: s b kxAI )'xk LY Y s A I b Y (10.. /xx:F.ribojarnas turirnais garnybiniais (subalansuotas jais). rr .. ! .g specialiqjqekonominesdinamikosr..P-.xnr -.. rr . ..n) . .. 2.n F =(Ft. dia visurninio produkto iSleidimo "d= (. y : Ut.r7) Dinaminis tarp5akinio balanso modelis yn vienas svarbiausir.. arba: kaupir. .rl. U) r.. vektorius.. x2.tiesioginitl A = (a i1) materialiniq s4naudq matrica.x. .Ax x = 1. 4. Y l.pagrindinio gamybinio kapitalo f = (f vektorius. arba: galutinio produkto gamyba lygi visurninit_r produkto i5leidirno ir tiesioginirl gamybiniq silnaudq (tarpinio produkto) skirtumui.. ..y = S+ C . p v ) . b0tinaispagrindiniam gamybiniant kapitalui [vesti. ). ....rbalansuotas kapitalines su statybos rnaterialiniais i5tekliais. S = /r xAF . .produktqskaidius. arba: galutinis produktas susidaro i5 kaupinto ir vartojirno fondq.2. . k t ./ x x = F . F2..v.nodelir-1. sudarant pasitelktosi5plestinio Je1 produkcijos garnybos ir pagrindiniq garnybos fondq panaudojirno balanso lygtys: x*Axx=!..galulinio rodukto eklorius..nasyra sr. . xn) . Modelio s4lygas nusako tokios4 pagrindinds lygtys: L r .produkcijos kapitaloimlumo rnatt-ica.pagrindiniqgamybiniokapitalor[5ir-1 skaidius..

Oopirulines statybos materialiniq it). S : ( . s4naudqmatrica. 1 ' ) (1 0 . s r. . . S t r .v"lt ModelyjepaZymeta: = (k O (10. . 368 .E .g a m y b i n i o a u p i m o o n d a s .su.. . 'j E . c . C(l) . .. . Siarne rnodelyje nurnatorna visEkaupirnEskirti pagrindiniogarnybiniokapitaloprieaugiur. Gauname tokiusekonorninio augirno tipus: a) pagal galutini produktq: _ ) . kad I rnetr4s4naudostarnpa ateinandiais (t+ I) rnetais kapitalo iStekliais. L \U . Et = .g1=. r r / ' \ t (10'30) dia Ep.vartojimo augimo galutinis poveikis (consumption growth final efficiency).c.Etr\ L r . 1 1 Aix x ( t ) l .r(re b) pagalaugimo poveiki: strukturini (t) .28) ) .' L\r0. .C : ( c r . . ..i rh5iesproduktas. . i " F.' F s r r_. .C.. s .r. ) . : . . ..y ekonorninisaugimaspagal augimo strukturini poveiki. c _= \ a t |\ . ) k f vartojimo fondas.struktfirinisekonorninioaugimo poveikis (structural econornicgrowth efficiency).' -Sr. s 2 . ( t ).f(/0) . . 1t. L . . kai vykdoma sElyga.E(r11) ita Est. kai galutinis produktas yra y=s+c. . '.1.i \ / \ / \ ^ ^ 1 . E ( t ) S " Str. o k.(to) 'r E r .U.sunaudotas ruSiesgamybiniam / kapitalo vienetui lvesti.rgimo galutini poveiki: Esrr. 'F t r . . Tn. c) pagal vartojirnoar. 2 9 ) . . gaminandiais produkcijE. .. c 2 . .

. . kad a' . . x20\. n). Pagal Sias sqlygas DZ. v : .r. ) .Ll:AxX. Neimano modelis.maksimalusrnodelio augirno tempas (o* t 0) . 1903-1957) auganiios ekonomikospusiausvyros modeli. .** TarpSakinio balanso modeliui 5iEnelygybE galima iSreikSti raip: Brr* >o* rAu todel.r1. palyginti su rodikliais. naudojant nauj4 (intensyvq) bazini technologini proces4 369 .rris gali buti pasiektas.Jerzy. Pateikti rodikliai svarbusdel to. kr.v*). Salia labiausiai Zinomq ekonomines pusiausvyrosmodeliq bltina paZyrnetiir JAV ekonomistoDZeZiNeimano (Neyman. .y. . kad B:E (E .Tt. . U U . .visurninio produkto. ( x >0).A.n . Tarkime. .r") t.vienetindmatrica). U2 . uZtikrinandiq produktq rinkinio v (kai i:1. f i= ( Ur . . sqnaudq iSleidimq rinkinys. iskaidiuojantir tarpinl produkt4 rinkinys.jeigu atsiras naujas (rnaksirnalus)technologinio nrakroekonorniniogarnybos proceso (U". v 2 . v . o* --a*(U*. . v=BxX. . Naudojant A s4naudqmatric4 B i5leidimo matric4 pateikiamaz * daugybeegzistuojandiq technologiniqprocesq: dia t=\1u. r t Siame modelyje apra5yta technologinis produkcijos gamybos procesas: ( L r . kad juos apskaidiuojant [vertinamas kokybinis augirno elementq turinys. \ .visq produktq. - ekonominis augimas pagal vartojimo galutini poveiki. Jis nusako tokiq pusiausviros makroekonomikos b[senq kuri o u Z t i k r i n a n a k s i m a ljq s a u g i m o e m p E . x panaudojimo intensyvumas.. gaunamaispaprastaiekstrapoliuojant statistinitleiliq dinamikq. Teoriniu ir praktiniu atZvilgiu jie yra reikSrningesni. . apraSantis procestu uZtikrinantimaksimalqaugimotempfuuZra5omas taip: Br"* >e*.

x > 0 ) . kad ekonomikai budingas susireguliavimas). veikiandiame laisvosios konkurencijos sqlygomis (ir grindZiarno prielaida. Neimano modelio sElygas a xAxx = B x x . x>o).uZtikrinti paklausos augimo tempq rr ekonornikos augimo tempq atitikirn4. kad produktas bus pagamintastik tada.x).jei jo i5leidimokaina sutapssu s4naudq.Leon Mari. y Savo ruoZtuDZ. 1834-1910) bendrosios ekonorninespusiausvyrosrnodelyje.y. paklausos. tai pagal DZ. jeigu zl+1 rinkos yra pusiausviros buserros. tai paskutinioji rinka yra pusiausvirosbfisenos. Taigi. Jei "*t0 gar"rsirne.padaugintos iS reikiamq kiekiq) yra visuomet lygi bendrajai pareiktqjq prekiq vertei (kainos. DZ. arba z = \ 1 U . UZdavinys . V.padedandio suprastivisq pusiausvyros ir augirno problernq kompleks4. v U. padaugintosi5 pateiktq kiekiL$.kaip pasi[los vektoriaus.kadangi negali egzistuoti prekiq (taip pat ir pinigq) paklausosar pasi[los perteklius. Neimano modelio nagrinejimasyra svarbus ddl jo reziumuojandio pobudZio. kad pertekline pasi[la bendrosiospusiausvyrosrnodelyje irnanoma tik esant nulinei kainai. . dydis BxX .pakeidia kit4 pasiIlos periodq).Skirtingainegu Sveroarq o ekonornisto Leono Mari Valraso(Walras.=lexx. arba esantn rinkq. kad bendroji reikalingq prekiq vertd ekonomikoje(kainos. kaip patys sudetingieji rnodeliai grEZina teoretikusprie fundamentaliq bendrqmodeliq k[rirno iStakq. Neimano modelio atveju tai reiskia. DZ.t. Makroekonomikoje DZ.k a xp x A = p x B .I xX dydis suprantamaskaip paklausos vektoriaus matematind iSraiSka. Tai specialiojoje literatfiroje irodorna tuo. diskontuotq pagal ekonornikosaugimo temp6 kainos iSraiSka. Leontjevo modelis . Neimano modelyje paklausa ir pasi[la pateiktos [vairiais laiko periodais (vienas periodas.sqnaudos i5leidirnas" yra atskiras DZ. 370 .= A x X .. v = E x X . Valraso ddsnis (Walra's law) teigia.Neimanornodelisreik5mingas neperZengianl tik Valrasoddsnioveikimo ribq. Jis parodo. kad ir p* >0. Neimanomodelioatveiis: .

kaip sudedamoji ekonomines raidos dalis. II stadija. I0. i5 I stadija . i5 Ekonominisaugimas. kuriam b[dingas bendraskonj unktlros smukimas. susidedantis 4 stadijq(10.tai stadija. kai nacionalinio produkto apirntis pasiekiapotencialiojonacionalinioprodukto lygi intervaleAB. Ekonomini cikl4 sudaro nacionalinio produkto augimo lempq svyravimas. Dabartiniu metu ekonominiai malernatiniai rnetodai padeda visapusi5kai iStirti begalingekonominiociklo tipq ir r[Siq ivairovE.Tai vyksta intervale BD. Taigi pasiekiama Valraso ddsnio sElygq ivykdyrao jo bendrosios ekonomines pusiausvyros modelyje. vadinamadepresija. tai stadija. o i5leidimo kaina sutampasu kaina s4naudq.einanti po krizes ar depresijos. tai lV stadija. gamybiniLl pajegumqnaudojimo ir kt. s Vadinasi.Zemes [kio ciklq.Tokl ekonominioaugimo procesobruoZ4Zmonijaipavyko aptikti prakti5kaidar Ziloje senovdje deljo akivaizdZiairnaterialaus pagrindo.4pav. Jei gilus ciklo .1dubimas" kuri laikq uZtrunka.kai ekonornika praejo auk5diausi4 pakilirno ta5k4. kai gamybos apirntis pradeda dideti. tiesqjos ndra tapadios. o trunrpuoju laikotarpiu galima pastebetibendrojo nacionalinio produkto augimo tempq svyravimus.).pakilimas. Tai rodo gamybos apimties kitirno 311 .pagyvejimas. III stadija* Wizd.nuosmukis. bendrojo kainq lygio. apibfldinamaekonomikos bDsenataSkeD. yra teigiama ekonomin€s dinanikos sudedarnoji.Ekonominio ciklo bendras vaizdas atsiskleis.. ekonominis ciklas yra ekonornikosaugirno ir nuosrnukio laikotarpirl kaitos procesas. nedarbo lygio. tai Zemiausia potencialiojonacionalinioprodukto poZilriu ciklo stadrja.vadinami ekonominiu (verslo) ciklu ( b u s i n e sc y c l e ) .tai gamybosmaZejimostadija.5. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINES RAIDOS CIKLISKUMAS Nors ekonominio augimo ir ekonornindsraidos sqvokos glaudZiai susijusios. diskontuotq pagal ekonomikos augimo temp4. bendrosios pardavimq apimties. Ji baigiasi aukidiausiu pakilirnu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravilno ta5ke B.Taigi paklausayra lygi pasi[lai. iStyrus ir ivertinus ivairiq ekonominio aktyvumo rodikliq (bendrojo nacionalinio ar bendrojo vidaus produkto augimo tempq. Augimas pasireiSkiakaip bendra tendencijailguoju laikotarpiu.) svyravimus. Ekonomines veiklos apirnties ir aktyvumo intensyvurno reguliarussvyravirnai.

bDdingas ekonornikai. kad i5oriniai veiksniai. Zyrnfis ekonomistai P. veiksniq) ekonomin6s sistemos atZvilgiu. Leontjevas ir kiti.v. Ciklo periodi5kumas pripaZistamas ir netgi vertinamas kaip paZangausvystyrnosi forma. 2.4 pav.intervalasDE. Akivaizdi ir negailestinga ekonomine realybe verdia mokslininkus aktyviai tyrineti jo cikli5kurnq: prieZastis. naujq Zerniq atradirnai. Cikla sukeliaivairiq prieZasdiq visuma. Ekonomistaicikli5kumoprieZastis ai5kinalabai ivairiai. pasireiSkimo formas. Ciklas suprantamas kaip vidinis. Ciklas laikomas i5oriSkai susiklostandiurei5kiniu (s4lygojarnu gamtiniq politiniq. Taske E pasiekiarnas jau anksdiau buvqs auksdiausias gar. pavyzdLiul Nobelio premijos laurearar. 372 . Y Gamybos nuosmukis r<-----> 10. Tadiau ji kaip ekonomini desningum4neigia daugelis rnokslininkq ekonomistq. psichologiniq ir kt.rybos animties ta5kas B. Dabar manoma. tokie kaip mokslo ir technikos naujoves. karai ir net saures ddrn€sar saul6saktyvumasduoda impulsqnaujamciklui. Bendrosios paklausos pokydiuose bent vieno jos elernento pasikeitimas gali suZadinti gamybinio aktyvumo svyravimus ir b[ti naLrjo ciklo pradZia. 3.Tai paklausos svyravimq teorija.apib[dinarna ekonomikos vidindsb[senosirjE veikiandiq iSoriniq veiksniqsinteze.r. Ekonominisciklas Sia stadija baigiamasvienasekonominisciklas ir sudaromoss4lygos kito ciklo pradZiai. Siuo metr-r ekonominiusciklus nagrinejandios teorijos skirstomos[ 3 grupes: l. Samuelsonas. gyventojq migracija ir jq dinamika. naudingqjq i5kasenqir auksokasyklq atraclimai. o vidines priezastys paverdia tuos impulsus i fazinius paklausos (vartojirno ir investicriq) svyravimus. tipus.

I 893 m. dar labiau gilinandius krizg. krizes nebeprilygo 1929-1932mett1.Rusij4 1920m.pasak buvo atotrukistarp gamybospriemonrq objektyvios raidos ir atitinkamo kapitalo kaupimo. o nuo XIX a. pasauline ekonomind krize . 1 8 5 7r n . nedarbo augim4 bankrotus.vario gamyb4). 1818-1883) suprie5ino ikikapitalistineskrizes (kilusias ddl nepakankamos gamybosapimties)ir kapitalistines kizes.1 8 8 4 . .I 890.rinkos paklausos. 1913m.vienija teorijas.Vystantis pramonei ir plediantis tarptautiniams mainams.. Po 1950m. Klasikine liberaline mokykla. nenagrinejant ekonomines sistemos vystymosi dinamikos. kylandiasdel prekiq perprodukcijos. viena vertus. o kita vertus .DidZioji depresrja).Sios rnokyklos iSvados grindZiamosstatiSka ekonornines pusiausvyros koncepcija. Kriziq prieZastis.1 9 0 4 . nusakomos pajarnq paskirstymu ir vidutines pelno normos. Neoliberaline. Marksistind analize. 1907m. n. vidurio . .eia i5skiriamos tokios trys pagrin<lines kryptys. le5kant tokiq veiksnirS buvo kuriamos [vairios anticiklines politikos strategijos.. 1967-1969m. tai buvo Zemdsfikio produkcijoskrizes.. . krizes i5tiko ne tik atskirasSalis(1900m. .. pateisinamas valstybes kiSimasisI ekonomik4.1929-1932 1948-1949 PradZioje m. pagristasekonominio gyvenirno dinanrine analize. 2. * bankq ir birZq sektorius. 1 8 3 6m . 1 8 7 3 . Jos ir toliau sudrebindavo pasauli (1914*1975m.bet ir apernedaugelio Saliq ekonornikq (1929-1932 m. m m m m 1907m. 1 8 2 6m . 3. judejimas.visuotinio nepakankamo vartojimo krizds. ai5kinimasyra ekonorniniq teorijq dalykas. i m m i 8 6 4 . .atsiradusios nepakankamos ddl gamybos. tadiau valstybinemisreguliavirno priemonemis buvo randamas palankiausias ekonominiq prieStalavirnq sprendirno budas. jo. . Marksas (Marx. 17801950m. . . l.1 8 4 8 .)..Japonijq 1922m. cikliniai svyravimai neiSnyko.. . paZeidZiandiais ekonorning pusiausvyrq. 1920-1922m. .JAV) ar tarn tikr4 visuomeninds gamybos5ak4( I 873 rn. Karl. 1 9 0 0 . valdZios elgsenos atsitiktinun4 kaip ekonomikos nat[ralaus reguliavimo mechanizmopaZeidimoprieZasti. Sios teorijos susieja ekonominiq kriziq pletojim4si su objektyviai egzistuojandiais veiksniais. 1 8 9 0 .1 8 6 6m . . Naujausiuoseekonominiuosedarbuosematomas santykinis 2 tr 3 krypdiq suartejimastokiu mastu ir laipsniu. kokiu yra akcentuojarna (nors ir 373 . 1 8 8 2 . .1 7 8 8 . . kuris visuomet s4lygoja gamybos nuosmuki.1 8 9 3 . pateikianti nevykus[ Zmogaus. Kaskart darantisglaudesniems prekybiniamsrySiams. kilusios del pusiausvyros tarp pramonines gamybosir mokamojopajegumopaZeidimq. 1980-1982 rn. Prielasdiq sukeliandiqkrizes. kuriq giliausi n u o s m u k i ab u v o : 1 7 8 7 . .geleZinkeliq. pasauliniu mastu i5ry5kejo l5 ekonominiq ciklq.1 8 1 7 .tadiau 1956-1959rn. Vokiediq filosofas K. Kriz6 rei5kia rySkq ekonomineskonjunktfiros l[Z!. . 1 8 4 7 .

vadinasi.. Zymus rusq ekonomistas Nikolaius Kondratievas 3'. VisapusiSkas ekonominiq kriziq prieZasdiq aiSkinimas padeda nustatyti krizes kilimo periodiskumfu objektyvq jo bfitinum4 ir kartu ekonominesraidos cikliSkum4.. gamybiniq arsargq ciklai (34 rnerai.investicijq ciklai (10-12 metq). Kiek yra ivairiausiqsvyravimo rusiq tiek yra ciklq.didieji" Zugliaro.ilgosios bangos". 5) Lebruso.iki I men. susidurdarnas santykinai maZesne su paklausa.isuka" ekonomik4 [ ciklus.skirtingai) lemianti pajamq itaka ekonominei konjunktfirai. Sis. aiskina krizes kapitalistinei sistemai bDdingu atotr[kiu tarp rinkoje si[lomq prekiq verdiq sumos ir mokios paklausos. viena is makroekenominds pusiausvyrosdeterminandiq.Neoliberalai pirmiausia pabrdLiavartojimo augimo ir investicijq didejimo neatitikirn4 nes bfltent invesricijosuztikrina pasiulosdidejim4. 6) Kuznecovo. Visi Sie ciklai interferuoja.. 2) sezoniniai pusmetiniai ir ciklai. tarpusavyje besikertandiq [vairiq cikli5kumo elemenrq kitimo krypdiq daZnai ypad sunku i5skirti atskirusekonominiusciklus. vadovaudamiesimarksistine analize. Vadinasi.cikliSkumoteorijoj e uZima vadinamosiosKondratjevo .didZiuosius" Svarbi4 viet4. kadangi sie ciklai .. Del sudetingq.neisvengiamai sukelia krizes. tiek pasaulinionkio kaip vientisosvisumos judejimo forma. . Kitdino ciklq analizei irgi skiriarna nernaLa demesio. vidutini5kai men. 8) cikliniai Simtmetiniq svyravimq trenclai (100 metq. 40 4) nonnalus .. susijusir-1 ekonomika. 7) .ekonominds raidoscikliskumas visuotinetiek atskironayra cionalinio [kio. komerciniai ciklai (6-10 metq. Reiksmingesni praktiniu ir teoriniu su p o Z i l r i uy r a S i ec i k l q t i p a i : l) trumpalaikiai Sakoskonjunktlriniai svyravimai (l_2 clienq.74 . Siuolaikiniai ekonominiai rnetodai igalina isskirti keliolika sirntq ciklo tipL1. 200_400 metq). abu kriziq analizestipai galq gale susiejakrizes su pridetinesvertes paskirstyrnuir naudojimu. cikliSkumas svarbiausias ekonomines dinamikos veiksnys.).). suteikdami ekonominei realybei ypac sudeting4 ekonomin€s dinamikos uaizdq. Socialistai.ilgqiq banglt' Kondratjevo ciklai (40-60 merL5 vidurini5kai 50 metq).maZieji" Kitdino. 3) . vidutini5kai 8 metai).statybosclkLai(15-22rnetai). Labiausiai istyrineti kaip ekonominio aktyvumo svyravimai yra Zugliaro ciklai..

kai. . 1923) ir kiti. m Be to. pereinama prie naujo technologijos lygio. m s m ( 3) pakilimas1896*1920 . kad ciklinis ekonomikos vystyrnasis yra gamybos esmine savyb6. atlikti tyrimai rodo.Jlgqiq bangq" teorijos Salininkaiteigia. Nobelio premijos laureatasSaimonas Smitas Kuznecas (Kuznets. paskutiniame de5imtmetyje prasid€jopenktoji . Nikolai. puseje . 18741948). Sio pob[dZio nukrypimai [veikiami vidutines trukmespramoniniame cikle. '' Antrojq.ilgoji banga" baigesi trediojo de5imtmedio pabaigoje(apie 1940rn.1 8 4 9 . l90l-1985). kad XX a. [renginiq. statybiniq rnedZiagq paklausospokydiq.Jlgqiq bangq' teorijoje daroma tokia prielaida: ekonomine sistema nuolatosyra nukrypimo nuo makroekonominds pusiausvyros busenos: a) paklausanukrypstanuo pasillos ir pasi0la nuo paklausosilguoju laikotarpiu.. l 9 8 l m .infrastrukt[ros irenginiq ir darbo jdgos rinkose.Tokie procesaivyksta vrsose i5vystytose Ekonominiq svyravimq specialistq Salyse. ) . ir tokiu b0du duodamas impulsasnaujai . Wesli Kler. Donald Flemming.). b) nukrypstama del [rengimq. (1883-1950)..Xra.1 8 7 3 .1 8 9 6 . ketvirtoji . 1 9 8 5m . pasitelkus esamusmokslo ir technikosprincipus. g.n u o s m u k i( 1 8 1 4 . 1905-1989).Manoma.(Kondratiev. Taigi galima tvirtinti.a5tuntojode5imtmedio pabaigoje(apie 1990metus). JosefAlois. m s m ( 2 ) p a k i l i m a s1 8 4 9 . 1 9 8 8m .).ilgqjq bangq' tyrimus atliko arnerikiediq ekonomistasstatistikasVeslis Kleras Mitdelas (Mithell. i r 1 9 9 2m e t a i s .1 8 7 4 . l97l m.. o kartu ir ekonominds gyvybingumobei jos teisesi egzistavimq sistemos irodymas. vokiediq-amerikiediq ekonornistas Jozefas Aloyzas Surnpeteris (Schumpeter. anglq ekonomistas statistikas Kolinas Klarkas (Clark Colin. jos egzistavimo bfidas.ilgajaibangai". kad po to. amerikiediqekonornistas Donaldas Flemingas Gordonas(Gordon. Tolimesnenuodugniq ekonominiq problemq sprendimq paie5ka verte dar labiau pletoti .arnerikiediq ekonomistas statistikas. Simon Srnith. jis stengesi sukonstruoti teoringsocialinq ekonominE sistern4 kuri pati galdtqgeneruotiilgalaikius svyravimus. visos gamybos efektyvumo didinimo galimyb€s panaudojamos. kad tredioji . c) ilgalaikiai nukrypimai nuo pusiausvyros uZtrunka40-60 rn.ilgoji banga". ir yra pastebimipramonindsstatybos...X. . . 1892-1931) Europos Saliq vystyrnesi iSskyre tokius dideliusciklus (2. ).5): ( l ) p a k i l i m a s1 7 8 9 . J t) . ) . ).. .n u o s m u k i( 1 8 7 3 .ilgqjq bangq' teorijq ir Siaisklausimais rengti tarptautinius simpoziumus1983rn.

Nurodykite ekonominioaugimoklasifikacijossudarymopoZymius. PaaiSkinkite ekonominio augirno modeliavimo ypatybes ivairiomrs sQlygomis:esant tobulajai ir netobulajai konkurencijai statinemis bei dinaminemismakroekonominiosubalansuotumo s4lygomis. 12.. . I5vardykite ekonominio augimo tipus ir paaiskinkite pagrindinius iq bruoZus. 5. ekonomines raidoscikliSkumas .PaaiSkinkite cikliSkumoprieZasris. 6. I5vardykite jums Zinomus konkredius teorinius ekonominio ausirn.Kokiq prakting reik5mpturi teoriniai ekonominioaugimo rnoderiai? 1 5 . 1o{e_lius.Apib[dinkite ekonominio augimo veiksniusiriq matavimorodiklius. . 2. 1 4 . iq kilimo ypatybes ir jas aiskinandiasekonomines teoriias.Apibldinkite krizes. 9.KE vadinameekonominiuciklu ir kokius ciklo tipusj[s Zinote? 1 6 . 1 7 . Nuo ko priklauso ekonominio augimo ternpq dyclis ir kuris jrt naudingesnis? 1 0 . PaaiSkinkite.. 376 . l.auksinis"kapitalo augimo lygis akceleracijos koeficientas a a a a a Kartojimo klausimai Kq tiria ekonorninioaugimo teorijos? Kokia yra pagrindineaugimoproblema? Apibtdinkite pagrindinesekonominioaugimo teorijq grupes. 7. ekonominisaugimas ekonominio augimo tikslas ekonominio augimo modelis ekonorninioaugirnoternpqdydis ekonominio augimoveiksniai ekonominio augimo klasifikacija ekonominio augimo kriterijai ekonominioaugimo veiksniq matavirnorodikliai ekonominis(verslo)ciklas knzd.auksinE" ekonorninioaugimotaisyklg. 3 4. .r apibudinkitejq teikiamasgalimybesir naudojimosElygas. . lJ. . 8. .Pagrindindssqvokos . Kq vadinameekonominiuaugimu ir kuo jis pasireiikia? Koks ekonominio augimo tikslas? Apibudinkite visuomends raidos teorii4 teikiandiq isskirtini vaidrneni techninesekonomines visuomend:s charakteristikai. I l .

6proc..7. daugelis Be Zmoniqieiko darbopirmq kart4arbageresnio. 4-o desimtmedio Didziosios depresijosmetu kilqs nedarbasreiske milzinisk4 darbo isrekliLl eikvojim4.12. netekE darbo. Italijoje-l 1. o ir opi PoZiurio i nedarbq kaip problem4 pokydius l6rne tai. to.Gyventojq uzimtumastapo civilizuotr4Saliq ekonornines politikos tikslu. Tadiau paskutiniame XX arnZiaus deSimtmetyje nedarbo lygis smarkiai iSaugo Europoje: pavyzdLtui. kad pokario laikotarpiujis niekada nepriartejoprie DidZiosiosdepresijoslygio. Par.gamybos turi apirnties perkamosios ir galioslygi. ivertinciarli ekonomikos bhklg ar ekonomines politikosefektyvumq nedarbolygl vertina kaip vienq ekonornikos. bet ir Vidurio bei Rytq Europos5alyse. Nedarbasbuvo rei5kinys.-. Todel nedarbo problerna yra politinitl ir ekonominiq diskusijq objektas.parengtiir tobulinti vyriausybes uZimtumopolitikq. PanaS[s priimti ir kitosesalyse. pozi[ris i nedarbq. tesudard 10.. buvo priirntas UZimtumo istatymas.vidutini5kai apie I I procentq.Prancuztjoje 12.y.taiyramalrau negupusp 1933m.Vokietijoje 1991 m. ir todel.2 proc. ' Lictuvosstatistikos rnetraSris.l kaip problem4kito priklausomai nuo situacijos darborinkoje.3proc. b[na bedarbiais. nedarbo lygio. -V.JAV sr-rdare procentus. kuri dirbo. pradZioje buvo 12.p 377 . noredarninustatytijo lygi. 2001 . Suomijoje. Salyser. patiria gyvenrrno lygio srnukim4 psichologini diskomfort4. visiSkai kitas.kLrio reikejo i5vengtibet kokiais b[<]ais. kad mokslininkq poZi[ris i nedarb.r1. jo lygis jAV 1982 ber rn.sveikatos"rodikliq. jis buvo Ispanrjoje 20. bhclingus dinarniSkai ekonornikai.6.Todel neatsitiktinai nedarbo problema dorninavo mokslininkq tyrinejimuose ir vyriausybiq ekonomindjepolitikoje beveik pusp iimtmedio.. 25 Nors nedarbas buvo i5augEs 8-o ir de5irntrnedio viduryje bei 9-o deiimtmediopradZioje.yzdziui. Nedarbastapo iprasturei5kiniune tik Vakarq. Ekonomistai tyrineja neclarbq. kad nedarbas atspinditik pokydius. 622. rnakroekonominius mikroekonorninius ir nedarbonuostolius.XX a.8 proc. NEDARBAS Viena svarbiausirl makroekonominiq problerlq yra nedarbas. t. ne i5tekliqSvaistym4 nes4s problema. 2001 . o visose Europos Sqjr"rngos 5alyse. JAV r946 rn. . Tadiau reikia pripaZinti.Daugelis politikq. o k4 jau kalbeti apie padiq Zmoniq asmeninesb€clas. praranda pajamr4Saltini.ir kt. lstatymai Tadiau velesniaisde5imtmediais pradejo fonnuotis naujas. palyginrisLr tuo. pavyzdZiui. vengdarniapsirikti. Gana auk5tas1997 m. kad fecleralinevyriausybe visomis [manomomis priemonemis pasiektimaksimalquzimtumo.Jame pabrdZiarna. jo kLrri laik4 ie3ko. Tuo remiantisteigiama. kuris. prieZastis. Daugelis Zmoniq... kad bedarbiaidarbo neturi tik trurnpE 1aik4.Imta manyti.

romenei ekonomikaiyra lyg ir priimtinas. Toddl ekonomikosteorija. Ekonominiu atZvilgiu aktyviis gyventojai (LF . Tarptautine darbo organtzacija (TDO) gyventojus skirsto i ekonominiu atZvilgiu aktyvius ir neaktyvius.viena iq yra jau l-arne skyriuje aptartadarbo jega. sudaranti darbojegos pasillq prekiq ir paslaugqgarnyboje.l Noredarni i5siaiSkintimus dominandiqnedarbo sqvokq pirmiausia turdturnepatyrineti kitas su juo glaudziaisusijusias s4vokas. Todel akivaizdu. Taip pat bfitina atskleistinedarbosrulaZinimo budus. Todel svarbus naturalusis nedarbo lygis.Ar-rk5tu nedarbolygiu susir[pino ne tik atskirq SaliqvyriaLrsybds. kurie nori ir gali dirbti. Sios temostikslas. pabaigoje m[sq Saliesgyventoiq buvo 3700 t[kstandiq.gyventojq dalis. kaip jau Zrnorne. yra kas lemia jo lyg[ ir dinamikq kokios yra nedarbo fonnos. NEDARBAS IR JO PRIEZASTYS. bet ir EuroposSqlungosinstitucijos. ir Kadangi del nedarbo visuomendpatiria didiiuliq mikroekonorniniq ir rnakroekonominiqnuostoliq svarbu i5nagrinetinedarbokastusir pasekrnes.Tarptautine darboorganizacijair kt. Pateikiarne pagal TDO metodologijE sudaryt4 gyventoJrl klasifikacijos ( schemq I 1. Zinoma.1pav.kad jas mokslininkaiverlina labai priestanngai.bei nedarborodikliai. kitaip tariant.skaidiuojamimetq pradZioje.Zmones.l.tai nuolatiniai Salies gyventojai.econornrc active population/labour force) .kad ekonomikafunkcionuojavisisko uZimtumosqlygornis.pasirinktioptimaliussprendimus.kokias uzimtuno progrunas turi lgyvendinti ryriausybe. II. nedarbas egzistuoja. absoliutus skaidiai maizaikq tepasakoapie tikruosius darbo jegos isteklius.kad nedarbas kaip problemaegzistuoja.Lietuvos statistikosdepartamento duomenirnis 1999 m.o vyriausybei. DarbojegosSaltinis Salies yra gyventojai.atskleisti. 378 .kodel neclarbas nei5vengiamas. Gyventojai (P .I.juo labiau. nes ne visi Zmonds gali ir nori dirbti. gali padeti geriau paZinti ir lverlinti nedarboproblemq sprenclimo altematyviniu variantus. Ankstesnese temose remdmesprielaida.NATORALUSIS NEDARBO LYGIS D a r b o j d g o si r n e d a r b os 4 v o k o s ll.). Todel mokslininkai ir praktikai bando smulkiaLr analizuotigyventojq skaidiq. PavyzdLiut. i5rySkinusi kurios nors ekonomines politikos trukurnus. kuris visr.population) . Tadiau realioje tikroveje rinkos ekonomikos s4lygomis. tai visi dirbantys ir aktyviai ieskantysdarbo Salies piliediai. Kaip mineta.

taip pat asmenys.t. nctckp vilties rasti darbqir. narnqSeirnininkcs asrncir nys.panaudojimolaipsnl. tiesiog I c) istaigas. kiti asrnenys.unemployment). kurie neturi darbo. Bedarbiai . bet aktyviai jo ie5ko) apib[dinti vartojama labiau apibendrinanti s4voka (U nedarbas .-". ir c) dirbanrys savaranki5kai.Ji tiesiogiaii5rei5kia nedarbolygis. trumpai apibudinome ir Sias svarbiausiasdarbo rinkos s4vokas. kurie nenori dirbti.rridarbo. ir streikuojantys kt.tai darbojega: TE'=tr-t-IT' (11.l v a) a) dirbantysuZ atlyginitrq a) ncturintysdarbo. scnatves. bet aktyviai jo ieSko. gamybosveiksniq . GYVENTOJAI Aktyvus gyventojai Neaktyv[s gyventojai lutil"t*r. t.darbo (darbo Nedarbasrodo vieno i5 svarbiausiq jegos) . patikslinsime darbo jegos s4vokq remdamiesipateiktaisapibreZimais schema.r) LF .Aktyv[s gyventojai gali b0ti uZimti. b) laikinai nedirbantysdel b) ieskantys darbo b) ligos. c) pasiruoSg dirbti. darbdavius kt. Dabar tik priminsime.icr nebeie5kantys. ir Kadangi daZniausiai darbingi gyventojai yra uZimti (dirba) arba yra bedarbiai. organizacijosebei rikiuose. pri2i[rintys vail<rrs. daZniausiai Ji vartojamakaip kiekybine ir kaip kokybine tarn tikros gyventojqdaliescharakteristika. i5vardydarnipagrindinius makroekonornikos rodiklius.dirbantys (besikrcipiantysi pagal specialqgrafik4 ldarbinirno besirnokantys. visq ar nevis4darbo laik4 teikiandiopajarnq. d) rnokslciviai studcntri.darbojega. atliekantys karing tarnyb4 bei laikinai nedirbantys.lengvatines invaliduar rno pensijas. registruodarniesi ar [darbinirno[staigose apskaitomikitais budais. Cyventojqklasifikacija Ekonomineje literat[roje Siam rei5kiniui (kai Zmonesnetr. ir lankantysdicninio rnokymo istaigas. 379 . tureti darb4 ir bhti bedarbiai. gaunantys aslncnys. istaigose.1 pav.darbingi asmenys. Noredami apskaidiuoti nedarbo lyg[.). I1.. kad uZimti gyventojai.tai dirbantysvisq nuosavybds fonnr4 imondse. Knygos I skyriuje.atostogq.y.

ir Sie rodikliai gana dinami5ki.=T" fto%. darbo rinkos rodikliq yra fakti5kas (bendrasis)nedarbo lygis bedarbir"l skaidiausir Salies darbojegos procentinissantykis: u.uZimtumo lygis. ir (l 1 . .E * uZirntq(dirbandiq)gyventojqskaidius.l lentelejepaleikiama l-ietuvos gyventojq aktyvumo. ( 11 .darbojega.activity rate) .darbingoamZiaus vyresniqgyventojq skaidius.tai clarbojegos ir tiriamojo amZiaus grupes (darbingo arnZiar. E * uZirntqgyventojqskaidius.lq ir tiriamojo amZiausgrupes(darbingo amZiausir vyresniq) gyventojq skaidiaus santykis. Aktyvumo lygis (A. 2 ) Nors pagrindindtemosproblerna nedarbas jo lygis. U .employrnent rate). * gyventojqaktyvurnolygis.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. . UZimtumo lygis (8. dia A. 3 ) Aktyvumo lygis apskaidiuojamas daZniausiai rerniantis atrankiniais darbo jegos fyrimq duornenimis. J[ galima uZra5ytiSiaformule: o. uZirntumoir nedarborodiklill dinamika. .atrinkti i5 gyventojqregistroatsitiktiniq imdiq n-retodu. .xloo%o. Taigi bet kLrrios Salies darbo jegq galima apibldinti kaip visq uZirntLftl ir bedarbiq skaidiaussumq.uZirntqgyvento. dia U. ll. P . tadiauSiuo ir aspektu svarbDsir kiti rodikliai . dia ( l 1.4) E. vienas svarbiausir6 kaip jau mineta r skyriuje. LF . P . .bedarbiqskaidius.=#" rco%.Tiriant apklausiami vyresni nei 14 metq amZiausgyventojai. UZimturnolygi galima uZra5yti tokia formule: E E.gyventojq ekonominio aktyvumo lygis bei uZimtumo lygis.rs vyresniq) ir gyventojq skaidiaus santykis. = .darbingoamZiaus vyresniqgyvenlojq skaidius.

c O .) $ r ol o1 € a r . 381 . >. ^1.l . tr E E 'N d Fr . N F r:i d d 'o : ^ N J o . € N o.l N N r r rc r r r r $ \ rc $ .bo x>. N ' N J o '-' < d t r L .r a..:1.i rc oo € F- *i. Y € o = t s 6 .f fFG a c\€ € . ! @ c..O Y > > > d r.:4 \ T r r sj- @ {€ d o\ F- ) .l .1 N ct @ r -l .f. ol .I o\ r o\ N cl !1N N d oc t oo r € r o\ a.i- co $ € @ F-- t@ r N V @ . i d 6 .al o\ !t r \o j d oo d € r N zs O'Y N ' F .i@ N r r r al € s ol oo 6 F- N n s Fr oi s > i I J al .l @ r c v N € r . : > .1- s: @ E € o\ v o\ t d ca r Y cl FT v r € 6l dl r @ ct (\ N F-.v q < : >N :r bI >' o q I.o cn c] E 11 X .tr r N 6 @ r t-- €" € r @ tr >N d n .J bo A cl v1 d (B r @ cl € a6i s N € F- ol @ ra 2 <F- or co d 'tr <.= A.> o o .N N € € .O r cl a N \ cl @ .| . = € r o o 6 E . e4 z.

9 14.6 4 1 10.7 65.1 75.2 lenteleje.7 15.2 q.9 Saltinis: EurostatRe inis: Regions StatisticalYearbook (UnemployrnentStatistics).uZimtr.9 63.4 71.9 79. I1. o/u 14 lz 10 o 6 A 0 t992 1993 1994 1995 t996 t997 1998 1999 2000 2001 2A)2 2UJ3 lVlcLei I1.9 8.0 63.4 10. gyventojquZimturno tyrimo duornenys.2 lcntel6.6 6.1 60.r 16. uZimtumoir nedarbolygiai EuroposSq.5 t2. amZiaus 15 gyventojq %) Saiys Airija Austrija 13clgija Danija Craikija Italija lspanija JungtincKaralystt Liukscmburgas Nydcrlandai Portugalija Pranct1zija Suomija )vcoua Vokictija Latvija Lictuva Estija Aktyvrimo lvsis 68.Tai parodyta I 1.8 7t . procentais. .Europcan at Corntnission1998a:| 49-64.9 \'7 ) 6 l.8 58.6 64.1 6 8 .0 '?\ ) Ulimtumo lvsis 65.rmo nedarborodikliai daZniausiai skiriasi.8 3.1 5 l '7q l3.7 62.. 68.6 64.6 5.2 paveiksle.64 m.I 71. l Nedarbo l1.2 pav.0 2. Ur.4 a ^ 69) ES 15 63. Nedarbolygio dinamikaLietuvoje199l-2000 m.4 69.gis 3.6 9.9 76.2 554 54R 56.4 59. ir [vairiose Salysegyventojq aktyvurno. 382 .1 68.4 75.Registruoto nedarbo lygio dinarnika Lietuvoje pateikiama ll.3 7t.lungos Baltijos Salyse ir (200I rn.Gyventojqekonominioaktyvun-ro. 9 68.0 A A 71 4 .9 62.0 70.7 68.

paprastaiyra a. kad. nedarbolygis Japonr-1oje. pagaliau esama didelio neoficialaus uZimtumo.0 proc.dar yra didele dalis . kaip ir daugelyje kitq Saliq.2 proc.tai namtl flkiq atrankiniq tyrirnr4duomenys. 3) darbo paie5kqkriterijaus. Tuo tarpukitoseSalyse tokiq ry5kiqsvyravimqnebuvo. 2) darbo paie5kqlaiko trukrnes. PavyzdLiui JAV.15 pateiktq duomentl matome. Nors ir nevisai uZimti.rsiant gyventojus. o auk5diausias lspanijoje(10.socialinio draudimo (skaidiaus Zmoniq gaunandiq nedarbopa5alpas) duomenys.kurio oficiali statistikaneapirna tai Se5eline ekonomika. I5sivysdiusiose Salyse duornenys apie nedarbE irgi kartais interpretuojami skirtingai. kurie: a) neturi apmokamodarbo ir aktyviai ie5kojopaskutines keturiassavaites.darbo birZos duornenysir kt.) ir Craikijoje (10.yra jq Zemasmoterq ekonorninisaktyvumas(dauguma uZimtosdarbu namuoseir i uZimtumo rodiklius nepatenka).Pavyzd2iui.).sudarandiq darbojeg4 darbingoamZiaus ribq.lai ie5kandiq darbo)skaidiaus nustatyrno.). Kaip rodo lenteles duomenys. Tadiau Siq bendrq rodikliq nustatymasdar negarantuojavienodq nedarbo matavimo metodq atskirose Salyse. nedarbo lygis nustalomas apklar.) ir Nyderlanduose (2.. Zerniausias nedarbo lygis 200lrn. buvo Liuksemburge(2. kitose . ypadauk5tas buvo Lietuvoje.trediose * oficialios statistikos.5procento.4 proc. Siose Salysedaug ZmoniLldirba nevis4 darbo dienq arba yra uZimti neproduktyviudarbu.Nedarbo lygio apskaidiavirnas gali skirtis priklausomainuo: l ) Zmoniq..todel pabandysinte palyginti ivairiq Saliqnedarbolygius. atrankiniqfyrimq duornenimis nusiatytas nedarbo lygis buvo palyginti auk5tas.Kitas budingas bruoZas.darantis itakq nedarbo lygiui besivystandiose Salyse. Sie Zmoneslaikorni dirbandiais.6 proc.rlk5tesnis uzlqfgq1g lygls.nusivylusiq".prekyba gatvdse ir t. 5) nau. esant auk5tesniamgyventojrl ekonominioaktyvumo lygiui. i1 Tuo tarpu tarp nedarbo lygio ir gyventojq ekonorninio aktyvumo lygio rodikliq tokios priklausomybds nera. leinandiqi darborink4 fuirma kar14 lnfonnacijos Saltiniaiapie nedarb4atskiroseSalyseirgi gali skirtis: vienose . p d Besivystandiose Salyse gana daZnai skirtingai interpretuojarnos sEvokos.t.ketvirtose.aktyviai ieskoti darbo". b) laukia i5kvietimo dirbti 1 tq padi4darbovietq. JAV bedarbiaislaikomi tie asrnenys. Darbo statistikosbiuras (Bureau of labor Statistics)kas minesi apklausia Saliesgyventojus reprezentuojant[ Zmoniq skaidiq .nes nesitiki jo rasti.apie 6-5 000 Seirnq. 4) nuo statistinir4 duomenq apie Zmoniq. Baltrjos Salyse 2001 m.dirbti" ar . c ) t i k i s is u s i r a s t ia r b q e r m d n e s i .pavyzdZiui. Kadangi mus labiau domina nedarboproblemos. laikinai atleistrl i5 darbo ir vel griZtandiqi tq pati darb4 skaidiaus apskaidiavimo tvarkos. Svedijojeir 383 . kurie darbo nebeie5ko..16.

4 I t.roju metu nedarbas Svedrjoje irgi i5augo.4 255.Todel pateikiarnas Lietuvos I statistikos departamento nedarbo lygis pagalLietuvosdarbobirZosduomenis irgi yra ZernesnisuZ atrankiniq tyrinejimrl bldu nustatyt4nedarbo lygi.93.V.3 Saltinis: Lietuvos ekonomindir socialin6raida.1 317.107. besikreipiandiusvalstybinp darbobirZq.2 8.9 4.ir jie bedarbiais netampa. 1999.2 t 4 81 204. ir bet kartr-r sumaZeja darbojega. Sveicarijoje ekonomikos nuosrnukio sElygornis prie5 nedarb4 kovolama.2 I 12. kadangidalis gyventojr"l darboieskonelegaliose arbaprivadiose darbo birZose.5 nedarbo lygis (oh\ 1 5 t99409 I 99509 I 99609 I 99709 I 99805 I 999 05 6..3 I 10. l5.3 6.9 3. PavyzdZiui. Lietuvos statistikos metra5tis2001. Pastarr.4 Darbo birZosduomenys bedarbiai (tIkst.. priverdiantirnigrantus jierns neisduodarna darbininkus palikti Sali..0 215. Tuo tarpu darbo birZos skelbia duomenistik apie bedarbius.0 3.4 ll. Japonijojenet ndra darbojega. Nedarbolygio skirturnaitarp Statistikos deparlamento atrankiniq tyrimq rezultatqir darbobirZosduomenq Statistikosdepartamento duomenvs bedarbiai nedarbo Iygis (tIkst. I 10.P.SioseSalyse pakito neZyrniai. nors ekonomikos nuosmukios4lygomis uZirnturnas sumaZeja.Lietuvosstatistikos metraStis 2003.4 5 6 r98. ll. .rasto valstybes perkvalifikavirno programomis. Tadiau Sio fenomeno vien Saliq ekonomikos uZdarurnu paaiSkintinegalima.3 lenteli. Taigi. 114 A 2000 09 2001 9 0 200209 28.1 262.Sveicarijojeper 20 pastarr4jq metrl buvo stabiliai Zemesnisnegu kitose iSsivysdiusiose Salyse.7 5.rsiq jo moterq dia daZnai nebeie5ko..14: Darbo birZos naujienos.darbo ieSkandiq"nustatymokriterijus daug grieZtesnisnegu JAV.) 6l. pagal skelbimus ar tiesiogiai kreipdarniesii darbdavius. Siuos skirlumuslabaiaiSkiai rodo I 1.5 t? { 384 .sr.rmaZejo. Nr. nes valstyb€spriemoniq mastas. 7.tai lemia ir kitos aplinkybes..Net ir pakilus naftos kainorns 8-o deSimtmedio viduryje. todelnedarbo ir lygis liekaZemas.8 99l .1 241. Tuo tarpu Zemq nedarbo lygl Svedrjojegalirna paaiSkintiplataus n. Daugelisdarb4praradr.+. l.P.sprendZiant uZimtumoklausimus.2000. p.Japonijoje.9 2235 6.) (%\ 34't. kai del to daugurnoje jis Salir4 nedarbas srnarkiaiisaugo. Dalis Zmoniq kurie JAV b[tr4 laikorni bedarbiais.1 4.2 3 4 1l . kuriostuoj pat apimanetekusius darbo.p.3lenteles duomenys.4 6. naujq leiciirnq dirbti.taip pat kitais budais: per paZistamus. Lietuvos darbo birZos infonnacija irgi neparodotikslaus bedarbiq skaidiar-rs.

Be to.nuolat besikeidiantis rei5kinys.ie5kodamikito darbo. Nebepriklausantys darbojegai. laikinai atleisti. GriZQI savoankstesnes darbovietas. ddl Nedarbo mastas Nuot€kis: r Naujai priirnti i darb4.lS lenteles matome.maZdaug2. Dirbantieji tampa bedarbiais.gaunandiqdarb4 skaidiq). . ar Nors ir sunku i5matuotiir interpretuotinedarbolygi. 11.kai dalis respor. Nedarbo mastas Si scherna atspindi srautus i nedarbq ir i5 jo. DaZniausiai asmenys.jo atsisakE d€l asmeniniqmotyvrt. .rclentq tvirtina. .sulaukia pensijinio amZiaus arba praranda vilti rasti darbtl ir paprasdiausiai nebepriklauso darbojegai. tai baigg mokslus. taip pat palikq ji priverstinai del sumaZejusios gaminamq prekiq jq paklausos.naujai priirnarni i darb4 treti . Nedarbo nuotekio srautas susidaro tada. Zinoma. kad jie ie5ko darbo. Nuodugnesni nedarbo problemq tyrinejimai neturdtq apsiriboti tik faktiSko nedarbo lygio nagrinejimu. visadaatsiranda Zmoniq. kad duomenys apie nedarbEgerokai skiriasi. kai itekejimas (naujas bedarbiq skaidius)virSija nuotek[ (Zmoniq. kiti . ie5kandiqdarbo pinnq kart4 iejimo i darbo rink4. Tai atspinditoliaupateikiama schema: Itek€iimas: o Atleisti i5 darbo. Sis rodiklis yra jegosnepanaudojimo tinkamiausias atskirq5aliL1 darbo laipsniuipalyginti. kai vieni sugrlZta i ankstesnesdarbovietes.3pav.kurie nebepriskiriani prie darbojegos arbaja tampa. Siq srautqintensyvumas nevienodas.5 karto ji sumaZina. Nedarbo mastas kyla. Laikinai nedirbantys (al. nedarbo lygis gali bLiti ir padidintas. l5samesnd nedarborodikliq analizd bus pateiktapaskutiniameSiosternosskyriuje. nors tai neatitinkatikrovds: jie tikisi nedarbo paSalpos kitq lengvatq. Darbo atsisakE asmeniniqmotyvrl. . kai kuo pana5us i vandens baseinq. Darbo birZos duomenysneatspinditikrojo nedarboiygio .leisti).Nedarbo mastas padideja ir del Zmoniq. 385 I . Nedarbasyra dinami5kas.

* PNU perejimo tikimybe iS neaktyviq gyventojq kategorijos I bedarbiqkategorijq. PLrE). P6u. Pagrindiniaidarborinkos srautai Paveiksle rodyklernis parodytos gyventojq perejimo iS vienos b[senos 1 kit4 tikimybes. kad tas kinta'rasis maLina neclarbolyg[.kad daris bedarbiq per tam tikr4 laik4 pereisI uZimtqjqbusen4(karegorijq).. PuN. Pu6 . Pg61 perejirnotikimybe iS bedarbiq i neaktyviq gyvenrojq kategorijq. Pus rodo tikirnybE.nedarbolygis auga. kai asmenq. Pagrindiniaisrautaidarborinkoje pavaizduoti1.4 paveiksle: UZimti gyventojai (E) Bedarbiai (u) Neaktyvfisgyventojai (N) ll.perdjimo tikimybe iS uZimtq kategorijos i bedarbiq kategonj4. isiliejandio i nedarbo .Nedarbo lygis keidiasi.(minus) rei5kia.Jei i bedarbiq bhri isilieja daugiauZmoniqnegujI palieka. kai srauto.perejimo tikimybe iS uZimtq 1 neaktyviqgyventolq kategorijq. Darbo rinkos pusiausvyros s4lygomis.:f (Psx.4 pav. Zenklas + (plius) virS kintamojo rei5kia nedarbolygio padidejim4 o Zenklas .PN1u. 5 ) dia Ppx .baseintl-' lntensyvumasskiriasi nuo i5 jo i5tekandiosrauto intensyvumo.tapusiq bedarbiaisskaidiui. PNs perejirno tikimybe iS ekonomiskai neaktyvirl gyventojqkategorijosI uZimtqkategorij4. nedarbo lygis yra gyventojq perejimo iS vienos alternatyvin6s busenos i kit4 (r"rZimtumo. PNE. palikusiLl bedarbiq gretas skaidius lygus asmenq. 386 . Taigi. nedarbo. ParyzdZiui.perejimo tikimybe iS bedarbiq kategorijos ! uZirntq kategorijq. P6g .ekonominioneaktyvurno) tikimybiq funkcija: T f t U. (r 1 .

Darbo jegos kainos arba realiojo darbo uZmokesdio nelankstumas jo nesugebejimas keistis iki lygio. o kartu didinti pensininkq. pan.y. Tuo tarpu iS tiesq darbo uZmokestis visadayra toks lankstus. ir Srautq intensyvumE ir nedarbo lygio dinamikE lemia nedarb4 prieZastys.laisvosiosrinkos mechanizmqveikimo apribojirnai. uZtikinanti darbo pasifilos ir paklausos pusiausvyr4 darbo pasiularinkoje virSijajos paklaus4. kuri pasiekus tai darb4 galds susirastivisi norintys dirbti. perejimo ! bedarbius tikimybg (Pxu). darbo rinka laisvosiosrinkos s4lygornisturi tendencij4savaitre pasiekti pr. arba i savaranki5kaiapsir[pinandiq darbu (Pps) kategorij4. Darbo rinkoje tarp visq Siq 5e5iqsrautq yra glaudi priklausornybe. Teori5kai bus lygis.Darbo rinkos pusiausvyros modelyje realusisdarbo uZmokestis keidiasi. PavyzdLiui.darbo r-rZmokesdiotarifrl pasikeitimai (nedarbo augimo s4lygomis turi maZeti valandinis darbo uZmokestis. reguliuojant nedarbo lygi. nedarbo padidejimo. bltina atsiZvelgti i visq SeSiqperejirno tikimybiq pasikeitirnus. Pagrindinis jo realizavirno mechanizmas . 1. sukeliandios I 1. taip pat skatinti juos ie5koti papildomo uZdarbio.dirbandiqpensininkqpensijq sumaZinirno programa gali paskatinti pensininkq perejim4 i5 uZir. maZejant dideti). Todel valstybes uZirnturnopolitika turi buti gerai apgalvota ir nesukelti nepageidautinq pasekrniq.1.2. suderindamas paklausq ir pasifilq. maksimalq visi5ko uZimtumo lyg[. pavyzdLiui.kodel ne nelankstusdarbo uZmokestis sukelianedarbq. Nedarbo prieZastys Nagrinejant svarbiausias nedarboir jo lygio kitirno prieZastisreikia atsiZvelgti i dvi pagrindines rinkos teorijos pozicijas: neoklasikinq ir keinsistinE.nrq kategorijos t ekonorniikai neaktyviq gyventojq kategorij4 (Psn-). taip pat kuo didesnesavanoriSko ir priverstinio i5ejimo i5 darbotikimybes (PsNir P6Lr). kuo bus maZesneperejirno iS bedarbiq I uZirntqkategorijqtikimybe (Pus) ir ekonominiuatZvilgiu neaktyviq gyvenrojq perejimo l uZimtq kategorij4tikimybe (P5E).11. Todel. esanttarn tikram darbo uZmokesdio lygiui. kurie ie5ko darbo. esanttarn tikram ekonomikosiSsivystymo lygiui ir finansindms galimybems.5 paveiksleparodyta. kad susibalansr-rotr-1 darbo paklausair pasi[1a. Neoklasikqnuomone.rsiausvyrq. Neoklasikai teigia. Kada realusisdarbo uZrnokestis w1 lra auk5tesnis uZ lygi w0. kurios rezultatasnelankstus darbo uZmokestis. 387 . Jie atsiranda ddl netinkamos darbo apmokejimo politikos. kad visiSkas uZimtumas gali nusistoveti savairne.pagrindinedidelio o nedarbo prieZastis.nedarbo lygis bus tuo aukitesnis. kuris b[tq pakankamas. Remiantis pagrindine neoklasikines teorijos leze.

Tik nenorasdirbti uZ 5i darbo uZrnokestiyra nedarbo prieZastis. vadinamasltikesdiq (laukimo) nedarbu (wait unernployment). Darbuotojai tampa bedarbiaisne toddl. nes.Kai darbo uZmokesdio lygis w0. kad.nedarbas.5 pav. kad jie nori rasti darbq kuris labiau atitiktq jq kvalifikacijq o todel. No Darbuotojqskaidius 11.tik N1.o darbo pasi[la virSrjajo paklausq darbdaviaituretq darbo uZmokest[sumaZinti.esantdarbo uZrnokesdiui ws. kodel darbo rinka nepasiekia pusiausvyros. Nedarbas. Tadiau l[kesdiLi nedarbasir kyla del to.ir kiekvienasnorintis dirbti gali rasti darb4. Neoklasikine mokykla nagrineja nedarbq kaip savanoriSk4 reiSkin1. sukeliantipriverstin[arba lhkesdiqnedarb4.jos vertinimu.Kai realiojo darbo uZmokesdio lygis yra vir5 pusiausvyros ta5ko.Bent jau to reikalauja elernentaririnkos logika. kuri rodo atkarpa E1A. kad firmos negali sumaZinti darbo uZmokesdio. Norint suprasti darbo uZrnokesdio nelankstumoir lnkesdiq nedarbo esmg.o kai darbo uZmokesdiolygis w1. vadtnamas savanoriSku nedarbu. Darbuotojai paprasdiausiailaukia progos rasti darbE uZ 5i darbo uZmokest[. . butq idarbinta N0 darbuotojq. susidarantis Siomis s4lygomis. Viso to pasekmd. atsiradEskaip nelankstaus darbo uZmokesdio rezultatas.nepaisant darbo pasiulos 388 . Nelankstus darbouZmokcstis nedarbas ir Nedarbas. pusiausvyradarbo rinkoje yra pastovi. bfitina i5siai5kinti. esant nustatytam darbo uZmokesdio lygiui.ji sutampa su visiSku uZimturnu. darbo jegos pasilla virSijajos paklausq kuri4 dikruoja firmos.

kodel darbo uZrnokestis yra nelankstus'? Ekonomistainurodo tris 5io reiSkinioprieZastis: 1) minimalausdarbo uZmokesdio istatymqtaikymq. Tai irgi jq surnaZina pusiausvyros darbo uZmokest[.Vadinasi. negaudami dalies darbo uZmokesdio. paaugliq uZirntum4 sumaZinal-3 procentaisr. Tadiau daliai darbuotojq minimalaus darbo uZmokesdiotarifq [vedimas pakelia ji virS pusiausvyros lygio ir sumaZina paklaus4jq darbojegai. kad minimalaus valandinio darbo uZmokesdiopadidinimas 10 proc. Tadiau yra nuomoniq. Todel minirnalausdarbo uZmokesdio nustatymas Siai darbuotojq kategorijai turi didelq reikSmE. todel jq sukurtasribinis darbo produktas yra maZas. Sie lstatymai ipareigoja firmas taikyti ne ZemesniusuZ vyriausybes nustatytusdarbo apmokejimotarifus.padeda jam kristi iki pusiausvyros iSsaugotinelanksttldarbo uZmokesti. 3) skatinandiq darboefektyvum4darbouZrnokesdio sistemqivedim4. kuriq pusiausvyros darbo uZmokestis atitinka nustatytE minimalq darbo uZmokestl. Vyriausybds. paaugliq nedarb4 kadangi jq pusiausvyros darbo paprastaiyra Zemas. Manoma. Dalies ekonomistq nuomone. Makroekonornika. nes lankstaus (kintandio) darbo uZmokesdio politika leistq maZinti paaugliq ir jaunimo darbo uZmokest[. 1994.Perev. Daugumaidarbuotojq5is lygis praktines reik5rnesneturi. o samdo auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojus.pertekliaus. kartu sumaZintqjq nedarb4 sudarytq o s4lygas firmose [gyti profesij4.c angl. 2) profsqjungqreikalavimusstabiliq darbo uZmokesdiq. l. ' Menkju G. P. 2) paaugliai fimose labai daZnai . grupQ panagrinesime Si4 prieZasdiq pladiau.-M. Kyla klausimas. uZmokestis Taip yra del dviejq prieZasdiq: 1) paaugliai priklauso maZiausiaikvalifrkuotai ir menk4 patyrim4 turindiai darbo jegai.N.jaunimui nederdtqtaikyti rninirnalaus darbo uZrnokesdioistatymq.neleisdamos lygio. Del to padidetqkitq darbuotojqgrupiq nedarbolygis. priartintq jI prie jq pusiausvyrosdarbo uZmokesdio.:lzd-vo MCU. Tyrinejimai parode. firmos nelinkusios moketi jaunimui didesnl uZmokestinegujq pusiausvyros darbo uZrnokestis. Jie lygino minimalaus darbo uZmokesdio pokydius per tam tikrE laikq su paaugliq idarbinimo pokydiais..213 389 . nes jie gauna 'zymiaididesni darbo uZrnokest[. Mokslininkai tyrinejo minimalaus darbo uZmokesdio nustatyrno poveiki paaugliq uZimturnui.nemokamai" igyju profesijq ir darbo igudZius.priimdamosminimalausdarbo uZmokesdio istatymus. kad tokie veiksrnai skatintq firmas kvalifikuotus suaugusiusdarbuotojuspakeisti paaugliais ir jaunimu. kad minirnalausvalandinio darbo uZmokesdio nustatymas ypad veikia jaunimo.ypad nekvalifikuotai.

j i s s i e k e .) Vadinasi.25 USD/val. Makroekonomika. o n€ w1. Paprastaidel to rnaZinamas darbuotojq skaidius.per 60 proc. kad valandinio minirnalaus darbo uZmokesdio nustatymaskenkia ne visiems.ir auga l[kesdiq neclarbas.kuriq laikymas sukelia problemq? Paslaptis ta.apie 50 procentq. 'Saks. PavyzdLivt.Globalnyj podhod. LarrenF. daugumosdarbuotojqvalandinis darbo uZmokestisgerokai aukStesnisuZ minimalq. jau siekEs3.98. a 2 Kyla klausimas.iSskyrus.. Tarp iSsivysdiusiq SaliqmaZiausiai profsqjungoms priklauso JAV darbininkq * tik apie 14 procentq5.9-o deiimtmeiio viduryje ne Zemds ukio Sakoseprofsqjungomspriklause: Danijoje . DidZioje Britanijoje . darbininkq. Kiek maZiauAustrrjoje ir Norvegijoje . Makroekonornika. Globalnyjpodhod. .-P. 214. ilg4 laikq nekito.monopoline profsq. *iki 3. Makroekonornika. kur profsqjungq vaidmuo didesnis. LarrenF... o Darbo aprnokejimas 1997m. prezidentas Bu5as DZ.o profsqlungq lyderiLlir darbdaviq derybos.25 USD/val.80 USD/val. p. 'Saks... G. pasiraid nauj4 [statymq kuriuo minimalus valandinis darbo uZmokestis buvo didinamasdviem etapais:1990 m.85 proc.iki 4. parnaZu Jis augo.2procentuo. DZ.JAV Federalindvyriausybdjau nuo 1938 m.N.Tuo tarpu Japonrjoje 29 procentai.70.padidejusprofsqiungqnariq skaidiuil0 proc. darbo rinka labai marga. kadangi yra daugybe prof-esijL1. 2.-V.B.95.543.nedarbo lygis padidejo1. Jei ne Sis istatymas. nustatytas 0. Minimalus valandinis darbo uZmokestisiteisintas daugelyje Saliq.-P. Kita nelankstausdarbo uZrnokesdio prieZastis. Daugiausia profs4lungos nariq yra SkandinavijosSalyse. ir tik 1989m. DZ. L i e t u v o j e1 9 9 8m .ir l98l m. JAV valstijose. 390 .ir l99l m. Tadiau ir JAV minimalaus darbo uZmokesdioistatymas taikomas '/c rnaZdaug darbojegos.ungq vaidZia darbo rinkoje. 1985m. 4 6L t / v a l . 6 Menkju. o finna gali savaranki5kai sprgsti apie jai reikalingq darbininkq skaidiq. duomenimis.-P.B. darbo uZmokestis irgi auk5tesnis. 548. reikalauja kad finnq savininkai taikytq rninimalausdarbo uZmokesdio [kainius. 1998.35 USD/val. Suomrjoje . Profsqjungqvaidmuo atskiroseSalysegerokai skiriasi. 1938 m.dalies Zmoniq pajamos bntq Zymiai maZesnes.DaZniausiai pagal sudaromE kolektyvinE sutarti darbo uZmokestisb[na auk5tesnis pusiausvyros uZ darbo uZrnokesdio lygi. kodel priimami [statyrnai. Siq organizacijqjudejimo iSsivystymas leidZia sprqsti apie jq galirnq itakq deryboms del darbo uZmokesdio lygio. D. Profs4jungoms priklausandiq darbuotojq pusiausvyros darbo uZmokest[lemia ne darbo pasi0los ir paklausospusiausvyra.' Zrnoma. Svedijoje . jo taikyrnasne visq paddt[pablogina. valdymo sferosdarbuotojus. D. b[tq gavg darbo uZmokesti (Jie w6.minimalusdarbouZmokestis.

kad auk5tas darbo uZmokestis surnaZina darbo j€gos kaitq kuri firmoms bltq nuostolinga.Jei firma sumaZintqdarbo uZmokesti.nors yra perteklinedarbopasiula.jq Be to. prie5ingai.Todel Sakosar jo hrmos nesistengia maZinti. Ekonomistaipateikia kelias darbo uZmokesdio itakos darbo na5umui teorijas.Tuo tarpu Kanadoje.skatinandiq ef'ektyvq darbq uZmokesdio sistemq lvedimas. nes Sioje Saliq grupeje pusiausvyrosdarbo uZmokestisZymiai vir5ija tq lyg[.derybos del darbo uZmokesdiolygio yra visi5kai decentralizuotosir vedamos firmq lygyje. finnos personalo vidutine kokybe priklauso nuo gaunamo darbo uZmokesdio. Jei Zmonesgeriau maitinasi. Gal tokia teorija tinka besivystandiomsSalims. Taigi darbo sutarfys. Jos galt b[ti valstybines.na5iauir dirba. regionines firmos lygio. daro didelE nustatant darbo uZmokesdiolygl visos ekonomikos mastu. Antroji teorija teigia. makroekonominiai rodikhai (infliacijos judejimas yra tempai ir nedarbo lygis) yra stabilesniSalyse. Profsqjungq [tak4 vaidrnuo priklauso ir nuo to. Gresme. Todel finna ir moka didesnluZ pusiausvyros darbouZmokesti. Salyse Norvegrjoje) yra aukSdiausiasderybq centralizacijos lygis: dia dalyvauja Nacionalines profsqjungos ir Nacionaline darbdaviq federacija. Sakines. profs4jungas.vadinasi. Sudaryli susitarimai plinta i regionus ir firmas. ir.tai iSeitLS sumaZinusdarbo kad uZmokesti. gali daryti poveiki ir profs4jungomsnepriklausandiq Jos jog ir Siqfirmq darbuotojaikurs darbuotojqdarbo uZmokesdio lygiui. Pasak trediosios skatinandio darbo uZmokesdio teorijos. nepriklausantiems profsqjungoms. Jei skatinandiodarbo uZmokesdioteorijos teisingos. kad aukStasdarbo uZmokestisdidin4s darbo na5um4. Ekonomistq nuomone. Tai daro itak4 darbo uZmokesdiuiir valstybessektoriuje. JAV. Austrijoje ir Vokietr3oje derybos sukoncentruotosekonomikos Sakose.turetq sumaZdti darbuotojqdarbonaSumas akivaizdu. Japonijoje ir DidZiojoje Britanijoje. kur profsqjungr4 centralizuotas visiSkaidecentralizuotas.Skatinantisdarbo uZmokestis paprastai yra auk5tesnis uZ pusiauslryros darbo uZrnokesti. Pasak vienos i5 Siq teorijq. kokiu lygiu vedamos derybos. Skandinavijos ar (Svedijoje.pakelia jq darbo uZmokestivir5 pusiausvyroslygio.geriausidarbuotojaipereitq I kit4 darb4 o 391 . firmq pelnas. bet i5sivysdiusiomstikrai netinka. kuris butinas normaliam gyvenimo lygiui palaikyti. Darbo uZrnokesdiolygio problemasSiuoatveju padedasprgstidarborinkos elastingumas. Dar viena nelankstausrealiojo darbo uZmokesdioprieZastis. Tai propaguojandios teorijos skelbia. profs4jungqvaidmuo neapsiriboja itaka tik savq darbuotojrl darbo uZrnokesdiui. auk5tesnis darbo uZmokestisturi ltakos Zrnoniqmitybai.sudaromos dalyvaujantprofs4jungoms.Kai kuriose Vakarq Europos profs4jungqpriimti sprendimaidel darbo uZmokesdio Salyse gali b[ti vien tik darbo arba uZimtumo institucijq sprendimu taikomi darbininkams. ar 3.

Auguni fi rmq produkcrjos 'auugiiu paklausai.firrnoje liktq tik neturintys altematyvos. bedarbiq pradeda mazeti.pnvadiq ir ir vyriausybds. o kartu ir darbo paklausa. visos Siosskatinandio darbouZmokesiioteorijospanasios teiginiais..pagerintitotyuing darbuotoiq sudetiir kartu padidinti darbona5urn4...kad kiekvienoje Salyje gyventoiq uZimtumo lyg[ lemia efektyvios bendrosiospakrausos dydis.4w_r1!$9..M.Tadiau tai kartu lemia clarbo uZmokesdio nelankstumq lfikesdiqnedarbq. jo IS matome. taip elgtis nusprendE patys.morarinesrizikos" problema..Keinsoir jo pasekeiq teorijostvirtina. darbo uZmokesdiotarifLl paraikymas vir5 pusiausvyroslygio finnoms daZnainaudingas. darbuotojai dirba blogiau.ilin" rizika'. verslo ciklui pasiekr"rs pakilimo (burno) stadri41a.o ilgesnis ekonomikos pakilimo laikotarpis ir kuo jis intensyvesnis.litq .Tokiq atrankQekonomistai vadina . mokdilama aukstesn[ darbo uZmokesti.rg5 ameequs. ir Taigi neoklasikine teorija nedarbui paaiskinti pateikia nemaZai argumentq.6 paveikslas.virsijanti pusiausvyros lygi fimra gali i5vengti. kad nuosmukiometu (del sumaZejusio vartojimo ar investiciiq)sumaz€p prekiq ir paslaugq gamybos apimtis.n aktyvumui didejan1 vyk1tq. prasideius ekonomikos . plediasi gamyb. Mokedama darbo uzrnokest[.investiciiq mastas).nuosmukiui. kur[ sudaro varlojimo pak-lausa(salies gyventoiq bei vytiausybes islaiclos vartojimo prekernsir paslaugoms) investiciiq paklausa([vairiq rusiq . paklausai padidejus. ciklinio nedarbo lygis yra didZiausias.darboryg*@. Jei darbo uZrnokestis zemas.jei savo darbuotojams moka zymiai aiaesni darbo uZrnokesti.neigiamos selekcijos".ciklinio nedarbo 1y_g]9 maZiausias yra (b). Ekinominia.priimumu darluotoiq. Besivystant techninei paLangai ir kintant zmonrq poreikiams. susvelnina . Akivaizdu. Tai veikia 392 . Ji skatinadarbuotojusnevengtidarbo ir patiernskelti darbona5uma.lsilos (krizes) stadij4 -i.maZela.vienq ekonornikossakq vaiclmuodirleja.iklirrio'nedarbo "lklo kreivdsvingiuojaprieiingakryptimi.Kitaip tariant... Taip_yra .. kad firrnos dirbandiosefektyviau.mo.. Tuo tarpu DZ.padaugejabedarbiukylane. Daznainedarbqdidina ir vyriausybes bandymaikontroriuoti infliaciiq l monetarindsar fiskalines politikos priemonemis. n Tarp kitq nedarbo prieZasdiq svarbiq vietq uZima ekonornikos strukturos pokydiai.iuo necrarbo lygis labiau maZeja. ekonomika pagyveja. Ketvirtoji teorija bando aiskinti sitaip: gaudami aukstesni darbo uZmokest[darbuotojaief'ektyviaidirba.Jeigu bendroji paklausanepakankaina arba ima rnaZdti. todel. k. o verslo ciklui pasiekur aep. p a k l a u s ors a Z e j i m 4 . Ekonomistai toki4 iq elgsenq vadina . rizikuodami buti atleisti. Finna. Verslo ciklo ir nedarbopriklausomybp atspindi I 1.iukeliandiomis bentlrosios .neigiama selekcija"..kad. sumaZeja ekonominis aktyvumas. Taigi verslo . kacl tai cikliniq ekonomikos svyravirnq sukeltas nedarbas.

kad naujq prekiq ir paslaugq garnyboje naudojarnos tobulesnes technologijos.6pav. tampa bedarbiais. Verslociklo ir nedarbolygio priklausomybe 393 .nesekmingai meginantysgauti darb4 reikalaujantlauk5tesnds nei jq padiq kvalifikacrjos.darbo paklausfo nes naujoms prekems ir paslaugomsgaminti reikia naujq profesijq bei auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojq. % lz BNP uglmas Pakilimas (bumas) Depresija (krize) 0 a) didZiausias tmaZiausias I I I Nat[ralusis nedarbolygis 11. Darbuotojai.Nedarbq didina ir tai. Darbo jegos paklausos profesine ir kvalifikacine struktura irna neatitikti jos pasiDlos strukt[ros. Y. irgi maZinandios darbojegos paklausE.

Daugelyje Saliq (pavyzdZiui.Si problema aktuali ir Europos Salims. dalis bedarbiq jas gauna. uZ 200 USD atlyginimq nes.rrdidesne darbo jegos paklausa. Pakeitirnorodikli veikia darbo uZrnokesdio ir paSa$q apmokestinimas. pa5alpq apmokestinirnassudaro pusg darbo uZmokesdioapmokestinimonormos. 1998. PavyzdLiui. 394 . Nuo 1979 m.Tuo tarpu kai kuriose Europos SalysegrieZto apribojirno nera: Danijoje buvo laikas. savailinio atlyginimo paskutineje darbovieteje mokama26-39 savaites. mano. ir nepakankamas darbojdgos mobihrmasyra viena nedarboprieZasdiq.jei sutiktq dirbti pirmq pasiulyt4 darbq. Bedarbio pa5alpa neapmokestinama.o skirtumas tarp pa5alpqgaunandiobedarbio disponuojamqpajamq ir dirbant gaunamodarbo uZmokesdio rraZdja.ras atskiruosemiestuose.Nr. norint paskatinti bedarbius spartinti darbo paie5kas. Akivaizdu tik viena * kad pa5alpq dydis ir jq mokejimo terrninaituri reik5mesnedarbotrukrnei. JAV bedarbio pa5alpa siekia 50 proc. Bedarbio pa5alposdabar mokamos visoseiSsivysdir. PavyzdZiui. Minetas santykis vadinamaspakeitimo rodikliu. Kita verlus.darbo uZrnokestisapmokestinarlas.Nedarbo trukrne Siuo atveju labiausiai priklauso nuo paSalpos mokejimo trukmes. JAV draudimo nedarbo atveju programos egzistuoja nuo 1936 metq.6.Nedarbo dinarniktl veikia ir netolygus darbo paklausos kilin. M. Tadiau ekonomistai n6ra vienos nuomonds ar b[tent tai nulemia nedarbo lygio skirtumus tarp valstybiq. tik ilgainiui maZinamas pa5alpos dydis '. pa5alpq rnokejimo trukme yra pagrindinis rodiklis. pavyzdLiut. JAV savaitinebedarbio pa5alpa. ir rnokesdiai mokami nuo tam tikro pajamqminimumo. Mokslininkq nuomone. tuo ilgiau galirna 5is nedirbti ir ie5koti geresniodarbo.Fridmenas. tai jo derinys su pa5alpq mokejimo trukme 7 Darbo birZosnaujienos. pats pakeitimo rodiklis Jei nedarbo prieZasdirlneparodo. p. Vokietijoje Sis-laikas irgi grieZtai neapibreZtas.JAV iki 1978 m. Nors 5iq pa5alpr4 konkedios mokejimo s4lygos gali skirtis ivairiose Salyse net tos padiosSalies ar atskiruose regionuose. ir dia sukelia nedarbo augim4. jis gautq tik 146 USD. ir Draudirno nedarbo atveju programos didina nedarbo lygi. Bedarbiai atidliai stebi santykl tarp bedarbio pa5alposdydZio ir darbo uZmokesdio. Kai kurie Zym0s teoretikai.kur pakeitimo koeficientas didesnis. kadangi lengvina bedarbiq padet[.regionuose. 5. Vis daZniaumokslininkai pripaZ[sta.rsiose Salyse. tarkime.JAV) Sis laikotarpisgrieZtairibotas.2. paai5kinantis ilgalaikio nedarboprieZastis. kad nedarbo pa5alpasreikia maZinti.5 metq. kad viena i5 nedarboprieZasdiq yra pati draudimo nedarbo atveju sistema. Olandijoje . bedarbiopa5alpos buvo neapmokestinamos. Kuo auk5tesnis rodiklis.DidZiule migracija i miestus. kr. kurl jie gautq. kai pa5alpa moketa 9 metus (dabar ji mokama tik 2 metus).120 USD srnarkiai sumaZinajo nor4 dirbti. atskaidius pajarnq mokesti.

5 10.9 4 5 5 l 10.6 2.0 7 5 8. nedarbo trLrkrnglabiau didina ilgesni nedarbopa5alpqmokejimo terminai.586-5 87: http://www/eurooa.5 n. Macroeconomics.4 6.J.8 9.vaizd?Lkeidia.4 lentel€.9 3.negalima nepastebeti. Panagrinesime 1. Lietuvos statistikos metra5tis1997 P. 1993.htm eu. . kad nedarbo lygis JAV kito neZymiai.9 1 ) 1972 1979 I986 5 5 5 R ) 1 5 n 5 q 't.sugretinantis pinigini jq ivertinim4 per tam tikrE laik4 su paSalpos mokejimo trukme.1 q4 5 5 o( 10.0 a? 8.Ypad tai pasakytinaapie Belgijq ir Olandij4 kuriose tarp 15 i5sivysdiusiq Saliq draudimo nedarbo atveju programos yra dosniausios.Kaip galdjo natflralusisnedarbolygis nuo 7-o de5irntmedio pradZiosEuropojepadideti4 kartus.3 '7.8 t t l < 0.3 2.0 t 5 0.Nedarbolygis Siaures Arnerikoje.0 8.* P.8 3. Tuo tarpu JAV. inVeurostat.8 8. duomenys. Saltiniai: Gordon R. Japonijoje Europoje ir I 961-2001m.9 2.8 6.2 1 A 3. JAV mokslininkq tyrinejimq duomenimis. Tyrimq rezultataiakivaizdfis:Salyse.7 0.o Europojepadidejovidutini5kai4 kartus.0 ) 1 0.7 o 1 4 6 4.4 t.0 0.9 q 5 lt 1 7.2 \4 54 ) 1 0.3 t 4 7.o ne jq dydis.7 t ) 4. I5 lenteleje pateiktq duomenq matyti.0 .7 0.6' 4. todel ir ilgalaikio nedarbomastasmaZesnis.3 4 5 t a 2.-6'h ed.0 1989 1 9 9 1 1995 1998 2001 5 1 .7 '7 1 7.8 10.6 2.New York.1 t.2 1.2 I 1.2 1 l 6.6 10. I ll. (procentais) Valstvbd JAV Kanada Japonija Europos S4junga Pranc[zija Vokictija Italija JungtincKaralystc Austrija Bclgija Danrja Olandija JVCqrla Svcicarija Norvcgija 1961 6.2 1 4 6.0 t.4 10.8 8. Japonijoje ir Sveicarijoje minetos programos yra gana kuklios.3 4. Nagrinejant nedarbo prieZastis.3 2.JAV mokslininkai tiesiog kelia klausim4: .0 a5 2.7 2.334. ilgalaikio nedarbomastasgerokai didesnis.0 ? o q s 5 l 1 R 6.4 lentel€jepateiktusduomenis. Harper Collins College Publishers.6 9.0 l ) ) 7 7.1 0.7 | 1.6 5 0 'rl 8.0 I 1.8 10.9 8.0 2..9 7 l 4.kad esarna dideliq nedarbolygiq skirtumq tarp JAV ir EuroposSaliq.. pa5alpos kur mokejimo trukme ilgesne.Tarp jL1 svarbiausiosdvi tarpusavyjekonkuruojandios. Atlikus tyrinejimus.1 \ '7\ q 4 5 6 6. 39s .8 9.2 7.strukt[ralistine ir histerezes hipotezds.7 7.Vakarq EuroposSalyse pasiDlytas nedarbcr paSalpqindeksas.r It.7 0.9 8.8 \ tl +.tuo tarpu JAV jis beveik visai nepakito?" Si misle paskatinonaujq teorijq apie nedarb4ir infliacrjq atsiradim4. *1994 rn.7 I 1.

Kai kurie mokslininkai apibUdina Europ4 kaip sergandi4 Lga.Ypad tai pasakytinaapie nat[ralqi nedarbo lygi ir jo dinarnik4. kurie iSnagrin€ti anksdiar-r.Profsqjungos. kad europinis nedarbasyra toks didelis del specifiniq rikio valdyrno klihiiq: pernelyg dideliq atlyginirnq. '"0 Naffiralusis nedarbo lygis bus analizuojamas1.rployrnent) reiskinys. Nedarbo atveju Sis rei5kinys rodo. . Nedarbo histerezA(hysteresof unen. Tarp nedarbo prieZasdiq. 396 .rralizmas metodologinesocialiniq mokslq kryptis ir metodas. Mokslininkq nuomone. dideliq mokesdiqir regioniniq disbalansq. e Histercsis (i5 graiktl k. kad visi jq nariai turdtq darbq o autsaideriai joms . Riba tarp insaideriq ir nepriklar.nattralqjI nedarbo lyg! veikia fakti5ko jo lygio pasikeitirnairn. svarbiausiu uZdaviniulaikantistiriamojo objekto abstrakdios strukftirosarralizg.rZmokest[.nes profsEjungosnr. Taigi strukt[ralistine hipoteze i5kelia specifines prieZastis. lnsaideriai. veikiandiq nedarbo lygi.) reiSkia atsilikim4 kai pakitqs rei5kinyi nebegali sugriZti i pradinl lygi. kurios apima vyriausybiq vykdom4 reguliavirn4 bei geroves valstybg.rsiausvyros darbo r.Cambridge. kai esamasnedarbo lygis negali sugriZti i ankstesni lygi. laikolarpiu.rsantys autsaideriqkinta atitinkamai fakti5ko nedarbo lygio dinamikai. toki..1986.i t i g a r e i S k i a e r n e l y g i d e l lv y r i a u s y b ek i S i r n q si ir S p d s ypad radikalq socialindsgerovespob[d| kuris trukdo eI'ektyviaifunkcionuoti darbo rinkai. per dideliq vyriausybes i5laidq ir reguliavimo. netekE darbo. kad jei del kokiq nors veiksniq poveikio nedarbo lygis Zymiai iSar"rga. nors nedarb4sqlygojusiqveiksniq poveikis i5nyko.. Todel. ir tas. nuldrnusias nedarbolygio pakilim4 Europoje1960-1990m. I " Hysteris and the EuropeanUnemploymentProblem. jei nedarbolygis kyla ilg4 laik4 tai ir didesnisinsaideriqskaidius " Struktr.insaideriai autsaideriai".siekdamosgerovdssavo nariams (insaideriarns). t. nurodoma rr nedarbohistereze'. kad ilgi r.Jas galima suskirstyti I dvi grupes: tas.gali tapti ir bedarbiais. . Lawrence)teigia. dideliq bedarbiq pa5alpq. nors minetq veiksniq poveikis i5nyko. tampa autsaideriais. kuri4 j i e v a d i n ae u r o s k l e r o z e .y.1. jis jau nebegali sugriZti ! pradinl tai lyg[.3skyrinjc.Olivier) ir LorensasSameris(Sunmers.rstoja jais rlpintis. l5 esmes strukt[ralistine hipoteze rerniasi neoklasikines teorijos pagrindais ir europinio nedarbo prieZastimis laiko darbo rinkos funkcionavirnomechanizmo paZeidimus. stengiasi nustatyti darbo uZmokestl didesn[ LrZrinkos pr.Strukturalistind8 hipotezd teigia. kurias lemia didZiuliai realieji uZdarbiai. auk5to nedarbo lygio periodai lernia nat[raliojo nedarbo lygio augim4r Jq iSvados paremtos darbo uZmokesdio nustatymo modeiiu . I . JAV mokslininkai Olivje BlanSaras (Blanchart.

-rlos ekonomikos" Salininkai tvirtina.tampa autsaideriais. . . atsirandantis nonnaliarnedarbct paieSkos procese. Kita teorija. 3 . Laikinasis (migracinis) nedarbas (Ue .Todel nedarboaugimasgali bfiti nenutrfikstamas.pirm4 kart4 ie5ko darbo.Ekonomistq nuomone. rerniasiprielaida. l l . Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esant normaliai darbojegos apyvartai. Treti. profsEjungos o reguliuoja darbo uZmokestitik likusierns savo nariams.rZimtumui. kad konkretls del 39'7 i i. N e d a r b o t i p a i . sudarandius ZmogiSkqji kapital4 ir net ekonomikos pakilirno laikotarpiu dirbti nebegali.rdornapaaiSkinti aukitq nedarbo lygi Europoje pastaraisiais deSimtmediais.kiti ie5ko naujo darbo.pasibaigusdarbo sutardiai ar ddl praZangq. ketvirti nedirba. ir Vakarq Europos Salyse. Tuo padiu metu. atleisti i5 ankstesnio. Pastaraisiais deSirntmediais darbo uZmokesdio aprnokestinimas augo ir JAV. n l Nedarbo histereze ir bar. nes maZina verslininkystespaskatas. kad bedarbiai prarandasavo igudZius. i5einaiS kiti darbo ar pirmq kartq prisrjungia prie darbo jegos.strukturinisir ciklinis. sud€tinga ir nustatyti svarbiausias. baigEmokslus.ba nepakankarnos paklausos. Taigi nedarbo prieZastysyra labai [vairios.ras galetq leigiamai paveikti darbo jegos pasi[14 sumaZinti nedarbE DidZiuliai mokesdiai.Del to.. Todel ir JAV . pakeisdami pirmuosius bendrame bedarbiq b[ryje. apmokestinant finnq pajarnas.nes baigesijq darbo sezonas t. Todel tai s k a t i n a e d a r b oy g i oa u g i m 4 . l . ar. mokesdiq didinimas veikia darbo jegos pasiul4 j4 maZindamas skatindamasnedarbo augirn4.dainai jq b[na visaskompleksas.t. Nedarbo lygi veikia ir darbo uZmokesdio aprnokestinimo lygis. jos skirtingai verkia nedarbo lyg[ ivairiose Salyse. kad darbininkq darbo r.r. bandantipaai5kintinedarbohisterezE. N a t [ r a l u s i sn e d a r b ol y g i s Nedarbasgali buti laikinasis(rnigracinis).kai Zmoneskeiiia darbusir i5einaar grlita i darbq Sis nedarbasdaLnaivadinamasapyvartiniu. Vieni darbuotojai keidia darbovietE del Seimyniniq aplinkybiq.Jie ypae neigiamai veikia smulkq ir vidutini versl4 skatina Seielinesekonomikos vystym4siir neoficialausuZimtumoaugirn4.sugebejimus.darb4 arba grlLtai senq1i. kai visi SieZrnones ir anksdiauar veliau susiranda naujq juos tenkinantl. Tadiau 5i leorija negali paaiSkinti nedarbo lygio pokydiqJAV ir yra gindytina. irgi turi neigiamEpoveiki r.frictional unernployment) nedarbas.pasir.rZrnokesdio apmokestinimo sumaZinir.

.Sis nedarbo tipas dar vadinamasnesutampandiu nedarbu. kvalifikacijos ar teriloriniu atZvilgiu).auga ir realusisnacionalinis produktas. Taigi laikinasis nedarbasyra nei5vengiarnas.Del tokiq pokydiq kai kuriq profesijq paklausa surnaZeja arbavisiSkaii5nyksta. Laikinaji nedarbq atskirti nuo struktfirinio yra sudetinga.kurirl nors prieZasdiq pakeidiavieni kitus. Keidiantis varlotojq prekiq bei paslaugq strukturai ir jq gamybos technologijoms.tuo tarpu paklausakitq.Todel neatsitiktinaidarbo . iskaitantnaujasprofesijas. nesutampa laisvq darbo viettl reikalavimaiZiniomsir bedarbiqturimos Zinios. nes istatymuosenustatytas darbo uZmokesdio minimutnas yra per didelis siulomoms darbo funkcijoms apmokdti.i5auga.structuralunernployment) nedarbas. Del to dideja Zmoniq palamos. Strukt[rin[ nedarbtlsukelia ir anksdiaunagrineti rinkos mechaniznio veikimo apribojimai: minirnalaus darbo uZmokesdio istatymq taikyrnas. maZinandiq atlyginirnrl diferenciacijt6skatinandiodarbo uZmokesdiosisternq[vedimas ir kt.JL1investicijos kain4 sudaro padios paieskoskaina plius prarasti atlyginimai.galimybe gauti didesnIatlyginim4 daugelimenesiqar metq ateityje. racionaliaupasiskirstodarbo i5tekliai. kai darbo paklausos struktura neatitinka darbo pasi[los strukturos (profesijos.Nedarbas atsirandad6l to.kai laisvos darbovietos nesutampa gyventojq(bedarbiq)gyvenarnqja su vieta. keidiasi ir bendrosiosdarbo jegos paklausossudetis. Struktiirinis nedarbas (U5 .r. kad prie laikinojo nedarbo priskiriami bedarbiai. nekvalifikuoti vyresnio amZiausdarbuotojai) netenkadarbo..Esrninis skirturnas tas.strukt[riniai" bedarbiai negali i5 karto gauti darbq nes jiems reikia arba keisti profesrj4 arba papildomai 398 .ie5kojin-ro" teorija laiko nedarb4 ypad produktyvia laikinElInedarbq socialiaivertinga. kad darbo rinka i Siuos pokydius reaguoja letai. Sisnedarbo likg be darbo Zmones tipasnuolatos iSlieka. turl darbo igfidZiq. Kadangi strukt[rini nedarbElemia Ziniq ar gyvenamosiosvietos.Pana5iai susiklostodarbojegos strukturosneatitikimasteritoriniu atZvilgiu.investuojantys"I darbo paie5k4. ir del to dalis darbuotojq fiaunirnas. norsyra ganadinami5kas.Kitaip tariant.nesutapimas. profsqlungqreikalavimaistabiliq darbo uZmokesdiq. Tokios priemonds paLeidLia rinkos ddsniq veikimq darbo rinkoje. kadangi daugelis Zmoniq susirandageriau apmokarn4 labiau kvalifikuotq ir produktyvesni darb4. kuriuos buvo galima gauti. Siuo atvejubedarbiai .. . kuriuos gali parduoti. Tuo tarpu . sutikus dirbti pirmE pasillyt4 darb4 o investicijos atlygis . darbo jdgos struktlra neatitinkanaujosdarbo vietq strukt[ros.moterys. atsirandantis. tam tikru mastu ir Jis pageidautinas. veikla. vadinasi. ar abiejq kartr.aslnenys.

ekonomikaii5 nuosrnukio perejus kitus ciklo etapus. neiSvengiarrrr. (11. galime grlLtt prie visi5ko uZirnturncr problernos.full employment) . pavyzdZiut.Ciklinis nedarbas. Nors atskirose Salyse kurios nedarb4 kai sukeliandios prieZastys gali skirtis.kaip jau rnin€ta.6) I5naginejE nedarbo tipus.mokytis.ilgesn€s yra trukmes. kai JAV bendrasis nedarbo lygis buvo 9. Todel vietoj visi5ko uZimtumo sqvokosekonomikosteorijoje daZniausiai vartojarna 399 . Yra dar vienas nedarbo tipas .1933 m.sezoninis nedarbas. sieke25 procentus. Pokariolaikotarpiu JAV ir daugelio kitrl Saliqekonomik4ypad Zyrnusnuosrnukis i5tiko 1982 rn.. oras atiyla. Pastoviausi. Ciklinis nedartras(Uc-. Ue * laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius). yra todel simtaprocentiniouZimtumo b[ti negali. kai ekonominis aktyvurnas i5auga. bedarbiq skaidiq galirne apskaidiuoti taip: U:Ur+ Us+Uci dia U . kai ekonomikoje yra tik laikinasisir strukturinisnedarbas.y. o kartais pakeisti ir gyvenarnEjq viet4. stadijos ypad 1 pakilirno i stadij4 gali i5nykti. laikinasis nedarbas daZniausiai trumpalaikis.PavyzdLrui. Paprastaisezoninis nedarbas priskiriamasprie laikinojo nedarbo. Ciklinis nedarbas su sulaZeja.bedarbiqskaidius(nedarbas).Kadangi laikinasisir struktfirinisnedarbas neisvengiarni. atsirandantis esant ekonomikos nuosrnukiui. Tadiau galimas tam tikras uZirnturno lygis. kai bendrasis nedarbo lygis.net jei ir kiekvienas statybininkas tais rnenesiais.cyclical unernployrnent) nedarbo tipas. nedarbo tipai yra tie patys. Vidulinis metinis is statybininkq nedarbo lygis yra aukstas. AtsiZvelgdarni i nurodytus nedarbo tipus. U6 . yra laikinasis ir strukt[rinis nedarbas.strukturinisnedarbas (bedarbiqskaidius). Be to. nes vidutinis rnetinisnedarbolygis kai idarbinamas yra Salto ir Silto oro nedarbo lygiq vidurkis. Jis tiesiogiaisusijEs verslociklu.kinlant cjarbo galimybernsskirtingais sezonais. kLrri sukeliabendrqq iSlaidqnepakankamumas. Didziausias ciklinis nedarbas bLrvo DidZiosios depresijos laikotarpiu 1929 . Visi5kas uZimtumas (Ee .7 procento. Us .t. Saltoklimato rajonuosestatybtl darbininkaisavaitdms mdnesiams ar atleidZiami darbo.ciklinis nedarbas (bedarbiqskaidiLrs).tai darbo i5tekliq (darbo jegos) panaudojimolygis. JAV. esant visiSkam uZimtumui nedarbas egzistuoja. Vadinasi..o strukthrinis. kuri ir apibudinavisi5ko uZimturnos4voka.

7) ..tai nedarbo lygis. esant bendrajai makroekonorninei pusiausvyrai.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. kai dirbandiqiqskaidiusyra N0. laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius). . kad irnones samdo daugiau darbuotojq. ir Siomis sqlygomis gaminant potencialdI bendrqjinacionaliniproduktq. kadangi dalis zmoniq iesko geresnio darbo.U. Kreive LF rodo Saliesdarbo jegos pasi[lq. l2 Natflralusis nedarbo lygis (U" . didejant darbo uZmokesdiui. norindiq dirbti daugeja.Infliacija". kad ekonomika veikia... natlralusis nedarbolygis.Tadiau ekonomikos teorijoje 5i s4vokavartojamair norint susietinedarbolyg[ su stabilia infliacrja ir gamybosrezultatais.8) . susidaranlis esant stabiliarn infliacijos lygiui. Nat[ralusis nedarbolygis (U") yra laikinojo ir strukt[rinio nedarbosumosprocentinissantykissu Salies darbojega: U"= dia UnUeUs LF U"+Uo (11. Jei ivertinsime ir ciklini nedarb4 kuris turi reik5mes faktiSkam nedarbolygiui. ir yra bedarbiai. manoma. Ji galima apskaidiuoti.Kreive AJ parodo. tikedaniesi didesnio atlyginimo. kai infliacijos lygis yra stabilus ir gaminamas potencialusis bendrasis nacionalinisproduktas. tai natDralusis nedarbolygis bus lygus skirtr.kreive roclo. darbojega. Noredami geriau suprasti nat[raliojo nedarbo lygio problem4 panagrindkime papildytEdarborinkos model[ ( I I .7 pav.. .).natural rate of unemployment) . U. Grafike Zemyn besileidZianti darbojegos paklausoskreive LD rodo.Si kreive yra kaireje kreives LF puseje. nesukeiiant didesnes infliacijos.naturaliojo nedarbo lygio" sqvoka. U .Natfiraliojo nedarbo lygio" sqvoka pirmiausia pabreLia5i rei5kinf kaip realiai egzistuojanti.Darbo rinkos pusiausvyra susidarotaske E. kad. o realusisdarbo uZmokestis Atkarpa EF w6.. kiek Zmoniq sutinka dirbti uZ siulom4 darbo uZmokesti.-r-xl}}o/o. pavyzdliui..kai darbo uZrnokestis yra maZesnis. . strukt[rinis nedarbas (bedarbiqskaidius).c i k l i n i sn e d a r b oy g i s . . Tarkime. 400 (lr.kad 5io'edarbo tipo lengviausia iSvengti.unui tarp faktisko (bendrojo)nedarboir ciklinio nedarbo lygio: Un: U. Toks rySysnagrindjamas skyriuje. skatinandiomis makroekonomikos politikos priemonemis. Krypstanti I desinE. l Kadangi ciklini nedarb4 galima sumaZinti.

JAV ekonomistai naturalqji nedarbo lyg[ nr-rstato. Jis perZiurirnas. o 1944 m. 'l .o. kadangi darbo jegos paklausabuvo didZiuld.kad ekonomika visada jam funkcionr"roja. iSaugodarbojegos jaunimo daiis. atsiZvelgiant darbo jegos sudeliespokydius I jei velesniaislaikotarpiais. esant stabiliorns kainoms. PavyzdLiut. nustatantkonkretq tam tikru laikotarpiu natlraliojo nedarbolygi. tai ciklinis nedarbas. koks jis turetq bIti? GrieZtos rnetodikos nustatyti nathralqjl nedarbo lygi nera ir Siandien.VyriausybedrauddiSeitii5 darbo svarbiausiose pramondsSakose. Antrojo pasaulinio karo metais natlralusis nedarbo lygis jAV buvo 3-4 proc. Natfiralusisnedarbo lygis nera pastovus dydis. galimi atvejai. sudaremaZiaukaip 2 proc.. Taigi natr"rralusis nedarbolygis sr-rsidaro. keidiantis sElygoms.rsis nedarbo lygis koreguojamas. tai 40r . iki 1945m.Ekonornika pakilo auk5diausavo gamybosgalimybiq ribos. b0na sunkumr4.. Taigi fakti5kas nedarbolygis nuo 1943m. Po to bazinis natlrah. Kaip Zinia.PavyzdLiui.Zrnonesdirbo vir5valandZius ar kelis darbus. Siarn tikslui.vaizduojanatlralqji nedarbolyg[.2 procentq. I l. N. naudodamikaip bazq tam tikr4 laikotarpi. kai d a r b or i n k av r a o u s i a u s v i r a .Tadiau teorinis nat[raliojo nedarbo lygio apibfldinimas yra savairnesuprantamas dalykas. nukrito iki 1. kai nedarbasbuna Zemiar.7 pav. daZniausiai remiamasi l-o de5irntmedio pradZiosmakroekonorniniais rodikliais..r Sio lygio. pavyzdLtu| JAV.Kita vertr. esant.EkonomikosnuosmukiosqlygornisfaktiSkas nedarbo lygis vir5ija nat[ralqjl jo lygi. Darbo rinkos modelis Nat[raliojo nedarbo lygio sqvoka nerei5kia.rs. kuriuo ekonomikoje buvo visi5kas uZimtumas. Kyla klausirnas.

darbojegos. palyginti su patyrusiais darbuotojais.darbojegos.natr-rralusis nedarbo lygis padideja iki lygio. nes dia ji veikia zymiai daugiau ir netradicinitl veiksniq: nesusiformavgrinkos santykiai.o 402 . padaryti Znrogui.makroekonominiainuostoliai. medicinin[draudim4ir kt. 11. laikotarpiu. Zemes r-rkiopertvarka. bet tq Pranc[zijoje bedarbio pa5alpq gauna asmenys.rorniniai nuostoliai. ekonorni5kai aktyviq gyventojq .Pav yzdlitti.sunkiau susiranda darbq ir iSsaugo darbo viet4. Si surna maLd.kad jis visose Salyse vienodas. Mikroekonominiai ncdarbo nuostoliai (microeconornical loss iiom unernployment). net ir atskiruose padiqSaliqregionuose. natfralqji nedarbo lygi ekonornistai buvo linkg vertinti 6 proc. Paskutiniame amZiaus sio desimtrnelyje JAV nathralusis nedarbo lygis yra Zemesnis. jis ekonomistrq nuomone. Pa5alpos 9l dyclis. 7-arne de5imtrnetyje nattralusis nedarbo lygis sieke apie 4.2.i5dirbE dien4.5 proc. atspindindiot4 fakt4 kad jauni Zmones. Devintamedeiimtmetyjepasalpqdyctis paialpos dydis priklauso sieke apie 40-50 proc. galima vel ieskotinaujo darbo ir gauti pasalp4.Kitaip tariant.Jai gauti b0tinossqlygosskiriasi ne tik atskirose Salyse.privatizacija. praradusiarn darb4. Europoje nat[ralusis nedarbo lygis yra /zymtat auk5tesnis..antruoju . NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLIAI Nedarbopaselcnes ka5tus visuomeneigalima vertinti siaur4jair ir pladiqjaprasme. pramondsrestrukt[rizacija. turdjo b[ti apie 8 procentus. Pavyzdziui.Tadiau tai nerei5kia.ja. nuo paskutineje darbovieteje gautoatlyginimo.Zymus ekonomikosnuosmukis.4 proc. kai dirbo 95.5 procentus.Pirmuoju atvejr.nuostoliai.1987199lm.susipynEs su Se5eline ekonomikair kt. per dvylika paskutiniqjqmenesiq.r tai rnikroekor. Svedijoje.5 proc. I5sivysdiusiose Saiyse mokarnos neclarbo pasalpos tik i5 dalies kompensuoja 5i praradim4 kadangi ismokos niekada neprilygsta turdtomspajarloms. visiskas uZirntumas buvo tuomet. Norvegrj e j is sudaro2-3 procentus. JAV nedarbo pasalpa mokarnaapie pusErnetr5 veliau butina nors trumpam susirastidarbE Jei tas darbasnepatenkina. vidutinio darbo uZrnokesdio.nes faktiskas nedarbolygis svyruoja apie 5 procentus. o 9-atne. Jaunesniems kaip 50 metq asmenimspa5alpamokama iki 30 menesiq.kai kainq lygis buvo stabilus. oj Lietuvoje ir kitose pokomunistinese Salyse nustatyti natnralqji nedarbo lygi gana sunku.5J.. gauto atlyginimo dydlio. JAV ekonomisttl nuorlone.kai jis bendras nedarbo lygis buvo daugiau kaip 7 proc. Tuo tarpu 8-amedeSirntmetyje sieke 5.kol netenkama teisds 1 pa5alpq. Pirmiausia darbo netekEsZmogus prarandavisas arba dali pqarnq.

kai Zmones nesutinka dirbti pusiausvyros darbouZmokesti.Be to. Zmondstikisi ateityje gar. dienr4 Pateikti pavyzdliai rodo. lvertinti ir nedarbopasekrnes Kai kurie ekonornistaimano.rogui priimtinas.iki 45 menesir4.. kad savanori5kasnedarbas Zn. kadangi laisvalaikisirgi naudingas. ZmogiSkaj4 ekonomikos nuosmukiq ir nedarbo kain4 JAV Tyrinetojai nustatd. per 12 rninesiq 05 0l . Savanori5kasnedarbas (voluntary unemployrnent) tai nedarbas.baigusprofesini rnokyrntl.rdystes. kad laisvalaikisyra didesndvertybe negu darbo pajamos. P. socialinio draudimo staZ4per trejet4pastarqjqmetq. o prieSpensinio amZiaus asrnenims paSalpos mokdjirnas pratgsiamas dar du mdnesius. Tadiautai nesumenkina mikroekonorniniqkaitq (nuostoliq)problernos.nuostoliai pladiqla prasrne. dar 920 Zrnoniq nusiZudo.rrintiems rnaZesni dydis 24 rndn. SavanoriSkai atsisakydamidarbo. Lietuvoje bedarbio pa5alpaskiriama tr. menkiau iSsivysdiLrsiose bet ne kaip Pavyzdiiui.rtigeriau apmokarn4darbq. nedarbo lygiui padiddjus I proc.Macrocconomics. su^papildor. reikia ir 37 t0kstandiais mirdiq.nornrs priepuoliq''. GrieZta nuostata:bedarbis tuli intensyviaiieSkotidarbo.3000 . (mtrsq bedarbiopadetisdar lyg ir pakendiarna ISsivysdiusiose Salyse padetisLyniai dramatiSkesne. nevisaverti5kumo Ekonornikos nuosmukio ir i5augusio nedarbo s4lygornis padaLrgeja nusikaltimq.135 L0 ir neturi vir5yti dviejq rninimaliqgyvenimolygiq (nuo 1998 mokama ne ilgiau kaip 6 mdn. Kartu padmus.nedarbo padidejimas pagalJAV statistik4yra susijEs vienu procentu.saviZudybiq skyrybq. ir nepasitikejimq ateitimi.4000 500 patenka i psichiatrinesligonines.J. I2 GordonR. vL esama Tokia situacija atitinka nathralqjI nedarbo lygi. Sirdies Seimai.250 Lt). Salyse vertinin.vyresniems kaip 50 metq . Pa5alpa laikotarpi. 333 403 .[ kalejimus.rais).kad kiekvien4 kart4 JAV mokslininkai pavadino tragiSka. 650 lvykdo ZrnogZr. Zmondsmano. Be to. kad bedarbiq pa5alpa toli graZu negali prarastll pajarnq. Pa5alpos pajarnas(nuo 1998 patvirtintasretniamas negali buti maZesnis vyriausyb6s uZ 05 0l . savo sLrgebejimais.rsrnq kt. [skaitant 20 t[kst. kornpensuoti Nedarbas sukeliane tik ekonominiq sunkurnrL ir psichologinitl bet jar. kuriuosoatiriavisa Salies ekonomika.trumpejagyvenimo trukrnd. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai (macroeconomical loss from unemployment). mirStanuo Sirdiesir inkstq ligq bei kepenq cirozes.Pakartotinaipa5alpaskiriama tik i5dirbus 180 vie5uosius darbusarbaremiamusdarbus.

8) fo'nulg galimauzrasylitaip: U . Arthur. .4 produktq santykioprocentiniopasikeiti'ro priesinga linkme.ra kaip Okuno d6snis Okuno ddsnis (Okun's larv) teigia. Salyje nepagaminamas potencialusis produktas. Kita vertus.rnas(okun.Jei nacionarinis ekonomikanepajegia patenkintivisq norindiqir galindiqdirbti. koks li. JAV ekonomikos pavyzdZiu irodyta.Todel (1r.-u") tiesiogini iys! su produkcijos santykiu(Y/Yp). (r l . e ) okuno desnis re'iasi trediuoju . nepasiekian. dia (l Ll0) U. nedarbas trukdo visuomeneijudeti potencialiq galimybiq kreive. buvgs ekonomikls patarejq tarnybos pirmininkas prezidento L.h x [ 1 0 0 x ( Y / y p-) I 0 0 ] .:Un -h x [00x (Y/Yp) .a).virsijantis nat[ralqli nedarbo lygi (U").cikriniu necrarbotipu.) priklausomybg nuo faktisko ir potencialiojo produkto (y/yp) santyfio. aukidiaupaleikt4 i formulg galima uZra5ytiir taip: 404 .Siuo atveju neclarbq galirra traktuoti kaip vienq svarbiausiq neefektyvausdarbo jegos ir kitq gamybos istekliq panauclojimopriezasdiq. Y . Jau 4 skyriuje rnineta. Un. Okuno desnigalima uZra5ytiSiaformule: U.Okuno kreivesnuolydZiokoeficientas. prii'ra toki.potencialusis bendrasis nacionalinisprocluktas.natfiralusis nedarbolygis. jog yra reguliarus neigiamasrySystarp fakti5ko BNp (y) ir potencialiojoBNp (Yp) procentinio santykio bei skirtumo tarp faktiSko ir nat[raliojo nedarbolygio. .) itin aukstas. kad ekonomistai atotr[ki tarp porencialiojo BNp (yp) ir fat tist o BNp (y) apib[dina kaip BNP apirntiesatsilikimq.ra potenciali prekiq ir paslaugq gamyba. Kai bendrasisnedarbo lygis (U. h . arba Okuno kreivds nuolydi. frode Zymus JAV makroekonomikos tyrinetojas Arturas okr. ka<lprocentinis nedar. Kitaip tariant.Si teorija ivertinta teigiamai ir ekonornikosmoksle Zinon. okuno ddsnis iSreiikia tik ciklinio nedarbo (u. Jis nepaai5kinanat[raliojo nedarbo ir jo pasekmir4. AtsiZvelgiant pasikeiti*roskaitmenini lyg[ (0. tai rodo atvirksting nedarbo lygio (U. y.bo rygio pasikeitimasapytiksliai sudaro0. tszs-tqso). Yp . DZonsono adrninistracijoje.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis.U n : . RyS[ tarp nedarbo lygio ir bendrojo nacionalinio produkto apirnties atsilikimo nuo potencialiojoBNp matematiskai 1960 m.100].faktiSkas bendrasis nacionalinis produktas.u.

JAV 1989 meraispotencialusis BNP (Yp) buvo vertinamas5..2l.2 5 5 Realiojo un lrl. .0 . 1990.P. Nedarbo sukeltus ekonominius nuostolius (l iliustruosime JAV duornenimis 1.* ornika ir valstvbinisreguli V. Netgi taikant Zerniausi4 Okuno desnio ribq. t. 405 .t.) yra lygus naluraliajam nedarbolygiui (U"). (. kad visuomend..4 x (-5). tai BNP atsilikimas nuo potencialiojo BNP sudaro 2. 11.10)formule.340.5 6. Remdarniesi 1.5lentel€. Samuelson Economics. nedarbopadidejimqvir5 natfrraliojonedarbolygio t i k I p r o c .Nedarboekonorniniai nuostoliai JAV Metai 193 1933 0 D i d Z i oii dcprcsija Nedaiboly.6 procentai. o natfiralusisnedarbo lygis . : U n .8 < R 38 Il5 58 6l 4l) iniai: Rinkos ekonon-rika valstybinisreguliavimas. 5 x 5 1 0 0 i mlrd. USD). leidZia apskaidiuotiprodukto nuostolius. . (lr.0 .Reikia apskaidiuoti faktiSkilnedarbo lyg!.Tarkime.y. minus nuolydZiokoeficientas (h).8 6.1 trilijono USD.7 5 q 8.j o s u k u r t in u o s t o l i ab [ t q l y g [ s l 2 ' 7 .6: -0. . kad produkcijos santyki i5reik5tume procentais).l g g . PavyzdZiui.5 8. Akivaizdu. kad produktq santykis yra 95 proc.5 procento.Sis santykisl:2.:$+l:$.gauname: (1 U .U . padaugintas skirrumo i5 larp produktq santykio ir 100 proc.) .jog fakti5kasnedarbolygis (U. 9s4 958 961 971 975 980 985 990 2 850 (vidutiniSkai kasmct 385) l6 Aa {J 6..* P.5 lentele). 4x [ 0 0 x ( Y / Y p ) .-P. New York.5 arba2:5. U S D ( 1 x 2 . Taigi fakti5kasnedarbolygis .8 procentai.T.gip (nroc. 4x ( 9 J ."u"i (mlrd. 5 m b d .ll) Formuld rodo..esant auk5tam nedarbo lygiui. ' U. esant bet kokiam ciklinio nedarbolygiui.nedarbolygio suBNP apimties atsilikimu santykis. jei faktiSkasnedarbo lygis virSija nal[ralLg[ nedarbolygi vienu proc. Ekonornikos teorijoje 5is desnis daZniausiai pateikiamas paprasdiau.6 : .y.nurodant. 1988.1 0 0 ] . patiria milZiniSkq nuostoliq.100" prie5 Y/Yp butinas del to. kad. U. 18.

'_La _ _$qluinlio i:leieq 19u"1!11! -'it'Sut 406 . jie iSIoSia ilgesn[ laisvalaiki.padidejusnedarbui. o b[tina apriboti tik tai. kad dalis darbo netekusiqasmen[ nusivilia darbo paie5kornis jau nebdradarbojega. kas trukdo laisvajai rinkai funkcionuoti. Tuo tarpu valstybdstransferinds i5mokos. surnaZdja verslininkq pelnas. Antroje XX a. cikliniam nedarbui sumaZejus vienu procentu.tai ir jos teikiama naudakur kas maZesne negu prarastos pajarnos. apriboti profsqjungqitakq darbo uZmokesdio dydZiui ir uZimturnui nustatyti. kad ekonomika greitai atgis).kad didZiausiqekonominiqnuostoliqJAV patyre DidZiosios depresijosmetais. nelanksti darbo apmokejimo politika.1arnq rnokesdius.3 proc. nuosmukio ntetLrZymiai sumaZejavir5valandinio darbo. vyriausybe patiria nuostoliq. kurie nuosmukio metu faktiSkai nereikalingi (firmos nori i5saugoti vertingus darbuotojq ig0dZius. o tada. 11. Siekiant sumaZinti slg!$r1ntn99Tua rgitelu !r'191m1. Kyla klausirnas. Nereikia nustatyti rninimalaus darbo uZmokesdio. kuris turi tarn tikr4 vertE. tadiau kadangi Si laisve yra priverstine. Antra. Kai kurie tyrinetojai bande patikslinti ir priklausomybg tarp nedarbo bei garninamo prodLrkto. Taigi laisvalaikio verte didesnesitakos ekonorniniams nuostoliamsnerrrri irr beveiknesumaZina. Ekonon-rikosteorijoje bandoma ivertinti ir tai. vildamosi. pateikiamos ir atitinkamos uZimtumo politikos priemonds. nedarbas atsiranda ne del to. sumaZinti tautiniq mazumq diskriminacij4. visuomene patiria tokirl didZiuliq nuostoliq? Pinniausia taip yra todel. NEDARBO IR UZIMTUMO REGULIAVIMAS Kaip jau Zinorne i5 anksdiau pateiktos medZiagos.kuriuos jie bltq mokejg dirbdami. kad jo funkcionavimas ribojamas (darbo sEnauclq neatitinkantis darbo uZmokestis. nereikalingos valstybinds uZimtumo programos. neoklasikq nuomone. darbo vietq i5saugojimofinansavitnasir pan.I5 lentelesmatome. atsiZvelgdami i laisvalaikio veftQ (A. nedarbui i5augusnors vienu procentr"r vir5 natLrraliojo nedarbo lygio. iSauga.. Ketvirta. o toddl.Okunas to neivertino). kad. menkas darbo jegos mobilumas). Ddl to visuomeneprarandajr1 uZdarbius ir ir pa. Neoklasikq nuomone. kad rinkos mechanizmas yra neefektyvus.). tadiau jie niekada nebus kompensuoti. j. BNP padidejo 2. puseje patirti kasmetiniai nuostoliai gerokai mazesni. (ankstesniais apskaidiavimats 2.kodel. Buvo nustatyta. sumaZdjadarbuotojtl pajarnos. k4 iSlo5ia cikliniai bedarbiai ar darbuotojai dirbantys maZiauvir5valandZiq.Zinorna. kadangi sumaZejaiplaukos 1 valstybdsiZd4. Remiantis Siais fundarnentaliais teiginiais. santykinai auk5tos nedarbo pa5alpos.privalu maZinti nedarbo paSalpas. Tredia.Tai daugybenepagamintq prekiq ir paslaugq.3.5 proc.i firmos pasilieka darbuotojus.

Sios dvi prie5taringos koncepcijosuZimtumopolitikai turejo svarbi4 reik5mg:atskiraislaikotarpiaisviena ar kita dominavo.pastovusilgalaikio nedarbomaZinimas.aktyvios politikos kryptingumouZtikdnimas. bet daLnai nepriimtinas socialiniu atZvilgiu. Pagal D2. Todel._Jar_*gg!g1 .g. Tarptautiniu mastu uZimtumo ir nedarbo klausimus reguliuoja Tarptautine darbo organizaclja (TDO).kynq 56i ltiaugusiqf\ permokymq. Jos nustatopagrindines jas igyvendina vietines uZimtumo politikos kryptis. ..roqese kuriant naujas darbo vietas) ir didinant vyriausybds iSlaidas (teikiant valstybiniq uZsakymr. nors daugelis iSsivysdiusiqSaliq (Vokietrja. UZimtumo politikos fomavim4 komplikuoja bhtinumas derinti efektyvias priemones ekonominiu.ro jq problemosnuolat svarstomos vyriausybiqir tvirtinarnosparlamentq.darbojegos paklausos pasiulosatitikirno maksimizavimas: ir . ekonomistqnuomone.nan| "pe-kle_u mokesdius (iq pq!l..*"* "e_[ti. P. . Daugumoje valstybiq pagrindinds valstybines uZimtumo ir darbo rinkos politikos kryptys yra Sios: .uZimtumostabilizavimoir Zemoinfliacijos lygio suderinimas.. '3 Aktualus darborinkos politikos klausimai. Lietuvoje uZimtumo politikq formuoja ir kontroliuoja Socialines apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbobirZa. subsidlLl atskiromsdarbuotojqgrupems.3. [kurta l9l9 metais.dominavo neoklasikine u Z i m l u m op o l i t i k o sk o n c e p c i j a r r .todel.skatinantvie5Lgq darbqorganizavimqir kt."p aLj. maL1javalstybdspoveikis darborinkai. Daugumoje Saliq uZimtumo politikE formuoja ir igyvendina darbo ministerija ar kitos socialin€s politikos institucijos. UZimtumoprogramosbei politika tapojq dalirni.nuolatinis idarbinimo tarnybq ir infonnacinds sistemos darbo tobulinimas. pradZiosiki Antrojo pasauliniokaro valstybdsvaidmuo buvo palyginti pasyvus. Nuo XX a.). Keinso teorij4 pati rinka uZimturnoproblemos i5sprEsti negali.augo socialiniai profs4jungq Salyse.) turi ilg4 uZimtumo reguliavimo istorij4 uZirntun.(api-e laisvasdarbo vietas ir jo_ieSkandiuosius): organizuotiprofesinl m. o atskiruoseregionuose valdZiosistaigos.plaiiai buvo diskutuojamos ir realizuojamos [vairios socialines apsaugos progralnos. DidZioji Britanija. Ypad tai bDdingaJAV. Veliau vel pradeda dominuoti neoklasikine uZimtumo politikos samprata. o A n t r o j o p a s a u l i n i o a r o .7 -Tv €f 407 . sustiprejo fondai. .y p a i E u r o p o s P k judejimas. Kadangfhedarbo prie2astisyra nepakankama bendroji prekiq ir paslaugq paklausa. todel.b 9l{1gA $.g{p iry.V. Svedija ir kt. 1996.l firmoms. noredama sumaZinti nedarb4:utrlf9gjqfr*i"f::lis p ri spo n i s didi n andi q .

Pasyvi politika (passive policy) . Prie pasyvios politikos priemoniq galima priskirti ir darbo jegos (darbuotojq) ankstesnI iSleidirnq taikorna Vokietijoje ir ipensrjq. ir tada gamybos apimtis (Y6) tokia maiza. kuriomis siekiama su5velninti nedarbo pasekmes.y. c i k l i n l i s nedarb4 gresiapavojuspatekti I vadinamqj[.Mokslininkq nuolnone. ne kiekvienaspraradgsdarb4 gali ir jE gauti. Jos dydis ir mokejimo trukme gali priklausyti nuo Seirnynines padeties.. Aktyvi politika (active policy) . kad skatina kainq augimE (infliacrjq). mastfu Ji gali daryti poveiki l) darbo jegos paklausai. pusiausvyranusistovdsta5ke E.1ogiStinka didelis nedarbas.makroekonomines. leidZiandiq sumaZinti nedarbo panaudojimas. 408 .ivairiq ekonominiq ir organizaciniq priemoniq.Jai padidejus.stok. didindamavyriausybesi5laidas.y. nedarbas sumaZds. ! / r r * . y .Nedarbo atZvilgiLrvalstybds politika gali buti dvejopa. I tokiqpadeti.* n e d a r b ov e r t i n a k a i p a t s i r a d u sd e l n e p a k a n k a m op a k l a u s o st.eik" ciklq. vyriausybe didina bendrqjEprekiq ir paslaugq. Vyriausybe nedarbq gali surnaZinti.specialias uZimtumopolitikos priemones. aktyvi ir pasyvi.. Aktyvios politikos priemonesgali blti suskirstytos i: . Tadiauji brangiaikainuoja. kad ekonomika iki vyriausybds isiki5imo pasieke pusiausvyrosta5k4 Es.rs BNP ir nedarboreguliavimo bfidas. tadiaujis pavojingas tuo. bendras ukio stabilizavimo priemones.didindarna bendrqjq paklaus4.visurna finansiniq priernoniq.Tadiau visose Salyse bedarbio pa5alpLl rnokejimas yra grieLtaireglamentuotas. pirmiausia.taip pat darbo j€gos paklausq tuo maZindama nedarbq ypad ekonomikos nuosmukio s4lygomis. Kiekvienai vyriauiybe-[-uri dalI t .3) darbo rinkos mechanizmofunkcionavimui. Svarbiausiapasyvios politikos priemone yra bedarbio paSalpos. Siuo atveju vyriausybd <tidina bendr4ia paklausa supi{daqa prekes ir paslaugas firmq. Pa5alposdydis sudaro tik dali darbo uZmokesdio.nes tai stabdo darbo paieikas. amZiausir kitq veiksniq.Si priernond kitose Vakarq EuroposSalyse. Tarkime.8paveikslu. kur[ gaudavo darbuotojas paskutineje darbovieteje.t. Vyriausybes kovos su nedarbupolitik4 Siuoatvejr"r galima iliustruoti I 1. Valstybes istatymais garantuojamos bedarbio paSalpos suSvelnina ekonomines nedarbo pasekmes.gamyba padides. iS Tai efektyvr.r ' : : : . kurios tiesiogiai ar netiesiogiaigerinasituacij4darborinkoje..pajamqpraradim4.1. Bltinas komprornisas tarp Zmonir4 skatinimo dirbti ir palengvinimogyventi nedarboatveju. negalima mokdti per dideliq paSalpq. t. 2) darbo jegos pasifilai. Naudodama makroekonomines priemones. .

Tadiau kai kurios priemones ekonomistq verlinamos gana prie5taringai'.darbouZmokesdio subsidijavimas lemia neefektyviq imoniq veiklq paslepto nedarbo atsiradim4. o pagrindineproblema.8 pav.smulkausir vidutinio verslordmimas. kad vyriausyb€konstatuoja. v Yl 11. jog Tarkime. Zemes ukyje). Tada bendr4jq paklausq imama maZinti.--.uZimtumo didinimas.idarbinimo istaigqveiklos tobulinimas. Vel imarnasr skatinti gamybos augimq didinant bendrqj4 paklaus4 ir t.e ". infliacrja pasiekdneleistin4lygI ir jq reikia maZinti. .pavyzdZiLti.bedarbiqperkvalifikavimo finansavimas.socialiainaudingq(vie5qlq)darbr4 organizavimas. tadiau i5auganedarbas. Stabilizavimopolitika nedarbuimaZinti Specialios uZimturno politikos priemonds daZniausiainukreiptos I laikinojo ir strukturinio nedarbo maZinima* Paprastai taikomos Sios =------:.1945-1978 m.t.prlemones: . infliacijos tempai sumaZeja. Gamyba sr.ivairios atskirqdarbuotojqgrupiq darbouZmokesdio subsidijos. laikotarpiu buvo pakliuvusi DidZioji Britanija. Laisvosios rinkos Salininkai kritikuoja ir [vairias uZimturno programas (aunimo. . darbo uZrnokesdiopalaikymas (subsidijavimas).rldtdja.pavyzdLiui. Viena vertus. Tuomet konstatuojama: infliacija iveikta. . tai leidZia palaikyti dalies darbuotojq uZimturn4 jie netarnpa bedarbiais. nes ilguoju laikotarpiu jq efektyvumas 409 . Kita vertus. . padidejadarborinkos stabilumas. Taip ciklas tEsiamas.

darbojegos pasiul4. ir Salyse. nes dali darbo uZmokesdio valstybd.apriboti pensinio amZiausZrnoniq. 2.apriboti besimokandio jaunimo darb4 mokant jiems didesnes stipendijas ar tiesiog ribojant besimokandiqgalimybg dirbti pagal samdos sutart[. Tai galimapasiektididinantpensijas. Tai vienasi5 strukturinionedarboSvelninimob[dq. Kritikr-rojarnas valstybesremiamq gyventojq socialiniq grupiq ir i5skyrimas.liir strukt[rini nedarb4. a a Noredama su5velninti situacijq darbo rinkoje ir sumaZintinedarb4 vyriausybesavo istatymaisgali veikti darboj€gos pasi[I4 ir paklaus4 siektijq subalansuotumo.Darbo jegos pasi[14 gp. atitinkandirl darbo paklausq. Svarbusvaidmuo uZimtumopolitikoje tenkaprofesiniammokymui ir perkvalifikavirlui. . . .nedirbandiojoitraukirnas mokymo programasleidZiajam iilaikyti i rySIsu visuomene. Ceresnis gyventojq informavimas apie isidarbinimo galimybes. I rnokymo programas ltraukti tam tikr4 piliediq skaidiq.nera didelis.Tadiaudel to kiltq uZimtumodiskriminacija. .Darbojegos pasi[lq galima didinti: . laisvq darbo vietq duomenqbanko kaupimaskompiuteriuose gali padetimaZinti laikinq.skatinti prie5pensinio amZiausZmonesanksdiaui5eiti i pensij4 tadiaLr gali sau leisti tik turtingosSalys.*meZ1gll_Ug':H. jiems mokdtq Juos esqgeriau idarbinti.nedirbandiojo [traukimas I mokymosi programas rei5kia jo profesineskvalifikacijos pagerinim4 galimybiq isidarbinriiBpletirn4.tobulinant informacrjE apie laisvas darbo vietas (vakansijas). . konkuruojandiqdarborinkoje. Sis mokyrnasturi fonnuoti nauj4 darbopasiuloskokybq. Tinkamai organizuotas nedirbandiqjq Zmoniqmokymas.]S!t9I9AIg.surnaZina galimybEtapti bedarbiuateityje.tobulinti deficitiniq profesijq darbuotojtlparuoSimqperkvalifikuoti nepaklausiq profesijq darbuotoj us.esant aukitarn strukt[riniam nedarbui. Tuo siekiarna: L Suteikti arba patobulinti profesing kvalifikacij4 Zmoniq. . . To siekiarna 5iq prieZasdiq: del . tai .skatinti darbojegos mobilum4 .r_p_.pratqstimokymosi laik4. fvesti nenutr[kstam4 daugumos darbuotojq mokymo ir tobulinirnosi sistemq kt. bet ir j p a r u o S id a r b o e g q e k o n o r n i n i a mu g i m u i .maZintipajamq mokest| 410 . kur yra diclZiulis savanori5kasnedarbas.ne tik su5velninanedarbopasekrnes.gaunandiq pensijas. aktuali darbo pasihlosskatinimoproblema.U$9".

Tai skatintLl naujq firmq. ivairiose Salyse pladiai praktikuojarnavidutinds darbo laiko trukmds rnaZinimopolitika.riboti bedarbiopa5alpqdyd[. kurios padetq: . .rones. taigi ir darbovietq.vien4 darbo etat4padalijantkeliemsdarbuotojarns kt. patys steigia smulkias [monesir organizuoja nuosavqverslq. esmesb[tent ji ir lS fbrmuoja darbojegos paklausq. . ir Darbo jegos paklausE firmos gali padidinti. kuris skatintqdarbopaieSkas.rZirntumo politikai parengti. Toliau siekiantmaZinti nedarb4Lietuvoje.ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. * didinant atostogrl trukmg. jei joms teikiemos investicijq subsidijosarba rnaZinamimokesdiai.Siq priernoniq tarpusavio santykis atskiroseSalyseskiriasi ir kinta priklausomar nuo situacijos darbo rinkoje. kurimq. Moksliniai tyrinejimai rodo. kuriq viena i5 prieZasdiq neZyrniteritorine migracija. pan.didinti darbojegos mobilumq. Lietuvoje labai dideli nedarbolygio regioniniai skirtumai.. ekonominiq ir politiniq nuostatrl. ekonominds Lietuvoje naudojamosir pasyvios.UZimtumo politika negali blti atskirtanuo Salies politikos.vis didesni dOmesi skiriant pastarosioms. bfitina naudoti prien. tadiaujos vienos kitoms neprieitarauja.pirmiausiab[tina iverlinti tos Saliesdarbo rinkos situacijrl ir jos kitimo tendencijas bei bendr4 ekonomingsituacij4. 4ll . ir Svarbr4vaidmeni mazinant nedarbq vaidina smulkaus ir vidutinio verslo organizavimasir skatinimas. kad pasaulindje praktikoje ndra universaliq receptLt efektyviai r. Mokslininkq duomenimis. . patentqir kitq mokesdiqtarifus. Todel. lanksdiau prisitaikandios prie specifiniq ir individualiq vartotojo poreikiq.Be to. nors pasyviosir aktyvios uZimtumopolitikos tikslai ir priemoneslabai skiriasi.Todel reikia gerinti verslo aplink4: maZinti pelno. Ji gali bfiti vykdoma ivairiais budais: * rnaZinant savaitds darbo laiko trukmp. lvairiq priemoniq naudojimas irgi gali duoti skirtingus rezultalus.Papildomq darbo vietq klrimas tarnpa pagrindiniu nedarbo maZinirno Saltiniu.naikinantvir5valandZius. Dabartiniu metu pastovq uZimtumo augirn4 iSvysdiusioseSalyse uZtikrina tiktai paslaugLlsfera. Nerandantys darbo bedarbiai ar sarndomidarbuotojai. .legalizuoti paslept4uZimturnq. MokslininkLlnuornone.pletoti gamybos ir eksporto augim4 nes tai skatina ir paslar"rgq sferospletimq didina uZirntumq.gaunantysmaZ4darbo uZrnokest!. darbo vietq skaidius paslaugq sferoje dideja rnaZdaug kartus spardiau 3 negu pramondsSakose. rengiant uZimturno program4 konkredioje Salyje. turedami nors lr bet rnenk4 pradini kapitalq ar gaudarni lengvatinius kreditus. taikyti lengvatas. Cia labiau tinka maZosios [kininkavuno formos.

Darbo jegos mobilum4 galetq padidinti lengvatines paskolosgyvenarnajam plotui isigyti. PAGRINDINIAI NEDARBO RODIKLIAI UZimturno ir nedarbo reguliavimo politikos efektyvumaspriklauso nuo nedarbo kokybines ir kiekybines charakteristikq. kurio trukmd . Kadangi didZiausiq nuostoliqvisuomend patiria del ilgalaikio nedarbo. Kitos prieZastys . Ilgalaikis nedarbas (long time/term unemployrnent) nedarbas. o kartais asmeniniailmoffiksdiau . Del to mazeja nekvaliflkuoto ir menkos kvalifikacijos darbo vietq. maZejant atskirq gamybos Sakq vaidmeniui. 412 . nagnnela. ekonornikos teorija nedarbq nagrineja l) jo trukmes atZvilgiu.p '" Darbo birZosnaujicnos. N e d a r b ot r u k m E Vienas svarbiausiq nedarborodikliq yra jo trukme. . Zrnogus yra PagaltrukmEnedarbas skirstornas trumpalaiki ir ilgalaikl. neigiarnos darbdavir.nedarbo lygio (U.4. l .4. Kai kuriuosjq panagrinesime.iaiko tarpas. 4 . Nr. II. Daugelis bedarbiq ir darbdaviqi minetasistaigasnesikreipia. . Nedarbo trukm€ (unemloyment period) .todelji pladiaupanagrindsime. Be anksdiaunagrindtqbendrojo. IS esmes tai laikinasisnedarbas. atleidZiarniis darbo reikian-rq profesiniq lg[dZiq neturintys darbuotojai. kuriuosebendraudami bedarbiainebfitqvieniSira. * kurti teigiarnq idarbinimo [staigq lvaizdl. lka"lg$-lq-:rsdafto* qtsi radtqa daZniausjai lemi a strukturiliai darbo jnkos pokvdiai. p.jaunimo profesinio paruo5imo ir ekonomikos poreikiq neatitikimas. 2) tarp atskirq dernografiniq grLrpiq. Tai galetq b[ti bedarbiqklubai.metai ir daugiau.3) jaunimo nedarbq 4) dirbandiq nevis4 darbo dienE neclarbo lyg! (dalin! nedarb{ ir kitus rodiklius.) ir nalfiraliojo nedarbo lygio (U"). 1998. * sudaryti s4lygaspsichologinei bedarbiq paramai.kuris trunka trumpiau nei metus. l l .Jas atspindi lvairus nedarborodikliai. . 18. intensyviai vystantis paslaugq sferai ir t. kurio kontingentas nuolatoskeidiasr.arba norninaliojo.kr.t. nesnesitiki sulauktirealiospagalbos. i Trumpalaikis nedarbas (short time/term unemployrnent) nedarbas.rri (darbuotojas) bedarbis.Kao slrul(tunntat pokyelatekdnoruR{e--dzzniausiai kyla diegiant paZangias technologijas.

skaidius. PavyzdZiui. silpnaimigrantq adaptacijars. Tr. 413 .t. bendrojobedarbitlskaidiaus.dalis Zmoniq nesiekia oficialiai isidarbinti.t.kintanti specialistq paklausos profesinestruktfira.): . Nedarbas Europoje.P.daugelio bedarbiq pasyvumas (bedarbiai neaktyviai dalyvauja ivairiose programose. . Del gana dosniq ir ilgE laikE mokamq nedarbo pasalpq bedarbiai ilgai iesko darbo pagal specialybE.Ispanija. Danija.u. Apskritai aukstojo issilavininro probierna aktuali daugeliui Saliq. kad Olandijoje ilgaiaiki nedarbqlemia per didelis studentt6 besimokandiq aukstosiose mokyklose. JAV ilgalaikis nedarbassudareapie 10 proc. tuo tarpu EuropojerT daugiaukaip 50 proc.Kita vertus. eruodis). DidZioji Britanija. Svedijojeilgalaikionedarbo lygis yra zemesnis negudaugumoje kitq Saliq. Graikija ir Airija (Saltinis: E C D [ c o n o m i c O u t l o o k .J.Pagrindin€silgalaikio nedarbopriezastysnepakankamas pasiruoiimas.326. 'farybos Europos inioiatyva 1990 m. amZius ir kt. o tarp ilgalaikiq bedarbiq dominuoja imigrantai.l99l rn.uropos Salyse didelp 1tak4 turi nedarbo pa5alpq rnokejirno trukme ir nedarbo histereze.Macroeconomics. '" CordonR.buvo ilgalaikis. rs Aktualls darborinkospolitikosklausimai.53.nuostatos priimant i darbq ilgalaikius bedarbius.. visada lieka svarbi ZmoniLl norq tureti tam tikrq specialybqir galimybiq pagal jq dirbti suderinimoproblema. atliktq tyrirnq duonrenimis. Manoma.pastariejidaZnaipasirenka paklausos neturindiasspecialybesir t.ltalijoje ir lspanijoje.ro tarpu JAV daZnesnistruunpalaikisnedarbas. duomenimis. Tadiau ivairiose5alyseilgalaikiamsbedarbiams bfidingosnevienodos socialinesir demografines charakteristikos.renkantisnaujq profesij4 sudarantisidarbinirnoplanus rr t. Jo atsiradimui Vakarq E. apib[dintos l-ojo skynaus antrameskirsnyje. " Europa Siuo atveju tai Pranc[zija. jaunirnas ir vyresni kaip 55 metq amZiausasmenys. Vokietija. Lietuvoje ilgalaiki nedarbqskatinaiios prieZastys: . nes dar-rgelyje Saliqdaugiaukaip puse bedarbiqneturejodarbo ilgiau nei vienerius metus. ilgalaikiq bedarbiqdidesniEjq dali sudarojaunimas. ilgalaikiq bedarbiq pasyvumasprof'esineje srityje.neturintisprofesinio pasiruosimoir patirties.1a. nes fakti5kai dirba nelegaliai.menkasgyventojqteritorinisrnobilumas. p. Bclgija. ItaL.daliesZmoniqnernokejirnas valstybines uZsienio bei kalbq. . l99l m. Tokiq situacij4 lemia nedarboprieZastys. O l99lm.Olandija. .

kad vyriausybds psichologinespasekmes.3 t56 13. sudarytr'1 darbuotojq strukt[rE Akivaizdu. 5i tendencija grupiLl1995m.8 10. bhdingi skirtingoms JAV gyventojq lygis (U. Yo Darbo jigos dalis bendrame suaugusiu gyventojtf skaidiuie.6 4 q 66. beveiknuolatos procento. 414 .N.kad tos padios nedarbo maZinimo priernonds negali bDti taikomos abiejuose kontinentuose. Be to.lyg1.. ypad tose Salyse. ir bet Nors duomenys senoki.) lSviso BaltaodZiai vyrai Baltaodcsmotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Nedarbo lyeis. todel aiSku. palyginti su kitomis amZiausgrupetnis.4.4 37.2 59.s nedarbo lygis. sunkias ekonominesir Tadiauji turi blti politika pirmiausiaturi bOti orientuota ilgaiaik!nedarb4. Taigi visada labai svarbu tiksliai nustatyti ilgalaikio nedarbo mast4.6 '7\ 7 4. sr-rkeltas lvairiausiq I 1.Anksdiau mineta. Princiovekonomiks.0 69. kad tipiSkiausias pavyzdys yra JAV gyventojq atskirq demografiniq grupitl nedarbo lygiq palyginimas. 5 5 55 4 0 .6 lenteleje pateikiami nedarbo lygiai. iki l9 m. Zymiar auk5tesnis nedarbo lygis tarp Kitas bruoZas .2.6 lenteli.) buvo 7.3 51 5 58 . jis sukelia Ilgalaikis nedarbaspakelia bendrqji r. Nedarbastarp atskirq demografiniq grupiq Kitas svarbus nedarbo rodiklis yra lvairiLl gyventojrl demografinirl pagal rasinE grupiq nedarbo lygis. ll.562. JAV dominuoja laikinasis nedarbas.I 39.8 rpy I t i n i s : M nkj u G. i kur ilgalaikis nedarbasapima palyginti nedaug labai tiksli.6 10. kada bendrasis demografinerns b[dinga.daugiau negu dvigubai aukStesnis jLrodaodZiq.kad jis didesnisEuropojenegu JAV.2 nedarbo grupems1985tn. Sis rodiklis ypad skiriasi grupiq.0 5q5 t7. o Europos Salyse prieZasiiq strukt[rinisnedarbas.l 34. budingas 15pateiktqduomenqmatome.redarbo Akivaizdu.kad jauniemsdarbuotojan. darbo jegos. 7o 5. JAV nedarbolygis tarp skirtingqdemografinitl (procentais) DemogralinAgrupE gyvcntoJai SuaugQ (nuo l6 nr. P.ir rryrcsni) lS viso BaltaodZiairryrai llaltaodcsn-rotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Jaunimas (nuo l6 rn. ll.

jie daugiuusir priklauso. Kiek Zemesnis tik Liuksemburge.2 8. Austrijoje..3 12.5 14 A l 998 t9. jaunirno nedarbas.6 t7.susiderinimo" ir procesas.AukSt4 jaunimo nedarbo lygi lernia tai.5 10.9 26. Neturindio reikiarnoskvalifikacijos jaunirno idarbinirnqstabdoaukitas darbo rinkos pusiausvyros darbo uZmokestis.EuropeanCommission 1998a:149.6 )qq Junctinc Karalvstc 7.9 7.7 l 5.0 21. Auk5tasjaunimo nedarbolygis rodo jo ie5kornodarbo specif-ik4.l o.0 I 995 21.7 7.1 )5) 1994 22.9 t9.rr b e n d r a s i s e d a r b ol y g i s b u v o d i d Z i a u s i a-s a l i t i n k a m a i : 2 2 J : l l ..8 7.0 14) I 1. Jaunimo (15-24 rn.6 6.9proc.) nedarbolygis Europos SqjungosSalyse l99l-l 998 rnetais (apskaidiuotas darbo j€gos) nuo Salis I Sv i s o E S i a l v s c Bclgija Danija Vokictija Graikija lspanija Pranciizija Airija Italija Liukscmburgas Olandija Austrija Portugalija Suornija )vcdlla Metai 1991 t6.J 8.33.8 t4 5 27.. 6 t6.kur ypad aukStas Ispanijoje* 42.8 14.8 43. svarb[s jauno Zrnogaus Be karjeros fonnavimosi aspektai.8 ?? Q t1 a 22.4 25.7 11.1 t?{ 5fr 16. . kad Sian.melynosioms apykaklems". o paklausa labiau priklauso rluo ekonornikosciklo.9 I 1.0 30.* P.European Com'rissiouy.Luxemburg. )\7 13 ./ 8. pavyzdLrui.9 Jaltinis: E i n i s : Empoyrnentin Europe 1996.6 ) 1 4 14J I 993 2t . Vokietijoje ir Danijo.7 45. kad jauni Zmonds nesiruoiiapastoviaidirbti.1 8.0 1)) 7. nesiulo j iems kvalifikuoto darbo. I ll. JAV juodaodZiq aukStesni nedarbolygi lemia tai. suvokdami.6 5 q 1t o 992 8.ES jaunirnonedarbo lygis pateikiamas 1.8 10I .1 7.2 6.6 3l..5 31.7lenteleje.0 8.rkontingenlui bfidingas auk5tas atleidimq i5 darbo lygis ir Zemas ldarbinirno lygis. 1996.1995 rn.1 16. 147*162. Salyse.l . kuriq darbojegos pasiulosperteklius didesnis negu . Auk5tasjaunimo nedarbolygis taip pat ir Europos Sqjungos Salyse.8 l') | 3 5J il.t 5 1a A 27. Suomijoje.6 9.2 4. 3 218 . Darbdaviai.0 29. to.8 1 15 t6. AukitasjaLrnimo nedarbo lygis ES pakeiiair bendrqnedarbo lygl.2 proc.2t).2 34. ltahjoje . 13.s 5.7 5'. U i r 1 7 .6 17.1 ).l 1 16 22..4 5 4 II.9 1 11 22. kad.le. 0 n 1t5 .64..1 9.3 t t.3 6.baltq1q apykakliq".1 14.8 11' 26.4 proc.4 I5.reikalaujandiospecialaus i5silavinirno. Zmogaus darbo. kad daugelis jaunq Zmoniq dar mokosi arba kelina mokytis.7 fentel6.8 6.7 27. laip pat tai.

kurie tiriarn4lq savairEaktyviai ir ieskojodarboir buvo pasirengg artimiausias savaites per dvi pradetidirbti. o apskaidiuotas 15*24 metq asmenq nedarbolygis . .o ji suradgper artirniausias savaites dvi buvo pasirengg pradeti dirbti. kad teritorines darbo birZos neturi pakankamos informacijos apie visus nedirbandius jaunus Zmones..yra ta. narnq Seirnininkes kiti neaktyv[s gyventojai. pateiktq duomenq skirturnai susidaro todel. Lietuvos Svietimosistemasilpnai susietasu darbo rinkos ir uZimtumo problemq sprendimu. o dia neissiversibe ! sisteminioprofesijq ir kvalifikacijq poreikio tyrimo ir prognozavimo. jei remsimes ne Darbo birZos.Todel. birZose.b[dingos visorns Salims.Nr.31.no nedarbo prieZastys.0 proc.neoficialiose darbo I darbdavius. studentai. kad rengiamq specialistqskaidius ir kokybe neatitinka Salies(regiono) [kio poreikiq.procentq.2 procento. Todel viena efektyviq priemoniq jaunimo nedarbo problemoms sprEstituretq buti profesinismokymas. sios (15remiantis 24 m.darbo jegos. lV ketvirdio pabaigojeSalyjebedarbiqiki 25 metq buvo 18. ieikojo patalpq.turgLtose.1996m.reiketq ira5yti ir ketvirtEl4. o Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis: jais.) arnZiausgrupesjaunimo nedarbo lygis buvo 34. Aukst4 iaunimo nedarbo lygi ES Salyselernia bendros jaunir. 4t6 . Zmonesnera mobilus.8 proc.[rengirnqar kreditq savoverslui pletoti. Tyrimo duornenimis.kartu ir gana laisva bedarbio sEvokos interpretacija.panaSus kaip ir kai kuriose EuroposSqjungos Salyse. Pagal EUROSTAT (ES statistikos tarnybos) reikalavimus bedarbiais laikomi l4 metq ir vyresnioamZiaus gyventojai. amZiausjaunrmo grupeje.Svietimosistem4. Kita jar"rnimo nedarbq didinanti prieZastis. keturias savaites [vairiais bfidais aktyviai ieskojo mokamo darbo: kreipesii valstybinEar privadiqdarbobirZ4 tiesiogiaikreipesi lankesi statybose..m[sq Salyje prie jaunimo priskiriami 16-29 m. Prie bedarbiq priskiriami ir tie moksleiviai. sprendZiant nedarbo probrernas. 1996. Kita vertus.18. 'n Valstybine jaunimo politikoskoncepcija /A/alstybes Zinios.i darbo rinkos ir uZimtumo reguliavimo sistem4 greta pagrindiniq jos mechanizrno elementq .-V. toddl labai aktuali [vairiq mokymo [staigq absolventq nedarbo problema. darbdaviu tarpininkaujandiq darbo rinkos institucrjq. Kadangi Lietuvos jaunimas daZniausiaimokosi ir tik po to ie5ko darbo. kacl rengiarnq specialistq kokybe neatitinka lkio poreikiq. Lietuvos darbo birZos duornenimis. kurie tiriarnEiqsavaitgdarbo neturejo. Jo pagrindine prieZastista. baigps bendrojo lavinimo mokyklos 9 klasesir l2 klasiq taip pat profesines auk5tesni4sias ir mokyklas. amZiaus asmenys. gimines ar paZistamus.8 proc. orientuotas darbo rinkos poreikius. Todel visq ripq mokymo institucijoserengiantspecialistus ypad svarbusderamas praktinis parengrmas. Tai daugiausiajaunimas. Tadiau Sis vaizdas bus kitoks.65. . 18-29 m. Pagal valstybing jaunirno politikos koncepcij4rs. auksdiausias nedarbo lygis buvo 15-19 m.

. Kokiu atvejunedarb4galima laikyti socialiainaudingu? Kuo skiriasi ilgalaikis ir trumpalaikisnedarbas? Nurodykite ir apib[dinkite rnikro . . 9. Paai5kinkite nat[raliojo nedarbolygio sqvokE. I l. uZimtumolygis .Pagrindin6ss4vokos . uZimti gyventojai . (nedarbas) bedarbiai . nedarbohisterezd laikinasisnedarbas struktlrinis nedarbas ciklinis nedarbas visi5kasuZimtumas natfiralusis nedarbolygis rnikroekonominiai nedarbonuostoliai makroekonorniniai nedarbonuostoliai Okuno desnis pasyvi vyriausybes uZimturnopolitika aktyvi vyriausybes uZimtumopolitika Kartojimo klausimai l. 6. 12. 10. . 3. pakeitimo santykis .Politikai gali laikinai sumaZinti natlralqjl nedarbo lyg1. tmediaisprieZastys? Kuo skiriasi aktyvi ir pasyvi vyriausybes politika. kodel nedarbotrukm€ yra vienas i5 b[dq atskirti laikinqjI ir strukturinInedarb4. nedarbo lygis nelankstus darbo uZmokestis . 4. maZinantnedarbq? 417 . 14. lukesdiqnedarbas . kokiais atvejais realusis darbo uZmokestis gali buti auk5tesnis darborinkos pusiausvyros uZ darbouZmokesti. 1. K4priskiriame prie bedarbiq? Kaip apskaidiuojamas nedarbolygis? Kokios prieZastys lemia nedarbqjo lygi? Paai5kinkite. o . Kas sudarodarbojegq? Apibfdinkite nedarbq. .ir makroekonominius nedarbo nuostolius. Kuris i5 trijq nedarbotipq yra Okuno desnioobjektas? . 2. . . vykdydami skatinandi4jEmonetaring politikq". 8. s t r u k t [ r a l i s t i nh i p o t e z e d . . 5. r r . Paai5kinkite. 13. Ar sutinkatesu tokiu teiginiu? Kokios pagrindinds nat[raliojo nedarbo lygio padidejimo Europoje pastaraisiais deSin. darbojega .

lnfliacija ankstesniaislaikais buvo laikino pobfldZio. Ji pasirei5kiaprekiq kainq kilirnu bei pinigq nuvertejimu ir neigiamai veikia ekonomik4 sukelia daug nepageidaLrjarnq socialiniq padariniq. Kai kuriq prekiq kainos net ir infliacijos s4lygomisgali i5likti nepakitusios (arbanet gali sumaZeti). DvideSimtajame amZiuje infliacija igavo visuotin[ pob[d1. lnfliacija . Pats infliacijos tenninas kilqs i5 lotynq kalbos ZodZio . daugiausia susijusi su karais. tai ndra tam tikrq prekiq arbajq grupiq kainq didejimas. 12.nedarbo ir infliacijos sqveikos problemos. Net ir XX a. Nepaisant infliacijos tempq maZejimo pastaraisiais j n r e t a i si.). 418 . kuris pasireiSkia prekiq ir paslaugqkainq kilimu. revoliucijomis ir kitokiornis politinemis negandornis.INFLIACIJA Infliacija yra viena opiausiq ir sudetingiausiq Siuolaikiniq makroekonominiq problemq. antroje puseje.pasekmes. tai nukrisdavo. kai I apyvart4 buvo iSleistagausybd popieriniq pinigq. a Sioje temoje bus nagrindjama infliacijos esrnd. t e b e r a k t u a l i . tapo [prastureiSkiniu ir viena i5 opiausiqsocialiniq ekonominiq problemq. Tadiau kainq pokydio laipsnis labai nevienodas atskirais laikotarpiais ir skirtingose pasaulio Salyse arba regionuose.1. Be to. tai ne vienkartiniskainq pakilirnas. Todel kai kada tvirtinarna. JOS FORMOS tR TEMPAI 1 2 . Tadiaui5 esmds infliacija susiformavo tik XiX a.kad kyla bendrasvisq prekiq ir paslaugqkainq lygis.. jq sukeliandios prieZastys. prekiq kainos padvigubedavoper 70*100 metq.rsdavo turimq pinigq nuvertejimo.o nuolatos besitEsiantis rei5kinys. I n f l i a c i j o st u r i n y s Infliacija (inflation) yra pinigq nuvertejimas. atsiradus piniginiams Zenklams. l . veltui popieriniai Ne pinigaivadinarni bedos. vargo vaikais.tai ne bet koks kainq kilimas. trunkantis gana ilgai. l . Manorna. kad infliacijos terminaspirm4 kartq pavartotas JAV pilietinio karo metais (18611865m. Kainos daZniausiai keitesi didejirno linkme.l2. Kainq kilimq Zmonija patiria nuo seniausiqlaikq. rei5kiandio i5putim4.kad infliacija Zinornanuo seniausiq laikq. TNFLIACIJA.Infliacija reiSkia. Infliacijos bruoZai eme rySketi. pradZioje vidutinis visq prekiq kainq lygis tai pakildavo.DaZnai jq sukeldavo epidemijos. aptariami infliacijos sprendimobDdaiir antiinfliacindvyriausybds politika.inflatio". todel viena Zmoniq karta beveik nepajr. Tadiau iki XX a.

t. (l163. taip pat ir Lietuvai. Sveicarijoje ir t.std.). l99l-1996 m. (pagal178 Saliqduornenis).php?parenF3 79. . CPI.198: http://www. jie kitose Salyse vir5ijo 20 proc.4 procento. 12. pavyzdliui.9 proc.1999m.51. infliacijos tempai kelet4de5imtmediq buvo maZesni nei l0 proc. kaip Sios Salys. (pagal 66 Salis).. (i5tyrus150 SaliL). Vokietijoje. laikotarpiu buvo 46. buvo 12. infliacijostempainukrito iki 0.1 pav. o Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje l95l m. Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje 1951-1996 m. P. l9ll-1996m.100 procentq. kad joks kitaspasaulio regionas.9proc. iSskyrus Centrinq EuropE 3-arne de5imtmetyjenepatyr€ tokiq spardiq infliacijos ternpq taip ilgai.% | 400 | 200 | 000 Nlctai Saltinis: Lietuvosstatistikos melraStis 1997. l paveiksle.Veliaujie pastoviai maZejo.Paskutiniajame Sio amZiausdeSimtmetyje labai dideii intliacrjos tempai buvo b0dingi ir daugeliui Rytq Europos Saiiq.. kad ypad dideli infliacijos ternpai Lietuvoje bLrvo 1992m.7 proc.Kaj kuriose Salyse. . o dar kitose .8 proc. Galima tvirtinti. Infliacrjos tempai Lietuvoje l99 l-2001 m.0 proc. per metus. .palyginti su ankslesniais rnetais Matome.ltlweb/main..Ypad dideli infliacijos tempai bfidingi Lotynq Amerikos Salirns.148.Devintame Sio amZiaus de5irntrnetyjevidutiniai infliacijos tempai dia buvo reiSkiami lriZenkliais skaidiais. pateikti l 2. Vartotojq kainq indeksodinarnika.

jie sudare 1.Pasleptosinfliacijos ' IllarionovA. Tikroji.matoma" i5oreje. 1 9 9 0 m . pasireiSkianti atskirose Salyse.daZniausiaitrukdavo neilgai ir baigdavosi pinigq reformomis. 1 p r o c . 2 . DaZniausiai vertinaura neigiamai. 2 . Jq galirna skirstyti ivairiais poZi[riais. Pagal viet4 infliacrja gali bLiti lokaline. 8p r o c e n t o ' .Piktoji" monetarind.t. 9 8 0 m . . Kai kurie ekonomistai mano.2 proc. Pagal rei5kimosi pob0d[ infliacija gali b[ti atvira ir paslepta. .. 1 9 1 0.y.1 9 9 6m .1 4 5 . 2 0 0 l m . l p r o c . vidutiniai metiniai tempai buvo 3. 2 0 0 0 m .* 2 . kad tLromet. int/cornm/eurostat/Publ icldatashop 420 .2.. 7 1 p r o c . . ' o NeZymusjos ternpai ir kitose i5sivysdiusiose indr.3 . ta 12.1.. Defliacija gali brlti dviejq ni5iq: 1. Pastaraisiaismetais vis daZniaLrkalbama ir apie infliacijos prieSingybq defliacijq.. Infliacijos formos lniliacija gali buti ivairiq ru5iq.rgq kainq lygio srnukirnas. mast4ir t. kuris rei5kia . Defliacijos reiSkiniai pastaruoju metu stebimi ivairiose pasaulio S a l y s e . 3 p r o c . ji sukeliandios kainq srnukirnq. p. Pastebimabendra pasauline infliacijos maZejimo tendencija.eu. 2.rstrinese Salyse.atsiradimo prieZastis.. 9 p r o c . Tai bendrojo visq prekiq ir paslar.deflare". (Infl iacijos ternpaiiSreikSti vidutiniais nesvertiniais dydZiais). Dabar vykstanti infliacija yra pasauline.nup[sti".5 . ir apimanti visasSalisarbaSaliqgrupes. . kylanti del technologines paZangos sqlygojamodarbo na5umodidejirno.svariausios infl iacijos s4lygosiSnyks.1 9 6 0.taip pat ir besivystandiose Salyse. Nepaisant to.Sis terminas kilgs i5 lotynq kalbos 2od2io.tai teigiarnas reiSkinys. rost 1997. ' http://europa.5 procento. pasauline.Atvira infliacija pasirei5kiakainq kilimu ir . kai pinigq rinka bus visiSkai globalizuota kai valiutacirkuliuostik kaip elektroniniai ir pinigai. . Sios problemos aktualurnasivairiose Salyse nera vienodas.Pagrindine infliacijos temptl sumaZejimoprieZastis yra ekonornikosglobalizacija ir tarptautiniq finansq rinkq egzistavirnas. Infliacijai ekonornideskij //Voprosyekonorniki.t. . Nedideli infliacijos tempaipastaraisiais metaisyra EuroposSEjungos Salyse: 1990-1998m. pasireik5davoatskiroseSalyse. pagalviet4 pasirei5kimo pobndi. p r o c . kylanti del ribotos pinigq pasiIlos. .l 9 .No8. 92 96.Ankstesniaislaikais infliacija buvo vietine. i pp a t i r L i e t u v c r j e . technologine..2 6 . . V€lesniais metais jie dar labiau sumaLejo: 1999m.

Vis delto iki XX amZiaus Zinomi tik trys itin aukStosinfliacijos atvejai. Pagal infliacijos mast4 arba intensyvumq iSskiriamaSliauZiancioji.tai infliacija. Hiperinfliacija (hyperinflation) ypad dideliaistempais. Ukines sutartystuomet sudaromos. inlliacrja. Suoliuojaniioji infliacija (galloping inflation) . hiperinfliacija yra tuomet. Ji trunkailgai.gali bfiti ivedami talonai ir t. Be to. arba siejamossu tvirta valiuta. tai. P. kilusi antikos laikais Romos imperijoje III amZiuje. taiiaujos tempaineradideli. Keigeno nustatytos ribos. Tadiau XX amZiaus pabaigoje ji padaZnejo: pavyzdLiut. pasldpta inlliacija pasireiSkia tuomet. LarrenF.t.. Paslepta infliacija atsirandatuomet. kai bendroji paklausavirSijabendrq4 pasiiil4 ir susidaroprekiq stygius. 5uoIiLroj andioji infl iacija ir hiperinfliacija.Ekonomistq nuomone. 9-o de5imtmedio antrojepusejepastebeti septynihiperinfliacijosatvejai. Makroekonornika. XX amZiujeekonomistaiiSskiriatris rySkiuslaikotarpius. saikingainfliacija. Tai slenkandioji. Ten infliacija buvo tramdomaadministraciniais b[dais.kaip esantatvirai infliacijai. pasiZyminri Remiantis klasikiniu Kolumbijos universiteto ekonornisto Filipo Keigeno (Cagan.786. Visi jie buvo glaudZiai susrjg globaliniais su istoriniais politiniais ir ivykiais. A a 1 . Globalnyjpodhod. S[auZianiioji infliacija (creepinginflation) . kai kainq kilirno ternpai vir5ija 50 proc. Suoli5kai ir turi tendencijE dideti. kai kainos kyla gana staigiai.kai daugelyje ' SaksD2. Del to daZniausiai dideja deficito mastai. per menesi. Philip) apib[dinimu. be to. Tuo atveju metiniai jos ternpai siekia beveik l3 000 procentq!Hiperinfliacija nera daZnas rei5kinys:per vrs4 pasaulioistorij4 iki XX arnZiaus paskutiniojo desimtmedio Zinomatik l5 jos atve.q. kai kainos kyla l6tai. net Pirmuoju labai aukStos infliacijos pavyzdLtulaikoma infliacija.esme ta. D. per metus. ne vienasjq nepasieke F.ivertinus infliacijos lyg[.ber pastoviai. Ekonomi5kaistiprioseSalyse kainq kilimas tuo atveju gali siekti 2530 proc. l€toji.tai infliacija. per metuso dabartiniumetu l-3 procentai. nustatantvirSutines kilimo ribas. atvejqpasirei5ke ldo-mu kad visi istorijojeZinomi l5 hiperinfliacijos XX amZiujes.kai kainq kilimas dirbtinai ir jq stabdornas. B. Si infliacija gali siekti 3-7 proc.Tuo atveju pinigq perkamoji galia i5 esmes nepakinta.Tai buvo btidinga socialistinems Salims. kad kainos formaliai gali i5likti nepakitusiosarba dideja ne raip spardiai.

atsiZvelgiamai prekes ar paslaugos o Gaidar E.100 000 pesq kupilra . Ukrainojebuvo 10 155proc. galima apibldinti tokiais pavyzdLiais: fermeris. daZnai pereinama prie nat[riniq mainq. o popieriniq pinigq perkamoji galia gali kristi Zemiau uZ jierns pagaminti sunaudotopopieriausvertg.Saliqkiio hiperinfliacija tai Pirmojopasaulinio karopabaiga. pardavgs Zem€s sklypE uZ 80 000 rnarkiq. sudard20 mln. Zmones nustojatikejg pinigais.1. Hiperinfliacijos prieZastys. Kainos SioseSalysekai kuriais metais pakildavo po 20 000 proc.No. Infliacijos lygis (tempas) (IR . Infliacijos matavimo biidai Pinigq . Vengrijoje. Anlrojo pasaulinio karo pabaigair 9-asSioamZiaus de5imtmetis. 1984-1985 m.po Antrojo pasar. Jis skaidiuojamas vartojimo tik prekems ir paslaugoms.Gruzijoje7488procento".J[ nustatant. pavyzdZiui.tai bendrojo (vidutinio) kainq lygio santykinispokytis per tam tikr4laik4.politiniai sukrdtimai.5.o Bolivijos i5laidospinigq spausdinimui (pirkimui) 1983m. Hiperinfliacijos s4lygomis smarkiai padideja pinigq spausdinimo kaStai... kas menesi. kad prireike du kartus per savaitEi5 VFR ir Anglijos ldktuvais gabenti ten i5spausdintus pesus.. 12. Infliacijos tempamsnustatytitinka ivairus kainq indeksai. 1997. Kinijoje. p.Pladiausiai naudojamasvartotojq kainq indeksas. [kio chaosas. Armenija ir Ukraina 1993m. . kad didZiausiasbanknotas. Artimq hiperinfliacijaibuklg patyre Lenkija ir Jugoslavija 1989m.Taip buvo. 422 . 1919m. Vokietijoje po Pinnojcr pasaulinio karo. Pavyzdiziui.inflation rate) .Detskijebolezni" postsocializn. po keleriq metq uZ tai galejo nusipirkti vilnon[ megztini.10 996 proc.rlinio karo. karai.. Infliacijos lyg[ parodokainq augimo tempai.vertds" pasikeitimus galima i5matuoti tik bendrojo kainq lygio pokydiais. USD. Hiperinfliacijos mastq Vokietijoje 1922-1923m.Gruzijair kitos posocialistines Salys Sio de5imtmedio pradZioje..CPl.ra //Voprosy ekonorniki. pokario sunkumai.. Todel hiperinfliacijq galima vertinti kaip didelEnelaimE.3. hiperinfliacijE patyre Bolivrja: dia infliacijos tempaibuvo tokie dideli. vartojimo kainq prieaugis 1993m. o restorano lankytojai pavalgg kartais sumokddavodu kartus brangiau negu paZymdta valgiara5tyje (kainos Zaibi5kai pakildavo). Todel infliacijos lygiui [vertinti daZniausiaipasitelkiami kainr"l indeksai. lnfliacija taip pakenkd pinigq vertei. Japonijoje .4.oficialiai buvo keidiamaI du USD.Armenijoje. Tai uZem6 trediE Saliesirnporto vietq. Rusija.

1) dia LM . Al-+ I (u \ P l pinigqpaklausos pokytis. nustatant realrij! BVP.nl --2 s "[ (M \ " .Vadinasi. Siq dydZiq ry5io glaudumq atspindintis koreliacijos koeficientas l97l-1995 m. praktiSkaiBVP defliatoriumi naudojamasi lymiai rediau negu vartotojq kainq indeksu. Siuo atveju * infliacijos tempq nustatymQ. nustatant infliacijos lyg[. Jis tiksliau atspindi infliacinius procesus.. kad tarp CPI ir BVP defliatoriaus dideliq skirtumq nera. per kuri kainos padvigubeja. %o..Tyrimais nustatyta.y. metiniai CP] dydLiai. kaip kinta visq Salies prekiq ir paslaugq kainos.nagrinejantinfliacijos prieZastis.kad vieno rodiklio pakeitimas kitu galetq veikti rezultatus. J infliacijos tempai lygfls pinigq pasillos pokydio tempams. nes apskaidiuojamasvisoms BVP sudetin€ms dalirns: vartojimo reikmenirns. . Apie tai buvo kalbeta. Vartotojq kainq indeksasapskaidiuojamas pakankamaioperatyviaiir palyginti nesunkiai. eksporto prekdms. galutinis jo dydis daLnatkoreguojamas.# Jei realioji pinigq paklausa nekinta. Todel.%. tuomet IR = LM . Vienas jq . -_--.38.2. No. ' 423 . Tadiau BVP defliatorius daZniausiai apskaidiuojamaskartE per metus.Priminsime. 1997.lyginamqli svori Seimos vartojimo i5laidose.o%. lnfliacijos tempams[vertinti naudojamas bendrojovidaus produkto ir defliatoriLrs. Jt apskaidiuoti Lymiai sunkiau.. | . apskaidiuojamas laikas. investicinems prekdms. buvo lygus 0.paklausosir kainq kilimo tempus. 1R.9943 (154 Saliq vidurkis)s. problemabus aptarta. SiqdydZiq skirtumasneratoks Zymus.infliacrjos tempq nustatymas.JeiinTliacija IllarionovA. p.. I.realiosios P .J' I' (12. Zakonorniemostirnirovoj intliacii //Voprosy ekonorniki. nagrinejantrealqli nacionalinfproduktq 2 skyriuje. kad jis parodo. Infliacijos tempai ivertinami ir kitais bfidais. Pladiau 5i .Gali b[ti nustatomimenesiniai./Infliacijos laipsniui ivertinti gali bilti naudojamail.nominaliosios pinigq pasillos pokytis.ketvirtiniai.taisykle 70'lJa remiantis.infliacijos tempai. Tuo atveju infliacijos tempas IR= LM ..-"". .siejantpinigq pasiulos.bendrasis kainq lygis (vidutine prekesvieneto kaina).%.

tuomet padidejusiqpaklausE galima parenkintitik kylant kainoms. l0 proc.tai baziniq metq kainq indeksasbus 100.rsospadidejimas (ADt) ir b c n d r o s i o s a s i u l o s u m a Z d j i r n aA S J ) .infliacija (demand. septynenrrsmetus (70i l0:7). per metus. Bendroji paklausagali keistis.V a d i n a s ii. t. dideja ir realitrjigamybosapimrjsbei e.y. 2.n d e k s a d i d e j a n e t o l y g i a i . dabartiniumetu tarp ekonomistqgaji nuomond.. Kainos kyla tuomet. nuo praejusiqmetq I l0 proc.( 1 1 0 x 1 .%i-srglB5tq " !. ir j s i e k i a a u l 2 l p r o c .2.arbavartotojq. 12. 5 proc.rmfiff.Tai kainos.gt9tl!-i9-"*il!l".lg-: plg-. kai bendroji paklausapadideja.kuri gali blti lvairiq ligq poZymis..y. Bendrosiospaklausossukeltainfliacija kainq.. kasmet dideja vis daugiau. bendrosios paklausos-bendrosios pasifilos sqveikos model[ (AD-AS).pavyzdLiui. @. 1 0 : 1 2 1 ) . l0 proc. antrqiq metq .y.vyriausybesislaidomsir grynajarn eksportui.. Bendrosiospasi[los pokydiq skatinamainfliacija vaclinama kaitq infliacija (cost .110 procentq. lnfliacijq sukelia bendrosios paklar. Trediaisiaismetais jis padidejadar l0 proc.i:iygLg jei Vadinasi..2.kai turima pakankamai kapitalo.vartojimui. -:eltp.yra laisvosdarbojegos.suddtinga ir diskutuotina problema.e fJidt". pasiekuspotencialqii nacionalinioprodukto lygl )'p. t.Taisykles 70" esrneyra tokia: skaidius70 kainoskadmetladi. 424 . kad infliacija yra daugelio veiksniq pasekme. 12. S i a si n f l i a c i j o s r i e 2 a s r ia p t c r s i r n e p s (s p s atskirai.pull inflation).. i5skiriamos dvi infliaciiq sukeliandiq veiksniqgrupds: l. lygio.'nyfrg.push inflarion).ekonomikaijau veikiant visu pajegurnu.:S*S. Taip gali bDti. jos padvffies fier rai lnfliacijos prieZasdiq nustatymas . s t. jei jos kasmet kyla. pavyzdZiui. Naudojant svarbiausiq makroekonominl modell. tar padvigubes per keturiolika metq (7015:14).[a. Nepaisanttam tikrq skirtumq.t.1.y. keidiantisjos sudedamosiorns dalirns . vadinama paklausos.jal+a!s3:_li*. Bendrosios paklausos pokydiq sukelta infliacija.Infliacija yra visos ekonomikosfunkcionavimoatspindys. investicijoms.. Jeigu ekonomikoje yra visiskas uZimtumas ir panaudojami visi kiti gamybiniai istekliai. veltui Ne ekonomistaijq kartais lygina su kfino temperattra. Dideiant be[drajai paklausai. INFLIACIJOS PRIEZASTYS yra pastovi ir sudaro.Ceja-lT--proc.

ggr-q p5illtit<as.3paveiksle. Deficitiniai valstybiqbiudZetai. kol susidarys nauja ilgalaikd pusiausvyra. susiklosto nauja trumpojo laikotarpio pusiausvyrata5ke 81.. Kainq lygis pakils dar daugiau. Paklausos infliacija Toliau procesairutuliojasi taip. 3.. naudojant skatinandiqsias. tuomet realioji gamybos apimtis tuo laikotarpiu bus palaikoma auk5diaupotencialiojo lygio.o ilgalaikis procesas. tai ekonomind sistema judes Sia kreive tol.pageidautinaekonomind pusiausvyra. o kainq lygis vistl laik4 kils.Todel ilgojo laikotarpiopusiausvyrasutrinka (ta5kasEe). Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P7.Taip pat jau Zinome.. Pakilus galutiniq produktq karnoms. pradedakilti ir gamybos veiksniq kainos. 425 . lprastq mokesdiqdidinirno vengimasir kt. Del to padiddja garnyboskaitai ir sumaZejabendroji pasi0la. Pagrindines bendrosios paklausos pokydiq sukeltos infliacijos prieZastys.2 pav. Todel trumpojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreive persikelia i viriq. kad bendroji paklausapadideja.1 padeti AD1. o realioji gamybosapimtis grl5 i pradingilgalaikespusiausvyros padeti Ip. Siuolaikiniq pinigq pasi[losypatybes.ta5ke E0.fis. Jei bendrosiospaklausoskreive lieka toje padioje. AS lr ADr ADo 0 Yr. infl I Pradine padetis . Paprasdiausias paklausos iacijosmodelispateiktas 2. Sios yra l.kad bendroji dideja. Ynr Y 12.buvo i5nagrinetaankstesniuose skyriuose. Trurnpojo laikotarpio bendrosiospasiulos kreive AS lieka toje padioje padetyje. realioji gamybosapirntispadidejanuo )/" iki In. Jei bendrosios paklausos padidejimasyra ne vienkartinis.todel ADg kreivd persikeliai de5inE.kaling iq molet?Itn-q. Tarkime.-J*. 2. Tai pavaizduota 12.2 paveiksle. naujoje AD1 padetyje.

3 pav.pernelyg daug pinigq vejasi per daug maZqkiek[ prekir4. Remiantis kiekybine pinigq teorija. Pinigq pasiilla kaip infliacijos sqlyga Bendrosios paklausospokydiq sukelta infliacija pirmiausia susijusi su pinigq apyvartos ypatybemis. Siuolaikiniq i5 pinigq spausdinimo neriboja jokios fizines galimybes.2.Gamybos apimties didinimq kaip Zinoma. kai pinigq gauseja nepalyginamaigreidiau negu produkcijos. i5leistas butelio ir igavEsvisi5k4laisvg. Tod€l paklausosinfliacijos esmd kartais apib[dinama vienu sakiniu . kad Siuolaikiniai pinigai neturi savo vertds. o tai sudaro geras sElygas didinti jq kieki.praryti" bet koki nevisaveriiq pinigq kiekl. Priminsime. galima tvirtinti.Saknys" gludi pinigq sferoje..Be to. infliacija visur ir visadayra pinigq sferosrei5kinys.S i a sprieZastis aptarsime atskirai. Tai lyg piktasis dZinas. Fridmenas yra pabreZgs. kad pagrindinetos teorijos propaguojama lygybe yra: 426 . koks pinigq kiekis yra b[tinas ir koks perteklinis (anksdiautoks kriterijus buvo taurieji metalai). riboja objektyvios s4lygos.1. Amerikiediq ekonomistas Nobelio premijos laureatas M. P D YE Y 12.. Paklausos padidejimosukeltainfliacija 12. Dabar pinigq sfera gali . Infliacijos poZymiai atsiranda tuomet. Dabartine pinigq sistema nebeturi kriterijaus.1. jos . kad pinigq kiekio didejimas yra svarbiausia infliacijos s4lyga. o prie jo turi prisiderinti kainos. leidZiandio nustatyti. it jq kiekis gali dideti nevarZomai.

0 1 q t. Jeigu.6 1. Fridrneno. kinta ir pinigq apyvartosgreitis. sanderiq skaidius arbabendrojoproduktokiekis. a. Pinigq apyvartosgreitis (kartais) Metai Salis D i d Z i o i iB r i t a n i i a Vokictiia Prancfrzii a Svcdiia 1985 1. P.5 0.6 1. padidejuspinigq pasiDlai. 2 8 . 6a MZP* p - arba xV:PxY.l lentel6.n Vadinasi.realusis nacionalinis produktas (arbarealusis BVp). pinigq poveikis infliaciniarns procesams sustiprej ir prieSingai. . keidiantispinigq kiekiui..0 1. )'.0 8. i . piniginio vienetoapyvarlos greitis(kartais).7 1.6 ? t JAV J a o o niia Kiniia Rusiia I. p .pakyla ir kainq lygis.nominalusisnacionalinisproduktas(arba norninalusis BVP).t 2.8 0. " : ! MxV:PxQ. JAV ekonomistas Samuelsonas. All . Tuomet o='. PrQ . pinigq apyvartos greidiui didejant.nominalusis bendrasis nacionalinis produktas(arba BVP) nulemiantispinigq paklausq.l 1995 1.0 l 5 1990 l.jis pabrdLd. tuomet pinigq pasitlos poveikis infliacijai gali sustiprdti arba susilpneri. : . PavyzdZiui. laikotarpiu pateiktas l2. kad pinigq apyvartos greidio pokydiai turi tik neZymiqmaZ€jimotendencijq. Px Y .9 :. //Voprosy ekonorniki. l 0 .6 1. vidutind prekesvienelo kaina. . Pana5inuornone ir M.Pinigq apyvartosgreitis kai kuriose valstybese 1985-1995m. 1 9 9 7N o .1 tinis: Seniacov V DeneLnaja massa i faktory iejo formirovanija Sendago I. M pinigq pasihla. i5tyrqspinigq apyvartosgreidio dinamik4 JAV 1939-1960 rn.9 1.l lenteleje. l2.5 2..2 1. laikotarpiu padard iSvad4 kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreitis turi maZejirno tendencij4.

f l i . Jeigu pinigq kiekis ir realusisBVP didetq tuo padiu greidiu.) pinigq pasiulosvienetq. ruomerliainq lygis (arbanet sumaZetq..y . l r r . 1990-1994m. Bet daZniausiai realiojo BVp vienerq keletas(keliolika.Tiffi. v ir y reiSkiasantykini atirinkamqdydZiq (p. i.1. f f Matome. r N t Lr l l L -.i I f..0). . kad infliacijos ternpai yra lygus pinigq pasi[los pokydioir realiojoBVP pokyiio rernpr4 skirrurmri. arba infliacrlos tempas. kad pinigq apyvartos greitis ivairiose Salyse kinta nevienodai. m. tuometp : m . ir y) kitimq i5reikStE procentais..t. tuomet kainq lygis yra tiesiog ( proporcingas pinigq pasiulai: ji dideja. - Jei v : 0. v. p:0.56 ir 207 procenro6. 1 9 9 7N o ..realiojoBVP prieaugio tempai. laikotarpiu realusis BVp vokietijoje padidejo. 1 0 . r y i fP dia v pinigq apyvartosgreidiopokydio tempai.-i1ruiffi?ifi'I:"d.kainq lygis automati5kai kai kyla. 2 2 .vadinasi. : 0 . i " Sendagovv.galima daryti prielaid4 kacl pinigq apyvartosgrerrisyra gana stabilus dydis. jis gali buti iSreik5tas funkcija: Sia p : f(n. daugelisSiuolaikiniqekonomistqpripaZlsta.:n'*uostempai. V. Jeigu realioji gamybosapirntisnesikeistq0 . pinigq pasiflla neturi dideti greidrau negu realusis BVP. kai 1.Japonijoje 6 ir 27. Mus domina ne absoliutus kainq lygis. PavyzdLiui. Jei V : const.i realusis BVP nekinta. o kainq lygio pasikeitirnas.Nepaisantto. y . . JAV atitinkamai9 ir 33 proc. p 428 . keliasdeiimtir t. M.rmpuoju laikotarpiu gali keistislabai ivairiai).norint pasiekti nulini infliacijos lygi. ' t r . p : m.. DeneZnajarnassai faktory ejo fonnirovanija //Voprosy ekonouriki.33 proc. jei m--y. Kinijoje . o pinigq kiekis Ml .y. tuomet infliacijos I tempai bltq lygrls pinigq pasi[los didejirno tempui.t. .8 proc. tuomet kainq lygis yra tiesiog proporcingas pinigq pasiulai ir atvirk3diai proporcingas realiojo BVp I apirndiai. Tai reijkia.. Je. t. 1 p .aptamauja" Prakti5kai pinigq pasifilos didejimo tempai virsrja realiojo BVp kilimo ternpus. atrnetus realiojoBVP didejimotempus.Tuomet intliacijos tempas yra lygus pinigq pasifios didejimo tempq ir pinigq apyvartosdidejirno tempq sumai. Vadinasi. p=m*y_r. Raidesp. kad ilguoju laikotarpiu tai gana pastovusdydis (nors trr. y). Remiantis kiekybine pinigq teorija. dali pinigq Zmonds nesikeistq nes taupo).

antra.kai infliacijos tempai ypad dideli.1 100. o .0 154 t.3lenteleje.0 171 r50 nis: lllariono Zakonomiernosti mirovoj e k o n o r n i k i1 9 9 7 .l kilirno tempaigali aplenkti pinigq pasifllosdidejimo tempus.. .-l 1991*1995 9 5 .. kai kainq kilirno ternpai smarkiai vir5ijo pinigq kiekio didejirno ternpE. sausis 923 m. Tqvaizdliar iliuslruoja hiperinfliacijavokietijoje po Pirmojo pasauiiniokaro. nuo jr4 . m>p.Pastaroji tendencija pasireiskia tuomet. Die Deutsireinflatio 1914-23. I 2.2 lentel€. surlaZdja realioji pinigq paklausa.3lentel6.7 0. N infliacii //Voprosy Vadinasi. esantliiperinfliacijai.rvter. pavyzdLiut.kodel gi . pinigq . Pirma. Todel kyla klausimas.5 0. Hiperinfl iacija Vokietrjoj e | 922-1933 rnetai s Metai 922 m./m€n. ir gali bltijaudiamaspinigq stygius.kainr.0 1981*1995 98.begarna". lerne pinigq pasiulospokydiai.I.T4 patvirtinair specialus infliacijosprieZasciq tyrirnai. licoa 923 m.. p>m. pinigq pasi[los didejimo rempai gali virSyri kainq lygio kilimo tempus.8 0.y. proc. 12.. spalis l6 354 Pinigq kiekis cirkuliaciioie Kaina 75 208 I l 9 l 8 9 r8 9 0 Infliacija.kuriq duornenys paleikti 12. 5 20 20t 2s6 189 386 29 720 altinis:G i 980.p . Apibendrinus tai. 2 . per ketvirti amZiauspasaulinds infliacijos dinamik4 ner 97.badas".4 2. 4 1 .y. Nors pinigr4 apyvarta pasparteja.procentlis Rodikliai P i n i q uD a s i I l a q P i n i g qa p y v a r t o s r c i t i s Rcalusis VP B Kiti I5 r'iso: S a l i qs k a i d i u s l 971-1995 97.1 100.7 1. parodytq12.I 0.1 0. galirna padaryti iSvadq kad infliacijos dinamikq pirmiausialemia pinigq pasiulosprieaLrgio ternpai.Nagrinejantpinigq kiekio ir infliacijos lygio s4veikq paZyrnerina. Kai kainoskyla labai greitaiir pinigai srnarkiai nuverteja.Infliacijosveiksniqlyginamasis svoris. Holtfrerich. Walter de Grr.7 proc. sausis 923 m.9 t00. kad galimi du atvejai.l. kas iSdestyta.3 0.2lenteleje.

reikia tureti daugumq parlamente.y. negalirna tvirtinti.. norddamos padengti valstybes skolE. silpnesnes Be Salys daZnai buna i5naudojusios valiutosatsargas.naZinti biudZetodeficito?Sios problemos irgi aptartos nagrinejant fiskalinEpolitik4.2. Anrra. Pinigq pasihlos pertekliq s4lygoja daug prieZasiiq. 12. del tarn tikrq prieZasdiqlabai svarbiu (o kartais ir vienintelir. ir uZsienyje. kad pagrindiniai deficitiniobiuclZeto Saltiniai yra Sie: paskolos i5 privataus sektoriausSaliesvilluJelieiaZiant Veiiyfrinir. Papildornas pinigq leidimas taip pat yra valstybds skola (centriniarnbankui). j Svarbiausiasq aptarsimeatskirai.r) deficitinio biudZeto Saltiniu tampa papildoma pinigq emisija. kad jq vyriausybds pastaruoju metu nesistengiamaZinti valstybds skolos didindamos infliacijel.obligacijas.vyriausybes) ir bankq sistema.2.kad kuo didesnis valstybds centrinio banko nepriklasornumas. 12. ir Silpnos Salysapskritaituri maZasfinansavitnoSaltiniqpasirinkimo galirnybes.qZsienio.rt popierius).radidinti rnokesdiq ir sur. pavyzdLiui. to. LeidZianr centrinio Salies banko vertybinius popierius. nes pradedarnanebetiketi valstybes sugebejimujuos i5pirkti. Taigi vyriausybds.InJliacinis mokestis ir senjoraias Kyla klausimas. Valstyhis biudieto deficitas ir infliaciju Nagrinejant fiskalingpolitikq buvo pabreZta. padidejus iSlaidoms arba esant nepakankamoms mokesdiq Vis del to iplaukoms. Pirmiausia.1. lssivysdiusiLl pasaulio valstybiq patirtis rodo. t.y. [ fprastasi5laidasprekdms ir paslaugomspirkti ir dali. kad daugelisvalstybiq fbrn. t.p4.Del to padidejane tik valstybdspajarnos. Cia pakartosirne tik svarbiausius Sios problemos aspektus.ruoja deficitinir"rs biudZetus. kad Siais laikais visos valstybes gali beatodairi5kai spausdinti pinigus. PaZymdtina.tuo maZesnis infliacr.los laipsnis. Gali trnkti rinkq. tik uZjq nereikiarnoketipahikanq. valiutos atsargqpanaudo-jimag-pqqlqlqg jS!5 1r (o tai reiSkia naujq pinigii leidimq). Jeigu deficitiniai bir"rdZetai forrnuojarniilgq laik4 tuomel gali blri vis sunkiau skolintis ir Saliesviduje. skirt4 obligacijq pah-rkanoms i5moketi.skolgs . rnokesdiq normq didinimas turi tarn tikras objektyvias ribas (tai atspindi 430 . suformuoja valstybinds institucijos (parlamentai. gali sukelti infliacij4 didindamos pinigq pasiLrlE. kodel negalin.3. bet ir iSlaidos. kurrose vyriausybegaletq parduoti vertybiniuspopierius:n€ra kam ir kur jq parduoti. skokl grqZinti. Vadinasi.per didelis pinigq kiekis apyvartoje? atsiranda PinigLlpasi[lq taip pat ir jos pertekliq.1. Iinagrinetosir deficitq susidarymo sElygos bei Saltiniai. Cia tik priminsime.vyriausybesi5laidos suskyla I dvi dalis.2. rnokesdius padidinti sunku .

silpnq vyriausybiq (Salyjedaug politiniq parlrjLf.seigneuriage". Jcr pavadinimas kilgs i5 pranc0zq kalbos ilodlio .A.indeliai.tai piniginio kapitalo savininkqnuostoliaidel infliacijos. (12. . sumaZdja ir .tai skirtumas tarp papildomai i5leistLl pinigq sumos ir jq iSleidimoi5laidu. C .apmokestinarni"ir kiti pinigq pasiulos Ml elementai.p x H P dia (12. anksdiau i5leistq pinigr{ verte. Lafero kreive).infliacijostempas. kuriose mokescius surinkti keblu del politiniq nesutarimq.infliacinis mokestis. Be abejo. gali bnti stiprios ilgalaikes mokesdiq mokejimo vengimo tradicijos (pavy zdLiui. ' VidurarnZiaislenvaldiiai turejo teisgkaldinti monetassavoteritorijoje 431 .jq realioji verte krinta. p .bendrasis kainq lygis. yra Saliq.kainq lygio pasikeitimas. Tai vadinamasis senjoraZas. lnfliacinl mokestipirmiausiamoka visi.seigniorage) tai pajarnos.. .g r y n ip i n i g a i : D . Kylant kainoms. Jis apskaidiuojamas taip: Ir . Papildornaspinigtl i5leidimas gali b[ti traktuojamaskaip infliacinio mokesdio ivedimas (I1 ..inflation tax) .pirmiausia dekiniai indeiiai. fl . arba dideles perkamosios galios pinigai.3) 1.. i * nominalioji palukanqnonra. Tredia.kurias gauna valstybedel savomonopolines teisesspausdinti pinigus. SenjoraZas(SE . Tuo atveju infliacijos mokestisgali bUti apskaidiuotas pagal fonnulE: Ir = pxC+Dx(p-i) dia p. Be ro.rei5kiandio d v a r i n i n k ov a l d o v ot e i s q T .pinigq pagrindas. Todel infliacini mokesti supaprastintai galima pavadinti grynll pinigtl mokesdiu. .senqjq'. Kai i5leidZiama daugiaupinigq. kas turi grynq pinigq. Italij oj e).4) Infliacinis mokestis patenka i valstybesbiLrdZetitr todel jis gali buti traktuojarnas kaip valstybds pajamos. P .

vyriausybespajamospradeda maZdti. kai p = px.sqlygojantismaksimaliaspajamasis infliacinio mokesdio. t. Ir=!T^u*.Kiek gi surenkamapajamq (. kad bet kokiq rnokesdiqlplaukos priklauso nuo mokesdiqnonnos ir mokestinds bazes apimties. Toliau didejantinfliacr. )? Zinona.GrafiSkaitai primena A.taip pat dideja. I. kad yra tam tikra mokesdiLl normos riba. Lafero kreivg (daZnaiir vadinamaA. tarkirne. Gaudamapajamq i5 infliacinio mokesdio. 1.y. pinigus +.y.y.eja(atkarpa ML).kat p -dideja.9t senjoraZas. kurios neperZengus.t. Ta pati taisykle tinka ir infliaciniarn mokesdiui. Nors senjoraZasir infliacinis mokestis nera lygiareik5rniai ir gali nesutapti.Pinigq spausdinimas prakti5kainedaugtekainuoja. . senjoraZas gali b[ti isreikstaspinigq. paprastumo deleijuos galitna sulyginti. Lafero kreive infliacijai).St) iS infliaciniq rnokesdiq( 1. t. gaunamos maksimarios infliacijos mokesdiopajamos. i5leistqi apyvartEtam tikru metu. Lafero kreive infliacrjai Kai p : 0.los ternpui.4 pav. vyriausybdgali padidinti savas i5laidas. Mat.Pasiekus tam tikrE infliacijos tempo rib4 t.t I .y.o pinigai gali bilti i5keisti i prekes ir paslaugas. Taip pat Zinoma.nedidindama[prastiniq mokesdiq (retesniaisatvejaisjuos net maZindama). =o. Jei jis (infliacijos tempas)vir5ija tam tikrq lyg[. perkarnqja galia.[plaukos maL.kacl Ir=sE dia . egzistuoja tam tikras infliacijos tempas. gaunalnosmaksimaliosrnokesdiqlplaukos. " Irnro* Ir 12. vadinasi. pasiekus labai auk5r4 infliacijos lyg1.

ltalijoje . zumaZej Pirmiausia a. Todel ir kilimo. laikotarpiu vidutini5kai kasmet ji sudare:iAV ir Kanadoje * apie 6 proc. pinigq naudojirno sfera susiaurdja. +55 .t.apie treddali.D. Pajamq dalis. Kita vertus. .. valstybespajamq. t.kadangi jq perkamoji galia labai greitai kinta. LarenF. Jau mineta. P. Paprasdiausias Yil YP inlliacija 12.28 proc.y. b0na reakcija i kainq kilim4 sukelt4kitq prieZasdiq. Pinline prieZastis yra kainq kilimas o pasekmd..5pav.priklausomybe prie5inga.5 procento". siekiant finansr"roti yra hiperinfliacijosprieZastis. Vadinasi. svarbiausia 12. Neretai tai perteklinepinigq ernisijane visadayra aktyvi inlliacrjos prieZastis.5 paveiksle. Makoekonomika. sieke 139.pinigq pasi[los didinimas. vadinasi sumaZeja ir apmokestinamqpinigq kiekis.V.@ tai--viikq!13l_-g$r. gaunarnai5 pinigq spausdinimo. PavyzdLiu| 1975-1985m.379. prisiderinti prie kainq nesusijusiossu pinigq kiekiu. Vokietrjoje .2.8 Bolivijoje infliacijospajarnos proc.stengiamasii5leisti kuo greidiau. pinigai infliacijos procesegali atlikti aktyvq arba pasyvq vaidmeni .2. " SaksDz. i5gyvenandiose valstybes pajarnq Saltiniu. kad daug sanderiq vyksta tiesiogiai. pinigq leidimas. BendrosiospasiIlos (ka5ttt)infliacija Siuo atveju infliacijE sukelia veiksniai.3. daZnai tampa svarbiausiu hiperinfliacij4 senjoraZas Salyse.g_ygk_Ll[?t"T Paklausosinfliacijos pradine sqlyga yra pinigq pasiulos didejirnas. gerokai viriijo visas kitas valstybdspajamas.o e5ant ka5tq intliacijai .y. pasi[los infliacijos modelispateiktasI 2. Peru.l3tlyl*k*s"!ll:.ivairiose Salyselabai nevienoda. Pasifilos Globalnyjpodhod. valstybesiSlaidas.. Maksimalus ir infliacijos tempas pr ivairiose Salyse ivairiais laikotarpiaisya skirtingas. kuri sukelia kitos prieZastys.

tadiau i5oriniai tam tikros Salies atZvilgiu (importo prekiq kainq kilimas) arba apskritaine ekonomikossferos(nepalankios gamtoss4lygos). ekonomikos b[sena.pageidautinapusiausvyrata5ke E0. kuri sukele sumaZejusios darbo sipaudos. o del to padidejair garnybossEnaudos (kaStai). o kaififllfgiskyla. vadinama st"gfi. o realioji gamybos apimtis sumaZejanuo Ip 1ki yEt. PavyzdZiui. 2. susiklostonauja.konornines pasekrnes.staigus. audros.Pavyzdliui. Infliacrjoslukesdiai. statybq transport4. Jei bendroji paklausanekinta. Tokia.5okai" gali buti trumpalaikiaiir ilgalaikiai. tadiau laikini. Pasiiilos .. del kurio staigiai pakyla vidutinis gamybos veiksniq kainq lygis.2. sausros. Suoliq. smunka gamybos apimtis.Sokq" r[Siq trunka neilgai.. Tokio pob[dZio staig[s pasi[los pasikeitimai gana daLni. Skausrningesnius bendrosiospasitlos paZeidimussukelia gamtos nelaimespotvyniai. Pasiulos .del nepalankiqoro s4lygq sumaZdja derlingumasZemeslkyje.1. antroje puseje mire mihjonai Zmoniq. E. suyra. kad bendroji pasiula surnaZdja.. DaZniausiaijuos sukelia nepalankios gamtos sqlygos.4 .2.Sokus" daZniausiai sukelia i5oriniai veiksniai Salies ekonomikos funkcionavirnopoZiuriu. pasi[los .. tai AD kreive lieka toje padiojepadetyje.t..buvusi taSkeE0.Sokais". Tuo atveju garnybosapimtis gali staigiai keistis nepriklausomainuo bendrosios paklausos pokydiq ir galutinio produkto kainq lygio.Sokas"(supply shock) . Dauguma .ij.stagnatio" (s4sringis.Tai gamybos nuosmukio ir kainq kilimo derinys. o kainq 434 .. per juodojo maro epidemij4 Europoje XIV a.Zemesdreb€jimai ir t. trurnpalaike. netiketas bendrosiospasi[los smukimas.Pradind b[sena . tgsiasi vienerius ar dvejus metus.Jie (veiksniai)gali buti ekonominiopobudZio. Pagrindines pasi[los infliacijos prieZastys Sios: yra l.ivykis. sustingimas) ir .. Stagfliacijos sEvoka kilusi i5 lotynq kalbos \odLi.infliatio" (iSptitimas). Ypad nukentejo Anglija. pusiausvyrata5ke 81..jos neigiamai veikia Zernes Dkl. Gamybos apimtis smuko. Tarkirne. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P/. llgalaike pusiausvyra. todel AS kreive persikeliai5 padetiesASe I padeti AS1.. 12. 3. padideja gamybos ka5tai. Pasitilos sutrikimai ir inJliacija Pasiulos infliacija kyla del staigiq pasiulos pasikeitimq. clalnaivadinarnq. Dramati5kuspadarinius gali sukelti ir epidemijos. Siuolaikindsdarbo uZrnokesdio formavimosiypatybes. Staig[s bendrosios pasiulospasikeitimai(sumaZejimai)..kef -ry-?-Upji ganrybos apimtis malzdja.

todel ir infliacijos tempaspadideja..lygis pakilo net 50 proc.2-oje laiko atkarpoje. Kainq lygis (P) Infliacijos tempas(p) 12. t.atsiranda defliacrla.. 3-oje atkarpoje kainos pradeda maieti. Iaikinai sumaZejus gr[Ztai pradini lygi. infliacrjos tempas.eja.6 pav.6paveiksle.y. 4-oje atkarpoje kainos ir infliacijos tempas griZta i pradinl lygi. Laiko intervale. Trumpalaikispasillos Sokas llgalaikis pasiulos Sokas pasiZymi tuo. nors amZiauspradZioje kainos maZejo'.. Laren F. Tai Kainqlygis(P) Infliacijos tempas (p) 12. todel infliacijos ternpastampa neigiamas. kad l-4jame laiko tarpsnyjekainq lygis pakyla.D. kad pakilus kainoms.P. ' SaksDZ.. Makroekonornika. infliacrja taip pat yra laikinas pasiflai ir pakilus kainoms. Tokiais atvejaisgamybosapimtis smunka. Padidejair t. llgalaikis pasi[los Sokas Tarkime. Bendrasinfliacijos tempaslieka nepakitgs.veliaujos vel rei5kinys.. j o s veliau nebesumai. Globalnyj podhod. Jei P : const. paZymetamel-uoju numeriu.2-oje laiko atkarpoje kainq lygis tarnpa pastovusP : const. kainos pradedakilti.7 pav.y. B.l paveiksle.esantbet kokiam kainrl lygiui. Kai pasillos Suoliai trumpalaikiai. p : 0.tuomet tolesnisinfliacijos iki tempas nebesikeidia. jos nebesumaZeja buvusio lygio.t. 365 435 . pavaizduota12.kainq lygis i3lieka nepakitEs..y.todel ir infliacijos tempasprilygsta nuliui. Tai parodyta12.

o darbo uZmokestis vidinis kintarnasis. Pavyzdliut.Finnos prisitaike prie didesnir"i naftos kainq.lenergijos Saltiniq kainolns.2. Kai infliacrjos tempai spartfis.numatorna. Pasiulos Sokaigali b[ti ne tik Zalingi.t. ir naudingi. kai darbo uZmokestis nustatomas anksto. Profsqjungosvisada stengiasi. dujq.t. kad naftos kainq ka5taiir kainos ivairiq Salit1 pakilimas atsiliepe ir alternatyvir. Pasiulos Sokus paprastai sukelia i5oriniai veiksniai. Palankaus pasiulos Soko pavyzdys yra ir naftos kainq kritimas 9-ame jis padarytos de5imtmetyje: panaikinodal1anksdiau Zalos. Naftos kainos pakilo ir 1990m. elektros energijos. lrakui isiverZusiKuveitrl. Italijoje. profs4jungq ir vyriausybds ir t. Darbo uZmokesdio padidejimas labai da'znai priklauso nuo darbuotojq ir profsqjungq aktyvumo.priri5amas" praeito laikotarpio infliacijos tempq. paprastainustatomas darbo sutartyse. i darbo sutartis itraukiant specialq straipsni apie indeksavim4.nominalus darbo uZmokestis prie daZnaitiesiog . praejusiojo ir bfsimojo laikotarpio infliacijos tempai.. Nominalaus darbo uZmokesdiokilirnas gali b[ti traktr. Tai labiausiai linkEs keistis ka5tq elemeffii6d6TlTi..llgai trunkandius pasifilos Sokus gali sukelti [vairios prieZastys. ir t. Darbo uimokestis ir kaitq infliacija Ka5tq infliacijq gali sukelti ir darbo uZrnokesdiodidejimas. Nepaisant to. jo pakilimas gali b[ti vidine reakcija I kitus ekonominius ir politinius reiSkinius.2. del palankiq oro sqlygq Zemes [kiui gaunamas didelis derlius. jq keliamq reikalavimq.rojamas kaip pasillos Soko veiksnys.bet koki i5 jo pokyti galima vertinti kaip tam tikr4 pasillos Soko element4. PavyzdZrui.kad atlyginimai kiltq. Vadinasi. bendras kainq indeksas pakilo i auk5tesn[ lygi. Darbo uZmokesdio pokydius lemia ankstesnio laikotarpio darbo uZmokesdiokilimo tempai (daLnatper pastaruosius trejus metus).-TIiiypat-Z-rdelpT6iksrnq bendrosiospasiulos pokydiams. Del to smarkiai padidejo garnybos viduje. ypad bendrieji. spontaniSk4darbo uZmokesdiopakilirnq gali i5provokuoti streikai. padideja realioji garnybos apimtis ir sumaZdja kainos. S[ procesqsustiprinotai. i5ankstinisdarbo uZmokesdio kilimo tempq nustatymas veikia kaip 436 . pavyzdZiu| Laliavq ir energijoskainq kilimas. 12.teigiamai bet veikti ekononrik4. kol naflos kainos galiausiai nukrito 1986 metais.2.kad gali buti atnaujintos derybos ddl nominalaus darbo uZmokesdio padidinimo. Dabartiniu metu. Tipi5kas pavyzdys yra OPEC Saliq nallos kainq pakilimas 1974 ir 1979 rnetais. tadiau veliau infliacijos ternpas nebesikeite. pavyzdLiut. konfliktai tarp darbuotojq ir darbdaviq.Jo sukeltos ekonorninds pasekmesdaugelyje pasaulio Saliq i5liko daugiau nei 10 metq.1969m. Darbo uZmokesdiolygis.Sudarantilgalaikes sutartis. staigq. Antai atlyginimq kilimas sukele infliacij4 Pranc[zijoje 1968m.

dabartinio laikotarpio faktiSkas (tikrasis) infliacijos tempas.2. pladiau. Kai v 437 . prisitaikandiqjq (adaptive expectations)ir racionaliqjq 1fikesdiq (rationalexpectations) teorijos. Koregavimo koeficientasy nusakol[kesdiq perZiLrrejimo greiti. formuojant darbo uZmokest[. Jei fakti5ka infliacija pasirodys maZesnduZ prognozuotE (p.pn).tai Zmonestikisi. kad l[kesdiai Dabar 5i4 problemq aptarsimekiek ivertinarni. pakoreguotai. Remiantis adaptuotqlfikesdiq teorija.kaipgi fonnuojarni [vairiq subjektq lnkesdiai?Siuo poZiuriu i5skiriamos adaptuotq.2. i5 praeities i ateiti mechanizmq.perkelimo" taip: jei anksdiaukainos kilo spardiai. dia (12. I Jeigu dabartinio laikotarpio fakti5kas infliacijos lygis pasirodys didesnis uZ lauktEii (prp" ). kai infliacija jau lsitvirtina. (p. busimojo laikotarpioinfliacijos tempas.5) p . subjektai b[simqli infliacijos lyg[ prognozuoja. dia p .gamybos sqnaudqdidinimo ir kainq kilimo veiksnys. Kyla kiausimas.. kad b[simojo laikotarpio numatomasinfliacijos tempas lygus dabartinio laikotarpio laukiamai infliacijai. kad ir ateityjejos kils taip pat spardiai. Jau mineta. Tuo atveju i n f l i a c i j as u v o k i a m ak a i p i n e r c i n i s r o c e s a sJ i s t u r i i r b [ d i n g q i n f l i a c i j o s p . Supaprastintai galima butq tvirtinti. p" . kad kainq kilimo tempas kartais gali blti lygus darbo uZmokesdio kiiimo tempams. lv . klaidas.Si priklausornybe gali b[ti apibfidinarna formule: Sia pft = pn +v .Infliacine inercija suprantama . daZnum4. remdamiesi praejusiojo laikotarpio lygiu.kainq kitimo tempai. I 2.laukiamasdabartiniolaikotarpioinfliacijos ternpas. tuomet busirnojo laikotarpio infliacija bus pakoreguotadidejimo linkme. 1ai bfisimoji infliacija bus pakoreguota maZejimo linkme.koeficientas. rl *r* laukiamas v . atsiZvelgiant prognoziq netikslumus. Si formule rei5kia. Jie ypad aktualls tuomet. reiSkiantisl[kesdiq perZiurejimo greiti.darbo uZmokesdio didejimo tempai.p"). I nfliacij os I iikes iiqi KaStq infliacrjos Saltiniu gali b[ti laikomi infliacijos llkesdiai. Tuomet galioja 5i lygybe: P=w.3.

Alban) 1958m. atsiZvelgiant tikrqji infliacijos lygi. tureti mokslini kurios nors ekonomikossritieslaipsni.Tai ypad isryskeja tuomet. 12. metus. kad numatomasinfliacijos tempas yra lygus crabartiniarn f-akti5kam infliacijos lygiui. .ls to galirna daryti iSvad4 kad ir infliacijos tempai gali siekti 4 proc.atkreipsirnedemesi tik I kai kuriuos racionaliqjq l[kesdiq teorijos salininkq argumentus.birZose ir t. kad nesistengiarna nuspeti. (anglq ekonornistas Phillips. Supaprastint4 lygti galima uZra5yti SiE taip: Pi+r= P. olbanas Filipsa. kad Zmonesvertina ir kaupia infonnaciiq gaut4 [vairiais kanalais(per televizriq radii4 spaud4ir t. b[simasisinfliacijoslygis grindZiamas tikruoju jo praeities kilimo ternpu.3. INFLIACIJA IR NEDARBAS.ukio subjektai gali samprotautitaip.priklausantys nuo praeities(siejami su praeitimi).Kyla i klausinrai. .nedarbo ir infliacijos . Todel padidejanetikrumasformuojantateitieslrikesdius. Be to. remdamiesivisa imanornainformacija. yra paZangus tuo.6) Tai reiSkia.t. Kai v artimas vienetui. Tarkime. lyg zinotq tikrqji ekonomikosmodel[ ir tuo remdamiesi prognozuoja infliacijq. FTLIPSO KREIVE RySi tarp dviejq pagrindiniq makroekonomikosproblemq ./. kai infliacijos tempai labai dideli.). manymu. o prisitaikorna prie ankstesniq infliacijospokydi%t.phillips curve). kad tarp nedarbo lygio ir nominalaus darbo uZmokesdio kilimo tempq yra ituirkstine 438 . stengiasinuspeti. kad flkio subjektai analizuojane tik praeit[. Racionaliqfq lukesdiq teorija pagrista tuo. Jie teigia. paskelbtame darbeirode.Zmones ir firmos elgiasi taip.infliacijos l[kesdiai kerdiasiletai. Lukesdiai.bankuose. kokia ji bus ateityje. Jq visai nebutina kiekvienam Zmogui.parodo Filipso kreive (PC . priimant ekonominius sprendimusaukstesniulygiu (stambiosekorporacijose. ar gali pavyzdLtui. (12.t.). Nepaisant to. toks lfikesdiq fonnavimas nera idealus. Kai v : .paprasti" Zmonds formuoti racionalius l[kesdius. fermeriui. ji turinti Zymiai didesng reiksrnE negu teigia adaptuotq ltkesdiq teorijos Salininkai. naudojamasi profesionaliqekonomikosekspertqpaslaugomis.. pavyzdZiui. bet ir ateiti. kodel net kvalifikuotq specialistq prognozes kartais b[na klaidingos? Nesigilinant [ Siasproblemasissamiau.nesiimamaprognozuoti.kaip ji veiks ekonominiusprocesus. kad kitais metais nominaliojo BVp kilirno tempus numatomapadidinti 4 procentais(nuo 2 iki 6 procentq). Jie stebi dabartingvalstybesekonominE politik4 ir.y. infliacijos l[kesdiai koreguojami greitai. pavyzdLiui. iverlinti tai. ir realusisinfliacijos lygis jiems itakos beveik neturi.dydis maZas. Tuomet infliacijayra nepastovi. tempaikasmet(arbadazniau) jos keidiasi. ruomer i pi+t = p " .

Jis sutelkd demes[ tik I nominalaus darbo uZmokesdioir fakti5ko nedarbo jo lygio pokydius.25 (Novernber. The RelationshipBetweenUnemploymentand the Rate of Changeof Money Wage Rates in the United Kingdom. Darbo uZmokestis. atsiZvelgiant i infliacijos lyg[ (l[kesdius). kaip keidiasiw. A. Velesni tyrimai.1958). naudojant Filipso metodq buvo patobulinti. atkreipus demesi i tai.kaip nominalusisdarbo uZmokestis reaguojaI konkretq nedarbolygi. Jis buvo vienas i5 pinnqjrl maternatikq. Filipsas iSnagrinejo l86l*1957 rn. Todel nominalq darbo uZmokesti butina pakoreguoti. S. 1861-1957. kad Zmonesdomina realusis. Tai galima iSreikSti lygtimi: wt+l* Pt+l=-bxUr. darbas perspausdintas ekonorniniameZumale ir jo garbei pavadintas . arba Phillip. maZdaugpo 10 metq.W. keidiantis U' .3.AS atradau Filipso kreivg" (. " Nors kreive ir pavadinta Filipso vardu. tyrimai nebuvo tokie i5sam[s. U.1.nominalausdarbouZmokesdio kitirno temoai: b . kaip dabartiniai. nei natfiraliojo nedarbo lygio s4vokos.A Statistical Relation Between Unernployment and Price Changes".Jo veikalaspaskelbtas1926n. Felpsas (Phelps. pinigus ir kainas.I Discovered the Philips Curve"). Fridmenas ir E.p.priklausomyber0.koeficientas.S priklausomybg vaizduojandios kreives buvo pavadintosFilipso kreivemis. 1973m. 12..7) Koeficientasb parodo. Todel pradine Filipso kreive . i5pl0tojps teorij4 apie paliikanas.Suprantama. infliacija ir nedarbas O.pagerbiant pirm4kart diagramqsudarius[autoriqr]. Tokias i5vadas 1968m.Econornicnew series. * dabartinisnedarbo lygis. 283-299. DidZiosios Britanijos ekonomikosraidos laikotarpi.. t. vis delto pinnasis ry51 tarp ncdarbo ir infliacijos i5nagrinejoIrvingas Fi5eris. Edmund).rs darbo uZmokestis. Tuo metu dar neZinota nei infliacijos lfikesdiq teorijos. savo i5vadasgrinde to laikotarpio duomenirnis. padare ekonornistai M.. 'o 439 . (t2. Filipso pradindlygtis atrodeSitaip: w=const.tai paprastaatvirk5tinepriklausomybdtarp nominalausdarbo uZrnokesdio kitirno ir nedarbolygio kitimo. Savo darbais L Fi5eris padejo pagrindusSiuolaikineimakroekonomikai. o ne nominah. ir pavadintas . Darbai tais klausirnais pasirodd veliau.y.-bxUr cra w. jq savitarpio sEveik4.

[vertinus nat[ralqji nedarbo lygi U.o ne tikrqji infliacijos l y g i .t2) Koeficientas b parodo. . ruomet (12.*r.wt+t=pt+t-bxUr.jis nustatomasempiriniu budu.b " ( U. : s w t + t= l l * . (t2. p .negalirna tiksiiai numatyti tikrojo b[simojo laikotarpio infliacrjos Iygio p. kadangi darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas glaudZiai susijg. isreikitos darbo uZmokesdiu arba kainomis. Tai nera esminis skirtumas.ciklinisnedarbo lygis. r ) t dia (U.9) gali buti pakoreguota taip: pt-t=pit-bx(U. .. kaip stipriai infliacijos temp4 veikia ciklinis nedarbas. .. Todel formule (12. Sudarantsutartis ir nustatantnominalqjI darbo uZmokesti.u r ) . .8) wt*t .tai priklausomybe tarp infliacijos. .-Ur\.9) Koeficientas b parodo. (12. dia (12. y .1l) Jei laukiarnasisinfliacijos lygis pi*ratitinka dabarrin[ p. Dydis 6x(U.-Ur)) rei5kia. -U ) ).kad ciklinis nedarbas gali ir didinti.r0) Si lygtis kartaisvadinamaFilipso kreiveslygtimi. (12.Koeficiento 6 reik5me teigiama.Todel galimareigri.-Un).10)formulegali b[ti pakeista: pr*t=p-bx (U. t + t= p t + t . _ . jei fakti5kas nedarbo lygis yra nedidelis ir .atiZvelgiant! laukiamqyl.ir nedarbolygio.b x ( \ J . t . Laikui bdgant nominalaus darbo uZmokesdiokilirno tempai buvo pakeisti infliacijos tempais. kaip stipriai darbo uZrnokestis priklauso nuo ciklinio nedarbo.U . Tod€l Si lygtis gali bhti pakoreguota. 5i formule gali b[ri i5reik5ta taip: h .bfisirnojo laikotarpio nominalausdarbo uZmokesdio pokyiio tempai: pt+t * busimojo laikotarpioinfliacijos lygis. p a k e i i i a r n ad y d Z i up j . ir rnaZinti infliacijos tempE Pavyzdliui.kad Filipso kreives lygtis . (12.

kreiv_e_do.pasiulos sumaZejimo poveikiskainq kilimui. o naudingi .* . (U" = 0) .priesinsailfot<ia prittaliornybe ri[yrf ruo.e lvgiu. kuo maZesni infliacijostempai.1giLe' In jgil -. t2.Ludt!9!1111!iiss!-qllxgi gtitinta-maz-esnis ne4arh. kai dabartinisfaktiskasnedarbolysis 441 .-Vaclinasi.jE maZina.. Si formule gali bfti papiklyta dar vienu elementu. i_------:-i-' '.!g{ ! 1umpuoju tS rs i\911112. =U) . Remiantis (12._q. o1@ar. kar (tJ. (iiuo atveju U. Didejant realiajai salies gamybos apimdiai. atspindindiu pasillos Sokq poveiki infliacijai.r)+s. ekonomika nedarbo lygis sumaZeja 2 proc._ l.Ifrias Ip.pateiktoje 12. nes ruo metu kyla kainos.8paveiksle.2. ruomet juda taskoA link.13) Zalingi pasi[los Sokai diclina infliacijos lygi..nes sukeliakainq kritimq.li nedgl.Pasiekustaikq.iutusis lnainiatuJis)"nai'icin?iliiiis-pro. Ji paZyrnesirne raide s. :5%).-U.-itipso kreivo '.y.--*. gali'ra padaryti iivad4 kacl bfisirnasis infliacijos lygis priklauso nuo dabartiniolaikotarpio infliacrjos lygio. garnybos apimtis.:'J. tuometciklinis nedarbo lygis yra nulinis. Iygi ze iay I a$11lzujg-Jygis.kad Zernasnedarbo lygis sqlygoja didesnius infliacijostempus. -r( ad.. dra s .prilygstanathraliajam.r-. b e t i r r e a l i o j i s r .Sl silveikaatsispinditipineje Filipso kreiveje. iki o infliacijos lygis pakyla iki 4 procentq.tuo nedarbo lygis yra autstesils. Jeigu bendroji paklausadideja ir virSijapotencialqiigamyboslygi.a rnaZeja. / proc. I :lt 1'E|L_:!. -Un) jos reik5me irgi bus lygi nuliui.. Ji pasiekus.eiiiiuo tygisiriiiii B ii l!1zeja. Ta5kasEs rodo ekonomikospusiausvir4 padeti.r-r*j**. realusis nacionalinis produktas.n.bg.t. kuo aukitesni infliacijos ternpai. vadinasi. Infliacijos tempai nekinta tik tuo atveju."9.. Rerndamiesi formule. luomet fonnule Eauna toki pavidal4: pt+t=p-bx (U. ciklinio nedarboir Sokqsukeltqpasi[los pokydiq.kad tuo atvejLr nario b x((/.ffiii?ijil-ternpui. Tai reiSkia.o-Jygrs.neg1i@1_:@qi. sukuriama daugiau darbo vietq.. kad sukuriarnurpoi. tuo rnaZesnis nedarbo lygis.nedarbas pradeda virsvrinffiiaqil"*tygt juda Ekonomika tasko link.12) formule.1' Fi Iipso .. del to maZejanedarbas. nodntJalai&y.Jljg9l31glf. Tai rei5kia. o rnflracr.Trumpojo taikotarpio l. ir priesingai. (r2..3..Tuomet infliacijos tempasp:0. o nedarbolygis atitinkanat[ralqj[ U. K3i .-ir. matome.. _r.1 ' i. 1'1 a.pereina i defliacrjq ir sudaro _I procen14. p a d r c l e J ub e n d r a J ap a k l a u s a rp a k y l a n e t i k k a i n q l y g i s ..

Tai b[dinga Siq dienq ekonomikos ypatybe. l u o m e l p 1 . r f P C 5 12. PraktiSkaisvarbuparinkti toki ta5k4A.r.\ { .Kai U. Trumpojo laikotarpioFilipso kreivds 442 .8pav. Galimos Filipso kreivdspateiktos 12.ll formules. o ekonomikaklestetqesantsaikingaiinfliacijai. Si problemabus aptarta v€liau.1 p . L a i p t + t . p (lR 4 2 I 0 12. Filipsokrerve Filipso kreive [vairiais laikotarpiaisgali bUti ivairaus pavidalo. o k a i U r ..9paveiksle. Tai matyti ir i5 l2. * rp ' ..tl . kuriamebltq pasiektas Zemas nedarbo lygis.9 pav.=U. Tai rei5kia. ir didesni infliacijos tempai.'. kad gali blti suderinami ir didesnis nedarbo lygis. k a i U r > U r . p (IR 5 4 3 2 I I I I t^> . p .sutampasu nat[raliuoju. U n . tai < 1 t .

kad natfiralusis nedarbolygis tJ. Trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives 12. (i I5vada: trumpuoju laikotarpiu didejant bendrajai paklauiap kyla kainos ir maleja nedarbas. uZimtumo ir nedarbo infliacijos lygis neveiklar viii iie kintamieji prisitaiko prii mnlacijos.kad natfiralusis nedarbo lygis Un=Jlo (taskasEo. su antru p=2o (kreive PC1) ir trediu .Filipso kreiviq paslinkimasi de5inE virSrj.nedarbas iniliacija'.3.l AD1+pt-+yf-+U.kad pasiekiamas potencialiaigalimasnacionalinio 443 . Fridrnenas 1968 m. = 5% . Tai parodyta12. 12.J. .Todel ilgojo laikotarpio Filipso kreive yra vertikali tiese natfiraliojo nedarbo lygyje. ' '! . Jis teige. Filipso i5vados ir jo atskleista priklausomybe tarp nedarbo ir infliacrjos pasitvirtino tik trumpuoju laikotarpiu.'Vadirids-i.j.tuome{ kainos dideja maZejantgo*ybor tp'-ei.Tidoj.fa*otarpiu dilema .10 paveiksleparodyta. '/ Jeigu infliacij4 sukelia dendrosios pasi[lo-s m-aZejimaq) kylant _ kaStams. .' .r '' .Tarkime. kad_{g}roJu laikotalpiugotelga-llo9igg-ggryybo_s apilnties. Tq pastebejoM. Toks jo lygis gali bfiti suderintas ivairiais infliacijos tempais:pirmu atveju p=l% (kreive pCo).. Tai gaii uotl pauaizi'iliaiolia tilffiastinta schema: I . neiSkyla.p=4%o (kreive PC2).3.i:fil oru... n (IR A 12. Ilgojo laikotarpio Filipso kreivd A. Tai rei5kia. didesneinflia"cUa sqlygojair didesninedarbolygi. Dabartiniam laikotarpiui bfidinga tendencija. Er).10 pav.10paveiksle.

Jis laikinas nedarbo surnaZejimas. Y paklausos infliacija slrkelta 12.) Matome.jis griZta I pradinp padeti llguoju laikotarpiu kyla tik kainos.. Kainq lygis pakilo nuo P0 rkt Pt. Kodel gi taip yra? Jau Zinorne. Bendrosios Padidejusbendrajaipaklausai. kol ekonomika derinasi prie padidejirnoir galiausiaiprisitaiko.produkto dydis I. o realusis nacionalinis produktas sumaZejair griZta i potencialiojo produkto lygt Yp. AS. trr. ilguoju laikotarpiu spartdja Tai infliacija. produkcijos kainomis. P r P0 4 I ^ I A D r i? <---_> Yr A D u i i . Tadiau tai tik laikina nedarbo ir infliacijos s4veika. kol pakyla darbo uZmokestis. (Toje padiojepadetyjeyra ir ilgojo laikotarpiobendrosios pasiulos kreive AS1p. padideja kainos ir sumaZeja nedarbas.. Norint. Pakilus kainoms.' 444 . realiajam nacionaliniam produktui . trunka 1ol. AS. l Yn. kad nacionalinis produktas vel vir5ytq naturalqll savo lygi. padideja gamybos kaitai ir sumaZeja paSalinamas bendrosios paklausos padidejimo poveikis Jai sumaZejus. Sis procesas pavaizduotas i I paveiksle.on.11pav. 12.on". bendrosiospaklausos kittl gamybos Derinimasis trunka tol. Kainq lygis pakyla dat daugiau . ISvada: didejant bendrajai paklausai.AD kreive persikelei5 padetiesADs i padeti AD1. kad ilguoju laikotarpiu infliacijos tempo pokydiai neturi itakos nedarbo lygiui. o realioji gamybosapirntisbendroji pasiula: nuo Ip iki yr1.rmpuoju laikotarpiu pakilus bendrajai paklausai. Del to veiksniq kainos ir susilygina su uZbaigtos trumpojo laikotarpio bendroji pasiula.kad.padidejaka5taiir sumaZeja jos kreivd persikeliai5 padetiesA36 l padeti AS1. .iki P2. bet nemaZeja nedarbas. galima pavaizduotitokia schetna: ADf +Pt+KaStait-->ASJ-+Yp . bendroji paklausavel turetq dideti. todel nedarbas nemaZeia.-)U.

bet b[sirnqja valstybes ekonomine politika. 5 procentais. numatomas reaiusisdarbo uZmokestis turi b[ti lygus realiajamdarbo uZmokesdiui.tai geriausia ateities prognoze. busimojo laikotarpio norninalusisdarbo uZmokestisnustatomaspagal tokiE taisyklE. kad. Tarkime. paremta visa turima infonnacija.veliau didesnis infliacijoslygis isriekaro' n-edarbas susilygina-iunaturaliuoj j b lygiu. nepaisant koks bus infliacrjos tempas. galirna teisingai prognozuoti infliacijos ternpq. kokiomis prien. t. todel nera ir inercinds. kai darbo paklausa lygi darbo pasifilai. Pusiausvira darbo rinka susiklosto tada. l 4 + tI p l fr+l / r.t4) dia / "' | . politikai turi paskelbti. lnfliacijos ateities prognozes pagrlstos ne ankstesniq laikotarpirl duomenirnis.Jei pries tai infliacija buvo nulind.3.Tai ivertinama.ro klausimo poZi[riu. kad vyriausybd ir centrinis Salies bankas informuoja. tai Zrnonesir firmos tikisi. nedarbolygis*visada gr[Ztaprie nullf]iglolg lyCl-o. numatomais politikq veiksrnais. Norint efektyviai prognozuoti.4. Dar karttl atkreipiame demesI i svarbiausius Sios teorijos teiginius nagrinejan.y. kad bendroji paklausa ir kainos ateityje irgi galetq padideti 5 procentais. Jei llkesdiai racional[s. sudarantdarbo ir kitas sutartis. infliacijos lukesdiaiyra racionalls.t. kad pasiekiamas visi5kas uZimtumas arba susiklosto nat[ralusis nedarbo lygis. pgl didesniqint)iacrjos tempqnedarbas surrii@i-rk laikinai. pagristi ateitiesnumatymu.aL lI+t wu - )' . kas nurnalorna daryti ateityje.numatomas . uZprogramuotosinfliacijos. Racionalfs lukesdiai .kai darbo rinka yra pusiausvira. kuris susiklosto.ronemis bus reguliuojama bendroji paklausa ir t.butina Zinoti galimus jq veiksmus.faktiSkas to. realusis | ) pusiausvyros realusisdarbo uZrnokestis.€ (t2. kad nedarbo infliacijos dilema gali nustoti egzistavusi ir trr-rmpuoju jeigu net laikotarpiu. r . jog ateityje numatoma vykdyti skatinandi4j4 monetarinEpolitik4 ir padidinti pinigq kieki. vel u 12..infliacijos problema Racionaliqjq lfikesdiq teorijos Salininkaitvirtina.Tai rei5kia. pavyzdZiui. Remiantis racionaliqjq l[kesdiq teorija. Tai reiSkia.larbou2mokestis. Tuomet nominalusis darbo uZmokestis gali b[ti i5reik5tas taip: 445 . Ankstesnis infliacijos lygis neturi reiksmes. Racionaliqjq ltikesdiqteorija ir nedarbo.

atsiranda neatitikirnas tarp fakti5ko realiojo darbo uZmokesdio ir realiojo darbo uZmokesdio. dia lygus gxw ft . Paprasta taisykle tokia: kai realusis darbo uZmokestisauk5tas. kaip nedarbo lygis priklauso nuo laukiamo realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyros ir darbo uZmokesdio skirtumo.) . t.p i * t ) . o jei infliacrja maZesnd numatyt4tada realusisdarbo uZmokestis uZ nukris Zemiau 446 . kai to laikotarpiorealusisdarbo uZmokestis sutampa sr-rvisiSko uZimturnorealiuoju darbo uZmokesdiu.ir prie5ingai.r.b[simojo laikotarpio numatomas realusis darbo uZmokestis.+. > Un k a i wI ..16) Kai infliacijos prognozes klaidingos. l a i + Ur ( l + .Jei infliacija yra didesnd uZ nurnatyt4 tuomet realusis darbo uZmokestisvir5ija jo rinkos lyg1. rodantis. AiSku.t > t r . . wr*. S .tai skirturnas tarp tikrojo b[simojo laikotarpio kainq indekso ir laukiamo. < U l n Numatyto realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyrosrealiojo darbo ir priklauso nuo infliacrjos prognozrq uZrnokesdio sutapimasarba nesutapirnas tikslumo.kintarnasis. Ur(t+t)=Un. kai darbo rinkoje yra pusiausvyra. = r r r . t u o m e tU K rL ru+l) . a i wt .. Todel pagrindine(5ios ternospoZifiriu) racionaliqjq llkesdiq teorijos lygtis yra tokia: U r ( t + t )= U n + h x ( p t + t .nedarbolygis * Zemas..y. kai n r' r.W t* t = P l* t " w r Prirninsime.t < r yt :. . Lygtis rodo. Prognozirl klaidos . kad bDsimojo laikotarpio nedarbo lygis atitinka nat[ralqj! tik tuo atveju.busimojo laikotarpio realiojo darbo uZmokesdio poveikio nedarbo lygiui stiprurno koeficientas. . blsimojo laikotarpio nedarbo . (12.numatomokainq indekso. E.Nedarbo ir realiojo darbo uZmokesdiosqrySisracionaliqjq lfikesdiq teorijos poZiuriu gali b[ti iSreikStas formule: 5ia U dia U r ( t + t \ = ur * g x (wt*t-*n)i (12.(r + t). kuris susidaro. kad nedarbo lygi ir realqjI darbo uZrnokesti sieja atvirkStind priklausomybd. kad subjektq lfikesdiaigali buti ir klaidingi.15) lygis.

5 447 . kad bfisimojo laikotarpio neclarbo lygis priklauso nuo klaidq prognozuojant to laikotarpio infliacijq.y. nedarbolygis yra didesnisuz naturalqii. o infliacijos lygis p : 0 procentq.y. U. r. kuris atitinka clarbo rinkospusiausvyros lyg[. r. faktiSkas nedarbolygis prilygs nat[raliajam. 4 Rerndarniesiracionaliqjq lfkesdiq teorija.Sudaromosnaujos sutartys.12paveiksle..jo pusiausvyros lygio. realusisdarbo uZmokestis yra tokio lygio.. U. Tai reiSkia.=L/ . nedarbo lygis susidaro Zemiau naturalaus. Kai faktiikas infliacijos tempasvir5ija numatyt% p.Tarkime. lkio subjektai tikisi. Sio ta5ko padetis . numatytas4 proc. pp= pf+t. Jeigu infliacrjos prognoz6s pasitvirtina.kai tik faktiskasir numatytasinfliacijos lygis sutarnpa. infliacijos lygis ir naturalusis proc. kad pinigq kieki Zadama pacliclinti procenrais. (IR 5 12. kad kainos pakils irgi 4 procentais. esandiame ant ilgojo laikotarpioFilipso kreives.y.*1> pf*t..Nat[ra]usisnedarbolygis U. Trumpojo laikotarpio numatomos Filipso kreives padetis yra PC5p ir ta5ke E1 ji kerta pClp kreivg.t. Nedarboir infliacijos s4veika racionaliqjq lfikesdiq teorijospoZiDriu pateikta12. Racional[s llkesdiai Tarkime.visi prisitaiko prie numatytos infliacrlos.kad nat[ralusis nedarbolygis (arbavisiskasuZimtumas) susiklostys tuornet. =5vo. kad ekonornika yra ta5ke E0.y. kokios tiketasi pt+t = p7"*1 tuontet . nedarbolygis. I5 to daroma i5vada. Kai infliactja bus tokia. Kai faktiskainfliacija pasirodoesantimaZesne uZ numatytE ptq < pf +t.Ur. v Ur. >U n.t.12 pav.

nedideli infliacrjos ternpai (2_3 proc' I metus) yra netgi naudingi.Jei lukesdiainepasitvirtins. tik 3 proc.Jeigu prognozds pasitvirlins ir infliacijos te''pai pasieks 4 proc. Tai rei5kia. tai liga. Pirmiausia.jq kitimo ir nuo to. kylant infliacijos lygiui. Juos galima vertinti kaip atsitiktinespaklaidas. Pavyzdiiui. Jei klaidos.skurdo indeks4' kaip infliacijos ir nedarbo lygiq surnil.Racionaliqiq l[kesdiq teorijos poZi[riu. ruul. vyriausybegali nesilaikytipaZadq. Daugelio ekonomistq nuomone. vadinasi.o faktiska infliacija bus didesneuZ numatytqir sieks.infliacijospasekmds. o nedarbolygis vir5ysnat[ralqji. pleciasi realioji gamybos apimtis ir matdja nedarbas.4. 5 proc. vyriausybes vykdoma politika gali b[ti apgaulinga. prognozr. Tuo atveju pagyveja investicine veikla. EKONOMINES IR SOCIALINES INFLIACIJOS PASEKMES lnfliacija kartais vertinama kaip socialine nelaime ir laikoma tokia pat opia problema kaip ir nedarbas. tuomet ekonominesistema persikelsis taiko Ee i taskE81. aiskiai matomi du dalykai . o pirkejai pralaimi. ar ji laukiama. rai ekonomika juda riesiaiiS ta5ko E6 l ta5k4 Ey. racionaliqiq r[kesdiq teorija turi ne'raZa trfikurnq. kur nedarbo lygis maZesnis nat[rarqii. M. apibrezdamas .Rerniantistam tikrais 448 . Infliacijos socialines ir ekonominds pasekmespriklauso nuo jos tempq.. Nedarborygis ir gamybos apimtis nepasikeis. Kiti ekonornistaitvirtina.larkime.pinigq perkarnoji galia sr'unka. JAV ekonomistasDZonas Tobinas teigia. tuomet ekonomikaatsidursta5keL. iunri tig*. Kitos infliacijos pasekmesnera tokios aiskios ir isoriskai matomos. kartais net mirtina.t. okunas. kad. Jeigu faktiskasinfliacrjos uZ lygis bus maZesnisnei numatytas ir sieks. nedarbas 'ebemaZeja. tuomet ekonornikaatsrdurs taske K. yra ne sistemingos.ateitieslukesdiainegali bfiti visiskai tiksl[s del to. infliacijosl[kesdiaitiksrls. o atsitiktines. taip nera tokie aiSkfisir negindytinikaip nuostoliaidel nedarbo. Fridmanasinfliaciiq apib[dino maZdaug taip: infliacrja yra liga. ir vis delto.tai ir fakti5ko nedarbolygio nukrypirnai nuo nat[raliojo iarp pat atsitiktiniai.numatyta. Del to parctavelajlaimi.Toki poZi[r[ ispopuliari'o A. kad infliacrjos paclarytaLala yra 'rinirnali. jei Vadinasi. kad ne visi politikq veiksmai ZmondmsZinomi.. kuri tam tikromis aplinkybemis gali sunaikinti iStisq visuomenE.ttq kluido.y.rojant infliac14 yra atsitiktines. sakykime. 12..kurios ratlista nedarbolygi padidinaarba sumaZina neZyrniai neilgam. Antra. kad infliacija labai iSp0sta kaip socialinenelaime. Egzistuojantinfliacijai. pat ir suja susijgnuostoliai. o prekiq ir paslaugqkainos kyla..ar netikdta.

r8) I2 Illarionov A. bus pakoreguotasnekilnojamojo turto nuomos mokestis.1iki 4. Zmonds daugiauar maiziau b[na pasirengE.4. y . didejant infliacijos tempams.4. tai atsispindds visuose sprendimuose. r n= i . Tarkime. palfikanqnorrn4. i kuriq atsiZvelgiama nkio subjektq lukesdiuose ir jai elgesyje. sudarant visasekonomines sutarlis. [vedamospal[kanq nonnos pataisos. prisitaikys pal[kanq norma ir t.1. Apie pastarqj4 pakalbesirne pladiau. p. Nagrinejant infliacijos pasekmes. Jq Realioji pal[kanq norma gali blti numatytar" ir fakti5kar. kurios tikimasi.tai vidutiniai metiniai jos tempai* nuo 1. Numatyta realioji paltikanq norma (r" expected real interest rate) . Tai rei5kia.t. Tuo atveju ekonomika dar kyla.kad infliacijaSiais metaissudarysl0 proc.Be to.11) (12. 12. Numatytos infliacijos pasekmds Numatyta infliacija (expected inflation) .stipreja ir negatyvusjos poveikis ekonomikos kilimui.visuomend Zino. Si ekonomikos kilirno tempai pradeda maicti. kad ekonomikospokydio tempai tampa neigiarni. 449 _ / .1. Viriutine metinds infliacijos riba.No 8. tadiau kiekvienas papildomas infliacijos padidejimo procentas letina jos augimo tempus.1.p " taigi: i=r" + pe (12.ivertinti reali4jq(tihSjd. virSijus infliacijoslygi. Tai kad.tiketina infliacija.ta. finansq rinka prisitaiko. I I I I en Dai. I tai atsizvelgta.1997.kad kritinis in_fliacijos lygis .Darbo sutartyse bus numatytas darbo uzmokesdio kilimas.yra 25jos 49 procentai''.t . 12. Numatyta infliacija ir realioji palilkan4 norma Kai infliacijos tikimasi. Tai skirturnas talp nominaliosios palfkanq normos i ir numatytq infliacijos t e m p q p " .//Voprosyekonorniki.tyrinais nustatyta. tikslas.ypad svarbu iSskirti numatytq ir netiket4infliacij4. jei infliacija perZengia Siasribas.. rei5kia.o ji praejusiais buvo lygi nuliui. Infliacija i ekonornideskij rost.7 procentqr2. kuri4 pasiekusekonomika apskritainustojakilti ir prasideda smukimas.

Pinigq apyvartosgreidio v ir realiosios gamybos apirntieskitimo tempai yra gana pastov[s. numar)'tai infliacijai padidejus I procentu. (r2. FiSerio nustatyta.kad. tiketinos realiosios palukanq norulos infliacijos lygis neveikia.2) lygtimi (p : m + . Fi5erio lygtimi (Fisher equation). nominali pal0kanq nonna taip pat padideja I procentu(numatytarealiqjq pallkmq norma tuo atvejunepakinta). (t2.21) Jeigu infliacijos llkesdiai pasitvirtina. Fi5eriopoveikiu (Fisher effect). kai inflaicijos tempai virSija 10 proc. Vadinasi. l.(12. ^ € L A P (r2. Tuo atveju. Fi5eriolygtis igaunatokiq i5rai3k4 . nominaliosiospal[kanq normos lygis priklauso nuo pinigq kiekio pokydiq. Irwing. Manoma. 450 . r.Tai vadinama I.garsaus arnerikiediq ekonomisto lrvingo FiSerio (Fisher. smarkiai nesvyruoja. kad. DaLnai nominalioji pal0kanq norma infliacijos visi5kai nekompensuoja.le) Fakti5ka realioji palukanq norma (r . atmetus faktiSkE infliacijos lygip. 1867-1941) garbei. nominalioji pal[kanq norma taip pat pakyla vienu procentu. {12.22) Pasak l.17) lygybe vadinamal. su (12.20) Nominalioji palfikanq norma lygi fakti5kos realiosios palDkanq normos ir tikrojo infliacijos lygio sumai: i--r+p.kad prakti5kaiSispoveikis galioja ne visada. kyla ne tik infliacijos tempai.y).t) 1 . apra5yta Gaunamenaujq lygt5 rodandi4 kaip pinigq pasi[los pokydiai ilgainiui veikia nominaliqj4 pallkanq norrne: i:f +m*v*1. Fi5erio.actualreal interest rate) ..nominalioji palukanq nonna. T u o a l v e j uF i S e r i oy g t i sg a l i b I t i s u j u n g t a t s nagrinejantinfliacijos prieZastis.j4 lemia kiti veiksniai.tuomet numatytasir fakti5kas l i n f l i a c r j o se m p a s u t a m p a p " : p . pinigq pasifilai padidejus vienu procentu. Tai yra: r=t-p. per metus skaidiuojarna patikslintarelioji palflkanqnorna. bet ir nominalioji oal[kanu nonna. Lygtis parodo ry5i tarp numaty'tqinfliacijos tempq tiketinos realiosiospal[kanq norrnos ir nominaliosios pallkanq norrnos. Tai reiSkia. . Taigi. spardiai augant pinigq pasiflai.

kai infliacija numatoma ir rikio subjektai prie jos prisitaiko. panasiai b[tq. sunkiau pasirinkti prekiq rinkin[. infliacija veikia mokesdiq sistem4 pavyzdLiui. Kad infliacija nesukeltr4 neigiamq padariniq. nes kyla kainos. Del numatomos infliacijos padideja pallkanq norma ir arternatyviejipinigq laikymo kastai.nune5iotqbatq kastq" (shoe leather cost) pavadinimq. ka5taidideja. o dar veliau. kad S[ menesi I m . tai prekiq ir paslaugqperkainojimo kastai. o isemus pinigus skubama pirkti prekiq. Ketvirta.Kaclangigaistarna daugiaulaiko. Tiksliosbusimosinfliacijosprognozes. 3. Penkta. bfitinos kelios sqlygos. jei vyriausyb€ i5leistq lstatymq tvirtinanti. fllumaQttosinfliacijos kaitai Tuo atveju. I5 tiesq Sios sElygos dalznaipaleidZiamos.2. (reikia papildornq itaisq).meniu kastais" (menu cost). pinigai negali dera'rai atlikti vertds mato funkcijos. praktiskai taip nera. Pinigai . 2. 4.Toddl net tr numatyta infliacija susijusisu tam tikrais ka5tais. Tada dazniau einama I bankus. reikia keisti etiketes. Siq kaStq grupe vadinama .nespas gyventojusgauseja tie pinigq.t.perspausdinti iskabas. Del to 451 ..4. Tredia.susijusiqsu tuo.la tai mokestis. pajamq mokesdionorrnas. UZ pinigq laikym4 visi turi gauti ne maZesnE rinkos palfikanq nei normEir kt. Dideli kastai susidaro.. . Kylant infliacijos tempams. kad infliacr. nuostoliq niekas neturetqpatirti. kitE menesi. i n f l i a c i j as u k e l i ak a S t u ss u s i j u s i u s u p i n i g q o p e r a c i j o m i s .pladiau apie tai aiSkinta.tai liniuote. Tai pardavejqislaidos. jq svarbiausios yra Sios: l.Kylant norninaliomspajamoms.. nagrinejantinfliacijos prieZastis.120crn. infliacija sukelianuostoliq. Pirma. Tai sukelia daugybg nepatogumq: sunkiau palyginti absoliuting ir santykinEprekds kain4 (ismatuot4 kitomis prekernis).t. kuria matuojarneekonominesoperacijas. Sie ka5tai vadinami . susijusiossu kainq kilirnu. Apmokestinamos turi buti tik realiosiospajamos.1.katalogusir t. kylant kainoms. nesantpinigus i bankus ir juos atsiirnant. kur mokesdiq nonna didesne.12.Zmondspatenka didesnes i pajamas gaunandiq aslnenq grupE. ii igivo sutrumpint4 . prekiavimo automatais ir t. Nepaisantto.100 cm. Kylant karnorns.o del infliacijos tos liniuotds ilgis keidiasi.kuriam nebuvo pritarta ir kuris nera iteisintasistatymais. Todel zmones sumaZinasavo pinigq rikudius ir daugiau iq laiko bankr"rose.batq ple5ymu'. kai keidiamos kainos uL naudojim4si telefono automatars. A n t r a .l l0 cm. Kiekvienas infliacijos padidejimas I procentu turi padiclinti norninaliqjqpallkanq norrnEtaip pat I procentu.

Del to gali pakilti finnq gali sumaZeti mokesditlnaSta. tai realioji amortizacijos suma gali buti infliacijos nuverlinta. bendrojo vidaus produkto.t. Tuornet realioji pal[kanq nonna yra 3 proc. sumokejr. iplaukos. bendrojoSalies amortizacinitl infliacija neigiamaiveikia istori5kai susiklosdiusias Se5ta.lieka. nuolaidas. P.D. artimiausiamlaikotarpiui. p > p" . kad fakti5kas infliacijos tempasp skiriasi nuo numatyto p" . lnfliacija gali ir sumaZinti realiajq rnokesdiqna5tq nes mokesciai nera apskaidiuojarni anksdiau.9 procentai.kurias iteisina ivairus [statymai. tuomet nominali pal[kanq normajuos sumokejus (12:3)ir 8 proc. hiperinfliacijosBolivijoje metu 1985m. suk. t. bet ir daugumai industriniq Saliq.ra. kad nominali pallkanq nonna yra 12 proc. kyla infliacijos lygis.Realiosios mokesdiqpavidalu 8 proc. todel ir mokesdiai dideja.t.taip pat ir mokesdiq surnaZ€ja kylant infliacijos ten-rparns. Todel. o tai savo ruoZtu maZina mokesdiq iplaukas.rs mokesdius. Dz.y. iniliacijos pajamospadidejoir sudare tempamsnukritus iki 66 proc. Tai vaclinama Oliverio-Tanzi poveikiu (effect Olivera-Tanzi.4.3 proc.2.o ne atstatomojiverte. investicijq stimulai. sumokamipo tam tikro laiko.Pavyzdlivi.valstybes vidausprodukto''. 388 A<1 . Makroekonornika.Tadiau jau kitais metais. .. 4 proc. Larren B. palhkemos.prarandama dalis grynqq pajamq.y. Gali susidaryti uZburtas ratas: didejant biudZeto deficitui. maZesnds mokesdiq iplaukos savo ruoZtu dar labiau didina biudZetodeficit4 ir t. Jei i5 savo apmokestinarnqqpajamq i5skaidiuotitarn tikras an. -l proc.Firmoms daZnaileidZiama atskaityrnr-1 sulas. Daugelyje SaliL1 o mechanizmo realiam mokesdiq dydZiui palaikyti per 5i laikotarpl.tuomet sunku prognozuotiinfliacijE net ir Salirns.l ^ 't r o v e l K l s p a v a o r n t a sekonornistq Julio Olivera ir Vito Tanzi vardais.. Clobalnyjpodchod. Tai gali b[ti laikorna maZiausiarnokesdiqna5ta pasaulyje. Kai infliacrjos ternpai dideli. Jei mokesdiai sudaro yra 33 proc.(8-9: -l). F. mokesdiq na5ta. kad sudard tik 1. Tarkime. jq lygis daZnaisrnarkiai svyruoja. Netik€tosinfliacij os pasckmds Netikdta infliacija (unexpectedinflation) reiSkia.atiduodama yaneigiarnos. del infliacrjos nominali palfikant1norrna dideia. l. ji daZniausiai virSydarnast.. Kai infliacrjos pokydiai daLniir ry5kus.rortizacijos amortizaciniqatskaityrnqpagrindasyra pradine. mokesdiqiplaukos taip sumaZejo.y. Si problema aktuali ne tik besivystandioms kurioms bfidingi aukSti infliacijos tempai. l0 proc. 12. (tai yra l/3). net jei realioji palukanq nonna nekinta. infliacijos tempas . PanaSiai atsitinka ir su palukanq aprnokestinimu... per metus. (12-9).

Didejant infliacijos tempq nepastovurnui. kad netiketi infliacijos ternpLl pokydiai yra pajamq ir turto tarp ivairiq ukio subjektq. kad infliacija tai skolq negr4Zinimas. ar ar ar vargSas. netikdta infliacija nau<linga finnoms ir valstybei namq lkiq sqskaita. iS netiketos infliacijos visada pasipelnoturto.grynaisiais skolininkais.. o t. Numatoma realioji palukanq nonna . kad infliacijos ternpai staigiai pakilo iki l0 procentq. jei infliacrjosternpai bhtq tiksliai itraukiami i nominaliq palukanq norme.baudlia" Zmones. Ypad skaudZiaiinfliacija .subsidijas". Tadiau netik€tos infliacijos atveju tai neimanorna. Kyla klausimas. mokedamasmokesdius iS gautq nominaliq pajamq. Tarkime. Visada pralaimi tie. Antra.Galima tvirtinti. realiqiq pal[kanq nonnos jis mokes 0 proc. kuriq le5as bankai skolina kitiems. o verslo sektoriq (finnas) ir valstybg .I5 to kas pasakyta. ligotas. jos maZeja numatymogalimybes. Sakykime. jose buvo pastebimi didesni infliacijos lygio svyravirnai. galima padaryti iSvad4 kacl infliacij4 pirmiausia jaudia finansinio turto savininkai.5 proc. kreditoriq ir skolininkq susitarimu. pradedant XX arnZiaus 8-u desimtmediu. Be to. Si problernai5 esrnes nekiltq. Laimi tie.kas gi yra grynieji skolininkai ir skolintojai? Jei subjektas yra grynasis skolininkas. ir kurie juos skolina: skolinti neapsimoka. kitiems teikia . kurie skolinasi pinigr.. kad. savininkai:jo kainos kyla. kad namq Dkio sektoriq galima laikyti grynuoju nominaliuoju skolintoju. potencialus skolintojai.y. ypad Zen-res ir kito nekilnojamojo turto. Tod€l kartaistaikliai pabreZiama. Svarbiausios turto ir pajamqperskirstyrno kryptys yra Sios: Pirma. Pagrindinesnetiketos infliacijos pasekrnds pasiZymi perskirstymo savybemis.Daugelio Saliq.y. kad pralairni daugybe smulkiq ir vidutiniq indelininkq. pavyzdZiui. del netiketosinfliacijos perskirstomos pajarnostarp skolinlojq (kreditoriq) ir skolininkq. kad. tai yra jis paskol4 gavo nemokamai(r:i-p:10-10). [vairiq gyvenrojq grupiq perskirstymoveiksnys. nepalsant ar Zmogus to.praras. Tuo tarpu kreditoriusgauna tik pracling realiqq paskolos sum4 nes palukanq pakanka tik infliacijai kompensuoti. nes gaunamos palukanos nuvertejusiais pinigais.Todel sakorna.kurie 453 . kad i5lo5 skolininkas: vietoj 5 proc. tas perskirstymas vyksta savaime.nustatyta 10 proc.5 procentai. Jis dar daugiau praranda. nes tuomet netenkadaliespradinespaskolosvert6s.. pralairni tie. ii vienq atrma..duomenysrodo. jaunas.Tai rei5kia. kas gyvena i5 darbo pajarnq.. ir numatomas infliacijos lygis . negu numatytos infliacijos padariniai.apmokestina". kad sioje situacijoje infliacrja vienus . nominaliq palfikanqnonna.o kitiems prideda.infliacija neturi visuomenines s4rnonds". Kas tuo atveju lairnes ir kas pralaimes?Ai5ku.Tanr tikrais laikotarpiais. jis patirs naud4 o jei jis skolintojas.ar turtingas.rs.Tai reiskia. sveikas. Vadinasi.ar senas. gaivaliSkai. t. Netiketos infliacijos pasekmds yra dar skausmingesnds.

pavyzdZiui. mineta.Mat dauguma Zmoniq pradeda gyvenimq beveik neturedami santaupq. Vidutinis realusis darbo uZmokestisgali iSlikti ir nepakitgs.Kai kuriais atvejais.t. Antra. gali b[ti imamasipinigq reformq.susikurusnaujomsvalstybems. didesne negu tikdtasi infliacrja sukelia didelius darbo uZmokesdiosvyravimuslaiko atZvilgiu. todel iki kito perZilrdjirno momento realusis darbo uZmokestis maZdja. Be to. Kai infliacija netikdta ir vir5ija llkesdius. Pirma.rso tik nuo infliaciniq procesq trukmes. del netiketos infliacijos krinta dideles gyventojq dalies realusisdarbo uZmokestis. 15 to gali b[ti padarytaklaidinga i5vada.5. Namq ukiq sektoriuje ddl netiketos infliacijos poveikio pastebirna turto perskirstymoi5 vyresniq Zmoniqjaunesniems tendencija.tadiau infliacija vis tiek veikia jo svyravimq amplitudg. a Netiketa infliacija susijusine tik su perskirstymopoveikiu. 12. nepagristai bftq padidintabendroji pasiula.Tuo tarpujauni Zmonds d a u g i a u s iy r a s k o l i n i n k a i .gauna t'iksuotas pajamas . realusis darbo uZrnokestismaZeja. kainq lygiui toliau kylant.kad padidejopaklausatos firmos produkcijai.bet ir kitq ne Saliespolitiniq bei ekonominiq sqlygq. firma tikejosi nedidelesinfliacijos. Svarbiausias tikslasjos 454 .pensininkus. ir gali blti didinamajos gamybosapimtis.Tarkime. kitus Zrnones.kad. V€liau. o i5 tiesqjos tempaibuvo gerokai didesni. Tredia. Tai priklar.Del to pakilo ne tik vidutinis prekir"l kainq lygis. Nauji pinigai gali b[ti ivedarni ir kitais atvejais. sudarantdarbo sutartis. bet del infliacrjos gali smarkiai nuvertdti. INFLIACIJOS MAZINIMO BUDAI lnfliacijos problema gali buti sprendZiama[vairiais b[dais.Keitimo tikslas. Esamair j k i t q n e i g i a m qo s p a s e k m i q . stipendininkus.realusis darbo uZmokestisyra aukStas. arba turedami jt4maLai. bet ir tos firmos kainos.daZniausiai esant hiperinfliacijai. taip pat ir infliacijos lygi.ivertinami Jau numatomi infliacijos tempai. gaunandius retai kintandiusatlyginimus. Toddl nuo netiketos infliacijos labiausiai nukendia pensininkai arba apskritai vyresnio amZiausZmones. Jei taip pasielgtqdaugelisimoniq. Tik padidinus nominalqjI darbo uZmokest[. del netiketq infliacijos pokydiq namq [kiai ir firmos gali priirnti neteisingus paklausosir pasiDlos sprendirnus atZvilgiu. lnfliacijai maZinti ir kitoms jos problemoms sprgsti daZniausiai pasitelkiamatam tikra valstybdsekonomin€politika.Jos laipsni5kaikaupiamossenatvei. Jq metu labai nuvertdjEseni pinigai tam tikru santykiukeidiami naujais. intensyvumo.sumaZintipinigLl kieki apyvaaoje. nominalusis darbo uZmokestislieka nepakitgs.ir t.

kai kurie ekonomistai. 12.1.. indeksuojant pajamas. Indeksavimo ideja apskritai yra patraukli. Tuo atveju indeksuojamas darbo uZmokestis.bet ir daugiaui5moka. Indeksuojant pajamas. tuomet 5[ atotruki turetq kompensuoti indeksavimas. Del to anksdiauar veliau pakils 455 . 2.kuri4 galima apibfidinti taip: darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas vienas kit4 maitina. nes padideja pinigq kiekis apyvartoje. ji turi padeti Svelnintiir neigiamusinfliacijos padarinius. t. Tadiau jos poveikis infliacijai yra priestaringas.Tvirtinama. o skolintis infliacijos sqlygomis apsimoka. daZniausiai blna dalinis. PavyzdZiui. Pajamqindeksavimas. bendroji paklausapadidejadar labiau. pajamq indeksavimas Prieiingu atveju realusis darbo uZmokestissumaZetq. Antiinfliacine politika.t. pensijos.Tadiau tai neapsaugo nuo netiketos infliacijos. Fridmenas. kurio tikslas prisitaikyti prie infliacijos.pajamq didinimasproporcingaiinfliacijos lygiui. gali susifonnuoti jos spiraline infliacija. vyriausybdne tik daugiau surenka. kai infliacijq sukelia pertekline paklausa. jas stengiantis paialinti. Antra. indeksuojant pajamas ekonornika tampa nestabili.y. Pajamq indeksavimas Pajamq indeksavimas (indexation of revenue) . dideja ir indeksavimo daZnumas. tarp jq ir M. Infliacijos maZinirnoir kiq jos problemqsprendirno bfidai yra Sie: l.Pirmiausia.5.kad indeksavimas gali pristabdytiinfliacijq. pallkanos ir t. stipenclijos.sudarantdarbo uZmokesdiosutartis. susidaropadetis.kad jis gali pakirsti vyriausybds norq vykdyti infliacing politikE Zinoma. yra iSsakE nuomone.maZinti infliacij4 veikiant j4 sukeliandias prieZastis. kad infliacija sieks 5 proc.. Indeksavimo Salininkaigreta pajamq apdraudimonurodo ir daugiau teigiamqjo savybiq. o jei infliacija netiketai padidejo iki 7 proc. Taip yra tuo atveju. (realusis darbo uZmokestistuo atveju nepakito). o kainos vis kyla.kad daZnosSalies vyriausybeyra didZiausia salyje skolininke.Kai pajamosindeksuojamos. Tai Zibalo pylimas i infliacijos ugni. Jau mindta. nepadidinus gamybos. ir 3. Tai savotiSkas pajamq apdraudimas. atitinkantis infliacijos tempus. Visi5kas. tai darbo uZmokestisir buvo padidintas 5 proc. Be to. kad busimasis infliacijos lygis ivertinamas.Kai infliacijos tempai spart0sir turi tendencij4 dideti.o kainos pakyla. Infliacijos kontrole (darbouZmokesdio kainq kontrole).Darbo rinkai prie to prisitaikius. Be to. i5mokti gyventi kartu su ja ir kompensuotiZal4 kuri4 patiria del infliacijos dauguma Zmoniq. ypad jei vykdo aktyvi4 fiskaling polirikq. jei buvo rnanoma. pasparteti tempai. indeksavimas neigiamusinfliacijos padariniusapskritaipanaikintq.

781 . Tais atvejais ji .V. kai darbo uZmokestis. kad del jos pakyla gamybos ka5tai. nustatomos auk5tutindsdarbo uZmokesdioir kainq kilimo ribos.infliacijos tempai gali suleteti.Tai rei5kia. pajamq kilimo tempai suderinamisu infliacijos tempu. Jei infliacijq sukelia pasi[los Suoliai (Sokai) ir ji vyksta nuosmukio ir s4lygomis. Daugelio Saliq lnfliacijos kontroles politika vertinamaprie5taringai. sudarantilgalaikes sutartis. visq kitq nominaliqjr"l Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos kilimE.nei 900 prekiq ir darbo uZmokesdio ribos daugiaunei 130 ivairiq darbor[Siq''. leistinasjq kilimo jq ir darbo uZrnokest[ tempas. kad pirmasis Zinomasistorijoje darbo uZmokesdioir kainq kontroles faktas buvo uZfiksuotasgarsiajameDiokletiano edikte dar Romos imperijos laikais.2.. edikte buvo nustatytoskainq .. Nagrinejami infliacrjos galirna sustabdytitik i5orinio poveikio priernondmis. sumaZds pal[kanos ir t. SaksDz D..Jau mindta. 12. reguliavimas yra tiesioginiai infliacijos tramdymo bfidai. tai. Siekiant sumaZintiauk5tus infliacijos tempus.tuomet indeksacijayra nepageidar"rtinagali pabloginti padeti. 456 ... t. Pirma.5.bendroji pasilla. 301 mDsq eros metais.Infl iacijos kontrol6 Infliacijos kontrold (inflation control) . praktika parode. kad tai sukelia tik labai trumpalaiki teigiamE poveiki. lr darbo uZmokesdiobei kainq . Be to. jei indeksacijayra visuotineir ilgai trunkanti. Makoekonornika. kad infliacija daLnat susifonnuoja kaip inercinis procesas.O inercini procesfu kaip ir fizikoje.t. LarenF.jq pal[kanq ir pokydiai tampa sinchroniSki. Tai gali blti pateisinama.Antra. kad darbo uZmokesdio.!Saldant" ir jq kilimo tempq kainas. Bendra iSvadagaletq b[ti tokia: indeksavimasinfliacijos problemos i5sprEsti negali. visiSkaisustabdornas kilimas.y.-P. pradedantgana Svelniomisir formomis.i5aldymas".Manoma. ir kontrolesbudai daug kartq buvo i5bandytiivairiosepasaulioSalyse ivairiais laikotarpiais.tai darbo ir uZmokesdio kainq kontrole. 'n Globalnyjpodchod.motyvuojant tuo. siejami su infliacijos ternpu. Kadangi kainq ir darbo uZmokesdiokontrold daZniausiaiyra laikina. ir gamybos ka3tai. vengiant dar labiau nusmukdyti ir sutrikdyti ekonornikq.pasmaugiama". baigiant grieZtokomis DaZniausiai taikomi du kontrol€s brldai.lubos" daugiau . . Todel priei kelerius metus Lietuvos politikams kai kas patare atsisakyti bet kokiq indeksavimo planq. todel gali dar labiau sumaZdti realioji gamybos apimtis. Vadinasi.jo paskirtisyra kita.

Antiinfl iacind politika Buvo mineta. Jeigu darbo uzmokestisir kainos bDtq kontroliuojami ilgq laik4 tai priestarautqpadiai rinkos ekonomikos esmei ir sukeltq neigiamq padariniq.kosmetines" priemones.. ekonomika. Kai kada tokiems susitarimamsgali tarpininkauti ir vyriausybd. apeliuodarna moralE.krinta ne tik kainq lygis. Si kontrol€ turetq btti tik antiinfliacinds vyriausybes politikos papildymas. Todel pirmiausia kyla toks klausimas:kas greidiau sureaguoja bendrosiospaklausospokydius . tauros i interesus t. Tarkime.fl . Tai rei5kia. maZinamos vyriausybesiilaidos. Tuo tikslu gali buti naudojarnastabdandiojifiskaline ir monetarinepolitika. Kartais tvirtinama. MaLejantbendrajaipaklausai. t. didinami mokesdiai.tadiauprakti5kaikartaisji uZimatos politikos vietE. Bendrosios paklausos maiinimas ir jo padariniai Pradesimenuo bendrosiospaklausos pokydiq sukeltos infliacijos. Infliacijai maZintinaudojarna fiskaline ir monetarine politika. maZinamapinigq pasilla.kad sekmingesnis gali buti ilgalaikis kainq ir darbo uZmokesdio kilimo tempq apribojimas. Todel infliacija gali buti iveikiama. bet smunka ir realioji gamybos apimtis. ribojant bendrqi4paklaus4ir didinant benclrqiq pasiDlq. prekesi5perkamos. Todel bendroji paklausapakyla.kainos i ar realioji gamybosapimtis?5i problema kartqaprarta ne anksdiau. 12.Remiantis tam 457 .y.o grera ir juodoji rinka.. Tarkime.5.infliacijos tempaigerokaipasparrdja. ir Ka-inq ir darbo uZmokesdiokontrole sukelia dar vien4 praktinE problemq. kad ivedama gielta kainq kontrole ir ilgai neleidZiama joms laisvai kilti.t. kad vyriausybd ir centrinis bankas tiesiogiai gali paveikti tik bendrqiq paklaus4 o poveikis bendrajai pasiDlai gari blti trk netiesioginis. Nepaisant to. dia pravartu dar kartq prisiminti kai kuriuos jos aspektus.5.atsiima"k4 praradusi. Bendra i5vada:darbo uZmokesdio kainq kontrold nera pakankamai ir efektyvios ir gali b[ti vertinamostik kaip isorines.3. savanoriskai susrtarus darbdaviamsir profsqiungoms (darantabipuses nuoraidas). susidaroprekiq stygius. vyriausybe imasi infliacijos maZinimo veiksmq ir pradeda riboti bendr4iEpaklausq. naudojama iacijai maZinti infl 12. Antiinfliacin6 politika (counterinflation policy) tai fiskalines ir monetarines politikos priemoniq visuma.1.3.Dar kartq priminsime. kad kainq lygis nustatomasZemiau rinkos kainos. kad infliacij4 sukelia bendrosios paklausos padidejimas ir bendrosiospasifilos sumaZejimas.pasibaigusreguliavimo laikui..

nustatyta.realioji gamybos apimtis. 1gg4. Tokiq prekiq kainininkai ir katalogai keidiami ne taip jau daLnai. ar visuotinis bendrosios paklausospadidejimas. 458 .ADt+Pt-+Yt.Bet kitq prekiq kainos 1 paklausospokydius reaguojalymiat lediau. infonnacij4 apie savo produkcijos paklausq firmos gauna anksdiau nei Zinias apie bendrosios paklausos pokydius.L-+PJ.DZ.kad kiekvienasnominaliosiosbendrosios paklausos pokydio procentaspirmaisiais metais paveikia kainas tik 0. kuriose kainos keiciasi staigiai.Matorne.taisykles" Sios. PavyzdZiui. sumaZeja tik kainos. Vadinasi.Tai galima pavaizduotisupaprastintomis schemomis: I atvejis. kad kainq koregavimo procesasgana brangus. Kainq kitimo yra . o likg 0. Antra. Dabar nagrin€jameantr4jI atvej[. Yra rinktl.automobiliq daliq ir kt.drabuZiq.Be to. Papildg 2-qi atveji iliustruojandiqschemq gauname: ADJ-+YJ-+U. kurios pasiZymi didele ivairove. padideja nedarbas. Sankt Peterburg. o tik v€liau krinta kainos.. Antra. Reikia daug pastangq..56 proc.y. keidiantisbendrajaipaklausai. yra rinkq.Tarpiniq produktq k[rejams tie pokydiai perteikiarni vdliau. bet ir realioji ne gamybos apimtis. bendrosiospaklausos pokydius (ypadjos pakilimq) pirmiausia jaudia galutiniq produktq pardavejai.norint pakeisti kainas tq prekiq.erzintl"savoklientq. pirmiausia sureaguoja(pakyla) kainos. kai bendroji paklausamaLeja.ar tai tik jos s€kmesrodiklis. Tredia. Makroekonomika. bendrosios paklausos maZinimo padarinius. kai bendroji paklausadideja. kuriose pardavejaisusilaikonuo daZnokainq p erZi lrej imo.. Vadinasi. o vdliau .taisykles" (laipsniSkumas. kai padidejafirmos prekiq paklausa.t. Pastebetitokie desningumai:pirma.dar neai5ku.ADJ-+Y.kaip atsakasi paklausos svyravimus. Pirma.tikrais tyrimais..-P.. to pokydio tenka realiosios gamybos apimties svyravimamsrT. Vadinasi.44 proc.pavyzdZiui. 't Dolun E.t-+PJ.E. nenorddami. bendrosiospaklausosir kainq pokydiai ndra sinchroniSki.Todel pradZioje firma gali ir neskubeti kelti produkcijos kainq. Tas pats pasakytinair apie bendrosios paklausos sumaZejimq.galioja tam tikros gamybosapimties ir kainq kitimo . kartais Zaibi5kai.pirmiausia smunkarealioji gamybosapimtis. bet padidinti garnybos apimti. ne visq prekiq kainos i5 karto reaguojaI kiekvien4 paklausos pokyti del to. metalo arba grudq birZose.LindseiD. kai turimos materialiniq i5teklirl atsargosi5senkair reikia lsigyti naujq.pavyzdLiui. 2 atvejis.nuoseklutras).2g2. kad jq ribojant.

Situacija darbo rinkoje gera. i5augus konkurencijai.. o nedarbo lygis prilygsta naturaliajarn.kad Sio proceso pradZioje infliacija maltja letai. t. ekonomika slinks Zemyn trumpojo laikotarpio Filipso kreive.9 proc. Tarkime. ir nedarbas sumaZds. infliacijos lyg[. 459 . : U" : 5o/").y. padidejus prekybos sunkumams.. ir bendroji paklausanebebussiaurinama.PaZymdtina. kai metiniai infliacijos tempai 7 proc. Sis procesaspavaizduotas 12.Pradedama riboti bendrqj4paklaus4 todel ekonomika i5 ta5ko K slenkata5ko M link. (sumaZejo2 procentiniais punktais). Tadiau infliacijos lygi siekiamasumaZinti.13 aveiksle. kai infliacijos lygis 5 proc. palaikyti buvusio kainq lygio. verslininkai nebeistengia Vadinasi. kad ekonomikayra ta5keK. kad. infliacija pradeda maLeri ne i5 karto. ddl to maZinama gamybosapimtis (ne kainos) ir atleidZiamidarbuotojai. padidejo 4 procentiniais punktais. Ta5keM infliacijos lygis siekia 5 proc.y. darosi vis sunkiau parduoti prekes. Infliacijos ir nedarbosqveika Tarkime. pasiekus 5 proc. t. maZdjant bendrajai paklausai.13 pav. o nedarbo lygis . nes fakti5kas ir nat[ralusis nedarbo lygis sutampa (U..realioji gamybosapimtis pradeskilti. kad. Tik veliau.Pakyla nedarbolygis. Jei ir toliau bus rnaZinama bendroji paklausa. 5 orocentams. Tuomet ekonomikapagyves. o p (IR 7 o 5 + t 3 2 I 0 -l 12. Taip yra toddl. Ekonomika gri5 i ilgojo laikotarpio Filipso kreivds ta5k4 N. fiskalinds ir monetarines politikos apribojimai bus panaikinti. tuo tarpu nedarbo lygis pakyla gana greitai. o nedarbo lygis * 5 procentai. ir jos pradedamaZeti.

kad per ketverius metus infliacij4 pavyko sumaZinti 7. bet koks bandyn-ras sumaZinti infliacijq pareikalauslaikino nedarbo lygio padidejimo aukSdiau nat[raliojo jo lygio. su kuriuo reikia taikytis. .t6 J e i S R : 2 .12) Jis parodo. . Kuo maZesnisSis dydis.tam tikras . 0 . .-rraliojo. Kiekybinis tos kainos ivertinirnas gali buti iSreiSkiamas Zalos koeficientu.l l \ L t 1 1 .8 proc.apmokant"jq ka5tus. kad bLitqpasiektas norirnas infliacrloslygis. kiekvienasinfliacijos surnaZinimo procentas pakelia nedarbqar. O tik veliau pasiekiamas rezultatas.5 proc.+ ( U . p.6 ) + ( 1 1 . vir5ijandio naturalqji ir to paties laikotarpio iacijossumaZejimo infl laipsnio.18 procentiniopunkto auk5diau natr. Tai rei5kia.Vadinasi.2 procentiniaispunktais.galima padaryti tokiE iSvad4:maZinantinfliacrj4. problema.infliacijq sumaZinus procentu.rk5diau nat[ralaus X procentq. Okuno ddsniu.. norint surnaZinti infliacrj4. NatDralusisnedarbo lygis yra 6 procentai.6 ) + ( 1 0 . 6 .U . i n f l i a c i j Es u m a Z i n u s p r o c e n t i n i u k I punktu nedarbolygis pakilo 2. Efficient Disinflationary Polices //Arnerican Econornics Review 68 (May 1978). Tarkime. . (t2. Tuomet Zaloskoeficientas: u": ( 8 . RemiantisA.) . Tuo atveju infliacijos maZinimo kaina .sacrifice coefficient) . 't Ok.6 ) + ( e .3proc.santykis tarp nedarbo lygio. ketvirtaisiaismetais.)18. Kitaip tariant.. 348 352. ) + \Pr. 3 . Taigi.. t a i r e i 5 k i a . Fakti5kas nedarbo lygis buvo toks: pirmaisiais metais 8. 8 .I5 to. Zalos koeficientas (SR .n A. . 460 . kad antiinf'liacines priemonds pirmiausia igyvendinarnos.. arba ka5tq. a d .0procentq.kiek turi padidetinedarbolygis.P.I 1. rnetais 9. 7 = 12=t...infliacrja maLija. M. tuo maZesnd infliacijos maZinimokaina.6 )1 5 .Zaloskoeficientaspadeda [vertinti infliacijos rnaZinimo kain4 i5rnatuot4nedarbu.. iSkyla jos kainos. antraisiais trediaisiais metais 10. ) .pereinamasis"nedarbo lygis.ciklinis I nedarbas padideja 2-3 procentiniais punktais per metus (vidutiniSkai 2.6 proc. .U . 1 8 .lR='"'n ""'''" t l l . kas pasakyta.

rg skirtingq sio rodiklio vertinimq. Saikingesnis budas yra palaipsniui rnaZinti benclrosios paklausos kilirno tempus.Zaios koeficientas gali buti isreikstas ir prarasto nacionali'io produkto dydZiu. reikia paar-rkoti procentus 5 rnetinioBVp. ypadjei iis tr-unka ilgai.eiktinuosmuki. Norint [r. reikia skatinti bendrosios paklausos kilimq.ar pinniausia reaguotii raginimusmazinti infliacijq ar ! reikalavrmus maZinti nedarbq.r metu egzistuoja ir dideli infliacijos ternpai. Gordono ir kitq ekonomistq vertinirnu.(Be to. okuno. veliau procesas vystosi maZdaug taip: darbclaviaiir darbuotojai priversti perZilreti infliacijos l[kesdius ir uZbaigtosprodukcijos ir galutiniq prekiq atZvilgiu. Tadiau.nornis arba staigair grieZtaisustabdytijoskilirn4. toks kelias bus Zymiai ilgesnis. kad. Ekonomineje literaturoje tai vadinamaBVP praradimq koeficientu.) Bendrqiq paklausq Siuo atveju galirna apriboti svel'iornis fo.didinantbendrry4 paklausq infliacijoslygis pakiltq dar daugiau. Zaliavqir medZiagq kainosturi pracleti kristi. ir smunkanti rearioji garnybos apimtis.ir kylantisneclarbo lygis.galima sumaZinti tik mazinant bendrqjqpaklausq. sutinka gauti kuklq darbo uZmokesti. sr-mraZinusinfliacri4 I procentiniu punktu. infliacijos lygI nuosrnLrkio sqlygornis.bendr4j4 paklausributina apriboti. Priesingu atveju infliacijos rnaZinimo kaina gali b[ti nepateisinamai didel€. Prakti5kai Sias problemas sprEsti labai sunku. Tai rei5kia. Del to pradedamaZeti gamyboskastai ir kilti bendroji pasiula. pirmieji rezultatai yra nepalankfis:dar labiau padideja nedarbas. Dar kart4 priminsirne.kaupiasiprekiq bei gamybiniq istekliq atsargos.Darbuotojai.Ypad sudetinga problematuo atveju. vis delto sis b[das labai skausrningas. Tikroveie io d y d i ss v y r u o j a . o tai gali dar labiau pagilinti nuosmuki. vyriausybei belieka rinktis . gali b0ti pasitelktair tam tikra pasiulos politika. maZinant infliacii4 turi buti palygi'arni rezultatai ir nuostoliai.tadiaube staigiq sukretimq.Galutinesprodukcijoskainq lygis irgi pradeda maZeti. Toddl.kuriEaptarsime kitoje Sioskyriaus dalyje. sumaZeja pardavimq apirntys.yra dar. Pasirinkus stabdandi4q bendrosios paklausos politik4 ir nedarant jokiq nuolaidq. o realioji garnybosapimtis kilti.kai ekonomika 5i iSgyvenanuosmuki. Jis parodo.Del to bendrosios paklausos ribojirno politikq (kai maZinama .Nepaisantto. vadinasi. norint sumaZinti infliacijq I procentiniupunktu. R.Be abejo. sis santykis turetqbhti mazdaug 5:1. vadinasi.kuriam bhdingaszeniasgamyboslygis ir didelis nedarbas. brjodami nedarbogr€smds. kito kelio nera. priesinguatveju bus ilgas savaiminispereinarnasis laikotarpis. kiek realiojo metinio nacionalinio proclukto prarandama. A. norint infliacijil sumaZinti.kad tr-ro atveju ekonornikojevienr.

butq sumaZinti.3.14(a) ir (b) paveikslodalyse.bendroji pasiUlaprades dideti.2. MaZinant bendrqlq paklaus4 jos kreive i5 ADg padetiespersikelia i AD1 padeti. Jeigu bendrosios paklausos kilimas bus apribotas arba visai (kaip rodoma paveiksle).. ta5ke pusiausvyra jo potencialiojo lygio Ir.12. YP YF' Y YF b) ka5tqinfliacija infliacrja a) paklausos q ribojant bendraj paklaus4 maZinimas. rodantys. kad bendroji paklausapadidejo. ir AS kreive i5 judes AD kreive padetiesASe persikelsi padet[ AS1.inl'liacija) gali staigiai pakeisti jos skatinimo laikotarpis (kai didinamas Tai uZirntumas). Tarkime.Pasi[los koncepcijos" problema ekonomindje politikoje apskritai yra diskutuotina.Nepaisantto.l 4 p av. ji turi savo Salininkq. Atrtiinfliacint pasialos politika .go) politika' Apibendrinant tai.kad reiketqpadidintipotencialiojo kaip tai r'yksta.stok. kad ekonomind sistema yra taSke Es. paveikslografinis modelis padessuprasti. kaip gali briti iveikiama paklausosir pasiulos (kastq) infliacija. Del sustabdytas anksdiau aptartq prieZasdiq.14 (b) paveiksle parodyta infliacija nuosmukio s4lygomis (ka5tq infliacija).Tvirtinama. pusiausrryros Sakykime. Kainq lygis nukrenta nuo Pp iki P/.5.. ribojant bendrq4 paklaus4. produktodyd1.tuomet AD kreive padetiesnekeis. pusiausvyros Zernyn1 ilgojo laikotarpio I 2.eik" (stop. kas isdestyta. ilgojo laikotarpio b[senos. realusis nacionalinis produktas sumaZdja iki E1. 12. vadinama.Tai parodyta 12. Susiklosto 12..pateikiami modeliai. Potencialioji nacionalinio produkto apimtis * Ypo. ir AD kreive persikele i5 padeties 462 . Ekonorninesisterna ta5k4E1.14 (a) paveiksle parodyta paklausosinfliacija.15 nacionalinio Tai reiskia. kad infliacij4 galima jeigu butq imanomapaveikti ilgojo laikotarpio bendr4j4pasiulq. Infl iacijos 12.

nors ir neilgam raikui. tai skatintq taupymo proces4 ir didintq investicijas. Bendroji pasiulailguoju laikotarpiugali padideriir . vadinasi.Susidaronaq'a pusiausvyra taske E2.naruraliu"bfidu. t.Jeigutuo padiumetu del ekonon-rines politikospavyksta padidinti potencialqiinacionalini produkt4 tai ype kreivepersikelia1yp1 padeti. bendrosios pasi[los kreives poslinkis kornpensuoja bendrosios paklausos pokydio sukeltqkainq pakilirn4. del mokslo ir technologines paZangos. pirmiausia. kad vyriausyb6 gali stengtis sukurti naudinguspasi[los Suolius(sokus). kurni b[dinga infliacrja. Tai jigali claryti. tai skatintq darbo nasumo kilim4 didintq darbing aktyvurn4 kadangi maZetq rnokestis uZ kiekvienty papildornai uZdirbtq pajamq vienet4. Anriinfliacind pasitlospolitika Kyla klausirnas.15pav. Jeigu gamybos veiksniq kainos nepakyla. Nat[ralioji gamybos apimtis gali buti padidinta ir kitais bridais.t. 463 . pavyzdliui. ruorret ekonomika atsiduria taske E1. rr Tai sudarosqlygaspotencialiajarn nacionaliniam produktui dideti. Jeigu nera jokiLl bendrosiospasi[los pokydiq.y.koki' bfidu galima padidinti potencialiqi4realiosios gamybosapimt[ (bendrqjqpasinl4ilguoju laikorarpiu)? Vienas svarbiausiq b[dq * keisti rnokesdiq politik4. ir infliacijos pavyksta iivengti.ADo i padeti ADr. Zmoniqiisilavinirno cli<lejirno r.mokesiius ir subsidijq politikQ. tai trumpojo laikotarpio bendrosios pasillos kreive persikelsi ASl padet[. Ypo Ypr 12. Tai trurnpojo laikotarpiopusiausvyros busena. didinant konkurencijEir ivairiq fikio sakq efektyvum4 tobulinant socialinio apr0pinirnosistemqir didinant neturtingrlZmoniq sluoksniqdarbinl aktyvum4. tobulindama [statymus. Tuo atveju staigiai padidejusi trumpojo laikotarpio bendroji pasiura gali sumaZinti bendrosios paklausos sukeltqinfliacrjq.. Galiausiai tenka paZymdti. Antra. pagristai ir nuosekliai maLinti mokesdiq normas.

13. ' ' r . 15. 8. Kuo matuojamasinfliacijos lygis? 4. kuo skiriasi adaptuotq (prisitaikandiqjq) ir racionaiigq l[kesdiq teorijos. Kokiq problernqkyla. Paai5kinkite paklausos sukelt4infliacijq? 16. Nurodykite infliacijos formas. Kuo skiriasi paklausosir pasiulos(kaStt$infliacija? 5. Kuo skiriasi trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives? 10. K4 parodo Filipso kreive? 9.lauktosiosinfliacijos pasekrnes. A p i b l d i n k i t ei n f l i a c i j o s s m E . infliacija hiperinfliacrja paklausosinfliacija pasi[los infliacija infliacinis mokestis senjoraZas pasi[los Suoliai(Sokai) netiketainfliacija numatytainfliacija infliacijos ka5tai I ' r .Pagrindin€ssqvokos . Kaip gali bflti ivertinta infliacijos maZinimoZala? 464 . Paai5kinkite. 2. rnaZinant 17. . . Nurodykite numatytos. racionaliejil[kesdiai Filipso kreive pajarnr"l turto perskirstyrnas ir Zaloskoeficientas norninaliojipalfikanqnoma norna realioji pall'rkanq ir darbo uZmokesdio kainq kontrole pajarnqindeksavimas antiinfliacinepolitika Kartojimo klausimai e l . r . o r r . 3. K4 rei5kiapasiulosSuoliai(Sokai)ir kaip jie veikia infliacij4? 7. Kokie netiketosinfliacijos padariniai? ir 14. Kokiq problemq i5kyla. Ka rei5kiadarbo uZmokesdio kainq kontrold ir koks jos tikslas? antiinfliacinespolitikos turini. K4rei5kia infliacinis mokestisir senjoraZas? 6. . Kaip vertinama nedarbo ir infliacijos s4veika racionaliqq l[k"sdiLl teorijos poZiflriu? I l. . Kuo skiriasi nominalioji ir realioji pal[kanq norma? 12.maZinantinfliacijq nuosmukios4lygomis'i 18.

Visq pirma tai paklausos ir pasiulos desniai. Tokios rinkos finansiniai instrumentai. Belgijoje . 1980-1981m. Ainloje 60 proc..Svedijoje.del kuriq s4veikossusidaro valiutoskursas.apie 60-70 procentq. Sioje temojebus nagrinejama. i5reik5takitos Salies piniginiais vienetais. FIKSUOTAS rR PLAUKTOJANTTS VALIUTOS KURSAS Valstybiq tarptautiniai ekonominiai santykiai reikalauja. Sis Prancuzijoje. Danijoje.13. Pranc[zijoje buvo bandoma imtis ryZtingq priemoniq prie5 nedarbq tadiau staigusfranko kurso kritimas tarptautineje rinkoje privertd atsisakytiSiqplanq. kad jq nacionalines valiutos bftq tarpusavyje palyginamos. Valiutq rinka (foreign exchange market) yra tarptautine rinka. Prie5tai b[tina susipaZinti valiutq rinka.75 proc. vadinama nominaliuoju valiutos kursu (e ..1. PavyzdZtui. Norvegijoje * 40 procentq.exchange rate).siekiant uZsibrdZto svaro sterlingq kurso. vertybiniai popieriai).tiek importas prilygsta maZdaugl0 proc. Tai pasiekiatna per valiutq rink4. kurioje vyksta lvairiq valiutq mainai. . VALIUTV RINKA.Vokietijoje. Todel i5oriniai veiksniai gali tureti lemiamq !tak4 ialies ekonominiam gyvenimui. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA Atvirosios ekonomikosmakroekonomika (open econolny macroeconomics) nagrineja tokiq ekonorninq sistern4 kurioje Zymi4 dalI ukin€s veiklos apima tarptautiniai sanddriai. kaip tarptautiniai sanderiai veikia Salies ekonomik4 kuo skiriasimonetarines fiskalinespolitikos oasekrnes ir uZdarojoje ir atvirojojeekonorniko-ie. Valiutq rinkoje veikia tie patys d€sningumai kaip ir prekiq rinkoje. su 13. nuosmukis Anglijoje siejamas pirmiausia su Sios Salies prekiq konkurencingumo tarptautineje rinkoje kritimu. monetos.lvairiq Saliq pinigai (banknotai. 465 .Kito-seSalyse rodiklis yra (apie): 20 proc.Japonijoje. 1980rn. BNp apimties. apyriksliais duomenimis. Lietuvoje.. kurioje vienos Saliesvaliuta gali b[ti pakeistaI kitos Salies valiut4. Nacionalinio piniginio vieneto kaina. Anglijoje. JAV tiek eksportas. 1987m. Anghjos vidine makroekonomine politika buvo formuojarna.30 proc. Valiutq rinka yra tik viena i5 rinkos formq.

o kartu ir litqpaklausos T"ip bus.yra tik dvi Salys Lietuva ir JAV. o karlu ir uZimtumq.mechanizmus. USD/Lt eo:0.ir bus pasiekta. Lietuvos turl4 prieS tai turi dolerius paversti i litus.kad litas amerikieiian. 1 2 Qo Qr Litqkiekis (Q) 13. Anglija ir kt. susiejavisas vidines kainas (t. o tuomet ir lietuviSkosprekdsbei finansiniai aktyvai jiems pasidarys prekems did€ja paklausoslietuviSkorns pigesni.Pinna.PavyzdZiui. pavaizduota pasifila paklausa. Tada.tik tada.rs paklausos kreivds nuolydis yra neigiamas.jei danq kronq keitirno kursas yra 5 kronos uZ I JAV rinkoje. gali paveikti Salies Toddl valiutos kurso pasikeitirnas uZsienyje. uZ lietuviSkas dvie. Jei lito kainabus tik 1. kaip ir daugurnojcSaliq.125 USD. Todel galima tarti.yktq tiktai litais.kad vidiniai atsiskaityrnai \.istatyrnaireikalaus. Litu paklausa prekesmoketi JAV gyventojaituri doleriq..esantlito keitimo 1 doler[ santykiui I Lt:0.25Lt. maZdjant kursasbus l Lt:0. amerikiediai. Litu nasiula atsiranda. D linijoje . daugiauJAV vartotojqnoresjq [sigyti2. rnesos ir kursui. atpigs.l paveiksle gaminaeksportui mds4 kurios I kg kainuojal0 litq. litq l3. e1 : 0 .y. tuo didesnis litq paklausoskiekis. kad lito kurso palaikymo mechanizmas I Saliq tokiq kaip JAV. iSvystytq atitinkarnus i5 atsiranda Tarkirne. kilograrnasmdsos kainuos 2. Antra.-r. nes 1i nacionalines Kita vertus.l pav. . perkantturt4JAVr. pirkti bet koki noredarni bet Lietuvos gamintojuireikia litq. juda litqpaklausos kiekis. lietuvi5kosprekestaps pigesnes. Litas valiutqrinkoje 0 Tai atsispindil3. Todel.1pav.jcigu Lietuvoje. tai danui pasakojo Salies valiutoskursasyra ypatingakaina. Lito kursas (el. Taigi. 2 Siu. litq Tai rei5kia.kad ta5kas kiekis. analizcs ctapcdar neatsiZvelgiarnc I galimusrnuitqpakitirnusar irnpoftoxnqotas. Vadinasi. lito kainai rnaZdjant. Nagrinedamivaliutq rink4 laikysirnessElyginiolito keitirno 1 doleri panaSus kurso.ji krinta i5 kairesl deSinE kuo Zemesnislito kursas.25 USD. ' 466 .2. i5 mokant uZ irnporluojamas JAV prekesbei lietuviams lietuviai ir Sakysim. kainas Saliesviduje) su visorniskainornis garnyboslygi. valiutoskain4tarptautineje doleri.lqSaltiniq.Tai rodo.5 USD.

todel Saliesf-rnansiniq aktyvq paklausa padidetq ir Lietuvoje.Tai reik5tqlitLlpasiDlos didejirn4 todel doleriokursaspakils. o didejantjo pasiiilai. vadinasi. t. 4. Siuo arveju pusiausvyros valiutoskursas 0. Santykiniskainq pasikeitirnas. Tarkime. y. jo didejantlito paklausai. Tokiu atveju anerikiediaibus linkEpirkti maZiaulietuviikq prekiq. Santykinispajarnqpasikeitirnas.tiek importuojamq prekiq. paslaugLl turto kainon.tai iq i5 tikrqlq bus maZiauperka'ra. kad BVP augimasJAV padidinsvarlotojq pajamas. ir del to sumaZds litrl pasiDlavaliutq rinkoje.litq pasi[loskreivesnuolydisyra teigiamas. o JAV .kad importasi Lietuvqyra elastingas. Toks procesas vyks todel.o dil ro tai.kita verlus. lito aukstesn€ms importuojamq prekiq. pasikeituspaklausai ar pasi[lai.kreive D zemyn. kursaskils.ir jie claugiau pirks tiek savoSalies gamybos. JeigupaklausaJAV prekemselastinga.ir s4lygojalitq kainq doleriais. Taigi. o Litq pasiuloslinrja S priklausonuo to. l3. 2. lsskiriami sie pagrindiniai veiksniai. Tada uL tq pati litq kiekl Lietuvos gyve'tojai gales nusipirkti maliau prekiq i5 JAV. Tadiau importuiis JAV br-rtq neelastinga.lieka nepakitEs. kad Lietuvoje kainq rygis spardiai auga. kad USD nuvertis.l paveikslelaikome. kartu bus norima pirkti ir daugiaulitq. vadinasi. skoniq pasikeitimas. cia lito kainoskilirnaspadidinatiekiam4i rink4litq kieki. yra Taigi valir"rtr4 rinkoje.t. lito kainadoleriaisdides. kad vyksta tasko judejimas litq pasifilos jeigu Lietuvospaklausa kreiveS auk5tyn. tai JAV valiutos kursas nukris. 3. esantZemesniam keitirnoi doleriuskursui. kiek doleriq reikia Lretuvos gyventojams importui is JAV apmokdti. kad realioji paliikanq norma JAV yra didesne negu kitose salyse del salyje vykdomos stabdandiosiosmonetarines politikos.Del to dideslitq paklausa ir lito kursaskils. ir bus galima nupirkti daugiau arnerikieti5kq prekiq.kris. keisis ir valiutos kursas. lygiai kaip ir bet kurios prekes rinkoje.rs.y.25USD uZ I lit4. JAV bendrasis Jei vidaus prociuktas dideja spardiaunegu Lietuvoje. USD pasifilosmaZejimas lems lito kursonuvefiejimqUSD atZvilgiu.o tai reiikia. Tai rodo. linija S butu krintanti. kiekvienas litas bus i5mainornasi daugiau doleriq.Tarkimi. Kitos Saliesvartotojq poreikiq.ee. litq paklausos pasi[loskreiviq susikirtimo ir ta5kas ro<1o E6 pusrausvyrq valiutq rinkoje . l3. viena vertus. ir USD pasifilasumaZes. Tai didins USD paklaus4ir jo kursas kils.keidiantysvaliutospaklausqir pasiulq: l. prekes is JAV kainuos daugiau litq.l pav. lito kainai kylanl.vartotojq poreikiq ar skoniq pasikeitirnai kitoje Salyjekeis valiutospaklausq arbapasi[I4 pavyzdZir-ri. JAV taps patrauklia potencialienrs kapitalo investuotojams. Santykinis realiqfq pal[kanr1 nomros pasikeitirnas. tocrdllinrja S kyla i5 kaires 1 desinE. ir padidetLllitq pasiulos kiekis.Todel vartotojai Lietuvoje prades pirkti santykinaipigesnes amerikietiSkas prekes.USD paklausos didejimas. Lietuvos pajarnos doleriaisi5 eksportopadides. 46'7 . Krintant lito kursui. Jeigu lito kursas isliks tokio lygio.

sakome.y.valiutos kurso reguliavimo metodas valiutq sistemoje. Tarkime. Fiksuotokurso palaikymas Jeigu S ir D yra litq (atitinkamai)pasi[la bei paklausa. Tai s4lygos dolerio kurso dar didesnl kritimE Doleris nuvertdstiek. atvirkSdiai. 468 .kai valiutos kursas keidiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ar pasiDlos pokydirLt. kiek pirkejai ar pardavejaipageidauj a. padidejus lietuvi5kq prekiq paklausai. Vadinasi. kad ateityjedolerio kursaskris. jog JAV ekonomika. Todel doleriai bus keidiarni i kitq valiut4 taip pat ir i litus.valiutos kurso reguliavimo metodas. keidiant pinigus.Cia apsiribosime l6 dviem kraitutiniais atvejais. pakils.c) JAV a) b) su bus maZesnerealioji pallkanq nonna. Tokios ekonominesprognozdsverdia galvoti. valiutoskursqreguliuojavalstybe.frksuotuir plaukiojandiuvaliutoskursu. palyginti su Lietuvos ekonornika: augsspardiau. Valiutos kurso reZimas (currency exchange regirne) vyriausybds nurodytavaliutoskurso nustatymotvarka. kiek spekuliantai savo veiksmaisremsrs tuo. Fiksuoto (nustatytojo) kurso reZimas (fixed exchange rate regirne) . i Esant fiksuotam valiutos kursui vyriausybeisipareigojakonvertuoti valiutq pagal fiksuot4 kursq. u2 litq gaunamavis daugiau doleriLl (kyla lito kursas). Detaliaiivainls kursoreZimai bus aptariarni temoje. vyriausybe leidZia centriniam bankui supirkti arba parduoti tiek valiutos. kad dolerisnuvertdjo.5.2 pav. Spekuliacrla. kai Plaukiojaniio kurso reZimas(floating/flexible exchange rate regime) .Tarkime. kad. USD/Lt 0 Qu Qo Qc Litq kiekis 13. o lito. kai vyriausybe nesiki5a valiutq rink4. kad kyla lito vertd dolerio atZvilgiu. Noredama ji palaikyti.tai nusistovi pusiausvyroskursas e. o jei atvirk5diai* krinta. susidurs didesneinfliacga. kai. kad tikimasi.

eE.Tiktai pirmuoju atveju.padidejolitq paklausa. keidiant litus ir 1 dolerius.jei nenorima labai isiskolinti. nustatytasper didelis lito kursas. bus su Mokejimq balanseyra dvi svarbiausios dalys. jam leidZiama buti laisvos valir. vyriausybd [siki5a tik esant labai dideliems ir staigiemspuiiulor u. ir gali tekti skolintis is tarptautinio valiutos fondo (lMF InternationalMonetary Fund).paklausai tapusD1. bankas nes privaldssupirkineti pertekliqee . Einamo_ii saskaita. Kadangi nagrindjamu atveju vyriausybe yra isipareigojusi iSlaikyti fiksuot4 pastovrlkrrsq e. Be dia aptartq kraStutiniq kursq reZimq atvejq. Kita.. paklausoskreiviq pasikeitimams. nes nesistengia palaikyti pastovaus kurso tokiu budu.2. Laisvoje rinkoje pusiausvyra susidarytq taske B pakiltq lito kursas.centriniobanko laikomasuZsienio valiutosrezeryas dides.Vyriausybenei supirkineja. kuri ryriausybe isipareigoja palaikyti. MOKEJIMU BALANSAS Nlok6jimq balansas(Bp . bfitq parodytasituacija.2 pav. Tadiau. tai centrinis bankastures parduoti papildomq Qc . reguliuojatarptautiniqprekiq. Analogi5kai samprotaujama kai maLajafitq paklausa. tai centrinis bankas sugebesilgq laikq islaikyti fiksuoto rygio lito kurs4 e. l. Pavyzdziui.Bandantji i5laikyti ilgq laik4 issekscentrinio banko uZsieniovaliutos rezervas. .1lentel€je. geresndi5eitis. bus Litq nutekejirnas parodyas kaip debetasir uzrasytas minuso Zenklu.balanceof payments) yra visq sanderiq tarp vienos Salies ir likusiq pasaulio daliq gyventojq apibendrintas uZraSas.Analogiskai. visi tarptautiniaisanderiai. kristi iki e2.Lietuvos mokejimq s4skaitose uZrasytikaip kreditas.tai bfitq leiclZia'ra. paslaugqir kitq Ji Crynqiqpajamqjudejim4. D perslinks1 D1 paclet[ ir (analogiskai samprotaujarna ir kai keidiasi litq pasi[la).jei paklausa butq D2. sumaZinimas (padidinimas).rtq rinkos pusiausvyros taske. Jeigu litq paklausasvyruostarp D1 ir D2. li i r3.o antruojumaZds.kurie didina litq pritekejimq i Lietuv4 kaip parodyta 13. vadinasi. Joje yra Siosdalys: 469 . esantvidutinei reik5meiD. b[na ir tarpiniq variantq.jeigu vidutind paklausa yra D2.Qa kiekl lit% kad subalansuotq paklausq ir pasi[I4. kursui iSaugtilki e1. Jeigu 13. Devalvacija (revalvacija) (devaluation(revaluation))_ 1o valiutos kurso. esant nesvariai plaukiojandiam (dirty floating) kurso reZimui.o ilguoju laikotarpiu leidZiamapalaipsniui n u s i s t o v e ta i s v ap u s i a u s v y r a i . Esant plaukiojaniiam keitimo kursui.nei pardavindja savo valiutos.lito clevalvaciia (revalvacij a-prieSingoje situacijoj e).

1.83 kreditas 2.70 kreditas 4.9 | 470 .69 kreditas 4.17 dcbetas 889. s M o k 0 i i m u t r a l a n s o t r u k tI r a 3 2 I 3 07 5 4 .1lentel6.91 balansas 720. Vvriausvbe -4.59 debetas 611. banko paslaugos kt.25 204.D a r b op a j a r r o s 109. 0 8 L l . 2 .Z I A.74 balansas 248.32 debetas 913.28 debetas IR FINANSINES II.36 kreditas 4.turiztnas. FINA.2. Tiesiogin€s 207. Lt) mokejimqbalansas 13.22 -2.75 debetas 1 490. PASLAUGOS -3 847. KAPITALO SASKAITOS BALANSAS (A+B) J JOJ.67 kreditas 4. a i n o r n i s ) 5735.LietuvosRespublikos 2003m. EINANIIEJI PERVEDIMAI -23.97 perlaidos kreditas 4.43 dcbetas 4'71.3 46 0 8 .90 debetas 510.92 dcbetas 1887. 1 . 2 8 debetas -3854. 2 . E k s o o r t a(s o . 2 8 kreditas I.91 kreditas 3 .18 debetas 100.ios l..I r n p o n a sf .9'7 3 t58.Privadiuasmenu t7. ir paslaugos.paslaugq eksportasir importas (nematomojiprekyba) .2.10 p kreditas 3 . transporto (mln.00 balansas balansas 1. KAPITALO SASKAITA (Kapitalo pervedimai) neatlvqintini kreditas debetas balansas B.prekiLteksportas importas(matomoji prekyba). PREKES 2 33 8 5 .84 ( k 1 . Kiti sektoriai 19. ir . PAJAMOS -2 210.2. b .2.1.01 kreditas 3.59 balansas 301.\SINE SASKAITA (I+2+3) investici.k a i n o r n i s ) -28 525. b .24 435.Kiti pervedirnai 1.I n v e s t i c i i u a i a t n o s -2101. l . o . EINANiIOJI SASKAITA .

2.97 1820.2.66 172. 2sienioturtas U 3.1. I .2.66 -146. L4. v i priemonds 3. dividendq sraut4 kuris atsiranda.26 -86.1.31 816.34 98. { s i s k o l i n i r n r i 2 p r c k e sr n a s l a u q a s u i 4. Beje. Finansin€s i5vestinds 2 3 n 6.4.78 144. kaip mineta anksdiau.Paskolos valstybes vardu 4 . Nuosawbesvertvbiniai DoDieriai 2 . l .30 551 ?1 8.78 3.Einarniejipervedimai[vertina uZsieniopagarb4. kadangi pastarojoje reikia [vertinti pajamas (nuosavybes pajamq srautus) ir einamuosius pervedimus (transferinius mokejimus) tarp Saliq.69 2 991.lnasus i tarptautinesorganizacijasir pana5iai. askolos P 4.U2sienvie 1 .2.4.Kiti lsiparcigo 5. 471 .1.17. l . l .2. Investiciiu portfelis 2.29 3 6 11 .'79 -)41 )) 5.2. uksas A 5. Lietuvos nvesticiios uZsienv B. U2sienioturtas 4 .15.2.1. Specialiosios skolinimosi tcises 5. 1.3. 5 7 -308.89 12.1 l.[sipareigojirnai 4. pahikanq.* P. Oficialiosiostarptautindsatsarsos -27.90 I 647. pelno.Tadiauprekybosbalansas nesutampa einarnda su mokejirnq balanso seskaita.o pajamos parodo darbo.01 '746.63 734.71 I 8 2 . 2 .I Abi Sios dalys kartu sudaro prekybos balans4 arba grynqji (nero) prekiq ir paslaugqeksportq. Jsipareisoiimai 2.l. r y bv e r t y b i n i ap o p i c r i a i es i popicriai 2.74 2-s6.63 490.45 -5.Kiti reikalavirnai KLAIDOS R PRALEIDIMA A. N u o s a r . L3.56 104.2. Grynicii pinieaiir indeliai 4.2.Konvertuoiamosios valiutos 5. Kitas uZsicnioturras 4.5. 2 S k o l o s e r w b i n i ao o n i e r i a i . vienos saliespiliediamspriklauso kai kitoje Salyje esantyspajamq duodantysaktyvai.1. 2 .AtsargupoziciiaTVF 5.l.579-583.UZsienio turtas 2 . Kitos investiciios 4.7 7 t7.92 85.Skolosverrybiniai 2.07 3 920. 3 . 2 .L i c t u v o i e 2. UZsienio n v e s t i c j i oL i e t u v o i e s tinis: Lietuvos statistikos is: Lietuvos slatisti metra5tis2004.2.1. r v n i e i iD i n i u aiir ndeliai C jirna 4. 5 0.2. fsipareigojirnai 4. fsiskolinirnai prekes paslaucas uZ ir 4.17 172.

jei ivyks atvirk5diai. norddama sudaryti s4lygas toms operacijoms. ar valiutq uZ kuriq perkamos [plaukiandiEI Lietuvos bankq s4skaitas Lietuvos vyriausybesobligacijos. Lito pasilla atsiras del prekiq importo I Lietuv4 bei Lietuvos piliediams perkant uZsienio aktyvus. kaip kredit4 uZsienioirnportuotojui. Tada einarnosioss4skaitosmatomosiosprekybos dalyje irasysime 20 tfikst.Mokejimq balansasbus neigiatnas (deficitinis). litq pasihlos ir paklausos kiekiai sutampa.del siq pajamq susidaro skirtumas tarp bendrojo naoionalinio produkto ir bendrojovidaus produkto. Ji Zenklu bus lrasyta kapitalo sqskaitoje.vadinasi.kol doleriq. c) kitas operacijas finansiniais aktyvais . Paskutine mokejimq balanso eilutd yra klaidos ir praleidimai arba mokejimq balanso vals[ibinis finansavimas. Tada lito kursas nusistovdstoks. i rnokejimq b) jeigu uZ i5veZt4 i5 Lietuvos prekE pinigq per transportavitno atitinkama suma su ninuso laikotarp! i5 pirkejo i5 karto neisreikalaujama. yra kapitalo s4skaitos daugiaunei iveZama.kuriuos vyriausybd turi atlikti. deficitas. nei i5ve5. Toddl atsiranda neigiarni skaidiai Lietuvos mokejimq balanso sqskaitose. kad kursai vra laisvai rrlaukiojantys. Kad visas mokejimq balansas'kuris susideda iS einamosios sqskaitos ir kapitalo sqskaitos. ir Tarkim. Jei neigiamas.Jis SusumavgI ir II sqskaitas. b[tq tiksliai (islaidos butq lygios pajamoms). Bet kapitalo s4skaitoje.. bus gautasapmokdjimas.Litq paklaus4 sudarys atvirksdias procesas. 20 tfikst. vyriausybdnesiki5ai valiutq rink4. i5 Lietuvos i5veZta100 Saldytuvqpo 200 USD uZ vien4 Saldytuvq. bus teigiamas. kad lito pasifila ir paklausa valiutos rinkoje susilygintq. registruojatarptautinius aktyvais: investuosi imones ir akcijas daugiau a) jeigu Lietuvoje uZsieniediai sis piliediai investuosi kapital4uZsienyje. kurios parodytos Kaip tai atliekama? mokejimq balansosEskaitose. gausime skaidiq.kapitalasiteka i Lietuv4.Jei Sis skaidius yra kapitalo isveZama teigiamas. reiks.uZsienio vaiiutq litais. o jq suma bus lygi nuliui.einamosioss4skaitosdeficit4 subalansuotas All .ir gausitneLietuvos mokdjimu balansa. ives 1 Lietuvq daugiau pinigtl. rodant[ skirtumq tarp lesq importo ir eksporto. SusumavE kapitalo ir finansinds s4skaitos elementus.atlikdarni savo sand€rius. Tarkime. teks parodyti .firmos ir vyriausyb€. Jis visada lygus mokejimq balanso absoliutiniam dydZiui. ir mokejimq balanse litq iStekejirnas lygus itekejimui. Kapitalo saskaita.kai asmenys. kad pirkejui suteiktaskreditas. USD". Jeigu keitirno kursas yra laisvai plaukiojantis. tik su priesingu Zenklu' Valstybinis finansavimas parodo tuos tarptautinius sanderius. finansiniais sanddrius Ji Il. skirtumasbus [rasytas nei Lietuvos su balansokapitalo s4skaitq pliuso Zenklu.

) 473 - / .Esantlitq keitimo i doleriuskursui I Lt:0. ar atvirksdiai.kaip keisis ir lietuviskq prekiq kokybe. Tarptautinis konkurencingumas gali blti iSmatuotas realiuoju keitirno ursu. jeigu prekiq importui i Lietuvq ar uZsieniniqaktyvq pirkimui naudojamqlitq pasilla bus didesneuZ jq paklaus4 atsirandandiq eksporto del i5 Lietuvos apmokejimobei lietuvi5kqaktyvq pirkimo. Kai ilgesn[ laik4 islaidos virSija j[sq pajamas. Tai yra. pavyzdziui. vadinasi.rnokdjirnu jo balansas.25 USD. REALUSIS VALIUTOS KURSAS Valiutos kursas yra svarbus bet kurios tarptautinds valiutos.Svarbu. Atlikdamas panaii4 operacij4 Lietuvos centrinisbankasgali pakeisti lito kurs4 jeigu jis yra plaukiojantis: papildomaipirkdamasiq . einarnosios kapitalosaskaittr ir s u n r a i s a d a u r i b t l t i l l z q in u l i u i .. 13. taip turetq blti ne tik Salies. sakysim.ir jq bus perkamadaugiau.turi padengti kapitalo s4skaitos perteklius. jeigu Lietuvos centrinis bankas supirks atitinkamQlitq pertekliq. o JAV . Jei krinta lito kursas.real/effective exchange rate)_ parodo santykinEprekiq iS ivairiq Saliq kain4 iimatuorq vienodavaliuta. moke-iimu balansas nebhtinai turi b[ti lysus nuliui.ir atvirkidiai. Beje.valstvbinis finansavimas". vertes rodiklis.o voki5kq prekiq importassumaZds. kad jq konkurencingumassumaZes del kokybes pablogejimo daugiaunei nukris kursas. ir atvirkSdiai. lietuvi5kosprekds del to vokiediamsatrodyspigesnes. jos rietuviams nes pabrangs. Vokietijos markes atlvilgiu. lito kursasnenukristik tuo atveju.tadauZsienio prekybosdeficitascrar pacrides. (Reiktq lyginti svertiniuskainq vidurkius. k Realusisvaliutos kursas (e .uZ 5 dolerius.einamosiossrlskaitosdeficitas turetq bfiti padengtassalies tunmq uZsienio aktyvtl sumaZejimu. vykdant vyriausybesoperacijassu turimais uZsienio valiutq rezervais.kels lito kurs4 ir atvirk5diai. lito. esant laisvai plaukio-ianiiam kursui.jums tenka realizuoti dal[ savo turimq vertybiq. Gali bUti. santykis tarp Lietuvoje pagamintos mesos kainos ir JAV pagamintos misos kainosbus 1:2. llguoju laikotarpiu lito kurso kritin-rasnebutinai didins Lietuvos importE ir maZins eksport4. Realqii lito kursq galima apskaidiuoritik palyginus Lymiai daugiau ruSiqprekiq. v t Esant fiksuota'r kursLri. Taip Lietuvos mokejimq balanse atsiras dar vienas skaidius .3.bet ir atskiro asmenssanddriuose.. Taigi. PavyzdZiui. tokios pat kokybes I kg mesos gali buti pagamintas Lietuvoje uZ l0 litq.

Kalbant apie importq i Lietuva. l v i . turetq keistis tiek produkttl kainos Lietuvos rinkoje. kad 5i lietuviSka preke labai konkurencinga uZsieniorinkcrjeir galetqb[ti intensyviaieksportuojama. Ankstesniuose skyriuose pradedami nagrindti atvirqj4 ekonomikq darydavome prielaid4 kad musq prekes ir paslaugas paklausa yra ai5ki. 13. MOKEJTMU BALANSO ELEMENTU KTTTMAS Einamoji saskaita. ar ilgalaikis.reikalingqvienodamprekiq kiekiui isigyti. Perkamosios galios paritetas (PPP . .tik jie taikomi atvirk5diai. Aukitesnis pajamq lygis likusioje pasauliodalyje. RySiamsstiprejant. santykis. DidesnisLietuvos konkurencingumas pasauliorinkose. Dabar taip nevyksta.protekcionistiniq priernoniqir kt. Be to. kuo.4. Tadiau ilguoju laikotarpiu eksportas pasikeis. Zemesnis Lietuvojenaudojamq pinigq keitimokursas. . siekiant stabilizuoti realt![ kurs{ bei tarptautini konkr.5 .rrencingum4. l. kuris tam tikru laikotarpiuatitinka pastovqrealqji valiutos kurs4. tenka maZintivaliutLl kursq. Beje. S i a m ep a v v z . valiutq kursai nuolat koreguojami. Perkamosiosgalios pariteto (lygybds)kursas (pLrrchasing power parity exchange rate) yra toks jo lygis.purchasingpower parity) . 2. del kitq prieZasdir4 silpntl prekybiniq rySiq. I ) Realusis kursas lito Vidutines JAVprekiq kainos.kuriq tarptautiniskonkurencingumas sumaZdja. kad paklausaLietuvos eksportuibus tuo didesne.ar Sispakeitimaslaikinas. tinka tie patys argumentai. tiek lito kursas. svarbu. Saliq. 3.skirtingqlaikotarpiq piniginiq surnq. Dabar [siveZandioseSalyse mlsq prekiq ir paslaugr4 paaiSkejo. 5 l Toks santykis rodo. turindiq intensyvius tarpusavio prekybinius rySius. USD litui I('^(t'15 g. kiek i5eikvota le5q reklamai. nes pirkejai neZino. konkurencingumo maZejimas didejimasne iS karto atsiliepia ar eksportui.valiutos kurso pokytis palyginarnosiosvaliutos perkarnosios galioskitimo atZvilgiu. Neretai Salims. Perkamoji galia (purchasing power).= v$llin:s lietuvi:kqqre\iq kailg!:-Lt ' tlotttl: \ut'u' ( I 3.

siekiant didesniq pajamq. o JAV banke . Investavg pinigusi dolerius.0.kad per t4 laikq dolerio kursasiiaugo nuo 2 Lt iki l4 LtlUSD. 475 . palyginti su pirmu varianru: 6000-200=5g00lirq. palukanq. 2. Taigi. Didejanli einamosios szpkaitos deficit4 turejo kompensuotikapitalo sqskaitos perteklius. Kapitalo saskaita.kad didZiulesmas6sfondq gali blti pervestosi5 vienos valiutos i kittu kai tik vienos ialies aktyvq rentabilun. tikintis. Tarkime.Sakykirn. Tarptautinese fondq rinkose kapitalo prieaugis.Todel Vakarai skatino opEC salis pirkti aktyvus Vakartl Salyse.yra labai svarbus. kaip karines iSlaidos lrZsienio bazdmsi5laikyti. galitei5lo5ti: 1 4x 1 0 0 0 .ekonomine pagalba uZsieniLri pan.Ai5ku. kai tik skolini'ro uZsieniuirentabilumas virsys viding pal[kanq nonnit didZiuliai kapitalai pl[s i5 Salies. siekiant vdliau parduoti. Beje.i000 = 6000 Lt. kad tokios einamosiossqskaitosdalys.n e s : l. Palaipsnir"ri buvo pasalintiapribojirnai. OpEC Saliq sukeltas naftos kainq kilimas. Sanderius kapitalo s4skaitoje ypad paspartinostaigus 1973m. yra galimybe daug pinigq permestii5 vienos Salies rinkos i kitq. Del to ir dabar.ras tarnpa didesnis uZ kitos Saliesaktyvr. kai vyks atvirkitinis procesas.. Esant tobulajam tarptautiniamkapitalo judrurnui. Tobulasis kapitalo judrumas (mobilumas) (perfect rnobility of capital) rei5kia. laikydarni litus banke. kad tokios bendrosiospajarnos (palukanos ar dividendai plius kapitalo prieaugis del valiutos nuvertdjimo) virsys bendrqsias pajarnas. o OPEC Saliq pajamos iSaugo spardiau negu prekiLl irnportas iS Vakarq. .y.kacijq operacijos gali uLgoLLtnormalq eksporto ir importo judejimq einarnojoje sqskaitoje. vakaruose susidare dideli einarnosios sqskaitos deficitai. Lietuvosbanke galite gauti 20 proc. Pasaulyje Sios dalies vaidrnuo ypad iSaugo 1 9 4 5r n . kad turite 1000 litq.priklausonr"ro ir vyriausybds politikos. Snekuliaci_iarentabilumu yra aktyvq pirkirnas. . lStobulejg ryiiai lgalino atlikti finansinius sanddrius ivairiq salirl finansq rinkose. t. galima ir pralo5ti. galite uZdirbti 200 litq per metus.varZgtarptautinfkapitalojudejimq. Dabartinestransnacionalines korporacijosyra tokios dideles. kurios gali bfiti gautosaktyvuose. atsirandanlis del kurso pasikeitimo.l rentabilurn4.

paprastaididclernispinigq sumomis disponuojantys asmcnysturi tokiq tobul4 infonnacijos sistern4 kadjuos paveikti gandaisganasunku. G .grynajameksportui(eksportas rninus irnportasZ). dia (l 3 .vidaus produktas. Salisyra i5orindspusiausvyros (external equilibrium)tada. kitose .3 paveikslematome ivairius galimus rySio tarp to.vidine bendroji paklausa. Kodel? 13.Vienose Saiyseekonomikai augant ESIB teigiarnas. gali pardavineti savokapitalus vienosSalies i5 1kit4. Esant letam kainq ir atlyginimq prisitaikymui.noredami lairneti kapitalo. gali 13. ir vidine pusiausvyra.Svarbfis ne tik lukesdiai del b[simojo kurso .o kita lygties pusd . ar prisiminkirne Pradekimenuo vidaus produkto pasirilosir paklausos. Zinomqlygti: Y:C+I+G+(X-Z). kai bendroji paklausa lygi produkro potencialiajam (visiSkouZimtumo)lygiui.neigiamas. kai kainos ir atlyginimai nukris. AiSku.vyriausybes perkamoms prekemsir paslaugorns.investicijorns. (X-Z) .Dar viena iSvada:kartais mokejimq balanso subalansavirnui ar iSbalansavirnui uZtektigandq. 13. s4lygas spekuliacijoms sudarys nevienodas.ir ESIB pertekliaus deficito. Ai5ku. VIDINE IR ISORINE PUSIAUSVYRA Dabar aptarsime ry5i tarp ekonomikos pakilimo ar smukimo ir mokejimq balanso einamosioss4skaitosi5orinio balanso (ESIB). kai subalansuota mokejimq balansoeinarnojis4skaita. Ji " Beje. 476 . X Salies vidind ekonomika yra pusiausvira (vidin6 pusiausvyra) (equilibrium of internal economy/internal equilibrium) tada.5. 2 ) )'.del kuriq keidiasiZrnoniql[kesdiai3.3 pav.Zmones. kai ekonomika yra smukimo ar pakilimo stadijoje. iis rySys nera paprastas. vidines ekonomikos b[senos ir einamosioss4skaitos blsenos a5itl susikirtimo ta5ke yra ir i5orine. bendrosiospaklausos maZdjirnassukels priverstini nedarbtl. arbavidine absorbcija. Jei vyriausybe nesiki5a I valiutq keitirno rink4 rnokejimq balanso kapitalo s4skaita taip pat turi buti subalansuota. plaukiojantis kursas ir fiksuotas kursas. produktasgalespadidetiiki visi5ko uZimturnolygio. kuri4 sudaroSiosiSlaidos: C vartojimui: 1.Ir tik tada. ir vidinis balansas atsistatys.

na2ina importo oaklausa Vidinis ckonornikos srnukintas l S a u g u sc k s p o r t o i paklausa raZina n k c i t i r n ok u r s q . pasekmes gali bfiti visai kitokios. Vidine ir i5orinepusrausvyra Panasiaiveikia ir realiojo valiutos kurso padidejirnas.pasiekiama tik ekonomikos ilgojo laikotarpio pusiausvyros taske. tai sumazinapasaulines nes rinkos salies eksporto paklaus4ir padidrna importo paklausq. 477 .y.usiausvyros artejama per letai. visa tai sumaZina bencliEja paklausq o tai ne tik sukelianuosrnuki.bet ir sumaZina imporla. gali sukelti iiauggspolinkis taupyti ar p'sitaikyrnasprie Ji stabdandiosios fiskalines ir monetarines politikos.ir pastoviq sraurq kapitalo s4skaitoje.3 pav. einamosioss4skaitosperleklius ir vidinis s4stingis. tarptautiniosalies prekiq konkr"rencingumo sumaZejirnas. irjos priklausonuo valiutos kurso reZimo. Atvirojoje ekonornikojetaip bandant is. rodo tuos sukrdtimus (sokus). samvba pasiekiapotencialqf[lygi ir sutampasu benclrosios paklausos tieuJ raaa nera nuolatinio spaudimo i uZsieniovaliutos rezervus. monctarini ir f i s k a l i n cp o l i t i k a t a r n p as k a t i n a n d i d a 13.iti is nuosmukio. Einamosioss4skaitos pcrtcklius Padidcjqstaupymas.o del to atsirandaeinarnosros sqskaitos deficitasir sumaZeja bendrojipaklausa padrcleja bei nedarbas. kurie trurnpuojulaikotaryiLr gali i5balansuotiekonomlkq pavyzdliui. kai del atlyginimq ir kainq prisitaikymo atsistatovisi5kas uZimiumas. s u k c l i ac k o n o n t i k o s oakilima I t Vidinis ckonomikos pakilimas :l Nuosnrukis kitosc Salysc. nronctarinir f i s k a l i n cp o l i t i k a sur. uZsieniediai nei isigyja vis daugiauvietiniq aktyvq. jei prie vidines p. t. maZija cksportas. ner vretospiliediai perka daugiauuZsienioaktyvrl. l3'3 pav. Nagrinedarni uldarqlq ekono'rikq mateme. didcja v a l i u t o sk u r s a s Einamosios sqskaitos dcficitas MaZcja taupyn. kad.inE ir fiskaling politik4. tai galima paspartinti pei mbneta.ras.

Tam ji parduodadall uZsienio valiutosrezervq. Vyriausybd per oficialql[ finansavimqsiekia i5laikyti fikslrot4 kursq valir. atitinkamai.ro daugiauprispausdinti.esant rnokejimq balanso deficitui ir del to sumaZejus vidaus pinigq pasiulai. tai. Jeigu yra nurodytasY bei realiosiospajamos likusioje pasaulio dalyje. arba perteklius. bus arba prekybos balanso deficitas. kad sumaZetqpinigq pasiIla. Sterilizacija (sterilization) yra atvirosiosrinkos operacija vidaus obligacijornis ir vidaus pinigais. infliaciiostempaiSalies vidr{ieir likusioiepasaulio ieigu sutampa dal).rs. realusis su Jei kursasbus auk5tesnis Zeuresnis ar uZ t4 reikirng. Tarkime. B PRISIDERINIMAS. ESANT FIKSUOTAM VALIUTOS KURSUI Panaudokirne13. Jei taip nebr. vidine ir i5orin6pusiausv)'ra imanornatik tuo alveju. 6 . esantfiksuotan.nadideja litu nr"rtekeiimas rinkos.rsa. pasikeis realusis kursas. sr-rsidard mokejimq balanso deficitas.Taigi vidinepinigq pasilla sumaZdja tiek. esant fiksuolarn norninaliaiam kursui. siekiant neutralizr. littl tiekirnasi rinkq priklausys jq ne tik nuo vyriausybdssprendin. l. pavyzdZiui.kad Sit4lygi Y atitiktq ir norirnas iSlaidqlygis C+l+G (r'idineabsorbcija arbavidindbendrojipaklausa). atvirk5diai.roti mokejirnq balanso i5balansavimoitak4 Salies vidauspinigq pasiulai. kad ekonomikai budinga iSorind (X-Z) turi blti lygus nuliui.je. tai tiktai vienintele realiojo kurso reik5me leis sulyginti eksporto paklausa importo paklar. ji gali pabandytisterilizuotividinE pinigLp pasi0l4. Del Siq operacijr-1 vyriausyb€ iSeikvoja dali cirkuliavusiq obiigacijq ir uZsienio valiutos rezervq. koks yra mokejirnqbalansodeficitas. nes jiems reikia r"rZsienio prekems aklyvarns valiutosuZsieninems ir [sigyti.1 3 . o ir vidine pusiausvyra. o esant balanso i5 pertekliui. I\IONETARINE IR FISKALINE POLITIKA. kad 418 . del to iSsibalansuos ir importo p ir eksporlo usiausvyra.rtq rinkoje.2 lygll ir tarkime.r keitimo kursui. N T O K E J T M U A L A N S A S . Taigi.i5ima i5 cirkuliacijos. Tada vyksta tokie procesai. vyriausybe gali nurodyti centriniam bankui supirkti dali obligacijq. litus. 2. PavyzdLrui. littr.esant rnokdjimr"r balanso deficitr-ri. Taigi galime padaryti labai svarbi4 i5vadq kad.Daugurna privadiq individq pasiinra pinigus. Taigi fiskalineir monetarine politika turi uZtikrinti.Tada grynasiseksportas vidausproduktas lygus visi5kouZimtumo lygiui. nritekapapildornai Jeigu vyriausybe nenori.p I N t G U p A S l u L A . Tai padidina pinigq pasi[Ie1.

rkelsatlyginirnq ir kainr4 kritirrq. MaZa to. del to ir padides skirtumas (X-Z). kol visLl5iq dydZiq suma susilygina su potencialiuojuproduktu yp.ras krinta.Vadinasi. Tadiau tobr. kad iSaugs tarptautinis eksporlo konkurencingurnas. llguoju laikotarpiu jet bus i5orinepusiausvyra. pinigq politika negalipadidintirealiosios pinigq pasi[losilguoju laikotarpiu. r).rZernins vidines kainas ir atlyginimus..Sukeltaskainq kitimas vienasnepaj6gus atkr-rrti kartu ir iSorinibalans4. r UZdarojo_ieekonomikoje padidejus polinkiui taupyti.Ir tik tada susilpnis kapitalq iStekejimospar. kr. kai vyriausybe nesiima jokiq fiskaliniq ar monetariniq priemoniq tokiant p r i s i d e r i n i m u ie g u l i u o t i . Tai tuoj pat sukelia kapitalo i5plaukirnqi5 Salies.rdirnas mokejimq balanse. Kaip bus atvirojoje ekonomikoie. esant pastoviam pinigq tiekimui. ir Taigi pradinisC+I+G kritimasgaliausiai padidina(X-Z). arba turi buti surnaZintivartoiirno ir investiciiLr 419 .Tadiaujis pranykstakapitalo sqskaitos pokydiuose.ror-nikoje. kol pinigq iSplaukimas sumaZins pinigq vidaustiekim4tiek. kad britr-1 neulralizuoras nepageidaujamasvartojirno surnaZejimas. jeigu vyriausybesieks palaikyti pastovqnominalqjI kurs4 kai yra tobulasiskapitalojudrumas? Kai norimas vartojin. pasireiSkia vidinis nuosmukis. Tobula sterilizacijaiS esrles yra Salies vidaus obligacrjqpanaudojimas vietoj uZsienio valiutos rezervLl.o del to krinta ir irnportopaklausa.1c. pradinis nuosrnukis palaipsniui sr. I kapitalo sEskait4 Palaipsniui vidinis nuosmukis tiek nr. kainq ir atlyginimq kritirnas didina AD (bendrqj4paklaus{. nes maZina palhkanq normfu atvirojoje ekonomikoje.prikala" vidinE pal[kanq nonnq prie pasaulinio lygio. o vidind absorbcija(G+I+G):Yp. krintandios kainos ir atlyginimaipadidinaAD. tadiau i5lieka einamosios sqskaitos perteklius. maZejant vartojimo i5laidornsir esantpastoviarn pinigq tiekimui bei finansineipolitikai. (X-Z) lygus nuliui. Taigi vieninrelis bfidas pasiekti vidinq ir i5orinE pusiausvyr4 yra fiskalines polirikos pasitelkiamas kol (C+I+G) padideja tiek. didindamos tarptautinIkonkr"rrencingurnqSryn{ti eksport4. kurio. realioji pinigq pasiula M/P turi bfiti lygi realiajai pinigq paklausai L(Y. sumaZina pinigq paklaus4 krinta palfikanll norma.*. GriZta vidine pusiausvyra.rlasis kapitalo judrurnas . Prie5ingai nei uZdarojoje ekor. kad vidauspalLrkanq nonla grgZtqiki pasaulines pahikanqnormos.atsirandaeinarnosios s4skaitos perteklius. kur palfikanq nonna nusistovi pasauliniolygio. Del to kapitalo s4skairos deficilas isliks rol. pajamosirgi maZ€ja.rriqnr-rstaro visi5ko uZimturnoprodukto lygis Yp ir pasaulindpahkanq norrna . Cia panagrindsime.padengtqrnokejimq balansodeficit4. arba turi padicleli vyriausyb6s iSlaidos. Kadangi pajarnq sumaZdjimas. o tai padidins realiqlq pinigq pasiul6 sumaZins palfikanq normas ir gr4Zins bendr4lEpaklaus4 visiSko iki uZimtumo lygio. kaip ekonon-rika nrisiderina prie ioko.

kylant mokejimq balanso deficitui.susidoroti" uZsienio prieZasdiq su sukeltuSoku. vyriausyb€ turds eikvoti uZsieniovaliutos atsargas. kuri sukele eksporto paklausospadidejirnas.skatinimo mokesdiai. vyriausybei ipurnpuojant vis daugiau pinigq. kad vyriausybd nereaguojai Sokus. kad atkurta tiek vidine. ZodZiu. tai tgsis tol. tai reik5. o tarptautiniokapitalo savininkai nords iSveZtidar daugiau pinigq.Kai Sis procesas i5sivystys tiek. surnaZina tarptautin[ konkurencingumq (nes nominalusisvaliutos kursaslaikomaspastoviu). tai Jeigu SokasukeliauZsienyje esandios Tarkime.Auganti palukanq nonna nenuslopina to AD padidejimo. atsitiktq. nes. kai leidZia valiutos kursui laisvai prisitaikyti. kas Jeigu kainq prisitaikymas letas. Padideja bendroji paklausair produktas. kad neveiks ir sterilizacija. kad vyriausybegali uZfiksuoti vidaus pinigq pasi[I4 tik tada. tiek i5orine pusiausvyra. ir pal[kanq norma sugri5iki pasaulinio lygio.nei valiutos kurso nepriklausolnq tikslq.kol vidaus pinigq pasilla sumaZes pradiniolygio. prieZastys.Taigi i5provokuotaskainq ir atlyginimq prisitaikymas galiausiai gali . kol paltkanq norrnq.vidaus rrinieu politika yra bejdgd. kuri sulygina viding ir pasaulingpal[kanq norme. O tai rei5kia. Del to.l norma nusileidZiaZemiaupasaulinio lygio.O esanttobulajamkapitalojudrumLri.)2.tai iki sukelia kapitalo nutekejimq I uZsieni. nominaliosios pinigq pasiDlos padidejimaspadidina realiqf4pinigq pasihl4 trumpuoju laikotarpiu ir skatina vidines palfikanq normos maZejimq. skirtingai nuo uZdarosios ekonornikos. Veliau pamatysime.r auk5tesne AD palaipsniuipakelia kainas ir atlyginimus.kad vyriausybe negali nustatyli nei pinigq pasiulos. llgesniu laikotarpir.Tada padidejakapitalo iplaukoskapitalo sqskaitoje.Taigi. i5vadakitokia. pinigq pritekejimas padidina pinigq pasihla atitinkarnaisr-r realizua auk5tarealiqjapinigq paklausa.. 480 . Bet ji negali uZfiksuoti abiejq Siq dydZiq. vidines pusiausvyros ekonomikojen€ra automatiniomechanizrno ir iSorinespusiausvyrossusidarymokartu) pusiausvyraisraZinti ilsuoju laikotamiu.Vidine pahkanq norma turi ir iSaugti. jeigu jos rnaZesnes Ir uZ spekuliantq iSveZam4tarptautini kapital4 vyriausybd turi pasiduoti arba sumaZinti kurs4 arba sumaZinti vidaus pinigq pasiulq o tai dar rnaZiau pageidautina.jei Sioapribojimonebutq. Dabar paZiuresime. Tada vyriausybd privalo nustatyti tokiq Saliesvidaus pinigLl pasinl4. sugr[Slygybe tarp vidines ir pasaulinds Kai kainq prisitaikymas nerangus. Kol kas laikom6s nuomonds. Einamoji s4skaita (X-Z) igauna pertekliq. kad auk5tesn€s uZsieniediq pajamos padidina rnusq eksporto paklaus4.o todel ir pinigq paklausa. pallkanr. esant fiksuotam kursui ir tobulajam kapitalo Tobulasiskapitalojudrumasrei5kia. kad (X-Z) pasidaryslygus nuliui.atvirojoje visi5kai (t.

vidinis uZimturnasgarimas.Atviroje ekonomikojekapitalo srautaisusiejar su pasauliniolygio r*. kad bus daug ilgalaikiq sanderiq. tik Panagrinesimedevalvacijos pasekmes trumpuoju. pirma. konkurencingumas. VIDUTINIUOJU IR ILGUOJU LAIKOTARPIU Fiksuoto valiutos kurso sistema. Jeigu kainos ir atlyginimai prisitaiko letai. O kas vyks. UZdarojoje ekonomikoje skatinandioji fiskaline politika trumpuo1u laikotarpiu padidina Y.Taigi.o ir pirkejai ne is karto priprantaprie naujq 481 .. Vidinis kainLl lygis gali prisitaikyti. 15 pradZiq tarsirne. kuri ilguoju laikotarpiu gali uZtiknnri ir viding. buvo vadinama reguliuojarnai fiksuota sislema. DEVALVACIJOS PASEKMES TRUMPUOJU. ir iSorinE pusiausvyrq. kaip mateme. nustatytampasauliniampajamq lygiui ir pasaulineipalDkanqnonnai .sumaZindama konkurencingumE grynqjl eksportq kol isivyraus ir vidind pusiausvyraar visi5kas uZimtumas. Nors valiutos kursai buvo uZfiksuoti.Tadiau ilguoju laikotarpiu isliks einamosiossqskaitos deficitas. kapitalo judrumas atirna net ir tokiq galimybg.svarassterlingqbuvo devalvuotas 1949ir 1961metais. nes tikerina. veikusi 1945_19i0 m. monetarind politika gali pakeisti realiqjq pinigq pasiDl4 tik trumpuoju laikotarpiu. kad uztikrintq tok[ konkurencingum4kuris sulyginseksportqsu irnportu. kad AD paveiks visi5ko uZirntumo Yp rygi. Atvirojoje ekonomikoje. kai kainq prisitaikymas nerangus.tlguoju laikotarpiuaukstesne AD pakels kainas ir atlyginimus. PavyzdLiui. o tai lerina I didejim4. yru tik vienintele fiskaline politika. jei potencialusis bus lygus vidinei absorbcijai Yp (C+I+G). nors devalvacijaskatina (x-z) didejimq bet 5i reakcija gali blti leta. iSaugs t. o ne ilguoju. vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. Tadiau dia svarb[s du momentai. kai ar jau Sokas iSvedeekonomikqi5 ilgalaikespusiausvyros bukles. tadiau kartais buvo leidZiarna siuos kursus pareguliuoti. Todel trumpojo laikotarpio fiskaline politika tures didesng ltakq fiksuoto kurso ekonomikai. Ilguoju laikotarpiu padidejusi AD pakelia kainas ir sumaZinarealqji pinigq kieki. Grynasrs eksportas turetq padideti. kad salyje yra vidinds ir isorines pusiausvyrosb[kle.UZdarojoje ekonomikoje. esantnustatytaividinei palukanqnonnai r. veliau paZi0resirne. kai vidine pallkanq norrnayra pasaulinio lygio. bet uZkelia r.y.o vidine ekonornika bus visi5ko uZimtumo bfikles. kol C ir I sudarytapaklausanukris tiek. Tadiau fiskaline politika atvirojoje ekonomikoje yra netgi galingesne trumpuoju laikotarpiu negu uZdarojoje ekonomikoje. keidiantisvaliutoskursui? I3. naudinga devalvacijq atlikti. didindarna r tol. tuoj po devalvacijos pabrangsirnportasir atpigseksportas.* .7.

J kreiv€s poveikis (J . Tadiau importo verte del lito devalvacijosi5augsZymiai daugiau.prekiq paklausoskiekio padidejirnasdel devalvacijoss4lygos pajarnas. Be to. esant ncclastingaipaklausai. patirtusnuostoliusdel kainq surnaZejirno. Jei po devalvacijos vidines kainos dar nespdjo persitvarkyti.EkonornistaiSi4reakcijEvadina J kreive (kritimas iki apadios po devalvacijosir vdliau pakilimasauk5diau pradinio ta5ko). rnaZesnes nei 482 . reikia laiko. kad padidetq eksportuojandiqSakq gamybinis pajegumas bltq pradetigaminti importo pakaitai. o vdliau pagerds. sEskaitos Tadiau ilguoju laikotarpiu. nominalusis uZsienio prekybos balansaspablogeja. NX 13. pana3iai kaip ir rnonopolijos atveju. tarkim. einamojojes4skaitojeatsispindieksportoir importo skirtumo kaina.4 pav. po devalvacijos i5 pradZiq einamoji sqskaitapablogds. kai importuotojai prisitaikys prie kainr.4 pav.6 o eksportuotojai .y.nors fizind jo apimtis ir nespespasikeisti.kai irnporto ir eksportopaklausos pagal kainassurnayra elastingumq absoliutiniu dydZiu rna2esneuZ 1. ir galimasatvejis. Taigi einamosios deficitastrumpuoju laikotarpiunetgi padidesa. o eksportas spejo padideti labai nedaug. pavaizduota J kreive.kai ta5keE deficitasbus likviduotas. (X-Z) ar.curve effect) . t. einamosios sqskaitos Kaip bus vidutiniuoju laikotarpiu?Pena5ykime13.prie padidejusios paklausos. Lodliu. EinamosiossEskaitos kitimas b0senos Kaip rodo 13. kai. o veliau susidaro perteklius.2lygti: " Mar5alo-Lernerio(Mashall-Lemer) s4lyga sako.kainq.situacija. sumaZdjus nacionalinds valiutos kainai. litais. kad devalvacija einarn4jqs4skaitq pagerinstik tada. Po to ry5keja teigiami poslinkiai. ar Antra.rk5tesniq padides. pradinis einamosros valiutos devalvacijoskeletq menesiq s4skaitosdeficitas (AB) po nacionalines gali net ir pablogetiir pasiektimaksimalqdeficitq (CD) ta5keD. eksporto vertd trumpuoju laikotarpiu padides nedaug.

o realieji iSliks nepakitE. kritimas -+ tarptautinio 483 . prodr"rkcijos. realusis kursas ir konkurencingumas sugri5i pradin[ lyg[.sumaZ6joeksportopaklausa. Tarkime. naudodamasi devalvacija. Pradiniame ekonomikos ta5ke buvo visi5kas uZimtumas. ZodLtu. Pagrindiniameekonomikosta5kebuvo nedarbasir laisvi rezeryai. o realieji dydZiai. kad del tokir4 procesq devalvacijos efektas visi5kai i5nyksta per 5 metus. 1. kiek devalvavo valiuta.tai i5rySkesr€alios pasekrnes sumaZds realieji mfisq atlyginirnai. greitai pa5okakainos ir atlyginimai.Y=(C+r+G)+(X_Z). ir i5orine pusiausvyra. Vadinasi. kad jei i3 pradZiq ekonomikai budinga ir vidind. kai kainos bei atlyginirnai ir lr padides tokiu pat procentu. Kompiuterinis modeliavimas Anglijoje parode. Tadiau devalvacija . gyvenimo lygio pabrangim4 privers kelti atlyginimus. 2. Galima [rodyti.paprasdiausiasb[das greitai pakeisti konkurencingum4. Tada. del to. taip pat ir atlyginimq. ddl devalvacijos pakis visi nominalieji dydZiai. jei vyriausybe. o trumpojo laikoterpio efektas. maLelanedarbas. Jeigu nebus kitokiq pakitirnq ekonomikoje. Taigi. kad buvo padarytataip.ir [vyko realus Sokas.Ilguoju laikotarpiu realiuosiusdydZius nulernia realiosios jegos.1ar. Seka tokia: realus Sokas-+ paklausoseksportui kritimas + AD maZejimas(einamosios sqskaitosdeficitas) -+ kainq. devalvacija padidina grynzul eksportq (X-Z). devalvacija gali tik laikinai padiclinti tarptautini konkurencingumq. Kiti svarbiausipakitimai vyksta bendrojojepasitloje )r Cia galimi du atve. todel vieno nominaliojo rodiklio pakeitirnas sukelia toki kitq nominaliqjq dydZiq kitimq kad realieji dydZiai sugriZtai savo pusiausvyros reik5rnes. pagaminamapapildomq prekiq. irnporto pabrangimas del devalvacijos sukels Zaliavq. padid€jus bendrajai paklausai AD. ZodZiu. sukeliandio vidiniq kainq kilim4 ir bus i5laikytaspadidejgstarptautiniseksportokonkurencingumas ir Zemesnis realusis kursas. kaip aptartaanksdiau devalvacija kartu su stabdandiqia fiskaline politika. padidejusAD.kartu su devalvacijareikia didinti ir rnokesdius.einamosioss4skaitos pagerejimas gaunamas po pirrnqjq dvejq tik metq (tuo 5 metq laikotarpiu). Koks efektas ilguoju laikotarpiu'/ Siuolaikine ekonomikos teorija tvirtina. nori pagerinti einamrfq s4skaitq ji turi lygiagreiiai fiskaline politika surnaZinti vidinE absorbcij4(C+l+G).Po to sumaZeja tarptautinis konkurencingumas krinta grynasiseksportas. Nors tai apriboja kainq spaudirnoper AD padidejim4 reikia galvoti ir apie AS. Tada vidutiniuoju laikotarpiu nebus spaudimo. kad svarbune nominalieji. Kaip matdrne.

Pakeitusvidines kainas. kai atlyginimai sumaZes pat procentu kaip ir kainos. ir vidine pusiausvyra. Beje. Jeigu valstybepasitelkiadevalvacij4 vadinasi. t. Pakeitusnorninalqjikurs4. kad fiksuoto nominaliojo kurso sistemoje telieka antrasis blidas. ji yra pusiausvira ilguoju laikotarpiu. tada trurnpuojulaikotarpiu Taip [vyktq nesiimantdevalvacijos. vyriausybd nesiki5a i valiutq keitirno rinkq nera grynojo pinigq pervedimosrautotarp Saliq.Jei prie5insis. PERKAMOSIOS GALIOS PARITETAS IR SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANdIAM VALIUTOS KURSUI jokiq Siame skyrelyje darysimeprielaicl4 kad vyriausybenenaudoja fiskaliniq ar monetariniq ekonorrikos reguliavimo priemoniq. Tai ir yra tarptautinio konkurencingumo padidejimas. nes importiniq prekiq kainos nemaZesarba net augs. Jeigu darbininkai nesiprie5insrealiojo atlyginimo kritimui ddl devalvacijos.nes mokejimq balansas 484 . kad realLji darbo uZrnokesti sumaZintitikslinga. o ne ilguoju kainq ir atlyginimq prisitaikymo laikotarpiu. tuo tokiu Realusis darbo uZmokestismaZesnet ir tada. Kas atsitinka pamatysime atvirojoje ekonomikojejas naudojant. Jeigu likusioje pasaulio dalyje yra nustatytas kainq lygis. Tarkime. Importo naklausa priklauso nuo vidinio produkto apimtiesir realiojo valiutos kurso. tai vrenos Salies realqji kursEgalirnapakeistidviernbldais: 1. kai Salyjevidines kainos krinta. jeigu bus vienintele tinkama realiojo kurso reik5rne(nesjei kursasbus auk5tesnis Zemesnis ar uZ 5i4 reik5mE. 13.8.Sieprocesaiivyksta i5 karto. kad i5 pradZiq ekonomikai bfidingir ir iSorine.ipinigq i5tekejima o kartu ir pinigq pasifllossumaZ€jim4 metu. bus tarptautiniskonkurencingurnas atkurta ir ilgalaike pusiausvyra. ir vidinis nuosmukis ltikins darbininkus.subalansavimas +AD konkurencingumopadidejimas-+ einamosios s4skaitos padidejimas(del eksportoi5augimo). Kai yra plaukiojantis kursas.sumaZds padid€skonkurencingumas.nuo produkto uZsienyjedydZio ir realiojo valiutos kurso. Taigi Salyje bus perkama santykinai maizrasimporto ir santykinai daugiau viduje pagamintq prekiq. del to i5sibalansuos ar ir einamoji sqskaita). vel nukris. Tod6l vidine ir aplinkinio pasaulio ekonomika gales blti vidines ir iSorines pusiausvyros potencialiosios apimties lygio tik tada. Ai5ku. atsiradqsrnokejimq balanso deficitas padidintq CrynE. 2.o esantplaukiojandiam abu.y. o eksporto paklausa. vdlesniuose skyreliuose.

tol kol i5bles tarptautinio kapitalo savininkq noras staiga permetineti pinigus tarp valiutq. su pajamingumu.ilguoju laikotarpiuvidinis kainrl lygis priklausysnuo tos 5aliespinigq pasifloss. kad bfitq pasiektastas vienintelis realusiskursas. Tada.125USD. Todel tada. naujq technologijq ar Zaliavq Saltiniq atradimo). T4 geriau suprasime. jeigu ndra realiq Sokq (pavyzdLiui.lygiai kaip ir uZdarojoje ekonomikoje. o kursai gali labai staigiai Sokineti per palyginti trump4 laikotarp[. Tadiau trumpuoju laikotarpiu realusisvaliutos kursas nebltinai bus pastovus. 2. acij E Kapitalo litais savininkai lygins pajamingum4 kuri gales gauti skolindami litus. m€sos kaina doleriais nepasikeis.visada lygus nuliui. dvigubai sumaZinusnominalqji keitimo kurs6 sugri5 i5orine pusiausvyrair realusiskursas..25 USD iki I Lt =0. Apibendrinus galima padaryti iSvad4 kad.PrekiLlkainos prisitaiko vangiai. Tokiu atveju tarptautinislietuviikq prekiq konkurencingumas nepasikeis. kad Lietuvoje nominaliosios kainos ir nominalusis lito kursas doleriais kasmet i5auga l0 proc. litus paskolinus uZsieniui(pavertusuZsieniovaliuta). Yra ilgalaike pusiausvyra ir vidinis bei iSorinis subalansuotumas.Pasinaudosime anksdiaunurodytu pavyzdliu mdsos kainai i5augus nuo 10 Lt iki 20 Ltlkg. ' 485 . O kaip bus.kurio laikydarnasivalstybesbankq sisterna pagal savo turirn4 pinigq pagrindq sukuria Salies vidaus bankq indelius.kad: l Nera ilgalaikesinfliacijos. 3.Cia svarbu: l. o nominalieji kursai keisis taip. kad vidine infliacija uZsienyje nepaveiktq realiojo konkurencingumo. tiek eksporto reliatyviosios kainos bei konkurencingurnas. panagrinej spekuli os kursaisteorii a.Nominalusis kursas laikysis perkarnosiosgalios pariteto.kuris uZtikrinailgalaikg vidinE ir puslausvyrq rsonnQ Pirmiausiatarkirne. o JAV dolerio infliacrjos ndra. realiLgLl konkurencingurnr4 pusiausvyroslygis i5liks pastovus ilguoju laikotarpiu. Kursas gali staiga Sokteleti. o kursui kritus nuo I Lt :0. jei infliacija yra nuolatind? Tarkime. Taigi ilguoju laikotarpiunominalusiskursasturdspasikeistitiek. Tokius Suolius gali sukelti tarptautinio kapitalo judrumas. Bendrasispajamingumas skolinant doleriais bus doleriniq aktyvtl palukanq norrna (pavyzdLiu| JAV vyriausybes obligacijq) plius kapitalo Pinigq pasillq nulernia ryriausybes vykdorna pinigq ernisija ir tas sanrykis. i5liks 2 USD/kg. PadvigubintaSaliesvidaus pinigq pasiDla.ir del to padvigubejo vidaus kainq lygis. Nepasikeis tiek importo. kuri galima gauti.

paprastai nes palfikanqnormos. kartaisb[tini trumpalaikiaikurso Soktelejimai. kad galiausiai lito kursas tures pasiekti kvalifikuoti spekuliantai Zino ilgalaike pusiausvyra. Jei obligacijos davd l0 proc. galios pariteto lygi.ZodLiu.PPP yra ta vienintele kurso reik5me. nors. Tadiau ilguoju laikotarpiu kursas nusistovds apie PPP lygi ir keisis priklausomainuo PPP kitimo. Kiek? Kursas kils tol.jeigu vyriausyb€imsis aktyviq priernoniqiSorinei pusiausvyraigr4Zinti. del atsirandandius kurso kritimo. kad litai paverstidoleriais.Tiktai nuostoliamsdel kurso kritimo. Vadinasi. bet jei tikimasi.nes tikesis ateityje keitirno PPP lygio. pennetimqi5 vienos Salies kit4. tada kapitalo prieaugistaps lygus laukiamierns stimulo supirkti litus. kol dauquma spekuliantupatikes. Spekuliantas prieaugl ar nuostoli. kad greitai lito kursas padiddsdviem procentais. tada pirkti litus. kad lito kursas nukris 2 proc. i nei Jeigu Lietuvoje palukanqnorma butq 4 proc' auk5tesnd JAV. Ilguoju laikotarpiu aukStesnioinfliacijos ternpo Salyse. trumpuoju laikotarpiu nominalusis keitimo kursas gali Lymiai nukrypti nuo PPP lygio. reaguojanti tarptautin[ fondq jos kursaspakils Zymiai auksdiau antpludi.) del lito kurso kritimo. vel favertus dolerius litais. Todel spekuliantainenukentds. Jeigu lito kursas nukrito iki 20 LtlUSD' tai. Vadinasi.. nes tik tadanusistoves perkamosios nepriartds prie perkamosios galios Nagrinejamoje situacijoje lito kursas paritetokurso lygio tik tada. pagal laukiamqkeitimo kurs4 taigi ir pagal sprendZia 2. tada spekuliantas neinvestuos litus.lgalinanti pasiekti i5orini balans4 panaikinti i5balansuojanti poveiki. nes jie laimetq 4-2:20/". patrauklesnE Todel. pavyzdLiui. lr tada spekuliantai siekiant kurso kritimo .prieaugis(nuostolis)del to. nusistovi ir aukStesnes ilguoju laikotarpiu 5i pal[kanq norma kompensuos kapitalo nuostolius. nustos skverbtis. pajamq. kad lito kursas vis delto kris? Todel. dideliq kapitalo kiekiq spekuliaciniq i lZvelgti 486 . Bet jei trumpuoju laikotarpiu Salyje bus nustatyta aukStesndnei tikimasi ilguoju laikotarpiu pallkanq nonna. spekuliantai investuos i laukiama kapitalo valiut4.Tegu 1000 litq pakeista i dolerius kursu 10 LtlUSD. Kaip prisimename. kur[ sudaro infliacijos tempq atskirose Salyse skirtumai. vietine valiuta laikinai pabrangs. auk5tesnd nei JAV. ir Zmonesnebetures Kodel spekuliantaitikisi. Todel spekuliantamsb[tq naudinga greitai pasoktq lito keitirno kursas. aia 1000 litq sudare kapitalo prieaugis(100 proc. tai bus gauta 110 JAV doleriq.Lietuvoje pal[kanq norma 2 proc. bus gauta 2200 litq.

I savoilgalaikds o t r t 13.. tadiau fiskalines politikos efektyvumas maZesnis. Esant plaukiojantiemskursams. t.Taip pat tarkime. kad Salyje/ momentu (13. sumaZinta nominalioji pinigq pasi[la. Tarkime. Be to. kad del didelio tarptautinio kapitalo judrumo atvirojoje ekonomikoje su fiksuotais valiutos kursais monetarind politika trumpuoju laikotarpiu beveik bejege.5 pav. taip pat pastovi pinigq pasinlair pastovioskainos bei atlyginimai. ESANT PLAUKIOJANEIAM VALIUTOS KURSUI Ankstyvesniuose skyreliuose matdme. i5 pradZiq nominaliosios pinigq pasi[los sumaZinimassukels ir realiosios pasi[los sumaZejimq. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA. nominalioji ir realioji pal[kanq norrna yra pastovi ir gali buti lygi 2 ar 3 procentams. kad vidinei ekonomikai i5 pradZiqb[dinga vidinio ir i5orinio balansoblkle. nes ndra infliaciniq valiutos kursq ar pal[kanq skirtumq tarp 5aliq. uZsienyje nera infliacijos.I3. ir fiskalind.Todel. Tarkime. kad kainos ir atlyginimai reaguojavangiai. Tada vidines kainos kris 50 proc.) staiga50 proc.yra atvirk5diai.trumpuoju laikotarpiu monetarine politika tampa galingu irankiu. Taigi tokiu atveju spekuliantams.y. tadiau fiskalines politikos jega i5auga. kad. siekiant subalansuotipinigq pasi0lq su paklausa. tadiau ilguoju laikotarpiu sugriZtama I visi5ko uZirntumoar vidinio balansob[k19. nesitikintiems uZdirbti. Viduje pal[kanq procentaitokie pat kaip uZsienyje.kad realusiskeitimo kursase gr[Ztq pusiausvyros pozicij4. kad uZsienio kainq lygis ir uZsienio pinigq pasi[la yra fiksuota. 481 .9.5 pav. Mateme.ir monetarind politika teikia realq efekt4 trumpuoju laikotarpiu. dingsta stimulas pervedinetikapitalqi5 vienosvaliutos i kitq. Valiutos kurso pervir5is Tadiau del to. o nominalusis keitimo kursase1tur€tqpadvigubetiiki e2. esant ldtam kainq ir atlyginirnq prisitaikymui.

bendrosios 488 . kuris subalansuoja valiutq keitimo rink4 ir tenkina spekuliantus. Del to plustelejusio uZsienio kapitalo pristabdymui laikinai valiutos kursas pa5oks virS naujosios pusiausvyros lygio e2.O tai verdia nedelsiantpakelti kurs4 nes turi bOti atoveiksmis kapitalo iplaukimui. Tarkime.kad vyriausybevisada turi leisti rinkos jegoms nustatyti arba pinigq pasill4 arba valiutos kurs4. bet kritimo staigumas tolygiai sumaZdja (kreive nuoZulnesn€). realioji litq pasifila bei sumaZds palukanq norrnos. Joms krentant. vyriausybegali paskelbti. Monetarine politika. taip pat ir atlyginimams.Bet. kaip nagrinetume Siq problernq paai5keja. Tada / momentu laukiarnas valiutos kurso kritimas atsversdidesnes pal[kanas. pavyzdliut. Kursas palaipsniui arteja prie e2 lygio. vyriausybe nutare padidinti vyriausyb€s iSlaidas. mokejimq balansasvisada lygus nuliui.sumazintipinigq paklausq reikdsnedelsiant padidinti viding pal[kanq norm4. Pastarajai keidiantis. esant plaukiojandiam kursui.norint i5laikyti pusiausvirq vidinE rink4 uZtenkapakeisti Salies vidauspinigq pasi[lq. Bet tada vyriausybeturi tenkintis tokiu kurso kitimu. kuri savo ruoZtu bus i5provokuotastaigauspinigq pasitilos sumaZdjimo. o atvirojoje ekonomikoje plaukiojandio kurso sukeltas paklausos grynajam eksportui sumaZdjimas maLrnafi skalinespolitikos skatinant[ paklausos poveik!. vidines pinigq pasi[los sumaZdjimas sqlygos mokejimo balanso disbalansq nes vidind pal[kanq noma tur6s atitikti pasaulinIlyg[ (vengiantsukelti masiniuskapitalosrautus). Beje. Esant plaukiojandiokurso reZimui. persitvarkantatlyginimams ir kainoms. Bet b0tina pabrezti. Taigi monetarine politika sali stipriai paveikti vidine absorbcijair sr-rkelti didelius konkurencingumo pakitirnus. ZodLiu nesvarbu. ir stabdys spekuliacin[ kapitalo pritekejim4 1 Sali. d6l to padides. palaipsniuikrintant vidinems kainoms. vis lddiau ir lediau kris lito kursas (kad sutrukdytqmasini tarptautinikapitalojudejim{. Esant fiksuoto kurso reZimui. kad pinigLl pasiulos reguliavimas turi buti susietas su valiutos kursu. nera tarptautiniq piniginiq srautq.kurias galima gauti Salies vidaus valiuta. kurie tik palaipsniui bus likviduoti. tarpusavyjederinantiskapitalo ir einamajais4skaitai. Tai padidina bendrqj4paklaus4ir pal[kanq norrng.Tadiau pinigq politikos efektyvumastrumpuoju laikotarpiu.prieSingai:surnaZeja del palfikanqnonnos bei keitirno kurso pasikeitimq. per poveiki pallkanq normai ir konkurencingumui yra galingas instrumentas. Ypad staigusSoktelejimas e3bus sukeltasi5 pradZiqlabai aukStos iki vidines pal[kanq normos.Taigi vyriausybepasirenka tokiE vidauspinigq pasi[I4 koki4 nori. kad vidine palukanqnorrnavisam laikui susietasu pasauline palUkanqnorma. Taigi uZdarojoje ekonomikoje auk5tesnds pal[kanq nonrrosi5 daliesi5stumiaprivadiasi5laidas (maZina vartojimo ir investicijq paklaus{.

Analizuodami remsimesMandelo-Flerningo rnodeliu (pavadintuji sukfirusiq autoriq Roberto Mandelo (Mundell.i5siai5kinti monetarinds ir hskalinds politikos poveik[ BVP atvirosios ekonomikos modelyje. nepaveikdarna pasaulinio palDkanqnornos lygio r-.kad nagrinejamojiSalis tokia maLa. buvo labai auk5ta svaro sterlingq infliacija (palyginti su likusios pasaulio dalies valiutomis) ir kartu augo realusisbei nominalusiskursas. Apskaidiuota. padvigubejusnaftos kainorns.3) /114\ v M _I(Y. I3. DidZiojoje Britanijoje 1911-1981m. Salies prekiqkonkurencingumas.abu Sie lvykiai sukele svaro pabrangim4 nes spekuliantai suprato. sumaZinus DidZiosiosBritanijos pinigq pasiIlos augimq vidutiniSkai 2. MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Svarbiausias 5io skyrelio tikslas . kuris yra atvirosios ekonomikos IS-LM modelio modifikacija.pasauiines palukanqnomtos r. Sis modelis remiasi nelanksdiomis kainomis ir prekiq bei pinigq rinkq s4ry5iu. kad del minetq ivykiq ilgalaikds pusiausvyrossvaro verte turi pakilti. Pavyzdliut. Marcus) garbei). sumaZejo DidZiosios Britanijos konkurencingumas.rrsrl sq'ravimq 489 . Be to. i5 pradZiq kursas Soktelejo staigiau.\ " Tadiau stengiarnasi iSvengtididesniqnei abipussutartakr. j[roje naftos iStekliusbei 1979-1981 Pradejusnaudoti Siaures m. lygtys: Y = a +c x V . bet iSliko auk5tesnis net 1973m.kad. buvo staiguspasauliniqnaftoskainq kritimas. negu 1973m. Mandelo-Flemingo modell apibfidina prekiq bei pinigq rinkos ir atvirosios ekonomikoselemento.Taip atsitiko del stabdandiosios pinigq politikos.. Mandelo-Flemingo modelis (Mundell-Flerning model) IS-LM modelismaZaiatvirajaiekonomikai.jog gali gauti arba teikti bet kokio dydZio kreditus pasaulinejefinansq rinkoje. realusis svaro sterlingq kursas (matuojant valiutq krep5io atZvilgiu) sumaZdjo. ir analizuojamatrumpuoju laikotarpiu. Pagrindine svaro sterlingq kurso kritimo prieZastis 1986m. Tai reiSkia.DaugumaSaliqnuo 1973m. 1981-1986 m. Robert) ir Markuso Flemingo (Fleming.10. perejo prie plaukiojandiokurso reZimo6.f ) + 1 ( r ) + G+ N X ( e ) . I proc. (13. taigi susidare menkesnis.3 proc.. nes reik€jo pristabdytipotencialtlspekuliantq pltstelejimq.

Vidiniai modelio kintamieji yra trys: Y. kuriq kiekviename vienas i5 kintamqlq dydZiq laikomas kaip pastovusdydis. didejant nominaliajam valiutos kursui. kadangi jis daro prekiq paklausai. ir IS kreivejudes i kairq. Mandelo-Flemingo modelisY-r grafike 1) IS nuoZulnumaspriklauso nuo valiutos kurso. Sis rnodelio vaizdavimo budas analogiSkasIS-LM uZdarojoje ekonomikoje tuo. o grynasiseksportas atvirk5diaiproporcingas nominaliajam valiutos kursui e. vaizduojanti pasaulinE pal[kanq normE Modelis pasiZymi dviem ypatybemis: Y 6 Y 13. kad kainLllygis yra pastovus. o vertikalioje * r. kaip ir IS-LM modelyje. r. dides. sqlygojamas Salies centrinio banko sprendimq. kainos irnportuojamomsprekems. 490 . Mandelo-Flerningo modelis Y-r grafike (13.Tai rei5kia.6 pav. e. Sie du bfidai . kris. santykines. investicijosatvirkSdiai proporcingos Saliesvidaus palfikanqnormai. Kadangi vlename dvimatdserdvdsgrafiniamemodelyje Siqpriklausomybiqpateikti neimanoma. jog vartojimas tiesiogiai priklauso nuo disponuojamqpajamq. o priklausomybeanalizuojama tarp kitq dviejq kintamqjq.Kylant valiutos kainai. kad (13. o tai maZinseksportqir skatinsimport4. Todel Mandelo-Flemingo modelyje.tai modelyje nominalusisir realusisvaliutos kursas sutarnpa.Salyjepagamintq [tak4 prekiq kainos. Pinigq rinkoje (13.). kad. Nauja Siamemodelyje horizontali linija.( r3 .palyginti su Saliesvidaus prekiq kainomis.todel grynasiseksportas maLls. kainq lygis P yra i5orinis modelio veiksnys.4) formuleje pinigq pasilla yra i5orinis veiksnys. toddl sudaromi du grafikai. 5 ) Priminsirne.tai alternatyvus tos padios teorijos grafinis vaizdavimas.6pav.3) lygtis rei5kia. kad horizontalioje a5yje atidedama)'. Kadangi modelyje daroma prielaida.

Mandelo-Flemingo modeliskai pernelygdidelis valiutos kursas (vidine palfikanqnonna rnaZesne negu pasauline pal[kanq norma) 491 .kaip pavaizduota13. Y6 Yr 13. ir lS kreive slinks i de5ing tol.8pav. tokiu atveju padidejauZsienioinvestuotojtlsuinteresuotumas aukstesne salies vidine pal0kanq nonna. kol vidine palflkanq nomra susilyginssu pasauline palukanqnorma ir ekonomikapereisi Eyb[sen4. kaip pavaizduota 13.Jis keidiasi taip. kerta IS ir LM susikirtimo task4 Es virs pasaulinio pallkanq normos lygio. Siuo atveju kapitalo pajamos uZsienyje didesnds. Mandelo-Flemingo modelis.kai pernelygmaZas valiutos kursas (vidin€ palukanqnorma didesn€negupasauline palukanrlnorma) Kai Saliesvidine palflkanqnorrnamaZesnd negu pasaulinepal[kanq norrna. uZsienio investuotojams bfitina investicijaskonverluoti i Saliesnacionalingvaliut4. Tuomet lS kreive slinks i kairq tol.kreiviq susikirtimo taskq. tuomet IS ir LM susikirtimo taskasE6 yra Zemiaupasaulinespalflkanq nornos. Jeigu Salies vidaus palfikanq norma. kad kreive lS kirstq LM ir r.8pav. o tai padidinajos kain4. Yr Yo 13.2) visos trys kreives kertasi viename taske Eo.jos kaina kris.7 pav.todel kapitalo investuotojainacionalingvaliutq keis i uZsienio.7 pav.. Todel kapitalas[teka I sal[. kol salies vidine pal[kanq nonna susilyginssu pasauline pallkanq norma ta5ke8... Tai nule'ria valiutos kursas.

esantplar-rkiojandiam valir.d. mal. kaclangivaliutos kursas neveikiaLM lygties (13.nes.lS kreive yra neigiamonuolydZio.rtos kursui. l. Mandelo-Flemingo modelisY-e grafike Siame mo<lelyje LM kreive yra vertikali.10 0 Y e Y 13. Skatinandioji politikaMandelo-Flemingo fiskaline modelio Y-e grafike.didinant vyriausybdsiSlaidas. Modelis apibudina prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyrqbhsenas. didejantnacionalinds valiutoskainai.iSlikspastovus. kartu ir L o Y-e grafikas vaizdliai rodo.lS kreive judes i de5inE. 13.l. Salyje vykdant skatinandiqjq fiskaling politikq tarkirne. 13.kai vidaus palflkanqnonna lygi pasaulinei palukanqnormai.Mandelo-Flemingo modelis Y-e grafike (13.. kad vidine palukanq norma yra pastovi ir lygi pasauiineipallkanq nomai. l. plaukiojandiam esant valiutos kursui 492 .ja grynasiseksportas.Nacionalinesvaliutos kursas kils.2 formule). o Ye dydis. MgZa atviroji ekonomika. Siuo atveju laikoma.9 pav. kaip valiutos kaina reaguoja i ekonomines politikos pasikeitimus.10 pav.9 pav.kaip pavaizduota pav.).

AnalogiSkos situacijos (veikiant skatinandiajaifiskalinei polirikai) poveikis atvirosios ekonomikos modelyje is esmes skiriasi nuo poveikio ISLM uZdarosios ekonomikos modelyje, kai r ir r padideja. Alvirosios ekonornikos modelyje, esant plaukiojandiarnvaliutos kursui, skatinandioji fiskaline politika neturi itakos y toddl, kad, padiclejus vidauspal[kanq nonnar, dideja kapitalo investicijos 1 sali, nacionalinesvaliutos paklausa,diaela los kaina, o grynasiseksportasmaLeja. ys Toclelpusiausvyros dydis nesikeidia. 1.2.Salyjevykdantskatinandi4i4 monetarinE politik4 tarkime,didinant pinigq pasi[l4 kai kainq lygis isliekapastovus, LM kreivejuda didejimo linkme dideji'ras sqlygojanacionalinioprodukto didejimq ir I desing.Pinigq pasir"rlos nacionalines valiutoskainoskritim4kaip pavaizcruota r I paveiksle. r 3.

u YEo Yer Y 13.11pav. Skatinandioji monetarine politika Mandelo-Flemingo modelioy-e grafike, esantplaukiojandiam valiutoskursui Skatinandiosios monetarines politikos poveikis y atvirosios ekonomikos modelyje skiriasi nuo analogisko poveikio bendrajarn nacionaliniamproduktui uZdarosios ekonomikosmodelyje. prisiminsime, kad uZdarosios ekonomikos rnodelyje pinigq pasiDlos padidejimas sumaZina pusiausvyros pal[kanq no'nfu todel skatina investicijas. Tadiau maZos atvirosiosekonomikosatveju vidine palDkanq nonna priklausonuo pasaulines palfikanq norrnos iygio. Kai padidejusipinigq pasiurapradedarnaZintisalies viding pal[kanq normtu tai kartu sqlygojakapitalo iitekejim4 ii salies,kur jis gali duoti didesniqpajamq. Todel nacionalines valiutos pasi0la dideja,jos kursaskrenta,o grynasiseksportas dideja. 2. MAZaatviroji ekonomika. esant fiksuotam valiutoskursui. 2.1. Salyje vykdant skarinandi4iq fiskaling politik4 tarkime, didinanr vyriausybds iSlaidasarba maZinant rnokesdius,IS kreive judes desinE ir I padidins valiutoskurs4 kaip pavaizcluota 13.12 paveiksle. Kadangi pinigq pasifila keidiasi taip, kad islaikytq nepasikeitusi valiutos kursq tai ji dideja ir LMs keivg pastumia desing.Galutinispoveikis i - )z dideja (skirtingainegu sioje situacijoje esant plaukiojandiarn valiutos 493

kursui). Taip atsitinka todel, kad skatinandioji fiskaline politika, esant fiksuotam valiutos kursui, automatiSkai sukelia skatinandiqlq monetarinE politikE.

0

Yuo

Ypr

Y

modelio Y-e 13.12 pav. Skatinandiojifiskaline politika Mandelo-Flerningo grafike, esantfiksuotamvaliutoskursui 2.2. Yykdant skatinandiqj4 monetarinq politikq (didinant pinigq pasiul{, esant fiksuotarnvaliutos keitimo kursui, LM6 kreivd slinks i deSinE, kaip pavaizduota 13.13 paveiksle. Nacionalines valiutos rinkos kursas sumaZes. Kadangi oficialusis nacionalinds valiutos kursas yra pastovtls, valiutos spekuliantai greitai parduoda nacionalinE valiut4 pinigq pasifila skatinandioji sumaZdja,ir LMr gryLtai pradinEblsenE Del SiosprieZasties monetarin€ politika neturi prasrnds; Salies CB, nustatydamas fiksuotq kontroliuoti pinigq pasitl4. valiutos kursq prarandagalirnybE nacionalinds

0

Y

u

o

Y

i

l

Y

modelio Y-e politika Mandelo-Flemingo 13.13pav. Skatinandiojimonetarine grafike, esantfiksuotamvaliutoskr.rrsui Jei Salyje, nustatytas fiksuotas nacionalinds valiutos kursas e7; galimas tik vienas monetarindspolitikos tipas - fiksuoto valiutos kurso keitimas. Mandelo-Flemingo modelyje valiutos devalvacijos rezultatas 494

sutampasu pinigrl pasifilospadidinimo, esantplaukiojandiarn valiutos kursui, rezultatais(LM juda i desinE)- grynasis eksportasir bendrasisnacionalinis produktasdideja. Valiutos revalvacija, atvirk5drai, LM kreivg pasturnia i kairq. Grynasiseksportas bendrasis ir nacionalinis produktasmaLeja. Mandelo-Flemingo modelio analizd, rodo, kad bet kurios ekonomines polilikos poveikis maZoje afvirojoje ekonomikoje priklauso nuo nacionalinds valiutos keitimo reZirno. Esant plaukiojandiamvaliutos kurso reZimr-ri, r ltakos turi tik skatinandioji monetarind politrka, fiskaline politika neveiksrninga dcl valiutos kurso didejimo. Esantfiksuotamvaliutoskeitimo reZimui, r 1tak4 daro tik skatinandiojifiskaline politika, o monetarine politika neturi itakos,kadangipinigq pasifila tLri palaikyti nacionalinds valir"rtos kurs4fiksuoto (pastovaus) lygio. 13.TI. DIDELES ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Sis modelis sujungia kai kuriuos maZos atvirosios ekonomrkos modelio ir uZdarosiosekonomikos rnodelio elementus.procesai, vyksranrys realioje atvirojoje ekonomikoje, yra suddtingesninegu juos apraso ma2os atvirosios ekonomikos modelis. Praktiskai pal[kanq nonna atvirojoje ekonomikoje, ypad dideles Salies $tavyzclliui, JAV), ndra nustaroma, remiantis pasaulin€rnis finansq rinkomis. priesingai, pasaulinE palukanq norrng daLnai lernia ekonomine Saliespolitika, kadangi uZsieniediai nelinkE duoti ir imti didZiulir.rs kreditus fiksuota pasaulinepallkanq norma. Toddl, kuo daugiaukapitalo Salisnori pasiskolinti ii uZsienio,tuo didesngpal[kanq norm4jai tenka moketi. 13.14 pav. pateikiamakapitalo ltekejimo priklausomybenuo viclines pal[kanq nornos. I5skiriami trys priklausomybds atvejai: a) uZdaroji ekonomika, kai ndra tarptautinio kreditavimo, todel nepriklausomarnuo palflkanqnormoskapitalosrautas (cF - capitalflow) yra lygus nuliui; b) rnaZos atvirosiosekonomikosmodelis,kai kapitalojudrumastobulas kapitalaslaisvai juda (esant pasaulinei palukanq nonnai r*, o CF pasiZymi begaliniu elastingumu);c) didelesatvirosiosekonomikosmoderis (tarpinis tarp a) ir b) atvejq):kuo didesne pal[kanq nonna,tuo kapitaloltekejimosrautas didesnis. Pateikiama priklausomybd rodo, kail kapitalo itekejirno srautas priklausonuo vidines pal[kanq nonlos: CF =CF(r) . (13.6)

Remiantis ankstesniaismodeliais, dideles atvirosios ekonomikos model[ apibldina Sioslygtys: Y =a+cx ()'-f)+ I(r)+G+//X(e), (I 3.7)

495

O

C

F

0

L

r

a)uZdaroji ekonomika

b) maZa atviroji ekonomika c ) d i d e l 6 a t v i r o j i e k o n o m i k a

nuo vidinds palfikanq 13.14 pav. Kapitalo [tekejimoi Salipriklausomyb€ norlnos

r : 1 =f t x . t t .
CF =CF(r) , IVX+CF=0.

(13.8) fl15\

( r3.e)

Sios lygybesrei5kia: (13.7) lygybe - gamybos apimtis I yra vartojimo, investicijq, (mokejimq valstybesi5laidq ir grynojo eksportosuma,kai grynasiseksportas priklausonuo realiojo valiutoskurso; balansoeinamoji s4skaita) (13.8) lygybe - gamybosapimtis )'priklauso nuo fiksuoto darbo ir kapitalo kiekio; (13.6) lygybe - kapitalo ltekejimo srautas (mokejimq balanso priklausonuo vidines pal[kanq normos lygio; kapitalo sqskaita) (13.9) lygybe - mokejimq balanso einamoji sqskaita ir kapitalo e turi tarpusavyj balansuotis. s4skaita palukanq nonnE Dideles atvirosiosekonomikosatveju pusiausvyros 16 nulemia kapitalo paklausos ir pasiulos s4veika. Kapitalo paklausq rodo investicijq paklausos kreive I(r), o pasiulq - Saliesvidiniq santaupq S ir (13.15pav.). le5ornis paskolqCF(r)suma,vadinama skolintosiomis uZsienio fiskalinei politikai, maLela Siame modelyje, veikiant skatinandiajai (Y-C-G), todel maZejaskolinamojokapitalo apimtis, o santaupos nacionalines pusiausvyros pal[kanq norma dideja. Pallkanq normos did€jirnas maZina investicijq paklausoskieki ir didina kapitalo itekejimo srautq[ Sali.Kadangi kapitalo sqskaita balansuojasi su einamqia s4skaita, tai kapitalo srauto didejimas malina grynE;i eksportq. Pastar4ji sqlygoja atvirk5tine

496

priklausomybd kursas kils.

realiojo valiutos keitimo kurso, toddl realusis valiutos

0

_I, S+CF

13.15 pav. Pusiausvyros palu.kanq nonnos didelesatvirosiosekonomikos modelyje susidarymas Taigi dideles atvirosios ekonornikosmocrelyje(kaip ir uZcrarajame ekonomikos modelyje ar maZos atvirosios ekonomikos modelyje) skatinandioji fiskaline politika didina pal[kanq norrnq ir rnaZina (issturnla) vidines investicijas,o kartu sqlygojakapitalo pritekejimq niokejimq balanso einarnosios s4skaitos deficitq ir realiojo valiutoi keitimo kurso dideiima. Pagrindindss4vokos atvirosiosekonomikos makroekonon.rika nominalusis kursas realusiskursas fiksuoto kurso reZirnas plaukiojandiokurso reZirnas valstybinisfi nansavimas neSvariai plaukiojandiokurso reZimas u2sienio aliutosezervai v r mokejimq balansas einamoji sqskaita kapitalo sqskaita prekybosbalansas t a r p l a u t i n i ar a n s f e r i n i ti a mokejirnai uZsieniovaliutos rezervar perkamosios galios (lygybes) paritetokursas tobulasiskapitalojudrumas vidinisbalansas iSorinis balansas visiSka pusiausvyra vidine absorbcija devalvacija revalvacija sterilizacija pervirSis J kreive Mandelo-Flerningo modelis didelesatvirosiosekonornikos modelis tarptautini konkurencin umas s g

a O a a a a

a a a a a a a a a a a a

a o a a a a

497

Kartojimo klausimai Paai5kinkite,kaip rnokejimq balanso deficitas bus reguliuojamas,esant valiutoskurso reZirnui. a) fiksuotam ir b) plaukiojandiam 2. Kodel einamosios s4skaitosdeficitas vertinamaskaip nepalanki Salies vystymuisi situaoija? 3. K4 rei5kia teiginys, kad Salisi5gyvenauZsienioprekybos krizg? Kokios galimos tokios krizdspasekmes? 4. Paai5kinkite, kas yra einamoji s4skaita ir kapitalo sqskaita. Ar jos tarpusavyjesusijusios? 5. Kas yra nominalusisir realusisvaliutoskursas? ar kapitalo s4skaita valiutos 6. Ar kaip nors bltq paveiktaeinamoji sqskaita, jeigu SalissumaZintq karinesi5laidas? kursas, ar kapitalo s4skaita valiutos 7. Ar kaip nors bfitq paveiktaeinarnojisqskaita, japoniSkqvaizdomagnetofonqimport4? jeigu Lietuva uZdraustq kursas, 8. Paai5kinkite teigini ,,Lietuvos eksportas,,uZdirba" valiut4 kuri4 Salis naudoja importo fi nansavimui". 9. Ar sutinkate, kacl lito kainos JAV doleriais padidejimasreiSkia dolerio 5i Pakomentuokite teigini. kainos litais sumaZejim4? 10. Nurodykite, ar toliau i5vardyti pavyzdLiaituri [takos Australijos dolerio paklausaiarbajq pasiulaivaliutosrinkose: vyno partijt6 a) Lietuvos importuotojaipadidinaperkarnoaustrali5ko b) du studentai lietuviai metams iSvyksta studijuoti i universitetq Australijoje; c) Australijos verslininkas eksportuoja irengimus 1 AlZyrE Lietuvos krovininiu laivu; d) Lietuvos mokejimq balanse susidaro deficitas sanderiuose su Australija; e) visuomeneyra susifonnavusinuomong,kad Australijos dolerio kursas kris. ll. Kokia IS-LM modelio modifikacija daZniausiai pasirenkama maZos atvirosiosekonomikossElygomis? 12. Nuo ko priklauso fiskalines ir monetarinespolitikos poveikis maZoje atvirojoj e ekonomikoj e? 13. Kas ir kaip sqlygoja kapitalo itekejimo srautus dideles atvirosios ekonomikosmodelvie? L

498

14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA
trumpalaikiai svyravirnai. Ekonomikai b[dingi nuolat pasireiSkiantys lSskiriamos dvi svarbiausios Siuos svyravimus analizuojandios teorijos. kad PripaZistama, klasikinismodelisnetinkaekonominiqsvyravimqanalizei, kad dia b[tinas modelis, ivertinantisprielaidq apie kainq nelankstumq.Kita grupe - neoklasikai- nepritaria tokiam poZilriui. Jtpnuomone ekonomistr4 prielaida apie laisv4 kainq sryravim4 netgi trumpuoju laikotarpiu, yra teisinga.Pasakjt5 laisvaskainq svyravimas,netgi trumpuoju laikotarpiu, yra priimtina prielaida, ir tai klasikini modeli leidLia vertinti kaip tinkamiausiq analizuojant[trumpojo laikotarpiosvyravimus.Kita vertus,jie teigia, kad visa mikroekonomine analize remiasi prielaida, jog pusiausvyros palaikymas rinkoje uZtikrinamas atitinkamu kainq pasikeitimu. Neoklasikai laikosi pagrind4. kad 5i prielaidaturetq sudarytiir makroekonomikos nuomonds, De5imtajame XX a. deSimtmetyjetarp neoklasikiniq ekonornikos teorijq, analizuojandiqekonominius svyravimus, reik5mingiausiasvaidrnuo tenka realausekonominiociklo teorijai. Realaus ekonominio ciklo teorija (real businesscycle theory) - tai teorija, teigianti, kad ekonominiai svyravirt.rai ekonomikoje (technikos, atsirandakaip realiq pasikeitirnr4 technologijos),neveikiant nominaliems dydZiarns(tokiems kaip pinigq pasi[la) pasekme. Siame skyriuje pateikiamasvienas i5 realausekonominio ciklo teorijos vadinamasis Baro rnodelio variantas, pavadintzrs modeliq. Tai supaprastintas Zinomo SiuolaikiniotunerikiediqekonomistoRoberloBaro (Bano, Roberl) vardu. 14.I. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI BENDROJI PASI[]LA Si teorija trumpojo laikotarpio analiz6jenaudoja ilgojo laikotarpio ekonominiq procesq prielaidas, kuriq viena svarbiausiq yra klasikine dichotomrja. Klasikind dichotomija (classical dichotomy) - teori5kas norninaliq ir realiLgqdydZiq atskyrimas; tai situacija, kai realieji rodikliai (tokie, kaip uZimtumolygis ir realiojo BVP (BNP) apimtis ir pan.) nepriklausonuo nominaliq rodikliq kitimo (pinigq pasifilos,bendrojokainq lygio ir t.t.). Dar XVIil a. Deividas Jumas (Hurne, David, 1111*1116), Zyrnus Skotq filosofas, tvirtino, kad pinigq kiekis Salyjeneturi poveikio realiam jos turtui, ir, pritarEs kiekybinei pinigq teorijai, iSkele pasillym4 kad visus ekonominiuskintamuosiusgalima suskirstytii dvi grupes: 499

nominalfs kintamieji - tai dydZiai,nustatotnivefiine i5raiSka; realieji kintamieji - tai dydZiai, nuslatomi fiziniais, natlrriniais vienetais. PavyzdLiui,bulviq ar obuoliq kaina yra nominalus kintamasis,nes ar ivertinamaslitais arba kitais piniginiais vienetais,tuo tarpu darZovir4 vaisiq - realiaisiaiskintamaisiais,kadangi nustatomastonoltris arba derliaus dyclis BVP (BNP) yra nominalusdydis,nes Analogiskaiir norninalusis centneriais. Realusis BVP nustato Salyje pagamintq prekiq ir paslaugqverlinE iSraiSkt1. kieki. (BNP) parodobendr4pagamintqprekiq bei paslaugq ISskiriamosir santykineskainos, kurios gali b[ti ir realieji dydZiai. santykinekaina,palyginti su bulvemis- Siuoatvejubulves obuolir4 Pavyzdh\tti, tonornissantykyjesu obuoliq tonornis.NaudojantisSiuoprincipu. matuojamos realusis darbo uZmokestis (darbo uZmokestis, ijreikltas vertine iSrailka ir pakoreguotas infliacijos dydziu) yra kartu ir realusiskintarnasis,kadangi parodo darbovienetil. keidiamos panaudoto proporcij4 pagal kuriq prekdsir paslaugos I infliacijos Realioji palfikanqnonna (nominalioji paltikanqnonna, pakoreguota dydZiu) taip pat yra realusis kintamasis, kadangi nustato santykl, kuriuo rnainyti i prekes prekesir paslaugas pagamintas Siandien ekonomikapasiruoSusi ateityje. kuriosbus pagamintos ir paslaugas, Jau kitados D. Jumasnumate, kad klasikine dichotornijabus svarbi ekonomindjeanalizdje,kadangi kai kurios jos jegos veikia nominalius,o kitos - realiuosius kintamuosius.Jis laikesi nuomonds, kad norninalius politika.TadiauSalies ir pinigq sistetna monetarine veikia Salies kintamuosius [kyje veikiandiq procesq anahzt neteikia pakankamai infonnacijos apre kintamuosius. realiuosius veikiandius veiksnius. Realaus ekonominio ciklo teorijoje realiqjq dydZiq kitirnas ai5kinamasrealiais pasikeitimais,tokiais kaip fiskaline politika ar mokslo ir technikos paLanga.Todel pats terminas ,,realus" teorijos pavadinime tarsi prieZastis, lerniandias ai5kinant nurodo,kad i norninaliusdydZius,naudojamus ekonorninioatsparumosvyravimus,nebusatsiZvelgiarna' Realausekonominio ciklo teorijos nuostatosdel kainq lanksturnoir pinigq neutralumo jos SalininkusZymiai labiau sieja su ekonomistais klasikais, negu padios klasikines mokyklos teoretikus.Kita vertus, realaus ekonominio ciklo teorija nera priskiriarna grynai neoklasikinei teorijai, trr.rmpuoju kadangi klasikineseteorijosenera prielaidq apie pinigtl neutralurn4 jq poveikis analizuojamas ilguoju laikotarpiu. tik laikotarpiu,o toks prasmepriskiriamanemaZa Naujajai klasikinei mokyklai bendriausia su nesutarimus tuo laikotarpiu 7-to desimtmedio kitq mokymq,kurie sujungia Naujajai klasikinei mokyklai priskiriama tokios keinsistais. dominavusiais teorijos, kaip: racionaliqjq l6kesdiq teorija, neorikardindekononikos teorija (Zr. I skyriq). Naujajai klasikinei mokyklai priskiriami truinpojo laikotarpio mocleliai, esant lanksdiornskainoms, netgi tie, kurie nesilaiko klasikines . . 500

dichotornijos taisykles. Tai tokie modeliai, kaip darbuotojq klaidingo suvokimo rnodelisir netobulosios informacijosrnodelis. Darbuotojq klaidingo suvokinto modelis (workermisperception model) - tai bendrosiospasi[los modelis, kuriame didele svarba teikiarna darbuotojq galirnybei neteisingai lvertinti bendrqll kainq lygi; tai modelis, teigiantis, kad darbo r"rZmokestis gali lengvai keistis, nukreipdamas pusiausvyr4 darbopaklausqir pasiDl4. i Sis moclelis irodo, kacl kainq nukrypimas nuo nurnatomojq lygio priverdia darbuotojuspakeisti daromussprendimusapie darbo pasifilq todel gamybosapirntisgali nukrypti nuo potencialaus gamybosapimtieslygio. Netobulosios informacijos modelis (irnperfect infonnation rnodel)- tai bendrosios pasitilosmodelis,pagal kur[ finnos nepajegiatiksliai ivertinti bendrojo kainq lygio, kadangijos Salyjenegali i5analizuori visq prekiq ir paslaugq kainq dinamikos. Pasak Sio modelio, trurnpojo ir ilgojo laikotarpio pasi[los kreives skiriasi del kainrl netinkarno interpretavimo trumpuoju laikotarpiu. Siame modelyje, palyginti su darbuotojqklaidingo suvokirno rnodeliu, neraprielaidos,kad finnos yra informuotosgeriaunegujq padiq darbgotojai, to, be hnna neatskiriarnanuo darbuotojq. Tadiau del turirnos informacijos stygiaus kiekvienas gamintojas, gaminantis konkretq gamini, o vartojantisjq daugybE, supainiojabendrojokainq lygio pasikeitimqsu santykiniukainq pasikeitimu.Sios klaidos veikia jq priimamus sprendimus ir sqlygoja trumpojo laikotarpio priklausomybE tarp kainq lygio ir gamybosapimties. Realaus ekonominio ciklo teorijos analizeje, siekdarni i5siaiSkinti gamybos apimtis ir uZimturno lygio svyravirnus, remsimds ankstesnruose skyriuose aptartais modeliais. Naudojantis IS-LM modeliu, esant lanksdiomskainoms, bei j1 modifikavus,buvo sukurtas realausekonominiociklo modelis. Zinome, kad IS-LM modelio IS ir LM kreivds apra5omos atitinkamai tokiomislygtirnis: Y=cx(Y -T)+I(r)+G M -f . =L Q'r) '

(14.r) (r4.2)

(14.1) lygtis rodo, kad gamybosapimtis ),priklauso nuo vartojimo C, investicijq 1 ir vyriausybesi5laidq G. Be to, vartojimo islaidos sqlygojamos

disponuojamq pajamq apimties (Y-T), o investicijq apimtis priklauso nuo realiosiospalfikanqnormos. (14.2) lygtis rodo, kad realioji pinigq pasifilayra lygi jq paklausai, kaip realiosios pal[kanq normos ir gamybos apimties funkcijai' Paprastumo laikysime,kad infliacijos ndra,ir jos ternpailyg[s 0. Tokiu atveju surnetimais pal[kanq normfo nuo kurios priklauso pinigq paklausa, galima nomir.raliE sutapatintisu realiqjapal[kanq norna. Ankstesneje analizdje trumpalaikiai ekonornikos svyravimai buvo analizuojarnilS-LM rnodelyjesu pastoviomiskainomis. Jeigu kainos yra lanksdios,tai jq dinamika s4lygoja gamybos apimties lygio, t.y.: produktoarbanatwaliojogamybos didejimqiki potencialiojo
\ . _ tvP - t _ v - - J { / v l\ , \1\)Lt.

(14.3)

Siq trilq lygdiq sistema lemia trijq vidiniq kintamtgq - gamybos apirnties- I, realiosiospal[kanq norrnos- r ir bendrojo kainq lygio - P reik5mes. 14.1 pav. pavaizduota ekonomikos pusiauslyros b0sena, esant lanksdiorns kainoms, kai gamybos apimtis yra potencialiojo (natflraliojo gamybos) lygio - 7. Palukanqnorrnos lygi parodo IS tiesessusikirtimo su vertikalia, atitinkandia nat[ralqji gamybos lygi, kreive. Kainos keidiasi ir kad PaZyrnetina, nusistovi tokio lygio, kad LM kreive taip pat kirstq 5i taSkq. esant lanksdioms kainoms, LM kreive svarbaus vaidmens ekonomikoje, nevaidina. Pusiausvyrapinigq rinkoje uZtikrinama tuo, kad, kintant kainq lygiui, LM kreive bltinai kerta abiejq minetqiq keiviq susikirtimo ta5kq. Todel, analizuojant realiuosius kintamuosius (gamybos apimtis, realioji situacijE palfikanqnorma), galima neatsiZvelgti pinigq rinkoje susidarandiq i

Y

P

Y

kainoms lanksdioms esant l4.t pav. IS-LM modelis, Sio modelio analizeje ivedamos dvi priklausomyb€s, kurios toliau analizuojamos. naujos sEvokos bei

s02

IS tiese, rodanti realiojo produkto apimties priklausornybE nuo realiosiospal[kanq normos, esantlanksdiomskainorns, vadinamarealiosios bendrosios paklausos kreive (RAD real aggregate demandcurve). Prekiq ir paslaugq visuma, esant natliraliajam gamybos apirnties lygiui, pavaizduotavertikalia Yp linija, vadinama realiqia bendrosios pasifllos kreive (RAS - real aggregate supply curve). Realiosios bendrosios paklausos ir pasi[los susikirtimas, kaip pavaizduota 4.2 pav.,parodopusiausvyros pal[kanq norrnq.

o

y

P

Y

14.2 pav. Pagrindines rnodeliosu lanksdiomis kainomispriklausornybes Kaip matome,tai ndranaujasmodelis,tik naujasekonominiqprocesq traktavimas. 15 ,,Mikroekonomikos" kurso Zinome, kad prekiq ir paslaugLl pasiul4 lemia gamybosveiksniq bei naudojamostechnikosbei technologijos lygis, o pallkanq norma susidaroatitinkamai esantpusiausvyraitarp prekiq paklausosir pasi[los. Realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasi[los kreives skiriasi nuo bendrosios paklausos ir bendrosios pasillos kreivirl, kurias analizuojantvertikalioje a5yje atidedamas kainq lygis (Zr. 4 skyriq). Realausekonominio ciklo teorijojekaina nevaidina jokio vaidmens,kadangiji yra nominalus kintamasis, neturintis poveikio realiesiems kintamiesierns. Ekonominio ciklo teorija, sukurta tokiu principu, i5 esmds skiriasi nuo pateiktqmodeliq. ankSdiau 14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS Esant lanksdioms kainoms, ekonomikos modelis, ivedus darbo pasi[lq keidiamasekonominiqsvyravimqrnodeliu.Klasikiniame ekonomikos modelyje darbopasi[la bei uZimtumas pastovusdydZiai. yra

503

PraktiSkai susiduriama su Zymiais uZimturno lygio svyravrmars Siq ekonominio ciklo poZifiriu,toddl bfitina i5nagrineti svyravirnqprieZastis. analizeklasikiniarnemodelyje Darbo pasi0lospasikeitimoprieZasdiq yra vienas i5 prekiq ir paslaugq pasi[los kitimo veiksniq. Laikomasi nuostatos,kad, kuo didesnis potencialusdarbo laiko fondas, tuo didesne ir potenciali gamybos apimtis. Realaus ekonominio ciklo modelyje laikomasi poZitrio, kad veiksniai, sqlygojantys darbo pasi0lq veikia ir bendrEsias pajamas.Todel darbo pasi[I4 kiekvieno laiko momentu nulemia ekonomin€ tuo darbuotojqmotyvacija: kuo didesnisdarbo uZrnokestis, labiau darbuotojai suinteresuotidarbo rezultatais,ir atvirkSdiai.Darbo uZmokesdiuisumaZdjus iki tam tikro lygio, dalis darbuotojq gali visi5kai arba i5 dalies atsisakyti darbo. Darbuotojo uZimtumo laikotarpio kaita su laikotarpiu, kai jis linkqs (teikia prana5umE)nedirbti, vadinamas darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu darbo pasiiiloje poveikiu (substitutioneffect ofwork - lesurein labor supply). Si poveiki galima apibldinti tokiu pavyzdZiu.Tarkime, antrojo kurso studentas nutard Siek tiek pakeliauti.Tadiau tam tikslui per vasarosatostogas jis turi uZsidirbti pinigq. Kurias: pirm4sias ar antrqsiaslikusiq dvejq metq atostogaspaskirs darbui? Pasirinkimas priklausytq nuo to, kuriq atostogq metu realusis darbo uZmokestis butq didesnis. Jeigu pinigai, uZdirbti pirmaisiais metais, gali duoti pal[kanq, tai pirmqjq vasaros atostogq metu gautas uZdarbis W1 santykinai tures didesnE vertg negu antrqiq vasaros metu gautasuZdarbisW2. Jeigu darbui bus pasirinkti pirmLgqvasaros atostogrt atostogrlmetai, tai po metq 5i suma bus (l+r)x'tlt,. Pasirinkusdirbti antrqjtl bus W2. Siuo atveju studentodarbo vasarosatostogqmetu, darbo uZmokestis santykine kaina laiko poZilriu, t.y. darbo uZmokesdio,gauto per pinnqsias studento atostogas, santykis su darbo uZmokesdiu, gautu per antr4sias pagal toki4 formulg: atostogas, apskaidiuojamas bus Santykine darbo kaina laiko po\iuriu = (1+r)xW, W.

(t4.4)

del Vadinasi, darbas pirmqiq vasarosatostogqmetu yra prana5esnis metaisbei auk5tospal0kanq numatytaisantraisiais didesniodarbo uZmokesdio norrnos. Realaus ekonorninio ciklo teorijos Salininkq poZiuriu, visuomet, priimant sprendim4 isidarbinti ir jo terminq kiekvienas Zrnogus sprendZia pana5quZdavini. Kol darbo uZmokestisarba palukanq norrna didele, reikia arbapalfikanqnonna maleja, galima [sidarbintiir dirbti. Jei darbo uZmokestis kad atejo laikas pailseti. Vadinasi, uZimtumo svyravimus lemia apsisprEsti, darbo jegos pardavejq darbo aktyvumo periodq pasirinkimasdarbo rinkoje. 504

o kartu ir gamybos apimtis. kuris uZtikrinapusiausvyrqprekiq rinkoje.ir garnybosapimtis.3 pav. esant pah"rkanqnormos svyravimams. Y 14.. Galiausiai realioji palukanq norrnanusistovi tokio lygio. kad realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasiUlos pasikeitimq s4lygoja fiskaline politika ir ZymDsmokslo bei technikospasikeitimai.B[tent nuo jos lygio priklausodarbopatrauklumolaipsnis. dideja.3 paveiksle. t. bendroji prekiq ir paslaugqpaklausadideja. o kartu . tuo didesnis darbo pasillos kiekis. bet teigiamo nuolydZio. veikiant laiko pakeitimo darbo rinkoje poveikiui. Realiosiosbendrosiospasi[los kreive pavaizduotane vertikali. su kosmoso tyrinejimo programq pletimu. didejant realiajai palfikanq normai. pavyzdZiui. Siuo atveju kaip tik ir pasirei5kiaminetasis laiko pakeitirno poveikis.2. keidiasiir uZimtumolygis.y. Darbo pasifla darbo rinkoje formuojasi.Ekonomikos sukretimai. Pusiausvyros produkto apimtiessvyravimaipriklauso nuo realiosios bendrosiospaklausosarba pasiulospasikeitimq.s4lygojantys laikinq darbo uZmokesdio arbapal[kanq normos kilin-r4 padidina darbo pasi[l4.Tuo pat metu.1. Fiskalin6spolitikos poveikisrealausekonominiociklo modelyje Fiskalinespolitikos poveiki Siamemodelyje gali iliustruoti vyriausybes iSlaidq.Kuo didesne pal0kanq norna. didejimas. kad ir kokia b[tq palukanqnorna. Vykstandius ekonominius svyravirnus galima paaiSkinti pateiktuoju modeliu. Tai savo ruoZtu didina gamybos apimti. 14. susijusiq. realiosios bendrosios pasifllos kiekis. Realioji bendroji paklausair realioji bendroji pasifila Realaus ekonominio ciklo teorija teigia. Realaus ekonominio ciklo modelis pavaizduotas 14.todel realiosiosbendrosios paklausos kreive slenkai 505 . YoY. Siuo atveju.

tuo stipresni isidarbinimo. bendrosios paklausos didejim4. Naujq technologiniq galimybiq poveikis pavaizduotas 14.automobilius ir kt. ekonorninds 2.de5ing. priimant sprendimq apie darbo pasillq ndra itraukiamas I politikos poveikio gamybosapirndiaimechanizrnq. kaip pavaizduota 14. Tai sqlygoja prekiq ir paslaugqbendrosiospasifilos didejimq.2. kita vertus. Camybos funkcrja pasikeidia taip. Tai rodo Zymuspaklausosir atsiradimas gamybos apimties pasikeitimas. 2. tiek pasiZymindius kokybinemis charakteristikomis namq ukiams geresndmis buities prietaisus. didejant vyriausybesi5iaidoms. Tadiautarp Siqmodeliq analizuojamuklausimuyra ir esminiq skirtumq: l. Paveikslo (b) dalyje pavaizduota. sutampa tai i5laidqprekiq ir paslaugq[sigijimui didejimas. kreivE ir IS kreivg IS-LM modelyje i de5inE.Gamybos apimti ir uZimtumo lyg[ lemia bendrosios paklausos apimtis. 14. pasill4. Akivaizdus suinteresuotumastiek firmoms isigyti patobulintuskompiuterius. RAD9 kreivei paslinkus i naujq padeti RADl atitinkamaidideja gamybosapimtis ir pal[kanq norma. Garnybos apirnti lernia darbo pasitlos kiekis: kuo didesnd pallkanq norna. Sis fiskalines politikos poveikio mechanizmasrealaus ekonominio Siospolitikos poveiki lSciklo rnodelyjelabai pana5us 8 skyriuje nagrinetEji i pastumiantirealiosiosbendrosiospaklausos LM modelyje. Realaus ekonominio ciklo modelyje kainq lankstumas s4lygoja laiko pakeitimo poveikio pasirinkim4 darbo rinkoje. 506 . Laiko pakeitimo poveikis.4 paveiksle. Siuo atveju realiosios bendrosios paklausos kreive taip pat paslinksi de5inE. prieZastis.3 paveiksle.isilvirtinimo darbebei darbodienosilginimo stimulai..kurio (a) dalis rodo situacijq kada naujq technologiniqgalimybiq labiau veikia paklaus4 o ne pasillq. Tokiu atveju ypad dideja gamybosapimtis. kad kiekvienq palfikanq norrnos lygi atitinka didesne gamybos apirntis.o palukanqnorma maZeja.ipakavimo linijas ir pan.Technikosbei technologiniqgamybospasikeitimq poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje Naujos tobulesnestechnikos bei technologijos atsiradimasrealaus ekonominio ciklo teorijos poZi[riu gali paveikti ekonomikq dviem pagrindiniaisaspektais.2. susidarantis nedaug padidejus pal[kanq kad Sispoveikis veikia visq pirma normai. 1. IS-LM modelyje kainos yra pastovios. Todel realiosios bendrosiospasitilos kreiv€ paslenka! de5inE. Tat yra.nelanksdios. Naujq technologiniq galimybiq atsiradimas sukelia.

lodel daZnaikyla klausimq. keidiandiais gamybos iSteklius (darb4 kapital{ i prekes ir paslaugas: 507 . ar labai teisingaiji parodo ekonominiusprocesus.1. nepalankiq oro sqlygq) atsiranda laikini pasikeitimai.y. kainq bei darbouZmokesdio lankstumoklausimai.Kiekvienu yra Siq atvejq pasekmesyra visi5kai skirtingos. ar Siostechnologines naujovesgamybospasikeitimopasekmds pastovios. nuo to.3.3. kurias lemia naujq gamybos technologijq suklrimas. del kuriq (ptavyzdLiui. Technologiniqgamybospasikeitimqpoveikis realausekonorninio ciklo modelyje Technikos bei technologiniq gamybos pasikeitimq vyraujanlis poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje paklausai ar pasi[lai priklar.paveikiamasir uZimtumolygis. 14. pinigq neutralurno.keidiantis pal[kanq normai.4 pav.kad pastovios pasekmes labiau veikia investicijq paklausq o karlu ir reali4j4bendrqj4paklausq gamybosapirnti bei realiqj4 pallkanq normE. gero oro. DidZiausiq nesutarimr4 objektas yra svarbiq technologiniq gamybos pasikeitimq vaidmens.t. 14.ar laikinos. nedarbo. Laikinosios pasekmes yra tos.rso nuo mokslo ir technikospaZangos pobfidZio. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJOS PAGRINDINIAI DISKUSIJV OBJEKTAI Realausekonominio ciklo teorija yra nauja Siuolaikineteorija. Siuo poZifiriu ekonomistq vertinimai skiriasi. Svarbiq technologiniqgamybospasikeitimqvaidmuo realaus ekonominio ciklo teorij oje Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai gamybos apimties ir uZimtumo svyravimussieja su technologiniopob[dZio veiksniq pasikeitinrais. Suprantarna. pasirenkant darboviet4 bei darbopobrid!. Pastoviospasekmesyra tokios.a) 14. veikiant darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu poveikiui darbopasi[loje. Be to.

rybos procesegalimi Zym[s technologiniaipasikeitimai.y. analizuojant pladi4ja prasme. bandydarnas rasti ry51 tarp ekonomikos ciklo ir reik5rningq technologiniq gamybos pasikeitimo pasekmiq.Nusistovejusivisuomenine procesas pasiZymi tolygiu ir nuomon6. (Prescott.Ar svarhs ir kiek reikSmingi Sie reiSkiniai. kiekvieniems rnetams nustatanl vadinarnEjISolou likutl (taip pavadint4pirmq kart4j1 nustadiusio amerikieiiq ekonomistoRoberto Solou garbei). Gamybos apimties maZejimas Siame modelyje vertinarnaskaip mokslo ir (kaip techninioregresolaikotarpis. kaip jie veikia ekonominio ciklo trukmg ir y a m p l i t u d E . tadiau savo poveikio pob[dZiu analogiSkq 'pasikeitimams. Daugelisekonomistqabejojatuo.c t l x +\ y dia AL L* AA A.r a d i s k u t u o j a m a . rnoksliniqir techniniqZiniq bei naujoviqkaupimoprocesas bet jokiu b[du negali pasukti atgal. transtbrmavimo prekesbei paslaugas SiuopoZilriu nepalankios oro i sqlygos. Gyvenime veikia nemaZareiSkiniq. Solou likutis (Solow residual) . Jis palygino statistinius gamybiniq i5tekliq (darbo ir kapitalo) sEnaudqir garnybosapimties (BNP) duomenis. Palyginimas buvo atliekamas.visuomenesmokslinio ir techninio paZangospotenciaio augimas lemia gamybosapimties. kad dabartiniulaikotarpiugan.tai gamybos veiksniq bendrojo produktyvumo padidejimas. iverlinant viso pagamintoproduktogamybosveiksniq svorio dali. gamybos veiksniq bendrojoproduktyvumopadidejimoprieaugi: A Y = o t -A K t . kad rnokslinesir techninespaZangos nuosekliu pobudZiu. technologiniams kadangi jie veikia darbo ir kapitalo procesE.Edward) Zymus dabartinisneoklasikas EdvardasPreskotas atliko tyrimus. 508 .grieZtosaplinkos apsaugos norrnos. Kaip jau analizuota3-iarneskyriuje teohnologiniai pokydiai ineSa dar vien4 narl i ekonominio augimo veiksniq daliq s4rySioformulg. t. Zymiq technologiniq pasikeitimo fakto neigti negalima.)) I * gamybosveiksniq bendrasis produktyvumas. nustatomas kaip skirtumas tarp gamybos apimties padidejimo rodiklio ir gamybos veiksniq sqnaudqprieaugio. o regresas visi5kai neitiketinas ir nerealus. kad.i5 pirmo Zvilgsnioneveikiandiqtechnikos ir technologijos vystymosi. Realausekonorniniociklo teorijos Salininkaiteigia. kadangi gali suleteti. (l+.Garnybosapimtiesir uZimtumomaZejimas pasekmd silpnejandiq darbui stirnulq) analizuojarnas kaip gamybos technologines bazespablogej imas.pasauliniqnaftos kainq augimas veikia pana5iai kaip technologinio gamybos lygio maZejimas.ir (veikiant laiko pakeitimopoveikiui) uZimtumodidinirn4.

509 .bssapimtis ctugitrto tempai Kapitalo * Darbo + Garnybosveiksnitl poveikis poveikis bendro. ZodLm ( 14. kapitalo dalis nacionaliniame produkte.Kita vertus. kapitalo s4naudos.. Garnybosveiksnir4 bendrojoproduktyvumopadidejinioprieaugisgali atsirasti keliq prieZasciq: del t) kaip technologinio progreso rezultatas. Tai galetq netgi sumaZinti garnybos veiksniq bendr4il produktyvurn4. darbosqnaudos.o A K y x--(1 A AA -a)" AL . Vadinasi. nustatant technologinio progreso ternpq poveik[ gamybos apimties augimo tempams.\ Si lygybe yra pagrindas.kurie lengvai nustatomi. tai darbas tampa produktyvesnis. jeigu padidejusios valstyb6s i5laidos padidina mokymo kokybq. likgs atmetus luos augimo veiksnius. negalima nustatyti betarpiSkai.5)formulEgalimaapra5yti taip: Ganu. yra dalis gamybos apinities padidejimo telnpll. 2) del Svietimo ir valstybinio reguliavirno poveikio gamybos veiksniq bendrajam produktyvumui. l4. investicijos gali dideti ir be produkto apir.o garnybosapimtis padideja. arba Solou likudio. 5 )f o r m u l e s : A A = -A Y . Tai garnybosveiksniq bendrojo produktyvumo pasikeitimas.kapitalo bei darbopoveikius. todel jis nustatomas netiesioginiubDdu. iSvedantiS ( 1 4 . . kas keidia santyki tarp garnybos apimtiesir i5laidq.produktyvumo paqtaeJrnlo pneaugt. nustatytas pagal likutini princip4 kaip garnybos apimties augimo tempq prieaugis.)'KI a- gamybos apimtis.l lentelejepavaizduotigamybosapimties augimo temparnsitak4 darantvs veiksniai.nries padidejirno. 3) jeigu valstybinio reguliavirno priemonemis iS finnr4 reikalaularna didesniq iSlaidq aplinkos apsaugos arba saugaus darbo prienroniq [gyvendinirnui. garnybosveiksniq bendrasisproduktyvumas ivertina tai. PavyzdLiui. garnybosveiksniq bendrojo produktyvurno padidejimo prieaugio. kuri nera A paai5kinamagamybos veiksnirl sEnaudr4 pasikeitimu.

8 0.y... kaip rodo atlikti tyrirnai.. Lymtaianksdiau 3. Tai rodo.5 1 ) I. kad bendrasis garnybos veiksniq prodLrktyvumas kuritl svarbiausios maZeja..l 0.l4.9 0. pagerdjo3.4 procento.6 0.Garnybos apimties augimoveiksniai Gamybos Metai aniyties auglmfls -L Y Y Kapitalas Darbas L.9 I 9 5 0 98s I.. likudio maZdjimas sutampa su ekonominiq nuosmukiq laikotarpiais.Todel E.rlyje paZangos letejimo stadrjE. Preskotas daro iSvad4 kad ry5kusgan'rybos pasikeitimaiyra svarbiausias technologijos ekonominiqsvyravimq Saltinrs. tai sumaZinovidutin[ darbuotojqpatirties lygi. G.kai 1 darborink4 vis daugiau patenkajaunimas. Solou likudio kitimo tendencijosatitinka gamybos dinamikos tendencijas. Saltinis:Menkju N. Preskoto nuomone. kadangi gengimq. E. 510 .1ejo"I technologines Pasitelkus Solou likutl. o kartu ir darboproduktyvumq. Mokslo pasar. technologine gamybosbaze pablogejo3.3 1. Reguliavirnasletina produktyvumo bei pajamq didejimq.8 2.2 0. Naftos kainq didejimo Suoliai(ypad 8 .I lenteles duomenys rodo. 191. Makroekonomika.Be to. o 1984m. 2.. pavyzdLiui. idejq. Kita vertus.8 ? 5 t. 14.7 0. kuris gali buti aiSkinamas8 -o deiirntmediogimimo bumo sukeltasituacija.Britina atkreipti dernesii didelius Solou likudio svyravimus.naudojandiq daugkwo. Pasaulis.l lentel6.-P. 1982m. t.0 3. galima ivefiinti poveikio laipsn[ gamybosapimtiespadidejimui.5 pav. kad.5 1 ) Pastaba:a:0.6 t.1 A Gamybos veiksniq a bendrasis produktyvumas LL LK a x'.3. pateiktas Solou likutis ir gamybos apimties padidejimas analizuotuojulaikotarpiu 1948-1985metais.ame de5imtrnetyje) numatyto nonnalaus nusidevejimo laiko pasendinodali kapitalo.5 proc.Tai susijg su daugeliu prieZasditS yra Sios: L Darbo jdgos struktlros pasikeitimas. rnokslo ir technikospaZangos 14.._!ll-art-+K L vidutinis prieaugiotempas.1 950960 970 980 960 970 980 985 t. finnos buvo priverstos atsisakyti gamybosnaujq pasauliniumastu maZiauefektyvesnes 4. Valstybinio reguliavimo didejimas daZnaii5 firmq pareikalaujanaudoti maZiau efektyvius gamybos budus.procentaisper metus 3.

+ N o @ ( o t f N o r y Y ( o snlau Jad i% 511 .oo oo $ E '^ 63 a r') .

atsiZvelgiant busimali ekonomikospagyvejitn4 i padidejim4' ir produkcijospaklausos darbo Tadiau' nustatant bendr4sias darbo s4naudas. Realaus ekonominio ciklo teorija darbo produktyvumo sumaZe3lmq nuosmukio laikotarpiu ai5kina kaip nepalankq rySkaus gamybos technologiniolYgio sumaZejim6 2. o k u r n e n t a c i j o s i patalpq i.Tadiautokiai5vadan€rasvariaipagrista'kadanginustatyta'Jog Solou likudio pasikeitimai negali pakankamaitiksliai parodyti trurnpalaikiq technologiniqpasikeitimq poveikio.. 1.susi<larantis sumazejimas neivertinamas..'u.Nedarbo UZimtumosvyravimai. todel bandoma ivairiai ir aiSkintigarnybosapimtiesaugin. i t v a r k y m o . ekonornikos nuosmukio laikotarpiu labiau padidina Solou pasikeitimai. ii nelvertintos produkcijos <lyd! neimanoma. todel realus technikos bei intensyvurno technologijospasikeitimaiSolou likutyje yra padidinti' iunusiui veikia ir gamybos apimties rodikliq neleistinrs daZnai paklausai. cikliniai jo svyravimai susijg su dviejq tipq paklaidomis. sumaZejus sumaZinimas.. Tai reiskia.2. Kiti ekonomistai Solou likudio maZejimQaiskina darbo produktyvumo jo sumaZintu vertinirnu.n v e n t o r i z a c i j o s . Suprantama. kriziq darbo silnaudomis Pirmoji paklaida susijusisu padidejusiomis prilaikymas' darbuotojq kaip vadinamasis metu. rodo norindiqjq dirbti skaidiauspasikeitim4.ro Solou likudio rySi' realausekonominiociklo teorijoje prieZastys 14.firmos savo darbuotojr'rs Sakysim.l tai prilaikymas Darbuotojq-piiluikynlut (atsarga) (laboLrr (neatleidimas i5 darbo) finnoje' darbuotojrl maZejant proclukcijos paklausai ir esanf pertekliniam personalui. kad ekonomikoje visuomet palaikoma darbo jegos paklausos ir pasi[los t.ru. d p e r k e l i a k i 1 4d a r b 4 p a v y z d Z i u i . pusiausvyra. kad visi norintys gauti darb4 esant taln lygiui.3.uZini. Tokia situacija rodo. kaclangi oficialioji statistika neapdiuopia ir neivertina (sumaZina) realiEi4 gamybos intensyvumo sumaZejirno kad tiksliai nustatytidarbuotojqprilaikyrno vaidmenl apimtl. UZirntumo svyravimai gali tikram darbo uZrnokesdio 512 h . kuris lieka ne[vertintas' Gamybos apimties iu..y. modelyje ekonomikavisuometyra vienamei3 darbo pasi0los -kreives taskq. darb4 gali rasti.realausekonomikoscikloteorijos vertinimais. kurios apibfidinamos hoarding. negu real[s technologijos likudio ciklinI svyravimel Del siq prieZasdiqSolou likudio ciklini svyravim4 vertiname dviem poZilriais.kyrno ii pan.

vertinarna. pasikeitimqnebuvo pastebdta. nors darbo laiko oakeitirno l a i s v a l a i k i up o v e i k i s s r a t i s t i n i u n a l i z e sm e t o d u i r n e r a p a t v i r i i n r a s t a r a .jaisclirbtq Zrnogaus darbo valandq kiekis (t. kuri galetq gauti asmenys. tai jie nevadintqsavEsbedarbiais.jie pateikiafaktq apie ir nedarbo svyravimus viso ekonorninio ciklo poZiuriu. Siam poveikiui skiriamaypad daug demesio.lrodydami5i savoteigini. perkeldami savo darbiniq pastangqdalg I ateit[). didejant arba rnaZejant numatytam darbo uZmokesdiui. tikrinant teorines hipotezes.y.jq verlinimu. kacl duomenys. kai tikirnasi darbo uZmokesdiodidejirno. Realaus ekonominio ciklo teorijoje darbo laiko pakeitimcr laisvalaikiu efektas yra pagrindas. kuriais bandyta i5siai5kinti. ir Ekonomistai.kad jie neapima informacijos apie potencialq darbo uZmokesti. kad n€:rapusiausvyros darbo rinkoje.darbo uZrnokest!.tai tuo laikotarpiu. Realaus ekonomikos ciklo teorijos Salininkai reaguodarniI Siuos samprotavirnus.negu j iems priirntinas. kurie nordtq gauti darb4 bet tik ne uZ maZesni. nepalaikantysSios teorijos. i5dirbtq valandr4 tai skaidius dideja (t. kadangi.rlu statistiniq duornenq analizds metodu. kai numatomas darbo uZmokesdiosumaZejimas. Todel. Atlikta pladiqstatistiniq tyrimq. kurie pasireiikia tuo.darbuolojui renkantis uZiintumo rezirntl. kad esarnoji darbo statistikos busena neleidZiajos panaudoti.teigia. jr-1manymu.btti paai5kinami laiko pakeitimo poveikiu darbo rinkoje. 513 . Laikornasi nuomonds.kad realiojo ekonorniniociklo teorijos prielaidos apie realiojo darbo uZmokesdiolygio pasikeitimfu uZtikrinant pusiausvyrostarp darbopaklausosir pasillos busene5 neatitinkatikroves. Tai susilpnina realaus ekonominio ciklo teorijos teigini apie darbo laiko pakeitirno laisvalaikiuefekto reikSmE. Tyrimq rezultatairodo tik neZymi4 darbo laiko priklausomybEnuo realiojo darbo uZmokesdiopasikeitimq. todel jos ndra absoliudios.remiantisgananetobr.ar i5 tiesq neZymusrealiojo darbo uZmokesdio pasikeitimas veikia darbuotojq darbines veiklos sprendimus.kad. bet tik siekiantys gauti neclarbo pa5alp4 taip pat tie. ZmonesstengiasidaLrgiau uZdirbti. tvirtina.Aukstas nedarbo lygis pats savairne nemaZina laiko pakeitimo poveikio reiksrnes.y. darbuotojai maZiau dirba esarnuojLr laikotarpiu. Tai rei5kia. Siosi5vadosdaromos. Didelis nedarbo rygis gamybos nuosmukio ir krizes laikotarpiu rodo. kad uZirnturno sryravimai vyksta nepriklausomai nuo norindiq dirbti skaidiauspasikeitirnq. nedirbantys esamu momentu.todel bedarbiaissave daznai vadina Zrnonds. sElygojamuclarbo uZmokesdio paihkanqnornos lygio pasikeitimars. darbo pasi[la nedaug tepriklausonuo realiojo darbo uZmokesdio pallkanq no'''ros. maLd.naudojami analizuojantdarbo pasillq yra nepakankatni.kai darbouZmokestis didelis). Kita verlus. Jeigr-rZmones.i5 tiesq nenorintys dirbti. kacr esminiq laiko pasiskirstymotarp darbo ir laisvalaikio(poilsio). jeigu darbo laiko pakeitimo laisvalaikiupoveikio esarna. savanoriSkai atsisakytqdarbo.

ivedusnauj4mato vienet4 visi taiiau esarni n-ratuojami atstumai ar ilgiai (nominal[s dydZiai) padvigubetr4.kad monetarine PinigLlneutralurnas rodikliq. Bfitent Sierei5kiniai.realausekonominiociklo teorijoskaip tokios. t. Pinigai. Pinigq neutralumas (neutralityof money) ..Tokie kainos padidejadu kartus.o piniginio vienetokaina sumaZdja patys pasikeitimai ivyktq.toks pinigtl vaidmensnacionalineje ekonornikojesuvokimas. kaip vertds rnatasivertinant sanderiusekonomikoje. tvirtina. 514 .yzdZiui. kad pinigai n€ra neutralfls. kad teiginys apie pinigLl neutralum4prakti5kai neveikia. litai .galiausiailemiantisneutrah4 Pinigq neutralumo esmQ ir reikSrng galima apibrldinti tokiu pavyzdLiu. tarkime. Toks ai5kinimasmotyvuojamas tuo. t. tera tik reakcija i nurodytq prieZasdiq sqlygoto ekonominio pagyvejirno sukeltq pinigq paklar. Pinigq neutralumo vaidmuo realausekonominiociklo teorijoje Prielaida apie pinigq neutralumq yra dar vienas kertinis akmuo realaus ekonorninio ciklo teorijoje. vyriausybd ypatingu nutarimu pakeistq metro ilgl nuo 100 cm iki 50 cm.JAV Federalindsrezervq sistemosvykdoma politika didinant pinigq pasi[l4 kai gamybosapimtis plediasidel palankiq technologiniqpokydiq. Todel ir gali susidaryti neteisingasispudis.3. del realiqjq pinigq likudio poveikio pinigq rinkoje tam tikr4 pinigq kainos pinigq pasiulos padidejim4 atitinka proporcingaspusiausvyros poveiki. bet ne prieZastis. yra pinigq pasiul4 tai visos kiekybinis rodiklis. atstumai ar ilgiai (realieji dydZiai) iSliktq stabil[s.y. uZirntumo.paprastai.jq rnanymu. teorijospagr[sturno 14. gindami savo paZiDras. kad. yra iprasti mato vienetai. Jeigu SaliesCB padvrgubina perpus.kad pinigq