KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

MAKROEKONOMIKA

\--' TECHN0T0GtJA .2005 KAUNAS

AT\

W)

qa-t:f@.

U D K3 3 0 . 1 ( 0 7 s . 8 ) M a2 3 9

pataisytas papildytas ir lcidimas Trcdiasis

V y r i r u t r i sS N I E S K n . \ ' a l e r i j a B A U M I L I E N E . D a l i a B E R N A I - ( J N Y T E .J r d v y g r ( ' t S U R I fN E . A l d o n a T O Z A P A V I C I E N E . V i r g i n r j r K A V A L T A U S K I E N ER e d a . KERSIENE, Aldona MARKNUSKIENE, BTone MRAZAUSK]ENE, Valentinas N n V I C K AS , V i o l c t a U K E L I E N EC i r a 2 i n aT A R T I E N EJ. u l i u s R B O N A S P . S U

VytautasSNIESKA, Jadrygai ISURIENE lvloksIiniai redaktoriai

VadovclisiSlcistas Kauno tcchnologijos universiteto leSornis noky(lq LietuvosRespublikos Svietimo rnoksloministerijos ir AukStrtjq vadoveliqleidyboskornisijos rekourenduota 200104 03 Nr. 05-99

Rcccnzavo:

VGTU prof. habil dr. Aleksandras VytautasRUTKAUSKAS KTU prof. dr. BroniusMARTINKUS

$f,rr Ivrr stBLtoTExr,
4'05ut+q9 f
sit.\!r(;tislLl,il.l ,\!i()Nl.i\lF.N'i',\S i O V . S n i e 5 k ar k t . , 2005

I

I

fift0vtLt$Kt0

ISBN9955-09-826-0
RadviliSkio rajono vieSoji biblioteka

will

000012449

TURINYS .............12 PRATARME................ . P R A T A R M E T R E C I A J A MI R P A T A I S Y T A M L E I D I M U I . . . . . . . . . . . .I.3 . ...........r4 IVADAS STUDENTAMS............... 1.

MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS ........................16 PROBLEMOS ............. MAKROEKONOMTKA AIP MOKSLAS.............................16 K l.L 1 . 1 . 1 . E k o n o m i n i s m 4 s t y m o b [ d.a . . . . . . . . .s ........16 I . 1. 2 . M a k r o e k o n o r n i ko b j e k t a s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 os . l . 1 . 3 . M a k r o e k o n o r n i kr e k o n o r n i np o 1 i t i k a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 ia e . i ...........26 1 . 1 4 . E k o n o m i k o s i s t e m ar j o s t i k s l a i . 1 . 1 . 5 . l s t o r i n e k o n o r n i k os i s t e m qa i d a. . . . . . . . ........ . . . . . . . . . . . . . . 2 9 e s r 1.2. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAI .-......33 I R E K O N O M I N EP O L I T I K A 1 . 2 . 1 . P a g r i n d i n i a n a k r o e k o n o m i k r o d i k l i a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 ri os politikostikslai,priemonds ir 1.2.2. Ekonomines problemos ..........................37 |.2.3. Ekonomikosprognozavirnas..................................... I.2.4. Klasikineir kitos svarbiausios SiLrolaikines ..........................43 ekonomikos teorijos . r I .2 . 4 L E k o n o m i k on t o k s l o a i d a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 s 1.2.4.2. Pasrindinesiiuolaikines ekonomikos .t te o ri jo s i r m e t o d o lg i a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . . . . . . . . o j

2.

NACTONALTNTU PAJAMU APSKATTA

...........63

PAGRINDINIAI 2.1. EKONOMIKOS SISTEMOS RY ELEMENTAI JUTARPUSAVTO slAl .........................63 tR IR 2.2. BENDRASIS VIDAUSPRODUKTAS BENDI{ASIS ...............67 PRODUKTAS ......... NACTONALTNTS VIDAUS 2.3. KAINU LYGIOPOVEIKTS BENDROJO PRODUKTO AplMerAr ................70 VIDAUSPRODUKTO NUST'ATY]\{O 2,4. BENDROJO BUDAI .......................77 .............77 2.4.1 Gamybos . metodas 2.4.2. ISlaidq metodas .......................82 apskaitos metodas ......................86 2.4.3. Pajarnq apskaitos R 2 . 5 . S R A U T AtT F O N D A E K O N O M I K O J E . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . T PAJAMU 2.6. PAGRTNDINIAI NACTONALINTU ..............93 RODIKLIAI . ................95 E 2 . 1 . G R Y N O JE K O N O M I NG E R O V E T

3.

NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA, PASKIRSTYMAS, VARTOJIMAS ............. ......100 3.I. PREKIU PASLAUGU IR GAMYBA.GAMYBOS VEIKSNIAI GAMYBOS IR FUNKCIJA ........ OO 3.2. NACIONALINIOPRODUKTO PASKIRSTYMAS P A G A LG A M Y B O S E I K S N I U S V . . . . . . . . . . . . .I.0.2 . . . . 3 . 3 . P R E K I U R P A S L A U G U A U D O J T M A . . . . . . . . . . . . . , . . . .1 . . 9. . . . . I N .S .0 . paklausa vartojirno 3.3.l. Vartojimo ir funkcija. Ribinis
i r v i d u t i n i s o l i n k i sv a r t o t i . . . . . . . . . p . . . . . . . .1 0 9 . Taupymo funkcija. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti . . . . . . . .1 5 l paklar.rsa investicijq 3 . 3 . 3 . Investicijq ir funkcla ............... l l8
) .) .2.

4.

BENDROJI PAKLAUSA IR BENDROJI PASIULA. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS .......... I25 4.1. BENDROJI PAKLAUSAIR JOSSTRUKTURA PAGRINDIN IUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE. BENDROSIOS PAKLAUSOS KREIVE ... I25 4.2. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: P A K L A U S OA S P E K T A S. . . . . . . . . . . . . . . . S . .............129 4.3. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS.MULTIPLIKATORIUS 136 A A a.a. BENDROJI PASIULA, JOSKITIMO VEIKSNIAI l4l A < PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:
4.6. P A S I U L O SA S P E K T A S . . . . . . . . . . . 1,4 6 . . POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTO IR PUSIAUSVYROSNACIONALINIO PRODUKTO SdVEIKA: NUOSMUKIO IR INFLIACIJOS TARPSNIAI .............152 T A U P Y M OP A R A D O K S A S . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .. . . .t s 5

4.1. 5.

FISKALINE POLITIKA .................I59 5 . I . V A L S T Y B E S F I S K A L I N E SP O L I T I K O SE S M E . . . . . . . . . . . . .I.5 9 .. 5 . 1 . 1 . V a l s t y b e p a j a m o sr i 5 l a i d o s s i ..............159 5 . 1 . 2 . M o k e s d i rs i1 t e m aL a f e r ok r e i v e. . . . . . . ...... . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 2 -s . 5 . 1 . 3 . V a l s t y b e b i r . r d Z elty g t i s . . . . . . . . . . . s o . . . . . . . . 1.6 4 . 5.2. VYRIAUSYBES SEKTORIAUSPOVEIKIS V A R T O J I M O T S L A I D O M S R T A U p y M U t . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.6.5 . t . . 5.2.1 Autonominiqmokesdirl . poveikisvartojimo i5laidoms taupymui ir .....166 grynqjq rrokesdiq 5 .2.2. Proporcingq poveikis v a r t o j i m o5 l a i d o m i r l a u p y m u i i s . . . . . . . . 1.6 8 .

5.3.

D I S K R E T I N EF I S K A L I N E P O L I T I K A ...........172 5 . 3 . 1 . V y r i a u s y b eis l a i d q p o v e i k ps s i a u s v y r o s S iu n a c i o n a l i n i a mr o d u k t u i p .......................172 pusiausvyros 5.3.2. Mokesdiqpoveikis nacionaliniam produktur .........................175 5.3.2.1 Autonomini4mokesiitlpoveikis . pttsiausvyros produktui ....175 nacionaliniarn 5.3.2.2. Proytorcing4 gryn4jtlmokesiitl p oveikispusi ausyvrosnacionali n iam produktui ........178 5.3.3.Vyriausybes iSlaidq mokesdiq ir poveikis bendras p u s i a u s v y r o s c i o n a l i n i a p r o d u k t u i. . . . . . . . . . . . . . . . .I.8.2 . na m . . 5.3.3.1. Vyriausybes iilaidtlir mokesiitl bendraspoveikis pusiausvyros nacionalin iatn p ro duktui, esant autonomi nei ntokesi it1sistemai 182 5.3.3.2. Vyriausybes i.{laid4ir mokesiitl bendra.s povei kispu si au svy ros nacional iniam produktu i, esant

5.4. 5.5. 5.6. 5.7. 6.

proporcngaimokesit1 istemi ............... i i s a I 84 politikos 5.3.4. Fiskalines priemoniq naudojimas 187 ............... NEDTSKRETTNE FTSKALINE POLITIKA........................... I 88 _ VISISKO UZIMTUMOBIUDZETAS FISKALINES POLTTTKOS KRITERIJS ............................ U I 90 IVERTINIMO FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO P R O B L E M O.S. . . . . . . . . . . . . . . . . .............191 UZSENIOPREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS N A C T O N A L I N I A M O D U K T U . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .I.9.2 . . . . . . . . . . PR .I . .

PINIGAI IR SIUOLAIKINIAI BANKAI .........199 6.1. prNrGU UNKCTJOS F ...................r99 6.2. TSTORTNE PtNtGVRATDA ........202 6.3. PTNTGU RTNKA ......20e p 6.3.1. Pinigq aklausa ...............209 pasi[la 6.3.2. Pinigq ..................219 6.3.3. Pusiausvyra pinigq rinkoje ...................224 6.4. BANKAI,JUATSIRADTMAS, FUNKCIJOS Rusys ....227 tR 6.5. ATSKIRASKOMERCINIS BANKAS BANKU srsTEMoJE .............229 ptNtcu 6.6. KOMERCTNTU BANKU STSTEMA. MULTTPLIKATORIUS ................238

7.

CENTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA ...245 IR ....245 1,1, CB, JOFUNKCIJOS VEIKLOSORGANIZAVIMAS 1 . 2 . C B I V A I R I O S S A L Y S ER J U I E NEPRTKLAUSOMYBES PROBLEMOS .................. 247 ............ - 1 I -) MONETARINE POLITIKA. JOSIGYVENDINIMO P R I N C I P A II R P R I E M O N E S. . . . . . . . . . . . . . . 255 1 A t.+, MON ETARINES POLITTKOS[GYVENDINIMAS 261
MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJOIR ILGOJO

LAIKOTARPIU RINKOS REGULTAVTMAS ............. ......... 269 1.5.1 Pinigqrinkosreguliavimo . rnechanizmas
7 .5.2. trumpuoju laikotarpiu Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilgr.roju laikotarpiu 269

1.6. ].1. 8.

273 MONETARINEPOLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMTKA ........275 MONETARINES FISKALINES IR POLITIKOS povElKls tRJU DERINTMAS ......... ..............278

MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE ......284 8.1. PREKTU RINKArR rS KRETVE ................. .....284 8.I.1. lnvesticijospal[kanq ir norna ................................. 285 8.1.2. lnvesticijqpaklausos kreive.......... .......286 8.1.3. Palfikanqnorrna ir bendroji paklausa: kreive.......287 IS 8.2. PTNIGU RINKAtR LM KRETVE ....................294 8.3. PUSTAUSVYRA PREKTU PTNTGU rR RTNKOSE ...............298 pOLtTtKOS pOVEtKtS 8.4. MONETARTNES ...........................299 politikos 8.4.1. Stiprus skatinandiosios monetarines poveikis .....300 8.4.2. Silnnas skatinandiosios monetarinds oolitikos poveiki...................... s . . . .3 0 1 . 8 . 5 SKATINANdIOJIFISKALINEPOLITIKA IR T S S T U M T M A.S. . . . . . . . . . . . . . . . ............303 politikos 8.5.l. Skatinandiosios frskalinds poveikis lS kreivei ........303 8.5.2. Stiprus silpnas politikos poveikis ir fiskalines 305 .......... 8.6. FISKALINEPOLITIKA,MONETAzuNE POLITIKA IR

Srqeolrlru DERrNys
8 . 6 . 1 Fiskalinespolitikos rnultiplikatoriaus

..........306

priklausomybd monetarinds nuo reakcijos................ 306

8 . 6 . 2 Monetarinds fiskalines ir oolitikosderinvs............... 308

8.7. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMAS STABILIZAVTMO POLITIKOJE 9.

.....................309

MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA ...312 9.1. MAKROEKONOMIKOS PAKLAUSOS KREIVEKAINU, NACIONALTNTO PRODUKTO tR PALUKANU NORMOS DERTNYS ..................313 9,2. DARBORINKA IR BENDRoSIoS PASIOLOS KREIVE...3I6 pe _ 9.3. MAKROEKONOMIKoSsIUI-os REIVE K KAINU,NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO ERINYS D ..............320 9.4. MONETAzuNES FTSKALTNES tR POLITTKOS ITAKA BENDRAJAIPAKLAUSAI.EKI-EKTINE pnstUt-osKREIvE BENDRoSIoS ...............321 9.5. DARBo uZrrrorEsrts DARBo RINKoJE........................326 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS

pASrULos rrESE. KAINU DARBo rR uZlrorssero

P R I S T D E R T N I M.A.S. . . . . . . . .............327 9,7. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOS PUSTAUSVYROS MODELIS. KATNU, NACIONALINIO PRODUKTO UZIMTUMO IR PRISIDEzuNIMAS .......... .............329 9.8. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS, NAUDOJANT MDS-AS t R t s - L MK R E I V E S .....................331 9,9. BENDROSIOSMAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIOPRAKTINIS N A U D O J I M A.S. . . . . . . . . . . . . . ..............335

1 0 . EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA .................................342
10.1. EKONOMTNTO AUGIMOTEORTJOS ESME......................342 | 0.2. EKONOMINTO AUGIMOKLASTFIKACTJA .......................345 r0.3. EKONOMINTO AUGTMO VEIKSNIAIlR JU POVEIKIO AUGIMUICHARAKTERISTIKA .....................347 10.4. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMOMODELIAIIR JU IRAKTTNn RElr<Sup ...........348 10.4.1.Teorinis ekonominio augirno rnodelis tobulosios konkurencijos sqlygornis ......................350 10.4.2. Teoriniai ekonominio augirno rnodeliai netobulosios konkurencijos s4lygomis ......................358 10.5. EKONOMINIS AUGIMASIR EKONOMINES RAIDOS C T K L T S K U M A.S. . . . . . . . . . . . . .............371

1l.

NEDARBAS .........................:.......................j... ....377 I I . I , N E D A R B A S I R J O P R I E Z A S T Y SN A T U I I . A L U S I S . N E D A R B OL Y G r S ......................378 j 1 1 . 1 . 1 .D a r b o e g o si r n e d a r b s q v o k o s o ...........378 p 1 1 . 12 . N e d a r b o r i e Z a s t y s . . . . . . . . . .8 7 3 I 1 . 1 . 3 . N e d a r b oi p a i .N a t f i r a l u s in e d a r b oy g i s . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 7 t s l | | . 2 . N E D A R B OP A S E K M E S R N U O S T O L T A.T. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 2 I . I I . 3 . N E D A R B A SR U Z I M T U M OR E G U L I A V ] M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 6 | 1. 4 . P A G R T N D I N T A I E D A R B O R O D t K L t A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 1 2 N . 11.4.L Nedarbotrukrne ..............412 | 1 . 4 . 2 . N c d a r b a t a r pa t s k i r q e n . r o g r a l i ng r lu p i q . . . . . . . . . . .4.l.4 s d i .

12. INFLIACIJA ............... ......................,il8 t 2 . 1 . I N F L T A C I J A ,O SF O R M O S R T E M P A I . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 .1 8. . . . J r . .. l 2 . l . I . l n f l i a c i j ot u r i n y s s .............118 1 2 . 1 . 2 . l n f l i a c i j o sb r m o s i . . . . . . . . . 4.2 0 . 12.1.3. lnfliacijosnatavimo hdai........... r b .......422 pR t2.2. TNFLTACIJOS IEZASTYS............... ............424 1 2 . 2 . . B e n d r o s i op a k l a r " r ss u k e l t an f l i a c r j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 1 1 os s i . I 2.2.1.1. Pinig4pa.siltlakaip infliacijos scllygu...... 426 12.2.1.2, L/alstybis biudieto de/icitasir i(liacija . . . . .. . . 4 3 0 12.2.1.3. Infliacinis nrckestis senf ir oraias . . . .....,130 ( 1 2 . 2 . 2 . B e n d r o s i op a s i I l o s k a 5 t q i)n f l i a c i j a. . . . . . . . . . . ........ . .,.1 3 3 s I 2.2.2.l. Pasiulossutrikimuiir inJl iacija ...............,13,1 12.2.2.2. Darbo uintoke,stis kait4 infliaciju . ......436 ir 1 2 . 2 . 2 . 3 .I n f l i a c i j o su k e s i i a i l .............137 1 2 , 3 . I N F L I A C I J AI R N E D A R B A S .F I L I P S OK R E I V E . . . . . . . . . . . . . . . 4 3 8 1 2 . 3 . . D a r b ou Z r n o k e s t iis ,f l i a c i j a r n e d a r b a s. . . . . . . . . . . . .4.3 . 1 n i . . .9 1 2 . 3 . 2 . T r r . r m p o jl o i k o t a r p i F i l i p s ok r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 , 1 1 a o 1 2 . 3 . 3 . I i g o j ol a i k o t a r p iF i l i p s o r e i v e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 4 3 o k 12.3.4. Racionaliqjq lnkesdiq teorijair nedarbop inlliacijos roblerna ........445 1 2 . 4 . E K O N O M I N E St R S O C I A L I N E S N F L I A C I J O S I PASEKMES ............448 1 2 . 4 . 1 . N r . u r , a t y t o sl l i a c l o sp a s e k m e s in ..........449 12.4.I.l. Nuntatytainfliacija ir realioji palukutrtl norma . .. ... 119 I 2 . 4 . .2 . N u m a t y t o is f li a c i j s k a i t a i . . . . . . . . . . . . . . . . 4.5.1 l n o . . . 1 2 . 4 . 2 . N e t i k e t o sn f l i a c i j o s a s e k r n e s i p ............452 12.5, INFLIACIJOS AZINIMOBUDAI M ................454 1 2 . 5 . 1 .P a j a m qn d e k s a v i m a s i ..... 55 4

..........456 k 12.5.2. lnfliacijos ontrole .....457 12.5.3. Antiinlliacinepolitika 12.5.3.1. Bendrosiospaklau,sos meiinimas ir io p a c l a r i n i a i - . . . . . . .......... . . .....457 p p . .2 I 2 .5 .3 .2 . A n t i i n fila c i n e a si u l o s o l i t i k a . . . . . . . . . . . . .4.6. 13. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA

..................46s

FTKSUOTAS PLAUKIOJANTIS rR r3.r. vAlruru RTNKA. .....465 ............ vAlruros KURSAS ............469 BALANSAS t3.2. MOKEJTMU VALTUTOS KURSAS ...................473 13.3. REALUSTS 13.4. MOKEIMU BALANSO ELEMENTU KrrrMAS ................474 1 3 . 5 . V T D T NR I S O R I N E U S I A U S V Y R.A. . . . . . .......... . . . . . . . . . . . . . . 4 7 6 E P . PASILTLA, 13.6. MOKEJIMU BALANSAS, PINIGU IR PRISIDERINIMAS. MONETARINE FISKALINE KURSUI...478 POLITIKA,ESANTFIKSUOTAM VALIUTOS PASEKMES TRUMPUOJU, 13.1. DEVALVACIJOS LAIKOTARPIU ..................48I VIDUTINIUOJU ILGUOJU IR IR I3.8. PERKAMOSIOS CALIOSPARITETAS SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANEIAJAM ...................484 VALIUTOS KURSUT I3.9. MONETAzuNE FISKALINE IR POLITIKA, ESANT VALIUTOS KURSUI....................487 PLAUKIOJANCIAJAM EKONOMIKOS MODELIS ............489 I3.IO.MAZOSATVIROSIOS MODELIS.........495 13.1 DIDELES I. ATVIROSIOS EKONOMIKOS 14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA .................499 14.1. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSAIR REALIOJI pA BENDROJT SruLA ..................499 .................... 503 14.2. REALAUS EKONOMINTO MODELTS CTKLO poveikis politikos realaus ekonouinio I4.2.1. Fiskalines ....................505 c i k l o o d e l y j.e . . . . . . . . . . . . . . . . m . gamybos 14.2.2.Technikos technologiniq bei pasikeitirnq poveikis ciklo realaus ekonominio .....506 modelyje 14.3. REALAUSEKONOM]NIO CIKLO TEORIJOS pAGRtNDtNlAt 507 DISKUSTJU OBJEKTAT ............................ gamybos pasikeitirnr,i 14.3.1. Svarbir4 technologiniq realaus ekonominio cikloteorijoje .............507 vaidmuo prieZastys 14.3.2. Nedarbo realaus ciklo ekonominio ......512 teoriioie

wrr,:?.!t:3f1?.t.:"

.rcr-

realaus ekonominio vaidrnuo 14.3.3. Pinigqneutralumo ..................514 c i k l ot e o r i j o j e realaus ir 14.3.4. Darbo uZmokesdio kainq lankstutnas . . . . . . . . . . . . . . .5 . .5 .1 . e k o n o r n i n ic i k l o t e o n l o j e o 14.4. EKONOMIKOS MOKSLAS KAIP DINAMINIS .............515 PROCESAS

t5. TARPTAUTINBPREKYBA IR PRBKYBOS ......................s17 POLITIKA
I 5 .l . P .1 . P A L Y G I N A M A S I S R A N A S U M A S. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5 . .7. . . . . . . . . d e I 5 .l . l . P a l y g i n a m o jp r a n a i u m o e s n i o s m e. . . . . . . . . . . . . . . . 5.1.7 o pranaiumopasekmes ....521 15.1.2. Palyginamojo prana5umo principotaikymas i5.1.3. Palyginamojo p ................522 n daugiau eidviems rek€ms prana5umas skirtingosantyki<.r del 15.1.4. Palyginamasis ....523 tarp gamybos veiksniq

523 VIDUJE.................... PREKYBA SAKOS TARPTAUTINE 525 .................... PREKYBOS STRUKTURA l 5 . 3 . TARPTAUTINES pob0dis ............525 prekybos 15.3.1.Tarptautines prekine 528 prekybos strukttua .................. | 5.3.2. Tarptautines prekybos pob[disir prekine 15.3.3.Lietuvos uZsienio .....530 strukt[ra PREKYBOS NAUDAIR ZALA .............53I 1 5 . 4 . TARPTAUTINES FORMOS POLITIKOS PREKYBOS 1 5 . 5 . TARPTAUTINES ............532 .S IRPRTEMONE............. 532 prekybos politikos formos................... I 5.5. Tarptautinds 1. politikos prierlonds 534 prekybos .............. 15.5.2. Tarptautines kainaiir gamybos 15.5.2.L Muitopoveikis
l ).1.

apimiiai nuostoliai)

. . . . . . . .5 3 4 . ......535 .....537

15.5.2.2. Visuomeniniai muittykaitai (gerovds I5.5.2.3.Mu i t4 naudojimq p ateisi na ntys
argumentai

politikos priernones 539 ...... prekybos 15.5.3.Kitostarptautines TARPTAUTINES I5.6. NAUJOS TENDENCIJOS ........,,512 PREKYBOS POLITIKOJE 16. TARPTAUTINE PINIGU SISTEMA IR TARPTAUTINIAI FINANSAI KURSU REZIMAI 16.1. VALTUTU . t 6 . 2 . A U K S O T A N D A R T A.S. . . . . . . . . . . . S veikimo s4lygos 16.2.1.Auksostandarto .......545 .... s4s ....................545 545 .........

l0

balanso reguliavimas aukso esant 16.2.2.Mokejimq .........................547 standartui ........................549 standarto veikimo 16.2.3. Aukso ivertinimas VALTUTU KURSAI.DOLERIO t6.3. FIKSUOTT ..............550 STANDARTA.............. S .........553 VALIUTUKURSAT t6.4. PLAUKTOJANTYS imo | 6.4.l. PlaLrkioj andiq valiutrl kursqpanaudoj problemos ........................553 555 antys valiutq kursai.............. 16.4.2. Reguliuoj plaukioj arnai VALIUTU KURSU I6.5. FIKSUOTU PLAUKIOJANCIU IR I U N A UD O JM O P R A N A SM A I I R T R U K U M A I. . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 5 6 ...........559 POLITIKOS KOORDINAVIMAS 16,6. TARPTAUTINES r7. BESTVYSTANdTU sailq PROBLEMOS PASAULIO ..........s67 EKONOMIKOJE B 1 7 . 1 . N E L y C y B Et R J O S U S T A T Y M O U D A t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 6 7 N IR I].2, TURTINGOS EKONOMSKAIATSILIKUSIOS .....................s70 SALYS 1"7 BESTVYSTANCTU .3. sALrU EKONOMTNTO ..,.........577 V Y S T Y M O S I P A T U M A T. . . . . . . . . . . . . . . . . Y . ...........583 11.4. VALSTYBES VAIDMUO 11.5. BESTVYSTANCTU KELTAT ..............s8s sALrUVYSTYMOST pajamas i5 17.5.1.Ekonomikos vystymas, naudojant pirminiq produktq ..................586 eksporto vystymuisi ..................590 17 .5.2. Industrializacijos Salies itaka 17.5.3.Skolinimasis ir vystymasis ...................594 11.5.4. Pagalba atsilikusioms Salims .......... ......601 problemos l7 .5.5. Lietuvos ekonomikos vystymo ................ 602 PAGRINDINIAI SUTRUMPINIMAI..... PAGRTNDTNTV TERMTNU ZODYNAS ......... LITBRATITRA ............ ...................605 .........610 ..........63s

tl . dekanui prof. Nuo penktojo iki de5imtojoskyriq apibudinarnas fiskalines ir monetarinds politikos vaidrnuo skatinant ekonomikos augim4. Vytautas Snie5ka. GraZina Startiene. Tai leidZia ne tik geriau suprasti ivairias ekonomikos teorijos i5rai5kos galimybes.I skyriq . l 4 s k y r i q . gamyba ir pusiausvyros produkto modeliu. Vienuoliktajarne ir dvyliktajame skyriuose aptariami nedarbobei infliacijos mechanizmai.doc. ll skyriq . grafine ir matematine forma. dr. dr. skyriq.Baigiamojoje dalyje . JuliusUrbonas. dr. kuri [eina 1 daugelio JAV.doc. makroekonominiais rodikliais. skyriq prof. V a l e n t i n a N a v i c k a s : 5 i r s f l l6 skyrius . ji pateikta verbaline. Jadvyga Ciburieneir doc. studijuojantiems ekonomikos bei vadybos dalykr. Virginrja Kavaliauskiene. dr. Kad nagrinejarnoji medZiaga bttq lengviau suvokiama.doc. UZ vertingaspastabas autoriai dekoja recenzentams: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Finansq katedros vedejui.prof. kad Lietuvos skaitytojui bfitq lengviau susigaudytigausiojeuZsienioliteratfiroje.lektore Bron€ Mrazauskiene. Sis vadovdlis visq pirma skirtaS auk5tqjq mokyklq studenrams.MakroekonomikosZinojinras bei ne tik padeda susiformuoti teising4 pilieting pozicij6 bet ir yra naudingas bandant nuspeti ekonomikos ateit[.doc. 12 skyrir4.l vadybininkq rengimo programq.doc. Teisingas bendros ukio situacijos vertinimas daZnai padeda iSvengti brangiai kainuojandiq verslo valdyn-ro klaidq. dr. habil. 3 ir 4 . dr. Aldona Juozapavidiene. dr. bet ir tiksliau nustatyti ekonominiq dydZiq tarpusaviopriklausomybg.nuo tryliktojo iki septynioliktojo skyriq skaitytojas supaZindinamas tarptautinesprekybos su modeliams.l3 skyriq . Vakarq Europos bei Lietuvos universiteltl ekonomistr.9 skyriq . Violeta Pukeliend. dr. d r . habil.lektord Aldona Markauskiene. ir l7 skyrius. Dalia Bematonytd.doc. Tekste parySkinami ekonorniniq kategorijq apibreZimai. Pirmieji keturi vadovelio skyriai supaZindina su makroekonornikos pagrindais. dr. nacionalinio produkto apskaita.prof.lektore Valerija Baurniliene.d r . [taka makroekonominiams Vadoveli para5e Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos bei Tarptautinds ekonomikos ir prekybos katedrq destytojai: pratarmg.d o c .rs.5 skyriq .2ir 6 skyrius.lektordReda 7 8 Ker5iene. pagrindines s4vokos pateikiarnosir anglq kalba. Jadvyga Ciburiene.PRATARME Vadovelio sandar4nuleme tapE klasikiniais skyriai makroekonomikos. Vytautas Snie5ka. dr. Toddl neatsitiktinairnakroekonomika yra tapusi klasikine ekonornislq ir vadybininkq Siuolaikiniqruo5imoprogramqdalimi. J a d v y g a i b u r i e n e i r d o c . 10 dr.

2003 m.svarbiausiq ekonomikos principq Zinojimas ir taikymas iernia ir racionalesniq ekonomikospolitikos tikslq kelim4 ir vykdymE.jo sturdijosleidZia geriau suvokti pasaulio sistem4 ir tvarkq jos principus.Aleksandrui Vytautui RLrtkauskui. Vadov6lio ankstesnieji leidimai buvo pladiai naudojami Lietuvos universitetuose makroekonominiq Ziniq studijose.Makroekonomika" leidime yra atnaujinti faktiniai duomenys.) ir jq poveiki ekonomikosvystymuisi konkrediame Salies verslo ciklo etape. yra ypad svarbus. km. kalbos redaktorei Danutei Bartulienei. lemianti progresyvrl Salies vystym4si.5 mln. visq lygiq darbuotojqkvalifikacijos svarba. kad gerai suvoktas makroekonomikosstudijq kursassvarbuskeliais poZi[riais: .65 tlkst.kaip mai. Kauno technologijosuniversitetoVadybos katedrosprof..Technologija" vedejai Danutei VienaZindienei. konkurencingumo ir pletros kitimo spart4.Makroekonornika" buvo ivertintas paskatinarnEj premij a.veikiandiusveiksnius.. padejodaugelio Si telalni iSleisti pastangos. kuriame analizuojarnavisuomends fikine veikla. lvairios visuomenines apklausos nuomonds rodo. ZmoniLl NuoSirdZiai dekojame leidyklos . Ar. . tiek pagal teritorijos plotS . tiek pagal realqfi bendrEjI vidaus produkt4 tenkant[ vienarn gyventojui) pastaraisiais I J . Dabartiniu laikotarpir. dr.r atsirado glaudesnisryiys tarp verslo ir mokslo. . Lietuvos auk5tojo rnokslo vadoveliq konkurse vadovelis.jis lgalina geriau suvokti lkineje veikloje nuolat priimamus ivairius sprendimus(vartojimo.a aLvia ekonomika (tiek pagal gyventojq skaidiq 3. Broniui Martinkui. Autorrar PRATARM E TRECIAJAM PATAISYTAM LEIDIMUI Trediajame pataisytameir papildytame vadovdlyje. kv.. Zinios lemia darbo naSumo. Zmoniq. todel padidejo i5silavinirno. KTU Tarptautines ekonomikos ir prekybos katedros laborantei Juratei Iftipaitei. pataisyti pastebeti netikslurnai. Ekonominiq Ziniq gavimas ir panaudojimas yra svarbus Salies ekonominiam konkurencingumui pasauliniu mastu. taupymo. Lietuva . Sioskatedrosmetodinio kabinetovedeiaiRaimondaiPauraitei.rtoriai dekoja vadovdlio tekstq paruo5usiomsir sumaketavuslonts: KTU Ekonornikos katedros laborantei Manjai Vaitkevidienei.skatinastudentus kitus besinaudojandius ir vadoveliu domdtisanalizuojamomis problemomisir kelia naujr4 klausirnq.. a Makroekonornikos mokslas. mokesdiq rnokejimo ir pan.

mikroekonornika.tarptautines prekybos ir investicijq augimas ...yirnu Plediantis demokratiniarns procesams ir dalyvaujant ivairiq lygir'l rinkimuose kiekvienas pilietiSkai m4stantis rinkejas turetq analizuoti kandidato ekonornines paZi[ras ir situacijq Salyje (siIlomus pakeitirnus mokesdir.valstybdsiSlaidq. metaispasizymejo netgi vienaisdidZiausiq EuroposSqjungoje. Vadovelyje analizuojami makroekonomikos klausirnai.9.rose bei isisavintqmedZiag4 igytus ig[dZius..6. dalykiSka.Mikroekonomika". pareigunui. kad ekonomines Zinios yra labai svarbios tiek kiekvienarn piliediui.... kad pateikiama rnedZiaga b0tq moksli5kai pagrista. Vadovelio autoriai analizuojamus klausimus siekia pateikti problemiSkai.numeravirnu.Ekonornine Vadovelio destymo struktfira pasiZymi logiSkr"rmu.. strukt[rizavimu) siekiama atkreipti demesl i analizuojamq problerrrq ar procesllesmE. Praktika rodo.veiksniusar strukt[ras. Redaktoriai IVADAS STUDENTAMS Vadovelis .kai pradZioje analizuojama bendri makroekonornikoskaip rnokslo klausirnai. Vadovelio grafiniais teksto pateikirno sprendimais (skirtingais Sriftais.vadyba. ir statistika".kaip . pabraukimais. Daiznai si[lomi makroekonomikos metodai remiasi Ziniomis. Jame analizuojarnamedZiaga gerai dera su tokiais gretirnais dalykais. ..priimant svarbius sprendimusmokesdiq. nurodo realiq situacrjq pavyzdliq. priimandiamgamybinius sprendimus. . analizuojantSaliesekonominEraid4 tiek tiek atsakingarn Salies irnonesvadovui. uZsienio prekybos politikoje. Nagrinejami klausimai ir realios situacijospateikiamosatsiZvelgiant skaitytojojau pasiektqZiniq lyg1 i bei kituose studijq dalykr. 2003 rn. ekonorninioaugimo tempais (2002 rn.). i5rySkinirnais.Makroekonomika"yra integruotasi aukStojomokslo studrjq programq.ypad spardiais.6 proc. igytomis ankstesniq disciplinq modeliuose. valstybes biudZeto deficito kitimo kryptyse).6 proc. kuriuos turi Zinoti iSsilavinps Zmogus. vaizdi ir aiSki. l4 . Autoriai sieke. tokiuose kaip maternatika. Ekonorninds pletros varomoji jega Salyje ir jos pasekmds.l istatymuose. Salies uZsienio prekybos politikos.Ekonornikos studrjqivadas". [sigr.Vadyba". . infliacijos ar nedarbo politikoje.tiesiogiai sr. logiSka.rsijusios ekonominiq Zinirl su ir praktiniu taikymu. v6liau supaprastinta uZdaros ekonomikossistemair galiausiaipereinamaprie atviros ekonomikos modelio.

kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiarla gali pats lvertinti suvokitno laipsnl klausimai pakartojirnui. Savaranki5kas galimybes. patobulintas kalbos stilius. kad tiek teorijoje. palengvinantys kintamiSqsqrySiq pagrindiniai sutrumpinimai. kokie nauji dalykai buvo anaiizuojamiskyriuje. todel kiekviename skyriuje ideti kartojirno studijas palengvinapagerintossavaranki5kodarbo klausimai. Kartojimo klausimai . nuolat tobuleja.padeti studentarns dalykq.skelbiamomisperiodikoje. Sekmingq studijq ir norimq pasiektirezultatql Redaktoriai . ir pasikartotinelsisavintq jis rnokslas. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiama pagrindiniq sEvokq s4ra5as. Tai sudaro galimybg atkreipti demes[ [ tai.pateikiami kartojimo klausimai. iSskiriamos pagrindinds s4vokos.geriau suvokti makroekonomikos Vadovelio tikslas .tuomet studentas pateiktoskurso daliesklausimE. Pagrindiniai sutrumpinimai pateikiarni vadovelyje lygtyse ir paveiksluose. Knygos autoriai sieke sudaryti galimybg pagerinti ir studento savaranki5kodarbo rezultatus.Skaitytolas Makroekonomikanera sausas praklikoje nuolat kyla ivairios diskusijos. pamatys. Knygoje suvienodinta su vadoveliu visq skyriq pateikirno struktura: i5d6stoma tema.Salia tradiciniq maten-ratinir-1 santrumpqvartojami ekonornikos anaiizq. Krygos pabaigoje pateikiamas vadovelyje apib[dintq pagrindiniq tenninq Zodynas. tiek Analizr"rojamasknygoje situacijas visuornet galirna ir reikia susieti su naujienomis.

sukurtaper mokslinq v. sistemizauirno.1. re'rdamasis 'rokslinio "p. E k o n o m i n i sm q s t y m ob l d a s Makroekonomika turi ne tik savo tyrimo objekt4 bet ir anarizes metodE. sirntrnediais zukauptos ir kritiskai ivertintos mokslines Zinios sudaro ekonomikos 'roksro pagrindq. i'azinimo procese ne tik papildomosbei patikslinamos visuotinaipripaZintos ekonornines zinios. Tik i5analizavusatskirq veiksniq veikimq fonnuojama ir vykcroma folitika.r.sufbmuluojanras teoriikai ir pakankamai tiksliai apibreZiamas. MAKROEKONOMIKA KAIP]\{OKSLAS Ekonomikos mokslas . desnis.eiklq.Tai isankstinis reiikiniq sEveikos apibudinimas. ktrrio stambios Sakos ir veslus vainikas . 1 . tai ekono'riniq ziniq srstema.tutego.rinru. 1 .d.teorijas.makroekonomikos stabilurnas ir eiektyvLrs ekonominis augimas.. MAKROEKONOMIKA IR PAGRINDINES JOS PROBLEMOS I. Jos analizavoarba dabar nagrineja lvairias ekonornikos problernas.-motsliniq s4vokq formavimo.tai jau susiformavusios ir tik besiformuojandios ekonomikossrovesbei mokyklos. kurios pagrindinis tikslas . Ekonornikos teorija parodo Saliesuki veikiandiq veiksniq s4verkq.(hypothesis)paZinimobfidas. tirianti bendrqjrl ekonomikosveiklq rodanti ekonomikoskaip visumosfunkcionavima. rlahnai tais padiais klausimais laikosi skirtingq ir netgi priesingq paziurq ieskodarnos silpnqiq oponentlr sukurtq teoriiq ypatybiq.bet ir atsirandavisiSkainaujq teorijq.sios dvi to patiesdalyko dalys veikia viena kitq. kurios tikslas _ ekonorniniq ziniq isigiji'ras. sqlygodarnos ekonomikos mokslo vystymEsi. vartojant ta'r trkr4 terminologiiq (sqvokas. t6 . Mokslines Zinios issaugomosir perteikiamos. Kita vertus.Iai palinrine veikla.iju.I. Atskirq veiksniq sqveikos pobfidi atskrei<JZia sios pagrindinesekonomikossqvokos:hipoteze. principais.teorija. Ekono'rikos Ziniq kaupirnasreikalaujaiq apibendrinirno. 1 . Makroekonornika .hipotezes.ru. kad ji burq galima patikrinti praktiniais duomenirnis. teorijas.ekonomikos rnokslo saka. Ekonomikos mokslq galirna palyginti su galingu rleclZir_r. _ Hipotez. clesnius) bei logika. To<1el ekonomikos mokslas pletojasi.

ekonomikos bendromisZiniornisbei praktika. Bendrasis ekonomikos paZinimo lygis (conirnonlevel of tai pats bendriausilrs ir economic knowledge) retttiantis pavir5utini5kas rei5kiniqaiSkinirnas. teorijos krypdir. econotnic ekonomikospaZinimu (systematic Ekonominio paZinimo sistema apima tyrimo objektrl ir metodll. Mokslinis ekonomikos paZinimo lygis (scientitlclevel of tai ekonominitl procestl economic knowledge) ir desningurnq atskleidimas prognozavirnas. teorijos vystyrnqsiskatinakeletas moksliniq ekonomikos Bendraurokslinds nagrindjamqSiostetnos2.lai silvoka. Jos patikrinantos. vadinamas sisteminiu knowledge). apirnantis vistts ekononrrniq procesrl paZinirno lygtus. remiantis loginilris samprotavimais. geriau paai5kinanditl tikroves faktus. Siuo atvejukiekybinereiSkiniq Ekonomin0 kategorija (economiccategory). pastovus. abstrakdia logine forma (rnokslinitl teiginiq sislen.rornenis. Tai surinkus ekonomikoskitimo dr. ekonorniniqprocesq savybesbei teori5kai apibendrinanti bruoZus. yra tarpusavio sqveika akivaizdi.rnenkaipagr[stifaktq aiSkinirnu.tai esrnirtis. pasikartojantis procesq ry5ys.6 Ekonornikos paZinirnas. yra laipsnis ekonominiai desniai. \ $ tt- \ k.4 skyriuje.kiekybinio sEveikos DaZniausiai irodymo nepakanka lai ncti'ilti spejirnai. empirini ir rnokslini objektopaZinimolygi. iS tam tikrq pradiniq duomenr4. Ekonon-rikoje hipotezes fonnuojarnos. remiantis Teorija (theory).ra). empirinis ir l5skirianrikeli ekonomikospaZinirno mokslinis. Mokslini ekonomikos paZinim4 srdygoja rnokslin€s tcorijos. skirstornos i bendrqsias ekonomines.tai susisteminti ir apibcndrinli ekonominiaifaktai.tikrovesreiSkiniqai5kinimas. Aukitesnisabstrakcijos Ekonominis d€snis (law of econotriic). Empirinis ekonomikos paZinimo lygis (ernpiric level ol' economic knowlidge) . leidZiapatikslinti ekonotnikos teorij4 arba jos visi5kai atsisakyti ir sukurti naujq. taikom4sias ir bendramokslines. { \ BIBL!OTEKAI VIESOJI nnovnrsxro I T7 . ekonorniniq lygiai: bendrasis.

reik5mingi pokydiai pakeidia pusiausvyroskainq lygi. yra Pusiausvyra(E .Tuomet ribotq gamybosistekliq panaudojimas prekiq ir paslaugrl gamyboje bei jq pasiskirstymas tarp atskirq visuomend:s narirl yra subalansuotas.tenkinantisvis4 Pusiausvyramakroekonotnikoje visuomenE. i r s i s t e m a p e r e i n u i n u u . i5tekliq ir jq panaLrdojimo.realausgyvenimo abstrakcijqrezultatas.tai pasirinkimas. Rinkossistema analizuojama kaip dinarninis procesas.j 1 1 pusiausvyros busenE. NeZyrnhs sistentos elementq pokydiai netrukdo sistemai gr[Zti i pradinp busenE. 4) pusiausvyros b[sena kartu yra ir optimali garnybos.tai laktiSkai rinkoje nusistovinti pusiausvyra.vartojimo ir naudojirnoblsena. paklausos pasiulos pan.bet kLrriosvalstybes ekonomikos teorijos ir ekonomindspolitikos esmineproblerna. i5skiriami Sie pr"rsiausvyros lygiai: d a l i n e . esant netobulajai konkurenciiai. 3) iSorinio ekonomines sistemos veiksnio iSnykimas s4lygoja pusiausvyros sr. Rinkos sisternos pusiar. b i Dalin€ pusiausvyra(partialequilibriLrm) tai pusiausvyra individualiose prekiqrinkose. Remiantis abstrakcijos metodu.equilibriurn) tai ekonomikos bukle. tenkinantis visq visuotnenq. kai rinkos jegos atsveriaviena kitq ir nekyla tendencij14 kurierns nors procesalrs keistis. e n d r o jb e i r e a l i o j ip u s i a u s v y r a . . nuejgsilgE vystymosikeli4 prie. sr. kad visos visuomends maslu gaunamosproporcijos tarp garnybosir vartojirno. Matematiniqrnetodqnaudojimasekonomikojeleido irodytr.tai pusiausvyros kaina.ine pusiausvyrakaip vieninga tarpusavyje susijusi sisterna.rsidarymq.jo iivad4 kad pagrindinisrinkos sistemos bruoZas pusiausvyra. 2) pradiniai ekonominessisternosduomenys. l8 .rsvyrandra pastovi. kad: I ) bendrojipusiausvyra rinkossistemoje visuornet egzistuoja.Ekonomikosmokslas. ir ir Makroekonomikos pusiausvyra. kita vertus. Subalansuotumas reiSkia.tai ekononrinis idealas.rsidaranti veikiant laisvosioskonkurencijosdesniui. apirnanti visus rinkos procesus. Bendroji pusiausvyra(comrnonequilibriurn) tai tecl. tai pasirinkimo problernos sprendirno bldas. Realioji pusiausvyra (real equilibrium) .

teorijrlir politikoss4veika Ekonomineje analizejepladiai pasitelkiami ivairus supaprastinimni: nekreipiama ddmesio i skirtr. kai suformuluojama hipotez6. rp a s i r e i S k i a t l i e k i r n t s o c i o l o g i n i t r s s a tyrimusbei apklausas.' EKONOM. ' . remdamiesi makroekonomika. susijQsu konkre[ia ekonolnine problema) .aiSkinandiaekonoruinio elgesio elementus. Politikai. Ziniosyra apiber.IKOS POLITIKA (Politikosformav[muipasitelkiamos teoiij os.Makroekonomika pasitelkiama priimant ekonornin€s politikos sprendimus.Duomenys. Atvirk5diasindukcijai loginio sarnprotavimo yra br.rdas dedukcija. : ekonomini elgesi) . B t .' yeikiandios 1. .ant faktus. Toks faktq kaupirnas ir teorijos sukfirirnasjuos apibendrinus vadinamas indukcrja.1 pav. analizuojamiir panaudojami fonnuojantekonominioelgesio teorijtl. daugybeslvairiausiq irnonir4. Supaprastinimai. 1. efektil. tarp garninamqprekiq ir pan.leidZiaatsiribotinuo neesminiq veiksniqir iSsiaiSkinti principinius ekonominius ry5ius.loginio sarnprotavirr. ': . apibudinantyskonkredi4 ekonornikosproblern4 apibendrinami. kuriarneatskiri faktai.r t e n ti n d u k c i n i s m q s t y r ) l i .1 pav. rodo ryS[tarp faktr4. [vertina alternatyvas.rmus tarp Saliesgyventojq kaip vartotojq. Indukcija (induction) . Faktq. Dedukcija (deduction).formuoja ekonominp politik4 nurodo jos tikslus.'i l :FAKTAI (tiskiriamiir analizuojami faktai. arba ekonominiaimodeliai.. l9 .rdrinamos. kuri tikrinama analizuo. .:: ' TEORIJOS (Ekonominiam elgesio mbdeliuisukurti naudojami faktai) .loginio samprotavirnobIdas.ro budas. Tai iSvadq gavirnas i5 prielaidLl pagal loginirrs ddsniusir taisykles. teorijosir politikos.

3. Ekonominiai rnodeliaisudaromiivairiornisfomrornis: | . vidiniai .s4lyga.Toddl ekonorninis modeliavirnasreikalaujaatidumo ir logikos. 2. PavyzdZiui. Zinoma.2 pav.kad kiti veiksniai yra pastovus. apib[dina pradinq informacij4 jie veikia iki modelio sudarymo. Grafiniuiliustravimu. kaip i3oriniai veiksniai veikia vidinir. Supaprastinin.ras tai bet kurio rnodelio sudaryrno principas.los paklausoskiekiui. makroekonorniniame rnodelyje.tai yra tarsijo veiklosrezultatas. Kintarnqjq veiksnitl ivertinimui daugelyje modeliq naudojan'ra ceterisparibus(lot.raZija du kartus.kitiems veiksniams nekintant. (egzogeniniai) ISoriniai veiksniai.kai pajarnos.Jr rei5kia. L Z o d i n i ua p i b [ d i n i m u . Modeliuose svarbios veiksniqgrupes: dvi l.2 pav.. Tadiau. Matematine iSrai5ka. kaip parodyta | . Vidiniai (endogeniniai) veiksniai.) .supaprarstinta teorija. Tarkime. 2.o kinta tik modelyje pasirenkamikintarnieji. nors realiame gyvenime izoliuoti veiksnir4s4veikosneiuranorna.yra pastovIs. tik madoskryptis. Modelio sudarymotikslas yra iSsiaiSkinti. ISoriniq vidiniq veiksniqsqry5is ir Modeliai yra paprasdiau sr"rvokiarni negu reali tikrove. 4. lSoriniai veiksniai MODETIS Vidiniai veiksniai 1. vartotojq poreikiai bei kiti vartojimEveikiantys veiksniai nesikeidia. Pateiksime visq rnodeliqfonnr-1 pavyzdZius.sr-rsidaro padiame o modelyje. Lentele. padvigubejuskainai.rs. Ceteris paribus srlyga butina priklausornybei tarp analizuojarnLl kintarnqjLl suvokti. ISoriniai veiksniai. . kad prekes kaina yra atvirk5diai prclporcinga.Si priklausomybe egzistuoja tuomet. apib[dinanti konkrediq veiksniq poveikl ekonornikai. galima padaryti neteisingasiSvadas.Ekonomikos modelis (econouricmodel) .praleidus"svarbias analizuojamoprocesc) charakteristikas. vartojimas sun..

pradedantnuo de5inio virSutinio karnpo. todel ir vaizduojamas tik teigianr4 dydZiq kitimq rodantispirmasiskvadrantas.rninuso"reikSmdsskliausteliuose reik5rnes. Grafikai. 4.Kvadrantai numeruojanti keturiuosekvadrantuose. 2) apraSas kad analizuojamasis ta5kas yra pirmame kvadrante. Modeliq sudarymas netikslingas..4 paveiksle. iliustruojantys ekonomines kintamLfq priklausor.Q". Prekes kiekio kitirnas 3.nybcs.Pliuso" ir rodo teigiarnas arba neigiarnasX ir Y aiiq . rodo. Lenteld Kaina. Prekiqpaklausa atvirk5diai Siosprekes 2.. nesusijq su analizr. 30 20 l0 U Modeliq naudojimq sqlygoja potencialios problemos. vnt. vertikalios a5ies de5inE du vienetai ir nuo horizontalios a5ies I . Zodinis apra5as yra proporcinga kainai. daZniausiai yra pirmajame kvadrante. Kintamieji gali buti analizuojanri parodytuose1. prie5 laikrodZio rodyklE. Ta5ko Ar (3. Koordinat€ rodo taiko padetl grafike.3 pav. trys vienetai nuo ar-rk5tyn. jeigu pasirenkarni kintamieji.Svarbuatkreipti dernesiir I tai. tiek neigiami dydZiai.1. tt 0 l0 20 30 Kiekis. N{atematin6i5rai5ka P^:30 . .rojama situacija. Grafikas paklausos 1. kad kintarnieji gali b[ti tiek teigiami.

.3 pav...4 pav.... 1.+) I kvadrantas (+..Snie3ka ir Mikroekonornika.-) (-... Kreivds nuolydis bet kuriame nurodytame ta5ke (incline of curve at any point) . 1 t 2 -...| ) o.. 2002..) i5reiSkiantl ir apib[dinarnaneigiarnunuolydZiu'... PavyzdLtui.rsomybE prekesX kiekio (Q-) ir Siosprekeskainos (P.. Tiesds nuolydis (incline of line) * tai vertikalios a5ies kintamojo pokydio santykis su horizontaliosa5iesreik5miq pokydru. Ekonorniniqkintamqjq ivair[s priklausornybes Apie paklausos ar pasiilos elastingurnq pladiau 2r... p { ? _ 7 5 I kt 22 ......pavaizduotus tiesdmisar kreivernis.tai liestinds.. +) 3 i A: (-3.tiksliau Ekonorniniusrei5kinir"rs.nuolydis.-) atvejai 1.Tiesioginqpriklausomybg tieseyra leigiamonuolydZio....---? Ar (3..2) 3 kvadrantas IV kvadrantas (+..... i5vestos ta5ke...... analizuojarname II kvadrantas (-. pavaizduota paklausos tiese AB parodo tarp atvirk5tinEpriklar.. jq apibudina nuolydis. Kaunas:Tcchnolosiia.: V...

didelis". remdamasis istoriniais faktais. Vadinasi.PavyzdLrui. j4 maZina. Tuomet ekononrini politika tampa svarbiausiukriterijumi svarstantkandidatfiras. kad rnakroekonomikos Praktika parodd. Ekonominiq procesil poveikis ypad aktualuspolitikai prezidentorinkimq metu. Pavadinimas. kad pajarnq didejimas s4lygoja valdanciosios partijos pergalg. 3.Amerikiediq ekonomistas Rejus galima numatyti rinkimq rezultatus Feieras(Ray Fair) teigia.kad prezidentq gana tiksliai.nagrinejantiekonominEsisternq j sustarnbintusos sektorius.valstybdsskolos. bu. Pastoviaspajan-ras gyventojqgyvenirnolyg[ s4lykainq lygio kitirno tempai. darbopaklausos se s4lygoja naujai 1 darbo rinkq ieinandiq ir darbo ie5kandiq gyvenlojtl gaunantietnsgyventojams ypac isidarbinirno galimybes. R. l N e d a r b oy g i s : Bendrasiskainq (infliacijos) lygis.valstybes busena. lygis.lstorine patirtis rodo. palukanqnomros lygis ir pan. Ekonornik4 kaip visurn4 apibridina Sios pagrinclines charakleristikos: L 2. kad kiekvieno prezidentopopuliarumasdideja ekonomikos pakilirnq laikotarpiu ir krenta nuosmukio stadijoje. ar pakartotiniarns rinkimams.Visq Salies svarbus jos biudZeto goja Salies garnybos apirntis.. [vertinusesameekonominqsituacrjrl Salyje. ValdZiojeesantipartija. 3.o ekonotlikos bfisena labai paveikia rinkimq rezultatus. 6. metiniaiaugimo ternpai. Kitaip tariant. 5. makroekonornikasusijusi su ekonomikos . per rndnesius Se5is Pajarnr4 lygio kitimo tendencija pastaruosius prieS rinkimus. o kainq atvirkSdiai. s4lygoja Salies ekonornikos busena ypadreik5rningos politindse problemos diskusijose. 2.1. prekybos busena. ValstybesbiudZetobfisena. reiSkiandio . UZsienio Makroekonomikos analizuojani rei5kiniai juntami kiekvieno rnustl kitirnas irnonegyvenirneivairiausiaispoZi0riais.. 4. Makroekonomikos objektas ekonotlikos Makroekonomika (macroeconomics) kaip visurnqarba disciplina.sutna" arba .i5 tiesq 'fodel nenuostagyventojqgyvenimolyg[. Ar prezidentas i5kele savo kandidathr4 pirnq kart4. 23 .1.visuma".macro" kilqs i5 graikq kalbos LodZio. prezidentorinkiruq rezultatus: s4lygojandius l. didejirnas. Darbo na5umo Palfikanqnorrnoslygis... iSskyre veiksnius.Feieras.2.

politikos knrejarnsivertinti lvairius politikos variantusbei sisterna n6ra ideali. turindios skirtingus savo objektus. lygina su kitll Saliq ekonominiaisrodikliais.todelmikroekonomikair Analizuojant ekonomikq kaip vistulq. Makroekonomistai analizuoja Salies kaip visumos ekonornini deuresl vystym4si..11ika PavyzdZiui. ypatingq praktiniai duomenys teoriSkai .defektus": valstybdsreguliavimas. AnalogiSkai veiksnius: norint jr'rosnustatytt' apimti sqlygojandius apib[dinti ir investicijq Todel nakroekonon. NevisiSkas pasiskirstyme' pajarnq nelygybe 4. mikroekonornikai. yra gali padaryii diclelgZal4 tocleleksperimentai .iu. glaudZiaisusijusios. yra kintamqjq suma. analizes tikslas . ar bfitinas Salinti isvardytus ekonominessistemos.rikos bfitina Zinoti lrnoniq UUii-ojo pletimosi sprendirnus. galirna blsimojo vartojin.ktno. bltina atsizveigti i atskirq ekonomikoselementqsprendimus. Makroekonomikos nagrinejami reiskiniai ir procesai strsifonnuoja sqveikarrjantdaugybeinamq0kiqirirnorriq.ro ir taupymo apimties sprendimus.) Monetarine ir fiskaline politikomis ekonomikos kitimq padedaekonornines Makroekonornistai veikti ir teigiama. o n t r o l i n i a ie k s p e r i r n e n t ap.bet ir flkio raiclos prognozavimas Prognozavimasyra b[tinas. arba guti-u 24 . .a t v i r t i n u n t y s a u j u s Neteisingi sprendimaiSaliesukiui tnakroekonomikainebldingi' sprendirnus. tur6tq Tadiau ekonomikos teorijoje n6ra vienareiksmiskosnuostatos' kas ar pati rinka.ir neigiamalinkrne.ne tik ekonominiq procesll Makroekonornines bei ekonorninespolitikos aiskinirnas. Sis prezidento rinkimr4 rezultattl nustatytno principas prakti5kai pasitvirtino. Jai bfidinga nernaZa Rinkos ekonomikos tr0kurq: (monopolizrnas).]akro.rmaireikalauja tam tikro rinkos mechanizmokoregavitno. uZimtr'tmas 3. principopaZeidimas konkurencijos l.. s4lygojarnanarnr4[kir4 ar irloniq sprendiruq. Makroekonomika.ii.. minirnizuojandiq galirnaimtis priemonir-6 prognozes ekonorntnes audrq gali tinkarnaijai artejandi4 nustatQ (Panasiaikaip jureiviai vanclenyne: galima pasiruoiti.perbrangls" ekonourikai. nes turint palyginti tikslias tobr-rlinirnas. Socialine Sie trukr. padidejirnas 2. Galiausiai ga'ti teorinius n i K a p i b e n d r i n a r n i . visutrr4. Pinigqkiekio cirkuliacijoje (nedarbas).. analizuodama ekonorrrikE kaip kuri nagrindjaatskirq tikiniq vienetq veiklE. Laisvosios (infliacija).4. rodikliai kacl makroekonornikos rezultatai strktrrialni t"igti.oi laiio veiksniui. labai svarbu isanalizuoti seimr1 nustatant nun'r. nepriestarauja tyrirtto tal ctvi ekonomikos rnokslo ilisciplinos. juos prognozuott.Kainqctidejirnotempqkitirnotendencijaperdvejuspastaruoslus rnetusPrieSrinkimus. nuostolius.l ukio vartojimo veiksnius.

tinkandio visierns [kio pletros sprendimo atvejarns. 1 . Makroekonomika. pletros. kad ekonomika turi tunkcionuoti susireguliavirno principu. vyriausybes iSlaidos. nederandiq.vadinamas prieStaringq Eklektika (eclectic).valstybes biudZeto valstybds b[isena. kad vyriausybesaktyvi politika maZinant paveiktivisq ekonomikos nedarb4 infliacijqgali teigiamai ir raida. Efektyviosekonomikos pl€trai pal[kanq nonnos. Palankios ekonomikos biudZeto b0senos. pasiZynrintis problemr.vienintelio" teisingo ekonornikos modelio.skirtingq. vyriausybds naudojarnos ekonomikaireguliuoti.t. Visi5kouZirntumo. Mokslas. lvairurnu.arbapolitikos priemonemis. Palankiosekonornikos pldtraivalstybes 5. skola parodo Salies ukindsveiklos rezultatus: laimejimus arbanes€krnes.mikroekonomikos lygiu: sudaromi makroekonomikos modeliai sqlygojami sprendimq. Ekonomin€ politika (economic policy) . 25 . 3. 1 . Fiskalinepolitika ir monetarine politika yra pagrindines priernoncs.l. ekonomik4 analizuodama kaip visum4 nagrineja Salies ukio klausirnus.ras padaro daugiau Zalos negu naudos.Jos tiriamq problernq ivairovg sqlygoja [vairiar. kad vyriausybei nedera . reguliuodama uki ekonorninepolitika.valiutoskursai. ir makroekonomistai naudoja ivairius modelius. 2. vadinarni politikos kintamaisiais.rsyb€s tikslLl ekonornikojenustatylnasir kontrolis priemoniq. kuriuos vyriausybe keidia. s4vokqjungimas ir naudojirnas. 3 . Kai kurie ekonomistai teigia.reguliuoti" ekonomikos.. Toddl ndra .kolektyviai vyriausyb€spriirnla strategijaekonornikostikslamspasiekti: tai vyriar.l nagrinejam14 eklektiSku. taikyrnas. siekiantSiqtikslq. Mokejimq balanso pusiausvyros b[senos.priimtq mikroekonomikoslygiu.koncepcijr.Politikos elernentai. 4.Kiti ekonomistaiteigia. 6. kadangi bandyrnai sprEsti susidariusias ekonomikos probler. Ekonominepolitika visuometsukeliadaug diskusijq. nedarbolygis. M a k r o e k o n o m i k ai r e k o n o m i n 0 o l i t i k a p Makroekonornikos pararnetrai nacionalines pajarnos. vykdydarna ekonorninE politik4 (mokesdiq nonros.. Kainq stabilumo. vyriausyb€s subsidijos). infliacija. mokslo teorijrl. Saliesvyriausybd.rsius Salies[kio problemr4 lvairove. siekia pagrindiniq rnakroekonornikos tikslq: l.

Tai. PavyzdZiui. i5 MiSri ekonomika. 2. 3. glaudZiai yra susijusisu politika.mokesdiqmazinirnasgali sukelti valstybds biudZetodeficitq.ir valstybe.r<-rtinai priirntinasekonornikosteorijos paZiflras. Rinkoje. Nesutampa teoriniaibei ekonorniniai poZihriai. todel labai svarbusi5tekliqpdskirstymo princrpas. UKIS 26 . 4 . Si4 funkcijrl gali atlikti trys pagrindiniaiskirstyrnobLrdai: l. kaip fikio vystymosirezultalas. 1 . vykstant dinaminiamsprocesams. besirlokandiusturi skatinti ypating4demesiskirti studijorns.kadangi b[tent jierns teks ateityje priimineti ivairius sprendimus. E k o n o m i k o ss i s t e m a r j o s t i k s l a i i Ekonomikos sistema (economic systern) pasirinkimoproblerlq sprendimobfidas. yra riboti. pakankarnos ekonomikospldtros. kad ekonornistqpoii[riai skiriasi. palyginti su visuomenesprekiq ir paslaugq paklausa. kokiais atvejais ir kurias [kio sferas valstybe gali reguliuoti. i5tekliLrs kai skirstoir rinka. besireiSkiandias rinkos ekonomikos s4lygomis. Makroekonornika kaip tnokslas pagrindZia ivairiq ekonominiq diskusijq suvokimq ir sprendimq pridmim4. per i Centralizr.rota komandine ekonomika. Sloje knygoje pateikiama rnakroekonornind analize atskleidZia v isr. vertindarni susiclariusiil situacij4 daro iSvad4 kad tai nerapavojingabusirnajaiekonomikosraidai.Todel kyla klausimas. Makroekonomika. Kiti ekonornistai. Kaip sr"rsidariusiq situacijq vertins ekonomistai?Kai kurie ekonornistaiirodineja.Makroekonomikosteorija analizuojabendrasekonornines problernas. EkonomistqpaZir-rros daLnai skiriasi del keliq prieZasdiq: l. kapitaio). kai ialies planuojarnas centroir iStekliusskirstopati valstybe. netgi ekspe. Skiriasi ekonornistq socialiniai bei fllosofiniai ir nroraliniaibei etiniai vertinimo kriterijai. kokios ekonominds politikos priernones tarn gali bfiti naudojarnos'/Kiek veiksrninga ekonomine politika. 2. Ekonornistai nepateikia vienareikimisko atsakyrno i iskilusius klausirnus. kuri4 iStekliai patenka rinke. 3.tLl poZi[riar-ns esantvisiSkai prie5ingiems. Rinkos ekonornika. trukurno ir Visose pasaulio valstybese ekonominiai iStekliai (darbo. kad valstybes biudZeto deficito susidarymaslabai pavojingas ekonornikos pletotei bei gyvenimo lygiui. visiiko uzimtumo ir kainq stabilurnobalansavimas yra labai sudetingasuZdavinys. Zernes. 1 . tiek ji gali paskatinti ekonomikos pletr4.

2.aliq ekonomikossistem4 tikslai skiriasi. rnineraliniq n-redZiagqir pan. Atskirq !. Jie prikrauso nuo vertinir-nokriterijq. nacionaliniu nepriklausomybes siekimLr. susiformavusiqir veikiandiq tam tikroje visuonreneje. nepriklausomainuo to. duiq. KiekvienosSalies specifines galimybes. formas parinkti kiekvienanr produktui'/ Daugelis SaliqSias problemassprendZia sekmingai.r. apibhdinsirne daZniausiai iiskiriamLrs ekonomikos tikslus. yra lygiavinis. kai atskinl visuomendsnariq gaunamq prekiq bei paslaugLl kiekis neZymiai skiriasi. dydZius. optirnalus iStekliq ir technologiiq derinys yra nuolatinio visuomendsvystyn. 27 .-. Tikslai gali remtis ne tik ekonomikosefektyvumo kriterijurni. sie uZdaviniai apima prisitaikyn4 prie nuolat besikeiiiandiLt s4lygq ir sprendimusk4 kiek ir kaip gaminti bei kas suvaftos arba isigis pagarnintasprekes.lengvosiosprarnon€s ar garninius ar baldus'l o kokias spalvinesgamas. pagrlstos turirnaisistekliais. ar galirna riboti ir kaip jq naudojimq ar yra kokiq nors pakaitq naudojimoperspektyvq? 3. kaip pagarnintu produkcija bus paskirstytaatskiriemsvisuornends nariarns? problema ne k4 Si pagrindiniai paskirstymornodeliai rnaZiausvarbi negu auk5diau i5vardytosios.kur i5destyssavo garnyb4?lvairus iStekliq deriniai s4lygoja daugelio produktq gamybq. T. kad kaip tik ivairiapuse stimulq sistema yra ekonorninds sistemosvystymosipagrindas. Siuos uZdaviniussprend-Zia visos ekonomikossistemos. rnesq ar pieno prodLrktus. religrja.) vartojimas gamybos procesuose yra svarbi istekliq naudojimo problema. cheminestrEsas vaistus. akrnens anglies. Kam atiteks sukurtos materialines vertybes. ideologija. ir diferencijuotas. bet ir politika.rosi procesorezultatas.kai paskirstymas vyksta pagal konkrediqvisuornends nariq inasq i veiklos rezultat4. JAV garnybos procesuose naudojarna kur kas daugiau kapital0 negu darbo istekliq. Nuolat kyla tokie klausimai: ar teisingai nustatytas neatsinaujinandiq istekliLtkiekis. Kiekvienas is toliau isvardytr4 uZdaviniq yra sudetingassprendimq procesas. Technoroginiai ivairiq prekiq gamybos procesai pasiZyrni sava specifika: darbo imlumu arba kapitalo irnlurnu.pu. K4 turi gaminti Salies fikis: grtidusar tiksliuosius prietaisus. s4lygoja istekliq ir irengimq kiekio bei kokybesderiniusatskirosprekesar paslaugos gamyboje. Konkredios Salies issivystyrno lygis sqlygoja darbo ir kapitalo istekliq panaudojirnogamybosprocesuose santyk[. kas priima sprendimus:ar valstybe.Bet kurios Salies ekonornikos sistema sprendzia tuos padius uidavinius.. Neatsinaujinandiq istekliq(naftos. ar rinkos mechanizmas.apimantis desirndiq tfikstandiq prekiq tei paslaugqgamybqbei iq perskirstymtlmilijonarnsmiestr4 kairnq gyventoiq: ir l. lssivysdiusiq pasaulio valstybiq patirtis rodo. Kaip fima gali gaminti produkcij4 kokius i5tekilus ir koki4 technologriE imone panaudos. pavyzclLiui.'.

finnq investicijq apimties ir namq ukiq vartojinro i5laidq.visiSkas panaudojimas visos turirnos darbo jegos (ir kapitalo) i5tekliq. Tai rei5kia. ISsivysdiusiose pasaulio valstybdse ekonominio augirro tikslas dabartiniLrlaikotarpiu susiduria sr. kaip aplinkos ter5imas ir spartfis ribotq i5teklir-1 vartojimo didejimo ternpai. Svietimas.kitirnq. kad. priartejusi prie potencialaus produktoribos. PraktiSkaipasiekti visiSko. iSskirdamos savo ekonomikossiekius. 3.rinti daugiauprekiq bei paslaugq priklauso nuo daugelio kiekybiniq bei kokybinir4 veiksniLl kitimo: gamybospriernoniq. VisiSkas uZimtumas (full employrnent) . Zmonds ieSkodarniir nes darbo rinkdarniesi naujq darb4 keidiantis ekonornikos strukturai. padedatiekti daugiau visuomeniniq prekiq ir paslaugq(sveikatosapsauga. Palanki paliikanq norlna (favourableinterestrale) ekonorniniam augimui palanki skolinamojokapitalokaina. jdgos strukthra nuolat keidiasi. Be to.).darbo na5umo galimybes.r tokiomis problernomis. socialind r[pyba ir pan. Sios Salys.nedirba. ribotq i5tekliq vartojimo didejirno tempq konkredioje Salyjetikslingumoklausimai. Palukanq nonnos lygis s4lygoja atskirq bendrosios paklausos elementq . kuo maZiar"r kainuoja skolintis pinigLrs.vartojimui ir fimroms . kuriuos gali sunaudotiekonon-rika.pabreZia visi5ko uZimtumotikslq.SaliesLrkiosugebejimas garr.rpinti darbu norindiuosiusdirbti. kad ekonomikos sistemaprivalo aprr. Ekonominio augimo galimybespriklauso ir dar nuo vienos sqlygosbendrosiospaklausoslygio.1. lSsivysdiusiosepasaulio valstybdse laikomasi nuostatos. Ekonominis augimas (economic growth) produkto didejirnasper tam tikr4laikq. kiek tai prisidedaprie bendro visuomendsklestejirnoir leidZiaZmonemsvartoti daugiauprekiq ir paslaugq. tuo daugiau pinigq reikds namq ukiams .darboj€gos. 28 . kad bhtq galima visi5kai panaudoti gamybos ef'ektyvurno. matuojarnokainq indeksu(arba infl iacrjos ternpu). objektyviai kuri laik6 nesusiradq laisvosdarbovietos. Kainq lygio stabilumas (stability of price level) bendrojo Salies kainq lygio. realiojo Ekonominis augimasreik5rningas tiek. 2.investicijorns. tuo paskolqpakiausamaZds. [r * atvirkSdiai kuo didesnepal[kanq noma. Bendrosiospaklausoslygis turi bhti pakankamai auk5tas. Todel kyla ekonominio augimo.Simtaprocentinio uZimturrro negalirna. 4.stabilumas. gamtiniq iStekliqir pan.

bendrosios Valstybds biudZetas (State budgel) vyriausyb€s planuojamqpajarnqir i5laidLl s4matafinansiniamsmetams. Bet jeigu jie yra neZymus. I s t o r i n de k o n o m i k o s i s t e m q a i d a r s Netolimoje praeityje ekonornikos sisternos apytiksliai buvo (kaip pirm4lq komunizmo stadijq).lr prie5ingai. analizuojama kai Salisper rnetus i5leidZia ir investuoja uZsienyjene daugiau negu kilos valstybes pasaulyje rnokdjirnq iSleidZia ir investuoja toje Salyje.rliuojandios paklausosekonomikojelygi ir sudeti. Mokejimq balansopertekliussusidarotuornet. iSlaidos lygios pajamoms.ValstybesbiLrdZetas subalansuotas. skirstomosi kapitalistines socialistines ir Kai Centrineje bei Rytq Europoje ivyko svarbus politiniai ir ekonominiai pasikeitimai.s ' . 6. per Mok€jimL1 balansopusiausvyra padetis. i . regr. Mok6jimq balanso pusiausvvra. ar toje PrieSingu atvejususidaro rnokejimqbalanso deficitas. Nesureguliuotarne balanso pusiausvyros paprastai nebIna. Mokdjimq balanso deficitas (payrnent deficit) le5q kiekis.tai valstybdsapsir[pinimasprekdrnisbei p a s l a r r g o n r ils S l e i d o sn a r r j a m i n v e n l o r i u i . Pagrindindsvalstybdsi5laidos.). Salyje prekybosir Mok6jimq balansas(payment balance) Salies pasaulioSalirnis per finansiniqsanderiq visomiskiton-ris su tarn tikr4 laik4 daZniaLrsiai metus. Valstybes biudZetasyra ekonomikos politikos.roja Salyje. Svarbiausia i5vengli nuolatinio disbalanso blkles.priemond. DaZniausiai budingas mokejimq balanso trfikurnas ar perteklius.e i k a t o s a p s a u g o s S v i e t i r n o . BiudZetoperteklius(kai valstybes iSrnokejirnai pajarnosdidesnesnegu iSlaidos)surnaZina bendr4jqpaklaus4. 1 . 5 . ankstesnisekonomikos sistemq klasifikavirnas .) ir transferiniai (senatves pensijosir pan. policrlos ir kt. 1 .apskaidiavimas. tai mokejirnq yra balansopusiausvyros stygiuspriirntinas.pajarnos)padidina biudZeto trukumas (kai valstybes i5laidos didesnesnegr-r jeigLr valstybes yra bendrqjq paklausq. PagrindiniaivalstybdspajarnqSaltiniaiSiuo atveju yra mokesdiai. Palanki bendrosios paklausos diddjimui valstybrbs biudZeto blsena.5. UZsienio prekybos blsen4 parodomokejimqbalansas.kuriuo iSmokejimai vrrSijaiplaukas.kai nagrindjamojiSalis per metus uZsienyjei5leidZiair investuojadaugiau negu kitos valstybes iSleidZia investr. valstybiniq lstaigq darbuotojams ir pan.

AtsiZvelgiantI rinkos ekonomikosrrechanizmo i5sivystyrno sistemqgrup€s: lygi. ypad senyvo amZiaus. dideja tarptautiniai rySiai. tarpe jq prekyba bei tiesioginds uZsienioinvesticijos (bendrq firmq steigimas.y. kitais . kai rinkos ekonomikos sritys yra ribotos. uZtikrinti visrl Salies piliediq sqlygoti visuotines asmeniniqporeikiq patenkinim4 maZinti aplinkos ter5irn4. iSsivysdiusios Rinkosekonornika kai kurios Azijos Salys.Vakarq" ir.lizingas. Visos Salies ekonomikos ir atskiros [rnon€s fur. Japonijos ar paiarnq ir Vokietijos atveju).). frandizeir pan. Penkiasde5imtmetq trukgs ekonomikos vystymasis vadovaujantis principais. Grupuojant Salis pagal valstybinio ekonornikosreguliavimo laipsni bei tip4 akivaizdesnestampa ekonominds skirtingq valstybes reguliaviuro (. Be to. Verslininkystesbei ekonomikos teorijos principq paZinirnasteikia naud4 bet kurioje Salyje visuose firmq veikloslygiuose. kad ji pabreZia elernentusir bruoZus. ) 3.Sie principai gyvybingi net ir tuomet. Daugejantpasaulyjedemokratiniqvalstybiq. 30 .jq ekonomikai tampant vis atviresnei.efektyvurno surnaZdjirnel netolygr-1 augimq (pavyzdliu1 besivystandiosSalys). Naujo tipo pereinamoji ekonomika (Centrinesir Rytq Europos Kinija). egalitarizrno idejq [gyvendinin-rq.Ryt{' stereotipus.. siekiantiemssumaZinti skurdo na5t4 gali pajamqbei uZimtumodidejirnas valstybdse.iskaitantnaujasindustrinesvalstybes). bendrusekonornikossistetnos klasifikacijosprivalumasyratai. lygybes principo realizavimtl visuomendje. Visa tai sqlygojarinkos ekonomikosprincipq perimamumq.apib[dindama ekonomikosmechanizmoveikimo esrnE kiekvienoje visuomeneje. valstybinis ekonornikos reguliavirnas gali sumaZinti nedarbo lyg[. besivystandiose SioseSalyse pasiekiamasplediant smulkq bei vidutini verslq kuris savo ruoZtu yra briti skatinamas [vairiq pasauliniqorganizacijq. sqmondje sunkumus.praradoprasmQ.Visa tai s4lygojo psichologinius rinkos ekonornikossistemoselementqisitvirtinimo Zrnonitl. Kai kuriais atvejais toks isikiSirnas gali s4lygoti ekonornikos efektyvumo didejirnq (pavyzdLitti. Pietq Tradicine pereinamojiekonomika(besivystandios Azijos Salys). i5skiriamosSiostrys pagrindines L (industrinds pasaulio valstybds.lsiki5imo") fomq pasekmes. bei Lotynq Amerikos Salys. t.rkcionavirno mechanizmasypad svarbuspolitikams... Afrikos. Salys kiekvienoje i5skirtoje ekonomikos sistemq grupeje viena nuo Tadiau Sios kitos taip pat skiriasi ekonominiu ir socialiniu i5sivystymolygir"r. marksizmo-leninizmo dalnai ypad tvirtas ideologines (marksistines)paZiuras. iSugde.

geriausia" ta vyriausybe.tai ekonomikosmoclelis. Ji apinra iisit.ro tarifai kai kuriose naujai susiformavusiose veiklos srityse.kiSasi"i ekonornikq.Tai ypad svarbr"r 1uo atveju. paslaugos hei iitekliai) paskirstomi..km'iante ganrybos veiksniai (prekes.Praktika rodo. Apibudinsime du rinkos ekonornikos modelius: Reigano-Teder azrjietiSkajl.. neskatinanti valstybinio ekonomikos reguliavimo. visuomend labiau suinteresuojamadirbti. patikirnai funkcionuojacentrinio Siose valstybdse banko sistema.2.Tarptautinis verslas s4lygoja ekonorninius rySir. 1. ir l.rs tarp lvairirl ekonominiq sisternq. pasitelkus rinkos mechanizmq. rinkos elementais bei Zyntiu valstybiniu sektoriumi. sumaZina monopolizmo susidarymo tikirnybE ir poveiki politiniams sprendimams.Valstybinisreguliavimas Siuo atveju padedalabiau 3l .Politikamskartais b[na netgi sunku atlaikyti stambiqbendroviqar profsqjungqspaudimq. kad vienas kr"rrisnors reguliavimo tipas yra prana5esnisnegu kiti. draudimo kompanijos ir kiti f i n a n s i n i ati a r p i n i n k a iS a l i e sv y r i a u s y b ets k s l a s.kai kurias Azrjos ekonornikossistema apima indr"rstrines Salis (Taivanq Pietq Korejq Singap[r4 Honkong4 Tailand4 ir Malaizijq).kuri yra maZiausiai.ysiiusias rinkus ekottomikosSali. Tuo pat metu monopolistai. Ekonomikos sistema. Prekiq. Sakq ar kitq strukturq rnonopoliniq pozicijq stiprejirn4.f i s k a l i n e e i r n o n e t a r i n e . su uZsienio konkurentais. kurti.gaunadideliuspelnus. o tai s4lygoja gaminamos produkcijos konkurenti5kurn4 pasauliniurnastu. rizikuoti. uZirntum4 ir ekonornin[ augirnq. apsaugoti vyriausybes nutarimqbei prekybosapribojimq. jei valstybd nepiktnaudZiauja dideliaismokesdiais. kai vyriausybd numato. jog didele paklausa tarptautineje rinkoje i5silaikys ilgq laikq ir kad nacionalinds palygir. ekonomines Be to. L Reigano-Teder modeliui bfidingas neZyluus valstybes ekonomikosreguliavimas.Modelio SalininkairekornenduojaneZymq valstybds ekonomikos reguliavim4. veikia lstatymai ir teisinds normos.s. Nors Sioms Salirnsbudingos bendros ekonomikos sistemoscharakteristikos.Siuos skirlumussqlygojavalstybes ekonomikos reguliavimo apimtis bei pobfidis. ISsivysdiusiosrinkos ekonomikos sislemos pagristos apibudinamos kaip rniSriossistemos. ValstybesreguliavimasdaLnais{ygoja atskirq bendrovirl. Pagal5i4 teorijq . jos viena nuo kitos skiriasi. kad Sie principai yra efektyv[s sprerrdZiant problen. Bet tai nerei5kia. kai susiforrnuo. reguliuojaniios verslininlqtstq. paslaugq ir iStekliq paskirstymtl siiilo sprgsti rinkos principu (paklausosir pasiulos sqveika). Si pasaulio valstybes. i b politika reguliuoti garnybos apimti. Azrjieti5kajam modeliui b[dingos subsiclijosir protekcionrzr.ja kokia nors rnonopolija. prekiq bei fondq birZos.rant bendrov€spranaSesnes.r. Rinkos ekonomika . bei ginanta privaiios nuosavybdsteise. Pateiksime padias bendriausiasekonomikos sisternq charakteristikas: l. Ekonominiu poZi[riu visuornen€visuomet patiria nuostoliq.as.

gamybosbei realizavirnokvotoms reguliuoti.kuriose silpnai iSvystytos finansines [staigos.tiek Pietq Korejoje vyriausybdsnustatdnedidelg pal0kanqnormfo skatindamos kapitalo imlius garnybosmetodusbei stambaus verslo.vystyrn4si. Saudo Arabija. PavyzdLiui. Pagrindiniai 5iq ekonorniniLl sisternq bruoZai yra Zaliavq eksportas. pasiZyni dideliu kapitalo kaupimu. silpnai i5vystyta infrastrukt[ra. Nigerija.ro lygiai. SaliLL.ekonomines si. Libanas. Tradicine pereinamoji ekonomika . tradicines pereinarnosros ekonornikos modelis.Irakas.Bolivija. Venesuela.Be to. Nepalas. Tai tipiikos daugiasanklodinds ekonomikos. 32 . didelis neraStingumas.ginant" savas bendrovesvidaus rinkoje.pasiiyminiios ivairiu valstybinio ir privalaus ekonomikos sektoritl iSsivystymo laipsrtiu. Svietimqbei sveikatosapsaugq. Ekvadoras. 2. Salys naftos eksportuotojos naudojasi Sia palankia ekonornine situacija iSvystyti savo infrastrukt[r4 apimandi4 transporto sistern4 rySius.. [kurta 1960 m.Sri Lanka)bei Lotynq Amerikos(Haitis. didelis Zerrds [kio produkcijos lyginamasis svoris bei didejantis stambiq valstybiniq arba tarplautiniq bendroviq lyginamasissvoris Salies ekonomikoje. galindio sukurti eksportines rinkas ir sekmingai konkuruoti larptautinese rinkose. didelis uZimtumolygis.palyginti nedideli rnokesdiai. Kuveitas. kai kurios Pietq Azijos (tarpejq Indija. Sios apsaugospriernones yra laikinos. Visais atvejais valstybinio reguliavirno tikslas yra nacionaliniq bendrovirl ar Sakq konkurentiSkumo tarptautindse rinkose didinimas. elektros energetikq. Kataras.Gabonas. pereinaniios ii naturalinio ilkio ! rinkos ekonomikosbfisenq. Organizacijos nariai: AlZyras. Jau ilgiau negu du deiimtmediusOPEK. Paprastai. darbuotojqiSsilavinimas.prisitaikyti prie tarptautineskonkurencijos.Ekonorninis augirnasSiuo atveju pasiekiamasvykdant skatinandi4 ekspofto politik4. Bangladesas. auk5tas Azijieti5kajam modeliui bOdingi ir ivainis valstybinio reguliavin. Del to labai padidejo pajarnos.organizacija nustato ir palaiko monopoli5kai aukStas naftos kainas. Kitos tradicinespereinamosios ekonomikos. ' OPEK (Organization of Petroleurn Exporting Countries naftq OPEC) eksportuojandiq Saliq organizacija. o ne . ribotas pinigq keitimas.1.Indonezija.Peru. lSskiriami du pagrindiniai tradicines pereinamosios ekonornikos modeliai: 2. 2.2. Jungtiniai Arabq Ernyratai.Siq Saliq grupei priklauso Afrikos.[ SiE ekonominds sisternosgrupQ patenka besirystandios valstybds. Afganistanas. Siam modeliui b[dinga stipri eksportindorientacija.Salys.stemos.Sios Salysyra turtingos.skaiiiuolarnos vienam Saliesgyventojui.tiek Japonijoje. kai kuriais laikotarpiais pladiai naudojami barteriniai mainai.Organizacija ikurta naftos kainonrs. Gvatemala) Salys. turindiq naftos iStekliq. Kita ypatybe .

bankininkystes sistema bei kitos finansinds institucijos.be to.2. Bet Siemainaivyko nesivadovaujant rinkos ekonomikos principais.yra naujas istorinis bei ekonominis fenomenas. nusakantys b[sen4.skirtingai negu administracinds-komandinds privatq sektoriqbei ilgalaikE rinkos ekonornikosvalstybes. reuriasi JJ .kr.valstybes. uZtikrinandios efektyvq rinkos ekonornikosfunkcionavim4 yra silpnai i5vystytos. savaranki5kas taip pat kai kurias Salis. kuriq ekonornika ir dabar valdorna i5 centro. del maZq ekonomikos augimo temprl jos ypad paskutiniame sunerimusios deSirntmetyje. pagr[stais auk5tu gamybos specializacijos lygiu. sudarindjamuose vyriausybes. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMIKOSRODIKLIAI EKONOMINS POLTTTKA IR 1.u'is Sis susiformavobuvusiose socialistinese Rytq Europos ir Azijos Salyse.nikos sisternos. pladiai naudojandios reguliuojamos rinkos ekonomikos mechanizrn4 (platq centralizuotq reguliavimq ir politikq ribojandi4 vidinE ir r"rZsienio konkurencij4).Sis modelis apima Centrines bei Rytq Europos buvusias socialistinesSalis.1.taip pat Lotynq Arnerikosvalstybds. vertindama ekonominius reiSkinius ir taikydama ivairias vyriausyb€s ekonornines priernones. 3.imoniq ekonomind veikla. Bet Siq Saliqekonomikosvystymuisi buvo budinga didele infliacrja.Sios grupesSalys. Sio tipo ekonomikos sistemai priklauso Salys. Administracine komandind ekonornika pasiZyn-rejo pladiai i5vystytais mainais. Kiekvienoje Salyjenuolat tiriama atskirq asmenq. ir turintys naujLlprekiq bei paslaugqgamybos. Kinrja). (pavyzdZiui. Pagrindiniai makroekonomikosrodikliai Makroekonomikosspecialistaisavo darbe pladiai naudoja statistikrp. Toddl ekonomine politika.3.2.2.rinkotyros ir pan. Pagal gautus duornenisapskaidiuojami ekonomikos ivairfs statistiniairodikliai. Jie buvo centralizuotaiplanr. susikln-rsios buvusiosSovietq S4lungosteritorijoje. gaunamosjq pajamos. 1. fndZiq. Buvusio centralizuotovaldymo ekonor.rojarni vykdorni. bet kurios vis pladiau bando naudoti rinkos mechanizrnil prekiq bei paslaugq paskirstymui. DaZniausiai. Naujo tipo pereinamoji ekonomika . isiklrusias buvusios Sovietq S{ungos teritorijoje. Starnbios Lotynq Amerikos Salys . kainq lygis ir pan.ekonontika. perejimo tipas. kainos nustalomos ir penkmediqplanuose. pasi|vminti didele gamybos specializacija ir plaiiai iivystytu centralizuotu ekonomikos regttliavimu.turi susiformavusi ekonornikosfunkcionavimo patirti. ISskiriami Sie du pagrindiniai naujo tipo pereinarnosios ekonornikos modeliai: 3.1. b0tinos naujos administracines teisinesinstitucijosbei specialistai.paklausosstruktlra.prekybos. valstybes.

[staigose ir organizacijose. .visi sulaukg darbingo (16 rnetq)uZimti gyventojaiir bedarbiai. q. Nedarbolygis.rinkos kainas. iskaitantdirbandiusfikininkq lkiuose. Zaislus ir t. obuolius.) rinkoje subendravardiklina Salies gamybos apimtis apskaidiuojama.employed) . rinkos kainq suma vadinama bendruoju vidaus produktu (BVP) (gross domestic product. darbingq Jq .sudejus visq prekiq ir paslaugLl. 1. per pagarnintr4 tam tikr4 laikotarp[(paprastai metus). Saliesgamybosapirntis. amZiaus gyventojai (E .tai dirbantys visrl UZimti nuosavybes fonnq imondse. P1 i-osiosprekiq grupdsprekdskaina. naudojant Salies ekonornikos iSteklius.l) i=l vidausproduktas.bendrasis i :1. vaistus. Bendrasiskainq (infliacijos) lygis.makroekonomikos specialisttt pagalba.Visas prekes (irengimus. 3.t.tai ribotq i5tekliq panaudojirnasgarninant prekes bei teikiant paslaugas.. visavertiSkurno ir pasitenkinimo savirni pagrindas. n .Todel tiek atskiras asmuo. y. per Visq galutiniq prekiq ir paslaugq. * i-osiosprekiq grupdsprekiq kiekis. prekiq kainos.prekiq grupiqskaidius.GDP). kai visi galintys ir norintys dirba. BVP= f t.bet ir jo socialin€spadeties. Gaminiq ivairov€ Salyjes4lygoja nacionalinesgarnybosapimties nustatymo problem4 todel natfirine prekiq bei paslaugqvisuma visos Salies baldus..pagamintqSalyjeper tarn tikrq laikotarp[ (paprastai per metus). Darbo j6ga (LF . tiek visa visuomend laimi.Saldytuvus. neturindiqdarbo irjo ie5kandiq. . Ekonornikos poZiuriu darbas . 2. duon4 mastu netenkaprasmds. Trumpaijuos aptarsime. BVP . 2. 2. Lt.Lt. . Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai yra Sie: l. bedarbiq."r'' (l. bei atliekantyskaring tarnyb4. Darbas yra ne vien Zmogauspajamq.Yra ir t. Darbingi gyventojai ne visuomet turi darb4. vnt.labour force) .

tadiau galindios ir norindios dirbti. Todel gamybos apimties kitimo analizd glaudLiarsusijusi su nedarbo lygio svyravimq tyrimu. nesimokantys dienindse mokymo istaigose. kitos . sk. . 35 (1 . nustatomas. 3 ) .yksta netolygiai. Nedarbui apibfldinti naudojami ivair[s rodikliai.Zm.uZimti gyventojai. Kainq indeksas (P .pinga.bedarbiai. sk.2) Trumpalaikiai nedarbo lygio svyravimai yra tiesiogiai susijE su ekonomikos raida: gamybos apimties maZdjimas sukelia nedarbo lygio didejimq o gamybosapimtiespadidejimas. P = & x 1 0 0% . Sie procesai r.price index) * kainq pokyiiq kaip bazinio esamuojulaikotarpiurodiklis. sk. nustatantkainq pasikeitimq b0tina Zinoti bendrqiikainq lygi.tai nedirbandios Nedarbo lygis (U. uZsiregistravg gyvenarnosios vietos darbo valstybineje darbo birZoje kaip ieSkantysdarbo ir pasirengg profesiniammokymui.: E .esamqjqmetq kainq indeksas. . santykio su visa darbo jiga procentindi5rai5ka.darbojega.tai vieno rei5kinio dviejq b[senr-1 Indeksas (index) palyginimo rodiklis. Realiame gyvenime kainos nuolat kinta: vienos prekes brangsta. bet darbo nerandandiostinkamo darbo. kainq lygis. Bendrasis kainq lygis (gross price level) .Zm.tai nedirbantys darbingo amZiaus darbingi asmenys.nedarbolygis. U .Bedarbiai (U . Zm. be to. % (1. rate) . Tikriausiaindrasuddtingesnio. sk. x100 . U .maZinanedarbolyg1. kaip kainq visiemsopausklausirno. augirnas.. tame tarpe JTO specializacijoje Tarptautineje darbo organizacijoje.atvirk5diai.nedarbo LF . U.Zm. po dia P .unernployment jegos. Tod6l.tai vidutinis pasitelkuskainq inclekszl. apskaidiuojamas ir lyginamojo laikotarpiosantykis.unemployed) . .=fl x l o o% LF dia lygis. Pladiausiai naudojamas.. 3.

Pt-l L l4 (t.4) tempai. 2) apskaidiuoti [vairiq veiksniq itak4 ekonominiq procesq pokydiuose. Kai kainq indeksas sumaZdjapalyginti str baziniq metrl lygiu ( 100%). infliacij4 o sumaZejirnas. galirna: Kainq indeksr. perkamosios galios srnukirnu. PavyzdZiui. Defliacija (deflation) . IRp.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq kai lygio maZejimas. kuriuos priimta vadinti (faktiniais) esamaisiais . rodo prie5ingai defliacij4.inllation rate) nustator.infliacijospadidejimo .tuomet. PavyzdLiui. turtingiausiose kiekvieniemsmetarnsi5 4) jeigu indeksq reikimes apskaidiuojamos eiles. palyginti su lyginarn4ia baze. Kaintl indekso didejimas.Kai metq lygi kainq indeksasanalizuojamulaikotarpiu vir5ija bazinir4 (>100%). 0 . I .baziniq rnetq duomenys. Inlliacija (inflation) . kaip lnfliacijos padidejimo tempai (lR . bei su nonnatyviniais rodikliais. galima apskaidiuoti Salyje pagaminto produkto apimties. p i g y v e n l o j qi S l a i d q r e k d r n sr p a s l a t r g o n rs i g y t i a r i r r v e s t i c i n i t l i i5laidqir t. 3) ekonominiusprocesuspalyginti ne tik su praejusiulaikotarpiu (lyginantlaiko atZvilgiu). kr. pokydiusper rnetus. tuomet galima atlikti lyginarnajsjq kitimo analizE.kainq lygis SalyjemaLeja. lRo..r l) nustatyti [rnonir4ekonorninitl procesq pokydius. idomu suZinoti ne tik Lietuvoje pagaminamo nacionalinio prodr-rkto vienarn gyventojui per metus apimti. PavyzdZiui. galima nustatyti. bet ir Baltrjos Salysear pasaulio valstybese.ni kainq procentinispasikeitimas: = Pt-Pt-t xl00%. tuomet galima daryti i5vadq.prekiq ir paslaugqbendrojo kainq piniginio vicneto pasireiSkiantis lygio pastovusdidejirnas.rrie naudojami kaip lyginarnoji baze. pakitus kainouis ar garnybosapirndiai.lyginamqjq rnetq duotnenys. bet ir su kita valstybe(lyginanterdvds poZihriu). prniginio vienetoperkamoji galia kyla.esamrjqmetrlkainos. kaip pasikeite nacionalinio produkto apirntis Salyjeper metus. P1.t.t. kad kainq lygis per 5i laikotarpi padidejo.P11 baziniq uretqkainos.

2. . .-1 praejusiolaikotarpiokainos. nedarbas. ekonomines l. tikslamssudaroma Suformuluotiems Demokratinese visuomen6se Sie tikslai nustatomi ir ekonourtne politika vykdoma per rinkimr4sisternE.visuotinevisq Saliesgyventojtl g e r o v e " . politiniai ir norminiai. kai politines partijos turi tuos padiustikslus (pletoti ekonomikq maZinti nedarb4 mokejimq balans{. kuriq negali uZtikrinti rinka. sumaZinti nedarbo lygi 2. makroekonomikos 1. priemon6sir problemos politikosruo5imas reikalauja tiksliai nustatytisiekianrus Ekonominds tiksh.P. dia =Ixl00%: pt I (1. Ekonominds politikos tikslai igyvendinarni. ) l . kuriuos galiausiai nustato vyriar"rsybd.esamojolaikotarpiokainos. kurias gali i5sprqsti ir politikos tikslar. kiekvieno i5 Siq tikslq kontroliuoti infliacij4 subalansuoti priklausornainuo to.infliacijosdidejimoternpai.0yo per metus. . Todel tikslai yra ivairiq politiniq pallrjq diskusijq objektas. Ekonomin€s politikos tikslai (goalsof economicpolicy) kiekybi5kai i5rnatuojamitikslai. problernos pladiau analizuojamos 10. PavyzdLiui.2.Tikslai. balsuojantuZ tam tikr4 partijq. e f e k t y v u s pati rinka. tiksline funkcrja.. . e f e k t y v i o s r i n k o s e k o n o m i k o sk u r i m a s " . taip: lnfliacijosdidejimotempainustatorni ..siekiantpadeti atskiromsgyventojq grupemskitq Zrnoniqgrupiq sqskaita. infliacija * 2.. I I ir l2 skyritrje. naudojant tam tikras politikospriemones arbajq derinius.o t r ^ J.rs. politikos tikslamskelian-ri reikalavimai: 5ie Taigi ekonomines Tai gali b[ti tik tokie tikslai.Netgi ir tuo atveju.5) lRj. kokiq paZiurq parlijos atstovai igyvendinimas skirtqsi yra dorrinuoja vyriausybeje. P. negali bIti ekonorninds leidZiantiskontroliuoti jo 2. svarbiausios Ekonominis augimas.0 "/o per metus.t. . nes jie i5rei5kia paZi[ras i tinkarniausi4 pajanrq paskirstym4. . padidinti ekonominio augimo tempus 1. Ekonomindspolitikos tikslai. Todel tokios fonnuluotds. kuriq negalirna realizuoli rinkos mechanizmu. gamybosveiksniq paskirstymas" t. vykdymq. Tikslas turi buti kiekybiSkaiiSmatuojarnas.kaip pavyzdliui.

Ekonominds politikos priemonds (means of econoutc policy) . kuriti naudoja centrines bankq ir finansq [staigos bei tarptautines organizacij valiutiniq santykiqsrityje. Tikslasbendriausia veiksniq.vyriausybesnustatytq politikos tikslq vykdymas tarr tikrais politikos irankiais. kaip fiskalin€.rliuodalna ekonomik4 gali naudoti vienas ar kitas politikos priemones.Saliescentrini<-r banko politika. leisinitl Valiutind politika (currencypolicy) ir organizaciniqpriemoniq bei formq visuma. TikslLrs ir priemones susieja kiekybiniai santykiai. DaZniausiai naudojami tokie lrankiai.Tikslai ir politikos priemones veikia tik toje padioje ekonornineje sisternoje. kuriuo siekiama per biudZeto i5laidq ir procesus. pajamtl santyk[reguliuoti makroekonominius . kad tikslai sufotmuluoti ir i5matuojami. Monetarind politika (monetarypolicy) . ankstoturi numatyti. 38 . funkcionuojandioje pagal rinkos ddsnius.toddl. kuria siekiama igyvendinti vyriausybes ekonominius tikslus pinigq kiekio ir (ar) palfikanq nom]os regr"rliavimo budu. Valstyb6s biudZetind politika (budgetary (governrnent) policy) vyriausybes rengiamas bei realizuojarnas priemoniq planas. kuriornis valstybe keiiia bendrajq paklar"rs4 maZindama ciklinius gamyboskitimo svyraviurus ir siekdamavisi5ko uZimtumo. Tinbergenas Nobclio prernijoslaureatas Janas ekonorristas. regr. taikydamabet kuri4 reguliavirnopriernonq.s .kaip ir kadaji prades Nd viena politikos priemond neveikia tikslrl tiesiogiai. Tarkime. os fi nansines Kiekvienos i5 Siq politikos priemoniq poveikis bei jo efektyvumas yra konkretus.o tiksline tunkcla susidedai5: k . Vyriausybe.rinkos fonna iSreiSkiamas vyriausybes.. susijEs valstybdsekonornikosstrategijosfonravitntt ir su sudetingas atitinkamqpolitiniq sprendimqpriemimu.elementq. Tikslines funkcijos sudarytuasprocesas.nekontroliuojarnq garnybos apimtimi (bendruoju vidaus produktu arba bendruoju nacionaliniu yra pajamomisir ZymimasY.vyriausybdi5 veikti. r b i u d Z e t i n d n o n e l a r i nie v a l i u t i n e o l i t i k a ' . sutrurnpinimas kilEs produktu) arba gaunarnomis I Siuolaikines ekonornikos politikos teorijos pagrindus parenge 2yrnus olandq (Jan Tinbergen).visun-rapriernonitl (1'rnlr. Fiskalin0 politika (fiscal policy) .ekonomin€spolitikos priemoniq ir n . valstybes p r.ekonorniniq.1 natnq ukiq apmokestinimosistemabei vyriausybes ir i5laidq politika.

kito. Ayi m ..veikiandios kurios nors ekonominds politikos kintamojo pokytis.x .kaip vystyrnosi temose. Nustatyta.z . ekonomikostikslams daugeliu aivejq Valstybespoveik[ siekiarniems apibhdina multiplikatoriq sistema. .. .. ji sqlygojandio. vadinarnajai Ekonomind politika tik padiais bendriausiaisbruoZais parodo kaip pasiekti pageidaujarnqtikslq.7) AY. ir rinkos kintamqiq (kai i:1.bendrasis Politikos priemon6sxi 0:1.leinandios" rinkos sistem4. . . Rengiantbet kuriq valstybingprogramEdidelis demesysskiriarnas triadai: tikslq.. o ekonominio augimo stimuliavimui tikslingiau naudoti fiskalines. x. tolimesnese rezultatui. monetarinds I Pinnasis ekonomikos politikos priernoniq efektyvurno problernq iStyrincjo RobertasMandellas(RobertMundell). ... Vyriausybei.. a ) dia vidausproduktas. . priemoniq ir rnultiplikatoriq ana\izet. (1 .ruoSiant politikos priemoniq efektyvumasyra skirtingasr.. .. amerikieiiq ckonornistas 39 . . . Tuomet bet kuris tikslas Yi x1.. i 6xj dia (1.bendrojovidausproduktopokytis. o ne politikosprietnones. poveiki ekonominds politikos tikslams .i5 anglq kalbos ZodZio . . A\ . 6 ) Y i : f ( x 1 .. pavyzdLiui.yield" .. Multiplikatorius (rn . .multiplier) . Ji parodo valstybinio ekonomikos 1 reguliavimo veiksmingumq ekonominespolitikos priernonds. yra tarsi valstybinio reguliavimo filosofrja. k) yra daugybes znfunkctja: zt. s) poveikro tikslui Yi ef'ektyvumE parodornultiplikatoriusrn1.. i= . Y . reali4 politikq reikia sprqstikonkrediasproblernas. .rnonetarines infliacijos didejimo tempe negu Salies biudZeto politikos priemones. . politikospriemoniq ..Tai bus analizuojama Multiplikatorius apibudina ivairius tikslus ir ekonominds politikos priernones.. lvairiq politikos priemon€slabiau tinkamos reguliuoti kad.rodantis vieno rezultatinio kintamojo dydZio priklausomybg nuo kintamojo poveikio.derlius. \ 2 1 .koeficientas.

naujq uZsakyrlq apimtys apdirbarnojoje pramondje. kuria.. Pinniausia siekiama kuo tiksliau sudaryti uZdaros ekonomikos bendrosios paklausos rnodeli.ivertinamosvyriaLrsybes i3laidos. Eksperimentiniusmetodus. 2 . investitoriqinvestavimo ketinimusir pan.padedandios nurnatyti b[sirnqjq ekonomikos kintamqjq vertE pagal dabartingvertg tam tikrq statistikosskiriarnqjq. 40 . Tikslesni. Barometrin€sprognozds. Sudarytqmodeliq apskaidiavimui butina tobula kompiuterinetechnika.geresni rnodeliai apimaiki l0 tfikst.3. norint nurnatyti b[sirnuosrr:s ekonomikosposlinkius. 3. Norint prognozuotibendrasekonomikosir rinkos s4lygasreikalingi: t .ivertinantirodikliLlkitim4 ir ekonornikosdesnius.l Prognozavimas (forecasting) ekonomikos ir rinkos sqlygrt nurnatylno sistema. kuriais galima nurnatyti naujq gaminiq paklaus4ir t.ne tik analizuotiekonomikos prognozuotiperspektyvil. Ekstrapoliacijos metodus.teigiama. bet ir Ekonomistqtikslas.jog istorinesraidos kryptis. parametrq.universalinirl pardavirnq apimtys.1. Causls ir tikslris statistiniai duomenys. Tuo padiumetu sudaromi galimi variantai.t.galima taikyti ivairius prognoziqmetodus: l. kai. menesinis pajamq kitirnas. 2.irengirnq [sigijimo iSlaidos. Apklausos technik4 naudojantis interviu arba pa5tu iSsiuntinejant anketas ir apklausiant varlotojus bei investitorius apie b[simuosius pirkimo ketinimus. priimdarnasprendimus. norint keli apytiksliaiapskaidiuoti bfisimas i5laidas.jq. Siekiant sLrdaryti tikslesniusrnodelius. analizuojarnas ketvirtinis bendrojo nacionalinio produkto kitimas.taikornaanalize.mokesdiaiir t.t. Siuo atveju. Tobuli matematiniai rnodeliai. blsimqlq bendrr.2.pavyzdLiui. vafiotojq pirkimq. Sociologiniaityrimai. naujq statybq. b[dinga praeidiai.naudojamadaugiau kintamqiq. apklausos apie galimq i5laidqapimtis. Siuo atveju prognozes grind'Ziarnos nedideliqvarlotojq grupiq (pagal kurias nustatomasdaugumos vartotojq poZiLris i naulas prekes) arba dideliq vartotojq grupiq bandomosiose rinkose pirkimo rezultatais. rerniasivyriausybdir verslininkai. tEsisir ateityje. Ekonomikos prognozavimas procesus. 4. pavyzdZiui. asmeninir4 parduotuviq materialiniqvertybiq atsargqpasikeitimai..kintamLgq Norint ivertinti b0simasekonomikossqlygas. netiriant prieZastiniqry5iq tarp kintamr.

roto. su ja Sakoje. l5tekliq ir produkcijos apimties metodus. Kiekybiniai metodai analizuoja objektyvius ir praejusiolaikotarpioduomenis. kintamqjq dydZius.regresijos Ekonometrijosrnodeli gali sudarytiviena. 1. af . dia kiekis. reikia numatyti paklaidosribas. bet daZniausiai kelios ar keliolika lygdiq. kintamuosius. pajamos.veikianiius priklausorn4 Pavyzdiziui. rodandiqvisus ar bent pagrindinius prieZastiniusrySius. kuri reikia numatyti.skirstorniI kokybiniusir kiekybinius(Zr. b.Kokybiniai.gaunamos koeficientai. PavyzdLiui.A gaminiopaklausos Pa-Agaminiokaina. o .ret Prognozavimo metodai priklausomai nuo to. a. susijusioje. koki4 ltak4 paklausos sElygrl pokydiai vienoje pramondsSakojepadaryspaklausosir pasiDlossqlygomskitoje. naudojam4 DidZiojoje Britanrjoje bDsimajam ekonomikos veiklos lygiui numatyti sudarodaugiaunegu 600 lygdiq..). Remiantis kokybiniais metodais. Visi prognozavimometodai yra ekstrapoliacinio 41 . Tuomet: Qf:u+bxPe+cxY. tod6l prognozuojantvisuon.daZniausiai atitinkami modeliai.rdoja subjektyvhs.q nuojaut4 nuomonQ ir pan. prognozes galirna sudaryti per trumpesnilaikq. ji susiejamasu Sio gaminio kaina (Pa) ir gaunamotnispajamontis (Y). c . Ne vienas prognozavimometodasneduodavisi5kai tiksliq rezultattl. parodantysekonomikosveiklos ar prekiq paklausosnurnatom4 kitim4 ateityje.5 pav.Jos padeda i5siaiSkinti.kai pasitelkiamosi5tekliq ir produkcijos apimties lentelds. nustatant nepriklausornus kintamqli. makroekonomikosprognozds modell. Y .pagal kuriuos sudaromi patikimus.metodaiprognozuojant .nustatantbusirn4 A gaminio paklausos kieki (Qf ) . kadangi nepriklausomi kintarnieji vienoje lygtyje yra veikiami kitq kintamqjq. Ekonometrijos modeliai lygdiq fonna sujungia kintarnuosius.rodandiospramondsSakqsantykius. arba nar. Sprendimai daromi.). kokia informacija jie remiasi.kr. numatandius busimuosius ekonornikos kurie su jais susijE kitus kintamuosius. 5 .rriems bhdingasnuolatinis ry5ys su Siaisekonomikoskintamaisiais. todel ir prireikia daug lygdiq. Svarbiausi skiriamieji .iSanalizavus prieZastiniaisrySiais. Ekonometrijos metodus.tai kapitalo investavirno ar naujq statybq planai.jautrid' informacij4 (darbr.

tr gautos stebint vienq rei5kinio dalf i3plediamos pobficlZio(t.juos tikrinant vieno ar kito budo patikirnrrmq' galirnanauciotiir kartr.1u.retodus' aiSkinamuosttts' sekq analizd) ir pagal laikotarpiq cluomenis (duomenr-1 PraktiSkai tarplrsavio rySit1 radimo metodus (asocialyvus prognozavimas)' n"udo. aclministracijos' nr.rs pagal prad'lttstt'1 Kiekybiniai . dalims).jq valdymo leisingus tikitis. grindZiamas nuotnonttnts' Saltiniq intbr'racija Sio. kad jis dr'ros toddl neverta Jii pagrindas.r esmd. sLrrinktai5 [vairiq vaclybininkq' pardar'6jq' ekspertrl (vartoiojq apklausa.subjeklyvi.r.y.-. ne.u. sprendimtls' problernrl visq iSkylandiq Prognozavimonretodai Kok-vbiniaimetodai Nuotnondtnts grindZiarri uretodai Kiekvbiniai metodai Duotnenqsekq analizc NaivusispoZiIris vidurkiai Slankieji Asociat-vvus prognozavitrras ticsinc Paprastoji a regresij regrcsine Sudetine analize Ekor-rometrir-riai rnodeliai Vartotojq aPklausos Pardavejqnuotnone Vadybininkq ir personalonuolnonc Eksponentinis iSlyginirnas Duomenqsckos iSskaidymas Kiti rnetodai prognozavimolnetodai 1.iidabartiniaidesningumai prognozavtmas) Tarpusavio ry5iq radimo metodo (asociatyvusis ir darandiqitak4 ekonorniniams susijusiq uienusur daugiar. Nustatant tokiq ekonorniniq lygtl ar lyeiiq sistemq' rocliklio rnatemalinE tendencijqreikia sudaryti "Prognozavit".tiekkiekybiniaiprognozavirnonretodai. i5vaclos.rotnonds). Kokybiniai metodai apirla prognozes.nustatorna procesq Vystylnosr rodikliams kintamLiq.".5pav.a tikslusmokslas.-'itiekkokybiniai. prugnords esmd .skirstorni i prognozavimo n. ytn ivairrq sprenclimq pri6mimo ir . kiton. Pagrindiniar A' . esme Prognozavirno pagal praejusitl laikotarpiLl duomenis kintarr-rojoct-yozioreik5mes-numatymas<larantprielaid4kadkitidydZia perkeliami ateitl' i nekis.

XVIII a.tautq gkiinbmin€r paZi6ror ANTIKOS EKONOMINE MINTIS Scnov€s Graikijos eLononrini mintir ( Ksenofontas 430 354m. tinkarnil tik lkio atvejarns tikslams.suteikiajarn vis glaudesnitatpusaviosqrySlir tikslurnq.). pr. klasikines politines ekonourijos n-rerkantilizrnas.: Krnonqtcis€r :: : (kanontninkai) (XIl r XlVe) m i n t i s( X V . Kr.I a. p r .ekonomikosteorijos Siuolaikin6s 1. Velyvqjq viduramZiq ekonomine mintis: ankstyvasisir velyvasis fiziokratq teorija.cs. (seniausieji Antikos laikai). Kr. Siuolaikindekonomine neoklasikineKembridZo mokykla.l pailurcs gkonominis.2. ) C i c e r o n a s( 1 0 ( r.).XIV a.) P l a t o n a s( 4 2 7 3 4 7 m .jI nuolat pledia. e. II puse.). iki mintiesprieSistore l.) Katonas (234 .). K r . Klasikin€ ir kitos svarbiausios 1.). 1.4. p r . uZuomazgos 5.1.X \ ' l a . taut.XlV T o n r a sA k v i n i e t i s ( 1 2 2 5 1 2 7 4 43 .'. ekonornikos ll pusdsnaujausios E K O N O M I N E SM I N T I E S P R I E S ] S T O R E senov.ilgq 1aik4buvEs teiginiq ir patarimq. ) a. m. teorijos (XlX a. nuo XVlll a. Antikos ekonomine 3.istorindmokykla. Ekonominds mintis (V a.. K r . ) Aristotelis (384 . ar atskiriemsSalies pradedasuvokti visq ekonorninigyvenimq o dabartiniulaikotarpiu. pr. . teorija. 2. (XV . p r .apibendrinimu.4."' Scholastike (XIl :. Senavis lndlj0s.149 m.4 3 m . K r .XIX a.) . Ankstyvqjrl ir viduriniq amZiqekonominemintis (ll .monetarizmasir XX a. 4.322 m. Ekonornikos mokslo raidoje galirna iSskirti tokias stadrjas(Zr. ) NlINTIS AMZIU EKONOMINE ANKSTYVUJU VIDURINIUJU IR Ankstyryosio5 krilisiionybds ckirubnidt mihtii {lI :Xl a. keinsizmas. pr.f [rpto.6 pav. mintis:marZinalizrno 6.) V a r o n a s( l 1 6 2 7 m . Kr.'-: .2.XX a. pr. Naujqiq amZiq ekonomindmintis: klasikinepolitin€ ekonomijair jos kritikai (Xvlll . KrikiCion!lkaqis frornU ligyas '' (X'XUaJ. Ekonomikos mokslo raidu Ekonomikos mokslas.).

Ro5eris 817 1894) 1 K .1 6 4 1 ) Antuanas de Monkretjenas (1575 162l) Z a n a s B a t i s t aK o l b e r a s( 1 6 1 9. O v c n a(s 7 7 l 1 8 5 8 ) l Ekgnominis.1 6 8 3 ) Fiziokratqteorija (XVIII a.Furje R .) . o m a s R o b e r t a s N { a l t u s( I 7 6 6 .litin0 konomija (XVIll . T D Z o n a sS t i u a r t a s M i l i s ( 1 8 0 6 l t l 7 0 ) K l a s i k i n d s p o l i l i n f s e k o n o m i j o sk r l t i k a l X t X a . .) ( T o m a s N { a n a s 1 5 7 1.) l-ransua Kene ( 169. (1772 1837). S. Z a n a s B a t i s t aS e j u s( 1 7 6 7 I t t 3 2 ) .1 7 1 1 ) NAUJUJU AMZIU EKONOMINE MINTTS Klasikint po. rornantizmas ) (i 7 (s L . P r u d o n a1 8 0 9 1 8 6 5 ) Nlarksizmas ( K.l 7 8 l ) T a.vELYVUJUVTDURAMzTU EKONOMINE MTNTtS A n k s t v v a s i sm c r k a n t i l i z m a s t X V l * X V l l a .1825).1) A n a s R o b e r t a s i u r g o ( 1 7 2 7.) Utbpinis gocializmas (1789 1846) F.1 8 2 3 ) .P j c r a s B u a g i l b e r a s( 1 6 4 6 . (I F.I V I I I Viljamas Poti (1623 1 6 8 9 ) .H. S i s m o n d 1s 7 3..Listas A. Vdlvvasismerkantilizmas (XVIII a.1 8 .Hildcbrandas 1878) (1760 H. { 2P.l\Iarksasl8l8 -' 1883). K n i s a(s 8 2 1 -1 8 9 8 ) (1812 B.XtX a. Z . .. S .Nliuleris(1779 1829) (1 V. I t j 3 4 ) .Engelsas820 I 895) .1 177.) c A d o m a s S m i t a s( 1 7 2 3 1 7 9 0 ) D a v i d a sR i k a r d a s( 1 7 7 2..) K l a s i k i n € s p o l i t i n d se k o n o m i j o sp i r m t a k a i ( X V I I .Sen-Simonas . .

1946) Monctarizmas lcikagosmokykla) M. (1840 1921).Nliticlas (1 ( DZ.stuolatrtNl.Vcblcnas \ctobulos konkurcricijos tcorijos (r857. : : .Vizerisl85l .1926). T i u n e n a s1 7 8 3 1 8 9 0 )H . P i g ( 1 8 7 7 1 9 5 9 ) s Istolind mqkJ:kla : .Nlengcris ( A.S.I 866). Kurno ( I 801.Vagneris ( 1 8 3.1-l9l0). N l a r i a l a ( 1 8 4 2 1 9 2 4 )A .Fridnrcnas ( r 8 7 4 -1 9 . marZinuli2mo rcvoliuiijosetapas . Knapas ( 1 8 4 2 -1 9 2 6 ) V.Robinson I 903.Btm-Baverkas K.R. ".B. u A .l9ti3). Z.929) 1 DZ.Pareto (1851 1926) K.eemberlinas 899. .E. O. i .1 9 1 7 ) s NI.1967) Keinlizmag (l J. EKoNoMINE MINTIS XIX a. S .Smolcris ( 1 8 3 8 -l e l T ) A.g*HljT|su:ltono Marlinali2mo teorijos pirmtakai ( 1 .Valrasas 83. F. + 8 ) .K. I puse mikot mok)klos It arlin alizmas. J .1877).l 9 ' 1 5 ) V. i Vokieliq mokykla G.Veberis ( 1 8 1 6 -1 9 2 0 ) G. tl puse XX a.Vikselas mokyklossusiforinavimas altrasis Nioktasikinis ekonqmikos. (l tt35 V. V. C o s c n a(s 8 1 0 .Keinsas 883. r ' .Diupuji (l 804.Komonzas ( 1 8 6 2. (1 A. (1848 1823).I 8S2). ' . . (amerikiediq istorjnOmokykla)' T.N{.DZevonsas .1 8 5 8 ) . psichologinis tnatcmatints ir mokyklq SubjcktyvistinAs rcvoliucijos etapas atsiradimas pirmasnrarlinalizmo (1851 l9l4).2lombarlas ( 1 8 6 3l-% r ) lnstitilciohalizmas .

Harodas. F. D. E. Ncoliberalizrno.iq problemqtyrimas ir analizejo deka perZenge uZdaro 46 . . A l l e . 1515-1621)pirmq kart4 literatfroje panaudojotermtn4 kuris veliau buvo ivairiai traktuojarnas.'kCinslzma Keinsizmocvoliucijos teorijos ' . ' f o f l e r i s . D. . L e o n t j e v a s .XX a. visuomen0 PoindustrinE D .F . uZsieniokapitalo isiverZimo. jos mintiesraidair Zymiausi atstovai 1.Bortkeviiius. N. R.Minskis.Belas.SardZcntas.. .rija". angliSkasis kairysir.I{utas.V . R. multiplikatorius ekselcratorius.Spengle ris.Gclbreitas plitra iSlyginimas. daugelyjepasaulio Saliq ir ekonolnija hkio mokslu. DZ.Tobinas. E. B e l a s .Klarkas.kaip nacijos geroves sistema. E. F.skirtas karalienei" monarchui pataria.Trifinas. R.Laferas. Z.Politinds ekonomijostlaktatas. A. C. R . V.Anthuan. R.Politines ekonomijos atsiradirnas -no vardu siejamastik formaliai. L.Drekeris. E. Neokeinslzmasi. neomarksistinis D.P.Robinson.Aronas..Hansenas L. K.Kaldoras.Hajckas A. Saltinio.ncorikardinis.Kantoras T.Sibata O.Patinkinas.Monkretjenas savo darbe.Lukasas.Srafa.ekonominitl paZiurq pabreZianti mainq ir prekybos. kaip valdyti valstybds turt4 ginti . P. S o l o u .Ntachlupas.Erchardas DZ.Mizesas.ekonomirrds R.M .Debro. nes politine ekonomija kaip isi5kai savaranki5kai XVIII a. (Monkretjen.NIasuda Racionaliis l0kcsiiai L. d upos.Tofleris. Merkantilizmas (merkantilisrn) .valstybine rcionalineekonomija. ekonomikos R. Fok_einsizmas: amg{ikiefiikasis. Feldstainas. bei aukso svarbto ypad skatinant eksporlq ir nepalaikant importo.R. S a m u e l s o n a sD Z .KIaucris.6 pav.Hcilbroncris lnformacinA visuomcnd Neoleinsistine sintezi P . D. KozoUno. Ekonorninds prancfizrt rnerkantilistas Antuanas MonkretjL-nas l6l5 m. H i k s a s . K.politineekonon. P U S E tcorijos socialin is-institucinds evoliucijos.Domaras.

remiantis sprendimq gerovq.SmitaspabreZe prana5umusir apibldino rinkos rnechanizmofunkcionavirn4.. Jeigurinkq nereguliuos prekesir paslaugas. jog rinkos jegos turi i5laikyti bendrosios paklausos ir bendrojo nacionalinio produkto pusiausvyr4. reikalingas nukreipsgamyb4 tais keliais.ekonon-riniq pa2irrrtl mokykla. . darbininkq ir kapitalistq.ekonomijos")ribas.kuri sukelia maZa bendroji paklausa. 1123-1190) ...atsiradim4. reikalavusi pripaZinti Zemes ukiui pirmenybq Salies [kyje.Jis pabreZe. pokydiqprieZastis. iSleido knyg4 . paklausos bendrosios pinigLl kiekio pokydiai. kaip trediasisZmogaus Fiziokratizmas (physiocracy) . Aclamas Srnitas (Srnith. 1623-1681). kr-rrie .Klasikinesekonomikosteorijoskurejai neige nedarbo.Sis laikotarpis paZymbtas dviern svarbiaisekonominiaisdarbais.Srr-ritas darbo teorij4 kuriq sufonnulavo anglq ekonomistasViljamas Petis (Petty' kad darbasyra vienintelis ir tikras prekds Williams. tuornetiiole valstybe. jei monetariness4lygos yra stabilios. Adam.leiskiteveikti) iteisinirnrl teises ir prigirntines 2. o pramonQ ir prekyb4 vertinusi kaip prekybos uZ bei Sakas pasisakiusi laisvosios neproduktyvias (lasser faire. kele klausim4 kodel rinkos mainomosios (norninalioji) kaina paprastainesutampasu tikrqia prekiq kaina. pakelsvisuomends Si teorija bande parodyti. Fransua.. ir taip sukurtiekoltorlirrq s4veik4galimaislyginti.garnybos ir rnaterialiniq gerybiq paskirstyrnas tary Zerr-rvald2it1. prigimtiesir prieZasdirl .klasikinis politines ekonomijos pradininkas 1116 m. 1694-1114) . (tikrosios) vertds lnatas. Bet kuriuo atveju tikroji kaina priklatlso nuo paklausos.feodalinio natflrinio hkio (. L Fransua Kene (Queanay.galimybg. kad darbininkq ir kapitalistq atskirq rinka. kurios esrnd '.pagrindind vyste darbinesvertdskaip sudaiktinto savo darbuosetoliar'r A. darbopasidalijimoir specializacijos Savo knygojeA.rics) ekonornikos idejq rnokykla.leiskiteveikti" aplinkojekonkurencija gerovQ.klasikinespolitines ekonornijos.pranc[zt1 lentelq" (1758 m.y' su .Jis teige' kad jeigu gamintojai gales laisvai siekti pelno. teige.jt1 nes mainomqjaverte. politine ekonomija pradelo tyrineti valstybdsukio problemas. gamindarni prekes ir teikdami rinkos jegos garantuossqlygas ganrirrti tuomet nematomosios paslaugas.Skotas.Tautq 1urlo krypties naujosteorines kuriojepagrinde tyrindjimas". kad rinkos ekonomika gali b[ti stabili. Klasikin€ ekonomikos teorija (classical econon. t.Ekonorninq proto k[rinys po ra5toir pinigq iSradirno. Ekonornikos mokslo atsiradimas siejamas sLr XVlll a. kuri ivertinta fiziokratLlatstovas isleido .). viduryje kilusia ekonorniniq tyrimr4stambinimo tendencija.

bhtina padidinri bendrqjqpasi[14.David.faiiau.Politines ekonomijos rraktate" (1g03rn. Todel. tai nekintandiovertdsmato nustatvmas. . kad darbas visada nulemia vertg.tono. iSt.l) rinkq neturi kistis varstybe.1or'p.t kurios prekesvertd asmeniui. 48 .r .i. paskirstymEpaskelbgssvarbiausiutyrimo objektu. negu nuosmukioar stabiliosekonornikos busenoje.neru' l buti tiesioginio ekonomines veiklosvarstybinio reguliavimo.. t. Rinkos mechanizmas apib[dino naui4 ekonornikossistern4 kuri tuo metuJau pradejoatsirastipramoninese Vakarq valstyb€se.Rikardas.).y. garnybos desnius skelbe esandiusnatlralius ir amZinus.politin.. To'ras Martus (Malthus.kJd srstema veiktq. Prancuzq ekonomistas Zanas Batista Sejus (Say. savanaudiskas 2) gamintoiq elgesys gali buti panaudotasbenJram labui.Gyventolq skaidiaus desniotyrinejimas"ir 1820 m. Tadiau. kai dar nebuvo kapitalo ir privatinesZemes nuosavybds. didejant pakraLrsai.. o paskirstymo desnius .. kurg jis gali pirkti uZ iq irba guuti. ku. parasEsknygq .lel . yra kaip tik pakankamasnupirkti vis4 pagarnint4 produkcii4.numadiusia'r pakeisti kitus <taikt"us. PaskutinisZymiausias sios mokyklos atstovas buvo DZonasstiuartasMilis (Mill' John Stuart.RikardasdarbindsvertesteoriiEvyste toliau ir pritaike siuolaiki'ei ekoromikai. knygas ..in. A.darbo uZmokestisdidesnis kylandioje ekonomikoje. yra lygi iq ! darbo kiekiui.snis (Say's Law) . tai kaip paai5kintiSiosvertespasiskirstym4 tarp ivairiausiqvisuomenes klasiq. kuris' jeigu i5leidZiamas. kuri4 bande issprgsti D.iOq.t.Smitasteige. ( D. 1766_1834). kad bendrojo nacionarinio produkto gamyba duoda tiksliai lygq tai produkcrjai pajamq kiek[ (darbo uimokesdiai]peinas rr t. Tai rei5kia. norint pasiekti nacionalindsgamybos visisko uzimturno lyg[. 17gB . Thomas..politines ekonomijos principai" 1848m.rid[re ...Srnitasdare isvad4 kad vertes desnisveike tik pirmykstesevisuomen€se. . tgiz'm. tLrrib[ti patenkintosdvi sqlygos. 176l-1832). Jean Baptiste. { tolimesni klasikinesmokyklos vystyrnqsi svarq indell ine5e anglq ekonomistaiDavidas Rikardas(Ricardo. Pagrindine problema..Smito rinkos teorijq ir suformulavovadinam4jISejausdesni: Sdjaus d.t b. Juk visa sukurta mainomoji verte turi priklausyti iarbininkui. to.). o jos pasiskirstymas tarp klasiq yra vertesdesniopaZeidimas. Jis pripaZino. todel A.visuomeninius ir istorinius.u priestaravirnu: jeigu mainomql4prekiq vertg sukuria savininko pirkras darbas.bencrroji pasiula sukuria sau lygi4 bendrqjqpaklausq.o.) isvysteA..Politines ekonomijos ir aprnokestinimoprincipus" ii.' jeigu klestes konkurencija. I 806-1873).pur". rsreidgs .. rZi2_1g23).

kurioje didZiausiakapitalo dalis priklauso vyriausybei. kad prekiq paklausa nera darbo paklausa. o ne darbin6svertes desni. o politine j. figlra. kapitalizmo vystymosi baigtinurno. Georgas Fridrichas Knapas(Knap.Ji siejamatiek su pirmosios (1840-1860 m. kad vertd priklauso nuo gamyboska5tq buvo kritikuojama. Wesli Kler. Karl. Kiek veiiau i5rySkejovokiedir. kad nera bendrq vystymosi ddsnir4. kaip kad teige Z.ranticism economics) of ekonomikos teorijos. tiek ir su antrosiosvokiSkqq istoriniq mokyklq (1870 m. tarptautines prekybos atveju). vdliau ekonorninis rornantizmas. ir atstovq . E.rs. Fridrich. 1874-1948)) teorijomis jtl Zymiausir"jq veikla.Sejus.paklar"rsospasihlos DZ. Jo. 1842-1926)) bei amerikietiSkosiosistorines mokyklos (Torsteinas (Webllen.tai nacionaline Istorind mokykla (Historical School) ekonomikosteorija. kritikavusios klasikinq ekonomikos teorij4. ir veliau) (Gustavas Smoleris(Chmoller. lll9-1829). Jis irode. XIX a.ekonomika. F. kaip D.Torstein.) (Adomas Henrichas Miuleris (Miuller. Si teonja kure ir pletojoekonominius pasiulymus srnLrlkiajam Likiuiginti. l8l8-1883). pabaigojepastarasis 49 . Kaip atsvara klasikines ekonomikos Salininkq veiklai atsirado utopinis socializmas.Rikardo.Marksas industrines revoliucijos laikotarpio duomenq analizis pagrindu suformulavo darbines vertds.1857-1929). Veblenas VeslisKlerasMitdelas (Mithell.B. Apie 1870m.Gustav.Kend rnokinio. Adam Henrich. Fridrichas Listas(List.ekonomikosteorijospletra. Tadiau tikejin-ias rinkos veiksniqjega juos skatinoremti ekonominioliberalizmoir laisvosios prekybostarp tautq idejas. veiklos svarbErodo ne tik indelis i ekonomikos teorij4 bef ir [naSas socialiniq mokslq metodologij4. Ekonominis romantizmas (rorr.l ekonornistoKarlo Markso (Marx. I (marksistind ekonomika) (Marxisl Marksizmas economy) .Milis tvirtino. besiremiandiai Karlo Markso doktrinornis. abstraktaus konkretausdarbobei komunizmo ekonomines ir teorijas. pagrlst4 starnbiq lkiq veikla.). Tai reiSke klasikinis ekonornikos mokyklos nepajegum4 aiSkinti ekonomines problemas. K. kad kiekviena taula savita. teigianti. susiformavo marksizmasbei marksistinissocializrnas.gu parlijai. kai garnyboskainos ddsniai neveikia (pavyzdZiLri.1838-1917).1789-1846) kt. George Friderich.konominio romantizmo bei marksizmo ekonornikos teorinitl principq susiformavimos4lyga. kad reikia analizuoti ir desnir. klasikinesekonomikosteorijos paZi[ros.todel butina sukurti nacionalingekonornikosteorij4. kaip mokslininko.

psichologine. r Si teorija daiznaivadinama. Vilfredq Pareto (Pareto. l85l-1926). 1883-1946) veikla.S. XIX a. pagrista ribines analizes bei maZejandio naudingurno teorijomis. perkelusia akcentusnuo klasikinesekonomikosteorijos nagrinetogerovdsSaltiniobei jos paskirstyrno tarp darbininkq.ekonomikos teorija.Jis sukOre pagrindLrs makroekonomines analizes 50 .Oigen4 BemBaverk4 (von Bohm-Bawerk.poZifiris pakeistas. Sveicarijos matematine) Mari Espri Leonq Valrasq(Walras. Neoklasikineanalizt. su bet ir papildo tai tornis kryptimis. lS48*1923).Arthur Cecil.marZinalistine revoliucija". ir XX a.Austrq ir Sveicarijosekonomikosmokyklas apjunge Svedqekonomistas Klutas Vikselas(Wicksell Knuth. Fricleric. MarZinalizmas (rnargin economics). Fridrichil Vizerl (Vizer.. Neoklasikine ekonomikos teorija savo idejomis sujr. kurie valdo iStekliq paskirstym4 pagal poreikius.[einandiqi 5i4 sferq skaidiq. pradZioje. Sioje naujoje ekonomikos mokykloje buvo pagristi maZejandio ribinio naudingumo ir statines pusiausvyros analizds prinoipai.pradejo n a u d o l i i b i n i qd y d 2 i qt y r i m u s . (Lozanos.John Maynard. kuriorns jq pirmtakai skyre nepakankamai ddmesioarbajas tik nurodd.MarSalo darbais. FrancesYcidro. buvo rnikroekonominesanalizes pobudZio. 1877-1959).Teorijos. pagrista A.. arnerikiediq..neoklasikiniupoZiuriu": verte priklauso ir nuo gamybos ka5tq (pasillos).Vilfredo.Frensislsidro EdZvortas (Edgeworth.S. 1835-1882). 1840-1921). Makroekonomikos aspektas. Alfred 1842-1924) ir jo mokinys ArturasSesilas Pigu (Pigou. nesuprie5ina Jis pleiia savEs jq idejornis. tEsia. XX a. ir nuo naudingumo(paklausos).austrq (Vienos.paplitusios XIX a.Siuolaikinejeekonomikosmokslo raidos stadijoje iSry5kejo Siosnaujosanalizeskryptys: 1. anglq .Irvingas FiSeris(Fisher Irwing.ugen. ekonomikos mokslas neatmetdnieko. pabaigoje i5st[rnusiais klasikines ekonomikos teorijos rnokymq.E. Karl.rnge daugel[ ekonomikos mokyklq ir Zyrniausiqatstovq: anglq (JevonsW. Neoklasikin€ ekonomikos teorija (neoclassical economy) . 1834-1910).185l-1914). 1851-1926).). arba ekonomistqV. k4 [ ji ine5e praejusio Simtmedio ekonomistai.DZevonsq psichologine) Karlq Menger[ (Menger.Mari Espri Leon.rso (Keynes. ZemvaldZiqir kapitalistr4prie principq. 1867-1947)ir susifonr-ravo taip vadinarnamarZinalizmoekonomikosteorija. 1845-1926.Makroekonomines analizesatsiradirnui stiprq irnpulsqdave anglq ekonomistoDZonoMeinardo Keir. Piln4 neoklasikines ekonomikosteorij4 pateik€KembridZomokyklos atstovas Alfredas Mar5alas (Marshal. Jos tyrd individualiq subjektq.ekonomikos idejq visuma.

Jos vystymuisi didelg [tak4 tr. . nes tikroveje daZniaususidttriatna linksta i netobuloskonkurencijossituacijas. [vertinandius laiko veiksni ekonomika laike tarp gyvenime ir apibfldina sqry3ius. suvokim4+. 3. Sitrornettrbeveik kitimo tenclencijrl s4lygojusimakroekonomikos apdorojama infbrtuaci. Makroekonomikosteorija remiasi statistiniaistyrirnais. mokslas. 1913). (Stonc. kad verslo ciklas yra pasikartojantisekonorninis reiSkinys. o su rinkos monopolinemis ar oligopolinemis struktr. m e k o n o r n i k op l e t r a i p r o g n o z a v i u i .l90l-1985).rromis. igyvendinant arnZiaus 3-ame de5irntrnetyjeJAV buvo sukurta nacionaliniq pejamq apskaitos infomracine sisterna .rinkimas ir sisteminimas.kad JAV ekonomikai bfidingi pasikartojantys Zymia dalimi panaSIs o Siarn darbui vadovo Zytnus ekonotnistasSaimonas Srnitas Kuznccas (Kuznets. Dar trediojoje ekonomikos teorijos vystymosi stadijoje ekonomistaii5kele visuotineskonkurencijostarp ekonornikos subjektq hipotezg.ju visose pasaulio valstybese renkatna ir tyr mukroekonorniniamsimants.Didelis demesys . Pagrindinds iiuoluikitris ekonomikos teoriios ir nrclodologiia Makroekonomikos kaip mokslo apie bendrqsias r"rkio tendencijas buvo pagrindinisekonornistqanalizesobjektas.rrejo nebuvo savaranki5kas tai apibendrinandiq duotnentg kaip Pirmasis [vykis Didelq tyrirnq mokslindsbazes. Nobclio prernijos SirnonSrnith.Zymausstatistiko Vesli Klero Mitdelo tyrinrai ir parode. Verslo ciklo prigimties enrpilinio paZinirno palanga buvo imanoma tik patobulinus makroekouotlinE informacrjq. Antrasis ivykis.rltatq. ne stl tobulqja konkurencija. 1971rr. tuo talpu ekonomikos analizd nuo 1930 m. tapQS svarbiu dabartines tnakroekonomikos vystymosi stimulu. 2r.susijusius kariniaisveiksmais. visurniniusprocesus Salies apibudinandiais 2.susifonnuojandius ekonor.Pladiatr 2 skyriq.2. tapqs ypad paZyrnctirtas Veliau nacionaliniqs4skaitqsistern4 sisterninokiti ekonornistai.rinkos fikio teorijoje.g. Ridardas Stounas anglqckonornistas 5t . kai valstybems reikejo kokybiSkos statistinds informacijos planLrojant ir Dvide5imlojo su savo ketinimus. Netobulos konkurencijos analiz6.4. Procesq dinamikos elementas. makroekonominiq Sios informacijos dal[ rinkti past[mejo Pinnasis pasaulinis karas. ukyje. Richard.Statika analizuojatik baigtinE Dabartine pusiausvyros blisen4 ir ekonomikos elementq veiklos rezr.nacionaline sqskaitq sistenta (NSS). tiria dinaminius procesus. s 1.niniame gyvenimeskiriatnls kiekvienosSalies ekonominiqrei5kiniq. laurcatu.2.tai nustatymas fakto.taiiar-rtai tyrirnai Simtmediais trys ivykiai. JAV ekonomisto.

DidZiojojeBritanijoje-.Demokratines vyriausybdsnepajegeiveikti ekonominio chaoso. KadangiSi politika netiesiogiai didino nedarb4 kitoseuZsienio valstybdse. kad ji yra rnakroekonomikos vystymosi stimulas. ir galiausiai pasieke ypadkritiSkalyg[. sqlygojEs tai . Ekonornistai pateik€ nemaZa hipotezirq. nedarbas. nedarbu.tai star.aiSkinandiq DidZiosios prieZastis..lmejusi ekononrik4 | depresijq.r i5vystytas valstybesir perdjusiui rnenkaii5vystytas Salis. praktiSkai Kai visos pasaulio valstybdspradejo laikytis Sio praZhtingoplano.nbiausia ekonomikos katastrof a Siuolaikineje istonjoje.JAV ir Vokierr-.Lotynq Ar.nerikos. . kaip atsargq garnybos ir apimtis. DidZioji depresijatapo pasar-rliniLr reiSkiniu. ltahjoje.. DidZioji depresijaprasidejo 1929 n. pastr. todelji buvo netoliaregiSka. ivesdamos importo prekybos barjerus.. taip pat Japonrjoje susifonnavo diktaturos. 1929-1932 m. pasauline Si katastrofa dabarstebinapasaulltiek ir Zrnoniqpatirtornis kandiomis.. Trediasis Siuolaikines makroekonomikos suk[rim4 [vykis.50 proc.o Vokietijoje. kur ekonolrrikoskrize prasidej dar 2-ame de5imtn-retyj o e.DidZioji depresija. 1933rn.palaipsniuiap€mr-rsir.pavyzdLiu| JAV . pramonds garnybos apirntis vrsame pasar-rlyje ?ymiai sumaZejo. DidZiojojeBritanijojekainossumaZejo beveik 25 proc. V.Ekonornineskrizes laikotarpiu Zlugo keletas dernokratiniq vyriausybiq.. Vokietrjoje 40 proc.pavyzdZiui.kainq lygis.rnikalaus lygio defliacija. tarptaurinE prekyb4 i5tiko giliausiasnuosmukis.verslocikle kinta tendencingai.bedarbiq. DidZioji depresija . l5vystytosSalyssusidfiresu r.kritus jq paklausai iSvystytose valstybese. depresijos todel ir laikorna..oje daugiaLr 30 proc. Pranc[zrjoje. Prancfizijoje daugiaukaip 40 procentrl. nei DidZiausiintelektualiojo kapitalonuostoliaipasirei5ke katastrollskai padidejusiu ptlyzdLiui.verslo ciklai. DZ. kad tokie svarbusekonomikosrodikliai. Zyrnus JAV ekonomistasMiltonas Fridmenasir Ana Svarc (Shvarc. JAV buvo 25 proc.K. Japonijoje1 valdZiqatejE fa5istai sukurstdAntr4li pasaulinikar4. lsanalizavEs makroekonorninE aplink4 jis pasiule fiskalines ir monetarines politikos priemones krizinei situacijai lveikti. tiek politiniaisprocesais. todel daugelyjeEuroposir menkai i5vystytose valstybdse.lik" 10 proc. sqlygota eksportuoiamos Zaliavos kainq rnaZejimo. siekdamospadidinti Salyje garninamqprekir4paklaus4 ir suteikdarnos galimybEZmonerns dirbti.Keinsas kaip pagrindini veiksni. Afrikos ir Azrjos valstybeseekonomika buvo krizines b[senos. kai beveik visos pasaulio valstybes susidure su katastrofiSkugamybos apimtiesrnaZejimuir beprecedentiniu nedarbu.30 proc. ISvystytos vyriausybes i krizq sureagavo.Mitdelasnustatd. Hitlerio atejimas valdZiqVokietijojebr"rvo tiesiogiai I susijEs katastrofiSka su ekonominekrize Vokietijoje.. i5sirutuliojusiais kaip buvusir4sukrdtirnq rezultatas. ivardijo ateities perspektyvrl svyravimus.Ann) kaip pagrindinEDidZiosiosciepresijos >1. tarpvalstybiniai prekybiniairy5iai buvo paZeisti..

tariftl polrtikos.Kindlbergeris vaizdLiai aiSkino principu(2r. 1910) DidZiosios depresijos bandeai5kinti tarptautiniu poZitriu. Tarptautin€s prekybos rnaZejim4 C.g.finansinespagalbos suteikimas. Autoriai tvirtino. peraugimo I todel ji nesugebejosustabdyti iprasto verslo ciklo nuosn-rukio kataslrofi depresij4. kadangi pasaulyje nebuvo Salies lyderio ekonomikos srityje.prieZasti ivardijo ekonornikospletros varZymE 1929-1933 metais. Kitas amerikieiiq ekonornistas CarlzasKindlbergeris prieZastis Charles. sausio I 933 rn. susisukandios spirales Balandis GeguZd Vasaris -' Sausis (rnln. varZiusios tarptautinE prekyb4 stabdyrnas). 1. visiSkai nepasitvirtino.7pav.7 pav. kad visos monetarindspolitikos keitirno priemones. Tarptautines prekybos maZejimas 1929m. galejusiq paveikti krizq atskiroje valstybeje(pavyzdZiui. Tuo istoriniu laikotarpiu nebuvo ir tarptautiniq institucijq.o JAV jo dar nefgavo. 1930 m. kovo meneslals 53 . nukreiptos kovoti su didejandiaisbankq bankrotais. prasidejusio 2-o de5imtmedio pabaigoje.USD) Gruodis RugpjItis Lapkritis Spalis Rugsejis 1. 3-o deSimtmedio pabaigojeDidZioji Britanija jau praradopasauliniolyderio vaidrneni.). ekonorni5kaii5vystytos Salys nesugebejoiSvengti ekonomikos nuosmukio. Sk4 (Kindleberger. Jo manymu.

Pagrindinis DZ.y. Si krize priverte suabejotr. ji i5lieka svarbiausiuXX arnZiaus ekonominiuveikalu. Zymia dalimi priklausantys nuo rnasinirl 54 .Keinsas sumodeliavo DidZiosios depresijos bei srnulkesniq ekonominiq svyravirnq teorinE schemq ir pasirlle specialiq vyriausybes veiklos prograrnfu siekiant iSvengti depresijos. poveikis Siammokslui buvo toks Jo didelis. priklausomai nuo to.Bhta ir kitokiq bandymqaiSkintiDidZiosios prieZasrrs. DZ.M.y.anksdiaunegu kitos atsisakiusios aukso standarto.).Keinso teorijos teiginys buvo tas. Piter) tvirtino. kariniai konfliktai tiesiog peraugo I taikaus laikotarpio konfliktus.. gaivojo. ar ekonornikos teorijos postulatai atitinka realius to meto gyvenimo procesus. kaip artimai jie savopaZiDras siejosu Keinsoidejomis. Aukso standartas priestaravo savarankiSkai nepriklausomaivalstybds monetarinei politikai. Zymus angh. kad DidZioji depresija.o ji.kad nuo Sio laiko visi makroekonornistai pradejosavepriskirti rienai i5 dviejq sroviq:keinsistams arbaklasikams. Pateiktieji keli skirtingi Sio t-enorneno suvokirno bfldai demesikoncentruojai kur! nors vien4 krizes aspekt4ir per j1 bando paaiSkinti5i sudeting4 makroekonomin[ rei5kin[. nera vienr4visuotinai priirntq paZi[rq. P. Kaip veliau paroddpraktika. pasakdaugelioekonomistq.o po to ir visE iikusl pasaull. jai nebhdingas Zemasnedarbo lygis ir didele garnybosapirntis. ir ypad ekonominiarn augimui.isdestytos jo Zymiausioje knygoje . t. Pagrindinesiddjos. pagr[stos bendrqjqi5laidq ir pajamqapytakosvaldymu.tai Pinnojo pasaulinio karo ir po jo vykusiq konlliktq . kaip ir daugelio ekonornikosteorijos problemq atveju. Keinsizmas (Keinso ekonomind teorija) (Keynesian economics) makroekonorninio reguliavirno teorijos.Keinsaslne5e didZiull indeli I ekonomikosteorijosvystymqsi. suleike makroekonornikai Siuolaiking krypti. kad rinkos ekonomikai nebudingassusireguliavimo mechanizmas.uZdelstoveikirno bomba".palfikanqir pinigq teorija" (1936 rn. Taigi.PrieSingai. galejoteigiarnai paveikti ekonomikosraidq. aiskinandiqDidZiosiosdepresijosprieZastis ir jos reiSkirnosi mechanizmq.BendrojiuZimtumo. Salys. DidZioji depresija pradejoprieStarauti ekonomistqklasikq paZilroms.rlissr. parerntus tarpusavionepasitikejimu bei prieii5kumu Europoskonfliktuojandioms Salims.Teminomanymu.1 ekonomistas DZ. susijusiossu ekonornikossvyravirnais. palaipsnitri apdrnusii5vystytasvalstybes.su kuriuo pasar. pinnosios iSsivadavoir iS depresijos blsenos. Nors Siandienakivaizdus ir kai kurie Sios knygos tmkurnai. kad jis ekonomikai bildingi svyravimai. t..plito per to rneto valstybiq monetaring politikq pagrfstq aukso standartu. kad rinkos rnechanizmuineb[dingas ilgas ir nuolatinis nedarbas.rsidr-rre 3-ame deSirntmetyje.depresija. depresijos JAV ekonomistasPiteris Teminas (Temin.

kad ekonornikos stabilizavimui reikalingas makroekonomines strategijos koregavimas. Keinsistind teorija Siam atvejr. nera visi5kai lankstls ir negali greitai pasikeistiir prisiderinti prie ekonomikos. 55 . nedarbo ir kitus pokydius. Si teorija teigia. skiriarnas neZymusvaidmuo.t. tarpe jt1 ir jo pasiulytas bendrosios paklausos bei bendrosios pasiiilos analiz€s metodas. aktyvioje valstybesreguliavirno politikoje.Keinso principiniq idejLl. teigianti. Milton. Rinkos ekonomika principu.ri negalejopasi[lyti jokiq ekonomikos stabilizavirnopriemoniq. kad. nesusidurdamasu akivaizdesniaisnuosmukiais ar didesniu nedarbo lygiu). 1912) sukure alternatyvi4 keinsizmui monetarizmo teorijq kuri sudaro vadinarn<-lsios Cikagos mokyklos pagrindq. kad vyriausyb6 privalo vykdyti ekonomikos stabilizavimo politikq siekdama i5vengti ekonorninirl kriziq atsiradimo bei pldtros. augant karnoms (infliacija). rnokesdiqbei pinigq politikos pasikeitimai. tadiauyra nuolatiniq ekonominiqdiskusrjqobjektas.Jo ideja. kad kainos realiarne gyvenirne. ypad pladiai paplito ir igavo .kai gamybos apimtis malrja (stagnacija).15 dalies tai tik priklauso nuo to. Tai analizes. Ekonomikos nestabilumoprieZasdiqbuvo bandorna ie5koti padioje stabilizavimo politikoje. Pasak DZ. nors ir paplito po vis4 pasauli (daugelio valstybiq ekonomika sekrningai pletojosi.nuotaikq kaitos poveikio bendrajam investicijq lygiui .keinsistines revoliucijos" vard4.Keinso. ldejos.y. ypad vyriausybds iSlaidq. Pesimizmo didejirnas verslo aplinkoje s4lygoja investicijq aktyvumo smukimq kuris savo ruoZtu s4lygoja bendrq gamybos nuosrnuk! ir nedarbo didejirn4. taip pat vidutinis darbo uZmokestis. kad: pagrlsta l..kaip makroekonominioreguliavimo priemonei. Keinsas teige. Siuo laikotarpiu Miltonas Fridmenas (Friedman. ir atvirk5diai. 8-o deiimtmedio pradZioje sekmingq daugelio pasaulio valstybiq ekonomikosraidq pradejostabdytistagfliacija. pagrindas. tai ji negali b[ti greitai pa5alinta ar btiti i5sprEsta darbuotojq pastangomis. kai ekonomikos kriz6 pasiekia tok[ rnast4 kaip DidZiosios depresijoslaikotarpiu. susijusios su politinemis fiskalines ar monetarinespolitikos keitimo rekomendacijomis. Daugelis DZ. g. t. valstybesbiudZetui. kad pinigq pasitla lemia kainq gamybos apimdiq. susijusios su pinigq itaka ekonornikai. Monetarizmas (rnonetarism) teorija. Staglliacija (stagflation) tai tokia ekonomikospadetis.y. ji nuolal susireguliavimo siekia visiSkouZimtumobtisenos. yra Siuolaikines makroekonomikosSerdis.nuo pesirnizrnoiki optimizmo.

. Salininkai buvo kategoriSkesninegu monetaristai. kur kiekviena sanderio 5ails (1iek darbdaviai. L[kesdiai yra labai svarbls derybose del darbo r.r.nes Zmonds numatyttlinfliacijostempq maZejimq todel b[tq griZtamaI visi5ko uZimtumobrisen4. kad.teigianti.rosi. o ne jos sprendimas. rnonetaristineje.kr. tadiau butent jie tampa pagrindiniuracionaliqllkesdiq teorijoselementu. Racionaliqjq liikesiiq teorija (rational-expectations hypotesis) tai hipoteze. Robert.nauja"infomacija turds poveikl llkesdiarns arba elgsenai. sumaZetqpaklausair didetq nedarbas. objektyviainumatoateities lvykius.todel jis siillo vyriausybeipinigq kiekl parnaZu didinti tokiais tempais. StatistikospoZiuriu. verslininkq ateities lrikesciai ypac veikia firmq i5laidas investicijoms ir atsargorns.2. atsiZvelgiant esamE bendr4j4paklausq. kad rinkos principas. g.?ymiai sumaZinus pinigq kiekio didejimo tempus. turedarni visiSkaitiksiiq informacijq tuomet fikines veiklos ciklas savo dabartinefbnna nustotr. Sie l[kesdiai Zymia dalimi lernia [kines veiklos ciklq.nagrinejanti trkio gamybospajegum4(potencialusis arba galimasisBNP) ir politik4 kuria siekiama pagerinti garnybos i5tekliq rinkq lankstumqtaip. Robert. kad b[tq gaunarnadaugiausiaprodukcijos.Visose ekonomikos teorijose (keinsistineje. Racionaliq l[kesdiq modelis pladiau taikytinas laisvosios k o n k u r e n c i j o s i n k o s e . 1931) ir RobertasBaras (Barro. tvirtindami.kad lukesdiaiyra visuornettikslhs. Sios teorijos Salininkq nuomone.Fridmenas ir jo pasekejai tvirtino. Taigi tik .rredamisvarbi4 informacij4 tuo laiku. 8-9-ame deSirntmetyje monetaristqpozicijas kovoje prieSkeinsizrnq p ii s u s t i p r i n o e o k l a s i k ai ir p a s i u l o s o Z i u r i o k o n o m i s t a S i e e k o n o r n i s t ar j 1 1 n e i.l egzistavqs. Pasiiilos poZiIrio ekonomika (teorija) (supply-side economics).ekonomikos analizds Saka.rrie atitiktq ilgalaikl garnybosapirnties didejimq ir pa5alintqinfliacijE ekonomikoje. pavyzdLiui. I 56 . tiek darbininkai) turi nur. Manorna.kad finnos ir asmenys. infliacijos ternp4. jei Salyjeyra didele infliacija. Aktyvi valstybdspolitika yra problemosdalis.Z y r n i a u s i r a c i o n a l i q j t l u k e d i q t e o r i j o s a t s t o v a ir RobertasLukas (Lucas. pasir"rlos poZi0rio) atsiZvelgiamaI gyventojq ateities lukesdius. Jo manymu. tr. 1e44). g.o valstybinisreguliavirnas ekonomikai b[dingas susireguliavirno neuZtikrina stabilaus ekonornikos vystyn. jeigu verslininkai veiktq.ratyti busimus [vykius. tai. M. Todel lfikesdiaiigaunatikimybes pasiskirstymofom4.Tadiau nedarbo padidejimas jau butq tik laikinas. kad ekonornikos pldtros svyravimai i5 dalies yra pinigq kiekio svyravimq rezultatas. neokeinsistineje. kai prirmarnas sprendimas. hipotezeneteigia.rZrnokesiio lygio.

Sio reiskinio prieZastisyra ne benclrojipaklausaar pinigq politika. sukritikavusiame D. jeigu net ir atliekatnodarbo uZ <li<lesn! rnaZiausi4 bus ekonomiSkai Tuomet Ztnonems ribinis pajamq produktasto negarantuoja. o vdliau perZiurejp ir pagrindEjo teorijE.padetis. Evesey David.neokeinsistai .Tokie tyrimai paskatino pasi[los poZilrio ekonomistusatmesti kai kurias socialinio apr[pinirno pasalpq ir progresinio apmokestinirno sistemas. Tokiq paZiflrq visulna bLrvo bLrdinga naudingiau dirbti negu gauti oasalpas. Nuo XIX a.Keinso teiginius. kadangi jo darbo pajamos (iSskaidiavus rnokesdius) yra maZesnes negu pa5alpos' gaunamos nedirbant. si[loma vyriausybei suteikti darbdaviams uZimtumo dotacijas. aplenkiandiodarbininkq ribinl darbo nasum4 apribodarnos galirn4 LrZimtum4.Prekiq gamyba naudojant prekes" (1960 m'). Zymiausias pasiulos poZi[rio ekonomikos teoretikasyra Arturas Laferas(Laffer.Keinso pasekejai . pa5alposgarantuojatik pat[ Zemiausi4gyvenimo lygi' Kad ir Sios Zerniausios darbo pajamos skatintq dirbti. kad tiek keinsistai. Skurdo sp4stai (poverty trap) .Rikardo pastovaus vert€s mato problem4 ir isvysdiusl ekonomikosteorij4. pladiai analizuojama nuo paklausos nepriklausornai 1898-19S3) darbe . Zymiausi Sios neokeinsizmoteorijos atstovaiyra amerikiedirlekonomistqEusdjausDeivido Domaro (Domar. Dabartiniai DZ. g' 1924)ekonominioaugimomodeliai.Pasi[los poZifirio ekonornistaiisanalizavo gamybos istekliq rinkll ir biurokratini nelankstum4 didesniqgamybosistekliq kainq poveiki bendrajai paklausai. Arthur. g' l9a0). kurios leistq moketi darbo uZmokestl.. Ray. Darbinds vertds teorijos savybe nustatyti vertE pagal garnyboskastr"rs Pjero Srafo (Sraffa. teigianti.tobulina savo pirmtako teoriniuspagrindus. DZ. Neokeinsistai (neokeynesians) SiuolaikiniaiDZ.Rikardo ekonotnines idejos. vadinam4j4neorikardinE 57 . Forbs. 1890-1978)ir RobertoMertono Solou (Solo. Robert Merton. R. pabaigos iki dabar pletojasi D. 1914). kai bedarbis. tiek monetaristai neteisingai traktuoja Jq ekonomikos nestabilumoprieZastis.1a.Keinso daugiauar maliau rdmEpagrindinius pasekejai ekonomislai.uas ie5koti darbo. neskatinandius spEstus. nuotnone. nes Sios sukuria skurdo bedarbiqimtis maZaiapmokamqdarbq. iSkeltq 9-ame de5imtmetyje susiformavo realaus verslo ciklo teorl.Reigano administracijai. Rojaus Forbso Harodo (Harrod. socialinio aprfipinirnolyg[. Piero. g. Tai paskatino juos pasmerkti profesiniq sqiungq veikl4 nes jos padidina clarbouZmokesdionormas iki lygio. o technologiniaisokai. gaunantis socialinio apr[pinimo paSalp4 neskatinat.

M.1954.Percvods anglijskogo. ginanti rnaksirnaliaigalimq rinkq ir konkurencijos. 1897-1977)ir jo pasekejq veikla. praktinio panaudojimoklausirnai 5J.Blaugo6. M. Historyof Econornic Analysis. Kozo. nuo bei Siuolaikinemis rinkos e k o n o m i n i oi b e r a l i z m oe o r i j a . pagrista rnokslu. EconornicTheory in Retrospect. kuriq. Istorija ekonornideskich udenij. . 1868 1931) ir Keji Sibatos (ShibataKeji. Po Antrojo pasaulinio karo Japonrjoje susifomravo ypatinga nekomunistinei Saliaisituacija: apie pusevisq ekonomistq teoretikqpasirode es4 (atvirai arba neatvirai) ivairiq krypdiq marksistai. Vienos jq pripaZistamos.Sumpeterio5. bei tos. valstybei paliekamos tik tos funkcijos. nagrinejantisekonornikosteorijq atsiradimo.[statymai. Vadovaujantis Sia teorija. Oxford UniversityPress.koordinuojantlking veiklq panaudojim4. buvo sukurti ir analizuojami marksistines ekonomikosmaternatiniai modeliai. Mokslas. kitos ..Negisi? ir kitq darbai.visais laikais Zmones bande suprasti.yra vadinamasekonomikosteorijos istorija.Blaug. kurios pagrindqsudaroKozo Uno (Unno.Bortkievicz.Rikardo tyrirno programosatnar. paai5kinti ir prognozuoti savo ekonomini gyvenirn4.tai D.nepriklausanti ideologijos politikos.rjinirnas.tai doktrina.Shurnpeter.visuomeninir{gerybiq gamyba). T.Tarp daugybesSalyje praktikuotq rnarksistqekonornistqkrypdiq paZymetinaUno rnokykla.atmetamos..gamyba" analize bei tiesiniu prograrnavirnu.raidos ir i5nykirnoklausimus. CarnbridgeUniversity Press. lerniandiasprivadiq firmq veiklos efektyvum4(pavyzdZiui.reguliuojantysnuosavybds teisesir juridiSkai iteisinantys antirnonopolinq politik4 ar sanddrio lsipareigojinrtl laikyrnqsi).raidos. 58 . kurios bltinos sukuriant strukt[ras. labai daug. Dabartiniameekonomikosmokslo metodologijospasaulyjelabiausiai Zinomi ir pladiausiaipaplitE J.1985. kuriq pati rinka negali igyvendinti (pavyzdZiui. I 995. I t ekonomikos sElygomis reikSminga ir Ekonominio Iiberalizmo teorija (economic liberalisrn theory) . Rerniantis L. pagristastiesiniais neoklasikiniaisbendrosiospusiausvyros modeliais. kaip maldme.rs (L. 'T. Neomarksizmas (neornarxist econorny) ekonornikos teorija.Negishi. kritiSkai vertinanti marksizmo idejas. Kaip rodo ekonomikosmokslo raidos analiz6.(neoricardian Neorikardin6 ekonomikos teorija economics).A.i5laidos . kuriuose nagrinejarniekonomikosteorijq atsiradimo. Tam kuriamos ekonomikos teorijos. 1902-1986)darbais.Bortkevidiar. oM. Adaspektprcss.

arteja prie ekonominio gyvenimo tikroves. keinsistind revoliucija. kuri nepasitvirtinusias.University of Chicago Press. o daugeliu tveju nelneimanomi. ikikeinsistiniai modeliai.kuri apima tik esminiusto rei5kinio elementus ekonomikosrei5kinio raida arba ir faktus.Teorijq galirna atmestitik kartojanteksperimentus didejantpaneigirnqrnasei.Poperasn. Jei.Ekonomikos mokslo metodologijojenera vieningos nuomon6s. teorijos prie kitos ir tarp kr-rrioms bridingi Suoliainuo vienos vie5pataujandios jq nera jokio rySio.nes tarp jq nera jokio tiesioginiorySio. viduramZiais vie5patavusios teisingos kainos teorijos elementai yra Siuolaikinese paklausos teorijose. Toki4 teorijos atsiradimoir raidos pateikiamokslo metodologas K.S. ekonomikos moksle paneigta teorija pilnai nei5nyksta. paneigiant Taip Zingsnispo Zingsniokuriama ekonomikosteorija.Tai hipoteziq sistema. remdamasisKoperniko atradimaisastronomijoje.Poper. norsjas paneigeklasikine ekonomikosteorija. Deja. ndra butini pokeinsistiniqmodeliq supratimui. leorija ar jos dalis atmetarna.ndra toks tolygus procesasnet gamtos moksluose.R. Jei tikrinant. a Kitas mokslo metodologasT. pagal Kuhnq Sios revoliucijos yra mokslines. The Structureof ScientificRevolution. Pagal jI mokslo istorija nera tolygaus bei nepaliaujamonaujq idejq iSkelimo ir jq paneigimo raida.Kuhn.kad teorija atitinka realq gyvenim4. ''T.jas empiri5kai tikrinant.kad sisternos nar"rjas modelis.1959). atskiraseksperimentas teorijos nepaneigia. Tadiaumokslo istorijos sarnpratE raida. pavyzdLiui. visada kyla abejones. marZinalistine revoliucija. ir Ekonomikos teorijos raidoje buvo keletas revoliucijq. ir "K. tarkirn.ri.1970 59 .ji naudojamatolesniarn eksperirnentu prognozavirnr.kad teorijos ir eksperimento tik tariamas.tai rei5kia. Konstruojamas hipotezds. tai. Remiantismodeliu prognozuojama pateikiarni jo konjunkt[riniai duomenys. Be to. Hutchison. nekalbant apie socialinius mokslus. Juos pertraukia mokslo revoliucijos. Sakorna.Kuhnas'.R. kad eksperimentas nebuvo yra nesutapimas pakankamaiSvarusir patikimas.Jei teorija pasitvirtina.kaip ai5kinamataip: grupinio atsiradoir kaip turi atsirastinauja teorija. kad buvo parinktos neteisingos elementaiir faktai neatitinkatikroves. Arba merkantilistines paZilros dalinar pripaZistarnos Siandien.S. Net jeigu tikrinimo eigoje teorija paneigiama.DaZniausiai arba pasikartojandioekonomikos rei5kinio suvokimui kuriarnas ekonominis rnodelis. The Logic of Scientific Discovery.suformulavo mokslo proceso teorini modeli labiau atitinkant[ mokslo raidq. pasirenkant hipotezes. ekonomikos rnoksle eksperimentaiypad suddtingi. k4 vdliau pripaZino ir Poperas. Tai teorijos patikrinimas arba stebejirnu. Be to. Joje pastebimi ilgi esamq teorijq tobulinirno periodai. PavyzdZiui.

Kova tarp rnodeliqnesibaigia.Maltuso. nepakankamo vartojinro ir Keinso reorilos yra"to p a t i e sr n o d e l i ob r a n d u o l i o e r s i j o s S i o b r a n d u o l i . atgime P.Srafos teonloje ir sianclien aktyviai vystouras neorikardininkq. Rikardo rnodelis. Be to. cambritlge UniversityPress.Lakatos and A. ko nebuvo ankstesndje teorijoje. besiremiantiK. pralaimejEs rnodelis gali keisti hipotezes. atsiranda konkurencija tarp dviejq modeliq Rr ir &.Tarp ekonomikosrnokslo metodologqlabiausiaipaplitqsvadi'arnasis I. turintys skirtingusbranduolius. kad iSsaugotrl branduoli.Bet jai aktyviai priesinasi taip vadinamoji naujoji austrq mokykla.y. senasis branduolys. ii juosia nuolat kintandiospagalbineshipoir tez€s. kad rnokslo raida buvo ir yra konkuruojandiq modelitl istorija. Tarkirn.Musgrave. Tadiar. paneigiandiq nes ar patvirtinandiq eksperimentqbei stebdjimq reikia labai daug. atgime jau po keinsistinds revoliucijos. t galima perteklind reprodukcija ir efektyvios paklausos nepakankamurnas. Tarkime R1 rnodelio n-toji versija visi5kai nesuderinama R2 modelio t versija. kurio esme . t.p a g r i n d i n eo n c e p c l a v . 60 .kuris buvo apmirEspo marzinalistines revoliucijos. Lygiai taip pat ikikeinsistinekiekybine pinigq teorija ir siuolaikinemonetarind teorija priklauso to paties modelio branduoliui. Eksperirnentaiarba su stebejimaipatvirtinaR1model[.Siq problern4pailir"rstruosinre konkrediu pavyzdLiu.Tai reikalauja naujq eksperirnentq stebejimq. criticis'r and Growth of Knowledgc. Model[ galirna apibridinti taip: jis turi nekintam4kietq branduoli.fei Zitiresime keinsizmopoziciirr. 1970.kad ji visais atZvilgiais tobulesne uz anksdiauviespatavusi4. kuris susiformavo dar prie5 Keinsq..Neretai paneigtasmodelis vel griZta su tuo ir padiu branduoliu. Siandien esanti itakinga teorija dar nereiskia. reikia studijuotine tik siandien dominuojaniiE ekonomikosteorijq bet ir jos raiclq. palaipsniuipradedaskverbtisi vienE kitos jos teritorijas. Lakatosas teigia.Marksistineir nemarksistine ekonomikosteorijos yra du prieSingimodeliai. Markso ekonomikos teorijos brancluolys pastarajaure deSimtmetyje atgirneJaponijos neomarksistq modeliuose.ekonornikosteorijos raida nera vienos krypties kelias I _ ties4. turedamasnaujas hipotezes. 'ul. kuris yra nepaneigiarnas.Nernarksistinis nodelis turi kelet4tarpusaqljekonkuruojandiq variantq.Mizeco teorijos branduoliu. Vertinant ir keidiant hipotezes. Todel norint suprasti ir giliau pazintr realius Siuolaikinius ekonominiusprocesus.Lakato5or' ekonomikos teorijos raidos rnodilis.ekonomikos pusiausvyr4 reguliuojapatikimi automatiniaistabilizatoriai. Kaip matome. i5 tai merkantilizmo. pradedamostarpusavyje lyginti. kuriq brandLroliai yra skirtingi.r Siuolaikines monetarin6steorijos hipotezdssiejarnossu darbuotojquzimtumu. Tai taryine tarp popero rr Kuhno teorija. Susiejusmonetaringteorijq su darbo jegos uZimrurnu.patvirtinamosarba atmetamos.Mengero ir L. Taip vadinamoji neoklasikine arba neovalrasind ekonomikosteorija Siandien dominuoja pasaulyje.Jos ir yra tikrinamos.

ras ekonorninisaugimas ekonomikossistetna pagrindines ekonomikos grllpes sistemq pagrindiniai rodikliai makroekonomikos politikos ekonon'rinds priemor. Kaip Salyjesiekiamapagrindiniqmakroekonotlikostikslq? 9 . Kokius pagrindinius I l . lSvardykitepagrindinesekonomikosluokslo raidos stadijas. 4. t 2 . Trurnpai apibudinkiteekonornikosmokslo raid4. Kokie yra pagrindiniaimakroekonomikos 8 . Kartojimo klausimai L 2.rds fiskalin€poiitika monetarinepolitika a a a a a a a a a a a a a a a a a a a politika biudZeto valstybes prognozavimas ekonornikos merkantilizmas e k l a s i k i n e k o n o r n i k ols o r i j a e ddsnis Sejaus neoklasikindekonornind teorija istorindmokykla ekonorninisromantizmas marksizmas rnarksistinis socializmas marZinalizmas keinsizmas monetarizrnas neomarksiztnas neokeinsizmas pasiIlos teorija itj racional q l0kesi'iqteorija c realauserslo ikloteorija v neorikardininkai. 3. Apibudinkite makroekonomikos Kurie i5skiriarni pagrindiniai ekonomikos paZinimo lygiai? Koks yra pladiausias ekonomikospaZinirnas? apibfidinaekonomikqkaip visum4? Kokios pagrindinescharakteristikos tikslus? sistemos o . Kas nulemia ekonornikos tikslai? 1 . Kodel makroekonomikos specialistq ekonominds paZiuros daLnat skiriasi? sistemos? visosekonotnikos sprendZia uZdavinius t 0 . Kas yra ekonomikosmokslas? Kas yra n-rakroekonornika? analizes metodtl.Pagrindindss4vokos a a a a a a a a a a a a a a Makroekonornika ekonomikos sisterninis paZinirnas eklektika modeliai ekonomikos iSoriniai veiksniai vidiniai veiksniai politika ekonomikos visiSkas uZirnturnas kainq lygio stabilun. 6l .

veikia ekonomines ekonomikossqlygas? b. fofi. K4 paroclokainq indeksas? politikos priemonesekonomikostikslus? ti. Kokios naujos analiz6skryptys i5rydkejo raidos stadijoje? 'rokslas? kaip savarankiskas 14. 20.ketvirtoje ekonomikos tnokslo 13. palrindiniai monetarizmoteorijos Kurie veitsniai lemia BVP didejima? 19. teiginiai? iS. i":i galima ivertinti bhsim4sias . Kokios yra teiginiai? teorijos keinsistq pagrindiniai ii. Kada ir kocrelmakroekonomikasusiformavo savo idejomis ir dalbais suteike ono-i'tu' 15. kar. koki. Koks Zymus "t kryptl? makroekonomikaiSiuolaikinq teoriios? ekonornikos pagrindinesSiuolaikines 16.

Nacionaliniq s4skaitq sistemos standartas. tarptautiniu ir 2. iki apskaidiavirnai NSS atsiradimo l. fonnavimas ir 3. NSS tobulinirnas individualiqstandartq 4.). 199I m. to sistemosprie NSS pereitapagal JungtiniqTautq parengtE rPladia. sistema produktobalansq materialaus naudota apskaidiavirnui (LSD) pradejo skaidiuotiBVP ir kitLrs departamentas Lietuvos statistikos produkrodiklius. kuriuosklasifikuotipadeda . nustatymometodus. susiformavimas Kiekvienas NSS raidos etapassusijqsne tik su jos i5ry5kejandiq atitinkamu laikotarpiu vykstandiotarpvalstybinio tr[kumq Salinimu.Ats. Lietuvojenacionalindrns (MPS).kaLrpi ir tur14.P .2.Nuo rnaterialaus suvestinius sistemos s4skaitq nacionaliniq rnetodologij4. bhtina iSsiaiSkinti netgi prieStaraujandius pajal]rq. suvokti nacionaliniq jq procluktosevokas. nacionalinio sqvokq bei desningurnq. R . ir dabar). NSS standarto diegimo rekomenclacijosbuvo benclraclarbiavimo pakraipqSalims'. rnq paj gyvenimo rei5kinius:garr"ryb4 amas. NACIONALINIU PAJAMU APSKAITA teorijq.t:Ukio sratistika (Teorijos ir V.rikos keletil svarbiLl Sioms teorijoms.bet ir sr.kainE 2. 1 9 9 5 . V a l k a u s k a s .Pinna. 1953rn.r bendradarbiavimopl6tra. .Antra... NSS atsiradimas iteisinimas (1953-1979rn.). NSS kaip dominuojandios balansiniq apskaidiavimr4 sisternos (1979m. politiniqbei ekonominir4 skiriamosskrrtingq pajamoms produktoapinrties ir lki 1990m. siekiandi4paaiSkinti analizuoti makroekonomikos Pracledant patvirtinaniiusarba procesus. EKONOMIKOS SISTEMOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI IR JU TARPUSAVIO RYSIAI Visa Saliesekonomika susidedai5 daugybesatskirq ekonorttinitl sistema. ekonominius elgsen4vykstandius ekonon. redaktorius . 1 0 4 . Balansiniai mastu(1938-1953nt').vartojimal.. apskaidiavinqraidil' sistemaparodobalansinir4 Nacionaliniq sEskaitq S k u r i 4a p i b f l d i n a i ee t a p a i : (iki 1938ttt.b[dus bei s4rysius.1. Amerikos mokslininkq patobulintas NSS variantaspaskelbtaskaip oficialus JTo dokumentas.nationalaccottnting Nacionatiniq sqskaitqsistema(NSS pagrindiniusekononrinit-r apibhdinantr systern) tai sisterna. praktikos apybraiZos). s4skaitq Nacionaliniq vienetr-1. Sio standarto laikymasis tapo tarpvalstybinicr se[yga. didelds prekiq bei paslaugq [vairovds vertds nustatyrno problema verdia natrdoti jq bendr4 rnatovienetq.

kuri sudaro individai. Gaunapajamq i5 imoniq mainarsuZ oatcikus samvbosvciksnius pajamasimoncscpagamintoms 3. antra. 4. galutiniq prekiq bei paslaugq pirkejo. Namq flkiai.ttrrintis juridinio asrtens teisg. rodantysjqtarpusavio 2.ruosiarni ir etapas:kuriarna Lietuvos Nacionaliniq i<liegin-ro priimami atitinkami istatyminiaiaktai. Namq Lrkiqir firrntl tarpusaviorySys Namq tikiai l.gaunapiniginespajamasir iSleidzia prekiq ir paslaugqpirkimui bei dali jq investuoja1finnq veikl4. Seimos ir nekomercinesorganizacijos (profsEiungos. 64 .kapitalobei Zemes) susijq:namq [kis. Jic yra gamybosvciksniq. garninantis Tarp namq [kit1 ir finnq nuolat sudaromi tam tikri sanderiai. paruoitas EuroposSalimsir regionarns pinnasis NSS NSS variantas(ESA'95). Siuo metu Lietuvoje igyvendintas s4skaitqsistema. gamybos savininko' veiksniq (darbo. lmonds (firmos). Imon€ (firma) (firm/company) ukinis vienetas. vienetaiskirstomii keturissektorir"ls: PagalNSS visi ekonominiai l. sektorius. lSlcidZia orckcms ir oaslau{:oms isigvti Firmos l. kuriais apruplna i m o n c s .s a v i n i n k a i 2. veikiantis kornerciniais pagrindais.. Naudoja namq ikiq patciktusgan.).1 lentele). ligonines ir pan. 3. Moka namq [kiams uZ gamybos vciksniu naudoiima prckcs ir namq ukiar. atliekantis dvigub4 vaidmeni: pirnra. Parduoda naslauuas Vyriausyb6s sektorius (governrnent/public sector) ekonornikossektorius. 2.produkto sistetuq pateiktQ 1977m. .labdaros bei megejq sporto draugijos.ns 3.1 lentel6. . ry5i (2.rybos vciksniusnrckiu ir naslaucuganrvbai 2. Vyriausybds Saliqsubjektai. UZsienio Namq [kis (households) ekonornikossektorius.apimantis ivairaus valstybinio lygio (centrines bei vietinds valdZios institucijq) nuosavybEbei valstybini vartojimE. prekesar teikiantispaslaugas. tarpusavyje Namq [kio ekonominiaisprendimai jas parduodarnas savo garnybosveiksnius. geriau pritaikytas 1995m.Nacionaliniqsqskaitq ir rnaterialaus palyginime".

o i3orinis .'aldZios mixed economicsystem)' ekonomikossistema(closed Ekonomikos sistema. lSlaidq(sudejusvisasprekiq ir paslar.vadinamaatvirosios ekonomikos sistema (open s economic ystem). Taigi. paslar. sector) tai Saliqsubjektai (foreign/rest-of-world UZsienio valstybernis. kaip ekonorniniais pirkimo (irnporto)ir pardavimo(eksporto)sand€riai.rgq isigijimo i5laidas). Sis paveikslastaip pat rodo tris metodus. susumavus visq Salies finnq veiklos rezultatus. modeliu (simpleeconomic Supaprastinto ekonomikos modelio elementq tarpusavio sqveika pavaizduota I paveiksle. 3. 2.kurios naudojamos ar paslaugq.1) . uZsienioSaliq firmomis.kuriais galirna ntrstatyti veiklos rezultatus: ekonomikossistemos kiekvieno gamybosetapopridetinEverlq): l. l5 Ekonomikos sistema.Vyriausybds sektoriaus veikla susijusi su kitais ekonornikos jis sektoriais: perka i5 namq fikio gamybosveiksnius. sektoriq. namq flkiams (pirkejams) perkant prekes ir apmokant jq keliornis kryptimis: prekiq kain4 gaunapiniginiq pajamq. Dvi pastarosioskategorijos gali b[ti apibendrinarnoskaip kapitalo pajamos.o i5 finlq . susidedanti i5 namq [kir4 ir fimrq vadinama grynai privatios ekonomikos sistema (pure private economicsystem)arba supaprastintu ekonomikos model).rgq i5 susidedanti visq keturiq ekonornikos Ekonomikossistema. perkamq i5 kitq imoniq apmokejimui. vietinds. Pajamq (swumalus gamybos veiksnit5 rodandiq suteiktq paslaugrl vertE. ekonominiairyiiai su uZsienio Salies Tarp valstybiq nuolat palaikorni tarn tikri ekonominiai rySiai: su sudarotniprekiq ir subjektais.dydf. Si lygybe teisingatik uZdaram 65 (2. Gamybos(susumavus 2. gaunama5i lygybe: : Saliesvartotoi4pirkim4suma : Bendrosios firm4pajanros : Darbo uimokestis+ Kapitalo pajarnos * Tatpiniai pirkintai ekonomikosmodeliui. nuomos mokesdiq surnokejirnuiir taupymui arba firmos pelnui. Vidinis Sios schemos konturas rodo daiktiniq (nat[riniL$ iStekliq judejim4 tarp pagrindiniq ekonomikos sektoriq..susidedanti atskirq Saliesvidarrs ekonornininiq sektoriq (narnq ukiq finnq ir centrines bei uZdaros miSriosios vadinatna instituciiq).pinigq srautLl judejimq. ValstybespajarnqSaltinis mokesdiai.prekesbei yra paslaugas. Firmos. darbuotojq darbo uZmokesdioapmok€jimui.

antra. Tadiau dar reikia sukurti BVP ir kitq makroekonominiqregionqrodikliq apskaidiavimo metodikq. vidaus prekybos. visos gautos pajarnos iSleidZiamos. Siame modelyje supaprastinimosumetimais laikornes dviejq prielaidq: pinna. visos pagarnintos prekes ir paslaugos yra parduodamos.regionines statistikos formavimas. pateikiarnas realesnis ekonominestikroves vaizdas.sprendimai veikla. Kituose skyriuose 5iq prielaidq atsisakius. o garnybos apimties kainq sumaturi bfiti lygi namq [kio pajamoms. pardar.prckcrns ISlaidos bei paslaugoms lsigyti Prekiqir paslaugq rinka gautos Pajan-ros.informacija. Prekiq ir paslaugqbeipinigq srautqapytakatarp dviejq pagrindiniqekonornikos sektoriq Abstrakti prekiq ir paslaugq bei pinigq srautq apytakos schema neparodo ir ne[vertina daugelio realaus gyvenimo elernentq: namq [kio taupymo ir firmq investicij6 vyriausybdsiSlaidq ir rnokesdiq. tai leistq palyginti i5skirtus administraciniusvienetus. statybos. 66 .us gamybos veiksnius I5laidos garnybos pirkti veiksniarns 2. Be to.Dabar pagal apskritis statistika skelbia duomenis apie Zemes uki.t. Tuomet visos gamybosveiksniq gaunamos pajarnosyra lygios namq ukio i5laidorns prekems ir paslaugornsisigyti. Dabartiniu laikotarpiu labai aktuali Lietuvai problerna. pardarus prekes paslaugas Nupirktosprekes ir paslaugos Prekes paslaugos ir Finr-ros Nupirktigarnybos veiksniai Gamybos veiksniai Garnybos veiksniq rinka Pajamos. kad tiksliau funkcionuotq Sios grandys: veikla duomenys. pramonds. Sudaryta tarpZinybine regioninds politikos darbo grupe.1 pav.sanderiq tarp Salies [moniq su kitq valstybiq gamintojais ir t.Ji teikia sifilymus ddl Lietuvos administraciniosuskirstymopritaikymo prie ES teritoriniq statistiniq vienetq nomenklat[ros (TSVN). Statistika siekia. transportoir paslaugqimoniq skaidiq ir jq veikl4.

miestqbei rajonq statistiniaiduomenys.parodandios produkcijos struktfirq pagal regionus ir atskirr{ regiontl BVP. Gamybos veiksniq grynqiq pajamq srautas (grynUjq nuosavyb€spajamq srautas) (NtF . Penktaslygis .net florv of factorsof o/ .apskritys. Ekonomine ir socialine raida". gautos Salies viduje (kai ekonominiq uZsienio neapskaitomas rySiqsaldas). BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS IR BENDRASIS NACIONALINIS PRODUKTAS Bendrasis vidaus produktas . lS esmds bendrasis vidaus produktas artit. Teritoriniq statistiniq vienetq nomenklathros pagrindu vystorna regionind statistika apirna regionines sqskaitas.savivaldybes. piliediqgautos Salies Trr. Siai sridiai kelia aukStus reikalavirnr.gross national product).aukitesniorango regionai (iSskiriamiretniantisdvien.visq galutiniqprekiq ir paslaugqpagamintqSalies per metus) rinkos piliediq per tam trkr4 laikotarp[(paprastai pajanlos. piliediqgautos Salies konkredios kainq suma.t p n a ci o n a l i n i a m r o d u k t u i .tai bendrosiospajtrlros. Salyse siekiandiose ivertinama skelbiami Lietuvoje regionines statistikos rodikliai iSsarniausiai statistikos rinkinyje . yra hannonizuota daugelirr su statistika vienetqlygiai: statistiniq 5ie LietuvojeiSskiriami teritoriniq Pirmaslygis . Bendrasis nacionalinis produktas (BNP . Ketvirtaslygis . istoriniuir ekonomine kriterijais:socialine etnokulturiniuteritorijosvientisurnu).seniunijos.tai pajarlos. Antras lygis . Trediaslygis .tai Atviros ekonomikoss4lygomisdalis pajamq cirkuliuoja i5 vierlos garnybosveiksniq gryntuq vadinamuosius valstybds I kitq.nas bendrai. Leidinyje pateikiarniapskridiq.. kaip viena ES narystes duomenq varlotojq.r regionopaskirtimiLietuvosukyje.rs. regioniui statistika.2. 2. BVP . Si rodikll Eurostatas lygyje' nomenklaturos reikalaujaskaidiuotitiek antrametiek trediarne pagrindiniq regionines statislikos Europos Kornisija. sudarydamos pajamq srautus. sukurtos 5a1ies teritonjoje. taip pat uZsienio gamybos veiksniq gautos pajarnos konkredioje Salyje. n-rinus iios pajamos uZsienyje.poZi[riu Lietuvos rodikliq nustatymo tnakroekonominiq Svarbiausiq pasaulio Saliqstatistika.rmpiautariant.Lietuvos apskritys.larr.visa Lietuvos teritorija.

1Fr * Saliespiliediq garnybos veiksniq pajamq. Lt.uZsieniopiliediq garnybosveiksniq pajamq.2) 1/1F. Ilro. gaunamLl uZsienyje.IFT.-------_\ lmportas \ Narnq UKIJI 7' ) l'irmos Gamybos vciksniai Gamybos G v e i k s n i a ii S u z s Ic c n r o Zsr nI S alies ganrybos l v e i k s n i a ii u2sieni ---/ --___\ g U Z s i e n i o a m y b o sv e i k s n i q apnrokejimas Saliesgamybos veiksniq paJanlos 2.grynosiosgamybosveiksniq pajarnos. gaunarnll konkrediojeSalyje.uZsienyje dirbandiqjq Salies piliediq piniginiai pervedimaisavo Seimoms tevyneje.Lt. 68 . uZsieniuiteikiarnas ir pajamqskirturnas. Prekiqir paslaugq pinigq srautqapytakaatvlros bei ekonomikosmodelyje Grynosios gamybos veiksniq pajarnosapskaidiuojamos kaip Salies piliediq gaunamrl uZsienyjegarnybosveiksniq pajarnq sumos ir uZsieniediq gamybosveiksniq analogiSkq pajamqslrmosSiojeSalyjeskirtumas: NIF: cta IFO. (2.Lt. suma. suma.tai gamybosveiksniqpajam%gautq uZ Salies gamybosveiksniq paslaugas.Lt.3) Q4) Wo . Salies piliediq ir uZsienio piliediq gamybos veiksniq pajamos apskaii'iuojamos atitinkamai taip: IFu=Wr+iF+RF+nF. Importo iSlaidos lSlaidos pajamos liksporto zt Prekesir paslaugos / . 1Fr .---.SalyjedirbandiquZsieniediq piniginiai pervedirrai savo Seimoms uZsienyje. IFr=Wo+iD+RD+llD. Lt. uZsieniogamybosveiksniq.production income/net income flow of propeny) .-) Eksportas _.2 pav. cra Q. teikiamqpaslaugq Salies ekonomikai.

ir NIF visq 1994m.588.. V. Lietuva:ataskaita apie nacionalines . Saltinis.. kadangigrynosios 2. Lietuvosstatistikos rinkinys. BNP: apskaidir.kad BVP yra didesnis Salies laikotarpiu yra nes gamybos veiksniqpajamos neigiamos. neguBNP. R.namq tikio vartojimo iSlaidos.612.2 lentelerodo. Lietr./-Lt. dia C . lverlinusgryn4sias BNP = BVP + NIF..66. todel pahikanq mokejimai atitinkamornspasaulio valstybems didejo. buvo neigiamas.ras gamybos veiksniqpajarnas. lr. Zp.Lt.P.P. bus didesnis mln. analizuojarnu ukio subjektai ekonomikos pletrai pladiai naudojo uZsienio kreditus.pelno pajamosi uZsieni. . Lt) kainornis. I .588. Lt. Rr . metra5tis Lietuvosstatistikos rnetra5tis 2003.pelnopajamos uZsienio. -I.71 9 -658 1194 departamento darbai.2 lentel6.LietuvosBVP.rojan. 1999.rvos statistikos 2004.. i5 Z6. *P.nuomospajamosi uZsieni.P.tai SaiiesBNP uZsieniogamybosveiksniq pajarnos neguBVP. 2...P.Lt. i6 .investiciios: 69 .5) yra didesnes negu garnybos veiksniqpajamosi3 uZsienio Kai Salies konkrediojeSalyje1/1F>0..Nr.nuoffiospajamosi5 uZsienio.611.kad nacionaliniqs4skaitqsistemapateikiatapatybE: Y=C+I+G+NX. Lietuvos statistikosmetra5tis2001.pal0kanqpajarnosI uZsieni. (2. Lt. Statistikos s4skaitas.540. BNP ir NIF (veikusiornis Metai 992 993 994 995 996 991 L 98 9 t999 1000 l00l 1002 2003 BNP 3387 II108 16981 23829 3 ll l 5 37547 41968 4t621 43523 46719 501 00 546tt5 BVP 3406 11590 I 6904 24103 31569 38310 42990 426s5 44698 47498 50758 56179 NIF -19 -482 77 111 -4)4 -793 1022 l 103 .619.V. laikq i5skyrus B[tina paZymeti. Lt.. 1998.palukanqpajamosi5 uZsienio.

.vyriausybines i5laidos. I . P. ir Saliesgamybos veiksniq. Lt.reaLrsis bendrasisvidaus pro<iuktasesarnaisiais metais. l/X.G . ir salies uZsienvie esandiqgarnybosveiksniqpajarnosiskaidiuojamos 11/X. 2 . Jei Y = BVP.prekiq ir paslaugq grynasiseksportas. esandiriuZsienyje.1xPisl dia (2. Kas Siuo atveju yra r * bendrasis vidaus produktas ar benclrasis nacionalinisprodLrktas? Priklausomainuo to. suma.pagarnintqper 70 . Jei Y = BNP .visq galutiniLl prekiq ir paslaugq. Esamqf (einamqlq) 'retq kainos vadinarnosfaktiskomis kainomrs. kaip apibudinamas NX. Nominalusis BVp (NBVp _ norninal gross doniestio product) . n .lVX. pagamintrl per tam tikrq laikq (paprastai per rnetus).p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .i-osiosprekds baziniqmetq (sugretinamoji) kaina. apskaiiiuota baziniq rnetq (sugretinarnosiomis) kainomis.Baziniq metq kainos. kuriuos priimta vaclinti ataskaitiniais arbaesarnaisiais.3. q BVP apimti rnatuojantfaktiskomiskainornisgaunamas nominalusisBVp. vadrnamos s u g r e t i n a m o s i o m ia i n o m i s .. r reiks BVP arba BNP. ks RealusisBVP (RBVP * real grossdomestic product).lyginarnqjq metq duomenys. i = 1 .i-osiosprekds metais.pajamosnera itraukiarnos| . naudojamos kitq metq BVp nr. . matuodamibaziniq metq kainornis. .baziniq metq duorrrenys.visq galutiniq prekiq ir paslaugq. .. IT RBV\= L Q. kiekis ataskaitiniais {.. I'ai uZsienyjegautos pajamos yra r dalis. tai uZsienyje gautospajamosnera rdalis. vnt. KArNU LYGIO POVEIKTS BENDROJO VIDAUS PRODUKTO APIMCIAI Bazinis kainq lygis (fixed price index) _ pasirinktqkuriLl norsmetq prekiqkainq lygis. 2. gaunametikslius duornenisapie realqii BVp (BNp) dyd1. kurie vartojami kaip lyginamoji baze. 0 .Lt. visLl kitq analizuojamqrnetq BVp (BNp).rstatyti. .s1 RBVPT .

I . 3) 4) pramonesprodukcijos gamintojqpardavimokainq indeksas.tr/t. n . kam jos yra naudojarnos: 1 patenkinimui ar gamyboje.apskaidiuoti RBNP: skaidiavimus. BVP deJliatorius (BVPa"n. esamaisiais i = 1 . '71 .D r t | n I4. . faktiSkomis ^ID r\u t. " BVP. metais. apskaiiir. . indeksas.xP'l (2. Lt. . ataskaitiniais naudojamiSie indeksai: Kainq lygio kitirnui apskaidiuotidaZniausiai l) BVP defliatorius. tatlikti palyginamuosiLrs Naudojant BVP defliatoriq galima pavyzdLiui.deflator of GDP) arba BVP kainq indeksas (price index of GDP) .rs)suma.vnt. 2) vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas. . kuriuos priirnta vadinti arbaesamaisiais.1) dia NBVPt nominalusis bendrasis vidaus produktas metais. statyboskainq ukio produkcijos supirkimo kainq indeksas. t= J x l 0 0 7 o .tam tikr4 laik4 (paprastaiper metr.Trumpai apibldinsime Siuosindeksus.r* i-osiosprekeseinamqjqmetq (fakti5ka)kaina.-l x looo"o: Pio .rodiklis...p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s .Lt. -1.Z.lyginamqjq metq duomenys. parodantis prekiq ir paslaugqkainq kitim4 visq Salies vidutiniSkE NBVP B V P c t '-'r'.qt.i-osiosprekdskiekis ataskaitiniais P.t q RBVPI arba n Z q.. x P. 5) Zemes 6) eksportuojamosbei importuojamosprodukcijos kainq indeksas.. g.neatsiZvelgiant tai.' .. . 2 . Pats bendriausias kainq indeksas. parodantis visq prekiq ir vartojimo poreikiq paslaugq.rota kainomis.yra BVP defliatorius. .. (2 8) dia BVPd"r esamqjtlmetq BVP defliatorius.

vidutinis vartotojq nupirktr4prekiq ir paslaugqkainq lygis.566x 100%)+ (0.3 lenteleje. kad Cpl26e0 100 yra procentq: = CPI2000(0.196x t00%) = 100%. Kadangi nustatant CPI naudojama nekintantis vartojimo prekiq kiekio krepselis" (i5rei5kiamas baziniq metq svoriais). Kadangi ElVP. x ( 1 0 0 + e .0) l dia CPI .0 r.Tai galima patvirtinti pavyzdLtu. seirnos vartojirno i5laidq elementai nepasikeitd. Vartojimo prekiq (vartotojq) kainq indeksas (Cpl _ consumerprice index) . toctel 2004 m.238 0. (2. n . BaziniLl metq vartojimo prekiq kainq indeksasvisuomet yra 100 procentri.= RBVP NBVP B V Pr . todel daLnaiimarnas var toj i mo p reki4 kai n4 indeksas. c1 * i-osios prekiq grupes i5laidq lyginamojo svorio koeficientas.3 lentel€.p r e k i q g r u p i s lk a i d i u s . . ) : '-r I ' . 100 .238x 100%)+ (0.i-osios prekiq grupes kainos procentasbaziniais metais. Seimos vartojimo iSlaidqelementai I Maisto produktai 2 Ncmaistoprckcs 3 Paslauuos I5 viso: l S l a i d ul v g i n a m o i o v o r i od a l i s s procentas t1t 19. e. . I formulg [ra5qbaziniq metq reik5rnes. .tadiau pasikeite kainos: maisro 72 . n C P I= L c .6rnustatyti palyginli keblu.varlojirnoprekiq kainq indeksas. * i-osiosprekiq grupdskainosprocentoesamaisiais metais pasikeitirnoprocentas . .6 koeficientas 0. . apskaidiuojamas lyginant fiksuoto skaidiauspirrnojo br. i = 1 . 2 .00 gauname.l N .-rtinumo vartojimo prekiq ir paslaugq vartotojo krepielio vertinq iSraiSk4 atskiraislaikotarpiais. x 100'.196 t00.566 0.Seirnos i5laiclq pasiskirstymas 2000m. r 2.pateiktu2.t L t.u (2e) 2.

kad nuo 2000 m. 2 o 55 12 t2 l 2 30 IJ Duomenis lra59[ (2. vartojimo prekiq kainq indeksas padidejo 12.3o/") (0.vartojirnoprekiq kainq indeksas ir q. kuriq duomenys 2004m. baziniais metais. Bandclcs 3. . = n " -t (2.. padidejo7. ataskaitiniais CPIl .Lt. paslaugq Tuomet.3 proc.029yo.. Knygos 4. MarSkiniai Kiekis.4 lentel6.i-osiosprekeskaina ataskaitiniais P. Kojincs 2. vnt.. ..\-ra " dia metais. 2 ... : = + + cPl:oo+ (0.238x 102. P. i = l . n . gauname: /-D L'. .. kainq indeksq 2.prekiq .67 l00o/o 267"/o 389 145.3 proc.2. apskaidiuokite vartojarnqiq prekiq.4 lenteleje.1 6 l 2 x 7+ 2 5 x 2 + x 3 0 + 3 x 2 5 = x 100% 5 l 2 x 2+ 2 5x 0 .jeigu 2000m. .i-osios prekes kiekis . r r=t r l00i C-P l .029% Apskaidiuotieji CPI indeksai rodo..1I formulg: ivertinti. pateikti2. laikomi baziniais.1l) fonnulg. 5 + 6 x l 2 +3 x 1 2 = = x 100% 2.i-os prekeskaina baziniaismetais. vnt.5%) rt2.p r e k i qg r u p i qs k a i d i u s . Gali b[ti skaidiuojamas m L q . Pavyzdliui. t2 25 6 3 Kaina. n xP .Lt 2004m. . 200.37.nemaisto produktqkainos vidutini5kai . I '.196x 131. iki 2004 rn.566x 101.krepSelyje"(ataskaitiniais metais).Lt.3%) (0.Tai vienas labiausiai paplitusiLl statistiniq rodiklit5 naudojamq pragyvenimo lygio dinamikai pagal2. Vartojimo prekds Pavadinimas l. 2000m.1 5 arba 73 .5procentais.rr) io 4o ..

1993m. sudard267 procentus vidutinio lygio baziniais2000 m. rai Laspeireso indeksas parodo didesni pragyvenirno lygio augirnq. .Q i o P i t = 1 2 x 7 + 2 5 x 2 + 6 x 3 0 + 3 x 2 5 = 3 8 9 t .Tyrimai apima mazdaug 2870 visq esamqnuosavybes formq maZmenines prekybosir paslaugqimones.x P .kad vartojirno prekiq kainos 2004m. rugpj[dio . kainosbuvo 167proc.l rinkiniui.Infonnacija apie prekiq ir paslaugqkainasrenkarnakiekvienil menesi l0-yje apskriiiq ir 9-uose rajonq centruose. garbei. Indeksas.parodovienodqkainq didejimo ternpqvaizdil. forrnulir4 Svoriai nustatomi i5 narnq fikiq biudZetll tyrimo duomenq. atvirk5diai.vartojinro krepSel[" sudaro 796 vartojimo prekes ir paslaugos. pakankamai reprezentuojantys perkarnq prekiq ir paslaugqgrupes. Laspeyres)vardu. 7 5 h = P = + + . 100%= 261. svoriai. gruodZio menesi. 1994 .iq kainq pasikeitimus.y. sudaropastovrlvartojinro ir prekiq krepseli. qi o Taigi CPI2eea buvo 26lYo arba2. atliktus 1992m. 5 5 6 x 1 2 3 x 1 2 1 4 5 . Lietuvoje Siuo metu CPI apskaidiavimams suformuol4 . iq arba. kaip taisykle. Kai ivairiq prekiq kainos skirtingai keidiasi. l9g2 1993m.. liepos menesiais. apskaidiuojamasnekintandiam prekir. Nuo 1991m. o kintandiamprekiq rinkiniui . bazinis kainq laikotarpis buvo 1993m. cPI apskaidiavirnuose naudojama1996rn. buvo naudojami 1991m.Maisto prekiq kainos papildornai tiriamos dar 9-iuose kaimo rajonuose. PaSe indeksas. Lietuvoje nuo 1992m.kitaip tariant. todel jis ne[vertina galimybes brangesnes prekes pakeisti pigesnemis.67. atsiZvelgia 1 prekiq tarpusavio pakeitimo galimybg. 74 . svoriq struktfira sucraryta pagal nanrq flkiq i5laidq duomenq tyrimus.didesnes negubaziniais rnetars. Lasperreso (E. L Q ' . L n t Q i o x i o 1 2 x 2+ 2 5x 0 . o paSd i n d e k s a-s m a Z e s n i e g uy r a g y v e n i m e . ivertinarni tq padiq prekiq ir paslaugLlkainq pokydiai.10fbnnule).pase increksu pavadintu ji pasiuliusio vokiediqekonomisto PaSe paashe) (G.t. geguZes menesinis vartotojqkainq indeksas apskaiiiuojamas pagalvienqi5 Laspeireso (2.1996m. Sie roclikriai. cpl2oo4 = i=)"" x 100% = . G. Tai rei5kia. . "n 145'75 ' Pio Z . Kadangi Laspeireso indeksas skaidiuojamas tam tikram prekiq rinkiniui. kitaip vadinamas Laspeireso indeksu pavadintu ji ivedusio E. n Prakti5kai skirtumas tarp BNPa"6 ir cpl n6ra didelis.n \' t /.

irnportuojamos Vartojirno prekiq.o CPI indeksas prekiq ir paslar. namq lkiq biudZelqtyrin.y. su yra susijusios jq naudojirno prekiq charakteristikos tiesiogiai Bendrojo vidaus produkto defliatorius BVP6"n. pardavimo kainq pasikeitimE per tam tikrq laikotarpi. nuo prekiq rinkinys keidiasi.r.ir vartojirno prekiq kainq indeksas(CPI) pateikia skirting4 infonnacijE apie bendrqjl kainq lyg1 Salyje. pagamintq Lietuvoje. ivertina tik toje Salyjepagaminamas prekdsnedidina BVP.gyvenimo ru5iqir kiekiq pokyditts. kainq padidejimasatsispindes pastoviatn prekiq rinkiniui (krepSeliui). KainLl kitimo analizeiatrinkta 360 tiriamq pramonds[rnonit1.)produkcijos Pramonds produkcijos garnintojq pardavirno kainq indeksas PPI parodo prekiq. CPI indekse. elektros bei vandens pratnond's i5gaunarnosios tiekimo veiklos produkcijos (nuo 1995rn.ir pana5iai. spalio . tik prekiq ir paslaugq. Neivertina vartojimo formq pasikeitirnq. CI'l indeksas skaidiuojamas prikiauson-rai BVP sud€ties. pasirei5kiandiq 3. gruodZio min. BVP6"11.2004 m. bazindskainosir 1995m. automobiliq ar nuomai.o 3. o nauja svoriq sistemapagr[sta2003m.Tarp 5iq rodikliq yra 5ie 3 pagrindiniaiskirtLrmai: kainas.) ir dLriqtiekimo kainq indeksas.ais.rdojant gaminirl 1996m. visq garninamq kurias [sigyja pirkejai.vis delto vartojimoprekiq kainq indeksas nes iSlaidq"pasikeitimo. tiksliai neparodo Tadiau. kurios kiekvieno menesio l5 dien4 registruoja 1540 garniniq pardavimo kainas. pagamintq uZsienyje ir skirtq vartoti kitose Salyse. kaip svorius t. 2. pagal Siq formulE. kaintl bazinis laikotarpis yra 2004 m.n. rugsejomdn. Neparodo maZtneninds ivairiq tipq nuolaidoms. nustatant BVP6. BVP6"6. produktq kokybE. P r amon dsp r odukcij os gami ntoj q p arclavimo kain4 indeksas' Pramon6s produkcijos gamintojrl pardavimo kainq ir price index). PavyzdZiui. 3 . pardavimo apirntis vertine iSraiSka. namq ilkiq i5laidqduonenq lyrirtro struktura.gruodziombr.rgq rodo l.. Laspeireso apskaidiuoja: departatnentas Lietuvos Statistikos 75 . 2005 rn. neparodo. veiklos(nuo 1996rn.producer produkcijos. jis: . Produkcijos kaintl indeksas apskaidiuojamas kaip gan.. drabuZiq prekybos pokydiq.tai apdirbamosios indeksas(PPI. NeatsiZvelgiavartotojqperkamq i 2. tai jos neatsispindiir deflialoriuje. DaZniausiaikokybines 4.rirriq reprezentantll pardavirno kainq pokydiq svertinis vidurkis. nar. prekiqir paslaugq 1. kam vartotojai Siandiendaugiau r5leidZia:vaizdo juostq. NeatsiZvelgiai pagerejusi4 laiku. Kadangi prekesir paslaugas.

1995rn. P P In u s t a t o r n i : a) visai pramoneibendraiir jos strLrktfiriniams elernentams. kor.sas pagal sta+. kiekvieno ataskaitinio menesio kainos palyginamos baziniq 1995m.sllt produkt4 supirkinto ir kainy indeksai. Tai 3 tipq gyvenamiejipaslataiir po vien4 siq statiniqkategoriiq objektq:prarnones. palyginti su praejusiq rnettl atitinkarnu ketvirdiu. vandensvalymo.jektotipq.y.parodantys kainq kitimq laiko atZvilgiu.parduotiems vidausrinkoje. Statyboskainq indeksui nustatyt atrinkta I I statybosobjektq. r-rkio Indeksai parodo kainq pasikeitimus.building price index).rdojama parclavimo kaina stotis"be pndetines .a) bendr4 visos pramonesprodukcijos.franko. BPI apskaidiuojamas pagalLaspeireso formulq. Gaminiams. vidutinemis su kainornis.. kainq indeksq. keliq ir gatviq bei rekonstruojamqobjektq. buvo pasirinkti baziniais. 5. Zem€s iikio produkcijos supirkimo kainq indeksas (PIAP . tiek uZsieniorinkose.tai Zernesfikio produkcijos supirkirno kainq dinamikos rodikliai.parclavimo kainq indeksq b) gaminiq.ji nustatant. c) eksportLrotq gaminiq kainq indeksq._rai alrinktq statybosobjektq uZbaigirnoka5tq (kainq) pokydiai per tam tikrq laikq. i prekiLl vertE transportavimo Lietuvos iki Respublikos lskaidiuojamos muitri sienos islaidos.vagonas isveZirno vertdsir akcizomokesdiq. Siuos cluomenis pranesa157 statybos imones. administraciniq paslatq. Bendrojo supirkimo kainLlindeksoatveju kiekvienq ketvirtl ti.dujq ir vandenstiekirnui.parduotqtik vidausrinkoje. Zemes ikio produkcijai apskaiiirojamas bentlras supirkimo kaintl indelrsasbei atskirai augalininlq.a'ros 2r reprezentatyvaus Zernds Dkio produkto (augalininkystes gyvulininkysles) ir kainos. c) elektros. t. Kiekvieno objekto atveju ivertinami statybosmedZiagq. Augalininkystes produktq kainos stebirnostik 3-iq ir 4-E ketvirti. 4.keidiantsvorius 76 . socialiniodralrdimoir kitos iSlaidos.10)fonnulE.y. b) i5gaunarnajai apdirbarnajai ir prarnonei. atlyginirnq. parduotostiek vidaus. sveikatos apsaugos.nunalines infrastrukt[ros. irengimq. Svietimo. Statyboskain4 indek.ir apskaidiuojami pagal (2.bor ob. Duomenys apie Zemes fikio produktq supirkimo kainas gauna'ri kiekvien4 ketvirtl i5 didmenines prekybosir Zernes produkcijEperdirbandiqimoniq. t.stes gwulininlq. na. Eksportuojami gaminiai ivertinami FOB kainomis. Statyboskainq indeksas(Bpl .purchasing price indices of agricultural production).

kuras.Tuo tarpu kuras ar elektros energija. elektros energija. Toks . yra galutines prekds.plienas. kur naudojamos arba galutinds.be mokesdiq ialies vidaus rinkl upibilclinanii4 rodikli4 dar 6.. kuras. tuomet dalies i5kreipttlrealiq gamybosapimti ir apimt[. Tarpinis produktas (intennediate goods/product) .Jeigu Saliesmetinio produkto apinrtis pagamintq visq prekir. panaudotos kaip s4naudos gaminantkitas prekesar paslaugas.pakartotinis"apskaidiavimas neleistq objektyviai [verlinti metiniq gamybosrezultatq. pusfabrikadiai) ir paslaugos. Eksportuojamosprodukcijos kainq indeksas(priceindex of exported production) . skirti namq fikiq poreikiq tenkinirnui. Importuojamos produkcijos kainr. apskardiuojant BVP pagal nacionaliniq sqskaitqmetodik4 tarpinio produkto verte turi br-rti eliminuojarna. Galutinis produktas (final goods/product).kas ketvirtl. parodantiskitose Salyse perkamqprekiq kainq pasikeitirnus. supirkimokainomis. Svoriai apskaidiuojami pagal supirktos produkcijos vertE (nuo 1997m. PavyzdZiui.skirta galutiniam vartojirnui. elektros energija. 4 . 2.gali b[ti tarpines Taigi priklausomainuo to. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO BUDAI 2 . Be iivarclyul apskaiiiuojarni eksporluojamos bei intportuojamos prodttkcijos kaitttl indeksai.rodiklis.Taigi. G a m y b o sm e t o d a s pagamintq prekiq ir paslaugq.tai preke ar kaip paslauga.rodiklis. yra tarpinis produktas.ji nenaudojarna gaminti. iskaitomos subsidijos). kuriuos finnos naudoja kaip Zaliavassavo produkcijai gaminti. prekds. kaip visq galLrtiniq BVP apibndinirlas per metus. kitoms prek€msar paslaugoms sqnaudos prekds.tai prekds (Zaliavos. Galutindmisprekdrniskaip iSirntislaikomos investicines Didejant garnybos specializacijos lygiui. parodantisparduodamq prekiq uZsieniovartotojamskaintl pasikeitimus. 1 . daugelis gaminatnq produktq pereina kelias gamybos stadijas [vairiose firmose.ibei paslaugq kainq b[tq nustatomakaip tais r-netais prekiq ir paslaugqvertd b[tq keliskart [skaidiuotai BVP suma.4. medZiagos. kol gah'1gale sukuriama galutine preke ar paslauga. .rinkos kainq sumareikalaujakai kuriq sqvokqaptarimo. indeksas(price index of irnportedproduction).

AternE tarpinius pirkimus ii kad bendriejipirkintai ir tlesiniosios kairiosios(2. rodanti pridetinesvertes prekds gamybosgrandyje.nor-gamybosstadijos 7000 Lt. galilna bendraji vidausprodukttl. AnalogiSka situacija gaminant padangasir plastmases.utoonei".rdotq BVP apimtisyra lygi (3500 Lt).1. produktus.5 Panagrinesirne lentelespavyzd[.tai skidumastarp firtnos pagamintos proclukcijos rinkos kainos ir garnybai pirktq kainq. I5 firrnos bendrqiq pajamq atdrnEtarpinitrs yra lyg[s galutinei paklausai.jei iSvengiar.1) lygyb€sgauname grandies tik pat apibhdinandiq uZdar4ekonomik4: -Galtttini paklausa Pridetine verte : : Darbo uintokestis+ Kapitalo pojamrts. (2. kad iSvadas. gausilne Sios finnos prekes gamybos taip nauj4 iSraiskq.gausime. Taigi -tlVe tygur pridetinesvertes sumai 9-iose isskiriamosesrityse: Zemes[ky. pirma. arbagalutiniq pridetin€s ki. pajamq apytaka vyksta uZdaru ratu. patvirtina 2'l pav. isigytus i5 kitq firmq.lygi namqlkiq (kapitalo. Natlr'1 Lrkiq iSlaidos darbo lygios finnq pridetinei vertei. kad (2003m.pirkimai. prekiqir Paslaugq 2. u. Lentelds duomenys rodo.na. fikio Saka pro. statyboje ir t. . surnuo. BVP sumuojamakiekvienamegamybosetapesukurtapriddtine Prid€tind vert6 (value added).viso BVP apimties).r.1) lygybespusiq. p.Dabar i5 (2. naudojarnqjos gamybos procese. nustatatit apskaidiavimo Kartotinioprekiq ir paslaugq vertd. visos Salies pridetine vertd. Plieno garnintojai r[d4 ir jq perdirbai plien4 todel jq veiklos pridetine geleZies patys iSgauna y* 1000 Lt. firrnq tarpiniq produktq.1e.kuri.naudojantpridetinesvertds sumavimo bhdq.6 lentele).24.1) lygybejepirkimai taip pat galibhti dviejq tipq: Paiymetina.ron" yra stambiausia 78 ..8 proc. Taigi Salies kain4 tarpiniqprocluktq procese vertdssurnai 7000 Lt. sukurtakiekvienoje ekonomikosSakoje(pagal veiklas).5 lenteleje pateikiamosketurios tarpusavyjesusijusiosflnnos: plieno.3) pajamq. kita vertus.rie proceseivairius tarpiniusprodr'rktgs Vienintele perkanti ir naudojantigarnybos yra automobiliq gamybos firma' Joje sukurta (plien4 padangas.galutiniq vartotojq pirkirnai.plastmases) pridetine verte apskaidiuojarnaatdmus i5 ar'rtomobiliq gamybos firrnos gamybos realizuotos produkcijos kainos (7000 L0 jos pirktq ir sunar. 2) Salies gamybos apimti iSlaidq.kui. prekiq kaintl suma lygi AnalogiSkai. analizes ir Zem6ssavininkq) pajamoms. (2.Tai galirna nuslatyti trimis metodais: l) gamybos..arna mastu BVP aptmtl nustatantgamybosbudr. padangq plastmasiq ir automobiliLl gamintojai.12) Vadinasi.susidarymq' 2. apskaidiuotiir Salies kad (2. prideringvertE. antra.

: E .q) {) o c a O 2 > F O .F L P P A A - *- J - e *< F i.() ra e.O L t i P F ! t h - a .al .I =' a' a ^ :r E d .J ) cr) F- E L.' a = .c) j c . q ) C : 6 r U) N I-- J .l 'a : .E LLr Z cg b!9:: t-- tr- <J'.qJ L ?| .Eeg q q = c c:-e O 9 q. . i d .: .s . o ' > O r ) O U a] . ) -r r- . ! 6 E ' 4 ) N O r a. - J L F 9 E L ' J L A A < cb< r-il< r-b> 4 |0) o -F L o L 'R 9 E *n ' € . + a . E e c 9 t - # : .

valstybes biudZeto le5omis teikiamos nemokarnos Svietimo.4 q 5 2003m.7 2403.0 I 138.5 2732. policijos. [statymarns veiklas. svlctrmas 10. t706.2 4. gydyrno.0 100. gaisrininkq. bei nerealizuotos 2.2 100. V a l s t y b i n i s a l d y m a si r p r i v . 80 . Pramonc kasybosir apdirbamoji clcktros. 6. .rl 4.V .nrs kainomis) BVP elementai l. P 2001.6 410. Lt m 2003m. A 5 4 5. Kitos l5 viso: BVP. Prckyba 5. Rcstoranaiir vicSbudiai sandcliavimas. Finansinistarpininkavimas v 8 . 1994 . 8 I 155.0 I 804.6 r q I3.2 4 31 5 . 2.54 Itinis: Lietuvosstatistikos -V .3 14.0 1.P. Negamybiniai sand€riai. Silumosir vandcns garnybabci tickimas 3. s o c .2.3 12879. Galutiniqprekiq verte. 6 1. .7 6. 8 385 7 . dujq.t ietuvosstatistikos metra5tis 1999. Statyba 4. jos verld bus lskaidiuotai prekiq atsargas gatavosprodukcijosapimti ir atsargqprieaugispadidinsBVP.6 22t. pavyzdZiui.0 2827. 1994 10.I t5 5 22. Lietuvos statistikos metraStis 2004. draudimas y.0 . Transportas. A') tt6'10. Zemcs Dkis ir mi5kininkystd 2.kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai.pagaminta tai metais pagaminapreke neparduota.8 16.8 794. procentais m.6 1 1 4. (blackfurown Se56lin6 (neapskaitoma) ekonomika apimanti economy) ekonomika. tais Jei analizuojamaisiais l.0 t493. metra5tis l. be jq pirkitno-pardavimo. 590-59 BVP [skaidiuojama: Taigi i nustatomq rnetais. ginkluotrjq pajegq bei kitos nemokamos pasiaugos gyventojams.1 t 1. rySiai 7.6 1.8 20.apskaidiuotoskaip ttt kad paslaugqi5laidos. Svcikatosapsauga I l.sudaroZymiq BVP dali. Lietuvos bendrasisvidaus produktaspagal veiklas (veikustor.2 l 789. 0 4 58 .2 8975. 671. Yerte kai kuriq prekiq bei paslaugq(daZniau). i BVP apimt[ neitraukiami: arba neapskaitomosekonomikos l.9 q ?15s 3608. kai prieStaraujandi4 veiklq arba nenusikalstamas vengiamamoketi mokesdius.r 7 24.6 lentel6.2 1 1 t 55 BVP.1 561 9.4 l6ll.4 t6904.P.6 2806.2 10276.590. tai nera geriausiaSiqprekiq bei paslaugq[vertinimo BVP apimtiesrnetodika. Nelegaliq sanderi6 Se5elines veiklos rezultatai. mln. 675t.8 2. nors ekonomistaiir pripaZista. Daugelyje Saliq tokios paslaugos.-V.

s Organizacijomsbei [mondms transferiniai rnokejimai n. vienkartineparatna pavyzdlziui.rokatni. be jokio prekinio ekvivalento. teikiama be jokio prekinio ekvivalento. 8l . subsidijos valstybindms imon6ms. Tai ne gamybos ar darbo rezultatas.teikiarni mokejimai asrnenims. oficialios tikslines investicijos(pavyzdZiui. . i5 atskirq remejq ir pana5iai. Asmenims ar Seimoms transferiniai iSmokeiimai mokarni Siais atvejais: . padengiant iq ivairius nuostolius. o senatvds invalidumo pensijos. ar r paSalpos karo veteranams.kai suteikiamos: . sr-r nesusijusios prekds ar grynai finansiniaisanderiai tai operacijos.tai vertybiniq popieriq pirkirnas ir pardavimas.vyriausybeskiria leSq miesto savivaldybei tilto statybai ar miesto gatviq ap5vietirno reorganizavirnui). t6vq kas rnenesiteikiamaparamastudentams. PrivatIs transferiniai i5mok€jimai (transferai) (private transfer payments) . o tik le3q perskirstyrnas. Vyriausybds transferiniai i5mok€jimai (transferai) (Tp government transfer payments) . o pa3alpos skurdo atveju.l) 2) transactions) tai Negamybiniai sanddriai (nonproductive ir 1) senqnaudotqvertybiq pardavimas 2) grynai finansiniai sanddriai: senq naudotq vertybiLl pardavirno neitraukimas i BVP rei5kia. i5mokamos gyventojams uZ jq turimus valstybinius v e r t y b i n i up o p i e r i u s . socialinio draudimoi5mokosnedarboatveiu. kad elirninuojarnosvisos turto perpardavimo (automobiliLl. apimandiosvyriausybestransferinius iSmokejimus bei privadius transferinius mokejimus ir operacijas str s f i n a n s i n i a ip o p i e r i a i s . Operacijos su finansiniais popieriais (operations in financial securities).narnLl ir pan.prie5inguatveju tai [teisintqpakartotiniskaidiavim4nustatant BVP. paslaugospirkimu ar pardavimu.tai visa privati pararra atskiriems asmenims ar Seirnoms.) operacijos.tai visi vyriausybes Seimomsir organizacijoms. o pal[kanos.

Prekes bei paslaugos. Gyvenamieji namai laikorni investicinemis prekernisnet ir tuomet.t savininkas. investicijoms i nauj4 kapital4 arba grynqjq pardavimrl uZsieniediams finansavimui(arbagrynajameksportui).2. ISlaidqapskaitosmetodas Apib[dinus BVP strr.y. [vertintq vidutinemis to laikotarpio kainomis. obligacijq isigijirn{. ir ISlaidq metodu BVP nustatornaskaip galutine ivairios paskirlies prekiq paklausa. ir fiuridineskonsultacijos.kai savininkaijr4 neiSnuomoja.t. b) ilgalaikio vartojirnoreikmenys(Saldytuvai. b) gyvenamqjqnamLlstatybosi5laidos. gatavq prekiq atsargoms papildyti. Tai yra atsargrl. stakldms.Perkant ar parduodant vertybinius popierius. kirpyklq paslaugos pan. Gyvenan-rLjq narnq statybos i5laidos prikiauso inveslicijorns toddl.). isigytq perpardavirnui. Investicinds iSlaidos tai: a) privadiq finnq i5laidos ma5inoms. vartotojq piniginiq i5laidq galutinems prekdms bei paslaugoms pirkti suma. Atskirai apib[dinsime kiekvienq iSlaidqruSl. kad gyvenamieji narnai. 2.).irengimLlisigijima o ne apie finansini * investavim4(pvz. gamybiniarns pastatams. vertes lygirl laikotarpio pabaigoje ir pradiioje. jokie nauji gamybos procesai nevyksta.. lrenginiams pirkti. likudiq pasikeitimq verte ataskaitiniu laikotarpiu.gatavqgaminiq ir prekiq.kalbant apie realqjl investavunq. kaip ir gamybiniai objektai. galintys savininkams duoti nuomos pajamq.y. Namq iikio vartojimo i5laidos (C . Atsargq likudiq pasikeitirrai . tai nupirkti kapitaliniai iSrekliai prekemsir paslaugorns kurti. medZiagq. c) prekiq Iikudiqpasikeitimai. valstybes vartojirnui. keidiasi tik j. lnvestavirno tenninas vartojamas. kaip visrl ekonornikossektoriq i5laidos. t.investment) tai firrnq iSlaidos naujorns [monems statyti. 82 . Narntl fikio varlojimo i5laidosyra: a) trr.unpalaikio vartojimo prekes(maistas. nebaigros gamybos. drabuZiaiir pan. pagarnintos Salyje. skirlurnas. lnvesticijos(l .4.tat Laliavq. automobiliai.baldai ir pan.consumption). realiojo kapitalo kaupimq:pastatq. yra pasyvtts aktyvai. irengirnams.gali bfiti panaudojamos: narnq [kiq vartojimui. todel Sios operacijos nelskaidiuojamosBVP apimti. I 2.rktur4 reikia aptafti ir BVP apirntiesnustatymo iSlaidLl pajamqmetodus. l. c) paslaugos bankr4.).

Bendrosios privaiios vidaus investicijos (lr . Grynosios privaiios vidaus investicijos.t. Firmq investicijos vadinatnos bendrosiornis privadiomis vidatrs vyriausybesinvesticinesiSlaidosI Sias rSlaidas iSlaidornis. investicin€rnis nepatenka. vidar'rs privadios .y.). vidaus privadios grynosios -1. dia Lt.y.ekonomikosnuosmukis. atstatanaios darbo priemones. islaidas virSijaatstatymo 2. rekonornikos stptingis.3 vidaus. investicrjos. D. kai bendrosiosprivadios /r>D.grynosios Kitais ZodZiais I">0..net investrnent) investicijos.ar tik pakeitesenas gamybos priemones). . arba lleto investicijos(1" ...3 pav. 83 . maLija gamintojo pagrindinir"lpriemonitl atsargtl esarnoji vert6.tadiau1 vidausinvesticijos privadios parodotik grynosios diclejim4 tiek kapitalo pletimui skirtos tiek kapitalo atstatymui.. D". Grynosios privadios vidaus investicijos kapi1al4 padidina.pagal kilmE investicijos gali buti vidaus ir iSorinds (uZstenro kapitalo).gt'oss investicines investment) tai visos per metus pagamintos paskirti(i tai. Catnybos ploceso metu kapitalas yra vartojanras.1" bendrosios Lt. investicijos.investicijos. arjos buvo skirtos prekds. investicin€s Santykis tarp bendrqiq privadiq investicijq ir atstatymo i5laidrl yra bukl€s: Siosekonornikos bfiklesrodiklis. kapitalo del pasenimo ir susidevejimo.Skiriamos gerasekonomikos .ir LrZtikrinapagrindinio verttls sumaZejirnE kapitalo nusidev€jimo atstatymE.investicijos dydis privadiosinvesticijosyra teigiarnas tariant.kaip pavaizduota pav. Kapitalo (2.13) Atstatornosiosinvesticijos kompensuojaarnortizacij4 t.Lt.skirtos papildomomsdarbopriernonems naujoms isigyti.atstatyrno (2. Atstatomosios investicijos (amortizacija) (D" nr'rsid0vejusias depreciation).inveslicijos... BVP lskaidiuojamos metais' pagamintos esamaisiais prekds. pagalsavopaskirtlsusideda vidausinvesticijos privadios Bendrosios i5 dviejq claliq:atstatymoinvesticijq ir grynuq privadiq vidaus investicijtl. investicijassudaro: privadiasvidar"rs Bendrqsias + Io: 1. neatsiZvelgiant ijq darbo nusidevejusias pletimui.ekonomikos pakilimas. Ekonomikospakilimo brikle yra tuomet.

y. t. Lt investiciniq br. pabaigoje 410 mln. daugiaukapitalo negujcl pagaminama sunaudojama Tarkime.rn. t.1.t4) 3. Vyriausyb€s i5laidos(G .555 mln. Crynosios ptivadios v i d a u si n v e s t i c i j o s rfiil.rvo Grynosios privadiosvidaus investicijosmetq pabaigojepadidejo (1">0). Kapitalo apimtis ir investicijos privadios nuosmukiobhkle yra tuomet. kai bendrosiosprivadios vidaus investicijosyra lygios atstatymoi5laidornsI. Lt. per metusbuvo 965 mlt. kapitalo suurarnetqpabaigojepadides. Pastatai. jeigu bendrosios Lt.taip pat darbo jegai isigyti ir naudoti..todel ekonomikayra pakilimo blklds.: 0. o privadiosvidausinvesticijos gamyboje sunaudotakapitalo .Ekonornikossqstingiobukle yra tuomet.kai bendrosios Ekonornikos i5laidasI*<D. : D".governmentspending) tai baigtinerns centrin€s vietindsvaldZiosinstitucrjqiSlaidos ir prekems bei paslaugoms.y. per lretus uZ vidaus investicijosyra maZesnds atstatymo In<0. pagal fonnulg: BVP Siamernodelyjenustatomas BVP:C+] (2. ir organizacijose 84 . Kapitalo sullla metq pradZioie Kapitalo pricaugis Kapitalo nusidevejimo atstatymas Grynojo kapitalo padidejirnasper lnetus Kapitalo sr. reikia nustatyti ekonornikosbfiklE n-r4iq metq pabaigoje. i5 SiosiSlaidos susideda dviejqdaliq: a) i5laidq esamajamvartojimui valstybdsfinansuojamose [staigose ([vairiq vartojirnoprekiq pirkirnas).ra rlretq Pabaigojc i@ D^-r^+^. irengirnai ir atsargos [renginrai ir arsargos Metq pradZia Metq pabaiga 2.3 pav. gryntgq privadiq vidaus investicijq ndra arbajos yra artimosnuliui .. Salies lkyje n-qjq metq prekiq daugiaunegu mettl pradZioje.r. be to.

Valstybes mokami transferiniai mokdjirnai nepadidinaBVP.prekiq ir paslaugqgrynasiseksportas. 4. arba BVP:C+l+G+(X-Z) metr4 rinkos Taigi BVP yra galutiniq prekiq ir paslaugq esamqjr4 i5laidqbldu. o tik j[ perskirsto. ir vartojimo iSlaidos.b) keliq tiesimas ligoniniq statyba. X. uZdararniSriojiekonomika. (2r5) . uZsienyjeir nupirktos nar.11) (2. ivertiname uZsienio i5laidas. Lt.toddl jie neitraukiamiI vyriaLrsybes iSlaidas.16) keturiq ekonomikos sekloriq Susumavus visq s4lygomis: BVP alvirosiosekonornikos apskaidiuojarnas BVP:C+l+G+l\rx. Nagrinedami atvirosios ekonornikosmodeli. nustatantBVP kaip atskirEG dal1.Lt. BVP:C+I+G. investiciniqiSlaidq(valstybiniq ir pan. apskaidiuojant Salirnis. uZsienyje. kainq suma.neturintiry5io Taigi.rdoti NX:X-Z. sektoriaus Prekiq ir paslaugq grynasis eksportas (NX . NX.prekiq ir paslaugqeksportas.net exports).1 lenteleje pateikiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto i5laidq b[du. Seirnomsbei organizacijornsbe jokio ekvivalento teikia piniginQ param4 moka transferinius mokejimus. i5laidas (2. valstybe ivairiais atvejais atskiriems asmenitns.exports). dia Lt.prekiq ir paslaugqgrynq. Kaip jau mineta. BVP apskaidiavimas jo lnvesticindsi5laidos Lietuvoje neZyrliai yra svarbiausias elernentas. i3rei5kiarnas fonnule: tai BVP.).apskaidiuota 2.imports) .tai prekes ar paslaugos. negu vyriausybes didesnes 85 .tai Salies eksportoir importo skirtumas. arba 5ia i5laidqb[du.i eksportq. Narnq tikiq vartojimassudaroapie 70 proc. parduotos paganrintos lmportas (Z . jeigu nagrinejama jeigu abstrahuojarnasi nuo ry5io su uZsienio su aplinkiniu pasauliu. pagarnintos Eksportas (X .tai prekds ar paslaugos. kitoje Salyje. Z . bet Salyje.prekiq ir paslaugqimportas.

2004. Pallkanq. Darbo uZmokestis .l I 0370.593.1 s59. i5 susideda keturitlelelnenttl: Darbo ir kapitalopajarnos I. ar 2.4. PNI aptarnaujandios 4.VP"1). 2.kurios pateikiamos namq [ikiams kaip natLiriniai transferai.3.tai vistl domesticincome at factor cost/national per garnybos veiksniqpajamos Salyje metus. Lietuvos statistikos Saltirris: Lietuvos statistikos .0 PNI .P.kuriq ldSos panaudojamosdarbo jegai atstatyti.wages) i5mokos veiksniopanaudojirn4. vidauspajamomis susijEs grynosiomis su paslaugas. Ll 1994m.l. Bendrasis vidaus produktas.8 5 16 100. socialiniai Inetra5tis1999. 64.insurance). P r c k i ui r n a s l a u u um D o r l a s l5 viso: Mln. 4.pelno nesiekiandiqinstitucijq iSlaidos individualaus vartojirno prekdms ir paslaugorns. medicinos aptamavimo.1 6r. Nuomos pajarnr.pagalbosnedarbo atveju ir kitus specialius fondus (W1 . Samdonl. kurias gauna galnybos veiksniq savininkai uZ savo (G. metra5tis Lietuvosstatistikos metrastis 2003. 86 . Bcndrosiosvidaus invcsticijos 5 . Prckiq ir paslaugqcksportas i 7 . 16)R1 1 2003m.tai Zernes kito paj nekilnojamo turto nuosavybds atnos.6 0.5 0.6 I ti.1 1 1| 1 1 2003m.9 -79t.$qdarbuotojqdarbouZmokesdio. n4't9.iSlaidq metodu 2.3 100.616-611. . uZjq darbojegoskaip gamybos { Siqpajarnqgrupq itraukiami ir firmq savininkq lna5ai1 valstybinius bei privadius draudimo.. 2.9 32 3 7 3 . N a m q [ k i o v a r l o j i m oi 5 l a i d o s 2.7 lenteld.P. A t s a r g qp a s i k c i t i r n a i 6. 67. 3904. BVP glaudZiai (G.9 19. Vyriausybcsvartojimo iSlaidos narnq[kius' 3.6 29t20.rent income).8 tq4 ) 12024.3 3 31 9 . Nuomos pajamos (R .8 r0378.iarns l. 8 56179.0 51..4 t6904.P. net Grynosios vidaus (nacionalinds)pajamos incorne).540. 0 1 0I. apskaidiuotas (veikusiomis kainornis) BVP elementasi5laidq metodu l . 3. sudedamosvisos Salyje uZdirbtos pajamos.5 9360.3 1t..2 Procentais 1994nt. l'ajamq apskaitosmetodas Nustatant BVP apirntl pajamq b[du.(l 1.VP. . (W darbuoto. Pelno.

kuriuos vyriausybeuZdeda 87 . . Nustatant pajamqdar pridedami du elementai. tai pinigrl skolinirnosikaina. pasireiskiakaip suvartotokapitalo prekiq vertesigyja amortizacijos rodantis per metus suvartotokapitalo vertE.mokesdiai. gamybosveiksniq kainomis. Taip skaidiuojama formos.| 5[ pajamq element4[skaidiuojarrair nttosavq namq.tai lvairiq tipq firmq (individualiq. gautos uL paskolintuspinigus. Paliikanos (i .y. Netiesioginiaimokesiiai (T.= l t t + R + i + f l j . kad G.I 8 ) BVP pajamqbudu. Grynosios vidaus pajarnosapskaidiuojamos palfikanq ir pelno surna.VP. .y. Pamindti elementai yra pajamos. padengus liekandios. kad BVP parodytr4 nuoma patiems sau. toddl sakoma.Kol Siospriemonesnesusiddvdjusios amortizacijosld5q fimrorns jq tam tikr4 laik4 nereikianaudotipagal tiesioging paskirt[. dividendai.interests) . todel amortizacines atstatymas. apskaidiuotas G r V P . Nepaskirstytqjipeln4 . 2.jos yra tarsi firrnos pajamos.y. nuosavybes nepaisant paslar. garnybos ka5tus.rgas. IndividualiLl ir partneriniq firmq pelnas tiesiogiai atitenka pelnassuskylaI kelias dalis: Akciniq bendrovir4 savininkams. iSrnokamqakcijq savininkarnskaip l.tai likusi pelno dalis. sumokejuspelno rnokesdius ir dividentus. skirtumastarp bankq gautq palukanq uZ paskolasir sumoketq paifikanq u2 indelius. pelno dall. . prie vidarrs GrvPaj nera lygios BVP. Paskirstytqj[ peln6 t. Jq suma neapimaviso BVP. prek6msir paslar'rgoms.pajamos.nesusijgsu pajamqpaskirstymugarnybos veiksniams:tai kapitalo nusidevdjimoi5laidos(amortizacija)ir netiesioginiai mokesdiai. Kadangi dalis galutiniq form4 t. nuomos pajamq. ( 1 . le5osnepriskiriamoskuriam nors gamybosveiksniui kaip jo pajamos.i5 karto arbapo tam tikro laiko investuojarna gamybq. 4.. Pelnas ( fl .profit) . 3. partneriniqirnoniq ir akciniq bendroviq)grynosiospajamos. BVP skaiiiuojant pajamqbudu pridedamosgrynosiospalirkanos. pelno mokesdius.jos vel reinvestuojamosi gamybq iSsaugantpradinl gamybos priemonir"ldarbini ir pajegum4. Akcines bendrovds 3.taxesindirect). I kaip darbo uZrnokesdio. tiesiogiai priskiriamos ktrriarn nors gamybosveiksniui. butq tarirtura visq namq del to. t.

Tai pabrdziant prie BVp gali bilti nurodomas indeksas t.rentos. (2.rai clu skirtingi poZi[riai I BVP...Pridejusnetiesioginius mokesdius gaLrtas BVp rodiklis nustatomas rinkos kainornis.akcizus. ISlaidq metodo poZi[riu. kurie dalyvavo 5i produktqgaminant. apskaidiuotas rinkos kainomis.palOkanq. @rbaBVP. apskaidiuoto is rinkos kainornis. pelno. .BVP.r. apskaiciuojant pajamq rnetodu. siq triiq dydZiq suma Jei maZesneuz konkrediosprekes rinkos kain4 tuomet skirtumas ir br-rs firmos pelnas.19) Netiesioginius rnokesdius rninusuojant BVp. muitus ir t. licencijq mokesdius.. kadangi tai.rai produkcijai nustato vyriausybd. tq subsidijq surna tai atimama i5 netiesioginiq mokesdiq sumos. (2.I=BVP. r.transi-er payrnents)iS valstybesbiudZetokonkrediomsprekdmsar paslaugoms. pardavimo mokest[. p .21) BVP apskaitosiSlaidqir pajarnqmerodai.tai suma visq i5laidq.1-71 . kq vartotojas i5leidZia igydarnas produktq gauna kaip pajamastie. Taigi BVP. amortizacijos bei netiesioginiq mokesdiqsuma.": ..r) . todel jie itraukiami i gamyboskastusir iq dydziu padidejapagaminros prekes rinkos kaina. apskaidiuotas gamybosveiksniq kainornisarba gamyboskainornis.k. =ll + R+i + fI + D" +Ti -Tp (?.. da BVP. Finna netiesioginius mokesdius sumoka i5 pajamq. ndra pagamintoproduktokainos dalis: bet BVP r.rjeigu vyriausybeteikia subsidijas(Zp .BVP. Sie rnokesdiai apirna: pridetines vertds mokest[. reikalingq visoms rinkoje esandiorns prekemsi5pirkti.Siuos mokesdiusfirmos gaminan.tai pirminesvalstybds pajarnos.20) 6a BVP. Taiiar.Netiesioginiai rnokesdiai Salies poZilriu .rinkos kainomis yra per metus gautq darbo uZmokesdio.. BVp . kadangi jos yra iskaitornos i pajamas. = W + R + l + f l + D r + 7 . nuomos mokesdiuibei palfikanoms. 88 .produktasnustatomas gamybosveiksniq (arbagarnybos) kainornis: BVPg. kurios lieka paclengusgamintojo islaidas darbo uzmokesdiui. Lygybe tarp i5laidqir pajamqvisuometyra todel.' B V Pk . gautr4realizavusprodukciiq ir juos traktuoja kaip garnybos kastq element4 todel iq dydZiu padideja pagamintos prekes rinkos kaina.t.kad balansLrojanris elementas yra pajamos. 5i sumavir5ysprekes Jei rinkoskainq tai pelnas bus neigiamas.

0 *Pelnas gaunamas.kadanginacionalines priklausomybE pajamoskeiciamosi galutinl produkt4 ir atvirk5diai. Kompcnsacijosdarbuotojams darbo apn.tai visq pajamq.-P. samdomqdarbuotojqpajamoskartu). 9 t2.618. Pinigines pcr prekesir paslar. nacionaliniq pajamq ir nacionalinioprodukto.1 40. kad yra priklausomybe tarp finansinitl piniginiq ir materialiniq daiktiniq srautq arba tarp.tal pinigines iSlaidos P a r d a v i m a s. mokesdius bei darbuotojams surnoketus **Mi5rios pajamos . 22088. P l g r i n d i n i ok a p i t a l o u v a r t o j i n r u s 4 .l 56179.0 20734.4 5lq1 ) Procentais m. kurios gaunamos kaip gamybos rezultatas (firmos savininkq Seimos nariq ir namq fikiq sektoriqe.Jie yra glaudliai susijg. Lt 2003m. N c t i c s i o g i n i am o k c s d i a i i ( 5 .rgas mctus I I rlr v rlrkrmas .4 t7692.3 1. Jos gaunamos Saltinis: Lietuvos statistikosmetraltis 1999. Si tapatybetinka ir visai ekonomikai.1 1905.544.2 681 . mln. metra5tis 2003. Lietuvos statistikos 2004.8 36 .9 0.kapital{ [ produktq gamyb4ir realizavim4rinkoje. Kartu ji parodo.9 I1.SElyginE tarp 5iq dviejq dydZiqparodo2. tapatybe: Siuos abu metodusgalima iSreik3ti prckems paslaugoms ir ISlaidos isigyti pcr metus gaminant pajarnos.2 7 t14.595. S u b s i d i j o sm i n u s ) l5 viso: BVP. yra pajamos tq. gamybos suma. BVP . l q 1 1563.8 269.6 t00.9 ()? 2003m. -P. 6956.socialiniaiinaSai p 2 .2.rokijimas . apskaicillotas pajanltl kainomis) metodu(veikusiomis pajamq BVP elementas metodu l. i5 grynosios pridetines vertes atemus kompensactjil garnybaiir pridejusgautassubsidijas. 89 .8 lentel6.t a i pinigines iplaukos \y I puses: kas iSleisla tai.9 lentele. gautq arba sukurtLl procese.7 66s8. Lietuvosstatistikos metra5tis Pajamq metodo poZi[riu. kurie idejo garnybos.7 il. Lietuvos bendrasis vidaus produktas.-P.tai nekorporuotqfinnq pajamos (pelnas).8 100.3 4396.5 1.9 447.0 31. 1994 m. dvi Kita vertus. Zemg.3 8. P c l n a s 'i r m i S r i o s a j a m o s " s 3 . pavyzdZiui.8 I I 6904.tai to patiessanderio skirtingos veiksnius (darb4 produktq gamybai. 1994 41.6 5 1496.I 31.

Nacionaliniqpajamqir nacionalinioprodr.22) 'Kapitalq sudaro realusis kapitalas.praejusiqmetq kapitalo fondas. valstybesbiudZetoskola ir pan.. 1. Kr-r. gali b[ti apibudintakaip srautai.Lt.dydis. SRAUTAI IR FONDAI EKONOMIKOJE Makroekonomikoje BNp. Investicines i5laidos. finansinis kapitalas ir zrnogiskasis (intelektualusis) kapitalas.kapitalo fondasesamqjqmetq pabaigoje. Lt. (2.fondas-srautai'.rkto rodikliq priklausornybe Nacionalinioprodukto rodikliai Bcndrasisnacionalinisproduktas r i n k o sk a i n o m i s Elcndrasis nacionalinisproduktas gamybos ainornis k Grynasis acionalinis roduktas n p r i n k o sk a i n o m i s Grynasisnacionalinisproduktas gamyboskainomis Procentai 100 Nacionaliniqpajamq rodikliai Nacionalincspajamos.kaip fondai. investicijos. naudojamos kitq prekiq garnyboje.tai produkcijossrautasper ram tikrq laik4 atstatantis arbadidinantis kapitalq2. dia K. Investicijos pagrindinis ir kapitalas. BVp. 90 .tai pastatai. Srautas (flow) .Lt. 1. matuojamaskiekiu per laiko vienetq. n c t i c s i o g i n i a i o k c s d i aiir m amortizacija N a c i o n a l i n c p a j a n t o sr s i amortizacija Nacionalincspajamosir ncticsioginiai okcsiiai m Nacionalincspajanros 90 ti0 70 2.5. Apib[dinsime keletil svarbiausiq. . valstybes israidosir t.uZsienioinvesticiiq saldas.esamqjq metq investicines i5laidos.9 lentel6. fiksuojauras konkrediam laiko momentui.t.turtas. Fondas (found) .o kapitalas. Todel: K': K" + I. pob[dZio sEry5iq makroekonornikoje.dydis.lrengimai ir kitos anksiiau pagamintosprekes. Kapitalas (realusis kapitalas) (K _ real capital) .2..

current account)parodo Salies prekybos busen6 palyginti su likusia pasaulio dalirni per per tarn tikr4 laik4 fuaprastai metus).23) Bendrqlq investiciniq iSlaidq ir amortizacijos skirtumas vadinamas lygus grynqitl grynosiomisinvesticijomis. .) del natfiralaus priernoniqsenejimoar intensyvaus naudojirno. Lt.1. metq pabaigoje. makroekonomini poZir. naudojama turtui Santauposyra esarnqir4 kaupti.Iurto dydis esamLilq Ll/'.S. 1 4 / ' . Turtas (Wt .kad einamoji s4skaita srautas.tod€l: K. (balansas) tai 15 tolesniq skyriq matysime.tai Salies pairntq ir jos suteiktq kreditq skirturnas.'. naujo narno statybos iSlaidos priskiriarnosinvesticijoms. Lt.:K.kad tam tikra kapitalo fondo dalis nusiddvi (D. disponuojaekonominissubjektas AnalogiSkai anksdiau pateiktoms investiciniq iSlaidq srauto ir kad: kapitalo fondo formul€rnsgalima uZraSyti. PavyzdZiui. Q.tai kokia nors nuosavybd.o anksdiaupastatyto natno pirkimas u nera i nvesticij os. metais.-rri u 2. kad rnakroekonomikoje tik nuo naudojan-ros kasdienineje buityje.yra lygus pagrindiniokapitalo tbndo Arba investiciniqiSlaidqsrautas padidejimui. : W ' .net intemational inveshnent position) . ir nesuvartotqpajamq dalis.worth) . Taigi kapitalo fondo padidejimas r-1 investicij srautopadidejimui.Tadiaujeigu Sis 9l . vadinasi5i SaliskredituojaiSorinipasauli.1 . Einamoji s4skaita uZsienioinvesticijq saldas..24) srautodydZiui. .. UZsienio investicijq saldas (NIIP .-t+l-De. I:K. kiek analizuojarnosiosSalies gyventojai skolinasi arba kredituoja uZsienio valstybes. Einamoji s4skaita (CA .prad. skiriasi investicijq sarnprata B[tina priminti. W. rodantis. Jeigu einamosios sqskaitos balansas yra teigiamasdydis.taupynras esamaisiais (?.-K. Santar"rpos turtas. arba dia S : LI/'t_Il'rt i Lt.kuria tam tikrais metais. Taigi turto fondo padidejimasyra lygus santauptl ir 3. Jau anksdiaupaZymdta.jusiq metq turto dydis..+ $ .

Tokia Salis Tuotlet priklausomybe . Jei vyriausybds i5laidos lygios valstybds biudZeto pajarnotns.ir maLeja. Toks afvejis yra biudZetas subalansuotas.. Valstyb€s biudZetas (B . (Bor: .visq vyriausybeslygiq skola finansiniaistnetais.. Jeigu uZsienio investicijq saldas yra teigiamas. valstybes i5 bLrs biLrdZetas deficitinis negupajamos valstybes ganaretas.24\ formule rodo.9mlrd.tai vyriausybds planuojama pajarrq ir i5laidLl sEmata finansiniamstnetams. JAV einamosioss4skaitosdidelis deflcitas sElygojo saldq kuris 1988m.fondas. investicijq uZsienio neigiarn4 4. i5laidos didesnes Jei uZ maZesnds gaulamaspajanras. s4skaitos Cl .25) NIIPT .government budgetdeficit). iSleisdama obligacijasir jas jierns parduodama): i5 Saliesvidaus subjektq gyventojq firmr5 bankq. kitaip tariant. NeigiarnasNllP reilkia. arba. kad Saliesgyvento. Valstybes skola (skolos fondas) dideja.-t praejusio Lt. [einanti I turtingiausiq pasaulio valstybirl de5imtukq 9-o de5imtmedio pradZroje buvo grynasis uZsienio valstybirl kreditorius (uZsienio investicijtl saldas 1980m. balansas. dia (2. Tadiau nuo 1982m. Nacionaling skolq sudaro tik auk!diausiq vyriausybes valdymo institucijq skola..fbnd4' iSoriniam pasauliui. at a n a l o g i S k a in k s t e s n i e t n sv e j a m s : NII7.balansas neigiarnas.fondq'.Lt. buvo 140. t. tai gaunamoms mokesdiq. tuomet Salis tr-iri grynLdq mokejimo reikalavimrl .rri grynqjq skolq .USD. skolingi iSoriniampasauliui.uZsienio investicijq saldas esamcrjo laikotarpio pabaigoje.iai r. saldas. biudzetasyra perleklinis: Valstl'b€s (valstybin€) skola (DG .atsargos" vadinama grynuoju skolininkr-r. vadinasi Salies gyventojai kredituojarnt uZstento valstybiq. kad uZsienio investicijLl saldas fondo pasikeitimas yra lygus einamosios sqskaitos srauto dydZiui' arba fbndo (NlIPt * NIIPt-r)yra lygus CA.USD). ValstybesbiudZetodeficitasir valstybdsskola. Lt. kai yra kai valstybesbiudZetodeficitas. 92 .public (governrr-rcnt) debt) . investicijr"l uZsienio laikotarpio NIIP.y. Tokia Salis vadinama gryntroju valstybirl kreditoriumi. biudZetas perteklinis tuometvyriausybes skolindamasi defi ryriausybebiudZeto cit4 finansuoja Salies DaZniausiai (t. JAV.rZsienio tr.y.Kai i3laidos * (govemrnent budgetsurplus). uZsieniovalstybes jai yra skolingos.einan-rosios (2. pasikeitimas PavyzdLiui. buvo 500 mlrd.governtlent budget) .= NIIpt t+ CA .

. nacionalinisproduktas. lkt 3.. toddl vyriausybes i5 skola gyventojams iSaugo nuo 300 mlrd.rr-rojalnos pajamos.21) G.VP parodo rinkos kainq tq baigtiniq prekiq ir paslaugr4.yntUq nuosavybdspajarnq srautus) apibridintasanksdiau.Lt.grynasis vidausproduktas. valstybes metais. Likusi skolos dalis finansuojamaJAV centrinio banko rezervqsisternos. (2. 93 . Federalines 2. kad dalis BVP turi b[ti panaudotanusiddvdjusioms tais metaisinvesticinerns prekemsatstatyti. 4. yra uZsieniediai.VP * net domestic product).2 trihjonus USD JAV vyriausybe skolinga privatiems investitoriams.kuriq 20 proc. Bendrojo vidaus produkto apimtis.4 paveiksle. arba iia Borf : DG. sumaZintaamorlizacinitl atskaitymq dydZiu. 2. Pagrindiniainacionaliniqpajamqrodikliai ir jLt tarpusavio rySiaipavaizduoti2.-t ..valstybes skolosfondo padidejimas lygus biudZeto deilcito (srauto) dydZiui. Crynasisvidausproduktas. PAGRINDINIAINACIONALINIU PAJAMU RODIKLIAI pajamqrodikliai: nacionaliniq Pagrindiniai l. 6.: DG. kurios liekavisuomeneivartoti bei garnybiniamkapitalLri iSplesti. Lt.6.valstybesbiudZetodeficitas. Bendrasis vidausproduktas. toddl aptarsime kitus rodiklius.DG. Do.-. biudZeto skolapra6jusiais 8. Grynosiosasrnenines per gamybosveiksniq gryn{q BVP ir BNP bei jq tarpusaviosqrySis pajamq srautus (g..2.t+ Bn"/.4 .D" .USD 1960rn.Da. Bendrasis 3.Lt.amortizacija. G. A s r n e n i n dp a j a r n o s : pajamosarbadispor. D.VP: BVP.26) Vadinasi. .. Jau pabreZerne. metinis JAV brudZetas1960-1990 m. dia G. (2. Grynosiosvidauspajamosarbanacionalines s 5 . D".2 trilijonq USD 1990metais.valstybds biudZeto skolaesamaisiais metais. pajarnos. PavyzdZiui. vadinama grynuoju vidaus produktu (G. 29 valstijose 3l buvo neigiamas. apskaidiuotu rinkos kainornis.VP.

VP .30) rodiklis yra astltctltties Kitas BVP pagrindu apskaidiuojarnas pajarnos.!1 G. apimanti darbo uZmokesdio. dalyvaujandiqtanl tikrq metq bendrojo vidaus produkto garnybos procese. asmeninius 94 .T1.nis..personal bei kuriasgaunaSeimos atskiriindividaiiki jiems sumokanl mokesdius.tai visq garnybosveiksniq. Del to problerna. Z. ir yra rnokesdiai pridetinesvertdsrnokc'stis Pagrindiniainetiesioginiai prekiq ir paslaugq mokesdiai akcizo mokestis.2e) Zp . . verslomokesdiai.tai pajanros. rentos ir pehlo i5raiSka.finnorns ar organizacijoms teikiami transferiniai mokejirnai(lirm transferpayments).1-grynosiosvidauspajarnos. kuriais apmokestinama G.Til : dia (2. latn tikra ekonomineveikla. pujamqsurna.VP. . Asmenindspajamos (AP . gaunalnll Netiesioginiaimokestiai (T.28) 7. produktq i5reik5tE NustatantgrynAii vidar. jq sumaturi b[ti atimama netiesioginirl tai : G.indirecttaxes).j:BVP * D"- G.rami G. Grynosios vidaus pajamos (nacionalinds pajantos) (G.netiesioginiai Jeigu vyriausybe teikia subsidrjas kurioms nors plekems ar mokesditl strlllos: i5 paslaugoms.VP.VP". (2. daZniaunaudojamas t'nokesdius.arba nacionalines veiksniqkainomis. income).net domestic income (national incorne) at factor cost) . savaranki5ka tai sutnetimais Zymima Nl: sum4. pajamomsgali buti suteikiuna ir Grynosiornsvidaus (nacionalinems) palhkanq.VP. (Nl) .apskaidiuotas gryn4siasvidaus pajamas.tai rnokesdiai. arba dia G.(Ti .Paprastumo NI:W+i+R+n (2.VPqi: G.gausiure kuriais aprnokestinama imoniq pagarninta gamybos pajamas.VP"i(arbaBVP).kyla ta rinkos kainor.rs gana netiksliai..Netiesioginiai I iskaidiuojami kain4 tadiau nera itraukiami ne i vienq auk5iiau nurodytq pajarnq elementq i5 apskaidiavim4todeljie atirr. Jei i5 grynojo vidaus produkto atimsimenetiesioginius naujtl rodikli produkcija. kad amortizacijos dydis apskaidiuojamas BVP rodiklis.VP .

transferiniai i5mokejimai. pelno mokesdiaibei nepaskirstytas pelnas)nepatenka jq darbo rezultatai.i-Wi-[Ir-[]N+ dia Tp (2. sumaZina arba. patenka nesanti narntl fikiams.31) pajamos. ne visuomet gamybos 95 .disposablepersonal incorne) .turto bei paveldejimomokesdiai.y . tadiau jis neparodo visuomendsgyvenimo geroves lygio. padidina reali4 gamybos apimti. Taigi asmenin€spajamos .Asmenines pajarnos skiriasi nuo grynr4iqvidaus pajamq..asrneninds l4f . lP . nes dalis darbu uZdirbtqpajarnq(lna5aiI socialiniodraudirnotbndq akciniq bendrovitl jq narnqfikiarns. BNP tera tik metindsgarnybosapimties. Jis turi tam tikrq tnlkunq. atvirk5diai. gryn4sias asrnenines (disponuojamos) pajanros(CAP (Dl) Grynosios asmenin€s . atdmus ina5us socialiniar"r.31) pajnrntl Paprastumosumetimais daZnai naudojamasidisponuojan. likusios atskaidius asmeninius (clirect) Asmeniniai (tiesioginiai)mokesiiai (T.AP . akciniq bendroviq pelno mokesdiusbei nepaskirstytq pridejustransferiniusiSmokejimus.rokesiius gauname paJamas.akciniq bendroviqpelno mokesdiai.7.1 personal . G.tai fakti5kai gaunamospajanros. akciniq bendroviqpelnas.7.asmeniniaimokesdiai. pavyzdLtui.nepaskirstytas Zp. I/.Seimq arba atskirq individq jq rnokesdius.). AP: G..o dalis.tai pajamq. GRYNOJI EKONOMINE GEROVE BNP (ar BVP) yra gana tikslus ir svarbus Salies ekonomikos tunkcionavirno rodiklis.rq s4voka: DI: 2. dia pajamos. kurie. I17.AP: AP . sumokdjus astneniniusn. AP . viena vertus. taxes) G.transferiniaii5rnokejimainarnqlkiams.VP. apskaidiuojamos i5 grynqjq vidaus pajamq.r.grynosiosasmeninds I. pajamos. (2.mokejimai i socialinio draudimo ir kitus specialitrs fondus.r peln4 ir draudimui.T. 15 asrneniniq pajamq. kita vertus.nukreiptosi rink4 rodrklis. tadiau.

bet del to visuomends geroves lygis nekyla. prof. (nikotinas.veikla ir t.r t .blogybirlgarlyba". dideja triuk5mas bei sergamurnas rajonuosear atsirandakitq blogybiq (kitais gyvenamuosiuose Lo clLiaistai vadinarna civ i lizacij os li gomi s). clarbaspagal slenkanti grafikq ir t. rodo didejanti gyventojrl laisvalaiki. kur[ pavadino grynEia ekonominegerove. tiesiogiai gerovE.bedarbis. Visa tai maLinaBNP aPimtf. p i n i g u si. sukuriamos ne rinkos [kyje (narnq Seimininkds darbas namuose. Prekesir paslaugos.darbo savaites SimtmediopraclZiojeiki 40 valandq Antrojo pasauliniokaro pabaigojear 35 Sventiniqdienq valstybese. 4. apimanti vartojirnE ir investicijas.t..kurias gaminant terSiatnaaplinka (oras.nas dokumentqarba uZ grynus dirbti neapsifonninEs parsisamde nedarbopaSalp4. Didejandio laisvalaikio teigiamas poveikis visuomendsnartq nuo 53 valandq sio trukrnessumaZdjirnas gerovei (pavyzdZiui. Zmogui tiesiogiaiZalingas kuriq vartojimas 2. Apskaidiuojant apimtiesaugimaskelia visuomenes BNP (BVP) apimti.tai patrkslinta bendrojo nacionalinio prodr"rkto aprrntis.noredar. parodovisuomends Grynoji ekonomin€ gerov€ (NEW . tai vadinama. Jarnes)[ved€ naujq rodikll. Kita veiksniq grupe didina sukr'rrtoprodukto apimti.). neitraukiama: l.o kartu ir j11gerov€skilirnd. Sis rodiklis patikslinabendrqji nacionaliniprodukt4 gyvenimo gerovdskitimq. todel jis neatspindi gerovdskilirno). vanduo ar dirvoZernis).t. verslininkas neregistruojarni nemokejimosun. murininko. kurie ekonomikosveiklos rezultatai. Salies didinandiusekonorninE 96 . t .alkoholisir kt. batsiuvio.net econornic welfare). taigi kartu ir materialinds vystantisekonomikai.teisetosSeselines (pavyzdZiui. [skaidiuojamos: l. Prekes ir paslaugos. Kokybiniai prekiq ir paslaugq vartojimo pokydiai (BNP yra kokybiniLlpokyi'it1 kiekybinis. Apskaidiuojant BNP apimti. 1912m. Williarn) ir DZeimsasTobinas (Tobin. Prekds ir paslaugos. o ne kokybinis rodiklis. issivysdiusiose valandq siuo rnetu kai kr. statandio savo namE. Legalios. sau siuvandio batus.rriose skaiiiaus pasikeitimai.gyvenirnogerovdslygi.retimais rnokesdiq gaull nuslepd dali pelno. Viljamas Nordhauzas (Nordhaus. gauto realizavusprodukcijQ. 2.). ) : 3.

= e t v ^ e o e z R 6l S i E. E ...'a = z a a Y E d = Q .= I t c 6 ( ) U I i a t a t €.r.4 O X z U z .=-.\l_ t / vE ! (c z : s ? = 'O a 6 z o ! o 9 E a E O E c ! d *'9 z a (. ? a 2 a t r o > 3.1 v E o 6 .4..-. E d a a E O E .

i5laidq tnetodas r pajarnqmetodas vidausProdr-rktas . naudodu*i"si sauo iletodika' ir nes' padid6jusnedarbui'kartu pailgejo metais NEW . fokyUiniq prekiq ir pasiaugqvartojimo .-: . .t. .radiaujos tikrai negalima d[t.r.t i n t i br'rtrlver ji paaioina zlnoniq laimE.. Minirsuoja prekesir paslaugas' Zmogui' Zalingas blogybiq ir Luriq variojimasyra tiesiogiai grynosios ekonornikos v.hotogq..r-.. po\ydiltl.uuo upirnti'oi yra didesnis' ternpai ldtesnt .o..r^ gaminantatslrandalvalrlq kurias 5.-"prk.. BNP' tadiaujo dideiimo negu gerov6s rodikhs .. r:r^li^ic nrieiier: Sioro<liklioautoriaitaippatsusid[r6sudideliaisprieStaravttrra jie nustate'.i"k. 4. '*u#".."i. depresijos rodiklio tinkamo ia'kacl visapusi5kai tt.*ii.teiseto-s 3. ir paslaugas. kad DidZiosios PavyzclZiui.^. acJa r* laisvalaikis. . Pagrindindssqvokos . ekonomikosveiklos rezultatus.r*iiu.i. ne realizr'roja'....ras per rinkq.-. patenkina tuos ekonomistus' kurie ekonomines veiklos 'oOittiui' Jie visai problernornis' istekliq optimalausnar. bendrasis a a a a a a a a a a pridetindvertd (neaPskaitorna) SeSeline ekonomika negamybiniaisanddriai imai transferiniaiiSmokej (transferai) os operacij su fi nansiniars popieriais tarpinisProduktas darbouZmokestis nuomospajamos pal[kanos pelnas arnortizacija 98 .nobendrasis vidaus produktas bei Salies yra"labiaupriirntini ir patys bendriaLrsi bendrasisnacionalinrsl."il. .rzo ir DZ.i filosofq analiz€s problerna' Del iuo labiau ui. Se3elines 2. gantybosrnetodas . e . . nacionaliniqs4skaitqsistema namtl flkis irnone (firma) vyriausybessektorius uZsieniosektorius ekonomikossistema sistema ekonomikos atvirosios ekonomikos miSriosios uZdaros sistema o grynai privati ekonomikosslstema .rdojimo .ldomrausra "ttt* s u k u r t i n e g a l i m a . y .aZejo.uaitingu. .aptillo. DiJejandio laisvalaikiopoveiki.omisi ekonomikos. u n u o * o n l q ' k a O s a l i e s D k i o s e k r n E g a l i m aisrnatuoti.."..-fui pri. Tobino nllolllone.Sisrodiklis'atsiZvelgiantii5vardytuosiusBNP(BVP)apskartos trtku'rus'..nu . Nordhar. Legalios.

jl nustatant? BVP i5laidqbDdu? 13. Ar reikia i5vengti kartotinio prekiq ir paslaugqapskaidiavimo. Kaip susidarogamybosveiksniq grynqiq pajamq srautas? 8. 99 . Kas yra BVP? 7. Kaip nustatomas 14. l5vardykite ir tarpusavyjesusiekitepagrindiniusnacionaliniq pajarnq rodiklius. f o n d a s . 16. susidedandius ivairiq ekonomikossektoriq? veiklos rezultatai? 5. Kas nera iskaiiiuojama i BVP. Apib[dinkite NEW rodikl[. 2.nlrstatant BVP? Kodel? Kaip tai atliekama? I l. l. Kaip nustatomiekonomikossistemos 6.s r a u t a i " pobudZio sqryiius makroekonomikoje. A p i b u d i n k i t e s v a r b i a u s i u s . 17. Kas iskaidiuojamai BVP. 3. Koks kainq lygio poveikisBVP apimdiai? kainq indeksas? Kodel? 9. Apibldinkite galimns ekonomikos modelius.rs produktas grynosiosvidauspajamos pajamos asmeninds pajurnos grynosit-rs 1asrneninds) rinkos kaina gamybosveiksniLl kaina gerove grynojrekonornind Kartojimo klausimai Kas tai yra NSS? Kokie yra pagrindiniaiekonomikossektoriaipagal NS sistern4'l Kokie pagrindiniai grynai privadios ekonornikos modelio elernentrl rySiai? i5 4. . Kaip nustatomas BVP pajamqbridu? 1 5 .a a a a a a nacionalinisproduktas bendrasis kainq lygis esamasis baziniskainq lygis gamybosveiksniqCrynqjqpajamq srautai bendrojonacionalinioprodukto defliatorius vartojirno prekiq kainq indeksas pramondsprodukcijosgamintojq pardavirnokainq indeksas galutinisproduktas a a a a a a a a a a mokesdiai netiesioginiai mokesdiai tiesioginiai srautaiir fondai makroekonomikoje grynasisvidar. Koks yra bendriausias 10. ji nustatant? 12.

remiamasi Siornis Nagrinejant Siuos hipotetine ekonornika. 5 . PREKIU IR PASLAUGU GAMYBA.3.kredrtiniq Siame skyriuje analizuojatnas ir 5io modelio naudojimas.kaip pajarnospasiskirstotarp gamybosveiksnir. abr-r priklausonamq lkiui. 100 . gamybos priernonds Kapitalas (K . GAN.rrencijosrinka. Konkuruojanti firma siekia maksirnalaus visiSkai. kurioje kaina ir fonnuojasiveikiantpaklausai pasiulai. Juo rerniantis.parodyti kainq ir jq kitimo vaidmen[ bfitent tai lemia pusiar-rsvyr4 siekiant paklausosir pasiulos pusiausvyros.labour force) * dirbandiqarba ie5kandir4 gyventojqdalis.factorsof production) i5tekliai. Gamybos veiksniai (F .IYBOSVEIKSNIAI IR GANIYBOS FUNKCIJA Bendrojo nacionalinioprodukto didejimaspriklauso nuo naudojamrl garnybosveiksniq ir gamybosfunkcijos. nuoj11 ir kaip veiksniqkainospriklauso prielaidomis: klausimus. ir pagamintrlprekiq ir paslaugqgamyb4 paskirstyrnq naudojirn4.l pasiulos.naudojarnos arbapinigai gamybospriemondrns !sigyti. Jie Zymirni Pagrindiniai gamybos veiksniai yra darb_asraiddmisL ir K. Nagrinejarna tobulosios konkr. 1 . pe1no. NACIONALINIS PRODUKTAS: GAMYBA. gamybos veiksniqrinkoje. 2 .-rkio sektoriai:namq [kiai ir verslo fima. Visi gamybosveiksniai panauclojami 3 . kurioje funkcionuoja du 1. Naudojami du gamybos veiksniai: darbo jega ir kapitalas. reikalingiprekiqir paslaugq ir-\g1t1fas.capital) . 3 .o pal[kanqnoma . Tarkime. kad ekonomikoje funkcionuoja pastov[s kapitalo ir darbo kiekiai.galirna paai5kinti. VARTOJI MAS Siarne skyriuje nagrinejamasbendrosios pusiausvyrosniodelis. i3tekliqrinkoje. PASKIRSTYMAS. darbcr Darbas (L . 4 . Nagrin€jama r. gamybai. aiSkinantis SvarbiausiaSiarnemodelyje .Tuomet: K = K . o finna juos nuomoja.

(3.lemia garnybosveiksniai ir garnybosfunkcija.L = L . kokiLr laipsniu naudojami kapitalo ir darbo veiksniai lemia gaminarnosprodukcijos apimtl. Pasikeitus teclinologij keidiasigamybosfunkcija. ai.. Kai gamybosapimtis dideja proporcingai.bet kuris teigiarnas skaidius. keidiantis gamybos veiksniq pasillai ir gamybos technologijai. visi gamybos veiksniai Gamybos funkcija (production function) . Be to. ^ taip: Si lunkcijau2ra(orna zY =f(zK. Prekiq ir paslaugq pasiul4 kuri atitinka sukurl4 produkcrjos kieki 5i ekonomikoje. kad. kapitaloir Si darbokiekius padidinuszkartq.keidiasi l0l .r.2) Kiekvienu atitinkamu laikotarpiu gamybos apimtis yra pastovi. K .naudojamq ma5inq(kapitalo) L . .didejant darbo ir kapitalo sqnaudoms. vadinarna pastovia garnybosmastogr4Za. lygybe rodo. Br[k5nelis vir5 kintarnojo rei5kia. tai ji yra kapitalo kiekio ir darbo kiekio funkcija: Y: f(K.darbuotojqdirbtq valandqskaidius(darbas). kad darbo ir kapitalo kiekiai yra pastov[s. Realiame gyvenime gamybos veiksniq kiekis kinta laiko poZiurir. (3 l) Si garnybos funkcrja rodo esamq technologijoslygi. (ia z .yra pastovi gamybos masto grqZa (constantretum to scale).y.zL). Jei gamybos apimtis . Camybos funkcija atspindi gamybos technologini lygi.r-l=T.' 'n. dia garnybosapimtis vienetais. x. Y . nes naudojamipastovls kapitalo ir darbo kiekiai bei technologija.gamybos apirnties ir gamybos veiksniq s4naudLl kiekybine priklausornybd.ni visi5kai. tadiau paprastumosumetirnaislaikysirnesprielaidos. MaternatiSkai p r i k l a u s o m y bu Z r a S o r n a i p : e { Y:f(K.Laikui b6gant.finr-ros kiekis. panaudojar.Y.kad dydis fiksuotaskokiarne nors lygyje. Daugelis gamybos lunkcijq pasiZymi savybe. gamybosapimtis Y taip pat padidesz kartq. t.L).

Gamybos veiksnio kaina Rinkos Gamybos veiksnio paklar-rsa Garnybosveiksnio kiekis 3. NACIONALINIO PRODUKTO PASKIRSTYMAS PAGAL GAMYBOS VEIKSNIUS Nacionalinis produktaspaskirstomas tarp namq [kio ir verslo finnq atsiZvelgiant gamybosveiksniq kainas. Pastarosiossusikirtimo su maZejandiaSio garnybos veiksnio paklausoskreive ta5kasrodo Sio gamybosveiksnio pusiausvyros. Tobulosios konkurencijos rinkoje veikia daugybe firmr.tuo daugiaupagaminama produkcijos.reikia i5siai5kintigamybos veiksniq paklaus4. kaip formuojasi gamybos veiksniq kainos ir pasiskirstopajamos. ji negali mokdti savo darbuotojarns 102 .1. Kuo panaudojarnididesni kapitalo ir darbo kiekiai ir kuo efektingesne technologija.paklar"rs4 lemia finnq. garninanti analogi5kqprekg ir nedarantipoveikio rinkos kainai.Jei gamybos veiksnio kiekis pastovus. Gamybos veiksniokainosnustatynas Norint nustatyti. naudojandiq tuos gamybosveiksnius.2. 3. arba rinkos.skaidius. i Gamybos veiksnio kaina (factor price) . kainq. Ji taip pat negali paveikti darbo uZmokesdio lygio. Konkuruojanti firma .mokestis uZ garnybos veiksnio vienet4: darbuotojo darbo uZmokestis arba kapitalo savininkopajarnos.viena i5 daugelio tobulosios konkurencijos rinkoje.1 paveiksle.1 pav. Kaip parodyta 3.kiekvieno gamybos veiksnio kaina rinkoje fonnuojasi veikiant to veiksnio paklausaiir pasi0lai.gamybos apimtis. Sio veiksniopasiDlos tai kreive igaunavertikalios linrjos formq.

moketqjiems maZiau. konkuruojanti firr.55. darbuotojamsmoka darbo uZmokestl W ir. prekiq kiekio ir pajamos'apskaidiuojan. -Ii (3. Pasitelkusgamybos funkcrj4 galirnapara5yti: MPL:f(K.rstatytas. Vadinasi. t. gaminarnos prekesir naudojamqgamybosveiksnir4 Jei firma naudoja daugiauirengimq ir darbuotoiaidaugiau dirba. gamybos veiksniq kainos W ir R bei naudojami L ir K kiekiai.bendrosios Darbo s4naudos Gamybos ka5tai apirna kapitalo ir darbo sqnaudas. " Si lygybe rodo.rs papildomqdarbovienet4.4) gamybosfunkcija Y= f (K. fl:PxY-(Wxl+f{xK). Pladiau 103 (3. kapitalo K kiekio ir kapitalo vieneto ka5tq R Taigi: sandaugai. tai jos produkcrjos apimtis padideja MP1 dydZiu.y. pagarnina Kuo daugiau finna naudojadarbo ir kapitalo.pelno maksitnizavimas. Ribinis darbo produktas (MP1 . dalis darbo uZrnokestf darbuotojr4 i3eitq I kit4 finnq.L).pagamintos produkcijos prieaugis. ' P. darbo L kiekio ir darbo uZmokesdio sandaugai. ( 3 . Kapitalo W lygios WxL.L)-(W Jei firma panaudojapapildorn4darbo garnybosveiksnio vienetii. Konkuruojanciosfirrnos veiklos tikslas. t. panaudojr.marginal producl of labour) . Zr.rgiau prodr. lI=P x f (K. moka nuomq R. Mikroekonomika.rkcijos.6) .profit) . kurie suteikiagalimybgmaksimizuotipelnq.jei tai didesninei rinkos. likusi atskaidius garnyboska5tus. tai ji pagaminadaugiauprodukcijos. galima uZra5yti: Pasinaudojus apra5yta (35) L+R xK). Pelnas ( lI . tuo dar.Snieikair kt.os parduotq kaip Bendrosios kainossandauga: TR:PXY.y.:V. L).na priirna kainaskaip nr. naudodamanarnq hkiui prikiausanti kapitalq. kad pelnq lemia produkcijos kaina P. s4naudos lygios RxK. Firma parduoda savo produkcij4 uZ kain4 P.tadiau. pajamos dia TR ..pajarnq dalis.L+l)-f(K. Konkuruojanti flnna ir priima gamybosveiksniq ir savo produkcijoskainaskaip nustatytas renkasi darbo bei kapitalo kiekius. Abu garnybosveiksniusfinna nuomojai5 narnqfikio.

Si lygybe parodo.virsys darbo uZmokesdio surn4 w. Jei papildomospajamosP x MPr. gautas pardavus papildom4 proclukcijos vienet4 sr-r papildomomis i5laidomispapildornamdarbo sqnaudqvienetui aprnoketi. Kai kapitalo s4naudosyra pastovios. kol kiekvienaspapildornas darbo vienetassuteiksfirmai pelno prieaug[.finnos darboveiksnio paklaus4lemia sqlyga: P x MPr_:W. ribinis darboproduktasmaZdia.Daugelis garnybos funkcijq pasiZyrni rnaZejandio ribinio produkto savybe.o darbo . 3. kai kapitalo s4naudos iSlieka nepasikeitusios. Didejant darbo kiekiui. Gan-rybos funkcija Papildomas darbo vienetas lemia firmos pelnE Firma palygina papildomas pajamas. 3. tai papildomas darbo vienetas didins firmos pelnE Todel finna sarndys darbuotojustol. lygios P x MP. arba kol MP1 rnaZedamas susilygins su clarbouzmokesdiodydziu. kad MP1 yra garnybos apimties prieaugis padidinus darbo sunaudojim4 vienu vienetu (L+l). arba MP. (3.2 paveiksle pavaizduota garnybos funkcija rodo. tai pelno prieaugis(AlI) bus: An: (P x MPr_)W.Nuo prekeskainos P ir darbo ribinio produkto Mp1 priklausopapildornospajamos. Kadangi papildomos islaidos papildornarndarbo vienetui apmoketi yra W. kiekvieno papildornaisr"rnaudoto darbo vienetoribinis produktasmaZeja. (3.2 pav.dideja.8) r04 . Ribinis darbo produktas MP1 vaizduoja gamybos lirnkciios grafiko nuoZulnum4.1) Rerniantis Sia lygybe. Vadinasi. kai kapitalo kiekis yra pastovus. galima nustatyti darbo veiksnio naudojirno rib4..: y77p. kaip keidiasi garnybosapimtis.

tai darbuotojo realusis darbo r-rZrnokestis. 3.3 paveiksle pavaizduotas MPs grafikas rodo. Noredama gauti didZiausiq pelnq. gautas padidinus vienu vienetu. kapitalo veiksnio s4naudas 105 . priklauso nuo to.8) lygt[perra5ome: PaZyrnejE uZmokesdiu. kur MPr. kol ribinis darbo produktas susilygina su realiuoju darbo W/P:w.kurias firura iSmoka uZ kiekvienq darbo vienet6 tai norninalus darbo i5 padalytas kainq lygio. MP1 : w. finna samdo darbuotojus tol.rnarginal prodr"rct capital) . kol ribinis darbo firma produktassusilyginasu realiuoju darbo uZmokesdiu' Realusis darbo uZmokestis(w . [sigytasuZ pinigines pajamas.real wage) . siekdarna tol didina darbuotojq skaidiq.iSreikStas W/P . kad didejant L kiekiui. produkcijos vienetais.ir MPp kreivd yra Zemejanti. uZrnokestis. MPL maZdja.Finna sarndodarbuotojus iki momento.kiek panaudoti darbo vienetq. Pelno maksimizavimo sqlyga (profit maxirnization maksirnizuotipelnq condition) .3 pav.calusis Zrnokcstis 3.prekiq ir paslaugqkiekis.kai.MPs grafikasyra firmos darboveiksnio paklausos Sprendimas.tai situacija. Ribinis darboproduktas of Ribinis kapitalo produktas (MPr .gamybos apimties prieaugis. Vadinasi.susilygina su realiuoju darbo uZmokesdiu W/P. (3. kreive. kiek naudojamakapitalo. darbo . Tai firmos pelno maksimizavimos4lyga.

kiek darbo ir kiek kapitalo gali sunaudoti.M P K = ( K+ t . ( 3 . l l .Ekonominis pelnas yra lygus nuliui. " Y : (MPL x L) + (MPK x K) + ll. Jei visos konkuruojandios finnos siekia didZiausio pelno. lai kiekvienamgamybosveiksniLri tenkatiek ribinio produkto. x 1-1. lI : Y . ir gamybos apirnties. o kapitalo i5laidomspadengtiMP6 x 11.kokiu jis padidina bendrq garnybosapirnti. arba: An:(PxMPr)-R. f 1. (3. Ekonominis pelnas (economic profit) . Arba kiekvieno darbuotojorealusisdarbo uzrnokestis yra lygus MP1. ( 3 .t i r .3) l 106 . kol kiekvieno i5 veiksniq ribiniai produktai susilygina su reali4jajokaina.prekiq ir paslaugqsuma.rrtas ribinis produklas susilygins su realiqja kapitalo kaina: MP*:P7P. 1) r Realioji kapitalo kaina (real price of capital).(MP1 x L) . likusi firmos savininkui.ja.12 ) Si lygybe rodo.pagamint4panaudojus irengimq atskaidius 51 jo i5laikymoka5tus.n [rengirn4lygus pajamqprieaugiui. kad gamybos funkcijai budinga pastovi garnybos masto gr4Za. firmai lieka ekonorninis Delnas. o irengimqrealioji kaina .bendrqlq pajarnq dalis. kai pajamos. firma didins [rengimq skaidiq tol.MP6. sprEsdarna. padengus visq gamybos veiksniq panaudoj imo iSlaidas. Finnos pelno padidejimas. Ribinis kapitalo produktas mald. Konkuruojanti firma.(MPr K). kol papildornos masinos sukr. pasitelkLrs papildom4 gaurar. L): (MPx x K) + (Ml. g Zinome. 0) r Siekdamarnaksimalaus pelno. x L.1. panaudojLrs K+l vienetq kapitalo.rodanti kapitalo vienetoi5laikymo ka5tus. (3. kad nacionalindspajamos skirstornosi darbuotojq pajarnas i kapitalo savininkqpajamasbei ekonominlpeln4. Apmokejus visq gamybosveiksniq iSlaidas. panaudojusK vienetq kapitalo.didinant kapitalo vienetq skaidiq.gautos pardavus produkcij4 sunaudojamos gamybosveiksniamsaprnoketi: f (K. (3e) MPs yra skirturnas tarp gamybos apimties. vadovaujasi tokia taisykle: finna parei5kiapaklaus4 kiekvienarn gamybos veiksniui tol. pardavuspapildornqprodukcijE. Bendrosrealiosios iSlaidos darbo veiksniui apmoketiMP.

darbouZrnokesdiui.rglas o kapitalo savininkr. z L ) . o parodo.zL):Aza. yra' Douglas) ir iarlzas Kobas (CharlesCobb) irode. Vadinasi. f ( z K . 1934. Pirmiausia 5i funkcija pasiZymi pastovia gamybos masto grqZa' t. z t . PanagrindkimeKobo ir Duglaso gamybinesfunkcijos savybes.a r A x u Kadangi ta * . 2 Si funkcija analizuojatnaknygoje: The Theory of Wages. kokia pajamq dalis tenka (Poulo Polis Dr.:2. kad tokia funkcija Y:f(K. Funkcija pavadintaj4 suformulavusiq Zyniiq XX amZiaus JAV Amhersto universiteto matematikos prof-esoriaus iarlzo Kobo ir Cikagos universiteto ekonomikos profesoriaus(veliau JAV senatoriaus)Polio Duglaso garbei:." o. ta\'. Kiekvienas gamybos veiksnys gauna pajamas. 107 . 1114) dia A .0 .o ) kokia. y. visos pajamos pasiskirstokaip nokestis uZ kapital4 ir uZ kaip uZrnokestis darbq atsiZvelgiant Siqveiksniq ribinius produktus.teigiamas koeficientas. zL):4 x (zK) ' 1zl)r-0 I f(zK. t.Pastovi gamybos masto grqZa.L):A*K0'Lr-0. matuojantis esalnos technologijos produktyvumtl. 1 Gamybos veiksniai visada gauna pajamas pagal savo ribinius produktus.koeficientas.0)xY. parodantiskapitalo dall pajarnose.New York: Macrnillan. z L ): z x A " K 0 x L r .ri. pasikeitus darbo ir kapitalo kiekiui. dia cr . lygias jq ribiniarn produktui. (1 . K0 x Ll-0.. K0 'zr-cl x Lr-tl' f ( z K .o garnybosfunkcija turi atitikti Siuosreikalavimus: : kapitalopajamos MPx x l(: g xl' : darbopajamos MPs x L :(l . gamybos apimtis pasikeis proporcingai' Tai irodydaml. kapitalo ir darbokiekius padidinsimez kartq: o f(zK.t.y. kurio reikSmesvyruojatarp nulio ir vieneto.firmq siekimas maksirnizuoti peln4 tobulosioskonkurencijosrinkoje panaikinaekonorninipeln4. 5i funkcrja Zinor-naKobo ir Duglaso gamybos funkcijos vardu (Cobb-Douglasproduction function). .

kad gamybosveiksniaigaunapajamaspagal savo ribinius produktus. kuri .s ) . kapitalopajamosMPp x K lygios o xY.17) MPK: 0xAxK0-rx Lr-o. Matome.rnkcijos ir rodo ribinis darbo prodr"rktas ribinis kapitaloproduktas. MP1. kuri nacionalinio produkto dalis tenka darbui. kad koeficientascr rodo.r-o : i(K. proporcingai kintant gamybos apirldiai. Darbo ir kapitalo pajamq santykis (l-c)/u nei ntto Camybos veiksniq dalis priklausonuo koeficiento a ir nepriklauso technologiios darbo.Analogi5kai. vidutiniarn [rodZius. V a d i n a s i ( l . taigi 5i gamybos funkcija pasiZyrni ptistovia gamybosmasto grqZa.d a r b od a l i sp a g a m i n t a r t r e jei produkte. Siuo atveju gamybos veiksniq ribinis naSumasproporcingas jq naiumui. nei nuo kapitalo kiekiq.c . kapitalo dalis. ribiniq produktq formules iraSE I gauname: Y vietoj gamybindsfunkoijos i5rai5kos. ( 3 . galima nustatyti. l y g i o s M P 1 x L a r b a( l . f(zK.kinta. tarp nulio ir Zinant. 0<a<1. tar o yra pastovr. AnalogrSkai A koeficient4 proporcingai dideja Naujos paZangios technologijos didina abiejq gamybos veiksniq ribiniai prodLrktai. padtdinaMP6 ir sumaZina darbokiekio padidinimas MP6. tenkandiai vienatn kapitalo vienetui.rdojamos produktyvumo. L) : 2 xY . Kapitalo kiekio padidinimaspadidina MPs ir suuraZtna MP1.kad netgi [vykus ekonornikojeper pastaruosius t08 . L.kur[ rodo koeficientas A.koeficientas. galirna nustatyti gamybosveiksniq ribiniq produktq pokydiq prieZastis.atitinkamai: MPL:(l-cr)xdxlo " L-0. x y . L). MPL:(l-0) MPK: " Y/L. nei nuo nar.l 8 ) u xY/K.A x K0 x . funkcijos 1948-1989metq tyrimai JAV patvirtinoKobo ir DLrglaso teiginius apie gamybos veiksniq santyk[ nacionaliniameprodukte.gamybos apimdiai. zL): z x f(K. kad gamybos apimtis padideja proporcingai padidejus gamybos veiksniq kiekiarns. kad s .kapitalo vidutiniu na5urnu.kurio reik5md svyrr'roja vieneto. vadinasi. (3.y. Darbo apmokejimo r5laidos . tenkandiai vienam darbuotojui. (3le) .kapitalui.16) (3.rs. ( 3 r5 ) . Tyrirnai keturis deiimtrnedir'rs parode. MPr . Y/L vadinama darbo vidutiniu naSurnu. gamybosveiksnirlribini na5Lrm4 Kobo ir Duglaso gamybosfr.Y/K .

produkcrjai naudoti. arba taupyti.vartojimo paklausa. sektoriaus Varlojimas tiesiogiaipriklausonuo grynqiq (disponuojamq) pajanrrl. Narnq fikis gauna pajamLl i5 darbo ir kapitalo nuosavybesir sprendZia. Srspajarnqir vartojimo i5laidqrySysyra vartojimo funkcija. Remianlis 3ia lygybe. viriija kapitalo pajarnas.kokiE.ptys. Kobo ir Duglaso funkcijoje kapitalo dalis o apytiksliailygi 0. taip pat pnelaida. Si lygybe rodo. Ribinis ir vidutinis polinkis vartoti Paprasturno delei nagrinejameprivadiq LrZdarq ekonomikE.grynai privataus ekonornikos modelio pagarninto produkto apirntis. pajarnas. Kaireje Sios lygybOspusdjeparodytosvisos pajarnos.investicijq paklausa. kur didesnds nacionaiines pajamos.kapitalo dalis sudaro0. o darbo pajamos2-3 kartus daugeliui pasikeitin. 3. turindios didesnes vartoja daugiau nei Seirnossu maZesndrnis pajamomis.taupyti. Kuo jos didesnes. Vartojimo funkcija (C .1.Taigi: Y:C tS.narnr4likio paklausa prek€rnsir paslaugoms. o kra5tuose. kad visospajarnos sunaudojamos arba vartojimui.20) Y:C+l. tr-ro daugiauvartojama:Seirnos.and).aukitesnisir vartojimo lygis.kokiq jq dali vartoti. kad visa paganrinta produkcija sunaudojarna arba namq ukiams vartoti. Sie dtr budai yra bendrojo nacionalinio produkto elernentai pavaizduotinacionaliniqsqskaitq ir tapatybeje: ' (3. I . cra (3.privataushkio santaupos.o deSineje pajarnqnaudojirno krl. Vartojimo paklausair vartojimo funkcija. t09 . dia Y .kur ndra v y r i a u s y b eis u 2 s i e n i o e k t o r i qS i o j ec k o n o m i k o j e r a d u b l d e i p a g a m i n t a i y r s .3.u4.3.2r) S .iunamospajarnos lygios ekonornikoje sukurtam produktui Y.3. Vartojimo paklausa (consuurption den.3.arba taupymui. PREKTVrR PASLAUGU NAUDOJTMAS 3. namq [kiL1 g. C .consurnption function) vartojimo apirnties priklausomybd nuo disponuojanrq pajamq. Varloj imE apib[dina vartojimo paklausa.

22) funkcilos GrafiSkai C ir Y ry5ys parodytas3'4 paveiksle'Vartojimo yra ribinis polinkis vartoti' nuoZulnttmas .averagepropensltyto Vidutinis polinkis vartoti (APC consume). kuriuo patlideja vartojirno apirntis' grynosioms uZ vienet4' isuug./ c: f(Y).rnarginal propensity to Ribinis potinkis vartoti (c prieaugis' disponrrojarnoms vartojimo "onruto") padidejus vienu vienetu' pajamoms AC AY (3.aJamas APC maZeja. pajamq vienetaspadidina vadinasi. iia C .disPonrrojatnos Pajarnos' (3. didejant pajamoms' Santauposyra dideles tatrpodlugiutr gaunaniiq namq lkiq priviiegija.vartojirnas. Didelespajarnas .likusi pajamqdalis gali bfiti taupoma' 3.dydis. Y .gaunantys Il0 .4 pav.23) : c x Y' Ribinis polinkis vartoti patikslna vartojimo funkcrj4 taip: C asmenindms c .viinu vienetu.r.a. Vartojimo lunkcija . kiekvienaspapil<lomas nei maZesniu vienetas.c didesnisuZ nuli ir maZesnis pajamoms vartojim4 dydZiu.24) p.vartojimo apimtiesir pajamq santykis' APC = C (3.

0 < c <l .autonominisvartojirnas.kad APC rnaZejadidejant pajarnoms.M.M. Siuosjos bruoZus: vartojirnofunkcrjq uZraidjosfonnulqir i5skyre pajamqtunkcrja. pajanros. teiginysprie5tarauja Sis pagrindinisveiksnys. kad vidutinis polinkis vartoti q.l vienet4 tai vartojimo padidejirnas nevir5ys paJarlrr. teorijosdar-bai Pirmieji vartojimopaklausos masinio sukfireteorrjq paaiSkinandi4 3-amede5imhnetyje kuris 5io Simhnedio prieZastis.5 paveiksle.Keinso vartojimo funkcrja taip: uZra5oma C:s*sxY. c<APC.negu neturtingi.lerniantis pal0kanq nonna skatina ekonomines teorijos tvirtinimarns.Jei nalnr-1 papildornq pajarnr.M. Tredioji taisykle tvirtina. priklaLrso DZ. laikui begantbendroji pakiausa tai su susilygins bendrifa pasi[la. kad ar. yr:r teorijospagrindineideja. vadinasi.Jei rinkoje n€ra pusiar"rsvyros.t.tiesd.aZeja.rkStesne taupymfukartaisvartojirnostlskaita. degree Keturiasde5imtpenkiq laipsniq (45) ties6 (fbr1y-five i5laidos lygiospajamoms. a > 0 .2s) Si vartojimo funkcija turi tiesesform4 ir pavaizduota3. I5 koordinadiq sisternosnulinio ta5ko nubreZtos45o linijos paskirtis palyginti i5laidassu pajamomis. 3) didejant pajarnoms. DZ. ankstyvosios keinsistines DZ.bet kuriame Sios linijos ta5ke numatornas vartojimasatitinka nacionalinioprodukto apimtl. consumption) Autonominis vartojimas (a .M.0 < c < 1 : dia a.kai nacionalinds uZ Antroji taisykle tvirtina. kuriosvisuose taikuose line). Sis postulatas.Keinso nuomone. o ne palukanq noma yra klasikines vartojirnq.Keinstri. vidutinis polinkis vartoti APC rnaZd.y. 4) didejantpajarnoms.l padidejirno.autonomous pajamoslygios nu[ui. nuosmukio nedarbo gamybos ir analizuodamas bendrqiqpaklausq pladiai analizavo DZ. ribinis polinkis vartoti maZeja. I ) vartojirnasC yra disponuojamq 2) ribinio polinkio vartoti c dydis svyruojatarp nulio ir vieneto. kad c visadamaZesnis L Todel didesnds ukis gauna pajamos skatina didesni absoiiutqvartojirn4 ir taupym4. Siekiant i5samiauapib[dinti vartojimo funkcijq Siamepaveiksleivedama 45" linija. (3.la. nes: didejant lil . Remiantis pirmqja taisykle.Keinsas. pajarnoms. tai vartojimas.

DZ. ekonomistaiiskdle .turindios didesnespajar]las.iei'nos gaunandios iuri daugiau santaupq.'t r 3.. didejant Seimq pajamoms. nedidelis vartojimas sukurs prekiq ir paslaugq paklaus4 o pasibaiguskaro metui' i5tiks nepakankarntl nutsrnukis.C a +c.keinso vartojimo funkcija buvo plaiiai naudojama. tyrE Seimq biu<lZetus ir pajamas' nustat6.vartoja daugiau. vartojimo nuo tam tikro pajamq lygio. APC>I. pirma. C ir Y rySys prieaugis ims maZeti ir pracledant lgausnelinrjinl pobudi. kaip ir vidutinispolinkis vafioti Y ' I5 maZeja w i5 linijos.feinsistino vartojimo funkcija DideiantY.taigi c>0. kacl 0<c<1. /vl c . kad Seimos' dideines pajamas. nubreZtos koordinadiq 3. Taigi APC rnaZeja.. matome.5 pav. buvo nustatyta. Sie duot1l"nyspatvirtino Keinso hipotezg. s*cxY APCJ: .todel c<I. didesnqdal[ taupo.5 pav. kad. kai ekonornistai Antrojo pasaulinio karo metu priejo isvad4 kad.y.arnZinos 112 .namq trkiai daugiautaupo' Lrkiaiprivirsti vartoti atsargas. Ketvirtoji taisytle ai5kina..kact APC roclonuoZulnum4 centro iki tasko ant vartojimo funkcijos linijos. tuomet. Mokslininkai.RemiantisKeinso vartojimo funkcija. : ' a . . pajamos Didejantpajamoms. Be to.kad Seimos.t. Seimos jq ir varros vis mazesnQ rnaZesnp clali.(-J'' I .c taip pat. Siuo atvejuC>Y ir na'rq Jei didejant pajamoms. atsiraclo problemq. didejant paja'roms. sistemos tai nedi6eles.tU. APC maLeja. I5 tiesq 5io_s. Laikui begant. Tai rodo C1kreiv€.

nustatytas rySys tarp vartojirno ir pajamq.jog vidutinis polinkis vartoti didejant pajamotnsrnaZeja.o .Kuznecas. Praktika parod€. dvi Sios parodd.Pajamq ir vartojirno fakti5kusduomenisnagrin6jEs vdliar.long ntn consumptionfunction) .vartojimo apimties priklausomyb0 pajamq.o ilguoju.Pasaulinepraktika po karo. didejantpajamoms.kad vidutinis polinkis vafloti netlaZeja.ronrs.shortrun consumptionfunction) .vartojimo apimties priklausomybe nuo pajamq. rySio tarp vartojirno ir pajamr"l formos pavadintos trumpojo ir ilgojo l aikotarpiovartojimo funkcijomis. kad egzistuojakelios vartojirno funkcijos. Antra probierna. Trumpojo laikotarpio vartojimo funkcija (C5p.1rode. kodel Keinso prielaida pasitvirtina tiriant SeimosbiudZetqduomenistrumpuoju laikotarpiu ir nepasitvirtinanagrindjant ilgr{i hikotarpi. ir parodd. Seimq biudZetrltyrimas trumpuoju laikotarpiuparodd atitinkamqryS[ tarp vartojirlo Deja.6 oaveiksle. USD): lt3 . n e p a s i t v i r t i np r a k t i S k a i ..kr. kai padidejusiospalamos nesukdletaupyrnopadidejirno.Keinsoprielaida.ruZ tai gavgs Nobelio prentija amerikiediq ekonomistasS.6 pav. ir pajamq. Trurnpojo ir ilgojo laikotarpio vartojimo funkcijos pavaizduotos3. Vartojirno teorijose trumpuoju laikotarpiu laikomas periodas iki l5 metq. o Sie tyrimai sukeledar didesn[ekonornistqderlesl vartojimo teorijos analizei. nr-ro Ilgojo laikotarpio vartojimo funkcija (C.lyrimai ilguoju laikotrlpiu atitinkaKeinso sprendimus. L- * c x Y funkcijos 3. yra pastovus. Jie norejo i5siai5kinti.iki 50 metq.ris.stagnacijos"hipotezg. Trunrpojo ir ilgojo laikotarpiovartojirr-ro Remiantis 1929-1941 metq tyrirnq JAV duomenin.kad vidutinispolinkisvartotinesikeite.esantmaZ€jandiam vidutiniam polinkiui vartoti. vdliau i5vesta tokia vartojimo fomruld (perskaidiuota 1972m.rris keiiiantis pajan. kad vartojirno ir pajamq santykis de5irntmediais DZ.esantpastoviamvidutiniam polinkiui vartoti.

APC ir c maZ. Palyging su DZ.C ir Y yra tiesiogiai susijusios: . maleja.Keinso sukurtos vartojimo teorijos desningumus: o .73xY. infliacija). nei a= 47.gyvena santaupqarba skolq sEskaita. 8 6x Y .tuo maZiau vartojarnair daugiau taupoma.M. iki 1938m. Tai rodo.c < 1 .Keinso fonnule. amerikiediqekonouristas S. didejant pajamoms. kad ilguoju laikotarpiu vartojimas proporcingaipadideja. y . .y. 1946 m. Trurnpuoju laikotarpiu C ir Y gali keistis neproporcingai.padidejuspajamoms. 8 6 . todel APC. Kuo didesnes pajarnos. Toki 3. kad nuo 1933rn.t.t.6+0. nei c = 0.7 paveiksle.Tyrimq rezultatairodo. kad Zmonds.Kuznecas pajamLlpalyginimo 1869m. daugiau 0. natome. duomenis formulE: ir nuo C r n : 0 .73. o ilguoju laikotarpiu pajamos. nagrinejantiC ir Y priklausomybg ne laiko. C ir Y ry5i vaizduojantikreive 3.todelji vadinamapajamq funkcija.ja. pradedanttam tikru laikotarpiu (nustatyta. pajamq.y.Csn=47. didejantpajarnorns. Si vartojimo funkcija patvirtina pagrindiniu DZ. o gaunantysdideles pajamas* sutaupo iki 40 proc. o atskirq gyventojq grupiq poZiLiriu.kad ndra laisvojo nario a.). veikiant egzogeniniams veiksniarns(palfikanqnonra. ilguoju laikotarpiu pirmoji ir trecioji taisykle ima neatitikti paskelbevartojimo ir tikrovds.APC ir c igauna pastovias reik5rnes ir nemaZeja. ir vartojim4lemiatik grynosios su asmenin€s Yra dar viena vartojimo funkcija.gaunantysmaZaspajamas. Tuo tikslu gyventojai diferencijuojamipagal gaunamas pajamas.M. Deja. susilygina nuliu. vertinanti ivairias pajarnas gaunandius gyventojus. Taigi ccAPC. vartojimastiesiogiaipriklausonuo pajamq.6. didejant pajamoms.c : 0 . kad pasitvirtinadvi pinnosiostaisykles: . PajaniLl funkcija 114 .7 pav.d. o APC:c.maLiau l. . t Atkreipkite demesi.

21a) nesribinio polinkio taupyai ribinio pohnkio varloti koeficientqsumavisadalygi I . Taupymo funkcija. AS AY arba ^ -b I I l! (3.didcjant Y pasto\. (3. pa p s r rd i s p o n u o j a m q j a m q r i e a u g i u . kad: I taupymo lygt[ istadiusvartojirnofunkcijos i5rai5kr6 S : Y .galima palyginti 1 lentelq ISnagrinejus jq sura5ytas savybes. Vartojirno funkcijq savybes Funkcija Trumpojo laikotamio Ilgojo laikofamio Pajamq c pasrovus pastovus mazcJa. I lentel€. dal1.3.tai sutaupovis didesngir didesnE Taupymo funkcija (saving function) . ir Analogi5kai.21 forurules I5 Nesuvartotas taupymas : iSrei5kiamas S:Y-C.minetasvartojimo funkcrjas. priklausomybenuo disponuojamq gaunarna.2.a + ( l . Rei5kia.rpomas. didciant Y APC maZcja. taupymas taip pat susijQssu pajamolnis. Ribinis ir vidutinis polinkis taupyti pajamqlikutis (l-c)xY yra tar.( a + c x Y ) : . didcjant Y a C ir Y kitimo Droporcrngumas ncproporclngeu proporcingai ncproporclngal >0 0 >0 3. i to Ribinis polinkis taupyti (s * marginalpropensity save)prieaugiosanlykis apskaidiuolas. 3. Jei.26) yra didejanti funkcija.vidutinis polinkis taupyti yra lygus: lr5 . didejantpajamoms.namLl[kiai suvartojavis rrraZesnp pajarnqdali. kad taupyrnas r i b i n i sp o l i n k i st a u p y t y r a t e i g i a r n a s . nes Gautoji (3.C : Y .us naZcja.taupymo apirnlies pajamq.27) (3. kaip santaupq koeficientas. bet sudaro jq jq maZesnq dal[.c )x Y . Si lygtis apibreZia.26) lygtis rodo. kad taupyrnas yra lygus pajarnorns rninus vartojimas.

(a) dalyje vartojirno funkcija rodo. Vartojimo ir taupymo funkcijq rySys 3.APS=l-APC.vartojirno palyginus i5laidosyra maZesnds pajamas.8 paveiksle parodytas rySys tarp pajamq ir ji1 panaudojimo v a r t o j i m ub e i l a u p y m t r i . ypatybegali buti pastebeta. esant maZoms pajamoms. u2 Si vartojinro funkcij4 su 45n linija. 3. varlojimo funkcijayra virS45" linijos ir varlojinrls EsanlrnaZonrs ll6 .o esantdidelernspajamoms. pajarnorns.8 pav. kad. i 0 C: a+cxY a) vartojimo funkcija $:-sfsxl b) taupymo funkcija 3. lygi l: nes vidutiniopolinkio taupytiir vidutiniopolinkio vartotisLrma A P C+ A P S : 1 . kuri roclo.vartojimas vir5ija pajamas.8 pav.kad pajarnoslygios vartojirnLri.

tai vartojimo judes maZejimo linkme (i kairq). Kuo didesnis sr. tai vartojimo apimtis gali padideti. Narnq fikio turtq sudaronekilnojamasisturtas (namai. sr"r kainornis ir prekiq gausa. Taupytnasyra teigiamas. Jei laukiamaskainq padidejimasir prekir4trlkurlas.namq ukis. VartotojiSkas kreditas . esant konkrediarn kainq lygiui (2r. Vartotojo gerovO. Kai pajarnos maZos. 3.tai varlotojaibus priversti yra maZinti vartojim4 siekdarri sumok€ti skolas. 1ai vartojinro i5laidos dideja.gali taupyti.Jei namq fikio isiskolinirnas didelis. namLl [kis trumpuoju laikotarpiu priverstas naudoti santaupas. Vartotojai savo gerovg stengiasi grqZinli. lr iSlaidos maZes. Namq ukio l[kesdiai.kai pajarnos o padideja. Turto didinimas taupylno funkcijE nukreipia Zemyn. 3.rnkcija atvirk5diai. ilguoju . (b) dalyje parodyta. tai vartotojo gerove maZeja. gali tureti itakos einamosioms vartojirno i5laidomsir taupymui.no funkcrja paslenkaaukityn. tuo didesnds vartojirno i5laidos ir rraZesnds taupymo. taupymaslygus nuliui.pensijos.tai materialinio ar finansinio turto kainil kitirnas. tuo rnaZesnisnoras taupyti.tai vartotojo galimybes nauclotis kreditais.susijgsu pinigindmis pajamornrs. ir prie5ingai. padidejLrs rnaterialinir4 vertybiqrealiajaivertei. taupyrno .Kai pajamos lygios Ys.ma5inos.Vartotojui . galirna nubreZti taupymo funkcijq.namq [kio turtq.9 pav. 3. taupymo . ISskiriarnitokie veiksniai.Narnq frkiai.kad.o vartojimo .8 pav. Esant neigiamam taupymui. Tuomet vartojir.i virSq. vartojimo fr. pasinaudojus vartojimo funkcija. jei vartotojq isiskolinirnas yra nedidelis.Vadinasi. didindami taupym4. KLro daugiau turto namq fikiai sukaupia.turi skolintis. nes i5leidZiadaugiaunegu uZdirba. turintys didelespajamas. Lflkesiiai.Narnq Dkio turtas kaupiarnasdidinant vartojirnq.ja. padides.tai laukiarnaekonomikosb[kle.virSrjapajamas. tai atspindi t4 fakt6 kad vartojirnas vir5ija pajamas.obligacijos. piniginesle5os(gryni pinigai. atitinkamai pastumdama vartojimo ir taupymo funkcijas.AtvirkSdiai. 2.laukiamaskainq maZejimas vartotojus skatina maZinti vartojim4 ir padidinti taupymtuvartojin-ro firnkcij4 pastumdamas Zernyn. Taupymo funkcijos nuoZulnumas ribinis polinkis taLrpyti.Tarlpymoapirnti rodo vertikalus uZ atsturnas tarp varlojirno funkcijos ir 45' linijos. Jei taupymas augs. yra Vartotojai gali keisti prekiq ir paslaugq pirkimo apinrtI nepriklausornai nuo kainq lygio pasikeitimo.rkauptas turtas. esanturaZoms pajarnoms.bLritind technikair kitos ilgalaikio naudojimopriernonds).mal€.akcijos. esant tarn padiam kainq lygiui. draudirropolisai.vartotojqiSlaidos.Zemyn. Jei kuriq nors aktyvq realioji vertd staigiai krinla. santaupos). I t'7 .). nes vartojimasmaZesnis pajamas. taupymas yra neigiarnas. vartojimo fi-rnkcijajudes didejirno linkrne (i de5ing).o taupymo* auk5tyn. veikiantys namq ukiq vartojimo i5laidq ir taupymo pokydius. l.

rodysjudejirnasi5 ta5koA i ta5k4D vartojirnokreiveje C6' Cr Co Cz Yo ir 3. norddamospadidinti kapital4 ir atnaujinti nusidevejusiq. roclys jei kainq iygis maZeja.9 pav. patenkinusvartojimo paklausq..tai vartotojqvartojimo kiekio maZejimq judejimas i5 taskoA ita5kEB vartojimo kreiveje Cs. vadinamataupymu.AsmeniniqmokesditlsumaZinirnasdidinsvartoto. dali. 118 . Investicijq paklausair investicijqfunkcija Remiantisnacionaliniqsqskaitqsistema. kad santaupos investicijoms Firmos. kurie sudaroinvesticijq Firmr4 paklausa gamybos veiksniams (darbui. Zemei' kapitalui) vadinama investicijq paklausa (investment dernand). asmeniniams judes . Y priklausonr-ro ir lygios i. lr atvirk$diai. lsigyja investicinE dali. proclukcijos.Mokesdiai.1o namus' Namq ukiai perka gyvenamuoslus produkcij4.Y C yra dalis pagamintos Ji kuri lieka. vartojimo funkcija linkme.tai vartotojq vartojirno kiekio didejimq 2. Vartojimo paklausos vartojimo kiekio kitimas 3. maZejimo Vartojirn4galikeistiprekiqirpaslaugqpirkirnoapirntispriklausomat nuo kainq lygio: i.q pajamas ir kartu skatins clidinti vartojimo islaidas' vartojinto disponuojamas funkcija judes aioelimo linkme (i deSinE).lacionaliniqsqskaitqsiitema tvirtina.4. vartojirno i5laidos maZds.nokesdiains 6idejant.lei kainq lygis dideja.3..3.

Kai pajamos Y yra pastovios. investicrjq paklausos dydis maZeja.10 pav.investment function). metu. nes.tai norninalioji palukanq nonna. kurianr narnq fikiai ir verslo finnos parei3kia paklaus4 priklauso nuo palukanq nonnos dydZio ir nurnatytopelno dydZio: S : I(r) (3. ir sumaZeja paklausa p i n v e s t i c i n e ir o d u k c r j a i . Nominalioji paliikanq norma (i . Pal[kanq normos didejimas maLina investiciniq projektq skaidiq.* Or.kadangimaZesnis investicijqskaidiusyra pelningas.2e) 3.10 paveiksleparodyta investicijq funkcija.nominal interestrate)paskoloskaStai. Investicijq funkcija (I .t. o nuo realiosios palukanq normos.=. 3.real interest rate) . didejant pal[kanq nomai. Realioji palfikanq norma rodo tikrq paskolos vertQ. dia AP . Skirturnai susidaro infliacijos arba defliacijos. l:l(r). perskaidiuota. . lnvesticijq funkcijos grafikas yra maZejantis.tai investiciniq prekiq kiekis. (3.y.kainqpasikeitimo lygis. ivertinus infliaciia.28) Pal[kanq norrna rodo investiciniq projektq kainq. Investicijq funkcija l19 . todel investicijos I priklauso ne nuo nominaliosios. Yra nominalioji ir realioji pal[kanq nonna.investicijq apimtiespriklausomybenuo realiosiospal[kanq normos. kainq nestabilumo. Realioji paliikanq norma (r .

Prie5inguatveju. kuo didesnepalukanrl investicijq skaidiusbus pelningas. palfikanqnormos. Pal[kanq norma maZ6ja. tuo maZesnis ir normosrySys 3. obligacijas. Ji keidiasi tol.ro taip pat lemia pal[kanq norma.tai skolinamq le5q paklausa:investitoriai skolinasi i5 narnq [kio betarpi5kai.didinantisinvesticijqpaklausAyra technologijos naujoves.vertikali linija. 3. kol investicijos Jei susilyginb-su saniriufr6'niis.nes. Taupyrno 3.1I pav.Tuornel palfikanqnoma dideja. paskolq paklausa virSys pasir1l4.paskolqpaklaus4 Kadangi investicijq apimtyspriklausonr. norma. Palukanq nonna nera pastovi. arbakreditiniqld5qpaklausa investicijos lygios santaupoms Vienas i5 veiksniq. tai investicijq paklausa viriys santaupas. 82. Esant pusiausviraipal[kant1normai 11. arba naudojasitarpininkq paslaugou.y. Taupymo. parodyti taupyuroir investicijLl funkcija . Investicijos. kai investicijq funkcijos kreivd paslenka i de5ing . kreditiniq le5qpasiuladidesnenei jq paklausa. investicijtl funkcrja maZejanti.funkcijq grafikai. santaupq nes dydis virSrjainvesticijas. Susiformuojanauja pusiausvyra 120 .auk5tyn.jei palukanqnorma didel6. palukanq norma nedidele.ris.t.parduodamijiems gaudami bankq kreditus. nes Siarnernodelyje santauposnepriklauso nuo palfikanq nonnos. Palukanq norma tampa pusiausvira investicijq ir santaupqkreiviq susikirtimo taSkeE.1I pav.kurie savo ruoZtujuos panaudoja.12 paveiksle parodytos padidejusios investiiijq paklausos pasekmds. lygi jr'tpasifilai.investicijq palukanLl vaizduojaskolinamqle5qpasi[lq: narnrl[kiai skolina savo Santaupos sutaupytasldsas investitoriamsarba ine5a i s4skaitasbankuose.suteikdamikreditus.

Remiantis tuo. parodyta.13 pav. esant tiesioginei santaupq ir palukanq nonnos priklausomybei. vartojimo apimtis priklauso nuo pal[kanq normos. kad palukanq norma .12 pav. Tarkime.Pal[kanq nonnos padidejimas skatinanamq ukir"rs daugiautaLrpyti ir maZiauvartoti. pastovusdydis lemia investicijq pusiausvyros Santaupq apimt[. Tokiu atveju taupymo funkcija butq ne vertikali. o didejanti.kaip parodyta3.14 pav. S(r) priklausomybd 3. Santaupq nuo palukanqnormos Tokiu atveju. Kitaip tariant.13 paveiksle. didesne pal[kanq norrna sumaZintqvartojim4 ir padidintq santaupas.investicijripaklausosdidejirnaspadidina pusiausvirq palfkanq norm4.taupymo teikiamos pajamos. tai sudarogalimybesdidinti investicijas. lnvesticijq didejimas Matorne. t2l . 3.rE2 f r I l paklausos 3. kaip investicijq paklausos kreivespaslinkimas auk5tynpadidinapalukanqnorurqir investicijas. esantribotai kreditiniq leSqpasiulai. investicijq paklausos padidejimas padidintq pusiausvir4 pal[kanq norrnq ir pusiausvyrosinvesticijq lygi.kad pusiausvyros taSkeinvesticijoslieka nepasikeitusirrs.

DZ. santaupos 3. investicijasdidina pagrindiniokapitalotrlkumas Sakoje. . aptarnavimo iSlaidos. Grynosios investicijos susideda iS autonominiqir indukuotq investicijr4.rsos padetl(Zr. Investicijq didinimo stimulas . Nacionaliniq pajamq ir investicijq priklausomybes laipsnis bei pobudis priklauso nuo investicijq ruSies. tai jei 16 inveslicijosdides ir slinksisi5 padeties [ padet[ 12.dides. o iSlaidomsmaZejant. le ir maZ€s slinksis 2. Jei ukio Sakaturi pakankamaigamybiniq pajegumq. lemiantys investicijq paklausq esant pasloviai kreivq i nauj4 pal0kanq normai (re) ir pastumiantysinvesticijtl paklar. pesimisti5kai i5 padeties l padetiIy. Sioms iSlaidoms didejant. Didejant nacionalinernspajarnoms. Jei investitoriai nusiteikg optimisti5kai b[simq verslo sqlygq atZvilgiu. 3.jei priklauso nuo pal[kantlnonnos didejirnas. tai papildomq investicijq br. Verslo mokesdiai.14pav. supranta 3.M. maZes investicijq projekto numatytas pelnas. lnvesticijr4 Kiti veiksniai.laukiamas pelnas. Irengimq isigijimo.Laukiarn4 likusiq sumokejus rnokesdius.): l. Lflkestiai. kartu padidindamas investicijq paklausq. Pagrindinio kapitalo dydis.padidina.Mokesdiq didinirnas sumaZina laukiarnE peln4 ir kartu investicijq paklaus4 o surnaZinimas. 4.Keinso teorijos modelyje Investicijq funkcijos panaudojimas investicijq priklausomybQ nuo nacionaliniq pajamq reikalauja apibreZti apimties. toddl investicrjq apirntis atitinkamai maZ€tq arba didetq. eksploatavimo. pelnq investitoriai kaip pelno dali.rs nedaug arba visai nebus.14 pav. dideja galimybe investuoti.

nacionaliniq Indukuotos investicijos(li . Autonominiq investicijq (horizontali tiesd I") ir nuo Y parodyta3. ) i.15 paveiksle.30) | lJ . . Autonominiq investicijq f-rnansavimo Saltinisyra valstyb€sbiudZetas ar uZsienio paskolos. . nepriklausandios nuo kapitalo didinimo pajarrqkitimo. indukuotos grynosios ir lndukuotos investicijos skiriasi nuo autonominiq tuo.investicijq prieaugis.marginal propensityto invest) .tiksliau. . (3. nacionalin€ms pajamoms padidej vienu vienetu.tai investicijos. kad jos priklausonuo nacionaliniq pajarnq dydZio. Autonominds..) priklausornybe investicijos 3. us i*: Al AY Si investicijq ir nacionaliniq pajamq priklausomybe indukuotq investicijq grahkui suteikianeZymqteigiamqnuolydi. investment) Autonomin€s investicijos(lu .: f(AY).nuojq prieaugio: r.priklausandios dydZio.didejant BVP (BNP). Ribinis polinkis investuoti (i* .autonomous i5laidos.15 pav.. kuriosauga. Mindta priklausorrybeparodoribini polinkl investuoti. indukuotq investicijq (I.inducedinvestment) kapitalo nuo nacionaliniqpajarnq didinimo i5laidos.

Kuo skiriasi APC ir c? Kodel c ir s sumalygi vienetui? r 1 A t-t . PaaiSkinkite. . . e r vartojirnotunkctja. . . . r . Kas sulygina xY ir jE paaiSkinkite' 5. Kqrodo vartojimoir investicijq nacionalinioprodukto paklaus4ir pasi0l4? a. . o . . kokios apimtiesgamybos sprendZia. . .Pagrindin€ss4vokos . . Paai5kinkite. . . pelnas ekonominis vartojimo paklausa autonominisvartojimas keturiasdeSimt PenkiqlaiPsniq tiesd o . . uuitolitoo funkcrjq C:0'75 6. gamybosveiksniai gamybosfunkcija garnybosveiksniq kainos darbo ribinis produktas ribinis Produktas maZ6jantis darbo uZrnokestis realusis kapitalo ribinis produktas k r e a l i o j ik a P i t a l o a i n a . ribinispolinkisvartoti vidutinispolinkisvartotl funkcija investicijq norlra nominaliojlPalukanq noma realioji palukanq taupyno funkcija ribinis polinkis taupytl p v i d u t i n i s o l i n k i st a t r P Y l i autonolninesinvcsticijos indukuotosinveslicijt-rs s r i b i n i sp < . maksimalaus veiksniqjai reikia? . apimtys/ 3. kaip konkuruojanti. .koks pastoviosgamybosmasto grqZos nacionalines Pajamas. l pasktrstant vaidn-ruo' 2.r l i n ki in v e s t t t u t i Kartojimo klausimai pelno siekianti ilrrna l. Grafiskalpavaizduokit. .

Namq 0kiq varlojirnas(C) . 4. BENDRoJI pAKLAUSArR BENDRoJT pasrUla. (NX) . Finnq investicijos . BENDROSIOSPAKLAUSOS KREIVE paklausosir Ekonornikosteorijoje svarbiqreik5mgturi bendrosios pasi[los stlvokos.rrines dalys: l'. lr atvirk5diai.vistl namq [kiq bendrapaklausa. Bendrosios paklausos ir bendrosiospasi[los rnodelis reikalaLrja sujungti (arba agregr-roti) visas atskirasSaliesrinkas I bendrq rinkq o atskirq prekiqkainq. PUSIAUSVYROS NACIONALINISPRODUKTAS Sioje temoje aptarsirnebendrEj4paklausq ir bendrqjq pasi[l4 jq pusiausvyros produkt4ir jo kitim4. 4. priklausomybetarp kainq lygio ir )'bendrosios paklausos neigiama. Bendroji paklausa yra paklausq galutinernsprekems bendra suma.jei kainq lygis auk5tas. bendruoju kainLl lygiu P (ordinadiq a5yje) ir realiuoju bendruoju nacionaliniuproduktu )' (abscisir4 aSyje)." 4.i vien4bendr4kain4arbakainq lygi. siekiant iSskirti pagrindines rnakroekonominds teorijos kryptis ir parodyti jq praktinio pritaikyrno ypatybes. MatematiSkaibendroji paklausauZraSorna kaip atskirq ekonomikos sektorir.eksporlopaklausos importo paklausos 4.arbaatvirk5tind. Crynasiseksportas ir skirtr. yra B_gqdr4lEpaklaus4 fonnuoja visi keturi [kio sektoriai. nacionalini paklausos ir bendrosios pasiIlos modelis naudojarnas.1. bendrosios atskleidZiandios pirkejq ir visLlpardavdjq visq elgesiprekiq ir paslaugtl rinkoje. pirkejai gali maZiaunusipirkti prekiq ir paslaugq. Bendrosios kitimo veiksnius. (G) vyriausybes paklausa prekems 3. pirkejaigali isigyti daugiauir ivairesniq tai prekiq.todel j4 sudaro keturiosslrukt. Rerniantis rnakroekonominio modelio rodikliais. Vyriausybes iSlaidos ir paslaugorns. -Jei kainq lygis neaukStas.. (l) 2.Vadinasi. .verslofinnq paklausa investicinei produkcijai.1) GrafiSkai bendrqj4 paklaus:1ir jos strukt[riniq elementq sqrysI vaizduoia I paveikslas.l paklausqsurna: AD:C+I+G+NX (4.nagrinejama bendroji paklausair bendroji pasiula. BENDROJI PAKLAUSA IRJOS STRUKTURA PAGRINDINIUOSE MAKROEKONOMIKOS MODELIUOSE.unas.

th"gtt lYgiui' nacionalinioProdukto curve) paklausos kreivd (aggregatedemand ' Bendrosios priklausomybes tarp kainLl lygio ir gt"irnlt produkcijai "tirk5tines pagamintai paklausos bendrosios Pavaizdavirnas' Vadinasi' kuo rnaZesnts AD kreive 4'1 paveiksleyra Zemejanti. ^ r ^ . ....aggregate. nes kalbame nacionalinis tukitaneiq skirtingq prekiq kainrl bendr4 vientisq.L i r r i vten4 Be to.rs. tuo daugiauperkamaprektq bendrasis buvo piekes paklausos . .nf.q' tuti'uplma simtus apibudina bendr4 kain4 kuriq grldq. ^ .Ytiu: l...' paslaugtl" lr kainq lygis.iuatut' i"otny'' gali isigytl esant tarn valstybiq ilkio subjektai no{-ir tikram kainq lYgiui' Kitavertr. tu*' u Bendroji paklausa (AD pirkejai galutiniil.o i5laidq visuma' p*kt. m6sos. verslo firmos' valstybe' uZsienio p.lt { P ': Po t-l hi) kreive paklausos 4.1 ' Dabar atiOeias bendrasis kainq lygis ne apie vienos prek6s rink4 o apte produktas r. kreivd yra Zemejanti? paklausos Koddl bendrosios ll.'--orrti. .tikroefonomiiol. Juono' ir t't'' i vien4 k a i n ql Y g i s ' r . Bendrosios .bet koordinae a3yse analogi5kos P ir realusil bendrl.prekiq ir paslaugq' kurias ivairfi's. .o .demnnd).1 pav...: paslaugqkiekius r i bei .vrsqketuritlukiosektoriqiSlaidqSumayravadlnam iSlaidomis' benclrosiomis Bendrosiosi5laidos(AE-aggregateexpenditure)-tat esanttam tikram itigtjit". turime sujungti ir atskinl prekiq bendr4visum6 kuriq apib[dina Y apimtis' .ur atidetaprekeskaina ir kiekis' buvo iq formos. naftos.

pal[kanq pelno). Ypad tai tinka aktyvrl su flksuota pinigine iSraiSka(pavyzdZiui. vartotojas nords pirkti daugiau Sios prekes.7 procentai. jas pelno. padidejus Salyje kainq lygiui.tarkim.kad vartotojo pinigines pajarnosyra pastovios. paklausos B_e_n{rosios kreiviq form4 lernia trys veiksniai. nes.kurios bus i5mok€tosi5tekliq savininkams. keidiasiir bendrosios Mikroekonornikojetareme. Pavyzd'ziui. gan. sviesto. Kita vertus. rentos. sumaZes.Tai pakeitirno poveikis. o r. lmporto poveikis. kai o Lylent kainomsnuvertdj piniginessantaupos.Bet jeigu palLrkanq pal[kanq norma nonna padidesiki l2 proc. Makroekonomikoje. indeliarns banke) realiajai vertei. Pal[kanq poveikis . Tadiau5ie paaiSkinimai netinka. mald.rintojarns yra pajamos. malejant sviesto kainai.Jei rn[sr4Salyjekainq lygis kyla. kai kad pirkejai uZ prekesir paslaugas mokes didesneskainas.Sis poveikis buvo labai ry5kus Lietuvoje. kE iSleidopirkejai.Be to.rrdesni.Tai pajarnqpoveikis.rZsieniediai maZiau pirks rnlsq Saliesprekiq. PavyzdZiui. naujq investiciniqprekiq isigijimasfirmai bus nuostolingas. todel aiSkinimas.tai uL tas padias piniginespajamasvartotojasgali lsigyti daugiausviesto.rsa prekdns. bus suinteresuota pirkti.firma.ja gyventojr4 sukar4rtq finansiniq aktyvq realioji kaina. Lygiai taip pat narnqlkiai surnaZins automobiliqir narnr"l Vadinasi. netinka.[sigydarna naujasinvesticines prekes. mfisq Salies tai vietoj tevyninirl. Salies 127 .o eksportas Kartu surnaZes dalis bendrojojepaklausoje.judant kreive AD Zemyn. t. rnakroekonomikoje pajarnos. auk5taskainq lygis sqlygoja didesngpalhkanq nonna ir paj surnaZej paklausarealiajai nacionalinir4 amq apimdiai. 1. kuri tikisi gaLrti i0 proc. jeigu pirkejai ir surnok€jo daugiau. ir pirkimus.y. Kylant kainq lygiui. nes ji tampa santykinaipigesnenegu kitos prekes. l.Mikroekonomikoje atskiros prekds rinkos paklausos kreile yrrr Zemejanti del kainos pasikeitimo sukelto pajamq ir pakeitimo poveikio. kainos apskritai yra rnaZesnes.tai piniginiq santaupq nuvertdjinras del infliacijos. obligacijon-rs.kai atskirosprekds. jeigu . NX Apskritai suma26s paklar. rernianlispakeitirno poveikiu.Importoir eksporto apimtispriklausoruo kainrl lygio Salyjeir uZsienyje santykio. palyginti pirkejai pirks daugiauirnportiniLl prekiq su kainornisuZsienyje. 3. a 2. tai rei5kia.. perkarnojigalia. tai ir iStekliq savininkai gaus daugiau pajamr4(darbo uZrnokesdio.kaina maZeja. Tar savo ruoZtu sumaZinseksportE Vadinasi. prekes krentanebeatskiros kaina. kyla ir pal[kanL1 procentas (gaunamas kreditas brangsta).o kainq lygis. Kylant bendrajam kainq lygiui.lai kyla kainq lygis. ji jq nepirks. lSaugusios palUkanos sumaZina vartotojLl investicines i5laidas.kai kalbarne apiebendrqj4paklaus4. tai o irgi s4lygoja i5laidq maZinimq. gyventojai tampa realiai skr.y. importas padides. Todel bendrojo kainq lygio aLrgirnas q nebutinais4lygoja Sal bendrqj nominalir4j pajamq sumaZej ies t1 im4.Tadiau tai. kainq lygis kyla. Turto poveikis .

o produkcijos vertd yra Y.y. kad realizuota produkcija lygi pagamintai: Y:C+I.taupoma.rojarna AD kreivdsposlinkisi de5inq didejimo Tai 4. Namq ukio vartojimoiSlaidqpasikeitimai. kitos s4lygos.3) pajamos. bendroji paklausa apskaidiuojamakaip namq [kiq ir verslo firmq paklausqsurna: AD:C+I.3) ir (4.l4 kaip vaizdr.4) lygybe. G. esant nustatytaikainai. Rerndamiesi c+l:v:c+.2) Jei dalis pagaminto nacionalinio produkto liktq nerealizuotair kar-rptqsi atsargq forma. galirna tvirtinti.4) vartojimui Pastaroji lygybe rodo. realizuotas 128 . pavyzdLtu| kainai Po(4. Kaireje Sioslygybes pusejeparodyti bendrosios de5ineje .Didejant kainq lygiui. G. veikiandiq bendrqiEpaklaus4 kitimas. maLeja paklausoskiekis realiajam produktui. Vyriausybes 4. iSlaidq 3. dia S . ekonomikos rnodelyje . kad visos pajamos sunaudojamos (4. esant pastovios?Visq kitq veiksniq.jq didina arba trraZinatarn padiam kainq lygiui.1 pav. pakeidiabendrq. kainq lygio maZejirnas s4lygoja paklausoskiekio realiajam produktui augim4.Taigi: vartojama. Grynojo eksporloi5laidqpasikeitimai.privadioje (be valstybes Supaprastintame dalyvavimo. kur G:0 ir NX:0. iSlaidq 2.privatausflkio santaupos. lr prie5ingai. be vyriausybes pirkimq ir be transferiniq i5rnokejirnq) ir uZdaroje (be uZsienio operacijq) ekonomikoje. paklausq. paklaus4 nebus jei bendr414 veikiandios Kas atsitiks. Si tySi tarp bendrojo kainq lygio ir nacionalinioproduktorodo jud€jimas stabiliaAD kreive. (4. remiantis prielaida. Si lygybe patvirtina prielaid4 kad produktasatitinka pagamint4.pajamq naudojimo kryptys. uZra5ome: arbataupymui. Bendrqjq paklausq veikia Sie kitq veiksniq pasikeitimai. tai Sios atsargossudarytq faktiSkq investicrjq dal[' Toddl.1 paveiksle linkme. be mokesdiq. kad visas pagamintasproduktasyra suvartojamas arba investuojatnas.): 1. t. Finnq investicinir"l pasikeitimai. kai visos kitos sqlygos nesikeidia.Y yra privataussektoriaus .5) paklausoseletnenlai. (4.kita dalis Y:(+S.s. pasikeitimai.Dalis Siqpajarnqbus Kita vertus.

kad nagrinejamassupaprastintas ekonomikos modelis.j1' -f t- . PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS: PAKLAUSOS ASPEKTAS Pusiausvyrosnacionalinis produktas (Yp equilibriurr national product) . pagal anksdiau nurodyt4(4.8) Y:C+1:C+9._r. kad bendroji paklausa realiajarn nacionaliniam produktui yra autonomiSka. fi$ilr. 129 . gamybos. (4. nepriklauso nuo pajamrl ekonomikoje dydZio. turi atitikti gamybos!ygi.rr. yra Pusiausvyros bendrasis nacionalinis produktas nustatomas dvienr b[dais. kurio reikalaujaprivati ekonornika. l) forrnulE. bendras prekiq ir paslaugqkiekis. nepriklausanti nuo pajamq bendroji paklausa parodyta 4.realusis bendrasis nacionalinis arba realusis oroduktas. Tokiojc kuriarnenera vyriausybessektoriaus G:0 ir uZsienio ekonomikoje pagrindine bendrojo nacionalinioprodukto lygybe supaprastdja -_ _. Mi5riosios uZdarosekonomikosmodelyje.y. 4.galrnalne: r:Y-c:s.arbapajamqdydis.. prekybosNX:0. Y:AD. galima parodyti investicrjLlir santaupr"l ryS[. q atitinkantisbendrqj paklaus4. (4. dia )'.6) Si lygybe svarbi tuo.rpaprastintos ekonomikos rnodelio pusiausvyros sqlyg4:investicijoslygios santauporns. l(. kai bendrqjq paklausq papildo uZsienio sektorius. Vadinasi.__---_. ir uZra5orna taip: __. -tl. -l. ivertinus grynojo eksporlo dydl NX.t:r.. Prirninsirne. kai UZdaroje privadioje ekonornikoje bendrosios i5laidos. t. Autonomine.bendrojo nacionalinio produkto dydis.AternEvartojimq i5 abiejqpusir{. pastovus.2 paveiksle linija AD.___.ji apskaidiuojarna. Bendrojimakroekonomikos pusiar-rsvyra pasiekiama.Pasinaudojus(4. bendroji paklausaapskaidiuojarna kaip visrl trijq ekonomikos sektoriqi5laidqsuma: AD:C+I+G. kaip nurnatomq vartojimo i5laidq ir investicijq i5laidq suma (C + l). (4. kai bendr4lq paklausq papildo vyriausybdssektoriusG.5) lygybe. Paprastumo delei tarkirne. kad rodo sr.1) Atviros ekonomikos modelyje.2.

USD. USD.arba sumaZdti. Joks kitas bendrojo nacionalinio produkto gamybos lygis netaps pusiausvyrosbendruoju produktu. Jei bus gaminamaprodukcijos maLiau nei uZ 300 mlrd. USD ir nepriklausonuo pajamqekonornikojelygio. rnlrd. nes tuo atveju garnybosapimtis tur€s arba padideti. padidejus neparduotosprodukcijos jos bus priverstossumaZintigarnybosapirntl. Tarkime.ties dydLiai sutampa ir sudaro 300 mlrd.Si linija padedanustatyti vertikalioje a5yje bendrosiospaklausosir gamyboslygio horizontaliojeaSyjeatitikim4.t. paklausos kuriame bendrosios ir gamybos apin.2 paveikslevaizduoja rodykle. kuriam pareik5ta paklausa ekonomikoje. IS koordinadiqsistemos nLrliniota5konubrdZtos linijos 45" paskirtis . Tuornet garnybos apirltis vir5ija bendrEj4 paklausq.Matome. nukreipta I kairg.rros nesugebdsparduoti dalies produkcijos. Vadinasi.Bendrasisnacionalinisproduktas tampa pusiausvyrosbendru nacionaliniu produktr. Bendrosios paklausostiesdkerta 45" iinij4 taSkeE.y. daugiaunei uZ 300 mlrd.USD 250 300 350 4. Nclredarni nustatyti pusiausvyr4 atitinkantl nacionalini produkt4 breZiame 45" linijq. 4. USD. Fin. kai gaminamos ir pageidaujamos produkcijoskiekiai sutampa.2 pav. f-rrmos gaminadaugiar-r produkcijos.r. USD. Tai pusiausvyros ta5kas. tai flrmos bus priverstos i5parduoti prekirl t30 .uZfiksuoti pusiausvyros sElyg{ bet kuriarne Sios linijos ta5ke numatoma bendroji paklausa (bendrosios iSlaidos) atitinka bendr4sias pajarnas. Si4 situacijzl atsargoms. nes jis atitinka bendr4j4 paklausq. Pusiausvyra. yra . kad bendroji paklausayra 300 rnlrd. arba pageidaujarno produkto dydis lygus jo garnybosapimdiai.prekiq ir paslaugq kiekis. AD.300 rnlrd. pastoviai esant paklausar bendrajai Garnybos apirntis yra pusiausvyros lygio.

Finnos apskaidiuoja jas atsargas. Ta5ke E yra bendrojo nacionalinioprodukto pusiausvyroslygis. investicijos. kad bendrojipaklausa prekiq Si4 nuomongpaneigsirne.atsargas.investrnent gamybosapimtiesperteklius.Tai atsargas. investicijus. pernelygoptimisti5kai [vertinovartojimopaklausq. Gamybosapimt[ kuria visos firmos kartu..kad bendroji paklar-rsa + I) yra lygi pasitrlai Y.Numatotna bendroji paklausa apitna vartoto. gamybosapimti art€ti prie pusiausvyros gamybos apimtis Y6 yra tik tokia Nustatdme. suklydo. Sitro pasikeitimq tLro arba privalorn4 atsargr4 atveju investicijos apima nenulnatytul jei atvejr.virSijantisbendrqjilpaklaus4.Gamybos apirntis neturi tendencijoskeistis. nustatydamos sLr bendroji paklausanesutarnpa fakti5ka (arba realia. faktiSkos Kai bendroji paklausa neatitinka pagarninto prodLrkto dydZio. Deja.e) . tikra). bendroji paklausasttdaro 300 vienetq' Finnos Likusieji 50 vienetqsudaro prodLrkcijos vienetq. Sia Tai parodoma lygtirnr: {grur-r.kad pusiausvyros atvejtr gali garnybos apimtis. kiek pageidauja. nei planavo jei namq ukis negali isigyti visq noritnq prekiq ir parduoti.versdamas gamyboslygis reikalaujaatsargqir gan-rybos lygio. tai nurlatyta vartotojiSk4 Jei firmos.r.Tltotnet firtnos turi padidinti gamybos apirnti. prisirning. 4 Fakti5ka bendroji paklausa (C+l) atitinka garnybos apimti Y. pageidauj am{ bendrqj paklaustl.realiai nupirktas prekiq kiekis. atsiranda unpland).o itraukdamos i investicijas.tai Ncnumatytos investicijos(lLr. tai rodo i deSinq nukreiptarodykle. PrieSingr-r (C susidaryti nuornon6. verslo firtnos parduodaprekiq daugiau arba maZiau. neplanuotqinvesticijq. o investicijos vartoji-mas ir (skaidiuojant nacionalinespajamas) . paslaugq.1 Naudodamiesi ]entele. vartojirnasskirsisnuo numatytovartojirnolygio.kiek yra pagarninta.o pirkejar perka tiek. ir numatom4 (arba planuojanlrl. kad firmos visus juos parduoti. tai Reikia skirti faktiSkq bendrqj4 paklaus4 kuri apskaiditrojanru rerliantis nacionalinir4 sqskaitq sisterna. Bet kuris kitas apirntiespasikeitirno. kuriai pareikStabendroji paklausa. Cia firmos parduoda tiek produkcijos. AnalogiSkai. Tarkimc. bet ir neplanuotos nenurnatylos. numatom{ vartojimo apimt[ ir finnq nutnatytas paklausq. dia (neplanuotas) padidejirnas atsargq 1u-nenumatytas l3t (4. atsargqpadidejirnassudaro investicijas. flmra 4.t?' Iu:Y-AD. parduoda 300 pagarnintos tik Remiantis NSS. nordtq pagaminti 350 vienetq produkcijos ir planuoja matome. kuri pirkejai nori ir gali pirkti. esant bet kuriam gamybosapirntieslygiui. ir paslaugq kiekis.

produktas pusiausvyras. USD. Jei pajarnos didesnes nei 300 rnlrd. produktas vir5ija bendrqjq paklausq ir nenumatytos atsargos dideja.9a) Pusiausvyros nacionalinis produktas (Y. tai sumaZeja. nei Vadinasi. kad: L Nacionalinio produkto pusiausvyros lygi s4lygoja bendroji paklausa. bendroji paklausa nei virSija pagan. Pusiausvyrosnacionalinis produktas yra garnybos produkto dydis. paZymetina. fakti5kai pagarnintasproduktas yra lygus nurnatytoms iSlaidoms arbabendrajaipaklausaiplius nenumatytqatsargqpasikeitirnas. Esant pusiausvyros produktui.k o k l n o r i : 3. Kai gamybos produktas vir5ija 300 mird.eqr"rilibriun. USD. Namq ukis sunaudojatoki prekiq k i e k i .y. kai Y: AD.r. Pastebekime. USD.1 lentele rodo pusiausvyr4 pavaizduotrl 4. Jei pajamosmaZesnds 300 mlrd. 2. Kai produktasmaZesnis 300 mlrd.bosapittttis : lVunntytos iilaidos + * lt/enunmtyt4atsarg\pdsikeitima.no procesas pagr[stas nenumatytrl panaudojrnu. vartojimo ir taupyrnoiSlaidoslygios numatorlorls i5laidorns. Gaml.2 paveiksle ir apra5yt4 (4.int4 produktq ir nenumatytos atsargos maZeja. level of national product) yra pajamq arba produkto lygis. nenurnatytqatsargq nacionalinian. kuriam esant nLunatonrosiSlaidos yra lygios faktiSkam produktui. 132 . 4. atsargrl i jog fakti5kos Be to. kad pusiausvyros s4lygosnurnato.natytosinvesticijos parodytos vertikalionlis rodyklernis.arba kai neplanuotqatsargqprieaugis lygus yra nuliui. Pusiausvyros nacionalinio produkto susidaryt. (4.Tik produktui esant300 mlrd. ndra nenumatytq (neplanuottl) atsargq padidej imo ar surnaZij irno. USD. Nacionalinisproduktasyra pusiausvyros lygio.r pasikeitirras yra lygLrsnuliui. USD. kai bendroji paklausa lygi produktui.t0) Tai yra pirmoji pusiausvyros sqlyga. n€ra nenurnatytqatsargq didejimo arba maZejimo. t.2 paveiksle nenur.4.g (a. tai neplanr-rotos investicijos dideja.10) lygtimi. kuris lygus bendrajai paklausai.

v a a paklattsq yra suma: ir Bendrojipaklausa vartojinro investicijq AD:C+l=a+c"Y+l:7+crY. r) 1 Si vartojimo funkcija pavaizduota4. kad supaprastintame vyriausyb€s sektoriaus ir uZsienio prekybos.lygi ekonomikos rnodelyje.3 paveiksle.rsos V = a + 7 nepriklauso nuo pajamq lygio. ( 4 .rkStesnis Taip pat Salyse.Dalis paklausosfunkcija pavaizduota Si bendrosios benilrosios paklar.Pusiausvy.padidejuskiekvietrartr numatomos g a m y b o s p i m t i e s r b ap a j a r n q i e n e t u i . pajarnoms.kur didesndsnacionalines lygis. Autonomin€ bendroji paklausa (autonomin€s iSlaidos) (V autonomous aggregate clernand/autonomotls paklausos dalis. didejant pajamoms: Seirnq. pagamintamprodr. o dideja. turindiq didesnes pajarnas turindiq Seimq.kad paklausos dalis .investicijqpaklausa.1 lentet6. Vartojirno paklausa sudaro svarbiil bendrosios paklausos dali. bendrosios ir investicijos yra autonomi5kos pastovios. tai: didejadidejant Jei vartojimopaklausa C=a+cxY. bendrqi4 paklaus4 sudaro vartojirno C ir investicijq. Kita sLrdedamoji Laikorrds prielaidos.vartojimo lygis auk5tesnisnei ntaZesnes varlojirno pajamos.rktui arbabendrosiorns numatytos.paskeittrnas produktas nenumaty4as ir atsargq nacionalinis 4. yra autonomiSka. kai a>0. pajarnas. kuriarne nera Zinorne.ar. nepriklausanti spending).ros Gamybos apimtis 200 250 300 350 400 Bendroji paklausa 300 300 300 300 300 Nenumatytasatsargq pnsikeitimas Camybos apimties kitimas Didiiirras Didc'iimas Pusiausvvra MaTciimrs MaZciinras -r00 -50 t) +-50 r 100 kurios visos i5laidosyra s4lygomis bendrojtpaklausa. G.fpaklaustlsurna.tai bendrosios produktolygio Salyje.l2) 4.3 paveiksle. paklausandra pastovi ar autonomi5ka(kaip iki Vartojirno prekir"lir paslaugr4 Siol nagrinejome). 0<c<l. nacionalinio nuo bendrojo 133 . Pusiausvyros pajamoms.

Bendroji paklausa yra ties6. kaip pasiekiama pledia garnybq kai nenumatytosatsargosmaZ€ja.3 paveikslerodo. [r atvirk5diai.kuris atveda prie pusiausvyros bendrojo produkto gamybos lygio Is. sqlyg4. nes kartu su pajamomis dideja vartojimo paklausa. Tik taike E. Siame ta5ke pasiekiamabendrosiospaklausosir garnybosapimties arba pajamq lygybe.kuriuose gamybosapimtis atitinka bendrq.lq Bendrosiospaklausoskreive AD kerta 45o linljq taSke E. pakilusi vir3 lygi AD6.bendrojipaklausa vartojimopaklausos nacionalinio produklo gamybos ir Norddami nustatyti bendrojo paklausosfunkcija AD pajamq pusiausvyroslygi. autonominiq i5laidq 7 dydzit.priklausonuo pajamqlygio: didejant Tuo tarpu visa bendrojipaklausa pajarnorns. AD Y_AD Iu>o AD:a+c.l2) lygybe. Esantpajamqlygiui 16.kai gamybosapimtis didesnenei Y6. Esant 16 gamybos lygiui. esantpajarnqir gamyboslygiui )'6. Vartojimo funkcrja ir bendroji paklausa pusiausvyra. Ji rodo ta5kus.uZfiksuoti pusiausvyros paklausq. nurnatylosi5laidosatitinka bcndro.Y+l Q-6*srY Iu-0 Iu<o - A< l I (I I Ia l t r ) Y o Y 4. firmos Jei Rodykles4. pasinaudosime_bendrosios ir bendrosios paklausos g.dideja AD. nubrdZtos45" karnpu i5 koordinadirl sistemos centro.tai garnybos apirntis yra viriija gamybosapimti.tai atsargos ir finnos priverstosmaZinti garnybq.3 pav. paskirtis . kad tieses.Rodykles rodo dinamiSkqprocesq. tuomet bendroji pak-lausa dideja. tiesds.jo nacionalinioprodukto gamybosdyd1. bendroji paklausatarnpalygi pagarnintarn produktui. Zinome. ir atsargos maZesndnei Ys. o tada lJ+ . naLeja.

jis rodo bendrosiospaklausosAD polinkis vartoti disponuojamas AD c linrjosnuolyd[. gauname: veiksrnus.3 paveikslasrodo. pasiekiama. AtlikE rnatematinius Y . esanttam tikram gamyboslygiui. Taigi. ribiniam polinkiui pusiausvyros esantpastoviam vartoti. Atkarpa 7 nuo t. Bendroiimakroekonornikos tarp AD vartojimo linijq 4. y. S: I pusiausvyra kai 2. Vadinasi. Analogi5kai. AD nuolydi rodo c ir atkarpa 7 vertikalioje a5yje.c x Y= V .S: y . rodo santaupqdydi: . arba (4.arba: Y=Z+cxY.L - (4r4) . kuriam esanl lygi bendroji paklar"rsa garnybosapimdiai. pusiausvyros nacionalinioprodukto lygis. nepriklausandios pajamqlygio. lJ) . Vadinasi.du vertikalus atsturnaituri b[ti tarpusavyje lygus.C.Jei gamyboslygis virSija yr. i5laidos.tai investicijosvir5ys santaupas. kuriame AD kerta 45.yra toks: Y"=-xA=l . pavaizduotosdidesniu tarpsnru produktq. pusiausvyros sqlygomis. Jei garnybos lygis nei maZesnis )'E. liniiq pasiekiamaspusiausvyros gamyboslygis. santaupos ir 45" linijq) bus didesnes uZ numatytas investicijas. Pusiausvyrosnacionalinio produkto lygis nustatomasreruianlis (4. kad vertikalusatstumas yra lygus nurnatytomsinvesticinemsi5laidorns 1 . Ta5ke E.13) Y(t-Q=7.lemiantispusiausvyros pajamasc. tuo didesnis produktolygis. vertikalioje aSyje.i5laidasir neplanuotqatsargtt gamybos apirntis atitinka numatytasbendrqsias pasikeitirnas lygusnuliur.10)lygybe. yra ribinis nacionalinio Kitas veiksnys.taip pat didina pusiausvyros produktodydis yra tuo didesnis.3 paveiksle pades suprasti Siq lygybE.Kuo didesne reik5meir kuo statesne linija. BendrosiospaklausosAD linija 4.c 1 l 7 r . produktolygi. kLrodidesnds ir c Taigi pusiausvyros l ar S n e p r i k l a u s o m q b aa u t o n o r n i n iiq l a i d qy g i s 7 .rrp vartojimo ir 45" linijq. Vertikalus atstumast. didesnds autonominds iSlaidos. santaupos turi buti lygios numatytoms (atstumas tarp vartojinro investicijoms. autonominiq i5laidqtatpsnis.

pasirei5kia multiplikatoriauspoveikis. AD .C . (4.C. kur santaupos atitinkanurnatomas investicijas. t. y. PUSIAUSVYROS NACIONALINIO PRODUKTO KITIMAS. kad: Y-C:AD. Taupymo funkcijos nuolydi rodo ribinis polinkis taupyti disponuojamaspajarnas (l-c) arba s.15) Santaupqir investicijtl lygybe yra esrnindpusiausvyros pajarnLl lygio savybe. Numatomas investicijas vaizduojalinija 1 . pr. I5 abiejq lygybes daliryYir AD at6rnqvartojirnodydi C.10).16) lygybe yra antroji pagrindinespusiausvyrosnacionalinio produkto gamybos sqlyga.. dia Y-C-santaupos.rsiausvyros nacionalinio produkto garnybos lygis pasiekiamas. gausirne.3. modelyje.4 pav.4 paveiksle. Taupymoir investicrjq rySiopoveikispusiausvyrai 4. numatomosinvesticijoslygios santaupoms: kai S = 1 (4. MULTIPLIKATORIUS Esant papildomoms privadioms i5laidoms vartojimo ar investicinems pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidejadaugiau neguj1 sukelusios iSlaidos. Pusiausvyros nacionalinis produktas pasiekiamas ta5ke E.Supaprastintosekonornikos. lSlaidq 136 . $=-n+5x{ 4. Tuo galima lsitikinti pasinaudojuspagrindine pusiausvyrossqlyga (4. kuriame ndra vyriausybes ir grynojo eksporto.numatytos investicijos. 6) r (4. Ji parodyta 4.

1e) t37 .: - (4.multiplier) .bet sukelia ir antriniq i5laidq didejimo grandinE. tai c.dia c : 0. z1)'6 pusiausvyros A AE .gamybos apimtis padidejo I USD. trediameetapepajamosdideja maLiaunei antrame. kad kadangic < l. Pastebekime. ( 4 .rnultiplikatorius. tiek pat padides pajamos. autonominds L A D= L 7 + c r L T + c z r L T + c 3x t 7 + .kuri savo ruoZtu vdl padidina nacionalinioprodukto apirnti.tai gautume. Antrarne etapegarnybavel paclid€jo <tyclZiu.. nacionalinio produktopokytis. kuri apskaiiiuojarna laip: LAD=. bendrqjqpaklausqir pusiausvyros Multiplikatorius (m . I n .l 8 ) geometrind Kai c<1.t< c. Tai analogi5kaipadiclinapajamas. Tai rnaZejanti progresija. ..6.. I USD padidejus bendrajai autonomineipaklausai.bendrqjq i5laidq kurio nors elemento.Taigr garnyba plediama taip pat L7 dyctZiu. reikalingu padidejusiai paklausaipatenkinti. nacionalinio produktokitirna.Cikl4 praclectame. Si tart4 garnybosprieaugisbus cxLZ.' t t-c xLA:LY.. o vartojimq .pradejgnuo pradin€s paklausos padidejimo. . AAE dia t4. sukilusio nacionalinioproduktokitim6 pokytis. kiekvienastolesnisnarys rnaZdja. Tqpattmatome skaitmeniniame pavyzclyje lentel€s apatindje dalyje.. gamybos apimtis padideja tokiu paiiu laipsniu kaip autonominesi5laidos. sukelusiu nacionalinio LY.padidejirnasne tik padidina bendrqjqpaklaus4 ir nacionalinespajarnas.dyclZiu c x L 7. Jei uZraSyturne visus iSlaidqpadidejirnoetapus.2 lentele. Tarkirne. Panagrindsime multiplikatoriausveikimo rnechanizmil.t1) z . Pajamq padidejimas sukelia trediq iSlaidq ctapiL c x ( t ' xL V I = c 2r L V .tai pusiausvyros produktopokydiosantykissu iSlaidqpakitirnrr. naudodamiesi 4. +c " t L l : LAD = LA x(l+ c + c' + c'+. diclinclami autonourinE bendr4jqpaklausE A 7 dydZiu.+ c". pavyzdLiui.

0 I.autonomines bendrosios paklausos multiplikalorius. . 0 0.1. .6x1. 1 .kad bendrqjq iSlaidqpokyris lygus aulonominiq i5laidq prieaugio kartotiniui.36 0..1296 t. 0 " 0.4.6 0.?l .0 1 +.+.216 0.c ir pakeisti(4. paclidejus autonominei bendrajai paklausai vienu vienetu.1 2 9 6Ix 0 .0 2 l 4 5 l. 3 61 . I5 (4. uZra5yt4per ribini polinki taupyti disponuojamas pajarnas: *=!. A7 n viso: c"xAA c"xL7 (l+c+cl +.0 l. Multiplikatorius rodo.r +.+r'r). 6 ' 11.20) lygybeje.xt 4 " 4 l-c - 1. Zinodami.")t a] .21 x I .0 6 0 .t76 2.galirnepanaudoti^r: .6+0.47 ( l + r ' + c : + . 0.36.19) lygybes daroma i5vada..2 lentel6.A 7 "L7 4 ct*AV cr. r .c cra .20) A t . kad gauturne ekvivalentEmultiplikatoriaus fbrmulE. = | vadinamas A l-c autonominesbendrosiospaklausosmultiplikatoriumi. Kartotinis . Kadangi multiplikatorius 138 .0 1 I (4.1. Multiplikatoriauspoveikis Etapas Paklausos padiddjimas A A Gamybos apirnties padidijimas Bendras pajamrg padiddjirnas A A ^7 txL7 2xAA 2 3 cx AA (l+c)xA7 (l+.6 0 .6"x . I +0. kaclc + s : .3056 n v lso: 0 .(i')x.+0.t) t. kokiu dydZiu pasikeidia pusiausvyros nacionalinis produktas. .96 z.

Kartu sumaZds atotrukis tarp paklausos gamybos bendrosios ir apimties FM.rvartojama. papildomopajamqvienetodideledalis bus sr. vartoti disponuojamas tuo didesnisyra multiplikatorius. kad kuo didesnis ribinis polinkis pajamas.V .didindamos gamybos apimti ir pajamas iki I. Firrnos i tai reaguoja. Y o Y e Y r Y r r Y poveikis 4. dydZiu A 7. kad didelis jog ribinis polinkis vartotireiSkia. Todel maZeja nenr"rmatytos atsargostiek. Pradindpusiausvyrayra taSkeE.didesnisuZ vienet4 tai autonotniniqi5laidq padidejimasvienu vienetu sukelia didesni nei I vieneto pusiausvyros produkto ar pajarnq padidejim4.5.. f y bendroji : Y:AD AD1:A1+c x Y ADJ+ c. PrieZastista.2. padidejonuo . nesc<1. Multiplikatoriaus analize parodo. tai rnultiplikatorius.5 paveiksleparodytasautonominiqi5laidq padidejimo poveikis pusiausvyrosnacionalinio produkto lygiui. 4. t. iki Kadangi 0<c<1.5 pav. todel padides bendroji paklausaiki ADr lygio.5 paveikslenaujoji pusiausvyra ir 139 . tai gamybos i5pletimas grqZins pusiausvyr4 tarp bendrosiospaklar-rsos gamybosapimties.AutonominesiSlaiclos paklar-rsos bendrosios linrjos poslinkiai lygiagrediaii virSq.4.l tUi 7r. padidejim4 rei5kia. Multiplikatoriaus Dabar bendroji paklausavir5rjapradin[ pajamq lygi y'. i padetl AD1.kad Poslinkioi vir5q dydis atitinkaautonominiq iSlaidq ir p u k a u s a r a d i d e s n dL 7 = 7 t .6.y. Kai ribinis polinkis vartoti yra 0. kiek padidejo autonomindsi5laidos. Tai roclo kur pajarnqlygis )'6.

Antra.22) LY.todel daZniausiai jq ivertinamas kitimo poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui.=fr*a/. 19) fbrmulE: lr.-Yo.22)lygri.Investicijqmultiplikatoriaus poveikis pusiausvyros nacionaliniarn produktui apskaidiuojamas pagal (4.pazymetataSkuE1 ir atitinkamupajarnqlygiu Yp1. reikalingas grqZinti pusiausvyrai. Taigi pajarnos pasikeis taip: LYu=Yu. M a l o r n e . del t. kad investicijos yra ypad besikeidiantr bendrosios paklausos dalis. prisirnenarne. kad pusiausvyros bendroji paklar.rsi pajamqpasikeitimo. ' x L A = rtrxA.Yn: LAD=L7+cxLyu. Pereinant ii vienos pusiausvyros kit4 pajamqpasikeitirnas AY6 yra lygus bendrosios paklausos i pasikeitirnuiL AD: A Y'=14O. a d p u s i a u s v y r op a j a m r p a s i k e i t i m av i r S i j a u t o n o n r i n i t l s k l s a iSlaidqpasikeitirn4. arba 140 . kuo didesnis autonominir. tuo didesnis pajamq pasikeitimas.Pirma.? B[tina paZyrneti. Yra dar vienas multiplikatoriaus radirno bhdas.21)lygtl lra5E (4. . cxA.1arnqpasikeitirno dydis.= 6tr + cx A. kuo didesnis ribinis polinkis vartoti. Panaudosime linrjE. arba: t L Y' o = . tuo statesne bendrospaklausos tiese.21) I5skaidysim bendrosios paklausos pasikeitimq autonorniniq iSlaidq i pasikeitirn4 V ir iSlaidq I pasikeitimq.kuris lygus vertikaliam atsturnui tarp naujos ir pirmosios bendrosiospaklausosHf7. priklauso nuo dviejq veiksniLl.y.Y. (4.gauname: L@. kad pa1amq pasikeitimas virSijaautonorniniq PE1 pasikeitirl4 iSlaidq f/f7. atsiradr.rsa lygi pajamoms.A | . (a. Matorne. Pa.l iilaidLl augimas.kad palygintumepajamq pakrtirn4 45" AyE eEN:NE7) su autonominiq i5laidq pasikeitimu.

jos rnoka uZ darb4 ir kitus gamybos veiksnius.t. ypad darbo rinkos. taip pat liekiq bei paslaugqrinkq.ros pasirengusios gaminti produkcijos 17 (taskas A).6 pav.kad esama skirtumq tarp iclealiosekonomikos.rtil ir jo kitimq priklausanrI kainq. t}ENDROJI PASIULA. Bendroji pasilla (AS .6 pav.C 4.rikos sritis.a r b a i q k r i r i m o1 9 8 5 .).rrias pasir--rlos kreive AS atspindi gamybos veiksniq.AY ll1.aggregatesupply) _ prekiq ir paslaugq kiekis. ) m e c h a n i z ' r q . nedarboir intliacijos kompromisosprendirno budus.r 9 8 6 . kai kiti bendrosios pasifilosveiksniaiyra pastovt-rs (ceterisparibus). kur! sqlygojavisiskasuZimtumas. Finnq pageidaujamagamybos apirntis priklauso nr'rokainq (2r. kurios garnybos apimtis visadayra tokio lygio.1 9 8 0n . kol fir.mos turi .rlos tiesiogines priklausornybds grafinis pavaizdavirnas.o pasillos srar. r m Pasihla ekonomikoje .tai garnybos apimties ir kainr4 kitimo elementas.kur[ garnintojai gali ir nori parcluoti rinkoje. esantatitinkarnam kainq lygiui. prie naIlos kainq diclejimo 1 9 1 3 .4. Bendroji pasitilarodo ne fiksuot4pasiiilosdycli.Jei kaina yra p1. 15 pradZiqAS kreive yra nuoZulni. Taip yra todel. kad. Realiojo nacionalinioprodukto ir kainq lygio kitirno ryif.i r 1 9 7 9 .rodo bendrosios pasitlos kreive AS (4.benclrosios kr. 4. kol gamyba nera pasiek'si savo potencialaus lygio. JOS KITIMO VEIKSNIAI Antroji Siosternos dalis skirtakitai svarbiaiekonomikos oroblemai bendrajai pasillai. Bendrosiospasir--rlos teorija * maZiar. Vaclinasi.1 9 7 4 n . fim.ir kainq.-lel bendrosiospasi[los analize padeda suprasti infliacijos mechanizmq.o v€liau stateja. s4lygas.20) formule: I ' t . kurios darbo rinka letai prisitaiko prie benclrosios paklausos pokydiq. Bendrosios pasi[los kreivd (aggregate sLrpplycurve) _ kainq lygio ir bendrosios pasir. kuriasjos gaunapardavusios savo prekes. = ' t AI Investicijq rlultiplikatorius uZra5ornas atitinkamai pagal (4. PrieZastis.to. nuo technikos lygio ir t. (pavyzdziui. ir realios ekonomikos.).darbouZmokesdio. Bendrosios pasi[los analizd padeda sprqsti ekonornikos prisitaikyn-ro prie [vairiq svyravirnq.rsiai iStyrineta makroekonol.

1 pav. Trumpr. laikotarpio bendrosios t12 . kai nedaug padidejEs arba iSlikgs tas pats kainq lygis lemia Zyrntl gamybosapimtiespadidej irn4 Yr Y2 Y:Yo Y i . Bendrosios Pasiekus finnos atitinkamas ganrybos pletimo ribas. Trumpojo laikotarpio bendrosios pasiulos kreivd (SRAS . Prie5ingu atveju bus gaunarnasvis maZesnis bendroio produktoprieaugis. pasihios'kreive 4.nerealizuotq gamybos paj€gurnq ir yra laisvos darbo jegos. desningurnai budingi trumpiesierns (galimasis)bendrasisvidaus (nacionalinis) Potencialusis produktas (Yo ..Apra5ytieji laikotarpiams. kaip parodyta 4. tenkandiovienam darbuotojuiir rodo ekonomikosgalimybiq rib4. nes inra diddti gamybos ka5tai. neZymiai padidejgskainq lygis lemia didesni gamybosapimtiespadidejimq. tikrosiosprodukcijosapirnties kurl Salies ukis geba pagamintiper tam tikr4 laik4 visi5kai panaudojant visusturimusgamybos veiksnius.6 pav. priklausaniio nuo technikos bukles ir kapitalo kiekio. produkto lygis priklauso nuo Saliesdarbojegos dydZio Potencialaus ir vidutinio darbo na5umo.didZiar"rsias lygis. tolesnis gamybos didejimas galimas tik gerokai pakilLrs kainoms. kainos yra nelanksdiosir negali staiga prisitaikyti prie rinkos pokydiq.potencial gross dornestic (national) product).short run aggregatesupply curve) tai bendrojo kainq lygio ir garnybos apimties s4rySis. Todel trurnpojo pasi[loskreiveneravertikalilinija.roju laikotarpiu.

llgojo laikotarpio bendrosios pasi[loskreive Vertikali ilgojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreiv0 rodo.7 pav. taip pat ir darbo rinkoje yra visiSkas uZimtrunas.l kainos. Kadangi apibldinant AS ekonomistai nesutaria. 4. darbo uZmokestis ir kitLl gamybos veiksnir.tai bendrojo kainLllygio ir gamybosapimtiessqry5is. irna keistis anksdiau laikyti pastoviais bendrosios pasi[los veiksniai. kad ilguoju laikotarpiugamybosapirntisnepriklauso nuo kainq lygio. todel remianlis 143 .8 paveiksle. pavaizdr-rola 4. kai rySkiai pakilusioskainos nepadidina realiosios gamybos apirnties.8 pav. Ekonornikos funkcionavimq trumpuoju laikotarpiu nagrineja keinsizmo ekonomind teorija. Jei visi gamybos veiksniai iki galo panaudoti. llgojo laikotarpio bendrosios pasi[los kreiv€ (LRAS long run aggregate supply curve) . o bendrosios pasiulos kreivdvirstavertikaliatiese.4. Trurnpojo laikotarpiobendrosios pasihloskreive Jei kainos ir gamybos apirntis ir toliau dideja.Vadinasi. o ilguoju laikotarpiu .klasikine ekonornikos teorija. o jE lemia kapitaloir darbo s4naudos naudojama bei technologija.T)=yP. Ji vadinarnailgojo laikotarpio bendrosiospasi[los tiese * LRAS. tai nacionalinis produktas pasiekia potencialqji savolygi Ip. y=F(K.

ir nedarbasvirsija nat[raliojo nedarbononn4. lr prieiingai. kad gamintojai gali plesti gamybq depresijos esant tam padiam kainq lygiui. b[k19. M.vertikali (arba produktas kinta. itraukiant Esant i gamybq papililomos clarbojegos ir kitr4 materialiniq iStekliq.rris potencialqjl realiosios gamybos apimties lygi.Sisgamybosapimtieslygis gali buti pasiektas. Keinsas.nagrinedamas 1929-1933m. esant visiskam uZimturnui. finnose lieka nepanaudotr4 tokiai ekonomineisituacijaiimanornadidinti garnybosapirnti.horizontali (arba keinsistin€). nedidinantiq tai kainq.9 pav.jungiantis skirtingaspaZifiras. Vertikali dalis I Tarpine dalis Horizontali dalis Y l Y P Y modelis pasiulos bendrosios 4. Ar galirna tokia situacija. tredioji . ar teisingas sis t44 . klasikine). o kainq lygis lieka nepasikeitqs. Keinso garbei. M.esant atitinkamam kainq lygiui' )'p rodo proclukr4 kr. kuris uZtikrina visiSkq esant uZirntum4.DZ. jei realioji garnybosapimtis maZdtq.tarpine dalis. kai nacionalinisproduktasnesikeidiair u/tikfina visiSkquZimturnq o kaintl lygis kinta. iuilaryta i5 3 daliq: pirmoji . Vadinasi. Bendrasis Horizontali AS atkarpa vadinama keinsistine Zymar'rs anglq DidZiosios ekonomistoDZ. ai5kino. prekitl ir garnybos vciksniqkainosliktq nepasikeitusios.y. kai kinta realusis nacionalinds produktasir kainq lygis.Kitaip tariant.16gos. garrrybos pasihloskreive rodo realqjl nacionaiin[ Siame paveikslebendrosios bus pagamintas. 5i AS atkarpa rodo. t.(bendrasis) bendrosios keinsistineir klasikine teorija sukurtaseklekti5kasis Siamemodelyje AS kreive pasiulosmodelis. gamybiniqpaj€gumqir yra laisvosdarbo.kai nacionalinis antroji . nar[raliajam nedarbo lygiui. kad ekonomik4 istikgs nuosmukis. Horizontali AS atkarpa rodo realqji bendrqj[ nacionalin[ produkt4 kuris yra maZesnisuZ analogisk4 produkt4 galirnq pagaminti.

rs Tai s4lygojadidejaniius finlos ka5tusir didina prekiq kainas. Ilguoju laikotarpiuAS priklausonuo potencialiosios produkcijosapimties.Tarpineje AS dalyje vienose rinkose gali bfiti darbo jegos perteklius. ir nedarbas vir5ija nat[raliojo nedarbo norrnq.rkto dinamikq.darbo. jeg4 tiek 2) kitus materialinir. kad ekonomikapasiekevisiSkouZimtumo arbanaturaliojonedarbolygi.jo AS kreivesposlinkiaii padetiAS2 rodo bendrosios nacionalinioprodukto surnaZej irn4. Didinti gamybostoliau nebeirnanorra. KeinsistinejeAS1 dalyje bendrosios pasihlos padid€jirnas rodo kainq sr"rmaZejim4 iki Pr. irengimr.kurie lernia pasihlq atskiros prekes rinkoje (garnybos ka5tai ir technologija). 2) kai kurios [monds priverstos naudoti senesnius ir maZiau e1'ektyvius arba priima i darb4Zemesniskvalifikacijos darbuotqus. kad bus daugiau pagaminarna realiojo bendrojo nacionalinio produkto nepasikeitusiornis kainomis. AS kreivesposlinkiaii ASl padeti4. ji apib[dina AS.rs Todel.teiginys?Si AS kreives dalis rodo realqi produktq kuris Zyrniai maZesnis uZ potencialqji produktq. pasi[los realio. paslinkdarna1 deSinEir rodydama. esant tokiai situacijai. padidejus realiojonacionalinio gamybainuo )'7 iki )'p. kai ekonornikq iStikqs nuosmukis. AS kitimq trumpuoju laikotarpiuveikia tie patys veiksniai. didejirnas)priklauso nuo: l) naudojamqgamybosveiksnir4 kapitalo) kiekio ir kokybes (pastar4jqlernia darbo jegos kvalifikacrja). tuornetnepanar. 145 . kad. kainq nes didejimas nedidins realiojo nacionalinio produkto apimties.o kitose tr[kumas. gamybosveiksniusnei kitos t'innos.rdoja daug gamybiniq pajegurnq. Salies finnos yra daug laisvos darbojdgos.10 paveiksle rodo. sifilydamosdidesngkainE uZ naudojarnus jau Jei visi garnybos i5tekliai naudojami. Bendrosiospasi[los kiekio pokydiai ir AS kreiv€s poslinkiai rodo realiojo nacionalinioprodr. Vadinasi. Galirnas tik vienas kelias . KlasikineAS dalis rodo. vienosfirmos gamybos 1ai didinirnas rei5kiakitos firmos garnybosmaZinimil. 2) garnybos technologijos lygio. kadangi ekonomikajau dirba visu paj€gumu ir jau pasieke savo garnybosgalirnybrq rib4.Del Siq procesLl kainos kils.2) l) realiojigarnybos apimtisiSlikspastovi. kad bendroji pasifila padidejo klasikineje ir tarpineje AS dalyse. kad: l) visi5kas uZimturnas negalib[ti pasiektas visoserinkosevienu rnetu. esant ivairienrs nacionalinioprodukto garnyboslygiams.Tokia situacijasusidaro todel. agregatyvumo laipsnisneturi vaidrnens. DaZnai ekonomikos galimybes parodomos pagarnintos produkcijoskiekiu vienam gamybosveiksniui.kad kai kurios firmos ples gamybq.pakyla kainos. produkto TarpineAS dalisrodo.Ekonornikosgalimybesper tarn tikril produkcijos laikotarpisukurti prekiq ir paslaugqkiekl (arba potencialiosios (Zemes. tiek 1) darbo galimaltrauktii garnyb4nedidinanl iSteklius kainq.

mal. Kitas svarbus bendrosios pasiulos veiksnys .Firmos malina gamybosapirnt!. didesnds 4.5. TobLrlejanttechnikai ir technologijai.rsis Zemesnemis kainornis).10 pav. Bendrosios pasifilos kreivds poslinkiai Bendrosiospasiuloskreivds poslinkiai I kairg rodo nepageidaujamus procesusekonomikoje.Bendroji pasihla sumaZ6ja surnaZdja.Vienas svarbiausiq AS pokydius lerniandiq veiksniq . darbo uZmokestispadidejo. paklausosir bendrosios l5siaiSkinus bendrosios galirna apib0dinti pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymq susiejusji su kainq lygiu.darbo naSumas. P U S I A U S V Y R O SN A C I O N A L I N I S P R O D U K T A S : P A S I U L O S ASPEKTAS pasiulospokydius. AS kreivepaslenka de5inE. Padidejusdarbo na5umui ir sumaZdjusgamybos Taigi. produkcijos gaminarnair parduodama AS' .teigiarnus.eja vidutiniai garnybos ka5tai. dideja produkcijos kiekis.tai svarbiausias tai kitrl gamybosveiksniq kainornsnepasikeitus. ir. esant nekintamam darbo uZmokesdiui. tenkanlis vienam darbuotojui. o I de5ing. bendrojipasiulapadideja. esant ir ka5tams. AS kreivd paslenka I kairE. Y N 4.darbo Jei ka5tq elementas. SumaZeja realusis bendrasis nacionalinisproduktas. 146 . i nacionalinisproduktas(arba tiek pat pastoviamkainq lygiui. padidejagarnybosi5laidosir gamintojq pelnas.siekiant visi5ko uZimturno ir gamybosapimties. padidejareah. uZmokestis.

Jei kainq lygis bLrs kainq lygis P6. realusis pagamintas ekonon-rikoje produktasatitinka perkamoproduktokiekt: Q. esant Siai kainai.11 pav. esant kainq lygiui P6.12 paveiksle parodyta kaip bendrosiospaklausoskreive kerta (horizontalioje)dalyje. AD kreive rodo. Jei Y. nes bendroji paklausavir5ytq bendrEj4pasiulq. gamybosapimtis nevirSysrealiojo nacionalinioprodukto dydZio f/. nei rnaZesnis pusiausvyros pasifilq ir nacionalinioprodukto gamybE. keisdarna realiojo nacionalinioprodukto dydl. Garnintojai maZintq gamybos apirnti iki Y6. Pusiausvyros pasi[los tarpinejedalyje 4. bendroji pasiulabus nepakankar.ra. uZimtr. Garnybos apimtis didetq iki pusiausvyrosrealiojo nacionalinio produkto dydZio. susidaro pusiausvyra tarp norirno garninti.<Yu.ra.uno t4'7 . skatindamas kainq lygiui P6. Bendroji paklausa yra nepakankar.l l paveikslepavaizduotos nacionalinis realusis ta5keE pusiausvyros pasi[los AS kreives.P6'.Jei realioji garnybosapirntis I2 vir5ytq )'6.to: Qs.t. dalis prekiq liktq neparduota.Jq susikirtimo produktas lygus )'6.r. p Pl 0 V r l V V bendrosios nacionalinioprodukto susidarymas 4. bendroji paklausayra Y2. nesukeldarna Bendrosios paklausos ir bendrosiospasirilos pusiausvyrakinta.Kainos didejimas iki P5 skatina gamintojus didinti garnybosapimtl nuo I7 iki )'r ir verdia pirkdjus maZinti pirkimq apimtis nuo Y: iki YE Pusiausvyra bus tada. kainrl lygio pasikeitirno. kai. esantP7 dalyje (kylandiojeI vir5q). kad. lygl ir kainas.Esant kainq lygis kils.paklausos AD ir bendrosios bendrosios 4. apibreZto paveiksle parodytasAD ir AS kreiviq susikirtimas tarpineje Siame pasi[los kreivd rodo. Bendrosios kainq lygiui. kad. pasiuloskreivg keinsistineje bendrosios Siuo atveju kainq lygis nedaro poveikio realiojo nacionalinio produkto pusiausvyrossusidarymui. pardtroti ir paklausos nacionalinioprodukto dydZiq. o prekiLl atsargos spardiau rraZdtq. o pusiausvyroskainq lygis .

.12 pav. Jei AS yra vertikali linija. kuris .trumpasisar ilgasis. uZtikrinandio visiSkquZimtumq lygio )'p. tai bendrosiospaklausos kitimas veikia kainq lygio pokydius. todel finnos priverstos o didinti garnybq ir rnaZinti nedarbq. Padidejus bendrajai paklausai. Kadangi kainq lygis nekinta. kad visiSkai panaudojami gamybos veiksniai . padiddja pardavirnr-1 apirntis. prie padidejusiosbendrosios paklausos.13 paveiksle. bendrosiospaklausos padidej imas sukelia realiojo nacionalinio produkto ir uZimtumo padidejirn4. Bendrosios paklausos pokydiai veikia gamybos apimtl. kaip parodyta 4.kreive AD paslinks i deSinE. padidejo bendroji paklausa. Kadangi kainos yra nelanksdiosir negali prisitaikyti prie naujq rinkos sqlygq. 148 . Keinsistind bendrosios pasifilos atkarpa pasiZymi dideliu nedarbo lygiu ir nepanaudotaisgamybiniais pajegumais. Klasikine bendrosios pasiulos atkarpa rodo.darbas ir kapitalas. o ne gamybos apimti. kaip parodyta 4. Naujoji pusiausvyra rodo. Pusiausvyros nacionalinio pasiulos dalyje bendrosios Tarkime. Bendrosios paklausos pokydiai veikia kainas. kad padidejokainos nuo Ps iki P/.produktosusidaryrnas keinsistine.e 4. Ekonomikoje lvyksta perejirnas i nauj4 pusiausvyros ta5k4 E2. E2 Realusis bendrasis nacionalinis produktas liks potencialiojo produkto. AD kreive paslinks i de5inq.14 paveiksle.ekonornikosraidos laikotarpis yra analizuojarnas. Padidejusbendrajaipaklausai. Jos pasikeitimo poveikis priklauso nuo to. kur bendrosios paklausos kreive AD susikerta su horizontalia bendrosios pasi[1os kreive AS.Bendroji pusiausvyra yra ta5ke E.jos lieka nepasikeitusios.

todel bendrojo nacionalinioprodukto apirntis lieka nepasikeitusi.Y I Y 2 Y 4.15 paveiksle. Bendrosios paklausos padidejimassukelsrealiojo nacionalinioprodukto padidejim4nuo 17 ikr /p ir kainq lygio padidejirnqnuo P6 iki P7. Keinsistine pasihlos bendrosios paklausos kreiveir bendrosios pokydiai 0 Y p Y 4.14 pav. t49 . Bendrosios paklausos padidejimo poveikis tarpin€je bendrosios pasiulos atkarpoje parodytas 4. Klasikine bendrosios pasiriloskreivd ir bendrosios paklausos pokydiai Sioje situacijoje gamybos veiksniq kainos ir produkcijos kainos dideja vienodais tempais.13 pav.

P7. ekonornika nesugrlZtq I pradini pusiausvyros lygi ta5ke E1. Greidiausiai kainos liktq padidejusiop1 lygio. Deja.. bendrosios paklausos sumaZdjimas sumaZdjimE. 4. prie5ingai. Yr Yp 4. kaip dideja. todel AD kreives poslinkiai I kairg pastumtqpusiausvyrqi ta5kq E3. bendrosiospaklausossurnaZejimas gali sugr4Zintikainq lygi I pradinp pusiausvyr4 ypad per trumpe laiko tarpq. kartais ekonomikoje.16 pav. Kainos liks padidejusios o realusisnacionalinisproduktassr. iki Y3 Yl I P 4. Tarpinebendrosios pasiulos kreiveir bendrosios paklausos pokydiai Kainq lygio padidejimas.15 pav.sukeliapaklausos infliacijq.16 paveiksleparodytasbendrosios paklausos rnaZejimo poveikis.Kitaip tariant. Paprastumodelei tarpine AS atkarpanenurodyta.susijgs su bendrosiospaklausosdidejirnu klasikinejeir tarpinejeAS atkarpoje.AD. Gamybos veiksniq ir pagarnintqprekiq kainos yra nelanksdios nemaZeja ir taip greit.unaZes )r.jei bendroji paklar"rsa sumaZetq nuo AD2 iki ADr. Bendrosios paklausos maZejimo pasekrnes r50 . Bendrosiospaklausos padidejimas sukelia kainq lygio didejimq ir.

esantvisi5kamuZimtumui.firmos papildornas * vartotojams branginaprekes.konkurencijos apribojinras.dideja darbo uZrnokestis ir prekiq kainos. kurios veikia prekiq garnybos kaSlus ir produktq kainas. l5l . sausros.nesumaZinus darbo uZmokesdio.sumaZinti kainas ir rentabiliai dirbti. kai kurios finnos turi monopolinE padeti ir nusiteikusiosprie5 kainq maZejirn4bendrosiospaklausosmaZejimo metu. reikalaujantys i5 firmq maZiau iileisti i gamybosi5laidasperkelia aplink4 kenksmingqmedZiagq.rotojLl skatinimas. PaZymetina. dideja nedarbas ir infliacija. Bendrosiospasiuloskreiv6s pokydiai sukelia realiojo nacionalinio produkto gamybospasikeitimus. padidejagamybosapimtis ir sumaZeja I lygis.. vadinamas stagfliacija.jie vadinamikainq Sokais. pasiulos Jei bendrojipasifila bendrosios kreive AS paslenka kainq i de5inE.kad. kaip jaLr mineta. tai sukelia infliacijq sqlygojarn4 garnybos ka5tq padidejirno. .Del kainq nelankstumo keinsistine bendrosios pasiIlos atkarpa paslinkoi vir5q. lygio del dviejq prieZasdiq: kuris daZniausiai sudaro ka5tq dal!.cementoir plieno lydymo ir kitos pramondsimones autotransporto nesumaZino kainq. lygl ir bendrosios pasifilos kreivePgaASpaslinko l padetiPrE2AS. pasifiloskreive paslenkai kairE. Darbo uZmokesdio maZejim4riboja profs4jungqveikla. Kadangi bendrosiospasi0los veiksniai betarpi5kai veikia kainq lygio pokydius.i kainosP. darbo uZmokestis. Nepaisant bendrosios paklausos katastrofiSkonuosmukio DidZiosios depresijos 1929-1933 metais. o tarptautinio naftos kartelio organizavimas. Vadinasi. padet[ AS1. bendrosios pasiulos pokydiai sukelia neigiamaspasekrnes. profsqjungq veiklos aktyvinirnas .sumaZintigamybos apirnti ir uZuntum4. Kai bendroji pasi[la AS paslenkai AS2. o kainq lygis padidejanuo iki Pr iki P. finnos. esant pastoviai bendrajai paklausai. Bendrosios pasi0los pokydius sukelia pasikeitirnai ekonorniniti sElygq. kaip parodyta4. nepakankamas r. gaminandios Zemes flkio padargus.11 Jei bendrosios paveiksle. naikinandios derliq * Zemds lkio produktq pasi[los staigus sumaZej imas sukeliakainq didejim4 o aplinkos apsaugos [statymai.Antra. Realusis nacionalinisproduktassumaZes nuo 16 iki )'2. pagrindiniamsnaftosgamintojamsdidinti naftos kainas. Todel firmorns didZiausi4 gan-rybos neimanoma. leidZiantis padideja. Stai keletaskainq SokqpavyzdZiq: . Tai rodo ekonomini augimrlir gamybiniopotencialodidejirn4. Kainos yra nelanksdios padidejusios ir nebesumaZeja pradinio iki pinna. toks derinys. neturi tendencijos rnaZeti. gamybos apimtis sumaZeja I2. o pasinaudojoaltematyva. priemones.naterialinis darbr.

i5laidLl paklausos uZ lygis yra maZesnis arbadidesnis pradinl Jei bendrosios AD lyg1. paklausos (bendrujq iSlaidq) dinamik4. Pirmasis atvejis. kad nacionalinis visi5kas taSke. t52 .17 pav.. AS ---> i\ ___-____. Bendrosios pasiulos kitirno pasekmes 4.kai AD>ADg.rkto kiekio.rZirntumas.nuosmuki s4lygojantisatotrukis.infliaciniu tarpsniu.antrasisatvejis.{VEII(A: NACIONALINIO PRODU PUSTAUSVYROS TARPSNIAI NUOSMUKIOIR INFLIACIJOS reaguojanti bendrosios Nagrindsime.______j___\9 Y2 YE Yr 4. esantvisi5kam linija rodo nacionalinio nacionalinio produktas nacionalinis atitinkapotencialiojo uZimtumui. Bhna atvejq. 4. pavaizduoto 45" karnpo tiesej e.kaip susiklostopusiausvyra. kai AD<ADg. skirtumas. . tai susidaro skirtumas tatp potencialiojo (visiSko uZirnturno) nacionalinio produkto Ip ir realiojo jo dydZio )'. Siq pradinis lygis yra 4E11.Realusis kai produkto dydi. vadinamasnuosmukio(arba recesiniu)tarpsniu.AS. Nuosmukio tarpsnis (recessionarygap) .18 paveiksleparodytabendrosiospaklausosAD ir nacionalinio produkto pusiausvyra. kuriarnepasiekiamas produktasir bendroji paklausanesutampa Tuomet tarp bendrosiospasifilosir bendrosiospaklausossusidaro r. kuris b[tq pagamintas. parodantisvertikalq atstumfukuriuo bendrosios paklausos kreivb yra Zemiau potencialiojo nacionalinio prodr.Potencialqjinacionaliniprodukt4 vaizduojantivertikali produktokieki. ir pusiausvyrasu bendromisi5laidomisAE pasiekiama. POTENCIALIOJONACIONALINIO PRODUKTOIR KTO S.6.

kai pusiausvyrosnacionalinis produktas viriija savopotencialqj! lygi. 45o 4. AD paklausos potencialiojo produkto 4. paZyneto taSku A. parodantisverlikalq atsturnil kurir. Bendrosios sukursinfliacijostarpsni(atotnikf. Kad gamyba pasiektq potencialiojonacionalinio produkto lyg1. lnfliacinis tarpsnis/atotrfikis (int)ationarygap) . kai bendroji pasiula virSr. atsiranda nedarbas.19 paveikslo matome.rsa investicijorns. E. ir Esant infliaciniarn tarpsniLri. visiSkas paklausos perteklius uZirntumas. poreikis. liks nepanaudota darbo jega. Tuomet paJamos AD kreive turi kirsti 45' linijq SianretaSke. kad pusiausvyra bendrosios tarp yra produktosusidard ir nacionalinio taSke Nuosmukiotarpsnis AB dydZio.20 paveikslas vaizduoja atveji. tLrripadidetibendrosios iSlardos. Ddl nepakankarnosbendrosios paklausos maldja nacionalinio produkto gamyba. paZymet4 ta5ku B. ncs 1i vir5yttl bendrqsias i5laidas ir kartu bendr4j4 paklaus4. sumaZdja investicijq Gyventojqsantaupos virSijainvesticijas.ro bendrosios paklausos kreive yra aLk5diau potencialiojo nacionalinio produktokiekio.1a bendrqj4paklausqir gamintojainegali parduoti visq pagamintqprekiq. bendrosios kai iSlaidos 153 . Taip atsitinka. pavaizduoto karnpotieseje. Tokiomis sElygomis nacionalinio produkto gamyba negali dideti.18 pav.infliacijq sqlygojantisatotr[ikis. kai bendroji pasiula nepatenkina paklausos. Tai skatina prekiq atsargq susidarynq. pasiekiamas bendrosios kyla kainos. Gamyba nepasieks potencialiojo nacionalinio produkto lygio.paklar.tuomet nacionalinds padides pasieks potencialiojo produktolygi.Pirmiausia nagrinesime nuosmukio tarpsni. Bendrosios ir nacionalinio pusiausvyra paklausos 154.

os nacionarinioprodukto ir puslausvyros sqtygomls 154 . Nuosmukio tarpsnisbendrosios paklausos nacionalinioproclukto ir pusiausvyros sElygomis AD fliacinis r E 4. AD Nuosmukio tarpsnis YE 4.Jis rodo.Infliacinis tarpsnisbendrosios paklaus.19 pav.Tuomet bendroji paklausaAD virSija garnybosaugirno galimybes. SusidaroAC dydzio infliacinis tarpsnis.20 pzv.spardiai dideja. kad ateityje prekes labai pabrangs. kad bendroji paklausavirsija bendrosios pasifilosgalimybes. pavyzdliul pasklidus gandui.

Esant nuosmukio tarpsniut.I 4. S.7. kai didesnis taupymas yra labiausiai ekonorniSkai nepageidaujamas. ir taupyrno 155 .darbo uZmokesdiui maZejant ir nedarbui. Tuomet gyventojai bus kai linkg riboti savo dabartinlvartojimq ir taupyti . Taupymo paradoksas . kai ekonomika tai yra eklekti5kosiosbendrosiospasiuloskreivds horizontaliojedalyje.Didejant kainorns. TAUPYMOPARADOKSAS Multiplikatoriaus poveikio analize parodo rei5kini. MaZejant kainoms. nacionaliniqpajamq atZvilgiu.21 pav.juodai dienai".keinsistinesteorijos dalis.infliacinis tarpsnisi5nyksta. kr. Taupymo paradoksas.21 paveiksle. nuosmukio tarpsnis iSnyksta. Situacija paradoksali ir tuo. darbo uZmokestrs rr dideja nedarbas. Taupymo paradoksas (paradox of thrift) .veikia kainq augimo veiksniai. kad gyventojai suinteresuotidaugiau taupyti ir maZiau vartoti kaip tik tada.rrisvadinamas taupymo paradoksu.namq [kiq pastangosdaugiau taupyti maZina nacionalinespajarnasir pakertataupymo galirnybesateityje. maLdja kainos. 4. 31 kreive rodo pradin[ santaupq lygi. Esant infliaciniam tarpsniui.kuriame investicijos Taupyrno paradoksas yra autonominds. esantautonominems investicijoms Tarkime. absoliudiaineelastingos t. ekonornik4 i5tikgs nuosmukis. Kreiviq I ir Sr susikirtimo tadkasrodo nacionaliniqpajamq pusiausvyroslygi Y. parodytas4.y.

nacionalindspajarnos iki Y2.22 paveiksle rodo nedidelio teigiamo nuolydZio linrja I. kuris rodo. Toks multiplikatorius vadinamas sudetinguoju. kad santaupq lygis sumaZejo iki pradinio S1 lygio. sumaZino nacionalines pajarnas rnultiplikuotai: AY>AI. Namq ukiq pastangos daugiau jq taupyti greit sumaZina santaupas Zemiau pradiniolygio S2<S1.lygt S'. sukels prekiq atsargq augirnq ir paskatinsgamintojus maZinti gamyb4. reikalingo pusiausvyraipalaikyti Y1 nacionaliniq pajamr4lygio.22 pav. todel investicijq tiese I nepakeis padeties (prie5ingu atveju I paslinktq iki punktyrines linijos lr). nes surnaZejo santaupq Saltinis . Padidejusnamq [kiL1 santaupoms. pasekmesyra Zyniai reikSmingesnds. Siasinvesticijas 4. Pusiausvyrasusidarysta5ke 82. bttinas pr-rsiausvyrai palaikyti nacionaliniq pajarnq Iygyje Y1. Panagrinekime reali4 situacijq kai investicijr-1 apirntis kinta priklausornai nuo nacionaliniLl pajarnq kitimo. SumaZejEs vartojirnasnesr. Padidejusiossantaupossugriaus pusiausvyrq.rkelia investicijq priear-rgio. kurio koeficiento reikSme padideja ribinio polinkio investuoliir apskaidiuojarnas del taio: 156 . arba supermultiplikatoriurni. to paties dydZio Al nes trlkumas sukelia didesnl pajamq AY sumaZejirnq. Siuo atveju investicijq trflkumo AI. Todel teigiamosinvesticijq kreives nuolydis rodo jau nebenulinl ribini polinki investuoti(i'). AY 4. Sudetingasis mr-rltiplikatorius toks multiplikatorius. esantkintamomsinvesticijorns Siuo atveju ribinis polinkis investuotisustiprinamultiplikatoriaus veikimo poveik[. Taupymo paradoksas. tiesd S1 paslinks i paderi 52. Atsiradqs autonominiq investicij14 trfikurnas AI. palyginti su numatytomis investicijomis.Santaupqperteklius (E1F).

r o .rsiausvya a neplanuolosinvesticijos autonornine bendrojipaklausa a nuosrnukiotiupsnis a infliacinis talpsnis a rnultiplikatorius autonominesbenclrosiospaklausos multiplikatorius q investicij multiplikatonLrs sudetingasis multiplikatorir. . kas teisingaatskiro individo poZiuriu. t. r r r o . . r a bendrojipiklausa a iSlaidos bendrosios paklar-sos bendrosios strukthra a kainq lygis a paklausos bendrosios kreive a palukanrlpoveikis a tufto poveikis importo poveikis pusiausrryrosbendrasisnacionalinis produktas a bendrojipr. arba supennultiplikatorius Sokas. nes neigiamai paveikia gamybos ir gyventojq uZimturno apimtis. gamybos apimtis ir santaupos sumaZes. o visai visuomenei daugiau taupant. . o visuomends.blogybe. srikrdtimas bendrojipasi[la pasirilos bendrosios kreire humpojo laikotarpiobendros pasiIlos kreive ilgojo laikotarpiobendros pasirilos kreive verlikali (klasikine)AS atkarpa horzonlali (keinsistine) AS atkeupa tarpineAS a&arpa laupymoparadoksas (galimasis) potencialusis bendrasis vidaus(nacionalinis) produktas 157 . Taigi atskiro Zntogaus poZi[riu tai privalurnas. Atskiro Zrnogaus poZilriu. .y. .rs. .m = I l-(c+i ) 14 11\ Taupymo paradoksasrodo. taupesnis sutaupo daugiau ir tampa turtingesnis. Pagrindin€ss4vokos . kad rnakroekonomikosanalizes lygio iSvadosapie ekonomikq kaip visumq skiriasi nuo i5vadq mikroanalizeslygio.neb[tinai tinka visai ekonomikai.

4. mi3rioje ir atviroje ekonomikossistemoje? Paai5kinkite taupymo ir investicijq rySio poveik[ pnsiausvyros nacionaliniamproduktui. 5.Kartojimo klausimai l. . 3. Nustatykite potencialiojo nacionalinio produkto ir pusiausvyros nacionalinioprodukto s4veikq. pasiulos GrafiSkaipavaizduokitetrumpojo ir ilgojo laikotarpiobendrosios jq kreives bei paai5kinkite skirtumus. 2. Kokia bendrosios paklausos strukt[ra privadioje. Paai5kinkitemultiplikatoriauspoveiki ir jo veikimo mechanizmE.

siekiant sr"rsvelninti konjunkturiniLrs svyravimus.y.palikimo mokestisir kiti mokesdiai. biudZetosaldaslygus nuliui. reguliuojant bendr4j4 paklaus4.tai valstyb6s finansq naudojimas. Teorinis fiskalines politikos pagrinclasyra angh"1 ekonomisto DZ. Jei valstybds ir islaidosdidesnis negu pajarnos . yra 5.Keinso mokslas apie aktyvq valstybes bir-rdZeto ir valstybinirl investicijq vaidrneni.Jeigu valstybds pajamoslygios jos i5laidoms. Atskaityrnai socialiniam draudimuitaip pat priskiriarni Siaimokesdiq grupei.kuriems priskiriarnipridetines vertdsrnokestis. tLrrtornokesdiai. Taigi fiskalines politikos igyvendininias susijEs sr. Pastaroji apima fiskalinE politikq monetarinq politikq ir valiuros keitimo kurso reguliavirnq. V a l s t y b € s a j a m o si r i S l a i d o s p Svarbiausias valstyb€sbiudZetopajarnqSaltinis. Valstybes biudZetas tai valstybes piniginiq pajamqir iSlaidqper tarn tikr4 laikotarp[ planas.y. privadiq namLl tikiq ir [rnoniq na-iamumokesdiai. siekiant suSvelninti arba panaikinti bendrojo nacionalinio prodLrkto svyravrmus. prekiq ir paslaugq gamyba valstybinese [monese ir. Sioje temoje pladiau nagrin€sime vyriar. nekilnojarnojo t. t.rvalstyb€s biudZetoformavimu ir naudojirrLr. nuosavybds. kuriuos galima suskirstytiI tris stambias grupes.biudZetasyra deficitinis. valstyb€s vykdoma ekonomine politika. 1 . Zinoma.atitinkamaibiudzetosaldasbus teigiamas. yra biudZetas subalansuotas. . importo muitai. Tai fiziniq asrnenq pajarnq rnokestis ir juridiniq asmenq pelno mokestis. neivertinant labai svarbausekonornikossektoriaus. Skirturnastarp valstybespajamq ir i5laidq vadinarnas biudZetosaldu.M.I i I 5. Valstybes vaidmuo Salies ekonominiame ir politiniame gyvenime yra ivairiapusis:tai istatymq leidimas ir jq vykdyno kontrole. kuriais gali buti apmokestintas nekilnojamasis turtas. FISKALINE POLITIKA Ankstesnese temose buvo nagrindjamas taupymas. 159 . Siq gmpE leina Zemes | mokestis. kaintl lygiui bei ir uZimtumui.1. investicijos ir pusiausvyros nacionalinio produktosusidaryrnas privadiojeekonomikoje. atitinkamai biudZeto saldas bus neigiamas.Zemdsnuomos mokestis. VALSTYBES FISKALINBS POITTTXOS ESME 5 . akcizai. O jeigu valstybds i5laidos maZesn€suZ gaunamas pajamas valstybesbiudZetas perteklinis. 1 . r prekiq ir paslaugqpardavimumokesdiai.valstybinio sektoriaus.tai [vairus rnokesdiai. Fiskaline politika .rsybds vykdom4 fiskaling politikq: aptarsime Sios politikos igyvendinimo instrumentus Siospolitikos poveik[ ekonorniniamaugimui.

L a r e n . GlobalnY podchod.kuriais aprnokestinamos rnokesdiai priklauso tiesioginiq rnokesdiq grupei.3 l u d u s t r i n c s1 0 ) A g r a r i n c si r ( i n d u s t r i n c sI 5 ) Vidutiniq n a i a m u( 5 5 ) N{aZiausiai (1.{) iSvysrytos )s 1 l -1. nemaZqbiudZeto gali nuosavybes sudaryti pajarlosi3 valstybes pajarnq strukt[ros ypaturnus skirtingo Minetus valstybes biudZeto kuo labiau pateiktiduomenys: iliustruojaI lenteleje issivystymolygio Salyse ir pajamose. M kroekonomika.6 21.Tik tuo atveju. rnokesdiq mokesdiai netiesioginiq pardavimo ir pajamqstrukturaskiriasiiSvystytose mokestiniq biudZeto Valstybes didele tiesioginiqmokesdiqdalis' lsvystytoseSalyse Salyse.y. a n s l .0 25.P .kuriais betarpiSkai mokesdiais ir privat[s asrnenys irnonds.1.M . lygio Salyse skirtingoiSsivystyrno pajamLl struktfira I lenteld. S a k s ..0 inis: Dz D .l 14. s 160 .1 30.Valstybes nuo bendrqiqpajamq) rn.7 13.0 3. pajamqdal[.? ( 26. P e r e v .. didelespajamas.vietin€s pajamos.nq. 1 9 9 6 . 13esivystandiose _salysedidelg mokestiniq lengviau surinkti nei pajarnrl neiiesioginiai rnokesdiai. tokie mokesdiai.5 2ls. Tiesioginiais mokesdiais vadinarni tokie rnokesdiai.o netiesioginiais apmokestinami Pajamq ir turto prekesir paslaugos. F .1 17.6 )1 | 1.Siuos mokesdius pajamasgaunantl t.JAV Sie rnokesdiai sudaro apie 85 proc. (procentais 1980 p Mokestinds aiantos mokesdiai netiesiociniai tiesioginiaimokesdiai I'iziniq \emokestin6s Saliqgrupd socialinio vidaus prekiq tarptautin6s pajamos asmenu fiq skaidius) pajamq ir draudimo ir paslaugq prekybos mokesdiai !rnoniq pelno mokestis mokesiiai mokesliai 9. dali nei gar"rnantys rnokesdiq didesnE ilalis moka visuornends pajarnos. atvirkSdiai. : D e l o . bcsivystandiose pavyz<IZiui.9 23. 2 2 3 .jei valstybei priklauso daug gamtosistekliq. tadiausie mokesdiai mokesdius.0 33.0 +. valstybes gaunamq pajamq dall sudaro paji.ir Mokesdiustaip pat galima suskirstyti1 tiesioginrus netiesioginius.q 41. bei i5 rinkliavos. imonitl.6 ll. dalis valstybes tuo diilesndtiesioginiqrnokesdiq isvystytaSalis. biudZetopajamq Saltinis tai nemokestinds Kitas valstyb€s siai pajamq r[Siai priskiriamos pajarnos i5 valstyb€s nuosavybes.0 1. o prekir4 ir paslaugq grupei.pajarnos baudqir konfiskacijos kitos nemokestinds Sio pajarnq Saltinio dalis bendrosebiudZeto pajarnosedaugelyje Saliq yra nedidele. maZas yra regresyv[s. B .

). Sios keturios valstybesi5laidq gnrpds kartais skirstornostik I dvi starnbias dalis * einamqsias iSlaidas ir kapitaliniq ldejirnq iSlaidas.ti 2r. Metai I9 3 8 I988 200s Pranciizija Vokietija Japonija Nyderlan.B.9 38 .1 .5 36.u 48.valstybesveiklos pletrosdesnis"(trurnpai vadinarnas. . pensijq.3 54 1 4)4 46. 161 . kad valstybds iSlaidqdalisbendra.pastebimapasaulyje nuo XX a. Makroekonomika. palyginti su privadiu sektoriumi. kad valstybes iSlaidqdalis BVP labai padides.Vagnerio ddsniu"). Einamosiorns priskiriarnosdarbo uZmokesdio perkamq prekiq bei iSlaidoms ir paslaugq iSlaidos. subsidijos imondms. Vagnerio ddsnis (Wagner law) . dai : 1 1 a JAV l 8.. EUROSTAT. valstybesinvesticijos tai ivairios kapitalin€s pavyzdZiui.valstybiniai Zem€sfikio produktq supirkirnai. 8 41 l 4 l. o kapitaliniq idejimq i5laidos .Valstybes gali bUti suskirstytosketurias biudZeto i5laidos grupes: I valstybesvartojirno iSlaidosapimavalstybinio sektoriaus darbuotqq darbo uZmokest[bei valstybesperkamqprekiq i5laidas(pavyzdLiui. l 30.I Italij a Anglija 28 . P. t r a n s f e r i n i a ii i r n o k d j i r n a i p r i v a i i a m s e k t o r i u i .investicijonrs tenkasantykinai nedidele valstybes iSlaidq dalis(apie 10 proc. Salyse . EU . 0 57. Vagnerio sufbrmuluotas .uostqstatybos i5laidos kt.Saks. nedarbo pa5alpq i5rnokejirnai. Sis teiginys Zinomas kaip A.teisineje gerovds valstybeje valstybes i5laidq ruiys ir dydis. I 50.3 34.Laren. pavyzi2iut.223.prognoze. 1835-1917 rn. Saltinis: DZ.9 48.karinestechnikospirkimas ir kt. 2 lentel€. transferiniai rnokejirnai ir vaistybes skolos pal[kanq rnokdjimai.Cornrnision.3 32. dideja.8 50.OECD. keliq tiesimo.) dar XIX amZir4e nurnatd. Pagrindinpvalstybesi5laidq dalI sudaro einarnosios iSlaidos.).D.Siq tendencij4 iliustruoja2 lentelds duomenys.rai valstybds investicijos..lvairiq Saliqvalstybes iSlaidos 1938-1988 (proc.F. S i a i i S l a i t l q g r u p c i priskiriami mokejimai. valstybes skolospalukanos. . ir .Globalnyj podchod.nuo tsVP) m.. rodanlys.6 4 1. Vokiediq ekonomistas Adolfas Vagneris(WagnerAdolph. toddl auga valstybes iSlaidq dalis bendrarne nacionaliniatleorodukte. uZ kuriuos valstyb6 betarpi5kainegaunatnainais prekiLl ar paslaugq. tai valstybes i5laidq dalies bendrarnevidaus produkte augirnas. Bendra tendencija. pradZios.lame vidausprodukteper 50 rnetqatskirose padidejodu ar net tris kartus. iSlaidos.

kuri skiriarnainvesticijoms. Pajamq mokesdiq objektas yra privadiq ar juridiniq fikio subjektq gaunamospajamos (Sie mokesdiaisusijg su pajamq gavimu.na.institucinesir psichologinessElygos lernia tai.viena vertus. pajarnqpaskirstyrnoapmokestinimu(pajamqmokesdiai). ir Todel ekonorniniupoZir. l\Iokesiiq sistema. tadiau gali bfiti ir diferencijuotas. Mes apsiribosime tik pagrindiniq mokesdiq sistemos sudarymo principqanalize.Si desni Vagnerisgrinde dviern pagrindinemisprieZastimis: . 5.l sistema remiasitrimis apmokestinimo r[Simis: .kita vertus. . bet ne su jr1 lol .Lafero kreivd Kaip jau min€ta. Gamybos fazeje nustatytas mokestisdaZniausiai irnamasnuo atskiroje verslo grandyje sukurtos pridetines vertds.kylant visuolnenesgyvenirno lygiui. Siq funkcrjq vykdynas ypad skatins spartq valstyb6s iSlaidq augim4.PavyzdZiui. Kitas svarbus mokesdiq sistemos sudarymo elernentas.tai atskirr-1 rnokesdiqtarifq nustatymas. . pajamqpanaudojimoapmokestinirnas (vartojimo mokesdiai). Detalus rnokesdiq sistemos nagrinejimas yra finansq mokslo objektas.2. gamybosapmokestinimu(apyvartosmokesdiai). siekiant spartinti ekonomin! augim4 gali buti neapmokestinarnanaujai sukurtosvert6sdalis. t s ukio subjektams vienodas. Salyje renkamr4 mokesdiLl visur. socialine rupyba.jog nacionalineje s4skaityboje iSskiriarnos trys nacionalinio produkto apytakos stadijos: gamyba. susijusios su Salies teisesauga. Pirmoje temoje i5siaiSkinome. valstybeims vykdyti naujasfunkcijas. gynyba.lriu racionali rnokesdir. kiek rnokesdirlr[Siq kiekvienoje stadijoje (vienas ar daugiau) geriausiai atitinka fiskaliniusir ekonominius politiniLrs bei tikslus. ateityje intensyvesjau nuo XIX amZiaus valstybds atliekamos funkcijos.ras panaudojimas. pagrindinisvalstyb€sbiudZetopajamq Saltinisyra ivair[s rnokesdiai.1.gali skirfis mokesdiotarifai pinno btitinLrmo prabangos ir prekdms. todel Sis mokestis ir vadinamas p r i d e t i n e s e r t e su t o k e s d i uS i o r n o k e s i i o a r i l a sg a l i b [ t i n u s t a t y t av i s i e r n s v . Strukturines. . Svietimas.. Konkrediosvalstybdsmokesdiqsisterna apima daugybgivairiausiq mokesdir-1. sudarytapagal tam tikrus bendrus principus. vystantis Salirns. paskirstyrr. policija.tokiaskaip sveikatosapsauga. valdymu ir kt. vadinama mokesiiq sistema (tax system).

nokesdio tarifas privatiems [kio subjektams daZniausiai diferencijuotas: yra tarn tikras pajamq minimumas. lairnejimai loterijose.jamas. gali nori padidintiiS mokesdiq Jeigu vyriausybd mokesdiq tarifus.Pajamomsdidejant.kaip bet pajamos suprantamos panaudojimu). Todel pajarnoms priskiriamos gamybos veiksniq gautos pajamos. tnokestines pajamos irgi bus lygios nuliui. nes.1 pav. taip pavadinta arnerikiediq ekonomikos profesoriausArturo Lafero.garbei. ji gaunamas pa.. tadiauekonomikos augimopoZi[riu investicijoms mokestis netaikornas.augair mokesiio larifas. palikimas).ras varloji rnas Pajarnq panaudoj Sis ir investicijos.ra 163 . imo poZiiirir. tai ir rnokestines Jeigr-r bus lygios nuliui. analizavusio5iq priklar-rson-rybE deSimtrneiio 8-o metq pradZioje. taip pat gauti pervedirnai (dovanos. Jeigu mokesdio tarifas sudaro 100 proc. kuri vir5ijus pradZioje mokesdio neapmokestinamr. periodi5kumo. Lafero krerve pajamos (T) mokesdiq tarifas (t) lygus nuliui. Ci. nebus stirnulo dirbti. kad vyriar-rsybd.l tarifasn6ra aukitas.r turetq bflti apmokestinan. Taigi per5asi iSvada. DaZniausiai nustatolnas netiesiogiuis atskiromsvartojirnoprekdms.pladiqlaprasme. Tadiau vyriaLrsybd negali tiesiogiri nustatyti aukStesnius tarifq didinimaspadiclins kontroliuotimokestiniqlplaukq. kainq s4lygoti vert€s pasikeitimai. 5.Taigi apmokestinamas privadiq narnq [kiq vartojimas.r tik nustatomimokesciaigali bhti tiesioginiaiarba netiesioginiai. DaZniausiai visai neprikiausomai nuo jo Saltinioir kuris ekonomines vertdspadidejimas.Ar visadamokesdiq i5 mokesdiqgaunamas biudZetopajamas? Bendrqjq rnokestiniq pajamq priklausomybg nuo mokesdio tarilb dydZio parodo Laf'ero kreive. nustatydau. esant tokiems aukitiems mokesdianrs. apmokestinant rnokestis visq vartojimq arba jo dal[. Pajarnq r.

siekiarnaneteisetaiiSvengtijq mokejimo .dal1gautq pajamq nuslepti. sLrbsidijos skolospal[kanos. 2. Taigi grafike gaunameapverstos .valstybes biudZeto saldas.b[tina [verrinri bendro paltrkanqlygio kitirno poveikl.. [monemsir valstybds 3. ValstybesbiudZetodeficito finansavimas.Siq poveikiqanalizeibOtinos tik prekiqrinkq. tai Bp: F5.alrkStus mokesdiq tarifus. didinant valstybesvidaus skolq. koks turi briti vidutinis mokesciq tarifas ta . Tolimesndjeanalizdjeapsiribosimetik prekiq rinka. jei Jei Fq > 0. nei nustadiusi Zemus mokesiiq tarifus. Zinoma. jei aukSti mokesdiaineigiarnaiveikia [kinE veikl4. F5 < 0. tai bilrdZetas perteklinis. kuri virsijus biudZetomokestines pajarnospraddsmaZeti. esant tam padiam Saliesnacionalinio prodr-rktodydZiui. ir mokesdiqpajamos pradedamaZeti. Taigi. Jeigu biudZetodeficit4 (budget deficit) paZyrnesime sirnboliaisBp.Tp . kaip rodo Lafero kreive. gali gauti maZesnespajamas iS rnokesdiq. tai biudZetas defrcitinis. Be to. ValstybOs biudZetolygtis Tolirnesnejeanalizdjenaudosirne tokius dydZius: l. esantauk5tiems mokesdiarns. Tadiautolirnesnismokesdiqtarifo 0 didinirnas nebeduodateigiamo efekto. auk5tesnis mokesdiq tarifas s4lygos didesnes rnokesdirlpajamas. valstybes biudZeto lygti: F s = B r.3.6 socialinio draudimo inaSai ir pajarnosi5 valstybesnuosavybeje gamybosveiksniq.tai transferiniai iSmokejirlai namq ukiams. Transferai .tai valstybds biudZeto paJanos i5 tiesioginiq ir netiesioginiqmokesdir.tai valstybdsi5laidosprekdms ir paslaugoms pirkti bei valstybes investicijos.". Pagrindin6 Lafero kreives problema ta. mokesdiq tarifo didinimas nuo 0 iki tA s4lygoja paJarnq rnokesdirl i5 ar..rgirn4nuo iki T. bet ir pinigq rinkq bei vertybiniq ne popieriq rinkq (kredito rinkq) studijos.U" fonnos kreivg.G . 5. jog sunku teisingai ivertinli. Valstybes pajamos 81 ftudget income).1. veikia ekonomik4 tadiau tai Siame skyriuje nebus nagrinejarna. Valstybes i5laidos.. BiudZetodeficitassqlygojavalstybesskolosdidejirn4.G . esandiq Naudodami Siuos galimesudaryti dydZius.T r i dia Fs . kad nera kainLllygio bei palfikanqpasikeitimos4lygotqefektq. Tadiau nacionalinis produktas gali maZeti. tardarni. l6'1 .

kadangi jq dali. dia (52) C . Prirninsirne.net taxes) . Seirnq Siekiant lvertinti vyriausyb€s poveiki vartojirno iSlaidorns.nrlr. Todel galirnauZra5yti: kaip grynuosius mokesdius. Atsiradus gryniesierns mokesdiams.POVEIKISVARTOJIMO SEKTORIAUS 5.n a c i o n a l i n ip a j a r n o s : s NT . pajarnoms (Y : Dl).ribinio polinkio vartoti disponuojarnas pljarnas koeficientas.disponuojarnos jarnos: Y . Gaunamos transferinds pajamas.l) Esant privadiai ekonomikai. visadarnaZesnis l.narnqukio vartojimo i5laidos.rq mokamq mokesdiq ir gaunalnq transferinir4 i5rnokq skirturnas. keisdarnas narntl ukio vartojirnoiSlaidas. pasisavina vyriausybe. VYRIAUSYBES ISLAIDOMSIR TAUPYMUI Vyriausybes iSlaidosprekdlls ir paslaugomsisigyti yra savarankiSka bendrosiospaklausossudedamojidalis.jog nera grynr-lqrnokesdiq.o rnokesdiai SeimqpajamasmaZina. (5. naudojamagrynqiq mokesdiqs4voka. uZ pajamos. Vyriausybes sektorius veikia bendrEj4 paklaus4 netiesiogiai. vartojimo funkcija yra 5r: e:n+sx{.gryniejimokesdiai.nacionalines s a . nacionalin€s numatomos Si funkcija rodo. Dl=Y-NT.kiek namq [kir-1i5rnokosvalstybei vir5ija valstybesiSmokas namq [kiui. Y . Grynieji mokesdiaiparodo. valstybd aprnokestina narnq [ki. Viena vertus. susidaro skirturnas tarp nacionaliniq ir grynqjq asrneniniq pajamLl.rojamoms nes visa firmq pagarnintosprodukcijos vertd atitenka narnq hkiams kaip pajamosuZ teikiamusgamybosveiksnir. ukio Grynieji mokesiiai (NT . iia pa DI . MiSriojojeekonomikojene visos firmq sukurtos nacionalinespajamos atilenka namq [kiui.-rkiuitransferines iSmokas. Todel pajamos lygios nurnatomomsdisponuojamorns 165 . c .rs. ekonomikoje nacionalinespajamos yra lygios disponr.tai narr. jog privadioje pajamotns.kai neveikia vyriausybinissektorius. Tadiau vyriausybessektoriausitaka bendrajai paklausai neapsiriboja tik tiesioginiu poveikiu. kita vertr"rs moka iSmokos didina nar.2.a u l o n o m i n iv a r t o i i r n a s .

rsvyriausybdsvykdom4 namq Dkiq aprnokestinim4 vartojirno iirnkcija keisis. Sis surnaZejimaspriklauso nuo absoliutaus grynrljq mokesdiq dydZio ( NT ) bei ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento (c).4) Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina narnqukir4 autonourini vartojimq. nepriklauso nuo Salies nacionalinioprodukto dydZio.6) SI vartojimo fr. /5 <\ (5. Tokiu atveju grynieji mokesdiai taip pat bus autonominisdydis. k a ia . Autonominiq rnokestiqpoveikisvartojimo i5laidomsir taupymui Pirrniausia aptarsirne. kuo didesnes jq nes pajamos. Pavyzdliui.t.jei mokesdiai yra autonominiai. < a .y. kaip pasikeisvartojimo funkcija.8. tai autonorninis vartojimas surnaZes mln.jeigu grynieji autonorniniai mokesdiai sudaro500 mln. o vartojimo funkcija igausSiqiSrai5kq: Ce:a+c"(Y. Sie rnokesdiai vadinarni regresyviniais. didejant pajamoms. (5. tarsime.vartojimas. Tuomet narnq [kiq vartojirno funkcijos i5rai5ka bus: Ca:ac+cxY. Tokiq mokesdiq absoliutus dydis nesikeidia. tokiu atvejugauname priklausomybg: ir 5iq C:a+qx(y_NT). .c:&-cx NT. Lt (0.nl:(a-cx NT)+cxY. /5 t\ 5. nes disponuojamos pajarnos nebesutarnpa nacionalinetnis su pajarnornis. Nagrinejantprekiq rinkq bendrEjq makroekonomikos pusiausvyrq bfitina palyginti nacionalinio produkto pasiul4 ir paklaus4. 400 SumaZejusi autonominI vartojirn4paZymesime a6: a.2. lvertinr. kurl paZyrnesimeNT . dia Ca . o su nacionaliner-nis pajamomis. maZesng tuo dali sLrdarys mokesdiai.kiekvienaspapildomas nacionaliniq pajarnqvienetas didina vartojim4ribinro polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficiento(c) reik5me. Lt. Kad analize britq paprastesni.1.f.Todel narnq fikiq vartojim4 reikia susieti ne su disponuojarnomis pajamomis.8 x 500 = 400).rnkcijos pasikeitim4 pavaizcluosime grafiSkai t66 . o ribinis polinkis vartoti disponLrojamas pajamas yra 0. kad narnr4 [kiq gaunaml transferiniai i5rnokejimai irgi yra nuo nacionaliniq pajarnq nepriklausornas dydis. esantautonominiams rnokesdiams.

PavyzdLiui.2 paveikslo vartojimo iSlaidq tiese C rodo vartojimo iSlaidLl priklausomybgnuo nacionaliniqpajamq. bet ir taupyrnui.oje paZymesime a5: -3s=-a-SxNT' Tuomet namq lkiq taupymo funkcijos i5rai5ka bus: ( s.2 pav. 2x 5 0 0 = 1 0 0 ) ." Nt dydZiu.2.lar 5.21aformulemis: Sa:-a+sr(Y.Vartojirno i5laidq tiesd Ce rodo. ivedus mokesdius. Lt.taupymas.8) t6'7 .nl:(-a-s' dia Nf l+s ^ Y: (5.Esant bet kuriam nacionaliniq pujurntl autonominiusgrynr"rosius rodo C tieses sumaZejo. Todel autonominiqmokesdiqsistemos[vedimaspakeidiair taupyrnofunkcij4 kuriquZra5ysirne remdarniesi 3. pajamas. o ribinis 100 rnln. vartojimoiSlaidos poslinkis Zemyn.kai ndra mokesdiq. kaip pasikeite namq [kiq vartojirno i5laidos.7) mokesdiams. esantautonominiaurs Sa .I padet[Ca.kEpaveiksle lygiui.5..jeigu grynieji autonominiaimokesdiaiyra 500 mln.26 r 3.0. tai taupymassumaZes polinkis taupyti disponuojamas L I ( 0 . Pasikeitusi neigiarnE autonornini vartojim4 taupymo funkcr. lygiagretus Disponuojamospajamos skiriamosne tik vartojimui. Taigi grynieji autonominiai mokesdiai sumaZina ir namq ilkit1 grynqjq rnokesdir4 dydZio priklausonuo absoliutaus taupymq.f. Autonominiq grynqq mokesdiqpoveikis vartojimo funkci.Sis sumaZejimas ( NT ) bei ribinio polinkio taupyti disponuojamaspajamas koeficiento (s).

kad grynieji mokesdiaidideja p r o p o r c i n g a ia c i o n a l i n c r n s i a r n o r n s : n pa NT:txY.i paaeti sn . paJamq. Tokiu atvejukeidiantis pajamorns. grynuosiu. lvedus autono-iniu.<_a. kai nera mokesdir. tai t:0. jei l0 proc. Jeigu nacionilines pajamos lygios r68 . NT dydZiu. Tai paveikslerodo S tieseslygiagretus poslini<is Zernyn.l 0) t . Esant bet kuriarn nacionaliniq pajamq lygiui. cta (5.l. Noredami supaprastintia. padiakryptimi keisisir absoliutus ta . Proporcingq grynqjq mokesiiq poveikisvartojimo iilaidoms ir taupymui Dabar tarsirne.3 paveikslo taupymo tiese S rodo taupyrno priklausomyog nlro nacionaliniq pajamq. (5e) sl taupynlo iunkclos pasikeitimqpavaizduosirne erafiskai S s^ 5'3 pav.2. . Autono'riniq grynldq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai 5. x. l. kaip pasikeitenamq ukiq taupymas. t. mokesdiq dydis. 5. mokesdius. tarkime.2.: T: f(Y). nacionaliniq pajarnq atitenka vyriausybei grynqq rnokesdiqpavidalu.. taupyrnas surnaZejo.Taupyrno tiese Sa roio.y. Pavyzdliui. jog rnokesdiqdydis priklauso nuo narnq fikiq gaunamq .Ss:-as+sxy. kai_a.'arizg.azesnrs u Zv i e n e t q ) .grynqiq mokesdiq no'na (koeficientasvisaila r.

jei 200mln.4 pav. esanl proporcingierns ryniesielns mokesdiams. jog kiekvienas papildornas nacionalinir4pajamtl vienetas didins vartojimo i5laidas maZiar-r.Lt(0.Lt clidinavartojimo i5laidastik 72 nacionaliniq mln.1 r AC I r-l I i AY ! AY 0 5.8 x 100: 80).1x150=15 ln.m l50mln.1)formulq.72x100:72). Jei c:0. Proporcingqgryndq mokesdiqpoveikis vartojirno funkcijai (tga:c. (5.11) Si lygybe rodo.1.t x Y: Y x (l-t).vartojimas. 100 mln.Lt (0.10)fonnulEi (5. (5.8 ir t:0.2) lygt1[ra59 [ C * : a + c x (l . (5. tai gautavartojimo funkcija rodo. pavaizduosime 4 . tai NT:20 mln.8x (l-0. tai kiekvienas nacionaliniqpajamq padidejirnas didina80 rnln. Kadangi 0<(l-t)<1..Todel disponuojamos pajamq. grafiSkar: Minet4 vartojirno funkcijos pasikeitin.1)x100:0. iia ( 5 . tai dabarkiekvienas Jei vyriausyb€apmokestina pajamq padidejimas 100 mln. tg0:c*) t69 . Lt.. tai NT:0. lra3p(5. negu prie5 [vedantrnokesdius.. Lt ir t.11) lygtl: Nauj4vartojimofunkcij4gausime. Lt.t.1 2 ) g C* .Lt vartojimoi5laidas namq hki ir t:0. jog namq [kis dali pajarnq gryndq mokesiiq fonla pajamossudaro1ik dalI nacionaliniq sumokavalstybei.gausrme: Dl:Y . Lt.t ) x Y .

3 1 s x ( l .y. nesikeidia. gauname1oki4 vartojirno funkcijos iSrai5k4 ekonomikoje.x:sx(l_t).Linija C rodo vartojimo i5laidas. fvedirs proporcing4 rnokesdiq sisternq: t70 . c*< c. ivedus proporcing4mokesdiqsistem4: .ribinis polinkis vartoti nacionalines disponuojamas ir pajamassutarnpa. :_a1sx(y_NT):_a+sx(y_ xy): t =. vartojimo paklausa didejaAC dydZiu. kai ribinis polinkis varrori yra pastovus dydis (t. t . ir lra59 (5.12) lygti. jog kiekvienas papildomasnacionaliniq pajarnq vienetasdidins taupym4 maZiau nei tai buvo pries [vedant proporcing4mokesdiq sisternq.15) Kadangi 0<s<l ir 0<(1-t)<1. keidiantis Seirnq gaunarnoms disponuojarnoms pajamoms). apmokestinus narnq [ki. Salyje neivesta rnokesdiq sistema.kurioje yra proporcingqmokesdiqsistema: C*: a* c* x Y.grynqiq mokesdiqnorma. rai nauja taupymo funkcija rodo. keidiantivyriausybds gaunamqgrynqiq mokesdiqapimti. Tai rei5kia. jog. Proporcingqmokesdirlsistemosivedirnaspakeidiair taupymo funkcijq: 5r. AC*< AC. Arba tai tolygLr ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamas sumazejimui. lvedus rninet4 rnokesdiq sistemq Siemokesdiai nebesutampa. keidiantisnacionalinems pajamorrs. cla ( 5 . c .14) Kadangi ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamas koeficientas apib[dina vartojimo funkcijos nuolydl.Nacionalinerns pajamorns didejantdyctZiu Ay. - jei Kitaip tariant. past[mus vartojirno paklausos linij4 C I C* pacleti.t ) } : . kiekvienasnacionaliniqpajarnqpasikeitimas Ay dydZiu vartojirnopaklaus4 keisjau AC* dydZiu.4 paveiksle rodomas.13) lygti i (5.Dalis nacionaliniq pajamq padidejimo atitenka vyriausybei mokesdirl forma.a 1 s x { { x ( l . (5. Grynqjq mokesdiq poveikis vartojimo paklausai 5. Arba tai tolygu ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamassumaZejimui. C* linijos nuolydis maZesnis negu C linrjos.ribinio polinkio vartoti disponuojamaspajantas koeficientas.3 ) r c* ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamas koeficientas. nes dalis nacionaliniq pajamq prieaugioatitenkavalstybei grynqJLl mokesdiqfbnna. (5. tai c* linijbs nuoly<iismaZesnrs negu C linijos (tg B < tg cr).t ) x { .

s . tai. -a'l L 0 I I 5. taupymqpadidins tik 180 tfikst.ribinio polinkio taupyti disponuojamas pajamas koeficientas.lvedus proporcingEmokesdiq sistem4 sumaZeja ribinis polinkis taupyti nacionalinespajamas.i 6 ) s* .1. taupymo padidejimasdabar bus tik A S*. cla ( 5 .2 t t: 0. Nacionalindms pajamomspadidejus. taupymaspadidetq 200 tnkst.2x1000000=200000). 1 8 . Proporcingqgrynqiq mokesdiqpoveikis taupymo funkcijai Taupymo tiese S rodo taupymo priklausomybg nuo nacionaliniq pajamq. padidejusnacionalin6ms pajamoms I mln.s * = s x ( l _t ) .l 7) Sakykirn. 2 x ( l . 0 Taupyrnofunkcijos pasikeitim4parodysirne grafike. dabar bus taupoma maZiau. Lt (0. 0 0= 1 8 0 . kai O vyriausybe iveda proporcingEmokesdiqsistemqir t : 0. t * grynqjq mokesdiqnorma.0 .15) lygt[. (5. 1 ) = 0 . kai nera mokesdirl.Tai 5. S*:_a+S*xY. Lt.D a b a r s s k nacionaliniqpajamq padidejirnasI mln.ribinio polinkio taupyti nacionalines pajamls koeficientas. t7l .y.patryzdLiu|nuo Y1 iki Y2. tai ribinis polinkis t a u p y t i n a c i o n a l i n ep a j a m a s u r n a Z d ji a i s * : 0 . Lt. lraSg(5.1 8 x1 . gaunametokiE taupymo funkcijos i iSrarSkrl. Lt ( 0 .5 pav. t.16) iSrai5kq (5. 0 0 0 .5 paveiksle rodo tiesdsS poslinkis i padetl S*. 0 0 0 ) .jei s : 0.

t. Diskretind fiskalind politika (discretionary fiscal policy) tai vyriausybds sqmoningai vykdomas rnokesdiq ir i5laidq keitimas. Valstybines investicijos. kuri4 paprastai. perkarnakarine technikair t. Todel bendroji paklausa uZdarojemi3riojoje ekonornikojesusideda tnjq daliq: i5 AD:C+I+G ( 5r8 ) . Vyriausybesi5laidos(G) yra autonomines.1 gaunamos pajamos. lsigyjant ar gaminant tam tikras prekes ir paslaugas(pavyzdZiui. q a 2. Jais apmokestinamos narnq ukir. tenkina privati gan.3. DISKRETTNEFtSXAItNBpOI-trlrn Pagal fiskalines politikos instrumentq (mokesdiq. Sis valstybes vartojimas taip pat didina bendrqjq paklausq. teikiamos ivietimo. reiSkia. siekiant paveikti realiEj4 nacionaliniq pajarnq apimt[. uZirnturnq kontroliuoti infliacrjq.1 Vyriausyb€si5laidq poveikispusiausvyros nacionaliniam produktui Vyriausybds iSlaidos apima valstyb6s investicijas ir valstybds vartojimq. aptarsime 5. Valstybes vartojimas suprantamaskaip jos dalyvavirnas [kineje veikloje.ryba. kaip ir privadios investicijos.5. Pirmiausia. bendrosios Tai paklausos kitimas paveikiatik reali4jqgamybosapimt[ ir uZirntumq. Siame skyrelyje apibfidinsimediskretinEfiskalinq politikq o 5.). yra bendrosios paklausos dalis.4 nediskretinE fiskaling politik4.t. kaip pavaizduota pav.kai ndramokesdiq(t: 0). nagrinedamikiekvienq Siq elementqatskirai.3.y. nepriklausandios nr. Visi mokesdiaiyra tiesioginiai. Kainq lygis i5liekapastovus. jog 3.ro n a c i o n a l i n ip a j a m q p ir l t i e s . valstybes i5laidq) kitirno pob[di i5skiriamadiskretin€fiskaline politika ir nediskretinefiskaline politika. Pirmiausia aptarsime vyriausybds i5laidq ir mokesdiq poveikl pusiausvyros nacionaliniam produktui izoliuotai. 5.esantceterisparibus. t72 . gydymo paslaugos. ir Tolimesn€ analizererniasiSiomisprielaidornis : 1.6 vyriausybds iSlaidq poveiki realiojo produktoapirrdiai..

t. Siuo atveju.apskaidiuojarne pusiausvyros produktq: v n= ( a + i + c ) .namq ukiq vartojimo iSlaidr1. * (5.6 paveikslebendrosios paklausoslinijos ADe poslinkiui AD1 padeti.pusiausvyrosproduktas). VyriausybisiSiaidq nacionaliniarn produktui Bendrosios paklausos tiese ADe rodo bendras vartojirno ir privadiq investicijq iSlaidas. Vyriausybes i5laidos didina bendrql4 paklaus4. S i s b e n d r o s i o s paklausos pasikeilimasrodomas 5. Privadios ekonorrikos pusiausvyros nacionalines pajarnos Ys. nustatydarni nauj4 pusiausvyros produktq pritaikeme pusiausvyros sElygE Y:AD. todel jas turirne p r i d c t i p r i e j a u e s a r n qv a r t o j i r n oi r i n v e s t i c i n i qi 5 l a i d q .:C+I+G ADo:C+J f:3fsxl Yr AY poveikispusiausvyros 5. i5 privadiq q investicij ir vyriausyb€s i5laidq.tai 5. pritaikiuspusiausvyros sqlygE : l. Kadangi bendroji paklausa mi3riojoje ekonomikojesusideda trijq daliq .20) Autonominir4 vyriausybds iSlaidq sqlygotq pusiausvyros produkto pasikeitimq galirnanustatytiir kitu b[du.y.Y=AD AD.6 paveiksle ilir"rstrr"roja horizontali tiese G .e) r (5.Susidaro naujas pusiausvyros produktas Yy.tai pusiausvyros sqlygalgauna5i4i5rai5k4: \'=a+crY+l+C Yo ( 5. Kaipgi pasikeidiapusiausvyrosnacionalinisproduktas (loliau jei tekste. prie bendrosiospaklausosprisideda dar vienas komponentas vyriausybdsiilaidos? Kadangi pastarosios nepriklauso jas nuo nacionalinioprodukto apirnties. S t73 . Naudodamiesi I9) lygybe.6 pav.

sulyginusnutekejimo(kontrakcinius) itekejimosrautq(ekspansinius) ir dydzius.20)ir (5. S .= ( a + t + G l ' l / _ _ \ t /{ ??\ (5. Vyriausybds poveikispusiausvyros iSlaidq nacionaliniam produktui Tarkirne. 2)1 I (5. yra nes: l l-c Pusiausvyrosprodukto nustatyme grafiniu b[du. G G E o l 5. kad pusiausvyros nacionalinis produktas privacioje ekonomikoje .Tai rei5kia. Atsiradus valstybei.bfidingasmultiplikacijos efektas.itekantysi bendrqnacionaliniqpajamq paklausossrautE Toddl Siuoatveju pusiausr. jos iSlaidos kartu su privadiomis investicijomis yra papildomi srautai(ekspansiniai dydZiai).21) lygybE ira5Etaupymo funkcijos i5raiik4 S: -a * s x Y ir iSsprendq gaulq lygti Y atZvilgiu. kaip ir papildornorns privadioms investicijoms. ir grafike naujE pusiausvyrosproduktq nustatornepagal ta3k4 E1. .kad pusiausvyros nacionalinis produktas padideja daugiau negu iSaugavyriausybines iSlaidos t74 .I .7 paveikslas. Vyriausybds i5laidos didina pusiausvyrosproduktq.22)pusiausvyros produktoi5raiSkos identi5kos.iliustruoja 5. kurrarne taupymo linija S susikertasu I + G tiese. Papildomomsvyriausybdsi5laidorns.7 pav.yros sElygaigauna5i4 i5rai5k4: s=i+c ( 5 . naudojant (5.randamepusiausvyros produktq: Y .Ye.2l) lygybeje uZra5ytq pusiausvyros sqlyge.

8.esant bet kokiam nacionalinio produkto dydZiui. Tai savo ruoZtu vdl didina bendr4jq paklausq ir produkto apimti.' x 6Q.3.dideja bendroji paklausa ir plrsiausvyros produktas. A utono miniq ntokesiirl poveikis pusiausvyros nscionaliniant produktui kad autonominiqmokesdiq sister. I aY = -x l-0. paskesniq.2.nos 5. maZejanl produktasmaZeja.y. vyriausybesiSlaidorns.Lt Vadinasi.8 50. Lt: AY: rn. tai Siospapildornos pusiausvyros produkt4padidina 250 mln. Lt.2. I. bendroji paklausair pusiausvyros nacionaliniamproduktui 5.1 skyrelyje i5siai3kinome. o c : 0. Aptarsime tik mokesdiq poveiki pusiausvyros atsiribodami nuo vyriausybes i5laidq (G=0) Nagrinesime du mokesdiq poveikio pusiausvyrosprodLrktuiatvejus .(AY>AG).rktui. Lygiai kaip ir privadiq investicijqatveju.3. AG : 50 mln. Autonominiq mokesdiqpoveiki pusiausvyros naudodarni abu pusiausvyros nacionaliniqpajamqapskaidiavimo b[dus. ivedirnas sumaZina autonornini vartojirnq o kartu ir bendr4siasvartojinro i5laidas. valstybiniaiprekiq ir paslaugq pirkimai bei valstybes investicijos tik tiesiogiaididina bendr4j4 ne paklausq ir nacionaiini produkt4 bet ir sukelia antrinitl (t. vyriausybes i5laidos C veikia pusiausvyrosprodukt4: didejant vyriausybes iSlaidorns. 175 . AY:5x50:250rnln. produktuipaaiSkinsirne. velesnir$ vartojimo iSlaidq augirno grandinE. Todel vyriausybds i5laidq multiplikatorius lygus investicijq multiplikatoriui (kai neramokesdiq): rnc = mr l l-c l s (5. sumaZes bendroji paklausa ir pusiausvyros nacionalinisproduktas. Mokesiiq poveikis pusiausvyros prodr. ivedus autonominius mokesdius.2. priklausomai nuo multiplikatoriauskoeficiento dydZio.23) jei i5laidos Pavyzd2iui. 5.esant autonorniniarns mokesdiamsir esant proporcingierns rnokesi'ilrrns. Vadinasi.

+ t ) r l-c apskaidiuojamepusiausvyros (s. Yg nes Si pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitim4rodo 5. Pritaikome pusiausvyros sqlygE ir nlcionalinproduktq s: i Y Y:ac+cxY+I. esant autonominiams mokesdiams.8 pav. Tai s4lygoja pusiausvyros nacionaliniq pajamqsumaZejimq Y2. sumaZejo nes autonomines vartojirnoi5laidos. sudaro namq [kiq vartojimo iSlaidos ir pastoviosprivadiosinvesticijosI: Ca AD=Cn+l=a.+c*Y+i. Bendrosiospaklausostiese AD1 ir pusiausvyros produktasY1 rodo situacijip privadioje ekonomikoje. bendrojipaklausaAD2 sumaZeja.8 paveikslas.= ( a . Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui bendrosios paklausos bendrosios ir pasiUlos modelyje 176 . ac< a. lvedus autonominius mokesdius. l Y r . Paveiksletai rodoma lygiagrediubendrosios paklausos tiesesposlinkiu Zernyn. sumaZes.l) Bendrojimakroekonomikos pusiausvvra pasiekiama. nesant mokesdiq.24) Gauta pusiausvyrospajamq apskaidiavimoformule rodo. jog ivedLrs autonominius mokesdius. kai Bendrqjq paklausq AD. Y : AD. iki AD Y:AD Y2 5.

: kai s o + N T :i .tai rodo taupymo tieses lygiagretusposlinkis Lemyn. kuriame numatomas (S) lygus numatomoms taupymas (l). 5.9 paveiksle tai rodo 171 .kurie nuteka i5 bendrojo nacionalinio p r o d u k t oa p y t a k o ss r a u t o .k r r r i s d bendrojo nacionalinio produkto apytakos srautq. autonominiaimokesdiai. lvedus autonorninius mokesdius. Apskaidiuodarnipusiausvyr4Siuo budu.NT )'l (s.s u e k s p e n s i n i a i sy d 2 i a i st i l .2) Bendroj rnakroekonomikos i pusiausvyra pasiekiama. t. Pritaikydami 5i4 [teka i pusiausvyros sqlygtuapskaidiuojame pusiausryrosnacionaliniproduktq: -a5* sxY* NT : I Y6:(as+ I. sumaZejataupymas. Vistl pirrna.25) Pusiausvyros nacionaliniq pajamq pasikeitimas. Antra. 5.Yr.Sie s4lygoja dvejopq poveiki.i padeti Sa. parodytas paveiksle. r . palyginame kontrakcinius dydZius (SA +NT).9 Se+NT S SA I 1sxNT 5. Autonominiqmokesdiq poveikispusiausvyros nacionalinems pajamoms(kontrakciniaiir ekspansiniai dydZiai) Prading pusiausvyr4 nesant mokesdiq.tai papildomas nutekdjimas i5 bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto. todel juos turime prideti prie namq [kiq taupymo.y. rodo ta5kas E1. y . naudojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq sulyginirno bud4 ivedus autonorninius rnokesdius. investicijorns Pusiausvyros nacionalinisproduktas. srautus.9 pav. s r a u r u .

Tai rodo.ynqill mokesdir4 tai nonnadides. pusiausvyros produktas nacionalinis sumaZds mln.lygiagretus tar. sudaro narnqr-rkir4 vartojimo i5laidosC* ir pastoviosprivadiosinvesticijos I : AD=C**i=u+c*rY+1. Proporcing4 gryn4j4 mokesli4 povcikis pusiausyylos nac ionalin ism p ro dukt ui Aptarsirne tik grynuq mokesdirl poveiki pusiausvyros produklui.5 (0. g. kad proporcingq grynqjq mokesdiq sistemos ivedirnas maZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajamas. Pritaikorne pusiausvyros sqlyg4 ir n a c i o n an i p r o d u k t q 6 : il Y apskaidiuojarre pusiausvyros r78 . Pavyzdliui. iki Autonominiq rnokesdiq[vedirnas pusiausvyros pajanras nacionalines keidia multiplikuotai. jei r'yriausybe didins tiesioginius rnokesdiusarba maZins bedarbiq paSalpas. Jar. kai vyriausybe keidia tiesioginiq mokesdiq dydl arba transferinesi5rnokas.2.6:0. MaZejant vartojimo paklausai.jei c : 0.4.rpymo tiesds Sa poslinkis aukityn autonorniniq grynLUrl rnokesdiLl dydZiu i padeti Se + NT . maZesbendroji paklausa ir kartu maZdspusiausvyrosproduktas. tuornetautonominiqmokesdiqmultiplikatoriusyra lygus -1. Autonominiq rnokesdirl multiplikatoriaus koeficiento dydis priklauso nuo ribiniq polinkiq varloti bei taupyti disponuojarnas pajamasir yra lygLrs: ttTo c S (5.3.5 x 20 =-30). 30 5. Toki grynqjrl mokesdiq poveiki pusiausvyros produktui paai5kinsirnevel naudodarni pusiausvyros abu nacionalinio produktoapskaidiavimo bUdus. Lt.2. GrynLUq mokesdirl nonna t keidiasi. esant proporcingiems mokesdiams. 20 mln.4: 1.jog pusiausvyros pajamos keisis nacionalines autonorriniqrnokesdirl pasikeitimui prie5inga linkme. Y : AD.rmaZejo Y2. 1) Bendrojirnakroekonomikos pusiausvvra pasiekiarna. atsiribodarni nuo vyriausybes i5laidq(G:0).26) Minuso Zenklasrei5kia.6 ir s : 0.rZinoma.5).Kitaip sakant. tarkime. kai Bendr4j4 paklaus4 AD. Pusiausvyros nacionalinisproduktas sr. jog padidinr-rs autonominiusmokesdius. vyriausybds pajamos iS grynLUq priklausonuo nacionaliniq rnokesdiq pajarnq uZimtumo ir lygirl. Lt (-1. Pavyzdiitti.

jog ivedus Gautapusiausvyros produktasYp sumaZds.r ^ r . nacior. paslinko i5 produktassumaZejo nuo Y 1iki Y2. vartojirnopaklausair karlu did6spusiausvyros pasiekiama. 5 .rdrosios ir ( B e n d r q 4p a k l a u s qk a i n d r ag r y n q j qr n o k e s d i qt : 0 ) .tai dides produktas. Proporcingq pasi[1osrnodelyje paklausos ber. bendrosios Aprrokestinus padeties i ADz padeti. kuriame numatontos ADr bendrosiosiilaidos yra lygios faktiSkomspajarnornsir produktui.* Y=a+c xY+I. : kai 2) Bendro-imakroekonomikos i rrusiausv)rra i S*+NT: t79 . l .ralinis autonorninius l .10paveikslas.Kartu pusiausvyros Prieiingai. 1 0 p a v e i k s l e paklausoslinrja AD1. nes mokesdius. Pusiausvyros ta5kas. Er i Ez padet[.c (5.c l { < . pusiansvyros nacionaliniam paklausos linrja paslinkoi5 namq fiki (t > 0).21) pajamqapskaidiavuno fonrruldrodo.10 pav.! prodr.rkto pasikeitinqrodo 5. jeigu grynqjrl mokesdiq apirntis maZinama. 1 Yu=(a+l)x *.rdrosios produktui ber. nacionalinio Si pusiausvyros AY nacionaliniarn gryndq mokesiitlpoveikispusiausvyros 5. l . Toki4 bendrqj4 paklausq atitinka rodo benclrosios produktuiY1.

I padeti S-. proporcingimokesdiai. sumaZeja laupymas.5. lvedusproporcingus jie mokesdius. nar"rdojant kontrakciniq ir ekspansiniq dydZiq palyginirno b[d4 ivedus proporcrngus mokesdius.tuo spardiaudides grynieji mokesdiai. srautu. veikiant kontrakciniams ekspansiniarns ir srautarns Prading pusiausvyrq nesant mokesdiq.1I pav. su ekspansiniaisdydZiais ( I ). Proporcingq grynuLlrnokesdirl poveikispusiausvyros nacionaliniarn produktui. tai ir NT = o. vel palyginarne kontrakcinius dydZius (S*+ NT). t.Y1. Antra.raZejusio 180 .tai rodo taupymo tiesespasisukirnas Lemyn. Pritaikydami 5iq pusiausvyros sElygfu apskaidiuojame pusiausvyros nacionalinIprodukt4: -a+s*xY+txY:.y. I t Yo=(a+l)x.ros turime prideti prie namtl fikiq taupymo. Visq pirma.s +t (s. t.28) Pusiausvyros nacionaliniq pajarnq pasikeitimas. 5. Sudejg sun. kai Y = 0.kuris iteka i bendrojo nacionalinioprodukto apytakossrautE.tai papildomasnutekejimas i5 bendrojonacionalinio produktoapytakossrauto. srautus.todeljr. Siostiesesnuolydispriklauso nes nuo grynqjq mokesdiq nonnos t * kuo 5i nonna didesne. kurie nuteka iS bendrojo nacionalinio produkto apytakos srauto.Apskaidiuodamipusiausvyros nacionalini produktq Siuo bhdu. pusiausvyros nacionalines pajamos.y. didejant nacionalindmspajamoms. rodo ta5kas Er.ll paveikslegrynqjq mokesdiqtieseNT prasideda iS koordinadiqpradZios. sqlygojadvejopq poveiki.I 5. kuriame numatomastaupymas(S) lygus numatomomsinvesticijoms(l). parodytas I paveiksle.

ribinio polinkio varlotinacionalines pajamas koeficienlas. padidinus rnokesdir.pirminis" bendrosios paklausos pasikeitimas bus lygus ne visarn SrynqiLtmokesdiq padidejirnui. jog grynqiq mokesdiq dydis ir pusiausvyros nacionalinds pajamos keidiasi prie5ingomis kryptimis: didinant rnokesdius.jog mokesdiqpadidejirnas r. sumaZins tik vartojim4 bet ir taupyrn4. todil multiplikatoriausformulds vardiklyje vietoj c privalome [ra5yti c*. AY .lsr. Lt (0.2.todel ir (5. tai namq lkiai Siq papildorn4 grynqiq mokesdir. apibudinamokesiiq multiplikatoriauskoeficientas: x -C *c r r 'r = cla l-c* irAY=-xANT. Absoliutine reik5me mokesdiq multiplikatorius yra maZesnisuZ investicijq ir vyriausybesiSlaidqmultiplikatoriq.8 x 50) sumaZindami vartojimoiSlaidas l0 mln. kuri sumokarnavartojirno i5laidq s4skaita.u. . Lt. Kadangi ivedus mokesdius nacionalinds pajamos su disponuojamornis pajantomis nebesutampa.pusiausvyros nacionaliniq pajamLl pasikeitirnas.jei c : 0. Kas sqlygoja toki pakitimq? Didejant investicijoms ar vyriausybes iSlaidorns..2x50) . Pusiausvyros nacionalines pajamossurnaZejo Y2. s : 0. Lt ir (0.r4 sumokds.grynqtqmokesdiq pasikeitimas.PavyzdZiui. tai disponuojarnq pajamq surnaZejirnas.40rnln. maZinantmokesdius dideja.priklauso nuo ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajamaskoeficiento.Kadangi disponuojamospajamos naudojamosvartojirnui ir taupyrnui. l-c* (5. . Tuo tarpu keidiantmokesdiq apimti.nln.Taigi matome.rs.taupyrnq.taupymotiesES* su grynqjq mokesdiqtieseNT. mr .pakeitus mokesdius. tik Vartojimo i3laidq pasikeitirnas. iki Pusiausvyros produkto pasikeitirn4 keidiant proporcingq grynWq mokesditlapimtl.Lt 50 vartojimoiSlaidas sumaZins 40 mln.pirminis" bendrosiospaklausosir pajamq pasikeitirnasyra lygus investicijqar vyriausybes iSlaidqpasikeitimui. o tik tai jo daliai. Lt.29) formules skaitiklyje iraSytas c. ANT .8.r. nacionalines l8l . c* .mokesdiq c * ribinio polinkio vartoti disponuojamas pajarnas koeficientas. pajamosmaldja.. gauname bendr4kontrakciniq dydZiqtiesgS*+NT. o ne ANT:50 tnln. Minuso Zenklas rodo.2e) multiplikatoriaus koeficientas.

kad subalansuotasbiudZetas nedarys itakos pusiausvyrosnacionalindrns pajarnorns. Ilaveh.: C=NT (arbaAc:ANT). pasitelkEmaternatiniinstrlrmentarijq gratinEanalizg.B0tent 51 atveji ir nagrinesime.3.5. bendr4 2) vyriar.y.t. 5. : Q. reikia skirti formal4 biudZeto subalansavimqir real4 biLrdZeto sr.3.re bendr4jq poveikl pusiausvyros pajamoms. t. Havelmo teorema (Haavelmo theoreme/balanced bLrdget theorern) tai situacija.3.rsybes poveiki.rbalansavirnq. Bp : F. l9a5). Vyriausybis iilaidq ir mokesii4 bendraspoveikis pusiotrsvyros nacionalinism produktui. todel 5is subalansuoto biudZelo poveikio pusiausvyros nacionaliniarn prodr. biudZetodeficito. Realus subalansuotas biudZetas bus tada. PirrnasisSi specifini atvejl i5nagrinejonorvegasT. nereikiafinansuoti t.rktui atvejis dar vadinarnas Ilavelmo teorema. g. Parodysirnetai. Vyriausybdsi5laidq ir mokesiiq bendraspoveikis pusiausvyros nacionaliniamproduktui Ankstesniame skyrelyje atskirai aptareme lyriausybds iSlaidq ir mokesdiq poveiki pusiausvyros nacionalinems pajarnoms.y.3. nacionalinio prodLrkto padidejimas subalansuotai didejant biudZetui atitinka mokesdiq arba valstybds i5laidq padidejirnq (iSliekantrnodelio s4lygorns).rbalansuotam biudZetui. Esant sr.y.esantautonominei mokesdiqsistemai. esarrtautonominei mokesii4 sistemai Tarsirne. _ Zinoma. k4 valstybe viena ranka duoda. kai gaunarnos pajamoslygios i5laidoms.Dabar nagrinesin. Tadiau tokie lukesdiai yra klaidingi.jog valstybesbiudZetas subalansuotas. nes tai. esantproporcingai sektoriaus mokesdiqsisternai. Galima bItq tiketis. valstybes iSlaidos lygios pajamorns.1. kita atirna. ir Vyriausybds i5laidos ir mokesdiai sqlygoja dvejopq pusiausvyros nacionaliniq pajarnrl pasikeitimo poveik[: a) Vyriausybds iilaidos G didins bendr4j4 paklausq ir karru rnultiplikuolai pusiausvyros clidins nacionalines pajarnas Ay: ) Kaip stipriai ( 182 . subalansuoto kai valstybes biudZeto padidejimomultiplikatorius lygus vienetui. gaLrnamoms autonominiq iS mokesdiq.nas(Haavelmo Trygve. t.i5skirdami du atvejus: l) bendr4 vyriausybes sektoriaus poveik[.y.

nulems vyriausybesiSlaidq padidejimasrr vyriausybesiSlaidqmultipiikatoriausdydis: AY[c =.y.Pusiausvyros lvedus autonominius mokesdius.ro *N T . Kaip sripriai sttttra2is nacionalinds pajarnos. Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo paklausq uZdaroje privadioje pajarnos tokioje ekonomikojeyra Y1. S ( 5 . gausimebendr4 subalansuoto produktui: pusiausvyros nacionaliniam AYE=AYula6Y. I . S S l f - Kadangi G = NT . kiek padideja vyriausybesiSlaidosir autonominiaimokesdiai. 1\Y.32) biudZeto multiplikatorius yra lygus vienetui.G = -x t | - . pajalnotns nacionalinems Subalansuoto biudZetopoveikis pusiausvyros parodytas5.I x N T .\ S / t l r ^ \ L l S / I x ( r= l-c S xG =:xG = lxG S AYE=G=NT (5.oo t G. taigi maZins bendrqj4 paklaus4 ir kartu multiplikuotai maZins pusiausvyrosnacionalinespajamas ( AYJ ). A Y F= l x G . l2 paveiksle.rtonominiaimokesdiai NT maZins autonornin! namtl [kiq vartojirnq. r) 3 biudZetopoveikl Sudejg abu poveikius.. sumaZdtq bendroji paklausa (AD6) ir 183 . t. nulems autonorniniq mokesditl padid€jirnas ir dydis: mokesdiq rlultiplikatoriaus autonorniniq A Y J=rr-.padides nacionalindspajamos. tai galirneuZra5yti: AYr: = l . nacionalinds ekonomikoje.rbalansuoto pusiausvyros nacionalinis produktas padid€ja tiek pat. ^.\J = -x J l | - 15 tO) ^ (r.L b) Ar. Sr. ^Y J= -9 ' N r..

nacionalinis ( AYE ) padidejoir pusiausvyros Vadinasi. esantproporcingai mokesii4 sistenai Bendras vyriausybds iSlaidq ir proporcingq mokesdiq poveikis parodytas5. esantsubalansuotam padidejovyriausyb€s produktas. i5laidosC . Subalansuoto mokesdiams) produktui (esantautonominiams 5.3.2. Todel Siuo dydZiu padideja nacionalinisproduktasdideja dydZiu bendroji paklausa(AD) ir pusiausvyros pajamosi5auga Y2. kokiu dydZiu iki nacionalinds AYuc. t = 0). grafind analizdpatvirtina Havelmo teoremq. Pusiausvyros tokiu dydZiu biudZetui. Vyriausybe pusiausvyrospajamq apimti gali paveiktidviem bDdais: 184 . Vyria usybds iSlaid4 ir ntokesii4 bendraspoveikis p usiausvyros nucionaliniam protluktui.rs ADz =AD ADr xNT ADo Y6 Y1 Y2 nacionaliniam poveikispusiausvyros biudZeto 5. biudZetornultiplikatorir. Taigi.subalansuoto lygus 1.dydZiu AYr ir bfitq lygios Ys. pajamorns pusiausvyros nacionalinerns Bendrosios paklausos tiese AD1 rodo bendr4l4 paklaustl uZdaroje suformuola privadioje ekonomikoje (G = 0. I 3 paveiksle. pusiausvyrosnacionalinespajamossumaZdtq Tadiau visos i5 autonominiq rnokesdiqsurinktosvalstybdsbiudZeto iplaukos skiriamos valstybes i3laidoms G finansuoti. Tokia bendroji paklar"rsa pusiausvyrosnacionalinespajamas Y1.12 pav.3.

todel bendroji paklausa surnaZeja.13 pav.p u t l i c l e jd y c l 2 i u Y 1 9 i A .rsiausvyros p n a c i o n a l i n e sa j a m o s u r n a Z e j a d Z i uA V I t . Nagrinejamu alve. lvedus proporcingq r85 . Kiekybinispusiar. per disponuojamq pajamq maZejim4 sumaZina bendrqjq paklausil. planuojamassubalansuotas biudZetas. Paveiksle tai rodo nuoZulnesn€ paklausos grynieji mokesdiai tieseAD6. Proporcingtl mokesdiq sistemos [vedimas sumaZina ribin[ polinki vartoti nacionalines pajarnas. AYrt 0 Yo A\ poveikis i5laidqir proporcingq rnokesdiq bendras 5. Pusiausvyros a i S a u g ak i Y : .rgimu pajamq dydZiuAYu. AD ADr ADr AD.pusiausvyros nacionalinisproduktaspadidesmaZiaunegu vyriausybes iSlaidos (5..l) Keisdama ekonomikos sLrbjektq apmokestinimE. y .rsiausvyros nacionalines pajarnos sumaZeja iki Yo (pr.kai. I I ^Yi. AG ). esant proporcingqmokesdiqsisternai.iu pradines pusiausvyrosnacionalindspajamos yra Y1.13 paveiksle matome. t .todel bendrosiospaklausostiesd AD2 yra pakilusi prjanros nacionalinds aukStynvyriausybdsiSlaidq G dydZiu. ir pr. Proporcingi netiesiogiai.Vyriausybes iSlaidos tiesiogiai didina bendrqq paklaus4.rsys nuo vyriausybesiSlaidq ir mokesdiq rnultiplikatoriLl reik5miq. s dy 2) Keisdamavyriausybes i5laidqapimti.remiantis esamu nacionaliniq pajamrl dydZiu. bendrosios t. jog AYu .y. Vyriausybes pusiausvyros a c i o n a l i n i a p r o d u k t u i n m poveikis pusiausvyros Bendrasvyriausybes nacionaliniam sektoriar-rs jo produktuipasireiSkia ar.rsvyros pasikeitimaspriklar. Tadiau visais atvejais.

= * l l-c* l_c' " I AYG= xAG. dia AB . galirna apskaidiuoti taip: Todel ^Yl=+xANr I l-c* Bendraspusiausvyros produktopasikeitin-ras bus: A Y'E = EA Y c + A Y T I . ^_ l . kurioje egzistuojamokesdiai. xANT.rnokesdiqsistenr4 esant grynqlq mokesdiqnomai t. l c O lnr.u Anksdiau remdmes prielaida.rni r aC . jog vyriausybds biudZetas.tai vyriausybesislaiclqmultiplikatorius (tarp pat ir investicijq multiplikatorius) bus nebe m =-.bet rnaZiaunegu vyriausybes islaidos.biudZetopasikeitirnas.Kas lemia tokl ciesningumef Pusiausvyrosprodukto padideji'r4 pasikeitus vyriausybdsislaicio'rs. E l-c* Pusiausvyros produkto sumaZdjim4 padiclejus mokesiiams. Kadangi vyriausybdperka prekesir p. _ ^ _ x A G + . (5..33) (5. planuojama valstybds I biudZet4 surinktigryndq mokestiniqiplaukqNT = t x yr. kaip jau rnineta. Siuo atveju. yra: rai AG: ANT = AB. Tokios nurnatomos i r v a l s r y b e is l a i d o sr.34) (5. galime apskaidiuotitaip: AYrc. pusiausvyrosnacionalinespajanros padid€ja.35) planuojamas subalansuotas 186 . ] arba -c I A Y E= . y s _ G : N T = t x Y r ( a r b aA G : A N T ) .slaugasis ekonorninds sisremos.

p k b y V y r i a u s y b d u r i an a u j u s i n i g u s . 1) Ekonomika patiria nuosmuki. priemoniqderinim4.biudZeto NeiSvengiama skatinandiosios i5 deficito augimas.obligacijas. T o k i u a t v e j us a k o r n aj. koeficientas visadabus maZesnis 1: uZ Koeficientas l-c _ I ^ * < l. Vadinasi.BiudZetodeficitasgali b[ti dengiamas dviejrl Saltiniq: gyventojq. Fiskalin€spolitikos priemoniq naudojimas poveikio pusiausvyros nacionalinems Atlikta vyriar.37) padarytqiSvad4jog pusiausvyros nacionalinis Tai patvirtinamr1st1 prodr. 1) vyriausybes 2) mokesiiq rnaZinim4 arba transferiniqi5rnokqdidinim4. a) Vyriausybeskolinasitrlkstamas le5asi5 Salies Tr. kai planuojarnas valstybes biudZetas.rktas padides rnaZiau negu padidejo vyriausybes iSlaidos. Salyjeauk5tas y t . Obligacrlq pirkejai tampa vyriausybes skola deficito finansavimo bud4 vyriausyb€s keditoriais.4.36) parodo. 3) abiejqi5vardytq fiskalinespolitikos pasekmd. kokiu dydZiu reikia padidinti bendr4jq paklaus4 kad pusiausvyros nacionalin€s pajarnos padidetq ir pasiektq potencialLgl produkt4. Zinome. buvo pateikta Nuosmukio tarpsnis rodo.jogc>c*.y.Aptarsime du galirnusfiskalinespolitikos priemoniq panaudojirno atvejus.rsybes sektoriaus ekonomikai pajanromsanalizdrodo.kaip pasikeispusiausvyros nacionalinis l-c* jeigu vyriausybes prodr-rktas.3.35)lygti. nedarbolygis.o g e k o n o m i k o j e r a n u o s t n u k i oa r p s n i sS i s i t u a c i j a 4. 187 .19 paveiksle.rotikslu vyriausybdparduodavertybiniq popieriq rinkoje vyriausyb€s paskolos lak5tus . Tokiu atveju vyriausybd igyvendins skatinandiaja fiskalinepolitika. subalansuotas 5. iSlaidos mokesdiai ir keidiasivienodai. t. Naudojant51biudZeto nuolatdideja.Ji apima: iSlaidqdidinimq. gauname: Pertvarkg A Y-F = l-c l-c I ^{< x AB (5. (5.(5. jog fiskaline politika gali buti naudojarna stabilizuoti.

investicijas. Taigi biudZetesurinktosperteklinesle3osvel grqZinamosI pinigq rink4. daro dicJesni skatinarnEji poveik[ ekonomikai. iSlaidqir mokesdiqdydi. ir pristabdo bendrosios paklausos augirnq kai ekonomikakyla.kad vyriausybesi5laidos.y. 2) Ekonomika patiria pakilimo biisenq. Gr4Zindamaskolq vyriausybe i5 gyventojq i5perka vertybinius popierius. kurios padidina bendrqi4 paklausq kai ekonomika patiria nuostnuki. BiudZetopertekliusgali perteklinesleSas. bet lygis Zemas. le5as.4. nedarbo jog tai ekonomikos intliacinis spardiai auga infliacrja. jog deficito finansavimas. Kartu maleja fiskalines jei bus nebus. Tokiu atveju vyriausybe fiskalinepolitika.t.t.iSstumia" politikos skatinamasis poveikis. biudZetocleficitas i5laidoms Neigiamopoveikio investicinems kuriantnaujuspinigus.20paveiksle. dalis planuojamq privadiq investicijq tampa nuostolingomis. Manoma.tq l65q laikinai nenaudojant. investicinds privadias iSlaidosmaLdja. finansuojamas. esant potencialiajani produktui.Ji apirnatokiaspriemones: stabdandia [gyvendins l) vyriausybesiSlaidqmaZinirnE.biudZeto pertekliaus BiudZetopertekliausantiinfliacinispoveikis priklauso nuo to. 3) abiejLt Stabdandiosiosfiskalines politikos pasekrnd. (autornatinius) stabilizatorius.tai savaime veikiandios biudZeto politikos priernones.ninius kurie suSvelnina ciklinius svyraviuus. Tokiu atveju sakorna. Vyriausybiniq obligacijq pardavimas rinkoje padidina palukanq nonnE Pastarajai kylant. sukauptas kaip vyriausybdpanaudos b[ti naudojamasvalstybesskolai sumaZintiarba i5imtas i5 apyvartos.Sis deficito linansavimo budas gali paskatinti spartq kainq lygio augim4 Salyje.y. buvo pateikta tarpsnis. 188 . (savaiminiai politika fiskalind Nediskretind stabitizatoriai) (nondiscretionary fiscal policy/automatic stabilizer) . neravienintelis diskretines fiskalines politikos veikia ir nediskretinefiskaline politika arba savaiminiai stabilizatoriai. atsiradimas.Todel sakoma. NEDISKRETINE FISKALINE POLITIKA Aptartas vyriausybes ki5imasis I ekonornik4 keidiant vyriausybes Salia bfidasekonomikaistabilizuoti. 5. 2) mokesdiqdidinimE arba transferiniqiSmokqmaZinirnq priernoniqnaudojim4kartu. situacija Si Infliacinis tarpsnis rodo. kokiu dydZiu bendroji paklausa virSija bendrqj4 pasiUlq.kuriant naujus pinigus.. 4. ekonomikaidaromasdidesnisantiinfliacinis I5irnantperteklines poveikis. Kiekviena ekonomind sistema turi savair.

pridetines vertds mokestis) ir transferiniai mokejirnai (nedarbo paSalpos.l ir suSvelnina nuosmuki.14 pav. lr prieSingai. Vadinasi. surenkarnqmokesdir-p dydispriklausys nuo 5alyjesukurtonacionalinio produktoapimties. Tai sumazina vartotojq pajarnas ir pristabdo bendrosios paklausos ar. pavyzdLitti. Kartu nustatoma mokesdiq ir norma. Automatiniaistabilizatoriai Vyriausybds iSlaidos C nepriklauso nuo nacionalinio produkto apimties.kai ekonomika patiria pakilimo busen4jq apimtis maLeja. firrnq pelno mokestis. mokesdiq [plaukos automatiSkai naLd. Transferiniq i5mokejimq dydis keidiasi prieiinga linl<rne. diclOjant nacionalinems pajamoms. r 0 5. BiudZeto deficitas naLdja.rgimq. kitos socialin€s paSalpos). pensijos.Mokesdiq linija NT rodo. maZejant nacionalinerns 189 . jog. ir susidarobiudZeto perteklir"rs..Pagrindiniai savaiminiai stabilizatoriaiyra mokestiai (asnreninis pajamq rnokestis. tai automati5kai dideja ir vyriausybds biudZetesurenkamq mokesdiqapimtis (Y > Ye).14 oaveikslas. augant nacionalinems pajarnoms. parlamentas). Jq dydi kiekvienais metais tvirtina valstybes istatyrnq leidZiamoji valdZia(seimas. Automatiniq stabilizatoriq poveiki ekonomikai iliustruoja 5. Jei ekonornika i5gyvena pakilimq dideja nacionalinis produktas. Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos maZejim. esant tai padiai mokesdiq normai. rnokesdiq [plaukos i bir-rdZetil dideja autornati5kai. Vadinasi. Mokesdir4 apimtis auga.kai nacionalinioprodukto apirntisyra Y2.jei ekonomika iSgyvenanuosmuki.1a. tai valstybes biudZeto perteklius bus AB dydis.

Jeigu d€l kokiq nors prieZasdiqsumaZes privaiios investicijos.rotarn valstybdsbiudZetui.Kuo didesnd mokesdiq nonna (5.vadinamascikliniu biudZeto deficitu (cvcle budgetdeficit). biudZetas vyriausybdvykdo atitinkam4fiskalinEpolitikE. 51 teiginf iliustruoja 5. dideja biudZeto deficitas. ekonomikil iStikus nuosmukiui.14 matome. vyriausybeivykdant aktyviq fiskalinE Anksdiau iSsiai5kinonre.maleja mokesdiqiplaukos. o vyriausybds vykdomos diskretines fiskalines politikos 190 .Tarkime. palyginti su diskretinetlskaline Savaiminiqstabilizatoriq politika.Todel nesubalansuotas visai pateisinamas. nepriirnant vyriausybeiiSankstiniq sprendimq. AutomatiSkai atsirandandio biudZetodeficito arba pertekliausapimtis priklausysnuo mokesdiqnormosdydZio.FISKALINES POLITIKOS IVERTINIMO KRITERIJUS jog. tai valstybes deficitas biudZeto bus CD dydis. o pakilirno metu jei biudZetoperteklius.pajamoms.valstybdsbiudZetopertekliusmaZdjair susidarobiudZeto deficitas (Y < Yo).esant visiSkamuZimttrmuiir nacionalines subalansr.14 paveiksle iliustruotqstatesne tai mokesdiq linija).rdZetu? paveiksle 5.iki Y1 lygio). Savaiminiai stabilizatoriaisElygosdidejanti biudZeto deficit4 ekonornikos jokiq priemoniqekonominiarn nuosmukiometu. jog ekonomikoje pasiektospusiausvyros pajamos. tik su5velnina nacionaliniq Jie ekononriniq svyravimqamplitudE.vyriausybes vykdorni mokesdiqnonnospakeitirnai keis poveiki. :. VISISKO UZIMTUMO BIUDZETAS .Svelninant ir autornatiniq stabilizatoriq ekonomikos svyravimus.Tadiau savaiminiaistabilizatoriainegali pa5alintinepageidaujamq pusiausvyros pajamqpasikeitimq. netgijei vyriausybd nesiims augimui skatinti. yra tas. politikos Sis deficitasnera valstybes vykdornos fiskalines skatinandios paselond. usiausvyros acionalines ajamos irgi surna2ds p p n (tarkime. s4lygotassavaiminiqekonomikosstabilizatoriq.5. tuo labiaumokesdiq apimtis prodLrkto reaguosI nacionalinio kitirn6 tuo didesnis bus biudZeto deficitasar perteklius. atsiranda biudZeto citas. jog. prana5umas.jog.14 paveikslas. kr-rris atsiranda. politikq nuosmukio metu. rerniantis valstybes biudZeto balansu. jog jie veikia savair. defi BiudZeto deficitas. PavyzdZiui. 5.kai nacionalinio produkto apimtisY1. Kas gi atsitikssu valstybes bir.ne. galima sprqsti apie vyriausybes vykdomq fiskalinE politik4. esantnepakitusiai nrokesdiq sistemaiir tai padiai vyriausybds iSlaidq apimdiai. Tadiau b[tq klaidinga manyti. o Jeigu biudZetodeficitq sqlygoja ne ekonominis ciklas.Vadinasi.

Todel. rerniantisvien tik biudZetodefrcito egzistavimofaktu. jei ekor. susiduriama su problemq.romika funkcionuotqesanlvisiSkarn uZimtumui. koks bDtq biudZeto perteklius ar deficitas.6.toks biudZetodeficitasvadinarnas struktiiriniu (arba visiSko uZimtumo) (stmcturaVhigh-employment budget). JeiguvisiSko uZimtumo biudZetas perteklinis. FISKALINES POLITIKOS IGYVENDINIMO PROBLEI\IOS Taikant praktikoje fiskalines politikos priemones. siulornos priemones ir gali tapti visi5kainetinkarnos. reikia laiko atitinkarniemsekonorniniamssprendimamspriimti. jog vyriausybe vykdo skatinandiqj4fiskalinE politikq padedandi4 nuosrnuki.Ar tai rodo. jeigu visi5ko uZirntumobiudZetas lr prieSingai. Kol dernokratiniu keliu fiskalines politikos priernonds bus pakoreguotos.rs. jog vyriausybe vykdo skatinandi4j4 fiskalinq politik4? Norint ivertinti vyriausybesvykdomq politikq reikia nustatytihipotetini visi5ko uZimturnobiudZet4. IeSkant kriterijar. jog vyriausybd dmdsi priernoniq ekonomikai stabilizuoti. ekonomine situacija Salyje gali kardinaliai pasikeisti.priemones. kad ekonornikq slegia nedarbas.gamyba auga letai. Egzistuoiafakti5kasbiudZetodeflcitas. t91 . lveikti ekonomikos 5.lil politik4 kuri dar labiaupagilinaekonon. butq deficitinis. negalima teigti. kai nustatytas vyriausybes i5laidqlygis ir veikia dabartine mokesdiq sistema.ikos fiskalinE nuosmuki. Pavyzdliui. prireikia keliq rndnesiq ekonomikos nuosmukiui ar infliacijai konstatuoti. bus tai akivaizdu. Konkretus biudZetodeficitas(ar perteklius)atspindine tik vyriausybesvykdornusiSlaidq ar mokesdiqpakeitirnus. kuris padetq ivertinti vyriausybds vykdorros fiskaiines politikos pagristum4 br-rvo sukurta visi5ko uZimtumo biudZeto koncepcija. ir pasiektq bet nacionalinioprodukto lyg1. tai rodytq. tarkime.Taigi reikia apskaiiiuoti. Demokratinese politikos Salyse vyriausybes si0lomomsfiskalines priemondrns turi pritarti islatyrnq leidZiamoji valdZia.jei ekonomika veiktq esant natlraliajarn nedarbolygiui. koks butq biudZeto balansas. PavyzdLiui. daLrgeliu Pinniausia tai laiko problema: reikia laiko Salies ekonominei situacijai lvertinti. Visi5ko uZimtumo biudZetas (full-employment budget) rodo. kad vyriausybe vykdo ne skatinandi4ja bet stabdandi4.

ekonomikos augimq skatinanti priemon6. nesiryZtanaudoti politikospriemoniqnet augim4stabdandiq fiskalines ekonomikos tuo atveju.jog Sio sektoriaus eksportas. Todel politikai. politin6s problemos: r b[tina paZymdti. jog ir politikai linkE naudoti ekonomikos augirn4 skatinandias fiskalines politikos priemones.nors pastarqjq augimas sukelia infliacijrl. kol priimtos fiskalines priernonds paveikia gamybq uZimtumq ar infliacijq.tiesiant naujus kelius.Klasikinis pavyzdys .lgyvendinantdiskretinEfiskaling politikq. reikalauja laiko statybos projektui parengti. noredamibuti perrinkti.Todel.uZtikrinti visuorneniniqgerybiq gamybq vyriausybegali aukoti ekonornikosstabilum4.ji pati tampaekonomikossvyravimq prieZastirni.p normoms ivesti nereikiatiek daug laiko. ciklq lemia politiniai motyvai. Tiek vyriausybes iSlaidq didinimas. Kadangi naujorns mokesiir.kuris apskaidiuojamas kaip Salies eksporto ir importo apirnties skirtumas: 192 . jeigu fiskaline politika naudojamapolitiniams tikslams lgyvendinti.7. Antra. pavyzdLiui. jei to reikalauja ekonomine situacija Salyje (pavy alLiui.karo metu vyriausybedidina i5laidas. Siekdamakitq tikslq. i) manoma. didele infl iacija). jog ekonornini Kai kurie ekonornistai netgi teigia. pavyzdLiui.. vargu ar valstybes vykdornas visuorneniniqdarbq finansavimasgali bDti efektyvi. veiklos rezultatqapibtdina grynasis Jau Zinome.uZsienioprekybq. praeina tam tikras laikas. atsiribojame nuo uZsienio prekybos. 5. o ne kainq stabilumouZtikrinimas. jog ekonomikos stabilumo uZtikrinirnas ndra vienintelis vyriausyb€s igyvendinarnos politikos tikslas. statantuZtvankasir pan. Dabar 5[ atsiribojin-r4 atmesime ir i pusiausvyrosprodukto rnodel[ itrauksime ketvirtq sektoriq. UZSIENIO PREKYBOS POVEIKIS PUSIAUSVYROS NACIONALINIAM PRODUKTUI pusiausvyros Nagrin6darni vyriausybds sektoriaus poveiki nacionaliniam produktui. tiek rnokesdiqmaZinimasyra populiarus tarp rinkejq. todel 5i priemonddaZnai naudojama.). jei ekonomikos nuostnukis trunka neilgai (6-18 rnen. Vyriausybds iSlaidq didinimas. Taigi politiniai veikejai gali manipuliuoti fiskaline politika. Dar ilgesni laikotarpl trunka pati statyba. siekdarni uZsitikrinti rinkejq balsus. Siuo atveju prioritetinis tikslas yra pergaldkare..

AY . Jos nepriklausonuo nacionalinioprodukto apirnties. z: 193 . palyginti su bendruoju Salies todel grynasiseksportas. sudaromaZil produktodal1.nacionalinio 5. tai ir irnporto paklausalygi nuliui. nacionalindrns pajarr-rorns didejantvienu vienctu: A7 (5. PaprastaidaugelyjeSaliqeksportoir irnporto apirntysbeveik slllampa. AZ * in.nybd: Z:zxY. yra tiesine priklausor.importo paklausa dideja. Eksporto paklausoslinija X rodo numatomasautonolnineseksporto iSlaidas. Didejant nacionalinerns pajamoms. dia z .tai koeficientas. [rengimusbei kitas garnybos priemones ir vartojimo reikrnenis.augant ir Salies viduje. Salies pajarnos Jei nacionalinds lygios nuliur. Eksporto paklar.Linrja Z rodo numatomas importo i5laidas. rodantis.porloi5laidqpasikeitimas.ji dalis (AD : C + I + G + NX).1e) dia z ribinio polinkio importuoti koeficientas.tiesiogiai nepriklausantis Salyje nuo pagaminto produkto. rodantis ribinl polink[ in. yra Tadiaugrynasis eksportas bendrosios paklausos sudedamo.Taigi galimauZraSyti taip: z: f(Y).vadinasi. const.kiek padidejairnporto iSlaidos.j o g k o n k r e d i um o r n e n t r e k s p o r t oa p i m t i s y r a a u t o n o n r i n i s r dydis. nacionalinio lnlporto paklausaapimakitose Salyse perkarnas Zaliavas.Todel g a l i r n a s a k y t i .rsa poreikiq ir daugiausiapriklauso nuo r. 5.rporlo pasikeitirlai.koeficientas.rZsienio 5a1iL1 keidiasi.rportuoti. kintant prekiq ir paslaugqpaklausai uZsieniovalstybdse.15 paveikslas rodo eksporto irnportoryS[su nacionaliniu ir produktu.31J) (5.15paveiksle nubreZta importoZlinija yra tiese. tarsirne. produktu.marginal propensityto import) . nacionalinI Nr-unatotn4 grynojo eksporlo kitim4 lems eksporto ir in. todel grynojo eksportoapimtiespasikeitimus keis bendrqjqpaklaus4 kartuveikspusiausvyros ir produkt4.NX=X-2. jog Siekdarni supaprastinti analizg.lmporto paklausos priklausonuo ribinio polinkio linijos nuoZulnurnas importuoti. produktopasikeitimas. Tod€l importo paklausa pajamoms produktLri dideja. Ribinis polinkis importuoti (z .

pusiausvyros pajamr4 nacionalinirl kitimq lems uZsienioprekybos pertekliusar deficitas. Vadinasi. deficitine. eksporlaslygus irnportui. Eksportoir importobalansas jo priklausomybe nacionalinio bei nuo produktodydZio 194 . irnportas virSija eksportfu uZsienio prekyba (NX<0). kai Y:Ye.15 pav. kai eksporto paklausayra nekintamair keidiasr1ik irnporto paklausa.y.t. yra .Kiekvienam atitinkamamnacionalinioprodukto dydZiui skirtutnastarp eksportoir irnportopaklausos rodo grynojo eksportopaklaus4: r kol Y<Ys eksportasvir5ija importq vadinasi. kai Y>Yo.ir grynasis eksportas neigiamas bus . uZsienio prekyba yra pertekline. 1 0 h) I Per uzstenlo DeficitinA uZsienio PrekYtra. o grynasis eksportasiygus n u l i u i( N X : 0 ) .ir grynasiseksportas teigiamasdydis (NX>0). 5. teigiamasar neigiarnas grynasiseksportas.

I Yr=(a+l+G+X) i.ne Y = a + c * x Y + i * C n i _t r y .:C*+i C .t{ 5. Y:AD AD . ) : s 195 .I 6 paveiksle.. 1 6p a v . .5 . 1 5i r 5 .41) Pusiausvyros nacionalinioprodukto pasikeitimasatviroje miSriojoje ekonornikojeparodytas5.16 pav. zxY (5.MiSriojoje atviroje ekonornikojebendrqj4paklaus4sudarovisq keturiq ekonornikossektoriqvartojimo ir investiciniqprekiq paklausa: AD= C* *i*C +NX = c+c*ty+i"C *i . l-c +z (5. Atviroje ekonornikoje bendrEjqpaklaus4 papildo grynojo eksporto i S l a i d o ( Z r . apskaidiuolar. Pusiausvyros nacionalinioprodukto susidarymas atviroje ekonomikoje Bendrosios paklausos linija ADr miSrioj e ekonomikoje oj apibudina paklaus4 uZdaroje + 1nO.40) AtsiZvelgdami i pusiausvyros sElyg4 Y=AD. pusiausvyros produktq nacionalini Y6.

Padidejus yra pajamoms100 rnln. Lt. investicij6 vyriausybds iSlaidq ir eksporto pasikeitino poveiki pusiausvyros nacionaliniam produktui atviroje ekonornikoje.2). e e Bendrosios paklausos linr. Todel i5 papildornq 60 n-rln. ).6. Ltbus iSleista papildorniemsvartojimo reilcnenims isigyti.bet ir importinesprekds. Arba galima sakyti. bet ir uZsienyje pagamintos prekes. nes atviroje ekonornikoje sLrmaZdja ribinio polinkio vartoti nacionalinespa1amas koeficientas. galirne apibfidinti autonominiq paklausoskonrponenrqautonorninio varlojimo. bendrojipaklausa atviroje (AD2 tieseyra Zemiau ekonornikoje rnaZes tieses AD1).ldinantis koeficientas 0. tai rei5kia. Tadiau perkamos ne tik Salyje. yra 5. kai y:yo) r UZsienio prekybos deficitas surnaZinabendrqq paklaus4 maZeja ir pusiausvyros nacionalinis produktas atviroj ekonornikoj (Yr.4 (0. Todel ribinio polinkio vartoti nacionalines pajamaskoeficientas sumaZeja ribinio polinkio irnportuoti koeficiento dydZiu.2. tai NX<0. kad c* : 0. kad ribini polinkf vartoti Salyjepagamintas prekes apibr. Visq 5iL1 iSlaidq pasikeitimo multiplikatorius atviroje ekonornikoje (ma) bus vienodas: l llln:- l I-c*+z " (5 4)\ 1-(c*-z) 196 .jei Y : 0.60 rnln. o jei Y>Yg. kad vartojamos ne tik Salyjepagamintos. o z : 0. kad bendras ribinio polinkio vartoti nacionalinespajanras koeficientas 0. . kai Y:Ye. o jei Y<Y6.6. bendroji paklausauZdarojeir atviroje ekonomikoje bus vienodos. Lt itnportinerns vartojimo prekdms isigyti bus i5leista 20 mln. AtsiZvelgiant i tai. Pavyzdiziut. toddl bendrosiospaklausos atviroje ekonornikojetiese AD2 yra pakilusi vir5 tieses AD1 eksportodydZiu. vadinasi bendrojipaklausa atviroje ekonon. Tai reiSkia.6 0. tai NX > 0. Kiekvienas papildomas nacionalinio produkto vienetas didina Salyje pagarnintq prekiq vartojirno paklausq (c*-z) koeficiento reik5me. Salyje pagamintqprekiq papildomasvartojimassudarystik 40 mln. Lt. tarkime.la AD2 yra nuoZulnesne AD1 uZ AD1 linijos nuoZulnurn4 apibrldinaribinio polinkio vartoti nacionalines pajarnaskoeficientas.Y. (TieseAD2 kerta tiesEAD1. Lt. Kai Salis imporluoja prekes.ikoje bus didesne negu bendroji paklausa uZdaroje (AD2 yra vir5 tieses ekonomikoje AD1). vadinasi.16 paveikslebendrosios paklausos tiese AD2 yra nuoZulnesni.c*. NX:0. tai NX : X.

3. jog atviroje ekonornikoje autonorniniq paklausos komponentr4 rnultiplikatoriauskoeficiento reik5md yra maZesn6 nei uZdaroje ekonornikoje. .Kuo didesnis ribinis polinkis irnportuoti. 2. i s Pagrindindss4vokos . o Kartojimo klausimai l.Si forrnule rodo. 4. . o . tuo rnaZesne mineto r n u l t i p lk a t o r i a u r e i k 5 r n e . Kokie pagrindiniai elernentai sudaro valstybds biudZeto pajarnas ir iSlaidas? Koki4 priklausornybg parodo Lafero kreive? Kaip pakeidia vyriausybessektoriusnarnq lkiq vartojimo ir tarlpymo fr"rnkcijas'l Kq vadinan. o o . r .e diskretine fiskalinepolitika? 197 . Vagneriodesnis rnokesdirt sistema Lafero kreive valstybesbiudZetopajamos valstybesbiudZetosaldas grynieji rnokesdiai grynieji proporcingieji mokesdiai autonominiairnokesdiai vartojinrasesant autonorniniarns mokesdiams taupymasesant autonorniniams rnokesdiams p ribinio olinkio artoti v nacionalines pajamas koeficientas r i b i n i op o l i n k i ot a u p y t i nacionalines pajarnas koeficientas vartojirnasesant p r o p o r c i n g i e r n sy n i e s i e r n s gr mokesdiarns taupymasesant proporcingiems gryniesiems mokesdiarns autonominisvartojimas [tekejimosrautai nr-rtek6jimo srautai diskretinefi skalinepolitika nediskretind fiskalinepolitika savaiminiai stabilizatoriar autonominiq mokesciq multiplikatorius subalansuoto valstybes biudZeto multiplikatorius realusbiudZeto subalansavimas visiSkouZirnturno biLrdZetas ciklinis biLrdZeto citas defi (visiSko strukturinis u Z i r n l u m ob i u d Z e t ol e f c i t l s ) t i r i b i n i sp o l i n k i si r n p o r t u o t i a a a a a a a a O a . .

Kaip uZsienio sektorius pakeidia bendr4jq paklausq ir pusiausvyros paj nacionalines arnas? 14. autonorninds 6. 15 kokiq efektq susideda bendras vyriausybes i5laidq ir proporcingq pajarnoms? nacionalinems rnokesdiqpoveikis pusiausvyros 9. PaaiSkinkite autonominiq iSlaidq rnultiplikatoriq atvirojeekonomikoje. Kada vyriausybe lgyvendina skatinandi4jqfiskalinE politikq? KokiLrs ZinoteSiospolitikosinstrumentus? 10. PaaiSkinkite Havelmo teorem4. kokl poveik[ pusiausvyros nacionaliniam produktui turi vyriausybes iSlaidos. Kas yra savaiminiai stabilizatoriai? 12. 8.5. Kodel naudojama visiSko uZimturno koncepcija fiskalinei politikai [vertinti'/ 13. Kuo skiriasi autonominiq mokesdiq sistemos poveikis pusiausvyros poveikio? pajamorns proporcingq nuo rnokesdiq nacionalinen-rs sistemos 1. Kada vyriausybd igyvendina stabdandiqjqfiskalinq politike? Kokius ZinoteSiospolitikosinstrumentus? I l. Paai5kinkite. .

P .kaip n.rktq. raida. atliekantis mainq.Pr'. PINIGU FUNKCIJOS Apie pinigLrsjau iki XX a.1. kaip prekiq rnaintl prodr. Pinigai . Kita ar parduoti. Svarbiausios Sios: priernone.lstorine patirtis rodo. taupoma ir t. pateikiakonkretesni Ekonornistai vertinamikaip gerio ir blogio lsikrlnijimas.bet kaip priernond.tai preke.kas Pinigaiyra tai. kas gali tarpininkauti prekiq apskaitos ([vertinirno) funkcij4 taupymo atlieka rnainr4 funkcij4 pinigq funkcijos yra funkcij4 ir mokejimo priemoniq funkcijas. i kuriil mainomoskitos prekes. kad pinigai yra visa. be bnti paai5kintas kainos.atliekantivairius sanderius: maino i pinigus.6.kr.tai priernond.rrios deka vyksta l.o pastaroji pinigq funkcionavimo pinigq esmd ir lunkcijos bei istorinejq Sioje temoje nagrinejarna pinigq paklausair pasihla bei atitinkamaijq struktura. mainuose. bankai yra ypad makroekonomikos AnalizLrojant svarbus rinkos ekonomikos elernentai. Pinigai ekonornikoje reikalingi ne prekemsisigyti patys savaime. 6.Vargu ar rasime SiandienZlnogaus veiklos sfer4 kur galima bLrtq apsieiti be pinigq. Siandieniniai yra bankines veiklos produktas. pradZiosbuvo paraSytaapie 6000 sukurta legendq. Pinigai ir su jais susijusiosproblemosvienaip ar kitaip jau buvo ir bus nagrindjamivrsose negalejo rei5kinys arbaprocesas kadangind vienasekonominis kurso ternose. galima i5reik5ti taip: Pr .todel trurnpai apib[dinsime bankq sistemos veikirn4 bei veikl4 pinigq pasi[los formaviuro procesiLrnultiplikatoriar-rs banko pinigLlsamprat4. darbuotojaidarbo paslaugas vertus. eia pr .garnintojaiir vartotojai perka bei parduodauZ pinigus prekes. prekiq apskaitos vieneto. Tautq k[ryboje pinigai rr-roksliniqstudij14bei straipsnir4. Pinigai atsirandapletojantis mainarns.tai visa. yra rezultatas.kai tam tikra preke pradeda atlikti visuotinio ekvivalentovaidmeni. Pinigai (M . be to. Viena vertus. Pinigais apmokama uZ prekes.rainq prekiq mainai tarpininkaujant pinigams. PINIGAI IR SIUOLAIKTNIAIBANKAI problemas. taupyrno ir mokejirnopriemonesfunkcijas. Visuotinis vertds ekvivalentas (generalequivalent). Pinigai. pinigq apibldinimq juos siedami su prekiq mainais. apibudinama pinigai PinigLlpasiulatiesiogiaisusijusisu bankq veikla.pinigai.Pinigus. kaip mainq priernong.preke t99 . kas konkredioje visuomeneje naudojarna kaip mainq priemonearbavisuotinisekvivalentas.visuotinis vert€s ekvivalentas.money) .grEZinau-ros skolos. paslaugas.t.

KonkretusmaterialiniaiiStekliaituri savo apskaitos (ivertinirro) vienet4:svoris.svarais 200 . v i s k a i n e r av i e n o s . rnainq priernon€yra pinigai. yra abejotina. Pinigai. savaranki5kus l) 2) i pirkirnq. Kad ivyktq liesioginiaiprekir4mainai. infliacija. kai uZ lurimuspinigusnegalima nusipirktinorimosprekds. tikrai ivyks tiesioginiai prekiq mainai. Galimybe.Nesutapus jog neivykstair kur kas svarbesni sanderiai.y. o knygos pardav€jui reikia popieriaus. kurio jDs neturite. o pastariejiyra priemondnusipirkti reikaling4kitil uZ prekqar paslaug4 Pr". Sie du procesai . kai yra auk5tos kainos.pinigus. Sanderiaivyksta Lyniai sklandZiar.apskaitos (lvertinimo) vienetas.parduodama pinigus. 2. SiLrolaikines ekonornikos flrnkcionavirnas be visuotinai pripaZintos rnainqpriemones neimanornos.metrfu o kainos . Vienos bendrosmainq priemonesnaudojimasprekirl mainrl proces4 padaro efektyvesn[.o prekiq mainaivykstatiesiogiai. Tarkirne. gali Kita vertr.tai ekonornika. kad Pr nesutaptitiek laiko. Dabartin€miss4lygomis prie barteriniq mainq griZtarnatuomet.kilograrn4 ilgis . i s u o l i n ap r i p a Z i n t om a i n qp r i c r n o n d s . Taigi obLrolius galirna parduoti SeStadienl Kaune. Kainos paprastainustatomos nacionalir.Atsiradus prekiq rnainai sLrskyla dr.P ir P . tarkirne. Barterind ekonomika (bartereconomic).re valstybis valiuta: Anghjoje . o knygil uZ gautuspinigus [sigyti pimadienl Vilniuje. iSeikvojama daug pastangq. pinigarns tiek pirkejui. Siuo poZilriu pinigai vertinami kaip visuornends paZangos rodiklis. paZyrnetina.kaip sLrddtinga suderinti [vairiq jhs prekiq savininkqinteresus.1. norite [sigyti knyg4 ir turite obuolir. atlikdarni mainq priemones fr-rnkcijq padeda taupyti laik4 pailginalaisvaiaiki.nes nesunku suprasti. . ekonomikoje.t. Tuo tikslu panagrinekime barterin€s ekonomikossistem4. kai TadapakankauZ pinigusparduotiobuoliusir po to pirkti bet kuri4prekE. Siuo atvejusanderis prekiq savininkqinteresams. tiek vietos atZvilgiu. Tai patogutiek prekiq pardavejui. Siekiant geriau suprasti pinigq kaip taryininko vaidrneni jog pinigq ndra.ra daug laiko. sugai5tan. reikalingasdvigubasnonl sutapimas. kai pinigai negali gerai atlikti mainq funkcijos: . pagaliauleidZiavisuomenei pagarninti papildornqprekiLl ir paslaugq.rs. kuriuo nustiitornos kainos ir vedamaapskaita.r. tarp j[sL1ir knygos pardavejone[vyks.Pr. Pinigai . prekiq mainq procesqpadaro Vienos mainq priernonds naudojimas efektyvesni. ir prek€s mainomos viena1kit4.r laiko ir vietosatZvilgiuprocesus: pardavimq.

Lietuvoje .kaip mokejimo priernond . disponuoja ekonominis aktyvai: L Materialiniai Ll.pinigai. 3 .tai: sr"rbjektas. p i 1 . j 1.Pranclzloje .. uZsienio valir-rtos.Ji lcngviausia [sigyjant lernia: kitq verlybiq.kuriq kain4 lemia ne gamyboska5tai.taupymopriemonetai tam tikrasasrnens birdas.rmq ji l. Finansiniai aktyvai . 2 .kuris gali n. Siq funkcij4 pinigai atlieka tuomet. Turtas . kuria Turtas.raZeti intliacijos. reklatna. toddl nieko nekainuojair nerajokio vargo kadangi tai jau mainq priernond.akcijos. ir 3.4. i arba vertesi5saugojimofunkcijq pinigai atlieka del to. kad Tar. bet yra labai Aktyvai. popieriari. jot paklausa.) l a i t e r r n i n u o tiir t a u p o l n i e j i Salies ir konvertuojamosiosbei nekonvertuojamosios perskaiiiavus Salies valiuti6indeliai. 2. juos parduoti.C y v e n a r n i e ni a r n a i .u r o n e . kaip greitaigalirna pirkti ar parduoti.bet papildomas(ribinis) produktokiekis. llgojo vartojimo reikrnenys.garntiniai i5tekliai. draudirno iSleisti. atlieka trediEj4funkcij4. Pinigai siaurqja prasnle yra likvidus. naudingumas.Kol jie jie Tokiu atvejLr pinrgailaikorni (saugomi). verlybiniai polisai.t.nuosavybe.prekes kokybe. Labiausiailikvidus turtasyra pinigai. i5laidos. turto saugojiruo 3. 4. vadinamikvazipinigais. Tadiau yra daug prekiq . kurie neitraukiami i pinigq apibreZirnq.jeigu ji be didesniq sunkutnqar p p i i S l a i d tg a l i r n a a v e r s tg r y n a i s i n i g a i s . pana5[si itrauktuosius.Amerikos doleriais. pagamintas naudojantSiasprekes. Kaintl veikia prekes gamybos ka5tai. taupomieji indeliai. ir t. pasi[la.JAV .litais sterlingr4. Pirkirno ar pardavirnooperacijLl laipsnis.todel del Pinigai yra potencialus patikimesni yra materialieji aktyvai. Pinigai .ll'ankais. l turtas.tai atidetLi mokijimq matavimo priemone.rpyrno veliau galetq atlikti mainq priemonesfunkcrj4. a m y b i n i u i a s ( a t ari [ r e n g i r n a i . Tai. Pinigai n6ra vienintele turto forma. kai uZ prekes ir 201 . Turto likvidr. glaudZiaisusijusiosstr laiktr: tlrp Pirmosios dvi pinigq fr-rnkcijos pinigq gavimo ir jL1iSleidirno visuometpraeinatam tikras laiko tarpas. G 1 . yra tarn likra vertybiqatsarga. Zerne. 2. Pinigai. Aktyvq kainq stabilumo prognozavimo Turtas arba aktyvai yra likvidus. y K v a z i p i n i g a i( q u a s i .

: M i n t i s . Nevisavertes monetos .iai.rylitti rr t. kavos pupeles. r n e c l 2 i o r o j a r n s i a i l i a i . Kai kuriose Vakarq Europos salyse naucloti rugiai. Sri Lankoie .. Indijoje..y. besiplediant prekiLlmainams. Senovds graika'rs pinigus atstojo kirviai.tai lnonetos.paslaugas pinigai uZrnokamiveliau. Daugelisaugalininkystes produktqbuvo ne maziau tinkarni kaip pinigai.2..pinigLlistorineraida apima kelis erapus.naminiai gyvuliai. persijoje.gyvuliai' yra bendros kilmes.. IstoriskaidaLrgelis prekiq nors kartq yra br-rvgmainq priernone. kuriq .g y v u l i q a u g i n r o j a r n s g y v u l i a i . Kai Salyje didele infliacija.vertes Zenklus..kir. rei5kiagyvul!.kuriq norninalioji realioji verte ir sutampa: r nevisaverdiuspinigus .pecunia"_ plnlgus. centrineje Arnerikoje . veliau lsigalejLrsi Vidurio Europoje. ISTORINEPINIGU NAIIA PinigLl vystyrnosi istorija yra tautq vystyrnosi atspindys.Filipinulse .pecus'. visaveriiq prnlgq pakaitalus. Turirna Ziniq. kauptukai. visur pastebirnata pati tendencija:pinigais iapdauo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrinainio verslo prekes. kai kainos stabilios.zveivbos 'Pladiau: s B a l d i S i s . pavyzdliul lotynq kalbos Zodis. Zemdirbia'rs.. Skirtingq prekiq virtimas pinigais nebuvo atsitiktinis. turejo bendrq piniginl vienetq .p . Baltijos. raiyzaziui.Rusijos. visos rauros.kukur[zai.t. 1 9 9 0 . t atitai. Pinigai . pagal juos iSskiriamos pagrindines pinigq r[Sysr: 1.t.siaurdsAr.t. Azrjoje.t. pinigai nearlieka tredios ir ketvirtos funkcijos. . . 'roliniai ir metaliniai indai.arbaprekiniaipi'igai.jaut1.y. p i n i g q f e ' o r n e n a .gr[dai. I5 rnokejirno priemoniqvisumosgalirnai5skirti. Afrikoje . kad narnq apyvokos reikmenys taip pat alliko pinigq funkciiq. g 7 V s .Kredito vystymasissqlygojaSiosfunkcrjosplelr4 J* .-Airijoje. arnatininkams ukio apyvokosreikrnenysir t. pinigus.Todel daugelyjetautq Lodliai.vaiksdiojantys gyvenusiosprie vidurZemio jrlros.. .prekes. Ypad pladiai daugelyje rautr4 kaip pinigai buvo paplirE pinigai" .. T e r l e c k aV . p a v y z d L i u i .g I JJ6 J*rl 6.'e visas keturiasfunkcijaspinigai atliekatik nesantinfliacijos. . DaugelyjeSkandinavijos.pinigai atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio issivystymo pakopoje.pinigai" ir . Bltent sia firnkcrjagrinclziprnos pinigines paskolos. nominaliojivertedidesne realiq4. o . ' visaverdius pinigus.rerikosrauru kaip pinigai placiai naudotikailiai. uZ .v . Skotijoje.

y.ispeju). ir taip atsirado moneta. I ) tai buvo mainqpriemone. 2) turejo didelEir paslovi4perkarnqjE Jq cirkuliacijaturdjosavqtrukurnq: I ) ne visas prekes-pinigus buvo galirna srnulkinti (pavyzdZiui. gyvuliai 2) sunkLr. 273 m. Metaliniai pinigai i5 pradZiq buvo metalo gabah4. kurioje pagarnintipinigai gavo monetospavadinim4. palyginti su jq brangumu. yra reti.moneo" . Pinigq raidosistorijarodo.kuris yra valstybes [teisinta Pinigams gaminti naudoti ivairus metalai. Netrukus praddtakalti ant tq pinigq Zenklus. bet l) buvo pakankamai. nar.. ir panaSiai. Del daugelio fiziniq bei savybiqpinigais tapo taurieji metalai. kailiai. pagrindinius reikalavimus : paplitr-rsios. atsidekojantdeivei Junonai uZ ispejirnq padejusi romdnarns iSvengti pralaimejimo. neypatingai vertq.. bet neZymiai didejanti. Monetos pavadinimas atsirado veliau negu pati moneta. svorio ir prabos priemoni. cirkuliacijos liejinys. nes jq vert€ kinta priklausornai jq dydZio). . Suteikta liejiniams forma. Jie buvo nepatogus. buvo tiesiogiai nar"rdingi.vielos. Sioje Sventykloje buvo romdnq pinigq kalykla. pastatyta Sventykla pavadinta Moneta (lot.bet tuometpinigq surnapati . todel ir nedideliosvorio turi didZiulEvertg.du Siuo laikotarpiupinigai buvo prekes. r metind gavybos apimtis paprastai yra stabiliai.. . 203 . Bet tai irgi buvo nepatikirna.padideja"). Moneta (coin) . jie nepraranda (negenda. laikymo ir transportavimoi5laidos. Ziedtl. kaip maZiautinkamosSiamtikslui prekds pamaZubuvo keidiamos tobulesnemis. gali blti dalorni ir vel savo fiziniq savybiq sulydomi).tenkinusios kabliukai. brangieji akmenys.rdoti pinigq raidosetapas. Jie 2. kol kaip pinigq medZiagapradeta rnetalas. Prekiq-pinigqnaudabuvo ta. gyvLrliai. nuo (pavyzdZiui. 2) prekes-pinigaigalejo patenkinti tam tikrq poreiki. . Pavadinimasyra susijEssu romdnq Sventykla.rodandiusprabq ir svor!.ir pirmiausiasidabras auksas: . t. Metaliniqpinigq atsiradimas tai antrasis ypad artimi pirmajai pinigq r[Siai ir pasiZymita padia pinigq-prekirl teikiama nauda.prJ{r.todel valstybds ant metalo liejiniq pradejo deti savo ZenklLrs. milteliq pavidalo. nes reikejo nustatinetisvor[ ir prabq. yra neZymios.tai nustatytos formos. kad: tarpininkas. nepatogusaugotibei transportuoti atsivedaprieaugio.

Popieriniaipinigai. 650 rn. Popieriniai pinigai yra pinigai rodel.y.y.2 2) Monetos bDna paprastai nedideles vertds. paties popieriausgamybos iSradirnas. deramaiapsaugoti nuo klastojimo. popieriniai .kad.t.todel dideles monetq sumas sunku suskaidiuoti.. nuo jq atpjautas gabalas Ii paZenklinant valstyb€s zenklais)buvo teisds! parl kaili Zenklas. Bimetalizmas (bimetallisrn/bimetal standard) .-rti stabil[s. Kad eiliniai kinai negaletqpatys pasigaminti lokiq pinigq Zenklq. patogus. pinigais. ir Monontetalizmas(monornetalisrn/single standard) vieno iS tauriqjq metalq (pavyzdLiui.nedideli).). Jie Kai kailiai pasidard nepatogLrs apyvartai.pinigq sistema. sirnboliniaipinigai.Mainq ir mok€jimopriemones galiqjiemssuteikia valstybd. todel jie yra nevisaverdiai. Popieriaus panar-rdojirlo pinigq garnybojepin.r-rurnas. l) Dideli metaliniq pinigq cirkuliacijoska5rai. nes brjorna jq padirbinejirno. besiremianti dviejq tar-rriqjqmetalq (aukso ir sidabro) atsargomis.pr.Per 50 metqmonetanelenka proc. 4. r turi bfiti dalus. Veliau juos peremdpersija (1294n. juos ekonomine.1 kaip pinigus ir i5saugo return4 t.jq laikyrnasprivatierns asmenimsbuvo uZdraustas.Del iiq prieZasdiq buvo iSleisti metalopakaitai popieriniai pinigai. 3. priklauso Kinijai. UZjuos visuometgalimalsigyti prekiLl. Valstybe popieriniLrs pinigus pripaZlsta istatymine rnokejirno priemone. Popieriniai pinigai iSreiSkiaLymiai didesnEnorninali4j4vertq. baltieji elniai buvo suginti i vienq valstybes o park4.XVII arnZiuje. tadiau rnonetqcirkuliacija turi savrltrukurnq.Pagal tai. buvo daromiis baltqjq elniq odos. Europoje pimr4 karrq popieriniai pinigai isleisti Nyderlanduose XVI a. i5skiriama rnonometalizrno bimetalizmopinigr4sistetna. r (visi to patiesnominalopinigaituri b[ti vienodos vienaru5iai vertds). kurie metalai naudojarni monetq gamyboje.daug sveria.privalomaismainuoseir grqZinant skolas. portatyvus(lengvi.atpaZin0s. negu jq realioji verte. l.Jie griozdiSki. r patvar[s (geroskokybdspopierius). Valstybejuos deklaruoja jr. Monetosi5radimas buvo labai svarbushkio vystyrnosi lvykis. ne paprasta paverdia jq o preke. pinnil kartE buvo iSleistipopieriLrje pinigai. Kinrjoje naudotiodiniai pinigq Zenklai.devisi. kaip ir. aukso) isigalejimas kaip valstybes pinigq sistemos standarto. Popieriniqpinigq prototipas 100 rn.Kr.ribodarna kiekl. o JAV . spausdinti Japonija (1337m.). 2.pradiniosvorio. Popieriniai pinigai turi tr"rreti savybes: Sias r br.

Tai panair. palyginti su popieriniaispinigais: patogu siqsti paStu bei patikrinti i5rlokdtas surras.turi nemaZaprivalumq. kad juos deklaruoja priemonernis pinigais.kurierns galirna iSraiyti dekius. Banko pinigai . atskirq tabako pakrlnuosavybe keitesi. Prie5 PimrqjI pasaulini karq daugelio Saliq vyriaLrsybes erne reikalar. kai apie 200 metq kaip pinigai buvo naudojamastabakas. r p lnd0lis (deposit) pinigai.Todel jie buvo lyg banko rlsiuose esandio aukso kvitai. Vietoj dekilt pladiai pradetos naudoti kreditines kortelds piastikines plokSteles magnetine su atmintimi. 4. atidarantdeking. pladiai nar. Zinoma.Svarbiausias skirtumas tarp banknotq ir popieriniq pinigq buvo tas. 1000 Lt.indeliai . Zrnonds visuomet buvo tikri.rti. pavyzdiini.todel po karo banknotaivirto ar paprasdiausiais.kad uZ pirkiniusgalitemoketi dekiais.loje. iekis (check) . Be to. pinigais laikornas s4skaitoslikutis banke. fstatymindlnis piliediaivisuotinaitai pripaZfsta. o ne iSra3omidekiai... banknotai paplinta visrune pasaulyje. Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektroniniq pinigq era.Kodel? Todel. su koljie i5 auksokvitq virto visq prekiq bei pasiar-rgq kvitais. nebekeidiamais pinigais.rdojama kaip cirkuliacijos priernon6. 205 . Stokhohne.o cirkuliavo jo kvitai. valstyb€savoautoritetu. parodo i5laidas Pastarieji arba pinigq pervedimqir yra indelio arbajo dalies nuosavyb6s perdavirno priemon6. kad bankai banknotus buvo isipareigojE kiekvienu momentu i5keisti i auks4.Jie turi perkarn4i4 gali4 todel.tai lvairiq tipq indeliai bankuose (deposits). ir Salies lstori5kai svarbi popieriniq pinigq rirSis. i auksrlpopieriniais Popieriniai pinigai sqlygojo bankopinigq epochos atsiradin. arbakreditiniaipinigai.kiek veliau . rySys auksu. rnedicinosporeikiams tenkinti.r nebeturdjo prekernis auksu. XIX ir XX a.negrynieji.tai inclelio savininko i5ra5ytasisakyn. tai Sisindelis yra pinigai. techniniarns.Tai iSlaisvino tauriuosius metalusnuo . patiketifinansiniam tarpininkui.ras bankLrii5duoti arba pervesti i kit4 sqskaitqtam tikr4 pinigq sr-unq deki pasiraSiusio i5 asmens einamosios silskaitos.pinigai iS esrnes yra tik pinigq Zenklai. Jeigujls banko sqskaitoje turite.piniginio darbo" ir igalino juos naudoti racionaliau: juvelyriniatns.taupom4jqar kitE s4skait4.Pirmieji banknotaibuvo iSleisti 166I m.4. jr1 patikimasbudasapsisaugoti nlro vagysdiq. atliekapinigq funkcijas. kad banknotusgalima iSkeistiI auks4. per Sirntrnedius keitesi jq banknotr"l leidimo i apyvart4pagrindai.kai patstabakas buvo sanddliuose. Jeigubanko jis indelisjus lgalinaapmokdtiuZ pirkinius. Tai kitaip v a t l i n u r r pii n i g a is i a u r q j a r a s n l e .Austrijoje-Vengrr.vadinasi. neparnesi.Prancfizijoje. Bankopinigai. s jokio ry5io sr.ri JAV VirdZinijos valstijos atvej[. centriniaibankai spausdintq kad j p b a n k n o t u s e d i d c j u s i o r n s r i a u s y b i si S l a i d o r np a d e n g t i S i e b r n k n o t a i a u vy .banknotai.

kuri savininkasgali pasiin'rti tik pasibaigustam tikram terminui. jie taip pat gali b[ti panaudoti bet kaip gryni pinigai arba pasibaigus terminui pervestiI einamqj4s4skait4.rti grynaisiaisbet kuriame automatiniame kasosaparate. monetos.Tadiau pirkirno sanderisnebaigtas. kol apmokarnakredito korteles sqskaita.popieriniai. taip pat ir aktyvq likvidumas. u r i q Z y r n ij q n o r n i n a l a s .jarn pakanka dekiLl knygeles ar kredito kortelir. 706 .tai taupornosios 5.ne pinigai. uZ pinigai . dekiai* patysneturi tos j v e r t d s . tenninuoti indeliai ir trurnpalaikiai vyriar. Kitaip jie dar vadinamipinigaispladiqja prasme. tai greidiau trumpalaikio kredito gavimo priernone.kuri suteikia Siuo atvejLr bankasar kita [staiga.kad priri5tq .Taigi maZesne sanderius disponuojant turtingas Zrnogr.agar. komerciniq bankq ir taupymo istaigq skoliniai i i s i p a r e i g orjn a i . Pirmosioskredito kortelesatsiradoJAV po Pirmojo pasaulinio karo. i5duodantyskreditines korteles.Ribq tarp pinigq ir kitq tipq finansiniq aktyvrl parodo analizuojarnojo turto galimybe atlikti pinigq funkcijas: mainrl.tai banko ar prekybinds finnos vardinis piniginis dokumentas.nernokant grynais inigais. i u o l a i k i n i q i n i g q v e r t i n g u r n Eu l e r n i aq k p S n savyb€bhti mokejimo priemone. jas leido stambiosnaftos kornpanijos. Siuolaikiniq pinigq vertingumqnulerniajq savybe buti mokejimo priemoneatsiskaitant prekesir paslaugas.rsiau sqskaitos. uZ ISskiriami pagrindiniai Sie popieriniq pinigq bruo2ai: Siuolaikiniq o tai valstybes.l. Terminuotasindelis . liudrjantis indelio savininko asrnenybp ir suteikiantis juteisE lsigyti maZrneninejeprekyboje prekes bei paslaugas. atidedanti pirkinio apmokejirnq. p Pasaulinepraktika rodo. bet gali blti naudojami terminuoti indeliai ar taupomosios s4skaitos.Nuo 113iki ll2 Siossumosgalin.Pagrindinis jI pinigq kriterijusyra paprastumo laipsnis. in. naudojant sanderiams vykdyti. jam nustatoma maksimalikredito suma.ra r.tai indelis. likvidurnolaipsnisyra maZesnis Jq negu pinigq siaurqjaprasrne. Tadiau kredito kortele .vertybiniai popieriai ndra tiesiogind cirkuliacijos priemone.rs nebaitinaituri ne5iotisstor4 piniginE . Priklausornai nr. Siuolaikiniaipinigai . kad tai patogi pirkimo priemone.Fordq" savininkusprie savo degaliniq.rsybds vertybiniai popieriai.Kredito korteld (credit card) . Terminuoti indeliai ne tokie likvid0s kaip taupomosios seskaitos.iSdavusikredito kortelp. apskaitos vieneto ir taupyrno (vertes i5saugojirno)priernonds.ro kliento kreditingurno.Kortele suteikia galimybg sudaryti grynq pinigq ir dekiniq indeliq suma.pavyzdLiui. Netikri pinigai arba pr. PaZeidEs sqlyg4 indelininkas praranda Siq visas pal[kanas arba jq dal[.atsiskaitant prekesir paslaugas..r2jas fiksuot4 metini mokesti. Bankai ir kompanijos.

y. infliacija susilpn€ja.rgrqZinti. verle yra atvirkSdiaiproporcingakainq lygiui.y. yra 2. Rinkosekonornika stabili. Ekonornistaiklasikai skatina aukso standartonaudojimq sr.skoliniai isipareigojirnai sekrningai atlieka pinigq funkcijas tol. Nuo 1879rn. PavyzdLiui. kol. Banknotq kiekis buvo ribojamas aukso kiekiLr.tai pinigq ji gali i5spaLrsdinti daugiau. 29 galirna buvo gauti50 Silingq. kuriojepinigai gali b[ti pakeistiauksu. XIX a. z . Laikantis aukso standarto. r pinigtl vert6 nera susielasu fiksuotu taLrriqjq metalq kiekiu. jq sElygojaprekiq ir paslaugqkiekis. neleidZia jai pagaminti pinigq tiek.po Pinnojo pasauliniokaro Lenkijoje l4 000 markiq Anglijos rinkoje buvo vertinamos Silingq.Zmonds supirkineja. dauguma Saliq savovaliutas buvo susiejusios su auksu.tai pinigq verte sumaZdja kartus. pinigq yra t. ir pinigq pasiDla sumaZdja. Saliespiniginio vienetoauksoturini. mokddarni pinigus. Jeigu valstybd ar. antrojepus€jepasaulyje buvo rnasiSkai pereinarna prie aukso standarto.'arus].I5augusauksopaklausai. tai kiekvieno piniginio vieneto verte krenta. Tai reiSkia.pinigq kaina yra atvirkSdiai proporcinga pinigq kiekiui. Tadiauar. Palaiko grreLt4santykf tarp auksoatsargqir Salies vidauspinigq pasifilos. kiek ji nori.Saliq sr.Todel jis jI atpinga. valstyb€ atsako uZ piniginio vieneto vertes stabilizavimE (tam tiksluiji kontroliuoja pinigqpasifild.jeigu visq prekiLl bei paslaugtlkainq lygis padvigubeja. leidZiantisnustatyti valiutr4 kurs4 laikanlis auksoekvivalento.jq perkarnoji galiasantykiniai pastovi.o uZ tas padiasmarkes 20 kaip popieriq.sv6rus[ sr. kLrri valstybe turejo savo atsargose. Salies vyriausybenustato: l .rsitarimas. Aukso standartas(gold bullion standard) auksupadengtr-1 pinigLlsistema. Jq argumentai: I . Aukso standartasdisciplinuoja vyriausybE. 20'7 .vyriaLrsybei iSleidus pinigq kainq lygis kils.rkso nuperka daugiau. .rkso daugiaLr kaina yra fiksuota. kad pareikaiavus Salies centrinis bankas privalejo nustatytakaina banknotLrs keisti i auks4 ir atvirkidiai. t. Laikydamasiauksostandarto. Kiekviena valiutaturdjo tvirt4 auksokurs4 kuriuoji buvo keidiama. Tarp pinigq ir kainq lygio visuornet tam tikrassqrySis.bet pinigqpolitikajq destabilizuoja. . Netruk<Io laisvamauksoeksportuiir importui. Vadinasi. ?I svaras lygus453. kuri uZ tuos pinigus galima nupirkti rinkoje. J. iki 1934rn. PavyzdLiui. ir atvirk5diai. Jeigu vyriausybe i5leidZiaper datrg grynq pinigq. ir du atvirk5diai.6g.palyginti su kitornis prek6rnis.

Richard)at5aukb JAV doleriokonvertavimE auks4. argumentai: Jq Keinso Salininkai auksostandario yra nestabili. to. Lieluvoje tokia situacija buvo Zlungant 208 . pavadint4 j1 vieno i5 ankstyvLgq merkantilistqTomo Gre5amo(Gresl.nikos hipotezd.margarino ir cigarediq. gaudavoRaudonojo prekiq kiekis labai ribotas. liepos ndn. karui. JAV.Baigiantis Antrajarr. 2..tai ir pinigq pasifila augaldtai. Priimtas bendrasaukso kr.2 proc. Jei apyvartoje du pinigq tipai. Greiamo ddsnis (Gresharn'slaw) i5 teigianti. o kartu ir pinigLl pasilla.blogipinigai" i5stun-ria . 1944tn.ir kainosbus stabilios. Pinigai . i Siuolaikinernis sqlygomispinigLlatsiradimoistorija pakarlotaAntrojo pasauliniokaro belaisviq stovyklose. ElZbietos Thom. kad ar-rkso Naujr-1 aukso telkiniq atradimasir darbo naSumokelimas aukso gavybos pramonejegali sukelti infliacijq.. o Kaip visuotine mainr4priernonepradetanaudoti prastesnds gerosios suvartojamos pagal paskirt[ (sur[kornos). sutrukde DidZioji depresija ir Antrasis be pasauliniskaras. 3. monetarines sutartys buvo perZiurdtos Breton Vudo tarptautindje finansineje korrferencijoje. Kadangipinigq pasiDla per metus). bet iq perkamoji galia.o jo pasifilaaugal6tai (. r[Sies cigaretes.per metus.ekonor.o maZiau vertingitoliaucirkuliuoskaip pinigai. l5l9-1579) finansinioAnglijos karalienes .pasauliniamkarui.kuriose buvo s[rio.kuriq vertdrnainuose jq vartojarnosios vertds (t. Sis standartas. kai iAV prezidentas (Nikson.Kiekvienasbelaisvisperiodi5kai KryZiaus maisto siuntas. dar-rgelis valstybiq at5auke Prasidejus Pirmajarnpasauliniarr.y.y.paremtasJAV dolerir"r.rarn. Ndra garantijq. Tai buvo nat[ralios evolir"rcijosrezultatas. kad. j4 Zlugo. tai vertingesni pinigai bus vartojarni pagal tiesioginq paskirtl. 3.[vykusioje 1944m. aukso gavybai aLlgant2 proc. Bandyrnai nacionaliniqvaliutq konvertavirnq auksq ir 5i sisterna i atgaivinti buvo nedr4sDs. pasiula. Pinigq istorind raida rodo. yra prieSininkai.. aLrgsldtai. tai visi Zmonds pradedaj[ vertinti. per metus.rrisbuvo konvertuojarnasi auks4. dar kart4 patvirtinps Gre5amo desni. tikras daiktas konkrediomis sqlygornispradedamas naudoti kaip pinigai. kad . dZemo. ir turi buti panaudotagalirnybe pinigtl L Rinkos ekonon-rika politikos priemondmis keisti pinigq pasi[l4 slopinant gamybos svyravimus. kad svarbu ne pinigq fbnna. jei tarn t. poreikiq tenkinimaspagal tiesioginqvartojirno paskirt!) skirtingos. RidardasNiksonas susitarimaspanaikintas 197I m.susijusisu auksu. sufomrulavusiojo patardjovardu. to uZteks bendrojo nacionalinio produkto apimties augirnui uZtikrinti optimaliai 3-5 proc. yra nors vienoda. N*eragarantijq.tai tarn tikras socialinissusitarimas.kur ekonorniniairySiai buvo primityvrls.gerus" apyvartos.

PrNrCrJ ! : . pagrindines fonnas:pinigus kaip mainq priemong. garnybosrezultatas. arba pinigLl atsargossudarornos tam. nori tureti pinigq. obligacijos. Pinigai dabar laikomi. paprastosiornis akcijomis. kuriq pagalba lgyjamas realusis kapitalas ([kineje veikloje naudojami pastatai. obligacijomis. neduodandiq palukanq. kartu jie atlieka taupymo priemones vaidmeni.jei turinrtl pinigq sulna butq paversta finansiniu turtu (obligacijomis). pinigais. dalyvaudami prekiq.rolat didina savo finansini turt4 ir atvirk5diai:i5leisdan.cukrui. Siuolaikineje pinigai naudojamiperkantprekes [kineje sistemoje bei paslaugas. Tai fondai. banko sEskaitomis. I RrNKA 6. Tolimesneje analizeje paprastumo sumetimais abstrahuosirn€s nuo turto fonnq ivairoves ir nagrinesimetokias jo palukanq. Sios dvi pinigq funkcijos ir atsakoi klausimq. todel nr..y. Pinigai . ir paskolqobligacrjas. paslaugLl turi tur6ti pinigq.kuris b[tq gautas. nekilnojamuoju turtu. 1 . duodandiu pal[kanq.ffiT1i. P i n i g qp a k l a u s a Visi ekonomikos sisternossubjektai.kaip Zmones paskirstyssavo turtq tarp pinigq ir obligacijq. Pinniausia apibudinsirne Pinigq rinkq apibudina ir pinigq paklausqi5nagrinesime pinigq laikyrnomotyvus.kai jq naudapadengia ka5tus. l.irengimai.Trumpai aptarsime Siuosmotyvus. Ii:' f. 6 .Kyla klausimas. Siuos Pinigq laikymo naud4sudaro:l) sanddriomotyvas.li'f ""Ji'"-::ffil.kodel Zmones Jau pabr€Zdme.nainais r. t ( l paklausa pasi[la.rs mainq prien. duodandias Dirbdami Zrnondsgauna pajamq.'ru.iiliJ Palukanq prieaugis. t.filyJ. o gaunami r. 3 . J[ sudaro esantys apyvartoje pinigai tuo laikotarpiu lurirnos banko s4skaitos. Zaliavosir kitos ekonomindsgerybes.o dabar naudojamoskitq prekiq kurios yra ankstesnes gamyboje).kai Sietalonaitapo ir mainu oriemone. finansinisturas. 209 . kad Zmonds savo turq gali kaupti ivairionris fonnomis. kad palankiai progai.tai viena iS turto formq.Siuo atvejusvarbipinigq kaip bfitq i5leistiveliau..pasitaikir.i ji maZina. Zmondslaiko pinigustik tuomet.planinio[kio sistemai ivedustalonusalkoholiui. bei gamybosveiksniq rnainqprocese.rones funkcija. vadinama alternatyviniais pinigq laikymo kaltais (alternative money holding).rZ parduotas prekes bei paslaugas.3.2) atsargq(apsidraudimo) motyvas ir 3) turto motyvas.

Pinigq paklausa (Mp . pajarnq ir i3laidq sinchroniSkumolaipsnio. tuomet norninalusis pinigq paklausos kiekis padvigubds. (6 l) Jeigu kainrqlygis padidejadu kartus. Ar reikia laikyti pinigLrstarp pajamq gavimo ir kito pirkirno? Visas pajamas galima panaudoti nedelsiant.rs. ir Kitu laiku.grynq pinigLlpaklausa. Mp . pardavusprekesbei paslaugas tuo padiu akimirksniu perkantnorimasvartoti prekesir paslaugas.P . dia Z . kol neZinorneprekes kainos. Tadiau maZq ipla'kq atveju gauna'ras pelnas nepadengia nei brokerio paslaugq apmokejimo (procentq). Taigi pinigq naudojirnassudarantsanderiustaupo laikil. Realioji pinigq paklausaapskaidiuojama pagal SiqformulE: .Sanderir"rs sudarytibarteriniupagrindulaiko ir pastangq poZihriuyra brangialr.realiojipinigqpaklausa. tol. padalytasi3 kainq lygio. tuomet visos pajamos ir i5laidos norninaliai padvigubes. nei laiko ir pastangq. o ne realusiskintamasis.Tokiu atveju sudarantankstesnes apimties sanderir. Pinigq paklausa nominaliojiir realioji. nominal money Realioji pinigq paklausa (L real money denand/liquidity) . kad juos perparduotumtuo metu. -Mo . kur[ Salies ukio subjektainori tureti pinigq forma. Stambios kompanijos kaip tik ir vykdo toki4 politik4. yra Nominalioji pinigq paklausa (Mp demand).tai norninaliqjqpinigq paklausos kiekis. kai reikalingi pinigai.perkant pal[kanq duodandiusaktyvus jau vien todel. pavyzdliui.bendrasis kainq lygis. " . Jei kainos padvigubeja.tai pinigq laikymas. pinigq reikesdvigubai daugiaunei anksdiau.norninaliojipinigq paklausa. 5i Sand€rio motyvas (transaction motive) . Tokiu atveju pigiau ir paprasdiaulaikyti bent siek tiek pinigq. realusispinigLg o 210 . kadangi mokejimas ir iplaukos nesutampa(nera tiksliaisinchroniSki). i5skyrr.reikalingq tokios politikos igyvendinirnui.tuomet pajarnosbutq gaunamos. pinigai yra nominalusii.rs akirnirksn[.money demand)_ tai turto kiekis. Jeigu visi sanderiai butq tiksliai vienalaikiai.kiek galirna nupirkti uZ 100 Lt.o kitos sqlygosnepasikeidia. Tiksliau reikalingas laikyti pinigq kiekis priklauso nuo sudaromo sanddrio apimties.pinigai btrtq visi5kainereikalingi. P . mes neZinome.

racionalinio pinigq laikymo kiekis dides. tadiauprekd gali briti jau duodandias puse kainosl Tai ir yra ir parduota. bet jam turirntl pinigLlnepakako.rodandiq obligacijq ir pasitenkinti rnaZugrynq pinigq kiekiu. bLrs 2) sinchroni5kumotarp rnokejimq ir pajamq gavirno laipsnis. o ilguoju . tarpinitl prekiq sanderius. maZesnds negu Kiti aktyvai kur kas rnaiiau rizikingi. atsargos Atsargos (apsidraudimo) motyvas (precautionary motive)* tai i5ankslinis nusistatytnas laikyti pinigus tokierns poreikiarnspatenkinti. Suprantama. PavyzdZiui.nustverti" (apsidraudimo) motyvas laikyti pinigr-rs. kada gaus pajarnq ir kada mokds uZ prekes bei paslaugas.y.Klausimas.todel BNP padidejirnas proc. kad jie yra pastov[s. Kita vertus.kaip Zmondspaskirstof'uransrnes rizikingq aktyvq vidLrtines investicijas tarp saugiq ir rizikingq aktyvt5 jau nagrildtas prmoje ekonornikos 211 . sudarymogalimybds.y'ra nuostolingi. didesne. kuo didesnesanddrio apimtisbei netikrumolaipsnis.. tadiauZmones turetqmaZiau 2. Trumpuoju laikotarpiu flur. stiprejair grynq pinigq atsargos Sanderio ir atsargos motyvai yra pagrindiniai veiksniai. nesjie apinirrir sqry5[ su BNP apimtimi. Kokia grynq pinigq atsargos laikymo nauda? Ji (nauda) yra tuo Didejant BNP. bet yra rizikingi: vienais melais duoda labai aukitas pal0kanas. susijgssr"r bendrqjqsanddriqpadidejimu 1. gyvenalne nepasttlvianrr-pasaulyje.Apibldinant sanddrir-1 1.kuriq tikslus pobudis dar neZinomas.Kai kurie aktyvai. realizuojantys mainq galimybg. del prekiq bei paslaugq.arba r. realiLgq 1) bendrojo r.notyv4turdti j0s isigijote didesnes pinigq.kai augsrealiojo BNP apirntis. kitiems veiksniamsesantpastovielns. kad Zmones tiksliai Zino.NeZinornybepadidina apsidraudirno butinurn4.kitais . Tarkime. tadiaujq teikiamospajeunos pajamos.nori pinigq del jq perkanrosios kad Zrnon€s kiekis nepasikeis. tai jie nebeperka pinigqper slvaitE.0 laikomasiprielaidos.jei namq [kiai perka t4 dienq kai gauna i5 darbdavioatlyginirno vis4 savaitq.0procento.y. pavyzdliui. galios. Sanderiomotyvu laikomq pinigq apirnti lernia.Tokiu atveju BNP ir sanderiqapimtis deki. pramonesakcijos.t. pallrkanas dr. produkto apimtiesdinamika. Netiketaiaptikotedidell pigtl nutardte pirkin[. Tarkirne.t.Antratne skyriuje jau i5ai5kinta.o kitam pasiseke televizoriq.net ir turimo finansinio turlo iSleidimas. kurias galima uZjuos nupirkti. prasme(arba M I ) kieki.ursinio palu. auga ir sanderir-1 motyvas.gantumete trukstamqpinigq.t. nesikeistr4. pinigq siaLrr4ja turto laikyno tikslas yra dideliq 3.y. visq sanderiq kad vertdvirSijaBNP (arbaBVP).kanquZtikrinilras. duoda auKtas pallkanas.Jeigu parduotundtekelias palukanq obligacijas.

kiek . Tadiau.rinuotiindeliai itraLrkiamii pusiau pinigq (arba M3) eielnenttl. bet pinigq savininkai iSvengs absoliudios nesekmds blogais meiais.bet palhkanornis.u. Pinigq laikymo nauda s4lygoja pinigq paklaus4 kuri susideda iS dviejq sudedamqjqelernentrl sumos: l) sanderiopinigq paklausosir 2) pinigq kaip aktyvq paklausos. AptarsirneSiuosdr. stabilesnemis Turto laikyrnE ivairiornis formornis nagrindja portfelio teorija. Sanderio pinigq paklausa priklauso nuo prekiq. nes stamb[s tern.y. Sprendim4 kiek finansiniq aktyvq laikyti obligacijq. teigianti.i .teorijos kuso dalyjer. reikia [vairiai investuoti (diversifikuoti) turirn4 turt4 tarp skirtingq aktyvq. kai palukanq norma didele . ir 212 . tai grynq pinigq laikymas nerizikuojant.kadangivis daugiaudekiniqs4skaitq pradeda duoti palukanas. bttini sand€riams atlikti. Turto motyvas (assets motive) . Sanderio pinigq paklausq lernia sanddrio ir atsargos ( a p sd r a u d i r n o ) o t y v a i . todel zmones nords daugiau tureti aktyvLl pinigq forma. apdovanotas Nobelio premija.tr. Didejant ' V. Ir prie5ingai. Teorija remiasi prielaida. l. Pinigq paklausa kaip aktyvarns keidiasi atvirkidiai proporcingai pal[kanq nomtos dydZiui: kai paLlkanq nonla Zema. Snic5ka kt. vadinamaKeinso pinigq teorija.Svarbiausia ir raisykle.r elementus. kad pinigq paklaus4lernia i5vardytiejimoryvai. paslar-rgqbei garnybosveiksnir4 kiekio. dis tai skirtumastarp Ml ir M3 maZeja.bet nelinkgjornis rizikuoti. Turto motyvas veikia tik platesniopoZi[rio i pinigus atve..saugiq aktyvq forma.todeljie niekuornet nesudds kiauSinitl vien4kepsi. Analogiskai elgsisir i su pinigais: dalis jq bus laikoma rizikinglL o dalis .P. kad Zmones siekia savo investicijoms kuo aukstesnio pelno.pinigrl forma. Teorija. i m Sanddrio pinigq paklausa (Mor.l9l 199. Mikoekonontika. kaip rizikuoti nelinkgs investitoriusracionaliai isdestosavo finansinl turtr{ji padahja i akcijas. Vienas i5 jos kurejq arnerikietisDZeirnsas Tobinas l98 l m. Dabar tik pakarlosiureiSvad4:kadangi hnonds nemdgsta rizikuoti.obligacijas pinigus.ir nuo jq kainq lygio.rretidaugiau likvidZiqaktyvtl(pinigq)neapsimoka.money transactions dernand) tai pinigai. vidutini3kai toks finansiniq investicijq portfelis s4lygosZemesnes palukturas.tai grynq pinigrl pavertirnas pallkanasduodandiais nerizikingais finansiniais aktyvais. tai mali ir pinigq laikymo alternatyviniai ka5tai. atsisakantauk5tq rizikingq pal[kanq ir stengiantissudaryti finansiniq investicijq porlfeli su maZesnd:mis.. nulemia pal[kanq dydis. esandiorinkose. t. Ji nagrineja.

padidejapinigq paklausa. daugiaupinigq reikia sanderiqaptamavimui. t.jarnnacionaliniam produktui. p .sqlygoja pinigq kaip aktyvrl (arba taupymopriemones) paklaus4. sanderio pinigq paklausos kiekis dideja. dideja ir sanddriopinigq paklausa. tuo 2.turto sudarymo . pinigq s4skaitonrs ir grynicnrs inigarns.Tai bendrosiorns parodyta 6. MoarrpadOti.2 paveiksle pavaizduota sancldrio pinigq paklausos kiekio priklausomybe nuo bendrojokainq lygio.1. Sanddrio pajamqsqry5is 6.1 pav. Trediasis pinigq laikymo motyvas . pav. obligacijoms.y. persikeliai deSinq.assets money dernand) .pajarnomsbei kainoms. pinigq paklausa jis rnaZesnis.). ir Tadiau i pinigq paklausa nepriklauso pal[kanqnonnoslygio (6. nuo sanderio 0 pinigq paklausos pahlkanq ir nonnosbei nacionaliniq 6.tai paklausa lvairios formos finansiniaurs aktyvarns: akcijoms. Pinigq kaip aktyvq paklausa (Morur .2 pav. didejantkainq lygiui. pinigq paklausos kainq lygio sqrySis 6. Padidejus bendra. Mplxy. Sanddrio ir greidio:kuo priklausoir nuo pinigq apyvartos Be to.1 paveiksle.

Apskritai. pinigq kaip aktyvq paklausarodo pinigq 214 .2) Ekonominiai sprendimai priklauso nuo to. tai tiketinas palfikanq normos surnaZdjimas kartu rei5kia obligacijrl rinkos kainq augimq ateityje. turint tikslq veliaujas parduotiauk5tesne kaina.3 pav. pavyzdZiui. Kadangi obligacrjq palhkanq norma atvirk5diaiproporcingajq rinkos kainai. PaZymetina. prakti5kaiyra tam tikras pinigrl rezervas. tai tikslingiaupiniguslaikyti grynqjrlforma. Vadinasi. dabartiniu laikotarpiu obligacijq palfikanq non'na didele. Tolimesneje analizeje ne[vertinsime jq aktyvrpfonnos [vairovdsir nagrinesime Siaspagrindines formas:pinigus tik kaip mainr"lpriemonq.l popieriq rinkos neapibreZtumo s4lygomis individas rizikuoja. Kiekvienas individas. prekdmsir (tai sanderio paslar-rgoms pinigq paklausa). koki4 jlt dali palikti grynaisiais. o Pinigq paklausa. sprendZia. siekdamasgar. kokia bhtent fonna jie nori laikyti savo santaupas. uZ koki4 isigyti obligacijtl. siekiantpelningaii5destyti santaupas. kuriuo Zmones nori apsidraustinuo rinkos konjunkturos pajarnos l000 Lt. todel pinigq kaip aktyvq paklausayra obligacijq palukanr4 normosfunkcija: M t'. esant didelei obligacijq pal[kanq normai. Jeigu. Niekas neZino. likusieji 600 Lt yra taupomi.todel L(r) asimptotiSkai artejaprie rr. obligacijas. o tuo labiau . kuri neduoda palukanr4.Jei obligacijq isigyjarnauZ 500 Lt.paskirstant santaupas[ [vairius aktyvus.rtimaksimaliq pajamq iS savo aktyvri. kad ji artimiausiu laikotarpiu pradds maZeti. Vertybinir. Visos visuomenes nariq pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcingaobligacijq palukanqnonnai (6. bus Spekuliacija (speculation) .dabar apsimoka pirkti obligacrjas.nulemiantistokius yra ekonorninius sprendirnus. kad pal[kanq nonna negali nukristi Zemiau tam tikros minimalios ra reik5mes.veikla. be to. kurios duoda ir palukanqir.y.ru'r= L(r) (6. obligacijqpahkanq noma. kai obligacijq palukanq norma maZa. labiausiai tiketinq.. Del tokiq numatomqateitiesprocesq. siekiant maksimizuoti pajamas?Svarbiausias veiksnys. bet kokiq vertybir"i pirkimas. tai likgs 100Lt grynaisiais spekuliacine pinigq paklausa. tikslinga obligacijas pirkti. kaip subjektas vertina obligacrjq pal[kanq nomos perspektyvqkitirnq ateityje. lr atvirk5diai.t.Ekonornikos sistemos subjektai gali laisvai rinktis. Kuo gi vadovaujamasi.metq. siekiant greitai pasipelnyti. yra netiesiogine mokejimqpriemone. PavyzdZiui. priimdamas sprendirnus ir iS daugybes galimq variantq pasirinkdamas vienq jo vertinimais.po keleto rnetq. tuomet gyventojq grynq pinigq dalis aktyvq struktliroje maZes. kokios jos bus po savaites. o isigyti Calimi [vairhs taupyno varianlai.). tai labiar-rsiai tiketina. i5jq 400 Lt i5leidZiama yra netikdturntl.

tiek grafiSkai: Mo=Mo(. esant[vairiornspalfikanqnonnoms (Zr.3 pav.surna tiek absoliudiais skaidiais. tuo maziau Zmones stengsis tureti pinigq ir maLtaujq skolintis. Bendroji pinigq paklausos kreive.4 pav.\*Mr(o\.r).3) Mo=f(. nes. kuo didesndpallkanq norma.sanderio pinigq ir pinigq kaip aktyvq . Pinigq kaip ir obligacrjq rinkq s4veik6 atsiZvelgiant lar.rodantipinigq kiekio priklausomybE nuo bendrojokainq lygio.rkiamus i aktyvq paklaus4apibldina bendra taisykle. kur[ Zmondsnori tureti sanderiams sudaryti ir aktyvq forma. Mu"r \ \_ 6. 0 M l 6. afDa (6.Mp . didejant palukanqnorulai.vertinimus.). Pinigq kaip aktyvq paklausa Bendra pinigq paklalrsa MD nustatoma kaip Siq dviejq pinigq paklausos elementq . dideja ir pinigq laikymo altematyviniaika5tai.tai bendras nominaliqjq pinigq kiekis. Bendrojipinigq paklausa . 6. (+)(-) Zenklai skliausteliuose po fonnule rodo atitinkamo veiksnio didejimo poveiki bendrajai pinigq paklausai.4 pav. vadinamalikvidurno pirmenybeskreive. realiosios bendrojonacionalinioprodukto apimtiesir pallkanq normos.

rlemia 2t6 . nes vartotojai turi.nes Ms : Mp. bendrajarn nacionaliniam produktui (Y) bei kainq lygiui (P) ir atvirk5diai proporcingapal[kanq nomrai (r). Kiekybin€ pinigq teorija (quantitativetheory of money) tai teorija. todel kainq lygis yra proporcingas pinigq kiekiur: o_MxV (6. greitisir realusis Monetaristai teigia. O .pinigq kiekio padidejimas nr. palyginti nekintamus[prodiusir pinigus iSleidZia tam tikrais laiko tarpais.yr4 tik prekiq.juoinvestuoli.kLrrios laikosirnonetaristai.parodo pinigtl kieki.jis pinigLlpasi[14. Pasikeitus vienarl tapatybes elementui vienojelygybes puseje.bendrasis kainq lygis. turi keistisir kita lygybespuse.nominalusisbendrasisnacionalinisproduktas. Vadinasi. nes pinigq kiekis. uZrnoketq perkant prekes.kad pinigq apyvartos bendrasis nacionalinisproduktastrumpuoju laikotarpiuyra pastovus. kainq lygis turetil padvigubeti.pinigq kiekis apyvartoje. s o ne. teigianti.5) jeigu pinigq kiekis padidettldu kartus. Z. MS MD dia (6.pinigq apyvartos greitis.tai ir bendrasis PavyzdLlur. pinigq paklaus6 nulemiantis M x V . Duotoji tapatybeparodopusiausr. nacronalinis P * Q . bet ir pinigq ne rinkose.4) . L Fi5erioivestatapatybe: SiosteorijosesrnE U:v : ?2.analizuojanti pinigq rink4 yra kiekybinepinigq leorija. P . kiekybines pinigq teorijos tapatybe galioja.KeinsopoZiuriu. Alternatyvi teorija. kad bendrasis kainq lygis yra proporcingas pinigq pasiulai. nusakol91l m.arba ankstyvosios.Likvidumo pirmenybd (liquidity preference) pirmenybe laikyti pinigus(grynuspiniguscirkuliacijoje plius indelius).kad bhtq iSlaikyta tapatybe.{1. nulemia Si vaclinamosios senosios.bendrojo produkto kiekis (realusis bendrasis prodLrktas). sumoketas perkant prekes ir paslaugasper tam tikr4 laikq turi buti lygus pagamintq prekiq ir paslaLrgq pinigq vertei. pinigq paklausa tiesiogiai yra proporcinga Vadinasi.

nesM5 : Mp. kLrr[ galima lsigyti nacionalinisproduktas.infliacijos lyg[. kad ivertinami tik tokie sanderiai.taiiau ne[vertinamas naudojantis Siuolaikines kiekybines pinigq teorijos KembridZo (Alfredo priklausomybds i5reiSkiarnos formule: Sia MarSalo)variantu. u g p . prekiq ir Todel. dia M =kxPxY.Sis infliacijos tempq ruoZtu padidina norninaliqj4palukanLl Fi5eriopoveikiu. nacionalinis bendrasis P x Y . o s u k u r i a a l u t i n e s r e k e sS i f o n n u l el e i d oK e r n b r i d Z e k o n o r n i s l a r n s s t a t y t i greitisyra prekesir paslaugas. prekiq atsargos pinigLltaupymas. vadinamas ir nominaliosiospal[kanq normoss4rySis Pateiktoje tapatybeje ivertinti tik ivykdyti sanddriai.6) cirkuliacijoje. produktas.Jei Siekintamieji dideja spardiaunegu hkio bendrosios pasi[lospajegumas tai del to padides bendrasis kainq lygis.jie teigia.bendrasis )'.visas prekiq ir paslaugqkiekis. s4lygoja infliacijos ternpq padidejimq I procentu. kuri4 [kio subjektailinkg laikyti grynq pinigq fortna. darbo na5umas. to.kad laikui begant jis keidiasi.nominalusis Siuo atveju tapatybetaip pat rodo pusiausvyr4ne tik prektq. Q pakeitimas)'reiSkia. Pagal kiekybing pinigq teorijq pinigq kiekio padidejirno tempai I proc. -n. tuomet kainr4lygi lemia pinigq kiekis M. kad Mar5alo koeficientas k:l/V. tai gausime. kai k:l/V.i5vardytos rr.kad pinigq apyvartos galutines Be neb[tinai vienodas.Y * didina bendr4iq pasi[I4 skatinantysveiksniai. bet ir pinigq rinkose. rinkoje arbarealusisbendrasis k . Siuolaikiniai monetaristaidaro iSvad4 kad jeigu V ir Y yra pastovhs letai kinta. kainq lygis. kuris savo nonrrq I procentu.kiek kartq kiekvienas piniginis vienetas finansiniuose sanderiuoseper metus pereina i5 rankq I rankas. kiekybines pinigtl ir Jeigu palyginsitneankstyvosios Siuolaikines teorijos tapatybes. Bet koks pinigq arba yra tiesiogiaisusrjEs prekiq bei paslaugqbendrosios su kiekio padidejimas paklausospadidejimu.MarSalokoeficientas. vyks infliacija: )'. nes kr.rrie P x Qz P * Y. M. ir pinigq srautai. parodantis. t. P .pinigq kiekis. o bendrqjl nacionalini produktq . pavyzdZtui. (6.esantis Z * piniginio vieneto apyvartosgreitis (vidutinis skaidius kartq. 217 .y.rodantisnominaliqiq pajamq dali.

6 paveikslevaizduojaAB linija. Pusiausvyros pal[kanq norma monetaristiniame modelyje Neokeinsistai teigia priesingai .todel gali atsvertipinigq kiekio pokydius. pastoviutempu kiekvienaismetais. kuris nulemia gamybos apin.P= M kxY (6. ir Siq dviejq svarbiausiq ekonomikos mokyklq teiginiai vieni kitus daLnaiir papildo.rties. Vidutine sanderio pinigq paklausa Siuo laikotarpiu per rndnesi ll2 x 400:200 Lt. tuo maZiaupinigq imones nori skolintis.5 oaveiksle. uZirntumoir bendrqiI kainq lyg1. vadinamosios monetaristq taisykles lstatyminl igyvendinimq t. Tai reiskia.bet ir nuo laikotarpiotarp pajamq gavirno ir i5leidimo. 6.1) Monetaristrl nuorrone.I. Zmogusgaunapajarnas x y : 400 Lt kartq per menesi P (per 4 savaites) ir tolygiai jas suvartoja (po 4 savaidiq p x y:0). arba I 12 x 4152:1126 metiniq pajamqdalis..sanderiopinigq paklausapriklauso ne tik nuo kainq lygio. Kuo didesnepalukanq norina.y. Tokiq situacijq 6. Pagal 5i4 teorij4 pusiausvyros pallkanq norma nustatoma pagal investiciniq le5q paklausq. pinigq pasi[la . Taigi pinigq pasilla ir paklausa tiesiogiai nulemia pal0kanq normfu pavaizduotq6. lnvesticiniq lesq paklausq lemia [mones. tuo maZiaubus taupoma. ir pasisako si.tai vienintelis svarbus veiksnys. nominaliqiq pajarnq. kad pinigq kiekis Salyjeturi dideti 3-5 proc.ir santaupqpasifil4s.kad pinigq apyvartos greitis yra nepastovus smarkiaikintantis. PavyzdLiui. rnetinis pinigq pasiulos padidejimo tempas turi atitikti optirnalius metinius realiojo bendrojo nacionalinio produkto padidejimo tempus. Tarkirne. Santaupq pasiula priklauso nuo palukanq nonnos dydzio: kuo maZesnd pal[kanq nonra. 218 .ir atvirksiiai. nes pinigq pasiulos pakeitimas tiesiogiai veikia norninalqj! bendrql nacionalini produkt4. Jie daro i5vadq kad ialyje b[tina stabilizuoti ne palukanq noffntu bet pinigq kiekio didejimo rempus.5 pav.

tai vidutind sanderiopinigq paklausaper savaitgyra l12 x 100:50 Lt.3. t.3.y.2.6 pav.2. Lt 400 0 1 2 3 4 t. arba l 12 x ll52:1 1104 Lt metiniq pajamqdalis. kurl sudaro: l) pinigai apyvartoje ir 2) indeliai taupomosiose bei einamosiose s4skaitose.money supply/stock). Pinigq pasiula pinigq judejirnas. arba ll2 x 2152:1152 PxY. sanddrio tuo maZesnd 6. Pinigq kiekis (pasiiila) (Ms .tai fikyje vartojamq pinigq kiekis. pavyz<Liiui.savaites priklausomybd nuo laiko tarp pajamq 6. Tai priklauso nuo pinigq sistemos ypatybiq 219 .S[ apibreZiamas galima apibreZtisiauriauarbapladiau. Bendras apyvartoje esandirl pinigq kiekis priklauso nuo to.Jam apibfidinti kiekvienoje Salyje kieki naudojarnaSiek tiek skirtinga pinigq pasiulos elementq(agregatq)struktDra. pinigqpaklausa. kokie aktyvai [traukiami i jq apibreZimq.t. 4 Japonijojeir Vokietijoje . tai vidutinesanddrio metiniqpajarntl dalis. kuo trumpesnislaiko intervalastarp pajamq iSmokejimo. Lt. SanderiopinigLlpaklausos gavimoir iSleidimo kiekvieneg savaitE tolygiai po 100 Lt (linija Jeigu pajarnosiSmokamos AzB:). kartq per dvi savaites pinigtlpaklausall2 x200:100 po 200 Lt (linija A.B'). 2 Jeigu pajarnosi5rnokanros kartusdaZniau.y. kaip pinigq kiekis. JAV naudojarna pinigq elementai. Vadinasi. Anglijoje ir Pranc[zijoje . Kiekvienoje valstybeje vyksta nepertraukiarnas bei aplarnaujantis ivairius sanderius mok€jimus.

1. 2.3. 2. esantyscirkr-rliacijoje C (currency). Klausimas. 220 . Pr"rsiau 3.s a n d e r i o i n i g a i . pinigus arbanetikruspinigus. M I . JAV ir vrsalne pasaulyjeiki 9 de5imtmedio pabaigospagrindinisdirnesys buvo skiriarnas Ml. Pinigq elementq likvidumas malija nuo Ml iki L.kLrrie bankelaikoni valiLrta.daZniausiai nuo skirtingq indeliq ru5ies svarbos pinigq pasilloje.2. pinigq pasiulos Smulkiauapibudinsirne elernentus.3.5. Vidausir uZsienio indelininkqindeliai.pasirodd esanti nestabiii.Kelionesdekiai. 2. pinigus. Pinigqrinkosindeliai. Valiuta arba visi popieriniai ir rnetaliniai (grynieji) pinigai.likvidus aktyvai. Pinigqrinkossavitarpio fondai. kokius aktyvusitraukti i atitinkamq pinigq elententq.pinigaipladi4ja prasme.3. priklar"rson. Tar. Pinigq elementai(rnoneyaggregate) tai sLrdetiniai pinigtl rodikliai.2. 2.sudaro: l. Starnb[steminuoti indeliai.rai jq apibreZirnoapirna ivairias likvidaus nuo turto grupes.* vienoje ar kitoje Salyje.2. 1 . ynr diskusinis galutinaineiSsprEstas.M3 . 1.rr4ja prasrne).pinigai pladiqja prasme.rrie vartojami kaip pinigq kiekio matas.arbapinigussiaurqja l.sudaro: 3. 2) daugelis M2 elernentq praddta naudotikaip cirkuliacijos priemonds. 3) M3 .1.rose laikomi dekiniaiindeliai. 4. Sanderio prasme.4. ir JAV pinigq pasi[14 sudaro finansiniai aktyvai. 3. 2) M2 . 4) L. sugrupuoti i 4 elernentus: l) M I .4.sudaro: 4.pusiaupinigai(netikripinigai). 2. 1. kr.Komerciniuosebankuoselaikomi dekiniai indeliai. Srnulkus tenninuotiindeliai. bet dabartiniulaikotarpiuakcentuojarna svarba.sudaro: p 2 . Piniguspladiqja prasme M2 . 1.sanderio pinigai (pinigaisiar. M2 .Kornerciniuose bankr.palygintisu bendruoju vidar"rs produktu. M3 . 3.l.pusiar-r pinigaiarbanetikripinigai. duodantys pal[kanq.neduodantys pahkanr4.M l . LikvidZiusaktyvus L .pymoindeliai.nes: M2 l) Ml dalis.

Valstvbcs vcrwbiniai nooicrrar 4 .l M2 . 3 t5.lesti pinigus einarniesierns atsiskaityrlarns i5 taupomosios s4skaitos. Kokie tie ribojimai? PavyzdLiui. Valstybes vertybiniai 4.1M3 .5P i n i u rn n k o ss : r v i u r m ilo r r d r r .3 2.0 78 . pinigq rinkoje atsiradimas Siq sqskaitq rodo.bet jie ndra itraukiami i pinigq element4 Ml.pavyzdlziui'.0 I 10.uZ kurios inddlius mokamos pal[kanos. o L M 3 p u s i a up i n i s a i l.0 18.T a r " r p o m o s i o s l i s a c i i o s b Lvginamasissvoris. Nors Siems galima i5ra5yti indeliarr.kaupiantsavo skolinamqjg fond4. 3 .Jos sifilo iekines privilegijas.panaikinaniias skirtumustarp Ml ir M2. ATS (Autornatic Transfer Systern) . \ .l 6. 4.0 :5.tai turto fbrmq naujoves. 1 . G r v n ip i n i r a i 1.1 lentele).T a u n v r n oi n d c l i a i 2 .Mt 2 .0 3393 52E9 4 l3 9 lt00 82. NOW (Negotiable Order of Withdrawal) pervedarr-roji sEskaita tai dekind s4skaita. 6 .L-likvidDsaktvvai 4.2.popieriai. inddlininkas gali i5raSyti 2-3 dekius per rr. nes jais negalimanaudotisneribotai.2.l.0 r00.3.6 350 221 . J Pinigqpasiulos elenrentai L N ' l| . tadiau kurios forrnaliai yra taupornosios paltlkanq.0 t00. tuo tarpu rnokejirnaigrynais pinigais ar dekinerniss4skaitomis nera ribojami. . S u r u l k l st c r n r i n u o t i n d c l i a i 2 . kurioms galirna iSra5yti dekinius reikalavirnus. P i n i [ u r i n k o si n d c l i a i 2 . 4.2.6 32.automatinio pinigq pervcdirno sistenra. J . naudojarna komerciniuose bankuose. Be to. 2 . Taupomosios obligacijos. Kaip pavyzdipateiksime JAV pinigq pasifilos strukttr4 l99lrn. ckiniaindcliai C : . t r r r r r h r cs : r i n u o t n d i ' l r a r S tr n ii 4. Suma u70 262 60ft 3393 870 I 003 I 102 69 149 4139 746 M1 100. s4skaitos duodzi ir l.r€nes[ arba negali i5ra5inetidekiq maZesneinegu 500 USD sr-rmai.tinkamq sanderiuose.rs dekius.o i n i s a i s i a u r a i a r a s m c : n I l . leidZianti laisvui per. 69.proc.5 10. M 2 n i n i u a in l r r c i r Ln r u s n r u : i l.6 29. Nuo 1980rn. daugelyjerinkos ekonomikos valstybiqpinigq rinkoje praddtanaudoti keletasnaLrjqs4skaittl. naudojarna l a u p y r n or p a s k c l l t l s o c i a c i j o s e : i a 2.U S D ) . (6. kad ivairios finansines institucijos konkurencineje kovoje del indelininkq siekia suvienodinti tarpusaviokonkurencines s4lygas. pinigq M2 elementai pinigq rinkos indeliaiir pinigq rinkossavitarpio fondai . 4 .9 M2 M3 L 100. 1 l c n t e l € P i n i g qp a s i [ l o ss t r u k t [ r a A V l 9 9 l l 2 3 l ( m l r d .

i q c N € r -.n r 6 N 6 r d N r 6 6 CJ '=. r N n @ r o r d N r N r r N .9E i'6 = o N a v'i 6 d r d d R r @ F: d q o N N c ' N = . Z d J .c. r N r. r d Vl N N N r r N N 1 r r o J c) q Cd O tr J bJl ! d q c.- F C) c) C) *€ r s. G ct s. r @_ r o .q) N o o 2 o 6 o a o o o o r a o & o o 5 a 1 N l (\. d q r o al .l 6 dl -j t > . € r r 6 6 n O @ N r @ .! r N @" r r r n o N r r 6 r r c-.aa r + s v.. X q { a = r '.1 >Q 2?2 . 'tr[l "t: N N o r tr: r N \ n € o r r d d o r d) @ o N r.1 q @ 6 6 N N j r N $ 6 3 c_) . € cd I N s o A o r r r..

banknotqir monetqkiekis.esantis gyventojus. Taigi realiojipinigq pasifila apskaidiuojama M pagalSiqformulE: 223 .pateiktafaktiSkapahlkanqnormos ir 6. 6. Nominalioji pinigq pasiiila (Ms . Pinigq elementq dinamikaLietuvojepateikiama lenteleje.jis dideja didejantpalDkanqnon-nai. ISskiriama nominaliojiir realiojipinigq pasiUla. n Lietuvoje dabartiniu laikotarpiu naudojamadviejq pinigq elementq sistema: Pl .nesjq veiklostikslasyra pelnornaksimizavimas. atsiskaitymaigrynais pinigais.banknotai ir monetos. sudaro apie50 proc. (%) 8 o 4 ) 0 100200 300 400 Ml (mlrd.Viena svarbiausiq pinigtl pasi[los charakteristikq yra atsiskaityrntl grynaisiais ir negrynaisiaissantykis.ro Praktika rodo. Kylant palukanq nonnai.7 pav. kad pinigq masesM1 elastingurnas pal[kanq normal yra maZas.7 pinigq kiekio apyvartoje priklausomybe.2 Kaip rodo lentelds duomenys.esantysuZ bankq sistemos ribq. bankai stengiasi iSplesti paskolq ir indeliqapimtl. pav. P2 . arba pinigaiapyvartoje.norninal rtoney supply). Pinigq kiekis apyvartojepriklauso nuo palhkanq normos dydZio.nuo pinigq Pl sumos. r. pas * real money supply/liquidity) Realioji pinigq pasiflla (M tai nominahojipinigq pasi[I4 padalytai5 bendrojokainq lygio. USD) 6.Pl ir 1) ir 2) kvazipinigai. Pinigq kiekio priklausomyb€ palukanqnormos nr.indeliaiiki pareikalavirno pinigai apyvartoje. l5sivysdiusiose rinkos ekonornikos valstybeseatsiskaitymaigrynaisiaissudaro Zymiai maZesnilyginam4jl svorl n e g ua t s i s k a i l y m a ie g r y n a i s i a i s . Pinigai apyvartoje (currency in circulation) .

8 pav. P P 114 .tai kaina. kai realioji pinigq pasifila lygi realiajai pinigtl paklausai. kuri rnokamauZ naudojim4sipinigais. 6.nominaliojipinigqpasilla.bendrasis kainq lygis.=#' dia M5 .rsvyros kaina yra 16.8) Pinigq kiekl valstybeje reguliuoja Salies centrinis bankas (CB).3. Zinodami realiqj4 pinigq pasi[lq bei paklaus4. Pusiausvyra pinigq rinkoje (money market equilibriurn) susidaro tuomet.. Pinigqrinkospusiausvyra Ta5ke E susidaro pusiausvyrapinigq rinkoje. CB.equilibrium interest rate).8 pav. sqlyg4uZra5ysirne (6. Pusiausvyrapinigq rinkoje (6.3. nustatotarn tikr4 pinigq aktyvus.e) M.yq nonnos(6.M. f6 f1 fe 0 6. rerndamasis palfikanq pasillq kuri nepriklauso nuo obligacr.. Tuomet pinigq pusiar. P . Realiosiospinigq pasillos bei paklausospusiausvyranulerniapinigtl rinkos pusiausvyros kainq.). pinigq rinkos pusiausvyros taip. kornerciniqbankq pinigq Salies vykdydamaspinigq ernisij4bei reguliuodarnas Saliesekonominepolitika. . Pusiausvyrospaliikanq norma (rE .

Kadangi (6. 225 .B o : L D . kad Zmondsdaugiaupirktq obligacrjq. Obligacijq savininkarnsapsimokajas parduoti.kokie veiksniai s4lygotq5i pasiskirstymi5 tr-rri blti i5laikytatokia lygybe: Mr.real wealth) . pal[kanqrorm& ]ra /6. todel 5i lygtis pertvarkoma: 8 . pahikanq nonla yra ZerniaupusiausvyrostaSko (r1<rg). BD. ir rinkoje susidarys obligacijq pasiulosperteklius.norirnos turetiobligacijos. kai Paanalizuokirne situacij4 kai pinigq rinkoje pLr-siauSVyros cr nera. ZD . .pinigq paklausos perteklius. pasiulos ir dia Namq fikiai turi nusprqsti. Pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro.l 0 ) dia I4l.pinigLt paklausosjautmrno bendrajam nacionaliniar. . Norint.kaip jie padalins savo tr.tai realiosiospinigq (Mi1) obligacijq(Bp)suma. h pinigq paklausos jautrumo pal[kanq nomrai kocficientas.kad pinigLllikvidumasdideja. Mo . Bx . dia Bu .Kadangi realioji pinigLl paklausa tiesiogiai proporcinga bendrajam proporcingapallkanq normai (f._ realusisturtas. Jeigu pallkanq nonna kyla.LD.jq tiekejai turi rnokdti didesnes palukanas.: W": LD + BL. tai nacionaliniamproduktui ()') ir atvirkSdiai pusiausvyros pinigq rinkoje s4lygqgalin. Judejirnas pusiar-rsvyros i5 b[senos i ta5k4B rei5kia.Zinonre.r'r produktui koeficientas.realio.* Bt.tada pinigrl rinkoje perteklindpinigq paklausa susidaro BC. ObligacijLl palfikanq nornos sumaZdjimas rei5kia jq rinkos kainos didejirn4.kad pahikanLl nonra yra alternatyviniaipinigq laikymo kaStai.Tai sudarys realqji turtq..BD ir norimq tureti pinigq . Realusis turtas (W. ( 6 .obligacijqpasi[losperteklius.obligacijqpasi[la.Dalis Zmoniq vietoj pinigLl lsigis ir jq laikys obligacijas.Mu. Lo .M o .norimi tureti pinigai.i pinigq pasi[la. Nesvarbu. Zmondspinigus perves! obligacijas.rrtq tarp nonmq obligacijq .10) lygybeskaire puseprivalo buti lygi de5inei.Bo .tuo pat tnetu esantperteklineipinigq paklausai.9a) t .a uZraiyti taip: -:KxI f trt i/f -n/r: D (6.

Pusiausvyrasusidarysir obligacijqrinkoje. PinigLl pasiOloskitimas. pinigLi pasilla ir paklausasusilygina.Auk5tesnispalfikanqnormos lygis sumaZina tiek perteklinqobligacijq pasiul4 tiek perteklinEpinigq paklausq. Siuos 6.reikia pallkant1norrn4.ikantl nonna dides iki pusiausvyros normos lygio 16. Pinigrl rinkos pusiausvyrosta5kas.9 pav. o pallkanr1 pah.Tai reiSkia. reikia padidinti palukanq norrntuo norint padidinti pinigq paklausoskieki.kad A taSkepinigq pasi[la vrr5ija paklaus4 tai pertekline pinigq pasilla AK. Esant palfikanq normai 16.rsiausvyros poslinkiai l. Jei Saliescentrinis bankas surnaZina pinigq pasihl4 o bendrasiskainq lygis yra pastovus. . Pusiausvyros palukanq nonna padideja rIUo /'x iki 17. keidiantis pinigq pasillai arba paklausai. Todel obligacijq rinkos kaina kris. Analogi5kai galima paanalizuoti situacij4 kai pal[kanq norma yra r2>rs. Pinigq rinka yra pusiausvira tuornet.tai 6.Apibfidinsime pasikeitimus paveiksle. Paveiksletai pavaizduota realiosiospinigq pasiulos kreives poslinkiu i kairq.jt1 rinkos kaina taip pat padides. Realiojo bendrojonacionalinioprodukto augitras didina pinigq paklausq. pertekliuslygus nuliui.kai obligacrjq tik r i n k a t a i pp u t y r a p u s i a u s v i r a . i padeti M1. Kai obligacijLlpaklausapadides ir taps pertekline. tai ir obligacijq pasiLilos Kadangi pinigq paklausos perteklius lygus nuliui. Judejimas i5 pusiausvyrosbusenosi ta5k4 A rodo. surnaZinti 2. Vadinasi. PinigLl rinka vel gr[5 [ pusiausvyrosbusenq. kad pinigq likvidumas sumaZdjo.9 paveiksleparodyta realiosios pirrigq p a k l a u s o s r e i v d sp o s l i n k i ui d e S i n qi.9 6.5 p a d e t i e s 6 [ p a d e t IL 1 . norint surnaZinti pinigq paklausos kiek1. Pinigrl rinkos pr.tai sumaZds norninaliEjE realioji pinigq pasi[la. Pinigq paklausos kitimas. keis savopadeti. nes obligacijq palilkanq normos padidejimasir jq atitinkarnas rinkos kainos sumaZdjimas skatino santaupqsavininkusisigyti daugiau obligacijq.Todel obligacijq palfikanq norma sumaZ€s vdl iki ry. S i u o a t r e j u k L 226 .

AtvirkSdiai. kurie uZ kvitus.pallkanas. pinigus kitiems ZrnondrnsuZ tam tikrE mokesti . o greitis.bankas" yra kilEs i5 italq kalbos \odLio .tl P M. palhkanq normoslygi. Patikslint4pinigtl kreivds pobldZiui ar pusiausvyros pusiausvyros taip: sqlyg4uZra5ysirne rinkos M. Analizuodami pasikeitimuspinigq rinkoje. pr. o kiti savo poreikiams tenkinti Zmondsatsiima tik dalf padetq sar-rgoti satrgoti Tod€l 5iepradejoskolintijierns patikettts lieka auksakalio saugykloje. FUNKCIJOS IR RUSYS Terrninas .. i5laikydamas padides.atvirk5diai. padidinair pinigq paklausE pusiausvyros ir didindamas alternatyvius pinigq laikyrno ka5tus.r. pr. esantbet kuriam paltkanq nonnos lygiui..kad pinigq.: I l v P '. pttsiausvyros pinigq pasi[los padidejimas sumaZina Taigi realiosios jt1 palfikanq normq. Gautieji aLrksokvitai buvo naudojami prekiq mainuose. Tai kelia obligacijq patrauklurn4 ir iSlaikoreali4j4pinigr4paklaus4 nepakitusrealiajaipinigq pasi0lai. Aukso kvittl naudojimasbuvo patogi (lengviau neSioti piniginejel) ir saugi (vagysiitl p p o Z i u r i u ) a t s i s k a i t y r n q r i e r n o n e .ras. " M.Bankq istorija siekia sededavo stalas.pajarnos. Pinnosios jas teike baZnydios.). tik pinigq kiekio prieaugl. kurias dabar teikia bankai..palukanqnonna veikia piniginio vienetoapyvartos kainos.Laikui begant auksakaliaipastebejo. kad prnigtl pinigq paklausa pinigq kaip aktyvtlpaklausa ir paklausos elementai sanderio . l " " " r ' JP " (6.formuojasinuo nulio. sidabrines rnonetas) laikyti pas auksakalius.4. Sis patikslinimas netr..:((:'{.rriitakos pinigq paklausos pinigq rinkoje esmei. BANKAI. Tai maZina obligacijq patrauklumq ir skatina Zrnorres atsisakyti. Graikijoje (lV a.maZinsrealiqiq pinigq paklaus4 o kartu ir pusiausvyros paltkanq normq.k[rimo" mechanizmAkuriuo grindZiarna Siuolaikine 22'7 .. realiosios palhkanq normos lygis rp padides iki r2.Kr.uZ kurio vidurarnZiais tolirn4 praeit[.1r) 6.tai pinigq keitejai.Kr.S i a p r a s r n ea u k s a k a l i a ia t r a d o p i n i g t l bankrl sisterna.banco" .pana5iasI tas.pinigLlpaklausos kiekis. realiojo bendrojo nacionalinio produkto augir.Pusiausvyros nepasikeitusi4 realiqjq pinigq pasifil4 Me. JIJ ATSIRADIMAS.. laikeme. = .). Tadiaurealiojesituacijoje kuriuo laiko tnon-rentu bet jau ekonomikos sistemossLrbjektai tLrri tarn tikr4 pradinl pinigq kieki Mx.Zmones pradejo tuo metu cirkuliavusiusrnetalinius brangenybems pinigus (auksines. Senovds Rornoje. Kai kurios bankines operacijos buvo Zinomos senovds civilizacijose (2000m.tais laikais tai buvo saugiausiavieta saugoti. Realiojo bendrojo nacionalinio produkto maZejimas. ir . Taigi jau auksakaliai teikd priimtus saugoti pinigus iSraSydavo paslaugas.

tai komercinis pasitikejimas.Bankai gali perkeltipinigineslesasi tas veiklos sritis. kur jq truksta.vadinarnqjipimoseilesbank4. Bankai atliekaSias funkcijas: Telkia laikinai laisvas lesas santaupas.bankus. teikia miestoukio finansavimui ilgalaikius kreditus.kuriq akcijq dali turi narnLl ukiai.rs bankus.tai finansrq institucija. MiSriuosiusbankus* bankus. bankai taryininkauja piniginiuose atsiskaitymuose mokejirnuose.bankus. Pasaulio arba Tarptautinis rekonstrukcijos ir pldtros bankas yra tarpvalstybineJungtiniq Tautq Organizacijos (JTO) kredito institucija.kuriq istatinisbanko kapitalassukauptas iS atskirq dalininkq leSq. Tarptautinius bankr. Breton Vude (JAV).suteikdarni ekonorninE finansinq bei inforrnacijel. bankai veikia tam tikrus Dkio procesusrr net juos kontroliuoja. 5.jie atlieka ernisijos ir kornercijosbankq funkcijas. firmos bei valstybd. Bankas (bank) .kurl bankas iSreiSkia.Pinnieji dabartiniq bankr4prototipai atsirado XII a. Jos nariais gali bnti tik tos pasaulioSalys. 3..valstybes nuosavybq.kurios priklauso Tarptautiniamvaliutos fondui (TVF).n. Vykdant [kinius sanderius. 5. garnybiniq teikiantilgalaikl(5-25 metams) kredirq. Banko paskola . Akcinius bankus. Atlikdami Siasfunkcijas. l.indelius ir iS ar . vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas. 2. LeidZia apyvarlon pinigus. PavyzdLtui. Valstybinius bankus . Konsultuoja jiems reikiarnq klientus. turinti speciali4 valstybeslicencij4 kuri leidZiapriirnti pinigus ir suteikti paskolas.apimandiussmulkauskredito draugijas. 2.ungiandias jiernstrumpalaikes sukauptq leSqteikiandius paskolas. lkurta 1944m. i o sk r e c l i t i n eIs t a i g o s s pagal jLl atsiradimo geografinesvietovds pavadinimq ir Siandienvadrnatnos lombardais. Kooperatiniusbankus . e i k qp a s k o l a s 2 u 2 s t a t y l up i n i g u s . I t u s S l S i a u r d s t a l r l a ) . Centrin[bankE.Pagalnuosavybes formasbankai skirstorr-ri l: l. 228 . Lombardrjoje . ir 4. 6. Municipaliniusbankus. ir 15 sukauptqle5q bankai teikia kreditus ir daZnailampa pramondsfrnoniq akcininkais. 4.skolindamaspinigus nustatytarn laikotarpiui uZ tarn tikras palIkanas: 3.riesto kaimo gyventojq . Oficialus banko tikslas .miestqsavivaldos jie organqnuosavybE. Pagalveiklos pobudi bankai skirstornii: l. savo nariq . atstovaujandius tarpvalstybiniarns interesams.skarinri TVF priklaLrsandiLl Saliq jegq pletotg.

.t. butent dekiniai indeliai. Siuolaikiniaibankai* tai finansiniaitarpininkai.komerciniaisbankais. Kornercinius universalius bankus.ro paskolqasociacijas.PavyzdZiui: naujame banke indelininkai gali gauti 5iek tiek didesnes palilkanas.2.o veliau juos skolinasavoskolininkams. Komercinius bankus(KB).y. Finansinis tarpininkas . Kadangi pradedantis bankasturi konkuruoti su jau veikiandiaisbankais. Finansinis tarpininkas savovardu.tai aktyvrl ir pasyvq sqra5as tam tikru momentu. Nebankinius tarpininkus . banko vadovybd Jei optimaliaipasirenka tai gausdidelespajamas. 2. tarpininkai mainuose tarp prekiq savininkq ir pinigq savininkq.hipotekos. l. . Banko pelno maksimizavirnoprocesE apima du etapai. 2.rpomuosius. siekia visorns imonerns budingo tikslo . esanti tarp kreditoriaus ir piniguspasiskolina besiskolilandiojo.inovacinius.2. b) finansiniai taryininkai rnainuose. Komercinio banko balansin€ataskaita (commercial bank balance). tiekejai.lpindami [kio subjektus flnansiniais i5tekliais ir organizuodamijq srautus. KB. paskolq t.tai institucija.tar. tiesiogiai negamindami materialinir4verlybiq. ir 2. pladiai naudojami kaip mokejimo priemone ir yra pagrindine pinigq kiekio Salyjedalis.KB. KB ir NFT yra: a) finansiniai tarpininkaitarp skolintojq ir besiskolinandiqjq. tai jis tapspatrar.taupyn. ir Jei bankas turi kuriq nors privalumq. atidarantindelio s4skaitas. ATSKIRAS KOMERCINIS BANKAS BANKU SISTEMOJE Kornercinio banko (KB) veiklq apibfidinabanko balansindataskaita.kreditines sqjungas.pello maksimizavimo. . l. bankas 6. Butina itikinti Zmonesteikti jiems pinigus. savoskolininkus. nes dalis bankq pasyvq. Zmondsnoriai jame laikys savo indelius.5. ir . nemokam4dekini aptarnavirn4 pana5iai. (NFT): finansinius 3.tai jis turi sudaryti palankesnessElygaspotencialiemsindelininkarns. Del Siq KB ir NFT veiklos bendrumq tolimesneje analizeje neatsiZvelgsime jq veiklos ypatybes bei skirtumus ir abu juos vadinsirne i bendru vardu . palyginti su kitais bankais. 229 . Pelningiausiq kredito suteikimovariantqpaie5kos.y.i5 savo veiklos gaunantys pelnrl.rkliu. Kornercinius specializuotus bankus: investicinius. Vadinasi. o tik aprr.

kaip verslo imones. skolintomis leSorns. visuornet visuometlygus pasyvams. tai tttrtas. USD) ataskaita 6.vadinamus[sipareigojimais.0 50. kar"n iplauks pinigai: bankui ar jo klientui. KB pasyvLp struktrirqgalima suskirstytil: l) banko savininkqreikalavimus. Banko aktyvas (bank active/assets) priklausantisbankui. bank4 patekqs dokumentaspriskiriamas aktyvams arba pasyvamspagal tai. Sutciktos askolos 3. Turimi vcrtybiniai popicria 4. Vadinasi.vadinamusnuosavukapitalu.0 t224.tai skolos. 0 t04. savininkams. kad paskolos. Banko turtas: pinigai).0 l5 viso: t:24. b) pinigq rezervai c) vertybiniai popieriai. jog jis operuojabeveik tik svetirnomis. [sipareigojimaiarba banko leSqSaltiniai. Kiti aktvvai I5 viso: Pasyvas 70.0 0.dekiniq ir terminuotq indeliq sqskaitos. 199112 3l (mlrd. kuri4 bankas kam nors skolingas.0 0. Jis yra lygus reikalavimams.arba l€Sq panaudojimobr--rdas.suteiktospaskolos. 2 .ypatybeta.0 0.y. kuo bankas disponuoja. 2) ne savininkr4 kai: bus pusiausviras. l .3 lentel€. reikalavimus. 3l e n t e l e ) .0 20.y. a) gryni pinigai (kasos CB. t. visq tipq atidarytiems ind€liq Pasyvas . banko turtasbei kita banko nuosavybd. o pasyvo . tai.Todel didZioji pasyvq dalis turi bfiti i5mokarnapagal 230 .0 322.Ilanko balansind ataskaitapasiZymi viena svarbia savybe: aktyvai Bet kuris i yra pusiausvira bfisena.0 832.t.kurie pateikiarni finr-rai. kad pagrindinEbanko aktyvo dal[ sudarojo Tai rodcl.Banko balansind Aktyvas l. Rczcrvai l .R c z c r v a ic c n t r i n i a m c bankc 1 .+.K i t i p i n i g i n i a ir c z c r v a i p 2.0 6 l6 . banko. pasyvams ( 6 .tai verte.KB balansas Ak4tvas : Nuosavaskapilalas ({statinis kapilalas) + [sipareigojimai.0 I Nuosavaskapitalas 2 Tcrminuoti indcliai 3 L C K r n l alrn o c l l a l 50. 3 . B a n k n o t ai r m o n c t o s 1 .0 Lentelesduomenysrodo. d) nekilnojarnasis Banko pasyvas (bank liabiiities) .tai banko isipareigojirnas banko akcininkamsbei paimtosbankq paskolos.

Lt) . Akcinis kapitalas. Tarkirne.kad kuriamasnaujaskornercinisbankas.ui.tai banko aktyvas.jis privalo tureti rezervq. Lt.l 2 ) Visa Siuolaikinebankq sistemaparemtadalinio rezervo principu. ir sudaromus sanderius iSreik5ime kiekybiSkai. Tarkime.rezervelaikomq ld5qsuma.KB-l paruo5imas veiklai.A. R . Vadinasi.ktyvas Grvnipinicai 1 5v i s o : Pasyvas 400 400 Akciios I5 viso: 400 400 2 sand6ris. i5leidus ir pardavusuZ 400 tukst Lt akcijq.kad bankelaikornadalisjame saugomqle5q.30 t[kst. Sis sanderispakeiiia tik banko aktyvo strukt[r4: irengimai grynq pinigq banJ<e sumaZejo. ( 6 . viso deponr-roto kapitalo bankas paskolinti negali. Tarkime. dali pardave rinkoje.indeliqsuma.rezervonorTna.Banko nuosavokapitalok[rirnas. atsiradonuosavybe. D . o nupirktos akcijos .pirm4 pareikalavim4. 1ai rei5kia. KB-l balansindataskaita Nr. norindiq isteigti bankq leidim4 gavo. vadinamasistatiniu kapitalu (authorizedcapitalstock). I sand6ris.tai reikalavimai. pastataiigyjami uZ 350 tfikst. Gauta valiuta uZ akcijas . PanagrinesimeKB balanso kitim4 atliekant ivairias operacijas. Dali akcijq banko steigejai nusipirko patys. Rezervas (reserve) 1amtikra dalis banke laikornq le5r4 nuo visq indeliqsumos.Zvaigzdute2ymimi o pasikeitq banko balansoelementai. o .l (t[kst. cla rn . nutarta gauti. Sudaryta direktoriq valdyba pradeda organizuoti banko veiklq: ir lsigyjama pastatLt [rengimq. PradinEpinigq sum4 reikaling4 komerciniam bankui (KB-1) steigti.kurio fonnavimui duotasleidimas ir kuris sukuriarnasi5leidus akcijas. Lt. R rn=D. kad grupe Zmoniq. kuriuos gali pateikti bankui akcijLlsavininkai. 231 .

Kts-l balansindataskaita 2 (tukst.Lt) Nr.
Aktyvas
Nuosawbc Grvni ninisai I5 viso:

PaSyvas 380 20 400
Akciios l5 viso:

400 400

3 sanddris.lndeliq pridrnimas. Pagrindines banko funkcijos - priimti piniginius indelius ir teikri kreditus. Tarkirne, jau veikiantis KB-l priima 100 tDkst.Lr ind€lininkq neterminuotusinddlius, t.y. indelius, kuriems galima israsyti dekinius reikalavimus. Bankas indeliq forma gauna grynus pinigr"rs, kurie yra banko aktyvai. tadiaujis kartu atidare ir dekiness4skaitas, kurios yra reikalavirnai KB-l aktyvui. KB-l balansine ataskaita Nr.3 (t[kst. Lt)
Aktyvas
Nuosavybc Grvni pinieai I5 viso:

Pasyvas 380 120 500
Akciios C c k i n i a ii n d c l i a i l5 viso:

400 t00 500

Nors Salyjebendrapinigq pasi[la nepasikeite, tadiaupinigq pasifilos struktfira pasikeitd: apyvartojesurnaZdjo100 tDkst.Lt grynq pinigq, o banko pinigq padaugejo 100tukst.Lt. 4 sand€ris. Rezervqsudaryrnas. KB, atidarydami indeliq salskaitas, tureti tam tikrus nustatytus_ turi privalomuosius- istatymqreglarnentuojamus pinigq rezervus(apie tai pladiau Zr. 7 skyriq). Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (rr.iu._ required reserve ratio) - komercinio banko incleliLldalis. pervestai privalomuosius rezervus. Tarkime, kad komercinis bankasrezervuslaiko viena fomra - kaip indel[ tik centriniamebanke. Privalomqiq rezervq norma r0 procentq, arba
f p r ; u . : 0 ,l .

Privalomieji rezervai apskaidiuojarni tam tikru nustatytu privalomu laikyti atsargose rezervqprocentunuo indelir-1 sumos,priimtos banke:

232

RPr,r,.: fpr;r.XD,

(6. 3) l

Rp,,,: 0,1 x 100 : I0 tulct. Lt. Visi banko kasosgryni pinigai yra laikomi fakti5kaisKB rezervars. Siuo atveju KB-1 kaip privalomas atsargas CB turi laikyti l0 tukst.Lt. Tadiau jeigu banko direktoriq valdyba numato gyventojq indeliq didejim4 tai tuomet vietoj minimalausprivalomo rezervo dar papildomai CB s n s s a u g o l l 0 t u k s t .L t . T o k i u a t v e j ub a n k a si S v e n g s e p a t o g u m q .u s i j u s i q u papildorntl rezervq pervedimu i CB rezervus kiekvienE kart4 kai Kts-l neterminuotqindeliq lsipareigojimaidides. 15tiesq I(B, Zinoma,nelaiko visq grynq pinigq CB. {vesdami Siame pavyzdyje tok[ supaprastinirn4 fakti5kq rezervq sumE, ateityje,nustatinedami iSvengiame banko aktyvq elen.renlq ,,gryni pinigai" ir ,,rezervai CB" sumavimo. pasikeis: bankobalansineataskaita SudariusKB-1 rezervus, Nr.4 (tukst.Lt) KB- I balansindataskaita Aktyvas
Grvni oiniulri Rczcrvai Nuosavvbc I5 viso:

Pasyvas 0 120 380 500
Cckiniai indtiliai Akciios l5 viso:

100 400 500

RF = Rp,i,.* Rpn,,.l

(6.14)

dia

Rp- faktiSki bankorezervail Rp",t.-pertekliniaibanko rezervai; i Rp,,,. privalorniej banko rezervai.

Pertekliniai K-B rezervai - tai dydis, kuriuo fakti5ki banko rezervat virSijaprivalomusjo rezervus. pagal (6.14) fonnulE nustatomiRp",., : ZinanI Rp ir Rp,1,,, RPrr,.=Ro-Rrr,r., Rp",t : I 20 tukst.Lt - 10 tukt. Lt : I 10 tukt. Lt . Si banko operacijaypad svarbi, nes suteikti paskolasbankasgali tik tuomet,jei jis turi pertekliniq rezervq.

233

Sukurtieji KB rezervai yra KB aktyvas, o CB Sie rezervai bus pasyvas,kadangi tai yra reikalavimas,kuri kita istaiga- KB-l - gali pateikti centriniam bankui. Kodel gi KB bfitina laikyti privalomErezerv4CB? Pirmiausiareikia pabreZti, kad jie neteikiaKB likvidumo garantijq. i5sipildytLl Jei bankininko ,,siaubo" sapnas ir neterminuotq indeliq savininkai vienil rytq visi kartr.r p n r e i k a l a u t g r q Z i n t iv i s u s [ s i p a r e i g o j i r n u s y n a i sp i n i g a i s . a i p r i v a l o r n i e j i q gr t rezervainebutq naudojami netiketq grynq pinigq pareikalavimarns vykdyti jie tik atlieka kontrolds vaidmeni ir gali padeti CB keisti KB kreditavimo galimybes. Tokiu bldu CB vykdorna pinigq politika gali uZtikrinti fikines veiklos stabilum4. Vadinasi,privalorniejirezervainetiesioginiu b[du - kaip KB kreditq kontroles priemone - stabilizuojaekonomikos vystymEsi ir taip atstovauja indelininkq interesams, nerabanko likvidumo Saltinis. bet Kitas rezervq vaidmensaspektas yra susijqssu dekiq apskaita,kuriq apibudinsimekitarnesand€ryje. 5 sand€ris.Bankui i5ra5omas dekis. Tarkime, kad vienas KB-l klientas perka firmoje ,,Mitsubishi",kuri4 aptarnatSa KB-2, automobili ir iSraSo jai 50 tlkst. Lt deki. Dabar paanalizuosirne kaip Sisdekis apskaitornas, inkasuojamas, kaip KB1) t.y. 2) l, atsiskaitymas dekiu, paveiks sanderyje dalyvaujandiq bankq balansq ataskaitas. Atsiskaityrruosedalyvaus 3 bankai: KB-1, KB-2 ir centrinis bankas.SI sancleri apibudinsimekaip tarpusavyje susrjusiprocesq susidedant[ i5 Siqetapq: a) pirkejas iteikia 50 t[kst. Lt dekl finnai ,,Mitsubishi", kur[ turi apmoketi j! KB-l Firma, gavusi dek[,perduoda j4 aptarnaujandiam KB-2, kuris dek[ deponuoja, ir f-rrmos ,,Mitsubishi" s4skaita, jos balansas padideja 50 tlkst. Lt; b) KB-2 turi pirkejo deki 50 tfikst.Lt. Tai teise disponuoli KB-l aktyvq dalimi. KB-2 Sia teisg igyvendina,perduodamas deki i CB, kur jis 5i inkasuojamas:KB-2 rezervai padidinami 50 tlkst. Lt, o KB-l rezervai 5 0 t D k s tL t s u m a Z i n a m i ; . c) CB inkasuotqdeki siundia I(B-1, kurl gavgsjis pirm4 kart4 suZino,kad vienas i5 jo klientq iSra5e t[kst. Lt deki. KB-l sumaZina 50 Sio kliento dekinEs4skait4 t|rkst.Lt. 50

234

eekiqapskaita (t[kst.Lt) CB
Pasyvas KB-l rezervai -50 KB-2 rezervai+50 c) inkasuotasdekis gr[Zta I Kts-l

\
K B - l b a l e n s i n a t a s k a i t( t n k s t . t ) e u L

b) KB-2siundia dekiCB
KB-2 balansineataskaita(tfikst. Lt)

iekinis indelis

R c z c r v a i- 5 0

| C e k i n i si n d i ' l i s - 5 0

a) pirkejas moka firmai ,,Mitsubishi" dekiu

+

Atskiro banko paZi[riu, pinigai yra i5imami arba iplaukia, bet visos poZifiriu, apmokantdeki, jokiq pinigq neprarandama. bankq sisternos Atlikus 5i sanderi,KB-l balansoataskaita atrodystaip: KB-l balansineataskaita 5 (thkst.Lt) Nr.
Aktyvas
Rezcrvai Nuosnvvbc l5 viso:

Pasyvas 10 380 450
Cckiniai indcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Ar KB-I, turedamas70 t[kst. Lt fakti5kus rezervus, gali skolinti pagal banko tuimus pertekliniusrezeryus: nustatoma x Rp,,,.:rp,,,, D = 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tfikst.Lt; : Rp",,.: Rr - Rp,u,. 70 tukst.Lt - 5 tukst.Lt : 65 tukst.Lt Vadinasi. KB-l cali skolinti65 tukst.Lt. 6 sand€ris.Bankasskolinapinigus. Paskolq teikimas yra antra svarbi banko atliekama funkcija. Dabar aptarsime, kaip atskiras KB gali kurti pinigus, teikdamas paskolas, kaip paskolq teikimas paveikia banko balansoataskaittu kaip pinigai maZeja,kai ir skolos grqZinamos. Tarkime, finna ,,Audejas" nutard didinti savo gamyb4 tadiau jos projektui reikia papildornofinansavimo- 50 tfikst. Lt. Tai patikirna finna, jos finansine padetis gera, ateities perspektyvosteigiamos. KB-l kaip tik turi

z3i

p c r l e k l i n i q e z e r v q t o d d l s u t e i k i a r e d i t 4 . a t o g u l n or s a L r g u r n o r n e t i n i u i s r . k P i su 'tai reiSkia, ,,Audejas" paskolq ima ne grynais pinigais, bet dekine s4skaita. kad KB-I, suteikdamas paskol4 padidina finnos einamqj4 s4skait4 50 tukst. Lt. KB-l tai rei5kia naujo aktyvrl elemento (skolinio isipareigojinro bankui), duodandiopallkanq atsiradim4.Firma ,,Audejas",pateikdamasavo skolinius lsipareigojimus,gauna teisE i5 savo dekines s4skaitospairnti papildornai 50 tfkst. Lt dekiu. Abi sanddrio puses patenkintos: KB-l tLrri ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus- dokumentus,kuriais remiantis finna nustatytu laiku sumokesskol4 ir pal[kanas, o firma turi padidejusiEdekinq sEskaitq. Siuo atveju KB-l sukuria pinigus, padidindamas firmos iekinE s4skaitil. Butent kredito pletimo bfidu komerciniai bankai sukuria didZia;q pinigq pasiulos,naudojamosfikineje veikloje, dal1.KB-1 balansindataskaita, suteikuspaskol4,susides Siqelernentq. i5 KB-1 balansineataskaita Nr.64. (tukst.Lt)
Aktvvas
Rczcrvai Paskola Nuosavybc l5 viso:

Pasvvas 70 50 380 500
C c k i n i a ii n d c l i a i Akciios I5 viso:

100 400 500

Komerciniarns paskolq bankarns suteikiant dekiu,5iesukuriapinigtrs. t.y. padidinapinigLlpasiul4 nes dekiniaiind€liai yra pinigq Ml sudedamoji dalis.Plediantis kreditui,sukuriama didZiojipinigq Ml dalis. Firma ,,Audejas", gavusipaskolq stengsis jq kuo greidiau panaudoti, tarkime, apmoketi statybos firmos paslaugas, atsiskaitydama dekiu. Si operacija bus analogi5ka5-am sanddriui.Finnos ,,Audejas" iSra5ytas dekis statybosfirmai pateksi jq aptarnaujant[ KB-2. KB-l balansine ataskaita Nr.68 (tukst.Lt)
Aktyvas
Rczcrvai Paskola Nuosawb6 I5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
Cekiniai ndcliai Akciios l5 viso:

50 400
450

Siuo atvejuKB-l Rp,;".: XD Rp,,u,.: rpy1,. : 0,1 x 50 tukst.Lt : 5 tukst.Lt, Rp",,.:Rr - Rp,,,,.: - 5 tukst. : 15 tukst. 20 Lt Lt

236

KB-l dar turi pertekliniq rezervq,todel gali dar skolinli l5 tUkst. Lt. KB-l poZiuriu,pinigai i5imami;KB-2 poZiuriu, iplauksi bank4 bet, visr.1 jie bankq sisternos poZifiriu,aprnokant deki, pinigtl visai neprarandarna. 7 sand€ris.Paskolos grEZinimas. Tarkime, firrna ,,Audejas"gr4Zinapairntq iS KB-l paskol4nustatytu laiku, i5raSydama t[kst. Lt deki i5 savo dekinessqskaitos 50 (supaprastinirno sumetimais neivertinsimepahkanq, mokamq uZ paskolq). Todel KB-l 50 Lt; lsiskolinimai pagal dekines s4skaitassumaZes tLrkst. fin-na ,,Audejas" atsisako 50 t[kst.Lt savo pretenzijqKB-l aktyvams.KB-1 savo ruoZtu sugrqZina ,,Audejo" skolinius lsipareigojimus, t.y. bankas ir firr. a vel pasikeite reikalavimais.Firma iSpirko savo skolinius isipareigojirnus garantinir-rs ra5tus aprnoketi paskol4 atsisakiusisavo piniginiq reikalavimLl KB-l aktyvui. Pinigq pasilla sumaZeja tukst.Lt, nes tokia suma br-rvo 50 surnaZinta finnos dekine s4skaita. Visa tai parodyta KB-l balansindje ataskaitoje Nr.7. KB-l balansine ataskaita Nr.7 (tukst.Lt')
Aktyvas
Rczcrvai Paskola
Nuosavybc

Pasyvas 20
U r - k i n i a i n d c li a i Akciios l5 viso: U

400 400

I5 viso:

380 400

Ataskaita rodo, kad tiek dekiniai indeliai, tiek suteiktos paskolos lygus nuliui. Cekiniq indeliqsumaZejimas padidina KB-l turimusperteklinius rezervus, suteikiapagrindq tai teikti naujaspaskolas. Pinigq pasiulasumaZeja 50 trikst. Lt, nes sumaZdjo dekiniq indeiiq apirntis. 8 sanddris. Vyriausyb€svertybiniq popieriq supirkirnas. Kai KB i5 gyventojq superkavertybiniuspopierius,tai sanddrioesmd ta pati kaip ir teikiant kredit4 t.y. kuriami nauji pinigai. Tarkime, KB-l per dileri i5 gyventojq uZ 50 tlkst. Lr superka vertybinius popierius. KB-1 tsigyja pal[kanas duodandius aktyvus vertybinius popierius ir 50 tukst. Lt padidina dilerio deking s4skaitq.Tai parodyta KB-1 balansineje ataskaitoje Nr.8. Pinigq pasiDla, sr,rperkant verlybinius popierius, padideja, kaip ir suteikiant kreditus. Kai KB parduoda vertybinius popierius, tai pinigq pasi[la, atvirk5diai, maZeja. Vertybiniqpopieriqpardavimas pinigq kiekl veikia kaip ir paskolqgrqZinimas. Komerciniaibankai,vykdydamiivairiussand€rius, siekia suderinti prieStaravirnus du : 237

Nr.8 (tukst.Lt) ataskaita KB-l balansine Aktyvas
Rczcrvai Vcrtvbiniai nonicriai Nuosavybc l5 viso:

Pasyvas 20 50 380 450
L CKlnlal lnocllal

50
400 450

Akciios l5 viso:

l. Gauti pelnq todel skatina indeliq pletin-r4 teikia paskolas ir perka popierius; vertybinius likvidumas- tokie aktyvai, kaip gryni 2. Siekia saugumo,kuri garantuoja p i n i g a ii r p e r t e k l i n i arie z e r v a i . 6.6. KOMERCTNTU BANKU SISTEMA. PINIGq MULTIPLIKATORIUS

l5sivysdiusiqrinkos ekonornikosvaistybiq komerciniuosebankuose gryni pinigai sudaro tik 1/3 Ml pinigq pasifilos.Bankq sukurti dekiniai indeliai - svarbiausiaspinigq pasi[los elementas.Bankq sukurtq dekinrq pinigq apirntis priklauso nuo grynrt pinigq privalomqiq rezervq nonnos bankineje sisternoje.Todel, kaip matysime kitoje temoje, centrinis bankas privalomq;q rezervq pinigq kiekio kitirn4 cirkuliacijoje reguliuoja,keisdamas norm4. jtg plius turirnas ir esantys cirkuliacijoje, Banknotai monetos, kiekis bankineje sistemoje (komerciniq bankq pinigq rezervai ir jq operacijq balansai centriniame banke) yra vadinami pinigq pagrindu, arba didel€s perkamosios poweredrnoney). galios pinigais (H - monetarybase/high Koks yra rySystarp pinigq pasiuloselementoMl ir pinigq pagrindo H? Suprantama, kad l) gyventojaine visus pinigus laiko bankq s4skaitose, dal1pinigq laiko grynais; 2) kai kas i5 viso nenori laikyti pinigq banke,juos laiko ,,namqbankuose";3) nor4 pinigus laikyti grynq forma skatina Se5eline ekonomika; 4) sukurtq dekiniLlindeliq apirnt[ nulemia privalomqiq rezervq nonna, kuriq komerciniaibankai privalo laikyti centriniamebanke. M Vadinasi, kaip pavaizduota l0 paveiksle, I >H. 6. Kuo rp,;u.maZesne,tuo sukuriami dekiniai indeliai didesni. Bankq rezervai sukuria didesngpinigq sum4 t.y. dekinius indelius, negu jie patys palyginti su pinigq yra. Tiksliau - koks yra Ml pinigq pasiulos pasikeitimas, pagrindu,nurodo pinigq rnultipiikatorius.

238

,?-------+E--;i
,,' Cryni pinigri -fiankq rezenai ' Pasf\a enrolutJ 1

+

H

-'

"/ /
i

r urynt DtnlfJl

r

Cekiniaiindeliai

6.10 pav. Pinigqkiekio ir pinigq pagrindosqry5rs Pinigq multiplikatorius (m1a1 rnoney rnr"rltiplier) parodo pinigq masesMl pokyti, pinigLlpagrinduipasikeitus vienu vienetLl. LMI mint= 611 ( 6 .i 5 )

Pinigq multiplikatorius didesnis 1, todel cirkuliuojantipinigq yra uZ surnayra didesnenegu pinigq pagrindas. Pladiauapibudinsime bankq sistemos skolinimo,arbadekinirlindeliq kurirno, galimybes.Laikysimestokiq prielaidq: L Visi komerciniai bankai atsargoselaiko tik privalornuosius rezervus; pertekliniq rezervqndra,nesvisi jie paskolinami; 2. Visus perteklinir.rs rezervuskornercinisbankaspaskolinavienam sLrbjektr.ri, kuris veliau iSraSo dek[ visai gautospaskolos sumai,ir SisdekispatenkaI kitq bank4. Tai reiSkia, kad visai skolos sumai i5ra5yt4ieki reikalauja apmok€ti kitas kornercinisbankas. : 3. Privalomqjqrezervqnorrna l0 proc.,arbarpr;u. 0,1. yra Siomissqlygomis, pilietis,,X" idejo i KB- l 100 Lt. Kaip tai tarkirne, paveiks visr4 KB sistemosskolinirno galimybes,jei laikysirnesaukSdiau nurodytqtrijLl prielaidq? Pinniausia pasikeis KB-l balansind ataskaila, nes: a) 100Lt indelispinigq pasi[los nepakeite, pakeiteMl pinigq strukttrr4. tik : Jei rp,;u. 0,1, vadinasi, privalorniejirezervaibLrsl0 Lt, o pertekliniai90 Lr; b) maksimaliaiKB-l gali paskolinti90 Lt, tiek pat padidejadekiniil indeliq suma; c) pilietis ,,2", gavqs 90 Lt paskolq gali juos r5leisti, iSraSydamas deki pardr-rotuvdje paskolos visai sumai.Parduotuve dekija aptamaujandiarn lteiks KB-2. KB- I , aprnokddamas ceki,praranda dekiniindel[bei rezervus.

239

(t[kst. L0 KB-l balansindataskaita
Aktyvas
*Rczcrvai *Paskola + 1 0 0( a ) -90 (c) +90 (b) t C c k i n i a ii n d c l i a i

Pasyvas
+ 1 0 0( a )

+90(b
-90(c

Papildomasindelis atitinkamaipakeisir KB-2 balansoataskaitq (t[kst. Lt) KB-2 balansineataskaita
Aktyvas
+Rczcrvai * Paskola

Pasyvas +90
-81 * C c k i n i a ii n d c l i a i

+81

r90 +81 -El

: rp,ir. 0,1i

X AD Rprir.:t'p71,'. : 0,1 x90 : 9 Lt'

Paskolq teikirno procesaskartojasi kituose KB sistemosbankuose, nes gautos dekinds paskolos,mokant dekiu, patenka vis i kit4 bank4. Visas bankq sistemq apimantis pinigq kurirr-roprocesas, kurio KB-l ir KB-2 buvo pateiktosatskirai,sura5omos 6.4 lentelq. ataskaitos balansines i pinigq pasi[losdidinimas(Lt) vykdomas 6.4 lentel6.KB sistemos Komercinis trankas
KB-I KB.2 KB.3 KI]-4 KB.5

Papildomas Privalomqiq rezervrl 1inddlis suma (Ad)
I 00,00 90,00 8l,00 72,90 65.61

Pinigqkiekis, Pertekliniq kuri kiekvienas rezerv!l KB gali skolinti suma (AD} (Rp.ru.) {R,,-..) 90,00 90,00 10,00 8l,00 81,00 9,00 12,90 72,90 8,10 7 to 65,61 65,61 59.05 59,05 6,56

v lso

ocslmllcs

' . . ' .
6st ,32
65.1 3 7 34.8 100.00

pirmqjqKB

s86.1 9
l 3 l3 . 8 900.00

I 586, 9

I5 viso likusiq KB l5 viso KB sistcmoic:

318,68 1000.00

.lr3.8l 900,00

240

Taigi pinigq kiekis, i bankinEsistem4papildornaiine5us 100Lt, padides Salyje1000Lt, suklms naujus900 Lt dekinius indelius. Pateiktamepavyzdyje KB sistemagaunapapildomq rezervq ir teikia paskolas, kuria pinigus.GalimauZraSyti, t.y. kad: 1 0 0 , 0Z / + 9 0 , 0 0 r + 8 1 , 0 0 t + 7 2 , 9 0 t + 6 5 , 6 1 t + . . . = 0 I L L L I o ,o r2 ro tS ,o,' l l - l 0 0 l r x l l + - + l - l + l a l r . . . r l - l l = t O Ot x - = L I 'r "0 \ t 0 // \ l' " / i \10/ O -" r_ll i I _ l0 , l o 0L t " + = 1 0 0 r x t 0 = 1 0 0 0r . L I l0 Vadinasi, pinigq pasiulos. didinimo procesas vyksta pagal geometrinds progresijos forrnulg", todel pinigq multiplikatorius pagal SiEformr,rlg: apskaidiuojamas
mMl=-. f Prir'

I

( 6 .l 6 )

Vadinasi, pinigq rnultiplikatorius, tai rnaksirnalus naujq pinigq kiekis, kur[ gali sukurti vienasperteklinirlrezervqvienetas. . M a k s i m a l u s a u j q p i n i g q p r i e a u g i sk u r i g a l i s u k u r t i K B s i s t e n r a . n pinigq mr.rltiplikatoriq padauginus pertekliniq rezervq: apskaidir.rojamas, i5 L D = mr r x R p " , , . dia

(6.r1)

/D - pinigq kiekis, kuri gali paskolinti bankq sistema,arba n a u j a is u k u r t p i n i g a i . i

M[sq pavyzdyje maksirnalq naujai sukurtq pinigLl prieaugl galirna nustatytitaip:

*r,:*,
L D : n rr r ,

-L-:ro;
R p " , , . =0 x 9 0 L t - 9 0 0 L t . 1

a

pro os |: G c o r n e t r i n e s g r e s i jf o n n u l e + o + a 2 + o 3 + . . . + o ' =

,r!;

(1-a)- tai privalornqjq Siuoatvelu rezervq roflld rp,,u.. 241

pagal 6.l8 fonnulg: nustatomas Bendraspinigq kiekio pasikeitirnas LMt = nr*rx Ld; z L M , = 1 9 * 1 0 0 =1 0 0 0 r arba LMr:6,1* 6P ' ( 6 .l 8 )

( 6 l.e )

iia A d -paprldomas piniginis indelis, lneStas KB sistem4. i Pateiktarne pavyzdyje Siuo budu nustatydarni pinigq kiekio pasikeitim4 gautume: LMt= 100+900=1000Ir. Pinigq multiplikatoriaus reik5md sumaZdtq, jeigu dal1 gautos paskolos banko klientas laikytq grynais pinigais. Tuomet pinigq multiplikatorius apskaidiuojarnas taip: (N+l)
ll7 rtt =

(6.20)

(N + rpr;r,.)

dia

ly' - grynq pinigq norma cirkuliacijoje apskaidiuo.larna procentaisnuo bendrosindeliq sumosbankuose. PavyzdZiui, jei privalomr4iqrezervq rorrn& rp,1u.:0,1, gyventojai nori o tureti grynaisiais20 proc. turimq indeliq slrmos bankuose, iki tai pinigq multiplikatoriusnuo l0 surnaZes 4: (0.2 l) - 1.2 + -" , t M l-= ( o J _ o , D = * = , .

jeigu bankas rezervuose Pinigq multiplikatorius taip pat surnaZdtq, laikytq didesniusrezervusnegu privalomoji rezervqronlta rp.;u.. jei Tarkirne, rp,1u.: laiko rp :0,2, tai 0,1, o KB fakti5kairezervuose Siuoatvejupinigq rnultiplikatorius l0 sumaZes 5: nuo iki
I

mMl

n?

Vadinasi, jei paZeistakuri nors i5 klausimo pradZioje priimtq prielaidq (bankas rezervuoselaikys didesng pinigq sumq negu privalomoji pinigr"rs tuornetpinigq rezeryo norma, kas nors pasiskolinEs laikys narnuose), rlultiplikatoriaus poveikis pinigq pasirllaibus rnaZesnis.

141

Pinigq multiplikatorius gali veikti ne tik pinigq kiekio didinimo,bet ir maZinimo linkme, pavyzdliu| atsiemus100 Lt indeli, bankq sistemapinigq pasi[I4 esantpinigq multiplikatoriui10,surnaZins 1000Lt: -LM = mr = - 1 0 0 0Z t . r tx (-Ld): l0x (-100) Taigi visa bankq sistemagali skolinti Zymiai daugiau negu turi pertekliniq rezervq.Taip yra todel, kad rezervusprarandaatskirasbankas,bet visa bankq sistema. ir4nepraranda PagrindinOs s4vokos r . r . r . r . r . o visuotinisvertesekvivalentas pinigq funkcijos barterindekonornika monometalizmas bimetalizmas dekis kredito kortel6 aukso standartas pinigq rinka pinigq paklausa alternatyviniaipinigq laikyrno ka5tai . pinigq laikyrno motyvai . nominaliojipinigq paklausa . realioji pinigq paklausa o sanddriopinigq paklausa . pinigq kaip aktyvq paklausa o likvidumo pinnenybe . r r . . . r o . . . . . . . . r pinigq kiekis (pasi[la) p i n i g t lp a s i I l o se l e r n e n t a i pinigaisiaurqja prasme pinigai pladiqiaprasme pusiaupinigai(netikripinigai) likvidusaktyvai pusiausvyra pinigtl rinkoje pusiausvyros pal[kanq nom.ra bankas komercinio bankobalansas banko aktyvas bankopasyvas rezervas komerciniq bankqsisterna pinigqmr.rltiplikatorius pinigq pagrindas(dideles perkamosios galiospinigai) grynq pinigrl nonna cirkuliacijoje

Kartojimo klausimai l. Kas tai yra pinigai? 2. Ar infliacija gali paveikti pinigq sugebejirntlatlikti pagrindinesjt1 funkcijas? 3. Kokie trukumai bfidingi pinigarns - prekerns? Kokiais privalumais pasiZyrni: popieriniaipinigai ir b) bankopinigai,palyginti su pinigaisa) prekemis? 4. Kodel uZ popierinius pinigus galirna lsigyti brangiausiqmaterialiniq vertybiq, pavyzdLiui,narn6 autornobili?

L+)

r 13.Ar Siuo jei atveju pinigq rinkoje susidarys pusiausvyra.b) sutrunpejEslaikotaryis tarp pinigq [plaukq. Kodel Zmon6snori laikyti pinigus grynais? 9. KB klientas skol4 gr4Zinadekiu. padidejusipusiausvyros pal[kanq nonna paveiks g a m y b o s p i r n t [ u Z i m t u r n iq k a i n a s ' ] a . jlsq nuor. Kas yra pinigq paklausair kokie pagrindiniaijos elementai? Kaip jie susr. kad pinigLlatradirnas yra vienas didZiausiqZrnonijos lairnejirnq. Pagriskiteteigin[. LietLrvoj e)'? 7.Kaip nustatoma pusiausvyros palukanq nonnapinigq rinkoje? ll. pinigq pasitrlanesikeis? 14. Kaip pinigLl paklaus4sand€riqaptarnavintui pusiausvyros ir palukanq nonrlq pinigq rinkoje paveiks: a) padidejgs nominalusis bendrasis nacionalinisproduktas.Tarkime.none.ApibudinkiteatskiroKB skolinimogalimybes. Kaip tai paveiks Sio banko balansE tolimesnio ir skolinimogalimybes? 16. 17.Kokios visosbankqsistemos skolinimogalirnybes? . Kas nulemiapinigq vertE? 8.lq su Zmonitlnoru laikyti pinigusgrynais? 10. jos 6.Tarkime.Kokie pagrindinrai bendriveiklosbruoZaibudingikomerciniarns bankams ir taupymo institucijoms? 15.5.Kaip. c) kreditiniLlkorteliq naudoj irno pletimasis? 12. kad pinigq rinkoje yra pinigq paklausosperteklius. Kas yra pinigq pasiulair kokie pagrindiniai elementai (iSsivysiiusiose pasaulio valstybese.

r CB kontroliuoja pinigq pasi[lq .Lietuvos bankas.1.SaliesCB. aptariamaCB nepriklausomybes problema.emisijosteise.p r i e r n o n d s . kuriose parduodarni p skirtingq aliq inigai.specialivyriausybine ar kvazivyriausybine institucijafinansqsistemoje.jeigu jiernsjq reikia.Japonijos bankas. Sios s4skaitosneduodapalfikanq. pagrindines veiklos funkcrjosyra Sios: . o jeigu ir yra.nes tik prieSingu atveju galetqsutrikti pinigq rinkos funkcionavimas. turindiq iSimting teisp ernituoti (iSleisti)pinigus. didelese maZose. JO FUNKCIJOS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS Beveik visosepasaulio yra valstybese.j o s [ g y v e n d i n i r n o r i n c i p a i . Skirtingose Salysefunkcionuoja skirtingi CB. rnonetarinds 7. ir Centrinis bankas (Centralbank) .7. . atliekanttam tikras paslaugasindividualiems komerciniams bankams.Be to.atliekant daugel[ sanderiqtarp individualiq bankq ir CB. Lietuvoje .Musq laikais CB paprastaituri iSskirlinEteisgleisti pinigus.. JAV CB .pinigtl leidirnas(emisija). CB yra .Bundesbankas. Bankines sisternos raidos praktika parod6. Vokietijoje . rnonetarindsir fiskalines politikos efektyvumasir jq derinirnas. r p problemos. CB. CBNTRINIS BANKAS IR MONETARINE POLITIKA Siole temoje analizuojarnas centrinio banko (CB) vaidrnuo. Japonijoje . kad CB gali i5duoti komerciniams grynus pinigus. jo pagrindinds funkcijos. Sios sqskailos ir naudingos tuo.kad jos cenlralizacijair kontrold yra b[tina. S Pirma. CB. PavyzdLiui. DidZiojoje Britanrjoje . CB veikia uZsienio valiulq keitimo rinkas.Federalind rezervq sistema (FRS).bankqbankas". bet yra naudingos.Taip pat p n a g r i n e j a r n an o n e l a r i n C o l i t i k a . CB pagrindinefunkcija . Emisijos bankas (bank of issue).kaip taisykle. pavyzdZiui. s4skaitos bankams l+) . CB.. politikos trumpalaikioir ilgalaikio reguliavimomechanizmas.Saliespinigq ir bankr4sisternq valdymas. tai jis neturi pinigq leidimo teisds(Panamos Liberijos CB neturi tokios teises.bankqtevas". lndividual[s bankai turi indelius CB.suteikiarna vienarnbankui.Anglijos bankas. reguliuojanti mlinq priernones. Tadiau kai kuriose Salyse CB ndra.Siose ir dvejose Salyse atsiskaitorna JAV doleriais).. CB aptarnauja bankq sistemos dalyvius. Antra. atliekant iekirl kliringo paslaugas kt. atliekantis pinigq emisijosfunkcrjq. CB pagrindinis tikslas .

kaip buvo Europos pinigq sisternoje. Tai viena svarbiausiq CB funkcijq del dviejq pagrindiniqprieZasdiq: l) CB nustatyta palfikant1norma Sioms paskoloms veikia rinkos pallkanq nonnd 2) finansiniq kriziq rnetu CB yra paskutinis. i5reik5ta kitos Salies valiuta. kuri4 vykdo centrinisbankas.vadinama valiutq keitimo mechanizmu. Perkant ar parduodantuZsienio valiut4 CB gali veikti rinkos valir-rtq keitimo sistem4. 5i funkcija lemia jq monetaring politikq. CB gali stabilizuoti finansing sistem4krizesmetu. Aprupinant likvidZiais aktyvais. Didejant finansq rinkos ir ekonornikos globalizacijai. Yra du pagrindiniai pinigq pasi0los kontroliavimo rnetodai. DidesnesSalysturi daugiaulaisvesir galimybiq manevruoti.ypad maZq ir su fiksuota valiutq keitimo sistema. valiutq keitimo normai.centriniamebanke yra kaip bankq rezervq inddliai. kad galetq iSlyginti finansiniq le5q judejimq.Jeigu valiutq keitimo ribq nera. spaliol7 d. infliacrjai ir verslo ciklui. Tadiau nevalia uZmir5ti.trediameskyrelyje). PavyzdLiui.jos gali bfiti nustatornos visi5kai laisvai rinkos legomis. kuriq svarbiausiayra vertybiniq popieritl pirkimas ir pardavimas (apie tai . Jeigu jis fiksuojarnasruoZe. kadangi galima daryti itak4 palfikanq normai. Kaip bankq bankas. Laikantis metalo standarto. kad tai kainuoja.JAV Federalinerezervq sisterna i5gelbejo finansing sistem4 1987m.Valiutq keitimo rinkos yra labai svarbios. Jeigu valiutq keitimo sisternosfiksuotos. arba kraStutinis. Komerciniai bankai kartais turi rezervus didesnius negr-rreikalaujama. CB iiords funkcijos darosi suddtingesn6s svarbesnes. Sioje rinkoje Saliesvaliuta parduodama kaina. Nd viena Salis nebeturi metalo standarto. ir Daugeliui Saliq. todel pinigq pasi[la dabar yra kontroliuojama daugybe kitq priemoniq.rdetingus ekonominius ir finansinius k l a u s i r n uv i r S [ n i ql y g r n e n i u . CB reikalauja pirkti ir parduoti valiutq nustatytu santykiu. tai veikia ir valiutq keitimo rink4. (clearing) Kliringas centralizuota atsiskaityrnq negrynaisiais tarp kornerciniq bankq sistema.CB yra isipareigojqspirkti ir pardLrotivaliutq leistinq svyravimq ruoZe. CB taip pat turi isipareigojimqi5or€ssubjektarns. pinigq kainq leme aukso arba sidabro kaina. skolintojas. kur[ numato vyriausybd arba tarpusavio susitarimai. CB gali teikti paskolasindividualiemsbankams. tai keitimo sistema nustatomarinkos jegomis.sprendZiant sr. CB veikloje labai svarbi pinigq pasi[los kontrold. nes CB nemokaoal0kanu. pagrista savitarpio mokejimo reikalavirnq ir isipareigojrrnq uZskaitymu.Valiutq keitirno sisternosgali b[ti fiksuotos siauru svyravimo ruoZu. s 246 . Ketvirta. Tredia.

y.derinant interesus tarp bankininkq ir verslo. Norint geriau suprastiCB veikl4 iSanalizuosime kuriq SaliqCB. CB IVAIRIOSE SALYSE IRJU NEPRIKLAUSOMYBES PROBLEMOS CB numato dideles perkamosios galios pinigq pasi[I4 t. verslo ir visuomendsinteresams. operacijoms. akcininkai gaunane didesniuskaip 6 proc. tadiau skiriasi ataskaitos turinys. bet ne tiesiai i5 iZdo (. kad CB perka visiems prieinamoje rinkoje. kad prezidentas negali daryti itakos tarybai. netiesiogiai veikia rink4 per Federalin[ Atviros rinkos komitet4 kuris vadovaujaatviros rinkos operacijomsir konsultuojasisu priZi[retojq taryba. kiekvienas valstijq bankas leido ! apyvarl4 banknotus.jos valiutos rezervai. todelj! ir analizuosime. tvirtina Senatas. Numatyta.Jau 6-ame skyriuje buvo aptarti KB balansinds pagrindiniai elementai. l9l3 m. o ne privadiq sanddriqpagrindu). grynq pinigq kiekl rinkoje.. dividendus uZ akcijas.y. r FederalinisAtviros rinkos komitetas. kuri funkcionuoja 14 metti. skolinimo diskonto norrnE ir reikalavimus rezervams.buvo labai silpna pinigq pasiulos pinigq pasifilEir kontrold.Valiutos rezervai ne tik 24'7 . Numatyta.tai JAV iZdo vertybiniai popieriai. KiekvienasSisbankasvalstybinis-privatus.kadangijq esrneanalogi5ka. 12 nariq Atviros rinkos komitetas duoda nurodymus rinkos pinigq kiekis. jos strukt0rinius elementus:aktyvE ir pasyvq.2. Trediame skyrelyje detaliai i5analizuosime. bankq sistemabuvo decentralizuota. reguliuodama kontroliuodama kreditavimq sieke sudaryti sqlygas stabiliam ekonomikos augimui. 12 Federaliniq rezervq bankq JAV atstovauja l2-ai sridiq. elementq SvarbiausiFRS valdomi aktyvai . taip pat komerciniq bankq rezervus. kuriomis reguliuojamas Aptarsime FRS JAV balansinE ataskait4 t. kaip FRS perka Siasobligacryas atviroje rinkoje i5 namq [kit1. JAV sukurtaFRS.kad JAV FRS darys itakq ekonomikai. priimtame Federaliniq rezervq sistemos istatyne numatytajos strukt[ra: o Federaliniqrezervqbankai.atvirosrinkos" tenninas vartojarnas ta prasme. Sie bankai itraukti i monetaringpolitikq tiesiogiai ir netiesiogiai: Federaliniai rezeruq bankai nustato diskonto nonnE jie komerciniarls bankamsir nustatokiek jie gali skolinti. tai kitq Saliq trumpalaikiai [sipareigojimai. Direktoriq taryba atstovaujabankq. saugomus CB. Valdandiqjqtarybq skiria JAV prezidentas. kai JAV iki l9l3 m. valstijq ir regionq vyriausybds ir privataus sektoriaus. Valdandiqjq taryba daro itak4 monetarineipolitikai veikdama pinigq pasiulq per atviros rinkos operacijas.Kita pagrindineFRS aktyvq grupe . r Valdandiqjqtaryba. l9l3 m.7. kuri.

Pladiau Sis klausirnas jq anal izuojarnas sklriuje.kuo'ret JAV nutraukepinigq pasiDlosrySi su auksu.Tai ir leme pinigq pagrindqkaip FRS pasyve dar ir ta prasrne. Daugelio besivystandiq ialiq cB suteikia paskolas tiesiogiai privadioms firmoms. Esant dabartineisistemaindra automatiskos galimybeskeisli pinigus i ar-rksQ. tadiautokie apribojirnai bldingi ne visoms salims. grieltai laikytasi pinigq konvertavimo i auks4 fiksuotu kursu taisykles.svarbDs vertine iSraiSka. ypai zemesLikyje. esantispas Zmones.Kodel tai yra FRS isipareigojimas? Esant aukso standartui. kas to pareikalaudavo. FRS suteikia paskolas.3 ' 248 . Kiloje balanso pasyvo puseje svarbiausiadalis yra FRS banknotq kiekis. 7.Tadiau esant svyruojantiemsvaliuttl kursami..Siosesiruacijose ne tik vadovauja cB pinigq politikai. tiip lav.ypatingierns" bankamsir reglarncntuoja vciklq. bet veikia kaip komercinisbankas.1 lentel6. esandiomsprioritetinruose Saliessektoriuose. 7. Skolinirnas per cliskonto lang4 greidiau privilegija nei taisykle. Galiojant popieriniq pinigq ir fiksuotq variutq keitimo kursq sistemai. bet FRS aukso atsargqpadidejirnasar sumazejimasnedaug veikia pinigq pasiIlospokydius. o po 42 dol. kredito ir taupyrno asociacijoms) per vadinamEli diskonto langar. ir atliekant intervencijas valiutq rinkas. auksokaina.JAV FRS balansine ataskaita 1990m. KartkardiaisFRS superkair parduodaauksEaiviroje rinkoje. uZ uncii4 I.cB i5 tikro [sipareigojakonvertuoti nacionalingvaliutq uZsienio i fiksuotu kr. FRS neteikia paskolq tokioms firmoms.kad FRS turejo dideles perkamosiosgalios pinigus keisti I auks4 visiems. 1973m. siekianl bet i stabilizuoti doleriokursa. Siomis sqlygomis dideles perkamosiosgalios pinigai rampa fsipareigojimais. USD) Aktyvas Auksorczcrvai Valiutos rczcrvai Paskolosfi nansinian. kaip IBM ar GeneralMotors.rrsu.rs instifutams(KIl) JAV iZdo vcrtybiniai popicriai Kiti aktyvai lS viso: ll 058 32 633 190 252 103 31 589 32i 5i3 Pasyvas Fcdcraliniorczcrvq banko banknotai 267 605 Finansinirlinstitutq(KB) tczcrvai (indcliai) 38 658 JAV iZdo indcliai 8 960 Kiti pasyvai 7 504 I 5 v i s op a s y v q 322727 Nuosavaskapitalas 4 846 1 5v i s o : 327 513 FRS teikia paskolasprivatiems finansiniamsinstitutams (bankarns.y.kurie vertinami ne rinkos kaina. I FRS aktyvus ieina auksorezervai. tokiq isipareigojimqnera. gruodis(mh.

kaip rnineta.Leidimo skyrius atsakingas uZ pinigq banknotq i5leidimq.tai per paskolos.6 Kiti aktyvai 1. kitas istaigas ir firmas savo funkcijoms atlikti. 7. Aktyvai yra vyriausybes vertybiniai popieriai ir avansai.2 lentele). CBP) Skyriur Lcidybos Aktyvas Vyriausybcsvcrtybiniai popicriai 3. kuris nuosavybes teise priklauso Lietuvos valstybei.5 Avansai 0.2 lentel6.) ir vertybinir. kuriuos iSleidZiaprivadios finnos ar vietine valdLta.Sisbankasnegalibankrutuoti. esant vertei)4846 mh.Kiti FRS isipareigojimai apima priirnamq finansiniq institutq saugomusindelius. Siekiant.LB turi teisE steigti skyrius. Jos parodytos kaip Pinigq leidybos skyriaus aktyvai. yra vienas koordinuojama. atskaitingasLR Seimui.Del susiklosdiusiq Anglijoje CI3 yra Zinornas jis istoriniq prieZasdiq padalytasI Pinigq leidybos skyriq ir Bankq skyriq.dali indeliq komerciniaibankai turi CB pagal Paprastai aktyvq suma turi blti istatyrn4. taip pat tarpvalstybiniuose pasitarimuose bei 249 .1 1.4 l.8 Lietuvos RespublikojeCB yra Lietuvosbankas(LB). vadovaujasiLR Konstitucija ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybes vykdornosiosvaldZios lstaigoms.4 Anglijos bankas 1 5v i s o : 14.Nors banko balansas I esminisskirtumas. nuosavam kapitalui(grynajai lygi pasyvqsurnai. kuriq kiekvienasturi atskirEbalans4(7. LB atstovaujaLietuvos valstybei uZsienio valstybiq CB.vadinamus Diskonto namais. filialus.rs. Kiti aktyvai apirna fizinl kapitalq (pastatusir irengimus rr pan.iSleistus vyriausyb€s komercinemsf-rmoms ar vietinei vyriausybei.y.FRS yra JAV iZdo indeliq s4skaita. t.8 nooicriai Vyriausybcsvcrtybiniai Popicriai 0.3 Pasyvas Pinigaicirkuliacijojc 12. Bankq skyrius veikia kaip bankininkas komerciniams bankams ar vyriausybei. tarptautiniuose bankuose ir kitose tarptautinese finansinese institucijose. Prakti5kai Pinigq leidybos skyriaus ir Bankq skyriaus veikla yra pana5us komerciniq bankq.8 V i s u o m c n c sn d c l i a i i Bankq indcliai Rczcrvaiir kitos saskaitos Banku skyriauspasyvai I Sv i s o : 0.6 Kiti vcrtvbiniai 8.+.Anglijos bankobalansas 198605 0l (mln.327 573 mln. USD.0 1 1 2. Avansai .4 Bankq Banku skvriaus aktvvai 2. kad pinigai patektq i cirkuliacijq Pinigq leidybos skyrius parduoda finansinius vertybinius popierius (obligacijasar akcijas).rs popierir. kaip Anglijos bankas.ir Anglijoje jos iSduodarnos finansiniustarpininkus. USD.

litq formuojamasiS LR valstybesle5q. pajamos.aukso ir kitq tauriqjq metalqrezeryus. form4 apsaugos prietnones. Konsr"rltuoja LR Vyriausybg pinigq rinkos.priirna teisesaktus ir pan. {gyvendina istatymq numatyta tvarka pinigq politikq tvarkydamas pinigLp kredito apyvart4atvirosrinkos operacijomisir kitomis priemonemis. 3.rtiniq kreditq ir atsiskaitymLl politikos tobulinimu. kredito ir atsiskaitymtl klausirnais. Nustato bankq ir kitq Lietuvos banko licencijuotq kredito [staigq apskaitos. Organizuoja LR Vyriausybes i5leidZiamq verrybiniq popieriq pardavim4 i5pirkirn4bei paiukanq uZ jas i5mokejim4ir veikia kaip valstybes vertybiniqpopieriqregistratorius. LR 2. gautosuZ uZsienio valiutosatsargas.y. bankq ir kitq kredito istaigqrizikq ribojandiusnonnatyvus. jei tai susijq su nacionalinesvaliutos.kuriq sudaropirmininkas ir de5irntnariq. ir 5. Kontroliuoja uZsieniovaliutosreZimolaikyrn4si. t . tarptar. 7. Valdyba nustato LR monetarindspolitikos formas. ir i LB pagrindinistikslas. LB atliekaSias pagrindines funkcijas: l. LB gali b[ti tarptautiniq ir r-rZsienio institucijq akcininku. valdybq 9 metams skiria PrezidentasLB pirmininko teikimu. organizuoja p i n i g r lg a n r y b 4r t . atnaujinant j4 kas treji rnerai treddaliu. 4. gautosuZ kituose bankuoselaikomus indelius ir bankams i5duotas paskolas. LB pajamas sudaro. 9. Gali aptarnautiLR valdZiosir valdymo institucijq s4skaitas. tarpjq ir kliringini[ tvarkq. ataskaitqir atskaitomybes tvark4. LB istatiniskapitalas50 mln. | 2. 13.tarybosepinigq ir monetarines politikos klausirnais. I5duoda ir at5aukialicencijas LR ir uZsieniobankamsbei kitorns kredito istaigomsir priZitiri jq veiklq. 8. palukanos. Or ganizuoja bankines infonnac ij o s sistem4. 10. 11. uZtikrinri patikirn4 pinigq rinkos. 14. laikornasuZsienyje. kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimq palaikant vyriausybesvykdomEpolitik4. : i o istatyrnonumatytatvarka iSleidZia apyvartE iSimai5 jos pinigus.pal[kanos. 6. l5leidZiai apyvart4ir iSimai5 apyvartos pinigus. Nustato bankq ir kitq ukio subjektqvidaus ir uZsienioatsiskaitymq. Pirmininkq skiria 5 metams Seimas Prezidentoteikimu. LB vadovaujabanko valdyba. Saugobei valdo valstybes uZsienio valiutos. nustatoLR pinigq nominalus. Renka ir skelbiapinigq bei finansqstatistikq. LB turi iSskirtinE teisE leistipinigr"rs Siuotikslu: ir .tt.siekti pinigq stabilumo. gautos uL pinigq leidimo 250 . SudaroLR mokejirnqbalansq. lstatyrnq nustatytatvarka veikia kaip paskutinislikvidumo Saltinis bankqsistemoje.

Tarybq sudaro l6 Regioniniq bankq prezidentai. neprie5taraujandias istatymams.ro. Jungtinds Karalystes. kad Taigi nesunku Jis bet pinigq leidirras ir jq pasillos reguliavimas. vykdyti.Daugeliu atvejq CB nepriklausomybdnera absoliuti. Argumentai uL nepriklausomurno argumentas tas.iant yra pasekmiq.ne pelno siekimas.Sveicarijos yra nepriklausomi.trr.prieS" nepriklausomurnq. kad parlamenlarai uZ negali atlikti nuodugniosCB kontrolds. kuriq funkcijq apribojimas nerei5kiavisi5kos nepriklausomybes politikas prie vyriausybes. iSlaidos. aukStesni 2. ) . Kai apribojirno.Taiiau. Taigi politikai ir ekonornistaitaip ir nesutaria. kiekvienoCB tikslas.rmparegiai". Ekonomistaipladiai diskutuoja. Vokietijoms susijungus. tauriatstats metalais.rokrati5ki ilgojo laikotarpio gali nurnatyti tik trurnpojo laikotarpionaud4 neanalizr. politikai gali buti . kad birtq diskutuojamapolitineje rinkimai.. o CB 3. kad monetarind politika.Taip pat atskirus bankus atskirais laikotarpiais galima kaltinti. pallikanosuZ uZsienio laikornusLB. pajamos..kaip tai buvo 1982 rn. erdveje. esant pernelyg didelei palukanq gali buti reakcijai i tai. kad jie dare itakq didesnei infliacijai.14 metq. Japonijos.organizavimq pajamos. 251 . FRS pagal skiriasi nuo CB Europojeir Japonijoje. materialiniq vertybiq amortizacija. JAV. politik4 ginti ne vyriausybes. ar jq veikla buvo per leta.gautosuZ operacijas. Pagrindinis CB CB nepriklausomumq.gautos uZ operacijasuZsieniovaliuta. ir tai jiems uztikrina nepriklausomybes laipsni. vertybiniais popieriais ir istatymq numatyta tvarka iSduotas garantijas. pateikiama argumentq . susijusios su banknotq gamyba. CB nepriklausomyb€ nonnai ir neigiamai visuomends apribota. iSlaidos. ir iSlaidos. Italijos ir Prancfizijosbankai yra labiau priklausomi ( 7 . Pagrindinis argumentasprie5 CB nepriklausomybg yra tronetarincs politikos svarba ekonornikai. FRS Tarybos nariai dirba ilgiausiai. istojg Rytq Vokietijos bankai siekia didinti pinigq pasi[l4. tadiaupriartina CB ekonomines Atskirq bankq nepriklausornumolaipsnis yra skirtingas.ar turi bfiti CB nepriklausornas. ndra pavaldusvyriausybei.ttL" ir . savo strukturqir veiklos organizavimE l. EuropojeVokietijos. rnokamosuZ kredito istaigq indelius. kuri veikia infliacrj4 pal[kanq normfu valiutq keitimo nonnq ir ekonomini augirn4 yra pernelyg svarbi ir techni5kaiper suddtinga.Demokrati5kaii5rinkti parlamentaraiforrnuoja palankiE politik4 Zmondms. susijusios su operacijornisuZsienio valiuta.bendros personalui kitos specifinds i5laidos. 1p a v . LB iSlaidas sudaro: palDkanos. Europoje tik Vokietijoje yra federalineCB struktfira..Kitas argumentas nepriklausomumE tas. i5laidosuZsieniooperacijoms paskolas. iSlaidos eksploatacijos pastebeti.kokio lygio turi buti CB nepriklausomybe. bet monetaring taigi gali vykdyti nepriklausom4 nacionalinesekonornikosinteresus.Kadangi yra deu.

5 --a.ECBS ir ECB statutenumatyta. Italijoje ir Prancfzijoje. Sveicariia l a i p sn i s Itatija Norvegija/Svedija Kanada -*rD. Ji raip pat turi skatinti sklandq mokejimq sistemq funkcionavirnEir prisideti prie atitinkanrqnacionaliniq institucijq veiklos atliekant rizikqmaLinandir"l kredito l)z .1 pav. nedidina gamybos ar uZimtumo svyravimq.c.0 --x*. CB nepriklausomumas gerina ekonomikos veiklq esant zemesneiinfliacijos nornai. JAV ir Vokietijos Bundesbankoveikla. kaclangi reikejo sujungti skirtingas nacionalinesfinansines tradicijas turindi4 veikl4.5 4. CB nepriklausomybe infliacija ir Daugelio analitikq nuomone.i5laikyti kainq stabilum4. kurios istojo I Ekonoming ir pinigq s4iungq (EPS). kurdami Europos Centriniq bankq sisteme(ECBS). vidutine infliacrja 7-8 desimtmetyje buvo Zernesnd. valstybiq nariq. kuriose cB buvo labiau priklausomi. vadovavosi FRS.0 t.Naujoji Zelandija --ts Australija --.s s.0 3. cB.kad pagrindinisjos tikslas.JungtinCKaralyste '*^*.5 2.Danija -X-JA\' t.Belgija Olandija 7. cB turi specialq status%leidZianti jierns vykdyti nacionalinE monetarinE politik4.0 -+- 3.0 Ncpriklaus0mumo --fl. Tadiau tai buvo Lymiai sucletingiau. infliacija buvo aukStesne.t0 d8 A x o 0.. nepriklausandir-1 euro zonai.2 pav. pavaizduot4 7. Kaip matome iS 7.1 pav.lspanija -*Pranclzija -4*Japonija . Salyse.ECBS atsakouZ euro zonos monetarin€spolitikos ktrimE ir lgyvendinimq uZsienio valiutos operacijq vykdym4 bei valstybiq nariq oficialiqjq atsargqlaikym4 ir tvarkym4. Tadiau iq atstovai negali dalyvauti priirnant ir lgyvendinantsprendimusdel euro zonos. Daugelis anaiitikq Europoje. ECBS sudaroEuroposcB (ECB) ir Europos Sqiungos(ES) saliq nariq.Vokietija r 4.kuriose CB buvo labiau nepriklausomi..

. birZelioI dienrl. Valstybiq nariq. sausio I d.kaip pasiskirstyti alsakornybgtarp ECB ir dalyvaujandiq nacionaliniq CB.rs rronetary misions. pinnininko pavaduotojas visq valstybiq ir nariqNCB valdytojai. argumentuoja. ivesta bendra Europos vykdomi Sia valiuta . naudodan-ristandartini daugianacionalinesEPS modeli. Nuolat vyksta diskusrja. bus visi5kai nepriklausominuo valstybiqnariq politiniq ar privadir. kuriq veiklos pagrindu sudarytasECB statutas.1. tadiau valdyba yra susirupinusi nei veiklos efektyvumu ir rerniasi JAV ir Vokietijos. kuriose ivestaseuras. Siose valstybdse euras pakeite nacionalines pinigainustojoegzistavE.viena naujausiqinstitucijq. valdytoiq taryba.o nuo 1999 m. Tadiau Von JurgenasHagenas(Hagen. euro zonai. kad tokia taryba gali didinti infliacij4 tol.patirtimi. taigi nacionaliniai Ekonornikos teorija nepateikia tiksliq rekomendacijq apie nacionaliniq bankq veiklos santyk[. Tadiau valdyba igyvendina politikq CB. pagrindine funkcija . Taip pat jie nustate.istaigq ir finansq sistemosstabilumo prieZilr4. Roland)'.fonnuluoti monetarinE bendrijos politik4 apirnanl tarpinius tikslus. 2002 m.stabilizacijosbus maZiau. kuriq sudaro ECB pirmininkas. Be to. 'Von for Hagen.kaip dabaryra ES. No . pirmininko pavaduotojas ir dar keturi nariai (sirilomi 8 metams). visi atsiskaitymai valiuta. 919. CB constitutior. kad nacionaliniai bankai rnaZiausuinteresuotibendros politikos stabilizavimu. Nors kai kurie nacionaliniaiCB apimandiqir instrukcijasnacionaliniams tikejosi didesnesdecentralizacijos dabar.valiutq ir euro kursai ntrstatyti valiutas visarn laikui stabil[s. kol centre esama nedidelespolitines valdZios. NCB valdytojai.taigi. valdyba. 2002n. palukanq normE ir rezervq pasi[I4 sistemojc'. bendroji taryba.l ECB sprendimqpriemimo padaliniai: ECBS reglarnentuoja . .euras. CEI']R Discussion Paoer. kuriq sudaroECB pirmininkas. jeigu Valdytojq Taryboje dominuos nacionaliniq interesqatstovai. ECB . kuri4 sudaro vykdomosios valdybos nariai ir priklausandiq valstybirlnarir. Jurgcn and Roland Suppel (1994). suforrnuota oficialiai l99tl nt. ECB ir nacionaliniai bankai institucijLl.ir sukurti b[tinus jq igyvendinimoreikalavirnus.. Jurgen) ir Rolandas Suppelis (Suppel.

{t l a o' .F (J'E ^ 3 ! ' 4 a .^. r f F?EF.1 F- 8'6 oJl rrl . t s ? V E c d : ' t 6 . i r \ r t4 Z l 254 . .a cl Egs. €': g " s' -x N x o > ( ) .Ki b > = . : = > r) () o.\ q o 'E .s o * ooO x'vo\ AO\ .X ' = x C d E d a A O >'. = a * F x E () d h' !q tr o a Z '= >.X* € 6 v f .ES" ::be s q'rF o.s .^EE t. dz gx .o 9': L ril 6.: R E : E.i .9 f ^E ' i i ' J A o c d '5.l . J< a l Y X 6 F 'r 'trv H E 6) a> t 'r ()ti \J. : i t q> ol .t. H 6 tr.U'r o tr= H O > .

kontrolds Atviros rinkos operacijos (open rnarketoperations) tai CB vertybiniq popieriLl pirkirnai ir pardavirnai finanstl rinkose.3 pav. Vertvbiniu popieriu pirkimas. Monetarini politika igyvendinama 3 pagrindinemis priemonernis: atviros rinkos operacijomis.7. komerciniai CB ir bankai. dalf b) CB apmoka Siuos vertybinius popierius.Paseksime. Jau rnineta. kuriuo atveju rezultatas pals . CB prierne sprendimqpirkti valstybines obligacr3as atviroje rinkoje..namq ukiai gali jas pirkti. Tarkime. Sievalstybiniq kaip vertybiniq popieriq (VVP) pirkimai ir pardavimaiveikia KB perteklinius rezervus. kad teminas . Atviros rinkos operaciios .3. KB turirnq vertybiniq popieriq pardavirnas CB T Pasyvas KB rezervai(b) . kaip CB gali veikti makroekonorniniusprocesus.Vertybiniai popierrar (a) + KB rezervai(b) 7. 4. 1.komerciniqbankq rezervai bet tas dideja.tai svarbiausiapinigq pasillos priernone. . I5analizuosime.firmos. (b) rezyvai Pasyvas 255 . ir jq surna padidina kornerciniqbankq rezervus.t. Jas galirnapirkti i5 kornerciniqbankLl arba Zn. kornercinitl bankq diskontavirnu ir rezervo nonros reglamentavimu. galinra analizuoti. MONETARINE POLTTIKA. JOS IGYVENDINII\TO PRINCIPAI IR PRIEMONES SusipaZinus CB baiansuir nepriklausornybes su problemomis. kaip CB superka valstybinesobligacijas kon-rerciniq i5 bankq: a) komerciniai bankai pardr-roda savovertybiniq popieriq CB. CB Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) ( a ) V e r t y b r n r a lo p r e n a l p Komerciniai bankai Aktyvas .roniq.y.jog valstybinesobligacijas parduoda perkaatvirojerinkoje.atviros rinkos operacijos" reiSkia.

kad firma turi kelis VVP ir nori juos parduotiatvirojerinkoje.4 pav.4 pav. o pliusuojami CB aktyvuose.. Finnos turimq vertybiniq popieriq pardavin.3 paveiksle.ras CB Siamesanderyje galirnapastebeti svarbius du momentus.Senukai" a) finna perduodavertybinius popierius CB ir gauna dekl.Sio sanderio svarbiausias momentastas. rezervaidideja ir kreditavimo galirnybes dideja (pliusas prie rezervq). padidinaVilniaus CB KB rezervus(7.nepriklausomai nuo to. kad CB perdaverezervusI(-B. Tarkime. b) Si deki firma padedai savo s4skait4 Vilniaus Kts. Jeigu cB superkavertybinius popierius i5 Zmoniq.Vertybiniai popieriai (a) I fasyvas + lnoellal (b) iek I Vilniaus bankas AKIyvas rasyvas + Neterminuoliindeliai (b) + Rezervai(c) 7. c) Vilniaus KB pateikia5l dekg CB aprnoketi. todel jq aktyvuosejie minusuojami. Rodykle 1 virsq rodo. '. Visq pinua. Rodykle Zemynrodo. (aJ venyDlnrat Poplerlal I Firma. pinigq pasilla kyla superkantvertybinesobligacijas.). kad. kad vertybinius popierius kornerciniai bankai aticravd CB. todel yra pliusasprie KB aktyvq. PliusasCB pasyvuoserodo. ar paclicreja KB 256 . kad KB rezervaipadideja. itaka KB rezervalnsyra ta pati. i5raSytq CB.Komerciniq bankq balansaskeiciasi kaip parodyta 7.. Antra.Senukai" Pasyvas + KB rezervai (b) (a)eekis Aktyvas f Netenninuoti indeliai . kai cB superkavalstybinius vertybiniuspopieriusis KB. superkant KB vertybiniuspopierius. jr1 iS rezervai ir kartu kreditavirnogalimybesdideja.Tuornet: . Aktyvas + Vertybiniai popieriai (a) '/n .

jeigu CB perka 1000 Lt. LI. 1. Sie 4000 Lt plius pirmine einarnoji skolindarnas s4skaita 000 Lt i3 viso sudaro I 5000 Lt naujqbankopinigq. 1000 Lt. apatinddalis). tai jis atitinkamaididina KB rezervus. CB obiigacijqpirkirnas pinigq pasiUlos ir didejirnas 257 . Galima pastebetiskirtumus.5 pav.a 20 proc. einamoji 000 Lt bankq sisten kreditai + CB perka 1000Lt obliiacrl4 i5 finlos 7.rezervai. Jeigu KB parduodavertybiniuspopieriusCB..5 pav. ir. obligacijq i5 finlq. tai 200 Lt . padidina pinigq pasiulq 5 tlkst. pinigq pasiulapadidejaiki 5000 Lt. esant 20 %o privalornqjqrezervqnormai. ir tai KB fakti5ki rezervai ir pertekliniai rezervai padid€ja visa perkamos obligacijos surna (7.. vir5utine daiis).kai CB perka vertybiniuspopierius i5 KB sisternos i5 Zmoniq bei firmq.Senr. kai rezervq nonr.5 pav. Jeigu CB superkavertybinius popieriusi5 finnq.. Lt.y. ..rkai" jie balanse padidejo. t.y. Pinigq padaugejirnas padidino s4skailas(pliusas Vilniaus banko indeliuose).taigi KB gali iSplesti pinigq pasi[lq 4 tukst. juos (7.o 800 perteklinisrezervas.Kadangi netenninuotusinddliLrs priirna kaip aktyvus.reikalaujamas privalomasisrezervas. n-auji rezervai CB perka i5 KB 1000Lt obligacij4 1000Lt pertekliniai rezervai r| 5 0 0 0L t b a n k qs i s t e r n ok r e d i t a i s Pinigq pasiIlos bendraspadidejirnas 1000 Lt Pirrnine.Pavyzdliui. bet kartu didina ir einamqsiassqskaitas.

kai . ar obligacijaperkarnaii KB. kai 1000 Lt obligacrja parduodarna firmoms.ai: a r l a) CB parduodavertybiniuspopierius firmai .).rs popierius finnorns. jie savo pertekliniusir privalomus rezervussumaZina1000 Lt.Abien-r atvejais bendras rezultatas yra tas pats: kai CB perka vertybinius popierius atviroje rinkoje. Vertybiniq popieriq pardavimas KB I5 esrnesrezultatasgaunamastas pats. Jeigu bankai savo perteklinius rezervus skolina.6 pav. Vertybiniu popieriu pardavimas analogi5kai turetq rnaZinti KB rezervus.Senukai" perka valstybinius vertybinius popierius tviroje inkoje.Tarkime.iSraSytu Vilniausbanke. Tadiau abiern atveiais esminiai Pasyvas 258 . Nesunkupastebeti. Tarkirne.Senukai". kuriuos [sigyja KB. Siuo atveju obligacijq pardavimasfirmoms reiskia. Kaip matome is 7. b) KB sumoka uZ Siuos vertybinius popierius .pertekliniai rezervai sumaZejag00 Lt.iSra5o deki savo inddliams juos sumaZindami pav. kad Kr] sistema sumaZino einam4siassqskaitas 1000 Lt.. (7. ar iS firmq. kad kai cB parduodavertybiniuspopierius 1000 Lt KB. sumaZindamasta suma firmos einamEjep (7 sqskaitq .7 pav. KB c) Viiniaus bankas grqZina. t. . pinigq pasi[la dideja.Senukams"jq dek[.kuri surnoka dekiu.rs.y. susvelnindarnas pertekliniLl rezervq surnaZejimE200 Lt. rezervams. CB. b) CB uZskaitoSl deki ir surnaZina rezervus.6 CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) Vertybliniaipopieriai Pasyvas KB rezervai(b) @)reAvai KB Aktyvas . kadangi.. KB rezervai dideja. cB parduodavertybiniuspopieriusKB atviroje rinkoje.5 jei paveikslo.). a) CB perduodavertybiniuspopierir..jeigu cB parduotq vertybinir. CB perka 1000Lt obligaciiru padidinspinigq kieki 5000 Lr tai nepriklausomai nuo to.KB rezervai(b) + Verybiniai popieriai (a) 7. parduodant 1000 Lt obligaciiq sumazeja einarnoji sqskaita (atvirksiiai supirkimui).

vertybinius KB rezervaisumaZeja. nonnalioji obligacijosverte 259 . Taigi atviros rinkos operacijos yra pagrindine pinigq pasi[14 ' Obligacija tai vertybinis popierius. . . R3 i . ( 1 + i ) 2 ( 1+ i ) r ( 1+ i ) " obligacijos kaina.rezultatai tokie pat: kada CB parduoda popieriusatvirojerinkoje.edlis ukai" +Vertybiniaipopieriai(a) . o palukanosmaZeja. pahkanos dideja. .7 pav. .lnd$iai V (c) cef ausBankas Aktyvas . vertybinir-1 popieriq pasiula dideja. pinnqjq rnctqpajarnos. paklausapadideja. .Neterminuoti indeliai(c) (b) -l{c vat (b) eck (c) . . CB Aktyvas Vertybiniai popieriai (a) (a) venyDlnral poplenal Pasyvas . f - Rn+M. kaina rnaZeja. 1 (a.jL1 pirkimas sparteja. Ir atvirkidiai.Tai skatinavertybiniq popieriLlsavininkus parduoti juos CB. Obligacijoskaina nustatorna: Rr Pn:(l+i) dia Ps Rr i M R. rinkos pallkanq nonna. Vertybiniq popieriq pardavirnas firmorns Kas skatina KB ir firmas pirkti ir parduoti valstybinius vertybinius popierius? Obligacijq kainos ir pal[kanos rinkoje yra atvirkSdiai jq proporcingos.' Kai CB nurnatosupirkti obligacijas.kainos dideja. .KB rezcrvai(b) .Rezeruai(b) Pasyvas Neterminuotiindeliai (c I I =-l I 7. pagal kuri tarn tikr4 laikotarpi rnokarnos pastoviospallkanos. kai CB nurnato juos parduoti.

5 6 t6 . jo rezervaiCB padideja.8 760.T a i s e n i a u s i a i K i taikoma CB politika pinigq pasifilaireguliuoti.l ?1s valdZia 40. 8 p a v .sybdir komrinkos investiracuos vietinA panijos fondai toriri 16. 297 . irnant paskolq KB rezervai padideja CB ir.. kurios iSduodamoms finansiniarns tarpininkams. Taigi diskonto normoskritirnasskatinaKB skolintisdaugiaurezervuis cB.+04. t. jai brldingos dideles apimtys.8 ) tR 5 24. Kai KB ima paskokl iS CB. Sie kreclitai<iidina o SaksDZ.1 122. ir Salyse. kad ji surnokes skolas.Jos yra lanksdios.CB speciali pahlkanq norma paskoloms. Kornerciniai bankai. l 1 4 n . I i 5 ?s l Vyriau- NletBi I 5 v i s o KB Namq iikiai Kiti 44. didina rezery4 ir pledia finansiniq institucijq ir Zrnoniqgalirnybes.9 19. 4 t 2 . I Kaip matome.3 8 8 . r(B poZifiriu diskonto nonna . D.tai mokestis uZ rezervq isigrjimq. pasiskolinE iS CB..visi n a u j i r e z e r v a i . bet Todel rinka labai aktyvi.8 4 5 0 .0 t29. kadangijomis nesunkukontroliuoti situacijq.JAV valstybiniq obligacijr4 pasiskirstymas skirtingien-rs ( s a v i n i n k a r nls l 6 . Diskonto politika reiSkia CB nustatoma diskonto.3 59. 1. Si kur auk5tasir nenusakomas infliacijos lygis.0 78.0 33. U S D ) l 9 Draudimt Pinigq Uisienio Korpo. jos labiau garantuotos. ifonnina pasyvuosekaip paskolq i5 CB.7 344. 6 ll7.Z s i e n i o v e s t u o t o j a r n s .juos lgyvendintinesunku. rinka rnenkaSalyse. Makrockonornika.1 9 9 0m e t a i s m l r d .5 l]8. 2 98. S i s s a n d i r i s y r a i analogi5kas. Ir JAV ir kilose iSsivysiiusiose Salysevalstybiniq vertybiniq popieriLlpajamosyra maZesnds privataus nei sektoriaus. Diskonto norma (discount rate) . Atskirose Saiyse prekybaVVP nerapakankarna. i u in 7. kad KB.regllliuojanti priemone. y r a p e r r e k l i n i a( 7 . kur Zmonesnepasitiki vyriausybe.3 lentel€.l.r 226.9 87 . sandoriaigali bnti dinami5ki.p. privatusasmenys kai ima paskolasKB. 9 78. nalirkanu n o r m a u Z i S d u o d a m a s B p a s k o l a s r t u p a s k o l ut e r m i n u s . nemaZa dalis tenka individarns. atvirk5diai. kadangi paskolai5 CB nereikalauja privalomqjq rezervq.8 224.PaskolosKB CB balanso ataskaitoje yra aktyvai.I .2 2207.y.6 976 9tt0 985 990 409 03. PaZyrnetina.l I54. ) .2 l.6 99. Globalnyj podhod.1 2.3 lenteleje pateiktas JAV valstybiniq obligacrjq pasiskirstymas976-1990 metais.g a u t i i S C B . B. Taigi. Siuo atveju vyriausyb€ nei5leidZia ilgalaikiq vertybiniq popierir. irnantis paskol4 CB. Larren F.Diskonto norma nuolat kinta. vietindms o r g a nz a c i j o r n s . 0 l 0 l.

8 pav.Jeigususidaro didesnis skiftumas.todel diskonto normos didinirnas maLina pinigq pasill4 rinkoje. Finansin€ panika (financial panics) . . CB veikia kaip pasyvus skolintojasbankq sistemojefinansines panikosatveju. JAY diskonto norma krenta Zemiau trumpojolaikotarpiorinkospalfikanqnonnos. ir Skolintojas blogiausiu atveju (lender of last resort) kra5tutinis ir paskLrtiniskreditavimo Saltinis. PavyzdLiu| iki 1980metq FRS teikepaskolas KB. CB Aktyvas Pasyvas + Paskolos A r r g a l a rK l a r l s l p a r e r g o j l m a l + KB rezervai + Rezegvai KB Aktyvas I Rezervai Pasyvas +Paskolos.Ekonornistaiir ar politikai daZniausiai aplaria3 pagrindines diskontopolitikos kryptis: 1. Del SiosprieZasties FRS kontroliuoja diskonto pertekliaus gavirnE ivairiornis priemonemis (auditas ir pan. CB paskolos KB Diskonto langas (discountwindow) . gautos CB i5 7. kurion-ris centrinisbankassuteikiaKB paskolas. labiausiai paplitusi diskonto politikos priemone. Diskonto langasnaudojamas.pinigq pasifilE lr atvirk5diai. 1 kuri gali kreiptis bankai finansinds panikosmetu. kurie buvo FRS tik nariais. Diskonto lango prieZiura.didindamas jq likvidum4. Nuo 1980m. FRS rnaZinadiskonto norTnal. . 261 . teikiant trLrmpojo laikotarpio paskolas.visiemsbankams. bankaigaunapelnq ir didinapaskolas.).sezonines ilgojo laikotarpio paskolas. diskonto norma turi b[ti didesneuZ trumpojo laikotarpiopalukanq nonnE Jeigu rinkos pahkanq nonna krenta.laikotarpis.tai visos priemones. arba skolinarnqjtl leSq kaina. Diskonto norna. bankq tu5tejirnas daugeliofirmq bankrotai.diskonto noffnos augimas malina KB nor4 imti keditus i5 CB. 2. Finansini4 krizi4 iivengimo bidas. Daugelio ekonornistq nuomone. kuriam bfidingi smark[s ir intensyv[s svyravimai finansq rinkose.

Tarkirne pagal KB balansqnetenninuoti indeliai 20 tukst. Jeigu faktiSkas KB rezervas krenta Zerniau reikalaujamojo. Lt. kuri centrinis bankas nustato procentais nuo visq KB indeliq sumos. londeji rezeryal Pertekliniai rezervat Atskiro Bankq banko sistemos galimyb€ kreditavimo galikurti nlniqrrs mvbA I 2 l0 20 L) 3 1 30 5 5 5 5 2 4 5 6 3 I 0 -l 3 I 0 -l 30 5 0 -3.del infonnacijospoveikio tai gali veikti pinigq dar kiekl tiek dabar. Privalomqjq rezervLl nonnos ir diskonto norrnos svyravirnai gali galios pinigq ir pinigq pasiulospadidejirnus ar s. procentais.33 zol .TadiauFRS nekontroliuojadiskonto politikos ir apskritai.5 tukst. 7. Lt) Bankas Privalo. bet ne maZiau kaip reikalar. Pagal diskonto normos pokydius CB turi naujausi4 infonnacijq ir gali veikti p i n i g qp o l i t i k E t e i t y j e . daugiau. Neter: minuoti inddliai 20 20 20 20 Fakti5ki rezervat Priva.4 lentelejepateikta infonnacija. diskontopolitrkos pakeitimas yra daug sunkesnisnei atviros rinkos operacijos.KB indeliq sumos dalis.tiek ir ateityje. Rezervq norma (reserve ratio) . MUJQ rezervrl norrnal nrne.tai nustatymas kurl KB privalo tureti grynaisiaisar CB. tuomet jis privalo skolintis i5 CB privalomajam lygiui atstatyti. laikoma atsargoje.darantiltakq pinigq pasiDlai.lygoti didelesperkamosios surnaZdjimus. esantskirtingiemsprivalornleslerns rezervarrs.tod€l diskonto politika nerapagrindindpriemond. kad diskonto norma yra pinigr4 kontroles [rankis.4 lentel6. Privalomuosius rezeryussudaroKB indeliai CB bei gryni pinigai jo seituose. Privalomqjq rezervqnorrnoskitimo itaka I(B kreditavirno galimybdms(t[kst. Privalomqjq (reikalaujamqjq) rezervq norma (required reserye ratio) . Reikalavimai rezervams .kaip ji kontroliuojaatviros rinkos operacijas. 3. tam tikro rezervqdydZio. Lt. Paseksime. a Taigi ekonornistai teigia. Naujos infonnacijospaskelbimosvarba politikai. 7.ir bankamsbutinaskaip rezervas.3.minirnalus grynq pinigq kiekis. kaip reikalaujamojorezervo nonnos kitimas veikia pinigq pasiillq.rjamasisrezervas. KB atsargoje gali laikyti ir daugiau pinigq. o fakti5ki rezervai.

Del suprantamq prieZasdiq Sie sprendimai vadinarni skatinandi4ja monetarinepolitika. Lietuvoje indeliai taip pat draudZiami . CB.kokiq itak4 jie tures bendrai ekonornikai. ekonomikoje atsiradonedarbas. formuluodarni naujas direktyvas ir potvarkius.oJ . Jos laikantis. dekiniams indeliams. Tuomet pinigq pasirilasumaZds.5 m. tai yra pagrindinis infliacijos veiksnys. rezervrl reikalavimai JAV sudare 12 proc. 2) turi b[ti sumaZinta privalomqjLlrezervqnorma. terminuotiems indeliams. padideja pinigq multiplikatorius. pertekliniai sumaZes nuo I t[kst. [veclusindeliq draudimq5. Kita vertus. . 4-ame de5imtmetyjebuvo laikomi dideli rezervai d€l galindios kilti panikos. Lt iki 0.Lt.Tai galima pasiekti Siais budais: l) CB turi supirkti vertybinius popierius atviroje rinkoje. . t JAV visi indcliai iki 100 000 USD apdrausti.1. privalornieji rezervai i5augsnuo 4 iki 5 thkst.ilgalaikiams indeliams.. Lt iki 0. CB privalomqjq rezervrlnonnE keidia daug lediaunei diskonto norrnq ar vykdo operacijasatviroje rinkoje. Norint padidinti pinigq pasi[I4 reikia didinti perteklinius rezervus. turi atsiZvelgti. Pertekliniai rezervai taip pat jie maLd. kreditas lengvai gaunarnas pigus. ir 3) sumaZintidiskontonorrneir skatinti KB imti kreditus i5 CB. i5 Bankq sistemos sugebejimaskurti pinigus sumaZdjanuo 5 t[kst. * ne maZiau kaip 1. Jeigubus nusprQsta rki KB nesugebesSio reikalavimo ivykdyti (4 eilute).6 proc. eme kilti kainos. CB nutare padidinti pinigq pasi[lq skatindamasi5tekliq naudojirnq.padidejusreikalavirnams.Jeigu privalomtijq rezervq norma padidejo nuo 20 iki 25 proc. 1989 m.. KB gali parduoti dal[ savo vertybiniq popieriq. padidintiprivalomqjqrezer\q reikalavimus 30 proc. rezervq. Taigi KB arba neteks pertekliniq rezervq ir sumaZinssavo kreditavimo galimybes. ir 0 proc. todel ir padidejai5laidosir uZimtumas. Tarkime. Noredamas padidinti rezervus. Taigi privalomqjq rezervq nonnos kitimas veikia bankq sistemos sugebejirn4 kurti banko pinigus dvejopai: p s I ) k e i d i a e r t e k l i n i ur e z e r y u s : 2) keidiapinigq multiplikatoriaus dydi.arbajis pasiskolins. visq rezervq sumos.privalomqlq rezervqnormos surnaZejimas didina perteklinius rezervus ir didina KB kreditavimo galimybes bei naujq pinigq kurimq. Reikalaujamr[t1 rezervrl norma turi tenciencijqmaZeti. rezervus galima maZinti. o tada automati5kai rezervaipervedamii perteklinius. Sis supirkimaspadidinsKB rezervus. itakojantis rinkos palfikanq nonne ir valiutLl keitimq norrne. kuriq priernonq geriaupasirinkli./.ja.4-ame de5imtrnetyje sudare50 proc. CB darbuotojai. 199I m. 3 proc. Kadangi monetarine politika veikia pramoninius ciklus. rizika surnaZejo.

9 pav. naudinga investuoti 20 mlrd.pinigq pasitilaabsoliudiaineelastinga.y. realiajaipal0kanqnormai. Ekonomistai yra vieningos nuomonds.rmaZins perteklinius rezervLls pinigq multiplikatoriq. irengimams ir t. 7.kaip aptarta. Lr pasilla. 2) privalomqjq rezervq non. (a) grafike pavaizduotapinigq rinka. Pinigq kaip aktyvq paklausa atvirk5diai proporcinga rinkos palDkanqnormai: kuo maZesn€s palfikanos. pinigusi5 CB. Analizuosime.Tarkime. nereikalingosi5laidosdidina ekonomikojeinfliacij4.tai sumaZins KB rezervus. skolinantis Sie sprendimaiatitinkamaivadinami stabdandiqia monetarinepolitika.sumaZintipinigtl pasiul4 kad sumaZetq i5laidosir infliacija. Pinigq paklausa. Lt.. palrikanq normai.9 pav.t.nos padidinirnas sr. ji lygi konkrediampinigq kiekiui. nustatant pusiausvyros BVp. | 1V.i . (b) grafike pavaizduotainvesticijq paklausa. 264 . 7. jeigu monetarinepolitika lemia palfikanq normtu tai ji neveikia pinigq kiekio).jq paklausayra atvirkSdiaiproporcingapallkanq normai. 7.priklauso nuo pinigq paklausossanddriams nuo pinigr4kaip aktyvq ir paklausos.4. CB gali pabandyti surnaZintibendrEsias i5laidas. Keinso pusiausvyros (I:S) sqlygos grafin[ modeli uZdaroje grynai privadioje ekonomikoje.).tJ: | ("( MONETARINESpOLITTKOSIGYVENDINIMAS lgyvendinti makroekononrinius tikslus ndra paprasta.M5 . pusiausvyra pinigq rinkoje susidaro esant8 proc. i a p Z ! deiing. Tarkirne. m e g r a f i k e B V P ( B N P ) p a d i d e j i m a a a s 1 u r n[s . kuri nustatoCB nepriklausornai nuo pallkanq normos (kita vertus. kaip monetarindpolitika gali tam daryti [takq. siekiama visiSko uZimtumo ir kainq stabilumo. kad. tuo daugiau grynq pinigq bus rinkoje. sumaZejimas [ kairE. Lt. Nesunku pastebeti. Pagaliau 7 . faigi tos p a l [ k a n q_ n o _ r m aS. Kai yra 150 rnlrd. kad investicijos I0 yra lygios santaupomsS. kaip matome (b) breZinyje. t. Lt iS (b) grafiko perneStai antrosios DZ. ir.ribodamasar sumaZindamas pinigq pasi[14 ir tai gali i5sprEsti maZindamas bankqrezervus: l) CB turi parduolivertybinius popierius atvirojerinkoje. (c) grafike 20 mlrd.9 pav. kadangi paprastaitai blna dideles apimties iSlaidos (namams. kai BVp yra 470 rnlrd. Invesricijq iSlaidas ypad lemia palukanq normos pokydiai. kad investicijas lernia iabiau pal[kanq pokydiai nei i5laidq vartojimui pasikeirirnas. esant 8 proc. Jos tikslas. ir 3) diskonto norrnos padidinimas maLina KB norus didinti savo rezervus.Nesunku pastebeti.

Lt lygio. Jeigu visi5k4 uZimtum4garantuoja490 mlrd. 5 mlrd. Lt lygio. o tai garantuos lr atvirk5diai. Tokiu atveju KB pastebi.jeigu 470 mlrd. (a) grafike. kad jq rezervai sumaZejo. pusiausvyros BVP iki 490 mlrd. ekonornikaibudingasnedarbasir Kai pusiausvyros nepakankamas gamybiniq i5tekliq panaudojimas. Lt produktas.pinigq pasiula. pinigq pasifila maLeja. pusiausvyros BVP. ir sumaZins l5 rnlrd. Lt.PinigLg investicijq dyd[ iki palhkanas nuo 8 proc. Jeigu visiSk4uZimtum4ir infliacijos nebuvim4lemia 450 mlrd. Lt pusiausvyros produktas lemia infliacrjq CB taiko stabdandiEj4 monetaring politikq kuri apsunkina vertybinius popierius kreditavimo sqlygas. (a) grafike ir padidins investicijas iki 25 mlrd.lai yra pasiulossumaZdjirnas 125 mlrd. nors pinigai griZta.i5laidos mai. malina privalornqiqrezervq nortntu maZina diskonto norme.investicijos. Lt. Todel investicijq tiesepaslinksZernynnuo l0 iki 12(c) grafike.a) b) c) BVP politika ir pusiausvyros 7. Lt i5lygins planuojarnasinvesticijas ir santaupasir kartu bendrEsias i5laidas bei bendrq gamybos apimti 450 mlrd.ir maLejainfliacija. parduodamas atviroje rinkoje KB..dja. tai pal[kanas iki pinigq pasiulospadidejimasnuo 150 iki 175 mlrd. Lt (b) grafike. Lt BVP. Lt padidins iki 20 mlrd. Monetarine BVP 470 rnlrd. 265 . Jos augirnasmaZina investicijas. kai multiplikatorius 4. ir CB turi taikyti padidinti monetaringpolitikq kuri atpigina kreditus. likviduoi ant infl iacini atotr[ki.jie rnaZina kreditus.pai[kanq norma dideja. Lt. sumaZins 6 proc. didindamasreikalaujamqrezervLlnorrnq arba diskonto normE. iki l0 proc. Tada dideja pertekliniai rezervai.9 pav. Siekdamas skatinandiqj4 pinigq pasi[l4 CB kombinuoja Siuosveiksnius:perka vertybiniuspopieriusi5 KB ir firmq atviroje rinkoje.CB jq igyvendina. Lt (b) grafike. padidins visi5kEuZimtumq. Lt skirtumas. lnvesticijq didejimas nuo 16iki I1 5 rnlrd.

esant skatinandiajaimonetarinei politikai. BVP lygis sqlygoja pusiausvyros parr. galima nesunkiai pastebetigrlZtarnojorysio probremfukuri monetarinq politikq ir veikiajos efektyvurnq. igyvendinimq lemia ir AS kreive.9 pav.9 pav.10 pav.ne politika galimasuraSyri lentelg(7. Apibendrintai.kuo inveiticriq paklausos kreive bLrs elastingesne.ja Inflracija aZcja m 7. leidLia ivertinti kai kuriuos monetarines politikos efekryvurno veiksnius. n. kaip investicijq pokyiiai veikia gamybos apimties kainqpokydius. savo ruoZt* didina pinigq paklaus4 ir pal[kanq normE ir stabdo skatinandiqi4monetaring potitita.kad kuo pinigq paklausoskreiv€ neelastingesnd.Ir atvirksdiai. kad yra kita prieZaitingu. investiciiq ir pusiausvyros BVp -pokydiai. Pateiktamepaveiksle gaii bfiti analizuojamipalukanq norrros. politikos. taikant skatinandiqlqarba stabdandiqj4 monerarinE politik4. Makroekonominiqproblernqsprendimas. Reikia pripaZinti. cridesne tuo bus pinigq pasiulospokydio [taka palukanqnonnai. AD-AS rnodelis ir bendrosiospasiulos rreive paiiskina.maZinandi4 palukanqnorrna. BVp clidejimas. Galima nubraiZytikitas kreives. ir 266 . i 7'5 lentel€.sii rysys eg-zistuoja todel. kad n"ronetarind politika veikia pimiausia investicijasir kartu iealqi! gamyboslygl ir kainas.s: Pinigq pasilla didcja PalIkanq norma maZcja lnvcsticrjos idcja d Rcalusis VP (llNP) ar-rsa B S t a b d a n e i o jn r o n e t a r i n 6 o l i r i k a( 2 ) i p Problemu: infliacija Pricnonts : CB parduodaobligacijas.Makroeko'orniniq proble'rq sprendimus.. kada pinigq paklausos kreive yra santykinai neelastinga.santykinaielastinga. taikantlnonetaring politi k4: Keinso teorijos interpretacija S k a t i n a n l i o j im o n e t a r i n 6 o l i t i k a ( l ) p Pro hIana : ncdarbas.-rkanq norrnE. kad palukanqnonna per investiciiq paklausqlernia pusiausvyrosBVP.raZrna privalomqjq rczcrvq nornt4 bci diskonto uorrn4 Povaiki. remiantis monera.t fakrausos.oo kryptis. 7. investicijqpaklausos o kreive -.kaip ir fiskalines. ii nesunku pastebeti. kuri savo ruoZtu priklauso nuo nominaliojo BVp lygio. Sie dyOZiai priklauso nuo plnigq rr investiciiq paklausoskreiviq. 7.tam tikras pinigq t<ietio paiiteitirnas turis didZiausi4 poveiki. parodytasprieZasdiq pasekmiq ir rySys remiasi tuo. o tai maZina pinigq paklausEir silpnina pradin[ palfikanq normos didinim4 esantstabdandiajai politikai. didina privalornqjqrczcrvrl nomq rr diskonto normq Poveikis:Pinigq pasiDla maZcla Pallkanq norma didija InvcsticijosnraZc. garnybos kritimas Pritnonis: CB pcrka obligacijasatvirojc rinkojc. kad pinigq paklausoskreive prikrauso nuo sancreriq prnig. Monetarinds. nustatdme.stab<landioji monetarindpolitika rnaZinaBNp.5 lenrele). Kiekvlenas pal[kanu nornos procentinis pasikeitirnas bus tuo akivaizdesnis. Ziurini i paveiksl4iS fnyunkin_a kaires i deSinp.

Jai neturi itakospolitiniai sprendirnai.monetarizmas.tadiauakivaizdZiaipadidins kainq lygi (AD3 padidejimasiki ADa vertikalioje AS atkarpoje).suddtingasklausirnas. kad skatinandioji monetarindpolitika yra netinkama. esantduotajai AS kreivei. pinigq pasiula yra fiksuota. Monetarizmas. kai ekonomika pasiekevisi5k4uZirntumqar yra netoli jo.P P1 P" ADa AD: p^ Pr 0 Y: Yp Yr Y2 politika ir AD-AS modelis 7. nustatant kad pinigq pasifilos pasikeitimai ekonomikosaktyvumo lygi.ji gali keistisgreidiau. Monetarine Tarkime. ekonomikoje Ekonomistai pabrdZia. Jeigu ekonornikapasiekevisi5k4 uZimtumqar jam artim4 tai bendrosiospaklausospadidejimasmenkai veiks arba visai neveiksrealiosiosgamybosapimtiesir uZimtumo.nesivaikanttrumpalaikiqpoveikiq. 3. paslinksbendrosios Pinigq pasi[los padidejimas pasiektididesnggamybosapinrti. Izoliuota nuo politikos. CB gali kasdien numatyti vertybiniq popieriq pirkimq ar pardavirnq alviroje rinkoje. Taigi jeigu ekonomika iSgyvena nuosmuki. lengviau 2. 5i politika labai padidintq infliacij4. jai bhdinga beveik horizontali bendrosios pasifilos kreiv€.10 pav. pastebimonetarin€s politikos privalumus: Daugelis ekonornistq l. Pinigq pasiulos surnaZejimaspaslenka bendrosios paklausos kreivE i kairg. Palyginti su fiskalinepolitika. skatinandiojimonetarindpolitika paslinksbendrosiospaklausoskreivg ADy I AD2 . Greita ir lanksti. susiformavoekonomikosteorija . esrninis veiksnys. Ji nei konservatyvesnd fi skaline. paklausos kreivq I deSinq. Taigi monetarinespolitikos efektyvumas . PabreZiantypad svarbq pinigq vaidmeni. kad. smarkiai padidinsgamybosapimti ir uZimtum4 bet labai nedaugpakeis arba visai nepakeiskainq lygio. Didesndpinigq pasiulaleidZiaekonornikai esant bet kuriam kainq lygiui. 267 .Tad visiSkai aiSku. priima ilgojo laikotarpiopriemones.

3. Kai kurie ekonomistai abejoja. CB. tai. Taigi tokie procesai galimi. kai pinigq pasiula maZinama.pasifilosir pal[kanu normosdilema. CB turi 268 . pinigq pasiula sumaZds. tadiau ciklinis asimetriSkumas labiausiai tikdtinas depresijos metu.Lt. Pinigq pasiillos kiekis. Pinigq apyvartos greiiio pasikeitimai. Jeigu i5 pinigq pasifila150mlrd. pinigai. kartu stabdydarnasar net panaikindamas pinigq pasiulos pokydius. kad bankai i5 tikro duos paskolq. Keinso Salininkai teigia.rmai: l.3 apyvartos per metus. Ir prie5ingai.i n i g r l . Kadangi palukanq normos svyravimai destabilizuoja investicijas. Analogi5kasscenarijusbus. ar monetarine politika gali taip stipriai veikti investicijas. kad CB superka obligacrjas. jeigLr BVP rnaZeja.Monetarineipolitikai b[dingi ir saviti ribotr. kada imamasipolitiniq p r i e m o n i qd i d i n a n C ip i n i g qp a s i n l in u o s r n u k i l a i k o t a r p i u . Pinigr. Investicijq tipas.k4 turi kontroliuoti CB: pinigq pasiulq ar pallkanq norrnq:stabilizuotiabiejq rodikliq vienu metuji negali. kurie ateina i ekonornik4 del to.Lt. kad CB politikos tikslas palukanq normos stabilizavimas. noredamas stabilizuotipalukanqnonlltu turi padidinti pinigq pasiulE. 2.pinigq apyvartos greitis turi tendencijE dideti. elastingospinigq paklausoskreives ir neelastingos investicijq paklausoskreives derinirnasrei5kia. ir pinigq kiekis padides. Jeigu ddl ekonomikos augimo dideja BVP. kad pinigq apyvartos greitis kinta atvirk5diai pinigq pasirllos kitimui. q l o p apyvartosgreitis gali sumaZeti. ir 450 mlrd. Tadiau skatinandiojimonetarine politika gali uZstrigti: sudarius sElygaspigiems kreditams. pasikeitus pajamq rnultiplikatoriui. gali buti panaudojami paskoloms padengti.tai monetarines politikos pagrindine problema . sudarobendr4pinigq kieki.bankai surnaZins kreditus. padaugintas apyvartosgreidio. kaijq apyvartos greitis . todel pal[kanLlnorma dideja. lnfliacijos metu. DZ. Normaliu laikotarpiu pertekliniq rezervq didejimas lernia kreditq augirn4 ir pinigtl p a s i I l o sd i d e j i m q . Tuomet pinigq paklausair pal[kanq norrna rnaZeja. destabilizuojarna ir visa ekonomika. Be to. Kaip jau aptareme. Veiksniinga stabdandiojimonetarine politika tikrai gali greitai sumaZintiKB rezervus. jei apyvartos greitis . Tarkime.Tadiau pinigq kiekio didinirnas gali sukelti infliacini bumi6 kurio CB negali leisti. Ciktinis asimetri5kumas.kad tarn tikras pinigq pasillos pasikeitirnas nesukels didelio investicijq pokydio ir didelio pusiausvyros BVP pasikeitirno.4. tai bendras pinigq kiekis bus 600. Sis savo ruoZtu didina sanderiqpinigq paklaus4 o kartu ir bendr4pinigq paklausq. tadiau nera garantijq.

Naujos pinigLi paklausosMp1 ir naujos pinigq pasirilosM5y pusiausvyra (Mor : Msl) susidarys ta5ke G.t. 1 1 p a v . Kadangi pinigq paklausanepasikeite. kur Mp: Msr.pinigq pasi[los. o ne pal[kanq normos stabilizavimas. kurie lernia ekonornikos nestabilurnq. p a l l k a n q n o r m o sr r : r s . MONETARINE POLITIKA: TRUMPOJO lR ILGOJO LAIKOTARPIU PINIGU RINKOS REGULIAVIMAS 7. jeigu CB nustatd150 rnlrd.kad BVP augimasdidina pinigq paklausil ir padidina palfikanq nonnE. dideja r-rZimtumas bendrosios ir Procesai prekiq rinkoje tures grlZtamqyi poveiki pinigq rinkai. j e i g u v y r i a u s y b ep a d i d i n t q p i n i g q k i e k i n u o M s i k i M s .rsios bendrosiospajarnossqlygosdidesnqpinigq paklar.valstybd. Taigi dar kart4 galirna pabreZti.plediasigamyba. ) . kai vyriausybedel vienq ar kitq prieZasdiq iSbalansuoja rink4.5.1. Pusiausvyros pasikeitimas ir pal[kanq normos maZejimas lernia prekir4 rinkos pokydius. pajarnos. Tadiau pinigq sumaZejirnas maZina i5laidas.)rinkojevyriausybe monopolistas. tadiau tai turetq buti kuo maZesneintervencija i pinigq rink4.o pasill4. ir kendia visi. I5analizuosime. 269 . BreZinyjepusiausvyros ta5kaiE ir G yra tame padiarne lygyje.situacij4 pinigq rinkojelemiapinigr4 paklausos pasi0los ir pokydiai.kuriuos leidZia kornerciniaibankai. tai Siuo atveju CB turi susitaikyti su pallkanq nornros svyravirnais. yra D e r a r n a sp i n i g q a p y v a r t o so r g a n i z a v i m a s v i e n a s v a r b i a u s i q vyriausyb6s funkcijq.todel laikinainusistovejusi pusiausvyra ta5keF bus paZeista.tuometji tampa 5i4 infliacijos iniciatore. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas trumpuoju laikotarpiu Kaip min6ta.rs4 kuriq rodo paklausos kreiv6. Pinigq paklaus4 forrluoja gamintojai ir vartotojai. galima sakyti. todel dideja ekonornikoje nuosmukis.CB negali vienu metu stabiiizuotipinigq pasi[lq ir palukanqnonn4. 7.Atsiribojant nuo dekiq ir kitq pinigrl dokumentq.Lt pinigq pasiul4 mes Zinome. Analizuosimeprocesus.sumaZinti pinigq pasitilq. kas vyktq rinkoje. Pasitaikoatveiq. neribotaididindamapinigq pasi[14.PavyzdLiui. nauja pusiausvyra susiformuoja ta5keF. Padidejr. Jeigu CB politikos tikslas. ( 7 . litq ir t. kai keidiasijq pasilla. kad pinigq (doleriq. Sis pelukanq normos padidejirnas investicijas nonna|4BVP augimq kuris galejo buti sumaZins ir prieSinguatveju. ir palhkanq nonna padides nuo ip iki i6.5.: rp.Atpigus kreditui.rubliq. palukanqnorma ima maZeti nuo tai rs lygio Mp kreive. todel 16. dideja investicijos.

Keir. del ko vyriausybes aktyvumas pinigq rinkoje tampa abejotinu. bet auga kapitalo idejimai ir garnyba. Kiekvien4 kart4 suveiks trurnpojo laikotarpio pinigr. maL|ja nedarbas. dviejq menesiq palukanqnonna padides. kad po vieno. daZniausiai jeigu vidutiniaisper mdnes[. rezultatai buvo gaunarni vis didesne kaina: ekonomikoje dideja infliacija.PavyzdZiui.rs.u laikotarpiu. pastoviai tikslingai pai. Tokia monetarinepolitika paprastaivadinamakeinsistine.rsonuopelnus. kuri leistq iSsaugoti monetarines jos politikos reguliuojamqjq funkcij4 bet padarytijq neinfliacing. Sunku rasti Sali. kaip buvo aptarta teorijoje.).pabreZiantDZ. Viena vertus. Praktika padiktavo ekonomistamsir politikams uZdavini .Kita vertr. Tiesa. naudodarnasimonopoline padetirni pinigq rinkoje ir turedarna teisE j4 reguliuoti. padidejo pinigq pasifila.eidLta pinigq rinkos pusiausvyr4 norddamapakeistipalhkanqnormtu investicijq paklausqsulyginli su santaLrpq pasitla. padeti nustatyti kitas makroekonominesproporcijas. Pinigqkiekio pasikeitimas rinkoje Aptareme vyriausybds pinigq rinkos reguliavirno rnechanizmrl trumpuoju laikotarpiu. Tarkirne.. tiriant Siuos ir kitus Siuolaikines rinkos mechaniznro procesus. Jis rodo ryS[ tarp pinigq paklausos pokydiq trumput_r. jL1 pasifilos ir palfikanq nornos pokydiq.11 pav. kai jie matuojami esamaisiais rodikliais. (7.numatyti toki4 vyriausybespolitikq pinigq rinkoje.11 pav. tai galima tikdtis. Vyriausybe. greitai i5rySkejojo prieStaravimai. vyriausybe ir toliau didina pinigq pasifilq: M5<M51<M5. Keinso rnonetarinepolitika tapo labiausiai paplitusia valstybinio ekonon-rikos reguliavimo priemone.l rinkos 270 .MS Msr Msz Ms: M 7. M. pastovuspinigtl kiekio didejirnasatpiginakredit4 nors ir neilgai. kurioje b[tq i5vystyta rinkos ekonornikair nebutq vieno ar kito pinigq rinkos reguliavimo varianto.

kartu su jomis ir pinigrl investicijas gamybq padides ir bendrosios o paklausa.Taigi. Pasaulindje ekonomikosteorijoje 5i situacija vadinama likvidurno spqslai (liquidity trap). Didinant pinigq pasi[lq r-rZMs. bendrqjq pajarnr4 didejimo. Turddami didesnesbendrtpiaspajarnas vartotojai ne tik daugiauvarlos. kuris padengtasnepakankan.naudodarna Pigu ef-ekt4 pavadint4jI analizavusioanglq ekonornistoArturo Sesilo Pigo garbei. bet ir daugiau taupys. Jeigu pinigLlrinkojejq pasiuladid€jaesantstabiliaiZemaipalukanq poveikio iS pinigrl normai.t supranta. ISvada: Ms. Kadangi ekonornikoje. tai s4lygojainfliacijel. vyksta 211 .jusi.kad obligacijq ir g p .t. o kartu ir pinigq paklausos padidejimo. didinanti pallkanL1norm4 rinkoje.tai prekiq rinkose. esant neribotam didejimui. nebus kapitalo ldejirnq augirno.Taigi i ekonornik4 ateina didejantis pinigq kiekis. neatsakingaididindama pinigLl pasiul4 ir rnaZindama palhkanq normE iki kritines ro. skatinanti reguliavimo mechanizrnas: pajamos.kuriai esunt paZeidZiami vidiniai pinigq rinkos sisternos ry5iai.IS tikro. rnatydarnasZern4 palrikanq norrn.pirmiausiasumazes palukanqnonra. investicijasir gamyb4 bet ir tiesioginq [takq. uZ Ms nera naujq pinigq paklausos kreivirl ir naujq pusiausvyros taSkrl. Ekonomika turi galimybqpaspruktii5 Iikvidunio sp4stq. t u r 6 si t a k q i r k i t o m s r i n k o r n s . sustoja investicijq. ne kiek nesunraZe. tarpr. i5lieka 16 lygio. palrikanLl ji nonros sumaZintinebeimanoma. ir t. n v c s l i c i j o s reaguojatik i palLrkanq normospokydius.kuriosnebegauna skalinandiojo rinkos. Santaupr. forrnuojasi ekonomikoje pavojinga situacija. Likvidumo spqstai(liquidity trap) . Vyriausybe. patekusiai i likvidumo spEstus.q n e p e r k ar l a i k og e r i a u r y n u s i n i g u s n e i g i a r u a i i pinigq pasiulos veikiandius kapitaloaugim4. PaZi[resime.KadangiuZ Ms paluknnqnonros pokydiLlprakti5kainebus. gamybos ir prekiq pasi[los augirnas. Anksdiau ar viliau v y r i a u s y b p r i a r t d s r i e l o k i o s i I l o r n op i n i g qk i e k i o M s .tai riba.kuri yra likvidumo spqstuose.kas gi atsitinka ekonomikai. uZ kurios tnrmpalaikispinigq rinkos reguliavirno n-rechanizmas nustoiaveikes.tai prekiq rinkos nebeveikspokydiai pinigq rinkoje. a k c i j qr i n k o sk a i n ad i d e l ej.l savininkas.lrukdanti grqZinti rinkos pusiausvyrq. p I S i s i t u a c i j a i n i g qi i n t o l .rr"r prekiq kiekiu.ekonornikai pavojinga situacija. k u r i u r n s a r rp i n i g r l e p e l paklausos kreivesbet kokiu bendrgq pajamqar jq pokydiq atveju garantuos minimali4 palukanq norrn4 ro. trukdanti gr4Zinti rinkos pusiausvyrqkuriai esantpaZeidZiami vidiniai rinkos sistemos rySiai. sudaro pavojq likvidumui.rsavio priklausomybe tarppinigq ir prekiq rinkosiSnyks. Ly. Pinigq pasirilosaugirnasturi ne tik netiesioging itak4 bendrosionrs pajarnomsper pal[kanq norme.

tai i5sipainioti i5 jq galima tik esant pozityviai situacijai prekiq rinkoje.rpyti ) (padidejimas) sumaZ6jirnas narnqflkio vartojimo.l P l ) (7.daugiau taupys. kad pinigq rinka neturi savo iSdjirnoi5 likvidumo spiptq mechanizmo.kurios nulems bendrqjq pajamq augim4 padidinant[ pinigq paklaus4 ir palDkanq nonne.tai ivykiq seka ekonomikoje. AkivaizdLiai rnatyti. Sie procesaigalimi tuo atveju. lnfliacineje ekonomikojetai yra sudetinga. esant Ms ar didesnlam pinigq kiekiui. kadangi ne tik auga kainos. kai nevir5ijamaksimaliaigalirnosribos M s : rt I\. padidejus kainLllygiui. kadangiji galima.infliaciniskainq augimas. gerejant investiciniam klimatui. Pigu efektas (Pigou effect). vertdssumaZdjimas. l5analizavus5it1situacij4 patikslinama pinigq pusiausvyross4lyga. lndividai forsuojapirkim4 malina taupym4. jie netiki kainq sumaZejimu ateityje. numatant kainq maZejim4 ateityjeir siekianti5laikytirealiqjqsantaupq lyg1. Jeigu ekonomika yra spqstuose.jeigu veikia realiqjq kasos likudiq poveikis. kuriuos dar sustiprinainfliacijos laukimas. n. jq sqmoneje fonnuojasi infliacijos laukimas. Realiqjq kasos likuiiq poveikis (real balanceseft-ect) finansiniq aktyv4 ypad su liksuota pinigine vene (valstybines obligacijos. arba esant kitoms kokioms nors s4lygorns.raZiau vartos. taupomosios realiosios sqskaitos). pavyzdLiui.Siuo atvejumatyti akivaizdi i5eitis i5 likvidumo spqstq:dalis santaupqtampa papildomapinigq paklausa. bet ir keidiasi [kio subjektq psichologrja. kuris veikia ekonominius sprendirnus.Pigu efektas sustoja veikgs. Tokiu atveju ekonomika lieka likvidumo spqstuose. pahkanq norma padideja.r = l t ' V r -"'=sP P Y"r. keidiantiskainq lygiui: kainq didejimas(maZejimas)--> (padidejimas)realiqjq kasos likuiirt + sumaZdjimas padidejimas(sumaZejimas) ribinio polinkio tar.nusistovi pusiausvyra. Tok[ elgesi diktuoja rinkos psichologrja.1) vrcMs 2'72 . vartotojaielgsispagalPigu efektq.

pinigq pasilla dideja.7. I jie padidejusias pajamasne taupys.-prasidds santaupq augimo ir pinigq paklausos tendencijq pasikeitirnas. Pusiausvyra pinigq rinkojeilguoju laikotarpiu Prekiq ir pinigq rinkos tarpusavio priklausomybes mechaniznras. Pinigq rinkos reguliavimo mechanizmas ilguoju laikotarpiu Tarkime. Tadiau jo veikimas kiek kitoks. nei MD Mor Mo: fp fg rF M5 Ms' Msz Ms.y.todel nauia pinigq paklausos kreive Mp2 paslinksne tik i de5inq.5. pavaizduota kai situacija. didindamas bendr4siaspajamas.y. t. pinigq rinkos pusiausvyraisusidarius nei pirmu atveju.2. stebeclami kainq padidejimq priims sprendimus.o i5leiseinamajam vartojirnui. rinkos nrocesus.12 pav. L I J . rK>rF. uZ5trichuotu Akivaizdu. atsiZvelgdarni infliacijos laukim4 t. tai trurnpojo laikotarpio E poveikio mechanizmas. ir taps elastingesne.Ukio subjektai. 7. Po pirmojo pinigq padidejimo iki Msr pinigq rinka yra pusiausviri-r ta5ke G. parodytas plotu EFG.t 7.I2 pav.kad pinigq rinka greitai pereinakelielnuo pusiausvyros iki C. Tarkime. kartu stiorinsinfliaciioslaukima.Pradeda veikti trurnpojolaikotarpioreguliavirno mechanizmas. taSkeN. bet kadangi pinigq paklausos plolas augimassuletes. kad vyriausybd elgiasi l4ui apdairiai. Antras vyriausybds skatinantisZinomus ninigu kiekio padidinirnas. Atitinkamai uZ5trichuotas palyginti su plotu EFG. mumsjau Zinomas. Palukanqnorma rp sumaZejomaZiau GKN surnaZds.bet iSlieka maZesnd Ms . vyriausyb€ siekdarna padidinti investicijasir gamyb4 dar padidinapinigq kiekl iki M52. stengdamasi neperZengti kritinio pinigq pasiulos kiekio Ms ir nepatekti 1 likvidLrrno sp4stus.

t. ir Fi5erio efektas (Fisher effect) rai lvykiq seka.t.r ankstesne.i5 pradZir4 sumaZeja. Pinigq rinka dirba dviem reZirnais. llgojo laikotarpio pusiausvyrospinigq rinkoje sElygasisreiskia M.tai bendroji paklausamaLeja (dideja). rx)r6)ro.).2) . rn=y+p.tikintis tolirnesnio kainq sumaZejimo (didejimo).kad.Vyriausybe ir toliau gali tqsti Siq politik4 didinri pinigq pasiulE iki M53. Taigi pusiausvyrospalukanq florilt? rs nepriklausonuo to. pinigq pasiulair t. vyriausybesketinimai nuolat reguliuoti pinigq rink4 didinant pinigq pasi0lEilguoju laikotarpiu.prekiq rinkos reakcija i besikeidiandiq pinigq rink4 tampa vis silpnesne. akivaizdLiai padideja). nei t. t.y. Akivaizdu. Tai pasikartoja ne vienq kart4 tadiau svyravimr"l arnplitude maleja. parodyti 7. didejant infliaciniams procesarns.didindan-ras einarnqji vartojin-r4 taupymo s4skaita. pavadintaZymausamerikiediqekonornisto garbei: dia (1. Taigi kuo labiau vyriausybe siekia surnaZintipalukanq nonnfu tuo gaunami menkesni rezultatai.kai buvo analizuojarni ir lyginami penkerius metus pinigq rinkos parametrai(pallkanq norna.tai ekonornikosteorijoje vadinamaFi5erio efektu fi[ suformulavorrvingo Fiierio garbei): ilgalaikeje perspektyvojepal[kanq norrna praranda rySl su pinigq paklausa pasiula.y. Nesunku pastebeti. kadangi skolininkq ribinis polinkis vartoti didesnis negu skolintojq.: palukanq nonna svyruoja .ilgojolaikotarpio rn pinigqkiekiopadidejirno rempai. pirkimq apimtis. rR>rK. FiSerio efekto realumas yra patvirlinlas daugelio ekonornerriniq apskaidiavimq.esant trumpojo laikotarpio rinkos pal[kanq norrnos svyravimams ir ilgojo laikotarpio pusiausvyros. naujoji pinigq paklausoskreive Mp3 bus didesnd ir elastingesne (sumaZejus palukanoms.pinigq paklausoskiekis. tuo maZesnis monetarin[s politikos efektyvumas. 2) turto iS skolininkq perskirstyrnas skolintojams (ii skolintojq skolininkams). Laikui begant trurnpojo laikotarpio reguliavimo mechanizmoefektasartejaprie nulio. kad Siuo atveju tik padidesinfliacijos laukimas. kiek kartq vyriausybe didina pinigq kieki ir kiek pinigq ji atne5ai ekonomik4 .i 11A . Fridmeno rygtis.y.12 pav. to bfitinai padideja iki ji po pusiausvyros dydZio rE. UZ5trichuoras plotas NRe bus maZesnisnei plotas GKN. Pahikanrlnorma sumaZdja rnaZiar. ekonomikoje keidiantis kainoms: kainq lygio sumaZejimas (padidejimas) lemia bendrosios paklausos sr-unaZejimE (padidejim{ dviem aspektais: l) namq ukiq esamojo vartojirno sumaZ6jirnas(padidejirnas).

rerniantis svyravimuosekaina nedalyvauja. y. tarkime. FiSerioefektu.ekonomikos paslovatrs augimo lygio palaikymas. ilguoju laikotarpiu. 7. ir del to formulejejos nera. t.l fonnulE). infliacijos augimo tempasyra skaidiuojamas kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreidio [taka neZyrni. 275 . ir jq itaka neanalizuojama. infliacijosnera Kadangi vyriausybe. kurie len-rianeinfliacini [kio vystym4.7. p" .y .kai pinigq rinka t.Vyriausybegali pasickti. pahkanq norma nepriklausonuo pinigq pasiulosir paklar-rsos.kai nuolatos yra trurnpojo laikotarpiopusiausvyroje.kainq lygis. kad infliacijos tcrnpaib[tq saikingi ir kontroliuojarni. sprendZiant5i uZdavini. visai paleisinama. Y ir P) kitittt4 procentais.6. pakelia paklausqdoleriams tarptautinejevaliutq rinkoje ir padidina tarptautinq dolerio kainq.del besiplediandiq rySiq tarp skirtingLlpasaulitr Tt1 Saliq nacionaliniq fikiq vidaus fiskaline politika tampa tik sudetingesnd. llgojo laikotarpio pinigq politikos tikslas .y.tai.Jeigu. Skatinandioji 6 visiSkaipanaikinti.. reguliuodarna palukanq norlntu paLeidLia susilaiko pusiausvyrq tai p" parodo.5 lenteles stulpelyje. MONETARINE POLITIKA IR TARPTAUTINE EKONOMIKA Kaip aptarta anksdiau.ne. Todel ilgojo laikotarpio reguliavimo p" lygtyje atsiranda . kaip galetq ar"rgti kainos.) kainq kitimo nera. pat[ galima pasakytiir apie monetarinE fiskalinepolitika didinapinigq efektas. galima gauti pinigq rinkos pusiausvyros gti Qr. (Zr. kai vyriaLrsyb€ nuo palukanqnonnos. y dydis yra Zinornas. ir kai laukiarnas rodiklis. pavyzdliui.2 fotmulE). kadangi vyriausybe veikia palukanq nonnfu kurios rinkos PrieSingai. kad trurnpuoju laikotarpiu pinigq rinkos regulievirno Tai atveju (7. nlrstatantteising4 m dyd!.esant saikingiernsir kontroliuojamiemsintliacijos augimo tempams6. ly 7. kuris budingasekonomikai.kaip rninejorne. p rei5kia santykin[atitinkamqdydZiq (Ms. Pakilusi valiutos verte s4lygoja grynojo eksporto maZejim4ir tuo silpnina fiskalines politikos itak4. Padidejusipal[kant1nonna ir skatina uZsienio investicijas.11 pav. Raidesm.y. Skatinandioji Grynojo eksporto paklar"rs4 pakelia palukanqnormq Saliesviduje.laukiamasinfliacijos augimo tempas. negaliura Infliacijos. tokiomis sqlygornis. investicijqir gamybosreguliavitlo. bfitina Zinoti kainq augimo templrs.ilgojo laikotarpio realiojo BVP (BNP) padidejimo tempai. politik4. Atkreipiant demesii tai. i JAV. politikos poveikis'?Kaip monetarines Ar butq panaius skatinandiosios (l) monetarindpolitika parodyta 7. iSreik5tel Prisiminsime.

kad.Tai rei5kia.rZsienvie Dolerisatpinga dideja (dideja Grynasiseksportas bendroii paklausa) Stabdantioji monelarin6 politika (2) Prohlema: infliacija i Priemon : Stabdandiojmonctarine 0 nolitika (aukStesne rralltkanunonna) : Poveikis Didesnepaklausadoleriarns uZsienvic Doleriovertedideia (bendroii rnaZeja Grynasiseksportas maZeia) oaklausa Makroekonominis stabilumas ir prekybos balansas. maLeja. tarkime. kitais ZodZiais. kurian-r esant eksportas plediasi.GriZtant prie 7.kad uZsienioprekestapo brangesnds doleriq perkant an..o eksporlaspl6sis. egzistavoprie5 tai. jen4 ar eurq. kaip buvo priimta.Zemas augirnolaipsnis Priemoni'.grynasis eksportasi5augs. pusiausvyros BVP (BNP) Salyje fiskalinespolitikos. Pal[kanq normai sumazejus. sumaZins. bendrosiosiSlaidos ir padides. 7. pavyzdLiui. bet jo veikimas yra prie5ingas tam.5 lenteles(l) kad skatinandioji ir stulpelio prieZasdiq pasekrniqgrandinE. importas akivaizdliai vir5ija eksport4. Tokiu atveju prireiks daugiau valiutq rinkoje maLd. Skatinandioji monetarine politika maZina palukanq norrn4 Salyje. o irnportas maZdja. Skatinandiojirnonetarine politika (Zcrna palhkanu norua) paklausa Poveikis SurnaZejusi : doleriaursr.5 lentelds. PavyzdLtui.pastebdsime. Sis padidejimas . Todel dolerirl paklausa pasaulindje dolerio verte krenta.erikiediams ir.pataisys". JAV turi dideli tarptautines prekybos deficitq t.5 lenteld. atvirkSdiai. kLrri taikoma siekiant sumaZinti nedarbtl ir padidinti augimq kartu gali ir koreguoti prekybos . i JAV.y. lSvada: skatinandioji monetarine politika.prekybos balanso deficit4 kuris.Rezultatas. be vidinio makroekonominio stabilumo. amerikieti5kos prekds tapo pigesnds uZsienieiiams. stiprina monetaringpolitik4 Saliesviduje. kuris yra esant skatinandiajaifiskalinei politikai.ja. Analizuojant 7. kad sumaZintqgamybos kritirn4 i5 tikro pasirei5kiagryno1o eksporto poveikiu. JAV monetarine p S k a l i n a n d i o j m o n e t a r i n e o l i t i k a( l ) i Pro bIema: garnyboskritirnas. finansinio kapitalo atejinras. Analogi5kai galin-ra (2) analizg.veikiami palfikanq nonnos pokydiq atlikti ir JAV.nukreipta taip. arba.Todel Saliesimportas maZes. kuri rnaZina lSvada:skirtingai nuo skatinandiosios gryns. (balansas tarp importo ir eksporto)irgi svarbr-rs prekybosbalansas tarptautin6s Salies tikslas.y. t.5 lentel€s stulpelio politika ir grynojo eksportopoveikis 7. skatinandioji monetarind politika didina grynq1i eksport4' Tarptautinio finansinio kapitalo srautai.i eksportq. monetarind politika maZina tarptautinE dolerio vertp iki tokio lygio.

Analizuojant 7. eksportassurnaZds. Reikia pripaZinti. lSvada: stabdandioji monetarine politika. Nesunku pastebeti. prie5ingai. kad iS pradZiq.y.ir tai padidinsinfliacijE.kad Siuolaikine. iSstumiami i5 oficialios ekonomikos neapgalvotais vyriausybes sprendimais. Jeigu pradZiojeeksportas. Santaupos palaipsniui persikels ten.veikiantpaklausai pasillai.JAV.kurie jau negaleskontroliuoti pinigq kiekio Se5elineje apyvartoje. 2. lemiandius pallkanq norrntot.prekybos o balansodeficitasaugs. kitaip ji kaZin ar galdtq realizuoti antiinfliacinl [kio reguliavirnq. tadiau pinigtl politikos priemonesreikia taikyti labai atsargiai. AnalogiSkaistabdandioji monetarin€ politika . l5analizavus pinigq rinkos pokydius. 277 1. kad leistq sau atsisakyti palfikanq norrnos. kapitalo idejimq ir gamybos reguliavirno.akivaizdLiaivir5ija import4 t. rinkoje.y.kad grynasis eksportas sumaZds. Jeigu vyriausyb6 komandiniu budu verdia komercinius bankus priimineti indelius ir i5duoti kreditus pagal grieLtarfiksuotq palfikanqnorrnfutai pinigq rinkos mechanizmas gali ir sustoti. Prie perparduodamqauk5tomis spekuliatyvinemis kainomisprekiq ir paslaugq prisijungsir pinigai. kad skatinandioji monetarine politika maZina prekybos deficit4 ir palaiko aktyvqji prekyboslikuti.y.tai skatinandiojimonetarinepolitika jI dar labiau padidina. importas padides. kad Siuolaikine vyriausybe turi ne tiek jau daug ekonomikos valdymo metodq..prie5tarauja prekybos balansodeficito maZinimui. pavyzdZtui. tai stabdandiosiosmonetarines politikos taikymas5[ aktyvq saldE panaikins. Jeigu pradind problema buvo aktyvus prekybos saldas. t.balans4. tarkime. trumpojo laikotarpiomonetarinE politik4.tai reiSkia. klestes juodoji rinka.rnaizinaaktyvqi[ sald4 ir didina prekybos deficit4. Atitinkamomis sqlygomis gali kilti konfliktas arba alternatyva tarp rnonetarinds politikos panaudojirno.je rinkos ekonornikoje palfikanq norma neturi b[ti nustatoma administraciniu b[du. Vystysispinigrl ir spekuliacija. taikoma infliacijai su5velninti. JAV turi dideli aktyvq prekybossald4 . Vyriausybe gali panaudoti netiesioginius metodus.t. kad be pakankamailaisvq palukanq normos svyravimq rinkos mechanizmas neveiks.Taikant stabdandirlrl monetarinE politikq ir siekiant rnaZinti infliacij4 pastebirna. galima sufomruluoti svarbias ekonomikosrrolitikai iSvadas: Palfikanq nonna yra viena svarbiausit"l pinigq rinkos reguliavirno priemoniq. kuri daro itak4 investicrjqpaklausaiir santaupqpasiulai. . Analize leidZia teigti. yra didelis prekybosbalansodeficitas. kur palukanq nonla nusistovi.5 lenteles(2) stulpel[.y.siekiant Salyje ekonominio stabilumo ir tarptautines prekybos pusiausvyros.

reikia i5 kairesi de5ing.rretq b[ti tokie. vartojimo kreives nuolydis priklauso nuo c (ribinio polinkio vartoti) ir turi svarbi4 [tak4 multiplikatoriui. situacija. Be to. tr. galirnafomuluoti iSvad4 Analizuoti7.ir absoliutusvartojimo iSlaidq dydis paprastai keidiasi priklausomai nuo BVP pokydiq. kategorijos ir parodyta. pajamq ir kainq lygis tiesiogiai priklauso nLro bendrLjq i5laidLL.Trumpojo laikotarpiomonetarind ilgalaikei pinigq strategijai. kad dia sujungti analizuoti principai.13 pav.Valstybespolitikos veiksniai pabraukti.13pav. apimantys pinigq pasifllos trumpalaikius pokydius.2). metaissituacijabus ta pati ir pinigq pasihlosaugirno Jeigu antraisiais tempas bus vel l0 o/".kad skaidruoj vidutinis metinis pinigq pasifilos augimo tempas trejq rnetq Pirmaisiaismetais ekonomikojesusiklostetokia laikotarpiu yra 7 o/o. MONETARINES IR FISKALINES POLITIKOS POVEIKIS IR JV DERINIMAS 7. Daugelis ekonomistq mano. Norint keturis pagrindiniusjq suprasti. tat trediaisiaismetais reikds apriboti pinigq pasiflos augim4 I % lirnitu. kadangi prieSingu atveju . Sios diagramospagrindinis vertingumastas.analizuotus Siameskyriuje i vienE . . 2'.).pakankamaistabilus. kad ekonornikanepakli[tq I likvidumo sp4stus. kad gamybos. analizuojame elementus:namq ukiq vartojim4 firmq investicijas.neiSvengiamasinfliacijos politika galima tik esant didejirnas. Zinoma. i5leidZiamo Sioms prekems.Ir priklausomainuo to. koki4 monetaringpolitik4 vyriausybe taikys. vyriausybes i5laidas ir grynAii eksportE.Firmq sprendimai gaminti prekes ir naudoti iSteklius priklauso nuo bendro pinigq kiekio. Sujungsirne makroekonomikos teorijos analitinius ir politinius aspektus.78 .tarkirne. uZimtumo. investicijq ir gamybosreguliavirnoir tas rodiklis padidejo iki l0 %. kad vyriausybe emesi trumpalaikio pal[kanq nonnos.jeigu vyriausybe tvirtai sieks ekonomikosneinfliacinio augimo. kaip jie siejasi ir uZtikrina atitinkam4 iStekliq naudojimo lygl rinkos ekonomikoje.kas lemia bendrqlq i5laidq lyg[.vyriausybe ir Pinigq rinkos demonopolizacijos ateityje turds valdZiq nustatant pinigq pasillos kieki ir augirno tempus.7. Bet kurie sprendimai.paveikslq'(7. Vartojimo i5laidq absoliutus lygis priklauso nuo vartojimo kreives lygio ir BVP (BNP) lygio arba turimq pajamq. P avyzdZiui. kad vartojimo grafikas. tokia bus ir visa rinkos ekonomika. nesitikima.3.. kuri remiasi fundarnentaliEia atnasis pusiausvyroslygtimi (7 .

.. kad jas netiesiogiai lemia 279 .tipo. I (1.T. ilil"'""?:'.p a k l a u s d ru pr'lnonorma | | lPinigqkaip a r M o h ..Palrkanu| | :.tiek monetarine Zinoma. Itu"'o"unT'*' c.nvetygr.13 pav. ff#--*.n''o... p a l u k a n rn o r m a | | Inollllkl p i n i r : up a s i u l a{ I r u a r " r i " . kaip bendrqiq i5laidq elementas.| J apimties.i"iJ""c-" l.lir"r"r^ ( . Keinso uZimtumoteorija ir stabilizavirno Investicines i5laidos . Moncrrr.--. 'rr._. I .'.:""' l..--.{3[i.bos l P f piniuu l I Paklausa sandiriams g (t.l)Liuki'nu. I Vartojinro krcivc Mokcseiai ) tr.greitai besikeidiantibendrqjq i5laidq dalis. Investicinesi5laidasveikia tiek fiskaline politika.kitq Saliq BVP lygis.tokiu b[du veikia valiutq kursus.. uZimtumo ir kainq svyravimq pagrindineprieZastis. kad grynojo eksporto i5laidas lemia importo ir eksporto apimtys.tu.latine I *rrcIIrt.. investicijq ir grynojo eksporto tuo.ouc.. mokesdiai. tadiauimportq veikia savosSalies BVP.c | | I a) BVPapimris uTsienyjel norml | [b)Vatiutoskursai) I ) I L-. kad yra gamybos apimties. NX ]2.kori.skiriasi nuo vartojimo.[' r. Vyriausybes iSlaidos. | [Skrrin.. veikdamakainq ir pallkanq lygi Salyje. I e)Mokcseiai r f 2 .\li'' I surna Skolos I c I I t I | | | l | ' Gamy. o eksportq . kurias veikia valiutos kurso kaita. Fiskaline ir monetarine politika. l i n dr r e c h n i n d i paklausa | I t akryvq a T a n s a l > ... I G..i sS a l v j e L a) BVP apimt | I [r Fi. nesusijusios J i-rei Vyriausybes J b)lslaidos' v i c i i n i sl y g i s L"b.n" t p"lxrk I l Karnq lygrs | paJarnq I rr lainqlygisl o lV a l i u t o s l * u r s a r I Crvnasis -. i i { | I l+lnvesticrjosl :i['lifjril:lX::ij:. Valsrybinis lygis fprrcrut-Un poiill^ | atni... ypai politika.fj1rta fi..I uZimtumo.{ 3vartojimas | I | 14. .{ I I.-51 .--.l . | oolitika | | I bi.-lr*.I . Eksportas [* | 2.'eioji Inqncrlnnc I t \..lll.. [. Laukianra rynojo f p i n i. ^ ovdis | ] 2 Finartsavtrrrt' J likvidavintas \ \ \| politika 7. ir todel tiketina.

norint pasiekti visi5ko uZimtumo lygl.Auromatine polirika. kad s4lygos.Plediantis gamybaiir BVP. truksta BVp 25 mlrd. ar jis s4lygoja prisitaikanti pinigq pasi[los pasikeitirn4. Esmd yra ta.pelno mokesdiq ir kitrl mokesdiq maZejirnas didina gaunamus pelnus. pradesaugti (7. atsiZvelgiantI narnq [kiq. ir monetarinespolitikos priemonds gali daryti itak4 grynajam eksportui. o ypad palukanq noma. tiesiogiai veikia gamybq uZimtum4 ir kainq lygi.). Vadinasi. bet ir perskirstant i5teklius ir pajamas. kad iSlygintr4 ekonornikos sutrikin.. VyriausybesiSlaidq atitinkamaspadidejirnas priklauso ir nuo to.kiek vartoti.Taigi ir fiskalines. Mokesdiq didinimas.. aptardami 7. kai rnultiplikatorius yra 5. USD. kad fiskalin€s ir monetarinespolitikos '!-ffi:-F 280 .Tadiau realiai negalima tiketis.Tai gali bUti paai5kinta atvirkSdiory5io poveikiu. kad. valstybinds iSlaidosuZtikrins ekonornikojevisi5kq uZimtumq. Vyriausybesi5laidos. esant atitinkamai pinigq pasifilai. kada ekonornika. mokesdiq politika netiesiogiai veikia vartojim4 ir investavimE. didejasanderiq pinigq paklausa.numatomokesdius riesio!iaipibporiingur nacro-natrnems paJamoms.9 (a) pav. 7. PavyzdZir.p. Kita vertus.9 (c) pav. Nors fiskaling ir rnonetarinqpolitikq analizavomeatskirai.valstybes politika. Monetarines politikos itakq analizavome. Fjqlallne politika bfina diskretind ir auromatine. Didesnes pal[kanq normos lemia investicijq surnaZejimq (7.Tarkime.5 lentelE. palfikanq norma dideja (7.maLinanumatytuspelnusir nor4 investuoti. sturnia investicijq paklausos kreivq I de5ing ir skatina kapitalo augimq. liks nepakitusios. esant kitoms nekintandiornss4lygorns.r augimui.kurie atsiranda del infliacijos ar gamybos kritimo.. Diskretin€ politika remiasi.9 (b) pav.esanr erynoio-?ffiqr-frsiffi!1"". kol pinigq pasifila nestabilizuojapalukanq nonnos. realiai jos tarpusavyje susijusios ir turi b[ti koordinuojarnos.) ir kartu iS dalies susilpnina vyriausybes i5laidq 1tak4 ekonorninian. imoniq interesus. Iki tol. 5 mlrd.ri. nustatyta.kad vyriausybes i5laidq ir apmokestinimo politika naudojarna ne tik siekiant makroekonominio stabilumo. priimami. oficialiai ji tait<omabkonoinikai stabilizuoti. akivatzdliai parodyta vyriausybesstabilizuojanti galia. lygio kaira i1 mokelti[--Sfo uei islaigq apmokestinirnostrukt[ros manipuliavimu.13 pav.kaip vienas i5 keturiq bendrqjq i5laidq elementtl. pajamLlmultiplikatoriaus poveikis sumaZinainvesticijas ir islaidas grynajarn eksportui. Mp juda i de5ing ir.9 paveiksle. arba stabilizuojanli-pt-rlitika. Tadiau paZymetina.sprendimai apie vyriausybes i5laidas priimarni.siekiant palaikyti aukSt4 gamybos ir uZimtumo lygi.I"glesyniai skalei.rus. Fiskalin€ politika valstybdspajamq ir iSlaidq pokydius naudoja rarn. Sprendimai.). i5 dalies atsiZvelgiant i visuomenes interesus. investuoti ir koks yra grynasis eksportas. tiesiogiai veikiant palfikanq normE ir kainq lygl Salies viduje. stabilias kainas.atsiradus papildornoms iSlaidoms. kuris parodytas7.

281 . . Kaip sifilytumetekeisti: a) privalomqjq rezervqnonn4. Lentel€se suraSytos supaprastintos KB sistemos ir 12 federaliniq rezerviniq bankq (kurie JAV atstovauja CB) balansines ataskaitos. atvirosrinkos operacijas. Ekonornikojeviespatauja 2. Pagrindin€ss4vokos r r . . b) KB ima paskol4i5 CB. pal[kanq nonnEir bendr4sias 3. infl iacija. l. .politikos priemones realizuojamos ne izoliuotai. c) kokias pasihlytumete kaip kiekvienasj[sq sillomas pokytis paveiks: PaaiSkinkite. pinigq pasiLtl4 iSlaidas. b) paltikanq normq. . KB rezervus. todel stabilizuojandios poveik[ uZtikrinatik jq koordinavirnas. . . Tarkime. privalomqjq rezervqnorrn4. PasitelkqKB ir CB balansines atsispindikiekviena i5 5iq operacijq: a) CB perka vertybinius popierius i5 privaiiq [rnonitl ar asmenq.kaip KB rezeryuose ataskaitas. r . centrinisbankas centrinio banko balansind ataskaita centrinio banko aktyvas centrinio banko pasyvas atvirosrinkosoperacijos vertybiniq popieriq pirkimas vertybiniq popieriq pardavimas rezervonornos reglamentavimas privalomqjq(reikalaujamqjLL) rezervqnoITna diskonto norrnos reglamentavirnas a a a a a a a a a a a a diskontononra diskonto langas diskontolango prieZilra finansinepanika atveju blogiausiu skolintojas monetarindpolitika skatinandioji i stabdandiojmonetarin€politika pinigq pasi[los ir palfikanq nonnosdilema likvidumo sp4stai Pigu efektas realiqlqkasoslikudiq poveikis Fi5erioefektas Kartojimo klausimai parodykite. c) CB sumaZina ilgalaike j[s esatecB Valdybos narys.

UZpildykitebalansinds ataskaitos stulpel[. pal0kanq normos surnaZejimasskatina komercinius bankuspaimti i5 federaliniqrezeryqsistemosI mlrd. 2 ir 3 stulpeliaipo to. USD paskol4. tai kiek? kaip pasikeite (sumaZejo.Einarnieji indeliai .Federalines rezenrl sisternos banknotai (t) 60 3 33 3 27 ()\ r1\ a) Tarkime.Vertybiniai popieriai . isanalizuokite kiekvien4 atskir4operacij4 remdamiesi pateiktaisduomenimis. UZpildykite balansin€s ataskaitos stulpeli. padidejo) komerciniq bankq rczewai po kiekvienos operacijos? 282 .paaiskinkitepladiau.Suskaidiuokite. 2 c ) Federaliniai rezerviniai bankai perka uZ 2 mlrd.Verfybiniai popieriai .IZdo indeliai . USD vertybiniq popieriq privatiems asrnenims. Visq komerciniq bankq balansin€ataskaita(mlrd.kurie apmoka einamqjq s4skaitq dekiais. jeigu taip.Kornerciniq bankqrezervai .Rezervai . I b) Federaliniairezerviniaibankai parduodauZ 3 rnlrd.Paskola i5 federalines rezervq sistemos (l) (2) /t\ 33 60 60 150 Dvylikos federaliniq rezerviniq bankq sujungta balansin6ataskaita (mlrd. kaip atrodysSiq ataskaitql. USD) Aktyvai: .y.Paskoloskornerciniams bankams Pasyvai: . kai bus atliktos nurodytos trys operacijos.t.Paskolos Pasyvai: . USD) Aktyvai: . d) GriZkimeprie Siqtrijq operacijqir atsakykimeI klausimus: ar pasikeite tiesiogiai ar netiesiogiai pinigq pasifila. USD vertybiniq popieriq i5 komerciniq bankq. UZpildykite 3 balansin6sataskaitos stulpel[.

rikos s4lygomis ir paai5kinkite. kokiu konkrediuribotumu susiduriamonetarinepolitika.9 pav. jeigu privalornqjr.suderinamas su: a) santykiniuvalstybiniosektoriaus vaidmensmaZejimu. su Paai5kinkitefakt4 kad CB negali tuo padiu rnetu stabilizuoti palukanq nonn4 ir pinigLlpasifilE Kodel polinkis stabilizuotipallkanq normq gali lemti tebesitEsiandiq iacrjq? infl Trurnpai paaiSkinkiteuZirntumoteorijq ir parodykite. 8. kaip tarptautinio finansinio kapitalo srautaiveikia bendrosiospaklausos kreivespadeti. b) tolygesniupajamqpaskirstymu. b) ribinio polinkio taupyti dydis Kokiq itakE monetarindspolitikos efektyvumui turi atvirk5dio ryiio efektas? Kaip bendrai [vertintumdte monetarinespolitikos efektyvumq? Kodel atviros rinkos operacijosyra pagrindineKB rezervr. paai5kinkite.l kontrolespriemone. - 283 .5. kuri realizuoja monetaringpolitik4. Paai5kinkite tezE: Pinigq apyvartos greitis yra tiesiogiai proporcingas palfikanqnonnai ir atvirkSdiai proporcingas pinigq pasi[lai. t0 kaip keit€si KB sisternos sugebdjirnaskurti pinigus po kiekvienos operacijos.tiek monelarines priemones. 7.kaip veikia monetarinds politikos efektyvurr4: a) pinigLlir investicijqpaklausos kreiviq fomos. PaaiSkinkite. 9. kad CB nutare taikyti stabdandiajq politik4 siekdamasriboti infliacij4. Pagal 7. kuris apirnatiek fiskalines. parodykite Sios politikos esmQ uZdaroje ekonomikoje. PasitelkEbendrosiospaklausosir bendrosiospasillos rnodeli.irezervq norma 20%? Koks pagrindinis politikostikslas? monetarinds prieZasdiq PaaiSkrnkite ir pasekmiq grandinq.kaip monetarineir flskaline politika gali veikti bendrqjqiSlaidqskirtinguskomponentus. o. Po to i3analizuokite atveji atvirosios ekonon. c) spardiais ekonomikosaugirnotempais. Pasi[lykite plan4 nukreipttl stabilizuojandiosios politikos tEstinumui. kai uZtikrina fiskalinir4ir monetariniqpriemoniq koordinavimq. Paai5kinkite tezg: stabilizuojanti politika yra efektyvi. Tarkime.

P R E K T U T N K At R t S K R E t V t R Prekiq rinkos pusiausvyrosgrafikas.1 pav. pasi[le britq ekonomistas Ji Nobelio prenrijos laureatasDZonas Hiksas. Kadangi palukanqnorma veikia tiek investicijas.1 pav. kokir. kai planuojamos iSlaidos prilygsta pajamoms. Sis modelis parodo.r.naudojant 45" linrj4 grafiko iSpletirnas. Modelis parodo. o LM kreive . MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA UZDAROJE EKONOMIKOJE lki Siolpusiausvyra prekiq ir pinigq rinkose buvo nagrin€jama atskirai. Fiksuotas kainq lygis o yr+yz#y: 8. tiek ir pinigq paklausa tai birtent Sis veiksnys susiejaabi IS-LM modelio dalis. arba IS kreive. IS kreiv€ rodo situacij4prekiq ir paslaugqrinkoje. kas sukeiia nacionalinio produktopokydiustrumpuojulaikotarpiu. Prekiq rinkos pusiausvyros grafikas yra pusiausvyros produkto nustatymo.8.Keinso teorijosinterpretacija.situacij4pinigq rinkoje.r budu Siqdviejq rinkq tarpusavios4veikalemia bendr4lqpaklaus4. kas turi itakos paklausos bendrosios kreivesposlinkiui. kainq lygis pastovus (8. Bendrosios paklausos poslinkiai kreives y 8. .). parodanti. Siarneskyriuje nagrinejamas paklausos bendrosios rnodelis. 1937m. parodo tokius pal[kanq normos ir nacionalinio produkto lygiq derinius. Dabartiniu metu Sis modelis yra svarbiausia DZ. Modeli sudaro dvi dalys: IS kreive ir LM kreive. kai J! taip pat galima nagrineti ir kaip modeli.vaclinarnas IS-LM modeliu.

ly!ie*' 8 . Kadangi pajamos bus gautos ateityje.-"* p.t!_llacrio+glinel ql_g-.y.Kuo didesnes pahikanos.nes itraukiamapal[kanq norma kaip modelio dalis. taip pat ir prekiq atsargoms sudaryti.n*g*pqlr."iLr6' lilaeiiiii "". kai rnato paklausos savo produkcrjai padidejimo perspektyvasir nori iSplesti savo veiklos mast4 arba kai siekia lgyti prana5um4 diegiant efektyvesni s4naudq ekonomijos poZiuriu kurios nors prekesgamybosb[d4. firma turi palyginti bnsimq.glqq}.oli"kil. il.r.' 'u l-c*' (8. Investicinds iSlaidos tai iSlaidos naujiemsgamybiniams pajdgumams kurti.kad 285 . kai tik prasidedagamyklos statyba ar perkamas irengirnas. 1 . 1 . Autonomines iSlaidossusidedai5 vyriausybesiSlaidq.11 pelnq su dabartinemis iSlaidorris.-i. likusios sumokej ._K* 1-p +a13. 4 skyrirf.lnvesticindsiSlaidos padidina fizinio kapitalo apimt[ ekonornikoje.kad pusiausvyros nuo dviejq veiksniq: autonominitl iSlaidq A ir ribinio polinkio vartoti r r a c i o n a l i n e s j a r n ac * : pa s T Y ^ = . lnvesticijosgali bfiti susijusios su visai naujosprekes ir galnyba.Rlbinispolinkis y?rlo.rausy. t.Tai b[tina s4lyga. kad b[tq galima sumoketi paskolospalfikanas. ros. gyvenamqjq namq.!rg_:eLojl-gispqn_u_daqel-gilgp l rqgrg_{ g3etodales. I n v e s t i c i j o sr p a l i i k a n r . del to ir ji turi buti tikra. o i5laidos atsirandai5 karto.1 ) jeic*=cx(l-t).tuo didesnisturi bfiti skirtumas tarp b[simojo pelno ir dabartiniq investiciniq iSlaidq. kad ji galetq sumoketi kredito sumq kartu su jo pal[kanomis. o dabar jos tampa vidiniu (endogeniniu)kintamuoju. i u-s thg.aJ"qrq. prarnonineiar Zemdsfikio statybai finansuoti. Savo investicijqfinansavirnui firma skolinasi pinigq Siandien. investiciniq iSlaidq ir autonorniniqvartojimo i5laidq. pelno prieaugiu. Firma turi palyginti i5laidas investicijoms su naujos gamyklos ar [rengimo eksploatavimo nauda.la9\.. Kiekvienu atveju sprendimasdel gamyklos statybos ar maSinq ir lrengirnq pirkimo priklausysnuo busimqjq iSlaidqir gaiirno pelno ivertinimo.mauton oroesn rs q omrnl isffi iAiilruX TT6il.ti.n o r m a i Anksdiau investicines iSlaidos buvo nagrindjarnoskaip iSorinis (egzogeninis)kintarnasis (2r.o kartu priklausonuo pal[kanq normoslygio. Del to blsirnasis pelnas turi b[ti didesnisuZ einam4sias iSlaidas.tjg9 saiaT as f4 kb yso. Firrnos investuoja. jog investicijosduos pakankamai papildomopelno.q p$.Ankstesniarue skyriLrje produktaspriklauso irodeme.

projektastaptq priimtinas. tuo atveju investicijq apirntisatvirk5diaiproporcinganominaliajaipalfikanqnomai.kornpiuterines sistetnos kokybes gerinimq telefoninio rySio atnaujinimq ar susiddvdjusiq krovininiq veZirneliq pakeitim4.2 paveikslas. kai pal[kanq norma Zema. Bet kurir. lr atvirk5diai.autonornines investicines iSlaidos. (8.didZioji projekrq dalis bus pelninga. ar ndra galimybesgauti dar.nes tokioje situacijojenebutina.1. perkant obligacrjas. kai palukanq nonna auk5ta. kurie gali apimti naLrjqgamyklq statybq.2. Visa tai rei5kia. tik nedidele Siq projektq dalis bus pelninga. tuo jai geriau skolinti savo ltl:Sas. 3 skyriq). jautrumopalhkanq b . investiciniq iSlaidq funkcrja iSreiSkiama taio: t=i-b"r. Investicijq paklausoskreive lvertinant pinigq rinkos vaidnieni. Tadiau. investavirno mastas auga.ro metu firma disponuoja keletu lgyvendinti paruoStq investiciniq projektq. Kuo didesn€palukanqnorma. jei b>0.naudojantsavo turimr. o kai ji Lerna. Kai firmos turi pakankamai nuosavq leiq ir joms nereikia skolintis pinigq savo investiciniams projektans igyvendinti.rgiau pajarnq.rspinigus kitu budu. nominalioji paltkanq nomra lygi realiajai. I .2) r .investicijq nonnaikoeficientas.nei nuo pal[kanq norrnos. skolinant kitorns finnoms.jog didele palukanq norrna sunaZina finnos suinteresuotumq igyvendinti savo investicijas. ar firn-rai reikia skolintis. kuriosnepriklar-rso nei nuo pajamq. tarkime. Mat investicinio projekto realizavimasduoda pajamq prekiLl forma. Tadiau. RyS[ tarp investiciniq iSlaidq ir realiosiospal[kanq nonnos vaizduoja 8. kuriq vertd turi b[ti palyginama su iSlaidorniskreditui. 286 . jei kainos pastovios. 8. ne o investuoti savoprojektus.realioji pallkanq norma. dia b=Al/Ar. tuo rnaZesnis i finnos ribinis polinkis investuoti 1 fizin1 kapital4 nepriklausomainuo ro. Taigi kuo auk5tesne pallrkanq nonra. Priimant investiciniussprendirnr-rs.kad bhsimasispelnas Zyrniai virSytq einam4sias investicines i5laidas. ar ne. svarbi realioji palhkanqnonna labai (Zr. Firrna turi patyrineti.. jos tLrri atsiZvelgti ir 1 pal[kanq norrnfunesjq tikslas* kuo geriausiai panaudoti savoturimasle5as.

i p . firmos planuoja investuoti daugiau. esantis investicijq paklausos kreiveje. o investicijq paklausos kreivd paslenka i desinE.kad investiciiqpaklausos kreive pasrinksi kairE. pavyzdZiui. C _ a r c x D I: a + c x ( Y . tuomet kreive vertikalesne.T -bxr. esant bet kuriarn pal[kanq nornos lygiui. firmq investiciiq paklausos apimti rodys ta5kas B. nedaug surnazejusi palfikanq nonra labai padidina i'vesticijas. Ir atvirkidiai.Ir Is 8.2 pav. kad. 287 r I l. palukanq nonnai esant re lygio. I sumazdjimas reiSkia. lt L . Ji atspindiprielaid4 jog palnkanqnormos sumaZejimas padidinapapildornqlesq I kapitalo atsargas pelningumq ir todel s4lygoja clidesn[ planuojarnq investicijq lygi.Taigi gaunarne: AD=C+I+G. Bendroji paklausa susideda iS vartojimo.L) t.t x Y ) . lnvesticijq paklausos kreive Investicijq paklausos kreiv€ rodo investicijq apimti. padidejimas i reiikia. investiciiq paklausos vyriausybes ir i5laidq. Jei investicijos maZai jautrios palukanq normai. 8. Autonominiq investiciniq islaidq pasikeitimai sukelia investicijq kreivdsjudejim4 koordinadiq pradZios tasko arzvilgiu.3. kuriq finnos sutinka lgyvendinti bet kuriuo pal[kanq nonnos lygiu. Palfikanq norma ir bendroji paklausa:IS kreivd AtsiZvelgiant i nauj4 planuojamq invesriciniq iSlaiclq funkcry4 pertvarkoma bendrosiospaklausos funkcija. Kreive yra neigiamo nuolydZio. T .1. lnvesticijq paklausos kreives nuolydis priklauso nuo b ir nuo I. tuomet kreivs yra beveik nuoZulni. Jei investicijos labai jautrios palukanq normai.

AD:a+c rTn . Kadangi pinigai yra viena i5 turto formq. formulg: AD=A*c*xY-bxr.jog padidejusi pal0kanq norma surnaZina bendrq4 paklaustl nurodytu pajamq lygiu. kiek padidejusi pinigq pasi0la sumaZina pusiausvyros palukanqnonn% netiesiogiaipadidinamas Seimqturtas. Nuo palDkanq norrnospriklausoir autonorninis vartojimas.4) t IS (8. Siekdami supaprastinti Sirt lygybg ivesime rni3riosios ekonornikos pagal(8. 2.b x r . dideja obligacijq bei korporacrjq akcrjq kaina. Tiek. veikdami ir vartotoji5ko kredito kiek! bei jau nustatytqpah.3) pagal Kadangi c*= cx(1{).i*C-c x ( l .3)f<rmulg: modelioautonoming bendrajqpaklaus4 apskaidiuojama kuri A = a + c x T p + l+ G (8. Pinigq kiekis ir palfikanqnorma veikia vartojimo iSlaidas. Zemesndpal[kanq nonna leidZia narnq [kiarns imti didesnes paskolas. Bendrosiospaklausos elementtlry3ys su pallkanq noffna 288 AD . Kai palukanq nonna krinta.b x r + G . ini E Atskirq bendrosios paklar.3 O A 8. nes padidejusi palukanq nonna sumaZina investicinesi5laidas.3 pav. tai tuometbendroji paklausanustatoma 8.tx Y ) + l . tai padidejusi realiqjrl pinigq pasiulatiesiogiaipadidinaSeimqturtq.A D : a + c x T p + c x ( Y .yros nacional produkt4.Visa tai didina vartojimo i5laidas ir keidia vartojimo funkcrjq ir bendrqj paklaus4bei pusiausr. (8.rsos elementq ry5ys su pahkanr4 noma pavaizduotas grafiSkai paveiksle.t )x Y . 8.rkanq pinigq norrnE PadidejEs kiekis didina bankq sistemosgrynq pinigq atsargasir i5pledia vartotojiSko kredito apimti. Pinigq kiekis ir palukanq norma veikia namq lkiq nrrtq ir vartojim4 bei bendrqjqpaklaus4dviem budais: l.4.4) lygties matorne. ir namq flkiq turtaspadideja.

visuoseIS kreivdstaikuose prekir. IS kreives pavadinimas kilEs iS investicijq (investrnent) santauptl ir (savings) lygybes.TaSkas atidedamas atitinkamai 8. kuriems esant prekiq rinkoje susidaropusiausr.Kadangi pusiausvyros nacionalinisproduktasir pajarnospriklauso nuo bendrosiospaklausos.yra. kai pallkanq norrnalra 11.b x rr. tai gaiima daryti iSvadq jog bendrasisnacionalinisproduktaspriklauso nuo palDkanqnonnos. o 289 .Prekiq rinkoje susidaropusiausrryra.1 nacionalinioprodukto apirntisYr (8.nuo pahkanq normos.4 (b) paveiksle. sqlygojandiospusiausvyrossusidarymq supaprastintarne ekonomikos modelvie. paklausalygi prekiq pasifllai.re)parodo tokius nacionalinioprodukto ir palukanq normos derinius.y. pradind realioji pallkanrl flonl& 11.4 (a) paveikslas). nacionalinioprodukto apimtis. o funkcija A + c* x Y.Y1. Si rysi parodolS kreive. I S k r e i v e Tarkime.o bendrosiospaklausos prekiq rinkoje susidaro taSkeEy. Pusiausvyra pusiausvyros E.l t. IS kreivd (IS cur. 4p a v .o pastaroji . [ + q*rY-l]xr2 I + c*xY-bxrr 8 .

8.L^ * | ( 8. tai gausirne Jeiabi lygybdspuses i5 Y: mx(A. kad jie yra tokie pallkanq normos ir nacionalinioprodukto deriniai.4 (c) pav.6) lygties rnatorne. 8. remiantis prekiq rinkos pusiausvyros pajalnos s{yga. teigiandia. kuriuose susidaro pusiausvyra prekiq rinkoje. bDdingatai. kurie sqlygoja pusiausvyros prekiq rinkoje. susidarymq IS kreivp galima nubreZti. todel paprastaimultiplikatoriq Zyrnesime simbolium be jokio indekso. IS kreive yra neigiamo nuolydZio.4 (b) paveiksle sujungp visus Siuos ta5kus. Ta5kasE2yra antrasisIS kreivds ta3kas. Kartodarni tai visoms galimoms pallrkanq normoms. Kreivd persikelia auk5tyn. kad prekirl rinkoje susidaropusiausvyra. Apskaidiuotasnacionalinioprodukto ir palukanqnormosrySysyra lS kreive. Ka1 : m dia I I .palflkanqnonla surnaZejo 12.iki Sakysim. gaunamekreivq IS. kadangi atkarpa (A-bxr) pailgejo.6) m-investicijqmultiplikatorius. IS (8.4 (b) paveiksle matome. Bendrosios paklausos padidejimas reiSkia.uodytarr aukStesne pusiausvyros A. Visiems Siojekreiveje esantiems ta5kams. o bendrosiospaklausos kreivd persikelia auk5tyn atstumu (-bxAr). Analogi5kai galetq veikti ir bet kuris kitas bendnf q iSlaidq pasikeitirno sqlygotasmultiplikatorius. nes aukitesnis palDkanqnormos lygis surnaZina investicinesiSlaidas. kad padidejo ir pusiausvyros nacionalinis produktas nuo Yy iki Y2 ta5ke E2.l paklausa (8. Y:A+c*xY-bxr. Lygti (8.1) lygtimi. kur Ar (palflkanq nonnos pasikeitirnas)yra neigiamas. kad pallrkanqnorma rei5kia Zernesni pajarnrllyg1 nr. Yx(l-c*)-A-b'r' padalysime (l-c*). Pertvarkiuslygti.kai nacionalinds yra lygios planuojamorns i5laidoms: Y:AD.bxr).s) (8. galirne gauti kelet4 pal[kanq nonnos ir nacionalinio produkto lygirl.Del to padidejainvesticijr. ir kaftu sumaZindamas bendrqj4paklausq 290 .kad pusiausvyrasusidarotnornet. gar"rnama: Y-c*xY--A-bxr.6) palyginamesu (8. kad naujas palfrkanq nonnos 12 ir nacionalinio produkto Y2 derinys taip pat rodo.).

' ..6) lygtVje. rnultipl ikaloriaus Jei investicines i5laidos labai jautriai reaguoja 1 pali-tkanqnonnos pasikeitimus (b yra labai didelis)."" A+c* rY -br rr " b ) 8. tai palukanq norrnos pasikeitirnassukelia didell bendrosios paklausos pasikeitimrl (bendrosios paklausos kreivd persikelia i vir5q dideliu atstumu).... ":: E.nacionalinio produkto pusiauslyros lyg[.. Kreives statulras priklauso nuo investiciniq i3laidq jautrumo pallkanq nonnos pasikeitimams.-..pusiauslyros nacionalinioprodukto lygis beveik nepasikeis..5 paveiksle pavaizduotos bendrosios paklar"rsos kreives.rsos krerviq uZ 291 I i . Jei pallrkanq nomros pasikeitimai s4lygoja tik nedidelius bendrosiospaklausospasikeitimus (b labai maZas).5 pav. atitinkandios skirtingus multiplikatorius.. o karfu ir dideli pusiausvyrosprodukto lygio pasikeitim4 ir tuo nuoZulnesne bus kreive IS.taip pat nuo (8. Apatiniq bendrosios paklausos kreiviq koeficientasc* maZesnis vir5utiniq bendrosiospaklar. ...-') \*c*'x\'-bxrr .. .ir kreive IS bus labai stati. Multiplikatoriausitaka IS kreives staturnui 8. : . Panaiq poveiki IS kreives statumuituri ir rnultiplikatorius..

8 . Pusiauslyrosprodukto pasikeitimasdel palikanq nonlos pasikeitimoyra tuo didesnis. rar fiskaline politika gali paveikti 5i nuolydi.5 pav. IS IS kreive persikelia atsturnu. o apatiniajai.tuo daugiaupadidejaproduktas. 12 del to reikalinga tokia pat bendrosiospaklausosfunkcija.Pradiniaipusiausvyros produkto lygiai.romaZesnis investiciniqi5laidqjautrumaspalDkanqnonnai ir kuo maZesnis rnultiplikatorius. Ta5ke E3 pallkanq ronno 12. IS SiE iSvaaq patvirtina (8. y1 ir y1' atitinka palfikanq normE 11 apatiniamegrafike. pakituspalfikanqnormai.kaip ir ta5ke 82. kreivE de5ing. bet pusiauslyros produkto lygis Zemesnis negu taike 82. Tadiau pusiausvyrosprodukto pasikeitirnasyra labai skirtingas:vir5utiniajai kreivei jis padideja iki y2'. Kadangi IS kreives nuolydis priklauso nuo multiplikatoriaus.iki Y2.E3 ir Ea.kuo investicijq jalltrumo pal[kanq normai koeficientasb ir multipHkatoriusm bus tnaZesni. 8. bendrosios paklausos kreivds pakyla auk5tyn tuo padiu vertikaliu atstumu. Multiplikatoriq m veikia mokesdir. tuo statesne kreive.rs.6) lygtis. Atitinkamai. atitinkanti du taikr.6 (b) paveiksle): (tai AY:AIS:mxAA. jq surnaZejimas o i Visi veiksniai.4 paveiksleyra dar du nepusiausr. 292 . (a) dalyje. 8.yros ta3kai. Atitinkamai kuo didesne mokesdiqnoma.ikairg.kuo statesnd bendrosios paklausos kreivd. tatyra.koeticient4 c*'.kad kuo maZesnis multiplikatorius. SumaZdjus pal[kanq normai iki 12. Kadangi pallkanr. kuo didesnismultiplikatorius. I5rei5kiame pal[kanq norm4: (8. Vyriausybes i5laidq transferiniq ar mokej padidej irnq imasperkeliaIS . kuo didesnismultiplikatorius.tuo statesne kreive. 1l e n t e l e j e .lflorrr1& ta5keE3yra tokia pat kaip ir taike 82. darantys pateikiarni itakq IS kreivdspasikeitimams.6a) Taigi nurodytam bendrojo nacionalinio produkto y pasikeitimui bendras realiosiospalukanq nonnos r pasikeitimas bus tuo didesnis. Taigi kr.kaip pavaizduota8.tuo didesnis IS pusiausvyros produkto pasikeitimas. kuris lygus multiplikatoriaus ir autonorniniqiSlaidqpasikeitimosandaugai matorne8. tuo statesne kreive. kaiA-a+cxL*T-G. Atitinkamai vir5utiniq bendrosios paklausos kreivirl rnultiplikatoriusyra didesnis.5 paveikslo (b) dalyje matome.l norma: jos padidinimas sumaZinamultiplikatoriq.

4 (b) pav. kad prekirl rinkoje bhtq pusiauslryra.arbaprodukto lygis per maZas. Todel ta5kas E3 yra prekiq paklausos pertekliaus (EDG. 293 . Prekiq paklausaviriija pasi[lE AD Y:AD A'-h^r.4 paveikslo (a) dalyje matome abu ta3kus toje padioje bendrosios paklausoskreiveje. sukeltas autonominiqi5laidq pasikeitirno Ta5kasE4 (8.Todel 8.4 (a) paveiksle. excesssupply of goods).yra prekiq Del to visi ta5kai. kr.Ta5kai.esantysIS kreives kaireje (E3). excess demand for goods) taSkas: palflkanq nonna yra per Zema. kadangi produkto apimtis yra didesneuZ bendrqj4paklausq. Pal[kanq Dorrrla 11. yra taSke E+. tadiau pusiausvyros produkto lygis yra didesnis.) turi tokiqpat palDkanqnorrntukaip ir ta5kas E1.6 pav. IS kreives persikelimas. Sios keivds taSkeE3 bendroji paklausaviriija produkto lygi.rriameturime prekiq pasiflos pertekliq (ESG.yra prekitl paklausos pertekliausta5kai. (ta5kasEa). atitinkanti ta5kq 8.esanfysIS kreives deSineje pasillos pertekliausta5kai.+"+"V A-bxri+c*xY AY=rnxAA 0 a) AY=mxAA 0 b) 8.

o reali4jq uZra5ome. Kuo auk5tesne nes tokiq pinigq laikymasdaugiaukainuoja. produkt{ ir palfkanq normtu teigia' kad realioji pinigq paklausapriklauso ir nuo produkto.pinigq paklausos jautrumo palukanq nonnai koeficientas. 294 .lS 8. ir nuo pal[kanq nonnos: L:kxY-hxr. diak-pinigtlpaklausosjautrumobendrajamnacionaliniam produktui koeficientas. palukanqnoffna.1 lentel€. Koeficientas k rodo tiesioging pinigq paklausos ir produkto apirnties priklausornybg: k: ALIAY. siejanti pinigq pasi[I4. Koeficientas h rodo tiesioging pinigq paklausos ir palfkanq normos priklausomybg: h:AL/Ar. Kaip jau Zinome. o dabar bus nagrinejamasrealiojo nacionalinio produkto ir pallkanq nonnos ry5ys pinigq rinkoje' ^ Hipoteze.2. k>0./P:M.Pasikeitimai kreiveje Kintanrasis VyriausybcsiSlaidos Kintamojo nasikeitinras Didcja a lvlaZcj Didija MaZcja Didcja MaZija Didcla MaZcja Didcja MaZcja : IS kreiv0S nersikdlimas I dciing I kairq IS kreiv0s nuolvdis Ncturi itakos Ncluri itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturl takos Ncturi takos NuoZulncsnc Statcsnc NuoZulncsnc Statcsnc M o k c s d i a i( b c n d r a sunra) i A u t o n o m i n c sS l a i d o s R i b i n i sp o l i n k i sv a r t o t i j I nvcstici j 11autrumas palukanqnorrnai I kairq I dciinq I dcSinq I kairq Ncturritakos Ncturiitakos Ncturi ltakos Nchrri itakos 8.realiaj4pinigq paklausq pinigq pasiul4 M5. MD/P :L. h . tuo Zmondstures maZiaugrynq prnlgq. PINIGQ RINKA IR LM KREIVE Anksdiau i5nagrineta palfikanq norrnos ltaka pustausvyros nacionaliniam produktui. h>0.

kad palfikanq norma i5augo iki 12. Del to reikalingq pinigq kiekis nepakintaturiurq 295 . Realioji pinigq pasifila pavaizduotaverlikalia hnrja.) S M D P = P Dabar apskaidiuojame palfikanqnorme: M hxr:k"Ys P M r=lxlt"Yh \ t [ s I P ) \ (8.pinigq paklausos. kainq lygis pastovusP. kai yra nacionalinioproduktolygio Y1 ir pal[kanr4norrrlos11derinys.Pusiausvyrapinigq rinkoje pasiekian-ra. Esant Siai paltrkanq normai. realioji pinigq pasi[la kai lygi realiajaipinigq paklausai: M arba M s =kxy-hxr P (g. kuriame pinigq rinkoje susidaro prniausvlra.visuose LM kreives ta5kuosepinigq paklausa lygi pinigqpasihlai.7 (b) paveiksle atidedameta5k4 E1. Padidejusnacionaliniamproduktui iki Y2. kadangi ji nurody'tair nepriklausonuo palfkanrq norrnos. i5augair pinigq paklausa. Paltkanq normai r1 bfidinga subalansuotipinigq rinkq taike E1(8.pinigq pasillos pusiausvyros s4lygosL:M. 8. Taigi realioji pinigq pasi[la M/P. kaip maZejanti pallkanq norrnos funkcrja.ir pinigq (money) . Derinys 4 ir Y2 taip pat s4lygoja pinigq rinkos pusiausvyrq.7 (b) paveiksle atidedamasnaujos pusiausvyrostaikas E2. Nurodytamnacionalinio produkto lygiui Y1 nubreZiamapinigq paklausos kreivd L1. matome. nominalusispinigq kiekis Iv{xkontroliuojarnas centrinio banko.realioji pinigq paklausa priiygstarealiajaipinigq pasi[lai. Tarkime. padideja reikalingq pinigq kiekis. 8.7. o iSaugusi pal[kanq norrnaji sumaZina.7 (a) pav).8) Apskaidiuotaspal[kanq norrnos ir nacionalinio produkto ry5ys yra LM kreive. LM kreiv€ (LM curve) parodo ivairius palfikanqnormos lr nacionalinioprodukto derinius. NubreZg naujq pinigq paklausos kreivg L2. Padidejus nacionaliniam produktui. LM tiesds pavadinimaskilgs i5 modelyje analizuojamo iikvidumo (liquidity) .kuriems esantpinigq rinkoje susidaropusiausvyra.

Siuo atvejudel produktas.Didejant nubrdZiame nacionalinio produkto apimdiai. pakeitus norninaliqj4 pinigq pasi[I4 kai kainos pastovios. Tai gali patvirtinti ir (8. kai nurodyta nominalioji pinigq pasi[la. LM yra vertikali.+ m). NubreZq atitinkam4 pinigq paklausos kreivg skirtingiems nacionalinio produkto lygiams ir atidejq pusiausvyrostaikus. LM kreivebeveikhorizontali.kad ji reikalaujaZemesnes nonnos bet kuriam nacionalinioprodukto lygiui arba aukitesnio nacionalinio produkto lygio bet kuriai palhkanq normai. Ir atvirk5diai. Realiosiospinigq pasillos pasikeitimasperkelia LM kreivg. LM kreive yra teigiarnonuolydZio.8) lygtis. tuo (koeficientask) ir kuo maZesnis statesndLM kreive. kreive LM reikalauja didesnes pal[kanq normos pinigq paklausos nuslopinimui ir pusiausryros pinigq rinkoje pinigq pasiulai. nonnos bet kuriam nacionalinioorodukto 296 . sumaZejusirealioji pinigq pallkanq pasilla perkels kreivg LM i kairg. kylandiq kreivE LM. nacionalinis nedideliopalukanqnorrnospasikeitimolabai pasikeidia kad pinigq rinkoje bUtq i5laikya pusiaus'nyra. Jei pinigq paklausa labai jautri palukanqnonnai (h didelis. LM kreive Kuo didesnis pinigq paklausos jautrumas nacionaliniam produktui jautrumaspalukanqnormai (koeficientash). kad paskatintq Zrnoneslaikyti papildorn4 realqji pinigq kieki. kuo didesnis koeficientas k ir kuo maZesniskoeficientas h. nurodltas nacionalinio produkto pasikeitimasAY turi didesni poveiki pallkanq normai r. ir 5i dabar reikalausauk5tesnes dvdZiui.7 pav.pinigq kiekio atZvilgiu. palukanq Kreivds LM persikelimasI de5ingparodo. Realioji pinigq pasi[la gali pakisti. arba pakitus kainoms. nekintant iSlaikymui. a) Mo P M/P U Y b) r 8.Kai pinigq paklausa nejautri pal[kanq nonnai (h:0).

7 (b) paveiksle E3 Kaip matome.Tarkirne. excess Ta5ke E1 visus 4 taSkus. yra pinigq paklausospertekliaustaikas. Siarne taike susidaro pinigq pasillos perteklius atitinkapinigq pasillospertekliq. o pinigq paklausos kreive persikelia i L2.2 lenteleje.8 pav. Del to padideja realioji pinigq paklausa. darantys [tak4 LM kreiv6s judejimui.7) Horizontalus LM kreives poslinkis apskaidiuojamas. esantis LM kreives deiineje.esantiskaireje ptrseje. supply of money) pertekliausta5kus. realioji pinigq paklaustr butq nustatyta ta5ku Ea. Ta5kus Salia LM kreives (E3 ir Ea) apibudinaure kaip pinigq paklausos(EDM.rsidarytqpusiausryra. lygtimi ir darantprielaid4 kad h:0: AY=ALM:kr-i r AM- Visi veiksniai. 7 ( a ) p a v e i k s l e C i a t u r i r n e i. Atitinkarnai ta5kas Ea 8. pateikiami 8. bet palflkanq norna yra per auk5ta. E3E2Ta3kas 8. a r i n k a i s u b a l a n s u o tP a n a g r i n e k i mte 5 k qE r 8 .u a ) tt P M2 P M/P b ) 8. 297 .Panagrinekirne pinigq rinka yra pusiausvira. o bet kuris ta5kas. PinigqpasillospadidinimoitakaLM kreivei remiantis (8. pradin[ produkto lygi Y'. kad pinigq rinkoje sr. Esant pradinei palukanq nonnai r1. kad nacionalinisproduktas i5augo iki Y2. excessdemandfor money) ar pinigq pasiulos(ESM. yra pinigq pasiulospertekliausta5kas.7 (b) paveiksle yra pinigq paklausos pertekliaus pinigq ta5kas:pah)kanqnonna per Zemaarba produkto lygis yra per aukStas . bet kuris ta5kas. ir susidarytq pinigq paklausos perteklius E1Ea.

kokiems nacionalinioprodukto ir pallkanrl-nonrlos .Tik ta5keEs abiejose Prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyra (commodity and money market equilibrium) .3.LM kreiveje 8. Prekiq ir pinigq rinkq pusiausrryra 298 - .kokierns ieriniams esant prekiq rinkoje susidaropusiausvyra'o kreivd LM pinigq rinkoje.ia Didcja MaZcla Didcja MaZcia LM kreivds nersik€limas I dc3inq I kairq I katrq I dcSinq Ncturi itakos Ncturi itakos Ncturi ltakos Ncturi itakos LM kreivEs nuolvdis Ncturi itakos Ncturi [takos Ncturi itakos Ncturi itakos NuoZulncsnc Statcsnc Statcsnc NuoZulncsni 8.9 pav.vienalaikes pusiallsvyros prekirl ir pinigq rinkose situacija arba vadinamoji dviguba pusiausvyra. 8. PUSIAUSVYRA PREKIU IR PINIGU RINKOSE Bendrajai pusiaus\yrai prekiq ir pinigq rinkose paaiSkinti vienamegrafike(8.9 KreivesIS ir LM br62iamos IS-LM modelis. naudojamas pav. rinkose susidaro pinigq pasiula. Kreive IS parodo. kai nurodyta realloji jq deriniar-ns esant susidaropusiausvyra pusiaus\yravienu metu.Pasikeitimai Kintanrasis Pinigq pasiltla Autonominc pinigrl paklausa P i n i g qp a k l a u s o s jautnttlas pal[karlq norrnai P i n i g qp a k l a u s o s iautrunas procluktui Pasikeitimas Didcja MaZcja Didcja MaZc.).2 lentel€.

finnos didins ar maZins garnyb4 stumdamosekonomikq ta5ko Es link. Palfrkanq normai r. jei negali kitaip patenkinti savo pinigq paklausos.Kai susidaropinigq pasillos perteklius. MONETARINES POLITIKOS POVEIKIS realusis Iki Siol nagrinetasIS-LM modelis parodo.Prekiq ir pinigq rinkos veikia viena kit6 kol nusistatopusiausryros pallkanq normos lygis r*.o individai turi norimasfinansinioportfelio kornpozicijas. Egzogeniniai kintamieji.kad susidarytqpusiausvyrapinigtl rrnkoje. Ir atvirkidiai. Kai yra toks pallkanrl nonnos iygis. kol pasiekialygi r*. pinigq paklausa. ir kitaip ekonomika pasiekia ta5k4 Ee. Del per maZo nacionalinioprodukto lygio yra nepakankarna kad atitikq nurodytEpinigq pasiul4. monetarinds 299 . yra Kai susidaroderinys 12ir Y1. kurio ribose siekiama stabilizuoti nacionalini produktq fuo tikslu reguliuojant bendrqjq paklausE r* . kuriq modelis yra politikos neaiSkina.Ir taip. atsiranda spaudimas sureguliuoti palfkanq nonnfu kadangi Zmones turds parduoti akcijas ir obligacijas.jei ji yra taSkuose ar V ? Jei prekiq rinkoje nera pusiauslyros ir vyksta priverstinis U atsargq maZejirnas ar kaupimasis. kaip nustatornas produktas ir pallkanq norrna. obligacrjq pasiula lygi obligacijq paklausai. pusiausvyros Kaip juda ekonornikalink bendrosios taike Ee. du fiskalines politikos instrumentai vyriausybds i5laidos ir grynieji mokesdiai. sqlygojanti norimo potencialiojo bendrojo nacionalinioprodukto susidarymq. Kad susidarytq pusiausvyrapinigq rinkoje ta5ke G.tai pasirinktaspusiausvyrosbendrojo nacionalinio produkto lygis. reikalingas nacionalinio produkto lygis prekirl rinkos pusiausryraiY2 ta5keC yra didesnisuZ lygi Y1. verslo ir vartotojo optirnizrnas. pinigq rinkos pusiausvyrai ta5keF. kai pallkanq norma yra rr. vienintelismonetarinds instrumentas yra pinigq pasilla.tai siekiamoji pusiaus'nyrospalhkantl norma. nacionalinio produkto lygis Y1 yra per maZas. Ta5ke Es prekiq paklausalygi prekiq pasiulai. didinantis pal[kanq norrnE. palukantlnorrnakrinta tol. Atitinkamai firmos garnina planuotE produkcijos kiek! (nera nenumatytoatsargqsusikaupimoar sumaZejimo). pusiausvyra tik prekiq rinkoje ta5ke B.pinigq paklausalygi pinigq pasi0lai.4. artirnas potencialiajam produkfui. Del to susidaropinigq kuris reikalingas paklausos perteklius. Siame skyrelyje nagrinejame politrkospoveiki. kol palflkanqnorma pasiekialygi r*. Y* nacionalinioprodukto lygis Y* ir pusiausvyros . kad butq pusiauslyra abiejoserinkosevienu metu. susidaro reikiamo dydZio bendroji paklausa.nacionalinisproduktasir pinigq paklausa. 8. ProcesastQsiasitoi. Jei pinigq rinkoje ndra pusiausvyros. palukantl flomlo 12 reikalauja nacionalinio produkto Y2.

IS ir LM .arba silpnas. Stiprus skatinaniiosiosmonetarindspolitikos poveikis Kaip pasikeis produktas. LM kreivenuoZulniir kai kai 8. LM pateiktas 8. { I I I I I I I stimulai ina produktqir i n ap a ) u k r r r q ---------) poveikis. kai pinigq pasifilos padidinimopoveikrs.10paveiksle kreiv€ nuoZulni ir kai LM kreive vertikali.10 pav.jei centrinis bankasperkelia LMs kreivq I padidindamas pinigqpasi[lq? LMl padet[.kad pinigq pasiulos keitimo poveikis gali b[ti arba stiprus.4. Pinigqpasillospadidinimo vertikali 300 . Atsakyrnaspriklausonuo abiejq kreiviq .nr. 8.rolydZio.Prakti5kai nustatyta.1.

10 (b) paveikslografike pavaizduotastas pats pradinis pirsiausvyros taskasE0 ir tokia pat ls kreive.jog produktas yra per maZas. tai pinigq paklausospadidinim4 turi uZtikrinti Zymiai didesnisproduklas.10 pav.kai politika negali padidintirealiojoprodLrkto Y.10 pav.) yrit per maZas (kadangi nedarbasper didelis) ir jog norimas lygis yra y1. bet LM kreive yra verrikali. Kai LM kreive verlikali. Padidejusipiniglt pasi0lasumaZina palfikant1 normq iki r1 ir padidina prodLrkt4iki Yr.. Ekonomika juda i5 taiko Es I taSkq E2. skatinandioji monetarine politika turi nepaprastai dideli poveiki pusiaLrsvyros produktui.pavaizduotas virsutiniarnegrafike. kadangi Siuo ypatingu atveju monetarines iki politikos poveikis yra per stiprus. juda iS ekonomika taiko E6 i ta5kq81. iki Panagrinesime tokius atvejus: du r) pal[kanq normos pasikeitimai gali tureti tik silpn4 poveikl autonomindms planuojamoms (A). Silpnasskatinaniiosiosmonetarin6spolitikos poveikis Centrinisbankasdidina pinigq pasinl4 kai mano. palyginti su virsutiniu grafiku.kuris turi padideti zymiai daugiau negr. kad abiejuose 8.Tarkirne.4.Kad prekiqrinkoje i5liktqpusiausvyra. yra kaip tik toks. / l 301 . Y2. Kodel (b) grafike monetarine politika efektyvesne? Abiejuose grafikuosepinigq pasiLrla padideja tuo padiu dydZiu ir tiek par .8.tset kadangi apatiniamegrafike pinigq paklausayra visiskai nejautri palukanrl normos sumaZejimui(h:0). Siarne paveiksle LM kreives poslinkis i desing. pastoviai esant IS kreivei. kaip (a) grafike.Kai LM kreive nuoZulni(8. Toks pat pinigq pasifilos padidejirnasperkelia LM kreivE i deiinE (marome.10 paveikslo grafikuose LM kreives horizontalusposlinkis yra atkarpa EeK). iSlaidorns pinigq paklausa gali bfiti nepaprastai jautri pahkanq norrnos pasikeitirnams. kad b[ti1 pasiektas reikalingaspusiausvyros produktopadidejimas. pusiausvyrosproduktas padideja dvigubai.pinigq paklausa. Didesnis pusiausvyrosproduktas ir maZesne palt-rkanqnomra sElygoja pinigq paklausos padidejirn4 tokiu dydZiu. bet lygiai toks pat poslinkis apatiniame grafike perkelia ekonornikq per toli 1 deSing. (a) grafikas). kokio reikia.r virsutiniarne grafike. palukanq nonna turi surnaZdtikur kas daugiar"r. 8.CB mano.2.jog produkto lygis y0 (8.kai rnonetarines politikos poveikis yra per silpnas. katl pastarojiatitiktq didesnE pinigq pasiulq. o palukanq noma sumaZejadvigubai. Tadiau kai kada centrinisbankasgali susidr"rrti prie5ingaproblema su . perkeliantis ekonornikq nuo ys iki y1.

atsakydamas toki pati LN{ kreives poslinki i de5ing(ErK). sumaZejuspal[kanq normai. Tai ivyksta tada. Autonon-riniq nonnai nulemia tai. kai verslo pesimisti5kai nenori didinti investiciniq ir firmos del ateitiesnusiteikusios i5laidq.pasilieka" taSke Y0.1I pav. Tokio pat realiosios jautrurnaspalukanqnormai nulinis ir kai ypad didelis pinigq paklausos jautrumas pal[kan11 normai 302 . Del to surnaZdjusipalfikanq norrna nepadidina pusiausvyros produkto. Produktas .Vienintelisbfidaspadidintipusiausvyros mokesiius.kai iSlaidq 8. Pirmasis atvejis pavaizcluotas i5laidq (A. kad IS kreive yra vertikali. Padidejusipinigq i palfikanr4normtu ekonomikajuda i5 taSkoEo i taSkq nes pasiula tik sumaZina produkt4iki Yr butq perkeltilS E3. ar padidinus vyriausybds iSlaidas sumaZinus kreivgi deSing.) nulinis jautrurnaspalfikanq vir5utiniarne(a) grafike..11 paveikslo Vertikali IS kreive. o a ) NuoZulni LM krcivi litikq bcprasmiika b) Yo Yo pinigq pasillospadidinirropoveikis.8.

tuo o LM kreive horizontaliai persikelia atstumu EqK. E6 Tik taike E5 ir prekiq. Tarkirne.T a d aZ m o n c s a i k o p a p i l d o n r u p i n i g u si r a t s i s a k g i s l pirkti finansinius aktyvus.jaLr nebeparodoma anksdiau nagrindtu multiplikatoriumi politikos . todelnaujapusiausvyra nesusidarys ta5ke. Tadiauta5keE6. kadangi Llv{ tampa horizontalialinija. Antrasisbeprasmi5kos monetarinds politrkos atvejis . kuri ncbcpakciiia savo padctics. ir pinigq rinkos yra pusiausviros. i a v a d i n a n r a i s . a r s .roZulni.o horizontalusatstumas tarp taSkqEs ir E6yra rnxAG. I 303 .m". Realusis produktas nepadideja y2. Dil to cB prarandapalikanq normos kontrolq.Kad sumaZintqpinigq paklaus4 iki fiksuotos pinigLl pasirllos.skatinandioji fiskalinepolitika.padidejus vyriausybes prekiq ir paslaugq pirkirnams.d c l t o . K r a i t u t i n i a i s ( h i p o t c t i n i a i s ) r v c .skyrelyjeanalizavome e monetarin6s politikospasikeitimo 1tak4realiajarn produktui ir palukanq normai. k a d o b l i g a c i j q i r k i t q f i n a n s i n i qa k t y v q . Skatinandiosios fiskalindspotitikos poveikis lS kreivei Kadangiplanuojarnos j autonorninds iSlaidosungia vyriausybes iSlaidas.12 paveiksleparodyta. kai IS kreivepaslovi.1 apatiniarne grafike.NuoZLrlni LM kreive.ra labai nr. norspinigqpasifilair padidinama. Kai LM ir kreive beveik horizontali.rilir investicines iSlaidas.kai ypad jautri pinigLl paklausa palLikanqnorrnai s4lygoja labai nuoZulniE kreivE. S K A T I N A N E I O .. tiek pal0kanrl nonnoskontrolE.1. ncs 2rnoncs m c g i n a a t s i k r a t y t ip i n i g q p c r t c k l i a u s p i r k d a m i o b l i g a c i j a s r k i t u s f i n a n s i n i u sa k t v v r : s . bet iki tik iki Y1. taSkas yra Salia nes E6 LMe kreivds.kaip pavaizduota I paveikslo LM 8. k a i n o sy r a l a b a ia u k 3 t o sr l a u k i a m a j qk r i t i r n o .kai l-M pastovi. 8. perkeliant LM kreivE. Bet padidejusi palfikanq norrna slurazina planuojam4 vartojin. .rs perkeltq ekonomikq horizontaliai is pradines pusiausvyros ta5keEe 1 taSkqE6.palhkanq nonna turi dideti.5. ekonomikalabai sunkiaijuda iS ta3koEs 1 ta5k4Ea. Bet dabar LIVI kreive i.pinigq rinka n6rapusiausvira. centrinis bankas praranda tiek pusiausvyros produkto.didinantis pinigq paklaus4tuo tarpukai pinigq pasifila lieka nepakirusi. padidina autonomines iSlaidas ir perkeliaIS kreivg1<te5inq. pradiniodydZio. i p a k c l d a m i j q k a i n a s i r s u u t a Z i n d a mp a l I k a n q n o n n 4 . Siarne ta5ke susidaropinigq paklausosperteklius. A 8. (b) pinigq pasi[la padidejo paiiu dydZiukaip ir anksdiau. I IF I S K A L I N I P O L I T I K A I R I S S T C i \ I I I \ I A S Praejusian. atsakydama didcsngpinigq pasinlq. l i k v i d u m o s p 4 s t a i s " z r r l o n i s i t i k i n a m i . jeigu atsiZvelgiama pinigq rink4 rai i skatinandiosios fiskalines politikos itaka realiajam produktui .Dabarelgsirnes prieSingai keisirle IS kreivq.5. kad. Didesne pal[kanq nonna paai5kina. Fiskalines rnultiplikatorir.kodel fiskalines politikos ' Norrnaliomis sqlygomis pinigq pasillos padidcjimassumazina palukanq nonli.Siameta5keproduktas didesnis Y2 negu ys taike En.r 8.

panaudotas iSstumimo poveikio apskaidiavimui.bet autonomines i5laidq derinys:paskatintos rraZdja. padidinusio bendrqjq paklausq. Vyriausybesi5laidqpadidejimo[takarealiajamproduktui rr pal[kanq normai Ta5kas E6. Del didesnespalhkanq nomros pasikeidiaprivadiq iSlaidos vartojimo iSlaidosdideja. vyriausybes iSlaidq padidejirno. sukelto didesnio produkto lygio.rrntas lSst[nimo poveikis 8. kiekiu (ribinis polinkis vartoti padaugintas i5 papildornoprodukto).12 pav. Realiojo produkto skirtumas tary ta5kq E6 ir Es vaizduoja didesndspalukanq norrnos privadias investicines vartojirno i 5laidas.Fakti5kai anaiptol nei5stumtosbendrosiosprivadios i5laidosyra didesnesnaujoje pr-rsiausvyros situacijoje ta5ke E5 negu pradineje situacijoje ta5ke Es . yra hipotetinis.realusis produktas padidejo ne tik didesniq vyriausybespirkirnq kiekiu. realqjI produktqir kartu pal[kanq norm4. kai atsiZvelgiama pinigLl rinkos lnLrltiplikatorius i pusiausvyros b[tin4 s4lygE sektoriaus ISsttimimopoveikis(crowdingout) yra privataus sukeltas varlojimo ir investiciniq iSlaidq sutnaZinimas. ir i Sstr. l5stlmimo poveikl parodo skirtumas tarp ta5kq E6 ir E5. ekonornika jo negali pasiekti ir nepasiekia. bet ir vartojimo.yra maZesnisuZ tn. 304 .

horizontaliosLM kreives. pinigq paklausos kai jautrumaspal[kanq normai beribis (h-+ m) ir nulinis (h:0).kai pinigq paklausalabai jautri pal[kanq normai (h-+ m). S i u o a t v e j u s m poveikio nera.5. Fiskalines politikosstirnulq poveikis.13 paveikslovir5utiniarne(a) grafike. kaip pavaizduota8.2. iSstflrnimo NeraiSstumimo 8. 305 . Stiprus ir silpnasfiskalindspolitikos poveikis Fiskalines politikos stimuiq poveikis realiajarnproduktui priklauso nuo IS ir LM kreiviq nuolydZio. a t v e j u m u l t i p l i k a t o r i u t a m p a t i k i p r a s t ur n u l t i p l i k a t o r i u r n i .Fiskalinespolitikos poveikis stiprus. Siuo kraStutiniu.13 pav.8.

bet realusis (b) produktas negalejo padideti.1.kai lS kreive persikelia i cleSinE. ISstlrnirnasgali bUti visiSkasar dalinis. sukeltas politikos stimulq. Sir"roatveju vienintelis fiskalines politikos stirnulq poveikrs yra palrikanq normos padidinirnas. tai reikalaujahorizontaliosLM kreives.13 ir paveikslo viriutiniame(a) grafike. kr. o Pagrindindi5stumirnoprieZastis pallkanq norlrios padidejinras. Jei susidaro koks nors realiojo produkto padidejimasdel fiskalinespolitikos stimr. Tai pavaizduota (b) 8.kai visiikai neraproduktopadidejirno ta5ke palygintisu pradiniuta5kuEe. Del to abu atvejai yra dirbtiniai ir kraStutiniai.6. kai ekonomikos produkto pusiausvyroslygis iSauganuo taSko E6 iki taSko E5 Jei nera produkto padidejirno. i5stfinrirnasyra visi5kas.6. Del nr"rliniopinigq paklausosjautrumo palukanq normai nera pallkanq normos padidejimo. Centrinio banko monetarinepolitika gali sustiprinti arba slopinti vyriausybesformuojarnE skalinqpolitik4. kai pinigq paklausa visai nejautri pal-rkanqnonnai (h:0). Tai pavaizduota 8. 8.I5st[mirnas fiskalines gali bfiti paSalintas.rirnas yra clalinis. jautrumas paltikanq StalistinernedZiaga rodo. kad pinigq paklausos norrnai nera nei nulinis. kuo labiau .rkStesnd palukanqnclnnasumaZina autonomines privadias i5laidas lygiai tiek pat. o LM kreive tarnpavertikali. MONETARINE POLITIKA IR SIU POLITIKU DERINYS lki Siol IS-LM modelI naudojome monetarinds politikos poveikiq ir skirtingLl fiskalines politikospoveikiqtyrimui. nei beribis.rlq.l2 paveiksle. i5stfin.PrieSinga situacija susidaro. fi 8.LINEPOLITIKA. kaip reakcijos i fiskalines politikos slirnulus.rris pinigq paklausili pusiausvyr4 fiksuota pinigq sugr4Zintq su pasi[la. kaip pavaizduota8.SiuoatvejuiSsturnimas nulinis. kiek padideja vyriausybds i3laidos. ne realus. E7. Bet Siepolitikostipai neveikia izoliuotai. nes ar. FISICA.13 paveiksloapatiniame grafike. kai bendros autonominds iSlaidos lieka nepakitusios. Fiskalinis politikos multiplikatoriaus priklausomyb€ nuo monetarindsreakcijos Kaip produkto reakcija i fiskalinespolitikos pasikeitimus(fiskalines politikos rnultipiikatorius)priklausonuo centriniobanko? Pagrindine ideja paprasta:kuo daugiau centrinis bankas padidina pinigtgpasiulq tuo didesnisfiskalinespolitikos multiplikatorius. nesutrikdZius pusiausvyrospinigq rinkoje. jeigu tik nera nukreipto aukityn pal[kanq nonnos spaudimo. VyriaLrsybes i5laidq padidejirnas perkelia lS kreivE i de5inqapatiniame grafike. l5stumirnas yra visi5kas.

t' Fiksuotapinigq pasiuiasqlygoja iSstunilno N|onctarinis politikos prisitaiklaus lintiduojaiSstwrirru FJveiki Centriniobanko planuojarosprodukto lygis reiSkia. 8.14 pav. sukelta didejandio produkto. LM kreive lieka pradineje padetyje LMo.14 paveiksle pateikti trys atvejai. 8. Fiskalines politikosstimultlpoveikisrealiajam produktuitrijq politikos alternatyvrls4lygon-ris.pinigLl sumaZina pasi0l4 tuo maZesnis politikosmultiplikatorius.nagrindtas 8. Kai centrinis bankaspalaiko pastoviq pinigq pasi014. monetarin6s Vir5utiniame deSiniajame grafike pateikta antroji altematyva.12 paveiksle. pasirei5kiantys vyriausybes iSlaidq padidejimuar rnokesdiq n-raZinirnu. tiek investiciniq vartojimoiSlaidq. ir Ekonomika -)--. fiskalines Jei centrinis bankas labai surnaZinapinigq pasill4 tai fiskalines politikos multiplikatorius gali blti net neigiamas. perkelia IS kreivg l de5inEiS lS0 i ISr padet[. Kaciangi pinigq pasi[la pastovi. didesne pinigq paklar-rsa. pinigq pasiIlai .Jei (b) centriniobanko tikslaspalaikyti pastoviQpalIkanq norm4. Fiskalinds politikos stimulai. skatina auk5tesnp pallkanq nomttu kuri i5sturnia Siek juda i5 taiko EeI taik4 E5. kad fiskalinepolitika veikia tik palukmq nurnq. Vir5utiniame kairiajarne(a) grafike pateiktas standartinis atvejis.

Ta5kai E0 ir E7 skiriasi fiskalinesir monetarinds politikos deriniu. Fiskalines politikospoveikis. Tredioji alten.Prie5ingai.Ekonornika ta5ko Ee i taSkE87. jis gali reaguotii fiskalinespolitikos stimulus. bet veikia tik palukanqnonnq.bet greidiaumdgina stabilizuoti realqji bendr4i! nacionalini produktq. Fiskalines politikos stimulq rezultatasdabar yra nagrinetas (m).Taigi.centrinis bankas turi sumaZinti pinigq pasi[lt1.Jei vyriausybepasirinko norirnq ir produktolygi Yu. kai centrinis bankas nesirupina ner pinigq pasi[la. Galimemanyti. bet ir del vartotojo bei verslo lDkesdiq pasikeitimq).prieSingai.y. tik lvykstalS kreivdspersikelirnas (ne kai tik del fiskalin€s politikos.skatinandiosios monetarines ir stabdandiosios fiskalines" politikos derinys. 5i situacija tai pateiktaapatiniame juda i5 (c) kairiajarne 8.la paveikslogratike.Ta5kasE6 yra . kad centrir.stabdandiosios Kuriam deriniuivisuomend teikti pinnenybq? turi 308 . monetarines skatinandiosios ir fiskalines"politikos dennys. butin4 pastoviamprodukto lygiui iSlaikyti. nei pal0kanqnonna. Kai centrinisbankastaip elgiasi. Jei centrinisbankasnori iSlaikytiprodukttl Y1 lygio.ji gali pasiekti5i lygf su daugeliu palukanqnormq.padidintipalhkanq normEnlro rs iki 17..Didesnepahlkanqnonna ta5keE7 surnaZina planuojarnus investicijasir autonornini vartojirnq Zemiau tq. jis turi perkelti LM kreivg i5 LMn padeties 1 LM1. ta5kas turi didesnE Es pinigq pasr014 kreive yra loliau i (lS kairE).jei vyriausybes kreivg prie5inga kryptirni lS kreivds i5laidos padidinarnos.uZleistr-1 vietd' didesniamvyriausybes i5laidq lygiui.2.perkeldamas LM judejimui. . bhtinLr pastoviai pal[kanq nonnai i5laikyti r11 lygyje. Monetarindsir fiskalin€spolitikos derinys Apatinis kairysis 8.flskalinepolitika jau nebekontroliuoja prodr-rkto lygio. Ekonomika juda iS ta5ko E6 i taik4 E6.ratyva yra tada. 8.turi blti leidZiarna inerti3kai keistis. o ta5kas E7 .iS kuriq r0 ir 17tera tik du pavyzdZiai. lS tikrqiq vyriausybeernesi centrinio banko kontroles. padidejus vyriausybes iSlaidqlygiui... Kai mdginarna stabilizuotipallkanq non'nE leidZiarna ir piniglt pasi[iai reaguoli inerti5kai I bet koki lS kreives pasikeitirn4 sakoma. t..kad taSkai ir E7 turi ne tik tq Es pat! produkto lyg[.14 paveikslo(c) grafikasiliustruojasvarbiausi4 monetarin€s fiskalinespolitikq bruoZ4. centrinis Jei bankasleidlia pinigq pasiulaikeistiskiekiu.pritaiko" fiskalinq politikq. Ta5kasE7 kornpensuoja liskalinespolitikos stirnulus. bus maZinama pinigq pasiula(LM kreive juda i kairp).6. kurie yra ta5ke E6. paveikus fiskalin6spolitikos priernondmis.. Jei cenrrinis bankasapskaidiuoja tikslq pinigq pasillos dydi.ris bankas . bet ir t4 patl uZimtumobei nedarbolygl. anksdiau multiplikatorius ignoravEs pinigq rink4 ar palukanq nomros pasikeitimo itak4. kad .

Ar visuomenei teikti pirmenybE taSkoEs produktoaugimui. i Tadiau.rliavimo politikos Salininkai [sitikinE. kurioms susidarius. tokiu atveju pasirinkimas priklauso nuo visuomen€s skonio dabarties prekerns ir paslar. mokyklos).vyriausybeturi veikti prie5 privataLrs sektoriaussukeliamqSokqitak4.kad b[tent vyriar-rsybd. Daugelisekonomistq pajuto. 309 I - l . sukeliarnus privataus sektoriaus. Aktyvios politikos Salininkaitvirtina.rk5tesnis. jq sElygoti tai i bendrosios paklausos svyravirnai virs gamybos apimties ir uZirntumo svyravimais. kurios atid€tos ateidiai. jeigu tai vyriausybes investicijos.siekiant visiSko uZimturno. ar vyriausybesi5laidossusideda vyriausybesvartojimo. ar vyriausybes investiciniai projektai tr"rri svarbesnes pasekrnesvisuomenei. Salinant Sokus.gaisrqapsaugos) vyriausybes saugumo. rengdamapolitikq. ar investicijos(pagrindiniai keliai. IS-LMMODELIOPANAUDOJIMASSTABILIZAVIMO POLITIKOJE IS-LM modelis leidZia atskleisti sElygas. Jie teisino fiskalinEir centriniobanko politik4 kontroliuojandias NT ir M. ar i5 i5 vyriausyb6s investicijtl. siekiant planuoto gamybos apimties ar uZimtumo lygio. tada pasirinkirnaspriklauso nuo to. o jos na5urno augimo ateities lygis bus ar.Ta5ke En investicinds iSlaidosdidesnds. fiskalines ir monetarinespolitikos pokydiai veikia bendr4 garnybos apinrtl ekonomikoje. ar privat[s. Vyriausyb6s pirkimai gali blti einamaisiais metais suvartotos paslaugos (nacionalinio policijos.jei fiskalines politikos stimulai igauna rnokesdiq n-raZinimo form4 kuri gali irgi skatinti privadiasinvesticijasir vartojim4. Ta5ke E7 vyriausybesi5laidosdidesnes negu ta5keEs. Jei makroekonomind politika nereaguoja investicijqpaklausos pinigq paklausos ar Sokus.lnvesticijq paklausos nuosmukis turi bLiti kompensuotas vyriausybes iSlaidqG augimo. 6-J-ane deSimtrnetyje dauguma ekonomistqtikejo fiskalin€s ir monetarinespolitikos efektyvumu. Vienodos altematyvos yra tinkarnos. grynrjq mokesdiq NT sumaZinimo ar pinigq pasi[los M augirno. 8.Del to vyriausybegali panaudoti5i modeli. kad vyriausybdturi veikti prie5 tokios ru5ies Sokus. kai 7-o deSimtrnedio pabaigoje infliacija JAV ir kitose iSvystytose Salyse pradejo dideti. pasitikejimas stabilizavimo politika eme maZeti.tuo tarpu investicines iSlaidosyra Zernesnds. o tapo ekonominio nestabilumo Saltiniu. todel ekonomikakurrama ateidiai. kad vyriausybeturi naudoti fiskaling ir monetaringpolitikq gamybosapimties ir kainr4stabilizavimui. jautriai G.7. Aktyvaus paklausosregr.ar ta5koE7 aukStesniarn visuomeniniq paslaugq lygiui? Tai svarbiausiasmakroekonomikosklausimas. ne privatussektorius. reaguojandias 5iq kintamqjLl pasikeitimus. Jeigu tai vyriausybes vartojimas. Jo sprendimas priklauso nuo to.Jq nuomone.rgomsprie5 tas.

o sukeliatik kainq augim4. nusakane iq bendrosiospaklausos. Bendrosiospaklausoskreive gali b[ti vertikali.rsos reguliavimo politikos sukelia keletasproblen-rq: 1. tai namq [kiai gali sumaZintivartojimq tikedarniesidideliq mokesdir.diktuojamoIS-LM modelio.ypad laiku. jis nera ir labai patikin-ras orientyras. esanti 4.y. tuo padidejus C. i5 daliesparemtus ateities lukesdiais. DaZniausiailS poslinkis del vyriausybes i5laidq G augimo ilakos prikiausysnuo to. pasirodo t. ar tlskalines l.Abejoniq del aktyvaus paklar.rsos atZvilgiu praktiSkai nesqlygoja paklausosir uZimtumo augirno. Sunku identifikuoti.butina atsiZvelgtiI skatinandiosios fiskalinespolitikos paseknesbendrajaipaklaLrsai. Asrnenys. netoliaregiSka. Didinant mokesdiusateityje.IS ir LM kreives. Ekonomistai neturi pakankamai empiriniq duorrenq.Kra5tutiniu atveju vartojimas sumaZds padiu dydZiu. o to Panagrinekirnehskaling politikq detaliau. Be SiLi IS-LM modelio tr[kuurq. 2. ddl to skatinandioji politika paklar. Vyriausybds i5laidq G padidejimas turi bfiti kompensuotas. ir dinamines analizesndra esminioorie5taravimo.l ateityje. StandartinispoZilris i IS-LM modeli paprastai neigia dinarninius sarnprotavimus. privataus sektoriaus Sokusekonornikoje. modelisnesugeba apimti. b[tinas pasirenkantkiekybines k pr e k o n o r jn o s s t a b i l i z a v i r n o i e m o n e s .namq ukiai tikisi didesniomokesdiqpadidejimo ateityje negu esant laikinam G padidejimui. Kai vyriausybes i5laidosG auga pastoviai. priimantys sprendimus. 5. 3r0 .tuo daugiausumaZes vartojimas. veikiami politinio spaudimo. Jei G pastoviaidideja ir buvo paskelbta apie mokesdiqpadidejimqateityje vyriausybes i5laidq G kompensacijai(arba to tikimasi).kokiu padidesG. kai pasiektas visiSkas uZimturnas ekonomikoje.didinant einamuosius mokesdius ar maZinantbIsimqsias vyriausyb€si5laidas. verdiandiolgyvendinti tokias trumpalaikes priemones. o kreive IS nepajudes. kaip ilgai jq augimolaukiama. pakeistijq pasekmes del to labai keblu (ar net nelrnanoma) monetarines politikospriemondmis. paprastaimegina skatinti ekonomikos augimq net ir tada. Aktyvi monetarinepolitika sukelia per didelEinfliacij4 kadangi valdZia.Tai statiSkas rnodelis ir neatspindi einamr4jr4politiniq sprendimq [takos ekonornikos ateidiai. Kuo didesnio mokesdiq padidejimo tikirnasi ateityje. vykdant stabilizavimopolitik4 nes neivertinadaugeliodinaminiq aspektq. Namq 0kiai priirnasprendimus einamuoju laikotarpiu. tadiautarp poZifirio.kurios padetqjuos peninkti naujai kadencijai.

. . Parodykiteir paai5kinkite. Aptarkite kainq maZejimopasekmes produktopusiausvyros lygiui. o . 10. Kuo pasirei5kia pinigLlmasdsmaZinimoitaka pal[kanq nonnai. 5. . 6. kodel bendrosios paklausos kreivd turi neigiamqnuolydl'/ Kaip mokesdiqaugirnas veikia palLrkanq norm4 produkt4 vartojim4 ir investicijas? 8.rsiausvyra politikos poveikrs monetarines politikospoveikis fiskalines iSstfimimo poveikis monetarines fiskalines politikos ir derinys Kartojimo klausimai I.prekiq ir abi pinigq . . Kada kreive IS tampahorizontali. vartojimui ir investicijoms? 9. 2.rinkos? lr 31r t . negu tada. produktui. kodel multiplikatoriusyra didesnis. r .Pagrindin€ssqvokos .kai nagrinejamatik prekiq rinka. o o LM kreive IS-LM rnodelis prekiqir pinigq rinkq pr.vertikali? Kodel IS kreive turi neigiam4nuolyd[? Kodel LM kreive turi teigiamqnuolydi? PaaiSkinkite.kai nagrinejamos . 7. . 4. o r prekir-1 rinka pinigr-1 rinka realioji pal[kanq nonna pelno norma paklausa investicriq IS kreive pinigq pasiula pinigq paklausa . nuo ko priklausoI S ir LM kreiviq nuolydis. Kodel kreiviq lS ir LM susikirtimota5kasapibreZia produkto ir palukanq normos pusiausvyros lyg[? I l. 3.vertikali? Kada kreivd LM tampahorizontali. Paai5kinkite.

Kitoks poziflris I ekonomikq pasiulos analizes salininkq. Susireguliavimq atitinka perejirnasi5 Keinso trumpojo laikotarpio modelio i klasikin[ ilgojo laikotarpiomodeli. Klasikinis makroekonomikos modelis analizuojaekonomikq kurioje kainos ir darbo uZrnokestisgali laisvai keistis. pinigq pasiulos pokydiai taip pat pastumia bendrLjq i5laidq kreivg. nepriklausomainuo paklausospokydiq. Tadiau realiarnegyvenirne kainos ir darbo uZmokestis neb[na pastov[s. Analiz0 suskyla I dvi ctalis . apima prekiq ir darborinkq s4veikq. bet ir kainq pokydius.Nagrinesime prekir4. Keinso paZiurq Salininkaiir monetaristainesutariadaugeliu rnakroekonomines politikos aspektq. mokesdir4 ar vyriausybes iSlaidq pokydiaipastumia bendrqjqi5laidqkreivg. Ji P i n i g L lr i n k a 9. kai kainos ir darbo uZrnokestisyra pastovus. padetikeidiabendrosios paklausos kreive. Didejantbendrosioms i5laidoms. Pasiulos politikos paprasdiausias pavyzdysyra mokesdiq maZinimas. o bendrosios pasihlos kreivei skiriarnas pasyvus vaidmuo. Abstraktus Keinso modelis teigia. Pinigtl. Benclroji paklausa priklauso nuo pinigLp prekiq rinkq s4veikos. reikia vyriausybespolitika veikti verslo firmq norus ir galimybesgaminti produktus. Todel Sioje temoje nagrinesime kitq .Tuo mesjau [sitikinome. sukeldarnine tik realiojo produkto.9. Jq poZiDriLr.rsa visada sElygoja didesnl produkto gamybos lygi. sutrikus jos pusiausvyrai. Abiem atvejais makroekonomika veikiama pakrausos poZi[riu. prekiq ir darborinkq s4veika J lz . jie keidiasi. o ekonomikoje yra nepanaudotqiitekliq. M. kad auganti bendroji paklar.1 paveikslas.Bendroji pasiula yra ir naujaselementas.todelpasikeidia produkto apimtis. Makroekonomikosanalizejesvarbusuprasti susireguliavimq kuris ivyksta.1 pav.klasikini ekonomikos modeli.Tadiaujuos jungia vienas benclrumas jie tiria ekonomikq i5 paklausos pozicijq. Sios ternos analizg iliustruoja 9. Pagal s[ model[ ekonomika yra arti visi5ko uZimtumo gamyboslygio.benclrosios paklausos ir bendrosios pasiulos tyrim4. pinigq ir darbo rinkq sqveikq. MAKROEKONOMIKOS BENDROJI PUSIAUSVYRA DZ. Keinsistqpoziuriu. Pasak monetaristq.

9.K A T N U . Kadangi nominalioji pinigq pasi[la pastovi. Ji atspindiivairius palfikanqnormos ir nacionalinioprodukto derinius.Prin.Teigeme. prekdrns prekiq garnybai kuriemsesantplanuotos iSlaidos lygios fakti5kai prekiq rinkoje egzistuoja pusiausvyra). kai dideja (maZeja) nominalioji pinigq pasiula.Sia priklausomybe mfisq analiz€jeteks daZnai naudotis. yra Tarkime. kad visi kiti bendrosiospaklausosveiksniai (nominalioji pinigq pasi[la.y.kad pastovusir visi kiti veiksniai. ' 313 . padeda susieti garnybos apimti ir uZimtum4 pal[kanq normfu darbo uZmokesti ir Kalnas'. pradiniu momentu kainq lygis ekonomikoje !ra Pn. Galirna teigti. veikiantis prekiq bendrosios paklausos ir kainq lygio priklausomybg. tai Px nustatorealiqj4 pinigq pasiUl4 vadinasi. finnq laukiarni pelnai ir laukiamos pajarnos) pastovIs.2 (b) grafike . (t. M A K R O E K O N O M T K O S P A K L A U S O S K R E T V E. kad visiSko uZirntumo pozicija ar ilgojo taip laikotarpiopusiauslyra visq laik4 yra pastovi.ir tiesesLMe padetf. vyriausybes iSlaidos. Ta5ke En pinigtl pasi[la lygi pinigq paklausai.2 paveikslo(a) grafike pavaizdnota realiojonacionalinio priklausomybdnuo pallkanq nonnos.ringai realizuosvisq pagirmintil produkcijE. NACIONALINTO PRODUKTO IR PALUKANU NORMOS DERINYS Siarneskyriuje [rodysime. nuo realiojonacionalinio Kadangi norime i5skirti tik kainq ltakil bendrajaipaklausai. todel Siq tiesitl susikirtirne taike Ee yra patenkintosabiejq tiesiq s4lygos. Vadinasi. mokesdiq lygis. o prekiq rinka yra pusiausviravisuose lSs tiesds ta5kuose.kainq lygio priklausomybe produkto. darantys itak4 bendrajai paklausai. realioji pinigq pasi[la gali dideti (rnaZeti) tik tada.lSsamusmakroekonomikosmodelis apima visas tris rinkas. suprantarna. Kadangi pinigLlrinka yra pusiausviravisuoseLMx tiesestaSkuose. padalytai5 kainq lygio.1. kad ta5ke Ei pinigq ir prekiq rinkosyra pusiausviros.Todel galirne nubrdZti ir tiesE ISe.tarianre.ir flrmos sekrr.o planr. produkto 9.rotos i5laidosprekdrnsyra lygios faktiSkai pagamintosir realizuotosprodukcijos apimdiai. Sioje temoje paprasturnoclelei tarsirne. kad realioji pinigLl pasifila . t.kad realioji pinigtl pasiulayra svarbiausias kintamasis. Jau rnin€ta. nera.rinsirne prielaidq kad gamybos apimt[ lernia nustatytapaklausa. pasiulalygi paklausai. kai kainq lygis yra pastovus. o 9.tai nominalioji pinigq pasitla.PraktiSkai.y. kur[ galima nusipirkti uZ tam tikrq nominalq pinigq kiek[. Ji parodoprekiq kiekl.

Y ' Y 9. rei5kia didesnEreali4l4 pinigq pasi[lq.y. planuotos iSlaidos lygios realiajai nacionalinio 314 . kainq lygis yra Px.kuriai esantpinigq rinka yra pusiausvira. Kai nominalioji pinigq pasiUla yra nustatyta. Tieseje LM1 bet kuriq pal[kanq norrnq atitinka auk5tesnis nacionalinioprodukto lygis negu tiesejeLMs.9.2 (b) paveiksle paZymesimeta5k4 Es.) rodo tq pal[kanq nonnos ir nacionalinioprodukto priklausomybq. o bendrojipaklausa Ia lygio.Zemesnis kainq lygis. ir tiesd LMe persikelia de5indn. Ta5kasEr (9. kuriame pinigLl ir prekiq rinkos yra pusiausviros. Del to sumaZeja palukanq norma. t.i LMl padeti.2 (a) pav. kai p b ) 0 Y . kaip Zinia. Makroekonomikos paklausos grafikas Panagrinesime Zernesni kainq lygi P 1.2 pav.

kuris kainq ir pajamq lygio derinys atitinka tikrovg. fakti5ka produkto apimtis patenkinabendr4. nomrzL. kuri patenkina paklaus4.produktoapirniiai. kurrerns esant pinigq rinka yra pusiausvira. Vadinasi. SujungE Siuos taSkus. siejanti kainq ir realiojo nacionalinioprodukto lygius. Pinna. tiesd MDS rodo fakti5kai pagaminto produkto apimti.rodydarnaauk5tesnibendrosiospaklausosir realiojonacionalinio produktolygi. gaLrname rnakroekonornikos paklausos tiesgMDS. Nagrinejant kiekvien4 galimE kainq lyg1. kr"rris patenkina bendrqj4 prekiq paklausq.ras. paZymesime taSk4E1. Pana5iaiatsitiks.ir tiesd lSs paslenka auk5tyni padeti IS1.Tai paai5kes bendrqjE veliau nagrinejant5i4 temq. rodanti auk5tesngbendrqjEpaklausqir trumpojo laikotarpio pajarr.jog kainq lyg[ P7 atitinka realiojo nacionalinioprodukto lygis 17 (am esant planuotos iSlaidosir faktiSkosiSlaidosyra lygios). Padidejus vyriausybes iSlaidrllygiui (kitoms sqlygomsnesikeidiant). tieseMDS yra gauta. bendrosios 315 . bendroji pasifilapadideja. aibEtaSkq. o tieseMDS paslinksauk5tyn.Tuornet tiese LM paslinks deSiniau.2 (b) pav.). kLrriq tikslas pasirinkti garuybos apirnt!. 9. vyriausybes paklausos i5laidosir kiti bendrosios veiksniaiyra nekintami. Makroekonomikos paklausos tieseyra Zernejanti. o makroekonomikos paklausos tiese yra MDSr. turime iSnagrineti prekiq ir darbo rir. pal[kanL1 Antra. jq rnaksirnizuojandi4 pelnq si[lo tokiq produkto apimti.y4 prekiq paklausq). Primenar. Tadiau rres dar neiSsiaiSkinome.1 (9.2 (b) pav. esant nustatytamkainLl iygiui.Jis apibendrinamas pasifilosgrafike. planinds i5laidoslygios fakti5kamproduktui (kitaip tariant. kodel finnos. Makroekonomikospaklausostiese yra Zemejantitiese.kai kad nominalioji pinigq pasi[la.ne. padidejus norninaliajaipinigrl pasiDlaiir esantbet kuriarn kainq lygiui. Makroekonornikospaklausos grafikas rodo. kai kitos sqlygosnekinta. tokiLl kaip Ee ir E. nusistovejusi nonna palaiko pinigq rinkos pusiausvyrE tam tikro produkto gamybos apimties lygio.rodanti. Tiese MDS tenkina dvi sElygas. didindamos realiqjq pinigq pasi[I4 ir maZindamos pusiausvyros pal[kanq padidinabendrqE paklausq. o kartu ir atitinkarnq realiqjqpinigq pasiulos galirnepaZymeti dydI bei ties€s LM padeti. rtraZesnis nes kainq lygis didinareali4q pinigq pasi[14rnaZindamas pr-rsiausvyros pal[kanq norrlr4 ir didindamas bendril4 paklausil. Ta5ke E1 palfikanqnorrnos lygis butinaspalaikyti pusiausvyrai pinigq rinkoje. kad Zemesneskainos. Nairjos pusiausvyros taikas yra 82.rkos ryS[. planuotos i5laidos ir lygios fakti5kaiproduktoapimdiai. paklausos (MDS Makroekonomikos ties6 macroeconomic demand schedule) rodo skirtingr-rs kaintl lygio ir realiojo nacionalinioprodukto derinius. kai produkto lygis )'7yra r-7. Norddami nustatyti.

esanttam tikrarnkainq lygiui. kol t. Zr. Padidejusdarbui vienu vienetu * nuo L0 iki Lr.rqgatnybos pasi[los kreivq. P x MP7.: W. Tai finnos peino maksimizavimo sElyga. produkto:funkcijosY1L) ryiio su nuo bencirojo Analizg pradesime darbo paklausa.realusisdarbor"rZrnokestis.Kaip jau mindta(Zr.Si rysi rodo bendroji pasihlos apimtl. [tak4 ir i5reiSkdme svarbiausio M n =P " dia LY w .puoju laikotarpiu. kaip prekrq kainq lygio pokydiai veikia darborinkos elementus. produkto garnybos proces!l (Zr. pagarnintas naudojantvisus garrybos iSteklius Bendrasis ir per tarntikr4laikotarpi@ladiau V.rgandio prieaugis.3 skyriq). papildornos Firmos pelnasaugs.120). 3 skyriq). didindarnadarbo kiek[.ribinis darbo kapitalo kiekiui nesikeidiant. yra prodr"rkto Todel.y..kuri4 fimros kreivd. kaip ribini darboprodLrkt4: garnybosveiksnio. tiriant bendrosios veiksnir4 svarbu nustatyti darbo ir prekiq rinkq ry5i.las. didejant darbo kiekiLri. kad produkto kaina P yra pastovi.kol gaunamos P x MP1 > I/. . Mikroekonouika.2. uZmokesdiodydZiu W padideja flrmos ka5tai. rySi tarp pasamdytosdarbo jegos ir pagarninto produkto apimtiesrodo 9. siekia rnaksimizuotipeln4.sukurtarmas papildomasproduktas )zr-)'ri.3 (b) paveiksle parodyta ZemejantiMP1 kreive. gautE uZ realizuotusprodr-rktus.Nustatysinre Siarneskyrelyje nagrindsime kainq lygio ir firmq siDlomoprekiq kiekio ryS!. ribinis darbo produktasMP1 ar.y. kuris yra didesnisuZ produkt4 Y: . Kiekviena firma.y. Analizuodarninacionalinio lygios ribiniams kaStams. flrmos pajamqpriear.kai kapitalo kiekis gaminantprodukt4 yra nustatytas. kol ribinis darbo prodr. Tariant. paZymejorne ir darbo.Trun. Firmos pelnas maksitnalus. (darbo. Tadiau kartu darbo pajamosvir5ys ribinius ka5ttrs. kai P x MP1. papildomo darbuotojo)indelis i produkto apimti maLdja. Produktq gamybos apirntis priklauso nuo naudojan. Snie5ka kt. Todel. Siekdama tnaksirnalatts pelno. kuri pagaminapapildomai pasamdytasdarbnoto. kad kiekvieno papildomo darbo vieneto (t. DARBO RINKA IR BENDROSIOS PASIULOS KREIVE prekiq bendrqj4pasiul4. firma tol didina darbuotojq skaidiq. MaZejantis bendrojo produkto iLrnkcrjos nr-rolydis rodo. sukurtq panaudojus papildom4darbo vienetq12.kai ribines pajarnosbus t. P.rgis. yra padidinusdarbqvienu vienetr.9.3 paveikslas.rktas 2 produktas produkq kiekis.ji rodo produkcijos siekiapateikti. kapitalo) kiekio.y.Y.1'ai iliustruoja 9. 3r6 .r.Antra vertus. produktas maZeja. t.

susilygina su realiuoju darbo r-rZrnokesdiu. Realusis darbo uZmokestisr.r, parodoprekiq kieki, kuri galirnaisigyti uZ norninalqjidarbo uZmokesti. Vadinasi, hrma didins uZimturnt; kol papildomai pasamdyto darbuotojoribinis darbo produktasviriys realtljI darbo r"rZmokestl. ribinis Jei darbo prodr.rktasrnaZesnis uL realqj[ darbo uZurokesti, finna maZins r"rZimtr-rm4, maZindama kartu nuostolius,kuriuos sukeliapapildornaipasitelkto darbuotojo sarnda. Sio darbuotojo samdos ribiniai ka5tai virSrja ribinl naudingurnq.Taigi firmos didina uZimturnq(kartu rnaksimizuojapeln{ tol. kol ribinis darbo produktassusilyginasu realiuojudarbo uZmokesdiu. MP1 kreive kartu yra finnos darbopaklausos kreivd.

MPr-o MPr MPr:

9.3 pav. BendrojoprodLrkto ribinio darboprodukto s4ry5is ir 9.4 paveiksle pateikta darbo paklausos tiese rodo firmil darbo poreikio ir realiojo darbouZmokesdio priklausornybE. Darbo paklausa (LD labourdemand) darbuotojq, kurie gali bnti pasamdytitarn tikru momentu,skaidius. 317

Tiese LD, esant pastoviarn kapitalo kiekiui, yra Zeni6jal.rti. Darbo paklar.rsos d6sningurnas yra tai, kad realiojo darbo uZrnokesiio rnazejimas padidinadarbo paklausos kieki. PadidejLrs kapitaloapimdiai,darbo pakrausa rinkoje dides,ir tieseLD paslinksaukstyn. Tuometkiekvienas realiojodarbo r.rZrnokesdio lygis lgalins firmas samdyti daugiaudarbr.rotojq. tpsistol, kol Tai ribinis darbo produktasmaZedatnas susilyginssr-r realiuojudarbo r.rZn.rokesdir-r. Tiriant darbo pasiill4 svarbi s4voka yra darbo jega. .faLr l-rne skyriuje rnineta,kad darbo jega vadinarnivisi dirbantysar aktyviai darbo ieskantysZnrones;pladiau tai bus analizuojamal r-arne skyriuje. Dabar apsiribosirue pagrindiniais tik darborinkosdesningurnais.

0

Nl

No

N.

N.

lr-

9.4 pav. Datborinka 9.4 paveiksle darbojegos tieseLF rodo, kad, kylant realiajamdarbo uznrokesdiui, drdejadarbojegos kiekis, t.y. vis daugiauZmoniqtarnpadarbo jega. UZin.rtumas (AJ - aggregatedjob) _ tai realiojo darbo uZmokesdio Zmoniq,sugebandiq ir susirastidarb4 s4rySis. UZirntumotieseAJ rodo, kad, augantrealiaja'r darbo uzrnokesdiui, daugiau Zr"noniqsuranda darbq. Kitaip tariant, tarp Zrnoniq, priklausandiq darbo jegai, atsirandavis daugiau radusiqjq darbq. Augant realiajarn darbo uZrnokesdiui, tieseAJ artdjaprie tieses LF. priezastis ta,jog didesne yra darbo jegos dalis noritr-1 gauti darb4,jei atotrukistarp nustatytos nedarbopasalposir realiojo darbo uZrnokesdio auga. Horizontalusatstulnastarp uZirntumotiesesAJ ir tlarbo jdgos tiesds LF rodo bedarbiq skaidiq. Tai zmonds,kurie atsisakoirirbti uZ esanr4realtii uzrnokesti,nors jie yra darbo jega ir uZregistruoti kaip ieskantysdarbo. I si skaidiq ieina ir Zmones, kurie laikinai nedirba,nes keidia darbo viet4. Kiti, iei'antys i darbo jegos skaidiq,tikisi gauri viliojanri pasitrlym4dirbti uZ didesnlnegLr vidutinisdarbouZmokesti, todellaukiatokio pasiulymo.

318

Jei padidetq darbingo amZiausZrnonir4 skaidius,tiesesAJ ir LF paslinktqi de5inE (esant kitiemsveiksniams nekintamiems). Tuornet, esant bet kokiarn realiajamdarbo uZmokesdiui, daugiauZrnoniqlsijLrngtq darbojeg4 ir 1 jq dar,rgiar-r priirntq sprendirlq dirbti. Jei padidetq nedarbo pa3alposrealusis dydis, tiese AJ paslinktq i kairE, nes Zrnones, priklausantysdarbojegai, bfitq iSrankesnidarbui. Juos tenkintrl padidejusi nedarbo pa5alpa, palyginti su siulornuuZdarbiu. Darbo rinkos pusiausvyrq paveiksle 9.4 rodo ta3kas Siameta5ke E. llrmoms reikalingasdarbuotojqskaidius1/x lygus skaidiui Zrnoniq, sutikusiq dirbti uZ realqli darbo uZmokestiw6. Kiekvienas,norintis dirbti uZ Si realqll darbo uZmokesti,surandadarb4.Nors Siqpozicrj4vadinamevisiSkouZimtumo pusiausvyra,trZregistruotq bedarbiq skaidius nera lygus nuliLri. Atkarpa EF rodo uZregistruotr-1 bedarbiLl skaidiq.Jie priklausodarbojegai, tadiauatsisako dirbti uZ realql darbo uZrnokesti wx. Toki4 situactj4ekonornikos teorijoje apibIdinanatiralusisnedarbo lygis. Natfiralusis nedarbo lygis (the natural rate of unernployment) yra darbo jegos dalis, kuri4 sudaro bedarbiai,esantpusiausviraidarborinkai. fai bedarbiaisavanoriai,nesjie nei5sirenka darbo, esanttarn tikran'r (Pladiau klausimas darbouZrnokesdiui. Sis analizuojarnasl-arneskyriuje). I Kai realusis darbo uZrnokestisdidesnis uL v,n, dalis Zrnonrr_1 yra priverstiniai bedarbiai. Tai Zmones, kurie noretq dirbti uZ esarnq darbo uZrnokesti, negalirasti darbo.Esantrealiajarn bet darbouZmokesdiui yra dvi r.r.'7, nedarbor[Sys. Atkarpa AB rodo priverstiniqbedarbiqskaidiq.Jie noretq dirbti uZ realqj[ darbo uZrnokesti bet firmos siLrlo N7 darbo vietq. Atkarpa BC rv7, tik rodo savanori5ko nedarbolygi. Realiaijie nesutinkadirbti uZ darbo uZmokesti
ll 7.

Kai darbo rinka yra pusiar.rsvira, uZimturnasgali padideti dviern atvejais: l. Jei firmos sar.ndytq daugiau darbuotojq, esant bet kuriarn darbo uZlnokesdio lygiui; tuornet darbopaklausos tiesepaslinktqdeiinen; 2. Jei darbuotojaisutiktq dirbti uZ maZesnidarbo uZrnokestf; tuouret uZiurtumotiesepaslinktq de5inen. Prakti5kaiuZimtumotieseAJ ganas1ati. Todel darbopaklausos tieses poslinkio de5in€n pasekmd butq didesnis pr.rsiausviro realiojo dar.bo padidejimas, palyginti sn pusiar,rsviro uZn.rokesdio uZirnturno padidejimu. Kitais ZodZiais tariant, realusis darbo r.rZrnokestis augtq spardiau, negu sutinkandiqdirbti skaidius.Antra vertus,kai realusisdarbo uZrnokestis virSija tt'1 ir yra priverstiniq bedarbiq, darbo paklausospadidejirnas(tieses LD poslinkis auk5tyn) sukeltq uZimtumo padidejim4 nedidinant realiojo darbo uZrnokesdio. Zrnones,kuriq skaiditlrodo atkarpaAB, nori dirbti uZ realqi

319

I

i

darbo uZrnokesti Jei limos pasillytq daugiaudarbo vietq, jie papildyrq wi. dirbandiq gretas. 9.3. N { A K R O E K O N O M I K O S P A S I U L O SK R E I V E _ K A I N U . NACIONALINIO PRODUKTO IR UZIMTUMO DERINYS

Toliar"r nagrinejantbendrqjqpasi[14 susiesime uZimturn4,gamrnam4 produkt4 ir kainas. Klasikiniame rnodelyje kainos ir piniginis darbo r.rZmokestis gali kisti laisvai, o realusis darbo uZrnokestisprisiderindamas pastoviai palaiko darbo rink4 pusiausvir4. Todel klasikiniame modelyje uZimtumas visadayra visi5kouZirnturno lygio, kai nerapriverstiniq bedarbiq. Sio uZimtumo lygio kainq pokydiai neveikia, jei tik ndra rimtq sr"rkrerin.rq darbo rinkoje. VisiSko uZimtumo lygis ir kapitalo iStekliai lemia visq fiml1 garninamo produkto apirnti, t.y. apimtl, kuri4 jos nori ir gali garninti. Prirninsirne, kad visos ekonomikos mastu potencialusis produktas yra produktas,pagamintas esantvisi5kamuZirntumui. Kadangi Sio uZimtumo lygio neveikia kainq pokydiai, tai finnL1 sihloma prodLrktoapimtis taip pat nepriklar,rso kainq. Taigi klasikiniaure nuo modelyje finnos visada sillo toki4 produkto apimti, kuri atitinka potencialqji produktq. Paai5kinsime detaliau, kodel klasikiniame rnodelyje kainil sun.razdjinras nekeidiafinnq sifilomo prclduktoapimties.Tarkime, darbo rinka yra pusiausvira. Kainq surnaZejirnas, esant tam tikrarn nominaliam darbo uZmokesdiui,padidins realtgi darbo uZrnokest[,sukeldamasdarbo pasifilos pertekliq. Piniginis darbo uZrnokestis irns maZeti ir maZds tol, kol realusis darbo uZmokestis griS i pLrsiausvyros lygi. Kartu i5nyks dar.bo pasi[los perteklius,ir visi5ko uZirntumolygis bus atkurtas.Suprantarna, prielaida, kad darbo uZrnokestis gali laisvai kisti, yra kritikuotina,bet apie tai kalbesirne vdliau. 9.5 paveikslepateiktasrnakroekonomikos paklausos tiesesMDS ir vertikalios bendrosiospasirilos tieses AS klasikinis rnodelis. Siq tiesiq susikirtirno ta5ke E produkto apimtis sutampasu potencialiuoju lygiu )rp.o kainq pusiausvyros lygis yra P6. Esantkainq lygiui P6, prekiq, darbo ir pinigq rinkos yra pusiausviros.Darbo rinka yra pusiausvirabet kuriame tiesds AS taske.Bet kuriametieses MDS taike yra pinigq ir prekiq rinkos pusiausviros. Tadiautik taSkeE visos trys rinkos yra pusiausviros. Tarkime ta5keA, kainos yra P 1, aukStesnds pusiausvyros r.rZ lygi p;Tuomet realusis pinigq kiekis bus 'TaZesnis,o pal[kanq norn.raaukStesnd. Todel bendroji paklausa)'7bus maZesne Yp,ir finnos negales uz parduoti viso Ip produkto. Klasikiniame modelyje firmos i5syk sumaZins kainas, kad panaikintr4 pasillos pertekliq. Taip veikdamos, jos didina realiEl4pinigq

320

pasiulfumaZinapalukanqnorm4 ir didina bendr4lE paklaus4 todel ekonomika griZta i pusiausvyrqta5ke E. Prie5ingasituacija susidarytq,jei kainos bLrtq maZesnds negu P6. Tuornet realioji pinigq pasi[la padidetq,pal[kanq noma sumaZetq, o bendroji paklausa vir5ytq potencialiojo produkto apinrti. Pertekline paklausa padidintq kainas ir grqZintLlekonornikq I pusiausvyros galima ta5kq E, kai kainq pusiausvyros lygis P6. Zinant kainq lygt P7,-, apskaidiuoti piniginio darbo uZmokesdio lygi, kuris lemia realtfi darbo uZrnokesdio lygi, uZtikrinantIpusiausvyrtl darborinkoje.

0 "

Y

'

Y

P

Y modelyje

9.5pav.Pusiausvyra klasikiniame makroekonornikos

9.4.

MONETARINES tR FTSKALTNESPOLTTTKOSITArG BENDRAJAI PAKLAUSAI. EKLEKTINE BENDROSIOS P A S I U L O SK R E I V E

Kainq pusiausvyros lygis priklauso nuo veiksniq, sqlygojandiq makroekonomikos paklausos ir bendrosios pasilrlos tiesiq padeti. Analizuosime vyriausybes vykdomos politikos ltakq bendrajai pasifilai ir paklausai. Kitq veiksniq itaka gali b0ti analizuojama pana5iu budu. Ankstesniuose skyriuose i5siai5kinome, kad DZ. M. Keinso rnodelyje,kur kainos yra pastovios, o nacionalinio produkto gamybos apirnti nulemia paklausa, nominalios pinigtl pasi[los ar vyriausybes iSlaidq padidejimas i5plediabendr4j4paklausq o kartu ir produkto gamybos apirntl. Kitaip, kaip pamatysime, yra klasikiniamernodelyje. paklausos Priminsime,kad, judant i5ilgai makroekonomikos ties€s, kainq pasikeitirnaskeidia realiqq pinigq pasi[lq kuri per pal[kanq nonnE keidia ir bendrqj4 paklaus4.Antra vertus, monetarinesar pinigq politikos pokydiai pastumiamakroekonomikos paklausostiesE,kartu keidia bendrosios paklausoslygi, esanttam tikram kainq lygiui.

321

Pirmiausia panagrinesin.re monetarinds politikos itake r.nakroekonomikos bendrajaipaklausai;ekonomikayra pusiausvyros ta5ke E1y (9.6pav.). Tarkime, del tam tikrq prieZasdiq padvigubdjanominalioji pinigrl pasiLila. Tai gali atsitikti, pavyzdZiui,centriniambankui supirkusvyriausybes vertybinir.rs popierius. Tada realusis pinigq kiekis, esant bet kuriam kainq lygiui, padideja, tiesdMDS9paslinks ir auk5tyn padetiMDSr. I Dabar kiekvien4kainq lygi atitinka Zemesne pallkanq nonra. Naujas pusiausvyros ta5kasyra E1. Kai kainos ir darbo uZmokesdiai prisiderinE, vieninteld nominalios pinigq pasi[los padidejirno pasekne yra auk5tesnis kainq lygis. Produkto apimtis nepakitusiir lygi Ip, nes modelyje bendrosios pasiUlostiesd yra vertikali. Kai nominalioji pinigq pasi[la padvigubeja,tiese MDS9 paslenka1 padet[ MDSI taip, kad kainq pusiausvyros lygis tiksliai padvigubeja, persikeldamas Pa i P7.Kodel taip atsitinka? i5 Kai pasitilostiese yra vertikali, realioji bendroji paklausaturi iSlikti )'p lygio, t.y. nepakitusi naujame pusiausvyrostaSke.Taip gali atsitikti tik tuomet, jei realioji pinigq pasiula irgi nepakis. Prie5ingu atveju turetLl pasikeisti palDkanq nonna,kartupaveikdama paklausos bendrosios apirntl. Klasikiniarne modelyje nominaliosios pinigq pasiulos pokydiai sukelia ekvivalenti5kusprocentiniusnorninaliojo darbo uZmokesdioir kainq lygio pokydius: realioji pinigq pasiDla, palukanqnoma, produkto apirntis, LrZimtumas realusisdarbouZmokestis ir nekinta.

0

Y

P

Y

9.6 pav. Skatinandioji monetarineir fiskaline politika I5vada,kad pokydiainominaliojoje pinigq pasiriloje sLrkelia kainq ir darbo uZmokesdio pokydius,bet ne produkto apimties ir r.rZimtun.ro pokyiir.rs, yra svarbiausias monetaristqprincipas.9.6 paveikslas5i4 i5vadEpatvirtina ir klasikiniam modeliui, kuriame darbouZmokestis kainos laisvai kinta. ir PaaiSkinsirne detaliau, kokius ekonomikos pokydius sukelia pusiausvyros ta5ko Ee paslinkimasI padet[ Er (9.6 pav.). Tarkime, kad ekonomikayra ta5ke E0, kai kainq lygis Pp. Staigusnominaliosios pinigq
)z:

pasiulos padidejimas padidina realiqjq pinigq pasiLrl4 kartu sr.uraZina pal[kanq norrn4 ir padidina bendrqjq paklausq.Pastaroji vir5ija potencialtl produkt4 kur[ fimos nordtq sitlyti esant tam tikram kainq lygiui. Prekiq paklausos perteklius sukelia kainq lygio augim4 kol pusiausvyra gryLLa. Pakilusios kainos kompensuoja pinigq pasiulos padidejim4. nominaliosios Realioji pinigq pasilla ir palukanq norrna griZta 1 pradini lygi. Prie padidejusiokainq lygio prisiderinapiniginis darbo uZrnokestis, kuris taip pat padideja. Realusis uZrnokestislieka nepakitqs.Taip ekonornika gr[Zta prie visi5ko uZimtumoir potencialiojo prodLrkto lygio. Pagal klasikinespaZilras visi Sieprocesai ivykstamomentaliai. 9.6 paveiksle pateiktas grafikas tinka ir skatinandiajai fiskalinei politikai paai5kinti. Esant tam tikram kainq lygiui ir atitinkamam realiajan.r pinigq pasihlos kiekiui, vyriausybes iSlaidq padid€jirnas(ar mokesdiLl padidinabendr4jE sumaZejimas) paklaus4 ir tiese MDS6 persikeliaI MDSl padeti. Kadangi klasikine bendroji pasifilos tiese yra vertikali, del fiskalines politikos kainos pakils nuo P0 tki Pt, o produkto apirntis iSliks visi5ko uZimturnolygio )'p jei Skiitinandiosios politikospasekrne, kainosnekinta,yra fiskalines paklausos bendrosios padidejimas. Tadiaufinnos siekiagaminti potencialiqj4 produkcijosapir-nti, toddl susidaropaklausosperteklius.Kainos i5kart ims kilti, kol prekiq paklar.rsos perteklius iSnyks. Esant talu tikrai nominaliajai pinigq pasir.llai, aukStesnes kainossumaZina pinigq pasr[14padidina realiEi4 pal[kanq nonnE ir sumaZina privadias vartojimo i5laidas bei investicijas. Todel, kai pusiausvyra grlLla, ekonomikoje yra aukStesneskainos ir norninalieji darbo uZr.nokesdiai, maZesnis realusispinigq kiekis ir aukitesne palukanqnorlla. Vyriausybds yra i5laidos didesnds, privatusvartojirnas bet ir investicijos - maZesnds, bendroji paklausaiSliekavisiSko uZimtLur-ro o lygio. Vyriausybds iSlaidqpadidejimas visiSkai kornpensuojarnas privadiqvartojirno iSlaidqir investicijq sumaZej imu. Klasikiniamemodelyjevyriausyb€s padidejusios iSlaidos,,iSstumia" toki pat kieki privadiqi5laidq, todelbendrojipaklausa potencialiojo nesikeidia prodr-rkto lygyje. PagalDZ. M. Keinso model[ tokioje situacijoje bus ,,i5sturnirnas" tik dalinis. Keinso rnodelyje trurnpuoju laikotarpiu kainos ir darbo uZn.rokestis nekinta, o gamybos apimt[ nulemia bendroji paklausa. Esant nustatytai (fiksuotai) nominaliajai ir realiajai pinigLl pasiIlai, vyriausybes iSlaidq padidejimas padidins pusiausvyrospal[kanr4 norrn4 per poveiki bendrajai paklausai ir realiajam produktui. Didesne produkto apimtis didina pinigq paklaus4 ir, esant pastoviai pinigq pasiulai, reikalauja auk5tesnes pal[kanr.1 norrlos, kad pinigq rinka iSliktq pusiausvira.Savo ruoZtu ar-rkStesnd palhkanLl norma sun.raZina vartojim4 bei investicijasir tarn tikra dalimi kompensuoja skatinantivyriausybesiSlaidqefekt4bendrajaipaklausaiir produktLri.

JLJ

Toliau panagrinesime, kaip ,,elgiasi" ekonornika, iStikta stipriq sukretimq,pagal DZ.M.Keinsoir klasikin[ modelius.Tarkime, kad pradinE ekonomikospadeti rodo tieseMDSg ir pusiausvyros (9.j pav.). Tan.r ta5kasF,0 tikri ivykiai ekonornikojestaiga nustumia makroekonomikospaklar.rsos tiesq MDS6 Zemyn.Tai gali buti finnq pesimistinio poZi[rio i savo ateities planus rezultatas. rodel jos malina investicijas.Arba vartotojai tikisi ryikaus savo pajamLlsurnaZejirno ateityje ir del to maLinavartojirn4.Tiese MDS6 paslinks Zemyni padetlMDSr. Kaip elgsis ekonomika,apra5oma klasikrniu modeliu? Kainos nr-rkris nuo Pa iki P1. Atitinkamai sumaZds piniginis darbo uZmokestis, realusis o darbo uZmokestis liks nepakitEs visi5ko uZimtumolygyje. Zemesnds kainos padidina realiqi4 pinigq pasi[I4. Pal[kanq nomla sumaZes, vel padidindama bendrqj4 paklaus4. Tai visiSkai kompensuosbendrosios paklausos pradinl post[rn[Zernyn, j4 grqZinant tYplygi. Naujapusiausvyra taSke bus E1. Kitaip ekonornika ,,elgsis" pagal DZ.M.Keinso rnodeli, kr.rriame darbo uZrnokestisir kainos yra fiksuoti. Kai ekonornika yra pusiausvyros ta5ke Eo, tiesds MDS poslinkis Zemyn perkelia ekonomikq i nau14 pusiausvyrostaSkqA, nekintant kainq lygiui Pg. Ta5ke A pinigq rinka yra pusiausvira,ir planuotosi5laidosprekemslygios faktiskai pagaminloprodukto apimdiai. Tadiau tai nera visiSka pusiausvyra. Gamintojai noretq ganrinti produkcijos apirnti, atitinkandiE Yp lygi, bet garnina ttk y0, nes gamybos apimti lemia paklausa.

Y

o

Y

p

Y

9.7 pav. DZ.M.Keinso klasikiniomodeliopalyginimas ir Kas Siojesituacijojeatsitinkaveliau? Cali'ri du atvejai.pi'nu atveju vyriausybe, vadovaudamasi DZ. M. Keinso modelio rekomendacijomis,gali panaudotifiskaling ar monetarinE politik4 kad pastumtqtiesEMDSl aukStyni MDSe padet[. Siuo atveju gamintojai bus patenkinii, gateaami garninri papildornq produkcijos kieki ir grL\ti i aukStesni gamybos lygi )r" Tuomer pajarnos padidetq nuo )'p iki yp Del fiskalines ar monelarines politikos

324

ekonornikagal€tq padidinti produkto apimti tiksliai tiek, kiek sutaupdiStekliq budarna ta5ke A. Kadangi gamintojai garnino maLiau produktq, jq darbo paklausabnvo maZesnd negu darbo pasiula. Ta5ke A darbo nnkoje atsirado priverstinis nedarbas, nes darbuotojq sr.unaZinta. Tadiau realusis darbo r-rZmokestis nepakitps. liko Antru atveju situacija klostytqsi kitaip. Jei vyriausybe nedidintq bendrosiospaklausos,firmos gali imti rnaZinti kainas ir didinti produkcijos apimtl iki )'p lygio. Dalis priverstiniq bedarbiq sutiktrl dirbti uZ maZesni piniginl darbo uZmokestiir darytq spaudimqdarbo uZmokesdio lygiui. Toki4 ekonornikos b[klq galima iliustruoti ldtu slinkirnu tiese MDSI i5 taiko A i ta5k481, kuriame grEZintas visiSkas uZirntumas visq rinkq pusiausvyra. ir Apibendrindami pasakysime, kad galima sutikti su keinsisttp nuomone, kai apra5oma ekonomikos elgsena trr.unpuoju laikotarpiu, kol kainos ir darbo uZmokestis dar nespdjo prisiderinti prie ekonomikos reikaiavimq. Klasikines paZiuros tinkamos, apra5ant ekonomikos elgsen4 ilguoju laikotarpiu, kai kainos ir darbo uZmokestisturi pakankamai laiko prisiderinti. Svarbiar.rsias klausimas - kiek laiko lrunka Sis prisiderinirnas praktiSkai. Modeliq bendras bruoZas tas, kad, tiek DZ. M. Keinso, tiek klasikiniame modelyje skatinandioji fiskaline ir monetarind politika pasireiSkia tieses MDS poslinkiuauk5tyn. Antra vertus, pagal klasikin[ modeli, kuriarne produkto gamybos apirntis sutampa su )'p, vyriausybOdidina produkto apimt[ ir uZimtumE, vadovaudamasi paklausos ne (t.y. i5plediant paklaus{, o pasillos valdymo politika (t.y. skatinant garninti potencialqji produkt{. Kitaip rariant, ekonomikoje, pasi[lospolitikos,siekiama skatinamoje pasi0los, bendrosios o ne paklausosdidinimo. Pasi[los politikos metodai tokie: maZinarnipajamq mokesdiai (taip skatinamasZmoniq noras dirbti), didinamas uZimturno pusiausvyroslygis, pastumiantprekiq bendrosios pasiriloskreivg de5inen. Jau 4 skyriuje buvo mineta, kad keinsistai,monetaristaiir pasifilos politikos Salininkai labai skirtingai traktuoja bendrAjq pasiulq. Kiekviena teorija yra tinkama, esant skirtingam ekonominio aktyvumo lygiui. Keinso ir jo pasekejq poZiuris tinkamiausias, kai yra didelis nedarbas ir ry5kus nuosmukis. Tuomet bendroji pasi[los kreive fakti5kai yra horizontali. Kai ekonomika priartejaprie visi5ko uZirntumolygio, dideja infliacijos galimybe. Tuomet tinkamiausia butq vertikali bendrosios pasiulos kreive, t.y. monetaristrl poZihris. Tarp Siq dviejq ekstremaliq situacrjq galima iterpti pasifilospolitikos SalininkqpoZiuri - didejantipaklausagali veikti ir kainas,ir reaiqjinacionalini produkt4(Zr.4 skyriaus pav.). 4.9 Eklektine (t.y. derinanti skirtingaspaZiuras) bendroji pasiuloskreivd yra horizontali, kai produkto garnybos apimties lygis Zemas.Kreive kyla

325

aukStyn, kai gamybos lygis vidutinis. Kai gamybos lygis auk5tas ir pasiekiamas visiSkas uZimturnas,pasiIlos kreive vertikali. Tokia kreives salxpratanaudingapraktiSkai, priimant sprendimus makroekonominiulygrr.r. 9.5. DARBO UZMOKESTIS DARBO RINKOJE

Netiketai ir stipriai surnaZdjus bendrajai paklausai, atsiranda nedarbas, kurio trukmd gali b0ti [vairi, daZnaiskaidiuojama metais.Klasikinis rnodelis apra5o ilgojo laikotarpio pusiausvyrfuekonomikai derinantis prie pasikeitusiq aplinkybiq. Tadiau prisiderinirnas daZnai buna letas ir skar-rsmingas. negali ivykti momentaliai,nes kainos ir darbo uzmokestis Jis keidiasi letai, kol prilygsta naujai ilgojo laikotarpio pr-rsiausvyrai, aprasomai klasikiniu rnodeliu.Paai5kinsime, kodel prisiderinimasvyksta gan letai. Firmq garninamosprodLrkcijossvarbiausias kastq elementasdaZniausiaiyra darbo uZmokestis. Kastai yra kainos pagrindas. Todel letas darbo uZmokesdio prisiderinimas yra svarbiausia leto kainq prisiderinimo prie benilrosios paklausos pokydiq prieZastis. Pravartu panagrineti darbo uZmokesiio susifbrmavim4darbo rinkoj e. Darbuotojo da.bas firmoje yra tipiska ilgalaike sntartis. Fimrai paprastai nemaZai kainuoja samdyti ir atleisti darbuotojLrs.Atleisdama darbuotoj4 finra praranda jo igytq darbo patirtl, o samdyclama naujE darbuotoj4patiriapapildomqiSlaidqfirmos reklamai,darbuotojoapmokymuiir panasiai.Todel, esant trurnpalaikiams gamybosapimties pakitimarns,kuriuos sukelia paklausossvyravimai,firmos paprastaivengia atleisti senusir priimti naujusdarbuotojus. Antra vertus, darbuotojai taip pat siekia ilgalaikiq sutardiq su fimromis. Naujo darbo ieskandiarn Zrnoguireikia laiko ir pastangq. Atleistasis i5 darbo praranda igyt4 darbo patirtl ir darbo uZmokest[.Toder, sudarant ilgalaikes darbuotojq ir finnq sutartis, pirmiausia susitariama del darbo uZmokesdio dydLio ir jo svyravimo, pakitus produkcijos apirndiai. Darbo sutartyse paprastal numatomas darbo valandq skaidius, virsvalandziai, reguiiarusuZmokestis uZmokestis vir5valandZius. ir uZ Firmos darbo kiekis yra bendrasdarbo valandq skaidius,isclirbamas fi.noje per tam tikrq laikq (pavyzdZiui,per savaitg).Jei firmos darbo kieki i5reiksime a x b, tia - a vieno darbuotojo isclirbtqvalancrqskaidius,o 6 darbuotoiqskaidius,tai darbokiekl galirnEreguliuoti tokiais blclais: l. Keidiant darbuotojoi5dirbtqvalandqskaidiq,kai darbuoroiqkiekis pastovus; 2. Keidiant darbuoroiqskaidiq,kai i3dirbtqvalanclq kiekis pastovus; 3. Derinantabu Siuos bDdus. Tarkime, kad finnos produkcijos paklausa maLd,1a. Trurnpuoju laikotarpiuji stengsis trumpinti darbo savaitg, nekeidiantclarbuotojq skaidiaus.

5lo

Jei ir toliau paklausamaZes,firma gali laikinai atleisti i5 darbo kai kurruos darbuotojus. Kai paklausa firmos produkcijai auga, pirmiausia finnos stengiasi i5siversti vir5valandZiais. paklausair toliau auga, frrrna samdo Jei daugiaudarbuotojq. Ilgalaikes darbo sutartys tam tikra prasme izoliuoja finn4 ir jos darbuotojusnuo darbo rinkos s4lygr4, todel darbo uZrnokesdio prisiderininras prie darbo rinkos reikalavimq yra vangus. VisiSkas jo prisiderinirnas neimanorrasdel keliq prieZasdiq. Kai bendroji paklausalabai maZeja,fimos darbuotojus pradeda atleisti. Alsiranda priverstiniq bedarbiq, kurie sutiktrl dirbti uZ maZesn[darbo uZmokesti.Tadiau ne visos firmos pasinaudosSiuo pretekstusumaZintidarbo uZmokesti. Pirma, naujasdarbuotojas yra blogesnis pakaitas darbuotojo, kuris jau iSmanosavo darb4. Antra, ilgalaikis finnos ir darbuotojqbendradarbiavimas svarbesnis trumpalaiklpeln4 gaut4 Siek yra uZ tiek sumaZinus darbo uZmokesti. Firrnoskaip darbdavioreputacijayra svarbus veiksnys, norint prisivilioti ir i5laikyti darbuotojus.Kiekviena finna siekia, kad darbr.rotojai b[tq patenkinti darbo sqlygomis,kartu ir darbo uZrnokesdir.r. Toddl firma ir darbuotojai gali pasiekti tarpusavio sr-rpratirn4kad darbo uZrnokestis per daug maZetq, per daug didetq. nei nei I5nagrindjomedarbo rinki; tadiau labai svarbi darbo ir prekir4rinkq jq sqveika; analizuosime kitame skyrelyje. 9.6. TRUMPOJO LAIKOTARPIO BENDROSIOS PASI[]LOS TTESE.KAINV rR DARBO UzUOrnSdtO PRTSTDERTNTMAS

I I

Darbo uZmokesdio prisiderinirnqtrurnpuoj laikotarpi nagrinej 9.8 u u a paveikslas. Tarkirne, i5 pradZiq ekonornika yra visiSko uZimturno ta5ke A. Trumpuoju laikotarpiu piniginio darbo uZmokesdio ties€ WW yra labai nuoZr"rlni. Padidejus paklausai, firmos padidina produkcijos apirntl iki y/. Tieseje WW tai atitiks ta5k4 C. Darbuotojq kiekis nedides,nes produkcijos apimtis dideja del virivalandZiq. Jei paklausa firmos produkcijai maLeja, flnnos maZinsdarbo savaites trukmg, kartu produkcijosapimti, kuri dabarbus )'a.TiesejeWW tai atitiks taSk4B. Vidutiniuoju laikotarpiu, jei paklausa neatsistatys,fimra pradds atieisti darbuotojusir maZintiuZmokesti. Tadiau neltik€tina, kad darbo uZmokestis nagrinejamuoju metu sumaZetq W2,t.y. iki lygio, kuris uZtikrintqvisi5k4 uZirntum4klasikiniame lki modelyje ilguoju laikotarpiu.Matyt, darbo uZmokestis surnaZds I/7 tieseje iki WW1. Zemesnisdarbo uZmokestis leis sumaZintikainas,ir tai Siektiek pakels bendrosios paklausos lyg[, nes padides realioji pinigq pasi[la ir surnaZes pal[kanq norma. Tadiau vidutiniuoju laikotarpiu del vangalrs darbo prisiderinirnofirmos gamins produkto maLtaunegu potenciah,rsis uZrnokesdio lygis.

327

w
wo
wl

ww
B--2
lwwr

u

Y

o

Y

P

Y

r

\

9.8 pav. Piniginio darbo uZmokesdio prisiderinimas

Tik ilguoju laikotarpiu darbo uZmokesdio tiesd nusileis i WW: padetl. Darbo uZrnokestis kainos bus sumaZdjg pakankamai, ir kad padidejusi pinigq pasifla ir surnaZejusi palfikanr4 norma gr4Zintq bendrqjtl paklaus4 | visiSko uZirntumolygi ta5keA2.Tai naujasilgalaikespr.rsiausvyros taSkas, kai darbo uZmokesdiolygis 22. Tolesni paklausossvyravimai sukeltq jud€jima prisiderinimoprocesas i5ilgai tiesesWW2, o apra5ytas kartotqsi. Toliau nagrinesime ry51tarp darbo uZmokesdio darborinkoje ir kainq prekiq rinkoje. Tegu firmos produkto kainq pagrind4 sudaro darbo uZrnokesdio ka5tai. Suprantama, Zaliavos, Zeme, kapitalas taip pat yra gamybos ka5ttpelementai, tadiau orientuosimdstik i darbo uZmokestl kaip pagrindinl kaStq element4.Del Sio supaprastinimo galirna pereiti nuo darbo uZmokesdiotieses WW (9.8 pav.) i ekvivalenti5kq trumpojo laikotarpio bendrosiospasiUlostiesE(9.9 pav.). Tuo tikslu vertikalioje a5yje vietoj darbo uZmokesdio atidesirne kainq lyg[. Trumpojo laikotarpio bendrosiospasitlos ties€ (SAS short time run aggregate supply curve) rodo firmq nustatytas kainaskiekvienai produkto apimdiai,kai Zinornas firmt1darbo uZmokestis. 9.9 paveikslasiliustruoja trumpuoju laikotarpiubendrql4pasiulos tiesE SAS, atitinkandiqdarbo uZmokesdiotiesE WW. Tarkirne, kad ta5ke A ekonomika veikia visi5ko uZimtumo ir visq rinkq pusiausvyrossqlygomis. piniginis darbouZrnokestis WoQ.8 pav.). Kainos yra Pe lygio, kai sutartas yra Trumpuoju laikotarpiufirmq produkto apirnti rodo pasiulostiese SAS. Firmos gali pasiulyti papildorn4 produkcijos kiekl uZ truputi auk5tesng kainq kuri leidZia joms padengti vir5valandZiq apmokejirnE Jei firma susiduria su produkcijos kainq maZejimu, ji priversta sumaZinti produkcijos apirntl. Kadangi darbo uZrnokesdiodydis sutartas, finnos turi ribotas galirnybes

328

reikalingo gr4Zinti paklaus4[ visi5ko uZimturnos4lygas. Siosyra tiesejeSAS. jei produkto paklausa naldja. Darbo uZmokesdiolygis palaipsniui pereina i Zernesnp bendrosios pasi[los tiesESASI (9.[ SAS2.M. 9.).Nukrypirnai nuo visi5ko uZimtumo sqlygq palaipsniuikeidia darbo uZmokestiir kainas. Tadiaupo kiek laiko ekonornikavel griZtaI pusiausvyros b[sen4. KAINU" NACIONALINIO PRODUKTO IR pnrSionruNlMAs uZTMTUMo Paklausos ir pasirilos svyravirnai sutrikdo bendrqjq ekonornikos pusiar. o pasiulos tiese. fimos pradeda atleisti darbuotojr. Tai DZ.7. Finnos pasieks ta5k4A2 ir sugrii prie vertikaliosbendrosios pasiulos tieses ilguoju laikotarpiLr. kad realioji pinigq pasifila padidejusi. Jos vdl dirbs visiSko uZirntumosElygornis.9 pav. llguoju laikotarpiudarbouZrnokesdio tiesepersikelsI WW2.sumaZintika5tus.).lq Pateiksime analizes i5vadas.todel bendrosios paklausos poslinkaisukelsprodukto apirnties. 329 .Todel. tieses I 0 pav.rsvyr4.Trumpuoju laikotarpiu bendroji pasi[los tieselabai nuoZulni. firmos bus priverstosZyrniai sumaZinti produkto apirnti trumpuoju laikotarpiu. o palhkanq norma sumaZejusi iki lygio. Tai yra klasikinio modelio savybe. toddl ekonomika letai gr[ZtaI visiSkouZimtumolygi. Kainos yra nukritusios tiek.rs.jei paklausai5lieka maZa.9 pav.Keinsomodelio savybe. Trumpojo laikotarpiobendrosios pasi[los tiesd Vidutiniuoju laikotarpiu. MAKROEKONOMIKOS BENDROSIOS PUSIAUSVYROS MODELIS. nes o y u y p y 9. jei kainos kris ir toliau. bendrq. Analizuosime 5[ proces4 pasitelkEmakroekonomikospaklausosir trurnpojo laikotarpio bendrosios pasiulos (9. firmos neturi galimybes trurnpuoju laikotarpiu maZinti prodr-rkto kainr"1. Vadinasi. o ne kainq pokydius. gamindarnos potencialqji produkt4 Ip.

i5saugodamos sutartq piniginio darbo uZmokesdio lyg[.Sioje sudetingesneje analizdje atsisakysime supaprastinandios jei prielaidos. o piniginio darbo uZmokesdio lygis sumaZejalki Wr kad realusis darbo (W/P:) iSliktq nepakitgs.Tarkime. kad ekonomika iSliktq visi5ko uZimtun. Ekonornikos pusiausvyros gr4Zinirnas. u. Kadangi firmos turi menkas galimybes maZinti produkcijos vieneto ka5tus(tai parodd ankstesne analize). kad darbo rinka yra pusiausvira. esant tarn tikram kaintl lygiui. Trumpuoju laikotarpiu tieses MDS poslinkis Zemyn I MDSl padet[ .). Detaliau i5siaiSkinsime. ekonomikojeZyrniai surnaZeja nominalioji pinigq pasiula. uZrnokestis Naujas ekonomikospusiausvyros ta5kas yra E3. Tarkime. kiek nori. Tadiau Sios klasikinio modelio i5vados teisingos tik ilguoju laikotarpiu. Nagrinesime makroekonomikospaklausos tieses poslinkio Zernyn pasekmes(9. Makroekonomikospaklausos tiesepaslenkaZemyni5 MDS I MDSr padet[. Piniginis darbo uZnrokestisI( yra tokio lygio.. Ps P. Kainq pusiausvyros lygis tuojau pat nukrentaiki P3. kaip ekonornika grlZta i pusiausvyrE trurnpuoj vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. I 9. P3 o--f-F v.kad produkto apimt[ lemia paklausa. 330 .perkelia" ekonomikq iS ta5ko E6 [ taSk4 E1. Tuomet sumaZdja ir bendrosios paklausoslygis.ro potencialiojoprodukto lygio.10 pav.10 pav. ekonomikayra ta5ke Ex. ji maZesn€ potenciaiiojo uZ produkto apirnti. rySkiaisumazej us nominaliaj pinigq pasiuiai ai Vadovaujantis klasikiniu rnodeliu kainos ir darbo uZrnokestis mon-rentaliai prisiderina.kai realiojo pusiausvyros darbo uZmokesdio lygis w=W/Po. P. Todel trumpuoju laikotarpiu firmos vadovausis Sio iaikotarpio pasirilos tiese ir gamins tiek.

lEs). Kitq gamybos veiksniq rinkoje. reah. Analize rodo.Priverstinis nedarbasi5nyko.Atsiras priverstinisnedarbas. Ta5keE1 prekiq rinka yra pusiausvira.P). trumpojo ir ilgojo laikotarpio bendrosios pasiIlos tiesiq susikirtime. atitinkanti visi5ko uZimtumo s4lygas. didejant isteklill apimdiai (9.y. kada gamybosiStekliqapimtis. Bendrqj4pusiausvyr4 nagrin€sime Trumpai apZvelgsirre. Produkto apimtis atitinka potencialiojo produkto lyg[. rinka. Ekonornikoje vykstandius procesus iliustruoja slinkimas Zeuyn paklausos tiese MDS1.Ta5kas taciaujarne kainos dar nera E1 yra tieses SASI ir MDSI susikirtimo taSkas. ribinis produktas (t.o kainq lygis P7 .Kadangi pakankamai nukritusios.y.). kad realiojipinigq pasihla atitinka pradini jq lygt.. Realusis darbo uZmokestisgriZo i lygi. MAKROEKONOMIKOSBENDROSIOSPUSIAUSVYROS MODELIS. Kai finnos irns reguliuoti uZimtum4 jos surnaZins sihlolnq darbo vietq. kuriai yra bendroji paklausa.t.rsis darbo uZmokestis fakti5kai yra per aukSlas (piniginis darbo uZmokestisnepakitEs. kad tik ilguoju laikotarpiu ekonornikagrlZta i trijLl rinkq pusiausvyross4lygas. Esant Zernesniamsutartarn piniginiam darbo uZmokesdio lygiui.Zemesnisu2. tadiau darbo rinktl pakeisirnevisq gamybos veiksniq pagal MDS-AS ir IS-LM rnodelius. Zernesndsprekiq kainos P2 rei5kia. kad pradinis piniginio darbo uZmokesdio sumaZdjirnas dar ne itin stipriai paveike realiojo darbo uZrnokesdiomaZejimE Todel dar iSlieka priverstinis nedarbas. palukanq norma krito.Ekonomika pasieke pusiausvyr4 taike 83. tik piniginis darbo uZmokestis dar neprisiderinqs(pakankamai nesur. Vidutiniuoju laikotarpiuims maZdtiir piniginis darbo uZmokestis.Piniginis darbo uZrnokestisir kainos sumaZe. Kainos nukritusios tiek. kaip ir darbo veiksniq rinkoje. bendroji prekiq paklausajau taSke E2 kainos Zemesnes padidejusi. ribinis na5umas)maZeja. produkto apimtis stipriai sumaZdjusi.8. Todel firmos stengiasi vis maZiau moketi uZ papildomai naudojarnusgarnybos 331 . Palfikanqnorrna ir bendroji paklausagrlZo i pradinE padetl.kada gamybos veiksniq rinkoje pasiekiama pusiausvyra.o proporcingai nominaliosios pinigq pasiulos sumaZdjimui. atitinka visq i5tekliq savininkq sitlornq gamybos veiksniq apirnt[. Produkcijos apimtis didedarnagrf\ta algal visi5ko uZimtumo lygio iink.naZe.jos maZinaprodukcijos apirnti. NAUDOJANT MDS-AS IR IS-LM KREIVES nagrinetq bendrosios makroekonomikos Analizuosime jau pusiausvyrosmodel!. Realioji pinigq pasiula padidejo.Bet kadangi negu taSke 81.3 pav. 9. firmos pereinai ZemesnE pasiulostiesq SAS2. Trumpojo laikotarpio bendroji pasirilostiese paslinko Zemyn i SAS3padet[. toddl daugiauZrnoniq nords gauti darb4.Dabar prekiq rinka yra pusiausvira ta5ke 82.

susikerta Gamybos veiksniq rinkos pusiausvyros ta5ke E ribinis garnybos kaStarns.ekonotntntat i5tekliai (Zeme. nubreLiame parodytq I 2 paveiksle. B ir C yra bendrosios nasi[loskreivesAS ta5kai.12 (b) paveikslasrodo produkto apimtis. veiksniqrinkospusiausvyra 9.ribinis i5tekliq produktas Kai pasiekiamas stipriai rnaZdja. Kiekviename Fs kreives ta5ke i3tekliq savininkamsi5rnoketasuma lygi visq i5teklill ka5tams. 9. kad gamybos veiksniai . savininkq poZi[riu. 3 temq). Ta5kai A. Foz.darbas. veiksniqkainosPp.1 maZ6ja.ka5tq augimo tempai staigadideja.11 pav. Jau min€ta (Lr. Fz. Ta5kai A. Pt P3 atitinkandiasprodukto apimtis. kaip parodyta I paveiksle. 9. Didejant i5tekliq apirndiai.kapitalas). Kai gamybos veiksnio vieneto kaina lygi ribiniams veiksnio ka5tams. IStekliqkaitq kitimo greiti.ir dar labiau maleja mokamos ldSosuZ gamybos veiksnitrs. Pusiausvyragarnybos veiksniq rinkoje yra ta5ke E.ralus. lStekliq pasiUla dideja tol. C 9. visi5ko uZimtumolygis Fp.veiksnius F. jq ka5tai taip pat dideja' Pasiekusvisi5ko uZimtumo lyg1. Fo:. kainq lygius Pt. kur kreivbs Fs ir Fp. B. rodo ribiniai ka5tai. gautas panaudojustam tikrq veiksniq kieki. Jq susikirtirno taSkai su gamybos veiksniq rinkos pusiausvyrqir veiksniq pasillos kreive Fs atitinka gamybos veiksnir"l apimtis Ft.gamybos veiksniq pasiulos lygis yra optin. lygus ribiniarnsgarnybos veiksnio produktaspinigine i5rai5ka gamybosveiksniq rinkos pasi[los ir paklausoskreives bei Pasitelkg bendrqjq pasiulos kreivg AS. JJZ . P3 atitinkagamybosveiksniq 9.12 (a) paveiksle paklausoskreivds For. naudojamigamybosprocese. kol veiksniq kainos padengia jq ka5tus. Tai rodo staigusFs kilimas nuo ta5ko Fp. Pz. kai garnybos 9.12 (c) paveikslerodo kainq lygius Pt. didejant i5tekliq naudojimui. Todel gamybos veiksniq paklausoskreivd Fp staiga Zemeja. bendrojo produkto funkcrj4 Y(F). Gamybos Gamybosveiksniq pasi[la Fs priklausonuo i3tekliq kainq Pp ir jq kaStq. Fi.

\ Y Y Y Y(r-) 9.yra pr"rsiausviros.Bendrosiospusiausvyros modelis. Trurnpai apibldinsirne bendrosiospusiausvyros modeliokreives. naudoiant MDS-AS ir IS-LM kreives.gamybos veiksniq. LM rodo nacionalinio produkto I ir pal[kanq normos . Bendrosios pasi[loskreivesnustatymas Siame modelyje visos trys rinkos .. kuriems esant pasiekiama pinigq ir prekiq rinkq pusiausvyra.12 pav. Makroekonomikos paklausos tiesdMDS rodo nacionalinio produkto )' ir bendrojo kainq lygio P derinius. 9. kuriems esantpasiekiatrapinigq rinkos pusiausvyra. darbo ir prekiq . kuriemsesant pasiekiama prekiqrinkospusiausvyra. parodytas l3 paveiksle. I . derinius. IS rodo nacionalinio produkto I ir paltkanq normos r derinius.

kad.13 paveikslas rodo. kuris atitinka pusiauslyrospalukanq florm{ 16 ir pr. esant pusiauslyros kainq lygiui p6. d) a) 9.kuris atitinka iitekliu 334 . kurierns esant nacionalines pajarnoslygios gamybosveiksniqsavininkq paj bendrosioms amoms. Kai Zinoma rnakroekonomine paklausoskreivd MDS. 9. Garnybos veiksniq paklausoskreivd Fp rodo iStekliq kainq p5 ir garnybosveiksniq F derinius. Prekiq ir pinigq rinkose pusiauslyra pasiekiamataike. gamybos veiksnirl kreives Fs ir Fp kirsis taSke.13 pav.Bendroji pasir"rla rodo nacionalinioprodukto I ir bendrojo kainq AS lygio P derinius.F derinius. Bendrosios pusiausvyros rnodelis Gamybos veiksniq pasifllos kreive F5 rodo iStekliq kainq pp ir gamybos veiksniq . kuriems esant bendrosiosgamybos veiksniq pajamoslygios bendrierns savininkr4 i5tekliq kaitams. kuriems esant uZtikrinarna gamybos veiksniq rinkos puslaLlsvyra.rsiausvyros produktq Y6. pusiausvyros nacionalinis produktas yra YE.

Tai pal[kanq norma. P. Uf giAine mokesdiqnorma).tai kinlamieji.G ( v y r i a u s y b e s n i S l a i d o s ) . r.tai mokesdiaiuZ papildornaigautqpajamqvienet4. Keinso poZilriu. 9. todel pusiausvyros modelio analizeipakankakintamqjq Y.rktas gali bfiti pasiektas. c . Kai pnsiausvyra pasiekiarna Zemiau visiSko uZimtur. naudojantgarnybos veiksniq kiekl Fp. e Ekonomikosbuklg galirnaiSreik5tiketuriaisvidiniais kintamaisiais Y.marginal taxes rate) . I5oriniai kintamieji sutrikdo ekonominEpusiausvyrq. susijE tarpusavyj funkcinepriklausomybe. ( p i n i g r l . t . Nacionalinio produkto apimtis 16 pagarninama.prekiq) vdl pasiekiapusiausvyrE Vidinis veiksnvs (endogenous factor) .arba iiorinis vafiojirnas. iStekliq. Pusiausvyros modelio analizeskaidoma1 dvi dalis. pasi[la). t p t n i g qp a k l a u s a ) . F.kol po tam tikro laiko visosrinkos (pinigt1. didejant L Kai pusiausvyra pasiekiarna visi3ko JJf . BENDROSIOS MAKROEKONOMIKOS PUSIAUSVYROS MODELIO PRAKTINIS NAUDOJIMAS Nagrindtasis pusiausvyros modelis tinka analizuojant iSoriniq (egzogeniniq) veiksniqpoveikl ekonornikai. Priminsime. nacionalinis PanaSiai galirna apibldinti ir kitus i5orinius kintarnuosirrs. Vidiniq kintamqjq tarpusaviopriklausomybE rodo 9.Todel keidiasi vidiniai (endogeniniai) kintamieji. kuri vadinameautonominiuvartojirnu. kurie veikia vartojirnqC.ribinio polinkio vartotikoeficientas.bendrasis produktas.infliacijoslukesdiai. v e i k i a n i i u s p u s i a u s v y r o s r o d e l i : t a i 7 ( i n v e s t i c i j o s l .no.kurio neveikia modelio rySiai./ / f t g r y n i e j i r n o k e s i ' i a i ) t v . kad C: a+cxY: dia a . nacionalines pajarnosauga.pusiausvyros kainq lygt PrE ir i5tekliqpusiausvyros apimti -lp. l5orinis veiksnys (egzogenous factor) .ri. Tadiau Y ir F visada kinta ta padia kryptimi. egzistLroja i5oriniai kintamieji.M .tai kintarnasis. P.nesant visi5kam uZimturnui ir esant visi5kam uZimtumr. iemia Jie vartojimo pokyti. M.13 paveikslas. PavyzdLiui.ar iSoriniuvartojirnu. DZ. nes pusiausvyros prodr.9. r.autonominisvartojimas. Ribind mokesiiq norma (MT . jokie nustatyti veikiantis ekonomikos modeli. )'.

T a r k i n e .spardiai augant inlliacinerns kainoms. o pinigq rinkoje . FD ir F5 l[Ziai pastebirni visi5ko uZimturnolygyje. v U u pokydiqpoveikispusiausvyrai 336 . analizuosime dviem atvejais.14 pav.uZimtumo sqlygornis. I gali dideti nedaLrg. kaip parodyta 9'14 paveiksle.Y1 ir r7. Tarkirne.. l5oriniqkintamqjq U. or M o k a r t u s u m a Z d j o u .Tegu pokydiuspinigq rinkoje sukeliai5oriniaikintamieji M. T a d a k r e i v d sL M l i r atitinkamai de5in€n MDSl paslenka 1LM2 ir MDS2padet[. iY: I A S 9. Pusiausvyra. p a d i d e j oM .ri kainr-1 lygiui P7 ir pusiausvyraprekiq rinkoje pasiekiamaesant pusiausvyros pusiausvyrosproduktui 17. kad kreiviq AS. Pusiausvyr4 (Y<YB). nesant visiSkan. l. Prirninsime.rr. M.rZimturnr.

sLrmaZetq ry iki /7 iki Y5. iki 2 .to pokyiitl 17 surnaZ€jarki rt. AnalizuojantekonominE situacijqprakti3kai. dideja ir. o M11 Ms maleja. o LM1 pradZiojepaslinktqi padetl LMa.15paveiksle. yt padideja )z. Siuoatvejuryikiai didejainfliacija. Yldideja iki yj. D e l n l . kairdn.1 lenteleje parodyti visi galirni i5orinir4 veiksnir4 pokydiai ir jq poveikis vidiniams kintarniesiems r.{1. todel MDS dideja.ir kainq lygis P7 padideja iki ikiP. lyntai padidejaY. Todel kainq lygis labai pakyla nuo P7 iki P:. kreive LM2 paslenkaatgal iki LM3 padeties.bet P lygis pakyla nedaug.MDS > AS ir kreive MDS paslenka de5inen i pakitLrs MDS2 padeti. M. Del iSoriniq kintanrtjq M.. Y. MaZejanlr. G ar rnaZdjant o. pagal MDSz kreivE sunaZeja iki I. iki Labai pakilus kainoms. pinigq pasiulasurnaZejo. anksdiau. pasiekus visiskq uZirntun. maZdjant. k r c i r e L M 1 p u s l e n k ia a d e t [ L M 2 .r padideja. < Mo. i padeti LM2.kainq lygis kyla iki P j.14paveiksle. 9. didejanti5oriniarns veiksnianrs 7 . Jei .W ir MT . kai labiau domina ne kiekybiniai. 337 . ir r naLdla. . nes lvykiq sekabus kitokia negr-r Kreiviq pokydiaiparodyti9. todel r kyla. tikdtina. o p1 ri didejaiki P:. o veliau griZrq ! LMs padetl. didejant ar M. Pinigq pasilla sr..kad padidesi5tekliq kainos..galimapasinaudoti lenteleir 9.Trumpai nurodysirnelvykiq sekq. padidejus{ padideja pinigq paklausaMp. sumaZetq. Kai kainos pakilo.. o Ii neZymiai padidejaiki fi. Kadangi ry pakilo iki 13.13 paveiksle.u.i padetiAS2.Del to.kreivd LM1 paslenka kair€n. padidejamakroekonomine paklausair MDS1 paslenkade5ineni padet!MDS2. Tarkirne.bet kokybiniaipokydiairinkose. Kadangi kainos labai pakilo.investicijosmaZejair ). Galutinis rezultatas: padideja iki rj. todel r7 dideja iki r_.pavaizduotomis 9. .nes Mo > Ms. kainq lygiui.o Pl nr. S i u o l r r e j r r l i pusiausvyros nacionalinis produktas pagamintas. i r t t t .s a n t v i s i S k a mt r Z i r n t t r r n t(ry 2 y t ) .todel M5 > Mp. kaip parodyta 9.1 kreivemis. Siuo atveju.5.o paklausarnaZejo. tr p. y didejimaspastunia kreivg IS1 i paderi IS2. kreive MDS paslinktrlkairen o tai iki MDS3. padidejobendrosios i5laidosAE.naZeja nedaug.r l..Toddl sLunaZeja ir F5 atitinkamaisurnaZeja Kreive AS1 paslenka AS. P r r s i a r r s v y r e.r4.rvesticijos.l)el to.r.Kadangi AS2<MDS. o Y2kreivejeMDS2 surnaZeja ).rkristq P5. M o paclidettl. padidetrl r. p o k y i i t l p i n i g t l u s i l r l a p p padidejo.veikiant i5oriniamsveiksniarns.

Tarkime.t2 f1 lSz AS' MDSI 9. ar maLtnant ribing mokesdiqnorrn4 tLlZ . Taip pat pagal lentelggalima tirti bet kurio iSorinioparametropoveiki vidiniams kintamiesiems. situacija susiklostonesantvisi5kam uZimtumui. AE augimo galima pasiekti. Mhsq anksdiau nagrinetusatvejustaip pat galima rasti 9. vyriausybespolitika b[tq sekrninga. kad mineti vyriausybds veiksmai pakeltq palukanq norm4 Lymiai padidintq nacionalinio produkto apimt[. ir vyriausybe nutaria didinti bendr4siasiSlaidasAE. Jos duomenys liudija. kad paskatintqverslo aktyvumq.15 pav. didinant valstybespirkimus G .1 lenteleje. ZodLiu. o kainq lygis padidetr-1 nedaug. 338 . Bendrqirl iSlaidq augimopoveikispusiausvyrai Tarkirne. gatnybos apimtis maleja. Vyriausybes veiklos pasekmes galime tirti pagal lenteles pirm4 eilutg.

.1) .N E 1t :t . 339 I .t 2t+ F .a . * = .G :t . l \ -lF.N :6r IF :t . E . " J l a e e > l L l .N :t t :t :n a .-- tte ?ra " lF- "lr ' lFt" lz a ile e.G E E ^ a . .: '= + l Q l < = e r < = > =!' > l\ lFa lFl \ .t )N a E 9 o I E o j E E a E F l f \ a + .N Z . > e t < j l\ lF+ t < : ..

paklausos poZi[ris pasihlos poZiLrris Dz. r r . . ivertinant jos ka5tLrs darborinkoje? NubreZkite darbo rinkos kreives ir paaiikinkite jq tarpusavio rySius. M. 2. . . . . Naudodamiesi 9. ApibIdinkite bendrosios Kokia yra firmos pelno maksirnizavin. Keinso ir klasikini rnodell. .llos eklektindsbendrosios kreive darbokiekis gamybos veiksniqpaklausos kreive gamybosveiksniq pasiDlos kreive garnybosveiksniq rinkos pusiausvyra bendrosios makroekonotnikos pusiausvyros modelis kintamasis i5orinis vidiniskintalnasis Kartojimo klausimai l. priverstiniaibedarbiai potencialusis produktas poveikis i5stun-rirno pasi[lospolitika pasir.M. . PaaiSkinkite skatinandiosios fiskalinds politikos pasekn-res pagal D'2. 4. .ro sElyga.Pagrindin6ss4vokos r ..iSstumimo" klasikini ir DZ. Keinso model[. 6. K4 rodo makroekonomikos paklausos tiese? pasi[loskreivg.7 paveikslu. 340 .M. Keinso ir klasikinio ekonomikosmodeliq skirtumus. Keinsornodel[.palyginkite ekonomikospokydius stipriq sukrdtirnqatveju. . padidejusvyriausybdsiSlaidoms. . Nurodykite esminiusDZ. M. . r t t . M.. 9. . Keinsomodelis klasikinisekonornikos modelis visiSkouZimturnogamyboslygis paklausos makroekonomikos kreive bendrojipasitlostiese pelno maksimizavimosqlyga realusisdarbo uZmokestis ribinis darbo produktas darbojega darbopaklausostiese darbojegos tiesd uZimtumotiese natlralusisneclarbo lygis savanoriaibedarbiar o o r o . 5. pagal klasikini modeli ekonomikospokydius. kintant realiajamdarbo uZmokesdiui. 1. . 3. PaaiSkinkite poveiki.kuriuos sukelia Paai5kinkite nominaliosiospinigq pasi[los padidejimas. pagalD1. 8. . pagal .

ius. Naudodamiesi makroekonomikos pusiausvyros modeliu. kai pusiausvyra pasiekiama. LM. NubreZkiteir paai5kinkiteeklektinEbendrosios pateiktumodeliu. 10. iSoriniaikintamieji: a) M s dideja.ll paveiksle ekonomikos pusiausvyros gr4Zinim4 kai staigapadidejanominalioji pinigq pasiDla. Tuo tikslu laisvai pasirinkite garnybos veiksniq pasi[los kreivg Fs ir keletE jq kertandiq garnybos veiksniq paklausoskreiviq Fp. Naudodamiesi 9.paai5kinkite il. P poky(. Y. kreiviq lS. AS jei poslinkius ir vidiniq kintamLjq r. MDS. visi5karn uZirntumui. Apibfidinkitei5orinius vidiniuskintamuosius. o M o maZeja. esant n e v i s i 5 k au Z i m t u m u i . Nustatykiterinkos pusiausvyrosta5kusir jais naudodamiesi nubrdZkite bendrojoprodukto funkcijE Y(F). nubreZkite bendrosios I3. Galiausiai pasifiloskreivq. pusiausvyra kai esant. ir 14. 12.7 . G dicleja.pasiuloskreivg. Nustatykite bendrqj4 pasifilos kreivg. I . m b) pasiekiama o. nurodykite iSoriniq kintamqjq pokydiq poveikius.

realioji pal[kanq nonna yra lygi J+L . tokioms kaip: . Ray Forbs.kapitalq darb4 technikospaZang4 pan. augimo tendencijq ir ternpq bei subalansuoto augirro optirnalios trajektorijos nustatymas. pavyzdLiui. naudosir kaStqproblemq. Robert).naujEja" (Lucas. atsiZvelgiant pagrindinius i ir veiksnius. ) ) . vadinami .gautq augimo rezultatq ir pasekmiq ivertinrmas. John Richard.. Robert Merton.endogenine" . Roberto Mertono Solou (Solow.Rojaus Forbso Harodo garnybos (Hanod. Ekonominio augirno analizeatliekamakuriant ir naudojant ivairiLrs augimo modelius.t.augimoteikiamos SiLl teorijri ktrejai daug demesio skiria ir kitoms visapusi5kai svarbioms augirno problemoms. 1924). g. pastovaus augimo temprl uZtikrinimas. Del to gamybos tunkcrjoje pakinta naudojamq gamybos veiksniq santykis.augimo veiksniq ir jq indelio i augirn4 apskaidiavimas. P.r e a g r r o d a m g a r n t i n i t l Ia iStekliq ribotumq automatiSkai paskatins endogeninius technologinius pokydius.N . S i t e o r i j ap a b r e Z i a . Sios teorijos taikymo sekme ypad priklauso nuo padios politikos. uZtikrinandiusrealiojo produkto didejirnq ir bendrojo nacionalinio (o taip pat ir bendrojo vidar.r augiino teorijq grupes: augimg teorija teigia. o pirmiausia pasikeidia kapitalo imlumas. kad ekonomika l.. vykstantis del jq kainq pasikeitimo.pr"rsiausvyros padios pelno maksimizavirnosqlygos. Eusejaus Deivido Domaro (Dornar.rs) pastovrl Salies gamybinio pajegumo kilimq. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJOS ESME Dabartiniu laikotarpiu dorninuoja dvi pagrindines ekonoutini<. nagrineja ir atskleidZia Jos sprendZia pakankamaispartausir sdkmingoekonominio augimo Saltinius. 19l4).) k S t o k e iN . papildomq spartaus ir augimo Saltiniqpaie5ka kt. Romeras (Romer P.t. 1890-1978)ir kt. Robert). l S t o k e i . Pri€mus tobulosios konkurencijos modeliui bhdingas nacionalinioprodukto didejimo tendencijEtenkina tos sqlygas. Sie modeliai pagristi gamybos funkcijos teorija. Pastarieji s4lygos i5tekliq apsaugEir tuo padiu Svelnins iStekliq ribotumo problem4.. Dabartiniu laikotarpiukuriami ir pletojami nauji ekonominesteorijos augimo teorija (RobertasLukas ar modeliai.eko_nominig yra stabiffiffiitili. Robertas Baras (Barro...nulinio augimo" problema. EKONOMINIO AUGIMO TEORIJA Ekonominio augimo teorijos tiria veiksnius. 10. bei Salies ekonorniniopajegurno ekonomines 10. Evesey David. 1904-1989).a d r i n k a . Juose numanomas gamybos veiksnitl kainq lankstumo ilguoju laikotarpiu i5saugojimas ir veiksniq pakeitimas. DZono Hikso (Hicks.y.1. Neoklasikine. pagrinding augimo problem4 . ir jai b[dingi visi5ko uZinttutlto tendencija. g.

Manorna.skatino kurti naujas energij4 taupandiastechnologijas ir kartu neigiamai paveike kapitalo pelningumodinamik4. ilgalaikis valstybds gamybinio potencialo pletojimas.bet Zymia dalimi ir nuo uZsienioekonominiq ir politiniq veiksniq. kad globalizacijaskatins tolimesni pasaulinds ekonomikosaugirnq.. kad jie i5pledia DZ. Keinsoteorijostaikymoribas. ' Siuolaikiniq ekonominiq problemq a5trejirnas. nei5vengiamai i5kreipiarna net suardorna ir objektyvi Saliesgyventojq vartojimo strukt[ra. o realusisdarbo uZmokestis lygus ribiniam darbo produktui.Pasak Sios Gorijos Salininkq.kokybe ir kiti rodikliai priklauso ne tik nuo Salies[kio pajegumo. tempai.Galirna sakyti. M. Zymi dalis iStekliq i5eikvojama nenaudingai. Ekonominis augimas (econornicgrowth) . tobulinant esamus augimo modelius. Kita vertus. Del to kuriami nauji augimo modeliai tampa vis sudetingesni. Ekonominiamaugimuiyra svarbus globalizacijos ir veiksnys.antpeilio aSrnenq". Kita vertus. dideja jq naudojirnopraktikoje galimybesir svarba. keidiant atskirusjq kintarnusveiksnius i5 iSoriniq i vidinius. Ekspertq pateiktos prognozds laikotarpiuiiki 2015 m. kaip bendrosios paklausos dalies ir kaip pagrindinio kapitalo ol€timo. Ypatingasdemesyscia skiriamasdvigubam investicijq ir santaupq. nepaliaujamaijuos modifikuojant. vaidmeniui. jo Ekonominis augimas. ir tada ne[rnanoma pasiektigalutinio ekonominio augimo tikslo. Keinso ir neokeinsistine ekonominio augimo teorija rinkos ekonomi[q irittuoji [ai[nestabiliq i5 prigimties ir balansuojandiq .patenkama dinarniniq i procesqtyrimo sriti. M. Salies ekonomikai padaromasunkiai padengiamq nuostolir. Klaidingai formuojant garnybos struktfir4 ir netinkamai parenkant ekonomikos pletojirno gaires. socialines kovos uZ ekonominio augimo rezultatq perskirstym4aktyvejimas verdia mokslininkus tirti vis daugiau augimo problemq. 2. PavyzdLiu| didelis naftos kainq pakilimas pasaulineje rinkoje 1913-1914m. kad JAV ekonomikos augimo 343 .kapitalo ribiniam produktui. kad jq ivykdymo tikimybe labai rnenka. ir imant gvildenti ekonomines b0kles dinamiSkurnq. pusiausvyrai bfitinos s4lygos yra tokios grieZtos. Ekonominio augimo tikslas yra vartojimas. nukendiadidZioji Salies gyventojqdalis. rodo. i5 esrnds pakeite mokslo ir technikos paZangos prioritetus ir ekonorniniqrodikliq dinamik4 daugelyjepasaulio Saliq.kuri apibfidinarealiojo BVP (BNP) augimas. DZ. geroves kilimas. Neokeinsistiniai augimo modeliai skiriami nestabilumoir nedarbonagrinejirnui. Gyventojai vertina savo Salies [kio vienetq ir padiq valstybiniq institucrjq veiklq pagal ekonominio augimo ir gyvenimo lygio dinamik4.tai pagamintq prekiq ir suteiktq paslaugq apimties padidejimasper tam tikrE laikotarp[.

tradicinesvisuomends staclijqV' Rostou prirnityvia technologija' pagrista ikinjutoniniu visuomeng.iusVoltasVitmenasRostou(Rostow'Walt augimo stadijos:.rr: -:^ ^r. 3) pakilimas.ystino ir pagilino globalines skurd* c) karus rr "G. palaikandiospaZangiosukio strukturos oolitines ar visuomeninesstrukiarros. b) susidr.ki klasifikavimo principq raidoscharakteristika: visuomends technin€ekonomine ... Das 21 Jahrhundert/In: B. Europos . a) Lai. varlol1mo. pasiZyroindios reik5rningospru*o*.Siai stadijaibfidingosdar dvi spardiais augimo. Globaline aptint or potititu au.t taikyti kit.un. apibfidinakaip Pirmql4 .S-kil.u".. tempais' ir 5akos. Wtrirr-t-. iuruufJ valstybiq. iSriuyrty. Bruel (Hg).Nekomug. Trediojoje-pakilimo*stadlojetrumpusatsitiktinioekonomtnto tampantis iprastine [kio aktyvumo impulsus iakeidia stabilus augimas' ypatybes:tai nors vienos funkcionavimos4lyga. 1916) i.tu' igyvendinim4 . ) kelio I branclq 5) masinio V' Rostou veikale .)' iii pasiutevietoj ekonominiqsanklodq'sistemr"l (f C6O nistinis manifestas" pagal kuri aygimo. iai tampavarom4jabhsimqqpermainqjesa' .ne pradetakurti. formuojasi naujasis elitas ir J"{l"l: pari.stadijq kriteitii". jos strateginepldtra konfliktus."^ Siuolaikinrspuruulir.Trumpai Siasstadijas stadijas5e5tqa_ gyuerriilo totyue.stadija. (1999). iabiau issivysdiusiqSaliq itak4' Visa kaip aisakasi oasireiskianacionalizmas.fuenybi*kai struktfira' vafiojimo strukt[ra ir kt' iJ. UJsinurrOoiundi4 sektoriq' pasiZyrrindi4 Zemu mokslu.Ekonominio m. . dk uZdavinYs'. paieskos apibudinsime. Ekonominiuugi-E Europojeskatinskapitalo skaidiuojant iniegracija vieningos valiutos _ivedimas .iipapildo atsiZvelgia dvasiniZmogaus i .o.kurias iveikia iiro. .|.potititu ir augimo stadijos" (1971 m') Velesniame savo atrgimo penlias ankstesnes vystyrn4si. upiui" hygoje .o lygis' flkio Sakine penkias augimo Visuomends uitty*oti proceseV' Rostou paZymi visuomene. Agenda 21: Vision Janicke M.2) pereinamoji survr. paprastai turindi4 iiAeti z!-e" [kio darbo na5umolygiu ir hierarchinesocialinestruktlra' stadijoje sudaromos Antrojoje . tai: l) traclicind stadijas..pereinamosios visuomends Zinir'1panaudojimu pakilimo prieiaidos.jie Europoje padidesnuo 2 proc' iki 2'4 proc'' stabilfis..uomend' ir uiruo-"n".flnif.Taipalankiaiveiksglobalinioukio XX a' spaltus ekonotninis reguliavim4 kitose pasaulio Salyse'Kita veflus' problemas su kuriomis tik dar ruuiuu is. fai susijE su moclemausmokslo hnansi5kai remti naujq idejq 'Sio1t Zernes lkyje rr asmenll' pasirengusiq.v1s. arnMain' Frankfurt Entwicklung' Nachhaltigc I 344 .ir paclidinsekonominespolitikoskoordinavim... yra XXI amZiaus prarronindsgamybos lygiui ir stambios techniniarn ISskirtinivaictmen! proceseteikia augimo stadijq teorija' J4 evoliucijos viespatavimuivrsuomenes suformulavoarnerikieeiriprofeso. tempaibus pakankarnai judejimas pagal BNP.ocly.qga^rtineiaplinkai.

bet ir produkcijoskokyb€spagerejimas.kuriq svarbiausieji Sie: yra t. Ekonomineje tikroveje grynu pavidalu neegzistuoja vienas i5 5ir1 ne augimo tipq. fr. Kurie jq naudingesni?15 pirmo Zvilgsnio galirna b0tq teikti pirmenybEspartiems augirnotempams. revolir.kelio i brand4 .vyksta visuomendsurbanizavitnas.aukSto masinio vartojirno visuomends . Pagalantrqji kriterijq iSskiriarni tempai: Sie a) dideli (spartfis). *-?agal pinn4lI kriterrjqiSsk iriamas: augimas.baigiasiindustrializavirno 60 procesas.pletim4si. elektrolechnikos pramond. kaip buvo pasiektasgamybosapimtiespadidejimas. I0. atsiranda Siuolaikines pramonds Sakos (automobiliq chemlos.stadrjoje keidiasi ekonornind strukt0ra paslaugqsferos ir techniSkaisudetingq ilgojo laikotarpio vartojimo reikmenq rnasinesgamybos naudai. Garnybosapimtieskitimo tempqdydis. pasiekiamas naudojant Lymiai tobulesniusgamybosveiksniusir paZangesnes technologijas.bet ir gyvenimokokybespaieSkos poreikis. iki Siolenepaliaujarnos paZangos paprastai stadijoje. Sio tipo augirno rezultatas yra ne tik produkcijos gamybos apimties padidejirnas. Fakti5kaitai ankstyvojoindustrializaviruo stadija. d) optimalLis.lryus -ekonominis gamyDovelKSnrus. c) neigiami. Rostou vertinimus. iSsipledia poreikiq patenkinimo galirnybes. kokio garnybosveiksnio deka jis gautas:ar del kokybinio.pagaminusdaugiauprodukcijos. sudetingr4ma5inq gamyba). EKONOMINIO AUGIMO KLASIFIKACIJA i Jq galirnasudarytipagal [vairiuskriterijus. jeigu gaminama ? 345 . b) nulinio augimo. ir daugiau.Cia atsirandair spardiai vystosi naujos gamybos Sakos.) tik JAV ir Kanada buvo pasiekusios5i4 stadij4 JAV perejirnui i5 4 i 5 stadija prireike Simto rnetr. Penktojoje . s b) tqlglr-qyy*L**ekonominis augimas. knygos raSymo metu (1959m. Sioje stadrjojeformuojasine vien rnaterialines gerovdssiekimo poreikis. investicijqir santaupq dalis nacionalinese pajamose padidejanuo 5 iki l0 proc.stadijoje fonnuojasi daugiaSake strukt0ra.pasiekiamas pasitelkuspapildon-rus ggqf. paprastaikuris nors i5 jq dominuoja priklausornainuo to. r 2.rcij4. Garnybosveiksniq naudojimopobfidis. Pagal V. trunkandioje metq.nes.2. Zinoma. Ketvirlojoje . Rostou Si4 stadij4 apibre2ekaip prarnoninq V.rnkcionavimas. investicijq dalis nacionulindse pajarnose padideja 20 procenrq. ar del kiekybinio veiksniq pasikeitimo.1.

kuri patenkina dabartinio laikmedio poreikius. didinant produkcijosvienetui) ir darbo na5umtl kapitalo imlumq (kapitalo sunaudojim4 karines iSlaidas (pagarnintos produkcijos kiek[ per laiko vienetq). nesudarydamapavojaus busimoms kartoms patenkinti jq poreikius. Nonvay.Jie neturi b[ti labai auk5ti. 2 Syrnposiun.b) rnaZinant (karindspaskirtiesprodukcijosgamybosapimt[). paZymetina.tempus ir kitus rodiklius naudojarnajau 2 skyriuje pamineta JTO institucrjq patvirtinta Nacionaliniq s4skaitqsistema. kulthriniq. neauganti ekonomika nera statine pletros padi4 subalansuotos geriausiaiiSreiSkiantis apibrdZimas. technikosdominavimasSalies fizi5kai nusid6vdjusios Salies Optimaliis ekonominio augimo tempai turi remtis susidariusia jos pusiausvyrair tuo pat metu bfiti svarbiausia uZtikrinimo makroekonomine priemone. Consutnption. sprendimq. neiSvengiamaisukelia infliacij4.kooperaciniq ry5iq nutrukimas. Zlugus senajai biurokratinio valdymo sistemai. kad 5i problemaekonomineje Vertinant ekonornin[augirnq jo dinamikE. Neigiami ekonominio augimo ternpai larnpa krizes reiSkiniq [rodymu. M[sq Saliesekonominiq augirno tempq kritirn4 galima paai5kinti Siomis aplinkybemis: staigus senq gamybiniq . tadiauekonomikosaugimasturi atitikti ekologinesgalimybes. 19 20 january.5 kurioje kad ji apima ne tik aplinkq bet kartu ir socialiniq.todel ypad svarbttsZingsnis ES subalansuotos I buvo . akcentuojama. kaip [rodo makroekonomika.rgiostruktura leidZia geriau tenkinti visq taikiq gyventojqporeikius. Kornisijos nuomone. paruo5irnas. ekonominiq problemq subalansuot4 palanki galimybe integruotis Dabartiniu laikotarpiuLietuvai susidaro pletros strategijosprocesus. ekonomika turi tenkinti Zmoniq poreikius.ji nuolat palaikorna ir atsinaujina. 1994. kurioje pabreZiama subalansuotos pletros reikalavimq igyvendinimo b[tinumas.produkcija yra kokybiSka ir gamybos priear. pletra. ES intensyviai rengia subalansuotospletros strategij.IlgalaikesLietuvos [kio (ekonomikos)pletros strategijos"iki 2015 m.kadangi gali bhti pasiekiami:a) maZinant medZiagq imlurn4 (medZiagq sunaudojimq produkcijos vienetui). Tadiau Pletra be augimo kitaip dar vadinama subalansuota . Sustainable 346 .kadahgipemelyg auk5tiaugirno tempai. Apskritai teorrjojekol kas dar nera i5sprEsta.tai tokia Subalansuota pl€tra (sustainable pletra.. Nulinio ekonominio augimo tempai per santykinaitrurnp4 laikotarpi nesukelslabai neigiamq pasekmiq.r: Oslo. moraliSkai ir pramonejeir kt. Tinkarniar-rsias komisijos': ir itlej4 yra paruoStas JTO Aplinkos apsaugos vystymotarptautin€s development).

Accounting for Slower Econornic Growth.3.darbo istekliai. jo IS tilnUq darbonaiumo itaka BNP prieaugiuibuvo dar Zenklesne. drqsos ir daLrgelio kitq vadybiniq ir nevadybiniqsavybiqfunkcija.bendroji paklausa.gamtiniaii5tekliai. I pirms grupg patenkatokie pagrindiniaiveiksniai:a) pasifilosveiksniai. kokybiniu poZifiriu. H.vis didesngsvarb4qgyjatokie gerovesrodikliai kaip gyvenirno.strukt[ros ir jti paskirstymobei panaudojirno laipsnio. AtsiZvelgusI tai.rgelio veiksniq: ekonominiq iStekliqapimties. o Sissavo ruoZtu yra [vairiq ekonominiq subjektq iSsilavinimo. Kobo H.Kita vertus.rs. ' Edward F. padidinimasuZtikrino 32 proc. M[sq amZininkasJAV ekonomistas Edvardas Denisonas' (Denison.y. kartaisnet uki prie5laringai.Ekonominio augimo ternpaipriklausonuo dar. T 347 . BNp padidejo t. veiksniq grupeje yra tokie svarbus augin-ro veiksniai kaip darbo uZmokesdio dydis ir jo dinamika. PavyzdLiui.o darbo na5umas likusiruq dal1. JAV BNP prieaugio. visossistemos subalansavimo.laisvalaikiotrukmd ir kt.Siuolaikiniokapitalo panaudojirnas ir gamybaapskritaipriklausonuo esamoverslo organizavimolygio. siekiant juose atspindeti garntos i5tekliq ir aplinkosb[k19. Edward) atliko pagrindiniq ekonorninioaugirno veiksniq realausind€lio I BNP prieaugl tyrimus ir gavo tokius rezultatus:1929-1982 darbo sEnaudq rn.C 1 9 7 9 . 10.valstybesfiskaline politika. Kiekvienam ekonominioaugimo veiksniui daro [takq visi kiti auginro veiksniaiir bendrasocialine bei ekonomind raida. i5tekliq kiekio didinimas ir jq kokybes gerinimas del mokslo ir technikos naujoviqdiegirnolabai padidinagarnybinI visuomen€s pajegurnq ir bendrajI nacionaliniprodukt4. netiesioginio poveikio augimui. talento. Washington.) ir J.todeljis nuolatoskeidiasi. a b l c8 l . ribinis polinkis taupyti ir ribinis polinkis investuoti. Sie veiksniai paveikia sukurtqii BNP skirtingai..) subalansuotos ekonominesgerovdsindeksas. ekonominioaugimo veiksniai grupuojamii dvi grupes: l) tiesioginioir 2) netiesioginio poveikio.y.veikianti kaip pagrindinisekonomikosaugirno tiek . 6tl procentr. (Cobb. ivertinantisgrynoslos ekonominesgerovds rodiklio (NEW) ignoruotassubalansuotumo aplinkos ir problemas. EKONOMINIO AUGIMO VEIKSNIAI IRJU POVEIKIO AUGIMUI CHARAKTERI STIKA EkonominioaugimoveiksniaiSalies veikia labailvairiai.t.lokornotyvas"tiek kiekybiniu ir struktLrriniu. Be to Sierodikliai yra visapusi5kaitobulinami. uZsienio ry5iq intensyvumo. Vertinant ekonominio augirnotempus. Antroje.kokybes.Denison. J. verslininkystes sugebejimaiir b) paklausos veiksniai .mokslas ir technologrja. mokslo ir technikospaZangos blkles ir gautq rezultatrlpanaudojimo efektyvumo. D. 15jq Siuometu populiariausias Dali (Daly. kapitalas.

-9" procentai..y.t.) metiniai vidutiniai bendrojo vidaus produkto augimo tempai. .4. t. Todel istatyminiq instituciniq kitq veiksniqinddlis ir i JAV BNP prieaugi buvo iverlintas kaip neigiamas. o aplinkosapsaugai..Nagrinejantvieno produkto gamyb4 jo augirnqgalirna matuoti fiziniais vienetais (turio. augimotelnpalns virstantprieSingais.gamybos ir mastoekonornijos-. e i a l a b u i p a d e d at e o r i n i q e k o n o r n i n i r l augirno modeliq k[rimas ir praktinis taikymas.Norint rnaksirnizuoti teikiam4 naud4 ir minirnizuoti jo ka5tus. uZ kurios prasideda. Pasauliobanko duomenimis'.numatyti augirno eigq ir ivertinti jo kaStus.buvo neigiami.maZinantisdarbo na5urno su itakqBNP ir pateiktas rninusoZenklu. 348 . 302.1 lenteleje pateikti jq poveikioekonominiam svarbiausieji tiesioginio augimuiveiksniaiir pagrindine charakteristika.: del MTP .patobulintiir ir 1 kartu Zymiai sudetingesniekonorninio augirno modeliai leidZia tyrineti kur kas daugiau ekonominiq problemq.C. Ekonominio augimo veiksniai matuojarni vertiniais (piniginiais) ir procentais arba absoliutiniais naturiniais (fiziniais) rodikliais ir iSrei5kiarnas dydZiais.antiaugirnas". smukimo tempais su minuso Zenklu. I0. TEORINIAI EKONOMINIO AUGIMO I\IODELIAI IIT JU PRAKTINE REIKSNII yra Ekonominio augimo procesas iabai sudetingas pasirei5kiakaip ir jo ilgalaike tendencija. labai svarbu ekonominio augirno procesq tinkamai r e g u l i u o t i .y.D. Jie padeda ne tik i5siai5kinti bendrus ekonorninio augimo Saltinius. ekonornikos o Trentls in Developing Econornics 1996. IES. t. letejantysir BVP kasmet sumaZddavo procento.r.8 procenlai.19 proc. 9 Svietirno profesinio gerinimo . 7.p. Pirminiai..skirstymo panaudotine da[ iSlaidq skirtq inveslicijorns. Velesni.del kapitalos4naudq didinimo . del parengimo l4 proc. naudq bei gautr4rezultatq efektyvumq laikLr atlikti reikiarn4 augirno masto korekcijq ir parinkti prioritetinesSalies pletroskryptis. Septernber..net 78 proc. Mtisq SalyjeXX arnZiar.rs de5imtmet[ (1985-1995m. augimo tempqspartejantis letejimas. 10.proc.k o n t r o l i u o t ii r v a l d y t i .4 Vadinasi. 1996. vienetais). taip pat ir Lietuvoje.Tadiau priimtr4aplinkos apsaugos ir i5tekliq p. svorio rnalavinro ir t. istatynq vykdymas pareikalavo M'fP. Siuo atZvilgiu parnokantisir karlu ispejantis pavyzdysyra neigiarniaugimotempaiper l0 melq visosebuvusiose planines paskutini ekonomikos Salyse.28 proc. The World Development Report Waslrington. pradiniai teoriniai ekonominioaugimo modeliaineiSvengiamai supaprastina kuriuos realaus kai gyvenimo aspektus visai neatsiZvelgia kitus i5 jq. privalu parinkti tinkarntl augimo veiksniq derinl ir neperZengti draudZiamosaugirno ribos. bet ir nustatyti tinkarniausiq jq derini prognozuojamam laikotarpiui.

" = ) Y ) F v ) c G z F > x ! F o i a .9 : z > : 2 0 . c P a J d) o 6 SJ'E G ^ l i . .i : u F ' t h o O E u . Y:= € .r. L . .O v i a c - t4 Ef' 7s I . = i L A ..= N 6 o n ' 9 . = Oi: d . - b O o = ^ = : \ * 9 J r ..! 'Ft : ! = F bo 6 'I] o J f E f J E N := = 'o ( d oji o .= d ) d 6 = N o . c bO 6 x 6 v > ' ..Y > .J . = Z a 2 1 N i :- > ^ . Eo * 6 C q ) t r . c' q o 'o ! ^ 9 7 s v 3d q F ^ = E F 3 ( n a ' € tr ! ' = = 6 . N d olJ . : > t r > = 'E a E c 9 . o. a .F 'o I (.. . F o F = q '.l o € tr ! .: i: = o rj ' * d a .U 6 : .a O . a I LCts o < Z Q.2 F N O a . * o 5 N ! L L € i 'a o- E € ' 6 a . )z . ! - >. - L z v . o a o.Y .3 'C = 2-4 ! .4 o ' l > :t € € c o 6 '. i tr.o:= a J . o ..o d u .= ! = h C t > . : o 2 E = e > o : . .

( r0 . dK ^K(t)=-(r). K . svarbiausius ekonominio Solou ekonominio augimo modelis (Solou economlcgrowth model) .Teorinis ekonominio augimo modelistobulosioskonkurencijos sqlygomis R.s:const.grynasis iSvestine.0 < p < l . dt 6 7 =g x L . SoloLrmodelis . matematiSkai iSreiSkiantis ir augimoprocesus rezultatus.L). ir penkiq L lygdiq sistema: r) 2) Y = f(K.l.4) yr .4. I=C+S. Keinso.darboiStekliqkiekis.1) ( r0 .pastovuskapitalo nusidevejimokoeficientas. C . 4) dra (10. . taip pat universalius modelius. 2 ) (10.Panagrinekirne ekonornistq sukurtus konkredius teortntus ekonominio augimo modelius ir jq teikiarnas galirnybes. s. I 0.taupylxas (kaupimas). Domaro rnodeliai). Harodo ir (R. lgalinandius tyrineli s4lygornis augirno dinamikq tarp5akinio makroekonominio subalansuoturno (dinaminis tarpSakinis balansas). nusakomas laiko kapitaloistekliqprieaugis. Siarne modelyje makroekonomikq apib[dina penki kintamieji: I galutinio produkto kiekis. 5 ) 350 . p:const. S .vienas Zinomiausiqpaprastqiqtolydiniq vteno ekonomines dinamikos sektoriaus modeliq.kapitalo i5tekliqkiekis..narnq [kiq vartojimas.3) cla nonna. esant tobulajai (DZ.R. S=sxI/i (r0.taupymo(kaupimo) K=AK+pxK. konkr-rrencijai Solou modelis)ir netobulajai E.demesl sutelkiandiosi mokslo ir technikos paZangos vaidmenI ekonominiaur augirnui.0 < s < l. AK .M.teorindspaZihros.

2) surasti optimaliil pastovi4 kaupimo nonnfu esant pastoviarn a p r [ p i n i m u k a p i t a l oS r e k l i a i s : i i 3) nustatytioptimali4 kintamqgamybiniokaupirnonorm4.proporcingo darbo jegos prieaugio koeficientas. g . turint on. apimtis (arba darbo produktyvurnas. kurie nesutrikdo pusiausvyrosir yra ekonomiSkai bci socialiai . Neutrali technine paLanga nusakorna tokiais techniniais pasikeitirnais (autonorninio ar rraterialaus tipo). apra5anti tcchnologijospasikeitirnillaike nepriklausomai nuo ekonornikosblklcs kintamr$q (kapitalo. kad keidiasi rnakroekonorninc dalis pajarnq.arba aprlpinimas kapitalu: T Gan-rybos funkcijq padalijEi5 Z.t..tenkantisvienam darbuotojui. nustatoma produkto.renyjespecializacijos. Materializuota tcchnine paZanga apibtdinama kintarnaisiais. Zernes. gauname: r v ^ l l \ / u r l \ L r. Naudojantis pateikta gamybos funkcija.'= f (k) ' Autonomin€ technind paZanga patcikiarna kaip garnybos funkcija. Solou modelisturi ganapladiastaikymo galimybes.galimassocialinisir ekonominisitarnpospadidejirnas. darbo. tenkanti kuriarn nors subjektui. Nesanti neutrali technine paLanga keidia veiksniq santyki taip. naSumas): Y v= . valdyrno ir t. kooperavirno. R. Zcrncs. darbo. L ir kapitalas.darbojegosprieaugis Ios laiko iSvestine). ISnagrinesime Solou modeli ir jo naudojirnos4lygas. 35t .. 4) modeliuoti techning paZangqpagal jos r0Sis5 (autonomrnq. pasikeitirnus.r ) ( r0 . aktyviai dalyvaujandiaisgarnybos flrnkcijos (kapitalo.nes padeda: l) ie5koti ir surasti makroek<-lnomines raidos krypt1 priklausornai nuo didejandioar pastovaus apr[pinimo kapitalu. skaidiuojant vienam darbuotojui. R. 6 ) dabargamybosfunkcijq galima perra5yti: . laiko) pasikeitirno. laiko) pasikeitirne.saugls" visuornencs poZi[riu. karru paZeidZiarnasusifomavusiq interesqpusiauslyra. be to.dia Al . materializuot4neutrali4 nesandiq neutrali4).g : const.

apskaidiuota vienam darbuotojui. o Naudodamiesivartojirno funkcija.investicijos. iStekliais Garnybosfunkcija rodo. . kad vartojirnas yra proporcingas pajarnonrs.=sx. R.lpinirno kapitalu funkcije1: j=sxl.l0.l pav.r0) Kuo didesnisaprDpinimas kapitaluk.t. yra nLrolydZio tai karnpas naleja. tuo didesnegamybosapirntis ir didesnes investicijos l. kaip taupyrno nonra s paskirstoprodukt4i vartojimo ir investicijqdali i5 kiekvienosapr[pinirno 352 . naudoj amtl kapitaliniamsidejimams. Solou rnodelyievartojimo funkcija lgyja Siaform4: c=(l-s)x_v./(fr). Si lygyberodo. tenkantis vicnanrdarbLrotojLri. gauname investicijas vienam darbuotojui kaip aprr. kiekvieno darbuotojo pagaminto p r o d L r k ta p i r n t iu Z r a S y s i r na i p : o te .f(k) iStekliqir kaupiamo naujokapitalol. Kiekvieno darbuotojo pagan. didejantaprupinirnui kapitalu. ir tenkandius vienamdarbuoto.7) Si lygybe tapati nacionaliniqs4skaitqsistemoslygybei. kiekvienas papildornas kapitalovienetas pagaminavis maZiauprodukto. (r0.taupymo nonla.jui: l=c+r' dia c .vartojimas. (10. tenkandios vienamdarbuotojui.r. kad investicijos (kaip ir valtojimas)yra proporcingos nacionalinems pajarnorns skaidiuojantvienatn darbuotojuiyra tik produkto ir. kad.e) s . (10. Tokia gamybos funkcija apibudinama rnaZejaniiu ribiniu kapitalona5umu.y=(1-s)*y+i. parodanti pagarninto produkto dal1.rintas produktas naudojamassLrskylai dvi clalis i vartojirn4 investicijas. Si lygybe parodo ryii tarp esamo kapiralo . PasinaLrdojus anksdiaugauta garnybostunkcija. dalis s x y . i . parodyta.s) dalisyra suvartojarnc.sutauporna.8) Funkcija rodo.y. Kiekvienais rnetais pajamq(1 . arbasutvarkius: i=sx/l dia (l0. gamybos funkcijos kreive tarnpa nuoZulnesne. l0.l paveiksle pateikiamadarbo naSumoir apr[pinirno kapitalo priklaLrsomybe.

vadina'ra stabilia aprupinirno kapitalo iStekliais b[sena ir yra ekonornikos pusiausvyra ilguoju laikorarpru. tai jis nesikeis laiko poZiLiriu. investicijq (i) ir kapitalo nusidevejimas (g+. Tadiau.(g + tt)x k =. priklar-rsomybg nuo paties savgs kitimo. daugiau nusidevi. Darbo produktyvumopriklausornybd nuo aprlpinirno kapitalo iStekliais Situacija.kuo didesnes kapitaloatsargos. reikalinga LrZtikrinti pastovqapr[pinirnEkapitalu. tuo didesne gamybos ir investiciiq apirntis. gamybosapimtis yra .sx .(S + tt)x ft = 0 .investicijq apimtis.Esantbet kuriai kapitalo reiksmeift.toki clarbuotojq aprDpinim4 kaprtalu. dia Ak . f ( k ) .apripinirno kapitalo i5tekliaispokytis. 10.1 pav.kapitalu t reiksmes. : . parodo funkctja rp(k).1 pav.kai investicijoslygios kapitalonusidev€j imui. o v a r t o j i r n a-s . dvi j! veikiandios nes jegos (investicijos kapitalonusidevejirnas) tiksliai subalansuotos. jo tuo Ta5ke A investicijosyra lygios kapitalo nusidevejimui. (g+tr)'t a(k) 10.Jei ekonomikoje pasiektas toks lygis. f ( k ) . tenkanti vienam ciarbuotojui.r)paroclyri esant ivairierns aprupinirno kapitalu k lygiams.y. t. pavaizduota ta5ke A. (g + p)x k . I5 tasko A nuleistasi horizontali4asi statmuorodo stabilqaprlpinirno kapitalo i5tekliaislygl k' . a Aprupini'ro kapitalo istekliais prieaugio priklausomybgnuo esa'o kapitalo apr[pinimo.f(k) . i n v e s t i c i j o s y rs x f ( k ) . ir yra apr[pinirno kapitalo iStekliaispokytis Ak:0: Lk = i .s x f ( k ) . Kuo daugiau apr0pinama kapitalu. 353 .

r ". R. tenkantis vienarn asmeniui. tuotnet rnakroekonorninis augrmo procesasir karlu darbo produktyvLlmo augimasbus sutrikdytas.perkaitinimo" rizika. todel aprlpinimas kapitalu maZesir artdsi stabilar. tuomet taupyrnonorma yra pakankarna ne tik uZirrtumuiuZtikrintiir nusiddvdjusiam kapitaluiatslatyti.ruo sr iki . kuri yra proporcingakapitalo iStekiiarns k. Jeigu tar-rpyrno nonna ekonornikojedideja kaip pavaizduota10. Siuo atveju ndra garantuojanras kaupir. Analize supaprastes. kol pasieks stabilaus aprupinimo kapitaloiStekliais busenzl. tarkime. tarus.lemiantisstabilq aprupinimokapitalo i5tekliaislygi.ne vaizcle matome.tadiaLr kapitalo i5drnirnas. ypad sumaZis. jeigu esant aprlpinirno kapitalunonnai ft visasturimaskapitaloiStekliqkiekis s x . investicijq tai fr.rnkcija kyla i virSq. Vadinasi.kad subjektas. aprupinarna kapitalo iStekliais.lnvesticijq yra rraZiaunegu nusiddvikapitalas. ypad aktualu.je lieka nepakitqs. ir kokybiSko bet augirno poreikiams patenkinti.paZyrnetoje r ta5ku. Kita vertus./(k). gali tiesiog parinkti nacionalinio taupymo lyg[ ir atitinkamai tarn tikr4 pastovi4 ekonomikos b[sen4.2 pav.Grafiniar. didindamasgamybos apimti tol.kuriq pasirinkirnas galintaskaip ypad ar ne itin pageidaLrj strategij pavyz<lLiui ama a. tadiau tai nesitEsia nuolatos.rs aprrlpinimokapitalo i5tekliaisbfisenq c) kai (g+ 1t) x < s x .f(k) bus skirlas visi5ko uZitntumo busenai uZtikrinti ir nusidevejusio kapitalo atstatyrrui(10.kol pasiekia ekonornika naujosstabilios b[senosta5ke D. Tai bus pasiekta taske A.todel aprr-rpinimas kiipitalu dides.as negu ankstesneje stabiliojeekonorrikos situacijoje. kad taupymo nomta yra svarbiausias veiksnys. todel ji investicijos vir5ija dydZiu AB. Surna (g+p/ parodo " kiekvienaismetais nusidevindiq tam tikrq pastoviq kapitalo dali. kadangi investicijq yra daugiau negu nusidevi kapitalas.s:.. kad makroekonomikoje yra tokiq priklausoniybiqir busenq.Ekonorninis augimasvyksta tik iki tokio laikotarpio.1 pav. Veliau apmpinimas kagitalu dides tol. priimantis sprendimLrs.l(k). pradZio. kol ekor. esant pradinei stabiliaibtsenai. SoloLr modelis rodo. a) makroekononrinio augirno procese norima uzlikrinti paslovrl aprLipinim4kapitalo istekliais. Tadiau.nes pemelyg Zemataupymononna neuZtikrina visiSkouZirntumo nusidevejusio ir kapitalo atkfirimo.nononnos optimalurnas. k Koks gi rySystarp taupymo normos ir ekonominio augimo?Didesne taupyrno norffra lemia spartesniusekonorninio augimo ternpus.vartojimas. didesnis darbo produktyvurr..).rornikapasieks naujos stabilios busenos ta5ke k kuriarne geriar. b) kai (g+p) x k > s x. Ta5ke A (g+p) k:s x f(k). i5lieka ekonomikos . kuriai pasitvirtinus. Kadangi kiekviena valstybd siekia visuornends 354 .koks bfitent kapitalokaupimasyra optimalus.

gaunamasvieno darbuotojovartojimas esant slabiliai bDseniu1c / yra skirtumas tarp gamybos apimties ir kapitalo nusiddvdjirno. Pertvarkius (10. ekonominiai ar rodikliai atitinka.lra5ius ivedus supaprastinimq reik5mes. 638 643..auksiniu" kapitalo kaupimo lygiu. Tuornet gamybos apimtis vienam darbuotojui.ekonomines gerovds. Taupyrnononlos kitimo poveikisaprDpinirnui kapitaloi5tekliais ir darbo rodukryvumui p Kaupirnonorrnosoptirnalumas gali bhti nustatomas pagal .7)lygt1. tai . todelpolitikainoretqrinktis stabiliilekonornikos bhsenrl.51. p.auksines" taisykles reikalavimams? eia reikia nustatyti vieno clarbuotojo vartojirnE uii 1o didZiausiq reikirng. /o-frr\xlr i 1 : s 1x f ( k ) 0 k r t- 10. ekonomikaiesantstabiliosaprlpinimo kapitaloistekiiais busenos.ir i reikSmes jq pakeisime i5raiSkomis. i5reiSkiarnas vartojimas vienarndarbuotojui: c=!-i. Kadangi reikia nustatyti stabilausvarlojimo dyd[. yra f(k ). o investicijos. vadinamas.auksine'. uZtikrinantisstabilizlbhsenq esant maksirnaliam vartojimo lygiui.. kad (g+1t:t71. esant stabiliai busenai. arba . esantstabiliamapr[pinimui kapitaloistekliais A-.vol. The Golden Rule of Accurnulatiorr: Fable for Growthmcn//Arner. 355 . o t Kapitalo kaupimo lygis.September.. ekonominio augimo taisykle (golden level of capital accumulation/formation goldenrule of economicgrow. or Kaip suZinoti.yra t7*k*. 1961.auksinq" e k o n o n r i n ia u g i r n oa i s y k l q ' . kuri4 atitiktq didZiausias vartojimo lygis.r.. kai ekonornikosbusenastabili: " PhelpsE.ican A Econornic Review.th).2pav.

ApibendrinusSolou rnodeli.tiek pagarlintasproduktas. (l0.3paveiksle. atitirrkantis rtojirnasc va Didejantysgyventojq skaidiaus augimo tempai 17 koeficient4stumia i kairEtiesg.auksin€s"taisykles blsenq. o kartu ir garnybosapirntf.+4/.c-: . reikia padidinti investicijasir. kad apr[pinirno kapitalo i5tekliaisdidejimasdviern b[dais veikia vartojim4: a) s4lygoja garnybosapimties didejimq b) tuo pat rnetu daugiauprodukto reikia kapitalo nusiddvejimoatstatyrnui.). kuriosespartesni gyventojqskaidiaus didejirnotempai. o j q k l S .rodandiq darbojegos ir kapitalonusidevejimo kitim4 (g.bus budinga Zemesnis tiek aprhpinimas kapitalo i5tekliais.Soloumodelisparodo. Optimali kaupimo nonla ir didZiausias vartojimo vienam darbuotojuilygis JAV atlikti ekonomindsraidosvertinirnairodo. 356 . Stabilus aprupinimo kapitalo iStekliais lygis.auksines"taisykleslygis.f(k.surnazintidabartines kartos vartojimo lvei.ryxk' . Susidarysiandiarrnaujam aprupinirnokapitalo i5tekliaislygiui bus bfidingos rnaZesnes kapitaloatsargos vienarndarbuotojui. A p r t r p i n i r n o a p i r r l o i S t e k l i a i sy g i s .. Optimali kaupimo norma ir didZiausiasvartojimo lygis vienarn pavaizduota darbuotojui 10. vadinasi. Kuo didesn6taupymo norrna. atitinka . kad kapitalo arsargos yra lymiai maZesnds negu . l. kad Salims. 10.galima padarytiSiasi5vadas: Taupymo noma ekonornikoje lemia kapitalo atsargq dyd[.rriarn esant rnaksinrizuojamas vartojirno lygis.3 pav.tuo didesnisaprlpinimas kapitalo i5tekliaisir gamybosapirntis.. Vadinasi. a t i r i n k a n t i s i Er a i s y k l Ey r a f t . kr.lr) Lygybe rodo. Norint pasiekti Si lygi.

R.l6 Itinis: National sa T a b l eR l 3 . vidutiniSkai 1973-1989 ..7-] 3. BVP padid€jimas.34 17. Solou modelis yra neabejotinai svarbus. tobulesniuosekitq autoriq rnodeliuose vienas i5 R.63 22.. Kuo didesni Sie tempai. Nacionalinis taupymaso palyginti su BVP. skatinant privatr-1 taupym?U pan. i kitus i5 viso ndra atsiZvelgta.jirno apimti.tadiau tai tik pradinis ekonominio augimo analizesZingsnis.2 lentel€.46 1.auksinds" taisykles sqlyga. Specialistai. m Taupymo norn. 10.Tar"rpyrno normos didejimas sqlygoja spartq augimq tol.36 )) 1A 3. July 199I Vdlesniuose. Solou modelyje taupymo norna pateikiama kaip i5orinis kintamasis.05 I 8. ir 5.82 2. rate tiorn OECD Economic Outlook. kadangijarne labai supaprastinti atskiri ekonomindsrealybesaspektai.atsakingi uZ ekonominespolitikos parengirn4 daro iSvadas. skaidiuojant vlenalll darbuotojui. tuo maZesne gamybos apimtis.llguoju laikotarpiutaupyrnonoffnos didejirnasneturi tenlpqaugimui. o PriklausomybE tarp gamybos apimties ir taupymo dydZio rodo atitinkami labiausiai iSsivysdiusiq pasaulio valstybiq ekonorninds raidos rezultatai.72 16.Praktiniai duornenysrodo. kad aukStesnis nacionaliniotaupymo lygis s4lygojaspartesn[ BVP didejimq ir atvirk5diai. kad kapitalo kaupirno norma turi buti padidinta.vadinamas. pateikti 10.ra didcsne kaip 20% Jaooniia t t a l ii a Pranclziia Vakarq Vokictiia Taupymo norma maZcsnc kaip 20% Svcdiia JAV DidZioiBritaniia i 2. Tadiau.87 2.07 3. Gyventojq skaidiausdidejimo tempai veikia gyvenirno lygl. Aprupinimo kapitalo i5tekliais lygis. R. Yo 1' {l )7 4\ 5. PavyzdLiui: l. BVP didejimo ir nacionaliniotaupyrnolygio priklausornybe . 4. kol pasiekianra nauja stabili bfisena. sqlygojantis didZiaLrsiq varto. vartojim4 lemia Seimos sprendimas del Siandieninio 357 { 1 . Solou i5oriniq kintamqfq paprastai paverdiamas 1 vidinl kintarnqll. itakosgarnybos 3.2 lenteleje.

-O. Taigi iSnagrindtasis Solou modelis yra efektyvus mocleliuojant R.-G.rose modeliuoseR.arnq pokydio arbabendrosios paklausos pokydio fLrnkcija I:f(ly). Jansson R. Modeliq k[rejai laikosi principines nuostatos.. ' Solow R. M. ribinis polinkis vartoti ir ribinis polinkis taupyti.todel brltina i tai atsiZvelgtiir sudarytikitr. atliktasDz.. Holling C.TI. kLrriei5 esmespagristi svarbiausiais DZ. Econornic growth.Arrow K. B.p. 358 . Costanza Dasgupta Folke C. Juose vartojamos tokios s4vokos.Nr. ekonominis augimasyra investavimoproceso funkcija. Keinso pasekejq.i l0.tenkandir4 vienamasmeniui. I tevq sprendimus vaikq skaidiaus 3. bei jau kuriarni Svartru kacl tai. Technologijos palanga parodoma R. 1986.2. Keinso sukurtqmodel[ ir ivairiasjo modifikacrjas. specialius rnodelius. Pirnentcl D. jis gali vykti tolygiai. 9l-95. kaip multiplikatorius. turintys paaiSkintisusidarantidarbo efektyvumo lygi ir jo augrmo lelnpe. teiginiais. Nr. P. Levin S. Solou ir Kenetas Arou (Arow..kad rnakroekonominds pusiausvyros uztikrinirn4 lernia bendroji paklausa. Solou rnodelyje kaip sillygojantinuolatin[pajamq.jei pavyksta investicijq dydi / paversti benclrqqpa.. Harodo ir E. Kita vertus.rE tobulosios konkurencijos s4lygomis. Domaro ir kt. and the cuvironrncnt//Ecological Economics. on the intergcnerational alocation of exhaustiblc resources// Scandinavian Jor:malof Econornics. Keneth) linkq atsiZvelgti I sudetingE rySi tarp biologiniqir ekonominiq sisterntl.pastarosros del multiplikatoriaus poveikio padidinapajamasir karlu skatinatoliau augri investiciias.riniaugirr. Kur kas sudetingesniuose nei R.l. augim4 tadiauir ji pateikiarna kaip iSorinis veiksnys neaiskinama. akceleracijos principas. kaip isorinis kintarnasis.. 141*156.Kitr. Gyventojqskaidiaus augimoternpai Soloumodelyjepateikiami R. Maler K.vartojirxo ir laupyrno rytdienai. rnodeliai. S. Realiai vykstantis ekonorninio augimo procesas kr"rr kas sudetingesnis.. carrying capacity. rnocleliai... Tai R. i995.kurios svarbiausias elementas yra investicijos.p. ekonon. I5(20). 88(2).j=o.Teoriniai ekonominio augimo modeliai netoburosios konkurencijos s4lygomis Netobulosios konkurencijos sqlygomis ekonorninis moderiavunas vyksta pasitelkusDz.rs. Pcrrings C. M. Bolin 8.. Labiau patobulintuose modeliuoseyra atsiZvelgiama del Seirnoje. J. Solou augimo modeliuose vartojirno funkcija pakeidiama i narnq [kio elgsenos teorijq. 2. KEInsol*.M.

rjos investicijosz1.rrencijos s4lygomis modeliuojarnojo ekonorninio augimo esmd: ekonon. Keinso modeliai tinka lrumpajun ir 359 . Keir. Keinso modelio 'rodifikacijus.c):.s).ribinispolinkisvartoti. AY .nos papildyrnas sElygornis.. kad nacionaliniq pajamq prieaLrgis Ay tiesiai proporcingas investicijq prieaugiui /1 ir atvirksdiai proporcingas ribiniam polinkiui taupyti s (prisiminkime. . kuriomis gali egzistuoti pusiausvyros aLrgimo tendencija. lsrySkejanerobulosios konkr.tai DL. LI .i Siarnernodelyjeatskleistos ekonorninioa'gi'ro varornosios jeg.r-a didesnes kelet{kartq. f)omaro rnodeliq. D a 4 . . pasikeitusgamybosapimdiai Ay arba pasikeitus paklausai /D. larp kuriq svarbiausios investicijos.Be to. c dia c . .pats auginrornoclelis i5rei5kiamas investicijg-multiplikatoriaus formule: 1 \ a r = . UZraSysirne bendrq nacionaliniqpajamq multiplikuotll pasikeitint4 padidinuspirmines investicijas2L1: z1)'. M.Teorija. Kaip jau mineta anksdiau. l' '-".: r Y . Svarbiausias ekonornislq siq indelis I ekoncminio augimo teorij4 . Harodoir E. M. . o tai trunka ne vieneriusmetus.Jci siekiarna ar-rgimo procesE valdyti S1 dydi butinareguliuoti. = _ A . A.rstoetlcientas.r2) 17 . Naujos investicijos.s.. rodantis. palyginti su gautq pajamqpokydro dyclZiu.kad (l . . kad investicrjLl pokytis priklar"rso nuo nacionalinioprodukto pokydiq arba bendrosios paklausos pokydiLt. pradddami nuo R..accelerator)./. teigianti. = -I . L Y = L I + c x L I + c 2 x L I + c 3x A I + . 1. t ll ' t ' dia l' rl-multiptitatoria.rinis augirnas yra investavirno procesofunkcija. 211-investicijq prieaugis.kiek kartq padides nar. n * t t 7 i . Akceleracijoskoeflcientas apskaidiuojamas investicijq nacionalinio kaip ir produktopokydirlsanlykis: LI . lrengirnr4 kaina Zymiai virsija metinE su jais pagarninamos produkcijosvertg. ri i \ I f . A D (10.rsostatiikos sister. Jos yra strateginis kintarnas dyclis. . Jukjos yra skirlosirengirnarns net atnaujinliir ganrybai plesti. * L I : ) . vadinama akceleratoriumi(A1. Lygtis rodo. . + .nacionaliniqpajarnqprieaugis. Tolialr nagrinesime atskirasDz.i .akceleracijos koeficienias. dia L a .

bendrojo nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienet4.tai modelis.bendrojonacionalinioproduktoprieaugis.r4) R. Harodo modelis leidlia tyrineti fir'q tai investicinius sprendimus.rs tokiasdvi prielaidas: l) investavirnassudaro pastovi4 nacionalinitl pajamq dali ir dideja tempais. Kaip ir E.kad jos atitiktq Keinso nacionaliniqpajarnqpusiausvyros sqlygq.kartais vidutiniajarnlaikotarpiui.rnultiplikatoriaus teorija. jeigu nurodytas taupymas* s ir nacionalinio produkto prieaugis per laiko vienetE. paZymetina. Dornaro. santykis: AY (10. Investicijq koeficientasC nustatomas kaip investicijq (kapitalo). Panagrinekirne detaliau. Be to.Harodo samprotavimais grindZiama Keinso makroekonornikos pusiausvyros s4lyga1=S ir specialiaformule. idetq I gamyb4 ir sqlygojandiqbendrojo nacionalinio produkto paclidejirn4..nesbutent tai s4lygojapusiausvyr4. Harodo rnodelyje subalansuoto augirno norrna yra bendrqjq pajamq augimo ir investicijq augimo santykio funkcrja. rodo Harodo.tai tarsi E. Domaro rnodelyje. Harodo-E.r ' A V al (10.vykstandiussiuose modeliuose ilguoju laikotarpiu. naudodamasSiek tiek specifinius Zymejirnus (kadangi kai kurie jq klasikineje teorijoje reiskia kitokius kintamuosius).G: r:_ " .R.Pokydius. leidZiandiu nustatyti subalansuotobendrtjq pa1amq augimo norrnfuo E. Harodo ekonominio augimo modelis (Harod econornic_ growth model) .suformuluoja toki ekonominio augimo uZdavini: rasti reikaling4 investicijq koeficientq c. Harodas. Bendra visq sios teorijos modeliq savybe.rySystarp taupymoir investicijq.. pridmr. Domaro modelis. Harodo modelis . Domaro rnodelyje atsiZvelgta tik I vienE veiksni (investicijas) ir i vien4 produkt4.kad R. E. B[tent tai ir leidZia lvardyti siq autoriq modelius kaip R. 2) investicijq dydis yra bendrqjq pajarnq (ar paklausos)prieaugrcr funkcija laiko poZi[riu. Tadiau.r3) dia G . Harodo modelis yra grindZiarnas akceieratoriurni.lygiais bendrqjqpajamqaugirnotempams. R. lI. Dornaro modelio pletote. Domaro ir kitq Keinso pasekejqmocreriai netobulosios konkurencijos s4lygornis. R. skirtasnustatyti tempui. R. iSvesta iio rnodelio: iS 360 . pagal kuri turi dideti nacionalines pajamos.

warranty rate of growth) .15) i l g { r a S E ( l 0 . tai susidalokapitald"tifrkutnailpaffiinti su jo *Fkmus.y. (10. jei fakti5kas augimo tempas G yra ai{g!S_. Jeigu garantuotivystymosi tempai vir5ija nat[ralius augimo tempus. Natiiral[s @ntini) augimo tempai (G. tai lsigalesnuolatiniss4stingis.r=f. FaktiSki augimo tempai (G .a u s i m e : [ G x c = L Y . Jo nuomone. tai darbuotojq pajamos nustoja didejusios. 1 4 )y g d i qr e i k 5 m e s . gausimetokiq pusiar-rsvyros ir iSrai5kq: 1 Y S Y arba 1 : . I. 1 5 )l y g t i ( 1 0 .tai tokie augimo tempai.ribinispolinkistaupyti. kuriq rezultatai patenkinadarbdavius.u!" garantuoiqaugirn4 t. 6) 1 R. t. vis labiau nukrypsta nuo garanluoto augimolempq. Harodasivede ir daug naujq sEvokqi ekonominioaugimo teorijtl. .C=s.. suinteresuotus vystyti gamyb4 tokiais pat tempais. todel fakri5kas ekonominessistemosaugimo tempas. 361 . G*>G.y. G*>Gn.15) lygt[ isreikSirne.y.1 .real/actualrate of growth) tai esamiejiekonominioaugimotempai. Ir prie5ingai:jei fakti5kasaugimo tempasletesnisuZ garantuot4 t. iraSydamireikianas reikSmes. G>G*. Garantuoti (uZtikrinti) augimo tempai (Gn.r.veikiant inercinemsjegoms.natural/necessary rate of growth) . uZtikrinandiaisnuolatin[ produkto prieaugio procent4. kurie uZtikrina visi5kq darbojegos uZimtum4didejantjos pasi[lai ir sudaro galin-rybes be apribojimq panaudoti mokslo ir technikos paZangos laimdjimusbei uztikrinti jos vystymosi galirnybes.: FlkHusds peiiiitliil'i skatina didinti gamybos apimti. dia s . nes prarandamas materialinissuinteresuotumas siekti visiSkoirengimq panaudojirno.tai tokie augimo tempai. (10. y L y Y Kaclangi . t tui (10.Gv. 1 3 ) r ( 1 0 .

.perkaitins"ekonornik4 kreditai bus ypad brangls. Dinarnind pusiausvyra(optirnalus augimo ternpas) pasiekia'ra tuo jei atveju. kad ilguojLr laikotarpiu galima ir pusiausvyros.lmonininkq ekonorninis aktyvurnas. Antroji ir tredioji augirno formule isreiskia nesandios ner.rgimo fomules iSraiikas: l) G n . l. tai bLrssantaupqperteklius. pajamosauga spardiau ir negu reikia.s . . nepusiausvyros ir b[isena. galirnidu augimoatvejai. . Tadiau. Keinso modeliuose. Sie dydZiainusako C. 2) G.. .= Jt-.Jei G*>Gn. dia 5l .Be to. Lr G i r S r e i k 5 r n eg a u t o s S r n o d e l i o s i /:. ekonominioaugirnornodelisnagrinejadvigubqinveslicijq vaidmeni..pateikiant melagingus" vekselius kitus vertybemis ir nepadengtus popierius.tai teorija. pr-rsiausvyros lygis. nesant pusiausvyrai. o investicijos bus t-rnansuojamos paleidl. xcr.r nesuteikspakankamq stirnulq naujai augimo kokybei.. c n Dabar aptarsime E.t. norint pasiektivisiikq gyventojq r. nevisiikas uZirntumasrr ekonornikojepasireiks sEstingis. Haroclas R.rtralios techninespaZangos variantus.skirtingai nei pradiniuose DZ. nagrinejantidvigub4 investicijq vaidmeni . a r b a c .rZimturn4. = + . i5rei5kianti neutralqtechnines paZangos pob0di (neutraliq norrnq). Domaro ekonominio augimo modelis (Domar econornic_ growth model) .Jos parodo. * koeficientq.. Atlikps 5i4analizg. arba 5n = I . egzistuospertekline investicinio kapitalo pasi[la ir netgi priimtina palukanq norm.r"n1 nepusiausvirarn polinkio taupyti Ly lygiui. Do'raro E.realizuojamas augirnoprocese. 2. x C r = S l.o esant intensyviamvystyuruisi ekonomines dinarnikosgalimybes. ..rmas. arba G. M.iant 1 darbE spausclinimo stakres. S:$.yra nepriklausomas kintamasis.bendrosios paklausos padidinimel ekonomikos ir benclrosios pasiulos galirnybes. Todel Si situacijapriimtinesne.polinkio taLrpyti Sr. Jei S>S. Jei S<Sr. ekonomikE a p i r n s h r o n i S k ia f l i a c i j a . Domaro ekonominio augimo rnodelf ir jo ypatybes. 1ai garantuojamas visiSkas gamybiniq irengulq panaudojimas. 3) GnxCr=sr lygiui. tai bus santaupq tr[kr.polinkis taupyti . esantpusiausviram polinkio taupyti JOZ . pasi[ie 3 ar.

kapitalas.L . j1 nusakomakrotechnologiniai ir pararnetrai. : t 1 . ternpus. b) garantuot4 augim4. . O tai reiSkia.reikalingas produkcijos vienetogamybai. Domaro rnodelyje vartojami paZyrnejimai Y . pastovi.S .kad nera gamybos rnaslo ekonornos.K . ia 3) darbo ir kapitalokiekis. ir 2) prekiq gamybaibfitini dviejq ru5iq i5tekliai:darbasir kapitalas. . skiriarna santaupoms. pasitelkus tris pagrindinesaugimo ten. Darbasyra neatstatomas gamybosveiksnys.tarnpaniioms naujqpajegumq prieaugio yra Saltiniu. Svarbiausiasmodelio uZdavinys yra nustatyti nuolatinio pajarnrl augirno ternp4.esant visi5kam uZimtumui.r rodanti ir natr-rraliq vir5utingpajarnqrib4: T. o l y g i n a r n e sb s n d r t f q a j a n r q k a p i r a m l u m a s .Jis skirtas nustatyti dinamiSkiemssubalansuotiems ekonomikos augirno tempams. ij E.18) lygybespusejeistadius ir F funkcrjq reikSmes. ie p ilo 6 I ' Y ' ) ' gyventojq skaidiausaugimo ternpas(lot.rgimo tempas. Pagrindines modelioprielaidos: 5io l) ekonomika pateikiama kaip viena Saka. ribojamq turimo kapitalo kiekiu: T K (lo. yra pastovtrs.1 r[5is: a) nattralq augirn4 nr.gyventojq .nacionalines p pajamos. =Tr.l8) formulqgalimaperra5yti taip: 363 .Ip .gyventojq augimo tempusnusako r r e e k o n o r n i nv e i k s n i a i . kad: Dabar(10.grynosioskapitalo investicijos. ternpas).r .taupymas (S:k). 5) padidinus gamybos veiksniq iSlaidas rz kartr6 produkcijos i5leidimas padideja tiek pat kartq. kr.rpr.nacionaliniqpajarnq taupynto norma ( r = + .l7) (r0.rrioje gaminarnas vienar[Sis be galo dalusproduktas.r8) Deiineje (10.{ r .vyksn.rsakorn4 gyventojq skaidiaLrs augimo lempr. 4) nacionaliniq pajarnq dalis.ro greitis.paJamqaugintotempas. kai visos pagrindines ekonominds sistemos sudedamos dalyskinta laikevienodugreidiu. K gaunama. Jis sprendZiamas. ..Zy .kaip ternp4.kapitalo ar.F skaidius.

.22) 364 . Tokiu kapitalo augimo tempu.rrI (10.1e) ir fakti5k4 augim4 .20) Nuolatinio ekonomin€s sistemos pusiausvyrinto auglmo tempo tempq ir kapitalo augirno uZtik-rinimosElygayra gyventojq skaidiausar"rgimo tempq lygybes palaikymas: T ' .r. 7.sprEsdamas atsakyrnoi klausim4 koks turi buti investicijq dydis ir jq dinamika.pasiDlos (r0. . subalansuotasaugimo tempas yra gyventojq skaidiaus rr kapitalo augimo tempq funkcija. atveju pajarnqaugimo tempasnusakomas taip: a) Fakti5kasaugimo ternpas ir b) atvejamsuZraSomas Tr=min\rr. Domaras.ui situacija. pasiule trijq lygdiq sistemq: l) Pasi0los lygti: LYr=1*ot dia (gamybos) prieaugis. i u o a t v e j t r s.9 * stabiluspajamqpusiausvyros Ry5ys (10.l .20) formuleje tarp turimo darbo ir kapitalo gali b[ti toks: * tai situacija.=|=r._ s b T o= T n= r l : dia lygio auginas. kai ekonorrikoje dideja neclarbas. kai gamyboje pasiekiamasvisiSkas o l S g r u Z i r n t u m a t a d i a u a t s i r a n d a a r n y b i n i qp a j e g u r n tp c r t e k l i u s .kai augimaskinta priklausomainuo turimo kapitalo darbokiekio: C ' t ) (10. pajamq augimo tempaslygus darboi5tekliq augimo tempui.l b) fp . A I. ekonominio augimo uZdavin[ir ie5kodarnas E.21) Taigi.: c) (r0. a) fr.

pinigai ir pana5iai. tik 3) Pagrindind makroekonominds pusiausvyroslygtis . R. Harodo ir E. igalindami itraukti kitus veiksnius.rsos (pajarnq)prieaugioir pasihlos(gamybos)prieaugio: LI -=Ixo a (10. : F .[renginiaiir kt.) laiko momentais ir t+1. t. Jei dia L F . esantvisiSkamuZimtumuiir 3) garantuotq augimotempq pastovumo.1. . * 1. laikant pastarq. Sioje lygtyje atsiZvelgiama i invesricijqprieaugl. Domaro tnodeliamsbfidingaganapaprasta garantuotoaugirno tempq interpretacija: S : k x A .23) dia cr* ribinispolinkistaupyti. atviras dinaminis vasilijaus Leontjevo (Leontlev.investicijq dydis. Dornaro modeliai letdlia i5gvildenti tris pagrindines problemas: l) nuolatinio augimo galirnybE. / [rengirnai. 2) Paklausos (pajamq)lygti: a r l ) n u -_ - Ll i (10.lygybe tarp paklar. Harodo ir E.gaunam4investicijq vienetui. net naudojant gamybos funkcijq i5vengiamakritikos. 1906-1999) balansas diskrediu laiku: 365 . 1 : A I. Harodo ir E. F 1.sudaroprodukcijosprieaugi. Del savo i5ties bendrosstrukt[ros R.vidutinisinvesticijq na5umas. o. Vasilij.tokius kaip techninepaLanga. Siame modelyje ignoruojama santykiniq kainq itaka gamybos veiksniq santykiui. Sioje lygtyje atsiZvelgiarna mokslo ir technikospaZang4uZimturnq i garntos iSteklius. : Ft. nukreiptospries gamybosfunkcijos naudojirnE ekonominioaugimomodeliuose. 15 5iq lygdiq i5vedarna pagrindind modelio lygtis.pavyzdliui.24) 15Sioslygties gaunameinvesticijqaugimo normq. R. Tada. Domaro modeliai suklre pagrindq tirti kitus ekonorninio augirno darbus.lI pastoviu.F . Ft*t pagrindinis gamybinis kapitalas (rnaSinos.2) nuolatinio augimo tikimybE.y.

PaZymetina. kintant pagrindiniarnsgarnybiniamsfondams.. kad produkto. 2. .T ateinandiais metaisgaletqpadidetivienu vienetu. kokl produkto I kiekl butina sunaudoti gantyba Siaisrnetais. . kad dinaminis tarpSakiniobalansomodelis leidZiagana paprastai ir Zinomai ivertinti ekonomini augim4 pagal nacionaliniq pajarnq augimo tempe. . r/4tai kartu ir produkto I s4naudq. Koeficientai r/. . kad specialiojoje literat[roje.. C . t. .matrica. koeficientai.visuminio produkto. D . neoertraukiamas atviro dinaminio balansovariantas: X-AxX*DxX dia =C' (10.nX ' -. Si i5vada darytina. kurioje koeficientai di1 roclc. kaupir. . dar labiau konkretizuotuose paprastai modeliuose garnybinio atsispindi kapitalo senejimas. t.gaunarnas vietoj drskretinioir nediskretinis.y.tiesioginiLl materialiniqiStekliqmatrica.t) I .i5leidimo iaiko atZvilgiu i5vestiniqvektorius. . y .nustadius kiekvienulaiko mourentu pageidaujarnq vartojimo vektoriq C ir sprendZiant modelio lygdirl sistem4 galima pasiekti bendrqj4 pusiausvyrEkintarnqjq dinamikos s4lygornis.. X ' .kaip. jei dia ( t0 .vartojimo vektorius. X . 2 5 ) LXt=Xt*t-XttrD=kr.f.analogiSkas vektoriui A X diskretiniame rnodelio variante.y.7 taip pat vadinamididejandiokapitalo imlumo koeficientais. Svarbutai. .no galimos apimties apribojirnei ir panaSiai. t. ( v e k t o r i u sX = ( X Sis modelispadeda suvokti. iskaidiuojant ir tarpinl produktl X X ..skirtq garnybospajegtuntl vieneto sukurimui Sakoje7..X-AxX-DxLX=C.26) 1 ' = 1 X I' .vartojimo fbndui ir visurninio produkto ([skaidiuojant tarpini produktq) bei galutinio produkto garnybos apirndiai.) v i s u m i n i op r o d u k t o .. naudojant linrjiniq dilbrencialiniq lygdiq sistemr. kapitalines statybos trukmds skirtingumas.. .t . rerniantis tokiais anksdiau minetais sarvSiais: JOO . b e n c l r a s i s l ' (vidaus) produktasplius tarpinis produktas.Be to. Be to.

galulinio rodukto eklorius. U) r. ! . F2... arba: galutinio produkto gamyba lygi visurninit_r produkto i5leidirno ir tiesioginirl gamybiniq silnaudq (tarpinio produkto) skirtumui.nasyra sr. dia visurninio produkto iSleidimo "d= (. L AF k y L y Tuomet: s b kxAI )'xk LY Y s A I b Y (10. y : Ut..tiesioginitl A = (a i1) materialiniq s4naudq matrica. .produkcijos kapitaloimlumo rnatt-ica.2. S = /r xAF .n) . .rl. p v ) .. . .. sudarant pasitelktosi5plestinio Je1 produkcijos garnybos ir pagrindiniq garnybos fondq panaudojirno balanso lygtys: x*Axx=!.P-.x. vektorius. /xx:F..../ x x = F .n F =(Ft. Y l. ).r7) Dinaminis tarp5akinio balanso modelis yn vienas svarbiausir.. rr . .xnr -.. k t .. . . arba: visuminio produkto iSleidimas.pagrindinio gamybinio kapitalo f = (f vektorius. arba: kaupir.pagrindiniqgamybiniokapitalor[5ir-1 skaidius.rbalansuotas kapitalines su statybos rnaterialiniais i5tekliais..ribojarnas turirnais garnybiniais (subalansuotas jais)..v. rr .nodelir-1... x2. pajegumais su 3.y = S+ C . 2. Modelio s4lygas nusako tokios4 pagrindinds lygtys: L r . xn) . arba: galutinis produktas susidaro i5 kaupinto ir vartojirno fondq.g specialiqjqekonominesdinamikosr..produktqskaidius. b0tinaispagrindiniam gamybiniant kapitalui [vesti... .Ax x = 1. 4. .

c _= \ a t |\ .. Et = . . .U. .E(r11) ita Est. L . gaminandiais produkcijE. kad I rnetr4s4naudostarnpa ateinandiais (t+ I) rnetais kapitalo iStekliais. . s 2 . ) . ...Etr\ L r .r.. . 'F t r . c 2 . . '.(to) 'r E r .28) ) . c . . . C(l) . ) k f vartojimo fondas. .' L\r0. L \U . . s . o k. s4naudqmatrica.' -Sr. i " F. 1t. Tn. 368 . kai galutinis produktas yra y=s+c. .rgimo galutini poveiki: Esrr. .g a m y b i n i o a u p i m o o n d a s .struktfirinisekonorninioaugimo poveikis (structural econornicgrowth efficiency). .C. 1 1 Aix x ( t ) l .. E ( t ) S " Str. 1 ' ) (1 0 . Siarne rnodelyje nurnatorna visEkaupirnEskirti pagrindiniogarnybiniokapitaloprieaugiur. c) pagal vartojirnoar.vartojimo augimo galutinis poveikis (consumption growth final efficiency). ( t ). .1. kai vykdoma sElyga. . : .r(re b) pagalaugimo poveiki: strukturini (t) .f(/0) . 'j E . . .y ekonorninisaugimaspagal augimo strukturini poveiki. S t r . .i \ / \ / \ ^ ^ 1 . Gauname tokiusekonorninio augirno tipus: a) pagal galutini produktq: _ ) .E .c.v"lt ModelyjepaZymeta: = (k O (10.su.sunaudotas ruSiesgamybiniam / kapitalo vienetui lvesti. 2 9 ) . S : ( . ..i rh5iesproduktas. s r.C : ( c r . r r / ' \ t (10'30) dia Ep.Oopirulines statybos materialiniq it).' F s r r_.g1=.

kad B:E (E . palyginti su rodikliais.r") t. ) .** TarpSakinio balanso modeliui 5iEnelygybE galima iSreikSti raip: Brr* >o* rAu todel. - ekonominis augimas pagal vartojimo galutini poveiki. sqnaudq iSleidimq rinkinys. x20\. . Tarkime. Pagal Sias sqlygas DZ. . kad a' . 1903-1957) auganiios ekonomikospusiausvyros modeli.A.jeigu atsiras naujas (rnaksirnalus)technologinio nrakroekonorniniogarnybos proceso (U". Naudojant A s4naudqmatric4 B i5leidimo matric4 pateikiamaz * daugybeegzistuojandiq technologiniqprocesq: dia t=\1u. . naudojant nauj4 (intensyvq) bazini technologini proces4 369 . iskaidiuojantir tarpinl produkt4 rinkinys. . Pateikti rodikliai svarbusdel to. v=BxX. n).n . . Jis nusako tokiq pusiausviros makroekonomikos b[senq kuri o u Z t i k r i n a n a k s i m a ljq s a u g i m o e m p E . U U .rris gali buti pasiektas. .Jerzy.y.maksimalusrnodelio augirno tempas (o* t 0) . v : . . kr. . ..visq produktq.visurninio produkto. apraSantis procestu uZtikrinantimaksimalqaugimotempfuuZra5omas taip: Br"* >e*. U2 . . f i= ( Ur . o* --a*(U*.vienetindmatrica).r. uZtikrinandiq produktq rinkinio v (kai i:1. Salia labiausiai Zinomq ekonomines pusiausvyrosmodeliq bltina paZyrnetiir JAV ekonomistoDZeZiNeimano (Neyman. Neimano modelis. kad juos apskaidiuojant [vertinamas kokybinis augirno elementq turinys. r t Siame modelyje apra5yta technologinis produkcijos gamybos procesas: ( L r . v .Tt. v 2 . Teoriniu ir praktiniu atZvilgiu jie yra reikSrningesni. x panaudojimo intensyvumas. . .v*).Ll:AxX.r1. . gaunamaispaprastaiekstrapoliuojant statistinitleiliq dinamikq. ( x >0). \ .

pakeidia kit4 pasiIlos periodq).. jeigu zl+1 rinkos yra pusiausviros buserros. x > 0 ) .sqnaudos i5leidirnas" yra atskiras DZ. paklausos.t. Jei "*t0 gar"rsirne. DZ. diskontuotq pagal ekonornikosaugimo temp6 kainos iSraiSka. kad produktas bus pagamintastik tada. arba z = \ 1 U . veikiandiame laisvosios konkurencijos sqlygomis (ir grindZiarno prielaida. padaugintosi5 pateiktq kiekiL$. Jis parodo. Neimano modelio atveju tai reiskia. kaip patys sudetingieji rnodeliai grEZina teoretikusprie fundamentaliq bendrqmodeliq k[rirno iStakq.= A x X . y Savo ruoZtuDZ. v = E x X .y. 370 . .uZtikrinti paklausos augimo tempq rr ekonornikos augimo tempq atitikirn4. 1834-1910) bendrosios ekonorninespusiausvyrosrnodelyje. UZdavinys . Neimano modelyje paklausa ir pasi[la pateiktos [vairiais laiko periodais (vienas periodas. Taigi. kad bendroji reikalingq prekiq vertd ekonomikoje(kainos.k a xp x A = p x B . DZ.x). x>o).kadangi negali egzistuoti prekiq (taip pat ir pinigq) paklausosar pasi[los perteklius.Leon Mari. Valraso ddsnis (Walra's law) teigia.I xX dydis suprantamaskaip paklausos vektoriaus matematind iSraiSka. Makroekonomikoje DZ.kaip pasi[los vektoriaus.padedandio suprastivisq pusiausvyros ir augirno problernq kompleks4.=lexx.Neimanornodelisreik5mingas neperZengianl tik Valrasoddsnioveikimo ribq. Neimano modelio nagrinejimasyra svarbus ddl jo reziumuojandio pobudZio.padaugintos iS reikiamq kiekiq) yra visuomet lygi bendrajai pareiktqjq prekiq vertei (kainos. Tai specialiojoje literatfiroje irodorna tuo. Leontjevo modelis . dydis BxX . v U. Neimano modelio sElygas a xAxx = B x x . kad ir p* >0. arba esantn rinkq. kad ekonomikai budingas susireguliavimas). kad pertekline pasi[la bendrosiospusiausvyrosrnodelyje irnanoma tik esant nulinei kainai.jei jo i5leidimokaina sutapssu s4naudq. tai paskutinioji rinka yra pusiausvirosbfisenos. tai pagal DZ. V.Skirtingainegu Sveroarq o ekonornisto Leono Mari Valraso(Walras. Neimanomodelioatveiis: .

ekonominis ciklas yra ekonornikosaugirno ir nuosrnukio laikotarpirl kaitos procesas. tai lV stadija.Ekonominio ciklo bendras vaizdas atsiskleis.4pav. Taigi pasiekiama Valraso ddsnio sElygq ivykdyrao jo bendrosios ekonomines pusiausvyros modelyje. Ekonomini cikl4 sudaro nacionalinio produkto augimo lempq svyravimas. tai stadija.Tai vyksta intervale BD. o trunrpuoju laikotarpiu galima pastebetibendrojo nacionalinio produkto augimo tempq svyravimus. yra teigiama ekonomin€s dinanikos sudedarnoji. o i5leidimo kaina sutampasu kaina s4naudq. I0.pagyvejimas.). III stadija* Wizd. gamybiniLl pajegumqnaudojimo ir kt. Dabartiniu metu ekonominiai malernatiniai rnetodai padeda visapusi5kai iStirti begalingekonominiociklo tipq ir r[Siq ivairovE. kai gamybos apirntis pradeda dideti. II stadija. kuriam b[dingas bendraskonj unktlros smukimas. i5 Ekonominisaugimas. nedarbo lygio.kaip sudedamoji ekonomines raidos dalis. Tai rodo gamybos apimties kitirno 311 .vadinami ekonominiu (verslo) ciklu ( b u s i n e sc y c l e ) . iStyrus ir ivertinus ivairiq ekonominio aktyvumo rodikliq (bendrojo nacionalinio ar bendrojo vidaus produkto augimo tempq..tai gamybosmaZejimostadija. susidedantis 4 stadijq(10. bendrojo kainq lygio. vadinamadepresija. Ekonomines veiklos apirnties ir aktyvumo intensyvurno reguliarussvyravirnai.Tokl ekonominioaugimo procesobruoZ4Zmonijaipavyko aptikti prakti5kaidar Ziloje senovdje deljo akivaizdZiairnaterialaus pagrindo.1dubimas" kuri laikq uZtrunka. kai nacionalinio produkto apirntis pasiekiapotencialiojonacionalinioprodukto lygi intervaleAB.pakilimas. Ji baigiasi aukidiausiu pakilirnu arba bumu nacionalinio produkto apimties svyravilno ta5ke B.tai stadija.einanti po krizes ar depresijos.Zemes [kio ciklq.Taigi paklausayra lygi pasi[lai. EKONOMINIS AUGIMAS IR EKONOMINES RAIDOS CIKLISKUMAS Nors ekonominio augimo ir ekonornindsraidos sqvokos glaudZiai susijusios. Augimas pasireiSkiakaip bendra tendencijailguoju laikotarpiu.5.nuosmukis.) svyravimus. s Vadinasi. diskontuotq pagal ekonomikos augimo temp4. i5 I stadija . Jei gilus ciklo . apibfldinamaekonomikos bDsenataSkeD. tiesqjos ndra tapadios. tai Zemiausia potencialiojonacionalinioprodukto poZilriu ciklo stadrja.kai ekonornika praejo auk5diausi4 pakilirno ta5k4. bendrosios pardavimq apimties.

tipus. Leontjevas ir kiti. Ekonomistaicikli5kumoprieZastis ai5kinalabai ivairiai.v. Samuelsonas. 372 . Ciklas suprantamas kaip vidinis. Akivaizdi ir negailestinga ekonomine realybe verdia mokslininkus aktyviai tyrineti jo cikli5kurnq: prieZastis. tokie kaip mokslo ir technikos naujoves.Tai paklausos svyravimq teorija. pavyzdLiul Nobelio premijos laurearar.r. 2. Ciklas laikomas i5oriSkai susiklostandiurei5kiniu (s4lygojarnu gamtiniq politiniq. naujq Zerniq atradirnai. gyventojq migracija ir jq dinamika. Dabar manoma. Ekonominisciklas Sia stadija baigiamasvienasekonominisciklas ir sudaromoss4lygos kito ciklo pradZiai. karai ir net saures ddrn€sar saul6saktyvumasduoda impulsqnaujamciklui. Tadiau ji kaip ekonomini desningum4neigia daugelis rnokslininkq ekonomistq.rybos animties ta5kas B. Cikla sukeliaivairiq prieZasdiq visuma. Bendrosios paklausos pokydiuose bent vieno jos elernento pasikeitimas gali suZadinti gamybinio aktyvumo svyravimus ir b[ti naLrjo ciklo pradZia. naudingqjq i5kasenqir auksokasyklq atraclimai. psichologiniq ir kt.4 pav. Siuo metr-r ekonominiusciklus nagrinejandios teorijos skirstomos[ 3 grupes: l. 3.intervalasDE. o vidines priezastys paverdia tuos impulsus i fazinius paklausos (vartojirno ir investicriq) svyravimus. Y Gamybos nuosmukis r<-----> 10.apib[dinarna ekonomikos vidindsb[senosirjE veikiandiq iSoriniq veiksniqsinteze. bDdingas ekonornikai. veiksniq) ekonomin6s sistemos atZvilgiu. pasireiSkimo formas. Taske E pasiekiarnas jau anksdiau buvqs auksdiausias gar. Ciklo periodi5kumas pripaZistamas ir netgi vertinamas kaip paZangausvystyrnosi forma. kad i5oriniai veiksniai. Zyrnfis ekonomistai P.

. .1 8 6 6m . Kriz6 rei5kia rySkq ekonomineskonjunktfiros l[Z!. kuriq giliausi n u o s m u k i ab u v o : 1 7 8 7 . Marksas (Marx. Vokiediq filosofas K.I 893 m.1929-1932 1948-1949 PradZioje m. 3. Klasikine liberaline mokykla. . Marksistind analize. pateikianti nevykus[ Zmogaus. dar labiau gilinandius krizg. krizes i5tiko ne tik atskirasSalis(1900m. 1 8 9 0 . kokiu yra akcentuojarna (nors ir 373 .vario gamyb4). Po 1950m. paZeidZiandiais ekonorning pusiausvyrq. 1 8 2 6m . tadiau valstybinemisreguliavirno priemonemis buvo randamas palankiausias ekonominiq prieStalavirnq sprendirno budas. nusakomos pajarnq paskirstymu ir vidutines pelno normos. Prielasdiq sukeliandiqkrizes.. pasauliniu mastu i5ry5kejo l5 ekonominiq ciklq.Rusij4 1920m.1 9 0 4 . 1 8 8 2 . nenagrinejant ekonomines sistemos vystymosi dinamikos. 1913m.geleZinkeliq. pagristasekonominio gyvenirno dinanrine analize. Jos ir toliau sudrebindavo pasauli (1914*1975m. Kaskart darantisglaudesniems prekybiniamsrySiams.).Sios rnokyklos iSvados grindZiamosstatiSka ekonornines pusiausvyros koncepcija. . 1980-1982 rn. nedarbo augim4 bankrotus.bet ir apernedaugelio Saliq ekonornikq (1929-1932 m. cikliniai svyravimai neiSnyko. kuris visuomet s4lygoja gamybos nuosmuki. kilusios del pusiausvyros tarp pramonines gamybosir mokamojopajegumopaZeidimq. 1 8 7 3 .pasak buvo atotrukistarp gamybospriemonrq objektyvios raidos ir atitinkamo kapitalo kaupimo. o nuo XIX a. .vienija teorijas. Kriziq prieZastis.. Naujausiuoseekonominiuosedarbuosematomas santykinis 2 tr 3 krypdiq suartejimastokiu mastu ir laipsniu. o kita vertus .1 8 9 3 . .1 8 1 7 . Karl.I 890. krizes nebeprilygo 1929-1932mett1. m m m m 1907m. 1920-1922m. 1818-1883) suprie5ino ikikapitalistineskrizes (kilusias ddl nepakankamos gamybosapimties)ir kapitalistines kizes.1 8 8 4 . ai5kinimasyra ekonorniniq teorijq dalykas. 1 8 5 7r n . l. .eia i5skiriamos tokios trys pagrin<lines kryptys. n. i m m i 8 6 4 . . le5kant tokiq veiksnirS buvo kuriamos [vairios anticiklines politikos strategijos. valdZios elgsenos atsitiktinun4 kaip ekonomikos nat[ralaus reguliavimo mechanizmopaZeidimoprieZasti.1 7 8 8 .tadiau 1956-1959rn. 2. jo. viena vertus. 1 8 3 6m . 17801950m. kylandiasdel prekiq perprodukcijos. judejimas. 1907m.atsiradusios nepakankamos ddl gamybos. . .. * bankq ir birZq sektorius.1 8 4 8 .JAV) ar tarn tikr4 visuomeninds gamybos5ak4( I 873 rn.DidZioji depresrja).rinkos paklausos. 1 9 0 0 . 1 8 4 7 . tai buvo Zemdsfikio produkcijoskrizes. .. . pateisinamas valstybes kiSimasisI ekonomik4. pasauline ekonomind krize .visuotinio nepakankamo vartojimo krizds.Japonijq 1922m. Neoliberaline. . Sios teorijos susieja ekonominiq kriziq pletojim4si su objektyviai egzistuojandiais veiksniais.. 1967-1969m. .. .Vystantis pramonei ir plediantis tarptautiniams mainams. vidurio .

Siuolaikiniai ekonominiai rnetodai igalina isskirti keliolika sirntq ciklo tipL1. Reiksmingesni praktiniu ir teoriniu su p o Z i l r i uy r a S i ec i k l q t i p a i : l) trumpalaikiai Sakoskonjunktlriniai svyravimai (l_2 clienq.). . kadangi sie ciklai .74 .. 8) cikliniai Simtmetiniq svyravimq trenclai (100 metq. Kiek yra ivairiausiqsvyravimo rusiq tiek yra ciklq. komerciniai ciklai (6-10 metq.skirtingai) lemianti pajamq itaka ekonominei konjunktfirai.cikliSkumoteorijoj e uZima vadinamosiosKondratjevo . vadovaudamiesimarksistine analize. 6) Kuznecovo.. 40 4) nonnalus .investicijq ciklai (10-12 metq).. Visi Sie ciklai interferuoja.. susijusir-1 ekonomika.. 3) . susidurdarnas santykinai maZesne su paklausa. vidutini5kai 8 metai).ekonominds raidoscikliskumas visuotinetiek atskironayra cionalinio [kio.didZiuosius" Svarbi4 viet4. 5) Lebruso. 7) . vidutini5kai men. 2) sezoniniai pusmetiniai ir ciklai. VisapusiSkas ekonominiq kriziq prieZasdiq aiSkinimas padeda nustatyti krizes kilimo periodiskumfu objektyvq jo bfitinum4 ir kartu ekonominesraidos cikliSkum4. Sis.iki I men. gamybiniq arsargq ciklai (34 rnerai. tiek pasaulinionkio kaip vientisosvisumos judejimo forma. Del sudetingq. abu kriziq analizestipai galq gale susiejakrizes su pridetinesvertes paskirstyrnuir naudojimu. Zymus rusq ekonomistas Nikolaius Kondratievas 3'. suteikdami ekonominei realybei ypac sudeting4 ekonomin€s dinamikos uaizdq. viena is makroekenominds pusiausvyrosdeterminandiq. Vadinasi.Neoliberalai pirmiausia pabrdLiavartojimo augimo ir investicijq didejimo neatitikirn4 nes bfltent invesricijosuztikrina pasiulosdidejim4. aiskina krizes kapitalistinei sistemai bDdingu atotr[kiu tarp rinkoje si[lomq prekiq verdiq sumos ir mokios paklausos.isuka" ekonomik4 [ ciklus. tarpusavyje besikertandiq [vairiq cikli5kumo elemenrq kitimo krypdiq daZnai ypad sunku i5skirti atskirusekonominiusciklus. Socialistai. cikliSkumas svarbiausias ekonomines dinamikos veiksnys. Kitdino ciklq analizei irgi skiriarna nernaLa demesio.didieji" Zugliaro.ilgosios bangos". 200_400 metq). vadinasi.neisvengiamai sukelia krizes.statybosclkLai(15-22rnetai).).maZieji" Kitdino..ilgqiq banglt' Kondratjevo ciklai (40-60 merL5 vidurini5kai 50 metq). Labiausiai istyrineti kaip ekonominio aktyvumo svyravimai yra Zugliaro ciklai.

J t) . .1 8 7 4 . o kartu ir ekonominds gyvybingumobei jos teisesi egzistavimq sistemos irodymas.1 8 9 6 .5): ( l ) p a k i l i m a s1 7 8 9 . statybiniq rnedZiagq paklausospokydiq. pereinama prie naujo technologijos lygio. visos gamybos efektyvumo didinimo galimyb€s panaudojamos. Taigi galima tvirtinti. m s m ( 2 ) p a k i l i m a s1 8 4 9 . . Nobelio premijos laureatasSaimonas Smitas Kuznecas (Kuznets.ilgajaibangai". vokiediq-amerikiediq ekonornistas Jozefas Aloyzas Surnpeteris (Schumpeter. 18741948). ).ilgoji banga".. c) ilgalaikiai nukrypimai nuo pusiausvyros uZtrunka40-60 rn. ir yra pastebimipramonindsstatybos. Simon Srnith. [renginiq.(Kondratiev. 1905-1989).. i r 1 9 9 2m e t a i s . JosefAlois. b) nukrypstama del [rengimq. kai.Manoma. m s m ( 3) pakilimas1896*1920 .Jlgqiq bangq' teorijoje daroma tokia prielaida: ekonomine sistema nuolatosyra nukrypimo nuo makroekonominds pusiausvyros busenos: a) paklausanukrypstanuo pasillos ir pasi0la nuo paklausosilguoju laikotarpiu. ketvirtoji . jos egzistavimo bfidas. l 9 8 l m . ir tokiu b0du duodamas impulsasnaujai . (1883-1950). . kad ciklinis ekonomikos vystyrnasis yra gamybos esmine savyb6. pasitelkus esamusmokslo ir technikosprincipus.X. Tolimesnenuodugniq ekonominiq problemq sprendimq paie5ka verte dar labiau pletoti . 1 9 8 8m . ) . anglq ekonomistas statistikas Kolinas Klarkas (Clark Colin. amerikiediqekonornistas Donaldas Flemingas Gordonas(Gordon.ilgqjq bangq' teorijq ir Siaisklausimais rengti tarptautinius simpoziumus1983rn. '' Antrojq..arnerikiediq ekonomistas statistikas. l90l-1985). ). kad XX a.). ) . m Be to... Sio pob[dZio nukrypimai [veikiami vidutines trukmespramoniniame cikle.Xra. g. 1892-1931) Europos Saliq vystyrnesi iSskyre tokius dideliusciklus (2.). 1 9 8 5m . Nikolai.n u o s m u k i( 1 8 7 3 .ilgqjq bangq' tyrimus atliko arnerikiediq ekonomistasstatistikasVeslis Kleras Mitdelas (Mithell. paskutiniame de5imtmetyje prasid€jopenktoji .Tokie procesaivyksta vrsose i5vystytose Ekonominiq svyravimq specialistq Salyse. l97l m. Donald Flemming. kad po to..n u o s m u k i( 1 8 1 4 .Jlgqiq bangq" teorijos Salininkaiteigia. . atlikti tyrimai rodo.1 8 7 3 . jis stengesi sukonstruoti teoringsocialinq ekonominE sistern4 kuri pati galdtqgeneruotiilgalaikius svyravimus. Wesli Kler.a5tuntojode5imtmedio pabaigoje(apie 1990metus).1 8 4 9 .infrastrukt[ros irenginiq ir darbo jdgos rinkose. kad tredioji . puseje . 1923) ir kiti.ilgoji banga" baigesi trediojo de5imtmedio pabaigoje(apie 1940rn.

Pagrindindssqvokos . 1 4 . iq kilimo ypatybes ir jas aiskinandiasekonomines teoriias. 2. 9.PaaiSkinkite cikliSkumoprieZasris. Nurodykite ekonominioaugimoklasifikacijossudarymopoZymius. .Apibldinkite krizes. I5vardykite jums Zinomus konkredius teorinius ekonominio ausirn. .Kokiq prakting reik5mpturi teoriniai ekonominioaugimo rnoderiai? 1 5 . PaaiSkinkite. PaaiSkinkite ekonominio augirno modeliavimo ypatybes ivairiomrs sQlygomis:esant tobulajai ir netobulajai konkurencijai statinemis bei dinaminemismakroekonominiosubalansuotumo s4lygomis.Apib[dinkite ekonominio augimo veiksniusiriq matavimorodiklius.auksinis"kapitalo augimo lygis akceleracijos koeficientas a a a a a Kartojimo klausimai Kq tiria ekonorninioaugimo teorijos? Kokia yra pagrindineaugimoproblema? Apibtdinkite pagrindinesekonominioaugimo teorijq grupes. ekonomines raidoscikliSkumas . . 376 .r apibudinkitejq teikiamasgalimybesir naudojimosElygas. I l . . I5vardykite ekonominio augimo tipus ir paaiskinkite pagrindinius iq bruoZus. 12. 5. 3 4. ekonominisaugimas ekonominio augimo tikslas ekonominio augimo modelis ekonorninioaugirnoternpqdydis ekonominio augimoveiksniai ekonominio augimo klasifikacija ekonominio augimo kriterijai ekonominioaugimo veiksniq matavirnorodikliai ekonominis(verslo)ciklas knzd... 1 7 . lJ.auksinE" ekonorninioaugimotaisyklg. 6. Nuo ko priklauso ekonominio augimo ternpq dyclis ir kuris jrt naudingesnis? 1 0 . Kq vadinameekonominiuaugimu ir kuo jis pasireiikia? Koks ekonominio augimo tikslas? Apibudinkite visuomends raidos teorii4 teikiandiq isskirtini vaidrneni techninesekonomines visuomend:s charakteristikai. l. 1o{e_lius. . 7. 8.KE vadinameekonominiuciklu ir kokius ciklo tipusj[s Zinote? 1 6 . .

kLrio reikejo i5vengtibet kokiais b[<]ais. Tadiau reikia pripaZinti.sveikatos"rodikliq. buvo priirntas UZimtumo istatymas.. kad nedarbas atspinditik pokydius. jo lygis jAV 1982 ber rn. pradZioje buvo 12.Jame pabrdZiarna. Par.JAV sr-rdare procentus. . t. visiSkai kitas. rnakroekonominius mikroekonorninius ir nedarbonuostolius.Todel neatsitiktinai nedarbo problema dorninavo mokslininkq tyrinejimuose ir vyriausybiq ekonomindjepolitikoje beveik pusp iimtmedio. bhclingus dinarniSkai ekonornikai. Suomijoje. 2001 . Salyser.taiyramalrau negupusp 1933m. kad pokario laikotarpiujis niekada nepriartejoprie DidZiosiosdepresijoslygio. Nedarbastapo iprasturei5kiniune tik Vakarq. netekE darbo. 25 Nors nedarbas buvo i5augEs 8-o ir de5irntrnedio viduryje bei 9-o deiimtmediopradZioje. palyginrisLr tuo. PanaS[s priimti ir kitosesalyse. tesudard 10. nedarbo lygio.Prancuztjoje 12. o visose Europos Sqjr"rngos 5alyse.. -V.Daugelis politikq. noredarninustatytijo lygi. Ekonomistai tyrineja neclarbq. Daugelis Zmoniq.2 proc. 4-o desimtmedio Didziosios depresijosmetu kilqs nedarbasreiske milzinisk4 darbo isrekliLl eikvojim4.gamybos turi apirnties perkamosios ir galioslygi.p 377 ..yzdziui.8 proc. kad fecleralinevyriausybe visomis [manomomis priemonemis pasiektimaksimalquzimtumo. b[na bedarbiais. 2001 .XX a. kuri dirbo. JAV r946 rn.Gyventojq uzimtumastapo civilizuotr4Saliq ekonornines politikos tikslu. ir todel. ivertinciarli ekonomikos bhklg ar ekonomines politikosefektyvumq nedarbolygl vertina kaip vienq ekonornikos. pavyzdZiui. ' Lictuvosstatistikos rnetraSris.ir kt. prieZastis.parengtiir tobulinti vyriausybes uZimtumopolitikq..3proc. Nedarbasbuvo rei5kinys. Tadiau paskutiniame XX arnZiaus deSimtmetyje nedarbo lygis smarkiai iSaugo Europoje: pavyzdLtui.6. daugelis Be Zmoniqieiko darbopirmq kart4arbageresnio.l kaip problem4kito priklausomai nuo situacijos darborinkoje.6proc. kuris. to. Tuo remiantisteigiama. jis buvo Ispanrjoje 20. lstatymai Tadiau velesniaisde5imtmediais pradejo fonnuotis naujas. o ir opi PoZiurio i nedarbq kaip problem4 pokydius l6rne tai. pozi[ris i nedarbq. praranda pajamr4Saltini.-.r1. o k4 jau kalbeti apie padiq Zmoniq asmeninesb€clas. Italijoje-l 1.Imta manyti.7.. patiria gyvenrrno lygio srnukim4 psichologini diskomfort4. Gana auk5tas1997 m. NEDARBAS Viena svarbiausirl makroekonominiq problerlq yra nedarbas. 622. vengdarniapsirikti. ne i5tekliqSvaistym4 nes4s problema. Todel nedarbo problerna yra politinitl ir ekonominiq diskusijq objektas. kad mokslininkq poZi[ris i nedarb. kad bedarbiaidarbo neturi tik trurnpE 1aik4.y. jo kLrri laik4 ie3ko. bet ir Vidurio bei Rytq Europos5alyse.vidutini5kai apie I I procentq.Vokietijoje 1991 m.12.

kad jas mokslininkaiverlina labai priestanngai. DarbojegosSaltinis Salies yra gyventojai.Lietuvos statistikosdepartamento duomenirnis 1999 m.kodel neclarbas nei5vengiamas. Ankstesnese temose remdmesprielaida.atskleisti. sudaranti darbojegos pasillq prekiq ir paslaugqgarnyboje. Tarptautine darbo organtzacija (TDO) gyventojus skirsto i ekonominiu atZvilgiu aktyvius ir neaktyvius. gali padeti geriau paZinti ir lverlinti nedarboproblemq sprenclimo altematyviniu variantus.population) . Kaip mineta.NATORALUSIS NEDARBO LYGIS D a r b o j d g o si r n e d a r b os 4 v o k o s ll.Zmones. ir Kadangi del nedarbo visuomendpatiria didiiuliq mikroekonorniniq ir rnakroekonominiqnuostoliq svarbu i5nagrinetinedarbokastusir pasekrnes. nedarbas egzistuoja.kad ekonomikafunkcionuojavisisko uZimtumosqlygornis. Ekonominiu atZvilgiu aktyviis gyventojai (LF . Todel mokslininkai ir praktikai bando smulkiaLr analizuotigyventojq skaidiq.tai nuolatiniai Salies gyventojai. kuris visr.Ar-rk5tu nedarbolygiu susir[pino ne tik atskirq SaliqvyriaLrsybds. NEDARBAS IR JO PRIEZASTYS. II. Pateikiarne pagal TDO metodologijE sudaryt4 gyventoJrl klasifikacijos ( schemq I 1.bei nedarborodikliai.kad nedarbas kaip problemaegzistuoja.skaidiuojamimetq pradZioje.I. Todel akivaizdu. 378 .econornrc active population/labour force) .viena iq yra jau l-arne skyriuje aptartadarbo jega. nes ne visi Zmonds gali ir nori dirbti. kurie nori ir gali dirbti.kokias uzimtuno progrunas turi lgyvendinti ryriausybe.1pav. yra kas lemia jo lyg[ ir dinamikq kokios yra nedarbo fonnos.gyventojq dalis.o vyriausybei. Gyventojai (P .). pabaigoje m[sq Saliesgyventoiq buvo 3700 t[kstandiq. Taip pat bfitina atskleistinedarbosrulaZinimo budus. i5rySkinusi kurios nors ekonomines politikos trukurnus. Zinoma. Tadiau realioje tikroveje rinkos ekonomikos s4lygomis.juo labiau. kitaip tariant. PavyzdLiut. kaip jau Zrnorne. Sios temostikslas.pasirinktioptimaliussprendimus. bet ir EuroposSqlungosinstitucijos. tai visi dirbantys ir aktyviai ieskantysdarbo Salies piliediai.Tarptautine darboorganizacijair kt.romenei ekonomikaiyra lyg ir priimtinas. Todel svarbus naturalusis nedarbo lygis.l.l Noredarni i5siaiSkintimus dominandiqnedarbo sqvokq pirmiausia turdturnepatyrineti kitas su juo glaudziaisusijusias s4vokas. Toddl ekonomikosteorija. absoliutus skaidiai maizaikq tepasakoapie tikruosius darbo jegos isteklius.

y.r) LF .atostogq. kiti asrnenys. Dabar tik priminsime. kurie neturi darbo.unemployment). d) rnokslciviai studcntri. registruodarniesi ar [darbinirno[staigose apskaitomikitais budais.darbojega.tai dirbantysvisq nuosavybds fonnr4 imondse. istaigose. bet aktyviai jo ieSko. ir Kadangi daZniausiai darbingi gyventojai yra uZimti (dirba) arba yra bedarbiai. I1.). GYVENTOJAI Aktyvus gyventojai Neaktyv[s gyventojai lutil"t*r.. Noredami apskaidiuoti nedarbo lyg[. organizacijosebei rikiuose. narnqSeirnininkcs asrncir nys.-".darbingi asmenys.tai darbojega: TE'=tr-t-IT' (11.icr nebeie5kantys. c) pasiruoSg dirbti. ir c) dirbanrys savaranki5kai. taip pat asmenys.Aktyv[s gyventojai gali b0ti uZimti. tiesiog I c) istaigas.Ji tiesiogiaii5rei5kia nedarbolygis. nctckp vilties rasti darbqir.rridarbo. tureti darb4 ir bhti bedarbiai. daZniausiai Ji vartojamakaip kiekybine ir kaip kokybine tarn tikros gyventojqdaliescharakteristika. b) laikinai nedirbantysdel b) ieskantys darbo b) ligos. kurie nenori dirbti.darbo (darbo Nedarbasrodo vieno i5 svarbiausiq jegos) . scnatves. ir lankantysdicninio rnokymo istaigas. darbdavius kt. Cyventojqklasifikacija Ekonomineje literat[roje Siam rei5kiniui (kai Zmonesnetr. gaunantys aslncnys. atliekantys karing tarnyb4 bei laikinai nedirbantys.panaudojimolaipsnl. 379 . bet aktyviai jo ie5ko) apib[dinti vartojama labiau apibendrinanti s4voka (U nedarbas . t. i5vardydarnipagrindinius makroekonornikos rodiklius.dirbantys (besikrcipiantysi pagal specialqgrafik4 ldarbinirno besirnokantys. ir streikuojantys kt. visq ar nevis4darbo laik4 teikiandiopajarnq. pri2i[rintys vail<rrs. Bedarbiai . patikslinsime darbo jegos s4vokq remdamiesipateiktaisapibreZimais schema. Knygos I skyriuje.l v a) a) dirbantysuZ atlyginitrq a) ncturintysdarbo. trumpai apibudinome ir Sias svarbiausiasdarbo rinkos s4vokas.1 pav.lengvatines invaliduar rno pensijas. gamybosveiksniq .t. kad uZimti gyventojai.

bedarbiqskaidius.darbojega.rs vyresniq) ir gyventojq skaidiaus santykis.gyventojq ekonominio aktyvumo lygis bei uZimtumo lygis. UZimturnolygi galima uZra5yti tokia formule: E E.activity rate) . ( 11 .l lentelejepaleikiama l-ietuvos gyventojq aktyvumo. ll. P . 3 ) Aktyvumo lygis apskaidiuojamas daZniausiai rerniantis atrankiniais darbo jegos fyrimq duornenimis.4) E. E * uZirntqgyventojqskaidius. vienas svarbiausir6 kaip jau mineta r skyriuje. .E * uZirntq(dirbandiq)gyventojqskaidius. * gyventojqaktyvurnolygis.darbingoamZiaus vyresniqgyventojq skaidius.darbingoamZiaus vyresniqgyvenlojq skaidius. tadiauSiuo ir aspektu svarbDsir kiti rodikliai . U . darbo rinkos rodikliq yra fakti5kas (bendrasis)nedarbo lygis bedarbir"l skaidiausir Salies darbojegos procentinissantykis: u.lq ir tiriamojo amZiausgrupes(darbingo amZiausir vyresniq) gyventojq skaidiaus santykis. 2 ) Nors pagrindindtemosproblerna nedarbas jo lygis. dia ( l 1. . Aktyvumo lygis (A. Taigi bet kLrrios Salies darbo jegq galima apibldinti kaip visq uZirntLftl ir bedarbiq skaidiaussumq.uZimtumo lygis. J[ galima uZra5ytiSiaformule: o. ir Sie rodikliai gana dinami5ki. . UZimtumo lygis (8. dia A.=T" fto%.employrnent rate). .xloo%o.atrinkti i5 gyventojqregistroatsitiktiniq imdiq n-retodu. uZirntumoir nedarborodiklill dinamika.tai clarbojegos ir tiriamojo amZiaus grupes (darbingo arnZiar.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. ir (l 1 . = . P .Tiriant apklausiami vyresni nei 14 metq amZiausgyventojai.=#" rco%. LF . dia U. .uZirntqgyvento.

tr E E 'N d Fr .O r cl a N \ cl @ .l @ r c v N € r .) $ r ol o1 € a r . : > . N ' N J o '-' < d t r L . € N o..r a.f fFG a c\€ € . = € r o o 6 E . i d 6 .bo x>. N F r:i d d 'o : ^ N J o .al o\ !t r \o j d oo d € r N zs O'Y N ' F ..l .N N € € .1 N ct @ r -l .| . ^1.f.O Y > > > d r.> o o .I o\ r o\ N cl !1N N d oc t oo r € r o\ a. 381 . ol .:1. ! @ c.i@ N r r r al € s ol oo 6 F- N n s Fr oi s > i I J al .o cn c] E 11 X . Y € o = t s 6 .= A. >. e4 z.l N N r r rc r r r r $ \ rc $ .i rc oo € F- *i.l .1- s: @ E € o\ v o\ t d ca r Y cl FT v r € 6l dl r @ ct (\ N F-.tr r N 6 @ r t-- €" € r @ tr >N d n .:4 \ T r r sj- @ {€ d o\ F- ) .i- co $ € @ F-- t@ r N V @ .v q < : >N :r bI >' o q I.J bo A cl v1 d (B r @ cl € a6i s N € F- ol @ ra 2 <F- or co d 'tr <. c O .

4 71.7 15. amZiaus 15 gyventojq %) Saiys Airija Austrija 13clgija Danija Craikija Italija lspanija JungtincKaralystt Liukscmburgas Nydcrlandai Portugalija Pranct1zija Suomija )vcoua Vokictija Latvija Lictuva Estija Aktyvrimo lvsis 68.1 75.0 2.8 58..lungos Baltijos Salyse ir (200I rn. ir [vairiose Salysegyventojq aktyvurno. 9 68.6 64. gyventojquZimturno tyrimo duornenys.4 a ^ 69) ES 15 63.r 16.7 68.9 79.Europcan at Corntnission1998a:| 49-64.9 \'7 ) 6 l. 382 .6 9.Tai parodyta I 1.1 6 8 .2 paveiksle.1 68.2 lenteleje.8 3.1 5 l '7q l3.64 m.Gyventojqekonominioaktyvun-ro.6 5. procentais. .4 69.0 70.Registruoto nedarbo lygio dinarnika Lietuvoje pateikiama ll.6 4 1 10.2 554 54R 56.6 64. 68.4 75.9 Saltinis: EurostatRe inis: Regions StatisticalYearbook (UnemployrnentStatistics).7 62.2 q.4 10.9 14.gis 3.0 63.1 60.uZimtr.2 lcntel6. uZimtumoir nedarbolygiai EuroposSq.9 63.0 '?\ ) Ulimtumo lvsis 65.9 8. l Nedarbo l1.9 76.rmo nedarborodikliai daZniausiai skiriasi.0 A A 71 4 . Ur. Nedarbolygio dinamikaLietuvoje199l-2000 m.4 59. I1. o/u 14 lz 10 o 6 A 0 t992 1993 1994 1995 t996 t997 1998 1999 2000 2001 2A)2 2UJ3 lVlcLei I1.3 7t.6 6.8 7t .5 t2.7 65.I 71.2 pav.9 62.

Nedarbo lygio apskaidiavirnas gali skirtis priklausomainuo: l ) Zmoniq.) ir Craikijoje (10.tai namtl flkiq atrankiniq tyrirnr4duomenys.yra jq Zemasmoterq ekonorninisaktyvumas(dauguma uZimtosdarbu namuoseir i uZimtumo rodiklius nepatenka). paprastaiyra a. PavyzdLiui JAV.. JAV bedarbiaislaikomi tie asrnenys.) ir Nyderlanduose (2.pavyzdZiui.darantis itakq nedarbo lygiui besivystandiose Salyse. Sie Zmoneslaikorni dirbandiais.5procento.15 pateiktq duomentl matome.apie 6-5 000 Seirnq. nedarbolygis Japonr-1oje. Darbo statistikosbiuras (Bureau of labor Statistics)kas minesi apklausia Saliesgyventojus reprezentuojant[ Zmoniq skaidiq .nusivylusiq". o auk5diausias lspanijoje(10.prekyba gatvdse ir t. Nors ir nevisai uZimti. I5sivysdiusiose Salyse duornenys apie nedarbE irgi kartais interpretuojami skirtingai.). b) laukia i5kvietimo dirbti 1 tq padi4darbovietq.2 proc. leinandiqi darborink4 fuirma kar14 lnfonnacijos Saltiniaiapie nedarb4atskiroseSalyseirgi gali skirtis: vienose . Baltrjos Salyse 2001 m.aktyviai ieskoti darbo".trediose * oficialios statistikos. laikinai atleistrl i5 darbo ir vel griZtandiqi tq pati darb4 skaidiaus apskaidiavimo tvarkos. Tadiau Siq bendrq rodikliq nustatymasdar negarantuojavienodq nedarbo matavimo metodq atskirose Salyse. 4) nuo statistinir4 duomenq apie Zmoniq. 2) darbo paie5kqlaiko trukrnes. Kadangi mus labiau domina nedarboproblemos.ketvirtose. atrankiniqfyrimq duornenimis nusiatytas nedarbo lygis buvo palyginti auk5tas. pagaliau esama didelio neoficialaus uZimtumo.nes nesitiki jo rasti. Svedijojeir 383 .todel pabandysinte palyginti ivairiq Saliqnedarbolygius.Kitas budingas bruoZas.t.sudarandiq darbojeg4 darbingoamZiaus ribq. kad.darbo birZos duornenysir kt..kurio oficiali statistikaneapirna tai Se5eline ekonomika. buvo Liuksemburge(2. p d Besivystandiose Salyse gana daZnai skirtingai interpretuojarnos sEvokos.lai ie5kandiq darbo)skaidiaus nustatyrno.16.socialinio draudimo (skaidiaus Zmoniq gaunandiq nedarbopa5alpas) duomenys.rsiant gyventojus.Pavyzd2iui. 3) darbo paie5kqkriterijaus. i1 Tuo tarpu tarp nedarbo lygio ir gyventojq ekonorninio aktyvumo lygio rodikliq tokios priklausomybds nera. Zerniausias nedarbo lygis 200lrn. c ) t i k i s is u s i r a s t ia r b q e r m d n e s i .).6 proc. kurie darbo nebeie5ko. Siose Salysedaug ZmoniLldirba nevis4 darbo dienq arba yra uZimti neproduktyviudarbu.dirbti" ar .dar yra didele dalis .. Tuo tarpukitoseSalyse tokiq ry5kiqsvyravimqnebuvo. ypadauk5tas buvo Lietuvoje.0 proc.rlk5tesnis uzlqfgq1g lygls. nedarbo lygis nustalomas apklar.4 proc. 5) nau. kitose . esant auk5tesniamgyventojrl ekonominioaktyvumo lygiui. Kaip rodo lenteles duomenys. kurie: a) neturi apmokamodarbo ir aktyviai ie5kojopaskutines keturiassavaites. kaip ir daugelyje kitq Saliq.

4 6.7 5.4 255. Dalis Zmoniq kurie JAV b[tr4 laikorni bedarbiais.. Japonijojenet ndra darbojega.sr. Pastarr. priverdiantirnigrantus jierns neisduodarna darbininkus palikti Sali. kai del to daugurnoje jis Salir4 nedarbas srnarkiaiisaugo.. kadangidalis gyventojr"l darboieskonelegaliose arbaprivadiose darbo birZose. ir bet kartr-r sumaZeja darbojega.ir jie bedarbiais netampa.rmaZejo. Taigi.4 I t. ll.Sveicarijojeper 20 pastarr4jq metrl buvo stabiliai Zemesnisnegu kitose iSsivysdiusiose Salyse. naujq leiciirnq dirbti.9 4.9 3. nes valstyb€spriemoniq mastas. Tuo tarpu Zemq nedarbo lygl Svedrjojegalirna paaiSkintiplataus n.0 215.tai lemia ir kitos aplinkybes. kuriostuoj pat apimanetekusius darbo.+.SioseSalyse pakito neZyrniai. I 10.2 8.taip pat kitais budais: per paZistamus. Tuo tarpu darbo birZos skelbia duomenistik apie bedarbius.Japonijoje. Lietuvos darbo birZos infonnacija irgi neparodotikslaus bedarbiq skaidiar-rs.1 4. p.4 Darbo birZosduomenys bedarbiai (tIkst.p. Sveicarijoje ekonomikos nuosrnukio sElygornis prie5 nedarb4 kovolama.3lenteles duomenys.sprendZiant uZimtumoklausimus.4 ll.Net ir pakilus naftos kainorns 8-o deSimtmedio viduryje.Todel pateikiarnas Lietuvos I statistikos departamento nedarbo lygis pagalLietuvosdarbobirZosduomenis irgi yra ZernesnisuZ atrankiniq tyrinejimrl bldu nustatyt4nedarbo lygi. Daugelisdarb4praradr.1 317.P. 114 A 2000 09 2001 9 0 200209 28.V.5 t? { 384 .3 6.3 I 10.2 I 12.2 3 4 1l .93.2 t 4 81 204. nors ekonomikos nuosmukios4lygomis uZirnturnas sumaZeja.0 3. . l5.1 262.roju metu nedarbas Svedrjoje irgi i5augo.Lietuvosstatistikos metraStis 2003.1 241. pagal skelbimus ar tiesiogiai kreipdarniesii darbdavius. Nr. Lietuvos statistikos metra5tis2001.3 lenteli. PavyzdZiui.3 Saltinis: Lietuvos ekonomindir socialin6raida. Tadiau Sio fenomeno vien Saliq ekonomikos uZdarurnu paaiSkintinegalima.darbo ieSkandiq"nustatymokriterijus daug grieZtesnisnegu JAV.rasto valstybes perkvalifikavirno programomis.rsiq jo moterq dia daZnai nebeie5ko.9 2235 6. l.14: Darbo birZos naujienos.P.4 5 6 r98.2000.) (%\ 34't.. Nedarbolygio skirturnaitarp Statistikos deparlamento atrankiniq tyrimq rezultatqir darbobirZosduomenq Statistikosdepartamento duomenvs bedarbiai nedarbo Iygis (tIkst. todelnedarbo ir lygis liekaZemas. besikreipiandiusvalstybinp darbobirZq. 1999. 7.5 nedarbo lygis (oh\ 1 5 t99409 I 99509 I 99609 I 99709 I 99805 I 999 05 6.8 99l .107..) 6l.. Siuos skirlumuslabaiaiSkiai rodo I 1.

kad duomenys apie nedarbEgerokai skiriasi. Sis rodiklis yra jegosnepanaudojimo tinkamiausias atskirq5aliL1 darbo laipsniuipalyginti.ie5kodamikito darbo. Nedarbo mastas kyla.lS lenteles matome. l5samesnd nedarborodikliq analizd bus pateiktapaskutiniameSiosternosskyriuje. Darbo atsisakE asmeniniqmotyvrl. Dirbantieji tampa bedarbiais. kai itekejimas (naujas bedarbiq skaidius)virSija nuotek[ (Zmoniq. Nebepriklausantys darbojegai. kai kuo pana5us i vandens baseinq.maZdaug2. Be to.jo atsisakE d€l asmeniniqmotyvrt.leisti). laikinai atleisti. .gaunandiqdarb4 skaidiq). .sulaukia pensijinio amZiaus arba praranda vilti rasti darbtl ir paprasdiausiai nebepriklauso darbojegai. ar Nors ir sunku i5matuotiir interpretuotinedarbolygi.rclentq tvirtina. 11. Siq srautqintensyvumas nevienodas.nuolat besikeidiantis rei5kinys. kad jie ie5ko darbo. DaZniausiai asmenys. Laikinai nedirbantys (al. taip pat palikq ji priverstinai del sumaZejusios gaminamq prekiq jq paklausos. tai baigg mokslus. visadaatsiranda Zmoniq. nedarbo lygis gali bLiti ir padidintas. GriZQI savoankstesnes darbovietas.kai dalis respor.naujai priirnarni i darb4 treti .kurie nebepriskiriani prie darbojegos arbaja tampa.5 karto ji sumaZina. ie5kandiqdarbo pinnq kart4 iejimo i darbo rink4. Nuodugnesni nedarbo problemq tyrinejimai neturdtq apsiriboti tik faktiSko nedarbo lygio nagrinejimu. Nedarbo nuotekio srautas susidaro tada.Nedarbo mastas padideja ir del Zmoniq. Darbo birZos duomenysneatspinditikrojo nedarboiygio . . Tai atspinditoliaupateikiama schema: Itek€iimas: o Atleisti i5 darbo.3pav. nors tai neatitinkatikrovds: jie tikisi nedarbo paSalpos kitq lengvatq. . 385 I . Zinoma. Nedarbasyra dinami5kas. Nedarbo mastas Si scherna atspindi srautus i nedarbq ir i5 jo. kiti . ddl Nedarbo mastas Nuot€kis: r Naujai priirnti i darb4. kai vieni sugrlZta i ankstesnesdarbovietes.

5 ) dia Ppx . Pus rodo tikirnybE. PuN.baseintl-' lntensyvumasskiriasi nuo i5 jo i5tekandiosrauto intensyvumo.ekonominioneaktyvurno) tikimybiq funkcija: T f t U.:f (Psx. nedarbo lygis yra gyventojq perejimo iS vienos alternatyvin6s busenos i kit4 (r"rZimtumo. * PNU perejimo tikimybe iS neaktyviq gyventojq kategorijos I bedarbiqkategorijq. PNE.Jei i bedarbiq bhri isilieja daugiauZmoniqnegujI palieka. isiliejandio i nedarbo . Pagrindiniaisrautaidarborinkoje pavaizduoti1. (r 1 . kad tas kinta'rasis maLina neclarbolyg[. Pg61 perejirnotikimybe iS bedarbiq i neaktyviq gyvenrojq kategorijq. Taigi. nedarbo. P6g ..nedarbolygis auga. Pu6 . Zenklas + (plius) virS kintamojo rei5kia nedarbolygio padidejim4 o Zenklas . Darbo rinkos pusiausvyros s4lygomis.4 pav.(minus) rei5kia. palikusiLl bedarbiq gretas skaidius lygus asmenq.perejimo tikimybe iS uZimtq 1 neaktyviqgyventolq kategorijq. kai asmenq. 386 . P6u.perejimo tikimybe iS bedarbiq kategorijos ! uZirntq kategorijq.kad daris bedarbiq per tam tikr4 laik4 pereisI uZimtqjqbusen4(karegorijq).tapusiq bedarbiaisskaidiui.4 paveiksle: UZimti gyventojai (E) Bedarbiai (u) Neaktyvfisgyventojai (N) ll.Nedarbo lygis keidiasi. Pagrindiniaidarborinkos srautai Paveiksle rodyklernis parodytos gyventojq perejimo iS vienos b[senos 1 kit4 tikimybes.PN1u.perdjimo tikimybe iS uZimtq kategorijos i bedarbiq kategonj4. kai srauto. PLrE). PNs perejirno tikimybe iS ekonomiskai neaktyvirl gyventojqkategorijosI uZimtqkategorij4. ParyzdZiui.

Neoklasikai teigia. perejimo ! bedarbius tikimybg (Pxu). Neoklasikqnuomone. kurie ie5ko darbo.1. Remiantis pagrindine neoklasikines teorijos leze. kuri pasiekus tai darb4 galds susirastivisi norintys dirbti.5 paveiksleparodyta.nedarbo lygis bus tuo aukitesnis. Todel.11. ir Srautq intensyvumE ir nedarbo lygio dinamikE lemia nedarb4 prieZastys. Pagrindinis jo realizavirno mechanizmas . bltina atsiZvelgti i visq SeSiqperejirno tikimybiq pasikeitirnus. 387 .darbo r-rZmokesdiotarifrl pasikeitimai (nedarbo augimo s4lygomis turi maZeti valandinis darbo uZmokestis.Darbo rinkos pusiausvyros modelyje realusisdarbo uZmokestis keidiasi. pan. nedarbo padidejimo. sukeliandios I 1. taip pat skatinti juos ie5koti papildomo uZdarbio.rsiausvyrq. kad susibalansr-rotr-1 darbo paklausair pasi[1a. Darbo jegos kainos arba realiojo darbo uZmokesdio nelankstumas jo nesugebejimas keistis iki lygio. o kartu didinti pensininkq.dirbandiqpensininkqpensijq sumaZinirno programa gali paskatinti pensininkq perejim4 i5 uZir. kurios rezultatasnelankstus darbo uZmokestis.laisvosiosrinkos mechanizmqveikimo apribojirnai. darbo rinka laisvosiosrinkos s4lygornisturi tendencij4savaitre pasiekti pr. Darbo rinkoje tarp visq Siq 5e5iqsrautq yra glaudi priklausornybe. esanttarn tikram ekonomikosiSsivystymo lygiui ir finansindms galimybems.nrq kategorijos t ekonorniikai neaktyviq gyventojq kategorij4 (Psn-). Nedarbo prieZastys Nagrinejant svarbiausias nedarboir jo lygio kitirno prieZastisreikia atsiZvelgti i dvi pagrindines rinkos teorijos pozicijas: neoklasikinq ir keinsistinE. maZejant dideti). suderindamas paklausq ir pasifilq. Teori5kai bus lygis. uZtikinanti darbo pasifilos ir paklausos pusiausvyr4 darbo pasiularinkoje virSijajos paklaus4. kuris b[tq pakankamas. maksimalq visi5ko uZimtumo lyg[.2. 1.y.pagrindinedidelio o nedarbo prieZastis. arba i savaranki5kaiapsir[pinandiq darbu (Pps) kategorij4. pavyzdLiui. kuo bus maZesneperejirno iS bedarbiq I uZirntqkategorijqtikimybe (Pus) ir ekonominiuatZvilgiu neaktyviq gyvenrojq perejimo l uZimtq kategorij4tikimybe (P5E). PavyzdLiui. Kada realusisdarbo uZrnokestis w1 lra auk5tesnis uZ lygi w0. esanttarn tikram darbo uZmokesdio lygiui. Todel valstybes uZirnturnopolitika turi buti gerai apgalvota ir nesukelti nepageidautinq pasekrniq. Tuo tarpu iS tiesq darbo uZmokestis visadayra toks lankstus. reguliuojant nedarbo lygi. taip pat kuo didesnesavanoriSko ir priverstinio i5ejimo i5 darbotikimybes (PsNir P6Lr). Jie atsiranda ddl netinkamos darbo apmokejimo politikos. kad visiSkas uZimtumas gali nusistoveti savairne.kodel ne nelankstusdarbo uZmokestis sukelianedarbq.

atsiradEskaip nelankstaus darbo uZmokesdio rezultatas. susidarantis Siomis s4lygomis. Norint suprasti darbo uZrnokesdio nelankstumoir lnkesdiq nedarbo esmg. pusiausvyradarbo rinkoje yra pastovi. esant nustatytam darbo uZmokesdio lygiui. Nelankstus darbouZmokcstis nedarbas ir Nedarbas.nepaisant darbo pasiulos 388 . Neoklasikine mokykla nagrineja nedarbq kaip savanoriSk4 reiSkin1.ir kiekvienasnorintis dirbti gali rasti darb4. Darbuotojai paprasdiausiailaukia progos rasti darbE uZ 5i darbo uZmokest[.Bent jau to reikalauja elernentaririnkos logika. vadtnamas savanoriSku nedarbu. darbo jegos pasilla virSijajos paklausq kuri4 dikruoja firmos. nes. Nedarbas.Kai realiojo darbo uZmokesdio lygis yra vir5 pusiausvyros ta5ko. kodel darbo rinka nepasiekia pusiausvyros.o kai darbo uZmokesdiolygis w1. vadinamasltikesdiq (laukimo) nedarbu (wait unernployment). kad.ji sutampa su visiSku uZimturnu. Darbuotojai tampa bedarbiaisne toddl. Tadiau l[kesdiLi nedarbasir kyla del to. kad firmos negali sumaZinti darbo uZmokesdio.nedarbas.esantdarbo uZrnokesdiui ws. Viso to pasekmd. kuri rodo atkarpa E1A.Tik nenorasdirbti uZ 5i darbo uZrnokestiyra nedarbo prieZastis.jos vertinimu. butq idarbinta N0 darbuotojq.o darbo pasi[la virSrjajo paklausq darbdaviaituretq darbo uZmokest[sumaZinti.tik N1. . bfitina i5siai5kinti.5 pav.Kai darbo uZmokesdio lygis w0. sukeliantipriverstin[arba lhkesdiqnedarb4. kad jie nori rasti darbq kuris labiau atitiktq jq kvalifikacijq o todel. No Darbuotojqskaidius 11.

neleisdamos lygio.ypad nekvalifikuotai. todel jq sukurtasribinis darbo produktas yra maZas. Jie lygino minimalaus darbo uZmokesdio pokydius per tam tikrE laikq su paaugliq idarbinimo pokydiais. 3) skatinandiq darboefektyvum4darbouZrnokesdio sistemqivedim4.N. priartintq jI prie jq pusiausvyrosdarbo uZmokesdio. kad tokie veiksrnai skatintq firmas kvalifikuotus suaugusiusdarbuotojuspakeisti paaugliais ir jaunimu. Dalies ekonomistq nuomone.213 389 .:lzd-vo MCU. 1994.c angl. Vyriausybds. nes jie gauna 'zymiaididesni darbo uZrnokest[. Makroekonornika.pertekliaus. Tadiau daliai darbuotojq minimalaus darbo uZmokesdiotarifq [vedimas pakelia ji virS pusiausvyros lygio ir sumaZina paklaus4jq darbojegai. kodel darbo uZrnokestis yra nelankstus'? Ekonomistainurodo tris 5io reiSkinioprieZastis: 1) minimalausdarbo uZmokesdio istatymqtaikymq. Daugumaidarbuotojq5is lygis praktines reik5rnesneturi. Tadiau yra nuomoniq. Mokslininkai tyrinejo minimalaus darbo uZmokesdio nustatyrno poveiki paaugliq uZimturnui. o samdo auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojus. Sie lstatymai ipareigoja firmas taikyti ne ZemesniusuZ vyriausybes nustatytusdarbo apmokejimotarifus. kad minirnalausvalandinio darbo uZmokesdio nustatymas ypad veikia jaunimo. P. l. Todel minirnalausdarbo uZmokesdio nustatymas Siai darbuotojq kategorijai turi didelq reikSmE. Kyla klausimas. kad minimalaus valandinio darbo uZmokesdiopadidinimas 10 proc. firmos nelinkusios moketi jaunimui didesnl uZmokestinegujq pusiausvyros darbo uZrnokestis.padeda jam kristi iki pusiausvyros iSsaugotinelanksttldarbo uZmokesti.-M.Perev. 2) profsqjungqreikalavimusstabiliq darbo uZmokesdiq. ' Menkju G. uZmokestis Taip yra del dviejq prieZasdiq: 1) paaugliai priklauso maZiausiaikvalifrkuotai ir menk4 patyrim4 turindiai darbo jegai. kartu sumaZintqjq nedarb4 sudarytq o s4lygas firmose [gyti profesij4. paaugliq uZirntum4 sumaZinal-3 procentaisr. Manoma. 2) paaugliai fimose labai daZnai .priimdamosminimalausdarbo uZmokesdio istatymus. paaugliq nedarb4 kadangi jq pusiausvyros darbo paprastaiyra Zemas. kuriq pusiausvyros darbo uZmokestis atitinka nustatytE minimalq darbo uZmokestl.nemokamai" igyju profesijq ir darbo igudZius. grupQ panagrinesime Si4 prieZasdiq pladiau. Tyrinejimai parode. nes lankstaus (kintandio) darbo uZmokesdio politika leistq maZinti paaugliq ir jaunimo darbo uZmokest[. negaudami dalies darbo uZmokesdio. Tai irgi jq surnaZina pusiausvyros darbo uZmokest[.. Del to padidetqkitq darbuotojqgrupiq nedarbolygis.jaunimui nederdtqtaikyti rninirnalaus darbo uZrnokesdioistatymq.Vadinasi.

o Darbo aprnokejimas 1997m.monopoline profsq. LarrenF. p.35 USD/val. Svedijoje .70.JAV Federalindvyriausybdjau nuo 1938 m. Suomrjoje . darbininkq. o n€ w1..minimalusdarbouZmokestis. 390 . Globalnyjpodhod. Minimalus valandinis darbo uZmokestisiteisintas daugelyje Saliq. pasiraid nauj4 [statymq kuriuo minimalus valandinis darbo uZmokestis buvo didinamasdviem etapais:1990 m.Tuo tarpu Japonrjoje 29 procentai. Paprastaidel to rnaZinamas darbuotojq skaidius. 1998.-P.85 proc.25 USD/val. Kiek maZiauAustrrjoje ir Norvegijoje . jo taikyrnasne visq paddt[pablogina. kadangi yra daugybe prof-esijL1.iSskyrus... 2. darbo uZmokestis irgi auk5tesnis.nedarbo lygis padidejo1. D. Makroekonornika. L i e t u v o j e1 9 9 8m . . Tadiau ir JAV minimalaus darbo uZmokesdioistatymas taikomas '/c rnaZdaug darbojegos.padidejusprofsqiungqnariq skaidiuil0 proc.B. LarrenF.o profsqlungq lyderiLlir darbdaviq derybos. *iki 3. 6 Menkju. Makroekonornika. 'Saks. Profsqjungqvaidmuo atskiroseSalysegerokai skiriasi.ir l98l m. 1938 m.N.Globalnyj podhod. 1985m. Jei ne Sis istatymas. kur profsqjungq vaidmuo didesnis.98.2procentuo.25 USD/val. nustatytas 0.kuriq laikymas sukelia problemq? Paslaptis ta.dalies Zmoniq pajamos bntq Zymiai maZesnes. Tarp iSsivysdiusiq SaliqmaZiausiai profsqjungoms priklauso JAV darbininkq * tik apie 14 procentq5.ir auga l[kesdiq neclarbas. Kita nelankstausdarbo uZrnokesdio prieZastis. 548. ilg4 laikq nekito.DaZniausiai pagal sudaromE kolektyvinE sutarti darbo uZmokestisb[na auk5tesnis pusiausvyros uZ darbo uZrnokesdio lygi. 'Saks.. jau siekEs3. DZ.ungq vaidZia darbo rinkoje. valdymo sferosdarbuotojus. kad valandinio minirnalaus darbo uZmokesdio nustatymaskenkia ne visiems.apie 50 procentq.. PavyzdLivt. reikalauja kad finnq savininkai taikytq rninimalausdarbo uZmokesdio [kainius. ir tik 1989m. kodel priimami [statyrnai. a 2 Kyla klausimas. j i s s i e k e .543. prezidentas Bu5as DZ. G.-V. Daugiausia profs4lungos nariq yra SkandinavijosSalyse.iki 4.ir l99l m.-P.B.per 60 proc. Siq organizacijqjudejimo iSsivystymas leidZia sprqsti apie jq galirnq itakq deryboms del darbo uZmokesdio lygio. b[tq gavg darbo uZmokesti (Jie w6. DZ. JAV valstijose.) Vadinasi.95. o finna gali savaranki5kai sprgsti apie jai reikalingq darbininkq skaidiq. 4 6L t / v a l . 214.9-o deiimtmeiio viduryje ne Zemds ukio Sakoseprofsqjungomspriklause: Danijoje . duomenimis. DidZioje Britanijoje .-P. daugumosdarbuotojqvalandinis darbo uZmokestisgerokai aukStesnisuZ minimalq. Makroekonomika. Profs4jungoms priklausandiq darbuotojq pusiausvyros darbo uZmokest[lemia ne darbo pasi0los ir paklausospusiausvyra. darbo rinka labai marga. parnaZu Jis augo.' Zrnoma.80 USD/val. D.

Profsqjungq [tak4 vaidrnuo priklauso ir nuo to. nepriklausantiems profsqjungoms. Ekonomistq nuomone. Gresme.sudaromos dalyvaujantprofs4jungoms. kuris butinas normaliam gyvenimo lygiui palaikyti. Antroji teorija teigia.skatinandiq ef'ektyvq darbq uZmokesdio sistemq lvedimas. Jos galt b[ti valstybines. makroekonominiai rodikhai (infliacijos judejimas yra tempai ir nedarbo lygis) yra stabilesniSalyse. regionines firmos lygio. Sakines.tai iSeitLS sumaZinusdarbo kad uZmokesti. Tai propaguojandios teorijos skelbia.geriausidarbuotojaipereitq I kit4 darb4 o 391 . Tai daro itak4 darbo uZmokesdiuiir valstybessektoriuje. Jei Zmonesgeriau maitinasi. gali daryti poveiki ir profs4jungomsnepriklausandiq Jos jog ir Siqfirmq darbuotojaikurs darbuotojqdarbo uZmokesdio lygiui. profs4jungqvaidmuo neapsiriboja itaka tik savq darbuotojrl darbo uZrnokesdiui. nes Sioje Saliq grupeje pusiausvyrosdarbo uZmokestisZymiai vir5ija tq lyg[.nors yra perteklinedarbopasiula. Salyse Norvegrjoje) yra aukSdiausiasderybq centralizacijos lygis: dia dalyvauja Nacionalines profsqjungos ir Nacionaline darbdaviq federacija.vadinasi.jq Be to. ar 3. prie5ingai. Skandinavijos ar (Svedijoje. Jei skatinandiodarbo uZmokesdioteorijos teisingos. Ekonomistaipateikia kelias darbo uZmokesdio itakos darbo na5umui teorijas. auk5tesnis darbo uZmokestisturi ltakos Zrnoniqmitybai.Todel Sakosar jo hrmos nesistengia maZinti.Tuo tarpu Kanadoje. firmq pelnas. Japonijoje ir DidZiojoje Britanijoje.derybos del darbo uZmokesdiolygio yra visi5kai decentralizuotosir vedamos firmq lygyje. kokiu lygiu vedamos derybos.pakelia jq darbo uZmokestivir5 pusiausvyroslygio. finnos personalo vidutine kokybe priklauso nuo gaunamo darbo uZmokesdio. Austrijoje ir Vokietr3oje derybos sukoncentruotosekonomikos Sakose.Kai kuriose Vakarq Europos profs4jungqpriimti sprendimaidel darbo uZmokesdio Salyse gali b[ti vien tik darbo arba uZimtumo institucijq sprendimu taikomi darbininkams. Gal tokia teorija tinka besivystandiomsSalims. Todel finna ir moka didesnluZ pusiausvyros darbouZmokesti. bet i5sivysdiusiomstikrai netinka.turetq sumaZdti darbuotojqdarbonaSumas akivaizdu. Taigi darbo sutarfys. profs4jungas.na5iauir dirba. Darbo uZrnokesdiolygio problemasSiuoatveju padedasprgstidarborinkos elastingumas. Pasak vienos i5 Siq teorijq. ir. Sudaryli susitarimai plinta i regionus ir firmas.Skatinantisdarbo uZmokestis paprastai yra auk5tesnis uZ pusiauslryros darbo uZrnokesti. JAV. Dar viena nelankstausrealiojo darbo uZmokesdioprieZastis. daro didelE nustatant darbo uZmokesdiolygl visos ekonomikos mastu. kur profsqjungr4 centralizuotas visiSkaidecentralizuotas. kad auk5tas darbo uZmokestis surnaZina darbo j€gos kaitq kuri firmoms bltq nuostolinga. kad aukStasdarbo uZmokestisdidin4s darbo na5um4.Jei firma sumaZintqdarbo uZmokesti. Pasak trediosios skatinandio darbo uZmokesdio teorijos.

kad kiekvienoje Salyje gyventoiq uZimtumo lyg[ lemia efektyvios bendrosiospakrausos dydis. Ji skatinadarbuotojusnevengtidarbo ir patiernskelti darbona5uma.Jeigu bendroji paklausanepakankaina arba ima rnaZdti.iuo necrarbo lygis labiau maZeja. sumaZeja ekonominis aktyvumas. mokdilama aukstesn[ darbo uZmokesti.ilin" rizika'...mo.6 paveikslas.. bedarbiq pradeda mazeti..virsijanti pusiausvyros lygi fimra gali i5vengti. kacl tai cikliniq ekonomikos svyravirnq sukeltas nedarbas..firrnoje liktq tik neturintys altematyvos. jo IS matome.priimumu darluotoiq.kad.. visos Siosskatinandio darbouZmokesiioteorijospanasios teiginiais. Jei darbo uZrnokestis zemas. paklausai padidejus.maZela.M.pagerintitotyuing darbuotoiq sudetiir kartu padidinti darbona5urn4. k.neigiama selekcija". kad nuosmukiometu (del sumaZejusio vartojimo ar investiciiq)sumaz€p prekiq ir paslaugq gamybos apimtis. plediasi gamyb.morarinesrizikos" problema.litq .padaugejabedarbiukylane. Besivystant techninei paLangai ir kintant zmonrq poreikiams.neigiamos selekcijos".iklirrio'nedarbo "lklo kreivdsvingiuojaprieiingakryptimi.vienq ekonornikossakq vaiclmuodirleja. Taip_yra . Auguni fi rmq produkcrjos 'auugiiu paklausai.Tokiq atrankQekonomistai vadina . o verslo ciklui pasiekur aep. ekonomika pagyveja. o kartu ir darbo paklausa. Verslo ciklo ir nedarbopriklausomybp atspindi I 1. ir Taigi neoklasikine teorija nedarbui paaiskinti pateikia nemaZai argumentq.. prasideius ekonomikos . Daznainedarbqdidina ir vyriausybes bandymaikontroriuoti infliaciiq l monetarindsar fiskalines politikos priemonemis.nuosmukiui. rizikuodami buti atleisti.4w_r1!$9. Tai veikia 392 . Ekonomistai toki4 iq elgsenq vadina .Tadiau tai kartu lemia clarbo uZmokesdio nelankstumq lfikesdiqnedarbq.iukeliandiomis bentlrosios .. Ketvirtoji teorija bando aiskinti sitaip: gaudami aukstesni darbo uZmokest[darbuotojaief'ektyviaidirba...darboryg*@. p a k l a u s ors a Z e j i m 4 .o ilgesnis ekonomikos pakilimo laikotarpis ir kuo jis intensyvesnis. ciklinio nedarbo lygis yra didZiausias.n aktyvumui didejan1 vyk1tq. Ekinominia. darbuotojai dirba blogiau. darbo uZmokesdiotarifLl paraikymas vir5 pusiausvyroslygio finnoms daZnainaudingas. kad firrnos dirbandiosefektyviau. Finna.Keinsoir jo pasekeiq teorijostvirtina. Mokedama darbo uzrnokest[. todel. verslo ciklui pasiekr"rs pakilimo (burno) stadri41a.rg5 ameequs.pnvadiq ir ir vyriausybds.lsilos (krizes) stadij4 -i. n Tarp kitq nedarbo prieZasdiq svarbiq vietq uZima ekonornikos strukturos pokydiai.ciklinio nedarbo 1y_g]9 maZiausias yra (b).Kitaip tariant. Akivaizdu.investiciiq mastas). susvelnina .jei savo darbuotojams moka zymiai aiaesni darbo uZrnokesti. Taigi verslo . Tuo tarpu DZ. kur[ sudaro varlojimo pak-lausa(salies gyventoiq bei vytiausybes islaiclos vartojimo prekernsir paslaugoms) investiciiq paklausa([vairiq rusiq . taip elgtis nusprendE patys.

Darbo jegos paklausos profesine ir kvalifikacine struktura irna neatitikti jos pasiDlos strukt[ros. kad naujq prekiq ir paslaugq garnyboje naudojarnos tobulesnes technologijos. Y.Nedarbq didina ir tai. Darbuotojai.6pav.darbo paklausfo nes naujoms prekems ir paslaugomsgaminti reikia naujq profesijq bei auk5tesnes kvalifikacijos darbuotojq. % lz BNP uglmas Pakilimas (bumas) Depresija (krize) 0 a) didZiausias tmaZiausias I I I Nat[ralusis nedarbolygis 11. tampa bedarbiais. irgi maZinandios darbojegos paklausE.nesekmingai meginantysgauti darb4 reikalaujantlauk5tesnds nei jq padiq kvalifikacrjos. Verslociklo ir nedarbolygio priklausomybe 393 .

Fridmenas. p. kad nedarbo pa5alpasreikia maZinti. pa5alpq apmokestinirnassudaro pusg darbo uZmokesdioapmokestinimonormos. savailinio atlyginimo paskutineje darbovieteje mokama26-39 savaites. Nuo 1979 m.2.Nedarbo dinarniktl veikia ir netolygus darbo paklausos kilin. bedarbiopa5alpos buvo neapmokestinamos. M. dalis bedarbiq jas gauna. JAV draudimo nedarbo atveju programos egzistuoja nuo 1936 metq. Kai kurie Zym0s teoretikai. tik ilgainiui maZinamas pa5alpos dydis '. kad viena i5 nedarboprieZasdiq yra pati draudimo nedarbo atveju sistema.Nedarbo trukrne Siuo atveju labiausiai priklauso nuo paSalpos mokejimo trukmes.rsiose Salyse. Pakeitirnorodikli veikia darbo uZrnokesdio ir paSa$q apmokestinimas. Kita verlus. JAV bedarbio pa5alpa siekia 50 proc. norint paskatinti bedarbius spartinti darbo paie5kas. Kuo auk5tesnis rodiklis. uZ 200 USD atlyginimq nes. Olandijoje . kurl jie gautq.jei sutiktq dirbti pirmq pasiulyt4 darbq. Vokietijoje Sis-laikas irgi grieZtai neapibreZtas.regionuose. ir rnokesdiai mokami nuo tam tikro pajamqminimumo.Nr. PavyzdLiui.6. kadangi lengvina bedarbiq padet[. 394 . 5. Akivaizdu tik viena * kad pa5alpq dydis ir jq mokejimo terrninaituri reik5mesnedarbotrukrnei. Nors 5iq pa5alpr4 konkedios mokejimo s4lygos gali skirtis ivairiose Salyse net tos padiosSalies ar atskiruose regionuose. tai jo derinys su pa5alpq mokejimo trukme 7 Darbo birZosnaujienos. Daugelyje Saliq (pavyzdZiui.darbo uZrnokestisapmokestinarlas. Mokslininkq nuomone. 1998. Bedarbio pa5alpa neapmokestinama. tuo ilgiau galirna 5is nedirbti ir ie5koti geresniodarbo. ir Draudirno nedarbo atveju programos didina nedarbo lygi. Tadiau ekonomistai n6ra vienos nuomonds ar b[tent tai nulemia nedarbo lygio skirtumus tarp valstybiq.Tuo tarpu kai kuriose Europos SalysegrieZto apribojirno nera: Danijoje buvo laikas. ir dia sukelia nedarbo augim4. JAV savaitinebedarbio pa5alpa. mano. jis gautq tik 146 USD. pavyzdLiut. Vis daZniaumokslininkai pripaZ[sta. pats pakeitimo rodiklis Jei nedarbo prieZasdirlneparodo. tarkime. kai pa5alpa moketa 9 metus (dabar ji mokama tik 2 metus). atskaidius pajarnq mokesti.5 metq. pa5alpq rnokejimo trukme yra pagrindinis rodiklis.o skirtumas tarp pa5alpqgaunandiobedarbio disponuojamqpajamq ir dirbant gaunamodarbo uZmokesdio rraZdja.kur pakeitimo koeficientas didesnis.DidZiule migracija i miestus.Si problema aktuali ir Europos Salims. ir nepakankamas darbojdgos mobihrmasyra viena nedarboprieZasdiq.JAV iki 1978 m. Minetas santykis vadinamaspakeitimo rodikliu.ras atskiruosemiestuose. Bedarbiai atidliai stebi santykl tarp bedarbio pa5alposdydZio ir darbo uZmokesdio. paai5kinantis ilgalaikio nedarboprieZastis.JAV) Sis laikotarpisgrieZtairibotas. PavyzdZiui.120 USD srnarkiai sumaZinajo nor4 dirbti. Bedarbio pa5alposdabar mokamos visoseiSsivysdir. kr.rrdidesne darbo jegos paklausa.

0 ) 1 0.2 1 A 3.5 n.6' 4. Atlikus tyrinejimus. I ll.9 8.2 I 1.0 8. 1993.1 0.3 '7.Nedarbolygis Siaures Arnerikoje.vaizd?Lkeidia.Kaip galdjo natflralusisnedarbolygis nuo 7-o de5irntmedio pradZiosEuropojepadideti4 kartus.* P. Tyrimq rezultataiakivaizdfis:Salyse.4 10.6 2. *1994 rn.8 3.3 4 5 t a 2...4 lentel€. Panagrinesime 1. duomenys.0 7 5 8.3 2.586-5 87: http://www/eurooa.4 6.7 t ) 4. (procentais) Valstvbd JAV Kanada Japonija Europos S4junga Pranc[zija Vokictija Italija JungtincKaralystc Austrija Bclgija Danrja Olandija JVCqrla Svcicarija Norvcgija 1961 6.0 a? 8.8 10.9 2.1 q4 5 5 o( 10.0 2.9 7 l 4.8 t t l < 0.0 t 5 0.negalima nepastebeti.8 8.Vakarq EuroposSalyse pasiDlytas nedarbcr paSalpqindeksas. Japonijoje Europoje ir I 961-2001m.1 t.0 0.9 3. ilgalaikio nedarbomastasgerokai didesnis.New York. todel ir ilgalaikio nedarbomastasmaZesnis.-6'h ed.htm eu. Macroeconomics.0 ? o q s 5 l 1 R 6.9 8.7 2.Tarp jL1 svarbiausiosdvi tarpusavyjekonkuruojandios.r It.sugretinantis pinigini jq ivertinim4 per tam tikrE laik4 su paSalpos mokejimo trukme.7 o 1 4 6 4. .strukt[ralistine ir histerezes hipotezds. kad nedarbo lygis JAV kito neZymiai.Ypad tai pasakytinaapie Belgijq ir Olandij4 kuriose tarp 15 i5sivysdiusiq Saliq draudimo nedarbo atveju programos yra dosniausios.o ne jq dydis.334.8 \ tl +.2 1 4 6. Lietuvos statistikos metra5tis1997 P.7 0.0 a5 2.8 6.3 4.0 l ) ) 7 7.1 \ '7\ q 4 5 6 6.o Europojepadidejovidutini5kai4 kartus.8 9.9 1 ) 1972 1979 I986 5 5 5 R ) 1 5 n 5 q 't.7 0.7 '7 1 7. I5 lenteleje pateiktq duomenq matyti. nedarbo trLrkrnglabiau didina ilgesni nedarbopa5alpqmokejimo terminai.0 I 1. Nagrinejant nedarbo prieZastis.7 0. Japonijoje ir Sveicarijoje minetos programos yra gana kuklios.0 t.6 2.9 q 5 lt 1 7.8 10.8 8. JAV mokslininkq tyrinejimq duomenimis.7 | 1.kad esarna dideliq nedarbolygiq skirtumq tarp JAV ir EuroposSaliq.9 4 5 5 l 10.8 9.JAV mokslininkai tiesiog kelia klausim4: .3 t 4 7. 39s .tuo tarpu JAV jis beveik visai nepakito?" Si misle paskatinonaujq teorijq apie nedarb4ir infliacrjq atsiradim4.4 t.5 10.2 1.0 1989 1 9 9 1 1995 1998 2001 5 1 .7 7.J.6 10. Harper Collins College Publishers.7 I 1.4 lentel€jepateiktusduomenis.6 5 0 'rl 8.2 1 l 6. Tuo tarpu JAV. pa5alpos kur mokejimo trukme ilgesne.3 2.6 9.2 \4 54 ) 1 0. inVeurostat.2 7.0 . Saltiniai: Gordon R.

Tarp nedarbo prieZasdiq. svarbiausiu uZdaviniulaikantistiriamojo objekto abstrakdios strukftirosarralizg. t.) reiSkia atsilikim4 kai pakitqs rei5kinyi nebegali sugriZti i pradinl lygi. kad jei del kokiq nors veiksniq poveikio nedarbo lygis Zymiai iSar"rga.rsiausvyros darbo r. Nedarbo atveju Sis rei5kinys rodo.rstoja jais rlpintis. kuri4 j i e v a d i n ae u r o s k l e r o z e ..Cambridge. kurios apima vyriausybiq vykdom4 reguliavirn4 bei geroves valstybg.Kai kurie mokslininkai apibUdina Europ4 kaip sergandi4 Lga. ir tas. jis jau nebegali sugriZti ! pradinl tai lyg[.rsantys autsaideriqkinta atitinkamai fakti5ko nedarbo lygio dinamikai.Olivier) ir LorensasSameris(Sunmers. . dideliq mokesdiqir regioniniq disbalansq. I " Hysteris and the EuropeanUnemploymentProblem. kad europinis nedarbasyra toks didelis del specifiniq rikio valdyrno klihiiq: pernelyg dideliq atlyginirnq. Riba tarp insaideriq ir nepriklar. l5 esmes strukt[ralistine hipoteze rerniasi neoklasikines teorijos pagrindais ir europinio nedarbo prieZastimis laiko darbo rinkos funkcionavirnomechanizmo paZeidimus. kai esamasnedarbo lygis negali sugriZti i ankstesni lygi.1. JAV mokslininkai Olivje BlanSaras (Blanchart. netekE darbo.Strukturalistind8 hipotezd teigia. Lawrence)teigia.gali tapti ir bedarbiais.3skyrinjc.Ypad tai pasakytinaapie nat[ralqi nedarbo lygi ir jo dinarnik4. nurodoma rr nedarbohistereze'..insaideriai autsaideriai". '"0 Naffiralusis nedarbo lygis bus analizuojamas1.nes profsEjungosnr. I . per dideliq vyriausybes i5laidq ir reguliavimo.rZmokest[.1986. laikolarpiu. kad visi jq nariai turdtq darbq o autsaideriai joms . nuldrnusias nedarbolygio pakilim4 Europoje1960-1990m. lnsaideriai. Nedarbo histerezA(hysteresof unen.y. tampa autsaideriais. auk5to nedarbo lygio periodai lernia nat[raliojo nedarbo lygio augim4r Jq iSvados paremtos darbo uZmokesdio nustatymo modeiiu . dideliq bedarbiq pa5alpq. toki. stengiasi nustatyti darbo uZmokestl didesn[ LrZrinkos pr. veikiandiq nedarbo lygi. nors nedarb4sqlygojusiqveiksniq poveikis i5nyko.siekdamosgerovdssavo nariams (insaideriarns). . Todel. kurias lemia didZiuliai realieji uZdarbiai. kurie iSnagrin€ti anksdiar-r. Taigi strukt[ralistine hipoteze i5kelia specifines prieZastis.rployrnent) reiskinys.Jas galima suskirstyti I dvi grupes: tas. jei nedarbolygis kyla ilg4 laik4 tai ir didesnisinsaideriqskaidius " Struktr. Mokslininkq nuomone.rralizmas metodologinesocialiniq mokslq kryptis ir metodas. nors minetq veiksniq poveikis i5nyko.nattralqjI nedarbo lyg! veikia fakti5ko jo lygio pasikeitirnairn. 396 .i t i g a r e i S k i a e r n e l y g i d e l lv y r i a u s y b ek i S i r n q si ir S p d s ypad radikalq socialindsgerovespob[d| kuris trukdo eI'ektyviaifunkcionuoti darbo rinkai. kad ilgi r.Profsqjungos. e Histercsis (i5 graiktl k.

ba nepakankarnos paklausos.ras galetq leigiamai paveikti darbo jegos pasi[14 sumaZinti nedarbE DidZiuliai mokesdiai.Del to. apmokestinant finnq pajarnas.nes baigesijq darbo sezonas t.pirm4 kart4 ie5ko darbo. Vieni darbuotojai keidia darbovietE del Seimyniniq aplinkybiq. kai visi SieZrnones ir anksdiauar veliau susiranda naujq juos tenkinantl. bandantipaai5kintinedarbohisterezE. Tadiau 5i leorija negali paaiSkinti nedarbo lygio pokydiqJAV ir yra gindytina.darb4 arba grlLtai senq1i.rdornapaaiSkinti aukitq nedarbo lygi Europoje pastaraisiais deSimtmediais. sud€tinga ir nustatyti svarbiausias.dainai jq b[na visaskompleksas.rZimtumui. atleisti i5 ankstesnio.strukturinisir ciklinis. ir Vakarq Europos Salyse.frictional unernployment) nedarbas. profsEjungos o reguliuoja darbo uZmokestitik likusierns savo nariams.tampa autsaideriais. Pastaraisiais deSirntmediais darbo uZmokesdio aprnokestinimas augo ir JAV. rerniasiprielaida. Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esant normaliai darbojegos apyvartai. kad konkretls del 39'7 i i. Kita teorija. i5einaiS kiti darbo ar pirmq kartq prisrjungia prie darbo jegos. Taigi nedarbo prieZastysyra labai [vairios. .pasibaigusdarbo sutardiai ar ddl praZangq. Todel tai s k a t i n a e d a r b oy g i oa u g i m 4 .t. N e d a r b o t i p a i . l l . nes maZina verslininkystespaskatas.-rlos ekonomikos" Salininkai tvirtina. kad bedarbiai prarandasavo igudZius. N a t [ r a l u s i sn e d a r b ol y g i s Nedarbasgali buti laikinasis(rnigracinis).Jie ypae neigiamai veikia smulkq ir vidutini versl4 skatina Seielinesekonomikos vystym4siir neoficialausuZimtumoaugirn4. atsirandantis nonnaliarnedarbct paieSkos procese. Nedarbo lygi veikia ir darbo uZmokesdio aprnokestinimo lygis. ar.rZrnokesdio apmokestinimo sumaZinir. sudarandius ZmogiSkqji kapital4 ir net ekonomikos pakilirno laikotarpiu dirbti nebegali. Todel ir JAV .Ekonomistq nuomone.sugebejimus.kiti ie5ko naujo darbo. pakeisdami pirmuosius bendrame bedarbiq b[ryje.pasir. Laikinasis (migracinis) nedarbas (Ue . l . ketvirti nedirba. Tuo padiu metu.. irgi turi neigiamEpoveiki r. mokesdiq didinimas veikia darbo jegos pasiul4 j4 maZindamas skatindamasnedarbo augirn4.kai Zmoneskeiiia darbusir i5einaar grlita i darbq Sis nedarbasdaLnaivadinamasapyvartiniu. baigEmokslus. . 3 .r. Treti.Todel nedarboaugimasgali bfiti nenutrfikstamas. jos skirtingai verkia nedarbo lyg[ ivairiose Salyse. n l Nedarbo histereze ir bar. kad darbininkq darbo r.

. turl darbo igfidZiq. kad darbo rinka i Siuos pokydius reaguoja letai.investuojantys"I darbo paie5k4. kai darbo paklausos struktura neatitinka darbo pasi[los strukturos (profesijos. Tokios priemonds paLeidLia rinkos ddsniq veikimq darbo rinkoje. Laikinaji nedarbq atskirti nuo struktfirinio yra sudetinga. sutikus dirbti pirmE pasillyt4 darb4 o investicijos atlygis .i5auga. racionaliaupasiskirstodarbo i5tekliai.Todel neatsitiktinaidarbo . nesutampa laisvq darbo viettl reikalavimaiZiniomsir bedarbiqturimos Zinios. maZinandiq atlyginirnrl diferenciacijt6skatinandiodarbo uZmokesdiosisternq[vedimas ir kt. kad prie laikinojo nedarbo priskiriami bedarbiai. kvalifikacijos ar teriloriniu atZvilgiu). darbo jdgos struktlra neatitinkanaujosdarbo vietq strukt[ros. Kadangi strukt[rini nedarbElemia Ziniq ar gyvenamosiosvietos. Del to dideja Zmoniq palamos. atsirandantis.Esrninis skirturnas tas.r. kuriuos gali parduoti. vadinasi.Nedarbas atsirandad6l to. . iskaitantnaujasprofesijas.nesutapimas. tam tikru mastu ir Jis pageidautinas. kadangi daugelis Zmoniq susirandageriau apmokarn4 labiau kvalifikuotq ir produktyvesni darb4. Keidiantis varlotojq prekiq bei paslaugq strukturai ir jq gamybos technologijoms. Strukt[rin[ nedarbtlsukelia ir anksdiaunagrineti rinkos mechaniznio veikimo apribojimai: minirnalaus darbo uZmokesdio istatymq taikyrnas. nekvalifikuoti vyresnio amZiausdarbuotojai) netenkadarbo. veikla. norsyra ganadinami5kas.tuo tarpu paklausakitq. nes istatymuosenustatytas darbo uZmokesdio minimutnas yra per didelis siulomoms darbo funkcijoms apmokdti. Sisnedarbo likg be darbo Zmones tipasnuolatos iSlieka.kai laisvos darbovietos nesutampa gyventojq(bedarbiq)gyvenarnqja su vieta. Siuo atvejubedarbiai .JL1investicijos kain4 sudaro padios paieskoskaina plius prarasti atlyginimai.Sis nedarbo tipas dar vadinamasnesutampandiu nedarbu. kuriuos buvo galima gauti.moterys.strukt[riniai" bedarbiai negali i5 karto gauti darbq nes jiems reikia arba keisti profesrj4 arba papildomai 398 .galimybe gauti didesnIatlyginim4 daugelimenesiqar metq ateityje.ie5kojin-ro" teorija laiko nedarb4 ypad produktyvia laikinElInedarbq socialiaivertinga. keidiasi ir bendrosiosdarbo jegos paklausossudetis.kurirl nors prieZasdiq pakeidiavieni kitus. ar abiejq kartr. Struktiirinis nedarbas (U5 ... ir del to dalis darbuotojq fiaunirnas. Taigi laikinasis nedarbasyra nei5vengiarnas.structuralunernployment) nedarbas. profsqlungqreikalavimaistabiliq darbo uZmokesdiq.Kitaip tariant.Del tokiq pokydiq kai kuriq profesijq paklausa surnaZeja arbavisiSkaii5nyksta.auga ir realusisnacionalinis produktas. Tuo tarpu .aslnenys.Pana5iai susiklostodarbojegos strukturosneatitikimasteritoriniu atZvilgiu.

AtsiZvelgdarni i nurodytus nedarbo tipus.7 procento.bedarbiqskaidius(nedarbas). neiSvengiarrrr.kinlant cjarbo galimybernsskirtingais sezonais. Pokariolaikotarpiu JAV ir daugelio kitrl Saliqekonomik4ypad Zyrnusnuosrnukis i5tiko 1982 rn.ciklinis nedarbas (bedarbiqskaidiLrs). stadijos ypad 1 pakilirno i stadij4 gali i5nykti.Ciklinis nedarbas. Yra dar vienas nedarbo tipas . galime grlLtt prie visi5ko uZirnturncr problernos.6) I5naginejE nedarbo tipus. oras atiyla.t. kLrri sukeliabendrqq iSlaidqnepakankamumas.kaip jau rnin€ta. laikinasis nedarbas daZniausiai trumpalaikis. Ue * laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius). Ciklinis nedarbas su sulaZeja. Vadinasi.PavyzdLrui. kai JAV bendrasis nedarbo lygis buvo 9. kai bendrasis nedarbo lygis. Saltoklimato rajonuosestatybtl darbininkaisavaitdms mdnesiams ar atleidZiami darbo. Be to. pavyzdZiut. yra todel simtaprocentiniouZimtumo b[ti negali. Vidulinis metinis is statybininkq nedarbo lygis yra aukstas..ilgesn€s yra trukmes.Kadangi laikinasisir struktfirinisnedarbas neisvengiarni. atsirandantis esant ekonomikos nuosrnukiui.mokytis.sezoninis nedarbas. Todel vietoj visi5ko uZimtumo sqvokosekonomikosteorijoje daZniausiai vartojarna 399 . U6 . bedarbiq skaidiq galirne apskaidiuoti taip: U:Ur+ Us+Uci dia U .strukturinisnedarbas (bedarbiqskaidius). Pastoviausi.o strukthrinis. Ciklinis nedartras(Uc-. Us . ekonomikaii5 nuosrnukio perejus kitus ciklo etapus. esant visiSkam uZimtumui nedarbas egzistuoja. kuri ir apibudinavisi5ko uZimturnos4voka. Visi5kas uZimtumas (Ee . Jis tiesiogiaisusijEs verslociklu.1933 m. JAV. (11. Didziausias ciklinis nedarbas bLrvo DidZiosios depresijos laikotarpiu 1929 . o kartais pakeisti ir gyvenarnEjq viet4. Tadiau galimas tam tikras uZirnturno lygis. nes vidutinis rnetinisnedarbolygis kai idarbinamas yra Salto ir Silto oro nedarbo lygiq vidurkis. Nors atskirose Salyse kurios nedarb4 kai sukeliandios prieZastys gali skirtis.net jei ir kiekvienas statybininkas tais rnenesiais. yra laikinasis ir strukt[rinis nedarbas..full employment) . kai ekonomikoje yra tik laikinasisir strukturinisnedarbas. Paprastaisezoninis nedarbas priskiriamasprie laikinojo nedarbo.y.cyclical unernployrnent) nedarbo tipas. sieke25 procentus. nedarbo tipai yra tie patys.tai darbo i5tekliq (darbo jegos) panaudojimolygis. kai ekonominis aktyvurnas i5auga.

c i k l i n i sn e d a r b oy g i s . kadangi dalis zmoniq iesko geresnio darbo. pavyzdliui. norindiq dirbti daugeja.unui tarp faktisko (bendrojo)nedarboir ciklinio nedarbo lygio: Un: U. kad irnones samdo daugiau darbuotojq. tikedaniesi didesnio atlyginimo. . ir Siomis sqlygomis gaminant potencialdI bendrqjinacionaliniproduktq. natlralusis nedarbolygis. o realusisdarbo uZmokestis Atkarpa EF w6. U.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis.Tadiau ekonomikos teorijoje 5i s4vokavartojamair norint susietinedarbolyg[ su stabilia infliacrja ir gamybosrezultatais.natural rate of unemployment) .Kreive AJ parodo...Si kreive yra kaireje kreives LF puseje. manoma.. Noredami geriau suprasti nat[raliojo nedarbo lygio problem4 panagrindkime papildytEdarborinkos model[ ( I I .8) . kad. esant bendrajai makroekonorninei pusiausvyrai. kai dirbandiqiqskaidiusyra N0. 400 (lr. didejant darbo uZmokesdiui. nesukeiiant didesnes infliacijos.kai darbo uZrnokestis yra maZesnis. .. Nat[ralusis nedarbolygis (U") yra laikinojo ir strukt[rinio nedarbosumosprocentinissantykissu Salies darbojega: U"= dia UnUeUs LF U"+Uo (11.Natfiraliojo nedarbo lygio" sqvoka pirmiausia pabreLia5i rei5kinf kaip realiai egzistuojanti. . kiek Zmoniq sutinka dirbti uZ siulom4 darbo uZmokesti. . Toks rySysnagrindjamas skyriuje. Tarkime.).Infliacija".Darbo rinkos pusiausvyra susidarotaske E.tai nedarbo lygis. U ..-r-xl}}o/o. laikinasisnedarbas (bedarbiqskaidius). l2 Natflralusis nedarbo lygis (U" . strukt[rinis nedarbas (bedarbiqskaidius). ir yra bedarbiai.7) . Krypstanti I desinE.7 pav. kad ekonomika veikia..U. Jei ivertinsime ir ciklini nedarb4 kuris turi reik5mes faktiSkam nedarbolygiui. l Kadangi ciklini nedarb4 galima sumaZinti. tai natDralusis nedarbolygis bus lygus skirtr. darbojega. Grafike Zemyn besileidZianti darbojegos paklausoskreive LD rodo. skatinandiomis makroekonomikos politikos priemonemis. Kreive LF rodo Saliesdarbo jegos pasi[lq.kreive roclo. susidaranlis esant stabiliarn infliacijos lygiui.kad 5io'edarbo tipo lengviausia iSvengti. Ji galima apskaidiuoti. kai infliacijos lygis yra stabilus ir gaminamas potencialusis bendrasis nacionalinisproduktas.naturaliojo nedarbo lygio" sqvoka.

PavyzdLiui. Jis perZiurirnas.kad ekonomika visada jam funkcionr"roja. kai nedarbasbuna Zemiar.VyriausybedrauddiSeitii5 darbo svarbiausiose pramondsSakose. atsiZvelgiant darbo jegos sudeliespokydius I jei velesniaislaikotarpiais. kai d a r b or i n k av r a o u s i a u s v i r a . tai ciklinis nedarbas. Siarn tikslui. esant stabiliorns kainoms. Po to bazinis natlrah. kadangi darbo jegos paklausabuvo didZiuld. iki 1945m. daZniausiai remiamasi l-o de5irntmedio pradZiosmakroekonorniniais rodikliais.rs.2 procentq..rsis nedarbo lygis koreguojamas. PavyzdLiut.7 pav. galimi atvejai. esant. sudaremaZiaukaip 2 proc.o. Kaip Zinia. 'l . b0na sunkumr4.Tadiau teorinis nat[raliojo nedarbo lygio apibfldinimas yra savairnesuprantamas dalykas. Taigi fakti5kas nedarbolygis nuo 1943m. nustatantkonkretq tam tikru laikotarpiu natlraliojo nedarbolygi. Kyla klausirnas. Antrojo pasaulinio karo metais natlralusis nedarbo lygis jAV buvo 3-4 proc.vaizduojanatlralqji nedarbolyg[. keidiantis sElygoms. Natfiralusisnedarbo lygis nera pastovus dydis.Kita vertr. naudodamikaip bazq tam tikr4 laikotarpi. Taigi natr"rralusis nedarbolygis sr-rsidaro. tai 40r . N.EkonomikosnuosmukiosqlygornisfaktiSkas nedarbo lygis vir5ija nat[ralqjl jo lygi. kuriuo ekonomikoje buvo visi5kas uZimtumas. pavyzdLtu| JAV. Darbo rinkos modelis Nat[raliojo nedarbo lygio sqvoka nerei5kia.r Sio lygio.Zrnonesdirbo vir5valandZius ar kelis darbus.JAV ekonomistai naturalqji nedarbo lyg[ nr-rstato. o 1944 m. I l. nukrito iki 1...Ekonornika pakilo auk5diausavo gamybosgalimybiq ribos. iSaugodarbojegos jaunimo daiis. koks jis turetq bIti? GrieZtos rnetodikos nustatyti nathralqjl nedarbo lygi nera ir Siandien.

nes faktiskas nedarbolygis svyruoja apie 5 procentus. turdjo b[ti apie 8 procentus.kai kainq lygis buvo stabilus. Paskutiniame amZiaus sio desimtrnelyje JAV nathralusis nedarbo lygis yra Zemesnis.privatizacija. Zemes r-rkiopertvarka.r tai rnikroekor. I5sivysdiusiose Saiyse mokarnos neclarbo pasalpos tik i5 dalies kompensuoja 5i praradim4 kadangi ismokos niekada neprilygsta turdtomspajarloms.Jai gauti b0tinossqlygosskiriasi ne tik atskirose Salyse. Mikroekonominiai ncdarbo nuostoliai (microeconornical loss iiom unernployment).Pav yzdlitti. Pirmiausia darbo netekEsZmogus prarandavisas arba dali pqarnq.5 proc.natr-rralusis nedarbo lygis padideja iki lygio.kad jis visose Salyse vienodas. kai dirbo 95.5 procentus.5J. 7-arne de5imtrnetyje nattralusis nedarbo lygis sieke apie 4. Si surna maLd. gauto atlyginimo dydlio.susipynEs su Se5eline ekonomikair kt. nes dia ji veikia zymiai daugiau ir netradicinitl veiksniq: nesusiformavgrinkos santykiai.4 proc.sunkiau susiranda darbq ir iSsaugo darbo viet4. galima vel ieskotinaujo darbo ir gauti pasalp4.kai jis bendras nedarbo lygis buvo daugiau kaip 7 proc..rorniniai nuostoliai. laikotarpiu..antruoju .darbojegos. nuo paskutineje darbovieteje gautoatlyginimo. Norvegrj e j is sudaro2-3 procentus.o 402 . jis ekonomistrq nuomone.Zymus ekonomikosnuosmukis. Pavyzdziui.nuostoliai.kol netenkama teisds 1 pa5alpq. NEDARBO PASEKMES IR NUOSTOLIAI Nedarbopaselcnes ka5tus visuomeneigalima vertinti siaur4jair ir pladiqjaprasme. JAV nedarbo pasalpa mokarnaapie pusErnetr5 veliau butina nors trumpam susirastidarbE Jei tas darbasnepatenkina. per dvylika paskutiniqjqmenesiq. darbojegos. Pa5alpos 9l dyclis. praradusiarn darb4.1987199lm. bet tq Pranc[zijoje bedarbio pa5alpq gauna asmenys. Tuo tarpu 8-amedeSirntmetyje sieke 5.ja. visiskas uZirntumas buvo tuomet. pramondsrestrukt[rizacija. Jaunesniems kaip 50 metq asmenimspa5alpamokama iki 30 menesiq. palyginti su patyrusiais darbuotojais. o 9-atne. Europoje nat[ralusis nedarbo lygis yra /zymtat auk5tesnis.2.5 proc. Svedijoje.Pirmuoju atvejr.makroekonominiainuostoliai. 11. natfralqji nedarbo lygi ekonornistai buvo linkg vertinti 6 proc.Kitaip tariant. padaryti Znrogui. atspindindiot4 fakt4 kad jauni Zmones. vidutinio darbo uZrnokesdio. ekonorni5kai aktyviq gyventojq . oj Lietuvoje ir kitose pokomunistinese Salyse nustatyti natnralqji nedarbo lygi gana sunku. Devintamedeiimtmetyjepasalpqdyctis paialpos dydis priklauso sieke apie 40-50 proc.i5dirbE dien4.Tadiau tai nerei5kia. net ir atskiruose padiqSaliqregionuose. medicinin[draudim4ir kt. JAV ekonomisttl nuorlone.

savo sLrgebejimais.nedarbo padidejimas pagalJAV statistik4yra susijEs vienu procentu.rdystes.rsrnq kt. 650 lvykdo ZrnogZr.rais).rtigeriau apmokarn4darbq. reikia ir 37 t0kstandiais mirdiq. lvertinti ir nedarbopasekrnes Kai kurie ekonornistaimano.135 L0 ir neturi vir5yti dviejq rninimaliqgyvenimolygiq (nuo 1998 mokama ne ilgiau kaip 6 mdn. per 12 rninesiq 05 0l . kornpensuoti Nedarbas sukeliane tik ekonominiq sunkurnrL ir psichologinitl bet jar. kuriuosoatiriavisa Salies ekonomika.Be to. kad savanori5kasnedarbas Zn. Zmondstikisi ateityje gar. kad laisvalaikisyra didesndvertybe negu darbo pajamos. Sirdies Seimai. Pa5alpa laikotarpi.trumpejagyvenimo trukrnd. Tadiautai nesumenkina mikroekonorniniqkaitq (nuostoliq)problernos. vL esama Tokia situacija atitinka nathralqjI nedarbo lygi. Be to.rogui priimtinas. dar 920 Zrnoniq nusiZudo. kad bedarbiq pa5alpa toli graZu negali prarastll pajarnq. Savanori5kasnedarbas (voluntary unemployrnent) tai nedarbas.rrintiems rnaZesni dydis 24 rndn. menkiau iSsivysdiLrsiose bet ne kaip Pavyzdiiui. ir nepasitikejimq ateitimi..[ kalejimus. Pa5alpos pajarnas(nuo 1998 patvirtintasretniamas negali buti maZesnis vyriausyb6s uZ 05 0l . nevisaverti5kumo Ekonornikos nuosmukio ir i5augusio nedarbo s4lygornis padaLrgeja nusikaltimq.nuostoliai pladiqla prasrne.4000 500 patenka i psichiatrinesligonines. Salyse vertinin. [skaitant 20 t[kst.kad kiekvien4 kart4 JAV mokslininkai pavadino tragiSka.Macrocconomics.vyresniems kaip 50 metq . kai Zmones nesutinka dirbti pusiausvyros darbouZmokesti. I2 GordonR. dienr4 Pateikti pavyzdliai rodo. kadangi laisvalaikisirgi naudingas. Kartu padmus.nornrs priepuoliq''.Pakartotinaipa5alpaskiriama tik i5dirbus 180 vie5uosius darbusarbaremiamusdarbus. (mtrsq bedarbiopadetisdar lyg ir pakendiarna ISsivysdiusiose Salyse padetisLyniai dramatiSkesne. nedarbo lygiui padiddjus I proc. socialinio draudimo staZ4per trejet4pastarqjqmetq.J. Zmondsmano. Makroekonominiai nedarbo nuostoliai (macroeconomical loss from unemployment).baigusprofesini rnokyrntl. P. Lietuvoje bedarbio pa5alpaskiriama tr. su^papildor. o prieSpensinio amZiaus asrnenims paSalpos mokdjirnas pratgsiamas dar du mdnesius. mirStanuo Sirdiesir inkstq ligq bei kepenq cirozes. GrieZta nuostata:bedarbis tuli intensyviaiieSkotidarbo.3000 .iki 45 menesir4.saviZudybiq skyrybq. ZmogiSkaj4 ekonomikos nuosmukiq ir nedarbo kain4 JAV Tyrinetojai nustatd.250 Lt). SavanoriSkai atsisakydamidarbo. 333 403 .

:Un -h x [00x (Y/Yp) . e ) okuno desnis re'iasi trediuoju .a).Jei nacionarinis ekonomikanepajegia patenkintivisq norindiqir galindiqdirbti. dia (l Ll0) U.natfiralusis nedarbolygis. h . Kitaip tariant. Okuno desnigalima uZra5ytiSiaformule: U.virsijantis nat[ralqli nedarbo lygi (U").4 produktq santykioprocentiniopasikeiti'ro priesinga linkme.Siuo atveju neclarbq galirra traktuoti kaip vienq svarbiausiq neefektyvausdarbo jegos ir kitq gamybos istekliq panauclojimopriezasdiq.8) fo'nulg galimauzrasylitaip: U . (r l . . Y . . DZonsono adrninistracijoje.) priklausomybg nuo faktisko ir potencialiojo produkto (y/yp) santyfio.h x [ 1 0 0 x ( Y / y p-) I 0 0 ] .rnas(okun. nepasiekian. Arthur. tai rodo atvirksting nedarbo lygio (U. Un.100]. aukidiaupaleikt4 i formulg galima uZra5ytiir taip: 404 . RyS[ tarp nedarbo lygio ir bendrojo nacionalinio produkto apirnties atsilikimo nuo potencialiojoBNp matematiskai 1960 m. tszs-tqso).U n : .ra kaip Okuno d6snis Okuno ddsnis (Okun's larv) teigia. Kita vertus. kad ekonomistai atotr[ki tarp porencialiojo BNp (yp) ir fat tist o BNp (y) apib[dina kaip BNP apirntiesatsilikimq. AtsiZvelgiant pasikeiti*roskaitmenini lyg[ (0. Kai bendrasisnedarbo lygis (U. nedarbas trukdo visuomeneijudeti potencialiq galimybiq kreive.bo rygio pasikeitimasapytiksliai sudaro0. y. ka<lprocentinis nedar.potencialusis bendrasis nacionalinisprocluktas. okuno ddsnis iSreiikia tik ciklinio nedarbo (u. koks li.fakti5kas(bendrasis) nedarbolygis. Jau 4 skyriuje rnineta.) itin aukstas. Salyje nepagaminamas potencialusis produktas.ra potenciali prekiq ir paslaugq gamyba.Todel (1r. Yp .-u") tiesiogini iys! su produkcijos santykiu(Y/Yp). Jis nepaai5kinanat[raliojo nedarbo ir jo pasekmir4. JAV ekonomikos pavyzdZiu irodyta.cikriniu necrarbotipu.Si teorija ivertinta teigiamai ir ekonornikosmoksle Zinon. arba Okuno kreivds nuolydi. prii'ra toki. jog yra reguliarus neigiamasrySystarp fakti5ko BNp (y) ir potencialiojoBNp (Yp) procentinio santykio bei skirtumo tarp faktiSko ir nat[raliojo nedarbolygio.u. buvgs ekonomikls patarejq tarnybos pirmininkas prezidento L.faktiSkas bendrasis nacionalinis produktas. frode Zymus JAV makroekonomikos tyrinetojas Arturas okr.Okuno kreivesnuolydZiokoeficientas.

: U n .Sis santykisl:2."u"i (mlrd. PavyzdZiui. 1988. . kad produkcijos santyki i5reik5tume procentais). 4x [ 0 0 x ( Y / Y p ) .6: -0. .5 8. Remdarniesi 1.5 procento.340.4 x (-5).jog fakti5kasnedarbolygis (U. USD). esant bet kokiam ciklinio nedarbolygiui. kad visuomend.T.10)formule.6 : . JAV 1989 meraispotencialusis BNP (Yp) buvo vertinamas5.U .Nedarboekonorniniai nuostoliai JAV Metai 193 1933 0 D i d Z i oii dcprcsija Nedaiboly.0 . Netgi taikant Zerniausi4 Okuno desnio ribq. U S D ( 1 x 2 .j o s u k u r t in u o s t o l i ab [ t q l y g [ s l 2 ' 7 .ll) Formuld rodo. patiria milZiniSkq nuostoliq.* P.5lentel€. jei faktiSkasnedarbo lygis virSija nal[ralLg[ nedarbolygi vienu proc.8 < R 38 Il5 58 6l 4l) iniai: Rinkos ekonon-rika valstybinisreguliavimas. U. Samuelson Economics. tai BNP atsilikimas nuo potencialiojo BNP sudaro 2. kad produktq santykis yra 95 proc.gauname: (1 U .:$+l:$. leidZia apskaidiuotiprodukto nuostolius. 1990. Akivaizdu.1 0 0 ] .y.100" prie5 Y/Yp butinas del to.nurodant.esant auk5tam nedarbo lygiui... nedarbopadidejimqvir5 natfrraliojonedarbolygio t i k I p r o c . (lr.-P. 4x ( 9 J . padaugintas skirrumo i5 larp produktq santykio ir 100 proc. kad. Taigi fakti5kasnedarbolygis .P.8 6. New York.8 procentai.Reikia apskaidiuoti faktiSkilnedarbo lyg!.* ornika ir valstvbinisreguli V.2l. 5 m b d .0 . o natfiralusisnedarbo lygis .2 5 5 Realiojo un lrl. 9s4 958 961 971 975 980 985 990 2 850 (vidutiniSkai kasmct 385) l6 Aa {J 6. 18.5 arba2:5.5 lentele).t.l g g .1 trilijono USD.7 5 q 8.5 6. Nedarbo sukeltus ekonominius nuostolius (l iliustruosime JAV duornenimis 1. (. Ekonornikos teorijoje 5is desnis daZniausiai pateikiamas paprasdiau. ' U. t. . minus nuolydZiokoeficientas (h).Tarkime.nedarbolygio suBNP apimties atsilikimu santykis.y.gip (nroc.6 procentai..) .. 405 . 5 x 5 1 0 0 i mlrd.) yra lygus naluraliajam nedarbolygiui (U"). 11.

Tai daugybenepagamintq prekiq ir paslaugq. jie iSIoSia ilgesn[ laisvalaiki. o tada. Tredia.kuriuos jie bltq mokejg dirbdami. o toddl. Siekiant sumaZinti slg!$r1ntn99Tua rgitelu !r'191m1. 11. kuris turi tarn tikr4 vertE. neoklasikq nuomone. NEDARBO IR UZIMTUMO REGULIAVIMAS Kaip jau Zinorne i5 anksdiau pateiktos medZiagos. darbo vietq i5saugojimofinansavitnasir pan.i firmos pasilieka darbuotojus. kad dalis darbo netekusiqasmen[ nusivilia darbo paie5kornis jau nebdradarbojega. apriboti profsqjungqitakq darbo uZmokesdio dydZiui ir uZimturnui nustatyti. puseje patirti kasmetiniai nuostoliai gerokai mazesni. nelanksti darbo apmokejimo politika. kad rinkos mechanizmas yra neefektyvus. Ketvirta.3. Ddl to visuomeneprarandajr1 uZdarbius ir ir pa. vildamosi.privalu maZinti nedarbo paSalpas. Kyla klausirnas. nuosmukio ntetLrZymiai sumaZejavir5valandinio darbo. santykinai auk5tos nedarbo pa5alpos.).kodel. pateikiamos ir atitinkamos uZimtumo politikos priemonds. j. kurie nuosmukio metu faktiSkai nereikalingi (firmos nori i5saugoti vertingus darbuotojq ig0dZius. Neoklasikq nuomone. Nereikia nustatyti rninimalaus darbo uZmokesdio. Ekonon-rikosteorijoje bandoma ivertinti ir tai.. nereikalingos valstybinds uZimtumo programos. Taigi laisvalaikio verte didesnesitakos ekonorniniams nuostoliamsnerrrri irr beveiknesumaZina. nedarbui i5augusnors vienu procentr"r vir5 natLrraliojo nedarbo lygio. sumaZinti tautiniq mazumq diskriminacij4. (ankstesniais apskaidiavimats 2. Kai kurie tyrinetojai bande patikslinti ir priklausomybg tarp nedarbo bei garninamo prodLrkto. cikliniam nedarbui sumaZejus vienu procentu. tadiau kadangi Si laisve yra priverstine.1arnq rnokesdius.I5 lentelesmatome.kad didZiausiqekonominiqnuostoliqJAV patyre DidZiosios depresijosmetais. kad jo funkcionavimas ribojamas (darbo sEnauclq neatitinkantis darbo uZmokestis. o b[tina apriboti tik tai. Antra. Tuo tarpu valstybdstransferinds i5mokos. vyriausybe patiria nuostoliq. kad.tai ir jos teikiama naudakur kas maZesne negu prarastos pajarnos.padidejusnedarbui. Antroje XX a. sumaZdjadarbuotojtl pajarnos.'_La _ _$qluinlio i:leieq 19u"1!11! -'it'Sut 406 . k4 iSlo5ia cikliniai bedarbiai ar darbuotojai dirbantys maZiauvir5valandZiq. Remiantis Siais fundarnentaliais teiginiais.3 proc. kas trukdo laisvajai rinkai funkcionuoti. visuomene patiria tokirl didZiuliq nuostoliq? Pinniausia taip yra todel.5 proc. iSauga. nedarbas atsiranda ne del to. surnaZdja verslininkq pelnas. menkas darbo jegos mobilumas). tadiau jie niekada nebus kompensuoti. kadangi sumaZejaiplaukos 1 valstybdsiZd4. BNP padidejo 2.Zinorna. atsiZvelgdami i laisvalaikio veftQ (A.Okunas to neivertino). Buvo nustatyta. kad ekonomika greitai atgis).

l firmoms. Lietuvoje uZimtumo politikq formuoja ir kontroliuoja Socialines apsaugos ir darbo ministerija bei Lietuvos darbobirZa. Todel.. Tarptautiniu mastu uZimtumo ir nedarbo klausimus reguliuoja Tarptautine darbo organizaclja (TDO). Daugumoje Saliq uZimtumo politikE formuoja ir igyvendina darbo ministerija ar kitos socialin€s politikos institucijos. UZimtumo politikos fomavim4 komplikuoja bhtinumas derinti efektyvias priemones ekonominiu. sustiprejo fondai. pradZiosiki Antrojo pasauliniokaro valstybdsvaidmuo buvo palyginti pasyvus.uZimtumostabilizavimoir Zemoinfliacijos lygio suderinimas.3. DidZioji Britanija. o atskiruoseregionuose valdZiosistaigos.skatinantvie5Lgq darbqorganizavimqir kt. . o A n t r o j o p a s a u l i n i o a r o .nuolatinis idarbinimo tarnybq ir infonnacinds sistemos darbo tobulinimas.darbojegos paklausos pasiulosatitikirno maksimizavimas: ir . .b 9l{1gA $.todel. nors daugelis iSsivysdiusiqSaliq (Vokietrja.._Jar_*gg!g1 . subsidlLl atskiromsdarbuotojqgrupems.g. noredama sumaZinti nedarb4:utrlf9gjqfr*i"f::lis p ri spo n i s didi n andi q .*"* "e_[ti.(api-e laisvasdarbo vietas ir jo_ieSkandiuosius): organizuotiprofesinl m. Pagal D2. UZimtumoprogramosbei politika tapojq dalirni. Daugumoje valstybiq pagrindinds valstybines uZimtumo ir darbo rinkos politikos kryptys yra Sios: .g{p iry.nan| "pe-kle_u mokesdius (iq pq!l. Keinso teorij4 pati rinka uZimturnoproblemos i5sprEsti negali. todel..V.dominavo neoklasikine u Z i m l u m op o l i t i k o sk o n c e p c i j a r r . P. Kadangfhedarbo prie2astisyra nepakankama bendroji prekiq ir paslaugq paklausa.kynq 56i ltiaugusiqf\ permokymq.ro jq problemosnuolat svarstomos vyriausybiqir tvirtinarnosparlamentq. maL1javalstybdspoveikis darborinkai. 1996. Ypad tai bDdingaJAV.y p a i E u r o p o s P k judejimas. Sios dvi prie5taringos koncepcijosuZimtumopolitikai turejo svarbi4 reik5mg:atskiraislaikotarpiaisviena ar kita dominavo.pastovusilgalaikio nedarbomaZinimas. Veliau vel pradeda dominuoti neoklasikine uZimtumo politikos samprata.aktyvios politikos kryptingumouZtikdnimas.) turi ilg4 uZimtumo reguliavimo istorij4 uZirntun.roqese kuriant naujas darbo vietas) ir didinant vyriausybds iSlaidas (teikiant valstybiniq uZsakymr. Jos nustatopagrindines jas igyvendina vietines uZimtumo politikos kryptis.). bet daLnai nepriimtinas socialiniu atZvilgiu. '3 Aktualus darborinkos politikos klausimai. ekonomistqnuomone. [kurta l9l9 metais.augo socialiniai profs4jungq Salyse. . Svedija ir kt."p aLj. Nuo XX a.7 -Tv €f 407 .plaiiai buvo diskutuojamos ir realizuojamos [vairios socialines apsaugos progralnos.

Valstybes istatymais garantuojamos bedarbio paSalpos suSvelnina ekonomines nedarbo pasekmes. Pa5alposdydis sudaro tik dali darbo uZmokesdio.8paveikslu. mastfu Ji gali daryti poveiki l) darbo jegos paklausai.gamyba padides.y. pirmiausia. y . nedarbas sumaZds. iS Tai efektyvr. t.Nedarbo atZvilgiLrvalstybds politika gali buti dvejopa. Prie pasyvios politikos priemoniq galima priskirti ir darbo jegos (darbuotojq) ankstesnI iSleidirnq taikorna Vokietijoje ir ipensrjq. tadiaujis pavojingas tuo.Tadiau visose Salyse bedarbio pa5alpLl rnokejimas yra grieLtaireglamentuotas. Svarbiausiapasyvios politikos priemone yra bedarbio paSalpos.nes tai stabdo darbo paieikas. c i k l i n l i s nedarb4 gresiapavojuspatekti I vadinamqj[. Pasyvi politika (passive policy) . leidZiandiq sumaZinti nedarbo panaudojimas.y.Si priernond kitose Vakarq EuroposSalyse. didindamavyriausybesi5laidas. ! / r r * . Naudodama makroekonomines priemones. Vyriausybe nedarbq gali surnaZinti. aktyvi ir pasyvi.rs BNP ir nedarboreguliavimo bfidas.Mokslininkq nuolnone.taip pat darbo j€gos paklausq tuo maZindama nedarbq ypad ekonomikos nuosmukio s4lygomis. amZiausir kitq veiksniq.1ogiStinka didelis nedarbas. pusiausvyranusistovdsta5ke E. Tadiauji brangiaikainuoja. 408 . kur[ gaudavo darbuotojas paskutineje darbovieteje.3) darbo rinkos mechanizmofunkcionavimui.. Kiekvienai vyriauiybe-[-uri dalI t . ir tada gamybos apimtis (Y6) tokia maiza.specialias uZimtumopolitikos priemones. Siuo atveju vyriausybd <tidina bendr4ia paklausa supi{daqa prekes ir paslaugas firmq.makroekonomines. Tarkime.. Aktyvi politika (active policy) .stok. bendras ukio stabilizavimo priemones. I tokiqpadeti. kuriomis siekiama su5velninti nedarbo pasekmes. Bltinas komprornisas tarp Zmonir4 skatinimo dirbti ir palengvinimogyventi nedarboatveju. .ivairiq ekonominiq ir organizaciniq priemoniq.r ' : : : . Aktyvios politikos priemonesgali blti suskirstytos i: .Jai padidejus.eik" ciklq. 2) darbo jegos pasifilai. ne kiekvienaspraradgsdarb4 gali ir jE gauti. Vyriausybes kovos su nedarbupolitik4 Siuoatvejr"r galima iliustruoti I 1. kad ekonomika iki vyriausybds isiki5imo pasieke pusiausvyrosta5k4 Es. Jos dydis ir mokejimo trukme gali priklausyti nuo Seirnynines padeties. kad skatina kainq augimE (infliacrjq). negalima mokdti per dideliq paSalpq.pajamqpraradim4..didindarna bendrqjq paklaus4.t. kurios tiesiogiai ar netiesiogiaigerinasituacij4darborinkoje.visurna finansiniq priernoniq.* n e d a r b ov e r t i n a k a i p a t s i r a d u sd e l n e p a k a n k a m op a k l a u s o st. vyriausybe didina bendrqjEprekiq ir paslaugq.1.

infliacrja pasiekdneleistin4lygI ir jq reikia maZinti.prlemones: . infliacijos tempai sumaZeja.rldtdja. laikotarpiu buvo pakliuvusi DidZioji Britanija. o pagrindineproblema. Taip ciklas tEsiamas. Tada bendr4jq paklausq imama maZinti. tai leidZia palaikyti dalies darbuotojq uZimturn4 jie netarnpa bedarbiais.ivairios atskirqdarbuotojqgrupiq darbouZmokesdio subsidijos. Tadiau kai kurios priemones ekonomistq verlinamos gana prie5taringai'. jog Tarkime. nes ilguoju laikotarpiu jq efektyvumas 409 .darbouZmokesdio subsidijavimas lemia neefektyviq imoniq veiklq paslepto nedarbo atsiradim4.socialiainaudingq(vie5qlq)darbr4 organizavimas.8 pav. Tuomet konstatuojama: infliacija iveikta.pavyzdLiui.uZimtumo didinimas. tadiau i5auganedarbas.--.bedarbiqperkvalifikavimo finansavimas. padidejadarborinkos stabilumas. Stabilizavimopolitika nedarbuimaZinti Specialios uZimturno politikos priemonds daZniausiainukreiptos I laikinojo ir strukturinio nedarbo maZinima* Paprastai taikomos Sios =------:. .1945-1978 m. . . Viena vertus. Zemes ukyje). .smulkausir vidutinio verslordmimas. v Yl 11.t. Vel imarnasr skatinti gamybos augimq didinant bendrqj4 paklaus4 ir t. Laisvosios rinkos Salininkai kritikuoja ir [vairias uZimturno programas (aunimo. Gamyba sr.idarbinimo istaigqveiklos tobulinimas. kad vyriausyb€konstatuoja. Kita vertus.pavyzdZiLti. darbo uZrnokesdiopalaikymas (subsidijavimas).e ".

maZintipajamq mokest| 410 .surnaZina galimybEtapti bedarbiuateityje.esant aukitarn strukt[riniam nedarbui. .skatinti prie5pensinio amZiausZmonesanksdiaui5eiti i pensij4 tadiaLr gali sau leisti tik turtingosSalys.tobulinant informacrjE apie laisvas darbo vietas (vakansijas). laisvq darbo vietq duomenqbanko kaupimaskompiuteriuose gali padetimaZinti laikinq. . Tai galimapasiektididinantpensijas. konkuruojandiqdarborinkoje. . . I rnokymo programas ltraukti tam tikr4 piliediq skaidiq. jiems mokdtq Juos esqgeriau idarbinti. 2.r_p_. Svarbusvaidmuo uZimtumopolitikoje tenkaprofesiniammokymui ir perkvalifikavirlui.Darbojegos pasi[lq galima didinti: .Tadiaudel to kiltq uZimtumodiskriminacija. .tobulinti deficitiniq profesijq darbuotojtlparuoSimqperkvalifikuoti nepaklausiq profesijq darbuotoj us.]S!t9I9AIg. Tai vienasi5 strukturinionedarboSvelninimob[dq.ne tik su5velninanedarbopasekrnes.*meZ1gll_Ug':H.nera didelis. Sis mokyrnasturi fonnuoti nauj4 darbopasiuloskokybq. bet ir j p a r u o S id a r b o e g q e k o n o r n i n i a mu g i m u i . atitinkandirl darbo paklausq.darbojegos pasiul4. Kritikr-rojarnas valstybesremiamq gyventojq socialiniq grupiq ir i5skyrimas. fvesti nenutr[kstam4 daugumos darbuotojq mokymo ir tobulinirnosi sistemq kt.Darbo jegos pasi[14 gp.nedirbandiojoitraukirnas mokymo programasleidZiajam iilaikyti i rySIsu visuomene. . tai .liir strukt[rini nedarb4. ir Salyse. .apriboti pensinio amZiausZrnoniq.apriboti besimokandio jaunimo darb4 mokant jiems didesnes stipendijas ar tiesiog ribojant besimokandiqgalimybg dirbti pagal samdos sutart[.skatinti darbojegos mobilum4 . aktuali darbo pasihlosskatinimoproblema. nes dali darbo uZmokesdio valstybd. Tinkamai organizuotas nedirbandiqjq Zmoniqmokymas. a a Noredama su5velninti situacijq darbo rinkoje ir sumaZintinedarb4 vyriausybesavo istatymaisgali veikti darboj€gos pasi[I4 ir paklaus4 siektijq subalansuotumo. To siekiarna 5iq prieZasdiq: del .pratqstimokymosi laik4.gaunandiq pensijas.nedirbandiojo [traukimas I mokymosi programas rei5kia jo profesineskvalifikacijos pagerinim4 galimybiq isidarbinriiBpletirn4. Ceresnis gyventojq informavimas apie isidarbinimo galimybes. Tuo siekiarna: L Suteikti arba patobulinti profesing kvalifikacij4 Zmoniq.U$9". kur yra diclZiulis savanori5kasnedarbas.

Tai skatintLl naujq firmq.riboti bedarbiopa5alpqdyd[. taikyti lengvatas. ekonominiq ir politiniq nuostatrl. lvairiq priemoniq naudojimas irgi gali duoti skirtingus rezultalus. bfitina naudoti prien.rZirntumo politikai parengti. kad pasaulindje praktikoje ndra universaliq receptLt efektyviai r. .legalizuoti paslept4uZimturnq. tadiaujos vienos kitoms neprieitarauja. ir Svarbr4vaidmeni mazinant nedarbq vaidina smulkaus ir vidutinio verslo organizavimasir skatinimas. Nerandantys darbo bedarbiai ar sarndomidarbuotojai. pan. Mokslininkq duomenimis.vis didesni dOmesi skiriant pastarosioms.Siq priernoniq tarpusavio santykis atskiroseSalyseskiriasi ir kinta priklausomar nuo situacijos darbo rinkoje. taigi ir darbovietq. .Papildomq darbo vietq klrimas tarnpa pagrindiniu nedarbo maZinirno Saltiniu.vien4 darbo etat4padalijantkeliemsdarbuotojarns kt.didinti darbojegos mobilumq.pletoti gamybos ir eksporto augim4 nes tai skatina ir paslar"rgq sferospletimq didina uZirntumq. lanksdiau prisitaikandios prie specifiniq ir individualiq vartotojo poreikiq. Lietuvoje labai dideli nedarbolygio regioniniai skirtumai. Dabartiniu metu pastovq uZimtumo augirn4 iSvysdiusioseSalyse uZtikrina tiktai paslaugLlsfera. kurios padetq: . ir Darbo jegos paklausE firmos gali padidinti.gaunantysmaZ4darbo uZrnokest!.Todel reikia gerinti verslo aplink4: maZinti pelno. MokslininkLlnuornone.pirmiausiab[tina iverlinti tos Saliesdarbo rinkos situacijrl ir jos kitimo tendencijas bei bendr4 ekonomingsituacij4. nors pasyviosir aktyvios uZimtumopolitikos tikslai ir priemoneslabai skiriasi. . kuriq viena i5 prieZasdiq neZyrniteritorine migracija.ir aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Cia labiau tinka maZosios [kininkavuno formos. ..naikinantvir5valandZius. turedami nors lr bet rnenk4 pradini kapitalq ar gaudarni lengvatinius kreditus. ivairiose Salyse pladiai praktikuojarnavidutinds darbo laiko trukmds rnaZinimopolitika. Ji gali bfiti vykdoma ivairiais budais: * rnaZinant savaitds darbo laiko trukmp. 4ll .Be to. Todel. * didinant atostogrl trukmg. patys steigia smulkias [monesir organizuoja nuosavqverslq. jei joms teikiemos investicijq subsidijosarba rnaZinamimokesdiai.rones. esmesb[tent ji ir lS fbrmuoja darbojegos paklausq. Moksliniai tyrinejimai rodo. ekonominds Lietuvoje naudojamosir pasyvios.UZimtumo politika negali blti atskirtanuo Salies politikos. rengiant uZimturno program4 konkredioje Salyje. darbo vietq skaidius paslaugq sferoje dideja rnaZdaug kartus spardiau 3 negu pramondsSakose. patentqir kitq mokesdiqtarifus. Toliau siekiantmaZinti nedarb4Lietuvoje. kurimq. kuris skatintqdarbopaieSkas.

Kao slrul(tunntat pokyelatekdnoruR{e--dzzniausiai kyla diegiant paZangias technologijas. nagnnela. . 4 . kuriuosebendraudami bedarbiainebfitqvieniSira.3) jaunimo nedarbq 4) dirbandiq nevis4 darbo dienE neclarbo lyg! (dalin! nedarb{ ir kitus rodiklius. o kartais asmeniniailmoffiksdiau . kurio kontingentas nuolatoskeidiasr. 1998.nedarbo lygio (U. nesnesitiki sulauktirealiospagalbos.) ir nalfiraliojo nedarbo lygio (U"). l .4. IS esmes tai laikinasisnedarbas. Daugelis bedarbiq ir darbdaviqi minetasistaigasnesikreipia. Kadangi didZiausiq nuostoliqvisuomend patiria del ilgalaikio nedarbo. Be anksdiaunagrindtqbendrojo. i Trumpalaikis nedarbas (short time/term unemployrnent) nedarbas. PAGRINDINIAI NEDARBO RODIKLIAI UZimturno ir nedarbo reguliavimo politikos efektyvumaspriklauso nuo nedarbo kokybines ir kiekybines charakteristikq. Kitos prieZastys . maZejant atskirq gamybos Sakq vaidmeniui. 412 . p.todelji pladiaupanagrindsime. kurio trukmd . Zrnogus yra PagaltrukmEnedarbas skirstornas trumpalaiki ir ilgalaikl. 2) tarp atskirq dernografiniq grLrpiq. 18. Ilgalaikis nedarbas (long time/term unemployrnent) nedarbas.p '" Darbo birZosnaujicnos. * kurti teigiarnq idarbinimo [staigq lvaizdl. Kai kuriuosjq panagrinesime.rri (darbuotojas) bedarbis.kuris trunka trumpiau nei metus. atleidZiarniis darbo reikian-rq profesiniq lg[dZiq neturintys darbuotojai. Del to mazeja nekvaliflkuoto ir menkos kvalifikacijos darbo vietq. intensyviai vystantis paslaugq sferai ir t.iaiko tarpas.Darbo jegos mobilum4 galetq padidinti lengvatines paskolosgyvenarnajam plotui isigyti.t. N e d a r b ot r u k m E Vienas svarbiausiq nedarborodikliq yra jo trukme. neigiarnos darbdavir.Jas atspindi lvairus nedarborodikliai. Nedarbo trukm€ (unemloyment period) . .4. lka"lg$-lq-:rsdafto* qtsi radtqa daZniausjai lemi a strukturiliai darbo jnkos pokvdiai.jaunimo profesinio paruo5imo ir ekonomikos poreikiq neatitikimas. * sudaryti s4lygaspsichologinei bedarbiq paramai. Nr. .metai ir daugiau. ekonornikos teorija nedarbq nagrineja l) jo trukmes atZvilgiu. II.kr. l l .arba norninaliojo. Tai galetq b[ti bedarbiqklubai.

Tadiau ivairiose5alyseilgalaikiamsbedarbiams bfidingosnevienodos socialinesir demografines charakteristikos.Kita vertus.renkantisnaujq profesij4 sudarantisidarbinirnoplanus rr t. duomenimis. atliktq tyrirnq duonrenimis.ltalijoje ir lspanijoje. 413 . Lietuvoje ilgalaiki nedarbqskatinaiios prieZastys: .1a.326. Vokietija.daliesZmoniqnernokejirnas valstybines uZsienio bei kalbq. ilgalaikiq bedarbiqdidesniEjq dali sudarojaunimas.. PavyzdZiui. visada lieka svarbi ZmoniLl norq tureti tam tikrq specialybqir galimybiq pagal jq dirbti suderinimoproblema. jaunirnas ir vyresni kaip 55 metq amZiausasmenys. l99l m.uropos Salyse didelp 1tak4 turi nedarbo pa5alpq rnokejirno trukme ir nedarbo histereze. Graikija ir Airija (Saltinis: E C D [ c o n o m i c O u t l o o k . Svedijojeilgalaikionedarbo lygis yra zemesnis negudaugumoje kitq Saliq.pastariejidaZnaipasirenka paklausos neturindiasspecialybesir t. ItaL. " Europa Siuo atveju tai Pranc[zija.Macroeconomics. p. Bclgija.l99l rn.kintanti specialistq paklausos profesinestruktfira. . Jo atsiradimui Vakarq E. silpnaimigrantq adaptacijars.neturintisprofesinio pasiruosimoir patirties.nuostatos priimant i darbq ilgalaikius bedarbius. Nedarbas Europoje.skaidius. Del gana dosniq ir ilgE laikE mokamq nedarbo pasalpq bedarbiai ilgai iesko darbo pagal specialybE. '" CordonR. Danija.t.t. O l99lm. eruodis).u. rs Aktualls darborinkospolitikosklausimai.daugelio bedarbiq pasyvumas (bedarbiai neaktyviai dalyvauja ivairiose programose. DidZioji Britanija.menkasgyventojqteritorinisrnobilumas. .53.Olandija. kad Olandijoje ilgaiaiki nedarbqlemia per didelis studentt6 besimokandiq aukstosiose mokyklose.Pagrindin€silgalaikio nedarbopriezastysnepakankamas pasiruoiimas. tuo tarpu EuropojerT daugiaukaip 50 proc.ro tarpu JAV daZnesnistruunpalaikisnedarbas. Tokiq situacij4 lemia nedarboprieZastys. o tarp ilgalaikiq bedarbiq dominuoja imigrantai. .dalis Zmoniq nesiekia oficialiai isidarbinti. Tr. Manoma. 'farybos Europos inioiatyva 1990 m. apib[dintos l-ojo skynaus antrameskirsnyje. Apskritai aukstojo issilavininro probierna aktuali daugeliui Saliq.Ispanija.): .buvo ilgalaikis. JAV ilgalaikis nedarbassudareapie 10 proc.P. nes dar-rgelyje Saliqdaugiaukaip puse bedarbiqneturejodarbo ilgiau nei vienerius metus. bendrojobedarbitlskaidiaus. ilgalaikiq bedarbiq pasyvumasprof'esineje srityje. amZius ir kt.J. nes fakti5kai dirba nelegaliai.

5i tendencija grupiLl1995m. ypad tose Salyse.kad tos padios nedarbo maZinimo priernonds negali bDti taikomos abiejuose kontinentuose.N.4.redarbo Akivaizdu.6 '7\ 7 4.6 lenteleje pateikiami nedarbo lygiai.Anksdiau mineta. JAV nedarbolygis tarp skirtingqdemografinitl (procentais) DemogralinAgrupE gyvcntoJai SuaugQ (nuo l6 nr. kada bendrasis demografinerns b[dinga. darbo jegos. 7o 5.) buvo 7.8 rpy I t i n i s : M nkj u G. JAV dominuoja laikinasis nedarbas. Sis rodiklis ypad skiriasi grupiq. kad vyriausybds psichologinespasekmes.562.I 39. budingas 15pateiktqduomenqmatome.8 10. beveiknuolatos procento.6 4 q 66. todel aiSku.kad jauniemsdarbuotojan. kad tipiSkiausias pavyzdys yra JAV gyventojq atskirq demografiniq grupitl nedarbo lygiq palyginimas.0 5q5 t7.) lSviso BaltaodZiai vyrai Baltaodcsmotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Nedarbo lyeis.6 lenteli.s nedarbo lygis. ll. bhdingi skirtingoms JAV gyventojq lygis (U. sunkias ekonominesir Tadiauji turi blti politika pirmiausiaturi bOti orientuota ilgaiaik!nedarb4. i kur ilgalaikis nedarbasapima palyginti nedaug labai tiksli.lyg1. jis sukelia Ilgalaikis nedarbaspakelia bendrqji r. Yo Darbo jigos dalis bendrame suaugusiu gyventojtf skaidiuie. 5 5 55 4 0 . palyginti su kitomis amZiausgrupetnis.3 51 5 58 .2 59.l 34. 414 .4 37.2. ir bet Nors duomenys senoki.2 nedarbo grupems1985tn. P.3 t56 13. Be to. sudarytr'1 darbuotojq strukt[rE Akivaizdu. Taigi visada labai svarbu tiksliai nustatyti ilgalaikio nedarbo mast4. Nedarbastarp atskirq demografiniq grupiq Kitas svarbus nedarbo rodiklis yra lvairiLl gyventojrl demografinirl pagal rasinE grupiq nedarbo lygis.daugiau negu dvigubai aukStesnis jLrodaodZiq.6 10.ir rryrcsni) lS viso BaltaodZiairryrai llaltaodcsn-rotcrys vyrai JuodaodZiai motcrys Juodaodcs Jaunimas (nuo l6 rn.. ll.0 69. Princiovekonomiks. Zymiar auk5tesnis nedarbo lygis tarp Kitas bruoZas .kad jis didesnisEuropojenegu JAV. iki l9 m. sr-rkeltas lvairiausiq I 1. o Europos Salyse prieZasiiq strukt[rinisnedarbas.

. kad jauni Zmonds nesiruoiiapastoviaidirbti.4 I5.8 l') | 3 5J il. ltahjoje .1 ).4 5 4 II. U i r 1 7 .l 1 16 22.rkontingenlui bfidingas auk5tas atleidimq i5 darbo lygis ir Zemas ldarbinirno lygis.s 5.3 12. Neturindio reikiarnoskvalifikacijos jaunirno idarbinirnqstabdoaukitas darbo rinkos pusiausvyros darbo uZmokestis. kad Sian.5 10. I ll.8 6. Salyse.t 5 1a A 27. 13.1 14.2 34.7 5'..Luxemburg.5 14 A l 998 t9.9 26. to.6 6. AukitasjaLrnimo nedarbo lygis ES pakeiiair bendrqnedarbo lygl.6 5 q 1t o 992 8. nesiulo j iems kvalifikuoto darbo.6 17.8 43.0 14) I 1.4 proc.2 proc. 147*162. o paklausa labiau priklauso rluo ekonornikosciklo.6 )qq Junctinc Karalvstc 7.ES jaunirnonedarbo lygis pateikiamas 1. kad daugelis jaunq Zmoniq dar mokosi arba kelina mokytis.8 1 15 t6.1 9. Kiek Zemesnis tik Liuksemburge.jie daugiuusir priklauso.2t).0 1)) 7. jaunirno nedarbas.1 )5) 1994 22.9 Jaltinis: E i n i s : Empoyrnentin Europe 1996.8 10I . 1996.9proc.6 ) 1 4 14J I 993 2t .2 8.susiderinimo" ir procesas. Vokietijoje ir Danijo.1 t?{ 5fr 16. Austrijoje.0 30. laip pat tai.9 t9. Jaunimo (15-24 rn.2 6.melynosioms apykaklems". )\7 13 .AukSt4 jaunimo nedarbo lygi lernia tai.3 6.J 8.6 3l.* P.9 I 1.8 7.7 27.2 4.le.0 8.9 1 11 22.7lenteleje.7 l 5. Auk5tasjaunimo nedarbolygis rodo jo ie5kornodarbo specif-ik4.EuropeanCommission 1998a:149.6 9..) nedarbolygis Europos SqjungosSalyse l99l-l 998 rnetais (apskaidiuotas darbo j€gos) nuo Salis I Sv i s o E S i a l v s c Bclgija Danija Vokictija Graikija lspanija Pranciizija Airija Italija Liukscmburgas Olandija Austrija Portugalija Suornija )vcdlla Metai 1991 t6.8 t4 5 27.. Suomijoje.9 7.0 I 995 21.kur ypad aukStas Ispanijoje* 42.baltq1q apykakliq".1 16./ 8. Zmogaus darbo. 3 218 .rr b e n d r a s i s e d a r b ol y g i s b u v o d i d Z i a u s i a-s a l i t i n k a m a i : 2 2 J : l l .0 29.6 t7.5 31.4 25.l o.7 45.3 t t. suvokdami. Auk5tasjaunimo nedarbolygis taip pat ir Europos Sqjungos Salyse.7 11. 6 t6. svarb[s jauno Zrnogaus Be karjeros fonnavimosi aspektai.1995 rn.8 14.8 11' 26.7 fentel6. kad.0 21. ..8 ?? Q t1 a 22.7 7. kuriq darbojegos pasiulosperteklius didesnis negu .European Com'rissiouy.33.1 8.64.l . 0 n 1t5 . JAV juodaodZiq aukStesni nedarbolygi lemia tai.1 7. Darbdaviai.reikalaujandiospecialaus i5silavinirno. pavyzdLrui..

kad rengiamq specialistqskaidius ir kokybe neatitinka Salies(regiono) [kio poreikiq. auksdiausias nedarbo lygis buvo 15-19 m.procentq. ieikojo patalpq. .[rengirnqar kreditq savoverslui pletoti. birZose. Kita vertus. o apskaidiuotas 15*24 metq asmenq nedarbolygis . 1996. studentai.no nedarbo prieZastys. Aukst4 iaunimo nedarbo lygi ES Salyselernia bendros jaunir.Todel. . o dia neissiversibe ! sisteminioprofesijq ir kvalifikacijq poreikio tyrimo ir prognozavimo. orientuotas darbo rinkos poreikius. sprendZiant nedarbo probrernas. Tai daugiausiajaunimas.reiketq ira5yti ir ketvirtEl4. Lietuvos Svietimosistemasilpnai susietasu darbo rinkos ir uZimtumo problemq sprendimu. Todel viena efektyviq priemoniq jaunimo nedarbo problemoms sprEstituretq buti profesinismokymas. pateiktq duomenq skirturnai susidaro todel. Zmonesnera mobilus. Tadiau Sis vaizdas bus kitoks. jei remsimes ne Darbo birZos. amZiausjaunrmo grupeje. Pagal EUROSTAT (ES statistikos tarnybos) reikalavimus bedarbiais laikomi l4 metq ir vyresnioamZiaus gyventojai. Todel visq ripq mokymo institucijoserengiantspecialistus ypad svarbusderamas praktinis parengrmas.8 proc.darbo jegos. baigps bendrojo lavinimo mokyklos 9 klasesir l2 klasiq taip pat profesines auk5tesni4sias ir mokyklas. Tyrimo duornenimis.kartu ir gana laisva bedarbio sEvokos interpretacija. toddl labai aktuali [vairiq mokymo [staigq absolventq nedarbo problema.8 proc. keturias savaites [vairiais bfidais aktyviai ieskojo mokamo darbo: kreipesii valstybinEar privadiqdarbobirZ4 tiesiogiaikreipesi lankesi statybose. darbdaviu tarpininkaujandiq darbo rinkos institucrjq. lV ketvirdio pabaigojeSalyjebedarbiqiki 25 metq buvo 18.31.turgLtose. kad teritorines darbo birZos neturi pakankamos informacijos apie visus nedirbandius jaunus Zmones. Kadangi Lietuvos jaunimas daZniausiaimokosi ir tik po to ie5ko darbo..1996m. Pagal valstybing jaunirno politikos koncepcij4rs.Nr. 18-29 m.i darbo rinkos ir uZimtumo reguliavimo sistem4 greta pagrindiniq jos mechanizrno elementq .Svietimosistem4.-V. 'n Valstybine jaunimo politikoskoncepcija /A/alstybes Zinios. narnq Seirnininkes kiti neaktyv[s gyventojai.b[dingos visorns Salims.yra ta.0 proc. gimines ar paZistamus. kurie tiriarnEiqsavaitgdarbo neturejo. Lietuvos darbo birZos duornenimis.. Prie bedarbiq priskiriami ir tie moksleiviai. sios (15remiantis 24 m.18.kurie tiriarn4lq savairEaktyviai ir ieskojodarboir buvo pasirengg artimiausias savaites per dvi pradetidirbti. amZiaus asmenys. 4t6 .o ji suradgper artirniausias savaites dvi buvo pasirengg pradeti dirbti.m[sq Salyje prie jaunimo priskiriami 16-29 m.neoficialiose darbo I darbdavius. kacl rengiarnq specialistq kokybe neatitinka lkio poreikiq. Kita jar"rnimo nedarbq didinanti prieZastis.panaSus kaip ir kai kuriose EuroposSqjungos Salyse. o Statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis: jais.65.) arnZiausgrupesjaunimo nedarbo lygis buvo 34.2 procento. Jo pagrindine prieZastista.

I l. darbojega . pakeitimo santykis . tmediaisprieZastys? Kuo skiriasi aktyvi ir pasyvi vyriausybes politika. Kokiu atvejunedarb4galima laikyti socialiainaudingu? Kuo skiriasi ilgalaikis ir trumpalaikisnedarbas? Nurodykite ir apib[dinkite rnikro . Paai5kinkite.Pagrindin6ss4vokos . maZinantnedarbq? 417 . . 9.. kodel nedarbotrukm€ yra vienas i5 b[dq atskirti laikinqjI ir strukturinInedarb4. nedarbohisterezd laikinasisnedarbas struktlrinis nedarbas ciklinis nedarbas visi5kasuZimtumas natfiralusis nedarbolygis rnikroekonominiai nedarbonuostoliai makroekonorniniai nedarbonuostoliai Okuno desnis pasyvi vyriausybes uZimturnopolitika aktyvi vyriausybes uZimtumopolitika Kartojimo klausimai l. . (nedarbas) bedarbiai . 1. o . 8. Kuris i5 trijq nedarbotipq yra Okuno desnioobjektas? . Ar sutinkatesu tokiu teiginiu? Kokios pagrindinds nat[raliojo nedarbo lygio padidejimo Europoje pastaraisiais deSin. 6. uZimti gyventojai . 10. nedarbo lygis nelankstus darbo uZmokestis . 5. vykdydami skatinandi4jEmonetaring politikq". Kas sudarodarbojegq? Apibfdinkite nedarbq. 4. r r . K4priskiriame prie bedarbiq? Kaip apskaidiuojamas nedarbolygis? Kokios prieZastys lemia nedarbqjo lygi? Paai5kinkite. 2. . 3.Politikai gali laikinai sumaZinti natlralqjl nedarbo lyg1. . Paai5kinkite nat[raliojo nedarbolygio sqvokE. 14. lukesdiqnedarbas . 13. 12. . kokiais atvejais realusis darbo uZmokestis gali buti auk5tesnis darborinkos pusiausvyros uZ darbouZmokesti. uZimtumolygis . s t r u k t [ r a l i s t i nh i p o t e z e d . .ir makroekonominius nedarbo nuostolius.

aptariami infliacijos sprendimobDdaiir antiinfliacindvyriausybds politika. Kainos daZniausiai keitesi didejirno linkme. 12.1. TNFLIACIJA. kai I apyvart4 buvo iSleistagausybd popieriniq pinigq. todel viena Zmoniq karta beveik nepajr. tapo [prastureiSkiniu ir viena i5 opiausiqsocialiniq ekonominiq problemq.. Infliacijos bruoZai eme rySketi. lnfliacija . pradZioje vidutinis visq prekiq kainq lygis tai pakildavo.Infliacija reiSkia. Nepaisant infliacijos tempq maZejimo pastaraisiais j n r e t a i si.rsdavo turimq pinigq nuvertejimo. Kai kuriq prekiq kainos net ir infliacijos s4lygomisgali i5likti nepakitusios (arbanet gali sumaZeti). daugiausia susijusi su karais. l .inflatio". rei5kiandio i5putim4. Net ir XX a. tai ne vienkartiniskainq pakilirnas. kad infliacijos terminaspirm4 kartq pavartotas JAV pilietinio karo metais (18611865m.kad infliacija Zinornanuo seniausiq laikq. DvideSimtajame amZiuje infliacija igavo visuotin[ pob[d1. veltui popieriniai Ne pinigaivadinarni bedos.tai ne bet koks kainq kilimas. Tadiau iki XX a. atsiradus piniginiams Zenklams.o nuolatos besitEsiantis rei5kinys. Be to. jq sukeliandios prieZastys. Tadiau kainq pokydio laipsnis labai nevienodas atskirais laikotarpiais ir skirtingose pasaulio Salyse arba regionuose. I n f l i a c i j o st u r i n y s Infliacija (inflation) yra pinigq nuvertejimas. 418 .DaZnai jq sukeldavo epidemijos. Manorna.). a Sioje temoje bus nagrindjama infliacijos esrnd. kuris pasireiSkia prekiq ir paslaugqkainq kilimu. lnfliacija ankstesniaislaikais buvo laikino pobfldZio.nedarbo ir infliacijos sqveikos problemos. JOS FORMOS tR TEMPAI 1 2 .kad kyla bendrasvisq prekiq ir paslaugqkainq lygis. Todel kai kada tvirtinarna. Tadiaui5 esmds infliacija susiformavo tik XiX a.pasekmes.l2. tai nukrisdavo. prekiq kainos padvigubedavoper 70*100 metq. Kainq kilimq Zmonija patiria nuo seniausiqlaikq. t e b e r a k t u a l i . tai ndra tam tikrq prekiq arbajq grupiq kainq didejimas. l . Pats infliacijos tenninas kilqs i5 lotynq kalbos ZodZio . vargo vaikais. Ji pasirei5kiaprekiq kainq kilirnu bei pinigq nuvertejimu ir neigiamai veikia ekonomik4 sukelia daug nepageidaLrjarnq socialiniq padariniq. antroje puseje.INFLIACIJA Infliacija yra viena opiausiq ir sudetingiausiq Siuolaikiniq makroekonominiq problemq. revoliucijomis ir kitokiornis politinemis negandornis. trunkantis gana ilgai.

Vokietijoje. Vartotojq kainq indeksodinarnika. P.php?parenF3 79. pateikti l 2. kad ypad dideli infliacijos ternpai Lietuvoje bLrvo 1992m.% | 400 | 200 | 000 Nlctai Saltinis: Lietuvosstatistikos melraStis 1997.198: http://www.Devintame Sio amZiaus de5irntrnetyjevidutiniai infliacijos tempai dia buvo reiSkiami lriZenkliais skaidiais.). CPI. laikotarpiu buvo 46.ltlweb/main. 12.7 proc. kad joks kitaspasaulio regionas.9proc..0 proc. (l163. pavyzdliui.Kaj kuriose Salyse. kaip Sios Salys. l paveiksle.std.8 proc.. o dar kitose .1999m. . infliacijos tempai kelet4de5imtmediq buvo maZesni nei l0 proc. . Sveicarijoje ir t. Galima tvirtinti.. (i5tyrus150 SaliL).Veliaujie pastoviai maZejo. buvo 12.51.100 procentq.9 proc. .palyginti su ankslesniais rnetais Matome.t. infliacijostempainukrito iki 0. per metus. Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje 1951-1996 m.Paskutiniajame Sio amZiausdeSimtmetyje labai dideii intliacrjos tempai buvo b0dingi ir daugeliui Rytq Europos Saiiq.Ypad dideli infliacijos tempai bfidingi Lotynq Amerikos Salirns. l99l-1996 m. taip pat ir Lietuvai. (pagal178 Saliqduornenis). iSskyrus Centrinq EuropE 3-arne de5imtmetyjenepatyr€ tokiq spardiq infliacijos ternpq taip ilgai. jie kitose Salyse vir5ijo 20 proc.4 procento. l9ll-1996m.1 pav. Infliacrjos tempai Lietuvoje l99 l-2001 m. o Vidutiniai metiniai infliacijos tempai pasaulyje l95l m. (pagal 66 Salis).148.

kylanti del technologines paZangos sqlygojamodarbo na5umodidejirno.Piktoji" monetarind. kai pinigq rinka bus visiSkai globalizuota kai valiutacirkuliuostik kaip elektroniniai ir pinigai.rgq kainq lygio srnukirnas.. Infliacijai ekonornideskij //Voprosyekonorniki. kad tLromet. jie sudare 1. int/cornm/eurostat/Publ icldatashop 420 . ta 12. 2 . pasauline. Nepaisant to.Atvira infliacija pasirei5kiakainq kilimu ir . 1 9 1 0. . kuris rei5kia . 3 p r o c .tai teigiarnas reiSkinys.Sis terminas kilgs i5 lotynq kalbos 2od2io. 2 0 0 l m .1 9 9 6m ..2 6 .Ankstesniaislaikais infliacija buvo vietine. Pagal rei5kimosi pob0d[ infliacija gali b[ti atvira ir paslepta. p. pasireiSkianti atskirose Salyse. vidutiniai metiniai tempai buvo 3. i pp a t i r L i e t u v c r j e . 7 1 p r o c . . .daZniausiaitrukdavo neilgai ir baigdavosi pinigq reformomis.eu. 1 p r o c . 8p r o c e n t o ' . Nedideli infliacijos tempaipastaraisiais metaisyra EuroposSEjungos Salyse: 1990-1998m. rost 1997.t. l p r o c .5 procento. .atsiradimo prieZastis.svariausios infl iacijos s4lygosiSnyks.Pagrindine infliacijos temptl sumaZejimoprieZastis yra ekonornikosglobalizacija ir tarptautiniq finansq rinkq egzistavirnas. 9 8 0 m .1 4 5 . 9 p r o c . pagalviet4 pasirei5kimo pobndi.2 proc.l 9 . pasireik5davoatskiroseSalyse. Tikroji. Tai bendrojo visq prekiq ir paslar. ji sukeliandios kainq srnukirnq.nup[sti".Pasleptosinfliacijos ' IllarionovA. Pagal viet4 infliacrja gali bLiti lokaline.1. . ir apimanti visasSalisarbaSaliqgrupes. Pastaraisiaismetais vis daZniaLrkalbama ir apie infliacijos prieSingybq defliacijq.. (Infl iacijos ternpaiiSreikSti vidutiniais nesvertiniais dydZiais). ' http://europa. Infliacijos formos lniliacija gali buti ivairiq ru5iq. 92 96. Defliacija gali brlti dviejq ni5iq: 1.2.No8. . p r o c .. 2 .matoma" i5oreje.rstrinese Salyse.deflare".* 2 .. Jq galirna skirstyti ivairiais poZi[riais. 2. 1 9 9 0 m .5 . .. .y.3 . 2 0 0 0 m . DaZniausiai vertinaura neigiamai. technologine. Dabar vykstanti infliacija yra pasauline.1 9 6 0.t. kylanti del ribotos pinigq pasiIlos.taip pat ir besivystandiose Salyse. Sios problemos aktualurnasivairiose Salyse nera vienodas. Kai kurie ekonomistai mano. Pastebimabendra pasauline infliacijos maZejimo tendencija. Defliacijos reiSkiniai pastaruoju metu stebimi ivairiose pasaulio S a l y s e . V€lesniais metais jie dar labiau sumaLejo: 1999m. ' o NeZymusjos ternpai ir kitose i5sivysdiusiose indr. mast4ir t.

Philip) apib[dinimu. Ji trunkailgai. Makroekonornika. net Pirmuoju labai aukStos infliacijos pavyzdLtulaikoma infliacija. pasldpta inlliacija pasireiSkia tuomet. kai kainq kilirno ternpai vir5ija 50 proc. A a 1 ..ivertinus infliacijos lyg[. tai. pasiZyminri Remiantis klasikiniu Kolumbijos universiteto ekonornisto Filipo Keigeno (Cagan. Suoliuojaniioji infliacija (galloping inflation) . per metuso dabartiniumetu l-3 procentai. kai kainos kyla gana staigiai. LarrenF.gali bfiti ivedami talonai ir t. per metus. Vis delto iki XX amZiaus Zinomi tik trys itin aukStosinfliacijos atvejai.Ekonomistq nuomone. B. kai bendroji paklausavirSijabendrq4 pasiiil4 ir susidaroprekiq stygius. Si infliacija gali siekti 3-7 proc.esme ta.kai kainq kilimas dirbtinai ir jq stabdornas. Tadiau XX amZiaus pabaigoje ji padaZnejo: pavyzdLiut.ber pastoviai. 5uoIiLroj andioji infl iacija ir hiperinfliacija. Hiperinfliacija (hyperinflation) ypad dideliaistempais. kai kainos kyla l6tai.tai infliacija.kai daugelyje ' SaksD2.q. nustatantvirSutines kilimo ribas. Ukines sutartystuomet sudaromos. hiperinfliacija yra tuomet. 9-o de5imtmedio antrojepusejepastebeti septynihiperinfliacijosatvejai. atvejqpasirei5ke ldo-mu kad visi istorijojeZinomi l5 hiperinfliacijos XX amZiujes. saikingainfliacija. Ekonomi5kaistiprioseSalyse kainq kilimas tuo atveju gali siekti 2530 proc.tai infliacija. be to. Pagal infliacijos mast4 arba intensyvumq iSskiriamaSliauZiancioji. Ten infliacija buvo tramdomaadministraciniais b[dais. Del to daZniausiai dideja deficito mastai. Keigeno nustatytos ribos.Tai buvo btidinga socialistinems Salims. XX amZiujeekonomistaiiSskiriatris rySkiuslaikotarpius. taiiaujos tempaineradideli. Tuo atveju metiniai jos ternpai siekia beveik l3 000 procentq!Hiperinfliacija nera daZnas rei5kinys:per vrs4 pasaulioistorij4 iki XX arnZiaus paskutiniojo desimtmedio Zinomatik l5 jos atve. P. ne vienasjq nepasieke F. kad kainos formaliai gali i5likti nepakitusiosarba dideja ne raip spardiai.Tuo atveju pinigq perkamoji galia i5 esmes nepakinta. Paslepta infliacija atsirandatuomet. Tai slenkandioji. D. Suoli5kai ir turi tendencijE dideti. S[auZianiioji infliacija (creepinginflation) . per menesi. Visi jie buvo glaudZiai susrjg globaliniais su istoriniais politiniais ir ivykiais. l€toji. arba siejamossu tvirta valiuta. Be to. inlliacrja.t.kaip esantatvirai infliacijai.786. kilusi antikos laikais Romos imperijoje III amZiuje. Globalnyjpodhod.

Pavyzdiziui.1.oficialiai buvo keidiamaI du USD. Todel infliacijos lygiui [vertinti daZniausiaipasitelkiami kainr"l indeksai.Taip buvo. lnfliacija taip pakenkd pinigq vertei.o Bolivijos i5laidospinigq spausdinimui (pirkimui) 1983m. Kainos SioseSalysekai kuriais metais pakildavo po 20 000 proc. galima apibldinti tokiais pavyzdLiais: fermeris. Hiperinfliacijos mastq Vokietijoje 1922-1923m.tai bendrojo (vidutinio) kainq lygio santykinispokytis per tam tikr4laik4. sudard20 mln. 422 . USD.. kad prireike du kartus per savaitEi5 VFR ir Anglijos ldktuvais gabenti ten i5spausdintus pesus.100 000 pesq kupilra . atsiZvelgiamai prekes ar paslaugos o Gaidar E. Anlrojo pasaulinio karo pabaigair 9-asSioamZiaus de5imtmetis.Pladiausiai naudojamasvartotojq kainq indeksas. daZnai pereinama prie nat[riniq mainq.5.Armenijoje.po Antrojo pasar. . Vokietijoje po Pinnojcr pasaulinio karo. Vengrijoje. pardavgs Zem€s sklypE uZ 80 000 rnarkiq. pavyzdZiui.3..Saliqkiio hiperinfliacija tai Pirmojopasaulinio karopabaiga... hiperinfliacijE patyre Bolivrja: dia infliacijos tempaibuvo tokie dideli. Zmones nustojatikejg pinigais. Infliacijos lyg[ parodokainq augimo tempai. Infliacijos matavimo biidai Pinigq . Infliacijos tempamsnustatytitinka ivairus kainq indeksai. [kio chaosas.. o popieriniq pinigq perkamoji galia gali kristi Zemiau uZ jierns pagaminti sunaudotopopieriausvertg. Hiperinfliacijos s4lygomis smarkiai padideja pinigq spausdinimo kaStai. Rusija. Todel hiperinfliacijq galima vertinti kaip didelEnelaimE. o restorano lankytojai pavalgg kartais sumokddavodu kartus brangiau negu paZymdta valgiara5tyje (kainos Zaibi5kai pakildavo).Gruzijoje7488procento".vertds" pasikeitimus galima i5matuoti tik bendrojo kainq lygio pokydiais. Ukrainojebuvo 10 155proc. 1984-1985 m. kas menesi. Tai uZem6 trediE Saliesirnporto vietq.Detskijebolezni" postsocializn.ra //Voprosy ekonorniki.politiniai sukrdtimai.rlinio karo. Hiperinfliacijos prieZastys. karai.CPl.10 996 proc. Kinijoje. Jis skaidiuojamas vartojimo tik prekems ir paslaugoms.J[ nustatant. p. pokario sunkumai. 1997. Infliacijos lygis (tempas) (IR .No..inflation rate) . 1919m.Gruzijair kitos posocialistines Salys Sio de5imtmedio pradZioje.4. kad didZiausiasbanknotas. 12. Armenija ir Ukraina 1993m. vartojimo kainq prieaugis 1993m. Artimq hiperinfliacijaibuklg patyre Lenkija ir Jugoslavija 1989m. po keleriq metq uZ tai galejo nusipirkti vilnon[ megztini. Japonijoje .

y. Siuo atveju * infliacijos tempq nustatymQ. 1997. tuomet IR = LM . Al-+ I (u \ P l pinigqpaklausos pokytis. %o. Jt apskaidiuoti Lymiai sunkiau.nominaliosios pinigq pasillos pokytis. eksporto prekdms. No. nagrinejantrealqli nacionalinfproduktq 2 skyriuje.lyginamqli svori Seimos vartojimo i5laidose. Jis tiksliau atspindi infliacinius procesus.Vadinasi. lnfliacijos tempams[vertinti naudojamas bendrojovidaus produkto ir defliatoriLrs. Pladiau 5i .nl --2 s "[ (M \ " . nustatant realrij! BVP.2. nustatant infliacijos lyg[. investicinems prekdms. Todel. metiniai CP] dydLiai.Tyrimais nustatyta. kad jis parodo. apskaidiuojamas laikas.taisykle 70'lJa remiantis.9943 (154 Saliq vidurkis)s. Apie tai buvo kalbeta. Siq dydZiq ry5io glaudumq atspindintis koreliacijos koeficientas l97l-1995 m.realiosios P . SiqdydZiq skirtumasneratoks Zymus. | . . galutinis jo dydis daLnatkoreguojamas.Priminsime. kaip kinta visq Salies prekiq ir paslaugq kainos.38.. Tuo atveju infliacijos tempas IR= LM .1) dia LM .-"". problemabus aptarta. per kuri kainos padvigubeja.ketvirtiniai./Infliacijos laipsniui ivertinti gali bilti naudojamail..%. Infliacijos tempai ivertinami ir kitais bfidais. I.Gali b[ti nustatomimenesiniai.# Jei realioji pinigq paklausa nekinta.infliacijos tempai. Zakonorniemostirnirovoj intliacii //Voprosy ekonorniki.siejantpinigq pasiulos. ' 423 .. nes apskaidiuojamasvisoms BVP sudetin€ms dalirns: vartojimo reikmenirns. 1R. -_--. Tadiau BVP defliatorius daZniausiai apskaidiuojamaskartE per metus.J' I' (12..o%.infliacrjos tempq nustatymas. Vartotojq kainq indeksasapskaidiuojamas pakankamaioperatyviaiir palyginti nesunkiai.nagrinejantinfliacijos prieZastis.paklausosir kainq kilimo tempus..JeiinTliacija IllarionovA. Vienas jq . kad tarp CPI ir BVP defliatoriaus dideliq skirtumq nera.bendrasis kainq lygis (vidutine prekesvieneto kaina). p.kad vieno rodiklio pakeitimas kitu galetq veikti rezultatus.%. . J infliacijos tempai lygfls pinigq pasillos pokydio tempams. praktiSkaiBVP defliatoriumi naudojamasi lymiai rediau negu vartotojq kainq indeksu. buvo lygus 0.

yra laisvosdarbojegos.pavyzdLiui. l0 proc. Trediaisiaismetais jis padidejadar l0 proc.Tai kainos. Jeigu ekonomikoje yra visiskas uZimtumas ir panaudojami visi kiti gamybiniai istekliai.. Nepaisanttam tikrq skirtumq.2.. @.1. tar padvigubes per keturiolika metq (7015:14). Dideiant be[drajai paklausai. jei jos kasmet kyla. INFLIACIJOS PRIEZASTYS yra pastovi ir sudaro. Taip gali bDti.lg-: plg-.%i-srglB5tq " !. -:eltp.gt9tl!-i9-"*il!l".kai turima pakankamai kapitalo.y.rmfiff. i5skiriamos dvi infliaciiq sukeliandiq veiksniqgrupds: l.vartojimui. kasmet dideja vis daugiau. t.y.push inflarion). Bendroji paklausagali keistis.ekonomikaijau veikiant visu pajegurnu.Ceja-lT--proc.y. ir j s i e k i a a u l 2 l p r o c .arbavartotojq. bendrosios paklausos-bendrosios pasifilos sqveikos model[ (AD-AS). lygio. pavyzdZiui.:S*S. 424 .infliacija (demand. 1 0 : 1 2 1 ) . kai bendroji paklausapadideja. Kainos kyla tuomet. 12. keidiantisjos sudedamosiorns dalirns . pasiekuspotencialqii nacionalinioprodukto lygl )'p. investicijoms. kad infliacija yra daugelio veiksniq pasekme.rsospadidejimas (ADt) ir b c n d r o s i o s a s i u l o s u m a Z d j i r n aA S J ) .y.jal+a!s3:_li*. dabartiniumetu tarp ekonomistqgaji nuomond. s t.vyriausybesislaidomsir grynajarn eksportui. t. Naudojant svarbiausiq makroekonominl modell.[a.suddtinga ir diskutuotina problema.tai baziniq metq kainq indeksasbus 100. per metus. veltui Ne ekonomistaijq kartais lygina su kfino temperattra. vadinama paklausos. Bendrosios paklausos pokydiq sukelta infliacija. septynenrrsmetus (70i l0:7).V a d i n a s ii. jos padvffies fier rai lnfliacijos prieZasdiq nustatymas .Infliacija yra visos ekonomikosfunkcionavimoatspindys..kuri gali blti lvairiq ligq poZymis. dideja ir realitrjigamybosapimrjsbei e.Taisykles 70" esrneyra tokia: skaidius70 kainoskadmetladi.. nuo praejusiqmetq I l0 proc.e fJidt".i:iygLg jei Vadinasi. Bendrosiospasi[los pokydiq skatinamainfliacija vaclinama kaitq infliacija (cost .( 1 1 0 x 1 . lnfliacijq sukelia bendrosios paklar.. 12. l0 proc. Bendrosiospaklausossukeltainfliacija kainq. 5 proc.n d e k s a d i d e j a n e t o l y g i a i . 2. S i a si n f l i a c i j o s r i e 2 a s r ia p t c r s i r n e p s (s p s atskirai. tuomet padidejusiqpaklausE galima parenkintitik kylant kainoms.110 procentq.'nyfrg..2..pull inflation). antrqiq metq .t.

realioji gamybosapirntispadidejanuo )/" iki In.Todel ilgojo laikotarpiopusiausvyrasutrinka (ta5kasEe). naujoje AD1 padetyje. pradedakilti ir gamybos veiksniq kainos. Pagrindines bendrosios paklausos pokydiq sukeltos infliacijos prieZastys. Sios yra l. Paprasdiausias paklausos iacijosmodelispateiktas 2. kad bendroji paklausapadideja.2 paveiksle.. Trurnpojo laikotarpio bendrosiospasiulos kreive AS lieka toje padioje padetyje.kad bendroji dideja. naudojant skatinandiqsias.todel ADg kreivd persikeliai de5inE. infl I Pradine padetis .2 pav. o realioji gamybosapimtis grl5 i pradingilgalaikespusiausvyros padeti Ip.1 padeti AD1.o ilgalaikis procesas. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P7.. susiklosto nauja trumpojo laikotarpio pusiausvyrata5ke 81.ta5ke E0. Todel trumpojo laikotarpio bendrosiospasi[los kreive persikelia i viriq. lprastq mokesdiqdidinirno vengimasir kt. kol susidarys nauja ilgalaikd pusiausvyra. 2. Pakilus galutiniq produktq karnoms. 3. Kainq lygis pakils dar daugiau. Paklausos infliacija Toliau procesairutuliojasi taip. o kainq lygis vistl laik4 kils.3paveiksle. tai ekonomind sistema judes Sia kreive tol. AS lr ADr ADo 0 Yr.-J*. Siuolaikiniq pinigq pasi[losypatybes. Deficitiniai valstybiqbiudZetai.Taip pat jau Zinome. Tai pavaizduota 12. Jei bendrosios paklausos padidejimasyra ne vienkartinis. Tarkime.ggr-q p5illtit<as. Del to padiddja garnyboskaitai ir sumaZejabendroji pasi0la.pageidautinaekonomind pusiausvyra. 425 . Jei bendrosiospaklausoskreive lieka toje padioje.. tuomet realioji gamybos apimtis tuo laikotarpiu bus palaikoma auk5diaupotencialiojo lygio.buvo i5nagrinetaankstesniuose skyriuose.kaling iq molet?Itn-q. Ynr Y 12.fis.

riboja objektyvios s4lygos. koks pinigq kiekis yra b[tinas ir koks perteklinis (anksdiautoks kriterijus buvo taurieji metalai). jos .. Infliacijos poZymiai atsiranda tuomet.Gamybos apimties didinimq kaip Zinoma. kai pinigq gauseja nepalyginamaigreidiau negu produkcijos. o tai sudaro geras sElygas didinti jq kieki. Dabar pinigq sfera gali . Remiantis kiekybine pinigq teorija.praryti" bet koki nevisaveriiq pinigq kiekl. kad Siuolaikiniai pinigai neturi savo vertds. Siuolaikiniq i5 pinigq spausdinimo neriboja jokios fizines galimybes. leidZiandio nustatyti.S i a sprieZastis aptarsime atskirai.Saknys" gludi pinigq sferoje.3 pav.1. it jq kiekis gali dideti nevarZomai. kad pagrindinetos teorijos propaguojama lygybe yra: 426 . i5leistas butelio ir igavEsvisi5k4laisvg. P D YE Y 12. Tod€l paklausosinfliacijos esmd kartais apib[dinama vienu sakiniu . Paklausos padidejimosukeltainfliacija 12. Tai lyg piktasis dZinas. galima tvirtinti.1.Be to.2. Fridmenas yra pabreZgs. Amerikiediq ekonomistas Nobelio premijos laureatas M. Priminsime. o prie jo turi prisiderinti kainos..pernelyg daug pinigq vejasi per daug maZqkiek[ prekir4. infliacija visur ir visadayra pinigq sferosrei5kinys. kad pinigq kiekio didejimas yra svarbiausia infliacijos s4lyga. Dabartine pinigq sistema nebeturi kriterijaus. Pinigq pasiilla kaip infliacijos sqlyga Bendrosios paklausospokydiq sukelta infliacija pirmiausia susijusi su pinigq apyvartos ypatybemis.

Tuomet o='. )'.realusis nacionalinis produktas (arbarealusis BVp). pinigq poveikis infliaciniarns procesams sustiprej ir prieSingai. : . PavyzdZiui.5 2. pinigq apyvartos greidiui didejant.l lenteleje. " : ! MxV:PxQ.9 1. l 0 . laikotarpiu pateiktas l2.n Vadinasi. //Voprosy ekonorniki. P.0 1.. PrQ . Pinigq apyvartosgreitis (kartais) Metai Salis D i d Z i o i iB r i t a n i i a Vokictiia Prancfrzii a Svcdiia 1985 1. Px Y . laikotarpiu padard iSvad4 kad ilguoju laikotarpiu pinigq apyvartosgreitis turi maZejirno tendencij4.0 l 5 1990 l.6 1. kinta ir pinigq apyvartosgreitis. p . M pinigq pasihla. JAV ekonomistas Samuelsonas.5 0. piniginio vienetoapyvarlos greitis(kartais).6 1.l lentel6. keidiantispinigq kiekiui. l2. . sanderiq skaidius arbabendrojoproduktokiekis.0 1 q t.2 1.l 1995 1. kad pinigq apyvartos greidio pokydiai turi tik neZymiqmaZ€jimotendencijq. . 6a MZP* p - arba xV:PxY. vidutind prekesvienelo kaina..0 8. 2 8 .6 1. Fridrneno.t 2. All . a.pakyla ir kainq lygis. i5tyrqspinigq apyvartosgreidio dinamik4 JAV 1939-1960 rn. tuomet pinigq pasitlos poveikis infliacijai gali sustiprdti arba susilpneri.7 1.9 :.8 0.nominalusisnacionalinisproduktas(arba norninalusis BVP).Pinigq apyvartosgreitis kai kuriose valstybese 1985-1995m. i .6 ? t JAV J a o o niia Kiniia Rusiia I. Pana5inuornone ir M.jis pabrdLd.nominalusis bendrasis nacionalinis produktas(arba BVP) nulemiantispinigq paklausq. padidejuspinigq pasiDlai. 1 9 9 7N o .1 tinis: Seniacov V DeneLnaja massa i faktory iejo formirovanija Sendago I. Jeigu.

. p : m.33 proc.. DeneZnajarnassai faktory ejo fonnirovanija //Voprosy ekonouriki. arba infliacrlos tempas. l r r . 2 2 .Japonijoje 6 ir 27. p=m*y_r. Je.8 proc.y . V.Tuomet intliacijos tempas yra lygus pinigq pasifios didejimo tempq ir pinigq apyvartosdidejirno tempq sumai.:n'*uostempai. tuomet kainq lygis yra tiesiog proporcingas pinigq pasiulai ir atvirk3diai proporcingas realiojo BVp I apirndiai. . Jeigu pinigq kiekis ir realusisBVP didetq tuo padiu greidiu. m.rmpuoju laikotarpiu gali keistislabai ivairiai).vadinasi.Nepaisantto. - Jei v : 0. laikotarpiu realusis BVp vokietijoje padidejo. jei m--y. tuomet infliacijos I tempai bltq lygrls pinigq pasi[los didejirno tempui. M. kai 1. y . ruomerliainq lygis (arbanet sumaZetq. Tai reijkia.56 ir 207 procenro6. daugelisSiuolaikiniqekonomistqpripaZlsta. Remiantis kiekybine pinigq teorija.. PavyzdLiui.. dali pinigq Zmonds nesikeistq nes taupo).1. Vadinasi.realiojoBVP prieaugio tempai. p:0.y. 1 9 9 7N o . . o kainq lygio pasikeitirnas. v ir y reiSkiasantykini atirinkamqdydZiq (p. 1 0 . : 0 . y).Tiffi. t. ir y) kitimq i5reikStE procentais. p 428 . Jeigu realioji gamybosapirntisnesikeistq0 .f l i .) pinigq pasiulosvienetq. . kad ilguoju laikotarpiu tai gana pastovusdydis (nors trr. Bet daZniausiai realiojo BVp vienerq keletas(keliolika.. kad pinigq apyvartos greitis ivairiose Salyse kinta nevienodai.galima daryti prielaid4 kacl pinigq apyvartosgrerrisyra gana stabilus dydis. Kinijoje .t. tuometp : m . jis gali buti iSreik5tas funkcija: Sia p : f(n. Raidesp.aptamauja" Prakti5kai pinigq pasifilos didejimo tempai virsrja realiojo BVp kilimo ternpus. i " Sendagovv. r N t Lr l l L -. pinigq pasiflla neturi dideti greidrau negu realusis BVP. tuomet kainq lygis yra tiesiog ( proporcingas pinigq pasiulai: ji dideja.i realusis BVP nekinta. atrnetus realiojoBVP didejimotempus.t.norint pasiekti nulini infliacijos lygi.kainq lygis automati5kai kai kyla. v. f f Matome.i I f. o pinigq kiekis Ml . kad infliacijos ternpai yra lygus pinigq pasi[los pokydioir realiojoBVP pokyiio rernpr4 skirrurmri. JAV atitinkamai9 ir 33 proc. r y i fP dia v pinigq apyvartosgreidiopokydio tempai. ' t r .-i1ruiffi?ifi'I:"d..0). Mus domina ne absoliutus kainq lygis. keliasdeiimtir t. i. Jei V : const. 1990-1994m. 1 p .

begarna".9 t00. sausis 923 m.Pastaroji tendencija pasireiskia tuomet. esantliiperinfliacijai.0 1981*1995 98. Walter de Grr.rvter.3 0. Die Deutsireinflatio 1914-23. Holtfrerich./m€n. kai kainq kilirno ternpai smarkiai vir5ijo pinigq kiekio didejirno ternpE. o .4 2.kainr.kai infliacijos tempai ypad dideli.0 171 r50 nis: lllariono Zakonomiernosti mirovoj e k o n o r n i k i1 9 9 7 . nuo jr4 .2 lentel€. Todel kyla klausimas.7 1. 2 . 4 1 . Kai kainoskyla labai greitaiir pinigai srnarkiai nuverteja. proc.2lenteleje.l kilirno tempaigali aplenkti pinigq pasifllosdidejimo tempus. p>m.I 0. antra.-l 1991*1995 9 5 .y. parodytq12.T4 patvirtinair specialus infliacijosprieZasciq tyrirnai.7 0.procentlis Rodikliai P i n i q uD a s i I l a q P i n i g qa p y v a r t o s r c i t i s Rcalusis VP B Kiti I5 r'iso: S a l i qs k a i d i u s l 971-1995 97. Nors pinigr4 apyvarta pasparteja. Hiperinfl iacija Vokietrjoj e | 922-1933 rnetai s Metai 922 m.7 proc.3lenteleje.1 0. pinigq . kas iSdestyta. 12.badas".. 5 20 20t 2s6 189 386 29 720 altinis:G i 980.p .3lentel6. galirna padaryti iSvadq kad infliacijos dinamikq pirmiausialemia pinigq pasiulosprieaLrgio ternpai. Tqvaizdliar iliuslruoja hiperinfliacijavokietijoje po Pirmojo pasauiiniokaro.I. sausis 923 m.1 100..Nagrinejantpinigq kiekio ir infliacijos lygio s4veikq paZyrnerina.. .0 154 t. pinigq pasi[los didejimo rempai gali virSyri kainq lygio kilimo tempus.y. surlaZdja realioji pinigq paklausa.5 0.. ir gali bltijaudiamaspinigq stygius.kuriq duornenys paleikti 12. licoa 923 m.8 0. m>p. Pirma. spalis l6 354 Pinigq kiekis cirkuliaciioie Kaina 75 208 I l 9 l 8 9 r8 9 0 Infliacija. Apibendrinus tai. pavyzdLiut. lerne pinigq pasiulospokydiai. kad galimi du atvejai.l.Infliacijosveiksniqlyginamasis svoris.1 100. N infliacii //Voprosy Vadinasi. per ketvirti amZiauspasaulinds infliacijos dinamik4 ner 97. I 2.kodel gi .

nes pradedarnanebetiketi valstybes sugebejimujuos i5pirkti.3. 12. Iinagrinetosir deficitq susidarymo sElygos bei Saltiniai.p4. pavyzdLiui.ruoja deficitinir"rs biudZetus. to.y. t. skirt4 obligacijq pah-rkanoms i5moketi.obligacijas.Del to padidejane tik valstybdspajarnos. Taigi vyriausybds.2.2. Valstyhis biudieto deficitas ir infliaciju Nagrinejant fiskalingpolitikq buvo pabreZta. bet ir iSlaidos. t.qZsienio.y. Cia tik priminsime. gali sukelti infliacij4 didindamos pinigq pasiLrlE. Pirmiausia. valiutos atsargqpanaudo-jimag-pqqlqlqg jS!5 1r (o tai reiSkia naujq pinigii leidimq). j Svarbiausiasq aptarsimeatskirai.kad kuo didesnis valstybds centrinio banko nepriklasornumas. tik uZjq nereikiarnoketipahikanq. silpnesnes Be Salys daZnai buna i5naudojusios valiutosatsargas. LeidZianr centrinio Salies banko vertybinius popierius. Gali trnkti rinkq. rnokesdius padidinti sunku . Anrra. rnokesdiq normq didinimas turi tarn tikras objektyvias ribas (tai atspindi 430 . [ fprastasi5laidasprekdms ir paslaugomspirkti ir dali.los laipsnis.tuo maZesnis infliacr. Papildornas pinigq leidimas taip pat yra valstybds skola (centriniarnbankui). Pinigq pasihlos pertekliq s4lygoja daug prieZasiiq. lssivysdiusiLl pasaulio valstybiq patirtis rodo. Vadinasi.per didelis pinigq kiekis apyvartoje? atsiranda PinigLlpasi[lq taip pat ir jos pertekliq. PaZymdtina.1.vyriausybesi5laidos suskyla I dvi dalis. kodel negalin. ir uZsienyje.rt popierius). kurrose vyriausybegaletq parduoti vertybiniuspopierius:n€ra kam ir kur jq parduoti. Jeigu deficitiniai bir"rdZetai forrnuojarniilgq laik4 tuomel gali blri vis sunkiau skolintis ir Saliesviduje. negalirna tvirtinti. Cia pakartosirne tik svarbiausius Sios problemos aspektus. kad Siais laikais visos valstybes gali beatodairi5kai spausdinti pinigus.2. norddamos padengti valstybes skolE. suformuoja valstybinds institucijos (parlamentai. ir Silpnos Salysapskritaituri maZasfinansavitnoSaltiniqpasirinkimo galirnybes.naZinti biudZetodeficito?Sios problemos irgi aptartos nagrinejant fiskalinEpolitik4. padidejus iSlaidoms arba esant nepakankamoms mokesdiq Vis del to iplaukoms.vyriausybes) ir bankq sistema.1..r) deficitinio biudZeto Saltiniu tampa papildoma pinigq emisija.reikia tureti daugumq parlamente.radidinti rnokesdiq ir sur. 12. kad jq vyriausybds pastaruoju metu nesistengiamaZinti valstybds skolos didindamos infliacijel.InJliacinis mokestis ir senjoraias Kyla klausimas. skokl grqZinti. del tarn tikrq prieZasdiqlabai svarbiu (o kartais ir vienintelir.skolgs . kad daugelisvalstybiq fbrn. kad pagrindiniai deficitiniobiuclZeto Saltiniai yra Sie: paskolos i5 privataus sektoriausSaliesvilluJelieiaZiant Veiiyfrinir.

. Todel infliacini mokesti supaprastintai galima pavadinti grynll pinigtl mokesdiu. Tai vadinamasis senjoraZas. lnfliacinl mokestipirmiausiamoka visi. SenjoraZas(SE .seigneuriage".pirmiausia dekiniai indeiiai.4) Infliacinis mokestis patenka i valstybesbiLrdZetitr todel jis gali buti traktuojarnas kaip valstybds pajamos.infliacijostempas.bendrasis kainq lygis. yra Saliq.pinigq pagrindas. C . Tuo atveju infliacijos mokestisgali bUti apskaidiuotas pagal fonnulE: Ir = pxC+Dx(p-i) dia p.silpnq vyriausybiq (Salyjedaug politiniq parlrjLf. ' VidurarnZiaislenvaldiiai turejo teisgkaldinti monetassavoteritorijoje 431 . Kai i5leidZiama daugiaupinigq.kainq lygio pasikeitimas. Jis apskaidiuojamas taip: Ir .seigniorage) tai pajarnos.A. Be abejo. gali bnti stiprios ilgalaikes mokesdiq mokejimo vengimo tradicijos (pavy zdLiui. .kurias gauna valstybedel savomonopolines teisesspausdinti pinigus. .inflation tax) . kas turi grynq pinigq. . (12.g r y n ip i n i g a i : D .tai skirtumas tarp papildomai i5leistLl pinigq sumos ir jq iSleidimoi5laidu..senqjq'.p x H P dia (12. Lafero kreive).rei5kiandio d v a r i n i n k ov a l d o v ot e i s q T .. kuriose mokescius surinkti keblu del politiniq nesutarimq.3) 1.apmokestinarni"ir kiti pinigq pasiulos Ml elementai.indeliai.infliacinis mokestis. Italij oj e). Be ro. Kylant kainoms. p . P . Jcr pavadinimas kilgs i5 pranc0zq kalbos ilodlio . arba dideles perkamosios galios pinigai. sumaZdja ir . i * nominalioji palukanqnonra. Papildornaspinigtl i5leidimas gali b[ti traktuojamaskaip infliacinio mokesdio ivedimas (I1 . anksdiau i5leistq pinigr{ verte.jq realioji verte krinta.tai piniginio kapitalo savininkqnuostoliaidel infliacijos. fl . Tredia.

Lafero kreive infliacrjai Kai p : 0. i5leistqi apyvartEtam tikru metu.los ternpui.y. paprastumo deleijuos galitna sulyginti.taip pat dideja. perkarnqja galia. Toliau didejantinfliacr. Mat. pinigus +. t.t. )? Zinona. 1. Jei jis (infliacijos tempas)vir5ija tam tikrq lyg[.y. Ir=!T^u*.Kiek gi surenkamapajamq (.4 pav. vadinasi. kai p = px. t. senjoraZas gali b[ti isreikstaspinigq. Taip pat Zinoma.sqlygojantismaksimaliaspajamasis infliacinio mokesdio.o pinigai gali bilti i5keisti i prekes ir paslaugas.Pinigq spausdinimas prakti5kainedaugtekainuoja.eja(atkarpa ML). kad yra tam tikra mokesdiLl normos riba. " Irnro* Ir 12. kad bet kokiq rnokesdiqlplaukos priklauso nuo mokesdiqnonnos ir mokestinds bazes apimties.t I .[plaukos maL. egzistuoja tam tikras infliacijos tempas.y.y.9t senjoraZas.kat p -dideja. Lafero kreive infliacijai). =o. kurios neperZengus. Lafero kreivg (daZnaiir vadinamaA. Nors senjoraZasir infliacinis mokestis nera lygiareik5rniai ir gali nesutapti. Gaudamapajamq i5 infliacinio mokesdio.St) iS infliaciniq rnokesdiq( 1. I. Ta pati taisykle tinka ir infliaciniarn mokesdiui. .kacl Ir=sE dia . vyriausybdgali padidinti savas i5laidas.GrafiSkaitai primena A. pasiekus labai auk5r4 infliacijos lyg1. tarkirne. vyriausybespajamospradeda maZdti. gaunamos maksimarios infliacijos mokesdiopajamos.Pasiekus tam tikrE infliacijos tempo rib4 t.nedidindama[prastiniq mokesdiq (retesniaisatvejaisjuos net maZindama). gaunalnosmaksimaliosrnokesdiqlplaukos.

y. b0na reakcija i kainq kilim4 sukelt4kitq prieZasdiq. valstybesiSlaidas. pinigai infliacijos procesegali atlikti aktyvq arba pasyvq vaidmeni . i5gyvenandiose valstybes pajarnq Saltiniu. Pasifilos Globalnyjpodhod. Neretai tai perteklinepinigq ernisijane visadayra aktyvi inlliacrjos prieZastis..ivairiose Salyselabai nevienoda. pasi[los infliacijos modelispateiktasI 2. sieke 139. Paprasdiausias Yil YP inlliacija 12. pinigq leidimas.g_ygk_Ll[?t"T Paklausosinfliacijos pradine sqlyga yra pinigq pasiulos didejirnas. gaunarnai5 pinigq spausdinimo. prisiderinti prie kainq nesusijusiossu pinigq kiekiu.kadangi jq perkamoji galia labai greitai kinta.5pav.379.V.28 proc.2. Jau mineta. " SaksDz. kuri sukelia kitos prieZastys. t.D.. . P.apie treddali. Pinline prieZastis yra kainq kilimas o pasekmd. gerokai viriijo visas kitas valstybdspajamas.8 Bolivijoje infliacijospajarnos proc. Makoekonomika. LarenF. laikotarpiu vidutini5kai kasmet ji sudare:iAV ir Kanadoje * apie 6 proc. Vadinasi.5 procento".l3tlyl*k*s"!ll:. kad daug sanderiq vyksta tiesiogiai. valstybespajamq.priklausomybe prie5inga.y. Peru. ltalijoje . PavyzdLiu| 1975-1985m. +55 . Pajamq dalis.t.pinigq pasi[los didinimas.5 paveiksle.3. Vokietrjoje . pinigq naudojirno sfera susiaurdja. Maksimalus ir infliacijos tempas pr ivairiose Salyse ivairiais laikotarpiaisya skirtingas. Todel ir kilimo.stengiamasii5leisti kuo greidiau. Kita vertus. vadinasi sumaZeja ir apmokestinamqpinigq kiekis.@ tai--viikq!13l_-g$r. siekiant finansr"roti yra hiperinfliacijosprieZastis. daZnai tampa svarbiausiu hiperinfliacij4 senjoraZas Salyse.2.o e5ant ka5tq intliacijai . BendrosiospasiIlos (ka5ttt)infliacija Siuo atveju infliacijE sukelia veiksniai.. svarbiausia 12. zumaZej Pirmiausia a.

netiketas bendrosiospasi[los smukimas. pasi[los .t.del nepalankiqoro s4lygq sumaZdja derlingumasZemeslkyje.. pusiausvyrata5ke 81. Suoliq. trurnpalaike. sausros.stagnatio" (s4sringis. o kainq 434 . Jei bendroji paklausanekinta.Sokais". Siuolaikindsdarbo uZrnokesdio formavimosiypatybes. Staig[s bendrosios pasiulospasikeitimai(sumaZejimai). per juodojo maro epidemij4 Europoje XIV a.Pradind b[sena .kef -ry-?-Upji ganrybos apimtis malzdja. Tuo atveju garnybosapimtis gali staigiai keistis nepriklausomainuo bendrosios paklausos pokydiq ir galutinio produkto kainq lygio. del kurio staigiai pakyla vidutinis gamybos veiksniq kainq lygis. 2. tgsiasi vienerius ar dvejus metus. PavyzdZiui.. Dramati5kuspadarinius gali sukelti ir epidemijos. tai AD kreive lieka toje padiojepadetyje.Sokus" daZniausiai sukelia i5oriniai veiksniai Salies ekonomikos funkcionavirnopoZiuriu. Stagfliacijos sEvoka kilusi i5 lotynq kalbos \odLi.. clalnaivadinarnq. Gamybos apimtis smuko. statybq transport4. sustingimas) ir . suyra. llgalaike pusiausvyra.. o kaififllfgiskyla..1.tadiau i5oriniai tam tikros Salies atZvilgiu (importo prekiq kainq kilimas) arba apskritaine ekonomikossferos(nepalankios gamtoss4lygos). Dauguma .ivykis. vadinama st"gfi. padideja gamybos ka5tai. o del to padidejair garnybossEnaudos (kaStai). ekonomikos b[sena. 12.. kuri sukele sumaZejusios darbo sipaudos. Tokio pob[dZio staig[s pasi[los pasikeitimai gana daLni.2.. antroje puseje mire mihjonai Zmoniq. Pasiulos . DaZniausiaijuos sukelia nepalankios gamtos sqlygos.. susiklostonauja.Zemesdreb€jimai ir t.Tai gamybos nuosmukio ir kainq kilimo derinys.Sokq" r[Siq trunka neilgai. tadiau laikini.pageidautinapusiausvyrata5ke E0. Pasitilos sutrikimai ir inJliacija Pasiulos infliacija kyla del staigiq pasiulos pasikeitimq.Sokas"(supply shock) .4 . Ypad nukentejo Anglija.infliatio" (iSptitimas). Tokia. Tarkirne.konornines pasekrnes. audros.buvusi taSkeE0. smunka gamybos apimtis. Pagrindines pasi[los infliacijos prieZastys Sios: yra l.Pavyzdliui. o realioji gamybos apimtis sumaZejanuo Ip 1ki yEt. E. 3.jos neigiamai veikia Zernes Dkl.. kad bendroji pasiula surnaZdja. todel AS kreive persikeliai5 padetiesASe I padeti AS1. Kainq lygis pakyla nuo Pp iki P/. Infliacrjoslukesdiai.Jie (veiksniai)gali buti ekonominiopobudZio.ij. Skausrningesnius bendrosiospasitlos paZeidimussukelia gamtos nelaimespotvyniai.2.. Pasiiilos .staigus.5okai" gali buti trumpalaikiaiir ilgalaikiai.

4-oje atkarpoje kainos ir infliacijos tempas griZta i pradinl lygi.l paveiksle. todel infliacijos ternpastampa neigiamas. B. infliacrjos tempas. Laren F.veliaujos vel rei5kinys. nors amZiauspradZioje kainos maZejo'. jos nebesumaZeja buvusio lygio. kad pakilus kainoms. Padidejair t. Tai parodyta12. Kainq lygis (P) Infliacijos tempas(p) 12..lygis pakilo net 50 proc.. 3-oje atkarpoje kainos pradeda maieti. j o s veliau nebesumai.tuomet tolesnisinfliacijos iki tempas nebesikeidia. Jei P : const.D. Laiko intervale. kad l-4jame laiko tarpsnyjekainq lygis pakyla.6paveiksle.eja. llgalaikis pasi[los Sokas Tarkime.atsiranda defliacrla.esantbet kokiam kainrl lygiui.. Iaikinai sumaZejus gr[Ztai pradini lygi.y. paZymetamel-uoju numeriu. Kai pasillos Suoliai trumpalaikiai. pavaizduota12.2-oje laiko atkarpoje. 365 435 .todel ir infliacijos tempasprilygsta nuliui. Makroekonornika..t. t..7 pav.y. kainos pradedakilti. Trumpalaikispasillos Sokas llgalaikis pasiulos Sokas pasiZymi tuo.P. p : 0.. Bendrasinfliacijos tempaslieka nepakitgs. todel ir infliacijos tempaspadideja. ' SaksDZ. Globalnyj podhod.kainq lygis i3lieka nepakitEs.6 pav. Tai Kainqlygis(P) Infliacijos tempas (p) 12.y. infliacrja taip pat yra laikinas pasiflai ir pakilus kainoms. Tokiais atvejaisgamybosapimtis smunka.2-oje laiko atkarpoje kainq lygis tarnpa pastovusP : const.

dujq. padideja realioji garnybos apimtis ir sumaZdja kainos. Italijoje. Naftos kainos pakilo ir 1990m. PavyzdZrui. Pasiulos Sokus paprastai sukelia i5oriniai veiksniai. ir naudingi. profs4jungq ir vyriausybds ir t.-TIiiypat-Z-rdelpT6iksrnq bendrosiospasiulos pokydiams. ypad bendrieji. Darbo uimokestis ir kaitq infliacija Ka5tq infliacijq gali sukelti ir darbo uZrnokesdiodidejimas. Nominalaus darbo uZmokesdiokilirnas gali b[ti traktr. kad naftos kainq ka5taiir kainos ivairiq Salit1 pakilimas atsiliepe ir alternatyvir. kol naflos kainos galiausiai nukrito 1986 metais. pavyzdLiut.2.2.kad gali buti atnaujintos derybos ddl nominalaus darbo uZmokesdio padidinimo. Kai infliacrjos tempai spartfis. Pasiulos Sokaigali b[ti ne tik Zalingi.t.Finnos prisitaike prie didesnir"i naftos kainq.lenergijos Saltiniq kainolns. Darbo uZmokesdio padidejimas labai da'znai priklauso nuo darbuotojq ir profsqjungq aktyvumo. Tipi5kas pavyzdys yra OPEC Saliq nallos kainq pakilimas 1974 ir 1979 rnetais. Tai labiausiai linkEs keistis ka5tq elemeffii6d6TlTi.t. lrakui isiverZusiKuveitrl. bendras kainq indeksas pakilo i auk5tesn[ lygi. S[ procesqsustiprinotai. Pavyzdliut.. i5ankstinisdarbo uZmokesdio kilimo tempq nustatymas veikia kaip 436 . i darbo sutartis itraukiant specialq straipsni apie indeksavim4.kad atlyginimai kiltq. Antai atlyginimq kilimas sukele infliacij4 Pranc[zijoje 1968m. paprastainustatomas darbo sutartyse. pavyzdZiu| Laliavq ir energijoskainq kilimas.rojamas kaip pasillos Soko veiksnys. praejusiojo ir bfsimojo laikotarpio infliacijos tempai. del palankiq oro sqlygq Zemes [kiui gaunamas didelis derlius. Darbo uZmokesdio pokydius lemia ankstesnio laikotarpio darbo uZmokesdiokilimo tempai (daLnatper pastaruosius trejus metus). ir t. konfliktai tarp darbuotojq ir darbdaviq. Palankaus pasiulos Soko pavyzdys yra ir naftos kainq kritimas 9-ame jis padarytos de5imtmetyje: panaikinodal1anksdiau Zalos.2. spontaniSk4darbo uZmokesdiopakilirnq gali i5provokuoti streikai. Profsqjungosvisada stengiasi.teigiamai bet veikti ekononrik4. Del to smarkiai padidejo garnybos viduje.1969m. jo pakilimas gali b[ti vidine reakcija I kitus ekonominius ir politinius reiSkinius. kai darbo uZmokestis nustatomas anksto.Jo sukeltos ekonorninds pasekmesdaugelyje pasaulio Saliq i5liko daugiau nei 10 metq. Darbo uZmokesdiolygis.nominalus darbo uZmokestis prie daZnaitiesiog . o darbo uZmokestis vidinis kintarnasis. jq keliamq reikalavimq. Dabartiniu metu.bet koki i5 jo pokyti galima vertinti kaip tam tikr4 pasillos Soko element4.Sudarantilgalaikes sutartis.llgai trunkandius pasifilos Sokus gali sukelti [vairios prieZastys. tadiau veliau infliacijos ternpas nebesikeite.priri5amas" praeito laikotarpio infliacijos tempq.numatorna. Nepaisant to.. Vadinasi. 12. elektros energijos. staigq.

pn). I 2. kad kainq kilimo tempas kartais gali blti lygus darbo uZmokesdio kiiimo tempams.gamybos sqnaudqdidinimo ir kainq kilimo veiksnys. Jie ypad aktualls tuomet. Tuomet galioja 5i lygybe: P=w. i5 praeities i ateiti mechanizmq.tai Zmonestikisi. Kai v 437 . kad ir ateityjejos kils taip pat spardiai.3. daZnum4. kai infliacija jau lsitvirtina. remdamiesi praejusiojo laikotarpio lygiu. I Jeigu dabartinio laikotarpio fakti5kas infliacijos lygis pasirodys didesnis uZ lauktEii (prp" ). klaidas. kad l[kesdiai Dabar 5i4 problemq aptarsimekiek ivertinarni. reiSkiantisl[kesdiq perZiurejimo greiti. pladiau. Si formule rei5kia.. Remiantis adaptuotqlfikesdiq teorija. p" . Supaprastintai galima butq tvirtinti. busimojo laikotarpioinfliacijos tempas. pakoreguotai.perkelimo" taip: jei anksdiaukainos kilo spardiai. (p. prisitaikandiqjq (adaptive expectations)ir racionaliqjq 1fikesdiq (rationalexpectations) teorijos.Infliacine inercija suprantama . subjektai b[simqli infliacijos lyg[ prognozuoja. dia (12. tuomet busirnojo laikotarpio infliacija bus pakoreguotadidejimo linkme.laukiamasdabartiniolaikotarpioinfliacijos ternpas. dia p .dabartinio laikotarpio faktiSkas (tikrasis) infliacijos tempas.kainq kitimo tempai.5) p .p").koeficientas.darbo uZmokesdio didejimo tempai.Si priklausornybe gali b[ti apibfidinarna formule: Sia pft = pn +v . Jau mineta. rl *r* laukiamas v . atsiZvelgiant prognoziq netikslumus. I nfliacij os I iikes iiqi KaStq infliacrjos Saltiniu gali b[ti laikomi infliacijos llkesdiai. Koregavimo koeficientasy nusakol[kesdiq perZiLrrejimo greiti. Jei fakti5ka infliacija pasirodys maZesnduZ prognozuotE (p. kad b[simojo laikotarpio numatomasinfliacijos tempas lygus dabartinio laikotarpio laukiamai infliacijai.2.kaipgi fonnuojarni [vairiq subjektq lnkesdiai?Siuo poZiuriu i5skiriamos adaptuotq. formuojant darbo uZmokest[. Tuo atveju i n f l i a c i j as u v o k i a m ak a i p i n e r c i n i s r o c e s a sJ i s t u r i i r b [ d i n g q i n f l i a c i j o s p .2. Kyla kiausimas. 1ai bfisimoji infliacija bus pakoreguota maZejimo linkme. lv .

remdamiesivisa imanornainformacija.). Jq visai nebutina kiekvienam Zmogui. kad nesistengiarna nuspeti. infliacijos l[kesdiai koreguojami greitai. kad tarp nedarbo lygio ir nominalaus darbo uZmokesdio kilimo tempq yra ituirkstine 438 .priklausantys nuo praeities(siejami su praeitimi).dydis maZas.bankuose. b[simasisinfliacijoslygis grindZiamas tikruoju jo praeities kilimo ternpu. .birZose ir t. tempaikasmet(arbadazniau) jos keidiasi. Tuomet infliacijayra nepastovi. bet ir ateiti. toks lfikesdiq fonnavimas nera idealus. tureti mokslini kurios nors ekonomikossritieslaipsni. Lukesdiai. ir realusisinfliacijos lygis jiems itakos beveik neturi. iverlinti tai.Tai ypad isryskeja tuomet. paskelbtame darbeirode. INFLIACIJA IR NEDARBAS. Kai v artimas vienetui. Alban) 1958m.Kyla i klausinrai. kokia ji bus ateityje. priimant ekonominius sprendimusaukstesniulygiu (stambiosekorporacijose. (anglq ekonornistas Phillips.parodo Filipso kreive (PC . 12. Jie teigia. kad flkio subjektai analizuojane tik praeit[. ruomer i pi+t = p " . kad numatomasinfliacijos tempas yra lygus crabartiniarn f-akti5kam infliacijos lygiui.y.3.6) Tai reiSkia. lyg zinotq tikrqji ekonomikosmodel[ ir tuo remdamiesi prognozuoja infliacijq. yra paZangus tuo. olbanas Filipsa.ls to galirna daryti iSvad4 kad ir infliacijos tempai gali siekti 4 proc.nedarbo ir infliacijos .kaip ji veiks ekonominiusprocesus. naudojamasi profesionaliqekonomikosekspertqpaslaugomis. (12.ukio subjektai gali samprotautitaip. pavyzdLiui. metus.Zmones ir firmos elgiasi taip. stengiasinuspeti. kad kitais metais nominaliojo BVp kilirno tempus numatomapadidinti 4 procentais(nuo 2 iki 6 procentq). Racionaliqfq lukesdiq teorija pagrista tuo./.infliacijos l[kesdiai kerdiasiletai.paprasti" Zmonds formuoti racionalius l[kesdius. Tarkime.t.phillips curve). manymu.. Kai v : . Supaprastint4 lygti galima uZra5yti SiE taip: Pi+r= P.). Nepaisant to. o prisitaikorna prie ankstesniq infliacijospokydi%t. kodel net kvalifikuotq specialistq prognozes kartais b[na klaidingos? Nesigilinant [ Siasproblemasissamiau. fermeriui.atkreipsirnedemesi tik I kai kuriuos racionaliqjq l[kesdiq teorijos salininkq argumentus. ji turinti Zymiai didesng reiksrnE negu teigia adaptuotq ltkesdiq teorijos Salininkai.t.nesiimamaprognozuoti. Todel padidejanetikrumasformuojantateitieslrikesdius. FTLIPSO KREIVE RySi tarp dviejq pagrindiniq makroekonomikosproblemq . ar gali pavyzdLtui. Jie stebi dabartingvalstybesekonominE politik4 ir. atsiZvelgiant tikrqji infliacijos lygi. kad Zmonesvertina ir kaupia infonnaciiq gaut4 [vairiais kanalais(per televizriq radii4 spaud4ir t. Be to. pavyzdZiui. kai infliacijos tempai labai dideli. .

A. infliacija ir nedarbas O.A Statistical Relation Between Unernployment and Price Changes".Suprantama...I Discovered the Philips Curve"). keidiantis U' .koeficientas. Velesni tyrimai. i5pl0tojps teorij4 apie paliikanas.pagerbiant pirm4kart diagramqsudarius[autoriqr].7) Koeficientasb parodo.-bxUr cra w. atsiZvelgiant i infliacijos lyg[ (l[kesdius).. naudojant Filipso metodq buvo patobulinti. U. Edmund).y. o ne nominah. Savo darbais L Fi5eris padejo pagrindusSiuolaikineimakroekonomikai. jq savitarpio sEveik4. darbas perspausdintas ekonorniniameZumale ir jo garbei pavadintas . pinigus ir kainas. atkreipus demesi i tai. " Nors kreive ir pavadinta Filipso vardu. 1973m. kaip dabartiniai. Tokias i5vadas 1968m.kaip nominalusisdarbo uZmokestis reaguojaI konkretq nedarbolygi. Tuo metu dar neZinota nei infliacijos lfikesdiq teorijos. nei natfiraliojo nedarbo lygio s4vokos.1. savo i5vadasgrinde to laikotarpio duomenirnis. 'o 439 . Jis sutelkd demes[ tik I nominalaus darbo uZmokesdioir fakti5ko nedarbo jo lygio pokydius.Econornicnew series. Filipsas iSnagrinejo l86l*1957 rn. Felpsas (Phelps. Filipso pradindlygtis atrodeSitaip: w=const. arba Phillip. padare ekonornistai M. Fridmenas ir E. Darbai tais klausirnais pasirodd veliau.25 (Novernber. (t2. 1861-1957.rs darbo uZmokestis. Tai galima iSreikSti lygtimi: wt+l* Pt+l=-bxUr. Jis buvo vienas i5 pinnqjrl maternatikq. DidZiosios Britanijos ekonomikosraidos laikotarpi. 12. * dabartinisnedarbo lygis. Darbo uZmokestis.S priklausomybg vaizduojandios kreives buvo pavadintosFilipso kreivemis.tai paprastaatvirk5tinepriklausomybdtarp nominalausdarbo uZrnokesdio kitirno ir nedarbolygio kitimo. tyrimai nebuvo tokie i5sam[s. vis delto pinnasis ry51 tarp ncdarbo ir infliacijos i5nagrinejoIrvingas Fi5eris.nominalausdarbouZmokesdio kitirno temoai: b . S. kad Zmonesdomina realusis. The RelationshipBetweenUnemploymentand the Rate of Changeof Money Wage Rates in the United Kingdom.p. Todel pradine Filipso kreive .AS atradau Filipso kreivg" (.Jo veikalaspaskelbtas1926n. ir pavadintas .1958). Todel nominalq darbo uZmokesti butina pakoreguoti.3.W. 283-299. t. maZdaugpo 10 metq.priklausomyber0. kaip keidiasiw.

ruomet (12.ir nedarbolygio.u r ) . _ .8) wt*t . Tai nera esminis skirtumas. 5i formule gali b[ri i5reik5ta taip: h .Todel galimareigri.t2) Koeficientas b parodo. [vertinus nat[ralqji nedarbo lygi U. Tod€l Si lygtis gali bhti pakoreguota.o ne tikrqji infliacijos l y g i . (t2.9) Koeficientas b parodo.*r. dia (12.atiZvelgiant! laukiamqyl. jei fakti5kas nedarbo lygis yra nedidelis ir . t .tai priklausomybe tarp infliacijos.b x ( \ J . Todel formule (12.ciklinisnedarbo lygis.jis nustatomasempiriniu budu. isreikitos darbo uZmokesdiu arba kainomis.kad ciklinis nedarbas gali ir didinti. . . kaip stipriai darbo uZrnokestis priklauso nuo ciklinio nedarbo.Koeficiento 6 reik5me teigiama. y . Laikui bdgant nominalaus darbo uZmokesdiokilirno tempai buvo pakeisti infliacijos tempais. kadangi darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas glaudZiai susijg.. -U ) ).negalirna tiksiiai numatyti tikrojo b[simojo laikotarpio infliacrjos Iygio p.kad Filipso kreives lygtis .wt+t=pt+t-bxUr.1l) Jei laukiarnasisinfliacijos lygis pi*ratitinka dabarrin[ p. . (12. . . p a k e i i i a r n ad y d Z i up j .9) gali buti pakoreguota taip: pt-t=pit-bx(U. Sudarantsutartis ir nustatantnominalqjI darbo uZmokesti.-Ur)) rei5kia.-Ur\.bfisirnojo laikotarpio nominalausdarbo uZmokesdio pokyiio tempai: pt+t * busimojo laikotarpioinfliacijos lygis.-Un). kaip stipriai infliacijos temp4 veikia ciklinis nedarbas. (12. Dydis 6x(U.U . p . r ) t dia (U. ir rnaZinti infliacijos tempE Pavyzdliui. t + t= p t + t .10)formulegali b[ti pakeista: pr*t=p-bx (U. (12.b " ( U..r0) Si lygtis kartaisvadinamaFilipso kreiveslygtimi. : s w t + t= l l * .

1'1 a.e lvgiu. t2. Remiantis (12. Infliacijos tempai nekinta tik tuo atveju.t. ir priesingai. b e t i r r e a l i o j i s r . o naudingi .Ludt!9!1111!iiss!-qllxgi gtitinta-maz-esnis ne4arh.:'J. Iygi ze iay I a$11lzujg-Jygis. Didejant realiajai salies gamybos apimdiai. nodntJalai&y.kad Zernasnedarbo lygis sqlygoja didesnius infliacijostempus. gali'ra padaryti iivad4 kacl bfisirnasis infliacijos lygis priklauso nuo dabartiniolaikotarpio infliacrjos lygio. Ji pasiekus. kai dabartinisfaktiskasnedarbolysis 441 ._q. ruomet juda taskoA link..kad tuo atvejLr nario b x((/.eiiiiuo tygisiriiiii B ii l!1zeja. tuometciklinis nedarbo lygis yra nulinis..a rnaZeja. del to maZejanedarbas.r)+s. kuo maZesni infliacijostempai.pereina i defliacrjq ir sudaro _I procen14.Tuomet infliacijos tempasp:0. Tai reiSkia. / proc. Jeigu bendroji paklausadideja ir virSijapotencialqiigamyboslygi.._ l.tuo nedarbo lygis yra autstesils. nes ruo metu kyla kainos. -Un) jos reik5me irgi bus lygi nuliui. Ta5kasEs rodo ekonomikospusiausvir4 padeti. vadinasi.-itipso kreivo '."9..pateiktoje 12.kreiv_e_do.jE maZina. luomet fonnule Eauna toki pavidal4: pt+t=p-bx (U. I :lt 1'E|L_:!..Jljg9l31glf. =U) . o1@ar.8paveiksle.1giLe' In jgil -. atspindindiu pasillos Sokq poveiki infliacijai. iki o infliacijos lygis pakyla iki 4 procentq. (iiuo atveju U. sukuriama daugiau darbo vietq.y.ffiii?ijil-ternpui.priesinsailfot<ia prittaliornybe ri[yrf ruo.. tuo rnaZesnis nedarbo lygis. Si formule gali bfti papiklyta dar vienu elementu..--*.r-..* ..li nedgl.pasiulos sumaZejimo poveikiskainq kilimui.Sl silveikaatsispinditipineje Filipso kreiveje.3.neg1i@1_:@qi..prilygstanathraliajam.-Vaclinasi.2. Tai rei5kia. (U" = 0) . dra s .1' Fi Iipso . kuo aukitesni infliacijos ternpai.-ir.Trumpojo taikotarpio l.o-Jygrs.iutusis lnainiatuJis)"nai'icin?iliiiis-pro. kad sukuriarnurpoi.-U. o nedarbolygis atitinkanat[ralqj[ U.bg. ciklinio nedarboir Sokqsukeltqpasi[los pokydiq. :5%). K3i .13) Zalingi pasi[los Sokai diclina infliacijos lygi. kar (tJ. ekonomika nedarbo lygis sumaZeja 2 proc.!g{ ! 1umpuoju tS rs i\911112. matome.n.Ifrias Ip. _r. i_------:-i-' '. Rerndamiesi formule. realusis nacionalinis produktas.Pasiekustaikq.nes sukeliakainq kritimq.1 ' i.. (r2. Ji paZyrnesirne raide s. p a d r c l e J ub e n d r a J ap a k l a u s a rp a k y l a n e t i k k a i n q l y g i s .12) formule.r-r*j**. garnybos apimtis. -r( ad.nedarbas pradeda virsvrinffiiaqil"*tygt juda Ekonomika tasko link. o rnflracr.

'. p (lR 4 2 I 0 12. l u o m e l p 1 . * rp ' . Si problemabus aptarta v€liau. r f P C 5 12. kad gali blti suderinami ir didesnis nedarbo lygis. Trumpojo laikotarpioFilipso kreivds 442 . p (IR 5 4 3 2 I I I I t^> ..\ { . ir didesni infliacijos tempai. o k a i U r . Galimos Filipso kreivdspateiktos 12. PraktiSkaisvarbuparinkti toki ta5k4A.r. p . kuriamebltq pasiektas Zemas nedarbo lygis. Tai rei5kia. Tai b[dinga Siq dienq ekonomikos ypatybe. tai < 1 t .ll formules.9 pav. o ekonomikaklestetqesantsaikingaiinfliacijai..Kai U.sutampasu nat[raliuoju.1 p . Filipsokrerve Filipso kreive [vairiais laikotarpiaisgali bUti ivairaus pavidalo.=U. Tai matyti ir i5 l2.tl .8pav. U n . L a i p t + t . k a i U r > U r .9paveiksle.

.p=4%o (kreive PC2). '/ Jeigu infliacij4 sukelia dendrosios pasi[lo-s m-aZejimaq) kylant _ kaStams. Tq pastebejoM. = 5% .Tarkime.3. kad_{g}roJu laikotalpiugotelga-llo9igg-ggryybo_s apilnties. ' '! .Tidoj. 12. Tai parodyta12.kad natfiralusis nedarbo lygis Un=Jlo (taskasEo. su antru p=2o (kreive PC1) ir trediu .l AD1+pt-+yf-+U. Jis teige.10paveiksle.' . (i I5vada: trumpuoju laikotarpiu didejant bendrajai paklauiap kyla kainos ir maleja nedarbas.tuome{ kainos dideja maZejantgo*ybor tp'-ei. Fridrnenas 1968 m.i:fil oru.'Vadirids-i. neiSkyla.j.10 paveiksleparodyta. didesneinflia"cUa sqlygojair didesninedarbolygi. Ilgojo laikotarpio Filipso kreivd A. Toks jo lygis gali bfiti suderintas ivairiais infliacijos tempais:pirmu atveju p=l% (kreive pCo). n (IR A 12.fa*otarpiu dilema .3. Trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives 12.. .. Er). kad natfiralusis nedarbolygis tJ.J.nedarbas iniliacija'.Filipso kreiviq paslinkimasi de5inE virSrj.r '' . Dabartiniam laikotarpiui bfidinga tendencija. Filipso i5vados ir jo atskleista priklausomybe tarp nedarbo ir infliacrjos pasitvirtino tik trumpuoju laikotarpiu.Todel ilgojo laikotarpio Filipso kreive yra vertikali tiese natfiraliojo nedarbo lygyje.10 pav. . Tai rei5kia.kad pasiekiamas potencialiaigalimasnacionalinio 443 . uZimtumo ir nedarbo infliacijos lygis neveiklar viii iie kintamieji prisitaiko prii mnlacijos. Tai gaii uotl pauaizi'iliaiolia tilffiastinta schema: I .

. padideja kainos ir sumaZeja nedarbas. trunka 1ol.kad. kol ekonomika derinasi prie padidejirnoir galiausiaiprisitaiko. o realioji gamybosapirntisbendroji pasiula: nuo Ip iki yr1.AD kreive persikelei5 padetiesADs i padeti AD1. Jis laikinas nedarbo surnaZejimas. Tadiau tai tik laikina nedarbo ir infliacijos s4veika. ilguoju laikotarpiu spartdja Tai infliacija.11pav. kad nacionalinis produktas vel vir5ytq naturalqll savo lygi. realiajam nacionaliniam produktui . (Toje padiojepadetyjeyra ir ilgojo laikotarpiobendrosios pasiulos kreive AS1p. Kainq lygis pakyla dat daugiau .) Matome. Norint. Y paklausos infliacija slrkelta 12. ISvada: didejant bendrajai paklausai. produkcijos kainomis. .iki P2. Del to veiksniq kainos ir susilygina su uZbaigtos trumpojo laikotarpio bendroji pasiula. bet nemaZeja nedarbas. l Yn. Bendrosios Padidejusbendrajaipaklausai. AS.' 444 .-)U.produkto dydis I.jis griZta I pradinp padeti llguoju laikotarpiu kyla tik kainos. o realusis nacionalinis produktas sumaZejair griZta i potencialiojo produkto lygt Yp. AS.. P r P0 4 I ^ I A D r i? <---_> Yr A D u i i . bendroji paklausavel turetq dideti. padideja gamybos kaitai ir sumaZeja paSalinamas bendrosios paklausos padidejimo poveikis Jai sumaZejus. kol pakyla darbo uZmokestis. 12. bendrosiospaklausos kittl gamybos Derinimasis trunka tol. kad ilguoju laikotarpiu infliacijos tempo pokydiai neturi itakos nedarbo lygiui. Sis procesas pavaizduotas i I paveiksle. Pakilus kainoms. Kodel gi taip yra? Jau Zinorne. galima pavaizduotitokia schetna: ADf +Pt+KaStait-->ASJ-+Yp .on.on". todel nedarbas nemaZeia. trr.padidejaka5taiir sumaZeja jos kreivd persikeliai5 padetiesA36 l padeti AS1.rmpuoju laikotarpiu pakilus bendrajai paklausai. Kainq lygis pakilo nuo P0 rkt Pt.

kai darbo paklausa lygi darbo pasifilai. bet b[sirnqja valstybes ekonomine politika.y.infliacijos problema Racionaliqjq lfikesdiq teorijos Salininkaitvirtina. t. uZprogramuotosinfliacijos. Ankstesnis infliacijos lygis neturi reiksmes.faktiSkas to. tai Zrnonesir firmos tikisi. busimojo laikotarpio norninalusisdarbo uZmokestisnustatomaspagal tokiE taisyklE.Tai rei5kia. r . Tai reiSkia. infliacijos lukesdiaiyra racionalls.veliau didesnis infliacijoslygis isriekaro' n-edarbas susilygina-iunaturaliuoj j b lygiu. kokiomis prien. vel u 12. lnfliacijos ateities prognozes pagrlstos ne ankstesniq laikotarpirl duomenirnis. numatomas reaiusisdarbo uZmokestis turi b[ti lygus realiajamdarbo uZmokesdiui. pagristi ateitiesnumatymu. Racionalfs lukesdiai . kuris susiklosto. nepaisant koks bus infliacrjos tempas. nedarbolygis*visada gr[Ztaprie nullf]iglolg lyCl-o. kas nurnalorna daryti ateityje.butina Zinoti galimus jq veiksmus.numatomas .t4) dia / "' | . Tuomet nominalusis darbo uZmokestis gali b[ti i5reik5tas taip: 445 .Jei pries tai infliacija buvo nulind.aL lI+t wu - )' . pgl didesniqint)iacrjos tempqnedarbas surrii@i-rk laikinai. Dar karttl atkreipiame demesI i svarbiausius Sios teorijos teiginius nagrinejan. kad pasiekiamas visi5kas uZimtumas arba susiklosto nat[ralusis nedarbo lygis.4. l 4 + tI p l fr+l / r. Racionaliqjq ltikesdiqteorija ir nedarbo.Tai ivertinama. kad vyriausybd ir centrinis Salies bankas informuoja. galirna teisingai prognozuoti infliacijos ternpq. jog ateityje numatoma vykdyti skatinandi4j4 monetarinEpolitik4 ir padidinti pinigq kieki.ro klausimo poZi[riu. 5 procentais. Pusiausvira darbo rinka susiklosto tada. kad bendroji paklausa ir kainos ateityje irgi galetq padideti 5 procentais. sudarantdarbo ir kitas sutartis. kad. kad nedarbo infliacijos dilema gali nustoti egzistavusi ir trr-rmpuoju jeigu net laikotarpiu. pavyzdZiui.3.€ (t2.larbou2mokestis. numatomais politikq veiksrnais..kai darbo rinka yra pusiausvira. Jei llkesdiai racional[s.t. todel nera ir inercinds.tai geriausia ateities prognoze.ronemis bus reguliuojama bendroji paklausa ir t. Tarkime. paremta visa turima infonnacija. realusis | ) pusiausvyros realusisdarbo uZrnokestis. Remiantis racionaliqjq l[kesdiq teorija. Norint efektyviai prognozuoti. politikai turi paskelbti.

kad nedarbo lygi ir realqjI darbo uZrnokesti sieja atvirkStind priklausomybd. dia lygus gxw ft .Jei infliacija yra didesnd uZ nurnatyt4 tuomet realusis darbo uZmokestisvir5ija jo rinkos lyg1. atsiranda neatitikirnas tarp fakti5ko realiojo darbo uZmokesdio ir realiojo darbo uZmokesdio.ir prie5ingai. kuris susidaro.t > t r .b[simojo laikotarpio numatomas realusis darbo uZmokestis. . kaip nedarbo lygis priklauso nuo laukiamo realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyros ir darbo uZmokesdio skirtumo..+. kad subjektq lfikesdiaigali buti ir klaidingi. kai n r' r.(r + t). Todel pagrindine(5ios ternospoZifiriu) racionaliqjq llkesdiq teorijos lygtis yra tokia: U r ( t + t )= U n + h x ( p t + t . . kai darbo rinkoje yra pusiausvyra.W t* t = P l* t " w r Prirninsime. Ur(t+t)=Un.kintarnasis.r.Nedarbo ir realiojo darbo uZmokesdiosqrySisracionaliqjq lfikesdiq teorijos poZiuriu gali b[ti iSreikStas formule: 5ia U dia U r ( t + t \ = ur * g x (wt*t-*n)i (12. t. < U l n Numatyto realiojo darbo uZrnokesdio pusiausvyrosrealiojo darbo ir priklauso nuo infliacrjos prognozrq uZrnokesdio sutapimasarba nesutapirnas tikslumo. = r r r .numatomokainq indekso. l a i + Ur ( l + . Prognozirl klaidos . kad bDsimojo laikotarpio nedarbo lygis atitinka nat[ralqj! tik tuo atveju.16) Kai infliacijos prognozes klaidingos. AiSku.tai skirturnas tarp tikrojo b[simojo laikotarpio kainq indekso ir laukiamo. Paprasta taisykle tokia: kai realusis darbo uZmokestisauk5tas.nedarbolygis * Zemas. wr*.. t u o m e tU K rL ru+l) .. blsimojo laikotarpio nedarbo .t < r yt :. E.) . (12.busimojo laikotarpio realiojo darbo uZmokesdio poveikio nedarbo lygiui stiprurno koeficientas.p i * t ) . > Un k a i wI . Lygtis rodo. . kai to laikotarpiorealusisdarbo uZmokestis sutampa sr-rvisiSko uZimturnorealiuoju darbo uZmokesdiu. S . rodantis. a i wt .15) lygis. o jei infliacrja maZesnd numatyt4tada realusisdarbo uZmokestis uZ nukris Zemiau 446 .y.

r.y. esandiame ant ilgojo laikotarpioFilipso kreives. I5 to daroma i5vada.. kad ekonornika yra ta5ke E0. U. kad pinigq kieki Zadama pacliclinti procenrais. U.kad nat[ralusis nedarbolygis (arbavisiskasuZimtumas) susiklostys tuornet. kuris atitinka clarbo rinkospusiausvyros lyg[. infliacijos lygis ir naturalusis proc. faktiSkas nedarbolygis prilygs nat[raliajam.y. kad bfisimojo laikotarpio neclarbo lygis priklauso nuo klaidq prognozuojant to laikotarpio infliacijq.Ur.12paveiksle. Kai faktiskainfliacija pasirodoesantimaZesne uZ numatytE ptq < pf +t. Tai reiSkia. Nedarboir infliacijos s4veika racionaliqjq lfikesdiq teorijospoZiDriu pateikta12. Trumpojo laikotarpio numatomos Filipso kreives padetis yra PC5p ir ta5ke E1 ji kerta pClp kreivg.=L/ .. v Ur. numatytas4 proc. Kai faktiikas infliacijos tempasvir5ija numatyt% p. =5vo. (IR 5 12. nedarbolygis yra didesnisuz naturalqii. Jeigu infliacrjos prognoz6s pasitvirtina. >U n.y.Nat[ra]usisnedarbolygis U. nedarbo lygis susidaro Zemiau naturalaus..visi prisitaiko prie numatytos infliacrlos.Tarkime. lkio subjektai tikisi. Racional[s llkesdiai Tarkime.Sudaromosnaujos sutartys.jo pusiausvyros lygio. realusisdarbo uZmokestis yra tokio lygio.12 pav. Kai infliactja bus tokia. kokios tiketasi pt+t = p7"*1 tuontet . 5 447 .kai tik faktiskasir numatytasinfliacijos lygis sutarnpa. kad kainos pakils irgi 4 procentais. nedarbolygis. 4 Rerndarniesiracionaliqjq lfkesdiq teorija. r.t. o infliacijos lygis p : 0 procentq. pp= pf+t. Sio ta5ko padetis .*1> pf*t.t.y.

Pirmiausia.. apibrezdamas . Infliacijos socialines ir ekonominds pasekmespriklauso nuo jos tempq. yra ne sistemingos. Kiti ekonornistaitvirtina.rojant infliac14 yra atsitiktines. pat ir suja susijgnuostoliai. jei Vadinasi. Egzistuojantinfliacijai. prognozr. tuomet ekonornikaatsrdurs taske K. 12. Jeigu faktiskasinfliacrjos uZ lygis bus maZesnisnei numatytas ir sieks. tuomet ekonomikaatsidursta5keL.Toki poZi[r[ ispopuliari'o A. kad ne visi politikq veiksmai ZmondmsZinomi. Tuo atveju pagyveja investicine veikla. Tai rei5kia. Kitos infliacijos pasekmesnera tokios aiskios ir isoriskai matomos. JAV ekonomistasDZonas Tobinas teigia. vyriausybes vykdoma politika gali b[ti apgaulinga. kad infliacija labai iSp0sta kaip socialinenelaime.numatyta. o nedarbolygis vir5ysnat[ralqji.t..o faktiska infliacija bus didesneuZ numatytqir sieks. 5 proc. ar ji laukiama. racionaliqiq r[kesdiq teorija turi ne'raZa trfikurnq. nedideli infliacrjos ternpai (2_3 proc' I metus) yra netgi naudingi. Jei klaidos.larkime.4. Juos galima vertinti kaip atsitiktinespaklaidas.skurdo indeks4' kaip infliacijos ir nedarbo lygiq surnil.Racionaliqiq l[kesdiq teorijos poZi[riu. kad. iunri tig*.jq kitimo ir nuo to.. vyriausybegali nesilaikytipaZadq. Antra.ar netikdta.Jei lukesdiainepasitvirtins. taip nera tokie aiSkfisir negindytinikaip nuostoliaidel nedarbo. Nedarborygis ir gamybos apimtis nepasikeis. kad infliacrjos paclarytaLala yra 'rinirnali.Jeigu prognozds pasitvirlins ir infliacijos te''pai pasieks 4 proc. tai liga.Rerniantistam tikrais 448 . o pirkejai pralaimi. Fridmanasinfliaciiq apib[dino maZdaug taip: infliacrja yra liga. kur nedarbo lygis maZesnis nat[rarqii.y.. tik 3 proc. rai ekonomika juda riesiaiiS ta5ko E6 l ta5k4 Ey. okunas. o atsitiktines. vadinasi. kylant infliacijos lygiui. infliacijosl[kesdiaitiksrls. aiskiai matomi du dalykai . ir vis delto. o prekiq ir paslaugqkainos kyla. M.kurios ratlista nedarbolygi padidinaarba sumaZina neZyrniai neilgam. Daugelio ekonomistq nuomone.pinigq perkarnoji galia sr'unka. Del to parctavelajlaimi.infliacijospasekmds. kartais net mirtina. Pavyzdiiui. nedarbas 'ebemaZeja.tai ir fakti5ko nedarbolygio nukrypirnai nuo nat[raliojo iarp pat atsitiktiniai. tuomet ekonominesistema persikelsis taiko Ee i taskE81. ruul. EKONOMINES IR SOCIALINES INFLIACIJOS PASEKMES lnfliacija kartais vertinama kaip socialine nelaime ir laikoma tokia pat opia problema kaip ir nedarbas. sakykime. kuri tam tikromis aplinkybemis gali sunaikinti iStisq visuomenE.ateitieslukesdiainegali bfiti visiskai tiksl[s del to. pleciasi realioji gamybos apimtis ir matdja nedarbas.ttq kluido.

Tai skirturnas talp nominaliosios palfkanq normos i ir numatytq infliacijos t e m p q p " .1iki 4. tai atsispindds visuose sprendimuose. kuri4 pasiekusekonomika apskritainustojakilti ir prasideda smukimas. Tarkime.ta. Zmonds daugiauar maiziau b[na pasirengE. [vedamospal[kanq nonnos pataisos. Infliacija i ekonornideskij rost. bus pakoreguotasnekilnojamojo turto nuomos mokestis. didejant infliacijos tempams. tadiau kiekvienas papildomas infliacijos padidejimo procentas letina jos augimo tempus. rei5kia. finansq rinka prisitaiko.r8) I2 Illarionov A. tikslas. Viriutine metinds infliacijos riba.1997. kurios tikimasi.. I tai atsizvelgta.visuomend Zino. I I I I en Dai. Tai kad.ypad svarbu iSskirti numatytq ir netiket4infliacij4.11) (12.o ji praejusiais buvo lygi nuliui.t. prisitaikys pal[kanq norma ir t.1. sudarant visasekonomines sutarlis.yra 25jos 49 procentai''. Numatyta infliacija ir realioji palilkan4 norma Kai infliacijos tikimasi. kad ekonomikospokydio tempai tampa neigiarni. i kuriq atsiZvelgiama nkio subjektq lukesdiuose ir jai elgesyje.//Voprosyekonorniki. jei infliacija perZengia Siasribas.p " taigi: i=r" + pe (12. Numatyta realioji paltikanq norma (r" expected real interest rate) .t . 12. Nagrinejant infliacijos pasekmes. r n= i . Apie pastarqj4 pakalbesirne pladiau. Si ekonomikos kilirno tempai pradeda maicti.1. Jq Realioji pal[kanq norma gali blti numatytar" ir fakti5kar.kad infliacijaSiais metaissudarysl0 proc. p.4.tyrinais nustatyta. 449 _ / .4. palfikanqnorrn4.Darbo sutartyse bus numatytas darbo uzmokesdio kilimas.1.Be to.7 procentqr2.tiketina infliacija.stipreja ir negatyvusjos poveikis ekonomikos kilimui. Tai rei5kia.kad kritinis in_fliacijos lygis .No 8. y . Numatytos infliacijos pasekmds Numatyta infliacija (expected inflation) . Tuo atveju ekonomika dar kyla. virSijus infliacijoslygi.ivertinti reali4jq(tihSjd. 12.tai vidutiniai metiniai jos tempai* nuo 1.

Fi5erio. Pinigq apyvartosgreidio v ir realiosios gamybos apirntieskitimo tempai yra gana pastov[s. DaLnai nominalioji pal0kanq norma infliacijos visi5kai nekompensuoja. 450 . nominali pal0kanq nonna taip pat padideja I procentu(numatytarealiqjq pallkmq norma tuo atvejunepakinta).t) 1 . Vadinasi. (t2.kad. FiSerio nustatyta.tuomet numatytasir fakti5kas l i n f l i a c r j o se m p a s u t a m p a p " : p .le) Fakti5ka realioji palukanq norma (r .y). ^ € L A P (r2. spardiai augant pinigq pasiflai. apra5yta Gaunamenaujq lygt5 rodandi4 kaip pinigq pasi[los pokydiai ilgainiui veikia nominaliqj4 pallkanq norrne: i:f +m*v*1. 1867-1941) garbei. smarkiai nesvyruoja. tiketinos realiosios palukanq norulos infliacijos lygis neveikia. Taigi.. su (12. kai inflaicijos tempai virSija 10 proc.kad prakti5kaiSispoveikis galioja ne visada. kyla ne tik infliacijos tempai. T u o a l v e j uF i S e r i oy g t i sg a l i b I t i s u j u n g t a t s nagrinejantinfliacijos prieZastis.garsaus arnerikiediq ekonomisto lrvingo FiSerio (Fisher. Tuo atveju.17) lygybe vadinamal. pinigq pasifilai padidejus vienu procentu. per metus skaidiuojarna patikslintarelioji palflkanqnorna.22) Pasak l.20) Nominalioji palfikanq norma lygi fakti5kos realiosios palDkanq normos ir tikrojo infliacijos lygio sumai: i--r+p. Fi5eriopoveikiu (Fisher effect).21) Jeigu infliacijos llkesdiai pasitvirtina. numar)'tai infliacijai padidejus I procentu. r. bet ir nominalioji oal[kanu nonna. {12. Tai reiSkia.Tai vadinama I. Fi5eriolygtis igaunatokiq i5rai3k4 . Tai yra: r=t-p.nominalioji palukanq nonna.(12.2) lygtimi (p : m + . (r2. l. Irwing. atmetus faktiSkE infliacijos lygip. nominalioji pal[kanq norma taip pat pakyla vienu procentu.j4 lemia kiti veiksniai. Manoma. Fi5erio lygtimi (Fisher equation). kad. nominaliosiospal[kanq normos lygis priklauso nuo pinigq kiekio pokydiq.actualreal interest rate) . . Lygtis parodo ry5i tarp numaty'tqinfliacijos tempq tiketinos realiosiospal[kanq norrnos ir nominaliosios pallkanq norrnos.

. 2. fllumaQttosinfliacijos kaitai Tuo atveju. (reikia papildornq itaisq). Pirma. Nepaisantto. kad infliacr. kai infliacija numatoma ir rikio subjektai prie jos prisitaiko.l l0 cm.12. nagrinejantinfliacijos prieZastis. Kiekvienas infliacijos padidejimas I procentu turi padiclinti norninaliqjqpallkanq norrnEtaip pat I procentu. i n f l i a c i j as u k e l i ak a S t u ss u s i j u s i u s u p i n i g q o p e r a c i j o m i s . ka5taidideja.Toddl net tr numatyta infliacija susijusisu tam tikrais ka5tais. Pinigai . reikia keisti etiketes. Sie ka5tai vadinami . Penkta. tai prekiq ir paslaugqperkainojimo kastai.Kaclangigaistarna daugiaulaiko. prekiavimo automatais ir t.Zmondspatenka didesnes i pajamas gaunandiq aslnenq grupE.100 cm. jei vyriausyb€ i5leistq lstatymq tvirtinanti. panasiai b[tq. kai keidiamos kainos uL naudojim4si telefono automatars.2. Apmokestinamos turi buti tik realiosiospajamos. .1. Tai pardavejqislaidos.la tai mokestis. pinigai negali dera'rai atlikti vertds mato funkcijos.pladiau apie tai aiSkinta. I5 tiesq Sios sElygos dalznaipaleidZiamos. kitE menesi.susijusiqsu tuo. Ketvirta. infliacija veikia mokesdiq sistem4 pavyzdLiui. Del to 451 .tai liniuote. Tai sukelia daugybg nepatogumq: sunkiau palyginti absoliuting ir santykinEprekds kain4 (ismatuot4 kitomis prekernis). nuostoliq niekas neturetqpatirti.kuriam nebuvo pritarta ir kuris nera iteisintasistatymais. ii igivo sutrumpint4 . susijusiossu kainq kilirnu. kuria matuojarneekonominesoperacijas. Tada dazniau einama I bankus.t. infliacija sukelianuostoliq. o dar veliau. Kylant infliacijos tempams. 4. Kad infliacija nesukeltr4 neigiamq padariniq.Kylant norninaliomspajamoms.120crn. nesantpinigus i bankus ir juos atsiirnant.t. o isemus pinigus skubama pirkti prekiq. Tiksliosbusimosinfliacijosprognozes.batq ple5ymu'. bfitinos kelios sqlygos. kad S[ menesi I m . A n t r a . 3.nune5iotqbatq kastq" (shoe leather cost) pavadinimq.meniu kastais" (menu cost). Kylant karnorns. Todel zmones sumaZinasavo pinigq rikudius ir daugiau iq laiko bankr"rose. UZ pinigq laikym4 visi turi gauti ne maZesnE rinkos palfikanq nei normEir kt. praktiskai taip nera.perspausdinti iskabas..o del infliacijos tos liniuotds ilgis keidiasi.katalogusir t. kylant kainoms. nes kyla kainos.nespas gyventojusgauseja tie pinigq.. kur mokesdiq nonna didesne. Del numatomos infliacijos padideja pallkanq norma ir arternatyviejipinigq laikymo kastai. jq svarbiausios yra Sios: l. sunkiau pasirinkti prekiq rinkin[. Tredia.4. Siq kaStq grupe vadinama . Dideli kastai susidaro. pajamq mokesdionorrnas.

Tai gali b[ti laikorna maZiausiarnokesdiqna5ta pasaulyje.Pavyzdlivi. mokesdiqiplaukos taip sumaZejo. Tai vaclinama Oliverio-Tanzi poveikiu (effect Olivera-Tanzi. Todel. ji daZniausiai virSydarnast. Jei i5 savo apmokestinarnqqpajamq i5skaidiuotitarn tikras an.ra. P. nuolaidas.. del infliacrjos nominali palfikant1norrna dideia. net jei realioji palukanq nonna nekinta. maZesnds mokesdiq iplaukos savo ruoZtu dar labiau didina biudZetodeficit4 ir t.Realiosios mokesdiqpavidalu 8 proc.lieka. kyla infliacijos lygis. bendrojo vidaus produkto.(8-9: -l).Firmoms daZnaileidZiama atskaityrnr-1 sulas.. artimiausiamlaikotarpiui. iniliacijos pajamospadidejoir sudare tempamsnukritus iki 66 proc.. Del to gali pakilti finnq gali sumaZeti mokesditlnaSta. Netik€tosinfliacij os pasckmds Netikdta infliacija (unexpectedinflation) reiSkia. p > p" .t. (tai yra l/3). investicijq stimulai. infliacijos tempas . Clobalnyjpodchod. -l proc.taip pat ir mokesdiq surnaZ€ja kylant infliacijos ten-rparns.3 proc. 388 A<1 .atiduodama yaneigiarnos. mokesdiq na5ta..prarandama dalis grynqq pajamq. o tai savo ruoZtu maZina mokesdiq iplaukas. (12-9). Tarkime. Larren B. kad nominali pallkanq nonna yra 12 proc.y. jq lygis daZnaisrnarkiai svyruoja.D.. suk. Si problema aktuali ne tik besivystandioms kurioms bfidingi aukSti infliacijos tempai. kad fakti5kas infliacijos tempasp skiriasi nuo numatyto p" .9 procentai.t.valstybes vidausprodukto''.4. hiperinfliacijosBolivijoje metu 1985m. Gali susidaryti uZburtas ratas: didejant biudZeto deficitui. tuomet nominali pal[kanq normajuos sumokejus (12:3)ir 8 proc. iplaukos. PanaSiai atsitinka ir su palukanq aprnokestinimu. t. lnfliacija gali ir sumaZinti realiajq rnokesdiqna5tq nes mokesciai nera apskaidiuojarni anksdiau. 4 proc.kurias iteisina ivairus [statymai. Dz. F. 12. sumokejr. sumokamipo tam tikro laiko.Tadiau jau kitais metais. kad sudard tik 1. l. tai realioji amortizacijos suma gali buti infliacijos nuverlinta. bendrojoSalies amortizacinitl infliacija neigiamaiveikia istori5kai susiklosdiusias Se5ta.tuomet sunku prognozuotiinfliacijE net ir Salirns.y. per metus.rortizacijos amortizaciniqatskaityrnqpagrindasyra pradine. todel ir mokesdiai dideja. Kai infliacrjos pokydiai daLniir ry5kus. palhkemos. bet ir daugumai industriniq Saliq.y.o ne atstatomojiverte. Daugelyje SaliL1 o mechanizmo realiam mokesdiq dydZiui palaikyti per 5i laikotarpl. . Jei mokesdiai sudaro yra 33 proc.2. Tuornet realioji pal[kanq nonna yra 3 proc. Makroekonornika.rs mokesdius. Kai infliacrjos ternpai dideli. l0 proc.l ^ 't r o v e l K l s p a v a o r n t a sekonornistq Julio Olivera ir Vito Tanzi vardais.

. Antra.5 proc.o kitiems prideda. kuriq le5as bankai skolina kitiems. kad sioje situacijoje infliacrja vienus .Galima tvirtinti. Tuo tarpu kreditoriusgauna tik pracling realiqq paskolos sum4 nes palukanq pakanka tik infliacijai kompensuoti. Ypad skaudZiaiinfliacija . kad.Daugelio Saliq. jos maZeja numatymogalimybes. o t. ir kurie juos skolina: skolinti neapsimoka.y. Laimi tie.Tai rei5kia. realiqiq pal[kanq nonnos jis mokes 0 proc.y. Didejant infliacijos tempq nepastovurnui. Sakykime. ir numatomas infliacijos lygis .5 procentai.infliacija neturi visuomenines s4rnonds".ar turtingas.nustatyta 10 proc. ar ar ar vargSas. jaunas. ypad Zen-res ir kito nekilnojamojo turto. jei infliacrjosternpai bhtq tiksliai itraukiami i nominaliq palukanq norme. tai yra jis paskol4 gavo nemokamai(r:i-p:10-10).rs.ar senas. potencialus skolintojai.baudlia" Zmones. mokedamasmokesdius iS gautq nominaliq pajamq. Svarbiausios turto ir pajamqperskirstyrno kryptys yra Sios: Pirma. kad infliacija tai skolq negr4Zinimas.apmokestina". kad infliacijos ternpai staigiai pakilo iki l0 procentq. Tarkime. nominaliq palfikanqnonna. Netiketos infliacijos pasekmds yra dar skausmingesnds. pradedant XX arnZiaus 8-u desimtmediu. kitiems teikia .praras.kas gi yra grynieji skolininkai ir skolintojai? Jei subjektas yra grynasis skolininkas. pralairni tie. Visada pralaimi tie. Tadiau netik€tos infliacijos atveju tai neimanorna.kurie 453 .duomenysrodo. kad i5lo5 skolininkas: vietoj 5 proc. Jis dar daugiau praranda. jis patirs naud4 o jei jis skolintojas. pavyzdZiui. kas gyvena i5 darbo pajarnq. nes tuomet netenkadaliespradinespaskolosvert6s.Tai reiskia. gaivaliSkai..Tanr tikrais laikotarpiais. Numatoma realioji palukanq nonna . kad pralairni daugybe smulkiq ir vidutiniq indelininkq.. Si problernai5 esrnes nekiltq. savininkai:jo kainos kyla. kurie skolinasi pinigr. ii vienq atrma. t. jose buvo pastebimi didesni infliacijos lygio svyravirnai. [vairiq gyvenrojq grupiq perskirstymoveiksnys.subsidijas". Be to. iS netiketos infliacijos visada pasipelnoturto. kreditoriq ir skolininkq susitarimu.. kad namq Dkio sektoriq galima laikyti grynuoju nominaliuoju skolintoju. tas perskirstymas vyksta savaime. sveikas. o verslo sektoriq (finnas) ir valstybg . Tod€l kartaistaikliai pabreZiama. kad. ligotas.Todel sakorna. nes gaunamos palukanos nuvertejusiais pinigais. Kas tuo atveju lairnes ir kas pralaimes?Ai5ku.I5 to kas pasakyta.grynaisiais skolininkais. Pagrindinesnetiketos infliacijos pasekrnds pasiZymi perskirstymo savybemis. nepalsant ar Zmogus to. Kyla klausimas. del netiketosinfliacijos perskirstomos pajarnostarp skolinlojq (kreditoriq) ir skolininkq. kad netiketi infliacijos ternpLl pokydiai yra pajamq ir turto tarp ivairiq ukio subjektq. netikdta infliacija nau<linga finnoms ir valstybei namq lkiq sqskaita. galima padaryti iSvad4 kacl infliacij4 pirmiausia jaudia finansinio turto savininkai. Vadinasi. negu numatytos infliacijos padariniai..

Jq metu labai nuvertdjEseni pinigai tam tikru santykiukeidiami naujais. Toddl nuo netiketos infliacijos labiausiai nukendia pensininkai arba apskritai vyresnio amZiausZmones.realusis darbo uZmokestisyra aukStas. Svarbiausias tikslasjos 454 . arba turedami jt4maLai. gali b[ti imamasipinigq reformq. lnfliacijai maZinti ir kitoms jos problemoms sprgsti daZniausiai pasitelkiamatam tikra valstybdsekonomin€politika.Jos laipsni5kaikaupiamossenatvei. Be to.kad padidejopaklausatos firmos produkcijai. nepagristai bftq padidintabendroji pasiula.pensininkus. sudarantdarbo sutartis.5. ir gali blti didinamajos gamybosapimtis. kainq lygiui toliau kylant. intensyvumo. Esamair j k i t q n e i g i a m qo s p a s e k m i q . realusis darbo uZrnokestismaZeja.sumaZintipinigLl kieki apyvaaoje.tadiau infliacija vis tiek veikia jo svyravimq amplitudg. todel iki kito perZilrdjirno momento realusis darbo uZmokestis maZdja.pavyzdZiui.rso tik nuo infliaciniq procesq trukmes. kitus Zrnones. INFLIACIJOS MAZINIMO BUDAI lnfliacijos problema gali buti sprendZiama[vairiais b[dais. didesne negu tikdtasi infliacrja sukelia didelius darbo uZmokesdiosvyravimuslaiko atZvilgiu. Namq ukiq sektoriuje ddl netiketos infliacijos poveikio pastebirna turto perskirstymoi5 vyresniq Zmoniqjaunesniems tendencija. Tredia. o i5 tiesqjos tempaibuvo gerokai didesni.t. firma tikejosi nedidelesinfliacijos. 12. gaunandius retai kintandiusatlyginimus. 15 to gali b[ti padarytaklaidinga i5vada. a Netiketa infliacija susijusine tik su perskirstymopoveikiu.bet ir kitq ne Saliespolitiniq bei ekonominiq sqlygq. Pirma.gauna t'iksuotas pajamas .Del to pakilo ne tik vidutinis prekir"l kainq lygis.susikurusnaujomsvalstybems. bet del infliacrjos gali smarkiai nuvertdti. del netiketos infliacijos krinta dideles gyventojq dalies realusisdarbo uZmokestis.Kai kuriais atvejais. V€liau.kad. Tik padidinus nominalqjI darbo uZmokest[.Mat dauguma Zmoniq pradeda gyvenimq beveik neturedami santaupq. Antra. nominalusis darbo uZmokestislieka nepakitgs.Keitimo tikslas. mineta.ir t. taip pat ir infliacijos lygi. Kai infliacija netikdta ir vir5ija llkesdius.Tuo tarpujauni Zmonds d a u g i a u s iy r a s k o l i n i n k a i . bet ir tos firmos kainos.Tarkime.daZniausiai esant hiperinfliacijai. Jei taip pasielgtqdaugelisimoniq. del netiketq infliacijos pokydiq namq [kiai ir firmos gali priirnti neteisingus paklausosir pasiDlos sprendirnus atZvilgiu.ivertinami Jau numatomi infliacijos tempai. Tai priklar. Vidutinis realusis darbo uZmokestisgali iSlikti ir nepakitgs. Nauji pinigai gali b[ti ivedarni ir kitais atvejais. stipendininkus.

.. o kainos vis kyla. Antiinfliacine politika. Pajamq indeksavimas Pajamq indeksavimas (indexation of revenue) . pajamq indeksavimas Prieiingu atveju realusis darbo uZmokestissumaZetq. atitinkantis infliacijos tempus. 2. kai kurie ekonomistai. jas stengiantis paialinti. kai infliacijq sukelia pertekline paklausa. Visi5kas.sudarantdarbo uZmokesdiosutartis. dideja ir indeksavimo daZnumas.5. pallkanos ir t. o skolintis infliacijos sqlygomis apsimoka. jei buvo rnanoma. Del to anksdiauar veliau pakils 455 . stipenclijos.Darbo rinkai prie to prisitaikius. bendroji paklausapadidejadar labiau.Kai infliacijos tempai spart0sir turi tendencij4 dideti. 12. o jei infliacija netiketai padidejo iki 7 proc. Tai savotiSkas pajamq apdraudimas. indeksavimas neigiamusinfliacijos padariniusapskritaipanaikintq. daZniausiai blna dalinis. pasparteti tempai.1. PavyzdZiui.Pirmiausia.kad indeksavimas gali pristabdytiinfliacijq. Pajamqindeksavimas.o kainos pakyla.pajamq didinimasproporcingaiinfliacijos lygiui.kad jis gali pakirsti vyriausybds norq vykdyti infliacing politikE Zinoma. Taip yra tuo atveju. kad busimasis infliacijos lygis ivertinamas. Tuo atveju indeksuojamas darbo uZmokestis. i5mokti gyventi kartu su ja ir kompensuotiZal4 kuri4 patiria del infliacijos dauguma Zmoniq. Indeksavimo ideja apskritai yra patraukli. kurio tikslas prisitaikyti prie infliacijos. Fridmenas.t.kuri4 galima apibfidinti taip: darbo uZmokesdio kilimas ir kainq kilimas vienas kit4 maitina. indeksuojant pajamas ekonornika tampa nestabili. ir 3. Indeksavimo Salininkaigreta pajamq apdraudimonurodo ir daugiau teigiamqjo savybiq.Kai pajamosindeksuojamos. nepadidinus gamybos. Be to. indeksuojant pajamas. tai darbo uZmokestisir buvo padidintas 5 proc.y. Be to.bet ir daugiaui5moka.Tvirtinama. ypad jei vykdo aktyvi4 fiskaling polirikq. kad infliacija sieks 5 proc.Tadiau tai neapsaugo nuo netiketos infliacijos. Infliacijos maZinirnoir kiq jos problemqsprendirno bfidai yra Sie: l. susidaropadetis. nes padideja pinigq kiekis apyvartoje. Jau mindta. tuomet 5[ atotruki turetq kompensuoti indeksavimas. Indeksuojant pajamas. ji turi padeti Svelnintiir neigiamusinfliacijos padarinius. t. (realusis darbo uZmokestistuo atveju nepakito). pensijos. tarp jq ir M. yra iSsakE nuomone. Antra. gali susifonnuoti jos spiraline infliacija.maZinti infliacij4 veikiant j4 sukeliandias prieZastis.kad daZnosSalies vyriausybeyra didZiausia salyje skolininke. Tai Zibalo pylimas i infliacijos ugni. vyriausybdne tik daugiau surenka. Infliacijos kontrole (darbouZmokesdio kainq kontrole). Tadiau jos poveikis infliacijai yra priestaringas.

LarenF. . visq kitq nominaliqjr"l Tai savo ruoZtu pristabdo bendrosios paklausos kilimE.y..781 . nustatomos auk5tutindsdarbo uZmokesdioir kainq kilimo ribos. sumaZds pal[kanos ir t.-P.5. Tais atvejais ji .i5aldymas". SaksDz D. Bendra iSvadagaletq b[ti tokia: indeksavimasinfliacijos problemos i5sprEsti negali.!Saldant" ir jq kilimo tempq kainas. Be to. Daugelio Saliq lnfliacijos kontroles politika vertinamaprie5taringai.motyvuojant tuo. kai darbo uZmokestis. jei indeksacijayra visuotineir ilgai trunkanti.Infl iacijos kontrol6 Infliacijos kontrold (inflation control) .Tai rei5kia. Kadangi kainq ir darbo uZmokesdiokontrold daZniausiaiyra laikina.O inercini procesfu kaip ir fizikoje. praktika parode.nei 900 prekiq ir darbo uZmokesdio ribos daugiaunei 130 ivairiq darbor[Siq''. t.tuomet indeksacijayra nepageidar"rtinagali pabloginti padeti.pasmaugiama".jq pal[kanq ir pokydiai tampa sinchroniSki.Jau mindta.jo paskirtisyra kita. Jei infliacijq sukelia pasi[los Suoliai (Sokai) ir ji vyksta nuosmukio ir s4lygomis.Antra. Vadinasi.tai darbo ir uZmokesdio kainq kontrole. kad darbo uZmokesdio.. Pirma. kad pirmasis Zinomasistorijoje darbo uZmokesdioir kainq kontroles faktas buvo uZfiksuotasgarsiajameDiokletiano edikte dar Romos imperijos laikais. lr darbo uZmokesdiobei kainq . reguliavimas yra tiesioginiai infliacijos tramdymo bfidai. 456 . pajamq kilimo tempai suderinamisu infliacijos tempu.t. tai. 12. visiSkaisustabdornas kilimas..Manoma. baigiant grieZtokomis DaZniausiai taikomi du kontrol€s brldai. edikte buvo nustatytoskainq . kad del jos pakyla gamybos ka5tai.. todel gali dar labiau sumaZdti realioji gamybos apimtis. 301 mDsq eros metais. vengiant dar labiau nusmukdyti ir sutrikdyti ekonornikq. Makoekonornika. kad tai sukelia tik labai trumpalaiki teigiamE poveiki. ir gamybos ka3tai.lubos" daugiau . Siekiant sumaZintiauk5tus infliacijos tempus.. 'n Globalnyjpodchod. kad infliacija daLnat susifonnuoja kaip inercinis procesas.infliacijos tempai gali suleteti.V. ir kontrolesbudai daug kartq buvo i5bandytiivairiosepasaulioSalyse ivairiais laikotarpiais. Todel priei kelerius metus Lietuvos politikams kai kas patare atsisakyti bet kokiq indeksavimo planq. Nagrinejami infliacrjos galirna sustabdytitik i5orinio poveikio priernondmis. siejami su infliacijos ternpu.bendroji pasilla. leistinasjq kilimo jq ir darbo uZrnokest[ tempas. pradedantgana Svelniomisir formomis.2. Tai gali blti pateisinama. sudarantilgalaikes sutartis.

fl . Tai rei5kia.y.1.tadiauprakti5kaikartaisji uZimatos politikos vietE. Tarkime. Antiinfliacin6 politika (counterinflation policy) tai fiskalines ir monetarines politikos priemoniq visuma. bet smunka ir realioji gamybos apimtis. ribojant bendrqi4paklaus4ir didinant benclrqiq pasiDlq. Tuo tikslu gali buti naudojarnastabdandiojifiskaline ir monetarinepolitika.5. didinami mokesdiai. kad kainq lygis nustatomasZemiau rinkos kainos.kosmetines" priemones. Kai kada tokiems susitarimamsgali tarpininkauti ir vyriausybd.3..kad sekmingesnis gali buti ilgalaikis kainq ir darbo uZmokesdio kilimo tempq apribojimas.pasibaigusreguliavimo laikui. Bendrosios paklausos maiinimas ir jo padariniai Pradesimenuo bendrosiospaklausos pokydiq sukeltos infliacijos. vyriausybe imasi infliacijos maZinimo veiksmq ir pradeda riboti bendr4iEpaklausq.Remiantis tam 457 .. ir Ka-inq ir darbo uZmokesdiokontrole sukelia dar vien4 praktinE problemq. prekesi5perkamos.o grera ir juodoji rinka.3.Dar kartq priminsime. Si kontrol€ turetq btti tik antiinfliacinds vyriausybes politikos papildymas.t. Nepaisant to. naudojama iacijai maZinti infl 12.krinta ne tik kainq lygis. t. ekonomika. Jeigu darbo uzmokestisir kainos bDtq kontroliuojami ilgq laik4 tai priestarautqpadiai rinkos ekonomikos esmei ir sukeltq neigiamq padariniq. Todel bendroji paklausapakyla. kad ivedama gielta kainq kontrole ir ilgai neleidZiama joms laisvai kilti.atsiima"k4 praradusi. Infliacijai maZintinaudojarna fiskaline ir monetarine politika. Tarkime. kad infliacij4 sukelia bendrosios paklausos padidejimas ir bendrosiospasifilos sumaZejimas. maZinamapinigq pasilla. Todel pirmiausia kyla toks klausimas:kas greidiau sureaguoja bendrosiospaklausospokydius . kad vyriausybd ir centrinis bankas tiesiogiai gali paveikti tik bendrqiq paklaus4 o poveikis bendrajai pasiDlai gari blti trk netiesioginis. susidaroprekiq stygius.infliacijos tempaigerokaipasparrdja. maZinamos vyriausybesiilaidos. savanoriskai susrtarus darbdaviamsir profsqiungoms (darantabipuses nuoraidas). MaLejantbendrajaipaklausai. 12.kainos i ar realioji gamybosapimtis?5i problema kartqaprarta ne anksdiau.. Kartais tvirtinama. dia pravartu dar kartq prisiminti kai kuriuos jos aspektus.Antiinfl iacind politika Buvo mineta.5. Bendra i5vada:darbo uZmokesdio kainq kontrold nera pakankamai ir efektyvios ir gali b[ti vertinamostik kaip isorines. tauros i interesus t. Todel infliacija gali buti iveikiama. apeliuodarna moralE.

Todel pradZioje firma gali ir neskubeti kelti produkcijos kainq. keidiantisbendrajaipaklausai.taisykles" (laipsniSkumas. kad jq ribojant. Makroekonomika.L-+PJ.DZ. o vdliau . Papildg 2-qi atveji iliustruojandiqschemq gauname: ADJ-+YJ-+U.erzintl"savoklientq.44 proc.. kai bendroji paklausadideja. Pirma. bet ir realioji ne gamybos apimtis.pavyzdLiui. infonnacij4 apie savo produkcijos paklausq firmos gauna anksdiau nei Zinias apie bendrosios paklausos pokydius. kuriose pardavejaisusilaikonuo daZnokainq p erZi lrej imo. kurios pasiZymi didele ivairove. Antra.pirmiausia smunkarealioji gamybosapimtis.LindseiD. yra rinkq.nuoseklutras). padideja nedarbas.ar tai tik jos s€kmesrodiklis..Tai galima pavaizduotisupaprastintomis schemomis: I atvejis.2g2. pirmiausia sureaguoja(pakyla) kainos.taisykles" Sios. metalo arba grudq birZose. 1gg4.y.drabuZiq. nenorddami.t-+PJ. ar visuotinis bendrosios paklausospadidejimas. kartais Zaibi5kai. o likg 0. nustatyta. 2 atvejis. PavyzdZiui.-P. 458 . bet padidinti garnybos apimti.tikrais tyrimais..Tarpiniq produktq k[rejams tie pokydiai perteikiarni vdliau. bendrosios paklausos maZinimo padarinius. Vadinasi.kad kiekvienasnominaliosiosbendrosios paklausos pokydio procentaspirmaisiais metais paveikia kainas tik 0. Tokiq prekiq kainininkai ir katalogai keidiami ne taip jau daLnai. Yra rinktl.ADt+Pt-+Yt. Sankt Peterburg. Dabar nagrin€jameantr4jI atvej[. kai turimos materialiniq i5teklirl atsargosi5senkair reikia lsigyti naujq. Tas pats pasakytinair apie bendrosios paklausos sumaZejimq..56 proc. bendrosiospaklausos pokydius (ypadjos pakilimq) pirmiausia jaudia galutiniq produktq pardavejai. kai padidejafirmos prekiq paklausa. 't Dolun E.realioji gamybos apimtis.Bet kitq prekiq kainos 1 paklausospokydius reaguojalymiat lediau.Be to. ne visq prekiq kainos i5 karto reaguojaI kiekvien4 paklausos pokyti del to. Pastebetitokie desningumai:pirma. kuriose kainos keiciasi staigiai. kai bendroji paklausamaLeja. Antra. bendrosiospaklausosir kainq pokydiai ndra sinchroniSki.ADJ-+Y. to pokydio tenka realiosios gamybos apimties svyravimamsrT.Matorne.galioja tam tikros gamybosapimties ir kainq kitimo .dar neai5ku.kaip atsakasi paklausos svyravimus. kad kainq koregavimo procesasgana brangus.E. Vadinasi.t.pavyzdZiui. Tredia. Vadinasi.. Reikia daug pastangq. sumaZeja tik kainos. Kainq kitimo yra .automobiliq daliq ir kt.norint pakeisti kainas tq prekiq. o tik v€liau krinta kainos.

ir jos pradedamaZeti.. Jei ir toliau bus rnaZinama bendroji paklausa. Ta5keM infliacijos lygis siekia 5 proc. padidejus prekybos sunkumams. o p (IR 7 o 5 + t 3 2 I 0 -l 12. i5augus konkurencijai. palaikyti buvusio kainq lygio. : U" : 5o/").Pradedama riboti bendrqj4paklaus4 todel ekonomika i5 ta5ko K slenkata5ko M link.realioji gamybosapimtis pradeskilti.Pakyla nedarbolygis.y. (sumaZejo2 procentiniais punktais). ir bendroji paklausanebebussiaurinama.9 proc. t.PaZymdtina. o nedarbo lygis prilygsta naturaliajarn.. kad ekonomikayra ta5keK. o nedarbo lygis * 5 procentai. padidejo 4 procentiniais punktais. infliacija pradeda maLeri ne i5 karto. pasiekus 5 proc. Taip yra toddl. maZdjant bendrajai paklausai. ekonomika slinks Zemyn trumpojo laikotarpio Filipso kreive.13 pav. tuo tarpu nedarbo lygis pakyla gana greitai.kad Sio proceso pradZioje infliacija maltja letai. Tarkime. kad. kad. Tik veliau.13 aveiksle. Tadiau infliacijos lygi siekiamasumaZinti. ddl to maZinama gamybosapimtis (ne kainos) ir atleidZiamidarbuotojai. t. 5 orocentams.. darosi vis sunkiau parduoti prekes. 459 . kai metiniai infliacijos tempai 7 proc. Infliacijos ir nedarbosqveika Tarkime. o nedarbo lygis . Situacija darbo rinkoje gera. kai infliacijos lygis 5 proc. Sis procesaspavaizduotas 12. fiskalinds ir monetarines politikos apribojimai bus panaikinti. Tuomet ekonomikapagyves. Ekonomika gri5 i ilgojo laikotarpio Filipso kreivds ta5k4 N. verslininkai nebeistengia Vadinasi. ir nedarbas sumaZds.y. nes fakti5kas ir nat[ralusis nedarbo lygis sutampa (U. infliacijos lyg[.

O tik veliau pasiekiamas rezultatas. tuo maZesnd infliacijos maZinimokaina.ciklinis I nedarbas padideja 2-3 procentiniais punktais per metus (vidutiniSkai 2.sacrifice coefficient) . ) + \Pr. ketvirtaisiaismetais. a d . ) . 7 = 12=t. Kuo maZesnisSis dydis.Zaloskoeficientaspadeda [vertinti infliacijos rnaZinimo kain4 i5rnatuot4nedarbu.6 ) + ( 1 1 .tam tikras .rk5diau nat[ralaus X procentq.+ ( U . M. 460 . arba ka5tq. . Okuno ddsniu. problema. RemiantisA. su kuriuo reikia taikytis.6 ) + ( e . norint surnaZinti infliacrj4. kad bLitqpasiektas norirnas infliacrloslygis. i n f l i a c i j Es u m a Z i n u s p r o c e n t i n i u k I punktu nedarbolygis pakilo 2.)18. 3 ..lR='"'n ""'''" t l l . kiekvienasinfliacijos surnaZinimo procentas pakelia nedarbqar. 1 8 .0procentq. . (t2..6 proc.l l \ L t 1 1 .) .3proc.pereinamasis"nedarbo lygis.infliacrja maLija.. NatDralusisnedarbo lygis yra 6 procentai.. .. Zalos koeficientas (SR . Kiekybinis tos kainos ivertinirnas gali buti iSreiSkiamas Zalos koeficientu.P.-rraliojo. .2 procentiniaispunktais.. 't Ok.infliacijq sumaZinus procentu. vir5ijandio naturalqji ir to paties laikotarpio iacijossumaZejimo infl laipsnio.galima padaryti tokiE iSvad4:maZinantinfliacrj4.santykis tarp nedarbo lygio. antraisiais trediaisiais metais 10. rnetais 9. . 8 .. Efficient Disinflationary Polices //Arnerican Econornics Review 68 (May 1978). kad antiinf'liacines priemonds pirmiausia igyvendinarnos.U . p.U .apmokant"jq ka5tus.8 proc. Fakti5kas nedarbo lygis buvo toks: pirmaisiais metais 8.5 proc. Kitaip tariant.n A. bet koks bandyn-ras sumaZinti infliacijq pareikalauslaikino nedarbo lygio padidejimo aukSdiau nat[raliojo jo lygio. Tuo atveju infliacijos maZinimo kaina . 6 .Vadinasi. kas pasakyta. Tarkime.I 1. kad per ketverius metus infliacij4 pavyko sumaZinti 7.6 ) + ( 1 0 . iSkyla jos kainos. 0 .kiek turi padidetinedarbolygis. Tuomet Zaloskoeficientas: u": ( 8 .18 procentiniopunkto auk5diau natr. t a i r e i 5 k i a .t6 J e i S R : 2 .I5 to.6 )1 5 . Tai rei5kia. 348 352. Taigi.12) Jis parodo. .

vis delto sis b[das labai skausrningas.tadiaube staigiq sukretimq. brjodami nedarbogr€smds.Darbuotojai. maZinant infliacii4 turi buti palygi'arni rezultatai ir nuostoliai.kad tr-ro atveju ekonornikojevienr.kuriEaptarsime kitoje Sioskyriaus dalyje.) Bendrqiq paklausq Siuo atveju galirna apriboti svel'iornis fo. ir smunkanti rearioji garnybos apimtis. Priesingu atveju infliacijos rnaZinimo kaina gali b[ti nepateisinamai didel€. kiek realiojo metinio nacionalinio proclukto prarandama. R. Tadiau. vyriausybei belieka rinktis .kuriam bhdingaszeniasgamyboslygis ir didelis nedarbas. priesinguatveju bus ilgas savaiminispereinarnasis laikotarpis.r metu egzistuoja ir dideli infliacijos ternpai. veliau procesas vystosi maZdaug taip: darbclaviaiir darbuotojai priversti perZilreti infliacijos l[kesdius ir uZbaigtosprodukcijos ir galutiniq prekiq atZvilgiu.Galutinesprodukcijoskainq lygis irgi pradeda maZeti. norint sumaZinti infliacijq I procentiniupunktu. sumaZeja pardavimq apirntys. Tai rei5kia.kai ekonomika 5i iSgyvenanuosmuki. Norint [r.eiktinuosmuki.kaupiasiprekiq bei gamybiniq istekliq atsargos. sis santykis turetqbhti mazdaug 5:1. Tikroveie io d y d i ss v y r u o j a . Gordono ir kitq ekonomistq vertinirnu. reikia paar-rkoti procentus 5 rnetinioBVp. infliacijos lygI nuosrnLrkio sqlygornis.nornis arba staigair grieZtaisustabdytijoskilirn4. Del to pradedamaZeti gamyboskastai ir kilti bendroji pasiula. Dar kart4 priminsirne.Ypad sudetinga problematuo atveju. norint infliacijil sumaZinti. Saikingesnis budas yra palaipsniui rnaZinti benclrosios paklausos kilirno tempus. Ekonomineje literaturoje tai vadinamaBVP praradimq koeficientu.Nepaisantto. o realioji garnybosapimtis kilti. kito kelio nera. sr-mraZinusinfliacri4 I procentiniu punktu. Pasirinkus stabdandi4q bendrosios paklausos politik4 ir nedarant jokiq nuolaidq. okuno. sutinka gauti kuklq darbo uZmokesti. A. pirmieji rezultatai yra nepalankfis:dar labiau padideja nedarbas.bendr4j4 paklausributina apriboti.didinantbendrry4 paklausq infliacijoslygis pakiltq dar daugiau. gali b0ti pasitelktair tam tikra pasiulos politika.rg skirtingq sio rodiklio vertinimq.Zaios koeficientas gali buti isreikstas ir prarasto nacionali'io produkto dydZiu.ir kylantisneclarbo lygis. vadinasi. reikia skatinti bendrosios paklausos kilimq. vadinasi. Jis parodo. ypadjei iis tr-unka ilgai.Del to bendrosios paklausos ribojirno politikq (kai maZinama . Prakti5kai Sias problemas sprEsti labai sunku.yra dar. o tai gali dar labiau pagilinti nuosmuki.galima sumaZinti tik mazinant bendrqjqpaklausq.Be abejo.(Be to.ar pinniausia reaguotii raginimusmazinti infliacijq ar ! reikalavrmus maZinti nedarbq. toks kelias bus Zymiai ilgesnis. Toddl. Zaliavqir medZiagq kainosturi pracleti kristi. kad.

12. Kainq lygis nukrenta nuo Pp iki P/. ir AS kreive i5 judes AD kreive padetiesASe persikelsi padet[ AS1. YP YF' Y YF b) ka5tqinfliacija infliacrja a) paklausos q ribojant bendraj paklaus4 maZinimas. pusiausrryros Sakykime. paveikslografinis modelis padessuprasti. Ekonorninesisterna ta5k4E1.Tvirtinama.l 4 p av. Tarkime. kaip gali briti iveikiama paklausosir pasiulos (kastq) infliacija. vadinama.2.Pasi[los koncepcijos" problema ekonomindje politikoje apskritai yra diskutuotina..go) politika' Apibendrinant tai. kad infliacij4 galima jeigu butq imanomapaveikti ilgojo laikotarpio bendr4j4pasiulq.bendroji pasiUlaprades dideti. ta5ke pusiausvyra jo potencialiojo lygio Ir.kad reiketqpadidintipotencialiojo kaip tai r'yksta..3. ribojant bendrq4 paklaus4.15 nacionalinio Tai reiskia. 12. ilgojo laikotarpio b[senos.14 (b) paveiksle parodyta infliacija nuosmukio s4lygomis (ka5tq infliacija). kas isdestyta.14(a) ir (b) paveikslodalyse.Tai parodyta 12. pusiausvyros Zernyn1 ilgojo laikotarpio I 2. Potencialioji nacionalinio produkto apimtis * Ypo. ir AD kreive persikele i5 padeties 462 . butq sumaZinti. kad bendroji paklausapadidejo. kad ekonomind sistema yra taSke Es. Infl iacijos 12. Del sustabdytas anksdiau aptartq prieZasdiq. rodantys. MaZinant bendrqlq paklaus4 jos kreive i5 ADg padetiespersikelia i AD1 padeti. Atrtiinfliacint pasialos politika .tuomet AD kreive padetiesnekeis.stok. ji turi savo Salininkq.inl'liacija) gali staigiai pakeisti jos skatinimo laikotarpis (kai didinamas Tai uZirntumas).Nepaisantto..pateikiami modeliai. Jeigu bendrosios paklausos kilimas bus apribotas arba visai (kaip rodoma paveiksle). Susiklosto 12.eik" (stop.14 (a) paveiksle parodyta paklausosinfliacija.5. realusis nacionalinis produktas sumaZdja iki E1. produktodyd1.

nors ir neilgam raikui. pirmiausia.Susidaronaq'a pusiausvyra taske E2. Antra.naruraliu"bfidu. kad vyriausyb6 gali stengtis sukurti naudinguspasi[los Suolius(sokus). rr Tai sudarosqlygaspotencialiajarn nacionaliniam produktui dideti. Jeigu gamybos veiksniq kainos nepakyla. kurni b[dinga infliacrja. tai skatintq darbo nasumo kilim4 didintq darbing aktyvurn4 kadangi maZetq rnokestis uZ kiekvienty papildornai uZdirbtq pajamq vienet4. Anriinfliacind pasitlospolitika Kyla klausirnas.koki' bfidu galima padidinti potencialiqi4realiosios gamybosapimt[ (bendrqjqpasinl4ilguoju laikorarpiu)? Vienas svarbiausiq b[dq * keisti rnokesdiq politik4. Bendroji pasiulailguoju laikotarpiugali padideriir . pavyzdliui. tai trumpojo laikotarpio bendrosios pasillos kreive persikelsi ASl padet[.mokesiius ir subsidijq politikQ. pagristai ir nuosekliai maLinti mokesdiq normas. del mokslo ir technologines paZangos. Nat[ralioji gamybos apimtis gali buti padidinta ir kitais bridais.ADo i padeti ADr. 463 . Tai jigali claryti. t. Galiausiai tenka paZymdti. Jeigu nera jokiLl bendrosiospasi[los pokydiq.t. Tai trurnpojo laikotarpiopusiausvyros busena. ir infliacijos pavyksta iivengti. bendrosios pasi[los kreives poslinkis kornpensuoja bendrosios paklausos pokydio sukeltqkainq pakilirn4. tai skatintq taupymo proces4 ir didintq investicijas. Tuo atveju staigiai padidejusi trumpojo laikotarpio bendroji pasiura gali sumaZinti bendrosios paklausos sukeltqinfliacrjq. ruorret ekonomika atsiduria taske E1. tobulindama [statymus. Zmoniqiisilavinirno cli<lejirno r.Jeigutuo padiumetu del ekonon-rines politikospavyksta padidinti potencialqiinacionalini produkt4 tai ype kreivepersikelia1yp1 padeti. vadinasi.y.15pav. Ypo Ypr 12. didinant konkurencijEir ivairiq fikio sakq efektyvum4 tobulinant socialinio apr0pinirnosistemqir didinant neturtingrlZmoniq sluoksniqdarbinl aktyvum4..

r . . K4 rei5kiapasiulosSuoliai(Sokai)ir kaip jie veikia infliacij4? 7. Paai5kinkite paklausos sukelt4infliacijq? 16.maZinantinfliacijq nuosmukios4lygomis'i 18. 3.lauktosiosinfliacijos pasekrnes. rnaZinant 17. Kokie netiketosinfliacijos padariniai? ir 14. Paai5kinkite. .Pagrindin€ssqvokos . infliacija hiperinfliacrja paklausosinfliacija pasi[los infliacija infliacinis mokestis senjoraZas pasi[los Suoliai(Sokai) netiketainfliacija numatytainfliacija infliacijos ka5tai I ' r . ' ' r . 8. K4 parodo Filipso kreive? 9. racionaliejil[kesdiai Filipso kreive pajarnr"l turto perskirstyrnas ir Zaloskoeficientas norninaliojipalfikanqnoma norna realioji pall'rkanq ir darbo uZmokesdio kainq kontrole pajarnqindeksavimas antiinfliacinepolitika Kartojimo klausimai e l . K4rei5kia infliacinis mokestisir senjoraZas? 6. kuo skiriasi adaptuotq (prisitaikandiqjq) ir racionaiigq l[kesdiq teorijos. Kuo skiriasi paklausosir pasiulos(kaStt$infliacija? 5. Kaip vertinama nedarbo ir infliacijos s4veika racionaliqq l[k"sdiLl teorijos poZiflriu? I l. 15. o r r . Kuo matuojamasinfliacijos lygis? 4. Kuo skiriasi trumpojo ir ilgojo laikotarpioFilipso kreives? 10. Kokiq problemq i5kyla. A p i b l d i n k i t ei n f l i a c i j o s s m E . Nurodykite numatytos. 13. 2. Kaip gali bflti ivertinta infliacijos maZinimoZala? 464 . Kuo skiriasi nominalioji ir realioji pal[kanq norma? 12. . . Nurodykite infliacijos formas. Ka rei5kiadarbo uZmokesdio kainq kontrold ir koks jos tikslas? antiinfliacinespolitikos turini. Kokiq problernqkyla.

i5reik5takitos Salies piniginiais vienetais. ATVIROSIOS EKONOMIKOS MAKROEKONOMIKA Atvirosios ekonomikosmakroekonomika (open econolny macroeconomics) nagrineja tokiq ekonorninq sistern4 kurioje Zymi4 dalI ukin€s veiklos apima tarptautiniai sanddriai. BNp apimties. Anghjos vidine makroekonomine politika buvo formuojarna. 465 . Lietuvoje.apie 60-70 procentq. 1987m. Prie5tai b[tina susipaZinti valiutq rinka. VALIUTV RINKA.Kito-seSalyse rodiklis yra (apie): 20 proc. Tokios rinkos finansiniai instrumentai. su 13. 1980rn. kad jq nacionalines valiutos bftq tarpusavyje palyginamos. Norvegijoje * 40 procentq. JAV tiek eksportas. FIKSUOTAS rR PLAUKTOJANTTS VALIUTOS KURSAS Valstybiq tarptautiniai ekonominiai santykiai reikalauja.tiek importas prilygsta maZdaugl0 proc.1.Svedijoje. monetos.siekiant uZsibrdZto svaro sterlingq kurso. vadinama nominaliuoju valiutos kursu (e .75 proc. 1980-1981m. Pranc[zijoje buvo bandoma imtis ryZtingq priemoniq prie5 nedarbq tadiau staigusfranko kurso kritimas tarptautineje rinkoje privertd atsisakytiSiqplanq. Sis Prancuzijoje. vertybiniai popieriai). Anglijoje. Danijoje. Belgijoje . Nacionalinio piniginio vieneto kaina. nuosmukis Anglijoje siejamas pirmiausia su Sios Salies prekiq konkurencingumo tarptautineje rinkoje kritimu.del kuriq s4veikossusidaro valiutoskursas. kaip tarptautiniai sanderiai veikia Salies ekonomik4 kuo skiriasimonetarines fiskalinespolitikos oasekrnes ir uZdarojoje ir atvirojojeekonorniko-ie.lvairiq Saliq pinigai (banknotai.13. Visq pirma tai paklausos ir pasiulos desniai.. kurioje vyksta lvairiq valiutq mainai. Tai pasiekiatna per valiutq rink4. apyriksliais duomenimis. Valiutq rinkoje veikia tie patys d€sningumai kaip ir prekiq rinkoje.Japonijoje. Todel i5oriniai veiksniai gali tureti lemiamq !tak4 ialies ekonominiam gyvenimui. . Ainloje 60 proc. Valiutq rinka (foreign exchange market) yra tarptautine rinka...exchange rate).Vokietijoje.30 proc. Sioje temojebus nagrinejama. kurioje vienos Saliesvaliuta gali b[ti pakeistaI kitos Salies valiut4. PavyzdZtui. Valiutq rinka yra tik viena i5 rinkos formq.

rnesos ir kursui. Litas valiutqrinkoje 0 Tai atsispindil3. tai danui pasakojo Salies valiutoskursasyra ypatingakaina.kad ta5kas kiekis. 2 Siu. atpigs. Tada.jei danq kronq keitirno kursas yra 5 kronos uZ I JAV rinkoje.yra tik dvi Salys Lietuva ir JAV. 1 2 Qo Qr Litqkiekis (Q) 13. litq l3. tuo didesnis litq paklausoskiekis. gali paveikti Salies Toddl valiutos kurso pasikeitirnas uZsienyje.PavyzdZiui.1pav. Nagrinedamivaliutq rink4 laikysirnessElyginiolito keitirno 1 doleri panaSus kurso. Anglija ir kt. uZ lietuviSkas dvie. pavaizduota pasifila paklausa.mechanizmus. perkantturt4JAVr. Lietuvos turl4 prieS tai turi dolerius paversti i litus.25 USD.kad litas amerikieiian. Jei lito kainabus tik 1. kainas Saliesviduje) su visorniskainornis garnyboslygi. Litu nasiula atsiranda. amerikiediai. kad lito kurso palaikymo mechanizmas I Saliq tokiq kaip JAV. ' 466 .yktq tiktai litais. e1 : 0 .ir bus pasiekta. o tuomet ir lietuviSkosprekdsbei finansiniai aktyvai jiems pasidarys prekems did€ja paklausoslietuviSkorns pigesni.tik tada.l paveiksle gaminaeksportui mds4 kurios I kg kainuojal0 litq.esantlito keitimo 1 doler[ santykiui I Lt:0.kad vidiniai atsiskaityrnai \. o karlu ir uZimtumq.y. USD/Lt eo:0.l pav..istatyrnaireikalaus. i5 mokant uZ irnporluojamas JAV prekesbei lietuviams lietuviai ir Sakysim.o kartu ir litqpaklausos T"ip bus. Litu paklausa prekesmoketi JAV gyventojaituri doleriq. daugiauJAV vartotojqnoresjq [sigyti2. Todel. iSvystytq atitinkarnus i5 atsiranda Tarkirne. kilograrnasmdsos kainuos 2.ji krinta i5 kairesl deSinE kuo Zemesnislito kursas. D linijoje . Vadinasi.rs paklausos kreivds nuolydis yra neigiamas. Taigi. analizcs ctapcdar neatsiZvelgiarnc I galimusrnuitqpakitirnusar irnpoftoxnqotas. lito kainai rnaZdjant.2.-r. Antra. litq Tai rei5kia. nes 1i nacionalines Kita vertus. .5 USD.Pinna. pirkti bet koki noredarni bet Lietuvos gamintojuireikia litq. valiutoskain4tarptautineje doleri. juda litqpaklausos kiekis.Tai rodo. lietuvi5kosprekestaps pigesnes. kaip ir daugurnojcSaliq.lqSaltiniq.25Lt.125 USD.jcigu Lietuvoje. Lito kursas (el. susiejavisas vidines kainas (t. Todel galima tarti. maZdjant kursasbus l Lt:0.

jo didejantlito paklausai.Tarkimi. 3. kad USD nuvertis. viena vertus. prekes is JAV kainuos daugiau litq. kiekvienas litas bus i5mainornasi daugiau doleriq.y. Tokiu atveju anerikiediaibus linkEpirkti maZiaulietuviikq prekiq. skoniq pasikeitimas. Santykinispajarnqpasikeitirnas. Krintant lito kursui.ir s4lygojalitq kainq doleriais. Taigi. tocrdllinrja S kyla i5 kaires 1 desinE. l3. Santykiniskainq pasikeitirnas.kita verlus. kad BVP augimasJAV padidinsvarlotojq pajamas. Toks procesas vyks todel. ir bus galima nupirkti daugiau arnerikieti5kq prekiq. lito kainadoleriaisdides. lito kainai kylanl. cia lito kainoskilirnaspadidinatiekiam4i rink4litq kieki. o JAV .litq pasi[loskreivesnuolydisyra teigiamas.l pav.rs. Tai didins USD paklaus4ir jo kursas kils.lieka nepakitEs. o Litq pasiuloslinrja S priklausonuo to. esantZemesniam keitirnoi doleriuskursui. 46'7 . Santykinis realiqfq pal[kanr1 nomros pasikeitirnas. linija S butu krintanti. USD pasifilosmaZejimas lems lito kursonuvefiejimqUSD atZvilgiu. ir USD pasifilasumaZes. Tarkime.25USD uZ I lit4.kad importasi Lietuvqyra elastingas.USD paklausos didejimas. 2. 4.keidiantysvaliutospaklausqir pasiulq: l. kad realioji paliikanq norma JAV yra didesne negu kitose salyse del salyje vykdomos stabdandiosiosmonetarines politikos.kreive D zemyn.ee.tiek importuojamq prekiq. Kitos Saliesvartotojq poreikiq. o didejantjo pasiiilai. pasikeituspaklausai ar pasi[lai. todel Saliesf-rnansiniq aktyvq paklausa padidetq ir Lietuvoje. kursaskils.Todel vartotojai Lietuvoje prades pirkti santykinaipigesnes amerikietiSkas prekes. ir del to sumaZds litrl pasiDlavaliutq rinkoje.Del to dideslitq paklausa ir lito kursaskils. paslaugLl turto kainon. vadinasi. keisis ir valiutos kursas.Tai reik5tqlitLlpasiDlos didejirn4 todel doleriokursaspakils. kad Lietuvoje kainq rygis spardiai auga.kris. l3.o dil ro tai. yra Taigi valir"rtr4 rinkoje. kiek doleriq reikia Lretuvos gyventojams importui is JAV apmokdti. litq paklausos pasi[loskreiviq susikirtimo ir ta5kas ro<1o E6 pusrausvyrq valiutq rinkoje . y. t. kartu bus norima pirkti ir daugiaulitq.l paveikslelaikome.ir jie claugiau pirks tiek savoSalies gamybos. JAV bendrasis Jei vidaus prociuktas dideja spardiaunegu Lietuvoje. Tada uL tq pati litq kiekl Lietuvos gyve'tojai gales nusipirkti maliau prekiq i5 JAV. vadinasi. lygiai kaip ir bet kurios prekes rinkoje. kad vyksta tasko judejimas litq pasifilos jeigu Lietuvospaklausa kreiveS auk5tyn. Jeigu lito kursas isliks tokio lygio.tai iq i5 tikrqlq bus maZiauperka'ra. JeigupaklausaJAV prekemselastinga. lito aukstesn€ms importuojamq prekiq.t. ir padidetLllitq pasiulos kiekis. lsskiriami sie pagrindiniai veiksniai. JAV taps patrauklia potencialienrs kapitalo investuotojams.o tai reiikia. Tai rodo. Siuo arveju pusiausvyros valiutoskursas 0. Lietuvos pajarnos doleriaisi5 eksportopadides.vartotojq poreikiq ar skoniq pasikeitirnai kitoje Salyjekeis valiutospaklausq arbapasi[I4 pavyzdZir-ri. tai JAV valiutos kursas nukris. Tadiau importuiis JAV br-rtq neelastinga.

tai nusistovi pusiausvyroskursas e.2 pav. Spekuliacrla. jog JAV ekonomika. Todel doleriai bus keidiarni i kitq valiut4 taip pat ir i litus. kad kyla lito vertd dolerio atZvilgiu. sakome. 468 . Valiutos kurso reZimas (currency exchange regirne) vyriausybds nurodytavaliutoskurso nustatymotvarka. Vadinasi. i Esant fiksuotam valiutos kursui vyriausybeisipareigojakonvertuoti valiutq pagal fiksuot4 kursq. Noredama ji palaikyti. kai Plaukiojaniio kurso reZimas(floating/flexible exchange rate regime) . o lito. atvirkSdiai.y.valiutos kurso reguliavimo metodas valiutq sistemoje. Fiksuoto (nustatytojo) kurso reZimas (fixed exchange rate regirne) . o jei atvirk5diai* krinta. kad tikimasi. Tai s4lygos dolerio kurso dar didesnl kritimE Doleris nuvertdstiek. USD/Lt 0 Qu Qo Qc Litq kiekis 13. kad. u2 litq gaunamavis daugiau doleriLl (kyla lito kursas). kad dolerisnuvertdjo. kai.Tarkime. kiek spekuliantai savo veiksmaisremsrs tuo. Tokios ekonominesprognozdsverdia galvoti. Detaliaiivainls kursoreZimai bus aptariarni temoje. Fiksuotokurso palaikymas Jeigu S ir D yra litq (atitinkamai)pasi[la bei paklausa. kai vyriausybe nesiki5a valiutq rink4. kad ateityjedolerio kursaskris. keidiant pinigus. vyriausybe leidZia centriniam bankui supirkti arba parduoti tiek valiutos.valiutos kurso reguliavimo metodas. kiek pirkejai ar pardavejaipageidauj a. padidejus lietuvi5kq prekiq paklausai.kai valiutos kursas keidiasi priklausomai nuo valiutos paklausos ar pasiDlos pokydirLt. palyginti su Lietuvos ekonornika: augsspardiau.Cia apsiribosime l6 dviem kraitutiniais atvejais. pakils. Tarkime.5. valiutoskursqreguliuojavalstybe. susidurs didesneinfliacga.c) JAV a) b) su bus maZesnerealioji pallkanq nonna.frksuotuir plaukiojandiuvaliutoskursu.

jeigu vidutind paklausa yra D2. kuri ryriausybe isipareigoja palaikyti. Kadangi nagrindjamu atveju vyriausybe yra isipareigojusi iSlaikyti fiksuot4 pastovrlkrrsq e. Be dia aptartq kraStutiniq kursq reZimq atvejq. .paklausai tapusD1. tai centrinis bankastures parduoti papildomq Qc .o ilguoju laikotarpiu leidZiamapalaipsniui n u s i s t o v e ta i s v ap u s i a u s v y r a i . esantvidutinei reik5meiD.tai bfitq leiclZia'ra.2 pav.rtq rinkos pusiausvyros taske. reguliuojatarptautiniqprekiq. Kita. nustatytasper didelis lito kursas. keidiant litus ir 1 dolerius.padidejolitq paklausa. Jeigu litq paklausasvyruostarp D1 ir D2.. bankas nes privaldssupirkineti pertekliqee . Einamo_ii saskaita. esant nesvariai plaukiojandiam (dirty floating) kurso reZimui. l. Laisvoje rinkoje pusiausvyra susidarytq taske B pakiltq lito kursas. visi tarptautiniaisanderiai. paslaugqir kitq Ji Crynqiqpajamqjudejim4. MOKEJIMU BALANSAS Nlok6jimq balansas(Bp . bus Litq nutekejirnas parodyas kaip debetasir uzrasytas minuso Zenklu. nes nesistengia palaikyti pastovaus kurso tokiu budu. bus su Mokejimq balanseyra dvi svarbiausios dalys.centriniobanko laikomasuZsienio valiutosrezeryas dides. ir gali tekti skolintis is tarptautinio valiutos fondo (lMF InternationalMonetary Fund). Pavyzdziui.Vyriausybenei supirkineja. Tadiau. jam leidZiama buti laisvos valir. paklausoskreiviq pasikeitimams. kristi iki e2.o antruojumaZds.kurie didina litq pritekejimq i Lietuv4 kaip parodyta 13. vyriausybd [siki5a tik esant labai dideliems ir staigiemspuiiulor u.Lietuvos mokejimq s4skaitose uZrasytikaip kreditas.balanceof payments) yra visq sanderiq tarp vienos Salies ir likusiq pasaulio daliq gyventojq apibendrintas uZraSas. Joje yra Siosdalys: 469 .Tiktai pirmuoju atveju.nei pardavindja savo valiutos. sumaZinimas (padidinimas).lito clevalvaciia (revalvacij a-prieSingoje situacijoj e).1lentel€je.Qa kiekl lit% kad subalansuotq paklausq ir pasi[I4. b[na ir tarpiniq variantq. bfitq parodytasituacija. geresndi5eitis.Bandantji i5laikyti ilgq laik4 issekscentrinio banko uZsieniovaliutos rezervas. Jeigu 13.jei paklausa butq D2. li i r3.Analogiskai. vadinasi.2. tai centrinis bankas sugebesilgq laikq islaikyti fiksuoto rygio lito kurs4 e.eE. kursui iSaugtilki e1. Analogi5kai samprotaujama kai maLajafitq paklausa. Esant plaukiojaniiam keitimo kursui. D perslinks1 D1 paclet[ ir (analogiskai samprotaujarna ir kai keidiasi litq pasi[la). Devalvacija (revalvacija) (devaluation(revaluation))_ 1o valiutos kurso.jei nenorima labai isiskolinti.

l .22 -2.2.D a r b op a j a r r o s 109.43 dcbetas 4'71..91 balansas 720.Z I A. 1 .Privadiuasmenu t7. o .1. FINA.I n v e s t i c i i u a i a t n o s -2101. b . Lt) mokejimqbalansas 13.59 balansas 301.90 debetas 510.18 debetas 100. PREKES 2 33 8 5 .32 debetas 913.paslaugq eksportasir importas (nematomojiprekyba) .turiztnas.2.91 kreditas 3 .I r n p o n a sf .1lentel6.59 debetas 611. 2 8 debetas -3854. KAPITALO SASKAITA (Kapitalo pervedimai) neatlvqintini kreditas debetas balansas B.2. ir .17 dcbetas 889. EINANIIEJI PERVEDIMAI -23. b .1.00 balansas balansas 1. PASLAUGOS -3 847.2.70 kreditas 4.69 kreditas 4. Vvriausvbe -4. 2 . Tiesiogin€s 207. Kiti sektoriai 19.\SINE SASKAITA (I+2+3) investici. 2 . PAJAMOS -2 210.9'7 3 t58.k a i n o r n i s ) -28 525.75 debetas 1 490.67 kreditas 4. KAPITALO SASKAITOS BALANSAS (A+B) J JOJ.9 | 470 .Kiti pervedirnai 1. s M o k 0 i i m u t r a l a n s o t r u k tI r a 3 2 I 3 07 5 4 .24 435.prekiLteksportas importas(matomoji prekyba).74 balansas 248.25 204.ios l. 0 8 L l . E k s o o r t a(s o . a i n o r n i s ) 5735. ir paslaugos.28 debetas IR FINANSINES II.97 perlaidos kreditas 4.92 dcbetas 1887.10 p kreditas 3 . 2 8 kreditas I.01 kreditas 3.LietuvosRespublikos 2003m.36 kreditas 4. banko paslaugos kt.84 ( k 1 .3 46 0 8 .83 kreditas 2. transporto (mln. EINANiIOJI SASKAITA .

askolos P 4. Grynicii pinieaiir indeliai 4. r v n i e i iD i n i u aiir ndeliai C jirna 4.78 3.31 816. pelno.30 551 ?1 8. uksas A 5. N u o s a r . 2 .90 I 647. l .71 I 8 2 .o pajamos parodo darbo. { s i s k o l i n i r n r i 2 p r c k e sr n a s l a u q a s u i 4.I Abi Sios dalys kartu sudaro prekybos balans4 arba grynqji (nero) prekiq ir paslaugqeksportq. Specialiosios skolinimosi tcises 5. Lietuvos nvesticiios uZsienv B. 5 0. pahikanq.66 -146. L3.U2sienvie 1 . l . Jsipareisoiimai 2.45 -5. 471 .[sipareigojirnai 4.26 -86.78 144.2.Skolosverrybiniai 2.74 2-s6.2. v i priemonds 3.15.2.L i c t u v o i e 2.2.34 98. Kitos investiciios 4. vienos saliespiliediamspriklauso kai kitoje Salyje esantyspajamq duodantysaktyvai.69 2 991.1. 3 . L4. kadangi pastarojoje reikia [vertinti pajamas (nuosavybes pajamq srautus) ir einamuosius pervedimus (transferinius mokejimus) tarp Saliq. 2 .2.92 85.1.4. 1.17.'79 -)41 )) 5.Kiti reikalavirnai KLAIDOS R PRALEIDIMA A. UZsienio n v e s t i c j i oL i e t u v o i e s tinis: Lietuvos statistikos is: Lietuvos slatisti metra5tis2004. Oficialiosiostarptautindsatsarsos -27.l.3.2.5.AtsargupoziciiaTVF 5.UZsienio turtas 2 .29 3 6 11 . fsipareigojirnai 4. fsiskolinirnai prekes paslaucas uZ ir 4.2.7 7 t7.2.2.89 12.97 1820. 2 S k o l o s e r w b i n i ao o n i e r i a i . 2 . U2sienioturtas 4 .1.4.lnasus i tarptautinesorganizacijasir pana5iai. Kitas uZsicnioturras 4.2.1.2. Nuosawbesvertvbiniai DoDieriai 2 . r y bv e r t y b i n i ap o p i c r i a i es i popicriai 2.56 104.63 490.Einarniejipervedimai[vertina uZsieniopagarb4.l.Kiti lsiparcigo 5. l . Beje.* P.63 734.579-583. kaip mineta anksdiau.01 '746.66 172. 5 7 -308. Investiciiu portfelis 2.07 3 920. dividendq sraut4 kuris atsiranda.17 172.1 l. Finansin€s i5vestinds 2 3 n 6.Tadiauprekybosbalansas nesutampa einarnda su mokejirnq balanso seskaita.1.Konvertuoiamosios valiutos 5. I .1.Paskolos valstybes vardu 4 . 2sienioturtas U 3.

firmos ir vyriausyb€.vadinasi.ir gausitneLietuvos mokdjimu balansa. SusumavE kapitalo ir finansinds s4skaitos elementus. ar valiutq uZ kuriq perkamos [plaukiandiEI Lietuvos bankq s4skaitas Lietuvos vyriausybesobligacijos. tik su priesingu Zenklu' Valstybinis finansavimas parodo tuos tarptautinius sanderius. nei i5ve5. litq pasihlos ir paklausos kiekiai sutampa. Tada einarnosioss4skaitosmatomosiosprekybos dalyje irasysime 20 tfikst.kol doleriq. Tarkime. c) kitas operacijas finansiniais aktyvais .kuriuos vyriausybd turi atlikti. Jeigu keitirno kursas yra laisvai plaukiojantis. i rnokejimq b) jeigu uZ i5veZt4 i5 Lietuvos prekE pinigq per transportavitno atitinkama suma su ninuso laikotarp! i5 pirkejo i5 karto neisreikalaujama. Tada lito kursas nusistovdstoks. kad lito pasifila ir paklausa valiutos rinkoje susilygintq.uZsienio vaiiutq litais. Paskutine mokejimq balanso eilutd yra klaidos ir praleidimai arba mokejimq balanso vals[ibinis finansavimas. ives 1 Lietuvq daugiau pinigtl. deficitas. reiks. Kapitalo saskaita. Jei neigiamas. i5 Lietuvos i5veZta100 Saldytuvqpo 200 USD uZ vien4 Saldytuvq.. b[tq tiksliai (islaidos butq lygios pajamoms). Lito pasilla atsiras del prekiq importo I Lietuv4 bei Lietuvos piliediams perkant uZsienio aktyvus. kurios parodytos Kaip tai atliekama? mokejimq balansosEskaitose. Bet kapitalo s4skaitoje.jei ivyks atvirk5diai.Mokejimq balansasbus neigiatnas (deficitinis). USD". Kad visas mokejimq balansas'kuris susideda iS einamosios sqskaitos ir kapitalo sqskaitos. 20 tfikst. o jq suma bus lygi nuliui. Toddl atsiranda neigiarni skaidiai Lietuvos mokejimq balanso sqskaitose.kai asmenys. Ji Zenklu bus lrasyta kapitalo sqskaitoje. ir Tarkim.del siq pajamq susidaro skirtumas tarp bendrojo naoionalinio produkto ir bendrojovidaus produkto. bus teigiamas. vyriausybdnesiki5ai valiutq rink4. rodant[ skirtumq tarp lesq importo ir eksporto. norddama sudaryti s4lygas toms operacijoms. kad kursai vra laisvai rrlaukiojantys. teks parodyti .kapitalasiteka i Lietuv4. ir mokejimq balanse litq iStekejirnas lygus itekejimui. finansiniais sanddrius Ji Il. Jis visada lygus mokejimq balanso absoliutiniam dydZiui.einamosioss4skaitosdeficit4 subalansuotas All . gausime skaidiq.atlikdarni savo sand€rius.Jis SusumavgI ir II sqskaitas. skirtumasbus [rasytas nei Lietuvos su balansokapitalo s4skaitq pliuso Zenklu. bus gautasapmokdjimas. registruojatarptautinius aktyvais: investuosi imones ir akcijas daugiau a) jeigu Lietuvoje uZsieniediai sis piliediai investuosi kapital4uZsienyje. kaip kredit4 uZsienioirnportuotojui. kad pirkejui suteiktaskreditas.Jei Sis skaidius yra kapitalo isveZama teigiamas. yra kapitalo s4skaitos daugiaunei iveZama.Litq paklaus4 sudarys atvirksdias procesas.

3.ir jq bus perkamadaugiau. jeigu Lietuvos centrinis bankas supirks atitinkamQlitq pertekliq. Tarptautinis konkurencingumas gali blti iSmatuotas realiuoju keitirno ursu.jums tenka realizuoti dal[ savo turimq vertybiq..turi padengti kapitalo s4skaitos perteklius.rnokdjirnu jo balansas. vadinasi. kad jq konkurencingumassumaZes del kokybes pablogejimo daugiaunei nukris kursas.ir atvirkidiai.bet ir atskiro asmenssanddriuose. vykdant vyriausybesoperacijassu turimais uZsienio valiutq rezervais. Jei krinta lito kursas. Gali bUti. Beje. Atlikdamas panaii4 operacij4 Lietuvos centrinisbankasgali pakeisti lito kurs4 jeigu jis yra plaukiojantis: papildomaipirkdamasiq .) 473 - / . esant laisvai plaukio-ianiiam kursui. v t Esant fiksuota'r kursLri. Vokietijos markes atlvilgiu. Tai yra. tokios pat kokybes I kg mesos gali buti pagamintas Lietuvoje uZ l0 litq. Kai ilgesn[ laik4 islaidos virSija j[sq pajamas. lito.valstvbinis finansavimas". taip turetq blti ne tik Salies. pavyzdziui.tadauZsienio prekybosdeficitascrar pacrides.uZ 5 dolerius. moke-iimu balansas nebhtinai turi b[ti lysus nuliui. ar atvirksdiai. k Realusisvaliutos kursas (e .kaip keisis ir lietuviskq prekiq kokybe. REALUSIS VALIUTOS KURSAS Valiutos kursas yra svarbus bet kurios tarptautinds valiutos. o JAV . 13.einamosiossrlskaitosdeficitas turetq bfiti padengtassalies tunmq uZsienio aktyvtl sumaZejimu. (Reiktq lyginti svertiniuskainq vidurkius.real/effective exchange rate)_ parodo santykinEprekiq iS ivairiq Saliq kain4 iimatuorq vienodavaliuta.o voki5kq prekiq importassumaZds. einarnosios kapitalosaskaittr ir s u n r a i s a d a u r i b t l t i l l z q in u l i u i .25 USD. llguoju laikotarpiu lito kurso kritin-rasnebutinai didins Lietuvos importE ir maZins eksport4. jos rietuviams nes pabrangs. jeigu prekiq importui i Lietuvq ar uZsieniniqaktyvq pirkimui naudojamqlitq pasilla bus didesneuZ jq paklaus4 atsirandandiq eksporto del i5 Lietuvos apmokejimobei lietuvi5kqaktyvq pirkimo.kels lito kurs4 ir atvirk5diai. lietuvi5kosprekds del to vokiediamsatrodyspigesnes.. sakysim. PavyzdZiui. Taigi.Esantlitq keitimo i doleriuskursui I Lt:0. santykis tarp Lietuvoje pagamintos mesos kainos ir JAV pagamintos misos kainosbus 1:2. ir atvirkSdiai. lito kursasnenukristik tuo atveju. vertes rodiklis. Realqii lito kursq galima apskaidiuoritik palyginus Lymiai daugiau ruSiqprekiq.Svarbu. Taip Lietuvos mokejimq balanse atsiras dar vienas skaidius .

Perkamoji galia (purchasing power).ar Sispakeitimaslaikinas.tik jie taikomi atvirk5diai. tiek lito kursas. Kalbant apie importq i Lietuva.purchasingpower parity) . 2.4. nes pirkejai neZino. MOKEJTMU BALANSO ELEMENTU KTTTMAS Einamoji saskaita. konkurencingumo maZejimas didejimasne iS karto atsiliepia ar eksportui. Saliq. ar ilgalaikis. kiek i5eikvota le5q reklamai. kuris tam tikru laikotarpiuatitinka pastovqrealqji valiutos kurs4.rrencingum4.kuriq tarptautiniskonkurencingumas sumaZdja. 5 l Toks santykis rodo. Zemesnis Lietuvojenaudojamq pinigq keitimokursas. Perkamosiosgalios pariteto (lygybds)kursas (pLrrchasing power parity exchange rate) yra toks jo lygis. del kitq prieZasdir4 silpntl prekybiniq rySiq. Perkamosios galios paritetas (PPP . turindiq intensyvius tarpusavio prekybinius rySius. RySiamsstiprejant. 3. . Be to. Aukitesnis pajamq lygis likusioje pasauliodalyje. Beje. l. DidesnisLietuvos konkurencingumas pasauliorinkose. Dabar [siveZandioseSalyse mlsq prekiq ir paslaugr4 paaiSkejo. santykis. S i a m ep a v v z . kuo. Dabar taip nevyksta.reikalingqvienodamprekiq kiekiui isigyti. 13.5 . Tadiau ilguoju laikotarpiu eksportas pasikeis. kad paklausaLietuvos eksportuibus tuo didesne. svarbu. tinka tie patys argumentai. l v i . Neretai Salims. valiutq kursai nuolat koreguojami. siekiant stabilizuoti realt![ kurs{ bei tarptautini konkr. kad 5i lietuviSka preke labai konkurencinga uZsieniorinkcrjeir galetqb[ti intensyviaieksportuojama.skirtingqlaikotarpiq piniginiq surnq. . Ankstesniuose skyriuose pradedami nagrindti atvirqj4 ekonomikq darydavome prielaid4 kad musq prekes ir paslaugas paklausa yra ai5ki. USD litui I('^(t'15 g.= v$llin:s lietuvi:kqqre\iq kailg!:-Lt ' tlotttl: \ut'u' ( I 3. tenka maZintivaliutLl kursq.protekcionistiniq priernoniqir kt.valiutos kurso pokytis palyginarnosiosvaliutos perkarnosios galioskitimo atZvilgiu. turetq keistis tiek produkttl kainos Lietuvos rinkoje. I ) Realusis kursas lito Vidutines JAVprekiq kainos.

Tarkime. Taigi. kaip karines iSlaidos lrZsienio bazdmsi5laikyti. Lietuvosbanke galite gauti 20 proc. yra galimybe daug pinigq permestii5 vienos Salies rinkos i kitq. palukanq. Sanderius kapitalo s4skaitoje ypad paspartinostaigus 1973m. Investavg pinigusi dolerius. kurios gali bfiti gautosaktyvuose. galima ir pralo5ti.kad didZiulesmas6sfondq gali blti pervestosi5 vienos valiutos i kittu kai tik vienos ialies aktyvq rentabilun.priklausonr"ro ir vyriausybds politikos. Beje. kai tik skolini'ro uZsieniuirentabilumas virsys viding pal[kanq nonnit didZiuliai kapitalai pl[s i5 Salies. siekiant didesniq pajamq. .l rentabilurn4.i000 = 6000 Lt.0. Didejanli einamosios szpkaitos deficit4 turejo kompensuotikapitalo sqskaitos perteklius. 2. Kapitalo saskaita. Dabartinestransnacionalines korporacijosyra tokios dideles. palyginti su pirmu varianru: 6000-200=5g00lirq. Pasaulyje Sios dalies vaidrnuo ypad iSaugo 1 9 4 5r n . atsirandanlis del kurso pasikeitimo.Todel Vakarai skatino opEC salis pirkti aktyvus Vakartl Salyse. OpEC Saliq sukeltas naftos kainq kilimas. laikydarni litus banke. tikintis. vakaruose susidare dideli einarnosios sqskaitos deficitai.Sakykirn. lStobulejg ryiiai lgalino atlikti finansinius sanddrius ivairiq salirl finansq rinkose. Tarptautinese fondq rinkose kapitalo prieaugis.ekonomine pagalba uZsieniLri pan. kad turite 1000 litq.yra labai svarbus. Esant tobulajam tarptautiniamkapitalo judrurnui. kad tokios einamosiossqskaitosdalys. kad tokios bendrosiospajarnos (palukanos ar dividendai plius kapitalo prieaugis del valiutos nuvertdjimo) virsys bendrqsias pajarnas.kacijq operacijos gali uLgoLLtnormalq eksporto ir importo judejimq einarnojoje sqskaitoje. o OPEC Saliq pajamos iSaugo spardiau negu prekiLl irnportas iS Vakarq.ras tarnpa didesnis uZ kitos Saliesaktyvr. 475 . t. o JAV banke .kad per t4 laikq dolerio kursasiiaugo nuo 2 Lt iki l4 LtlUSD. Del to ir dabar.Ai5ku. Tobulasis kapitalo judrumas (mobilumas) (perfect rnobility of capital) rei5kia.varZgtarptautinfkapitalojudejimq.n e s : l. Snekuliaci_iarentabilumu yra aktyvq pirkirnas.y. siekiant vdliau parduoti. Palaipsnir"ri buvo pasalintiapribojirnai. galite uZdirbti 200 litq per metus. kai vyks atvirkitinis procesas.. galitei5lo5ti: 1 4x 1 0 0 0 . .

plaukiojantis kursas ir fiksuotas kursas.o kita lygties pusd . kuri4 sudaroSiosiSlaidos: C vartojimui: 1. gali 13.3 pav.vyriausybes perkamoms prekemsir paslaugorns. bendrosiospaklausos maZdjirnassukels priverstini nedarbtl.Dar viena iSvada:kartais mokejimq balanso subalansavirnui ar iSbalansavirnui uZtektigandq. dia (l 3 .Ir tik tada. Zinomqlygti: Y:C+I+G+(X-Z). arbavidine absorbcija. kitose . Ai5ku.vidaus produktas. kai subalansuota mokejimq balansoeinarnojis4skaita.investicijorns.Vienose Saiyseekonomikai augant ESIB teigiarnas. 2 ) )'.3 paveikslematome ivairius galimus rySio tarp to.5. ir vidinis balansas atsistatys. ir vidine pusiausvyra. 13.vidine bendroji paklausa. paprastaididclernispinigq sumomis disponuojantys asmcnysturi tokiq tobul4 infonnacijos sistern4 kadjuos paveikti gandaisganasunku. kai ekonomika yra smukimo ar pakilimo stadijoje.noredami lairneti kapitalo.grynajameksportui(eksportas rninus irnportasZ). kai kainos ir atlyginimai nukris. 476 . vidines ekonomikos b[senos ir einamosioss4skaitos blsenos a5itl susikirtimo ta5ke yra ir i5orine.del kuriq keidiasiZrnoniql[kesdiai3. VIDINE IR ISORINE PUSIAUSVYRA Dabar aptarsime ry5i tarp ekonomikos pakilimo ar smukimo ir mokejimq balanso einamosioss4skaitosi5orinio balanso (ESIB). AiSku. (X-Z) . Salisyra i5orindspusiausvyros (external equilibrium)tada. ar prisiminkirne Pradekimenuo vidaus produkto pasirilosir paklausos. kai bendroji paklausa lygi produkro potencialiajam (visiSkouZimtumo)lygiui. s4lygas spekuliacijoms sudarys nevienodas. Ji " Beje.Zmones.Svarbfis ne tik lukesdiai del b[simojo kurso . G .ir ESIB pertekliaus deficito. gali pardavineti savokapitalus vienosSalies i5 1kit4. produktasgalespadidetiiki visi5ko uZimturnolygio. Jei vyriausybe nesiki5a I valiutq keitirno rink4 rnokejimq balanso kapitalo s4skaita taip pat turi buti subalansuota. iis rySys nera paprastas. Kodel? 13.neigiamas. Esant letam kainq ir atlyginimq prisitaikymui. X Salies vidind ekonomika yra pusiausvira (vidin6 pusiausvyra) (equilibrium of internal economy/internal equilibrium) tada.

iti is nuosmukio. rodo tuos sukrdtimus (sokus). ner vretospiliediai perka daugiauuZsienioaktyvrl. irjos priklausonuo valiutos kurso reZimo. einamosioss4skaitosperleklius ir vidinis s4stingis. l3'3 pav. monctarini ir f i s k a l i n cp o l i t i k a t a r n p as k a t i n a n d i d a 13.3 pav. t. Vidine ir i5orinepusrausvyra Panasiaiveikia ir realiojo valiutos kurso padidejirnas. Atvirojoje ekonornikojetaip bandant is.usiausvyros artejama per letai. 477 . tai sumazinapasaulines nes rinkos salies eksporto paklaus4ir padidrna importo paklausq. kurie trurnpuojulaikotaryiLr gali i5balansuotiekonomlkq pavyzdliui.ras. visa tai sumaZina bencliEja paklausq o tai ne tik sukelianuosrnuki. kad. nronctarinir f i s k a l i n cp o l i t i k a sur.inE ir fiskaling politik4. uZsieniediai nei isigyja vis daugiauvietiniq aktyvq.ir pastoviq sraurq kapitalo s4skaitoje. maZija cksportas. jei prie vidines p. gali sukelti iiauggspolinkis taupyti ar p'sitaikyrnasprie Ji stabdandiosios fiskalines ir monetarines politikos. Nagrinedarni uldarqlq ekono'rikq mateme. pasekmes gali bfiti visai kitokios. s u k c l i ac k o n o n t i k o s oakilima I t Vidinis ckonomikos pakilimas :l Nuosnrukis kitosc Salysc.o del to atsirandaeinarnosros sqskaitos deficitasir sumaZeja bendrojipaklausa padrcleja bei nedarbas. tarptautiniosalies prekiq konkr"rencingumo sumaZejirnas.bet ir sumaZina imporla.na2ina importo oaklausa Vidinis ckonornikos srnukintas l S a u g u sc k s p o r t o i paklausa raZina n k c i t i r n ok u r s q .pasiekiama tik ekonomikos ilgojo laikotarpio pusiausvyros taske. kai del atlyginimq ir kainq prisitaikymo atsistatovisi5kas uZimiumas. samvba pasiekiapotencialqf[lygi ir sutampasu benclrosios paklausos tieuJ raaa nera nuolatinio spaudimo i uZsieniovaliutos rezervus. Einamosioss4skaitos pcrtcklius Padidcjqstaupymas. tai galima paspartinti pei mbneta. didcja v a l i u t o sk u r s a s Einamosios sqskaitos dcficitas MaZcja taupyn.y.

Jeigu yra nurodytasY bei realiosiospajamos likusioje pasaulio dalyje. o ir vidine pusiausvyra. Sterilizacija (sterilization) yra atvirosiosrinkos operacija vidaus obligacijornis ir vidaus pinigais.esant rnokdjimr"r balanso deficitr-ri. Tada vyksta tokie procesai. nes jiems reikia r"rZsienio prekems aklyvarns valiutosuZsieninems ir [sigyti.i5ima i5 cirkuliacijos. Jei taip nebr. littr. koks yra mokejirnqbalansodeficitas. bus arba prekybos balanso deficitas. siekiant neutralizr. Tarkime. pasikeis realusis kursas. Taigi.nadideja litu nr"rtekeiimas rinkos. nritekapapildornai Jeigu vyriausybe nenori.1 3 . Taigi fiskalineir monetarine politika turi uZtikrinti. o esant balanso i5 pertekliui. Del Siq operacijr-1 vyriausyb€ iSeikvoja dali cirkuliavusiq obiigacijq ir uZsienio valiutos rezervq. Taigi galime padaryti labai svarbi4 i5vadq kad. atvirk5diai. Tam ji parduodadall uZsienio valiutosrezervq. tai. vidine ir i5orin6pusiausv)'ra imanornatik tuo alveju. 6 . litus. Tai padidina pinigq pasi[Ie1.2 lygll ir tarkime. sr-rsidard mokejimq balanso deficitas.r keitimo kursui.rtq rinkoje. Vyriausybd per oficialql[ finansavimqsiekia i5laikyti fikslrot4 kursq valir.roti mokejirnq balanso i5balansavimoitak4 Salies vidauspinigq pasiulai.esant rnokejimq balanso deficitui ir del to sumaZejus vidaus pinigq pasiulai. ji gali pabandytisterilizuotividinE pinigLp pasi0l4. esantfiksuotan.je.rs. esant fiksuolarn norninaliaiam kursui. kad ekonomikai budinga iSorind (X-Z) turi blti lygus nuliui. atitinkamai. N T O K E J T M U A L A N S A S . kad sumaZetqpinigq pasiIla. B PRISIDERINIMAS.Taigi vidinepinigq pasilla sumaZdja tiek. PavyzdLrui.p I N t G U p A S l u L A . realusis su Jei kursasbus auk5tesnis Zeuresnis ar uZ t4 reikirng. pavyzdZiui.ro daugiauprispausdinti.kad Sit4lygi Y atitiktq ir norirnas iSlaidqlygis C+l+G (r'idineabsorbcija arbavidindbendrojipaklausa).rsa. 2.Daugurna privadiq individq pasiinra pinigus. infliaciiostempaiSalies vidr{ieir likusioiepasaulio ieigu sutampa dal). l. vyriausybe gali nurodyti centriniam bankui supirkti dali obligacijq. ESANT FIKSUOTAM VALIUTOS KURSUI Panaudokirne13. littl tiekirnasi rinkq priklausys jq ne tik nuo vyriausybdssprendin. kad 418 .Tada grynasiseksportas vidausproduktas lygus visi5kouZimtumo lygiui. del to iSsibalansuos ir importo p ir eksporlo usiausvyra. tai tiktai vienintele realiojo kurso reik5me leis sulyginti eksporto paklausa importo paklar. arba perteklius. I\IONETARINE IR FISKALINE POLITIKA.

Tai tuoj pat sukelia kapitalo i5plaukirnqi5 Salies. del to ir padides skirtumas (X-Z). kainq ir atlyginimq kritirnas didina AD (bendrqj4paklaus{. I kapitalo sEskait4 Palaipsniui vidinis nuosmukis tiek nr. kaip ekonon-rika nrisiderina prie ioko.o del to krinta ir irnportopaklausa. Kadangi pajarnq sumaZdjimas. maZejant vartojimo i5laidornsir esantpastoviarn pinigq tiekimui bei finansineipolitikai.Sukeltaskainq kitimas vienasnepaj6gus atkr-rrti kartu ir iSorinibalans4. esant pastoviam pinigq tiekimui..atsirandaeinarnosios s4skaitos perteklius.ror-nikoje. kr. r UZdarojo_ieekonomikoje padidejus polinkiui taupyti. kad vidauspalLrkanq nonla grgZtqiki pasaulines pahikanqnormos.Ir tik tada susilpnis kapitalq iStekejimospar. kol pinigq iSplaukimas sumaZins pinigq vidaustiekim4tiek. pinigq politika negalipadidintirealiosios pinigq pasi[losilguoju laikotarpiu. pradinis nuosrnukis palaipsniui sr. Prie5ingai nei uZdarojoje ekor.Vadinasi. arba turi padicleli vyriausyb6s iSlaidos.padengtqrnokejimq balansodeficit4. kurio. Tadiau tobr. sumaZina pinigq paklaus4 krinta palfikanll norma.rriqnr-rstaro visi5ko uZimturnoprodukto lygis Yp ir pasaulindpahkanq norrna . GriZta vidine pusiausvyra. jeigu vyriausybesieks palaikyti pastovqnominalqjI kurs4 kai yra tobulasiskapitalojudrumas? Kai norimas vartojin. pajamosirgi maZ€ja. ir Taigi pradinisC+I+G kritimasgaliausiai padidina(X-Z).1c. kai vyriausybe nesiima jokiq fiskaliniq ar monetariniq priemoniq tokiant p r i s i d e r i n i m u ie g u l i u o t i . krintandios kainos ir atlyginimaipadidinaAD. realioji pinigq pasiula M/P turi bfiti lygi realiajai pinigq paklausai L(Y. kur palfikanq nonna nusistovi pasauliniolygio. r). pasireiSkia vidinis nuosmukis. kad iSaugs tarptautinis eksporlo konkurencingurnas. MaZa to. nes maZina palhkanq normfu atvirojoje ekonomikoje. Cia panagrindsime.rZernins vidines kainas ir atlyginimus.Tadiaujis pranykstakapitalo sqskaitos pokydiuose. Taigi vieninrelis bfidas pasiekti vidinq ir i5orinE pusiausvyr4 yra fiskalines polirikos pasitelkiamas kol (C+I+G) padideja tiek. arba turi buti surnaZintivartoiirno ir investiciiLr 419 . tadiau i5lieka einamosios sqskaitos perteklius. Del to kapitalo s4skairos deficilas isliks rol. didindamos tarptautinIkonkr"rrencingurnqSryn{ti eksport4. kad britr-1 neulralizuoras nepageidaujamasvartojirno surnaZejimas. Kaip bus atvirojoje ekonomikoie.prikala" vidinE pal[kanq nonnq prie pasaulinio lygio. (X-Z) lygus nuliui.rlasis kapitalo judrurnas . o tai padidins realiqlq pinigq pasiul6 sumaZins palfikanq normas ir gr4Zins bendr4lEpaklaus4 visiSko iki uZimtumo lygio.ras krinta.rkelsatlyginirnq ir kainr4 kritirrq. Tobula sterilizacijaiS esrles yra Salies vidaus obligacrjqpanaudojimas vietoj uZsienio valiutos rezervLl. o vidind absorbcija(G+I+G):Yp.*.rdirnas mokejimq balanse. llguoju laikotarpiu jet bus i5orinepusiausvyra. kol visLl5iq dydZiq suma susilygina su potencialiuojuproduktu yp.

Del to. ZodZiu. sugr[Slygybe tarp vidines ir pasaulinds Kai kainq prisitaikymas nerangus. pallkanr.Kai Sis procesas i5sivystys tiek. vidines pusiausvyros ekonomikojen€ra automatiniomechanizrno ir iSorinespusiausvyrossusidarymokartu) pusiausvyraisraZinti ilsuoju laikotamiu. Padideja bendroji paklausair produktas. pinigq pritekejimas padidina pinigq pasihla atitinkarnaisr-r realizua auk5tarealiqjapinigq paklausa.jei Sioapribojimonebutq. O tai rei5kia. vyriausybei ipurnpuojant vis daugiau pinigq. kad vyriausybd nereaguojai Sokus. kol paltkanq norrnq. kuri sulygina viding ir pasaulingpal[kanq norme. 480 .kad vyriausybe negali nustatyli nei pinigq pasiulos. kad neveiks ir sterilizacija.atvirojoje visi5kai (t. Einamoji s4skaita (X-Z) igauna pertekliq.nei valiutos kurso nepriklausolnq tikslq. nominaliosios pinigq pasiDlos padidejimaspadidina realiqf4pinigq pasihl4 trumpuoju laikotarpiu ir skatina vidines palfikanq normos maZejimq.)2. Bet ji negali uZfiksuoti abiejq Siq dydZiq. kas Jeigu kainq prisitaikymas letas. tiek i5orine pusiausvyra. prieZastys. i5vadakitokia. Tada vyriausybd privalo nustatyti tokiq Saliesvidaus pinigLl pasinl4. o tarptautiniokapitalo savininkai nords iSveZtidar daugiau pinigq. esant fiksuotam kursui ir tobulajam kapitalo Tobulasiskapitalojudrumasrei5kia. nes. Kol kas laikom6s nuomonds. Dabar paZiuresime.skatinimo mokesdiai. vyriausyb€ turds eikvoti uZsieniovaliutos atsargas.tai iki sukelia kapitalo nutekejimq I uZsieni.Taigi i5provokuotaskainq ir atlyginimq prisitaikymas galiausiai gali . kad vyriausybegali uZfiksuoti vidaus pinigq pasi[I4 tik tada. surnaZina tarptautin[ konkurencingumq (nes nominalusisvaliutos kursaslaikomaspastoviu).Tada padidejakapitalo iplaukoskapitalo sqskaitoje.Vidine pahkanq norma turi ir iSaugti. kad (X-Z) pasidaryslygus nuliui. ir pal[kanq norma sugri5iki pasaulinio lygio. tai Jeigu SokasukeliauZsienyje esandios Tarkime.kol vidaus pinigq pasilla sumaZes pradiniolygio.susidoroti" uZsienio prieZasdiq su sukeltuSoku. tai reik5.. kai leidZia valiutos kursui laisvai prisitaikyti. llgesniu laikotarpir.Auganti palukanq nonna nenuslopina to AD padidejimo.O esanttobulajamkapitalojudrumLri.r auk5tesne AD palaipsniuipakelia kainas ir atlyginimus. kad auk5tesn€s uZsieniediq pajamos padidina rnusq eksporto paklaus4. skirtingai nuo uZdarosios ekonornikos. jeigu jos rnaZesnes Ir uZ spekuliantq iSveZam4tarptautini kapital4 vyriausybd turi pasiduoti arba sumaZinti kurs4 arba sumaZinti vidaus pinigq pasiulq o tai dar rnaZiau pageidautina. tai tgsis tol.o todel ir pinigq paklausa.Taigi. kuri sukele eksporto paklausospadidejirnas. kylant mokejimq balanso deficitui.vidaus rrinieu politika yra bejdgd.l norma nusileidZiaZemiaupasaulinio lygio. kad atkurta tiek vidine. Veliau pamatysime. atsitiktq.

Grynasrs eksportas turetq padideti. yru tik vienintele fiskaline politika. didindarna r tol. tadiau kartais buvo leidZiarna siuos kursus pareguliuoti. kai vidine pallkanq norrnayra pasaulinio lygio. DEVALVACIJOS PASEKMES TRUMPUOJU. veikusi 1945_19i0 m. pirma.y. konkurencingumas. monetarind politika gali pakeisti realiqjq pinigq pasiDl4 tik trumpuoju laikotarpiu. buvo vadinama reguliuojarnai fiksuota sislema. keidiantisvaliutoskursui? I3. Tadiau dia svarb[s du momentai. kad bus daug ilgalaikiq sanderiq.Tadiau ilguoju laikotarpiu isliks einamosiossqskaitos deficitas. kad salyje yra vidinds ir isorines pusiausvyrosb[kle.Atviroje ekonomikojekapitalo srautaisusiejar su pasauliniolygio r*.UZdarojoje ekonomikoje.o vidine ekonornika bus visi5ko uZimtumo bfikles. o tai lerina I didejim4. nustatytampasauliniampajamq lygiui ir pasaulineipalDkanqnonnai . tik Panagrinesimedevalvacijos pasekmes trumpuoju. kai kainq prisitaikymas nerangus.* .7. kuri ilguoju laikotarpiu gali uZtiknnri ir viding. tuoj po devalvacijos pabrangsirnportasir atpigseksportas. veliau paZi0resirne. Todel trumpojo laikotarpio fiskaline politika tures didesng ltakq fiksuoto kurso ekonomikai.. kad uztikrintq tok[ konkurencingum4kuris sulyginseksportqsu irnportu. esantnustatytaividinei palukanqnonnai r. O kas vyks. ir iSorinE pusiausvyrq. o ne ilguoju. iSaugs t. kai ar jau Sokas iSvedeekonomikqi5 ilgalaikespusiausvyros bukles. 15 pradZiq tarsirne. bet uZkelia r.o ir pirkejai ne is karto priprantaprie naujq 481 . UZdarojoje ekonomikoje skatinandioji fiskaline politika trumpuo1u laikotarpiu padidina Y. Atvirojoje ekonomikoje. vidutiniuoju ir ilguoju laikotarpiu. VIDUTINIUOJU IR ILGUOJU LAIKOTARPIU Fiksuoto valiutos kurso sistema.svarassterlingqbuvo devalvuotas 1949ir 1961metais. Vidinis kainLl lygis gali prisitaikyti. kapitalo judrumas atirna net ir tokiq galimybg. kol C ir I sudarytapaklausanukris tiek. Jeigu kainos ir atlyginimai prisitaiko letai. jei potencialusis bus lygus vidinei absorbcijai Yp (C+I+G). Nors valiutos kursai buvo uZfiksuoti. PavyzdLiui. naudinga devalvacijq atlikti. Ilguoju laikotarpiu padidejusi AD pakelia kainas ir sumaZinarealqji pinigq kieki.tlguoju laikotarpiuaukstesne AD pakels kainas ir atlyginimus. nes tikerina. nors devalvacijaskatina (x-z) didejimq bet 5i reakcija gali blti leta. kaip mateme.Taigi.sumaZindama konkurencingumE grynqjl eksportq kol isivyraus ir vidind pusiausvyraar visi5kas uZimtumas. kad AD paveiks visi5ko uZirntumo Yp rygi. vidinis uZimturnasgarimas. Tadiau fiskaline politika atvirojoje ekonomikoje yra netgi galingesne trumpuoju laikotarpiu negu uZdarojoje ekonomikoje.

rnaZesnes nei 482 .kainq. Be to.situacija.kai ta5keE deficitasbus likviduotas. sEskaitos Tadiau ilguoju laikotarpiu. Lodliu.4 pav. Taigi einamosios deficitastrumpuoju laikotarpiunetgi padidesa. ir galimasatvejis.kai irnporto ir eksportopaklausos pagal kainassurnayra elastingumq absoliutiniu dydZiu rna2esneuZ 1.prekiq paklausoskiekio padidejirnasdel devalvacijoss4lygos pajarnas. o eksportas spejo padideti labai nedaug. (X-Z) ar. kad devalvacija einarn4jqs4skaitq pagerinstik tada. tarkim. reikia laiko.rk5tesniq padides.curve effect) . Po to ry5keja teigiami poslinkiai. patirtusnuostoliusdel kainq surnaZejirno.y.6 o eksportuotojai . einamosios sqskaitos Kaip bus vidutiniuoju laikotarpiu?Pena5ykime13. esant ncclastingaipaklausai.4 pav. Tadiau importo verte del lito devalvacijosi5augsZymiai daugiau. po devalvacijos i5 pradZiq einamoji sqskaitapablogds. pavaizduota J kreive.2lygti: " Mar5alo-Lernerio(Mashall-Lemer) s4lyga sako. kai. o veliau susidaro perteklius.EkonornistaiSi4reakcijEvadina J kreive (kritimas iki apadios po devalvacijosir vdliau pakilimasauk5diau pradinio ta5ko). Jei po devalvacijos vidines kainos dar nespdjo persitvarkyti. t. J kreiv€s poveikis (J . sumaZdjus nacionalinds valiutos kainai. pradinis einamosros valiutos devalvacijoskeletq menesiq s4skaitosdeficitas (AB) po nacionalines gali net ir pablogetiir pasiektimaksimalqdeficitq (CD) ta5keD. einamojojes4skaitojeatsispindieksportoir importo skirtumo kaina. EinamosiossEskaitos kitimas b0senos Kaip rodo 13. pana3iai kaip ir rnonopolijos atveju.prie padidejusios paklausos. litais. NX 13. o vdliau pagerds. kai importuotojai prisitaikys prie kainr. ar Antra. nominalusis uZsienio prekybos balansaspablogeja.nors fizind jo apimtis ir nespespasikeisti. eksporto vertd trumpuoju laikotarpiu padides nedaug. kad padidetq eksportuojandiqSakq gamybinis pajegumas bltq pradetigaminti importo pakaitai.

devalvacija gali tik laikinai padiclinti tarptautini konkurencingumq. naudodamasi devalvacija. ddl devalvacijos pakis visi nominalieji dydZiai. jei vyriausybe. maLelanedarbas. prodr"rkcijos. realusis kursas ir konkurencingumas sugri5i pradin[ lyg[.Ilguoju laikotarpiu realiuosiusdydZius nulernia realiosios jegos. Vadinasi. Kompiuterinis modeliavimas Anglijoje parode. ZodZiu. todel vieno nominaliojo rodiklio pakeitirnas sukelia toki kitq nominaliqjq dydZiq kitimq kad realieji dydZiai sugriZtai savo pusiausvyros reik5rnes.ir [vyko realus Sokas. kaip aptartaanksdiau devalvacija kartu su stabdandiqia fiskaline politika. kad jei i3 pradZiq ekonomikai budinga ir vidind.tai i5rySkesr€alios pasekrnes sumaZds realieji mfisq atlyginirnai. greitai pa5okakainos ir atlyginimai. taip pat ir atlyginimq. gyvenimo lygio pabrangim4 privers kelti atlyginimus. o realieji dydZiai. pagaminamapapildomq prekiq. Kiti svarbiausipakitimai vyksta bendrojojepasitloje )r Cia galimi du atve.Y=(C+r+G)+(X_Z). o realieji iSliks nepakitE. Jeigu nebus kitokiq pakitirnq ekonomikoje. kiek devalvavo valiuta. del to. Tada. kad buvo padarytataip.paprasdiausiasb[das greitai pakeisti konkurencingum4.Po to sumaZeja tarptautinis konkurencingumas krinta grynasiseksportas. kad svarbune nominalieji.kartu su devalvacijareikia didinti ir rnokesdius. padidejusAD. Nors tai apriboja kainq spaudirnoper AD padidejim4 reikia galvoti ir apie AS.1ar.sumaZ6joeksportopaklausa. 2. devalvacija padidina grynzul eksportq (X-Z). kad del tokir4 procesq devalvacijos efektas visi5kai i5nyksta per 5 metus. kai kainos bei atlyginirnai ir lr padides tokiu pat procentu. Taigi.einamosioss4skaitos pagerejimas gaunamas po pirrnqjq dvejq tik metq (tuo 5 metq laikotarpiu). 1. irnporto pabrangimas del devalvacijos sukels Zaliavq. Kaip matdrne. ZodLtu. Tadiau devalvacija . Pagrindiniameekonomikosta5kebuvo nedarbasir laisvi rezeryai. sukeliandio vidiniq kainq kilim4 ir bus i5laikytaspadidejgstarptautiniseksportokonkurencingumas ir Zemesnis realusis kursas. Koks efektas ilguoju laikotarpiu'/ Siuolaikine ekonomikos teorija tvirtina. Tada vidutiniuoju laikotarpiu nebus spaudimo. Pradiniame ekonomikos ta5ke buvo visi5kas uZimtumas. nori pagerinti einamrfq s4skaitq ji turi lygiagreiiai fiskaline politika surnaZinti vidinE absorbcij4(C+l+G). kritimas -+ tarptautinio 483 . o trumpojo laikoterpio efektas. ir i5orine pusiausvyra. Tarkime. padid€jus bendrajai paklausai AD. Galima [rodyti. Seka tokia: realus Sokas-+ paklausoseksportui kritimas + AD maZejimas(einamosios sqskaitosdeficitas) -+ kainq.

ir vidinis nuosmukis ltikins darbininkus.subalansavimas +AD konkurencingumopadidejimas-+ einamosios s4skaitos padidejimas(del eksportoi5augimo). PERKAMOSIOS GALIOS PARITETAS IR SPEKULIACIJOS ITAKA PLAUKIOJANdIAM VALIUTOS KURSUI jokiq Siame skyrelyje darysimeprielaicl4 kad vyriausybenenaudoja fiskaliniq ar monetariniq ekonorrikos reguliavimo priemoniq. kad realLji darbo uZrnokesti sumaZintitikslinga. Jeigu valstybepasitelkiadevalvacij4 vadinasi. jeigu bus vienintele tinkama realiojo kurso reik5rne(nesjei kursasbus auk5tesnis Zemesnis ar uZ 5i4 reik5mE. atsiradqsrnokejimq balanso deficitas padidintq CrynE.nuo produkto uZsienyjedydZio ir realiojo valiutos kurso.nes mokejimq balansas 484 . del to i5sibalansuos ar ir einamoji sqskaita). kai Salyjevidines kainos krinta. bus tarptautiniskonkurencingurnas atkurta ir ilgalaike pusiausvyra. tada trurnpuojulaikotarpiu Taip [vyktq nesiimantdevalvacijos. Beje. Kas atsitinka pamatysime atvirojoje ekonomikojejas naudojant. 2.8. Tod6l vidine ir aplinkinio pasaulio ekonomika gales blti vidines ir iSorines pusiausvyros potencialiosios apimties lygio tik tada. Taigi Salyje bus perkama santykinai maizrasimporto ir santykinai daugiau viduje pagamintq prekiq.Jei prie5insis.o esantplaukiojandiam abu. Importo naklausa priklauso nuo vidinio produkto apimtiesir realiojo valiutos kurso. ir vidine pusiausvyra. kad fiksuoto nominaliojo kurso sistemoje telieka antrasis blidas. Jeigu darbininkai nesiprie5insrealiojo atlyginimo kritimui ddl devalvacijos. ji yra pusiausvira ilguoju laikotarpiu. nes importiniq prekiq kainos nemaZesarba net augs. tai vrenos Salies realqji kursEgalirnapakeistidviernbldais: 1.Sieprocesaiivyksta i5 karto. 13. o ne ilguoju kainq ir atlyginimq prisitaikymo laikotarpiu. vyriausybd nesiki5a i valiutq keitirno rinkq nera grynojo pinigq pervedimosrautotarp Saliq. Pakeitusnorninalqjikurs4. kad i5 pradZiq ekonomikai bfidingir ir iSorine. Ai5ku. t. Tarkime.y. vel nukris. tuo tokiu Realusis darbo uZmokestismaZesnet ir tada. Tai ir yra tarptautinio konkurencingumo padidejimas.ipinigq i5tekejima o kartu ir pinigq pasifllossumaZ€jim4 metu. Pakeitusvidines kainas. kai atlyginimai sumaZes pat procentu kaip ir kainos.sumaZds padid€skonkurencingumas. Jeigu likusioje pasaulio dalyje yra nustatytas kainq lygis. vdlesniuose skyreliuose. Kai yra plaukiojantis kursas. o eksporto paklausa.

o kursai gali labai staigiai Sokineti per palyginti trump4 laikotarp[. PadvigubintaSaliesvidaus pinigq pasiDla. jeigu ndra realiq Sokq (pavyzdLiui.tol kol i5bles tarptautinio kapitalo savininkq noras staiga permetineti pinigus tarp valiutq. realiLgLl konkurencingurnr4 pusiausvyroslygis i5liks pastovus ilguoju laikotarpiu.PrekiLlkainos prisitaiko vangiai. T4 geriau suprasime. litus paskolinus uZsieniui(pavertusuZsieniovaliuta). acij E Kapitalo litais savininkai lygins pajamingum4 kuri gales gauti skolindami litus. naujq technologijq ar Zaliavq Saltiniq atradimo). jei infliacija yra nuolatind? Tarkime. kad Lietuvoje nominaliosios kainos ir nominalusis lito kursas doleriais kasmet i5auga l0 proc. Todel tada. Bendrasispajamingumas skolinant doleriais bus doleriniq aktyvtl palukanq norrna (pavyzdLiu| JAV vyriausybes obligacijq) plius kapitalo Pinigq pasillq nulernia ryriausybes vykdorna pinigq ernisija ir tas sanrykis. O kaip bus. o kursui kritus nuo I Lt :0.ir del to padvigubejo vidaus kainq lygis. Kursas gali staiga Sokteleti. Tada.ilguoju laikotarpiuvidinis kainrl lygis priklausysnuo tos 5aliespinigq pasifloss.lygiai kaip ir uZdarojoje ekonomikoje. m€sos kaina doleriais nepasikeis. dvigubai sumaZinusnominalqji keitimo kurs6 sugri5 i5orine pusiausvyrair realusiskursas. i5liks 2 USD/kg.kad: l Nera ilgalaikesinfliacijos. o JAV dolerio infliacrjos ndra. 3. ' 485 . kuri galima gauti.Cia svarbu: l. Taigi ilguoju laikotarpiunominalusiskursasturdspasikeistitiek. o nominalieji kursai keisis taip.25 USD iki I Lt =0. tiek eksporto reliatyviosios kainos bei konkurencingurnas. Apibendrinus galima padaryti iSvad4 kad.Nominalusis kursas laikysis perkarnosiosgalios pariteto. kad vidine infliacija uZsienyje nepaveiktq realiojo konkurencingumo. kad bfitq pasiektastas vienintelis realusiskursas.visada lygus nuliui. 2.Pasinaudosime anksdiaunurodytu pavyzdliu mdsos kainai i5augus nuo 10 Lt iki 20 Ltlkg.kuris uZtikrinailgalaikg vidinE ir puslausvyrq rsonnQ Pirmiausiatarkirne. Nepasikeis tiek importo. Yra ilgalaike pusiausvyra ir vidinis bei iSorinis subalansuotumas. Tokius Suolius gali sukelti tarptautinio kapitalo judrumas. panagrinej spekuli os kursaisteorii a.kurio laikydarnasivalstybesbankq sisterna pagal savo turirn4 pinigq pagrindq sukuria Salies vidaus bankq indelius. su pajamingumu.. Tokiu atveju tarptautinislietuviikq prekiq konkurencingumas nepasikeis. Tadiau trumpuoju laikotarpiu realusisvaliutos kursas nebltinai bus pastovus.125USD.

Tiktai nuostoliamsdel kurso kritimo.paprastai nes palfikanqnormos. kad galiausiai lito kursas tures pasiekti kvalifikuoti spekuliantai Zino ilgalaike pusiausvyra.prieaugis(nuostolis)del to. Tadiau ilguoju laikotarpiu kursas nusistovds apie PPP lygi ir keisis priklausomainuo PPP kitimo. galios pariteto lygi.jeigu vyriausyb€imsis aktyviq priernoniqiSorinei pusiausvyraigr4Zinti. reaguojanti tarptautin[ fondq jos kursaspakils Zymiai auksdiau antpludi. nusistovi ir aukStesnes ilguoju laikotarpiu 5i pal[kanq norma kompensuos kapitalo nuostolius.) del lito kurso kritimo. pavyzdLiui. Kaip prisimename. Jeigu lito kursas nukrito iki 20 LtlUSD' tai. dideliq kapitalo kiekiq spekuliaciniq i lZvelgti 486 . nes jie laimetq 4-2:20/". tada kapitalo prieaugistaps lygus laukiamierns stimulo supirkti litus. kad greitai lito kursas padiddsdviem procentais. vietine valiuta laikinai pabrangs. Bet jei trumpuoju laikotarpiu Salyje bus nustatyta aukStesndnei tikimasi ilguoju laikotarpiu pallkanq nonna. ir Zmonesnebetures Kodel spekuliantaitikisi.ZodLiu.nes tikesis ateityje keitirno PPP lygio. aia 1000 litq sudare kapitalo prieaugis(100 proc. Vadinasi. spekuliantai investuos i laukiama kapitalo valiut4. Todel spekuliantainenukentds. pajamq. kartaisb[tini trumpalaikiaikurso Soktelejimai. del atsirandandius kurso kritimo.PPP yra ta vienintele kurso reik5me. nustos skverbtis. Todel spekuliantamsb[tq naudinga greitai pasoktq lito keitirno kursas. Spekuliantas prieaugl ar nuostoli. vel favertus dolerius litais. tai bus gauta 110 JAV doleriq. Ilguoju laikotarpiu aukStesnioinfliacijos ternpo Salyse.lgalinanti pasiekti i5orini balans4 panaikinti i5balansuojanti poveiki. Jei obligacijos davd l0 proc. pagal laukiamqkeitimo kurs4 taigi ir pagal sprendZia 2.. i nei Jeigu Lietuvoje palukanqnorma butq 4 proc' auk5tesnd JAV. nors.Lietuvoje pal[kanq norma 2 proc. pennetimqi5 vienos Salies kit4. tada pirkti litus. kur[ sudaro infliacijos tempq atskirose Salyse skirtumai. lr tada spekuliantai siekiant kurso kritimo .Tegu 1000 litq pakeista i dolerius kursu 10 LtlUSD. kad litai paverstidoleriais. trumpuoju laikotarpiu nominalusis keitimo kursas gali Lymiai nukrypti nuo PPP lygio. Kiek? Kursas kils tol. Vadinasi. nes tik tadanusistoves perkamosios nepriartds prie perkamosios galios Nagrinejamoje situacijoje lito kursas paritetokurso lygio tik tada. kad lito kursas nukris 2 proc. bet jei tikimasi. bus gauta 2200 litq. patrauklesnE Todel. kad lito kursas vis delto kris? Todel. tada spekuliantas neinvestuos litus. auk5tesnd nei JAV. kol dauquma spekuliantupatikes.

tadiau ilguoju laikotarpiu sugriZtama I visi5ko uZirntumoar vidinio balansob[k19.Taip pat tarkime. siekiant subalansuotipinigq pasi0lq su paklausa. kad uZsienio kainq lygis ir uZsienio pinigq pasi[la yra fiksuota. ir fiskalind. ESANT PLAUKIOJANEIAM VALIUTOS KURSUI Ankstyvesniuose skyreliuose matdme. Taigi tokiu atveju spekuliantams.5 pav.I3. Viduje pal[kanq procentaitokie pat kaip uZsienyje.. MONETARINE IR FISKALINE POLITIKA.5 pav. i5 pradZiq nominaliosios pinigq pasi[los sumaZinimassukels ir realiosios pasi[los sumaZejimq. kad. tadiau fiskalines politikos efektyvumas maZesnis. esant ldtam kainq ir atlyginirnq prisitaikymui. kad Salyje/ momentu (13. dingsta stimulas pervedinetikapitalqi5 vienosvaliutos i kitq. Tarkime. kad vidinei ekonomikai i5 pradZiqb[dinga vidinio ir i5orinio balansoblkle. taip pat pastovi pinigq pasinlair pastovioskainos bei atlyginimai. o nominalusis keitimo kursase1tur€tqpadvigubetiiki e2. Mateme. tadiau fiskalines politikos jega i5auga. Tarkime.yra atvirk5diai. Be to. nesitikintiems uZdirbti. sumaZinta nominalioji pinigq pasi[la. nominalioji ir realioji pal[kanq norrna yra pastovi ir gali buti lygi 2 ar 3 procentams. Valiutos kurso pervir5is Tadiau del to. Tada vidines kainos kris 50 proc.trumpuoju laikotarpiu monetarine politika tampa galingu irankiu.Todel. 481 . Esant plaukiojantiemskursams.) staiga50 proc. kad kainos ir atlyginimai reaguojavangiai.9. uZsienyje nera infliacijos. kad del didelio tarptautinio kapitalo judrumo atvirojoje ekonomikoje su fiksuotais valiutos kursais monetarind politika trumpuoju laikotarpiu beveik bejege.kad realusiskeitimo kursase gr[Ztq pusiausvyros pozicij4.ir monetarind politika teikia realq efekt4 trumpuoju laikotarpiu. t. nes ndra infliaciniq valiutos kursq ar pal[kanq skirtumq tarp 5aliq.y. I savoilgalaikds o t r t 13.

kurias galima gauti Salies vidaus valiuta. ZodLiu nesvarbu. Bet b0tina pabrezti. Monetarine politika. mokejimq balansasvisada lygus nuliui. vyriausybegali paskelbti. Joms krentant.Taigi vyriausybepasirenka tokiE vidauspinigq pasi[I4 koki4 nori. vis lddiau ir lediau kris lito kursas (kad sutrukdytqmasini tarptautinikapitalojudejim{. vyriausybe nutare padidinti vyriausyb€s iSlaidas. Taigi monetarine politika sali stipriai paveikti vidine absorbcijair sr-rkelti didelius konkurencingumo pakitirnus. pavyzdliut. tarpusavyjederinantiskapitalo ir einamajais4skaitai. kad pinigLl pasiulos reguliavimas turi buti susietas su valiutos kursu. nera tarptautiniq piniginiq srautq. kurie tik palaipsniui bus likviduoti. Ypad staigusSoktelejimas e3bus sukeltasi5 pradZiqlabai aukStos iki vidines pal[kanq normos.Tadiau pinigq politikos efektyvumastrumpuoju laikotarpiu. bet kritimo staigumas tolygiai sumaZdja (kreive nuoZulnesn€). per poveiki pallkanq normai ir konkurencingumui yra galingas instrumentas. Taigi uZdarojoje ekonomikoje auk5tesnds pal[kanq nonrrosi5 daliesi5stumiaprivadiasi5laidas (maZina vartojimo ir investicijq paklaus{.norint i5laikyti pusiausvirq vidinE rink4 uZtenkapakeisti Salies vidauspinigq pasi[lq. o atvirojoje ekonomikoje plaukiojandio kurso sukeltas paklausos grynajam eksportui sumaZdjimas maLrnafi skalinespolitikos skatinant[ paklausos poveik!. Beje. Esant fiksuoto kurso reZimui.kad vyriausybevisada turi leisti rinkos jegoms nustatyti arba pinigq pasill4 arba valiutos kurs4. kaip nagrinetume Siq problernq paai5keja. Bet tada vyriausybeturi tenkintis tokiu kurso kitimu. persitvarkantatlyginimams ir kainoms. ir stabdys spekuliacin[ kapitalo pritekejim4 1 Sali. kuris subalansuoja valiutq keitimo rink4 ir tenkina spekuliantus.prieSingai:surnaZeja del palfikanqnonnos bei keitirno kurso pasikeitimq. Tarkime. Del to plustelejusio uZsienio kapitalo pristabdymui laikinai valiutos kursas pa5oks virS naujosios pusiausvyros lygio e2. palaipsniuikrintant vidinems kainoms. Tada / momentu laukiarnas valiutos kurso kritimas atsversdidesnes pal[kanas. Tai padidina bendrqj4paklaus4ir pal[kanq norrng. esant plaukiojandiam kursui. Kursas palaipsniui arteja prie e2 lygio. vidines pinigq pasi[los sumaZdjimas sqlygos mokejimo balanso disbalansq nes vidind pal[kanq noma tur6s atitikti pasaulinIlyg[ (vengiantsukelti masiniuskapitalosrautus). d6l to padides.O tai verdia nedelsiantpakelti kurs4 nes turi bOti atoveiksmis kapitalo iplaukimui. Pastarajai keidiantis.Bet. taip pat ir atlyginimams. bendrosios 488 .sumazintipinigq paklausq reikdsnedelsiant padidinti viding pal[kanq norm4. Esant plaukiojandiokurso reZimui. kad vidine palukanqnorrnavisam laikui susietasu pasauline palUkanqnorma. kuri savo ruoZtu bus i5provokuotastaigauspinigq pasitilos sumaZdjimo. realioji litq pasifila bei sumaZds palukanq norrnos.

kad nagrinejamojiSalis tokia maLa. MAZOS ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Svarbiausias 5io skyrelio tikslas . padvigubejusnaftos kainorns. sumaZejo DidZiosios Britanijos konkurencingumas. Analizuodami remsimesMandelo-Flerningo rnodeliu (pavadintuji sukfirusiq autoriq Roberto Mandelo (Mundell. taigi susidare menkesnis.DaugumaSaliqnuo 1973m.kad. Sis modelis remiasi nelanksdiomis kainomis ir prekiq bei pinigq rinkq s4ry5iu.pasauiines palukanqnomtos r. kad del minetq ivykiq ilgalaikds pusiausvyrossvaro verte turi pakilti.abu Sie lvykiai sukele svaro pabrangim4 nes spekuliantai suprato. 1981-1986 m.i5siai5kinti monetarinds ir hskalinds politikos poveik[ BVP atvirosios ekonomikos modelyje. (13. lygtys: Y = a +c x V . nepaveikdarna pasaulinio palDkanqnornos lygio r-. DidZiojoje Britanijoje 1911-1981m. Be to. buvo labai auk5ta svaro sterlingq infliacija (palyginti su likusios pasaulio dalies valiutomis) ir kartu augo realusisbei nominalusiskursas.3) /114\ v M _I(Y. perejo prie plaukiojandiokurso reZimo6. Pavyzdliut.\ " Tadiau stengiarnasi iSvengtididesniqnei abipussutartakr.jog gali gauti arba teikti bet kokio dydZio kreditus pasaulinejefinansq rinkoje. Mandelo-Flemingo modell apibfidina prekiq bei pinigq rinkos ir atvirosios ekonomikoselemento.Taip atsitiko del stabdandiosios pinigq politikos. ir analizuojamatrumpuoju laikotarpiu. Robert) ir Markuso Flemingo (Fleming. I proc. j[roje naftos iStekliusbei 1979-1981 Pradejusnaudoti Siaures m. bet iSliko auk5tesnis net 1973m. I3.f ) + 1 ( r ) + G+ N X ( e ) . Marcus) garbei). negu 1973m. Mandelo-Flemingo modelis (Mundell-Flerning model) IS-LM modelismaZaiatvirajaiekonomikai. i5 pradZiq kursas Soktelejo staigiau.rrsrl sq'ravimq 489 . Apskaidiuota.. Tai reiSkia. buvo staiguspasauliniqnaftoskainq kritimas.3 proc. nes reik€jo pristabdytipotencialtlspekuliantq pltstelejimq. Pagrindine svaro sterlingq kurso kritimo prieZastis 1986m. kuris yra atvirosios ekonomikos IS-LM modelio modifikacija. Salies prekiqkonkurencingumas.. realusis svaro sterlingq kursas (matuojant valiutq krep5io atZvilgiu) sumaZdjo. sumaZinus DidZiosiosBritanijos pinigq pasiIlos augimq vidutiniSkai 2.10.

6 pav. investicijosatvirkSdiai proporcingos Saliesvidaus palfikanqnormai.( r3 . o priklausomybeanalizuojama tarp kitq dviejq kintamqjq. kad. kainos irnportuojamomsprekems.tai modelyje nominalusisir realusisvaliutos kursas sutarnpa. Sis rnodelio vaizdavimo budas analogiSkasIS-LM uZdarojoje ekonomikoje tuo. o tai maZinseksportqir skatinsimport4.todel grynasiseksportas maLls. santykines. Kadangi vlename dvimatdserdvdsgrafiniamemodelyje Siqpriklausomybiqpateikti neimanoma.Kylant valiutos kainai.Salyjepagamintq [tak4 prekiq kainos. jog vartojimas tiesiogiai priklauso nuo disponuojamqpajamq. Todel Mandelo-Flemingo modelyje. e. Vidiniai modelio kintamieji yra trys: Y.Tai rei5kia.3) lygtis rei5kia. kad kainLllygis yra pastovus.tai alternatyvus tos padios teorijos grafinis vaizdavimas. toddl sudaromi du grafikai. Kadangi modelyje daroma prielaida. vaizduojanti pasaulinE pal[kanq normE Modelis pasiZymi dviem ypatybemis: Y 6 Y 13. sqlygojamas Salies centrinio banko sprendimq. 5 ) Priminsirne. kuriq kiekviename vienas i5 kintamqlq dydZiq laikomas kaip pastovusdydis. kad (13. kad horizontalioje a5yje atidedama)'. kris. kainq lygis P yra i5orinis modelio veiksnys. Mandelo-Flemingo modelisY-r grafike 1) IS nuoZulnumaspriklauso nuo valiutos kurso. Pinigq rinkoje (13. Sie du bfidai .6pav. Mandelo-Flerningo modelis Y-r grafike (13. r.palyginti su Saliesvidaus prekiq kainomis. ir IS kreivejudes i kairq.). 490 . Nauja Siamemodelyje horizontali linija. kadangi jis daro prekiq paklausai. o grynasiseksportas atvirk5diaiproporcingas nominaliajam valiutos kursui e. dides. didejant nominaliajam valiutos kursui. o vertikalioje * r.4) formuleje pinigq pasilla yra i5orinis veiksnys. kaip ir IS-LM modelyje.

Todel kapitalas[teka I sal[. Yr Yo 13. kol salies vidine pal[kanq nonna susilyginssu pasauline pallkanq norma ta5ke8. kerta IS ir LM susikirtimo task4 Es virs pasaulinio pallkanq normos lygio. kaip pavaizduota 13.8pav. Tai nule'ria valiutos kursas. Tuomet lS kreive slinks i kairq tol. uZsienio investuotojams bfitina investicijaskonverluoti i Saliesnacionalingvaliut4. kad kreive lS kirstq LM ir r. Jeigu Salies vidaus palfikanq norma. ir lS kreive slinks i de5ing tol.jos kaina kris.. tuomet IS ir LM susikirtimo taskasE6 yra Zemiaupasaulinespalflkanq nornos.todel kapitalo investuotojainacionalingvaliutq keis i uZsienio. Siuo atveju kapitalo pajamos uZsienyje didesnds.kreiviq susikirtimo taskq. kol vidine palflkanq nomra susilyginssu pasauline palukanqnorma ir ekonomikapereisi Eyb[sen4. Mandelo-Flemingo modelis. Mandelo-Flemingo modeliskai pernelygdidelis valiutos kursas (vidine palfikanqnonna rnaZesne negu pasauline pal[kanq norma) 491 . Y6 Yr 13..7 pav.7 pav.2) visos trys kreives kertasi viename taske Eo.kaip pavaizduota13. tokiu atveju padidejauZsienioinvestuotojtlsuinteresuotumas aukstesne salies vidine pal0kanq nonna. o tai padidinajos kain4.kai pernelygmaZas valiutos kursas (vidin€ palukanqnorma didesn€negupasauline palukanrlnorma) Kai Saliesvidine palflkanqnorrnamaZesnd negu pasaulinepal[kanq norrna..Jis keidiasi taip.8pav.

kaip valiutos kaina reaguoja i ekonomines politikos pasikeitimus.kai vidaus palflkanqnonna lygi pasaulinei palukanqnormai.ja grynasiseksportas. o Ye dydis.nes.Mandelo-Flemingo modelis Y-e grafike (13.. 13. Mandelo-Flemingo modelisY-e grafike Siame mo<lelyje LM kreive yra vertikali.10 0 Y e Y 13. MgZa atviroji ekonomika. kad vidine palukanq norma yra pastovi ir lygi pasauiineipallkanq nomai. didejantnacionalinds valiutoskainai.10 pav.2 formule).lS kreive yra neigiamonuolydZio.esantplar-rkiojandiam valir.9 pav.rtos kursui.d. l.didinant vyriausybdsiSlaidas. mal. plaukiojandiam esant valiutos kursui 492 .kaip pavaizduota pav. Modelis apibudina prekiq ir pinigq rinkq pusiausvyrqbhsenas.9 pav. 13. kaclangivaliutos kursas neveikiaLM lygties (13. Skatinandioji politikaMandelo-Flemingo fiskaline modelio Y-e grafike. Siuo atveju laikoma. Salyje vykdant skatinandiqjq fiskaling politikq tarkirne.).Nacionalinesvaliutos kursas kils.lS kreive judes i de5inE. kartu ir L o Y-e grafikas vaizdliai rodo. l.iSlikspastovus.l.

AnalogiSkos situacijos (veikiant skatinandiajaifiskalinei polirikai) poveikis atvirosios ekonomikos modelyje is esmes skiriasi nuo poveikio ISLM uZdarosios ekonomikos modelyje, kai r ir r padideja. Alvirosios ekonornikos modelyje, esant plaukiojandiarnvaliutos kursui, skatinandioji fiskaline politika neturi itakos y toddl, kad, padiclejus vidauspal[kanq nonnar, dideja kapitalo investicijos 1 sali, nacionalinesvaliutos paklausa,diaela los kaina, o grynasiseksportasmaLeja. ys Toclelpusiausvyros dydis nesikeidia. 1.2.Salyjevykdantskatinandi4i4 monetarinE politik4 tarkime,didinant pinigq pasi[l4 kai kainq lygis isliekapastovus, LM kreivejuda didejimo linkme dideji'ras sqlygojanacionalinioprodukto didejimq ir I desing.Pinigq pasir"rlos nacionalines valiutoskainoskritim4kaip pavaizcruota r I paveiksle. r 3.

u YEo Yer Y 13.11pav. Skatinandioji monetarine politika Mandelo-Flemingo modelioy-e grafike, esantplaukiojandiam valiutoskursui Skatinandiosios monetarines politikos poveikis y atvirosios ekonomikos modelyje skiriasi nuo analogisko poveikio bendrajarn nacionaliniamproduktui uZdarosios ekonomikosmodelyje. prisiminsime, kad uZdarosios ekonomikos rnodelyje pinigq pasiDlos padidejimas sumaZina pusiausvyros pal[kanq no'nfu todel skatina investicijas. Tadiau maZos atvirosiosekonomikosatveju vidine palDkanq nonna priklausonuo pasaulines palfikanq norrnos iygio. Kai padidejusipinigq pasiurapradedarnaZintisalies viding pal[kanq normtu tai kartu sqlygojakapitalo iitekejim4 ii salies,kur jis gali duoti didesniqpajamq. Todel nacionalines valiutos pasi0la dideja,jos kursaskrenta,o grynasiseksportas dideja. 2. MAZaatviroji ekonomika. esant fiksuotam valiutoskursui. 2.1. Salyje vykdant skarinandi4iq fiskaling politik4 tarkime, didinanr vyriausybds iSlaidasarba maZinant rnokesdius,IS kreive judes desinE ir I padidins valiutoskurs4 kaip pavaizcluota 13.12 paveiksle. Kadangi pinigq pasifila keidiasi taip, kad islaikytq nepasikeitusi valiutos kursq tai ji dideja ir LMs keivg pastumia desing.Galutinispoveikis i - )z dideja (skirtingainegu sioje situacijoje esant plaukiojandiarn valiutos 493

kursui). Taip atsitinka todel, kad skatinandioji fiskaline politika, esant fiksuotam valiutos kursui, automatiSkai sukelia skatinandiqlq monetarinE politikE.

0

Yuo

Ypr

Y

modelio Y-e 13.12 pav. Skatinandiojifiskaline politika Mandelo-Flerningo grafike, esantfiksuotamvaliutoskursui 2.2. Yykdant skatinandiqj4 monetarinq politikq (didinant pinigq pasiul{, esant fiksuotarnvaliutos keitimo kursui, LM6 kreivd slinks i deSinE, kaip pavaizduota 13.13 paveiksle. Nacionalines valiutos rinkos kursas sumaZes. Kadangi oficialusis nacionalinds valiutos kursas yra pastovtls, valiutos spekuliantai greitai parduoda nacionalinE valiut4 pinigq pasifila skatinandioji sumaZdja,ir LMr gryLtai pradinEblsenE Del SiosprieZasties monetarin€ politika neturi prasrnds; Salies CB, nustatydamas fiksuotq kontroliuoti pinigq pasitl4. valiutos kursq prarandagalirnybE nacionalinds

0

Y

u

o

Y

i

l

Y

modelio Y-e politika Mandelo-Flemingo 13.13pav. Skatinandiojimonetarine grafike, esantfiksuotamvaliutoskr.rrsui Jei Salyje, nustatytas fiksuotas nacionalinds valiutos kursas e7; galimas tik vienas monetarindspolitikos tipas - fiksuoto valiutos kurso keitimas. Mandelo-Flemingo modelyje valiutos devalvacijos rezultatas 494

sutampasu pinigrl pasifilospadidinimo, esantplaukiojandiarn valiutos kursui, rezultatais(LM juda i desinE)- grynasis eksportasir bendrasisnacionalinis produktasdideja. Valiutos revalvacija, atvirk5drai, LM kreivg pasturnia i kairq. Grynasiseksportas bendrasis ir nacionalinis produktasmaLeja. Mandelo-Flemingo modelio analizd, rodo, kad bet kurios ekonomines polilikos poveikis maZoje afvirojoje ekonomikoje priklauso nuo nacionalinds valiutos keitimo reZirno. Esant plaukiojandiamvaliutos kurso reZimr-ri, r ltakos turi tik skatinandioji monetarind politrka, fiskaline politika neveiksrninga dcl valiutos kurso didejimo. Esantfiksuotamvaliutoskeitimo reZimui, r 1tak4 daro tik skatinandiojifiskaline politika, o monetarine politika neturi itakos,kadangipinigq pasifila tLri palaikyti nacionalinds valir"rtos kurs4fiksuoto (pastovaus) lygio. 13.TI. DIDELES ATVIROSIOS EKONOMIKOS MODELIS Sis modelis sujungia kai kuriuos maZos atvirosios ekonomrkos modelio ir uZdarosiosekonomikos rnodelio elementus.procesai, vyksranrys realioje atvirojoje ekonomikoje, yra suddtingesninegu juos apraso ma2os atvirosios ekonomikos modelis. Praktiskai pal[kanq nonna atvirojoje ekonomikoje, ypad dideles Salies $tavyzclliui, JAV), ndra nustaroma, remiantis pasaulin€rnis finansq rinkomis. priesingai, pasaulinE palukanq norrng daLnai lernia ekonomine Saliespolitika, kadangi uZsieniediai nelinkE duoti ir imti didZiulir.rs kreditus fiksuota pasaulinepallkanq norma. Toddl, kuo daugiaukapitalo Salisnori pasiskolinti ii uZsienio,tuo didesngpal[kanq norm4jai tenka moketi. 13.14 pav. pateikiamakapitalo ltekejimo priklausomybenuo viclines pal[kanq nornos. I5skiriami trys priklausomybds atvejai: a) uZdaroji ekonomika, kai ndra tarptautinio kreditavimo, todel nepriklausomarnuo palflkanqnormoskapitalosrautas (cF - capitalflow) yra lygus nuliui; b) rnaZos atvirosiosekonomikosmodelis,kai kapitalojudrumastobulas kapitalaslaisvai juda (esant pasaulinei palukanq nonnai r*, o CF pasiZymi begaliniu elastingumu);c) didelesatvirosiosekonomikosmoderis (tarpinis tarp a) ir b) atvejq):kuo didesne pal[kanq nonna,tuo kapitaloltekejimosrautas didesnis. Pateikiama priklausomybd rodo, kail kapitalo itekejirno srautas priklausonuo vidines pal[kanq nonlos: CF =CF(r) . (13.6)

Remiantis ankstesniaismodeliais, dideles atvirosios ekonomikos model[ apibldina Sioslygtys: Y =a+cx ()'-f)+ I(r)+G+//X(e), (I 3.7)

495

O

C

F

0

L

r

a)uZdaroji ekonomika

b) maZa atviroji ekonomika c ) d i d e l 6 a t v i r o j i e k o n o m i k a

nuo vidinds palfikanq 13.14 pav. Kapitalo [tekejimoi Salipriklausomyb€ norlnos

r : 1 =f t x . t t .
CF =CF(r) , IVX+CF=0.

(13.8) fl15\

( r3.e)

Sios lygybesrei5kia: (13.7) lygybe - gamybos apimtis I yra vartojimo, investicijq, (mokejimq valstybesi5laidq ir grynojo eksportosuma,kai grynasiseksportas priklausonuo realiojo valiutoskurso; balansoeinamoji s4skaita) (13.8) lygybe - gamybosapimtis )'priklauso nuo fiksuoto darbo ir kapitalo kiekio; (13.6) lygybe - kapitalo ltekejimo srautas (mokejimq balanso priklausonuo vidines pal[kanq normos lygio; kapitalo sqskaita) (13.9) lygybe - mokejimq balanso einamoji sqskaita ir kapitalo e turi tarpusavyj balansuotis. s4skaita palukanq nonnE Dideles atvirosiosekonomikosatveju pusiausvyros 16 nulemia kapitalo paklausos ir pasiulos s4veika. Kapitalo paklausq rodo investicijq paklausos kreive I(r), o pasiulq - Saliesvidiniq santaupq S ir (13.15pav.). le5ornis paskolqCF(r)suma,vadinama skolintosiomis uZsienio fiskalinei politikai, maLela Siame modelyje, veikiant skatinandiajai (Y-C-G), todel maZejaskolinamojokapitalo apimtis, o santaupos nacionalines pusiausvyros pal[kanq norma dideja. Pallkanq normos did€jirnas maZina investicijq paklausoskieki ir didina kapitalo itekejimo srautq[ Sali.Kadangi kapitalo sqskaita balansuojasi su einamqia s4skaita, tai kapitalo srauto didejimas malina grynE;i eksportq. Pastar4ji sqlygoja atvirk5tine

496

priklausomybd kursas kils.

realiojo valiutos keitimo kurso, toddl realusis valiutos

0

_I, S+CF

13.15 pav. Pusiausvyros palu.kanq nonnos didelesatvirosiosekonomikos modelyje susidarymas Taigi dideles atvirosios ekonornikosmocrelyje(kaip ir uZcrarajame ekonomikos modelyje ar maZos atvirosios ekonomikos modelyje) skatinandioji fiskaline politika didina pal[kanq norrnq ir rnaZina (issturnla) vidines investicijas,o kartu sqlygojakapitalo pritekejimq niokejimq balanso einarnosios s4skaitos deficitq ir realiojo valiutoi keitimo kurso dideiima. Pagrindindss4vokos atvirosiosekonomikos makroekonon.rika nominalusis kursas realusiskursas fiksuoto kurso reZirnas plaukiojandiokurso reZirnas valstybinisfi nansavimas neSvariai plaukiojandiokurso reZimas u2sienio aliutosezervai v r mokejimq balansas einamoji sqskaita kapitalo sqskaita prekybosbalansas t a r p l a u t i n i ar a n s f e r i n i ti a mokejirnai uZsieniovaliutos rezervar perkamosios galios (lygybes) paritetokursas tobulasiskapitalojudrumas vidinisbalansas iSorinis balansas visiSka pusiausvyra vidine absorbcija devalvacija revalvacija sterilizacija pervirSis J kreive Mandelo-Flerningo modelis didelesatvirosiosekonornikos modelis tarptautini konkurencin umas s g

a O a a a a

a a a a a a a a a a a a

a o a a a a

497

Kartojimo klausimai Paai5kinkite,kaip rnokejimq balanso deficitas bus reguliuojamas,esant valiutoskurso reZirnui. a) fiksuotam ir b) plaukiojandiam 2. Kodel einamosios s4skaitosdeficitas vertinamaskaip nepalanki Salies vystymuisi situaoija? 3. K4 rei5kia teiginys, kad Salisi5gyvenauZsienioprekybos krizg? Kokios galimos tokios krizdspasekmes? 4. Paai5kinkite, kas yra einamoji s4skaita ir kapitalo sqskaita. Ar jos tarpusavyjesusijusios? 5. Kas yra nominalusisir realusisvaliutoskursas? ar kapitalo s4skaita valiutos 6. Ar kaip nors bltq paveiktaeinamoji sqskaita, jeigu SalissumaZintq karinesi5laidas? kursas, ar kapitalo s4skaita valiutos 7. Ar kaip nors bfitq paveiktaeinarnojisqskaita, japoniSkqvaizdomagnetofonqimport4? jeigu Lietuva uZdraustq kursas, 8. Paai5kinkite teigini ,,Lietuvos eksportas,,uZdirba" valiut4 kuri4 Salis naudoja importo fi nansavimui". 9. Ar sutinkate, kacl lito kainos JAV doleriais padidejimasreiSkia dolerio 5i Pakomentuokite teigini. kainos litais sumaZejim4? 10. Nurodykite, ar toliau i5vardyti pavyzdLiaituri [takos Australijos dolerio paklausaiarbajq pasiulaivaliutosrinkose: vyno partijt6 a) Lietuvos importuotojaipadidinaperkarnoaustrali5ko b) du studentai lietuviai metams iSvyksta studijuoti i universitetq Australijoje; c) Australijos verslininkas eksportuoja irengimus 1 AlZyrE Lietuvos krovininiu laivu; d) Lietuvos mokejimq balanse susidaro deficitas sanderiuose su Australija; e) visuomeneyra susifonnavusinuomong,kad Australijos dolerio kursas kris. ll. Kokia IS-LM modelio modifikacija daZniausiai pasirenkama maZos atvirosiosekonomikossElygomis? 12. Nuo ko priklauso fiskalines ir monetarinespolitikos poveikis maZoje atvirojoj e ekonomikoj e? 13. Kas ir kaip sqlygoja kapitalo itekejimo srautus dideles atvirosios ekonomikosmodelvie? L

498

14. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJA
trumpalaikiai svyravirnai. Ekonomikai b[dingi nuolat pasireiSkiantys lSskiriamos dvi svarbiausios Siuos svyravimus analizuojandios teorijos. kad PripaZistama, klasikinismodelisnetinkaekonominiqsvyravimqanalizei, kad dia b[tinas modelis, ivertinantisprielaidq apie kainq nelankstumq.Kita grupe - neoklasikai- nepritaria tokiam poZilriui. Jtpnuomone ekonomistr4 prielaida apie laisv4 kainq sryravim4 netgi trumpuoju laikotarpiu, yra teisinga.Pasakjt5 laisvaskainq svyravimas,netgi trumpuoju laikotarpiu, yra priimtina prielaida, ir tai klasikini modeli leidLia vertinti kaip tinkamiausiq analizuojant[trumpojo laikotarpiosvyravimus.Kita vertus,jie teigia, kad visa mikroekonomine analize remiasi prielaida, jog pusiausvyros palaikymas rinkoje uZtikrinamas atitinkamu kainq pasikeitimu. Neoklasikai laikosi pagrind4. kad 5i prielaidaturetq sudarytiir makroekonomikos nuomonds, De5imtajame XX a. deSimtmetyjetarp neoklasikiniq ekonornikos teorijq, analizuojandiqekonominius svyravimus, reik5mingiausiasvaidrnuo tenka realausekonominiociklo teorijai. Realaus ekonominio ciklo teorija (real businesscycle theory) - tai teorija, teigianti, kad ekonominiai svyravirt.rai ekonomikoje (technikos, atsirandakaip realiq pasikeitirnr4 technologijos),neveikiant nominaliems dydZiarns(tokiems kaip pinigq pasi[la) pasekme. Siame skyriuje pateikiamasvienas i5 realausekonominio ciklo teorijos vadinamasis Baro rnodelio variantas, pavadintzrs modeliq. Tai supaprastintas Zinomo SiuolaikiniotunerikiediqekonomistoRoberloBaro (Bano, Roberl) vardu. 14.I. REALIOJI BENDROJI PAKLAUSA IR REALIOJI BENDROJI PASI[]LA Si teorija trumpojo laikotarpio analiz6jenaudoja ilgojo laikotarpio ekonominiq procesq prielaidas, kuriq viena svarbiausiq yra klasikine dichotomrja. Klasikind dichotomija (classical dichotomy) - teori5kas norninaliq ir realiLgqdydZiq atskyrimas; tai situacija, kai realieji rodikliai (tokie, kaip uZimtumolygis ir realiojo BVP (BNP) apimtis ir pan.) nepriklausonuo nominaliq rodikliq kitimo (pinigq pasifilos,bendrojokainq lygio ir t.t.). Dar XVIil a. Deividas Jumas (Hurne, David, 1111*1116), Zyrnus Skotq filosofas, tvirtino, kad pinigq kiekis Salyjeneturi poveikio realiam jos turtui, ir, pritarEs kiekybinei pinigq teorijai, iSkele pasillym4 kad visus ekonominiuskintamuosiusgalima suskirstytii dvi grupes: 499

nominalfs kintamieji - tai dydZiai,nustatotnivefiine i5raiSka; realieji kintamieji - tai dydZiai, nuslatomi fiziniais, natlrriniais vienetais. PavyzdLiui,bulviq ar obuoliq kaina yra nominalus kintamasis,nes ar ivertinamaslitais arba kitais piniginiais vienetais,tuo tarpu darZovir4 vaisiq - realiaisiaiskintamaisiais,kadangi nustatomastonoltris arba derliaus dyclis BVP (BNP) yra nominalusdydis,nes Analogiskaiir norninalusis centneriais. Realusis BVP nustato Salyje pagamintq prekiq ir paslaugqverlinE iSraiSkt1. kieki. (BNP) parodobendr4pagamintqprekiq bei paslaugq ISskiriamosir santykineskainos, kurios gali b[ti ir realieji dydZiai. santykinekaina,palyginti su bulvemis- Siuoatvejubulves obuolir4 Pavyzdh\tti, tonornissantykyjesu obuoliq tonornis.NaudojantisSiuoprincipu. matuojamos realusis darbo uZmokestis (darbo uZmokestis, ijreikltas vertine iSrailka ir pakoreguotas infliacijos dydziu) yra kartu ir realusiskintarnasis,kadangi parodo darbovienetil. keidiamos panaudoto proporcij4 pagal kuriq prekdsir paslaugos I infliacijos Realioji palfikanqnonna (nominalioji paltikanqnonna, pakoreguota dydZiu) taip pat yra realusis kintamasis, kadangi nustato santykl, kuriuo rnainyti i prekes prekesir paslaugas pagamintas Siandien ekonomikapasiruoSusi ateityje. kuriosbus pagamintos ir paslaugas, Jau kitados D. Jumasnumate, kad klasikine dichotornijabus svarbi ekonomindjeanalizdje,kadangi kai kurios jos jegos veikia nominalius,o kitos - realiuosius kintamuosius.Jis laikesi nuomonds, kad norninalius politika.TadiauSalies ir pinigq sistetna monetarine veikia Salies kintamuosius [kyje veikiandiq procesq anahzt neteikia pakankamai infonnacijos apre kintamuosius. realiuosius veikiandius veiksnius. Realaus ekonominio ciklo teorijoje realiqjq dydZiq kitirnas ai5kinamasrealiais pasikeitimais,tokiais kaip fiskaline politika ar mokslo ir technikos paLanga.Todel pats terminas ,,realus" teorijos pavadinime tarsi prieZastis, lerniandias ai5kinant nurodo,kad i norninaliusdydZius,naudojamus ekonorninioatsparumosvyravimus,nebusatsiZvelgiarna' Realausekonominio ciklo teorijos nuostatosdel kainq lanksturnoir pinigq neutralumo jos SalininkusZymiai labiau sieja su ekonomistais klasikais, negu padios klasikines mokyklos teoretikus.Kita vertus, realaus ekonominio ciklo teorija nera priskiriarna grynai neoklasikinei teorijai, trr.rmpuoju kadangi klasikineseteorijosenera prielaidq apie pinigtl neutralurn4 jq poveikis analizuojamas ilguoju laikotarpiu. tik laikotarpiu,o toks prasmepriskiriamanemaZa Naujajai klasikinei mokyklai bendriausia su nesutarimus tuo laikotarpiu 7-to desimtmedio kitq mokymq,kurie sujungia Naujajai klasikinei mokyklai priskiriama tokios keinsistais. dominavusiais teorijos, kaip: racionaliqjq l6kesdiq teorija, neorikardindekononikos teorija (Zr. I skyriq). Naujajai klasikinei mokyklai priskiriami truinpojo laikotarpio mocleliai, esant lanksdiornskainoms, netgi tie, kurie nesilaiko klasikines . . 500

dichotornijos taisykles. Tai tokie modeliai, kaip darbuotojq klaidingo suvokimo rnodelisir netobulosios informacijosrnodelis. Darbuotojq klaidingo suvokinto modelis (workermisperception model) - tai bendrosiospasi[los modelis, kuriame didele svarba teikiarna darbuotojq galirnybei neteisingai lvertinti bendrqll kainq lygi; tai modelis, teigiantis, kad darbo r"rZmokestis gali lengvai keistis, nukreipdamas pusiausvyr4 darbopaklausqir pasiDl4. i Sis moclelis irodo, kacl kainq nukrypimas nuo nurnatomojq lygio priverdia darbuotojuspakeisti daromussprendimusapie darbo pasifilq todel gamybosapirntisgali nukrypti nuo potencialaus gamybosapimtieslygio. Netobulosios informacijos modelis (irnperfect infonnation rnodel)- tai bendrosios pasitilosmodelis,pagal kur[ finnos nepajegiatiksliai ivertinti bendrojo kainq lygio, kadangijos Salyjenegali i5analizuori visq prekiq ir paslaugq kainq dinamikos. Pasak Sio modelio, trurnpojo ir ilgojo laikotarpio pasi[los kreives skiriasi del kainrl netinkarno interpretavimo trumpuoju laikotarpiu. Siame modelyje, palyginti su darbuotojqklaidingo suvokirno rnodeliu, neraprielaidos,kad finnos yra informuotosgeriaunegujq padiq darbgotojai, to, be hnna neatskiriarnanuo darbuotojq. Tadiau del turirnos informacijos stygiaus kiekvienas gamintojas, gaminantis konkretq gamini, o vartojantisjq daugybE, supainiojabendrojokainq lygio pasikeitimqsu santykiniukainq pasikeitimu.Sios klaidos veikia jq priimamus sprendimus ir sqlygoja trumpojo laikotarpio priklausomybE tarp kainq lygio ir gamybosapimties. Realaus ekonominio ciklo teorijos analizeje, siekdarni i5siaiSkinti gamybos apimtis ir uZimturno lygio svyravirnus, remsimds ankstesnruose skyriuose aptartais modeliais. Naudojantis IS-LM modeliu, esant lanksdiomskainoms, bei j1 modifikavus,buvo sukurtas realausekonominiociklo modelis. Zinome, kad IS-LM modelio IS ir LM kreivds apra5omos atitinkamai tokiomislygtirnis: Y=cx(Y -T)+I(r)+G M -f . =L Q'r) '

(14.r) (r4.2)

(14.1) lygtis rodo, kad gamybosapimtis ),priklauso nuo vartojimo C, investicijq 1 ir vyriausybesi5laidq G. Be to, vartojimo islaidos sqlygojamos

disponuojamq pajamq apimties (Y-T), o investicijq apimtis priklauso nuo realiosiospalfikanqnormos. (14.2) lygtis rodo, kad realioji pinigq pasifilayra lygi jq paklausai, kaip realiosios pal[kanq normos ir gamybos apimties funkcijai' Paprastumo laikysime,kad infliacijos ndra,ir jos ternpailyg[s 0. Tokiu atveju surnetimais pal[kanq normfo nuo kurios priklauso pinigq paklausa, galima nomir.raliE sutapatintisu realiqjapal[kanq norna. Ankstesneje analizdje trumpalaikiai ekonornikos svyravimai buvo analizuojarnilS-LM rnodelyjesu pastoviomiskainomis. Jeigu kainos yra lanksdios,tai jq dinamika s4lygoja gamybos apimties lygio, t.y.: produktoarbanatwaliojogamybos didejimqiki potencialiojo
\ . _ tvP - t _ v - - J { / v l\ , \1\)Lt.

(14.3)

Siq trilq lygdiq sistema lemia trijq vidiniq kintamtgq - gamybos apirnties- I, realiosiospal[kanq norrnos- r ir bendrojo kainq lygio - P reik5mes. 14.1 pav. pavaizduota ekonomikos pusiauslyros b0sena, esant lanksdiorns kainoms, kai gamybos apimtis yra potencialiojo (natflraliojo gamybos) lygio - 7. Palukanqnorrnos lygi parodo IS tiesessusikirtimo su vertikalia, atitinkandia nat[ralqji gamybos lygi, kreive. Kainos keidiasi ir kad PaZyrnetina, nusistovi tokio lygio, kad LM kreive taip pat kirstq 5i taSkq. esant lanksdioms kainoms, LM kreive svarbaus vaidmens ekonomikoje, nevaidina. Pusiausvyrapinigq rinkoje uZtikrinama tuo, kad, kintant kainq lygiui, LM kreive bltinai kerta abiejq minetqiq keiviq susikirtimo ta5kq. Todel, analizuojant realiuosius kintamuosius (gamybos apimtis, realioji situacijE palfikanqnorma), galima neatsiZvelgti pinigq rinkoje susidarandiq i

Y

P

Y

kainoms lanksdioms esant l4.t pav. IS-LM modelis, Sio modelio analizeje ivedamos dvi priklausomyb€s, kurios toliau analizuojamos. naujos sEvokos bei

s02

IS tiese, rodanti realiojo produkto apimties priklausornybE nuo realiosiospal[kanq normos, esantlanksdiomskainorns, vadinamarealiosios bendrosios paklausos kreive (RAD real aggregate demandcurve). Prekiq ir paslaugq visuma, esant natliraliajam gamybos apirnties lygiui, pavaizduotavertikalia Yp linija, vadinama realiqia bendrosios pasifllos kreive (RAS - real aggregate supply curve). Realiosios bendrosios paklausos ir pasi[los susikirtimas, kaip pavaizduota 4.2 pav.,parodopusiausvyros pal[kanq norrnq.

o

y

P

Y

14.2 pav. Pagrindines rnodeliosu lanksdiomis kainomispriklausornybes Kaip matome,tai ndranaujasmodelis,tik naujasekonominiqprocesq traktavimas. 15 ,,Mikroekonomikos" kurso Zinome, kad prekiq ir paslaugLl pasiul4 lemia gamybosveiksniq bei naudojamostechnikosbei technologijos lygis, o pallkanq norma susidaroatitinkamai esantpusiausvyraitarp prekiq paklausosir pasi[los. Realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasi[los kreives skiriasi nuo bendrosios paklausos ir bendrosios pasillos kreivirl, kurias analizuojantvertikalioje a5yje atidedamas kainq lygis (Zr. 4 skyriq). Realausekonominio ciklo teorijojekaina nevaidina jokio vaidmens,kadangiji yra nominalus kintamasis, neturintis poveikio realiesiems kintamiesierns. Ekonominio ciklo teorija, sukurta tokiu principu, i5 esmds skiriasi nuo pateiktqmodeliq. ankSdiau 14.2. REALAUS EKONOMINIO CIKLO MODELIS Esant lanksdioms kainoms, ekonomikos modelis, ivedus darbo pasi[lq keidiamasekonominiqsvyravimqrnodeliu.Klasikiniame ekonomikos modelyje darbopasi[la bei uZimtumas pastovusdydZiai. yra

503

PraktiSkai susiduriama su Zymiais uZimturno lygio svyravrmars Siq ekonominio ciklo poZifiriu,toddl bfitina i5nagrineti svyravirnqprieZastis. analizeklasikiniarnemodelyje Darbo pasi0lospasikeitimoprieZasdiq yra vienas i5 prekiq ir paslaugq pasi[los kitimo veiksniq. Laikomasi nuostatos,kad, kuo didesnis potencialusdarbo laiko fondas, tuo didesne ir potenciali gamybos apimtis. Realaus ekonominio ciklo modelyje laikomasi poZitrio, kad veiksniai, sqlygojantys darbo pasi0lq veikia ir bendrEsias pajamas.Todel darbo pasi[I4 kiekvieno laiko momentu nulemia ekonomin€ tuo darbuotojqmotyvacija: kuo didesnisdarbo uZrnokestis, labiau darbuotojai suinteresuotidarbo rezultatais,ir atvirkSdiai.Darbo uZmokesdiuisumaZdjus iki tam tikro lygio, dalis darbuotojq gali visi5kai arba i5 dalies atsisakyti darbo. Darbuotojo uZimtumo laikotarpio kaita su laikotarpiu, kai jis linkqs (teikia prana5umE)nedirbti, vadinamas darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu darbo pasiiiloje poveikiu (substitutioneffect ofwork - lesurein labor supply). Si poveiki galima apibldinti tokiu pavyzdZiu.Tarkime, antrojo kurso studentas nutard Siek tiek pakeliauti.Tadiau tam tikslui per vasarosatostogas jis turi uZsidirbti pinigq. Kurias: pirm4sias ar antrqsiaslikusiq dvejq metq atostogaspaskirs darbui? Pasirinkimas priklausytq nuo to, kuriq atostogq metu realusis darbo uZmokestis butq didesnis. Jeigu pinigai, uZdirbti pirmaisiais metais, gali duoti pal[kanq, tai pirmqjq vasaros atostogq metu gautas uZdarbis W1 santykinai tures didesnE vertg negu antrqiq vasaros metu gautasuZdarbisW2. Jeigu darbui bus pasirinkti pirmLgqvasaros atostogrt atostogrlmetai, tai po metq 5i suma bus (l+r)x'tlt,. Pasirinkusdirbti antrqjtl bus W2. Siuo atveju studentodarbo vasarosatostogqmetu, darbo uZmokestis santykine kaina laiko poZilriu, t.y. darbo uZmokesdio,gauto per pinnqsias studento atostogas, santykis su darbo uZmokesdiu, gautu per antr4sias pagal toki4 formulg: atostogas, apskaidiuojamas bus Santykine darbo kaina laiko po\iuriu = (1+r)xW, W.

(t4.4)

del Vadinasi, darbas pirmqiq vasarosatostogqmetu yra prana5esnis metaisbei auk5tospal0kanq numatytaisantraisiais didesniodarbo uZmokesdio norrnos. Realaus ekonorninio ciklo teorijos Salininkq poZiuriu, visuomet, priimant sprendim4 isidarbinti ir jo terminq kiekvienas Zrnogus sprendZia pana5quZdavini. Kol darbo uZmokestisarba palukanq norrna didele, reikia arbapalfikanqnonna maleja, galima [sidarbintiir dirbti. Jei darbo uZmokestis kad atejo laikas pailseti. Vadinasi, uZimtumo svyravimus lemia apsisprEsti, darbo jegos pardavejq darbo aktyvumo periodq pasirinkimasdarbo rinkoje. 504

dideja. kad realiosios bendrosios paklausos ir realiosios bendrosios pasiUlos pasikeitimq s4lygoja fiskaline politika ir ZymDsmokslo bei technikospasikeitimai.Ekonomikos sukretimai. 14. Vykstandius ekonominius svyravirnus galima paaiSkinti pateiktuoju modeliu. pavyzdZiui. didejant realiajai palfikanq normai. keidiasiir uZimtumolygis.3 paveiksle.y. veikiant laiko pakeitimo darbo rinkoje poveikiui. tuo didesnis darbo pasillos kiekis. kuris uZtikrinapusiausvyrqprekiq rinkoje. o kartu ir gamybos apimtis. Fiskalin6spolitikos poveikisrealausekonominiociklo modelyje Fiskalinespolitikos poveiki Siamemodelyje gali iliustruoti vyriausybes iSlaidq. Pusiausvyros produkto apimtiessvyravimaipriklauso nuo realiosios bendrosiospaklausosarba pasiulospasikeitimq.3 pav. Realioji bendroji paklausair realioji bendroji pasifila Realaus ekonominio ciklo teorija teigia. Realiosiosbendrosiospasi[los kreive pavaizduotane vertikali. su kosmoso tyrinejimo programq pletimu. susijusiq.Tuo pat metu. Galiausiai realioji palukanq norrnanusistovi tokio lygio.1. esant pah"rkanqnormos svyravimams. Darbo pasifla darbo rinkoje formuojasi. Siuo atveju kaip tik ir pasirei5kiaminetasis laiko pakeitirno poveikis.ir garnybosapimtis.2.Kuo didesne pal0kanq norna. Y 14. YoY. realiosios bendrosios pasifllos kiekis. bendroji prekiq ir paslaugqpaklausadideja. bet teigiamo nuolydZio. Realaus ekonominio ciklo modelis pavaizduotas 14.B[tent nuo jos lygio priklausodarbopatrauklumolaipsnis.todel realiosiosbendrosios paklausos kreive slenkai 505 . kad ir kokia b[tq palukanqnorna. t. Tai savo ruoZtu didina gamybos apimti. Siuo atveju.. o kartu . didejimas.s4lygojantys laikinq darbo uZmokesdio arbapal[kanq normos kilin-r4 padidina darbo pasi[l4.

de5ing. kita vertus. Todel realiosios bendrosiospasitilos kreiv€ paslenka! de5inE. Sis fiskalines politikos poveikio mechanizmasrealaus ekonominio Siospolitikos poveiki lSciklo rnodelyjelabai pana5us 8 skyriuje nagrinetEji i pastumiantirealiosiosbendrosiospaklausos LM modelyje. RAD9 kreivei paslinkus i naujq padeti RADl atitinkamaidideja gamybosapimtis ir pal[kanq norma. Camybos funkcrja pasikeidia taip.kurio (a) dalis rodo situacijq kada naujq technologiniqgalimybiq labiau veikia paklaus4 o ne pasillq. Tokiu atveju ypad dideja gamybosapimtis. 14. Garnybos apirnti lernia darbo pasitlos kiekis: kuo didesnd pallkanq norna. 2. didejant vyriausybesi5iaidoms. kad kiekvienq palfikanq norrnos lygi atitinka didesne gamybos apirntis. Tai rodo Zymuspaklausosir atsiradimas gamybos apimties pasikeitimas. pasill4. Paveikslo (b) dalyje pavaizduota. bendrosios paklausos didejim4. Akivaizdus suinteresuotumastiek firmoms isigyti patobulintuskompiuterius. kreivE ir IS kreivg IS-LM modelyje i de5inE. Naujq technologiniq galimybiq atsiradimas sukelia. IS-LM modelyje kainos yra pastovios. Siuo atveju realiosios bendrosios paklausos kreive taip pat paslinksi de5inE. 506 .. susidarantis nedaug padidejus pal[kanq kad Sispoveikis veikia visq pirma normai. sutampa tai i5laidqprekiq ir paslaugq[sigijimui didejimas.Technikosbei technologiniqgamybospasikeitimq poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje Naujos tobulesnestechnikos bei technologijos atsiradimasrealaus ekonominio ciklo teorijos poZi[riu gali paveikti ekonomikq dviem pagrindiniaisaspektais. kaip pavaizduota 14.nelanksdios. 1. ekonorninds 2. Tai sqlygoja prekiq ir paslaugqbendrosiospasifilos didejimq.4 paveiksle.Gamybos apimti ir uZimtumo lyg[ lemia bendrosios paklausos apimtis.o palukanqnorma maZeja. Tadiautarp Siqmodeliq analizuojamuklausimuyra ir esminiq skirtumq: l.isilvirtinimo darbebei darbodienosilginimo stimulai. tuo stipresni isidarbinimo. prieZastis.automobilius ir kt.2. Tat yra.3 paveiksle.2. Naujq technologiniq galimybiq poveikis pavaizduotas 14. priimant sprendimq apie darbo pasillq ndra itraukiamas I politikos poveikio gamybosapirndiaimechanizrnq. tiek pasiZymindius kokybinemis charakteristikomis namq ukiams geresndmis buities prietaisus.ipakavimo linijas ir pan. Laiko pakeitimo poveikis. Realaus ekonominio ciklo modelyje kainq lankstumas s4lygoja laiko pakeitimo poveikio pasirinkim4 darbo rinkoje.

keidiantis pal[kanq normai. kainq bei darbouZmokesdio lankstumoklausimai.a) 14.y.rso nuo mokslo ir technikospaZangos pobfidZio. Suprantarna.ar laikinos. DidZiausiq nesutarimr4 objektas yra svarbiq technologiniq gamybos pasikeitimq vaidmens.4 pav. pasirenkant darboviet4 bei darbopobrid!. ar Siostechnologines naujovesgamybospasikeitimopasekmds pastovios. veikiant darbo laiko pakeitimo laisvalaikiu poveikiui darbopasi[loje. nedarbo. keidiandiais gamybos iSteklius (darb4 kapital{ i prekes ir paslaugas: 507 . 14.Kiekvienu yra Siq atvejq pasekmesyra visi5kai skirtingos. 14. gero oro. Be to. nepalankiq oro sqlygq) atsiranda laikini pasikeitimai. del kuriq (ptavyzdLiui. pinigq neutralurno. Svarbiq technologiniqgamybospasikeitimqvaidmuo realaus ekonominio ciklo teorij oje Realaus ekonominio ciklo teorijos Salininkai gamybos apimties ir uZimtumo svyravimussieja su technologiniopob[dZio veiksniq pasikeitinrais.3.3. REALAUS EKONOMINIO CIKLO TEORIJOS PAGRINDINIAI DISKUSIJV OBJEKTAI Realausekonominio ciklo teorija yra nauja Siuolaikineteorija.paveikiamasir uZimtumolygis. Pastoviospasekmesyra tokios. nuo to. lodel daZnaikyla klausimq.kad pastovios pasekmes labiau veikia investicijq paklausq o karlu ir reali4j4bendrqj4paklausq gamybosapirnti bei realiqj4 pallkanq normE. Laikinosios pasekmes yra tos. Technologiniqgamybospasikeitimqpoveikis realausekonorninio ciklo modelyje Technikos bei technologiniq gamybos pasikeitimq vyraujanlis poveikis realaus ekonominio ciklo modelyje paklausai ar pasi[lai priklar.t. kurias lemia naujq gamybos technologijq suklrimas.1. Siuo poZifiriu ekonomistq vertinimai skiriasi. ar labai teisingaiji parodo ekonominiusprocesus.

transtbrmavimo prekesbei paslaugas SiuopoZilriu nepalankios oro i sqlygos. Realausekonorniniociklo teorijos Salininkaiteigia.r a d i s k u t u o j a m a . nustatomas kaip skirtumas tarp gamybos apimties padidejimo rodiklio ir gamybos veiksniq sqnaudqprieaugio. kad.ir (veikiant laiko pakeitimopoveikiui) uZimtumodidinirn4.Nusistovejusivisuomenine procesas pasiZymi tolygiu ir nuomon6. bandydarnas rasti ry51 tarp ekonomikos ciklo ir reik5rningq technologiniq gamybos pasikeitimo pasekmiq.visuomenesmokslinio ir techninio paZangospotenciaio augimas lemia gamybosapimties.Garnybosapimtiesir uZimtumomaZejimas pasekmd silpnejandiq darbui stirnulq) analizuojarnas kaip gamybos technologines bazespablogej imas. kaip jie veikia ekonominio ciklo trukmg ir y a m p l i t u d E .grieZtosaplinkos apsaugos norrnos. kiekvieniems rnetams nustatanl vadinarnEjISolou likutl (taip pavadint4pirmq kart4j1 nustadiusio amerikieiiq ekonomistoRoberto Solou garbei). Gyvenime veikia nemaZareiSkiniq. (l+. Solou likutis (Solow residual) .pasauliniqnaftos kainq augimas veikia pana5iai kaip technologinio gamybos lygio maZejimas. kadangi gali suleteti.y. o regresas visi5kai neitiketinas ir nerealus. analizuojant pladi4ja prasme.Edward) Zymus dabartinisneoklasikas EdvardasPreskotas atliko tyrimus. Kaip jau analizuota3-iarneskyriuje teohnologiniai pokydiai ineSa dar vien4 narl i ekonominio augimo veiksniq daliq s4rySioformulg.tai gamybos veiksniq bendrojo produktyvumo padidejimas. (Prescott. Palyginimas buvo atliekamas. 508 . kad rnokslinesir techninespaZangos nuosekliu pobudZiu.i5 pirmo Zvilgsnioneveikiandiqtechnikos ir technologijos vystymosi. Jis palygino statistinius gamybiniq i5tekliq (darbo ir kapitalo) sEnaudqir garnybosapimties (BNP) duomenis. Zymiq technologiniq pasikeitimo fakto neigti negalima. gamybos veiksniq bendrojoproduktyvumopadidejimoprieaugi: A Y = o t -A K t .rybos procesegalimi Zym[s technologiniaipasikeitimai. tadiau savo poveikio pob[dZiu analogiSkq 'pasikeitimams. kad dabartiniulaikotarpiugan. rnoksliniqir techniniqZiniq bei naujoviqkaupimoprocesas bet jokiu b[du negali pasukti atgal. iverlinant viso pagamintoproduktogamybosveiksniq svorio dali.Ar svarhs ir kiek reikSmingi Sie reiSkiniai. technologiniams kadangi jie veikia darbo ir kapitalo procesE. Gamybos apimties maZejimas Siame modelyje vertinarnaskaip mokslo ir (kaip techninioregresolaikotarpis.c t l x +\ y dia AL L* AA A. Daugelisekonomistqabejojatuo.)) I * gamybosveiksniq bendrasis produktyvumas. t.

509 . nustatytas pagal likutini princip4 kaip garnybos apimties augimo tempq prieaugis.bssapimtis ctugitrto tempai Kapitalo * Darbo + Garnybosveiksnitl poveikis poveikis bendro. negalima nustatyti betarpiSkai. kuri nera A paai5kinamagamybos veiksnirl sEnaudr4 pasikeitimu.5)formulEgalimaapra5yti taip: Ganu.. likgs atmetus luos augimo veiksnius. . kapitalo dalis nacionaliniame produkte.)'KI a- gamybos apimtis. garnybosveiksniq bendrojo produktyvurno padidejimo prieaugio. nustatant technologinio progreso ternpq poveik[ gamybos apimties augimo tempams. yra dalis gamybos apinities padidejimo telnpll. todel jis nustatomas netiesioginiubDdu.o A K y x--(1 A AA -a)" AL . 5 )f o r m u l e s : A A = -A Y . Vadinasi.\ Si lygybe yra pagrindas. arba Solou likudio. kapitalo s4naudos.kurie lengvai nustatomi. Tai galetq netgi sumaZinti garnybos veiksniq bendr4il produktyvurn4.produktyvumo paqtaeJrnlo pneaugt.nries padidejirno. ZodLm ( 14. darbosqnaudos. l4. 2) del Svietimo ir valstybinio reguliavirno poveikio gamybos veiksniq bendrajam produktyvumui. kas keidia santyki tarp garnybos apimtiesir i5laidq.l lentelejepavaizduotigamybosapimties augimo temparnsitak4 darantvs veiksniai. Garnybosveiksnir4 bendrojoproduktyvumopadidejinioprieaugisgali atsirasti keliq prieZasciq: del t) kaip technologinio progreso rezultatas. iSvedantiS ( 1 4 . Tai garnybosveiksniq bendrojo produktyvumo pasikeitimas. 3) jeigu valstybinio reguliavirno priemonemis iS finnr4 reikalaularna didesniq iSlaidq aplinkos apsaugos arba saugaus darbo prienroniq [gyvendinirnui.kapitalo bei darbopoveikius. tai darbas tampa produktyvesnis. PavyzdLiui.Kita vertus. jeigu padidejusios valstyb6s i5laidos padidina mokymo kokybq.o garnybosapimtis padideja. investicijos gali dideti ir be produkto apir. garnybosveiksniq bendrasisproduktyvumas ivertina tai.

1ejo"I technologines Pasitelkus Solou likutl. Reguliavirnasletina produktyvumo bei pajamq didejimq. Tai rodo. finnos buvo priverstos atsisakyti gamybosnaujq pasauliniumastu maZiauefektyvesnes 4. Pasaulis. 191. E.4 procento.3 1.5 pav. Preskoto nuomone. tai sumaZinovidutin[ darbuotojqpatirties lygi. kad bendrasis garnybos veiksniq prodLrktyvumas kuritl svarbiausios maZeja. 2.naudojandiq daugkwo.7 0. Valstybinio reguliavimo didejimas daZnaii5 firmq pareikalaujanaudoti maZiau efektyvius gamybos budus...l 0. Preskotas daro iSvad4 kad ry5kusgan'rybos pasikeitimaiyra svarbiausias technologijos ekonominiqsvyravimq Saltinrs. Lymtaianksdiau 3..0 3.8 2.-P.6 0. Solou likudio kitimo tendencijosatitinka gamybos dinamikos tendencijas. rnokslo ir technikospaZangos 14.8 0. o 1984m.5 1 ) Pastaba:a:0. kadangi gengimq.3.8 ? 5 t. Saltinis:Menkju N.9 0.6 t.kai 1 darborink4 vis daugiau patenkajaunimas. likudio maZdjimas sutampa su ekonominiq nuosmukiq laikotarpiais. 1982m.Britina atkreipti dernesii didelius Solou likudio svyravimus.l lentel6. kaip rodo atlikti tyrirnai. kuris gali buti aiSkinamas8 -o deiirntmediogimimo bumo sukeltasituacija. idejq. 14.I lenteles duomenys rodo. t. pagerdjo3.Garnybos apimties augimoveiksniai Gamybos Metai aniyties auglmfls -L Y Y Kapitalas Darbas L.y. Makroekonomika..ame de5imtrnetyje) numatyto nonnalaus nusidevejimo laiko pasendinodali kapitalo.. o kartu ir darboproduktyvumq._!ll-art-+K L vidutinis prieaugiotempas.l4.5 1 ) I.2 0.. 510 ..procentaisper metus 3.9 I 9 5 0 98s I. galima ivefiinti poveikio laipsn[ gamybosapimtiespadidejimui. Mokslo pasar. Naftos kainq didejimo Suoliai(ypad 8 .Tai susijg su daugeliu prieZasditS yra Sios: L Darbo jdgos struktlros pasikeitimas.1 950960 970 980 960 970 980 985 t.5 proc. G.Be to.1 A Gamybos veiksniq a bendrasis produktyvumas LL LK a x'.Todel E. pavyzdLiui. kad.rlyje paZangos letejimo stadrjE. technologine gamybosbaze pablogejo3. pateiktas Solou likutis ir gamybos apimties padidejimas analizuotuojulaikotarpiu 1948-1985metais. Kita vertus.

oo oo $ E '^ 63 a r') .+ N o @ ( o t f N o r y Y ( o snlau Jad i% 511 .

3. UZirntumo svyravimai gali tikram darbo uZrnokesdio 512 h . Suprantama. kaclangi oficialioji statistika neapdiuopia ir neivertina (sumaZina) realiEi4 gamybos intensyvumo sumaZejirno kad tiksliai nustatytidarbuotojqprilaikyrno vaidmenl apimtl. i t v a r k y m o . kuris lieka ne[vertintas' Gamybos apimties iu. Realaus ekonominio ciklo teorija darbo produktyvumo sumaZe3lmq nuosmukio laikotarpiu ai5kina kaip nepalankq rySkaus gamybos technologiniolYgio sumaZejim6 2. Tokia situacija rodo. darb4 gali rasti.. negu real[s technologijos likudio ciklinI svyravimel Del siq prieZasdiqSolou likudio ciklini svyravim4 vertiname dviem poZilriais.. 1.firmos savo darbuotojr'rs Sakysim.n v e n t o r i z a c i j o s . o k u r n e n t a c i j o s i patalpq i. d p e r k e l i a k i 1 4d a r b 4 p a v y z d Z i u i . ekonornikos nuosmukio laikotarpiu labiau padidina Solou pasikeitimai. Tai reiskia. kad visi norintys gauti darb4 esant taln lygiui.y.'u.l tai prilaikymas Darbuotojq-piiluikynlut (atsarga) (laboLrr (neatleidimas i5 darbo) finnoje' darbuotojrl maZejant proclukcijos paklausai ir esanf pertekliniam personalui. ii nelvertintos produkcijos <lyd! neimanoma. modelyje ekonomikavisuometyra vienamei3 darbo pasi0los -kreives taskq.ru.Nedarbo UZimtumosvyravimai. kurios apibfidinamos hoarding.uZini.atsiZvelgiant busimali ekonomikospagyvejitn4 i padidejim4' ir produkcijospaklausos darbo Tadiau' nustatant bendr4sias darbo s4naudas. Kiti ekonomistai Solou likudio maZejimQaiskina darbo produktyvumo jo sumaZintu vertinirnu.susi<larantis sumazejimas neivertinamas.realausekonomikoscikloteorijos vertinimais.2.. kriziq darbo silnaudomis Pirmoji paklaida susijusisu padidejusiomis prilaikymas' darbuotojq kaip vadinamasis metu. sumaZejus sumaZinimas. kad ekonomikoje visuomet palaikoma darbo jegos paklausos ir pasi[los t. todel realus technikos bei intensyvurno technologijospasikeitimaiSolou likutyje yra padidinti' iunusiui veikia ir gamybos apimties rodikliq neleistinrs daZnai paklausai. todel bandoma ivairiai ir aiSkintigarnybosapimtiesaugin.Tadiautokiai5vadan€rasvariaipagrista'kadanginustatyta'Jog Solou likudio pasikeitimai negali pakankamaitiksliai parodyti trurnpalaikiq technologiniqpasikeitimq poveikio.kyrno ii pan. cikliniai jo svyravimai susijg su dviejq tipq paklaidomis. rodo norindiqjq dirbti skaidiauspasikeitim4. pusiausvyra.ro Solou likudio rySi' realausekonominiociklo teorijoje prieZastys 14..

Tai susilpnina realaus ekonominio ciklo teorijos teigini apie darbo laiko pakeitirno laisvalaikiuefekto reikSmE. Siosi5vadosdaromos. Todel. kad uZirnturno sryravimai vyksta nepriklausomai nuo norindiq dirbti skaidiauspasikeitirnq. Realaus ekonominio ciklo teorijoje darbo laiko pakeitimcr laisvalaikiu efektas yra pagrindas. kacr esminiq laiko pasiskirstymotarp darbo ir laisvalaikio(poilsio). Tyrimq rezultatairodo tik neZymi4 darbo laiko priklausomybEnuo realiojo darbo uZmokesdiopasikeitimq. kadangi. tvirtina. perkeldami savo darbiniq pastangqdalg I ateit[).Aukstas nedarbo lygis pats savairne nemaZina laiko pakeitimo poveikio reiksrnes.kad jie neapima informacijos apie potencialq darbo uZmokesti. Siam poveikiui skiriamaypad daug demesio. didejant arba rnaZejant numatytam darbo uZmokesdiui.naudojami analizuojantdarbo pasillq yra nepakankatni.lrodydami5i savoteigini. vertinarna.kai darbouZmokestis didelis). tai jie nevadintqsavEsbedarbiais. i5dirbtq valandr4 tai skaidius dideja (t. darbuotojai maZiau dirba esarnuojLr laikotarpiu.tai tuo laikotarpiu.kad.rlu statistiniq duornenq analizds metodu. Didelis nedarbo rygis gamybos nuosmukio ir krizes laikotarpiu rodo. kai tikirnasi darbo uZmokesdiodidejirno.y. kacl duomenys. kuriais bandyta i5siai5kinti. kad n€:rapusiausvyros darbo rinkoje. kurie pasireiikia tuo.negu j iems priirntinas.darbo uZrnokest!.jie pateikiafaktq apie ir nedarbo svyravimus viso ekonorninio ciklo poZiuriu.i5 tiesq nenorintys dirbti. Kita verlus. nors darbo laiko oakeitirno l a i s v a l a i k i up o v e i k i s s r a t i s t i n i u n a l i z e sm e t o d u i r n e r a p a t v i r i i n r a s t a r a .remiantisgananetobr. sElygojamuclarbo uZmokesdio paihkanqnornos lygio pasikeitimars. Realaus ekonomikos ciklo teorijos Salininkai reaguodarniI Siuos samprotavirnus. ir Ekonomistai. 513 .btti paai5kinami laiko pakeitimo poveikiu darbo rinkoje. maLd. kai numatomas darbo uZmokesdiosumaZejimas. pasikeitimqnebuvo pastebdta. kurie nordtq gauti darb4 bet tik ne uZ maZesni.darbuolojui renkantis uZiintumo rezirntl. bet tik siekiantys gauti neclarbo pa5alp4 taip pat tie. Jeigr-rZmones.teigia. jr-1manymu. jeigu darbo laiko pakeitimo laisvalaikiupoveikio esarna.kad realiojo ekonorniniociklo teorijos prielaidos apie realiojo darbo uZmokesdiolygio pasikeitimfu uZtikrinant pusiausvyrostarp darbopaklausosir pasillos busene5 neatitinkatikroves.jq verlinimu. Laikornasi nuomonds. kuri galetq gauti asmenys. todel jos ndra absoliudios. kad esarnoji darbo statistikos busena neleidZiajos panaudoti. Tai rei5kia. Atlikta pladiqstatistiniq tyrimq. darbo pasi[la nedaug tepriklausonuo realiojo darbo uZmokesdio pallkanq no'''ros.todel bedarbiaissave daznai vadina Zrnonds.y. nedirbantys esamu momentu.ar i5 tiesq neZymusrealiojo darbo uZmokesdio pasikeitimas veikia darbuotojq darbines veiklos sprendimus.jaisclirbtq Zrnogaus darbo valandq kiekis (t. savanoriSkai atsisakytqdarbo. nepalaikantysSios teorijos. tikrinant teorines hipotezes. ZmonesstengiasidaLrgiau uZdirbti.

teorijospagr[sturno 14. Toks ai5kinimasmotyvuojamas tuo.JAV Federalindsrezervq sistemosvykdoma politika didinant pinigq pasi[l4 kai gamybosapimtis plediasidel palankiq technologiniqpokydiq. ivedusnauj4mato vienet4 visi taiiau esarni n-ratuojami atstumai ar ilgiai (nominal[s dydZiai) padvigubetr4.yzdZiui.paprastai.galiausiailemiantisneutrah4 Pinigq neutralumo esmQ ir reikSrng galima apibrldinti tokiu pavyzdLiu.panaiiai kaip ir metras. bet ne prieZastis.Par.rsos padidej imq. Piniginiai vienetai doleriai. yra iprasti mato vienetai. t. maZdjantpinigq pasifilai ir letejant infliacijos tempams.Tokie kainos padidejadu kartus. Pinigq neutralumo vaidmuo realausekonominiociklo teorijoje Prielaida apie pinigq neutralumq yra dar vienas kertinis akmuo realaus ekonorninio ciklo teorijoje. vertespasikeitimaineturijokio realaus Realausekonominiociklo teorijosprie5ininkaiteigia.kad monetarine PinigLlneutralurnas rodikliq. kad. kad pinigai n€ra neutralfls. yra pinigq pasiul4 tai visos kiekybinis rodiklis. Pinigai.. Zymiai padidejanedarbas. todel jo poveikio. tarkime.3. uZirntumo.jq rnanymu. Realausekonominio ciklo teorijos Salininkai.3. diskusijosdel Sios nepaneigia tebevyksta. Bfitent Sierei5kiniai.realausekonominiociklo teorijoskaip tokios. jeigu.o piniginio vienetokaina sumaZdja patys pasikeitimai ivyktq. didejimas. Pinigq neutralumas (neutralityof money) . kad teiginys apie pinigLl neutralum4prakti5kai neveikia. gindami savo paZiDras. t. del realiqjq pinigq likudio poveikio pinigq rinkoje tam tikr4 pinigq kainos pinigq pasiulos padidejim4 atitinka proporcingaspusiausvyros poveiki. tera tik reakcija i nurodytq prieZasdiq sqlygoto ekonominio pagyvejirno sukeltq pinigq paklar. atstumai ar ilgiai (realieji dydZiai) iSliktq stabil[s.toks pinigtl vaidmensnacionalineje ekonornikojesuvokimas.kad pinigq pasikeitimasneveikia Saliesfikio realiqlq rodikliq: kiekio gamybosapimtiesir strukt[ros. kaip vertds rnatasivertinant sanderiusekonomikoje. Todel ir gali susidaryti neteisingasispudis.rodo monetarinds politikospoveiki realiesiems rodikliams. pinigq pasifila yra vidinis kintamasis. Sios prielaidos nepripaZinimassusijgs su neteisingu prieZasdiq ir pasekmiqrySiq tarp gamybosapimtiesir pinigq pasiulospob[dZio suvokirrtu.ir jos pasikeitirnai yra tik gamybos apirnties svyravimq pasekmd. tvirtina. 514 .y. Jeigu SaliesCB padvrgubina perpus. Pasak jq. politika neveikia realiLiq rei5kia. vyriausybd ypatingu nutarimu pakeistq metro ilgl nuo 100 cm iki 50 cm. litai .y.

lvertinusskirt