UDK 615.

85 Ma 259

AUTORIAUS ODIS Dauguma moni nori, kad juos igydyt ki ti, kad tai bt atlikta kokiu nors instrumen tu. Jie nepripasta savo kalts ir nesisten gia surasti savo klaidos, kuri yra j nelaims prieastis. Genadijus Malachovas Ma259 Organizmo valymas ir tinkama mityba / Vertimas i rus kalbos Nijol Blaeviit, Nijol ukauskie n. V.: Algarv, 1998. 334 p. ISBN 9986-856-06-X Knygoje pateiktos rekomendacijos, kaip gydyti mogaus organizm netradiciniais metodais, be vaist, taip pat chatcha-jogos elementai, padedantys kaupti apsaugines or ganizmo jgas, veikti vairius negalavimus. Yra recept, skirt organizmo ivalymui, kad nelikt irimo produkt, slopinani gyvybines galias. Knyga skirta plaiam skaitytoj ratui. Autorius neleidia panaudoti ios knygos mediagos ki tiems leidiniams. Tai veikalas, kur btina pateikti skai tytojui vis. UDK 615.85 Z. Ozava Negavs pagalbos i kit moni, pradjau pats iekoti savo pablogjusios savijautos prieasties. I pradi skaiiau popu liari literatr sveikatos klausimais, o po to speciali-mokslin. Palaipsniui man atsivr stebuklingas Gydomosios galios pasaulis. Padrik ini painiavoje irykjo bdai, dsniai, ku ri btina nepaeisti ir kurie negailestingai baudia j nepai sanius. Atmets tai, kas nereikalinga, klaidinga, pradjau laikytis i dsni, i bd, rekomendavau juos kitiems monms. Ste bjau, kaip tai daro tie, kurie jau pasiek puiki rezultat gy dydami savo organizm. Per t laik susidriau su gausybe unikali mokslini dar b ir tyrim, kurie paaikino pasveikimo pasitelkus mityb fe nomen. Deja, visi jie yra specialiuose moksliniuose veikaluose ir kada pasieks moni mases neaiku. Per pastaruosius 100 met ms gyvenime labiausiai paki to mityba. Atsirado daug rafinuot, dirbtini produkt, bet pa aikjo, kad jie nepritaikyti evoliucijos suformuotiems maisto perdirbimo ir pasisavinimo mechanizmams. Skrandio-arnyno traktas nuo to genda ir susidvi pirmiausia, patologija pradeda plisti toliau. Todl tvirta sveikata didiausia retenyb. Ta iau daugeliu atvej pakanka pakeisti maist, kad organizmas pats pradt greitai atgauti jgas.
3

ISBN 9986-856-06-

, 1993 .., 1996 Vertimas lietuvi kalb, Nijol Blaeviit, 1998 Vertimas lietuvi kalb, Nijol ukauskien, 1998 Leidykla Algarv", 1998

Prisiminkite senovs priesak: jei tu susirgai, pakeisk gy venimo bd. Jei tai nepadeda, pakeisk mityb. Jei ir tai ne padeda, tada griebkis vaist, kreipkis gydytojus. ioje knygoje a pabandiau apibendrinti ir moksliniu po iriu paaikinti, nuo koki svert" priklauso ms sveikata. inodami juos, galime tikslingai jungti svertus" ir igydyti save patys. i knyga skirta gydymo mityba ir organizmo valymo klau simams. Autorius dkingas visiems, kurie po krislel kaup inias apie mog.

I dalis ORGANIZMO VALYMAS

STORASIS ARNYNAS
Mokslas apie mogaus kno sandar yra ver tingiausia painimo sritis ir nusipelno iskir tinio pritarimo. A. Vezalijus

Tik labai nedaug moni tikrai ino, kok vaidmen atlieka sto rosios arnos, kad sveikata bt tvirta ir stabili. Senovs i miniai, jogai, Tibeto ir Egipto gydytojai inojo: jei mogus nori nesirgti, storj arn veikla privalo bti nesutrikusi. Apie tai kalbjo ir vis taut bei laik Didysis Gydytojas Jzus Kristus, kurio odius ura jo mokinys Jonas Evange lijoje: Vidin nevara dar baisesn negu iorin. Todl tas, kas valo tik iorin purv, ilieka nevarus viduje ir primena ven tov, idabint puikiausia tapyba, bet su neikuoptu lykiau siu purvu". Siame manuskripte apraomas ir paprastas storj arn ivalymo bdas klizma: ...Paimkite didel molig su nusvirusiu emyn mogaus gio stiebu, igremkite jo vid ir pripilkite ups vandens, kur suild saul. Pakabinkite tok molig ant medio akos, at siklaupkite prie Vandens Angel ir pakentkite, kad vanduo galt prasiskverbti vis arnyn... Praykite, kad Vandens Angelas ivaduot js kn i nevarum, lig. Po to ileiskite i kno vanden, kad kartu su juo bt paalinti nevaru mai ir dvokas. Tik pamat ir uuod vis bjaurast ir lykty nes, terusias js kno ventov, suvoksite, kiek nuodmi gldjo jumyse kankindamos begale lig".
4

Pasakyta i ties labai taigiai. Tad remdamiesi iuolaiki niais mokslo laimjimais, pabandykime detaliau isiaikinti arnyno, ypa storosios arnos, vaidmen.

STOROSIOS ARNOS ANATOMIJA Storoji arna ubaigia mogaus virkinamj trakt (1 pie.). Jos pradia akloji arna, o pabaiga iang. Bendras mo gaus storosios arnos ilgis madaug 2 metrai.

U gleivins yra riebalins lstelienos sluoksnis, kuriame kraujagyslmis teka kraujas ir limfa. Po to seka raumenims apvalkalas, sudarytas i dviej sluoksni: vidinio cirkuliarinio bei iorinio iilginio. i dviej sluoksni dka vyksta arn turinio imaiymas ir judjimas link iangs. Storosios arnos ior dengia serozinis sluoksnis. Gaubtins storosios arnos sieneli storis skirtingas: deinje dalyje tik 12 milimetrai, o riestins arnos 5 milimetrai.

2 pie. arnyno vieta pilvo ertmje 1 kepenys; 2 skrandis; 3 tulis; 4 kasa; 5 inkstai; 6 storosios arnos; 7 lapimo psl. 1 pie. Storosios arnos dalys 1 akloji arna; 2 kylanti gaubtin arna; 3 deinysis gaubtins arnos linkis; 4 skersin gaubtin arna; 5 kairysis gaubtins arnos linkis; 6 nusileidianti gaubtin arna; 7 riestin gaubtin arna; 8 tiesioji arna; 9 kirmlin atauga; 10 plonoji arna.

Storosios arnos dali skersmuo nevienodas: aklosios ir ky lanios gaubtins arnos 78 centimetrai, riestins 3 4 centimetrai. Gaubtins arnos sienel sudaro keturi sluoksniai. Viduje jos paviri dengia gleivin, gaminanti bei iskirianti gleives, kurios apsaugo arnos sieneles ir padeda judti ia esaniam turiniui.
6

2 pieinyje aikiai matyti, kad storosios arnos yra pilvo ertmje ir lieia pilvo organus ar yra ali j. Vyr storoji arna priekyje lieiasi su lapimo psle, sklidmis, prostata, moter su gimda ir upakaline makties dalimi. i organ udegimo procesas gali iplisti tiesij arn ir atvirkiai.

STOROSIOS ARNOS FUNKCIJOS Storajai arnai tenka ne viena funkcija. Iskirsime bei aptar sime tik pagrindines.
7

siurbimas Storosios arnos pagrindiniai procesai readsorbciniai. Joje siurbiama gliukoz, amino rgtys, vitaminai, kuriuos gamina ia esanios bakterijos, iki 95 proc. vandens ir elektrolitai. Taigi kasdien i plonosios arnos storj patenka apie 2000 gram maisto tyrs (chimuso), o po siurbimo belieka 200300 gram imat. Evakuacija Storojoje arnoje kaupiasi imatos tol, kol jos paalinamos i organizmo. Nors imatos arnyne juda ltai (arn turinys plo nja arna (5 m) slenka 45 valandas, o storja (2 m) 12 18 valand), reikia, kad jos nesikaupt, laiku ieit. Jei imatos nepaalinamos ilgiau, neisitutinama 2432 valandas, sutrinka evakuacin arnyno funkcija, atsiranda vi duri ukietjimas. Apnaos ant lieuvio, nemalonus kvapas i burnos, galvos skausmai, svaigimas, apatija, mieguistumas, sunkumas apati nje pilvo dalyje, pilvo ptimas, skausmai ir gurgimas, suma js apetitas, udarumas, irzlumas, nirios mintys, sunkus ne pakankamas tutinimasis ukietjimo poymiai. Viena i daniausi viduri ukietjimo prieasi labai kaloringas negausus maistas. Netiks protis numalinti alk sumutiniu ir arbata ar kava lemia tai, kad arnyne susidaro maai imat, neskatinamas tutinimosi refleksas, todl net kelias dienas visai nesitutinama. Tai vienas i ukietjimo at vej. Taiau net ir tada, kai tutinamasi reguliariai, dauguma moni kenia nuo slaptos viduri ukietjimo formos. Netinkamai maitinantis, ypa kai pagrindin maisto dal sudaro krakmolingas ir virtas maistas, kuriame nra vitamin ir mikroelement (bulvs, patiekalai i smulkaus malimo mil t, gausiai pagardinti sviestu, cukrumi), pakaitom su baltym turiniu maistu (msa, dera, sris, kiauiniai, pienas), kiek vienas toks valgis, juddamas storja arna, palieka ant jos sieneli imat sluoksnel apnaas. Storosios arnos rauk lse kiense i toki apna, praradus daug vandens (juk jo siurbiama net 95 p r o c ) , susidaro imat akmenys (3 pie.). Ir pirmu, ir antru atveju storojoje arnoje vyksta rgimas
8

3 pie. Patologika storoji arna (trichai ymi imat akmen sankaupas) Paaikinimus iam pieiniui radau N. Kurenovo vadovlyje apie liaudies medicin ir Mantovanio Romolo knygoje Menas isigydyti gamtinmis priemo nmis". Pasirinkus netinkam diet, sveikatai kenkianius miinius, maistas u teriamas, deformuojama storoji arna. 1 pieinyje pavaizduota tokia storoji arna, kokia ji turt bti. Taiau 99 atvejais i 100 ji labiau primena t, kuri pavaizduota 3 pieinyje. Atkreipkite dmes storosios arnos pjv. Jo centre viesus tarpas imat masje, kuri kaupse arnyne 20 ir daugiau met. ymus vokiei gydytojas-chirurgas, atliks 280 skrodim, 240 atvej rado pana arnyno vaizd, kok matote 3 pieinyje. Kitas gydytojas i Londono, perpjovs vieno skrodimo metu storj arn, ival i jos 25 svarus (10 kg) sen suakmenjusi imat, kurios lig iol saugomos dideliame stiklainyje su spiritu kaip tikinantis eksponatas. Kai kurie chirurgai teigia, kad 70 proc. atvej ipjautose tyrimo metu sto rosiose gaubtinse arnose randa svetimkni, kirmin, taip pat sukietjusios, daugel met kauptos fekalins mass. Vidins arn sienels bna padengtos tvirta suakmenjusia mase. Toks arnynas tampa panaus krosnies skliaut, kur reikia nedelsiant rpestingai ivalyti. Gydytojas Liamuras teigia: Mes neabejodami galime pasakyti, kad 90 pro cent sunki lig, nuo kuri kenia monija, prieastis yra viduri ukietji mas, fekalins mass susikaupimas, nors ji ir turjo bti laiku paalinta i organizmo."

ir puvimas. i proces metu susidar toksiniai produktai kar tu su vandeniu patenka krauj Ir sukelia arn autointoksikacij. O tai k rao prof. K. Piotrovskis straipsnyje Dar kart apie mityb, jos teorijas ir rekomendacijas":
9

Dar I. Menikovas teig: arnyno autointoksikacija pa grindin klitis, sutrumpinanti mogaus gyvenim. Jis atliko eksperimentus, kuri metu gyvn organizmus terpdavo pu vimo produkt i mogaus arnyno, ir po kiek laiko pastebda vo, kad tai sukelia aortos skleroz. Ryki autointoksikacija atsiranda ir plinta, kai yra trys s lygos: nejudrus gyvenimo bdas; riebus, rafinuotas maistas, kai valgoma labai maai alumyn, vaisi, darovi; nervinemo cin tampa, dani stresai". Labai svarbu ir tai, kad storosios arnos sieneli storis tik 12 milimetrai. Todl per toki plonut sienel nesunkiai pilvo ertm prasiskverbia toksins iskyros, nuodijanios ne toliese esanias kepenis, inkstus, lytinius bei kitus organus. Igerkite 13 auktus vieiai ispaust burokli suli. Jei po to lapimas taps burokli spalvos, reikia, kad js organizmo gleivins funkcijos sutrikusios. Jei sultys nudao la pim, tai pro tokias sieneles prasiskverbia ir toksinai, cirku liuojantys visame organizme. Sulaukus keturiasdeimties met, storojoje arnoje jau b na susikaupusi imat akmen, kurie didja, deformuoja, spaudia, stumia i prast viet kitus pilvo ertms organus. ie organai tampa tarsi panardinti imat mai. Negali bti kalbos apie normali j veikl. Tad dar kart atidiai pasii rkite j 3 piein, perskaitykite paaikinimus. Storosios arnos sieneli spaudimas, ilgalaikis imat ak men slytis su arnos sienelmis (juk bna toki akmen, kurie deimtmeiams prilimpa toje paioje vietoje) sutrikdo tos arnyno dalies normal maitinim, aprpinim krauju, krauj apnuodija sukietjusi laiku nepaalint imat mas. Taip pra sideda vairios ligos. Paeidus storosios arnos gleivin, atsi randa vairs kolitai. Kraujo susikaupimas ir sutrikusi apyta ka arnos sienelje hemorojaus ir varikozinio ven isipl timo prieastis. Kai vien kuri viet ilgai veikia toksinai, at siranda polipai, net vys. i atvej masikum patvirtina ir prof. V. Petrovo patei kiami duomenys: profilaktikai tikrinant praktikai sveikus mones, 306 atvejais i 1000 rasta, kad sergama storosios ar nos ligomis. Pateiksiu ir liaudies medicinos inovs N. Semionovos pa10

skaitos dal: Nepaliaujamas kno nuodijimas per arnyn kei ia kraujo ir lak koncentracij. Viena monijos pus sugeba kaupti kne lakus tirpdanius riebalus ir vanden. Tokie mo ns tinsta, didja j svoris. Kita monijos pus, tie, kuri or ganizme nra lak skiedj, dista. Toki moni, tikr varg , lak koncentracija kraujyje didesn negu storuli. Liau dies iminiai savaip vertino gamtos reikin: Kol storas suliess, liesas kojas ities". Taiau ir vieno, ir kito tipo mons kenia nuo viduri ukietjimo, nuo apsinuodijimo, kur suke lia sukietjusios imatos. Toks organizmo nuodijimas vyksta l tai, prie jo priprantama jau vaikystje, kai ginami savi smagu riavimo proiai, godiai nuo pat ryto valgant pamgtus patie kalus virtinius, pyragus su msa, bandeles su varke, koes su pienu, vark su cukrumi. Kurgi ne! proius nelengva nu galti. Taip ir tsiasi smaliiavimas tol, kol liga nepriveria kreiptis gydytoj. O is, pasak daktaro Amosovo, iduoda jums veksel, kurio, deja, niekas negali ipirkti". Taip pat ltai jau vaikystje prasideda storosios arnos atonija. Kai arnoje susikaupia daug nuod, kai j deformuoja susikaupusios sukietjusios imatos, jos nervai ir raumenys taip paralyiuojami, jog nesugeba reaguoti normal refleks, sutrinka ar net visai inyksta arnyno peristaltika. Viduriai tampa ukietj ilg laik, imatos nuolat kaupiasi. Viduri ukietjim skatina ir dar vaikystje sutriks tutinimasis. tai kok pavyzd pateikia Mantovanis Romolas jau mintoje knygoje: Kai likus kelioms minutms iki pertraukos mokinys pa junta nor tutintis, taiau susilaiko, nesiryta paprayti mo kytojo, kad j ileist i klass, mano, jog neleis jam to pada ryti, nenori atkreipti save kit mokini dmesio, antiperistaltiniai judesiai nustumia imatas tolyn, kur jos pradeda kaup tis. Poreikis tutintis nuslgsta ar net visai inyksta. Skambu tis pertraukai. Mokinys pradeda smagiai aisti, taiau vl pa junta nor tutintis. Bet neskuba, mano, kad dar liks laiko po aidimo. Kai netiktai aidim nutraukia skambutis pamokai, reikia skubti klas, kur vl nepatogu prayti mokytojo, kad ileist i klass, nes neseniai buvo pertrauka. Mokinys nedrs ta kreiptis mokytoj, vl slopina poreik isitutinti, kenia. Jei tokie atvejai prads kartotis daniau, gali susilpnti ar net
11

inykti nerv, reguliuojani i svarbi funkcij, jautrumas. Refleksai nebesukelia reikiamo suadinimo, poreikis tutintis nuslgsta, tampa tarsi antraeilis, o vaikas pradeda nebekreipti dmesio sutrikus virkinim, galvos skausmus, net tai, kad pradjo blogiau mokytis, 45 dienas i eils nenueina tualet." Panaiai bna ir tada, kai mogus jau suaugs: rytinis sku bjimas, nejaukus tualetas, danos komandiruots, kitos pana ios prieastys nulemia viduri ukietjim. Tai ypa bdinga moterims. I 100 besigydani moter 95 kenia nuo viduri ukietjimo. Danai ukietjim skatina ir ntumas, ypa antroji jo pus. Dabar neminsiu viduri ukietjimo, arnyno uterimo imat akmenimis pasekmi. Rykesn vaizd susidarysite, kai bus apraytos kitos storj arn funkcijos. Paalinimas Storajai arnai bdingas sugebjimas iskirti arnos spind virkinimo sultis, kuriose yra ferment. I kraujo arnos spin d gali isiskirti druskos, alkoholis ir kitos mediagos, kurios kartais dirgina arnos gleivin ir sukelia su ja susijusias ligas. Storosios arnos gleivin dirgina ir atrus ar srus maistas. Neatsitiktinai hemorojus pamja suvalgius silks, rkytos m sos, patiekal su actu.

MIKROFLOROS VAIDMUO STOROSIOSE ARNOSE arnyne yra 400500 vairiausi ri bakterij. Kaip teigia mokslininkai, viename grame imat j yra 3040 milijard. Kvandi duomenimis, per par mogus su imatomis paalina apie 17 trilijon mikrob! Kodl j tiek daug? Normali storj arn mikroflora ne tik dalyvauja virki nimo proces baigiamajame etape ir atlieka apsaugin funkcij arnoje, bet ir i nesuvirkint organini skaidul celiulio zs, pektino, lingino bei kit gamina nemaai svarbi orga nizmui vitamin, amino rgi, ferment, hormon, kit mai tinani mediag. Taigi veiklioji mikroflora ne tik papildo m s maisto atsargas, bet ir rpinasi, kad arnynas bt atspa resnis, maiau priklausyt nuo supanios aplinkos. Kai arny12

no veikla nesutrikusi, sugeba veikti ir sunaikinti vairiausius patogeninius bei puvimo mikrobus. Pavyzdiui, arnyno lazdels sintetina 9 vitaminus: B p B 2 , Bfi, B ] 2 ir K, biotin, pantotenin, nikotino, folin rgtis. Joms ir kitiems mikrobams bdingos ferment savybs: skaido mais to mediagas taip pat kaip ir virkinimo fermentai, sintetina acetilcholin, padeda pasisavinti organizmui gele. Mikrobai padeda reguliuoti ir vegetacins nerv sistemos veikl, stimu liuoja mogaus imunin sistem. Kad mikroorganizmai net, reikalinga atitinkama aplin ka nergti terp ir maistins skaidulos. prastai besimai tinani moni arnyne daugeliu atvej slygos nra palan kios. Pvanios imatos sudaro armin terp, kuri skatina veistis ir daugintis patogenin mikroflor. arnyno lazdels sintetina B grups vitaminus, kurie atlie ka ir apsaugos vaidmen, kad nekontroliuojami nevet audi niai, nesusilpnt imunitetas, t.y. saugo bei gina nuo vio. 1982 m. spaudoje buvo pasirods nedidelis praneimas apie tai, kad Latvijos moksl akademijoje pavyko isiaikinti, jog pnant baltymams storojoje arnoje gaminamas metanas, ardan tis ir naikinantis B grups vitaminus ir taip slopinantis orga nizmo apsaug nuo vio. Teisus buvo gydytojas Gerzonas, teigs, jog vys Gam tos kertas u netinkam mityb. Savo knygoje Vio gydy mas" jis rao, kad i 10 000 vio atvej 9 999 sukl organiz mo apnuodijimas imatomis, kurios buvo ilgai nepaalintos i organizmo. Vienintel vio atvej nulm degeneratyvinio po bdio organizmo pokyiai. Rimtos organizmo patologijos prieastis danai bna mais to produktams pvant susidar pelsiai. tai k apie tai sako teoretikas ir praktikas, tyrinjantis organizmo atjauninimo problemas, biologijos moksl kandida tas S. Arakelianas: Matenadarane visame pasaulyje ino moje senj Armnijos rankrai saugykloje, yra ir viduram i gydytoj, pavyzdiui, Mchitaro Geraci, veikalai, kuriuose minimi pelsiai augli prieastis... Taip pat yra inoma, kad pauki maistui skiriant nevirtas supelijusias bulves, padid ja j sergamumas. ... Beje, daugeliu atvej irdieskraujagysli ligas sukelia, 13

mano nuomone, ne cholesterinas (kurio yra ymiai maiau ne gu manoma), bet pelsiai". Na o tai kokia pai armn gydytoj, gyvenusi viduram iais, nuomon. Kai mogus persivalgo ir ne visi produktai suvirkinami, dalis maisto pva. Plintaniuose pelsiuose idygsta sklos, ku rios prasiskverbia krauj ir pasklinda po vis kn bei pra deda augti palankiausiose (silpniausiose) organizmo vietose. Tai gali bti ir kraujagysls. Augdamos poros iskiria produktus, kurie panas balt vak. Tai baltasis vys" (mes vadintu me skleroze aut.). Laikui bgant, pelsi plitimo procesas intensyvja, skverbiasi snarius. Tai pilkasis vys" (ms vadinamas artritas aut.). Kai toki nesuvirkinto ir nepaa linto maisto atliek susikaupia dar daugiau, atsiranda Juoda sis vys" (dabartiniai piktybiniai augliai aut.), nuo kurio nemanoma apsiginti." Taip iaikja patologijos grandis skleroz-artritas-v ys. Viso to pradia sutrikimai storojoje arnoje. Ival kepenis ir storj arn, patys sitikinsite, jog nebu vo suklysta, nes pamatysite i organizmo paalintus pelsius juodas skiautes! Kad organizme susikaup nesuvirkinto maisto liekanos, paeidusios storj arn gleivin, atsirado pelsi, stinga A vitamino, galima sprsti i juod apna ant dant. Kai stor j arn veikla tampa normali, kai organizmui pakanka A vi tamino arba karotino, ios juodos apnaos inyksta savaime. prastai besimaitinanio mogaus organizmui beveik visa da stinga A vitamino. Tuo paiu ltai, nuosekliai vyksta neigiami pokyiai storj arn gleivinje, sutrinka jos atsinaujinimo pro cesai. Todl storosiose arnose gali atsirasti polipai, vairs koli tai ir kita bjaurastis. Taiau tai dar nereikia, jog mogus vl negali bti sveikas. Kaip tapti tokiu, bus raoma ioje knygoje.

Juk storj arn viename sluoksnyje yra daug kraujagysli, taigi ir kraujo. i krosnis" veikia taip: realizuojant kiekvieno organizmo genetin program, i aplinkos gaunama daug energijos. Paai kjo, kad taip patys save suildo vitos kiauiniai, o pereklei tik belieka pasirpinti, jog i temperatra visada bt tokia, kokios reikia, kad bt iperti viiukai. Mikroorganizmai, esantys storosiose arnose, plisdami taip pat iskiria energij, kuri ildo venose esant krauj ir alia esanius vidaus organus. Todl neatsitiktinai per par atsiran da net 17 trilijon mikroorganizm! Pasiirkite 2 ir 4 pieinius. Gamta neatsitiktinai taip idst storsias arnas. Tokia konfigracija ir idstymas pa deda geriausiai suildyti vidaus organus, krauj ir limf. Su pantis arnyn riebalinis audinys yra tarsi ilumos izoliacija, kad bt prarasta kuo maiau energijos per priekin pilvo sie nel ir onus. Nugara su stipriais raumenimis ir dubens kaulai yra ios krosnies" karkasas ir atrama, nukreipiantys ilum kartu su krauju ir limfa auktyn. Ko gero, tai viena i prieasi, nulemiani, kad vertikali kno sandara labiau isaugo ilum, maiau jos prarandama skleidiant ilum auktyn. Taip geriau vyksta ir kraujo, lim fos, energijos cirkuliacija energijos kanalais (minimais jau tra dicinje senovs kin medicinoje) auktyn ir vl emyn i mintinga, ekonomika ir sklandu.

ILUMOS SUSIDARYMAS STOROSIOSE ARNOSE Dabar inagrinsime dar vien storj arn funkcij, kuri palyginti neseniai atrado iuolaikinis mokslas, nors ji jau buvo inoma senovs iminiams. Storosios arnos tai tikra krosnis", kuri ildo ne tik vi sus pilvo ertms organus, bet ir (per krauj) vis organizm.
14

4 pie. Storoji arna kraujo ildytuvas

15

STOROJO ARNYNO ENERGIJOS KRIMO FUNKCIJA Kiekvien gyv btyb supa vytjimas aura. Tai reikia, kad organizme yra plazmins mediagos bioplazmos. Mikrobai taip pat skleidia vytjim bioplazm, pa kraunani vanden ir elektrolitus, kuriuos siurbia storosios arnos. Kaip inia, elektrolitai vieni geriausi akumuliato ri ir elektros pernej. ie energijos prisodrinti elektrolitai kartu su krauju ir limfa pasklinda po vis organizm ir atiduo da savo didel energijos potencial visoms kno lstelms, nuo lat pakraudami jas ir plazmin organizmo kn, panaudoj tam kanal sistem (plaiau apie tai raoma knygoje Bioenergeti kos klausimai", ileistoje Alma Atoje 1969 m.). Apie tai jau inota senovs Indijoje, Kinijoje, Japonijoje, Tibete. Pilvo sritis aplink bamb buvo vadinama Krosnis Chara", Nabchipadma" (bambos lotosas) ir pan. i sritis atitinka ugnies element bei transformacijos jgas ir fizine, ir psichine prasme (virkinimas, pasisavinimas, neorganini mediag vir timas organinmis, taip pat organini mediag virtimas psi chine energija). Atsivelgiant tik fizin ios srities prasm, tampa aiku, kodl senovs iminiai vadino tai krosnimi", i kur atsiranda elementas ugnis", kaip vyksta organini mediag transfor macija, kad jos tapt psichine energija (bioplazm). Kad ilum ir energij kurianios arnyno funkcijos turi didel tak organizmo energetikai, patvirtina ir praktika. Atjunkime" storsias arnas badaudami. Mikroflora pra ds nebeatlikti savo funkcij. Krosnis" gsta, pajuntame, kad mums alta, sultja judesiai, senka jgos. Jei badavimas, kaip teigia daugelis autoritet pilnavert mityba vidini rezerv sskaita, kodl sumaja kno temperatra ir gyvybingumas? Juk pagrindinis energetinis ciklas trikarbonini rgi (Krebso ciklas) vyksta ir badaujant, ir valgant. Badaujant (maitinantis vidiniais rezervais) vykt tik paties savs valgy mas", nemajant kno temperatrai, neprarandant tonuso, kol yra kuo maitintis. Taiau praktikai taip nra. Tikriausiai to kia eimininko ir mikroorganizm kaip vientiso organizmo eg zistavimo forma daugiau nepriklausoma energijos prasme vie16

na nuo kitos, daugiau ekonomika ir patvari negu organizmas be mikrofloros. Taigi paaikja, kodl tada, kai dienos racionas tik 1000 kalorij, bet valgomi gyvi augaliniai produktai (vaisiai, daro vs, daiginti grdai, rieutai) mons jauiasi geriau, yra i tvermingesni, negu tada, kai suvartoja 3000 ir daugiau kalori j negyvo" virto maisto, kuris nemaitina mikrofloros, o tik per krauna iskyrimo sistemas, papildomai atima energij, kuri rei kalinga maisto virkinimui ir paalinimui. tai kodl monms alta, nors jie ir dvi iltus drabuius, kodl jie taip greitai pavargsta ir nuo fizinio, ir nuo protinio darbo.

STIMULIUOJANTI STORJ ARN SISTEMA Ms organizme yra ypatingos sistemos, kurias stimuliuoja i orins aplinkos vairs poveikiai. Pavyzdiui, mechanikai dirginant koj padus, stimuliuoja mi visi gyvybikai svarbs organai; garso svyravimai stimu liuoja tam tikras ausies kriaukls zonas, susietas su visu orga nizmu; viesa, dirgindama akies rainel, taip pat stimuliuoja vis organizm, pokyiai akies rainelje padeda diagnozuoti vairius sveikatos sutrikimus. Ir odoje yra viet, susijusi su vidaus organais. Tai vadinamosios ZacharjinoGedo zonos. Taigi ir storosios arnos turi savit sistem, kuri stimuliuo ja vis organizm. Pasiirkite 5 piein, paimt i Kurenovo knygos apie liaudies medicin. Kiekviena storosios arnos dalis stimuliuoja atitinkam organ. is stimuliavimas vyksta taip: divertikulas upildomas suvirkinto maisto tyre, kurioje prade da spariai daugintis mikroorganizmai, iskirdami bioplazm energij. Bioplazm stimuliuoja i dal, o tuo paiu ir organ, susiet su ia arnos dalimi. Jei viena kuri dalis pilna apna, imat akmen, stimu liavimas inyksta, atitinkamo organo funkcija pradeda ltai slopti, prasideda specifin patologija. Kaip rodo praktika, ypa daug apna atsiranda storj arn linkiuose, kur imat judjimas yra ltesnis. 6 pieinyje pavaizduotos apnaos ir daniausiai pasitaikanios ligos. Vieta,
17

ORGANIZMO VALYMO SISTEMA IR STOROSIOS ARNOS

Yra tkstaniai lig, o sveikata tik viena. L. Bernesas

Pradsime nagrinti dar vien svarb klausim, kur isiaiki n suvoksime paprast ties visos ligos ateina kn per burn. Ms organizmas turi tvirt ir daugiapakop valymo siste m (7 pie.).

6 pie. Apnaos ir ligos. Apnaos ubraukytos, tamsesns pieinio dalys

kur plonoji arna pereina storj, maitina nosies gleivin; ky lantis linkis bronchus, kas, blun; riestins arnos lin kiai kiauides, lapimo psl, lytinius organus. Storj arn stimuliuojanti sistema atspindi nepaprast Gamtos iradingum, jos sugebjim visk panaudoti maksi maliai.
18

7 pie. Organizmo valymo sistema ir storasis arnynas 1 storasis arnynas; 2 kraujas; 3 kepenys; 4 plauiai; 5 burnos ertm ir lieuvis; 6 haimoriniai aniai; 7 klausos kanalas; 8 aar latakai; 9 kaktos antis; 10 jungiamasis audinys; 11 riebalinis sluoksnis; 12 inkstai; 13 oda; 14 moters lytinai ornagai. Kraujas i storojo arnyno patenka kepenis; jei kepenys nesuspja nukenskminti toksin srauto, kraujas ineioja j toliau po vis organizm, kur jie akumuliuojasi ir paalinami (paymta strlytmis).

19

Pirma, storosiose arnose nukenksminami ir paalinami toksinai bei nereikalingos maisto mediagos. Toliau paseksime nuo storojo arnyno kraujo judjimo kryp timi. Kita valanti sistema kepenys. ia nukenksminama vis kas, k atne i arnyno kraujas. Kepenys tai grina per tulies latak arnyn, kad per j paalint prastu keliu, taiau gali sulaikyti tulies kanaluose tarsi kapsules", palikti visam gyvenimui. ia taip pat susidaro tam tikri junginiai, prie toksin prisijungia mediaga, padedanti veikti dar vien pa kop inkstus ir pasialinti i organizmo. Inkstams padeda jungiamasis organizmo audinys rai iai, sausgysls, kraujagysli sienels ir tos organizmo lste ls tarsi karkasas, ant kurio tvirtinamos kitokios lstels. Jungiamasis audinys sugeria vis bjaurast, kad tekantis kraujas bt neutertas. Kai tik atsiranda galimyb, jis ati duoda tai, k sugr, krauj, ir ios atliekos per inkstus pa alinamos i organizmo. Kiek gali sugerti jungiamasis audinys, iliustruoja atvejis, kur pateik J. Andrejevas: tai ateina mamyt ir sako: gydytojai teigia, jog jos dukrai liko gyventi tik savait. Verkia. Gaila septyniolikmets grauo ls. Kaip jai padti, kaip igelbti? Na, jei jau i ties viskas taip blogai, nutarme ibandyti savo priemones. Ivalme ke penis, pradjome bendr organizmo valym rekomendavo me badauti. i sverianti 63 kilogramus grauol badavo 28 die nas. Vis t laik tik vanduo ir klizmos. Kasdien i organiz mo buvo paalinama gausyb imat. Mergina neteko 23 kilog ram svorio bjaurasties, kuri gldjo jos viduje, jos organiz mo lstelse." Riebalinis audinys taip pat tam tikras lak surinktuvas", nes mediag apykaita jame lta, jos ten netrukdomos kaupiasi. Jei visos ios organizmo valymo pakopos net braka nuo sankaup svorio, jei valgoma daug krakmolingo ir riebaus mais to, kurio nepaalina jau minti organai, pradeda veikti lak paalinimo pakopa tie organai, kurie baigiasi iorje. Pirmiausia nosiarykl. Per j krakmolingi, riebs bei ki ti lakai paalinami kaip gleivs. tai kodl mons kosja, skrepliuoja. Jei is valymo kanalas perkraunamas, padeda veikti pa20

pildomi: haimoriniai veido kaul aniai, sinusai, klausos kana lai ausyse, moterims maktis (baltosios ir kitos iskyros), danai traikanoja akys. Kai net to nepakanka ar dl koki nors prieasi minti kanalai bna ukimti, pradeda veikti dvi paskutins pakopos: plauiai ir oda. Kad storosiose arnose vyksta puvimas bei kiti nemalons reikiniai, sudarantys kenksmingas dujas, galima sprsti i dvokianio kvapo, sklindanio i burnos. Daugelis stengiasi pa naikinti nemalon kvap valo dantis, skalauja burn, purkia dezodorant, taiau dvokas ilieka. inokite: nema lonus kvapas tik pasekm, jo prieastis ne burnoje, o kita me gale, emai. Ivalykite storsias arnas, ir dvokas inyks. Gleivs susidaro ir plauiuose. Krakmolingos ir kitokios gleivs puikus maistas patogeniniams mikroorganizmams. Jie, patek su oru plauius, randa ia palankiausias slygas daugintis ir plisti ilum, drgm, maist. Mikroorganizm perdirbt gleivi produktai tampa pliais ir paalinami per bronchus bei nosiarykl. Toksiki pliai dirgina plauius ir su kelia plaui, nosiarykls udegim. Toks pat ir makties ero zijos, vidins ir iorins ausies udegimo mechanizmas. Oda pranea, kad organizmas perkrautas lakais, nemalo niu kvapu, ibrimais, inktirais, spuogais ir egzemomis. Bti na inoti, kad nuo mitybos priklauso vairiausi simptomai, pa vyzdiui, nuo nesaikingo msos vartojimo pradeda dvokti kojos; nuo riebaus, saldaus, krakmolingo maisto atsiranda inktirai, spuogai ant veido, nugaros, krtins, sdmen, koj, pei. Jei netinkamai suderinti maisto produktai, gali kamuoti ir furunkulai. Alaus miels, kuriose yra daug B grups vitamin, geria mos esant furunkuliozei, pagerina virkinim, maisto pasisavi nim. Tai padeda jau paioje pradioje sureguliuoti virkinim, ivengti pli, kurie susikaupia furunkuluose. Miels taip pat normalizuoja terps pH (rgtingum) storosiose arnose. Tai iais dviem mechanizmais bei B grups vitamin taka grin diamas gydantis alaus mieli poveikis. Kai sutrinka storj arn ildanti funkcija, utertame lakais organizme (moterims tai gali bti krt liaukos) prade da kauptis gleivs. Mediag apykaita, palyginus su visu or21

ganizmu, tampa ltesn. Be to, altas maistas, ypa vairs gaivinantys grimai, labai atvsinantys i kno dal, skatina krakmoling ir riebalini gleivi sukietjim, atsiranda cista. Nejudrus gyvenimo bdas, darbas, kur atliekant tenka daug sdti, ltina kraujo apytak maajame dubenyje. Tai an tra prieastis, dl kurios btent ia susikaupia gleivs vy rams aplink prostat, moterims kiauidse. Ypa kenksmingi produktai, kuriuos nesaikingai valgant ga li atsirasti gimdos, krties, kiauidi cistos, prostatos aug liai, ledai, ataldyta grietinl, grietin, altas riebus pie nas. Jei iuos produktus vartosite danai, tai, kaip teigia Mikio Kui, makrobiotikos specialistas, cistos nepavyks ivengti. Kai jau cista yra, joje, tapusioje maitinania terpe, pelsi sporos pradeda dygti ir augti, prasideda vys, iplintantis po vis kn. Mes patys j maitiname, juo rpinams, o po to nu steb aikinams, kas dl to kaltas. Pirmoji patologijos grandis: sklerozartritasvys pra sideda storojoje arnoje. Antrosios alinimo sistem perkro vagleivi sankauposorganizmo apsaugini jg nykimas vys pradia taip pat utertoje storojoje arnoje. Baigdamas pateiksiu itrauk i knygos Menas isigydyti gamtinmis priemonmis": Gydytojas Po rao: A ityriau, kad sergani krties viu moter 9 atvejais i 10 buvo sutrikusi arnyno veikla. Jei prie 1015 met, kol dar nebuvo ligos, bt imtasi atitinkamos profilaktikos, jos bt ivengusios ir krties augli, ir vio". Toliau vardinti ligas, kurias sukelia utertas arnynas, ne tikslinga ir nebtina. Aiku ir taip: storasis arnynas privalo bti SVEIKAS ir VARUS!

tus, virt ir rafinuot maist, netinkamai geriant skysius ir dirbtinius grimus. Vidurius kietina toks maistas: vis ri msa, okoladas, kakava, saldumynai, baltas cukrus, karvs pienas, kiauiniai, balta duona, pyragai ir tortai. Neleistinas maisto suvartojimas 23 kartus daugiau (pa gal G. atalov, net 10 kart). Jo tiek nereikia organizmui. 2. Atstatyti peristaltik ir arnyno sieneles. Tai leis storajai arnai normaliai atlikti visas funkcijas, ku rios buvo sutrikusios todl, kad: arn sieneles buvo itemp imat akmenys, susidar storas apna sluoksnis, buvo maitinamasi toksikais produktais, stigo natralaus maisto, A vi tamino, buvo slopinamas poreikis tutintis, vartojami vidurius laisvinantieji vaistai. 3. Atstatyti storosios arnos mikroflor. Kai tai bus pada ryta: a) mityba taps pilnavert, nes mikrobai sintetins papildo mas maisto mediagas ir vitaminus; b) ildanti ir energij kurianti arnyno funkcija vl veiks be sutrikim, organizmo ildymas taps normalus, suaktyvs vi so organizmo bioplazma; c) stimuliuojanti storosios arnos sistema vl taps normali, padids organizmo gyvybins jgos; d) vl taps normali, net tvirtesn organizmo imunin siste ma. Disbakterioz sukelia virtas, mirus, rafinuotas, neteks maistini skaidul maistas. Mikroflor slopina bei keiia ir vaist, ypa antibiotik, vartojimas. ORGANIZMO PARUOIMAS VALYMUI Prie pradedant valyti (kok bd bepasirinktume), reikia pa siruoti, suminktinti", organizm. Tai yra SVARBIAUSIA, nes nuo io suminktinimo efektyvumo priklauso vis valymo pro cedr skm. Suminktinimas iankstinis pasiruoimas, leidiantis ijudinti ir priartinti prie paalinimo organ lakus,
23

STOROSIOS ARNOS IVALYMAS IR FUNKCIJOS ATSTATYMAS Taigi k reikia padaryti, kad storojo arnyno veikla vl bt normali? Kodl ji sutrinka? 1. Ivalyti storj arn ir pasirpinti, kad pH joje bt normalus (silpnai rgtus). Tai leis likviduoti pagrindin orga nizmo uterimo idin ikuops valymo sistemas. arnynas uteriamas neteisingai derinant maisto produk22

toksinus, nepaisant to, kur jie bt susikaup. Valymo proce dros tikslas paalinti tai, kas susikaup alinimo organuo se. Yra daug suminktinimo bd. Tegu kiekvienas pasirenka tai, kas jam labiausiai tinka. Pagrindinis suminktinimo tiks las: atpalaiduoti, suildyti ir prisodrinti drgme organizm. Tai galima atlikti lankantis drgnoje garinje, sausoje saunoje, maudantis kartoje vonioje. Drgms netekusiems, sausokiems monms labiau tiks karta vonia, nutukusiems sausa sau na, o visiems kitiems drgna garin. Seniams geriau tiks karta vonia, jauniems drgna garin. Tokios procedros trukm 525 minuts. J BTINA ubaigti trumpu (10 20 sekundi) apsiliejimu vsiu ar altu vandeniu. Svarbiau sia, k turite pajusti po suminktinimo procedros, atsipa laidavs, suils knas. Toki procedr turi bti 35, o kar tais net ir daugiau. Viskas priklauso nuo organizmo uterimo ir alinam lak pobdio. Procedros atliekamos kart per dien ar kas antr dien, priklausomai nuo galimybi ir kno reakcijos ilum. Labai gerai padeda suminktinti organizm rytais, kai dar nieko nevalgyta, 20 gram lydyto sviesto, taip pat nestiprus masaas, kai knas rytais tepamas sviestu, o po to nuplauna mas iltu vandeniu (duas). Taiau btina inoti, kad nutuku siems monms, kuri oda riebi, isiskiria daug gleivi, tai ne tinka. Jiems pads neilgas bgimas, suildantis vis kn, pa gerinantis cirkuliacij ir lak paalinim per od.

VALYMAS KLIZMOMIS Po to, kai suminktinote organizm 35 procedromis, galima pradti valyti storj arn. Natropatai teigia, kad vis lig gydymo pradia storosios arnos ivalymas. Pats paprasiausias ir efektyvus storosios arnos valymo bdas KLIZMOS. Pasak senovs medicinos altini Ajurvedos, Cud-i, klizmos padeda isigydyti 80 procent mogaus organizmo lig. Vertinkite i procedr labai rimtai. ios knygos autorius iband vairias klizmas (skyrsi su24

dtis, doz, periodikumas ir t.t.) ir remdamasis tokia patirtimi surado savj variant. Dabar jau galiu pasakyti, kad jis man efektyviausias i vis inom. Norint tiksliau suvokti visa tai, reikia isiaikinti klizmavimo procedr. Jos esm vanduo, kuris mechanikai iplau na storosios arnos turin, taiau prie jos sieneli prilipusiems imat akmenims to nepakanka. Todl daniausiai vanduo pa rgtinamas citrinos rgtimi arba sultimis, obuoli actu, silp nu kalio permanganato tirpalu, praskiediamas antibiotikais ar oli (ramunli, ugniaols bei kit) nuoviru. ios media gos ne tik normalizuoja storojo arnyno rgtingum, bet ir veikia jo mikroflor, naikindamos ir reikalingus, ir nereikalin gus mikroorganizmus, kartais net neigiamai veikia arnyno gleivin. Pavyzdiui, ugniaol j diovina. Tad kas belieka? Tenka padaryti ias ivadas: 1 iekoti tokios mediagos, kuri sugebt atskirti nuo arn sieneli imat apnaas; 2 ingredientai turi normalizuoti pH arnose ir tuo paiu slopinti patogenin mikroflor, nekenkdami tai, kuri yra reikalinga; 3 arnyno gleivin turi bti nedirginama. Tokia ideali mediaga yra gamtoje, dar daugiau j kuria pats organizmas. Tai mogaus lapimas (urina). Jis idealiai ati tinka visus parametrus. 1. lapimas ne tik iplauna storj ar nyn. Kadangi jame esani drusk koncentracija didesn u kraujo plazmos (kartais net 150 kart!), osmoso (osmosas dviej skirtingos koncentracijos skysi koncentracijos ilygi nimas difuzijos pro pusiau laidi membran bdu vert.) dka vanduo isiurbiamas i arnyno sieneli ir net alia esan ios aplinkos. Tai ne tik sumaina rgtingum, bet ir padeda atsiskirti apnaoms, imat akmenims ir gleivms. 2. Urinos pH yra rgtus, be to, tokios koncentracijos, kuri palankiausia organizmui. Todl nra pavojaus, kad bus perdozuota juk vienam ji reikalinga didesn, kitam maesn. Kadangi tai paties organizmo produktas, jis sugeba naikinti visk, kas patogenika organizme, neliesdamas to, kas reikalinga. Taip vi sikai ir NEPAVOJINGAI atstatoma reikalinga storojo arnyno terp ir mikroflora. Yra daug gyvn, pavyzdiui, paukiai, kurie imatas ir lapim iskiria kartu. Tegu tai js netrikdo. Urina, tuo labiau js pai, negali dirginti organizmo. Netgi prieingai: ji slopina dirginim, gydo j! lapime paties orga25

nizmo struktrinis vanduo, jame yra savi antiseptikai, hormo nai, vitaminai, baltymai geriausiai veikiantys viso organiz mo gleivin! Klizmoms galima vartoti savo, taip pat kit sveik moni ar tos paios lyties vaik lapim. Knygos autorius i procedr patobulino taip, kad jos efek tas PAGERJO daug kart. Tam reikia surinkti keli moni (pageidautina namiki) 2 litrus urinos. Supilti j emaliuot ind ir neudengt kaitinti tol, kol jos liks 500 gram. Tai uni kali mediaga, kuri ymiai skiriasi, yra daug geresn u orga nizme esanius skysius. Atvsinkite j ir, kol dar ilta, pada rykite klizm. Jei klizmas darte ir anksiau, j buvo keli kur sai, tai vien po ios pirmos gali pasirodyti, kad lig iol nieko panaaus nedarte, nes vien dabar netekote tiek gero", jog net sunku patikti, kokia bjaurastis gldjo js organizme. Labai greitai pajusite teigiam poveik. Kodl taip atsitinka? 1. Vanduo tampa visai kitoks, jam bdinga superstruktra, lieka patys patvariausi kariui atspars skysti kristalai, kurie, kaip teigia juos tyrinj mokslininkai, padeda organiz mui veikti nepalank poveik. 2. Drusk koncentracija tokiame lapime gali padidti net 600 kart! Tai didiul jga, kuri ne tik isiurbia i organizmo vanden, bet ir todl, kad yra neprastai karti, atplia storojo arnyno patologinius polipus. Be to, labai stimuliuojamos ar n sienels, savaime atsiranda peristaltika. Pakanka 12 to ki klizm, kad bt sunaikinti kirminai, o reikalinga mikro flora ilikt NEPALIESTA! 3. Nors termikai apdorojant toki urm joje sunaikinamos visos organins mediagos, tuo paiu metu atsiranda naujos neorganins, nebaltymins, kurios daug kart stipresns u hormonus, vitaminus. Nuo toki klizm dar greiiau mikroflora ir pH tampa nor mals, atstatoma ne tik gleivin, bet ir peristaltika, igydomas hemorojus, polipai, kolitai, paroproktitai. Taiau ir tai dar ne viskas: storj arnyn susiurbiamas skystis ir gleivs i visos pilvo ertms. Taip i organizmo paalinamos patogenins glei vs (kurias iaip jau galima paalinti tik ilgai badaujant), su sikaupusios inkstuose, kasoje, lapimo psls sienelse, lyti26

niuose organuose ir t.t. ir slopinanios j gyvybin aktyvum. Netek gleivi, visi ie organai tarsi naujai gimsta. Tai pajusite patys. Sustiprja ir kirknies srities organai. Kai jie bna su gleb, netvirti, nepavyksta ivengti ivaros. Taip pat ituti namos alinimo sistemos, ypa nosiarykl. Tuo jau sitikino vi si, kas dar tokias klizmas. Jei nutarte pasidaryti toki klizm, rekomenduoju at kreipti dmes, kad tai reikia daryti imintingai, atsargiai. Tai gi k btina inoti? 1. Kai storojo arnyno gleivin yra stipriai paeista, pavyz diui, kolito, op, pavirinta urina i pradi sukels skausm tarsi nusideginus. Pakentkite arba i pradi pasidarykite klizm su paprastu lapimu. Skausmas reikia, kad viskas, kas nereikalinga, atstumiama, alinama, paeista vieta pradeda gy ti. Greitai atsiras naujas sveikas audinys, skausmo nejausite. Noriu pabrti: nebtina i karto pradti daryti klizm i urinos, kurios po kaitinimo liko tik ketvirtadalis. Pradkite nuo paprastos urinos. Po to nuvirinkite pus ir tik po virinkite tol, kol liks tik ketvirtadalis. Daugiau virinti nereikia, nes van dens struktra praranda savo didiausi energij ir tampa pa prasiausiu muilu, nelieka gydomojo efekto. 2. Darydami toki klizm, galite pajusti labai ryk jos po veik, atsakomj organizmo reakcij. Nuo energijos pertekliaus organizmas gali sustreikuoti", pasijusite labai blogai. Taip at sitinka todl, kad tokia klizma ilygina energijos svyravimus organizme. Jei jie labai dideli, tai ir atsakomoji reakcija bus didesn. Taiau palaipsniui savijauta pagers, taps tokia, kokia ir turi bti, kai organizmas sveikas. Dabar, kai jau inote iuos ypatumus, susipainkite su pa ia procedra. Jei klizmai naudosite savo lapim (a ir reko menduoju taip pradti), imkite jo 1 litr. Jei naudosite virint lapim, pradkite nuo 100150 gram ir palaipsniui padidin kite iki 500 gram. Na o jei jums tai lyktu, naudokite klizmai pasdyt vanden: 1 litrui vandens reikia 2 aukt valgomo sios druskos. Pirmuoju atveju (kai renkats paprast lapim) naudokite tam Eismarcho puodel, antruoju atveju (nuvirinta iki ketvirta dalio urina) tinka paprasta gumin kriau.
27

Eismarcho puodelio panaudojimo technologija tokia: supila te puodel urin ir pakabinate j ne aukiau kaip 1,5 m vir grind. Nuimkite vamzdelio antgal ir sutepkite j sviestu ar vazelinu. Suspauskite vamzdel, kad skystis neitekt (jei yra kranelis, usukite j). Remkits keliais ir alknmis grindis (dubuo turi bti aukiau u peius), kikite vamzdel ieina mj ang 2530 centimetr. Atleiskite suspaust vamzdel ir palaipsniui leiskite skyst storj arn. PERSPJIMAS. Jei arnyne yra patologins ssmaukos ar susikaup daug sukietjusi imat, greitai supiltas skystis gali itekti atgal arba spausti t nedidel tarp, kuris yra iki kam io arnoje, ir sukelti skausm. Kad taip neatsitikt, kontro liuokite vandens suleidim arnyn laiku suspauskite vamzdel pirtais. Kai praeina viena skysio dalis, didinkite spind, kvpuokite ltai, laisvai, giliai pilvu, ipsdami j, kai tik skystis pradeda tekti vid, ir tempdami, kai iteka. Tai pads jums ivengti nesklandum ir nemalonum. Kai storasis arnynas bus ivalytas, 2 litrus vandens supilti j per 3040 sekundi paprasta ir lengva. Po to, kai skystis jau arnyne, atsigulkite ant nugaros ir pakelkite duben. Bus dar geriau, jei padarysite vak" (Sarvanchasana) ar itiesite kojas u galvos (Plgas"). Tokioje pa dtyje pabkite 3060 sekundi. Papildomai galite tempti pilv. Skystis per apatin gaubtins arnos dal pateks sker sin gaubtin dal. Tada ltai atsigulkite ant nugaros ir nesku bdami pasisukite ant deiniojo ono. Skystis i skersins gaub tins arnos dalies pateks sunkiai prieinam kylanija dal, o po to ir aklj arn. Toks bdas padeda geriausiai iplauti vis storj arnyn. tai btina atsivelgti, nes io bdo tiks lingumas ir efektyvumas patikrintas praktikoje. Tik taip gali ma ivengti dalies storojo arnyno iplovimo. Jei nebus ivaly tas visas storasis arnynas, aklojoje arnoje atsiras lig idinys. i procedr pageidautina atlikti po to, kai itutinamas storasis arnynas. Senovs gydytojai patardavo tai daryti sau lei tekant. Kiek reikia laikyti klizm? Senovs gydytojai patardavo nuo saultekio iki pirmj sutem. Mano nuomone, ramiai pa gulkite ant nugaros ar ant deiniojo ono 515 minui, jei
28

nebus didelio poreikio isitutinti. Po to galite atsikelti ir pa sivaikioti. Kai tik pajusite poreik, eikite tualet ir isitu tinkite. Urinos klizm teigiama savyb ta, kad jos bna orga nizmo viduje tiek, kiek reikia. I pradi poreikis tutintis grei tas ir stiprus, o vliau kuo varesnis arnynas, tuo reiau tutinamasi. Taigi nesijaudinkite, organizmas pats geriausiai i no, kada reikia isitutinti, nes pats kontroliuoja proces. Urinos klizm ciklas. Kai naudojama savo ar jauno svei ko mogaus (dar geriau vaiko, urina, kasdien po litr vis savait. Antrj savait darykite klizm kas antr dien; treij savait kas 2 dienas; ketvirtj kas 3 dienas; penktj kart per savait. Toliau galite daryti klizmas 1 2 kartus per savait. Toks ciklas kartojamas 23 kartus per metus, per pavasario ir rudens lygiadien, taip pat, ypa iltos klizmos, sausiovasario mnesiais. Klizm ciklas, kai naudojama virinta urina. Pradki te nuo 100 gram, kasdien padidindami nuo 100 gram iki 500 gram. Padarykite 24 tokias klizmas po 500 gram, o po to pradkite po 100 gram mainti urinos kiek iki 100 gram. Toliau galite daryti tokias klizmas po 100150 gram kart per 12 savaites. cikl galima pakartoti tokiu paiu laiku ir periodikumu kaip jau mintas paprastas klizmas. Jei pastebite sutrikimus, doz ne didinkite, bet palikite to ki pai. Po keli kart pradkite mainti iki 100 gram. Kito ciklo metu viskas vyks normaliai. Dabar pateiksiu kelis urinos klizm taikymo pavyzdius. Storojo arnyno POLIPAI. ios knygos autorius pats kent jo nuo j. Buvo imgintos vairiausios klizmos (taip pat ir su ugniaole. Kai kuriems monms ios vaistaols klizmos labai idiovina arnyno gleivin, o tai gali sukelti ligos pamjim), taiau nebuvo jokio poveikio. Po 23 pirmj mikroklizm (po 100 gram virintos urinos) polipai patys pasialino i organiz mo. Per t laik nepatyriau nieko nemalonaus. Apie tai man pasakojo ir kiti mons, dar tokias klizmas. CHRONIKAS PAROPROKTITAS. Tok negalavim buvo patyrs mano artimas pastamas. Jam buvo padaryta operaci ja, taiau po kurio laiko atsirado recidyvas. Ikilo kumio dy dio plinys tarpvietje, lauk nauja operacija. Patariau jam 2
29

kartus per dien daryti mikroklizmas (po 100150 gram iki ketvirtadalio nuvirinto lapimo) bei nuolat laikyti ant tarpviets udt kompres i tokios urinos. Po dviej savaii plinio jau nebebuvo. Tuo paiu metu inyko ir chronikas hemorojus. Mano pastamas prisimena, kad i pradi, po pirmj mikroklizm, jis jaut stipr deginim ten, kur buvo ikils pli nys. Bet po to, kai pliai buvo itraukti, viskas greitai prajo. Operacija ir tolesnis gydymas tapo visai nereikalingi. UKIETJIMAI, KIRMINAI, APETITO PRARADIMAS IR GALVOS SKAUSMAI. Kart man atjo padkoti septyniasde imtmetis vyrikis (baigs auktj moksl karikis) ir papasa kojo, kad j kamavo ia paminti negalavimai. Perskaits mano knyg apie urinoterapij, padar 23 mikroklizmas i iki ket virtadalio nuvirinto lapimo. Tai, kas po to atsitiko, j labai nustebino. I karto po klizm i jo organizmo ijo du stambs kirminai (soliteriai) ir medz panas tiriai. Po to arny nas pradjo veikti savarankikai, atsirado apetitas, inyko gal vos skausmai, kamav daug met. Apie tai, kad tokios klizmos padjo igydyti viduri ukietjim, inaikinti kirminus, man pasakojo ir kiti mons. Tai galiu patvirtinti ir a pats. GLEIVI PAALINIMAS I PILVO. Autoriui tuo teko pa iam sitikinti. Inyko prieivarin bsena (raiymai kirk nyje staigiai keliant nuo ems 1020 kilogram); ymiai pa didjo jaudrumas atliekant lytin akt, sustiprjo lytin funk cija; pradjo nesiskirti gleivs i nosies; inyko chronikas ko litas. Tai patvirtina ir mano pasekjai. Ir toliau galima vardinti stebuklingo urinos klizm povei kio pavyzdius (beje, ios klizmos puikiai gydo ir moter ligas), taiau ir to, kas jau parayta, pakanka, kad bt galima pati kti j teigiamu poveikiu. Jei jums dl kai kuri sumetim jos nepatinka, galite daryti maiau efektyvias prastas klizmas: su valgomja druska, su citrinos rgtimi (1 arbatinis auktelis rgties 2 litrams vandens); su 46 proc. obuoli actu (23 auktai 2 litrams vandens). Taikoma tokia pati schema kaip ir darant klizmas su paprastu lapimu. Toki klizm poveik ga lima pagerinti vietoje paprasto vandens naudojant itirpint ar magnetint vanden. Dabar pakalbsime apie domias ir reikalingas klizmas, ku rias rekomenduoja Ajurveda ir Cud-i. ios knygos autorius
30

jas iband pats. Jas dar ir kiti mons. Visi liko patenkinti. ios klizmos ypa rekomenduojamos tiems, kuri organizmas links prarasti daug vandens, kam nuolat la rankos, kojos. Tai bdinga nestambiems monms, kuri oda sausa, erpeto ja, o jiems patiems nuolat alta. Ypa ios klizmos tinka altu, sausu met laiku, kuris labiausiai slegia iuos mones. Ioriniai io sutrikimo simptomai (pagal Ajurveda, taip at sitinka tada, kai prarandama gyvybinio principo Vjas"doa Vata pusiausvyra): susikaupia ir iskiriama daug duj, kamuo ja viduri ukietjimas arba tutinamasi avies" imatomis, skauda juosmen, krykaul, dubensklubo snarius, menstru acijos bna usitsusios (vyrams sumaja sklos isiskyrimas), dista ir pleiskanoja oda, jauiamas silpnumas, liesjama, nuo lat alta. Jei tokie simptomai jums bdingi, kartojasi danai, ypa altu, sausu met laiku, mikroklizmos, daromos kasdien ar kas antr dien, pads ivengti i negalavim. ios kliz mos daromos taip: 100 gram pieno dedama 20 gram lydyto sviesto. Visa tai paildoma, kad sviestas itirpt. Kol tirpalas dar iltas, gumine kriaue padaroma klizma. Procedr pagei dautina atlikti saulei tekant. Po to reikia pagulti. Organizmas pats laiko tok tirpal tiek, kiek jam paiam reikia. Tokia pro cedra padeda neutralizuoti ir paalinti i organizmo substan cij, suklusi organizmo atalim, sausum. Sausum ir sukietjim neutralizuoja drkinantis pienas ir minktinantis sviestas, o alt neutralizuoja iltas pienas. Po 23 toki mikroklizm imatos tampa minktos, lengvos, jas nesunku paa linti i organizmo. Yra kelios tokios klizmos, kurias galite pasirinkti patys. Svarbu inoti, kurios jums tinka. Nutukti link mons privalo inoti, kad panaios klizmos gali padidinti organizme gleivi kiek, todl privalo jas naudoti atsargiai, nepiktnaudiaudami. 1 klizma: 100 gram pieno, 20 gram lydyto sviesto nuo viduri ukietjimo, avies" imat, duj susidarymo (ir mikro flora taps normali), organizmo pernelyg didelio sausumo ir i divimo. 2 klizma: prie nurodyto 1 klizmai pieno ir sviesto kiekio reikia pridti iupsnel imbiero ar pipir (juod, raudon). To kia klizma tinka kaip ir pirmu atveju, be to, papildomai paa31

lin i organizmo gleives. Taigi j galima rekomenduoti nutu kusiems monms. 3 klizma: sudtis tokia pati kaip ir 1 klizmos, be to, reikia pridti 510 gram valgomosios druskos. Tai sustiprina kliz mos poveik. 4 klizma: sudtis tokia kaip ir 1 klizmos, be to, reikia pri dti 1/2 ar 1 aukt stipraus pelyn nuoviro ar 1/2 auktelio esnako suli. Tokia klizma padeda gydyti tulies veiklos su trikimus. Darant mintas klizmas, pien galima pakeisti (ar j pra skiesti per pus) msos, ypa avienos, ar kaul nuoviru. Visi ie komponentai atitinkamai veikia organizm suminkti na, sumaina gleivi ar tulies kiek. Taigi turite k pasirinkti, kai nutarte susirpinti savo or ganizmo pagrindu storuoju arnynu. Drsiau bandykite, rin kits ir sveiki te! Po to, kai ivalysite savo storj arnyn, galima kart per 23 savaites (tinka ir kart per ketvirt) taikyti ideal viso virkinimo trakto plovimo metod ANK PRAKALAN.

ANK PRAKALAN ank Prakalana, arba Varisara, reikia Kriaukls gestas", nes vanduo praeina virkinimo kanalu tarsi per tui kriaukl. Vanduo, nurytas burnoje, praeina skrand, po visiems mirtin giesiems prast judesi patenka arnyn ir ieina i jo. Sis pratimas atliekamas tol, kol vanduo neprads ieiti i organiz mo toks skaidrus, koks buvo igertas. Pasiruoimas Paildyti vanden iki kno temperatros, pasdyti (56 gra mai druskos litrui vandens tai truput maesn druskos kon centracija negu ta, kuri yra kraujo plazmoje). Vanduo turi bti pasdytas, nes be druskos osmosas j sugert per gleivin ir paalint kaip lapim, o ne per ieinamj ang. Jei vanduo jums atrodys pernelyg srus, galite sumainti druskos koncent racij, kad bt malonu gerti.
32

Atlikimas pratim geriausia atlikti ryt, kai dar nieko nevalgyta. Vi sam praplovimui, kaip pastebta praktikoje, reikia 11,5 va landos. Vliau, kai prantama, pakanka 4560 minui. tai vandens kelio virkinimo kanalu schema. 1. Igerti stiklin pasdyto vandens. 2. Nedelsiant atlikti nurodytus pratimus (8 pie.). 3. Vl igerti stiklin vandens ir pakartoti vis pratim serij. Atliekant iuos judesius, vanduo ltai teks arnynu ne sukeldamas vmimo. Paeiliui gerkite vanden ir atlikite pratimus, kol igersite 6 stiklines. Po to reikia eiti tualet. Pirmasis tutinimasis prastai bna beveik i karto. Po pir mosios imat porcijos seks kitos, imatos bus lengvos, net skystos. Jei taip neatsitinka, nedelsiant ar prajus 5 minutms, rei kia pakartoti judesius, vandens daugiau negerti ir vl nueiti tualet. Jei ir vl nesulauksi!,e norimo rezultato, teks atlikti klizm su puse litro vandens >rasta gumine kriaue. Kai tik pasirodys pirmosios imatos, t.iiau viskas vyks automatikai. Patarimas. Po to, kai nuei >ite tualet, kai pasinaudosite tualetiniu popieriumi, nuplaukite ieinamj ang iltu vande niu, nusausinkite ir patepkite aliejumi, kad druska nepradt dirginti odos. Po pirmojo tutinimosi reikia vl igerti stiklin vandens, atlikti judesius ir sugrti tualet, nes vl teks tutintis. pratim reikia atlikti tol, kol vanduo taps varus, koks buvo tada, kai j grte. Vienam kartui pakanka 1014 stiklini. Tai priklauso nuo arnyno utertumo. Kai jau bsite patenkinti rezultatais (tai yra tada, kai, js nuomone, vanduo i organizmo bus paalinamas pakankamai varus), privalote baigti procedr. Dar kelis kartus nueikite tualet. Po to galima igerti 3 stiklines nesdyto vandens ir pada ryti Vaman Dhouti (kiti du pirtus burn ir sukelti vmi m). Taip bus visikai itutintas skrandis. Sekdami tradicija, po ank Prakalanos jogai visada daro Vaman Dhouti.
33

Pirmas judesys Pradin padtis: stovima, pdos praergtos madaug 30 centi metr, rank pirtai sunerti. Pakelti rankas vir delnais auktyn. Gerai itiesti nugar, kvpuoti normaliai. Nepasukant virutins kno dalies, lenktis i pradi kai r, po to i karto atsitiesti ir lenktis dein. dvigub judes pakartoti 4 kartus i viso tai bus 8 judesiai kair ir de in, kuriems atlikti reikia 10 sekundi. ie judesiai atveria skrandio prievart. Darant kiekvien judes (lenkiantis o nus), dalis vandens i skrandio patenka dvylikapirt arn. Antrasis judesys ie judesiai skatins vanden patekti plonsias arnas ir tekti jose. Pradin padtis kaip ir pirmo judesio stovima praergtomis kojomis. Itiesti dein rank horizontaliai ir sulenkti kair rank taip, kad rodomasis ir didysis pirtai siekt dei nj raktikaul. Po to reikia pasukti kn, kiek galima toliau tiesiant itiest rank atgal ir irint pirt galus. Baigiant pasisukim neudelsti ir grti pradin padt, pasisukti kit pus. dvigub judes reikia pakartoti 4 kartus. Tam pakanka 10 sekundi. Treias judesys Vanduo toliau teka plonosiomis arnomis atliekant dar vien judes Kobros" variant. Tik delnai ir didieji koj pirtai lieia grindis, o klubai tarsi pakimba ore. Labai svarbu, kad tarp pd bt 30 centimetr tarpas. Kai jau esate tokioje pra dinje padtyje, pasukite galv ir liemen taip, kad pavykt pamatyti prieingos kojos kuln, t.y. jei pasisukate kair, rei kia irti dein kuln. Po to nedelsdami grkite pradin padt ir stenkits pamatyti kitos kojos kuln. Pakartokite 4 kartus po du judesius. Atlikimo laikas 1015 sekundi. Ketvirtas judesys Vanduo, kuris prajo plonsias arnas, turi nutekti ir storo siomis arnomis. Tam reikalingi ie 4 judesiai sudtingiau si, sudtingesni u tris pirmuosius. Juos gali atlikti visi, isky rus tuos, k kamuoja keli ar menisko ligos. Tokiems monms 35

tiks atskiras io judesio variantas. Ketvirtas judesys atlieka mas taip: a) tupti taip, kad pdos bt praskstos madaug 30 cen timetr. Pdos turi bti ne po sdmenimis, o alia upakalins klub dalies. Delnai udedami ant keli, praskst 30 centi metr; b) pasukti liemen ir priklaupti ant kairiojo kelio, kad jis bt prie deins kojos pd. Delnai pakaitom stumia dein klub prie kairio ono, o kair klub prie deinio taip, kad bt prispausta dalis pilvo ir spaudiamos storosios arnos. irti sau u nugaros, kad liemuo galt daugiau pasisukti ir bt labiau spaudiamas pilvas. Atliekant pirmuosius tris judesius, buvo nesvarbu, koki pus pasisukama pirmiausia kair ar dein. Atliekant ket virtj judes, svarbu pradti spausti deinij pilvo pus. Ir judes reikia atlikti 4 kartus. Jo trukm 15 sekundi. Ketvirto judesio variantas: io judesio itakos Ardcha Maciendrasana (susukta po za). J atliekant, pda statoma prie vidins klubo puss, nepra eina i kitos puss. Petis pasukamas kiek galima toliau, ariau prie sulenkto kelio, liemuo truput atlotas atgal. Rankos re miasi sulenkt kel, kuris yra tarsi svertas sukant stubur ir spaudiant klub prie pilvo apaios. Neskms atvejis Jei po to, kai igerta, pavyzdiui, 4 stiklins vandens, jauiate, kad skrandio turinys normaliai nepraeina arnyn, kad jis perpildytas, net pykina, tai reikia, jog klapanas tarp skran dio ir dvylikapirts arnos neatsivr taip, kaip dert. Todl pakartokite 2 ar 3 kartus serij judesi, taiau vandens dau giau negerkite. Kai nebepykins, prajimas bus laisvas. Sutriki m daugiau nebus, galsite toliau tsti. Gali pasitaikyti, kad trukdys i rgimo produkt susidars duj kamtis. Tada pa kanka rankomis paspausti pilv ar atsistoti ant pei (va k"). Derinti tai su kitais keturiais apraytais judesiais. Paiu neskmingiausiu atveju, t.y. tada, kai vanduo visai neteka i skrandio toliau, jums lieka du bdai: deins rankos dviem pirtais pakutenti lieuvio akn ir isivemti. Tada i karto pajusite palengvjim. Galima ir visai nieko nedaryti. 36

Tada vanduo pats pasialins i organizmo kaip lapimas. Po tokio pratimo beliks pailsti ir pavalgyti. Pirmasis valgymas Po ank Prakalanos btinai reikia atlikti iuos nurodymus. Valgyti ne anksiau kaip prajus 30 minui po pratim ir ne vliau kaip po valandos. DRAUDIAMA palikti virkinamj trakt be maisto daugiau kaip valand po pratim. Pirmasis maistas virti ryiai. Ryiai turi bti ivirti ar net pervirti vandenyje, kad nedirgint arnyno gleivins. Gr dai turi tirpti burnoje. Po ryi galima valgyti gerai ivirtas morkas. Kartu su iuo maistu btina suvalgyti ir 40 gram sviesto. J galima itirpinti su ryiais ar suvalgyti atskirai i aukte lio. Ryius galima pakeisti virtais kvieiais, aviomis ir pan. Svarbu Ryi negalima virti su pienu. 24 valandas po i pratim drau diama gerti pien ar kefyr. Be to, per tas 24 valandas draudiama valgyti rgt mais t ir gerti bet kokius skysius (tai viena i prieasi, kodl draudiama gerti kefyr). Draudiama valgyti vaisius ir nevir tas daroves. Duon galima valgyti, kai maitinamasi antr kar t po pratim. Antr kart valgydamas a griau mork ar obuoli sultis su burokli sultimis (proporcijos 1:4 ar 1:5), val giau salotas ir jauiausi normaliai. Taigi mano rekomendaci jas atsivelkite krybikai. Po 2 valand galite sugrti prie jums prasto reimo. Svarbu, kad neprarastumte saiko, nevalgytumte msos. Grimas Geriant pasdyt vanden, padidjus osmotiniam aktyvumui dalis skysi i kraujo patenka arnyn. Skystoji kraujo dalis pakeiia krypt, tampa prieinga prastam siurbimui ir tuo pa iu valo storojo ir plonojo arnyno gaurelius. Kaip tik dl io efekto ank Prakalana tampa unikali. A neinau kito tokio valymo, kuris valyt ms mikrogaurelius (glikokaliks) unikal katalizatori su poromis, nuo kurio efektyvumo pri klauso maisto pasisavinimas.
37

Nuo to, apie k a ia papasakojau, pajusite trokul. I tverkite negr net paprasto vandens, palaukite pirmojo valgy mo, nes prieingu atveju jums vis teks eiti tualet. Valgydami pirm kart ir po to, galite gerti vanden, nestiprius oli nuo virus arba, kaip ir a, vieias sultis. Nenustebkite, kad imatos atsiras tik po 24 ar net 30 va land ir bus gelsvos ar geltonos, bekvaps tarsi kdikio. mons, keniantys nuo viduri ukietjimo, gali daryti Sank Prakalan kiekvien savait, taiau gerdami tik 6 stik lines vandens. Tada visas ciklas trunka madaug 30 minui. Tai pats geriausias bdas perauklti" arnyn. Gerai tai, kad is bdas neitempia storj arn sieneli.* Teigiamas poveikis Be to, kad ivalysite vis virkinimo kanal, patirsite ir netie siogin teigiam poveik: malon kvap i burnos, ram mieg, ant veido ir viso kno inyks spuogai. Jei maitinsits taip, kaip nurodyta ioje knygoje, inyks ir nemalonus kno kvapas. Taip pat tonizuojama kepen veikla (tai patvirtina ir pakitusi ima t spalva). Pagerja kit liauk, ypa kasos, susiet su virki nimo traktu, veikla. Lonavlos gydytojai, 2 mnesius kas dvi dienas taikydami Sank Prakalan bei atitinkam maitinimosi reim, igydyda vo prasidjus diabet. Tikriausiai Langerganso salels, esanios kasoje, iskiria daugiau insulino bendrai stimuliuojant kas. Kai virkinimo traktas ivalytas, maistas pradedamas geriau pasisavinti. To dl tie, kam reikia padidinti svor, j be vargo padidina, tampa tvirtesni, o tie, kam reikia atsikratyti virsvorio, jo netenka, suliesja. Kontraindikacija Tie, kas kenia nuo skrandio opaligs, be abejo, neprivalo tai kyti Prakalanos tol, kol neisigydys skrandio ligos. Tai priva lo sidmti ir tie, kam bdingi ms virkinamojo trakto su-

trikimai, kas viduriuoja, serga dizenterija, miu kolitu (jei ko litas chronikas, Prakalan gali padti, bet tik ne krizs atve ju), miu apendicitu, tuo labiau tokiomis rimtomis ligomis kaip arn tuberkulioz, vys. is pratimas efektyvus ubaigiant oksiurez. Juk tada, kai valomas arnynas, kartu paalinami ir kirminai su visais j kiauinliais. Tiesa, gaureli arn vidiniame paviriuje tiek daug, kad kartais vienas kitas kirmin kiauinlis gali ir likti. ank Prakalan puiki. Tuo sitikinau a pats. Kad grei iau imoktumte io metodo, i pradi atlikite pratim kart per dvi savaites.

VALANTI MITYBA Didysis natropatas Polis Bregas sugalvojo efektyv bd, skir t ivalyti storj arnyn, badavim. Kai kart per savait badaujama 2436 valandas, organizmas gauna papildomos energijos, kuri anksiau buvo skiriama maistui perdirbti ir pa sisavinti. Dabar j galima skirti kitoms organizmo reikmms. Per t laik imat akmenys truput atstoja nuo arn siene li. Po tokio susilaikymo pirmas maistas vieios mork ir kopst salotos be prieskoni ir aliejaus, sviesto yra tarsi luota, kuri atplia nuo arn sieneli apnaas ir jas paalina i organizmo. Panaias salotas rekomenduoja ir V. Michailovas.

STOROJO ARNYNO SIENELI IR NERV ATSTATYMAS tai k sako apie storojo arnyno sieneli ir nerv atstatym gydytojas Vokeris: Remdamiesi bandymais, nustatme, kad storasis arnynas negali normaliai vystytis ir veikti, jei mogus maitinsis tik vi rintu ar kitaip apdorotu maistu. Todl beveik negalima rasti mogaus, kurio storasis arnynas bt idealiai sveikas. Jei jau iats blogai, pirmiausia pradkite storojo arnyno plovim ar ba darykite klizmas. Po to vieios darovi sultys paskatins efektyv regeneracijos proces. Nustatyta, kad geriausias mais39

* Klizma gali pakenkti, jei vanduo, greitai pateks j storj arnyn, stip riai j itempia, sukelia skausm. Kad taip neatsitikt, vanden suleiskite pa laipsniui, neskubdami, suspausdami vamzdel pirtais. 38

tas mork ir pinat sultys. is miinys maitina plonosios ir storosios arn nervus bei raumenis." Suli receptus a pamiau i knygos Darovi sultys". Suli kiekis pateikiamas uncijomis (1 uncija 28,3 gramo). Geriausiai tinka storajam arnynui: morkos 10, pina tai 6 uncijos; truput silpnesnis miinys: morkos 10, bu rokliai 3, agurkas 3 uncijos; jei nieko daugiau neturite, gerkite bent ne maiau kaip 500 gram mork suli kasdien. Storojo arnyno motorika pagerja, tampa normali tada, kai pakanka produkt, kuriuose yra daug maisto skaidul: daro vi ir vaisi, kruop. is maistas tuo paiu truput laisvina vidurius, nes storajame arnyne atsiranda daug mass, kuri padidina judjim storosiose arnose. Lsteliena gerai iskiria tul, dirgina storojo arnyno sieneles ir stimuliuoja motorik, padedani spariau normaliai isitutinti. I vaisi ypa stipriai peristaltik veikia inyras (figos), sly vos, vynuogs, diovinti vaisiai. arnyne jie stipriai ibrinksta, padidja j mas. Laisvina vidurius morkos, burokliai, viei kopst salo tos. Baltagiame kopste yra daug lstelienos, kuri ypa nau dinga, kai ukietj viduriai. Taiau i darov netinka tada, kai yra kolitas, nes kopsto lsteliena stambi. Be jau mint, ypa stipri", produkt, vertingi ir moli gai, medus, aliejus, juoda duona. Labai naudinga igerti 300500 gram viei darovi ir vaisi suli. Daiginti kvieiai taip pat padeda virkinti bei isitutinti, reguliuoja vis skrandioarnyno trakt. Kai kurie vartojantys daug darovi ir vaisi mons pra deda sakyti, jog jiems puia vidurius, susidaro daug duj. Su sikaupti dujoms padeda irniai, pupels, svognai, kopstai, burokliai, skatinantys organizm isitutinti. Maiau duj su sidaro valgant bulves, morkas, agurkus, grybus, beveik visas uogas ir vaisius, juod duon bei geriant pien. Duj organizme susidaro todl, kad gyvybikai aktyvs ele mentai, esantys darovse bei vaisiuose, ypa siera ir chloras, ardo arnyne puvimo produktus, imat sankaupas. ia pras me ypa vertingos vieios kopst sultys, kuriose yra daug sieros ir chloro, valani arnyno ir skrandio sieneli gleivin. tai jums dar vienas testas, padedantis isiaikinti, ar la bai utertas storasis arnynas, ar neapnuodytas visas skran40

dioarnyno traktas. Jei igrus kopst suli susidaro daug duj, jauiate kitokius sutrikimus, reikia, kad skrandyjear nyne susikaup nemaai toksik mediag. praskite gerti vieias kopst sultis palaipsniui. I pra di igerkite j kartu su mork sultimis. Po to vis mainkite mork suli kiek. Vokeris teigia, kad 300 gram viei ko pst suli per dien duos jums pakankam kiek gyvo orga ninio maisto, kokio negautumte net suvalg 50 kilogram vir t ar konservuot kopst. Vokeris perspja, kad kopst sul tis reikia gerti be druskos. Druska panaikina toki suli ver t, gali net pakenkti. Dujos gali susidaryti ir tada, kai produktai neteisingai de rinami. Pavyzdiui, irniai su duona, pupels su msa ir t.t. Pageidautina mintus duj susidarym skatinanius produk tus suvalgyti atskirai, po viei salot. Skysius, taip pat ir sultis, reikia gerti prie valg. Tada, jei js arnyno gleivin nepaeista, nra nuosd ant arnyno sieneli, dujos daugiau nebesusidarys. Jei augalinis maistas sukelia arnyne rgim, jis negali ia skaidytis, suirti, nes jo paties rgtingumas paalina j i orga nizmo, truput laisvina vidurius. Tai veikia stimuliuojaniai, arnynas ivalomas natraliu bdu. Kai labai puia vidurius, galima gerti ramunli ied ir krap skl nuovir. Normaliai tutintis jums pads ir kitos priemons. Storojo arnyno veikla nuo 7 iki 9 valandos ryto (vietos laiku) yra aktyviausia. Jogas Svamis ivananda rekomenduoja kvpuoti gaiviu ry to oru, kuris padeda isitutinti. Tutintis daug lengviau tada, kai lapinamasi, nes lapimo psls judesi refleksas atitinkamai analogikas gaubtins ar nos judesiams. Todl valingo akto poveikis iuo momentu yra ymiai didesnis. Romolas Mantovanis nepataria skatinti isitutinimo. po reik turi sukelti valia. Tada storoji arna veiks smoningai", lengvai, laiku ir normaliai isitutins, kad organizmas bt ma iau utertas. Labai svarbi tutinimosl poza. Daniausios dvi padtys: s dint ant unitazo ir atsitpus Erelio poza". Esant Erelio pozai", klubai spaudia pilv ir padeda jo sienels raumenims,
41

kad arnynas lengviau ir greiiau isitutint. Nereikia stip riai sitempti. Tai ypa svarbu, kai ieinamojoje angoje kyla skausmas, taip pat profilaktikai. Erelio poza" skatina defekacij, kuri trunka tik 57 minutes. Pagrindin imat mas paalinama paioje pradioje. Defekacij reikia atlikti prie tai giliai kvpus, kai diafrag ma nusileidia ir pilvo ertms organai, spausdami tiesij ar n, padeda jai isitutinti. Tai vienmomentinis defekacijos ak tas. Jo reikia imokyti dar vaikystje. Tada ir uaugs js vaikas neturs su tuo susiet problem. Jei sumaniai derinsite visas ia pamintas priemones, jau site natral nor tutintis, jis taps valdomas, valingas. Taiau pasitaiko toki silpn ir usispyrusi" storj ar nyn, kad juos pageidautina papildomai lavinti fizini pratim kompleksais. Ypa padeda joga. Pateiksiu kompleks Svamio ivanandos pratim (9 pie.). ioje knygoje pateikiamus prati mus jis pataria atlikti kasdien 510 minui. Svamio tvirtini mu, jie suteikia jg, mons ilgai gyvena sveiki ir laimingi. 1. Utchita ira ekapada akrasana Atsigulkite ant nugaros, padkite rankas po sdmenimis ar i tieskite prie kno. Pakelkite galv, paeiliui sulenkdami kojas, atlikite pratim Vaiavimas dviraiu". Taip judant, keliai pa eiliui lieia krtin. Pdos suka ratus. Galv laikykite pakelt (nereikia pakelti silpniems monms). Jei pajutote nuovarg, pailskite, o po to pakartokite pratim vien ar du kartus. is pratimas paalina sdmen, liemens, pilvo, nugaros, krtins, koj keli, pd trkumus. Jis valdo skl, paalina naktines poliucijas, valo krauj, ivaro kirminus ir net igydo paralyi. Jei paralyiuota ranka, atlikite ja tokius paius pratimus kaip ir kojomis. Reguliariai atliekant pratim, organizmas tampa sveikas ir stiprus. 2. Utchita dvi padasana Atsigulkite ant nugaros ir prispauskite itiestas rankas prie grind. Ltai pakelkite itiestas kojas 45 kampu, nelenkite j
42

9 pie. Svamio ivanandos pratim kompleksas

per kelius. Po to nuleiskite jas, bet nelieskite grind. Pakarto kite 45 kartus. io pratimo poveikis bna didesnis, kai jis atliekamas pa kelta galva. 3. Utchita eka padasana Atsigulkite ant nugaros ir pakelkite koj 45 kampu. Po to kel kite ir nuleiskite kit koj, bet nelieskite grind. is pratimas gerai sustiprina pilvo ir arnyno raumenis, valo skl, alina naktines poliucijas, naikina kirminus. Jis b na efektyvesnis, kai atliekamas truput pakelta galva (silp niems monms tai netinka).
43

4. Utchita chasta merudandasana Atsigulkite ant nugaros ir padkite ant grind vir galvos i tiestas rankas. Ltai tieskite abi rankas prie koj pirt, nekeldami koj ir nelenkdami keli, kol nepajusite tempt pilvo raumen. Pabkite tokioje padtyje 1015 sekundi. Po to itieskite rankas priek ir galva palieskite kelius. Ltai gr kite pradin padt. Pakartokite pratim kelis kartus. is pratimas paalina pilvo, nugaros, stuburo, krtins, lie mens, kaklo defektus. 5. Utchita chasta eka padasana Atsigulkite ant grind ir itieskite rankas alia kno. Pakl jas vir ir ities priek, pakelkite liemen nuo grind kaip parodyta pieinyje. Kai tik pajusite temptus pilvo raumenis, ltai kelkite tai vien, tai kit koj, kad tarp grind ir pakeltos kojos bt 45 kampas. Pakartokite pratim 34 kartus, o po to dar greiiau 5 kartus. is pratimas stiprina arnyn. Jo poveikis toks, kaip ir prie tai aprayt pratim. 6. Pada parva alanasana Atsigulkite ant nugaros, itieskite rankas alis ir padkite delnus ant grind. Ltai pakelkite suglaustas kojas 45. Kur laik pabkite tokioje padtyje. Po to ltai pasukite kojas kai r ir dein, kol jos palies grindis. Vis t laik delnai bna ant grind. Tada grinkite kojas vertikali padt ir ltai nuleis kite ant grind. Truput pailskite ir vl atlikite pratim 12 kartus. is pratimas gerai stiprina liemen ir arnyn, paalina onkauli, irdies ir plaui defektus. Tie, kuri silpnoka irdis, io pratimo privalo nedaryti. 7. Bchudanhasana Atsigulkite ant grind ir atsiremkite delnais grindis krtins lygyje. Remdamiesi rankomis, pakelkite virutin kno dal,
44

ilenkite liemen ir atmeskite galv atgal. Grkite pradin padt. Pakartokite pratim 45 kartus. is pratimas alina riebalus ir gydo organ, esani pilvo ertmje, ligas, stiprina pilvo, krtins lstos, kaklo, rank rau menis. 8. Dchanurasana Atsigulkite ant pilvo, sulenkite kojas per kelius, apglbkite kulknis ir patempkite jas vir taip, kad rankos isitiest, nugara isilenkt, o pilvas sitempt. I pradi tegul keliai bna praergti. Po kurio laiko atlikite pratim suglaustais keliais. Darydami pratim, pasisupkite 46 kartus. is labai svarbus pratimas padeda atsikratyti vis virki namojo trakto lig, paalina stuburo defektus. Todl j atlikti privalo kiekvienas vyras ir moteris. 9. Ardcha alabchasana Atsigulkite ant pilvo, itieskite rankas prie kno ir padkite delnus ant grind. Pakelkite galv ir irkite priek. Pakel kite auktyn vien koj, nelenkdami jos per kel, o po to antr koj. Atlikdami pratim, koj pirtus itieskite. is pratimas paalina nugaros skausmus, igydo kasos ir kepen ligas. Moterims, jauianioms skausmus pilvo apaioje, pratimas pads isivaduoti i ios negals. 10. Mukta chasta kati akrasana Atsistokite tiesiai, kojos praergtos. Palenkite liemen ir kuo emiau nuleiskite sunertas rankas. Po to ltai sukite rankas ir liemen vertikalia ploktuma i kairs auktyn ir dein. Pa kartokite pratim kit pus. Padarykite po 34 tokius suka muosius judesius. pratim atlikite neskubdami. I pradi is pratimas gali sukelti galvos svaigim. Ga lima net nukristi. Jis gerai sustiprina pilvo, krtins lstos, rank raumenis, taip pat igydo CHRONIK VIDURI U KIETJIM. pratim privalo atlikti kiekvienas.
45

11. Prutcha valita chanumasana Atsistokite tiesiai, suglauskite kojas. Sulenkt per kel kair koj pastatykite kiek galima toliau priek. Dein koja tiesi. Pakelkite suglaustais delnais rankas vir galvos ir itieskite jas atgal. Po to nuleiskite rankas emyn paliesdami grindis ir sukdami liemen kair. Pakartokite pratim prieing pus. is pratimas stipriai tempia visus kno raumenis, sustip rina liemen ir igydo organ, esani pilvo ertmje ir krtins lstoje, ligas. 12. Dandchimantchanasana Atsistokite tiesiai, suglauskite kojas ir itieskite priek ran kas suspaustais kumiais. Stenkits kuo stipriau tiesti prie k rankas, imituokite boksininko judesius. Liemuo sukasi abi puses. is pratimas tinka, kai ukietj viduriai, stiprina krtins lstos ir pilvo raumenis. 13. Vaka sprsta danu vrikasana Atsistokite tiesiai. Kojos suglaustos, o krtin ilenkta. Greitai pakelkite per kelius sulenkt tai vien, tai kit ko j. Kojas reikia kelti kuo aukiau. is pratimas labai svarbus. Jis sumaina pilv, stiprina pil vo preso raumenis, ivalo skl ir paalina naktines poliurijas. 14. Eka stchana palajanasana Pasilenkite priek ir kelkite auktyn tai vien, tai kit kel, liesdami pdomis sdmenis tarsi bgdami vietoje. is pratimas atliekamas tyliai, ant pirt gal. I pradi bkite ltai, o po to greitai. Po 25 minui tokio bgimo vietoje net patyrs bgikas jauia nuovarg. Greitas jimas ir bgimas natrals pratimai, todl yra vieni geriausi. Atliekantis pratim mogus tampa aktyvus, sustiprja jo irdis ir plauiai. Tie, kuri irdis nesveika, pri valo pratim atlikti neskubdami.
46

is pratimas valo krauj, sustiprina koj raumenis, page rina apetit ir visikai paalina viduri ukietjim, naktines poliurijas. Tie, kas reguliariai atlieka pratim, pamirta skausm. Net is vienas pratimas padeda mogui pasveikti, prailgina jo gyvenim, ypa tinka nutukusiems monms. Pateikti pieiniai pads jums geriau suvokti i pratim kompleks. Kam stinga laiko, kas serga, prastai jauiasi, privalo atlikti bent 1, 3, 7, 8 ir 14 pratimus ar tik 1, 3 ir 14 pratimus. Papildydamas skyri, pateiksiu Svamio ivanandos re komenduojam kvpavimo sistem i knygos Jogasanos". Ji padeda igydyti visus pilvo ertms organ sutrikimus. Bchastrika pranajama is pratimas tai natralus ltas ir gilus kvpavimas, kai girdimas nyptimas per nos. Tuo paiu metu priekin pilvo sienel juda priek ir atgal. Taiau bkite atids: ikvepiant pilvas traukiamas, kvepiant ipuiamas tarsi futbolo kamuo lys. I pradi pratim atlikite prie veidrod. J geriausia pradti ikvpimu. Pradkite nuo 34 kvpim ir ikvpim, kurie atliekami saikingu greiiu. Niekada neatlikite j greitai, venkite pervar gimo, nes tai susilpnina smegen veikl, pradeda svaigti galva. kvepiant reikia kuo labiau ipsti krtin, peiai nejuda. Kiekvien savait pratskite pratim 12 ikvpimais kvpimais. Po 6 mnesi tegul j bna 108. Taip js kvpsite ir ikvpsite 324 kartus ir atliksite 3 pratimus. Po kiekvieno pratimo btina gerai pailsti. Daugiau kaip 324 kvpim ikvpim per tris bandymus atlikti negalima. Bchastrika pranajama stabus pratimas, teigiamai vei kiantis smegenis, plauius ir skrand, stiprinantis prot ir ge rinantis atmint. is pratimas vertinga priemon, stimuliuo janti smegen veikl. Vien jo pakanka, kad bt igydyti poli pai, tonzilitas, aki ir aus susirgimai, astma, sloga, kosulys, irdies ligos. Taiau tie, kuri irdis silpna, privalo pratim atlikti atsargiai, palaipsniui didinti krv. is pratimas pagerina virkinim, inyksta viduri ukie tjimas, igydoma ivara ir apendicitas. Atlikdami j tapsite
47

ne tik sveikesni, bet ir graesni: neslinks ir neils plaukai, i nyks veido raukls, oda taps lygi ir stangri. pratim reikia atlikti ryt ir vakar, bent jau kart per dien gerai ivdintoje, varioje patalpoje ar ant jros, ups kranto, vjui puiant veid. Po 46 mnesi net ligoniai, kuriuos kamavo chronikos ligos, jausis geriau. Laikui bgant, atliekantys pratim taps laimingiausi mons, tikri jogai.

14 PATARIM, KAIP STIPRINTI SVEIKAT 1. Niekada nepatingkite skirti 15 minui asanai ir pilvo pratimams. Tokie pratimai, jei tik juos atliksite kasdien, pads jums tapti sveikais ir ilgaamiais. Jums nebereiks gerti vaist ar imtis kit priemoni, kad btumte sveiki. Suvoksite, kad tik sveikas mogus yra tikrai laimingas. Nra sveikatos n ra laims, ramybs, grio. 2. Atlikdami pratimus, nesuklyskite. Tegu jus lydi diugi rami nuotaika. Bkite suiaup lpas. Tada tapsite sveiki, ilgai gyvensite. 3. Nra pratim nra maisto! Tai turi tapti js devizu. 4. Maitinkits reguliariai. praskite laiku atsiliepti Gam tos auksm. 5. Nevalgykite, jei nenorite. Reikia reaguoti net nedidel poreik tutintis. 6. Stimuliatoriai kava, arbata, tabakas, vidurius laisvi nantieji vaistai pavojingi. 7. Nevalgykite nakt Ir nemiegokite dien tai skatina viduri ukietjim. 8. Jei abejojate: valgyti ar ne nevalgykite! Jei abejojate: eiti tualet ar ne eikite! tai tikrasis kelias. Eidami juo, tapsite sveiki, laimingi, ilgai gyvensite! 9. Valgykite ltai. Valgydami negerkite vandens. Trokul numalinkite prajus valandai po valgio. 10. Kramtykite kiekvien maisto ksn 32 kartus, kad bt sveiki dantys, reguliarus tutinimasis, nekamuot viduri u kietjimas ir jo pasekms. 11. Neprisilieskite prie kepto, pervirto, suiedjusio, labai karto, alto ir sunkiai virkinamo maisto. 12. Valgykite tik tada, kai esate gerai nusiteik, kai ne48

kamuoja nirios mintys. Niekada nevalgykite ir negerkite, kai esate nirs, o aplink netvarka. 13. Pavalg ltai pasivaikiokite pirmyn ir atgal, ranka masauokite pilv, kad nesutrikt virkinimas ir peristaltika. 14. Ypa rpinkits dvasios ramybe ir sveikata, nes tai daug svarbiau u maist. Juk ne vien nuo jo priklauso sveikata, j gos, laim, energija ir ilgaamikumas. Tiems, kas teisingai atliks ms pratimus, paisys patari m, niekada nesutriks skrandio veikla. Po 46 mnesi, jei tik reguliariai atliksite iuos pratimus, visikai isigydysite virkinimo organ ligas. Manau, kad komentarai nereikalingi.

LAISVINANTYS VIDURIUS VAISTAI KENKIA Laisvinantys vidurius vaistai veikia arn sieneles tarsi botago kirtis ir sukelia pernelyg didel aktyvum, po kurio seka dep resija (tai fiziologijos dsnis). Be to, laisvinantieji vidurius vais tai ne tik neigydo mogaus, bet ir slopindami ligos pasekmes skatina lig, ji tampa nepagydoma. Laisvinantieji vaistai ken kia arnyno filtruojanioms membranoms ir gleivinei, sutrikdo j veikl.

POLIP PAALINIMAS Jei tiriant storj arnyn rasti jame esantys polipai ar laikui bgant pastebjote specifinius kabanius apgamus ant kaklo, paastyse, tai taip pat reikia, kad atsirado polip. Polipai nepiktybiniai dariniai, kurie po kurio laiko gali tapti piktybi niais. Gydytojai link juos operuoti. Taiau galima imginti profesoriaus A. Aminiovo metod, kuris, mano nuomone, pe rimtas i liaudies medicinos. Ms klube valumas" yra puiki ios metodikos pavyz di. Skmingai gydoma ugniaole. Vaistams naudojama didiosios ugniaols (karpaols)* antemin dalis (ol). Stipriausias ugniaols poveikis ydji mo metu.
* Informacij apie ugniaol radau knygoje Augalins gydymo priemons" (Red. prof. N. Maksiutina). 49

Biologinis poveikis ir taikymas Gydymui vartojamas ugniaols antpilas ir vieios sultys. iais preparatais prideginamos kandiliomos, jomis gydoma gerkl papilomatoz. Eksperimentais nustatyta, kad ugniaols pre paratai sustabdo piktybini augli augim, bakteriostatikai veikia tuberkuliozs sukljus. Liaudies medicinoje ugniaols sultys, antpilai taikomi skausmui numalinti, spazmams atleisti, kepen ir tulies ps ls gydymui (tulies akmenys, smlis, gelta), esant skrandio ir arn katarui, viduriuojant, sutrikus virkinimui. Antpilui ir nuovirui geriausia vartoti viei aliav. Bulgar liaudies medicinoje ugniaols sultys rekomenduo jamos karpoms gydyti. 0 mes jas taikme kitaip. Pas mane atjo pagyvenusi mo teris, sverianti 118 kilogram, ir papra padti igydyti atau g ausies kriauklje. Pasikalbjus paaikjo, kad ant jos kno yra daug kabani apgam. Rekomendavau jai klizm su ug niaols sultimis kurs. Vaistams reikia auktelio, dviej ar daugiau suli. Pirm kart moteris 2 litrus ilto virinto vandens pyl 1 arbatin auktel viei ugniaols suli. Padar kasdien 15 toki klizm. Po to sek 15 dien pertrauka. II kursas 2 litrai vandens ir 1 auktas ugniaols sul i. Antras kursas dar buvo nebaigtas, kai moteris pasak man, kad padarius klizm kart su vandeniu i organizmo pasialino ir msos gabaliukas (polipas). Po III kurso, kai buvo vartojami 2 auktai ugniaols sul i, moteris pasak, kad nukrito atauga ausyje. Per trump laik (beveik 6 mnesiai) pokyiai buvo tokie ryks, kad ir kiti klubo nariai pradjo vartoti ugniaol. Na o pati moteris svr tik 87 kilogramus, jos veidas tapo skaistus. Skridau kaip balerina", diaugsi laimingoji, atsikraiusi tiek negali. Taigi tai ta metodika: 1 kursas 1020 dien klizmai vartoti arbatin auktel ugniaols suli. Po to 1520 dien pailsti. II kursas taip pat 1020 dien, taiau klizmoms reikia 1 aukto ugniaols suli. Poilsis taip pat 1520 dien.
50

III kursas toks pats, ugniaols suli doz didinti atsi velgiant savijaut (galima padidinti vienu aukteliu ar net vienu auktu). Kurs kiekis pasirenkamas taip pat atsivelgiant savijau t, taiau galima daryti tik keturis kursus paeiliui. Po to mnesio pertrauka ir vl pakartoti. Dar geriau pasirinkti tok cikl kitais metais, tik ugniaols suli doz padidinti palaips niui.* Anksiau mano apraytos klizmos su virintu lapimu yra efektyvesns u klizmas su ugniaole. Todl rekomenduoju po lipams alinti klizmas su urina, o su ugniaole palikti vles niam laikui, jei kartais vl bt reikalingos. Nepamirkite, kad ugniaol ypa tinka nutukusiems monms. Tokios klizmos jiems tikra palaima.

NORMALIOS MIKROFLOROS ATSTATYMAS STORAJAME ARNYNE I karto reikia pasakyti, kad storajame arnyne niekada nebus normalios mikrofloros, jei mogus nuolat valgo produktus, ku riuose yra termofilini mieli, tarsi agresoriai paeidiani ir naikinani reikaling mikroflor. iuo atveju neturi bti jo ki kompromis, reikia visai nevalgyti termofilins duonos ir kit gamini. Pakeiskite toki duon komis, kepkite duon be mieli patys, pasinaudodami Arakeliano ar Karavajevo re ceptu. Storojo arnyno mikroflor atstatyti mums pads valymas ir normali pH terp. Taip sukursime palankias slygas daugin tis btinai mikroflorai. Pakeiskite savo mityb, pradkite valgyti daug salot, kruo* Yra nemaai moni, kuriems po klizm su ugniaols sultimis ukietja viduriai. Taip atsitinka todl, kad ugniaolei bdingas diovinimo bei irovimo poveikis. Kad tai but paalinta, kad storojo arnyno gleivin bt normali, rekomenduoju po tokio klizm kurso padaryti 25 klizmeles su iltu pienu ir jame itirpintu sviestu (300 g pieno, 30 g sviesto). Tokia klizma daroma kart per dien paprasta gumine kriaue. Kai pienas bus suleistas, atsigulkite ant nugaros, pakelkite duben ir taip pagulkite 3045 minutes. Po to eikite tualet. Storojo arnyno gleivin taps normali, inyks ir viduri ukietjimas.

51

p, daigint grd, rieut, gerkite viei darovi sultis. Daugintis naudingai mikroflorai pads ir uogos, laukins val gomosios ols. Juk kai maistas patenka organizm, jau po keliasdeimt minui skrandioarnyno trakto ertms bei gleivins mikroorganizmai suaktyvja ir pradeda daugintis. Mokslininkai seniai nustat, kad storojo arnyno mikroflo ra keiiasi priklausomai nuo maisto: vieni mikroorganizmai ga li istumti kitus, uimti j viet. Taigi keisdami maist, mes galime savyje auginti vienus ar kitus mikroorganizmus. Taiau arnyno mikroflora privalo bti specifin. Ji tik tada dauginasi normaliai, kai valgomas nevirtas augalinis maistas, papildytas nedideliu kiekiu tinkamai pagaminto natralaus maisto, kruo pomis ir t.t. Tokia mikroflora leidia suvirkinti 50 proc. mais tini skaidul ir gauti i j papildomo maisto. Be to, augalins skaidulos veikia storj arnyn antitoksikai. Virtas, rafinuotas, netinkamai suderintas maistas, kuriame yra daug riebal ir cukraus, leidia plisti patogeninei mikroflo rai, kuri pablogina kalcio pasisavinim (tai viena i dant ge dimo prieasi), trukdo normaliai veikti storajam arnynui (tai viena i prieasi, dl kuri plinta storojo arnyno ligos). Be to, vaisiai, uogos ir darovs pagrindinis organini rgi altinis, kurio dka visame virkinimo kanale ilieka normalus pH. Virti produktai, baltymai ir cukrus, prieingai, keiia pH, jis tampa labiau arminis, o tai skatina puvim bei rgim. Atstatyti mikroflor padeda badavimas ir po jo sekanti tin kama mityba. Tai vienas efektyviausi bd, padedani pa keisti mikroflor, kad ji bt ne patogenika, bet normali. Sank Prakalana taip pat padeda pakeisti mikroflor. To dl labai svarbu po to pradti tinkamai maitintis. Jei jums tai pavyks, netursite rpesi, kuriuos sukelia nenormali mikroflora. Jei grietai laikysits mitybos reimo, mikroflora prads greitai keistis. Tam pakaks vienodviej mnesi. Jei reimo nepaisysite, galite net visai nesulaukti norim rezultat. Ypa svarbu atlikti ivalym, kai taikomos Vokerio klizmos.
52

STOROJO ARNYNO PATOLOGIJOS SIMPTOMAI, SUREGULIAVIMAS IR NORMALIOS VEIKLOS POYMIAI Mes jau nemaai suinojome apie storojo arnyno vaidmen, jo atstatymo bdus, taiau vis galvojame: a esu sveikas! Pam ginkite blaiviai vertinti padt: daugelio proktolog duomeni mis, jau trej met vaikams bdingi vairiausi skrandioar nyno susirgimai. Tai, k dabar perskaitysite, pads jums suinoti, ar js storojo arnyno veikla normali. Susipainsite su tais ioriniais poymiais (kartais neturiniais su iuo traktu jokio artimo ry io), kurie patvirtina, kad patologijos nepavyko ivengti. Sui noj, kokia ji, galsite geriau suvokti tikrj padt ir pasirink ti bdus, galinius jums padti.

PATOLOGIJOS SIMPTOMAI 1. Ukietj viduriai: lieuvio apnaos, nemalonus kvapas, ms galvos skausmai, apatija, mieguistumas, sunkumas apa tinje pilvo dalyje, ptimas, pilvo gurgimas ir skausmai, suma js apetitas, sunkus ir nepakankamas tutinimasis, odos i brimai, udarumas, irzlumas, nirios mintys; 2. Nespecifinis kolitas su opalige (storojo arnyno gleivins udegimas, opos). Tai bdinga 1030 met amiaus monms. 6075 proc. ligoni bdingi ir ioriniai poymiai: patologiniai odos pokyiai, burnos gleivins udegimas (stomatitas), kepen ligos; 3. Polipai primena save kabaniais apgamais ant kaklo, pa astyse; 4. Juodos apnaos ant dant slapt degeneracini ar nyno gleivins pokyi enklas, reikiantis, kad ji padengta juo dais pelsiais, stinga vitamino A; 5. Storojo arnyno disfunkcija pakenkia ir odai bei gleivi nei: sinusitas, rinitas, angina, adenomopatija, stomatitas, gin givitas, glositas (lieuvio udegimas), odontalgija, bronchin
53

astma, psltoji lp dedervin (mes prat tai vadinti ibri mu ant lp). Jei ia nurodyti simptomai vis daniau irykja ar jau ku ris laikas tsiasi (sveikam mogui jie nebdingi), pradkite sto rojo arnyno gydymo program.

turi bti panaios bekvap past, kuri neprilimpa prie unita zo sieneli, lengvai nuplaunama. Defekacij turi vykti lengvai, vienu momentu. Po kiekvieno tutinimosi iang reikia ir nuplauti. Tai ga lima atlikti vonioje po vandens srove. Vanduo turi bti vsus, o jo srov nestipri, nedirginantl. Apsiplovus iang reikia nuvalyti specialiai tam skirtu rankluosiu. tai ir viskas, k btina inoti apie storj arnyn, kad galtumte patys sureguliuoti jo veikl, paalinti sutrikimus. Rekomenduojame pradti nuo urinos klizm. Visa kita pa sirinkite atsivelgdami savijaut ir susirgimo specifik. Mai tinkits tinkamai. Apie tai raoma ir kituose ios knygos sky riuose. Jei nenorsite i pagrind pakeisti mitybos, vl apkrau site savo arnyn, jame susikaups nepaalintos imatos, ir m s pastangos bus beprasms. Kai storasis arnynas bus ivalytas, btina pradti kepen valym. Mano nuomone, storojo arnyno bei kepen ivaly mas btinas ir svarbiausias dalykas. Jei tinkamai maitinsi ts, tolesnis valymas ir atstatymas vyks savaime.

FUNKCIJOS REGULIAVIMAS Dabar jums papasakosiu, kaip pagal imatas suprasti, ar var tojate maistui tinkamus produktus, ar jie tinka btent jums, kada ir kaip galite juos vartoti. sidmkite: vis ri msa, uvys, kiauiniai, pienas, vark, sriai, sriubos, sultiniai, kisielius, kakava, kava, stipri arbata, balta duona, pyragaiiai, tortai, baltas cukrus, pertrin tos kos, makaronai, balti divsiai maistas, kur danai valgant susidaro imat akmenys. Mlyns, ievos uogos, gerv uogs, kriaus, aiva tik sukietina vidurius. Visi ie produk tai sudaro panai, monomerin mas, kuri, netekusi vandens storajame arnyne ir nelikusi arn rauklse, sukietja, gali sueisti iang, kai mogus tutinasi. Susidar imat kam iai sutrikdo normali defekacij, tutinamasi labai sunkiai, kartais net sutrkinja iang. Tokiais atvejais pirmosios ima tos primena avies imatas, bna rieuto formos. Kad taip ne atsitikt, pasistenkite kuo reiau vartoti mintus produktus, derinkite juos su darovmis, vaisiais augaliniu, daug skai dul turiniu maistu. Maistins skaidulos sulaiko vanden, to dl imatos nebna reikiamos konsistencijos. Kai tik pastebite, kad tutinats avies" imatomis, prisiminkite, k valgte, pa sirinkite tai, kas nekenkt, salotas, kruopas. Produktus, ku ri suvalgius sukietja viduriai, valgykite kuo reiau. Tada ar nyno veikla bus tikrai normali.

KEPENYS
Tik kantrus ubaigs darb, o tas, kas skuba, suklups. Saadi

NORMALIOS VEIKLOS POYMIAI Atidiai stebkite savo imatas. Tutintis privalote reguliariai, idealiu atveju prajus 12 valandoms po valgio. Imatos
54

Ivalius storj arnyn taip, kaip rekomenduoja Vokeris, bti na pradti valyti kepenis. Visas veninis kraujas i arnyno, iskyrus storosios arnos apai, praeina per kepenis. Per vis ms gyvenim kepenys nukenksmino ir udar savo kapsulse" tiek, kad pamat, kiek po specialaus valymo pasialina i js organizmo, nepatiksi te savo akimis. iame skyriuje aptarsime ir i senovs mus pasiekusias, ir iuolaikines kepen stiprinimo rekomendacijas, moksliniu po iriu inagrinsime i metod esm.
55

KEPEN ANATOMIJA mogaus kepen pradia treioji embriono vystymosi savai t. Kepenys stambiausia mogaus organizmo liauka, sve rianti 1,52 kilogramus. Jos konsistencija minkta, o forma primena nupjaut kg suapvalintais kratais. Virutiniu i gaubtu paviriumi, pakreiptu diafragmos pus, kepenys lie iasi su jos emutiniu paviriumi. Apatinis kepen pavirius, nukreiptas emyn ir atgal, lieiasi su pilvo ertms kai kuriais organais. Beveik i vis pusi kepenis dengia pilvaplv. Kepenys nejudrus organas; besiliesdamos su diafragma, kvepiant ir ikvepiant kartoja jos judesius. Jau rodytas diaf ragmos nerv poveikis nervuoj ant kepenis. Bti kepenims sa vo vietoje padeda pilvo preso spaudimas.

dimu venose, daug didesnis. Be to, kraujo tekjimas kepenyse keiiasi, ir tai priklauso nuo krtins lstos siurbianiojo jude sio bei diafragmos. Kepenyse intensyviai gaminama limfa. Net x2 n m r o s pagamina is organas.

KEPEN FUNKCIJOS Kepenys virkinimo, kraujo apytakos ir mediag apykaitos organas. Su kepen funkcija glaudiai susieta angliavandeni, riebal, baltym, vandens, mineralini mediag, pigment, vitamin, hormon apykaita. Jose vyksta specifins apsaugi ns ir nukenksminanios ferment bei alinimo funkcijos, skir tos tam, kad organizmas nuolat veikt be sutrikim. Prie nuo ding mediag, kurios patenka kepenis i storojo arnyno, indolo, skatolo, tiramino, prisijungia sieros bei gliukorulin rgtis, susidaro maai toksikos eterins-sieros rgtys. ie junginiai paalinami valymo sistemos kanalais. tai kok pavyzd pateikia E. uvalova broiroje Kepen ir tulies psls ligos": Jei krauj patenka svetimkni, tarkim, anglies daleli, juos visikai sugeria kepenys. Ir tik tada, kai toki svetimk ni daug, j galima aptikti ir kituose organuose. Be to, kepenys dalyvauja tarpinje mediag apykaitoje ne priklausomai nno virkinimo. Jos dalyvauja hemolizs procese (atlikusi savo vaidmen eritrocit irimas), vykstaniame blu nyje, kraujyje. is procesas baigiasi kepenyse tulies susidary mu. Kepen funkcija neatsiejama ir nuo lapalo, susidaranio tik kepenyse, o galutinis baltym apykaitos produktas paali namas per inkstus. Tai patvirtina glaud kepen ir inkst funkcij ry".

KRAUJO APYTAKA IR LIMFOS SUSIDARYMAS KEPENYSE Kepenyse labai iplitusi ven sistema, kuri sudaro vart vena ir kepen ven sistema. Vart venos ypatumas j i prasideda ir baigiasi kapiliarais. Kepen arterija aprpina krauju, kuria me yra daug deguonies, reikalingo kepen audini maitinimui, o vart vena surenka krauj i viso skrandioarnyno trakto bei blunies ir yra pagrindin kraujagysl, nuo kurios priklau so kepen funkcija. Kepenys turi didel tak ir inkst, blunies, skrandio, irdies, kit organ veiklai. Yra duomen, kuriais remiantis galima teigti, kad per 1 minut kepenimis prateka vidutinikai 1500 mililitr kraujo, i j 1200 (80 proc.) per vart ven, 300 mililitr (20 proc.) per kepen arterij. Kraujas, paten kantis vart ven i pilvo ertms skirting dali, ne visikai susilieja, teka tarsi atskiru srautu. Taip viena up, tekjusi kit, kur laik teka sava vaga, ir tik po to dvi srovs susilieja. Todl vairias kepen dalis patenka skirtingas kraujas i skir ting pilvo kraujo dali. Pavyzdiui, blunies kraujas patenka daugiau kairij kepen dal, o i storojo arnyno dein. Kitas kepen kraujo apytakos ypatumas: j kraujagyslmis kraujas teka liau negu kituose organuose. Taiau vart ve nos kraujo spaudimas, palyginus su kit organ kraujo spau56

TULIES SUSIDARYMAS Tulies susidarymas specifin kepen funkcija, susieta ir su kit organ bei audini veikla. Per par mogaus organizmas pagamina 8001000 mililitr tulies.
57

Tulies kanalais, kuri spindis 4 milimetrai, o ilgis 26 centimetrai, tulis patenka tulies psls latak, kurio spindis madaug 3 milimetrai, o ilgis 37 centimetrai. Tulies kanalai gerai aprpinti lygij raumen skaidulo mis, todl j dka tulis gali tekti tai vien, tai kit pus. Dalis tulies susikaupia tulies pslje, kurios ilgis yra 12 18 cm ir kurioje telpa iki 60 mililitr tulies. Taiau ji lengvai isitempia. Reikalui esant joje nesukeliant paeidim gali tilpti 200 mililitr skysio. Ji taip pat aprpinta raumen skaidulo mis ir gali susitraukti kartu su tulies takais, imesdama tul dvylikapirt arn 200300 milimetr vandens stulpelio spaudimu! Tulies psl gali koncentruoti tul 1020 ir daugiau kar t! Motorinis tulies psls nervas klajojantis. J reguliuoja de inysis diafragminis nervas. Energija, btina tulies sekrecijai, susidaro kepen audi ni kvpavimo dka. Tulis kepen lsteli sekrecija. Tul ies skonis kartokas, su saldoku prieskoniu, kvapas savoti ko aromato, reakcija silpna armin. Tulis dalyvauja vir kinimo procesuose, vykstaniuose arnyne: padeda neutralizuo ti rgi maisto tyr, patenkani i skrandio dvylikapirt arn, emulguoja riebalus ir padeda juos siurbti, spartina sto rj arn peristaltik. Ji alina i kraujo vairias egzogenines ir endogenines mediagas, kurios susikaupusios kraujyje nei giamai veikt organizm, taip pat cholesterino pertekli. Tulies sudtis: Vanduo apie 84 proc. Tulies rgtis 7 proc. Mucinas ir pigmentai 4,1 proc. Mineralins mediagos 0,8 proc. Riebalai 3,1 proc. Cholesterinas 0,6 proc. bei kitos mediagos. Tulis gaminama nuolat. Jos pagaminama maiau, kai ba daujama, persikaitinus, o padaugja, kai sumaja vidin kno temperatra, paspartja kraujo apytaka, virkinant maiste esanius baltymus, ypa riebalus.

KEPEN PATOLOGIJA TULIES AKMEN SUSIDARYMAS IR TULIES LATAK UDEGIMAS Eils tvarka aptarsime tulies sudtines dalis: tulies rgtims, susidaranioms kepenyse i cholesterino, tenka antroji vieta 7 procentai. J svarbiausia ypatyb stipriai sumainti skys i paviri tempim. Kai esant vairiems kepen paeidimams j lstels praranda sugebjim sintetinti ias rgtis ar kai tulies pslje susikaupia daug tulies, i tulies rgi su maja. Todl i cholesterino ir kalcio drusk spariau susidaro tulies akmenys. Tulies pigmentai daugiausia pigmentas bilirubinas (auksinsgeltonos spalvos) ir biliverdinas (alios spalvos). Pa didjus rgtingumui, bilirubinas tampa biliverdinu, sudarytu daugiausia i kraujo hemoglobino. ie pigmentai panas porfinus. Cholesterinas organizmui reikalinga mediaga, viena i lsteli sudtini dali. Taiau kai jo atsargos organizme pa didja, tai gali pakenkti sveikatai. Dabar mes jau inom, kad tulies susikaupimas ar tulies rgi sumajimas, sutrikus kepen jas gaminaniai funkci jai, padidina tulies paviriaus tempim ir skatina cholesteri no koloidini jungini, riebij rgi, kalcio kai kuri drus k, taip pat vandenyje blogai tirpstani kalcio bilirubin su sidarym. Jei tulies rgi bna maiau negu reikia, i tir palo pirmiausia atsiskiria cholesterinas ir riebalai. Susidaro cholesterino emulsija, kuri palaipsniui kietja, esantis joje cho lesterinas kristalizuojasi. Tulies latak udegimo atveju pra deda kauptis kiti akmenys. Cholesterino akmenys auga kelis mnesius ar net metus. Udegimas proces paspartina. Tulies psls udegimas (cholecistitas) ir tulies latak u degimas (cholangitas) daugeliu atvej bna tada, kai juose su sikaupia akmenys, mikroorganizmai, patenkantys tulies ps l daniausiai i arnyno. Remdamasis skrodim duomenimis, B. Ridelis teig, kad vienu deimtadaliu atvej buvo rasti tulies akmenys. Tulies akmen susidarymas ypa priklauso nuo mitybos ir prasideda
59

58

sulaukus 1620 met, o septyniasdeimtmei moni, kuri tulyje randama akmen, yra net tredalis! I. Pavlovo, Briuno bei kit duomenimis, ir tulies sudtis, ir jos evakuacija i arnyno tiesiogiai priklauso nuo maisto. Valgant rieb, daug baltym turint maist, tulis yra tirtes n, labiau koncentruota, joje daug cholesterino ir bilirubino. Moterims tulies veikla sutrinka net 6 kartus daniau! Tul ies akmen susidarym skatina ir ntumas, nes jo metu tul ies pslje susikaupia daugiau tulies (gimda spaudia vidaus organus, padidina spaudim pilvo ertmje, pakeiia tulies ps ls ir latak padt). Be to, paskutiniaisiais ntumo mnesiais bei kur laik po gimdymo kraujyje padaugja cholesterino, taip pat gali sutrikti kepen funkcijos. Tam turi takos ir skirtingas vyr bei moter kvpavimas. Moterys daniau kvpuoja krti ne, o vyrai giliau, iame procese dalyvauja ir pilvas, todl ir diafragmos padtis nevienoda. Diafragmos judesiai taip pat vei kia tulies tekjim tulies latakais. Kuo jie rykesni, tuo ge riau. Tulies tak diskinezija motorikos sutrikimas. Todl la bai svarbu, kad tulis ilgai neusistovt tulies pslje. Tul ies tak diskinezijos pagrindas centrins nerv sistemos pokyiai, turintys takos tulies psls raumen susitrauki mams. Sutrikimus gali skatinti ir netvirti tulies tak raume nys. Tai gali nulemti kno sudjimas (astenikas tipas), nejud rus gyvenimo bdas, kai tenka daug sdti, o svarbiausia prie astis stinga natralaus maisto, kuriame daug vitamin, mi neralini, kit reikaling mediag. Kai pradsite valyti tulies takus, pastebsite, kad ieina vairs akmenliai. Jums, be abejo, domu, kokie tai akmen liai, i kur jie ijo, i ko jie sudaryti ir kodl susidar. Tulies pslje esantys akmenys yra apvals. Tulies ak menys, randami kepenyse, gali bti akoti, savo forma priminti tulies latako kontrus. Kepenyse, tulies takuose ir pslje esantys akmenys juodi, pigmentiniai, kieti, atrs, akoti. Valymo metu jie suskils ir paalinti i organizmo bus panas saulgros sklas ar juod sml, primenant akmens anglies dulkes. J skersmuo gali bti iki 6 milimetr. Tulies akmenys bna cholesterininiai, dideli kombinuoti, cholesterininiaipig mentiniaidrusk ir pigmentiniai.
60

Cholesterininiaipigmentiniaikalkiniai daniausia tulies akmen ris. J visada bna labai daug, o forma netaisyklingi daugiabriauniai. Dydis nuo smeigtuko galvu ts iki didelio irnio, spalva balkva, pilkva (kai akmens pa viriuje susikaupia daug cholesterino ir kalki) ar ruda, tam siai alia (kai daug pigmento biliverdino). i akmen susida rym skatina infekcija ir tulies psls bei tulies latak ude gimas. Taiau net jei nra infekcijos, akmenys gali atsirasti tada, kai vartojami netinkamai suderinti virti produktai. Pigmentiniaikalkiniai akmenys tamsiai alios spalvos, j daug, jie traps, vairi form. Jau rodyta, kad jie susidaro kepenyse esaniuose tulies latakuose. iuose akmenyse nra cholesterino, taiau pasitaiko vario priemai. Be to, jie suda ryti i mikrolit, kuri skersmuo 760 mikron, o sud tis baltymai, tulies pigmentai, kalks. J susidarymo prie astis i arnyno krauj patek svetimkniai (prisiminki te pavyzd su anglies dalelmis), kur jie susijungia su tulies baltymais bei pigmentais ir paalinami tulies latakais. ar nyn jie patenka kartu su vandeniu ir virtu maistu. Juk virimo metu organins mediagos tampa neorganinmis ikrenta nuosdomis (tarsi virdulyje po virimo), kuri nepasisavina or ganizmas ir kaip svetimkn paalina kartu su tulimi. Kartais mikrolitai tulies pslje ir latakuose padeda formuotis pig mentiniamskalkiniams akmenims. Todl gali susidaryti dvie j ri akmenys: grynai pigmentiniai, susieti su hemolize, ir ems spalvos pigmentiniai akmenys, kuri atsiradimo prie astis usistovjusi tulis. Reiausiai, laimei, pasitaiko balti ir kieti kalkiniai akme nys. Kalcis (kalks) iuo atveju patenka organizm kartu su virt maistu. Tarpskilteliniai tulies alinimo latakai yra alia tarpskiltelini kraujagysli. Jungdamiesi jie sudaro i pradi kairj ir deinj skiltinius latakus, o po to ir bendr kepen latak (10 pie.). Kairje ir deinje kepen skiltyse esantys tulies latakai yra atskirti vieni nuo kit. Teritorija, kuri aptarnauja kiek vienas i i latak, vadinama kepen segmentais. Kiekvienas segmentas surenka tul i savo tarpskiltelini alinimo lata61

10 pie. Kepenys bendras tulies latakas; 2 vart vena; 3 kepen arterija; I, II, II, IV kepen segmentai

k. Rib tarp segment nepaeidia nei tulies takai, nei arte rijos, nei vart sistemos venos. Vienas valymas ivalo tik vien segment i keturi. Todl norint ivalyti kepenis, reikia bent keturi toki procedr.

VARTIN HIPERTONIJA IR JOS PASEKMS iuolaikin mityba rgtina ms krauj (kraujo pH norma silpnai armin), jame nra reikalingo gyv mineralini me diag*, vitamin ir kit element kiekio. Nejudrus gyvenimo bdas ir jau mintas kraujas, kurio pH pakits, palaipsniui skatina tulies paalinimo sistemos diskinezij, tulies spaudi mas alinimo latake gali pakilti iki 750800 mm vandens stul pelio (beveik atmosfera!). Tulies koncentracija gali padidti net 20 ir daugiau kart. Tada i tulyje esani mediag gali su sidaryti nuosdos. Pirmiausia susidaro cholesterino kristalai, po to bilirubinas, druskos, kalks tulies akmen pagrin* Gyvas" produktas skiriasi nuo negyvo" bioplazmos lauku, kuris sunai kinamas termikai apdorojant. Atomai, esantys gyvuose" mineraluose (organi niai), yra energetikai aktyvesni ir sukasi kair, negyviems" tai nebdinga.

das. Be kiet akmen, kepen latakuose susidaro ir amorfin bilirubinokalcio mas, panai grietin. Tulies pslje ir la takuose gali atsirasti gelsvai baltas smlis, tepli ko prime nanti mas. ie kieti ir mazut primenantys trombai i vidaus spaudia kepenis. Tuo paiu stipriai spaudiami ir alia esan tys audiniai. Tai apsunkina arterin kraujo tekjim, neant deguon kepen arterijomis, ypa trukdo kraujotak vart ve noje, kuri nea maitinanias mediagas i arnyno. Taip prasi deda vartin hipertonija. Didiojoje medicinos enciklopedijoje" raoma: Vartin hipertonija padidjs kraujo spaudimas var t venoje (kitas jos pavadinimas portalin vena). J sukelia sutriks kraujo tekjimas per kepenis, atsirads todl, kad yra mechanins klitys, pavyzdiui, tulies trombai tulies latakuo se, baltym infiltracija kepenyse. Baltymin mas kaupiasi ke penyse, ardo epitelines lsteles, sukelia j atrofij, prasideda organo struktros pakitimas*. Dalis kraujo, neprajusi pro vart ven, eina kitu keliu (taip vadinama kolateralin kraujo apytaka). Tai pavaizduota 11 pieinyje. Strls schemoje ymi sutrikus kraujo tekjim, sukeliant sstov iuose organuose. Susikaupus kraujui (kraujo sstovis), padidja blunis, jos funkcijos sutrinka. Sstovis kasos venoje sukelia distrofinius pakitimus, sutrinka jos funkcija (noriu atkreipti diabetik d mes: gal todl taip sunku gydyti diabet). Sstovis skrandio ir arnyno venose paeidia i organ siurbimo ir sekrecines funkcijas (noriu atkreipti distrofik dmes: gal tai prasto mais to virkinimo ir pasisavinimo prieastis). Tai taip pat sukelia didel kraujavim (ypa skrandio, arnyno, tiesiosios arnos), gausias moter menstruacijas, trombus kojose, hemoroj. Su maja arterinis kraujo spaudimas ( tai turt atkreipti dme s hipertonikai). Kai nuo spaudimo ir vietinio maitinimo sutrikimo atrofuo jasi kepen lstels, nukenia deguonies, riebal, baltym, van dens, mineralini mediag apykaita. Vis i ir panai apy* tai kokios maisto raciono, kuriame gausu baltym, pasekms, ypa kai fizinis aktyvumas yra ribotas.

62

63

12 pie. Priekins pilvo sienels kolaterali tipai 1 medzos galva"; 2 virutinis tipas; 3 apatinis tipas; 4 junginys, kai spaudiama apatin tuioji vena

11 pie. Schema, paaikinanti patologij vartins hipertonijos atveju 1 vart vena; 2 vart venos isiakojimas kepenyse; 3 kepen venos; 4 tuioji vena; 5 blunis; 6 virutin pasaito vena; 7 apatin pasaito vena; 8 anastomoz tiesiosios arnos srityje.

kaitos sutrikim sukeltas ligas sunku ivardinti. Bet ir taip aiku, kokios lidnos kepen uterimo ir perkrovimo pasek ms. Apie tai kalba ir jogai. tai itrauka i Svainio ivanandos knygos Jog terapija": Silpnos kepenys pagrindin ms prastos sveikatos prieastis. Ypa tai turi takos bendram organizmo augimui. Jei sveikos kepenys, sveikas ir stiprus visas organizmas. Svar biausios organizmo liaukos hipofiz, skydliauk, kasa pa deda augti ir tvirtti organizmui, virkinti kepenims. Kai jos stengiasi padti nesveikoms kepenims ir todl perkraunamos, itinka paralyius. Bendras sutrikimas ne tik neigiamai veikia organizmo augim ir vystymsi, bet ir gresia siaubingomis pa sekmmis".
64

domiai ir savitai apie kepen lig prieastis pasakojama Cud-i": Polinkis deginant, atr", kart, rieb maist, neval domas niris, miegas kart vidudien ir po valgio, sunkus dar bas, alinantis trisas, kietos ems kasimas, lanko tempimas, kritimas jojant arkliu nuo skardio, lenktyns, i vis jg sten giantis pralenkti kit, smgis akmeniu, kiriai lazda, msa, cukravendri cukrus, arbata ir viskas, k vartojame be saiko, sukelia tulies kartin". Mes galime vartoti maist, kuriame daug vitamin, mine ralini bei kit kokybikiausi maisto mediag, taiau jei per krauta Vyriausioji valdov" (taip kepenis vadina Tibeto dakta rai), jei dalis maisting mediag aplenkia kepenis, nes praei na per anastomozes kitas venas ir j nepasisavina organiz mas, mes galime prastai jaustis, nes netenkame daug maisto element. Maisto mediagos, aplenkusios kepenis, tampa sve timkniu organizme ir sukelia vairias alergines reakcijas. To dl neskubkite eiti pas gydytoj, nekankinkite savs, kol isi aikinsite, koks alergenas jums pakenk. Ivalykite savo kepe nis, ir alergijos kaip nebta.
65

Net tinkamai maitindamiesi ir paisydami vis kit sveikos gyvensenos princip, jei tik kepen veikla sutrikusi, jauiams prasiau negu nortume. tai kodl daugelis nusivilia natra liu sveikatos stiprinimo bdu.

KEPEN IR TULIES PSLS LIG SIMPTOMAI Inagrinkime kepen susirgim simptomatik senovje, o po to palyginkime ir papildykime j dabartine. Vl prisiminkime ud-i". Tibeto daktarai teig, kad yra tik trys ligos, sukeltos vjo, tulies ir gleivi. Jei sutrinka vie na funkcija, mogus suserga. Beje, tul jie suvok labai plaiai ir iskirdavo 5 tulies ris. Tulis: virkinanti, keiianti spalv, kurianioji, suteikianti regjim ir skaisi spalv. Virkinanti tulis yra skrandyje tarp suvirkinto ir nesu virkinto maisto. Ji virkina maist, atskiria sultis nuo nuos d, teikia ilum ir jg kitoms keturioms tulies rims. Keiianti spalv tulis yra kepenyse. Jos dka skaidrios sultys tampa raudonomis. Kurianioji tulis yra irdyje. Ji daro mones jautriais, i didiais, imintingais, aistringais.* Tulis, suteikianti regjim, yra akyse ir padeda suvokti formas. Tulis, skaisti spalva, yra odoje ir suteikia jai gaivi spalv. Kin medicinos altiniuose raoma, kad kepen ir tulies psls funkcijos priskiriamos elementui Medis" ir glaudiai sie jamos su iomis svokomis: kno audiniai raumenys jutimo organai regjimas iskyrimas aaros emocijos pyktis garsai riksmas skonis rgtus met laikas pavasaris spalva alia, mlyna planeta Jupiteris msa viiukas varpiniai augalai kvieiai vaisiai slyva

Tibetieiai skyr 26 tulies ligas, o kin daktarai net pagal sapnus nustatydavo diagnoz: kai kepenys pilnos (t.y. tada, kai energetin kepen funkcija stipriausia), sapnai pikti; kai kepe nys tuios (t.y. tada, kai energijos maai), sapnuojamas mi kas. O dabar pateiksiu dabartins medicinos nurodomus kepen ir tulies psls lig simptomus.

TULIES AKMENLIGS DIAGNOZ Tipikiausias tulies akmenligs simptomas atraus skaus mo priepuoliai kepen ar tulies kolika. Skausmo priepuoliai trunka nuo keli minui iki keli va land. Daniausiai skausmas uklumpa staiga, tik kartais prie tai pastebimi prodrominiai simptomai dings apetitas, pyki nimas, sunkumas po krtine, tempimo jausmas po deiniuoju onkauliu (gal taip bna todl, kad tulies pslje susikaupia labai daug tulies). Tulies kolik gali sukelti fizinis ir protinis pervargimas,

*... kiekvienas naujas nuudytasis kovos lauke turjo skatinti samurajaus nars taip prieas tarsi tapdavo pasyviu narsos stimulu. tai kur mogd riko kimotori paproio itakos... Sintoistai tikjo, kad kepenys (kimo) mo gaus narsos altinis. Buvo manoma, kad tas, kas suvalgydavo nevirtas prieo kepenis, tapdavo dar narsesnis". A. Dolinas, Samurajaus kelias".

13 pie. Skausmo takai esant akmenligei 1 tulies psls takas; 2 pankreatito zona; 3 ments kampo takas; 4 VIII, IX ir XI krtins slanksteli takai; 5 pei zona; 6 diafragmos nervo takas; 7 epigastrin skausmo zona.

66

67

emocijos, kno atalimas, perpildytas ir sudirgintas valgio, ypa atraus, skrandis. Moterims tulies kolika kartais sutampa su menstruacijomis ar atsiranda po gimdymo. Kolika daniausiai prasideda pirmoje nakties pusje, kai kepen ir tulies psls funkcijos aktyviausios, prajus 34 valandoms po vakariens, t.y. tada, kai isiskiria daugiausia tulies dvylikapirt arn, kai ji labiausiai pripildyta ir dirginama maisto tyrs. Skausmas bna vairus: duriantis, pjaunantis, kai atrodo, kad dein pilvo pus ploma gabalus. Priepuolio pradioje skausmas bna iplits, taiau po to jis greitai koncentruojasi 13 pieinyje nurodytuose takuose. Tulies kolikai bdingas pykinimas ir vmimas, i pradi maistu, o po to gleivmis ir tulimi. Kartais su tulimi paali nami ir smulks tulies akmenukai. Danai ligoniai skundiasi, kad la galns. Kai kuriems sutraukia blauzd, rank pirt raumenis.

TULIES TAK DISKINEZIJA Bendrieji simptomai neurotinio pobdio sutrikimai, skaus mai po deiniuoju onkauliu. Hipotonin forma nesibaigian tys skausmai po deiniuoju onkauliu, pykinimas, atsiraugji mas, atonikas viduri ukietjimas. Hipertonin forma periodiki skausmai, pykinimas, vi duri ukietjim keiia viduriavimas.

TULIES PSLS IR TULIES LATAK UDEGIMAS Iki skausm sunkumo jausmas po krtine prajus 13 va landoms po valgio, pilvo ptimas, nedidelis drebulys, negalavi mas pavalgius, viduriavimas, ypa suvalgius kepto maisto. Taip pat bdinga ir geltonos ikilusios dms ant veido (vok, skruost, lp), alkni, pirt. Kartais bna ipstos, prime nanios kolb pirt falangos. Dabar, kai jau inote iuos simptomus, patys suprasite, ar sveikos js kepenys bei tulies psl. Galite kai k pakeisti, nelaukdami, kol ie simptomai pams. Jei abejojate, nesuge bate vertinti savo sveikatos bkls, nueikite pas gydytoj, kad jis patikslint diagnoz. Tada tikrai inosite, k jums btina daryti, kad sveikata pagert.

CHRONIKO HEPATITO DIAGNOZ ios ligos simptomai bendras silpnumas, sumajs apeti tas, kartais kartumas burnoje, deginimas epigastrinje srityje, pykinimas, viduri ukietjimas, kartais viduriavimas. Kai li ga pamja nieti od, kno temperatra pakyla iki 37,1 37,6 C. Danai bdingi ir nerv sistemos sutrikimai: prislgta nuo taika, prakaitavimas, padidjs jautrumas, nemiga. Apirint ligonius, pastebima, kad daugiau kaip tredaliui j, ypa pa mjimo periodu, bdingi kepen delnai" (rank didij ir ma j pirt vidins puss oda bna paraudusi) ir kraujagysli vaigduts". ios vaigduts" pulsuojanios smulkios kraujagysls, nuo kuri tarsi spinduliai pasklinda dar smulkesns krauja gysli atakls, panaios vor kojas. J skersmuo nuo smeigtuko galvuts iki irnio dydio. Daniausiai tokios vaig duts" bna ant veido, pei, nugaros. Kai kepen funkcija pa gerja, jos gali visai inykti. Chronikas hepatitas paeidia snarius ir plauius.
68

KEPEN VALYMAS Daugelis mano, jog kepenys visikai sveikos. Labai danai jie klysta. A pats tuo sitikinau. Tulies akmenys strig kepeny se labai tvirtai, ne taip paprasta juos i ten ikraptyti. Todl nusprends ivalyti kepenis, a prie tai badavau kelis kartus po 7 dienas, po kart 10 ir 18 dien, po 3 dienas apie 10 kart. Be to, 3 metus kiekvien savait badavau po 2436 valandas. Mano biiulis badavo 3 kartus po 19 dien, tarp kuri buvo dviej mnesi tarpas. Kai mes pradjome valyti kepenis, i j ieidavo po pus litro akmenuk. Taip pat buvo paalinta daug senos, panaios degut tulies, tamsi plvel ir kitokia bjau rastis.
69

Tai dar kart patvirtina, kad tikslinga valyti kepenis. Valymo rezultatai stulbinantys. Ivals pirmaisiais me tais kepenis 5 kartus (i viso buvo 8 valymai), patyriau tok efekt, kokio nesulaukiau prie tai 5 metus taikydamas nat ralius sveikatingumo metodus. Pajutau nepaprast lengvum, viso organizmo atsinaujinim, suvokiau, kas yra TIKROJI SVEIKATA. Tai patyriau ne tik a. Klube valumas", kuriam a vadovauju, kepenis ne vien kart val ir kiti. Pas mus at eidavo mons, kuriems padti atsisak gydytojai, nesiry ope ruoti ir paalinti tulies psls latak akmen, nes pacient amius ir prasta sveikata didino operacij rizik. Atlik kepe n ivalymo procedras, ie mons tarsi gim antr kart, pradjo gerai jaustis. Pavyzdiui, 1925 metais gims 170 cm gio Nikolajus Savinych, sveriantis 96 kilogramus, liaute atliau pas mus. Jis taip prastai jautsi, kad nesitikjo sulaukti kito pavasario. Taiau paskirstyta mityba, storojo arnyno ir kepen valymas urino terapija padar j kitu mogumi, sverianiu 63 kilogra mus, bgiojaniu tik su trumpikmis ir nusiteikusiu gyventi sveikai, laimingai. Toms permainoms jam prireik truput dau giau kaip ei mnesi. Visk sugebjo atlikti pats, nors buvo baigs tik tris klases. Yra ir daugiau pavyzdi, patvirtinani, kad tulies akmenlige sergantys mons, atlik kepen valy m, nebuvo operuoti. Taigi kitame skyriuje pabandykime isiaikinti, ar i ties kepen valymas yra nepavojingas, kuo grindiamas jo poveikis.

FIZIOLOGINIAI MECHANIZMAI, TAIKOMI VALANT KEPENIS Pagrindinis argumentas, nukreiptas prie tok valym, tul ies latak skersmuo tik 34 milimetrai, o akmenys, be to, laisvai, praeina daug didesni iki 20 milimetr skersmens ir dar stambesni. Tai nemanoma! Teigiantiems, jog patys mat ijusius panaaus dydio akmenis, prieininkai tvirtina, kad tai imat akmenys, paalinti i arnyno. Savo tvirtinimus jie pagrindia ir bauginimais, jog akmenys gali strigti, bus nei vengta kit sutrikim. Taip teigti gali tik mons, nieko nei manantys apie i procedr.
70

Broiroje Sveikatos fakultetas" profesor E. uvalova ap rao akl" tulies tak plovim be zondo. Tai tiubaas, plaiai taikomas ir gydytoj. tai kokia tiubao metodika. Ryt dar nieko nevalgiusiam ligoniui duodama igerti 200 250 mililitr negazuoto ar beveik negazuoto kambario tempe ratros mineralinio vandens, kurio butelis buvo atidarytas i anksto. mineralin vanden galima berti 5 gramus magnezijos ar sorbito, kad bt energingiau itutinta tulies psl. Po 1520 minui vl reikia igerti tiek pat mineralinio vandens. Kai mineralinis vanduo igertas, ligonis guli lovoje pusant ros valandos su ildymo psle po deins puss onkauliais. Tiubaui kaip dirgikl galima naudoti magnezijos ar sorbito tir palus, tulies isiskyrim skatinani oli nuovir. Tul spariau isiskirti skatina ir kiauini tryniai, alie jus, Karlovy Var ir Barbara" druskos. 4050 mililitr 33 proc. magnezijos tirpalas, paildytas iki 40 C, skatina tulies psl ir latakus susitraukti. Tiems, kam magnezija sukelia nemalonius pojius, duodama gerti koncent ruot cukraus, gliukozs, ksilito ar alyvuogi aliejaus tirpal. Spariausiai skatina atsiverti tulies latakus ir itutinti tulies psl maiste esantys riebalai ir arnyne esantys virki nimo produktai. Visa i informacija, tvirtai pagrsta mokslu, patvirtina, kad praplauti tulies latakus GALIMA. O dabar susipainsime su liaudies medicinos priemonmis, suinosime, kuo remiasi ji. 1. Kaip jau buvo pasakyta, mums btinos stiprios tul va ranios mediagos. Liaudies medicinos inovai yra pastebj, kad didels dozs aliejaus, ypa alyvuogi, labai paspartina tul ies isiskyrim: tulies psls susitraukim ir kuo didesn tul ies latak atsidarym. 2. Tulies isiskyrim skatina ir rgtys. Citrinos rgtis, esanti citrinos sultyse, ne tik stimuliuoja i funkcij, bet ir tirpdo kietas ataugas kabliukus, kuriais tulies akmenys prisitvirtina latakuose. 3. Gydymas iluma geriausias bdas sumainti kepen udegim ir spazmus. Tam 34 valandos prie valgym reikia suildyti kepen srit. ildym btina pratsti igrus citrinos suli ir aliejaus. Mes jau inome, kad 9099 proc. akmen
71

sudaryti i cholesterino. iluma juos atitirpdo, nebna skaus ming spazm, ir akmenys laisvai praeina tulies latakais. 4. Tulies latak lygieji raumenys gali isiplsti iki 2 cen timetr skersmens, o susitraukti su tokia jga, kad tulis ime tama esant 300 mm vandens stulpelio spaudimui. Ekstrema liais atvejais is spaudimas gali padidti daugiau kaip du kar tus! 5. Pasitaiko ir prieingas atvejis, kai tulies akmenys tarsi itirpsta tulies skystyje. Tada galima veikti dviem bdais: a) padidinti kiek tulies rgi, kurios sumaina pavirin tul ies tempim ir taip padeda atitirpti koloidams bei dalinai i tirpti; b) padidinti koloid apsaug. Inagrinkime a variant. mogaus riebaluose, kurie lydosi esant 15 C (esant kno temperatrai, jie skysti), yra apie 70 proc. oleino rgties. Tai viena i nesoij riebij rgi, kuri svarbiausios biologins savybs yra ios: paversti choles terin lengvai tirpiais junginiais, kad jis galt bti paalintas i organizmo; teigiamai veikti kraujagysli sieneles, padidinti j elastingum ir sumainti pralaidum. Oleino rgtis lydosi esant 13 C. Daugiausia jos yra alyvuogi aliejuje (8081 p r o c ) , o saulgr aliejuje dvigubai maiau (39 p r o c ) . Oleino rgt beveik visikai siurbia arnynas, organizmas j nesun kiai panaudoja mediag apykaitos procesuose. Taigi mes pasirenkame tok keli: ymiai padidiname neso ij riebij rgi kiek. Jos veikia kaip tulies rgtys, tirpdo cholesterin, be to, padidina kraujagysli bei tulies ta k sieneli elastingum. Jos artimos organizmui, todl labiau siai tinka tie natrals produktai, kuri sudtyje yra i rg i. Vertingiausias i i produkt alyvuogi aliejus. Variantas b. Jo esm tokia: gamtoje yra apsaugini media g, pavyzdiui, baltymai, polisacharidai, natrio ir kalio oleatai. Tokia apsaugin mediaga susikaupia koloido paviriuje ir pa dengia j plvele, neleidiania sulipti koloid dalelms ir suda ryti nuosdas. Kaip inome, tulyje yra 84 proc. vandens. vanden reikia prisodrinti jau mintomis apsauginmis media gomis, kurios, prasiskverbusios tulies akmens mikroporas sukels koloid atlipim, o vliau ir itirpdys juos. Apsaugini koloid altiniai: 1. vieios darovi ir vaisi sultys. 2. vieias paties mogaus lapimas (urina).
72

Daanios urinos dalels organins mediagos velniau sios dalels. Paros lapime j yra madaug 1 gramas. Todl savas lapimas labiausiai prieinama mediaga, kurioje gausu apsaugini koloid. Geriau naudoti natralios gelsvos spalvos urin. Bespalviame lapime i daleli maiau, todl jo geriau nevartoti. Taigi mes jau inagrinjome pagrindinius fiziologinius me chanizmus, kuriais pagrsti kepen valymo bdai. Taiau yra ir dar keli papildomi: 6. Citrinos rgtis yra rgtaus skonio. Kaip teigia kin liaudies medicina, rgtumas stimuliuoja kepen funkcij. Be to, citrin sultyse esantys eteriniai aliejai veikia ir kaip tul varanti bei antiseptin priemon. 7. Kin gydytojai, gydantys adatomis, tvirtina, kad kepen ir tulies psls funkcija stipriausia nuo 23 iki 3 valandos nak ties. Tai kepen ir tulies psls biologinis ritmas. 8. teigdami sau, kad tulies latakai isipleia, kad isiski ria daug tulies, mintimis sisdami ten energij, mes dar la biau sustipriname efekt. 9. Jogai teigia, kad kvpavimas tik per dein nosies ner v padidina organizmo ilum ir paspartina jo ardanija jg". 10. Tulies susidarym bei isiskyrim padidina paspartjusi vartin (portalin) kraujo apytaka ir riebesnis maistas. i slyga nesunkiai vykdoma. Prajus kuriam laikui po to, kai buvo pavalgyta ir igerta citrin suli, pradedama kvpuoti ltai, ritmikai, kaip rekomenduoja jogai, stengiantis kuo auk iau pakelti diafragm ikvepiant. 11. Organizmo sugebjimas isivalyti padidja per pilnat. Kepen funkcija aktyviausia pavasar, o silpniausia ruden. Dabar aptarsime valymo bdus, nes jau puikiai inote, ko kiais fiziologiniais mechanizmais jie bus pagrsti.

PAPRASIAUSIAS IR EFEKTYVIAUSIAS KEPEN VALYMAS Valant kepenis, ideals produktai alyvuogi aliejus bei cit rinos. Yra moni, kurie j negali sigyti. Tenka iekoti pakai tal. Laimei, j yra pakankamai. Alyvuogi aliej galima pa73

keisti saulgr aliejumi. Tinka rafinuotas ir nerafinuotas. Citrinos sultis galima pakeisti citrinos rgtimi, taip pat kitais rgiais produktais spanguolmis, altalankiu, agrastais ir t.t. Valymas iais patiekalais toks pat efektyvus, kaip ir nau dojant idealius ingredientus alyvuogi aliej ir citrinas. ios knygos autorius pats tuo sitikino. Tai patvirtina ir kiti, iban d iuos pakaitalus. Todl ir js galite juos drsiai vartoti. Cit rinos rgt reikia atskiesti taip, kad tirpalo skonis bt pana us natralias citrin sultis. Valant kepenis svarbiausia IANKSTINIS PASIRUOI MAS organizmo suminktinimas. Jei daromos ilto vandens procedros, jas reikia atlikti 34 kartus. Kiekvien toki pro cedr ubaikite vsiu vandeniu. tai tada jau po pirmo karto neteksite daug akmenuk ir kitos bjaurasties. Paskutin minktinani procedr reikia atlikti dien prie kepen va lym. Jei likus 34 dienoms iki kepen valymo valgysite dau giausia augalin maist ir gersite daug vieiai ispaust sul i (1 dalis burokli Ir 45 dalys obuoli, geriau rgi), kart per dien darysite valanias klizmas su urina, ianksti nis pasiruoimas bus idealus. Pagaliau ateis valymo procedros diena. Geriau, kad tuo metu bt mnulio pilnatis, o js patys rams ir atsigav. Ryt padarykite klizm. Po to lengvai papusryiaukite, prie tai igerkite jau mintas sultis. Per pietus valgykite nedaug. Po 12 valand pradkite ildyti kepen srit ildymo psle su kartu vandeniu ar elektrine ildykle. Madaug 1920 valand pradkite pai kepen valymo procedr. Prie tai paildykite iki 3035 C aliej ir citrinos sultis ar citrinos rgties tirpal. Doz pasirinkite atsivelgda mi savo kno svor ir tai, kaip organizmas reaguoja aliej. Pagaliau viskas paruota, stovi dvi stiklins viena su aliejumi, kita su sultimis. Igeriate vien du gurknius alie jaus ir usigeriate vienu dviem gurkniais suli. Po 1520 minui, jei tik nepykina, tai pakartokite, tiek kart, kol iger site vis aliej ir visas sultis. Ramiai atsisskite ir irkite televizori ar skaitykite knyg. Jei js prastai jauiats igr aliejaus, palaukite, kol ie nemalons pojiai inyks, ir tik tada tskite. Kuo procedra
74

ilgesn, tuo geriau. Taiau jei vis pykina, daugiau negerkite. Pakaks ir tiek, kiek igrte. ildymo psl galite padti al, bet galite ir toliau ildyti. Po to, kai aliejus ir sultys igertos (j kiekis 100300 gram), galite imtis papildom priemoni, kurios sustiprins efekt. Prajus 11,5 valandos po aliejaus ir suli grimo, patogiai atsisskite (geriausia ant ukulni), uspauskite kair nerv vata ir kvpuokite per dein nerv. Ant lieuvio uberkite iupsnel atri pipir, o kepen srityje udkite Kuznecovo aplikatori su metalinmis adatlmis. Tai dar labiau sudirgins, sukels energijos antpld. sivaizduokite, kad ikvp dami js nukreipiate ugnies sraut kepenis. Kvpuokite ne skubdami, laisvai, 46 kartus per minut, stenkits, kad dia fragma bt kuo aktyvesn. Ipskite pilv kvpdami ir kel kite kuo aukiau ikvpdami. Taip gerai masauosite kepenis, paspartinsite jose kraujo apytak ir ivalysite lakus, tirius. Taip kvpuokite 1530 minui, po to pailskite valandl ir pakartokite. Per tokias poilsio pertraukles udkite ant kepe n srities magnetin aplikatori ar bent paprast magnet. Magnetoterapija yra labai svarbi, nes padidina kraujo apy tak kapiliaruose. Mokslininkai nustat, jog vien kraujo spau dimo nepakanka, kad raudonieji kraujo kneliai galt skverb tis kapiliarais. Reikia, kad j elektros krvis bt vienodas. Tai stumia juos vien nuo kito ten, kur yra maesn koncen tracija, ir skatina judjim kapiliarais. Ypa tai svarbu geri nant kraujo apytak kepenyse, kur yra unikali ven kapiliar sistema. Be to, magnetinis laukas aktyvina fermentus, kuriems valymo procedroje taip pat tenka svarbus vaidmuo. Viskas, kartu pamus: iluma, ferment aktyvumas, paspartjusi krau jo apytaka, raudonj kraujo kneli krvi padidinimas, lais vj elektron (ferment aktyvatori) poveikis naudojant ap likatori padeda suskaldyti, ilydyti, iplauti ir paalinti lauk vis lamt ir akmenis. Jokia kita procedra nra tokia vertinga, efektyvi, kaip i. Madaug 23 valand ar vliau (kar tais tai atsitinka ir paryiu), kai kepen ir tulies bioritmas maksimalus, prasideda akmen ir kitos bjaurasties alinimas. Pradedama viduriuoti. Kai pamatysite visk, k paalino orga nizmas, kiek ir koki atliek buvo susikaup per t laik, kai

75

netinkamai maitinots, suprasite: jei tokia bjaurastis kaupsi s organizme, negalsite bti sveiki. Ryt bna dar vienas tulies akmen ir mazut panaios senos tulies alinimo etapas. Padarykite papildom valomj klizm. Truput pailskite ir pavalgykite. Pirmas valgymas 1/2 litro suli (mork; buro kliobuoli 1:5). Sultys dar kart iplaus js kepenis. Tik po to galite valgyti salotas, ko, virt su vandeniu, ir pradti prast darb.

sibrovimas kepenis, joms reikia jg iai didiulei tampai. Js patys pajusite, kaip jos vibruoja ir alsuoja, ypa pirmj valym metu.

KIEK KART IR KADA VALYTI KEPENIS Pirmas valymas yra sunkiausias, organizmas tam skiria daug jg. Pasitaiko, kad pirm kart paalinama daug senos tulies, pelsi, balkv sil, o akmenuk beveik nra. Tai nereikia, jog valymas nepavyko. Taip atsitinka tada, kai kepenys bna labai ukimtos. Tik po antro, treio valymo pabirs akmenys. Antr bei kitus valymus atlikite atsivelgdami savijaut. Tada viskas vyks daug sklandiau. Pavyzdiui, a atlikau pir mus tris valymus tarp j palikdamas trij savaii interval, o ketvirt po mnesio, penkt po dviej savaii. Kitais metais du kartus valiau kepenis, o dar kitais metais tik kart. Andrejevas rekomenduoja atlikti kepen valym kart per ketvirt, o a patariu pirmus 34 valymus atlikti kart per du mnesius esant pilnaiai. Atsiminkite: kuo anksiau paalinsi te i kepen bjaurast, tuo greiiau virkinimas, kraujo apyta ka ir mediag apykaita taps normals. Valyti reikia tol, kol bus paalinti visokiausi tiriai. Kai j neliks, valymas baigia mas. Kam reikia tiek daug kart valyti kepenis? Todl, kad jas sudaro keturi segmentai. Per pirm valym galima ivalyti tik vien segment, per antr kit ir t.t. Jei vienas segmentas liks ukimtas, viena i apykait liks sutrikusi. Reikia inoti ir tai, kad akmenukai tulies latakuose, kepe nyse nesusidar i karto, ilgainiui didjo ir savo forma prisitai k prie latako kontr, nugludintais kratais nedirgino j sie neli. Valydami kepenis, juos skaldote, alinate. Akmenuk for ma bei padtis keiiasi. Lik akmenukai gali dirginti kepenis ir tulies latakus, net sukelti j udegim. Ypa taip atsitinka tada, kai akmenys kieti. Todl ir reikia keli valym, kad jie pagaliau bt paalinti. Senovs Kinijos knygoje Suven" apie kepenis raoma: Ke77

PRAKTIKI PATARIMAI, KAD KEPENYS BT VARIOS IR SVEIKOS Kaip parod praktika, vyrai ir moterys, sveriantys 6065 ki logramus, taip pat atsivelgdami tai, kaip organizmas reaguo ja aliej, pirm valym tegu vartoja 150200 aliejaus, kad nebt vemiama. Po to valant kepenis galima padidinti doz iki 300 gram. Taiau ir maesnio kiekio visikai pakanka. Jei po kurio laiko pradedama vemti, vmaluose pastebimos gleivtos alios, juodos ar kit spalv iskyros. Tai reikia, jog sultys ir aliejus atliko savo darb skrandyje ir j ival, kad nelikt patologikos plvels. Taip kai kam atsitinka pirmojo kepen valymo metu. Valydami kepenis antr kart, aliejaus ir suli igerkite maiau, o po to kiek vl padidinkite. Valymo metu stenkits bti atsipalaidav, rams, negalvo kite apie paalinius reikalus. Pastebta, kad valymas nesukelia skausm. Tik retkariais, kai pajuntate, kad valymas staigus, stiprus, atrodo, jog kepenys kvpuoja". Taigi bijoti tikrai nra ko. Ir neverta, nes baim sukelia kraujagysli ir kepen latak spazmus. Vien todl galite nesulaukti norim valymo rezulta t, nusivilti. Tai gali sukelti net vmim. Jei jus apniko baim, nerimas, jauiats tarsi sukaustytas, nervinats, igerkite 2 nopos tabletes ir nusiraminkite. Valymas baigsis skmingai ir be js pastang. Automatikai. Pasiry ivalyti kepenis, inokite, kad i procedra neat liekama po sunkaus darbo, ilgo badavimo. Pailskite 35 die nas, sukaupkite jg. Jei to nepaisysite, liks du variantai: 1 js paprasiausiai pasimaitinsite aliejumi ir citrinos sultimis; 2 labai save nualinsite. Nepamirkite, kad valymas tai
76

pen ligos pasveikstama vasar, jei nepasveikstama, ruden bna pamjimas. Jei ruden nenumirei, lauk iemos, pavasar draudiama pastoti keli vjui... mons, sergantys kepen li gomis, autant imintingi, po vidudienio kenia nuo pam jimo, vidurnakt rams". Pakomentuosiu iuos odius. monms, sergantiems kepe n ligomis, nerekomenduojama atlikti valymo ruden. Kin bioritmologijos teigimu, iuo met laiku kepenys silpniausios, tad valymas gali ieikvoti paskutines j jgas ir dar labiau pablo ginti ligonio savijaut. Po to, kai pirmaisiais metais atliksite 45 valymus, tikslingiausia toliau valyti pavasar, ypa kovo mnes, kai mediuose pradeda kauptis daug suli. iuo metu kepenys ypa tvirtos. Taiau pavasar stenkits vengti vjuoto oro, kad patogenin oro energija neprasiskverbt js orga nizm ir neturt neigiamos takos kepenims. Panaiai raoma ir Cud-i": Vjas aktyviausias augal augimo metu. Tulis pradedant vasar. Vasar riebalai" ir vsa" kaupia tul, taiau tada ji dar nra aktyvi. Nuo riebal" ir ilumos ji ypa suaktyvs ruden ir nurims alio veikiama iemos pradioje".

MITYBA BEI PROFILAKTIKA PO KEPEN VALYMO Ivalius kepenis, valgyti tik tada, kai pajuntamas apetitas. Ypa tinka obuoli ir burokli sultys, geriamos kartu, mork sul tys. Burokli sultys unikalus produktas, jose esanios mi neralins mediagos daniausiai bna susikaupusios arminiuo se junginiuose. Ityrus mork, kopst ir burokli suli po veik, paaikjo, jog burokli sultys geriausiai padeda isiskir ti tuliai. Tul varanios burokli savybs buvo inomos jau senovs daktarams. Avicena ra: ... burokliai atveria keli kepenyse ir blunyje, kad galt pasialinti akmenys". Gydyto jas Vokeris jau ms laikais mokslikai pagrind burokli sul i savybes, kurias lemia jose esantys gyvieji" chloro atomai. Mokslininkai rado burokliuose betain, lig iol nepastebt ki tose darovse. Betainas unikali mediaga, chemine sud timi panai cholin ir lecitin mediag apykaitos regulia78

torius. Betainas padeda pasisavinti baltymus, pagerina kepen veikl. Burokliuose yra ir saponin, suriani arnyne choleste rin, kad j bt sunkiau pasisavinti. iaip jau saponinai pagrindinis vaist nuo sklerozs komponentas. Yra burokliuose ir vitamino U, padedanio gyti opoms, pa siyminio prieskleroziniu, priealerginiu poveikiu, panaiai kaip metioninas pagerinanio cholesterino apykait. Esantis burokliuose magnis reguliuoja kraujagysli tonu s, neleidia susidaryti kraujagyslse trombams. Bandymais ne kart rodyta, kad kai kuriose darovse bei vaisiuose yra fitoncid, naikinani mikrobus. Daugiausia j yra svognuose, esnakuose bei morkose. Valgant ias daro ves, burnoje, skrandyje, arnyne naikinami mikrobai. Be to, morkoms nebdingas specifinis kvapas, dl kurio kai kas ne mgsta valgyti svogn, esnak. i darovi bei vaisi sultys pads greitai pagerinti kepe n veikl. Ypa daug j valgyti turt pagyven mons. Labai vertingos ir viei alumyn salotos, kurias reikia truput pasdyti ar pargtinti natraliais produktais jros kopstais, citrinos sultimis, spanguolmis. Tinka ir kos, vir tos su vandeniu bei pagardintos jros kopstais, sviestu. Toks maistas tinka pietums bei vakarienei. Kit dien tuos paius patiekalus galima pavairinti. Tad kokia turi bti mityba, kad kepen veikla nesutrikt? Laim, kepen veikl galima labai greitai pagerinti. Taiau la bai svarbu inoti, ko reikia visai nevalgyti, kad nepakenktume sveikatai. Tokie produktai kepta msa ir uvis, rkyti gami niai, stiprs msos sultiniai, uvies nuoviras, konservai, riebs ukandiai, ypa alti patiekalai, apdoroti auktoje temperat roje. Labai krakmolingas maistas (miltai, kepiniai) ukema ke penis, jos tampa kietos. Sergant kepen ligomis, prastai vir kinami grybai, anktiniai augalai. Draudiama vartoti maistui act, pipirus, garstyias, marinatus, ropes, ridikus, ridiklius, svognus, esnakus, rgtynes, stipri kav ir kakav, alkoho l. Kenkia ir atraus skonio produktai bei i j pagaminti pa tiekalai. Dar senovs daktarai pastebjo: skonio pojiai stimu liuoja vairias energijas organizme, kurios savo ruotu skatina vairi organ funkcijas. Pavyzdiui, rgtus skonis stimuliuo79

ja kepen ir tulies psls funkcij. Kepenis stimuliuoja nes rus skonis, o slopina kartus ir atrus skonis. Ms laik mokslas patvirtino, kad atraus ir aitraus skonio produktai kenkia ne tik kepenims. Jie paeidia skrandio ir dvylikapir ts arnos gleivin. Taigi norintieji pagerinti kepen funkcij, privalo daniau valgyti natralaus rgtaus bei sraus skonio produkt ir vengti atri, aitri produkt. Jei persistengte vartodami iuos produktus, kepenys prane jums apie tai: bur noje pajusite rgtum. Teks sumainti sri bei rgi pro dukt vartojim, kur laik valgyti atresn, aitresn maist. Kai viskas bus suderinta, kai valgysite su saiku net t produk t, kurie stimuliuoja kepen funkcij, tarpais tarp valgymo ne jusite jokio skonio. Sergantiems kepen ligomis, norintiems sustiprinti j veik l monms labai reikalingi vitaminai A, C, B, K. Ypa gerina kepen veikl B grups vitaminai. Bfi padidina antitoksine kepen funkcij (ypa daug io vitamino yra daigintuose kvie iuose, alaus mielse). B 3 (PP) dalyvauja kepen lsteli ener gijos apykaitoje, neleidia joms ti (daiginti kvieiai, miels, pomidorai, kiauinio tryniai). B 2 (folin rgtis) ir B 1 2 dalyvau ja baltym, ferment apykaitoje, rgtinaniose reakcijose, tei giamai veikia baltym sintez, skatina augim. Be to, B 1 2 ska tina kepen regeneracij. Vitaminas K dalyvauja kraujo kre jimo procese, padidina kepen lsteli energijos potencial. Jo organizme pradeda stigti, kai sutrinka tulies isiskyrimas ir riebal siurbimas arnyne. i vitamin yra daug jau min tuose produktuose. Askorbino rgtis (vitaminas C), jei jos per par tenka iki 1 gramo, pagerina kepen veikl, padidina j antitoksin poveik ir paspartina regeneracijos procesus (kops t salotos, erktuogi nuoviras, obuoli sultys). Kai sergama kepen ir tulies psls ligomis, sutrinka mi neralini mediag siurbimas, paspartja j paalinimas i or ganizmo. Natrali mineralini mediag labai daug yra jau mintose sultyse. Be to, organizmas jas nesunkiai pasisavina i darovi, vaisi. Dieta be druskos sumaina ferment gamyb bei j pateki m i kepen, tulies latak skrandioarnyno trakt. To dl nesveiki organai kur laik gali pailsti. Sudarant diet sergantiems kepen ligomis, labai svarbu
80

atsivelgti arnyno bkl. Reikia pasirpinti, kad nebt u kietj viduriai, spartinantys puvimo procesus arnyne, padi dinantys toksini mediag siurbim krauj. Jos per vart ven pateks kepenis ir pablogins padt. Gydymas bus ilges nis. Dabar jau aiku, kad reikia valgyti kuo daugiau viei darovi, vaisi. Ypa tulies sekrecij adina burokai, morkos, aguroiai, pomidorai, iediniai kopstai, vynuogs, arbzai, braks, obuoliai, slyvos. Kepen lig gydym paspartina ir daiginti kvieiai. Jie labai tinka tokiam miiniui pasigaminti: 100 gram daigint kviei sumalti msmale ir pridti i mas permalt burok 100 gram, mork 100 gram, diovint abrikos 100 gram, spanguoli 50 gram (ar ba vienos citrinos sultis), truput medaus, kad skonis bt dar malonesnis. Tok miin galima valgyti vietoje koi arba kas antr dien. Vien dien ko, kit miinys. Komponent santykis gali keistis, svarbiausia, kad miinyje bt 100 gram daigint kviei. Sviest ir aliej reikia dti tik pagamintus patiekalus, o ne juos verdant. Racionaliausia maitintis 45 kartus per dien (ypa ser gant kepen ligomis). Kai valgoma reiau, kaupiasi riebalai, usistovi tulis, gali atsirasti tulies tak diskinezija ar ude gimas. Taigi js maistas vieios sultys, salotos, kos ir mi inys. Visa tai stenkits pavairinti: daroves truput patro kinkite, valgykite ne tik koes, bet ir rieutus, bulves, vark. Sergantiems kepen ligomis per dien reikia igerti 2 lit rus viei suli. Jos pagerina kraujo apytak kepenyse, ke pen lsteli funkcijas, padidina glikogeno gamyb, paspartina gliukozs keli audinius, atstato sutrikusi gliukozs, balty m, riebal, elektrolit apykait. Joms veikiant, sumaja tul ies klampumas, cholesterino koncentracija, padaugja tulies rgi. Jei skrandio sekrecija sumajusi, vieios sultys geria mos 1520 minui prie valg. Kai skrandio sekrecin funkcija padidjusi, sultis reikia gerti 11,5 valandos prie valg. Kai skrandio rgtingumas normalus 3045 minutes prie valg. Galima vartoti ir tul varanias vaistaoles: krau81

jaoles, kukurz purkas, mtas, jonaol, bitkrsl, kiaulpie ni aknis, erktuoges. Nuoviro receptas: kraujaols, kukurz purkos, jonao ls 1 valgomam auktui saus vaistaoli imama 1 stiklin vandens. Gerti po 100 gram 23 kartus per dien prie valg.

KITOS KEPEN FUNKCIJOS STIPRINIMO PRIEMONS Kepen funkcij stimuliuoja ir apsipylimas altu (pageidautina lediniu) vandeniu rytais, saulei tekant. i procedra netinka tiems, kuri nesveika irdis. Po ios procedros labai svarbu gerai isiluostyti, net stipriai trinti paastis, nes sergant ke pen ligomis energija kaupiasi iose kno dalyse. luostyti pa astis po 25 minutes galima 23 kartus per dien. Venkite sauso klimato, taip pat ir saun su sausu garu, nes tai kenkia kepenims. Kaip moko Ajurveda, kartis ir sausas oras pernelyg dirgina do Pita, atsaking u kepen funkcij (detaliau apie do Pita bus pasakojama truput vliau). I pratim, skirt stiprinti ir stimuliuoti kepenis, ypa ver tinga Bchastrika pranajama (aprayta skyriuje Storasis ar nynas") ir Svamio ivanandos jog pratim kompleksas (asanos). ie pratimai bei kvpavimas puikus rytinis vis pilvo ertms organ ir, be abejo, kepen masaas. Nepamirkite: kepenys minktos bei paslankios. Jos pakar toja diafragmos judesius kvepiant bei ikvepiant. Toks ritmi kas suspaudimas bei atpalaidavimas padeda geriau aprpinti kepenis krauju (taip patenka deguonis bei maisto mediagos), skatina tulies itekjim. Asanos, kurias pateiksime dabar, pads jums dar geriau paveikti kepenis papildomu krviu. Asanas pasirinkite indivi dualiai, atsivelgdami savo galimybes (14 pie.) 1. Nasika sprsta danu parvasana Plaiai itieskite rankas ir kojas, atsiremkite jomis grindis, bkite veidu emyn. Po to pakelkite kn kuo aukiau. Lenk dami rankas, perkelkite svorio centr vien pus. Sulenkite 82
14 pie. Kepenis gydanios asanos

koj per kel ir palieskite keliu galv ar nos, palenk galv. T pat pakartokite kit pus. Sis pratimas puikus fizinis krvis pilvo, nugaros, kaklo ir krtins lstos raumenims, padeda igydyti kepen ir blu nies ligas. 2. Ardcha matsiendrasana Atsisskite, itieskite kojas priek. Sulenkite dein koj, kad ji bt tarp anuso ir manels. Kair koj perkelkite per dein klub ir pastatykite ant grind. Padkite dein rank ant de ins kojos kelio, o kair rank pasukite u nugaros, sikibkite deins kojos klub. Pakartokite pratim kit pus. Pratimas paalina krtins lstos, pilvo, nugaros, kaklo, rank, koj vystymosi defektus, apsaugo nuo kepen, blunies lig, sutirtina skl, inyksta naktins poliurijos, igydoma ivara ir apendicitas.
83

03. Garbchasana Atsisskite (lotoso poza). Stipriai prakikite rankas tarp lau n ir blauzd. Sulenkite rankas per alknes ir paremkite skruostus kumiais. Si asana padeda pasiekti anksiau aprayt pratim rezul tat. Ji ypa naudinga sergant kepen bei blunies ligomis. 4. Dolasana Atsigulkite ant pilvo, itieskite rankas ir kojas priek. Pakel kite vir rankas bei kojas ir pasisupkite pirmynatgal. Sis pratimas sumaina riebal sluoksn ant pilvo, pagerina apetit, igydo kepen ir blunies ligas, paalina krtins ls tos ir pei juostos raumen vystymosi trkumus. 5. Ardcha alabchasana Atsigulkite ant pilvo, itieskite rankas prie kno, padkite jas delnais vir. Pakelkite galv, nukreipkite vilgsn priek bei auktyn. Pakelkite vir vien koj, nelenkdami jos per kel. Pakartokite pratim pakl antr koj. Atliekant pra tim, koj pdos itiestos. Sis pratimas paalina nugaros skausmus, igydo kepen ir blunies ligas. Jis naudingas ir moterims, kurias kamuoja skausmai pilvo apaioje. 6. Prutcha valita vrikasana Atsistokite tiesiai, plaiai iskskite kojas. Nelenkdami koj, pasilenkite atgal ir pamginkite pasiekti ranka kuln. Antr rank btinai itieskite atgal. Pakartokite pratim kit pus. io pratimo teigiamas poveikis toks pat kaip ir ankstesni pratim. 7. Bchu sprsta danu prutcha valitasana Atsiklaupkite, keliai suglausti, virutin pd pus turi liesti
84

grindis. Pirtus btina pakelti. Pakelkite abi rankas ir ities kite jas atgal, bandykite pasiekti grindis. io pratimo teigiamas poveikis kaip ir ankstesni pratim. Be to, jis igydo ivar. 8. Bchu sprsta eka pada sarvanasana Atsigulkite ant nugaros, kojos itiestos ir suglaustos. Pakelkite kn vertikaliai grind atvilgiu, palaikykite nugar rankomis, remkits kaklu ir pakauiu. Po to padkite delnus ant grind. Vien koj palikite ant grind, o kit lenkite emyn prie gal vos, kol ji nepalies grind. Pakeiskite koj padt. Pakartokite pratim 45 kartus. is pratimas paalina kepen ir blunies skausmus, gydo ivar, apendicit, pagerina apetit, paalina naktines poliu rijas bei prailgina gyvenim. 9. Majurasana Atsiklaupkite, padkite rankas ant grind, rank rieai verti kals praergt keli atvilgiu, pirtai itiesti atgal. Rank maieji pirtai ir oniniai deln kratai turi liestis. Palenkite emyn virutin kno dal, irkite toli prie save. Pritraukite alknes kuo ariau viena kitos, jos turi liestis. I pradi bus sunku, net nemanoma bambos srit itiesti prie alknes. Po truput lenkits pirmyn, kad galtumte pakelti pdas ir lygiai itiesti vis kn. is pratimas veikia virkinimo organus: skrand, kepenis, blun. Suspausta pilvo aorta pagerina kraujo sutekjim skran d, kepenis, blun. Jogai ypa akcentuoja io pratimo poveik bluniai. Jei prajus 45 valandoms po valgio virkinimas, ypa daug pavalgius, dar nebaigtas, Majurasana bematant suregu liuos i problem. Ji padeda ir tada, kai sutriks virkinimas skrandyje. Be to, greitai pagerja kepenyse ir blunyje susi kaupusio kraujo apytaka. Asana skatina tulies veikl, padeda greiiau isiskirti tuliai i psls. Ji neleidia nuryti oro.
85

DVIEJ SVARBIAUSI PROCEDR - STOROJO ARNYNO IR KEPEN VALYMO - PAAIKINIMAI I viso to, kas buvo ioje knygoje parayta, privalote suvokti svarbiausia. 1. Vidiniai nevarumai, susidarantys todl, kad netinkamai maitinamasi (yra ir ne maiau grsmingas proto purvas, kuris kaupiasi kiekvienoje kno lstelje), pirmiausia kaupiasi stora jame arnyne. Todl is organas, aprpinantis mus papildomo mis maisto mediagomis, kuri dka ms mityba pilnavert (veikiant mikroflorai, bioplazmai ir specifinei storojo arnyno sandarai, susidaro maitinanios mediagos ir elementai, kurie su maistu nepatenka organizm deimtmeiais), tampa di diausiu organizmo svartynu lig ir apsinuodijim plitimo altiniu (dar kart perskaitykite skyri Organizmo valymo sis tema ir storasis arnynas"). Kadangi storajame arnyne vyksta pagrindinis vandens siurbimas krauj, lak, nuod bei kit atliek lavina suplsta ms organizm. Nesvarbu, kad i prigimties ms organizmas ir nukenksminanios sistemos yra patikimos. inokite, kad tiesiosios arnos apatins dalies veni nis kraujas neprateka kepenimis, neivalytas patenka tiesiai IRD. Jei storoji arna uterta (viduri ukietjimas, sun kus, nepakankamas tutinimasis ir 1.1.), kraujas ijos, prisod rintas toksin, nevarum, pakerta viso gyvenimo pagrind, sukelia vis labiau plintanias irdies ligas (irdies nepakanka mumas, yda ir 1.1.). iuolaikinis i lig gydymas yra neper spektyvus, nes irdis (kaip ir kuris kitas organas) tampa vl sveika tik tada, kai kraujas varus. Todl ir sergate, nes esate neimanliai, nerangs, ir jokie importiniai vaistai, usienie tikas gydymas jums nepads. tai kodl primygtinai noriu at kreipti js dmes pai svarbiausi ir btiniausi proced r storojo arnyno valym ir atstatym. Juk storasis arny nas MAITINANIOJI ORGANIZMO AKNIS. Kai storasis arnynas bus i pagrind ivalytas, btina mikroklizmutmis i nugarinto lapimo ir toliau rpintis jo vara, kartais po 23 kartus per metus atlikti profilaktikos kursus. 2. Dabar, kai maitinamasi nenatraliu, rafinuotu maistu, ms kepenys ukemamos labai greitai. Be to, tuos teralus
86

dar papildo nevarumai bei toksinai i storojo arnyno. Taiau kepen rezervai didiuliai. Nustatyta, kad sulaukus 3040 me t, daug kepen lsteli (5060 proc.) jau ukimta ir negali normaliai funkcionuoti. mogus tarsi visai netenka j, nors pats i pairos atrodo neblogai. Taiau ior apgaulinga slapta patologija jau daro savo juod darb greitai pavargs tama, padidja polinkis ligoms, ypa chronikoms, gyvybin veikla pradeda blsti. Tokiu atveju vairi lig (kraujo apyta kos, kvpavimo, virkinimo, nerv sistemos, odos, hormonini sutrikim, onkologini susirgim ir 1.1.) gydymas medikamen tais neperspektyvus. Gydytojai nepagailjo jums vaist, o ekstrasensai energijos, na ir kas? Kepenys net ir tokiais atvejais neatlieka savo funkcij taip, kaip dert iam virki nimo, kraujo apytakos bei mediag apykaitos organui. Krau jas ne tik utertas, bet ir blogai cirkuliuoja. Kraujo sstovis neabejotinas simptomas, kad energijos sstovis prasids dar anksiau. Organizmo lstels pradeda badauti (nereguliariai gauna maisto mediagas), jos prastai aprpinamos deguonimi, pilnos savo pai purvo (lak, toksin, negyv lsteli dale li, kuri nepaalina sutrikusi kraujo apytaka). Be to, sutrinka ir humoralinis (skysi) bei kitoks reguliavimas, btinas, kad lstel ilikt gyvybinga, pagausja mutacij, kurias paspartino teralai. Visa tai skatina lstels isigimim, palaipsniui ji gali tapti VINE lstele. Taigi negalime ir toliau likti neiman liais. Tuo labiau kad veikti reikia greitai bei radikaliai: valyti kepenis, atstatyti j funkcijas. Tik tada baisios ir chronikos ligos inyks paios. Todl ivalius storj arnyn, btina valyti KEPENIS. I val ir atstat jas, atnaujinsime VIS ORGANIZM. Tikiuosi, kad dabar jau supratote, kodl btina nuosekliai atlikti min tas procedras ir kodl viena be kitos ios procedros neefek tyvios. Iaikins i svarbiausi valymo procedr esm, auto rius teikia jums patikim rakt, atveriant duris js sveika tai. Organizmas padeda pats sau savo jgomis. ios metodikos pagrindas imtamet patirtis, kuri jau patvirtina ms lai k inios ir atgaivina ios knygos autorius. Jums belieka taikyti visa tai, kad gimtumte antr kart.
87

KITI ORGANIZMO VALYMAI Ival storj arnyn bei kepenis, pasijusite daug tvirtesni, sveikesni. Gyvybins jgos, anksiau eikvotos tam, kad bt neutralizuotos intoksikacijos i storojo arnyno pasekms, kad pagert kepen veikla, dabar bus panaudotos bendram orga nizmo tvirtinimui. Pasveikimas vyks spariai ir kokybikai. Taiau be mint sutrikim, kai kuri moni inkstuose gali bti akmen, pernelyg apnuodyta limfa, tarp audini esan tis skystis, kraujas, poliartritas, kiti negalavimai. is skyrius skirtas priemonms, padedanioms veikti mintus sveikatos sutrikimus. INKST VALYMAS Atsivelg tai, kokie svarbs inkstai organizmui, jo gyvybinei veiklai, atidiau aptarsime klausim. Inkstai mogaus a linimo sistemos porinis organas, sudarytas kaip liauka. Pagrin din inkst funkcija azoto produkt paalinimas i organiz mo. Suaugusi inkstai yra pupos formos, sveriantys 120200 gram. Spalva rykiai ruda. Suaugusio mogaus inksto il gis 1012 cm, plotis 56 cm, o storis 34 centimet rai. Ipstas inkst kratas pasuktas ior ir truput atgal. lenktas kratas prieais tok pat kito inksto krat. Kiek vienas inkstas turi du polius virutin ir apatin. Virutinis daugiau apvalus, pridengtas antinksiu. Tarpas tarp dviej vir utini inkst poli maesnis negu tarp apatini. Deinysis inkstas yra 23 cm emiau kairiojo. Todl akme nys daniau bna deiniajame inkste. Moter inkstai yra e miau negu vyr. Per 24 valandas inkstai perfiltruoja madaug 150 litr kraujo! Kraujas filtruojamas bei perfiltruotas siurbiamas per epitelio sluoksn. Taigi inkst funkcija daugeliu atvej priklau so nuo epitelio funkcini savybi.* I 100 litr skysi po filtravimo lapimu tampa tik 1 lit ras, o i 270 perfiltruoto natrio gram krauj sugrta 263 gramai.
* Atkreipkite dmes, kad epitelio funkcionavimas priklauso ir nuo A vita mino kiekio organizme.

Inkstai homeostazs organas. lapimo susidarymas daugelio proces suma. ie procesai skirti tam, kad nepakist vidin organizmo terp. Inkst funkcijos: 1. Svetimkni ir ne garuojani apykaitos produkt, daugiausia azoto, iskyrimas. 2. Natrio koncentracijos reguliavimas. 3. Ne lstelse esanio vandens kiekio kne reguliavimas. 4. Jon koncentracijos krau jyje reguliavimas. 5. arminsrgtins organizmo pusiau svyros reguliavimas. Vyr lapls ilgis 2225 cm, o moter 2,44 centi metrai. Plaiausia lapls vieta 1,25 centimetro. lapimtaki ilgis 2834 centimetrai. lapimas teka la pimtakiais todl, kad vyksta aktyvs peristaltiniai susitrauki mai. lapimtaki skersmuo, jei sutrinka lapimo nutekjimas, gali padidti iki 8 centimetr! Taip atsitinka todl, kad jie yra elastingi. Po tokios vadins informacijos jau galima aptarti ir inkst akmenlig. Hipokratas, Galenas, pers bei arab gydytojai tei g, jog inkst akmenligei turi takos vietovs geografins ypa tybs, klimato slygos, geriamas vanduo. Ms duomenimis, toki akmenlig gali sukelti ir lapimo rgties bei kit rgi ir lapimo koloid santykio sutriki mas ar pakeitimas; rgtyni rgties kalcio sugebjimas kristalizuotis. Sveik ir sergani akmenlige moni lapime ran dami skirtingi mukoproteidai, kuri krvis neigiamas. Norma liame lapime yra apie 90 mg bendro biokoloido, o sergani moni vidutinikai 500 miligram. Akmenys gali atsirasti ir tada, kai stinga A vitamino. Eksperimentai patvirtino, jog A vitaminas (beta-karotinas) trukdo susidaryti inkst akmenims, o kai jie jau yra padeda itirpdyti. Ar susidarys inkst akmenys, o jei susidarys, tai kokie, lemia ir mityba, ypa vaikystje. Labai anksti pradjus maitin ti kdikius ne motinos pienu, o tik komis, milt patiekalais, padidja j mirtingumas, prasideda vairios ligos, net akmen lig. Pakeitus mityb, pagerja vaik sveikata, sumaja mir tingumas. Priminsiu, kad kose bei milt patiekaluose yra daug kalcio. Taiau io kalcio, kuris atsiranda termikai apdo rojant maist, organizmas nepasisavina, jis skatina inkst ak men susidarym. tai kodl paalinus vienus akmenis inks89

88

tuose, pradeda augti kiti. mons nenori isiaikinti prieas i, nenori keisti netinkamos mitybos ir bti sveiki. Inkst akmenlig gali sukelti ir inkstus vairiais keliais patekusi infekcija. Esantys inkstuose stafilokokai keiia lapi mo reakcij i rgtins armin (bakterijos pakeiia lapal lapimo rgties amon), lapime atsiranda nuosd. Turi takos ir arnyno bakterijos. Juk ia veisiasi ir tos i j, kurios gamina rgtyni rgties kalc. Priklausantis nuo mitybos i bakterij dauginimasis sukelia oksalurij, kai ar nyne susidaro labai daug oksalat, kurie paalinami su lapi mu. Negalima nepaminti ir svarbaus kepen vaidmens. Juk viena i j svarbi funkcij lapalo sudarymas. Sis procesas vyksta tik ia, o lapimas galutinis baltym apykaitos pro duktas iskiriamas per inkstus. lapimas yra vandens tirpalas, prisodrintas organini ir neorganini drusk (kristaloid). Jie neleidia susidaryti drus k nuosdoms. Svarb koloid vaidmen drusk itirpimui pa tvirtina ir lapimo druska, tirpstanti vandenyje santykiu 1:39480. Apsauginiai koloidai organins mediagos dalels, sudarytos i daani lapimo mediag. Paros lapime j yra 1 gramas. Apsaugin poveik lemia specifin iraika. Viena j dalis yra kraujyje, kita susidaro inkstuose veikiant gyvybin goms inkst lstelms. Todl akmen susidarymo inkstuose procesas savotika inkst lsteli liga. Inkst funkcins veiklos pakitimus gali lemti ir sutrikusi centrins nerv siste mos reguliacija. Todl apraysime tai, k buvo pastebj kin gydytojai BAIM nuleidia emyn ci* ir kenkia inkstams, t.y. baim per centrin nerv sistem kenkia inkstams. Jei ios emocijos trunka ilgesn laik ar kartojasi, sutrinka koloid ga myba ir pradeda susidaryti akmenys. Jie pastebjo ir dar kai k saldus maistas (prie tai, kol j pasisavins organizmas, krakmolas turi tapti cukrumi) kenkia inkst funkcijai. Ajurveda ir Cud-i teigia, jog suvirkintos maisto mediagos yra spe cifinio skonio. Msa, uvis, pieno produktai, kruopos, duona, srus maistas suvirkinti tampa saldaus skonio. senovs pa stebjim patvirtina ms laik tyrintojai Kiuteris ir Veilis.
* Ci, ekvivalentika jog pranai, universali energija.

Inkstuose susikaupia madaug 2050 gram akmen. Da niausiai akmen aptinkama deiniajame inkste, nes storojo ar nyno deinioji sienel plonesn. Per j toksiki garai neigiamai veikia dein inkst. Be to, jam bdingas pasislinkimas ir sstovis. Tik 1017 atvej i imto pasitaiko akmen abiejuose inkstuose.

KAIP GYDYTI NESVEIKUS INKSTUS?

lapimtakyje akmenukas? I ties! Tarsi su utvanka dabar esu. Gaivinantis altinis senka: lapimtakin n laas nepatenka. Omaras Chajamas

Ir senovs, ir ms laik gydytojai sergantiems inkst akmen lige rekomenduoja ko daugiau gerti bei maudytis iltose vo niose. Daug skysi reikia, kad bt iplautos inkst geldels ir lapime sumat tankij mediag. Yra daug lapim varani priemoni. Inagrinsime pa ias efektyviausias ir saugiausias. Kalio druskos i j aktyviausias nitratas, taiau jis tok sikas. vieios darovi sultys, kuriose yra daug kalio, ne virta kalio sriuba". Tokiai sriubai reikia viei suli miinio: mork 7, saliero 4, petraoli 2, pinato 3 dalys. lapalas maai toksikas ir palyginti aktyvus osmotinis diuretikas. Per dien geriama 5060 gram (tris kartus). Diu rez padidina 24 kartus. mogaus lapime yra organiko la palo, todl tai puiki lapim varanti priemon, nesukelianti ne pageidautino poveikio. Medicina jau rod lapimo svarb tirp dant oksalatus bei kitus akmenis. tai k rao gydytojas Mitkalas knygoje lapimo terapija": lapime yra greitai irstani, ikrentani nuosdomis drus k, naikinani rgtingum, todl daug lig igydoma vei kiant j atsiradimo prieastis. ios druskos alina skausmus inkstuose, arnyne bei gimdoje. lapimas valo inkstus, lapim takius, paalina inkst akmenis.
91

90

Ko gero, gyvn lapimas efektyviau tirpdo inkst akme nis. tai k ra garsus vidurami armn gydytojas Amirdovlatas Amasiaci knygoje Tai, ko nereikia nemokoms": er no lapimas. Jei jo igersite, itirpdys ir susmulkins akmen, esant lapimo pslje. Ibandyta". Gliukoz, ksiloz, fruktoz padidina vandens, natrio jo n ir chloro ekskrecij. lapim varanios vaistaols, irdies glikozidai (rusmen bei kiti augalai) ne tik pagerina kraujo apytak (taip pat ir inkstuose), bet ir esant irdies nepakankamumui neleidia at sirasti pabrinkimams. Arbata su citrina, vynuogi lap, dirvinio asiklio, liepie di arbata danina bei stiprina lapimtaki susitraukimus, druskos ir akmenukai stumiami lapimo psl. Liaudyje jau seniai populiarus vaistas nuo inkst akmen ligs arbzas. tai kas apie j raoma knygoje Kaukazo val gomieji vaistingieji augalai": Arbzas (minktimas ir ieveli nuoviras) stipriai skatina lapimo isiskyrim, taiau nedirgina inkst ir lapim ali nani tak. Padidjs lapimo armingumas padeda itirpdyti druskas, neleidia susidaryti akmenims ir smliui (per dien reikia suvalgyti 22,5 kilogramo arbzo)." iltos vonios skatina kraujo apytak kapiliaruose, sumai na spazmus, o tai pagerina inkst darb, neleidia atsirasti nefron sklerozei. lapim alinani tak atpalaidavimas bei ipltimas be skausmo paalina smulkius inkst akmenis, sm-

Augaliniai pigmentai (j ypa daug vieiose darovi bei vaisi sultyse) rgtina lapim, kuris gali tirpdyti kai kuri ri akmenis. Augalini pigment ypa daug marenos ir er kio aknyse, erktuogse, vieiose morkose, mork ir buro kli sultyse.

INKST VALYMO METODIKOS Tikslai, kuri siekia gydantys inkstus gydy tojai: sustabdyti akmen susidarym, paa linti juos sukeliani prieast, o po to su smulkinti ir suskaldyti akmenis, atskirti ir paalinti juos i tos vietos, kur jie susikaup, panaudojant tokius vaistus, kurie paalina akmenis lengvai ir palaipsniui. Kai kurie mons mgina paalinti akmenis pjov o n ar nugar, taiau tai labai pavojinga. To gali imtis tik beprotis. Ibn Sina Valant bei gydant inkstus, geriausia vadovautis Ibn Sinos (Avicenos) nuostatomis: 1) paalinti akmen susidarymo prieastis. Pakeiskite mityb ir gyvenimo bd, skatinanius akmen susidarym; 2) taikyti vairius bdus (kiekvienam geriausiai tinkanius ar turimus), kad akmenys bt suskaldyti, paversti smliu. Pasirinkti yra i ko: bitkrsls, juodojo ridiko, citrinos sul tys, kni aliejus, marenos ar erki akn nuoviras, vie ios darovi sultys ar lapimas; 3) atskirti suskaldytus akmenis (sml) ir lengvai, nesku bant juos paalinti. Taikydami 2 punkt, pradkite spariai skatinti lapimo va rym: gerti savo urin (lapim), arbat su citrina, dirvinio asiklio ar vynuogi lap arbat arba valgyti arbz. Pajut, kad pradjo ieiti susmulkinti akmenys (smlis), isimaudykite iltoje vonioje, kad jie geriau ir be skausmo bt paalinti. O dabar susipainsime, kaip tai atliekama praktikai.
93

U-

Inkst akmenis padeda tirpdyti ir kartaus aldanio skonio eteriniai aliejai, kuri daug yra pelynuose, bitkrslje. Senovs gydytojai rekomenduodavo gerti bitkrsls sultis, kurios itirp dydavo akmenis inkstuose bei lapimo pslje. Ypa stipriai tirpdo inkst akmenis kni aliejus. Kiek ma esnis juodojo ridiko suli poveikis. Citrinos bei kitos rgtys padeda itirpti fosfatiniams, karbonatiniams akmenims. Krapai, kuriuose yra 4 proc. eterinio aliejaus, malina inks t kolik, tirpdo akmenis. Krapo giminaiiai salieras ir pan kolis taip pat pasiymi iomis gydomosiomis savybmis. Ypa svarbu iuos augalus vartoti inkst akmenligs profilaktikai, virkinimui pagerinti. Panaios savybs bdingos ir jonaolei.
92

Inkst valymas lapimu Raodibhajus Manibhajus Patelas, ymus XX amiaus tyrinto jas, aprao atvej, kai 35 met aktorius 7 metus gyveno su akmenimis inkstuose. Jis nesutiko daryti operacijos. Isigyd ddamas rait (kompres su lapimu) ir gerdamas lapim. Kompresas dedamas vir paeisto inksto, o igeriamas visos paros lapimas. Gydymo kursas 2030 dien su 1020 die n pertraukomis taikomas tol, kol pasveikstama. Raodibhajus ir pats kart pajuto skausm, nes negaljo lapintis. Tada jis igr savo lapim, kur sugebjo surinkti per valand (panaiais atvejais galima igerti ir kito mogaus lapim, kad inkstai pradt greiiau veikti). Po dviej valan d lapimas vl pradjo isiskirti, skausmai nebekamavo. Raodibhajus teigia, kad lapimu galima gydyti ir diabet. Inkst valymas arbzais Sis valymas atliekamas arbz sezono metu. Reikalingos arb z atsargos bei juoda duona. Tok maist teks valgyti vis sa vait. Norite valgyti arbzas, norite gerti arbzas, labai norite valgyti arbzas su duona. Geriau valymo metu bti kartu su namikiais, nes pradjus inkstams alinti akmenu kus, sml, kartais pajuntamas irdies silpnumas. Todl turki te pasiruo validolio, karvalolio, amoniako. Juk tai taip pat nedidel operacija, tik be peilio. Jei inkstuose ir lapimo ps lje yra akmenuk, geriausia juos alinti nuo 17 iki 21 valan dos vietos laiku, nes tada aktyviausia inkst ir lapimo psls veikla. iuo metu reikia isimaudyti iltoje vonioje ir valgyti kuo daugiau arbz. iluma ipleia lapimtakius, maina skausm, naikina spazmus (ypa kai prads eiti akmenukai), arbzas skatina didesn lapimo isiskyrim, plovim, o suak tyvjusi inkst veikla suteiks papildom jg, reikaling, kad bt paalintas smlis ir akmenys. Tok valym galima taikyti 23 savaites, kol sulaukiama norim rezultat. tai pavyzdys i praktikos*.
* Si informacij pamiau i straipsnio Tablei jau nebereikia". urnalas Gamta ir mogus", 1989 m., Nr. 12.

Nadeda Fiodorovna Kirilenko (54 m.). I ligos istorijos. Per pirmj operacij man paalino ak men i deiniojo inksto. Akmenukas buvo nedidelis, taiau su keldavo didelius skausmus. Inkstas liko, jis dar veik. Po 9 met istorija pasikartojo: vl akmenukas, vl nesibaigiantys skausmo priepuoliai. kart inkstas uvo, j sunaikino hidro nefroz. Teko paalinti. Po operacijos taikiau griet dietin maitinim*. Pradjo skaudti galv, pakilo kraujo spaudimas. miau bgioti, kur laik jauiausi geriau, inyko galvos skaus mai. Taiau 1987 metais kovo mnes vl prasidjo skausmo priepuoliai vieninteliame, kairiajame, inkste. Rentgeno nuo trauka padjo iaikinti, kad yra akmuo. Vis birel buvau gydoma sanatorijoje, taiau sveikata nepagerjo. Jauiausi be viltikai". I pasveikimo istorijos: 1987 met rugpjio mnes a krei piausi N. Semionov ir pradjau aktyviai gydytis taikydama jos metodik. Po pirmos arbz atakos" savaits akmuo liko vietoje, taiau ijo smlis. Po antros savaits akmuo pasislin ko emyn ir strigo lapimtakio apaioje. Tik po treios arbz atakos" savaits akmuo pagaliau skmingai ijo. Pradjau rau doti, nes buvo gaila anksiau prarasto inksto. Ir kaltas dl to tik nemokikumas. Dabar laikausi mitybos reimo, kraujo spaudimas tapo normalus. Esu laiminga, nes inau, kad pati galiu padti savo organizmui sunki valand!". Inkst valymas erki akn ar vaisi nuoviru Inkst akmenims susmulkinti ar itirpdyti naudojamas erk i akn ar vaisi nuoviras. Nuoviro paruoimas. Du auktus supjaustyt akn upil ti stikline vandens, virti 15 minui, palaukti, kol nusistovs. Perkoti. Gerti po 1/3 stiklins 3 kartus ilt 12 savaites. Taip pat naudojamas ir erktuogi nuoviras. Abiem atvejais jis turi bti tamsiai rudos spalvos, kuri suteikia augaliniai pigmentai.

* Tai tikinantis pavyzdys, jog grieta dietin mityba paistalai.

94

95

Inkst valymas darovi sultimis Gydytojas Vokeris, iuolaikins suli terapijos pradininkas, re komenduoja savo metod, pagrst augaliniais pigmentais bei eteriniais aliejais. Jo teigimu, neorganins mediagos, ypa kalcis, esantis duonoje bei kituose koncentruotuose krakmolinguose produk tuose, sudaro inkstuose grdelius. Inkstams valyti bei gydyti jis rekomenduoja tokias sultis: 10 uncij mork, 3 uncijos bu rokli, 3 uncijos agurk suli. Yra ir kitas variantas: mor kos 9, salierai 5, petraols 2 uncijos. Noriu atkreipti dmes petraoli sultis puiki priemo n lapimolytinio trakto susirgimams gydyti, taip pat esant akmenims inkstuose, lapimo pslje, nefritui, kai lapime yra baltym bei sergant kitomis inkst ligomis. Geriamos ir akn, ir lap sultys. i suli poveikis labai stiprus, todl petraoli nepraskiest suli vienu metu nereikia igerti daugiau kaip 3060 gram. Inkst valymas kni aliejumi Tai, ko gero, pats paprasiausias bei efektyviausias inkst va lymo metodas. Jis taikomas taip. Atsivelgdami sezon, savai t geriate lapim varanias arbatas, valgote vaisius, taikote kitus bdus. iem ir vlyv ruden raudonlio, alavijo, melisos, skalsiagrybio, jonaols (jonaol galima pakeisti erktuogi vaisiais ar aknimis) arbatos. Galima pasirinkti ir kitas vaista oles. Tai priklauso nuo regiono ir t.t. Susmulkinti vaistaoles ir padaryti miin, kuriame j bt, tarkim, po 30 gram. U virti, dar geriau upilti verdaniu vandeniu, palaukti, kol pritrauks, taps tamsiai rudos spalvos. Gerti ilt su auktu medaus po 100150 gram prie valg. Vasaros pabaigoje valgykite arbzus, pavasar ir vasar gerkite vieias sultis. Taip rekomenduoja Vokeris. Jei negalite panaudoti n vienos i i priemoni, gerkite savo lapim. Tokia vairov veiks inkst akmenis, kuri sudtis yra labai
96

nevienoda. Tai labai svarbu. Nepamirkite: vienos vaistaols ar darovs veikia vienus akmenis, kitos kitus. Po tokio pasiruoimo savaits lapim varani arbat ar sultis pilkite 5 laus kni aliejaus ir igerkite pusvaland prie valg. Pageidautina aliej gerai imaiyti ir igerti per iaudel, kad nebt pakenkta dantims. Kni aliej vartokite 5 dienas 3 kartus per dien prie valg. Valymo rezultatai i ryks 34 valymo dien: lapimas taps truput drumstas. V liau gali ieiti ir akmenukai. Po dviej savaii tok valym galima pakartoti. Taikykite bd, kol sulauksite pageidauja m rezultat. Taikant jau mintus inkst valymo metodus, papildomai galima atlikti ir pratim, padedant paalinti i inkst sml. Tai vienas i serijos Tigras" pratim Alkanas tigras puola auk" (15 pie.). Pratimo apraymas. Atsigulkite ant pilvo. Vienu trktelji mu i karto pakelkite abi rankas ir kojas (pratim atlikti 3 5 kartus). is pratimas padeda suskaldyti isiurbtus akmenu kus bei paalinti sml. Panaus ir jog pratimo Lankas" poveikis. Tik iuo atveju btina suptis aukiau, labiau isilenkus.

15 pie. Pratimas Alkanas tigras puola auk".

97

INKST LIG PROFILAKTIKA Kai yra lapimo rgties akmenys, reikia imtis priemoni, kad lapimo rgtis bt itirpinta ir paalinta. Negalima valgyti produkt, turini daug baltym, bei sultini (kepen, inkst, smegen, keptos msos, sdytos uvies, msik sriub), padi dinani azoto kiek. Azotas, alinamas i organizmo, papildo mai apkrauna inkstus. Rekomenduojama gerti sultis, nurody tas Vokerio, valgyti salotas, vaisius, daigintus kvieius. Salotas reikia truput pasdyti" diovintais jros kopstais, kad bt stimuliuojama inkst veikla, ir vengti saldumyn, kurie slopi na i funkcij. Taip pat reikia gerti lapim varanius nuovi rus. Jei akmenys yra arminiai, beje, pasitaikantys gana retai, gerkite savo urin, kad pargtintas lapimas juos itirpint, taip pat citrinos sultis su iltu vandeniu. Kaip tai padaryti, perskaitysite skyriuje apie kepenis. Inkst lig profilaktik puikiai papildo jog asanos. Bhudanhasana (Gyvat") neleidia inkstuose susida ryti akmenims. Salabchasana (iogas") arba jos lengvesnis variantas Pusiau iogas" atjaunina inkstus. Majurasana (Povas") ir Ardcha matsiendrasana (Susukta poza") pagerina inkst praplovim krauju. Prisiminkite, kokios galingos arterijos veda prie inkst (vienos skersmuo 12 mi limetr). Atliekant ias asanas, arterijos suspaudiamos, krau jui sunku patekti inkstus. Atlikus pratimus, arterij spaudi mas baigiasi, kraujas stipriu srautu veriasi visais inkst ka piliarais, atidaro juos ir iplauna lakus. Be to, nuolat stimuliuokite bendrj kapiliar kraujo apy tak. Tai padaryti jums pads bgimas, pratimai, jog asanos. Tik toks kompleksinis inkst valymas pads ilikti sveikiems. siminkite senovs gydytoj odius: Jei inkstai sveiki, galima sulaukti 100 met, net jei irdis kamuojama lig".

pats tikslingai pasirinks sau tinkamiausi metod, kuris jam pads. Taiau prie tai btina susipainti su tuo, kas svarbiausia: 1. mogaus organizmo sandara. 2. mogaus organizmo audini savybs. 3. Supanios aplinkos, mitybos taka mogaus organizmo audiniams. 4. Valymo procedrose naudojam mediag savybs. 1. Ms organizmas sudtingiausia sistema, kuriai b dinga keli lygi struktra. Savo tyrinjimus pradsime nuo didelio, matomo, lygio ir baigsim tokiu, kai visk galima pama tyti tik labai padidinus. Pirmas lygis mogaus knas, sudarytas i griaui, ant kuri laikosi minktieji audiniai, padengti oda. Antras lygis minktieji audiniai. Juos sudaro jungiamieji audiniai i daugy bs lsteli. Treias lygis lstels su atitinkama struktra. Atidiau pasiirkime lstels struktr. Lstel ert m, kurios viduje yra protoplazma. Protoplazma koloidinis tirpalas, kuriame yra 80 proc. vandens. J palaiko griau iai" plonytis baltymins kilms tinklelis. Lstels vanduo yra tinkleliogriaui akutse. Visi organizmo skysiai: krau jas, limfa, stuburo smegen skystis, tulis bei lapimas taip pat atitinkamo klampumo koloidiniai tirpalai. Kad bt ilaikyta atitinkama erdvin forma (reikalinga, kad organizmas galt normaliai funkcionuoti), lstels, audi niai ir visas knas turi savo atram citogriauius", jungia mj audin bei kaulus. Nuo i griaui" bkls bei skysi organizme priklauso jo gyvybin veikla. 2. Dabar apvelgsime mogaus organizmo audini savybes. Kadangi lsteli lygis mass poiriu yra didiausias ir su daro organizmo pagrind, logika pradti nuo jo. Pagrindin lstels dalis protoplazma, kuri, kaip jau sa kme, sudaryta i koloidinio tirpalo, panaaus skystus drebu ius. Jos ypatyb sugebjimas sukaupti 99 proc. vandens ir tuo paiu turti kiet bei skyst kn savybes. Tai terp, ku rioje gali sklandiai vykti chemins reakcijos. Taigi lstelje sutelkti visi skyst bei kiet kn privalumai. 99

ORGANIZMO VALYMO IR RPINIMOSI, KAD JIS NEBT UTERTAS, PAGRINDAI Valymo procedr labai daug, isirinkti geriausi nelengva. Todl labai svarbu suvokti j bendr akn". Tada kiekvienas 98

Drebuiuose, veikiant progresuojaniam daleli sukibimui, vyksta nenutrkstantis erdvini struktr tvirtinimo procesas. Todl drebuiai turi tendencij pavirsti suragjusia mase kserogeliu. Tokioje sutankjusioje protoplazmoje negali norma liai vykti gyvybiniai procesai, lstels sta. Kad taip neatsi tikt, vyksta sudtinga antikoaguliacin gynyba ir paioje ls telje, ir koloidiniame tirpale. tai pagrindins ios gynybos grandys: Cikloz vidins srovs ir protoplazmos (t.y. drebui) ju djimas lstels viduje. ie srautai pastebimi net kremzlinse lstelse. Priklausomai nuo lstels metabolizmo intensyvumo, dre buiai" bna tai tirtesni, tai skystesni. Antikoaguliacin gynyba koloidiniame tirpale priklauso nuo miceli (atskir daleli). Micel sudaryta taip: branduolys, kurio pagrindin sudti n dalis baltymai. is branduolys turi atitinkam krv. Bal tymo pavirius yra tarsi gana aktyvus adsorbcinis sluoksnis, kuriame ir vyksta fermentacins reakcijos. Aplink branduol ir adsorbcin sluoksn susidaro difuzinis sluoksnis, kurio krvis prieingas branduolio krviui. iame sluoksnyje atitinkamai i sidsiusios vandens molekuls, sudaranios vandens apvalka ll, kuris neleidia suartti bei sulipti granulms (stabdo ko aguliacij). Taigi pati micel trukdo toki pai kaip ji miceli sulipimui veikiant iems faktoriams: a) baltym molekuls ypatinga erdvin forma. Jei i struk tra paeidiama, senjimas, paeidimas (denatracija), ki t daleli (lak) adsorbcija (prilipimas) sumaja elektros krvis, vandens apvalkallis bei sutirtja drebuiai. b) baltymins dalels krvio dydis neleidia sulipti dale lms, nes sustiprina vandenin apvalkall. Jei branduolio kr vis sumaja, nes vyksta dalin prieingo enklo jon neutra lizacija, tai susilpnina bei sutankina vandenin apvalkall. c) vandens apvalkallis, esantis aplink miceles, neleidia joms sulipti. Jei dl koki nors prieasi lstels viduje suma ja vandens, koloidinis tirpalas sutirtja. Pateiksime tok pa vyzd: js suvalgte sdytos uvies. Pakilus spaudimui, srus kraujas traukia vanden i lstels save. Pradedate jausti tro100

kul, nes kyla poreikis prisotinti lsteles vandeniu bei paalinti nereikaling drusk. Priekoaguliacin lsteli protoplazmos ir organizmo skys t terpi gynyba tokia: Cikloz. Metabolizmas. Baltymo micels branduolio erdvins struktros (for mos) isaugojimas. Optimalus micels krvis. Pakankamas skysi kiekis organizme. Jei i gynyba paeidiama, organizme prasideda protoplaz mos drebui ir skysi (skyst terpi) metamorfozs (pakiti mai) dviem kryptimis: koacervacija (rinkimas, kaupimas) ir ko aguliacija (krejimas, tirtjimas). Koloidinio tirpalo (tirt drebui) KOACERVACIJA vyks ta, kai dalels (micels), dalinai netekusios vandens apvalkal lio, suartja ir sudaro koloidiniame tirpale vandens apvalkal l. Toliau tokiame bendrame apvalkallyje gali vykti vandens praradimas, daleli suartjimas, j suliplmas bei ikritimas nuosdomis. Koacervacinio lao (vieno bendro vandens apval kallio jungiam daleli) klampumas didesnis negu koloidinio tirpalo klampumas. Toks klampumas leidia sukaupti bei ilai kyti iame lae vairiausias mediagas: daiklius, druskas, apy kaitos produktus. O ferment veikla ia ltesn negu koloidi niame tirpale. tai tokiems laams veikiant ir susidaro tir iai nuosdos viso to, kas nereikalinga lstelse, tulyje, la pime. iuo procesu grindiamas drusk, akmen bei smlio nu sdimas organizme. Trys koloidinio tirpalo KOAGULIACIJOS stadijos: Brendimas" koloidini griaui" mechanini savy bi sutvirtjimas. Iorin io proceso iraika dalinis lanks tumo praradimas, o vliau sunkus kno isijudinimas rytais. I pradi knas tarsi medinis, o po to mogus pavaikto ir jau iasi gerai. Senjimas" koloidiniai griauiai" taip sutankja, kad praranda skyst terp (skyst) ir sumaja. i stadija sukelia organizme dvi patologijas: sutankjim bei praskiedim. Sutankjimas sukelia trombozes, kreulius, infiltratus, suaugi mus, pasikeiia organ (pavyzdiui, irdies votuv) forma.
101

Praskiedimas, sukeltas skysio ispaudimo i koloidinio tirpa lo, sudaro ertmes, kuriose kaupiasi eskudatas, lakai, druskos, angliavandeniai ir pan. Prasideda destruktriniai procesai, su keliantys reumatizm, cist atsiradim. Kserohelio stadija tolesnis koloidinio tirpalo nuvandeninimas, apimties sumajimas. Jis virsta suragjusia mase, kurioje vyksta didelis spaudimas. Todl visos jo viduje esanios mediagos (druskos, pigmentai ir pan.) presuojamos, tampa ak menimis. Kai kuri mokslinink-medik nuomone, taip susi daro kepen, tulies, inkst akmenys. Apvelg pirmj, koloidin, organizmo lyg, pereiname prie kito jungiamj audini, kur pintos" kurianios organiz mo lstels. Siame audinyje vyksta ir kiti procesai: vandens, drusk bei kit mediag judjimas ir paskirstymas, audini atstatymas, infekcij slopinimas. Jungiamasis audinys kalogeno baltymas, kuris sudaro iki 30 proc. vis organizmo baltym. Jo molekul trys ami no rgi grandys. Senstant plonos kalogeno gijos persipina tarpusavyje, sudarydamos tvirtas virves. Taip pakinta vidaus organ, raii, sausgysli jungiamojo audinio karkasas. Vi daus organai suspaudiami, netenka vandens, sumaja jun giamojo audinio sugebjimas maitinti aprpinti btinomis mediagomis, silpnja imunitetas. Jungiamojo audinio lstelse prasideda koaguliacija, pagrsta senjimo principu. Vyksta pa ios gamtos uprogramuotas procesas: subrends ir pasens ko lagenas (kola klijai) traukiasi bei tankja. Galima teigti, kad mogui nuolat netenkant skysi per odos poras, kvpuojant bei lapinantis, jo organizm veikia gniauianti diovinanti jga. Dabar, kai jau inome tris organizmo struktrinius lygius, galime suvokti, kiek pastang jam reikia, kad atsispirt trau kimuisi bei nuvandeninimui. Kasdien privalome visais mano mais bdais prieintis gniudymui ir vandens praradimui. Gniudaniai jgai Jan reikia priepastatyti pleiani Jin. De ja, danai mes daug k darome prieingai, o po to stebims, kodl ms organizme atsiranda sutankjimai, akmenys, kiti patologiniai dariniai.
102

3. inodami jau mintas lsteli protoplazmos, skystj ter pi, jungiamojo audinio ir viso organizmo savybes, galime su prasti palank ar nepalank supanios aplinkos, maisto pro dukt bei kit faktori poveik. Supanios aplinkos slygos. Kadangi lsteli protoplaz ma bei organizmo skysiai yra skysti drebuiai, iorinis ata limas bus palankus sutirtjimui, o ildymas praskiedimui. Sausas oras, sumaindamas vandens kiek organizme, tirtins drebuius, o drgnas skystins. Taigi pastebime dvi prieingybes: altis ir sausumas tirti na organizmo koloidus, lstels netenka vandens, susidaro la k, drusk, kit mediag nuosdos, o iluma bei drgm skystina, atstato koloidinius tirpalus, ijudina strigusius lakus, druskas ir kitas mediagas, skatina i lsteli isiskyrim to, kas kenkia organizmui, ko jam nereikia. Tai bdinga visiems organizmo skysiams: kraujui, limfai, tarplsteliniam, nugaros smegen skysiui, lapimui, tuliai ir lsteli protoplazmai. Tikiuosi, dabar jums aiku, jog prie pradedant organizmo valym btina suskystinti koloidus, kad jie sugebt imesti visas sankaupas, tapt tekantys, o ne drebuiai, galt laisvai cirkuliuoti ir lengvai pasiekt paalinimo i organizmo vietas. Prieingu atveju sutirtj drebuiai tvirtai stringa organizme ir laiko" visus lakus ir panaias atliekas, pavyzdiui, sutir tjusi tul tulies pslje. Taigi jokia valymo procedra be iankstinio paruoimo ORGANIZMO SUMINKTINIMO pa sitelkus paildym bei hidratacij bus neefektyvi. Maisto produkt taka organizme esantiems koloidams. Visas maistas, kur suvartojame, yra KOLOIDINIS TIRPALAS (msos, pieno, srio, kiauini baltymai, miltiniai bei krakmolingi produktai, vaisiai, darovs). Visi ie produktai susmulkinami burnoje, suvilgomi seil mis, ibrinksta skrandyje ir suvirkinti bei siurbti patenka krauj. Kraujyje, limfoje maisto koloidai bna kartu su orga nizmo koloidais. Jau vien nuo to padidja organizme esani skysi klampumas. Be to, dauguma maisto mediag patenka po iankstinio terminio apdirbimo. O tai reikia, kad jie jau yra netek KRVIO bei link koaguliuotis. Kad taip neatsitikt, ms organizmas perduoda dal savo elektros krvio. Dl to
103

sumaja miceli krvis lstelse, kraujyje, limfoje ir t.t. io proceso kartojimasis po kelis kartus per dien daugel met pakerta ms energetikos pagrindus. Vis organizmo lygi ko loidai sutirtja (juk sumajus branduolio krviui, micels su artja bei sukimba viena su kita), susidaro SSTOVIO SRI TYS, kuriose prasideda sutirtjimas, sulipimas, atsiranda nuo sdos, kserogelis. Nepalankios supanios aplinkos slygos altis, sausu mas, skersvjai ir t.t., nejudrus gyvenimo bdas (metabolizmo sultjimas), virtas maistas, jau prarads elektros krv, nule mia tai, kad visame organizme susidaro bei kaupiasi vairs sutankjimai, akmenys, cistos, augliai. Atidiau pasiirj save, galite pastebti kelias io proceso stadijas: prarandamas lankstumas, pradeda alti rankos bei kojos, rytais knas tarsi medinis, atsiranda nuolatiniai riboto paslankumo idiniai. Jei tai jums bdinga, pradkite valymo program, nes gali kilti dar rimtesni problem susikaups druskos, akmenys, atsi ras augliai, cistos ir pan. 4. Liaudies imintis, eidama ne vien imtmet klaid bei bandym keliu, atrinko efektyviausias priemones bei proced ras, kurios leidia gerai ivalyti mogaus organizm. Mes klausim nagrinjome moksliniu poiriu ir praktika sustip rinsime tai, k ia aptarme. mogaus organizmo valymas grindiamas trim principais: koloid sutirtjim sukeliani prieasi paalinimas, koloi d suskystinimas ir stipri skystinani bei akmenis skaldan i priemoni taikymas. Kad bt paalintos koloidus tirtinanios prieastys, daro ma taip: a) apribojami arba visai atsisakoma maisto produkt, kurie skatina kserogeli susidarym (msa, uvys, ypa pieno pro duktai, kuriuose gausu kazeino, krakmolingi produktai, ypa labai rafinuoti, smulkaus malimo ir netek daug vandens duona, kepiniai, krakmolas). b) paalinama kenksminga klimato faktori taka altis, sausruma, skersvjai, sausas kartis. c) nejudrus gyvenimo bdas (palankus sstoviams) pakei iamas aktyvesniu, judresniu.
104

Jei teisingai ir laiku atliksite tai, pavyks paalinti vis i sukietjim, akmen susidarymo ir t.t. pagrindin prieast SSTOVI. Norint suskystinti koloidus, paspartinti j cirkuliacij, rei kia: a) panaudoti vairiausius vidins ilumos variantus. Ben dram organizmo ildymui naudojamos vonios, pirtys, kitos pa rankins priemons. Vietiniam ildymui naudojamos pusins vonios, ildymo psls, ildytuvai, pleistrai, trynimas. Visos ios procedros spartina organizme esani skysi cirkuliacij; b) gerti vairius grimus, kuri yra tikrai daug. Koloidiniams tirpalams skystinti bei valyti naudojamas dis tiliuotas vanduo, magnetintas distiliuotas vanduo, itirpdytas vanduo, magnetintas itirpdytas vanduo, kiti variantai. Visas is vanduo varus, atitinkamos struktros bei krvio, pui kiai iplauna organizm, paalina i jo lakus, normalizuoja koloidini tirpal sudt. Panaudojami ir biokoloidais prisodrinti skysiai: nuovirai, itraukos, sultys ir t.t. iems skysiams bdingas bendras bei specifinis poveikis (tul varantis, lapim varantis). J mice ls adsorbuoja lakus ir paalina juos i organizmo, apsaugo nuo sutirtjimo. Ypatingais atvejais, kai sstovis tapo trombais, kserogeli, akmenimis ir pan., taikomos stipriai skystinanios, akmenis smulkinanios mediagos bei procedros. Labai suskystina spiritas, degtin, ivalytas ibalas. Pavyz diui, vanduo, pasiymintis dideliu paviriaus aktyvumu, ne tik suvilgo, bet ir siskverbia mediagos vid. Koloidai leng viau atsiskiria, o vliau ir visai itirpsta. Nugarinta iki 1/4 urina dar stipresnis skystis, kur galima palyginti su spiritu ir degtine. Galima vartoti ir vairius prieskonius, kurie paspartina i lumos bei cirkuliacinius procesus organizme: juoduosius pipi rus, raudonus anktinius pipirus, cinamon, gvazdiklius, im bier. Labai padeda ir pelynai, tik juos reikia vartoti saikingai: 23 kursai po savait per metus.

105

VALYMO PRAKTIKA ORGANIZMO KOLOIDINI TIRPAL VALYMAS Gydomojo poveikio poiriu i valymo procedra yra svarbiau sia, taiau j btina atlikti tik tada, kai jau ivalytas storasis arnynas ir kepenys. Sveikata, jaunyst, energija, neeiliniai sugebjimai vis pir ma priklauso nuo miceli varumo ir koloidini tirpal (lste li protoplazmos, kraujo, limfos ir t.t.) struktros. Kad i atsakinga procedra bt atlikta kokybikai, bti na: 1 prie tai suminktinti koloidinius drebuius (vonia, pirtis); 2 prisodrinti koloidinius drebuius struktriniu vande niu; 3 paalinti nevarumus, prilipusius prie koloidinio tir palo miceli; vanduo turi bti kuo varesnis; 4 padidinti pai miceli krv ir kur laik, kad valy mas bt efektyvesnis, atsisakyti maitinani mediag (mais to, t.y. nevalgyti). Taigi 36 mnesius js reguliariai 23 kartus per savait 1015 minui einate garin pirtyje ar maudots iltoje vo nioje. Taip ne tik suminktinsite drebuius, bet ir paspartinsite organizme vykstani cirkuliacij, padedani greiiau paa linti lakus. Vis t laik js geriate bei naudojate verdamam maistui tirpint vanden (geriau distiliuot), kur prie pat vartojim galima papildomai magnetinti buitiniu magnetotronu. Sis vanduo gaminamas taip: puodas su vandeniu statomas aldymo kamer, o iem balkone. Po 45 valand, kai paviri utrauk ledukas, vanduo nupilamas kit puod. Le das, liks tuiame puode, yra sukoncentravs sunkiojo van dens molekules. Toks vanduo sula esant +3,8 C temperat rai, o organizmui reikia tokio, kuris sula esant -1 C. Sunkj" led reikia imesti, o puod su nupiltu vandeniu aldyti toliau. Kai tik jame uals madaug 2 3 , neuls van duo nupilamas. Tai lengvas vanduo, kuriame yra vairi prie mai. Ledas, liks puode, ir bus tas reikalingasis valymui van106

duo, neteks 80 proc. priemai ir turintis 16 miligram kalcio litre skysio. Chemikas i Odesos N. Druziakas teigia, kad ge riausiai organizmui tinka vanduo, kurio viename litre yra 8 20 miligram kalcio. Tok vanden geria ilgaamiai. Taigi itir pinkite t led ir gerkite vanden. Kuo maiau vartosite maistui sulipdani produkt (pie nik, msik, krakmoling), tuo efektas bus didesnis. Dar geriau skatins valym badavimas 2436 ir daugiau valand per savait. Kad i valymo procedra atrodyt taigesn, pateiksiu kelis pavyzdius. Tiesa, net ir iais atvejais organizmui valyti pa naudota tik dalis mechanizm, taiau ir to pakanka, jog pati ktum puikiais organizmo valymo rezultatais. 1 PAVYZDYS. Aleksejus Labza kentjo nuo inksto nepa kankamumo (anksiau jam jau buvo paalintas vienas inkstas), irdies ir galvos smegen aterosklerozs, peralim, sunkiai vaikiojo. Tris metus gr itirpint led. Anksiau svrs 97 kilogramus, pradjo sverti 84, tapo valus, energingas, raus vaskruostis kaip jaunuolis. Rank bei kaklo oda lygi, elastinga, be raukli. O juk tik prie 3 metus jo kraujas buvo klampus, venos ikilusios. Tokias teigiamas permainas galima paaikinti tik taip: organizmo koloidiniai tirpalai vl tapo tokie, kokie ir turi bti, kai mogus yra sveikas, tvirtas. 2 PAVYZDYS. Polis Bregas par ar pusantros gerdavo tik distiliuot vanden. Be to, vis laik valg tik natral maist, kuriame buvo daug verting gamtini biokoloid. Tokia pro grama padjo jam ilgus metus ilikti valiam, darbingam, ne prarasti regimosios atminties. 3 PAVYZDYS. G. Satalova savo paskaitose rekomenduoja gerti distiliuot magnetint vanden. Be abejo, ji pati taip pat geria tok vanden ir, nepaisant amiaus, atrodo labai puikiai. 4 PAVYZDYS. N. Vokeris rekomenduoja vartoti kuo dau giau viei darovi ir vaisi suli. Sultys natrals ko loidiniai tirpalai, kuriuose micels jau turi krv, o vanduo struktrinis. is sultyse esantis vanduo skystina sutirtjusius drebuius, o micels adsorbuoja visus drebui teralus ir valo juos. Pats N. Vokeris gyveno beveik 110 met. Jis ne tik gr vieias darovi bei vaisi sultis, bet ir badavo, nevalg gy vnins kilms bei krakmoling produkt.
107

ORGANIZMO LSTELI KOLOID IR VIDINI TERPI KOMBI NUOTAS VALYMAS ioms procedroms labai tinka jaun egli, pu, kni spyg li nuoviras, kurio skonis sutraukiantis. Toks nuoviras diovi na, padengia ir ivalo (paalina), be to, pagerina odos spalv, stipriai vsina. Nuoviras vartojamas dvejopai: geriamas arba daromos vo nios. Galima ir kartu taikyti. Grimui nuoviras ruoiamas taip: 5 auktai jaun susmul kint egls, pu ar kni spygli upilami 0,5 litro vandens (vanduo turi bti itirpintas ir uvirintas). Virti ant ltos ug nies 10 minui, po to palikti nakiai iltoje vietoje, kad pri traukt, perkoti. Nuoviras supilamas termos ir geriamas iltas 46 kartus per dien po 1 2 stiklins vietoje paprasto vandens. Kiekvien dien nuoviras verdamas i naujo, nes turi bti geriamas vieias ir iltas (3640 C). io valymo kurso laikas individualus. Kai pastebsite, kad lapimas tapo drumstas, inokite: nuo viras pradjo veikti, organizmas valomas. Nuo itirpint drus k ir lak priklausys, kokia bus lapimo spalva. Kai lapimas vl taps skaidrus ir prastos, lig tol buvusios spalvos, valy mas baigtas. Tok valymo kurs tinka pradti po Naujj met. Pirma, tada imetamos ventins egluts, nereikia eiti mik spygli. Antra, tuo metu stipriausias inkst ir lapimo psls biorit mas, taigi pernelyg didelis lak isiskyrimas valymo metu ne perkraus j. Voniai reikia susmulkinti pu spygli, jaun akui ir supjaustyt egls kankori. Sausa aliava turi sverti 1 kilog ram. Ji verdama 30 minui 78 litruose vandens. Po to u dengiama ir paliekama pritraukti 12 valand. Tinkamas vo nioms nuoviras bna rudos spalvos. Jis supilamas voni su vandeniu, kurio temperatra 3640 C. Tokioje vonioje maudomasi 1020 minui, atsivelgiant savijaut. Kiekvie nai procedrai vandens temperatra po truput didinama. Vi sais atvejais btina atsivelgti savijaut. Per savait tokioje vonioje maudomasi 23 kartus. Po vonios vsus duas (10 20 sekundi). i voni ciklas madaug mnesis.
108

Dar labiau sustiprina valymo efekt geriamas spygli nuo viras ir spygli vonios tuo paiu metu. Tok kombinuot cikl reikia ubaigti, kai lapimas vl tampa skaidrus. V. Tienka nurodo, kad spygli nuoviras paalina i orga nizmo ne tik lakus bei nuodus, bet ir radioaktyvius nuklidus. Toks valymas padeda igydyti 80 proc. vis lig. Spygli voni poveik gerai vertino S. Kneipas, P. Kurenovas, A. Zalmanovas. Be to, S. Kneipas ir P. Kurenovas atkreip dmes, kad ivaloma ir oda, kraujagysls, stimuliuojama ner v sistema. A. Zalmanovas primena, kad ios procedros paa lina i organizmo lsteli nuovargio toksinus". Tai apmirusios lstels, kurios turi bti laiku paalintos. Pats organizmas tai atlieka daug liau, jam reikia padti, kad nebt nuolat nuo dijamas, kad mogus nepradt labai greitai pavargti.

LAK IR DRUSK PAALINIMAS I ORGANIZMO Valymo proces teorikai domiai pagrind B. Bolotovas. Jis pa teik duomen, kad i mogaus organizmo gali bti paalinta 23 kilogramai drusk, daniausiai uterusi jungiamj au din bei kaulus. Vis valymo procedr jis rekomenduoja atlikti dviem eta pais. Aptarsime ias rekomendacijas bei pagrsime pavyzdiais. PIRMA, k rekomenduoja B. Bolotovas, paversti orga nizme susikaupusius lakus druskomis. ANTRA parinkti to kias mediagas, kurios paspartint drusk paalinim i orga nizmo. Kad bt paalinti jungiamajame audinyje susikaup la kai, B. Bolotovas rekomenduoja paveikti juos rgtimis. Reikia, kad organizmas su maistu gaut tokias rgtis (askorbino, palmitino, nikotino, stearino, citrinos, pieno ir pan.), kurios bt nepavojingos (nepakenkt organizmui) ir tuo paiu tirpdyt la kus, paverst juos druskomis. B. Bolotovas rekomenduoja rau gintus agurkus, pomidorus, kopstus, burokus, morkas, svog nus, esnakus, raugintus obuolius, al, daugel vyno ri (portvein, kagor, kaberne), antpilus, mielinius patiekalus,

109

vark, sr, brinz, kefyr, kumys, acidofilinius produktus, vaisi act. B. Bolotovas akcentuoja, kad kiekvienas mogaus organas prisitaiks prie savo rgi. Todl reikia vartoti kuo vairesni. Vaisi act reikia vartoti kartu su rgusiu pienu: stiklin rgpienio dedamas auktelis (kartais auktas) vaisi acto bei auktelis medaus. Geriama valgant, kart per dien. Vaisi acto reikia pilti ir arbat, kav, sriubas, sultinius. Tuo metu, kai atliekamos procedros, kad lakai tapt druskomis, geriau nevartoti aliejaus, kuris skatina spart tul ies isiskyrim ir tuo paiu stabdo lak virtimo druskomis proces. Kad vidin terp bt rgtesn, rekomenduojama tuo metu valgyti daugiau msos ar uvies produkt. Pirmojo etapo tikslas padidinti organizmo rgtingum ir valgyti produktus, skatinanius rgim: raugintus agurkus, kopstus ir pan. Taip pat reikia padidinti mieling produkt kiek. Igrus saldios arbatos, kompoto, ant lieuvio uberti kelias valgomosios druskos kruopeles. Tai sukelia skrandio re akcij ir skatina j iskirti rgius fermentus pepsinus, ku rie padeda lakams greiiau tapti druskomis, taip pat naikina nesveikas organizmo lsteles. B. Bolotovas primena, kad lakai ne i karto gali tapti drus komis, net jei rgtinimas vyksta nuolat. Rgtys bei armai nelengvai patenka ten, kur reikia. Todl atliekant i proced r btina dirbti fizin darb, masauoti kn. Tik tada lakai organizme tampa mineralinmis, armi nmis, rgiomis, tirpstaniomis ir netirpstaniomis vandeny je druskomis. Remiantis stebjimais galima teigti, kad netirpsta armins, mineralins ir riebiosios urat tipo druskos, fos fatai bei oksalatai. Noriu atkreipti dmes princip: PANA TIRPDO PA NAUS. Pavyzdiui, ibale itirpsta visi naftos produktai solidolis, soliarin alyva, parafinas ir t.t. Spirite tirpsta kiti spiritai glicerinas, sorbitas, ksilitas ir kiti. B. Bolotovas akcentuoja, kad princip galima skmingai taikyti ir tirpinant armines druskas organizme. Todl reikia vartoti papildomai arm, nekenksming organizmui kai kuri oli nuovirus bei sultis. Saulgr akn arbata taip pat tirpdo daug drusk. Ruden ruoiamos daugelio akn atsargos, jos kasamos,
110

gerai nuplaunamos, idiovinamos. Ruoiant atsargas, paali namos nereikalingos smulkios aknels. Na o tos, kurios tinka gydymui, smulkinamos (pupels dydio) ir verdamos emaliuo tame inde (3 litrams vandens 1 stiklin diovint akn) 12 minutes. Toki arbat btinai reikia igerti per 23 dienas. Kai ubaigiama viena tokios arbatos porcija, geriama kita didelmis dozmis, prajus pusvalandiui po valgio. Druskos pradedamos alinti i organizmo tik po 23 savaii. lapimas tada bna rdi spalvos. akn nuovir reikia gerti tol, kol lapimas vl taps prastos spalvos, skaidrus. Taip valant organizm, negalima valgyti atri, sri ir rgi patiekal. Maistas turi bti tik truput pasdytas, di diausia jo dalis augalins kilms. Gerai tirpdo druskas dirvinio asiklio, skalss, arbzo ie veli, molig virki arbatos. Druskoms tirpinti labai tinka ir petraoli akn, krieno, alpusni, cikorijos, rops, topinambo sultys. J reikia igerti ne daugiau kaip 100 gram, prajus pusvalandiui po valgio. Praktikai nesunku pasigaminti juodojo ridiko suli, ku rios tirpdo tulies pslje, latakuose, lapimo pslje, geldelse bei kraujagyslse susikaupusius mineralus. 10 kilogram juodj ridik nuplaunama, ispaudiamos sultys (ievs nulupti nereikia). Sultys (j i tiek ridik bus beveik 3 litrai) laikomos aldytuve. Ridik ispaudos sumaio mos su medumi (1 kg ispaud reikia 300 g medaus arba 500 g cukraus), pridedama pieno irg. Toks miinys laikomas stik lainyje iltoje vietoje suslgtas, kad nepelyt. Sultys pradeda mos gerti po 1 auktel prajus valandai po valgio. Jei nejau iama skausmo kepenyse, suli galima gerti vien, du auk tus ir palaipsniui padidinti j kiek iki 100 gram. Ridik sul tys labai skatina tulies isiskyrim. Jei tulies latakuose su sikaup daug drusk, tuliai sunku itekti, galite pajusti skausm. Tada ant kepen reikia dti ildymo psl, maudytis iltoje vonioje. Jei skausm manoma iksti, procedros daro mos tol, kol baigiamos gerti sultys. Tuo labiau kad skausmai atsiranda tik pradioje, po to vl viskas bna gerai. Druskos taip valant alinamos nepastebimai, taiau efektas didiulis. Taigi reikia tokias procedras atlikti 12 kartus per metus. Geriant ridik sultis, nereikia valgyti atri bei rgi patie111

kal. Kai sultys bus igertos, pradedamos valgyti ridik ispau dos, kurios iki to laiko jau bus irgusios. Jos valgomos po 1 3 auktus kartu su kitu maistu. Tokios ispaudos labai stipri na plaui audin bei irdieskraujagysli sistem. Kad geriau sidmtumte B. Bolotovo rekomendacijas, i skirsime tai, kas svarbiausia: 1. Btina paspartinti organizme rgtinimo (oksidacijos) procesus. 2. Btina nuolat prisodrinti organizm nekenksmingomis rgtimis. 3. ios rgtys turi bti skirtos visiems organams kiek vienam tokios, koki reikia. 4. Tuo metu, kai stengiamasi lakus paversti druskomis, dieta turi bti tokia, kad didt organizmo vidin terp. B. Bolotovas rekomenduoja vartoti organizm rgtinanius mais to produktus: ms, uvis, kiauinius, grybus, pieno produk tus*. 5. Parinkti toki mediagnej, kuri be vargo prasi skverbt visus organizmo ukampius" ir palikt ten rgtis, reikalinga, kad lakai tapt druskomis. 6. Imginti nekenksmingus vairiausius tirpalus, kurie ga lt itirpinti druskas. 7. Pasistengti laikytis dietos valgykite daug vaisi, dar ovi, gerkite j sultis. Pirmieji penki punktai susieti su pirmuoju valymo etapu lak pavertimu druskomis, o 6 ir 7 skirti antrajam etapui drusk itirpdymui ir paalinimui i organizmo. Nelengva, bet norint manoma atlikti tai, kas nurodyta vi suose septyniuose punktuose. Taiau net ir tada, tai akcentuo ja ir pats B. Bolotovas, neverta tiktis greit teigiam rezulta t. Btina ne tik kantryb, bet ir kruoptumas, skrupulingu mas. Taiau viskas vyksta daug paprasiau bei greiiau, efek tyviau, jei tam panaudojama unikali mediaga lapimas, o bendram rgtinimui badavimas. Tada schema bus visai ki ta: 1. iluma, spartinanti rgtinimo procesus organizme: kar tos vonios, garin.
* Tai ne pats geriausias variantas, galintis net pakenkti.

2 ir 3. Paties mogaus lapime yra visos rgtys, reikalin gos konkreiam organui ir nekenksmingos. 4. Urina labai rgtus skystis, idealiai tinkantis iam tikslui. Taiau efektyvum galima daug kart padidinti, jei pra dedama badauti. lapimo grimas bei badavimas tuo paiu me tu natralus organizmo rgtinimo procesas. Taip galima igydyti ne vien baisi lig. 5. Urinos pagrindas organizmo struktrinis skystis, ku riam bdingas geras skverbimasis. 6. Urina idealiai atitinka ir pagrindin homeopatin princi p panaus tirpdomas panaiu. 7. Valgyti daroves ir su vandeniu virtas koes, nes toks maistas saikingai armina organizm. Kompresai su sena (pra djusia stipriai kvepti amoniaku), nugarinta iki 1/4 urina ant viet, kur susikaupusios druskos, pads jas itirpdyti. Taigi mes visai nepaeidiame valymo schemos, kuri reko menduodavo senovs iminiai: 1. Koloid suminktinimas ir lak pavertimas druskomis pargtinus, prie tai paildius vis organizm. 2. Drusk itirpdymas, taip pat j paalinimas su skysiu, kuris padjo joms susidaryti, t.y. urina. Greiiausias ir efektyviausias lak bei drusk valymas i organizmo: 37 dienas badauti; badaujant kiekvien dien maudytis kartoje vonioje ar kaitintis garinje 1020 minui (pagrindinis kriterijus savijauta); 35 kartus per dien ger ti po 100 gram urinos ir itirpinto vandens; atsivelgiant poreik, kasdien daryti klizmas su 1 litru prie tai surinktos urinos. Jei organizme susikaup labai daug drusk, papildomai dti drusk susikaupimo vietose senos, stipraus kvapo nugarintos urinos kompresus. io valymo proceso poveik patvirtina padidjs lankstu mas (taip yra todl, kad buvo paalintos druskos), po badavimo prasidjs organizmo gyvybingumas (padidja darbingumas, i tvermingumas, lytinis pajgumas ir t.t.). Tinkama mityba po badavimo dar labiau sustiprins efekt. Jei taip bus daroma 34 kartus per metus, joki kit organizmo valymo procedr visai nereiks. Toks organizmo valymas padjo ios knygos au toriui susigrinti jaunatvik lankstum, sustiprino atsparu m ligoms.
113

112

Dabar pateiksime pavyzdius, kuriuose panaudota tik dalis organizmo valymo urina mechanizm. 1 PAVYZDYS. tai k pranea Ana Romanovna i Pavlodaro: Man nuolat skaudjo gerkl, ypa rudeniop ir iem, jauiau kepen skausmus, nes du kartus sirgau gelta. Pirmj savait griau vis lapim, o mano imatos ne tik nepasidar minktesns, bet net viduri ukietjimas prasidjo. miau ger ti ilt nevirint vanden pabrinko aki vokai. Pradjau ger ti maiau lapimo, i pradi 23 kartus, o vliau tik rytais. Per mnes 3 kartus isitrindavau kn lapimu vakare, 23 valand. Mnesiui baigiantis, po tokio gydymo" jauiausi pras tai. Skaudjo kepenis, stiprs diegliai, kartais net vis on skauda. Meiau vis gydym, vien sultis geriu, juk valgyti ne galima. Sultys daniausiai molig. Bet kepenis tebeskauda, ypa nakt. Gydytoja pasak, kad, ko gero, kakur buvo aizde l, o lapimas j dar labiau sudirgino. Dabar jau aizda. Tai tai a ir galvoju: gal net kepenis lapimas pradjo grauti? lapimas dabar drumstas, tirtas, tamsus. K man daryti? Kol nesigydiau", lapimas buvo skaidrus, viesus. Namikiai pra djo mane barti, kad visais tikiu. O a vis liesju ir negaliu valgyti. Kas dabar mane IGYDYS? KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: i moteris sukau pusi daug lak (nesibaigiantys peralimai ir nesveikos kepe nys). Vis savait gausiai gertas lapimas paspartino staig j isiskyrim bei patekim krauj. Iskyrimo sistemos tapo per krautos (sutriko arnyno, kepen veikla). Kad lapimas drums tas labai gerai, nes tai reikia, jog i organizmo paalinama daug drusk bei lak. Dabar proces btinai reikia ubaig ti. Teks ivalyti arnyn ir kepenis. Pateiksiu B. Bolotovo min tis: Reikia atminti, kad gydymo rezultatai neatsiejami nuo or ganizmo streso". An Romanovna kaip tik dabar kamuoja stre sas. Belieka kentti ir paiai padti savo organizmui, gerti dau giau vandens, pasikaitinti garinje. Jei mogus to nesuvokia, neisilavins, tegu pradeda labai atsargiai, stebdamas orga nizm. Tada nereiks baimintis, kad lapimas sugrau kepe nis". 2 PAVYZDYS. A. N., 47 m., i Pavlogrado: Jau antrus metus vadovaujuosi js knygomis Urinoterapija" ir Gydanios jgos". Pirmj pusmet a, ties sakant, 114

gimiau antr kart. Man skaudjo snarius, sutraukdavo ko jas, rank ir koj pirt snariai buvo nelanksts. Atrod, kad subyrsiu gabalus. Diabetas, reumatizmas, egzema, dalin psoriaz, grybelis jau paliko mane ramybje. Galiu okti nepa vargdamas, mano gyvenimo tonusas okteljo auktyn... Du kartus valiau kepenis. Pirm kart naudojau 200 gram aly vuogi aliejaus ir 200 gram URINOS (100 gram senos, lai kytos daugiau negu 7 dienas, nes citrin neturjau, ir 100 gra m vieios). Valymas buvo KIETAS". Vakare dar iaip taip, o rytais, madaug nuo 4 iki 7 valandos, mane tarsi kas gniau, suko. Buvau nustebintas, nes i mans tekjo kakas juodo, rudo, dribsniai, kita bjaurastis. Per savait netekau 12 kilogra m svorio! Antr kart valiau kepenis lapkriio mnes. Efek tas buvo maesnis, nors kart griau 300 alyv aliejaus ir 300 gram citrinos suli. KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: is mogus buvo tikras lak sandlys. tai kodl j kamavo visos tos ligos. Ir pats to neinodamas jis valymui pasirinko efektyviausi proce dr. Kartu su alyv aliejumi naudojo ir sen urin. Kad ge riau suvoktume jos poveik, prisiminkime B. Bolotov. B. Bolotovas tyrinjo ferment gyvnins bei augalins kilms lsteli (miels, pieno bakterijos), bding mogaus or ganizmui, gyvybins veiklos produkt, poveik. Jis nustat, kad ie fermentai sugeba atnaujinti bei ivalyti visus pavirius, ant kuri jie patenka (od, skrandioarnyno trakt, akis, nosies gleivin, aus, plaui, makties ertmes). B. Bolotovas rekomenduoja patiems pasigaminti toki fer ment. Tam reikia 3 litr pieno irg, 1 stiklins cukraus, 1 stiklins saus ar viei supjaustyt vaistaoli ugniao ls. Ugniaol sudti maiel kartu su akmenuku, kad geriau panirt, nuleisti stiklainio dugn. Jei irgos darant vark buvo perildytos ir pieno lazdels uvo, reikia pilti auktel grietins, kurioje yra sveik pieno bakterij. Stiklainis uden giamas 23 sluoksniais marls ir laikomas iltoje vietoje, kur nepatenka saul. 23 savaites tokiame miinyje formuojasi pie no rgties bakterijos. J gyvybins veiklos produktai gali at naujinti bei nuvalyti visus mogaus organizmo pavirius. Jei tokia gira (raugas) geriama 2 savaites po pus stiklins pusva-

115

land prie valg, bus ivalytas ir atstatytas skrandio bei ar nyno epitelinis pavirius. lapimui senstant, vyksta rgimas, gaminasi organizmui naudingi fermentai (panaiai kaip irgose). Jei tokia urina igeriama, kaip ir padar A. N., ji prads valyti bei atnaujinti organizmo epitel. Tokio valymo poveikis labai stiprus, o efek tas unikalus. Beje, is mogus teisingai vertino visk, kas jam atsitiko, suprato, jog tai valymo kriz (buvo paalinta 12 kilogram patologikai pakitusi audini!), neauk: Apnuo dijo, igydykite mane!" 3 PAVYZDYS. Galina Markovna i Dnepropetrovsko: Prie mnes gavau knyg Urinoterapija". Per t laik sulaukiau puiki rezultat. Be vargo raau jums deine ranka. Mano diagnoz nuo 1983 met: Reumatoidinis poliartritas, aortos aneurizma". Negeriu joki tablei! KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: kad visai bt i gydyti reumatizmo isukinti snariai, iai moteriai btina kas dien dti ant skaudani viet senos urinos kompresus. Valgyti organizm arminanius augalinius produktus, daugiau judti, kad lakai bt kuo greiiau pargtinti ir iplauti i organiz mo. Be abejo, reikia ivalyti storj arnyn ir kepenis. 4 PAVYZDYS. Karo invalidas Michailas Grigorjeviius i Charkovo: 1990 pradjo skaudti koj pdas. Sunkiai vaikiojau. Dirbau gamykloje. Gamyklos gydytojai nemaai stengsi, ta iau nesugebjo igydyti. Ileido Jalt, kurort. Ten taip pat nepasveikau. Nusprendiau imginti urinoterapija. Surinkau savo ir namiki i viso 3 litrus. Pasiilds dariau nakiai voneles 1520 minui. Po ANTROS vonels skausmai liovsi. I viso mirkiau kojas 10 kart. Taigi reikjo 10 voneli. KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: urinos vonels greitai itrauk druskas. Be to, labai padjo ir iluma. Norint, kad druskos vl nesikaupt, reikia pakeisti mityb. 5 PAVYZDYS. Sofija Jakovlevna i Novoerkasko: Mano vyrui labai padjo kompresai ant pd. Stambios iaugos inyko po 3 kompres. Nuoirdiai jums dkoju. KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: nuosekliai atlikti visus svarbiausius valymus ir suderinti mityb.
116

6 PAVYZDYS. Marina Viktorovna, 33 m., Kijevas: Prajus metams po Cernobilio, susigriebiau poliartrit. Tai sutapo su ntumu. Por met mginau kompresais veikti poliartrit. Dar po met iem su aaromis akyse apsiaudavau aulinukus: trukd snari udegimas, patys snariai buvo pa tin, paml. Tokie buvo ir rank pirtai. Supratau, kad ne sveikos ir kepenys. 1990 metais pradjau badauti pagal P. Breg po 24 valandas per savait. 1991 met pradioje atlikau valym (limfos nevaliau) pagal Semionovos rekomendacijas. Ka dangi dar vis kamavo snari skausmai, kepen valym sude rinau su intensyviu badavimu (per 1,5 mnesio badavau 2 sa vaites). Atlikau 3 valymus kas 34 savaites. Po PIRMO valy mo jau kit ryt inyko pirt patinimai, taiau snariai dar skaudjo. Netekau madaug 10 kilogram svorio. Pradjau jaustis ymiai geriau, taiau vos bent truput persivalgydavau, skauddavo kepenis, prasiddavo snari udegimas. (Itverti buvo lengva, nes po intensyvaus badavimo ir artimj dejoni, kad taip suliesjau, atsirasdavo vilko" apetitas). Be to, baigsi menstruacijos. Dabar jau inau, kad badavimas mano organiz mui buvo pernelyg didelis stresas, taiau buvo ir prieastis: priedli udegimas (jo a net netariau, nors kai mnesins tapo negausios, supratau, kad kakas yra). Mginau gerti rau donei}, taiau permainos buvo neenklios. Nuo i met kovo, prisiklausiusi pastam pasakojim apie skming gydymsi urina, pradjau gerti kart per dien po 150200 gram lapimo. i procedr atlikdavau rytais, 11,5 valandos prie valg. Be to, kart per savait badavau po 36 valandas ir t dien gerdavau tik vanden. Vos prajus savaitei po urinoterapijos, prasidjo STIPRUS SKRANDIO VEIKLOS SUTRIKIMAS, kuris tssi dvi savai tes. Per t laik isiskyr LABAI DAUG GLEIVI. Tuo paiu metu nakt be joki pastang isival ir kepenys. is skrandio veiklos sutrikimas baigsi netiktai kartu su vl PRASIDJU SIU MENSTRUACIJ CIKLU (kraujavimo nebuvo, taiau su pratau, kad reikalai susitvark). Visa tai vyko prajus 3 savai tms nuo urinoterapijos pradios ir metams po menstruacij ciklo inykimo. Per tas 3 savaites padidjo svoris (67 kg). Dar po 2 savaii inyko koj ir rank pirt patinimai, te117

beskaudjo tik dviej pirt snariai (anksiau - beveik vis). Po mnesio (arba prajus 7 savaitms nuo urinoterapijos pra dios) MENSTRUACIJ CIKLAS tapo visai normalus. Menst ruacijos buvo gausios ir neskausmingos, KAIP IR ANKSIAU. Prajus 8 savaitms nuo urinoterapijos pradios, visai ne beskaudjo snari, nurimo skrandis ir kepenys. Neliko gast rito. Jauiausi taip gerai, kad per Velykas suvalgytas kalnas maisto man visai nepakenk. Anksiau tikrai nebiau apsi jusi be kepen skausm, prasidt snari udegimas. Atsivelgusi savo pastamos patirt, pamginau badauti ir gerti tik vis dienos urin. Vakare prasidjo dviej rank pirt snari udegimas, negaljau vis nakt miegoti, nes la bai skaudjo dubensklubo snar (buvau pamirusi parayti, kad gydymo pradioje skaudjo ne tik rank, koj pirtus, bet ir dubensklubo snar). Kit savait skausmai prajo. Nu sprendiau daugiau netaikyti io bdo. Per savait badauju 36 valandas ir geriu rytais lapim, o dien vanden (tikriau siai snariams kenkia badavimo metu igeriamas visas lapi mas). Taiau tebetrinu vieiu lapimu kn kiekvien dien. KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: kad mineral apykaita organizme bt vl normali, reikjo ivalyti kepenis. Kai tai buvo atlikta, sulaukta ir teigiam rezultat. Taiau liko gleivs, kurios trukd viso organizmo veiklai. Kad jos bt pa alintos, reikjo pargtinti" organizm ildaniomis proced romis, badavimu ir urina. Tai buvo atlikta (urinoterapija ir ba davimas). Labai stipri valymo kriz sutvark vis organizmo veikl: normalus svoris, normalus menstruacij ciklas, drusk apykaita. Dabar Marinai Viktorovnai btina ir toliau stengtis, kad audini koloidin bsena tapt normali, tinkamai maitintis (ne valgyti kepini), taikyti iltas vandens procedras (vonios, ga rins) ir nebadauti altu met laiku. Rytais valgyti daigintus kvieius, o dien gerti itirpint vanden. tas: 7 PAVYZDYS. Zinaida Ivanovna, 56 m., Krasnodaro kra

je, bet tik tris dienas. Po 6 dien skausmas dingo. Vl galiu avti guminius batus. 8 PAVYZDYS. Nadeda Aleksejevna, Energodaras: 1979 metais mano mama isigyd pentinus" ant kuln. Nakiai ji dar lapimo kompresus, o dien ddavo puskoji nes kuokt traukuio ir taip vaikiodavo iki vakaro. Per 3 vasaros mnesius ji visai isigyd ataugas. Kai buvo padarytos rentgeno nuotraukos, gydytojus labai nustebino rezultatai. KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: tai nieko nuosta baus, paprasiausias natralus procesas. Urinos kompresai pa rgtina tas kno dalis, padidjs rgtingumas sunaikina pentinus". Na o vaistaols sultys armino druskas. Tokia rgios ir armins terps kaita tirpd, alino drusk atau gas. DRUSK VALYMAS LAURO LAPAIS. 5 gramus lauro lap pamerkti 300 gram vandens, virti 5 minutes, po to supilti termos, kad pritraukt. Tada nuovir nupilti ir igerti su per traukomis maais gurkneliais per 12 valand (viso i karto igerti negalima, kad neprasidt kraujavimas). i procedr reikia atlikti tris dienas. Po savaits galima pakartoti. Nenustebkite, jei lapimas taps rausvas, gal net pradsite lapintis kas pusvaland. Taip bna todl, kad labai spariai pradeda tirpti druskos, kurios ir dirgina lapimo psl. Jau po savaits ar dviej galima sitikinti, kad drusk tir pimas vyksta spariai. Jei js snariai nesilankstydavo, skau ddavo, pamdavo skausmai orui keiiantis, pastebsite, kad snariai tapo lankstesni, skausmai slopsta. PAVYZDYS. Natalja Nikolajevna, 47 m., Maskva: Lauro lapus griau penkis kartus. Kaklo orteochondrozs jau neliko. LIAUDIES MEDICINOS RECEPT REUMATO GYDYMUI ANALIZ. Norint geriau suvokti organizmo valymo esm, pra vartu susipainti su iniuoni, olinink, daktar rekomenda cijomis, kaip gydyti snari bei raumen udegim (tai yra i audini koloid ypa didelis sutirtjimas). Pasinaudosime re ceptra, pateikta P. Kurenovo knygoje Rus liaudies medici na" ir S. Kneipo Mano gydymas vandeniu".
119

Pradjus gerti garint bei viei urin, rezultatai stul binantys. Man nealta, puiki nuotaika, nebesutraukia koj, ne skauda juosmens. Jausdavau silpnus skausmus kakur gilumo118

Visas rekomendacijas galima padalinti tris dideles grupes: paeist viet ildymas tepalais bei antpilais; vairiausi bendri ir vietiniai ildymai; skystinani priemoni vartojimas vid. 1 grup: trynimas stiprios degtins, amoniako, anktini raudonj pipir antpilu; trynimas balzamu, pagamintu i sie ros rgties ir lin smen aliejaus; ber pumpur ir stiprios degtins antpilas; sliek ir stiprios degtins trauktin; tepalas, pagamintas i kamforo, garstyi bei spirito; ibalo kompresai; tepalas, pagamintas i alyvuogi aliejaus, 1020 raudonj pipir anki ir ivalyto ibalo. Be to, trynimams naudojamas imbieras arba garstyios ir druska. 2 grup: 1,52 valandoms ligonis ukasamas ilto mlo krv (2025 seansai); ildymas sausu smliu; maias su ber o lapais, kuriame reikia pabti visam ar kiti tik skaudani kno dal, kad gerai iprakaituot; gydymas skruzdlmis kandimai, antpilai grimui bei trynimui; ukasimas kart sml papldimyje; gydymas bii kandimais; kaitinimasis pir tyje ar vonioje s vairi oli nuovirais. 3 grup: spiritinis medio droli antpilas; vieios salier ir mork sultys (10 uncij salier suli ir 22 uncijos mork suli). Kaip papildoma priemon rekomenduojamas vegetarikas maistas, kurio didiausia dalis nevirti vaisiai ir darovs. Kad greiiau i organizmo bt paalintos druskos, reikia ba dauti. Net tokia trumpa silom priemoni reumatizmui gydyti analiz irykina j vienpusikum arba ildymas, arba try nimai, arba skystinanios priemons. Taiau jei koloid sutirtjimo prieastis ne altis, o maistas, kuriame daug krakmolo, kazeino, prieastis, suklusi reumat, neinyksta, taigi ir nepasveikstama. Todl jau mintas storojo arnyno bei kepen valymas, klijingo maisto nevartojimas, bendras organizmo il dymas, lapimo natralaus organizmo vidaus terps rg tintojo ir arminani produkt armini nuovir ir sul i vartojimas yra tikrai universalus bdas, visiems laikams gydantis reumat.

ORGANIZMO VALYMAS, KAD NELKT AUGLI (GERYBINI, PIKTYBINI, CIST), POLIP, KIRMIN, PATOGENINI MBKROORGANIZM Kad geriau suvoktume pain klausim, btinas tvirtas moks linis pagrindas. Tad ne pirm kart teks pasitelkti Boris Bolotov. Jis tvirtina, kad lstels (nepaisant j gausybs ir vairo vs) gali bti augalins ir gyvnins kilms. Augalins lstels vystosi ir sudaro armines mediagas, gali egzistuoti tik armi nje terpje. Gyvnins lstels didina rgtin terp ir tik joje gali ilikti gyvos. Tuo remdamasis, B. Bolotovas daro toki ivad: visos ligas sukelianios lstels gyvnams yra augalins, o augalams gyvnins. T.y. mogui arba gyvnui lig gali sukelti tik au galins lstels. Vins lstels taip pat augalins kilms. Kadangi augalins lstels gali ilikti gyvos tik arminje ter pje, tai kokio nors mogaus organo liga atsiranda tik tada, kai padidja io organo armingumas... Tad dabar jau aiku: kai kuris nors mogaus organas yra nesveikas, vyksta io organo puvimas ir SARMINIMAS... Jei organizme bus nesutriks rg tingumas, lig sukeliantys procesai jame negali vykti. Taiau reikia sekti, kad nepadidt skrandio rgtingumas, kad ne sutrikt organizmo arm ir rgi balansas. Rgtingumas turi viryti armingum. Prieingu atveju neivengiamas gast ritas". A sutikau labai maai moni, kurie, remdamiesi teorija, silyt paprasiausias, prieinamiausias rekomendacijas, pagrs tas paiame organizme vykstaniais procesais. Deja, B. Boloto vas taip pat pasirinko sudting keli. Organizmui rgtinti profilaktikos bei gydymo tikslais jis rekomenduoja vartoti di diul asortiment (jo nuomone, kiekvienas rgtinimas pri klauso atskiram organui): rgts vaisiai, darovs, augalai, kruopos, anktiniai augalai, miltai ir t.t. Kai kalbsime apie virkinim, maisto produkt biologin vert, suprasite, jog B. Bolotovas silo mums ne pat geriausi variant. Remdamasis tokiu teoriniu pagrindu, ios knygos autorius silo natral valymo metod, papildydamas j praktiniais pa121

120

vyzdiais. Ir vl organizmo rugtinimui naudosime savo lapi m ir badavim. 1 PAVYZDYS. I. V, Gubkinas: prie 6 metus buvo paalinta deins kiauids cista. Po kurio laiko atsirado cista kairje kiauidje. Gydytojas patar operuoti. 10 dien badavau, 4 kartus per dien griau po 75 gramus iltos vieios urinos. I pradi cista sumajo 2 kar tus. Dabar jau jos nra. Fantastika! 2 PAVYZDYS. N. L, Ternovka: kur laik jauiau skausmus ir sukietjim krtyje. Jau rengiausi ligonin, bet tai pakliuvo i knyga. Manau, imsiu ir pamginsiu, pagersiu (lapim vert.). Sukietjimo krtyje kaip nebta! 3 PAVYZDYS. D. M., 76 m., Volgodonskas: 1988 metais mano kairje krtyje buvo aptiktas vys. Operacijos daryti nesiryo prasta kardiograma. Iki 1990 me t nieko nedariau. Auglys tapo sies kiauinio dydio, bet ne skaudjo. 1990 m. spalio mnes pradjau gydytis urina: rytais, dar nieko nevalgiusi griau lapim ir djau ant krties kom pres. A nebadauju. Valgau du kartus: 10 valand ryto virtos darovs, kiauinis, 3 valand dienos vl darovs: burok liai, morkos, viei kopstai salotos ir sriuba su liesa msa. Nevakarieniauju. Gurkniais geriu nevirint vanden. Iki birelio mnesio joki permain nepastebjau. Auglys lyg ir nepadidjo. Birelio mnes i spenelio isiskyr pliai, o po to ir kraujas. Rugpjio mnes atsivr 2 kapeik dydio aizda. Iskyros nesiliov. Mano vaikai, pas kuriuos a gyvenu, atve onkolog. Jis apirjo ir pasak, kad TAIP NETURI BTI! Jam neaiku, kas man yra. Patar gultis ligonin spindulinei terapijai. A nesutikau, paaikinau jam, kad geriu lapim ir darau lapimo kompresus. Jis tik gteljo peiais ir nieko nepasak. Nuo gruodio pirmos isiskiria tik pliai. Labai nieti kr tis. Darau po 2 kompresus vakare ir nakt. Dariau ir dien, taiau prasidjo ibrimas. Taigi dabar tepu krt paildytu saulgr aliejumi. Gal galima? Badauju vis par. Galiu palaipsniui pradti badauti ir 3 dienas. Ilgesn laik bijau, nes lieku namuose viena.
122

Kai ibga iskyros, palengvja, taiau jauiu silpnum. Maai judu. Tik po kambar reikalui esant. Labai skauda keli ir pd snarius. Be to, dar kamuoja gastritas su padidintu rgtingumu ir cholecistitas, katarakta. Todl praau, kad at sakym paraytumte stambesnmis raidmis. KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS: i moteris pasiel g teisingai pradjo rgtinti organizm urina ir daryti kom presus. Madaug po 7 mnesi sulauk rezultat: auglys (au galins lstels) sunyko nuo padidinto rgtingumo, taip pat vini lsteli atgalinio poveikio paioms sau (homeopatinis principas panaus gydomas panaiu). Be to, sustiprjo orga nizmo apsaugins jgos. Vyksta uvusi vini lsteli atmetimo procesas organiz me, pasirod iskyros. K tokiu atveju reikia daryti? Prasidjo vienas svarbiausi sveikimo moment. Kad irstantis auglys ne nuodyt organizmo (tokioje stadijoje taip danai atsitinka), rei kia dar labiau rgtinti organizm: gerti kuo daugiau urinos, daryti urinos klizmas ir nieko nepaisant (tegu nugarinta urina grauia krt, vliau viskas atsistatys) nuolat dti urinos kom pres ant krties, kad vis laik traukt ijos plius. Periodi kas badavimas skatins proces. Tok gydym galima dar paspartinti. Todl reikia atlikti tai k: 1. Ivalyti storj arnyn ir ypa KEPENIS. 2. Visikai nevalgyti baltyminio maisto, j pakeisti su van deniu virtomis komis. 3. Daniau badauti (13 ir daugiau par), ilgiau laikyti ant krties nugarinto lapimo kompresus. 4. Daugiau judti ir daniau KAITINTIS. Tai papildomai rgtina organizm ir aktyvina isiurbiani ferment veikl. Organizmo ildym garinje ilgesn laik jau taiko vokiei gy dytojai viniams augliams alinti. tai k reikia daryti tokiais atvejais pradti natral igijimo proces. Atminkite: mes patys savo nemokikumu su darome organizme slygas augliams atsirasti bei didti. Suda r rgtin terp, paaliname juos suklusi prieast, vins lstels sta. Chemioterapija, vytinimas, operacija tik sil pnina organizm, visai nenaikinamos prieastys, suklusios v123

. Po tokio gydymo" vins lstels dar spariau plinta, udo neimanlius ir patiklius mones. TAIP NETURT BTI! Pavyzdys i A. Maslenikovo knygos Diev grimo paslaptis": urnalistas i Krasnojarsko papasakojo man apie savo uov, sirgusi gimdos viu. Kartu su ja palatoje guljo dar dvylika moter. Igirdusi apie urinoterapij, uov paliko ligo nin ir pradjo gydytis lapimu. Padjo. Po to gyveno dar 10 met. O tos moterys, kurios tada kartu su ja guljo palatoje, dar tais paiais metais ijo kit pasaul. PAVYZDYS. Valentina Nikolajevna, Sverodoneckas: Mano dukters akys traikanojo taip, kad rytais ji nega ldavo j atmerkti. Blakstienos buvo tvirtai sulipusios. Prad jau plauti dukters akis jos iltu lapimu, ir po keli dien vis kas prajo. KOMENTARAS: mikroorganizmai, pakenk akims, au galins kilms. J terps pargtinimas sunaikino juos. Tai ir padjo isigydyti. PAVYZDYS. Nataa, 17 m., Voroneas: A sirgau gripu, kuris sukl komplikacijas, sutriko inks t veikla. Guljau ligoninje pus met. Diagnoz mus glomerulonefritas su nefrotiniu sindromu. Mane gyd" ir antibio tikais, ir heparinu, ir prieudegiminiais preparatais, kasdien teko igerti 3035 tabletes, suleisdavo 910 ampuli. Be to, laelins. Niekas nepadjo. Tada prie t vaist, kurie jau buvo paskirti, pridjo hormonus. Dar vliau pradjo perpylinti krau j. Neinau, kuo tai baigtsi, jei ne laimingas atsitiktinumas: suinojau apie G. Malachovo gydymo sistem. Pirmiausia pradjau nuo urinoterapijos. Po 57 dien ana lizs rezultatai buvo normals (iki tol baltymo buvo 2 vienetai). Atsisakiau vartoti hormonus, rytais igerdavau po 3 gurk nius urinos. Nuo hormon buvo padidjs mano svoris (nuo 57 iki 68 kilogram), ibr vis kn, inyko mnesins. Be to, pradjo skaudti skrand, sutriko arnyno veikla. Po 2 urinoterapijos savaii atsirado mnesins, ibrimas beveik inyko, skrandis ir arnynas veik kaip tada, kai dar buvau sveika, svoris taip pat sumajo. Pradjau gydytis pagal knyg Gydomosios jgos" ir dabar jauiuosi puikiai.
124

GLEIVINI VALYMAS I KAKTOS IR HAIMORINI GALVOS ANI (SINUS) Mano nuomone, ie sinusai yra sunkiausiai ivalomos vietos. Po kiekvieno peralimo atsiranda gleivi srautas, pasialinan tis i organizmo per kaktos ir haimorinius sinusus. Gleivs i teka ne visos. Ligai baigiantis dalis j lieka, sutirtja ir tampa kserogeliu kieta luobele, kamiais. Toki kami per vis gyvenim susidaro labai daug. Todl laikui bgant ie sinusaiertms upildomi tirta mase, kurioje dauginas: patogeniniai mikroorganizmai (augalins lstels). Prasideda puvimo proce sas, susidaro armin terp, vairs toksiki produktai. Tai ne gali neveikti organizmo: skauda galv, susilpnja regjimas, klausa, uosl, atmintis. Sutrinka net galvos smegen veikla, psichin pusiausvyra. Beje, kartais tai vyksta tarsi nepastebi mai, mogus netaria, jog jo galvoje susikaup net 12 stikli ns pli. Savo negalavimams jis atranda vairiausi prieas i, tik ne i, tikrj. Be abejo, negali bti ir kalbos apie ekstrasens pagalb. Tai ypa lieia naivuolius, kurie lanko kursus ir stengiasi la vinti iuos sugebjimus, visai nesirpindami savo organizmo vidaus vara. Tik ivals galv (tuo paiu ir vis organizm) mogus gauna tai natraliai, be joki kurs. Atminkite: tobu liausias renginys visatoje MOGAUS ORGANIZMAS. Kuo jis varesnis, tuo jautresnes vibracijas gali priimti, tuo daugiau informacijos gali sukaupti ir pervesti i pasmons smon. Prieingu atveju ms organizmas sugeba tik reaguoti fizi nius dirgiklius. Kad bt ivalytos visos prie nosies esanios ir kaktos ert ms, paalintos ten susikaupusios sutirtjusios gleivs, reikia atlikti nuosekl valym: 1. Suminktinimas vairiausiais bdais ne kart pakai tinti galv. Geriausiai tam tinka gar bei vandens vonios. Procedrai reikia skirti 5 minutes, po to perplauti galv vsiu vandeniu. Geriausia atlikti 35 tokias procedras. 2. Kai sudivusios, sutirtjusios gleivs po ildymo tam pa skystesns, jas reikia paalinti per nosiarykl. J reikia pra plauti iltu lapimu. Tinka ir jros vanduo ar paprastas pas dytas tirpalas.
125

i procedra atliekama taip: uspaudiame vien nerv, o kita traukiame nosies vid. Kai patenka burn, ispjauna me. Sias valymo procedras reikia atlikti tol, kol visikai iva lysite galv, sensoriniai pojiai regjimas, klausa, ypa uos l, taps normals. Jei nevartosite skatinani susidaryti gleives produkt pieno, miltini gamini su sviestu, bus dar geriau. valymo proces labai spartina ir badavimas. PAVYZDYS. I. V, Doneckas: Man skaudjo ausis, beveik praradau klaus, plingos iskyros trukd kvpuoti per nos. Dabar, kai praploviau ausis, nos, iskalavau burn, jauiuosi normaliai, maiau sergu. D koju jums.

medio. Jei sutraukia kojas, prie j deda drebulin pliausk. Jei skauda galv, tokia pliauska dedama prie galvos." uolas maitina" mog energija. Padeda ir beras, puis, katonas. Beje, atimti bei suteikti energijos gali ne tik patys mediai, bet ir i j pagaminti baldai, pliauskos. i medi savyb atsispin di ir patarlje: Puyne linksmybs, beryne vestuvs, eglyne galo iekojimas". Neatsitiktinai ir vantos daniausiai bna berins, uolins. Praktins rekomendacijos, kaip isiaikinti gydanij bio energetik: 1. Reikia rasti energij vagianius" ir duodanius" me dius. Atkirpkite 1015 cm ilgio, 25 mm ploio folgos juos tel (tiks okolado, saldaini). Suimkite jos vien gal didiuo ju ir rodomuoju pirtais, ltai prieikite prie medio. Jei emyn nusvirs juostels galas prads linkti prie medio, jam bdin gos sugerianios energij savybs, jei prieingai, medis sklei dia energij. Nordami isiaikinti, kokia energija bdinga me diui, galite pasinaudoti vytuokle ar rmeliu. 2. Neikite prie ma ar nesveik medi, jie turi sukaup nedaug energijos. Eikite prie aukt ir grai. 3. Kai rasite tok med, pasistenkite susidraugauti". Ben draukite su juo, tarsi su geru draugu, artdami pasisveikinki te, bkite su juo atviras, isiskirdami padkokite, atsisveikin kite. Taip sukursite stipri bioenergijos apykait (ne veltui ir Bud aplank praregjimas po mediu). Medis dosniai dalins jums savo energij ir pats jos gaus. Tai teigiamai veiks j pat. 4. Miegamajam parinkite tokius baldus bei augalus, kurie nesiurbt" energijos. Prieingu atveju galite susirgti. Taip kar t atsitiko vienai serganiai astma moteriai. Vir jos lovos buvo augalas, sugeriantis energij. Kai ji perkl vazonl kit vie t, pirm kart po daugelio met pradjo ramiai miegoti. 5. Kada reikia naudoti energij sugerianius, o kada j skleidianius augalus? Energijos nusiurbimas reikalingas tada, kai jos organizme susikaupia pernelyg daug, pradeda skaudti galv, kamuoja ir dies neuroz, osteochondroz, struma, kepen skausmai, ude gimai, nudegimai, traumos.

PATOGENINS ENERGIJOS ALINIMAS I MOGAUS ORGANIZMO Yra keli variantai, taiau mes inagrinsime paprasiausi bei efektyviausi panaudojant medio pliauskas. Gamtoje vyksta pasikeitimas energetine informacija. Pasi telkus biolokacij, pavyko nustatyti, kad kai kuriems mediams bdinga savyb pasisavinti ar atiduoti energij. Be to, pirmiau sia pasisavinama bloga" (patogenin, augalins kilms) ener gija. Ji gimininga mediams, o monms patogenika. Ir tarsi atsvarai jie atiduoda energij, kuri nekenkia, yra naudin ga mogui. Ypa jautrs mons gali net matyti energij, sklin dani nuo medio mogui ir prieinga kryptimi. ios energijos nejai kvantins dalelsmikroleptonai. J mas daug ma esn negu elektron! 9496 proc. moni energij pasisavinantys mediai yra topolis ir drebul. Drebul iuo atvilgiu yra nepralenkiama. Jos neigiam poveik jauia ne tik mons, bet ir bakterijos. Todl drebul niekada nepna. ios drebuls savybs apraytos net Dalio odyne: Drebul naudojama ukalbant kartin ir dant skausm: ipjaunamas ievs trikampis, juo iki kraujo trinamos dantenos, ir vl ievs gabaliukas pridedamas prie
126

127

Energija pamaitinti" papildomai reikia tada, kai jos orga nizmui stinga: kamuoja danos anginos, peralimai, artritai, chronikos ligos, sutrinka skrandioarnyno veikla. PAVYZDYS. M. Dmitrukas Receptas uolyn": Daug met J. Meiliev kamavo triakio nervo udegi mas. Guljo ligoninje, taiau tai nepadjo. Jam pasil paa linti visus virutinius dantis, man, jog ten slepiasi infekcija, sukelianti udegim. Kart jam irov i karto tris dantis su kibusiomis aknimis. Skausmas buvo toks, kad jo nesugebjo numalinti net narkotikai. Jis ijo gatv, kad niekas negir dt, kaip vaitoja, ir apsikabino med, prisiglaud prie jo skruostu... Kai atsipeikjo skausmo kaip nebta. Nustebs ir laimingas mogus irjo topol. Kit dien jis ijo kiem su kde ir sdjo prie topolio 40 minui prisiglauds skruostu. Skausmas visai nurimo ir dau giau nebekamavo." Ivalyti organizm nuo tamsios patogenins energijos padeda SAULS spalvos papuoalai, pavyzdiui, auksas. tai k rao apie auks Amirdovlatas Amaciani: Jis ilgina gyvenim, stiprina senius, gydo apsinuodijus. Tas, kas jo turs, nelids, kuo daugiau jo bus, tuo linksmesn irdis. Kinai, cigun terapijos specialistai, pasiruodami gydymo se ansui, usideda kuo daugiau papuoal, kad i pacient ijusi ligos bioinformacin energija neprikibt prie j pai. Apie ligos sugebjim kalbjo ir P. Ivanovas: Su liga reikia elgtis atsargiai, kad tau neprikibt". Ne paslaptis, kad fizioterapini procedr metu jas atliekantiems gydytojams tenka pacient ligos. O dabar a jums papasakosiu apie pat paprasiausi ir efektyviausi bd, ivalant organizm nuo ios negalios. PAVYZDYS. Nadieda Aleksejevna, Energodaras: Kai man buvo 31 metai, netiktai pradjo slinkti plau kai. Po nervinio streso plaukai slinko kuoktais. Mano kirpja, pagyvenusi iraniet, patar man prie plaunant galv dti ilto lapimo kompresus. Dariau i procedr 6 mnesius, ir mano plaukai vl pradjo vilgti, tapo tarsi ilkiniai, neliko pleiska128

n, neniejo galvos oda. Kompresus ddavau 23 kartus per savait, o plaukus i pradi kirpdavau labai trumpai. Prisimenu, po pirmj 34 procedr galv ibr, ikilo skauduliai, labai niejo oda, taiau a itvriau, nes Anachoret pasak, jog viskas praeis. Nuo to laiko prajo 17 met, o a lig iol dkinga jai u patarim. KOMENTARAI IR REKOMENDACIJOS. Stresas pato logins energijosinformacijos, patekusios organizm, irai ka. Plauk slinkimas jo lokalizacijos vieta. Urina, aukso spalvos bei sukaupusi dal jo savybi, labai stiprus valiklis. Valymo procesas kuriam laikui atsirad spuogai, niejimas, panas sutrikimai. Neteks visos bjaurasties, organizmas pats pasirpino, kad vl atsigaut plaukai. Tie, kas ito nesuvokia ir gydymui nau doja chemioterapij, kitus bdus, eina klaidingu keliu. Dar geriau valo iki 1/4 nugarinta urina. Beveik kiekvieno mogaus kne slypi kokia nors bjauras tis, negalia. Jei profilaktikai du kartus per metus po 12 sa vaites kas antr dien tepsite kn nugarintu lapimu, isigydysite nuo i negali. Js oda pads suvokti, kad organizmo energija neuterta. Man atrodo, jog kiekvienam svarbu, kad i jo kno bt paalinti teralai. Tam ypa tinka paties mogaus lapimas. i informacij ubaikime A. Pukino odiais: Patyrimas sunki klaid snus ir paradoks draugas".

ORGANIZMO VALYMAS ALIEJUMI Originali organizmo gydymo bei valymo metodik, perimt i senj altini, silo bakteriologas P. Kakas. Jo metodo es m tokia: mogaus organizme yra trys poros seili liauk polieuvins, poandikaulins Ir esanios prie aus. Viena i seili liauk funkcij mediag apykaitos produkt paali nimas i kraujo. Seili reakcija yra armin. Skyriuje apie mi tyb suinosite, kas isiskiria i organizmo kartu su seilmis. Kraujo, tenkanio kramtymo ar iulpimo metu seili liauko-

129

mis, padidja 34 kartus. Kraujas teka pro filtr" ir tuo paiu ivalomas. Tokio valymo metu aliejus yra adsorbentas, suriantis vis k, ko nereikia, kas kenkia organizmui. Valymo bdas: aliejus (geriausia saulgr), kurio pakan ka vieno valgomojo aukto, susitelkia priekinje burnos daly je. Aliejus iulpiamas tarsi saldainis. Nuryti aliejaus negalima. iulpiama lengvai, laisvai 1520 minui. Aliejus i pradi sutirtja, po to suskystja tarsi vanduo. Tada, kai jis jau bal tas tarsi pienas, galima ispjauti. Jei skystis geltonas, iulpimas dar nebaigtas. Ispjautas skystis infekuotas, todl jo ne galima nuryti. i procedr geriausia atlikti kart per dien, nieko ne valgius. Galima aliej iulpti ir vakare prie mieg. iulpiant organizmas isivalo nuo toksin, mikrob, rg i, paspartja sutrikusi mediag apykaita. Btina inoti: pradjus iulpti aliej, gali atsirasti laikini sutrikimai, ypa monms, sergantiems keliomis ligomis. Taip atsitinka todl, kad ardomi ligos idiniai. Kiek laiko skirti tokiai procedrai, mogus nusprendia pats, atsivelgdamas savijaut. ms susirgimai gydomi grei tai ir lengvai, pakanka dviej savaii. Chronikas ligas tenka gydyti ilgiau. Man is metodas patinka ir todl, kad lieuvis mus sveikatos veidrodis. Labai daug apie j gali pasakyti ant lieu vio esanios apnaos. Jogai taiko special lieuvio valymo bd. Lieuvis tepa mas lydytu sviestu ir trimis pirtais didiuoju, rodomuoju bei viduriniuoju, tarsi meliamas. Tie, kam jau teko badauti, pastebjo, jog apie teralus or ganizme pranea lieuvis. Burna ir lieuvis virutiniai va lymo takai. Apskritai ms organizmas stengiasi kuo daugiau teral paalinti per vir plauius. iulpiant aliej, visas is valymas vyksta natraliai. Yra ir dar daugiau valymo bd. Stipriausias ir natra liausias badavimas. Apie j dar bus parayta ioje knygoje.
130

ORGANIZMO VALYMAS. KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI 1. Nuo ko pradti organizmo valym? Nuo storojo arnyno, kepen valymo. Tik po i dviej, jei reikia, galima pradti kitas valymo procedras. 2. Kaip tinkamai valyti organizm? I pradi reikia organizm suminktinti" ir tik tada pradti pai valymo procedr. Tai lieia visus valymo bdus. 3. Kaip suprasti, kad valymas skmingas? Kai ivalytas storasis arnynas, tutinamasi reguliariai, lengvai, fekalin mas vientisa, minkta. Kai ivalytos kepenys, vis ri apykaita vl normali. Fi gra tampa ymiai graktesn. Kai ivalyti koloidai, oda lygi, knas lankstus, darbingu mas padidjs. 4. Ar danai reikia valyti organizm? I pradi per metus reikia 34 kartus ivalyti storj arnyn, 57 kartus ivalyti kepenis. Vliau profilaktikai kar t per metus, pavasario ir rudenio lygiadien, 12 savaites skirti kapitaliniam valymui. Tada reikia atlikti ir iankstin suminktinim, ivalyti storj arnyn, kepenis. Galite badauti 310 par pasninko dienomis. 5. Ar galima valyti kepenis tiems, kam paalinta tulies psl? Galima ir btina. Valymo procedra tokia pati. 6. Ar galima valant kepenis alyvuogi aliej ir citrinos sul tis pakeisti kuo kitu? Galima: alyvuogi aliej pakeisti saulgr aliejumi, o citrinos sultis citrinos rgtimi, labai rgiais augalais spanguolm, altalankiu, serbentais ir t.t. 7. K daryti, kai po valymo prasideda stipri kriz? Geriau kur laik nevalgyti, gerti daugiau ilto itirpinto vandens (dar geriau ir magnetinto). Vengti alio. Pradti val gyti tik tada, kai inyks visi valymo krizs simptomai. 8. Kaip ivalyti ma vaik organizm? Jei jie bus tinkamai maitinami, organizmo visai nereiks valyti. Taiau jei tenka tai daryti, labiausiai tinka j pai ge riama urina ir iltos vonios, po kuri reikia vaikus apipilti v siu vandeniu.
131

9. Ar gali badavimas pakeisti valymo procedras? Gali, jei badaujama reguliariai po 710 dien 34 kar tus per metus. Taiau kepenis net tokiu atveju dert ivalyti. 10. Kaip js valote savo organizm? 34 kartus per metus badauju po 59 dienas. Badau damas kasdien 1020 minui maudausi vonioje (temperatra 3740 C), darau klizmas su 1 litru urinos. Geriu itirpint vanden ir urin (beveik vis per dien). Daug judu, mano gy venimo bdas aktyvus. Valym baigiu tada, kai darant klizmas urina tampa beveik vari. Kepenis valiau 1314 kart. Klizmas su urina, garinta uri na darau tada, kai tai btina. 11. Ar btinas organizmo valymas? Teorikai to galima ir nedaryti. Taiau pats valymas daugiareikmis, jis skatina viso organizmo atsinaujinim, ak tyvina blstanius procesus. Pasiekti to vien taikant maisto ra cion NEMANOMA. Jei norite gyventi ilgai ir sveiki, btinai raskite laiko valy mo procedroms. Vidin organizmo vara geriausia js sveikatos ir ilgo amiaus garantija.

TINKAMA MITYBA

VIRKINIMO FIZIOLOGIJA Riekel kasdiens duonos buvo, yra ir bus viena i pai svarbiausi gyvenimo reikmi, kani, kartais pasitenkinimo altinis, gydy tojo rankose veiksmingas vaistas, neima nli rankose lig prieastis. I. Pavlovas mogaus organizme vykstantys maisto apdirbimo procesai yra tokie patys kaip ir kit iltakrauj gyvn: burnos ertmje maistas susmulkinamas, suvilgomas seilmis ir subrinkinamas; skrandyje tarsi sandlyje maistas sukaupiamas, vyksta jo rg tin denatracija; plonojoje arnoje hidroliz, veikiant orga nizmo ir maiste esantiems fermentams, taip pat jau suvirkin to maisto siurbimas; storojoje arnoje tolesnis virkinimas, siurbimas, imat susidarymas ir j paalinimas. Kiekviename i skyri, veikiant tik jiems bdingiems fer mentams, vyksta savi virkinimo procesai. Burnos ertmje ia esantys fermentai padeda virkinti krakmol (pradin stadija). Skrandyje vyksta ertminis virkinimas veikiant saviems fermentams ir autoliz (maist skaido jame esantys fermentai). Plonojoje arnoje vyksta ertminis, pasieninis ir neymus simbiozinis virkinimas. Dalyvauja daugiausia paties organiz mo, taip pat i maisto autolizs metu gauti fermentai. Ney mus simbiozinis virkinimas vyksta bakterij floros dka. Storojoje arnoje vyksta pagrindinis simbiozinis ir dalinis ertminis virkinimas. Visi kartu ie virkinimo bdai maist perdirba kur kas 133

geriau. Tuo ir pagrsta labai efektyvi, ekonomika skrandio arnyno trakto veikla.

FERMENTAI Isiaikinkime, kas gi tie fermentai ir i kur jie atsiranda. Fermentai pagreitina biocheminius procesus, j poveikis specifinis (virkinant baltymin maist iskiriami vieni fermen tai, o angliavandenius kiti). Jie neatspars auktai tempe ratrai, aktyvs tik tam tikroje terpje (pavyzdiui, vieni fer mentai aktyvs rgioje terpje, kiti arminje ar neutra lioje). Fermentus gamina sekrecins lstels. Vienos j yra liau kose, kitos virkinimo kanalo sienelse. Sekrecins lstels ferment sintezei btinas mediagas gauna i kraujo. iai fer ment sintezei eikvojama energija. Organizme vyksta dviej tip ferment isiskyrimas: toly dus ir netolydus. Tolydus ferment sekretas iskiriamas sinte zs metu. Netolydi (ritmika) ferment sekrecija bna ilgesn laik. I pradi sekrecins lstels siurbia btinas mediagas i kraujo, paskui vyksta sintez, o sekretas iskiriamas tik pa tekus maistui. Naujos sekreto porcijos sintez vyksta tik i skyrus ankstesnij.

Seilse yra fermentas ptialinas, kuris jau burnos ertmje pradeda skaidyti krakmol. Skrandyje veikiamas druskos rg ties jis suyra. Fermentas lizocinas naikina bakterijas. I. Pavlo vas teig, kad seilms bdingas gydomasis poveikis. Per par mogaus organizme isiskiria apie 1,5 1 seili (stambij galvij nuo 4060 iki 120 litr!). Seili isiskyrim skatina kramtymas. Kuo ilgiau maistas smulkinamas burnoje, tuo daugiau seili. Veikiant seili liau koms, per jas tekanio kraujo kiekis padidja 34 kartus. To dl paprasiausias kramtymas padeda per ias liaukas perva ryti ir ivalyti apie 6 litrus kraujo (beveik vis). Didelis seili armingumas padeda neutralizuoti rgtis, susidaranias rgstant angliavandeniams.

SKRANDIS Vykstant evoliucijai skrandis atsirado kaip organas, kuriame kaupiasi maistas ir prasideda hidroliz (rgtin maisto denatracija). Skrandio funkcijos kelios, todl ir jo sandara sud tinga. Skirtingose skrandio vietose iskiriamos skirtingos vir kinimo sultys. Virutin skrandio dalis per labai trump laik iskiria labai rgias sultis; apatin dalis ne taip greitai ir ne tokias rgias skrandio sultis; prievario dalyje nuolatos iskiriamos armins skrandio sultys. Dabar jau aiku, kodl virutinje skrandio dalyje (kreivumoje) daniausiai atsiranda opos ir piktybiniai navikai. Kad skrandio gleivin bt apsaugota nuo rgi povei kio ne virkinimo metu, iskiriamos gleivs, kuri reakcija neutrali ar maai rgti. mogaus skrandis per par iskiria 1,52,5 litro suli. Vartojant mir maist, vieno valgymo metu mogaus skrandis iskiria nuo 700 iki 800 mililitr suli. Laisvos druskos rg ties mogaus skrandio sultyse yra 0,40,5 procento. Skrandis atlieka labai svarbi varanija funkcij, kurios dka skrandio prievartyje maistas paveriamas tyrele ir nu stumiamas dvylikapirt arn. Skrandyje vyksta ir iskiriamoji funkcija susidaro la palas, lapimo rgtis, kreatininas ir kitos mediagos. Kai inks135

SEILI LIAUKOS Seili liaukos savo sekret iskiria burnos ertm. J yra trys poros: paausin, paandin ir polieuvin. Seili liauk paskir tis: 1. Sekrecin funkcija. tai. 2. Iskiriamoji iskiriami mediag apykaitos produk

3. Tam tikro hormono, skatinanio angliavandeni apykai t organizme, pagaminimas ir iskyrimas j krauj. Seili reakcija armin (pH 7,48,0). Seili sudtis: 1) mucinai, 2) neorganins mediagos, 3) azo to druskos, 4) organins mediagos, 5) .iek tiek duji|: deguonis, azotas ir anglies dioksidas.
134

PLONASIS ARNYNAS DVYLIKAPIRT ARNA Akademikas A. Ugoliovas dvylikapirt arn pavadino pilvo ertms hipotalamo hipofizio sistema". Svarbiausios jos savy bs sugebjimas skatinti energijos apykait organizme ir apetito reguliavimas. Dvylikapirtje arnoje: 1. I skrandio maistas tyrels pavidalu atskiromis porcijo mis pereina kit virkinimo trakto skyri arnyn. Dvylikapirts arnos turinio ne virkinimo metu reakcija yra silpnai armin. 2. Vyksta trys pagrindiniai virkinimo tipai: ertminis, membraninis ir lstelinis. 3. siurbimas ir alinimas. 4. Susijungia keli tip sekrecijos, iorins ir vidins ( dvy likapirt arn atsiveria kepen ir kasos itekamieji latakai, veikia jos paios liaukos). 5. Gaminami arnyno hormonai ir biologikai aktyvios me diagos, reikalingos ne tik virkinimui. Pavyzdiui, dvylikapir ts arnos gleivinje susidaro kai kurie hormonai: sekretinas skatina kasos ir tulies sekrecij; cholecistokininas stimuliuoja tulies psls motorik, atveria tulies latak; vilikinlnas adi na plonosios arnos gaureli motorik ir t.t.

16 pie. Skrandis 1 virutin dalis; 2 apatin dalis; 3 prievartis

tai nesveiki, daug daugiau i mediag iskiria ne tik skran dis, bet ir kiti virkinimo bei kvpavimo organai. Skrandis, kaul iulpai, arnynas, blunis, kepenys yra feretino, dalyvaujanio hemoglobino sintezje, telkinys. Vykstant sekrecijos procesui, skrandio liaukose atsiranda struktrinis-morfologinis pokytis, kuris normaliomis fiziologi nmis slygomis yra grtamojo pobdio. Skrandio sekrecijos reakcija priklauso nuo funkcins skrandio liauk bkls, kuri gali pasikeisti, kai organizmo maisto reimas ilgai bna vienodas. Tada keiiasi laikas, per kur gaminamos skrandio sultys, ir j kokyb. Skrandio liauk suadinimo pokyius lemia tai, kad mo gui ilgiau laikantis vieno mitybos reimo, kinta auktoji nervi n veikla. Dl to organizmas pritaiko virkinimo aparato veikl ir vis virkinimo proces vairiems maisto reimams, ir tai turi svarbi biologin reikm. Skrandio suli iskyrimas yra lengvai sustabdoma reak cija, ypa i pradi. Labai didels takos tam turi emocijos. Virkinimo metu iskiriam skrandio suli kiekis yra tie siog proporcingas maisto kiekiui, bet kai maisto per daug, i proporcija paeidiama. Riebalai skrandio liauk sekrecij slopina madaug 24 vai., nelygu j kiekis maiste.
136

PLONOJI ARNA Plonosios arnos ilgis apie 6 metrai. Jos liaukos per par iskiria madaug 2 litrus suli. Bendras arnyno pavirius kartu su gaureliais apie 5 m 2 . Tai beveik 3 kartus daugiau negu kno iorinis pavirius. Laisva energija atsiranda terpi pakraiuose tarp vandens ir oro, riebal ir vandens ir t.t. Tokio didelio plonj arn paviriaus dka ia vyksta sudtingiausi procesai, kuriems rei kia daug tokios energijos. Kai kuri tyrintoj nuomone, ia vyksta altoji termobranduolin sintez vien mediag vir timas kitomis. Todl kaip tik ia vyksta pagrindiniai procesai,
137

susij su asimiliacija maisto pasisavinimu ertminis ir membraninis virkinimas ir siurbimas. Plonoji arna yra svar biausias vidins sekrecijos organas. Plonojoje arnoje esanios lstels sintetina ir iskiria hormonus. i lsteli mas tokia pati kaip ir stambiausi endokrinini liauk mas! Plonajame arnyne yra 7 tip skirting endokrinini lsteli, ir kiekviena j gamina atitinkam hormon.

ARNYNO HORMONIN SISTEMA Taigi plonasis arnynas atlieka dar ir arnyno hormonins sis temos vaidmen. Fiziologin arnyno hormonins sistemos (HS) paskir tis reguliuoti skrandioarnyno trakto veikl, garantuoti

Kepenys
Tulies psl

17 pie. arnyno hormonin sistema Paskutinij met tyrinjimai parod, kad skrandioarnyno traktas gamina hormonus, tai yra atlieka endokrinini liauk funkcij ir, galimas daiktas, pats yra stambi vidins sekrecijos liauka. Tarp jo gaminam hormon yra ir toki, kurie bdingi atitinkamoms galvos smegen struktroms. Todl i hormon poveikis jauiamas vairiose organizmo dalyse. Pieinyje nurodytos arnyno hormon reguliuojanio poveikio zonos paia me skrandioarnyno trakte ( ) ir iorje ( ).

ne tik kuo efektyvesn maisto mediag perdirbim virkinimo trakte, bet ir optimali i mediag asimiliacij audiniuose bei vidins terps lstelse. Manau, skaitytojui bus domu suinoti, kokius hormonus gamina arnynas. 1. Sekretinas stimuliuoja kasos suli skystosios dalies sek recij. Sekretino sekrecij stimuliuoja vandenilio jonai. Sekre tinas stimuliuoja ir insulin. 2. Cholecistokininas skatina kasos ferment sekrecij ir tul ies psls susitraukim, taip pat arnyno judesius. 3. Gastronas skatina druskos rgties sekrecij skrandyje, stabdo dvylikapirts arnos motorik, skrandio turinio eva kuacij. 4. Gliukagonas sutelkia kepen glikogen, padeda kvpuoti kepen lsteli mitochondrijoms. 5. Kocherinas reguliuoja arn aktyvum. 6. Vilikininas stimuliuoja plonj arn gaureli susitrau kimus. 7. Enterokininas sukelia arnyno suli skystojo ir tirtojo komponent sekrecij. 8. Duokrininas stimuliuoja dvylikapirts arnos sekreto i siskyrim Brunerovskio liaukomis. 9. Enterogastronas padeda, kai pernelyg riebus maistas l tina druskos rgties sekrecij skrandyje ir slopina jo judesius. 10. Vagogastronas stabdo skrandio sekrecij. 11. Bulbogastronas slopina druskos rgties skrandyje isi skyrim. 12. Sialogastronas stabdo druskos rgties isiskyrim. 13. Enterooksintinas manoma, kad jis skatina oksintino lsteli veikl. 14. Hormonas, pasiymintis somatostatiku imunoreaktyvumu, veikiantis augimo hormon. 15. Hormonas, ltinantis rgi sekrecij. 16. Hormonas, veikiantis virkinim, irdies ir kraujagys li sistemas, kvpavimo sistem, mediag apykait, krauj. 17. Motilinas didina skrandio aktyvum. 18. Chimodeninas skatina kasos ferment isiskyrim. 19. Bombezinas skatina skrandio rgties isiskyrim, tul ies psls susitraukim, kasos sekrecij.
139

138

20. Substancija P maina kraujospd, prapleia kraujagys les. 21. Antelonas neleidia atsirasti opoms. Badaujant HS neveikia, tai yra lstels neiskiria jose esani hormon. Todl neeikvojami energetiniai ir plastiniai organizmo itekliai. rodyta, kad skrandioarnyno trakto endokrinins lste ls iskiria tireotropin harmon bei kitus bdingus smegen hipofizs hormonus, o smegen hipofizs lstels iskiria skran dioarnyno trakto hormon gastron. Todl smegen hipo fizs ir skrandioarnyno trakto hormonins sistemos turi gi mining bruo. Virkinimo sistemos endokrininio organo reikm dar la biau padidja atradus endogeninius morfinus endorfinus ir enkefalinus su morfinams bdingu skausm slopinaniu, rami naniu poveikius. J buvimo ir dauginimosi vieta ne tik smegen, bet ir skrandioarnyno trakto audiniai.
18 pie. Plonosios arnos siena 1 glikokaliksas, 2 membrana, 3 mikrogaureliai, 4 sienel.

ARNOS SIENELS SANDARA Btina isiaikinti plonosios arnos sienels sandar bei vir kinimo proces, vykstant prie jos bei arnos ertmje. Plonosios arnos sienels sudtingas darinys (18 pie.). Jos gleivin turi apie 4000 iaug mikrogaureli. 1 kv. mm arnos epitelio j yra apie 50200 milijon! mogaus arn mikrogaurelio ilgis apie 1 mikrometras, jo skersmuo 1011 kart maesnis. Trumpiausias atstumas tarp mikrogaureli yra 1520 nanometr. Taigi jie sudaro gana tank epetl", ku ris vadinamas epetiniu apvadliu. Tokia apvadlio struktra ne tik smarkiai (2060 kart) padidina bendr siurbiamj arn lsteli plot, bet ir nulemia dauguma ten vykstani proces funkcini ypatum. arn mikrogaureli pavirius padengtas glikokaliksu. Tai daugyb plonyi isiraizgiusi sil, sudarani papildom priemembranin sluoksn ir upildani poras tarp mikrogau reli. ie silai yra enterocit veiklos produktas, auga" i mik rogaureli membran, yra 0,0250,05 mikrometro skersmens, o io sluoksnio storis ioriniame arn lsteli paviriuje
140

apie 0,10,5 mikrometro. Taigi glikokaliksas su mikrogaureliais veikia kaip akytas katalizatorius, padidina aktyvj ar nos paviri. Be to, mikrogaureliai padeda perneti mediagas veikiant iam katalizatoriui, tais atvejais, kai poros esti pana aus molekules dydio. Be to, arn mikrogaureliai sugeba ritmikai susitraukti bei isitiesti 6 kartus per minut ir pa greitinti virkinim bei siurbim. Negana to, glikokalikso rg i liekan krvis yra neigiamas. Prasiskverb jonai ir dipoliai ia yra atitinkamos orientacijos. Svarbu ir tai, kad glikokalik sas hidrofilika mediaga, perdavimo procesams suteikianti vektorin (krypting) ir selektyv (atrankin) pobd. Pagaliau glikokaliksas papildoma grandis, slopinanti organizmo vidi nje terpje antigen ir toksin sraut.

VIRKINIMAS PLONOSIOSE ARNOSE Virkinimo procesas plonosiose arnose toks: ertminio virkini mo dka ia prasideda baltym, riebal, angliavandeni ir kit mediag hidroliz. epetiniame apvadlyje vyksta molekuli (monomer) hidroliz, tai yra, pereinamasis etapas. Mikrogau reli membranoje hidroliz ubaigiama, po jos prasideda siur bimas.
141

Virkinimo plonojoje arnoje niuansai: 1. Mediaga (maisto mas) vairiose virkinimo fazse (ties epetiniu apvadliu, glikokalikso porose) skiriasi nuo tos, kuri yra arnos ertmje, daugeliu poymi, taip pat ir energija. Pa prastai pavirins molekuls (maisto) turi daugiau energijos, negu esanios fazs gilumoje. 2. Organins mediagos (maistas) maina paviriaus tem pim, ir todl tarp fazi vyksta siurbimas. Susidaro palankios slygos maisto mediagoms i chimuso (maisto mass) vidurio pereiti arnyno (arnos lstels) paviri, tai yra i ertminio virkinimo membranin. 3. vairi katijon ir anijon (maisto mediag) adsorbcija tarp fazi sudaro slygas atsirasti nemaam faziniam potencia lui, molekuls paviriuje daugiausia bna isidst kryptingai, o giliau chaotikai. 4. Fermentacins sistemos, dalyvaujanios virkinimui vykstant prie arnos sienels, lsteli membranose yra kaip erdvins sistemos. I ia reikiama kryptimi orientuotas maisto monomer molekules fazs potencialas nukreipia aktyvj ferment centr. 5. Paskutin virkinimo stadija, kai susidaro monomerai, prieinami arnos ertmje esanioms bakterijoms, vyksta epetinio apvadlio ultrastruktrose. Bakterijos ten nepatenka: j dydis keli mikronai, o epetinis apvadlis daug maesnis 100200 A *. epetinis apvadlis atlieka savito bakterij filtro vaidmen. Taigi paskutiniai hidrolizs etapai ir pradiniai siur bimo etapai vyksta esant sterilioms slygoms. 6. Membraninio virkinimo intensyvumas kinta ir priklau so nuo skysio (chimuso) judjimo greiio plonosios arnos glei vins paviriaus atvilgiu. Todl normali arnos motorika ypa svarbus veiksnys, utikrinantis didesn virkinimo greit prie arnos sienels (19 pie.). Net jeigu ferment sluoksnis ir ilieka, lti plonosios ar nos maiomieji judesiai ar pernelyg intensyvus maisto perji mas plonja arna slopina virkinim prie jos sienels.
* A (angstremas) = 0,0000000001 m.

19 pie. Virkinimo prie arnos sienels ir siurbimo schema

Kad maistas plonojoje arnoje bt perdirbamas spariai, maisto mas turi bti gerai subalansuota su laiku, kurio jai prireiks nukeliauti per vis arn. Dl to virkinimas ir maisto mediag siurbimas visoje plonojoje arnoje vyksta netolygiai, atitinkamai isidst ir fermentai, perdirbantys vienus ar kitus maisto komponentus. Pieinyje slygikai nurodytos vietos, kur siurbiamos vairios i arnos patekusios mediagos. Maiste esantys riebalai daro didel tak maisto mediag siurbimui ir pasisavinimui plonojoje arnoje. Tai pavaizduota 20 pieinyje.
143

142

20 pie. vairi mediag pasiskirsty mo plonosios arnos paviriuje (priklausomai nuo didesnio (a) ar maesnio (b) riebal kiekio maiste) galima seka 1 tulies rgtis; 2 riebalai; 3 angliavandeniai; 4 baltymai

STORASIS ARNYNAS Apie maist, patekus storj arn, detaliau rayta anksiau ios knygos I dalyje. Todl apsiribosime bendriausiais klausi mais. Storojoje arnoje vyrauja reabsorbcijos (siurbimo, atgalinio siurbimo) procesai. ia siurbiama gliukoz, vitaminai ir ami no rgtys, gaminamos mikrob, esani storojoje arnoje, taip pat iki 95 proc. vandens ir elektrolitai. Vykstant puvimui ir rgimui, i storosios arnos patek nuodai ir toksins mediagos uteria vis organizm. Todl pirmiausia sveikatos slyga vari storoji arna.

VIRKINIMO SULI ISKYRIMAS IR KAI KURIE SU TUO SUSIJ YPATUMAI Per par mogaus virkinimo trakte isiskiria iki 56 litr virkinimo suli: seili 1 1 , skrandio suli 1,52 1, tulies 0,7511, kasos suli 0,70,8 1, arn suli 2 litrai. I arnyno paalinama tik apie 150 mililitr! Visa li144

kusi vandeningo tirpalo mas siurbiama, kaip aprayta sky riuje Storasis arnynas". Kai storojoje arnoje siurbimas su trinka, imatos pasidaro skystos. Kiekvienas virkinimo trakto skyrius, kaip jau inome, at lieka tik savo funkcij. Visi jie vienas nuo kito atskirti tam tikrais votuvais. i izoliacija btina, kadangi kiekvieno sky riaus terp turi sav pH, kaip antai burnos ertms terps pH arminis, skrandio pH rgtinis (ne virkinimo metu isi skiria neutralios arba silpnai armins reakcijos gleivs), dvy likapirtje arnoje virkinimo metu terp neutrali, ia isiski ria tulis ir kasos sultys, kuri reakcija armin, neutralizuo janios i skrandio patenkanias rgtis. Tuo metu, kai neval goma, plonosios arnos terp silpnai armin, o storosios silpnai rgti. Maistas kiekviename skyriuje bna taip pat nevienod lai k. Priklausomai nuo maisto sudties, burnos ertmje jis lieka nuo keleto sekundi iki keleto minui, skrandyje 24 va landas, plonojoje arnoje 45, o storojoje 1218 valan d. Mikroorganizm pasiskirstymas virkinimo trakte taip pat specifinis ir skirtingas. Burnos ertmje mikroorganizm yra daug, o skrandyje j labai maai; plonojoje arnoje, kai joje nra maisto, mikroorganizm maai, o virkinimo periodu j smarkiai padaugja; storojoje arnoje mikroorganizm yra gy va galyb. Bakterij veikla plonojoje ir storojoje arnose tarpusavyje susijusi. Mikroflora pasiskirsiusi iilgai arnyno ir nuo arnos centro sienels link. arnos ertms centre yra vienos ries mikroorganizmai, o prie sienels kitos; dvylikapirts ar nos srityje veisiasi vienos ries mikroorganizmai, kur plo niau kitos ries, emiau dar kitos ries, ir taip toliau. Be to, nereikia pamirti, kad arn mikroflora grietai spe cifin, juk ji atsirado ir tapo tokia, kokia yra dabar, vykstant evoliucijai. Virkinimo sultys, mikroorganizmai ir maistas organizme sudaro entrine (vidin) terp mogaus ekologijos dal. En trin organizmo terp yra vidurys (buferin terp) tarp iori ns terps (oras, dirva visa tai, kas mus supa) ir vidins terps (kraujas, audini skystis).
145

I viso to, kas pasakyta, aiku, kad ir buferin, ir vidin organizmo terps vis pirma priklauso nuo vartojamo maisto (iorins aplinkos). Dabar btina apvelgti kitus svarbius virkinimo ypatu mus, priklausanius nuo skirtingo maisto.

SIMBIOZINIS VIRKINIMAS Ankstesniuose skyriuose jau esame kalbj apie virkinimo pro ceso metu virkinimo trakte atsiradusi bakterij paskirt. Inagrinsime klausim detaliau. Dar neseniai buvo laikomasi poirio, kad bakterij flora arnyne yra nepageidautina ir netgi tam tikra prasme kenks minga. Bet akademiko A. Ugoliovo ir kit mokslinink tyrin jimais buvo rodyta, jog bakterij flora ne tik nekenksminga, bet netgi btina, kad nesutrikt organizmo fiziologins funkci jos. Vykstant evoliucijai, nusistovjo mogaus organizmo bakte rij ir bakterij, atsiradusi jo virkinimo trakte, simbioziniai tarpusavio santykiai. Tarp j vyksta pasikeitimas metabolitais (gyvybin veikl skatinaniais produktais), kuriuos sudaro maisto mediagos, vairs neorganins kilms komponentai, sti muliatoriai, inhibitoriai, hormonai ir kitos fiziologikai akty vios mediagos. Bakterij flora pasirpina reikiama maisto me diag pusiausvyra skrandioarnyno trakte, suardydama kai kuriuos atliekamus maisto komponentus ir sudarydama trkstamus produktus. Ne veltui kai kuri gyvn (ypa ol di) bakterins floros mas gali sudaryti 1/7 dal j kno ma ss. Bakterini metabolit sraut sudaro keli komponentai (21 pie.): 1 maistingosios mediagos, paveiktos mikrofloros; 2 bakterij gyvybins veiklos produktai; 3 mediag balastas, atsirads veikiant bakterinei flo

21 pie. Simbiozinio virkinimo schema

skiria nei naudingoms organizmui, nei kenksmingoms (indife rentikos); toksins mediagos. Sugretinus gyvnus, kuriuose sunaikinta mikroflora, su tais, kuriuose ji normaliai tarpsta, paaikjo, kad gyvnai be mikrofloros yra su daugybe defekt ir turi bti apibdinami kaip nepilnaveriai. Todl normali bakterin flora organizme vienas i svarbiausi optimalios mitybos, moni gyvenimo ge rinimo udavini. Pastaruoju metu disbakterioz daugelio lig prieastis, ir tai yra beveik vis moni problema.

KITI VIRKINIMO SISTEMOS YPATUMAI Apie pirmin mogaus organizmo mitybos efektyvum galima sprsti pagal tok fakt: kiekviena arnyno lstel sugeba ap rpinti maisto mediagomis (plastinmis ir energetinmis) 10 3 10 5 kit organizmo lsteli. Normalus skrandioarnyno trakto funkcionavimas susi js su jo nepertraukiama regeneracija. Jame vis greiiausiai keiiasi epitelis, dvylikapirtje arnoje atsinaujinantis per 1,8 dienos, 2,3 proc. per valand; plonojoje per 36 dienas, 1 ; 4 _ 0 , 7 proc. per valand. Greiiausiai atsinaujina glikokaliks a s _ per 410 valand. Todl epetinio apvadlio poros nuo lat valomos. Taigi danas valgymas galbt greiiau skatina at sinaujinti arnyno epitel. Visikas mogaus arnyno epitelio
147

rai;

4 mogaus organizmo bakterin flora. Siame sraute yra: naudingos mediagos (vitaminai, btinos amino rgtys ir t.t.); mediagos, kuri dabar mokslas nepri146

atsinaujinimas utrunka nuo 6 iki 14 dien. tai vienas i at sakym klausim, kodl badaujant ilgiau nei aukiau nuro dyt laik, susidaro slygos skrandio opoms surandti.

Gerkite skysius (vanden, sultis, kompot, arbat ir t.t.) 1015 minui prie valg. Nieko negerkite vien ar dvi valandas po valgio Maistas (priklausomai nuo sudties) skrandyje laikosi 2 3 valandas, o plonojoje arnoje 45 valandas. Tik praslinkus 24 valandoms vyksta virkinimas plonojo je arnoje. Maisto mediagos virkinamos ir siurbiamos tam tikrose plonosios arnos vietose. Igertas skystis tuoj pat nute ka per skrand ir ne tik atskiedia virkinimo sultis plonojoje arnoje, bet ir neleidia maisto mediagoms likti tose vietose, kur jos turt bti pasisavinamos. Ir vl js nieko negausite, tik ersite puvimo bakterijas. Kasa, kepenys ir liaukos plonojoje arnoje priverstos sinte tinti nauj sekreto porcij, eikvodamos organizmo resursus ir j alindamos. Suvalgius maisto, kuriame daug angliavandeni (ko, duo na ir t.t.), galima gerti po 3 valand, o baltymingo maisto (m sa, uvis ir t.t.) po 45 valand. Jei kilt nenugalimas noras numalinti trokul (ypa tik pradjus taisyklingai maitintis), praskalaukite burn ir nury kite 23 gurknelius. Vliau, perjus prie tinkamos mitybos, trokulys daugiau nekamuos. Maist gerai sukramtykite Tai leidia pervaryti per seili liaukas krauj, paalinti ja me esanius toksinus ir kitas nereikalingas mediagas. Fer mentas lizocinas neutralizuoja j kenksming poveik. Didelis seili armingumas palaiko normali organizmo rgiarm pusiausvyr. Kramtymas gerina peristaltik. Jei maistas prastai susmul kintas, apsunkinamas ne tik ertminis, bet ir prie arnos siene ls vykstantis virkinimas. Storojoje arnoje ios stambios mais to dalels, lengvai prieinamos mikroorganizmams, pva ir su daro imat akmen sankaupas. Dl vis i prieasi nerekomenduojama gerti valgant. Net senovs iminiai yra pastebj, koki didel reikm turi skysi grimo laikas. tai kas parayta Cud-i": Koks bus tavo knas normalus, nutuks ar liesas, pareina jau vien
149

PRAKTINS REKOMENDACIJOS, KAIP NORMALIZUOTI SKRANDIOARNYNO TRAKTO VEIKL Dabar, kai jau inome skrandioarnyno trakto technologi j", mums dera jos laikytis. Ir jeigu anksiau bta tam tikr sutrikim, jie po truput ims nykti, ir skrandioarnyno trak tas prads dirbti normaliai. tai praktins rekomendacijos: Gerkite skysius prie valg Perskait skyri apie fermentus suinojome, kad maistui suvirkinti iskiriamos sultys, turinios ferment. Igr kokio nors skysio (pieno, kompoto, paprasiausio vandens ir t.t.) iuos fermentus atskiesite ir nuplausite emiau esanius skrandiovirkinimo trakto skyrius. Ivada arba maistas liks skrandyje, kol organizmas nesusintetins ir neiskirs nauj suli, arba peroks neapdorotas skrandio suli kitus sky rius, kur pasiliks rgti ir pti, o ios (puvimo, rgimo) bakte rijos bus siurbiamos krauj. Gyvybines jgas eikvosite papil domai ferment porcijai sintetinti ir nesuvirkinto maisto pu vimo produktams nukenksminti. Sekrecinis skrandio ir dvylikapirts arnos aparatas per kraunamas. Vietoj prast 700800 mililitr skrandio suli su 0,4 0,5 proc. druskos rgties koncentracija teks iskirti 1,52 kar tus daugiau suli. Dl to ilgainiui sutrinka virkinimas skran dyje, sumaja rgtingumas, atsiranda gastritas ir kitos ligos. Be to, skystis greitai nuteka emesnius ios sistemos sky rius, kurie atlieka savo funkcij ir turi jiems buding terps pH. i terp irgi keiiasi, nuplaunamas apsauginis gleivi sluoksnis, ir tai aiki aikiausia opa dvylikapirtje arnoje bei kiti negalavimai.
148

nuo to, kada gersi skysius prie valg, valgydamas ar po valgio". Ilgai kramtykite ir niekuo neusigerkite. Nevalgykite tada, kai emocin bsena sutrikusi. Pervargimas, skausmas, baim, sielvartas, nerimas, depre sija, tis, udegimai, kartlig ir 1.1, sutrikdo virkinimo sul i isiskyrim, todl normals virkinimo trakto judesiai (pe ristaltika) sultja arba net visikai inyksta. Anksiau buvo manoma, kad skrandio suli isiskyrimas yra lengvai sustab domas aktas. Be to, emocij antpldi metu isiskiria adrena linas, sukeliantis plonos os arnos virkinimo lsteli membra nos poliarizacij atjungiamas" ms akytasis katalizato rius glikokaliksas. Suvalgytas maistas nepasisavinamas, p va, rgsta nuo to ir atsiranda viduriavimas ar diskomforto pojtis. Kad taip neatsitikt, laikykims i rekomendacij: a) gera nuotaika, juokas prie stalo atpalaiduoja ir ramina. Tegul ia viepatauja santaika ir diaugsmas. Tai turi tapti pagrindine gyvenimo taisykle. Juk valgydami js stiprinate savo kn ir sveikat; b) jeigu jus kamuoja udegimas, kartlig, skausmas, ne valgykite tol, kol ie negalavimai nepraeis; c) jei jauiate emocin tamp taip pat susilaikykite nuo valgio vien ar kelis kartus, kol nepasijusite ramesni; d) jei pervargote prie valg atsipskite. Kad nuvargu siam mogui sugrt gyvybins jgos, nieko nra geriau u trump atokvpio valandl ir atsipalaidavim. Nevalgykite per alto ir per karto maisto, taip pat daug tokio maisto, kuris jums neinomas ar neprastas. Jei maistas kartas ar labai altas, savo veikl fermentai prads tik tada, kai maistas taps normalus, t.y. priarts prie kno temperatros. Ypa alingi sveikatai alti valgiai ir gri mai: jie gesina" virkinimo ugn". Gerkite ir valgykite vidutins tcmperutros maist Ms organizme veikia tam tikri prisitaikymo prie maisto mechanizmai. Priklausomai nuo maisto angliavandeni, bal tym, riebal ir kit mediag kompozicijos, absorbcijos (siurbimo) zonos gali pasidaryti didesns ar maesns.
150

Pagrindinis ir pats svarbiausias arnyno adaptacijos prie maisto ypatum elementas ferment, dalyvaujani virki nimo prie arn sieneli procese, ir j savybi pasikeitimas. arn gaureli struktros, mikrogaureli ultrastruktros pasikeitimas ir j tarpusavio isidstymas epetiniame apvad lyje turi takos arnyno funkcij prisitaikymui prie skirting mitybos slyg. arnyno mikroflora taip pat kinta priklausomai nuo mity bos. Nuo maisto komponent labai pareina, kokie bus hormo nai, o tai sudaro slygas reikmingiems virkinimo proces adaptaciniams pokyiams arn hormonins sistemos (HS) lygmenyje. Sekrecijos HS elementai yra kontroliuojami ir chimuso, ir kraujo komponent (t, kurie i esms priklauso nuo maisto). HS sistemos persitvarkymas grtamj ryi dka veikia nerv sistem, j pakeiia. Dl to palaipsniui ugdomi natra ls maisto ir skonio poreikiai; organizmo funkcijos sugrta savo ves ir sveikata pagerja. Pagaliau mityba gali keisti ir i tikrj pakeiia mogaus charakter. Dar sen senovje kinai, indai ir kitos tautos at kreip tai dmes ir skmingai panaudodavo maist, norda mi pakeisti mogaus charakter. NEPRAST MAIST SAVO RACION TRAUKITE LAIPSNIKAI IR JO KIEK DIDINKITE PAMAU. ios tai sykls ypa reikia paisyti pereinant prie viei vaisi h - dar ovi raciono. VALGYKITE TIK GERAI PRAALK. Natral alk reikia skirti nuo ikreipto ir patologiko noro k nors pakramtyti". Tikras alkis atsiranda tik po vis maisto virkinimo ir pa sisavinimo stadij. Tik tada maisto mediag koncentracija kraujyje bna truput maesn. ie signalai perduodami mais to centr, ir js pajuntate tikr alk. Netikras alkis atsiranda tada, kai sutrinka skrandioar nyno trakto veikla. Taisyklingai maitinantis is patologikas sutrikimas inyksta, bet tik su slyga, kad prie tai gerai iva lysite organizm.
151

I io punkto isirutulioja ir kitas postulatas: joki pakramtym" tarp valgi. Jau senovs iminiai Cud-i" ra: Nevalia <...> valgyti naujo maisto, kol nesuvirkintas ankstesnysis, nes jie gali bti nesuderinami, ims pyktis". Nuolatos k nors kramtant, neisiskiria gleivs, reikalin gos skrandio ir dvylikapirts arnos gleivinei apsaugoti. Bus perkrautas sekrecijos aparatas, ypa lstels su nutrkstama sekrecija. Be to, yra inoma, kad virkinant maist nusilupa skrandioarnyno trakto gleivins epitelis. Danai valgant, is procesas bus kur kas intensyvesnis ir skrandiovirkini mo traktas greitai susidvs. VALGYKITE TIK PAJUT SVEIK ALK.

VERTINKITE SIMBIOZINIO VIRKINIMO SVARB Neigiamam ir teigiamam mikrofloros poveikiui pailiustruo ti pasitelksime du atvejus. 1. Neigiamas mikrofloros poveikis Jei organizm maistas patenka kaip monomerai (pienas, pieno miiniai, cukraus, gliukozs tirpalai grimuose ir ki tuose dirbtiniuose junginiuose), membraninio virkinimo, vei kianio kaip apsauginis mechanizmas, funkcijos sutrinka, bak terijos turi palankias slygas daugintis, nes plonojoje arnoje yra lengvai pasisavinam maisto monomer perteklius. itaip paeidiama mogaus endoekologija; organizmas praranda daug mediag, tarp j ir paias btiniausias; sustiprja toksin srautas (22 pie.). Kai organizmas nepriima pieno. Tai atsitinka tuomet, kai arn lstelse stinga arba visai nra fermento laktazs. Pieno disacharid (laktoz) skaido tik is fermentas (laktaz). Kai jo nra, laktoz lieka skrandioarnyno trakto spindyje ir tampa bakterij grobiu". Bakterij gebjim spariai daugintis patvirtina ie mikro biolog apskaiiavimai. Vienos bakterijos maisto poreikis per par (jeigu jos maitinimas nebus apribotas) yra toks pat kaip
152

22 pie. Mikrofloros taka virkinimui a) normali bakterins floros ir organizmo sveika. Mikroorganizmai teikia organizmui papildomas maisto mediagas, bakterini metabolit srautas esti normalus. b) patogenins mikrofloros persvara arnyne. Ten vyksta puvimo ir rgimo procesai, kurie maitina patogenines bakterijas, kadangi maistas vartojamas kaip monomerai geras laimikis bakterijoms. Organizmas pajunta maisto sty gi. Tuo pat metu daug kart padidja bakterini metabolit toksin ir kit srautas. Toks nuolatinis savs nuodijimas pakerta ms jgas ir sukelia vairiausias ligas. tai tokia pratinga disbakteriozs esm. Kol esame jauni, ms organizmas su tuo susidoroja. Beje, tai dar vienas akivaizdus pavyzdys: esant normaliam virkinimui organizmui pakanka 800 1200 kilokalorij, o tada, kai jis patologinis, neutenka ir 30003500.

ir 15-meio berniuko. Taip spariai dauginantis bakterijoms or ganizme atsiranda daug bakterini metabolit, dl to jis apsi nuodija. moni, kuriems bdingas laktozs nepakankamumas, jautrumas arba labai rykus, arba jo visai nra. Tai paaikina ma dvejopai. Viena prieastis yra ta, kad moni bakterij flo ra yra skirtinga (vien moni bakterij flora negamina toksi ni metabolit, o kit pagamina j labai daug). Antra prie astis nevienoda barjerin kepen funkcija. Organizmui senstant, didja vairi produkt netoleravimas. Tai susij ne tik su ltesne vairi ferment sinteze, bet ir, vis svarbiausia, su silpnesne kepen barjerine funkcija. Dar kart perskaityki te skyri apie kepenis ir sitikinsite, kad toks reikinys ds ninga ms neinojimo ivada.
153

2. Teigiama mikrofloros taka Jau minta, kad kai kuri gyvn bakterijos floros mas gali sudaryti septintadal bendrosios j kno mass. Maistui patekus j organizm, jau po deimties minui suaktyvja ir ima daugintis bakterijos, esanios skrandioarnyno trakte ir arnyno gleivinje. mogaus organizmas virkina bei utili zuoja mikroflor. Mikrobai, bakterijos, miels viskas, kas sudaro normali mikroflor, yra puiki maisto aliava. Bakteri j ir mieli baltymai turi visas svarbiausias amino rgtis. Sau sose mielse j gali bti 5158 procentai! Be to, i papras iausi mikroorganizm viduje sintetinami ir kaupiami vitami nai, ypa B grups ir D vitaminas. tai kodl ie mikrobai mums maitingiausi msa". Ms viduje veikia nuosavas msos kombinatas". Svarbiausia mokti juo pasinaudoti. Normali mikroflora ypa puikiai tarpsta maitinantis vie iu augaliniu maistu, kuriame, be visa kita, yra daug deguo nies, btino, kad bakterijos galt kvpuoti. Kai maistas vir tas deguonies jame daug maiau. Tada pradeda tarpti kitos bakterij populiacijos, kurios panaudoja irim be deguonies, ir tai smarkiai padidina j metabolit toksikum. Be to, disbakterioz sumaina plonosios arnos ferment aktyvum ir, ino ma, sutrikdo membranin virkinim. Pagrindins disbakteriozs prieastys: 1. Netinkama mityba maistas smarkiai pakits (monomerai), sunyks (iluminis apdorojimas), neteisingai vartoja mas. 2. Antibiotikai, formuojantys patogenik mikroflor, o nor mali nualinantys, net sunaikinantys. 3. Skrandioarnyno trakto ligos, A vitamino deficitas. 4. Emociniai stresai. Baigme tik pirmj dal, apvelgiani skrandioarny no trakto veiklos normalizavim. Dabar mums teks susipainti su maisto produkt sudtimi ir j taka organizmui. MAISTAS
Pagrindinis ms udavinys siningai inagrinti faktus. Mes privalome vertinti moksl kaip tikrsias inias, be tamsybs, prietar, pagarbiai ir drsiai. N. Rerichas

Kad suprastume, k reikia valgyti, kas mus i tikrj maitina, teks susipainti su pagrindiniais reikiniais, gldiniais paiuo se gyvybs pamatuose. Vis pirma priimsime K. Ciolkovskio, V. Vernadskio, A. Gurviiaus ir kit didij gyvenimo tyrintoj idjas. J esm aikiai nusak akademikas V. Kaznaejevas: Gyvoji mediaga gali bti pirmaprad, <...> bet ji egzistuoja kartu su inertika mediaga ir perdirba Kosmose energijos srautus, sukurdama struktras". Kaip parod tyrimai, gyv btyb sudaro mediaga ir lau kas. Mediaga turi ypating form kairj sukin. Tai yra staigus, be perjim, skirtumas tarp gyvos organins me diagos ir inertikos neorganins, kurioje kairiojo ir deinio jo sukinio mediagos susimaiiusios.

2 23 pie. Kirlian efektas"

<...> Pirmoje nuotraukoje matome nenuskint verbenos lap, antroje la pas nufotografuotas po to, kai verbena buvo irauta su aknimis ir 10 valand iguljo elyje, o treia nuotrauka padaryta dar po 20 valand". (I knygos V. Ch. Kirlian, S. D. Kirlian Stebukling ilydi pasaulyje"). Kirlian efektas" patvirtina, kad kiekviename gyvame organizme yra mediaga plazma, tiks liau bioplazma.

155

Kiekvien gyv objekt (dabar tai vadinama bioplazma) su pa laukas. Jo prigimtis sudtinga ir gyvybei nutrkus inyksta (23 pie.). Neorganin materija tokio lauko neturi. Tad galima padaryti pai svarbiausi ivad: kad gyvyb nenutrkt, mums reikia maisto su kairiojo sukinio mediaga ir turinio daug bioplazmos. Btent itoks maistas maina en tropij (irim) gyvojoje sistemoje (organizme). Jeigu maiste yra mediaga su deiniuoju sukiniu arba nra bioplazmos tai, prieingai, didina entropij ir nuslopina gyvybinius procesus.

KAIP SUSIDARO MAISTAS Pagrindinis energijos altinis emje yra Saul. Augalai suge ria vis pirma Sauls energij. Tai vyksta fotosintezs bdu, kai suadinama chlorofilo molekul. Veikiant viesai, nuo jos atsiskiria vienas elektronas, kuris priklausomai nuo spino (su kimosi kair arba dein) pereina triplet (trilyp sistem) arba kuri kit bsen. Energijos absorbavimas fotosinteze dalyvaujant vandenilio donorui vandeniui gali vykti tik tri lypje sistemoje. Veikiant viesos kvantams, i vandens ir an glies dioksido susidaro organin mediaga ir isiskiria laisvas deguonis. Tai energij absorbuojanti fotosintezs reakcija. Ga lutinis fotosintezs produktas yra daug energijos sukaupusi mo lekul ATF (adenozintrifosforo rgtis), kurios energija sudaro chemins jungties ied ir toliau dalyvauja bet kuriose energi jos reakcijose. Augaluose ATF molekuls panaudojamos riebal ir anglia vandeni sintezei, kurie, skirtingai negu ATF, netirpsta ir to dl nekeiia osmotinio lsteli slgio, tad gali bti atidedami atsargai. Tai ir yra tas maistas (arba gerai organizuota auga lins kilms angliavandeni, riebal ir baltym chemini ryi energija), kur augalai pagamina ir savo, ir viso gyvojo pasau lio reikmms. Vartojant augalin maist, organizme vyksta at virktinis procesas nutrksta energetiniai ryiai tarp auga lins kilms angliavandeni, riebal ir baltym, teikiani energij ms pai specifins ries angliavandeni, riebal, baltym ir t.t. sintezei, tai yra paties organizmo audim sinte zei ir energijos susidarymui.

I aukiau inagrinto energijos pasisavinimo proceso ai ku, kad augalin aliav perdirbant gyvn audinius, tam tikra energijos dalis prarandama. Vliau, vartodami gyvulins kilms maist, skaidome j savo virkinimo trakte, o po to vl i jo audini dmen sintetiname savo audinius, dar netenka me energijos. kit trofins (maitinimo) grandins grand per duodama tik dalis akumuliuotos mediagos (apie 10 proc.).* Augalini arba gyvulini produkt apdirbimas, keiiantis vidin struktr (virimas, sdymas, rauginimas, trokinimas, kepimas, marinavimas, rkymas, konservavimas ir t.t.) maina j energetin potencial. Pirmasis apie maisto energetin potencial 1897 m. m kal bti veicar gydytojas M. Bircheris-Beneris. teigin jis sk mingai taik ir praktikoje. Taiau jau prie daugel tkstani met apie tai inojo Indijos iminiai ir energij maisto pro duktuose vadino Odasu". Priklausomai nuo to, daug ar maai produktuose Odaso, skirst juos kategorijas. iems darbams neprilygsta iuolaikiniai laimjimai, tad remsims i esms jais. Augalinis ir gyvulinis maistas ne tik organizmo energi jos ir statybins mediagos altinis, bet ir faktorius, veikiantis vidaus terp, teikiantis informacij i aplinkos vidinei organiz mo terpei, kad jis galt kuo geriau prisitaikyti prie supanio pasaulio.

MAISTO SUDTIS I ko sudarytas ms maistas? Koks maisto komponent vaid muo palaikant normali organizmo gyvybin veikl?

VANDUO 5565 proc. mogaus organizmo sudaro vanduo. Suaugusio, sverianio 65 kg mogaus organizme yra madaug 40 litr van dens, i j apie 25 lstelse, o 15 litr organizmo skys iuose.
* ie duomenys paimti i akademiko A. Ugoliovo knyg.

157

mogui senstant, vandens kiekis jo kne vis maja. Paly ginkime 3 mnesi vaisiuje yra 95 proc. vandens, o nauja gimio jau 70 procent. Daugumos autori nuomone, viena i organizmo senjimo prieasi koloidini mediag, ypa baltym, sumajs pajgumas suriti didel kiek vandens. Vanduo yra pagrindin terp, kurioje vyksta daugyb chemini reakcij ir fizikini chemini proces (asimiliacija, disimiliacija, osmosas, difuzija, mediag transportavimas ir kiti) gyvybs pagrindas. Orga nizmas grietai reguliuoja kiekvieno organo ir kiekvienos ls tels vandens kiek. Organizmo vidaus terps pastovumas, taip pat ir atitinkamas vandens kiekis viena i pai pagrindi ni normalios gyvybins veiklos slyg. Vandens, esanio organizme, ir paprasto vandens kokyb nevienoda. Pirma, jis yra struktrizuotas. Atlikus fizikin eks periment, naujausiais ir tiksliausiais metodais buvo aptiktas stulbinantis faktas: glaudiai sveikaudamas su biologinmis molekulmis, vanduo tarsi ula (gyja ledo struktr). ios vandens ledo" struktros gyvybs matrica". Be j negalt egzistuoti jokia gyvyb emje. T struktr dka vyksta svar biausios gyvybei biofizins ir biochemins reakcijos, pavyzdiui, energijos atitekjimas ir pasiskirstymas organizme. Gyvos organizmo molekuls yra udarytos" ledo gardel je idealiai joms pritaikytame futliare. Todl biomolekuli ap rpinimas vandeniu ir j sugebjimas sulaikyti vanden daug didesnis, kai j sistemoje esantis vanduo yra ledo" struktros. Paprastas vanduo chaotika molekuli sankaupa. Toks futliaras" molekulms netinka. Gyvos molekuls tarp tokio vandens molekuli netinkamai isidsto ir todl menkai j su laiko. Organizmas eikvoja savo energij, kad vandeniui suteik t ledo" struktr. Be to, struktrizuotas vanduo, ypa esantis gyvuose orga nizmuose, yra disimetrikas. Bet kokia disimetrija (kaip ir struktra) yra laisvos energijos altinis. Nustatyta, kad biologin informacija gali bti transliuoja ma kristalinmis vandens struktromis. Buvo atrasta vandens atmintis". Beje, i atmintis yra taip gerai rayta", kad itrin ti j galima tik du ar net keturis kartus vanden pavirinus. Vandens, atitinkanio ivardytus reikalavimus, apstu vai158

iuose, darovse ir, inoma, tik k ispaustose vaisi bei dar ovi sultyse. Darovse ir vaisiuose toks vanduo sudaro 70 90 p r o c , netirpios mediagos 28 p r o c , tirpios media gos 716 procent. Vanduo vaisiuose, darovse yra laisvas ir junginiuose su koloidais. Laisvas struktrizuotas vanduo esti vaisi ir daro vi lsteli sultyse; jose yra itirpusio cukraus, rgi, mine ralini drusk ir kit mediag. is vanduo lengvai igaruoja diovinant. Darovs ir vaisiai laisvo vandens turi daugiau ne gu vandens, esanio junginiuose. Nelaisvas vanduo negali bti atskirtas nuo j junginio mediag neiardius struktros, to dl ji siurbiama palaipsniui. Daug vandens yra agurkuose, sa lotose, pomidoruose, aguroiuose, kopstuose, moliguose, svo gn laikuose, rabarbaruose, paraguose, na ir, inoma, arb zuose bei melionuose. Valgydami sultingus vaisius ir daroves, atsigeriame paios geriausios ries vandens ir numaliname trokul. Puikiausiomis savybmis pasiymi tirpsmo vanduo. viei suli ir tirpsmo vanduo gydo ir jaunina organiz m. Trokul malinti reikt btent tokiu vandeniu. Mineraliniai vandenys gydo ne juose itirpusiomis media gomis, o informacija, kuri sukaupia vanduo, atitekdamas i pai ems gelmi. Neorganini mineralini mediag, itir pusi vandenyje, organizmas nepasisavina, paalina kaip sve timknius. Neorganines mediagas pasisavinti sugeba tik au galai. Mums tenka tik tos mineralins mediagos, kurias prie tai perdirbo augalai. tai kas apie vanden raoma ud-i": Vanduo esti lie taus, sniego, upi, altini, ulini, mineralinis ir medi. i eil neatsitiktin pirmiausia ivardintas vertingiausias van duo. Vanduo, krentantis i dangaus, yra beskonis, bet malonus, pasotina, vsus", lengvas", primena eliksyr. Vanduo, krentantis nuo snieguot kaln virni, geras ir toks altas", kad ugnis" j vargiai besuildo. Taiau jei toks vanduo ilgai stovi nevartojamas, po kurio laiko jo igrus ap ninka kirmls, irdies ligos. varios ems vanduo, kurio ne aplenk saul ir vjas, yra geras. Pelki vanduo su vandens augalais, aknimis ir lapais, i
159

medi pavsio, druskingas vanduo, kuriame maudosi gyv nai, sukelia visas ligas. altas vanduo padeda nualpusiems, pagiringiems, kai svaigsta galva, vemiama, kamuoja trokulys, kartin, tulies ir kraujo ligos, taip pat apsinuodijus. Verdantis vanduo suildo, skatina virkinim, sustabdo ag sjim, alina gleives, malina viduri ptim ir dusul. Atvsintas virintas vanduo nedirgindamas gleivi varo tul , bet po dienos jis jau veikia kaip nuodas ir suadina visas ydas". Ms protvi nuovokumas yra stulbinantis, o svarbiau sia pritaikomas gyvenime. Esant normaliai oro temperatrai ir vidutinikam fiziniam krviui, mogui pakanka to vandens, kur gauna su vairiomis darovmis ir vaisiais. Kai augalinio maisto valgoma per ma ai, mogus jauia trokul ir geria daug vandens. Tai alingas protis, kadangi vanduo apkrauna ird, inkstus ir pagreitina baltym irimo proces. Net kupranugaris dykumoje niekada negeria vandens atsargai, o lygiai tiek, kiek buvo ieikvojs. Jei gerti visgi norisi, ypa pereinamuoju periodu, trokul numalinkite aukiau nurodytais skysiais. Svarbu dar tai k inoti: vartojant produktus, kuriuose yra daug natrio drusk, skatinamas vandens susilaikymas or ganizme. Kalio ir kalcio druskos, prieingai, alina vanden. tai kodl sergant irdies ir inkst ligomis, rekomenduojama apriboti druskos ir natrio turini produkt kiek, vartoti dau giau produkt, kuriuose yra kalio ir kalcio. Kai organizmui ne pakanka vandens, reikia padidinti kiek produkt su natriu, valgyti maiau kalio ir kalcio turinio maisto.

tins molekuli savybes, ir amino grup ( N H 2 ) , nuo kurios priklauso t jungini pagrindins savybs. Baltym polimerus daniausiai sudaro 20 amino rgi: Nepakeiiamos 1. Izoleicinas 2. Leicinas 3. Lizinas 4. Metioninas 5. Fenilalaninas 6. Treoninas 7. Triptofanas 8. Valinas 9. Histidinas (vaikams) Pakeiiamos 1. Glicinas (glikokolis) 2. Alaninas 3. Sermas 4. Glutamino rgtis 5. Glutaminas 6. Asparagino rgtis 7. Asparaginas 8. Argininas 9. Prolinas 10. Cistinas 11. Tirozinas

PAGRINDINS BALTYM FUNKCIJOS ORGANIZME 1. Plastin. Baltymai sudaro apie 1520 proc. vairi au dini (riebalai ir angliavandeniai tik 15 proc.) mass, yra pagrindin lsteli, organ ir tarplstelins mediagos statybi n aliava. Baltymai kartu su riebalais (fosfolipidais) nubr ia" kontrus vis biologini membran, svarbi lsteli san darai ir j funkcijoms. 2. Katalizin. Baltymai pagrindinis vis be iimties da bar inom ferment komponentas. Paprasti fermentai yra gry nai baltyminiai junginiai, atliekantys lemiam vaidmen mo gaus organizmui asimiliuojant maisto mediagas, taip pat re guliuojant visus apykaitos procesus lstelje. 3. Hormonin. Didioji hormon dalis savo prigimtimi yra baltymai. iai hormon grupei priklauso insulinas, hipofizs hormonai, paratireoidinis hormonas. 4. Specifikumo funkcija. Neaprpiama individuali bal tym vairov ir unikalumas lemia audini individualum ir ries specifik. 5. Transportin. Baltymai dalyvauja kraujui ineiojant deguon, riebalus, angliavandenius, kai kuriuos vitaminus, hor161

BALTYMAI Baltymai sudtingi azoto turintys polimerai, kuri monomerai yra a-amino rgtys. Amino rgi sudtis skirtinguose baltymuose nevienoda. Tai yra svarbiausia kiekvieno baltymo charakteristika bei jo maistins verts kriterijus. Amino rgtys organiniai junginiai, kuriuos sudaro dvi funkcins grups karboksilo (COOH), nulemianti rg160

monus ir kitas mediagas. Specifini baltym ineiotoj dka vairios mineralins druskos ir vitaminai patenka per ls teli membranas ir vidaus lsteli struktras. Priklausomai nuo erdvins struktros, baltymus galima skirstyti globulininius (j molekuls yra rutulio formos) ir fibrininius (juos sudaro itsusios silo pavidalo molekuls). Pa prasti globulininiai baltymai pirmiausia albuminai, globulinai, prolaminai ir gliutelinai. Albuminai bei globulinai plaiai paplit gamtoje ir sudaro pagrindin kraujo serumo, pieno, kiauinio baltymo baltym dal. Prolaminai ir gliutelinai, pri skiriami augalini baltym grupei, aptinkami varpini sklo se, kur jie sudaro pagrindin glitimo mas. ie baltymai van denyje netirpsta. Prolaminams priklauso kviei gliadinas, kukurz zeninas, miei gordeinas. i baltym amino rgi sudtyje yra nedaug lizino, treonino, metionino ir triptofano, bet ypa dide lis gliutamino rgties kiekis.

BALTYM IR AMINO RGI POREIKIS Pasaulyje nra vieningos nuomons apie baltym ir amino rgi, reikaling mogaus organizmui, normas. Juo labiau kad mes inome apie papildom amino rgi sintez storojoje arnoje. ios rgtys apskritai netraukiamos sudarant balty m normas. tai k ia tema rao natrali sveikatingumo metod a lininkas natropatas A. Cuprunas straipsnyje K piet valg papuasas?": mogus auga, j reikia maitinti tai faktas, nereikalau jantis komentar. Todl dabar vadinamoji baltym problema yra svarbi, kaip ir, pavyzdiui, nauj energijos ir aliav al tini paiekos... Pasaulio mokslininkai kruopiai tyrinja i nomus baltym altinius: mieles ir pelsius, mikroskopinius grybus ir bakterijas, vandens augalus, auktesnij gryb ir augal micel (grybien vert.). Bet tai paradoksas: baltym problema jaudina k tik nori, tik ne... Naujosios Gvinjos papuasus. Kodl? Iki iol buvo manoma (tai teigiama ir mitybos vadovliuo162

se), kad dienos racione turi bti tiek baltym, kiek reikalauja organizmas, o jauno, auganio mogaus, dar daugiau. Papuasai i taisykl skmingai ignoruoja... vis gyvenim. Moksli ninkai, msi tyrinti j mityb, buvo apstulbinti: papuasai net gi nesirpina baltym pusiausvyra", tai yra, papuasas su mais tu gauna 2030 gram baltym, o ieikvoja pusantro karto daugiau! Tai gal i oro jis ima trkstamus 1015 gram? Btent i ORO! Mokslininkai M. Oleinikas ir S. Paniina, pateikdami iuos duomenis knygoje arnyno disbakterioz", ivardijo daug bakterij, esani mogaus arnyne ir suge bani fiksuoti oro azot, itirpus virkinimo sultyse, bei i skirti i jo baltym. Kodl itaip neatsitinka kitiems planetos gyventojams? Ma tyt, tai nulemia maistas. Papuasai daugiausia maitinasi batatais (saldiomis bulvmis), kuriuose yra daug cukraus, krak molo ir taip maai baltym, kad arn bakterijos priverstos naudoti atmosferos azot, perdirbdamos j amino rgtis tas plyteles", i kuri jau gali statyti" savo baltymus mogaus organizmas..." Toks neprastas eksperimentas sumanytas paios Gamtos. Papuasai vartoja racion ne vien tkstantmet ir sveikata nesiskundia. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip normali mikroflo ra atlieka pagalbinio kio" vaidmen. Jeigu patenkiname mik rob poreikius, jiems nesunku mus imaitinti. Ms civilizuo tame" pasaulyje, kai amino rgi pasisavinim maina ter minis apdorojimas, o mikrobai labai skiriasi nuo t, kurie b tini organizmui, baltym norma yra padidjusi. Pastarj met tyrinjimais rodyta: gyvulini baltym bio loginis poveikis ir anabolins (statybins) savybs rykesni ir vairesni, esant tokiam baltymo ir C vitamino santykiui: kiek vienam organizmo gauto baltymo gramui vienas miligramas C vitamino. Jeigu io santykio nepaisoma, pasisavinama tik tiek baltym, kiek utenka C vitamino. Likusi dalis pva ir maitina patogenin mikroflor. Privalote inoti, kad mums reikia tik 4 proc. baltymo ener gijos. poreik lengvai galima patenkinti valgant augalin maist, tuo labiau kad jame yra daug vairi amino rgi. Natralios mitybos alininkams nurodome maisto produk tus, kurie surayti eil pagal baltym kiek. 163

Geriausias maistas: rieutai, saulgros, daiginti gr dai, alaus miels. Geras maistas: kiauiniai, irniai, pupos, uvis, sris, gry bai, vieias pienas. Prastas maistas: visi javai, nerupios kruopos, msa, vi rintas ir pasterizuotas pienas. Baltym hidroliz (virkinimas) vyksta skrandyje, arnyne (kasoje). Dviem akivaizdiais pavyzdiais pailiustruosime termikai apdorot msos produkt kenksmingum.

INDUKUOTA AUTOLIZ A. Ugoliovas aprao tok bandym: perregim kamer, pri pildyt natrali mogaus skrandio suli, buvo patalpintos dvi varls viena alia", o kita i anksto iek tiek termi kai apdorota. Per pirmsias kelet valand apdorotos" varls sausgysli hidroliz vyko greiiau, bet per kitas dvi tris dienas alia" varl visikai itirpo, tuo tarpu termikai apdorotosios varls struktros iliko." Tuo remiantis buvo rodinjama, kad natrals baltymai, i anksto termikai neapdoroti, skaidosi kur kas greiiau ir ge riau negu denatruoti (pakit nuo terminio apdorojimo, rky mo, sdymo ir t.t.). Paaikjo, kad skrandio suli druskos rgtis prasiskver bia maisto lsteles ir suardo lizosomas specifinius lstels organus. Lstels lizosomose yra ferment hidrolazi, kurios 3,55,5 pH terpje (labai rgioje) suardo visas lstels struk tras. Vadinasi, skrandio sultys indukuoja maisto virkinim jo paties fermentais. itas mechanizmas bdingas ir ms diams, ir oldiams gyvnams (24, 25 pie.). Indukuota autoliz esant 3740 C temperatrai sustipr ja. Veikiant rgioms skrandio sultims vis pirma padidja membranos pralaidumas, antra, keiiasi proteolitini ir kit ferment aktyvumas, treia, keiiasi baltym lstels ir audi niai, ypa j jautrumas fermentams. Indukuotos autolizs atveju vyksta audini sprogimas" i
164

vidaus, kadangi autoliz indukuojasi visame maisto objekte. vyksta vis lstels struktr skilimas. Paaikjo, kad 50 proc. hidrolizs vyksta veikiant ne vir kinimo suli fermentams, bet autolizuoto audinio fermentams. Vis pirma gyvn virkinimas pagrstas autoliz, tam panau dojant gyvus objektus (kitus gyvnus ar augalus). Tik mogus pasmerkia" maist terminiam apdorojimui, taip j neva page rindamas.
165

Virkinimo suli fermentai ypa reikalingi, kad struktr, neturini lizosom (jungiamojo audinio baltymas, riebalai, au gal polisacharidai), utilizavimas bt spartus. Biochemikas A. Pargetis nustat: jei maist ruoiant tem peratra auktesn negu 54 C, fermentai netenka aktyvumo, autoliz nemanoma.

SPECIFIN DINAMIN MAISTO VEIKLA Specifine dinamine maisto veikla (SDMV) vadinamas mediag apykaitos paspartjimas pavalgius, lyginant su pagrindine apy kaita. Prajus madaug 1520 minui po valgio, padidja energijos apykaita. Aukiausias jos lygis bna po 36 valan d ir ilieka 1214 valand. Beje, skirtinga maisto ris skir tingai veikia proces. Riebalai nelabai tedidina apykait, o kartais j net stabdo. Kai maiste daug angliavandeni, energi jos apykaita pagreitja 1020 p r o c , o kai daug baltym dar daugiau iki 40 procent. Kuo galima paaikinti tok didel energijos apykaitos paki lim valgant baltyming maist? Pirmiausia svarbu inoti, kiek suaugs mogus ieikvoja maisto baltym susidvjusi orga nizmo audini remontui" bei nauj statybai, ir kiek ener gijos naudojimui. Labai seniai Rubneris bandymais rod, kad tik 4 proc. bendros apykaitos energijos skiriama baltym statybai" ir prie augliui. Vidutinikai mogui per dien reikia 30 g baltym. 100 g msos j yra 20 gram. Prie atsakydami klausim, kur patenka atliekami baltymai, atsakysime kit klausim: k mes daugiausia naudojame kurui"? Pagrindinis ms energijos tiekjas angliavandeniai. Pargtin juos deguoniu, gauname laisv energij, kuri nau dojame, ir anglies dvidegin, vanden, kurie i organizmo leng vai paalinami. Baltymo molekul azotas ir angliavandenis. Jei baltym imtume naudoti kaip energetin mediag, nuo jo pirmiausia reikt atskirti azot, o paskui angliavanden naudoti kaip i lumin mediag. Skirtingai negu angliavandeniai ir riebalai, organizme ne166

gali kauptis azoto atsargos. Organizmas j stengiasi paalinti. Taigi po baltyming pusryi i organizmo paalinama apie 50 proc. su maistu gauto azoto! itaip ivaistoma daug energijos, net 3040 proc. maisto kalorij ieikvojama azoto suskaidy mui. Pagrindinis organas, alinantis i organizmo azot, inkstai. Todl nuo virplaninio" darbo jie greitai susidvi. Dl SDMV reakcijos vyksta ne tik intensyvus amino rg i, baltymo skilimas, bet ir kinta gliukozs kiekis kraujyje, vandens ir drusk balansas, kraujagysli tonusas, nukenia hormonins sistemos. A. Braunteinas atkreip dmes tai, kad amino rgi (baltym) pasisavinimui ir apykaitai reikia daug laisvos ener gijos. Kiekvienas azoto atomas organizme ardo daug ATF ir neorganinio fosfato molekuli. Palyginus baltymo sintezs bei irimo greit ir azoto apykai t, laikantis diet, kai baltym maiste yra daug ir kai maai, nustatyta, kad tada, kai valgomas maai baltym turintis mais tas, azoto apykaitos intensyvumas sumaja 18 procent. tai ir aikja SDMV vaidmuo, sudarant racionalias dietas. Tai ir atsakymas msiko maisto mgjams, teigiantiems, jog energi jos altinis msa. Tie 18 procent, kuriuos sutaupte pasi rink maai baltym turint maist, pads sustiprinti ir igy dyti js organizm.

ANGLIAVANDENIAI Angliavandeniai organiniai junginiai, kuriuose yra dviej tip funkcins grups: aldehid, arba keton, ir spirito. mogus ir gyvnai angliavandeni nesintetina. aliuose la puose, veikiant chlorofilui ir sauls viesai, vyksta daug pro ces. Galutinis i proces, vadinam asimiliacija, arba fotosin teze, produktas sudtinga angliavandenio molekul. Joje Gamta sukrov sauls energij chemin, kuri vliau isilais vina skylant mogaus organizme angliavandeniams. Angliavandeniai skirstomi monosacharidus, oligosacharidus ir polisacharidus. Monosacharidai (paprastieji angliavandeniai) patys
167

paprasiausi angliavandeniai, vykstant hidrolizei j dar papras tesnius junginius nesiskaido. mogui svarbiausi gliukoz, fruktoz, galaktoz, riboz, dezoksiriboz ir taip toliau. Oligosacharidai sudtingesni junginiai, susidar i ke leto (nuo 2 iki 10) monosacharid likui. mogaus organizmui svarbiausi sacharoz, maltoz ir laktoz. Polisacharidai auktesnieji molekuliniai junginiai polimerai, sudaryti i daugybs monosacharid. Jie skirstomi virkinamus ir nevirkinamus skrandioarnyno trakte. Vir kinami krakmolas ir glikogenas, o i nevirkinam mogui svarbi lsteliena, hemiceliulioz ir pektinins mediagos. Monosacharidai ir oligosacharidai yra saldaus skonio, dl to ir vadinami cukrumi. Polisacharidai saldiu skoniu nepasi ymi. Tarkime, kad sacharozs tirpalo saldumas 100 pro cent, tada fruktozs saldumas 173 p r o c , gliukozs 81 proc, maltozs ir galaktozs 32 p r o c , o laktozs 16 pro cent. Gliukoz vis svarbiausi polisacharid glikogeno, krakmolo ir celiuliozs sudedamoji dalis. Gliukozs taip pat yra sacharozje ir maltozje. Ji i skrandioarnyno trakto greitai siurbiama j krauj, o paskui patenka organ lsteles, kur dalyvauja biologins oksidacijos procesuose. Gliukozs ok sidacija susijusi su ATF kiekio padidjimu. Gliukoz leng viausiai ir greiiausiai mogaus pasisavinamas energijos alti nis. Tam reikia insulino. Ypa svarbi gliukoz centrinei nerv sistemai, yra svarbiausias ia vykstanios oksidacijos altinis. Ji lengvai virsta glikogenu. Fruktoz maiau paplitusi, negu gliukoz, taiau taip pat greitai oksiduojasi. Dalis fruktozs kepenyse virsta gliukoze, bet jai pasisavinti nereikia insulino. ia aplinkybe, taip pat daug ltesniu nei gliukoz fruktozs siurbimu arnyne paai kinama tai, kad sergantys cukriniu diabetu fruktoz toleruoja geriau. Galaktozs yra pieno cukruje (laktozje). mogaus orga nizme didel jos dalis kepenyse virsta gliukoze, taip pat ji da lyvauja susidarant hemiceliuliozei. Daugiausia maistins gliukozs ir fruktozs yra meduje, saldiose darovse ir vaisuose. Gliukozs ir fruktozs yra vi168

suose vaisiuose. Skliniuose dominuoja fruktoz, o kaulavaisiuose (abrikosuose, persikuose, slyvose) gliukoz. Uogose sacharozs maiausia. Fruktozs ir gliukozs kiekis jose ma daug vienodas. Monosacharidai oksiduojasi greiiau, o baltym ir riebal oksidacijai reikia daug sudting tarpini proces. Dl aukiau ivardyt savybi monosacharidai grei iausias ir kokybikiausias energijos, reikalingos lstelje vyks tantiems procesams, altinis. Sacharoz. Daugiausia jos yra cukruje. Patekusi orga nizm, rgi ir enzim veikiama sacharoz lengvai skaidosi monosacharidus. Bet is procesas manomas tik tada, kai nau dojame vieias burok ar cukravendri sultis. Paprasto cuk raus pasisavinimas sudtingesnis procesas. Laktoz (pieno cukrus) pagrindinis pieno ir pieno pro dukt angliavandenis. Jos labai reikia ansktyvajamc vaiko am iuje, kai pienas yra pagrindinis maisto produktas. Sumajus arba i viso nesant fermento laktazs, skaidanio laktoz gliu koz ir galaktoz, skrandioarnyno traktas atsisako priimti pien. Maltoz (salyklinis cukrus) tarpinis krakmolo ir gliko geno skilimo skrandioarnyno trakte produktas. Laisvos maltozs yra meduje, salykle, aluje, sirupe ir daigintuose kvie iuose. Krakmolas pagrindinis angliavandeni tiekjas. Jis su sidaro ir kaupiasi aliojoje augalo dalyje ma grdeli pavida lu, o hidroliz paveria j vandenyje tirpstaniu cukrumi, kuris lengvai prasiskverbia pro lsteli membranas ir itaip patenka kitas augal dalis sklas, aknis, gumbus ir kt. mogaus organizme ali augal krakmolas nuolat skyla. Skilimas prasideda dar burnoje. ia seils dal krakmolo pa veria maltoz. tai kodl nepaprastai svarbu maist gerai su kramtyti ir suvilgyti seilmis (prisiminkite taisykl valgant negerti). arnyne hidroliz paveria maltoz monosacharidais, kurie prasiskverbia pro arnyno sieneles. Ten jie virsta fosfa tais ir patenka krauj. Tolesnis krakmolo kelias tai mono sacharid kelias. O virt krakmol ymiausi natropatai Vukeris ir eltonas vertina neigiamai. tai k sako Vukeris: Krakmolo molekul
169

netirpsta nei vandenyje, nei spirite, nei eteryje. Netirpios krak molo dalels, patekusios kraujotakos sistem, tarsi uteria krauj, sudarydamos jame savotikas kruopas". Cirkuliuojan tis kraujas turi tendencij it kruop" atsikratyti, paruoia joms podl". Kai vartojamas krakmolingas maistas, ypa kvie tiniai miltai, sukietja kepen audiniai". Krakmolas ir jo poveikis saugant ms sveikat dabar yra labai svarbus. Prisiminkite Pavlovo odius: Riekel duonos kasdienins..." Todl kruopiai j inagrinsime. Gal daktaras Vukeris sutirtino spalvas? Imkime K. Piotrovskio ir V. Voichaneno vadovl medicinos institutams Mitybos higiena" ir perskaitykime skyri apie krakmol: mogaus maisto racione vienai daliai krakmolo ten ka 80 proc. suvartojamo angliavandeni kiekio. Krakmole yra daug monosacharid molekuli. Polisacharid molekuli sud tinga sandara j netirpumo prieastis. Krakmolui bdingas tik koloidinis tirpumas. N viename i prast tirpikli jis ne tirpsta. Koloidini krakmolo tirpal tyrinjimas parod, kad jo tirpalas ne i atskir krakmolo molekuli, o pirmini dale li miceli, kuriose yra labai daug molekuli (jas Vukeris vadina kruopomis"). Krakmole yra dvi polisacharid frakcijos amiloz ir amilopektinas, smarkiai besiskiriantys savo savybmis. Amilozs krakmole yra 1525 procent. Ji tirpsta karta me vandenyje (80 C), sudarydama skaidr koloidin tirpal. Krakmolo grdelyje yra 7585 proc. amilopektino. Kartame vandenyje jis netirpsta, tik ima brinkti (tam naudodamas skys t i organizmo). Todl krakmol veikiant kartu vandeniu, su sidaro amilozs tirpalas, kur sutirtina ibrinks amilopektinas. Tokia tirta tsi mas vadinama kleisteriu (vaizdas ir m s skrandioarnyno trakte). Ir kuo smulkesnio malimo mil t duona, tuo kokybikesnis kleisteris. Jis ukema dvylika pirts arnos ir toliau esani plonosios arnos skyri mikrogaurelius, neleidia dalyvauti virkinime. Storajame arnyne i mas netenka vandens, priauga" prie arnos sienels ir tampa imat akmenimis. Krakmolo perdirbimas organizme daugiausia skirtas cuk raus poreikio patenkinimui. Krakmolas gliukoze tampa palaips niui. Veikiant fermentams (amilazei, diastazei) ir rgtims, 170

vyksta hidroliz krakmolas tampa amilodekstrinu, po to eritrodekstrinu, achrodekstrinu, maltodekstrinu. Dl to padidja tirpumas vandenyje. I pradi susidars amilodekstrinas tirpsta tik kartame vandenyje, o eritrodekstrinas ir altame. Achrodekstrinas ir maltodekstrinas leng vai tirpsta bet kokiomis slygomis. Galutinis dekstrin kaitos etapas maltoz salyklinis cukrus, turintis visas disacharid savybes ir gerai tirpstantis vandenyje. Maltoz, veikiama fer ment, tampa gliukoze. Tai ilgas ir sudtingas procesas, kur lengva paeisti, netei singai vartojant vanden. Be to, visai neseniai mokslininkai nu stat: kad organizme susidaryt 1000 kalorij i 250 gram baltymo ar angliavandeni, reikia sunaudoti daug biologikai aktyvi mediag vitamino B1 0,6 mg, B2 0,7 mg, B3 (PP) 6,6 mg, C 25 mg ir t.t. Vadinasi, normaliam maisto pasisavinimui reikalingi vitaminai ir mikroelementai, nes j poveikis organizme susijs. tai neatsivelgus, krakmolas rgs ta, pva ir nuodija mus. Beveik kiekvienas i ms kasdien atsikrenkiame krakmolingomis gleivmis, kurios perpildo m s organizm ir sukelia nesibaigiani slog bei peralimus. Jei per dien suvalgysite tik 20 proc. krakmoling produkt (o ne 80 proc.) ir derinsite su jais atitinkamas biologikai akty vias mediagas, kvpuosite lengvai ir diaugsits gera sveika ta. Jeigu negalite atsisakyti termikai apdorot krakmoling produkt (kurie dar sunkiau pasisavinami negu ali"), tai jums G. eltono rekomendacijos: Daugiau kaip 50 met higienos specialistai rekomendavo kartu su krakmoling maistu vartoti daug viei darovi sa lot (iskyrus pomidorus ir alumynus). Tokios salotos turi la bai daug vitamin ir mineralini drusk". Kokius krakmolingus produktus geriausia vartoti? Mes val gome labai daug duonos, ikeptos i milt. Miltai maisto produktas, gaunamas i susmulkint ja v grd endospermos, kurioje yra daugiau ar maiau j ge mal ir apvalkalli priemai. Milt ir grdo chemin sudtis labai skiriasi. Bdinga kvietini milt ypatyb j glitimas, atsirandan tis gaminant tel ir sudarytas daugiausia i baltym. Nuo fi171

ini glitimo savybi priklauso duonos elastingumas, poringumas ir ikilimas. O tai kokie A. Ugoliovo glitimo tyrinjim duomenys. Pa sirod, kad maistui vartojant produktus, turinius glitimo, su trinka normali arn mikrogaureli struktra jie atrofuoja si. Kai arn mikrogaureli maiau, sumaja fermentinio sluoksnio pajgumas, sutrinka virkinimas prie arn sieneli ir maisto mediag siurbimas. Taip prasideda pirma paios vairiausios patologijos grandi ns grandis. Gaureli apvado struktra gali atsistatyti pasigy dius dieta be glitimo. Ruginiai miltai nuo kvietini skiriasi gleivmis, turi ma iau baltym, daugiau cukraus, nesudaro glitimo. Glitimas nebdingas ir avi, kukurz, sor miltams. Kaip krakmolingus produktus rekomenduojama vartoti kruo pas: aviines, kvietines, griki, ryi. Bulvs kaip ir duona uima svarbi viet ms mi tyboje. Susipainkime su iuo maisto produktu nuodugniau. Bulvse yra krakmolo (1820 p r o c ) , net nuodingos me diagos solanino. Ypa jo daug virkiose ir uogose, paalia vusiuose, apipuvusiuose ir sudygusiuose gumbuose. Todl gali ma apsinuodyti. vieiose bulvse taip pat yra solanino (bet jo yra labai nedaug, todl negali pakenkti). tai dar keli doms duomenys. vieios bulvs (iki rugsjo 1 d.): valgomoji dalis 85 proc, i j angliavandeni 17,8 proc. vieios bulvs (nuo rugsjo 1 d. iki sausio 1 d.): valgomoji dalis 75 proc, i j angliavandeni 15,8 proc. Bulvs nuo sausio 1 d. iki kovo 1 d.: valgomoji dalis 70 p r o c , i j angliavandeni 12,6 proc. Kaip matyti i ios trumpos apvalgos, bulvs nelabai vertingas produktas, kur geriausia valgyti tik iki sausio 1 die nos. Stenkits daniau vartoti produkt, turini natralios gliukozs, fruktozs ir sacharozs. Didiausias cukraus kiekis yra darovse, vieiuose ir diovintuose vaisiuose, taip pat dai gintuose grduose. Veikiant kasos fermentams, angliavandeni hidroliz vyks ta burnos ertmje ir arnyne.
172

Maistiniai pluotai celiulioz, lsteliena, hemiceliulioz ir pektinai, plaiai pasklid augal audiniuose. J paskirtis: a) suformuoti tokias (kitoki ri) struktras, kurios pa dt itutinti skrand, pagreitinti siurbim plonojoje arnoje ir perneti maist per vis skrandioarnyno trakt. b) maistiniai pluotai sulaiko vanden (padeda ivengti i mat akmen), keiia spaudim virkinimo sistemos organ ertmje, elektrolit sudt ir fekalij mas (didina j svor). c) maistiniai pluotai adsorbuoja tulies rgtis ir paskirsto jas visame virkinimo trakte, o paskui vl jas siurbia. Tai labai veikia steroid paalinim su imatomis ir cholesterino apykai t. Didinant maistini pluot kiek racione, maja choleste rino kiekis kraujyje. Tai susij su maistiniais pluotais ir tul ies rgi apykaita. Kai nra maistini pluot, sutrinka ne tik tulies rgi apykaita (nuo to kraujyje sumaja hemog lobino), bet ir cholesterino bei steroidini hormon apykaita. d) didel reikm elektrolit apykaitai organizme ir skran dioarnyno trakte turi rgi polisacharid katijon apykaitos pobdis, lingino antioksidacinis efektas. e) maistini pluot taka bakterij terpei arnyne. 50 proc arnyn patekusi maistini pluot suvirkinti padeda sto rosios arnos mikroflora. Maistiniai pluotai reikalingi, kad ne sutrikt ne tik virkinimo sistemos, bet ir viso organizmo funk cijos. g) kai nra maistini pluot, gali atsirasti storosios arnos ar kit arnyno skyri vys. Yra inomas ir antitoksinis mais tini pluot efektas. Jie geba adsorbuoti ir paalinti i orga nizmo vairius junginius, tarp j ir egzogeninius bei endogeni nius toksinus, sunkiuosius metalus; h) maistini pluot trkumas sukelia ateroskleroz, hi pertrofij, diabet. Daugelio ali maisto pramon intensyviai papildoma maistiniais pluotais. Maistinius pluotus slyginai galima suskirstyti velnius (bulvs, kopstai, obuoliai, abrikosai ir kiti panas produk tai), kurie lengvai skaidosi ir pakankamai gerai pasisavinami, ir rupius (morkos, burokliai ir kt.) prasiau pasisavinami. Kai virkinimo traktas veiks be sutrikim, ir jie bus puikiai pasisavinami. Geriausiai maistiniai pluotai pasisavinami storojoje arno je, veikiami bakterij.
173

RIEBALAI Riebalai mediagos, kuriose yra anglies, vandenilio ir de guonies. Pagal riebalini rgi sodrum riebalai skirstomi dvi dideles grupes: kietieji riebalai (lainiai, taukai, sviestas), kurie turi soij riebal rgi, ir skystieji riebalai (vairs aliejai saulgr, alyvuogi, rieut ir kt.), turintys dau giausia nesoij riebal rgi. Pusiau soiosios riebal rgtys: linolio, linolinin ir arachidin yra nepamainomos mityboje, kadangi organizme ne sintetinamos ir todl turi bti gaunamos su maistu. ios rg tys pagal savo biologines savybes priskiriamos prie gyvybikai btin mediag ir netgi traktuojamos kaip vitaminai (F vita minas). Fiziologinis i rgi vaidmuo ir biologin reikm yra daugialyp. Ivardyt nesoij rgi svarbiausios biologi ns savybs j kaip struktrini element dalyvavimas di delio aktyvumo kompleksuose (fosfolipiduose, lipoproteiduose ir kt.). Tai btinas elementas susidarant lsteli membra noms, jungiamajam audiniui ir kt. Arachidin rgtis padeda susidaryti mediagoms, dalyvau janioms reguliuojant daugel trombocit ir kit, ypa prostag landin, gyvybini proces. Prostaglandinams i rgtis sutei kia daug biologinio aktyvumo. Prostaglandin poveikis pana us hormon poveik, todl jie vadinami audini hormonais", mat sintetinami i fosfolipid membran. Prostaglandin sin tez priklauso nuo organizmo aprpinimo iomis rgtimis. Nustatytas nesoij riebij rgi ryys su cholesterino apykaita. Jos padeda cholesterinui greiiau tapti folinmis rgtimis ir paalinti jas i organizmo. Nesoiosios riebiosios rgtys teigiamai veikia kraujagysli sieneles, didina j elastingum ir maina pralaidum. Esama ryio tarp nesoij riebij rgi ir B grups vitamin apykaitos. Kai nesoij riebij rgi nepakanka, sumaja augi mo intensyvumas ir atsparumas nepalankiems ioriniams bei vidiniams faktoriams, slopinama reprodukcin funkcija, sun kiau susitraukia miokardas, atsiranda odos ligos.
174

Riebalai turi riebaluose tirpstani vitamin. Gyvuliniai riebalai aprpina organizm A ir D vitaminais, augaliniai E vitaminu. Augaliniai riebalai yra didesns energetins verts, t.y. su sidaro fotosintezs bdu aliojoje augal dalyje, o paskui kau piasi vaisiuose ir j sklose. Skildami jie iskiria dukart dau giau energijos (1 g 9 kilokalorijas) negu baltymai ir anglia vandeniai. Rieut aliejus yra gerai pasisavinam emulsini riebal altinis. Maistui vartojant daug rieut, racion traukti ko ki nors aliej nebtina. Geriausia vartoti alt presavimo bdu gaut aliej. Rafi nuoto aliejaus, netekusio mikroelement ir vitamin, maistui vartoti nereikia. Tokiame aliejuje nesoiosios riebiosios rgtys greitai oksiduojasi, kaupiasi oksidacijos produktai, kurie j ga dina. Gyvuliniai riebalai turi toksini intarp, kurie skaidosi ir patenka organizm. Juk riebalinis audinys (ir gyvuli, ir mo gaus) yra rezervuaras", kadangi jame pati maiausia media g apykaita. Todl organizmas, kad atsikratyt toksin, juos kaupia riebaliniame audinyje, kur jie palaidojami". Riebal dienos norma 2530 g aliejaus ar sviesto. Riebal hidroliz vyksta dvylikapirtje arnoje.

VITAMINAI Vitaminai organini mediag junginiai, mogaus organiz me ne sintetinami, patenkantys i iors su maistu, neturintys energetini ir plastini savybi. Ma dozi poveikis biolo ginis. Vitaminai susidaro augal lstelse ir audiniuose biosinte zs bdu. Dauguma i j susij su baltym nejais. Tyrim duomenimis, labiausiai tinka organizmui provitaminai. Vitami n paskirtis padti organizmui ekonomikai, teisingai ir iki galo sunaudoti pagrindines maistingsias mediagas, kad orga nins maisto mediagos iskirt btin energij. Kai stinga vitamin, sutrinka sveikata. Knygos autorius 175

susistemino pagrindines vitamin nepakankamumo ris (r. 1 lent. io skyriaus pabaigoje). Slaptos vitamin stygiaus formos neturi joki iorini po ymi ar simptom, bet neigiamai veikia darbingum, bendr organizmo tonus, atsparum. Trkstant vitamin pailgja sveikimo po ligos periodas, be to, gali atsirasti vairi kompli kacij. Vitaminai klasifikuojami remiantis j tirpumo vandenyje ir riebaluose principu. Pagal tai jie skirstomi dvi dideles grupes: vandenyje tirpstanius ir riebaluose tirpstanius. Vandenyje tirpstantys vitaminai dalyvauja ferment struk troje ir funkcijose. Riebaluose tirpstantys vitaminai yra membranini sistem dalis, be kurios jos negalt optimaliai funkcionuoti. Riebaluose tirpstantys vitaminai A vitaminas (retinolis), A provitaminai (karotinai), D vitaminas (kalciferoliai), E vitaminas (tokoferolis), K vitaminas (fitochinonas). Vandenyje tirpstantys vitaminai Bj (tiaminas), B 2 (riboflavinas), PP (nikotino rgtis), B 3 (pantotenin rgtis), B g (piridoksinas), B 1 2 (cianokobalaminas), B c (folin rgtis), H (biotinas), N (lipoin rgtis), P (bioflavonoidai), C (askorbinln rgtis). vitaminus panaios mediagos B ] 3 (orotono rgtis), B 1 5 (pangamo rgtis), B 4 (cholinas),
176

B 8 (inozitas), B t (karnitinas), Hj (para-aminbenzoin rgtis), F (pusiau soiosios riebiosios rgtys), U (S=metilmetioninsulfonio chloridas).

A vitaminas Jo yra tik gyvnins kilms produktuose. Grynojo pavidalo A vitaminas kristalin, viesiai geltonos spalvos mediaga, ge rai tirpstanti riebaluose. Neatsparus rgi, ultravioletini spinduli, oro deguonies poveikiui. Augaliniai pigmentai karotinoidai A provitaminas. Ka rotinoidai (lot. carota morka") angliavandeni junginiai, kurie augaluose paprasta: jungiasi su baltymais. Karotinas virsta A vitaminu plonj arn sienelse ir kepenyse. Fiziologin A vitamino reikm. A vitaminas ypa svar bus auganiam organizmui, epiteliniam audiniui, augimo pro cesams, skeleto formavimuisi, regjimui nakt. Regjimo prisi taikymas prie skirtingo apvietimo tsiasi apie 8 minutes (kai A vitamino atsargos normalios) ir 3040 minui, kai jo atsar gos perpus sumajusios. A vitaminas reikalingas, kad nesu trikt biologins membranos bkl, jos funkcijos. Kartu su C vitaminu A vitaminas sumaina lipoidinl nuo sd kiek kraujagysli sienelse ir cholesterino kiek kraujo serume. Ypa A vitamino reikia skydliaukei, kepenims ir antinks iams. Tai vienas i vitamin, padedani organizmui nesenti. Pavyzdiui, jo injekcijos pailgina bandomj gyvn gyvenim. Ypa daug A vitamino yra jros gyvn kepenyse. tai ko dl preparatai i i gyvn kepen (pavyzdiui, Katrex" i Juodosios jros ryklio katrano kepen) labai vertingi. A vitamino reikia ir ausims. Jo stoka gali sukelti aus in fekcijas ir paeisti klausos mechanizm. A vitaminas skmin gai taikomas gydant alergij. Nustatyta, kad ienligs piepuol galima visikai veikti, suvartojus 150 000 ME* A vitamino.
* 1 ME 0,3 mkg

177

Vakar gydytojai A vitamin vadina pirmja gynybos nuo lig linija", kadangi organizmo dangos ir epitelis kno viduje, j normali veikla pirmoji sveikatos slyga. A vitamino nepakankamumo poveikis labai platus. Net gali sultti organizmo reakcijos (sportinink dmesiui). Vokietijoje buvo atliekami bandymai su 152 vairuotojais, kurie arba nei laik vairuotoj egzamin, arba padar daugiausia eismo pa eidim. Jiems kasdien dav po 150 000 ME A vitamino, ir tai, kaip tvirtina Transporto psichologijos institutas, labai sustipri no j sugebjim vairuoti. Apskritai A vitamino deficito problema aktuali visame pa saulyje. Todl A vitaminu net gydoma. Indijoje vieneripen keri met vaikams kas pus met skiriamas vienkartinis 60 miligram A vitamino davinys (200 000 ME, arba 40 suaugu siojo norm i karto!). Vaik, gavusi dvi dozes, sergamumas aki ligomis sumajo 75 procent. Atsargos kepenyse gali sudaryti 500 dien A vitamino po reikio rezerv. Jos ten atidedamos kaip auktesns riebalins rgtys oleinas, palmitinas, stearinas, ir galbt dl ios prie asties, nors yra didels atsargos, nepastebta hipervitaminozs reikini. Atkreipsim dmes tai, kad A vitaminas kepe nyse kaupiasi i karotino, o ne i vitaminingos dietos. Javos saloje tarp kaimo gyventoj, mintani negldintais ryiais, vieiomis darovmis ir vaisiais, A vitamino stokos poymi nepastebta. Prieingai, nustatyta, kad A vitaminu ten apsir pinama pakankamai, nors j maiste nra pieno, sviesto, labai maai kiauini. A vitamino poreikis 1,5 mg per par, ir 1/3 io poreikio turi patenkinti A vitaminas, o 2/3 beta-karotinas. A vitamino hipervitaminoz pasitaiko labai retai, nes reika lingas labai didelis kiekis, o tai praktikai nerealu. tai vienas toki atvej. Didiosios Britanijos laikratis Times" prane apie 48 me t mokslininko B. Brauno mirt. Straipsnyje Mork dieta pra ud mokslinink" buvo raoma: Kaip parod tyrinjimai Kroidone, sveikos mitybos alininkas, per dien igerdavs po 8 pintas (pinta= 0,56 litro) mork suli, kai numir, buvo visi kai geltonos spalvos. Gydytojas teig, kad B. Braunas mir ap sinuodijs A vitaminu".
178

A vitamino atsargas maina alkoholis, kancerogenai, bis mutas; didelis baltymo dietoje sumajimas (nuo 18 iki 3 pro cent) sumaina io vitamino sankaupas kepenyse daugiau nei du kartus. J naikina oro deguonis, rgtys, ultravioletiniai spinduliai. Apkartusiuose riebaluose A vitaminas taip pat va. Svarbiausias A vitamino altinis: kepenys, sviestas, grieti nl, sris, kiauinio trynys, uv taukai. Nemaai vitamino A prarandama terminio maisto apdorojimo metu. Karotinas Karotinas nesotusis angliavandenis, oraninis pigmentas, kurio bna vaisiuose, oraniniuose-geltonuose iedlapiuose. Baltymas, susijungs su karotinu, yra pagrindinis jo cheminio stabilizavimosi faktorius. Tirpale, ypa J paveikus ultravioleti niais spinduliais ir deguonimi, karotinas lengvai suyra. Fiziologin reikm. Tai vis pirma galimyb sumainti kancerogenin rizik nuo apvytinimo ir tabako dm regulia riai valgant morkas. Beta-karotino dalis, kuri organizme ne virsta A vitaminu, atlieka ypatingas apsaugines funkcijas. Re guliariai ir saikingai vartoti oranines morkas ir j sultis reko menduojama tam, kad sumat ankstyvo senjimo ir navik rizika*. Manoma, kad karotinas stimuliuoja lytini hormon poveik. Karotino kiekis mogaus kraujo plazmoje svyruoja tarp 80 ir 230 mg ir priklauso nuo maisto. Sergant kai kuriomis ligomis egzema, spru (tropin li ga) karotino kiekis kraujyje tesudaro 830 mg. mogaus organizme karotinas kaupiasi kepenyse, irdyje, nerv audiny je, kaul iulpuose, sklidse, kiauidse, odoje y p a pdose ir delnuose. Aliejinis beta-karotino tirpalas dukart maiau aktyvus ne gu A vitaminas. Pasisavinant karotin ypa svarbus tulies kiekis arnyne. Vaiko organizmas j pasisavina prasiau negu suaugusij.
* i verting informacij apie karotin autorius pam i M. Vileniko knygos Biologinio senjimo ir ilgaamikumo pagrindai".

179

Dirbtin karotin vartojant labai didelmis dozmis, jo pasisa vinama tik 12 procentai. Didels karotino dozs nra kenks mingos ir A hipervitaminozs nesukelia. A vitamino ir karotino svarb ms mitybai patvirtina to kie faktai. Tyrim duomenimis, nuo slogos, aus udegimo, an ginos, bronchito, plaui udegimo, kuri prieastis A vita mino trkumas, daug 4060 met vyr tampa invalidais. Ant dant seilms veikiant susidar akmenys, kaip teigia specialis tai, yra paslpt patologini proces iorinis poymis: dl su trikusios mediag apykaitos, esant gleivins degeneracijai ir udegimams, kepenyse, inkstuose susidaro akmenys. Prisimin kite skyri apie virkinim: kaip greitai nusilupa skrandio arnyno trakto epitelis. Jei jis nesuspja visikai atsistatyti, neivengiama pai vairiausi lig. Tai ir vairios opos, ir su triks virkinimas, ir polipai, ir piktybiniai navikai. A vitamino ir karotino deficito prieasi begals: nepilna vert mityba, maai A vitamino ir karotino turintys produktai, A vitamino pasisavinimo sutrikimai, perdozavimas susirgus, ntumo metu, sportuojant, treniruojantis, vaikams (25 me t) intensyviai augant ir lytinio brendimo metu. Profilaktikai per pusryius visada valgykite salot, kurio se yra daug mork, arba gerkite mork suli. Tokio mitybos reimo laiksi Polis Bregas. tai k jis rao savo garsiojoje kny goje Badavimo stebuklas": Kai atsikeliu, madaug po valan dos pirm kart t dien sdu valgyti. Paprastai tai bna vie i darovi salotos morkos, kopstai ir alumynai." Btent iuose produktuose karotino yra pakankamai. Beta-karotino paros norma 6000 ME. Daug beta-karoti no rgtynse, moliguose, morkose, ypa altalanki aliejuje. D vitaminas inoma madaug septynios mediagos, neleidianios atsirasti rachitui. D vitaminas tarp j svarbiausias. Od veikiant ultra violetiniais spinduliais, susidaro cholekalciferolis (D3 vitaminas) i savo provitamino, kurio ypa daug odoje. Augaliniuose orga nizmuose yra ergosterino D provitamino. Fiziologin reikm. D vitaminas skatina kalcio ir fosfo180

ro drusk siurbim i arnyno, padeda kauptis kauluose kal cio fosfatui, stiprina dantis ir saugo nuo rachito. Nustatyta D vitamino svarba lstelse membran ir sublstelini struktr kai kurioms savybms, ypa kalcio jon ir kit katijon pralai dumui. Btina D vitamino paros norma suaugusiems monms, vy resniems negu trej met vaikams yra 100 ME, vaikams iki trej met 400 ME. Daug D vitamino yra grd gemaluose, aliuose lapuose, alaus mielse, uv taukuose, kiauiniuose, svieste, piene. Gydymosi tikslais arba profilaktikai D vitamin reikia var toti atsargiai, nes jis toksikas. E vitaminas E vitaminas vadinamas tokoferoliu. Pagal biologin poveik to koferoliai skirstomi vitamininio ir antioksidacinio aktyvumo mediagas. Fiziologin reikm. E vitaminas fiziologikai reikmin gas antitoksiniu membranini lipid (riebal) poveikiu. Lste li vidini lipid oksidacija slygoja toksini mediag susida rym i oksiduot nesoij riebij rgi. Jos gali sutrikdy ti lstels funkcijas ir vliau j sunaikinti. ios toksins me diagos slopina ferment ir vitamin poveik. E vitaminas glau diai susijs su biologinmis membranomis, j funkcija, taip pat apsaugo eritrocitus. Svarbiausia tokoferoli savyb pa dti kauptis vidaus organuose riebaluose tirpstantiems vitami nams, ypa A vitaminui. Tokoferoliai spartina ATF sintez. Nustatyta, kad nuo toko feroli labai priklauso endokrinini sistem, ypa liauk, hipofizs, antinksi ir skydliauks, bkl ir veikla. Tokoferoliai dalyvauja baltymo apykaitoje. Pakankamas to koferoli kiekis padeda tvirtti raumenims, skatina j veikl, apsaugo juos nuo pervargimo ir nusilpimo. i E vitamino savy b plaiai taikoma sporto medicinoje kaip bdas raumen veik lai skatinti, ypa intensyviai treniruojantis. E vitaminas skatina ilgaamikum. Jo pavadinimas (grai kikai toko palikuonys", o lotynikai ferre atneti") atsklei dia E vitamino svarbi reikm organizmo dauginimosi funkci181

jai, normaliam ntumui ir vaisiaus vystymuisi, spermos susi darymo procesams. E vitamino paros norma suaugusiam mogui 1215 mi ligram. Jo daug aliejuje, varpini augal gemaluose, aliose darovse. K vitaminas K vitamin grupje yra gamtins mediagos Kj vitaminas (filochinonas) ir K 2 vitaminas (melachinonas). Fiziologinis poveikis. K grups vitaminai dalyvauja krau jo krejimo procesuose, padeda aprpinti organizm energija. K vitamino reikia kiekvienai organizmo lstelei, kad bt isaugotos struktrins, funkcins j membran savybs. Suaugusio mogaus organizme K vitamin sintetina arny no mikroflora (iki 1,5 mg per par), kai arnyne mikroflora jo nesintetina, galimas deficitas. Daniausiai K avitaminoz su kelia kepen ligos. K vitamino yra aliuose salot lapuose, kopstuose, dilg lse, liucernoje. Sauls viesos veikiami j sintetina ali augal lapai. I arnyno mikroorganizm, sintetinani K vitamin, svarbiausia arn lstel storojoje arnoje. Bj vitaminas Sis vitaminas priskiriamas prie sieros turini mediag. Grynas B, vitaminas bespalviai mieli kvapo kristalai, gerai tirpstan tys vandenyje. Kepant duon, va 1030 proc. Bj vitamino (jei gu nenaudojami cheminiai ir arminiai kepimo milteliai). Fiziologinis poveikis. Svarbiausia B, vitamino biologinio veikimo sritis jo, fermento, dalyvavimas angliavandeni apykaitoje. Trkstant Bj vitamino, nepakankamai pasisavina mi angliavandeniai, organizme kaupiasi j tarpins apykaitos produktai pieno ir pirovynuogi rgtys. Bj vitaminas veikia virkinimo organus, didina skrandio varanija ir sekrecijos funkcijas, pagreitina skrandio turinio evakuacij, normalizuoja irdies veikl. Bj vitamino paros norma 1,32,6 mg (0,6 mg tkstan iui kkal). Bj vitamino altinis grdai, alaus miels ir kepenys.
182

IV, vitaminas B2 vitaminas priskiriamas prie flavin darovi, bulvi, pie no natrali pigment. Grynas B 2 vitaminas yra geltonai oran ins spalvos karts milteliai, sunkiai tirpstantys vandenyje, lengvai suyrantys viesoje. vitamin sintetina mogaus ar nyno mikroflora. Fiziologin reikm. B 2 vitaminas viena i sudtini flavoproteid dali. Pateks su maistu, arn sienelse, kepe nyse bei kraujo lstelse is vitaminas virsta aktyvia media ga kofermentais, kvpavimo ferment dalimi. Taip pat jis dalyvauja fermentacijos sistemose, reguliuojaniose oksidacijos ir audini atstatymo procesus (kvpavimas ir jo treniravimas). Svarbiausia B 2 vitamino savyb augimo skatinimas. B 2 vitaminas btinas angliavandeni, riebal, baltym sudegini mui". Jis padeda kuo geriau skaidyti angliavandenius. Kai maiste daug angliavandeni, padidja ir B 2 vitamino poreikis. i pastraipa tinkamos mitybos poiriu yra nepaprastai svarbi. Sakykim, valgysime koes. Kad nekilt pai vairiau si sutrikim, kad i nosies neimt tekti krakmolingos isky ros, kad neatsikostumte gleivmis, neumirkite B grups vi tamin, derinkite juos su daug krakmolo turiniu maistu. Tik tada bus viskas gerai. Maitinantis riebiai taip pat smarkiai padidja B 2 vitamino poreikis. B2 vitaminas teigiamai veikia regos organus, padidina adap tacij tamsoje, pagerina regjim nakt, padeda rykiai matyti spalvas. B 2 vitamino paros norma 0,8 mg 1000 kkal. Daug B 2 vitamino yra kiauiniuose, kepenyse, griki ir avi kruopose, daigintuose grduose. PP vitaminas PP vitaminas balti bekvapiai dygliuoti rgtoko skonio kris talai, gana atspars aplinkos poveikiui. Fiziologin reikm. PP vitaminas vienas i fermen t, perneani deguon, todl padeda lstelms kvpuoti, da lyvauja visose tarpinse apykaitos reakcijose. 183

PP vitaminas veikia virkinimo organus: skatina sekrecin ir motorin skrandio funkcij (atkreipkite dmes tie, k ka muoja sutrikusi skrandio sekrecija ar atonija!), gerina kasos suli sekrecij ir sudt (dmesio, diabetikai!), normalizuoja kepen funkcij, j antitoksin poveik, pigment susidarym ir glikogeno susikaupim. Veikiant PP vitaminui, organizmas geriau panaudoja auga linius baltymus. 1000 kkal maiste turi bti 6,6 mg PP vitamino. Daug io vitamino yra grikiuose, irniuose, msoje, daigin tuose grduose ir alaus mielse. B 3 vitaminas B3 vitaminas geltonas, gerai vandenyje tirpstantis, atsparus viesos, deguonies poveikiui, neutraliame tirpale stabilus skystis. Fiziologin reikm. Labai vairi. Nurodysime tik pagrin din: reguliuoja nerv sistemos ir nervini-maitinamj proce s funkcij. Jai sutrikus, ikyla dermatito ir kit negalavim pavojus. B3 vitaminas susijs su skydliauke: skydliaukje esantis ti roksinas veikia A kofermento sintetinim i B3 vitamino. Sis vitaminas turi takos antinksi veiklai: kai jo trksta, sutrin ka glikokortikoid sintez. Per par reikt sunaudoti 510 mg B3 vitamino (be to kiekio, kur arnyne susintetina mikroflora). B 3 vitamino altinis: alaus miels, kiauiniai, daiginti gr dai. B vitaminas Tai bespalviai kristalai, puikiai tirpstantys vandenyje. Iki 50 proc. io vitamino va sterilizuojant pien ir apdorojant j jonitinmis dervomis. Fiziologin reikm. B 6 vitaminas dalyvauja mediag apykaitoje, ypa susidarant baltymams ir fermentams. Bg vitaminas labai svarbus riebal apykaitai. Gydant der matitus, geriausiai tinka kartu vartojamas B 6 vitaminas ir nesoiosios riebiosios rgtys.
184

B 6 vitamino stoka gali sukelti kepen riebalin infiltracij. Tiriant bediones, ilg laik maitintas Bg vitamino stokojaniu maistu, buvo nustatyta ateroskleroz su bdingais koronarini kraujagysli paeidimais. B 6 vitaminas labai svarbus kraujo gamybai. B6 vitaminas veikia ir skrandio liaukas, gaminanias rg tis. Didelis B 6 vitamino kiekis maiste didina rgtingum ir skrandio sekrecij (atkreipkite dmes visi tie, kuri skran dio rgtingumas yra sumajs!). Paros norma: 1,53 miligramai. Daugiau B6 vitamino rei kia nioms moterims, pagyvenusiems monms, aikiai spar tjant senjimo procesams. Daug B(. vitamino yra alaus mielse, kepenyse, varkje, bulvse, grikiuose, irniuose, kopstuose. H vitaminas H vitaminas dygliuoti, gerai tirpstantys vandenyje, atspa rs kaitinimui, oro deguoniui, arm ir rgi poveikiui kris talai. Fiziologin reikm. Manoma, kad H vitaminas reguliuo ja nerv sistem, ypa nerv-trofin funkcij, dalyvauja rieba l apykaitoje. Per par organizmui reikia 0,150,3 mg H vitamino. Sis poreikis paprastai patenkinamas ne vien valgant atitinkam maist, bet ir arnyno mikrofloros biosintezs sskaita. Daug H vitamino yra kiauiniuose, aviinse kruopose, ir niuose. B c Bc vitaminas sluoksniuoti geltonai oranins spalvos krista lai, prastai tirpstantys vandenyje, neatspars ilumai ir vie sai. Fiziologin reikm. B c vitaminas, kaip ir B ] 2 vitaminas, veikia nukleinini rgi, purin, kai kuri amino rgi, taip pat ir cholino, sintez. Kartu su B 1 2 vitaminu io vitamino esama chromosomose. Jis yra svarbus lsteli dauginimosi veiksnys.
185

vitaminas

Bc vitaminas stimuliuoja ir reguliuoja kraujo gamyb, didi na leukocit kiek, maina cholesterin. Paros poreikis madaug 200 mkg. Nedidelis B c vitamino kiekis maisto produktuose ir neatsparumas ildymui labai ap sunkina organizmo poreiki patenkinim. Tai kompensuoja ar nyno mikrofloros sintez. B c vitamino yra alaus miels, kepenyse, petraoli lapuose, salotose, svognuose, augal lapuose. B 1 2 vitaminas B ] 2 vitaminas raudoni dygliuoti ar prizminiai kristalai, be skonio ir be kvapo. Veikiamas viesos B ] 2 vitaminas netenka aktyvumo. Fiziologin reikm. Pagrindin io vitamino reikm antianeminis poveikis. Be to, svarbi jo taka baltym apykaitai, amino rgi, nukleinini rgi, purin sintezei. B 1 2 vitaminas skatina vaik augim, stiprina j sveikat (tv ir vaik dmesiui!). Pasitaiko, kad organizmas negali pasisavinti B 1 2 vitamino. Taip atsitinka dl skrandio dugno liauk lsteli atrofijos. ios lstels gamina gastromukoprotein btin komponent, kad organizmas galt pasisavinti B 1 2 vitamin. Visikai sunai kinti B 1 2 vitamino atsargas gali organizme esanios kirmls. B ] 2 vitamino paros norma 3 mkg. Dalis medik tvirti na, kad is vitaminas esti tik gyvuliniuose produktuose: kepe nyse, skumbrijoje, sardinse, Atlanto silkje, neriebioje vark je, vitienoje, jautienoje, kiauiniuose. Natropatai tvirtina (Sauls maistas ant tavo stalo"), kad B 1 2 vitamin sintetina normali arnyno mikroflora. iuo atveju B 1 2 vitamino poreikis patenkinamas j sintetinant i kobalto, gaunamo su maistu. Atminkite: valgant balt duon, kuri turi maai lstelie nos, reikalingos normaliai mikroflorai, bet daug kepimo mieli, B ] 2 vitamino sintez bus sutrikdyta. Rezultatas bus toks pat, kaip ir maitinantis tik augaliniu maistu bei duona. Augalai B ] 2 vitamino neturi, o mikroflora jo pagaminti negali miels vitamin suardo. Visa tai ne gydo, o sukelia maakraujyst ir nerv sistemos sutrikim. Tai viena i vegetar darom klai d: mielins telos duon pakeiskite nerauginta arba, dar ge riau, kruopomis.
186

Jei B grups vitamin gaunama pakankamai, organizmas Kali apsieiti be gyvnins kilms baltym. Tai labai svarbu aler gikiems monms. Kai baltym stokojama, sumaja likusi vitamin poveikis. B grups vitaminai pakankamai apsirpinama valgant a lumynus, grdus, daigintus grdus, alaus mieles, rieutus. C vitaminas C vitaminas balti rgtaus skonio, bekvapiai, gerai tirps tantys vandenyje kristalai. Pagrindinis C vitamino kiekis (iki 70 proc.) augaluose esantis askorbinogenas, labiausiai atsparus oksidacijai. Gali b ti, kad dl askorbinogeno vaisi ir darovi vitamin aktyvu mas yra toks patvarus. Nors C vitaminas yra vienas i vandenyje tirpstani vita min, trys ypatybs iskiria j i ios grups: 1) C vitaminui nebdingos koferment funkcijos; 2) C vitaminas dalyvauja baltym ferment sintezje, tuo galima paaikinti plat jo biologinio poveikio spektr; 3) mogaus organizme C vitaminas nesintetinamas. Fiziologin reikm. Biologin C vitamino reikm orga nizmui i esms susijusi su oksidacijos atkuriamuoju povei kiu. Ypa svarbus C vitamino tiesioginis ryys su baltym apy kaita. Kai organizmui stinga C vitamino, baltymo panaudoji mas sumaja, o jo poreikis padidja. Kai organizmui stinga baltym, taip pat ir gyvnins kil ms, padidja vitamino C poreikis. C vitaminas labai svarbus kapiliar sienelms, j elastingimui. Trkstant io vitamino, padidja kapiliar trapumas, galimos kraujosrvos. Tai pastebima ir valant dantis: jei ima kraujuoti dantenos, jums iek tiek trksta C vitamino. Kai organizme yra daug C vitamino, kepenyse kaupiasi di desns glikogen atsargos, sustiprja j antitoksine funkcija. Daug C vitamino reikia endokrininei sistemai (hipofizei, antinksiams ir kitoms liaukoms). Ypa daug C vitamino reikia lsteli membraninms siste moms. Daugiausia C vitamino turi ribosomos ir tos lsteli struktros, kuriose vyksta baltymo sintez.
187

C vitamino stoka maina organizmo atsparum ne tik in fekcinms ligoms, bet ir kai kuriems toksinams. C vitaminui bdingos savybs, apsauganios nuo toksini mediag vino, anglies sulfido, anilino ir kt. poveikio. C vitaminas neleidia organizme susidaryti toksikiems jungi niams. C vitaminas, kaip ir E vitaminas, pasiymi antioksidacinmis savybmis. Paros norma 60100 miligram. Rkantys mons C vitamin pasisavina ypa blogai, ir net jo su maistu gaunant pakankamai, vis tiek stinga C vitamino. Nustatyta, kad isigi musi arnyno mikroflora gali sunaikinti C vitamin arnyne, dar jam nepatekus krauj. Daug C vitamino yra diovintose erktuogse, juoduosiuo se serbentuose, emuogse, kopstuose, krapuose ir petraoli lapuose. P vitaminas P vitaminas sujungia biologikai aktyvi mediag bioflavonoid grup. iuo metu j inoma apie 500, ir visi jie augalins kilms produktai. Gyvn audiniuose i mediag nerasta. Biologins P vitamino savybs turi daug k bendra su C vitaminu. Be to, pastebtas i vitamin bendras poveikis. Abu jie veikia kaip stiprus antioksidantas. Fiziologin reikm. Pagrindinis P vitamino vaidmuo kapiliar stiprinimas ir kraujagysli sieneli pralaidumo ma inimas. P vitaminas didina kapiliar atsparum. Poreikis tiksliai nra nustatytas. Manoma, kad jis sudaro madaug pus reikalingo C vitamino kiekio. P vitamino altiniai: juodieji serbentai, spanguols, vynios, trens, agrastai. N vitaminas Fiziologin reikm. N vitaminas dalyvauja biologins oksi dacijos procese. Viena bdingiausi N vitamino savybi su gebjimas skatinti augim. Jis taip pat pasiymi antioksidaciniu poveikiu C ir E vitamin atvilgiu, apsaugo organizm nuo
188

daugelio toksini mediag, ypa nuo sunkij metal (arseno, gyvsidabrio, vino ir kit) drusk, nes padeda susidaryti pa tvariems vandenyje tirpstantiems kompleksams. Jie i organiz mo lengvai paalinami su lapimu. N vitaminas apsaugo kepe nis nuo suriebjimo. Paros norma 0,5 miligramo. N vitamino yra kopstuose, ryiuose, kitame augaliniame maiste, piene. Organizmas j lengvai pasisavina.

VITAMINUS PANAIOS MEDIAGOS Tai grup mediag, pasiymini kai kuriomis tikriesiems vi taminams bdingomis savybmis, bet neatitinkani vis vita minams keliam reikalavim. B 1 3 vitaminas Jis teigiamai veikia kepen funkcijas, spartina kepen lsteli regeneracij. Yra duomen, patvirtinani, kad is vitaminas didina vaisingum ir gerina vaisiaus vystymsi. B vitamino paros norma: 0,51,5 gramo. Jo esama alaus mielse, kepenyse, pieno produktuose. B, c vitaminas
15

Pirm kart buvo iskirtas i abrikos kauliuk branduoli. Fiziologin reikm. B 1 5 vitamino svarbiausia ir pagrin din reikm lipotropins savybs, judrij metilo grupi donatoriaus funkcija. Numatoma B 1 5 vitamin taikyti sporto tikslams. Jis gerina audini kvpavim, deguonies panaudijim, dalyvauja oksida cijos procesuose, juos stimuliuoja. Dl i savybi vartojamas organizmo mini ir ltini apsinuodijim atvejais. Paros norma nenustatyta. Hj vitaminas Tai bespalviai kristalai, tirpstantys vandenyje. Fiziologin reikm. Kai io vitamino organizmui ne189

pakanka, sutrinka pigmentacija (pvz., plauk depigmentacijaj, augimas, hormon veikla. Paros norma nenustatyta. B 4 vitaminas Balta kristalin mediaga, gerai tirpstanti vandenyje ir alkoho lyje. Fiziologin reikm. Svarbiausios io vitamino lipotropins savybs. Lipotropinis cholino (vitamino B ) poveikis iry kja dalyvaujant kepenyse vykstanioje fosfolipid sintezje. i mediaga padeda kepenims greitai atsikratyti riebij rgi. Kai B4 vitamino stokojama, prasideda kepen riebalin infil tracija. Cholinas veikia baltym ir riebal apykaitos procesus, nu kenksmina daugel} organizmui aling mediag selen ir kt. Labai tinka aterosklerozs profilaktikai. Paros norma tiksliai nenustatyta. Manoma, kad turt bti 0,53 gramai. B 4 vitamino yra kepenyse, kiauiniuose, aviinse kruopo se, ryiuose, varkje. B g vitaminas Pasiymi lipotropinmis ir sedatyvinmis savybmis, be to, sti muliuoja virkinimo aparato motorin funkcij. Paros norma: 11,5 gramo. io vitamino yra moliguose, morkose, bulvse, burokliuo se, pomidoruose, brakse, ypa daug daigintuose kviei gr duose. B T vitaminas Btinas normaliam raumen funkcionavimui ir j optimaliai fiziologinei bklei. Paros norma nenustatyta. Pagrindiniai io vitamino tiek jai, manoma, msos produktai.

U vitaminas Gerai gydo skrandio ir dvylikapirts arnos opas. Be to, re guliuoja skrandio darb, teigiamai veikia skrandio gleivin, stimuliuoja jos lsteli regeneracijos procesus. Vartojamas ser gant ltiniu gastritu. Net ir ilgesn laik (kelet mnesi) var tojamas U vitaminas nekenkia kepenims (jos nesuriebja), kaip metionas. Ilgesnis terminio maisto apdirbimas U vitamin visikai su naikina. Jo yra kopstuose, burokliuose, petraolse.

DIRBTINI VITAMIN ALA I viso to, kas buvo pasakyta apie vitaminus, aiku, kad j aktyvumas priklauso nuo baltym. Be to, vitaminus gaminant dirbtiniu bdu, jie tampa kristalais, kuri organizmas negali pasisavinti. Daugelis moni tai yra patyr, vartodami vairius polivitaminus (undevit, dekamevit ir kt.). lapimas nusida ydavo i vitamin" spalva ir turdavo savotik kvap (vlgi i pai vitamin"). Taip save stiprindami" perkrauname ke penis ir inkstus, paeidiame normal organ ritm. Jei vartojame daugiau negu reikia natrali vitamin, m s bakterijos j pertekli suardo bei istumia lauk. Ir apskritai su maistu gaunamus vitaminus perdozuoti sunku, sinteti nius visikai lengva. A pats inau atvej, kai vaikas suval g pakel toki vitamin" ir numir. Kaip alingo didels vitamin dozs poveikio pavyzd pa teiksiu dal straipsnio i urnalo Zdorovje": C vitaminas turi tvirt nekenksmingo preparato reputaci j. Taiau pastaraisiais metais gydytojai vis daniau pastebi alutines reakcijas, kurias monms sukl C vitamino besai kis vartojimas. Juk daugelis iuo vitaminu bando apsisaugoti arba gydyti mines virusines kvpavimo tak ligas grip ir kai kurias kitas. Savo nuoira vartoja C vitamino po 46 ir netgi 10 gram per par, kai tuo tarpu jo norma nevirija 100 miligram! vairi ali mokslininkai laikosi nuomons, kad C vitami191

190

n o vartojimas n e d i d i n a o r g a n i z m o a t s p a r u m o p e r s i s a l d i u s . Prieingai, p e r n e l y g didels j o d o z s net a p s u n k i n a kai kuri infekcini-alergini lig, t a i p pat ir r e u m a t o , eig. Pavojingiausia m a k s i m a l i o s C v i t a m i n o d o z s p a s e k m padidjs kraujo k r e u m a s , n u o kurio susidaro t r o m b a i . C v i t a m i n o perteklius dirgina s k r a n d i o a r n y n o trakto organ gleivin, sukelia pykinim, vmim, viduriavim, i m a sti r m u o ( d u b e n l i s salot su kopstais, m o r k o m i s , petrao lmis ir kt., k u r taip g a u s u C vitamino, n e s u k e l i a n i e k o pana aus). tai k o d l v i t a m i n irneli" m g j a m s neretai p a m ja gastritas padidja r g t i n g u m a s , a t s i r a n d a s k r a n d i o ir dvylikapirts a r n o s o p o s . C vitaminas gali bti inkst ir la p i m o psls a k m e n s u s i d a r y m o prieastis. Kai m o g u i d a r o m o s B 1 2 v i t a m i n o injekcijos, gydytojai per spja, k a d C v i t a m i n o vartoti neverta, nes j i s s u a r d o B 1 2 vita min. Diabetikai privalo inoti, k a d didels C v i t a m i n o d o z s slo pina kasoje i n s u l i n o gamyb bei padidina c u k r a u s kiek lapi me ir kraujyje. Naujausiais t y r i m a i s nustatyta, kad didels C v i t a m i n o do zs stabdo n e r v i n i r a u m e n impuls p e r d a v i m o greit, dl to atsiranda r a u m e n p e r v a r g i m a s , sutrinka r e g j i m o ir j u d j i m o reakcij koordinacija". Ivada tegali bti v i e n a r e i k m i k a : vartokite tik natra lius vitaminus. R e m d a m a s i s m e d i c i n i n i a i s leidiniais, esu s u d a r s lentel, kurioje n u r o d o m a , k o k i e s i m p t o m a i b d i n g i tada, kai stinga vieno ar kito v i t a m i n o .
KLINIKINIAI VITAMIN STOKOS POYMIAI

Vitaminai
PP

Vitamin stokos poymiai

sausos ir blykios lpos; rie vidini pusi ir kaklo eritema, pleiskanojimas, hiperkeratoz, pigmentaci ja dermatitai sausas seborjinis dermatitas, cheiloz, glositas vynelinis dermatitas lp, aus, nag cianoz; iblykusi ir sausa oda

B. B6 H C

Plaukai
A B3 H C sausi ir blanks plaukai bespalviai plaukai nuplikimas plauk folikul ragjimas. paviens petichijos

Nagai
A linjantys ir brkniuoti nagai

Akys
A konjunktyvitas ir blefaritas, paviens Bito ploktels, sunkus prisitaikymas prie viesos, labai prastas re gjimas nakt sunkus prisitaikymas prie viesos, konjunktyvitas ir blefaritas B6 konjunktyvitas

B2

1 lentel

Lieuvis
sausas, rykiai raudonas apsivls, iraiytas vageli arba sausas, rykiai rau donas, sueijs

Vitaminai
A*

Vitamin stokos poymiai

blyki ir sausa oda, plauk folikul ragjimas, spuo gai, polinkis pliuoti prakaitavimas sausos, pamlynavusios lpos, aizdos ant j cheiloz, supleij lp kampuiai anguliarinis sto matitas, nosies ir lp klosi seborjinis dermatitas 192

B2 PP

Oda

Kaulai ir dantys
D krtins lstos ir stuburo deformacija, trupantys dantys

Beta-karotinas egzema D B, A

Kvpavimo sistema
danos slogos, polinkis bronchitus, plaui udegi mus 193

Vitaminai
D B1

Vitamin stokos poymiai

polinkis kvpavimo tak ligas dusulys

Vitaminai

Vitamin stokos poymiai Kepenys

epitelio pakitimas inkstuose ir lapimo kanaluose, sukeliantis pielit, uretrit, cistit

Kraujas
K B2 B3 C B3 sumajs kraujo kreumas sumajs leukocit kiekis; kapiliar funkcijos su trikimas maas j tonusas anemija danten kraujavimas, iulpus lpomis arba valant dantis pd arterij paeidimai D E P B1

Bendra bkl
bendras organizmo silpnumas, dirglumas raumen silpnumas bendras nusilpimas greitas psichinis ir fizinis nuovargis, nusilp raume nys, nuovargis einant; palpuojant skauda blauzdos raumenis

Virkinimo sistema
A dl virkinimo trakto gleivins isigimimo gali bti: dispepsiniai sutrikimai, skrandio sekrecijos sutriki mai, polinkis gastritus, kolitus nusilpusi virkinimo organ, ypa kepen, funkcija ir skrandio sekrecija arnyno sutrikimai ilgai trunkantis viduriavimas iopjimai arnyne, kepen suriebjimas kepen ciroz, jose atsirad nekrozs idiniai viduri ukietjimas, dings apetitas Beta-karotinas Bfi A Beta-karotinas E

Lytin funkcija
makties ir gimdos sieneli epitelio pakitimas ir ragjimas silpna lytini hormon veikla sutrinka lytin funkcija

B2 PP B;) B4 B,

Ankstyva senatv
ankstyva senatv, augliai intensyvs senjimo procesai

Nerv sistema
B, PP greitas psichinis nuovargis, galni, ypa koj, peri ferini nerv paeidimas neurastenijos sindromas (susierzinimas, nemiga, pri slgta nuotaika, vangumas); nervraumen skausmai nerv sistemos sutrikimai (mlungis, paralyius, parez ir kt.); nerv trofikos sutrikimas nerviniai-psichiniai sutrikimai: depresija, psichins reakcijos, dirglumas, nemiga ir kt. esant atvirai avitaminozei, gali atsirasti ateroskle roz, moz, stresai nerv audinyje, kepenyse, inkstuose, irdies raumenyje sutrikusi riebal apykaita; cholino stoka didina polink navikus
194

* A vitamino daugiausia gaunama valgant gyvulins kilms maist. Ten, kur yra pastaba apie A vitamino stok, reikia skaityti apie karotin, kadangi ms organizme A vitaminas pasigamina i karotino.

FERMENTAI
F e r m e n t a i g y v o s i o s lstels s u d t i n g o s mineralins media gos, atliekanios svarb katalizatoriaus vaidmen visuose orga nizme vykstaniuose procesuose. D a u g u m j sudaro du kom ponentai: baltyminis (apofermentas) ir nebaltyminis (koferment a s ) . Aktyvioji f e r m e n t dalis geleis, m a g n i s , kalcis, varis, cinkas, kai kurie vitaminai. K o f e r m e n t a s t a m p a aktyvus tik tada, kai susijungia su apofermentu. 195

B3 B6 C B4

Fermentai, baltymins mediagos, ildant iki 54 C, koaguliuoja (sukrea). Sis procesas vyksta negrtamai, fermentai praranda katalitines savybes. Jie taip pat lengvai suyra vei kiant deguoniui ir viesai. Visi mediag baltym, anglia vandeni, riebal, vitamin, mineral apykaitos procesai vyksta veikiant fermentams. Esant normaliam atmosferos sl giui ir 37 C temperatrai, gyvame organizme ie procesai vyks ta greitai. Taip sutaupoma daug energijos. Nustatyta, kad fermentai, vitaminai bei hormonai susij tarpusavyje. inoma, kad avitaminoz ir ligos, sukeltos netin kamos vidins sekrecijos, atsiranda tada, kai organizme sutrin k apykaitos procesai. Kai valgomas nevirtas maistas, 6080 proc. ferment pa tenka plonsias arnas nepakit. Vitaminas E, kurio gausu vieiame augaliniame maiste, apsaugo fermentus. Tai svarbu, nes jie spartina ir gerina vir kinim. Kai mons valgo daug virto, konservuoto maisto, organiz mui pradeda stigti ferment kraujyje ir tarplsteliniame skys tyje, gyvybiniai procesai vyksta liau. Kai valgoma daug au galinio, vieio nevirto maisto, ie procesai vyksta spariai, jiems nereikia eikvoti daug energijos, kraujyje nestinga fermen t.

1) daugumai organizme vykstani proces bei ferment sistem struktr bei funkcij; 2) plastiniams procesams, skirtiems organizmo audini san darai, ypa kaulams, kur fosforas ir kalcis yra pagrindiniai struktriniai komponentai; 3) rgiarm pusiausvyrai organizme; 4) normaliai drusk sudiai kraujyje ir jos struktr for muojantiems elementams; 5) normaliai druskvandens apykaitai. Mineralins mediagos ypa reikalingos, kad organizme ne sutrikt rgiarm pusiausvyra, btina nekintaniai or ganizmo vidaus terpei. Rgiarm pusiausvyra palaiko lstelse bei audiniuo se ir skysiuose btin vandenilio jon koncentracij, suteikia jiems osmotini savybi, reikaling, kad nesutrikt apykaitos procesai. Rgiarm pusiausvyrai didel tak turi maistas. Jo poveikis, priklausomai nuo mogaus amiaus, yra nevienodas. Tuometins TSRS Moksl Akademijos gerontologijos institute atlikti tyrimai patvirtino amiaus bei maisto tak rgi arm pusiausvyrai. Paaikjo, kad acidoz (padidjus orga nizmo rgtingum) skatina didesnis gyvulins kilms riebal, baltym vartojimas. Tai ypa bdinga vyresnio amiaus mo nms. Angliavandeniai armina organizm. Taigi vyresniame amiuje reikia ypa stengtis, kad rgiarm pusiausvyra nesutrikt. Mineralini mediag kiekio maisto produktuose tyrimas padjo isiaikinti, kad vieniems j bdingi mineraliniai ele mentai, sukeliantys organizme elektroteigiamus (kationai) ar ba elektroneigiamus (anijonai) pokyius. Taigi maisto produk tai, kuriuose daug katijon, armina, o tie, kuriuose daug ani jon, rgtina. Atsivelgiant rgi ir arm pusiausvy ros organizme svarb, arminani bei rgtinani mediag, esani maiste, tak iai pusiausvyrai, maisto produktuose esanios mineralins mediagos buvo suskirstytos rgtinan ias bei arminanias. Po kruopi mokslini tyrinjim paaikjo, kad pagrindi nis mineralini element altinis yra augalinis maistas vai siai ir darovs. vieiuose vaisiuose ir darovse esantys mi197

MINERALINIAI ELEMENTAI
Maistas, kuriame nra mineralini drusk, net ir atitikdamas visas kitas slygas, gali sukelti lt i bado mirt, nes kai organizmui stinga drusk, sutrinka mityba.

F. Erismanas

Mineralini element svarb patvirtina ir Forsterio dar 1879 metais atlikti tyrinjimai. Jis r unis msa, kurioje nebuvo drusk, ir nustat, kad jie va greiiau negu gyvnai, kurie kentjo bad. Fiziologin mineralini element svarba nustatoma pagal j tak:
196

neraliniai elementai aktyviausi, juos lengvai pasisavina orga nizmas. MINERALINIAI ELEMENTAI arminiai (katijonai) Kalcis (Ca) Magnis (Mg) Kalis (K) Natris (Na) Rgtiniai (anijonai) Fosfatai Sulfatai Chloridai

Produktai Salierai viei agurkai Diovintas inyras (figos) Latuka Uogos viei abrikosai vieios pupos Kopstai iediniai kopstai Moligai Serbentai Kiaulpien (lapai) Vaisiai (beveik visi) Natralios citrin sultys Paastarnokas Natralios apelsin sultys Diovintos slyvos Aviiniai dribsniai Nenugriebtas pienas Svognai Vynuogs Natralios vynuogi sultys Vynios Raudonieji kopstai Diovinti ir viei obuoliai Migdolai Spanguols Lainiai* Viai Kiauiniai (baltymas) Pauktiena, vriena Uogien **

Rgtingumas j armingumas

Skrandioarnyno trakte irstant grdams ir anktiniams augalams, susidaro produktai, kuri reakcija yra silpna rg tin, taiau kartu su jais organizmas gauna daug verting maisto element, neatsiranda kenksming lak, kaip kad b na vartojant gyvulins kilms produktus. Gyvulins kilms maisto msos, uvies, brinzos, sviesto bei kit produkt, iskyrus nenugriebt viei pien, reakcija yra stipri rgtin. Panaus baltos duonos, milt gamini, po liruot ryi, rafinuoto cukraus efektas. Kadangi informacija apie mineralinius elementus ioje kny goje uimt pernelyg daug vietos, nurodysime tik tinkamos mi tybos poiriu svarbiausi i j biologin vaidmen. Patenkindamas skaitytoj praktinius poreikius, sudariau lentel, remdamasis Vokerio bei Poupo darbais. 2 lentelje nu rodytas produkt armingumas bei rgtingumas.

oooo oooo oooo oooo oooo 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 00 00 00 00 00 0 0 0

MAISTO PRODUKT PALYGINIMAS, ATSIVELGIANT ORGANIZMO RUGTINIMO IR ARMINIMO REAKCIJ 2 lentel o maas armingumas ar rgtingumas; oo vidutinis; ooo di delis; oooo labai didelis. Produktai Diovinti abrikosai viei burokliai Morkos 198 Rgtingumas armingumas oooo oooo oooo

oooo oooo ooooo 0000

suvartojimas

gaminant maist padidina produkt rgtingum. ** Cukrus rgtina vaisius ir sultis. 199

Produktai Kiauiniai Pasaldintos vynuogi sultys Paltusas (uvis) Pasaldintos citrin sultys Jautienos kepenys Viiukai Trokintos pupos Liesa kiauliena (kumpis) Kruopos Jautiena Juoda duona Kietas sris Miltai Krakmolas uvis vieias liesas kumpis

j Rgtingumas 000 000 000 000 000 000 000 00 00 00 00 00 00 00 00000 00 oo 00 00 0 0 0 0

armingumas

Mamalyga ir kukurz dribsniai Aviena (vidutinikai) Marinuotos slyvos Minktas (varks ) sris Diovintos pupos Mieiai Riebus kumpis

Kalcis Tarp element, sudarani ms kn, kalciui tenka penktoji vieta po keturi svarbiausi element: deguonies, anglies dvi deginio, vandenilio ir azoto, o tarp metal, kurie sudaro ar mus, pirmoji vieta. Kalcio norma organizme apie 1200 gram. 99 procentai io kiekio sukaupta kauluose. Kaulinio audinio mineraliniai komponentai nuolat atsinaujina. Vyksta du procesai: laisvo kal cio ir fosforo isiurbimas i kaulinio audinio krauj ir fosforo200

kalcio drusk nusdimas kauliniame audinyje. Vaikams augant, fa skeletas atsinaujina per 12 metus, o suaugusi moni per 1012 met. Suaugusio mogaus organizme i kaulinio au dinio paalinama 700 mg kalcio per par. Toks pat kiekis jame Husikaupia vl. Taigi kaulinis audinys atlieka ne tik atramin funkcij. ia kaupiasi kalcis ir fosforas, kad organizmas galt papildyti j atsargas, jei negauna pakankamai kalcio ar fosforo HU maistu. Pavyzdiui, krintant atmosferos slgiui, organizmui, kad bt ilaikyta pusiausvyra, reikia daugiau kalcio negu prasta, ie kraujyje nra kalcio atsarg, jis spariau pasisavinamas i kaul. Kai is procesas virija norm, atsiranda patologija, ypa tai bdinga vyresnio amiaus monms. tai tada jie ir guo diasi: Oi, kaip gelia kaulus! Tikriausiai artja prasti orai..." Be to, kalcis neutralizuoja kenksmingas rgtis. Kuo ma iau maiste produkt, rgtinani krauj (msos, srio, balt milt gamini, rafinuoto cukraus, gyvulins kilms riebal), tuo maiau reikia kalcio, tuo sveikesni kaulai ir dantys (sid mkite tie, kam genda dantys). Kalcis atlieka svarb vaidmen ir stiprinant ryius tarp ls teli, gerinant j sulipim susidarant audiniams. Profesorius A. Malenkovas nustat, kad organizmo atsparumas piktybi niams augliams priklauso nuo lsteli sulipimo tvirtumo. Mokslininkai pastebjo dar dvi kalciui bdingas savybes. Jaunystje sukauptos didels kalcio atsargos padeda organiz mui ilgai ilikti jaunam. Kuo didesn kalcio koncentracija ligo nio kraujyje, tuo greiiau sveikstama. Kalcis blogiau pasisavinamas, kai maiste yra fosforo, mag nio, kalio perteklius. Neigiamai veikia kalcio pasisavinim ir riebal stygius ar perteklius. Kai riebal pernelyg daug, kalcis paalinamas i organizmo kaip kalcio muilas. Kai kurios rgtys (inozitfosforo, rgtyni) sudaro su kal ciu tvirtus netirpius junginius, kuri organizmas nepasisavina. Prastai pasisavinamas kalcis, esantis duonoje, kvieiuose, avi ose, kituose varpini augal produktuose. Kadangi ms pa grindinis produktas duona bei milt gaminiai, nenuostabu, kad daugelio dantys netvirti. Nepasisavina organizmas ir rg tynse, pinatuose esanio kalcio. Kalcis labai gerai pasisavinamas, kai jo ir fosforo santykis 201

1:1,3 (kitais duomenimis 1:1, 1:1,7) bei jo ir magnio santy kis 1:0,5. Kalcio paros norma 800 mg (kitais duomenimis 1,4 g). Ekspertai nustat fiziologin kalcio norm 400 500 mg per par. Pateiksiu domius duomenis i V. Fedino straipsnio Ko mums nepakanka?": II tarptautiniame kongrese, kuriame buvo nagrinjama gy venimo ir darbo slyg taka mogaus sveikatai, gydytojai nu steb konstatavo, kad Europos, iaurs Amerikos ir Okeanijos gyventojams nepakanka 900 mg kalcio per dien (7090 proc. kalcio buvo gaunama vartojant pien bei jo produktus, tai yra, i dien poiriu, lengviausiai pasisavinama forma!). Italijoje ir Argentinoje pakanka 650800 mg kalcio (5070 proc. jo i pieno produkt), o japonai, dauguma ind, ils, Piet Af rikos Respublik, Turkijos gyventojai pasitenkina 300350 mg kalcio per par. Be to, pieno j racione tik 1030 procent, liks maistas varpiniai augalai, vaisiai, rieutai, uvis. io se tautose i organizmo paalinama maiau kalcio, jis geriau pasisavinamas." Taigi labai daug priklauso nuo pai produkt. Kaip jau buvo nurodyta, btina laikytis i slyg: vienam kalcio jonui kraujo plazmoje turi tekti 2 kalio jonai (1:2), fosforo reikia gau ti 1:1,5, magnio 1:0,5. (Pasterizuotame piene kalcio ir fosforo 1:0,7, kalcio ir magnio 1:0,1, kalcio ir kalio 1:1. Be to, btini ir kiti elementai, vitaminai, organins rgtys, kurios sunaikina mos pasterizuojant pien). Taigi dabar jau inome, kas trukdo organizmui pasisavinti kalc, kokie produktui geriausiai padeda papildyti kalcio atsar gas organizme.

3. Valgyti maist, kuriame daug karotino, kad plonj ar n gleivin bt sveika ir sugebt pasisavinti kalc. 4. siurbti kalc padeda maiste esantys baltymai, citrinos rgtis bei laktoz. Baltym amino rgtys sudaro su kalciu gerai tirpstanius ir lengvai pasisavinamus junginius. Panaus ir citrinos rgties poveikis. Laktoz maina arnyno pH, o tai neleidia susidaryti netirpioms fosforo-kalcio druskoms. Jei norite, kad bt tvirti kaulai ir sveiki dantys, daniau pasiirkite 3 lentel, kurioje pateikti duomenys apie kalcio kiek maisto produktuose.
3 lentel
Produktai Kiekis mg 100 g produkto Ca Rugin duona* Kvietin duona (II ris) Kvieiai Ryiai* Grikiai irniai* Riebi vark*** Kiauliena Kiauiniai* Bulvs Kopstai** Agurkai* Pomidorai Obuoliai Salierai* Morkos** Graikiki rieutai* Pupels* Burokliai** Fundukas (lombardiniai rieutai)*** Porai** Salotos* 21 23 27 24 55 115 150 8 55 10 48 23 14 16 63 51 124 150 37 170 31 77 P 174 131 233 97 298 329 216 170 215 58 31 42 26 11 27 55 564 541 43 229 58 34 Mg 57 51 83 26 78 107 23 27 12 23 16 14 20 9 33 38 198 103 43 172 14 40 K 227 208 211 54 218 873 112 316 140 568 185 141 290 248 393 200 664 1100 288 717 175 220 Ca:P 1:8,2 1:7 1:9 1:4 1:5,4 1:2,9 1:1,4 1:21 1:4 1:6 1:0,7 1:1,8 1:1,8 1:0,7 1:0,4 1:1 1:4 1:3,6 1:1 1:1,3 1:1,8 1:0,4 Santykis Ca:Mg 1:3 1:2,8 1:3 1:1 1:1,4 1:0,9 1:0,1 1:3 1:0,2 1:2 1:0,3 1:0,6 1:1,4 1:0,6 1:0,5 1:0,7 1:1 1:0,7 1:1 1:1 1:0,4 1:0,5 Ca:K 1:10 1:9 1:8 1:2 1:4 1:7 1:0,7 1:39 1:25 1:56 1:4 1:6 1:20 1:15 1:6 1:4 1:5 1:7 1:7 1:4 1:5 1:29

*tinkamas produktas, ** geras, * * * labai geras (vertingas)

203

Magnis Suaugusio mogaus organizme yra 25 g magnio. Jo randama audiniuose, ypa daug smegenyse, antinksiuose, lytinse liau kose, raudonuosiuose kraujo kneliuose, raumenyse. Magnio koncentracija lstelse 315 kart didesn negu kitoje terpje. Magnis ir kalis pagrindiniai lstelje esantys katijonai. Mag nis padeda atsipalaiduoti raumenims, plstis kraujagyslms, skatina arnyno judesius, tulies isiskyrim. Kai organizmui stinga magnio, inkstuose atsiranda degene raciniai pokyiai, nekrotiniai reikiniai, padidja kalcio kiekis kaul ir irdies raumen stambij kraujagysli sienelse jos kietja, praranda elastingum. Tie, kas nori bti lanksts, privalo pasirpinti, kad valgiaratyje nepristigt produkt, tu rini daug organinio magnio. Usienio gydytojai pastebjo, kad moni, mirusi nuo in farkto, paeistoje ios ligos irdies srityje buvo 40 proc. maiau magnio negu tais atvejais, kai avarijoje davo mons, kuri irdis buvo sveika. Kai nepakanka magnio, atsiranda aritmija, tachikardija (danas irdies plakimas), svaigsta galva, jautriai reaguojama or permainas, greitai pavargstama, kamuoja nemiga, koma riki sapnai, sunku atsikelti rytais. paskutin reikin gali ma paaikinti taip: rytais antinksiai iskiria daugiau hormo n, kurie padeda mogui vis dien ilikti valiam. Kai stinga magnio, daugiau hormon iskiriama vakarais, taigi ir valu mas pavluotas. Todl rytais vl stinga valumo, mogus jau iasi tarsi sudauytas. (Ar ne pagal tai mons skirstomi vy turius" ir peldas"?). Daug magnio yra sukaup ali lapiniai augalai, nes jo taka chlorofilui tokia pati kaip ir geleies hemoglobinui. Daugiausia magnio yra darovse, vaisiuose, grduose. Per par btinas magnio kiekis 400 miligram. Kalis ir natris Svarbus ir biogenetini element kalio bei natrio vaid muo. Kalis, kurio organizme yra 140 gram (i j 98,5 proc. lstelse), dalyvauja lstelse vykstanioje apykaitoje. Daugiau sia jo yra nervini ir raumenini lsteli audiniuose, kraujo
204

kneliuose. Daugiausia natrio yra kraujo plazmoje, tarplsteli niuose skysiuose. Abu jie padeda susidaryti protoplazmai, at lieka svarb vaidmen, kad bt normalus osmotinis spaudi mas. Jie taip pat turi takos rgtinsarmins reakcijos pu siausvyrai. Labai svarbi kalio reikm raumen, ypa irdies veiklai. Jis dalyvauja formuojantis cheminiams nerv sistemos impulso davikliams, siuniamiems atitinkamiems organams. Mediag, vandens ir elektrolit apykait sieja tvirtas ry ys. Vykstant vandens apykaitai organizme, kalis ir natris at lieka skirting vaidmen: kalis skatina lapimo isiskyrim, o natris sulaiko vanden (natrio jonai sukelia audini koloid brinkim). Maistas, kuriame yra daug kalio, skatina spartesn natrio paalinim i organizmo kartu su vandeniu, tuo paiu itirpinamos kenksmingos drusk liekanos, atsiradusios vyks tant mediag apykaitai. Kai vartojama daug natrio turinio maisto, prarandama daug kalio, organizme konservuojasi me tabolizmo produktai. Geriausias kalio ir natrio santykis 1:20. Kai is santykis keiiasi ir organizme padidja natrio kiekis, sutrinka lsteli kvpavimas, senka organizmo apsaugins jgos, ltja atstaty mo procesai. Kuo didesn kalio koncentracija, tuo geriau: in tensyvesni gyvybiniai procesai, tvirtesn sveikata. Be abejo, b tina neprarasti saiko, nes atsikraius vien lig, gali apnikti kitos. Pradj tinkamai maitintis, vartokite daug kalio turinio maisto, o po 23 mnesi pasistenkite, kad natrio ir kalio san tykis bt 1:20. Pateikta 4 lentel pads jums suinoti natrio ir kalio santyk kai kuriuose produktuose. Pasistenkite iuos duomenis panaudoti krybikai. i element per par reikia suvartoti 35 gramus. Aptarme keturis mineralinius elementus, kuri reakcija armin. Daug i element yra darovse, vaisiuose, pieno produktuose. Telieka aptarti tris mineralinius elementus, su kelianius rgtin reakcij. J daug yra gyvulins kilms maisto produktuose (msa, uvis, kiauiniai ir pan.), taip pat grdiniuose produktuose (duona, kruopos, rieutai, anktiniai augalai).

205

4 lentel
NATRIO IR KALIO KIEKIS KAI KURIUOSE PRODUKTUOSE BEI J SANTYKIS Produktai Natris mg Kalis mg Santykis

100 g produkto 100 g produkto Aguroiai ali irneliai irniai Bulvs Trens Agurkai Apelsinai Kopstai Citrinos Raudonieji serbentai Mandarinai Slyvos Moligai Kriaus Aviets Juodieji serbentai Morkos Abrikosai Obuoliai Svognai emuogs Pomidorai Kvietins kruopos Grikiai, avios Arbzai, burokai 2 2 33 28 13 8 13 13 11 21 12 18 14 14 19 32 21 30 26 18 18 40 28 33 16 Fosforas 238 285 873 568 233 141 197 185 163 275 155 214 170 155 224 372 200 305 248 175 161 290 211 218 64

Na:K 1:119 1:149 1:23 1:20 1:18 1:17 1:15 1:14 1:14 1:13 1:13 1:12 1:12 1:11 1:11 1:11 1:10 1:10 1:9 1:9 1:9 1:7 1:7 1:6 1:4

ir riebal, baltym, apykaita. Svarbus fosforo vaidmuo apykai tos procesuose, kurie vyksta lsteli sistem membranose bei raumenyse (taip pat ir irdies raumenyse). Fosforo organiniai junginiai labai reikalingi gyvybins veik los procesus aprpinant energija. Makroerginiai fosforo jungi niai akumuliuoja energij, kuri vliau gali bti panaudota me chaninei (raumen susitraukimas), elektrinei (nerviniai impul sai), cheminei (vairi jungini biosintez) ir elektromechaninei (aktyvus mediag judjimas per membranas) veiklai. Netikslinga vardinti visas fosforo funkcijas, nes jo jungi niai labiausiai paplit visame organizme komponentai, ak tyviai dalyvaujantys visuose apykaitos procesuose. Kalcio ir fosforo apykaita glaudiai tarpusavy susijusios: jei paeidiama vieno j apykaita, tai turi takos ir kitam. Todl viskas, kas susieta su kalcio pasisavinimu, neatsiejama ir nuo fosforo. Stipriausi kaulai tada, kai kalcio ir fosforo (Ca ir P) santykis 1:1,7. Toks santykis bdingas rieutams bei bra kms. Kai mogaus arnyne stinga firazs, organizmas negali pa sisavinti fosforo fitino rgties, kurios ypa daug varpiniuose augaluose. Maiste esani fosforo organini jungini pasisavi nimas priklauso nuo to, kaip juos skaido arnyno fosfatazs (ferment ris). Daniausiai pasisavinama 4070 procent. Per par organizmui reikia 4001000 miligram fosforo. Produktus su palankiu kalcio ir fosforo santykiu rasite 3 lentelje. Siera Siera btinas kai kuri amino rgi struktrinis kompo nentas, esantis baltymuose ir peptiduose (insulinas). Daug sie ros yra gyvulins kilms produktuose. Per par organizmui reikia madaug 1 gramo sieros. Chloras Chloras osmotinio spaudimo lstelse ir audiniuose regulia torius. Jis taip pat dalyvauja vandens apykaitoje, padeda skrandyje susidaryti druskos rgiai. 207

mogaus organizme yra 600900 gram fosforo. Daugiausia jo sukaupta kauluose. Didel fosforo taka ir centrins nerv sistemos veiklai. Fos foro jungini apykaita glaudiai susijusi su mediag, taip pat 206

Organizmas jo gauna pakankamai, kai valgomi prasti maisto produktai. Vis i aptart septyni element organizme yra daug. Todl juos ir vadina makroelementais.

MIKROELEMENTAI Mikroelementai didel grup chemini mediag, kuri kon centracija mogaus organizme nedidel, taiau pasiyminti ry kiomis biologinmis savybmis. mogaus ir iltakrauj gyvn organizmuose randama dau guma D. Mendelejevo periodins sistemos element. 76 i j fiziologinis vaidmuo jau iaikintas, kiti dar tyrinjami. Mikroelementai kaupiasi iuose organuoze: cinkas lyti nse ir kasos liaukose, hipofizyje; jodas skydliaukje; va ris kepenyse; nikelis kasoje; litis plauiuose; stron cis kauluose; chromas ir manganas hipofizyje. Kaip papildyti mikroelement atsargas organizme? Pagrin dinis ms mikroelement altinis organiniai junginiai, ku riuos sintetina augalai. Yra duomen, kad jie vidutinikai gali sukaupti po 2123 elementus, be to, 20 i j yra visuose au galuose. Skirtingas tik j tarpusavio santykis. Taigi kiekvienas augalas duoda mums 12 naujus elementus. Kad organizmas bt gerai aprpintas mikroelementais, racione pakanka 50 60 augal. Tik reikia inoti, kokie i j vertingiausi, kokius privalome pasirinkti maistui. Kad mikroelement bt ne tik daug, bet ir kuo vairesni, organizmui reikia gauti su maistu apie 100 augal. Kuo j dau giau, tuo didesn tikimyb, kad organizmas bus geriau apr pintas mikroelementais, btinais gyvybinei veiklai. Mokslinin kai nustat, kad mogaus protviai, malindami alk, prisirink davo maistui apie 100 vairi augal. Ilgaami kalniei ra cione lig iol yra apie 100 kultrini ir laukini augal. 1. Paprasiausias bdas papildyti organizmo mikroelemen t atsargas maitinimasis atsivelgiant met laikus. Anksti pavasar valgykite pirmuosius alumynus: ridiklius, kiaulpie ns lapus, bulvin saulgr, kitus augalus. Vliau bra kes, emuoges, trenes, ankstyvuosius agurkus, vaistaoles, po20

midorus, petraoles, krapus, vynias, slyvas, abrikosus. Ruden valgykite kuo daugiau akniavaisi, arbz, molig, vaistao li. iem gerkite vaistaoli arbatas, papildykite maist ak niavaisiais, diovintais vaisiais, rieutais, medumi, daigintais grdais. 2. is bdas sudtingesnis, taiau ir daug efektyvesnis. Tai maitinimasis elektrolitais. Teko girdti, kad j rekomenduoja Tibeto lamos. Daug mano pastam i Rostovo prie Dono taiko metod ir gerai vertina j. Man jis taip pat patinka. Taigi koks tas bdas? Vis mnulio mnes renkama vis augal, iskyrus nuoding (apie 80100 augal), augani 1,52 hektar plote, antemin dalis. Pradedama per jaunat ir renkama vien krep 3 dienas. Po to antr krep 3 die nas ir t.t. Jei praleidote trei dien trejetuk, oles reikia surinkti kit mnulio mnes tuo paiu metu (t.y. tomis dieno mis, kurias buvote praleid). Renkamos tos ols, ant kuri tupia bits. Kiekvieno krepio ols diovinamos atskirai. Tik po to jos sudedamos kartu ir gerai imaiomos. 1 litro nuoviro gaminimas: 3 litrai vandens verdami ma daug 45 minutes. Po to reikia atvsinti ir nusemti 1 litr vir uje esanio vandens. Nuovirui tinka vidurin dalis. Trei taip pat reikia ipilti. Kodl nupilami ie du sluoksniai? Virutinia me yra mikroskopini naftos daleli, o apatiniame minera lini drusk nuosd. marl suberti 2 auktus saus oli ir perpilti jas 1 litru atvsinto vandens (i vidurinio sluoksnio). Toki arbat galima gerti su medumi. Sausas oles galima naudoti tris kartus: du kartus arbatai, o trei koei. Jei jas vl upilsite verdaniu vandeniu, ga lite gerti kaip arbat ar panaudoti voniai. 3. Treias bdas reguliarus iedadulki ir kit bii pro dukt vartojimas, nes juose yra daug mikroelement. Bits, rinkdamos med, tupia ant vairiausi augal. J iedadulkse ypa daug mikroelement ir biologikai aktyvi mediag. Pavyzdiui, meduje yra aliuminio, boro, geleies, jo do, kalio, kalcio, liio, silicio, magnio, mangano, vario, vino, natrio, nikelio, alavo, osmio, sieros, titano, fosforo, chloro, chro mo, cinko.
209

Pikyje taip pat yra mikroelement: baris, vanadis, volfra mas, geleis, auksas, iridis, kalcis, kobaltas, silicis, varis, mag nis, molibdenas, alavas, paladis, platina, sidabras, fosforas, chloras, chromas, cinkas, stroncis. Dauguma bitininkysts produktuose esani mikroelemen t randama ir mogaus kraujyje bei organuose. I 24 kraujo mikroelement 22 yra bii produktuose. Kraujo gamybos procesas sutrinka, kai stinga vanadio, ge leies, kobalto, vario, mangano, cinko. Tad jei kamuoja anemi ja, medus, pikis, iedadulks pads j veikti.

Daug fitoncid yra apelsinuose, citrinose, mandarinuose, kizile, spanguolse, bruknse, putino uogose, brakse, kai ku riuose obuoliuose (antaniniuose), svognuose, esnakuose, mor kose, kriene, pastarnokuose, ropse, raudonuosiuose pipiruose, pomidoruose bei kituose vaisiuose ir darovse. J baktericidinis bei antiseptinis poveikis ypa stiprus ta da, kai valgomi neivirti. Mint vaisi bei darovi vartojimas maistui gydo burnos ertm, net kai kuriuos virkinimo trakto susirgimus.

AROMATINS MEDIAGOS Vaisiuose, darovse ir prieskoninse olse yra daug aromati ni mediag, suteikiani patiekalams savit skon bei aro mat, bding tik vienos ar kitos riems augalams. Danai daugiausia aromatini mediag sukaupta tose dalyse, kurios gavo^ daugiau sauls bei yra rykios spalvos. ios mediagos yra labai lakios, veikia uosl ir skon, nat raliai adina apetit, skatina virkinimo suli, lapimo isi skyrim, netiesiogiai trukdo atsirasti arnyne kenksmingai mikroflorai. Daug aromatini mediag (eterini aliej) yra citrusiniuo se vaisiuose, svognuose, esnakuose, petraolse, ridikuose, ridikliuose, krapuose, salieruose, garstyiose, kriene bei kito se darovse. Visiems iems augalams bdingos ir dezinfekuo janios bei antiseptins savybs. Taiau reikia vartoti saikin gai, nes didesni kiekiai gali dirginti inkstus, skrandio ir ar nyno gleivin. Kadangi j alinimas vyksta ir per plauius, ios mediagos skatina gleivi isiskyrim.

ORGANINS RGTYS Daugelyje vaisi bei darovi yra ir organini rgi obuo li, citrinos, rgtyni, benzoins bei kit. Organins rgtys armina organizm, didina jo armini ekvivalent atsargas. Svarbus j poveikis virkinimui, kasos sekrecijos skatinimui, motorinei arnyno funkcijai. Vaisiuose daugiausia obuoli, citrinos, vyno rgi. Ne daug vyno rgties yra raudonuosiuose serbentuose, agrastuo se, bruknse, emuogse, slyvose, abrikosuose. Kai kuriuose vaisiuose yra nedaug gintaro, skruzdi, salicilo, rgtyni, benzoins rgties. Gintaro rgties daugiausia yra nesunoku siuose vaisiuose, agrastuose, serbentuose, vynuogse, salicilo rgties emuogse, avietse, vyniose, skruzdi rg ties avietse. Rgtyni rgties daugiausia yra pinatuose, rgtynse, rabarbaruose. Esant oksalurijai, i darovi vartoti negalima. Rgtyni rgtis gali sutrikdyti apykait, ypa drusk. Paia me organizme ji gali susidaryti i angliavandeni, taip pat vykstant oksalurins rgties metabolizmo procesui. Rgty ni rgties yra ir burokliuose ( 1 0 0 mg 100 g burokli). Dau guma vaisi ir darovi padeda i organizmo paalinti rgty ni rgt. Tai obuoliai, kriaus, aiva, kizilas, juodj serben t lapai, vynuogi lap trauktin. Benzoins rgties yra bruknse, spanguolse. Jos povei kis antiseptinis. Nuo organini rgi kiekio priklauso vaisi ar j suli rgtumas.
211

FITONCIDAI Fitoncidai mediagos, kurios sultina virus, bakterij, gry beli dauginimsi ar net visai juos sunaikina. Virkinimo sul tys nepakeiia fitoncid, todl neinyksta poveikis visam vir kinimo traktui.
210

Valgant vaisius, daroves, uogas, kuriose yra daug organi ni rgi (citrinos, serbentai, spanguols, slyvos, ermuk niai ir pan.), virkinimas tikrai nebus sutriks.

RAUGINS MEDIAGOS Sutraukiant, aitr skon kai kuriems vaisiams ir uogoms (ai vai, kriaums, kizilui, ermukniui, erktuogms ir kitiems) suteikia raugins mediagos. aldant j sumaja, todl skonis tampa ne toks aitrus, kartus. Raugins mediagos gydo arnyno gleivins udegim, ma ina jo sekrecin funkcij, veikia antiseptlkai. I raugini mediag geriausiai itirtas taninas, ypa ver tingas, kai viduriuojama. Todl, pavyzdiui, mlynes, kuriose yra daug tanino, geriausia valgyti tada, kai skrandis tuias. Vartojant po valgio, jo poveikis maesnis, nes taninas jungiasi su maiste esaniais baltymais, vyksta dar nepasieks arn sieneli.

prarandant vanden keiiasi mediag, kuri lstelse yra van dens, sandara. Organizmas j netenka visiems laikams. Tai ypa bdinga augaliniams koloidams, reikalingiems, kad mine ralins druskos bt tirpalas. Verdamas vanduo keiia savo struktr tai tikras cha osas. Organizmui tenka eikvoti savo energij, kad vandens struktra likt nepakitusi. Svarbiausia, kad vanduo sugeba ilaikyti ir informacij apie augal. Augalas informacijos, patenkanios jo struktras i supanios aplinkos, sankaupa. Kokia ta informacija? Augalo struktroje ir jo vandens terpje uraoma" informacija, gauta i sauls (dienanaktis), met laiko (sauls radiacijos intensy vumas), dirvos, oro, magnetinio lauko, vaigdi, planet ir t.t. Valgydami sultingus, sklidinus informacins drgms vai sius ar daroves, gauname ir informacij apie t viet, kurioje jie auga, apie met laik. Taip pradedame rezonuoti su ta ap linka, tampame geriau prisitaik gyventi joje, net gyjame su gebjim kaupti ia energij. Tokia aklimatizacijos, adaptaci jos esm. Verdant visa i informacija sunaikinama, dar daniau ikreipiama. Taip prarandame subtil ry su supania aplin ka, tampame svetimkniai iame pasaulyje. Supriein save su gamta (uuot pasinaudoj jos galiomis), greitai eikvojame j gas, neprisideriname prie jos ritmo, mus apninka vairiausios ligos. Todl atsiminkite: ardydami vandenyje sutelkt informaci j termikai, cheminiu bdu (diovinimas, sdymas, rauginimas, konservavimas), keisdami j, tuo paiu griaunate gyveni mo pamatus. Suardius vandens struktras, prarandama ir energija, esanti iose struktrose.

MAISTO SKAIDYMAS Dievas dav mums maist, o velnias ku linar. Natropat prieodis Dabar, kai jau inome, koki mediag yra maiste, kokia j reikm ir poveikis, kyla klausimas: kaip organizmas pasisavi na ias mediagas, ar ko nors nepraranda dl vien ar kit prieasi? is skyrius skirtas atsakymams ikylanius klausimus.

BALTYMAI Baltymins mediagos sukrea esant 4245 C temperatrai. Krejimas (koaguliacija) reikia, kad gyvybiniai ryiai tarp at skir baltymo molekuli, tarp baltym ir kit mediag (an gliavandeni, mineralini mediag, vitamin ir t.t.) sutruksta. Baltymas, neteks savo struktros, daug sunkiau virkina mas (prisiminkite indukuot autoliz).
213

VANDUO Kai augalinis maistas diovinamas ar ilgai laikomas nesuvar totas, praranda daug vandens. Vos nuskintas augalas pradeda vysti, garinti vanden. Kaip jau rayta, vanduo augaluose bna laisvas ir suritas su koloidais. Todl vaisiams ir darovms
212

Inagrinsime bdingiausius baltym skilimo atvejus. PIENAS. Sterilizuojant pastebimi ryks organini ir bio logini pieno savybi pakitimai: jo skonis tampa kaip virinto pieno, padidja klampumas (sunaikinti koloidai ir sukrejo baltymas), sumaja vitamin bei kit mediag. MSA. Nuo galvij bsenos msos kombinatuose labai pri klauso msos kokyb ir uterimas bakterijomis. Kenksminga maistui vartojama ligot, nusilpusi, isekusi galvij msa. Labai svarbu ir tai, kad msa bt tinkamai nukraujinta. Veikiant paioje msoje esantiems fermentams vyksta jos brendimas, kuriam bdingi cheminiai, fizikiniaicheminiai, ko loidiniai pokyiai. Brendimo proceso metu indukuotos autolizs pokyius lemia glikolizs ferment poveikio trukm. Tuo metu raumeninio audinio glikogenas po atitinkam proces, kuri metu prarandama energija, tampa pieno rgtimi. Tai yra, kol lstelse yra deguonies ir fermentai gali veikti, sudeginama visa energija, ios oksidacijos produktai upildo visas lste les vyksta milinikas uterimas lakais. Galvij umuimas didiulis stresas. Hormonai ir kitos mediagos, susidariusios kiekvienoje lstelje, suyra, pripildy damos lsteles patirto streso ir siaubo. Visa tai ilieka vandens struktrose. Taigi valgydami ms mes gauname ne tik mais tines mediagas, bet ir vis t siaub, gausyb lak. Augaliniai baltymai, vark neturi tokio neigiamo poveikio.

Saviti, taiau nepageidautini pokyiai atsiranda malant grdus, kad jie tapt miltais. Kuo smulkesnis grd malimas, tuo daugiau krakmolo daleles patenka deguonies i oro. Pa didja oksidacija, o tai reikia, kad veltui eikvojama energija, nes is procesas vyksta ne paiame organizme. Miltai tamsja, juos pradeda balinti, deda pried. Taip sueikvojama dar dau giau miltuose esanios energijos. Juose pagausja neorganini mediag, kuri organizmas nepasisavina. Taigi jas tenka pa alinti ir vl eikvoti energij.

RIEBALAI Riebalai genda, kai juos veikia oksidacija, kuri sukelia vairs fizikiniai, cheminiai, biologiniai faktoriai (deguonies, tempera tros, viesos, ferment poveikis). Riebalams oksiduojantis, susidaro aldehidai, ketonai, lais vosios rgtys bei kiti irimo produktai. Tada sakoma, kad rie balai apkarto, jauiamas nemalonus j skonis bei kvapas. Kaitinant riebalus, kaip ir jiems oksiduojantis, susidaro rie biosios rgtys, aktyvs vandenilio radikalai, epoksidai ir kitos agresyvios mediagos. Ypa pasikeiia tie riebalai, kuriuose kepamos spurgos, kiti miltiniai gaminiai. Susidaro ne tik kenksmingos mediagos, bet ir sumaja perkaitint riebal biologinis aktyvumas. Pakaiti nus riebalus iki 200250 C, suyra fosfolipidai, vitaminai. Rieutuose bei saulgrose esantis aliejus kokybikiausias. Be to, jame yra mineralini mediag, vitamin, kit elemen t. Saulgrose ir rieutuose esanius riebalus luktai ir ke valai apsaugo nuo viesos bei oksidavimosi.

ANGLIAVANDENIAI iluminis monosacharid apdirbimas suardo juos jau 6580 C temperatroje ir nutraukia j kompleksin ry su mineralin mis mediagomis, vitaminais ir t.t. Grubiai kalbant, jie tampa mirusiais angliavandeniais". Verdamas medus taip pat netenka dalies vitamin. Jei me d kaitinant temperatra daugiau kaip 60 C, suyra jame esan tys fermentai, igaruoja mikrobus naikinanios eterins me diagos, susidaro sunkiai itirpinamos druskos. Be to, medus netenka savo aromato, tampa paprastu cukraus miiniu. Stip riai kaitinant, suyra dalis fruktozs, susidaro skruzdi ir levulino rgtys.
214

VITAMINAI Ilgai laikomi produktai praranda vitaminus. pinatas, vos dvi paras ibuvs elyje, netenka 80 proc. C vitamino. Nukastos bulvs po dviej mnesi netenka puss C vitamino atsarg, o po 46 mnesi net dviej tredali. Sauls viesa per 56 minutes sunaikina iki 64 proc. piene esani vitamin!
215

Jei darovs ir velns vaisiai bus laikomi vandenyje, jame liks juose esantys vitaminai bei druskos. Tai bdinga grups B, ypa B,, B 2 , ir PP vitaminams. Rauginant pavyksta isaugoti dal mineralini mediag bei C vitamino. Taiau vykstant fermentacijai ir jie suyra, 50 proc. tampa skysiais. Kopstai bei kitos darovs, uraugtos naudojant nedaug druskos, nepraranda daug vitamin ir pieno rgties. "Sterilizuojant konservus hermetikai udarytuose stiklai niuose, kai patenka labai maai oro, aukta temperatra pa kenkia maiau. Taiau ir tais atvejais vitaminai praranda savo aktyvum. Aukta temperatra (50100 C) labai greitai sunaikina vitaminus. Jau pirmomis virimo minutmis j beveik nelieka. Verdamos ar kepamos bulvs praranda apie 30 proc. C vitami no*. Jei gaminant bulvi patiekalus vartojami riebalai ar jos ilgiau palaikomos vandenyje, sumaja ir A vitamino kiekis. Kepamos riebaluose bulvs praranda E vitamin. Paste rizuojant pien prarandama 2540 proc. D vitamino, kuris or ganizmui labai reikalingas. Taigi netenka abejoti, kad greiiausiai suyra C vitaminas, nors organizmui jo nuolat reikia. Kai prarandamas C vitami nas, praranda atsparum virimui ir kiti su juo susij vitami nai. Kai C vitamino nepakanka ar jo visai nra, paeidiama daugyb proces, taip pat sudtingi tarpusavio santykiai su kitomis maisto mediagomis

MINERALINIAI ELEMENTAI Terminis apdirbimas suardo ne tik mineralini element che minius tarpusavio ryius. Suyra ryiai, siej ir su baltymais, angliavandeniais, riebalais, fermentais ir t.t. Todl tokie iar dyti" organiniai mineraliniai elementai vl tampa neorganiniais arba sunkiai pasisavinamais. Ypa tai bdinga kalciui, geleiai, jodui. Pasikeits kalcis nusda ant kraujagysli sieneli ir jun giamuosiuose junginiuose (sausgyslse, raiiuose ir t.t.). Gele is i virt produkt nepasisavinama, todl ilgainiui atsiranda anemija. Geriant vieias sultis (1 dalis burokli ir 34 dalys obuoli) po 500 gram per dien, hemoglobino kiekis kraujyje ymiai padidja. Termikai apdorojant produktus, jodas taip pat greitai suyra. Pradedama sirgti skydliauks ligomis net ten, kur j o d o pakanka. Apie tai, kad mineralins mediagos, tapusios neorganiniais junginiais, yra akmen susidarymo centrai inkstuose, tulies pslje, jau buvo rayta skyriuje apie organizmo valym.

AROMATINS, RAUGINS MEDIAGOS, FITONCIDAI, ORGANINS RGTYS Verdami produktai labai greitai praranda savo aromat, kvap, spalv. Veikiami temperatros fitoncidai suyra ir igaruoja. Todl ir kartus svognas verdamas tampa saldus. Organins rgtys ir raugins mediagos verdamos taip pat suyra, praranda joms bding aktyvum.

FERMENTAI Kai augalas nuskinamas, pirmiausia prasideda degeneratyvinis procesas inyksta fermentacija. Kaip jau buvo rayta, fermentai praranda aktyvum, kai suildomi iki 54 C. Sutrin ka virkinimas, nes stinga indukuotos autolizs, organizmui tenka paiam atlikti dvigub darb virkinant maist. Taip per kraunamas bei alinamas jo sekrecinis aparatas.

MAISTO ENERGETINIO POTENCIALO SUMAJIMAS Kaip jau buvo minta, sauls energija aktyvina elektronus. Au galas skleidia vytjim. Nuskynus augal, po keli valand is vytjimas ymiai sumaja (r. 23 pie.). Vandens garavimas i augal taip pat sumaina j energe tin potencial.
217

* Jei nukastos bulvs po dviej mnesi netenka puss vitamin, o verda mos dar 30 p r o c , kas jose lieka?

216

Virimas, sdymas, konservavimas (t.y. viskas, kas pakeiia augalo struktr, vaizd, kvap, spalv, skon ir t.t.), taip pat sumaina energetin potencial. Susmulkint augal taip pat oksiduoja oras bei viesa, tuo paiu maindami jo energij. Pamginkime kiek kitaip panagrinti i problem. Obuo lyje yra 100 proc. energijos, kuri gaunama j deginant. Jei mes kaitinsime obuol taip, kad jo nepasiekt oras, jis suangls ir vl deginamas turs tuos paius 100 proc. energijos, koki turi bdamas alias. Taiau kakodl nutylimas svarbiausias daly kas: ms organizmas ne kalorimetrin krosnis, o labai sud tingas bioreaktorius, veikiantis visai kitokiais principais. Orga nizmas pasisavins viei, nevirt obuol, suskaldys j ir pa teiks mums energij. Taiau gauti ios energijos i suangljusiu obuolio jis negali. Panaus procesas vyksta ir maisto mediago se ivirtos jos tampa sunkiai pasisavinamos. Taigi mums jau aiku, kada maistas praranda savo energe tin potencial, sunaikinama vertingiausia jo dalis bioplazma. Maisto struktras veikia koaguliacija, irimas, jos negali pilnavertikai atlikti vis savo vitamin, baltym, fermen t ir kit funkcij. Evoliucijos poiriu, toks maistas lieka visa pakopa emiau, priartja prie neorganini mediag, praranda savo struktras bei savybes. Jis jau negali visikai pasirpinti gyvybinmis funkcijomis gyvybe. Kad gyvybs gija nenutrkt, reikalin gi ie procesai: 1. Homeostaz organizmo vidins aplinkos pastovumas. 2. Homeorez organizme vykstani proces pastovu mas. 3. Homeomorfoz struktrini konstant, funkcins or gano mass ir t.t. palaikymas. Kitame skyriuje bus raoma apie konkret tokio maisto po veik ms organizmui.

VIRTO IR NETINKAMAI VARTOJAMO MAISTO KENKSMINGOS PASEKMS Atsipeikkit, mons, kam jums netinkamas maistas? Turit jav, subrandinusi gaus derli. Tiesia vaisius sultingus linkstanios akos. Vynuoges saulj sirpina jums vynuogynai. ols, saldios ir soios, aknys auga ir brsta. Pienas gaivus, koriai auksiniai dvelkia medum ir gli aromatais. Visa tai jums valgykit sveikat. Ovidijus Dabar, kai jau daugiau inote apie virkinim bei maist, ga lima susumuoti duomenis apie kenksming termikai apdoro to, rafinuoto, sdyto, marinuoto ir t.t. maisto tak, apie netin kam jo vartojim. 1. DANTYS IR KAULAI. Virto maisto nereikia daug kram tyti, o tai slopina dant funkcij. Jis nedezinfekuoja burnos ertms, atsiranda slygos dant bei danten ligoms. I virto maisto labai blogai pasisavinamas kalcis, todl dan tys ir kaulai gauna jo nepakankamai. Kad bt neutralizuoja mas motabolizmo sukeltas rgtingumas, kalcis imamas i dan t ir kaul. Todl labai greitai pradeda gesti dantys sulau ks 25 met, ne kiekvienas gali pasigirti visikai sveikais dan timis. Baltos, kietos emals kaip nebta, nes dantys tampa su ged, pilkvi, trupa. Mes link kaltinti vanden, slygas ir dar k nors, bet tik ne savo pai aplaidum, ne tai, kad stinga ini apie tinkam mityb. 2. SKRANDIS. Prastai suvilgytas seilmis, maai sukram tytas maistas, kurio chemin sudtis beveik nepakitusi (ypa krakmolas), patenka skrand. O skrandyje, kaip inia, dant nra, todl ir virkinimas sutrinka. Virtame maiste nemanoma indukuota autoliz, todl jis il gai lieka skrandyje (guli ten tarsi akmuo). Tai sutrikdo skran dio sekrecij, maistas nesuvirkinamas, sumaja rgtingu mas. Jei vartojamas dviej ri skirtingas maistas, pavyzdiui, baltyminis ir krakmolingas (kotletai ir bulvs), skrandyje susi219

vykstani gyvybini proces intensyvumas. Organizmas tam pa suglebs, neatsparus vairioms ligoms. 9. ENERGETINIS POTENCIALAS. Kai stinga labai akty vi mediag, sumaja mogaus tonusas, jis suglebs, tingus. Nordamas veikti apatij, griebiasi vairi stimuliatori msos (i savotikai ijudina organizm, ir monms atrodo, kad tai grinantis jgas produktas), stiprios arbatos, kavos, rka l, alkoholio, narkotik, kurie po stimuliacijos stumia organiz m dar didesn depresij. Vartojant iuos stimuliatorius, organizmas spariai alina mas anksiau pasenstama, prarandamas lytinis pajgumas, jauiama dvasios tutuma. Gyvenimas tampa ne didiausia do vana, o beprasmikas, betikslis egzistavimas, kartais ir pra keiksmas, ypa kai kamuoja chronikos ligos. 10. PSICHIKA. Apsiribosiu dviej straipsni citatomis: Maistas ir charakteris" Jei js charakteris nepastovus, jei esate pernelyg jautrus bendraudamas su aplinkiniais, pirmiausia pakeiskite savo mi tyb, pradkite maitintis vegetarikai. Tai Indijos miesto Gvalijaro gydytoj rekomendacijos, atlikus specialius tyrimus, sie kiant isiaikinti vairi maisto produkt tak mogaus orga nizmui. Ilg laik jie stebjo 250 moni ir padar ivad, kad dauguma t, kurie valg msos produktus, pernelyg agresyvs, eidus, o 90 proc. vegetar, prieingai, rams, neprarad psichins pusiausvyros. Be to, medikai nustat, kad vegetarai gyvena ilgiau u tuos, kurie valgo ms. Vegetarai maiau ser ga viu, irdieskraujagysli ligomis. Gydytoj D. Singcho ir K. Dabaso nuomone, vegetarikas maistas didina mogaus at sparum, jam lengviau veikti fizinius ir nervinius krvius. Nusikalstamumo prigimtis" Kaip rao Amerikos spauda, kai kurie psichiatrai, tyrin jantys paveldimumo ir aplinkos poveikio tak polinkiui nu sikalstamum, yra nuomons, jog kriminalinis elgesys liga. i savo nuomon jie grindia tyrimais. Daugumai asmen, pa eidusi statymus, bdingi anomals galvos smegen poten cialai, chemini jungini organizme disbalansas. Svarbus vaid muo tenka ir pilnavertei mitybai. Teigiama, kad, pavyzdiui, cukraus vartojimo sumainimas ir maisting mediag kiekio
222

padidinimas sumaina nusikalstamum ir polink agresijai madaug 50 procent. Todl mokslininkai teigia, kad nusikals tamum reikia gydyti taip, kaip gydomos irdies ligos ar vys. 11. RAFINUOTAS MAISTAS. Labai svarbu teisingai suvok ti tok paplitus poir visk pagerinti", paalinti tai, kas nereikalinga". Pasiirkime, kuo baigiasi toks produkt pa gerinimas", ivalymas". tai k rao apie tai A. Ugoliovas. Ms amiaus viduryje vyravo sitikinimas, kad moksli kas poiris virkinim jau suformuotas, telieka tik detals..." Viena i klasikinio mokslo apie mityb vili... sukurti ide al maist, kur sudaryt rinkinys btiniausi ir paruot pa sisavinti maisto element labiausiai tinkani proporcij, be balasto, tuo labiau, be kenksming mediag, esani visuo se maisto produktuose". Buvo padarytos ivados, ... kad prast maist galima pa keisti monomeriniu (elementariu), t.y. tokiu, kur i karto su daro tie elementaimonomerai, kurie atsiranda organizme tik paskutinse virkinimo stadijose ir siurbiami plonosiose ar nose". O etajame deimtmetyje amerikiei mokslininkas M. Vitincas atliko garsj eksperiment: 19 savaii 21 mogus taik elementari diet be apykaitos sutrikim". ... septintajame deimtmetyje... monomerinio maisto be ba lasto problemos buvo svarstomos visai rimtai, net buvo tikima si tok maist vartoti kosmose". Atrodo, tik triumfuok, tik diaukis, taiau paskaitykime to liau. Dalyvaujant keliems Maskvos, Leningrado, Latvijos insti tutams, buvo atlikti M. Vitinco bandym patikrinimai. Nusta tyta, kad jau antrojo mnesio pradioje organizmui pradeda stigti baltymo, baltym pakeitimas amino rgtimis yra efek tyvus, taiau ne 100 procent. Be to, pastebta, kad arnyne atsirado disbakterioz... Po kurio laiko ir pats M. Vitincas, pa kartojs savo eksperiment, padar toki pai ivad". Taigi mokslas pripaino, kad suklydo, taiau i jo idj pasekms giliai siaknijo ne tik maisto pramonje, bet ir die223

tologijos vadovliuose. Svarbi tak mitybai turi ir met me tais susiklosiusios tradicijos. Inagrinsime kelis toki pakeitim" ir pagerinim" pra ting pasekmi pavyzdius. Ms laikais danai motinos pienas pakeiiamas karvs pienu, dirbtiniais miiniais. Taiau dabar jau inoma, kad pir muoju kdikio gyvenimo periodu toks pakeitimas net kenks mingas. Kdikio virkinimo sistema palaipsniui ruoiasi gru besniam maistui. Jau paioje pradioje arnyno lsteli memb ranos priima ir perduoda mikromolekuls vidaus terp maisto mediag makromolekules. Jei motinos pienas bus pakeistas karvs pienu ar kuo kitu, organizm pateks svetimkniai baltymaiantigenai. Kdikio organizmas dar nesugeba nuo j apsiginti. Prajus kelioms dienoms nuo kdikio gimimo, lsteli membranos ne pasiima makromolekules, bet pradeda virkinti. tai tada ir paaikja, kaip motinos pienas skiriasi nuo karvs pieno. Moters piene laktozs (pieno cukraus) yra daug, dalis jo pasiekia storj arn ir sudaro palanki terp daugintis pieno rgties bei kitoms naudingoms bakterijoms. Vartojant karvs pien bei vairius kitus pakaitalus, pieno rgties rgim pa keiia puvimo procesai. Organizmas pradedamas nuodyti. i aplinkyb, kaip patvirtino daug tyrim, atlikt vairiose aly se, lemia ne tik fizinio, bet ir intelektualinio vystymosi sutri kimus. Be to, toksini produkt formavimasis tada, kai orga nizmo apsaugins jgos dar silpnos, sukelia sutrikimus, kuri pasekms ilieka ne tik vaikystje, bet ir vyresniame amiuje. Po to vaikai labai anksti pradedami maitinti krakmolingu maistu, msa. Taiau j virkinimo traktas dar negali suskai dyti ir pasisavinti i produkt. Fermentavimo sistemos dar nesusiformavusios, kai kuri ferment dar visai nra. Pasii rkite 25 met vaikus. J nosys aminai bga. ios isky ros krakmolingo ir baltyminio polaidio. Po to prasideda cukraus ir saldaini epopja. Pateiksiu i trauk i akademiko N. Judajevo straipsnio Ar naudingas cuk rus?" Ne kart naujovs ir pradi pradiugina, o po to tenka nusivilti. Taip atsitiko ir su cukrumi. Ilgai ir kruopiai tyr jo poveikio pasekmes, ypa kai vartojama daug cukraus, daugelio
:>:M

ali dietologai pradjo raginti maiau valgyti io produkto... Juk cukrus vartojamas ne tik su arbata ar kava. Jo yra saldai niuose, sausainiuose, pyragaiiuose, nealkoholiniuose grimuo se... nelengva ivardinti visus kelius, kuriais cukrus patenka organizm. Skirtingai nuo prast maisto produkt (duonos, kruop, msos, pieno produkt, darovi), cukrus yra chemin media ga sacharoz. Jis gaunamas i cukrini runkeli po sud tingo daugiapakopio perdirbimo. Paskutinse gamybos stadijo se cukrus rpestingai ivalomas, kristalizuojamas ir filtruoja mas per kaul anglis. Tokiame variai ivalytame produkte n ra nei vitamin, nei drusk, nei kit biologikai aktyvi me diag, esani praktikai visuose augalins ir gyvulins kil ms produktuose". Reikia pasakyti svarbiausia: kad toks ivalytas produktas bt pasisavintas, j reikia papildyti mediaga, padedania pra siskverbti per arnyno sieneles ir patekti kartu su krauju to liau. Po to jis turi bti lengvai paalinamas, o tam vl reikia papildom mediag. Natraliame maiste visa tai yra, o cuk ruje ne. Todl organizmui tenka skirti savo mediagas: kalc i dant (tai kodl nepavyksta ivengti karieso), kitas reika lingas mediagas i kraujo. Taip atsiranda diabetas. Yra nuo moni, kad cukraus organizmas nepasisavina. Todl privalo nu kenksminti j kaip svetimkn ir tik tada paalinti. Tai ne odiai, skirti smaliiams bauginti. Statistikos duo menimis, pastaraisiais 1015 met visose isivysiusiose aly se kelia nerim didjantis sergani diabetu skaiius. Vien JAV j yra 10 milijon. Imintingi mons vadina cukr baltja mirtimi". Dabar aptarsime kit populiar produkt miltus, gami namus i grd. Pagrindin j dal sudaro krakmolas. Bran duolyje ir apvalkallyje sukaupti vitaminai ir mineralins me diagos. Miltuose ir lifuotose kruopose nra apvalkallio ir branduolio, taigi to, kas grde geriausia, reikalingiausia ms organizmui. Todl ruginiai miltai vitaminizuojami vitaminais B2 (0,4 mg), PP (3 mg 100 gram); kvietiniai I ir II ries miltai vitaminais B, (0,4 mg), B2 (0,4 mg), PP (2 mg 100 gram milt). Apie dirbtini vitamin naud" mes jau inome. ino225

me ir tai, kad tokiam produktui pasisavinti ir paalinti bus reikalingos mediagos, kuriomis turs apsirpinti pats organiz mas. Vadovlyje Mitybos higiena" parayta: Kad pagert kvietini milt kepimo kokyb, leidiama miltus dti tokius maistinius priedus: kalio bromat, hiposulfat, anglies rgties diamid, kalcio peroksido, ortofosforo rgties ir cistein." Kad pagers kepimo kokyb neprietarausim. Taiau kur po to kaupiasi ie priedai", koks j poveikis gyvybiniams procesams, nutylima. O tiesa tokia: nuo toki pried" kraujagysli siene ls, sausgysls tampa tarsi medins. tai tau ir priedai". iuo metu maisto pramonje vartojama labai daug vairiau si pried ne tik gaminant miltus. Vieni j pagerina produkto konsistencij (daai, aromatizatoriai, prieskoniai ir kt.), kiti prailgina vartojimo laik (antimikrobins priemons, antioksi dantai), pagerina maisto produkt gamybos technologij (mioglobino fiksatoriai, telos klimo mediagos ir kt.). Taip gerinami" beveik visi maisto produktai (pienas, mil tai, duona, msa), taiau dauguma i pried toksiki! Pavyz diui, nitritai, suteikiantys deroms grai rausv spalv, sa lietra srio ir brinzos konservantas (30 mg litrui pieno). tai viena i leistin nitrin norm 20 mg 100 gram msos (0,02 p r o c ) . Smulkmena? Ne. Vokiei biologai teigia, kad mo gus per metus suvalgo 16 kart daugiau maisto negu pats sve ria. Taigi per metus ios mikrodozs tampa krva toksin, ku ri nukenksminti gali tik jaunas stiprus organizmas, eikvoda mas tam savo gyvybines jgas. tai kodl mums reikia regulia riai valyti organizm ir vartoti natralius, neperdirbtus maisto produktus be vairiausi pagerinim". Maisto pramonje ir buityje plaiai paplits ir rgimas. R gimas skilimo, daugiausia angliavandeni, procesas, kai po to susidaro paprastesni junginiai. io proceso metu isiskiria energija, reikalinga mikroorga nizm gyvybinei veiklai, ir paprastesni junginiai, dalyvaujan tys apykaitoje, taip pat kiti produktai, kuriems tenka savit kovos su konkurentais priemoni vaidmuo. Ms organizme vyksta angliavandeni skilimo reakcijos, kai prisijungia fosforo rgtis. J metu isiskyrusi energija be veik neisisklaido, yra akumuliuojama. Taiau jei ie mikroorganizmai suard dalj angliavandeni,
22(i

organizmas prarado i energij. Toks energijos praradimas vyksta kepant duon. Ruoiant tel, labai svarbs spirito ir pieno rgties rgimo procesai, kuriuos skatina miels ir bak terijos. Tokio produkto (duonos) energetinis potencialas ymiai maesnis negu sveiko grdo. Pasirodo, kad angliavandeni irimo produktai (kaip ir kit mediag, pavyzdiui, baltym), atsirad veikiant vieniems mikrobams, danai bna kenksmingi kitiems, net nedidel j koncentracija slopina dauginimsi. Valgydami duon, paveria me skrandioarnyno trakt kovos lauku, kuriame grumiasi miels ir natrali mikroflora. Kadangi duon valgome regulia riai ir labai anksti, normali mikroflora pasitaiko retai. tai ko dl atsiranda disbakterioz. Mielins duonos, kuri pradta kep ti prie 15 000 met Egipte, alingas poveikis pastebtas se niai. Kai kurios tautos, nordamos ivengti inykimo, kep tik prsk duon ir i tradicij sutvirtindavo religinmis dogmo mis. Net Biblijoje raoma, kad nereikia valgyti to, kas raugta, valgyti tik prsk duon. Ne iimtis ir rauginti pieno produktai. iuo metu raugas, vartojamas kefyrui pagaminti, tai baltymas kazeinas ir mikroorganizmai: pieno rgties strepto kokas, pieno rgties lazdels, pieno miels". Visi ie mikroorganizmai darniai ardo mums reikalingas maisto mediagas (laktoz), sumaina produkto energetin po tencial, kaupia jame pieno rgt, etilo spirit ir kitas atlie kas. Kazeinas taip pat pateikia mums siurpriz". Jis reikalin gas, kad karvms, avims, okoms augt eriai, kanopos, ragai. Mes j neturime, tad ir kazeino ms organizmui reikia daug maiau. Palyginkite: karvs piene yra 2,83,5 proc. kazeino, iaurs elns piene iki 8,4 proc, moters piene 0,30,9 procento. Tiek kazeino mogus suvartoja spariai augdamas. mogui dl visai aiki prieasi jo reikia dar maiau. Kazeinas puiki aliava stali klijams gaminti. Ms or ganizme kazeino perteklius klijuoja inkst akmenis, skatina koj ataugas, kraujagysli skleroz. Padidintas kazeino kiekis galvij (karvi, ok) piene pagrindin jo kenksmingumo prieastis, ypa kai geriama daug. viei natral pien ga lima gerti tik retkariais. Kadangi rafinuotame ir pagerintame" maiste maai van227

dens (cukrus, kepiniai, duona, msa, okoladas, saldainiai ir t.t.), jis labai keiia slg virkinimo sistemos vidaus organuo se, isiurbdamas" vanden i organizmo. tai kodl vis norime gerti, kai valgome tok maist. Taip susidaro kenksmingas u daras ratas: valgymas, trokulys, grimas, virkinimo suli iplovimas, maisting element trkumas, o storosiose arno se viduri ukietjimas, nes blogai perdirbta maisto mas, puvimas. Tada vl geriamas vanduo, kad bt praskiesti ie lakai, patek krauj i storosios arnos. Taip pradedame tuk ti, kaupiame organizme vanden, prarandame kno form, tam pame nepaslanks, apvals. Sakoma, kad druska aprpina organizm natriu. Taiau tai netiesa. Druska neorganin mediaga, kuri organizmas pa sisavina sunkiai. Sdyti gaminiai i karto sukelia trokul. Taip organizmas stengiasi sumainti iki normos didel druskos kiek ir paalinti jos pertekli. Vidutinikai JAV gyventojas suvarto ja 20 kart daugiau druskos negu reikia. Tuo labiau kad daug druskos yra daugelyje maisto gamini deroje, sriuose, duonoje, sdytuose produktuose ir t.t. Pabandykite savait kit visai nevartoti druskos. Kai po to pasdysite, kaip buvote prat, pajusite ryk skirtum, supra site, kad valgote pernelyg sriai. Vartokite daugiau vairiausi prieskoni alumyn, svogn, esnak bei kit. inokite, kad alumynuose yra pakankamai druskos. Be to, juose esant natr ir chlor organizmas geriau pasisavina. Gaminant maist, prasta bulves nuskusti. Taip gali daryti tik tie, kas neino, kad bulvi lupenose yra daugiau B grups vitamin, geleies, lstelienos, kalio negu likusioje dalyje. No rdami isaugoti kuo daugiau i element, skuskite bulves labai plonai arba virkite neskustas. Galima pateikti ir daugiau pavyzdi, tikinani, kad ra finuoti produktai yra kenksmingi. Nemaai j yra jau mintose A. Ugoliovo knygose. io autoriaus knygoje radau ir 5 lentel, apibendrinani mintus faktus. Valgykite maiau okolado". Netikti rezultatai nustebino prancz medikus, tyrusius pacientes, kurios skundsi irdies skausmais. ios moterys sa k, kad negali itverti n dienos rytais neigrusios puodelio saldios kakavos ar nesuvalgiusios okoladinio pyragaiio. Vos
228

pradjusios prastai jaustis, jos vl griebdavosi okolado ir at gaudavo dvasin pusiausvyr. Gydytojai tvirtina, jog okoladas iuo atveju yra tarsi narkotikas. Tokia narkomanija" gali pa kenkti labiau negu rkymas.
5 lentele SINDROMAI, SUSIJ SU NETINKAMA MITYBA

Besaikis vartojimas

Jei norite bti sveiki, negerkite kavos, ragina biologas R. Makalebas i Kolorado. Kava neturi maistins verts. Taninai, esantys iame grime, trukdo pasisavinti baltymus, maina organizme verting mikroelement geleies, kal cio bei B grups vitamin kiek." i informacija lieia ir visus grimus, kuriuose yra kavos: kokakol, pepsikol. urnale Science" (Mokslas" vert.) pateiktais duomeni mis, maistiniai riebalai ir nitratai yra stiprs mutagenai. Neut ralizuoti j neigiam poveik padeda E ir C vitaminai, kuri daug augal aliosiose dalyse. Jie neino, kas yra kariesas". Ital stomatologai, aplank kelis Tibeto vienuolynus, tei gia, kad j gyventojai beveik neino, kas yra kariesas. Patikri nus 150 ia gyvenanij dantis, paaikjo, kad 70 proc. i j, net senuk, dantys visikai sveiki. Likusi dantys truput pa liesti karieso. io reikinio prieastis mityba. Tibeto vienuo liai nevalgo cukraus ir msos. J tradicinis valgis mieiniai paplotliai, jako pieno sviestas, tibetietika arbata ir vanduo. Vasar dar valgoma ropi, mork, bulvi ir nedaug ryi. 12. MAISTIN LEUKOCITOZ. Maisto mediagas skran dioarnyno trakte reikia vertinti ne tik kaip mityb, bet ir kaip alergin bei toksin agresij. i kenksming tak neutralizuoja epitelinis ir leukocit 3 sluoksnis (1 mln. leukocit 1 mm ). Kai maistas palieia gomur, arn sienelse greitai susi telkia leukocitai, kad galt veikti kenksming maisto poveik. Tokia mobilizacija tsiasi 11,5 valandos, taiau kai per dien tai tenka pakartoti kelis kartus (valgoma 34 kartus), orga nizmas alinamas, be to, leukocitai neatlieka kit savo apsaugi ni funkcij. tai kur slypi viena i organizmo nusilpimo, ne sugebjimo veikti peralimo prieasi. Kai valgomas nevirtas maistas, maistins leukocitozs ga lima ivengti. Pirmasis tai nurod mokslininkas-bakteriologas Kuakovas. Vliau ir laboratoriniai tyrimai patvirtino, kad maistas, kurio pH rgtus, taip pat pargtinti grimai gali sukelti leukocitoz (virtam ir kitais bdais apdorotam maistui bdinga rgti reakcija, tokia ir raugint pieno produkt reak cija); arminis ir neutralus maistas bei grimai (vieias auga230

linis maistas, kurio reakcija armin) nesukelia leukocitozs. Dar daugiau: leukocitozs galima ivengti, jei vieias augali nis maistas (salotos) bus valgomas prie virt. Taip dar ir Po lis Bregas: pratau pradioje valgyti salotas. Manau, jog pri valome pratinti savo organizm tik prie neutralaus maisto. Dauguma pradeda valgym sriuba ar sultiniu, sandvii ar duona. Mano nuomone, tai neteisinga, nes nevirtas maistas val gymo pradioje stimuliuoja virkinimo suli isiskyrim, nes nevirtose darovse yra daugiau natrali stimuliatori. Tai btina, kad virkinimas nesutrikt. Todl rekomenduoju kiek vien valgym pradti nevirtomis darovmis. Po keli met pastebsite, kad js organizmas gerai prisitaik prie to, nerei kia keisti io proio". Pritariu ioms didiojo natropato rekomendacijoms ir tei giu, kad taip js veiksite maistin leukocitoz, sudarysite s lygas indukuotai autolizei. Tokia maitinimosi tvarka taupo j s jgas, skirtas organizmo stiprinimui, ilgaamikumui. 13. NETEISINGAS MAISTO PRODUKT DERINIMAS. skyri pradsiu labai domia informacija apie maisto produk tus bei j ryius su vairiomis ligomis. Angl mokslininkas E. Noksas palygino miri prieastis (5564 met amiaus moni) 20 ali 17 Europos ali, Kanadoje, JAV ir Japonijoje, kuriose vartojami vairs maisto produktai. Buvo tirti 58 maisto produktai ir 70 vairiausi lig. Atli ks iuos tyrimus, jis nustat, kad nra vien tik nauding ar vien tik kenksming maisto produkt, nors isami tarpusavio ryi analiz parod, kad atitinkamos maisto produkt grups susietos su konkrei lig grupmis. Nesaikingas vairi ri msos vartojimas paspartina mirt nuo sklerozs, iemins ir dies ligos, saviudybs, storosios arnos vio, krties vio ir leukemijos. iuo atvilgiu panaus ir rafinuoto cukraus, pieno, kiauini, gyvulins kilms riebal (lainiai, taukai, riebs vyniotiniai ir pan.) poveikis. Grdini produkt vartojimas skatina mirt nuo epilepsi jos, kepen cirozs, opaligs, chronik nefrit, gerkls, bur nos, stempls ir skrandio vio bei plaui tuberkuliozs. iuo poiriu panaus ir darovi, vaisi, anktini augal, rieut, ir uvies poveikis.
231

Vynas gali sukelti kepen ciroz, gerkls ir burnos v. Alus gali pagreitinti istin skleroz ir tiesiosios arnos v. Kietj riebal vartojimas susietas su mirtingumu nuo pie no liauk vio, kraujodaros sistemos vio, storosios arnos vio ir istins sklerozs. Tiriant virkinamojo trakto ligas, paaikjo, kad ryi tarp maisto produkt vartojimo ir lig pobdis keiiasi nuo viruti ni virkinamojo trakto dali iki apatini. Virkinamojo trakto virutins dalies (iki skrandio) ligos susietos su nekaloring maisto produkt (ypa darovi) vartojimu, o apatins virki namojo trakto dalies ligos susijusios su kaloring maisto pro dukt (ypa gyvulins kilms) vartojimu.* Rytuosi pakomentuoti E. Nokso tyrimus ir padaryti savo ivadas. Apie msos poveik jau nemaai kalbta kituose ios kny gos skyriuose. Tad detaliau aptarsime grdinius maisto pro duktus. Tyrintos alys, kur grdiniai produktai vartojami kaip duona ir kiti milt gaminiai. Apie milt, mieli kenksmingum jau minta anksiau. Priminsiu: jei nepakanka vitamin (ypa B grups), duonos produktai nevirkinami, pradeda rgti, yra paveikti bakterij ir sudaro alkohol ir kitus pusiau suirusius produktus. Todl atsiranda opaligs, kepen ciroz, burnos, ger kls, stempls, skrandio vys, kaip ir nuo vyno vartojimo. Pakankamai kalbta ir apie krakmolo daleles bei krakmolo kruop" kenksming poveik kepenims bei inkstams. Dabar aptarsime daroves bei vaisius. Kodl jie sukelia li gas? Kodl veikale Mityba ir charakteris" ind gydytojai tvir tina, kad vegetarizmas didina itverm, padeda monms veik ti fizin bei protin krv, prailgina gyvenim? Kur slypi tiesa, kas teisus? Teisios abi puss. Skirtumas tik tas, kad Europos alyse vaisiai vartojami desertui, t.y. po valgio. Indijoje ir kito se alyse, kur kartas klimatas, vaisiai bei darovs valgomi kaip atskiras maistas. Taigi svarbu atkreipti dmes neymi slyg: vaisiai ir darovs virkinami plonosiose arnose, labai ilgai neusibna skrandyje. Si slyga paisoma ne visais atve jais.
* iuos faktus a pamiau i L. Gavrilovo knygos Ar gali mogus gyventi ilgiau?".

Kai europieiai taip vartoja daroves bei vaisius, susmul kinti vaisiai negali patekti plonsias arnas, jei skrandyje jau yra duona ar msa, kitas maistas, kuris pirmiausia turi bti suvirkinamas skrandyje. Prasideda vaisi irimas ir alkoholio, acto rgties susidarymas skrandyje tam palankios slygos. (Prisiminkime, kaip darom tok namin grim: susmulkiname vaisius, uogas, supilame ind, pastatome j iltoje tamsioje vietoje, kur prasideda rgimas). Taip du vertingi produktai tampa nuodais, kurie ir sukelia jau mintas ligas. Taip pat btina inoti, kaip vartoti darovi salotas, su ko kiais produktais derinti daroves, o su kokiais ne. Taigi darau toki ivad: E. Nokso surinkta mediaga iliust ruoja ne maisto produkt kenksmingum, o nemokik j var tojim. Neinant, kaip reikia teisingai derinti maisto produk tus, beprasmika pradti sveikatos stiprinim pasitelkus mity b ir svarstyti apie maisto naud ar al. Maisto produkt iskyrimo ir geresnio derinimo itakos gilioje senovje. tai kas apie tai raoma Cud-i": Tas, kas valgo maist nesuderint, nuodais maitinas.* Netinka uviai pienas, Nederinkite pieno ir mediuose nokint vaisi. Kiauini ir uvies nevalgykite vienu metu. irnien su vendri cukrumi, raugintu pienu kenkia. Grybams kepti netiks garstyi aliejus. Vitien valgydami negerkite rauginto pieno. Lygiom dalim neimkite medaus ir augal aliejaus. Nevalgykit rgtaus, kai geriate pien. Kol vienas maistas nesuvirkintas, neskubkit valgyt kito, Jie gali nesiderinti ir rietis kaip patrak. Neskubkit tiesti rank prie valgio, kuris jums neprastas, Nevalgykit netinkamu metu tik taip ivengsit maisto nuodo.

* Jog tai tiesa, patvirtina ir ie faktai. Kai krakmolas ir cukrus pradeda rgti, jie skyla, susidaro vandenilio dvideginis, acto rgtis, spiritas ir van duo mediagos, kurios, iskyrus vanden ir angliargt, netinka vartojimui, yra nuodai. Kai pva baltymai, j skilimo produktai sieros vandenilis, indolas, skatolas, fenolas taip pat nuodai. Visi ie nuodai turi bti nukenksminti ir su lapimu paalinti i organizmo. Sutrikus virkinimui, riebalai apkarsta, juose susidaro kancerogenins mediagos.

232

233

kaupia sunkiai virkinamas miinys. Prisiminkite dal Maisto sudtis", skyrius Baltymai" ir Angliavandeniai". Baltymai virkinami skrandyje ir dvylikapirtje arnoje, o krakmolas pradedamas ltai virkinti burnoje, po to dvylikapirtje ar noje (be to, j virkina visai kiti fermentai negu baltymin mais t). Toks sunkiai virkinamas miinys skilimo produktais u teria kepenis bei, jei kepenys nesveikos, vis organizm, ypa vartins hipertonijos atvejais. Jei maistas papildomas saldiais skysiais, prasideda cuk raus rgimas skrandyje, susidaro alkoholis, ardantis gleivins sluoksn, dengiant skrandio vid ir apsaugant j ir nuo sav virkinimo suli. Taip atsiranda gastritas, nevirkinimas, kiti sutrikimai. 3. PLONOSIOS ARNOS. Virtame maiste yra labai maai biokoaguliatori (augalini hormon, vitamin, ferment). Tai sutrikdo arnyno sistem. Mes prarandame saiko jausm val gydami, valgome ne tai, k dera valgyti, ir daugiau negu rei kia. Skrandis itempiamas taip, kad jame gali tilpti 46 litrai maisto mass. Be to, perkraunama visa virkinimo sistema, a linimo organai. Sutrikusi arnyno hormon sistema turi neigiamos takos vis endokrinini liauk veiklai, sutrinka visi procesai. Pavyz diui, kai sutrinka dvylikapirts arnos funkcija, neigiamai veikiamos skydliauk, antinksi ievs struktros, slopinama gaminanti insulin kasa ir hipofizis. Vien nuo to mogus jau vaikystje kenia: deformuojasi ske letas, dantys, knas, sutrinka vidaus sistem veikla, kinta psi chika. Virtas maistas skatina patologins mikrofloros dauginim si, uteria gaureli poras (ypa baltos duonos glitimas). Persivalgydami keniame nuo btino maisto stygiaus, nes viskas tranzitu patenka storj arn. Kai valgant ar pavalgius geriama, rgios skrandio sul tys iplaunamos dvylikapirt arn, kur terp yra armin. Tai kenkia apsauginiam gleivi sluoksniui. Atsiranda duodenitas, bdingas 8085 proc. virkinimo organ lig atvej. tai kaip aprao duodenit akademikas A. Ugoliovas: Duodenitas dvylikapirts arnos gleivins udegimas. Daniausiai jis bdingas vyrams. Dvylikapirts arnos gleivin paeidia
220

nuolatinis dirginimas netinkamu maistu rgiomis skran dio sultimis suvilgyta msa, arminiais skysiais, kasos sulti mis (riebalai, krakmolas)." Sutrikusi dvylikapirts arnos funkcija gali skatinti nutu kim, hipotermij (kno temperatros sumajim, galni at alim), metabolizmo sutrikimus pakeisti kraujo ferment su dt, pabloginti skrandioarnyno trakto judesi funkcij. Geriant vanden ar kitus skysius (ypa kai geriama daug), per 1,52 valandas vitamin ir mineralini drusk nesuspja siurbti plonj arn gleivin, jos nuplaunamos toliau. Taip pradeda stigti vitamin, mineral, kit reikaling mediag. 4. STOROSIOS ARNOS. Apie jas jau buvo nemaai rayta ankstesniuose skyriuose, tad pakartosime tik tai, kas svarbiau sia. Virtas, rafinuotas ir neteisingai suderintas maistas skatina puvimo mikrofloros dauginimsi. ios mikrofloros gyvybins veiklos produktai, taip pat pvanio maisto likuiai patenka krauj ir nuodija vis organizm. Ukietja viduriai, sukelda mi nemalonumus: degraduoja storj arn gleivin, atsiranda kolitas, polipai, vys ir kitos arnyno ligos. 5. KRAUJAS. Valgant sriubas, kitus pusiau skystus patie kalus, seili isiskiria nepakankamai. Seili liaukos nevalo kraujo, neiskiriama pakankamai nukenksminani mediag. Tokiais atvejais didesnis krvis tenka dvylikapirtei arnai, ku ri spariau alina i kraujo toksinus ir tuo paiu pati tampa paeista. Virtas maistas neturi pakankamai gyvybini element, to dl nuolat taip maitinantis, neivengiama maakraujyst. Kraujas tampa rgtesnis. 6. KEPENYS, KASA. Kepenys nesuspja paalinti nepasi savint virto maisto element, sumaja j pralaidumas. Atsi randa vartin hipertonija. Nepakanka vitamin, enzim, kit maisto mediag. Tai slopina kepen funkcij, atsiranda vai rios kepen, o vliau ir viso organizmo ligos. Perkrauta kasa taip pat negali normaliai funkcionuoti. Su sergama diabetu. Sutrinka virkinimas plonosiose arnose. 7. VIDAUS SEKRECIJOS LIAUKOS. Joms reikia daug la bai aktyvi jungini, o j stinga virtame maiste. 8. ORGANIZMO VIDAUS TERP. Valgant virt maist, ji taip pat pakinta, ypa lsteli viduje. Tada sumaja lstelse
221

Vynas gali sukelti kepen ciroz, gerkls ir burnos v. Alus gali pagreitinti istin skleroz ir tiesiosios arnos v. Kietj riebal vartojimas susietas su mirtingumu nuo pie no liauk vio, kraujodaros sistemos vio, storosios arnos vio ir istins sklerozs. Tiriant virkinamojo trakto ligas, paaikjo, kad ryi tarp maisto produkt vartojimo ir lig pobdis keiiasi nuo viruti ni virkinamojo trakto dali iki apatini. Virkinamojo trakto virutins dalies (iki skrandio) ligos susietos su nekaloring maisto produkt (ypa darovi) vartojimu, o apatins virki namojo trakto dalies ligos susijusios su kaloring maisto pro dukt (ypa gyvulins kilms) vartojimu.* Rytuosi pakomentuoti E. Nokso tyrimus ir padaryti savo ivadas. Apie msos poveik jau nemaai kalbta kituose ios kny gos skyriuose. Tad detaliau aptarsime grdinius maisto pro duktus. Tyrintos alys, kur grdiniai produktai vartojami kaip duona ir kiti milt gaminiai. Apie milt, mieli kenksmingum jau minta anksiau. Priminsiu: jei nepakanka vitamin (ypa B grups), duonos produktai nevirkinami, pradeda rgti, yra paveikti bakterij ir sudaro alkohol ir kitus pusiau suirusius produktus. Todl atsiranda opaligs, kepen ciroz, burnos, ger kls, stempls, skrandio vys, kaip ir nuo vyno vartojimo. Pakankamai kalbta ir apie krakmolo daleles bei krakmolo kruop" kenksming poveik kepenims bei inkstams. Dabar aptarsime daroves bei vaisius. Kodl jie sukelia li gas? Kodl veikale Mityba ir charakteris" ind gydytojai tvir tina, kad vegetarizmas didina itverm, padeda monms veik ti fizin bei protin krv, prailgina gyvenim? Kur slypi tiesa, kas teisus? Teisios abi puss. Skirtumas tik tas, kad Europos alyse vaisiai vartojami desertui, t.y. po valgio. Indijoje ir kito se alyse, kur kartas klimatas, vaisiai bei darovs valgomi kaip atskiras maistas. Taigi svarbu atkreipti dmes neymi slyg: vaisiai ir darovs virkinami plonosiose arnose, labai ilgai neusibna skrandyje. i slyga paisoma ne visais atve jais.
* iuos faktus a pamiau i L. Gavrilovo knygos Ar gali mogus gyventi ilgiau?".

Kai europieiai taip vartoja daroves bei vaisius, susmul kinti vaisiai negali patekti plonsias arnas, jei skrandyje jau yra duona ar msa, kitas maistas, kuris pirmiausia turi bti suvirkinamas skrandyje. Prasideda vaisi irimas ir alkoholio, acto rgties susidarymas skrandyje tam palankios slygos. (Prisiminkime, kaip darom tok namin grim: susmulkiname vaisius, uogas, supilame ind, pastatome j iltoje tamsioje vietoje, kur prasideda rgimas). Taip du vertingi produktai tampa nuodais, kurie ir sukelia jau mintas ligas. Taip pat btina inoti, kaip vartoti darovi salotas, su ko kiais produktais derinti daroves, o su kokiais ne. Taigi darau toki ivad: E. Nokso surinkta mediaga iliust ruoja ne maisto produkt kenksmingum, o nemokik j var tojim. Neinant, kaip reikia teisingai derinti maisto produk tus, beprasmika pradti sveikatos stiprinim pasitelkus mity b ir svarstyti apie maisto naud ar al. Maisto produkt iskyrimo ir geresnio derinimo itakos gilioje senovje. tai kas apie tai raoma Czud-i": Tas, kas valgo maist nesuderint, nuodais maitinas.* Netinka uviai pienas, Nederinkite pieno ir mediuose nokint vaisi. Kiauini ir uvies nevalgykite vienu metu. irnien su vendri cukrumi, raugintu pienu kenkia. Grybams kepti netiks garstyi aliejus. Vitien valgydami negerkite rauginto pieno. Lygiom dalim neimkite medaus ir augal aliejaus. Nevalgykit rgtaus, kai geriate pien. Kol vienas maistas nesuvirkintas, neskubkit valgyt kito, Jie gali nesiderinti ir rietis kaip patrak. Neskubkit tiesti rank prie valgio, kuris jums neprastas, Nevalgykit netinkamu metu tik taip ivengsit maisto nuodo.

* Jog tai tiesa, patvirtina ir ie faktai. Kai krakmolas ir cukrus pradeda rgti, jie skyla, susidaro vandenilio dvideginis, acto rgtis, spiritas ir van duo mediagos, kurios, iskyrus vanden ir angliargt, netinka vartojimui, yra nuodai. Kai pva baltymai, j skilimo produktai sieros vandenilis, indolas, skatolas, fenolas taip pat nuodai. Visi ie nuodai turi bti nukenksminti ir su lapimu paalinti i organizmo. Sutrikus virkinimui, riebalai apkarsta, juose susidaro kancerogenins mediagos.

232

233

Pats laikas pakalbti apie tai, kaip teisingai derinti maist, kad jo vartojimas bt naudingiausias.

Baltymai Koks maistas turi palyginti daug baltym? Tai rieutai (daugu ma j), visi varpiniai augalai, pupels, sausi irniai, sojos pu pels, kiauiniai, grybai. Be to, visi msos produktai, viai, uvis, sris, vark, saulgros, baklaanai, pienas. Angliavandeniai Tai keli ri krakmolas, cukrus, sirupai, salds vaisiai. Krakmolas: visi varpiniai augalai, i kuri kepama duona, diovintos pupels (iskyrus sojas), sausi irniai, bulvs, kato nai, ems rieutai, aguroiai, moligai. Cukrus ir sirupai: geltonas ir baltas cukrus, pieno cukrus, vairios uogiens, padaai, sirupai ir t.t. Medus. Saikingai krakmolingi iediniai kopstai, burokliai, morkos, grieiai. Riebalai Alyvuogi, saulgr, kukurz aliejus, sviestas. Dauguma rieut. Lainiai. Riebi msa. Grietin, grietinl. Salds vaisiai Finikai, inyras, razinos, kuraga, vynuogs, slyvos, churma, diovintos kriaus ir obuoliai (saldi ri). Rgts vaisiai Apelsinai, greipfrutai, granatai, citrinos, rgios vynuogs, rgios slyvos, rgts obuoliai. Pomidorai. Pusiau rgts vaisiai vieias inyras, saldios vynios, salds obuoliai, kriaus, persikai, abrikosai, mlyns, serbentai, braks. 235

TINKAMAS MAISTO PRODUKT DERINIMAS Prajusio amiaus pabaigojeio amiaus pradioje I. Pavlovo laboratorijoje buvo atliekami doms bandymai tiriant virkini mo fiziologij. ie bandymai atskleid, kad skirtingam maistui (pienui, msai, duonai ir t.t.) virkinti iskiriamos kokybs ir kiekybs prasme skirtingos virkinimo sultys. is procesas pra sideda jau burnos ertmje ir toliau tsiasi visame virkinimo trakte (seils, skrandio sultys, kasos sultys, tulis, storosios ir plonosios arnos virkinimo sultys, taip pat mikroflora). Skir tingo maisto apdirbimas bei virkinimas vyksta skirtingose virkinimo trakto dalyse ir skirtingu laiku. Pavyzdiui, vaisiai virkinami plonojoje arnoje, o msa 23 valandas pradioje virkinama skrandyje, o po to plonojoje arnoje. Paaikjo, kad net panaioms maisto rims virkinti iskiriamos skirtingos virkinimo sultys. Pavyzdiui, stipriausiai veikianios virkini mo sultys iskiriamos pienui suvirkinti paskutin virkinimo valand, o msai pirm. Tai tik dar kart patvirtina, kokia subtili maisto virkinimo technologija, kurios paeidimo pasek ms pastebimos labai greitai. iuos I. Pavlovo mokyklos mokslinius tyrimus ms am iaus antrojo deimtmeio pabaigoje skmingai panaudojo praktikoje amerikiei gydytojas-natropatas Herbertas eltonas. Apie 100 tkstani labai ligot moni jo mokykla Svei kata" padjo veikti vairias ligas. Kadangi is klausimas labai svarbus, glaustai pateiksiu garsaus produkt derinimo specia listo H. eltono pairas bei patirt.

MAISTO PRODUKT KLASIFIKACIJA Kad skaitytojai teisingai suvokt, kaip derinasi maisto produk tai, dar kart pakartosime j klasifikacij. Kai kurie produktai bus priskirti ir baltyminiams, ir krakmolingiems Tegu tai js netrikdo, nes juose i ties yra daug ir baltym, ir krakmolo. 234

Nekrakmolingos ir alios darovs Tai visos sezonins nepaisant spalvos darovs. Pagrindins j: latuka, salierai, cikorija, kiaulpiens, kopstai, rops lapai, pi natai, rgtyns, burok lapai, svognai, rops, baklaanai, agurkai, petraols, rabarbarai, paragai, esnakai, salds pi pirai, ridikliai. Moligai Maistui naudojami aguroiai, melionai bei kitos vairios i dar ovi rys. O dabar aptarsime vairius maisto produkt derinius, j virkinim. Si informacija bus labai naudinga mstaniam skai tytojui.

RGI DERINIMAS SU KRAKMOLAIS Jau mint rgi produkt rgtis ardo fermentas ptialinas, skaidantis krakmol. Rgi ir krakmol deriniai sunkiai vir kinami. Todl atsiminkite: VALGYKITE RGTIS IR KRAKMOL SKIRTINGU METU.

kad bt suvirkintos sudtingos mediagos. Tai atsakymas tiems, kurie nepritaria teisingam maisto produkt derinimui, teigdami, kad gamta pati kombinuoja" (kompanuoja) vairias maisto mediagas tame paiame maiste. Vieno maisto produk to, kokios sudties jis bebt, virkinimas labai skiriasi nuo keli produkt miinio virkinimo. Vienam produktui krak molo ir maisto deriniui, organizmas gali nesunkiai pritaikyti savo sultis (iskyrimo laiko ir intensyvumo poiriu). Taiau kai suvalgomos dvi maisto rys su skirtingais, net prietarau!' janias vienas kitam virkinimo poreikiais, toks suli prisitai kymas nemanomas. Jei duona ir msa valgoma kartu, iskiria mos labai rgios sultys. Krakmolo virkinimas staiga sutriks. Fiziologijos poiriu niekada negalima neatsivelgti tai, kad pirmosios krakmolo ir baltym virkinimo stadijos vyksta skir tingose terpse. Krakmolui reikia armins reakcijos, jis per dirbamas burnoje ir dvylikapirtje arnoje. Baltymui reikia rgios terps skrandyje, po to j dvylikapirtje arnoje per dirba visai kiti fermentai, negu krakmol. Todl atsiminkite: VALGYKITE BALTYMUS IR KRAKMO L SKIRTINGU METU. Kos, duona, bulvs ir kiti krakmolingi produktai turi bti valgomi ne kartu su msa, uvimi, kiauiniais, sriu, varke, rieutais ir kitu baltymingu maistu.

BALTYM DERINIMAS SU VAIRIU KRAKMOLU Laisvos druskos rgties, kurios koncentracija 0,003 proc, pakanka, kad bt nuslopinta fermento, skaidanio krakmol, veikla. Tolesnis, net ir neymus, rgtingumo padidjimas ne tik stabdo proces, bet ir suardo ferment. Kai suvalgoma duona, skrandis iskiria daug druskos rg ties. Suli, skirt duonai, reakcija yra beveik neutrali. Kai duonos krakmolas suvirkintas, skrandis iskiria daug druskos rgties tam, kad bt suvirkinti duonos baltymai. Du proce sai krakmolo virkinimas ir baltymo virkinimas vyksta skirtingu metu. Sekrecijos reguliuojamos labai jautriai, atsi velgiant tai, kokia maisto sudtis, kada reikia iskirti sultis,
236

BALTYM DERINIMAS Dviems skirtingos ries ir sudties baltymams reikia skirtin g virkinimo sekrecijos pokyi ir skirtingo iskyrimo laiko, kad jie bt efektyviai pasisavinti. Pavyzdiui, stipriausiai vei kianios sultys iskiriamos paskutin pieno virkinimo valan d, o msai pirm virkinimo valand. Jei virkinimo pro cesas nesikeis, baltymingas maistas nebus visikai suvirkin tas. Taip atsitinka, kai vienu metu suvalgomi du skirtingi bal tymai. Todl nereikia derinti msos ir kiauini, msos ir rieut, msos ir srio, kiauini ir pieno, kiauini ir rieut, srio ir rieut. Taigi atsiminkite: VIENU METU VALGYKITE TIK VIEN KONCENTRUOT BALTYMIN MAIST.
237

RGI IR BALTYM DERINIMAS Sudtingos mediagos skrandyje skaidomos j paprastesnes pirma baltym virkinimo stadija vyksta veikiant fermentui pepsinui. Pepsinas aktyvus tik rgioje terpje. arminje ter pje jo veikla nutrkta. Priklausomai nuo to, koks maistas pa tenka skrand, keiiasi skrandio suli sudtis nuo be veik neutrali iki labai rgi. Kai suvalgomi baltymai, skran dio sultys rgios, nes reikalinga palanki terp, kad galt vykti indukuota autoliz. Kadangi pepsinas yra aktyvus rgioje terpje, klysta tie, kurie mano, kad valgydami rgtis su baltymais, tuo paiu pa deda virkinti baltymus. Prieingai, ios rgtys stabdo virki nimo suli isiskyrim. Vaisiai ir vaisi rgtys nepalankiai veikia skrandio sultis, ardo pepsin ir sumaina jo sekrecij. Kai burnoje ir skrandyje yra rgtys, skrandio sultys nei skiriamos. I. Pavlovas tikinaniai rod, kad vaisi sultys ir galutinis fermentacijos produktas (raugintas pienas) nepalan kiai veikia virkinimo sultis. Vaisi sultys stabdo skrandio sul i isiskyrim, trukdo virkinti baltym, skatina puvim. Normalus skrandis iskiria visas rgtis, kurios reikalin gos baltymui virkinti, kai pepsino koncentracija tinkama. Ne sveikas skrandis gali iskirti pernelyg daug rgties (padidin tas rgtingumas) ar nepakankamai rgties (sumaintas rg tingumas). Kad ir kaip ten bt, visais atvejais rgi varto jimas su baltymais neskatina virkinimo. Taigi nelaistykite m sos nei actu, nei granat sultimis ir 1.1.

skrandio tonus. Toks sultjs poveikis gali tstis dvi ir dau giau valand. Tai reikia, kad grietins, sviesto, aliejaus, rie bios msos, grietinls ir pan. negalima valgyti kartu su rieu tais, sriu, kiauiniais. Tie maisto produktai, kuriuose yra rie bal (rieutai, sris, pienas), virkinami daug ilgiau negu pro duktai, kuriuose toki riebal nra. Taigi atsiminkite: VALGYKITE RIEBALUS IR BALTYMUS SKIRTINGU METU. Gerai inoma, kad alios darovs maina ltinant riebal poveik. Todl jei vartojate riebalus su baltymais, galima pa spartinti baltym virkinim ir valgyti daug ali darovi.

CUKRAUS IR BALTYM DERINIMAS vairi ri cukrus pramoninis, sirupai, salds vaisiai, me dus stabdo virkinimo suli iskyrim ir skrandio motorik. Taip atsitinka todl, kad virkinama arnyne. Jei ie produktai valgomi atskirai, ilgai neusibna skrandyje, greitai patenka arnyn. Kartu su kitais produktais (baltymais, krakmolu) jie bna skrandyje ilgai, tol, kol virkinamas kitas maistas. Vei kiant bakterijoms, ten pradeda irti. Taigi atsiminkite: VALGYKITE CUKR IR BALTYMUS AT SKIRAI.

CUKRAUS IR KRAKMOLO DERINIMAS Krakmolo virkinimas prasideda burnoje ir, esant atitinkamoms slygoms, kur laik vyksta skrandyje. Cukrus suvirkinamas tik plonajame arnyne. Kai cukrus vartojamas su kitu maistu, jis kur laik usibna skrandyje, laukdamas, kol bus suvir kintas kitas maistas. Todl skrandyje, kur pakanka ilumos bei drgms, jis links rgti. Taip maitinantis susidaro rgti r gimo fermentacija. el, marmeladas, uogiens, vaisiai, saldainiai, cukrus, me dus, patoka, sirupai ir t.t., vartojami kaip priedai gaminant pyragaiius, duon, sausainius, koes, bulves bei kit maist, sukelia rgim. Milijon moni protis rytais valgyti pusry239

RIEBAL IR BALTYM DERINIMAS Riebalai ltina skrandio suli sekrecij. Kai skrandyje yra riebal, stabdoma sekrecija skrandio suli, reikaling vliau valgant maist, kuris esant kitoms slygoms nesunkiai virki namas. Maiste esantys riebalai sumaina apetit sukelianios sek recijos kiek, iskiriam skrandyje, slopina chemin sekrecij, skrandio liauk aktyvum, sumaina pepsino ir druskos rg ties kiek skrandio sultyse, beveik du kartus gali sumainti
238

iams ko su cukrumi ir kentti nuo padidinto rgtingumo (tai patvirtina ir rmuo, atsiraugjimas, kiti nevirkinimo po ymiai) bt juokingas, jei nesukelt tragik pasekmi. Sal ds vaisiai su krakmolu taip pat skatina rgim. Duona, kepa ma naudojant finikus, razinas, kitus panaius priedus, kuri taip populiarina sveiko maisto" alininkai, yra tikra dietin bjaurastis. Daugelis galvoja: jei cukrus bus pakeistas medumi, galima ivengti rgimo. Taiau tai ne tas atvejis. Medus su kartais pyragliais, sirupas, uogien su duona, blynais ir pa naus maistas nepadeda ivengti rgimo. Yra prieasi, lei diani teigti, kad cukrus su krakmolu trukdo virkinti krak mol. Kai cukrus patenka burn, isiskiria daug seili, taiau jose nra ptialino (fermento, skaidanio burnoje krakmol), nes ptialinas neveikia cukraus. Jei krakmolas derinamas su cukru mi, medum, uogiene, tai trukdys seilms prisitaikyti taip, kad galt bti suvirkintas krakmolas. Gali sutrikti krakmolo vir kinimas. Jei taip atsitinka, produktai, kurie iaip yra vertingi, danai pradeda kenkti, kai jie vartojami kartu su nesuderina mais produktais. Pavyzdiui, duona ir sviestas, suvalgyti kar tu, nesukelia nemalonum, taiau jei kartu valgomas ir cukrus ar medus, uogien, galima apsirgti, nes cukrus bus pasisavin tas pirmiausia, o krakmolo perdirbimas cukr sults. Cuk raus ir krakmolo miinys sukelia rgim ir gali pakenkti. Taigi atsiminkite: NEVALGYKITE KARTU KRAKMOLO IR CUKRAUS.

da daug duj bei kit kenksming mediag, kurios ir sutrikdo virkinim. Taigi atsiminkite: VALGYKITE MOLIGUS ATSKIRAI NUO KITO MAISTO.

PIENAS Gamtoje galioja taisykl: vis ri gyvn jaunikliai maitina si pienu atskirai. Paioje gyvenimo pradioje jauni induoliai maitinami tik pienu. Po to ateina laikas, kai jie maitinasi ne tik pienu, bet ir kitokiu maistu, taiau ne tuo paiu metu. Pa galiau jie pradeda nesimaitinti pienu. Niekada daugiau nevar toja jo. Pienas JAUNIKLI MAISTAS. Taigi nebtina juo maitintis po normalaus maitinimo pienu periodo. Taiau mo ns vis gyvenim ilieka induoliais! Kadangi piene yra pieno baltymo ir riebal, jis blogai derinasi su kitu maistu, iskyrus rgius vaisius. Pienas, pateks skrand, tampa varke, sukrea. Kredamas padengia kito maisto daleles, esanias skrandyje, ir atskiria jas nuo skrandio suli. ios dalels ne gali bti virkinamos tol, kol nesuvirkinamas sukrejs pie nas. Taigi atsiminkite: VARTOKITE PIEN ATSKIRAI NUO KI TO MAISTO. Maitinant vaikus pienu, galima jiems duoti ir viei vai si suli, atskiest vandeniu, ir tik po puss valandos duoti pieno. Vaisiai turi bti rgts.

MOLIGAI Dauguma moni skundiasi, kad moligai jiems kenkia, suke lia alergij. Taiau moligai i ties sveikas ir lengvai virki namas maistas. Net tada, kai virkinimas prastas, moligai nesukelia rpesi. Tai kodl tada j vartojimas kai kuriems sukelia nemalo nias pasekmes? Moligai nevirkinami skrandyje, tik arnyne. Skrandyje jie bna labai trumpai, kelias minutes, po to paten ka j arnyn. Jei moligai valgomi kartu su maistu, kuris skrandyje bna ilgiau, jie taip pat lieka ten ilgiau. Kadangi yra susmulkinti, be to, nestinga ilumos, tai greitai suyra, atsiran240

DESERTAI Desertai valgomi paioje pabaigoje, kai mogus jau sotus. Tai pyragaiiai, ledai, salds vaisiai ir t.t. Jie labai blogai derinasi beveik su visais maisto produktais, yra menkaveriai, todl ne pageidautini. Atsiminkite: VENKITE DESERT. Jei privalote suvalgyti gabal pyrago, kartu valgykite daug viei darovi salot, nieko daugiau. Palaukite, kol ateis kito valgymo laikas.
241

Ataldyti desertai ledai, mineralinis vanduo ir t.t. taip pat slopina virkinim, nes trukdo altis. Mes jau anks iau kalbjome apie tai, kad altis kenkia virkinimui, nes vir kinimo fermentai aktyvs esant 37 C temperatrai. Todl al t maist i pradi tenka suildyti, o tik po to virkinti. Be to, tuo paiu aldomi ir alia skrandio esantys organai, o tai su trikdo aprpinim krauju, atsiranda alio sukelti spazmai. Be abejo, E. Noksas nesigilino tokias subtilybes, nekreip daug dmesio, todl pasitenkino tuo, kas gldjo paviriuje kalti maisto produktai. Dabar mes jau inome: kalti mes patys, ms neimanymas. Tai dl ms pai kalts organizme at siranda pvani produkt svartynas. Pradj tinkamai maitintis, sveiki ir ligoti, silpni ir stiprs, seni ir jauni greitai pastebi, kaip pagerjo sveikata, nes virki nimo organams daug lengviau atlikti savo funkcijas.

Darovi salotos Kiauinien ar virti kiauiniai Darovi salotos alias agurotis alykas, befstrogenas

Darovi salotos Virti irniai ar pupels Darovi salotos Rops lapai ar pinatai Trokinta vitiena ar triuiena

KAIP VARTOTI BALTYMUS Su vis ri baltyminiais produktais geriausia derinasi nekrakmolingi produktai ir sultingos darovs: pinatai, burok lapai, kopstai, ropi lapai, vieios alios pupos, aguroiai, svognai, salierai, kitos nekrakmolingos darovs. Prastai derinasi su baltymais ios darovs: burokai, rops, moligai, morkos, kaliarops, grieiai, pupos, irniai, bulvs bei vairios kruopos. Pupos ir irniai baltym ir krakmolo derinys, ir juos geriau valgyti kaip krakmol ar kaip baltym derinant su aliomis darovmis be kit baltym ir kitos ries krakmolo. Pateiksime valgiarat, kuris gali bti pavyzdys, nes jame rasite teising baltyminio maisto derinim. Baltymin maist geriausia valgyti vakarienei be rgi ir augalinio aliejaus bei riebi pada. Kiekvienas pasirenka, kiek suvalgyti. Darovi salotos Virta msa Darovi salotos Vark
242

Dabar jau turi bti aiku, kad DAUG salot reikia suval gyti kartu su vis ri baltyminiu ir krakmolingu maistu. Gy dytojas H. eltonas pabria salot svarb vis diet atvejais. tai jo rekomendacijos: Gaminant salotas reikia derinti vairias daroves be pada ar upil. Nebtina salotoms vartojamas daroves susmul kinti. Pateikiame tinkam salot pavyzd. Tai gali bti pagrindas visiems, sumaniusiems pasigaminti salot pagal savo recept: 1/2 galvuts salot (latuka;, salieras, kopstas; 1/2 galvuts latukos, salieras, pomidorai; 1/2 galvuts latukos, kopstas, salds pipirai; 1/2 latukos, pranczika indivija, pomidoras; kopstas, agurkai, ridikliai. Kad bt patraukliau, galima pridti akel petraoli, sal d raudonj pipir ir t.t. Druskos nereikia, nes tokioms salo toms pakanka vairi organini drusk. Salotos turi bti pa prastos, joms nereikia parinkti kuo daugiau ingredient". Ms slygomis salot pagrindas gali bti kopstai, o kitos darovs parenkamos atsivelgiant sezon: ridikliai, salierai, pastarnokas, agurkai, pomidorai, saldieji pipirai, petraols, kiaulpiens ir t.t.

KAIP VARTOTI KRAKMOL Natropatai rekomenduoja vartoti vien kur krakmol (vienos ries ko, be duonos) ne tik todl, kad ie produktai yra skir tingi, bet ir todl, kad valgant dviej ar keli ri krakmol (pavyzdiui, koes, duon ir bulves vienu metu), persivalgoma. Taigi geriau vienu metu valgyti vienos ries krakmoling maist, ypa sergantiems. Krakmolas pradedamas virkinti burnoje. Todl ilgai kramtykite, kad krakmolingas maistas bt ne valgomas, o tar243

Darovi salotos Msos kotletai Darovi salotos Rieutai

si geriamas. Kai krakmolas valgomas tinkamai, seils j ilgai virkina skrandyje. Rekomenduojama krakmoling maist val gyti dien. Toks maistas turi bti sausas, o kos tirtos. Galima valgyti salotas su krakmolu, taiau geriau joms parink ti maai krakmolo turinias daroves: morkas, buroklius ir t.t. Galite pasigaminti tokias salotas: 40 proc. kopst, 30 proc. mork, 20 proc. virt ar nevirt burokli, krap, petraoli ir pan. iose darovse esantys fermentai ir vitaminai pads ge riau suvirkinti krakmol. Valgydami pasirinkite jums reika ling kiek. Darovi salotos burokliai, bulvs Darovi salotos, morkos, keptas moligas Darovi salotos, trokintos morkos, svognai, burokliai Divsiai Darovi salotos, morkos, virti ryiai su sviestu Darovi salotos, tirta kruop ko

Peteikiamame valgiaratyje rasite tinkamus vaisi deri nius. Juos rekomeduojama valgyti pusryiams. Valgydami pa sirinkite jums reikaling kiek: 1. Vynios, abrikosai. 2. Vynios, abrikosai, slyvos. 3. Persikai, abrikosai. 4. Obuoliai, vynuogs, stiklin rgpienio. Pavasar ir vasar skanias salotas galima pagaminti i se zonini vaisi: slyv, abrikos, vyni, treni, pridjus salot (latukos) ar salier.

MAISTO VARTOJIMAS VIS DIEN Remdamiesi virkinimo fiziologija, galime racionaliausiai pa skirstyti vair visos dienos maist. Ryt, kai organizmas yra per nakt pailsjs, mums nerei kia energijos antpldio. Be to, inome, kad maistas sukelia organizme specifinio dinamiko poveikio reakcijas ir atiduoda savo energij ne i karto, o tik po kurio laiko. Todl rytais geriausia valgyti lengvai pasisavinam maist vaisius, vie ias darovi bei vaisi sultis. Krakmoling maist geriau vartoti pietums, todl kad jo virkinimui bei pasisavinimui reikia daugiau laiko ir energijos. Virkinimas tsiasi 34 valandas. Be to, krakmolingas mais tas duoda mums pagrindin energij, kuri bus panaudojama antroje dienos pusje. Vaisiai, kuriuose daug lengvai pasisavi namo keli ri cukraus, labai greitai duoda mums t ener gij, todl labiausiai tinka ryt. Baltyming maist geriausia vartoti vakare, nes jis virki namas daugiau kaip 4 valandas ir reikalingas atstatyti struk troms, kurios suiro dien. Baltymus virkinti reikia ramioje aplinkoje. Geriausias tam laikas 1820 vai. Juo labiau kad tuo metu organizme prasideda energetini bei plastini struk tr sintez. Paprasta, fiziologika bei logika. Labai domu palyginti iuolaikines natropat rekomenda cijas su seniausiomis ind gydytoj rekomendacijomis. Ajurvedoje dienos mityba suderinta su gamtos ritmais. Senovs i245

Darovi salotos, trokinti burokliai Duona su sviestu

KAIP VARTOTI VAISIUS Rieutai (jie botanikos poiriu taip pat yra vaisiai), alios dar ovs ir akniavaisiai bei vaisiai idealus mogaus maistas. Vaisiai tikras malonumas. Taiau juos reikia valgyti at skirai. Kodl taip reikia daryti, jau buvo rayta ioje knygoje. Vaisi negalima valgyti ir tarpais tarp valgymo, nes tai rei kia, kad jie atsidurs skrandyje, kai ten dar virkinamas anks iau pateks maistas. Taip bus sutrikdytas virkinimas. Todl geriausia juos valgyti iki antro valgymo likus 2030 minui. Per t laik jie suspja patekti plonsias arnas ir bna su virkinti. Maitinant vaisiais ligonius, H. eltonas padar ivad, kad saldius ir labai rgius vaisius reikia valgyti atskirai. Cuk rus, medus ir kiti saldumynai labiausiai nepageidaujami su greipfrutais.
244

miniai buvo pastebj, kad per par nuosekliai keiiasi 3 pe riodai, kuri trukm 4 valandos. Pirmas periodas ramyb (Kapcha"), antras energijos aktyvumas (Pita"), treias judjimo aktyvumas (Vata"). ie periodai pirmiausia susieti su sauls aktyvumu. Periodas Kap cha" (nuo 6 iki 10 valandos) prasideda saulei patekjus. pras ta, kad rytas ramybs periodas. Organizmo fiziologijos po iriu tai kno ramybs ir sunkumo pojio metas. Periodas Pita" prasideda nuo 10 ir tsiasi iki 14 valandos. Jam bdinga tai, kad saul tuo metu bna aukiausiame savo take. Tada esame ypa alkani, mumyse kaitriausia (analogija su saule) virkinimo ugnis". Periodas Vata" tsiasi nuo 14 iki 18 valan dos. Saul jau bna ildiusi em, prasideda oro masi jud jimas, pakyla vjas, viskas pradeda judti sibuoja mediai, ol, banguoja vanduo ir t.t. Fiziologijos poiriu tai aktyviau sio judjimo, didiausio darbingumo metas. Toliau viskas kar tojasi: nuo 18 iki 22 valandos Kapcha", nuo 22 iki 2 valan dos Pita", nuo 2 iki 6 valandos Vata". Tokiu ritmu gy vena visi gyvnai ir augalai. Beje, toks aktyvumas bdingas ir dienos, ir nakties gyvnams. Atsivelgiant tai, Ajurvedoje pateikiamos ios dienos mi tybos rekomendacijos: 1. Kelkits Vata" periodu (judjimo aktyvumas), prie 6 valand ryto (vietos laiku). Tada vis dien bsite aktyvus. Jei kelsits Kapcha" (ramybs) periodu, vis dien bsite inerti kas. Atsikl igerkite stiklin ilto vandens. Vata" paspartina arnyno veikl, padeda greiiau isitutinti storosioms ar noms. si. 2. Kai pajusite nedidel alk, suvalgykite pusryiams vai

(1820 vai.) prie saullyd lengvai pavakarieniaukite. Saul leidiasi, ir virkinimo ugnis" blsta. Tokiu laiku rekomenduo jama suvalgyti truput baltymingo maisto, kad bt papildytos ieikvotos kno struktros, ir kuo daugiau darovi, kad bt spartesnis virkinimas. Po vakariens elkits taip, kaip ir po piet. Ir iuolaikins rekomendacijos, ir senovs imini patari mai beveik sutampa, nors ir vieni, ir kiti jo visikai skirtin gais keliais. Panaios ir Polio Brego bei praktiko-natropato Sureno Arakeliano rekomendacijos, kaip maitintis per dien. PIRMAS VALGYMAS. Jis turi bti tik tada, kai pajunta mas stiprus alkis, btinai po fizini pratim bgimo, greito jimo, nam ruoos ir t.t. siminkite taikl Polio Brego posak: Pusryius reikia usidirbti". Maistas viei ar diovinti vai siai. Tai priklauso nuo sezono. Galima valgyti ir natral me d, be abejo, atskirai nuo kit produkt. ANTRAS VALGYMAS. Valgoma tik tada, kai pajuntamas stiprus alkis. Valgomos darovs su aliejumi ar be jo. Suvalgyti ne daugiau kaip 100 gram saulgr, kanapi, kunuto ar rieut. TREIAS VALGYMAS. Jei to reikia, galima suvalgyti, at sivelgiant sezon, viei ar diovint vaisi. Jei j nra, galima igerti viei darovi suli ar vaistaoli arbatos. Per par reikia suvalgyti madaug 1500 gram maisto. Koes btina valgyti arba rytais, arba vakare, bet ne vliau kaip 19 valand. Net Biblijoje tam skirtas ypatingas dmesys: ... vakare val gysite ms, o ryt pasisotinsite duona". Ir senovs, ir dabartiniai specialistai yra tos nuomons, kad rytais pakanka lengvo maisto, per pietus tinka vartoti krakmoling ir daugiau maisto, o vakare truput baltyminio maisto su darovmis. Be abejo, gali bti vairiausi variantai. Tai pri klauso nuo tradicij bei proi, taiau toks variantas patiki mas, nes jau ne kart patikrintas. Labai svarbus klausimas: kokia turi bti proporcija tarp rgtaus ir arminio maisto, kuris suvalgomas per dien? Jei to neinosite, mityba bus neefektyvi. Niekam ne paslaptis, kad organus maitina kraujas. Pri247

3. Pitos" periodu (ypa nuo 12 iki 14 valandos), kai kait riausia virkinimo ugnis", suvalgykite didiausi maisto dal. Logika, kad tai turi bti krakmolingas maistas su darovmis, suteikiantis daugiausia energijos. Po to ramiai pasdkite, pa geidautina ant kuln, ir pakvpuokite deinija nerve tai dar labiau sustiprins js virkinimo ugn". Po to 510 minu i pasivaikiokite. 4. Baigiantis Vatos" periodui ir prasidedant Kapchai"
246

klausomai nuo maisto, kraujas gali bti labiau arminis ar rgtus. Kai kraujas daugiau rgtus, jame yra daugiau ener getini mediag, padedani atkurti tai, kas prarasta. armi n kraujo proporcija aprpina ms organizmo sandar, stip rina fizines ir protines galias, imunitet. Dauguma natropat nurodo toki proporcij: 5060 proc. arminio ir 5040 proc. rgtaus maisto. Pavyzdiui, Polis Bregas pateik toki ideali maisto pro porcij: 1/5 kasdieninio maisto turi bti baltyminis (augalins ir gyvulins kilms); 1/3 krakmolingas maistas (nelifuoti grdai ir kruopos, natralios sultys ir cukrus medus, dio vinti vaisiai), nerafinuotas aliejus; 3/5 maisto vaisiai ir dar ovs (nevirtos ir tinkamai paruotos). Procentais ireikta to kia dieta atrodo taip: 60 proc. darovs ir vaisiai; 20 proc. baltyminis maistas; 7 proc. krakmolingas maistas; 7 proc. natralus vairi ri cukrus; 6 proc. aliejus. Indijos jogai apibdina kraujo kokyb pagal spalv. varus ir utertas kraujas skiriasi savo spalva. J nuomone, variau sias yra 6070 proc. arminis kraujas. Toks kraujas bdingas sveikiems monms (tai patvirtina varus rausvas lieuvis ir rausva jungin (aki gleivin, konjunktyva). Jei armin pro porcija sumaja iki 5060 p r o c , tai prastesns kokybs kraujas, bdingas monms, kurie link sirgti vairiomis ligo mis ar nuolat kamuojamiems vairi negalavim. Ypa rg taus kraujo kokyb prasiausia. Toks kraujas teka sergani chronikomis ligomis moni gyslomis. Todl jogai taiko arminani diet ir laikosi aukiau nu rodyt proporcij. Savit poir kasdieninio maisto proporcijas pateikia To limj Ryt taut makrobiotai (makrobiotika ilgo gyvenimo menas). ios srities specialistas Mikio Kui rekomenduoja tok stan dartin makrobiotins mitybos reim. 1. Kiekvieno valgymo metu reikia, kad maist sudaryt ne maiau kaip 50 proc. grd, paruot vairiais bdais. Tai pil naveriai ryiai, kvieiai, pilnavert duona, kruopos. Mes jau inome, kad angliavandeniai armina krauj, o i valytos kruopos, poliruoti ryiai, duona rgtina. Todl mak248

robiotai stengiasi nepaeisti teisingos proporcijos maisto svar biausio parametro poiriu, tik siekia to kitaip. 2. Kiekvien dien suvalgykite 5 proc. miso ar tamari sriu bos (12 nedideli puodeliai). J skonis turi bti labai lengvas. Tam panaudokite kelias darovi ris, jroles, grdus ir anktinius augalus. Daniau keiskite variantus. MISO pasdyta augalin pasta, kurioje daugiausia so jos. Joje daug lengvai pasisavinam protein, ferment, skati nani virkinim, B 1 2 vitamino ir t.t. Miso gaunama ilgai ( 2 3 metus) rauginant. TAMARI perrgs ir pasdytas padaas, kurio pagrin das soja ir kvieiai. Nedaug jo dedama kaip prieskonio sriub ir daroves. Taigi miso ir tamari prieskoniai darovi sriuboms. 3. Kiekvien kart valgant, 2030 proc. maisto turi suda ryti darovs: 2/3 vairiais bdais ivirtos, keptos keptuvje ar orkaitje, o 1/3 darovi valgomos nevirtos, kaip salotos. Virti, kepti, trokinti reikia kuo trumpiau. 4. 1015 proc. kasdienio maisto turi sudaryti anktins darovs ir jros kopstai. Pirmenyb teikite irniams, liams. Saikingai pagardinkite juos tamari ar jros druska. Jros kopstai unikalus produktas, turintis beveik vi sus mikroelementus. Vien j pakanka, kad bt papildytos re t mikroelement atsargos. 5. Vien ar du kartus per savait reikia suvalgyti truput uvies, balt jos minktim. Desertui galima valgyti vaisius: vien du kartus per savait alius ir diovintus, kasdien virtus, bet nedaug. Vienu metu pakaks suvalgyti ketvirt ar skiltel viei vaisi. Taigi reikia atkreipti dmes tai, kad gyvulins kilms baltym turintis maistas iuo atveju vartojamas labai atsar giai. Retai ir po truput valgomi vaisiai taip pat nepakenks. Padaai miso ir tamari saviti maisto priedai. Juose daug vitamin ir ferment, padedani kuo geriau ir greiiau su virkinti grdinius produktus. Prisiminkite, kad bt gauta 1000 kalorij, reikia, jog maiste bt tam tikras kiekis vitami n B , B2 ir t.t. Todl makrobiotai intuityviai parinko iuos du produktus, kuriuose yra daug mint vitamin. I vis makrobiot rekomendacij neaikus 3 punktas. Ko249

dl darovms skiriama du kartus maiau dmesio, negu natropat ir jog virtuvje? Pirma, japonai, kurie daniausiai laikosi makrobiot princip, gyvena prie jros. Vartodami mais tui jros kopstus ir kitus jros produktus, jie puikiausiai ap rpina organizm btinais mikroelementais. Todl nebtina valgyti tiek daug darovi salot. Antra, buvo pastebtas sub tilus dalykas: yra produktai, kurie tarsi suspaudia" ir iple ia" mus. Prisiminkite, kas rayta skyriuje Mikroelementai" apie kal ir natr. Kalis yra lstelse, o natris jas supania me skystyje. Abu jie arminiai elementai. Taiau valgant maist, kuriame yra daug kalio (tai daugiausia darovs ir vai siai), sustiprja procesai lstelse, i organizmo paalinamas skystis. Tai reikia, kad suspaudiamos lsteli membranos, tai trikdo j funkcijas. Valgant maist, kuriame yra daug nat rio (kruopas, morkas, kiaulpiens aknis), organizme sulaiko mas vanduo, lsteli membranos ibrinksta, sutrinka j funk cija. Nukrypimai vien ar kit pus slopina gyvybinius proce sus ir todl yra nepageidautini. Reikalingas aukso vidurys". Makrobiot silomos proporcijos atitinka i slyg. Jei ios slygos nesilaikoma, prasideda ltas organizmo irimas, ypa nukenia dantys. Tie, kas valgo nevirt maist, laikui bgant pastebi, kad pradjo klibti dantys. Kiek maisto reikia suvalgyti vienu metu? H. eltonas reko menduoja maitintis atsivelgiant individualius poreikius. Kiti pataria pakilti nuo stalo tada, kai dar jauiamas nedidelis al kis. Todl man pasirod domi raytojo V. erkasovo patarl: Jei pakilai nuo stalo jausdamas nedidel alk, esi pavalgs. Jei jauti, kad dar prie stalo esi pavalgs, persivalgei. Jei jauti, kad prie stalo persivalgei, apsinuodijai". iuo poiriu domios jog rekomendacijos. 1. varus, saldus ir neatrus maistas sotus ir malonus, turi upildyti pus skrandio. Tai vadinama saikinga mityba (Mitahara). 2. Pus skrandio turi upildyti maistas, ketvirt van duo. Liks ketvirtis turi bti tuias, kad likt vietos susida riusioms dujoms.*
* Si dal pamiau i Boriso Sacharovo knygos Didioji Paslaptis". Jos autorius cituoja sen jog altin Gheranda Samchita".

MAISTO VIRKINIMO IR PASISAVINIMO PRAKTINS REKOMENDACIJOS Dabar, kai jau inome vairi produkt virkinimo ir pasisavi nimo technologij", belieka nepaeisti jos. ios rekomendacijos papildo prie tai pateiktas ir leidia mums dar labiau sustip rinti savo sveikat. 1. Valgykite tik organin maist, kuriame daug bioplazmos. Tokio maisto energetinis potencialas pats didiausias. Visos jo struktros nepaeistos. Jame esanios amino rgtys, vitaminai, vairi ri cukrus, fermentai, mineraliniai elemen tai yra aktyviausi. Tik valgant maist manoma indukuota autoliz, leidianti sutaupyti apie 50 proc. virkinimo energi jos. Taigi valgykite kuo daugiau vieio augalinio maisto, kuo maiau kepkite, virkite ar trokinkite produktus. 2. Stenkits valgyti gryn maist. Tik tokiame maiste yra visi reikalingi jo pasisavinimui ir paalinimui elementai. Kno resursai nebus eikvojami. Kuo maiau rafinuoto maisto, tuo tvirtesn sveikata, Ilgesnis gyve nimas. 3. Kaip pagrindin kur" vartokite angliavandenius. Tinkamai maitinantis pakanka augalini baltym. Balty m perteklius pakerta ms jgas. 4. Pirmas patiekalas turi bti salotos. Tai pads ivengti maistins leukocitozs, nuolat bus papil domi organizmo arm rezervai, nesutriks kokybika ir kieky bika mineralini mikroelement koncentracija organizme, bus sudarytos slygos tinkamai suvirkinti virt maist, aprpinti j vitaminais ir fermentais, kuriuos prarado virdamas. inoki te: js pasisavinate tik tiek maisto, kiek pakanka vitamin ir ferment. Be j maistas tampa pusfabrikaiu" ir nuodija mus. 5. Tinkamai derinkite maisto produktus. Tai leis visikai suvirkinti bei pasisavinti maist, nauda bus didiausia. Netinkamas maisto derinimas pakerta js j gas, gadina vis skrandioarnyno trakt. Gerbkite produkto virkinimo technologij", nereikalaukite i virkinimo sistemos nemanomo. 6. Tinkamai maitinkits vis dien.
251

250

Tai leis jums vis laik neprarasti formos", bet kuriuo pa ros metu iliks fizinis ir protinis darbingumas. 7. Nepaeiskite rgtaus ir arminio maisto proporcijos. Tik tada vis laik bsite sveikas, neprarasite pusiausvy ros, nenukrypsite vien ar kit pus.

spalva. Tai reikia, kad skrandioarnyno epitelis yra nor malus; 2) tutintis lengva, tutinamasi 23 kartus per dien. Tai reikia, kad skrandioarnyno trakto motorika yra normali; 3) fekalij konsistencija pusminkt derel" be kvapo, be nesuvirkint darovi, vaisi gaballi. Tai reikia, kad storosiose arnose normaliai siurbiamas vanduo, o kvapo ir nesuvirkint darovi gaballi nra todl, kad mikroflora yra pilnavert, tinkama; 4) ltai keiiasi maisto poreikis bei proiai. Po 13 met js jau nevartosite normalaus" maisto, nes pajusite, kad jis neigiamai veikia organizm. Pradedant vartoti kitok maist, laukia tokios pakopos: pirma, pakeiskite maisto produkt valgymo nuoseklum: skysiai prie valg, vaisiai prie valg, pirmasis patiekalas salotos, antrasis patiekalas arba angliavandeniai, arba bal tymai, bet tik vienas kuris i j; antra, nevartokite vis kenksming produkt: rafinuot, stimuliuojani (kava, arbata, deros, tortai ir pan.); treia, pradkite keisti virto ir nevirto maisto proporcij, valgykite daugiau nevirto maisto. Po truput pratinkite orga nizm prie nevirto maisto. Pradkite gerti po 100200 gram viei darovi ir vaisi suli. Daroves i pradi trokin kite, po to vis maiau jas perdirbkite, kol pagaliau pradsite jas valgyti visai alias. Keiskite: kart trokintos, kart netrokintos, nevirtos; kertvirta, po truput (2050 gram) pradkite papildyti sa vo racion nevirtais darovi patiekalais: daigintais kvieiais, mirkytom kruopom, valgomomis olmis, augal vaisiais. Ko es stenkits mirkyti, o ne virti. Taip elkits ir kitais atvejais: pusryiams valgykite vaisius; vietoje piet su sriuba, msa, duona pasirinkite vieias sultis, alias ar maai trokintas daroves, koes; vakarienei vietoje antr, trei patiekal, arbatos pasirinkite salotas ir rieutus. Atsivelgiant sezon galima surengti braki", obuoli", vynuogi", arbz", molig" dienas. Jei laikysits io mitybos reimo, palaipsniui ir nepastebi-

TINKAMOS MITYBOS PRADIA Kiekvienas staigus mitybos proi, maisto pakeitimas veikia mogaus savijaut. Juk mums dabar aiku, kad pradjus mai tintis naujais, neprastais produktais (daigintais grdais, alio mis darovmis, vaisiais ir t.t.) organizmas turi apsirpinti spe cifiniais fermentais, kuri jame beveik nra. Skrandioar nyno trakte turi susidaryti kitokia mikroflora. Persitvarko ar nyno, hormon sistemos, keiiasi skonio proiai, poreikis mais tui. Visas organizmas privalo persitvarkyti, o tai veikia ne tik mogaus fiziologij, bet ir psichik. Be abejo, is procesas ne vyksta staiga. Tam reikia laiko. Tuo labiau kad kai kurios sis temos yra labai inertikos. Todl btina inoti fiziologinius me chanizmus, kuriais pagrsti ie procesai. Pavyzdiui, dauguma i pirmj persiklusi i Ispanijos Amerik mir, nes neprisitaik prie naujo maisto. Tai puikiai parodyta filme Kristoforas Kolumbas". Be to, privalote inoti, kad pradedant tinkamai maitintis, atsiranda organ ar j sistem pokyi, galini sukelti svei katos krizi. inokite tai ir nesibaiminkite. Tokios krizs tik patvirtina, kad einate teisingu keliu, po to pakilsite viena pa kopa aukiau, nauj sveikatos lyg. Kaip parod praktika, skrandioarnyno trakto fermenti ns sistemos prisitaiko prie naujo maisto per 312 mnesi. Tiek reikia ir arnyno mikroflorai pasikeisti. arnyno hormon sistema labai inertika, jai persitvarkyti reikia net 12 met. Skonio proiams pasikeisti, naujam elgesiui ir psichikai reikia dar daugiau laiko: 23 met. Madaug po tiek laiko, per 3 metus, visi ie mechanizmai pradeda darniai veikti visa jga. Normalios skrandioarnyno veiklos kriterijai: 1) igrus burokli suli, lapimas nenusidao rausva
252

mai pasikeis jus skonio proiai. Maistas, kuris anksiau at rod neskanus, net nemanomas, taps malonus ir pageidauja mas. Taigi vis ios knygos antros dalies turin galima perteikti paprastomis ir realiomis taisyklmis: 1. Valgykite, kai ialksite. 2. Pus kasdienio maisto turi bti vieias, nevirtas auga linis maistas. 3. Skysius ir vaisius valgykite prie valg ar atskirai. 4. Gerai kramtykite ir suvilgykite maist seilmis, valgyki te ltai, kol maistas netaps koe. Sultis taip pat reikia suvilgyti seilmis, todl gerkite jas maai gurkneliais. 5. Pirmasis patiekalas viei darovi salotos priklau somai nuo sezono (lapai, aknys, vaisiai trigubos salotos); antrasis patiekalas taip pat turi bti pagamintas atsivelgiant sezon baltyminis ar krakmolingas maistas. 6. Nevirt augalin maist ir antruosius patiekalus gamin kite prie pat valgym. 7. Nevartokite rafinuot ir dirbtini produkt (der, tor t, sausaini, cukraus ir pan.) bei stimuliatori: arbatos, ka vos, alkoholio.

KAS YRA MOGAUS, KAIP BIOLOGINS RIES, MITYBA? mogaus virkinimo sistema tkstanius met taiksi perdirb ti ir pasisavinti atitinkamus gamtinius produktus. Tai veik dant sandar, virkinimo trakto ilg ir mas, skrand, arny n, virkinimo organ sandar, terp, virkinimo fermentus, bakterin flor ir daugyb kit dalyk. Virkinimo ypatumai ir maisto gijimo bdai turjo takos ms kno formai. Maistas ne tik ms kno statybin mediaga. Jis pade da ir kno viduje (t.y. kiekvienoje lstelje) sudaryti kuo palan kesnes slygas gyvybei. Todl paskutin virkinimo proceso grandis kiekvienoje lstelje, kur i angliavandeni susida ro vanduo, anglies dioksidas ir laisvi elektronai (energija). Van duo mumyse sudaro terp, kurioje vyksta gyvybiniai procesai: anglies rgties koncentracija vandenyje reguliuoja ferment aktyvum, o laisvieji elektronai yra tie raumenys", kurie skai do angliavandenius, iskiria i j energij ir t.t. Po perdirbimo visi nereikalingi produktai i organizmo turi bti lengvai paalinami. Vykstant evoliucijai alinimo sistemos taip pat prisitaik alinti i organizmo tam tikrus metabolitus. Jei mogus ito akivaizdaus dalyko suprasti nenori, apie sveikat negali bti n kalbos, nepads krva pinig, naujausi preparatai ir pan. Pavyzdiui, visame pasaulyje inomo mili jardieriaus Onasio dukt mir bdama 37-eri met! Tiriant nustatyta, kad jos knas buvo prifariruotas chemini prepa rat: migdomj vaist, svor mainani ir daug kitoki tab lei (ant jos naktinio stalelio buvo rasta 41 pavadinimo vais t!)... Atsivelgiant mogaus organizmo prigimtines savybes, tinkamiausias jo maistas vaisiai, darovs, varpiniai, ank tiniai augalai, akniavaisiai, uogos, medus, alumynai ir gry bai, o ankstyvuoju jo vystymosi laikotarpiu tik motinos pie nas ir vliau kaip neymus nukrypimas galvij pienas ir pauki kiauiniai. Tinkamiausia vieta mogui gyventi subtropikai (Vidur emio jros pakrant), kur, beje, ir atsirado pirmosios civiliza cijos. monms slenkant iaur, j virkinimo sistemai teko prisitaikyti prie kitokios mitybos, kuri tapo priverstine norma. Atsirado papildom mechanizm tipas, pritaikytas gyvulinio
255

INDIVIDUALI MITYBA Taigi mes susipainome su virkinimo procesais ir dabar jau inome, kaip vartoti maist, kad gautume kuo daugiau naudos ir prisidarytume kuo maiau alos. Bet dar neinome, kokie sezonins mitybos pagrind krite rijai, kaip keisti mityb keiiantis amiui, pagaliau, kaip indi vidualizuoti savo mityb? Istudijavs makrobiotikos, Ajurvedos, ud-i ir t.t. dieto logij, taip pat ir ias rekomendacijas ibands praktikai, au torius pastebjo daug niuans, kuriuos btina atsivelgti. Kad neapsunkiniau rytiei terminologija, svarbiausius teiginius idstysiu savais odiais klausim ir atsakym for ma.

254

maisto pasisavinimui (pavyzdiui, eskimai geria elni taukus) ir metabolit paalinimui, kurie mogui kaip riai nebdingi. Visi ie prisitaikymai mogaus sveikat paveik nepalankiai.

KAS ATSITIKT MOGAUS ORGANIZMUI, JEI JO MITYBA PASIKEIST? Jeigu dominuoja gyvulins kilms maistas: msa, uvis, pieno produktai, kiauiniai ir kt., ms organizmas priverstas papil domai sukurti galing nukenksminimo aparat ir ieikvoti mil inikas jgas, kad jis veikt be sutrikim. tai kovos su gyvnini baltym alingu poveikiu pagrin dins grandys. 1. Ms storosios arnos mikroflora turi gyvnini lsteli (t.y. mikroorganizm), kurie, perdirbdami augalin aliav", sudaro rgi terp ir papildomai maitina organizm rg iais perdirbimo produktais. Jei organizm patenka gyvnin aliava" (msa, pienas, kiauiniai ir kt.), spariau plinta augalins lstels (t.y. visai skirtingi mikroorganizmai), kurie perdirbdami maist sudaro armin (puvimo) terp. Taip organizm patenka baiss nuo dai ir sudaromos slygos augti augaliniams organizmams polipams, viui, pelsiams ir kt. tai dabar ir tampa aiki Bolotovo rekomendacij rgtinti savo organizm gyvnins kilms maistu ala. Jis nesuprato paprasto dalyko: oksidacijos esm yra anglies dioksido koncen tracija, kuri vyksta kiekvienoje lstelje nuo angliavandeni prisodrinto maisto (koi), o ne uterimas baltymais, kaip tvir tina Bolotovas. 2. Baltym perteklius organizme sudaro slygas padidti koloidini drebui (kraujo, limfos, lsteli protoplazmos) klam pumui ir jam tapti kserokeliu. Dl to kraujyje atsiranda trom bai, tulyje ir lapimo latakuose akmenys, smegen ir ir dies insultai, infarktai; jungiamajame audinyje podagros i diniai ir kt. 3. Jums teko kada nors lydyti gelein lautuv geleinia me katile? Taip lydant", lydysis ir geleis, ir pats katilas. tai paprastas, bet vaizdingas paaikinimas, kodl kats virkinimo
256

akto svoris 2,8 proc. viso jos svorio, o mogaus tik 1,8 proc. (Bet mogaus arnynas santykinai ilgesnis). tai itas vieas procentas ir apsaugo nuo isilydymo". Plriesiems gyvnams virkinant ali ms, vyksta induuota autoliz, palengvinanti virkinim skrandyje 50 proc. ir itaip mainanti kenksming poveik skrandio sienelei, o mo gus paprastai vartoja termikai apdorot ms. Indukuota au toliz tada nevyksta. Todl sultys turi bti labai rgios, o apdirbimas ilgas. Ivadas pasidarykite patys. Kai vartojami rafinuoti, dehidruoti produktai: duona ir jos gaminiai, bulvs, cukrus, uogien ir kitas skanus" lamtas, jie vis pirma dehidruoja organizm, virkinimo trakt siur bia vanden, kad galt itirpti ir pavirsti koloidiniu tirpalu. Tai tirtina krauj, o dl to sukelia ir trokul. Todl tok mais t valgydami usigeriame ir taip kenkiame virkinimui. Ka dangi toks maistas yra koloidiniai tirpalai, kurie anksiau ne turjo krvio, tok krv kiekviena koloidinio tirpalo dalel paveria i organizmo organizmas netenka dalies savo krvio. Toliau, prasiskverbdami krauj, ie koloidai didina jo klampu m. Dl to vis organizmo koloid klampumas, krvis, varu mas kinta prastja. Ms organizmo fermentai pritaikyti sveikai su natralio mis cukraus, krakmolo dalelmis, su pakitusiomis, savo struk tr praradusiomis jie pilnavertikai nesveikauja. tai i kur atsiranda tokia daugyb lak, gleivi, kurios pakerta organiz mo gyvybines galias ir vidin terp i rgios paveria armi ne pvania. Nuo toki moni jau sklinda puvsi tvaikas. Natralu, kad tai keiia ir moni elges gimsta maniakai ir prievartautojai.

K BTINA INOTI APIE PRODUKTUS? Visas mokslas apie produktus grindiamas dviem kriterijais kalorij kiekiu ir molekuline sudtimi (baltymai, riebalai, an gliavandeniai, vitaminai, mineralai ir kt.). Senovs dietologai iuo poiriu elgsi daug geriau. Jie atsivelg: maisto skon; maisto poveik organizmui; produkto form ir konsistencij; maisto spalv; informacij pagal parametrus altisiluma ir
257

drgnumassausumas; informacij, kuri priklauso nuo klima to poveikio ir vietos; produkto savybi pasikeitim apdorojant termikai ir kitais bdais. Vis i ypatybi inojimas leido jiems maist vartoti kaip vaistus, o vaistus kaip maist. Naujausi fizikos mokslo atradimai daugeliu poiri tai pa tvirtino, o amerikiei gydytojai Ajurved-macharii skmingai taiko praktikoje, sen moksl iuolaikikai interpretuodami. Ir mes apvelgsime iuos ypatumus, kad bt galima juos pa naudoti ir pagerinti sveikat. 1. MAISTO SKONIS. Maisto skonis byloja apie ypatingas jo energijos savybes. Lieuvis, skonio organas, leidia painti i energij. Energija, esanti produkte, gali palankiai veikti ms gyvybingum, ypa kai jos ms organizme trksta, ir slopinti gyvybingum, kai jos perteklius. Klasikin Ajurveda iskiria eis pagrindinius skonius: sal d, rgt, sr, kart, atr ir aitr. Pridkime dar du leiktu ir beskon. Saldus skonis turi daugiausia gydomosios galios, stiprina, didina kno jgas, padeda virkinti kno sultis, turi iek tiek ilumini savybi. Rgtus skonis gaivina, adina apetit, padeda smulkinti ir virkinti maist, sulaiko skysius organizme, alina usikim imus ir gerina arnyno praeinamum. Srus skonis valo, itraukia visa, kas strig, sukietj, usikim, naikina pelsius, kelia apetit, skatina gleivi ir ar nyno suli isiskyrim; altiems produktams suteikia organiz m ildani savybi. Kartus skonis gerina virkinim ir apetit, suildo kn ir stimuliuoja skysio isiskyrim; prapleia kraujagysles; turi re tinani, tirpdani savybi; stimuliuoja cirkuliacijos procesus kne; padeda isivalyti kno ertmms. Atrus skonis diovina; stabdo pliavim, kraujavim, tul ies isiskyrim; ugydo aizdas; graina odos spalv; smarkiai vsina. Kai maistas pereina per virkinimo trakt, jo skonis pasi keiia. Pavyzdiui, salds ir srs produktai tampa salds; rgts lieka rgts, o atrs, karts ir gais karts. To dl i ei pirmini skoni organizme susidaro trys antriniai. Antrinio saldaus skonio produktai stiprina, didina kno
258

mas. Saldaus perteklius skatina gleivi susidarym, nutuki m ir organizmo ilumini savybi sumajim. mogus gali tapti abejingas, apatikas. Antrinio rgtaus skonio produktai stimuliuoja organizmo ilumines, intelektualines ir virkinimo galias. Rgtaus sko nio perteklius prastina kraujo sudt, sudaro slygas opoms, odos udegimams, ima sti rmuo. mogus tampa irzlus ir nesitvardantis. Antrinio kartaus skonio produktai padeda ivalyti orga nizm, suliesti, stimuliuoja gyvybinius procesus. Kartaus sko nio perteklius gali isekinti jgas, idiovinti organizm. mo gus gali jausti nemotyvuot baim, neaik nerim. Prie klasikins Ajurvedos schemos pridjome du papildo mus skonius: leiktu pana gai, kuris tirtina sultis ir vsina; beskon drkinant, minktinant ir atpalaiduo jant. 2. FORMA IR KONSISTENCIJA. Po to, kai fizikai atsklei d kvantus, paaikjo kiekvieno materialaus objekto formos ir konsistencijos svarba. Paprasiau sakant, kiekvienas materia lus objektas, taigi ir maisto produktai, turi materiali jg, ku ri kvant lygyje (materiali daleli yra daug daug kart ma iau negu elektron) suteikia jiems tok vaizd, kok jie turi. Tokio pobdio charakteristik pasikeitimas keiia akivaizdias daikt savybes. Tai sukelia domius teorinius samprotavimus, patvirtintus gyvenimikos patirties. Jei kokiam nors mogaus organui trks ta subtili materialini savybi, pasitelkiant tokias augal ir gyvn savybes, galima jas papildyti. Tuo remdamiesi senovs gydytojai pasil i klasifikacij: 1. Augalo dalys, atitinkanios mogaus organus. aknis skrandis. Kamienas nugaros smegenys. akos nervai. Lapai plauiai. iedai jg perteklius (tai atgaminimo organ vieta). Chlorofilas kraujas. Sultys _ energija, cirkuliuojanti nervais ir tampanti sme gen, spermos ir kit audini impulsais. Sklos (ypa dygimo periodu) dvasin energija (en kinietikai arba Kundalini ind filosofijoje).
259

2. Augalo dalys ir k jos gydo: aknys kaulus. iev od. Lapai tuiavidurius" organus (skrand, tulies psl, storj ir plonj arnas, lapimo psl ir sklides). iedai jutimo organus. Vaisiai standius" organus (ird, plauius, kepenis, blun, inkstus). 3. Teigiamos ir neigiamos energijos pasiskirstymas. Augalo virn turi teigiam krv, o aknys neigiam. Augalo dalis prie pat ems pasiymi pusiausvyr teikianio mis savybmis (susijungimo vieta turi ir teigiamos, ir neigia mos energijos). Vaisiai turi teigiamos energijos, o gumbai neigiamos. Paties vaisiaus dalis prie kotelio pakrauta neigiama ener gija, o prie iedo teigiama. Analogija su gyvnais dar paprastesn: irdis atitinka ir d, kepenys kepenis ir t.t. Detaliau kalbant apie produkt savybes ir konsistencij ga lima pasakyti, kad lengvumas, iurktumas, kietumas, sausu mas, lankstumas, birumas ir skaidrumas suteiks organizmui lengvumo, judrumo, pads numesti svorio. Maisto lengvumas, riebumas, drgnumas, sklidumas, pra laidumas, visa, kas turi stipr kvap ir atr skon, padi dins organizmo iluminius, intelektualinius ir virkinimo suge bjimus. Sunkumas, riebalingumas, tankumas, klijlngumas, paslan kumas, ltumas ir drumstumas stiprins kn, stimuliuos hor mon sistem. Aiku, kad organizmo perkrovimas pirmos grups produk tais dehidruos kn, antros uter krauj, treios padi dins gleivi kiek. Visk vartokite saikingai. 3. PRODUKTUOSE SUKAUPTA INFORMACIJA, VEI KIANT J AUGIMO VIETAI IR KLIMATUI. Bet kuris augalas perima vis informacij i tos vietovs, kurioje jis uaugo. Jei vietov labai karta, augalas kovoja su tuo, iugdydamas savy je prieingas altas, vandeningas savybes, pavyzdiui: arb zai, melionai, lapins darovs (kopstai), medi vaisiai, uo gos ir kt.
260

Jei augalai priversti pakelti nepalankias, sakysim, alto kli mato slygas, jie kovoja su tuo isiugdydami savyje priein gas iltas, riebalingas savybes, pavyzdiui: grdai, rieutai, sklos, akniavaisiai ir kt. Labai imintingai elgiasi mogus, vartodamas savo regiono produktus. Produkt savybs padeda jam veikti nepalankias iors slygas. Pavyzdiui, kaitri vasar jis vartoja vsinan i, vandening savybi turini augalinii produkt: agurk, pomidor, kopst, uog, vaisi, arbz, melion, molig. Ir prieingai, iem, valgydamas grdus, rieutus, sklas, aknia vaisius, sausus produktus (diovinami vaisiai gyja ilt savy bi), alius ar iek tiek termikai apdorotus, t.y. iltus, jis ias savybes suprieina su aliu ir sausra. Visa tai iliko liaudies imintyje ir tvirtai jo ms buit. Vasar mes sigeidiame giros (rgtus skonis organizme sulai ko vanden), viei salot, gaivinani grim. iem, prie ingai: geriam ilt arbat ir oli nuovirus, diovint vaisi kompot, verdam barius, kitokias sriubas, koes, trokinam daroves. Tad jeigu maistas vientisas, maai termikai apdorotas, tei singai derinamas ir vartojamas, viskas eis gera. Ir, prie ingai, jei, pavyzdiui, Voronee gyvenantis mogus iem trks plis stengiasi valgyti ali maist perka citrusinius i Egip to, valgo vieias salotas, iltnamio daroves, kenkia savo orga nizmui, nes j ataldo, iderina savo vidin kovos su nepalan kiomis klimato slygomis mechanizm, kuriam veikti padeda produktai. Ir nekeista, jei toks mogus greitai varbsta, sutrin ka jo virkinimas, vangs arn judesiai, knas pritvinks van dens, o i nosies nuolat varva. 4. MAISTO PRODUKT POVEIKIS MOGAUS ORGANIZ MUI. I patirties inome, kad vienokio maisto suvalg nepaju sime nieko ypatinga, o kitokio galime kristi negyvi. Tuo rem damiesi senovs daktarai skyr keturis maisto poveikio laips nius. Jei mogus, suvalgs kokio nors maisto (mediagos) joki poveikio poymi nepastebi (t.y. maistas nesuildo, neataldo, nesausina, nedrkina ir pan.), tai tas produktas (mediaga) va dinamas pusiausvyr.
261

Jei maisto poveikis nedidelis, slygikai galima pasakyti, kad jo poveikio galia yra I laipsnio. Jei produktas paveikia savo iluma, aliu, sausumu, drg me ir 1.1., bet nekenkia organizmui, sakoma, kad jo poveikio galia yra pasiekusi II laipsn. Jeigu produktas nuodingas mogui, jo poveikis net mirti nas, tai jau III laipsnis. Remiantis ia klasifikacija, produktai su pusiausvyr po veikiu vartojami mogaus maistui; I ir II laipsnio produktai vartojami suvelninti nepalankias sezono slygas, taip pat i gydyti nedideles ligas; II ir IV laipsnio produktai ir mediagos, vartojami tik kaip vaistai, esant rimtiems organizmo sveikatos sutrikimams, kai reikia stipri prieingai veikiani korekcij. Priede Nr. 4 pateikiamas plaiausiai vartojam produkt sraas, nurodomos j savybs ir poveikio galia. Pain produkt savybes, europietika mitybos mokym pa pildysime senovs imini rekomendacijomis.

REKOMENDACIJOS, REMIANTIS PRODUKT SKONIU 1. Js norite padidinti kno ilum". iuo tikslu vieno val gymo metu geriausia vartoti produktus, turinius: a) atr + rgt skon arba b) rgt + sr. Skoni derinys a), be kno ildymo", dar pads ir numesti svorio, b) derinys, prieingai, svorio prids", ypa vandens. 2. Jeigu norite kn palengvinti" (palieknti, tapti judres niais), derinkite tokio skonio maist: a) kartus + atrus, b) rg tus + atrus. Variantas a) i kno bus paalinta gleivi, b) padids organizmo ilumins savybs (gers imunitetas, virki nimas, intelektualinis skvarbumas). 3. Jei panorote kn nusausinti" (paalinti gleives, skrep lius), vartokite produktus tokio skonio: a) kartus + aitrus, b) aitrus + atrus, c) aitrus + kartus. Be to, vartojant a) produk tus iryks ir altos" savybs, kurios pravers vasar. Du pas kutinieji variantai suteiks ilumos", taip reikalingos altu me t laiku arba tiems, kurie nuolat suvarb. 4. Jei norite organizm atvsinti", vartokite produktus: a)
262

saldaus skonio arba b) kartaus + aitraus. Pirmu atveju priaug site svorio, antruoju jo numesite. 5. Jei norite priaugti svorio (tapti sunkesnis" ir riebes nis"), vartokite produktus: a) saldaus + sraus skonio arba b) saldaus + rgtaus; a) atveju galsite prisiauginti" riebalin audin, o b) usiauginti raumenis. Jei savijauta normali, kasdien vartokite ei skoni pro duktus ir stenkits, kad n vienas j nepersvert kit. Toks valgis harmoningai stimuliuos js energij. Kulinarinis maisto perdirbimas kartais gali pakeisti pro dukto skon. Pavyzdiui, svogno skonis aitrus, o pakepin tas ar ivirtas jis pasidaro saldus. Tai reikia turti galvoje. Saldus, rgtus ir srus skonis organizm veikia anabolikai. Kartus, gaius ir atrus katabolikai. Maistas su vyraujaniu kariu ir atriu skoniu kelia orga nizmo energij auktyn. Tai pravartu asmenims su mau krau jospdiu, keniantiems nuo prastos kraujo cirkuliacijos galvos smegen kraujagyslse. Tok maist galima vartoti ir kaip vim dani priemon, kai i organizmo reikia ivalyti gleives. Saldus ir srus maistas siunia organizmo energij emyn. Todl toks maistas (jros kopstai) yra geras natralus vidu rius laisvinantis vaistas. Rgtus maistas didina arn pralaidum, o gaius prie ingai, sukelia stempls spazmus ir arnyn daro beveik ne praeinam. REKOMENDACIJOS, REMIANTIS MAISTO FORMA IR KONSISTENCIJA 1. Inkst audini lsteli atstatymas. Jei eisite garin pirt ar saun, prie valand suvalgykite 50100 gram virt inkst (geriau kiauls, kadangi kiauls mikroelement sudtis panai mogaus), o eidami garintis prie 1015 minui igerkite 0,51 stiklin prakait varan ios giros arba arbatos. Jei oda nelabai prakaituoja, j reikia aplieti gaili arbata. Prakait varanti gira daroma taip: trims litrams vandens paimti 12 stiklines aviei (galima uogiens), 1 stiklin cuk263

raus, 1 arbatin auktel grietins. Visk paraugti 1015 die n. Tokia gira taip pat tinka paalinti radionuklidams. Joje yra terp, su kuria radionuklidai siekia susijungti, sudarydami sul fidus, o ie, savo ruotu, padeda iskirti prakait, kadangi ne silaiko organizme. Gir gerkite prie eidami garintis. Prakait varanti arbata ruoiama taip: 1 stiklinje vandens 13 minutes virinti 1 aukt gailio akn arba 2 auktus bero lap. Galima vartoti liepos arba eivamedio iedus. Inkst lsteli apykaitos atstatymo mechanizmas: gerai prakaituojant inkstai ilsisi, garins kartis stimuliuoja lsteli apykait, o kraujyje yra mediagos, analogikos inkstams, ir gyvulio inkst kvantinis lygis. i faktori visuma labai ge rai atstato. Prakaituoti reikia kuo ilgiau. Todl nepertraukite jo maudydamiesi po duu arba baseine. Atveskite ltai. Tik baig pra kaituoti nuplaukite kn iltu vandeniu. 2. Kepen lsteli mass atstatymas. Metodika panai aukiau apraytj. Prie eidami garin, suvalgykite 100 gra m kiauls kepen. Paskui igerkite prakait varanios arba tos ir smarkiai iprakaituokite garinje. Gerai iprakaitav, sausai nusiluostyklte ir isitepkite od irgomis, sumaiyto mis su medumi, arba lainiais, arba uvies taukais oda vis k tuoj pat sugeria. Tuo metu kepenys ilsisi, o organizmas mai tinasi pro od (kaip embrioninje stadijoje). Po to igerkite 1 stiklin erktuogi nuoviro (5080 uog 3 litrams vandens). Prajus 1520 minui po organizmo maitinimo pro od", rei kia nusiprausti iltu vandeniu. Kepenys atsistato liau negu inkstai, todl i procedr teks atlikti du mnesius tris kar tus per dien. 3. irdies lsteli mass atstatymas. Valand prie garin suvalgykite 50100 gram virtos irdies. 15 minui prie garinimsi igerkite irdies" giros, kuri ruoiama taip: 3 litrams vandens imkite 1 stiklin nediovinto tvertiko (arba adonio, pakalnuts, alavijo), 1 stiklin cukraus, 1 arbatin auktel grietins. Visk rauginkite iltai apie 2 savaites. Vienkartin giros doz apie 0,5 stiklins. Po garins labai praverst spe cialisto atliktas bendras masaas. Masao metu pailsi irdis. 1020 toki procedr labai sustiprins js ird. Papildomos irdies stiprinimo rekomendacijos: kasdien su264

vartokite 0,1 gram pilkojo tvertiko milteli. itos ols kartu mas stimuliuoja kasoje vykstani insulino gamyb. Skaidyda mas cukr ir sudtinguosius riebalus, jis pagerina irdies mai tinim. Tuo metu venkite kepimui naudoti aliej. ias rekomendacijas patobulino Bolotovas, bet jose nra bio ritm, kurie veikia i atstatomj procedr efektyvum.

REKOMENDACIJOS, REMIANTIS MAISTO PRODUKTUOSE ESANIA INFORMACIJA 1. Maitinkits grynais produktais, iaugintais js gyvena mojoje vietoje. 2. Maitinkits darovmis, vaisiais, grdais, rieutais ir kt. tik j sezono metu. Ne sezono metu nevalgykite dirbtinmis slygomis iaugint (agurk, pomidor), Ilgai ilaikyt (nerau gint kopst, obuoli, kriaui, ualdyt uog ir kt.) ir i iltj krat atvet (apelsin, citrin, greipfrut ir kt.) dar ovi ir vaisi. 3. iluminis perdirbimas, diovinimas saulje, paskaninimas prieskoniais maistui suteikia ilt" savybi. Naudokits tuo altuoju met laiku. Net ir patiems alpinistams nebuvo aiku, kodl jie eidami kalnus i vis produkt labiausiai vertina lainius. Ogi todl, kad j organizmas, kovodamas su sausu, altu kaln klimatu, riebalus naudoja nuo organizmo divimo, o druska suteikia jam ilum, kuri i jo atima supantis altas oras. Panaiai maitinasi ir Tibeto gyventojai, maistui vartodami sviesto gri m Tibeto arbat. Senovs iminiai taip pat patar maitintis tik pagal sezo n ir produktais, iaugintais gyvenamojoje vietoje. tai, pavyz diui, ko mok Jzus Kristus (Evangelija pagal Jon"): <...> Maitinkits visu tuo, k rasite ant Dievo stalo me di vaisiais, grdais ir naudingom olm, gyvuli pienu ir bi i medumi. Visas likusis maistas tono rank darbas, ir veda jis nuodm, ligas ir mirt! O turtingas maistas, kur js randate ant Dievo stalo, duoda js knui Jg ir Jaunyst, ir liga nepalieia ms. Ir tikrai, tai nuo Dievo stalo senis Matzalis pasitiekdavo sau maisto, ir jeigu js darysite t pat, a
265

paadu jums, kad Gyvenimo Dievas duos jums taip pat, kaip ir patriarchui, ilg gyvenim ioje emje. Mnesio Chiaro (Gegus) pradioje valgykite rugius; Sivano (Birelio) mnes kvieius, paius tobuliausius i grdi ni oli. Padarykite taip, kad js kasdienin duona bt i kviei. Kad Viepats galt pasirpinti js knu. Tamiuzo (Liepos) mnes maitinkits rgiais vaisiais, kad js knas suliest ir tonas i jo bt ivytas. Js turite valgyti sultin gas figas vis Abo (Rugpjio) mnes, o Zliudo (Rugsjo) m nes rinkite vynuoges, ir tegul j sultys bna js grimas. Markevano (Spalio) mnes rinkite saldisias vynuoges, i diovintas Sauls Angelo, kad jos sustiprint kn, nes jame apsigyven Dievo Angelai. Maitinkits olmis vis Tibeto (Gruodio) mnes, kad ivalytumt krauj nuo vis nuodmi. Gruod pradkite gerti gyvuli pien, nesgi dl to augina Vie pats ol laukuose visiems gyvuliams, duodantiems pien, kad savo pienu jie papildyt mogaus maist. O ebato (Sausio) mnes, kai lieka perteklius to, k surinkote, leiskite Sauls Angelui idiovinti visus vaisius jums. Maitinkits jais kartu su migdol kauliukais (migdol branduoliais) visus tuos mne sius, kai mediai neduoda vaisi. Nes i ties sakau jums, palaiminti yra tie, kurie valgo vien maist nuo Viepaties stalo ir vengia tono lyktyni". iose eilutse gldinti informacija milinika.

kenks ir nuodai, kai tuo tarpu prastai virkinant galima nu mirti ir nuo paties geriausio maisto. Pagal Ajurveda, mogaus organizme yra virkinimo ugnis" (agni). Jei ita ugnis skaisiai dega (kaip jaunystje), maistas virkinamas gerai, be toksini liekan (pagal Ajurveda ama). Kno lstels gauna visa, ko reikia, ir organizmas yra visikai sveikas. Jei ugnis" nusilpsta, maistas nesuvirkina mas, atsiranda daug toksini liekan (ama) ir mogus jau lin ks susirgti. Kad prigesusi virkinimo ugnis ir toliau liepsnot, buvo si loma daugyb recept. Pus toki recept grindiama kai ku ri augal ir mediag savybe udegti" virkinim ms orga nizme. Tkstantmet praktika parod, kad tam geriausiai tin ka juodi ir raudoni anktiniai pipirai, kardamonas, cinamonas, gvazdikliai, garstyios, krienai, imbieras, druska ir lydytas sviestas. Pagal ildant poveik ie produktai lyginami su II ir III pakopa. Todl truputis aukiau ivardyt produkt prie valg, valgant ir po valgio adina apetit, stimuliuoja virkini m. Susitvarks palijus virkinim, mogus atgauna sveika t. tai kodl anksiau prieskoniai Europoje buvo vertinami kaip auksas. Todl juos geriausia vartoti altuoju met laiku, pagyvenusiems monms su sutrikusiu virkinimu. B. Bolotovas rekomenduoja senas, ligotas, paeistas lste les panaudoti tam, kad bt padidintos, proporcijos jaun sveik. Senos lstels taip pat yra ama toksinai, ir j reikia atsikratyti kuo greiiau, kol jie dar nepakirto sveikatos. Nau jausiais tyrimais, pagrstais mogaus odos sugebjimu atspin dti ir sugerti vies, buvo nustatyta: iki vieneri met am iaus sen lsteli kiekis nevirija 1 procento, deimties me t svyruoja tarp 7 ir 10, sulaukus penkiasdeimties met, iauga iki 4050 procent. Kalbant suprantamiau, penkiasde imtmetis mogus gyvena, panaudodamas tik 5060 proc. savo galimybi, tai yra tiek, kiek jo organizme liko jaun lsteli. Tad visai natralus trokimas padidinti jaun lsteli procen t, o sumainti sen. Bet kaip tai padaryti? Lsteli baltymus skaido fermentai pepsinai, kurie su sidaro skrandyje. sisiurb krauj kartu su skrandio sulti mis, pepsinus panaios mediagos sutirpdo senas, ligotas, v267

REKOMENDACIJOS, REMIANTIS MAISTO PRODUKT POVEIKIO MOGAUS ORGANIZMUI GALIA Bgant metams, ms virkinimas palaipsniui silpnja. Tad b dami vyresni, su lidesiu prisimename, kad jaunystje valg me visk i eils ir kuo puikiausiai jautms. O dabar vos tik suvalgme k ne to arba per ventes persivalgme i karto jauiame maudul skrandyje, sunkum visame kne, ltini li g pamjim. Seniausias mokslas apie mogaus sveikat Ajurveda teigia, kad prastas virkinimas pagrindinis lig altinis, o geras sveikatos garantas. Aurvedos iminiai mgo kartoti, kad mogui, sugebaniam tinkamai pasisavinti maist, nepa266

io paeistas lsteles ir ligas sukeliani organizm lsteles, bet nekliudo sveik, stipri lsteli. Kad padidt skrandyje iskiriam pepsin kiekis, Bolotovas rekomenduoja (kaip ir senovs graikai) prajus 30 minui po valgio, kuris jau pradtas virkinti, ant lieuvio galiuko usiberti madaug gram valgomosios druskos. Paskui susidariu sias seiles ispjauti. Nuo druskos refleksikai ima smarkiai skirtis skrandio sultys, turinios vis btin element, reikaling naikinti se nas lsteles. Bet tai tik vienas mechanizmas ir, be to, antraei lis. Svarbiausia yra tai, kas parayta aukiau. Druska dauge lyje kalb reikia saul". Veikiant skoniui, ji stimuliuoja vir kinimo ugn", tai yra vis organizmo ferment aktyvum, o ie savo ruotu aktyviai skaido visa, kas sena ir nereikalinga. Vie toj druskos galima naudoti aukiau ivardytus ildanius" produktus. Ypa tinka imbieras. Organizmo virkinimui pagerinti gydytojai Ajurvedos pasekjai rekomenduoja speciali imbiero diet. Nedideliame emaliuotame ar keraminiame inde itrinkite keturis auktus imbiero milteli ir 100150 gram varaus lydyto sviesto. Vientis mas udenkite dangteliu ir padkite alt viet. Vartokite it miin kiekvien dien po truput prie pus ryius. Pusryiams tinka ie produktai: ilta oli arbata, pa trokintos darovs (btinai iltos) ir karta ko. Pirma diena Antra diena Treia diena Ketvirta diena Penkta diena eta diena 0,5 arbatinio auktelio 1 1,5 2 2,5 2,5

i produkt: ledinio vandens, led, ataldyto pieno, aldyt uog, vaisi ir pan. Imbiero dieta ypa tinka pagyvenusiems monms, kuri virkinimo ugnis" i ties ugesusi. Jauniems monms ir vi dutinio amiaus monms, kuri virkinimas sutriko dl kit prieasi, i dieta nerekomenduojama. Jiems tinka visikai kitas metodas. Bet prie j apraant btina painti mogaus konstitucij ir tik tada rekomenduoti.

MITYBOS INDIVIDUALIZAVIMAS Didiojoje medicinos enciklopedijoje" ios knygos autoriui teko pastebti tik nedrsias uuominas apie individuali konstituci j. Platesni ini radau tik senovs Ajurvedoje. Arjuvedoje ir apskritai visame senovs mokyme apie indi viduali konstitucij gldi trys pagrindiniai principai: Glei vs", Tulis" ir Vjas" (Kapcha, Pita, Vata). Kaip atskleid naujausi fizikos tyrinjimai, u ms fizins realybs (kno) yra subtiliai materiali realyb (kvant laukas), atsakinga u formos gyvam organizmui suteikim, ilumines savybes ir visus cirkuliacijos procesus, vykstanius tame orga nizme. Taigi gyvybinis principas (doa) Gleivs" atsakingas u ms kno form (t.y. kaulus, raumenis, sausgysles, endokri nin sistem). Gyvybinis principas Tulis" atsakingas u visas ilumines ms organizmo savybes (termoreguliavim, virkinim, inte lekt, imunin gynyb, metabolizmo aktyvum apskritai). Gyvybinis principas Vjas" atsakingas u pai vairiausi organizmo proces greit ir j cirkuliavim, ir apskritai u ju djim organizmo viduje (vidini skysi cirkuliavim: kraujo, limfos ir kt., audini atsinaujinimo greit, lak paalinim, maisto virkinimo kanalais stmim, mstymo greit, menstru acij pradi, ntumo trukm ir kt.). Taigi ms organizmas yra motinos ir tvo gyvybini prin cip kombinacija, kuri atsiranda apvaisinant. Be to, gyvybinis principas Vjas" kne neturi joki materiali element, tik aldo ir diovina. Gyvybinis principas Tulis" kne skysti, ds elemen269

Toliau pradkite mainti kiek kiekvien dien po 0,5 arba tinio auktelio, ir deimt dien js suvalgysite jau tik 0,5 arbatinio auktelio. Po ios dietos js virkinimo ugnis" taps normali. Beje, vis nurodyt laik (net ir po to) nevartokite smarkiai aldan268

tai (tulis, tulies sultys)*. Gyvybinis principas Gleivs" atsto vauja kne visiems materialiems dariniams ir organizme suda ro alt, drgm, gleives. tai dabar jau aiku: jei organizme dominuoja gyvybiniai Vjo" principai, toks mogus yra emo arba aukto gio, lie sas, nuolat varbstantis, prastai virkina, yra baiktus. Jei do minuoja Tulies" gyvybiniai principai, mogus yra vidutinio kno sudjimo, gerai virkina, ilsteljs arba prapliks, jam niekada nebna alta, pasiymi gana atriu protu. Jei vyrauja gyvybiniai Gleivi" principai, mogus yra stambi kaul, rau meningas, links virsvor, gali skstis prastu virkinimu, ne mgsta drgno oro, links depresij. Bet mogui nebdingas tik vienas kuris principas, todl pateikiu Ajurvedos stebjim pagrindu sudaryt anket, kuri pads jums isiaikinti savo konstitucij ir pagal j pasirinkti mityb (1 priedas). O dabar svarbu nurodyti orientyrus, kurie patvirtins, jog nuo netaisyk lingos mitybos, mstymo ir gyvenimo bdo pernelyg suaktyv j o " kuris nors gyvybinis principas, sukls specifinius sutriki mus, kuriuos js galite paalinti pasitelk mityb. Taigi jei Vjas" normalus knas lengvas, turite daug energijos, arnynas dirba lengvai ir reguliariai, mstymas grei tas, visi fiziologiniai procesai, turintys savo ritm, prasideda laiku (miegas, menstruacij ciklas, ntumo periodas, moter ir vyr orgazmas). Jei yra io gyvybinio principo perteklius, mogus suneri ms, mstymas chaotikas, nenuoseklus, atmintis prasta, vir kinimas nenormalus vidurius tai paleidia, tai jie vl ukie tja, nuolatos varbstama, visi ritmiki procesai sutrik (nemi ga, nenormalus menstruacij ciklas, vaisiaus neineiojimas, nenormali lytinio akto trukm, daniausiai per trumpa ir t.t.). Jei Tulis" normali knas iltas, virkinimas ir maisto pasisavinimas normalus, nuotaika pakili, protas greitai uiuo pia problemos esm, visos fiziologins funkcijos: imunitetas, me tabolizmas, orgazmo stiprumas normalios. Oda sveika ir gra i. Gyvybinio principo Tulis" pertekliaus poymiai: danai
* Organizme sukuria ilum.

da rmuo, atsiranda skrandio ir dvylikapirts arnos opos, daug ir dvokianiai prakaituojama, iberia kn, dista ner vs, sumaja imunin gynyba. mogus lengvai suerzinamas, aminai nepatenkintas, tulingai juokauja. Jei Gleivs" normalios organizmas nepaprastai atspa rus, lytinis pajgumas neblsta ir viskas vyksta sklandiai, snariai lanksts, riebal tarpsluoksnis optimalus, atmintis il gai ilieka gera. io gyvybinio principo persvara padidina organizmo gleivtum" sumaina ilum, o tai, savo ruotu, organizm daro neatspar peralimo infekcijoms ir augliams. Kno svoris per nelyg auga, kaupiasi skysiai. Virkinimas vangus. Palyginti jauno mogaus lytins funkcijos silpsta, blankus" lytinis aktas utrunka ilgai. Dingsta gyvenimo diaugsmas, suprastja at mintis. tai dabar, inodami savo organizmo ypatumus bei maisto produkt savybes, galime smoningai, produkt savybmis su stiprinti ar prislopinti savo gyvybinius principus (doas), siekti kuo geresnio j subalansavimo ir sveikatos poiriu pakilti ant bangos". Maisto poveikio gyvybiniams principams (dooms) mecha nizmas toks: lsteli lygyje i maisto susidaro vanduo (teikian tis gyvybei terp), anglies dioksidas (reguliuojantis terps pH, o per j vis organizmo ferment aktyvum) ir baltymins mediagos (kuri dka vyksta visi gyvybiniai procesai, fermen tai, micels ir kt.). Skirtingi produktai skirtingai veikia tris nurodytus parametrus. Aptarsime tai remdamiesi konkreiais pavyzdiais. Organizmo lstelse skyst mains kartaus, aitraus ir gai aus skonio (viei vaisiai, darovs, turinios labai daug ka lio natrio antagonisto); lengvas ir kietas (diovinti vaisiai) ir, be to, vartojamas maais kiekiais maistas. Visa tai kartu sutirtina organizmo koloidus. Jei mogui bdinga Vjo" (Va ta) konstitucija, t.y. jis links prarasti daug skysi ir maitina si aukiau ivardytais produktais, jis tokia mityba sivarys" jautrum aliui, suliesjim, viduri ukietjim, nerangum. Skysio kaupimsi organizmo lstelse nulems saldaus, rgtaus ir sraus skonio (kruopos, pieno produktai, sriai,
271

270

sdyti, tai yra turintys natrio produktai); sunkus ir minktas (grietin, vark); vsus ir vandeningas (pienas); gausiai varto jamas maistas. Visa tai kartu organizmui neleidia iskirti van dens, skystas organizmo terpes prisodrina krakmolo ir baltym (t.y. gleivi). Jei mogus, kuriam bdingas rykus konstitucinis tipas Gleivs" (Kapcha), yra links sulaikyti vanden ir priaugti svo rio, maitinsis aukiau nurodytais produktais, greitai nutuks, praras ilumines savybes, sutriks virkinimas. Didins organizmo ilum, o netiesiogiai ir metabolizm, at rus, srus ir rgtus (prieskoniai, sdyti, rauginti produktai; lengvas ir riebus (kepta kiauliena); kartas ir sausas, be to, abejingas (saulgr aliejuje keptos bulvs); vartojamas be sai ko maistas. Visa tai skatins spart tulies isiskyrim (netie siogin uuomina apie padidjus eritrocit irim), perdegins" krauj, limf ir t.t. Jei mogus su rykia Tulies" (Pita) tipo konstitucija val gys tok maist, dius nervs, s rmuo, ibers od, anksti prails arba nupliks. 1 priede pateikiama lentel produkt, kurie stiprina arba silpnina doas Vata, Pita ir Kapcha.

PALAIMOS DIETA Ms mitybos pagrindinis udavinys palaikyti kuo tinka miausias gyvybines slygas lstelse. Ir tai tada, kai mes taip subalansuojame savo mityb, kad lstels per daug neidista, neprigleivja, kai jose niekas neperdega", metabolizmas (mediag apykaita) tampa idealus, i tinkamai pasisavinamo maisto susidaro mediaga, kuri ajurvedininkai vadina odas". Kuo daugiau lstelse pagaminama odaso", tuo daugiau smegenis pasiuniama palaimos ir diaugsmo signal. mogus pajunta kno lengvum, gyvenimo pilnatv, ypating diaugs m. Odas" atsirasti padeda, vis pirma, tvarkingas virkini mas, kai nepaeidiamas tinkam maisto produkt ir j deri ni nuoseklus vartojimas. Maisto produktai turi bti viei,
272

inimaliai perdirbti iluminiu bdu ir valgomi i karto. Vartoti reikia ne rafinuotus, dirbtinius, o grynus produktus. Ajurvedininkai toki mityb vadina varia" ir rekomen duoja, kad joje bt vis 6 skoni kuo rpestingiau subalan suot maisto produkt; vienu metu suvartoti tik saiking kiek maisto (pagal j rekomendacijas, idealiai besimaitinantis mo gus per dien turi suvalgyti maisto tiek, kiek telpa dvi jo riekuias); gerti altinio (itirpint) vanden; vartoti kuo vie esnius produktus (i karto nuo akos arba nuo ugnies); mais tas turi bti lengvas, nesunkiai virkinamas ir raminantis. varios" mitybos produktai: lydytas sviestas; sezoniniai vaisiai ir darovs, taip pat j sultys; neskaldytos kruopos ir anktiniai, ryiai ir kvieiai, rieutai ir gyvenamosios vietos augal sklos; medus, itirpintas vanduo. Ajurveda rekomen duoja vartoti ir karvs pien, bet kaip atskir valg arba su miltinmis komis (teisingo virkinimo poiriu tai nevykusi rekomendacija). Nuo seniausi laik ajurvedininkai aukiau nurodyt maist rekomendavo visiems tiems, kurie norjo bti sveiki, ilgai gyventi, neprarasti viesios galvos ir jgos. Vis likus maist, kuriame maai odaso", kuris kliudo normaliai gyventi, jie suskirst dvi ris: radas ir tarnas. Radas riai priskyr tokius produktus: ms, uv, kiau inius, drusk, pipirus, garstyias, visa, kas rgtu ir karta, arbat, kav, kakav, rafinuot cukr, prieskonius. Tarnas: jau tiena, kiauliena, svognai, esnakai, tabakas, apkarts, pasto vjs, nevarus, paildytas maistas, visi svaiginantys produk tai ir vaistai. Itrauka i Bhagavatgitos" pads jums geriau suvokti visa tai. Maistas, kuris suteikia ilg gyvenim, jg, harmonij, sveikat, diaugsm ir nusiraminim skanus, abejingas, maistingas ir malonus, pageidautinas Satva-mogui. Kartus, rgtus, srus, per kartas, deginantis, grubus maistas, kuris sukelia perjim ir ligas, pageidautinas Radasmogui. Pasens, beskonis, dvokiantis, laikytas per nakt, liks nuo ankstyvo ryto (sumaiytas su rytinio valgio likuiais) ir neva rus maistas naudingas Tamas-mogui".
273

Pateiksime dar kelias Ajurvedos taisykles. Nesuteikia odas: msa, pauktiena, uvis, kiauiniai, s ris, sunkus ir riebus maistas, seniai pagamintas maistas ir pra mons gaminiai (saldainiai, sausainiai ir 1.1.), per rgtus ar per srus maistas. Alkoholis ir nikotinas griauna odas ir kliu do jam isiskirti i kito maisto. Bet koks persivalgymas apskri tai suardo odas. Gauti maksimal kiek odas padeda: 1 maitinimasis vieiu, parinktu pagal sezon ir gyvenamj viet maistu; 2 didiausia raciono dalis suvalgoma per pietus, kai virkinimo ugnis" pati kaitriausia. Vakarieniaukite iki sauls laidos ir ne daug, kad maistas bt pasisavinamas prie mieg. Pusry iai turi bti dienos valgio dalis; 3 valgymas regulia rus kiekvien dien tuo paiu metu, bet tik tada, kai pajun tate alk. Joki ukandiavim tarp valgi; 4 nevalgymas prie nakt, kad nebt paeista energijos cirkuliacija organiz mo viduje. Pairj organizmo bioritmus, pamatytumte, kur yra virkinimo organ energija: ryte skrandyje, pusiaudie n plonojoje arnoje, vakare ji jau pasitraukia inkstus, o toliau dar kitus organus, visai neturinius nieko bendro su virkinimu. Valgymas prie nakt it ritm sutrikdo, dalis energijos vl turi bti permetama atgal virkinimo organus, bet tai dar ne viskas js gulats miegoti su nesuvirkintu maistu, kuris padeda susidaryti organizme gleivms. Neigia mos emocijos irgi kenkia virkinimui. Todl valgykite vienas arba su monmis, kurie jums malons. Prie valg ir po jo padkokite Motinai Gamtai u jos dovanas ir branginkite jas kaip pat save.

b) storojoje arnoje vl bus rgti terp ir normali mikro flora, atsistatys ir imunin gynyba, kuri apsaugos ms orga nizm nuo augli ir kit negerovi. Mikroflora i augalins aliavos papildomai gamins vitaminus, amino rgtis ir dar daug to, ko negauname su maistu. Ms organizmas taps ma iau priklausomas nuo i iors gaunamo maisto. Kad tai vyk t kuo greiiau ir visiems laikams nustokite valgyti mieli nius duonos produktus. 2. BTINA IVALYTI KEPENIS. Gerai (t.y. 57 kartus) ival kepenis, kartu susitvarkysim vis ri apykaitas orga nizme. Jei mogus ima valgyti vitamin, mineralini mediag prisodrint maist, jis nepajgia i karto pasisavinti viso io turto, perlekianio per organizm kaip per kamin. Tuo tarpu varios kepenys i minimumo pasisavina maksimum. Kepen ivalymas labai teigiamai veikia ven kraujotak. Kraujas, tekdamas per skrand, arnyn, kas ir kitus orga nus, atnea jiems maisto mediag, deguonies. Jei tai pilnaver tis procesas, virkinimo suli pagaminama kiek reikia, virki nimo trakto epitelis atsinaujina normaliai, apsaugini gleivi pakanka. Jeigu atsiranda net neymus kraujo sstovis, ie pro cesai stabdomi. Todl neival kepen veltui lauksime virkini mo trakto veiklos pagerjimo. Dar kart sakau: kepenys svarbiausia organizmo liauka, nuo kurios priklauso visos funk cijos. Tad kol j veikla nebus normali, netikslinga laukti, kol pagers viso organizmo veikla. 3. KIEK MANOMA PALENGVINTI SKRANDIOAR NYNO TRAKTO VEIKL. Tam btina: valgyti ramioje aplinkoje, neskubant; stengtis, kad maisto produktai bt valgomi tam tikra eile, be to, tarpusavyje tinkamai suderinti; valgyti tik ialkus. Joki ukandiavim tarp valgi; pagal galimybes maitintis riniu (satva) maistu. Bet kokiu atveju i pradi valgyti vaisi arba darovi patiekalus (vieios salotos, patrokintos darovs, tik k ivirti bariai ir kt.) ir tik po to 12 suderintus produktus; valgyti rin maist, kuris turi atitikti sezon, bti i augs js gyvenamojoje vietovje ir vartojamas atsivelgiant individuali konstitucij.
275

NUOSEKLUS VIRKINIMO SUDERINIMAS Dabar, kai jau daug inome apie organizmo ivalym ir tinka m mityb, pakalbsime apie skrandioarnyno trakto atsta tym. Ypa tai svarbu pagyvenusiems monms. K gi reikt daryti? 1. IVALYTI STORJ ARN. Virkinimui tai duos toki naud: a) kraujyje neliks toksini mediag, kurios paralyiuoja virkinimo trakto lsteles negali vykti nei sekrecija, nei pe ristaltika;
274

Vis aukiau nurodyt punkt vykdymas atgaivins js virkinimo sistem. i knyga tik aikina, gilina ir pagrindia mintus nurodymus. tai dar kelios rekomendacijos. Rekomendacijos asmenims, kuri virkinimo siste mos veikla smarkiai sutrikusi. Kai kuri moni virkini mas taip palijs ir nusilps, kad apskritai nieko negali suvirkinti. Ivalius storj arnyn ir kepenis, jiems reikia lai kytis monodietos, t.y. vienu metu valgyti tik vien kur produk t. Be to, iame produkte privalo bti pakankamai sav vir kinimo ferment (turti indukuotos autolizs sugebjim). Pa ioje pradioje geriausiai tiks vieios darovi (ypa mork) sultys, kiek prasiau vaisi. Kai sultys bus normaliai pasi savinamos ir atsiras apetitas, valgykite patrokintas daroves arba vieias salotas. Rytais pirmasis valgis turi bti 13 auktai daigint grd, prie valg gerti karius grimus. V liau, po salot, suvalgyti truput niekuo neatmietos kos. Pas kui galima imtis imbiero dietos, o po jos pereiti prie individu alios rins mitybos. Rekomendacijos, kaip suderinti virkinimo ugn", atsivelgiant individuali konstitucij. Beveik visi mo ns periodikai pajunta, kad sutriko virkinimo sistema. Taip atsitinka dl valgymo paskubomis, ukandiavimo tarp valgi, persivalgymo prie nakt. da rmuo, neramiai virkinama, dingsta apetitas, ukietja arba praskysta viduriai, nedomina valgis, per didelis ar per maas kno svoris. Kai tik atsiranda ie simptomai, reikia atstatyti natral virkinimo ritm. Net jeigu js i problem neturite, tai nau dinga virkinimui. Vjo" konstitucijos asmenys gali virkinimo ritm suderin ti kart per mnes. Tulies" konstitucijos du kartus per mnes. Tiems, kuri konstitucija Gleivs", suderinim reik t daryti kart per savait. Tai jiems ypa naudinga. Virkinimo ritmo ir jgos suderinimo metodas i js pareikalaus trij dien. Pirm dien saikingai pavalgykite, venkite vairi prieskoni ir kit produkt (alkoholini grim), kurie zulinu apetit. Prie mieg pasidarykite valomj klizm (ga l i m u Klupimo) ir anksti atsigulkite.

Kad teisingai suderintumte virkinimo ritm ir jg, tur site vis dien nevalgyti. Pageidautina tuo metu gerti tik ilt vanden. Kadangi Vjo" ir Tulies" konstitucijos mons sunkiai su silaiko nuo valgio ir nepakenia nemaloni simptom, jiems galima igerti saldi viei suli arba suvalgyti aukt me daus bei igerti stiklin ilto vandens. Po to truput pagulkite. Jeigu jauiats gerai, atitraukite savo dmes nuo valgio kokiu nors darbu ir gurknokite tik vanden. Rgi suli negerki te, jos adina apetit. Asmenys, turintys konstitucij Gleivs", t dien apskritai gali nieko negerti tai jiems bus tik naud, udegs ir sude rins virkinimo ugn". Kit dien po badavimo leiskite virkinimo sistemai atrasti savo ritm. Ryte igerkite oleli arbatos (kiekvienam konsti tucijos tipui savo) ir suvalgykite truput kartos kos. Atmin kite: kava, arbata ir cigarets sutrikdo virkinimo ritm, tikslo nepasieksite. Iki pusiaudienio nevalgykite nieko. Prie pietus igerkite vieiai ispaust suli, suvalgykite salot (iem tik k ivirt bari arba trokint darovi), paskui kos arba m sos (jei be jos neapsieinate). Per pietus turite pasisotinti, bet nepersivalgyti. Iki pat vakariens nieko nevalgykite. Vakarieniaukite anks ti, 34 valandas prie mieg, kad tai, k suvalgte, bt su virkinta. Produktus vakarienei pasirinkite pagal savo konsti tucin tip. Tiems, kurie link persivalgyti, veriau reikt pus ryiauti du kartus. Atstat normal virkinimo ritm bei jg, galsite pasi kliauti natraliu alkio pojiu: ryte valgyti nedaug, daugiau sia per pietus ir truput lengvo maisto per vakarien. Sten kits visada valgyti tuo paiu metu, tai iugdys slygin valgio refleks. Dabar jau suprantamesni tampa vairs patarimai: badauti kart per savait po 24 vai. (P. Bregas), sausas" badavimas 42 vai. (P. Ivanovas) ir t.t. i rekomendacij autoriai intuityviai pasirinko palankiausi reim, nuo to jiems palengvjo ir, ne paisydami individualios konstitucijos, pradjo j rekomenduoti
277

276

visiems, neatsivelgdami kiekvieno konstitucij. Todl kriti kai vertinkite vairiausi rekomendacij sraut, atsirinkite tai, kas priimtina js konstitucijai. Atminkite Biblijos odius: Nekurkite sau stab".

SKAITYTOJO PERSPJIMAS ioje knygoje apie mogaus mityb, skirtoje plaiam skaitytoj ratui, rasite naujausi europiei laimjim mitybos ir virki nimo srityje, Ryt mokym apie individuali konstitucij. Taigi kuo autorius rmsi rekomenduojamoje mitybos siste moje? 1. I. Pavlovo mokymu, kad kiekvienam maisto produktui virkinimo metu iskiriamos savos virkinimo sultys, maisto perdirbimas vyksta skirtingomis slygomis (rgiose arba ar minse) vairiuose virkinimo trakto skyriuose ir skirtingu lai ku. Todl net du vienos kilms produktai trukdo vienas kitam bti pilnavertikai pasisavinamiems ir suvirkinamiems. 2. A. Ugoliovo mokymu apie rin mityb, virkinim ir mikroflor, taip pat mokymu apie arnyno hormonin sistem. Trumpai sakant, tai reikia, kad maisto produkt pagalba js pritaikote savo organizm prie aplinkos. Jeigu tie maisto produktai sudarkyti perdirbant pramoni niu bdu ir t.t., js derinats prie technologinio proceso, bet ar ito jums reikia? Juk taip nutraukiate maisto saitus, jungian ius jus su supaniu pasauliu. 3. Mokymu apie akupunktr, kuri teigia, kad organizme visi fermentai bna aktyvs laisv elektron dka. O jie or ganizm patenka daniausiai kvpuojant ir judant. Todl jei mogus maai juds, net pati tobuliausia mityba jam duos ma ai naudos. Remdamiesi iuo mokymu, galime teigti energija kno organais cirkuliuoja tam tikra tvarka. Kai energija yra kuria me nors organe, jis tuo metu darbingiausias. Pasirodo, kad mo gaus virkinimas natraliai prisitaiks prie ios cirkuliacijos. Ryt aktyvus skrandis, pusiaudien plonoji arna. Paskui energija i virkinimo organ pasitraukia. Jei mogus pripra278

ts prisivalgyti vakarais, jis negali pilnavertikai perdirbti maisto, ir dl to atsiranda daug lak. 4. Mokymu apie metabolizm lstels viduje: i angliavan deni lstelje susidaro vanduo (gyvybs terp), angliargt (ji reguliuoja terps pH, taigi ir ferment lstelse aktyvum) ir laisvi elektronai (t.y. energija). Kalis, esantis maiste, padeda paalinti i organizmo vanden, o natris, prieingai, sulaiko j. Vaisiai ir darovs daniausiai priskiriami prie daug kalio tu rinio maisto, o kruopos prie natrio. Todl vartojant iuos produktus, tarp j turi bti pusiausvyra. Makrobiotika kaip tik ir nustato toki pusiausvyr: vien pus maisto sudaro daro vs ir vaisiai, o kit pus kruopos. 5. Ajurvedos teiginiais apie maisto produkt savybes ir in dividuali mogaus konstitucij. Pasinaudoj iomis iniomis, mes ne tik individualizuosim mityb, bet ir tikslingai sureguliuosim organizmo funkcijas. 6. Mokymu apie organizmo ivalym, kuris greitai suregu liuoja virkinim, kraujotak, o kartu ir sveikat apskritai. Ne ivalius organizmo, daugumai moni mityba, sveikata tu ios pastangos. Jei i toki pozicij pasiirsime ms alyje dabar po puliarias dietologo H. eltono rekomendacijas, pasirodys, kad jos remiasi I. Pavlovo mokslu, rine mityba (natropatai reko menduoja grynus produktus, iaugintus gyvenamojoje vietoje), ir organizmo ivalymu (badavimu). I mano ivardyt ei punkt ie trys patys efektyviausi. Bet dar liko kiti trys, pade dantys ispausti" i mitybos maksimali naud. Kad skaitytojas suprast silpnsias H. eltono teigini vie tas, inagrinsime jo knygos Ortotrofija" itrauk. Ar yra toks maistas, kuris jums naudingas, o man kenks mingas? Ar tiesa, kad maistas, vienam mogui naudingas, kitam gali bti kenksmingas? Vanduo maistas vienam ir nuodas kitam? O kalcis? Fosforas? Natris?" (Autoriaus pastaba: i karto jauiamas vertinimas i orto doksins medicinos pozicij suskaidyti visk sudtines da lis, neatsivelgti visum. Taip vertinant pamirtama, kad maistas veikia mus skoni energetika, konsistencija ir infor macija.) Niekas nedaro toki absurdik pareikim. Produktai,
279

kurie vienu metu gali bti gris vienam ir nuodas kitam, nie kada nepatenka krauj nepakit. Jie iskaidomi pasisavinimo proceso metu ir krauj patenka jau kaip amino rgtys, mo nosacharidai, riebiosios rgtys, mineralai ir vitaminai". (Autoriaus pastaba: taip, bet prie patekdami krauj jie jau paveikia gyvybinius organizmo principus savo skoni ener getika.) Kiekvienas i ms pradeda savo gyvenim kaip apvaisin tas kiauinis, eina tuo paiu evoliucijos keliu, gimsta su tokiais paiais organais ir tomis paiomis funkcijomis. Ms vis tos paios liaukos ir pasisavinimo sistemos, mes visi sudaryti i t pai chemini element ir toki pai proporcij. Kiekvienas i ms iskiria vienod ri ir vienod kiek virkinimo sul i ir tuos paius virkinimo fermentus". (Autoriaus pastaba: taip, mes gyvenim pradedame vieno dai, bet skirtingomis slygomis. Kiekvieno mogaus organiz mas turi prie j prisitaikyti. Po tokio prisitaikymo vienos sis temos pradeda funkcionuoti visu pajgumu, o kitos ugsta. Visa tai veikla virkinimo organus, ir dl to vieni mons gali gyventi rsiomis Siaurs slygomis, maitintis uvimi, ruonio taukais, o kiti tropikuose bananais, finikais. Jei is H. Seltono tvirtinimas atitikt ties, pirmieji ieiviai i Europos Amerik nebt masikai mir nuo skrandio lig. J virki nimo sistema taip ir nesugebjo adaptuotis prie vietos produk t, kuriais puikiausiai maitinosi aborigenai.) Visa byloja, kad mes visi sutverti t pai princip pagrin du, turime t pai konstitucij, tuos paius maisto poreikius ir aprpinti taip, kad pasisavintume t pai ri ir tip pro duktus". (Autoriaus pastaba: turint galvoje, kad kiekvienam mogui bdinga sava gyvybini princip kombinacija, jis maisto s skaita stengiasi patempti" silpnas doas", o stiprias nutramdyti". Todl joki vienod poreiki bti negali, jie grietai in dividuals.) Jeigu matysime gyvenim ir jo statymus tokius, kokie jie yra, pastebsime: tai, kas yra geriausia vienam, geriausia ir visiems, ir kas kenkia vienam, kenkia visiems". (Autoriaus pastaba: deja, H. Seltonas ituos statymus ide alizuoja, tikrovje viskas daug sudtingiau. Jeigu vaisiai ir dar280

ovs yra geriausias valgis mogui, gyvenaniam tropikuose, tegul jais minta eskimas, gyvenantis Tolimojoje iaurje. Bet ne, jis teikia pirmenyb vietins kilms produktams: msos drolms, ruonio taukams ir 1.1.). H. eltonas mogaus mitybos problem susiaurino iki vir kinimo fiziologijos. Be to, jis remiasi pasenusiu poiriu ap rpinti organizm viskuo, kas reikalinga, neigia mikrofloros vaidmen (dl neinojimo), sukuriant papildomas maisto me diagas, kuri dka net paprasiausiais produktais maitinantis mogaus mityba yra pilnavert. Jis nesuprato konstitucini mogaus skirtum, atskiro mogaus mitybos ypatum. Jis ne norjo pastebti vairi taut mitybos aiki skirtum. Jo mi tybos rekomendacijos labiausiai tinka Tekso valstijai, kur jis gyveno ir gyd mones. Aklai perkeldami jo rekomendacijas Rusij, kur kitas klimatas, kiti virkinimo ypatumai, darome didiul klaid. Kaip atsvara H. eltonui, Ajurvedos alininkai, remdamie si produkt savybmis ir mitybos individualumu, visikai pa neigia daugum virkinimo fiziologijos teigini. tai itrauka i Dipako Copros knygos Ideali sveikata" (M., 1992). Ruodamiesi pietauti papraykite jums atneti stiklin il to vandens, o ne ledinio, ir igerkite j maais gurkneliais; vietoj salot suvalgykite lkt kartos sriubos; neatsisakykite duonos, sviesto ir deserto, pageidautina ilto (iuo atveju obuo li pyragas daug geriau negu ledai, savo aliu apsunkinantys Vjo" tipo moni virkinim". Autoriaus pastaba: toks patarimas pakenks virkinimui, o po to ir visam organizmui: 1. Lkt kartos sriubos virtas maistas, kuris sukelia maistin leukocitoz (suardo leukocit gynyb). 2. Duon su sriuba seils tik suvilgo, neperdirba j. Tai apsunkina tolesn virkinim. 3. Duonos miels paeis mikroflor ir sukels disbakterioz. 4. Jei neatsisakysite sviesto ir suvalgysite jo 3050 gram, virkinimas sults. Skrandyje ilg laik jausite sunkum. 5. Po valgio obuoli pyragas desertas atims, kaip ir duo na, i organizmo mineralines druskas ir vitaminus, reikalingus jo paties suvirkinimui, sutirtins kraujo koloidus. Obuoliai, ne patek plonj arn, prads rgti ir trikdys vis virkinim.
281

Bet itos rekomendacijos bus teisingos ir virkinimo fiziolo gijos, ir individualios konstitucijos prasme, jeigu jas idstysime tokia tvarka: 1. Igerkite stiklin ilto vandens (geriau kompoto). 2. Suvalgykite lkt trokint darovi arba bari, ku riuose daug darovi ir maai vandens. 3. Suvalgykite lkt iltos kos su sviestu (msos mg jams gaball virtos msos). Deja, panai rekomendacij dabar vis daugiau. Bkite i mintingi ir atsirinkite tik tai, kas jums geriausia ir priimti niausia. A i H. Seltono permiau teising maisto produkt derinim, o i Ajurvedos mokym apie produkt savybes ir individuali mityb. Tokios sintezs dka mano mokyme apie mogaus mityb yra tai, kas geriausia europietikoje ir azijie tikoje dietologijoje. Dar daug k galima kalbti apie mityb, atskleisti jos paslaptis, paradoksus ir t.t., bet dabar konkre ios rekomendacijos Rusijos gyventojams. 1. Valgykite produktus, auganius (o ne pagamintus) js regione. Iimtis prieskoniai. 2. Vasar daugiau vartokite darovi, vaisi, uog, ie m diovint vaisi, medaus, trokint darovi, taip pat ir bari bei kopst, ilt koi, rieut. monms, pripratu siems prie pieniko ir msiko maisto, galima iuos produktus vartoti, bet saikingai. 3. Maisto produktus atsirinkite atsivelgdami savo konsti tucij (r. pried), vieno valgymo metu pus produkt tegul bna vaisiai ir darovs (ne tik alios, bet ir trokintos), o kita pus kos. Nevalgykite mielini duonos gamini, bet regu liariai suvalgykite 12 auktus daigint grd. 4. Vis dien maitinkits atsivelgdami virkinimo ug nies" aktyvum. Laikykits teisingo maisto produkt vartojimo eilikumo ir j suderinamumo. 5. Periodikai ivalykite savo organizm ir suderinkite vir kinim. Pageidautina tai daryti pasninko dienomis. tai vienas natralaus organizmo atstatymo pavyzdys. Man rao A. V.: Septinti metai sergu cukriniu diabetu ir penkti metai grybeline egzema. Nuo 1992 m. kovo 15 dienos pradjau gydytis urinoterapija. lapim geriu 3 kartus per dien, o masa nu282

virintu lapimu 1 kart per dien. Viskas yra taip, kaip aprayta". Laiko gale A. V. papra patarimo. A jam rekomendavau nustoti valgyti duon ir nuodugniai ivalyti kepenis. tai k jis rao antrame laike: Nuo 1992 m. kovo mnesio storj arn ivaliau vien kart, du kartus ivaliau kepenis, tris dienas i eils badavau ir toliau triskart per dien vartoju lapim. Egzema labai ltai traukiasi: ant rank deln jau beveik igijo, o ant koj pad prasiau. Prajusiame laike js man patarte nevalgyti duonos, o bandeles, batonus valgyti galima? Kiek laiko nevalgyti duonos? Juk visikai nevartoti duonos produkt negalima? Apsilankiau garinje ir po to jauiausi puikiai, juk a, sirg damas egzema, penkerius metus nesimaudiau! Tablei nuo cukrinio diabeto nevartoju nuo i met kovo 15-tos, egzem gydau tik urinoterapija. Savijauta gera". A jam rekomendavau duonos visikai nevalgyti, pakeisti j komis, be to, valyti organizm. tai k jis pranea treia me laike: 1992 m. liepos 14 d. Apraysiu savo gydymosi urinoterapi ja nuo 1992 m. kovo 15 d. rezultatus. Keturis kartus gydiausi badavimu: du kartus po 2 dienas ir du kartus po 3 dienas. Nuo birelio 1 dienos vartoju lapim po 56 kartus per dien, nu stojau valgyti duonos, milt produktus. Per laik 2 kartus ivaliau storj arn, 5 kartus kepenis, 1 kart iploviau inks tus erktuogs akn nuoviru, griau itirpint vanden. Mai tinausi komis, salotomis, bulvmis. Urinoterapijos dka a isigydiau hemoroj ir, atrodo, cuk rin diabet, t.y. cukrinio diabeto simptom (prakaitavimo, sil pnumo, idivusios burnos ir kt.) dabar nra. Grybelin egze ma liko tik ant koj pad". Ir pagaliau ketvirtas laikas 1992 m. rugsjo 9 dien. Papildomai miau valgyti daigintus grdus, kol skrandis tuias, djau nugarinto lapimo kompresus ant koj pad, m nes nevalgiau duonos, bandeli ir kit duonos gamini, savai t badavau. Nuo koj pad beveik nusilupo aai, o rank del nai jau visikai vars." Baigdamas patarsiu jums kuo daniau siklausyti savo
283

organizm po kiekvieno valgymo. Analizuokite savo pojius. Nevartokite produkt, kuri suvalgius jums negera. Nuolatos skaitykite it knyg apie mityb ir patys imoksite tinkamai maitintis, pakeisite savo skonio proius. Pats autorius elgsi lygiai taip, juk u j niekas ito nepa dar. Ilgai save stebjs a sitikinau, kad man labiausiai tinka saikingas maitinimasis, du kartus per dien, t.y. be vakariens. Pirm kart valgau madaug 1011 vai. Piets nuo 16 iki 17 vai. Prie mieg oleli arbata. Man geriausiai tinka dar ovi salotos ir trokintos darovs, vegetariki bariai, o ant ras patiekalas kos ir ypa daigint grd duona. Rieutus valgau, bet jais nepasisotinu, o tai kos plovas su daro vmis (morkomis, svognais) man ypa tinka. Retkariais geriu vien viei pien. Vasar man patinka vaisiai, stengiuosi kuo daugiau gerti viei suli: obuoli ir burokli bei mork; geriu itirpint vanden, pelyn nuovir, oleli arbatas. Rg taus skonio diovinti vaisiai man netinka ikart atimpa dantys, tik salds: razinos, abrikosai, bet retai. tai beveik ir visas mano maistas. Uuot valgs ms, geriu savo lapim kelet kart per dien. Savijauta nesiskundiu, jei kiek persivalgau labai greitai padidja svoris.

PRIEDAI
1 priedas TINKAMAI PARINKTOS INDIVIDUALIOS MITYBOS PAVYZDIAI Rykiausias individualaus gyvybini princip atitikimo pavyz dys buvo Porfirijus Kornejevlius Ivanovas. Jis labiausiai atitiko PitaKapcha derin. Pita jo ili plaukai ir puikus virkinimas. Liudinink pasakojimu, po ilgo badavimo jis ssdavosi su visais u stalo ir valg visk i eils: barius, bulves ir kt. Toks perjimas i badavimo jam buvo normalus dalykas. Kapch atitiko galingas knas (stambs kaulai), persirgta angina (gleivi sankaupa). tai atsivelgiant, jam labai tiko apsipylimai lediniu van deniu, tramdantys do Pita, dani badavimai ir bgiojimas su teikdavo harmonij Kapchai. Be to, i do derinys paddavo jam lengvai pakelti ir alt (juk Pita teikia ilum), ir alk (Kap cha leidia iksti maisto trkum ir kitus sunkumus). Polis Bregas taip pat gana skmingai laiksi individualios sveikatingumo programos. Jo do derinys buvo beveik toks pat, kaip ir Ivanovo (PitaKapcha). Vis pirma, jis ilas mo gus, taigi jis priklauso Pitai. Antra, jis yra sirgs plaui tu berkulioze tai Kapcha disbalanso poymis. Polis Bregas labai veng gleives gaminani produkt: pie niko maisto, aliej, krakmolo, kad tik neivest i pusiausvy ros Kapchos. protis badauti ir fiziniai pratimai taip pat tam tiko. Aleksandras Aleksandroviius Mikulinas akademikas, aviacijos motor konstruktorius, pereng 90 met rib. tai itrauka i jo garsiosios knygos Aktyvus ilgaamikumas": Iki penkiasdeimties met amiaus a, kaip ir dauguma moni, fizinei kultrai didelio dmesio neteikiau. Bet rimtai
285

susirgs ir pateks ligonin, panorau isiaikinti sudting mogaus organizmo sandar. Istudijavs ia tema daugyb knyg, isiugdiau savo sistem. i sistema padjo man veikti ligas, nesenti ir bgant metams isaugoti darbingum. Toks esu ir dabar". O tai k jis papasakojo apie savo ilgaamikum: Nei mano motina, nei tvas, nei kiti artimieji nebuvo ilga amiai. O man tai jau 90 met. Ir, kaip matote, a pakanka mai valus, tebedirbu, isaugojau krybini mini vieum. itai galiu paaikinti tik tuo, kad prie 50 met galutinai su pratau: negalima gyventi plaukiant pasroviui, be fizins kult ros ir sporto, persivalgant, vartojant alkohol ir rkant. Pa laipsniui pradjau laikytis i princip, o paskui susidomjau organizmo gyvybini gali stiprinimo problema ir kaip mokslininkas, ir kaip ininierius konstruktorius... Taip atsira do mano knyga Aktyvus ilgaamikumas", kurios paantra t Mano kovos su senatve sistema". Bet a niekada nera ginu aklai pasikliauti mano rekomendacijomis. Kiekvienas mo gus turi savo proius, savitumus, temperament. Vadinasi, ir gyvenimo bdas turi bti individualus". Puikiai pasakyta: turi bti individualus. Jis, kaip ir visi ymiausi natropatai, man, kad reikia tik sukurti lstelms, btent lstelms, tokias iorins terps slygas, kuriomis dali jimosi bdu atsiradusios naujos lstels neprarast jaun pil naveri savo gentaini savybi. O dabar trumpai apie mityb. Jis pirmenyb teik prs koms be mieli bandelms, nes miels arnyne sukelia rgim ir naikina taip reikaling mikroflor. Gyvulinius riebalus jis pakeit augaliniais aliejais. Vartojo tik rgusio pieno produk tus. Virt ms, uv valg saikingai, daugiau darovi ir ko i. Man, jog naudinga igerti 78 stiklines skysio kraujui atskiesti". Msos sultinio nevartojo, vietoj jo gr erktuogi antpil. Druskos ir cukraus vartojo nedaug, j pakeit medumi. Perskaits daktaro Zamchau knyg Atskiros mitybos ins titutas", paband taip maitintis. Rezultatas buvo stulbinantis. Atsirado jgos! valumas! Gyvenimo diaugsmas! Atjaunjs, vytintis, skaistus veidas!" Bet po to jis suvalg pyragl su msa, ir organizmas m valytis taip, kad vos atgaivino ligoni nje. Man atrodo, kad ia sipainiojo dar kakas. Ar isivaly286

mas sutapo su atskiros mitybos paeidimu, ar prisidjo kiti fak toriai, bet kad taip smarkiai nuo to nukentt, nesu mats. Cia kakas ne taip. Valgydavo Mikulinas labai maai ir tik tada, kai smarkiai ialkdavo. Badaudavo vien du kartus per metus po septynias dienas. Pagal doas jis irgi PitaKapcha. Galva plika Pita, aukta temperatra sergant irgi Pita poymis. Vyras jis stambus Kapcha poymis. Neinodamas savo do proporci jos, jis intuityviai pasirinko aukiau ivardytas priemones do suderinimui. Taigi saikinga mityba, neriebus maistas, me dus ir rgts pieno produktai suteik pusiausvyr doai Kap cha. Badavimas sureguliavo ir Kapcha, ir Pita doas, tam pad jo per dien igertos 78 stiklins skysio. ie trys pirmi pavyzdiai i atsiskyrlio, gydytojo ir iaip protingo mogaus gyvenimo. Kiti trys pavyzdiai i kit sri i. Kadaise pirmoji pasaulio raket Ivanas Lendlas atuonis kartus nugaljo Didiojo kirio" turnyruose. Jis tris kartus bu vo atvir Pranczijos ir JAV pirmenybi empionas, du kar tus Australijos. Bendrai susumavus, laimjo 87 Gran pri" serijos varybas. Per savo sportin karjer udirbo daugiau kaip 15 milijon doleri. Ivanas Lendlas yra fenomenalaus darbingumo, treniruojasi 6 kartus per savait, kiekvien dien po 45 valandas. Kad atlaikytum tok krv, be talento ir valios, reikia dar kako. Ir tas kakas" individuali mityba. tai itrauka i straipsnio Toks racionalus Ivanas Lend las"*. Pirmj didel pergal jis pasiek 1984 m., laimjs ma ratono" ma ir ikovojs pirm viet atvirame Pranczijos empionate. Didiuliai laimjimai j visikai sugniud. Kitus du su puse mnesio Lendlas jautsi taip blogai, kad negaldavo treniruotis daugiau nei 15 minui. Gydytoj nuomone, silpnu mo prieastis buvo kietas maistas" pakilo cholesterino kie kis.
* urnalas Planetos aidas". 1989. Nr. 27.

287

Dar tvai mane bardavo, kad aminai maitinuosi Makdonalduose", geriu koka-kol ir kemu visokius alingus produk tus. Kaip ir visi jauni mons, atsikirsdavau: K js supran tate? A geriau inau". Tik per aidynes, po didelio fizinio kr vio, a supratau, kad jie teiss". Nuo tos dienos empionas taiko Roberto Chaaso diet, ribo jani baltymus, ir laikosi grieto treniruoi plano. Jis atrodo kaip atletas, galintis Olimpinse aidynse nubgti 1500 met r, sak ymusis Donas Njukombas. Tiesa, jo veide li ko vilko iraika, bet jis lieknas ir puikiai atrodo". Pagal doas Ivanas Lendlas yra miraus VataPita tipo. Knas lieknas, judesiai vikrs Vata poymiai. Prisiminkite, kaip Pita mog apibdina ud-i" protas atrus, garbt roka, elgsena panaus demon vilkika veido iraika" labiausiai charakteringi Pita bruoai. Ivanas Lendlas mityba sulygino savo Vata ir Pita, atmets produktus, ivedanius jas i pusiausvyros. Baltyminiai pro duktai stipriai veikia do Pit perkaitindami organizm, ir tai gerokai sumaina itverm. Estrados vaigd Maiklas Deksonas vaikystje buvo sto rulis. Paskui, jo paties odiais tariant, nevalg produkt, ku rie skatina nutukim, ir tapo toks, kok mes j pastam nepaprastai impulsyvus, kuriantis puiki ritmik muzik. Jame dominuoja doos VataPita. Vl priminsim senoli charakteristikas: Vata mons mgsta dainas, okius, muzik, linksmybes. Pita liudija ir jo nepaprastas garbs trokimas, no ras likti vis gyvenim jaunu, odos viesinimas. Maiklas Dek sonas vegetaras valgo vaisius, daroves, kurios neleidia i siokti" doai Kapcha. Tokia mityba viena i priemoni, pa djusi jam taip puikiai ireikti save. Nepaprastai stiprios asmenybs pavyzdys ir Albertas Ignatenko: auktas, lieknas, juodaplaukis, judesiai nuostabiai koor dinuoti ir greiti. Jam priklauso maksimalaus informacijos kie kio siminimo pasaulio rekordas. Pagal doas tai VataKapcha (siminimo greitis siejamas su pastovumu). Jis pasirinko tinka miausi do subalansavimo variant. Badaudamas kart per savait po 24 valandas, jis sutram do Kapcha do. Valanios klizmos prie badavim ir nauli"
288

jogos pratimai sureguliuoja saus Vata do. Klizma citri nos sultys ir vanduo prieingai, stimuliuoja silpniausi Pita do. Laikosi atskiros mitybos reimo. i program jis prisitaik prie 14 met. Dabar jam 46-eri, nors atrodo geriau nei kai kurie eiolikmeiai. Veido skaistumas, vytinios akys, juodi, banguoti, n kiek neilstelj plaukai, gyvenimo diaugs imas, geranorikumas pakeri visus alia esanius. irdamas j, sitikinau natraliosiomis gydaniosiomis galiomis, j ne paprastu veiksmingumu. Remdamasis savo pastebjimais, nejuiomis padariau iva d, kad mons, turintys PitaKapcha doas, link kaupti ir analizuoti savo patirt. Btent jie kuria dvasines ir materiali nes monijos vertybes. VataPita derinys mones apdovanoja gabumais, atsiskleidianiais audringoje veikloje sporto, estra dos srityje. itiems monms patinka prikaustyti prie savs dmes, tai jiems natralu. Kiti do deriniai nulemia kitok} elges ir kitus polinkius. Apraytieji pavyzdiai patvirtina, koki didel reikm turi taisyklinga mityba. Js taip pat galite visai nesudtingai susi reguliuoti savo doas ir pasiekti gyvenimo pilnatv. Do pu siausvyra pads eiti jums tinkamiausiu keliu, kadangi atnau jinsite savo ry su Vienintele Sfera, i kurios iteka visi ms trokimai, intuicija ir kuri pati realizuojasi per mus. Kai io realizacijos proceso niekas netrikdo, mogus jauiasi puikiai ir sugeba diaugtis gyvenimu.

2 priedas DOMINUOJANI DO NUSTATYMAS IR J REGULIAVIMAS I. IORINIAI DUOMENYS Vata 1. Smulki kaul, liesas mogus. 2. Plataka smulki, alta ir sausa. 3. Judesiai greiti, eisena lengva, grakti.
289

Pita 1. Vidutinis kno sudjimas; plaukai rusvi arba ili, ploni, galva praplikus. 2. Plataka vidutinio dydio, ilta, maloni. 3. Judesiai harmoningi, eisena normali. Kapcha 1. Stambi kaul, pilnti links mogus. 2. Plataka plati, alta ir drgna. 3. Judesiai plastiki, lti, eisena neskubri. II. KNO FIZIOLOGIJA Vata 1. Procesai vyksta greitai. 2. Kad ir normaliai maitindamiesi, niekad nepilnja; nei vengia virkinimo sutrikim. 3. Miegas pavirutinikas. Pita 1. Kno procesai tai greiti, tai lti. 2. Virkinimas sklandus, bet laiku nepavalgs susierzina. 3. Miegas normalus, su sapnais. Kapcha 1. Kno procesai lti. 2. Nepaisant saikingos mitybos, pilnja, svor numesti pa vyksta sunkiai. 3. Miegas normalus, daugiau kaip 8 valandos. III. PSICHOLOGIJA IR PROTINIAI SUGEBJIMAI Vata 1. Man bdingas entuziazmas ir gyvumas. 2. Informacij perimu greitai ir taip pat greitai j umir tu. 3. Kit nuomone, esu labai nekus tikra kompanijos sic

Pita 1. Stengiuosi bti tikslus ir organizuotas. 2. Informacij simenu vairiai: kartais puikiai, o kartais prastai (niekas nelenda galv). 3. Galiu lengvai susierzinti dl menknieki. Kapcha 1. Sunkiai k nors pradedu. 2. Informacij priimu ne ikart, bet ilgam. 3. Ramus ir nedirglus (sunku ivesti i pusiausvyros). IV. TINKAMAS MAISTAS, MET LAIKAI IR POLINKIS SIRGTI Vata 1. iltas, abejingas, pavalgyti mgsta soiai. 2. Sunkiai pakelia altj met period; iem oda tampa sausa. 3. Nerimastingumas, liesjimas, sausa oda, ukietj vidu riai, artritas. Pita 1. Pravss, valgo saikingai. 2. Sunkiai pakelia kart, vasar greitai pavargsta. 3. vairs udegimai su aukta temperatra; rmuo, skran dio opos, nerimas ir dirglumas. Kapcha 1. iltas, sausas, neriebus, valgo maai. 2. Nepatinka lietingas oras, ypa drgnasis met laikas. 3. Nutukimas, depresija, altis kne, odos blykumas, slo gos ir skrepliavimas. Vertinimas pagal 5 bal sistem: 0 ne js charakteristika; 1 kak tokio js turite; 2 ireikta silpnai; 3 ireikta vidutinikai; 4 ireikta rykiai; 5 aukiausias iraikos laipsnis.
291

290

Kiekvien teigin vertinkite balais. Paskui atskirai sudki te Vata, Pita ir Kapcha do balus ir irkite, kuri doa pir mauja. Jei vienos doos suma bus 10 bal didesn u artimiau sias, ji yra dominuojanti ir js atitinkate vienos doos tip, jei dviej do sumos beveik lygios, esate dviej do tipo mo gaus; jei visos trys madaug lygios, js tolygaus tipo. Dabar, kai jau inote, kas yra doos, koks j vaidmuo kne, kur jos susikoncentrav ir t.t., galite reguliuoti savijaut.

ols: saldymedis (rudmen), muskato rieutas, ferula, ka dagys, debesylas, sofora, eivamedis, aviet, puis, erktuogs iedai, dedeva. Papildoma rekomendacija Vata tipo monms. Antroje die nos pusje js energija smarkiai nukrinta. Igerkite nurodyt oli, geriausia saldymedio, arbatos. Dieta ir maisto produktai, stiprinantys Vata do Bendros pastabos: lengva dieta ar badavimas, sausi pro duktai, altas maistas. Dominuojantys skoniai: kartus, aitrus ir gaius. Kruopos: miei, kukurz, sor, griki, rugi, avi. Pieno produktai: vengti vis. Augaliniai aliejai: nevartoti. Vaisiai: diovinti vaisiai, obuoliai, kriaus, granatai, span guols, alyvuogs. Darovs: kopstai, bulvs, irniai, salotos, pinatai, petra ols, salierai ir pupels (visas daroves valgyti alias"). Rieutai: nevartoti joki. Prieskoniai: pipirai. Gyvniniai produktai: jautiena, kiauliena, triuiena. Sriubos: irnien. ols ir visa kita: kalpok, raugerkis, Bung pipirai, gencijonas, alavijas, vdrynas, uolo iev ir gils. Alaus miels, muskusas ir mumijo. Trys paskutinieji ypa stimuliuoja Vat. Dieta ir maisto produktai, rekomenduojami, kai doa Pita suadinta arba kai i doa organizme dominuoja Bendros pastabos: atvss, pageidautina skystas maistas ir grimai. Vyraujantys skoniai saldus, kartus ir gaius. Kruopos: kviei, daiginti kvieiai, avi, miei, balt ry i. Pieno produktai: pienas, sviestas, lydytas sviestas. Saldinantys produktai: viskas, iskyrus med ir juodj si rup.
293

DO REGULIAVIMAS MITYBA inodami savo tip, galite pereiti prie do sureguliavimo. Ta da jos, savo ruotu, sureguliuos organizmo fiziologines funkci jas. Dieta ir maisto produktai, rekomenduojami, kai doa Vata suadinta arba kai i doa organizme dominuoja Bendros pastabos: rekomenduojama vartoti iltus, soius, minktus produktus ir grimus, abejing maist. Maistui b dingi skoniai: saldus, srus ir rgtus. Valgyti galima iki so ties. Kruopos: ryi, kviei, daiginti kvieiai, lin smenys. Pieno produktai: vis ri. Saldinanios mediagos: juodasis sirupas, medus, nendri cukrus, natrals sirupai. Augaliniai aliejai: visi. Vaisiai: visi salds vaisiai, melionai, arbzai. Darovs: trokintos, virtos burokliai, morkos, paragal, vieios bulvs, svognai, agurkai, kiaulpiens, salotos. Rieutai: visi. Prieskoniai: svognai, esnakai, imbieras, cinamonas, juo dieji pipirai, kardamonas, kmynai, druska, gvazdikliai, gars tyi grdeliai. Gyvulins kilms maistas: siena, antiena, uvys, viai, arkliena, vitiena, aviena, kiauiniai, jros gyvnai. Sriubos: milt tyr, dilglien, esnak sriuba, msos sul tinys.
292

Augaliniai aliejai: vieias alyvuogi, saulgr. Vaisiai: visi salds vaisiai, mirkyti diovinti vaisiai ir j kompotai, melionai, arbzai. Darovs: moligai, agurkai, bulvs, kopstai, salotos, pu pos, petraols (aknys ir lapeliai). Prieskoniai: kalendra, cinamonas, kardamonas, juodieji pi pirai (po truput), esnakai, krapai. Gyvninis maistas: viiukai, kalakutiena, kiauinio balty mai. Sriubos: milt tyr, dilglien, esnak sriuba, msos sul tinys. ols ir visa kita: kalpok, alavijas, gencijonas didialapis, iomen, termopsis, erktuogs iedai ir vaisiai, pelynas, obuo li sultys, mt arbata, altas vanduo, ataldytas virintas van duo ir ypa alaus miels. Dieta ir maisto produktai, stiprinantys Pita do Bendros pastabos: kartas, sausas maistas su dominuo janiu rgiu, sriu ir aitriu skoniu. Kruopos: kukurz, sor, rugi, tamsi ryi. Pieno produktai: rgtaus pieno produktai, sris, rgti grietin. Saldinantys produktai: medus, juodasis sirupas. Augaliniai aliejai: migdol, sezamo, kukurz. Vaisiai: greipfrutai, rgts apelsinai, aiva, altalankiai, citrinos, kaulenis ir kiti rgts vaisiai. Darovs: kartieji pipirai, ridikai, pomidorai, burokliai, svognai (pakepinti svognai gyja prieingas savybes). Prieskoniai: imbieras, kmynai, gvazdikliai, druska, saliero ir garstyi sklos, juodieji pipirai, ilgieji pipirai. Rieutai: keju, ems rieutai. Gyvninis maistas: jautiena, kiauinio tryniai, sviestas, raudona msa, aviena, uvys, jros gyvnai. Sriubos: dilglien, ridik sriuba. ols ir visa kita: kiaulpien, dedeva, granato sklos, aje ras, ferula, kochija, kava. Reikia turti galvoje, kad nuo Pita maisto pertekliaus gali padidti rgtingumas.
294

Dieta ir maisto produktai, rekomenduojami, kai doa Kapcha suadinta arba kai i doa organizme dominuoja Bendros pastabos: iltas, lengvas maistas ir grimai. Sko nis kartus, atrus ir gaius. Stengtis neprivalgyti. Kruopos: miei, kukurz, sor, griki, rugi, avi. Pieno produktai: liesas pienas, vieias sviestas, irgos. Saldinantieji produktai: medus. Augaliniai aliejai: apkarts aliejus. Vaisiai: obuoliai, kriaus, granatai, spanguols, vynuogs, churma, aiva, altalankis. Darovs: ridikai, bulvs, morkos, kopstai, svognai, baklaanai, alios darovs, salotos, moligai, salierai, pinatai, petraols, pupos, irniai. Prieskoniai: visi, iskyrus drusk. Gyvninis maistas: viiukai, aviena, kiauiniai, dera. ols ir visa kita: saldymedis (rudmen), pelynas, puis, rgtusis debesylas, granato sklos, alnas, amoniakas. Dieta ir maisto produktai, stiprinantys Kapcha do Bendros pastabos: gausus, abejingas maistas, alti pro duktai ir grimai. Dominuojantys maisto skoniai saldus, s rus ir rgtus. Kruopos: ryi, kviei, avi, lin smenys. Pieno produktai: pienas, sris, rgusio pieno produktai, pa sukos, grietinl, grietin, sviestas. Saldinantys produktai: visi, iskyrus med. Augaliniai aliejai: visi inomi aliejai ir kaul iulpai bei taukai. Vaisiai: salds vaisiai, arbzai, melionai. Darovs: pomidorai, agurkai, saldiosios bulvs, ridikai, ro ps ir visos kitos plaialaps darovs. Rieutai: vis ri. Prieskoniai: druska. Gyvninis maistas: jautiena, kiauliena, dera, siena, an tiena, uvys, viai, vitiena.
295

Sriubos: msos sultinys, irnien, dilglien. Reikia inoti, kad perdtas Kapcha stimuliavimas organiz me prigamina" gleivi, ypa virutinje kno dalyje plau iuose ir nosiaryklje. inodami, kokiam tipui priklausote vienos doos, dviej do ar tolygiam, galite pasirinkti tinkamiausi diet ir pro duktus. Jei vyrauja Kapcha renkats pirm variant, o maist i antro varianto valgote tik retkariais. Taip pat su Vata ir Pita atvejais renkats pirm varian t, o antr naudojate epizodikai. Jei esate tolygaus tipo, po lygiai naudokite visk, kas tinka Vatai, Pitai ir Kapchai. Bet paprastai gyvenime ir vienos doos, ir subalansuotas tolygus tipas bna labai retai, daniausiai ie tipai bna sumi . Imkime mano pavyzd. Mano balai pasiskirst taip: Klausimo numeris Vertinimas Doa

1 2 3 1 2 3

4 4 - 4 2 0 2

Pita

Kapcha

III. Psichologija ir protiniai sugebjimai 1 2 3 1 2 3 1 2 3 4 3 - 3 - 4 4 - 4 2 2 - 2 IV. Tinkamiausias maistas, met laikai, galimos ligos 1 2 3 1 2 - 5 4 - 3 - 3 2 - 3 2 1 - 3 Vata Vata

Pita

Kapcha

I. Ioriniai duomenys 1 2 3 1 2 3 1 2 3 5 5 4 4 0 2 0 0 0 II. Kuno fiziologija 3 4 2

296

Vata

Pita

Pita

Kapcha

3 1 2 3

Kapcha

1 2 3

Vata

I viso: Vata 45, Pita 38, Kapcha 16.

297

Jei visa tai ireikime procentais (45 + 38 + 16 = 99, beveik 100), kasdieniniame mano valgiaratyje turi bti 45 proc. pro dukt i raminanios Vata dietos, 38 proc. Pita ir 16 proc. Kapcha. Jeigu tai ireikime pagal antrinius duomenis: 45 proc. sal daus, 38 proc. vairaus skonio nuo pirmini: saldaus, kartaus ir gaiaus (antrinio skonio tai bus 19 proc. saldaus ir 19 proc. rgtaus) ir 16 proc. kartaus. I viso: 64 proc. saldaus, 19 proc. rgtaus ir 16 proc. kartaus. inoma, gali bti vairs niuan sai, bet atsivelgdami do suadinimo poymius, jas galite lengvai sureguliuoti. Maisto temperatros poiriu rezultatas gaunamas taip: 45 proc. + 16 proc. = 61 proc. Tiek racione turi bti ilto maisto. Juk Vata ir Kapcha doos yra altos ir lengvai suadinamos altu maistu, o 38 proc. vsaus Pita doos pusiausvyrai. Madaug taip pat galima pasirinkti maist ir pagal kitus ro diklius: kiek gali bti kruop, skysi ir salot. Reguliavim btinai reikia pradti nuo dominuojanios do os arba Vata doos (kadangi ji visiems yra pagrindin), o pas kui sureguliuoti likusias. Jeigu jums nepavyksta sureguliuoti, stenkits, kad per die n js gautumt vis 6 skoni maisto, ir po 34 savaii vis kas isilygins. Kriterijus, kad js pataikte do", inyk itos doos suadinimo simptomai ir gera savijauta, pakili nuotaika po val gio. Jei nepataikte" darots mieguistas, nepatenkintas, jau iate diskomfort, o suadintos doos simptomai neinyksta. Kad kuo tiksliau pataikytumt do", stenkits vienu me tu vartoti produktus, suderinamus pagal savybes (ilum, abe jingum ir t.t.) ir pagal antrinius skonius. Neumirkite euro pini rekomendacij, taikom skysiams, vaisiams ir taip to liau.

3 priedas KLAIDOS, PASITAIKANIOS PEREINANT PRIE NATRALIOS MITYBOS

mogus sutvertas dideliems darbams. tai kodl reikia siekti, kad jis pakeist mogi k prigimt ir jos disharmonij paverst har monija. I. Menikovas

1 atvejis. Moteris, turinti sveikatos sutrikim, perskaiiusi H. eltono knyg m maitintis aliu maistu. Geidiamo rezultato taip ir nesulaukusi, nusprend grti prie normalios mitybos, bet staiga mir nuo isekimo. Periodas nuo perjimo iki mirties truko apie tris mnesius. Kokia ios mirties prieastis? Vis pirma, darovi racionas jai buvo neprastas. Prisime nate i ud-i": Neprastas maistas irgi nuodas". iuolaiki niu supratimu, fermentacijos sistemos virkinimo trakte turjo persitvarkyti naujo, kokybikai kitokio maisto virkinimui. Na tralu, kad itas procesas reikalauja tam tikro laiko. Todl i pradi maistas nebuvo suvirkintas ir pasisavintas. Antra, ji nebuvo isivaliusi kepen, todl netgi tai, kas bu vo pasisavinta, aplenk kepenis. Maistas, neperdirbtas kepeny se, ms organizmui nepriimtinas. Kai kepenys neivalytos, visada sergama uslpta portaline hipertonija, kuri sukelia kraujo sstov skrandyje, blunyje, kasoje, plonojoje arnoje. Tai yra stabdis, trukdantis gamintis naujoms virkinimo sul tims. Treia, prie naujos ries maisto turi prisitaikyti ir arny no mikroflora, o tai irgi uima laiko. Ketvirta, nesulaukusi troktamo rezultato, moteris paban d sugrti prie prasto maisto, bet per t laik fermentacijos sistemos suspjo persitvarkyti, kad galt virkinti naujos r ies maist, o nuo seno atprato. Reikjo vl prisitaikyti prie seno maisto, vl priprasti. Kol vyko is derinimasis prie naujo ir vl prie seno maisto, organizmas taip nusialino, kad io eksperimento" neatlaik. K reikjo daryti? I pradi ivalyti storj arn, kepenis ir pradti laipsnik perjim prie naujos mitybos, i pradi
299

atmetus labiausiai kenksmingus produktus: ms, riebalus, bal t duon, sausainius ir t.t. Sis periodas tsiasi vienerius dvejus metus! Ir pagaliau pajuntate, kad js virkinimo traktas gali perdirbti ali augalin maist, uuot paalins j vos susmul kint. 2 atvejis. Jauna moteris prisinervinusi nebegaljo valgyti. Kai tik bandydavo praryti sukramtyt maist, atsirasdavo stempls spazmai. Nepadjo joks gydymas. Kelet mnesi ji maitinosi skysiais, aliejumi ir aliais kiauiniais. Si vienpusi ka mityba j labai nualino (atrod kaip nuiurusi kat). Po storosios arnos valym ir perjus prie viei darovi racio no su daug darovi suli (vis pirma mork, iki 1 litro), kruopiai kramtydama maist, m greitai taisytis ir jau po dviej mnesi skrajojo", negaldama atsidiaugti rykia per main. arnynas, anksiau alins maist kart per trise ias dienas, pradjo normaliai dirbti. Tai moter labai paveik, ir ji nusprend valgyti vien ali;) maist bei gerti sultis. Taiau po trij mnesi ji pastebjo, kad pirmykio lengvumo nebeliko. Vliau arnynas m dirbti nereguliariai, knas pasidar sunkus, kaupsi skysiai. Ji m vartoti natralias laisvinanias priemones, prarado saiko jaus m, apsirydavo. Madaug po pusantr met m gesti dantys (susidvjo emal), knas nutuko ir ibrinko. Smarkiai suma jo darbingumas, ji greitai pervargdavo, psichika pasidar ne stabili, moteris greitai pravirkdavo. Netgi keli i eils kepen valymai nieko gero nedav. Kodl taip atsitiko? Manau, kad prieastis tipikiausias princip JinJan nepaisymas. I pradi ji labai atitiko Jau princip liesa, dirgli. Po valym ir mitybos pasikeitimo, ku ris paarmino" smarkiai urgtint organizm, ji sureguliavo jo procesus {JinJan pusiausvyra vadinama Den"). Btenl tada ji gavo jg, energijos ir sveikatos. Tebesimaitindama vie i aliu" maistu, ypa rgiais vaisiais, savo organizm pa kreip Jan pus. inome, kad dauguma vaisi ir darovi (ypa rgi) yra Jin. Buvo nuslopintos organizmo Jan funk cijos: viduri ukietjimas, pabrinks knas, dylanti danti| emal, greitas nuovargis, lidesys. Organizmas spontanikai m reikalauti Jan produkt, todl taip iaugo apetitas. Kad paalint iuos reikinius, jai reikjo pusiausvyros tarp
300

Jin ir Jan produkt: Jin vaisiai, darovs, Jan kos, msa. Taip ji ir m maitintis. 3 atvejis. Dauguma moni, isival storj arn ir kepe nis, msi atskiros mitybos, jauiasi gerai, atsikrato vis nega lavim. Bet rytais ir vis dien jie nuolat atsikosti, sloguoja. Kodl? Jie nepaiso produkt subalansavimo taisykli. Pavyzdiui, kad gautum 1000 kilokalorij, i 250 gram baltym ar anglia vandeni pasisavinamas nemaas kiekis biologikai aktyvi mediag: B] vitamino 0,6 mg, B2 0,7 mg, B3 6,6 mg, C 25 miligramai ir t.t. prastuose augaliniuose maisto produktuose (kopstuose, morkose, vaisiuose ir t.t.) nedaug B, A ir D vitamin. arnyno mikroflora taip pat i btin vitamin gamina maai, juo la biau kad kai kurie mons galvoja: jeigu nevalgo msos, kiau ini, pieno produkt, jie jau vegetarai ir iki soties gali veisti koes, duon, aliej ir t.t. Deja, susiklosto tokia situacija mes pasisaviname maisto lygiai tiek, kiek pakanka jo ferment ir vitamin. Likusioji dalis nusda ant storosios arnos siene li. Tai nuosdos, kuriose dauginasi patologika mikroflora, o kita dalis prasiskverbia kraujo apytakos rat, nusda visame organizme, perpildo j ir po to paalinama gleivi pavidalu per kvpavimo takus. Kad taip yra, patvirtina ir po valgio danai atsirandanios dujos, skrepliavimas ir niurkiojimas nosimi. Kaip to ivengti? Imintinga liaudis seniai naudodavo pa pildom maist, kuriame labai daug ir mineralini mediag, ir vitamin, ir ko kito. Priimtiniausias iuo poiriu maisto produktas alaus miels ir daiginti grdai, kuriuose labai daug vitamin. Ryt, kol tuias skrandis, igr 100200 ml alaus mieli, aprpinsime organizm visomis reikalingomis me diagomis. Paskui, gerokai praalk, imkims prasto maisto salot, koi ir t.t., kurie pasisavinami kur kas geriau. 4 atvejis. Aukiau apraytasis natrali vitamin ir mi neralini mediag stokos atvejis danai skatina besotyst. Or ganizmas alkiu signalizuoja apie t mediag trkum. mo gus vartoja prast maist kopst salotas su vairiais prie dais, alumynus, dviej trij ri kruopas, bet negauna kito btino maisto. Organizmas ir vl mogui alkio jausmu prime301

na, kad kraujui stinga tam tikr mediag. mogus vl valgo, ir taip be galo. Arba vl, pajuts, kad viskas taip, kaip reikia (stimuliuoja silpniausi do), jis persivalgo. inoma, po tokio persivalgymo jis jauiasi prastai, keikia save u nesusilaikym, par ar kelias paras badauja. Paskui vl prasti maisto produk tai (vieias natralus maistas), vl nepasitenkinimas, vl be saikis rijimas ir taip toliau. sidmkite: kai organizm aprpinsite visomis btinomis mediagomis, didiulis alkis js nekamuos. Todl vartokite daugiau visoki pried ir vieiai ispaust darovi suli. 5 atvejis. Kai kurie mons mano, kad jie normaliai perjo prie natralaus maisto, nors 24 kartus per savait tebevar toja mielinius duonos kepinius. Po keleto tokio raciono met jie nustemba, kad atsirado anemija. Kaip, i kur, juk jie maitinasi teisingai? Kepimo miels sutrikdo arnyno mikrofloros B R vi tamino sintez, o su vieiomis darovmis jo negauname. Stai taip paslapiomis atsiranda anemija. Anemijos atsikratysime visikai atsisak mielini kepini arba pradj daugiau vartoti B 1 2 vitamino turini produkt. 6 atvejis. Moteris normaliai perjo prie ali darovi ir vaisi raciono. Pajuto didiul pagerjim ir jautsi puikiai. Tai truko apie deimt met. Organizmas per t laik isival, per sitvark ir tapo daug jautresnis. Kartais, ilgiau pabendravus su monmis arba keiiantis met laikams, ji jausdavosi blo gai. Man, jog kaltas padidjs jautrumas, ir slopino j retkar iais pasmaguriaudama msos, kitais skanstais. Tai jai suteik davo pusiausvyr, ir viskas bdavo normalu. Kaip teisingai pa aikinti fenomen? Visa tai atsitinka dl do. J pusiausvyra sutrinka susi jaudinus, o aktyvumas keiiasi keiiantis met laikams. Todl jl instinktyviai pasirinko produktus, kurie suadintom doom suteik pusiausvyr. i rekomendacija tinka apie mityb ima nantiems monms. Neumirkite apie doas, laiku jas suregu liuokite. itam fenomenui gali bti priskiriamas ir Polis Bregas, ret kariais, kai organizmas sigeisdavo, vartojs ms. Jis taip pui kiai jaut savo organizm, kad inodavo, kaip neprarasti pu siausvyros konkreioje situacijoje. tai atkreipia dmes ir alio" maisto alininkas Aleksan dras Cuprinas, veikalo Mokykits valgyti" autorius. Tik jam
302

tie pusiausvyr suteikiantys produktai yra iedadulks ir dar ovi sultys, kurie, be to, puikiai papildo organizmo mikroele mentus. 7 atvejis. Vidutinio amiaus vyrikis nusprend pereiti prie natralios mitybos. Jis isival organizm ir palengva m di dinti alio" maisto proporcijas. Po tam tikro laiko per nos ir plauius m skirtis daug gleivi. Ligoniu jis nesijaut, bet glei vs tekjo kelet dien. Tai jam kyrjo, gro prie senosios mitybos gleivs inyko. Paskui jis pradjo valgyti alius pro duktus gleivs vl atsirado. Tada mets visus bandymus, jis visiems laikams sugro prie prasto maisto. Kodl taip atsitiko? Organizme susikaup daug gleivi, ypa jungiamajame audinyje. alias augalinis maistas, gydan tis vidin organizmo terp, smarkiai alina lakus i j susi kaupimo viet. Jie patenka krauj, o i jo per nos ir plauius kaip gleivs paalinami lauk. Jei vl vartosime virt maist, jis proces sustabdys ir gleivs inyks. Organizmas vl sunkiai virkinamas mediagas sukaiios", kad galt ivalyti krauj. Toks gleivi isiskyrimas gali tstis metus ir ilgiau, ino ma, ne taip smarkiai kaip i pradi. Turkite galvoje, kad tai vyksta sveikatos labui, js isivalote organizm. Kartais lakai alinami taip smarkiai, kad prasideda ry kiausios isivalymo reakcijos: aukta temperatra, viduriavi mas, vmimas, odos brimas. Ltins organizmo ligos irgi bai giasi tokiomis krizmis jos pamja, o paskui netrukus i nyksta. Todl labai svarbu susivokti, kas jums yra, neisigsti, o tinkamai reaguoti ir jokiu bdu nemesti pasirinkto reimo, su maniai padti savo organizmui pabadauti arba truput su velninti racion. Juk vyksta labai domus procesas. Priklausomai nuo js sveikatos ir lig, organizmas tinkamai mitybai sukaupia papil dom jg, koncentruoja lakus ir kenksmingas mediagas (anksiau vartotus vaistus) kokioje nors organizmo vietoje, o paskui stiprios varomosios reakcijos metu paalina jas. itas procesas tsiasi metus. Prisiminkite, Poliui Bregui prireik pen keri grieto mitybos reimo ir badavimo met, kad gyvsidab ris, esantis vaistuose (gyvsidabrio chloride), kuriuos vartojo vai303

kystje, bt surinktas i organizmo ir sukoncentruotas storo joje arnoje, o paskui krizs metu paalintas. Man paiam galazolinas i haimorini ani ijo po ee ri natralios dietos met. Gleivs buvo skystos, kaip vanduo, ir turjo galazolino kvap. Taip buvo du kartus. Pirm kart itas isivalymas tssi keturias dienas, o antr kart, po trij mnesi, apie tris dienas. Apie ivalomsias krizes kalbjo ymiausieji natropatai Polis Bregas, Herbertas eltonas, Surenas Arakelianas, oras Ozava. Tegul tai bna gairs js sveikatos susigrinimo kelyje. pried papildysime, apraydami sveikimo simptomus. Savitu indikatoriumi gali bti burokli sultys. Jos parodo, ar sveikas js virkinimo traktas. Jei igrus du auktus vieiai ispaust burokli suli lapimas po kurio laiko nusidays burokli spalva, js vir kinimo traktas nusilps. Jei nenusidao, viskas normalu. Dabar nustatysime, kas sutrik, kokie barjerai js orga nizme nefunkcionuoja, jei lapimas nusida burokli spalva. I virkinimo trakto ertms burokli sultys siurbiamos krau jotakos rat, o i ten patenka kepenis. Toliau per kepenis arba jas aplenkdamas kraujas ineiojamas po vis organiz m... Taigi jei kraujyje pilna nusidaiusi daleli, kepenys dir ba blogai. Paskui kraujas pervaromas per inkstus, kurie atlie ka filtr funkcij, visk, kas organizmui reikalinga, palikdami organizme, o tai, kas nereikalinga, paalindami. Taigi inkst funkcija taip pat sutrikusi. Vadinasi, burokli sultys vaizdiai parodo, ar sveiki pa grindiniai organai: virkinimo traktas, kepenys ir inkstai. Ret kariais burokli sultimis galima pakontroliuoti i organ veikim. I pradi lapimo spalva bus labai intensyvi. Vliau, organizmui sveikstant, taikant suli terapij, teisingai varto jant produktus, spalva ims blukti, po 69 mnesi inyks. Yra ir kit poymi, rodani, kad einate teisingu keliu. tai keletas j: 1. Isilaisvinusiam nuo toksin ir lak natos mogui ste btinai lengva. Jis nustoja jausti savo kn, kaip yra buv ankstyvoje vaikystje. 2. Iauga protinis ir fizinis darbingumas; mintys aikios ir
304

blaivios, nepavargstama, maiau laiko reikia skirti miegui. Pa gerja lankstumas, klausa ir regjimas, uosl. Geriau (be joki pliavim) gyja aizdos. Organizmas tampa atsparus vairioms ligoms, ypa peralimams. 3. Akys pasidaro skaidrios, spinduliuojanios. 4. Lieuvis nusivalo nuo vairi apna, tampa rausvas. 5. Oda pasidaro vari, sumaja (jei buvo) spuog, inktir. Inyksta nemalonus odos kvapas. Apskritai beveik nelieka i skyr i nosies ir bronch. 6. Reikia paymti dar vien isivalymo etap. Kai organiz mas tampa stiprus, madaug po met kit i aus ima isiskir ti sieros kamiai. Staiga netiktai po 24 mnesi i aus paalinama daug sieros. 7. Galimas ir toks isivalymo simptomas ima luptis oda nuo kuln arba keli, o daniausiai nuo abiej i viet kar tu. Tai irgi tsiasi gana ilgai, 26 mnesius. Kai mitybos reimas laisvas" (kartais laikots, kartais nelabai), visi ie simptomai rodo poslinkius gerj pus, tik jie ilgai usitsia. 8. Geriau ima augti galvos plaukai, pirt nagai, jie atrodo daug geriau, daug sveikiau.

4 priedas MITYBA IR GYVENIMO TRUKM

Imintingas siekia ne to, kas malonu, bet to, kas apsaugo nuo nemalonum.

Aristotelis

Daugyb moni jaudina klausimas, ar galima mityba prailgin ti gyvenim. Praktika duoda teigiam atsakym. I pradi pateiksime pavyzd i bii gyvenimo. Bii mo tinl gyvena eerius metus, o bits darbininks tik 3035 dienas, t.y. motinls gyvenimo trukm apie 65 kartus ilgesn! Pagrindin prieastis gldi mityboje. Bii motinl yra maiti nama bii pieneliu, o bits darbininks jo gauna tik savo gy venimo pradioje, paskui maitinasi gli nektaru ir medumi.
305

Pavyzdys kvepia. Biblijoje apraytas patriarchas Matzalis, kuris gyveno 900 met, tai yra 1213 kart ilgiau negu paprastas mogus. Mai tinosi jis natraliais produktais: laukini bii medumi ir dio vintais iogais. O dabar mums artimesni pavyzdiai. I Grigorijaus Picche lauri knygels Auk iki imto met..." mes suinome, kaip mai tinosi Kaukazo ilgaamiai: J mityboje yra keletas skiriami) bruo, nelygu kur jie gyvena pakrantje, lygumoje ar kal nuotose Kaukazo vietose". Ilgaamiai spontanikai maitinasi produktais to rajono, kuriame jie gyvena. Kaip mums inoma, tai mogui padeda maksimaliai prisitaikyti prie tos vietovs. Tada griaunamasis poveikis daug maesnis juk jis io rajo no dalel. Todl jam lieka energijos perteklius, skiriamas orga nizmo stiprinimui. Visi ilgaamiai valgo saikingai. Dauguma j prakauls. Kitas svarbus momentas produktai kulinarikai perdir bami tik visikai viei, niekad nebna laikomi aldytuve. Kar ti patiekalai vartojami ikart pagaminus, todl maiau praran da vitamin. Mityba ypatinga ir tuo, kad vartojami natrals produktai i savo daro ar sodo. Akivaizdu, kad vartojamas daug odas (bioplazmos) turin tis maistas, kuris po kurio laiko bna ne toks vertingas. Mityboje nra pirm patiekal, turini daug ekstrahuoja mj mediag. Ir tai suprantama: sultinys negyvli i trauka, kuri nuodija. Nuodijimo proces priimame kaip stimu liavim. Msa daniausiai verdama. Vietoj kvietins duonos val go madi (kukurz paplotlius) ir gomi (kukurz ko). Juk kvietin duona glitimas, ardantis ms poringj reakto ri" glikokaliks. Avi, kukurz ir sor miltai glitimo ne sudaro. Tai dar vienas ilgaami mitybos teigiamas bruoas. Vartojami ir rgusio pieno produktai, kurie stimuliuoja do Pita, t.y. nuolatos palaiko virkinimo ugn". Ilgaamiai valgo daug ali darovi salot: pipirns, ka lendr, peletrno, krap, kad arnyno mikroflora bt norma li. Patiekalai gaminami ir i laukini augal, kuriuose taip pal daug vitamin ir mineralini drusk. itiems skaniai paga mintiems augaliniams patiekalams bdingas didelis fermenti nis aktyvumas. Tai padeda stiprinti virkinimo sistemos funkci
306

jas senatvje". tai taip sumaniai pasinaudojama indukuota autolize virkinimui palengvinti. Apskritai Karabacho ilgaamiai vartoja daugiau kaip 200 ri ali ir raugint valgomj augal. tai i ko reikia mo kytis! Juk kuo daugiau mineralini element suvartojama vie i, gyv", tuo geriau organizmui, sveikatai. Ilgaamiai vartoja maai cukraus, daugiau medaus ir vynuogi. Natralus medus ir vynuogs labai naudingi virkinimui maisto produktai", teigia ilgaamiai. Taip jie pa laiko do Pita, atsaking u virkinim, ir laikosi rekomenda cijos vartoti grynus produktus j pasisavinimui ir paalini mui nereikia eikvoti savo organizmo rezerv. domus ir nacionalinis paprotys vartoti atrius priesko nius juk dabar mums doos Vata stimuliavimui nuolat stin ga kartaus skonio, antrinio skonio suvirkinus. Persisotiname produktais, kuri antrinis skonis yra saldus duona, kruopo mis, msa, dl to per daug suadiname do Kapcha, nuolatos krenkiame ir keniame nuo ukietjusi viduri. Ilgaamiai geria var altinio vanden. Vengia riebaus maisto, nes mano, kad jis blogai virkinamas ir spartina sen jimo procesus. Valgo 34 kartus per dien, su saiku. Laikosi mitahara" saikingo valgymo principo. Karabacho ilgaami mitybos racione ypating viet u ima ilkmedio uogos". I j verda sirup, kur geria su arbata. itas grimas naudingas netekus jg (Jin bkl). Viskas labai paprasta ilkmedio uogos Jare produktas, ir juo ilgaam iai save stiprina. Vietoj arbatos jie geria erktuogi, liep ied, gudobels ir mt nuovir. Ir vl pabriu: Charakteringa, kad jie (ilga amiai) mgsta vaisius ir uogas". Japon Natraliosios medicinos" asociacijos prezidentas profesorius K. Morisita mano, kad sen japon mityba turi daug bendro su Kaukazo ilgaami mityba. Seni japonai pir menyb teikia darovms. Valgo laukines valgomsias oles, j ros augalus, uvis, natral med, vairius prieskonius ir t.t. Dabar atsiverskime L. Gavrilovo knyg Ar gali mogus gy venti ilgiau?" Ten aikinama, kad efektyviausia apriboti kalo rijas (energij) dieta, kai subalansuoti vitaminai ir mineralins mediagos. Dietos kaloringumo apribojimas 5025 procentais prailgina gyvenim beveik du kartus ir atitinkamai 32 procen307

tais. ie duomenys buvo gauti eksperimentuojant su gyvnais. Mes jau inome, kad Kaukazo ilgaamiai maitinasi btent taip nekaloringu, bet biologikai aktyviu maistu. Taigi prak tika ir teorija viena kit patvirtina. Palyginkim Abchazijos ilgaami ir Karabacho ilgaami mityb. Apsirijim, nesaiking valgym ir grim i tauta vi sada smerk. Rafinuoto cukraus vartojama beveik du kartus maiau, negu paprastai rekomenduojama. Saldsius ir uogien jie valgo tik 12 kartus per savait. Apskritai iki 20-j ms amiaus met abchazai valg med. Nieko neinodami apie var tojam riebal ir mirtingumo nuo pieno liauk, storosios ar nos ir kraujotakos sistemos vio ry, abchazai nemgsta labai riebi patiekal. Vatoj a itin maai druskos ir beveik visai ne vartoja jos grynos. Betgi j maistas anaiptol nra prskas ir neskanus, kadangi visk, netgi vieius melionus, jie valgo su adika atria ir aromatinga pasta prieskoniu, kurio ket virtadalis raudonieji pipirai, sausos ir diovintos prieskoni ns darovs, esnakas ir truputis druskos. Tarp kitko, raudo nieji pipirai sumaina bendrj ir neutrali lipid kiek, cho lesterino kepenyse kiek. Tai gali turti didels reikms ir dies ir kraujagysli sistemos lig profilaktikai". Jei pavelgsi me tai i do pozicij, paaiks, kad atrus skonis didina ms organizme Jan ir neleidia suadinti doos Kapcha, bet stimuliuoja do Pita, kuri sudegina gleives. K jie valgo? Pagrindinis kasdienis abchaz patiekalas kukurz milt ko (anksiau jie vir ko i sor)". Taigi jie vartoja produktus, nesudaranius glitimo. Be to, i kukurz milt daro prskus paplotlius urekus, abchazams atstojan ius duon. Ypa sotus ir maistingas urekas, pasaldytas me dumi arba darytas sriu bei graikikais rieutais. Daug angliavandeni, gaunam su augaliniais produktais, o kartu ir daug lstelienos, pektin kiekis maiste svarbi ilgaami mitybos ypatyb". Kai kurie skaitytojai gali paprietarauti, kad Kaukazas alyko tvyn! Abchazai vartoja tik viei ms ir, be to, su alumynais, t.y. derin, kur nesunku pasisavinti. Nesuvalgytas maistas atitenka gyvuliams, ir niekam neateina galv pail dyti sveiui ne tik vakarykt, bet ir iaip atauus valg. Labai domi duomen apie Hunzos slnio ilgaamius patei308

kia Nikolajus Agadianas ir Aleksejus Katkovas knygoje Ms organizmo rezervai". Trisdeimt du tkstaniai io rojaus gy ventoj neino, kas yra liga. Vidutinis j amius 120 met!" Hunzai vegetarai. Vasar jie minta aliais vaisiais ir darovmis (t.y. pagal sezon), iem saulje diovintais ab rikosais ir daigintais grdais, avi brinza. Per par sunaudoja madaug 1933 kilokalorijas, 50 gram baltym, 36 gramus rie bal ir 365 gramus angliavandeni. kot gydytojas Makas Karisonas 14 met gyveno netolie se Hunzos slnio. Jis padar ivad, kad tik dieta yra ios tau tos ilgaamikumo pagrindinis faktorius. Jei mogus neteisin gai maitinasi, nuo lig jo neigelbs ir kaln klimatas. Todl nenuostabu, kad Hunzos slnio kaimynystje tokiomis pat s lygomis gyvenantys mons skundiasi vairiausiomis ligomis. Jie gyvena du kartus trumpiau. Makas Karisonas, grs Anglij, atliko domius eksperi : mentus su gyvnais. Vienus maitino prastu Londono darbinin k eimos maistu (balta duona, silk, rafinuotas cukrus, kon servuotos bei virtos darovs). Po kiek laiko it grup apniko vairiausios moni ligos. Kitiems gyvnams buvo taikoma Hunzos dieta, ir jie vis bandym laik iliko sveiki. domu, kad Hunzos gyventojai, skirtingai nei kaimynins tautos, labai panas europieius. Istorik manymu, pirmj Hunzos bendruomeni pradininkai buvo pirkliai ir Aleksandro Makedonieio armijos kariai, sikr ia ygio Indo ups sl niais metu. Taigi ir europieiai gali gyventi ilgai, jei tik tinkamai mai tinasi. Biologikai vertingas maistas viei vaisiai ir daro vs, o iem daiginti grdai ir diovinti abrikosai padeda visiems gyventi daug ilgiau. Hunzos gyventoj prieodis: Hun zos moteris niekada paskui savo mylimj neis ten, kur neauga abrikosai". Matyt, ne veltui senolis Matzalis juo valgydavo. Savitas I. Archipovo straipsnis Superilgaamikumas: gal tai vis dlto priklauso nuo raciono?" (urnalas Chemija ir gy venimas"), kuriame autorius teigia, kad ilgaamikum lemia mityba. tai domi lentel, pateikianti duomen apie rekordinin kus" ilgaamius.
309

Vardas ir pavard
Siralis Mislimovas Machmudas Eivazovas irinas Hasanovas Medinas Agajevas arlis Smitas

Amius Gyvenamoji (m.) vieta

168 148 150 140 131 Leriksko r., Azerbaidanas Leriksko r., Azerbaidanas Derbrailsko r., Azerbaidanas Leriksko r., Azerbaidanas JAV

Profesija
abanas (aviganis) abanas abanas abanas galvij varovas

gyvenim, tyrinjo j maist... Surinkta turtinga mediaga lei do mokslininkams padaryti tam tikras ivadas bei suformuluo ti rekomendacijas. Maistas turi bti kuo nekaloringesnis, turti kuo maiau riebal ir gyvulins kilms baltym, o jame turi bti kuo dau giau darovi, vaisi ir patiekal, turini daug geleies". Daug su kuo galima nesutikti, bet kai matai statistikos duo menis, nori nenori susimstai: ar a tikrai teisingai maitinuo si? Taigi kokius produktus valg ilgaamiai? 1. Serbijos gyventoja 119-met Ema Begovi vis gyvenim maitinosi beveik vien okos pieno produktais. 2. irinas Hasanovas, 150 met. Valg oles, laukini me di ir krm uogas, vaisius, grdus, med, rgus pien, var k, sviest ir sr3. iralis Mislimovas, 168 met. Valg sr, vaisius, daro ves, rupaus malimo milt duon, med, gr pien ir altinio vanden, o paskutiniais metais vairi augal ied arbat. 4. Medidas Agajevas, 140 met. Be viso to, kas paminta, valg pusalius avienos alykus. 5. Ben Salii Muali, Omano sultonato gyventojas, 150 met. Valgo danai, bet po nedaug. Mgsta laukini pauki ir v ri ms, med ir duon. 6. Paulas de Sa, 105 met portugalas. Maisto ypatingai ne sirenka, dievina citrinas. i vaisi sultys, jo odiais tariant, yra ilgaamikumo eliksyras". Beje, augimvietse citrin sko nis yra kitoks, pas mus jos atkeliauja neinokusios, todl ir rgios. 7. Giuli Rzajeva, Azerbaidanas, 124 metai. Geria firmin" valumo grim, pagamint i kaln olyn pagal senovin re cept. 8. Saidas Abdulas Mabudas i Hunzos slnio, 160 met. Racionas toks pat, kaip ir kit jo kaimynn. 9. Zora Aga, turkas. 156 met. Vartojo paiedjusi juod duon, lies ms, sunokusias alyvuoges, finikus ir daug vaisi bei darovi. Gr tik vanden ir mt arbat. Jis nevartojo sviesto ir niekad nesuvalg daugiau kaip du kiauinius per sa vait.
311

Galvijus auginantys i krat gyventojai netolimoje pra eityje maitinosi beveik vien pieniku ir augaliniu maistu; dar daugiau, abanai, gyvenantys beveik klajoklik gyvenim, ga mino j ne taip, kaip kiti valstieiai: pavyzdiui, valstieio ei moje paprastai pien virindavo, nesvarbu, k i jo ruosi ga minti, o piemenys apsieidavo be ugnies. Autorius pabria: se noliai pasakojo jam, kad pagrindini maist ruoia primityviu bdu". Jei tarsime, kad pagrindinis moni gyvenim prailginan tis faktorius yra maai perdirbt produkt vartojimas, vien i pateiktos lentels ypatum vyrika vis ilgaami lytis galima bt paaikinti taip. Paprastai moteris neidavo paskui vyr kalnus, ji likdavo prie nam idinio ir, inoma, naudojosi daugiau civilizuotais maisto gaminimo metodais, o tai, gali b ti, ir sutrumpino jos ami". Ne veltui senovs graik filosofas Posidonijus Rodosietis sak: Kiekvieno mogaus organizmas turi pats atlikti kulinarij". Prisiminkime indukuot autoliz, atrast akademiko A. Ugoliovo: 50 procent virkinimo energijos sutaupoma, jei maistas natralus ir neperdirbtas, virkinamas sav ferment. A manau, kad btent is veiksnys gyvenimo trukms ligini mui yra pats svarbiausias. Susipainkime su domia inute Ilgaamikumo receptas". Grup kin mokslinink kelerius metus tyrinjo ilgaamiku mo problem. Gerontologai giliai ir visapusikai studijavo 37 000 gentaini vyr ir moter, vyresni nei 100 met
310

Vis ilgaami valgiaratis gryni produktai, daniausiai darovs bei vaisiai. Be to, kiekvienas ilgaamis turi mgstam valg. Pavyzdiui, Ema Begovi okos pien, Medidas Agajevas avienos alykus, Ben Salii Muali laukini gyvn ms, med ir duon, Paulo de Sa citrinas, Giuli Rzajeva savo firmin" grim. ie j pamgti produktai skmingai sureguliuoja doas. Be to, ilgaamiai vartoja ypatingus maistinius priedus, ku rie papildo kno mikroelementus ir taip subalansuoja doas. Sie mons, patys to netardami, yra patys tobuliausi natra lios mitybos alininkai, rpinasi Jin-^Jan maisto pasisavinimu ir do pusiausvyra.

(galima pakeisti obuoli actu aut. past.), 1 auktas kon densuoto pieno (geriau medaus aut. past.), 12 auktai grst migdol. Sumaiius valgyti. Vietoj obuoli galima imti diovint slyv. 3. Diovint slyv patiekalas 200300 gram imirkyt be kauliuk slyv, 12 auktai ibrinkint aviini dribsni, puss citrinos sultys, 1 auktas kondensuoto pieno. Sumaiyti ir valgyti. 4. Uog patiekalas 200300 gram sutrint uog (mlyni, aviei, gervuogi, emuogi), 12 auktai ibrinkint aviini dribsni, puss citrinos sultys, 1 auktas kondensuoto pieno. Visk imaiyti ir valgyti. Miinys turi bti gaminamas prie pat valgym. Kruopiai maiyti ibrinkusius dribsnius su kondensuotu pienu ir citrin sultimis, o tik paskui vientis mas sudti obuolius ir visk sumaiyti.

5 priedas MAISTINIAI PRIEDAI IR MAISTO GAMINIMO BUDAI Susipain su ilgaami mityba, padarme ivad, kad didiu l reikm ms mitybai turi du veiksniai: sveiko maisto, pa tenkinanio konkretaus organizmo poreikius, pasirinkimas (at kreipiant dmes JinJan ir do pusiausvyr) ir maisto per dirbimo bdai, kuo geriau isaugantys visus gyvus elementus.

II. ALAUS MIELS Miels mikroskopiniai vienalsiai chorofilo neturintys au galiniai organizmai, priskiriami gryb klasei. Mielse esantys fermentai pagreitina skirtingos kilms organini jungini, ypa angliavandeni, rgim arba oksidacij. Mieli lstelse susi kaupia vairios atsargins mediagos: polisacharidai, glikoge nai; fosforo junginys voliutinas (ribonukleino rgties ir polifosfat kompleksas), riebalai ir lipoidai (ergosterinas D provitaminas). Dauguma mieli ypa gerai dauginasi rgioje ter pje (pH 5,45,8), esant 2528 C temperatrai. Miels minta daug azoto turiniomis amonio druskomis (kartais nitratais), amino rgtimis, peptonais. Mieli baltyme yra visos svarbiau sios amino rgtys. Mieli lstels sintetina daug nukleino rgi, purin ir pirimidin, kurie taip pat turi daug vitami-

I. DIETINIAI M. BIRCHERBENERO PATIEKALAI 1. Obuoli patiekalas 13 susmulkinti obuoliai, 12 auktai ibrinkint aviini dribsni, puss citrinos sultys, 1 auktas kondensuoto pieno, bii medaus arba vaisi drebui. Sumaiyti ir valgyti. 2. Obuoli ir mork patiekalas 13 susmulkinti obuoliai, 12 auktai ibrinkint aviini dribsni, 12 auktai tarkuot mork, puss citrinos sultys
312

313

n. Todl miels gali bti vartojamos kaip vertingas maisto produktas, papildomas kokybik baltym, B ir D grups vita min, mineralini mediag altinis. Miels pagrindinis D vitamino altinis, sudarantis 0,6 2 procentus visos mass! Todl jos plaiai naudojamos vaist pramonje D vitamino preparatui gaminti. Mielse yra ir palmitino (75 proc.) bei stearino (25 proc.) rgtys. Norintiems padidinti baltym ir vitamin kiek maiste re komenduojame tiek mieli per par: saus iki 25 g; presuo t iki 100 g; mieli pastos iki 50 g; geriamj iki 500 gram. Geriausios miels per Didj Tvyns kar buvo gaminamos i kvietini arba rugini milt. I 16 kg milt gaudavo 100 g geriamj mieli. Tai malonaus skonio ir kvapo grimas. Sau sj mediag kiekis geriamosiose mielse yra 1315 p r o c , rgtingumas 68. Skonis turi bti gaivus, specifinis mie li, truput karsteljs (stimuliuoja do Vata), bet ne rgtus, mieli spalva gelsvai pilka. Mieli grimas. Produktai 1 porcijai: 300 g vandens, 15 g juodos duonos, 50 g presuot netermofilini kepimo mieli. Duon supjaustyti riekelmis ir padiovinti. Divsius u pilti verdaniu vandeniu ir palaikyti 3 vai., kad nusistot. U pil nukoti, upilti 45 g mieli ir paildyti ant ugnies iki 70 C. Paskui miin atvsinti iki kambario temperatros, pridti dar 5 g mieli ir palikti 8 valandas iltoje vietoje. paruot gri m sidti pagal skon cukraus (arba medaus). Geriau naudoti alaus mieles. Alaus mieli vartojimas gydymui Alaus miels skiriamos gerti sergantiems vairiomis infekcin mis ligomis, furunkulioze, cukriniu diabetu, odos, virkinimo sistemos ligomis, taip pat ir makties dezinfekavimui. Skystos alaus miels stipriai skatina skrandio liauk sek recij; gerina kasos ir arn liauk sekrecij; didina plonosios arnos sugebjim siurbti. Alaus mieli sudtis procentais: baltymai 5158, rieba lai 23; angliavandeniai 2530; pelenai 8,19,1.
314

B grups vitamin kiekis alaus mielse (miligramai 1 grame sauso produkto) B1 B2 PP B6 60125 2180 150830 2540 Folin rgtis 1922 Pantoteno rgtis 42200 Biotinas 0,8

Mieles vartoti patariama ligoniams, kuriems reikia daug pilnaveri baltym ir B grups vitamin: esant virkinimo trakto negalavimams (opos, gastritas, kolitas, enterokolitas), sumajus jo organ tonusui ir palijus virkinimo liauk sek recijai. Taigi miels yra idealus produktas Pita doai stimuliuo ti. Teigiamas alaus mieli poveikis: apetito ir savijautos page rjimas, svorio padidjimas; skrandio sekrecijos sureguliavi mas, virkinimo trakto motorins funkcijos pagerinimas (doa Vata), j tonuso padidinimas. Simptomai, kai organizmas mieli nepriima: raugjimas, apsunkusios kojos, viduri ptimas, kartais viduriavimas. Kad taip neatsitikt, i pradi reikia sustiprinti virkinimo trakt darovi sultimis, o paskui rytais, kol tuias skrandis, gerti truput mieli. Valgyti po to tik praalkus. it slyg nesilai kant, organizmas mieli gali nepriimti. Mieles draudiama vartoti: sergant inkst ligomis, podag ra. Galiu pridurti: jei inkstai dirba normaliai, miels juos stip rina, vartojant alaus mieles lapimas filtruojamas daug geriau.

III. BII PRODUKTAI 1. MEDUS. Apie i produkt vert ir tai, kad juos vartoja ilgaamiai, mes jau inome. Iorikai medus panaus sirup. Isuktas i kori, jis grei tai ima kristalizuotis. Kuo meduje maiau vandens, tuo jis tir tesnis. Medus, kuriame daugiau fruktozs, yra skystesnis, o lipiaus medus, turintis daug sacharozs, yra tirtesnis. Kuo me duje maiau fruktozs, tuo ilgiau jis lieka skystas. Jei medus
315

susikristalizuoja, jis kokybikas. Vienas litras medaus sveria apie 1420 gram. Auktesnje nei 40C temperatroje medus savo savybes praranda. Med btina laikyti nuo viesos apsau gotame hermetikame inde (ilieka aromatins mediagos ir fermentai) 510C temperatroje. Ilgai laikant prastja me daus kokyb sumaja jo ferment aktyvumas. Mokslinink (S. Mladenovo) nustatyta, kad meduje isau gomos gydomosios augal, i kuri jis surinktas, savybs ir kad kiekviena medaus ris turi ypating gydomj savybi. Pavyzdiui, susirgus kvpavimo tak ligomis, rekomenduoja mas kaln medus, raudonlio, kmyn, liep medus, susirgus virkinimo sistemos ligomis stepi medus, mt, iobreli ir raudonlio; sunegalavus irdiai levandos, stepi mtos, miko medus. Inkst ligomis sergant geriausiai tinka katon, piev ied ir vaisini augal medus. Gydomj medaus vert nulemia: 1. Cukrus pasisavinamas be iankstinio apdirbimo, ge riau nei kiti produktai. 2. iedadulki ir bii pienelio kiekis meduje, nepaisant j homeopatins dozs. 3. Antibiotiko, isiskyrusio i bits kno, poveikis. Priebakterins medaus savybs paaikinamos tuo, kad jame neva esama fermento inhibino, kurio dka vyksta gliukozs oksida cija ir gaunama gliukurono rgtis bei tuo pat metu isiski riantis vandenilio peroksidas, sunaikinantis mikroorganizmus. 4. Meduje yra beveik visi mikroelementai. 5. Medus stimuliuoja irdies raumenis, saugo kepenis, lais vina vidurius ir varo lapim, apsaugo nuo udegim skran dio ir arnyno gleivin. Medus sauls spinduli koncentratas, teikiantis mums energij ir ilgaamikum. Todl valgykite j nuolatos, tik atsi velkite savo doas. 2. BII PIENELIS. Tai jaun, 514 dien amiaus bii darbininki rykls ir virutinio andikaulio liauk sekretas, panaus pieno spalvos drebui mas. Labai slopina infekci jas. Kaip jau inome, bii pienelio ypating savybi dka bi ts motinls gyvenimas 65 kartus ilgesnis negu paprastos bi ts.
316

Bii pienelio sudtis (proc.) Vanduo Azotas Proteinai Siera Fosforas 24,5 4,58 30,62 0,38 0,67 Pelenai Dekstroz Sacharoz Eteriniai ekstraktai 2,34 11,7 3,35 15,22

Be to, bii pienelyje buvo aptikta B v B 2 , B 3 , B g , B 12 , B c , H vitamin; nukleino rgi PHK ir DNK, biostimuliatori. Tam tikras gama-globulino kiekis nulemia antivirusin, antimikrobin ir antitoksin bii pienelio efekt. Jame yra amino rgties vieno i pagrindini kolageno komponent. Kolage nas jungiamasis organizmo junginys, prie kurio prisitvirti na visos veikliosios lstels. Nuo ito audinio kokybs labiau siai priklauso ms sveikata ir ilgas amius. ias ivadas, at lik specialius tyrimus, padar Ch. L. Lamberti ir 1. G. Konecho. Dl gana sudtingos gavybos bii pienelis vartojamas la bai retai. 3. PIKIS. Tai augalins kilms produktas, pagamintas pa ios bits. Pikis, arba propolis, graikikai reikia prie miest". Bii pikio kilm dvejopa: tai yra dervinga pirminio ieda dulki virkinimo liekana ir, antra, jis bii surenkamas i me di pumpur: tuop, alksni ir kit. Tai derva, susidariusi i daugybs vairi mediag: 55 proc. derv ir balzam, 30 proc. vako, 10 proc. eterini aliej, 5 proc. iedadulki. iuose komponentuose yra daug vitamin ir mikroelement. Bii pikio dervose ir balzamuose yra cina mono spirito, cinamono rgties, raugini mediag. Deimtys verting mediag yra iedadulkse. Jau rastas bii seili liauk sekretas. Kartus pikio skonis stimuliuoja do Vata. Kvapas salsvas. Pik bits renka 1016 valand. Pikis saugo bii eim nuo virus ir bakterij. Pikio van dens tirpalu skalaujant gerkl gydomas udegimas, o akis konjunktyvitas. Tokiu tirpalu skalaujama ir sergant aus, no sies ligomis. Skalavimas gydo virusines galvos srities ligas. Pi317

kis gali didinti kraujo serumo komplementin aktyvum ir gama-globulin kiek. Anesteziologins bii pikio savybs nenu sileidia kokainui ir novokainui. Pikis, dedamas po truput maist, labai gerai gydo lapimo tak ligas, balansuoja hormo n veikl. Vartojamas sergant ltinmis skrandio ligomis ir inkst udegimu. tai domus bii pikio vartojimo pavyzdys. Vienas ligonis po operacijos vartojo bii pik ir priaugo 20 kilogram. Po pus meio j vartoti liovsi. Po 78 mnesi vl susirgo pikty binis kasos udegimas. Gydymas buvo bevaisis. Vl m vartoti bii pik. Sveikata pagerjo. Dabar valgo ir geria visk. Pro filaktikai kasdien su maistu suvartoja pus auktelio bii pi kio. I karto matyti, kad is ligonis bii pikiu m skmingai stimuliuoti nusilpusi Pita do, atsaking u virkinim. Vartojimo bdas. Bii pikis yra nekenksminga, bet labai stipriai veikianti mediaga. Pernelyg didels dozs gali suer zinti burnos ertm. Todl geriau prie jo prisipratinti palaips niui per 34 dienas. Kasdien galima suvartoti 13 gramus, kuo geriau sukramtysite, tuo geresnis ir greitesnis bus rezul tatas. Labai svarbu, kad sulauk norimo efekto nuo pikio atprastume taip pat palaipsniui per 814 dien. Kasdien su maistu suvartojant po 510 gram pikio, gali ma isigydyti lapimo tak, inkst, dubens, prostatos, genita lij udegimus. Gydant parodontoz, bii pikio milteliai vartojami nakiai. 4. IEDADULKS. Tai labai vertingas maisto priedas, ap rpinantis organizm natraliais vitaminais ir mineraliniais elementais. Chemin iedadulki sudtis (proc.) (Pagal Luvo ir Kajas) Vanduo Atstatomas cukrus Neatstatomos druskos Riebalai Baltymai Amino rgtys
318

Pelenai Vitaminai Antibiotikai Augimo faktoriai

17 vis grupi yra yra

iedadulkse esanios amino rgtys (proc.) Argininas Histidinas Izoleicinas Leicinas Lizinas Metioninas Fenilalaninas Treoninas Triptofanas Valinas 4,45,7 2,03,5 4,55,8 6,75,8 5,97,0 1,7-2,4 3,74,4 2,3-4,0 1,21,6

5,56,0

iedadulkse aptinkami vitaminai ir hormonai (mkg) Tiaminas Riboflavinas Miocinas Piridoksinas Pantoteno rgtis Biotinas Folin rgtis Latoflavinas A vitaminas B2 vitaminas C vitaminas D vitaminas E vitaminas Igozitolas 5,7510,8 16,319,2 98210 09 351 0,10,25 3,46,8 0,21,7 karotinoidai 16,319,2 152640 0,20,6 0,10,32 3040

3 --4 20-- 4 0 0 --20 1--20 11-- 3 5 10-- 4 5

Tyrintojas Gregorianas su savo bendradarbiais nustat, kad iedadulkse yra 27 elementai: natris, kalis, nikelis, tita319

nas, vanadis, chromas, fosforas, cirkonis, berilis, boras, cinkas, vinas, sidabras, arsenas, alavas, galis, stroncis, baris, uranas, silicis, aliuminis, magnis, manganas, molibdenas, varis, kalcis, geleis. Daniausiai iedadulki skonis kartus (stimuliuoja Vata do). ^ iedadulki poveikis mogaus organizmui: a) reguliuoja viduri ukietjim arba viduriavim; b) anemijos atveju greitai padidina hemoglobino kiek; c) greitai priaugina svorio ir padeda pasveikti; d) turi antibakterini savybi ir labai naudingas gydant kolitus su arnyno floros anomalijomis; e) teigiamai veikia nerv sistem, ypa padeda apmus dep resijai arba nemigai; svarbi euforin priemon. Dozs dydis priklauso nuo ligoni ir sveik moni savijau tos. Rekomenduojama nuo 2,5 g iki 20 gram (ypatingesniais atvejais) per dien.

utinti grudai Imkite bet kokius sveikus grdus (daniausiai vartojami kvie iai). Stiklin variai nuplaut grd suberti termos, upilti 34 stiklinm verdanio vandens (geriau distiliuoto) ir palai kyti 34 valandas. Paskui vanden nupilti, grdus suberti lkt, dti pagal skon sviesto, medaus arba koki tik nori prieskoni ir valgyti po salot. is patiekalas labai naudingas monms su vyraujania Va ta doa. Jei neturite termoso, visa tai galite atlikti paprasiausiame stiklainyje. Tik kuo geriau j apvyniokite ir kikite celofanin maiel. is gaminimo bdas nereikalauja ypating pastang. Jei ryte valgyti nenorite, pasiimkite stiklainiuk ir valgykite dar be, kai ialksite. Mirkyti kviei grdai

IV. GRD PARUOIMAS vairi kruop koi virimo bendros taisykls yra tokios: kruo pas 23 vai. umerkti. Paskui vanden nupilti ir kruopas virti tik vandenyje. Uvirinti, nukelti nuo ugnies ir iltai apvynioti, kad ust. Paskui dti pagal skon sviesto, pasaldinti arba pa sdyti, nors tai nerekomenduojama. Galima koes virti oli nuoviruose, tai suteiks joms pikan tik skon bei gydomsias savybes. Tada kruopas reikt mir kyti 12 valand. Paskui drobiniame maielyje (nebtinai) uplikinti oles, vanden nuo kruop nupilti ir jas upilti nuovi ru. Kai uverda, puod iltai apvynioti ir palaikyti. Paskui d ti sviesto ar ko kito pagal skon. Kai ko paruota, galima keptuvje paspirginti svogn, mork ar kok kit pada. Svognai kepinami tol, kol inyks j kartumas. Padaams vartojamas augalinis aliejus. Kai pada as paruotas, keptuv suberti ko ir visk gerai imaiyti. Padao gali bti daug. Truput palaikius, ko valgyti ilt. Labai naudinga asmenims su pernelyg aktyvia Vata doa.
320

Grdus nuplauti ir upilti altu vandeniu, kad bt apsemti. Po 24 valand vanden nupilti, o grdus laikyti aldytuve. i taip paruotus grdus galima vartoti 34 dienas. Prie val gant juos galima truput paildyti, pridti t pai pried, kaip ir utintus. Kitas bdas. Grdus upilti altu vandeniu ir laikyti tik per nakt. Ryte galima valgyti. itaip paruoti kviei grdai rekomenduojami suaugu siems ir vaikams su sveikais dantimis. Tokie grdai paadina skonio nervus, padeda susidaryti seilms. Stimuliuoja vis vir kinimo sistem ir skatina tutinimsi, sunaikina nuodus bei bakterijas arnose. Daiginti kviei grdai Kviei grdus nuplauti ir suberti lkt, kurios dugne pa tiesta iltu vandeniu sudrkinta drobel. I viraus grdus pri dengti tokia pat lapia audinio skiautele. Lkt palikti 22 23C temperatroje, kartkartm suvilgant virutin drobel, kol
321

grudai sudigs*. Didiausia biologin grdo vert, kai daigelis prasikala 11,5 mm. Daigintuose grduose daug vitamin, ypa B grups ir E, ferment, mikroelement (luobelje), be to, virkinant kviei baltymus susidaro ypatingos mediagos endorfinai, btini visoms mogaus kno lstelms ir psichikos stiprinimui. tai gydytojos, jogos filosofijos pasekjos ponios mit pra neimo itrauka: 20 met truks didiulis eksperimentinis dar bas visikai patvirtina stimuliuojant daigint kviei poveik bet kokio amiaus mogaus organizmo koordinacijai, gyvybi kai svarbi proces reguliavimui ir atstatymui, optimaliai me diag apykaitai ir nerv sistemos stabilizavimui. Tai tikras gyvybs eliksyras". Racion papildius daigintais grdais, daugybs rimt lig gydymo eiga daugeliu atvej pralenk visus lkesius (be to, pagerjo regjimo aikumas, judesi koordinacija, galvos plau k spalva ir tankumas, sutvirtjo dantys ir kt.). Kiek teko pastebti, bet kokio amiaus moni sveikata jau po 12 savaii aikiai pagerjo, o vliau jie pasveiko. mons, vartoj daigintus grdus, tapo atspars peralimo ligoms. domu pastebti paralel su Vladimiro Lagovskio straips niu Anapus Gagulos paslapties" (urnalas Gamta ir mogus", Nr. 3, 1989). Ten kalbama apie atnaujinani mediag gy vn gemalines lsteles, kurios perkeliamos mogaus orga nizm operuojant. Mes savo organizm augalines gemalines lsteles perkeliame natraliai valgydami. Abiem atvejais efektas akivaizdus. Daiginti grdai pasidaro minkti, lyg bt utinti. Juose esantis krakmolas pavirsta salykliniu cukrumi, o tai visos virkinimo grandies palengvinimas (juk krakmol i pradi turime perdirbti cukr). Todl daigintos sklos paios tin kamiausios virkinimui, turi daug gydomj gali. Ypa reko menduojama tiems, kam sumajs seili isiskyrimas. Daigin ti kviei grdai stipriausi Kapcha doos stimuliuotojai. tai dar keletas daigint grd recept. Tokie patiekalai turi ypa daug gydomj savybi.
* itaip daiginami ir visi kiti grudai: kukurz, rugi ir kt.

Gydomsias koes ir kisielius reikia gaminti taip: 1224 vai. prie gaminant patiekal grdus pastatyti iltai, kad su dygt (vienam mogui imti 50100 g saus grd). Paskui perplauti ir sumalti msmale. dti pagal skon medaus, svies to ir vairi prieskoni. Priklausomai nuo to, kiek atmiei, bus ko ar kisielius. Virinti nei kos, nei kisieliaus negalima. Kviei ir kit augal miinys Turiu sukrs kviei bei kit augal gydomojo miinio recep t. 1. Daigintus grdus sumalti msmale; sumalti vieias mor kas (galima panaudoti suliaspauds ispaudas), buroklius, sa liero, kiaulpiens, pastarnoko, petraols ar kito valgomo kul trinio bei laukinio augalo akn. Visa tai gerai sumaiyti, pri dti truput konservanto medaus. Miinio skonis gali bti labai vairus nelygu kokie kom ponentai. Tai leidia pasirinktinai veikti t ar kit do. Keis dami augalus ir parinkdami juos pagal poreikius, galite tikslin gai gydyti vairius negalavimus, kol jie inyks. Pavyzdiui, mal tus daigintus kviei grdus vartojant su kiaulpiens aknimi ir lapais, galima greitai susigrinti fizini krvi isekintas jgas, tonizuoti vis organizm. Sumai petraoles, morkas ir grdus igydysite inkstus. Ypa toks miinys naudingas iem ir ankstyv pavasar. Tada sumaltus daigintus grdus pra vartu maiyti mirkyt diovint vaisi: abrikos, obuoli, kriaui, razin, taip pat ir mork, burokli bei koki nors alumyn. Skonis labai savitas. Toks miinys yra sotus. Dau gumai moni pakanka 35 aukt. 2. Miinys ruoiamas taip pat, tik vietoj medaus imkite alie j. Aliejus rekomenduojamas gaminant nesaldius miinius. iuo atveju vartojamos karios ir gaiios ols. Abiej ri miinius galima pasigaminti kart per savait ir valgyti, kai tik usimanysite. Savo gydomj savybi tokie miiniai nepraranda vien dvi savaites. A imdavau io miinio darb ir pusryiavau, pietavau, kai tik atsirasdavo apetitas. Stebdamas kitus ir i savo patirties galiu pasakyti, kad page rja virkinimas, arnyno evakuacin funkcija, padidja dar bingumas ir pajgumas.
323

322

V. VAISI, DAROVI PATIEKALAI Laukini valgomj oli pasta Imkite oli: dilgli, kiaulpieni, takaoli, dobil, alpusni, rasakilos, gysloio lap, liepos ied, ber ir aviei lap (ga lima ir kitoki). Kuo daugiau, tuo geriau. Pridkite kelias ievos akeles (ji suteikia migdol kvap). Visa tai perplaukite ir su malkite msmale. Saldi pasta. Visas oles sumaiyti su medumi. Tokia pasta aldytuve gali stovti mnes, o usukus dangteliu ir ilgiau. Sri pasta. Visas aukiau ivardytas oles sumaiyti su saulgr aliejumi arba korjietiku padau. i past galima derinti su svognais, kitais alumynais ir vartoti sumutiniams. auktelis tokios pastos prie valg aprpins jus visai parai mikroelementais ir vitaminais. iem toki past galima gaminti i diovint oli. ols smulkiai sutrupinamos, sudrkinamos (pageidautina distiliuo tu vandeniu, kad vanden pereit daugiau mediag), paskui sumaiomos su medumi arba aliejumi. oli milt sklindiai Valgomosios ols idiovinamos, paskui sutrinamos, kad bt lyg miltai. Beriama paprasiausi kvietini milt (kaip jungia mosios mediagos) ir kepami paplotliai ar sklindiai. Juodieji ikrai" Sausus jros kopstus upilti vandeniu, kad ibrinkt. pilti saulgr aliejaus, dti pakepint svogn ir labai smulkiai sutarkuoto esnako. Visa tai utepti ant duonos su sviestu. Tai gardus patiekalas, skoniu primenantis juoduosius ikrus. Salot gaminimas Pageidautina salotas gaminti pagal sezon. Kadangi salotos yra ms pagrindinis btinas patiekalas, tai ir poiris jas turi bti ypatingas. Salotos pagrindins natrali maistini
324

mediag tiekjos. Kad visikai patenkintume organizmo po reikius, btinai valgykime augal akn, lap ir vaisi salotas. Tokios salotos vadinamos triadomis". Jose daug mikroelemen t, gaunam su akniavaisiais (burokliais, morkomis, salie rais), lstelienos ir chlorofil, gaunam su lapais (petraol mis, kopstais), vitamin, ferment, pigment, struktrizuoto vandens, gaunam su vaisiais (agurkais, pomidorais). Dabar pakalbkime apie iminting salot vartojim. Pir muoju sveikimo etapu, 23 mnesius, salotoms galima imti bet kokias daroves. Pagrindin io etapo uduotis organiz mo arminimas ir reikalingos mikrofloros formavimas. Todl vartojamos daug armini element ir struktrizuoto vandens turinios darovs. Antruoju etapu, kitus 36 mnesius, reikia parinkti daro ves atsivelgiant JinJan santyk, kad tinkamai bt stimu liuojamos Jin ir Jan funkcijos bei j pusiausvyra organizme. Toliau, pasitelkus skonio pojius, pasirinkti tinkamas dar oves dooms sureguliuoti. Tai skmingai atlikus, js skonio pojiai truput pasikeiia, nelygu sezonas ir sveikata. Stenki ts, kad sveikata nuolat bt tvirta. Atminkite: nordami sti muliuoti vien silpn do, salotas maiykite augalus, turin ius po virkinimo vien skon. Jei salotas primaiysite dar ovi su skirtingais antriniais skoniais, stimuliavimo nebus. Nereikia per daug smulkinti darovi, nes jos nuo slyio su oru genda. Dabar pakalbkime apie salot pagardus. Skanios salotos sutaisomos i tik k supjaustyt viei kopst. Pabarsius juos druska, pylus citrinos suli (galima vartoti citrinos rgt), reikia gerai sugniauyti ranka, berti supjaustyt alumyn ir paduoti stal. Majonezas su obuoli sultimis 1 auktas grst graikik rieut, 1 auktas aliejaus, 3 auktai obuoli suli. Rieutus sumalti arba sugrsti mediniame inde. toki rie bi vientis ko pilti augalinio aliejaus ir maiyti. Tirt mi in reiks atmieti obuoli sultimis.
325

Majonezas su obuoli ir citrin sultimis 1 auktas malt graikik rieut, 1 auktas aliejaus, 2 auktai obuoli suli, 1 auktas citrinos suli. Gaminamas taip pat, kaip ir majonezas su obuoli sultimis. Majonezas su citrin sultimis 1 auktas malt rieut (graikik, migdol, lazdyn), 1 auktas aliejaus, citrinos suli. Gaminama taip pat. Majonezas su saulgr sklomis 6 porcijoms reiks: 100 g igliaudyt saulgr skl, 0,1 1 aliejaus, po 1 aukt pomidor tyrs, citrin suli, tarkuoto svogno, tarkuotos citrinos ievs. Igliaudytas saulgras sumalti ir grsti mediniame arba porcelianiniame inde. Tada skyst koel supilti pomidor ty r ir tarkuot svogn. Ilgai miin maiyti, i pradi po la, o paskui plona srovele supilti aliej. Majonezas turi bti tirtas. Pagardinti j citrinos sultimis ir tarkuota ieve. Majonezas i varks 100 g varks, 1,5 aukto aliejaus, 2 skiltels esnako, 1 auk tas pieno, truputis malto saldaus raudonojo pipiro, petraoli. Vark gerai isukti mediniu auktu, po truput supilant aliej ir pien. Pagardinti sutarkuotu esnaku ir supjaustytais petraoli lapeliais. Majonezas su varke 6 porcijoms reiks: 1 kiauinio trynio, 0,11 aliejaus, 50 g var ks, 1 aukto smulkiai tarkuot svogn, malto raudonojo pi piro (saldaus). Vark trinti mediniu auktu. vientis mas supilti i trynio ir aliejaus pagamint majonez. Pagardinti pipiru ir svo gnu. Patiekti pusryiams. iuo majonezu galima tepti duon sumutiniams; papuoti juos raudonojo pipiro ir agurko grieinliais, petraols lapeliais.
326

Salot padaas su citrin sultimis 2 auktai aliejaus, po vien aukt citrin suli ir tarkuot svogn, 1 arbatinis auktelis medaus. Gerai isukti aliej, med, sultis ir svogn. iuo padau upilti salotas. Saldus salot padaas su citrin sultimis 3 auktai aliejaus, 2 auktai citrin suli, po vien arbatin auktel medaus ir supjaustyt petraoli lapeli. Aliej, citrin sultis ir med sumaiyti. Berti supjaustytas petraoles. iuo padau tinka pagardinti alias salotas. Salot padaas su krapais 2 auktai aliejaus, 1 auktas citrin suli, po 1 arbatin auktel medaus ir smulkiai supjaustyt krap akeli. Aliej, sultis ir med sumaiyti. Berti krapus (juos galima pakeisti saliero, peletrno lapeliais, porais ir kitomis priesko ninmis darovmis). Pomidor padaas salotoms 150 g pomidor, 23 auktai grietins (arba rgusio pieno), 1 auktas citrin suli, po 1 arbatin auktel medaus ir tarkuoto svogno. Gerai sunokusius pomidorus nuplauti, nulupti ir sutarkuo ti arba iplakti mikseriu. Sumaiyti su iplakta grietine, citri nos sultimis, medumi bei tarkuotu svognu. Rieutinis salot padaas I variantas: 4 auktai malt rieut, 2 skiltels esnako, 1 auktas citrin suli*. Rieutus sumalti, sugrsti mediniame inde. riebi vienti* Citrin sultis galima pakeisti spanguoli sultimis, citrinos rgtimi, t.y. kuo nors rgiu.

327

s koel tarkuoti esnak, isukti ir pagardinti citrin sulti mis. II variantas: po 1 aukt grst graikik rieut, alie jaus ir citrin suli. Rieutus sumalti ir grsti medinje ar porceliano grstuv je. riebi koel po truput supilti citrin sultis, o paskui ir aliej. Jei mas per tirta, praskiesti vandeniu. Mork padaas su krienais 100 g mork, 12 auktai medaus, 1 auktas citrin suli, 1 auktelis tarkuot krien, grietins. Nuskust mork sutarkuoti smulkia tarka. Dti medaus, sumaiyto su citrin sultimis, ir krien. Atmieti grietine, kad padaas bt norimo tirtumo. Grietininis salot padaas 100 g grietins, pagardinimui po 2 auktus alumyn (svog n laik, esnak, krap, petraoli, salier ir kt.). Grietin iplakti, j supilti citrin sultis ir aliej, suberti alumynus. Salot padaas su medumi 1 auktas citrin suli, 12 auktai medaus. med nuolat maiant supilti citrin sultis. Jei padaas per rgtus, pilkite auktel aliejaus. Triados padaas Vienai porcijai reiks vieno trynio, 1 aukto medaus ir 1 auk to aliejaus. Visk geraai imaiius pilti ant salot. io padao skonis ypatingas, labai tinka kopst ir mork salotoms. Padaas su salierais 2 auktai augalinio aliejaus, po 1 aukt citrin suli, me daus, salier.
328

Aliej, citrin sultis ir med gerai iplakti. Suberti tarkuo t salier. (Jei vartosite saliero lapelius, juos labai smulkiai supjaustykite ir nedidelje grstuvje grskite tol, kol suskys ts.) Padaas su prieskoniais Sultys, ispaustos i 60 g rgi obuoli arba aiv, 60 g gliau dyt graikik rieut, 30 vairi prieskoni (petraoli, salie r, raudonj pipir, iobreli, krap, salier lapeli, kmyn). Prieskonius parinkti pagal skon ir smulkiai sukapoti ar sugrsti. Supilti juos rgias sultis ir suberti maltus rieu tus. Labai skanu usitepti io padao ant viei darovi skil teli. Miltiniai padaai Pakepinkite miltus, kad bt auksins spalvos. Atskirai saul gr aliejuje pakepinkite svognus. Visk sumaiykite. Tok pada supilkite patrokintas morkas, aguroius ar burok lius. Tada darovs bna labai gardios. Taigi gardinkite salotas padaais bei majonezais ir valgyki te sveikat. Pabandykite pasidaryti pada ir majonez pa tys kurkite! Adika 5 dalys saldij pipir, 5 dalys pomidor, 1 dalis karij pipir, 1 dalis esnak, 5 dalys aliejaus. Visk susmulkinti, uvirinti ir usukti stiklainiuose.

VI. PATIEKALAI, KURIUOS REKOMENDUOJA S. ARAKELIANAS 1. Arakeliano duona 1 kg antros ries milt, 100 g augalinio aliejaus, 100 g me daus, 1 stiklin vandens. I ios telos padaryti paplotl ir
329

diovinti orkaitje 4548 C temperatroje. Tokia duona yra be mieli, ji panai armn lava. Visos lstels tokioje duo noje ilieka gyvos. Duon reikia suvynioti celofan ir laikyti aldytuve. 2. Preparatas nuo stres Tai ypatingas maisto priedas, teigiamai veikiantis vis organiz m, ypa badaujant. mogaus kno svorio 1 kilogramui imama 0,01 gramo cit rinos rgties, 0,01 mililitro mt antpilo, 2 gramai medaus ir 2 mililitrai vandens. Tai 6 dien norma. Jei sveriate, pavyz diui, 80 kg ir badaujate 3 dienas, imkite atitinkamai 0,4 g citrinos rgties, 0,4 ml mt antpilo, 80 g medaus ir 80 ml vandens. Padalinkite tai 3 dalis ir suvalgykite po vien dal kart per dien. Fiziologinis kiekvieno sudtinio komponento vaidmuo yra toks: Citrinos rgtis vienintel rgtis, organizme susijun gianti su kalciu. Citrinos rgties kalcis unikali gyvybikai svarbi druska, turinti armini savybi. Jai tirpstant isiskiria fosforas ir kalcis, susikaupiantis kauluose. Maitinantis pras tai, apie 60 proc. fosforo ir kalcio gyvybikai btin media g per organizm pereina tranzitu. Citrinos rgtis turi dar vien bding savyb ji yra maisto virkinimo proceso galutinis rezultatas. Susijungdama su ATF, rgtis dega" ir iskiria energij. Organizmui i karto gaunant citrinos rgties, maitinimas tampa labai efektyvus. Taigi jei geriate medaus tirpal su citrinos rgtimi, apie jok badavim negali bti ir kalbos js gaunate kuo puikiausio maisto, be to, nereikia virkinti. Citrinos rgtis, jungdamasi su aminais, sudaro aminocitrinin rgt, turini neigiam elektros krv. O i vis nepa keiiam amino rgi tik trys turi neigiam krv tai ami no citrinins rgties ypatingos verts organizmui esm. Jei neturite citrinos rgties, galite vartoti citrin. I vai siaus ispaustose sultyse yra 10 proc. citrinos rgties. Tai yra, 1 kilogramui kno svorio 6 dienoms jums reiks 0,1 ml citrin suli.
330

Apie med mes jau inome. Medaus ir citrinos derinys gerai inoma liaudies medicinos priemon. Vanden geriau vartokite itirpint bus didesnis efektas. Mta domus augalas, stimuliuojantis do Vata. Povei kio mechanizmas toks: medus stimuliuoja do Kapcha, citri nos rgtis do Pita, o mta do Vata. Tai yra, is pro duktas suderina visas tris doas todl toks didelis jo gydo masis efektas. S. Arakelianas pataria vanden dti truput sodos (3 lit rams 1 g). Soda su citrinos rgtimi populiarus putojan tis grimas, gausiai iskiriantis mums taip pat reikaling an glies dioksid. Galima preparat vartoti ne tik badaujant po 30 g per dien. Tada nereikia paisyti savo svorio, o paprasiausiai imti 3 citrin sultis arba 1 arbatin auktel citrinos rgties, 250 g bii medaus, 1 arbatin auktel pipirmts antpilo (par duodamas vaistinse) ir 1 1 itirpinto vandens. tai dar keletas originali Sureno Avakoviiaus patiekal: 1. Aviines kruopas atmieti medumi pasaldytu vandeniu, pilti aliejaus, vanils ir gerai iplakti. Tai labai gardus, daug jg suteikiantis kokteilis. 2. erktuogi sultis pripjaust svogn, ridik, kopst, mork, agurk, petraoli, krap, tursite labai verting iu pin. 3. Daigintus kviei grdus su ne ilgesniais kaip 12 mm daigeliais ir citrin sumalti msmale, sumaiyti su griki mil tais, sudti lkt ir upilti sluoksniu rgi tarkuot obuo li. Tai sotus pyragas. 4. Msmale sumalkite mirkyt li ir irni, pridkite rie ut, svogno, esnako, alumyn, aliejaus ir padarykite kot let. Tikriausiai jums bt domu suinoti S. Arakeliano nuomo n apie ali" maist. Jis rao: Maistas i ali vaisi ir dar ovi stimuliuoja mediag apykait, gerina vis organ dar b, paalina i organizmo kenksmingas mediagas, didina i tverm, atsparum, jgas, stabilizuoja imunines sistemas, yra pagrindinis sveikatos, ilgos jaunysts veiksnys".

331

BAIGIAMASIS ODIS
Mano nagrinta tema yra neisemiama. ioje knygoje a sten giausi isiaikinti tuos pagrindinius dalykus, kurie svarbs vi siems. ia aprayti virkinimo ir maisto sveikos su organizmu mechanizmai kiekviename moguje veikia savaime, nepriklau somai nuo jo valios. Mitybos funkcija i vis inom funkcij yra seniausia. Priklausomai nuo to, k ir kaip valgome, ms organizme vyksta antrins funkcijos: kraujotakos ir kvpavi mo, judjimo ir protavimo. Vidin organizmo terp taip pat vis pirma priklauso nuo maisto kiekybs ir kokybs. Tai keiia ms protavim, cha rakter, socialin aktyvum. Todl sunormalizav mityb mes normalizuojame ir visas antrines funkcijas. Ir, kaip galima su prasti i ios knygos, vieias augalinis maistas, turintis daug bioplazmos (odas), natrali struktr, teisingai vartojamas ir derinamas, kuo maiau perdirbtas ir individualiai parinktas, atsivelgiant met laik ir mogaus doas, padeda palaikyti visus tris organizmo procesus homeostaz, homeorez ir homeomorfoz paties aukiausio lygio. Todl ivada viena reikm: tinkama mityba pads isaugoti puiki sveikat, ilg, krybing gyvenim.

LITERATURA 1. Agadanian N., Katkovas A. Mus organizmo rezervai. M., 1979. 2. Andrejevas J. Trys sveikatos banginiai. 1992. 3. Armstrongas D. Gyvasis vanduo. 1993. 4. Ajurveda. 1914. 5. Bachmanas G. Akupunktros vadovas. M., 1976. 6. Bircheris-Beneris M. Gydymas maistu, remiantis bioe nergetika. 1914. 7. Bregas P Badavimo stebuklas. M., 1989. 8. Vilenikas M. Biologiniai senjimo ir ilgaamikumo pa grindai. M., 1987. 9. Gavrilovas L. Ar gali mogus gyventi ilgiau? L., 1985 10. Dilmanas V. Didysis biologinis laikrodis. M., 1982. 11. Joirias M. Bits mogui. M., 1975. 12. Kirlianas S., Kirlianas V. Nuostabi ilydi pasaulyje. M., 1964. 13. Korpaiovas V. Gydomoji fauna. M., 1988 14. Kurioniovas P. Rus liaudies gydymo knyga. M., 1991. 15. Kur cinas I. Virkinimo fiziologija. 1954 16. Luvsanas G. Ryt refleksoterapijos tradiciniai ir iuo laikiniai aspektai. M., 1986. 17. Mikulinas A. Aktyvus ilgaamikumas. M., 1977. 18. Orlov . Viskas apie daroves. M., 1978. 19. Petrovskis K, Voichaniovas V. D . Mitybos higiena. M., 1982. 20. Picchelauris G. Z. Auk iki imto met. M., 1982. 21. Pokrovskis A., Samsonovas M. Dietologijos inynas. M., 1981. 22. Ugoliovas A. arn sieneli virkinimo fiziologija ir pa tologija. 1967. 23. Ugoliovas A. Enterinin (arn hormonin) sistema. 1978.
333