Anzel mas BAAuskAs

APIE
ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEM
TECHNOLOGIJAS
BE FORMULI
20 m
atstumas
100 m
atstumas
Diskoteka
Statyba
Krovininis transportas
Butas
140
[dB]
Skausmo riba
130
120
110
100
90
80
70
60
50
40
30
20
10
0
keliamo triukmo palyginimas
Elektros perdavimo linijos
A n z e l ma s B a a u s k a s
APIE
ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEM
TECHNOLOGIJAS
b e f o r mu l i
2010 m.
ISBN 978-609-95122-0-4
AB Lietuvos energija, 2010
Anzelmas Baauskas, 2010
UDK 621.311.1
Ba - 62

iuolaikinio mogaus gyvenimas nesivaizduojamas be elektros, o patiki-

mam apsirpinimui elektra yra svarbios elektros energetikos sistemos. io
leidinio tikslas yra supaindinti skaitytoj su elektros energetikos sistem techno-
logijomis ir problematika, o svarbiausia kaip pasiekiama, kad paspaudus jungikl
visada siiebt viesa.
Vis dlto, tai nra pasakojimas apie elektros energetikos sistem technik ir
rengini veikimo principus, kadangi detaliam energetikos sistem veikimo supra-
timui reikia daug speciali ini. Knygoje bandoma elektros energetikos sistem
technologijas pristatyti taip, kad tam pakakt skaitytojo vidurinio mokslo ini. To-
dl kai kas yra supaprastinta ir ne visai tikslu specialisto vilgsniui. Kita vertus, reikia
atsiprayti skaitytojo, jei jam kai kas atrodys per sudtinga, liks neaiku sudtingus
dalykus ne visada pavyksta paaikinti paprastai. Taiau tikims, kad skaitytojas gals
suprasti bendrus elektros energetikos sistem technologij principus ir ios inios
bus jam naudingos.
PRATARM
Standartinis idstymas (a) Oro linijos vir medi (b)
Galimi elektros linij per mikus variantai
TURINYS
1. VADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
2. ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS SANDAROS APVALGA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
2.1 Elektros sistema ir jos sudedamosios dalys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
2.1.1 Elektrins . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
2.1.2 Elektros tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
2.1.3 Energetikos sistemos valdymo centras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
2.2 Jungtins energetikos sistemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
3. ENERGETIKOS SISTEMOS DARBO KOORDINAVIMAS IR PLANAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
3.1 Elektros sistem darbo normos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
3.1.1 Danis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
3.1.2 tampa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
3.1.3 Patikimumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23
3.2 Reikalavimai elektros sistemos darbui ir jo planavimui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
3.2.1 Apkrovos sekimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
3.2.2 Elektros tiekimo patikimumo utikrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
3.2.3 Galios main koordinavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
3.3 Elektros sistemos darbas ir jo planavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
3.3.1 Generatori reguliatori valdymas pagal apkrovos kitim . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29
3.3.2 Apkrov agregatams paskirstymas ir automatinis generacijos valdymas . . . . . . 32
3.3.3 tamp reguliavimas kintant apkrovai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34
3.3.4 Elektros sistemos gyvybingumas ir patikimumas paskirstant apkrovas . . . . . . . . 36
3.3.5 Veikiani agregat sudties parinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37
3.3.6 Remont grafk sudarymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39
3.3.7 Elektros sistemos darbas avarij metu, jos veikimo atstatymas po avarijos . . . . 39
3.3.8 Elektros sistemos pltros planai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40
4. KAIP DIDINAMOS ELEKTROS PERDAVIMO GALIMYBS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
4.1 Elektros perdavimo galimybi ribos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
4.2 Elektros sistemos element ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44
4.2.1 Srovs iluminiai ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44
4.2.2 tamp ir reaktyvij gali sraut ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
4.3 Sisteminiai ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46
4.3.1 Lygiagrets gali srautai ir gali pasiskirstymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46
4.3.2 Sistemos stabilumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
4.3.3 Sistemos gyvybingumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
4.4 Elektros perdavimo galimybi didinimo perspektyvos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
4.4.1 Vardins tampos padidinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
4.4.2 Srovs padidinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51
4.4.3 Konstrukcijos pakeitimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51
4.4.4 Aktyviosios galios sraut reguliavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52
4.4.5 Reaktyvij gali ir tamp valdymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
4.4.6 Stabilumo gerinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
4.5 Ateities tendencijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
5. JUNGTINS ENERGETIKOS SISTEMOS EUROPOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57
5.1 UCTE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58
5.2 NVS ir Baltijos ali energetikos sistema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59
5.3 Nordel . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61
5.4 BALTSO . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62
5.5 ENTSO-E . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64
6. LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65
6.1 Lietuvos elektrins . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66
6.1.1 Ignalinos atomin elektrin . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67
6.1.2 Lietuvos elektrin . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
6.1.3 Vilniaus termofkacin elektrin . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
6.1.4 Kauno termofkacin elektrin . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
6.1.5 Maeiki termofkacin elektrin . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
6.1.6 Kruonio hidroakumuliacin elektrin . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71
6.1.7 Kauno hidroelektrin . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72
6.1.8 Senosios Lietuvos elektrins . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73
6.1.9 Vjo elektrins . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73
6.2 Lietuvos elektros perdavimo tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74
6.3 Lietuvos skirstomieji elektros tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75
6.4 Lietuvos energetikos sistemos valdymas ir AB Lietuvos energija . . . . . . . . . . . . . . . . . 76
7. SUTRUMPINIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79
6
1. VADAS

iuolaikins visuomens gyvenimas nesivaizduojamas be elektros. Ji didele

dalimi nulemia moni gyvenimo kokyb, sudaro slygas tolesnei paangai.
Elektra tokia svarbi visuomens gyvenime tapo iek tiek daugiau kaip per imtmet.
2003 metais be elektros deimtims valand liko apie 50 milijon iaurs Ame-
rikos gyventoj, 57 milijonai ital. Nepaisant energetik pastang ir tam skiriam
dideli l, avarij elektros sistemose visikai ivengti nemanoma. Nors ir retai, ta-
iau jos vyksta. 2003 met elektros sistem avarij analiz rodo, kad didel j mast
lm ir nepakankamas visuomens dmesys elektros energetikos problemoms. To-
dl svarbu, kad elektros sistem technologijos bt visiems suprantamos geriau.
Po prajusio imtmeio atuntojo deimtmeio energetikos krizs daugelio a-
li elektros kiai susidr su ekonominmis problemomis pabrango kuras, didjo
nauj elektrini, ypa atomini, statybos darb kainos, grietjo aplinkosaugos ir
saugumo reikalavimai. Viena galimybi sprsti ias problemas buvo elektros kio
valstybinio reguliavimo pakeitimas konkurencija.
Tai buvo padaryta iskaidius vertikaliai integruotas elektros energetikos
bendroves. Elektrins buvo atskirtos nuo elektros tinkl, atsirado viena elektros
perdavimo ir kelios elektros gamybos bendrovs, kelios skirstomj tinkl ir
elektros tiekimo (prekybos) bendrovs. Taip elektros gamyboje tapo galima kon-
kurencija, kuri pakeit valstybin elektros gamybos kain reguliavim. Dl tech-
nini prieasi elektros perdavimas ir skirstymas liko natralios monopolins
veiklos, kuriose konkurencija nemanoma, todl elektros perdavimo ir skirstymo
kainas ir po elektros kio reformos reguliuoja valstybs.
Reformos vykdytos visose isivysiusiose alyse (Lietuvoje elektros kio refor-
ma baigta 2001 metais). Taigi, antrj savo imtmet elektros kis pradjo nuo refor-
m, kurios pakeit kininkavimo tvark, taiau elektros sistem technologija liko
ta pati. Reformos takojo skaidresn elektros kainodar, atlaisvino valstyb nuo kai
kuri elektros kio ekonomini problem sprendimo, bet elektros sistem techno-
logini proces valdymas tapo sudtingesnis.
Kita vertus, elektros kis reikalingas tiek, kiek jis tenkina visuomens reikmes.
Elektros kis tarnauja monms, o mons specialistai ir elektros vartotojai ver-
tina jo veiklos skm. iandieninis gyvenimas reikalauja, kad visuomen turt pa-
kankam supratim apie elektros k, energetikos sistemas ir j problemas.
7
2. ELEKTROS ENERGETIKOS
SISTEMOS SANDAROS APVALGA
E
nergetikos sistem formavimas prasidjo dvideimtojo amiaus antrame
deimtmetyje. Tada, siekiant didesnio elektros tiekimo efektyvumo ir patiki-
mumo, elektrins pradtos sujungti elektros tinklais.
Elektros energetikos sistema (toliau energetikos sistema) nra vien tik tam
tikra tvarka, organizacija ar priemoni visuma. Energetikos sistema tai giganti-
ka, labai sudtinga moni sukurta maina, skirta apsirpinti elektra, o kartais ir
iluma. Tokia sistema yra panai sudting milinik dirbtin organizm, kuris
gali apimti vis valstyb ar net kelias. Energetikos sistemos veikim lemia fzikos
dsniai, bet didel tak turi ir ekonomika, politika bei teisin sistema.
Energetikos sistem sudaro elektrins, kurios gamina elektr, elektros perdavimo
tinklai, kuri linijomis elektra perduodama dideliais atstumais, ir elektros skirstymo
tinklai, kuri linijomis elektra i perdavimo tinkl ir ma elektrini tiekiama varto-
tojams. Elektros tinkl pastotse sujungiamos elektros linijos, o danai ir pakeiiama
(transformuojama) tampa. Sistemos valdymo (dispeeriniai) centrai koordinuoja vis
sistemos komponent darb, o informacins sistemos aprpina elektros sistemos
valdymo centrus reikalinga informacija.
2.1 Elektros sistema ir jos sudedamosios dalys
Energetikos sistemos dalis, kuri gamina, perduoda ir skirsto elektr, prasta vadinti
elektros sistema. Jos svarbiausi komponentai elektrins, sujungtos elektros per-
davimo tinklais, i kuri elektra skirstomaisiais elektros tinklais pasiekia vartotoj
renginius, elektr paverianius viesa, iluma, mechanine energija ir pan. (2.1 pav.).
Paprasiausia elektros sistema dvi elektros tinklu sujungtos elektrins (gene-
ratoriai). Toks elektrini sujungimas ir elektros sistem krimas pasaulyje prasidjo
dvideimto amiaus pradioje. Lietuvoje jis startavo tik 1956 metais, kai 110 kV (ki-
lovolt) tampos elektros linija per Panev buvo sujungtos Petrain ir Rkyvos
elektrins.
Elektros sistem veikimo ypatumai:
elektros gamyba ir vartojimas vyksta tuo pat metu, kadangi elektros sistemose
praktikai nemanoma sukaupti elektros (gamybos) atsarg. Elektros sistemos
kiekvienu momentu turi gaminti tik tiek elektros, kiek jos tuo momentu reikia
vartotojams. Ir atvirkiai elektros vartotojai kiekvienu momentu gali suvarto-
ti tik tiek elektros, kiek jos tada pagamina elektrins;
8
elektros sistemose procesai vyksta labai greitai, kai kurie elektromagnetiniai
beveik viesos greiiu. Tokius procesus gali valdyti tik automatiniai taisai. Dl
to elektros sistemos yra labiausiai automatizuota kio dalis;
elektros sistem objektai, dalyvaujantys bendrame technologiniame procese,
vieni nuo kit yra nutol per deimtis ar net imtus kilometr. Tai apsunkina
elektros sistem proces valdym;
elektros paklausa nuolat auga, o apsirpinimas elektra lemia tiek kio paang,
tiek visuomens gyvenimo kokyb. Nuolat auganiai elektros paklausai paten-
kinti reikia vis nauj pajgum statybos ir esam atnaujinimo, o toki projekt
gyvendinimas trunka deimtmet ar ilgiau juk ir elektrini darbo amius sie-
kia per 4060 met. Dl i prieasi elektros sistem pltr reikia planuoti
labai i anksto, be to, pltra turi bti spartesn u ekonomikos augim, kad
elektros kis netapt paangos stabdiu.
2.1.1 Elektrins
Daugiausia elektros gaminama naudojant ikastinio (organinio) ir branduoli-
nio kuro energij, taip pat vandens hidroenergij. Elektrinse deginamo ikastinio
kuro ar branduolinio kuro iluma gamina gar. Tas garas suka turbinas, sujungtas
su elektros generatoriais, kuriuose mechanin energija paveriama elektra. Tokios
elektrins vadinamos kondensacinmis. Hidroelektrini (HE) turbinas su elektros
generatoriais suka krintantis vanduo.
2.1 pav. Elektros sistemos schema
Valdymo centras
Elektrin
kit ES
kit ES
Skirstomasis tinklas
Skirstomasis tinklas
Skirstomasis tinklas
Elektrin
9
2.2 pav. Jnschwalde anglimi krenama
kondensacin elektrin (Vokietija)
2.3 pav. Avedre elektrin
(Danija)
Kondensacinse ikastinio kuro (anglies, naftos, gamtini duj) elektrinse ar
branduolinio kuro elektrinse iluma veriama elektra, naudojant vadinamj uda-
r garo (vandens) cikl. Gamyboje naudojamas vanduo yra specialiai paruoiamas,
kadangi turi bti ypa varus. Pirmiausia (2.4 pav.), vanduo katile (garo generatoriu-
je) paveriamas auktos temperatros (paprastai 550C, ateityje planuojama net
700C) ir aukto slgio (150350 bar, atominse elektrinse 70 bar) garu. Auk-
to slgio garas suka garo turbin su elektros generatoriumi. Siekiant kuo didesnio
garo energijos perdavimo turbinai efektyvumo, i turbinos ieinanio garo slgis
turi bti kuo emesnis, idealiu atveju, reikalingas vakuumas. Tam i turbinos iei-
nantis garas kondensatoriuje yra veriamas vandeniu, kur siurblys vl pumpuoja
katil. Taip prasideda naujas ciklas.
2.4 pav. Anglimi krenamos kondensacins elektrins technologin schema
Up
Anglis
Garas
Turbina
Generatorius
Katilas (garo generatorius)
Perdavimo linijos
Transformatorius
Kondensatori auinantis vanduo
Kondensatorius
10
2.5 pav. Vilniaus termofkacins elektrins auinimo boktai
Kondensatoriuje gar veriant vandeniu, i jo reikia paimti daug ilumos. Tas
padaroma per kondensatori praleidiant didel auinanio vandens kiek, pavyz-
diui, 1000 MW elektrinje apie 5060 m
3
vandens per sekund. Taigi, elektrinei
reikia didelio vandens telkinio, i kurio kondensatori bt paduodamas aplinkos
temperatros vanduo, o i jo ileidiamas paildytas. Nuo auinimui naudojamo
vandens temperatros priklauso turbinos veiksmingumas, tuo paiu ir elektros
generatoriaus generuojama galia. Dl ios prieasties elektrin geriausia statyti prie
jros, didels ups, natralaus ar dirbtinio eero.
Kai arti nra pakankamai didelio vandens telkinio, yra statomi specials aui-
nimo boktai (auintuvai). Kondensatoriuje suils vanduo krenta i bokto viraus
ir dl natralios traukos ataldomas iki oro temperatros. Tokiuose boktuose iga-
ravusio vandens nuostoliai yra nedideli ir sudaro apie vien procent, o vanden
nesunku papildyti vietinio vandens telkinio itekliais.
iuolaikinse kondensacinse elektrinse ilumos vertimo elektra didiausias
pasiekiamas efektyvumas yra nuo 35 proc. atominse iki 46 proc. ikastinio kuro
elektrinse. Per metus 1000 MW elektrinje sudeginama apie 3 milijonai ton
angli, 1,7 milijono ton mazuto arba 2 milijardus kubini metr gamtini duj.
1000 MW atominei elektrinei tam paiam kiekiui elektros pagaminti per metus rei-
kia tik apie 3337 ton prisodrinto urano dioksido.
Vieni svarbiausi elektrini rengini yra elektros generatoriai, kurie gamina
630 kV (kilovolt) tampos tarp fazi (linijins tampos) trifaz sinuso formos 50 Hz
(herc) danio kintam elektros srov. iaurs Amerikoje, Australijoje, dalyje Japo-
nijos ir kai kuriose kitose alyse srovs danis yra 60 Hz.
11
Elektros sistemoje vis veikiani generatori danis yra tiksliai sinchronizuo-
tas. iuolaikini ilumini ir atomini elektrini generatori vardin galia bna
nuo keli deimi megavat (MW) iki tkstanio ir daugiau, o hidroelektrini iki
800 MW. Elektrini generatori agregatai turi j sukimosi greiio reguliatorius, kurie,
kintant apkrovai, palaiko elektros sistemoje pastov srovs dan, ir automatinius
tampos reguliatorius, kurie palaiko nustatyt generatoriaus gnybt ar elektrins
yn tamp. Kai danis 50 Hz, ilumini ir atomini elektrini generatori sukimo-
si greitis yra 3000 aps./min. (kai danis 60 Hz 3600 aps./min.). Hidrogeneratori
diametras yra ymiai didesnis nei turbogeneratori, todl j sukimosi greitis yra
daug maesnis, paprastai maesnis kaip 500 aps./min., todl 50 Hz gauti jiems reikia
turti daugiau nei vien poli por.
2.6 pav. Trifazs srovs grafkas
2.7 pav. Schkopau anglimi krenama elektrin (Vokietija)
12
Dabar vis plaiau elektrai gaminti
pradedamas naudoti tiek netradicinis
kuras: iaudai, iukls, medienos atlie-
kos ir pan., tiek gausyb netradicini
elektros gamybos technologij. Pir-
miausia tai termofkacins (TE) arba
kogeneracins (angl. cogeneration heat
and power CHP) elektrins, kurios ga-
mindamos elektr, kartu vartotojams
tiekia ilum garu ar kartu vandeniu.
Kitose duj ir garo, dar vadinamo-
se kombinuoto ar binarinio ciklo (angl.
combined cycle) elektrinse deginamo
kuro dujos ir j kaitintas suspaustas oras
suka duj turbin su elektros generato-
riumi. I turbinos kartos degimo dujos (dmai) patenka katil (garo generatori),
o jame pagamintas garas suka garo turbin su kitu elektros generatoriumi.
Tiek termofkacinse, tiek duj ir garo (kombinuoto ciklo) elektrinse kuro
energija yra panaudojama veiksmingiau nei tradicinse kondensacinse ilumi-
nse elektrinse. Termofkacini elektrini, kaip ir nauj duj ir garo elektrini, kuro
panaudojimo veiksmingumo koefcientas siekia 60 proc., o duj ir garo termofka-
cinse elektrinse jis gali siekti net 80 proc.
Elektrai gaminti pasaulyje vis daniau naudojami atsinaujinantys energijos itek-
liai: vjas, saul, biomas (iaudai, mediena) ar komunalins atliekos. Kartu tobuli-
nami ir kuro elementai (angl. fuel cells), kuriuose vandenilio ar daug jo turini duj
chemin energija tiesiogiai veriama elektra, inoma, nuolatins srovs. Elektrai
gaminti naudojama ir ems ilumos (geotermin) energija, potvyniatoslgi
energija. Kol kas i atsinaujinani energijos itekli (iskyrus vanden) gaminama
nedaug elektros, taiau tikimasi, kad po 3040 met netradiciniais bdais paga-
minta elektra bendrame energijos balanse sudarys pastebim dal.
2.1.2 Elektros tinklai
Elektrini elektros generatori pagaminta elektra yra perduodama elektros tink-
lus. iuolaikini elektros generatori galia yra didel, todl, mainant perduodamos
energijos nuostolius, generatoriai prie elektrins skirstyklos ar perdavimo linij jun-
giami per paauktinanius transformatorius, kurie generatori tamp (630 kV) pa-
didina iki elektros perdavimo tinkl tampos. Kuo tampa auktesn, tuo plonesniais
2.8 pav. Vjo jgain
13
laidikliais (srovlaidiais) galima perduoti tos paios galios elektros energij, taiau
kuo auktesn tampa, tuo brangesni renginiai.
Perdavimo tinkl tampa bna aukta (60230 kV) ar labai aukta (3301150 kV).
Europos Sjungos alyse aukiausia elektros perdavimo tinkl tampa yra 400 kV,
iaurs Amerikoje 765 kV, Nepriklausom valstybi sandraugos (NVS) alyse
1150 kV. Lietuvos elektros perdavimo tinkl tampa yra 110 kV ir 330 kV.
Elektros perdavimo linijos elektr i elektrini dideliais atstumais perduoda
skirstomiesiems tinklams ir sujungia su kaimyninmis energetikos sistemomis.
Elektrin Paauktinantis
transformatorius
Perdavimo tinklo
vartotojas (vart.)
Elektros
perdavimo linija
Paeminantis
transformatorius
Skirstomojo tinklo
emos tampos vart.
Skirstomojo tinklo
vidut. tampos vart.
Skirstomojo tinklo
auktos tampos vart.
2.9 pav. Elektros sistemos technologin schema
Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotmis, ku-
riose elektros linijos sujungiamos. Perdavimo tinkluose, utikrinant perdavimo pati-
kimum, elektra kiekvien tinklo mazg pasiekia keliais takais, t. y. elektros perdavi-
mo linijos sudaro kontrus (kilpas). J analogu galt bti automobili keli tinklas
Lietuvoje jei koks nors kelias yra remontuojamas, j galima apvaiuoti kitais keliais.
Skirtumas tik tas, kad keliais greitai vainja automobiliai, o elektros tinklais vie-
sos greiiu perduodama elektra.
Elektros linij elementai yra laidai, kuriais perduodama energija, atramos, izo-
liatoriai ir armatra, kuria laidai tvirtinami prie izoliatori, o izoliatoriai prie atram.
Elektros perdavimo linijos daugiausia
yra oro, t. y. pagrindin izoliacija tarp fa-
zini laid yra oras. Elektros perdavimo
oro linij laidai daniausia yra i aliumi-
nio (ar jo lydini) viel, suvyt apie plie-
no viel erd. Suvyt plieno viel erdis
suteikia laidams mechanin stiprum.
Maesns nei 330 kV tampos elek-
tros perdavimo linijose vienai fazei yra
skirtas vienas laidas. Pradedant nuo 2.10 pav. 330 kV elektros linijos atrama
14
2.11 pav. 110 kV elektros linijos inkarins
atramos fragmentas
330 kV, kiekviena faz susideda i dviej
ar daugiau laid. Taip siekiama sumainti
elektros linijos induktyvij var ir vai-
nikinio ilydio atsiradimo galimyb. Jis
atsiranda, kai laido paviriuje elektrinio
lauko stiprumas pasiekia tok dyd, kad
oras apie laid jonizuojasi. Tokiu atveju
apie laid susidaro tamsoje vytintis vai-
nikas. Vainikinis ilydis ymiai padidina
nepageidaujamus energijos nuostolius
elektros linijoje ir sukelia radijo trikdius.
Elektros linij atramos bna medi-
ns, gelbetonins, metalins. Atram
konstrukcija priklauso ne tik nuo tam-
pos, bet ir mechanini apkrov, kurias
lemia laid svoris, galimas vjo stiprumas, laid apalo storis ir atstumas tarp atram.
Elektros linij izoliatoriai gaminami i porceliano, stiklo ar sintetini mediag.
Kuo auktesn tampa, tuo daugiau izoliatori yra girliandoje. Izoliatori forma pa-
renkama pagal tampos dyd, vyraujanias klimato slygas.
Laidai tvirtinami prie izoliatori ar j girliand, o izoliatoriai ar j girliandos
prie atram. Ant atram taip pat tvirtinami apsauginiai laidai (eminimo trosai),
kurie elektros linijas saugo nuo aib. Su apsauginiais laidais gali bti sumontuoti
ir optiniai kabeliai informacijai perduoti. Elektros linij laidais auktu daniu taip pat
galima perduoti informacij, reikaling sistemos valdymui.
iuolaikins izoliacins mediagos ir technologijos leidia pagaminti auktos
ir labai auktos tampos elektros kabelius. Kol kas kabelins elektros linijos perda-
vimo tinkluose nra danos, nes jos yra ymiai brangesns u oro linijas. Kadangi
kabeliams pakloti reikia kur kas siauresns trasos nei oro linijai, kabelins perdavimo
tinkl linijos statomos miestuose, kur em yra brangi. Kai kurios bendrovs, pavyz-
diui, Danijoje, net 230 kV elektros linijoms ne miest teritorijose renkasi kabelius.
Taip yra todl, kad j projekt gyvendinimui galima lengviau ir greiiau gauti rei-
kalingus leidimus, susitarti su ems savininkais. Kabelins elektros linijos beveik
nekeiia landafto, joms nedaro takos meteorologins slygos. Deja, kabelini
elektros linij gedim alinimui reikia ymiai daugiau laiko. Tai turi neigiamos takos
sistemos darbo patikimumui.
Elektros linijos yra sujungiamos elektros pastotse, kuriose yra auktesns ir e-
mesns tampos skirstyklos bei jas jungiantys transformatoriai ar autotransformato-
15
riai. Pastoi transformatoriuose tampa paprastai paeminama iki skirstomj tink-
l tampos. Autotransformatoriuose iki perdavimo tinklo emesns tampos, t. y.
autotransformatori transformacijos koefcientas nra didelis. Autotransformatoriai
pastotse yra jungiami lygiagreiam darbui. Transformatoriai, kurie tamp sumai-
na iki skirstomojo tinklo tampos, lygiagreiam darbui nejungiami. Taip sumaina-
mos trumpj jungim srovs ir atpiginami skirstomj elektros tinkl renginiai.
Pastoi skirstyklose yra rengti komutaciniai elektros renginiai: jungtuvai, ku-
rie nutraukia ar jungia elektros srov, skyrikliai, kuria atskiria ar prijungia tamp,
renkamosios ir jungiamosios ynos. Pastotse tai pat yra pagalbiniai renginiai, ap-
saugos, automatikos taisai, matavimo prietaisai bei informacijos surinkimo ir per-
davimo priemons.
Prie pastoi emesns tampos skirstyklos jungiamos elektros skirstymo tinklo
linijos. Siekiant sumainti trumpj jungim sroves ir turti galimyb paprasiau
nustatyti ir paalinti gedimus skirstomajame tinkle, skirstomojo tinklo linijos nesu-
daro udar kontr jos yra spindulins (radialins). Tai reikia, kad elektros skirs-
tymo tinklas yra atviras.
Skirstomieji tinklai yra bendro naudojimo, kai prie j jungiami aptarnaujamos
teritorijos vartotojai, ir stambi moni, kai prie j jungiami tik tos mons elektros
vartotojai. Skirstomaisiais tinklais elektra vartotoj pasiekia tik vienu taku. Todl vy-
kus gedimui, elektros tiekimas nutrksta, kol vykdomas tiekimo perjungimas. Jei
perjungimas vyksta automatikai, tai utrunka akimirksn, jei rankiniu bdu kelio-
lika minui ir daugiau.
2.12 pav. Elektros pastot
16
Skirstomieji tinklai bna vi-
dutins tampos nuo 6 kV iki
110 kV (Lietuvoje 635 kV) ir e-
mos tampos nuo 230 V iki 660 V
(Lietuvoje 400 V). Prie vidutins
tampos skirstomj tinkl stam-
bs elektros imtuvai (jei jie yra
auktos tampos 6 kV ir 10 kV)
jungiami tiesiogiai ar per trans-
formatori. Prie emos tampos
elektros imtuvai jungiami tiesio-
giai. Prie emos tampos elektros
tinkl prijungiama daug vienfazi
elektros imtuv, j vardin tampa
yra 3 karto maesn u elektros
tinklo tamp. Lietuvoje emos tampos tinkl fazin tampa yra 230 V. Vidutins
tampos skirstomieji elektros tinklai su emos tampos tinklais yra sujungti per skirs-
tomuosius transformatorius.
Atskiras skirstomasis elektros tinklas nedaug takoja elektros sistemos darb,
taiau skirstomj elektros tinkl darbo kokyb nulemia vartotojams tiekiamos
elektros kokyb ir, didele dalimi, patikimum. Kita vertus, atskiri elektros vartotojai ir
j darbo reimas pastebimai takoja skirstomj elektros tinkl darb. Tokia abipus
priklausomyb skatina tampr skirstomj tinkl ir elektros vartotoj bendradar-
biavim, nes tik abipusis supratimas gali garantuoti patikim ir kokybik aprpi-
nim elektra.
2.1.3 Energetikos sistemos valdymo centras
Kai bendr elektros tinkl elektr perduoda ne viena elektrin, elektrini darb
reikia koordinuoti, kadangi elektros sistemos elektrins kiekvienu momentu kartu
turi pagaminti tiek elektros, kiek tuo metu jos reikia prie elektros tinklo prisijungu-
siems vartotojams. Nei daugiau, nei maiau.
Taigi, pirmasis ir svarbiausias energetikos sistemos valdymo (dispeerinio) centro
udavinys yra koordinuoti elektrini darb ir paskirstyti sumin elektros sistemos
apkrov tarp generatori, t. y. nustatyti, kiek kuris generatorius turi gaminti galios,
kad bendra vartotoj elektros paklausa bt patenkinta. Teritorija, kurioje valdy-
mo centras utikrina elektros paklausos ir pasilos balans, yra vadinama valdymo
(reguliavimo) sritimi (angl. control area).
2.13 pav. 330 kV skirstykla iem
17
Elektros sistemos valdymo centro darbui reikalinga gausyb rengini ir proce-
dr. Tai stebsenos (monitoringo) ir informacijos perdavimo (telemetrijos ir tele-
komunikacij) renginiai, kurie nuolat informuoja apie elektrini generatori darb
ir sistemos bv. Kompiuteriniai analizs ir duomen apdorojimo taisai kartu su
ininerins ekspertizs metodais ir programine ranga padeda nustatyti, kaip dirba
generatoriai, elektros perdavimo linijos, reguliatoriai, komutaciniai renginiai ir kiti
prietaisai, kurie praktikai valdo generatorius ir elektros linijas.
Valdymo centro renginiai ir procedros paprastai yra sujungtos tris viena kit
dubliuojanias sistemas, kurios gali bti integruotos vien energijos valdymo siste-
m (EVS), (angl. EMS, Energy Management System).
EVS sudaro:
automatinio generacijos valdymo sistema (AGV), (angl. AGC, Automatic Generati-
on Control), kuri koordinuoja elektrini gamyb;
valdymo prieiros ir duomen surinkimo sistema SCADA (angl. Supervisory
Control and Data Aquisition), kuri koordinuoja elektros tinkl renginius ir gene-
ratori tampas;
iuolaikin kompiuterin analizs sistema, leidianti stebti ir vertinti sistemos
gyvybingum, jos darb ir j planuoti.
iuolaikini elektros sistem valdymo centr, kartu ir paios sistemos, darbas
nemanomas be reikiamos informacins sistemos. Informacins sistemos ir tech-
nologijos, kaip ir tinkamos kvalifkacijos specialistai, yra btini patikimai veikiani
iuolaikini elektros sistem komponentai.
2.14 pav. Suomijos energetikos sistemos valdymo centras
18
2.2 Jungtins energetikos sistemos
Kuo daugiau elektrini yra sujungtos elektros sistem, tuo ji ekonomikes-
n. Esant didesnei suminei elektrini galiai, energetikos sistemoje galima rengti
didesns galios ir ekonomikesnius elektrini blokus. Norint utikrinti patikim ir
kokybik elektros sistemos darb, joje veikianio labiausiai apkrauto bloko apkrova
paprastai neturi sudaryti daugiau nei 35 procentus sumins sistemos apkrovos.
Taip yra todl, kad, atsijungus tokiems generatoriams, energetikos sistemoje juos
gali per priimtin laik pakeisti kiti tebeveikiantys generatoriai. Todl tik didelse
energetikos sistemose arba j susivienijimuose jungtinse energetikos sistemo-
se galima rengti didels galios agregatus, kurie yra ekonomikesni negu mai.
Didesnje elektros sistemoje yra didesn vartotoj vairov, todl tokios siste-
mos sumin apkrova yra pastovesn. Tai naudinga didesniam elektrini veikimo
ekonomikumui.
Pleiantis elektros sistemoms, atsiranda galimyb joms susijungti. Susijungian-
ios elektros sistemos turi atitikti valdomos srities slygas. Toki valdymo centro val-
dom srit sudaro elektros sistema ar jos dalis, kurioje:
kiekvienu momentu utikrinamas gali ir energijos balansas sav elektrini
generuojama galia kartu su perkama galia ir energija i kitos valdomos srities,
atitinka srities sumin elektros paklaus;
sutartu tikslumu utikrinami suderinti tarpsistemini gali main grafkai;
reikiamose ribose sistemoje reguliuojamas danis;
palaikomas reikiamas galios rezervas patikimam sistemos darbui utikrinti ir,
esant reikalui, galima padti kaimyninms elektros sistemoms.
Paprastai valdomos srities ribos yra elektros matavimo takai tarpsisteminse
elektros jungtyse.
Elektros sistem susijungimas jungtines elektros sistemas ekonomikai tiks-
lingas, nes:
sumaja sistemoje reikalingas suminis galios rezervas;
pagerja hidroelektrini galios ir energijos panaudojimas, ypa potvyni metu,
padidinamas sistemos ekonomikumas;
dl geografns ilgumos ir geografns platumos efekt sumaja sumin di-
diausia pareikalaujama jungtins elektros sistemos apkrovos galia jungtins
elektros sistemos didiausia apkrova yra maesn nei jos apjungiam elektros
sistem didiausi apkrov suma;
galima tarpusavio pagalba dl nevienod sezonini apkrov ir elektrini gali
pokyi (ypa hidroelektrinse);
galima tarpusavio pagalba vykdant remont ar vykus avarijai.
19
Kita vertus, jungtini energetikos sistem valdymas yra sudtingesnis, taiau
ne tik dl to, kad valdomi objektai yra isidst didesnje teritorijoje, bet ir dl atsi-
radusi nauj energetikos sistemos savybi. Tarpsistemins jungtys yra riboto pra-
laidumo, todl reikia speciali priemoni, kad jos neatsijungt dl perkrov ir taip
nesutrikdyt sistemos darbo.
Tarpsistemins jungtys paprastai yra gana ilgos, todl keiiantis gali sraut
krypiai gali ymiai keistis reaktyviosios galios nuostoliai. Tai apsunkina tamp re-
guliavim.
Jungtinje energetikos sistemoje lygiagreiai dirba daug elektrini, todl siste-
moje trumpj jungim srovs yra labai didels. Dl to reikia brangesni rengini,
atlaikani dideles trumpj jungim sroves, jungtuv darbo slygos yra sudtin-
gesns ir reikia brangi priemoni, kad bt apribotos trumpj jungim srovs.
Vis dlto, jungtini energetikos sistem privalumai yra svaresni u j trkumus,
todl energetikos sistemos jungiasi visame pasaulyje. Didiausios i j yra iaurs
Amerikoje ir Europoje.
Europoje veikia keli energetikos sistem susivienijimai jungtins energeti-
kos sistemos (2.15 pav.). Pagal uimam teritorij didiausios yra UCTE, IPS/UPS ir
NORDEL. Lietuvos energetikos sistema priklauso IPS/UPS sistemai. Nuo 2007 met,
nuolatins srovs kabeliu sujungus Estijos ir Suomijos elektros tinklus, atsirado gali-
myb prekiauti elektra Skandinavijos rinkoje.
Didioji dalis Europos Sjungos ali energetikos sistem yra UCTE, todl Lietu-
vos strateginis tikslas yra prisijungti prie UCTE nars Lenkijos elektros tinkl. Plaiau
apie svarbiausius Europos jungtines sistemas pasakojama 5 skyriuje.
2.15 pav. Europos jungtini energetikos sistem zonos
F
E
BE
L CZ
A
SLO
GR
CH
SK
H
I
NL
GB
S N
BY
RU
UKR
RO
HR
BIH
SCG
BG
MK
TR
MA DZ TR
MD
FIN
EST
LT
PL D
DK
IRL
LV
P
AL
UCTE
NORDEL
UKTSOA
ATSOI
IPS/UPS
EU
20
E
lektros sistemos technologiniame procese dalyvauja ne viena mon.
Tai daugyb tarpusavyje susijusi elektrini ir kitoki technini rengini.
Elektrins gali turti po kelis ar net keliolika generatori, veikia keliasdeimt elek-
tros perdavimo linij, pastoi, skirstomj tinkl, kurie tiekia elektr imtams ar net
tkstaniams vartotoj, turintiems vairi elektros prietais, kurie bet kada gali bti
jungti ar ijungti. Tuo tarpu elektros sistemoje kiekvienu momentu elektros turi bti
gaminama tik tiek, kiek pareikalauja vartotojai. Todl elektros sistemos darbas turi
bti planuojamas, o rengini darbas koordinuojamas. Per deimtmeius susifor-
mavo metodai ir priemons, kaip tai daryti.
3.1 Elektros sistem darbo normos
Elektros sistemos darbo koordinavimo ir planavimo tikslas yra utikrinti, kad
elektros vartotojai saugiai ir patikimai gaut tiek tinkamos kokybs elektros, kiek
jiems reikia. Tai reikia, kad:
vartotojams tiekiamos elektros danis ir tampa turi bti tinkami j elektros
rengini darbui;
elektros tiekimo sutrikimai ar tiekimo nutraukimai turi bti vartotojams priimtini.
Svarbiausi elektros sistemos darbo rodikliai yra elektros srovs danis, tampa
ir patikimumas.
3.1.1 Danis
Projektuojant elektros renginius ir prietaisus (elektros variklius, elektros ir elekt-
ronikos prietaisus ir t. t.) laikoma, kad danis yra standartinis (pramoninis) 50 herc
(kai kur kitur 60 Hz). Praktikai danis elektros sistemoje iek tiek kinta. Europos
standartas EN 50160 elektros rengini gamintojams nurodo, kad elektros danis
elektros tinkle 99,5 proc. laiko per metus gali bti tarp 49,5 ir 50,5 herco, bet vis
laik tarp 47 ir 52 herc.
Elektros vartotoj renginiai danio nuokrypiams yra maiau jautrs nei pati elek-
tros sistema. Dl ios prieasties elektros sistemos siekia palaikyti pastovesn dan nei
reikia vartotojams, nes tik taip galima utikrinti veiksming sistemos darb. Danio
sumajimas rodo, kad elektros sistemos elektrins generuoja maiau galios nei pa-
reikalauja vartotojai, o danio padidjimas prieingai galios generavimas virija jos
paklaus. Dl danio kitimo intensyviau dvisi elektrini renginiai, didja kuro sunau-
3. ENERGETIKOS SISTEMOS DARBO
KOORDINAVIMAS IR PLANAVIMAS
21
dojimas. Taip maja elektrini ekonomikumas. Be to, kintantis danis trikdo gali
mainus tarp sistem. Dl to elektros sistemose daug dmesio yra skiriama pastovaus
danio palaikymui. Tam tarnauja sudtingos danio reguliavimo sistemos, kurios rea-
guoja danio nuokrypius, kai jie yra didesni nei kelios imtosios herco.
Danio reguliavimo kokyb rodo elektrinio laiko nuokrypis (paklaida) sinch-
roninio laiko, t. y. laikrodio, kurio rodykls sukamos i elektros tinklo maitinamo
sinchroninio elektros variklio, laiko skirtumas nuo astronominio laiko. Tas laiko nuo-
krypis elektros sistemose yra reglamentuojamas. Pavyzdiui, JAV per valand jis turi
bti bent kart lygus 0, UCTE sistemoje, kaip ir NVS ir Baltijos energetikos sistemo-
je ne didesnis kaip 30 sekundi, o jo korekcija gali trukti 24 valandas.
Reikia pabrti, kad elektros tinkluose dl kai kuri elektros tais ir prietais dar-
bo gali atsirasti nesisteminiai daniai, kartotiniai pramoniniam daniui, pavyzdiui,
150 Hz, 250 Hz, 350 Hz ir pan. Jie vadinami harmonikomis. Paprastai harmonikos
atsiranda skirstomuosiuose tinkluose, bet kai kada gali prasiskverbti ir perdavimo
tinklus. Harmonik atsiradimo prieastis yra vairs keitikliai (daniausia vartotoj),
kurie kintam srov keiia nuolatin, ar kitokio danio (pavyzdiui, ne 50 Hz) srov.
Harmonikos nepageidautinos tiek elektros tinklams, tiek vartotoj elektros rengi-
niams, todl jos yra ribojamos. U harmonik panaikinim yra atsakingi jas suke-
liani rengini savininkai, jie turi rpintis, kad is reikinys, kenkiantis tiek elektros
tinkl darbui, tiek vartotoj renginiams, neatsirast.
3.1 pav. Danio kitimas Lietuvos energetikos sistemoje 19992003 m.
D
a

n
i
s
,

H
Z
Mnuo
1999 2000 2001 2002 2003
3.1.2 tampa
Elektros srovs danis yra toks pats visoje elektros sistemoje, bet tampa gali
bti skirtinga atskiruose elektros tinklo takuose. Tai reikia, kad danis yra bend-
22
ras sistemos elektros kokybs rodiklis, o tampa vietinis. tampos dydis atskiruose
elektros tinklo takuose priklauso nuo daugelio veiksni: tampos atskir genera-
tori gnybtuose, galios sraut elektros tinkle ir tinklo parametr, elektros imtuvo
pareikalaujamos galios, tampos reguliavimo tais darbo.
Daugelio elektros prietais darbui didesn tak daro ne danis, o tampa, to-
dl geriau, kad tampa elektros prietais gnybtuose bt pastovi. Deja, tai padaryti
yra brangiau nei gaminti prietaisus, kurie gerai atlikt savo funkcijas net ir tampai
kintant tam tikrose ribose. Europos standartas EN 50160 rekomenduoja, kad skirs-
tomuose elektros tinkluose ne maiau kaip 95 procent laiko tampa nuo vardins
skirtsi ne daugiau kaip 10 procent. Tokiam ar net didesniam tampos kitimui yra
pritaikomi elektros prietaisai, o elektros tinklai projektuojami, rengiami ir eksploa-
tuojami taip, kad utikrint tampos kitim standarto nustatytose ribose.
Reikia pabrti, kad elektros sistemose nemanoma ivengti tampos svyra-
vim didesni trumpalaiki tampos sumajim ar padidjim, trunkani iki
keli sekundi. Juos sukelia generatori ar elektros linij atjungimai ar jungimai,
trumpieji jungimai elektros tinkluose. tampos svyravimus gali sukelti ir dideli elek-
tros imtuv jungimas ar ijungimas.
tampos svyravimai gali sutrikdyti kompiuteri ir elektronikos tais darb, su-
kelti elektros lemp mirgjim. Juos standartas taip pat rekomenduoja riboti. tam-
pos svyravimams sumainti skiriamas reikiamas dmesys projektuojant, rengiant ir
eksploatuojant elektros tinklus, taiau visikai j ivengti nemanoma. Dl ios prie-
asties vartotojai, kurie turi tampos svyravimams jautrius prietaisus, patys sirengia
reikiamas individualias priemones, kurios padeda prietaisus apsaugoti nuo tampos
svyravim. Tai yra ymiai pigiau nei rengti bendras apsaugos priemones elektros
tinkluose. Taip pat vartotojai turi pasirpinti, kad j elektros renginiai, sukeldami
neleistinus tampos svyravimus, netrikdyt tiek elektros tinklo, tiek kit vartotoj
darbo.
tampos nuokrypiai svarbs ne tik vartotoj renginiams, bet ir elektros per-
davimo tinkl bei paios sistemos darbui. Jei skirstomuosiuose elektros tinkluose
leistinus tampos lygius nulemia vartotoj elektros imtuv darbo slygos, tai di-
diausias leistinas tampas elektros perdavimo tinkluose lemia elektros rengini
izoliacija, tiksliau jos atsarga. Kuo auktesn tampa, tuo maesn yra santykin
izoliacijos atsarga, nes auktesnei tampai reikia brangesns izoliacijos.
Elektros perdavimo tinkluose pavoj kelia ir per ema tampa. Dl pernelyg
emos tampos gali sutrikti elektrini lygiagretus darbas ir sistemos stabilumas. e-
mus tampos lygius kartais gali riboti ir tamp reguliavimo slygos skirstomuo-
siuose tinkluose. Elektros perdavimo tinklai su skirstomaisiais tinklais yra sujungti
23
per reguliuojamus eminanius transformatorius. Todl esant normaliam reimui
tampos lygiai perdavimo tinkluose neturi takos tamp lygiams skirstomuosiuose
tinkluose. Kartais, esant poavariniam reimui, emiausias leistinas tampas perdavi-
mo tinkle gali riboti ne sistemos stabilumo slygos, o reguliuojam transformatori
reguliavimo diapazonas. Taip yra todl, kad reguliuojamj transformatori regu-
liavimo galimybs gali bti nepakankamos skirstomajame tinkle palaikyti reikiamas
tampas.
3.1.3 Patikimumas
Patikimum lemia elektros sistemos galimyb ivengti elektros tiekimo nutrau-
kimo ir po sutrikim tsti elektros tiekim vartotojams priimtinu daniu ir tampa.
Skirtingai nuo danio ir tampos norm, kurias lemia elektros renginiai, j charak-
teristikos, patikimumo lygis priklauso nuo to, kam pirmenyb teikia elektros varto-
tojas brangiai mokti u elektr, kad ji bt tiekiama nenutrkstamai, ar mokti
maiau, taiau susidurti su trumpalaikiais elektros tiekimo nutraukimais.
Kiekybikai palyginti elektros tiekimo nutraukimo al su priemoni patikimu-
mui padidinti rengimo katais yra sudtinga. Objektyviai tai padaryti danai yra
nemanoma, kadangi elektros tiekimo nutraukimo ala priklauso nuo to:
kiek elektros buvo nepatiekta;
kaip danai nutrksta tiekimas ir kiek tai trunka;
kaip vartotojas pasiruos galimiems elektros tiekimo nutraukimams;
koks vartotojo tipas (gyventojai, pramons mon ir pan.);
kokiu paros, savaits, sezono metu nutrko tiekimas.
Nustatant patikimumui didinti skirt priemoni katus ikyla panai neaiku-
m. Didels avarijos sistemoje vyksta, kai elektros gamybos ir/ar perdavimo ga-
limybs nra pakankamos patenkinti to meto sumin elektros paklaus. I kitos
puss, nei elektros paklausa, nei generatori ar perdavimo tinkl galimybs negali
bti labai tiksliai prognozuojamos.
Tiek elektrini, tiek elektros tinkl darb gali sutrikdyti nenuspjami vykiai (ai-
bai, rengini gedimai ir pan.), todl atsijungus elektros generatoriui ar elektros linijai
generavimo ar perdavimo galia gali staigiai ir neprognozuotai sumati. Atskiro ge-
neratoriaus ar perdavimo linijos takos bendram patikimumui analiz yra sudtinga.
Dl didelio atskir sistemos element skaiiaus daniausiai analizs bdu negalima
nustatyti ryio tarp j sveikos ir galim slyg, todl sunku vertinti, kiek patikimu-
m gali pagerinti naujas papildomas renginys elektrinje ar elektros tinkluose.
I kitos puss, net ir patikimose didelse elektros sistemose gali bti sutriki-
m. Nepaisant to, net ir didelis gedimas elektros sistemoje lems elektros tiekimo
24
nutraukim ne visiems vartotojams. Pavyzdiui, sistemins avarijos sukelia tik apie
20 procent vis elektros tiekimo vartotojams nutraukim. Likusius elektros tieki-
mo sutrikimus sukelia skirstomj tinkl problemos, kurios daniausiai kyla dl ne-
palanki gamtini slyg. Todl standartas EN50160 vartotojams, prijungtiems prie
skirstomj tinkl, nurodo, kad elektros tiekimo pertrkiai iki 3 min. trukms gali
bti nuo 10 iki 50 kart per metus.
Patikimumo standartai yra reikalingi elektros sistem planavimui ir remiasi vai-
riomis taisyklmis ir praktiniais duomenimis. Planuojant elektros sistemos darb,
patikimumas gali bti apibendrintas trimis rodikliais:
apkrovos praradimo tikimybe (angl. loss of load probability LOLP), pavyzdiui,
vien kart per 10 met;
sistemos gyvybingumu, vykus 1 ar 2 netiktiems gedimams (taisykl N-1 ar N-2);
nustatyto galios rezervo (santykinio, pavyzdiui, 1520 procent) utikrinimu.
Apkrovos praradimo tikimyb suprantama kaip tikimyb, kad per gana ilg laik,
pavyzdiui, per 10 met vien kart, elektros sistemoje nebus pakankamai galios
paklausai patenkinti. Tai reikia, kad per 10 met dl elektrini ar perdavimo tinkl
rengini gedimo vien dien gali sutrikti elektros tiekimas. ia neturima galvoje
nei sutrikimo trukm (kelios minuts ar valandos), nei sutrikimo dydis (elektros ne-
teko skirstomasis tinklas ar visa sistema). Atskirose alyse i tikimyb yra apibria-
ma skirtingai ir nra bendro praktikai sutarto metodo, kaip j apskaiiuoti.
Kai sugenda svarbs elektros sistemos elementai, generatoriai ar perdavimo
linijos, persiskirst galios srautai likusioje sistemos dalyje ne visada automatikai gali
patenkinti vartotoj apkrov. Net kai po avarijos elektros sistemos elektrinse yra
pakankamai galios, tampa ir srov kai kuriose elektros linijose gali tapti neleistina.
Tokiu atveju elektros linijas gali atjungti j apsaugos sistemos. Tai gali paeisti siste-
mos stabilum ir lemti sistemos grit. Norint to ivengti, elektros sistemos projek-
tuojamos ir j darbas planuojamas taip, kad bet kada atsijungus bet kuriam vienam
(ar dviem) svarbiausiems elektros sistemos elementams, sistema neprarast gyvy-
bingumo ir galt toliau dirbti. Tai vadinama N-1 (ar N-2) principu. Taisykl N-1 turi
veikti visada, pavyzdiui jei yra atjungtos dvi elektros linijos, sistemos operatorius
turi imtis veiksm, kad, atsijungus treiai linijai, sistemos darbas nesutrikt.
Svarbiausi arba vadinamieji kritiniai sistemos elementai paprastai yra didiau-
sias veikiantis generatorius ar labiausiai apkrauta elektros linija. Paprastai laikoma,
kad tuo pat metu gali sugesti vienas ar du elementai, nors praktikoje gedim kar-
tais pasitaiko ir daugiau. Kadangi vis galim atvej praktikai nemanoma aprpti,
atsitiktinum analizei ir sprendimui, koki element sutrikimus reikia nagrinti, rei-
kalinga ininerin patirtis.
25
Galios rezervas yra seniausia ir daniausiai taikoma tradicin patikimumo uti-
krinimo priemon. Norint utikrinti patikim elektros sistemos darb, sistemos elek-
trinse ne tik rengta galia, bet ir galima panaudoti galia visada turi bti didesn
u didiausi apkrov. Santykinis galios rezervas (turimos galios ir didiausios piki-
ns apkrovos skirtumas, ireiktas procentais nuo didiausios apkrovos) yra patiki-
mumo rodiklis. Paprastai laikoma, kad elektros sistemose galios rezervas turi bti ne
maesnis kaip 1520 procent. Reikalingo santykinio rezervo dydis priklauso nuo
sistemos dydio, rengt generatori skaiiaus ir j dydio. Kai sistemoje generato-
ri maai, bet j vienetin galia yra didel, santykinis rezervas turi bti didesnis nei
sistemoje su daug ma generatori. Taip yra todl, kad rezervo dydis visada turi
bti didesnis u didiausi generatori.
Aukiau minti patikimumo rodikli (norm) dydiai nustato, kokia galia turi
bti rengta sistemoje ir kaip i turi bti eksploatuojama, kad darbas bt pakankamai
patikimas. Santykinis rezervas ir apkrovos praradimo tikimyb yra svarbiausi rodikliai
projektuojant, o sistemos darb planuojant ir koordinuojant atliekama atsitiktinum
analiz sistemos gyvybingumui patikrinti (principas N-1).
Minti rodikliai yra plaiai naudojami vairiose alyse, taiau nra bendrai priim-
to metodo j skaiiavimui. Tai lemia skirtingos slygos atskirose alyse ir sistemose.
Pavyzdiui, elektros sistemos, kurios yra priklausomos nuo elektros importo i kai-
mynini elektros sistem, jo tak vertina skaiiuodamos tiek apkrovos praradimo
tikimyb, tiek santykinio rezervo dyd. Vertinimas taip pat priklauso nuo ininerins
patirties, tradicij ir sistem ypatum.
Elektros sistem pltra planuojama tolimai perspektyvai, todl, prognozms
nepasitvirtinus, sistemoje gali atsirasti galios perteklius. Kai sistemoje yra galios per-
teklius ir faktinis galios rezervas yra didesnis nei normatyvinis, sistema yra labiau
patikima. Kas naudingiau vartotojams patikimumo padidinimas ar tikslingas su-
mainimas yra diskusinis klausimas. Kai kuriems vartotojams patikimumo suma-
inimas gali bti naudingas, kadangi leist atpiginti elektr. Tuo tarpu kitiems var-
totojams, kurie patiria didel al dl nutrkusio elektros tiekimo, yra geriau mokti
iek tiek brangiau, taiau turti patikimai veikiani sistem. I kitos puss, nereikia
pamirti, kad bet kurioje alyje elektros paklausa nuolat auga, todl, laikui bgant,
galios perteklius maja.
3.2 Reikalavimai elektros sistemos darbui ir jo planavimui
Utikrinant aukiau aptartas elektros tiekimo normas, elektros sistemos dar-
bas koordinuojamas ir planuojamas vykdant tris pagrindines funkcijas, nulemtas
dinamikos ir sudtingos elektros sistemos ir jos vartotoj prigimties.
26
Tos pagrindins funkcijos yra:
apkrovos kitimo sekimas;
tiekimo patikimumo utikrinimas;
galios main koordinavimas.
Elektros sistemos, vykdydamos pagrindines funkcijas, siekia tai padaryti kuo
pigiau. Tam reikia dideli informacijos kieki apdorojimo, dideli kompiuteri ir te-
lekomunikacij pajgum bei geros koordinacijos tarp sistemos komponent ir
organizacij, susijusi su sistemos darbu.
3.2.1 Apkrovos sekimas
Kiekvienu momentu elektros turi bti tiekiama tiek, kiek jos reikia vartoto-
jams. Nors elektros paklausa nuolat kinta ir tas kitimas nenuspjamas, vartotoj
apkrovos kitimas turi tam tikrus dsningumus. Apkrovos kitimas yra panaus ly-
ginant kiekvien par, savait, sezon (3.23.4 pav.). Apkrovos kitimas (grafkas)
priklauso nuo meteorologini slyg, alies ekonomikos, vartotoj savybi. Vis
i slyg vertinimas leidia gana tiksliai prognozuoti apkrovos kitim.
Nuolatinis ir sunkiai nuspjamas apkrovos kitimas reikalauja, kad veikt tam tik-
ra koordinavimo sistema, kuri leist kiekvienu momentu elektros gaminti pagal to
momento apkrov ir vartotojai visada saugiai gaut reikaling kokybikos elektros
kiek. Dl ios prieasties elektros sistemos valdymo centras prognozuoja apkrovos
grafkus ir pagal juos planuoja elektrini darb. Tiksl elektrini elektros gamybos
suderinim su apkrova atlieka automatiniai taisai. Kartu reikia utikrinti, kad ne tik
gamyba atitikt paklaus, bet ir tampos elektros sistemos mazguose neperengt
leistin rib, gali srautai elektros linijose ir transformatoriuose (autotransforma-
toriuose) atitikt j galimybes, o vartotojus pasiekt reikalingas tinkamos tampos
elektros kiekis. Be to, kuriam nors sistemos elementui dl koki nors prieasi atsi-
jungus, sistemos darbas turi nesutrikti. Kaip tai utikrinama, bus pasakojama toliau.
3.2.2 Elektros tiekimo patikimumo utikrinimas
Kiekvienu momentu bet kuris elektros sistemos elementas gali sugesti arba
bti sugadintas (pavyzdiui, aibo), todl elektros sistemos darbas turi bti orga-
nizuotas taip, kad joks sutrikimas nenutraukt elektros tiekimo. Elektros sistemos
gebjimas tsti darb vykus gedimams vadinamas sistemos gyvybingumu (angl.
security). Sistemos gyvybingumas yra elektros sistemos geba jos darbui nesutrikti
dl atsitiktini trikdi, toki kaip trumpieji jungimai ar sistemos element netik-
tas atsijungimas. Utikrinus sistemos gyvybingum, utikrinamas ir patikimas elek-
tros tiekimas.
27
3.2 pav. Lietuvos energetikos sistemos vartotoj apkrova 2008 m. 10-j savait
3.4 pav. Airijos energetikos sistemos paros didiausi apkrov kitimas per metus
M
W
S
Savaits
2005 2006 2007 2008
3.3 pav. Suomijos (elektros importuotojos) energetikos sistemos apkrovos
(raudona) ir gamybos (juoda) 2008 m. 34 savait grafkai
MW
Valandos
MWh/h
28
Elektros sistemos slygos, kurios utikrina sistemos gyvybingum, yra vadina-
mos elektros sistemos tinkamumu ar adekvatumu. Elektros sistemos tinkamumas
(adekvatumas) apibria slygas, reikalingas, kad sistema galt vis laik tiekti
reikiam parametr elektr vartotojams, nepaisant planini ir neplanini sistemos
element atjungim.
Elektros sistemoje jos elementus reikia atjungti ne tik netiktai jiems sugedus,
bet ir planuotai j prieirai ar remontui. Planini atjungim metu sumainamos
sistemos galimybes, taiau tai leidia sumainti netikt jos element gedimo tiki-
myb. Norint atlikti planinius atjungimus nesutrikdant elektros tiekimo, reikia turti
tam tikr rezerv, o tai reikia papildomus katus. Todl reikia pasirinkti didinti
elektros kain ar sutikti su planiniais elektros tiekimo nutraukimais, kurie reikalingi
tinkamai elektros sistemos element eksploatacijai.
3.2.3 Galios main koordinavimas
iuolaikins elektros sistemos yra sujungtos su kaimyninmis sistemomis. Tai
leidia vykdyti gali mainus tarp sistem. Jie gali bti vairs: trumpalaikis ir ilga-
laikis elektros pirkimas ar pardavimas kaimyninms sistemoms, galios gavimas
i bendrai valdom elektrini ir, galiausiai, gali tranzitas i vien sistem kitas.
Iskyrus specialius susitarimus, gali mainai neturi kenkti elektros tiekimui varto-
tojams negalima nesutarus saviems vartotojams siurbti elektros i kaimynini
sistem, taip pat negalima nesusitarus perduoti kaimyninms sistemoms elektros
pertekliaus, kai sav vartotoj paklausa neplanuotai sumajo.
Kaimynins elektros sistemos gali keistis galiomis tik pagal sutartus tarpsiste-
mini gali main grafkus. Neplanuoti mainai (nukrypimai nuo planuot main
grafk) yra reglamentuojami vadinamja srities valdymo paklaida (angl. area
control error, ACE). Pavyzdiui, JAV, kuriose veikia galingiausios pasaulyje elektros sis-
temos, reikalaujama, kad srities valdymo paklaida bent kart per deimt minui
bt lygi nuliui, o jos vidurkis per nustatyt laikotarp neviryt nustatyto dydio. Tai
svarbu ir danio reguliavimui. Todl gali main nuokrypiai nuo sutart grafk yra
stebimi, valdomi ir registruojami. To reikia tiek dl atsiskaitym, tiek dl kompen-
sacij. Energetikos sistemose UCTE gali nebalansai energetikos sistemos pastan-
gomis turi bti alinami per 15 minui. Toks pat reikalavimas veikia NVS ir Baltijos
ali jungtinje energetikos sistemoje.
3.3 Elektros sistemos darbas ir jo planavimas
Elektros sistemos darbas turi bti organizuotas taip, kad bt palaikomas jos
adekvatumas ir utikrintas jos gyvybingumas. Toks tikslas pasiekiamas:
29
tinkamai planuojant elektros sistemos pajgumus;
tinkamai organizuojant elektros gamyb ir elektros perdavim;
tinkamai valdant sistemos darb realiuoju laiku.
Tinkamas pajgum planavimas apima toki elektrini gali ir elektros perda-
vimo tinkl pltr, kuri utikrina, kad elektrini turima (disponuojama) galia visa-
da bt didesn u didiausi apkrov, o kartu bt utikrintas reikiamam patiki-
mumui reikalingas galios rezervas ir elektros tinkl pralaidumas. Todl elektrini ir
elektros tinkl daug investicij ir laiko reikalaujani statyb projekt gyvendinim
reikia tinkamai koordinuoti ir tuo rpintis i anksto.
Geras elektros gamybos ir elektros perdavimo organizavimas apima tinkamos
agregat sudties parinkim ir apkrov paskirstym tarp j. Toks paskirstymas turi
bti atliekamas vertinant prognozuojam atsitiktin apkrov kitim, reikiamas prie-
mones patikimumui ir sistemos adekvatumui utikrinti. Vertikaliai integruotose
elektros energetikos bendrovse darbo ekonomikumas buvo pasiekiamas cen-
tralizuotai parenkant optimali veikiani agregat sudt ir optimaliai paskirstant
apkrovas tarp j. Elektros rinkos slygomis efektyvum utikrina konkurencija tarp
elektros gamybos bendrovi. Elektros sistemos valdymo centras turi tik kontroliuo-
ti, kad elektros gamybos konkurencija nesutrikdyt sistemos patikimo darbo.
Kasdieninis elektros sistemos valdymas apima apkrovos sekimo, patikimumo
utikrinimo ir gali main funkcijas, kurios vykdomos taikant kelet elektros siste-
mos darbo koordinavimo ir planavimo procedr. Tos procedros yra skiriamos pa-
gal laiko intervalus ir skirtingus elektros sistemos darbo aspektus (3.1 lentel).
Procedros, skirtos elektros gamybos ir paklausos balanso utikrinimui, vyk-
domos nuolat. Kitos, pavyzdiui, nauj generavimo pajgum planavimas, yra rei-
kalingos ymiai reiau. Laiko intervalas, kur apima procedra, yra labai skirtingas.
Tarkime, generatoriaus galios reguliavimas apima laikotarpius, trumpesnius negu
minut, o ilgalaikio planavimo laiko horizontas yra 20 ar daugiau met elektros
sistemos rengini statyba trunka ilgai, o j darbo amius yra kelios deimtys met.
Vis dlto, kiekviena laiko perspektyva reikalauja apkrov ir elektros rengini darbo
prognozs.
3.3.1 Generatori reguliatori valdymas pagal apkrovos kitim
Kiekvienu momentu elektros sistemoje galima palaikyti nustatyt 50 Hz dan,
jei elektrini generatoriai generuoja toki gali, kokios tuo momentu reikia vartoto-
jams ir savoms elektros sistemos reikmms. Danis kinta, kai nra balanso tarp elek-
tros gamybos ir paklausos. Bet kuriuo momentu, kai galios paklausa yra didesn nei
pasila (pavyzdiui, dl kokio nors generatoriaus gedimo ar paklausos padidjimo)
30
3.1 lentel. Elektros sistemos darbo ir planavimo funkcijos
Funkcija Tikslas Priemons
Apkrovos sekimas
Danio reguliavimas
Apkrov grafk sudarymas
Nuolatinis apkrovos
kitimo sekimas
Paros, savaits, sezono
apkrov grafkai
(rengini tamp ir gali
ribos)
Reguliatori reguliavimas
AGV ir apkrov paskirstymas
AGV, gali paskirstymas
Agregat sudties parinkimas
tampos reguliavimas
Patikimumo utikrinimas
Gyvybingumo utikrinimas
Adekvatumo utikrinimas
Parengtis netiktiems
gedimams
Apsirpinimas reikiamais
tiekim itekliais
Agregat sudties parinkimas
vertinant momentin ir greit
rezerv
Generacijos perskirstymas
vertinant gyvybingum
tamp reguliavimas
Agregat sudties parinkimas
rengini prieiros ir remont
grafk sudarymas
Nauj pajgum planavimas
Gali main koordinavimas Tarpsistemin prekyba
elektra, tarpsisteminiai
gali tranzitai
AGV, apkrov paskirstymas
Agregat sudties parinkimas
vis generatori sukimasis sultja ir tai sumaina dan. Panaus procesas vyksta
ir prieingu atveju, kai sumin generacija yra didesn u paklaus (pavyzdiui, at-
sijungus dideliam vartotojui). Tokiu atveju generatori reguliatoriai turi sumainti
gali, kad danis nepakist.
Danio reguliavimas yra nuolatinis balanso palaikymas tarp elektros vartojimo
ir gamybos. Daugumos elektros sistemos generatori greiio reguliatoriai seka
dan ir reguliuoja generatori generuojam gali, kad elektros gamyba atitikt jos
paklaus ir taip palaiko nustatyt danio dyd. Reikia atkreipti dmes, kad nuolatinis
generatori galios reguliavimas iek tiek padidina snaudas ir taip maina elektrini
darbo veiksmingum.
Generatori galios akimirksniu pakeisti negalima. Greitis, kuriuo galima gene-
ratoriaus gali padidinti ar sumainti, vadinamas reakcijos greiiu. Jis priklauso nuo
elektrins ir generatoriaus tipo. Kiekvieno agregato reakcijos greitis yra skirtingas.
Dideli turbogeneratoriai atomini elektrini ar anglimi krenam elektrini
savo generuojam gali gali keisti ltai, o duj turbin ar hidrogeneratoriai greitai.
3.2 lentelje yra pateikti tipiniai vairi agregat reakcijos greiiai procentais nuo
generatori vardins galios.
31
Reakcijos greitis nurodo didiausi greit, kokiu gali bti pakeista generatoriaus
generuojama galia. Praktikai kiekvienam generatoriaus reguliatoriui yra nustatoma,
kokiu greiiu generatorius turi keisti savo gali, priklausomai nuo danio nuokrypio.
Kai kurie reguliatoriai turi greitai keisti generatori gali, o kai kurie gali ir visai ne-
reaguoti. Dalis generatori gali generuoti fksuot gali nereaguodami apkrovos
pokyius. Tai priklauso nuo elektros sistemos sumins apkrovos ir nuo laukiamo jos
pokyio. Skaiiavimais nustatoma, kiek ir kurie elektros sistemos generatoriai turi
dalyvauti automatiniame galios reguliavime. Apie reguliatori valdym toliau.
Buvusioje Soviet Sjungoje, kurios ekonomika buvo planinadministracin,
normali reim metu danio reguliavime dalyvaudavo tik Volgos ir Dniepro kaska-
d hidroelektrins. Kit elektrini agregat greiio reguliatoriams buvo nustatoma
didel nejautrumo zona, jie reguliavime dalyvaudavo tik tada, kai danio nuokrypis
virydavo nejautrumo zonos ribas (ne maesnes kaip 0,2 Hz). Tokia centralizuota da-
nio reguliavimo sistema negali utikrinti geros danio reguliavimo kokybs, bet tai
nebuvo svarbu, kadangi Soviet Sjungoje prekybos elektra nebuvo. Kai elektrins
danio reguliavime nedalyvauja ir generuoja nustatyt gali, jos gali bti pigesns.
Tai Soviet Sjungoje buvo svarbiausia.
lugus Soviet Sjungai, jos energetikos sistem paveldjo NVS ir Baltijos alys.
Elektrini agregatams modernizuoti reikia nemaai l ir laiko, todl danio regu-
liavimo tvarka NVS ir Baltijos ali energetikos sistemoje liko tokia pati. Pereinant
prie rinkos ekonomikos ir sudarant slygas konkurencijai, danio reguliavimo sis-
tem reikia keisti. is modernizavimo procesas visose alyse spartja. Tas daroma ir
Lietuvoje atnaujinami ir modernizuojami elektrini agregatai bei j valdymas.
Europos Sjungos ir Rusijos energetikos dialogo rmuose sinchroniniam dar-
bui planuojama sujungti energetikos susivienijim UCTE su NVS ir Baltijos ener-
Lentel 3.2. Elektros generavimo agregat reakcijos greiiai
Agregato tipas ir dydis Reakcijos greitis
Garo agregatai (bet kokio kuro)
1050 MW iki 5 % per minut
60200 MW iki 4 % per minut
Daugiau kaip 200 MW iki 3 % per minut
Hidroagregatai
1060 MW 16 % per sekund
Daugiau kaip 60 MW 46 % per sekund
Duj turbin
Vis tip iki 55 % per minut
32
getikos sistema. Taip bt sukurta sinchronikai veikianti energetikos sistema nuo
Lisabonos iki Vladivostoko. Tuo tikslu NVS ir Baltijos ali energetikos sistemose
spariai tobulinama danio reguliavimo sistema. Prie UCTE reikalavim derinamasi
tiek organizavimu, tiek reguliavimo kokybe. 2005 met rugsjo pabaigoje buvo su-
derinta NVS ir Baltijos ali energetikos sistem danio ir gali sraut reguliavimo
koncepcija, kurioje nurodoma, kad danio nuokrypiai normali reim metu neturi
viryti 50 mHz (normals leistini), o trumpalaikiai neturi viryti 200 mHz (didiausi
leistini). Dl avarini nebalans atsirad dideli danio nuokrypiai per 15 minui
turi bti sumainti iki normali leistin. Vidutin danio reikm pusvalandio in-
tervale neturi skirtis nuo vardins daugiau kaip 10 mHz.
3.3.2 Apkrov agregatams paskirstymas ir automatinis generacijos
valdymas
Vienas i svarbiausi elektrini darbo koordinavimo tiksl yra kuo maesns
elektros gamybos snaudos. Iki elektros energetikos restruktrizacijos ir konkuren-
cins elektros rinkos sukrimo ekonomikas apkrov paskirstymas tarp elektros sis-
temoje veikiani agregat buvo pagrindin tokio koordinavimo priemone. Eko-
nomikas apkrov paskirstymas remiasi elektros gamybos lyginamaisiais snaud
prieaugiais.
Lyginamieji snaud prieaugiai tai papildomos snaudos, kurios reikalingos
vienai papildomai kilovatvalandei pagaminti, arba snaud majimas, sumajus
gamybai viena kilovatvalande. Lyginamieji snaud prieaugiai priklauso nuo kuro
snaud ir agregato veiksmingumo, kuriuo kuras paveriamas elektros energija,
nuo kit eksploatacini snaud, kurios kinta priklausomai nuo gaminamos elek-
tros kiekio. Ekonomikai paskirstant apkrovas tarp agregat (veikiani elektrini
blok) daugiau apkraunami tie agregatai, kuri lyginamieji snaud prieaugiai ma-
esni. Tai daroma tokiu bdu, kad bt patenkinta sumin elektros paklausa sis-
temoje. iuolaikinse elektros sistemose ekonomikas apkrov paskirstymas tarp
agregat paprastai buvo perskaiiuojamas kas 510 minui.
Po elektros energetikos bendrovi restruktrizacijos ekonomikas apkrov pa-
skirstymas atliekamas tik tarp elektros gamybos bendrovs elektrini ir j agregat,
bet ne visos elektros sistemos mastu. Naujomis elektros rinkos slygomis, ekono-
mik apkrov paskirstym pakeit elektros gamybos kompanij konkurencija.
Elektros sistemos valdymo centrui nebereikia sprsti, ar apkrov paskirstymas eko-
nomikas, ar ne. Tai apsprendia komerciniai sandoriai tarp elektros gamintoj ir
tiekj, kurie turi bti technikai suderinti su energetikos sistemos valdymo centru.
Tai reikalinga, kad energetikos sistema funkcionuot be sutrikim.
33
Apkrov paskirstymas tarp agregat remiasi apkrov prognozmis, o realios
apkrovos danai daugiau ar maiau nuo prognozi skiriasi. Todl nuolatinio gene-
racijos ir apkrov balanso utikrinimui valdomoje srityje reikia automatinio gene-
racijos valdymo. Automatinio generacijos valdymo sistema (AGV) sprendia, kiek
reikia padidinti ar sumainti kiekvieno agregato generuojam gali, kad bt pa-
laikomas balansas tarp elektros paklausos ir gamybos, pageidautina ekonomi-
kiausiu bdu. Pagal AGV sistemos skaiiavimus generatori reguliatoriai nustatomi
taip, kad vykt reikiami generacijos pokyiai. AGV sistema nuolat seka energetikos
sistemos dan ir nustato, ar reikia keisti generacij, j didinti ar mainti. Paprastai
AGV sistema pagal apytikr ekonomik apkrov paskirstym generatori regulia-
torius jungia kas 510 sekundi. Dabar AVG sistemos veikia Vakaruose, o NVS ir
Baltijos energetikos sistemoje, taip pat ir Lietuvoje, tokios sistemos diegimo darbai
yra pradti.
Kai reguliatoriai balansuoja elektros gamyb su vartojimu, tam gali bti naudo-
jami ir agregatai su dideliais lyginamj snaud prieaugiais. Tokiais yra duj turbi-
nos ar dyzeliai jie gali greitai padidinti generuojam gali. Kai danis yra atstato-
mas, AGV sistem reguliatorius nustato taip, kad veiksmingesni agregatai padidint
savo gali ir pakeist maiau veiksmingus (didesnio lyginamojo snaud prieaugio)
agregatus, kurie buvo panaudoti daniui reguliuoti (greitai padidinti gali).
Apkrov paskirstymui vykdyti ir AGV sistemos veikimui yra reikalinga informa-
cija apie kiekvieno agregato snaudas ir kitas jo charakteristikas. Pavyzdiui, kokiose
ribose agregatas gali reguliuoti gali ir koks jo reakcijos greitis. Paprastai tai, kiek
veiksmingai agregatas kur veria elektra, ir jo lyginamieji snaud prieaugiai pri-
klauso nuo to, kaip jis apkrautas visikai ar tik i dalies. Agregat reguliavimo dia-
pazonas, veiksmingumas, lyginamieji snaud prieaugiai skiriasi priklausomai nuo
agregato tipo, o kartais ir nuo perkamos galios sutarties reikalavim.
iandien elektros sistemos yra susijungusios su kaimyninmis elektros sistemo-
mis, todl minimizuojant elektros gamybos snaudas kartais tikslinga elektr pirkti
i kaimynini elektros sistem. Toki tarpsistemini gali main valdymas jungtin-
se elektros sistemose taip pat yra automatizuotas. Jei to nra, ar automatizacija yra
nepakankama, sistemos operatoriai gali mainus derina, naudodami paprastesnes
informacijos main sistemas.
AGV sistemos valdo tiek planinius, tiek neplaninius gali mainus tarp valdom
srii. Tarpsistemini gali main valdymui AGV sistemai reikia turti informacij
apie tarpsistemini planini gali main grafkus, nuolat matuoti faktinius gali
mainus, o juos palyginus duoti reikiamas komandas valdom generatori regu-
liatoriams didinti ar mainti j gali.
34
Atliekant skaiiavimus, kuris generatorius turi veikti ir kokia jo apkrova, reikia
vertinti ir perdavimo tinkl slygas. Paprastai tai lemia du dalykai. Pirmiausia, per-
skirstant apkrovas tarp veikiani agregat, gali ymiai pasikeisti gali nuostoliai
perdavimo tinkluose. Jei suminiai nuostoliai perdavimo tinkluose yra dideli, reikia
vertinti nuostoli prieaugius tinkluose, ne tik snaudas elektrinse. Tikslus lygina-
mj nuostoli tinkluose prieaugi skaiiavimas yra sudtingas ir gaius.
Galios nuostoliai tinkluose nesikeiia proporcingai perduodamai galiai, kadan-
gi jie priklauso nuo sraut pasiskirstymo tinkle. Tai apsunkina galios nuostoli skai-
iavimus, taiau nuostoli tinkluose tak reikia atsivelgti. Praktikoje skaiiavim
supaprastinimui danai naudojami apytikriai matematiniai modeliai.
Kitas dalykas, kur reikia vertinti valdant agregat apkrovas, yra sistemos pati-
kimumas ir adekvatumas. Perduodam elektros tinklais gali riboja elektros tinklo
mazg tampos ir elektros linij pralaidumas. Tai reikia vertinti paskirstant apkrovas.
Jei elektros perdavimo tinkl pralaidumo nepakanka perduoti gali i ekonomiko
generatoriaus apkrovos mazg, reikia daugiau apkrauti kit, maiau ekonomik
generatori, kurio apkrovimas nepaeidia elektros tinklo pralaidumo. Taip agre-
gat apkrovas tenka paskirstyti neekonomikai. Tam reikia inoti ne tik perdavimo
sistemos pralaidum, bet ir tai, kokie yra galios srautai linijose, koki gali reikia per-
duoti ir kaip ji paveiks sistemos tampas. Dl skaiiavim sudtingumo tai priklau-
so jau kitai energijos valdymo sistemos daliai, kuri nustato sistemos gyvybingum,
svarbesn u sistemos ekonomikum. Apie tai emiau.
3.3.3 tamp reguliavimas kintant apkrovai
Elektros generatori reguliatori ir AGV sistemos tikslas yra ekonomikai pa-
skirstant agregat apkrovas palaikyti reikiam dan, kai keiiasi elektros paklausa
ir sistemos apkrova. Deja, perskirstant generatori apkrovas gali keistis tampos
sistemos mazguose. Kaip jau buvo minta, elektros sistemos mazg tampos turi
neperengti leistin rib. Tokiu atveju elektros sistemos renginiai dirba saugiai, o
tampos yra tinkamos vartotoj renginiams. Utikrinant reikiamus tamp lygius,
reikia palaikyti ne tik aktyvij, bet ir reaktyvij gali balans. Kai elektros tinkle
yra reaktyvij gali nebalansas, tampa tinklo mazguose gali sumati ar padidti.
tamp struktros ir reaktyvij gali sraut supratimas yra sudtingas. Tai sud-
tingas elektros sistem fzikos klausimas.
Kaip inoma i fzikos, elektros galia yra srovs ir tampos sandauga. Kintamo-
sios srovs elektros tinkluose srov ir tampa kinta pagal sinuso dsn, 50 (ar 60)
period per sekund. Deja, srovs ir tampos kitimas gali nesutapti faze srov per
period pasiekia didiausi reikm, o tampa j gali pasiekti vliau ar anksiau.
35
Paprastesniam supratimui galima sivaizduoti, kad ta galios dalis, kuri sukuria
srov ir tampa sutapdamos faze, yra aktyvioji arba realioji galia. Ji matuojama vatais
(W) ir atlieka darb virsta viesa ar iluma, suka elektros variklius. Galios dalis, kuri
sukuria srov ir tampa nesutapdamos faze, yra vadinama reaktyvija arba mena-
mja galia. Ji matuojama varais (var). J galima sivaizduoti kaip galios sraut, kuris
yra elektromagnetiniame lauke, esaniame aplink elektros grandins elementus.
Kadangi srov gali faze atsilikti nuo tampos ar pralenkti j, reaktyviosios galios
srautai elektros linijose gali sutapti su aktyviosios galios srautais arba bti priein-
gos krypties.
Reaktyvioji galia darbo neatlieka, taiau j perduodant elektros tinklais atsi-
randa ne tik reaktyviosios galios, bet ir aktyviosios galios nuostoliai. Todl tampos
nuostoli padidjimas arba sumajimas priklauso nuo to, ar reaktyviosios galios
srauto kryptis sutampa su aktyviosios galios srauto kryptimi ar ne.
Skirtingai nuo aktyviosios galios, didel reaktyviosios galios apkrovos dal elek-
tros sistemoje sudaro ne tik elektros vartotoj reaktyviosios galios paklausa, bet ir
elektros sistemos rengini naudojama reaktyvioji galia. Dideli reaktyviosios galios
vartotojai yra transformatoriai ir autotransformatoriai, apkrautos elektros linijos. Be
to, reaktyviosios galios nuostoliai elektros linijose yra ymiai didesni nei aktyviosios.
Dl ios prieasties reaktyviosios galios perduoti dideliais atstumais nemanoma ne
tik dl elektros linij pralaidumo dl nuostoli reaktyvioji galia gali prapulti elek-
tros linijoje ir taip sumainti tamp elektros linijos gale. Todl tampos reguliavimui
nepakanka utikrinti reaktyvij gali balanso visoje elektros sistemoje. Kadangi
reaktyviosios galios dideliais atstumais perduoti nemanoma, reaktyvij gali ba-
lans reikia utikrinti atskiruose elektros sistemos rajonuose.
tamp reguliavimas leistinose ribose, keiiantis apkrovai, yra susijs su reak-
tyvij gali valdymu. tamp reikms sistemos mazguose telematavimais yra
perduodamos elektros sistemos valdymo centr. Jei tamp reikms perengia
leistinas ribas, automatikai ar naudojantis televaldymu reguliuojami reaktyviosios
galios renginiai. Tos informacijos gavimui ir valdymui gali tarnauti ir aukiau mi-
nta SCADA.
Elektrini sinchroniniai generatoriai reaktyvij gali gali generuoti ar vartoti,
priklausomai nuo j adinimo srovs dydio. Kai adinimo srov maa, sinchronins
mainos vartoja reaktyvij gali, kai didel generuoja. Todl generatori reakty-
vij gali gali riboti tiek statoriaus, tiek rotoriaus srov. Jei tos srovs yra pavojingai
per didels, apsauga generatori atjungia.
Be elektrini generatori reaktyviajai galiai valdyti ir tampai reguliuoti naudo-
jami ir specials sinchroniniai varikliai, dirbantys tuia eiga. Jie vadinami sinchro-
36
niniais kompensatoriais (angl. spinning capacitors, besisukantys kondensatoriai).
Keiiant j adinimo srov, galima keisti kompensatoriaus reaktyvij gali ir taip
utikrinti reaktyvij gali balans tame elektros sistemos rajone.
Elektros linijomis perduodant galios srautus dl elektros linij induktyvumo
(reaktyvij var) atsiranda reaktyviosios galios nuostoliai, kurie didina reaktyvi-
j apkrov. Elektros linij laidai turi ne tik induktyvum, bet ir talpj laid. J lemia
talpa tarp laid ir talpa tarp laid ir ems. Kai elektros linijomis perduodami nedi-
deli galios srautai, linij generuojama reaktyvioji galia yra didesn nei reaktyviosios
galios nuostoliai linijoje. Todl ma apkrov metu elektros linij generuojama re-
aktyvioji galia gali neleistinai padidinti tampas elektros perdavimo tinkle. tamp
sumainimui reikia padidinti reaktyvij apkrov tame sistemos rajone. Kai elektros
linijos yra ilgos, generatori adinimo sumainti nepakanka, kad bt panaikintas
reaktyviosios galios perteklius. Dl ios prieasties elektros sistemos perdavimo
tinkle yra rengiami untiniai reaktoriai (induktyviosios rits). Be to, reaktyviajai ga-
liai reguliuoti dar naudojami kondensatoriai, faz reguliuojantys transformatoriai
ar statins reaktyvios galios versms elektronikos valdomi reaktoriai ir konden-
satoriai.
Valdant reaktyvij gali, galima ne tik reguliuoti tamp, bet ir didinti elektros
linij pralaidum. Perskirstant reaktyviosios galios srautus galima sumainti akty-
vios galios nuostolius elektros tinkluose ir taip padidinti sistemos veiksmingum.
Dl ios prieasties elektros sistemose atsiranda vis daugiau reaktyviosios galios
rengini, tobulinamas j valdymas.
3.3.4 Elektros sistemos gyvybingumas ir patikimumas paskirstant
apkrovas
Kompleksikai paskirstant generatori aktyvisias ir reaktyvisias galias bei val-
dant kitas reaktyviosios galios versmes elektros sistemos gyvybingumas gali ne-
sikeisti. Elektros sistemos patikimumo utikrinimas yra atskiras elektros sistemos
eksploatacijos udavinys, kuris sprendiamas tikrinant sistemos gyvybingumo rei-
kalavimus apkrov paskirstymo metu.
Elektros sistemos gyvybingumo reikalavim tikrinimo tikslas sitikinti, ar ne-
susidaro slygos sistemos griiai (kaskadinei avarijai), jei netiktai dl gedim at-
sijungs vienas ar kitas generatorius, elektros perdavimo linija. Todl apkrovos turi
bti paskirstytos taip, kad, vykus netiktam gedimui, elektros sistema toliau gal-
t veikti, danis ir tampos bt priimtinose ribose, o gali srautai elektros linijose
nesukelt pavojing perkrov. Taigi, sistemos gyvybingumo reikalavim tikrinimas
leidia vertinti perdavimo patikimum.
37
Elektros sistemos eksploatacijos metu praktikai utikrinant jos veikimo pati-
kimum, svarbi yra pakankama elektros perdavimo galimybi atsarga. Elektrinse
visada laikomas tam tikras galios rezervas, todl yra klaidinga manyti, kad nevisikai
apkraunant generatorius ir elektros perdavimo linijas jos yra naudojamos neveiks-
mingai. Galios atsarga yra esmin elektros sistemos patikimo darbo utikrinimo
priemon, tad skirtumas tarp regimybs ir realybs turi bti rpestingai patikrintas
net ir esant maiems pokyiams elektros sistemoje.
Naudojami gyvybingumo vertinimo metodai yra paremti aktyvij ir reakty-
vij gali sraut pasiskirstymo elektros tinkluose skaiiavimais. Valdymo centro
specialistai analizuoja daugel galim situacij ir taip nustato pavojingiausias situa-
cijas ir gali perdavimo ribas. Jei gali perdavimo ribos yra maesns u planuo-
jamus srautus, yra perskaiiuojami planuojam apkrov paskirstymai. Tai daroma,
kad bt utikrinti leistini gali srautai, k padaro AGV ir SCADA sistemos. Reikia
pabrti, kad toks neekonomikas apkrov perskirstymas tarp agregat utikrina
reikiam sistemos gyvybingum, bet padidina snaudas.
Tikrinant sistemos gyvybingum atliekami galios sraut pasiskirstymo skaiia-
vimai ir netiktum analiz yra sudtingi, daug laiko reikalaujantys darbai. Sudtin-
gos elektros sistemos su daugeliu elektrini agregat, perdavimo tinkl element
ir apkrov sukuria sudting sraut pasiskirstymo struktr, todl reikt analizuoti
be galo didel skaii galim netikt situacij. Dl skaiiavim sunkum elektros
sistemos gyvybingumo vertinimui danai tenka pasikliauti planuojam ir analizuo-
jam elektros perdavimo galimybi ir ribojim nustatymu. Tai tra sistemos gyvy-
bingumo ribojim apytikris nustatymas.
Elektros sistemos gyvybingumo vertinimui yra tobulinama automatin energi-
jos valdymo sistema kombinuojant SCADA sistemos duomen surinkimo galimy-
bes su sraut pasiskirstymo skaiiavimais ir kitomis analizs priemonmis siekiama
vertinti sistemos gyvybingum realiuoju laiku.
3.3.5 Veikiani agregat sudties parinkimas
ilumini (taip pat atomini) elektrini agregatai dar prie darbo sistemoje
pradi turi bti tam parengti, suildyti. Elektros generatorius tam, kad j galima
bt jungti elektros tinkl, turi bti sinchronizuotas turi suktis tokiu greiiu, kad
jo generuojamos tampos danis bt 50 Hz (kai kur 60 Hz), o tampos dydis
nesiskirt nuo elektros tinklo tampos. Tam turi bti sudarytas elektros sistemoje
veikiani agregat sudties planas kada koks agregatas turi bti paleidiamas
ar sustabdomas. Veikiani agregat sudtis turi bti tokia, kad vykus bet kokiam
38
3.5 pav. Lietuvos elektrins blok valdymo pultas
netiktam gedimui, atsijungus generatoriui ar elektros perdavimo linijai, bt pa-
tenkintas vartotoj elektros poreikis ir kad kintant sistemos apkrovai generatori
reguliatoriai galt palaikyti reikiam dan. Tai reikia, kad elektros sistemoje turi
bti besisukantis galios rezervas, kartais vadinamas kartu.
Kai elektros sistemose atsirado vjo elektrini parkai, kuri generuojama galia
paprastai yra nereguliuojama, besisukantis galios rezervas turi kompensuoti ne
tik neplanuotai kintani apkrov, bet ir dl nepastovaus vjo stiprumo besikei-
iani vjo elektrini generuojam gali. Kadangi vjo elektrini generuojama
galia priklauso nuo vjo greiio, kol kas jos patikimai prognozuoti negalima. Kai
vjo elektrini park galia yra didel, tai gali trukdyti utikrinti patikim elektros
sistemos veikim. 2006 metais lapkriio 4 dien UCTE energetikos sistem sutriki-
mai parod, kad vjo elektrini generuojamos galios neprognozuojamas pokytis
reikalauja dmesingesnio vertinimo.
Sistemos apkrovai kintant pagal paros, savaits ar sezono ritm, veikiani agre-
gat sudties planas turi numatyti, kada koks agregatas paleidiamas, kada sustab-
domas. Reikia atlikti skaiiavimus, kad sudarytas agregat sudties darbo grafkas
utikrint minimalias snaudas, visada patenkint kintani elektros paklaus, taip
pat utikrint kart rezerv, reikaling patikimo sistemos veikimo utikrinimui.
Elektros sistemos valdymo centras, sudarydamas veikiani agregat sudties graf-
k, danai numato ir gali mainus su kaimyninmis sistemomis. Veikiani agregat
sudties grafkai paprastai koreguojami kas par arba vykus nenumatytam apkrov
pasikeitimui, sugedus kuriam nors agregatui.
Veikiani agregat sudties planavimas reikalauja begals informacijos. Suda-
rant optimal veikiani agregat sudties grafk, reikia informacijos apie elektri-
39
ni agregat, elektros perdavimo tinkl snaudas, j galimybes. Svarbu ekonomi-
kai paskirstyti apkrovas tarp agregat, vertinti sistemos gyvybingum. Be to, reikia
vertinti agregat paleidimo snaudas, kurios priklauso nuo to, kiek laiko agregatas
neveik, vertinti personalo galimybes. Tie veiksniai kinta priklausomai nuo agrega-
t tipo. Todl sudarant optimal veikiani agregat sudties grafk reikia atlikti
daug skaiiavim.
Konkurencins elektros rinkos slygomis elektros sistemos valdymo centrui
nereikia atlikti kai kuri ekonomini skaiiavim, taiau pateiktus elektros gamybos
grafkus reikia derinti skaiiavimais patikrinus, ar jie technikai gyvendinami ir ne-
pakenks sistemos veikimo patikimumui.
3.3.6 Remont grafk sudarymas
Elektros sistemos renginius reikia kartais atjungti, atliekant j prieir, pro-
flaktinius remontus. Tokie planiniai rengini atjungimai neturi sutrikdyti elektros
sistemos darbo, elektros perdavimo. Tam skirti remont ar rengini atjungimo
grafkai (planai) sudaromi laikantis t pai princip, kaip ir sudarant agregat dar-
bo planus, tik iuo atveju nagrinjamas ilgesnis laikotarpis. Remont grafko opti-
mizavimo tikslas yra toks pat generatori ir elektros linij atjungimo planas turi
utikrinti patikim sistemos darb remonto metu ir minimizuoti snaudas. Plano
sudarymui reikia informacijos apie kiekvien planuojam atjungti rengin, jo prie-
iros ar remonto trukm, tuometines sistemos apkrovas. Tokie planaigrafkai yra
sudaromi kasmet ir koreguojami po netikt rengini gedim.
3.3.7 Elektros sistemos darbas avarij metu, jos veikimo atstatymas po
avarijos
Nors elektros sistemos darbo patikimumui skiriamas didelis dmesys, taiau
sistemins avarijos gali vykti. J metu sutrinka elektros sistemos darbas, daug var-
totoj lieka be elektros. Tokios avarijos vyksta labai retai, taiau kaip rodo 2003 met
patirtis, j negalima ivengti.
Sistemins (totalins) avarijos vyksta, kai elektros sistemoje nepakanka galios
paklausai patenkinti ir trkstamos galios negalima gauti i kaimynini sistem. Kai
tampos ir danis pradeda smarkiai svyruoti, apsaugos taisai, saugodami gene-
ratorius ir elektros linijas nuo pavojing perkrov, juos gali atjungti, izoliuoti nuo
sistemos ir taip sudaryti nebalans tarp elektros sistemos pasilos ir paklausos. Ava-
rinse situacijose stengiamasi ivengti toki atjungim grities, kad kuo maiau
vartotoj likt be elektros. Ekstremaliais atvejais vartotojus tenka atjungti. Vartotoj
atjungimo planas yra derinimas su automatikai izoliuojamais generatoriais, atlie-
40
kamas taip vadinamas sistemos idalinimas. Po idalinimo neatjungt nuo sistemos
elektrini galia turi atitikti prijungtiems vartotojams reikiamai galiai, nors danis ir
tampos gali bti ir nenormalaus dydio. Daniui pavojingai majant, automati-
kai, pagal i anksto sudaryt plan, dalis vartotoj yra atjungiami. Blogiausiu atveju
reikia atjungti visus vartotojus. Be elektros gali likti ir elektrini sav reikmi rengi-
niai, t. y. elektros sistema ugsta vyksta totalin avarija.
Po totalins avarijos elektros sistemos darbo atstatymas nra paprastas. Tam
reikia koordinuoti elektros sistemos komponent sujungim ir vartotoj prijun-
gim, nes kiekvienu momentu turi bti utikrintas balansas tarp elektros pasilos
ir paklausos. Kai elektros sistema ugsta, ne visos elektrins gali paios pradti
veikti, juk tam taip pat reikia elektros. Todl ugesusios elektros sistemos darbo
atstatymas turi bti koordinuojamas, o elektros sistemos darbo atstatymas trunka
gana ilgai, kartais net deimtis valand.
Ugesusios sistemos darbo atstatymui yra i anksto sudaromi planai, rengia-
mos treniruots. Atstatant ugesusios elektros sistemos darb dalyvauja elektri-
ns, perdavimo ir skirstomieji tinklai, j veiksmai turi bti suderinti, todl tiems g-
diams palaikyti reikalingas nuolatinis dmesys.

3.3.8 Elektros sistemos pltros planai
Nepaisant vis pastang taupiai naudoti energij, elektros paklausa visose
alyse nuolat didja. Pasirodo, energijos taupymas nemanomas be didesnio
elektros naudojimo. Todl elektros sistemos turi planuoti, kaip bus patenkinta
ateities elektros paklausa, kiek reiks nauj elektrini pajgum, kaip i elektrini
didesnes galias galima bus perduoti vartojimo rajonus. Elektros sistemos pltros
perspektyva yra ilgalaik, skaiiuojama deimtims met, o pltros plan pagrin-
das yra paklausos, kuro kain ir itekli prognozs. Iki elektros energetikos re-
formos, kol elektros sistema buvo vienos energetikos bendrovs inioje, elektros
sistemos pltros planai prasiddavo nuo elektros gamybos pajgum didinimo.
Elektros sistem projektuotojai pagal prognozuojam elektros paklausos didji-
m planuodavo elektrini rengtos galios padidinim ar nauj elektrini statyb.
Praktika rodo, kad daug pigiau ir greiiau yra modernizuoti esamas elektrines, jas
atnaujinus ir prailginus j darbo ami bei rengt gali, nei statyti naujas. Nau-
j elektrini statyba susijusi ne tik su fnansinmis problemomis, bet ir su laikui
imliomis procedromis parenkant naujos elektrins viet. Naujos elektrins vieta
turi atitikti ne tik techninius, technologinius ir ekonominius reikalavimus, bet ir
visuomens, aplinkosauginius, socialinius interesus. Toki sprendim derinimas
reikalauja bent keli met.
41
Be to, elektrini gali padidinim ir nauj elektrini statyb lemia valstybs
energetikos strategija, jos energetikos politika, juk patikimas apsirpinimas elektra
yra svarbus visai valstybei. Patikimumas utikrinamas per technologij, naudojam
energijos itekli ri ir j tiekim vairov. Dl i prieasi elektros gamybos
pltra yra reguliuojama valstybs. Lietuvoje tok reguliavim nustato Energetikos ir
Elektros energetikos statymai ir j postatyminiai aktai, taip pat Nacionalin ener-
getikos strategija. alies energetikos strategija numato 25 met perspektyv ir yra
atnaujinama kas penkeri metai.
Elektros gamybos pltros planuotojai turi didel elektros gamybos technologij
pasirinkim. Jos skiriasi savo charakteristikomis ir kainomis. Paprastai elektrins, kuri
eksploatacijos snaudos yra maos atomins, anglimi krenamos elektrins ar hidro-
elektrins pasiymi ilgais statybos terminais ir katais. Ir prieingai, elektrini, kuri sta-
tyba yra palyginti nebrangi ir greita duj turbin, krenam dujomis ar nafta eksploa-
tacija yra brangi. Kadangi kuro ateities kainos yra neinomos ir neaiku, ar to kuro bus
pakankamai, elektros gamybos planuotojai stengiasi silyti vairias technologijas.
Planuojant elektros gamybos pltr, negalima pamirti ir elektros vartojimo
valdymo bei energijos taupymo. Skatinimas ir net investavimas vartotoj apr-
pinim veiksmingesniais elektros prietaisais gali bti pigesnis nei nauj elektrini
statyba. Taip pat negalima nevertinti ir tendencijos, kad vartotojai statysis savas
elektrines. Dabartin elektros sistem pltros planavimo matematin ir programin
ranga planuotojams leidia vertinti toki nauj tendencij fnansin ir ekonomin
tak, inagrinti gausyb pltros scenarij.
Elektros gamybos pltra yra daniausia skirstoma tris dalis bazini elektri-
ni pltr, pusiau pikini ir pikini elektrini pltr. Bazins elektrins yra skiriamos
nuolatiniam darbui nekintama ar maai kintama apkrova. J statyba gana brangi,
taiau eksploatacins snaudos maos. Pusiau pikini ir pikini elektrini agregatai
turi bti pritaikyti kintamai apkrovai galti greitai keisti gali. Todl j eksploataci-
jos katai ir kuro snaudos yra didesns nei bazini.
Skirtingos elektrini charakteristikos elektros sistemos darbe reikia tam tikrus
privalumus ir trkumus. Elektros sistemos pltra turi sudaryti galimybes tinkamam
jos darbui, kuris atitiks vartotoj lkesius. Prognozuojamomis elektros sistemos
darbo slygomis elektrini agregat ansamblis turi leisti tinkamai reguliuoti dan
ir tamp elektros sistemoje: esant reikalui greitai didinti ar mainti sistemoje gene-
ruojam gali, turti pakankam gali rezerv, tiek kart, tiek alt, ir tai pasiekti
maiausiomis snaudomis.
Perdavimo tinkl pltra turi atitikti elektros gamybos pltr elektros sistemoje.
Elektrini vietos parinkimas yra susijs su elektros perdavimo galimybmis. Tai turi
42
bti vertinta nagrinjant elektros gamybos pltros variantus. Elektros perdavimo
tinkl pltr apsprendia ne tik elektros gamybos pltra, bet ir elektros paklausos
pokyiai elektros sistemoje, ryiai su kaimyninmis elektros sistemomis.
iandieniniai technins ir ekonomins analizs metodai ir programin ranga
leidia tinkamai vertinti perdavimo tinkl pltros variantus, pltros tak elektros
sistemos darbui. Planuojant elektros perdavimo tinkl pltr yra nagrinjamas akty-
vij ir reaktyvij gali sraut pasiskirstymas, galios ir energijos nuostoliai elektros
tinkluose, tamp ir reaktyvij gali reguliavimo galimybs, tam reikalingi rengi-
niai, sistemos stabilumas, gyvybingumas ir jo taka patikimam sistemos darbui.
Aukiau ivardytos problemos ilgalaikio elektros paklausos ir kain progno-
zavimo netikslumai, neaikios elektros gamybos technologij tolimos perspekty-
vos elektros gamybos planavim daro komplikuot. Po elektros energetikos re-
form, elektros gamybos atskyrimo nuo elektros perdavimo ir vertikaliai integruo-
t energetikos bendrovi iskaidymo kelias nepriklausomas kompanijas, pltros
planavimas tapo dar neaikesnis. Naujos konkurencins slygos elektros gamyboje
nesumaino aukiau mint elektros gamybos pltros problem, taiau padidino
investicij nauj elektrini statyb rizik. Kai elektros sistemos gamyba elektros
sistemoje yra iskaidyta kelias elektros gamybos kompanijas, n viena i j nra
atsakinga u bendr elektros gamybos pltr elektros sistemoje. Manoma, kad tai
turi isprsti konkurencin elektros gamybos rinka, taiau kol kas tokios patirties
nra. Europos Sjungos direktyvos pareigoja u elektros sistemos darb atsakin-
g bendrov (perdavimo sistemos operatori) skelbti visuomenei informacij apie
laukiam gali defcit. Europos Sjungos alyse po energetikos reformos nauj
elektrini statyba ymiai sultjo, o gali rezervas maja.
43
4. KAIP DIDINAMOS ELEKTROS PERDAVIMO
GALIMYBS
E
lektros sistemos perdavimo tinklai naudojami elektros tiekimui i elektrini
elektros vartotojams, elektros mainams su kaimyninmis elektros sistemo-
mis, kaimynini elektros sistem energijos tranzitui. Kartais dl elektros sistem sa-
vybi ir elektros tinkl charakteristik elektros perdavim tenka riboti.
4.1 Elektros perdavimo galimybi ribos
Elektros sistemos elektros perdavimo galimybes lemia elektros sistemos fzika.
Perdavimo fzini galimybi ribojim prieastis gali bti atskir elektros sistemos
element galimybi ribos ar visai sistemai bendri reikalavimai.
Atskiri elektros sistemos elementai saugiai perduoti energij gali tik esant leis-
tinoms tampoms. Pavyzdiui, per aukta tampa paeis rengini izoliacij ir ele-
mentas bus sugadintas. Taip pat elementas gali perkaisti ir sugsti dl per dideli
srovi, o dl ilimo pailgj elektros linij laidai gali nusvirti ir pavojingai priartti
prie emint objekt.
Su sistemos veikimu susijusius ribojimus lemia sudtinga dirbani generato-
ri tarpusavio sveika, sraut persiskirstymas ir reguliavimo sistem darbas, patiki-
mumo utikrinimas. Tai apibendrintai vadinama elektros sistemos statiniu ir dina-
miniu stabilumu bei sistemos gyvybingumu.
Fizikos dsniai atskirai neapibria galutins perdavimo ribos. Jie tik parodo
kompromis tarp perduodamos galios dydio ir patikimumo. Pavyzdiui, padidjus
perduodamai galiai, sumaja perdavimo rezervas. Taip padidja sistemos darbo
sutrikimo tikimyb.
Kitaip sakant, perdavimo galimybs priklauso nuo fzini charakteristik ir pati-
kimumo norm bei patikimumo utikrinimo procedr. Kaip buvo minta, patiki-
mumo normos yra subjektyvios, kadangi praktikoje negalima pasiekti pusiausvyros
tarp energetikos bendrovs snaud patikimumui didinti ir vartotoj gaunamos
naudos, kuri jiems teikia nenutraukiamas elektros tiekimas.
Klausimas, kokios yra perdavimo galimybs ir kiek jas reikia gerinti, apjungia
ekonomik, patikimum, technik ir politik. Perdavimo galimybi reikmi nu-
statymas reikalauja gaiios ininerins ekspertizs, duomen ir sudting analizs
priemoni. Nepakanka nustatyti vienos ar keli elektros linij perdavimo galimy-
bs, kadangi elektros sistemos perdavimo galimybs priklauso nuo visos sistemos.
Pavyzdiui, jei netoli apkrovos esantis generatorius dirba nepilnai apkrautas ir turi
44
kart rezerv, reiks maiau galios perduoti i nutolusio generatoriaus, turinio
galios rezerv reikiamam patikimumui utikrinti.
Perdavimo galimybs keiiasi laikui bgant. Tai komplikuoja tinkamumo ir ribo-
jim vertinim, reikaling priemoni pralaidumui padidinti planavim. Perdavimo
galimybs keiiasi atlikus perjungimus elektros tinkle, pasikeitus apkrov pasiskirs-
tymui, generatori apkrovoms ar mainams su kitomis elektros sistemoms. Perda-
vimo galimybes takoja vartojimo grafko kitimai, generatori ir perdavimo linij
galimybi pasikeitimai ir net meteorologins slygos.
Kartais ir vienas svarbus ribojimas gali smarkiai keisti perdavimo galimybes.
Danai bna, kad vieno apribojimo gyvendinimas nebt veiksmingas, nes kelios
prieastys gali riboti vienos ar net keli elektros linij pralaidum. Pavyzdiui, kartais
perduodant gali i vieno sistemos rajono kit, vien linij pralaidum gali riboti
tamp lygiai, o kit linij laid ilimas.
Kartais elektros perdavimo galimybes gali riboti ne fziniai veiksniai. Pavyzdiui,
negalima perduoti galios kitas sistemas, nors tam yra fzins galimybs ir ekonomi-
n nauda, taiau nra susitarimo dl tarpsistemini main, komercins sutarties ar
Vyriausybs leidimo. Tarpsistemini main ekonomins naudos nesupratimas gali
riboti perdavimo galimybi panaudojim.
4.2 Elektros sistemos element ribojimai
Elektra perduodama elektros linija, kai tamp skirtumas elektros linijos galuose
veria ja tekti srov. Elektros linija perduodama galia yra lygi linijos srovs ir tam-
pos sandaugai, todl elektros linija perduodam gali gali riboti tampos ir srovs
dydiai.
4.2.1 Srovs iluminiai ribojimai
Laidikliais (laidais, kabeliais, ynomis) tekdama srov juos ildo. is ilimas,
t. y. laidikli temperatra, riboja perduodam gali. il laidai pailgja ir padidja j
svyrimas. Dl to gali pavojingai sumati laid atstumas nuo ems, atram ar kit
laidi objekt. Taip gali atsirasti slygos elektros ilydiui. Per didelis laid kaitimas
sumaina j stiprum, dl to jie gali nutrkti, trumpja laid darbo amius.
Pastoi rengini ilimas taip pat yra ribojamas. Per didelis kaitimas gadina
transformatoriuose ir kituose renginiuose, taip pat ir kabeliuose, naudojamas me-
diagas bei izoliacij.
Perkrautas elektros tinkl elementas iki kritins temperatros gali kaisti per ke-
lias sekundes, minutes ar valandas priklausomai nuo jo buvusios temperatros, fzi-
ni savybi, perkrovimo dydio ir meteorologini slyg. Todl labai didels srovs
45
leistinos tik labai trump laik, didels kiek ilgiau, o maesns neribotai ilg laik.
Kritins temperatros dydis priklauso nuo to, kiek toks poveikis trunka. Didiausia
srov, kuri tekdama neribotai ilg laik ildo laidikl tik iki ilgalaiks leistinos tem-
peratros, vadinama ilgalaike leistina srove. Didesns nei leistina srovs avarins ir
poavarins gali tekti tik trump laik. Vliau jos turi bti sumaintos perskirstant
generatori apkrovas, sumainant apkrovas ar nutraukiant srov.
Didiausi kritin temperatr, tiek trumpalaik, tiek ilgalaik, lemia laidiklio
ir izoliacijos savybs. ios temperatros yra normuojamos. Pagal tai nustatomos
galimos ilgalaiks ir trumpalaiks leistinos srovs. Trumpalaiki srovi (avarini
ir poavarini) trukm taip pat yra normuojama. Poavarini srovi trukm (1, 15,
30 minui ar kelios valandos) paprastai nustatoma pagal tai, kiek jos yra didesns
u ilgalaikes leistinas.
Faktins laid ir elektros rengini temperatros priklauso ne tik nuo srovs, bet
ir nuo auinimo slyg: aplinkos temperatros, vjo greiio, drgms. vertinus rea-
lias auinimo slygas ir bendrovei priimtin elektros tinkl rengini darbo amiaus
sumajim, galima perirti leistin srovi reikmes ir taip padidinti perdavimo
galimybes.
4.2.2 tamp ir reaktyvij gali sraut ribojimai
Elektros perdavimo linijos projektuojamos taip, kad jos tampos neperengt
didiausios ir maiausios leistinos tampos rib. Jei tampa per didel, elektros li-
nijoje ji gali sukelti ikrov tarp laid, laid ir ems ar laid ir atramos izoliacijos
perdegim.
Didels tampos gali sukelti vainikinius ilydius (koron). Didelis elektrinio lau-
ko stiprumas jonizuoja oro molekules, dl ko atsiranda triukmas ir radijo trikdiai.
Didiausios leistinos tampos dydis priklauso nuo linijos laid aukio, atstumo tarp
laid, izoliatori ir klimato slyg oro drgms, lietaus, sniego, erkno. Per didels
tampos taip pat gali sugadinti transformatori ir kit elektros rengini izoliacij.
Kaip jau buvo minta aukiau, perduodant reaktyvij gali, tampa iilgai li-
nijos gali mati ar didti. Kai elektros perdavimo linija teka maas aktyviosios ga-
lios srautas, dl elektros linijos talpiojo laidio (linijos generuojamos reaktyviosios
galios) tampa linijoje gali padidti ir viryti leistin. Kai aktyviosios galios srautas
perdavimo linijoje padidja, padidja ir reaktyviosios galios nuostoliai linijoje, padi-
dja reaktyvioji apkrova. Dl to tampa iilgai perdavimo linijos gali nukristi emiau
leistinos tampos. Kai tampa linijos gale yra per ema, transformatorius negali per-
duoti reikiamos galios arba vartotojai gauna per em tamp ir j elektros ren-
giniai negali tinkamai veikti. Taigi, generatori ir kit reaktyviosios galios versmi
46
galimybs gali riboti perduodam aktyvij gali. Elektros perdavimo linij reakty-
vios galios paklausa didja ilgjant linijoms. Tai ypa bdinga ilgoms elektros lini-
joms 250 km ir ilgesnms.
4.3 Sisteminiai ribojimai
Elektros perdavim riboja ne tik atskyr elektros sistemos element galimybs
bet ir element sveika, paios sistemos ypatumai. Apie tai toliau.
4.3.1 Lygiagrets gali srautai ir gali pasiskirstymas
Gali sraut pasiskirstym elektros tinkle nulemia fzikos dsniai. Pagal juos, ga-
li srautas nuo elektrins iki apkrovos teka visais galimais takais. Tai vadinama lygia-
greiais gali srautais, nors elektros linijos, kuriomis teka srautai, ir nra geografkai
lygiagreios. Gali srautai, tekantys bet kuriuo elektros tinklo taku yra atvirkiai
proporcingi to tako pilnai varai (impedansui). Ta vara gali bti laikoma elektriniu
ilgiu, kuris priklauso tiek nuo tikrojo ilgio, tiek nuo linijos vardins tampos. Pavyz-
diui, 330 kV elektros linijos vienas km yra apie 3/4 km 110 kV linijos elektrinio ilgio.
500 kV elektros linijos venas km prilygsta tik 1/5 km 230 kV elektros linijos elektrinio
ilgio. Reikia pabrti, kad elektrinio tako impedansas nebtinai nusako galim per-
duoti gali tuo taku.
Gali sraut pasiskirstymas ir t sraut nevaldomumas yra dvi svarbios aplinky-
bs, apsunkinanios perdavimo galimybi nustatym. Pirma, elektros tinklo perda-
vimo pralaidumas (perdavimo galimyb) nra lygus atskir elektros linij pralaidu-
m sumai. Elektros tinklo pralaidumas (galia, kuri galima perduoti i vieno elektros
tinklo rajono kit) yra maiausia galia, kuri perduodant bent vienas elektros tinklo
komponentas pasiekia savo terminio pralaidumo ar tampos leistin rib.
Antra, galimyb perduoti gali i bet kurio generatoriaus bet kur elektros tin-
klo apkrovos mazg priklauso nuo to, kokios galios tuo pat momentu yra perduo-
damos i kit generatori. Galios srautas i generatoriaus iki apkrovos mazgo pasi-
skirsto visais galimais elektros tinklo takais. Todl net nutolusioms elektros linijoms
tenka dalis srauto ir j apkrova pasikeiia. Tokiu bdu galia, kuri galima papildomai
perduoti i kit generatori ar kitus apkrovos mazgus, priklauso nuo to, kaip srau-
tai jau yra pasiskirst tinkle.
Lygiagrets gali srautai ir perdavimo problemos kyla tiek elektros sistemoje,
tiek j susivienijimuose. Tas bdinga tiek UCTE, tiek NVS ir Baltijos ali bei kitoms
jungtinms elektros sistemoms. Baltijos ali elektros sistemos dirba viename iede
su Baltarusijos ir Rusijos elektros sistemomis, todl tok lygiagret j darb reikia
nuolat tarpusavyje derinti, kaip ir kituose energetikos sistem susivienijimuose.
47
4.3.2 Sistemos stabilumas
Elektros sistemoje visi generatoriai sukasi unisonu, sinchronikai sistemos
daniui (50 Hz). Sistemos sugebjimas utikrinti sinchronin darb yra vadinamas
sistemos stabilumu. Todl elektros perdavimo galimybes gali riboti ir sistemos sta-
bilumas.
Esant normaliam darbui, trikdiai, kurie padidina ar sumaina generatoriaus su-
kimosi greit, sukelia generatori galios pasikeitim, o jis veria generatorius sugrti
bendr sistemos generatori sukimosi greit ir taip ilaikyti sistemos dan. Nesta-
bilumas yra tokia elektros sistemos bsena, kai dl koki nors trikdi generatori
sukimosi greit stabilizuojantis procesas nepasibaigia ir dalies generatori sukimasis
pradeda didti ar mati, t. y. jie pradeda suktis nesinchronikai. Tai gali sutrikdyti
sistemos darb.
Priklausomai nuo trikdi dydio yra skiriamos dvi stabilumo rys statinis
stabilumas ir dinaminis stabilumas. Sistemos statiniu stabilumu laikomas sistemos
sugebjimas atlaikyti maus trikdius apkrov pokyius. Sistemos dinaminiu
stabilumu laikomas sistemos gebjimas atlaikyti didelius trikdius generatori
atsijungimus ir elektros linij gedimus (trumpuosius jungimus). Sistemos stabi-
lumo slygoms nustatyti jos ininieriai naudojasi specialiomis kompiuterinmis
skaiiavimo programomis. Jose generatoriai, reguliatoriai, apkrovos, elektros tin-
klai ir juose vykstantys procesai pavaizduojami matematiniais modeliais. Atliekant
j analiz sprendiama, ar konkreiomis slygomis sistema yra stabili.
4.3.3 Sistemos gyvybingumas
Dideli trikdiai sistemoje, tokie kaip generatori, elektros linij ar transforma-
tori gedimai sukelia aktyvij ir reaktyvij sraut bei tamp pasikeitimus. Kaip
buvo minta anksiau, N-1 slyga reikalauja, kad elektros sistema, net praradusi su-
gedusius elementus, galt toliau tsti darb ir neprasidt sistemos gritis kas-
kadiniai atsijungimai dl ilumini (termini) perkrovim, ymaus tamp suma-
jimo ar sistemos stabilumo praradimo. tampos reguliavimo taisai ir generatori
reguliatoriai yra nustatomi taip, kad, vykus netiktam gedimui, danis ir tampos
bt atstatomi, o pasikeit gali srautai neperengt leistin rib. Taigi, elektros
tinkl pralaidum riboja ne tik esam gali srautai, bet ir srautai, kurie gali atsirasti
vykus netiktam dideliam gedimui.
Pavyzdiui, kaip vaizduojama 4.1 paveiksllyje, du sistemos mazgus jungia trys
elektros perdavimo takai, kuri kiekvieno pralaidumas yra po 100 MW (tiksliau
MVA, taiau vardan aikumo laikykime, kad MW). Jei gali srautas elektros linijoje
viryt 100 MW, dl padidjusi srovi linijos laidai per daug kaist, dl to laidai
48
daugiau svirt. Dl padidjusio gali srauto padidja reaktyviosios galios poreikis ir
tampa linijos gale gali bti maesn nei leistina. Jei bt bandoma dl to padidinti
tamp linijos pradioje, j gali tekti pernelyg padidinti. Dl to gali vykti ikrova,
prasidti vainikinis ilydis ar net sugesti renginiai. Taigi, jei virijamas linijos pralai-
dumas, linijos apsaugos j po nustatyto laiko atjungia taip ivengiama rengini
sugadinimo.
Taigi, jei du mazgus jungiani kiekvieno i trij elektros tak pralaidumas yra
po 100 MW, atrodyt, kad pralaidumas tarp t mazg gali bti 300 MW. Deja, dl
lygiagrei gali sraut taip gali bti tik tada, jei tak varos yra lygios. Jei linij (tiks-
liau lygiagrei tak) varos nelygios (pavyzdiui, dl skirtingo linij ilgio), tak
srautai bus nelygs. Tarkime, sraut pasiskirstymo tarp tak santykis yra 1,0:0,9:0,7.
Tokiu atveju, didiausia 100 MW galia galt bti perduodama tik vienu taku. Ki-
tuose ji bt maesn. iuo atveju (4.1 a pav.) sraut pasiskirstymas bt 100, 90 ir
70 MW, o suminis pralaidumas bt ne 300 MW, o tik 260 MW (100 MW +90 MW
+70 MW).
4.1 pav. Elektros tinklo pralaidumas, utikrinantis sistemos gyvybingum
90
70
260 MW
100
a)
260 MW
137
123
b)
62
55
43
160 MW
c)
100
60
160 MW
d)
a) Sraut pasiskirstymas, kai visos linijos jungtos
b) Nepriimtinas sraut pasiskirstymas, kai atsijung maiausiai apkrauta linija
c) Priimtinas sraut pasiskirstymas, kai visos linijos jungtos
d) Priimtinas sraut pasiskirstymas, kai atsijung labiausiai apkrauta linija
49
Utikrinant sistemos gyvybingum, mint trij tak suminis pralaidumas tur-
t bti dar maesnis. Jei dl gedimo atsijungt net maiausiai apkrauta linija, likusi
dviej tak linijose gali srautai padidt ir bt 137+123=260 MW. Tokiu atveju
abiej tak linijos bt perkrautos (4.1 b pav.). Taigi, norint ivengti perkrovimo,
kuris galt sukelti kaskadin linij atjungim, suminis trij tak pralaidumas galt
bti tik 160 MW. iuo atveju, veikiant visiems trims gali sraut takams, lygiagrets
srautai bt 62+55+43=160 MW (4.1 c pav.), o atsijungus labiausiai apkrautai linijai
gali srautai likusiose dviejose pasiskirstyt 100+60=160 MW (4.1 d pav.). Tai rei-
kia, kad dl sistemos gyvybingumo utikrinimo suminis pralaidumas turt bti tik
53 proc. trij tak pralaidum sumos.
Elektros sistemos stabilumo analiz gali parodyti, kad nagrinjamu atveju dl
linijos atsijungimo gali bti prarastas sistemos stabilumas, nors likusios elektros lini-
jos ir nebus perkrautos. Tokiu atveju, dl sistemos stabilumo utikrinimo, gali tekti
perduodam gali dar daugiau riboti.
Bendras principas, leidiantis ivengti kaskadini atsijungim ir sistemos gri-
ties visada utikrinti saug sistemos darbo reim. Saugus reimas reikia, kad ge-
neratori apkrovos yra paskirstomos utikrinant perdavimo tinkluose gali sraut
pasiskirstym garantuojant pakankamus generacijos ir pralaidumo rezervus. vy-
kus net sunkiausiam sutrikimui, veikiani generatori ir pralaidumo rezervai ga-
rantuos, kad persiskirst gali srautai linij pavojingai neperkraus, o neivengiami
atjungimai nepaeis sistemos stabilumo.
Saugus reimas yra svarbus elektros sistemos darbo patikimumo utikrinimui,
todl jo reikalavimai gali lemti, kad daugiau apkrauti bus maiau efektyvs genera-
toriai su didesniais snaud prieaugiais.
Taiau yra ir alternatyva iai priemonei. Padti ivengti sistemins avarijos gali
ne tik tinkamas generatori apkrov paskirstymas, bet ir tinkama prevencin (prie-
avarin) apsauga bei automatika. vykus gedimui, apsauga ir automatika gali labai
greitai izoliuoti gedim, taip pat, jei reikia, greitai atjungti sistemoje nutolus ge-
neratori ar padidinti artimo generatoriaus gali. Taip ivengiama pavojingo gali
persiskirstymo ir sistemos stabilumo paeidimo.
Praktikoje pralaidumo ribojimas, utikrinantis sistemos gyvybingum, reikalauja
sudtingos analizs. Elektros perdavimo tinkl konfgracija paprastai yra daug su-
dtingesn nei aukiau mintame 4.1 pav. pavyzdyje, todl galios sraut persiskirs-
tymas po gedimo sukelto atjungimo reikalauja daug sudtingesni skaiiavim.
Be to, reikia vertinti ne tik aktyvij ir reaktyvij gali sraut pasiskirstym
pasikeitimus, bet ir j tak tampoms. Po gedimo naujas reimas nenusistovi i
karto. Tam tikr laik vyksta pereinamasis procesas, kurio metu keiiasi generatori
50
generuojama galia ir tampos elektros tinkle. ie kitimai yra tarpusavyje susij. Tik
sistemos stabilumo analiz gali atsakyti, ar nauja sistemos bkl po gedimo bus
stabili, ar pereinamieji procesai po gedimo utikrins nauj stabil reim.
4.4 Elektros perdavimo galimybi didinimo perspektyvos
Taigi, elektros sistemoje pageidautina didinti elektros perdavimo pralaidum.
Kaip tai galima padaryti? Iekant atsakym tok klausim, reikia apsvarstyti auk-
iau mint pralaidumo ribojim sumainimo galimybes. Tam reikia tobulinti elekt-
ros perdavimo tinklus ir generatorius. Tokios priemons gali bti:
didinti elektros linij pralaidum tiek pagal termin, tiek pagal tamp ribojimus;
pagerinti reaktyvij gali ir tamp reguliavim elektros tinkluose;
pagerinti aktyvij gali valdym elektros tinkluose;
pagreitinti generatori reakcij ir elektros linij atjungim;
statyti naujas (papildomas) elektros linijas.
Elektros perdavimo galimybi padidinimo snaudas lemia daugelis vietos spe-
cifni slyg vietov ir tinkl konfgracija, gerinam elektros rengini tipas, am-
iaus ir pan. Paprastai modernizuojamas elektros perdavimo linijas ar generatorius
reikia kuriam laikui atjungti. Tai reikia papildomas ilaidas, ypa jei tie renginiai
buvo pakankamai apkrauti. Tokias papildomas modernizacijos ilaidas yra sunku
nustatyti.
Reikia pabrti, kad perdavimo galimybi padidinimo naud danai sunku
vertinti. Tam yra keletas prieasi. Pirmiausia, modernizacija, skirta perdavimo
galingumui padidinti, ne tik lems perduodamos galios padidjim, bet ir pakeis
sistemos darbo ekonomikum bei patikimum. Dl to yra sunku parodyti, kas bus
didesn modernizacijos kaina ar nauda.
Antra, bet kurios perdavimo pralaidumo padidinimo priemons taka perduo-
damai galiai, darbo ekonomikumui ir patikimumui labai priklauso nuo specifni
vietos slyg. Pavyzdiui, Lietuvoje naujos 330 kV elektros linijos tarp Teli ir Klai-
pdos pastatymo taka bus kitokia nei 330 kV elektros linijos tarp Neries ir Vilniaus
pastoi. Be to, taka keisis bgant laikui ir keiiantis apkrovoms. Visa tai lemia, kad
sprendim dl modernizacijos primimui reikia isami studij.
4.4.1 Vardins tampos padidinimas
Auktesns tampos elektros linija galima perduoti didesn gali. Kaip jau buvo
minta, didiausi elektros linijai leistin tamp lemia jos konstrukcija (atstumas
tarp laid), izoliacija ir prie jos prijungti elektros renginiai. Taigi, norint elektros li-
nija leisti auktesnes tampas, reikia padidinti atstum tarp laid, izoliatori skaii
51
girliandose, laid atstum iki ems (paauktinti atramas). Be to, prie elektros linijos
prijungtus renginius skyriklius, jungtuvus, srovs ir tampos transformatorius
reikia keisti auktesns tampos renginiais, kurie yra brangesni.
4.4.2 Srovs padidinimas
Norint elektros linija perduodam gali padidinti didinant srov, paprasiausia
yra leisti laidams daugiau kaisti. Tokia priemon yra paprasta ir, atrodyt, pigi, bet
dl to gali sutrumpti rengini darbo amius. Kad taip neatsitikt, taikomas dina-
minis linijos leistinos srovs normavimas.
Kaip buvo minta, elektros linijos leistin srov lemia laid leistina temperatra,
o tuo paiu ir laid svyrimas. Projektuojant elektros linijas, paprastai vertinamos
standartins aplinkos slygos, kurios skiriasi nuo reali. Pavyzdiui, Lietuvoje pro-
jektuojant elektros linijas laikoma, kad oro temperatra yra +25C. Taikant dinamin
leistinos srovs nustatym yra vertinamos faktins aplinkos slygos. iem, kai yra
minusin temperatra ir puia vjas, laid auinimas yra geresnis, todl iki leistinos
temperatros laidai kaista tekant didesnei srovei nei esant +25C oro temperatrai.
Taigi, iem elektros linija galima perduoti didesn gali. Matuojant faktin tempe-
ratr, vjo stiprum ir faktin laid svyrim, galima operatyviai koreguoti leistin
linijos apkrov pralaidum. Taip galima laikinai padidinti elektros linijos perduoda-
m gali minimaliais katais skaiiavimo ir apsaug nuostat koregavimo.
Kita, brangesn priemon, yra laid pakeitimas storesniais. Tam taip pat gali
tekti sustiprinti linij atramas. Vis dlto, tokia priemon yra ymiai pigesn ir papras-
iau gyvendinama nei naujos linijos statyba.
4.4.3 Konstrukcijos pakeitimas
Elektros linijos perduodamos galios ribojimus dl srovi ir tamp galima pa-
keisti keiiant oro linij konstrukcij. Lengviausiai gyvendinama priemon, jei lei-
dia atramos, yra fazini laid iskaidymas du ar daugiau. Iskaidyti faziniai laidai
leidia perduoti didesn gali. Leistinos laid srovs tampa didesns dl didesnio
auinimo pavirius, maesns linijos reaktyviosios (induktyviosios) varos, maiau
palanki slyg vainikinio ilydio atsiradimui.
Linijos reaktyvij var taip pat galima sumainti, sumainus atstum tarp fazi-
ni laid. Paprasiausias bdas, kad laidai galt maiau sibuoti juos ant atram
tvirtinti dviem izoliatori girliandomis (V). Sudtingiau yra linijas padaryti kompakti-
nes fazinius laidus mechanikai sujungti izoliaciniais strypais, kurie neleist faziniams
laidams sibuoti nesinchronikai. Tai leidia ymiai sumainti atstum tarp fazini lai-
d ir elektros linijos induktyvij var, o galiausiai ir tampos nuostolius linijoje.
52
Kita tokia priemon galt
bti linijos atram konstrukci-
jos pakeitimas, kuris leist ant t
pai atram pakabinti daugiau
elektros linijos grandi. Deja, to-
kiu atveju danai reikia sustiprinti
atramas ir j konstrukcij.
4.4.4 Aktyviosios galios
sraut reguliavimas
Elektros tinkl pralaidum
riboja, kaip minta aukiau, la-
biausiai apkrauta elektros linija
tinkle. Taigi, valdant ar keiiant
gali sraut pasiskirstym elek-
tros tinkluose, galima keisti tinkl
pralaidum. Aukiau aptarti b-
dai, kaip galima padidinti elektros
linij pralaidum, keiiant j para-
metrus. Elektros tinklo pralaidum
galima padidinti ir pakeiiant galios sraut pasiskirstym tinkle.
Vartotojams rpi j aprpinimas energija, o is priklauso nuo aktyviosios ga-
lios. Jos perdavim elektros tinklu kartais galima padidinti perskirstant elektrini
apkrovas. Maiausios elektros gamybos snaudos bus, jei daugiau apkrauti bus
ekonomikesni agregatai. Kartais neekonomikai perskirsius apkrovas tarp elektri-
ni, galima pakeisti aktyvij gali sraut pasiskirstym ir padidinti elektros tinklu
perduodam gali, taip ivengti perkrovimo ir nenutraukti elektros tiekimo. Tokia
priemon iek tiek padidina elektros gamybos snaudas, taiau tai yra geriau nei
nutraukti elektros tiekim vartotojams.
Kita nebrangi ir danai naudojama priemon yra elektros tinklo schemos pa-
keitimas. Elektros perdavimo tinkle kiekvien jo mazg elektra gali pasiekti keliais
takais galimi lygiagrets gali srautai. Kartais gali srautai lygiagreiuose takuose
gali pasiskirstyti neskmingai, o tokiu atveju, maesnio pralaidumo elektros linijos
bus perkrautos. Tai danai atsitinka, kai lygiagreiai dirba skirting vardini tamp
elektros tinklai ar lygiagrei tinklo tak aktyvij ir reaktyvij var santykis y-
miai skiriasi (nehomogeniniai tinklai). Paprastai dl tinklo nehomogenikumo per-
kraunamos emesns tampos elektros linijos. Nehomogenikumas gali pasireikti
4.2 pav. Elektros linija su dviej laid fazmis
53
ir kai lygiagreiam darbui yra sujungiamos oro ir kabelins linijos. Tokiais atvejais
nehomogenikumui sumainti naudojami iilgins kompensacijos renginiai.
Ivengti perkrovimo ir padidinti elektros tinklo pralaidum galima tinkamai pa-
rinkus kontr nutraukimo vietas. Tai reikia, kad kuri nors perdavimo tinklo dal
tenka padaryti atvira be udar kontr. Tokia priemon padidina elektros tinklo
pralaidum, bet sumaina patikimum dalyje elektros tinklo elektra turi maiau
tak ar tik vien tak. Tokiu bdu pralaidumas padidinamas patikimumo sskaita.
Nehomogenini elektros tinkl pralaidumui padidinti nesumainant j elek-
tros perdavimo patikimumo gali bti naudojama ir brangi priemon faz sukan-
tys transformatoriai ir fazs reguliatoriai. Ji yra tinkama, kai lygiagreiam darbui per
autotransformatorius yra sujungti skirting tamp elektros tinklai. Toki elektros
tinkl pralaidumui padidinti ir aktyviosios galios nuostoliams sumainti be patiki-
mumo nuostoli kartais naudojami specials reguliuojami transformatoriai, kurie
keiia ne tik tampos dyd, bet ir faz fazs reguliatoriai. Keiiant faz, kaip sklende,
galima valdyti gali srautus lygiagreiuose j takuose.
iandieninis elektronikos ivystymas leidia keisti tamp fazes ir taip reguliuoti
gali sraut pasiskirstym tinkle naudojant specialius elektroninius taisus, tokius
kaip elektronines sklendes. Tokios priemons gali padidinti tinklo pralaidum, bet
turi ir trkum jos padidina reaktyviosios galios nuostolius tinkle. Kartais tai gali
bti problema.
4.3 pav. 330/110 kV autotransformatorius
54
4.4.5 Reaktyvij gali ir tamp valdymas
Viena i priemoni elektros tinkl pralaidumui padidinti gali bti tinkamas reak-
tyvij gali ir tamp valdymas tinkle. Reaktyvij, kaip ir aktyvij, gali pagrindi-
n versm yra elektros generatoriai. Kaip jau buvo minta, reaktyvij gali dideliais
atstumais nemanoma perduoti, o j generavimas elektros generatoriais riboja ge-
neratori aktyvij gali. rengus reikiamuose elektros tinklo mazguose kondensato-
rius, juos jungiant ar ijungiant, galima valdyti reaktyvij gali srautus. Juos suma-
inant elektros linijose yra padidinamas aktyviosios galios pralaidumas linijose.
Reaktyviajai galiai generuoti elektros tinklo mazguose gali bti rengti ir bran-
gesni renginiai sinchroniniai kompensatoriai ar statiniai reaktyviosios galios al-
tiniai. Kondensatoriais ar j baterijomis reaktyvij gali galima keisti juos jungiant
ar ijungiant, t. y. uoliais, o sinchroniniais kompensatoriais ir statiniais reaktyviosios
galios altiniais tai daroma nuosekliai. Be to jie gali ne tik generuoti, bet ir vartoti
reaktyvij gali. Elektros tinkle tampos bna emos, kai yra reaktyviosios galios
stygius, o esant emesnei tampai maesn yra kondensatori generuojama reakty-
vioji galia. Dl to kondensatoriai elektros tinkluose maina sistemos stabilum. iuo
trkumu nepasiymi sinchroniniai kompensatoriai.
Kai kuriose elektros sistemose jau yra naudojami kompiuteriniai sraut pasis-
kirstymo moduliai, kurie leidia optimizuoti aktyvij ir reaktyvij gali pasiskirs-
tym perdavimo tinkluose. Tikimasi, kad ateityje jie bus naudojami plaiau. inoma,
tam reikia ne tik informacini technologij, bet ir ivystytos informacins sistemos
ir moderni valdymo tais.
4.4 pav. Kondensatori baterijos
55
4.4.6 Stabilumo gerinimas
Siekiant utikrinti sistemos darbo patikimum, elektros perdavim tenka ribo-
ti. Tokios prevencins priemons ypa svarbios sistemos stabilumo utikrinimui.
Pakeitus prevencin politik koreguojania, perdavimo galimybes taip pat galima
padidinti. Tam skirtos prevencins (prieavarins) apsaugos ir automatikos prie-
mons. Automatikos priemons gali leisti staigiai ir trumpam padidinti (forsuoti) ar
sumainti elektrins generuojam gali, taip pagerinti pereinamojo proceso eig
ir isaugoti sistemos stabilum. Reikia turti mintyje, kad tokios priemons maina
rengini darbo ami ir didina gedimo tikimyb, todl j taikymui reikalinga tech-
nin ir ekonomin analiz.
4.5 Ateities tendencijos
Padidinti perdavimo galimybes taip pat leidia energetikos sistemas papildanti
nauja technika. Tai didels galios puslaidininkiai, ne mechaniniai komutaciniai apa-
ratai, superlaidios mediagos. Reikmingi yra ir informacini technologij pasieki-
mai. Dalies priemoni jau yra pritaikytos sistemose, dalis tebra tyrimo stadijoje.
Didels galios puslaidininki prietaisai jau leidia atsisakyti mechanini valdy-
mo tais. Mechanin elektros grandini nutraukim pakeitus elektriniu, sumaja
komutacij laikas, neribojamas tampa komutacij skaiius. Tokie taisai naudojami
statiniuose reaktyviosios galios kompensatoriuose, auktos tampos nuolatins
srovs intarpuose (angl. HVDC back-to-back stations). Kartu su skaitmeninmis
technologijomis didels galios puslaidininkiniai prietaisai naudojami ir plintanio-
se lanksiose kintamos srovs perdavimo sistemose FACTS (angl. Flexible Alter-
nating Current Transmission System). Tipins FACTS valdikli galios jau siekia kelis
imtus MVA.
Didels galios puslaidininki prietaisai kol kas yra brangi priemon, taiau atve-
ria naujas galimybes valdant gali srautus elektros tinkluose, taip padidinant j pra-
laidum. Daugelyje ali vykdomi tiriamieji darbai, kaip tobulinti ir atpiginti tokius
taisus. Kartu su didelio pajgumo kompiuteriais ir informacinmis technologijomis
jie leidia optimizuoti elektros sistem darb realiuoju laiku, padidinti j veiksmin-
gum ir patikimum. Deja, dideli investicij reikia ne tik tyrimams, bet ir nauj
mokslo pasiekim gyvendinimui.
Viltys dedamos ir superlaidi mediag panaudojim elektros generavime
ir perdavime. Vis dlto, iose srityse superlaidumas greitai perversmo nepadarys.
Revoliucinius pokyius ada superlaidumo panaudojimas energijos kaupikliuose ir
energijos akumuliavimas superlaidiuose magnetuose. Tokie kaupikliai leist pa-
didinti elektros tinkl pralaidum ir elektros sistem darbo patikimum. Nors dar
56
1982 metais JAV buvo ibandyta, kad 40 cm storio kabeliu skystame helyje galima
perduoti 2000 MW, superlaidumo platesnio pritaikymo dar reiks palaukti.
Nuo 2005 met pradti darbai kuriant Europos technologij Sumani elektros
tinkl platform (Smart Grids). Kaip skelbiama Europos Komisijos leidinyje European
SmartGrids Technology Platform, Sumani elektros tinkl misija yra sukurti bendr
vizij, kuri leist Europos elektros tinklams atitikti XXI amiaus ikius, galimybes ir
visuomens lkesius, sustiprinti Europos verslo padt elektros sektoriuje ir iplsti
tarptautines galimybes. Ateities energetikos sistem veikla galt bti padalinta
tarp centralizuotos ir paskirstytos (iskaidytos) elektros gamybos.
Paskirstytos elektros gamybos elektrins yra nedidels galios, jos yra jungiamos
prie skirstomj elektros tinkl. Toki elektrini gamybos energetikos sistemos
valdymo centras nevaldo, bet kontroliuoja, kadangi paskirstyta elektros gamyba
sumaina skirstomj elektros tinkl pareikalaujam apkrov. Paskirstytos genera-
cijos valdymas galt bti vykdomas mikrotinkl ar virtuali elektrini. Tai leist
elektrinms integruotis ir fzines sistemas, ir rink. i dalyk tikimasi pasiekti
pltojant paskirstyt vairi technologij elektros gamyb skirstomuosiuose elek-
tros tinkluose.
Paskirstyta elektros gamyba (arba maos elektrins) nra alternatyva tradici-
nms energetikos sistemoms, o tik j papildymas, skirtas padidinti apsirpinimo
elektra patikimum. Tokios gamybos platesnis paplitimas keis kai kurias elektros
sistem savybes. Tai reikia tinkamai vertinti tiek pltojant, tiek ir valdant ateities
energetikos sistemas.
57
5. JUNGTINS ENERGETIKOS SISTEMOS
EUROPOJE
D
augiau kaip puss amiaus patirtis rodo, kad viena i skmingos ener-
getikos sistem veiklos slyg yra j kooperavimas. Vakar Europos ir
Centrins Europos ali energetikos sistemos yra susijungusios didel susivie-
nijim UCTE (angl. Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity) Elek-
tros perdavimo koordinavimo sjung. iaurs ali Danijos, Norvegijos, Suo-
mijos ir vedijos elektros sistemos yra susijungusios NORDEL. NVS ir Baltijos
ali energetikos sistemos po Soviet Sjungos lugimo liko sujungtos sistem
IPS/UPS (angl. Interconnected Power System/Unified Power System), vadinam NVS
ir Baltijos ali energetikos sistema. Didiosios Britanijos energetikos sistemos
susijungusios UKTSOA Jungtins Karalysts perdavimo sistem operatori
asociacij (United Kingdom TSO Association), o Airijos ir iaurs Airijos sistem
ATSOI.
ie dideli energetikos susivienijimai yra jungtins energetikos sistemos, kuriose
elektrins veikia sinchronikai. Jos tarpusavyje susijungusios ir asinchronikai per
nuolatins srovs intarpus keitiklius i kintamos nuolatin ir i nuolatins kinta-
m srov (angl. back-to-back keitiklius). Asinchroninis ryis reikia, kad nors abiejose
jungtinse sistemose yra beveik toks pat 50 Hz danis, taiau jis skirtingose siste-
mose gali kisti ne taip pat.
Kuriami planai sinchroniniam darbui sujungti UCTE ir IPS/UPS sistemas, taip
sukurti sinchronikai veikiant energetikos sistem susivienijim nuo Lisabonos iki
Vladivostoko. Europos Sjungos UCTE ir IPS/UPS sujungimo sinchroniniam darbui
tikslas sukurti didel elektros rink ir veiksmingai panaudoti tokios didels te-
ritorijos energijos iteklius. Toliau skaitytojui pateikiama trumpa informacija apie
Europos jungtines energetikos sistemas su kuriomis Lietuvos energetikos sistema
kooperuojasi ir planuoja bendradarbiavim ateityje plsti.
Kartu su energetikos sistem susijungimu elektros linijomis krsi ir energeti-
kos kompanij organizacijos energetikos sistem veiklai koordinuoti. 1999 metais,
siekiant harmonizuoti elektros rink krim Europos Sjungoje, UCTE, Nordel,
ATSOI ir UKTSOA kr Europos perdavimo sistemos operatori asociacija ETSO
(angl. European Transmission System Operators), kuri 2001 metais tapo tarptautine
asociacija, jungiania 15-os Europos Sjungos valstybi ir veicarijos bei Norvegijos
32-iej perdavimo sistem operatori kompanijas.
58
5.1 UCTE
UCTE pradia buvo 1951 metai, kai 7 ali (Austrijos, Belgijos, Italijos, Nyderlan-
d, Liuksemburgo ir Vokietijos Federacins Respublikos) energetikos kompanijos
kr elektros gamybos ir perdavimo koordinavimo sjung UCPTE (angl. Union
for the Co-ordination of Production and Transport of Electricity). Kai kas Vakaruose
laikosi nuomons, kad UCPTE sukrimas buvo svarbus ingsnis Europos Sjungos
atsiradimui.
1987 metais UCPTE narmis tapo Ispanijos, Portugalijos, Jugoslavijos, Graiki-
jos elektros energetikos bendrovs. 1995 metais sinchroniniam darbui prisijung
Lenkijos, Vengrijos, ekijos ir Slovakijos bendrovs, bet narmis jos tapo tik po
2000 met. 1996 metais prisijung Rumunijos ir Bulgarijos energetikos sistemos.
Kaip inoma, paskutinj prajusio imtmeio deimtmet, Europoje kuriant s-
lygas elektros rinkos atsiradimui, energetikos kompanijos, kurioms priklaus elektri-
ns, elektros tinklai ir elektros tiekimas, buvo iskaidytos elektros gamybos, elek-
tros perdavimo, elektros skirstymo ir elektros prekybos bendroves.
Taip buvo iskaidytos ir UCPTE nars, todl 1999 metais i UCPTE pavadini-
mo dingo P. Organizacija virto UCTE elektros perdavimo sistem operatori
(PSO) asociacija (angl. Union for the Co-ordination of Transport of Electricity). Nuo
2001 met UCTE gavo tarptautins asociacijos, registruotos Belgijoje, status.
Elektros gamybos ir elektros skirstymo bendrovs, nors jos irgi yra svarbios ener-
getikos sistemos sudedamosios dalys, nra UCTE nars. UCTE nariais gali bti tik
tie PSO, kuri elektros perdavimo sistemos yra sujungtos sinchroniniam darbui.
5.1 pav. UCTE nari energetikos sistem sinchronin zona
59
2007 metais UCTE sudar 29 PSO i 24 valstybi (5.1 pav.). Nuo 1987 met sinch-
ronikai su UCTE veikia Albanijos, o nuo 1997 met ir iaurs Afrikos MAGHREB
(Maroko, Alyro ir Tuniso) energetikos sistemos, bet t ali energetikos bendrovs
nra UCTE nars.
UCTE yra viena galingiausi pasaulyje jungtin energetikos sistema (5.1 len-
tel). Ji susikr kintamos srovs linijomis savanorikai sujungiant savarankikas
energetikos sistemas (bendroves). Pagrindin sujungimo slyga sujungimas turi
pagerinti energetikos sistem veikim. Tai gali bti gyvendinta, kai yra tenkinamos
valdomos srities slygos.
2007 metais Lietuvos Nacionalinje energetikos strategijoje ikeltas uda-
vinys prisijungti prie UCTE. Tai galima padaryti tik sujungus Lietuvos ir Lenkijos
elektros perdavimo tinklus, kadangi Lenkija jau yra UCTE nar. Elektros perdavimo
tinkl sujungimas padidina apsirpinimo elektra patikimum, padidina elektros
rink ir j padaro veiksmingesne, taip pat atveria galimyb energetikos sistemoje
rengti didesns galios ir ekonomikesnius elektrini blokus. Visa tai ada reikmin-
g ekonomin efekt ir atitinka Europos Sjungos integracijos bei bendros Europos
elektros rinkos krimo tikslus.
5.2 NVS ir Baltijos ali energetikos sistema
Lietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos energetikos sistemos yra dalis buvusios
Soviet Sjungos jungtins energetikos sistemos. Nuo 2001 met ji vadinama
NVS ir Baltijos ali energetikos sistema (o ne Rusijos) arba sutrumpintai IPS/UPS
(angl. Interconnected Power System/Unifed Power System).
5.1 lentel. Svarbiausi Europos ir Baltijos energetikos sistem
susivienijim duomenys, 2006
Parametras UCTE IPS/UPS NORDEL BALTSO
rengta galia, GW 630 335 94 10
Didiausia apkrova, GW 359 180 68 5
Metin elektros gamyba, TWh 2500 1200 405 26
Standartinis danis, Hz 50 50 50 50
Priimtinas danio nuokrypis, mHz 50 50 100 50
Leistinas danio nuokrypis, mHz 180 200 500 200
Leistinas elektrinio laiko nuokrypis, s 30 30 30 30
Teritorija, valstybi skaiius 24 14 4 3
Gyventoj skaiius, mln. 450 280 25 8
60
IPS/UPS apima 14 valstybi teritorij (5.2 pav.). IPS/UPS sudt eina buvusi
Soviet Sjungos respublik energetikos sistemos (be Armnijos ir Turkmnistano
energetikos sistem, kurios yra prisijungusios prie Irano energetikos sistemos), taip
pat Mongolijos energetikos sistema. UPS/IPS nra energetikos bendrovi asociaci-
ja Baltijos ali energetikos sistemos prijungtos prie NVS energetikos sistemos pa-
veldtomis devyniomis 330 kV elektros linijomis, bet ne sutartimis. NVS energetikos
sistem reikalus sprendia NVS Elektros energetikos taryba. Baltijos ali bendrovs
jai nepriklauso.
IPS/UPS jungtin energetikos sistema buvo kuriama skirtingai nei UCTE. UCTE
krsi susijungiant savarankikai veikusioms energetikos sistemoms. IPS/UPS buvu-
sioje Soviet Sjungoje buvo kuriama kaip viena bendra energetikos sistema, gali-
ma sakyti kaip viena labai didel valdoma sritis. Kai energetikos sistemoje galimas
laisvas gali sraut pasiskirstymas, didelje energetikos sistemoje centralizuotas
danio reguliavimas yra paprastesnis ir pigesnis nei decentralizuotas. Danis visoje
IPS/UPS istorikai yra reguliuojamas centralizuotai, j utikrina Rusijos elektrini da-
nio reguliatoriai, kuri darb koordinuoja Rusijos energetikos sistemos operatorius
SO-CDU (angl. Sistemnyj Operator-Centralnoje Dispeerskoje Upravlenije) Jungtins
energetikos sistemos operatorius.
2008 metais buvo baigta trejus metus trukusi tarptautin studija (angl.
Feasibility Study: Synchronous Interconnection of the Power Systems of IPS/UPS with
UCTE), kurios tikslas buvo itirti IPS/UPS ir UCTE sinchroninio sujungimo techni-
nius, organizacinius ir teisinius aspektus. Tyrimuose dalyvavo apie 100 ekspert i
11 UCTE PSO bendrovi ir i 8 NVS ir Baltijos ali jungtins energetikos sistemos
PSO bendrovi (taip pat ir i Baltijos ali). Pagrindin studijos ivada UCTE ir
IPS/UPS sinchroninis sujungimas yra galimas, bet tai sudtingas ir daug met
trunkantis projektas. Nekeliant grsms jungtini sistem patikimam veikimui,
5.2 pav. NVS ir Baltijos ali energetikos sistemos sinchronin zona
61
tikslinga tas dideles jungtines sistemas pradti jungti asinchronikai per nuo-
latins srovs intarpus ir taip sukurti galimyb pltoti elektros rink bei gauti jos
teikiam naud.

5.3 Nordel
Nordel vadinama Skandinavijos ali jungtin energetikos sistema. Ji susik-
r 1963 metais kaip Skandinavijos ali (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir
vedijos) elektros energetik asociacija, kurios tikslas teikti silymus ir rekomen-
dacijas, skatinanias tarptautin bendradarbiavim ir pltr Skandinavijos ali elekt-
ros energetikoje (5.3 pav.).
Skandinavijos alys pirmosios Europoje pradjo kurti regionin elektros rink,
todl energetikos kompanijos buvo restruktrizuotos. Nuo 1998 met Nordel tapo
Skandinavijos ali perdavimo sistem operatori bendradarbiavimo organizacija.
Skirtingai nei UCTE, ji nra juridinis asmuo. Nordel yra Skandinavijos ali energeti-
kos kompanij, kuri renginiai dalyvauja energetikos sistem darbe, technins ko-
operacijos ir koordinavimo techninis forumas. Nordel forume aukiausias organas
yra metinis susirinkimas, kur sudaro Nordel perdavimo sistem operatori vadovai
ir atstovai i kit Skandinavijos energetikos sistem bendrovi. Perdavimo sistem
operatoriams Nordel valdyboje tenka pirmininkavimas ir pus bals. Pirmininkavi-
mas kas treji metai perduodamas vis kitos alies perdavimo sistemos operatoriui.
Po vien atstov Nordel valdyb deleguoja perdavimo sistem operatoriai, dar
du kit bendrovi atstovai. Didiausi Nordel darb atliek jo komitetai ir darbo
grups, kurios sudaromos i bendrovi specialist.
Jungtin energetikos sistema Nordel sinchroniniam darbui apjungia Norvegi-
jos, Ryt Danijos, Suomijos
ir vedijos elektros tinklus.
Vakar Danijos elektrins
sinchroniniam darbui yra
sujungtos su UCTE (Vo-
kietija), o su Norvegija ir
vedija nuolatins sro-
vs kabeliais.
Nuolatins srovs ka-
beliais Nordel energetikos
sistema yra sujungta ir su
kaimynini ali energe-
tikos sistemomis: Norve- 5.3 pav. Nordel teritorija
Norvegija
Danija
vedija
Suomija
Islandija
62
gijaOlandija, vedijaVokietija, vedijaLenkija, Ryt DanijaVokietija, Suomi-
jaEstija. Taip pat veikia nuolatins srovs intarpas SuomijaRusija. Nordel ateities
planuose yra nuolatins srovs kabelis vedijaLietuva ir dar vienas kabelis Suo-
mijaEstija. Reikia pabrti, kad iuose planuose yra ir nuolatins, ne kintamos,
srovs kabelis Great Belt tarp Ryt ir Vakar Danijos elektros tinkl bei nuolatins
srovs auktos tampos linija vedijoje.
5.4 BALTSO
Atkrus nepriklausomyb, Baltijos ali Vyriausybi galioti energetikos minis-
trai 1992 metais sausio 8 dien pasira sutart dl Estijos, Latvijos ir Lietuvos ener-
getikos sistem lygiagretaus darbo. Tais paiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos
energetikos bendrovs Baltijos energetikos sistem darbo koordinavimui kr Bal-
tijos energetikos sistemos dispeerin centr UAB DC Baltija Rygoje. Buvo pasiray-
ta daugiaal sutartis tarp Baltijos energetikos sistem ir DC Baltija dl energetikos
sistem lygiagretaus darbo. Iki 1999 met DC Baltija ne tik koordinavo energetikos
sistem lygiagret darb, bet ir atstovavo Baltijos energetikos sistemas santykiuose
su Rusija ir Baltarusija.
1999 metais Vilniuje Eesti Energia, Latvenergo, Belenergo ir RAO JES Rossii va-
dovai pasira susitarim dl energetikos sistem lygiagretaus darbo, prie kurio
2001 metais prisijung ir AB Lietuvos energija. Tuo susitarimu buvo padtas pa-
grindas perjimui prie lygiateisi santyki tarp penki energetikos bendrovi ir
komiteto BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) atsiradimui. BRELL darbo
grups sprendia energetikos sistem lygiagretaus darbo problemas taip, kad j
sprendimai atitikt Europos Sjungos nuostatas.
Nuo 2007 met, po RAO JES Rossii reform, Baltijos ali energetikos kompa-
nij santykiai su NVS iaursVakar jungtine energetikos sistema dl energetikos
sistem lygiagretaus darbo yra grindiami susitarimu ne su RAO JES Rossii, kurios
nebra, bet su Rusijos bendrovmis Federacin tinkl kompanija (rus. Federalnaja
sietievaja kompanija, FSK), SO-CDU bei Baltarusijos koncernu Belenergo.
2005 metais trij Baltijos ali elektros perdavimo sistem kompanijos
AB Lietuvos energija, AS Augstsprieguma Tkls (Latvijos PSO) ir O Phivrk (Estijos
PSO) tapo Europos perdavimo sistem operatori asociacijos ETSO narmis ir savo
veikloje vadovaujasi ETSO principais. ETSO priklauso ir UCTE, ir Nordel perdavimo
sistem operatoriai.
Siekdamos palankesni slyg bendros elektros rinkos krimui, 2006 metais
AB Lietuvos energija, AS Augstsprieguma Tkls ir O Phivrk kr Baltijos perda-
vimo sistem operatori organizacij BALTSO, panai Nordel.
63
BALTSO tikslai:
kurti ir palaikyti slygas, btinas patikimam Estijos, Latvijos ir Lietuvos energeti-
kos sistem darbui;
koordinuoti ir planuoti Baltijos perdavimo sistemos vystymsi;
utikrinti efektyv, koordinuot ir saug Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros rin-
k funkcionavim;
vystyti Baltijos ali energetikos bendrovi bendradarbiavim su kit ali
energetikos monmis.
krus BALTSO ir turint iuolaikines telekomunikacij ir informacines sistemas,
atsirado galimyb DC Baltija funkcijas pasidalinti tarp Baltijos ali perdavimo siste-
m operatori: AB Lietuvos energija, Latvenergo dukterins bendrovs Augstsprie-
guma Tkls ir Eesti Energia dukterins bendrovs Phivrk. Todl nuo 2007 met
gruodio 1 dienos DC Baltija veikla buvo nutraukta. Baltijos energetikos sistemos
valdymas tapo decentralizuotas paskirstytas tarp perdavimo sistem operatori.
Panaus valdymas vykdomas ir Skandinavijos ali sistemoje Nordel.
2007 met birelio 11 dien Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai
pasira komunikat, kuriuo
pareigojo Estijos, Latvijos ir
Lietuvos perdavimo siste-
m operatorius atlikti Balti-
jos energetikos sistem su-
jungimo su UCTE galimybi
studij. Kadangi tai galima
padaryti tik vienu bdu
sujungiant Lietuvos ir Len-
kijos elektros tinklus, Baltijos
ali PSO AB Lietuvos ener-
gija, AS Augstsprieguma
Tkls, O Phivrk ir Lenki-
jos PSO PSE-Operator S. A
2007 metais spalio 30 dien
pasira bendradarbiavimo
susitarim dl Baltijos ener-
getikos sistemos susijungi-
mo sinchroniniam darbui
su UCTE galimybi tyrimo.
Darbo grup galimybi
HAE
5.4 pav. Baltijos energetikos sistema
64
studijai parengti buvo sudaryta i vis keturi bendrovi specialist. Studijos tiks-
las atsakyti, ar manoma Baltijos energetikos sistem prijungti sinchroniniam
darbui su UCTE, kokios priemons tam turi bti gyvendintos ir koki reikt in-
vesticij. Baltijos energetikos sistemos prisijungimo prie UCTE nusistovjusi re-
im tyrimai parod, kad esam Lenkijos ir Lietuvos elektros tinkl pralaidumas
nra pakankamas patikimam sinchroniniam Baltijos energetikos sistemos darbui
su UCTE.
Studijoje sinchronin prisijungim prie UCTE numatoma gyvendinti keliais
etapais. Pirmas prisijungimo etapas bt asinchroninis (per nuolatins srovs in-
tarp) Lietuvos ir Lenkijos elektros tinkl sujungimas. Jis galt bti gyvendintas
apie 2015 metus. Galios sraut main valdymui asinchronin ry gali bti tikslinga
isaugoti ir sudarius slygas sinchroniniam darbui.
Tiek gerinant apsirpinimo elektra patikimum, tiek ir didinant Baltijos elek-
tros rink, svarbiausia yra turti daugiau elektros ryi nesvarbu, sinchronini ar
asinchronini su kaimyninmis energetikos sistemomis.
5.5 ENTSO-E
Vienas i svarbiausi Europos Sjungos energetikos politikos strategini tiksl
yra bendros konkurencins Europos elektros rinkos sukrimas. Elektra, kaip skaity-
tojas galjo suprasti, yra specifn prek, todl jos rinkos sukrimas priklauso nuo
daugelio technini elektros sistem dalyk. Reikia ne tik bendr elektros prekybos
taisykli, bet ir suderint energetikos sistem, sujungt kintamos ar nuolatins sro-
vs elektros linijomis, bendros perdavimo sistem operatori veiklos.
2008 metais Prahoje 36-i Europos PSO vadovai i 31 valstybs pasira de-
klaracij dl naujos Europos elektros perdavimo sistem operatori asociacijos
ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) sukri-
mo. ENTSO-E tikslas harmonizuoti PSO veikl kuriant bendr Europos elektros rin-
k ir pakeisti ETSO. PSO vadovai sutar silyti esam PSO organizacij (ETSO, UCTE,
Nordel, BALTSO, UKTSOA ir ATSOI) vadovams pradti procedras, kad j veikla bt
perduota naujajai asociacijai.
2008 met gruody ENTSO-E buvo kurta, o nuo 2009 met liepos mnesio
ETSO, UCTE, Nordel, BALTSO, UKTSOA ir ATSOI organizacijos savo veikl nutrauk.
J funkcijas perm ENTSO-E. 2009 metais ENTSO-E nariais buvo 42 PSO i 34 vals-
tybi, o teritorija apm 5 sinchronines zonas ir tris Baltijos valstybes.
Tai naujas ingsnis siekiant glaudesnio energetikos sistem bendradarbiavimo
organizavimo, kuriant vien bendr Europos elektros rink. inoma, energetikos
sistem veikimo fziniai dsniai lieka tie patys.
65
6. LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMA
A
r Lietuvos skaitytojo namuose yra elektra, didele dalimi priklauso nuo Lie-
tuvos energetikos sistemos. Tikriausiai, trumpos inios apie j skaitytojui
yra reikalingos.
Po elektros kio reorganizavimo dabartins Lietuvos energetikos sistemos
objektai priklauso keletui bendrovi. J darb koordinuoja AB Lietuvos energija,
kuri atlieka perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas ir administruoja Lietuvos
elektros rink.
6.1 pav. Lietuvos energetikos sistemos struktrin schema
Maeiki elektrin
Vilniaus TE Kauno TE
Lietuvos elektrin Ignalinos AE
ELEKTROS GAMYBOS BENDROVS
Kruonio HAE
Kauno HE
Perdavimo Tinklo
Operator
Akcin bendrov
LIETUVOS ENERGIJA
Stambieji
(laisvieji)
vartotojai
Elektros skirstymo bendrovs
Vakar skirstomieji
tinklai
Ryt skirstomieji
tinklai
Elektros energijos perdavimas Pinig srautai
66
Elektrins 1990 m. 2000 m. 2005 m. 2008 m.
Ignalinos atomin elektrin 3000 2600 1300 1300
Lietuvos elektrin 1800 1800 1800 1800
Vilniaus termofkacin elektrin TE-3 360 360 360 360
Maeiki termofkacin elektrin 210 194 160 160
Kauno termofkacin elektrin 170 170 170 170
Kauno hidroelektrin 101 101 101 101
Kruonio HAE 800 900 900
Vilniaus termofkacin elektrin TE-2 24 24 24 24
Petrain termofkacin elektrin 20 8 8 8
Klaipdos termofkacin elektrin 11 11 11 11
Pramons moni elektrins 76 76 103 110
Maosios hidroelektrins 16 13 19 26
Vjo elektrins 52
Biokuro elektrins 7
I viso: 5788 6157 4956 5029
Didiausia apkrova (Lietuvos vartotoj) 3068 1779 1918 1930
6.1 lentel. Lietuvos elektrinse rengt gali (MW) kaita 19902008 metais
6.1 Lietuvos elektrins
Energetikos sistemos savybes didij dalimi lemia elektrins. Lietuvos svar-
biausios elektrins pastatytos sovietmeiu ir buvo skirtos tenkinti ne tik Lietuvos,
bet ir regiono (Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities) reikmes.
Pagrindins elektrins Lietuvos energetikos sistemoje yra Ignalinos AE, Lietu-
vos elektrin bei Vilniaus, Kauno ir Maeiki termofkacins elektrins. Termofkaci-
ns elektrins veiksmingai inaudoja kur jos tiekia ne tik elektr, bet ir ilum. J
elektros gamyba priklauso nuo ilumos paklausos, kuri neatitinka elektros paklau-
sos kitimo. Todl energetikos sistemos patikimam darbui ir gali balanso Lietuvos
energetikos sistemoje utikrinimui yra svarbi Kruonio hidroakumuliacin elektrin
(HAE) ir Kauno hidroelektrin (HE), kuri generuojam gali galima greitai keisti.
Lietuvos elektrinse rengt gali kaita ir j elektros gamybos raida pateikta 6.1 ir
6.2 lentelse.
Lietuvoje taip pat veikia vairioms monms priklausanios elektrins, kuri su-
min rengta galia 2008 metais buvo 110 MW. ios elektrins tiekia elektr ir ilum
moni reikmms, o kai kurios elektros pertekli perduoda elektros perdavimo tin-
klus. Didiausios tokios elektrins veikia AB Lifosa (31 MW) ir AB Achema (21 MW).
2007 met pabaigoje pradjo veikti modernus 35 MW duj ir garo blokas Panevio
termofkacinje elektrinje, kuri priklauso AB Panevio energija. Toliau trumpa in-
formacija apie pagrindines Lietuvos elektrines.
67
6.2 lentel. Elektros energijos balans raida Lietuvoje (TWh)
1991 1995 2000 2004 2005 2006 2007 2008
Elektros gamyba i viso: 29,35 13,88 11,41 19,27 14,78 12,46 14,00 13.88
Ignalinos atomin elektrin 17,00 11,82 8,42 15,1 10,34 8,65 9,83 9.89
Lietuvos elektrin 8.75 0,55 0,71 0,74 1,07 0,99 0,96 0.88
Vilniaus termofkacin elektrin 1,74 0,22 0,91 0,21 1,25 0,70 0,69 0.66
Kauno termofkacin
elektrin
0,77 0,01 0,30 0,69 0,69 0,66 0,71 0.71
Maeiki termofkacin
elektrin
0,61 0,47 0,30 0,18 0,16 0,20 0,24 0.16
Klaipdos termofkacin elek-
trin
0,05 0,03 0,04 0,03 0,03 0,02 0,03 0.02
Kauno hidroelektrin 0,33 0,36 0,31 0,36 0,38 0,34 0,32 0.33
Kruonio hidroakumuliacin
elektrin (HAE)
0,38 0,30 0,52 0,37 0,41 0,54 0.58
Maosios hidroelektrins 0,01 0,01 0,03 0,07 0,07 0,06 0,10 0.07
Kitos elektrins 0,11 0,04 0,10 0,37 0,42 0,43 0,58 0.58
Elektrini savosios reikms 2,21 1,42 1,37 1,54 1,17 1,09 1,14 1.15
Pateikta elektros tinklus 27.14 12,46 10,04 17,73 13,61 11,37 12,86 12.73
Kruonio HAE ukrovimas 0,54 0,64 0,92 0,75 0,54 0,76 0.82
Eksportas Importas 12.75 2,89 1,34 7,19 2,96 0,44 1,37 0.95
Suvartojimas alyje 14,39 9,25 8,26 9,79 10,10 10,35 10,73 10.96
Technologins snaudos elektros
tinkluose
1,71 2,45 1,35 1,34 1,29 1,15 1,18 1.08
Patiekta vartotojams i viso: 12,68 6,80 6,91 8,45 8,82 9,20 9,55 9.88
Pramonei 5.83 3,47 3,27 3,08 3,25 3,14 3,13 3.09
Gyventojams 1,84 1,49 1,77 2,15 2,18 2,39 2,50 2.75
Transportui 0,23 0,07 0,07 0,02 0,02 0,09 0,09 0.06
ems kiui 2,759 0,52 0,23 0,16 0,15 0,16 0,16 0.16
Prekybai ir paslaugoms 2.20 1,24 1,57 3,04 3,22 3,42 3,67 3.82
6.1.1 Ignalinos atomin elektrin
Ignalinos AE, pagrindin elektros gamintoja Lietuvoje iki 2009 met pabaigos,
priklauso UAB Ignalinos atomin elektrin. Jos pirmasis 1500 MW reaktorius pradjo
veikti 1983 met gruodio 31 dien, o antrasis 1987 met rugpjio 31 dien.
Kiekvienas reaktorius (tipas RBMK-1500, panaus kaip ir ernobylio AE) tiekia gar
dviem 750 MW turbogeneratoriams, taigi, pirmin elektrins rengta galia buvo
3000 MW. Buvo pradtas statyti toks pat ir treiasis reaktorius, taiau 1986 metais
vykus ernobylio AE avarijai ir kilus visuomens pasiprieinimui, 1989 metais tre-
iojo reaktoriaus statyba buvo nutraukta.
68
Lietuvai atgavus Nepriklausomyb ir permus Ignalinos AE savo inion, jos dar-
bo saugumo padidinimui buvo skiriama daug dmesio. Tam reaktori galia buvo
sumainta iki 1300 MW (elektrins rengta galia sumainta iki 2600 MW).
Nepriklausomybs metais Ignalinos AE tapo viena labiausiai ekspertams ir
visuomenei atvir atomini elektrini pasaulyje. Panaudojus Vakar ali techni-
n ir fnansin pagalba, i viso jos reaktori saugos padidinimui buvo ileista per
700 milijon lit. Tai lm, kad pagal daugelio tarptautini ekspertizi ivadas Igna-
linos AE reaktori saugumas prilygsta tokio paties amiaus reaktoriams Vakar ali
elektrinse.
Ignalinos AE yra prijungta prie elektros perdavimo sistemos eiomis 330 kV
elektros linijomis. Tik dvi i j yra Lietuvos, viena linija eina Latvij, trys Baltarusij.
Viena i pastarj yra pastatyta 750 kV tampai, taiau eksploatuojama tik 330 kV
tampa.
Ignalinos AE gamino didij dal Lietuvos elektros energijos, 1997 metais net
80,9 procento.
Vykdant sutart dl Lietuvos stojimo Europos Sjung, 2004 met gruo-
dio 31 dien pirmasis Ignalinos AE reaktorius sustabdytas. Pagal t pai sutart
2009 metais stabdomas ir antrasis reaktorius. LR Seimo sprendimu, Ignalinos AE vie-
toje numatyta statyti nauj atomin elektrin, kuri taip pat bus regionins reikms,
o jos statyboje ketina dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos
bendrovs.
6.2 pav. Ignalinos atomin elektrin
69
6.1.2 Lietuvos elektrin
Lietuvos elektrin (priklauso AB Lietuvos elektrin) iki Ignalinos AE veiklos pra-
dios 1984 metais buvo pagrindin elektros gamintoja alyje. Elektrinje rengti
4 blokai po 150 MW ir 4 blokai po 300 MW. Jos sumin rengta galia yra 1800 MW.
Pirmasis 150 MW blokas pradjo
veikti 1962 metais, o atuntasis
300 MW blokas 1972 metais.
Visuose blokuose galima degin-
ti dujas ir mazut, o kai kuriuo-
se ir orimulsij. Lietuvos elek-
trin prie elektros perdavimo
tinklo prijungta eiomis 330 kV
elektros linijomis.
Kol veikia Ignalinos AE,
Lietuvos elektrin yra jos re-
zervas. Lietuvos elektrin di-
dij laiko dal veikia minimalia galia (apie 6070 MW). Tokia galia garantuoja
reikaling elektros tiekim Ignalinos AE saugumui utikrinti ir leidia greitai pa-
didinti elektrins generuojam gali, kai ijungiamas Ignalinos AE generatorius
ar reaktorius.
Po 2009 met, kol bus pastatyta nauja AE, Lietuvos elektrin turt pakeisti
sustabdyt Ignalinos AE. Todl Lietuvos elektrinje pastatyti nauji dm valymo
renginiai, esam blok valdymas modernizuojamas, pritaikomas automatiniam
generavimo valdymui. Be to, planuojama pirmus senus blokus pakeisti naujais
kombinuoto ciklo (duj ir garo) blokais, kuri veiksmingumas yra didesnis. Pirmojo
tokio 420 MW bloko statyba pradta 2009 metais.
6.1.3 Vilniaus termofkacin elektrin
Vilniaus termofkacin elek-
trin, kuri priklauso AB Vilniaus
energija, sudaro dvi elektrins
TE-2 (du blokai po 12 MW)
ir TE-3 (du blokai po 180 MW).
J sumin rengta galia yra
384 MW.
TE-2 veikia nuo 1951 met.
J, be mazuto ir duj, galima
6.4 pav. Vilniaus termofkacin elektrin TE-3
6.3 pav. Lietuvos elektrin
70
krenti biokuru bei trupininmis durpmis. Elektrin prijungta prie 110 kV ir 35 kV
elektros tinkl.
TE-3 pirmasis 180 MW blokas paleistas 1984 metais, antrasis 1986 metais. Elekt-
rins kuras dujos ir mazutas. TE-3 elektr perduoda 110 kV elektros tinklus. Vilniaus
termofkacin elektrin aprpina iluma didij dal Vilniaus miesto vartotoj.
6.1.4 Kauno termofkacin elektrin
Kauno termofkacin elek-
trin (rengta galia 170 MW)
priklauso UAB Kauno termof-
kacin elektrin. Joje nuo 1975
met veikia 60 MW blokas,
o nuo 1976 met 110 MW.
Elektrin krenama dujomis
ir mazutu. Elektrin prijungta
prie 110 kV elektros tinklo. Ji
yra pagrindin ilumos tiekja
Kauno miestui.
6.1.5 Maeiki termofkacin elektrin
Maeiki termofkacin elektrin nuo 2007 met priklauso AB Orlen Lietuva.
Elektrin buvo skirta aprpinti iluma ir elektra Maeiki naftos perdirbimo ga-
mykl, kuri dabar priklauso
AB Orlen Lietuva. Joje veikia
du blokai po 80 MW. Pirma-
sis elektrins blokas pradjo
veikti 1979 metais, antrasis
1980 metais. 1983 metais buvo
pastatytas ir treiasis (50 MW)
blokas. Jis buvo kompleksikai
ibandytas, taiau vliau dl
technini trkum ir suma-
jusios gamybos neveik. Elek-
trins kuras mazutas. Maei-
ki TE elektros gamyb lemia ilumos poreikis Maeiki naftos perdirbimo ga-
mykloje, taiau ji yra svarbi utikrinant patikim elektros tiekim Lietuvos iaurs
vakariniam regionui.
6.5 pav. Kauno termofkacin elektrin
6.6 pav. Maeiki termofkacin elektrin
71
6.1.6 Kruonio hidroakumuliacin elektrin
Kruonio HAE sudtingas ininierinis hidrotechninis kompleksas, turintis dvi
vandens saugyklas auktutin ir emutin baseinus. Energetikos sistemos apkrovai
sumajus, hidroakumulia-
cine elektrin, naudodama
kit elektrini gaminam
perteklin elektros ener-
gij, pumpuoja vande-
n i emutinio vandens
baseino Kauno mari,
auktutin vandens basei-
n dirbtin rezervuar. Taip
sukaupiama (akumuliuo-
jama) potencin vandens
energija. Sistemoje padid-
jus energijos poreikiui, hidroakumuliacine elektrin gamina elektros energij jos
hidroagregatus suka i auktutinio baseino vamzdiais atitekantis vanduo. Todl
hidroakumuliacin elektrin pagamina maiau energijos, nei jos sunaudoja. Kruo-
nio HAE yra 4 agregatai, kuri kiekvienas gali bti ir elektros generatorius, ir elek-
tros variklis. Pagal pirmin projekt planuota rengti 8 agregatus, kuri sumin galia
bt 1600 MW. Tokius planus tada lm Ignalinos AE blok galia.
6.7 pav. Kruonio HAE bendras vaizdas
6.8 pav. Kruonio HAE vaizdas reversin kanal
72
Pirmasis Kruonio HAE agregatas pradtas eksploatuoti 1992 metais, ketvirta-
sis 1998 metais. Kadangi Ignalinos AE pltra 1989 metais buvo nutraukta, buvo
ubaigti tik 4 HAE blokai. Generatoriaus reimu kiekvieno bloko galia gali siekti
225 MW, variklio 217 MW. Tokia galia vanduo i Kauno mari yra pumpuojamas
hidroakumuliacins elektrins virutin basein.
Vandens debitas turbinos reimu yra 226 m
3
/s, siurblio reimu 189 m
3
/s. Viruti-
nio baseino plotas 306 ha, tris 48 mln. m
3
, naudingas tris 41 mln. m
3
.
HAE agregatus galima greitai paleisti ir sustabdyti, todl svarbi Kruonio HAE
paskirtis operatyvus galios rezervas. HAE generatoriai, jei reikia, gali bti auto-
matikai paleidiami, pavyzdiui, atsijungus Ignalinos AE generatoriui. Kruonio
HAE agregatai naudojami ir reguliuoti tamp (reaktyvij gali), ypa ma ap-
krov metu. Kruonio HAE prie perdavimo tinklo yra prijungta trimis 330 kV elek-
tros linijomis.
6.1.7 Kauno hidroelektrin
Kauno HE iki 1963 met, kai pradjo veikti pirmasis Lietuvos elektrins blokas,
buvo galingiausia elektrin Lietuvoje. Kauno HE pirmasis generatorius pradjo veik-
ti 1959 metais, ketvirtasis 1960 metais. Elektrin turi 4 hidrogeneratorius, kuri
kiekvieno galia yra 25,2 MW (rengta galia 100,8 MW).
Kauno HE vandens saugyklos, kuri yra ir Kruonio HAE emutinis baseinas, plo-
tas siekia 63,5 km
2
. ia telpa iki 462 mln. m
3
vandens. Per vien turbin prateka
6.9 pav. Kauno hidroelektrins bendras vaizdas
73
iki 190 m
3
/s, tai yra gana daug, inant, kad vasar Nemuno debitas sumaja iki
100 m
3
/s. Kauno HE per metus pagamina 280440 GWh elektros.
Kauno HE yra galingiausia Lietuvos hidroelektrin, taiau jos pagaminama
energija sudaro tik 23 procentus alyje per metus pagaminamos elektros. Jgain
yra svarbi kitais aspektais: ji saugo Kaun nuo potvyni, padeda utikrinti elektros
paklausos ir gamybos balans Lietuvoje.
2006 metais pradta Kauno HE rekonstrukcija, kurios tikslas elektrins atnau-
jinimas ir modernizavimas, agregat pritaikymas automatiniam generavimo valdy-
mui. Kauno HE pagaminama energija kompensuoja dal energijos nuostoli (tech-
nologini snaud) perdavimo tinkluose taip atpiginamas elektros perdavimas.
6.1.8 Senosios Lietuvos elektrins
Be mint pagrindini elektrini, Lietuvoje elektros gamyboje dalyvauja ir maes-
ns elektrins. Nuo 1930 met dar veikia Petrain elektrin, priklausanti AB Kauno
energija. Jos galia 8 MW, kokia buvo ir 1930 metais. Vliau, 1958 metais., ji buvo
padidinta iki 61 MW. Petrain TE tiekia ilum daliai Kauno ilumos vartotoj.
Nuo 1929 met veikia Klaipdos elektrin (10,8 MW), priklausanti AB Klaip-
dos energija. Jos pagrindin paskirtis yra ne elektros gamyba, o ilumos tiekimas
Klaipdos miestui.
6.1.9 Vjo elektrins
gyvendinant bendr Europos Sjungos energetikos politik, Lietuvoje ska-
tinamas atsinaujinani energijos itekli naudojimas statomos maosios
hidroelektrins, vjo ir biokuro elektrins. Spariausiai yra statomos vjo elektri-
ns 2009 metais j sumin galia pasiek 68,3 MW, o iki 2010 met ji, tikimasi,
pasieks 200 MW. Maj hidroelektrini galia 2009 metais buvo per 26 MW, bio-
kuro 31 MW.
Vjo elektrins gamina elektr neterdamos aplinkos, joms nereikia importuo-
jamo kuro. Tai visapusikai patrauklu.
Atskiro vjo agregato galia yra gana nedidel (Lietuvoje didiausia yra 3 MW). Sie-
kiant didesnio ekonomikumo vjo elektrins statomos grupmis, vadinamomis vjo
elektrini parkais, kurie jungiami prie elektros perdavimo tinkl. Kadangi vjas Lietu-
voje puia nepastoviai, vjo elektrini generuojama galia sunkiai prognozuojamai
kinta ir keiia galios srautus elektros tinkluose. Tai apsunkina perdavimo tinkl reim
valdym. Dar daugiau problem vjo elektrins kelia gali balans utikrinimui.
Patikimam elektros energetikos sistemos darbui utikrinti gali balansai pla-
nuojami i anksto pagal prognozuojamas apkrovas, elektros pirkimopardavimo
74
sutartis. Pagal tai sudaromi elektrini darbo grafkai ir tikrinami elektros tinkl re-
imai. Vjo elektrini generuojama galia priklauso nuo vjo stiprumo, o jis prie
savait ar net dien sunkiai prognozuojamas. Dl ios prieasties patikimam gali
balans utikrinimui elektros sistemoje, kai joje veikia vjo elektrins, reikia turti di-
desn besisukant galios rezerv, kuris galt kompensuoti ne tik elektros sistemos
apkrovos, bet ir vjo elektrini neprognozuojamus galios pokyius. Kai elektros sis-
temoje daug hidroelektrini, tai problem nesudaro. Lietuvoje Kauno HE dl aplin-
kosaugini reikalavim galimybs reguliuoti gali danai yra ribotos, o Kruonio HAE
galimybes riboja didel jos agregat galia. Todl vjo elektrini sumin gali, nors
jos ir patrauklios daugeliu poiri, riboja energetikos sistemos technins slygos
turima reguliuojama galia elektrinse.
Be kaimynini energetikos sistem, vj elektrini generuojamos galios po-
kyius gali kompensuoti tik Lietuvos elektrin, kadangi atomin elektrin ir termo-
fkacins elektrins tam netinka. Jei Lietuvoje veikia 50 MW galios vj elektrini
parkas, patikim elektros sistemos veikim galima utikrinti, kai vjo elektrini ge-
neruojamos galios pokyius gali kompensuoti Lietuvos elektrins 150 MW blokas.
Jis turi bti apkrautas 100 MW, o ne 6070 MW, kaip paprastai. 150 MW bloko mini-
mali leistina apkrova yra 50 MW ir tokios jo galios pakanka utikrinti saug Lietuvos
energetikos sistemos darb. Su vjo elektrinmis bloko apkrovos gali reikia padi-
dinti, kad atsirast galimyb jo generuojam gali reguliuoti, t. y. iki 50 MW didinti,
jei vjas nurimsta, ir 50 MW sumainti, jei vjas kyla. Taigi, Lietuvos elektrinje, kol
veikia Ignalinos AE, reiks deginti dvigubai daugiau kuro, isiskirs dvigubai daugiau
anglies dvideginio.
Jei vjo elektrini galia bus didesn nei 50 MW, 150 MW bloko jau nepakaks.
Tokiu atveju turt nuolat veikti 300 MW blokas, kurio minimali galia yra 120 MW,
o pastovi apkrova turs bti 120 MW plius vjo elektrini galia. Taigi, reiks deginti
dar daugiau kuro, isiskirs daugiau anglies dvideginio. inoma, ias nepageidauja-
mas vjo elektrini veikimo pasekmes gali sumainti kaimyni energetikos sistem
pagalba, jei jos turi pakankamai reguliuojamosios galios. Deja, u j reikia mokti.
Vis dlto, pagal Pasaulio energetikos tarybos politika regioninis bendradarbiavi-
mas ir tarptautin integracija yra veiksmingos energetikos ateities pltros kryptis.
6.2 Lietuvos elektros perdavimo tinklai
Lietuvos elektros perdavimo tinklus sudaro 330 kV elektros tinklai (1670 km elekt-
ros linij, 11 pastoi ir dvi elektrini skirstyklos) ir 110 kV elektros tinklai (4973 km
oro linij, 36 km kabeli linij ir 207 skirstyklos). Lietuvos elektros tinklai keturiomis
330 kV elektros linijomis yra sujungti su Latvijos, penkiomis su Baltarusijos ir tri-
75
mis su Rusijos Kaliningrado srities 330 kV elektros tinklais. 110 kV Lietuvos elektros
tinklai taip pat turi su kaimyni ali elektros tinklais sujungt elektros linij. Elektra
i perdavimo tinkl perduodama tiek bendrojo naudojimo skirstomuosius elek-
tros tinklus, tiek keli stambij elektros vartotoj skirstomuosius tinklus.
6.3. Lietuvos skirstomieji elektros tinklai
Bendro naudojimo Lietuvos skirstomieji elektros tinklai priklauso AB Ryt
skirstomieji tinklai ir AB VST. AB Ryt skirstomieji tinklai tiekia elektr daugiau kaip
700 tkstaniams vartotoj rytinje Lietuvos dalyje. Jie aptarnauja apie 34,7 tks-
tani km
2
teritorij. Bendras 35-10-6-0,4 kV elektros linij ilgis yra beveik 62 tks-
tani kilometr.
AB VST tiekia elektr daugiau kaip 660 tkstani vartotoj vakarinje Lie-
tuvos dalyje, j aptarnaujama teritorija siekia 30,5 tkstani km
2
, bendras vis
tamp skirstomj elektros linij ilgis yra per 57 tkstanius kilometr.
6.11 pav. Lietuvos skirstomj tinkl teritorijos
AB Ryt skirstomieji tinklai
AB VST
6.10 pav. Lietuvos elektros perdavimo tinklai
iauli skyrius
Klaipdos
skyrius
Kauno
skyrius
Utenos skyrius
ilumin elektrin
Hidroelektrin
Hidroakumuliacin elektrin
Atomin elektrin
330 kV transformatori pastot
330 kV skirstykla
110 kV skirstykla
330 kV linija
110 kV linija
400 kV perspektyvin linija
Vjo elektrin
Vilniaus
skyrius
76
6.4 Lietuvos energetikos sistemos valdymas
ir AB Lietuvos energija
Lietuvos energetikos sistem valdo AB Lietuvos energija dispeerinis centras.
Lietuvos energetikos sistemos valdymas apima energetikos sistemos darbo opera-
tyvj planavim, dispeerin valdym ir sistemos patikimo veikimo utikrinim.
Operatyvaus planavimo udaviniai yra:
energetikos sistemos gali elektros energijos balans planavimas;
patikimam sistemos darbui utikrinti reikaling vis ri aktyvij gali rezer-
v planavimas;
papildom paslaug, reikaling energetikos sistemos veikimui, planavimas ir
usakymas.
Dispeerinio valdymo udaviniai yra:
Lietuvos energetikos sistemos elektros energijos balanso kontrol ir valdymas,
sistemos veikimo patikimumo ir stabilumo kontrol;
vis ri reikaling galios rezerv ir papildom paslaug kontrol ir valdy-
mas;
nuolatinis Lietuvos energetikos sistemos darbo koordinavimas su kaimynin-
mis energetikos sistemomis;
avarij prevencija ir j likvidavimas.
Energetikos sistemos patikimumo utikrinimo udaviniai yra:
perdavimo tinklo patikimumo ir stabilumo vertinimas ir planavimas;
energetikos sistemos veikimui btin technini reikalavim nustatymas;
dispeerinio valdymo sistemos udavini prieira ir pltra;
elektros perdavimo tinklo ir elektrini duomen ir telematavim patikimumo
kontrol bei analiz;
avarij prevencijos automatikos tais nustatymas;
avarij likvidavimo plan sudarymas.
Lietuvos energetikos sistema yra paveldta didels buvusios Soviet Sjungos
iaurs-Vakar jungtins energetikos sistemos dalis. Jos rengini operatyv valdy-
m ir darb tenka koordinuoti su kaimynini elektros perdavimo sistem operato-
riais. Patikimam energetikos sistemos darbui utikrinti Lietuvos energetikos sistema
turi veikti bendrame 330 kV, 500 kV ir 750 kV elektros tinkl iede LietuvaLatvi-
jaEstijaRusijaBaltarusija (6.12 pav.).
AB Lietuvos energija vaidmuo Lietuvos energetikos sistemoje svarbus ne tik
dl jos Dispeerinio centro. Lietuvos elektrines bendram darbui jungiantis elektros
perdavimo tinklas priklauso AB Lietuvos energija. Jis jungia Lietuv ir su kaimyni-
nmis energetikos sistemomis. Elektros paklausa Lietuvoje nuolat didja ir dids,
77
6.12 pav. Elektros tinkl iedas Lietuva-Latvija-Estija-Rusija-Baltarusija
o elektros perdavimo tinklo, kurio didioji dalis buvo pastatyta atuntame ir de-
vintame prajusio amiaus deimtmeiais, renginiai sensta. Patikimam energetikos
sistemos darbui utikrinti reikia ne tik palaikyti elektros perdavimo linij ir pastoi
technin bkl, bet taip pat jas modernizuoti ir pltoti. Reikia nauj elektros ryi
su kaimyninmis Vakar energetikos sistemomis Lenkija ir vedija, taip didinant
apsirpinimo elektra patikimum, pltojant elektros rink. 6.12 pav. punktyrinmis
linijomis parodytos planuojamos 330 kV elektros linijos Lietuvoje ir elektros jungtys
su Lenkija ir vedija.
Kaip perdavimo sistemos operatorius, AB Lietuvos energija kartu su Latvijos
AS Augstsprieguma Tkls ir Estijos O Phivrk rengia ilgalaiks pltros Baltijos
elekt

ros tinkl planus, reguliariai juos atnaujina. 2007 metais buvo baigtas rengti
toks planas iki 2025 met Baltic Grid 2025. Pagal plan, tenkinant Lietuvos atei-
ties elektros poreikius reikia pltoti 330 kV elektros tinklus. Kaip numatyta Nacio-
nalinje energetikos strategijoje, iki 2010 met reikia pastatyti 330 kV elektros lini-
j TeliaiKlaipda, iki 2013 met Panevysiauliai (Ma), o po 2010 met
330 kV elektros linija sujungti Neries ir Vilniaus pastotes.
AB Lietuvos energija, kaip elektros perdavimo sistemos operatorius, yra atsa-
kinga u elektros rinkos funkcionavim, kurios veiksmingumo padidinimas nema-
220 kV 300330 kV
Linija
500 kV 750 kV
Perspektyvin linija
Auktos tampos pastovios srovs kabelis
Perspektyvinis auktos tampos pastovios
srovs kabelis
ilumin elektrin
Hidroelektrin
Branduolin elektrin
Nuolatinis srovs intarpas
Transformatori pastot
Perspektyvin transformatori pastot
Hidroakumuliacin elektrin
400 kV
78
nomas be tarpsistemini elektros ryi pltros. Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir
vedijos elektros tinkl sujungimas reikalingas ne tik Lietuvos ir Baltijos elektros
rink integracijai bendr Europos Sjungos elektros rink, bet ir apsirpinimo elek-
tra patikimumo padidinimui bei naujos atomins elektrins statybai Lietuvoje. Ypa
svarbus yra Lietuvos elektros tinkl sujungimas su Lenkijos elektros tinklais, nes tai
yra Baltijos ali elektros vartai Centrin ir Vakar Europ. AB Lietuvos energija
kartu su Latvijos AS Augstsprieguma Tkls ir Estijos O Phivrk bei Lenkijos PSO
PSE-Operator S. A 2007 metais atliktos tokio sujungimo galimybi studijos rezulta-
tai parod, kad Lietuvos ir Lenkijos elektros tinkl sujungimo gyvendinimui reikia
sustiprinti ne tik Lenkijos perdavimo tinklus, bet ir pastatyti 330 kV elektros linijas
Kruonio HAEAlytus, Ignalinos AEKruonio HAE, sustiprinti elektros tinklus Latvijoje
ir Estijoje. Taigi, Baltijos energetikos bendrovi bendradarbiavimas turi bti tsia-
mas. Tik bendradarbiaujant ir kooperuojantis galima patenkinti ateities energeti-
nius lkesius. Tam reikia ir visuomens supratimo, jos paramos ir ateities matymo
kelis deimtmeius priek.
6.13 pav. AB Lietuvos energija dispeerinis centras
79
7. SUTRUMPINIMAI
AE atomin elektrin
AGV automatinis generacijos valdymas (reguliavimas). Anglikai AGC (Automatic Gene-
ration Control)
ATSOI Airijos ir iaurs Airijos perdavimo sistem operatori asociacija/jungtin energe-
tikos sistema
BALTSO Baltijos ali perdavimo sistem operatori bendradarbiavimo organizacija
BRELL Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikos sistem lygiagretaus
darbo komitetas
CHP termofkacins elektrins anglikas sutrumpinimas (Cogeneration Heat and Power)
DC dispeerinis centras
EVS energijos valdymo sistema. Anglikai EMS (Energy Management System)
GW gigavatas (milijardas vat arba milijonas kilovat arba tkstantis megavat)
GWh gigavatvaland
HAE hidroakumuliacin elektrin
HE hidroelektrin
Hz hercas
IPS/UPS NVS ir Baltijos ali jungtins energetikos sistemos angliko pavadinimo sutrum-
pinimas (Interconnected Power System/Unifed Power System)
kWh kilovatvaland
kV kilovoltas (1000 volt)
mHz milihercas (tkstantoji herco)
MW megavatas (milijonas vat arba tkstantis kilovat)
NORDEL Skandinavijos ali jungtin energetikos sistema/Skandinavijos ali perdavimo
sistem operatori bendradarbiavimo organizacija
NVS Nepriklausom Valstybi Sandrauga
PSO perdavimo sistemos operatorius
SCADA valdymo prieiros ir duomen surinkimo sistema (pagal anglik pavadinim
Supervisory Control and Data Aquisition)
TE termofkacin elektrin
TWh teravatvaland (milijardas kilovatvalandi)
TSO perdavimo sistemos operatoriaus anglikas sutrumpinimas (Transmission System
Operator)
UCTE Elektros perdavimo koordinavimo sjungos (Vakar ir Centrins Europos jungtins
energetikos sistemos/perdavimo sistem operatori asociacijos) angliko ir prancziko
pavadinim sutrumpinimas (Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity/ Union
pour Coordination de Transport dlectricit)
UKTSOA Jungtins Karalysts perdavimo sistem operatori asociacijos ir jungtins ener-
getikos sistemos anglikas sutrumpinimas (United Kingdom TSO Association)
A n z e l ma s B a a u s k a s
APIE
ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEM
TECHNOLOGIJAS
be formul i
Redaktoriai: Maksimas Reznikovas, Simonas orys, Renata Gaudinskait, Vija Valentukonyt
Dizainas ir virelis: Olga Padvaiskien
Pareng spaudai ir maketavo: UAB Sapn sala
Tir. 1400 egz. Usak. Nr. 1226
Spausdino UAB Sapn sala, S. Moniukos g. 21, LT-08121 Vilnius
Interneto puslapis http:// www.sapnusala.lt
UDK 621.311.1
Apie elektros energetikos sistem technologijas be formuli / Anzelmas Baauskas. Vilnius:
AB Lietuvos energija, 2010. 80 psl.
ISBN 978-609-95122-0-4
Knygel skirta supaindinti skaitytoj su elektros energetikos sistem technologijomis,
taip pat pateikta bendra samprata kaip veikia elektros energetikos sistemos. Joje aprayta
elektros energetikos sistem sandara, valdymo principai ir problemos, pateikta trumpa
informacija apie Europos jungtines energetikos sistemas, Lietuvos energetikos sistem,
svarbiausias elektrines.
Iliustracij ir fotografj autori teisi savininkai: UAB Sapn sala virelis; PSE-
Operator S.A. virelio vidiniai psl., 3 psl.; U.S. Congress, Ofce of Technology Assessment
2.1, 2.4; UAB VRP 2.6, 2.9; AB LIETUVOS ENERGIJA - 3.1, 3.2, 5.2, 5.4, 6.1, 6.10, 6.11, 6.12;
Fingrid 2.14, 3.3; Eirgrid 3.4; Anzelmas Baauskas 4.1; Dong Energy 2.3, 2.8; Thomas
Passler 2.2, 2.7; Remigijus Petkus 4.4; V Ignalinos atomin elektrin 6.2; Vytautas
Suslaviius 3.5, 6.3; Vaclovas Kisielius 2.5, 6.4, 6.5, 6.6; Eugenijus Varnelis 6.7; Petras
Apanaviius 2.8, 2.10, 2.12, 2.13, 4.2, 6.4, 6.9; Simonas orys 45 psl., 2.11, 4.3, 6.8, 6.13;
ENTSO-E 2.15, 5.1; NORDEL 5.3.
Literatros altiniai: UTCE, NORDEL, BALTSO, AB LIETUVOS ENERGIJA, U.S. Congress,
Ofce of Technology Assessment, Electric Power Wheeling and Dealing: Technological
Considerations for Increasing Competition, OTA-E-409 (Washington, DC: U.S. Government
Printing Ofce, May 1989).
Leidinio elektronin versija interneto svetainje www.le.lt
DANIS
DANI JUOSTA
Rentgeno ir gama
spinduliuot
Ultravioletiniai
spinduliai
Matomoji
spinduliuot
Infraraudonieji
spinduliai
Mikrobangos
Radijo bangos
Labai emi daniai
50 Hz
E
L
E
K
T
R
O
M
A
G
N
E
T
I
N

S
P
I
N
D
U
L
I
U
O
T

E
L
E
K
T
R
O
M
A
G
N
E
T
I
N
I
S

L
A
U
K
A
S
PANAUDOJIMAS
N
e
j
o
n
i
z
u
o
j
a
n

i
o
j
i

s
p
i
n
d
u
l
i
u
o
t

J
o
n
i
z
u
o
j
a
n

i
o
j
i

s
p
i
n
d
u
l
i
u
o
t

10
13
GHz
10
12
GHz
10
11
GHz
10
10
GHz
10
9
GHz
10
8
GHz
10
7
GHz
10
6
GHz
10
5
GHz
10
4
GHz
10
3
GHz
10
2
GHz
10 GHz
1 GHz
100 MHz
10 MHz
1 MHz
100 kHz
10 kHz
1 kHz
100 Hz
10 Hz
1 Hz
Elektromagnetins spinduliuots altini palyginimas
DANIS DANI JUOSTA ELEKTROMAGNETINS SPINDULIUOTS ALTINIAI