P. 1
Anzelmas Bacauskas Apie Elektros Energetikos Sistemu Technologijas Be Formuliu

Anzelmas Bacauskas Apie Elektros Energetikos Sistemu Technologijas Be Formuliu

|Views: 36|Likes:
Published by Raimondas Adomaitis

More info:

Published by: Raimondas Adomaitis on Apr 29, 2012
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

04/29/2012

pdf

text

original

Anzel mas BAčAuskAs

APIE
ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ
TECHNOLOGIJAS
BE FORMULI Ų
20 m
atstumas
100 m
atstumas
Diskoteka
Statyba
Krovininis transportas
Butas
140
[dB]
Skausmo riba
130
120
110
100
90
80
70
60
50
40
30
20
10
0
keliamo triukšmo palyginimas
Elektros perdavimo linijos
A n z e l ma s B a č a u s k a s
APIE
ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ
TECHNOLOGIJAS
b e f o r mu l i ų
2010 m.
ISBN 978-609-95122-0-4
© AB „Lietuvos energija“, 2010
© Anzelmas Bačauskas, 2010
UDK 621.311.1
Ba - 62
Š
iuolaikinio žmogaus gyvenimas neįsivaizduojamas be elektros, o patiki-
mam apsirūpinimui elektra yra svarbios elektros energetikos sistemos. Šio
leidinio tikslas yra supažindinti skaitytoją su elektros energetikos sistemų techno-
logijomis ir problematika, o svarbiausia – kaip pasiekiama, kad paspaudus jungiklį
visada įsižiebtų šviesa.
Vis dėlto, tai nėra pasakojimas apie elektros energetikos sistemų techniką ir
įrenginių veikimo principus, kadangi detaliam energetikos sistemų veikimo supra-
timui reikia daug specialių žinių. Knygoje bandoma elektros energetikos sistemų
technologijas pristatyti taip, kad tam pakaktų skaitytojo vidurinio mokslo žinių. To-
dėl kai kas yra supaprastinta ir ne visai tikslu specialisto žvilgsniui. Kita vertus, reikia
atsiprašyti skaitytojo, jei jam kai kas atrodys per sudėtinga, liks neaišku – sudėtingus
dalykus ne visada pavyksta paaiškinti paprastai. Tačiau tikimės, kad skaitytojas galės
suprasti bendrus elektros energetikos sistemų technologijų principus ir šios žinios
bus jam naudingos.
PRATARMĖ
Standartinis išdėstymas (a) Oro linijos virš medžių (b)
Galimi elektros linijų per miškus variantai
TURINYS
1. ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6
2. ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS SANDAROS APŽVALGA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
2.1 Elektros sistema ir jos sudedamosios dalys . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7
2.1.1 Elektrinės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
2.1.2 Elektros tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12
2.1.3 Energetikos sistemos valdymo centras . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 16
2.2 Jungtinės energetikos sistemos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 18
3. ENERGETIKOS SISTEMOS DARBO KOORDINAVIMAS IR PLANAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
3.1 Elektros sistemų darbo normos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
3.1.1 Dažnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 20
3.1.2 Įtampa . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 21
3.1.3 Patikimumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23
3.2 Reikalavimai elektros sistemos darbui ir jo planavimui . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 25
3.2.1 Apkrovos sekimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
3.2.2 Elektros tiekimo patikimumo užtikrinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26
3.2.3 Galios mainų koordinavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
3.3 Elektros sistemos darbas ir jo planavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 28
3.3.1 Generatorių reguliatorių valdymas pagal apkrovos kitimą . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 29
3.3.2 Apkrovų agregatams paskirstymas ir automatinis generacijos valdymas . . . . . . 32
3.3.3 Įtampų reguliavimas kintant apkrovai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34
3.3.4 Elektros sistemos gyvybingumas ir patikimumas paskirstant apkrovas . . . . . . . . 36
3.3.5 Veikiančių agregatų sudėties parinkimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 37
3.3.6 Remontų grafkų sudarymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39
3.3.7 Elektros sistemos darbas avarijų metu, jos veikimo atstatymas po avarijos . . . . 39
3.3.8 Elektros sistemos plėtros planai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40
4. KAIP DIDINAMOS ELEKTROS PERDAVIMO GALIMYBĖS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
4.1 Elektros perdavimo galimybių ribos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43
4.2 Elektros sistemos elementų ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44
4.2.1 Srovės šiluminiai ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44
4.2.2 Įtampų ir reaktyviųjų galių srautų ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45
4.3 Sisteminiai ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46
4.3.1 Lygiagretūs galių srautai ir galių pasiskirstymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 46
4.3.2 Sistemos stabilumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
4.3.3 Sistemos gyvybingumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 47
4.4 Elektros perdavimo galimybių didinimo perspektyvos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
4.4.1 Vardinės įtampos padidinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50
4.4.2 Srovės padidinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51
4.4.3 Konstrukcijos pakeitimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51
4.4.4 Aktyviosios galios srautų reguliavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52
4.4.5 Reaktyviųjų galių ir įtampų valdymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54
4.4.6 Stabilumo gerinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
4.5 Ateities tendencijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55
5. JUNGTINĖS ENERGETIKOS SISTEMOS EUROPOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 57
5.1 UCTE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 58
5.2 NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 59
5.3 Nordel . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61
5.4 BALTSO . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 62
5.5 ENTSO-E . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64
6. LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMA . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 65
6.1 Lietuvos elektrinės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66
6.1.1 Ignalinos atominė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67
6.1.2 Lietuvos elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
6.1.3 Vilniaus termofkacinė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 69
6.1.4 Kauno termofkacinė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
6.1.5 Mažeikių termofkacinė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 70
6.1.6 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 71
6.1.7 Kauno hidroelektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 72
6.1.8 Senosios Lietuvos elektrinės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73
6.1.9 Vėjo elektrinės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73
6.2 Lietuvos elektros perdavimo tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 74
6.3 Lietuvos skirstomieji elektros tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75
6.4 Lietuvos energetikos sistemos valdymas ir AB „Lietuvos energija“ . . . . . . . . . . . . . . . . . 76
7. SUTRUMPINIMAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79
6
1. ĮVADAS
Š
iuolaikinės visuomenės gyvenimas neįsivaizduojamas be elektros. Ji didele
dalimi nulemia žmonių gyvenimo kokybę, sudaro sąlygas tolesnei pažangai.
Elektra tokia svarbi visuomenės gyvenime tapo šiek tiek daugiau kaip per šimtmetį.
2003 metais be elektros dešimtims valandų liko apie 50 milijonų Šiaurės Ame-
rikos gyventojų, 57 milijonai – italų. Nepaisant energetikų pastangų ir tam skiriamų
didelių lėšų, avarijų elektros sistemose visiškai išvengti neįmanoma. Nors ir retai, ta-
čiau jos įvyksta. 2003 metų elektros sistemų avarijų analizė rodo, kad didelį jų mastą
lėmė ir nepakankamas visuomenės dėmesys elektros energetikos problemoms. To-
dėl svarbu, kad elektros sistemų technologijos būtų visiems suprantamos geriau.
Po praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio energetikos krizės daugelio ša-
lių elektros ūkiai susidūrė su ekonominėmis problemomis – pabrango kuras, didėjo
naujų elektrinių, ypač atominių, statybos darbų kainos, griežtėjo aplinkosaugos ir
saugumo reikalavimai. Viena galimybių spręsti šias problemas buvo elektros ūkio
valstybinio reguliavimo pakeitimas konkurencija.
Tai buvo padaryta išskaidžius vertikaliai integruotas elektros energetikos
bendroves. Elektrinės buvo atskirtos nuo elektros tinklų, atsirado viena elektros
perdavimo ir kelios elektros gamybos bendrovės, kelios skirstomųjų tinklų ir
elektros tiekimo (prekybos) bendrovės. Taip elektros gamyboje tapo galima kon-
kurencija, kuri pakeitė valstybinį elektros gamybos kainų reguliavimą. Dėl tech-
ninių priežasčių elektros perdavimas ir skirstymas liko natūralios monopolinės
veiklos, kuriose konkurencija neįmanoma, todėl elektros perdavimo ir skirstymo
kainas ir po elektros ūkio reformos reguliuoja valstybės.
Reformos įvykdytos visose išsivysčiusiose šalyse (Lietuvoje elektros ūkio refor-
ma baigta 2001 metais). Taigi, antrąjį savo šimtmetį elektros ūkis pradėjo nuo refor-
mų, kurios pakeitė ūkininkavimo tvarką, tačiau elektros sistemų technologija liko
ta pati. Reformos įtakojo skaidresnę elektros kainodarą, atlaisvino valstybę nuo kai
kurių elektros ūkio ekonominių problemų sprendimo, bet elektros sistemų techno-
loginių procesų valdymas tapo sudėtingesnis.
Kita vertus, elektros ūkis reikalingas tiek, kiek jis tenkina visuomenės reikmes.
Elektros ūkis tarnauja žmonėms, o žmonės – specialistai ir elektros vartotojai – įver-
tina jo veiklos sėkmę. Šiandieninis gyvenimas reikalauja, kad visuomenė turėtų pa-
kankamą supratimą apie elektros ūkį, energetikos sistemas ir jų problemas.
7
2. ELEKTROS ENERGETIKOS
SISTEMOS SANDAROS APŽVALGA
E
nergetikos sistemų formavimas prasidėjo dvidešimtojo amžiaus antrame
dešimtmetyje. Tada, siekiant didesnio elektros tiekimo efektyvumo ir patiki-
mumo, elektrinės pradėtos sujungti elektros tinklais.
Elektros energetikos sistema (toliau – energetikos sistema) nėra vien tik tam
tikra tvarka, organizacija ar priemonių visuma. Energetikos sistema – tai gigantiš-
ka, labai sudėtinga žmonių sukurta mašina, skirta apsirūpinti elektra, o kartais – ir
šiluma. Tokia sistema yra panaši į sudėtingą milžinišką dirbtinį organizmą, kuris
gali apimti visą valstybę ar net kelias. Energetikos sistemos veikimą lemia fzikos
dėsniai, bet didelę įtaką turi ir ekonomika, politika bei teisinė sistema.
Energetikos sistemą sudaro elektrinės, kurios gamina elektrą, elektros perdavimo
tinklai, kurių linijomis elektra perduodama dideliais atstumais, ir elektros skirstymo
tinklai, kurių linijomis elektra iš perdavimo tinklų ir mažų elektrinių tiekiama varto-
tojams. Elektros tinklų pastotėse sujungiamos elektros linijos, o dažnai ir pakeičiama
(transformuojama) įtampa. Sistemos valdymo (dispečeriniai) centrai koordinuoja visų
sistemos komponentų darbą, o informacinės sistemos aprūpina elektros sistemos
valdymo centrus reikalinga informacija.
2.1 Elektros sistema ir jos sudedamosios dalys
Energetikos sistemos dalis, kuri gamina, perduoda ir skirsto elektrą, įprasta vadinti
elektros sistema. Jos svarbiausi komponentai – elektrinės, sujungtos elektros per-
davimo tinklais, iš kurių elektra skirstomaisiais elektros tinklais pasiekia vartotojų
įrenginius, elektrą paverčiančius šviesa, šiluma, mechanine energija ir pan. (2.1 pav.).
Paprasčiausia elektros sistema – dvi elektros tinklu sujungtos elektrinės (gene-
ratoriai). Toks elektrinių sujungimas ir elektros sistemų kūrimas pasaulyje prasidėjo
dvidešimto amžiaus pradžioje. Lietuvoje jis startavo tik 1956 metais, kai 110 kV (ki-
lovoltų) įtampos elektros linija per Panevėžį buvo sujungtos Petrašiūnų ir Rėkyvos
elektrinės.
Elektros sistemų veikimo ypatumai:
• elektros gamyba ir vartojimas vyksta tuo pat metu, kadangi elektros sistemose
praktiškai neįmanoma sukaupti elektros (gamybos) atsargų. Elektros sistemos
kiekvienu momentu turi gaminti tik tiek elektros, kiek jos tuo momentu reikia
vartotojams. Ir atvirkščiai – elektros vartotojai kiekvienu momentu gali suvarto-
ti tik tiek elektros, kiek jos tada pagamina elektrinės;
8
• elektros sistemose procesai vyksta labai greitai, kai kurie – elektromagnetiniai
– beveik šviesos greičiu. Tokius procesus gali valdyti tik automatiniai įtaisai. Dėl
to elektros sistemos yra labiausiai automatizuota ūkio dalis;
• elektros sistemų objektai, dalyvaujantys bendrame technologiniame procese,
vieni nuo kitų yra nutolę per dešimtis ar net šimtus kilometrų. Tai apsunkina
elektros sistemų procesų valdymą;
• elektros paklausa nuolat auga, o apsirūpinimas elektra lemia tiek ūkio pažangą,
tiek visuomenės gyvenimo kokybę. Nuolat augančiai elektros paklausai paten-
kinti reikia vis naujų pajėgumų statybos ir esamų atnaujinimo, o tokių projektų
įgyvendinimas trunka dešimtmetį ar ilgiau – juk ir elektrinių darbo amžius sie-
kia per 40–60 metų. Dėl šių priežasčių elektros sistemų plėtrą reikia planuoti
labai iš anksto, be to, plėtra turi būti spartesnė už ekonomikos augimą, kad
elektros ūkis netaptų pažangos stabdžiu.
2.1.1 Elektrinės
Daugiausia elektros gaminama naudojant iškastinio (organinio) ir branduoli-
nio kuro energiją, taip pat vandens – hidroenergiją. Elektrinėse deginamo iškastinio
kuro ar branduolinio kuro šiluma gamina garą. Tas garas suka turbinas, sujungtas
su elektros generatoriais, kuriuose mechaninė energija paverčiama elektra. Tokios
elektrinės vadinamos kondensacinėmis. Hidroelektrinių (HE) turbinas su elektros
generatoriais suka krintantis vanduo.
2.1 pav. Elektros sistemos schema
Valdymo centras
Elektrinė
Į kitą ES
Į kitą ES
Skirstomasis tinklas
Skirstomasis tinklas
Skirstomasis tinklas
Elektrinė
9
2.2 pav. Jänschwalde anglimi kūrenama
kondensacinė elektrinė (Vokietija)
2.3 pav. Avedøre elektrinė
(Danija)
Kondensacinėse iškastinio kuro (anglies, naftos, gamtinių dujų) elektrinėse ar
branduolinio kuro elektrinėse šiluma verčiama elektra, naudojant vadinamąjį užda-
rą garo (vandens) ciklą. Gamyboje naudojamas vanduo yra specialiai paruošiamas,
kadangi turi būti ypač švarus. Pirmiausia (2.4 pav.), vanduo katile (garo generatoriu-
je) paverčiamas aukštos temperatūros (paprastai 550°C, ateityje planuojama – net
700°C) ir aukšto slėgio (150–350 barų, atominėse elektrinėse – 70 barų) garu. Aukš-
to slėgio garas suka garo turbiną su elektros generatoriumi. Siekiant kuo didesnio
garo energijos perdavimo turbinai efektyvumo, iš turbinos išeinančio garo slėgis
turi būti kuo žemesnis, idealiu atveju, reikalingas vakuumas. Tam iš turbinos išei-
nantis garas kondensatoriuje yra verčiamas vandeniu, kurį siurblys vėl pumpuoja į
katilą. Taip prasideda naujas ciklas.
2.4 pav. Anglimi kūrenamos kondensacinės elektrinės technologinė schema
Upė
Anglis
Garas
Turbina
Generatorius
Katilas (garo generatorius)
Perdavimo linijos
Transformatorius
Kondensatorių aušinantis vanduo
Kondensatorius
10
2.5 pav. Vilniaus termofkacinės elektrinės aušinimo bokštai
Kondensatoriuje garą verčiant vandeniu, iš jo reikia paimti daug šilumos. Tas
padaroma per kondensatorių praleidžiant didelį aušinančio vandens kiekį, pavyz-
džiui, 1000 MW elektrinėje – apie 50–60 m
3
vandens per sekundę. Taigi, elektrinei
reikia didelio vandens telkinio, iš kurio į kondensatorių būtų paduodamas aplinkos
temperatūros vanduo, o iš jo išleidžiamas pašildytas. Nuo aušinimui naudojamo
vandens temperatūros priklauso turbinos veiksmingumas, tuo pačiu – ir elektros
generatoriaus generuojama galia. Dėl šios priežasties elektrinę geriausia statyti prie
jūros, didelės upės, natūralaus ar dirbtinio ežero.
Kai arti nėra pakankamai didelio vandens telkinio, yra statomi specialūs auši-
nimo bokštai (aušintuvai). Kondensatoriuje sušilęs vanduo krenta iš bokšto viršaus
ir dėl natūralios traukos atšaldomas iki oro temperatūros. Tokiuose bokštuose išga-
ravusio vandens nuostoliai yra nedideli ir sudaro apie vieną procentą, o vandenį
nesunku papildyti vietinio vandens telkinio ištekliais.
Šiuolaikinėse kondensacinėse elektrinėse šilumos vertimo elektra didžiausias
pasiekiamas efektyvumas yra nuo 35 proc. atominėse iki 46 proc. iškastinio kuro
elektrinėse. Per metus 1000 MW elektrinėje sudeginama apie 3 milijonai tonų
anglių, 1,7 milijono tonų mazuto arba 2 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų.
1000 MW atominei elektrinei tam pačiam kiekiui elektros pagaminti per metus rei-
kia tik apie 33–37 tonų prisodrinto urano dioksido.
Vieni svarbiausių elektrinių įrenginių yra elektros generatoriai, kurie gamina
6–30 kV (kilovoltų) įtampos tarp fazių (linijinės įtampos) trifazę sinuso formos 50 Hz
(hercų) dažnio kintamą elektros srovę. Šiaurės Amerikoje, Australijoje, dalyje Japo-
nijos ir kai kuriose kitose šalyse srovės dažnis yra 60 Hz.
11
Elektros sistemoje visų veikiančių generatorių dažnis yra tiksliai sinchronizuo-
tas. Šiuolaikinių šiluminių ir atominių elektrinių generatorių vardinė galia būna
nuo kelių dešimčių megavatų (MW) iki tūkstančio ir daugiau, o hidroelektrinių – iki
800 MW. Elektrinių generatorių agregatai turi jų sukimosi greičio reguliatorius, kurie,
kintant apkrovai, palaiko elektros sistemoje pastovų srovės dažnį, ir automatinius
įtampos reguliatorius, kurie palaiko nustatytą generatoriaus gnybtų ar elektrinės
šynų įtampą. Kai dažnis 50 Hz, šiluminių ir atominių elektrinių generatorių sukimo-
si greitis yra 3000 aps./min. (kai dažnis 60 Hz – 3600 aps./min.). Hidrogeneratorių
diametras yra žymiai didesnis nei turbogeneratorių, todėl jų sukimosi greitis yra
daug mažesnis, paprastai mažesnis kaip 500 aps./min., todėl 50 Hz gauti jiems reikia
turėti daugiau nei vieną polių porą.
2.6 pav. Trifazės srovės grafkas
2.7 pav. Schkopau anglimi kūrenama elektrinė (Vokietija)
12
Dabar vis plačiau elektrai gaminti
pradedamas naudoti tiek netradicinis
kuras: šiaudai, šiukšlės, medienos atlie-
kos ir pan., tiek gausybė netradicinių
elektros gamybos technologijų. Pir-
miausia tai – termofkacinės (TE) arba
kogeneracinės (angl. cogeneration heat
and power – CHP) elektrinės, kurios ga-
mindamos elektrą, kartu vartotojams
tiekia šilumą garu ar karštu vandeniu.
Kitose – dujų ir garo, dar vadinamo-
se kombinuoto ar binarinio ciklo (angl.
combined cycle) – elektrinėse deginamo
kuro dujos ir jų įkaitintas suspaustas oras
suka dujų turbiną su elektros generato-
riumi. Iš turbinos karštos degimo dujos (dūmai) patenka į katilą (garo generatorių),
o jame pagamintas garas suka garo turbiną su kitu – elektros generatoriumi.
Tiek termofkacinėse, tiek dujų ir garo (kombinuoto ciklo) elektrinėse kuro
energija yra panaudojama veiksmingiau nei tradicinėse – kondensacinėse – šilumi-
nėse elektrinėse. Termofkacinių elektrinių, kaip ir naujų dujų ir garo elektrinių, kuro
panaudojimo veiksmingumo koefcientas siekia 60 proc., o dujų ir garo termofka-
cinėse elektrinėse jis gali siekti net 80 proc.
Elektrai gaminti pasaulyje vis dažniau naudojami atsinaujinantys energijos ištek-
liai: vėjas, saulė, biomasė (šiaudai, mediena) ar komunalinės atliekos. Kartu tobuli-
nami ir kuro elementai (angl. fuel cells), kuriuose vandenilio ar daug jo turinčių dujų
cheminė energija tiesiogiai verčiama elektra, žinoma, nuolatinės srovės. Elektrai
gaminti naudojama ir žemės šilumos (geoterminė) energija, potvynių–atoslūgių
energija. Kol kas iš atsinaujinančių energijos išteklių (išskyrus vandenį) gaminama
nedaug elektros, tačiau tikimasi, kad po 30–40 metų netradiciniais būdais paga-
minta elektra bendrame energijos balanse sudarys pastebimą dalį.
2.1.2 Elektros tinklai
Elektrinių elektros generatorių pagaminta elektra yra perduodama į elektros tink-
lus. Šiuolaikinių elektros generatorių galia yra didelė, todėl, mažinant perduodamos
energijos nuostolius, generatoriai prie elektrinės skirstyklos ar perdavimo linijų jun-
giami per paaukštinančius transformatorius, kurie generatorių įtampą (6–30 kV) pa-
didina iki elektros perdavimo tinklų įtampos. Kuo įtampa aukštesnė, tuo plonesniais
2.8 pav. Vėjo jėgainė
13
laidikliais (srovėlaidžiais) galima perduoti tos pačios galios elektros energiją, tačiau
kuo aukštesnė įtampa, tuo brangesni įrenginiai.
Perdavimo tinklų įtampa būna aukšta (60–230 kV) ar labai aukšta (330–1150 kV).
Europos Sąjungos šalyse aukščiausia elektros perdavimo tinklų įtampa yra 400 kV,
Šiaurės Amerikoje – 765 kV, Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse –
1150 kV. Lietuvos elektros perdavimo tinklų įtampa yra 110 kV ir 330 kV.
Elektros perdavimo linijos elektrą iš elektrinių dideliais atstumais perduoda
skirstomiesiems tinklams ir sujungia su kaimyninėmis energetikos sistemomis.
Elektrinė Paaukštinantis
transformatorius
Perdavimo tinklo
vartotojas (vart.)
Elektros
perdavimo linija
Pažeminantis
transformatorius
Skirstomojo tinklo
žemos įtampos vart.
Skirstomojo tinklo
vidut. įtampos vart.
Skirstomojo tinklo
aukštos įtampos vart.
2.9 pav. Elektros sistemos technologinė schema
Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis, ku-
riose elektros linijos sujungiamos. Perdavimo tinkluose, užtikrinant perdavimo pati-
kimumą, elektra kiekvieną tinklo mazgą pasiekia keliais takais, t. y. elektros perdavi-
mo linijos sudaro kontūrus (kilpas). Jų analogu galėtų būti automobilių kelių tinklas
Lietuvoje – jei koks nors kelias yra remontuojamas, jį galima apvažiuoti kitais keliais.
Skirtumas tik tas, kad keliais greitai važinėja automobiliai, o elektros tinklais – švie-
sos greičiu perduodama elektra.
Elektros linijų elementai yra laidai, kuriais perduodama energija, atramos, izo-
liatoriai ir armatūra, kuria laidai tvirtinami prie izoliatorių, o izoliatoriai – prie atramų.
Elektros perdavimo linijos daugiausia
yra oro, t. y. pagrindinė izoliacija tarp fa-
zinių laidų yra oras. Elektros perdavimo
oro linijų laidai dažniausia yra iš aliumi-
nio (ar jo lydinių) vielų, suvytų apie plie-
no vielų šerdį. Suvytų plieno vielų šerdis
suteikia laidams mechaninį stiprumą.
Mažesnės nei 330 kV įtampos elek-
tros perdavimo linijose vienai fazei yra
skirtas vienas laidas. Pradedant nuo 2.10 pav. 330 kV elektros linijos atrama
14
2.11 pav. 110 kV elektros linijos inkarinės
atramos fragmentas
330 kV, kiekviena fazė susideda iš dviejų
ar daugiau laidų. Taip siekiama sumažinti
elektros linijos induktyviąją varžą ir vai-
nikinio išlydžio atsiradimo galimybę. Jis
atsiranda, kai laido paviršiuje elektrinio
lauko stiprumas pasiekia tokį dydį, kad
oras apie laidą jonizuojasi. Tokiu atveju
apie laidą susidaro tamsoje švytintis vai-
nikas. Vainikinis išlydis žymiai padidina
nepageidaujamus energijos nuostolius
elektros linijoje ir sukelia radijo trikdžius.
Elektros linijų atramos būna medi-
nės, gelžbetoninės, metalinės. Atramų
konstrukcija priklauso ne tik nuo įtam-
pos, bet ir mechaninių apkrovų, kurias
lemia laidų svoris, galimas vėjo stiprumas, laidų apšalo storis ir atstumas tarp atramų.
Elektros linijų izoliatoriai gaminami iš porceliano, stiklo ar sintetinių medžiagų.
Kuo aukštesnė įtampa, tuo daugiau izoliatorių yra girliandoje. Izoliatorių forma pa-
renkama pagal įtampos dydį, vyraujančias klimato sąlygas.
Laidai tvirtinami prie izoliatorių ar jų girliandų, o izoliatoriai ar jų girliandos –
prie atramų. Ant atramų taip pat tvirtinami apsauginiai laidai (įžeminimo trosai),
kurie elektros linijas saugo nuo žaibų. Su apsauginiais laidais gali būti sumontuoti
ir optiniai kabeliai informacijai perduoti. Elektros linijų laidais aukštu dažniu taip pat
galima perduoti informaciją, reikalingą sistemos valdymui.
Šiuolaikinės izoliacinės medžiagos ir technologijos leidžia pagaminti aukštos
ir labai aukštos įtampos elektros kabelius. Kol kas kabelinės elektros linijos perda-
vimo tinkluose nėra dažnos, nes jos yra žymiai brangesnės už oro linijas. Kadangi
kabeliams pakloti reikia kur kas siauresnės trasos nei oro linijai, kabelinės perdavimo
tinklų linijos statomos miestuose, kur žemė yra brangi. Kai kurios bendrovės, pavyz-
džiui, Danijoje, net 230 kV elektros linijoms ne miestų teritorijose renkasi kabelius.
Taip yra todėl, kad jų projektų įgyvendinimui galima lengviau ir greičiau gauti rei-
kalingus leidimus, susitarti su žemės savininkais. Kabelinės elektros linijos beveik
nekeičia landšafto, joms nedaro įtakos meteorologinės sąlygos. Deja, kabelinių
elektros linijų gedimų šalinimui reikia žymiai daugiau laiko. Tai turi neigiamos įtakos
sistemos darbo patikimumui.
Elektros linijos yra sujungiamos elektros pastotėse, kuriose yra aukštesnės ir že-
mesnės įtampos skirstyklos bei jas jungiantys transformatoriai ar autotransformato-
15
riai. Pastočių transformatoriuose įtampa paprastai pažeminama iki skirstomųjų tink-
lų įtampos. Autotransformatoriuose – iki perdavimo tinklo žemesnės įtampos, t. y.
autotransformatorių transformacijos koefcientas nėra didelis. Autotransformatoriai
pastotėse yra jungiami lygiagrečiam darbui. Transformatoriai, kurie įtampą sumaži-
na iki skirstomojo tinklo įtampos, lygiagrečiam darbui nejungiami. Taip sumažina-
mos trumpųjų jungimų srovės ir atpiginami skirstomųjų elektros tinklų įrenginiai.
Pastočių skirstyklose yra įrengti komutaciniai elektros įrenginiai: jungtuvai, ku-
rie nutraukia ar įjungia elektros srovę, skyrikliai, kuria atskiria ar prijungia įtampą,
renkamosios ir jungiamosios šynos. Pastotėse tai pat yra pagalbiniai įrenginiai, ap-
saugos, automatikos įtaisai, matavimo prietaisai bei informacijos surinkimo ir per-
davimo priemonės.
Prie pastočių žemesnės įtampos skirstyklos jungiamos elektros skirstymo tinklo
linijos. Siekiant sumažinti trumpųjų jungimų sroves ir turėti galimybę paprasčiau
nustatyti ir pašalinti gedimus skirstomajame tinkle, skirstomojo tinklo linijos nesu-
daro uždarų kontūrų – jos yra spindulinės (radialinės). Tai reiškia, kad elektros skirs-
tymo tinklas yra atviras.
Skirstomieji tinklai yra bendro naudojimo, kai prie jų jungiami aptarnaujamos
teritorijos vartotojai, ir stambių įmonių, kai prie jų jungiami tik tos įmonės elektros
vartotojai. Skirstomaisiais tinklais elektra vartotoją pasiekia tik vienu taku. Todėl įvy-
kus gedimui, elektros tiekimas nutrūksta, kol vykdomas tiekimo perjungimas. Jei
perjungimas vyksta automatiškai, tai užtrunka akimirksnį, jei rankiniu būdu – kelio-
lika minučių ir daugiau.
2.12 pav. Elektros pastotė
16
Skirstomieji tinklai būna vi-
dutinės įtampos – nuo 6 kV iki
110 kV (Lietuvoje 6–35 kV) ir že-
mos įtampos – nuo 230 V iki 660 V
(Lietuvoje – 400 V). Prie vidutinės
įtampos skirstomųjų tinklų stam-
būs elektros imtuvai (jei jie yra
aukštos įtampos – 6 kV ir 10 kV)
jungiami tiesiogiai ar per trans-
formatorių. Prie žemos įtampos
elektros imtuvai jungiami tiesio-
giai. Prie žemos įtampos elektros
tinklų prijungiama daug vienfazių
elektros imtuvų, jų vardinė įtampa
yra √3 karto mažesnė už elektros
tinklo įtampą. Lietuvoje žemos įtampos tinklų fazinė įtampa yra 230 V. Vidutinės
įtampos skirstomieji elektros tinklai su žemos įtampos tinklais yra sujungti per skirs-
tomuosius transformatorius.
Atskiras skirstomasis elektros tinklas nedaug įtakoja elektros sistemos darbą,
tačiau skirstomųjų elektros tinklų darbo kokybė nulemia vartotojams tiekiamos
elektros kokybę ir, didele dalimi, patikimumą. Kita vertus, atskiri elektros vartotojai ir
jų darbo režimas pastebimai įtakoja skirstomųjų elektros tinklų darbą. Tokia abipusė
priklausomybė skatina tamprų skirstomųjų tinklų ir elektros vartotojų bendradar-
biavimą, nes tik abipusis supratimas gali garantuoti patikimą ir kokybišką aprūpi-
nimą elektra.
2.1.3 Energetikos sistemos valdymo centras
Kai į bendrą elektros tinklą elektrą perduoda ne viena elektrinė, elektrinių darbą
reikia koordinuoti, kadangi elektros sistemos elektrinės kiekvienu momentu kartu
turi pagaminti tiek elektros, kiek tuo metu jos reikia prie elektros tinklo prisijungu-
siems vartotojams. Nei daugiau, nei mažiau.
Taigi, pirmasis ir svarbiausias energetikos sistemos valdymo (dispečerinio) centro
uždavinys yra koordinuoti elektrinių darbą ir paskirstyti suminę elektros sistemos
apkrovą tarp generatorių, t. y. nustatyti, kiek kuris generatorius turi gaminti galios,
kad bendra vartotojų elektros paklausa būtų patenkinta. Teritorija, kurioje valdy-
mo centras užtikrina elektros paklausos ir pasiūlos balansą, yra vadinama valdymo
(reguliavimo) sritimi (angl. control area).
2.13 pav. 330 kV skirstykla žiemą
17
Elektros sistemos valdymo centro darbui reikalinga gausybė įrenginių ir proce-
dūrų. Tai stebėsenos (monitoringo) ir informacijos perdavimo (telemetrijos ir tele-
komunikacijų) įrenginiai, kurie nuolat informuoja apie elektrinių generatorių darbą
ir sistemos būvį. Kompiuteriniai analizės ir duomenų apdorojimo įtaisai kartu su
inžinerinės ekspertizės metodais ir programine įranga padeda nustatyti, kaip dirba
generatoriai, elektros perdavimo linijos, reguliatoriai, komutaciniai įrenginiai ir kiti
prietaisai, kurie praktiškai valdo generatorius ir elektros linijas.
Valdymo centro įrenginiai ir procedūros paprastai yra sujungtos į tris viena kitą
dubliuojančias sistemas, kurios gali būti integruotos į vieną energijos valdymo siste-
mą (EVS), (angl. EMS, Energy Management System).
EVS sudaro:
• automatinio generacijos valdymo sistema (AGV), (angl. AGC, Automatic Generati-
on Control), kuri koordinuoja elektrinių gamybą;
• valdymo priežiūros ir duomenų surinkimo sistema – SCADA (angl. Supervisory
Control and Data Aquisition), kuri koordinuoja elektros tinklų įrenginius ir gene-
ratorių įtampas;
• šiuolaikinė kompiuterinė analizės sistema, leidžianti stebėti ir įvertinti sistemos
gyvybingumą, jos darbą ir jį planuoti.
Šiuolaikinių elektros sistemų valdymo centrų, kartu ir pačios sistemos, darbas
neįmanomas be reikiamos informacinės sistemos. Informacinės sistemos ir tech-
nologijos, kaip ir tinkamos kvalifkacijos specialistai, yra būtini patikimai veikiančių
šiuolaikinių elektros sistemų komponentai.
2.14 pav. Suomijos energetikos sistemos valdymo centras
18
2.2 Jungtinės energetikos sistemos
Kuo daugiau elektrinių yra sujungtos į elektros sistemą, tuo ji ekonomiškes-
nė. Esant didesnei suminei elektrinių galiai, energetikos sistemoje galima įrengti
didesnės galios ir ekonomiškesnius elektrinių blokus. Norint užtikrinti patikimą ir
kokybišką elektros sistemos darbą, joje veikiančio labiausiai apkrauto bloko apkrova
paprastai neturi sudaryti daugiau nei 3–5 procentus suminės sistemos apkrovos.
Taip yra todėl, kad, atsijungus tokiems generatoriams, energetikos sistemoje juos
gali per priimtiną laiką pakeisti kiti tebeveikiantys generatoriai. Todėl tik didelėse
energetikos sistemose arba jų susivienijimuose – jungtinėse energetikos sistemo-
se – galima įrengti didelės galios agregatus, kurie yra ekonomiškesni negu maži.
Didesnėje elektros sistemoje yra didesnė vartotojų įvairovė, todėl tokios siste-
mos suminė apkrova yra pastovesnė. Tai naudinga didesniam elektrinių veikimo
ekonomiškumui.
Plečiantis elektros sistemoms, atsiranda galimybė joms susijungti. Susijungian-
čios elektros sistemos turi atitikti valdomos srities sąlygas. Tokią valdymo centro val-
domą sritį sudaro elektros sistema ar jos dalis, kurioje:
• kiekvienu momentu užtikrinamas galių ir energijos balansas – savų elektrinių
generuojama galia kartu su perkama galia ir energija iš kitos valdomos srities,
atitinka srities suminę elektros paklausą;
• sutartu tikslumu užtikrinami suderinti tarpsisteminių galių mainų grafkai;
• reikiamose ribose sistemoje reguliuojamas dažnis;
• palaikomas reikiamas galios rezervas patikimam sistemos darbui užtikrinti ir,
esant reikalui, galima padėti kaimyninėms elektros sistemoms.
Paprastai valdomos srities ribos yra elektros matavimo taškai tarpsisteminėse
elektros jungtyse.
Elektros sistemų susijungimas į jungtines elektros sistemas ekonomiškai tiks-
lingas, nes:
• sumažėja sistemoje reikalingas suminis galios rezervas;
• pagerėja hidroelektrinių galios ir energijos panaudojimas, ypač potvynių metu,
padidinamas sistemos ekonomiškumas;
• dėl geografnės ilgumos ir geografnės platumos efektų sumažėja suminė di-
džiausia pareikalaujama jungtinės elektros sistemos apkrovos galia – jungtinės
elektros sistemos didžiausia apkrova yra mažesnė nei jos apjungiamų elektros
sistemų didžiausių apkrovų suma;
• galima tarpusavio pagalba dėl nevienodų sezoninių apkrovų ir elektrinių galių
pokyčių (ypač hidroelektrinėse);
• galima tarpusavio pagalba vykdant remontą ar įvykus avarijai.
19
Kita vertus, jungtinių energetikos sistemų valdymas yra sudėtingesnis, tačiau
ne tik dėl to, kad valdomi objektai yra išsidėstę didesnėje teritorijoje, bet ir dėl atsi-
radusių naujų energetikos sistemos savybių. Tarpsisteminės jungtys yra riboto pra-
laidumo, todėl reikia specialių priemonių, kad jos neatsijungtų dėl perkrovų ir taip
nesutrikdytų sistemos darbo.
Tarpsisteminės jungtys paprastai yra gana ilgos, todėl keičiantis galių srautų
krypčiai gali žymiai keistis reaktyviosios galios nuostoliai. Tai apsunkina įtampų re-
guliavimą.
Jungtinėje energetikos sistemoje lygiagrečiai dirba daug elektrinių, todėl siste-
moje trumpųjų jungimų srovės yra labai didelės. Dėl to reikia brangesnių įrenginių,
atlaikančių dideles trumpųjų jungimų sroves, jungtuvų darbo sąlygos yra sudėtin-
gesnės ir reikia brangių priemonių, kad būtų apribotos trumpųjų jungimų srovės.
Vis dėlto, jungtinių energetikos sistemų privalumai yra svaresni už jų trūkumus,
todėl energetikos sistemos jungiasi visame pasaulyje. Didžiausios iš jų yra Šiaurės
Amerikoje ir Europoje.
Europoje veikia keli energetikos sistemų susivienijimai – jungtinės energeti-
kos sistemos (2.15 pav.). Pagal užimamą teritoriją didžiausios yra UCTE, IPS/UPS ir
NORDEL. Lietuvos energetikos sistema priklauso IPS/UPS sistemai. Nuo 2007 metų,
nuolatinės srovės kabeliu sujungus Estijos ir Suomijos elektros tinklus, atsirado gali-
mybė prekiauti elektra Skandinavijos rinkoje.
Didžioji dalis Europos Sąjungos šalių energetikos sistemų yra UCTE, todėl Lietu-
vos strateginis tikslas yra prisijungti prie UCTE narės Lenkijos elektros tinklų. Plačiau
apie svarbiausius Europos jungtines sistemas pasakojama 5 skyriuje.
2.15 pav. Europos jungtinių energetikos sistemų zonos
F
E
BE
L CZ
A
SLO
GR
CH
SK
H
I
NL
GB
S N
BY
RU
UKR
RO
HR
BIH
SCG
BG
MK
TR
MA DZ TR
MD
FIN
EST
LT
PL D
DK
IRL
LV
P
AL
UCTE
NORDEL
UKTSOA
ATSOI
IPS/UPS
EU
20
E
lektros sistemos technologiniame procese dalyvauja ne viena įmonė.
Tai – daugybė tarpusavyje susijusių elektrinių ir kitokių techninių įrenginių.
Elektrinės gali turėti po kelis ar net keliolika generatorių, veikia keliasdešimt elek-
tros perdavimo linijų, pastočių, skirstomųjų tinklų, kurie tiekia elektrą šimtams ar net
tūkstančiams vartotojų, turintiems įvairių elektros prietaisų, kurie bet kada gali būti
įjungti ar išjungti. Tuo tarpu elektros sistemoje kiekvienu momentu elektros turi būti
gaminama tik tiek, kiek pareikalauja vartotojai. Todėl elektros sistemos darbas turi
būti planuojamas, o įrenginių darbas – koordinuojamas. Per dešimtmečius susifor-
mavo metodai ir priemonės, kaip tai daryti.
3.1 Elektros sistemų darbo normos
Elektros sistemos darbo koordinavimo ir planavimo tikslas yra užtikrinti, kad
elektros vartotojai saugiai ir patikimai gautų tiek tinkamos kokybės elektros, kiek
jiems reikia. Tai reiškia, kad:
• vartotojams tiekiamos elektros dažnis ir įtampa turi būti tinkami jų elektros
įrenginių darbui;
• elektros tiekimo sutrikimai ar tiekimo nutraukimai turi būti vartotojams priimtini.
Svarbiausi elektros sistemos darbo rodikliai yra elektros srovės dažnis, įtampa
ir patikimumas.
3.1.1 Dažnis
Projektuojant elektros įrenginius ir prietaisus (elektros variklius, elektros ir elekt-
ronikos prietaisus ir t. t.) laikoma, kad dažnis yra standartinis (pramoninis) – 50 hercų
(kai kur kitur – 60 Hz). Praktiškai dažnis elektros sistemoje šiek tiek kinta. Europos
standartas EN 50160 elektros įrenginių gamintojams nurodo, kad elektros dažnis
elektros tinkle 99,5 proc. laiko per metus gali būti tarp 49,5 ir 50,5 herco, bet visą
laiką – tarp 47 ir 52 hercų.
Elektros vartotojų įrenginiai dažnio nuokrypiams yra mažiau jautrūs nei pati elek-
tros sistema. Dėl šios priežasties elektros sistemos siekia palaikyti pastovesnį dažnį nei
reikia vartotojams, nes tik taip galima užtikrinti veiksmingą sistemos darbą. Dažnio
sumažėjimas rodo, kad elektros sistemos elektrinės generuoja mažiau galios nei pa-
reikalauja vartotojai, o dažnio padidėjimas – priešingai – galios generavimas viršija jos
paklausą. Dėl dažnio kitimo intensyviau dėvisi elektrinių įrenginiai, didėja kuro sunau-
3. ENERGETIKOS SISTEMOS DARBO
KOORDINAVIMAS IR PLANAVIMAS
21
dojimas. Taip mažėja elektrinių ekonomiškumas. Be to, kintantis dažnis trikdo galių
mainus tarp sistemų. Dėl to elektros sistemose daug dėmesio yra skiriama pastovaus
dažnio palaikymui. Tam tarnauja sudėtingos dažnio reguliavimo sistemos, kurios rea-
guoja į dažnio nuokrypius, kai jie yra didesni nei kelios šimtosios herco.
Dažnio reguliavimo kokybę rodo elektrinio laiko nuokrypis (paklaida) – sinch-
roninio laiko, t. y. laikrodžio, kurio rodyklės sukamos iš elektros tinklo maitinamo
sinchroninio elektros variklio, laiko skirtumas nuo astronominio laiko. Tas laiko nuo-
krypis elektros sistemose yra reglamentuojamas. Pavyzdžiui, JAV per valandą jis turi
būti bent kartą lygus 0, UCTE sistemoje, kaip ir NVS ir Baltijos energetikos sistemo-
je – ne didesnis kaip 30 sekundžių, o jo korekcija gali trukti 24 valandas.
Reikia pabrėžti, kad elektros tinkluose dėl kai kurių elektros įtaisų ir prietaisų dar-
bo gali atsirasti nesisteminiai dažniai, kartotiniai pramoniniam dažniui, pavyzdžiui,
150 Hz, 250 Hz, 350 Hz ir pan. Jie vadinami harmonikomis. Paprastai harmonikos
atsiranda skirstomuosiuose tinkluose, bet kai kada gali prasiskverbti ir į perdavimo
tinklus. Harmonikų atsiradimo priežastis yra įvairūs keitikliai (dažniausia vartotojų),
kurie kintamą srovę keičia į nuolatinę, ar kitokio dažnio (pavyzdžiui, ne 50 Hz) srovę.
Harmonikos nepageidautinos tiek elektros tinklams, tiek vartotojų elektros įrengi-
niams, todėl jos yra ribojamos. Už harmonikų panaikinimą yra atsakingi jas suke-
liančių įrenginių savininkai, jie turi rūpintis, kad šis reiškinys, kenkiantis tiek elektros
tinklų darbui, tiek vartotojų įrenginiams, neatsirastų.
3.1 pav. Dažnio kitimas Lietuvos energetikos sistemoje 1999–2003 m.
D
a
ž
n
i
s
,

H
Z
Mėnuo
1999 2000 2001 2002 2003
3.1.2 Įtampa
Elektros srovės dažnis yra toks pats visoje elektros sistemoje, bet įtampa gali
būti skirtinga atskiruose elektros tinklo taškuose. Tai reiškia, kad dažnis yra bend-
22
ras sistemos elektros kokybės rodiklis, o įtampa – vietinis. Įtampos dydis atskiruose
elektros tinklo taškuose priklauso nuo daugelio veiksnių: įtampos atskirų genera-
torių gnybtuose, galios srautų elektros tinkle ir tinklo parametrų, elektros imtuvo
pareikalaujamos galios, įtampos reguliavimo įtaisų darbo.
Daugelio elektros prietaisų darbui didesnę įtaką daro ne dažnis, o įtampa, to-
dėl geriau, kad įtampa elektros prietaisų gnybtuose būtų pastovi. Deja, tai padaryti
yra brangiau nei gaminti prietaisus, kurie gerai atliktų savo funkcijas net ir įtampai
kintant tam tikrose ribose. Europos standartas EN 50160 rekomenduoja, kad skirs-
tomuose elektros tinkluose ne mažiau kaip 95 procentų laiko įtampa nuo vardinės
skirtųsi ne daugiau kaip 10 procentų. Tokiam ar net didesniam įtampos kitimui yra
pritaikomi elektros prietaisai, o elektros tinklai projektuojami, įrengiami ir eksploa-
tuojami taip, kad užtikrintų įtampos kitimą standarto nustatytose ribose.
Reikia pabrėžti, kad elektros sistemose neįmanoma išvengti įtampos svyra-
vimų – didesnių trumpalaikių įtampos sumažėjimų ar padidėjimų, trunkančių iki
kelių sekundžių. Juos sukelia generatorių ar elektros linijų atjungimai ar įjungimai,
trumpieji jungimai elektros tinkluose. Įtampos svyravimus gali sukelti ir didelių elek-
tros imtuvų įjungimas ar išjungimas.
Įtampos svyravimai gali sutrikdyti kompiuterių ir elektronikos įtaisų darbą, su-
kelti elektros lempų mirgėjimą. Juos standartas taip pat rekomenduoja riboti. Įtam-
pos svyravimams sumažinti skiriamas reikiamas dėmesys projektuojant, įrengiant ir
eksploatuojant elektros tinklus, tačiau visiškai jų išvengti neįmanoma. Dėl šios prie-
žasties vartotojai, kurie turi įtampos svyravimams jautrius prietaisus, patys įsirengia
reikiamas individualias priemones, kurios padeda prietaisus apsaugoti nuo įtampos
svyravimų. Tai yra žymiai pigiau nei įrengti bendras apsaugos priemones elektros
tinkluose. Taip pat vartotojai turi pasirūpinti, kad jų elektros įrenginiai, sukeldami
neleistinus įtampos svyravimus, netrikdytų tiek elektros tinklo, tiek kitų vartotojų
darbo.
Įtampos nuokrypiai svarbūs ne tik vartotojų įrenginiams, bet ir elektros per-
davimo tinklų bei pačios sistemos darbui. Jei skirstomuosiuose elektros tinkluose
leistinus įtampos lygius nulemia vartotojų elektros imtuvų darbo sąlygos, tai di-
džiausias leistinas įtampas elektros perdavimo tinkluose lemia elektros įrenginių
izoliacija, tiksliau – jos atsarga. Kuo aukštesnė įtampa, tuo mažesnė yra santykinė
izoliacijos atsarga, nes aukštesnei įtampai reikia brangesnės izoliacijos.
Elektros perdavimo tinkluose pavojų kelia ir per žema įtampa. Dėl pernelyg
žemos įtampos gali sutrikti elektrinių lygiagretus darbas ir sistemos stabilumas. Že-
mus įtampos lygius kartais gali riboti ir įtampų reguliavimo sąlygos skirstomuo-
siuose tinkluose. Elektros perdavimo tinklai su skirstomaisiais tinklais yra sujungti
23
per reguliuojamus žeminančius transformatorius. Todėl esant normaliam režimui
įtampos lygiai perdavimo tinkluose neturi įtakos įtampų lygiams skirstomuosiuose
tinkluose. Kartais, esant poavariniam režimui, žemiausias leistinas įtampas perdavi-
mo tinkle gali riboti ne sistemos stabilumo sąlygos, o reguliuojamų transformatorių
reguliavimo diapazonas. Taip yra todėl, kad reguliuojamųjų transformatorių regu-
liavimo galimybės gali būti nepakankamos skirstomajame tinkle palaikyti reikiamas
įtampas.
3.1.3 Patikimumas
Patikimumą lemia elektros sistemos galimybė išvengti elektros tiekimo nutrau-
kimo ir po sutrikimų tęsti elektros tiekimą vartotojams priimtinu dažniu ir įtampa.
Skirtingai nuo dažnio ir įtampos normų, kurias lemia elektros įrenginiai, jų charak-
teristikos, patikimumo lygis priklauso nuo to, kam pirmenybę teikia elektros varto-
tojas – brangiai mokėti už elektrą, kad ji būtų tiekiama nenutrūkstamai, ar mokėti
mažiau, tačiau susidurti su trumpalaikiais elektros tiekimo nutraukimais.
Kiekybiškai palyginti elektros tiekimo nutraukimo žalą su priemonių patikimu-
mui padidinti įrengimo kaštais yra sudėtinga. Objektyviai tai padaryti dažnai yra
neįmanoma, kadangi elektros tiekimo nutraukimo žala priklauso nuo to:
• kiek elektros buvo nepatiekta;
• kaip dažnai nutrūksta tiekimas ir kiek tai trunka;
• kaip vartotojas pasiruošęs galimiems elektros tiekimo nutraukimams;
• koks vartotojo tipas (gyventojai, pramonės įmonė ir pan.);
• kokiu paros, savaitės, sezono metu nutrūko tiekimas.
Nustatant patikimumui didinti skirtų priemonių kaštus iškyla panašių neaišku-
mų. Didelės avarijos sistemoje įvyksta, kai elektros gamybos ir/ar perdavimo ga-
limybės nėra pakankamos patenkinti to meto suminę elektros paklausą. Iš kitos
pusės, nei elektros paklausa, nei generatorių ar perdavimo tinklų galimybės negali
būti labai tiksliai prognozuojamos.
Tiek elektrinių, tiek elektros tinklų darbą gali sutrikdyti nenuspėjami įvykiai (žai-
bai, įrenginių gedimai ir pan.), todėl atsijungus elektros generatoriui ar elektros linijai
generavimo ar perdavimo galia gali staigiai ir neprognozuotai sumažėti. Atskiro ge-
neratoriaus ar perdavimo linijos įtakos bendram patikimumui analizė yra sudėtinga.
Dėl didelio atskirų sistemos elementų skaičiaus dažniausiai analizės būdu negalima
nustatyti ryšio tarp jų sąveikos ir galimų sąlygų, todėl sunku įvertinti, kiek patikimu-
mą gali pagerinti naujas papildomas įrenginys elektrinėje ar elektros tinkluose.
Iš kitos pusės, net ir patikimose didelėse elektros sistemose gali būti sutriki-
mų. Nepaisant to, net ir didelis gedimas elektros sistemoje lems elektros tiekimo
24
nutraukimą ne visiems vartotojams. Pavyzdžiui, sisteminės avarijos sukelia tik apie
20 procentų visų elektros tiekimo vartotojams nutraukimų. Likusius elektros tieki-
mo sutrikimus sukelia skirstomųjų tinklų problemos, kurios dažniausiai kyla dėl ne-
palankių gamtinių sąlygų. Todėl standartas EN50160 vartotojams, prijungtiems prie
skirstomųjų tinklų, nurodo, kad elektros tiekimo pertrūkiai iki 3 min. trukmės gali
būti nuo 10 iki 50 kartų per metus.
Patikimumo standartai yra reikalingi elektros sistemų planavimui ir remiasi įvai-
riomis taisyklėmis ir praktiniais duomenimis. Planuojant elektros sistemos darbą,
patikimumas gali būti apibendrintas trimis rodikliais:
• apkrovos praradimo tikimybe (angl. loss of load probability – LOLP), pavyzdžiui,
vieną kartą per 10 metų;
• sistemos gyvybingumu, įvykus 1 ar 2 netikėtiems gedimams (taisyklė N-1 ar N-2);
• nustatyto galios rezervo (santykinio, pavyzdžiui, 15–20 procentų) užtikrinimu.
Apkrovos praradimo tikimybė suprantama kaip tikimybė, kad per gana ilgą laiką,
pavyzdžiui, per 10 metų vieną kartą, elektros sistemoje nebus pakankamai galios
paklausai patenkinti. Tai reiškia, kad per 10 metų dėl elektrinių ar perdavimo tinklų
įrenginių gedimo vieną dieną gali sutrikti elektros tiekimas. Čia neturima galvoje
nei sutrikimo trukmė (kelios minutės ar valandos), nei sutrikimo dydis (elektros ne-
teko skirstomasis tinklas ar visa sistema). Atskirose šalyse ši tikimybė yra apibrėžia-
ma skirtingai ir nėra bendro praktiškai sutarto metodo, kaip ją apskaičiuoti.
Kai sugenda svarbūs elektros sistemos elementai, generatoriai ar perdavimo
linijos, persiskirstę galios srautai likusioje sistemos dalyje ne visada automatiškai gali
patenkinti vartotojų apkrovą. Net kai po avarijos elektros sistemos elektrinėse yra
pakankamai galios, įtampa ir srovė kai kuriose elektros linijose gali tapti neleistina.
Tokiu atveju elektros linijas gali atjungti jų apsaugos sistemos. Tai gali pažeisti siste-
mos stabilumą ir lemti sistemos griūtį. Norint to išvengti, elektros sistemos projek-
tuojamos ir jų darbas planuojamas taip, kad bet kada atsijungus bet kuriam vienam
(ar dviem) svarbiausiems elektros sistemos elementams, sistema neprarastų gyvy-
bingumo ir galėtų toliau dirbti. Tai vadinama N-1 (ar N-2) principu. Taisyklė N-1 turi
veikti visada, pavyzdžiui jei yra atjungtos dvi elektros linijos, sistemos operatorius
turi imtis veiksmų, kad, atsijungus trečiai linijai, sistemos darbas nesutriktų.
Svarbiausi arba vadinamieji kritiniai sistemos elementai paprastai yra didžiau-
sias veikiantis generatorius ar labiausiai apkrauta elektros linija. Paprastai laikoma,
kad tuo pat metu gali sugesti vienas ar du elementai, nors praktikoje gedimų kar-
tais pasitaiko ir daugiau. Kadangi visų galimų atvejų praktiškai neįmanoma aprėpti,
atsitiktinumų analizei ir sprendimui, kokių elementų sutrikimus reikia nagrinėti, rei-
kalinga inžinerinė patirtis.
25
Galios rezervas yra seniausia ir dažniausiai taikoma tradicinė patikimumo užti-
krinimo priemonė. Norint užtikrinti patikimą elektros sistemos darbą, sistemos elek-
trinėse ne tik įrengta galia, bet ir galima panaudoti galia visada turi būti didesnė
už didžiausią apkrovą. Santykinis galios rezervas (turimos galios ir didžiausios – piki-
nės – apkrovos skirtumas, išreikštas procentais nuo didžiausios apkrovos) yra patiki-
mumo rodiklis. Paprastai laikoma, kad elektros sistemose galios rezervas turi būti ne
mažesnis kaip 15–20 procentų. Reikalingo santykinio rezervo dydis priklauso nuo
sistemos dydžio, įrengtų generatorių skaičiaus ir jų dydžio. Kai sistemoje generato-
rių mažai, bet jų vienetinė galia yra didelė, santykinis rezervas turi būti didesnis nei
sistemoje su daug mažų generatorių. Taip yra todėl, kad rezervo dydis visada turi
būti didesnis už didžiausią generatorių.
Aukščiau minėti patikimumo rodiklių (normų) dydžiai nustato, kokia galia turi
būti įrengta sistemoje ir kaip ši turi būti eksploatuojama, kad darbas būtų pakankamai
patikimas. Santykinis rezervas ir apkrovos praradimo tikimybė yra svarbiausi rodikliai
projektuojant, o sistemos darbą planuojant ir koordinuojant atliekama atsitiktinumų
analizė – sistemos gyvybingumui patikrinti (principas N-1).
Minėti rodikliai yra plačiai naudojami įvairiose šalyse, tačiau nėra bendrai priim-
to metodo jų skaičiavimui. Tai lemia skirtingos sąlygos atskirose šalyse ir sistemose.
Pavyzdžiui, elektros sistemos, kurios yra priklausomos nuo elektros importo iš kai-
myninių elektros sistemų, jo įtaką įvertina skaičiuodamos tiek apkrovos praradimo
tikimybę, tiek santykinio rezervo dydį. Vertinimas taip pat priklauso nuo inžinerinės
patirties, tradicijų ir sistemų ypatumų.
Elektros sistemų plėtra planuojama tolimai perspektyvai, todėl, prognozėms
nepasitvirtinus, sistemoje gali atsirasti galios perteklius. Kai sistemoje yra galios per-
teklius ir faktinis galios rezervas yra didesnis nei normatyvinis, sistema yra labiau
patikima. Kas naudingiau vartotojams – patikimumo padidinimas ar tikslingas su-
mažinimas – yra diskusinis klausimas. Kai kuriems vartotojams patikimumo suma-
žinimas gali būti naudingas, kadangi leistų atpiginti elektrą. Tuo tarpu kitiems var-
totojams, kurie patiria didelę žalą dėl nutrūkusio elektros tiekimo, yra geriau mokėti
šiek tiek brangiau, tačiau turėti patikimai veikiančią sistemą. Iš kitos pusės, nereikia
pamiršti, kad bet kurioje šalyje elektros paklausa nuolat auga, todėl, laikui bėgant,
galios perteklius mažėja.
3.2 Reikalavimai elektros sistemos darbui ir jo planavimui
Užtikrinant aukščiau aptartas elektros tiekimo normas, elektros sistemos dar-
bas koordinuojamas ir planuojamas vykdant tris pagrindines funkcijas, nulemtas
dinamiškos ir sudėtingos elektros sistemos ir jos vartotojų prigimties.
26
Tos pagrindinės funkcijos yra:
• apkrovos kitimo sekimas;
• tiekimo patikimumo užtikrinimas;
• galios mainų koordinavimas.
Elektros sistemos, vykdydamos pagrindines funkcijas, siekia tai padaryti kuo
pigiau. Tam reikia didelių informacijos kiekių apdorojimo, didelių kompiuterių ir te-
lekomunikacijų pajėgumų bei geros koordinacijos tarp sistemos komponentų ir
organizacijų, susijusių su sistemos darbu.
3.2.1 Apkrovos sekimas
Kiekvienu momentu elektros turi būti tiekiama tiek, kiek jos reikia vartoto-
jams. Nors elektros paklausa nuolat kinta ir tas kitimas nenuspėjamas, vartotojų
apkrovos kitimas turi tam tikrus dėsningumus. Apkrovos kitimas yra panašus ly-
ginant kiekvieną parą, savaitę, sezoną (3.2–3.4 pav.). Apkrovos kitimas (grafkas)
priklauso nuo meteorologinių sąlygų, šalies ekonomikos, vartotojų savybių. Visų
šių sąlygų įvertinimas leidžia gana tiksliai prognozuoti apkrovos kitimą.
Nuolatinis ir sunkiai nuspėjamas apkrovos kitimas reikalauja, kad veiktų tam tik-
ra koordinavimo sistema, kuri leistų kiekvienu momentu elektros gaminti pagal to
momento apkrovą ir vartotojai visada saugiai gautų reikalingą kokybiškos elektros
kiekį. Dėl šios priežasties elektros sistemos valdymo centras prognozuoja apkrovos
grafkus ir pagal juos planuoja elektrinių darbą. Tikslų elektrinių elektros gamybos
suderinimą su apkrova atlieka automatiniai įtaisai. Kartu reikia užtikrinti, kad ne tik
gamyba atitiktų paklausą, bet ir įtampos elektros sistemos mazguose neperžengtų
leistinų ribų, galių srautai elektros linijose ir transformatoriuose (autotransforma-
toriuose) atitiktų jų galimybes, o vartotojus pasiektų reikalingas tinkamos įtampos
elektros kiekis. Be to, kuriam nors sistemos elementui dėl kokių nors priežasčių atsi-
jungus, sistemos darbas turi nesutrikti. Kaip tai užtikrinama, bus pasakojama toliau.
3.2.2 Elektros tiekimo patikimumo užtikrinimas
Kiekvienu momentu bet kuris elektros sistemos elementas gali sugesti arba
būti sugadintas (pavyzdžiui, žaibo), todėl elektros sistemos darbas turi būti orga-
nizuotas taip, kad joks sutrikimas nenutrauktų elektros tiekimo. Elektros sistemos
gebėjimas tęsti darbą įvykus gedimams vadinamas sistemos gyvybingumu (angl.
security). Sistemos gyvybingumas yra elektros sistemos geba jos darbui nesutrikti
dėl atsitiktinių trikdžių, tokių kaip trumpieji jungimai ar sistemos elementų netikė-
tas atsijungimas. Užtikrinus sistemos gyvybingumą, užtikrinamas ir patikimas elek-
tros tiekimas.
27
3.2 pav. Lietuvos energetikos sistemos vartotojų apkrova 2008 m. 10-ją savaitę
3.4 pav. Airijos energetikos sistemos paros didžiausių apkrovų kitimas per metus
M
W
S
Savaitės
2005 2006 2007 2008
3.3 pav. Suomijos (elektros importuotojos) energetikos sistemos apkrovos
(raudona) ir gamybos (juoda) 2008 m. 34 savaitę grafkai
MW
Valandos
MWh/h
28
Elektros sistemos sąlygos, kurios užtikrina sistemos gyvybingumą, yra vadina-
mos elektros sistemos tinkamumu ar adekvatumu. Elektros sistemos tinkamumas
(adekvatumas) apibrėžia sąlygas, reikalingas, kad sistema galėtų visą laiką tiekti
reikiamų parametrų elektrą vartotojams, nepaisant planinių ir neplaninių sistemos
elementų atjungimų.
Elektros sistemoje jos elementus reikia atjungti ne tik netikėtai jiems sugedus,
bet ir planuotai jų priežiūrai ar remontui. Planinių atjungimų metu sumažinamos
sistemos galimybes, tačiau tai leidžia sumažinti netikėtų jos elementų gedimo tiki-
mybę. Norint atlikti planinius atjungimus nesutrikdant elektros tiekimo, reikia turėti
tam tikrą rezervą, o tai reiškia papildomus kaštus. Todėl reikia pasirinkti – didinti
elektros kainą ar sutikti su planiniais elektros tiekimo nutraukimais, kurie reikalingi
tinkamai elektros sistemos elementų eksploatacijai.
3.2.3 Galios mainų koordinavimas
Šiuolaikinės elektros sistemos yra sujungtos su kaimyninėmis sistemomis. Tai
leidžia vykdyti galių mainus tarp sistemų. Jie gali būti įvairūs: trumpalaikis ir ilga-
laikis elektros pirkimas ar pardavimas kaimyninėms sistemoms, galios gavimas
iš bendrai valdomų elektrinių ir, galiausiai, galių tranzitas iš vienų sistemų į kitas.
Išskyrus specialius susitarimus, galių mainai neturi kenkti elektros tiekimui varto-
tojams – negalima nesutarus saviems vartotojams „siurbti“ elektros iš kaimyninių
sistemų, taip pat negalima nesusitarus perduoti kaimyninėms sistemoms elektros
pertekliaus, kai savų vartotojų paklausa neplanuotai sumažėjo.
Kaimyninės elektros sistemos gali keistis galiomis tik pagal sutartus tarpsiste-
minių galių mainų grafkus. Neplanuoti mainai (nukrypimai nuo planuotų mainų
grafkų) yra reglamentuojami vadinamąja „srities valdymo paklaida“ (angl. area
control error, ACE). Pavyzdžiui, JAV, kuriose veikia galingiausios pasaulyje elektros sis-
temos, reikalaujama, kad „srities valdymo paklaida“ bent kartą per dešimt minučių
būtų lygi nuliui, o jos vidurkis per nustatytą laikotarpį neviršytų nustatyto dydžio. Tai
svarbu ir dažnio reguliavimui. Todėl galių mainų nuokrypiai nuo sutartų grafkų yra
stebimi, valdomi ir registruojami. To reikia tiek dėl atsiskaitymų, tiek dėl kompen-
sacijų. Energetikos sistemose UCTE galių nebalansai energetikos sistemos pastan-
gomis turi būti šalinami per 15 minučių. Toks pat reikalavimas veikia NVS ir Baltijos
šalių jungtinėje energetikos sistemoje.
3.3 Elektros sistemos darbas ir jo planavimas
Elektros sistemos darbas turi būti organizuotas taip, kad būtų palaikomas jos
adekvatumas ir užtikrintas jos gyvybingumas. Toks tikslas pasiekiamas:
29
• tinkamai planuojant elektros sistemos pajėgumus;
• tinkamai organizuojant elektros gamybą ir elektros perdavimą;
• tinkamai valdant sistemos darbą realiuoju laiku.
Tinkamas pajėgumų planavimas apima tokią elektrinių galių ir elektros perda-
vimo tinklų plėtrą, kuri užtikrina, kad elektrinių turima (disponuojama) galia visa-
da būtų didesnė už didžiausią apkrovą, o kartu būtų užtikrintas reikiamam patiki-
mumui reikalingas galios rezervas ir elektros tinklų pralaidumas. Todėl elektrinių ir
elektros tinklų daug investicijų ir laiko reikalaujančių statybų projektų įgyvendinimą
reikia tinkamai koordinuoti ir tuo rūpintis iš anksto.
Geras elektros gamybos ir elektros perdavimo organizavimas apima tinkamos
agregatų sudėties parinkimą ir apkrovų paskirstymą tarp jų. Toks paskirstymas turi
būti atliekamas įvertinant prognozuojamą atsitiktinį apkrovų kitimą, reikiamas prie-
mones patikimumui ir sistemos adekvatumui užtikrinti. Vertikaliai integruotose
elektros energetikos bendrovėse darbo ekonomiškumas buvo pasiekiamas cen-
tralizuotai parenkant optimalią veikiančių agregatų sudėtį ir optimaliai paskirstant
apkrovas tarp jų. Elektros rinkos sąlygomis efektyvumą užtikrina konkurencija tarp
elektros gamybos bendrovių. Elektros sistemos valdymo centras turi tik kontroliuo-
ti, kad elektros gamybos konkurencija nesutrikdytų sistemos patikimo darbo.
Kasdieninis elektros sistemos valdymas apima apkrovos sekimo, patikimumo
užtikrinimo ir galių mainų funkcijas, kurios vykdomos taikant keletą elektros siste-
mos darbo koordinavimo ir planavimo procedūrų. Tos procedūros yra skiriamos pa-
gal laiko intervalus ir skirtingus elektros sistemos darbo aspektus (3.1 lentelė).
Procedūros, skirtos elektros gamybos ir paklausos balanso užtikrinimui, vyk-
domos nuolat. Kitos, pavyzdžiui, naujų generavimo pajėgumų planavimas, yra rei-
kalingos žymiai rečiau. Laiko intervalas, kurį apima procedūra, yra labai skirtingas.
Tarkime, generatoriaus galios reguliavimas apima laikotarpius, trumpesnius negu
minutė, o ilgalaikio planavimo laiko horizontas yra 20 ar daugiau metų – elektros
sistemos įrenginių statyba trunka ilgai, o jų darbo amžius yra kelios dešimtys metų.
Vis dėlto, kiekviena laiko perspektyva reikalauja apkrovų ir elektros įrenginių darbo
prognozės.
3.3.1 Generatorių reguliatorių valdymas pagal apkrovos kitimą
Kiekvienu momentu elektros sistemoje galima palaikyti nustatytą 50 Hz dažnį,
jei elektrinių generatoriai generuoja tokią galią, kokios tuo momentu reikia vartoto-
jams ir savoms elektros sistemos reikmėms. Dažnis kinta, kai nėra balanso tarp elek-
tros gamybos ir paklausos. Bet kuriuo momentu, kai galios paklausa yra didesnė nei
pasiūla (pavyzdžiui, dėl kokio nors generatoriaus gedimo ar paklausos padidėjimo)
30
3.1 lentelė. Elektros sistemos darbo ir planavimo funkcijos
Funkcija Tikslas Priemonės
Apkrovos sekimas
Dažnio reguliavimas
Apkrovų grafkų sudarymas
Nuolatinis apkrovos
kitimo sekimas
Paros, savaitės, sezono
apkrovų grafkai
(įrenginių įtampų ir galių
ribos)
• Reguliatorių reguliavimas
• AGV ir apkrovų paskirstymas
• AGV, galių paskirstymas
• Agregatų sudėties parinkimas
• Įtampos reguliavimas
Patikimumo užtikrinimas
Gyvybingumo užtikrinimas
Adekvatumo užtikrinimas
Parengtis netikėtiems
gedimams
Apsirūpinimas reikiamais
tiekimų ištekliais
• Agregatų sudėties parinkimas
įvertinant momentinį ir greitą
rezervą
• Generacijos perskirstymas
įvertinant gyvybingumą
• Įtampų reguliavimas
• Agregatų sudėties parinkimas
• Įrenginių priežiūros ir remontų
grafkų sudarymas
• Naujų pajėgumų planavimas
Galių mainų koordinavimas Tarpsisteminė prekyba
elektra, tarpsisteminiai
galių tranzitai
• AGV, apkrovų paskirstymas
• Agregatų sudėties parinkimas
visų generatorių sukimasis sulėtėja ir tai sumažina dažnį. Panašus procesas vyksta
ir priešingu atveju, kai suminė generacija yra didesnė už paklausą (pavyzdžiui, at-
sijungus dideliam vartotojui). Tokiu atveju generatorių reguliatoriai turi sumažinti
galią, kad dažnis nepakistų.
Dažnio reguliavimas yra nuolatinis balanso palaikymas tarp elektros vartojimo
ir gamybos. Daugumos elektros sistemos generatorių greičio reguliatoriai seka
dažnį ir reguliuoja generatorių generuojamą galią, kad elektros gamyba atitiktų jos
paklausą ir taip palaiko nustatytą dažnio dydį. Reikia atkreipti dėmesį, kad nuolatinis
generatorių galios reguliavimas šiek tiek padidina sąnaudas ir taip mažina elektrinių
darbo veiksmingumą.
Generatorių galios akimirksniu pakeisti negalima. Greitis, kuriuo galima gene-
ratoriaus galią padidinti ar sumažinti, vadinamas reakcijos greičiu. Jis priklauso nuo
elektrinės ir generatoriaus tipo. Kiekvieno agregato reakcijos greitis yra skirtingas.
Dideli turbogeneratoriai – atominių elektrinių ar anglimi kūrenamų elektrinių –
savo generuojamą galią gali keisti lėtai, o dujų turbinų ar hidrogeneratoriai – greitai.
3.2 lentelėje yra pateikti tipiniai įvairių agregatų reakcijos greičiai procentais nuo
generatorių vardinės galios.
31
Reakcijos greitis nurodo didžiausią greitį, kokiu gali būti pakeista generatoriaus
generuojama galia. Praktiškai kiekvienam generatoriaus reguliatoriui yra nustatoma,
kokiu greičiu generatorius turi keisti savo galią, priklausomai nuo dažnio nuokrypio.
Kai kurie reguliatoriai turi greitai keisti generatorių galią, o kai kurie gali ir visai ne-
reaguoti. Dalis generatorių gali generuoti fksuotą galią nereaguodami į apkrovos
pokyčius. Tai priklauso nuo elektros sistemos suminės apkrovos ir nuo laukiamo jos
pokyčio. Skaičiavimais nustatoma, kiek ir kurie elektros sistemos generatoriai turi
dalyvauti automatiniame galios reguliavime. Apie reguliatorių valdymą – toliau.
Buvusioje Sovietų Sąjungoje, kurios ekonomika buvo planinė–administracinė,
normalių režimų metu dažnio reguliavime dalyvaudavo tik Volgos ir Dniepro kaska-
dų hidroelektrinės. Kitų elektrinių agregatų greičio reguliatoriams buvo nustatoma
didelė nejautrumo zona, jie reguliavime dalyvaudavo tik tada, kai dažnio nuokrypis
viršydavo nejautrumo zonos ribas (ne mažesnes kaip 0,2 Hz). Tokia centralizuota daž-
nio reguliavimo sistema negali užtikrinti geros dažnio reguliavimo kokybės, bet tai
nebuvo svarbu, kadangi Sovietų Sąjungoje prekybos elektra nebuvo. Kai elektrinės
dažnio reguliavime nedalyvauja ir generuoja nustatytą galią, jos gali būti pigesnės.
Tai Sovietų Sąjungoje buvo svarbiausia.
Žlugus Sovietų Sąjungai, jos energetikos sistemą paveldėjo NVS ir Baltijos šalys.
Elektrinių agregatams modernizuoti reikia nemažai lėšų ir laiko, todėl dažnio regu-
liavimo tvarka NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemoje liko tokia pati. Pereinant
prie rinkos ekonomikos ir sudarant sąlygas konkurencijai, dažnio reguliavimo sis-
temą reikia keisti. Šis modernizavimo procesas visose šalyse spartėja. Tas daroma ir
Lietuvoje – atnaujinami ir modernizuojami elektrinių agregatai bei jų valdymas.
Europos Sąjungos ir Rusijos energetikos dialogo rėmuose sinchroniniam dar-
bui planuojama sujungti energetikos susivienijimą UCTE su NVS ir Baltijos ener-
Lentelė 3.2. Elektros generavimo agregatų reakcijos greičiai
Agregato tipas ir dydis Reakcijos greitis
Garo agregatai (bet kokio kuro)
10–50 MW iki 5 % per minutę
60–200 MW iki 4 % per minutę
Daugiau kaip 200 MW iki 3 % per minutę
Hidroagregatai
10–60 MW 1–6 % per sekundę
Daugiau kaip 60 MW 4–6 % per sekundę
Dujų turbinų
Visų tipų iki 55 % per minutę
32
getikos sistema. Taip būtų sukurta sinchroniškai veikianti energetikos sistema nuo
Lisabonos iki Vladivostoko. Tuo tikslu NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemose
sparčiai tobulinama dažnio reguliavimo sistema. Prie UCTE reikalavimų derinamasi
tiek organizavimu, tiek reguliavimo kokybe. 2005 metų rugsėjo pabaigoje buvo su-
derinta NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemų dažnio ir galių srautų reguliavimo
koncepcija, kurioje nurodoma, kad dažnio nuokrypiai normalių režimų metu neturi
viršyti 50 mHz (normalūs leistini), o trumpalaikiai – neturi viršyti 200 mHz (didžiausi
leistini). Dėl avarinių nebalansų atsiradę dideli dažnio nuokrypiai per 15 minučių
turi būti sumažinti iki normalių leistinų. Vidutinė dažnio reikšmė pusvalandžio in-
tervale neturi skirtis nuo vardinės daugiau kaip 10 mHz.
3.3.2 Apkrovų agregatams paskirstymas ir automatinis generacijos
valdymas
Vienas iš svarbiausių elektrinių darbo koordinavimo tikslų yra kuo mažesnės
elektros gamybos sąnaudos. Iki elektros energetikos restruktūrizacijos ir konkuren-
cinės elektros rinkos sukūrimo ekonomiškas apkrovų paskirstymas tarp elektros sis-
temoje veikiančių agregatų buvo pagrindinė tokio koordinavimo priemone. Eko-
nomiškas apkrovų paskirstymas remiasi elektros gamybos lyginamaisiais sąnaudų
prieaugiais.
Lyginamieji sąnaudų prieaugiai – tai papildomos sąnaudos, kurios reikalingos
vienai papildomai kilovatvalandei pagaminti, arba sąnaudų mažėjimas, sumažėjus
gamybai viena kilovatvalande. Lyginamieji sąnaudų prieaugiai priklauso nuo kuro
sąnaudų ir agregato veiksmingumo, kuriuo kuras paverčiamas elektros energija,
nuo kitų eksploatacinių sąnaudų, kurios kinta priklausomai nuo gaminamos elek-
tros kiekio. Ekonomiškai paskirstant apkrovas tarp agregatų (veikiančių elektrinių
blokų) daugiau apkraunami tie agregatai, kurių lyginamieji sąnaudų prieaugiai ma-
žesni. Tai daroma tokiu būdu, kad būtų patenkinta suminė elektros paklausa sis-
temoje. Šiuolaikinėse elektros sistemose ekonomiškas apkrovų paskirstymas tarp
agregatų paprastai buvo perskaičiuojamas kas 5–10 minučių.
Po elektros energetikos bendrovių restruktūrizacijos ekonomiškas apkrovų pa-
skirstymas atliekamas tik tarp elektros gamybos bendrovės elektrinių ir jų agregatų,
bet ne visos elektros sistemos mastu. Naujomis elektros rinkos sąlygomis, ekono-
mišką apkrovų paskirstymą pakeitė elektros gamybos kompanijų konkurencija.
Elektros sistemos valdymo centrui nebereikia spręsti, ar apkrovų paskirstymas eko-
nomiškas, ar ne. Tai apsprendžia komerciniai sandoriai tarp elektros gamintojų ir
tiekėjų, kurie turi būti techniškai suderinti su energetikos sistemos valdymo centru.
Tai reikalinga, kad energetikos sistema funkcionuotų be sutrikimų.
33
Apkrovų paskirstymas tarp agregatų remiasi apkrovų prognozėmis, o realios
apkrovos dažnai daugiau ar mažiau nuo prognozių skiriasi. Todėl nuolatinio gene-
racijos ir apkrovų balanso užtikrinimui valdomoje srityje reikia automatinio gene-
racijos valdymo. Automatinio generacijos valdymo sistema (AGV) sprendžia, kiek
reikia padidinti ar sumažinti kiekvieno agregato generuojamą galią, kad būtų pa-
laikomas balansas tarp elektros paklausos ir gamybos, pageidautina – ekonomiš-
kiausiu būdu. Pagal AGV sistemos skaičiavimus generatorių reguliatoriai nustatomi
taip, kad vyktų reikiami generacijos pokyčiai. AGV sistema nuolat seka energetikos
sistemos dažnį ir nustato, ar reikia keisti generaciją, ją didinti ar mažinti. Paprastai
AGV sistema pagal apytikrį ekonomišką apkrovų paskirstymą generatorių regulia-
torius įjungia kas 5–10 sekundžių. Dabar AVG sistemos veikia Vakaruose, o NVS ir
Baltijos energetikos sistemoje, taip pat ir Lietuvoje, tokios sistemos diegimo darbai
yra pradėti.
Kai reguliatoriai balansuoja elektros gamybą su vartojimu, tam gali būti naudo-
jami ir agregatai su dideliais lyginamųjų sąnaudų prieaugiais. Tokiais yra dujų turbi-
nos ar dyzeliai – jie gali greitai padidinti generuojamą galią. Kai dažnis yra atstato-
mas, AGV sistemą reguliatorius nustato taip, kad veiksmingesni agregatai padidintų
savo galią ir pakeistų mažiau veiksmingus (didesnio lyginamojo sąnaudų prieaugio)
agregatus, kurie buvo panaudoti dažniui reguliuoti (greitai padidinti galią).
Apkrovų paskirstymui vykdyti ir AGV sistemos veikimui yra reikalinga informa-
cija apie kiekvieno agregato sąnaudas ir kitas jo charakteristikas. Pavyzdžiui, kokiose
ribose agregatas gali reguliuoti galią ir koks jo reakcijos greitis. Paprastai tai, kiek
veiksmingai agregatas kurą verčia elektra, ir jo lyginamieji sąnaudų prieaugiai pri-
klauso nuo to, kaip jis apkrautas – visiškai ar tik iš dalies. Agregatų reguliavimo dia-
pazonas, veiksmingumas, lyginamieji sąnaudų prieaugiai skiriasi priklausomai nuo
agregato tipo, o kartais – ir nuo perkamos galios sutarties reikalavimų.
Šiandien elektros sistemos yra susijungusios su kaimyninėmis elektros sistemo-
mis, todėl minimizuojant elektros gamybos sąnaudas kartais tikslinga elektrą pirkti
iš kaimyninių elektros sistemų. Tokių tarpsisteminių galių mainų valdymas jungtinė-
se elektros sistemose taip pat yra automatizuotas. Jei to nėra, ar automatizacija yra
nepakankama, sistemos operatoriai galių mainus derina, naudodami paprastesnes
informacijos mainų sistemas.
AGV sistemos valdo tiek planinius, tiek neplaninius galių mainus tarp valdomų
sričių. Tarpsisteminių galių mainų valdymui AGV sistemai reikia turėti informaciją
apie tarpsisteminių planinių galių mainų grafkus, nuolat matuoti faktinius galių
mainus, o juos palyginus – duoti reikiamas komandas valdomų generatorių regu-
liatoriams didinti ar mažinti jų galią.
34
Atliekant skaičiavimus, kuris generatorius turi veikti ir kokia jo apkrova, reikia
įvertinti ir perdavimo tinklų sąlygas. Paprastai tai lemia du dalykai. Pirmiausia, per-
skirstant apkrovas tarp veikiančių agregatų, gali žymiai pasikeisti galių nuostoliai
perdavimo tinkluose. Jei suminiai nuostoliai perdavimo tinkluose yra dideli, reikia
įvertinti nuostolių prieaugius tinkluose, ne tik sąnaudas elektrinėse. Tikslus lygina-
mųjų nuostolių tinkluose prieaugių skaičiavimas yra sudėtingas ir gaišus.
Galios nuostoliai tinkluose nesikeičia proporcingai perduodamai galiai, kadan-
gi jie priklauso nuo srautų pasiskirstymo tinkle. Tai apsunkina galios nuostolių skai-
čiavimus, tačiau į nuostolių tinkluose įtaką reikia atsižvelgti. Praktikoje skaičiavimų
supaprastinimui dažnai naudojami apytikriai matematiniai modeliai.
Kitas dalykas, kurį reikia įvertinti valdant agregatų apkrovas, yra sistemos pati-
kimumas ir adekvatumas. Perduodamą elektros tinklais galią riboja elektros tinklo
mazgų įtampos ir elektros linijų pralaidumas. Tai reikia įvertinti paskirstant apkrovas.
Jei elektros perdavimo tinklų pralaidumo nepakanka perduoti galią iš ekonomiško
generatoriaus į apkrovos mazgą, reikia daugiau apkrauti kitą, mažiau ekonomišką
generatorių, kurio apkrovimas nepažeidžia elektros tinklo pralaidumo. Taip agre-
gatų apkrovas tenka paskirstyti neekonomiškai. Tam reikia žinoti ne tik perdavimo
sistemos pralaidumą, bet ir tai, kokie yra galios srautai linijose, kokią galią reikia per-
duoti ir kaip ji paveiks sistemos įtampas. Dėl skaičiavimų sudėtingumo tai priklau-
so jau kitai energijos valdymo sistemos daliai, kuri nustato sistemos gyvybingumą,
svarbesnį už sistemos ekonomiškumą. Apie tai – žemiau.
3.3.3 Įtampų reguliavimas kintant apkrovai
Elektros generatorių reguliatorių ir AGV sistemos tikslas yra ekonomiškai pa-
skirstant agregatų apkrovas palaikyti reikiamą dažnį, kai keičiasi elektros paklausa
ir sistemos apkrova. Deja, perskirstant generatorių apkrovas gali keistis įtampos
sistemos mazguose. Kaip jau buvo minėta, elektros sistemos mazgų įtampos turi
neperžengti leistinų ribų. Tokiu atveju elektros sistemos įrenginiai dirba saugiai, o
įtampos yra tinkamos vartotojų įrenginiams. Užtikrinant reikiamus įtampų lygius,
reikia palaikyti ne tik aktyviųjų, bet ir reaktyviųjų galių balansą. Kai elektros tinkle
yra reaktyviųjų galių nebalansas, įtampa tinklo mazguose gali sumažėti ar padidėti.
Įtampų struktūros ir reaktyviųjų galių srautų supratimas yra sudėtingas. Tai – sudė-
tingas elektros sistemų fzikos klausimas.
Kaip žinoma iš fzikos, elektros galia yra srovės ir įtampos sandauga. Kintamo-
sios srovės elektros tinkluose srovė ir įtampa kinta pagal sinuso dėsnį, 50 (ar 60)
periodų per sekundę. Deja, srovės ir įtampos kitimas gali nesutapti faze – srovė per
periodą pasiekia didžiausią reikšmę, o įtampa ją gali pasiekti vėliau ar anksčiau.
35
Paprastesniam supratimui galima įsivaizduoti, kad ta galios dalis, kurią sukuria
srovė ir įtampa sutapdamos faze, yra aktyvioji arba realioji galia. Ji matuojama vatais
(W) ir atlieka darbą – virsta šviesa ar šiluma, suka elektros variklius. Galios dalis, kurią
sukuria srovė ir įtampa nesutapdamos faze, yra vadinama reaktyviąja arba mena-
mąja galia. Ji matuojama varais (var). Ją galima įsivaizduoti kaip galios srautą, kuris
yra elektromagnetiniame lauke, esančiame aplink elektros grandinės elementus.
Kadangi srovė gali faze atsilikti nuo įtampos ar pralenkti ją, reaktyviosios galios
srautai elektros linijose gali sutapti su aktyviosios galios srautais arba būti priešin-
gos krypties.
Reaktyvioji galia darbo neatlieka, tačiau ją perduodant elektros tinklais atsi-
randa ne tik reaktyviosios galios, bet ir aktyviosios galios nuostoliai. Todėl įtampos
nuostolių padidėjimas arba sumažėjimas priklauso nuo to, ar reaktyviosios galios
srauto kryptis sutampa su aktyviosios galios srauto kryptimi ar ne.
Skirtingai nuo aktyviosios galios, didelę reaktyviosios galios apkrovos dalį elek-
tros sistemoje sudaro ne tik elektros vartotojų reaktyviosios galios paklausa, bet ir
elektros sistemos įrenginių naudojama reaktyvioji galia. Dideli reaktyviosios galios
vartotojai yra transformatoriai ir autotransformatoriai, apkrautos elektros linijos. Be
to, reaktyviosios galios nuostoliai elektros linijose yra žymiai didesni nei aktyviosios.
Dėl šios priežasties reaktyviosios galios perduoti dideliais atstumais neįmanoma ne
tik dėl elektros linijų pralaidumo – dėl nuostolių reaktyvioji galia gali prapulti elek-
tros linijoje ir taip sumažinti įtampą elektros linijos gale. Todėl įtampos reguliavimui
nepakanka užtikrinti reaktyviųjų galių balanso visoje elektros sistemoje. Kadangi
reaktyviosios galios dideliais atstumais perduoti neįmanoma, reaktyviųjų galių ba-
lansą reikia užtikrinti atskiruose elektros sistemos rajonuose.
Įtampų reguliavimas leistinose ribose, keičiantis apkrovai, yra susijęs su reak-
tyviųjų galių valdymu. Įtampų reikšmės sistemos mazguose telematavimais yra
perduodamos į elektros sistemos valdymo centrą. Jei įtampų reikšmės peržengia
leistinas ribas, automatiškai ar naudojantis televaldymu reguliuojami reaktyviosios
galios įrenginiai. Tos informacijos gavimui ir valdymui gali tarnauti ir aukščiau mi-
nėta SCADA.
Elektrinių sinchroniniai generatoriai reaktyviąją galią gali generuoti ar vartoti,
priklausomai nuo jų žadinimo srovės dydžio. Kai žadinimo srovė maža, sinchroninės
mašinos vartoja reaktyviąją galią, kai didelė – generuoja. Todėl generatorių reakty-
viąją galią gali riboti tiek statoriaus, tiek rotoriaus srovė. Jei tos srovės yra pavojingai
per didelės, apsauga generatorių atjungia.
Be elektrinių generatorių reaktyviajai galiai valdyti ir įtampai reguliuoti naudo-
jami ir specialūs sinchroniniai varikliai, dirbantys tuščia eiga. Jie vadinami sinchro-
36
niniais kompensatoriais (angl. spinning capacitors, besisukantys kondensatoriai).
Keičiant jų žadinimo srovę, galima keisti kompensatoriaus reaktyviąją galią ir taip
užtikrinti reaktyviųjų galių balansą tame elektros sistemos rajone.
Elektros linijomis perduodant galios srautus dėl elektros linijų induktyvumo
(reaktyviųjų varžų) atsiranda reaktyviosios galios nuostoliai, kurie didina reaktyvią-
ją apkrovą. Elektros linijų laidai turi ne tik induktyvumą, bet ir talpųjį laidį. Jį lemia
talpa tarp laidų ir talpa tarp laidų ir žemės. Kai elektros linijomis perduodami nedi-
deli galios srautai, linijų generuojama reaktyvioji galia yra didesnė nei reaktyviosios
galios nuostoliai linijoje. Todėl mažų apkrovų metu elektros linijų generuojama re-
aktyvioji galia gali neleistinai padidinti įtampas elektros perdavimo tinkle. Įtampų
sumažinimui reikia padidinti reaktyviąją apkrovą tame sistemos rajone. Kai elektros
linijos yra ilgos, generatorių žadinimo sumažinti nepakanka, kad būtų panaikintas
reaktyviosios galios perteklius. Dėl šios priežasties elektros sistemos perdavimo
tinkle yra įrengiami šuntiniai reaktoriai (induktyviosios ritės). Be to, reaktyviajai ga-
liai reguliuoti dar naudojami kondensatoriai, fazę reguliuojantys transformatoriai
ar statinės reaktyvios galios versmės – elektronikos valdomi reaktoriai ir konden-
satoriai.
Valdant reaktyviąją galią, galima ne tik reguliuoti įtampą, bet ir didinti elektros
linijų pralaidumą. Perskirstant reaktyviosios galios srautus galima sumažinti akty-
vios galios nuostolius elektros tinkluose ir taip padidinti sistemos veiksmingumą.
Dėl šios priežasties elektros sistemose atsiranda vis daugiau reaktyviosios galios
įrenginių, tobulinamas jų valdymas.
3.3.4 Elektros sistemos gyvybingumas ir patikimumas paskirstant
apkrovas
Kompleksiškai paskirstant generatorių aktyviąsias ir reaktyviąsias galias bei val-
dant kitas reaktyviosios galios versmes elektros sistemos gyvybingumas gali ne-
sikeisti. Elektros sistemos patikimumo užtikrinimas yra atskiras elektros sistemos
eksploatacijos uždavinys, kuris sprendžiamas tikrinant sistemos gyvybingumo rei-
kalavimus apkrovų paskirstymo metu.
Elektros sistemos gyvybingumo reikalavimų tikrinimo tikslas – įsitikinti, ar ne-
susidaro sąlygos sistemos griūčiai (kaskadinei avarijai), jei netikėtai dėl gedimų at-
sijungs vienas ar kitas generatorius, elektros perdavimo linija. Todėl apkrovos turi
būti paskirstytos taip, kad, įvykus netikėtam gedimui, elektros sistema toliau galė-
tų veikti, dažnis ir įtampos būtų priimtinose ribose, o galių srautai elektros linijose
nesukeltų pavojingų perkrovų. Taigi, sistemos gyvybingumo reikalavimų tikrinimas
leidžia įvertinti perdavimo patikimumą.
37
Elektros sistemos eksploatacijos metu praktiškai užtikrinant jos veikimo pati-
kimumą, svarbi yra pakankama elektros perdavimo galimybių atsarga. Elektrinėse
visada laikomas tam tikras galios rezervas, todėl yra klaidinga manyti, kad nevisiškai
apkraunant generatorius ir elektros perdavimo linijas jos yra naudojamos neveiks-
mingai. Galios atsarga yra esminė elektros sistemos patikimo darbo užtikrinimo
priemonė, tad skirtumas tarp regimybės ir realybės turi būti rūpestingai patikrintas
net ir esant mažiems pokyčiams elektros sistemoje.
Naudojami gyvybingumo įvertinimo metodai yra paremti aktyviųjų ir reakty-
viųjų galių srautų pasiskirstymo elektros tinkluose skaičiavimais. Valdymo centro
specialistai analizuoja daugelį galimų situacijų ir taip nustato pavojingiausias situa-
cijas ir galių perdavimo ribas. Jei galių perdavimo ribos yra mažesnės už planuo-
jamus srautus, yra perskaičiuojami planuojamų apkrovų paskirstymai. Tai daroma,
kad būtų užtikrinti leistini galių srautai, ką padaro AGV ir SCADA sistemos. Reikia
pabrėžti, kad toks „neekonomiškas“ apkrovų perskirstymas tarp agregatų užtikrina
reikiamą sistemos gyvybingumą, bet padidina sąnaudas.
Tikrinant sistemos gyvybingumą atliekami galios srautų pasiskirstymo skaičia-
vimai ir netikėtumų analizė yra sudėtingi, daug laiko reikalaujantys darbai. Sudėtin-
gos elektros sistemos su daugeliu elektrinių agregatų, perdavimo tinklų elementų
ir apkrovų sukuria sudėtingą srautų pasiskirstymo struktūrą, todėl reikėtų analizuoti
be galo didelį skaičių galimų netikėtų situacijų. Dėl skaičiavimų sunkumų elektros
sistemos gyvybingumo įvertinimui dažnai tenka pasikliauti planuojamų ir analizuo-
jamų elektros perdavimo galimybių ir ribojimų nustatymu. Tai tėra sistemos gyvy-
bingumo ribojimų apytikris nustatymas.
Elektros sistemos gyvybingumo įvertinimui yra tobulinama automatinė energi-
jos valdymo sistema – kombinuojant SCADA sistemos duomenų surinkimo galimy-
bes su srautų pasiskirstymo skaičiavimais ir kitomis analizės priemonėmis siekiama
įvertinti sistemos gyvybingumą realiuoju laiku.
3.3.5 Veikiančių agregatų sudėties parinkimas
Šiluminių (taip pat atominių) elektrinių agregatai dar prieš darbo sistemoje
pradžią turi būti tam parengti, sušildyti. Elektros generatorius tam, kad jį galima
būtų įjungti į elektros tinklą, turi būti sinchronizuotas – turi suktis tokiu greičiu, kad
jo generuojamos įtampos dažnis būtų 50 Hz (kai kur – 60 Hz), o įtampos dydis
nesiskirtų nuo elektros tinklo įtampos. Tam turi būti sudarytas elektros sistemoje
veikiančių agregatų sudėties planas – kada koks agregatas turi būti paleidžiamas
ar sustabdomas. Veikiančių agregatų sudėtis turi būti tokia, kad įvykus bet kokiam
38
3.5 pav. Lietuvos elektrinės blokų valdymo pultas
netikėtam gedimui, atsijungus generatoriui ar elektros perdavimo linijai, būtų pa-
tenkintas vartotojų elektros poreikis ir kad kintant sistemos apkrovai generatorių
reguliatoriai galėtų palaikyti reikiamą dažnį. Tai reiškia, kad elektros sistemoje turi
būti „besisukantis“ galios rezervas, kartais vadinamas „karštu“.
Kai elektros sistemose atsirado vėjo elektrinių parkai, kurių generuojama galia
paprastai yra nereguliuojama, „besisukantis“ galios rezervas turi kompensuoti ne
tik neplanuotai kintančią apkrovą, bet ir dėl nepastovaus vėjo stiprumo besikei-
čiančią vėjo elektrinių generuojamą galią. Kadangi vėjo elektrinių generuojama
galia priklauso nuo vėjo greičio, kol kas jos patikimai prognozuoti negalima. Kai
vėjo elektrinių parkų galia yra didelė, tai gali trukdyti užtikrinti patikimą elektros
sistemos veikimą. 2006 metais lapkričio 4 dieną UCTE energetikos sistemų sutriki-
mai parodė, kad vėjo elektrinių generuojamos galios neprognozuojamas pokytis
reikalauja dėmesingesnio vertinimo.
Sistemos apkrovai kintant pagal paros, savaitės ar sezono ritmą, veikiančių agre-
gatų sudėties planas turi numatyti, kada koks agregatas paleidžiamas, kada sustab-
domas. Reikia atlikti skaičiavimus, kad sudarytas agregatų sudėties darbo grafkas
užtikrintų minimalias sąnaudas, visada patenkintų kintančią elektros paklausą, taip
pat užtikrintų „karštą“ rezervą, reikalingą patikimo sistemos veikimo užtikrinimui.
Elektros sistemos valdymo centras, sudarydamas veikiančių agregatų sudėties graf-
ką, dažnai numato ir galių mainus su kaimyninėmis sistemomis. Veikiančių agregatų
sudėties grafkai paprastai koreguojami kas parą arba įvykus nenumatytam apkrovų
pasikeitimui, sugedus kuriam nors agregatui.
Veikiančių agregatų sudėties planavimas reikalauja begalės informacijos. Suda-
rant optimalų veikiančių agregatų sudėties grafką, reikia informacijos apie elektri-
39
nių agregatų, elektros perdavimo tinklų sąnaudas, jų galimybes. Svarbu ekonomiš-
kai paskirstyti apkrovas tarp agregatų, įvertinti sistemos gyvybingumą. Be to, reikia
įvertinti agregatų paleidimo sąnaudas, kurios priklauso nuo to, kiek laiko agregatas
neveikė, įvertinti personalo galimybes. Tie veiksniai kinta priklausomai nuo agrega-
tų tipo. Todėl sudarant optimalų veikiančių agregatų sudėties grafką reikia atlikti
daug skaičiavimų.
Konkurencinės elektros rinkos sąlygomis elektros sistemos valdymo centrui
nereikia atlikti kai kurių ekonominių skaičiavimų, tačiau pateiktus elektros gamybos
grafkus reikia derinti skaičiavimais patikrinus, ar jie techniškai įgyvendinami ir ne-
pakenks sistemos veikimo patikimumui.
3.3.6 Remontų grafkų sudarymas
Elektros sistemos įrenginius reikia kartais atjungti, atliekant jų priežiūrą, pro-
flaktinius remontus. Tokie planiniai įrenginių atjungimai neturi sutrikdyti elektros
sistemos darbo, elektros perdavimo. Tam skirti remontų ar įrenginių atjungimo
grafkai (planai) sudaromi laikantis tų pačių principų, kaip ir sudarant agregatų dar-
bo planus, tik šiuo atveju nagrinėjamas ilgesnis laikotarpis. Remontų grafko opti-
mizavimo tikslas yra toks pat – generatorių ir elektros linijų atjungimo planas turi
užtikrinti patikimą sistemos darbą remonto metu ir minimizuoti sąnaudas. Plano
sudarymui reikia informacijos apie kiekvieną planuojamą atjungti įrenginį, jo prie-
žiūros ar remonto trukmę, tuometines sistemos apkrovas. Tokie planai–grafkai yra
sudaromi kasmet ir koreguojami po netikėtų įrenginių gedimų.
3.3.7 Elektros sistemos darbas avarijų metu, jos veikimo atstatymas po
avarijos
Nors elektros sistemos darbo patikimumui skiriamas didelis dėmesys, tačiau
sisteminės avarijos gali įvykti. Jų metu sutrinka elektros sistemos darbas, daug var-
totojų lieka be elektros. Tokios avarijos įvyksta labai retai, tačiau kaip rodo 2003 metų
patirtis, jų negalima išvengti.
Sisteminės (totalinės) avarijos įvyksta, kai elektros sistemoje nepakanka galios
paklausai patenkinti ir trūkstamos galios negalima gauti iš kaimyninių sistemų. Kai
įtampos ir dažnis pradeda smarkiai svyruoti, apsaugos įtaisai, saugodami gene-
ratorius ir elektros linijas nuo pavojingų perkrovų, juos gali atjungti, izoliuoti nuo
sistemos ir taip sudaryti nebalansą tarp elektros sistemos pasiūlos ir paklausos. Ava-
rinėse situacijose stengiamasi išvengti tokių atjungimų griūties, kad kuo mažiau
vartotojų liktų be elektros. Ekstremaliais atvejais vartotojus tenka atjungti. Vartotojų
atjungimo planas yra derinimas su automatiškai izoliuojamais generatoriais, atlie-
40
kamas taip vadinamas sistemos išdalinimas. Po išdalinimo neatjungtų nuo sistemos
elektrinių galia turi atitikti prijungtiems vartotojams reikiamai galiai, nors dažnis ir
įtampos gali būti ir nenormalaus dydžio. Dažniui pavojingai mažėjant, automatiš-
kai, pagal iš anksto sudarytą planą, dalis vartotojų yra atjungiami. Blogiausiu atveju
reikia atjungti visus vartotojus. Be elektros gali likti ir elektrinių savų reikmių įrengi-
niai, t. y. elektros sistema „užgęsta“ – įvyksta totalinė avarija.
Po totalinės avarijos elektros sistemos darbo atstatymas nėra paprastas. Tam
reikia koordinuoti elektros sistemos komponentų sujungimą ir vartotojų prijun-
gimą, nes kiekvienu momentu turi būti užtikrintas balansas tarp elektros pasiūlos
ir paklausos. Kai elektros sistema „užgęsta“, ne visos elektrinės gali pačios pradėti
veikti, juk tam taip pat reikia elektros. Todėl „užgesusios“ elektros sistemos darbo
atstatymas turi būti koordinuojamas, o elektros sistemos darbo atstatymas trunka
gana ilgai, kartais net dešimtis valandų.
„Užgesusios“ sistemos darbo atstatymui yra iš anksto sudaromi planai, rengia-
mos treniruotės. Atstatant „užgesusios“ elektros sistemos darbą dalyvauja elektri-
nės, perdavimo ir skirstomieji tinklai, jų veiksmai turi būti suderinti, todėl tiems įgū-
džiams palaikyti reikalingas nuolatinis dėmesys.

3.3.8 Elektros sistemos plėtros planai
Nepaisant visų pastangų taupiai naudoti energiją, elektros paklausa visose
šalyse nuolat didėja. Pasirodo, energijos taupymas neįmanomas be didesnio
elektros naudojimo. Todėl elektros sistemos turi planuoti, kaip bus patenkinta
ateities elektros paklausa, kiek reikės naujų elektrinių pajėgumų, kaip iš elektrinių
didesnes galias galima bus perduoti į vartojimo rajonus. Elektros sistemos plėtros
perspektyva yra ilgalaikė, skaičiuojama dešimtims metų, o plėtros planų pagrin-
das yra paklausos, kuro kainų ir išteklių prognozės. Iki elektros energetikos re-
formos, kol elektros sistema buvo vienos energetikos bendrovės žinioje, elektros
sistemos plėtros planai prasidėdavo nuo elektros gamybos pajėgumų didinimo.
Elektros sistemų projektuotojai pagal prognozuojamą elektros paklausos didėji-
mą planuodavo elektrinių įrengtos galios padidinimą ar naujų elektrinių statybą.
Praktika rodo, kad daug pigiau ir greičiau yra modernizuoti esamas elektrines, jas
atnaujinus ir prailginus jų darbo amžių bei įrengtą galią, nei statyti naujas. Nau-
jų elektrinių statyba susijusi ne tik su fnansinėmis problemomis, bet ir su laikui
imliomis procedūromis parenkant naujos elektrinės vietą. Naujos elektrinės vieta
turi atitikti ne tik techninius, technologinius ir ekonominius reikalavimus, bet ir
visuomenės, aplinkosauginius, socialinius interesus. Tokių sprendimų derinimas
reikalauja bent kelių metų.
41
Be to, elektrinių galių padidinimą ir naujų elektrinių statybą lemia valstybės
energetikos strategija, jos energetikos politika, juk patikimas apsirūpinimas elektra
yra svarbus visai valstybei. Patikimumas užtikrinamas per technologijų, naudojamų
energijos išteklių rūšių ir jų tiekimų įvairovę. Dėl šių priežasčių elektros gamybos
plėtra yra reguliuojama valstybės. Lietuvoje tokį reguliavimą nustato Energetikos ir
Elektros energetikos įstatymai ir jų poįstatyminiai aktai, taip pat Nacionalinė ener-
getikos strategija. Šalies energetikos strategija numato 25 metų perspektyvą ir yra
atnaujinama kas penkeri metai.
Elektros gamybos plėtros planuotojai turi didelį elektros gamybos technologijų
pasirinkimą. Jos skiriasi savo charakteristikomis ir kainomis. Paprastai elektrinės, kurių
eksploatacijos sąnaudos yra mažos – atominės, anglimi kūrenamos elektrinės ar hidro-
elektrinės – pasižymi ilgais statybos terminais ir kaštais. Ir priešingai, elektrinių, kurių sta-
tyba yra palyginti nebrangi ir greita – dujų turbinų, kūrenamų dujomis ar nafta – eksploa-
tacija yra brangi. Kadangi kuro ateities kainos yra nežinomos ir neaišku, ar to kuro bus
pakankamai, elektros gamybos planuotojai stengiasi siūlyti įvairias technologijas.
Planuojant elektros gamybos plėtrą, negalima pamiršti ir elektros vartojimo
valdymo bei energijos taupymo. Skatinimas ir net investavimas į vartotojų aprū-
pinimą veiksmingesniais elektros prietaisais gali būti pigesnis nei naujų elektrinių
statyba. Taip pat negalima neįvertinti ir tendencijos, kad vartotojai statysis savas
elektrines. Dabartinė elektros sistemų plėtros planavimo matematinė ir programinė
įranga planuotojams leidžia įvertinti tokių naujų tendencijų fnansinę ir ekonominę
įtaką, išnagrinėti gausybę plėtros scenarijų.
Elektros gamybos plėtra yra dažniausia skirstoma į tris dalis – bazinių elektri-
nių plėtrą, pusiau pikinių ir pikinių elektrinių plėtrą. Bazinės elektrinės yra skiriamos
nuolatiniam darbui nekintama ar mažai kintama apkrova. Jų statyba gana brangi,
tačiau eksploatacinės sąnaudos mažos. Pusiau pikinių ir pikinių elektrinių agregatai
turi būti pritaikyti kintamai apkrovai – galėti greitai keisti galią. Todėl jų eksploataci-
jos kaštai ir kuro sąnaudos yra didesnės nei bazinių.
Skirtingos elektrinių charakteristikos elektros sistemos darbe reiškia tam tikrus
privalumus ir trūkumus. Elektros sistemos plėtra turi sudaryti galimybes tinkamam
jos darbui, kuris atitiks vartotojų lūkesčius. Prognozuojamomis elektros sistemos
darbo sąlygomis elektrinių agregatų ansamblis turi leisti tinkamai reguliuoti dažnį
ir įtampą elektros sistemoje: esant reikalui greitai didinti ar mažinti sistemoje gene-
ruojamą galią, turėti pakankamą galių rezervą, tiek „karštą“, tiek „šaltą“, ir tai pasiekti
mažiausiomis sąnaudomis.
Perdavimo tinklų plėtra turi atitikti elektros gamybos plėtrą elektros sistemoje.
Elektrinių vietos parinkimas yra susijęs su elektros perdavimo galimybėmis. Tai turi
42
būti įvertinta nagrinėjant elektros gamybos plėtros variantus. Elektros perdavimo
tinklų plėtrą apsprendžia ne tik elektros gamybos plėtra, bet ir elektros paklausos
pokyčiai elektros sistemoje, ryšiai su kaimyninėmis elektros sistemomis.
Šiandieniniai techninės ir ekonominės analizės metodai ir programinė įranga
leidžia tinkamai įvertinti perdavimo tinklų plėtros variantus, plėtros įtaką elektros
sistemos darbui. Planuojant elektros perdavimo tinklų plėtrą yra nagrinėjamas akty-
viųjų ir reaktyviųjų galių srautų pasiskirstymas, galios ir energijos nuostoliai elektros
tinkluose, įtampų ir reaktyviųjų galių reguliavimo galimybės, tam reikalingi įrengi-
niai, sistemos stabilumas, gyvybingumas ir jo įtaka patikimam sistemos darbui.
Aukščiau išvardytos problemos – ilgalaikio elektros paklausos ir kainų progno-
zavimo netikslumai, neaiškios elektros gamybos technologijų tolimos perspekty-
vos – elektros gamybos planavimą daro komplikuotą. Po elektros energetikos re-
formų, elektros gamybos atskyrimo nuo elektros perdavimo ir vertikaliai integruo-
tų energetikos bendrovių išskaidymo į kelias nepriklausomas kompanijas, plėtros
planavimas tapo dar neaiškesnis. Naujos konkurencinės sąlygos elektros gamyboje
nesumažino aukščiau minėtų elektros gamybos plėtros problemų, tačiau padidino
investicijų į naujų elektrinių statybą riziką. Kai elektros sistemos gamyba elektros
sistemoje yra išskaidyta į kelias elektros gamybos kompanijas, nė viena iš jų nėra
atsakinga už bendrą elektros gamybos plėtrą elektros sistemoje. Manoma, kad tai
turi išspręsti konkurencinė elektros gamybos rinka, tačiau kol kas tokios patirties
nėra. Europos Sąjungos direktyvos įpareigoja už elektros sistemos darbą atsakin-
gą bendrovę (perdavimo sistemos operatorių) skelbti visuomenei informaciją apie
laukiamą galių defcitą. Europos Sąjungos šalyse po energetikos reformos naujų
elektrinių statyba žymiai sulėtėjo, o galių rezervas mažėja.
43
4. KAIP DIDINAMOS ELEKTROS PERDAVIMO
GALIMYBĖS
E
lektros sistemos perdavimo tinklai naudojami elektros tiekimui iš elektrinių
elektros vartotojams, elektros mainams su kaimyninėmis elektros sistemo-
mis, kaimyninių elektros sistemų energijos tranzitui. Kartais dėl elektros sistemų sa-
vybių ir elektros tinklų charakteristikų elektros perdavimą tenka riboti.
4.1 Elektros perdavimo galimybių ribos
Elektros sistemos elektros perdavimo galimybes lemia elektros sistemos fzika.
Perdavimo fzinių galimybių ribojimų priežastis gali būti atskirų elektros sistemos
elementų galimybių ribos ar visai sistemai bendri reikalavimai.
Atskiri elektros sistemos elementai saugiai perduoti energiją gali tik esant leis-
tinoms įtampoms. Pavyzdžiui, per aukšta įtampa pažeis įrenginių izoliaciją ir ele-
mentas bus sugadintas. Taip pat elementas gali perkaisti ir sugęsti dėl per didelių
srovių, o dėl įšilimo pailgėję elektros linijų laidai gali nusvirti ir pavojingai priartėti
prie įžemintų objektų.
Su sistemos veikimu susijusius ribojimus lemia sudėtinga dirbančių generato-
rių tarpusavio sąveika, srautų persiskirstymas ir reguliavimo sistemų darbas, patiki-
mumo užtikrinimas. Tai apibendrintai vadinama elektros sistemos statiniu ir dina-
miniu stabilumu bei sistemos gyvybingumu.
Fizikos dėsniai atskirai neapibrėžia galutinės perdavimo ribos. Jie tik parodo
kompromisą tarp perduodamos galios dydžio ir patikimumo. Pavyzdžiui, padidėjus
perduodamai galiai, sumažėja perdavimo rezervas. Taip padidėja sistemos darbo
sutrikimo tikimybė.
Kitaip sakant, perdavimo galimybės priklauso nuo fzinių charakteristikų ir pati-
kimumo normų bei patikimumo užtikrinimo procedūrų. Kaip buvo minėta, patiki-
mumo normos yra subjektyvios, kadangi praktikoje negalima pasiekti pusiausvyros
tarp energetikos bendrovės sąnaudų patikimumui didinti ir vartotojų gaunamos
naudos, kurią jiems teikia nenutraukiamas elektros tiekimas.
Klausimas, kokios yra perdavimo galimybės ir kiek jas reikia gerinti, apjungia
ekonomiką, patikimumą, techniką ir politiką. Perdavimo galimybių reikšmių nu-
statymas reikalauja gaišios inžinerinės ekspertizės, duomenų ir sudėtingų analizės
priemonių. Nepakanka nustatyti vienos ar kelių elektros linijų perdavimo galimy-
bės, kadangi elektros sistemos perdavimo galimybės priklauso nuo visos sistemos.
Pavyzdžiui, jei netoli apkrovos esantis generatorius dirba nepilnai apkrautas ir turi
44
„karštą“ rezervą, reikės mažiau galios perduoti iš nutolusio generatoriaus, turinčio
galios rezervą reikiamam patikimumui užtikrinti.
Perdavimo galimybės keičiasi laikui bėgant. Tai komplikuoja tinkamumo ir ribo-
jimų įvertinimą, reikalingų priemonių pralaidumui padidinti planavimą. Perdavimo
galimybės keičiasi atlikus perjungimus elektros tinkle, pasikeitus apkrovų pasiskirs-
tymui, generatorių apkrovoms ar mainams su kitomis elektros sistemoms. Perda-
vimo galimybes įtakoja vartojimo grafko kitimai, generatorių ir perdavimo linijų
galimybių pasikeitimai ir net meteorologinės sąlygos.
Kartais ir vienas svarbus ribojimas gali smarkiai keisti perdavimo galimybes.
Dažnai būna, kad vieno apribojimo įgyvendinimas nebūtų veiksmingas, nes kelios
priežastys gali riboti vienos ar net kelių elektros linijų pralaidumą. Pavyzdžiui, kartais
perduodant galią iš vieno sistemos rajono į kitą, vienų linijų pralaidumą gali riboti
įtampų lygiai, o kitų linijų – laidų įšilimas.
Kartais elektros perdavimo galimybes gali riboti ne fziniai veiksniai. Pavyzdžiui,
negalima perduoti galios į kitas sistemas, nors tam yra fzinės galimybės ir ekonomi-
nė nauda, tačiau nėra susitarimo dėl tarpsisteminių mainų, komercinės sutarties ar
Vyriausybės leidimo. Tarpsisteminių mainų ekonominės naudos nesupratimas gali
riboti perdavimo galimybių panaudojimą.
4.2 Elektros sistemos elementų ribojimai
Elektra perduodama elektros linija, kai įtampų skirtumas elektros linijos galuose
verčia ja tekėti srovę. Elektros linija perduodama galia yra lygi linijos srovės ir įtam-
pos sandaugai, todėl elektros linija perduodamą galią gali riboti įtampos ir srovės
dydžiai.
4.2.1 Srovės šiluminiai ribojimai
Laidikliais (laidais, kabeliais, šynomis) tekėdama srovė juos įšildo. Šis įšilimas,
t. y. laidiklių temperatūra, riboja perduodamą galią. Įšilę laidai pailgėja ir padidėja jų
įsvyrimas. Dėl to gali pavojingai sumažėti laidų atstumas nuo žemės, atramų ar kitų
laidžių objektų. Taip gali atsirasti sąlygos elektros išlydžiui. Per didelis laidų įkaitimas
sumažina jų stiprumą, dėl to jie gali nutrūkti, trumpėja laidų darbo amžius.
Pastočių įrenginių įšilimas taip pat yra ribojamas. Per didelis įkaitimas gadina
transformatoriuose ir kituose įrenginiuose, taip pat ir kabeliuose, naudojamas me-
džiagas bei izoliaciją.
Perkrautas elektros tinklų elementas iki kritinės temperatūros gali įkaisti per ke-
lias sekundes, minutes ar valandas priklausomai nuo jo buvusios temperatūros, fzi-
nių savybių, perkrovimo dydžio ir meteorologinių sąlygų. Todėl labai didelės srovės
45
leistinos tik labai trumpą laiką, didelės – kiek ilgiau, o mažesnės – neribotai ilgą laiką.
Kritinės temperatūros dydis priklauso nuo to, kiek toks poveikis trunka. Didžiausia
srovė, kuri tekėdama neribotai ilgą laiką įšildo laidiklį tik iki ilgalaikės leistinos tem-
peratūros, vadinama ilgalaike leistina srove. Didesnės nei leistina srovės – avarinės ir
poavarinės – gali tekėti tik trumpą laiką. Vėliau jos turi būti sumažintos perskirstant
generatorių apkrovas, sumažinant apkrovas ar nutraukiant srovę.
Didžiausią kritinę temperatūrą, tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę, lemia laidiklio
ir izoliacijos savybės. Šios temperatūros yra normuojamos. Pagal tai nustatomos
galimos ilgalaikės ir trumpalaikės leistinos srovės. Trumpalaikių srovių (avarinių
ir poavarinių) trukmė taip pat yra normuojama. Poavarinių srovių trukmė (1, 15,
30 minučių ar kelios valandos) paprastai nustatoma pagal tai, kiek jos yra didesnės
už ilgalaikes leistinas.
Faktinės laidų ir elektros įrenginių temperatūros priklauso ne tik nuo srovės, bet
ir nuo aušinimo sąlygų: aplinkos temperatūros, vėjo greičio, drėgmės. Įvertinus rea-
lias aušinimo sąlygas ir bendrovei priimtiną elektros tinklų įrenginių darbo amžiaus
sumažėjimą, galima peržiūrėti leistinų srovių reikšmes ir taip padidinti perdavimo
galimybes.
4.2.2 Įtampų ir reaktyviųjų galių srautų ribojimai
Elektros perdavimo linijos projektuojamos taip, kad jos įtampos neperžengtų
didžiausios ir mažiausios leistinos įtampos ribų. Jei įtampa per didelė, elektros li-
nijoje ji gali sukelti iškrovą tarp laidų, laidų ir žemės ar laidų ir atramos – izoliacijos
perdegimą.
Didelės įtampos gali sukelti vainikinius išlydžius (koroną). Didelis elektrinio lau-
ko stiprumas jonizuoja oro molekules, dėl ko atsiranda triukšmas ir radijo trikdžiai.
Didžiausios leistinos įtampos dydis priklauso nuo linijos laidų aukščio, atstumo tarp
laidų, izoliatorių ir klimato sąlygų – oro drėgmės, lietaus, sniego, šerkšno. Per didelės
įtampos taip pat gali sugadinti transformatorių ir kitų elektros įrenginių izoliaciją.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, perduodant reaktyviąją galią, įtampa išilgai li-
nijos gali mažėti ar didėti. Kai elektros perdavimo linija teka mažas aktyviosios ga-
lios srautas, dėl elektros linijos talpiojo laidžio (linijos generuojamos reaktyviosios
galios) įtampa linijoje gali padidėti ir viršyti leistiną. Kai aktyviosios galios srautas
perdavimo linijoje padidėja, padidėja ir reaktyviosios galios nuostoliai linijoje, padi-
dėja reaktyvioji apkrova. Dėl to įtampa išilgai perdavimo linijos gali nukristi žemiau
leistinos įtampos. Kai įtampa linijos gale yra per žema, transformatorius negali per-
duoti reikiamos galios arba vartotojai gauna per žemą įtampą ir jų elektros įren-
giniai negali tinkamai veikti. Taigi, generatorių ir kitų reaktyviosios galios versmių
46
galimybės gali riboti perduodamą aktyviąją galią. Elektros perdavimo linijų reakty-
vios galios paklausa didėja ilgėjant linijoms. Tai ypač būdinga ilgoms elektros lini-
joms – 250 km ir ilgesnėms.
4.3 Sisteminiai ribojimai
Elektros perdavimą riboja ne tik atskyrų elektros sistemos elementų galimybės
bet ir elementų sąveika, pačios sistemos ypatumai. Apie tai – toliau.
4.3.1 Lygiagretūs galių srautai ir galių pasiskirstymas
Galių srautų pasiskirstymą elektros tinkle nulemia fzikos dėsniai. Pagal juos, ga-
lių srautas nuo elektrinės iki apkrovos teka visais galimais takais. Tai vadinama lygia-
grečiais galių srautais, nors elektros linijos, kuriomis teka srautai, ir nėra geografškai
lygiagrečios. Galių srautai, tekantys bet kuriuo elektros tinklo taku yra atvirkščiai
proporcingi to tako pilnai varžai (impedansui). Ta varža gali būti laikoma „elektriniu
ilgiu“, kuris priklauso tiek nuo tikrojo ilgio, tiek nuo linijos vardinės įtampos. Pavyz-
džiui, 330 kV elektros linijos vienas km yra apie 3/4 km 110 kV linijos elektrinio ilgio.
500 kV elektros linijos venas km prilygsta tik 1/5 km 230 kV elektros linijos elektrinio
ilgio. Reikia pabrėžti, kad elektrinio tako impedansas nebūtinai nusako galimą per-
duoti galią tuo taku.
Galių srautų pasiskirstymas ir tų srautų nevaldomumas yra dvi svarbios aplinky-
bės, apsunkinančios perdavimo galimybių nustatymą. Pirma, elektros tinklo perda-
vimo pralaidumas (perdavimo galimybė) nėra lygus atskirų elektros linijų pralaidu-
mų sumai. Elektros tinklo pralaidumas (galia, kurią galima perduoti iš vieno elektros
tinklo rajono į kitą) yra mažiausia galia, kurią perduodant bent vienas elektros tinklo
komponentas pasiekia savo terminio pralaidumo ar įtampos leistiną ribą.
Antra, galimybė perduoti galią iš bet kurio generatoriaus į bet kurį elektros tin-
klo apkrovos mazgą priklauso nuo to, kokios galios tuo pat momentu yra perduo-
damos iš kitų generatorių. Galios srautas iš generatoriaus iki apkrovos mazgo pasi-
skirsto visais galimais elektros tinklo takais. Todėl net nutolusioms elektros linijoms
tenka dalis srauto ir jų apkrova pasikeičia. Tokiu būdu galia, kurią galima papildomai
perduoti iš kitų generatorių ar į kitus apkrovos mazgus, priklauso nuo to, kaip srau-
tai jau yra pasiskirstę tinkle.
Lygiagretūs galių srautai ir perdavimo problemos kyla tiek elektros sistemoje,
tiek jų susivienijimuose. Tas būdinga tiek UCTE, tiek NVS ir Baltijos šalių bei kitoms
jungtinėms elektros sistemoms. Baltijos šalių elektros sistemos dirba viename žiede
su Baltarusijos ir Rusijos elektros sistemomis, todėl tokį lygiagretų jų darbą reikia
nuolat tarpusavyje derinti, kaip ir kituose energetikos sistemų susivienijimuose.
47
4.3.2 Sistemos stabilumas
Elektros sistemoje visi generatoriai sukasi unisonu, sinchroniškai sistemos
dažniui (50 Hz). Sistemos sugebėjimas užtikrinti sinchroninį darbą yra vadinamas
sistemos stabilumu. Todėl elektros perdavimo galimybes gali riboti ir sistemos sta-
bilumas.
Esant normaliam darbui, trikdžiai, kurie padidina ar sumažina generatoriaus su-
kimosi greitį, sukelia generatorių galios pasikeitimą, o jis verčia generatorius sugrįžti
į bendrą sistemos generatorių sukimosi greitį ir taip išlaikyti sistemos dažnį. Nesta-
bilumas yra tokia elektros sistemos būsena, kai dėl kokių nors trikdžių generatorių
sukimosi greitį stabilizuojantis procesas nepasibaigia ir dalies generatorių sukimasis
pradeda didėti ar mažėti, t. y. jie pradeda suktis nesinchroniškai. Tai gali sutrikdyti
sistemos darbą.
Priklausomai nuo trikdžių dydžio yra skiriamos dvi stabilumo rūšys – statinis
stabilumas ir dinaminis stabilumas. Sistemos statiniu stabilumu laikomas sistemos
sugebėjimas atlaikyti mažus trikdžius – apkrovų pokyčius. Sistemos dinaminiu
stabilumu laikomas sistemos gebėjimas atlaikyti didelius trikdžius – generatorių
atsijungimus ir elektros linijų gedimus (trumpuosius jungimus). Sistemos stabi-
lumo sąlygoms nustatyti jos inžinieriai naudojasi specialiomis kompiuterinėmis
skaičiavimo programomis. Jose generatoriai, reguliatoriai, apkrovos, elektros tin-
klai ir juose vykstantys procesai pavaizduojami matematiniais modeliais. Atliekant
jų analizę sprendžiama, ar konkrečiomis sąlygomis sistema yra stabili.
4.3.3 Sistemos gyvybingumas
Dideli trikdžiai sistemoje, tokie kaip generatorių, elektros linijų ar transforma-
torių gedimai sukelia aktyviųjų ir reaktyviųjų srautų bei įtampų pasikeitimus. Kaip
buvo minėta anksčiau, N-1 sąlyga reikalauja, kad elektros sistema, net praradusi su-
gedusius elementus, galėtų toliau tęsti darbą ir neprasidėtų sistemos griūtis – kas-
kadiniai atsijungimai dėl šiluminių (terminių) perkrovimų, žymaus įtampų sumažė-
jimo ar sistemos stabilumo praradimo. Įtampos reguliavimo įtaisai ir generatorių
reguliatoriai yra nustatomi taip, kad, įvykus netikėtam gedimui, dažnis ir įtampos
būtų atstatomi, o pasikeitę galių srautai neperžengtų leistinų ribų. Taigi, elektros
tinklų pralaidumą riboja ne tik esamų galių srautai, bet ir srautai, kurie gali atsirasti
įvykus netikėtam dideliam gedimui.
Pavyzdžiui, kaip vaizduojama 4.1 paveikslėlyje, du sistemos mazgus jungia trys
elektros perdavimo takai, kurių kiekvieno pralaidumas yra po 100 MW (tiksliau –
MVA, tačiau vardan aiškumo laikykime, kad MW). Jei galių srautas elektros linijoje
viršytų 100 MW, dėl padidėjusių srovių linijos laidai per daug įkaistų, dėl to laidai
48
daugiau įsvirtų. Dėl padidėjusio galių srauto padidėja reaktyviosios galios poreikis ir
įtampa linijos gale gali būti mažesnė nei leistina. Jei būtų bandoma dėl to padidinti
įtampą linijos pradžioje, ją gali tekti pernelyg padidinti. Dėl to gali įvykti iškrova,
prasidėti vainikinis išlydis ar net sugesti įrenginiai. Taigi, jei viršijamas linijos pralai-
dumas, linijos apsaugos ją po nustatyto laiko atjungia – taip išvengiama įrenginių
sugadinimo.
Taigi, jei du mazgus jungiančių kiekvieno iš trijų elektros takų pralaidumas yra
po 100 MW, atrodytų, kad pralaidumas tarp tų mazgų gali būti 300 MW. Deja, dėl
lygiagrečių galių srautų taip gali būti tik tada, jei takų varžos yra lygios. Jei linijų (tiks-
liau – lygiagrečių takų) varžos nelygios (pavyzdžiui, dėl skirtingo linijų ilgio), takų
srautai bus nelygūs. Tarkime, srautų pasiskirstymo tarp takų santykis yra 1,0:0,9:0,7.
Tokiu atveju, didžiausia 100 MW galia galėtų būti perduodama tik vienu taku. Ki-
tuose ji būtų mažesnė. Šiuo atveju (4.1 a pav.) srautų pasiskirstymas būtų 100, 90 ir
70 MW, o suminis pralaidumas būtų ne 300 MW, o tik 260 MW (100 MW +90 MW
+70 MW).
4.1 pav. Elektros tinklo pralaidumas, užtikrinantis sistemos gyvybingumą
90
70
260 MW
100
a)
260 MW
137
123
b)
62
55
43
160 MW
c)
100
60
160 MW
d)
a) Srautų pasiskirstymas, kai visos linijos įjungtos
b) Nepriimtinas srautų pasiskirstymas, kai atsijungė mažiausiai apkrauta linija
c) Priimtinas srautų pasiskirstymas, kai visos linijos įjungtos
d) Priimtinas srautų pasiskirstymas, kai atsijungė labiausiai apkrauta linija
49
Užtikrinant sistemos gyvybingumą, minėtų trijų takų suminis pralaidumas turė-
tų būti dar mažesnis. Jei dėl gedimo atsijungtų net mažiausiai apkrauta linija, likusių
dviejų takų linijose galių srautai padidėtų ir būtų 137+123=260 MW. Tokiu atveju
abiejų takų linijos būtų perkrautos (4.1 b pav.). Taigi, norint išvengti perkrovimo,
kuris galėtų sukelti kaskadinį linijų atjungimą, suminis trijų takų pralaidumas galėtų
būti tik 160 MW. Šiuo atveju, veikiant visiems trims galių srautų takams, lygiagretūs
srautai būtų 62+55+43=160 MW (4.1 c pav.), o atsijungus labiausiai apkrautai linijai
galių srautai likusiose dviejose pasiskirstytų 100+60=160 MW (4.1 d pav.). Tai reiš-
kia, kad dėl sistemos gyvybingumo užtikrinimo suminis pralaidumas turėtų būti tik
53 proc. trijų takų pralaidumų sumos.
Elektros sistemos stabilumo analizė gali parodyti, kad nagrinėjamu atveju dėl
linijos atsijungimo gali būti prarastas sistemos stabilumas, nors likusios elektros lini-
jos ir nebus perkrautos. Tokiu atveju, dėl sistemos stabilumo užtikrinimo, gali tekti
perduodamą galią dar daugiau riboti.
Bendras principas, leidžiantis išvengti kaskadinių atsijungimų ir sistemos griū-
ties – visada užtikrinti saugų sistemos darbo režimą. Saugus režimas reiškia, kad ge-
neratorių apkrovos yra paskirstomos užtikrinant perdavimo tinkluose galių srautų
pasiskirstymą garantuojantį pakankamus generacijos ir pralaidumo rezervus. Įvy-
kus net sunkiausiam sutrikimui, veikiančių generatorių ir pralaidumo rezervai ga-
rantuos, kad persiskirstę galių srautai linijų pavojingai neperkraus, o neišvengiami
atjungimai nepažeis sistemos stabilumo.
Saugus režimas yra svarbus elektros sistemos darbo patikimumo užtikrinimui,
todėl jo reikalavimai gali lemti, kad daugiau apkrauti bus mažiau efektyvūs genera-
toriai su didesniais sąnaudų prieaugiais.
Tačiau yra ir alternatyva šiai priemonei. Padėti išvengti sisteminės avarijos gali
ne tik tinkamas generatorių apkrovų paskirstymas, bet ir tinkama prevencinė (prieš-
avarinė) apsauga bei automatika. Įvykus gedimui, apsauga ir automatika gali labai
greitai izoliuoti gedimą, taip pat, jei reikia, greitai atjungti sistemoje nutolusį ge-
neratorių ar padidinti artimo generatoriaus galią. Taip išvengiama pavojingo galių
persiskirstymo ir sistemos stabilumo pažeidimo.
Praktikoje pralaidumo ribojimas, užtikrinantis sistemos gyvybingumą, reikalauja
sudėtingos analizės. Elektros perdavimo tinklų konfgūracija paprastai yra daug su-
dėtingesnė nei aukščiau minėtame 4.1 pav. pavyzdyje, todėl galios srautų persiskirs-
tymas po gedimo sukelto atjungimo reikalauja daug sudėtingesnių skaičiavimų.
Be to, reikia įvertinti ne tik aktyviųjų ir reaktyviųjų galių srautų pasiskirstymų
pasikeitimus, bet ir jų įtaką įtampoms. Po gedimo naujas režimas nenusistovi iš
karto. Tam tikrą laiką vyksta pereinamasis procesas, kurio metu keičiasi generatorių
50
generuojama galia ir įtampos elektros tinkle. Šie kitimai yra tarpusavyje susiję. Tik
sistemos stabilumo analizė gali atsakyti, ar nauja sistemos būklė po gedimo bus
stabili, ar pereinamieji procesai po gedimo užtikrins naują stabilų režimą.
4.4 Elektros perdavimo galimybių didinimo perspektyvos
Taigi, elektros sistemoje pageidautina didinti elektros perdavimo pralaidumą.
Kaip tai galima padaryti? Ieškant atsakymų į tokį klausimą, reikia apsvarstyti aukš-
čiau minėtų pralaidumo ribojimų sumažinimo galimybes. Tam reikia tobulinti elekt-
ros perdavimo tinklus ir generatorius. Tokios priemonės gali būti:
• didinti elektros linijų pralaidumą tiek pagal terminį, tiek pagal įtampų ribojimus;
• pagerinti reaktyviųjų galių ir įtampų reguliavimą elektros tinkluose;
• pagerinti aktyviųjų galių valdymą elektros tinkluose;
• pagreitinti generatorių reakciją ir elektros linijų atjungimą;
• statyti naujas (papildomas) elektros linijas.
Elektros perdavimo galimybių padidinimo sąnaudas lemia daugelis vietos spe-
cifnių sąlygų – vietovė ir tinklų konfgūracija, gerinamų elektros įrenginių tipas, am-
žiaus ir pan. Paprastai modernizuojamas elektros perdavimo linijas ar generatorius
reikia kuriam laikui atjungti. Tai reiškia papildomas išlaidas, ypač jei tie įrenginiai
buvo pakankamai apkrauti. Tokias papildomas modernizacijos išlaidas yra sunku
nustatyti.
Reikia pabrėžti, kad perdavimo galimybių padidinimo naudą dažnai sunku
įvertinti. Tam yra keletas priežasčių. Pirmiausia, modernizacija, skirta perdavimo
galingumui padidinti, ne tik lems perduodamos galios padidėjimą, bet ir pakeis
sistemos darbo ekonomiškumą bei patikimumą. Dėl to yra sunku parodyti, kas bus
didesnė – modernizacijos kaina ar nauda.
Antra, bet kurios perdavimo pralaidumo padidinimo priemonės įtaka perduo-
damai galiai, darbo ekonomiškumui ir patikimumui labai priklauso nuo specifnių
vietos sąlygų. Pavyzdžiui, Lietuvoje naujos 330 kV elektros linijos tarp Telšių ir Klai-
pėdos pastatymo įtaka bus kitokia nei 330 kV elektros linijos tarp „Neries“ ir „Vilniaus“
pastočių. Be to, šį įtaka keisis bėgant laikui ir keičiantis apkrovoms. Visa tai lemia, kad
sprendimų dėl modernizacijos priėmimui reikia išsamių studijų.
4.4.1 Vardinės įtampos padidinimas
Aukštesnės įtampos elektros linija galima perduoti didesnę galią. Kaip jau buvo
minėta, didžiausią elektros linijai leistiną įtampą lemia jos konstrukcija (atstumas
tarp laidų), izoliacija ir prie jos prijungti elektros įrenginiai. Taigi, norint elektros li-
nija leisti aukštesnes įtampas, reikia padidinti atstumą tarp laidų, izoliatorių skaičių
51
girliandose, laidų atstumą iki žemės (paaukštinti atramas). Be to, prie elektros linijos
prijungtus įrenginius – skyriklius, jungtuvus, srovės ir įtampos transformatorius –
reikia keisti aukštesnės įtampos įrenginiais, kurie yra brangesni.
4.4.2 Srovės padidinimas
Norint elektros linija perduodamą galią padidinti didinant srovę, paprasčiausia
yra leisti laidams daugiau įkaisti. Tokia priemonė yra paprasta ir, atrodytų, pigi, bet
dėl to gali sutrumpėti įrenginių darbo amžius. Kad taip neatsitiktų, taikomas dina-
minis linijos leistinos srovės normavimas.
Kaip buvo minėta, elektros linijos leistiną srovę lemia laidų leistina temperatūra,
o tuo pačiu – ir laidų įsvyrimas. Projektuojant elektros linijas, paprastai vertinamos
standartinės aplinkos sąlygos, kurios skiriasi nuo realių. Pavyzdžiui, Lietuvoje pro-
jektuojant elektros linijas laikoma, kad oro temperatūra yra +25˚C. Taikant dinaminį
leistinos srovės nustatymą yra vertinamos faktinės aplinkos sąlygos. Žiemą, kai yra
minusinė temperatūra ir pučia vėjas, laidų aušinimas yra geresnis, todėl iki leistinos
temperatūros laidai įkaista tekant didesnei srovei nei esant +25˚C oro temperatūrai.
Taigi, žiemą elektros linija galima perduoti didesnę galią. Matuojant faktinę tempe-
ratūrą, vėjo stiprumą ir faktinį laidų įsvyrimą, galima operatyviai koreguoti leistiną
linijos apkrovą – pralaidumą. Taip galima laikinai padidinti elektros linijos perduoda-
mą galią minimaliais kaštais – skaičiavimo ir apsaugų nuostatų koregavimo.
Kita, brangesnė priemonė, yra laidų pakeitimas storesniais. Tam taip pat gali
tekti sustiprinti linijų atramas. Vis dėlto, tokia priemonė yra žymiai pigesnė ir papras-
čiau įgyvendinama nei naujos linijos statyba.
4.4.3 Konstrukcijos pakeitimas
Elektros linijos perduodamos galios ribojimus dėl srovių ir įtampų galima pa-
keisti keičiant oro linijų konstrukciją. Lengviausiai įgyvendinama priemonė, jei lei-
džia atramos, yra fazinių laidų išskaidymas į du ar daugiau. Išskaidyti faziniai laidai
leidžia perduoti didesnę galią. Leistinos laidų srovės tampa didesnės dėl didesnio
aušinimo paviršius, mažesnės linijos reaktyviosios (induktyviosios) varžos, mažiau
palankių sąlygų vainikinio išlydžio atsiradimui.
Linijos reaktyviąją varžą taip pat galima sumažinti, sumažinus atstumą tarp fazi-
nių laidų. Paprasčiausias būdas, kad laidai galėtų mažiau siūbuoti – juos ant atramų
tvirtinti dviem izoliatorių girliandomis („V“). Sudėtingiau yra linijas padaryti kompakti-
nes – fazinius laidus mechaniškai sujungti izoliaciniais strypais, kurie neleistų faziniams
laidams siūbuoti nesinchroniškai. Tai leidžia žymiai sumažinti atstumą tarp fazinių lai-
dų ir elektros linijos induktyviąją varžą, o galiausiai – ir įtampos nuostolius linijoje.
52
Kita tokia priemonė galėtų
būti linijos atramų konstrukci-
jos pakeitimas, kuris leistų ant tų
pačių atramų pakabinti daugiau
elektros linijos grandžių. Deja, to-
kiu atveju dažnai reikia sustiprinti
atramas ir jų konstrukciją.
4.4.4 Aktyviosios galios
srautų reguliavimas
Elektros tinklų pralaidumą
riboja, kaip minėta aukščiau, la-
biausiai apkrauta elektros linija
tinkle. Taigi, valdant ar keičiant
galių srautų pasiskirstymą elek-
tros tinkluose, galima keisti tinklų
pralaidumą. Aukščiau aptarti bū-
dai, kaip galima padidinti elektros
linijų pralaidumą, keičiant jų para-
metrus. Elektros tinklo pralaidumą
galima padidinti ir pakeičiant galios srautų pasiskirstymą tinkle.
Vartotojams rūpi jų aprūpinimas energija, o šis priklauso nuo aktyviosios ga-
lios. Jos perdavimą elektros tinklu kartais galima padidinti perskirstant elektrinių
apkrovas. Mažiausios elektros gamybos sąnaudos bus, jei daugiau apkrauti bus
ekonomiškesni agregatai. Kartais neekonomiškai perskirsčius apkrovas tarp elektri-
nių, galima pakeisti aktyviųjų galių srautų pasiskirstymą ir padidinti elektros tinklu
perduodamą galią, taip išvengti perkrovimo ir nenutraukti elektros tiekimo. Tokia
priemonė šiek tiek padidina elektros gamybos sąnaudas, tačiau tai yra geriau nei
nutraukti elektros tiekimą vartotojams.
Kita nebrangi ir dažnai naudojama priemonė yra elektros tinklo schemos pa-
keitimas. Elektros perdavimo tinkle kiekvieną jo mazgą elektra gali pasiekti keliais
takais – galimi lygiagretūs galių srautai. Kartais galių srautai lygiagrečiuose takuose
gali pasiskirstyti nesėkmingai, o tokiu atveju, mažesnio pralaidumo elektros linijos
bus perkrautos. Tai dažnai atsitinka, kai lygiagrečiai dirba skirtingų vardinių įtampų
elektros tinklai ar lygiagrečių tinklo takų aktyviųjų ir reaktyviųjų varžų santykis žy-
miai skiriasi (nehomogeniniai tinklai). Paprastai dėl tinklo nehomogeniškumo per-
kraunamos žemesnės įtampos elektros linijos. Nehomogeniškumas gali pasireikšti
4.2 pav. Elektros linija su dviejų laidų fazėmis
53
ir kai lygiagrečiam darbui yra sujungiamos oro ir kabelinės linijos. Tokiais atvejais
nehomogeniškumui sumažinti naudojami išilginės kompensacijos įrenginiai.
Išvengti perkrovimo ir padidinti elektros tinklo pralaidumą galima tinkamai pa-
rinkus kontūrų nutraukimo vietas. Tai reiškia, kad kurią nors perdavimo tinklo dalį
tenka padaryti atvira – be uždarų kontūrų. Tokia priemonė padidina elektros tinklo
pralaidumą, bet sumažina patikimumą – dalyje elektros tinklo elektra turi mažiau
takų ar tik vieną taką. Tokiu būdu pralaidumas padidinamas patikimumo sąskaita.
Nehomogeninių elektros tinklų pralaidumui padidinti nesumažinant jų elek-
tros perdavimo patikimumo gali būti naudojama ir brangi priemonė – fazę sukan-
tys transformatoriai ir fazės reguliatoriai. Ji yra tinkama, kai lygiagrečiam darbui per
autotransformatorius yra sujungti skirtingų įtampų elektros tinklai. Tokių elektros
tinklų pralaidumui padidinti ir aktyviosios galios nuostoliams sumažinti be patiki-
mumo nuostolių kartais naudojami specialūs reguliuojami transformatoriai, kurie
keičia ne tik įtampos dydį, bet ir fazę – fazės reguliatoriai. Keičiant fazę, kaip sklende,
galima valdyti galių srautus lygiagrečiuose jų takuose.
Šiandieninis elektronikos išvystymas leidžia keisti įtampų fazes ir taip reguliuoti
galių srautų pasiskirstymą tinkle naudojant specialius elektroninius įtaisus, tokius
kaip elektronines sklendes. Tokios priemonės gali padidinti tinklo pralaidumą, bet
turi ir trūkumą – jos padidina reaktyviosios galios nuostolius tinkle. Kartais tai gali
būti problema.
4.3 pav. 330/110 kV autotransformatorius
54
4.4.5 Reaktyviųjų galių ir įtampų valdymas
Viena iš priemonių elektros tinklų pralaidumui padidinti gali būti tinkamas reak-
tyviųjų galių ir įtampų valdymas tinkle. Reaktyviųjų, kaip ir aktyviųjų, galių pagrindi-
nė versmė yra elektros generatoriai. Kaip jau buvo minėta, reaktyviųjų galių dideliais
atstumais neįmanoma perduoti, o jų generavimas elektros generatoriais riboja ge-
neratorių aktyviąją galią. Įrengus reikiamuose elektros tinklo mazguose kondensato-
rius, juos įjungiant ar išjungiant, galima valdyti reaktyviųjų galių srautus. Juos suma-
žinant elektros linijose yra padidinamas aktyviosios galios pralaidumas linijose.
Reaktyviajai galiai generuoti elektros tinklo mazguose gali būti įrengti ir bran-
gesni įrenginiai – sinchroniniai kompensatoriai ar statiniai reaktyviosios galios šal-
tiniai. Kondensatoriais ar jų baterijomis reaktyviąją galią galima keisti juos įjungiant
ar išjungiant, t. y. šuoliais, o sinchroniniais kompensatoriais ir statiniais reaktyviosios
galios šaltiniais tai daroma nuosekliai. Be to jie gali ne tik generuoti, bet ir vartoti
reaktyviąją galią. Elektros tinkle įtampos būna žemos, kai yra reaktyviosios galios
stygius, o esant žemesnei įtampai mažesnė yra kondensatorių generuojama reakty-
vioji galia. Dėl to kondensatoriai elektros tinkluose mažina sistemos stabilumą. Šiuo
trūkumu nepasižymi sinchroniniai kompensatoriai.
Kai kuriose elektros sistemose jau yra naudojami kompiuteriniai srautų pasis-
kirstymo moduliai, kurie leidžia optimizuoti aktyviųjų ir reaktyviųjų galių pasiskirs-
tymą perdavimo tinkluose. Tikimasi, kad ateityje jie bus naudojami plačiau. Žinoma,
tam reikia ne tik informacinių technologijų, bet ir išvystytos informacinės sistemos
ir modernių valdymo įtaisų.
4.4 pav. Kondensatorių baterijos
55
4.4.6 Stabilumo gerinimas
Siekiant užtikrinti sistemos darbo patikimumą, elektros perdavimą tenka ribo-
ti. Tokios prevencinės priemonės ypač svarbios sistemos stabilumo užtikrinimui.
Pakeitus prevencinę politiką koreguojančia, perdavimo galimybes taip pat galima
padidinti. Tam skirtos prevencinės (priešavarinės) apsaugos ir automatikos prie-
monės. Automatikos priemonės gali leisti staigiai ir trumpam padidinti (forsuoti) ar
sumažinti elektrinės generuojamą galią, taip pagerinti pereinamojo proceso eigą
ir išsaugoti sistemos stabilumą. Reikia turėti mintyje, kad tokios priemonės mažina
įrenginių darbo amžių ir didina gedimo tikimybę, todėl jų taikymui reikalinga tech-
ninė ir ekonominė analizė.
4.5 Ateities tendencijos
Padidinti perdavimo galimybes taip pat leidžia energetikos sistemas papildanti
nauja technika. Tai – didelės galios puslaidininkiai, ne mechaniniai komutaciniai apa-
ratai, superlaidžios medžiagos. Reikšmingi yra ir informacinių technologijų pasieki-
mai. Dalies priemonių jau yra pritaikytos sistemose, dalis tebėra tyrimo stadijoje.
Didelės galios puslaidininkių prietaisai jau leidžia atsisakyti mechaninių valdy-
mo įtaisų. Mechaninį elektros grandinių nutraukimą pakeitus elektriniu, sumažėja
komutacijų laikas, neribojamas tampa komutacijų skaičius. Tokie įtaisai naudojami
statiniuose reaktyviosios galios kompensatoriuose, aukštos įtampos nuolatinės
srovės intarpuose (angl. HVDC back-to-back stations). Kartu su skaitmeninėmis
technologijomis didelės galios puslaidininkiniai prietaisai naudojami ir plintančio-
se lanksčiose kintamos srovės perdavimo sistemose – FACTS (angl. Flexible Alter-
nating Current Transmission System). Tipinės FACTS valdiklių galios jau siekia kelis
šimtus MVA.
Didelės galios puslaidininkių prietaisai kol kas yra brangi priemonė, tačiau atve-
ria naujas galimybes valdant galių srautus elektros tinkluose, taip padidinant jų pra-
laidumą. Daugelyje šalių vykdomi tiriamieji darbai, kaip tobulinti ir atpiginti tokius
įtaisus. Kartu su didelio pajėgumo kompiuteriais ir informacinėmis technologijomis
jie leidžia optimizuoti elektros sistemų darbą realiuoju laiku, padidinti jų veiksmin-
gumą ir patikimumą. Deja, didelių investicijų reikia ne tik tyrimams, bet ir naujų
mokslo pasiekimų įgyvendinimui.
Viltys dedamos ir į superlaidžių medžiagų panaudojimą elektros generavime
ir perdavime. Vis dėlto, šiose srityse superlaidumas greitai perversmo nepadarys.
Revoliucinius pokyčius žada superlaidumo panaudojimas energijos kaupikliuose ir
energijos akumuliavimas superlaidžiuose magnetuose. Tokie kaupikliai leistų pa-
didinti elektros tinklų pralaidumą ir elektros sistemų darbo patikimumą. Nors dar
56
1982 metais JAV buvo išbandyta, kad 40 cm storio kabeliu skystame helyje galima
perduoti 2000 MW, superlaidumo platesnio pritaikymo dar reikės palaukti.
Nuo 2005 metų pradėti darbai kuriant Europos technologijų „Sumanių elektros
tinklų“ platformą (Smart Grids). Kaip skelbiama Europos Komisijos leidinyje European
SmartGrids Technology Platform, „Sumanių elektros tinklų“ misija yra sukurti bendrą
viziją, kuri leistų Europos elektros tinklams atitikti XXI amžiaus iššūkius, galimybes ir
visuomenės lūkesčius, sustiprinti Europos verslo padėtį elektros sektoriuje ir išplėsti
tarptautines galimybes. Ateities energetikos sistemų veikla galėtų būti padalinta
tarp centralizuotos ir paskirstytos (išskaidytos) elektros gamybos.
Paskirstytos elektros gamybos elektrinės yra nedidelės galios, jos yra jungiamos
prie skirstomųjų elektros tinklų. Tokių elektrinių gamybos energetikos sistemos
valdymo centras nevaldo, bet kontroliuoja, kadangi paskirstyta elektros gamyba
sumažina skirstomųjų elektros tinklų pareikalaujamą apkrovą. Paskirstytos genera-
cijos valdymas galėtų būti vykdomas mikrotinklų ar virtualių elektrinių. Tai leistų
elektrinėms integruotis ir į fzines sistemas, ir į rinką. Šių dalykų tikimasi pasiekti
plėtojant paskirstytą įvairių technologijų elektros gamybą skirstomuosiuose elek-
tros tinkluose.
Paskirstyta elektros gamyba (arba mažos elektrinės) nėra alternatyva tradici-
nėms energetikos sistemoms, o tik jų papildymas, skirtas padidinti apsirūpinimo
elektra patikimumą. Tokios gamybos platesnis paplitimas keis kai kurias elektros
sistemų savybes. Tai reikia tinkamai įvertinti tiek plėtojant, tiek ir valdant ateities
energetikos sistemas.
57
5. JUNGTINĖS ENERGETIKOS SISTEMOS
EUROPOJE
D
augiau kaip pusės amžiaus patirtis rodo, kad viena iš sėkmingos ener-
getikos sistemų veiklos sąlygų yra jų kooperavimas. Vakarų Europos ir
Centrinės Europos šalių energetikos sistemos yra susijungusios į didelį susivie-
nijimą UCTE (angl. Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity) – Elek-
tros perdavimo koordinavimo sąjungą. Šiaurės šalių – Danijos, Norvegijos, Suo-
mijos ir Švedijos elektros sistemos yra susijungusios į NORDEL. NVS ir Baltijos
šalių energetikos sistemos po Sovietų Sąjungos žlugimo liko sujungtos į sistemą
IPS/UPS (angl. Interconnected Power System/Unified Power System), vadinamą NVS
ir Baltijos šalių energetikos sistema. Didžiosios Britanijos energetikos sistemos
susijungusios į UKTSOA – Jungtinės Karalystės perdavimo sistemų operatorių
asociaciją (United Kingdom TSO Association), o Airijos ir Šiaurės Airijos – į sistemą
ATSOI.
Šie dideli energetikos susivienijimai yra jungtinės energetikos sistemos, kuriose
elektrinės veikia sinchroniškai. Jos tarpusavyje susijungusios ir asinchroniškai – per
nuolatinės srovės intarpus – keitiklius iš kintamos į nuolatinę ir iš nuolatinės į kinta-
mą srovę (angl. back-to-back keitiklius). Asinchroninis ryšis reiškia, kad nors abiejose
jungtinėse sistemose yra beveik toks pat 50 Hz dažnis, tačiau jis skirtingose siste-
mose gali kisti ne taip pat.
Kuriami planai sinchroniniam darbui sujungti UCTE ir IPS/UPS sistemas, taip
sukurti sinchroniškai veikiantį energetikos sistemų susivienijimą nuo Lisabonos iki
Vladivostoko. Europos Sąjungos UCTE ir IPS/UPS sujungimo sinchroniniam darbui
tikslas – sukurti didelę elektros rinką ir veiksmingai panaudoti tokios didelės te-
ritorijos energijos išteklius. Toliau skaitytojui pateikiama trumpa informacija apie
Europos jungtines energetikos sistemas su kuriomis Lietuvos energetikos sistema
kooperuojasi ir planuoja šį bendradarbiavimą ateityje plėsti.
Kartu su energetikos sistemų susijungimu elektros linijomis kūrėsi ir energeti-
kos kompanijų organizacijos energetikos sistemų veiklai koordinuoti. 1999 metais,
siekiant harmonizuoti elektros rinkų kūrimą Europos Sąjungoje, UCTE, Nordel,
ATSOI ir UKTSOA įkūrė Europos perdavimo sistemos operatorių asociacija ETSO
(angl. European Transmission System Operators), kuri 2001 metais tapo tarptautine
asociacija, jungiančia 15-os Europos Sąjungos valstybių ir Šveicarijos bei Norvegijos
32-iejų perdavimo sistemų operatorių kompanijas.
58
5.1 UCTE
UCTE pradžia buvo 1951 metai, kai 7 šalių (Austrijos, Belgijos, Italijos, Nyderlan-
dų, Liuksemburgo ir Vokietijos Federacinės Respublikos) energetikos kompanijos
įkūrė elektros gamybos ir perdavimo koordinavimo sąjungą – UCPTE (angl. Union
for the Co-ordination of Production and Transport of Electricity). Kai kas Vakaruose
laikosi nuomonės, kad UCPTE sukūrimas buvo svarbus žingsnis Europos Sąjungos
atsiradimui.
1987 metais UCPTE narėmis tapo Ispanijos, Portugalijos, Jugoslavijos, Graiki-
jos elektros energetikos bendrovės. 1995 metais sinchroniniam darbui prisijungė
Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos bendrovės, bet narėmis jos tapo tik po
2000 metų. 1996 metais prisijungė Rumunijos ir Bulgarijos energetikos sistemos.
Kaip žinoma, paskutinįjį praėjusio šimtmečio dešimtmetį, Europoje kuriant są-
lygas elektros rinkos atsiradimui, energetikos kompanijos, kurioms priklausė elektri-
nės, elektros tinklai ir elektros tiekimas, buvo išskaidytos į elektros gamybos, elek-
tros perdavimo, elektros skirstymo ir elektros prekybos bendroves.
Taip buvo išskaidytos ir UCPTE narės, todėl 1999 metais iš UCPTE pavadini-
mo dingo „P“. Organizacija virto UCTE – elektros perdavimo sistemų operatorių
(PSO) asociacija (angl. Union for the Co-ordination of Transport of Electricity). Nuo
2001 metų UCTE įgavo tarptautinės asociacijos, registruotos Belgijoje, statusą.
Elektros gamybos ir elektros skirstymo bendrovės, nors jos irgi yra svarbios ener-
getikos sistemos sudedamosios dalys, nėra UCTE narės. UCTE nariais gali būti tik
tie PSO, kurių elektros perdavimo sistemos yra sujungtos sinchroniniam darbui.
5.1 pav. UCTE narių energetikos sistemų sinchroninė zona
59
2007 metais UCTE sudarė 29 PSO iš 24 valstybių (5.1 pav.). Nuo 1987 metų sinch-
roniškai su UCTE veikia Albanijos, o nuo 1997 metų – ir Šiaurės Afrikos – MAGHREB
(Maroko, Alžyro ir Tuniso) energetikos sistemos, bet tų šalių energetikos bendrovės
nėra UCTE narės.
UCTE yra viena galingiausių pasaulyje jungtinė energetikos sistema (5.1 len-
telė). Ji susikūrė kintamos srovės linijomis savanoriškai sujungiant savarankiškas
energetikos sistemas (bendroves). Pagrindinė sujungimo sąlyga – sujungimas turi
pagerinti energetikos sistemų veikimą. Tai gali būti įgyvendinta, kai yra tenkinamos
valdomos srities sąlygos.
2007 metais Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje iškeltas užda-
vinys – prisijungti prie UCTE. Tai galima padaryti tik sujungus Lietuvos ir Lenkijos
elektros perdavimo tinklus, kadangi Lenkija jau yra UCTE narė. Elektros perdavimo
tinklų sujungimas padidina apsirūpinimo elektra patikimumą, padidina elektros
rinką ir ją padaro veiksmingesne, taip pat atveria galimybę energetikos sistemoje
įrengti didesnės galios ir ekonomiškesnius elektrinių blokus. Visa tai žada reikšmin-
gą ekonominį efektą ir atitinka Europos Sąjungos integracijos bei bendros Europos
elektros rinkos kūrimo tikslus.
5.2 NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema
Lietuvos, kaip ir Latvijos bei Estijos energetikos sistemos yra dalis buvusios
Sovietų Sąjungos jungtinės energetikos sistemos. Nuo 2001 metų ji vadinama
NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema (o ne Rusijos) arba sutrumpintai IPS/UPS
(angl. Interconnected Power System/Unifed Power System).
5.1 lentelė. Svarbiausių Europos ir Baltijos energetikos sistemų
susivienijimų duomenys, 2006
Parametras UCTE IPS/UPS NORDEL BALTSO
Įrengta galia, GW 630 335 94 10
Didžiausia apkrova, GW 359 180 68 5
Metinė elektros gamyba, TWh 2500 1200 405 26
Standartinis dažnis, Hz 50 50 50 50
Priimtinas dažnio nuokrypis, mHz ±50 ±50 ±100 ±50
Leistinas dažnio nuokrypis, mHz ±180 ±200 ±500 ±200
Leistinas elektrinio laiko nuokrypis, s ±30 ±30 ±30 ±30
Teritorija, valstybių skaičius 24 14 4 3
Gyventojų skaičius, mln. 450 280 25 8
60
IPS/UPS apima 14 valstybių teritoriją (5.2 pav.). Į IPS/UPS sudėtį įeina buvusių
Sovietų Sąjungos respublikų energetikos sistemos (be Armėnijos ir Turkmėnistano
energetikos sistemų, kurios yra prisijungusios prie Irano energetikos sistemos), taip
pat Mongolijos energetikos sistema. UPS/IPS nėra energetikos bendrovių asociaci-
ja – Baltijos šalių energetikos sistemos prijungtos prie NVS energetikos sistemos pa-
veldėtomis devyniomis 330 kV elektros linijomis, bet ne sutartimis. NVS energetikos
sistemų reikalus sprendžia NVS Elektros energetikos taryba. Baltijos šalių bendrovės
jai nepriklauso.
IPS/UPS jungtinė energetikos sistema buvo kuriama skirtingai nei UCTE. UCTE
kūrėsi susijungiant savarankiškai veikusioms energetikos sistemoms. IPS/UPS buvu-
sioje Sovietų Sąjungoje buvo kuriama kaip viena bendra energetikos sistema, gali-
ma sakyti – kaip viena labai didelė valdoma sritis. Kai energetikos sistemoje galimas
laisvas galių srautų pasiskirstymas, didelėje energetikos sistemoje centralizuotas
dažnio reguliavimas yra paprastesnis ir pigesnis nei decentralizuotas. Dažnis visoje
IPS/UPS istoriškai yra reguliuojamas centralizuotai, jį užtikrina Rusijos elektrinių daž-
nio reguliatoriai, kurių darbą koordinuoja Rusijos energetikos sistemos operatorius
SO-CDU (angl. Sistemnyj Operator-Centralnoje Dispečerskoje Upravlenije) – Jungtinės
energetikos sistemos operatorius.
2008 metais buvo baigta trejus metus trukusi tarptautinė studija (angl.
Feasibility Study: Synchronous Interconnection of the Power Systems of IPS/UPS with
UCTE), kurios tikslas buvo ištirti IPS/UPS ir UCTE sinchroninio sujungimo techni-
nius, organizacinius ir teisinius aspektus. Tyrimuose dalyvavo apie 100 ekspertų iš
11 UCTE PSO bendrovių ir iš 8 NVS ir Baltijos šalių jungtinės energetikos sistemos
PSO bendrovių (taip pat ir iš Baltijos šalių). Pagrindinė studijos išvada – UCTE ir
IPS/UPS sinchroninis sujungimas yra galimas, bet tai sudėtingas ir daug metų
trunkantis projektas. Nekeliant grėsmės jungtinių sistemų patikimam veikimui,
5.2 pav. NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemos sinchroninė zona
61
tikslinga tas dideles jungtines sistemas pradėti jungti asinchroniškai – per nuo-
latinės srovės intarpus ir taip sukurti galimybę plėtoti elektros rinką bei gauti jos
teikiamą naudą.

5.3 Nordel
Nordel vadinama Skandinavijos šalių jungtinė energetikos sistema. Ji susikū-
rė 1963 metais kaip Skandinavijos šalių (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir
Švedijos) elektros energetikų asociacija, kurios tikslas – teikti siūlymus ir rekomen-
dacijas, skatinančias tarptautinį bendradarbiavimą ir plėtrą Skandinavijos šalių elekt-
ros energetikoje (5.3 pav.).
Skandinavijos šalys pirmosios Europoje pradėjo kurti regioninę elektros rinką,
todėl energetikos kompanijos buvo restruktūrizuotos. Nuo 1998 metų Nordel tapo
Skandinavijos šalių perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacija.
Skirtingai nei UCTE, ji nėra juridinis asmuo. Nordel yra Skandinavijos šalių energeti-
kos kompanijų, kurių įrenginiai dalyvauja energetikos sistemų darbe, techninės ko-
operacijos ir koordinavimo techninis forumas. Nordel forume aukščiausias organas
yra metinis susirinkimas, kurį sudaro Nordel perdavimo sistemų operatorių vadovai
ir atstovai iš kitų Skandinavijos energetikos sistemų bendrovių. Perdavimo sistemų
operatoriams Nordel valdyboje tenka pirmininkavimas ir pusė balsų. Pirmininkavi-
mas kas treji metai perduodamas vis kitos šalies perdavimo sistemos operatoriui.
Po vieną atstovą į Nordel valdybą deleguoja perdavimo sistemų operatoriai, dar
du – kitų bendrovių atstovai. Didžiausią Nordel darbą atlieką jo komitetai ir darbo
grupės, kurios sudaromos iš bendrovių specialistų.
Jungtinė energetikos sistema Nordel sinchroniniam darbui apjungia Norvegi-
jos, Rytų Danijos, Suomijos
ir Švedijos elektros tinklus.
Vakarų Danijos elektrinės
sinchroniniam darbui yra
sujungtos su UCTE (Vo-
kietija), o su Norvegija ir
Švedija – nuolatinės sro-
vės kabeliais.
Nuolatinės srovės ka-
beliais Nordel energetikos
sistema yra sujungta ir su
kaimyninių šalių energe-
tikos sistemomis: Norve- 5.3 pav. Nordel teritorija
Norvegija
Danija
Švedija
Suomija
Islandija
62
gija–Olandija, Švedija–Vokietija, Švedija–Lenkija, Rytų Danija–Vokietija, Suomi-
ja–Estija. Taip pat veikia nuolatinės srovės intarpas Suomija–Rusija. Nordel ateities
planuose yra nuolatinės srovės kabelis Švedija–Lietuva ir dar vienas kabelis Suo-
mija–Estija. Reikia pabrėžti, kad šiuose planuose yra ir nuolatinės, ne kintamos,
srovės kabelis Great Belt tarp Rytų ir Vakarų Danijos elektros tinklų bei nuolatinės
srovės aukštos įtampos linija Švedijoje.
5.4 BALTSO
Atkūrus nepriklausomybę, Baltijos šalių Vyriausybių įgalioti energetikos minis-
trai 1992 metais sausio 8 dieną pasirašė sutartį dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos ener-
getikos sistemų lygiagretaus darbo. Tais pačiais metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos
energetikos bendrovės Baltijos energetikos sistemų darbo koordinavimui įkūrė Bal-
tijos energetikos sistemos dispečerinį centrą UAB „DC Baltija“ Rygoje. Buvo pasirašy-
ta daugiašalė sutartis tarp Baltijos energetikos sistemų ir „DC Baltija“ dėl energetikos
sistemų lygiagretaus darbo. Iki 1999 metų „DC Baltija“ ne tik koordinavo energetikos
sistemų lygiagretų darbą, bet ir atstovavo Baltijos energetikos sistemas santykiuose
su Rusija ir Baltarusija.
1999 metais Vilniuje Eesti Energia, Latvenergo, Belenergo ir RAO JES Rossii va-
dovai pasirašė susitarimą dėl energetikos sistemų lygiagretaus darbo, prie kurio
2001 metais prisijungė ir AB „Lietuvos energija“. Tuo susitarimu buvo padėtas pa-
grindas perėjimui prie lygiateisių santykių tarp penkių energetikos bendrovių ir
komiteto BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) atsiradimui. BRELL darbo
grupės sprendžia energetikos sistemų lygiagretaus darbo problemas taip, kad jų
sprendimai atitiktų Europos Sąjungos nuostatas.
Nuo 2007 metų, po RAO JES Rossii reformų, Baltijos šalių energetikos kompa-
nijų santykiai su NVS Šiaurės–Vakarų jungtine energetikos sistema dėl energetikos
sistemų lygiagretaus darbo yra grindžiami susitarimu ne su RAO JES Rossii, kurios
nebėra, bet su Rusijos bendrovėmis „Federacinė tinklų kompanija“ (rus. Federalnaja
sietievaja kompanija, FSK), SO-CDU bei Baltarusijos koncernu Belenergo.
2005 metais trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų kompanijos
AB „Lietuvos energija“, AS „Augstsprieguma Tīkls“ (Latvijos PSO) ir OÜ „Põhivõrk“ (Estijos
PSO) tapo Europos perdavimo sistemų operatorių asociacijos ETSO narėmis ir savo
veikloje vadovaujasi ETSO principais. ETSO priklauso ir UCTE, ir Nordel perdavimo
sistemų operatoriai.
Siekdamos palankesnių sąlygų bendros elektros rinkos kūrimui, 2006 metais
AB „Lietuvos energija“, AS „Augstsprieguma Tīkls“ ir OÜ „Põhivõrk“ įkūrė Baltijos perda-
vimo sistemų operatorių organizaciją BALTSO, panašią į Nordel.
63
BALTSO tikslai:
• kurti ir palaikyti sąlygas, būtinas patikimam Estijos, Latvijos ir Lietuvos energeti-
kos sistemų darbui;
• koordinuoti ir planuoti Baltijos perdavimo sistemos vystymąsi;
• užtikrinti efektyvų, koordinuotą ir saugų Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros rin-
kų funkcionavimą;
• vystyti Baltijos šalių energetikos bendrovių bendradarbiavimą su kitų šalių
energetikos įmonėmis.
Įkūrus BALTSO ir turint šiuolaikines telekomunikacijų ir informacines sistemas,
atsirado galimybė „DC Baltija“ funkcijas pasidalinti tarp Baltijos šalių perdavimo siste-
mų operatorių: AB „Lietuvos energija“, „Latvenergo“ dukterinės bendrovės „Augstsprie-
guma Tīkls“ ir „Eesti Energia“ dukterinės bendrovės „Põhivõrk“. Todėl nuo 2007 metų
gruodžio 1 dienos „DC Baltija“ veikla buvo nutraukta. Baltijos energetikos sistemos
valdymas tapo decentralizuotas – paskirstytas tarp perdavimo sistemų operatorių.
Panašus valdymas vykdomas ir Skandinavijos šalių sistemoje Nordel.
2007 metų birželio 11 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai
pasirašė komunikatą, kuriuo
įpareigojo Estijos, Latvijos ir
Lietuvos perdavimo siste-
mų operatorius atlikti Balti-
jos energetikos sistemų su-
jungimo su UCTE galimybių
studiją. Kadangi tai galima
padaryti tik vienu būdu –
sujungiant Lietuvos ir Len-
kijos elektros tinklus, Baltijos
šalių PSO AB „Lietuvos ener-
gija“, AS „Augstsprieguma
Tīkls“, OÜ „Põhivõrk“ ir Lenki-
jos PSO „PSE-Operator“ S. A
2007 metais spalio 30 dieną
pasirašė bendradarbiavimo
susitarimą dėl Baltijos ener-
getikos sistemos susijungi-
mo sinchroniniam darbui
su UCTE galimybių tyrimo.
Darbo grupė galimybių
HAE
5.4 pav. Baltijos energetikos sistema
64
studijai parengti buvo sudaryta iš visų keturių bendrovių specialistų. Studijos tiks-
las – atsakyti, ar įmanoma Baltijos energetikos sistemą prijungti sinchroniniam
darbui su UCTE, kokios priemonės tam turi būti įgyvendintos ir kokių reikėtų in-
vesticijų. Baltijos energetikos sistemos prisijungimo prie UCTE nusistovėjusių re-
žimų tyrimai parodė, kad esamų Lenkijos ir Lietuvos elektros tinklų pralaidumas
nėra pakankamas patikimam sinchroniniam Baltijos energetikos sistemos darbui
su UCTE.
Studijoje sinchroninį prisijungimą prie UCTE numatoma įgyvendinti keliais
etapais. Pirmas prisijungimo etapas būtų asinchroninis (per nuolatinės srovės in-
tarpą) Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas. Jis galėtų būti įgyvendintas
apie 2015 metus. Galios srautų mainų valdymui asinchroninį ryšį gali būti tikslinga
išsaugoti ir sudarius sąlygas sinchroniniam darbui.
Tiek gerinant apsirūpinimo elektra patikimumą, tiek ir didinant Baltijos elek-
tros rinką, svarbiausia yra turėti daugiau elektros ryšių – nesvarbu, sinchroninių ar
asinchroninių – su kaimyninėmis energetikos sistemomis.
5.5 ENTSO-E
Vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos energetikos politikos strateginių tikslų
yra bendros konkurencinės Europos elektros rinkos sukūrimas. Elektra, kaip skaity-
tojas galėjo suprasti, yra specifnė prekė, todėl jos rinkos sukūrimas priklauso nuo
daugelio techninių elektros sistemų dalykų. Reikia ne tik bendrų elektros prekybos
taisyklių, bet ir suderintų energetikos sistemų, sujungtų kintamos ar nuolatinės sro-
vės elektros linijomis, bendros perdavimo sistemų operatorių veiklos.
2008 metais Prahoje 36-ių Europos PSO vadovai iš 31 valstybės pasirašė de-
klaraciją dėl naujos Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos
ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) sukūri-
mo. ENTSO-E tikslas – harmonizuoti PSO veiklą kuriant bendrą Europos elektros rin-
ką ir pakeisti ETSO. PSO vadovai sutarė siūlyti esamų PSO organizacijų (ETSO, UCTE,
Nordel, BALTSO, UKTSOA ir ATSOI) vadovams pradėti procedūras, kad jų veikla būtų
perduota naujajai asociacijai.
2008 metų gruodyį ENTSO-E buvo įkurta, o nuo 2009 metų liepos mėnesio
ETSO, UCTE, Nordel, BALTSO, UKTSOA ir ATSOI organizacijos savo veiklą nutraukė.
Jų funkcijas perėmė ENTSO-E. 2009 metais ENTSO-E nariais buvo 42 PSO iš 34 vals-
tybių, o teritorija apėmė 5 sinchronines zonas ir tris Baltijos valstybes.
Tai naujas žingsnis siekiant glaudesnio energetikos sistemų bendradarbiavimo
organizavimo, kuriant vieną bendrą Europos elektros rinką. Žinoma, energetikos
sistemų veikimo fziniai dėsniai lieka tie patys.
65
6. LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMA
A
r Lietuvos skaitytojo namuose yra elektra, didele dalimi priklauso nuo Lie-
tuvos energetikos sistemos. Tikriausiai, trumpos žinios apie ją skaitytojui
yra reikalingos.
Po elektros ūkio reorganizavimo dabartinės Lietuvos energetikos sistemos
objektai priklauso keletui bendrovių. Jų darbą koordinuoja AB „Lietuvos energija“,
kuri atlieka perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas ir administruoja Lietuvos
elektros rinką.
6.1 pav. Lietuvos energetikos sistemos struktūrinė schema
Mažeikių elektrinė
Vilniaus TE Kauno TE
Lietuvos elektrinė Ignalinos AE
ELEKTROS GAMYBOS BENDROVĖS
Kruonio HAE
Kauno HE
Perdavimo Tinklo
Operatorė
Akcinė bendrovė
LIETUVOS ENERGIJA
Stambieji
(laisvieji)
vartotojai
Elektros skirstymo bendrovės
Vakarų skirstomieji
tinklai
Rytų skirstomieji
tinklai
Elektros energijos perdavimas Pinigų srautai
66
Elektrinės 1990 m. 2000 m. 2005 m. 2008 m.
Ignalinos atominė elektrinė 3000 2600 1300 1300
Lietuvos elektrinė 1800 1800 1800 1800
Vilniaus termofkacinė elektrinė TE-3 360 360 360 360
Mažeikių termofkacinė elektrinė 210 194 160 160
Kauno termofkacinė elektrinė 170 170 170 170
Kauno hidroelektrinė 101 101 101 101
Kruonio HAE – 800 900 900
Vilniaus termofkacinė elektrinė TE-2 24 24 24 24
Petrašiūnų termofkacinė elektrinė 20 8 8 8
Klaipėdos termofkacinė elektrinė 11 11 11 11
Pramonės įmonių elektrinės 76 76 103 110
Mažosios hidroelektrinės 16 13 19 26
Vėjo elektrinės – – – 52
Biokuro elektrinės – – – 7
Iš viso: 5788 6157 4956 5029
Didžiausia apkrova (Lietuvos vartotojų) 3068 1779 1918 1930
6.1 lentelė. Lietuvos elektrinėse įrengtų galių (MW) kaita 1990–2008 metais
6.1 Lietuvos elektrinės
Energetikos sistemos savybes didžiąją dalimi lemia elektrinės. Lietuvos svar-
biausios elektrinės pastatytos sovietmečiu ir buvo skirtos tenkinti ne tik Lietuvos,
bet ir regiono (Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities) reikmes.
Pagrindinės elektrinės Lietuvos energetikos sistemoje yra Ignalinos AE, Lietu-
vos elektrinė bei Vilniaus, Kauno ir Mažeikių termofkacinės elektrinės. Termofkaci-
nės elektrinės veiksmingai išnaudoja kurą – jos tiekia ne tik elektrą, bet ir šilumą. Jų
elektros gamyba priklauso nuo šilumos paklausos, kuri neatitinka elektros paklau-
sos kitimo. Todėl energetikos sistemos patikimam darbui ir galių balanso Lietuvos
energetikos sistemoje užtikrinimui yra svarbi Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
(HAE) ir Kauno hidroelektrinė (HE), kurių generuojamą galią galima greitai keisti.
Lietuvos elektrinėse įrengtų galių kaita ir jų elektros gamybos raida pateikta 6.1 ir
6.2 lentelėse.
Lietuvoje taip pat veikia įvairioms įmonėms priklausančios elektrinės, kurių su-
minė įrengta galia 2008 metais buvo 110 MW. Šios elektrinės tiekia elektrą ir šilumą
įmonių reikmėms, o kai kurios elektros perteklių perduoda į elektros perdavimo tin-
klus. Didžiausios tokios elektrinės veikia AB „Lifosa“ (31 MW) ir AB „Achema“ (21 MW).
2007 metų pabaigoje pradėjo veikti modernus 35 MW dujų ir garo blokas Panevėžio
termofkacinėje elektrinėje, kuri priklauso AB „Panevėžio energija“. Toliau – trumpa in-
formacija apie pagrindines Lietuvos elektrines.
67
6.2 lentelė. Elektros energijos balansų raida Lietuvoje (TWh)
1991 1995 2000 2004 2005 2006 2007 2008
Elektros gamyba iš viso: 29,35 13,88 11,41 19,27 14,78 12,46 14,00 13.88
Ignalinos atominė elektrinė 17,00 11,82 8,42 15,1 10,34 8,65 9,83 9.89
Lietuvos elektrinė 8.75 0,55 0,71 0,74 1,07 0,99 0,96 0.88
Vilniaus termofkacinė elektrinė 1,74 0,22 0,91 0,21 1,25 0,70 0,69 0.66
Kauno termofkacinė
elektrinė
0,77 0,01 0,30 0,69 0,69 0,66 0,71 0.71
Mažeikių termofkacinė
elektrinė
0,61 0,47 0,30 0,18 0,16 0,20 0,24 0.16
Klaipėdos termofkacinė elek-
trinė
0,05 0,03 0,04 0,03 0,03 0,02 0,03 0.02
Kauno hidroelektrinė 0,33 0,36 0,31 0,36 0,38 0,34 0,32 0.33
Kruonio hidroakumuliacinė
elektrinė (HAE)
– 0,38 0,30 0,52 0,37 0,41 0,54 0.58
Mažosios hidroelektrinės 0,01 0,01 0,03 0,07 0,07 0,06 0,10 0.07
Kitos elektrinės 0,11 0,04 0,10 0,37 0,42 0,43 0,58 0.58
Elektrinių savosios reikmės 2,21 1,42 1,37 1,54 1,17 1,09 1,14 1.15
Pateikta į elektros tinklus 27.14 12,46 10,04 17,73 13,61 11,37 12,86 12.73
Kruonio HAE užkrovimas – 0,54 0,64 0,92 0,75 0,54 0,76 0.82
Eksportas – Importas 12.75 2,89 1,34 7,19 2,96 0,44 1,37 0.95
Suvartojimas šalyje 14,39 9,25 8,26 9,79 10,10 10,35 10,73 10.96
Technologinės sąnaudos elektros
tinkluose
1,71 2,45 1,35 1,34 1,29 1,15 1,18 1.08
Patiekta vartotojams iš viso: 12,68 6,80 6,91 8,45 8,82 9,20 9,55 9.88
Pramonei 5.83 3,47 3,27 3,08 3,25 3,14 3,13 3.09
Gyventojams 1,84 1,49 1,77 2,15 2,18 2,39 2,50 2.75
Transportui 0,23 0,07 0,07 0,02 0,02 0,09 0,09 0.06
Žemės ūkiui 2,759 0,52 0,23 0,16 0,15 0,16 0,16 0.16
Prekybai ir paslaugoms 2.20 1,24 1,57 3,04 3,22 3,42 3,67 3.82
6.1.1 Ignalinos atominė elektrinė
Ignalinos AE, pagrindinė elektros gamintoja Lietuvoje iki 2009 metų pabaigos,
priklauso UAB „Ignalinos atominė elektrinė“. Jos pirmasis 1500 MW reaktorius pradėjo
veikti 1983 metų gruodžio 31 dieną, o antrasis – 1987 metų rugpjūčio 31 dieną.
Kiekvienas reaktorius (tipas RBMK-1500, panašus kaip ir Černobylio AE) tiekia garą
dviem 750 MW turbogeneratoriams, taigi, pirminė elektrinės įrengta galia buvo
3000 MW. Buvo pradėtas statyti toks pat ir trečiasis reaktorius, tačiau 1986 metais
įvykus Černobylio AE avarijai ir kilus visuomenės pasipriešinimui, 1989 metais tre-
čiojo reaktoriaus statyba buvo nutraukta.
68
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir perėmus Ignalinos AE savo žinion, jos dar-
bo saugumo padidinimui buvo skiriama daug dėmesio. Tam reaktorių galia buvo
sumažinta iki 1300 MW (elektrinės įrengta galia sumažinta iki 2600 MW).
Nepriklausomybės metais Ignalinos AE tapo viena labiausiai ekspertams ir
visuomenei atvirų atominių elektrinių pasaulyje. Panaudojus Vakarų šalių techni-
nę ir fnansinę pagalba, iš viso jos reaktorių saugos padidinimui buvo išleista per
700 milijonų litų. Tai lėmė, kad pagal daugelio tarptautinių ekspertizių išvadas Igna-
linos AE reaktorių saugumas prilygsta tokio paties amžiaus reaktoriams Vakarų šalių
elektrinėse.
Ignalinos AE yra prijungta prie elektros perdavimo sistemos šešiomis 330 kV
elektros linijomis. Tik dvi iš jų yra Lietuvos, viena linija eina į Latviją, trys – į Baltarusiją.
Viena iš pastarųjų yra pastatyta 750 kV įtampai, tačiau eksploatuojama tik 330 kV
įtampa.
Ignalinos AE gamino didžiąją dalį Lietuvos elektros energijos, 1997 metais – net
80,9 procento.
Vykdant sutartį dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą, 2004 metų gruo-
džio 31 dieną pirmasis Ignalinos AE reaktorius sustabdytas. Pagal tą pačią sutartį
2009 metais stabdomas ir antrasis reaktorius. LR Seimo sprendimu, Ignalinos AE vie-
toje numatyta statyti naują atominę elektrinę, kuri taip pat bus regioninės reikšmės,
o jos statyboje ketina dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos bei Lenkijos
bendrovės.
6.2 pav. Ignalinos atominė elektrinė
69
6.1.2 Lietuvos elektrinė
Lietuvos elektrinė (priklauso AB „Lietuvos elektrinė“) iki Ignalinos AE veiklos pra-
džios 1984 metais buvo pagrindinė elektros gamintoja šalyje. Elektrinėje įrengti
4 blokai po 150 MW ir 4 blokai po 300 MW. Jos suminė įrengta galia yra 1800 MW.
Pirmasis 150 MW blokas pradėjo
veikti 1962 metais, o aštuntasis
300 MW blokas – 1972 metais.
Visuose blokuose galima degin-
ti dujas ir mazutą, o kai kuriuo-
se – ir orimulsiją. Lietuvos elek-
trinė prie elektros perdavimo
tinklo prijungta šešiomis 330 kV
elektros linijomis.
Kol veikia Ignalinos AE,
Lietuvos elektrinė yra jos re-
zervas. Lietuvos elektrinė di-
džiąją laiko dalį veikia minimalia galia (apie 60–70 MW). Tokia galia garantuoja
reikalingą elektros tiekimą Ignalinos AE saugumui užtikrinti ir leidžia greitai pa-
didinti elektrinės generuojamą galią, kai išjungiamas Ignalinos AE generatorius
ar reaktorius.
Po 2009 metų, kol bus pastatyta nauja AE, Lietuvos elektrinė turėtų pakeisti
sustabdytą Ignalinos AE. Todėl Lietuvos elektrinėje pastatyti nauji dūmų valymo
įrenginiai, esamų blokų valdymas modernizuojamas, pritaikomas automatiniam
generavimo valdymui. Be to, planuojama pirmus senus blokus pakeisti naujais
kombinuoto ciklo (dujų ir garo) blokais, kurių veiksmingumas yra didesnis. Pirmojo
tokio 420 MW bloko statyba pradėta 2009 metais.
6.1.3 Vilniaus termofkacinė elektrinė
Vilniaus termofkacinė elek-
trinė, kuri priklauso AB „Vilniaus
energija“, sudaro dvi elektrinės
– TE-2 (du blokai po 12 MW)
ir TE-3 (du blokai po 180 MW).
Jų suminė įrengta galia yra
384 MW.
TE-2 veikia nuo 1951 metų.
Ją, be mazuto ir dujų, galima
6.4 pav. Vilniaus termofkacinė elektrinė TE-3
6.3 pav. Lietuvos elektrinė
70
kūrenti biokuru bei trupininėmis durpėmis. Elektrinė prijungta prie 110 kV ir 35 kV
elektros tinklų.
TE-3 pirmasis 180 MW blokas paleistas 1984 metais, antrasis – 1986 metais. Elekt-
rinės kuras – dujos ir mazutas. TE-3 elektrą perduoda į 110 kV elektros tinklus. Vilniaus
termofkacinė elektrinė aprūpina šiluma didžiąją dalį Vilniaus miesto vartotojų.
6.1.4 Kauno termofkacinė elektrinė
Kauno termofkacinė elek-
trinė (įrengta galia 170 MW)
priklauso UAB „Kauno termof-
kacinė elektrinė“. Joje nuo 1975
metų veikia 60 MW blokas,
o nuo 1976 metų – 110 MW.
Elektrinė kūrenama dujomis
ir mazutu. Elektrinė prijungta
prie 110 kV elektros tinklo. Ji
yra pagrindinė šilumos tiekėja
Kauno miestui.
6.1.5 Mažeikių termofkacinė elektrinė
Mažeikių termofkacinė elektrinė nuo 2007 metų priklauso AB „Orlen Lietuva“.
Elektrinė buvo skirta aprūpinti šiluma ir elektra Mažeikių naftos perdirbimo ga-
myklą, kuri dabar priklauso
AB „Orlen Lietuva“. Joje veikia
du blokai po 80 MW. Pirma-
sis elektrinės blokas pradėjo
veikti 1979 metais, antrasis –
1980 metais. 1983 metais buvo
pastatytas ir trečiasis (50 MW)
blokas. Jis buvo kompleksiškai
išbandytas, tačiau vėliau dėl
techninių trūkumų ir sumažė-
jusios gamybos neveikė. Elek-
trinės kuras – mazutas. Mažei-
kių TE elektros gamybą lemia šilumos poreikis Mažeikių naftos perdirbimo ga-
mykloje, tačiau ji yra svarbi užtikrinant patikimą elektros tiekimą Lietuvos šiaurės
vakariniam regionui.
6.5 pav. Kauno termofkacinė elektrinė
6.6 pav. Mažeikių termofkacinė elektrinė
71
6.1.6 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė
Kruonio HAE – sudėtingas inžinierinis hidrotechninis kompleksas, turintis dvi
vandens saugyklas – aukštutinį ir žemutinį baseinus. Energetikos sistemos apkrovai
sumažėjus, hidroakumulia-
cine elektrinė, naudodama
kitų elektrinių gaminamą
perteklinę elektros ener-
giją, pumpuoja vande-
nį iš žemutinio vandens
baseino – Kauno marių, į
aukštutinį vandens basei-
ną – dirbtinį rezervuarą. Taip
sukaupiama (akumuliuo-
jama) potencinė vandens
energija. Sistemoje padidė-
jus energijos poreikiui, hidroakumuliacine elektrinė gamina elektros energiją – jos
hidroagregatus suka iš aukštutinio baseino vamzdžiais atitekantis vanduo. Todėl
hidroakumuliacinė elektrinė pagamina mažiau energijos, nei jos sunaudoja. Kruo-
nio HAE yra 4 agregatai, kurių kiekvienas gali būti ir elektros generatorius, ir elek-
tros variklis. Pagal pirminį projektą planuota įrengti 8 agregatus, kurių suminė galia
būtų 1600 MW. Tokius planus tada lėmė Ignalinos AE blokų galia.
6.7 pav. Kruonio HAE bendras vaizdas
6.8 pav. Kruonio HAE vaizdas į reversinį kanalą
72
Pirmasis Kruonio HAE agregatas pradėtas eksploatuoti 1992 metais, ketvirta-
sis – 1998 metais. Kadangi Ignalinos AE plėtra 1989 metais buvo nutraukta, buvo
užbaigti tik 4 HAE blokai. Generatoriaus režimu kiekvieno bloko galia gali siekti
225 MW, variklio – 217 MW. Tokia galia vanduo iš Kauno marių yra pumpuojamas į
hidroakumuliacinės elektrinės viršutinį baseiną.
Vandens debitas turbinos režimu yra 226 m
3
/s, siurblio režimu – 189 m
3
/s. Viršuti-
nio baseino plotas – 306 ha, tūris – 48 mln. m
3
, naudingas tūris – 41 mln. m
3
.
HAE agregatus galima greitai paleisti ir sustabdyti, todėl svarbi Kruonio HAE
paskirtis – operatyvus galios rezervas. HAE generatoriai, jei reikia, gali būti auto-
matiškai paleidžiami, pavyzdžiui, atsijungus Ignalinos AE generatoriui. Kruonio
HAE agregatai naudojami ir reguliuoti įtampą (reaktyviąją galią), ypač mažų ap-
krovų metu. Kruonio HAE prie perdavimo tinklo yra prijungta trimis 330 kV elek-
tros linijomis.
6.1.7 Kauno hidroelektrinė
Kauno HE iki 1963 metų, kai pradėjo veikti pirmasis Lietuvos elektrinės blokas,
buvo galingiausia elektrinė Lietuvoje. Kauno HE pirmasis generatorius pradėjo veik-
ti 1959 metais, ketvirtasis – 1960 metais. Elektrinė turi 4 hidrogeneratorius, kurių
kiekvieno galia yra 25,2 MW (įrengta galia – 100,8 MW).
Kauno HE vandens saugyklos, kuri yra ir Kruonio HAE žemutinis baseinas, plo-
tas siekia 63,5 km
2
. Čia telpa iki 462 mln. m
3
vandens. Per vieną turbiną prateka
6.9 pav. Kauno hidroelektrinės bendras vaizdas
73
iki 190 m
3
/s, tai yra gana daug, žinant, kad vasarą Nemuno debitas sumažėja iki
100 m
3
/s. Kauno HE per metus pagamina 280–440 GWh elektros.
Kauno HE yra galingiausia Lietuvos hidroelektrinė, tačiau jos pagaminama
energija sudaro tik 2–3 procentus šalyje per metus pagaminamos elektros. Jėgainė
yra svarbi kitais aspektais: ji saugo Kauną nuo potvynių, padeda užtikrinti elektros
paklausos ir gamybos balansą Lietuvoje.
2006 metais pradėta Kauno HE rekonstrukcija, kurios tikslas – elektrinės atnau-
jinimas ir modernizavimas, agregatų pritaikymas automatiniam generavimo valdy-
mui. Kauno HE pagaminama energija kompensuoja dalį energijos nuostolių (tech-
nologinių sąnaudų) perdavimo tinkluose – taip atpiginamas elektros perdavimas.
6.1.8 Senosios Lietuvos elektrinės
Be minėtų pagrindinių elektrinių, Lietuvoje elektros gamyboje dalyvauja ir mažes-
nės elektrinės. Nuo 1930 metų dar veikia Petrašiūnų elektrinė, priklausanti AB „Kauno
energija“. Jos galia – 8 MW, kokia buvo ir 1930 metais. Vėliau, 1958 metais., ji buvo
padidinta iki 61 MW. Petrašiūnų TE tiekia šilumą daliai Kauno šilumos vartotojų.
Nuo 1929 metų veikia Klaipėdos elektrinė (10,8 MW), priklausanti AB „Klaipė-
dos energija“. Jos pagrindinė paskirtis yra ne elektros gamyba, o šilumos tiekimas
Klaipėdos miestui.
6.1.9 Vėjo elektrinės
Įgyvendinant bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką, Lietuvoje ska-
tinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas – statomos mažosios
hidroelektrinės, vėjo ir biokuro elektrinės. Sparčiausiai yra statomos vėjo elektri-
nės – 2009 metais jų suminė galia pasiekė 68,3 MW, o iki 2010 metų ji, tikimasi,
pasieks 200 MW. Mažųjų hidroelektrinių galia 2009 metais buvo per 26 MW, bio-
kuro – 31 MW.
Vėjo elektrinės gamina elektrą neteršdamos aplinkos, joms nereikia importuo-
jamo kuro. Tai visapusiškai patrauklu.
Atskiro vėjo agregato galia yra gana nedidelė (Lietuvoje didžiausia yra 3 MW). Sie-
kiant didesnio ekonomiškumo vėjo elektrinės statomos grupėmis, vadinamomis vėjo
elektrinių parkais, kurie jungiami prie elektros perdavimo tinklų. Kadangi vėjas Lietu-
voje pučia nepastoviai, vėjo elektrinių generuojama galia sunkiai prognozuojamai
kinta ir keičia galios srautus elektros tinkluose. Tai apsunkina perdavimo tinklų režimų
valdymą. Dar daugiau problemų vėjo elektrinės kelia galių balansų užtikrinimui.
Patikimam elektros energetikos sistemos darbui užtikrinti galių balansai pla-
nuojami iš anksto pagal prognozuojamas apkrovas, elektros pirkimo–pardavimo
74
sutartis. Pagal tai sudaromi elektrinių darbo grafkai ir tikrinami elektros tinklų re-
žimai. Vėjo elektrinių generuojama galia priklauso nuo vėjo stiprumo, o jis prieš
savaitę ar net dieną sunkiai prognozuojamas. Dėl šios priežasties patikimam galių
balansų užtikrinimui elektros sistemoje, kai joje veikia vėjo elektrinės, reikia turėti di-
desnį „besisukantį“ galios rezervą, kuris galėtų kompensuoti ne tik elektros sistemos
apkrovos, bet ir vėjo elektrinių neprognozuojamus galios pokyčius. Kai elektros sis-
temoje daug hidroelektrinių, tai problemų nesudaro. Lietuvoje Kauno HE dėl aplin-
kosauginių reikalavimų galimybės reguliuoti galią dažnai yra ribotos, o Kruonio HAE
galimybes riboja didelė jos agregatų galia. Todėl vėjo elektrinių suminę galią, nors
jos ir patrauklios daugeliu požiūrių, riboja energetikos sistemos techninės sąlygos –
turima reguliuojama galia elektrinėse.
Be kaimyninių energetikos sistemų, vėjų elektrinių generuojamos galios po-
kyčius gali kompensuoti tik Lietuvos elektrinė, kadangi atominė elektrinė ir termo-
fkacinės elektrinės tam netinka. Jei Lietuvoje veikia 50 MW galios vėjų elektrinių
parkas, patikimą elektros sistemos veikimą galima užtikrinti, kai vėjo elektrinių ge-
neruojamos galios pokyčius gali kompensuoti Lietuvos elektrinės 150 MW blokas.
Jis turi būti apkrautas 100 MW, o ne 60–70 MW, kaip paprastai. 150 MW bloko mini-
mali leistina apkrova yra 50 MW ir tokios jo galios pakanka užtikrinti saugų Lietuvos
energetikos sistemos darbą. Su vėjo elektrinėmis bloko apkrovos galią reikia padi-
dinti, kad atsirastų galimybė jo generuojamą galią reguliuoti, t. y. iki 50 MW didinti,
jei vėjas nurimsta, ir 50 MW sumažinti, jei vėjas kyla. Taigi, Lietuvos elektrinėje, kol
veikia Ignalinos AE, reikės deginti dvigubai daugiau kuro, išsiskirs dvigubai daugiau
anglies dvideginio.
Jei vėjo elektrinių galia bus didesnė nei 50 MW, 150 MW bloko jau nepakaks.
Tokiu atveju turėtų nuolat veikti 300 MW blokas, kurio minimali galia yra 120 MW,
o pastovi apkrova turės būti 120 MW plius vėjo elektrinių galia. Taigi, reikės deginti
dar daugiau kuro, išsiskirs daugiau anglies dvideginio. Žinoma, šias nepageidauja-
mas vėjo elektrinių veikimo pasekmes gali sumažinti kaimynių energetikos sistemų
pagalba, jei jos turi pakankamai reguliuojamosios galios. Deja, už ją reikia mokėti.
Vis dėlto, pagal Pasaulio energetikos tarybos politika – regioninis bendradarbiavi-
mas ir tarptautinė integracija yra veiksmingos energetikos ateities plėtros kryptis.
6.2 Lietuvos elektros perdavimo tinklai
Lietuvos elektros perdavimo tinklus sudaro 330 kV elektros tinklai (1670 km elekt-
ros linijų, 11 pastočių ir dvi elektrinių skirstyklos) ir 110 kV elektros tinklai (4973 km
oro linijų, 36 km kabelių linijų ir 207 skirstyklos). Lietuvos elektros tinklai keturiomis
330 kV elektros linijomis yra sujungti su Latvijos, penkiomis – su Baltarusijos ir tri-
75
mis – su Rusijos Kaliningrado srities 330 kV elektros tinklais. 110 kV Lietuvos elektros
tinklai taip pat turi su kaimynių šalių elektros tinklais sujungtų elektros linijų. Elektra
iš perdavimo tinklų perduodama tiek į bendrojo naudojimo skirstomuosius elek-
tros tinklus, tiek į kelių stambiųjų elektros vartotojų skirstomuosius tinklus.
6.3. Lietuvos skirstomieji elektros tinklai
Bendro naudojimo Lietuvos skirstomieji elektros tinklai priklauso AB „Rytų
skirstomieji tinklai“ ir AB „VST“. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ tiekia elektrą daugiau kaip
700 tūkstančiams vartotojų rytinėje Lietuvos dalyje. Jie aptarnauja apie 34,7 tūks-
tančių km
2
teritoriją. Bendras 35-10-6-0,4 kV elektros linijų ilgis yra beveik 62 tūks-
tančių kilometrų.
AB „VST“ tiekia elektrą daugiau kaip 660 tūkstančių vartotojų vakarinėje Lie-
tuvos dalyje, jų aptarnaujama teritorija siekia 30,5 tūkstančių km
2
, о bendras visų
įtampų skirstomųjų elektros linijų ilgis yra per 57 tūkstančius kilometrų.
6.11 pav. Lietuvos skirstomųjų tinklų teritorijos
AB „Rytų skirstomieji tinklai“
AB „VST“
6.10 pav. Lietuvos elektros perdavimo tinklai
Šiaulių skyrius
Klaipėdos
skyrius
Kauno
skyrius
Utenos skyrius
Šiluminė elektrinė
Hidroelektrinė
Hidroakumuliacinė elektrinė
Atominė elektrinė
330 kV transformatorių pastotė
330 kV skirstykla
110 kV skirstykla
330 kV linija
110 kV linija
400 kV perspektyvinė linija
Vėjo elektrinė
Vilniaus
skyrius
76
6.4 Lietuvos energetikos sistemos valdymas
ir AB „Lietuvos energija“
Lietuvos energetikos sistemą valdo AB „Lietuvos energija“ dispečerinis centras.
Lietuvos energetikos sistemos valdymas apima energetikos sistemos darbo opera-
tyvųjį planavimą, dispečerinį valdymą ir sistemos patikimo veikimo užtikrinimą.
Operatyvaus planavimo uždaviniai yra:
• energetikos sistemos galių elektros energijos balansų planavimas;
• patikimam sistemos darbui užtikrinti reikalingų visų rūšių aktyviųjų galių rezer-
vų planavimas;
• papildomų paslaugų, reikalingų energetikos sistemos veikimui, planavimas ir
užsakymas.
Dispečerinio valdymo uždaviniai yra:
• Lietuvos energetikos sistemos elektros energijos balanso kontrolė ir valdymas,
sistemos veikimo patikimumo ir stabilumo kontrolė;
• visų rūšių reikalingų galios rezervų ir papildomų paslaugų kontrolė ir valdy-
mas;
• nuolatinis Lietuvos energetikos sistemos darbo koordinavimas su kaimyninė-
mis energetikos sistemomis;
• avarijų prevencija ir jų likvidavimas.
Energetikos sistemos patikimumo užtikrinimo uždaviniai yra:
• perdavimo tinklo patikimumo ir stabilumo vertinimas ir planavimas;
• energetikos sistemos veikimui būtinų techninių reikalavimų nustatymas;
• dispečerinio valdymo sistemos uždavinių priežiūra ir plėtra;
• elektros perdavimo tinklo ir elektrinių duomenų ir telematavimų patikimumo
kontrolė bei analizė;
• avarijų prevencijos automatikos įtaisų nustatymas;
• avarijų likvidavimo planų sudarymas.
Lietuvos energetikos sistema yra paveldėta didelės buvusios Sovietų Sąjungos
Šiaurės-Vakarų jungtinės energetikos sistemos dalis. Jos įrenginių operatyvų valdy-
mą ir darbą tenka koordinuoti su kaimyninių elektros perdavimo sistemų operato-
riais. Patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti Lietuvos energetikos sistema
turi veikti bendrame 330 kV, 500 kV ir 750 kV elektros tinklų žiede Lietuva–Latvi-
ja–Estija–Rusija–Baltarusija (6.12 pav.).
AB „Lietuvos energija“ vaidmuo Lietuvos energetikos sistemoje svarbus ne tik
dėl jos Dispečerinio centro. Lietuvos elektrines bendram darbui jungiantis elektros
perdavimo tinklas priklauso AB „Lietuvos energija“. Jis jungia Lietuvą ir su kaimyni-
nėmis energetikos sistemomis. Elektros paklausa Lietuvoje nuolat didėja ir didės,
77
6.12 pav. Elektros tinklų žiedas Lietuva-Latvija-Estija-Rusija-Baltarusija
o elektros perdavimo tinklo, kurio didžioji dalis buvo pastatyta aštuntame ir de-
vintame praėjusio amžiaus dešimtmečiais, įrenginiai sensta. Patikimam energetikos
sistemos darbui užtikrinti reikia ne tik palaikyti elektros perdavimo linijų ir pastočių
techninę būklę, bet taip pat jas modernizuoti ir plėtoti. Reikia naujų elektros ryšių
su kaimyninėmis Vakarų energetikos sistemomis – Lenkija ir Švedija, taip didinant
apsirūpinimo elektra patikimumą, plėtojant elektros rinką. 6.12 pav. punktyrinėmis
linijomis parodytos planuojamos 330 kV elektros linijos Lietuvoje ir elektros jungtys
su Lenkija ir Švedija.
Kaip perdavimo sistemos operatorius, AB „Lietuvos energija“ kartu su Latvijos
AS „Augstsprieguma Tīkls“ ir Estijos OÜ „Põhivõrk“ rengia ilgalaikės plėtros Baltijos
elekt

ros tinklų planus, reguliariai juos atnaujina. 2007 metais buvo baigtas rengti
toks planas iki 2025 metų – „Baltic Grid 2025“. Pagal šį planą, tenkinant Lietuvos atei-
ties elektros poreikius reikia plėtoti 330 kV elektros tinklus. Kaip numatyta Nacio-
nalinėje energetikos strategijoje, iki 2010 metų reikia pastatyti 330 kV elektros lini-
ją Telšiai–Klaipėda, iki 2013 metų – Panevėžys–Šiauliai (Mūša), o po 2010 metų –
330 kV elektros linija sujungti „Neries“ ir „Vilniaus“ pastotes.
AB „Lietuvos energija“, kaip elektros perdavimo sistemos operatorius, yra atsa-
kinga už elektros rinkos funkcionavimą, kurios veiksmingumo padidinimas neįma-
220 kV 300–330 kV
Linija
500 kV 750 kV
Perspektyvinė linija
Aukštos įtampos pastovios srovės kabelis
Perspektyvinis aukštos įtampos pastovios
srovės kabelis
Šiluminė elektrinė
Hidroelektrinė
Branduolinė elektrinė
Nuolatinis srovės intarpas
Transformatorių pastotė
Perspektyvinė transformatorių pastotė
Hidroakumuliacinė elektrinė
400 kV
78
nomas be tarpsisteminių elektros ryšių plėtros. Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir
Švedijos elektros tinklų sujungimas reikalingas ne tik Lietuvos ir Baltijos elektros
rinkų integracijai į bendrą Europos Sąjungos elektros rinką, bet ir apsirūpinimo elek-
tra patikimumo padidinimui bei naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje. Ypač
svarbus yra Lietuvos elektros tinklų sujungimas su Lenkijos elektros tinklais, nes tai
yra Baltijos šalių elektros vartai į Centrinę ir Vakarų Europą. AB „Lietuvos energija“
kartu su Latvijos AS „Augstsprieguma Tīkls“ ir Estijos OÜ „Põhivõrk“ bei Lenkijos PSO
„PSE-Operator“ S. A 2007 metais atliktos tokio sujungimo galimybių studijos rezulta-
tai parodė, kad Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo įgyvendinimui reikia
sustiprinti ne tik Lenkijos perdavimo tinklus, bet ir pastatyti 330 kV elektros linijas
Kruonio HAE–Alytus, Ignalinos AE–Kruonio HAE, sustiprinti elektros tinklus Latvijoje
ir Estijoje. Taigi, Baltijos energetikos bendrovių bendradarbiavimas turi būti tęsia-
mas. Tik bendradarbiaujant ir kooperuojantis galima patenkinti ateities energeti-
nius lūkesčius. Tam reikia ir visuomenės supratimo, jos paramos ir ateities matymo
kelis dešimtmečius į priekį.
6.13 pav. AB „Lietuvos energija“ dispečerinis centras
79
7. SUTRUMPINIMAI
AE – atominė elektrinė
AGV – automatinis generacijos valdymas (reguliavimas). Angliškai – AGC (Automatic Gene-
ration Control)
ATSOI – Airijos ir Šiaurės Airijos perdavimo sistemų operatorių asociacija/jungtinė energe-
tikos sistema
BALTSO – Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacija
BRELL – Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikos sistemų lygiagretaus
darbo komitetas
CHP – termofkacinės elektrinės angliškas sutrumpinimas (Cogeneration Heat and Power)
DC – dispečerinis centras
EVS – energijos valdymo sistema. Angliškai – EMS (Energy Management System)
GW – gigavatas (milijardas vatų arba milijonas kilovatų arba tūkstantis megavatų)
GWh – gigavatvalandė
HAE – hidroakumuliacinė elektrinė
HE – hidroelektrinė
Hz – hercas
IPS/UPS – NVS ir Baltijos šalių jungtinės energetikos sistemos angliško pavadinimo sutrum-
pinimas (Interconnected Power System/Unifed Power System)
kWh – kilovatvalandė
kV – kilovoltas (1000 voltų)
mHz – milihercas (tūkstantoji herco)
MW – megavatas (milijonas vatų arba tūkstantis kilovatų)
NORDEL – Skandinavijos šalių jungtinė energetikos sistema/Skandinavijos šalių perdavimo
sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacija
NVS – Nepriklausomų Valstybių Sandrauga
PSO – perdavimo sistemos operatorius
SCADA – valdymo priežiūros ir duomenų surinkimo sistema (pagal anglišką pavadinimą –
Supervisory Control and Data Aquisition)
TE – termofkacinė elektrinė
TWh – teravatvalandė (milijardas kilovatvalandžių)
TSO – perdavimo sistemos operatoriaus angliškas sutrumpinimas (Transmission System
Operator)
UCTE – Elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (Vakarų ir Centrinės Europos jungtinės
energetikos sistemos/perdavimo sistemų operatorių asociacijos) angliško ir prancūziško
pavadinimų sutrumpinimas (Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity/ Union
pour Coordination de Transport d‘Électricité)
UKTSOA – Jungtinės Karalystės perdavimo sistemų operatorių asociacijos ir jungtinės ener-
getikos sistemos angliškas sutrumpinimas (United Kingdom TSO Association)
A n z e l ma s B a č a u s k a s
APIE
ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ
TECHNOLOGIJAS
be formul i ų
Redaktoriai: Maksimas Reznikovas, Simonas Šorys, Renata Gaudinskaitė, Vija Valentukonytė
Dizainas ir viršelis: Olga Padvaiskienė
Parengė spaudai ir maketavo: UAB „Sapnų sala“
Tir. 1400 egz. Užsak. Nr. 1226
Spausdino UAB „Sapnų sala“, S. Moniuškos g. 21, LT-08121 Vilnius
Interneto puslapis http:// www.sapnusala.lt
UDK 621.311.1
Apie elektros energetikos sistemų technologijas be formulių / Anzelmas Bačauskas. – Vilnius:
AB „Lietuvos energija“, 2010. – 80 psl.
ISBN 978-609-95122-0-4
Knygelė skirta supažindinti skaitytoją su elektros energetikos sistemų technologijomis,
taip pat pateikta bendra samprata kaip veikia elektros energetikos sistemos. Joje aprašyta
elektros energetikos sistemų sandara, valdymo principai ir problemos, pateikta trumpa
informacija apie Europos jungtines energetikos sistemas, Lietuvos energetikos sistemą,
svarbiausias elektrines.
Iliustracijų ir fotografjų autorių teisių savininkai: UAB „Sapnų sala“ – viršelis; PSE-
Operator S.A. – viršelio vidiniai psl., 3 psl.; U.S. Congress, Ofce of Technology Assessment –
2.1, 2.4; UAB „VRP“ – 2.6, 2.9; AB „LIETUVOS ENERGIJA“ - 3.1, 3.2, 5.2, 5.4, 6.1, 6.10, 6.11, 6.12;
Fingrid – 2.14, 3.3; Eirgrid – 3.4; Anzelmas Bačauskas – 4.1; Dong Energy – 2.3, 2.8; Thomas
Passler – 2.2, 2.7; Remigijus Petkus – 4.4; VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ – 6.2; Vytautas
Suslavičius – 3.5, 6.3; Vaclovas Kisielius – 2.5, 6.4, 6.5, 6.6; Eugenijus Varnelis – 6.7; Petras
Apanavičius – 2.8, 2.10, 2.12, 2.13, 4.2, 6.4, 6.9; Simonas Šorys – 4–5 psl., 2.11, 4.3, 6.8, 6.13;
ENTSO-E – 2.15, 5.1; NORDEL – 5.3.
Literatūros šaltiniai: „UTCE“, „NORDEL“, „BALTSO“, AB „LIETUVOS ENERGIJA“, U.S. Congress,
Ofce of Technology Assessment, „Electric Power Wheeling and Dealing: Technological
Considerations for Increasing Competition“, OTA-E-409 (Washington, DC: U.S. Government
Printing Ofce, May 1989).
Leidinio elektroninė versija – interneto svetainėje www.le.lt
DAŽNIS
DAŽNIŲ JUOSTA
Rentgeno ir gama
spinduliuotė
Ultravioletiniai
spinduliai
Matomoji
spinduliuotė
Infraraudonieji
spinduliai
Mikrobangos
Radijo bangos
Labai žemi dažniai
50 Hz
E
L
E
K
T
R
O
M
A
G
N
E
T
I
N
Ė

S
P
I
N
D
U
L
I
U
O
T
Ė
E
L
E
K
T
R
O
M
A
G
N
E
T
I
N
I
S

L
A
U
K
A
S
PANAUDOJIMAS
N
e
j
o
n
i
z
u
o
j
a
n
č
i
o
j
i

s
p
i
n
d
u
l
i
u
o
t
ė
J
o
n
i
z
u
o
j
a
n
č
i
o
j
i

s
p
i
n
d
u
l
i
u
o
t
ė
10
13
GHz
10
12
GHz
10
11
GHz
10
10
GHz
10
9
GHz
10
8
GHz
10
7
GHz
10
6
GHz
10
5
GHz
10
4
GHz
10
3
GHz
10
2
GHz
10 GHz
1 GHz
100 MHz
10 MHz
1 MHz
100 kHz
10 kHz
1 kHz
100 Hz
10 Hz
1 Hz
Elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių palyginimas
DAŽNIS DAŽNIŲ JUOSTA ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAI

Skausmo riba

[dB] 140 130 120 110 100

20 m atstumas

100 m atstumas

Statyba

Diskoteka

90 80 70 60 50 40 30 20 10 0
Elektros perdavimo linijos Butas Krovininis transportas

keliamo triukšmo palyginimas

Anzelmas Bačauskas

APIE ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ TECHNOLOGIJAS
be formulių

2010 m.

UDK 621.311.1 Ba - 62

ISBN 978-609-95122-0-4

© AB „Lietuvos energija“, 2010 © Anzelmas Bačauskas, 2010

jei jam kai kas atrodys per sudėtinga. Š Standartinis išdėstymas (a) Oro linijos virš medžių (b) Galimi elektros linijų per miškus variantai . Vis dėlto. o svarbiausia – kaip pasiekiama. kad tam pakaktų skaitytojo vidurinio mokslo žinių. kad skaitytojas galės suprasti bendrus elektros energetikos sistemų technologijų principus ir šios žinios bus jam naudingos. Knygoje bandoma elektros energetikos sistemų technologijas pristatyti taip. o patikimam apsirūpinimui elektra yra svarbios elektros energetikos sistemos. tai nėra pasakojimas apie elektros energetikos sistemų techniką ir įrenginių veikimo principus.PRATARMĖ iuolaikinio žmogaus gyvenimas neįsivaizduojamas be elektros. Todėl kai kas yra supaprastinta ir ne visai tikslu specialisto žvilgsniui. kadangi detaliam energetikos sistemų veikimo supratimui reikia daug specialių žinių. Tačiau tikimės. liks neaišku – sudėtingus dalykus ne visada pavyksta paaiškinti paprastai. kad paspaudus jungiklį visada įsižiebtų šviesa. Šio leidinio tikslas yra supažindinti skaitytoją su elektros energetikos sistemų technologijomis ir problematika. Kita vertus. reikia atsiprašyti skaitytojo.

. . . . . . . . . . . 37 3. . . . . . . . . . . . . . . .2 Elektros sistemos elementų ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . .3 Sistemos gyvybingumas . . . .2 Elektros tiekimo patikimumo užtikrinimas . . . . . . . .3 Elektros sistemos darbas ir jo planavimas . . . . . . .1 Lygiagretūs galių srautai ir galių pasiskirstymas . 26 3. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3. . . . . . . .1 Elektros sistemų darbo normos . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2. . . . . . . . . . . . .1 Elektrinės . . . .. . . 26 3. . .. . . . .TURINYS 1. . . . . . . . . . . . . 45 4. . . .3 Patikimumas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44 4. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12 2. . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 39 3.. . . . . . . . . . . . 47 . . 20 3. . . . . . . . . . . . . . . . . . ENERGETIKOS SISTEMOS DARBO KOORDINAVIMAS IR PLANAVIMAS . . . . . . . . . . . . . . .. . 46 4. . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . 40 4. . 29 3. . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . .6 Remontų grafikų sudarymas . . . . . . . .3. . 47 4. . . . . . . .1 Dažnis . . . 25 3. . . . . . . . . . . . . . . .1. . . . . . . . .5 Veikiančių agregatų sudėties parinkimas . . . . .3 Sisteminiai ribojimai .. . . . . .2 Įtampų ir reaktyviųjų galių srautų ribojimai . . ..1 Elektros perdavimo galimybių ribos . . .1. . . . . . 23 3. . . . . . . . 20 3. . . .1 Generatorių reguliatorių valdymas pagal apkrovos kitimą . . . . . . . . . .1. . . . . .. . . . . . . . . . . . .. . . . . . .1. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 2. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ..1 Elektros sistema ir jos sudedamosios dalys. 7 2. . .3 Galios mainų koordinavimas . . . . . . . . . . .3 Įtampų reguliavimas kintant apkrovai . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2. . . 20 3. . . . . . . . . 28 3. . . . . . . . . . . . 21 3. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34 3. . . . . . . . . . 6 2. . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1 Srovės šiluminiai ribojimai . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43 4. 32 3.3. . . . . . . .3. . . . . . . . . . . . . . .2. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3. . . . .. . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . .2. .3. . . . . . . 16 2. . . . . . . .1. . .3. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3 Energetikos sistemos valdymo centras . . . . . . . . . . .2 Sistemos stabilumas . . . . . . . . . . . . . . . .2. jos veikimo atstatymas po avarijos . . .. . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . .1. . . 18 3. . . . . .3. . .. . . . . . . . . . . . . ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2 Įtampa . . . . . .2 Elektros tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2 Apkrovų agregatams paskirstymas ir automatinis generacijos valdymas . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . 43 4. . . . . . . . . . . . .2 Reikalavimai elektros sistemos darbui ir jo planavimui . . . . . . . .. . . . . . . . . .8 Elektros sistemos plėtros planai . . . . . . . . . . . . .. . . .3. . . 28 3. . . . . . . . . . . . . . . 46 4. . . . . . . . . . . . . 44 4. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1 Apkrovos sekimas . . . . . . ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS SANDAROS APŽVALGA . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 36 3. . . . .3. . . . . . . .4 Elektros sistemos gyvybingumas ir patikimumas paskirstant apkrovas . . . . . . . . . . 8 2. . . . . . . . . . . . . . . . 39 3. . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7 Elektros sistemos darbas avarijų metu. . . . . . . . . . .. . . .. .3. . . . .. . . . . .2 Jungtinės energetikos sistemos . . . . . . . . . . . KAIP DIDINAMOS ELEKTROS PERDAVIMO GALIMYBĖS . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . 69 6. . SUTRUMPINIMAI . . . . . . . . . . . . . . . .1. . . . . . . . .5 Mažeikių termofikacinė elektrinė . . 65 6. . . . . . 72 6. . . . 76 7. . . . . . . . . . . ... . . . . . . . . . . . . . . . . .5 ENTSO-E . . . . . . . . . . . . . . . .2 Lietuvos elektros perdavimo tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67 6. . . . . . . . . . . .1. . . 50 4. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4. . . . . . . . . . . . . . . . 57 5. . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . 70 6. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55 4. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51 4. . 75 6. . . . . . . . . . . . . .1. .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 51 4. . . . . . . . . . . . . .3 Nordel . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 79 . . . . . . LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMA . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50 4. . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1. . . .1. . . . . .2 Srovės padidinimas . .. . . . . . . . . 55 5. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4. . . . . . . . . . . . . .1 Vardinės įtampos padidinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 66 6. . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 73 6. . . .1. . . . . . . . . . . . . .3 Konstrukcijos pakeitimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4. .5 Reaktyviųjų galių ir įtampų valdymas . . . . . . . .5 Ateities tendencijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 64 6. . . . . . . . . . . . . . . . . .1 Lietuvos elektrinės . .2 Lietuvos elektrinė . . JUNGTINĖS ENERGETIKOS SISTEMOS EUROPOJE . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . .3 Vilniaus termofikacinė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . 73 6. . . . . . . . . .9 Vėjo elektrinės . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 Lietuvos energetikos sistemos valdymas ir AB „Lietuvos energija“ . . . . . . . . . . . . .4 Kauno termofikacinė elektrinė . . . 71 6. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2 NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . .1. . . . . . . . . . . . . . . . .4 Aktyviosios galios srautų reguliavimas . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . 62 5. . . . . .. . . .1. . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . .4 Elektros perdavimo galimybių didinimo perspektyvos . . . . 74 6. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . .4. . . . . .1. . . . . . . .. . . . . . .3 Lietuvos skirstomieji elektros tinklai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4. . . .. . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4 BALTSO . . . . . . . . . . 59 5. . . . . . . . . 69 6. . . . . . .6 Stabilumo gerinimas . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61 5. . . . . . . . . . . . . . . .1 UCTE . . 58 5. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54 4. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8 Senosios Lietuvos elektrinės . . . 52 4. . . 70 6. . . . . . . . . . . . . . . .. .4. .1 Ignalinos atominė elektrinė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4. . . . . . . . . . .6 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė .7 Kauno hidroelektrinė . . . . . . . .

kelios skirstomųjų tinklų ir elektros tiekimo (prekybos) bendrovės. Reformos įtakojo skaidresnę elektros kainodarą. kuriose konkurencija neįmanoma. energetikos sistemas ir jų problemas. avarijų elektros sistemose visiškai išvengti neįmanoma. Ji didele dalimi nulemia žmonių gyvenimo kokybę. 2003 metų elektros sistemų avarijų analizė rodo. statybos darbų kainos. kiek jis tenkina visuomenės reikmes. atsirado viena elektros perdavimo ir kelios elektros gamybos bendrovės. tačiau jos įvyksta. Reformos įvykdytos visose išsivysčiusiose šalyse (Lietuvoje elektros ūkio reforma baigta 2001 metais). Š  . Dėl techninių priežasčių elektros perdavimas ir skirstymas liko natūralios monopolinės veiklos. kad didelį jų mastą lėmė ir nepakankamas visuomenės dėmesys elektros energetikos problemoms. Nors ir retai. Šiandieninis gyvenimas reikalauja. atlaisvino valstybę nuo kai kurių elektros ūkio ekonominių problemų sprendimo. Elektra tokia svarbi visuomenės gyvenime tapo šiek tiek daugiau kaip per šimtmetį. o žmonės – specialistai ir elektros vartotojai – įvertina jo veiklos sėkmę. bet elektros sistemų technologinių procesų valdymas tapo sudėtingesnis. sudaro sąlygas tolesnei pažangai. ĮVADAS iuolaikinės visuomenės gyvenimas neįsivaizduojamas be elektros. ypač atominių. Tai buvo padaryta išskaidžius vertikaliai integruotas elektros energetikos bendroves. Nepaisant energetikų pastangų ir tam skiriamų didelių lėšų. todėl elektros perdavimo ir skirstymo kainas ir po elektros ūkio reformos reguliuoja valstybės. 57 milijonai – italų. kad elektros sistemų technologijos būtų visiems suprantamos geriau. kad visuomenė turėtų pakankamą supratimą apie elektros ūkį. Todėl svarbu. Po praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio energetikos krizės daugelio šalių elektros ūkiai susidūrė su ekonominėmis problemomis – pabrango kuras. kuri pakeitė valstybinį elektros gamybos kainų reguliavimą. Elektros ūkis tarnauja žmonėms. 2003 metais be elektros dešimtims valandų liko apie 50 milijonų Šiaurės Amerikos gyventojų. Taip elektros gamyboje tapo galima konkurencija. antrąjį savo šimtmetį elektros ūkis pradėjo nuo reformų.1. Elektrinės buvo atskirtos nuo elektros tinklų. kurios pakeitė ūkininkavimo tvarką. Taigi. Kita vertus. didėjo naujų elektrinių. tačiau elektros sistemų technologija liko ta pati. elektros ūkis reikalingas tiek. griežtėjo aplinkosaugos ir saugumo reikalavimai. Viena galimybių spręsti šias problemas buvo elektros ūkio valstybinio reguliavimo pakeitimas konkurencija.

kurios gamina elektrą. ir elektros skirstymo tinklai. Sistemos valdymo (dispečeriniai) centrai koordinuoja visų sistemos komponentų darbą. Tada. organizacija ar priemonių visuma. Energetikos sistemą sudaro elektrinės.  E . ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS SANDAROS APŽVALGA nergetikos sistemų formavimas prasidėjo dvidešimtojo amžiaus antrame dešimtmetyje. Elektros sistemos kiekvienu momentu turi gaminti tik tiek elektros. o informacinės sistemos aprūpina elektros sistemos valdymo centrus reikalinga informacija. siekiant didesnio elektros tiekimo efektyvumo ir patikimumo. sujungtos elektros perdavimo tinklais. Elektros tinklų pastotėse sujungiamos elektros linijos. Elektros sistemų veikimo ypatumai: • elektros gamyba ir vartojimas vyksta tuo pat metu. Elektros energetikos sistema (toliau – energetikos sistema) nėra vien tik tam tikra tvarka. Energetikos sistemos veikimą lemia fizikos dėsniai.2. 2. kadangi elektros sistemose praktiškai neįmanoma sukaupti elektros (gamybos) atsargų. Ir atvirkščiai – elektros vartotojai kiekvienu momentu gali suvartoti tik tiek elektros.1 Elektros sistema ir jos sudedamosios dalys Energetikos sistemos dalis. skirta apsirūpinti elektra. kuris gali apimti visą valstybę ar net kelias. įprasta vadinti elektros sistema. kiek jos tada pagamina elektrinės. labai sudėtinga žmonių sukurta mašina.1 pav. kurių linijomis elektra iš perdavimo tinklų ir mažų elektrinių tiekiama vartotojams. Toks elektrinių sujungimas ir elektros sistemų kūrimas pasaulyje prasidėjo dvidešimto amžiaus pradžioje. politika bei teisinė sistema. kiek jos tuo momentu reikia vartotojams. kuri gamina. perduoda ir skirsto elektrą. Energetikos sistema – tai gigantiška. iš kurių elektra skirstomaisiais elektros tinklais pasiekia vartotojų įrenginius. kai 110 kV (kilovoltų) įtampos elektros linija per Panevėžį buvo sujungtos Petrašiūnų ir Rėkyvos elektrinės. Jos svarbiausi komponentai – elektrinės.). elektros perdavimo tinklai. o dažnai ir pakeičiama (transformuojama) įtampa. (2. elektrinės pradėtos sujungti elektros tinklais. kurių linijomis elektra perduodama dideliais atstumais. šiluma. Lietuvoje jis startavo tik 1956 metais. bet didelę įtaką turi ir ekonomika. mechanine energija ir pan. Paprasčiausia elektros sistema – dvi elektros tinklu sujungtos elektrinės (generatoriai). Tokia sistema yra panaši į sudėtingą milžinišką dirbtinį organizmą. o kartais – ir šiluma. elektrą paverčiančius šviesa.

kad elektros ūkis netaptų pažangos stabdžiu. kai kurie – elektromagnetiniai – beveik šviesos greičiu. elektros paklausa nuolat auga. be to.Valdymo centras Į kitą ES Elektrinė Elektrinė Į kitą ES Skirstomasis tinklas Skirstomasis tinklas Skirstomasis tinklas 2. taip pat vandens – hidroenergiją. Nuolat augančiai elektros paklausai patenkinti reikia vis naujų pajėgumų statybos ir esamų atnaujinimo. Hidroelektrinių (HE) turbinas su elektros generatoriais suka krintantis vanduo.  . Tas garas suka turbinas. Dėl to elektros sistemos yra labiausiai automatizuota ūkio dalis. Elektrinėse deginamo iškastinio kuro ar branduolinio kuro šiluma gamina garą. sujungtas su elektros generatoriais. Elektros sistemos schema • elektros sistemose procesai vyksta labai greitai. kuriuose mechaninė energija paverčiama elektra. dalyvaujantys bendrame technologiniame procese. o apsirūpinimas elektra lemia tiek ūkio pažangą.1 Elektrinės Daugiausia elektros gaminama naudojant iškastinio (organinio) ir branduolinio kuro energiją. • • 2. plėtra turi būti spartesnė už ekonomikos augimą.1. o tokių projektų įgyvendinimas trunka dešimtmetį ar ilgiau – juk ir elektrinių darbo amžius siekia per 40–60 metų. Dėl šių priežasčių elektros sistemų plėtrą reikia planuoti labai iš anksto. tiek visuomenės gyvenimo kokybę. Tokios elektrinės vadinamos kondensacinėmis. elektros sistemų objektai. Tokius procesus gali valdyti tik automatiniai įtaisai. vieni nuo kitų yra nutolę per dešimtis ar net šimtus kilometrų.1 pav. Tai apsunkina elektros sistemų procesų valdymą.

4 pav. Anglimi kūrenamos kondensacinės elektrinės technologinė schema  . Anglis Garas Turbina Generatorius Perdavimo linijos Transformatorius Upė Kondensatorius Katilas (garo generatorius) Kondensatorių aušinantis vanduo 2. Avedøre elektrinė (Danija) Kondensacinėse iškastinio kuro (anglies. kurį siurblys vėl pumpuoja į katilą.2. kadangi turi būti ypač švarus. atominėse elektrinėse – 70 barų) garu. idealiu atveju. Gamyboje naudojamas vanduo yra specialiai paruošiamas. Taip prasideda naujas ciklas.2 pav. Pirmiausia (2. Jänschwalde anglimi kūrenama kondensacinė elektrinė (Vokietija) 2. naudojant vadinamąjį uždarą garo (vandens) ciklą. Siekiant kuo didesnio garo energijos perdavimo turbinai efektyvumo. Tam iš turbinos išeinantis garas kondensatoriuje yra verčiamas vandeniu.3 pav. ateityje planuojama – net 700°C) ir aukšto slėgio (150–350 barų. Aukšto slėgio garas suka garo turbiną su elektros generatoriumi. reikalingas vakuumas.).4 pav. naftos. vanduo katile (garo generatoriuje) paverčiamas aukštos temperatūros (paprastai 550°C. iš turbinos išeinančio garo slėgis turi būti kuo žemesnis. gamtinių dujų) elektrinėse ar branduolinio kuro elektrinėse šiluma verčiama elektra.

Dėl šios priežasties elektrinę geriausia statyti prie jūros. Nuo aušinimui naudojamo vandens temperatūros priklauso turbinos veiksmingumas. iškastinio kuro elektrinėse. Taigi. tuo pačiu – ir elektros generatoriaus generuojama galia. 10 . Kondensatoriuje sušilęs vanduo krenta iš bokšto viršaus ir dėl natūralios traukos atšaldomas iki oro temperatūros.5 pav.2. atominėse iki 46 proc. Tokiuose bokštuose išgaravusio vandens nuostoliai yra nedideli ir sudaro apie vieną procentą. pavyzdžiui. o vandenį nesunku papildyti vietinio vandens telkinio ištekliais. Šiaurės Amerikoje. o iš jo išleidžiamas pašildytas. 1000 MW atominei elektrinei tam pačiam kiekiui elektros pagaminti per metus reikia tik apie 33–37 tonų prisodrinto urano dioksido. Tas padaroma per kondensatorių praleidžiant didelį aušinančio vandens kiekį. elektrinei reikia didelio vandens telkinio. Vilniaus termofikacinės elektrinės aušinimo bokštai Kondensatoriuje garą verčiant vandeniu. dalyje Japonijos ir kai kuriose kitose šalyse srovės dažnis yra 60 Hz. Australijoje. kurie gamina 6–30 kV (kilovoltų) įtampos tarp fazių (linijinės įtampos) trifazę sinuso formos 50 Hz (hercų) dažnio kintamą elektros srovę. didelės upės. Per metus 1000 MW elektrinėje sudeginama apie 3 milijonai tonų anglių. iš jo reikia paimti daug šilumos. Šiuolaikinėse kondensacinėse elektrinėse šilumos vertimo elektra didžiausias pasiekiamas efektyvumas yra nuo 35 proc. yra statomi specialūs aušinimo bokštai (aušintuvai). 1000 MW elektrinėje – apie 50–60 m3 vandens per sekundę. natūralaus ar dirbtinio ežero. 1. Kai arti nėra pakankamai didelio vandens telkinio.7 milijono tonų mazuto arba 2 milijardus kubinių metrų gamtinių dujų. Vieni svarbiausių elektrinių įrenginių yra elektros generatoriai. iš kurio į kondensatorių būtų paduodamas aplinkos temperatūros vanduo.

7 pav. Schkopau anglimi kūrenama elektrinė (Vokietija) 11 . Hidrogeneratorių diametras yra žymiai didesnis nei turbogeneratorių. kurie palaiko nustatytą generatoriaus gnybtų ar elektrinės šynų įtampą. Elektrinių generatorių agregatai turi jų sukimosi greičio reguliatorius..). palaiko elektros sistemoje pastovų srovės dažnį. (kai dažnis 60 Hz – 3600 aps./min.6 pav. Šiuolaikinių šiluminių ir atominių elektrinių generatorių vardinė galia būna nuo kelių dešimčių megavatų (MW) iki tūkstančio ir daugiau. todėl jų sukimosi greitis yra daug mažesnis. ir automatinius įtampos reguliatorius. todėl 50 Hz gauti jiems reikia turėti daugiau nei vieną polių porą./min. Trifazės srovės grafikas Elektros sistemoje visų veikiančių generatorių dažnis yra tiksliai sinchronizuotas.2. Kai dažnis 50 Hz. šiluminių ir atominių elektrinių generatorių sukimosi greitis yra 3000 aps. paprastai mažesnis kaip 500 aps. o hidroelektrinių – iki 800 MW. kurie. kintant apkrovai. 2./min.

Kartu tobulinami ir kuro elementai (angl. Kitose – dujų ir garo. o jame pagamintas garas suka garo turbiną su kitu – elektros generatoriumi. Tiek termofikacinėse. tiek dujų ir garo (kombinuoto ciklo) elektrinėse kuro energija yra panaudojama veiksmingiau nei tradicinėse – kondensacinėse – šiluminėse elektrinėse. cogeneration heat and power – CHP) elektrinės.8 pav. o dujų ir garo termofikacinėse elektrinėse jis gali siekti net 80 proc. Kol kas iš atsinaujinančių energijos išteklių (išskyrus vandenį) gaminama nedaug elektros. todėl. 2. Elektrai gaminti naudojama ir žemės šilumos (geoterminė) energija. generatoriai prie elektrinės skirstyklos ar perdavimo linijų jungiami per paaukštinančius transformatorius.. Termofikacinių elektrinių. Iš turbinos karštos degimo dujos (dūmai) patenka į katilą (garo generatorių). kuriuose vandenilio ar daug jo turinčių dujų cheminė energija tiesiogiai verčiama elektra. fuel cells). tiek gausybė netradicinių elektros gamybos technologijų. Šiuolaikinių elektros generatorių galia yra didelė.Dabar vis plačiau elektrai gaminti pradedamas naudoti tiek netradicinis kuras: šiaudai. biomasė (šiaudai. combined cycle) – elektrinėse deginamo kuro dujos ir jų įkaitintas suspaustas oras 2. kuro panaudojimo veiksmingumo koeficientas siekia 60 proc. potvynių–atoslūgių energija. medienos atliekos ir pan. Pirmiausia tai – termofikacinės (TE) arba kogeneracinės (angl. šiukšlės. kurie generatorių įtampą (6–30 kV) padidina iki elektros perdavimo tinklų įtampos. mediena) ar komunalinės atliekos.. Elektrai gaminti pasaulyje vis dažniau naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai: vėjas. kurios gamindamos elektrą. dar vadinamose kombinuoto ar binarinio ciklo (angl.1. Kuo įtampa aukštesnė. saulė. nuolatinės srovės. kartu vartotojams tiekia šilumą garu ar karštu vandeniu. kad po 30–40 metų netradiciniais būdais pagaminta elektra bendrame energijos balanse sudarys pastebimą dalį. kaip ir naujų dujų ir garo elektrinių. tuo plonesniais 12 . mažinant perduodamos energijos nuostolius. tačiau tikimasi.2 Elektros tinklai Elektrinių elektros generatorių pagaminta elektra yra perduodama į elektros tinklus. žinoma. Vėjo jėgainė suka dujų turbiną su elektros generatoriumi.

kuriais perduodama energija. Perdavimo tinklų įtampa būna aukšta (60–230 kV) ar labai aukšta (330–1150 kV). elektra kiekvieną tinklo mazgą pasiekia keliais takais. Europos Sąjungos šalyse aukščiausia elektros perdavimo tinklų įtampa yra 400 kV. Pažeminantis transformatorius Elektros perdavimo linija Skirstomojo tinklo aukštos įtampos vart. Jų analogu galėtų būti automobilių kelių tinklas Lietuvoje – jei koks nors kelias yra remontuojamas. Lietuvos elektros perdavimo tinklų įtampa yra 110 kV ir 330 kV. Mažesnės nei 330 kV įtampos elektros perdavimo linijose vienai fazei yra 2. 2. o izoliatoriai – prie atramų. Perdavimo tinkluose. izoliatoriai ir armatūra.) Skirstomojo tinklo žemos įtampos vart. y. pagrindinė izoliacija tarp fazinių laidų yra oras. Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse – 1150 kV. kad keliais greitai važinėja automobiliai. Suvytų plieno vielų šerdis suteikia laidams mechaninį stiprumą. Skirstomojo tinklo vidut. t. elektros perdavimo linijos sudaro kontūrus (kilpas). Šiaurės Amerikoje – 765 kV. y. Elektros linijų elementai yra laidai. suvytų apie plieno vielų šerdį. jį galima apvažiuoti kitais keliais. Pradedant nuo 13 . 330 kV elektros linijos atrama skirtas vienas laidas. tuo brangesni įrenginiai. t.10 pav.9 pav. o elektros tinklais – šviesos greičiu perduodama elektra. Elektrinė Paaukštinantis transformatorius Perdavimo tinklo vartotojas (vart. atramos. užtikrinant perdavimo patikimumą. Elektros perdavimo linijos daugiausia yra oro. Elektros perdavimo linijos elektrą iš elektrinių dideliais atstumais perduoda skirstomiesiems tinklams ir sujungia su kaimyninėmis energetikos sistemomis. tačiau kuo aukštesnė įtampa.laidikliais (srovėlaidžiais) galima perduoti tos pačios galios elektros energiją. įtampos vart. Elektros perdavimo oro linijų laidai dažniausia yra iš aliuminio (ar jo lydinių) vielų. Elektros sistemos technologinė schema Elektros perdavimo tinklus sudaro elektros perdavimo linijos su pastotėmis. kuria laidai tvirtinami prie izoliatorių. Skirtumas tik tas. kuriose elektros linijos sujungiamos.

stiklo ar sintetinių medžiagų. Kai kurios bendrovės. galimas vėjo stiprumas. kuriose yra aukštesnės ir žemesnės įtampos skirstyklos bei jas jungiantys transformatoriai ar autotransformato14 . Atramų 2. Elektros linijų laidais aukštu dažniu taip pat galima perduoti informaciją. kurie elektros linijas saugo nuo žaibų. Ant atramų taip pat tvirtinami apsauginiai laidai (įžeminimo trosai). vyraujančias klimato sąlygas. Tai turi neigiamos įtakos sistemos darbo patikimumui. nes jos yra žymiai brangesnės už oro linijas. kurias lemia laidų svoris. Izoliatorių forma parenkama pagal įtampos dydį. Jis atsiranda. Kabelinės elektros linijos beveik nekeičia landšafto. Taip siekiama sumažinti elektros linijos induktyviąją varžą ir vainikinio išlydžio atsiradimo galimybę. Šiuolaikinės izoliacinės medžiagos ir technologijos leidžia pagaminti aukštos ir labai aukštos įtampos elektros kabelius. joms nedaro įtakos meteorologinės sąlygos.11 pav. Kadangi kabeliams pakloti reikia kur kas siauresnės trasos nei oro linijai. Elektros linijų atramos būna medinės. metalinės.330 kV. kabelinių elektros linijų gedimų šalinimui reikia žymiai daugiau laiko. Kol kas kabelinės elektros linijos perdavimo tinkluose nėra dažnos. 110 kV elektros linijos inkarinės konstrukcija priklauso ne tik nuo įtamatramos fragmentas pos. pavyzdžiui. Kuo aukštesnė įtampa. o izoliatoriai ar jų girliandos – prie atramų. kad oras apie laidą jonizuojasi. kur žemė yra brangi. Su apsauginiais laidais gali būti sumontuoti ir optiniai kabeliai informacijai perduoti. tuo daugiau izoliatorių yra girliandoje. Elektros linijos yra sujungiamos elektros pastotėse. reikalingą sistemos valdymui. kabelinės perdavimo tinklų linijos statomos miestuose. gelžbetoninės. susitarti su žemės savininkais. kad jų projektų įgyvendinimui galima lengviau ir greičiau gauti reikalingus leidimus. Tokiu atveju apie laidą susidaro tamsoje švytintis vainikas. Elektros linijų izoliatoriai gaminami iš porceliano. net 230 kV elektros linijoms ne miestų teritorijose renkasi kabelius. Danijoje. kiekviena fazė susideda iš dviejų ar daugiau laidų. Deja. bet ir mechaninių apkrovų. Taip yra todėl. Laidai tvirtinami prie izoliatorių ar jų girliandų. kai laido paviršiuje elektrinio lauko stiprumas pasiekia tokį dydį. Vainikinis išlydis žymiai padidina nepageidaujamus energijos nuostolius elektros linijoje ir sukelia radijo trikdžius. laidų apšalo storis ir atstumas tarp atramų.

Siekiant sumažinti trumpųjų jungimų sroves ir turėti galimybę paprasčiau nustatyti ir pašalinti gedimus skirstomajame tinkle. matavimo prietaisai bei informacijos surinkimo ir perdavimo priemonės. t.12 pav. Pastotėse tai pat yra pagalbiniai įrenginiai. Prie pastočių žemesnės įtampos skirstyklos jungiamos elektros skirstymo tinklo linijos. Pastočių transformatoriuose įtampa paprastai pažeminama iki skirstomųjų tinklų įtampos. kai prie jų jungiami tik tos įmonės elektros vartotojai. elektros tiekimas nutrūksta. kol vykdomas tiekimo perjungimas. lygiagrečiam darbui nejungiami. kai prie jų jungiami aptarnaujamos teritorijos vartotojai. Tai reiškia. kuria atskiria ar prijungia įtampą. kurie nutraukia ar įjungia elektros srovę. Transformatoriai. Skirstomaisiais tinklais elektra vartotoją pasiekia tik vienu taku. ir stambių įmonių. automatikos įtaisai. Autotransformatoriai pastotėse yra jungiami lygiagrečiam darbui. Todėl įvykus gedimui. skyrikliai. y. kad elektros skirstymo tinklas yra atviras. apsaugos. tai užtrunka akimirksnį.riai. Autotransformatoriuose – iki perdavimo tinklo žemesnės įtampos. kurie įtampą sumažina iki skirstomojo tinklo įtampos. Taip sumažinamos trumpųjų jungimų srovės ir atpiginami skirstomųjų elektros tinklų įrenginiai. 2. jei rankiniu būdu – keliolika minučių ir daugiau. skirstomojo tinklo linijos nesudaro uždarų kontūrų – jos yra spindulinės (radialinės). Skirstomieji tinklai yra bendro naudojimo. autotransformatorių transformacijos koeficientas nėra didelis. renkamosios ir jungiamosios šynos. Jei perjungimas vyksta automatiškai. Pastočių skirstyklose yra įrengti komutaciniai elektros įrenginiai: jungtuvai. Elektros pastotė 15 .

nustatyti. Lietuvoje žemos įtampos tinklų fazinė įtampa yra 230 V. elektrinių darbą reikia koordinuoti. 2. kiek tuo metu jos reikia prie elektros tinklo prisijungusiems vartotojams. t. nei mažiau. 330 kV skirstykla žiemą elektros imtuvų. kad bendra vartotojų elektros paklausa būtų patenkinta. yra vadinama valdymo (reguliavimo) sritimi (angl. nes tik abipusis supratimas gali garantuoti patikimą ir kokybišką aprūpinimą elektra. jų vardinė įtampa yra √3 karto mažesnė už elektros tinklo įtampą. patikimumą.Skirstomieji tinklai būna vidutinės įtampos – nuo 6 kV iki 110 kV (Lietuvoje 6–35 kV) ir žemos įtampos – nuo 230 V iki 660 V (Lietuvoje – 400 V). Atskiras skirstomasis elektros tinklas nedaug įtakoja elektros sistemos darbą. Prie žemos įtampos elektros tinklų prijungiama daug vienfazių 2. kadangi elektros sistemos elektrinės kiekvienu momentu kartu turi pagaminti tiek elektros.3 Energetikos sistemos valdymo centras Kai į bendrą elektros tinklą elektrą perduoda ne viena elektrinė. Prie vidutinės įtampos skirstomųjų tinklų stambūs elektros imtuvai (jei jie yra aukštos įtampos – 6 kV ir 10 kV) jungiami tiesiogiai ar per transformatorių. didele dalimi. Tokia abipusė priklausomybė skatina tamprų skirstomųjų tinklų ir elektros vartotojų bendradarbiavimą. atskiri elektros vartotojai ir jų darbo režimas pastebimai įtakoja skirstomųjų elektros tinklų darbą.13 pav. Taigi. Nei daugiau. tačiau skirstomųjų elektros tinklų darbo kokybė nulemia vartotojams tiekiamos elektros kokybę ir. kiek kuris generatorius turi gaminti galios. Vidutinės įtampos skirstomieji elektros tinklai su žemos įtampos tinklais yra sujungti per skirstomuosius transformatorius. control area). Teritorija. 1 . Prie žemos įtampos elektros imtuvai jungiami tiesiogiai. y. kurioje valdymo centras užtikrina elektros paklausos ir pasiūlos balansą.1. pirmasis ir svarbiausias energetikos sistemos valdymo (dispečerinio) centro uždavinys yra koordinuoti elektrinių darbą ir paskirstyti suminę elektros sistemos apkrovą tarp generatorių. Kita vertus.

yra būtini patikimai veikiančių šiuolaikinių elektros sistemų komponentai.2. EMS. kartu ir pačios sistemos. Tai stebėsenos (monitoringo) ir informacijos perdavimo (telemetrijos ir telekomunikacijų) įrenginiai. • šiuolaikinė kompiuterinė analizės sistema. Automatic Generation Control). EVS sudaro: • automatinio generacijos valdymo sistema (AGV). Kompiuteriniai analizės ir duomenų apdorojimo įtaisai kartu su inžinerinės ekspertizės metodais ir programine įranga padeda nustatyti. komutaciniai įrenginiai ir kiti prietaisai. Suomijos energetikos sistemos valdymo centras Elektros sistemos valdymo centro darbui reikalinga gausybė įrenginių ir procedūrų. (angl. kurios gali būti integruotos į vieną energijos valdymo sistemą (EVS). darbas neįmanomas be reikiamos informacinės sistemos. leidžianti stebėti ir įvertinti sistemos gyvybingumą. (angl. jos darbą ir jį planuoti. Šiuolaikinių elektros sistemų valdymo centrų. Energy Management System). kaip dirba generatoriai. kaip ir tinkamos kvalifikacijos specialistai. 1 . reguliatoriai. kurie nuolat informuoja apie elektrinių generatorių darbą ir sistemos būvį.14 pav. Supervisory Control and Data Aquisition). Valdymo centro įrenginiai ir procedūros paprastai yra sujungtos į tris viena kitą dubliuojančias sistemas. elektros perdavimo linijos. • valdymo priežiūros ir duomenų surinkimo sistema – SCADA (angl. kuri koordinuoja elektrinių gamybą. AGC. kuri koordinuoja elektros tinklų įrenginius ir generatorių įtampas. Informacinės sistemos ir technologijos. kurie praktiškai valdo generatorius ir elektros linijas.

• galima tarpusavio pagalba dėl nevienodų sezoninių apkrovų ir elektrinių galių pokyčių (ypač hidroelektrinėse). atitinka srities suminę elektros paklausą. energetikos sistemoje galima įrengti didesnės galios ir ekonomiškesnius elektrinių blokus.2 Jungtinės energetikos sistemos Kuo daugiau elektrinių yra sujungtos į elektros sistemą. kurioje: • kiekvienu momentu užtikrinamas galių ir energijos balansas – savų elektrinių generuojama galia kartu su perkama galia ir energija iš kitos valdomos srities. Tai naudinga didesniam elektrinių veikimo ekonomiškumui. Esant didesnei suminei elektrinių galiai. galima padėti kaimyninėms elektros sistemoms. tuo ji ekonomiškesnė. Paprastai valdomos srities ribos yra elektros matavimo taškai tarpsisteminėse elektros jungtyse. padidinamas sistemos ekonomiškumas. • pagerėja hidroelektrinių galios ir energijos panaudojimas. Taip yra todėl. atsijungus tokiems generatoriams. kad. atsiranda galimybė joms susijungti. todėl tokios sistemos suminė apkrova yra pastovesnė. Norint užtikrinti patikimą ir kokybišką elektros sistemos darbą. Todėl tik didelėse energetikos sistemose arba jų susivienijimuose – jungtinėse energetikos sistemose – galima įrengti didelės galios agregatus. • palaikomas reikiamas galios rezervas patikimam sistemos darbui užtikrinti ir. Plečiantis elektros sistemoms. Tokią valdymo centro valdomą sritį sudaro elektros sistema ar jos dalis. • sutartu tikslumu užtikrinami suderinti tarpsisteminių galių mainų grafikai.2. energetikos sistemoje juos gali per priimtiną laiką pakeisti kiti tebeveikiantys generatoriai. esant reikalui. kurie yra ekonomiškesni negu maži. ypač potvynių metu. 1 . nes: • sumažėja sistemoje reikalingas suminis galios rezervas. joje veikiančio labiausiai apkrauto bloko apkrova paprastai neturi sudaryti daugiau nei 3–5 procentus suminės sistemos apkrovos. Elektros sistemų susijungimas į jungtines elektros sistemas ekonomiškai tikslingas. • reikiamose ribose sistemoje reguliuojamas dažnis. • galima tarpusavio pagalba vykdant remontą ar įvykus avarijai. • dėl geografinės ilgumos ir geografinės platumos efektų sumažėja suminė didžiausia pareikalaujama jungtinės elektros sistemos apkrovos galia – jungtinės elektros sistemos didžiausia apkrova yra mažesnė nei jos apjungiamų elektros sistemų didžiausių apkrovų suma. Didesnėje elektros sistemoje yra didesnė vartotojų įvairovė. Susijungiančios elektros sistemos turi atitikti valdomos srities sąlygas.

Europoje veikia keli energetikos sistemų susivienijimai – jungtinės energetikos sistemos (2. Tarpsisteminės jungtys yra riboto pralaidumo. tačiau ne tik dėl to. bet ir dėl atsiradusių naujų energetikos sistemos savybių. Dėl to reikia brangesnių įrenginių. atsirado galimybė prekiauti elektra Skandinavijos rinkoje. IPS/UPS ir NORDEL. atlaikančių dideles trumpųjų jungimų sroves. todėl sistemoje trumpųjų jungimų srovės yra labai didelės. jungtinių energetikos sistemų privalumai yra svaresni už jų trūkumus. kad valdomi objektai yra išsidėstę didesnėje teritorijoje. Nuo 2007 metų. Tarpsisteminės jungtys paprastai yra gana ilgos.15 pav. Plačiau apie svarbiausius Europos jungtines sistemas pasakojama 5 skyriuje. kad būtų apribotos trumpųjų jungimų srovės.15 pav.Kita vertus. Didžiausios iš jų yra Šiaurės Amerikoje ir Europoje. jungtuvų darbo sąlygos yra sudėtingesnės ir reikia brangių priemonių. Tai apsunkina įtampų reguliavimą. todėl Lietuvos strateginis tikslas yra prisijungti prie UCTE narės Lenkijos elektros tinklų. UCTE NORDEL UKTSOA ATSOI N S FIN RU EU EST IPS/UPS DK IRL GB NL BE L CZ SK F A CH SLO LV LT BY D PL UKR MD H HR BIH SCG BG MK RO I P E AL GR TR MA DZ TR 2. Europos jungtinių energetikos sistemų zonos 1 . Pagal užimamą teritoriją didžiausios yra UCTE. kad jos neatsijungtų dėl perkrovų ir taip nesutrikdytų sistemos darbo. Didžioji dalis Europos Sąjungos šalių energetikos sistemų yra UCTE. jungtinių energetikos sistemų valdymas yra sudėtingesnis. todėl keičiantis galių srautų krypčiai gali žymiai keistis reaktyviosios galios nuostoliai. Lietuvos energetikos sistema priklauso IPS/UPS sistemai. todėl energetikos sistemos jungiasi visame pasaulyje. Vis dėlto. todėl reikia specialių priemonių. nuolatinės srovės kabeliu sujungus Estijos ir Suomijos elektros tinklus.). Jungtinėje energetikos sistemoje lygiagrečiai dirba daug elektrinių.

kurie bet kada gali būti įjungti ar išjungti. kad elektros vartotojai saugiai ir patikimai gautų tiek tinkamos kokybės elektros. turintiems įvairių elektros prietaisų. kad elektros dažnis elektros tinkle 99. kad dažnis yra standartinis (pramoninis) – 50 hercų (kai kur kitur – 60 Hz).) laikoma. veikia keliasdešimt elektros perdavimo linijų. pastočių. Tai reiškia.5 proc. kad: • vartotojams tiekiamos elektros dažnis ir įtampa turi būti tinkami jų elektros įrenginių darbui. Tuo tarpu elektros sistemoje kiekvienu momentu elektros turi būti gaminama tik tiek. 3. laiko per metus gali būti tarp 49. ENERGETIKOS SISTEMOS DARBO KOORDINAVIMAS IR PLANAVIMAS lektros sistemos technologiniame procese dalyvauja ne viena įmonė.3. Dėl dažnio kitimo intensyviau dėvisi elektrinių įrenginiai. Svarbiausi elektros sistemos darbo rodikliai yra elektros srovės dažnis. kurie tiekia elektrą šimtams ar net tūkstančiams vartotojų. kiek jiems reikia. Tai – daugybė tarpusavyje susijusių elektrinių ir kitokių techninių įrenginių. Dažnio sumažėjimas rodo. elektros ir elektronikos prietaisus ir t. kiek pareikalauja vartotojai.1. bet visą laiką – tarp 47 ir 52 hercų. Per dešimtmečius susiformavo metodai ir priemonės.1 Dažnis Projektuojant elektros įrenginius ir prietaisus (elektros variklius. įtampa ir patikimumas. Todėl elektros sistemos darbas turi būti planuojamas. kad elektros sistemos elektrinės generuoja mažiau galios nei pareikalauja vartotojai. Elektrinės gali turėti po kelis ar net keliolika generatorių. Elektros vartotojų įrenginiai dažnio nuokrypiams yra mažiau jautrūs nei pati elektros sistema. nes tik taip galima užtikrinti veiksmingą sistemos darbą.1 Elektros sistemų darbo normos Elektros sistemos darbo koordinavimo ir planavimo tikslas yra užtikrinti. kaip tai daryti. skirstomųjų tinklų. didėja kuro sunau20 E . • elektros tiekimo sutrikimai ar tiekimo nutraukimai turi būti vartotojams priimtini. 3. o įrenginių darbas – koordinuojamas.5 herco. t. Europos standartas EN 50160 elektros įrenginių gamintojams nurodo. o dažnio padidėjimas – priešingai – galios generavimas viršija jos paklausą.5 ir 50. Dėl šios priežasties elektros sistemos siekia palaikyti pastovesnį dažnį nei reikia vartotojams. Praktiškai dažnis elektros sistemoje šiek tiek kinta.

Tam tarnauja sudėtingos dažnio reguliavimo sistemos. Dažnio reguliavimo kokybę rodo elektrinio laiko nuokrypis (paklaida) – sinchroninio laiko. kurio rodyklės sukamos iš elektros tinklo maitinamo sinchroninio elektros variklio. neatsirastų. t. HZ Mėnuo 1999 2000 2001 2002 2003 3. todėl jos yra ribojamos. UCTE sistemoje. 3. Už harmonikų panaikinimą yra atsakingi jas sukeliančių įrenginių savininkai. Taip mažėja elektrinių ekonomiškumas. Harmonikų atsiradimo priežastis yra įvairūs keitikliai (dažniausia vartotojų). kad dažnis yra bend21 .dojimas. bet kai kada gali prasiskverbti ir į perdavimo tinklus. ar kitokio dažnio (pavyzdžiui. kartotiniai pramoniniam dažniui. kad šis reiškinys. pavyzdžiui. tiek vartotojų elektros įrenginiams.1 pav. Dažnis. kai jie yra didesni nei kelios šimtosios herco. Tai reiškia. 150 Hz. Jie vadinami harmonikomis. 350 Hz ir pan. Dažnio kitimas Lietuvos energetikos sistemoje 1999–2003 m. jie turi rūpintis. kad elektros tinkluose dėl kai kurių elektros įtaisų ir prietaisų darbo gali atsirasti nesisteminiai dažniai.2 Įtampa Elektros srovės dažnis yra toks pats visoje elektros sistemoje. kintantis dažnis trikdo galių mainus tarp sistemų. tiek vartotojų įrenginiams. JAV per valandą jis turi būti bent kartą lygus 0.1. Tas laiko nuokrypis elektros sistemose yra reglamentuojamas. kaip ir NVS ir Baltijos energetikos sistemoje – ne didesnis kaip 30 sekundžių. y. 250 Hz. Reikia pabrėžti. kurie kintamą srovę keičia į nuolatinę. Paprastai harmonikos atsiranda skirstomuosiuose tinkluose. Harmonikos nepageidautinos tiek elektros tinklams. bet įtampa gali būti skirtinga atskiruose elektros tinklo taškuose. Be to. laikrodžio. laiko skirtumas nuo astronominio laiko. Pavyzdžiui. o jo korekcija gali trukti 24 valandas. ne 50 Hz) srovę. Dėl to elektros sistemose daug dėmesio yra skiriama pastovaus dažnio palaikymui. kurios reaguoja į dažnio nuokrypius. kenkiantis tiek elektros tinklų darbui.

Įtampos dydis atskiruose elektros tinklo taškuose priklauso nuo daugelio veiksnių: įtampos atskirų generatorių gnybtuose. kad skirstomuose elektros tinkluose ne mažiau kaip 95 procentų laiko įtampa nuo vardinės skirtųsi ne daugiau kaip 10 procentų. trumpieji jungimai elektros tinkluose. Jei skirstomuosiuose elektros tinkluose leistinus įtampos lygius nulemia vartotojų elektros imtuvų darbo sąlygos. Tai yra žymiai pigiau nei įrengti bendras apsaugos priemones elektros tinkluose. tuo mažesnė yra santykinė izoliacijos atsarga. kurios padeda prietaisus apsaugoti nuo įtampos svyravimų. Įtampos svyravimai gali sutrikdyti kompiuterių ir elektronikos įtaisų darbą. Įtampos nuokrypiai svarbūs ne tik vartotojų įrenginiams. tiek kitų vartotojų darbo. o įtampa – vietinis. Tokiam ar net didesniam įtampos kitimui yra pritaikomi elektros prietaisai. o elektros tinklai projektuojami. tiksliau – jos atsarga. kad jų elektros įrenginiai.ras sistemos elektros kokybės rodiklis. sukelti elektros lempų mirgėjimą. Dėl pernelyg žemos įtampos gali sutrikti elektrinių lygiagretus darbas ir sistemos stabilumas. o įtampa. patys įsirengia reikiamas individualias priemones. netrikdytų tiek elektros tinklo. Elektros perdavimo tinklai su skirstomaisiais tinklais yra sujungti 22 . Elektros perdavimo tinkluose pavojų kelia ir per žema įtampa. kurie gerai atliktų savo funkcijas net ir įtampai kintant tam tikrose ribose. Įtampos svyravimams sumažinti skiriamas reikiamas dėmesys projektuojant. įrengiami ir eksploatuojami taip. trunkančių iki kelių sekundžių. todėl geriau. Įtampos svyravimus gali sukelti ir didelių elektros imtuvų įjungimas ar išjungimas. Dėl šios priežasties vartotojai. Taip pat vartotojai turi pasirūpinti. bet ir elektros perdavimo tinklų bei pačios sistemos darbui. įrengiant ir eksploatuojant elektros tinklus. nes aukštesnei įtampai reikia brangesnės izoliacijos. Žemus įtampos lygius kartais gali riboti ir įtampų reguliavimo sąlygos skirstomuosiuose tinkluose. Juos standartas taip pat rekomenduoja riboti. tai padaryti yra brangiau nei gaminti prietaisus. įtampos reguliavimo įtaisų darbo. Kuo aukštesnė įtampa. Europos standartas EN 50160 rekomenduoja. tačiau visiškai jų išvengti neįmanoma. tai didžiausias leistinas įtampas elektros perdavimo tinkluose lemia elektros įrenginių izoliacija. kad įtampa elektros prietaisų gnybtuose būtų pastovi. Deja. sukeldami neleistinus įtampos svyravimus. kurie turi įtampos svyravimams jautrius prietaisus. Reikia pabrėžti. Juos sukelia generatorių ar elektros linijų atjungimai ar įjungimai. Daugelio elektros prietaisų darbui didesnę įtaką daro ne dažnis. kad užtikrintų įtampos kitimą standarto nustatytose ribose. kad elektros sistemose neįmanoma išvengti įtampos svyravimų – didesnių trumpalaikių įtampos sumažėjimų ar padidėjimų. galios srautų elektros tinkle ir tinklo parametrų. elektros imtuvo pareikalaujamos galios.

Taip yra todėl. Objektyviai tai padaryti dažnai yra neįmanoma. Didelės avarijos sistemoje įvyksta. Nustatant patikimumui didinti skirtų priemonių kaštus iškyla panašių neaiškumų. kam pirmenybę teikia elektros vartotojas – brangiai mokėti už elektrą. nei elektros paklausa. Todėl esant normaliam režimui įtampos lygiai perdavimo tinkluose neturi įtakos įtampų lygiams skirstomuosiuose tinkluose. įrenginių gedimai ir pan. esant poavariniam režimui. tiek elektros tinklų darbą gali sutrikdyti nenuspėjami įvykiai (žaibai.1. net ir patikimose didelėse elektros sistemose gali būti sutrikimų. kadangi elektros tiekimo nutraukimo žala priklauso nuo to: • kiek elektros buvo nepatiekta. ar mokėti mažiau. Iš kitos pusės. Atskiro generatoriaus ar perdavimo linijos įtakos bendram patikimumui analizė yra sudėtinga. nei generatorių ar perdavimo tinklų galimybės negali būti labai tiksliai prognozuojamos. kad ji būtų tiekiama nenutrūkstamai.3 Patikimumas Patikimumą lemia elektros sistemos galimybė išvengti elektros tiekimo nutraukimo ir po sutrikimų tęsti elektros tiekimą vartotojams priimtinu dažniu ir įtampa. Tiek elektrinių. Skirtingai nuo dažnio ir įtampos normų. 3. net ir didelis gedimas elektros sistemoje lems elektros tiekimo 23 . jų charakteristikos. todėl sunku įvertinti. kurias lemia elektros įrenginiai. kad reguliuojamųjų transformatorių reguliavimo galimybės gali būti nepakankamos skirstomajame tinkle palaikyti reikiamas įtampas. savaitės. • kokiu paros. tačiau susidurti su trumpalaikiais elektros tiekimo nutraukimais.). Iš kitos pusės. pramonės įmonė ir pan. Nepaisant to. kiek patikimumą gali pagerinti naujas papildomas įrenginys elektrinėje ar elektros tinkluose. Kiekybiškai palyginti elektros tiekimo nutraukimo žalą su priemonių patikimumui padidinti įrengimo kaštais yra sudėtinga. Dėl didelio atskirų sistemos elementų skaičiaus dažniausiai analizės būdu negalima nustatyti ryšio tarp jų sąveikos ir galimų sąlygų. Kartais. o reguliuojamų transformatorių reguliavimo diapazonas. kai elektros gamybos ir/ar perdavimo galimybės nėra pakankamos patenkinti to meto suminę elektros paklausą. žemiausias leistinas įtampas perdavimo tinkle gali riboti ne sistemos stabilumo sąlygos. sezono metu nutrūko tiekimas. • kaip vartotojas pasiruošęs galimiems elektros tiekimo nutraukimams. patikimumo lygis priklauso nuo to. • kaip dažnai nutrūksta tiekimas ir kiek tai trunka.per reguliuojamus žeminančius transformatorius. • koks vartotojo tipas (gyventojai.). todėl atsijungus elektros generatoriui ar elektros linijai generavimo ar perdavimo galia gali staigiai ir neprognozuotai sumažėti.

pavyzdžiui jei yra atjungtos dvi elektros linijos.nutraukimą ne visiems vartotojams. • nustatyto galios rezervo (santykinio. patikimumas gali būti apibendrintas trimis rodikliais: • apkrovos praradimo tikimybe (angl. kad per 10 metų dėl elektrinių ar perdavimo tinklų įrenginių gedimo vieną dieną gali sutrikti elektros tiekimas. elektros sistemos projektuojamos ir jų darbas planuojamas taip. sistemos darbas nesutriktų. Apkrovos praradimo tikimybė suprantama kaip tikimybė. Svarbiausi arba vadinamieji kritiniai sistemos elementai paprastai yra didžiausias veikiantis generatorius ar labiausiai apkrauta elektros linija. kurios dažniausiai kyla dėl nepalankių gamtinių sąlygų. Norint to išvengti. kad per gana ilgą laiką. prijungtiems prie skirstomųjų tinklų. kad tuo pat metu gali sugesti vienas ar du elementai. per 10 metų vieną kartą. generatoriai ar perdavimo linijos. įtampa ir srovė kai kuriose elektros linijose gali tapti neleistina. Patikimumo standartai yra reikalingi elektros sistemų planavimui ir remiasi įvairiomis taisyklėmis ir praktiniais duomenimis. Tai reiškia. kad bet kada atsijungus bet kuriam vienam (ar dviem) svarbiausiems elektros sistemos elementams. kad elektros tiekimo pertrūkiai iki 3 min. persiskirstę galios srautai likusioje sistemos dalyje ne visada automatiškai gali patenkinti vartotojų apkrovą. reikalinga inžinerinė patirtis. vieną kartą per 10 metų. trukmės gali būti nuo 10 iki 50 kartų per metus. Kadangi visų galimų atvejų praktiškai neįmanoma aprėpti. nei sutrikimo dydis (elektros neteko skirstomasis tinklas ar visa sistema). Pavyzdžiui. nors praktikoje gedimų kartais pasitaiko ir daugiau. atsitiktinumų analizei ir sprendimui. sistemos operatorius turi imtis veiksmų. loss of load probability – LOLP). Tokiu atveju elektros linijas gali atjungti jų apsaugos sistemos. Atskirose šalyse ši tikimybė yra apibrėžiama skirtingai ir nėra bendro praktiškai sutarto metodo. atsijungus trečiai linijai. pavyzdžiui. Paprastai laikoma. Todėl standartas EN50160 vartotojams. 24 . Tai vadinama N-1 (ar N-2) principu. kokių elementų sutrikimus reikia nagrinėti. Kai sugenda svarbūs elektros sistemos elementai. nurodo. 15–20 procentų) užtikrinimu. kaip ją apskaičiuoti. elektros sistemoje nebus pakankamai galios paklausai patenkinti. Čia neturima galvoje nei sutrikimo trukmė (kelios minutės ar valandos). Net kai po avarijos elektros sistemos elektrinėse yra pakankamai galios. Planuojant elektros sistemos darbą. Taisyklė N-1 turi veikti visada. pavyzdžiui. Likusius elektros tiekimo sutrikimus sukelia skirstomųjų tinklų problemos. Tai gali pažeisti sistemos stabilumą ir lemti sistemos griūtį. kad. sistema neprarastų gyvybingumo ir galėtų toliau dirbti. pavyzdžiui. sisteminės avarijos sukelia tik apie 20 procentų visų elektros tiekimo vartotojams nutraukimų. • sistemos gyvybingumu. įvykus 1 ar 2 netikėtiems gedimams (taisyklė N-1 ar N-2).

galios perteklius mažėja. todėl. įrengtų generatorių skaičiaus ir jų dydžio. nereikia pamiršti. elektros sistemos darbas koordinuojamas ir planuojamas vykdant tris pagrindines funkcijas. laikui bėgant.Galios rezervas yra seniausia ir dažniausiai taikoma tradicinė patikimumo užtikrinimo priemonė. 3. nulemtas dinamiškos ir sudėtingos elektros sistemos ir jos vartotojų prigimties. Kas naudingiau vartotojams – patikimumo padidinimas ar tikslingas sumažinimas – yra diskusinis klausimas. bet jų vienetinė galia yra didelė. bet ir galima panaudoti galia visada turi būti didesnė už didžiausią apkrovą. o sistemos darbą planuojant ir koordinuojant atliekama atsitiktinumų analizė – sistemos gyvybingumui patikrinti (principas N-1). Kai kuriems vartotojams patikimumo sumažinimas gali būti naudingas. Iš kitos pusės. Tai lemia skirtingos sąlygos atskirose šalyse ir sistemose. tradicijų ir sistemų ypatumų. kadangi leistų atpiginti elektrą. Vertinimas taip pat priklauso nuo inžinerinės patirties. elektros sistemos. sistemoje gali atsirasti galios perteklius. Elektros sistemų plėtra planuojama tolimai perspektyvai. Reikalingo santykinio rezervo dydis priklauso nuo sistemos dydžio. Tuo tarpu kitiems vartotojams. prognozėms nepasitvirtinus. kad rezervo dydis visada turi būti didesnis už didžiausią generatorių. Kai sistemoje generatorių mažai.2 Reikalavimai elektros sistemos darbui ir jo planavimui Užtikrinant aukščiau aptartas elektros tiekimo normas. Minėti rodikliai yra plačiai naudojami įvairiose šalyse. sistema yra labiau patikima. išreikštas procentais nuo didžiausios apkrovos) yra patikimumo rodiklis. kurie patiria didelę žalą dėl nutrūkusio elektros tiekimo. Paprastai laikoma. kad elektros sistemose galios rezervas turi būti ne mažesnis kaip 15–20 procentų. yra geriau mokėti šiek tiek brangiau. sistemos elektrinėse ne tik įrengta galia. kurios yra priklausomos nuo elektros importo iš kaimyninių elektros sistemų. Santykinis galios rezervas (turimos galios ir didžiausios – pikinės – apkrovos skirtumas. kad bet kurioje šalyje elektros paklausa nuolat auga. Taip yra todėl. Aukščiau minėti patikimumo rodiklių (normų) dydžiai nustato. tačiau nėra bendrai priimto metodo jų skaičiavimui. jo įtaką įvertina skaičiuodamos tiek apkrovos praradimo tikimybę. kad darbas būtų pakankamai patikimas. santykinis rezervas turi būti didesnis nei sistemoje su daug mažų generatorių. tačiau turėti patikimai veikiančią sistemą. Santykinis rezervas ir apkrovos praradimo tikimybė yra svarbiausi rodikliai projektuojant. Norint užtikrinti patikimą elektros sistemos darbą. Pavyzdžiui. 25 . tiek santykinio rezervo dydį. Kai sistemoje yra galios perteklius ir faktinis galios rezervas yra didesnis nei normatyvinis. kokia galia turi būti įrengta sistemoje ir kaip ši turi būti eksploatuojama. todėl.

Dėl šios priežasties elektros sistemos valdymo centras prognozuoja apkrovos grafikus ir pagal juos planuoja elektrinių darbą. šalies ekonomikos. tokių kaip trumpieji jungimai ar sistemos elementų netikėtas atsijungimas. galių srautai elektros linijose ir transformatoriuose (autotransformatoriuose) atitiktų jų galimybes.1 Apkrovos sekimas Kiekvienu momentu elektros turi būti tiekiama tiek. security). Visų šių sąlygų įvertinimas leidžia gana tiksliai prognozuoti apkrovos kitimą. 3. kuri leistų kiekvienu momentu elektros gaminti pagal to momento apkrovą ir vartotojai visada saugiai gautų reikalingą kokybiškos elektros kiekį. susijusių su sistemos darbu.2. Tam reikia didelių informacijos kiekių apdorojimo. sezoną (3. kad ne tik gamyba atitiktų paklausą. kuriam nors sistemos elementui dėl kokių nors priežasčių atsijungus. Apkrovos kitimas yra panašus lyginant kiekvieną parą. žaibo). bet ir įtampos elektros sistemos mazguose neperžengtų leistinų ribų. Elektros sistemos gebėjimas tęsti darbą įvykus gedimams vadinamas sistemos gyvybingumu (angl. užtikrinamas ir patikimas elektros tiekimas.2. bus pasakojama toliau. kiek jos reikia vartotojams. • tiekimo patikimumo užtikrinimas. 3. Nuolatinis ir sunkiai nuspėjamas apkrovos kitimas reikalauja. o vartotojus pasiektų reikalingas tinkamos įtampos elektros kiekis.2–3. didelių kompiuterių ir telekomunikacijų pajėgumų bei geros koordinacijos tarp sistemos komponentų ir organizacijų. Užtikrinus sistemos gyvybingumą. vykdydamos pagrindines funkcijas.2 Elektros tiekimo patikimumo užtikrinimas Kiekvienu momentu bet kuris elektros sistemos elementas gali sugesti arba būti sugadintas (pavyzdžiui.).Tos pagrindinės funkcijos yra: • apkrovos kitimo sekimas. Apkrovos kitimas (grafikas) priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Kaip tai užtikrinama. siekia tai padaryti kuo pigiau. Sistemos gyvybingumas yra elektros sistemos geba jos darbui nesutrikti dėl atsitiktinių trikdžių. vartotojų apkrovos kitimas turi tam tikrus dėsningumus. vartotojų savybių. kad veiktų tam tikra koordinavimo sistema. Tikslų elektrinių elektros gamybos suderinimą su apkrova atlieka automatiniai įtaisai. savaitę. todėl elektros sistemos darbas turi būti organizuotas taip. • galios mainų koordinavimas.4 pav. Elektros sistemos. kad joks sutrikimas nenutrauktų elektros tiekimo. Kartu reikia užtikrinti. Nors elektros paklausa nuolat kinta ir tas kitimas nenuspėjamas. sistemos darbas turi nesutrikti. 2 . Be to.

Suomijos (elektros importuotojos) energetikos sistemos apkrovos (raudona) ir gamybos (juoda) 2008 m. Airijos energetikos sistemos paros didžiausių apkrovų kitimas per metus 2 .4 pav.MW Valandos 3.2 pav. 10-ją savaitę MWh/h 3. Lietuvos energetikos sistemos vartotojų apkrova 2008 m.3 pav. 34 savaitę grafikai MWS Savaitės 2005 2006 2007 2008 3.

Išskyrus specialius susitarimus. 3. Neplanuoti mainai (nukrypimai nuo planuotų mainų grafikų) yra reglamentuojami vadinamąja „srities valdymo paklaida“ (angl. kurie reikalingi tinkamai elektros sistemos elementų eksploatacijai. To reikia tiek dėl atsiskaitymų. Toks tikslas pasiekiamas: 2 . ACE). Todėl reikia pasirinkti – didinti elektros kainą ar sutikti su planiniais elektros tiekimo nutraukimais. reikalingas. Tai leidžia vykdyti galių mainus tarp sistemų. kurios užtikrina sistemos gyvybingumą. reikia turėti tam tikrą rezervą. tačiau tai leidžia sumažinti netikėtų jos elementų gedimo tikimybę. Elektros sistemoje jos elementus reikia atjungti ne tik netikėtai jiems sugedus. Planinių atjungimų metu sumažinamos sistemos galimybes. kad „srities valdymo paklaida“ bent kartą per dešimt minučių būtų lygi nuliui. kuriose veikia galingiausios pasaulyje elektros sistemos. Elektros sistemos tinkamumas (adekvatumas) apibrėžia sąlygas.3 Galios mainų koordinavimas Šiuolaikinės elektros sistemos yra sujungtos su kaimyninėmis sistemomis. Norint atlikti planinius atjungimus nesutrikdant elektros tiekimo. bet ir planuotai jų priežiūrai ar remontui. galiausiai. Kaimyninės elektros sistemos gali keistis galiomis tik pagal sutartus tarpsisteminių galių mainų grafikus. JAV. Toks pat reikalavimas veikia NVS ir Baltijos šalių jungtinėje energetikos sistemoje. galių mainai neturi kenkti elektros tiekimui vartotojams – negalima nesutarus saviems vartotojams „siurbti“ elektros iš kaimyninių sistemų.2.3 Elektros sistemos darbas ir jo planavimas Elektros sistemos darbas turi būti organizuotas taip. o jos vidurkis per nustatytą laikotarpį neviršytų nustatyto dydžio. kai savų vartotojų paklausa neplanuotai sumažėjo. valdomi ir registruojami. Todėl galių mainų nuokrypiai nuo sutartų grafikų yra stebimi.Elektros sistemos sąlygos. Energetikos sistemose UCTE galių nebalansai energetikos sistemos pastangomis turi būti šalinami per 15 minučių. galių tranzitas iš vienų sistemų į kitas. galios gavimas iš bendrai valdomų elektrinių ir. reikalaujama. Jie gali būti įvairūs: trumpalaikis ir ilgalaikis elektros pirkimas ar pardavimas kaimyninėms sistemoms. Tai svarbu ir dažnio reguliavimui. nepaisant planinių ir neplaninių sistemos elementų atjungimų. 3. Pavyzdžiui. yra vadinamos elektros sistemos tinkamumu ar adekvatumu. taip pat negalima nesusitarus perduoti kaimyninėms sistemoms elektros pertekliaus. area control error. tiek dėl kompensacijų. kad sistema galėtų visą laiką tiekti reikiamų parametrų elektrą vartotojams. kad būtų palaikomas jos adekvatumas ir užtikrintas jos gyvybingumas. o tai reiškia papildomus kaštus.

kad elektros gamybos konkurencija nesutrikdytų sistemos patikimo darbo. 3. yra labai skirtingas. Procedūros. kai nėra balanso tarp elektros gamybos ir paklausos. Toks paskirstymas turi būti atliekamas įvertinant prognozuojamą atsitiktinį apkrovų kitimą. Todėl elektrinių ir elektros tinklų daug investicijų ir laiko reikalaujančių statybų projektų įgyvendinimą reikia tinkamai koordinuoti ir tuo rūpintis iš anksto. kuri užtikrina. Tarkime. tinkamai valdant sistemos darbą realiuoju laiku. kai galios paklausa yra didesnė nei pasiūla (pavyzdžiui. Dažnis kinta. reikiamas priemones patikimumui ir sistemos adekvatumui užtikrinti. kurį apima procedūra. Elektros sistemos valdymo centras turi tik kontroliuoti. Vis dėlto.1 lentelė). patikimumo užtikrinimo ir galių mainų funkcijas. yra reikalingos žymiai rečiau.• • • tinkamai planuojant elektros sistemos pajėgumus. dėl kokio nors generatoriaus gedimo ar paklausos padidėjimo) 2 . Bet kuriuo momentu. o jų darbo amžius yra kelios dešimtys metų. Elektros rinkos sąlygomis efektyvumą užtikrina konkurencija tarp elektros gamybos bendrovių. generatoriaus galios reguliavimas apima laikotarpius. kokios tuo momentu reikia vartotojams ir savoms elektros sistemos reikmėms. Geras elektros gamybos ir elektros perdavimo organizavimas apima tinkamos agregatų sudėties parinkimą ir apkrovų paskirstymą tarp jų. Kasdieninis elektros sistemos valdymas apima apkrovos sekimo. o ilgalaikio planavimo laiko horizontas yra 20 ar daugiau metų – elektros sistemos įrenginių statyba trunka ilgai. tinkamai organizuojant elektros gamybą ir elektros perdavimą. kiekviena laiko perspektyva reikalauja apkrovų ir elektros įrenginių darbo prognozės. naujų generavimo pajėgumų planavimas. jei elektrinių generatoriai generuoja tokią galią. kurios vykdomos taikant keletą elektros sistemos darbo koordinavimo ir planavimo procedūrų. trumpesnius negu minutė. Kitos. Tinkamas pajėgumų planavimas apima tokią elektrinių galių ir elektros perdavimo tinklų plėtrą. Tos procedūros yra skiriamos pagal laiko intervalus ir skirtingus elektros sistemos darbo aspektus (3. kad elektrinių turima (disponuojama) galia visada būtų didesnė už didžiausią apkrovą. vykdomos nuolat. o kartu būtų užtikrintas reikiamam patikimumui reikalingas galios rezervas ir elektros tinklų pralaidumas. skirtos elektros gamybos ir paklausos balanso užtikrinimui.3. Vertikaliai integruotose elektros energetikos bendrovėse darbo ekonomiškumas buvo pasiekiamas centralizuotai parenkant optimalią veikiančių agregatų sudėtį ir optimaliai paskirstant apkrovas tarp jų.1 Generatorių reguliatorių valdymas pagal apkrovos kitimą Kiekvienu momentu elektros sistemoje galima palaikyti nustatytą 50 Hz dažnį. pavyzdžiui. Laiko intervalas.

sezono apkrovų grafikai (įrenginių įtampų ir galių ribos) Parengtis netikėtiems gedimams Priemonės • Reguliatorių reguliavimas • AGV ir apkrovų paskirstymas • AGV. kad nuolatinis generatorių galios reguliavimas šiek tiek padidina sąnaudas ir taip mažina elektrinių darbo veiksmingumą.visų generatorių sukimasis sulėtėja ir tai sumažina dažnį. kai suminė generacija yra didesnė už paklausą (pavyzdžiui. Greitis. Dideli turbogeneratoriai – atominių elektrinių ar anglimi kūrenamų elektrinių – savo generuojamą galią gali keisti lėtai. Reikia atkreipti dėmesį. Tokiu atveju generatorių reguliatoriai turi sumažinti galią. 3. kuriuo galima generatoriaus galią padidinti ar sumažinti. Elektros sistemos darbo ir planavimo funkcijos Funkcija Apkrovos sekimas Dažnio reguliavimas Apkrovų grafikų sudarymas Tikslas Nuolatinis apkrovos kitimo sekimas Paros. atsijungus dideliam vartotojui). Dažnio reguliavimas yra nuolatinis balanso palaikymas tarp elektros vartojimo ir gamybos. kad elektros gamyba atitiktų jos paklausą ir taip palaiko nustatytą dažnio dydį. savaitės. Generatorių galios akimirksniu pakeisti negalima. vadinamas reakcijos greičiu. o dujų turbinų ar hidrogeneratoriai – greitai.2 lentelėje yra pateikti tipiniai įvairių agregatų reakcijos greičiai procentais nuo generatorių vardinės galios. Panašus procesas vyksta ir priešingu atveju. apkrovų paskirstymas • Agregatų sudėties parinkimas Galių mainų koordinavimas Tarpsisteminė prekyba elektra. tarpsisteminiai galių tranzitai 30 .1 lentelė. 3. Kiekvieno agregato reakcijos greitis yra skirtingas. galių paskirstymas • Agregatų sudėties parinkimas • Įtampos reguliavimas Patikimumo užtikrinimas Gyvybingumo užtikrinimas Adekvatumo užtikrinimas • Agregatų sudėties parinkimas įvertinant momentinį ir greitą rezervą • Generacijos perskirstymas įvertinant gyvybingumą Apsirūpinimas reikiamais • Įtampų reguliavimas tiekimų ištekliais • Agregatų sudėties parinkimas • Įrenginių priežiūros ir remontų grafikų sudarymas • Naujų pajėgumų planavimas • AGV. Jis priklauso nuo elektrinės ir generatoriaus tipo. Daugumos elektros sistemos generatorių greičio reguliatoriai seka dažnį ir reguliuoja generatorių generuojamą galią. kad dažnis nepakistų.

Lentelė 3. bet tai nebuvo svarbu. Tas daroma ir Lietuvoje – atnaujinami ir modernizuojami elektrinių agregatai bei jų valdymas. todėl dažnio reguliavimo tvarka NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemoje liko tokia pati. o kai kurie gali ir visai nereaguoti. Tai Sovietų Sąjungoje buvo svarbiausia. Žlugus Sovietų Sąjungai. kiek ir kurie elektros sistemos generatoriai turi dalyvauti automatiniame galios reguliavime. jos gali būti pigesnės. Praktiškai kiekvienam generatoriaus reguliatoriui yra nustatoma. Elektros generavimo agregatų reakcijos greičiai Agregato tipas ir dydis 10–50 MW 60–200 MW Daugiau kaip 200 MW Hidroagregatai 10–60 MW Daugiau kaip 60 MW Dujų turbinų Visų tipų iki 55 % per minutę 1–6 % per sekundę 4–6 % per sekundę Reakcijos greitis iki 5 % per minutę iki 4 % per minutę iki 3 % per minutę Garo agregatai (bet kokio kuro) Reakcijos greitis nurodo didžiausią greitį. kokiu gali būti pakeista generatoriaus generuojama galia. kokiu greičiu generatorius turi keisti savo galią.2. Skaičiavimais nustatoma. kurios ekonomika buvo planinė–administracinė. dažnio reguliavimo sistemą reikia keisti. Dalis generatorių gali generuoti fiksuotą galią nereaguodami į apkrovos pokyčius. Europos Sąjungos ir Rusijos energetikos dialogo rėmuose sinchroniniam darbui planuojama sujungti energetikos susivienijimą UCTE su NVS ir Baltijos ener31 .2 Hz). Tai priklauso nuo elektros sistemos suminės apkrovos ir nuo laukiamo jos pokyčio. kadangi Sovietų Sąjungoje prekybos elektra nebuvo. normalių režimų metu dažnio reguliavime dalyvaudavo tik Volgos ir Dniepro kaskadų hidroelektrinės. Pereinant prie rinkos ekonomikos ir sudarant sąlygas konkurencijai. Buvusioje Sovietų Sąjungoje. Šis modernizavimo procesas visose šalyse spartėja. Tokia centralizuota dažnio reguliavimo sistema negali užtikrinti geros dažnio reguliavimo kokybės. kai dažnio nuokrypis viršydavo nejautrumo zonos ribas (ne mažesnes kaip 0. Kai kurie reguliatoriai turi greitai keisti generatorių galią. Elektrinių agregatams modernizuoti reikia nemažai lėšų ir laiko. jie reguliavime dalyvaudavo tik tada. priklausomai nuo dažnio nuokrypio. Kai elektrinės dažnio reguliavime nedalyvauja ir generuoja nustatytą galią. Kitų elektrinių agregatų greičio reguliatoriams buvo nustatoma didelė nejautrumo zona. Apie reguliatorių valdymą – toliau. jos energetikos sistemą paveldėjo NVS ir Baltijos šalys.

ar ne. kad būtų patenkinta suminė elektros paklausa sistemoje. Šiuolaikinėse elektros sistemose ekonomiškas apkrovų paskirstymas tarp agregatų paprastai buvo perskaičiuojamas kas 5–10 minučių. arba sąnaudų mažėjimas. Ekonomiškai paskirstant apkrovas tarp agregatų (veikiančių elektrinių blokų) daugiau apkraunami tie agregatai. bet ne visos elektros sistemos mastu. Tai apsprendžia komerciniai sandoriai tarp elektros gamintojų ir tiekėjų. Po elektros energetikos bendrovių restruktūrizacijos ekonomiškas apkrovų paskirstymas atliekamas tik tarp elektros gamybos bendrovės elektrinių ir jų agregatų.2 Apkrovų agregatams paskirstymas ir automatinis generacijos valdymas Vienas iš svarbiausių elektrinių darbo koordinavimo tikslų yra kuo mažesnės elektros gamybos sąnaudos. kad energetikos sistema funkcionuotų be sutrikimų. Lyginamieji sąnaudų prieaugiai priklauso nuo kuro sąnaudų ir agregato veiksmingumo. 32 . ekonomišką apkrovų paskirstymą pakeitė elektros gamybos kompanijų konkurencija. Elektros sistemos valdymo centrui nebereikia spręsti. Dėl avarinių nebalansų atsiradę dideli dažnio nuokrypiai per 15 minučių turi būti sumažinti iki normalių leistinų. Lyginamieji sąnaudų prieaugiai – tai papildomos sąnaudos. kurioje nurodoma. Tuo tikslu NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemose sparčiai tobulinama dažnio reguliavimo sistema.getikos sistema. 3. tiek reguliavimo kokybe. Taip būtų sukurta sinchroniškai veikianti energetikos sistema nuo Lisabonos iki Vladivostoko. ar apkrovų paskirstymas ekonomiškas. Prie UCTE reikalavimų derinamasi tiek organizavimu. kuriuo kuras paverčiamas elektros energija. sumažėjus gamybai viena kilovatvalande. Tai daroma tokiu būdu. o trumpalaikiai – neturi viršyti 200 mHz (didžiausi leistini). Naujomis elektros rinkos sąlygomis. 2005 metų rugsėjo pabaigoje buvo suderinta NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemų dažnio ir galių srautų reguliavimo koncepcija. Vidutinė dažnio reikšmė pusvalandžio intervale neturi skirtis nuo vardinės daugiau kaip 10 mHz.3. kad dažnio nuokrypiai normalių režimų metu neturi viršyti 50 mHz (normalūs leistini). Tai reikalinga. kurios reikalingos vienai papildomai kilovatvalandei pagaminti. kurių lyginamieji sąnaudų prieaugiai mažesni. kurie turi būti techniškai suderinti su energetikos sistemos valdymo centru. Iki elektros energetikos restruktūrizacijos ir konkurencinės elektros rinkos sukūrimo ekonomiškas apkrovų paskirstymas tarp elektros sistemoje veikiančių agregatų buvo pagrindinė tokio koordinavimo priemone. Ekonomiškas apkrovų paskirstymas remiasi elektros gamybos lyginamaisiais sąnaudų prieaugiais. nuo kitų eksploatacinių sąnaudų. kurios kinta priklausomai nuo gaminamos elektros kiekio.

tiek neplaninius galių mainus tarp valdomų sričių. Jei to nėra. Kai reguliatoriai balansuoja elektros gamybą su vartojimu. kad būtų palaikomas balansas tarp elektros paklausos ir gamybos. tam gali būti naudojami ir agregatai su dideliais lyginamųjų sąnaudų prieaugiais. kaip jis apkrautas – visiškai ar tik iš dalies.Apkrovų paskirstymas tarp agregatų remiasi apkrovų prognozėmis. naudodami paprastesnes informacijos mainų sistemas. veiksmingumas. ar reikia keisti generaciją. sistemos operatoriai galių mainus derina. kiek reikia padidinti ar sumažinti kiekvieno agregato generuojamą galią. kokiose ribose agregatas gali reguliuoti galią ir koks jo reakcijos greitis. AGV sistemos valdo tiek planinius. o NVS ir Baltijos energetikos sistemoje. todėl minimizuojant elektros gamybos sąnaudas kartais tikslinga elektrą pirkti iš kaimyninių elektros sistemų. ar automatizacija yra nepakankama. o realios apkrovos dažnai daugiau ar mažiau nuo prognozių skiriasi. Agregatų reguliavimo diapazonas. 33 . Todėl nuolatinio generacijos ir apkrovų balanso užtikrinimui valdomoje srityje reikia automatinio generacijos valdymo. kiek veiksmingai agregatas kurą verčia elektra. lyginamieji sąnaudų prieaugiai skiriasi priklausomai nuo agregato tipo. o kartais – ir nuo perkamos galios sutarties reikalavimų. AGV sistema nuolat seka energetikos sistemos dažnį ir nustato. Automatinio generacijos valdymo sistema (AGV) sprendžia. Tokiais yra dujų turbinos ar dyzeliai – jie gali greitai padidinti generuojamą galią. pageidautina – ekonomiškiausiu būdu. tokios sistemos diegimo darbai yra pradėti. Šiandien elektros sistemos yra susijungusios su kaimyninėmis elektros sistemomis. taip pat ir Lietuvoje. Apkrovų paskirstymui vykdyti ir AGV sistemos veikimui yra reikalinga informacija apie kiekvieno agregato sąnaudas ir kitas jo charakteristikas. kad vyktų reikiami generacijos pokyčiai. ją didinti ar mažinti. o juos palyginus – duoti reikiamas komandas valdomų generatorių reguliatoriams didinti ar mažinti jų galią. Pagal AGV sistemos skaičiavimus generatorių reguliatoriai nustatomi taip. Kai dažnis yra atstatomas. Paprastai AGV sistema pagal apytikrį ekonomišką apkrovų paskirstymą generatorių reguliatorius įjungia kas 5–10 sekundžių. Tarpsisteminių galių mainų valdymui AGV sistemai reikia turėti informaciją apie tarpsisteminių planinių galių mainų grafikus. Dabar AVG sistemos veikia Vakaruose. kad veiksmingesni agregatai padidintų savo galią ir pakeistų mažiau veiksmingus (didesnio lyginamojo sąnaudų prieaugio) agregatus. AGV sistemą reguliatorius nustato taip. Paprastai tai. Pavyzdžiui. nuolat matuoti faktinius galių mainus. ir jo lyginamieji sąnaudų prieaugiai priklauso nuo to. kurie buvo panaudoti dažniui reguliuoti (greitai padidinti galią). Tokių tarpsisteminių galių mainų valdymas jungtinėse elektros sistemose taip pat yra automatizuotas.

34 . Įtampų struktūros ir reaktyviųjų galių srautų supratimas yra sudėtingas. Užtikrinant reikiamus įtampų lygius. ne tik sąnaudas elektrinėse. Praktikoje skaičiavimų supaprastinimui dažnai naudojami apytikriai matematiniai modeliai.Atliekant skaičiavimus. perskirstant apkrovas tarp veikiančių agregatų. reikia įvertinti ir perdavimo tinklų sąlygas. Tokiu atveju elektros sistemos įrenginiai dirba saugiai. įtampa tinklo mazguose gali sumažėti ar padidėti. Kaip jau buvo minėta. kuri nustato sistemos gyvybingumą. reikia įvertinti nuostolių prieaugius tinkluose. perskirstant generatorių apkrovas gali keistis įtampos sistemos mazguose. Tai apsunkina galios nuostolių skaičiavimus. Pirmiausia. tačiau į nuostolių tinkluose įtaką reikia atsižvelgti. Kai elektros tinkle yra reaktyviųjų galių nebalansas. o įtampa ją gali pasiekti vėliau ar anksčiau. elektros sistemos mazgų įtampos turi neperžengti leistinų ribų. Tai – sudėtingas elektros sistemų fizikos klausimas. Tikslus lyginamųjų nuostolių tinkluose prieaugių skaičiavimas yra sudėtingas ir gaišus. reikia daugiau apkrauti kitą. Jei suminiai nuostoliai perdavimo tinkluose yra dideli. Dėl skaičiavimų sudėtingumo tai priklauso jau kitai energijos valdymo sistemos daliai. Deja. bet ir reaktyviųjų galių balansą. srovės ir įtampos kitimas gali nesutapti faze – srovė per periodą pasiekia didžiausią reikšmę. yra sistemos patikimumas ir adekvatumas. elektros galia yra srovės ir įtampos sandauga. 50 (ar 60) periodų per sekundę. kadangi jie priklauso nuo srautų pasiskirstymo tinkle. Kitas dalykas.3. kurį reikia įvertinti valdant agregatų apkrovas. Perduodamą elektros tinklais galią riboja elektros tinklo mazgų įtampos ir elektros linijų pralaidumas. gali žymiai pasikeisti galių nuostoliai perdavimo tinkluose. kuris generatorius turi veikti ir kokia jo apkrova. kurio apkrovimas nepažeidžia elektros tinklo pralaidumo. Kintamosios srovės elektros tinkluose srovė ir įtampa kinta pagal sinuso dėsnį. mažiau ekonomišką generatorių. 3. Galios nuostoliai tinkluose nesikeičia proporcingai perduodamai galiai.3 Įtampų reguliavimas kintant apkrovai Elektros generatorių reguliatorių ir AGV sistemos tikslas yra ekonomiškai paskirstant agregatų apkrovas palaikyti reikiamą dažnį. kai keičiasi elektros paklausa ir sistemos apkrova. Taip agregatų apkrovas tenka paskirstyti neekonomiškai. kokie yra galios srautai linijose. reikia palaikyti ne tik aktyviųjų. Jei elektros perdavimo tinklų pralaidumo nepakanka perduoti galią iš ekonomiško generatoriaus į apkrovos mazgą. Deja. bet ir tai. Paprastai tai lemia du dalykai. Tai reikia įvertinti paskirstant apkrovas. Tam reikia žinoti ne tik perdavimo sistemos pralaidumą. o įtampos yra tinkamos vartotojų įrenginiams. Apie tai – žemiau. svarbesnį už sistemos ekonomiškumą. Kaip žinoma iš fizikos. kokią galią reikia perduoti ir kaip ji paveiks sistemos įtampas.

Be elektrinių generatorių reaktyviajai galiai valdyti ir įtampai reguliuoti naudojami ir specialūs sinchroniniai varikliai. keičiantis apkrovai. kurią sukuria srovė ir įtampa nesutapdamos faze. Todėl generatorių reaktyviąją galią gali riboti tiek statoriaus. Todėl įtampos nuostolių padidėjimas arba sumažėjimas priklauso nuo to. Ji matuojama varais (var). Skirtingai nuo aktyviosios galios. bet ir elektros sistemos įrenginių naudojama reaktyvioji galia. apkrautos elektros linijos. Dėl šios priežasties reaktyviosios galios perduoti dideliais atstumais neįmanoma ne tik dėl elektros linijų pralaidumo – dėl nuostolių reaktyvioji galia gali prapulti elektros linijoje ir taip sumažinti įtampą elektros linijos gale. Kadangi reaktyviosios galios dideliais atstumais perduoti neįmanoma. didelę reaktyviosios galios apkrovos dalį elektros sistemoje sudaro ne tik elektros vartotojų reaktyviosios galios paklausa. automatiškai ar naudojantis televaldymu reguliuojami reaktyviosios galios įrenginiai. kurią sukuria srovė ir įtampa sutapdamos faze. sinchroninės mašinos vartoja reaktyviąją galią. reaktyviųjų galių balansą reikia užtikrinti atskiruose elektros sistemos rajonuose. Jei įtampų reikšmės peržengia leistinas ribas. Jie vadinami sinchro35 . Kadangi srovė gali faze atsilikti nuo įtampos ar pralenkti ją. Be to. yra susijęs su reaktyviųjų galių valdymu. priklausomai nuo jų žadinimo srovės dydžio. yra vadinama reaktyviąja arba menamąja galia. kai didelė – generuoja. kuris yra elektromagnetiniame lauke. Ji matuojama vatais (W) ir atlieka darbą – virsta šviesa ar šiluma. tiek rotoriaus srovė. Įtampų reikšmės sistemos mazguose telematavimais yra perduodamos į elektros sistemos valdymo centrą. Elektrinių sinchroniniai generatoriai reaktyviąją galią gali generuoti ar vartoti. reaktyviosios galios nuostoliai elektros linijose yra žymiai didesni nei aktyviosios. Dideli reaktyviosios galios vartotojai yra transformatoriai ir autotransformatoriai. Galios dalis. dirbantys tuščia eiga. ar reaktyviosios galios srauto kryptis sutampa su aktyviosios galios srauto kryptimi ar ne. yra aktyvioji arba realioji galia. apsauga generatorių atjungia. Ją galima įsivaizduoti kaip galios srautą. Tos informacijos gavimui ir valdymui gali tarnauti ir aukščiau minėta SCADA. reaktyviosios galios srautai elektros linijose gali sutapti su aktyviosios galios srautais arba būti priešingos krypties. Kai žadinimo srovė maža. kad ta galios dalis. Įtampų reguliavimas leistinose ribose. Todėl įtampos reguliavimui nepakanka užtikrinti reaktyviųjų galių balanso visoje elektros sistemoje. esančiame aplink elektros grandinės elementus. Jei tos srovės yra pavojingai per didelės. bet ir aktyviosios galios nuostoliai. suka elektros variklius.Paprastesniam supratimui galima įsivaizduoti. tačiau ją perduodant elektros tinklais atsiranda ne tik reaktyviosios galios. Reaktyvioji galia darbo neatlieka.

besisukantys kondensatoriai). Be to. spinning capacitors. ar nesusidaro sąlygos sistemos griūčiai (kaskadinei avarijai). 3. sistemos gyvybingumo reikalavimų tikrinimas leidžia įvertinti perdavimo patikimumą. kad būtų panaikintas reaktyviosios galios perteklius.3. elektros sistema toliau galėtų veikti. Kai elektros linijos yra ilgos. elektros perdavimo linija. Kai elektros linijomis perduodami nedideli galios srautai. Įtampų sumažinimui reikia padidinti reaktyviąją apkrovą tame sistemos rajone. Keičiant jų žadinimo srovę. kurie didina reaktyviąją apkrovą. kuris sprendžiamas tikrinant sistemos gyvybingumo reikalavimus apkrovų paskirstymo metu. tobulinamas jų valdymas. jei netikėtai dėl gedimų atsijungs vienas ar kitas generatorius. Elektros linijomis perduodant galios srautus dėl elektros linijų induktyvumo (reaktyviųjų varžų) atsiranda reaktyviosios galios nuostoliai. bet ir didinti elektros linijų pralaidumą. Taigi. dažnis ir įtampos būtų priimtinose ribose. Elektros sistemos gyvybingumo reikalavimų tikrinimo tikslas – įsitikinti. Jį lemia talpa tarp laidų ir talpa tarp laidų ir žemės. 3 . Todėl apkrovos turi būti paskirstytos taip. reaktyviajai galiai reguliuoti dar naudojami kondensatoriai. įvykus netikėtam gedimui. Dėl šios priežasties elektros sistemose atsiranda vis daugiau reaktyviosios galios įrenginių. kad. generatorių žadinimo sumažinti nepakanka. galima ne tik reguliuoti įtampą. Dėl šios priežasties elektros sistemos perdavimo tinkle yra įrengiami šuntiniai reaktoriai (induktyviosios ritės). Elektros sistemos patikimumo užtikrinimas yra atskiras elektros sistemos eksploatacijos uždavinys. galima keisti kompensatoriaus reaktyviąją galią ir taip užtikrinti reaktyviųjų galių balansą tame elektros sistemos rajone. Perskirstant reaktyviosios galios srautus galima sumažinti aktyvios galios nuostolius elektros tinkluose ir taip padidinti sistemos veiksmingumą. bet ir talpųjį laidį.niniais kompensatoriais (angl. Valdant reaktyviąją galią. o galių srautai elektros linijose nesukeltų pavojingų perkrovų. Todėl mažų apkrovų metu elektros linijų generuojama reaktyvioji galia gali neleistinai padidinti įtampas elektros perdavimo tinkle. Elektros linijų laidai turi ne tik induktyvumą.4 Elektros sistemos gyvybingumas ir patikimumas paskirstant apkrovas Kompleksiškai paskirstant generatorių aktyviąsias ir reaktyviąsias galias bei valdant kitas reaktyviosios galios versmes elektros sistemos gyvybingumas gali nesikeisti. linijų generuojama reaktyvioji galia yra didesnė nei reaktyviosios galios nuostoliai linijoje. fazę reguliuojantys transformatoriai ar statinės reaktyvios galios versmės – elektronikos valdomi reaktoriai ir kondensatoriai.

Naudojami gyvybingumo įvertinimo metodai yra paremti aktyviųjų ir reaktyviųjų galių srautų pasiskirstymo elektros tinkluose skaičiavimais. kad jį galima būtų įjungti į elektros tinklą. kad būtų užtikrinti leistini galių srautai. Elektros sistemos gyvybingumo įvertinimui yra tobulinama automatinė energijos valdymo sistema – kombinuojant SCADA sistemos duomenų surinkimo galimybes su srautų pasiskirstymo skaičiavimais ir kitomis analizės priemonėmis siekiama įvertinti sistemos gyvybingumą realiuoju laiku. Sudėtingos elektros sistemos su daugeliu elektrinių agregatų. svarbi yra pakankama elektros perdavimo galimybių atsarga.3. Elektrinėse visada laikomas tam tikras galios rezervas. kad įvykus bet kokiam 3 . ką padaro AGV ir SCADA sistemos. kad jo generuojamos įtampos dažnis būtų 50 Hz (kai kur – 60 Hz). Galios atsarga yra esminė elektros sistemos patikimo darbo užtikrinimo priemonė. perdavimo tinklų elementų ir apkrovų sukuria sudėtingą srautų pasiskirstymo struktūrą. Tai tėra sistemos gyvybingumo ribojimų apytikris nustatymas. bet padidina sąnaudas. Elektros generatorius tam. todėl reikėtų analizuoti be galo didelį skaičių galimų netikėtų situacijų. Tam turi būti sudarytas elektros sistemoje veikiančių agregatų sudėties planas – kada koks agregatas turi būti paleidžiamas ar sustabdomas. Reikia pabrėžti. kad toks „neekonomiškas“ apkrovų perskirstymas tarp agregatų užtikrina reikiamą sistemos gyvybingumą. Tai daroma. 3. todėl yra klaidinga manyti. Veikiančių agregatų sudėtis turi būti tokia. tad skirtumas tarp regimybės ir realybės turi būti rūpestingai patikrintas net ir esant mažiems pokyčiams elektros sistemoje.Elektros sistemos eksploatacijos metu praktiškai užtikrinant jos veikimo patikimumą. Dėl skaičiavimų sunkumų elektros sistemos gyvybingumo įvertinimui dažnai tenka pasikliauti planuojamų ir analizuojamų elektros perdavimo galimybių ir ribojimų nustatymu. Jei galių perdavimo ribos yra mažesnės už planuojamus srautus. turi būti sinchronizuotas – turi suktis tokiu greičiu. sušildyti.5 Veikiančių agregatų sudėties parinkimas Šiluminių (taip pat atominių) elektrinių agregatai dar prieš darbo sistemoje pradžią turi būti tam parengti. o įtampos dydis nesiskirtų nuo elektros tinklo įtampos. daug laiko reikalaujantys darbai. yra perskaičiuojami planuojamų apkrovų paskirstymai. Valdymo centro specialistai analizuoja daugelį galimų situacijų ir taip nustato pavojingiausias situacijas ir galių perdavimo ribas. Tikrinant sistemos gyvybingumą atliekami galios srautų pasiskirstymo skaičiavimai ir netikėtumų analizė yra sudėtingi. kad nevisiškai apkraunant generatorius ir elektros perdavimo linijas jos yra naudojamos neveiksmingai.

sugedus kuriam nors agregatui. taip pat užtikrintų „karštą“ rezervą. kartais vadinamas „karštu“. Veikiančių agregatų sudėties planavimas reikalauja begalės informacijos. Elektros sistemos valdymo centras. 2006 metais lapkričio 4 dieną UCTE energetikos sistemų sutrikimai parodė. Sistemos apkrovai kintant pagal paros. Kai vėjo elektrinių parkų galia yra didelė. tai gali trukdyti užtikrinti patikimą elektros sistemos veikimą. kada koks agregatas paleidžiamas. reikalingą patikimo sistemos veikimo užtikrinimui. bet ir dėl nepastovaus vėjo stiprumo besikeičiančią vėjo elektrinių generuojamą galią. kol kas jos patikimai prognozuoti negalima. Reikia atlikti skaičiavimus. visada patenkintų kintančią elektros paklausą. savaitės ar sezono ritmą.5 pav.netikėtam gedimui. būtų patenkintas vartotojų elektros poreikis ir kad kintant sistemos apkrovai generatorių reguliatoriai galėtų palaikyti reikiamą dažnį. Tai reiškia. Kadangi vėjo elektrinių generuojama galia priklauso nuo vėjo greičio. veikiančių agregatų sudėties planas turi numatyti. kada sustabdomas. kad vėjo elektrinių generuojamos galios neprognozuojamas pokytis reikalauja dėmesingesnio vertinimo. dažnai numato ir galių mainus su kaimyninėmis sistemomis. Lietuvos elektrinės blokų valdymo pultas 3 . kad sudarytas agregatų sudėties darbo grafikas užtikrintų minimalias sąnaudas. reikia informacijos apie elektri- 3. „besisukantis“ galios rezervas turi kompensuoti ne tik neplanuotai kintančią apkrovą. sudarydamas veikiančių agregatų sudėties grafiką. atsijungus generatoriui ar elektros perdavimo linijai. Sudarant optimalų veikiančių agregatų sudėties grafiką. kad elektros sistemoje turi būti „besisukantis“ galios rezervas. Kai elektros sistemose atsirado vėjo elektrinių parkai. Veikiančių agregatų sudėties grafikai paprastai koreguojami kas parą arba įvykus nenumatytam apkrovų pasikeitimui. kurių generuojama galia paprastai yra nereguliuojama.

Plano sudarymui reikia informacijos apie kiekvieną planuojamą atjungti įrenginį.3. izoliuoti nuo sistemos ir taip sudaryti nebalansą tarp elektros sistemos pasiūlos ir paklausos.6 Remontų grafikų sudarymas Elektros sistemos įrenginius reikia kartais atjungti. jų negalima išvengti. Todėl sudarant optimalų veikiančių agregatų sudėties grafiką reikia atlikti daug skaičiavimų. jos veikimo atstatymas po avarijos Nors elektros sistemos darbo patikimumui skiriamas didelis dėmesys. 3. įvertinti sistemos gyvybingumą. jų galimybes. jo priežiūros ar remonto trukmę. apsaugos įtaisai. elektros perdavimo tinklų sąnaudas. Konkurencinės elektros rinkos sąlygomis elektros sistemos valdymo centrui nereikia atlikti kai kurių ekonominių skaičiavimų. tuometines sistemos apkrovas. 3. daug vartotojų lieka be elektros.3. Sisteminės (totalinės) avarijos įvyksta. Kai įtampos ir dažnis pradeda smarkiai svyruoti. Be to. atliekant jų priežiūrą. profilaktinius remontus. kurios priklauso nuo to.7 Elektros sistemos darbas avarijų metu. elektros perdavimo. atlie3 . Avarinėse situacijose stengiamasi išvengti tokių atjungimų griūties. Tie veiksniai kinta priklausomai nuo agregatų tipo. Svarbu ekonomiškai paskirstyti apkrovas tarp agregatų. saugodami generatorius ir elektros linijas nuo pavojingų perkrovų. Tam skirti remontų ar įrenginių atjungimo grafikai (planai) sudaromi laikantis tų pačių principų. tik šiuo atveju nagrinėjamas ilgesnis laikotarpis. Vartotojų atjungimo planas yra derinimas su automatiškai izoliuojamais generatoriais. Jų metu sutrinka elektros sistemos darbas. kaip ir sudarant agregatų darbo planus. Tokie planiniai įrenginių atjungimai neturi sutrikdyti elektros sistemos darbo. reikia įvertinti agregatų paleidimo sąnaudas. Tokios avarijos įvyksta labai retai. įvertinti personalo galimybes. tačiau pateiktus elektros gamybos grafikus reikia derinti skaičiavimais patikrinus. ar jie techniškai įgyvendinami ir nepakenks sistemos veikimo patikimumui. Remontų grafiko optimizavimo tikslas yra toks pat – generatorių ir elektros linijų atjungimo planas turi užtikrinti patikimą sistemos darbą remonto metu ir minimizuoti sąnaudas. juos gali atjungti. kad kuo mažiau vartotojų liktų be elektros. tačiau kaip rodo 2003 metų patirtis. kiek laiko agregatas neveikė.nių agregatų. tačiau sisteminės avarijos gali įvykti. Ekstremaliais atvejais vartotojus tenka atjungti. Tokie planai–grafikai yra sudaromi kasmet ir koreguojami po netikėtų įrenginių gedimų. kai elektros sistemoje nepakanka galios paklausai patenkinti ir trūkstamos galios negalima gauti iš kaimyninių sistemų.

skaičiuojama dešimtims metų. Naujos elektrinės vieta turi atitikti ne tik techninius. jas atnaujinus ir prailginus jų darbo amžių bei įrengtą galią. kol elektros sistema buvo vienos energetikos bendrovės žinioje. Atstatant „užgesusios“ elektros sistemos darbą dalyvauja elektrinės. elektros sistema „užgęsta“ – įvyksta totalinė avarija. Pasirodo. Tokių sprendimų derinimas reikalauja bent kelių metų. juk tam taip pat reikia elektros. Blogiausiu atveju reikia atjungti visus vartotojus. Elektros sistemos plėtros perspektyva yra ilgalaikė. todėl tiems įgūdžiams palaikyti reikalingas nuolatinis dėmesys. rengiamos treniruotės. t. perdavimo ir skirstomieji tinklai. y. Todėl elektros sistemos turi planuoti. dalis vartotojų yra atjungiami. Be elektros gali likti ir elektrinių savų reikmių įrenginiai. nei statyti naujas. Elektros sistemų projektuotojai pagal prognozuojamą elektros paklausos didėjimą planuodavo elektrinių įrengtos galios padidinimą ar naujų elektrinių statybą. „Užgesusios“ sistemos darbo atstatymui yra iš anksto sudaromi planai. bet ir visuomenės. o elektros sistemos darbo atstatymas trunka gana ilgai. elektros sistemos plėtros planai prasidėdavo nuo elektros gamybos pajėgumų didinimo. technologinius ir ekonominius reikalavimus. energijos taupymas neįmanomas be didesnio elektros naudojimo. Todėl „užgesusios“ elektros sistemos darbo atstatymas turi būti koordinuojamas. Naujų elektrinių statyba susijusi ne tik su finansinėmis problemomis.kamas taip vadinamas sistemos išdalinimas. Tam reikia koordinuoti elektros sistemos komponentų sujungimą ir vartotojų prijungimą. elektros paklausa visose šalyse nuolat didėja. kiek reikės naujų elektrinių pajėgumų. nes kiekvienu momentu turi būti užtikrintas balansas tarp elektros pasiūlos ir paklausos.3. socialinius interesus. Po išdalinimo neatjungtų nuo sistemos elektrinių galia turi atitikti prijungtiems vartotojams reikiamai galiai. Iki elektros energetikos reformos. 3. kaip bus patenkinta ateities elektros paklausa. o plėtros planų pagrindas yra paklausos. Po totalinės avarijos elektros sistemos darbo atstatymas nėra paprastas. nors dažnis ir įtampos gali būti ir nenormalaus dydžio. bet ir su laikui imliomis procedūromis parenkant naujos elektrinės vietą. kad daug pigiau ir greičiau yra modernizuoti esamas elektrines. 40 . automatiškai. Dažniui pavojingai mažėjant. ne visos elektrinės gali pačios pradėti veikti. kaip iš elektrinių didesnes galias galima bus perduoti į vartojimo rajonus. Kai elektros sistema „užgęsta“. pagal iš anksto sudarytą planą. kuro kainų ir išteklių prognozės. Praktika rodo.8 Elektros sistemos plėtros planai Nepaisant visų pastangų taupiai naudoti energiją. kartais net dešimtis valandų. jų veiksmai turi būti suderinti. aplinkosauginius.

tiek „šaltą“. elektros gamybos planuotojai stengiasi siūlyti įvairias technologijas. taip pat Nacionalinė energetikos strategija. Elektros gamybos plėtros planuotojai turi didelį elektros gamybos technologijų pasirinkimą. Šalies energetikos strategija numato 25 metų perspektyvą ir yra atnaujinama kas penkeri metai. Elektros gamybos plėtra yra dažniausia skirstoma į tris dalis – bazinių elektrinių plėtrą. pusiau pikinių ir pikinių elektrinių plėtrą.Be to. turėti pakankamą galių rezervą. Dėl šių priežasčių elektros gamybos plėtra yra reguliuojama valstybės. kuris atitiks vartotojų lūkesčius. Kadangi kuro ateities kainos yra nežinomos ir neaišku. Prognozuojamomis elektros sistemos darbo sąlygomis elektrinių agregatų ansamblis turi leisti tinkamai reguliuoti dažnį ir įtampą elektros sistemoje: esant reikalui greitai didinti ar mažinti sistemoje generuojamą galią. negalima pamiršti ir elektros vartojimo valdymo bei energijos taupymo. elektrinių galių padidinimą ir naujų elektrinių statybą lemia valstybės energetikos strategija. kurių statyba yra palyginti nebrangi ir greita – dujų turbinų. tiek „karštą“. Lietuvoje tokį reguliavimą nustato Energetikos ir Elektros energetikos įstatymai ir jų poįstatyminiai aktai. Taip pat negalima neįvertinti ir tendencijos. Jų statyba gana brangi. kad vartotojai statysis savas elektrines. Elektros sistemos plėtra turi sudaryti galimybes tinkamam jos darbui. Dabartinė elektros sistemų plėtros planavimo matematinė ir programinė įranga planuotojams leidžia įvertinti tokių naujų tendencijų finansinę ir ekonominę įtaką. ar to kuro bus pakankamai. naudojamų energijos išteklių rūšių ir jų tiekimų įvairovę. Elektrinių vietos parinkimas yra susijęs su elektros perdavimo galimybėmis. Skirtingos elektrinių charakteristikos elektros sistemos darbe reiškia tam tikrus privalumus ir trūkumus. anglimi kūrenamos elektrinės ar hidroelektrinės – pasižymi ilgais statybos terminais ir kaštais. elektrinių. Jos skiriasi savo charakteristikomis ir kainomis. kurių eksploatacijos sąnaudos yra mažos – atominės. Todėl jų eksploatacijos kaštai ir kuro sąnaudos yra didesnės nei bazinių. ir tai pasiekti mažiausiomis sąnaudomis. Perdavimo tinklų plėtra turi atitikti elektros gamybos plėtrą elektros sistemoje. tačiau eksploatacinės sąnaudos mažos. juk patikimas apsirūpinimas elektra yra svarbus visai valstybei. Skatinimas ir net investavimas į vartotojų aprūpinimą veiksmingesniais elektros prietaisais gali būti pigesnis nei naujų elektrinių statyba. Ir priešingai. Pusiau pikinių ir pikinių elektrinių agregatai turi būti pritaikyti kintamai apkrovai – galėti greitai keisti galią. Patikimumas užtikrinamas per technologijų. jos energetikos politika. išnagrinėti gausybę plėtros scenarijų. Planuojant elektros gamybos plėtrą. Tai turi 41 . Bazinės elektrinės yra skiriamos nuolatiniam darbui nekintama ar mažai kintama apkrova. Paprastai elektrinės. kūrenamų dujomis ar nafta – eksploatacija yra brangi.

bet ir elektros paklausos pokyčiai elektros sistemoje. Europos Sąjungos direktyvos įpareigoja už elektros sistemos darbą atsakingą bendrovę (perdavimo sistemos operatorių) skelbti visuomenei informaciją apie laukiamą galių deficitą. o galių rezervas mažėja. Planuojant elektros perdavimo tinklų plėtrą yra nagrinėjamas aktyviųjų ir reaktyviųjų galių srautų pasiskirstymas. Europos Sąjungos šalyse po energetikos reformos naujų elektrinių statyba žymiai sulėtėjo. įtampų ir reaktyviųjų galių reguliavimo galimybės. plėtros planavimas tapo dar neaiškesnis. nė viena iš jų nėra atsakinga už bendrą elektros gamybos plėtrą elektros sistemoje. tačiau kol kas tokios patirties nėra. kad tai turi išspręsti konkurencinė elektros gamybos rinka. ryšiai su kaimyninėmis elektros sistemomis. Kai elektros sistemos gamyba elektros sistemoje yra išskaidyta į kelias elektros gamybos kompanijas. sistemos stabilumas. Po elektros energetikos reformų. gyvybingumas ir jo įtaka patikimam sistemos darbui. elektros gamybos atskyrimo nuo elektros perdavimo ir vertikaliai integruotų energetikos bendrovių išskaidymo į kelias nepriklausomas kompanijas. plėtros įtaką elektros sistemos darbui. Elektros perdavimo tinklų plėtrą apsprendžia ne tik elektros gamybos plėtra. Manoma. Šiandieniniai techninės ir ekonominės analizės metodai ir programinė įranga leidžia tinkamai įvertinti perdavimo tinklų plėtros variantus. Naujos konkurencinės sąlygos elektros gamyboje nesumažino aukščiau minėtų elektros gamybos plėtros problemų. Aukščiau išvardytos problemos – ilgalaikio elektros paklausos ir kainų prognozavimo netikslumai. tačiau padidino investicijų į naujų elektrinių statybą riziką. neaiškios elektros gamybos technologijų tolimos perspektyvos – elektros gamybos planavimą daro komplikuotą. tam reikalingi įrenginiai.būti įvertinta nagrinėjant elektros gamybos plėtros variantus. galios ir energijos nuostoliai elektros tinkluose. 42 .

Kaip buvo minėta. Nepakanka nustatyti vienos ar kelių elektros linijų perdavimo galimybės. KAIP DIDINAMOS ELEKTROS PERDAVIMO GALIMYBĖS lektros sistemos perdavimo tinklai naudojami elektros tiekimui iš elektrinių elektros vartotojams. kokios yra perdavimo galimybės ir kiek jas reikia gerinti. Perdavimo fizinių galimybių ribojimų priežastis gali būti atskirų elektros sistemos elementų galimybių ribos ar visai sistemai bendri reikalavimai. 4. duomenų ir sudėtingų analizės priemonių. Kitaip sakant.1 Elektros perdavimo galimybių ribos Elektros sistemos elektros perdavimo galimybes lemia elektros sistemos fizika. apjungia ekonomiką.4. Klausimas. Kartais dėl elektros sistemų savybių ir elektros tinklų charakteristikų elektros perdavimą tenka riboti. sumažėja perdavimo rezervas. perdavimo galimybės priklauso nuo fizinių charakteristikų ir patikimumo normų bei patikimumo užtikrinimo procedūrų. Tai apibendrintai vadinama elektros sistemos statiniu ir dinaminiu stabilumu bei sistemos gyvybingumu. Pavyzdžiui. Perdavimo galimybių reikšmių nustatymas reikalauja gaišios inžinerinės ekspertizės. elektros mainams su kaimyninėmis elektros sistemomis. srautų persiskirstymas ir reguliavimo sistemų darbas. kaimyninių elektros sistemų energijos tranzitui. Pavyzdžiui. Atskiri elektros sistemos elementai saugiai perduoti energiją gali tik esant leistinoms įtampoms. kadangi praktikoje negalima pasiekti pusiausvyros tarp energetikos bendrovės sąnaudų patikimumui didinti ir vartotojų gaunamos naudos. Fizikos dėsniai atskirai neapibrėžia galutinės perdavimo ribos. o dėl įšilimo pailgėję elektros linijų laidai gali nusvirti ir pavojingai priartėti prie įžemintų objektų. per aukšta įtampa pažeis įrenginių izoliaciją ir elementas bus sugadintas. patikimumą. Su sistemos veikimu susijusius ribojimus lemia sudėtinga dirbančių generatorių tarpusavio sąveika. kadangi elektros sistemos perdavimo galimybės priklauso nuo visos sistemos. patikimumo normos yra subjektyvios. patikimumo užtikrinimas. Pavyzdžiui. Jie tik parodo kompromisą tarp perduodamos galios dydžio ir patikimumo. Taip padidėja sistemos darbo sutrikimo tikimybė. jei netoli apkrovos esantis generatorius dirba nepilnai apkrautas ir turi 43 E . padidėjus perduodamai galiai. kurią jiems teikia nenutraukiamas elektros tiekimas. techniką ir politiką. Taip pat elementas gali perkaisti ir sugęsti dėl per didelių srovių.

nes kelios priežastys gali riboti vienos ar net kelių elektros linijų pralaidumą.1 Srovės šiluminiai ribojimai Laidikliais (laidais. perkrovimo dydžio ir meteorologinių sąlygų. trumpėja laidų darbo amžius. Įšilę laidai pailgėja ir padidėja jų įsvyrimas. pasikeitus apkrovų pasiskirstymui. Dėl to gali pavojingai sumažėti laidų atstumas nuo žemės. minutes ar valandas priklausomai nuo jo buvusios temperatūros. Per didelis įkaitimas gadina transformatoriuose ir kituose įrenginiuose. komercinės sutarties ar Vyriausybės leidimo.2 Elektros sistemos elementų ribojimai Elektra perduodama elektros linija. negalima perduoti galios į kitas sistemas. Perdavimo galimybės keičiasi atlikus perjungimus elektros tinkle. atramų ar kitų laidžių objektų. Pastočių įrenginių įšilimas taip pat yra ribojamas. kartais perduodant galią iš vieno sistemos rajono į kitą.„karštą“ rezervą. Kartais elektros perdavimo galimybes gali riboti ne fiziniai veiksniai. nors tam yra fizinės galimybės ir ekonominė nauda. kad vieno apribojimo įgyvendinimas nebūtų veiksmingas. Per didelis laidų įkaitimas sumažina jų stiprumą. Perdavimo galimybes įtakoja vartojimo grafiko kitimai. fizinių savybių. o kitų linijų – laidų įšilimas. Perkrautas elektros tinklų elementas iki kritinės temperatūros gali įkaisti per kelias sekundes. t. Tai komplikuoja tinkamumo ir ribojimų įvertinimą. riboja perduodamą galią. generatorių apkrovoms ar mainams su kitomis elektros sistemoms. Dažnai būna. Perdavimo galimybės keičiasi laikui bėgant. y. turinčio galios rezervą reikiamam patikimumui užtikrinti. Kartais ir vienas svarbus ribojimas gali smarkiai keisti perdavimo galimybes. Pavyzdžiui. todėl elektros linija perduodamą galią gali riboti įtampos ir srovės dydžiai. Taip gali atsirasti sąlygos elektros išlydžiui. generatorių ir perdavimo linijų galimybių pasikeitimai ir net meteorologinės sąlygos. reikalingų priemonių pralaidumui padidinti planavimą. kai įtampų skirtumas elektros linijos galuose verčia ja tekėti srovę. tačiau nėra susitarimo dėl tarpsisteminių mainų. vienų linijų pralaidumą gali riboti įtampų lygiai. taip pat ir kabeliuose. šynomis) tekėdama srovė juos įšildo. kabeliais. Pavyzdžiui. laidiklių temperatūra. 4. naudojamas medžiagas bei izoliaciją. dėl to jie gali nutrūkti. Todėl labai didelės srovės 44 . Tarpsisteminių mainų ekonominės naudos nesupratimas gali riboti perdavimo galimybių panaudojimą. reikės mažiau galios perduoti iš nutolusio generatoriaus. Elektros linija perduodama galia yra lygi linijos srovės ir įtampos sandaugai. Šis įšilimas.2. 4.

leistinos tik labai trumpą laiką, didelės – kiek ilgiau, o mažesnės – neribotai ilgą laiką. Kritinės temperatūros dydis priklauso nuo to, kiek toks poveikis trunka. Didžiausia srovė, kuri tekėdama neribotai ilgą laiką įšildo laidiklį tik iki ilgalaikės leistinos temperatūros, vadinama ilgalaike leistina srove. Didesnės nei leistina srovės – avarinės ir poavarinės – gali tekėti tik trumpą laiką. Vėliau jos turi būti sumažintos perskirstant generatorių apkrovas, sumažinant apkrovas ar nutraukiant srovę. Didžiausią kritinę temperatūrą, tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę, lemia laidiklio ir izoliacijos savybės. Šios temperatūros yra normuojamos. Pagal tai nustatomos galimos ilgalaikės ir trumpalaikės leistinos srovės. Trumpalaikių srovių (avarinių ir poavarinių) trukmė taip pat yra normuojama. Poavarinių srovių trukmė (1, 15, 30 minučių ar kelios valandos) paprastai nustatoma pagal tai, kiek jos yra didesnės už ilgalaikes leistinas. Faktinės laidų ir elektros įrenginių temperatūros priklauso ne tik nuo srovės, bet ir nuo aušinimo sąlygų: aplinkos temperatūros, vėjo greičio, drėgmės. Įvertinus realias aušinimo sąlygas ir bendrovei priimtiną elektros tinklų įrenginių darbo amžiaus sumažėjimą, galima peržiūrėti leistinų srovių reikšmes ir taip padidinti perdavimo galimybes. 4.2.2 Įtampų ir reaktyviųjų galių srautų ribojimai Elektros perdavimo linijos projektuojamos taip, kad jos įtampos neperžengtų didžiausios ir mažiausios leistinos įtampos ribų. Jei įtampa per didelė, elektros linijoje ji gali sukelti iškrovą tarp laidų, laidų ir žemės ar laidų ir atramos – izoliacijos perdegimą. Didelės įtampos gali sukelti vainikinius išlydžius (koroną). Didelis elektrinio lauko stiprumas jonizuoja oro molekules, dėl ko atsiranda triukšmas ir radijo trikdžiai. Didžiausios leistinos įtampos dydis priklauso nuo linijos laidų aukščio, atstumo tarp laidų, izoliatorių ir klimato sąlygų – oro drėgmės, lietaus, sniego, šerkšno. Per didelės įtampos taip pat gali sugadinti transformatorių ir kitų elektros įrenginių izoliaciją. Kaip jau buvo minėta aukščiau, perduodant reaktyviąją galią, įtampa išilgai linijos gali mažėti ar didėti. Kai elektros perdavimo linija teka mažas aktyviosios galios srautas, dėl elektros linijos talpiojo laidžio (linijos generuojamos reaktyviosios galios) įtampa linijoje gali padidėti ir viršyti leistiną. Kai aktyviosios galios srautas perdavimo linijoje padidėja, padidėja ir reaktyviosios galios nuostoliai linijoje, padidėja reaktyvioji apkrova. Dėl to įtampa išilgai perdavimo linijos gali nukristi žemiau leistinos įtampos. Kai įtampa linijos gale yra per žema, transformatorius negali perduoti reikiamos galios arba vartotojai gauna per žemą įtampą ir jų elektros įrenginiai negali tinkamai veikti. Taigi, generatorių ir kitų reaktyviosios galios versmių
45

galimybės gali riboti perduodamą aktyviąją galią. Elektros perdavimo linijų reaktyvios galios paklausa didėja ilgėjant linijoms. Tai ypač būdinga ilgoms elektros linijoms – 250 km ir ilgesnėms. 4.3 Sisteminiai ribojimai Elektros perdavimą riboja ne tik atskyrų elektros sistemos elementų galimybės bet ir elementų sąveika, pačios sistemos ypatumai. Apie tai – toliau. 4.3.1 Lygiagretūs galių srautai ir galių pasiskirstymas Galių srautų pasiskirstymą elektros tinkle nulemia fizikos dėsniai. Pagal juos, galių srautas nuo elektrinės iki apkrovos teka visais galimais takais. Tai vadinama lygiagrečiais galių srautais, nors elektros linijos, kuriomis teka srautai, ir nėra geografiškai lygiagrečios. Galių srautai, tekantys bet kuriuo elektros tinklo taku yra atvirkščiai proporcingi to tako pilnai varžai (impedansui). Ta varža gali būti laikoma „elektriniu ilgiu“, kuris priklauso tiek nuo tikrojo ilgio, tiek nuo linijos vardinės įtampos. Pavyzdžiui, 330 kV elektros linijos vienas km yra apie 3/4 km 110 kV linijos elektrinio ilgio. 500 kV elektros linijos venas km prilygsta tik 1/5 km 230 kV elektros linijos elektrinio ilgio. Reikia pabrėžti, kad elektrinio tako impedansas nebūtinai nusako galimą perduoti galią tuo taku. Galių srautų pasiskirstymas ir tų srautų nevaldomumas yra dvi svarbios aplinkybės, apsunkinančios perdavimo galimybių nustatymą. Pirma, elektros tinklo perdavimo pralaidumas (perdavimo galimybė) nėra lygus atskirų elektros linijų pralaidumų sumai. Elektros tinklo pralaidumas (galia, kurią galima perduoti iš vieno elektros tinklo rajono į kitą) yra mažiausia galia, kurią perduodant bent vienas elektros tinklo komponentas pasiekia savo terminio pralaidumo ar įtampos leistiną ribą. Antra, galimybė perduoti galią iš bet kurio generatoriaus į bet kurį elektros tinklo apkrovos mazgą priklauso nuo to, kokios galios tuo pat momentu yra perduodamos iš kitų generatorių. Galios srautas iš generatoriaus iki apkrovos mazgo pasiskirsto visais galimais elektros tinklo takais. Todėl net nutolusioms elektros linijoms tenka dalis srauto ir jų apkrova pasikeičia. Tokiu būdu galia, kurią galima papildomai perduoti iš kitų generatorių ar į kitus apkrovos mazgus, priklauso nuo to, kaip srautai jau yra pasiskirstę tinkle. Lygiagretūs galių srautai ir perdavimo problemos kyla tiek elektros sistemoje, tiek jų susivienijimuose. Tas būdinga tiek UCTE, tiek NVS ir Baltijos šalių bei kitoms jungtinėms elektros sistemoms. Baltijos šalių elektros sistemos dirba viename žiede su Baltarusijos ir Rusijos elektros sistemomis, todėl tokį lygiagretų jų darbą reikia nuolat tarpusavyje derinti, kaip ir kituose energetikos sistemų susivienijimuose.
4

4.3.2 Sistemos stabilumas Elektros sistemoje visi generatoriai sukasi unisonu, sinchroniškai sistemos dažniui (50 Hz). Sistemos sugebėjimas užtikrinti sinchroninį darbą yra vadinamas sistemos stabilumu. Todėl elektros perdavimo galimybes gali riboti ir sistemos stabilumas. Esant normaliam darbui, trikdžiai, kurie padidina ar sumažina generatoriaus sukimosi greitį, sukelia generatorių galios pasikeitimą, o jis verčia generatorius sugrįžti į bendrą sistemos generatorių sukimosi greitį ir taip išlaikyti sistemos dažnį. Nestabilumas yra tokia elektros sistemos būsena, kai dėl kokių nors trikdžių generatorių sukimosi greitį stabilizuojantis procesas nepasibaigia ir dalies generatorių sukimasis pradeda didėti ar mažėti, t. y. jie pradeda suktis nesinchroniškai. Tai gali sutrikdyti sistemos darbą. Priklausomai nuo trikdžių dydžio yra skiriamos dvi stabilumo rūšys – statinis stabilumas ir dinaminis stabilumas. Sistemos statiniu stabilumu laikomas sistemos sugebėjimas atlaikyti mažus trikdžius – apkrovų pokyčius. Sistemos dinaminiu stabilumu laikomas sistemos gebėjimas atlaikyti didelius trikdžius – generatorių atsijungimus ir elektros linijų gedimus (trumpuosius jungimus). Sistemos stabilumo sąlygoms nustatyti jos inžinieriai naudojasi specialiomis kompiuterinėmis skaičiavimo programomis. Jose generatoriai, reguliatoriai, apkrovos, elektros tinklai ir juose vykstantys procesai pavaizduojami matematiniais modeliais. Atliekant jų analizę sprendžiama, ar konkrečiomis sąlygomis sistema yra stabili. 4.3.3 Sistemos gyvybingumas Dideli trikdžiai sistemoje, tokie kaip generatorių, elektros linijų ar transformatorių gedimai sukelia aktyviųjų ir reaktyviųjų srautų bei įtampų pasikeitimus. Kaip buvo minėta anksčiau, N-1 sąlyga reikalauja, kad elektros sistema, net praradusi sugedusius elementus, galėtų toliau tęsti darbą ir neprasidėtų sistemos griūtis – kaskadiniai atsijungimai dėl šiluminių (terminių) perkrovimų, žymaus įtampų sumažėjimo ar sistemos stabilumo praradimo. Įtampos reguliavimo įtaisai ir generatorių reguliatoriai yra nustatomi taip, kad, įvykus netikėtam gedimui, dažnis ir įtampos būtų atstatomi, o pasikeitę galių srautai neperžengtų leistinų ribų. Taigi, elektros tinklų pralaidumą riboja ne tik esamų galių srautai, bet ir srautai, kurie gali atsirasti įvykus netikėtam dideliam gedimui. Pavyzdžiui, kaip vaizduojama 4.1 paveikslėlyje, du sistemos mazgus jungia trys elektros perdavimo takai, kurių kiekvieno pralaidumas yra po 100 MW (tiksliau – MVA, tačiau vardan aiškumo laikykime, kad MW). Jei galių srautas elektros linijoje viršytų 100 MW, dėl padidėjusių srovių linijos laidai per daug įkaistų, dėl to laidai
4

daugiau įsvirtų. Dėl padidėjusio galių srauto padidėja reaktyviosios galios poreikis ir įtampa linijos gale gali būti mažesnė nei leistina. Jei būtų bandoma dėl to padidinti įtampą linijos pradžioje, ją gali tekti pernelyg padidinti. Dėl to gali įvykti iškrova, prasidėti vainikinis išlydis ar net sugesti įrenginiai. Taigi, jei viršijamas linijos pralaidumas, linijos apsaugos ją po nustatyto laiko atjungia – taip išvengiama įrenginių sugadinimo. Taigi, jei du mazgus jungiančių kiekvieno iš trijų elektros takų pralaidumas yra po 100 MW, atrodytų, kad pralaidumas tarp tų mazgų gali būti 300 MW. Deja, dėl lygiagrečių galių srautų taip gali būti tik tada, jei takų varžos yra lygios. Jei linijų (tiksliau – lygiagrečių takų) varžos nelygios (pavyzdžiui, dėl skirtingo linijų ilgio), takų srautai bus nelygūs. Tarkime, srautų pasiskirstymo tarp takų santykis yra 1,0:0,9:0,7. Tokiu atveju, didžiausia 100 MW galia galėtų būti perduodama tik vienu taku. Kituose ji būtų mažesnė. Šiuo atveju (4.1 a pav.) srautų pasiskirstymas būtų 100, 90 ir 70 MW, o suminis pralaidumas būtų ne 300 MW, o tik 260 MW (100 MW +90 MW +70 MW).
a) 100 90 70 260 MW b) 137 123 260 MW

c)

62 55 43 160 MW

d)

100 60

160 MW

4.1 pav. Elektros tinklo pralaidumas, užtikrinantis sistemos gyvybingumą a) Srautų pasiskirstymas, kai visos linijos įjungtos b) Nepriimtinas srautų pasiskirstymas, kai atsijungė mažiausiai apkrauta linija c) Priimtinas srautų pasiskirstymas, kai visos linijos įjungtos d) Priimtinas srautų pasiskirstymas, kai atsijungė labiausiai apkrauta linija
4

). gali tekti perduodamą galią dar daugiau riboti. Saugus režimas reiškia. užtikrinantis sistemos gyvybingumą. kad nagrinėjamu atveju dėl linijos atsijungimo gali būti prarastas sistemos stabilumas. reikia įvertinti ne tik aktyviųjų ir reaktyviųjų galių srautų pasiskirstymų pasikeitimus. kad dėl sistemos gyvybingumo užtikrinimo suminis pralaidumas turėtų būti tik 53 proc. kad generatorių apkrovos yra paskirstomos užtikrinant perdavimo tinkluose galių srautų pasiskirstymą garantuojantį pakankamus generacijos ir pralaidumo rezervus. Įvykus net sunkiausiam sutrikimui. Elektros sistemos stabilumo analizė gali parodyti. minėtų trijų takų suminis pralaidumas turėtų būti dar mažesnis. pavyzdyje.1 b pav. Tačiau yra ir alternatyva šiai priemonei. likusių dviejų takų linijose galių srautai padidėtų ir būtų 137+123=260 MW. dėl sistemos stabilumo užtikrinimo. veikiančių generatorių ir pralaidumo rezervai garantuos.1 pav.1 c pav. Taigi. Tam tikrą laiką vyksta pereinamasis procesas. Tai reiškia. Šiuo atveju. veikiant visiems trims galių srautų takams. jei reikia. bet ir jų įtaką įtampoms. kurio metu keičiasi generatorių 4 . o neišvengiami atjungimai nepažeis sistemos stabilumo. Tokiu atveju abiejų takų linijos būtų perkrautos (4. Saugus režimas yra svarbus elektros sistemos darbo patikimumo užtikrinimui.Užtikrinant sistemos gyvybingumą. trijų takų pralaidumų sumos. bet ir tinkama prevencinė (priešavarinė) apsauga bei automatika. todėl jo reikalavimai gali lemti. kad daugiau apkrauti bus mažiau efektyvūs generatoriai su didesniais sąnaudų prieaugiais. Po gedimo naujas režimas nenusistovi iš karto. kuris galėtų sukelti kaskadinį linijų atjungimą.). Elektros perdavimo tinklų konfigūracija paprastai yra daug sudėtingesnė nei aukščiau minėtame 4. norint išvengti perkrovimo. Be to. apsauga ir automatika gali labai greitai izoliuoti gedimą. Jei dėl gedimo atsijungtų net mažiausiai apkrauta linija. greitai atjungti sistemoje nutolusį generatorių ar padidinti artimo generatoriaus galią. Tokiu atveju. leidžiantis išvengti kaskadinių atsijungimų ir sistemos griūties – visada užtikrinti saugų sistemos darbo režimą. Praktikoje pralaidumo ribojimas. todėl galios srautų persiskirstymas po gedimo sukelto atjungimo reikalauja daug sudėtingesnių skaičiavimų.). Bendras principas.1 d pav. Taip išvengiama pavojingo galių persiskirstymo ir sistemos stabilumo pažeidimo. o atsijungus labiausiai apkrautai linijai galių srautai likusiose dviejose pasiskirstytų 100+60=160 MW (4. lygiagretūs srautai būtų 62+55+43=160 MW (4. Įvykus gedimui. Padėti išvengti sisteminės avarijos gali ne tik tinkamas generatorių apkrovų paskirstymas. kad persiskirstę galių srautai linijų pavojingai neperkraus. reikalauja sudėtingos analizės. suminis trijų takų pralaidumas galėtų būti tik 160 MW. taip pat. nors likusios elektros linijos ir nebus perkrautos.

• pagreitinti generatorių reakciją ir elektros linijų atjungimą. ar pereinamieji procesai po gedimo užtikrins naują stabilų režimą. tiek pagal įtampų ribojimus. Dėl to yra sunku parodyti. izoliacija ir prie jos prijungti elektros įrenginiai. Tai reiškia papildomas išlaidas.generuojama galia ir įtampos elektros tinkle. kas bus didesnė – modernizacijos kaina ar nauda. šį įtaka keisis bėgant laikui ir keičiantis apkrovoms. kad perdavimo galimybių padidinimo naudą dažnai sunku įvertinti. reikia apsvarstyti aukščiau minėtų pralaidumo ribojimų sumažinimo galimybes. didžiausią elektros linijai leistiną įtampą lemia jos konstrukcija (atstumas tarp laidų). Šie kitimai yra tarpusavyje susiję. Lietuvoje naujos 330 kV elektros linijos tarp Telšių ir Klaipėdos pastatymo įtaka bus kitokia nei 330 kV elektros linijos tarp „Neries“ ir „Vilniaus“ pastočių. Tokias papildomas modernizacijos išlaidas yra sunku nustatyti. • pagerinti reaktyviųjų galių ir įtampų reguliavimą elektros tinkluose. Taigi. bet kurios perdavimo pralaidumo padidinimo priemonės įtaka perduodamai galiai.4. ar nauja sistemos būklė po gedimo bus stabili. Antra. kad sprendimų dėl modernizacijos priėmimui reikia išsamių studijų. Kaip jau buvo minėta. 4. 4. Kaip tai galima padaryti? Ieškant atsakymų į tokį klausimą. Elektros perdavimo galimybių padidinimo sąnaudas lemia daugelis vietos specifinių sąlygų – vietovė ir tinklų konfigūracija. Be to. Pavyzdžiui. amžiaus ir pan. gerinamų elektros įrenginių tipas. ypač jei tie įrenginiai buvo pakankamai apkrauti. modernizacija. Reikia pabrėžti. elektros sistemoje pageidautina didinti elektros perdavimo pralaidumą. Tam reikia tobulinti elektros perdavimo tinklus ir generatorius. Visa tai lemia. • pagerinti aktyviųjų galių valdymą elektros tinkluose. skirta perdavimo galingumui padidinti. ne tik lems perduodamos galios padidėjimą. Paprastai modernizuojamas elektros perdavimo linijas ar generatorius reikia kuriam laikui atjungti. • statyti naujas (papildomas) elektros linijas.4 Elektros perdavimo galimybių didinimo perspektyvos Taigi. reikia padidinti atstumą tarp laidų. Tam yra keletas priežasčių. norint elektros linija leisti aukštesnes įtampas. Tik sistemos stabilumo analizė gali atsakyti.1 Vardinės įtampos padidinimas Aukštesnės įtampos elektros linija galima perduoti didesnę galią. Tokios priemonės gali būti: • didinti elektros linijų pralaidumą tiek pagal terminį. darbo ekonomiškumui ir patikimumui labai priklauso nuo specifinių vietos sąlygų. izoliatorių skaičių 50 . Pirmiausia. bet ir pakeis sistemos darbo ekonomiškumą bei patikimumą.

bet dėl to gali sutrumpėti įrenginių darbo amžius. kad laidai galėtų mažiau siūbuoti – juos ant atramų tvirtinti dviem izoliatorių girliandomis („V“). pigi.3 Konstrukcijos pakeitimas Elektros linijos perduodamos galios ribojimus dėl srovių ir įtampų galima pakeisti keičiant oro linijų konstrukciją. mažesnės linijos reaktyviosios (induktyviosios) varžos. žiemą elektros linija galima perduoti didesnę galią. Paprasčiausias būdas. srovės ir įtampos transformatorius – reikia keisti aukštesnės įtampos įrenginiais. Pavyzdžiui. kurie yra brangesni. tokia priemonė yra žymiai pigesnė ir paprasčiau įgyvendinama nei naujos linijos statyba. Linijos reaktyviąją varžą taip pat galima sumažinti. 4.4. Be to.girliandose. Taikant dinaminį leistinos srovės nustatymą yra vertinamos faktinės aplinkos sąlygos. mažiau palankių sąlygų vainikinio išlydžio atsiradimui. o tuo pačiu – ir laidų įsvyrimas. elektros linijos leistiną srovę lemia laidų leistina temperatūra. kurios skiriasi nuo realių. o galiausiai – ir įtampos nuostolius linijoje. Sudėtingiau yra linijas padaryti kompaktines – fazinius laidus mechaniškai sujungti izoliaciniais strypais. Taigi. brangesnė priemonė.2 Srovės padidinimas Norint elektros linija perduodamą galią padidinti didinant srovę. Kita. laidų aušinimas yra geresnis. jungtuvus. Matuojant faktinę temperatūrą. Vis dėlto.4. galima operatyviai koreguoti leistiną linijos apkrovą – pralaidumą. 4. jei leidžia atramos. prie elektros linijos prijungtus įrenginius – skyriklius. paprastai vertinamos standartinės aplinkos sąlygos. sumažinus atstumą tarp fazinių laidų. Kad taip neatsitiktų. Projektuojant elektros linijas. Tokia priemonė yra paprasta ir. kai yra minusinė temperatūra ir pučia vėjas. taikomas dinaminis linijos leistinos srovės normavimas. Leistinos laidų srovės tampa didesnės dėl didesnio aušinimo paviršius. atrodytų. todėl iki leistinos temperatūros laidai įkaista tekant didesnei srovei nei esant +25˚C oro temperatūrai. Išskaidyti faziniai laidai leidžia perduoti didesnę galią. vėjo stiprumą ir faktinį laidų įsvyrimą. yra laidų pakeitimas storesniais. Tam taip pat gali tekti sustiprinti linijų atramas. Kaip buvo minėta. Taip galima laikinai padidinti elektros linijos perduodamą galią minimaliais kaštais – skaičiavimo ir apsaugų nuostatų koregavimo. yra fazinių laidų išskaidymas į du ar daugiau. Tai leidžia žymiai sumažinti atstumą tarp fazinių laidų ir elektros linijos induktyviąją varžą. Žiemą. Lietuvoje projektuojant elektros linijas laikoma. kurie neleistų faziniams laidams siūbuoti nesinchroniškai. 51 . laidų atstumą iki žemės (paaukštinti atramas). paprasčiausia yra leisti laidams daugiau įkaisti. kad oro temperatūra yra +25˚C. Lengviausiai įgyvendinama priemonė.

kai lygiagrečiai dirba skirtingų vardinių įtampų elektros tinklai ar lygiagrečių tinklo takų aktyviųjų ir reaktyviųjų varžų santykis žymiai skiriasi (nehomogeniniai tinklai). Elektros perdavimo tinkle kiekvieną jo mazgą elektra gali pasiekti keliais takais – galimi lygiagretūs galių srautai. Tokia priemonė šiek tiek padidina elektros gamybos sąnaudas. Aukščiau aptarti būdai. labiausiai apkrauta elektros linija tinkle. tokiu atveju dažnai reikia sustiprinti atramas ir jų konstrukciją. valdant ar keičiant galių srautų pasiskirstymą elektros tinkluose. Vartotojams rūpi jų aprūpinimas energija. o šis priklauso nuo aktyviosios galios. mažesnio pralaidumo elektros linijos bus perkrautos. Tai dažnai atsitinka. Paprastai dėl tinklo nehomogeniškumo perkraunamos žemesnės įtampos elektros linijos. kaip galima padidinti elektros linijų pralaidumą. Jos perdavimą elektros tinklu kartais galima padidinti perskirstant elektrinių apkrovas. Kartais galių srautai lygiagrečiuose takuose gali pasiskirstyti nesėkmingai.Kita tokia priemonė galėtų būti linijos atramų konstrukcijos pakeitimas.4. Deja. 4. galima pakeisti aktyviųjų galių srautų pasiskirstymą ir padidinti elektros tinklu perduodamą galią. Taigi.4 Aktyviosios galios srautų reguliavimas Elektros tinklų pralaidumą riboja. Mažiausios elektros gamybos sąnaudos bus. Kartais neekonomiškai perskirsčius apkrovas tarp elektrinių. o tokiu atveju. jei daugiau apkrauti bus ekonomiškesni agregatai. Nehomogeniškumas gali pasireikšti 52 . Elektros tinklo pralaidumą galima padidinti ir pakeičiant galios srautų pasiskirstymą tinkle. galima keisti tinklų pralaidumą. tačiau tai yra geriau nei nutraukti elektros tiekimą vartotojams. keičiant jų para4. Elektros linija su dviejų laidų fazėmis metrus. kaip minėta aukščiau. Kita nebrangi ir dažnai naudojama priemonė yra elektros tinklo schemos pakeitimas. taip išvengti perkrovimo ir nenutraukti elektros tiekimo. kuris leistų ant tų pačių atramų pakabinti daugiau elektros linijos grandžių.2 pav.

Tokios priemonės gali padidinti tinklo pralaidumą. Tokių elektros tinklų pralaidumui padidinti ir aktyviosios galios nuostoliams sumažinti be patikimumo nuostolių kartais naudojami specialūs reguliuojami transformatoriai. Tokia priemonė padidina elektros tinklo pralaidumą. kurie keičia ne tik įtampos dydį. bet sumažina patikimumą – dalyje elektros tinklo elektra turi mažiau takų ar tik vieną taką. Išvengti perkrovimo ir padidinti elektros tinklo pralaidumą galima tinkamai parinkus kontūrų nutraukimo vietas. kai lygiagrečiam darbui per autotransformatorius yra sujungti skirtingų įtampų elektros tinklai.ir kai lygiagrečiam darbui yra sujungiamos oro ir kabelinės linijos. Tai reiškia. bet ir fazę – fazės reguliatoriai. galima valdyti galių srautus lygiagrečiuose jų takuose. kaip sklende. Ji yra tinkama. 330/110 kV autotransformatorius 53 . Šiandieninis elektronikos išvystymas leidžia keisti įtampų fazes ir taip reguliuoti galių srautų pasiskirstymą tinkle naudojant specialius elektroninius įtaisus. Kartais tai gali būti problema. tokius kaip elektronines sklendes.3 pav. kad kurią nors perdavimo tinklo dalį tenka padaryti atvira – be uždarų kontūrų. Nehomogeninių elektros tinklų pralaidumui padidinti nesumažinant jų elektros perdavimo patikimumo gali būti naudojama ir brangi priemonė – fazę sukantys transformatoriai ir fazės reguliatoriai. Tokiu būdu pralaidumas padidinamas patikimumo sąskaita. 4. Keičiant fazę. Tokiais atvejais nehomogeniškumui sumažinti naudojami išilginės kompensacijos įrenginiai. bet turi ir trūkumą – jos padidina reaktyviosios galios nuostolius tinkle.

kai yra reaktyviosios galios stygius. Be to jie gali ne tik generuoti. Elektros tinkle įtampos būna žemos. galima valdyti reaktyviųjų galių srautus. o esant žemesnei įtampai mažesnė yra kondensatorių generuojama reaktyvioji galia. Šiuo trūkumu nepasižymi sinchroniniai kompensatoriai. bet ir vartoti reaktyviąją galią. Reaktyviajai galiai generuoti elektros tinklo mazguose gali būti įrengti ir brangesni įrenginiai – sinchroniniai kompensatoriai ar statiniai reaktyviosios galios šaltiniai. y.4 pav. Kondensatoriais ar jų baterijomis reaktyviąją galią galima keisti juos įjungiant ar išjungiant. Juos sumažinant elektros linijose yra padidinamas aktyviosios galios pralaidumas linijose. tam reikia ne tik informacinių technologijų. kaip ir aktyviųjų. Dėl to kondensatoriai elektros tinkluose mažina sistemos stabilumą. 4. galių pagrindinė versmė yra elektros generatoriai. kurie leidžia optimizuoti aktyviųjų ir reaktyviųjų galių pasiskirstymą perdavimo tinkluose. Kondensatorių baterijos 54 . Žinoma. šuoliais.5 Reaktyviųjų galių ir įtampų valdymas Viena iš priemonių elektros tinklų pralaidumui padidinti gali būti tinkamas reaktyviųjų galių ir įtampų valdymas tinkle. reaktyviųjų galių dideliais atstumais neįmanoma perduoti. Reaktyviųjų.4. t. Įrengus reikiamuose elektros tinklo mazguose kondensatorius. Tikimasi. o jų generavimas elektros generatoriais riboja generatorių aktyviąją galią. bet ir išvystytos informacinės sistemos ir modernių valdymo įtaisų. Kai kuriose elektros sistemose jau yra naudojami kompiuteriniai srautų pasiskirstymo moduliai. o sinchroniniais kompensatoriais ir statiniais reaktyviosios galios šaltiniais tai daroma nuosekliai. kad ateityje jie bus naudojami plačiau.4. Kaip jau buvo minėta. juos įjungiant ar išjungiant.

padidinti jų veiksmingumą ir patikimumą. Daugelyje šalių vykdomi tiriamieji darbai. Kartu su skaitmeninėmis technologijomis didelės galios puslaidininkiniai prietaisai naudojami ir plintančiose lanksčiose kintamos srovės perdavimo sistemose – FACTS (angl. bet ir naujų mokslo pasiekimų įgyvendinimui. sumažėja komutacijų laikas. Dalies priemonių jau yra pritaikytos sistemose. Tai – didelės galios puslaidininkiai. šiose srityse superlaidumas greitai perversmo nepadarys. didelių investicijų reikia ne tik tyrimams. tačiau atveria naujas galimybes valdant galių srautus elektros tinkluose. taip padidinant jų pralaidumą. Viltys dedamos ir į superlaidžių medžiagų panaudojimą elektros generavime ir perdavime. Reikia turėti mintyje. kaip tobulinti ir atpiginti tokius įtaisus. Nors dar 55 . Tokios prevencinės priemonės ypač svarbios sistemos stabilumo užtikrinimui. dalis tebėra tyrimo stadijoje. todėl jų taikymui reikalinga techninė ir ekonominė analizė.6 Stabilumo gerinimas Siekiant užtikrinti sistemos darbo patikimumą. Pakeitus prevencinę politiką koreguojančia. kad tokios priemonės mažina įrenginių darbo amžių ir didina gedimo tikimybę. Automatikos priemonės gali leisti staigiai ir trumpam padidinti (forsuoti) ar sumažinti elektrinės generuojamą galią. aukštos įtampos nuolatinės srovės intarpuose (angl. Didelės galios puslaidininkių prietaisai jau leidžia atsisakyti mechaninių valdymo įtaisų. Kartu su didelio pajėgumo kompiuteriais ir informacinėmis technologijomis jie leidžia optimizuoti elektros sistemų darbą realiuoju laiku. Reikšmingi yra ir informacinių technologijų pasiekimai. perdavimo galimybes taip pat galima padidinti. Tokie įtaisai naudojami statiniuose reaktyviosios galios kompensatoriuose. Tam skirtos prevencinės (priešavarinės) apsaugos ir automatikos priemonės. Didelės galios puslaidininkių prietaisai kol kas yra brangi priemonė. Mechaninį elektros grandinių nutraukimą pakeitus elektriniu. Flexible Alternating Current Transmission System). Tokie kaupikliai leistų padidinti elektros tinklų pralaidumą ir elektros sistemų darbo patikimumą. HVDC back-to-back stations). elektros perdavimą tenka riboti.5 Ateities tendencijos Padidinti perdavimo galimybes taip pat leidžia energetikos sistemas papildanti nauja technika. neribojamas tampa komutacijų skaičius. Vis dėlto. superlaidžios medžiagos.4. 4. taip pagerinti pereinamojo proceso eigą ir išsaugoti sistemos stabilumą. ne mechaniniai komutaciniai aparatai.4. Deja. Tipinės FACTS valdiklių galios jau siekia kelis šimtus MVA. Revoliucinius pokyčius žada superlaidumo panaudojimas energijos kaupikliuose ir energijos akumuliavimas superlaidžiuose magnetuose.

o tik jų papildymas. superlaidumo platesnio pritaikymo dar reikės palaukti. jos yra jungiamos prie skirstomųjų elektros tinklų. skirtas padidinti apsirūpinimo elektra patikimumą. 5 . ir į rinką. Tai leistų elektrinėms integruotis ir į fizines sistemas. bet kontroliuoja. Paskirstytos generacijos valdymas galėtų būti vykdomas mikrotinklų ar virtualių elektrinių.1982 metais JAV buvo išbandyta. Nuo 2005 metų pradėti darbai kuriant Europos technologijų „Sumanių elektros tinklų“ platformą (Smart Grids). tiek ir valdant ateities energetikos sistemas. Tokių elektrinių gamybos energetikos sistemos valdymo centras nevaldo. Paskirstytos elektros gamybos elektrinės yra nedidelės galios. kad 40 cm storio kabeliu skystame helyje galima perduoti 2000 MW. kuri leistų Europos elektros tinklams atitikti XXI amžiaus iššūkius. sustiprinti Europos verslo padėtį elektros sektoriuje ir išplėsti tarptautines galimybes. Ateities energetikos sistemų veikla galėtų būti padalinta tarp centralizuotos ir paskirstytos (išskaidytos) elektros gamybos. Šių dalykų tikimasi pasiekti plėtojant paskirstytą įvairių technologijų elektros gamybą skirstomuosiuose elektros tinkluose. Tai reikia tinkamai įvertinti tiek plėtojant. kadangi paskirstyta elektros gamyba sumažina skirstomųjų elektros tinklų pareikalaujamą apkrovą. Kaip skelbiama Europos Komisijos leidinyje European SmartGrids Technology Platform. galimybes ir visuomenės lūkesčius. Tokios gamybos platesnis paplitimas keis kai kurias elektros sistemų savybes. Paskirstyta elektros gamyba (arba mažos elektrinės) nėra alternatyva tradicinėms energetikos sistemoms. „Sumanių elektros tinklų“ misija yra sukurti bendrą viziją.

o Airijos ir Šiaurės Airijos – į sistemą ATSOI. Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity) – Elektros perdavimo koordinavimo sąjungą. siekiant harmonizuoti elektros rinkų kūrimą Europos Sąjungoje. kad nors abiejose jungtinėse sistemose yra beveik toks pat 50 Hz dažnis. Kartu su energetikos sistemų susijungimu elektros linijomis kūrėsi ir energetikos kompanijų organizacijos energetikos sistemų veiklai koordinuoti. kad viena iš sėkmingos energetikos sistemų veiklos sąlygų yra jų kooperavimas. vadinamą NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema. Šie dideli energetikos susivienijimai yra jungtinės energetikos sistemos. Šiaurės šalių – Danijos. Vakarų Europos ir Centrinės Europos šalių energetikos sistemos yra susijungusios į didelį susivienijimą UCTE (angl. Didžiosios Britanijos energetikos sistemos susijungusios į UKTSOA – Jungtinės Karalystės perdavimo sistemų operatorių asociaciją (United Kingdom TSO Association). JUNGTINĖS ENERGETIKOS SISTEMOS EUROPOJE augiau kaip pusės amžiaus patirtis rodo. Jos tarpusavyje susijungusios ir asinchroniškai – per nuolatinės srovės intarpus – keitiklius iš kintamos į nuolatinę ir iš nuolatinės į kintamą srovę (angl. jungiančia 15-os Europos Sąjungos valstybių ir Šveicarijos bei Norvegijos 32-iejų perdavimo sistemų operatorių kompanijas. ATSOI ir UKTSOA įkūrė Europos perdavimo sistemos operatorių asociacija ETSO (angl. D 5 . NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemos po Sovietų Sąjungos žlugimo liko sujungtos į sistemą IPS/UPS (angl. Norvegijos. Suomijos ir Švedijos elektros sistemos yra susijungusios į NORDEL. tačiau jis skirtingose sistemose gali kisti ne taip pat. Kuriami planai sinchroniniam darbui sujungti UCTE ir IPS/UPS sistemas. European Transmission System Operators). Asinchroninis ryšis reiškia. Interconnected Power System/Unified Power System). back-to-back keitiklius). Toliau skaitytojui pateikiama trumpa informacija apie Europos jungtines energetikos sistemas su kuriomis Lietuvos energetikos sistema kooperuojasi ir planuoja šį bendradarbiavimą ateityje plėsti. Nordel. kuriose elektrinės veikia sinchroniškai. UCTE.5. taip sukurti sinchroniškai veikiantį energetikos sistemų susivienijimą nuo Lisabonos iki Vladivostoko. kuri 2001 metais tapo tarptautine asociacija. Europos Sąjungos UCTE ir IPS/UPS sujungimo sinchroniniam darbui tikslas – sukurti didelę elektros rinką ir veiksmingai panaudoti tokios didelės teritorijos energijos išteklius. 1999 metais.

Kai kas Vakaruose laikosi nuomonės. Union for the Co-ordination of Production and Transport of Electricity).5. Taip buvo išskaidytos ir UCPTE narės. UCTE nariais gali būti tik tie PSO. 5. buvo išskaidytos į elektros gamybos. statusą. kai 7 šalių (Austrijos. Nuo 2001 metų UCTE įgavo tarptautinės asociacijos. Kaip žinoma. Europoje kuriant sąlygas elektros rinkos atsiradimui. 1996 metais prisijungė Rumunijos ir Bulgarijos energetikos sistemos. Belgijos. nors jos irgi yra svarbios energetikos sistemos sudedamosios dalys. nėra UCTE narės. Vengrijos. kurių elektros perdavimo sistemos yra sujungtos sinchroniniam darbui. todėl 1999 metais iš UCPTE pavadinimo dingo „P“. elektros skirstymo ir elektros prekybos bendroves.1 pav. Liuksemburgo ir Vokietijos Federacinės Respublikos) energetikos kompanijos įkūrė elektros gamybos ir perdavimo koordinavimo sąjungą – UCPTE (angl. 1995 metais sinchroniniam darbui prisijungė Lenkijos. Jugoslavijos. Portugalijos. Elektros gamybos ir elektros skirstymo bendrovės. bet narėmis jos tapo tik po 2000 metų. registruotos Belgijoje. Organizacija virto UCTE – elektros perdavimo sistemų operatorių (PSO) asociacija (angl. Nyderlandų. paskutinįjį praėjusio šimtmečio dešimtmetį. elektros tinklai ir elektros tiekimas. energetikos kompanijos. Graikijos elektros energetikos bendrovės. 1987 metais UCPTE narėmis tapo Ispanijos. Union for the Co-ordination of Transport of Electricity).1 UCTE UCTE pradžia buvo 1951 metai. UCTE narių energetikos sistemų sinchroninė zona 5 . kad UCPTE sukūrimas buvo svarbus žingsnis Europos Sąjungos atsiradimui. Italijos. Čekijos ir Slovakijos bendrovės. elektros perdavimo. kurioms priklausė elektrinės.

Nuo 2001 metų ji vadinama NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema (o ne Rusijos) arba sutrumpintai IPS/UPS (angl.1 lentelė. Elektros perdavimo tinklų sujungimas padidina apsirūpinimo elektra patikimumą. Nuo 1987 metų sinchroniškai su UCTE veikia Albanijos.). GW Metinė elektros gamyba. s Teritorija. mHz Leistinas elektrinio laiko nuokrypis. kaip ir Latvijos bei Estijos energetikos sistemos yra dalis buvusios Sovietų Sąjungos jungtinės energetikos sistemos. Pagrindinė sujungimo sąlyga – sujungimas turi pagerinti energetikos sistemų veikimą.2 NVS ir Baltijos šalių energetikos sistema Lietuvos. UCTE 630 359 2500 50 ±50 ±180 ±30 24 450 IPS/UPS 335 180 1200 50 ±50 ±200 ±30 14 280 NORDEL 94 68 405 50 ±100 ±500 ±30 4 25 BALTSO 10 5 26 50 ±50 ±200 ±30 3 8 5 . bet tų šalių energetikos bendrovės nėra UCTE narės. mln.1 pav. Tai gali būti įgyvendinta. 2006 Parametras Įrengta galia.2007 metais UCTE sudarė 29 PSO iš 24 valstybių (5. 2007 metais Lietuvos Nacionalinėje energetikos strategijoje iškeltas uždavinys – prisijungti prie UCTE. kadangi Lenkija jau yra UCTE narė. Visa tai žada reikšmingą ekonominį efektą ir atitinka Europos Sąjungos integracijos bei bendros Europos elektros rinkos kūrimo tikslus. taip pat atveria galimybę energetikos sistemoje įrengti didesnės galios ir ekonomiškesnius elektrinių blokus. 5. GW Didžiausia apkrova. TWh Standartinis dažnis. padidina elektros rinką ir ją padaro veiksmingesne. Svarbiausių Europos ir Baltijos energetikos sistemų susivienijimų duomenys. o nuo 1997 metų – ir Šiaurės Afrikos – MAGHREB (Maroko. 5. Alžyro ir Tuniso) energetikos sistemos. UCTE yra viena galingiausių pasaulyje jungtinė energetikos sistema (5. kai yra tenkinamos valdomos srities sąlygos. Ji susikūrė kintamos srovės linijomis savanoriškai sujungiant savarankiškas energetikos sistemas (bendroves). Hz Priimtinas dažnio nuokrypis. Interconnected Power System/Unified Power System). Tai galima padaryti tik sujungus Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklus. valstybių skaičius Gyventojų skaičius. mHz Leistinas dažnio nuokrypis.1 lentelė).

didelėje energetikos sistemoje centralizuotas dažnio reguliavimas yra paprastesnis ir pigesnis nei decentralizuotas. Kai energetikos sistemoje galimas laisvas galių srautų pasiskirstymas. Tyrimuose dalyvavo apie 100 ekspertų iš 11 UCTE PSO bendrovių ir iš 8 NVS ir Baltijos šalių jungtinės energetikos sistemos PSO bendrovių (taip pat ir iš Baltijos šalių). 0 . Į IPS/UPS sudėtį įeina buvusių Sovietų Sąjungos respublikų energetikos sistemos (be Armėnijos ir Turkmėnistano energetikos sistemų. UPS/IPS nėra energetikos bendrovių asociacija – Baltijos šalių energetikos sistemos prijungtos prie NVS energetikos sistemos paveldėtomis devyniomis 330 kV elektros linijomis. galima sakyti – kaip viena labai didelė valdoma sritis. Dažnis visoje IPS/UPS istoriškai yra reguliuojamas centralizuotai. bet tai sudėtingas ir daug metų trunkantis projektas. 2008 metais buvo baigta trejus metus trukusi tarptautinė studija (angl. Baltijos šalių bendrovės jai nepriklauso. NVS ir Baltijos šalių energetikos sistemos sinchroninė zona IPS/UPS apima 14 valstybių teritoriją (5. IPS/UPS jungtinė energetikos sistema buvo kuriama skirtingai nei UCTE.2 pav. Nekeliant grėsmės jungtinių sistemų patikimam veikimui. jį užtikrina Rusijos elektrinių dažnio reguliatoriai. bet ne sutartimis. UCTE kūrėsi susijungiant savarankiškai veikusioms energetikos sistemoms. kurios tikslas buvo ištirti IPS/UPS ir UCTE sinchroninio sujungimo techninius. kurių darbą koordinuoja Rusijos energetikos sistemos operatorius SO-CDU (angl.2 pav. taip pat Mongolijos energetikos sistema. organizacinius ir teisinius aspektus. Sistemnyj Operator-Centralnoje Dispečerskoje Upravlenije) – Jungtinės energetikos sistemos operatorius. kurios yra prisijungusios prie Irano energetikos sistemos).5.). Pagrindinė studijos išvada – UCTE ir IPS/UPS sinchroninis sujungimas yra galimas. NVS energetikos sistemų reikalus sprendžia NVS Elektros energetikos taryba. Feasibility Study: Synchronous Interconnection of the Power Systems of IPS/UPS with UCTE). IPS/UPS buvusioje Sovietų Sąjungoje buvo kuriama kaip viena bendra energetikos sistema.

Pirmininkavimas kas treji metai perduodamas vis kitos šalies perdavimo sistemos operatoriui.tikslinga tas dideles jungtines sistemas pradėti jungti asinchroniškai – per nuolatinės srovės intarpus ir taip sukurti galimybę plėtoti elektros rinką bei gauti jos teikiamą naudą. techninės kooperacijos ir koordinavimo techninis forumas. ji nėra juridinis asmuo. Suomijos ir Švedijos elektros tinklus. Islandijos. Vakarų Danijos elektrinės sinchroniniam darbui yra Islandija sujungtos su UCTE (VoNorvegija kietija). kurį sudaro Nordel perdavimo sistemų operatorių vadovai ir atstovai iš kitų Skandinavijos energetikos sistemų bendrovių. todėl energetikos kompanijos buvo restruktūrizuotos. kurios tikslas – teikti siūlymus ir rekomendacijas. o su Norvegija ir Danija Švedija – nuolatinės sroŠvedija vės kabeliais. skatinančias tarptautinį bendradarbiavimą ir plėtrą Skandinavijos šalių elektros energetikoje (5. kurios sudaromos iš bendrovių specialistų. Nuo 1998 metų Nordel tapo Skandinavijos šalių perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacija. 5. Nordel teritorija 1 . Suomijos ir Švedijos) elektros energetikų asociacija.). Suomija Nuolatinės srovės kabeliais Nordel energetikos sistema yra sujungta ir su kaimyninių šalių energetikos sistemomis: Norve5.3 pav. kurių įrenginiai dalyvauja energetikos sistemų darbe. Ji susikūrė 1963 metais kaip Skandinavijos šalių (Danijos. Jungtinė energetikos sistema Nordel sinchroniniam darbui apjungia Norvegijos. Po vieną atstovą į Nordel valdybą deleguoja perdavimo sistemų operatoriai. dar du – kitų bendrovių atstovai.3 Nordel Nordel vadinama Skandinavijos šalių jungtinė energetikos sistema. Nordel forume aukščiausias organas yra metinis susirinkimas. Skirtingai nei UCTE. Perdavimo sistemų operatoriams Nordel valdyboje tenka pirmininkavimas ir pusė balsų. Skandinavijos šalys pirmosios Europoje pradėjo kurti regioninę elektros rinką.3 pav. Nordel yra Skandinavijos šalių energetikos kompanijų. Rytų Danijos. Norvegijos. Didžiausią Nordel darbą atlieką jo komitetai ir darbo grupės.

Rusija. AS „Augstsprieguma Tīkls“ (Latvijos PSO) ir OÜ „Põhivõrk“ (Estijos PSO) tapo Europos perdavimo sistemų operatorių asociacijos ETSO narėmis ir savo veikloje vadovaujasi ETSO principais. Nordel ateities planuose yra nuolatinės srovės kabelis Švedija–Lietuva ir dar vienas kabelis Suomija–Estija. Estija. Suomija–Estija. 1999 metais Vilniuje Eesti Energia. Nuo 2007 metų. AS „Augstsprieguma Tīkls“ ir OÜ „Põhivõrk“ įkūrė Baltijos perdavimo sistemų operatorių organizaciją BALTSO. Baltijos šalių energetikos kompanijų santykiai su NVS Šiaurės–Vakarų jungtine energetikos sistema dėl energetikos sistemų lygiagretaus darbo yra grindžiami susitarimu ne su RAO JES Rossii. Lietuva) atsiradimui. ne kintamos. Reikia pabrėžti. bet su Rusijos bendrovėmis „Federacinė tinklų kompanija“ (rus. Švedija–Vokietija. FSK). 5. bet ir atstovavo Baltijos energetikos sistemas santykiuose su Rusija ir Baltarusija. Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės Baltijos energetikos sistemų darbo koordinavimui įkūrė Baltijos energetikos sistemos dispečerinį centrą UAB „DC Baltija“ Rygoje. 2005 metais trijų Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų kompanijos AB „Lietuvos energija“.4 BALTSO Atkūrus nepriklausomybę. Federalnaja sietievaja kompanija. Siekdamos palankesnių sąlygų bendros elektros rinkos kūrimui. SO-CDU bei Baltarusijos koncernu Belenergo. Buvo pasirašyta daugiašalė sutartis tarp Baltijos energetikos sistemų ir „DC Baltija“ dėl energetikos sistemų lygiagretaus darbo. Švedija–Lenkija. ETSO priklauso ir UCTE. 2006 metais AB „Lietuvos energija“. kad jų sprendimai atitiktų Europos Sąjungos nuostatas. Latvijos ir Lietuvos energetikos sistemų lygiagretaus darbo. Baltijos šalių Vyriausybių įgalioti energetikos ministrai 1992 metais sausio 8 dieną pasirašė sutartį dėl Estijos. Latvenergo. panašią į Nordel. Iki 1999 metų „DC Baltija“ ne tik koordinavo energetikos sistemų lygiagretų darbą. Tuo susitarimu buvo padėtas pagrindas perėjimui prie lygiateisių santykių tarp penkių energetikos bendrovių ir komiteto BRELL (Baltarusija. 2 . BRELL darbo grupės sprendžia energetikos sistemų lygiagretaus darbo problemas taip. Rytų Danija–Vokietija. srovės kabelis Great Belt tarp Rytų ir Vakarų Danijos elektros tinklų bei nuolatinės srovės aukštos įtampos linija Švedijoje. prie kurio 2001 metais prisijungė ir AB „Lietuvos energija“. ir Nordel perdavimo sistemų operatoriai. Latvija. kad šiuose planuose yra ir nuolatinės. Tais pačiais metais Lietuvos. Belenergo ir RAO JES Rossii vadovai pasirašė susitarimą dėl energetikos sistemų lygiagretaus darbo. Taip pat veikia nuolatinės srovės intarpas Suomija–Rusija. kurios nebėra.gija–Olandija. po RAO JES Rossii reformų.

būtinas patikimam Estijos. 5. Panašus valdymas vykdomas ir Skandinavijos šalių sistemoje Nordel. Latvijos ir Lietuvos elektros rinkų funkcionavimą. Latvijos ir Lietuvos perdavimo sistemų operatorius atlikti Baltijos energetikos sistemų sujungimo su UCTE galimybių studiją. Baltijos energetikos sistema Darbo grupė galimybių 3 . atsirado galimybė „DC Baltija“ funkcijas pasidalinti tarp Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių: AB „Lietuvos energija“. Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai pasirašė komunikatą. • vystyti Baltijos šalių energetikos bendrovių bendradarbiavimą su kitų šalių energetikos įmonėmis. Latvijos ir Lietuvos energetikos sistemų darbui. 2007 metų birželio 11 dieną Lietuvos. • koordinuoti ir planuoti Baltijos perdavimo sistemos vystymąsi. Todėl nuo 2007 metų gruodžio 1 dienos „DC Baltija“ veikla buvo nutraukta. OÜ „Põhivõrk“ ir Lenkijos PSO „PSE-Operator“ S. Baltijos šalių PSO AB „Lietuvos energija“.BALTSO tikslai: • kurti ir palaikyti sąlygas. AS „Augstsprieguma Tīkls“.4 pav. kuriuo įpareigojo Estijos. A 2007 metais spalio 30 dieną pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Baltijos enerHAE getikos sistemos susijungimo sinchroniniam darbui su UCTE galimybių tyrimo. koordinuotą ir saugų Estijos. Kadangi tai galima padaryti tik vienu būdu – sujungiant Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklus. „Latvenergo“ dukterinės bendrovės „Augstsprieguma Tīkls“ ir „Eesti Energia“ dukterinės bendrovės „Põhivõrk“. • užtikrinti efektyvų. Baltijos energetikos sistemos valdymas tapo decentralizuotas – paskirstytas tarp perdavimo sistemų operatorių. Įkūrus BALTSO ir turint šiuolaikines telekomunikacijų ir informacines sistemas.

Nordel. Tiek gerinant apsirūpinimo elektra patikimumą. Baltijos energetikos sistemos prisijungimo prie UCTE nusistovėjusių režimų tyrimai parodė. 4 .5 ENTSO-E Vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos energetikos politikos strateginių tikslų yra bendros konkurencinės Europos elektros rinkos sukūrimas. BALTSO. tiek ir didinant Baltijos elektros rinką. Tai naujas žingsnis siekiant glaudesnio energetikos sistemų bendradarbiavimo organizavimo. sinchroninių ar asinchroninių – su kaimyninėmis energetikos sistemomis. ENTSO-E tikslas – harmonizuoti PSO veiklą kuriant bendrą Europos elektros rinką ir pakeisti ETSO. PSO vadovai sutarė siūlyti esamų PSO organizacijų (ETSO. UCTE. bendros perdavimo sistemų operatorių veiklos. Nordel. svarbiausia yra turėti daugiau elektros ryšių – nesvarbu. kad esamų Lenkijos ir Lietuvos elektros tinklų pralaidumas nėra pakankamas patikimam sinchroniniam Baltijos energetikos sistemos darbui su UCTE. Žinoma. bet ir suderintų energetikos sistemų. o nuo 2009 metų liepos mėnesio ETSO. Jis galėtų būti įgyvendintas apie 2015 metus. UKTSOA ir ATSOI) vadovams pradėti procedūras. Pirmas prisijungimo etapas būtų asinchroninis (per nuolatinės srovės intarpą) Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimas. 2008 metų gruodyį ENTSO-E buvo įkurta. ar įmanoma Baltijos energetikos sistemą prijungti sinchroniniam darbui su UCTE. sujungtų kintamos ar nuolatinės srovės elektros linijomis. Reikia ne tik bendrų elektros prekybos taisyklių. BALTSO. energetikos sistemų veikimo fiziniai dėsniai lieka tie patys. 2009 metais ENTSO-E nariais buvo 42 PSO iš 34 valstybių. UCTE. 5. kokios priemonės tam turi būti įgyvendintos ir kokių reikėtų investicijų. UKTSOA ir ATSOI organizacijos savo veiklą nutraukė. 2008 metais Prahoje 36-ių Europos PSO vadovai iš 31 valstybės pasirašė deklaraciją dėl naujos Europos elektros perdavimo sistemų operatorių asociacijos ENTSO-E (European Network of Transmission System Operators for Electricity) sukūrimo. Elektra. todėl jos rinkos sukūrimas priklauso nuo daugelio techninių elektros sistemų dalykų. yra specifinė prekė. Studijos tikslas – atsakyti. kad jų veikla būtų perduota naujajai asociacijai. kuriant vieną bendrą Europos elektros rinką. Galios srautų mainų valdymui asinchroninį ryšį gali būti tikslinga išsaugoti ir sudarius sąlygas sinchroniniam darbui. o teritorija apėmė 5 sinchronines zonas ir tris Baltijos valstybes. Studijoje sinchroninį prisijungimą prie UCTE numatoma įgyvendinti keliais etapais.studijai parengti buvo sudaryta iš visų keturių bendrovių specialistų. kaip skaitytojas galėjo suprasti. Jų funkcijas perėmė ENTSO-E.

Lietuvos energetikos sistemos struktūrinė schema 5 . Jų darbą koordinuoja AB „Lietuvos energija“.1 pav.6. Tikriausiai. trumpos žinios apie ją skaitytojui yra reikalingos. didele dalimi priklauso nuo Lietuvos energetikos sistemos. kuri atlieka perdavimo sistemos operatoriaus funkcijas ir administruoja Lietuvos elektros rinką. Po elektros ūkio reorganizavimo dabartinės Lietuvos energetikos sistemos objektai priklauso keletui bendrovių. LIETUVOS ENERGETIKOS SISTEMA r Lietuvos skaitytojo namuose yra elektra. A ELEKTROS GAMYBOS BENDROVĖS Mažeikių elektrinė Lietuvos elektrinė Ignalinos AE Vilniaus TE Kauno TE Kruonio HAE Perdavimo Tinklo Operatorė Akcinė bendrovė LIETUVOS ENERGIJA Stambieji (laisvieji) vartotojai Kauno HE Elektros skirstymo bendrovės Vakarų skirstomieji tinklai Elektros energijos perdavimas Rytų skirstomieji tinklai Pinigų srautai 6.

6. 1300 1800 360 160 170 101 900 24 8 11 103 19 – – 4956 1918 2008 m. kuri priklauso AB „Panevėžio energija“. Lietuvos elektrinėse įrengtų galių (MW) kaita 1990–2008 metais Elektrinės Ignalinos atominė elektrinė Lietuvos elektrinė Vilniaus termofikacinė elektrinė TE-3 Mažeikių termofikacinė elektrinė Kauno termofikacinė elektrinė Kauno hidroelektrinė Kruonio HAE Vilniaus termofikacinė elektrinė TE-2 Petrašiūnų termofikacinė elektrinė Klaipėdos termofikacinė elektrinė Pramonės įmonių elektrinės Mažosios hidroelektrinės Vėjo elektrinės Biokuro elektrinės Iš viso: Didžiausia apkrova (Lietuvos vartotojų)  1990 m. Kauno ir Mažeikių termofikacinės elektrinės.1 ir 6. o kai kurios elektros perteklių perduoda į elektros perdavimo tinklus. Jų elektros gamyba priklauso nuo šilumos paklausos. Baltarusijos.1 Lietuvos elektrinės Energetikos sistemos savybes didžiąją dalimi lemia elektrinės. kurių suminė įrengta galia 2008 metais buvo 110 MW. Lietuvos elektrinė bei Vilniaus. Termofikacinės elektrinės veiksmingai išnaudoja kurą – jos tiekia ne tik elektrą. 1300 1800 360 160 170 101 900 24 8 11 110 26 52 7 5029 1930 . kurių generuojamą galią galima greitai keisti.2 lentelėse. Lietuvos svarbiausios elektrinės pastatytos sovietmečiu ir buvo skirtos tenkinti ne tik Lietuvos. kuri neatitinka elektros paklausos kitimo. Todėl energetikos sistemos patikimam darbui ir galių balanso Lietuvos energetikos sistemoje užtikrinimui yra svarbi Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) ir Kauno hidroelektrinė (HE). Lietuvoje taip pat veikia įvairioms įmonėms priklausančios elektrinės. Toliau – trumpa informacija apie pagrindines Lietuvos elektrines. 2600 1800 360 194 170 101 800 24 8 11 76 13 – – 6157 1779 2005 m. 3000 1800 360 210 170 101 – 24 20 11 76 16 – – 5788 3068 2000 m.1 lentelė. Šios elektrinės tiekia elektrą ir šilumą įmonių reikmėms. 2007 metų pabaigoje pradėjo veikti modernus 35 MW dujų ir garo blokas Panevėžio termofikacinėje elektrinėje. bet ir regiono (Latvijos. Didžiausios tokios elektrinės veikia AB „Lifosa“ (31 MW) ir AB „Achema“ (21 MW). Lietuvos elektrinėse įrengtų galių kaita ir jų elektros gamybos raida pateikta 6. Kaliningrado srities) reikmes. Pagrindinės elektrinės Lietuvos energetikos sistemoje yra Ignalinos AE.6. bet ir šilumą.

79 1.15 0.58 1.16 3.16 3.02 0.54 0.78 10.46 8.91 3.34 0.01 0.09 0.96 1.16 0.89 0.66 0. Kiekvienas reaktorius (tipas RBMK-1500.42 0.64 1.24 2000 11.47 1.88 0. 1989 metais trečiojo reaktoriaus statyba buvo nutraukta.00 9.80 3.69 0.69 0.33 – 0.1 0.04 1.2 lentelė.07 0.32 0.37 1. Elektros energijos balansų raida Lietuvoje (TWh) Elektros gamyba iš viso: Ignalinos atominė elektrinė Lietuvos elektrinė Vilniaus termofikacinė elektrinė Kauno termofikacinė elektrinė Mažeikių termofikacinė elektrinė Klaipėdos termofikacinė elektrinė Kauno hidroelektrinė Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) Mažosios hidroelektrinės Kitos elektrinės Elektrinių savosios reikmės Pateikta į elektros tinklus Kruonio HAE užkrovimas Eksportas – Importas Suvartojimas šalyje Technologinės sąnaudos elektros tinkluose Patiekta vartotojams iš viso: Pramonei Gyventojams Transportui Žemės ūkiui Prekybai ir paslaugoms 1991 29.07 1.04 2005 14.18 9.06 0.42 12.27 15.61 0.30 0.00 8.03 0.37 10.42 1.34 8.27 1.46 0.86 0.74 0.82 6.95 10.57 2004 19.39 1. taigi.71 0.14 12.15 3.88 11.96 10.13 2.29 8.03 0.84 0.82 0.55 3.45 3.38 0.10 1.1.55 0.25 2.35 1.20 0.30 0.18 0.41 0.15 12.71 0.88 9. Jos pirmasis 1500 MW reaktorius pradėjo veikti 1983 metų gruodžio 31 dieną.82 0.35 6.19 9.70 0.52 1.05 0.92 7.91 0.83 1.10 1.89 9.34 1.73 1.42 2007 14.20 3.04 0.58 0.01 0.50 0. tačiau 1986 metais įvykus Černobylio AE avarijai ir kilus visuomenės pasipriešinimui.44 10.75 1.45 6.25 0.76 1. pirminė elektrinės įrengta galia buvo 3000 MW.11 2.74 0.17 13.15 9.759 2.73 0.01 0.36 0.07 0. panašus kaip ir Černobylio AE) tiekia garą dviem 750 MW turbogeneratoriams.23 1.23 2.71 12.02 0.09 0.22 2006 12.99 0.30 0.41 8.77 0.33 0.38 0.02 0.22 0.75 14.09 2.58 1.83 0.39 0.07 0.03 0.43 1. pagrindinė elektros gamintoja Lietuvoje iki 2009 metų pabaigos.03 0.52 0.67 2008 13.16 0.03 0.34 8.18 0.25 2.1 Ignalinos atominė elektrinė Ignalinos AE.75 0.09 11.37 0.37 10.54 2.65 0.06 0.71 0.10 0.66 0.16 3.35 17.37 0.69 0.54 17.36 0.77 0.14 – 12.08 9.73 0.61 0. o antrasis – 1987 metų rugpjūčio 31 dieną.  .16 3.68 5.14 2.04 0.26 1.07 0.47 0.54 0.88 3.21 0.96 0.07 0. priklauso UAB „Ignalinos atominė elektrinė“.08 2.21 27.49 0.31 0.24 0.82 3. Buvo pradėtas statyti toks pat ir trečiasis reaktorius.6.02 0.20 1995 13.75 2.

Ignalinos atominė elektrinė Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir perėmus Ignalinos AE savo žinion. Ignalinos AE vietoje numatyta statyti naują atominę elektrinę. Tai lėmė. Viena iš pastarųjų yra pastatyta 750 kV įtampai.  . 2004 metų gruodžio 31 dieną pirmasis Ignalinos AE reaktorius sustabdytas. jos darbo saugumo padidinimui buvo skiriama daug dėmesio. kad pagal daugelio tarptautinių ekspertizių išvadas Ignalinos AE reaktorių saugumas prilygsta tokio paties amžiaus reaktoriams Vakarų šalių elektrinėse. Tik dvi iš jų yra Lietuvos. Panaudojus Vakarų šalių techninę ir finansinę pagalba. Ignalinos AE yra prijungta prie elektros perdavimo sistemos šešiomis 330 kV elektros linijomis. kuri taip pat bus regioninės reikšmės. Ignalinos AE gamino didžiąją dalį Lietuvos elektros energijos.6. Estijos bei Lenkijos bendrovės. Vykdant sutartį dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. iš viso jos reaktorių saugos padidinimui buvo išleista per 700 milijonų litų. Nepriklausomybės metais Ignalinos AE tapo viena labiausiai ekspertams ir visuomenei atvirų atominių elektrinių pasaulyje.2 pav. bet ir Latvijos. Pagal tą pačią sutartį 2009 metais stabdomas ir antrasis reaktorius. trys – į Baltarusiją. 1997 metais – net 80. tačiau eksploatuojama tik 330 kV įtampa. Tam reaktorių galia buvo sumažinta iki 1300 MW (elektrinės įrengta galia sumažinta iki 2600 MW). o jos statyboje ketina dalyvauti ne tik Lietuvos.9 procento. viena linija eina į Latviją. LR Seimo sprendimu.

1. Lietuvos elektrinė didžiąją laiko dalį veikia minimalia galia (apie 60–70 MW). Pirmasis 150 MW blokas pradėjo veikti 1962 metais. Be to. Po 2009 metų.3 pav. 6. o kai kuriuose – ir orimulsiją. Tokia galia garantuoja reikalingą elektros tiekimą Ignalinos AE saugumui užtikrinti ir leidžia greitai padidinti elektrinės generuojamą galią. Elektrinėje įrengti 4 blokai po 150 MW ir 4 blokai po 300 MW. Pirmojo tokio 420 MW bloko statyba pradėta 2009 metais. Kol veikia Ignalinos AE. Vilniaus termofikacinė elektrinė TE-3  . Lietuvos elektrinė yra jos re6. Jų suminė įrengta galia yra 384 MW. Jos suminė įrengta galia yra 1800 MW.1. planuojama pirmus senus blokus pakeisti naujais kombinuoto ciklo (dujų ir garo) blokais. pritaikomas automatiniam generavimo valdymui. galima 6. TE-2 veikia nuo 1951 metų. kuri priklauso AB „Vilniaus energija“. kol bus pastatyta nauja AE. esamų blokų valdymas modernizuojamas.3 Vilniaus termofikacinė elektrinė Vilniaus termofikacinė elektrinė. kurių veiksmingumas yra didesnis. Lietuvos elektrinė prie elektros perdavimo tinklo prijungta šešiomis 330 kV elektros linijomis.4 pav. Lietuvos elektrinė turėtų pakeisti sustabdytą Ignalinos AE. be mazuto ir dujų.6. Visuose blokuose galima deginti dujas ir mazutą. Ją. kai išjungiamas Ignalinos AE generatorius ar reaktorius.2 Lietuvos elektrinė Lietuvos elektrinė (priklauso AB „Lietuvos elektrinė“) iki Ignalinos AE veiklos pradžios 1984 metais buvo pagrindinė elektros gamintoja šalyje. Todėl Lietuvos elektrinėje pastatyti nauji dūmų valymo įrenginiai. Lietuvos elektrinė zervas. sudaro dvi elektrinės – TE-2 (du blokai po 12 MW) ir TE-3 (du blokai po 180 MW). o aštuntasis 300 MW blokas – 1972 metais.

1.4 Kauno termofikacinė elektrinė Kauno termofikacinė elektrinė (įrengta galia 170 MW) priklauso UAB „Kauno termofikacinė elektrinė“. o nuo 1976 metų – 110 MW. Ji yra pagrindinė šilumos tiekėja Kauno miestui. Mažeikių termofikacinė elektrinė trinės kuras – mazutas. Jis buvo kompleksiškai išbandytas. kuri dabar priklauso AB „Orlen Lietuva“. Elektrinė prijungta prie 110 kV elektros tinklo. TE-3 pirmasis 180 MW blokas paleistas 1984 metais.kūrenti biokuru bei trupininėmis durpėmis. antrasis – 1986 metais. 0 . Elektrinės kuras – dujos ir mazutas.5 Mažeikių termofikacinė elektrinė Mažeikių termofikacinė elektrinė nuo 2007 metų priklauso AB „Orlen Lietuva“. Elek6. Joje nuo 1975 metų veikia 60 MW blokas. Elektrinė buvo skirta aprūpinti šiluma ir elektra Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą. 1983 metais buvo pastatytas ir trečiasis (50 MW) blokas. Mažeikių TE elektros gamybą lemia šilumos poreikis Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje. Joje veikia du blokai po 80 MW. Elektrinė prijungta prie 110 kV ir 35 kV elektros tinklų.1. Pirmasis elektrinės blokas pradėjo veikti 1979 metais. TE-3 elektrą perduoda į 110 kV elektros tinklus.6 pav. 6. tačiau vėliau dėl techninių trūkumų ir sumažėjusios gamybos neveikė. Kauno termofikacinė elektrinė 6.5 pav. tačiau ji yra svarbi užtikrinant patikimą elektros tiekimą Lietuvos šiaurės vakariniam regionui. Elektrinė kūrenama dujomis ir mazutu. 6. Vilniaus termofikacinė elektrinė aprūpina šiluma didžiąją dalį Vilniaus miesto vartotojų. antrasis – 1980 metais.

pumpuoja vandenį iš žemutinio vandens baseino – Kauno marių. Kruonio HAE yra 4 agregatai. 6.6 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė Kruonio HAE – sudėtingas inžinierinis hidrotechninis kompleksas. kurių suminė galia būtų 1600 MW. ir elektros variklis. Kruonio HAE bendras vaizdas energija. hidroakumuliacine elektrinė. turintis dvi vandens saugyklas – aukštutinį ir žemutinį baseinus. Taip sukaupiama (akumuliuojama) potencinė vandens 6. Kruonio HAE vaizdas į reversinį kanalą 1 .8 pav. Pagal pirminį projektą planuota įrengti 8 agregatus. Energetikos sistemos apkrovai sumažėjus. Sistemoje padidėjus energijos poreikiui. į aukštutinį vandens baseiną – dirbtinį rezervuarą. hidroakumuliacine elektrinė gamina elektros energiją – jos hidroagregatus suka iš aukštutinio baseino vamzdžiais atitekantis vanduo.7 pav. kurių kiekvienas gali būti ir elektros generatorius. Tokius planus tada lėmė Ignalinos AE blokų galia.1.6. naudodama kitų elektrinių gaminamą perteklinę elektros energiją. Todėl hidroakumuliacinė elektrinė pagamina mažiau energijos. nei jos sunaudoja.

kurių kiekvieno galia yra 25.Pirmasis Kruonio HAE agregatas pradėtas eksploatuoti 1992 metais.1. Elektrinė turi 4 hidrogeneratorius. kuri yra ir Kruonio HAE žemutinis baseinas. todėl svarbi Kruonio HAE paskirtis – operatyvus galios rezervas. gali būti automatiškai paleidžiami. tūris – 48 mln.5 km2. m3. Vandens debitas turbinos režimu yra 226 m3/s. variklio – 217 MW. siurblio režimu – 189 m3/s. Kruonio HAE agregatai naudojami ir reguliuoti įtampą (reaktyviąją galią). HAE generatoriai. atsijungus Ignalinos AE generatoriui.9 pav. 6. naudingas tūris – 41 mln. Per vieną turbiną prateka 6. Kauno HE vandens saugyklos. plotas siekia 63. Generatoriaus režimu kiekvieno bloko galia gali siekti 225 MW. Kruonio HAE prie perdavimo tinklo yra prijungta trimis 330 kV elektros linijomis. Viršutinio baseino plotas – 306 ha. Kauno hidroelektrinės bendras vaizdas 2 . Čia telpa iki 462 mln. buvo galingiausia elektrinė Lietuvoje. Kauno HE pirmasis generatorius pradėjo veikti 1959 metais. m3. m3 vandens.2 MW (įrengta galia – 100. HAE agregatus galima greitai paleisti ir sustabdyti. ypač mažų apkrovų metu. pavyzdžiui. Tokia galia vanduo iš Kauno marių yra pumpuojamas į hidroakumuliacinės elektrinės viršutinį baseiną. buvo užbaigti tik 4 HAE blokai. Kadangi Ignalinos AE plėtra 1989 metais buvo nutraukta. jei reikia. kai pradėjo veikti pirmasis Lietuvos elektrinės blokas.8 MW).7 Kauno hidroelektrinė Kauno HE iki 1963 metų. ketvirtasis – 1960 metais. ketvirtasis – 1998 metais.

Patikimam elektros energetikos sistemos darbui užtikrinti galių balansai planuojami iš anksto pagal prognozuojamas apkrovas. vėjo elektrinių generuojama galia sunkiai prognozuojamai kinta ir keičia galios srautus elektros tinkluose.iki 190 m3/s. Nuo 1930 metų dar veikia Petrašiūnų elektrinė. Siekiant didesnio ekonomiškumo vėjo elektrinės statomos grupėmis. kurie jungiami prie elektros perdavimo tinklų. Jėgainė yra svarbi kitais aspektais: ji saugo Kauną nuo potvynių.1. elektros pirkimo–pardavimo 3 . kokia buvo ir 1930 metais.8 MW).. Vėjo elektrinės gamina elektrą neteršdamos aplinkos. priklausanti AB „Kauno energija“. 6. agregatų pritaikymas automatiniam generavimo valdymui. Nuo 1929 metų veikia Klaipėdos elektrinė (10. o iki 2010 metų ji.3 MW. Kadangi vėjas Lietuvoje pučia nepastoviai. Vėliau. kurios tikslas – elektrinės atnaujinimas ir modernizavimas. Dar daugiau problemų vėjo elektrinės kelia galių balansų užtikrinimui. ji buvo padidinta iki 61 MW. 1958 metais. tai yra gana daug. Atskiro vėjo agregato galia yra gana nedidelė (Lietuvoje didžiausia yra 3 MW). vadinamomis vėjo elektrinių parkais. Tai apsunkina perdavimo tinklų režimų valdymą. joms nereikia importuojamo kuro. priklausanti AB „Klaipėdos energija“. žinant.9 Vėjo elektrinės Įgyvendinant bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką.1. biokuro – 31 MW. tikimasi. kad vasarą Nemuno debitas sumažėja iki 100 m3/s. pasieks 200 MW. 2006 metais pradėta Kauno HE rekonstrukcija. Lietuvoje skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas – statomos mažosios hidroelektrinės.8 Senosios Lietuvos elektrinės Be minėtų pagrindinių elektrinių. o šilumos tiekimas Klaipėdos miestui. vėjo ir biokuro elektrinės. Petrašiūnų TE tiekia šilumą daliai Kauno šilumos vartotojų. Tai visapusiškai patrauklu. 6. Lietuvoje elektros gamyboje dalyvauja ir mažesnės elektrinės. Kauno HE per metus pagamina 280–440 GWh elektros. Kauno HE pagaminama energija kompensuoja dalį energijos nuostolių (technologinių sąnaudų) perdavimo tinkluose – taip atpiginamas elektros perdavimas. Kauno HE yra galingiausia Lietuvos hidroelektrinė. tačiau jos pagaminama energija sudaro tik 2–3 procentus šalyje per metus pagaminamos elektros. Jos galia – 8 MW. Mažųjų hidroelektrinių galia 2009 metais buvo per 26 MW. Sparčiausiai yra statomos vėjo elektrinės – 2009 metais jų suminė galia pasiekė 68. Jos pagrindinė paskirtis yra ne elektros gamyba. padeda užtikrinti elektros paklausos ir gamybos balansą Lietuvoje.

Su vėjo elektrinėmis bloko apkrovos galią reikia padidinti. jei vėjas nurimsta. iki 50 MW didinti. 6. Lietuvos elektrinėje. kad atsirastų galimybė jo generuojamą galią reguliuoti. bet ir vėjo elektrinių neprognozuojamus galios pokyčius. Kai elektros sistemoje daug hidroelektrinių.sutartis. 11 pastočių ir dvi elektrinių skirstyklos) ir 110 kV elektros tinklai (4973 km oro linijų. nors jos ir patrauklios daugeliu požiūrių. o ne 60–70 MW. jei vėjas kyla. už ją reikia mokėti. patikimą elektros sistemos veikimą galima užtikrinti. Taigi. Jei Lietuvoje veikia 50 MW galios vėjų elektrinių parkas. tai problemų nesudaro. Žinoma. kol veikia Ignalinos AE. ir 50 MW sumažinti. Be kaimyninių energetikos sistemų. Dėl šios priežasties patikimam galių balansų užtikrinimui elektros sistemoje. Vėjo elektrinių generuojama galia priklauso nuo vėjo stiprumo. Jis turi būti apkrautas 100 MW. kurio minimali galia yra 120 MW.2 Lietuvos elektros perdavimo tinklai Lietuvos elektros perdavimo tinklus sudaro 330 kV elektros tinklai (1670 km elektros linijų. kai joje veikia vėjo elektrinės. reikia turėti didesnį „besisukantį“ galios rezervą. 150 MW bloko jau nepakaks. Vis dėlto. Deja. pagal Pasaulio energetikos tarybos politika – regioninis bendradarbiavimas ir tarptautinė integracija yra veiksmingos energetikos ateities plėtros kryptis. vėjų elektrinių generuojamos galios pokyčius gali kompensuoti tik Lietuvos elektrinė. išsiskirs dvigubai daugiau anglies dvideginio. kadangi atominė elektrinė ir termofikacinės elektrinės tam netinka. išsiskirs daugiau anglies dvideginio. o pastovi apkrova turės būti 120 MW plius vėjo elektrinių galia. kuris galėtų kompensuoti ne tik elektros sistemos apkrovos. Todėl vėjo elektrinių suminę galią. reikės deginti dvigubai daugiau kuro. reikės deginti dar daugiau kuro. 150 MW bloko minimali leistina apkrova yra 50 MW ir tokios jo galios pakanka užtikrinti saugų Lietuvos energetikos sistemos darbą. šias nepageidaujamas vėjo elektrinių veikimo pasekmes gali sumažinti kaimynių energetikos sistemų pagalba. 36 km kabelių linijų ir 207 skirstyklos). penkiomis – su Baltarusijos ir tri4 . Jei vėjo elektrinių galia bus didesnė nei 50 MW. Lietuvoje Kauno HE dėl aplinkosauginių reikalavimų galimybės reguliuoti galią dažnai yra ribotos. t. jei jos turi pakankamai reguliuojamosios galios. riboja energetikos sistemos techninės sąlygos – turima reguliuojama galia elektrinėse. kaip paprastai. Lietuvos elektros tinklai keturiomis 330 kV elektros linijomis yra sujungti su Latvijos. o jis prieš savaitę ar net dieną sunkiai prognozuojamas. kai vėjo elektrinių generuojamos galios pokyčius gali kompensuoti Lietuvos elektrinės 150 MW blokas. Tokiu atveju turėtų nuolat veikti 300 MW blokas. y. Pagal tai sudaromi elektrinių darbo grafikai ir tikrinami elektros tinklų režimai. o Kruonio HAE galimybes riboja didelė jos agregatų galia. Taigi.

jų aptarnaujama teritorija siekia 30. Šiaulių skyrius Utenos skyrius Vėjo elektrinė Klaipėdos skyrius Šiluminė elektrinė Hidroelektrinė Hidroakumuliacinė elektrinė Atominė elektrinė 330 kV transformatorių pastotė 330 kV skirstykla 110 kV skirstykla 330 kV linija 110 kV linija 400 kV perspektyvinė linija Kauno skyrius Vilniaus skyrius 6.7 tūkstančių km2 teritoriją.10 pav.3. Bendras 35-10-6-0. Elektra iš perdavimo tinklų perduodama tiek į bendrojo naudojimo skirstomuosius elektros tinklus.11 pav.mis – su Rusijos Kaliningrado srities 330 kV elektros tinklais. о bendras visų įtampų skirstomųjų elektros linijų ilgis yra per 57 tūkstančius kilometrų. tiek į kelių stambiųjų elektros vartotojų skirstomuosius tinklus. Lietuvos elektros perdavimo tinklai 6. Jie aptarnauja apie 34. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ AB „VST“ 6. 110 kV Lietuvos elektros tinklai taip pat turi su kaimynių šalių elektros tinklais sujungtų elektros linijų. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ tiekia elektrą daugiau kaip 700 tūkstančiams vartotojų rytinėje Lietuvos dalyje. Lietuvos skirstomieji elektros tinklai Bendro naudojimo Lietuvos skirstomieji elektros tinklai priklauso AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir AB „VST“. Lietuvos skirstomųjų tinklų teritorijos 5 .5 tūkstančių km2.4 kV elektros linijų ilgis yra beveik 62 tūkstančių kilometrų. AB „VST“ tiekia elektrą daugiau kaip 660 tūkstančių vartotojų vakarinėje Lietuvos dalyje.

12 pav. planavimas ir užsakymas. Lietuvos elektrines bendram darbui jungiantis elektros perdavimo tinklas priklauso AB „Lietuvos energija“. Operatyvaus planavimo uždaviniai yra: • energetikos sistemos galių elektros energijos balansų planavimas.4 Lietuvos energetikos sistemos valdymas ir AB „Lietuvos energija“ Lietuvos energetikos sistemą valdo AB „Lietuvos energija“ dispečerinis centras. Jos įrenginių operatyvų valdymą ir darbą tenka koordinuoti su kaimyninių elektros perdavimo sistemų operatoriais. sistemos veikimo patikimumo ir stabilumo kontrolė. AB „Lietuvos energija“ vaidmuo Lietuvos energetikos sistemoje svarbus ne tik dėl jos Dispečerinio centro. Lietuvos energetikos sistemos valdymas apima energetikos sistemos darbo operatyvųjį planavimą. Jis jungia Lietuvą ir su kaimyninėmis energetikos sistemomis.  . Energetikos sistemos patikimumo užtikrinimo uždaviniai yra: • perdavimo tinklo patikimumo ir stabilumo vertinimas ir planavimas. • patikimam sistemos darbui užtikrinti reikalingų visų rūšių aktyviųjų galių rezervų planavimas. 500 kV ir 750 kV elektros tinklų žiede Lietuva–Latvija–Estija–Rusija–Baltarusija (6. • avarijų prevencijos automatikos įtaisų nustatymas. dispečerinį valdymą ir sistemos patikimo veikimo užtikrinimą.6. Dispečerinio valdymo uždaviniai yra: • Lietuvos energetikos sistemos elektros energijos balanso kontrolė ir valdymas. Patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti Lietuvos energetikos sistema turi veikti bendrame 330 kV. Elektros paklausa Lietuvoje nuolat didėja ir didės. • visų rūšių reikalingų galios rezervų ir papildomų paslaugų kontrolė ir valdymas.). reikalingų energetikos sistemos veikimui. • elektros perdavimo tinklo ir elektrinių duomenų ir telematavimų patikimumo kontrolė bei analizė. Lietuvos energetikos sistema yra paveldėta didelės buvusios Sovietų Sąjungos Šiaurės-Vakarų jungtinės energetikos sistemos dalis. • avarijų likvidavimo planų sudarymas. • nuolatinis Lietuvos energetikos sistemos darbo koordinavimas su kaimyninėmis energetikos sistemomis. • avarijų prevencija ir jų likvidavimas. • energetikos sistemos veikimui būtinų techninių reikalavimų nustatymas. • papildomų paslaugų. • dispečerinio valdymo sistemos uždavinių priežiūra ir plėtra.

kaip elektros perdavimo sistemos operatorius.12 pav.12 pav. punktyrinėmis linijomis parodytos planuojamos 330 kV elektros linijos Lietuvoje ir elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Kaip perdavimo sistemos operatorius. įrenginiai sensta. Elektros tinklų žiedas Lietuva-Latvija-Estija-Rusija-Baltarusija o elektros perdavimo tinklo. Pagal šį planą.220 kV 500 kV 300–330 kV 400 kV 750 kV Linija Perspektyvinė linija Aukštos įtampos pastovios srovės kabelis Perspektyvinis aukštos įtampos pastovios srovės kabelis Šiluminė elektrinė Hidroelektrinė Hidroakumuliacinė elektrinė Branduolinė elektrinė Nuolatinis srovės intarpas Transformatorių pastotė Perspektyvinė transformatorių pastotė 6. plėtojant elektros rinką. tenkinant Lietuvos ateities elektros poreikius reikia plėtoti 330 kV elektros tinklus. AB „Lietuvos energija“. iki 2013 metų – Panevėžys–Šiauliai (Mūša). taip didinant apsirūpinimo elektra patikimumą. kurio didžioji dalis buvo pastatyta aštuntame ir devintame praėjusio amžiaus dešimtmečiais. Kaip numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje. yra atsakinga už elektros rinkos funkcionavimą. 2007 metais buvo baigtas rengti toks planas iki 2025 metų – „Baltic Grid 2025“. bet taip pat jas modernizuoti ir plėtoti. kurios veiksmingumo padidinimas neįma . Patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti reikia ne tik palaikyti elektros perdavimo linijų ir pastočių techninę būklę. 6. iki 2010 metų reikia pastatyti 330 kV elektros liniją Telšiai–Klaipėda. AB „Lietuvos energija“ kartu su Latvijos AS „Augstsprieguma Tīkls“ ir Estijos OÜ „Põhivõrk“ rengia ilgalaikės plėtros Baltijos elektros tinklų planus. o po 2010 metų – 330 kV elektros linija sujungti „Neries“ ir „Vilniaus“ pastotes. Reikia naujų elektros ryšių su kaimyninėmis Vakarų energetikos sistemomis – Lenkija ir Švedija. reguliariai juos atnaujina.

Taigi. nes tai yra Baltijos šalių elektros vartai į Centrinę ir Vakarų Europą.  . Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir Švedijos elektros tinklų sujungimas reikalingas ne tik Lietuvos ir Baltijos elektros rinkų integracijai į bendrą Europos Sąjungos elektros rinką. jos paramos ir ateities matymo kelis dešimtmečius į priekį. bet ir pastatyti 330 kV elektros linijas Kruonio HAE–Alytus. Ypač svarbus yra Lietuvos elektros tinklų sujungimas su Lenkijos elektros tinklais. Tam reikia ir visuomenės supratimo.6. Baltijos energetikos bendrovių bendradarbiavimas turi būti tęsiamas. AB „Lietuvos energija“ dispečerinis centras nomas be tarpsisteminių elektros ryšių plėtros. Ignalinos AE–Kruonio HAE.13 pav. AB „Lietuvos energija“ kartu su Latvijos AS „Augstsprieguma Tīkls“ ir Estijos OÜ „Põhivõrk“ bei Lenkijos PSO „PSE-Operator“ S. A 2007 metais atliktos tokio sujungimo galimybių studijos rezultatai parodė. sustiprinti elektros tinklus Latvijoje ir Estijoje. bet ir apsirūpinimo elektra patikimumo padidinimui bei naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje. kad Lietuvos ir Lenkijos elektros tinklų sujungimo įgyvendinimui reikia sustiprinti ne tik Lenkijos perdavimo tinklus. Tik bendradarbiaujant ir kooperuojantis galima patenkinti ateities energetinius lūkesčius.

SUTRUMPINIMAI AE – atominė elektrinė AGV – automatinis generacijos valdymas (reguliavimas). Angliškai – EMS (Energy Management System) GW – gigavatas (milijardas vatų arba milijonas kilovatų arba tūkstantis megavatų) GWh – gigavatvalandė HAE – hidroakumuliacinė elektrinė HE – hidroelektrinė Hz – hercas IPS/UPS – NVS ir Baltijos šalių jungtinės energetikos sistemos angliško pavadinimo sutrumpinimas (Interconnected Power System/Unified Power System) kWh – kilovatvalandė kV – kilovoltas (1000 voltų) mHz – milihercas (tūkstantoji herco) MW – megavatas (milijonas vatų arba tūkstantis kilovatų) NORDEL – Skandinavijos šalių jungtinė energetikos sistema/Skandinavijos šalių perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacija NVS – Nepriklausomų Valstybių Sandrauga PSO – perdavimo sistemos operatorius SCADA – valdymo priežiūros ir duomenų surinkimo sistema (pagal anglišką pavadinimą – Supervisory Control and Data Aquisition) TE – termofikacinė elektrinė TWh – teravatvalandė (milijardas kilovatvalandžių) TSO – perdavimo sistemos operatoriaus angliškas sutrumpinimas (Transmission System Operator) UCTE – Elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (Vakarų ir Centrinės Europos jungtinės energetikos sistemos/perdavimo sistemų operatorių asociacijos) angliško ir prancūziško pavadinimų sutrumpinimas (Union for the Co-ordination of Transmission of Electricity/ Union pour Coordination de Transport d‘Électricité) UKTSOA – Jungtinės Karalystės perdavimo sistemų operatorių asociacijos ir jungtinės energetikos sistemos angliškas sutrumpinimas (United Kingdom TSO Association)  . Rusijos. Latvijos ir Lietuvos energetikos sistemų lygiagretaus darbo komitetas CHP – termofikacinės elektrinės angliškas sutrumpinimas (Cogeneration Heat and Power) DC – dispečerinis centras EVS – energijos valdymo sistema.7. Estijos. Angliškai – AGC (Automatic Generation Control) ATSOI – Airijos ir Šiaurės Airijos perdavimo sistemų operatorių asociacija/jungtinė energetikos sistema BALTSO – Baltijos šalių perdavimo sistemų operatorių bendradarbiavimo organizacija BRELL – Baltarusijos.

PSEOperator S.1. Congress. taip pat pateikta bendra samprata kaip veikia elektros energetikos sistemos. Joje aprašyta elektros energetikos sistemų sandara. „BALTSO“. 6. Vija Valentukonytė Dizainas ir viršelis: Olga Padvaiskienė Parengė spaudai ir maketavo: UAB „Sapnų sala“ Tir. – Vilnius: AB „Lietuvos energija“. Renata Gaudinskaitė. ISBN 978-609-95122-0-4 Knygelė skirta supažindinti skaitytoją su elektros energetikos sistemų technologijomis. Government Printing Office. Užsak.7. OTA-E-409 (Washington.9.10. 2. Petras Apanavičius – 2. valdymo principai ir problemos.12.3.4. 6. Literatūros šaltiniai: „UTCE“. 2..5. 6.8.. 2. 1400 egz. UDK 621.S. DC: U.lt .311. Leidinio elektroninė versija – interneto svetainėje www.4. Remigijus Petkus – 4.1.15. LT-08121 Vilnius Interneto puslapis http:// www.11. 6. „NORDEL“.4. VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ – 6. 5. U. Eirgrid – 3.5. Eugenijus Varnelis – 6. 6.1 Iliustracijų ir fotografijų autorių teisių savininkai: UAB „Sapnų sala“ – viršelis. Nr. 3 psl. 3.3. „Electric Power Wheeling and Dealing: Technological Considerations for Increasing Competition“.4. Congress. 2. 5. 4.lt Anzelmas Bačauskas APIE ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMŲ TECHNOLOGIJAS b e fo r m u l i ų Redaktoriai: Maksimas Reznikovas. pateikta trumpa informacija apie Europos jungtines energetikos sistemas.3. ENTSO-E – 2. May 1989).Apie elektros energetikos sistemų technologijas be formulių / Anzelmas Bačauskas.4. 6. 2.. 1226 Spausdino UAB „Sapnų sala“.3. 6. Anzelmas Bačauskas – 4. 6.7. UAB „VRP“ – 2. – viršelio vidiniai psl. 2.2. 4.S. Office of Technology Assessment – 2.6. Simonas Šorys.5.1.13.A.2. NORDEL – 5. Dong Energy – 2.sapnusala. Office of Technology Assessment. S.2.2. 5.le. 2.3. Simonas Šorys – 4–5 psl.10. 6. Lietuvos energetikos sistemą.1. 6.11. U. AB „LIETUVOS ENERGIJA“.2. Fingrid – 2. svarbiausias elektrines. 6. Moniuškos g.4. AB „LIETUVOS ENERGIJA“ . Vaclovas Kisielius – 2. 3. Thomas Passler – 2.6. 21. 6. Vytautas Suslavičius – 3.12.S. 2.3.9. 2010.8.14.8.1.13. – 80 psl.

DAŽNIS Jonizuojančioji spinduliuotė DAŽNIŲ JUOSTA DAŽNIŲ JUOSTA ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIAI PANAUDOJIMAS 1013 GHz 1012 GHz 1011 GHz 1010 GHz 109 GHz 108 GHz 107 GHz Rentgeno ir gama spinduliuotė Ultravioletiniai spinduliai Matomoji spinduliuotė Infraraudonieji spinduliai ELEKTROMAGNETINĖ SPINDULIUOTĖ 106 GHz 105 GHz 104 GHz 10 GHz 3 102 GHz 10 GHz 1 GHz Radijo bangos Mikrobangos 100 MHz 10 MHz 1 Nejonizuojančioji spinduliuotė ELEKTROMAGNETINIS LAUKAS MHz 100 kHz 10 kHz 1 10 1 kHz Hz Hz 100 Hz Labai žemi dažniai 50 Hz Elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių palyginimas .

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->