Danute VAITKIENE

MUZIKOS TEORIJOS PAGRINDAI

L

/

Danute VAITKIENE

Knyg:!

grqiinli

ne

veliall

kaip:

.&.t?$~. ::::.:.:.:::::::::::::: :
.t!~(?4tP. ..

$tf&························

MUZIKOS TEORIJOS PAGRINDAI
Konspektas

Alytus, 2002

. 29 Abreviatiiros zenklai " .' . Oktava . .' . . " .. .. ..supazindinti su elementariosios muzikos teorijos pagrindais norincius mokytis ITbesimokancius muzikos. .. 19 Garsu pastovumas ir nepastovumas. . . . ." .'.. . 30 Artikuliacija . Autore Muzikos garsai 4 Muzikos garsynas.. ... .." 29 Melodija . . 7 Alteracijos zenklai . Gama. 4 Muzikine darna. 5 Pauzes. .' 9 Diatoniniai ir chromatiniai pustoniai ir tonai .. . . . . . . . . . 11 Tempas . Derrne 22 Tonacija . ." .'t] !J"0f'6 UDK 78(075) Va-122 TURINYS Sios mokymo priemones tikslas . . ..... .. .'"" 31 Zmogaus balsas. 6 Natu ir pauziu pailginimo zenklai 6 Garso aukstumo zymejimas . 13 Intervalai " . 38 Klausimai ir uzduotys kartojimui ir egzaminams 39 Literatura .. 13 Akordai . . ." . " . 18 Septakordai . . .' . . . .. .' 31 Harrnonija ". . . ." . . Chorai 36 Muzikai apibudinti naudojami zodziai 36 Muzikos instrumentai . " . " 23 Enharmonija ' 24 Kvintu ratas .. 10 Ritmas. . 2002 3 .. taktas . 24 Senoves derrnes . 45 IHI~N 9986-472-76-8 © Danute Vaitkiene. .. " 12 Dinamika . Pustonis ir tonas 4 Garso trukmes zymejimas ... metras. . . 37 Simfoninio orkestro sudetis . ..

Nata sudare ovalas.atstumas tarp 2 artimiausiu to paties pavadinimo natu. 2ymima pradedant nuo subkontroktavos: A2. Garso tembras . Sveikoji nata tesiarna 4 judesius. c. III. Realioji garso trukme priklauso nuo kurinio atlikimo greicio. V. kontroktava. kotelis ir veliaveles. c'. diddioji. Pagal trukme natos skirstomos i sveikasias. trukrne. keicia krypti. daliu.muzikos garso atgarsis.. GAMA. stiprumas. astuntines. Ivienajudesi telpa 2 astuntines.garso aukstumo ir trukmes uzrasymo zenklas.ketvirtine nata tesiama 1 judesi 5 . Gama . MUZIKOS GARSYNAS. VII.pirmoji. do re ml. 4 J j - pusine nata tesiarna 2. sesioliktines ir kt. 2. Pustonis . !5. Didymo darnos. PUSTONIS IR TONAS Muzikine darna pasireiskia garsu konkreCiu auksciu ir j1J tarpusavio santykiais. Garso saoybee: aukstumas. Oktava .2 ar t. Cp C.nuosekli garsu eile vienos ar daugiau oktavu ribose. tembras.muzikos instrumento arba balso bendra garsu apimtis. Yra zinomos Pitagoro.maziausias dvieju garsu aukscio santykis. Jl! yra 7. ketvirtoji. 17. Laipsniai zymirni rorneniskais skaitmenimis: I. antroji. judesius . c5• Diapazonas . OKTAVA Muzikos garsynas . pusine nata tesiarna 2 judesius.MUZIKOS GARSAI Muzikos garsai isgaunami rnuzikos instrumentais arba zmogaus balsu. pusines. 4 sesioliktines natos.raidiniai nat'! pavadinimai Oktavu pavadinimai: subhontroktaoa. maioji.t.penhtoji. Laipsniai . Garso stiprumas priklauso nuo kuno virpejimo intensyvumo. Afrikos ir Azijos tautu muzikoje yra sistemu.garso spalva.nustatyto aukscio muzikiniu garsu visurna. II. Tona sudaro 2 pustoniai.--f_a_A_SO_l)"lm - skiemeniniai natu pavadinimai GARSO TRUKMES ZYMEJIMAS Nata .sveikoji nata tesiama 4 judesius MUZIKINE DARNA. treeioji. Garso iruhme priklauso nuo kuno virpejimo trukmes. VI. IV. Rezonansas . c". kur oktava dalijama 7. Kotelio ilgis (nuo natos ovalo vidurio) lygus oktavos intervalui. c2.gamos garsai. ketvirtine nata tesiama 1 judesi. c4. ketvirtines. o . Nuo trecios linijos nat'! koteliai CDEFGAHC -. Garso aukiitumas priklauso nuo kuno virpesiu daznurno per sekunde.

Virsutines skaieiuojamos nuo penklines ivirsu.triole: J viena judesi telpa 2 astuntines arba 4 sesioliktines natos._.garso trukmes tiksliai neapibrezto pailginimo zenklas. todel dar tokiu pat atstumu breziamos virsutines ir apatines pridetines linijos. ketvirtines... 7 . ir sesioliktines natos NATl) IR PAUZIl) PAILGINIMO ZENKLAI v Taskas prie natos ar pauzes pailgina j4 puse natos ar pauzes vertes: O' Natoms rasyti kartais penklines neuztenka.. viena J J J n njJ m 3 Lyga -lankelis. Garsas tokios trukmes. Pauzes lygomis nejungiamos Fermata .. Natos rasomos ant liniju.t. pusines. J=J+J. tarp liniju. kuris atitinka visu sudetu natu trukme. Pauzes atitinka tos pacios vertes natas: r v r ~--J o o r GARSO AUKSTUMO Zl'MEJIMAS r Tiksliam muzikos garso uzrasymui naudojama 5 liniju sistema penhline ir raktai. kuris jungia dvi ar dar daugiau to paties aukscio natas. nurodantis kuriam 1aikui nutraukiamas skambesys. = ~ + "1 ir t.tylejimo zenklas. astuntines ir pauzes.= . po jorrus: v' Sveikosios. po 1inijomis ir virs ju. 6 ~. +. apatines -nuo penklines i apacia: - a a a o () o o o =0 + J=d+J d .-. PAUZES Pauee . kuris rasornas virs natos ar po nata.

. ~ . dvigubasis diezas aukstina tonu. Tenoro .2rusiu raktai. smuiko sol (G) ir boso fa (F): Tiesioji akolade naudojama uzrasant styginiu. tai atliekama oktava auksciau. isskirdamas konkrecia nata. atliekama oktava zemiau: 8""-----------. ".Aukstyn einanciu natu koteliai rasomi zemyn.a. vargonu.bekaras atstato nata.. Jei sis zenklas yra virs natu. fagoto. Zemyn einanciu nat'! koteliai rasomi aukstyn. Mueihos raktas nurodo natu vietas penklineje. n e Q pazeminirnas Alteracija . trombono partijoms uzrasyti. X . dvigubasis bemolis zemina tonu. Prieraktiniai alteracijos zenklai rasomi kiekvienos penklines pradzioje ir galioja visam kuriniui. Viduramziais buvo naudojami 2 F raktai. alto ir tenoro: ALTERACIJOS ZENKLAI Alto rakt as taikomas alto ir trombono partijoms uzrasyti. ~ . . 8 9 .pradine jungiamoji 1inija. Siuolaikineje muzikos rasyboje naudojami 2 Do raktai. o S>« . baritono ir basso profondo (zemiausias bosas) Norint isvengti pridetiniu liniju naudojamas oktavinis zenklas su punktyrirne Iinija 8 . akordeono.. chorine muzika: Piano Figurine akolade naudojama uzrasant fortepijono.violonceles. Fortepijoninei muzikai uzrasyti naudojami .pagrindiniu garsaeilio laipsniu paaukstinirnas arba pustoniu ar tonu.bemolis zemina pustoniu.dubldiezas.. arfos. - dublbemolis. celestos muzika. rnediniu puciamujq.J ~.. #- diezas laipsni aukstina pustoniu. Akolade . jei po natomis..

sol # "" la ~ Ii \-~2 '1 2~3 ! 3~45 +~ '~1 J::~' 45 2 3 84 6. RITMAS. Melras . TAKTAS Ritmas .§!¢) Enharmonija . Sudetiniai metrai sudaromi is keliu paprastuju metru.papras tiei me trai ieji rai.akcentuotu ir neakcentuotu daliu pulsacija.Prienatiniai alteracijos zenklai galioja 1 taktui.do). Jeigu rasomas bemolis. bet skirtingu pavadinimu garsu santykis: si r.2. pridedama galune -isis. Kurinio pabaigoje rasomi 2 takto bruksniai.ir t. Vienas nuo kito taktai skiriami takto britksniais. #- Taktas . 0 apatinis . 4/8. Gali buti vienas is ju alteruotas (si do#). misrruosius ir kintamuosius. #). Misrieii rnetrai sudaryti is paprastuju nevienarusiu metru.misrieji metrai. 8 2 Chromatiniai pustoniai ITtonai sudaromi alteruojant ta pat! garsa (do .U 3~ 2 (eli 4 66 # = do "" 1'e.Jeigu prie natos rasomas dubldiezas.#).. Dirigavimo schemos 7. 5/8 . Isimtis . 4/8 .ivairiu metru vienalaikis derinys: Alteruotieji laipsniai savarankisku pavadinimu neturi. \J~' 31r. Pustoniu ir tonu pazemintam laipsniui h zymeti naudojama: si~-b si~-bb mi ~ -es la~ . pridedama galime -eses.t. prie skiemeninio garso pavadinimo pridedama galune -is .vienos dalies ritmine verte. sudetinius.as 2/4' 3/4' 3/8 . is abieju altsruotu (si do # . pridedama galfme -es. Jeigu prie natos rasomas diezas. Virsutinis metro skaicius nurodo daliu kieki takte. Paprastieji metrai turi 1 metrini kirt]. METRAS.keliu vieno aukscio.sudetiniai metrai.*. Jie vadinami gretimu nealteruotu laipsniu vardais.do alteruojant tolesnius negretimus laipsnius (si re ~). 21r3 II II ~8 Ilk 2' DIATONINIAI IR CHROMATINIAI PUSTONIAI IR TONAl Diatoniniai pustoniai ir tonai sudaryti is 2 gretimu skirtingu pavadinimu garsu (si . 55 4.organizuota garsu trukmes ivairove. 10 11 .muzikos kurinio ar jo dalies besikartojanti metrine schema nuo vieno stipriojo iki kito tokio pat stiprumo kircio. 4/4. Kintamieji metrai . jeigu 2 bemoliai. Pagal metriniu akcentu skaiciu metrai skirstomi i paprastuosius.

Akcentai: sforzando (sf) . be stipriosios dalies taktas kurinio pradzioje.santuriai.tyliai. aukstesnis - Intervalu dydis laipsniais nurodo intervale apimti (kiekybine sudetis). Labai greiti tempai: Presto .pabreziant.akcentuojant. 12 13 .pusiau garsiai.maziau. INTERVALAI Intervalas . mezzo forte (mf) . Tempa patikslina zodziai: piu -labiau.uztakt. ~t$ltlnlr' J IU EJ Ins (Kanonas) Allegretto II IJ J Ij J Ij ~ iJ Oz.ritmo kircio nesutapimas su metro kirciu. pianissimo (pp) . Ji isreiskiama laipsniais. Labai leti tempai: Lento .labai greitai.garsiai. Grave . forte (f) . Vivacissimo . Apatinis intervalo garso vadinamas pagrindu.placiai.Sink ope .pusiau tyliai. Niuansai: mezzo piano (mp) . poco- DINAMlKA Dinamika . Greiti tempai: Allegro .labai tyliai. II Priestaktis . menD .greitai.greitokai.letai. Fererle TEMP AS Tempas .sunkiai.neskubant. Harmoninis. kai abu garsai skamba vienu metu. Jis uzrasomas kurinio pradzioje dazniausia italu kalba. muzikos garsu aukscio santykis.patogiai. truputi ir t. Sostenuto . Kurinio tempui nustatyti naudojamas metronomas. Moderato .muzikos kurinio atlikimo greitis. Largo .garsyn < .labai garsiai. Intervalai yra melodiniai ir harmoniniai. akcentais ir evoliucija. kurj isrado J.Malzelis 1816 metais.t.dviejt. diminuendo .nepilnas.. fortissimo (ff) .atlikimo garsumas. Vidutiniski tempai: Allegretto . .gyvai. Dinamikos laipsniai: piano (p) . 0 tonais (kokybine sudetis). Comodo .ypac greitai. Melodijos su priestakciu daznai turi nepilna paskutini takta . Melodinis intervalas sudarytas is dvieju vienas po kito einanciu garsu. ~I IJ Melodiniai intervalai j Harmoniniai 0 I ~ intervalai tnrsune.vidutiniskai. Vivo . Leti tempai: Andante . marcato .tylyn > . G. Evoliucija: crescendo .

:~~f~ viena du I Klek Ton4 skal- ~Ius Pa'l)"!dys Maioji sekunda (m. Du kartus padidintieji intervalai yra pustoniu didesni uz padidintus. 3) tris .fa sudaryti is vienodo aukscio. 2) 2 Oidiioji sekunda (d. Padidinta kvarta ir sumazinta kvinta vadinami tritoniais (turi 3 tonus). B Grynoji kvinta (g. Du kart-us sumazinti intervalai yra pustoniu rnazesni uz sumazintus.. Didiiaji . Sudetiniai intervalai sudaromi prie grynosios oktavos pridedant paprasta intervala: Paprastieji intervalai r-r-r-r-r-- intervalo pavadinimas Gryno]i prima (gr" 1) . 2) du . 6) S6siS <!-L 2 5 # (4) MaL ..tai apatinio garso perkelimas oktava aukstyn arba virsutinio .septyrus do . 5) penkis 3' 2 6 3 7 2 8 1 Sumaiinta kvlota (sum.oktava zemyn. Grynoji oktava (9. 09- G .L 2 II 09- Padidinta kvarta (pad.. EO <3- + septima + oktava Grynoji kvarta (g 4) keturts 2. bet Didiioji seksta (d.. 7) septynls 5' .eptima {r11_ 7) . • ~ ~ ~ ~ ~ e e b-' U u ~ .. . 1m j) ~e e . Paprastuju intervalu apvertimus galima nurodyti skaitmenimis: 1 8 2 7 3 6 4 5 5 4 a fin_.Paprastieji intervalai sudaromi oktavos ribose. 6) sesis 4 Enharmonishi intervalai skirtingu pavadinimq garsu: do .sol ~ (5) septima (d. 8) 2 asu. "2 2 ttee<3- = oktava Nona (9) = oktava Decima (10) =' oktava Undecima (11) =' oktava Duodecima (12) Tercdecima (13) =' oktava Kvartdecima (14) = oktava Kvintdecima (15) = oktava + sekunda + tercija Maioji tercija (m. h & 14 15 . . 5) penkis 3 ttL e e Maioji seksta (m.oms 6 . 4) keturls 3 Interoalo apvertimas (pavidalas) . 3) tria + kvarta + kvinta + seksta Didzioji tereija (d.

Pastovieji intervalai sudaromi is pastoviuju dermes laipsniu. Padidintieji intervalai sprendziami platyn. VI . Nedarnius (sekunda. 0 kite nepastovaus laipsnio.. ~ ~ ~ ~ s 8 Sumaiinta kvarta (sum. ~) VII-IV I-III q:. septima. 4) VII-III I-III ~ ~b~ I III. Sumaztnta septima (sum. d7. (sum.. Jie sprendziami pagal nepastoviu gamos laipsniu sprendimo taisykle: II . oktava).V. e 3 Suma. harmonlniame mlnore (c-mon) Pedidinta sekunda (pad.. d3. Netobuli konsanansai yra m3. Padld!nta kvinta (pad. IV ---> Biidingieji intervalai lntervato pavadlnlmBS Derm •• I~fa~- Issl. 4) IV VII III qg Pagal skambejirna intervalai skirstomi i: Darnius (tercija. 5) VI-III V-III ~ 6~~ ~h~ ~ e B Suma2inla septlrna (sum. 4) III-VI III-V I!g Padidinta kvarta (pad.. m?. grS.. Tobuli konsonansai yra grl. tritaniai. . 7) VII VI I V 16 17 . d6.bb ~ 3 Sumaiinta kylnt. kvinta). m6. d2. tritonis).siauryn. Pavy>:dy. Nepastovieji intervalai sudaryti is nepastoviu arba vieno pastavaus..Konsonansiniai intervalai skamba darniai. Budingi intervalai sprendziami i pastovius laipsnius. 7) VII-VI I-V ~u harmoniniame mazore (C-dur) Padldinla sekunoa (pad. 4) VI-II V-Ill 118 11~ ~ 8 Sumazlnta kvinta {sum. 5) III VII III I ~ ~b~ ~ii ~ ~1!lz ij ~ -e Bicdingieji intervalai sudaromi harmoniniame minore (paaukstintas VII laipsnis) ir harmoniniame mazore (pazemintas VI laipsnis). Susiliejaneius (prima.Is. I i§ ~b ~ ~~ ~ ~ . VII --> I.. Padidinta kvarta (pad. gr4. 0 sumazinti . 2) VI-VII V-I $ ~b~ nij. Tai m2. seksta)... Tuscius (kvarta.tinta kvarta (sum. gr5. Disonansiniai intervalai skamba nedarniai. I. 2) VI-VII V-I ~IIB . 5) II-VI liI-V Padidinta kvinta (pad..

kurio garsai isdestyti tercijomis. SII2• DVII7 yra dvieju rusiu . s) sudaroma nuo N dermes laipsnio. Kvartsekstakordas gaunamas. septima. minorinis. penkiagarsiai. vadinamas tercines sandaros akordu: v Pagrindiniai derrnes akordai: tonika.mazas (mazore). D akordai sprendziami i pastovius laipsnius. SII4/3. Kiti garsai vadinami: tercija. Skamba ramiai. sumazintas (minore). kurie sprendziami i pastovius laipsnius. D7 apvertimai (pavidalai) vadinami: D7 (d3+m3+m3). nona. subdominante ir dominante. minkstai. isdestytu tercijomis (d3+m3+m3+d3). Subdominante (S. Akordas. pastoviai. N aturaliame mazore SII 7 (m3+d3+m3).triju ir daugiau [vairaus aukscio garsu. Harmoniniame mazore ir naturaliame minore SII7 Cm3+m3+ d3). isdestyt u tercijomis.AKORDAI Akordas . Pavidalai SII7 yra SIIs/s. (m3+d2+d3). Skamba subtiliai. saskambis. e 13 -e- Ius 12 Ie -9-9- Ii Ie li6 Ms Ms M6/~ ms d3+m3 m3+g4 g4+d3 m3+d3 Galima zymeti . Sekstakordas.t) sudaroma nuo I dermes Iaipsnio. Pagal sandara yra 4 kvintakordu tipai: mazorinis. Krastutinio keturgarsio garsai sudaro septimos intervala. S~bdominantinis septakordas sudarornas nuo II dermes laipsnio naturaliame ir harrnoniniame mazore ir naturaliame minore. Dominante (D) sudaroma nuo V dermes laipsnio. e J: &:l Minorinis (m3+d3) ~~i Sumazintas (m3+m3) I I fi Maforinis (d3+m3) Padidintas (d3+d3) Kvintakordas turi 3 pavidalus. Apatinis akordo garsas vadinamas prima. Dominantkvintsekstakordas Dominantterckvartakordas D6/5 (m3+m3+d2). . Ir mazorineje. Nepastovieji akordai sudaryti is nepastoviuju dermes laipsniu. D413 . kvinta. kai sekstakordo apatinj garsa perkeliame oktava aukstyn: . keturgarsiai. tercijomis isdestyti 3 garsai.i Kvintakordas . Tarp krastiniu jo garsu yra sekstos intervalas.vienu metu skambantys. Tonika CT. padidintas: SEPTAKORDAI Septakordai sudaryti is 4 gar su. Akordai buna trigarsiai.T t mS/4 d3+g4 g4+m3 Dominantsekundakordas D2 (d2+d3+m3). Septakordu tipai: d3+m3+m3 1) mazasis mazorinis m3+d3+m3 2) mazasis minorinis m3+m3+d3 3) mazasis su sumazintuoju kvintakordu m3+m3+m3 4) sumazin tasis d3+m3+d3 5) didysis mazorinis d3+d3+d3 6) didysis minorinis d3+d3+m3 7) didysis su padidintuoju kvintakordu Dominantseptakordas CD7) sudaromas nuo V dermes laipsnio. it minorineje dermeje dominante mazorine. isdestytu tam tikrais intervalais. sumazintas. Dominantnonakordas {Dg) sudaromas nuo V dermes laipsnio is 5 garsu. 18 19 . kai kvintakordo apatinis garsas (prima) pakeliamas oktava aukstyn.

C-dur II . Dominants. VII. if" t.(IV. -u0: ~t II 1 B s. II S H S.) DM D. VII. II.Akordai Zymlma Ak".(V. Iii" J e .(vJ tJ 0.ptakardas D.) K~'10 dermes lalpsnl.do pavadlnlmas mzdore harm..) S~ (I'/. 0: i T [11 0. . T II~~' I~n te 3& VII VII. Ir e-meu (harm. Pavyzdzlal C-<lu. T 111111 i? o· • II On T 8 3 DominanlSe_kundako.) 0: rI.) C-dur ff T C-dur E2 T..J 0.) .IIV.(1. T II 3 e .(V. rninore 1(1) 1.I58 sudaro I-III·V III-V·I VI-III Tonikos trigarsis Tonlkos sekstakordas Tontkcs kvartaeketakcrdaa Til) T.) D. 01. c-rnoll 2 r. VII. T L I ~83 ii D' 4 II R .) t:(I:) Subdominant9S trigarsis . II ~I! ~ a-moll To Ii i t..okotai<orOes kvartsekstakordas 011V) s. T. s s.s IS51.) D~ ('/.) r.) V-VII-II VII-II·V IWVII D: (v.. VII.1 I kurtuos dermss lalp$n IU.(V.) D. ! s: s Domlnentes t-lqarsls Dornfnantas Daminantes sekstakordas kvarisekstakordas DM D. II latpsn!o aumazlotas trrgarsis V~llaipsnia sumazintas trigarsis II VII II VII II-IV-VI VII-II-IV VIHI·IV-VI VII-II-IVVI 1I1-V 1·111 I-Ill-V I-Ill-V VII ~aipsnio rnazas eeptakcrdas VB laipsnio surnaflntas septakcrdas VII.(I. $lj VII C-dur harm. c-moll &. 20 21 .) SUVJ S.) rv:) rI.) W+4 0 I-III 1-III·V 1·III-V-1 III-V·I C-dur c-mon 8 I ~[: t Hi 0 0.) IV-VI-I Sucocmtnantes Subdominan1es VI-I-IV I-lV-VI . II 11 II 83 I.: (IV.~ T. ibs€a 0: 0.das D.) D: D: V·VII-II-IV VII·IHVN II·IV·V·VII IV-V-VII-II Daminantkvi ntsekstakordas Domlnantterckvartakordas 0.(vJ tITifrl 0.(V.: 1111§e 11i4: lil:1j VII.

VII --> I.. DERME Derme . atliekant zemyn pazeminamas VI ir VII derrnes laipsniai). harmonine (atliekant aukstyn ir zemyn pazemintas VI laipsnis).jei tarp I ir III laipsnio yra 2 tonai. m2. IV . Dvigubai harrnoninis mazoras turi pazemintus II ir VI laipsnius atliekant aukstyn ir zemyn. Tonika ~ tai labiau akcentuotas atramos garsas muzikos kurinyje.5 tono. d2.dermes aukstumas. 0 atliekant zemyn paaukstinimai panaikinami)..dominante. II . t ~9 ~ :0: 23 22 . Pagal Iir III laipsnio santyki dermes skirstomos i mazorines ir rninorines.mediante. m2.. tetrachordai ir gama. 8 () 40) Da4-D43 Te D2-S D7-D-To4 S6 »<::« . Tonacija parodo prieraktiniai zenklai. ?"'=" . III .muzikiniu garsl.f rysit. Jos nutolusios viena nuo kitos m3 atstumu. vadinama gama.______.oirsuiinis vedamasis laipsnis. Dermes laipsniu pavadinimai: I -tonika. Mazorine derme . laipsniai. pustoniai ir tonai. Minorine derme . Dvigubai harmoninis minoras turi paaukstintus IV ir VII laipsnius atliekant aukstyn ir zemyn. d2.keturgarsis. Dvdur I~~~j#~~o ~e~o~e ~o~e~o~e ~ h-molll fd~i#~~"lJ""~-e-~o~e~O~4O)~Q ~ I~ifi T-. IV --> III..2. melodine (atliekant aukstyn galioja prieraktiniai zenklai. melodine (atliekant aukstyn paaukstinami VI ir VII dermes laipsniai. Mazorines dermes sandara yra d. Ds-D65-VII7 TONACIJA Tonacija . IS 2 tetrachordu sudaromos gamos. harmonine (atliekant aukstyn ir zemyn paaukstinarnas VII derrnes laipsnis). . VI .jei tarp I ir III laipsnio yra 1. Dermes elementai: tonika.. pradzios ir pabaigos garsai. (Buvo pazyrneta kalbant apie intervalus). todel jie sprendziami i pastovius laipsnius: II --'> I.GARSl) PASTOVUMAS IR NEPASTOVUMAS. turincios vienoda zenklq skaiciu prie rakto ir turincios 2 bendrus tonikos garsus. d2..apatinie vedamasis laipsnis. tvarka. LAIPSNIQ LENTELE I II III T-S64 Pastovieji dermes laipsniai yra: I. VII . Paralelines (lygiagrecios) tonacijos yra: mazorine ir minore tonacijos. III. Pagal tonu ir pustoniu isdestyma yra 5 ruciu tetrachordai.. VI --'> V.. ~( 0 a III IV v VI IV V VI VII VII I Nepastovieji derrnes laipsniai verzlus.subdominante. V .. Mazorines gamos yra 3 rusiu: natiirali. Tetrachordas . Minorines gamos yra 3 rusiu: natiirali. d2. V Dermes sandara perteikia dermes garsu visuma nuo tonikos iki JOB pakartojimo.submediante.

Enharmoniskai pakeitus su sesiais bemoliais (Ges-dur. Chramatine gama sudaryta is 12 diatcniniu ir chromatiniu pustoniu. bet turincios skirtingus pavadinimus (Hr=Ces. C-dur .. kuiio vietoje zeminamas VII laipsnis (aukstinamas I. II. turincios bendra tonika. Iv. II. Pavyzdziui. dis-moll).).fa # ir sol ~ skamba vienodai. isskyrus VI. Bemolines tonaeijos su didejanciu tonaciju zenklukiekiu isdestomos grynosiomis kvintomis zemyn. Zemil1tllllllH VI!). -----1 '--- III '--- VI '--- J VII ENHARMONIJA To paties aukscio garsai gali tureti kelis skirtingus pavadinimus. #' re Ib ir do arba mi x.-- _- . Pavyzdziui. vadinamos bendraoardemie. KVINTl) RATAS Mazoro ir minoro tonaciju isdestymas grynosiomis kvintomis. tik skirtingai vadinami: Enharmoniskos tonaeijos . 1 -& - . dis-moll) tonaeija. Cis-Des ir t..A-dur: C-dur (natur) fJ tJ ~.vienodai skambancios. gaunama su sesiais diezais (Fis-dur. J e-moll (natiir) tJ -& . gaunama su sesiais bemoliais (Ges-dur. 24 . Enharrnoniskai pakeitus tonacija BU sesiais diezais (Fis-dur.. es-moll) tonacija.c-moll.t. nuo kurios grynosiomis kvintomis aukstyn isdestomos bemolines tonaeijos su mazejanciu zenklu kiekiu. Kylanciojoje mazorineje ehromabineje gamoje tonai tarp gr ti muju laipsniu uzpildomi aukstinant laipsnius.. vadinamas kvintl{ rutu. Jie yra to paties aukstumo. es-moll) tonacija. laipsniskai didinant ir mazinant tonaciju zenklu kieki.Mazoro ir minoro tonacijos. a-moIl. V. garsai si Tonaeijas isdestyti kvintomis galima dviem kryptimis: L Diezines tonaeijos. su didejanciu tonaciju zenklu kiekiu isdestomes grynosiomis kvintomis auk§tyn. nuo kurios grynosiomis kvintomis zemyn isdestornos diezines tonaeijos su mazejanciu zenklu kiekiu.

IS u [8] 0 ije Z "< (I j ~!! ~- b.Iii. IV. -& .. x.. --- A-dur fls-moll . . t8 .u . n ?S Transponavimas .we II I ..u I - i 1 1I J J J IJ is C-dur J j I J I I J D-dur 'hi IF J Pastaba: sveikosiomis natomis pazymeti pastovieji dermes laipsniai Transponavimas i D-dur tonacija 26 27 . ~J F :fWII ~I.. zeminamas II): II a-moll Kartais chromatine gama rasoma kitokiu budu: visi aukstyn einantieji laipsniai aukstinami._a _ 1_. VII. ~ Ji 0 ~. e ... . intervalu.... ~O' I. chromatiniu pustoniu.. 1"x.. kurio vietoje zeminamas II laipsnis (aukstinamas III..... Transponavimo yea 3 budai: keiCiant raktus...1'. .eq-~ ..a ~• ij-. e ? (I "< u I~ . III. VI. e ? "< . «I- ~we I fi..Ii" .". aukstinamas IV): vrr C-dur C-dur KylanCioji ir zemyn einancioji minorine ehromatine gama sudarorna vienodai: tonai uzpildomi aukstinant laipsnius.. .. isskyrus I." ..zeminami: C-dur C-dur . dis-mOil Moe I u.- e [8 IV ~- .. q ..muzikos kurinio perkelimas is vienos tonacijos i kita.. I E-dur ··"1 cis-moll lin I • !)~ -.a I u.. --- G-dur e-mail ~o u-'" •• e o.. -. zemyn . isskyrus V.. ..Zemyn einanciojoje mazorineje chromatineje gamoje tonai uzpildomi zeminant laipsnius. .e _ a-a _Ii ?S n ij- .a a_a o.kurio vietoje aukstinamas IV laipsnis (zeminamas VII... II. &. C-dur ."" I .O' • C'e jO' 0 ~ ..'e 0 i0 s 2 ~ (I 9 ='U ~ ..-dur &..u. -II 25 ~Q 0 Diezines dur ir moll tonacijos naturali harmonine melodine 0 #. VI. -- ~ - -~.

naujos tonacijos itvirtinimas. !kit"! ir jos itvirti- B-dm I' s-mall ." Ii n"~itli .turi paaukstinta VI laipsni.tai kfirinio arbajo dalies pabaiga.~" '" . Vienbalsis kfrrinys baigiamas melodine kadencija. Q8l MELODIJA ~ ~!'I =6~~ .n.·""1 " .1' harmonine melodine 676~ ~ .&. Kadencijos buna: baigiamosios (D-T. Lydine . I 0.turf pazeminta II ir V laipsni.. Maiorinio pobudzio derrnes: Jonine . Jos skirstomos i tobulas (baigiasi I laipsniu stiprioje takto dalyje) ir netobulas.~b. u I ij. tarpinis akordas.~ . . 1 .... _ ~"q.zemas VII laipsnis.. 28 29 . 1 d-moi! .•• . c-rnoll 1 . Nukrypimas ~ laikina tonaciju kaita.0 I ...Ii -i Moduliacija ~ perejimas is vienos tonacijos nimas.. kai po dorninantes ir subdominantes akordu naudojamas Vllaipsnis. Lohrine .. moduliuojantis akordas.. 0 .0-_ L Ces-dur 0• e 1 as-moll " u" 'I . Pusine kadencija baigiasi nepastoviais laipsniais. pats maziausias darinys.... Dorine ." . daugiabalsis ~ harmonine. . Netobuloji baigiasi III arba V laipsniu silpnoje takto dalyje.atitinka naturaluji mazora.. 3 motyvu.. Es-dur ...e9·~·o~"I'·".. ~"b.6·...". isdestytu tonais. eusidedantis is keliu garsu..·· .. ~ Melodija Motyvas Fraze Sakinys is - tai muzikine mintis. Miksolydine .0 . Moduliacija turi 4 momentus: pagrindines tonacijos parodymas.. Minorinio pobudzio dermes: Eoline . Simetrines dermes naudojamos siuolaikineje muzikoje.Bemolines dur ir moll tonacijos naturali F-du.0 "II ..· .. ~ II" . SoT)... Nutrauktoji (vylingoji).. . o I ..§. ".. 3 fraziu. Visi 12 oktavos garsu yra vienodos reiksmes. . Siose dermese tonika neakcentuojama. 2.6I SENOvES DERMES Pentatonika ~ bepustonine liaudies derme.. --0. .. Frygin« . is 2...-&. 01 9 1. skambanti vienu balsu.paaukstintas IV laipsnis .atitinka naturaluji minora.~·ali·~.turi pazerninta II laipsni. i I . ~. Sveikl{jl{ tonu derrne sudaroma is 6 garsu. Kadencija .

.. Dominante imama is harmoninio minoro.Mazo~o ir minora dermese kvintakordus galima sudaryti nuo kiekVl. Viso takto kartojimo zenklas "/.. S. Zenklas ~ nurodo.. s..... Vienos muzikines figures kartojimo zenklas / 2.. 2. .. . Parasyta: ARTlKULIACIJA Artikuliacija .enoIaipsnio. D.rislus perejimas nuo 1 garso prie kito. ABREVIATUROS (NATII RASYBOS TRUMPINIMO) ZENKLAI 1. Min?1'e t. darna. mordentas. Legato ... trele i1' kt. nachslagas. MAZORO ir MINORO pagrindiniu akordu ir N pavidalu jungimas: . staccato.groti lengvai.garsu atlikimo budai: legato. Tenuto . Pagrindiniai kvintakordai sudaromi nuo I. ' . 4. Volta . . non legato..Melizmos . D.! f3 30 FJ 1.. Repriza . II Groti: r . 1') r II j "'"' #J.kai kartojamos melodijos skirtinga pabaiga: Mazore T. Non legato . IJ J :111 1 II 31 . kad kartoti reikia nuo jo iki zodzio fine. Da Capo al fine (kartoti nuo pradzios iki fine). V laipsruu.nejungiant garsu. 3. Staccato . "' II r "III r r r r II j~J J J Jllmrrrrr forslagas nachslagas grupetas mordentas trele HARMONIJA Harmonija .saskambis. Trigarsiai (kvintakordai) keturgarsiai. nutrukstamai.. tenuto.paryskinant. IV. penkiagarsiai sudaro harmonijos pagririda.kartojimo zenklas..smulkios ritmines vertes melodijos puosmenos: forslagas.

0.. t:-~__!!::::_e- f"'" E> ~ D -r-'f-r'-r r 0 02 I -= I=t.- ~ s6 D J -~ JJ I JJ K6/4 ~ D -- -~ Hin't* u I 10. -e-- r- f--<---t+-- ro...-#: ~ r---- U T E> T6 S - T f1 ~ ~ ~~-& u- I~g --t---oT g _d ~ 1--- - . ~- I I I ~ ij H lJ e--- ~# - tf r .Akordu jungimas I'l f-(. I I r 1 ~---a--- J S6 cd:= J ft .0. u -- --.-- . II:Jt" l:t I:J I l~.CJl:·I:t:C D r D2 T6 06/5 T T S D T S6 T6 D T 32 33 .

...d I <'> I r . [" <'> I~ -_ D D 34 35 . .. :g -esU Fryginis posukis . J .J - i r j : ~J J ~...... ~ <>----'-0- ¥ . D T 86 .J t . I T6 D T i T6 ... ~U .. VI .--0 u --0 I I I I ~ c:__ . T t\ - Lo ~ == r r r I I +-==1===.I t\ .. '-' If:) i """ u ~- -- ..-- s D d6 sII4/3 0 -F-'-=f- =l>'-k: s6 D (s D D2 t6 D4/3 t _tJ . III r I J t j • • ~~ : D6 hi ~ .

ir trys vyru balsu grupes . a) Vienarusiu balsu chora sudaro vien vyru. oktetas ir t. II altai (zernieji balsai). altai.bugnas mas. vyru chora .. I. vargonais. baritonai ir bosai (zemieji balsai).diskantai (aukStieji balsai) ir altai (zernieji balsai). Chorai yra: a) vienarusiu balsu ir b) misrus. II tenorai (aukstieji balsai). tercetas. vaiku chora-i.chorui « gr. tenorai ir bosai.I.ZMOGAUS BALSAS. Yra trys moteru balsu grupes . mecosopranai ir altai . Vokaline. kaip ir instrumentine.sopranai. simfoniniu orkestru ir pan. chora sudaro vyru ir moteru balsai: sopranai. Styginiai MUZIKOS INSTRUMENTAl Puciamieji mediniai smuikas altas violoneele kontrabosas arfa Musamieji metaliniai trimitas valtorna Kiti ritminiai did. II sopranai.t. kvartetas. II sopranai (aukstieji balsai) ir I. dainininku ansambliui (duetas. chores). baritonai ir bosai. a kapela "kaip koplycioje") arba su instrumentiniu pritarimu . antai astuoniu balsu choro sudetis: I. Visi minetieji ansambliai atlieka muzika a cappella (it. II altai. CHORAl Zmonill balsai skirstomi pagal diapazona ir tembra.I. vien vaiku arba moteru ir vaiku balsai. II tenorai ir I. I. moteru chora .tenorai. Misrus choras gali tureti ir daugiau balsu. vien moter-u.bugnas bugnelis tomtomas bongai kelmas gongas lekstes trikampis toniniai timpanas fleita obojus klarnetas fagotas saksofonas vargonai fortepijonas rojalis pianinas akordeonas ksilofonas metalofonas vibrafonas varpai trombonas tuba kornetas altas gitara bandsia birbyne larnzdelis daudyte skuduciai varpeliai skrabalai bandonija armonika tenoras baritones bosas suzafonas kankles elektriniai vargonai sintezatorius maraka kastanjetss trinka (medinukas) lazdeles MUZlKAI APIBUDINTI NAUDOJAMI ZODZIAI 'II 'II Muzikai apibudinti naudojami sie zodziai: RAMI LIUDNA ZAISMINGA ILGESINGA LINKSl\1A DZIAUGSMINGA DAININGA ISKILMINGA DIDINGA 36 37 . II bosai. b) Misri. muzika gali buti trejopa: vienam dainininkui (solo).) ir dideliam dainininku kolektyvui .fortepijonu.

16. Kas yra pustonis. d-gis. 1 asm. 2.? Kas yra 2 2 2 2 2-4 2 3-4 4-5 3-4 4--8 3--4 3. 16-20 14--18 12 10 8-10 10. diapazonas? Kas yra rezonansas? K~ vadiname muzikine darna? Kas yra gama? Isvardinkite skiemeninius ir raidinius natu pavadinimus. 20. 18. 8 6 3-4 1-2 3 asm. 12. mi". fa'. 13. 4 3 15. 5. 11. 9. si". dublbemolis? Uzrasykite penklineje: do dubldiez. 19. re2. 1a4 ir t. Kas yra akolade? Kokios yra akoladziu rfisys? Kokie yra alteracijos zenklai? Kaip zymima raidemis dubldiezas. 4. ton as? Kiek pustoniu ir tonu turi oktava? Kiek tonu yra tarp: c-es. ilgis)? Kas yra pauze? Kobe yra natu ir pauziu pailginimo ienklai? Kur rasomos natos? Kaip skaiciuojamos pridetines linijos? Kas yra raktas? Isvardinkite juos. Kokiai oktavai priklauso sics nates: Do. e-b? Kas yra nata? Kokios vertes yra natos? Kaip rasomi natu koteliai (kryptis.t. Kontrabosai 2 38 39 . K~ zinote apie prieraktinius ir prienatinius alteracijos zenkIus? 7. 8.SIMFONINIO ORKESTRO SUDETIS Instrurnentu kiekis orkestre Instrumen tai Fleitos Obojai Klarnetai Fagotai Valtornos Trimitai Trombonai Tuba Musamieji I smuikai II smuikai Altai Violonceles - KLAUSlMAI IR UZDUOTYS KARTOJIMUI IR EGZAMINAMS 1. mi dublbemol. Sol. 6. mazajame didziejame 3-4 Kokios yra muzikos garsu savybes? K~ vadiname garsynu? Kas yra oktava? Isvardinkite jas. 14. 17.

42. 54. tonu? Sudarykite chromatinius pustonius nuo natu: c. 58. 24. c-moll. 52. Isvardinkite paprastu intervalu sudeti laipsniais ir tonais. 40 41 . 28. cis. 27. Es-dur.21. Sudarykite mazorinius sekstakordus nuo garsu: c. 29. e ir juos apverskite.7? Nuo kurio laipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame minore sudaroma pd. g. 57. d. 65. Kiek laipsniu ir kiek tonu turi gr5. 32. d7? Kokie intervalai yra sudetiniai? Kaip sudaromi padidintieji ir sumazintieji intervalai? Kaip apverciarni intervalai? 46. 45. f. 49. a. 61. gis. 51. 26. sm. h-moll. Sudarykite minorinius sekstakordus nuo garsu: f. 50. a. 55. 38. e. 34. K~ vadiname akordu? Kas yra kvintakordas? Kokiu rusi\. 63. 23. Sudarykite mazorinius ir minorinius kvintakordus nuo garsu: c. e. fa. 47. 25. as.! yra kvintakordai? Parasykite. g. 30. f. g. es.4 pd. Kas yra metronomas? Kas yra dinamika? K~ vadiname intervalu? Kokiais budais gali buti atliekamas intervalas? Kaip vadinamas apatinis intervale garsas? Virsutinis? Kas yra paprastas intervalas? Isvardinkite. 35. 37. 31. Sudarykite mazorini kvartsektakorda nuo garsu: d. Nuo kurio laipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame min ore sudaroma pd2. Kokie intervalai vadinami enharmoniskais? Kokie yra konsonansiniai intervalai? Disonansiniai? K~ vadiname pastoviuoju intervalu? Nepastoviuoju? Kaip skirstomi pagal skambejima intervalai? Kokius intervalus vadiname budingais? Nuo kuriu dermes laipsniu sudaromi budingieji intervalai harmoniniame mazore? Harmoniniame minore? Sudarykite budingus intervalus: D-dur. 59. S. 60.4. kaip jie zymimi. as. 62. 41. h. K~ vadiname chrornatiniu pustoniu.5? K~ vadiname tritoniu? Nuo kuriu laipsniu naturaliame mazore sudaromi tritoniai? N aturaliame min ore? Sudarykite tritonius tonacijase: G-dur. 56. Kas yra enharrnonija? Rastu enharrnoniskai pakeiskite: do. 40. 64. 39. 66.5? Nuo kurio Iaipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame minore sudaroma sm. kaip jie zymimi. si~. tonas? Sudarykite diatoninius pustonius nuo natu: d. sol. 48. deses. 33. Isvardinkite ju sudeti intervalais. 53. 36. Sudarykite chromatinius tonus nuo natu: d. as. d. mi~. 43. 22. Kas yra diatoninis pustonis. K~ vadiname ritmu? Kas yra metras? Kokias metru rusis Zinote? Kas yra taktas? Kas yra sinkope? ~ vadiname priestakeiu? Uztakciu? Kas yra tempas? Isvardinkite keleta tempu. e-moll. d6. Kokie yra kvintakordo pavidalai (apvertimai)? Parasykite. gisis. m6. 44.

73. Ka vadiname kulminacija? 111. e- 94. 96. 77. 68. 70. 97. 75. harmonini mazora nuo d. Kas yra cezura? 112. mazoro dvigubai no. D-dur. 99. B-dur. 95. 71. jos garsai? ir minora? Isvardinkite. 80.-. a. ratas? mazorine chromatine gama? Sudarykite gama? Sudarykite nuo nuo paralelinemis? Bendravardemis? D7 apvertimus. 90. Isvardinkite nepastovus? 108.67. 106. Kaip sudaroma garso: h.vadiname Kokias iinote melodija d21'. 91. harmonini minora nuo a. e. Kas yra sekvencija? Kokia yra mazoro ISvardinkite Sudarykite derrne? rusis. 82. g-molL D-dur. Kokia yra minoro derrne? melizmos? 42 43 . 81. 92. g-moll. Kas yra kanonas? 109. 78. G-dur. Kasyra kadencija? Isvardinkite kadenciju rusis. fis-moll. 84. Nutransponuokite Kas yra moduliacija? K£l. 93. h-moll. 87. 102. DB/5'D4/3' D2 nuo garsu: d. septakordu? septakordo septakordu kvintakordus Kokius garsai? rusis. Kaip vadinami Isvardinkite Isvardinkite zinote septakordus? Kas yra tonacija? Kokias tonacijas vadiname Enharrnoniskomis? Kas yra kvintu Kaip sudaroma garso: d. Kas yra transponavimas? D2 tonacijose: Isvardinkite transponavimo budus. nepastoviuoju nepastovieji Kaip sprendziami Kas yra tetrachordas? Isvardinkite dermes laipsniu pavadinimus. Sudarykite Sudarykite Sudarykite Sudarykite ir isspreskite ir isspreskite ir isspreskite ir isspreskite DVII7? D7 tonacijose: D615 tonacijose: D 413 tonacijose: minorine chromatine F-dur. B-dur. Isvardinkite Sudarykite minoro dvigubai ruSis. 103. Ka vadiname 113. 101. 69. 104. 76. a. Kas yra gama ir kaip vadinami Kurie laipsniai Kurie dermes yra pastovUs? laipsniai Kas yra melodija? pagrindinius melcdijos elementus. Sudarykite pagrindinius moll. Ka vadiname 72.J. D7. Sudarykite ir isspreskite e-rnoll. 107. 74. 79. d2. 86. h-moll. 83. 85. ju intervaline tonacijose: G-dur. sudeti. 100. d-moll. Sudarykite Ka vadiname minorin] kvartsekstakorda akordu? akordai? nuo garsu: b. 105. 88. 98. 89. Kaip sudaromas K~ vadiname dominantnonakordu? nukrypimu? senasias dermes? Kuo jos skiriasi nuo mazoro Kas yra derrne? Isvardinkite dermes elementus. g. es. A-dur..

1979..T G 16 · T .DG4. Klaipeda.8 . 7. Kas sudaro harmonija? 118..864 _T4_D-D 6 .8 _. T~TG~S-T6-T 6 _T4_D-T4_T 6 T .T . T . LITERATURA 1.S .T 13 '6 T .N avickaite-Martinoniene. T-T6-S-T6-T64_D-T 6. DG. 115. T6 .VII 7 . KBalcytis.D . 3.8s-T64-Ts-8s4-D6-T 11.T 6 6 -T 5. 1985.S . mu- 3.. G. Pazinkime elementariaja zikos teorija.T 6 .S6 . VKrakauskaite. -8~8 6 ~D-D 6 ~T 4. VChvostenko.S 6 . Kas yra artikuliacija? 117.D7 .D 65 .D 6 .D2 .DB .T 14· D . Solfedzio K..D .T G . Zodaci I upraznenija po elementarnoj teoriji muzyki. 5. T~T6~S~S6~T64~D6~T 2 · T~D4~T G 4 · T-T 6 v. RKasponis.D 65 . Isvardinkite abrsviaturos zenklus.D6 4 . T6 . T . 1998.S 6 . - 6. VSurgautaite.T 64 . V.D7 .T . 1995. Kq_ vadiname repriza? Volta? 116. 1995.-T-T6-D64-T6 12· T . K. T 15 '6 T . 1997.T 7 10.D .D2 .D 2 .D 2 . Dr.T 44 45 .D4 3 . 2.T 6 .864 7. -T Muzikos programa.T6 6 - v. Muzikos vadovelis VI klasei. muzikos teorija.T 6 . VPaketuras. Elementarioji Elernentarioji muzikos teorija.T G . M" 1973. Z. E.114. 8• T4-S 6 9. Sudarykite akordu seka gamose iki 4 zenklu: 1.Misiukeviciene.Muraskiene.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful