Danute VAITKIENE

MUZIKOS TEORIJOS PAGRINDAI

L

/

Danute VAITKIENE

Knyg:!

grqiinli

ne

veliall

kaip:

.&.t?$~. ::::.:.:.:::::::::::::: :
.t!~(?4tP. ..

$tf&························

MUZIKOS TEORIJOS PAGRINDAI
Konspektas

Alytus, 2002

. .'"" 31 Zmogaus balsas.'t] !J"0f'6 UDK 78(075) Va-122 TURINYS Sios mokymo priemones tikslas . . . 29 Abreviatiiros zenklai " . . 7 Alteracijos zenklai . 6 Natu ir pauziu pailginimo zenklai 6 Garso aukstumo zymejimas . . 24 Senoves derrnes . 10 Ritmas. Oktava .. metras. . . . . . . . . .... Chorai 36 Muzikai apibudinti naudojami zodziai 36 Muzikos instrumentai . 11 Tempas . Derrne 22 Tonacija . . .. . . . .' . ..' 31 Harrnonija ". ." . . Pustonis ir tonas 4 Garso trukmes zymejimas . Gama. . 4 Muzikine darna. . . 30 Artikuliacija ." 29 Melodija . . " . " . 45 IHI~N 9986-472-76-8 © Danute Vaitkiene. . " 23 Enharmonija ' 24 Kvintu ratas ....." . " .supazindinti su elementariosios muzikos teorijos pagrindais norincius mokytis ITbesimokancius muzikos.' 9 Diatoniniai ir chromatiniai pustoniai ir tonai . 38 Klausimai ir uzduotys kartojimui ir egzaminams 39 Literatura . 2002 3 . . .. 13 Akordai . .. . .' .." .. 37 Simfoninio orkestro sudetis . 19 Garsu pastovumas ir nepastovumas.'. . . " 12 Dinamika . ." . . . 18 Septakordai . . . 5 Pauzes... Autore Muzikos garsai 4 Muzikos garsynas... . . .. taktas ... . . .' . 13 Intervalai " ..

Sveikoji nata tesiarna 4 judesius. Garso stiprumas priklauso nuo kuno virpejimo intensyvumo. treeioji. kur oktava dalijama 7. Laipsniai zymirni rorneniskais skaitmenimis: I. Oktava . c. sesioliktines ir kt.sveikoji nata tesiama 4 judesius MUZIKINE DARNA. c5• Diapazonas . IV. Tona sudaro 2 pustoniai. Pagal trukme natos skirstomos i sveikasias. 2. astuntines. 17.t. !5. ketvirtines.nuosekli garsu eile vienos ar daugiau oktavu ribose. Gama . kotelis ir veliaveles. c2. Realioji garso trukme priklauso nuo kurinio atlikimo greicio. Didymo darnos.garso spalva. Garso tembras . Garso iruhme priklauso nuo kuno virpejimo trukmes. VII. pusine nata tesiarna 2 judesius. c'. keicia krypti. MUZIKOS GARSYNAS. Jl! yra 7. II.muzikos garso atgarsis. OKTAVA Muzikos garsynas . GAMA. pusines. do re ml.2 ar t. tembras.MUZIKOS GARSAI Muzikos garsai isgaunami rnuzikos instrumentais arba zmogaus balsu.muzikos instrumento arba balso bendra garsu apimtis. Rezonansas . V. judesius . daliu. trukrne. Nuo trecios linijos nat'! koteliai CDEFGAHC -. III. ketvirtine nata tesiama 1 judesi.pirmoji. c". 2ymima pradedant nuo subkontroktavos: A2. Garso saoybee: aukstumas. Garso aukiitumas priklauso nuo kuno virpesiu daznurno per sekunde. Ivienajudesi telpa 2 astuntines.garso aukstumo ir trukmes uzrasymo zenklas. Kotelio ilgis (nuo natos ovalo vidurio) lygus oktavos intervalui. Cp C.atstumas tarp 2 artimiausiu to paties pavadinimo natu.gamos garsai.raidiniai nat'! pavadinimai Oktavu pavadinimai: subhontroktaoa. 4 sesioliktines natos. maioji.maziausias dvieju garsu aukscio santykis. Pustonis . Yra zinomos Pitagoro. ketvirtoji. Laipsniai .ketvirtine nata tesiama 1 judesi 5 ..--f_a_A_SO_l)"lm - skiemeniniai natu pavadinimai GARSO TRUKMES ZYMEJIMAS Nata . o . antroji. VI. kontroktava. PUSTONIS IR TONAS Muzikine darna pasireiskia garsu konkreCiu auksciu ir j1J tarpusavio santykiais.penhtoji.nustatyto aukscio muzikiniu garsu visurna. stiprumas. Nata sudare ovalas. diddioji. Afrikos ir Azijos tautu muzikoje yra sistemu. 4 J j - pusine nata tesiarna 2. c4.

todel dar tokiu pat atstumu breziamos virsutines ir apatines pridetines linijos.= ._. tarp liniju.tylejimo zenklas... 6 ~. ketvirtines. = ~ + "1 ir t. J=J+J.. nurodantis kuriam 1aikui nutraukiamas skambesys. po 1inijomis ir virs ju. pusines. kuris jungia dvi ar dar daugiau to paties aukscio natas. kuris rasornas virs natos ar po nata. viena J J J n njJ m 3 Lyga -lankelis.t. ir sesioliktines natos NATl) IR PAUZIl) PAILGINIMO ZENKLAI v Taskas prie natos ar pauzes pailgina j4 puse natos ar pauzes vertes: O' Natoms rasyti kartais penklines neuztenka.garso trukmes tiksliai neapibrezto pailginimo zenklas. astuntines ir pauzes. +. Garsas tokios trukmes.triole: J viena judesi telpa 2 astuntines arba 4 sesioliktines natos. Pauzes atitinka tos pacios vertes natas: r v r ~--J o o r GARSO AUKSTUMO Zl'MEJIMAS r Tiksliam muzikos garso uzrasymui naudojama 5 liniju sistema penhline ir raktai.-. apatines -nuo penklines i apacia: - a a a o () o o o =0 + J=d+J d . PAUZES Pauee . kuris atitinka visu sudetu natu trukme. Natos rasomos ant liniju.. po jorrus: v' Sveikosios. Virsutines skaieiuojamos nuo penklines ivirsu. Pauzes lygomis nejungiamos Fermata . 7 .

~ . baritono ir basso profondo (zemiausias bosas) Norint isvengti pridetiniu liniju naudojamas oktavinis zenklas su punktyrirne Iinija 8 .. Tenoro . dvigubasis diezas aukstina tonu. Jei sis zenklas yra virs natu.Aukstyn einanciu natu koteliai rasomi zemyn. .. smuiko sol (G) ir boso fa (F): Tiesioji akolade naudojama uzrasant styginiu. rnediniu puciamujq. - dublbemolis..bemolis zemina pustoniu. o S>« .bekaras atstato nata. ".. ~ . vargonu. Zemyn einanciu nat'! koteliai rasomi aukstyn. Prieraktiniai alteracijos zenklai rasomi kiekvienos penklines pradzioje ir galioja visam kuriniui. isskirdamas konkrecia nata. X . arfos.dubldiezas. Mueihos raktas nurodo natu vietas penklineje. Viduramziais buvo naudojami 2 F raktai.. tai atliekama oktava auksciau. trombono partijoms uzrasyti.a. n e Q pazeminirnas Alteracija ..pagrindiniu garsaeilio laipsniu paaukstinirnas arba pustoniu ar tonu. jei po natomis. Akolade . akordeono.pradine jungiamoji 1inija. atliekama oktava zemiau: 8""-----------. chorine muzika: Piano Figurine akolade naudojama uzrasant fortepijono.J ~. 8 9 . alto ir tenoro: ALTERACIJOS ZENKLAI Alto rakt as taikomas alto ir trombono partijoms uzrasyti.2rusiu raktai.violonceles. fagoto. Fortepijoninei muzikai uzrasyti naudojami . Siuolaikineje muzikos rasyboje naudojami 2 Do raktai. celestos muzika. #- diezas laipsni aukstina pustoniu. dvigubasis bemolis zemina tonu.

#). #). Kintamieji metrai . \J~' 31r. bet skirtingu pavadinimu garsu santykis: si r. Virsutinis metro skaicius nurodo daliu kieki takte. Vienas nuo kito taktai skiriami takto britksniais. 5/8 . Melras . RITMAS. Dirigavimo schemos 7. pridedama galune -isis. pridedama galfme -es. Jie vadinami gretimu nealteruotu laipsniu vardais. jeigu 2 bemoliai.papras tiei me trai ieji rai. pridedama galime -eses. 4/8 . misrruosius ir kintamuosius. Misrieii rnetrai sudaryti is paprastuju nevienarusiu metru. Jeigu prie natos rasomas diezas.do alteruojant tolesnius negretimus laipsnius (si re ~). Sudetiniai metrai sudaromi is keliu paprastuju metru.organizuota garsu trukmes ivairove.do). sudetinius. 4/8. Isimtis . Pustoniu ir tonu pazemintam laipsniui h zymeti naudojama: si~-b si~-bb mi ~ -es la~ . 55 4. prie skiemeninio garso pavadinimo pridedama galune -is .sudetiniai metrai. Paprastieji metrai turi 1 metrini kirt].muzikos kurinio ar jo dalies besikartojanti metrine schema nuo vieno stipriojo iki kito tokio pat stiprumo kircio. Gali buti vienas is ju alteruotas (si do#).Jeigu prie natos rasomas dubldiezas. 21r3 II II ~8 Ilk 2' DIATONINIAI IR CHROMATINIAI PUSTONIAI IR TONAl Diatoniniai pustoniai ir tonai sudaryti is 2 gretimu skirtingu pavadinimu garsu (si . METRAS. Kurinio pabaigoje rasomi 2 takto bruksniai. Jeigu rasomas bemolis.ir t.*.sol # "" la ~ Ii \-~2 '1 2~3 ! 3~45 +~ '~1 J::~' 45 2 3 84 6.as 2/4' 3/4' 3/8 . 8 2 Chromatiniai pustoniai ITtonai sudaromi alteruojant ta pat! garsa (do .vienos dalies ritmine verte.ivairiu metru vienalaikis derinys: Alteruotieji laipsniai savarankisku pavadinimu neturi. is abieju altsruotu (si do # . Pagal metriniu akcentu skaiciu metrai skirstomi i paprastuosius.U 3~ 2 (eli 4 66 # = do "" 1'e.Prienatiniai alteracijos zenklai galioja 1 taktui.. 10 11 .keliu vieno aukscio. TAKTAS Ritmas . 0 apatinis .akcentuotu ir neakcentuotu daliu pulsacija.misrieji metrai.§!¢) Enharmonija . #- Taktas .2. 4/4.t.

akcentuojant. Vivacissimo .tyliai. Evoliucija: crescendo .gyvai.neskubant. ~t$ltlnlr' J IU EJ Ins (Kanonas) Allegretto II IJ J Ij J Ij ~ iJ Oz. Labai greiti tempai: Presto . Intervalai yra melodiniai ir harmoniniai. Greiti tempai: Allegro . Moderato .garsyn < .greitokai. Melodijos su priestakciu daznai turi nepilna paskutini takta .uztakt. kurj isrado J. Harmoninis. 0 tonais (kokybine sudetis).ypac greitai.placiai.Sink ope . Largo . II Priestaktis .muzikos kurinio atlikimo greitis.santuriai.labai tyliai. ~I IJ Melodiniai intervalai j Harmoniniai 0 I ~ intervalai tnrsune.letai. Niuansai: mezzo piano (mp) .maziau. Labai leti tempai: Lento . diminuendo . muzikos garsu aukscio santykis. Kurinio tempui nustatyti naudojamas metronomas.nepilnas.ritmo kircio nesutapimas su metro kirciu. truputi ir t. Comodo .dviejt.atlikimo garsumas. menD . Fererle TEMP AS Tempas . akcentais ir evoliucija.pusiau tyliai.tylyn > . kai abu garsai skamba vienu metu.Malzelis 1816 metais. INTERVALAI Intervalas . fortissimo (ff) . aukstesnis - Intervalu dydis laipsniais nurodo intervale apimti (kiekybine sudetis). G.t. Sostenuto . Leti tempai: Andante . forte (f) . Dinamikos laipsniai: piano (p) .pabreziant..pusiau garsiai. poco- DINAMlKA Dinamika . Jis uzrasomas kurinio pradzioje dazniausia italu kalba. Apatinis intervalo garso vadinamas pagrindu. .labai greitai. Vivo .sunkiai.garsiai. 12 13 . be stipriosios dalies taktas kurinio pradzioje. marcato . mezzo forte (mf) . Grave . Tempa patikslina zodziai: piu -labiau. Ji isreiskiama laipsniais. Melodinis intervalas sudarytas is dvieju vienas po kito einanciu garsu. Vidutiniski tempai: Allegretto . pianissimo (pp) .patogiai.greitai.labai garsiai. Akcentai: sforzando (sf) .vidutiniskai.

Sudetiniai intervalai sudaromi prie grynosios oktavos pridedant paprasta intervala: Paprastieji intervalai r-r-r-r-r-- intervalo pavadinimas Gryno]i prima (gr" 1) .eptima {r11_ 7) .Paprastieji intervalai sudaromi oktavos ribose. 5) penkis 3' 2 6 3 7 2 8 1 Sumaiinta kvlota (sum. bet Didiioji seksta (d... Du kartus padidintieji intervalai yra pustoniu didesni uz padidintus. 4) keturls 3 Interoalo apvertimas (pavidalas) . Du kart-us sumazinti intervalai yra pustoniu rnazesni uz sumazintus. EO <3- + septima + oktava Grynoji kvarta (g 4) keturts 2.oms 6 . 3) tris . Grynoji oktava (9.sol ~ (5) septima (d.fa sudaryti is vienodo aukscio.. 09- G .. 1m j) ~e e . h & 14 15 . Paprastuju intervalu apvertimus galima nurodyti skaitmenimis: 1 8 2 7 3 6 4 5 5 4 a fin_. 6) sesis 4 Enharmonishi intervalai skirtingu pavadinimq garsu: do . .:~~f~ viena du I Klek Ton4 skal- ~Ius Pa'l)"!dys Maioji sekunda (m. 5) penkis 3 ttL e e Maioji seksta (m. "2 2 ttee<3- = oktava Nona (9) = oktava Decima (10) =' oktava Undecima (11) =' oktava Duodecima (12) Tercdecima (13) =' oktava Kvartdecima (14) = oktava Kvintdecima (15) = oktava + sekunda + tercija Maioji tercija (m. • ~ ~ ~ ~ ~ e e b-' U u ~ . Padidinta kvarta ir sumazinta kvinta vadinami tritoniais (turi 3 tonus).septyrus do . Didiiaji .oktava zemyn. . 7) septynls 5' . 8) 2 asu.L 2 II 09- Padidinta kvarta (pad. 2) 2 Oidiioji sekunda (d. 6) S6siS <!-L 2 5 # (4) MaL . B Grynoji kvinta (g. 2) du . 3) tria + kvarta + kvinta + seksta Didzioji tereija (d.tai apatinio garso perkelimas oktava aukstyn arba virsutinio ..

7) VII VI I V 16 17 . Pastovieji intervalai sudaromi is pastoviuju dermes laipsniu. Jie sprendziami pagal nepastoviu gamos laipsniu sprendimo taisykle: II . septima. 5) II-VI liI-V Padidinta kvinta (pad. Padidinta kvarta (pad. 0 kite nepastovaus laipsnio. 5) III VII III I ~ ~b~ ~ii ~ ~1!lz ij ~ -e Bicdingieji intervalai sudaromi harmoniniame minore (paaukstintas VII laipsnis) ir harmoniniame mazore (pazemintas VI laipsnis). Tai m2. gr5. Padld!nta kvinta (pad. I i§ ~b ~ ~~ ~ ~ . 2) VI-VII V-I $ ~b~ nij.tinta kvarta (sum. 4) IV VII III qg Pagal skambejirna intervalai skirstomi i: Darnius (tercija. Budingi intervalai sprendziami i pastovius laipsnius. m?.Is. I. tritonis). 5) VI-III V-III ~ 6~~ ~h~ ~ e B Suma2inla septlrna (sum. Tuscius (kvarta.. harmonlniame mlnore (c-mon) Pedidinta sekunda (pad. d7. tritaniai.. Padidintieji intervalai sprendziami platyn. oktava). gr4. Tobuli konsonansai yra grl. 4) III-VI III-V I!g Padidinta kvarta (pad. 4) VII-III I-III ~ ~b~ I III... Nedarnius (sekunda. e 3 Suma. Susiliejaneius (prima. Pavy>:dy. d2.bb ~ 3 Sumaiinta kylnt. Disonansiniai intervalai skamba nedarniai. 2) VI-VII V-I ~IIB . grS. Nepastovieji intervalai sudaryti is nepastoviu arba vieno pastavaus.. VII --> I.... . m6. (sum. ~ ~ ~ ~ s 8 Sumaiinta kvarta (sum. VI . 0 sumazinti . d3. ~) VII-IV I-III q:.siauryn. kvinta).. Netobuli konsanansai yra m3. 7) VII-VI I-V ~u harmoniniame mazore (C-dur) Padldinla sekunoa (pad. d6.Konsonansiniai intervalai skamba darniai. IV ---> Biidingieji intervalai lntervato pavadlnlmBS Derm •• I~fa~- Issl. seksta).. 4) VI-II V-Ill 118 11~ ~ 8 Sumazlnta kvinta {sum. Sumaztnta septima (sum.V.

Dominantnonakordas {Dg) sudaromas nuo V dermes laipsnio is 5 garsu.t) sudaroma nuo I dermes Iaipsnio. vadinamas tercines sandaros akordu: v Pagrindiniai derrnes akordai: tonika. D7 apvertimai (pavidalai) vadinami: D7 (d3+m3+m3). isdestytu tam tikrais intervalais.i Kvintakordas . nona. padidintas: SEPTAKORDAI Septakordai sudaryti is 4 gar su. Harmoniniame mazore ir naturaliame minore SII7 Cm3+m3+ d3). isdestytu tercijomis (d3+m3+m3+d3). sumazintas. Dominantkvintsekstakordas Dominantterckvartakordas D6/5 (m3+m3+d2). (m3+d2+d3). Akordas. Pavidalai SII7 yra SIIs/s. Apatinis akordo garsas vadinamas prima. SII2• DVII7 yra dvieju rusiu .vienu metu skambantys. D413 . Ir mazorineje. S~bdominantinis septakordas sudarornas nuo II dermes laipsnio naturaliame ir harrnoniniame mazore ir naturaliame minore. septima. tercijomis isdestyti 3 garsai. Pagal sandara yra 4 kvintakordu tipai: mazorinis. minkstai. pastoviai. Sekstakordas. Skamba subtiliai. .triju ir daugiau [vairaus aukscio garsu. Kiti garsai vadinami: tercija. isdestyt u tercijomis. it minorineje dermeje dominante mazorine. e J: &:l Minorinis (m3+d3) ~~i Sumazintas (m3+m3) I I fi Maforinis (d3+m3) Padidintas (d3+d3) Kvintakordas turi 3 pavidalus. Nepastovieji akordai sudaryti is nepastoviuju dermes laipsniu.AKORDAI Akordas . saskambis. kurie sprendziami i pastovius laipsnius. Krastutinio keturgarsio garsai sudaro septimos intervala. Tonika CT.mazas (mazore). SII4/3. kai sekstakordo apatinj garsa perkeliame oktava aukstyn: . Septakordu tipai: d3+m3+m3 1) mazasis mazorinis m3+d3+m3 2) mazasis minorinis m3+m3+d3 3) mazasis su sumazintuoju kvintakordu m3+m3+m3 4) sumazin tasis d3+m3+d3 5) didysis mazorinis d3+d3+d3 6) didysis minorinis d3+d3+m3 7) didysis su padidintuoju kvintakordu Dominantseptakordas CD7) sudaromas nuo V dermes laipsnio. Kvartsekstakordas gaunamas.T t mS/4 d3+g4 g4+m3 Dominantsekundakordas D2 (d2+d3+m3). D akordai sprendziami i pastovius laipsnius. s) sudaroma nuo N dermes laipsnio. sumazintas (minore). kurio garsai isdestyti tercijomis. Akordai buna trigarsiai. minorinis. Subdominante (S. Skamba ramiai. N aturaliame mazore SII 7 (m3+d3+m3). kvinta. kai kvintakordo apatinis garsas (prima) pakeliamas oktava aukstyn. subdominante ir dominante. keturgarsiai. Tarp krastiniu jo garsu yra sekstos intervalas. penkiagarsiai. e 13 -e- Ius 12 Ie -9-9- Ii Ie li6 Ms Ms M6/~ ms d3+m3 m3+g4 g4+d3 m3+d3 Galima zymeti . 18 19 . Dominante (D) sudaroma nuo V dermes laipsnio.

) r.) .(vJ tJ 0. Ir e-meu (harm. C-dur II .okotai<orOes kvartsekstakordas 011V) s.: (IV. ! s: s Domlnentes t-lqarsls Dornfnantas Daminantes sekstakordas kvarisekstakordas DM D. T. T II 3 e . II 11 II 83 I.(V.) t:(I:) Subdominant9S trigarsis . VII. 0: i T [11 0.IIV.J 0.(1.. s s.: 1111§e 11i4: lil:1j VII. II S H S.) K~'10 dermes lalpsnl.(IV. T II~~' I~n te 3& VII VII.ptakardas D. T 111111 i? o· • II On T 8 3 DominanlSe_kundako.s IS51.) D.) D. II latpsn!o aumazlotas trrgarsis V~llaipsnia sumazintas trigarsis II VII II VII II-IV-VI VII-II-IV VIHI·IV-VI VII-II-IVVI 1I1-V 1·111 I-Ill-V I-Ill-V VII ~aipsnio rnazas eeptakcrdas VB laipsnio surnaflntas septakcrdas VII. VII.1 I kurtuos dermss lalp$n IU.) rv:) rI. c-moll &.Akordai Zymlma Ak".~ T.. -u0: ~t II 1 B s.(vJ tITifrl 0. VII. $lj VII C-dur harm..) W+4 0 I-III 1-III·V 1·III-V-1 III-V·I C-dur c-mon 8 I ~[: t Hi 0 0. ibs€a 0: 0.I58 sudaro I-III·V III-V·I VI-III Tonikos trigarsis Tonlkos sekstakordas Tontkcs kvartaeketakcrdaa Til) T. 01.) V-VII-II VII-II·V IWVII D: (v. VII.(V. Pavyzdzlal C-<lu.das D. II. Iii" J e .(V. II ~I! ~ a-moll To Ii i t.) D~ ('/.) 0: rI. . c-rnoll 2 r.do pavadlnlmas mzdore harm. T L I ~83 ii D' 4 II R .) IV-VI-I Sucocmtnantes Subdominan1es VI-I-IV I-lV-VI .) S~ (I'/.(V. rninore 1(1) 1.) SUVJ S.) C-dur ff T C-dur E2 T.(I. Dominants. 20 21 .) D: D: V·VII-II-IV VII·IHVN II·IV·V·VII IV-V-VII-II Daminantkvi ntsekstakordas Domlnantterckvartakordas 0.) DM D.. if" t.

LAIPSNIQ LENTELE I II III T-S64 Pastovieji dermes laipsniai yra: I.submediante. t ~9 ~ :0: 23 22 . Dermes elementai: tonika. DERME Derme . pradzios ir pabaigos garsai.. turincios vienoda zenklq skaiciu prie rakto ir turincios 2 bendrus tonikos garsus. tetrachordai ir gama.f rysit. vadinama gama.dominante. ?"'=" .2. V . VII --> I. VI . Minorine derme .keturgarsis. Pagal Iir III laipsnio santyki dermes skirstomos i mazorines ir rninorines.. Jos nutolusios viena nuo kitos m3 atstumu. Dvigubai harrnoninis mazoras turi pazemintus II ir VI laipsnius atliekant aukstyn ir zemyn..subdominante.dermes aukstumas. laipsniai. melodine (atliekant aukstyn paaukstinami VI ir VII dermes laipsniai. d2. II .muzikiniu garsl.. harmonine (atliekant aukstyn ir zemyn paaukstinarnas VII derrnes laipsnis). atliekant zemyn pazeminamas VI ir VII derrnes laipsniai).. Minorines gamos yra 3 rusiu: natiirali. melodine (atliekant aukstyn galioja prieraktiniai zenklai. III . Tonika ~ tai labiau akcentuotas atramos garsas muzikos kurinyje. VII . Ds-D65-VII7 TONACIJA Tonacija . Dermes laipsniu pavadinimai: I -tonika.mediante.GARSl) PASTOVUMAS IR NEPASTOVUMAS.jei tarp I ir III laipsnio yra 2 tonai. todel jie sprendziami i pastovius laipsnius: II --'> I. . Pagal tonu ir pustoniu isdestyma yra 5 ruciu tetrachordai. IS 2 tetrachordu sudaromos gamos.______.jei tarp I ir III laipsnio yra 1. Paralelines (lygiagrecios) tonacijos yra: mazorine ir minore tonacijos. IV . Tetrachordas .apatinie vedamasis laipsnis. (Buvo pazyrneta kalbant apie intervalus). d2. Mazorine derme . ~( 0 a III IV v VI IV V VI VII VII I Nepastovieji derrnes laipsniai verzlus. Dvigubai harmoninis minoras turi paaukstintus IV ir VII laipsnius atliekant aukstyn ir zemyn. IV --> III. Mazorines gamos yra 3 rusiu: natiirali. d2. pustoniai ir tonai. VI --'> V. 8 () 40) Da4-D43 Te D2-S D7-D-To4 S6 »<::« . Mazorines dermes sandara yra d. V Dermes sandara perteikia dermes garsu visuma nuo tonikos iki JOB pakartojimo.. III. harmonine (atliekant aukstyn ir zemyn pazemintas VI laipsnis).oirsuiinis vedamasis laipsnis. Tonacija parodo prieraktiniai zenklai. 0 atliekant zemyn paaukstinimai panaikinami). m2. Dvdur I~~~j#~~o ~e~o~e ~o~e~o~e ~ h-molll fd~i#~~"lJ""~-e-~o~e~O~4O)~Q ~ I~ifi T-.... m2. tvarka. d2.5 tono.

Pavyzdziui. laipsniskai didinant ir mazinant tonaciju zenklu kieki. nuo kurios grynosiomis kvintomis aukstyn isdestomos bemolines tonaeijos su mazejanciu zenklu kiekiu. bet turincios skirtingus pavadinimus (Hr=Ces. es-moll) tonacija.-- _- . es-moll) tonacija. Kylanciojoje mazorineje ehromabineje gamoje tonai tarp gr ti muju laipsniu uzpildomi aukstinant laipsnius.fa # ir sol ~ skamba vienodai. dis-moll) tonaeija.. Pavyzdziui. 24 . #' re Ib ir do arba mi x. gaunama su sesiais bemoliais (Ges-dur. Jie yra to paties aukstumo. garsai si Tonaeijas isdestyti kvintomis galima dviem kryptimis: L Diezines tonaeijos.t. II. Zemil1tllllllH VI!).Mazoro ir minoro tonacijos. vadinamos bendraoardemie. Enharrnoniskai pakeitus tonacija BU sesiais diezais (Fis-dur. II. V. Iv... KVINTl) RATAS Mazoro ir minoro tonaciju isdestymas grynosiomis kvintomis. J e-moll (natiir) tJ -& . tik skirtingai vadinami: Enharmoniskos tonaeijos . su didejanciu tonaciju zenklu kiekiu isdestomes grynosiomis kvintomis auk§tyn. 1 -& - . turincios bendra tonika. Cis-Des ir t. C-dur . Enharmoniskai pakeitus su sesiais bemoliais (Ges-dur. Bemolines tonaeijos su didejanciu tonaciju zenklukiekiu isdestomos grynosiomis kvintomis zemyn. a-moIl. nuo kurios grynosiomis kvintomis zemyn isdestornos diezines tonaeijos su mazejanciu zenklu kiekiu.c-moll. kuiio vietoje zeminamas VII laipsnis (aukstinamas I..vienodai skambancios. isskyrus VI. Chramatine gama sudaryta is 12 diatcniniu ir chromatiniu pustoniu.). gaunama su sesiais diezais (Fis-dur. dis-moll). -----1 '--- III '--- VI '--- J VII ENHARMONIJA To paties aukscio garsai gali tureti kelis skirtingus pavadinimus. vadinamas kvintl{ rutu.A-dur: C-dur (natur) fJ tJ ~.

zeminamas II): II a-moll Kartais chromatine gama rasoma kitokiu budu: visi aukstyn einantieji laipsniai aukstinami.. zemyn . 1"x. II.zeminami: C-dur C-dur ."" I . x. VII. e ? (I "< u I~ . e ... VI. ~O' I.. . isskyrus I.. -II 25 ~Q 0 Diezines dur ir moll tonacijos naturali harmonine melodine 0 #.Ii" ..a ~• ij-... intervalu.. III.kurio vietoje aukstinamas IV laipsnis (zeminamas VII. isskyrus V. t8 ....Iii.'e 0 i0 s 2 ~ (I 9 ='U ~ ." . &.. VI. n ?S Transponavimas .O' • C'e jO' 0 ~ .muzikos kurinio perkelimas is vienos tonacijos i kita.Zemyn einanciojoje mazorineje chromatineje gamoje tonai uzpildomi zeminant laipsnius._a _ 1_. . ~ Ji 0 ~... -.. . IS u [8] 0 ije Z "< (I j ~!! ~- b. aukstinamas IV): vrr C-dur C-dur KylanCioji ir zemyn einancioji minorine ehromatine gama sudarorna vienodai: tonai uzpildomi aukstinant laipsnius. --- A-dur fls-moll . C-dur . .. ...a I u.1'.u ...u. ~J F :fWII ~I.. Transponavimo yea 3 budai: keiCiant raktus..eq-~ . dis-mOil Moe I u. I E-dur ··"1 cis-moll lin I • !)~ -. -& .. e ? "< .. -- ~ - -~. chromatiniu pustoniu.. .we II I ..e _ a-a _Ii ?S n ij- ...- e [8 IV ~- . q .u I - i 1 1I J J J IJ is C-dur J j I J I I J D-dur 'hi IF J Pastaba: sveikosiomis natomis pazymeti pastovieji dermes laipsniai Transponavimas i D-dur tonacija 26 27 ..... kurio vietoje zeminamas II laipsnis (aukstinamas III.".a a_a o.-dur &. «I- ~we I fi. --- G-dur e-mail ~o u-'" •• e o.. IV.

Sveikl{jl{ tonu derrne sudaroma is 6 garsu..0 I ." . Moduliacija turi 4 momentus: pagrindines tonacijos parodymas. SoT)." Ii n"~itli .zemas VII laipsnis. tarpinis akordas. daugiabalsis ~ harmonine. .~" '" . Maiorinio pobudzio derrnes: Jonine . --0.. Simetrines dermes naudojamos siuolaikineje muzikoje.. Siose dermese tonika neakcentuojama. Lydine .. 28 29 .atitinka naturaluji minora. Nukrypimas ~ laikina tonaciju kaita...6I SENOvES DERMES Pentatonika ~ bepustonine liaudies derme. Visi 12 oktavos garsu yra vienodos reiksmes.1' harmonine melodine 676~ ~ . Es-dur . u I ij. naujos tonacijos itvirtinimas. Q8l MELODIJA ~ ~!'I =6~~ . ".&. Frygin« . Netobuloji baigiasi III arba V laipsniu silpnoje takto dalyje.. Minorinio pobudzio dermes: Eoline . .. Lohrine .n...Ii -i Moduliacija ~ perejimas is vienos tonacijos nimas... _ ~"q.tai kfirinio arbajo dalies pabaiga...turi pazerninta II laipsni.•• . is 2. eusidedantis is keliu garsu.6·... . Miksolydine ..". ..paaukstintas IV laipsnis .·· . isdestytu tonais.·""1 " . !kit"! ir jos itvirti- B-dm I' s-mall . Dorine .0-_ L Ces-dur 0• e 1 as-moll " u" 'I ..0 "II . I 0. Pusine kadencija baigiasi nepastoviais laipsniais.Bemolines dur ir moll tonacijos naturali F-du.§. Vienbalsis kfrrinys baigiamas melodine kadencija..~b... 01 9 1..0 .~ . pats maziausias darinys. o I . i I .. moduliuojantis akordas. Nutrauktoji (vylingoji).. 2.turf pazeminta II ir V laipsni. 1 d-moi! . Kadencija . ~... c-rnoll 1 . ~ II" ... . ~ Melodija Motyvas Fraze Sakinys is - tai muzikine mintis.e9·~·o~"I'·".. 3 fraziu.-&. Kadencijos buna: baigiamosios (D-T.. 0 .atitinka naturaluji mazora. 1 .~·ali·~. 3 motyvu.. Jos skirstomos i tobulas (baigiasi I laipsniu stiprioje takto dalyje) ir netobulas. skambanti vienu balsu... ~"b. kai po dorninantes ir subdominantes akordu naudojamas Vllaipsnis.· .turi paaukstinta VI laipsni.

. darna.nejungiant garsu. Repriza . Viso takto kartojimo zenklas "/. nutrukstamai.groti lengvai.! f3 30 FJ 1.. Dominante imama is harmoninio minoro. Staccato . 1') r II j "'"' #J.. . mordentas. Legato . Trigarsiai (kvintakordai) keturgarsiai. IV.. Vienos muzikines figures kartojimo zenklas / 2. penkiagarsiai sudaro harmonijos pagririda. Da Capo al fine (kartoti nuo pradzios iki fine). MAZORO ir MINORO pagrindiniu akordu ir N pavidalu jungimas: ... Pagrindiniai kvintakordai sudaromi nuo I. Zenklas ~ nurodo.smulkios ritmines vertes melodijos puosmenos: forslagas. D. . V laipsruu. Volta . ' .. 4. Tenuto .. IJ J :111 1 II 31 .paryskinant. D. 2.Mazo~o ir minora dermese kvintakordus galima sudaryti nuo kiekVl. Non legato . nachslagas.rislus perejimas nuo 1 garso prie kito. tenuto. 3. staccato..garsu atlikimo budai: legato.enoIaipsnio. . II Groti: r . "' II r "III r r r r II j~J J J Jllmrrrrr forslagas nachslagas grupetas mordentas trele HARMONIJA Harmonija . ABREVIATUROS (NATII RASYBOS TRUMPINIMO) ZENKLAI 1..kai kartojamos melodijos skirtinga pabaiga: Mazore T. Parasyta: ARTlKULIACIJA Artikuliacija . trele i1' kt.. non legato.Melizmos .saskambis. .. s.kartojimo zenklas.. kad kartoti reikia nuo jo iki zodzio fine.. S. Min?1'e t..

Akordu jungimas I'l f-(.CJl:·I:t:C D r D2 T6 06/5 T T S D T S6 T6 D T 32 33 .0. -e-- r- f--<---t+-- ro. I I r 1 ~---a--- J S6 cd:= J ft ..0.- ~ s6 D J -~ JJ I JJ K6/4 ~ D -- -~ Hin't* u I 10. u -- --. t:-~__!!::::_e- f"'" E> ~ D -r-'f-r'-r r 0 02 I -= I=t. ~- I I I ~ ij H lJ e--- ~# - tf r .-- .-#: ~ r---- U T E> T6 S - T f1 ~ ~ ~~-& u- I~g --t---oT g _d ~ 1--- - . II:Jt" l:t I:J I l~...

J .. ~U . VI ...--0 u --0 I I I I ~ c:__ ..J t .I t\ .. :g -esU Fryginis posukis . ~ <>----'-0- ¥ .. T t\ - Lo ~ == r r r I I +-==1===... . I T6 D T i T6 .-- s D d6 sII4/3 0 -F-'-=f- =l>'-k: s6 D (s D D2 t6 D4/3 t _tJ .. '-' If:) i """ u ~- -- . [" <'> I~ -_ D D 34 35 . III r I J t j • • ~~ : D6 hi ~ .J - i r j : ~J J ~.... D T 86 .d I <'> I r ...

baritonai ir bosai. II sopranai (aukstieji balsai) ir I.. tenorai ir bosai.t.chorui « gr. Chorai yra: a) vienarusiu balsu ir b) misrus. baritonai ir bosai (zemieji balsai). I. mecosopranai ir altai . Vokaline.tenorai. tercetas. dainininku ansambliui (duetas. kaip ir instrumentine.ZMOGAUS BALSAS. Misrus choras gali tureti ir daugiau balsu.I. vien moter-u. b) Misri. II altai (zernieji balsai). vyru chora . Yra trys moteru balsu grupes . altai. CHORAl Zmonill balsai skirstomi pagal diapazona ir tembra. Styginiai MUZIKOS INSTRUMENTAl Puciamieji mediniai smuikas altas violoneele kontrabosas arfa Musamieji metaliniai trimitas valtorna Kiti ritminiai did. a) Vienarusiu balsu chora sudaro vien vyru. muzika gali buti trejopa: vienam dainininkui (solo).bugnas mas. oktetas ir t. II altai. simfoniniu orkestru ir pan. chores). vien vaiku arba moteru ir vaiku balsai. II sopranai.bugnas bugnelis tomtomas bongai kelmas gongas lekstes trikampis toniniai timpanas fleita obojus klarnetas fagotas saksofonas vargonai fortepijonas rojalis pianinas akordeonas ksilofonas metalofonas vibrafonas varpai trombonas tuba kornetas altas gitara bandsia birbyne larnzdelis daudyte skuduciai varpeliai skrabalai bandonija armonika tenoras baritones bosas suzafonas kankles elektriniai vargonai sintezatorius maraka kastanjetss trinka (medinukas) lazdeles MUZlKAI APIBUDINTI NAUDOJAMI ZODZIAI 'II 'II Muzikai apibudinti naudojami sie zodziai: RAMI LIUDNA ZAISMINGA ILGESINGA LINKSl\1A DZIAUGSMINGA DAININGA ISKILMINGA DIDINGA 36 37 .I. a kapela "kaip koplycioje") arba su instrumentiniu pritarimu .fortepijonu. antai astuoniu balsu choro sudetis: I.diskantai (aukStieji balsai) ir altai (zernieji balsai). II tenorai (aukstieji balsai).ir trys vyru balsu grupes . chora sudaro vyru ir moteru balsai: sopranai. kvartetas. vaiku chora-i. II tenorai ir I. Visi minetieji ansambliai atlieka muzika a cappella (it. moteru chora . I. II bosai.) ir dideliam dainininku kolektyvui . vargonais.sopranai.

fa'. 16-20 14--18 12 10 8-10 10. 8 6 3-4 1-2 3 asm.? Kas yra 2 2 2 2 2-4 2 3-4 4-5 3-4 4--8 3--4 3. ton as? Kiek pustoniu ir tonu turi oktava? Kiek tonu yra tarp: c-es. 1a4 ir t. 20. re2. 1 asm.SIMFONINIO ORKESTRO SUDETIS Instrurnentu kiekis orkestre Instrumen tai Fleitos Obojai Klarnetai Fagotai Valtornos Trimitai Trombonai Tuba Musamieji I smuikai II smuikai Altai Violonceles - KLAUSlMAI IR UZDUOTYS KARTOJIMUI IR EGZAMINAMS 1. Kokiai oktavai priklauso sics nates: Do. 18. 14. 9. 16. K~ zinote apie prieraktinius ir prienatinius alteracijos zenkIus? 7. 12. d-gis. mi dublbemol.t. 4 3 15. Kas yra akolade? Kokios yra akoladziu rfisys? Kokie yra alteracijos zenklai? Kaip zymima raidemis dubldiezas. mi". si". mazajame didziejame 3-4 Kokios yra muzikos garsu savybes? K~ vadiname garsynu? Kas yra oktava? Isvardinkite jas. dublbemolis? Uzrasykite penklineje: do dubldiez. e-b? Kas yra nata? Kokios vertes yra natos? Kaip rasomi natu koteliai (kryptis. 17. diapazonas? Kas yra rezonansas? K~ vadiname muzikine darna? Kas yra gama? Isvardinkite skiemeninius ir raidinius natu pavadinimus. 8. 11. Kas yra pustonis. 6. Sol. 5. 2. 19. Kontrabosai 2 38 39 . ilgis)? Kas yra pauze? Kobe yra natu ir pauziu pailginimo ienklai? Kur rasomos natos? Kaip skaiciuojamos pridetines linijos? Kas yra raktas? Isvardinkite juos. 4. 13.

5? Nuo kurio Iaipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame minore sudaroma sm. 63. 23. e. 40 41 . h-moll. es. e-moll. Sudarykite minorinius sekstakordus nuo garsu: f. d. mi~. 50. 52. 44. 47. 30. sol. 22. Kiek laipsniu ir kiek tonu turi gr5. 42. tonas? Sudarykite diatoninius pustonius nuo natu: d. 32. 39. Sudarykite mazorinius sekstakordus nuo garsu: c. Kokie yra kvintakordo pavidalai (apvertimai)? Parasykite. Isvardinkite paprastu intervalu sudeti laipsniais ir tonais. 53. S. 56. 45. 24. 25. 54. 40. Kokie intervalai vadinami enharmoniskais? Kokie yra konsonansiniai intervalai? Disonansiniai? K~ vadiname pastoviuoju intervalu? Nepastoviuoju? Kaip skirstomi pagal skambejima intervalai? Kokius intervalus vadiname budingais? Nuo kuriu dermes laipsniu sudaromi budingieji intervalai harmoniniame mazore? Harmoniniame minore? Sudarykite budingus intervalus: D-dur. 58. as. m6.4 pd. a. Sudarykite mazorini kvartsektakorda nuo garsu: d. 51. 29.21.! yra kvintakordai? Parasykite. Kas yra metronomas? Kas yra dinamika? K~ vadiname intervalu? Kokiais budais gali buti atliekamas intervalas? Kaip vadinamas apatinis intervale garsas? Virsutinis? Kas yra paprastas intervalas? Isvardinkite. K~ vadiname chrornatiniu pustoniu. as. 66. Sudarykite mazorinius ir minorinius kvintakordus nuo garsu: c. Isvardinkite ju sudeti intervalais. 33. kaip jie zymimi. K~ vadiname ritmu? Kas yra metras? Kokias metru rusis Zinote? Kas yra taktas? Kas yra sinkope? ~ vadiname priestakeiu? Uztakciu? Kas yra tempas? Isvardinkite keleta tempu. 36. g. 37. 27. 64. f. d. 65. kaip jie zymimi. 48. 57. gisis. a. deses. Sudarykite chromatinius tonus nuo natu: d. 60. c-moll. 31.5? K~ vadiname tritoniu? Nuo kuriu laipsniu naturaliame mazore sudaromi tritoniai? N aturaliame min ore? Sudarykite tritonius tonacijase: G-dur.7? Nuo kurio laipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame minore sudaroma pd. Es-dur. g. 34. as. fa. si~. 59. tonu? Sudarykite chromatinius pustonius nuo natu: c. gis. h. K~ vadiname akordu? Kas yra kvintakordas? Kokiu rusi\. 41. 43. e. 26. 35. e ir juos apverskite. d6. 28. 38. f. 62. Kas yra enharrnonija? Rastu enharrnoniskai pakeiskite: do. 61. 55. Kas yra diatoninis pustonis. cis.4. g. 49. Nuo kurio laipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame min ore sudaroma pd2. sm. d7? Kokie intervalai yra sudetiniai? Kaip sudaromi padidintieji ir sumazintieji intervalai? Kaip apverciarni intervalai? 46.

e. 107. a.J. Sudarykite ir isspreskite e-rnoll. 97. 103. 86. G-dur. 100. harmonini minora nuo a. 89. B-dur. Kaip sudaroma garso: h. e- 94. Kas yra transponavimas? D2 tonacijose: Isvardinkite transponavimo budus. Kasyra kadencija? Isvardinkite kadenciju rusis. ju intervaline tonacijose: G-dur. 83. Sudarykite pagrindinius moll. Ka vadiname kulminacija? 111.-. Ka vadiname 72. 85.. 106. D-dur. 75. 101. Kas yra sekvencija? Kokia yra mazoro ISvardinkite Sudarykite derrne? rusis. 74. Isvardinkite Sudarykite minoro dvigubai ruSis. 78. 79. 91. A-dur. 102. 98. Kas yra kanonas? 109. 71. B-dur. Kokia yra minoro derrne? melizmos? 42 43 . a. Kaip vadinami Isvardinkite Isvardinkite zinote septakordus? Kas yra tonacija? Kokias tonacijas vadiname Enharrnoniskomis? Kas yra kvintu Kaip sudaroma garso: d. 82. 76. 92. 90. 93. mazoro dvigubai no. 68. 105. es. 87. D7. jos garsai? ir minora? Isvardinkite. nepastoviuoju nepastovieji Kaip sprendziami Kas yra tetrachordas? Isvardinkite dermes laipsniu pavadinimus. 95. h-moll. Ka vadiname 113. Kas yra cezura? 112. 80. 70. h-moll. 73. 77. septakordu? septakordo septakordu kvintakordus Kokius garsai? rusis. d2.vadiname Kokias iinote melodija d21'. 81. 69. Isvardinkite nepastovus? 108. Sudarykite Ka vadiname minorin] kvartsekstakorda akordu? akordai? nuo garsu: b. 96. ratas? mazorine chromatine gama? Sudarykite gama? Sudarykite nuo nuo paralelinemis? Bendravardemis? D7 apvertimus. d-moll. g. 99. harmonini mazora nuo d. fis-moll. Sudarykite Sudarykite Sudarykite Sudarykite ir isspreskite ir isspreskite ir isspreskite ir isspreskite DVII7? D7 tonacijose: D615 tonacijose: D 413 tonacijose: minorine chromatine F-dur. 84. g-moll. Nutransponuokite Kas yra moduliacija? K£l. Kas yra gama ir kaip vadinami Kurie laipsniai Kurie dermes yra pastovUs? laipsniai Kas yra melodija? pagrindinius melcdijos elementus. DB/5'D4/3' D2 nuo garsu: d. sudeti. Kaip sudaromas K~ vadiname dominantnonakordu? nukrypimu? senasias dermes? Kuo jos skiriasi nuo mazoro Kas yra derrne? Isvardinkite dermes elementus. 104.67. g-molL D-dur. 88.

Muzikos vadovelis VI klasei. Pazinkime elementariaja zikos teorija.T 64 . 1985.. T . RKasponis. 7. -8~8 6 ~D-D 6 ~T 4.8s-T64-Ts-8s4-D6-T 11. Sudarykite akordu seka gamose iki 4 zenklu: 1.T6 6 - v. Elementarioji Elernentarioji muzikos teorija.D7 .S .D 2 . Zodaci I upraznenija po elementarnoj teoriji muzyki. T-T6-S-T6-T64_D-T 6. 1979. 3. VChvostenko. Klaipeda. M" 1973.T G .T 14· D . Z. T 15 '6 T . T6 . VPaketuras. muzikos teorija. Kas yra artikuliacija? 117.Muraskiene. Dr.D 2 . 8• T4-S 6 9.864 7.D .D 65 .114.T .D4 3 . T~TG~S-T6-T 6 _T4_D-T4_T 6 T .T 44 45 . T~T6~S~S6~T64~D6~T 2 · T~D4~T G 4 · T-T 6 v. G.864 _T4_D-D 6 .. - 6.D6 4 . LITERATURA 1.VII 7 .D2 .T 6 .Misiukeviciene.D . V.DG4. 1998. mu- 3. VKrakauskaite.-T-T6-D64-T6 12· T .8 _. 115.T G . 2.T .S6 .D2 . -T Muzikos programa.T 6 . T6 . Isvardinkite abrsviaturos zenklus. 1995. T .T 7 10.S 6 .S 6 . Kq_ vadiname repriza? Volta? 116. 5.DB .D 65 . 1995. VSurgautaite.T 13 '6 T .D 6 .T 6 6 -T 5.T G 16 · T . KBalcytis..D7 . Solfedzio K. Kas sudaro harmonija? 118.S . K.T 6 .. DG.8 . 1997.D .N avickaite-Martinoniene. E.