Danute VAITKIENE

MUZIKOS TEORIJOS PAGRINDAI

L

/

Danute VAITKIENE

Knyg:!

grqiinli

ne

veliall

kaip:

.&.t?$~. ::::.:.:.:::::::::::::: :
.t!~(?4tP. ..

$tf&························

MUZIKOS TEORIJOS PAGRINDAI
Konspektas

Alytus, 2002

45 IHI~N 9986-472-76-8 © Danute Vaitkiene. . . . 7 Alteracijos zenklai .' . 10 Ritmas.. .' 31 Harrnonija "." . 6 Natu ir pauziu pailginimo zenklai 6 Garso aukstumo zymejimas . . . .. .. . 18 Septakordai .. . . . 13 Akordai . .. . . metras. 19 Garsu pastovumas ir nepastovumas. .' . . 24 Senoves derrnes . " . . . 4 Muzikine darna." . . . Pustonis ir tonas 4 Garso trukmes zymejimas . . .. " . .. 29 Abreviatiiros zenklai " ... .. 38 Klausimai ir uzduotys kartojimui ir egzaminams 39 Literatura . . . ... " 23 Enharmonija ' 24 Kvintu ratas . 30 Artikuliacija ." 29 Melodija .. taktas . . .. . . ." . " . . . 2002 3 .' .'"" 31 Zmogaus balsas.... .supazindinti su elementariosios muzikos teorijos pagrindais norincius mokytis ITbesimokancius muzikos. 11 Tempas . ... Oktava ." . . Chorai 36 Muzikai apibudinti naudojami zodziai 36 Muzikos instrumentai . . . . 13 Intervalai " .'t] !J"0f'6 UDK 78(075) Va-122 TURINYS Sios mokymo priemones tikslas .. " 12 Dinamika . ...'. Derrne 22 Tonacija . .' 9 Diatoniniai ir chromatiniai pustoniai ir tonai . Autore Muzikos garsai 4 Muzikos garsynas. . 5 Pauzes. Gama. .. . 37 Simfoninio orkestro sudetis .

pusine nata tesiarna 2 judesius. do re ml. maioji. 4 sesioliktines natos. Garso saoybee: aukstumas. Cp C. V. trukrne. c4.ketvirtine nata tesiama 1 judesi 5 . keicia krypti. c". MUZIKOS GARSYNAS. daliu. Gama . stiprumas.. 2. GAMA. antroji. Kotelio ilgis (nuo natos ovalo vidurio) lygus oktavos intervalui. sesioliktines ir kt. IV. c5• Diapazonas . ketvirtines. kotelis ir veliaveles.t. Jl! yra 7.raidiniai nat'! pavadinimai Oktavu pavadinimai: subhontroktaoa. Pustonis . Laipsniai . o .gamos garsai.--f_a_A_SO_l)"lm - skiemeniniai natu pavadinimai GARSO TRUKMES ZYMEJIMAS Nata . 4 J j - pusine nata tesiarna 2. tembras. Didymo darnos. Laipsniai zymirni rorneniskais skaitmenimis: I. Pagal trukme natos skirstomos i sveikasias. diddioji.atstumas tarp 2 artimiausiu to paties pavadinimo natu. judesius . c'.nuosekli garsu eile vienos ar daugiau oktavu ribose. c. OKTAVA Muzikos garsynas . c2. Tona sudaro 2 pustoniai. Rezonansas . Ivienajudesi telpa 2 astuntines.penhtoji.maziausias dvieju garsu aukscio santykis. Nuo trecios linijos nat'! koteliai CDEFGAHC -. Realioji garso trukme priklauso nuo kurinio atlikimo greicio. kontroktava. Afrikos ir Azijos tautu muzikoje yra sistemu. Garso iruhme priklauso nuo kuno virpejimo trukmes. PUSTONIS IR TONAS Muzikine darna pasireiskia garsu konkreCiu auksciu ir j1J tarpusavio santykiais.MUZIKOS GARSAI Muzikos garsai isgaunami rnuzikos instrumentais arba zmogaus balsu. Garso aukiitumas priklauso nuo kuno virpesiu daznurno per sekunde.garso aukstumo ir trukmes uzrasymo zenklas.muzikos instrumento arba balso bendra garsu apimtis. 17. 2ymima pradedant nuo subkontroktavos: A2. Yra zinomos Pitagoro.garso spalva.2 ar t. Nata sudare ovalas. ketvirtine nata tesiama 1 judesi. !5. treeioji.muzikos garso atgarsis. astuntines. Garso tembras .nustatyto aukscio muzikiniu garsu visurna. Sveikoji nata tesiarna 4 judesius.sveikoji nata tesiama 4 judesius MUZIKINE DARNA. ketvirtoji. III. Oktava .pirmoji. VII. VI. kur oktava dalijama 7. pusines. II. Garso stiprumas priklauso nuo kuno virpejimo intensyvumo.

tarp liniju.t. viena J J J n njJ m 3 Lyga -lankelis. astuntines ir pauzes..triole: J viena judesi telpa 2 astuntines arba 4 sesioliktines natos. Pauzes lygomis nejungiamos Fermata . = ~ + "1 ir t.. 7 . Pauzes atitinka tos pacios vertes natas: r v r ~--J o o r GARSO AUKSTUMO Zl'MEJIMAS r Tiksliam muzikos garso uzrasymui naudojama 5 liniju sistema penhline ir raktai.garso trukmes tiksliai neapibrezto pailginimo zenklas. Virsutines skaieiuojamos nuo penklines ivirsu. PAUZES Pauee . 6 ~..-. Natos rasomos ant liniju. J=J+J. todel dar tokiu pat atstumu breziamos virsutines ir apatines pridetines linijos.tylejimo zenklas. pusines. ir sesioliktines natos NATl) IR PAUZIl) PAILGINIMO ZENKLAI v Taskas prie natos ar pauzes pailgina j4 puse natos ar pauzes vertes: O' Natoms rasyti kartais penklines neuztenka. po 1inijomis ir virs ju._. nurodantis kuriam 1aikui nutraukiamas skambesys. po jorrus: v' Sveikosios. apatines -nuo penklines i apacia: - a a a o () o o o =0 + J=d+J d . ketvirtines. kuris rasornas virs natos ar po nata. kuris jungia dvi ar dar daugiau to paties aukscio natas. +. kuris atitinka visu sudetu natu trukme.. Garsas tokios trukmes.= .

.dubldiezas. dvigubasis bemolis zemina tonu. celestos muzika. chorine muzika: Piano Figurine akolade naudojama uzrasant fortepijono... jei po natomis. 8 9 . rnediniu puciamujq. ". - dublbemolis.pradine jungiamoji 1inija.bemolis zemina pustoniu.. tai atliekama oktava auksciau.bekaras atstato nata. n e Q pazeminirnas Alteracija . atliekama oktava zemiau: 8""-----------. Zemyn einanciu nat'! koteliai rasomi aukstyn.a. isskirdamas konkrecia nata.J ~. trombono partijoms uzrasyti.2rusiu raktai. akordeono. o S>« . Prieraktiniai alteracijos zenklai rasomi kiekvienos penklines pradzioje ir galioja visam kuriniui. vargonu. arfos. #- diezas laipsni aukstina pustoniu. Akolade . Viduramziais buvo naudojami 2 F raktai. alto ir tenoro: ALTERACIJOS ZENKLAI Alto rakt as taikomas alto ir trombono partijoms uzrasyti.. . Siuolaikineje muzikos rasyboje naudojami 2 Do raktai. ~ . Fortepijoninei muzikai uzrasyti naudojami .. ~ . Mueihos raktas nurodo natu vietas penklineje.Aukstyn einanciu natu koteliai rasomi zemyn. Jei sis zenklas yra virs natu. dvigubasis diezas aukstina tonu.violonceles. smuiko sol (G) ir boso fa (F): Tiesioji akolade naudojama uzrasant styginiu.pagrindiniu garsaeilio laipsniu paaukstinirnas arba pustoniu ar tonu. fagoto. X . Tenoro . baritono ir basso profondo (zemiausias bosas) Norint isvengti pridetiniu liniju naudojamas oktavinis zenklas su punktyrirne Iinija 8 .

do alteruojant tolesnius negretimus laipsnius (si re ~). 10 11 .akcentuotu ir neakcentuotu daliu pulsacija. 55 4. METRAS. 8 2 Chromatiniai pustoniai ITtonai sudaromi alteruojant ta pat! garsa (do . misrruosius ir kintamuosius.muzikos kurinio ar jo dalies besikartojanti metrine schema nuo vieno stipriojo iki kito tokio pat stiprumo kircio.§!¢) Enharmonija . 5/8 . Melras . Pagal metriniu akcentu skaiciu metrai skirstomi i paprastuosius. #- Taktas . #).misrieji metrai. 4/8 .keliu vieno aukscio. Jie vadinami gretimu nealteruotu laipsniu vardais. Vienas nuo kito taktai skiriami takto britksniais.sudetiniai metrai.do).t.papras tiei me trai ieji rai. TAKTAS Ritmas .2. Sudetiniai metrai sudaromi is keliu paprastuju metru. Virsutinis metro skaicius nurodo daliu kieki takte.Prienatiniai alteracijos zenklai galioja 1 taktui.vienos dalies ritmine verte. pridedama galfme -es. Jeigu rasomas bemolis. Dirigavimo schemos 7.Jeigu prie natos rasomas dubldiezas. is abieju altsruotu (si do # .sol # "" la ~ Ii \-~2 '1 2~3 ! 3~45 +~ '~1 J::~' 45 2 3 84 6.#). 4/8. bet skirtingu pavadinimu garsu santykis: si r.ir t. prie skiemeninio garso pavadinimo pridedama galune -is . 21r3 II II ~8 Ilk 2' DIATONINIAI IR CHROMATINIAI PUSTONIAI IR TONAl Diatoniniai pustoniai ir tonai sudaryti is 2 gretimu skirtingu pavadinimu garsu (si . Gali buti vienas is ju alteruotas (si do#). Isimtis . Kurinio pabaigoje rasomi 2 takto bruksniai.*.U 3~ 2 (eli 4 66 # = do "" 1'e. RITMAS. Kintamieji metrai . 4/4. \J~' 31r. Misrieii rnetrai sudaryti is paprastuju nevienarusiu metru. pridedama galime -eses.ivairiu metru vienalaikis derinys: Alteruotieji laipsniai savarankisku pavadinimu neturi. Pustoniu ir tonu pazemintam laipsniui h zymeti naudojama: si~-b si~-bb mi ~ -es la~ . Paprastieji metrai turi 1 metrini kirt]. jeigu 2 bemoliai. sudetinius. 0 apatinis ..as 2/4' 3/4' 3/8 .organizuota garsu trukmes ivairove. pridedama galune -isis. Jeigu prie natos rasomas diezas.

Melodijos su priestakciu daznai turi nepilna paskutini takta . Melodinis intervalas sudarytas is dvieju vienas po kito einanciu garsu. Fererle TEMP AS Tempas . Comodo . .. II Priestaktis .maziau. Akcentai: sforzando (sf) . Ji isreiskiama laipsniais.sunkiai. Harmoninis. ~t$ltlnlr' J IU EJ Ins (Kanonas) Allegretto II IJ J Ij J Ij ~ iJ Oz.dviejt.Malzelis 1816 metais.muzikos kurinio atlikimo greitis. akcentais ir evoliucija. menD .greitokai.t. Grave . 12 13 .placiai. fortissimo (ff) . Jis uzrasomas kurinio pradzioje dazniausia italu kalba. forte (f) . Tempa patikslina zodziai: piu -labiau.tylyn > .neskubant. mezzo forte (mf) . Intervalai yra melodiniai ir harmoniniai. marcato .pabreziant.greitai. Apatinis intervalo garso vadinamas pagrindu. ~I IJ Melodiniai intervalai j Harmoniniai 0 I ~ intervalai tnrsune.gyvai. Sostenuto . Kurinio tempui nustatyti naudojamas metronomas. muzikos garsu aukscio santykis.labai garsiai.pusiau tyliai. INTERVALAI Intervalas . Leti tempai: Andante .nepilnas. be stipriosios dalies taktas kurinio pradzioje. Evoliucija: crescendo .garsyn < . poco- DINAMlKA Dinamika .tyliai. Vivo . Labai greiti tempai: Presto . truputi ir t.labai greitai.letai. kurj isrado J.garsiai. Largo . Vivacissimo . Greiti tempai: Allegro . Vidutiniski tempai: Allegretto . 0 tonais (kokybine sudetis). G.vidutiniskai. Niuansai: mezzo piano (mp) .labai tyliai. Labai leti tempai: Lento . kai abu garsai skamba vienu metu. diminuendo .akcentuojant. Moderato .pusiau garsiai.Sink ope .santuriai. pianissimo (pp) . Dinamikos laipsniai: piano (p) .patogiai. aukstesnis - Intervalu dydis laipsniais nurodo intervale apimti (kiekybine sudetis).ypac greitai.uztakt.ritmo kircio nesutapimas su metro kirciu.atlikimo garsumas.

6) S6siS <!-L 2 5 # (4) MaL ... .eptima {r11_ 7) . 6) sesis 4 Enharmonishi intervalai skirtingu pavadinimq garsu: do .:~~f~ viena du I Klek Ton4 skal- ~Ius Pa'l)"!dys Maioji sekunda (m.tai apatinio garso perkelimas oktava aukstyn arba virsutinio .L 2 II 09- Padidinta kvarta (pad. • ~ ~ ~ ~ ~ e e b-' U u ~ .oms 6 . Grynoji oktava (9. 7) septynls 5' . Padidinta kvarta ir sumazinta kvinta vadinami tritoniais (turi 3 tonus). Didiiaji .. 5) penkis 3' 2 6 3 7 2 8 1 Sumaiinta kvlota (sum. 1m j) ~e e . 3) tria + kvarta + kvinta + seksta Didzioji tereija (d. Du kartus padidintieji intervalai yra pustoniu didesni uz padidintus. 2) 2 Oidiioji sekunda (d.oktava zemyn. 2) du . EO <3- + septima + oktava Grynoji kvarta (g 4) keturts 2. 09- G . Du kart-us sumazinti intervalai yra pustoniu rnazesni uz sumazintus. Sudetiniai intervalai sudaromi prie grynosios oktavos pridedant paprasta intervala: Paprastieji intervalai r-r-r-r-r-- intervalo pavadinimas Gryno]i prima (gr" 1) .fa sudaryti is vienodo aukscio. 4) keturls 3 Interoalo apvertimas (pavidalas) . B Grynoji kvinta (g.Paprastieji intervalai sudaromi oktavos ribose.septyrus do . bet Didiioji seksta (d. h & 14 15 .. Paprastuju intervalu apvertimus galima nurodyti skaitmenimis: 1 8 2 7 3 6 4 5 5 4 a fin_.sol ~ (5) septima (d. 5) penkis 3 ttL e e Maioji seksta (m. "2 2 ttee<3- = oktava Nona (9) = oktava Decima (10) =' oktava Undecima (11) =' oktava Duodecima (12) Tercdecima (13) =' oktava Kvartdecima (14) = oktava Kvintdecima (15) = oktava + sekunda + tercija Maioji tercija (m. 8) 2 asu. 3) tris .. .

gr4. Netobuli konsanansai yra m3. Jie sprendziami pagal nepastoviu gamos laipsniu sprendimo taisykle: II . VI . m?. 5) VI-III V-III ~ 6~~ ~h~ ~ e B Suma2inla septlrna (sum. Budingi intervalai sprendziami i pastovius laipsnius. tritaniai. Tuscius (kvarta. Nedarnius (sekunda. Tobuli konsonansai yra grl. grS.bb ~ 3 Sumaiinta kylnt. Pavy>:dy. (sum. 2) VI-VII V-I ~IIB . 7) VII-VI I-V ~u harmoniniame mazore (C-dur) Padldinla sekunoa (pad. Tai m2. 5) II-VI liI-V Padidinta kvinta (pad. 5) III VII III I ~ ~b~ ~ii ~ ~1!lz ij ~ -e Bicdingieji intervalai sudaromi harmoniniame minore (paaukstintas VII laipsnis) ir harmoniniame mazore (pazemintas VI laipsnis). d6. I i§ ~b ~ ~~ ~ ~ .tinta kvarta (sum. d3. 4) III-VI III-V I!g Padidinta kvarta (pad. ~ ~ ~ ~ s 8 Sumaiinta kvarta (sum. I..Is. . 4) IV VII III qg Pagal skambejirna intervalai skirstomi i: Darnius (tercija. Disonansiniai intervalai skamba nedarniai. e 3 Suma. d2. seksta). tritonis).. VII --> I. harmonlniame mlnore (c-mon) Pedidinta sekunda (pad. 7) VII VI I V 16 17 . Padld!nta kvinta (pad.. septima. Padidintieji intervalai sprendziami platyn.. kvinta). 0 sumazinti . gr5. 0 kite nepastovaus laipsnio. ~) VII-IV I-III q:. IV ---> Biidingieji intervalai lntervato pavadlnlmBS Derm •• I~fa~- Issl.. 4) VII-III I-III ~ ~b~ I III. Padidinta kvarta (pad. oktava). d7... 4) VI-II V-Ill 118 11~ ~ 8 Sumazlnta kvinta {sum.Konsonansiniai intervalai skamba darniai.siauryn. Nepastovieji intervalai sudaryti is nepastoviu arba vieno pastavaus.. Sumaztnta septima (sum. 2) VI-VII V-I $ ~b~ nij.V.. Susiliejaneius (prima.. Pastovieji intervalai sudaromi is pastoviuju dermes laipsniu. m6.

nona. Harmoniniame mazore ir naturaliame minore SII7 Cm3+m3+ d3). kurio garsai isdestyti tercijomis. vadinamas tercines sandaros akordu: v Pagrindiniai derrnes akordai: tonika. Skamba ramiai. kvinta. keturgarsiai. Dominantnonakordas {Dg) sudaromas nuo V dermes laipsnio is 5 garsu. isdestytu tam tikrais intervalais. Pagal sandara yra 4 kvintakordu tipai: mazorinis. Ir mazorineje. tercijomis isdestyti 3 garsai. N aturaliame mazore SII 7 (m3+d3+m3).t) sudaroma nuo I dermes Iaipsnio. Apatinis akordo garsas vadinamas prima. Krastutinio keturgarsio garsai sudaro septimos intervala. Nepastovieji akordai sudaryti is nepastoviuju dermes laipsniu. kurie sprendziami i pastovius laipsnius. Tonika CT.mazas (mazore). D akordai sprendziami i pastovius laipsnius. SII2• DVII7 yra dvieju rusiu . penkiagarsiai. Subdominante (S. isdestyt u tercijomis. e 13 -e- Ius 12 Ie -9-9- Ii Ie li6 Ms Ms M6/~ ms d3+m3 m3+g4 g4+d3 m3+d3 Galima zymeti . Akordai buna trigarsiai. kai kvintakordo apatinis garsas (prima) pakeliamas oktava aukstyn. Kiti garsai vadinami: tercija. D7 apvertimai (pavidalai) vadinami: D7 (d3+m3+m3). Dominante (D) sudaroma nuo V dermes laipsnio.vienu metu skambantys.AKORDAI Akordas . S~bdominantinis septakordas sudarornas nuo II dermes laipsnio naturaliame ir harrnoniniame mazore ir naturaliame minore. septima. Skamba subtiliai. it minorineje dermeje dominante mazorine. Dominantkvintsekstakordas Dominantterckvartakordas D6/5 (m3+m3+d2). sumazintas (minore). Akordas. isdestytu tercijomis (d3+m3+m3+d3). e J: &:l Minorinis (m3+d3) ~~i Sumazintas (m3+m3) I I fi Maforinis (d3+m3) Padidintas (d3+d3) Kvintakordas turi 3 pavidalus.i Kvintakordas . minorinis. (m3+d2+d3). Septakordu tipai: d3+m3+m3 1) mazasis mazorinis m3+d3+m3 2) mazasis minorinis m3+m3+d3 3) mazasis su sumazintuoju kvintakordu m3+m3+m3 4) sumazin tasis d3+m3+d3 5) didysis mazorinis d3+d3+d3 6) didysis minorinis d3+d3+m3 7) didysis su padidintuoju kvintakordu Dominantseptakordas CD7) sudaromas nuo V dermes laipsnio. D413 . subdominante ir dominante.T t mS/4 d3+g4 g4+m3 Dominantsekundakordas D2 (d2+d3+m3). . Pavidalai SII7 yra SIIs/s. Kvartsekstakordas gaunamas. SII4/3. s) sudaroma nuo N dermes laipsnio. kai sekstakordo apatinj garsa perkeliame oktava aukstyn: . Tarp krastiniu jo garsu yra sekstos intervalas. sumazintas. saskambis. padidintas: SEPTAKORDAI Septakordai sudaryti is 4 gar su. minkstai. 18 19 . Sekstakordas. pastoviai.triju ir daugiau [vairaus aukscio garsu.

. rninore 1(1) 1. VII.) rv:) rI.1 I kurtuos dermss lalp$n IU. II latpsn!o aumazlotas trrgarsis V~llaipsnia sumazintas trigarsis II VII II VII II-IV-VI VII-II-IV VIHI·IV-VI VII-II-IVVI 1I1-V 1·111 I-Ill-V I-Ill-V VII ~aipsnio rnazas eeptakcrdas VB laipsnio surnaflntas septakcrdas VII.: (IV.) .) S~ (I'/.das D.) r.) D..Akordai Zymlma Ak". 01.) SUVJ S. .) t:(I:) Subdominant9S trigarsis .(vJ tITifrl 0.(V. 0: i T [11 0. -u0: ~t II 1 B s. VII. if" t.) 0: rI. Pavyzdzlal C-<lu.(vJ tJ 0.) D: D: V·VII-II-IV VII·IHVN II·IV·V·VII IV-V-VII-II Daminantkvi ntsekstakordas Domlnantterckvartakordas 0.(IV.IIV.do pavadlnlmas mzdore harm. C-dur II . T L I ~83 ii D' 4 II R . Dominants..) D.I58 sudaro I-III·V III-V·I VI-III Tonikos trigarsis Tonlkos sekstakordas Tontkcs kvartaeketakcrdaa Til) T.(I.(V.J 0. II ~I! ~ a-moll To Ii i t. 20 21 . II S H S. Iii" J e . II. T. ! s: s Domlnentes t-lqarsls Dornfnantas Daminantes sekstakordas kvarisekstakordas DM D. VII.(V. c-rnoll 2 r.) W+4 0 I-III 1-III·V 1·III-V-1 III-V·I C-dur c-mon 8 I ~[: t Hi 0 0.ptakardas D.) IV-VI-I Sucocmtnantes Subdominan1es VI-I-IV I-lV-VI .~ T. $lj VII C-dur harm..: 1111§e 11i4: lil:1j VII. T 111111 i? o· • II On T 8 3 DominanlSe_kundako. T II 3 e . s s. Ir e-meu (harm.) DM D.) V-VII-II VII-II·V IWVII D: (v.(V.okotai<orOes kvartsekstakordas 011V) s.s IS51. T II~~' I~n te 3& VII VII. c-moll &.) C-dur ff T C-dur E2 T.) D~ ('/.) K~'10 dermes lalpsnl. ibs€a 0: 0. II 11 II 83 I.(1. VII.

dominante. Dermes elementai: tonika.GARSl) PASTOVUMAS IR NEPASTOVUMAS.. IV . 8 () 40) Da4-D43 Te D2-S D7-D-To4 S6 »<::« . IV --> III. IS 2 tetrachordu sudaromos gamos.keturgarsis. tetrachordai ir gama.dermes aukstumas.5 tono. V Dermes sandara perteikia dermes garsu visuma nuo tonikos iki JOB pakartojimo. todel jie sprendziami i pastovius laipsnius: II --'> I. Pagal tonu ir pustoniu isdestyma yra 5 ruciu tetrachordai. DERME Derme .. Mazorines dermes sandara yra d. VI --'> V. II . ?"'=" . 0 atliekant zemyn paaukstinimai panaikinami). Pagal Iir III laipsnio santyki dermes skirstomos i mazorines ir rninorines.f rysit. Mazorine derme . V .. . pustoniai ir tonai. m2. Jos nutolusios viena nuo kitos m3 atstumu.. Minorine derme . t ~9 ~ :0: 23 22 . d2. Tonacija parodo prieraktiniai zenklai. atliekant zemyn pazeminamas VI ir VII derrnes laipsniai).jei tarp I ir III laipsnio yra 1.. Dvdur I~~~j#~~o ~e~o~e ~o~e~o~e ~ h-molll fd~i#~~"lJ""~-e-~o~e~O~4O)~Q ~ I~ifi T-.. turincios vienoda zenklq skaiciu prie rakto ir turincios 2 bendrus tonikos garsus. Ds-D65-VII7 TONACIJA Tonacija . Mazorines gamos yra 3 rusiu: natiirali. harmonine (atliekant aukstyn ir zemyn pazemintas VI laipsnis).oirsuiinis vedamasis laipsnis.muzikiniu garsl. tvarka. (Buvo pazyrneta kalbant apie intervalus). III. VII . LAIPSNIQ LENTELE I II III T-S64 Pastovieji dermes laipsniai yra: I. Tetrachordas . d2. vadinama gama. m2. melodine (atliekant aukstyn galioja prieraktiniai zenklai.mediante..2.jei tarp I ir III laipsnio yra 2 tonai. d2...apatinie vedamasis laipsnis. Tonika ~ tai labiau akcentuotas atramos garsas muzikos kurinyje.submediante. Dermes laipsniu pavadinimai: I -tonika. laipsniai. d2. VII --> I.______. Minorines gamos yra 3 rusiu: natiirali. melodine (atliekant aukstyn paaukstinami VI ir VII dermes laipsniai. harmonine (atliekant aukstyn ir zemyn paaukstinarnas VII derrnes laipsnis). III . Paralelines (lygiagrecios) tonacijos yra: mazorine ir minore tonacijos. ~( 0 a III IV v VI IV V VI VII VII I Nepastovieji derrnes laipsniai verzlus. Dvigubai harmoninis minoras turi paaukstintus IV ir VII laipsnius atliekant aukstyn ir zemyn.subdominante. VI . pradzios ir pabaigos garsai. Dvigubai harrnoninis mazoras turi pazemintus II ir VI laipsnius atliekant aukstyn ir zemyn.

t. Kylanciojoje mazorineje ehromabineje gamoje tonai tarp gr ti muju laipsniu uzpildomi aukstinant laipsnius.. es-moll) tonacija. Jie yra to paties aukstumo. II.-- _- . Iv.c-moll. gaunama su sesiais diezais (Fis-dur.A-dur: C-dur (natur) fJ tJ ~. dis-moll).. Cis-Des ir t. Zemil1tllllllH VI!).Mazoro ir minoro tonacijos. su didejanciu tonaciju zenklu kiekiu isdestomes grynosiomis kvintomis auk§tyn. garsai si Tonaeijas isdestyti kvintomis galima dviem kryptimis: L Diezines tonaeijos. a-moIl. -----1 '--- III '--- VI '--- J VII ENHARMONIJA To paties aukscio garsai gali tureti kelis skirtingus pavadinimus. tik skirtingai vadinami: Enharmoniskos tonaeijos .fa # ir sol ~ skamba vienodai. J e-moll (natiir) tJ -& . II. nuo kurios grynosiomis kvintomis zemyn isdestornos diezines tonaeijos su mazejanciu zenklu kiekiu.. 24 . bet turincios skirtingus pavadinimus (Hr=Ces. Pavyzdziui. Bemolines tonaeijos su didejanciu tonaciju zenklukiekiu isdestomos grynosiomis kvintomis zemyn.vienodai skambancios. Enharmoniskai pakeitus su sesiais bemoliais (Ges-dur.. KVINTl) RATAS Mazoro ir minoro tonaciju isdestymas grynosiomis kvintomis. Chramatine gama sudaryta is 12 diatcniniu ir chromatiniu pustoniu. gaunama su sesiais bemoliais (Ges-dur. V. kuiio vietoje zeminamas VII laipsnis (aukstinamas I. vadinamos bendraoardemie. isskyrus VI. 1 -& - . vadinamas kvintl{ rutu. dis-moll) tonaeija. turincios bendra tonika. C-dur . laipsniskai didinant ir mazinant tonaciju zenklu kieki. nuo kurios grynosiomis kvintomis aukstyn isdestomos bemolines tonaeijos su mazejanciu zenklu kiekiu. Enharrnoniskai pakeitus tonacija BU sesiais diezais (Fis-dur. #' re Ib ir do arba mi x.). Pavyzdziui. es-moll) tonacija.

" . isskyrus V. «I- ~we I fi.u . C-dur .Ii" . ~J F :fWII ~I. --- A-dur fls-moll .. VII. VI. .u. intervalu. --- G-dur e-mail ~o u-'" •• e o. IV..u I - i 1 1I J J J IJ is C-dur J j I J I I J D-dur 'hi IF J Pastaba: sveikosiomis natomis pazymeti pastovieji dermes laipsniai Transponavimas i D-dur tonacija 26 27 . zeminamas II): II a-moll Kartais chromatine gama rasoma kitokiu budu: visi aukstyn einantieji laipsniai aukstinami....we II I ._a _ 1_..kurio vietoje aukstinamas IV laipsnis (zeminamas VII. -II 25 ~Q 0 Diezines dur ir moll tonacijos naturali harmonine melodine 0 #.O' • C'e jO' 0 ~ ."" I . e .".a ~• ij-.... II.1'.. -& .... -.- e [8 IV ~- . . ~ Ji 0 ~.e _ a-a _Ii ?S n ij- .. zemyn .a I u.zeminami: C-dur C-dur . .... e ? "< . I E-dur ··"1 cis-moll lin I • !)~ -...-dur &. III... aukstinamas IV): vrr C-dur C-dur KylanCioji ir zemyn einancioji minorine ehromatine gama sudarorna vienodai: tonai uzpildomi aukstinant laipsnius...a a_a o. t8 . dis-mOil Moe I u.. .. e ? (I "< u I~ . . -- ~ - -~... kurio vietoje zeminamas II laipsnis (aukstinamas III. . VI. chromatiniu pustoniu..muzikos kurinio perkelimas is vienos tonacijos i kita. 1"x..Zemyn einanciojoje mazorineje chromatineje gamoje tonai uzpildomi zeminant laipsnius.eq-~ . n ?S Transponavimas ... ~O' I.. &. q . x. Transponavimo yea 3 budai: keiCiant raktus. IS u [8] 0 ije Z "< (I j ~!! ~- b..Iii.'e 0 i0 s 2 ~ (I 9 ='U ~ . isskyrus I..

. ~ II" .. Sveikl{jl{ tonu derrne sudaroma is 6 garsu. Kadencija ... .0 "II .0 . eusidedantis is keliu garsu.. Kadencijos buna: baigiamosios (D-T. 3 motyvu. ~ Melodija Motyvas Fraze Sakinys is - tai muzikine mintis."...turf pazeminta II ir V laipsni.6I SENOvES DERMES Pentatonika ~ bepustonine liaudies derme.tai kfirinio arbajo dalies pabaiga.-&. Nutrauktoji (vylingoji). Netobuloji baigiasi III arba V laipsniu silpnoje takto dalyje.· . SoT).~ .zemas VII laipsnis. c-rnoll 1 . Pusine kadencija baigiasi nepastoviais laipsniais.&.1' harmonine melodine 676~ ~ .6·. Maiorinio pobudzio derrnes: Jonine ... 3 fraziu.. Lohrine .. naujos tonacijos itvirtinimas. Moduliacija turi 4 momentus: pagrindines tonacijos parodymas... Minorinio pobudzio dermes: Eoline .§.. . _ ~"q..turi pazerninta II laipsni...." .atitinka naturaluji minora. daugiabalsis ~ harmonine.paaukstintas IV laipsnis .. Jos skirstomos i tobulas (baigiasi I laipsniu stiprioje takto dalyje) ir netobulas.. Frygin« .0 I . Nukrypimas ~ laikina tonaciju kaita. Es-dur . I 0. ~. is 2. ....e9·~·o~"I'·".·""1 " .n. i I . u I ij. Q8l MELODIJA ~ ~!'I =6~~ . Dorine ... .. Miksolydine . ~"b. tarpinis akordas.•• ..~" '" .. skambanti vienu balsu.turi paaukstinta VI laipsni. !kit"! ir jos itvirti- B-dm I' s-mall . Visi 12 oktavos garsu yra vienodos reiksmes. o I . pats maziausias darinys." Ii n"~itli . isdestytu tonais.. 0 . 1 . Lydine . kai po dorninantes ir subdominantes akordu naudojamas Vllaipsnis..·· ..~b.~·ali·~. 28 29 . 2. Simetrines dermes naudojamos siuolaikineje muzikoje.. moduliuojantis akordas. 1 d-moi! .. Siose dermese tonika neakcentuojama. ".Ii -i Moduliacija ~ perejimas is vienos tonacijos nimas. Vienbalsis kfrrinys baigiamas melodine kadencija. 01 9 1.0-_ L Ces-dur 0• e 1 as-moll " u" 'I .Bemolines dur ir moll tonacijos naturali F-du...atitinka naturaluji mazora. --0.

penkiagarsiai sudaro harmonijos pagririda. Min?1'e t. tenuto.. Pagrindiniai kvintakordai sudaromi nuo I..Mazo~o ir minora dermese kvintakordus galima sudaryti nuo kiekVl.garsu atlikimo budai: legato.. non legato. IJ J :111 1 II 31 . II Groti: r . Non legato . .. S. 1') r II j "'"' #J. ..rislus perejimas nuo 1 garso prie kito. IV. "' II r "III r r r r II j~J J J Jllmrrrrr forslagas nachslagas grupetas mordentas trele HARMONIJA Harmonija .. 3.saskambis..kai kartojamos melodijos skirtinga pabaiga: Mazore T.smulkios ritmines vertes melodijos puosmenos: forslagas. ' ...! f3 30 FJ 1. Da Capo al fine (kartoti nuo pradzios iki fine). Trigarsiai (kvintakordai) keturgarsiai. Parasyta: ARTlKULIACIJA Artikuliacija . s.. staccato.. mordentas.kartojimo zenklas. Viso takto kartojimo zenklas "/. D.. darna. . nutrukstamai. trele i1' kt. kad kartoti reikia nuo jo iki zodzio fine. . 2. Dominante imama is harmoninio minoro. 4.nejungiant garsu. Legato .Melizmos . Zenklas ~ nurodo.paryskinant.groti lengvai. Tenuto .. Staccato .enoIaipsnio.. Repriza . D.. ABREVIATUROS (NATII RASYBOS TRUMPINIMO) ZENKLAI 1. Volta . V laipsruu. Vienos muzikines figures kartojimo zenklas / 2. MAZORO ir MINORO pagrindiniu akordu ir N pavidalu jungimas: . nachslagas.

. I I r 1 ~---a--- J S6 cd:= J ft ..- ~ s6 D J -~ JJ I JJ K6/4 ~ D -- -~ Hin't* u I 10.Akordu jungimas I'l f-(.0. -e-- r- f--<---t+-- ro..-#: ~ r---- U T E> T6 S - T f1 ~ ~ ~~-& u- I~g --t---oT g _d ~ 1--- - .CJl:·I:t:C D r D2 T6 06/5 T T S D T S6 T6 D T 32 33 .0. t:-~__!!::::_e- f"'" E> ~ D -r-'f-r'-r r 0 02 I -= I=t. II:Jt" l:t I:J I l~.-- . ~- I I I ~ ij H lJ e--- ~# - tf r . u -- --.

-- s D d6 sII4/3 0 -F-'-=f- =l>'-k: s6 D (s D D2 t6 D4/3 t _tJ . [" <'> I~ -_ D D 34 35 .J - i r j : ~J J ~.. . ~ <>----'-0- ¥ .I t\ .. '-' If:) i """ u ~- -- .d I <'> I r ... ~U . III r I J t j • • ~~ : D6 hi ~ .. J . VI ..--0 u --0 I I I I ~ c:__ .J t ... T t\ - Lo ~ == r r r I I +-==1===.... :g -esU Fryginis posukis .... D T 86 . I T6 D T i T6 .

oktetas ir t. antai astuoniu balsu choro sudetis: I. altai. a) Vienarusiu balsu chora sudaro vien vyru. Misrus choras gali tureti ir daugiau balsu. mecosopranai ir altai .) ir dideliam dainininku kolektyvui . chores). dainininku ansambliui (duetas. vaiku chora-i. simfoniniu orkestru ir pan. tercetas. vien vaiku arba moteru ir vaiku balsai. muzika gali buti trejopa: vienam dainininkui (solo). a kapela "kaip koplycioje") arba su instrumentiniu pritarimu . Styginiai MUZIKOS INSTRUMENTAl Puciamieji mediniai smuikas altas violoneele kontrabosas arfa Musamieji metaliniai trimitas valtorna Kiti ritminiai did.t.ir trys vyru balsu grupes . Visi minetieji ansambliai atlieka muzika a cappella (it.ZMOGAUS BALSAS. kaip ir instrumentine. I.bugnas mas. tenorai ir bosai.diskantai (aukStieji balsai) ir altai (zernieji balsai). II altai (zernieji balsai). baritonai ir bosai (zemieji balsai). vyru chora . Vokaline. Chorai yra: a) vienarusiu balsu ir b) misrus. II tenorai ir I. vargonais. b) Misri.I.chorui « gr. II bosai. Yra trys moteru balsu grupes .tenorai.fortepijonu. baritonai ir bosai.. kvartetas. CHORAl Zmonill balsai skirstomi pagal diapazona ir tembra. chora sudaro vyru ir moteru balsai: sopranai. moteru chora .bugnas bugnelis tomtomas bongai kelmas gongas lekstes trikampis toniniai timpanas fleita obojus klarnetas fagotas saksofonas vargonai fortepijonas rojalis pianinas akordeonas ksilofonas metalofonas vibrafonas varpai trombonas tuba kornetas altas gitara bandsia birbyne larnzdelis daudyte skuduciai varpeliai skrabalai bandonija armonika tenoras baritones bosas suzafonas kankles elektriniai vargonai sintezatorius maraka kastanjetss trinka (medinukas) lazdeles MUZlKAI APIBUDINTI NAUDOJAMI ZODZIAI 'II 'II Muzikai apibudinti naudojami sie zodziai: RAMI LIUDNA ZAISMINGA ILGESINGA LINKSl\1A DZIAUGSMINGA DAININGA ISKILMINGA DIDINGA 36 37 . II altai.I.sopranai. II sopranai (aukstieji balsai) ir I. II tenorai (aukstieji balsai). I. vien moter-u. II sopranai.

18. 9. 4. 11. 12. Kas yra akolade? Kokios yra akoladziu rfisys? Kokie yra alteracijos zenklai? Kaip zymima raidemis dubldiezas. mi". dublbemolis? Uzrasykite penklineje: do dubldiez. si". 8 6 3-4 1-2 3 asm. Kontrabosai 2 38 39 . 1a4 ir t. ilgis)? Kas yra pauze? Kobe yra natu ir pauziu pailginimo ienklai? Kur rasomos natos? Kaip skaiciuojamos pridetines linijos? Kas yra raktas? Isvardinkite juos.? Kas yra 2 2 2 2 2-4 2 3-4 4-5 3-4 4--8 3--4 3. 16-20 14--18 12 10 8-10 10. 1 asm. e-b? Kas yra nata? Kokios vertes yra natos? Kaip rasomi natu koteliai (kryptis. diapazonas? Kas yra rezonansas? K~ vadiname muzikine darna? Kas yra gama? Isvardinkite skiemeninius ir raidinius natu pavadinimus. Kokiai oktavai priklauso sics nates: Do. K~ zinote apie prieraktinius ir prienatinius alteracijos zenkIus? 7.SIMFONINIO ORKESTRO SUDETIS Instrurnentu kiekis orkestre Instrumen tai Fleitos Obojai Klarnetai Fagotai Valtornos Trimitai Trombonai Tuba Musamieji I smuikai II smuikai Altai Violonceles - KLAUSlMAI IR UZDUOTYS KARTOJIMUI IR EGZAMINAMS 1. 6. d-gis. 5. Kas yra pustonis. 14. ton as? Kiek pustoniu ir tonu turi oktava? Kiek tonu yra tarp: c-es.t. 19. mazajame didziejame 3-4 Kokios yra muzikos garsu savybes? K~ vadiname garsynu? Kas yra oktava? Isvardinkite jas. 8. 13. Sol. 16. mi dublbemol. 4 3 15. 17. 2. re2. 20. fa'.

f. Kas yra diatoninis pustonis.4 pd. e. 29. 53. g. 37. 64. kaip jie zymimi. 42. es. 47. 57. 34. 50. Es-dur. 45. 44. 31. e ir juos apverskite. 25. gisis. 32. si~. Kas yra metronomas? Kas yra dinamika? K~ vadiname intervalu? Kokiais budais gali buti atliekamas intervalas? Kaip vadinamas apatinis intervale garsas? Virsutinis? Kas yra paprastas intervalas? Isvardinkite. 54. as. 62. 35. d. g. 28. 61. 36. 24. d6. Kokie yra kvintakordo pavidalai (apvertimai)? Parasykite. 51. 59. 41. 52. S. 60. Isvardinkite ju sudeti intervalais. K~ vadiname ritmu? Kas yra metras? Kokias metru rusis Zinote? Kas yra taktas? Kas yra sinkope? ~ vadiname priestakeiu? Uztakciu? Kas yra tempas? Isvardinkite keleta tempu. sol. 38.5? K~ vadiname tritoniu? Nuo kuriu laipsniu naturaliame mazore sudaromi tritoniai? N aturaliame min ore? Sudarykite tritonius tonacijase: G-dur. 23. h-moll. as. Sudarykite mazorinius ir minorinius kvintakordus nuo garsu: c. tonu? Sudarykite chromatinius pustonius nuo natu: c. tonas? Sudarykite diatoninius pustonius nuo natu: d. a. 40 41 . 55. 43. 56. fa. Kokie intervalai vadinami enharmoniskais? Kokie yra konsonansiniai intervalai? Disonansiniai? K~ vadiname pastoviuoju intervalu? Nepastoviuoju? Kaip skirstomi pagal skambejima intervalai? Kokius intervalus vadiname budingais? Nuo kuriu dermes laipsniu sudaromi budingieji intervalai harmoniniame mazore? Harmoniniame minore? Sudarykite budingus intervalus: D-dur. m6. 26. 22. K~ vadiname chrornatiniu pustoniu. g. 66. e-moll. gis. f. sm.5? Nuo kurio Iaipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame minore sudaroma sm. 39.21. 40.7? Nuo kurio laipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame minore sudaroma pd.! yra kvintakordai? Parasykite. Isvardinkite paprastu intervalu sudeti laipsniais ir tonais. Kas yra enharrnonija? Rastu enharrnoniskai pakeiskite: do. cis. a.4. Sudarykite minorinius sekstakordus nuo garsu: f. 33. mi~. as. 48. e. 27. kaip jie zymimi. Sudarykite chromatinius tonus nuo natu: d. h. d7? Kokie intervalai yra sudetiniai? Kaip sudaromi padidintieji ir sumazintieji intervalai? Kaip apverciarni intervalai? 46. 58. c-moll. deses. 65. 30. 49. 63. d. Kiek laipsniu ir kiek tonu turi gr5. Sudarykite mazorinius sekstakordus nuo garsu: c. K~ vadiname akordu? Kas yra kvintakordas? Kokiu rusi\. Sudarykite mazorini kvartsektakorda nuo garsu: d. Nuo kurio laipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame min ore sudaroma pd2.

d-moll. mazoro dvigubai no. e. Kas yra transponavimas? D2 tonacijose: Isvardinkite transponavimo budus. Kaip sudaroma garso: h. 98. nepastoviuoju nepastovieji Kaip sprendziami Kas yra tetrachordas? Isvardinkite dermes laipsniu pavadinimus. D7. 87. 82. Isvardinkite Sudarykite minoro dvigubai ruSis. Sudarykite Sudarykite Sudarykite Sudarykite ir isspreskite ir isspreskite ir isspreskite ir isspreskite DVII7? D7 tonacijose: D615 tonacijose: D 413 tonacijose: minorine chromatine F-dur. 107. Kas yra sekvencija? Kokia yra mazoro ISvardinkite Sudarykite derrne? rusis. B-dur. Kaip vadinami Isvardinkite Isvardinkite zinote septakordus? Kas yra tonacija? Kokias tonacijas vadiname Enharrnoniskomis? Kas yra kvintu Kaip sudaroma garso: d. Ka vadiname kulminacija? 111. 93. 75. 106. A-dur. 101. 103. sudeti. ju intervaline tonacijose: G-dur. 85. G-dur. 78. 89. 81. 76. a. 77. D-dur. 86. 70. fis-moll. Nutransponuokite Kas yra moduliacija? K£l. ratas? mazorine chromatine gama? Sudarykite gama? Sudarykite nuo nuo paralelinemis? Bendravardemis? D7 apvertimus. h-moll. Kasyra kadencija? Isvardinkite kadenciju rusis. septakordu? septakordo septakordu kvintakordus Kokius garsai? rusis. 91. 84. 73. g-moll. Sudarykite ir isspreskite e-rnoll. 71. 96. harmonini minora nuo a. Sudarykite Ka vadiname minorin] kvartsekstakorda akordu? akordai? nuo garsu: b. 68. a.67. 69. es. harmonini mazora nuo d. Ka vadiname 113. Sudarykite pagrindinius moll. jos garsai? ir minora? Isvardinkite. Kokia yra minoro derrne? melizmos? 42 43 . 74. 90. Ka vadiname 72. g-molL D-dur.-.vadiname Kokias iinote melodija d21'. Isvardinkite nepastovus? 108. 100. 102. DB/5'D4/3' D2 nuo garsu: d. Kas yra kanonas? 109. 104. 95. Kaip sudaromas K~ vadiname dominantnonakordu? nukrypimu? senasias dermes? Kuo jos skiriasi nuo mazoro Kas yra derrne? Isvardinkite dermes elementus. 92. g. B-dur.J. 83. Kas yra cezura? 112. e- 94.. 97. h-moll. 80. 105. 88. Kas yra gama ir kaip vadinami Kurie laipsniai Kurie dermes yra pastovUs? laipsniai Kas yra melodija? pagrindinius melcdijos elementus. 79. d2. 99.

T 64 .T6 6 - v.. T . M" 1973.D2 . mu- 3. VSurgautaite.864 7. muzikos teorija. T-T6-S-T6-T64_D-T 6.DG4. KBalcytis.8 .S .T G . E. T~TG~S-T6-T 6 _T4_D-T4_T 6 T . K.T 13 '6 T .S 6 . -8~8 6 ~D-D 6 ~T 4.D7 .Muraskiene. 115.T 7 10.D 65 . T~T6~S~S6~T64~D6~T 2 · T~D4~T G 4 · T-T 6 v. LITERATURA 1. Z.D 2 . V. Kas sudaro harmonija? 118. VKrakauskaite.VII 7 . - 6.8s-T64-Ts-8s4-D6-T 11. 1985. G. Zodaci I upraznenija po elementarnoj teoriji muzyki.T 44 45 .D6 4 .T 6 . Kas yra artikuliacija? 117.N avickaite-Martinoniene. VPaketuras. 1998.D 6 . 5. Elementarioji Elernentarioji muzikos teorija. T .S6 . 1995.D . DG.DB .S .. Klaipeda. 3.T .T G 16 · T . 1979.114. T 15 '6 T .D 65 .8 _.D7 . VChvostenko.-T-T6-D64-T6 12· T .T .. Solfedzio K.D2 .864 _T4_D-D 6 . T6 .T 6 .T 14· D . Pazinkime elementariaja zikos teorija.T 6 .D 2 .T 6 6 -T 5.D . Kq_ vadiname repriza? Volta? 116. 8• T4-S 6 9.Misiukeviciene. 7. Sudarykite akordu seka gamose iki 4 zenklu: 1. 2. Muzikos vadovelis VI klasei..T G .D4 3 . 1995. Dr. -T Muzikos programa. Isvardinkite abrsviaturos zenklus. T6 . RKasponis. 1997.D .S 6 .

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful