P. 1
Danute Vaitkiene - Muzikos Teorijos Pagrindai

Danute Vaitkiene - Muzikos Teorijos Pagrindai

|Views: 990|Likes:
Published by daiva7072

More info:

Published by: daiva7072 on May 18, 2012
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

10/03/2013

pdf

text

original

Danute VAITKIENE

MUZIKOS TEORIJOS PAGRINDAI

L

/

Danute VAITKIENE

Knyg:!

grqiinli

ne

veliall

kaip:

.&.t?$~. ::::.:.:.:::::::::::::: :
.t!~(?4tP. ..

$tf&························

MUZIKOS TEORIJOS PAGRINDAI
Konspektas

Alytus, 2002

. . . Chorai 36 Muzikai apibudinti naudojami zodziai 36 Muzikos instrumentai .." .' . . . Gama. 11 Tempas . metras. . 2002 3 .' . .. . " 23 Enharmonija ' 24 Kvintu ratas . . . " . . .' 31 Harrnonija ".'. ." 29 Melodija .'"" 31 Zmogaus balsas. . . . 7 Alteracijos zenklai .. . 13 Intervalai " .. 45 IHI~N 9986-472-76-8 © Danute Vaitkiene. . ... 4 Muzikine darna. . . .. . .. . " . Pustonis ir tonas 4 Garso trukmes zymejimas . . . 19 Garsu pastovumas ir nepastovumas. ." . ..... . 5 Pauzes..'t] !J"0f'6 UDK 78(075) Va-122 TURINYS Sios mokymo priemones tikslas . 13 Akordai . . 38 Klausimai ir uzduotys kartojimui ir egzaminams 39 Literatura . . 6 Natu ir pauziu pailginimo zenklai 6 Garso aukstumo zymejimas .. Oktava . . 37 Simfoninio orkestro sudetis .. .. .. . .. . 29 Abreviatiiros zenklai " .. . " . 30 Artikuliacija . 18 Septakordai . 24 Senoves derrnes . .supazindinti su elementariosios muzikos teorijos pagrindais norincius mokytis ITbesimokancius muzikos.. . 10 Ritmas. Derrne 22 Tonacija ." ." . Autore Muzikos garsai 4 Muzikos garsynas.. .. .' 9 Diatoniniai ir chromatiniai pustoniai ir tonai . . . taktas . " 12 Dinamika . .' . .

Garso aukiitumas priklauso nuo kuno virpesiu daznurno per sekunde. Garso saoybee: aukstumas.gamos garsai. astuntines. judesius . Didymo darnos. Oktava .ketvirtine nata tesiama 1 judesi 5 . Kotelio ilgis (nuo natos ovalo vidurio) lygus oktavos intervalui. c5• Diapazonas . ketvirtoji.atstumas tarp 2 artimiausiu to paties pavadinimo natu. Ivienajudesi telpa 2 astuntines. IV. kontroktava. Afrikos ir Azijos tautu muzikoje yra sistemu.muzikos garso atgarsis. Cp C.--f_a_A_SO_l)"lm - skiemeniniai natu pavadinimai GARSO TRUKMES ZYMEJIMAS Nata .nustatyto aukscio muzikiniu garsu visurna.maziausias dvieju garsu aukscio santykis. Garso stiprumas priklauso nuo kuno virpejimo intensyvumo. o ..sveikoji nata tesiama 4 judesius MUZIKINE DARNA. Tona sudaro 2 pustoniai.raidiniai nat'! pavadinimai Oktavu pavadinimai: subhontroktaoa. daliu. MUZIKOS GARSYNAS. V.muzikos instrumento arba balso bendra garsu apimtis. Rezonansas . PUSTONIS IR TONAS Muzikine darna pasireiskia garsu konkreCiu auksciu ir j1J tarpusavio santykiais. 2. II. Pagal trukme natos skirstomos i sveikasias.garso aukstumo ir trukmes uzrasymo zenklas. c4. c. c". Garso tembras . kotelis ir veliaveles. treeioji.nuosekli garsu eile vienos ar daugiau oktavu ribose. III. Gama . ketvirtine nata tesiama 1 judesi. diddioji.garso spalva. c'. tembras. OKTAVA Muzikos garsynas . Sveikoji nata tesiarna 4 judesius. VII. Nuo trecios linijos nat'! koteliai CDEFGAHC -. pusines. 17. ketvirtines. stiprumas. 4 sesioliktines natos. trukrne.2 ar t. 2ymima pradedant nuo subkontroktavos: A2. maioji. keicia krypti. Realioji garso trukme priklauso nuo kurinio atlikimo greicio. Yra zinomos Pitagoro. do re ml. c2. 4 J j - pusine nata tesiarna 2. Nata sudare ovalas. Laipsniai . VI. Pustonis . kur oktava dalijama 7.t.penhtoji. Jl! yra 7. Garso iruhme priklauso nuo kuno virpejimo trukmes. pusine nata tesiarna 2 judesius.pirmoji. !5. Laipsniai zymirni rorneniskais skaitmenimis: I.MUZIKOS GARSAI Muzikos garsai isgaunami rnuzikos instrumentais arba zmogaus balsu. GAMA. sesioliktines ir kt. antroji.

. astuntines ir pauzes.garso trukmes tiksliai neapibrezto pailginimo zenklas.. J=J+J. po jorrus: v' Sveikosios. Garsas tokios trukmes. Natos rasomos ant liniju. tarp liniju.. nurodantis kuriam 1aikui nutraukiamas skambesys. 6 ~. Pauzes atitinka tos pacios vertes natas: r v r ~--J o o r GARSO AUKSTUMO Zl'MEJIMAS r Tiksliam muzikos garso uzrasymui naudojama 5 liniju sistema penhline ir raktai. Pauzes lygomis nejungiamos Fermata . PAUZES Pauee . = ~ + "1 ir t.tylejimo zenklas. pusines.._.triole: J viena judesi telpa 2 astuntines arba 4 sesioliktines natos. kuris jungia dvi ar dar daugiau to paties aukscio natas. kuris rasornas virs natos ar po nata. todel dar tokiu pat atstumu breziamos virsutines ir apatines pridetines linijos. ir sesioliktines natos NATl) IR PAUZIl) PAILGINIMO ZENKLAI v Taskas prie natos ar pauzes pailgina j4 puse natos ar pauzes vertes: O' Natoms rasyti kartais penklines neuztenka. +. Virsutines skaieiuojamos nuo penklines ivirsu. po 1inijomis ir virs ju.t. kuris atitinka visu sudetu natu trukme. viena J J J n njJ m 3 Lyga -lankelis.= . ketvirtines. 7 . apatines -nuo penklines i apacia: - a a a o () o o o =0 + J=d+J d .-.

baritono ir basso profondo (zemiausias bosas) Norint isvengti pridetiniu liniju naudojamas oktavinis zenklas su punktyrirne Iinija 8 ...bekaras atstato nata.Aukstyn einanciu natu koteliai rasomi zemyn. jei po natomis.J ~. 8 9 . ~ . chorine muzika: Piano Figurine akolade naudojama uzrasant fortepijono.. isskirdamas konkrecia nata. ". Akolade . #- diezas laipsni aukstina pustoniu. celestos muzika. Mueihos raktas nurodo natu vietas penklineje. n e Q pazeminirnas Alteracija . ~ . alto ir tenoro: ALTERACIJOS ZENKLAI Alto rakt as taikomas alto ir trombono partijoms uzrasyti. fagoto.2rusiu raktai. - dublbemolis. X .violonceles. Fortepijoninei muzikai uzrasyti naudojami . dvigubasis bemolis zemina tonu. akordeono. Zemyn einanciu nat'! koteliai rasomi aukstyn.dubldiezas. tai atliekama oktava auksciau. arfos.pagrindiniu garsaeilio laipsniu paaukstinirnas arba pustoniu ar tonu. Siuolaikineje muzikos rasyboje naudojami 2 Do raktai.bemolis zemina pustoniu.a. atliekama oktava zemiau: 8""-----------. Prieraktiniai alteracijos zenklai rasomi kiekvienos penklines pradzioje ir galioja visam kuriniui. Viduramziais buvo naudojami 2 F raktai. o S>« . Tenoro . vargonu....pradine jungiamoji 1inija. Jei sis zenklas yra virs natu. dvigubasis diezas aukstina tonu. smuiko sol (G) ir boso fa (F): Tiesioji akolade naudojama uzrasant styginiu. trombono partijoms uzrasyti. rnediniu puciamujq. .

2. #- Taktas . \J~' 31r. METRAS. Virsutinis metro skaicius nurodo daliu kieki takte. Jie vadinami gretimu nealteruotu laipsniu vardais.muzikos kurinio ar jo dalies besikartojanti metrine schema nuo vieno stipriojo iki kito tokio pat stiprumo kircio.ivairiu metru vienalaikis derinys: Alteruotieji laipsniai savarankisku pavadinimu neturi.as 2/4' 3/4' 3/8 . 8 2 Chromatiniai pustoniai ITtonai sudaromi alteruojant ta pat! garsa (do . 0 apatinis . Vienas nuo kito taktai skiriami takto britksniais.Prienatiniai alteracijos zenklai galioja 1 taktui.Jeigu prie natos rasomas dubldiezas. misrruosius ir kintamuosius.sol # "" la ~ Ii \-~2 '1 2~3 ! 3~45 +~ '~1 J::~' 45 2 3 84 6. Sudetiniai metrai sudaromi is keliu paprastuju metru.t. bet skirtingu pavadinimu garsu santykis: si r. Melras . Kintamieji metrai .ir t. RITMAS.organizuota garsu trukmes ivairove. #). 4/4.akcentuotu ir neakcentuotu daliu pulsacija. Jeigu rasomas bemolis. 55 4. jeigu 2 bemoliai..U 3~ 2 (eli 4 66 # = do "" 1'e. 21r3 II II ~8 Ilk 2' DIATONINIAI IR CHROMATINIAI PUSTONIAI IR TONAl Diatoniniai pustoniai ir tonai sudaryti is 2 gretimu skirtingu pavadinimu garsu (si . Dirigavimo schemos 7.§!¢) Enharmonija . 5/8 . Gali buti vienas is ju alteruotas (si do#).papras tiei me trai ieji rai.#). 4/8 .*. pridedama galime -eses.misrieji metrai. Isimtis . 4/8.sudetiniai metrai. 10 11 .do). pridedama galfme -es. TAKTAS Ritmas . is abieju altsruotu (si do # . Pustoniu ir tonu pazemintam laipsniui h zymeti naudojama: si~-b si~-bb mi ~ -es la~ . Jeigu prie natos rasomas diezas. Paprastieji metrai turi 1 metrini kirt]. prie skiemeninio garso pavadinimo pridedama galune -is . sudetinius. pridedama galune -isis. Kurinio pabaigoje rasomi 2 takto bruksniai. Misrieii rnetrai sudaryti is paprastuju nevienarusiu metru.keliu vieno aukscio. Pagal metriniu akcentu skaiciu metrai skirstomi i paprastuosius.vienos dalies ritmine verte.do alteruojant tolesnius negretimus laipsnius (si re ~).

Malzelis 1816 metais. marcato . 0 tonais (kokybine sudetis). Jis uzrasomas kurinio pradzioje dazniausia italu kalba. ~I IJ Melodiniai intervalai j Harmoniniai 0 I ~ intervalai tnrsune. Melodijos su priestakciu daznai turi nepilna paskutini takta . kurj isrado J.pabreziant.akcentuojant.tylyn > . Harmoninis. Vidutiniski tempai: Allegretto .pusiau garsiai. diminuendo . Sostenuto . kai abu garsai skamba vienu metu.letai. Dinamikos laipsniai: piano (p) . Tempa patikslina zodziai: piu -labiau. mezzo forte (mf) . akcentais ir evoliucija. Melodinis intervalas sudarytas is dvieju vienas po kito einanciu garsu. Leti tempai: Andante .t.patogiai. Apatinis intervalo garso vadinamas pagrindu. Comodo . Kurinio tempui nustatyti naudojamas metronomas. INTERVALAI Intervalas . Largo .uztakt.atlikimo garsumas.Sink ope . 12 13 .labai tyliai.garsyn < . Greiti tempai: Allegro . ~t$ltlnlr' J IU EJ Ins (Kanonas) Allegretto II IJ J Ij J Ij ~ iJ Oz.sunkiai. II Priestaktis . Ji isreiskiama laipsniais. forte (f) . Vivo .maziau. G.pusiau tyliai.greitai. Labai leti tempai: Lento . Moderato .santuriai.ypac greitai. Vivacissimo .dviejt. Evoliucija: crescendo .labai greitai. pianissimo (pp) ..gyvai. fortissimo (ff) .labai garsiai. Fererle TEMP AS Tempas . menD . aukstesnis - Intervalu dydis laipsniais nurodo intervale apimti (kiekybine sudetis). Niuansai: mezzo piano (mp) . Intervalai yra melodiniai ir harmoniniai. poco- DINAMlKA Dinamika .muzikos kurinio atlikimo greitis.garsiai.neskubant. Labai greiti tempai: Presto .vidutiniskai. Akcentai: sforzando (sf) . . muzikos garsu aukscio santykis.nepilnas. be stipriosios dalies taktas kurinio pradzioje.placiai. Grave . truputi ir t.greitokai.ritmo kircio nesutapimas su metro kirciu.tyliai.

Paprastuju intervalu apvertimus galima nurodyti skaitmenimis: 1 8 2 7 3 6 4 5 5 4 a fin_. 1m j) ~e e .. 3) tria + kvarta + kvinta + seksta Didzioji tereija (d. 3) tris . Sudetiniai intervalai sudaromi prie grynosios oktavos pridedant paprasta intervala: Paprastieji intervalai r-r-r-r-r-- intervalo pavadinimas Gryno]i prima (gr" 1) . bet Didiioji seksta (d. Grynoji oktava (9. 2) 2 Oidiioji sekunda (d. 2) du .eptima {r11_ 7) .fa sudaryti is vienodo aukscio.oms 6 . .L 2 II 09- Padidinta kvarta (pad... Padidinta kvarta ir sumazinta kvinta vadinami tritoniais (turi 3 tonus). "2 2 ttee<3- = oktava Nona (9) = oktava Decima (10) =' oktava Undecima (11) =' oktava Duodecima (12) Tercdecima (13) =' oktava Kvartdecima (14) = oktava Kvintdecima (15) = oktava + sekunda + tercija Maioji tercija (m..oktava zemyn. Du kart-us sumazinti intervalai yra pustoniu rnazesni uz sumazintus. 7) septynls 5' . 8) 2 asu. Du kartus padidintieji intervalai yra pustoniu didesni uz padidintus. 5) penkis 3 ttL e e Maioji seksta (m. • ~ ~ ~ ~ ~ e e b-' U u ~ . EO <3- + septima + oktava Grynoji kvarta (g 4) keturts 2.. 09- G . .:~~f~ viena du I Klek Ton4 skal- ~Ius Pa'l)"!dys Maioji sekunda (m. 6) sesis 4 Enharmonishi intervalai skirtingu pavadinimq garsu: do . 6) S6siS <!-L 2 5 # (4) MaL .septyrus do . 4) keturls 3 Interoalo apvertimas (pavidalas) . 5) penkis 3' 2 6 3 7 2 8 1 Sumaiinta kvlota (sum. h & 14 15 . B Grynoji kvinta (g.tai apatinio garso perkelimas oktava aukstyn arba virsutinio .sol ~ (5) septima (d. Didiiaji .Paprastieji intervalai sudaromi oktavos ribose.

~ ~ ~ ~ s 8 Sumaiinta kvarta (sum.siauryn. 4) IV VII III qg Pagal skambejirna intervalai skirstomi i: Darnius (tercija.. tritaniai. Pavy>:dy. m?. 5) III VII III I ~ ~b~ ~ii ~ ~1!lz ij ~ -e Bicdingieji intervalai sudaromi harmoniniame minore (paaukstintas VII laipsnis) ir harmoniniame mazore (pazemintas VI laipsnis). 4) III-VI III-V I!g Padidinta kvarta (pad. IV ---> Biidingieji intervalai lntervato pavadlnlmBS Derm •• I~fa~- Issl. VI .. Jie sprendziami pagal nepastoviu gamos laipsniu sprendimo taisykle: II . Tobuli konsonansai yra grl. kvinta). (sum. Nepastovieji intervalai sudaryti is nepastoviu arba vieno pastavaus. m6. Susiliejaneius (prima.. Tuscius (kvarta. d7.. d3.. Disonansiniai intervalai skamba nedarniai. Padidintieji intervalai sprendziami platyn. gr5. 2) VI-VII V-I ~IIB .V. Nedarnius (sekunda. ~) VII-IV I-III q:.. d2. Budingi intervalai sprendziami i pastovius laipsnius. harmonlniame mlnore (c-mon) Pedidinta sekunda (pad. 5) VI-III V-III ~ 6~~ ~h~ ~ e B Suma2inla septlrna (sum.. Pastovieji intervalai sudaromi is pastoviuju dermes laipsniu. septima. 7) VII VI I V 16 17 .. 0 sumazinti . Netobuli konsanansai yra m3.Is. gr4. Padld!nta kvinta (pad. grS.. Tai m2. . Sumaztnta septima (sum.Konsonansiniai intervalai skamba darniai. 4) VII-III I-III ~ ~b~ I III. 4) VI-II V-Ill 118 11~ ~ 8 Sumazlnta kvinta {sum. seksta). I. 7) VII-VI I-V ~u harmoniniame mazore (C-dur) Padldinla sekunoa (pad. VII --> I. I i§ ~b ~ ~~ ~ ~ .bb ~ 3 Sumaiinta kylnt. Padidinta kvarta (pad. 5) II-VI liI-V Padidinta kvinta (pad. oktava).. 2) VI-VII V-I $ ~b~ nij. tritonis). 0 kite nepastovaus laipsnio. e 3 Suma. d6.tinta kvarta (sum.

Sekstakordas. pastoviai. subdominante ir dominante.triju ir daugiau [vairaus aukscio garsu. kurio garsai isdestyti tercijomis. e 13 -e- Ius 12 Ie -9-9- Ii Ie li6 Ms Ms M6/~ ms d3+m3 m3+g4 g4+d3 m3+d3 Galima zymeti . sumazintas (minore).t) sudaroma nuo I dermes Iaipsnio. Krastutinio keturgarsio garsai sudaro septimos intervala. kurie sprendziami i pastovius laipsnius. SII4/3. SII2• DVII7 yra dvieju rusiu .mazas (mazore). kai sekstakordo apatinj garsa perkeliame oktava aukstyn: . tercijomis isdestyti 3 garsai. kai kvintakordo apatinis garsas (prima) pakeliamas oktava aukstyn. Dominante (D) sudaroma nuo V dermes laipsnio. D7 apvertimai (pavidalai) vadinami: D7 (d3+m3+m3). Ir mazorineje. Akordas. Kvartsekstakordas gaunamas. D akordai sprendziami i pastovius laipsnius.i Kvintakordas . Skamba subtiliai. saskambis. (m3+d2+d3). Nepastovieji akordai sudaryti is nepastoviuju dermes laipsniu. 18 19 . minorinis. kvinta. septima. Kiti garsai vadinami: tercija. Dominantnonakordas {Dg) sudaromas nuo V dermes laipsnio is 5 garsu. . isdestytu tam tikrais intervalais. N aturaliame mazore SII 7 (m3+d3+m3). padidintas: SEPTAKORDAI Septakordai sudaryti is 4 gar su. Harmoniniame mazore ir naturaliame minore SII7 Cm3+m3+ d3). it minorineje dermeje dominante mazorine. Pagal sandara yra 4 kvintakordu tipai: mazorinis. s) sudaroma nuo N dermes laipsnio. e J: &:l Minorinis (m3+d3) ~~i Sumazintas (m3+m3) I I fi Maforinis (d3+m3) Padidintas (d3+d3) Kvintakordas turi 3 pavidalus. isdestytu tercijomis (d3+m3+m3+d3). sumazintas. S~bdominantinis septakordas sudarornas nuo II dermes laipsnio naturaliame ir harrnoniniame mazore ir naturaliame minore.T t mS/4 d3+g4 g4+m3 Dominantsekundakordas D2 (d2+d3+m3). Akordai buna trigarsiai. Subdominante (S. Septakordu tipai: d3+m3+m3 1) mazasis mazorinis m3+d3+m3 2) mazasis minorinis m3+m3+d3 3) mazasis su sumazintuoju kvintakordu m3+m3+m3 4) sumazin tasis d3+m3+d3 5) didysis mazorinis d3+d3+d3 6) didysis minorinis d3+d3+m3 7) didysis su padidintuoju kvintakordu Dominantseptakordas CD7) sudaromas nuo V dermes laipsnio. nona. Skamba ramiai. Tonika CT. Pavidalai SII7 yra SIIs/s. Dominantkvintsekstakordas Dominantterckvartakordas D6/5 (m3+m3+d2). keturgarsiai. D413 . isdestyt u tercijomis.AKORDAI Akordas . minkstai. Apatinis akordo garsas vadinamas prima. vadinamas tercines sandaros akordu: v Pagrindiniai derrnes akordai: tonika. penkiagarsiai. Tarp krastiniu jo garsu yra sekstos intervalas.vienu metu skambantys.

(I. II ~I! ~ a-moll To Ii i t. c-rnoll 2 r. ibs€a 0: 0. II S H S. II latpsn!o aumazlotas trrgarsis V~llaipsnia sumazintas trigarsis II VII II VII II-IV-VI VII-II-IV VIHI·IV-VI VII-II-IVVI 1I1-V 1·111 I-Ill-V I-Ill-V VII ~aipsnio rnazas eeptakcrdas VB laipsnio surnaflntas septakcrdas VII. II.J 0. if" t. 20 21 .: 1111§e 11i4: lil:1j VII.) D.) IV-VI-I Sucocmtnantes Subdominan1es VI-I-IV I-lV-VI . c-moll &.okotai<orOes kvartsekstakordas 011V) s.) S~ (I'/.ptakardas D. T II~~' I~n te 3& VII VII.) D.Akordai Zymlma Ak". T.) .) W+4 0 I-III 1-III·V 1·III-V-1 III-V·I C-dur c-mon 8 I ~[: t Hi 0 0.. 01.) V-VII-II VII-II·V IWVII D: (v. II 11 II 83 I. VII.) DM D.: (IV.(IV.IIV. T 111111 i? o· • II On T 8 3 DominanlSe_kundako.do pavadlnlmas mzdore harm. T II 3 e . T L I ~83 ii D' 4 II R .das D. Iii" J e .. Dominants. $lj VII C-dur harm.) r.) C-dur ff T C-dur E2 T.) 0: rI.. VII.) K~'10 dermes lalpsnl.(V. rninore 1(1) 1.~ T. VII.I58 sudaro I-III·V III-V·I VI-III Tonikos trigarsis Tonlkos sekstakordas Tontkcs kvartaeketakcrdaa Til) T. .) t:(I:) Subdominant9S trigarsis . Pavyzdzlal C-<lu. VII.) SUVJ S.1 I kurtuos dermss lalp$n IU. 0: i T [11 0.) D: D: V·VII-II-IV VII·IHVN II·IV·V·VII IV-V-VII-II Daminantkvi ntsekstakordas Domlnantterckvartakordas 0.) rv:) rI.(V. C-dur II .(vJ tITifrl 0.(vJ tJ 0.(V.(1.s IS51. s s.. Ir e-meu (harm.) D~ ('/. -u0: ~t II 1 B s. ! s: s Domlnentes t-lqarsls Dornfnantas Daminantes sekstakordas kvarisekstakordas DM D.(V.

pradzios ir pabaigos garsai.GARSl) PASTOVUMAS IR NEPASTOVUMAS. t ~9 ~ :0: 23 22 . todel jie sprendziami i pastovius laipsnius: II --'> I. VI . d2. m2. . atliekant zemyn pazeminamas VI ir VII derrnes laipsniai). (Buvo pazyrneta kalbant apie intervalus). 0 atliekant zemyn paaukstinimai panaikinami).. Tonika ~ tai labiau akcentuotas atramos garsas muzikos kurinyje.oirsuiinis vedamasis laipsnis. Dvdur I~~~j#~~o ~e~o~e ~o~e~o~e ~ h-molll fd~i#~~"lJ""~-e-~o~e~O~4O)~Q ~ I~ifi T-.jei tarp I ir III laipsnio yra 2 tonai.. Dvigubai harrnoninis mazoras turi pazemintus II ir VI laipsnius atliekant aukstyn ir zemyn. ~( 0 a III IV v VI IV V VI VII VII I Nepastovieji derrnes laipsniai verzlus. tetrachordai ir gama. ?"'=" . II ..mediante.dominante.subdominante. d2. vadinama gama. tvarka..jei tarp I ir III laipsnio yra 1. 8 () 40) Da4-D43 Te D2-S D7-D-To4 S6 »<::« . Dvigubai harmoninis minoras turi paaukstintus IV ir VII laipsnius atliekant aukstyn ir zemyn. melodine (atliekant aukstyn galioja prieraktiniai zenklai..2. VII . d2. V Dermes sandara perteikia dermes garsu visuma nuo tonikos iki JOB pakartojimo.f rysit. d2. melodine (atliekant aukstyn paaukstinami VI ir VII dermes laipsniai.submediante.. V . Dermes elementai: tonika. DERME Derme . Tetrachordas . III. III .apatinie vedamasis laipsnis. harmonine (atliekant aukstyn ir zemyn paaukstinarnas VII derrnes laipsnis). Dermes laipsniu pavadinimai: I -tonika. harmonine (atliekant aukstyn ir zemyn pazemintas VI laipsnis). turincios vienoda zenklq skaiciu prie rakto ir turincios 2 bendrus tonikos garsus.muzikiniu garsl. VI --'> V. Mazorine derme .. IS 2 tetrachordu sudaromos gamos..dermes aukstumas.keturgarsis. Ds-D65-VII7 TONACIJA Tonacija . Minorines gamos yra 3 rusiu: natiirali.5 tono. IV --> III..______. Pagal tonu ir pustoniu isdestyma yra 5 ruciu tetrachordai. Mazorines dermes sandara yra d. Paralelines (lygiagrecios) tonacijos yra: mazorine ir minore tonacijos. Mazorines gamos yra 3 rusiu: natiirali. Pagal Iir III laipsnio santyki dermes skirstomos i mazorines ir rninorines. Tonacija parodo prieraktiniai zenklai. Minorine derme . VII --> I. laipsniai. LAIPSNIQ LENTELE I II III T-S64 Pastovieji dermes laipsniai yra: I. m2. pustoniai ir tonai. IV . Jos nutolusios viena nuo kitos m3 atstumu.

turincios bendra tonika.A-dur: C-dur (natur) fJ tJ ~. Cis-Des ir t. vadinamos bendraoardemie. -----1 '--- III '--- VI '--- J VII ENHARMONIJA To paties aukscio garsai gali tureti kelis skirtingus pavadinimus.-- _- . V. Bemolines tonaeijos su didejanciu tonaciju zenklukiekiu isdestomos grynosiomis kvintomis zemyn. Pavyzdziui.).. Chramatine gama sudaryta is 12 diatcniniu ir chromatiniu pustoniu. Enharrnoniskai pakeitus tonacija BU sesiais diezais (Fis-dur. bet turincios skirtingus pavadinimus (Hr=Ces.t. isskyrus VI. J e-moll (natiir) tJ -& . nuo kurios grynosiomis kvintomis zemyn isdestornos diezines tonaeijos su mazejanciu zenklu kiekiu.. Kylanciojoje mazorineje ehromabineje gamoje tonai tarp gr ti muju laipsniu uzpildomi aukstinant laipsnius. II. C-dur . tik skirtingai vadinami: Enharmoniskos tonaeijos . Iv. Pavyzdziui. su didejanciu tonaciju zenklu kiekiu isdestomes grynosiomis kvintomis auk§tyn. II. garsai si Tonaeijas isdestyti kvintomis galima dviem kryptimis: L Diezines tonaeijos. es-moll) tonacija.c-moll. 24 . Enharmoniskai pakeitus su sesiais bemoliais (Ges-dur. kuiio vietoje zeminamas VII laipsnis (aukstinamas I. #' re Ib ir do arba mi x. nuo kurios grynosiomis kvintomis aukstyn isdestomos bemolines tonaeijos su mazejanciu zenklu kiekiu. es-moll) tonacija.Mazoro ir minoro tonacijos. Jie yra to paties aukstumo.vienodai skambancios. Zemil1tllllllH VI!). KVINTl) RATAS Mazoro ir minoro tonaciju isdestymas grynosiomis kvintomis. a-moIl.. gaunama su sesiais bemoliais (Ges-dur. laipsniskai didinant ir mazinant tonaciju zenklu kieki..fa # ir sol ~ skamba vienodai. dis-moll) tonaeija. vadinamas kvintl{ rutu. dis-moll). 1 -& - . gaunama su sesiais diezais (Fis-dur.

u I - i 1 1I J J J IJ is C-dur J j I J I I J D-dur 'hi IF J Pastaba: sveikosiomis natomis pazymeti pastovieji dermes laipsniai Transponavimas i D-dur tonacija 26 27 . I E-dur ··"1 cis-moll lin I • !)~ -..muzikos kurinio perkelimas is vienos tonacijos i kita. . II.Zemyn einanciojoje mazorineje chromatineje gamoje tonai uzpildomi zeminant laipsnius. e ? "< .1'.a ~• ij-. --- G-dur e-mail ~o u-'" •• e o."" I .zeminami: C-dur C-dur . -...".. VI.. --- A-dur fls-moll .... n ?S Transponavimas ...a I u.u . IV.eq-~ ." ...Ii" .. x...'e 0 i0 s 2 ~ (I 9 ='U ~ .we II I . dis-mOil Moe I u.Iii...kurio vietoje aukstinamas IV laipsnis (zeminamas VII. ~O' I.e _ a-a _Ii ?S n ij- . ~J F :fWII ~I. e .._a _ 1_. III. e ? (I "< u I~ . .u. intervalu. IS u [8] 0 ije Z "< (I j ~!! ~- b.. q ..-dur &. .. .... «I- ~we I fi..- e [8 IV ~- . VI.. .. chromatiniu pustoniu. ~ Ji 0 ~... &.. -II 25 ~Q 0 Diezines dur ir moll tonacijos naturali harmonine melodine 0 #. isskyrus V.a a_a o. zemyn . Transponavimo yea 3 budai: keiCiant raktus... zeminamas II): II a-moll Kartais chromatine gama rasoma kitokiu budu: visi aukstyn einantieji laipsniai aukstinami. -- ~ - -~.O' • C'e jO' 0 ~ . 1"x. VII. isskyrus I.. C-dur . aukstinamas IV): vrr C-dur C-dur KylanCioji ir zemyn einancioji minorine ehromatine gama sudarorna vienodai: tonai uzpildomi aukstinant laipsnius. kurio vietoje zeminamas II laipsnis (aukstinamas III. -& . . t8 ..

_ ~"q. 01 9 1.·· . daugiabalsis ~ harmonine. Maiorinio pobudzio derrnes: Jonine . Q8l MELODIJA ~ ~!'I =6~~ ... Lydine . Es-dur .n..atitinka naturaluji minora. naujos tonacijos itvirtinimas. o I ... isdestytu tonais. pats maziausias darinys. Siose dermese tonika neakcentuojama. is 2. i I . 0 ... 3 motyvu.. Kadencijos buna: baigiamosios (D-T. . SoT).. Visi 12 oktavos garsu yra vienodos reiksmes. Simetrines dermes naudojamos siuolaikineje muzikoje. skambanti vienu balsu. Kadencija .turi paaukstinta VI laipsni..~·ali·~. ~ II" .~ . . Dorine . Miksolydine ...e9·~·o~"I'·"..zemas VII laipsnis.turf pazeminta II ir V laipsni.." Ii n"~itli .6·.~" '" ."." .1' harmonine melodine 676~ ~ . 3 fraziu.. 1 .6I SENOvES DERMES Pentatonika ~ bepustonine liaudies derme. Nutrauktoji (vylingoji). Vienbalsis kfrrinys baigiamas melodine kadencija. c-rnoll 1 . I 0.•• ..0-_ L Ces-dur 0• e 1 as-moll " u" 'I . 1 d-moi! . --0... eusidedantis is keliu garsu. tarpinis akordas. Nukrypimas ~ laikina tonaciju kaita..·""1 " ..§..Ii -i Moduliacija ~ perejimas is vienos tonacijos nimas.-&.. Sveikl{jl{ tonu derrne sudaroma is 6 garsu..atitinka naturaluji mazora.&.Bemolines dur ir moll tonacijos naturali F-du. !kit"! ir jos itvirti- B-dm I' s-mall . .paaukstintas IV laipsnis . 28 29 ..0 . . ~"b.. Lohrine ...... ~ Melodija Motyvas Fraze Sakinys is - tai muzikine mintis.0 "II . u I ij. Moduliacija turi 4 momentus: pagrindines tonacijos parodymas. . moduliuojantis akordas.~b. Minorinio pobudzio dermes: Eoline .. Netobuloji baigiasi III arba V laipsniu silpnoje takto dalyje.. ~..· . kai po dorninantes ir subdominantes akordu naudojamas Vllaipsnis.turi pazerninta II laipsni.tai kfirinio arbajo dalies pabaiga. Pusine kadencija baigiasi nepastoviais laipsniais.. Frygin« . 2. ". Jos skirstomos i tobulas (baigiasi I laipsniu stiprioje takto dalyje) ir netobulas.0 I .

. staccato. Trigarsiai (kvintakordai) keturgarsiai.smulkios ritmines vertes melodijos puosmenos: forslagas. 1') r II j "'"' #J. Repriza .kai kartojamos melodijos skirtinga pabaiga: Mazore T. . non legato. II Groti: r . IV. IJ J :111 1 II 31 . "' II r "III r r r r II j~J J J Jllmrrrrr forslagas nachslagas grupetas mordentas trele HARMONIJA Harmonija . 4. Zenklas ~ nurodo. . trele i1' kt. 3.Melizmos .nejungiant garsu.garsu atlikimo budai: legato.saskambis. Legato . Non legato .. nutrukstamai.kartojimo zenklas...groti lengvai. . Da Capo al fine (kartoti nuo pradzios iki fine).paryskinant... V laipsruu.enoIaipsnio.rislus perejimas nuo 1 garso prie kito. MAZORO ir MINORO pagrindiniu akordu ir N pavidalu jungimas: . Viso takto kartojimo zenklas "/. Min?1'e t. Pagrindiniai kvintakordai sudaromi nuo I. tenuto... darna. s.! f3 30 FJ 1. Vienos muzikines figures kartojimo zenklas / 2... . Tenuto . ABREVIATUROS (NATII RASYBOS TRUMPINIMO) ZENKLAI 1. 2. ' . Volta . Staccato . kad kartoti reikia nuo jo iki zodzio fine. D. Dominante imama is harmoninio minoro. penkiagarsiai sudaro harmonijos pagririda. S. D. Parasyta: ARTlKULIACIJA Artikuliacija .Mazo~o ir minora dermese kvintakordus galima sudaryti nuo kiekVl. mordentas. nachslagas......

0..-#: ~ r---- U T E> T6 S - T f1 ~ ~ ~~-& u- I~g --t---oT g _d ~ 1--- - .CJl:·I:t:C D r D2 T6 06/5 T T S D T S6 T6 D T 32 33 . II:Jt" l:t I:J I l~.-- .- ~ s6 D J -~ JJ I JJ K6/4 ~ D -- -~ Hin't* u I 10. I I r 1 ~---a--- J S6 cd:= J ft .. t:-~__!!::::_e- f"'" E> ~ D -r-'f-r'-r r 0 02 I -= I=t. -e-- r- f--<---t+-- ro..0.Akordu jungimas I'l f-(. ~- I I I ~ ij H lJ e--- ~# - tf r . u -- --.

d I <'> I r .. VI . I T6 D T i T6 . J . III r I J t j • • ~~ : D6 hi ~ .J t .. D T 86 ....I t\ . ..--0 u --0 I I I I ~ c:__ ... '-' If:) i """ u ~- -- .... ~U . [" <'> I~ -_ D D 34 35 . T t\ - Lo ~ == r r r I I +-==1===.J - i r j : ~J J ~.. :g -esU Fryginis posukis .-- s D d6 sII4/3 0 -F-'-=f- =l>'-k: s6 D (s D D2 t6 D4/3 t _tJ .. ~ <>----'-0- ¥ ..

Chorai yra: a) vienarusiu balsu ir b) misrus. II bosai. simfoniniu orkestru ir pan. moteru chora .ir trys vyru balsu grupes . muzika gali buti trejopa: vienam dainininkui (solo). I. altai. kvartetas. baritonai ir bosai. vien vaiku arba moteru ir vaiku balsai. Yra trys moteru balsu grupes . II tenorai (aukstieji balsai). dainininku ansambliui (duetas. II altai. mecosopranai ir altai . baritonai ir bosai (zemieji balsai). tercetas. II sopranai (aukstieji balsai) ir I. antai astuoniu balsu choro sudetis: I. vyru chora .fortepijonu. chora sudaro vyru ir moteru balsai: sopranai.bugnas mas.tenorai. II sopranai.ZMOGAUS BALSAS. I. chores).diskantai (aukStieji balsai) ir altai (zernieji balsai). II tenorai ir I.I.sopranai. vargonais.) ir dideliam dainininku kolektyvui ..bugnas bugnelis tomtomas bongai kelmas gongas lekstes trikampis toniniai timpanas fleita obojus klarnetas fagotas saksofonas vargonai fortepijonas rojalis pianinas akordeonas ksilofonas metalofonas vibrafonas varpai trombonas tuba kornetas altas gitara bandsia birbyne larnzdelis daudyte skuduciai varpeliai skrabalai bandonija armonika tenoras baritones bosas suzafonas kankles elektriniai vargonai sintezatorius maraka kastanjetss trinka (medinukas) lazdeles MUZlKAI APIBUDINTI NAUDOJAMI ZODZIAI 'II 'II Muzikai apibudinti naudojami sie zodziai: RAMI LIUDNA ZAISMINGA ILGESINGA LINKSl\1A DZIAUGSMINGA DAININGA ISKILMINGA DIDINGA 36 37 . a kapela "kaip koplycioje") arba su instrumentiniu pritarimu . vaiku chora-i. II altai (zernieji balsai). a) Vienarusiu balsu chora sudaro vien vyru. CHORAl Zmonill balsai skirstomi pagal diapazona ir tembra. vien moter-u.chorui « gr. Styginiai MUZIKOS INSTRUMENTAl Puciamieji mediniai smuikas altas violoneele kontrabosas arfa Musamieji metaliniai trimitas valtorna Kiti ritminiai did. Visi minetieji ansambliai atlieka muzika a cappella (it. Misrus choras gali tureti ir daugiau balsu. kaip ir instrumentine. tenorai ir bosai. b) Misri. Vokaline.t.I. oktetas ir t.

14. 20. fa'. dublbemolis? Uzrasykite penklineje: do dubldiez. 1a4 ir t. 4.SIMFONINIO ORKESTRO SUDETIS Instrurnentu kiekis orkestre Instrumen tai Fleitos Obojai Klarnetai Fagotai Valtornos Trimitai Trombonai Tuba Musamieji I smuikai II smuikai Altai Violonceles - KLAUSlMAI IR UZDUOTYS KARTOJIMUI IR EGZAMINAMS 1. ton as? Kiek pustoniu ir tonu turi oktava? Kiek tonu yra tarp: c-es. 11. 12.? Kas yra 2 2 2 2 2-4 2 3-4 4-5 3-4 4--8 3--4 3. K~ zinote apie prieraktinius ir prienatinius alteracijos zenkIus? 7. mi dublbemol. 16-20 14--18 12 10 8-10 10. Kokiai oktavai priklauso sics nates: Do. si". 13. 8 6 3-4 1-2 3 asm. 1 asm. 2. ilgis)? Kas yra pauze? Kobe yra natu ir pauziu pailginimo ienklai? Kur rasomos natos? Kaip skaiciuojamos pridetines linijos? Kas yra raktas? Isvardinkite juos. 16. 8. Kas yra pustonis. 17. diapazonas? Kas yra rezonansas? K~ vadiname muzikine darna? Kas yra gama? Isvardinkite skiemeninius ir raidinius natu pavadinimus.t. Kas yra akolade? Kokios yra akoladziu rfisys? Kokie yra alteracijos zenklai? Kaip zymima raidemis dubldiezas. d-gis. mazajame didziejame 3-4 Kokios yra muzikos garsu savybes? K~ vadiname garsynu? Kas yra oktava? Isvardinkite jas. 19. e-b? Kas yra nata? Kokios vertes yra natos? Kaip rasomi natu koteliai (kryptis. 9. 6. re2. 18. 4 3 15. Sol. 5. mi". Kontrabosai 2 38 39 .

f.4 pd. kaip jie zymimi. 49. 63. Es-dur. kaip jie zymimi. h. 51. 41.4. as. es. Isvardinkite paprastu intervalu sudeti laipsniais ir tonais. 64. h-moll. as. sol. g. 62. g. 56. m6. K~ vadiname ritmu? Kas yra metras? Kokias metru rusis Zinote? Kas yra taktas? Kas yra sinkope? ~ vadiname priestakeiu? Uztakciu? Kas yra tempas? Isvardinkite keleta tempu. Kas yra metronomas? Kas yra dinamika? K~ vadiname intervalu? Kokiais budais gali buti atliekamas intervalas? Kaip vadinamas apatinis intervale garsas? Virsutinis? Kas yra paprastas intervalas? Isvardinkite.21. 29. as. mi~. 39. 44. e. 22. Kas yra enharrnonija? Rastu enharrnoniskai pakeiskite: do. 38. 53. 40. 30. 42. a. 65. 50. Kokie yra kvintakordo pavidalai (apvertimai)? Parasykite. Sudarykite chromatinius tonus nuo natu: d. c-moll. 26. Sudarykite mazorinius sekstakordus nuo garsu: c. 35. 43. Sudarykite mazorinius ir minorinius kvintakordus nuo garsu: c. f. Kokie intervalai vadinami enharmoniskais? Kokie yra konsonansiniai intervalai? Disonansiniai? K~ vadiname pastoviuoju intervalu? Nepastoviuoju? Kaip skirstomi pagal skambejima intervalai? Kokius intervalus vadiname budingais? Nuo kuriu dermes laipsniu sudaromi budingieji intervalai harmoniniame mazore? Harmoniniame minore? Sudarykite budingus intervalus: D-dur. si~. 28. 59. 48. e. d. d7? Kokie intervalai yra sudetiniai? Kaip sudaromi padidintieji ir sumazintieji intervalai? Kaip apverciarni intervalai? 46. fa. 58. 34. 32. d. e-moll. 31. 60. 23.7? Nuo kurio laipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame minore sudaroma pd.5? K~ vadiname tritoniu? Nuo kuriu laipsniu naturaliame mazore sudaromi tritoniai? N aturaliame min ore? Sudarykite tritonius tonacijase: G-dur. 57. e ir juos apverskite. 40 41 . deses. Sudarykite mazorini kvartsektakorda nuo garsu: d. Isvardinkite ju sudeti intervalais. gisis. 47.! yra kvintakordai? Parasykite. 52. Kas yra diatoninis pustonis. 36. 45. a. tonu? Sudarykite chromatinius pustonius nuo natu: c. Nuo kurio laipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame min ore sudaroma pd2. 54. 33. 37. d6. 55. K~ vadiname akordu? Kas yra kvintakordas? Kokiu rusi\. tonas? Sudarykite diatoninius pustonius nuo natu: d. S. 66. g. 61. sm. K~ vadiname chrornatiniu pustoniu. Sudarykite minorinius sekstakordus nuo garsu: f. gis. 24. cis. Kiek laipsniu ir kiek tonu turi gr5. 25.5? Nuo kurio Iaipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame minore sudaroma sm. 27.

Kas yra kanonas? 109. Isvardinkite nepastovus? 108. Ka vadiname 113. 99. B-dur. Nutransponuokite Kas yra moduliacija? K£l. 73. es.. Sudarykite Sudarykite Sudarykite Sudarykite ir isspreskite ir isspreskite ir isspreskite ir isspreskite DVII7? D7 tonacijose: D615 tonacijose: D 413 tonacijose: minorine chromatine F-dur. Kas yra transponavimas? D2 tonacijose: Isvardinkite transponavimo budus. 76. 105. g-moll. Kaip sudaromas K~ vadiname dominantnonakordu? nukrypimu? senasias dermes? Kuo jos skiriasi nuo mazoro Kas yra derrne? Isvardinkite dermes elementus. d2.67. 106. 68. 70. 69. Kas yra gama ir kaip vadinami Kurie laipsniai Kurie dermes yra pastovUs? laipsniai Kas yra melodija? pagrindinius melcdijos elementus. 82. 96. 81. 104. harmonini mazora nuo d. harmonini minora nuo a. 101. h-moll. 107. Kokia yra minoro derrne? melizmos? 42 43 . 102. D7. g-molL D-dur. Kaip sudaroma garso: h. 95.-. D-dur. Kaip vadinami Isvardinkite Isvardinkite zinote septakordus? Kas yra tonacija? Kokias tonacijas vadiname Enharrnoniskomis? Kas yra kvintu Kaip sudaroma garso: d. B-dur. 103. sudeti. 98. 100.J. 74. DB/5'D4/3' D2 nuo garsu: d. G-dur. 87. 77. 89. h-moll. 88. Ka vadiname 72. 83. 84. d-moll. 97. Isvardinkite Sudarykite minoro dvigubai ruSis. 71. Sudarykite Ka vadiname minorin] kvartsekstakorda akordu? akordai? nuo garsu: b. jos garsai? ir minora? Isvardinkite. 79. septakordu? septakordo septakordu kvintakordus Kokius garsai? rusis. Sudarykite ir isspreskite e-rnoll. e. nepastoviuoju nepastovieji Kaip sprendziami Kas yra tetrachordas? Isvardinkite dermes laipsniu pavadinimus. a. 75. 90. Kas yra cezura? 112.vadiname Kokias iinote melodija d21'. mazoro dvigubai no. Sudarykite pagrindinius moll. A-dur. Ka vadiname kulminacija? 111. 80. Kasyra kadencija? Isvardinkite kadenciju rusis. a. g. 91. ju intervaline tonacijose: G-dur. e- 94. 92. fis-moll. 93. Kas yra sekvencija? Kokia yra mazoro ISvardinkite Sudarykite derrne? rusis. 85. ratas? mazorine chromatine gama? Sudarykite gama? Sudarykite nuo nuo paralelinemis? Bendravardemis? D7 apvertimus. 78. 86.

7.S 6 .D .114. 1998.8 _. T6 . VSurgautaite. K. E.VII 7 . T6 .T .N avickaite-Martinoniene. muzikos teorija. G.D .D2 . Solfedzio K.S . Klaipeda. VChvostenko. 115. Dr.D 2 .T 44 45 .T G . T . 1979.864 _T4_D-D 6 .. Zodaci I upraznenija po elementarnoj teoriji muzyki. DG. 8• T4-S 6 9.T 14· D . M" 1973. Kas yra artikuliacija? 117.-T-T6-D64-T6 12· T .Muraskiene.. LITERATURA 1. KBalcytis. T~T6~S~S6~T64~D6~T 2 · T~D4~T G 4 · T-T 6 v.. VPaketuras. Isvardinkite abrsviaturos zenklus. -8~8 6 ~D-D 6 ~T 4.D 65 .T 7 10. Kq_ vadiname repriza? Volta? 116.D4 3 . Elementarioji Elernentarioji muzikos teorija.8s-T64-Ts-8s4-D6-T 11.T 13 '6 T .D2 .T 6 .D6 4 .T 6 . Muzikos vadovelis VI klasei. -T Muzikos programa. 1995. 1997. 1985. 5.T . T 15 '6 T . T~TG~S-T6-T 6 _T4_D-T4_T 6 T .D 6 .T G . 1995. - 6.D7 .864 7.D 2 .T 6 .D7 .T6 6 - v.8 . 3. Kas sudaro harmonija? 118.T G 16 · T .S .D 65 .DG4. T-T6-S-T6-T64_D-T 6.D . V.DB .S 6 .T 64 . mu- 3.Misiukeviciene.. 2. RKasponis. T .T 6 6 -T 5. Pazinkime elementariaja zikos teorija. Z. VKrakauskaite. Sudarykite akordu seka gamose iki 4 zenklu: 1.S6 .

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->