Danute VAITKIENE

MUZIKOS TEORIJOS PAGRINDAI

L

/

Danute VAITKIENE

Knyg:!

grqiinli

ne

veliall

kaip:

.&.t?$~. ::::.:.:.:::::::::::::: :
.t!~(?4tP. ..

$tf&························

MUZIKOS TEORIJOS PAGRINDAI
Konspektas

Alytus, 2002

6 Natu ir pauziu pailginimo zenklai 6 Garso aukstumo zymejimas . 2002 3 . 29 Abreviatiiros zenklai " . . 11 Tempas . " 12 Dinamika . . 13 Intervalai " . .. . . .. . . Derrne 22 Tonacija ..." . . . . . . . . . . Pustonis ir tonas 4 Garso trukmes zymejimas . metras. . 18 Septakordai .. . 4 Muzikine darna. 24 Senoves derrnes . .' 9 Diatoniniai ir chromatiniai pustoniai ir tonai . " . . 5 Pauzes. 13 Akordai . . . Oktava .. . . . " 23 Enharmonija ' 24 Kvintu ratas . . 38 Klausimai ir uzduotys kartojimui ir egzaminams 39 Literatura . 7 Alteracijos zenklai ... .." 29 Melodija . . . .. Gama. " . . . .. . Chorai 36 Muzikai apibudinti naudojami zodziai 36 Muzikos instrumentai .. 30 Artikuliacija . " ." .'.. .' .' .' 31 Harrnonija ".'"" 31 Zmogaus balsas.' . .. ... ..." . 45 IHI~N 9986-472-76-8 © Danute Vaitkiene... Autore Muzikos garsai 4 Muzikos garsynas. .. 10 Ritmas.'t] !J"0f'6 UDK 78(075) Va-122 TURINYS Sios mokymo priemones tikslas . .supazindinti su elementariosios muzikos teorijos pagrindais norincius mokytis ITbesimokancius muzikos. 37 Simfoninio orkestro sudetis . . ." .. . 19 Garsu pastovumas ir nepastovumas. .. . taktas .

Didymo darnos. Cp C. c5• Diapazonas . VII. Yra zinomos Pitagoro.t. Oktava . Garso iruhme priklauso nuo kuno virpejimo trukmes. Tona sudaro 2 pustoniai.gamos garsai. Realioji garso trukme priklauso nuo kurinio atlikimo greicio. Afrikos ir Azijos tautu muzikoje yra sistemu. OKTAVA Muzikos garsynas . c". sesioliktines ir kt. 17. III.muzikos instrumento arba balso bendra garsu apimtis. treeioji. Garso tembras . pusines. Gama . Rezonansas .penhtoji.. c. Garso aukiitumas priklauso nuo kuno virpesiu daznurno per sekunde.nustatyto aukscio muzikiniu garsu visurna.garso spalva. Nata sudare ovalas.muzikos garso atgarsis. diddioji. do re ml. Sveikoji nata tesiarna 4 judesius. kur oktava dalijama 7. Pustonis .raidiniai nat'! pavadinimai Oktavu pavadinimai: subhontroktaoa. ketvirtine nata tesiama 1 judesi. maioji. 2ymima pradedant nuo subkontroktavos: A2. antroji. Laipsniai . Ivienajudesi telpa 2 astuntines. Nuo trecios linijos nat'! koteliai CDEFGAHC -. PUSTONIS IR TONAS Muzikine darna pasireiskia garsu konkreCiu auksciu ir j1J tarpusavio santykiais. daliu. Pagal trukme natos skirstomos i sveikasias. c4. trukrne. 4 sesioliktines natos.ketvirtine nata tesiama 1 judesi 5 . keicia krypti. V.2 ar t. ketvirtines. stiprumas.maziausias dvieju garsu aukscio santykis. GAMA. tembras. astuntines. 4 J j - pusine nata tesiarna 2.pirmoji. kotelis ir veliaveles. Garso saoybee: aukstumas. Laipsniai zymirni rorneniskais skaitmenimis: I. Garso stiprumas priklauso nuo kuno virpejimo intensyvumo. kontroktava.sveikoji nata tesiama 4 judesius MUZIKINE DARNA. judesius .nuosekli garsu eile vienos ar daugiau oktavu ribose. Kotelio ilgis (nuo natos ovalo vidurio) lygus oktavos intervalui. c2. IV. VI. c'. !5.--f_a_A_SO_l)"lm - skiemeniniai natu pavadinimai GARSO TRUKMES ZYMEJIMAS Nata . o . ketvirtoji. Jl! yra 7. 2.MUZIKOS GARSAI Muzikos garsai isgaunami rnuzikos instrumentais arba zmogaus balsu.garso aukstumo ir trukmes uzrasymo zenklas. II. pusine nata tesiarna 2 judesius.atstumas tarp 2 artimiausiu to paties pavadinimo natu. MUZIKOS GARSYNAS.

garso trukmes tiksliai neapibrezto pailginimo zenklas. astuntines ir pauzes. nurodantis kuriam 1aikui nutraukiamas skambesys. tarp liniju.t. viena J J J n njJ m 3 Lyga -lankelis. Pauzes lygomis nejungiamos Fermata . todel dar tokiu pat atstumu breziamos virsutines ir apatines pridetines linijos. Garsas tokios trukmes. kuris jungia dvi ar dar daugiau to paties aukscio natas. po 1inijomis ir virs ju.. Virsutines skaieiuojamos nuo penklines ivirsu. ir sesioliktines natos NATl) IR PAUZIl) PAILGINIMO ZENKLAI v Taskas prie natos ar pauzes pailgina j4 puse natos ar pauzes vertes: O' Natoms rasyti kartais penklines neuztenka. 7 .triole: J viena judesi telpa 2 astuntines arba 4 sesioliktines natos. = ~ + "1 ir t. kuris atitinka visu sudetu natu trukme. PAUZES Pauee .-... Pauzes atitinka tos pacios vertes natas: r v r ~--J o o r GARSO AUKSTUMO Zl'MEJIMAS r Tiksliam muzikos garso uzrasymui naudojama 5 liniju sistema penhline ir raktai. kuris rasornas virs natos ar po nata. ketvirtines. po jorrus: v' Sveikosios._. Natos rasomos ant liniju. pusines. J=J+J.= . +.tylejimo zenklas.. 6 ~. apatines -nuo penklines i apacia: - a a a o () o o o =0 + J=d+J d .

violonceles. chorine muzika: Piano Figurine akolade naudojama uzrasant fortepijono. alto ir tenoro: ALTERACIJOS ZENKLAI Alto rakt as taikomas alto ir trombono partijoms uzrasyti. arfos. baritono ir basso profondo (zemiausias bosas) Norint isvengti pridetiniu liniju naudojamas oktavinis zenklas su punktyrirne Iinija 8 ..pradine jungiamoji 1inija. dvigubasis bemolis zemina tonu. Tenoro . Siuolaikineje muzikos rasyboje naudojami 2 Do raktai. atliekama oktava zemiau: 8""-----------..dubldiezas. Zemyn einanciu nat'! koteliai rasomi aukstyn. fagoto. .. - dublbemolis. tai atliekama oktava auksciau. n e Q pazeminirnas Alteracija . jei po natomis. ~ .. vargonu. ".Aukstyn einanciu natu koteliai rasomi zemyn.a. rnediniu puciamujq. o S>« . Prieraktiniai alteracijos zenklai rasomi kiekvienos penklines pradzioje ir galioja visam kuriniui.bemolis zemina pustoniu. ~ .. isskirdamas konkrecia nata. 8 9 . Fortepijoninei muzikai uzrasyti naudojami .bekaras atstato nata. smuiko sol (G) ir boso fa (F): Tiesioji akolade naudojama uzrasant styginiu.pagrindiniu garsaeilio laipsniu paaukstinirnas arba pustoniu ar tonu. #- diezas laipsni aukstina pustoniu. trombono partijoms uzrasyti. Akolade . akordeono. celestos muzika. Mueihos raktas nurodo natu vietas penklineje..2rusiu raktai.J ~. Jei sis zenklas yra virs natu. dvigubasis diezas aukstina tonu. Viduramziais buvo naudojami 2 F raktai. X .

METRAS.vienos dalies ritmine verte. Jeigu prie natos rasomas diezas. Pustoniu ir tonu pazemintam laipsniui h zymeti naudojama: si~-b si~-bb mi ~ -es la~ .muzikos kurinio ar jo dalies besikartojanti metrine schema nuo vieno stipriojo iki kito tokio pat stiprumo kircio.organizuota garsu trukmes ivairove. pridedama galune -isis.sudetiniai metrai. 4/4. 8 2 Chromatiniai pustoniai ITtonai sudaromi alteruojant ta pat! garsa (do .#). Vienas nuo kito taktai skiriami takto britksniais. 5/8 . 21r3 II II ~8 Ilk 2' DIATONINIAI IR CHROMATINIAI PUSTONIAI IR TONAl Diatoniniai pustoniai ir tonai sudaryti is 2 gretimu skirtingu pavadinimu garsu (si . 55 4. 4/8. Pagal metriniu akcentu skaiciu metrai skirstomi i paprastuosius. Melras . pridedama galime -eses. Kurinio pabaigoje rasomi 2 takto bruksniai.ivairiu metru vienalaikis derinys: Alteruotieji laipsniai savarankisku pavadinimu neturi. TAKTAS Ritmas . Kintamieji metrai .ir t. Jeigu rasomas bemolis. #- Taktas . Virsutinis metro skaicius nurodo daliu kieki takte. RITMAS. 0 apatinis .do alteruojant tolesnius negretimus laipsnius (si re ~). Dirigavimo schemos 7. misrruosius ir kintamuosius.Prienatiniai alteracijos zenklai galioja 1 taktui.sol # "" la ~ Ii \-~2 '1 2~3 ! 3~45 +~ '~1 J::~' 45 2 3 84 6. 10 11 . Jie vadinami gretimu nealteruotu laipsniu vardais. 4/8 . bet skirtingu pavadinimu garsu santykis: si r. Paprastieji metrai turi 1 metrini kirt].keliu vieno aukscio. Isimtis .akcentuotu ir neakcentuotu daliu pulsacija.papras tiei me trai ieji rai. #). \J~' 31r. sudetinius.§!¢) Enharmonija .misrieji metrai. is abieju altsruotu (si do # .do).2.as 2/4' 3/4' 3/8 .U 3~ 2 (eli 4 66 # = do "" 1'e.. Sudetiniai metrai sudaromi is keliu paprastuju metru. prie skiemeninio garso pavadinimo pridedama galune -is .Jeigu prie natos rasomas dubldiezas. pridedama galfme -es.*. jeigu 2 bemoliai. Misrieii rnetrai sudaryti is paprastuju nevienarusiu metru. Gali buti vienas is ju alteruotas (si do#).t.

greitai. G.sunkiai. Melodinis intervalas sudarytas is dvieju vienas po kito einanciu garsu. 0 tonais (kokybine sudetis).letai. II Priestaktis . Dinamikos laipsniai: piano (p) . kai abu garsai skamba vienu metu. Apatinis intervalo garso vadinamas pagrindu.labai tyliai. ~t$ltlnlr' J IU EJ Ins (Kanonas) Allegretto II IJ J Ij J Ij ~ iJ Oz.nepilnas. Fererle TEMP AS Tempas . Leti tempai: Andante . Kurinio tempui nustatyti naudojamas metronomas. Melodijos su priestakciu daznai turi nepilna paskutini takta .tylyn > . Grave . Tempa patikslina zodziai: piu -labiau.patogiai.t. Akcentai: sforzando (sf) . Vivacissimo .Sink ope .neskubant. Vidutiniski tempai: Allegretto . Harmoninis.pusiau garsiai. be stipriosios dalies taktas kurinio pradzioje. Labai greiti tempai: Presto . poco- DINAMlKA Dinamika .. Sostenuto . INTERVALAI Intervalas .atlikimo garsumas.ritmo kircio nesutapimas su metro kirciu. Comodo .labai garsiai.placiai. diminuendo . ~I IJ Melodiniai intervalai j Harmoniniai 0 I ~ intervalai tnrsune. Moderato .vidutiniskai. Greiti tempai: Allegro .pabreziant.akcentuojant.gyvai. pianissimo (pp) .garsyn < . Intervalai yra melodiniai ir harmoniniai.uztakt.santuriai.pusiau tyliai. 12 13 . . fortissimo (ff) . Ji isreiskiama laipsniais.garsiai. Vivo . aukstesnis - Intervalu dydis laipsniais nurodo intervale apimti (kiekybine sudetis).ypac greitai. mezzo forte (mf) . truputi ir t. forte (f) . marcato .labai greitai. Largo . menD . Labai leti tempai: Lento . akcentais ir evoliucija.greitokai.Malzelis 1816 metais.maziau. Jis uzrasomas kurinio pradzioje dazniausia italu kalba.tyliai. Evoliucija: crescendo .dviejt. kurj isrado J. Niuansai: mezzo piano (mp) .muzikos kurinio atlikimo greitis. muzikos garsu aukscio santykis.

. Sudetiniai intervalai sudaromi prie grynosios oktavos pridedant paprasta intervala: Paprastieji intervalai r-r-r-r-r-- intervalo pavadinimas Gryno]i prima (gr" 1) .. 5) penkis 3' 2 6 3 7 2 8 1 Sumaiinta kvlota (sum..fa sudaryti is vienodo aukscio. 3) tris . 6) sesis 4 Enharmonishi intervalai skirtingu pavadinimq garsu: do .oktava zemyn. 8) 2 asu. 6) S6siS <!-L 2 5 # (4) MaL . . B Grynoji kvinta (g. 5) penkis 3 ttL e e Maioji seksta (m. Didiiaji . 1m j) ~e e .eptima {r11_ 7) . 09- G . 7) septynls 5' . 4) keturls 3 Interoalo apvertimas (pavidalas) .oms 6 . Du kart-us sumazinti intervalai yra pustoniu rnazesni uz sumazintus... 3) tria + kvarta + kvinta + seksta Didzioji tereija (d.sol ~ (5) septima (d. "2 2 ttee<3- = oktava Nona (9) = oktava Decima (10) =' oktava Undecima (11) =' oktava Duodecima (12) Tercdecima (13) =' oktava Kvartdecima (14) = oktava Kvintdecima (15) = oktava + sekunda + tercija Maioji tercija (m.tai apatinio garso perkelimas oktava aukstyn arba virsutinio .Paprastieji intervalai sudaromi oktavos ribose. • ~ ~ ~ ~ ~ e e b-' U u ~ . Padidinta kvarta ir sumazinta kvinta vadinami tritoniais (turi 3 tonus). h & 14 15 . EO <3- + septima + oktava Grynoji kvarta (g 4) keturts 2. 2) du . Grynoji oktava (9. . 2) 2 Oidiioji sekunda (d.:~~f~ viena du I Klek Ton4 skal- ~Ius Pa'l)"!dys Maioji sekunda (m. bet Didiioji seksta (d. Du kartus padidintieji intervalai yra pustoniu didesni uz padidintus.septyrus do . Paprastuju intervalu apvertimus galima nurodyti skaitmenimis: 1 8 2 7 3 6 4 5 5 4 a fin_.L 2 II 09- Padidinta kvarta (pad.

VII --> I. grS. 0 sumazinti .Konsonansiniai intervalai skamba darniai. d7. VI . Tobuli konsonansai yra grl. Padld!nta kvinta (pad. Disonansiniai intervalai skamba nedarniai.. 7) VII VI I V 16 17 . Nepastovieji intervalai sudaryti is nepastoviu arba vieno pastavaus. 5) III VII III I ~ ~b~ ~ii ~ ~1!lz ij ~ -e Bicdingieji intervalai sudaromi harmoniniame minore (paaukstintas VII laipsnis) ir harmoniniame mazore (pazemintas VI laipsnis). gr4.siauryn.. Sumaztnta septima (sum.. I. d3. 5) VI-III V-III ~ 6~~ ~h~ ~ e B Suma2inla septlrna (sum. 4) III-VI III-V I!g Padidinta kvarta (pad. Tuscius (kvarta. m6. Padidintieji intervalai sprendziami platyn.bb ~ 3 Sumaiinta kylnt. Susiliejaneius (prima. 2) VI-VII V-I $ ~b~ nij. tritonis). 0 kite nepastovaus laipsnio. I i§ ~b ~ ~~ ~ ~ .V.. Pavy>:dy. Nedarnius (sekunda. 2) VI-VII V-I ~IIB .. Tai m2. 5) II-VI liI-V Padidinta kvinta (pad. ~ ~ ~ ~ s 8 Sumaiinta kvarta (sum. oktava).tinta kvarta (sum... 4) VI-II V-Ill 118 11~ ~ 8 Sumazlnta kvinta {sum.Is. seksta). d6. m?. 4) VII-III I-III ~ ~b~ I III. IV ---> Biidingieji intervalai lntervato pavadlnlmBS Derm •• I~fa~- Issl. Netobuli konsanansai yra m3. tritaniai. Pastovieji intervalai sudaromi is pastoviuju dermes laipsniu. d2. gr5.. 7) VII-VI I-V ~u harmoniniame mazore (C-dur) Padldinla sekunoa (pad. Jie sprendziami pagal nepastoviu gamos laipsniu sprendimo taisykle: II . kvinta). ~) VII-IV I-III q:. Padidinta kvarta (pad. Budingi intervalai sprendziami i pastovius laipsnius. . 4) IV VII III qg Pagal skambejirna intervalai skirstomi i: Darnius (tercija. harmonlniame mlnore (c-mon) Pedidinta sekunda (pad. (sum. e 3 Suma... septima.

N aturaliame mazore SII 7 (m3+d3+m3). isdestyt u tercijomis. Tarp krastiniu jo garsu yra sekstos intervalas. Harmoniniame mazore ir naturaliame minore SII7 Cm3+m3+ d3). D akordai sprendziami i pastovius laipsnius. kurie sprendziami i pastovius laipsnius.triju ir daugiau [vairaus aukscio garsu. penkiagarsiai. s) sudaroma nuo N dermes laipsnio. sumazintas. Tonika CT. minkstai. Septakordu tipai: d3+m3+m3 1) mazasis mazorinis m3+d3+m3 2) mazasis minorinis m3+m3+d3 3) mazasis su sumazintuoju kvintakordu m3+m3+m3 4) sumazin tasis d3+m3+d3 5) didysis mazorinis d3+d3+d3 6) didysis minorinis d3+d3+m3 7) didysis su padidintuoju kvintakordu Dominantseptakordas CD7) sudaromas nuo V dermes laipsnio. keturgarsiai.i Kvintakordas . septima. vadinamas tercines sandaros akordu: v Pagrindiniai derrnes akordai: tonika. kai sekstakordo apatinj garsa perkeliame oktava aukstyn: . sumazintas (minore). Dominantkvintsekstakordas Dominantterckvartakordas D6/5 (m3+m3+d2). 18 19 . Ir mazorineje. Akordai buna trigarsiai. saskambis. Kiti garsai vadinami: tercija.T t mS/4 d3+g4 g4+m3 Dominantsekundakordas D2 (d2+d3+m3). kurio garsai isdestyti tercijomis.mazas (mazore). padidintas: SEPTAKORDAI Septakordai sudaryti is 4 gar su. Pagal sandara yra 4 kvintakordu tipai: mazorinis. Dominantnonakordas {Dg) sudaromas nuo V dermes laipsnio is 5 garsu.AKORDAI Akordas . Skamba subtiliai. Apatinis akordo garsas vadinamas prima. Akordas. isdestytu tercijomis (d3+m3+m3+d3). Nepastovieji akordai sudaryti is nepastoviuju dermes laipsniu. Sekstakordas. pastoviai. nona. D7 apvertimai (pavidalai) vadinami: D7 (d3+m3+m3). Dominante (D) sudaroma nuo V dermes laipsnio. Krastutinio keturgarsio garsai sudaro septimos intervala. Skamba ramiai. subdominante ir dominante. D413 .vienu metu skambantys. kai kvintakordo apatinis garsas (prima) pakeliamas oktava aukstyn. it minorineje dermeje dominante mazorine. tercijomis isdestyti 3 garsai. minorinis. SII4/3. e 13 -e- Ius 12 Ie -9-9- Ii Ie li6 Ms Ms M6/~ ms d3+m3 m3+g4 g4+d3 m3+d3 Galima zymeti . isdestytu tam tikrais intervalais. S~bdominantinis septakordas sudarornas nuo II dermes laipsnio naturaliame ir harrnoniniame mazore ir naturaliame minore. . (m3+d2+d3). Subdominante (S. SII2• DVII7 yra dvieju rusiu . e J: &:l Minorinis (m3+d3) ~~i Sumazintas (m3+m3) I I fi Maforinis (d3+m3) Padidintas (d3+d3) Kvintakordas turi 3 pavidalus. kvinta. Kvartsekstakordas gaunamas. Pavidalai SII7 yra SIIs/s.t) sudaroma nuo I dermes Iaipsnio.

: 1111§e 11i4: lil:1j VII. $lj VII C-dur harm.) S~ (I'/.) IV-VI-I Sucocmtnantes Subdominan1es VI-I-IV I-lV-VI .IIV.) DM D.(I. rninore 1(1) 1.) W+4 0 I-III 1-III·V 1·III-V-1 III-V·I C-dur c-mon 8 I ~[: t Hi 0 0. Dominants. s s. T. if" t. II latpsn!o aumazlotas trrgarsis V~llaipsnia sumazintas trigarsis II VII II VII II-IV-VI VII-II-IV VIHI·IV-VI VII-II-IVVI 1I1-V 1·111 I-Ill-V I-Ill-V VII ~aipsnio rnazas eeptakcrdas VB laipsnio surnaflntas septakcrdas VII.) r. T L I ~83 ii D' 4 II R .(V.s IS51.(V.(V.) SUVJ S..) C-dur ff T C-dur E2 T.. VII. T II 3 e .~ T. 01.) D.J 0. II 11 II 83 I.1 I kurtuos dermss lalp$n IU. -u0: ~t II 1 B s. 20 21 .. II S H S.(V.. T 111111 i? o· • II On T 8 3 DominanlSe_kundako.(vJ tJ 0.das D.: (IV.) D: D: V·VII-II-IV VII·IHVN II·IV·V·VII IV-V-VII-II Daminantkvi ntsekstakordas Domlnantterckvartakordas 0.) . Ir e-meu (harm.) V-VII-II VII-II·V IWVII D: (v. .do pavadlnlmas mzdore harm. VII.I58 sudaro I-III·V III-V·I VI-III Tonikos trigarsis Tonlkos sekstakordas Tontkcs kvartaeketakcrdaa Til) T.) rv:) rI. Pavyzdzlal C-<lu. c-moll &. T II~~' I~n te 3& VII VII.Akordai Zymlma Ak".okotai<orOes kvartsekstakordas 011V) s. ibs€a 0: 0. VII. ! s: s Domlnentes t-lqarsls Dornfnantas Daminantes sekstakordas kvarisekstakordas DM D.ptakardas D. II.(IV.) D~ ('/. 0: i T [11 0.) K~'10 dermes lalpsnl. Iii" J e . C-dur II .) D.(1. c-rnoll 2 r. II ~I! ~ a-moll To Ii i t.(vJ tITifrl 0.) t:(I:) Subdominant9S trigarsis . VII.) 0: rI.

______. turincios vienoda zenklq skaiciu prie rakto ir turincios 2 bendrus tonikos garsus. III . pustoniai ir tonai.jei tarp I ir III laipsnio yra 2 tonai. III. VII . tetrachordai ir gama. laipsniai. Minorines gamos yra 3 rusiu: natiirali. melodine (atliekant aukstyn galioja prieraktiniai zenklai.dermes aukstumas.. Tetrachordas . V Dermes sandara perteikia dermes garsu visuma nuo tonikos iki JOB pakartojimo.2. Mazorine derme ... vadinama gama. Paralelines (lygiagrecios) tonacijos yra: mazorine ir minore tonacijos.keturgarsis.5 tono. d2. LAIPSNIQ LENTELE I II III T-S64 Pastovieji dermes laipsniai yra: I..f rysit.. Dvigubai harrnoninis mazoras turi pazemintus II ir VI laipsnius atliekant aukstyn ir zemyn. t ~9 ~ :0: 23 22 .. Dermes elementai: tonika. ?"'=" . harmonine (atliekant aukstyn ir zemyn paaukstinarnas VII derrnes laipsnis). Minorine derme . IS 2 tetrachordu sudaromos gamos.jei tarp I ir III laipsnio yra 1. VI --'> V. Pagal tonu ir pustoniu isdestyma yra 5 ruciu tetrachordai. Dvigubai harmoninis minoras turi paaukstintus IV ir VII laipsnius atliekant aukstyn ir zemyn.submediante. V . pradzios ir pabaigos garsai.muzikiniu garsl. (Buvo pazyrneta kalbant apie intervalus). d2. Ds-D65-VII7 TONACIJA Tonacija .. atliekant zemyn pazeminamas VI ir VII derrnes laipsniai).apatinie vedamasis laipsnis. Dermes laipsniu pavadinimai: I -tonika. harmonine (atliekant aukstyn ir zemyn pazemintas VI laipsnis). VII --> I. DERME Derme . ~( 0 a III IV v VI IV V VI VII VII I Nepastovieji derrnes laipsniai verzlus. 0 atliekant zemyn paaukstinimai panaikinami). 8 () 40) Da4-D43 Te D2-S D7-D-To4 S6 »<::« .dominante. m2. melodine (atliekant aukstyn paaukstinami VI ir VII dermes laipsniai.. m2. Tonika ~ tai labiau akcentuotas atramos garsas muzikos kurinyje. .mediante. d2. Pagal Iir III laipsnio santyki dermes skirstomos i mazorines ir rninorines. todel jie sprendziami i pastovius laipsnius: II --'> I.subdominante..oirsuiinis vedamasis laipsnis. Tonacija parodo prieraktiniai zenklai. Jos nutolusios viena nuo kitos m3 atstumu. IV --> III. Mazorines gamos yra 3 rusiu: natiirali. II . tvarka. d2. IV .GARSl) PASTOVUMAS IR NEPASTOVUMAS. VI . Mazorines dermes sandara yra d. Dvdur I~~~j#~~o ~e~o~e ~o~e~o~e ~ h-molll fd~i#~~"lJ""~-e-~o~e~O~4O)~Q ~ I~ifi T-.

tik skirtingai vadinami: Enharmoniskos tonaeijos . isskyrus VI. dis-moll). Chramatine gama sudaryta is 12 diatcniniu ir chromatiniu pustoniu.t. vadinamos bendraoardemie.Mazoro ir minoro tonacijos. Bemolines tonaeijos su didejanciu tonaciju zenklukiekiu isdestomos grynosiomis kvintomis zemyn. V.. KVINTl) RATAS Mazoro ir minoro tonaciju isdestymas grynosiomis kvintomis.A-dur: C-dur (natur) fJ tJ ~. Zemil1tllllllH VI!).fa # ir sol ~ skamba vienodai. a-moIl. C-dur .c-moll. su didejanciu tonaciju zenklu kiekiu isdestomes grynosiomis kvintomis auk§tyn.. Jie yra to paties aukstumo. turincios bendra tonika. vadinamas kvintl{ rutu. 24 . bet turincios skirtingus pavadinimus (Hr=Ces. Cis-Des ir t. laipsniskai didinant ir mazinant tonaciju zenklu kieki. Iv. #' re Ib ir do arba mi x. Kylanciojoje mazorineje ehromabineje gamoje tonai tarp gr ti muju laipsniu uzpildomi aukstinant laipsnius.. gaunama su sesiais diezais (Fis-dur. Enharmoniskai pakeitus su sesiais bemoliais (Ges-dur.vienodai skambancios. J e-moll (natiir) tJ -& . es-moll) tonacija. Pavyzdziui. es-moll) tonacija. dis-moll) tonaeija. nuo kurios grynosiomis kvintomis zemyn isdestornos diezines tonaeijos su mazejanciu zenklu kiekiu. kuiio vietoje zeminamas VII laipsnis (aukstinamas I. Pavyzdziui. II. II. garsai si Tonaeijas isdestyti kvintomis galima dviem kryptimis: L Diezines tonaeijos. Enharrnoniskai pakeitus tonacija BU sesiais diezais (Fis-dur.).. -----1 '--- III '--- VI '--- J VII ENHARMONIJA To paties aukscio garsai gali tureti kelis skirtingus pavadinimus.-- _- . 1 -& - . nuo kurios grynosiomis kvintomis aukstyn isdestomos bemolines tonaeijos su mazejanciu zenklu kiekiu. gaunama su sesiais bemoliais (Ges-dur.

u.a ~• ij-.. III. VII... -& ..muzikos kurinio perkelimas is vienos tonacijos i kita..we II I ...O' • C'e jO' 0 ~ . --- A-dur fls-moll . C-dur . . chromatiniu pustoniu.." ... dis-mOil Moe I u. Transponavimo yea 3 budai: keiCiant raktus. aukstinamas IV): vrr C-dur C-dur KylanCioji ir zemyn einancioji minorine ehromatine gama sudarorna vienodai: tonai uzpildomi aukstinant laipsnius.Zemyn einanciojoje mazorineje chromatineje gamoje tonai uzpildomi zeminant laipsnius. -II 25 ~Q 0 Diezines dur ir moll tonacijos naturali harmonine melodine 0 #. q .'e 0 i0 s 2 ~ (I 9 ='U ~ ..a I u. ... kurio vietoje zeminamas II laipsnis (aukstinamas III..a a_a o.-dur &.Ii" . IV. IS u [8] 0 ije Z "< (I j ~!! ~- b. . isskyrus I. x. e ? (I "< u I~ .Iii. n ?S Transponavimas . ~O' I."" I . e ? "< ... ~J F :fWII ~I. I E-dur ··"1 cis-moll lin I • !)~ -.. VI. VI.e _ a-a _Ii ?S n ij- .. zemyn . t8 .. . ~ Ji 0 ~.... .. II. -..". -- ~ - -~. e . isskyrus V..u .. .kurio vietoje aukstinamas IV laipsnis (zeminamas VII.1'.eq-~ ..- e [8 IV ~- .._a _ 1_. zeminamas II): II a-moll Kartais chromatine gama rasoma kitokiu budu: visi aukstyn einantieji laipsniai aukstinami. 1"x. --- G-dur e-mail ~o u-'" •• e o. intervalu.. «I- ~we I fi...u I - i 1 1I J J J IJ is C-dur J j I J I I J D-dur 'hi IF J Pastaba: sveikosiomis natomis pazymeti pastovieji dermes laipsniai Transponavimas i D-dur tonacija 26 27 ... &.zeminami: C-dur C-dur ..

e9·~·o~"I'·".... Frygin« .. 3 fraziu. Es-dur ..~·ali·~. ~ II" . pats maziausias darinys. Moduliacija turi 4 momentus: pagrindines tonacijos parodymas. 1 d-moi! . Netobuloji baigiasi III arba V laipsniu silpnoje takto dalyje. Sveikl{jl{ tonu derrne sudaroma is 6 garsu. 0 .0 "II . Siose dermese tonika neakcentuojama. Pusine kadencija baigiasi nepastoviais laipsniais....§.. Nukrypimas ~ laikina tonaciju kaita.Ii -i Moduliacija ~ perejimas is vienos tonacijos nimas. . tarpinis akordas. ".." Ii n"~itli . Kadencijos buna: baigiamosios (D-T. _ ~"q.. ~. ~ Melodija Motyvas Fraze Sakinys is - tai muzikine mintis. c-rnoll 1 .". Simetrines dermes naudojamos siuolaikineje muzikoje. !kit"! ir jos itvirti- B-dm I' s-mall . I 0.. .~ .0 .. Maiorinio pobudzio derrnes: Jonine . o I . u I ij. Lydine . .tai kfirinio arbajo dalies pabaiga.~b. moduliuojantis akordas.atitinka naturaluji minora.·""1 " .-&. Vienbalsis kfrrinys baigiamas melodine kadencija.6·. 01 9 1.&... Q8l MELODIJA ~ ~!'I =6~~ . 28 29 . kai po dorninantes ir subdominantes akordu naudojamas Vllaipsnis. Lohrine . eusidedantis is keliu garsu. Dorine ... 1 . naujos tonacijos itvirtinimas. ~"b. skambanti vienu balsu.. Kadencija .." .6I SENOvES DERMES Pentatonika ~ bepustonine liaudies derme..•• . Jos skirstomos i tobulas (baigiasi I laipsniu stiprioje takto dalyje) ir netobulas... Visi 12 oktavos garsu yra vienodos reiksmes.1' harmonine melodine 676~ ~ .Bemolines dur ir moll tonacijos naturali F-du.·· . .turi paaukstinta VI laipsni.... Miksolydine . .0-_ L Ces-dur 0• e 1 as-moll " u" 'I .zemas VII laipsnis.. Minorinio pobudzio dermes: Eoline . Nutrauktoji (vylingoji).. is 2. i I .paaukstintas IV laipsnis ....0 I . 2.atitinka naturaluji mazora.turi pazerninta II laipsni.. isdestytu tonais..turf pazeminta II ir V laipsni. --0.n.. SoT). 3 motyvu. daugiabalsis ~ harmonine.· .~" '" ..

. ' ..Melizmos . darna. Parasyta: ARTlKULIACIJA Artikuliacija .. IJ J :111 1 II 31 .! f3 30 FJ 1.kartojimo zenklas. D. tenuto.kai kartojamos melodijos skirtinga pabaiga: Mazore T. Pagrindiniai kvintakordai sudaromi nuo I.garsu atlikimo budai: legato. IV. staccato. "' II r "III r r r r II j~J J J Jllmrrrrr forslagas nachslagas grupetas mordentas trele HARMONIJA Harmonija . . Repriza .. S. Staccato . Min?1'e t.. MAZORO ir MINORO pagrindiniu akordu ir N pavidalu jungimas: . Zenklas ~ nurodo. . Tenuto . mordentas. Viso takto kartojimo zenklas "/..Mazo~o ir minora dermese kvintakordus galima sudaryti nuo kiekVl.. II Groti: r . s. penkiagarsiai sudaro harmonijos pagririda. nachslagas.enoIaipsnio. Trigarsiai (kvintakordai) keturgarsiai. Da Capo al fine (kartoti nuo pradzios iki fine). kad kartoti reikia nuo jo iki zodzio fine.. Dominante imama is harmoninio minoro.. trele i1' kt.. 1') r II j "'"' #J. 4.rislus perejimas nuo 1 garso prie kito. Non legato . .. D.. 3.paryskinant. .. 2. V laipsruu. non legato. ABREVIATUROS (NATII RASYBOS TRUMPINIMO) ZENKLAI 1.nejungiant garsu. Volta . Vienos muzikines figures kartojimo zenklas / 2.saskambis...smulkios ritmines vertes melodijos puosmenos: forslagas. Legato .groti lengvai. nutrukstamai.

0.Akordu jungimas I'l f-(. II:Jt" l:t I:J I l~.CJl:·I:t:C D r D2 T6 06/5 T T S D T S6 T6 D T 32 33 ..-- . -e-- r- f--<---t+-- ro.0.. ~- I I I ~ ij H lJ e--- ~# - tf r . I I r 1 ~---a--- J S6 cd:= J ft .-#: ~ r---- U T E> T6 S - T f1 ~ ~ ~~-& u- I~g --t---oT g _d ~ 1--- - . t:-~__!!::::_e- f"'" E> ~ D -r-'f-r'-r r 0 02 I -= I=t..- ~ s6 D J -~ JJ I JJ K6/4 ~ D -- -~ Hin't* u I 10. u -- --.

T t\ - Lo ~ == r r r I I +-==1===. J . [" <'> I~ -_ D D 34 35 .--0 u --0 I I I I ~ c:__ . ~U ..J t .d I <'> I r .I t\ . I T6 D T i T6 . :g -esU Fryginis posukis .. VI .. D T 86 .. III r I J t j • • ~~ : D6 hi ~ .J - i r j : ~J J ~.-- s D d6 sII4/3 0 -F-'-=f- =l>'-k: s6 D (s D D2 t6 D4/3 t _tJ ... .... '-' If:) i """ u ~- -- ... ~ <>----'-0- ¥ ....

Chorai yra: a) vienarusiu balsu ir b) misrus. simfoniniu orkestru ir pan.bugnas bugnelis tomtomas bongai kelmas gongas lekstes trikampis toniniai timpanas fleita obojus klarnetas fagotas saksofonas vargonai fortepijonas rojalis pianinas akordeonas ksilofonas metalofonas vibrafonas varpai trombonas tuba kornetas altas gitara bandsia birbyne larnzdelis daudyte skuduciai varpeliai skrabalai bandonija armonika tenoras baritones bosas suzafonas kankles elektriniai vargonai sintezatorius maraka kastanjetss trinka (medinukas) lazdeles MUZlKAI APIBUDINTI NAUDOJAMI ZODZIAI 'II 'II Muzikai apibudinti naudojami sie zodziai: RAMI LIUDNA ZAISMINGA ILGESINGA LINKSl\1A DZIAUGSMINGA DAININGA ISKILMINGA DIDINGA 36 37 . Styginiai MUZIKOS INSTRUMENTAl Puciamieji mediniai smuikas altas violoneele kontrabosas arfa Musamieji metaliniai trimitas valtorna Kiti ritminiai did.ZMOGAUS BALSAS.fortepijonu.sopranai. dainininku ansambliui (duetas. II altai. chores). antai astuoniu balsu choro sudetis: I.bugnas mas. CHORAl Zmonill balsai skirstomi pagal diapazona ir tembra. tenorai ir bosai. II tenorai (aukstieji balsai). kvartetas. b) Misri. kaip ir instrumentine.chorui « gr. muzika gali buti trejopa: vienam dainininkui (solo). mecosopranai ir altai . vyru chora . vien vaiku arba moteru ir vaiku balsai. altai. vien moter-u.tenorai.t.diskantai (aukStieji balsai) ir altai (zernieji balsai).I. a) Vienarusiu balsu chora sudaro vien vyru.I.. II sopranai. baritonai ir bosai (zemieji balsai). II altai (zernieji balsai). II tenorai ir I. baritonai ir bosai. I. Misrus choras gali tureti ir daugiau balsu.) ir dideliam dainininku kolektyvui . Yra trys moteru balsu grupes . Visi minetieji ansambliai atlieka muzika a cappella (it. chora sudaro vyru ir moteru balsai: sopranai. II sopranai (aukstieji balsai) ir I. tercetas. moteru chora . vargonais. II bosai. I. vaiku chora-i. Vokaline.ir trys vyru balsu grupes . oktetas ir t. a kapela "kaip koplycioje") arba su instrumentiniu pritarimu .

14. 6. diapazonas? Kas yra rezonansas? K~ vadiname muzikine darna? Kas yra gama? Isvardinkite skiemeninius ir raidinius natu pavadinimus. 18. ton as? Kiek pustoniu ir tonu turi oktava? Kiek tonu yra tarp: c-es. 5. 2. 8 6 3-4 1-2 3 asm. 16-20 14--18 12 10 8-10 10. ilgis)? Kas yra pauze? Kobe yra natu ir pauziu pailginimo ienklai? Kur rasomos natos? Kaip skaiciuojamos pridetines linijos? Kas yra raktas? Isvardinkite juos. 16. 9. 13. mazajame didziejame 3-4 Kokios yra muzikos garsu savybes? K~ vadiname garsynu? Kas yra oktava? Isvardinkite jas. mi". 4 3 15. e-b? Kas yra nata? Kokios vertes yra natos? Kaip rasomi natu koteliai (kryptis. Kas yra akolade? Kokios yra akoladziu rfisys? Kokie yra alteracijos zenklai? Kaip zymima raidemis dubldiezas. 12. 20. 19. 17. 1 asm. fa'. mi dublbemol. 1a4 ir t.SIMFONINIO ORKESTRO SUDETIS Instrurnentu kiekis orkestre Instrumen tai Fleitos Obojai Klarnetai Fagotai Valtornos Trimitai Trombonai Tuba Musamieji I smuikai II smuikai Altai Violonceles - KLAUSlMAI IR UZDUOTYS KARTOJIMUI IR EGZAMINAMS 1. 11. re2.t. Kas yra pustonis. Sol. K~ zinote apie prieraktinius ir prienatinius alteracijos zenkIus? 7. Kokiai oktavai priklauso sics nates: Do.? Kas yra 2 2 2 2 2-4 2 3-4 4-5 3-4 4--8 3--4 3. si". dublbemolis? Uzrasykite penklineje: do dubldiez. 8. Kontrabosai 2 38 39 . 4. d-gis.

sol. S. 58. Nuo kurio laipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame min ore sudaroma pd2. 30.4 pd. 53. a. f. 38. as. d. d7? Kokie intervalai yra sudetiniai? Kaip sudaromi padidintieji ir sumazintieji intervalai? Kaip apverciarni intervalai? 46. 29. Sudarykite mazorinius ir minorinius kvintakordus nuo garsu: c.! yra kvintakordai? Parasykite. gisis. 51. kaip jie zymimi. 26. d. m6. 25.5? K~ vadiname tritoniu? Nuo kuriu laipsniu naturaliame mazore sudaromi tritoniai? N aturaliame min ore? Sudarykite tritonius tonacijase: G-dur. 34. e. as. e. 24. cis. as.5? Nuo kurio Iaipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame minore sudaroma sm. mi~. f. 31. es. 41. si~. tonas? Sudarykite diatoninius pustonius nuo natu: d. 59. sm. d6. g. deses. Kokie intervalai vadinami enharmoniskais? Kokie yra konsonansiniai intervalai? Disonansiniai? K~ vadiname pastoviuoju intervalu? Nepastoviuoju? Kaip skirstomi pagal skambejima intervalai? Kokius intervalus vadiname budingais? Nuo kuriu dermes laipsniu sudaromi budingieji intervalai harmoniniame mazore? Harmoniniame minore? Sudarykite budingus intervalus: D-dur. 61. h. Sudarykite chromatinius tonus nuo natu: d. 42. h-moll. kaip jie zymimi. 47. 55. 45. 63. 33. 66. Kas yra enharrnonija? Rastu enharrnoniskai pakeiskite: do. 43. 40. K~ vadiname chrornatiniu pustoniu. K~ vadiname ritmu? Kas yra metras? Kokias metru rusis Zinote? Kas yra taktas? Kas yra sinkope? ~ vadiname priestakeiu? Uztakciu? Kas yra tempas? Isvardinkite keleta tempu. 36. 28. 62. 65. 49. e ir juos apverskite. 23. a. 27. 32.4. Kas yra diatoninis pustonis. Sudarykite minorinius sekstakordus nuo garsu: f. K~ vadiname akordu? Kas yra kvintakordas? Kokiu rusi\. tonu? Sudarykite chromatinius pustonius nuo natu: c. 57. 40 41 . 64. Sudarykite mazorini kvartsektakorda nuo garsu: d. 37. fa. c-moll. 60. Es-dur. 56. Isvardinkite ju sudeti intervalais. 39. 35. Kiek laipsniu ir kiek tonu turi gr5. e-moll. 54. Isvardinkite paprastu intervalu sudeti laipsniais ir tonais. Kas yra metronomas? Kas yra dinamika? K~ vadiname intervalu? Kokiais budais gali buti atliekamas intervalas? Kaip vadinamas apatinis intervale garsas? Virsutinis? Kas yra paprastas intervalas? Isvardinkite.7? Nuo kurio laipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame minore sudaroma pd. 48. Sudarykite mazorinius sekstakordus nuo garsu: c. 52. 22.21. g. 50. 44. g. Kokie yra kvintakordo pavidalai (apvertimai)? Parasykite. gis.

69. 73. nepastoviuoju nepastovieji Kaip sprendziami Kas yra tetrachordas? Isvardinkite dermes laipsniu pavadinimus.vadiname Kokias iinote melodija d21'. 77. 88. 78. Sudarykite ir isspreskite e-rnoll. Sudarykite Ka vadiname minorin] kvartsekstakorda akordu? akordai? nuo garsu: b. g-molL D-dur. B-dur. a. 89. 80. 95. 106. a. fis-moll. 103. 87. 83. mazoro dvigubai no. Kasyra kadencija? Isvardinkite kadenciju rusis. Kas yra cezura? 112. sudeti. d-moll. 102. D7. 76. 98.J. 82. 101. B-dur. h-moll. Ka vadiname kulminacija? 111. es. 86. Kaip sudaromas K~ vadiname dominantnonakordu? nukrypimu? senasias dermes? Kuo jos skiriasi nuo mazoro Kas yra derrne? Isvardinkite dermes elementus. Ka vadiname 72. Kaip vadinami Isvardinkite Isvardinkite zinote septakordus? Kas yra tonacija? Kokias tonacijas vadiname Enharrnoniskomis? Kas yra kvintu Kaip sudaroma garso: d. 71. Sudarykite pagrindinius moll. d2. 107. 68. Ka vadiname 113. harmonini minora nuo a. DB/5'D4/3' D2 nuo garsu: d. 97. e. e- 94. 104. 96. g-moll.67. 85. Sudarykite Sudarykite Sudarykite Sudarykite ir isspreskite ir isspreskite ir isspreskite ir isspreskite DVII7? D7 tonacijose: D615 tonacijose: D 413 tonacijose: minorine chromatine F-dur. Kas yra sekvencija? Kokia yra mazoro ISvardinkite Sudarykite derrne? rusis. 70. g. 91. Kas yra gama ir kaip vadinami Kurie laipsniai Kurie dermes yra pastovUs? laipsniai Kas yra melodija? pagrindinius melcdijos elementus. Isvardinkite Sudarykite minoro dvigubai ruSis.-. ratas? mazorine chromatine gama? Sudarykite gama? Sudarykite nuo nuo paralelinemis? Bendravardemis? D7 apvertimus. 93. septakordu? septakordo septakordu kvintakordus Kokius garsai? rusis. Nutransponuokite Kas yra moduliacija? K£l. A-dur. 99. h-moll.. Kas yra kanonas? 109. Kaip sudaroma garso: h. 79. jos garsai? ir minora? Isvardinkite. 74. Isvardinkite nepastovus? 108. Kokia yra minoro derrne? melizmos? 42 43 . 90. G-dur. 81. harmonini mazora nuo d. ju intervaline tonacijose: G-dur. 100. Kas yra transponavimas? D2 tonacijose: Isvardinkite transponavimo budus. 105. 84. 92. D-dur. 75.

- 6. Kas sudaro harmonija? 118.8 .8s-T64-Ts-8s4-D6-T 11. 1997.T 13 '6 T . DG. 5.D 6 .D .Muraskiene.. T6 . LITERATURA 1.T 6 . V. 2.D .T G .864 7. RKasponis. Klaipeda.S6 . Sudarykite akordu seka gamose iki 4 zenklu: 1. M" 1973. Elementarioji Elernentarioji muzikos teorija.D7 . 1998.T .D 2 .T G 16 · T .114. Dr. T-T6-S-T6-T64_D-T 6. Z.T 44 45 . Kas yra artikuliacija? 117..D2 .D . K..DG4.Misiukeviciene. Muzikos vadovelis VI klasei. -8~8 6 ~D-D 6 ~T 4.S .D7 . T~T6~S~S6~T64~D6~T 2 · T~D4~T G 4 · T-T 6 v.T 7 10.T 6 6 -T 5. Solfedzio K. T~TG~S-T6-T 6 _T4_D-T4_T 6 T .T .864 _T4_D-D 6 .T 6 . VSurgautaite.S ..D 2 .-T-T6-D64-T6 12· T .T 64 .DB . 1995. mu- 3.S 6 . 8• T4-S 6 9.N avickaite-Martinoniene. 7. VPaketuras. 1985. 115.T 6 .D 65 . Kq_ vadiname repriza? Volta? 116. E. T 15 '6 T . T6 .D6 4 . T .T 14· D . 1979.T6 6 - v. 3. VKrakauskaite.S 6 .D 65 . T . G. Zodaci I upraznenija po elementarnoj teoriji muzyki.VII 7 . VChvostenko. -T Muzikos programa. Isvardinkite abrsviaturos zenklus. 1995.D2 . KBalcytis. Pazinkime elementariaja zikos teorija.T G .D4 3 .8 _. muzikos teorija.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful