Danute VAITKIENE

MUZIKOS TEORIJOS PAGRINDAI

L

/

Danute VAITKIENE

Knyg:!

grqiinli

ne

veliall

kaip:

.&.t?$~. ::::.:.:.:::::::::::::: :
.t!~(?4tP. ..

$tf&························

MUZIKOS TEORIJOS PAGRINDAI
Konspektas

Alytus, 2002

' .. . metras...' 9 Diatoniniai ir chromatiniai pustoniai ir tonai .. .'. . . . . . Oktava . . 5 Pauzes.. . . " 23 Enharmonija ' 24 Kvintu ratas . Derrne 22 Tonacija . . Pustonis ir tonas 4 Garso trukmes zymejimas ... . . " 12 Dinamika .. . 38 Klausimai ir uzduotys kartojimui ir egzaminams 39 Literatura ." . . 19 Garsu pastovumas ir nepastovumas.. . Chorai 36 Muzikai apibudinti naudojami zodziai 36 Muzikos instrumentai . 13 Akordai .. .. taktas .' .supazindinti su elementariosios muzikos teorijos pagrindais norincius mokytis ITbesimokancius muzikos. 29 Abreviatiiros zenklai " .. . . ... 6 Natu ir pauziu pailginimo zenklai 6 Garso aukstumo zymejimas .. . . 11 Tempas . ." 29 Melodija . 7 Alteracijos zenklai . . . . . ..' . .. " . 2002 3 . . Gama. ... .'t] !J"0f'6 UDK 78(075) Va-122 TURINYS Sios mokymo priemones tikslas .'"" 31 Zmogaus balsas. ." . . . . 24 Senoves derrnes . .' 31 Harrnonija ". " ." . . . 10 Ritmas. . 30 Artikuliacija . . 13 Intervalai " ... 45 IHI~N 9986-472-76-8 © Danute Vaitkiene. . " .. . . 37 Simfoninio orkestro sudetis . 18 Septakordai . 4 Muzikine darna." . Autore Muzikos garsai 4 Muzikos garsynas. . ..

Nuo trecios linijos nat'! koteliai CDEFGAHC -. Laipsniai .nuosekli garsu eile vienos ar daugiau oktavu ribose. ketvirtoji. c4. kotelis ir veliaveles. Yra zinomos Pitagoro. Gama . diddioji.garso aukstumo ir trukmes uzrasymo zenklas. ketvirtine nata tesiama 1 judesi.muzikos garso atgarsis. 2ymima pradedant nuo subkontroktavos: A2. Didymo darnos. c'. VI. antroji. Cp C. Pagal trukme natos skirstomos i sveikasias.MUZIKOS GARSAI Muzikos garsai isgaunami rnuzikos instrumentais arba zmogaus balsu. c5• Diapazonas . c.2 ar t.. Kotelio ilgis (nuo natos ovalo vidurio) lygus oktavos intervalui.t.garso spalva. astuntines.raidiniai nat'! pavadinimai Oktavu pavadinimai: subhontroktaoa.ketvirtine nata tesiama 1 judesi 5 . pusines.penhtoji. 4 sesioliktines natos.--f_a_A_SO_l)"lm - skiemeniniai natu pavadinimai GARSO TRUKMES ZYMEJIMAS Nata . do re ml. c". Oktava . kur oktava dalijama 7. pusine nata tesiarna 2 judesius. IV. ketvirtines. Garso aukiitumas priklauso nuo kuno virpesiu daznurno per sekunde. !5.sveikoji nata tesiama 4 judesius MUZIKINE DARNA. maioji. Garso tembras .pirmoji. 4 J j - pusine nata tesiarna 2. 17. GAMA. Garso stiprumas priklauso nuo kuno virpejimo intensyvumo. judesius .atstumas tarp 2 artimiausiu to paties pavadinimo natu. Ivienajudesi telpa 2 astuntines.muzikos instrumento arba balso bendra garsu apimtis. Pustonis .gamos garsai. II. Sveikoji nata tesiarna 4 judesius. VII. Garso iruhme priklauso nuo kuno virpejimo trukmes. trukrne. c2. daliu. tembras. III. Afrikos ir Azijos tautu muzikoje yra sistemu. o . Rezonansas . MUZIKOS GARSYNAS. Realioji garso trukme priklauso nuo kurinio atlikimo greicio. Nata sudare ovalas. Garso saoybee: aukstumas. Jl! yra 7.nustatyto aukscio muzikiniu garsu visurna. OKTAVA Muzikos garsynas . 2. treeioji. Tona sudaro 2 pustoniai. V. kontroktava. sesioliktines ir kt. Laipsniai zymirni rorneniskais skaitmenimis: I. keicia krypti.maziausias dvieju garsu aukscio santykis. PUSTONIS IR TONAS Muzikine darna pasireiskia garsu konkreCiu auksciu ir j1J tarpusavio santykiais. stiprumas.

ketvirtines. po 1inijomis ir virs ju. Garsas tokios trukmes. tarp liniju. 6 ~._. Pauzes lygomis nejungiamos Fermata . astuntines ir pauzes. po jorrus: v' Sveikosios. ir sesioliktines natos NATl) IR PAUZIl) PAILGINIMO ZENKLAI v Taskas prie natos ar pauzes pailgina j4 puse natos ar pauzes vertes: O' Natoms rasyti kartais penklines neuztenka. kuris jungia dvi ar dar daugiau to paties aukscio natas.-. J=J+J. Pauzes atitinka tos pacios vertes natas: r v r ~--J o o r GARSO AUKSTUMO Zl'MEJIMAS r Tiksliam muzikos garso uzrasymui naudojama 5 liniju sistema penhline ir raktai. kuris rasornas virs natos ar po nata. nurodantis kuriam 1aikui nutraukiamas skambesys.. +..garso trukmes tiksliai neapibrezto pailginimo zenklas. viena J J J n njJ m 3 Lyga -lankelis. 7 . = ~ + "1 ir t. apatines -nuo penklines i apacia: - a a a o () o o o =0 + J=d+J d . todel dar tokiu pat atstumu breziamos virsutines ir apatines pridetines linijos. Virsutines skaieiuojamos nuo penklines ivirsu..t. pusines.triole: J viena judesi telpa 2 astuntines arba 4 sesioliktines natos.tylejimo zenklas.. Natos rasomos ant liniju. kuris atitinka visu sudetu natu trukme. PAUZES Pauee .= .

celestos muzika. #- diezas laipsni aukstina pustoniu. dvigubasis bemolis zemina tonu. Jei sis zenklas yra virs natu. dvigubasis diezas aukstina tonu.. .pagrindiniu garsaeilio laipsniu paaukstinirnas arba pustoniu ar tonu. jei po natomis.bemolis zemina pustoniu.. Siuolaikineje muzikos rasyboje naudojami 2 Do raktai. chorine muzika: Piano Figurine akolade naudojama uzrasant fortepijono. Viduramziais buvo naudojami 2 F raktai. atliekama oktava zemiau: 8""-----------. - dublbemolis. trombono partijoms uzrasyti. Mueihos raktas nurodo natu vietas penklineje. n e Q pazeminirnas Alteracija . Tenoro . baritono ir basso profondo (zemiausias bosas) Norint isvengti pridetiniu liniju naudojamas oktavinis zenklas su punktyrirne Iinija 8 . o S>« .bekaras atstato nata.pradine jungiamoji 1inija.. smuiko sol (G) ir boso fa (F): Tiesioji akolade naudojama uzrasant styginiu.. arfos. 8 9 . ".. ~ .a. ~ .Aukstyn einanciu natu koteliai rasomi zemyn. rnediniu puciamujq.violonceles. isskirdamas konkrecia nata. Akolade . fagoto. tai atliekama oktava auksciau.J ~.dubldiezas.2rusiu raktai.. Fortepijoninei muzikai uzrasyti naudojami . vargonu. X . Prieraktiniai alteracijos zenklai rasomi kiekvienos penklines pradzioje ir galioja visam kuriniui. akordeono. alto ir tenoro: ALTERACIJOS ZENKLAI Alto rakt as taikomas alto ir trombono partijoms uzrasyti. Zemyn einanciu nat'! koteliai rasomi aukstyn.

ivairiu metru vienalaikis derinys: Alteruotieji laipsniai savarankisku pavadinimu neturi. TAKTAS Ritmas .#). Dirigavimo schemos 7. #- Taktas .Jeigu prie natos rasomas dubldiezas..keliu vieno aukscio. 5/8 .muzikos kurinio ar jo dalies besikartojanti metrine schema nuo vieno stipriojo iki kito tokio pat stiprumo kircio.2.do alteruojant tolesnius negretimus laipsnius (si re ~). Sudetiniai metrai sudaromi is keliu paprastuju metru. Jeigu prie natos rasomas diezas. Melras .papras tiei me trai ieji rai. \J~' 31r. 4/4. sudetinius.do). pridedama galune -isis.*. bet skirtingu pavadinimu garsu santykis: si r. Isimtis .U 3~ 2 (eli 4 66 # = do "" 1'e. 8 2 Chromatiniai pustoniai ITtonai sudaromi alteruojant ta pat! garsa (do . Jie vadinami gretimu nealteruotu laipsniu vardais. #). 4/8. 0 apatinis .misrieji metrai. Pustoniu ir tonu pazemintam laipsniui h zymeti naudojama: si~-b si~-bb mi ~ -es la~ .Prienatiniai alteracijos zenklai galioja 1 taktui.sudetiniai metrai. Gali buti vienas is ju alteruotas (si do#). prie skiemeninio garso pavadinimo pridedama galune -is . RITMAS. 55 4. METRAS.sol # "" la ~ Ii \-~2 '1 2~3 ! 3~45 +~ '~1 J::~' 45 2 3 84 6.vienos dalies ritmine verte.akcentuotu ir neakcentuotu daliu pulsacija.as 2/4' 3/4' 3/8 . Virsutinis metro skaicius nurodo daliu kieki takte. misrruosius ir kintamuosius. 10 11 . Jeigu rasomas bemolis.ir t. Paprastieji metrai turi 1 metrini kirt]. Vienas nuo kito taktai skiriami takto britksniais. pridedama galime -eses.t. 4/8 .organizuota garsu trukmes ivairove. is abieju altsruotu (si do # . pridedama galfme -es. Kintamieji metrai . Pagal metriniu akcentu skaiciu metrai skirstomi i paprastuosius. 21r3 II II ~8 Ilk 2' DIATONINIAI IR CHROMATINIAI PUSTONIAI IR TONAl Diatoniniai pustoniai ir tonai sudaryti is 2 gretimu skirtingu pavadinimu garsu (si .§!¢) Enharmonija . Kurinio pabaigoje rasomi 2 takto bruksniai. jeigu 2 bemoliai. Misrieii rnetrai sudaryti is paprastuju nevienarusiu metru.

santuriai. menD . Melodinis intervalas sudarytas is dvieju vienas po kito einanciu garsu.letai. kai abu garsai skamba vienu metu.gyvai.sunkiai. Leti tempai: Andante . Apatinis intervalo garso vadinamas pagrindu. fortissimo (ff) . Grave . Labai leti tempai: Lento .neskubant.tyliai. truputi ir t. Largo .tylyn > .vidutiniskai. Melodijos su priestakciu daznai turi nepilna paskutini takta . forte (f) .greitokai.akcentuojant.pusiau tyliai.pusiau garsiai.pabreziant.maziau. Harmoninis. G. Sostenuto .ritmo kircio nesutapimas su metro kirciu.garsyn < . Moderato . Kurinio tempui nustatyti naudojamas metronomas.nepilnas. Greiti tempai: Allegro .muzikos kurinio atlikimo greitis. aukstesnis - Intervalu dydis laipsniais nurodo intervale apimti (kiekybine sudetis).dviejt.greitai. 12 13 . INTERVALAI Intervalas . pianissimo (pp) .atlikimo garsumas. ~I IJ Melodiniai intervalai j Harmoniniai 0 I ~ intervalai tnrsune. Vivacissimo .. ~t$ltlnlr' J IU EJ Ins (Kanonas) Allegretto II IJ J Ij J Ij ~ iJ Oz. Labai greiti tempai: Presto . muzikos garsu aukscio santykis.t. Tempa patikslina zodziai: piu -labiau. Ji isreiskiama laipsniais. Dinamikos laipsniai: piano (p) .garsiai.labai tyliai. kurj isrado J. Comodo . Intervalai yra melodiniai ir harmoniniai.Sink ope . II Priestaktis .Malzelis 1816 metais. poco- DINAMlKA Dinamika . Akcentai: sforzando (sf) .ypac greitai. akcentais ir evoliucija. Evoliucija: crescendo . . diminuendo . mezzo forte (mf) .patogiai. Vivo .placiai.uztakt. Fererle TEMP AS Tempas . Vidutiniski tempai: Allegretto .labai garsiai. Niuansai: mezzo piano (mp) .labai greitai. marcato . Jis uzrasomas kurinio pradzioje dazniausia italu kalba. be stipriosios dalies taktas kurinio pradzioje. 0 tonais (kokybine sudetis).

7) septynls 5' .:~~f~ viena du I Klek Ton4 skal- ~Ius Pa'l)"!dys Maioji sekunda (m.eptima {r11_ 7) . 3) tris . 1m j) ~e e .oktava zemyn. 2) 2 Oidiioji sekunda (d. 5) penkis 3 ttL e e Maioji seksta (m.L 2 II 09- Padidinta kvarta (pad.fa sudaryti is vienodo aukscio. 5) penkis 3' 2 6 3 7 2 8 1 Sumaiinta kvlota (sum.Paprastieji intervalai sudaromi oktavos ribose. "2 2 ttee<3- = oktava Nona (9) = oktava Decima (10) =' oktava Undecima (11) =' oktava Duodecima (12) Tercdecima (13) =' oktava Kvartdecima (14) = oktava Kvintdecima (15) = oktava + sekunda + tercija Maioji tercija (m. EO <3- + septima + oktava Grynoji kvarta (g 4) keturts 2. bet Didiioji seksta (d. Didiiaji . B Grynoji kvinta (g. 3) tria + kvarta + kvinta + seksta Didzioji tereija (d. 6) sesis 4 Enharmonishi intervalai skirtingu pavadinimq garsu: do . 09- G . .tai apatinio garso perkelimas oktava aukstyn arba virsutinio . Paprastuju intervalu apvertimus galima nurodyti skaitmenimis: 1 8 2 7 3 6 4 5 5 4 a fin_..septyrus do . . 2) du . Grynoji oktava (9.oms 6 . 4) keturls 3 Interoalo apvertimas (pavidalas) .. Sudetiniai intervalai sudaromi prie grynosios oktavos pridedant paprasta intervala: Paprastieji intervalai r-r-r-r-r-- intervalo pavadinimas Gryno]i prima (gr" 1) . Padidinta kvarta ir sumazinta kvinta vadinami tritoniais (turi 3 tonus).. h & 14 15 .sol ~ (5) septima (d... Du kart-us sumazinti intervalai yra pustoniu rnazesni uz sumazintus. 6) S6siS <!-L 2 5 # (4) MaL . • ~ ~ ~ ~ ~ e e b-' U u ~ . Du kartus padidintieji intervalai yra pustoniu didesni uz padidintus. 8) 2 asu.

seksta). gr4. Padidinta kvarta (pad. 4) VI-II V-Ill 118 11~ ~ 8 Sumazlnta kvinta {sum. Pavy>:dy.bb ~ 3 Sumaiinta kylnt. Nedarnius (sekunda.. oktava).. VI . 2) VI-VII V-I $ ~b~ nij. grS.siauryn.. d2. . 5) VI-III V-III ~ 6~~ ~h~ ~ e B Suma2inla septlrna (sum. (sum. ~ ~ ~ ~ s 8 Sumaiinta kvarta (sum. I.tinta kvarta (sum. 0 kite nepastovaus laipsnio. Sumaztnta septima (sum. 5) II-VI liI-V Padidinta kvinta (pad. Padld!nta kvinta (pad. m?. d6.. 4) III-VI III-V I!g Padidinta kvarta (pad. 4) VII-III I-III ~ ~b~ I III.. ~) VII-IV I-III q:. m6. 7) VII VI I V 16 17 . Susiliejaneius (prima.Is. Tobuli konsonansai yra grl. 0 sumazinti . Tuscius (kvarta. tritonis). e 3 Suma.. Nepastovieji intervalai sudaryti is nepastoviu arba vieno pastavaus..V. VII --> I. d7. Budingi intervalai sprendziami i pastovius laipsnius.. Tai m2. Pastovieji intervalai sudaromi is pastoviuju dermes laipsniu. Padidintieji intervalai sprendziami platyn. Netobuli konsanansai yra m3. kvinta). septima. IV ---> Biidingieji intervalai lntervato pavadlnlmBS Derm •• I~fa~- Issl.. 7) VII-VI I-V ~u harmoniniame mazore (C-dur) Padldinla sekunoa (pad. Disonansiniai intervalai skamba nedarniai. d3.Konsonansiniai intervalai skamba darniai. 2) VI-VII V-I ~IIB . Jie sprendziami pagal nepastoviu gamos laipsniu sprendimo taisykle: II . tritaniai.. harmonlniame mlnore (c-mon) Pedidinta sekunda (pad. gr5. 5) III VII III I ~ ~b~ ~ii ~ ~1!lz ij ~ -e Bicdingieji intervalai sudaromi harmoniniame minore (paaukstintas VII laipsnis) ir harmoniniame mazore (pazemintas VI laipsnis). 4) IV VII III qg Pagal skambejirna intervalai skirstomi i: Darnius (tercija. I i§ ~b ~ ~~ ~ ~ .

AKORDAI Akordas . Dominantkvintsekstakordas Dominantterckvartakordas D6/5 (m3+m3+d2). S~bdominantinis septakordas sudarornas nuo II dermes laipsnio naturaliame ir harrnoniniame mazore ir naturaliame minore. vadinamas tercines sandaros akordu: v Pagrindiniai derrnes akordai: tonika. minorinis. kai kvintakordo apatinis garsas (prima) pakeliamas oktava aukstyn. Dominantnonakordas {Dg) sudaromas nuo V dermes laipsnio is 5 garsu. isdestytu tercijomis (d3+m3+m3+d3). Sekstakordas. Skamba subtiliai. Subdominante (S. Pavidalai SII7 yra SIIs/s. sumazintas (minore). s) sudaroma nuo N dermes laipsnio. kvinta. Dominante (D) sudaroma nuo V dermes laipsnio. e 13 -e- Ius 12 Ie -9-9- Ii Ie li6 Ms Ms M6/~ ms d3+m3 m3+g4 g4+d3 m3+d3 Galima zymeti . Kiti garsai vadinami: tercija. Akordas. tercijomis isdestyti 3 garsai. 18 19 . Nepastovieji akordai sudaryti is nepastoviuju dermes laipsniu. saskambis. Ir mazorineje. Krastutinio keturgarsio garsai sudaro septimos intervala. minkstai. subdominante ir dominante. e J: &:l Minorinis (m3+d3) ~~i Sumazintas (m3+m3) I I fi Maforinis (d3+m3) Padidintas (d3+d3) Kvintakordas turi 3 pavidalus.i Kvintakordas . Apatinis akordo garsas vadinamas prima. septima. sumazintas. isdestytu tam tikrais intervalais. isdestyt u tercijomis. D akordai sprendziami i pastovius laipsnius. penkiagarsiai. Kvartsekstakordas gaunamas. SII2• DVII7 yra dvieju rusiu . keturgarsiai. Skamba ramiai. Tarp krastiniu jo garsu yra sekstos intervalas. N aturaliame mazore SII 7 (m3+d3+m3). Tonika CT. SII4/3. . kurie sprendziami i pastovius laipsnius. Septakordu tipai: d3+m3+m3 1) mazasis mazorinis m3+d3+m3 2) mazasis minorinis m3+m3+d3 3) mazasis su sumazintuoju kvintakordu m3+m3+m3 4) sumazin tasis d3+m3+d3 5) didysis mazorinis d3+d3+d3 6) didysis minorinis d3+d3+m3 7) didysis su padidintuoju kvintakordu Dominantseptakordas CD7) sudaromas nuo V dermes laipsnio. Akordai buna trigarsiai. Harmoniniame mazore ir naturaliame minore SII7 Cm3+m3+ d3).T t mS/4 d3+g4 g4+m3 Dominantsekundakordas D2 (d2+d3+m3). it minorineje dermeje dominante mazorine. Pagal sandara yra 4 kvintakordu tipai: mazorinis. kai sekstakordo apatinj garsa perkeliame oktava aukstyn: . kurio garsai isdestyti tercijomis.mazas (mazore). D7 apvertimai (pavidalai) vadinami: D7 (d3+m3+m3).triju ir daugiau [vairaus aukscio garsu.t) sudaroma nuo I dermes Iaipsnio.vienu metu skambantys. padidintas: SEPTAKORDAI Septakordai sudaryti is 4 gar su. D413 . (m3+d2+d3). nona. pastoviai.

okotai<orOes kvartsekstakordas 011V) s. c-moll &.) SUVJ S.(V. -u0: ~t II 1 B s. s s. Ir e-meu (harm. II S H S. VII. T II~~' I~n te 3& VII VII. $lj VII C-dur harm. T 111111 i? o· • II On T 8 3 DominanlSe_kundako. T L I ~83 ii D' 4 II R . ibs€a 0: 0. Iii" J e .) DM D..(V.) rv:) rI.) D.(V.) D: D: V·VII-II-IV VII·IHVN II·IV·V·VII IV-V-VII-II Daminantkvi ntsekstakordas Domlnantterckvartakordas 0.) D~ ('/.: 1111§e 11i4: lil:1j VII. II 11 II 83 I.(1.do pavadlnlmas mzdore harm. 20 21 .ptakardas D. Pavyzdzlal C-<lu.(IV. II.) C-dur ff T C-dur E2 T.) t:(I:) Subdominant9S trigarsis .1 I kurtuos dermss lalp$n IU. VII..) K~'10 dermes lalpsnl.) V-VII-II VII-II·V IWVII D: (v.~ T.) S~ (I'/.IIV.(I.das D.) 0: rI. 0: i T [11 0. 01.) .I58 sudaro I-III·V III-V·I VI-III Tonikos trigarsis Tonlkos sekstakordas Tontkcs kvartaeketakcrdaa Til) T. C-dur II .) W+4 0 I-III 1-III·V 1·III-V-1 III-V·I C-dur c-mon 8 I ~[: t Hi 0 0. ! s: s Domlnentes t-lqarsls Dornfnantas Daminantes sekstakordas kvarisekstakordas DM D. c-rnoll 2 r.(vJ tJ 0.s IS51. II latpsn!o aumazlotas trrgarsis V~llaipsnia sumazintas trigarsis II VII II VII II-IV-VI VII-II-IV VIHI·IV-VI VII-II-IVVI 1I1-V 1·111 I-Ill-V I-Ill-V VII ~aipsnio rnazas eeptakcrdas VB laipsnio surnaflntas septakcrdas VII. VII. if" t. VII. T II 3 e .(V.) D.: (IV. T.) IV-VI-I Sucocmtnantes Subdominan1es VI-I-IV I-lV-VI .) r. Dominants. II ~I! ~ a-moll To Ii i t. rninore 1(1) 1..(vJ tITifrl 0.J 0. ..Akordai Zymlma Ak".

Mazorines gamos yra 3 rusiu: natiirali.muzikiniu garsl..f rysit.. LAIPSNIQ LENTELE I II III T-S64 Pastovieji dermes laipsniai yra: I. turincios vienoda zenklq skaiciu prie rakto ir turincios 2 bendrus tonikos garsus. Pagal tonu ir pustoniu isdestyma yra 5 ruciu tetrachordai. IV . Dvigubai harmoninis minoras turi paaukstintus IV ir VII laipsnius atliekant aukstyn ir zemyn. Pagal Iir III laipsnio santyki dermes skirstomos i mazorines ir rninorines. Paralelines (lygiagrecios) tonacijos yra: mazorine ir minore tonacijos. t ~9 ~ :0: 23 22 . VI --'> V. II . laipsniai. Tonika ~ tai labiau akcentuotas atramos garsas muzikos kurinyje. Tonacija parodo prieraktiniai zenklai.apatinie vedamasis laipsnis.5 tono.GARSl) PASTOVUMAS IR NEPASTOVUMAS. m2.. IS 2 tetrachordu sudaromos gamos. tetrachordai ir gama. Dermes elementai: tonika. (Buvo pazyrneta kalbant apie intervalus). Mazorines dermes sandara yra d. VI . Dvigubai harrnoninis mazoras turi pazemintus II ir VI laipsnius atliekant aukstyn ir zemyn. Dvdur I~~~j#~~o ~e~o~e ~o~e~o~e ~ h-molll fd~i#~~"lJ""~-e-~o~e~O~4O)~Q ~ I~ifi T-. pustoniai ir tonai. Ds-D65-VII7 TONACIJA Tonacija . Dermes laipsniu pavadinimai: I -tonika.2.oirsuiinis vedamasis laipsnis. melodine (atliekant aukstyn galioja prieraktiniai zenklai. todel jie sprendziami i pastovius laipsnius: II --'> I...dermes aukstumas.keturgarsis.. d2. DERME Derme . Minorine derme . . Mazorine derme . d2. d2.jei tarp I ir III laipsnio yra 2 tonai. pradzios ir pabaigos garsai.subdominante. harmonine (atliekant aukstyn ir zemyn pazemintas VI laipsnis). V Dermes sandara perteikia dermes garsu visuma nuo tonikos iki JOB pakartojimo. Jos nutolusios viena nuo kitos m3 atstumu. Tetrachordas .submediante. d2.dominante. tvarka. atliekant zemyn pazeminamas VI ir VII derrnes laipsniai). III . ?"'=" . m2. III. VII .mediante. ~( 0 a III IV v VI IV V VI VII VII I Nepastovieji derrnes laipsniai verzlus. 0 atliekant zemyn paaukstinimai panaikinami).______. 8 () 40) Da4-D43 Te D2-S D7-D-To4 S6 »<::« . vadinama gama. IV --> III.. Minorines gamos yra 3 rusiu: natiirali. VII --> I. melodine (atliekant aukstyn paaukstinami VI ir VII dermes laipsniai..jei tarp I ir III laipsnio yra 1.. harmonine (atliekant aukstyn ir zemyn paaukstinarnas VII derrnes laipsnis). V .

-- _- . laipsniskai didinant ir mazinant tonaciju zenklu kieki. C-dur . gaunama su sesiais bemoliais (Ges-dur. Cis-Des ir t. Bemolines tonaeijos su didejanciu tonaciju zenklukiekiu isdestomos grynosiomis kvintomis zemyn. nuo kurios grynosiomis kvintomis zemyn isdestornos diezines tonaeijos su mazejanciu zenklu kiekiu.c-moll.A-dur: C-dur (natur) fJ tJ ~. isskyrus VI. Enharmoniskai pakeitus su sesiais bemoliais (Ges-dur.. dis-moll)..Mazoro ir minoro tonacijos. 1 -& - . J e-moll (natiir) tJ -& . su didejanciu tonaciju zenklu kiekiu isdestomes grynosiomis kvintomis auk§tyn. nuo kurios grynosiomis kvintomis aukstyn isdestomos bemolines tonaeijos su mazejanciu zenklu kiekiu.fa # ir sol ~ skamba vienodai. KVINTl) RATAS Mazoro ir minoro tonaciju isdestymas grynosiomis kvintomis. bet turincios skirtingus pavadinimus (Hr=Ces. vadinamas kvintl{ rutu. Pavyzdziui. V.t. Chramatine gama sudaryta is 12 diatcniniu ir chromatiniu pustoniu. Enharrnoniskai pakeitus tonacija BU sesiais diezais (Fis-dur. turincios bendra tonika. es-moll) tonacija. garsai si Tonaeijas isdestyti kvintomis galima dviem kryptimis: L Diezines tonaeijos. tik skirtingai vadinami: Enharmoniskos tonaeijos . II. kuiio vietoje zeminamas VII laipsnis (aukstinamas I.).. gaunama su sesiais diezais (Fis-dur. a-moIl. #' re Ib ir do arba mi x.vienodai skambancios. Iv. -----1 '--- III '--- VI '--- J VII ENHARMONIJA To paties aukscio garsai gali tureti kelis skirtingus pavadinimus. Kylanciojoje mazorineje ehromabineje gamoje tonai tarp gr ti muju laipsniu uzpildomi aukstinant laipsnius. Jie yra to paties aukstumo. dis-moll) tonaeija. II. vadinamos bendraoardemie. Zemil1tllllllH VI!). Pavyzdziui. es-moll) tonacija. 24 ..

kurio vietoje aukstinamas IV laipsnis (zeminamas VII.a I u...". t8 .a a_a o. dis-mOil Moe I u. .u. VI...Ii" ... ~O' I.. ~ Ji 0 ~.. -.-dur &. . x..Zemyn einanciojoje mazorineje chromatineje gamoje tonai uzpildomi zeminant laipsnius.. «I- ~we I fi.. 1"x.'e 0 i0 s 2 ~ (I 9 ='U ~ . intervalu. q ...eq-~ . -II 25 ~Q 0 Diezines dur ir moll tonacijos naturali harmonine melodine 0 #..Iii.. zeminamas II): II a-moll Kartais chromatine gama rasoma kitokiu budu: visi aukstyn einantieji laipsniai aukstinami. -& . e ? (I "< u I~ . Transponavimo yea 3 budai: keiCiant raktus."" I .. ..muzikos kurinio perkelimas is vienos tonacijos i kita.zeminami: C-dur C-dur .a ~• ij-. aukstinamas IV): vrr C-dur C-dur KylanCioji ir zemyn einancioji minorine ehromatine gama sudarorna vienodai: tonai uzpildomi aukstinant laipsnius. .. &... n ?S Transponavimas . II. IV.... -- ~ - -~. C-dur .1'..e _ a-a _Ii ?S n ij- . VI.u I - i 1 1I J J J IJ is C-dur J j I J I I J D-dur 'hi IF J Pastaba: sveikosiomis natomis pazymeti pastovieji dermes laipsniai Transponavimas i D-dur tonacija 26 27 . e ? "< . zemyn .u .. --- A-dur fls-moll .. IS u [8] 0 ije Z "< (I j ~!! ~- b.. --- G-dur e-mail ~o u-'" •• e o. isskyrus V. isskyrus I. kurio vietoje zeminamas II laipsnis (aukstinamas III.we II I .. I E-dur ··"1 cis-moll lin I • !)~ -... e .. VII. ~J F :fWII ~I.." .O' • C'e jO' 0 ~ . chromatiniu pustoniu._a _ 1_. .. . III..- e [8 IV ~- .

Minorinio pobudzio dermes: Eoline .0 "II .0-_ L Ces-dur 0• e 1 as-moll " u" 'I . Kadencija . c-rnoll 1 .§.&.. ~"b. 2. Moduliacija turi 4 momentus: pagrindines tonacijos parodymas.turi paaukstinta VI laipsni. isdestytu tonais.. Lohrine ..paaukstintas IV laipsnis . Sveikl{jl{ tonu derrne sudaroma is 6 garsu... Miksolydine .. 01 9 1.. i I . --0. _ ~"q." Ii n"~itli .. . Simetrines dermes naudojamos siuolaikineje muzikoje. ~ Melodija Motyvas Fraze Sakinys is - tai muzikine mintis...~b. moduliuojantis akordas.atitinka naturaluji minora.·""1 " .turf pazeminta II ir V laipsni.turi pazerninta II laipsni. Vienbalsis kfrrinys baigiamas melodine kadencija. u I ij. naujos tonacijos itvirtinimas. ". !kit"! ir jos itvirti- B-dm I' s-mall .~ . ~.. Maiorinio pobudzio derrnes: Jonine . kai po dorninantes ir subdominantes akordu naudojamas Vllaipsnis.." .0 I . 0 ..atitinka naturaluji mazora. Siose dermese tonika neakcentuojama.. Es-dur . . Visi 12 oktavos garsu yra vienodos reiksmes.tai kfirinio arbajo dalies pabaiga.. SoT). ~ II" .Ii -i Moduliacija ~ perejimas is vienos tonacijos nimas. pats maziausias darinys.. Pusine kadencija baigiasi nepastoviais laipsniais. Nutrauktoji (vylingoji). Lydine .•• .. 3 fraziu. .. eusidedantis is keliu garsu.·· . Kadencijos buna: baigiamosios (D-T.e9·~·o~"I'·". tarpinis akordas. .6I SENOvES DERMES Pentatonika ~ bepustonine liaudies derme..6·. Nukrypimas ~ laikina tonaciju kaita. o I . Dorine .~" '" . skambanti vienu balsu. ... Frygin« .."..· .Bemolines dur ir moll tonacijos naturali F-du. 1 ... Jos skirstomos i tobulas (baigiasi I laipsniu stiprioje takto dalyje) ir netobulas.... Q8l MELODIJA ~ ~!'I =6~~ ...1' harmonine melodine 676~ ~ .. I 0.0 ..n.~·ali·~. 28 29 . daugiabalsis ~ harmonine.. is 2. Netobuloji baigiasi III arba V laipsniu silpnoje takto dalyje.-&. 1 d-moi! . 3 motyvu.zemas VII laipsnis..

IJ J :111 1 II 31 .... IV. 4. Pagrindiniai kvintakordai sudaromi nuo I. Repriza .paryskinant. 1') r II j "'"' #J..! f3 30 FJ 1.. Vienos muzikines figures kartojimo zenklas / 2. Tenuto . D. nachslagas. Volta . tenuto.kai kartojamos melodijos skirtinga pabaiga: Mazore T. Non legato . II Groti: r . Parasyta: ARTlKULIACIJA Artikuliacija . Dominante imama is harmoninio minoro.enoIaipsnio. darna.. non legato. nutrukstamai.garsu atlikimo budai: legato.nejungiant garsu.. 2. mordentas.. ' . .saskambis.. MAZORO ir MINORO pagrindiniu akordu ir N pavidalu jungimas: .. staccato. Zenklas ~ nurodo.rislus perejimas nuo 1 garso prie kito.Mazo~o ir minora dermese kvintakordus galima sudaryti nuo kiekVl. trele i1' kt. Min?1'e t. 3. penkiagarsiai sudaro harmonijos pagririda.smulkios ritmines vertes melodijos puosmenos: forslagas....groti lengvai. S. Trigarsiai (kvintakordai) keturgarsiai.kartojimo zenklas. kad kartoti reikia nuo jo iki zodzio fine. . D.Melizmos . Legato . Staccato . ABREVIATUROS (NATII RASYBOS TRUMPINIMO) ZENKLAI 1. . . V laipsruu.. Viso takto kartojimo zenklas "/. s. "' II r "III r r r r II j~J J J Jllmrrrrr forslagas nachslagas grupetas mordentas trele HARMONIJA Harmonija .. Da Capo al fine (kartoti nuo pradzios iki fine).

u -- --.0.-- . I I r 1 ~---a--- J S6 cd:= J ft ..CJl:·I:t:C D r D2 T6 06/5 T T S D T S6 T6 D T 32 33 .0. ~- I I I ~ ij H lJ e--- ~# - tf r . -e-- r- f--<---t+-- ro. II:Jt" l:t I:J I l~.-#: ~ r---- U T E> T6 S - T f1 ~ ~ ~~-& u- I~g --t---oT g _d ~ 1--- - .- ~ s6 D J -~ JJ I JJ K6/4 ~ D -- -~ Hin't* u I 10..Akordu jungimas I'l f-(. t:-~__!!::::_e- f"'" E> ~ D -r-'f-r'-r r 0 02 I -= I=t..

I T6 D T i T6 . . ~ <>----'-0- ¥ .J - i r j : ~J J ~. :g -esU Fryginis posukis . T t\ - Lo ~ == r r r I I +-==1===.I t\ ..d I <'> I r ...-- s D d6 sII4/3 0 -F-'-=f- =l>'-k: s6 D (s D D2 t6 D4/3 t _tJ .J t .. J . D T 86 . [" <'> I~ -_ D D 34 35 .. VI ..... '-' If:) i """ u ~- -- ... III r I J t j • • ~~ : D6 hi ~ .... ~U .--0 u --0 I I I I ~ c:__ .

baritonai ir bosai. kvartetas. a) Vienarusiu balsu chora sudaro vien vyru.t. b) Misri. chora sudaro vyru ir moteru balsai: sopranai. I. II altai (zernieji balsai). Misrus choras gali tureti ir daugiau balsu. I. chores). II sopranai. Styginiai MUZIKOS INSTRUMENTAl Puciamieji mediniai smuikas altas violoneele kontrabosas arfa Musamieji metaliniai trimitas valtorna Kiti ritminiai did. simfoniniu orkestru ir pan.ZMOGAUS BALSAS. II bosai.chorui « gr. antai astuoniu balsu choro sudetis: I. Yra trys moteru balsu grupes . CHORAl Zmonill balsai skirstomi pagal diapazona ir tembra.sopranai. tenorai ir bosai. kaip ir instrumentine.I. Vokaline.ir trys vyru balsu grupes .. moteru chora . mecosopranai ir altai . vien moter-u.) ir dideliam dainininku kolektyvui .tenorai. oktetas ir t. dainininku ansambliui (duetas. altai.bugnas mas. Visi minetieji ansambliai atlieka muzika a cappella (it. baritonai ir bosai (zemieji balsai). vargonais. vaiku chora-i. vien vaiku arba moteru ir vaiku balsai. Chorai yra: a) vienarusiu balsu ir b) misrus.fortepijonu. a kapela "kaip koplycioje") arba su instrumentiniu pritarimu .diskantai (aukStieji balsai) ir altai (zernieji balsai).bugnas bugnelis tomtomas bongai kelmas gongas lekstes trikampis toniniai timpanas fleita obojus klarnetas fagotas saksofonas vargonai fortepijonas rojalis pianinas akordeonas ksilofonas metalofonas vibrafonas varpai trombonas tuba kornetas altas gitara bandsia birbyne larnzdelis daudyte skuduciai varpeliai skrabalai bandonija armonika tenoras baritones bosas suzafonas kankles elektriniai vargonai sintezatorius maraka kastanjetss trinka (medinukas) lazdeles MUZlKAI APIBUDINTI NAUDOJAMI ZODZIAI 'II 'II Muzikai apibudinti naudojami sie zodziai: RAMI LIUDNA ZAISMINGA ILGESINGA LINKSl\1A DZIAUGSMINGA DAININGA ISKILMINGA DIDINGA 36 37 . muzika gali buti trejopa: vienam dainininkui (solo). II sopranai (aukstieji balsai) ir I. II tenorai ir I. tercetas.I. vyru chora . II tenorai (aukstieji balsai). II altai.

t. d-gis. Kontrabosai 2 38 39 . 1a4 ir t. 2. dublbemolis? Uzrasykite penklineje: do dubldiez.? Kas yra 2 2 2 2 2-4 2 3-4 4-5 3-4 4--8 3--4 3. si". mi dublbemol. Kas yra akolade? Kokios yra akoladziu rfisys? Kokie yra alteracijos zenklai? Kaip zymima raidemis dubldiezas. 8. 20. 6. ilgis)? Kas yra pauze? Kobe yra natu ir pauziu pailginimo ienklai? Kur rasomos natos? Kaip skaiciuojamos pridetines linijos? Kas yra raktas? Isvardinkite juos. 18. Sol. K~ zinote apie prieraktinius ir prienatinius alteracijos zenkIus? 7. 14. e-b? Kas yra nata? Kokios vertes yra natos? Kaip rasomi natu koteliai (kryptis. 4 3 15. 4. 8 6 3-4 1-2 3 asm. diapazonas? Kas yra rezonansas? K~ vadiname muzikine darna? Kas yra gama? Isvardinkite skiemeninius ir raidinius natu pavadinimus. ton as? Kiek pustoniu ir tonu turi oktava? Kiek tonu yra tarp: c-es. 17. 13. 9. 12. Kokiai oktavai priklauso sics nates: Do. re2. Kas yra pustonis. 5. mazajame didziejame 3-4 Kokios yra muzikos garsu savybes? K~ vadiname garsynu? Kas yra oktava? Isvardinkite jas. 11.SIMFONINIO ORKESTRO SUDETIS Instrurnentu kiekis orkestre Instrumen tai Fleitos Obojai Klarnetai Fagotai Valtornos Trimitai Trombonai Tuba Musamieji I smuikai II smuikai Altai Violonceles - KLAUSlMAI IR UZDUOTYS KARTOJIMUI IR EGZAMINAMS 1. 16. fa'. 16-20 14--18 12 10 8-10 10. 19. 1 asm. mi".

S. 54.5? Nuo kurio Iaipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame minore sudaroma sm. Sudarykite mazorini kvartsektakorda nuo garsu: d. gis. d7? Kokie intervalai yra sudetiniai? Kaip sudaromi padidintieji ir sumazintieji intervalai? Kaip apverciarni intervalai? 46.4. g. e-moll. 44. tonu? Sudarykite chromatinius pustonius nuo natu: c. 33. Kokie yra kvintakordo pavidalai (apvertimai)? Parasykite. c-moll. 34.5? K~ vadiname tritoniu? Nuo kuriu laipsniu naturaliame mazore sudaromi tritoniai? N aturaliame min ore? Sudarykite tritonius tonacijase: G-dur. K~ vadiname chrornatiniu pustoniu. es. fa. 24. e ir juos apverskite. 22. kaip jie zymimi. sm. 53. as. a.21. 50. 59. Kas yra enharrnonija? Rastu enharrnoniskai pakeiskite: do. 60. 51. gisis. 57. cis. 38. sol. a. d6. d. Kas yra diatoninis pustonis. Sudarykite mazorinius sekstakordus nuo garsu: c. f. 52. 42. 55. K~ vadiname akordu? Kas yra kvintakordas? Kokiu rusi\. as. 35. g. Sudarykite chromatinius tonus nuo natu: d. 40. Sudarykite mazorinius ir minorinius kvintakordus nuo garsu: c. Kas yra metronomas? Kas yra dinamika? K~ vadiname intervalu? Kokiais budais gali buti atliekamas intervalas? Kaip vadinamas apatinis intervale garsas? Virsutinis? Kas yra paprastas intervalas? Isvardinkite. e.! yra kvintakordai? Parasykite. d. 62. 29. 28. 36. 56. 66.4 pd. 26. 25. kaip jie zymimi. si~. 63. 37. 61. 31. K~ vadiname ritmu? Kas yra metras? Kokias metru rusis Zinote? Kas yra taktas? Kas yra sinkope? ~ vadiname priestakeiu? Uztakciu? Kas yra tempas? Isvardinkite keleta tempu. 58. Kiek laipsniu ir kiek tonu turi gr5. 40 41 . 39. Kokie intervalai vadinami enharmoniskais? Kokie yra konsonansiniai intervalai? Disonansiniai? K~ vadiname pastoviuoju intervalu? Nepastoviuoju? Kaip skirstomi pagal skambejima intervalai? Kokius intervalus vadiname budingais? Nuo kuriu dermes laipsniu sudaromi budingieji intervalai harmoniniame mazore? Harmoniniame minore? Sudarykite budingus intervalus: D-dur. g. Isvardinkite ju sudeti intervalais. Sudarykite minorinius sekstakordus nuo garsu: f.7? Nuo kurio laipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame minore sudaroma pd. 41. as. h. h-moll. 64. 49. 47. 65. f. Es-dur. Isvardinkite paprastu intervalu sudeti laipsniais ir tonais. mi~. 45. deses. 23. m6. tonas? Sudarykite diatoninius pustonius nuo natu: d. e. 30. 48. 27. 43. Nuo kurio laipsnio harmoniniame mazore ir harmoniniame min ore sudaroma pd2. 32.

harmonini minora nuo a. 71. 101. ratas? mazorine chromatine gama? Sudarykite gama? Sudarykite nuo nuo paralelinemis? Bendravardemis? D7 apvertimus. d2. mazoro dvigubai no. 105. Sudarykite ir isspreskite e-rnoll. 99. sudeti. 89. Ka vadiname kulminacija? 111. Kas yra sekvencija? Kokia yra mazoro ISvardinkite Sudarykite derrne? rusis. 68. Sudarykite pagrindinius moll. g-moll. Sudarykite Ka vadiname minorin] kvartsekstakorda akordu? akordai? nuo garsu: b. septakordu? septakordo septakordu kvintakordus Kokius garsai? rusis. 104. Kas yra gama ir kaip vadinami Kurie laipsniai Kurie dermes yra pastovUs? laipsniai Kas yra melodija? pagrindinius melcdijos elementus. e. 88. Kas yra kanonas? 109. 100. D7. 85. 98. 106. 76. Kaip sudaromas K~ vadiname dominantnonakordu? nukrypimu? senasias dermes? Kuo jos skiriasi nuo mazoro Kas yra derrne? Isvardinkite dermes elementus. 92. d-moll. B-dur. h-moll. DB/5'D4/3' D2 nuo garsu: d. 81. A-dur. 95. G-dur. Sudarykite Sudarykite Sudarykite Sudarykite ir isspreskite ir isspreskite ir isspreskite ir isspreskite DVII7? D7 tonacijose: D615 tonacijose: D 413 tonacijose: minorine chromatine F-dur. Kaip vadinami Isvardinkite Isvardinkite zinote septakordus? Kas yra tonacija? Kokias tonacijas vadiname Enharrnoniskomis? Kas yra kvintu Kaip sudaroma garso: d. g-molL D-dur. Kas yra transponavimas? D2 tonacijose: Isvardinkite transponavimo budus. Ka vadiname 113. 103.67. 86. 84. D-dur. a.-. jos garsai? ir minora? Isvardinkite. 91. 73. Kokia yra minoro derrne? melizmos? 42 43 . 70. 77. 69. fis-moll. Isvardinkite Sudarykite minoro dvigubai ruSis. nepastoviuoju nepastovieji Kaip sprendziami Kas yra tetrachordas? Isvardinkite dermes laipsniu pavadinimus. Nutransponuokite Kas yra moduliacija? K£l. ju intervaline tonacijose: G-dur. Isvardinkite nepastovus? 108. 79.J. e- 94. 90. 87. 93. 82. g. 75. Kaip sudaroma garso: h.vadiname Kokias iinote melodija d21'. 102. Kasyra kadencija? Isvardinkite kadenciju rusis. 80. 74. harmonini mazora nuo d. a. 97. 78. 96. B-dur. Kas yra cezura? 112. h-moll. 83. Ka vadiname 72.. es. 107.

7.T G .S . VKrakauskaite. Klaipeda. DG.T . 1997.D7 .D 2 .T 7 10. Zodaci I upraznenija po elementarnoj teoriji muzyki.T 14· D . 115..D4 3 ..8s-T64-Ts-8s4-D6-T 11. 1998.T6 6 - v.S6 . KBalcytis. Dr. V.. T 15 '6 T . T6 . mu- 3.DB .T 13 '6 T . 1995. Isvardinkite abrsviaturos zenklus. Kas yra artikuliacija? 117.T .Muraskiene. -8~8 6 ~D-D 6 ~T 4. 3.T G 16 · T . 1995. Pazinkime elementariaja zikos teorija. Z.T G . 8• T4-S 6 9. E.-T-T6-D64-T6 12· T . 2.S 6 .D2 . 1985. VSurgautaite.D2 .D 65 .D 2 . Kq_ vadiname repriza? Volta? 116. Elementarioji Elernentarioji muzikos teorija. K. Muzikos vadovelis VI klasei.D . -T Muzikos programa. T .D6 4 .VII 7 .D . 5.D 65 . muzikos teorija. M" 1973. T~T6~S~S6~T64~D6~T 2 · T~D4~T G 4 · T-T 6 v.D 6 .DG4.T 6 .N avickaite-Martinoniene. LITERATURA 1. T~TG~S-T6-T 6 _T4_D-T4_T 6 T . Solfedzio K.S 6 .8 _. 1979.864 _T4_D-D 6 . VChvostenko.114.864 7.S . T-T6-S-T6-T64_D-T 6. VPaketuras. Sudarykite akordu seka gamose iki 4 zenklu: 1.T 64 .T 6 6 -T 5. G.T 6 .D7 . RKasponis.T 6 . - 6..T 44 45 . Kas sudaro harmonija? 118. T6 .D . T .Misiukeviciene.8 .

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful