You are on page 1of 15

1. Sodininkysts reikm, istorija. Sodininkyst yra ems kio gamybos aka, mokslo sritis ir studij disciplina.

Sodininkysts, kaip ems kio gamybos akos, udavinys iauginti tiek verting vaisi ir uog, kiek reikalinga moni racionalios mitybos poreikiams tenkinti. Sodininkysts mokslo udavinys - tirti vaisini ir uogini augal augimo ir derjimo dsningumus, esanius j paveldimumo pagrinduose, ir kurti naujus metodus jiems intensyvinti. Lietuvoje sodininkyst pradjo pltotis XIV amiuje. 1563-1680 m dvar soduose buvo auginamos obelys, kriaus, slyvos, vynios, uogakrmiai. Didesni sod plotai veisiami Valak reformos laikotarpiu. 1849 m Peterburge ileista pirmoji lietuvika sodininkysts knyga. 1920 m steigta A.Fredos sodininkysts ir darininkysts mokykla. 1929 m vyko pirmasis Lietuvos pomolog suvaiavimas. Jame T.Ivanausko silymu atliktas pirmasis alies suskirstymas sodininkysts zonomis ir parengtas standartinis vaisini bei uogini augal veisli asortimentas, kuris vliau buvo patikslinamas. 1938 m steigta pirmoji Lietuvoje sodininkysts ir darininkysts bandym stotis Dotnuvoje, veistas pomologinis sodas veislms tirti. Vliau stotis nuo 1990m vadinama Lietuvos sodininkysts ir darininkysts institutu, kuris yra Babtuose. 1984 m atliktas sod suraymas, registruota 48600ha sod ir uogyn, juose augo 12 milijon vaismedi. Sodininkysts raidoje vyravo sodybiniai sodai. 1991 m jie um daugiau kaip 22tkst.ha. Daniausiai sodybiniuose sodeliuose auginama tiek vaismedi ir uogakrmi, kiek reikia eimos poreikiams patenkinti. kininkams atsiveria perspektyvos veisti sodus ne tik sodybose, bet ir specializuotis veisiant stambesnius uogynus, slyvynus, kriauynus, obelynus. 2. Lietuvos sodininkysts bkl dabartiniu metu. iuo metu sodininkysts gamyba pltojama veisiant naujus paangius technologij sodus. Pagrindiniai sodo augalai: obelys, kriaus, vynios, slyvos, serbentai, agrastai, aviets, braks. Neskmingai auginama kriaus, slyvos, vynios. Sodai uima apie 50 000 hektar. 3. Usienio sodininkysts pasiekimai. Legendiniai kabantys Semiramids sodai Babilone pateko septyni pasaulio stebukl sra. Senovs graik botanikas Teofrastas apra obel, kriaui, slyv, vynuogi, graikini rieutmedi, treni, aviei ir kit sodo augal ri veisles. Rus akademikas N. Vavilovas ir kiti botanikai nustat pagrindini vaisini ir uogini augal kilms centrus. Karlis Linjus sukr nomenklatr, palengvinani nustatyti augalus. G.Mendelis atskelid paveldimumo dsningum pagrindus. Jie padjo skmingai kurti ir gerinti augal veisles. Nuo 19a pabaigos naujoms veislini ir uogini augal veislms kurti taikomas dirbtins lytins hibridizacijos metodas, nuo 20a dirbtins mutagenezs metodas. Daugiausia vaisiu iauginama P.Amerikoje. JAV daugiausia auginama obuoli, citrin, persik, braki. Brazilijoje apelsin, banan, papaj. Italijoje persik, vynuogi. Rusijoje obuoli, slyv ,aviei. Spariausiai didja obelyn, kriauyn, slyvyn, brakyn plotai. Svarbiausia problema-sodu konstrukcija. Labiausiai vertinama verpstin vainiko forma ir minimalus genjimas. Toliau derlingum bus galima didinti maksimaliai inaudojant genetin veisli potencial bei sudarant paias palankiausias augimo ir derjimo slygas. 4. Svarbiausi sod vaismediai, j auginimas versliniuose, sodybiniuose, bendrij soduose. Svarbiausieji ir pagrindiniai Lietuvos sodo augalai(vaismediai) yra obelys, kriaus, vynios, slyvos. Versliniais vadinami tie sodai, kurie veisiami vairiuose kiuose verslo tikslais. Dabar dauguma j vadinami bendrovmis ar monmis. Verti dmesio tiksliniai, labai konkreios paskirties, sodai. Vienuose j galt bti auginami vaisiai ir uogos vien tik vieiam vartojimui. Vertingi bt ir tokie tiksliniai sodai, kuriuose bt auginami perdirbimo pramonei vaisiai ir uogos. Pajrio rajonuose galt bti auginami stambesni kriauynai, pietvakari rajonuose-slyvynai, agars ir pan. Sodybiniai sodai. ie sodai veisiami sodybiniuose sklypuose. iuose soduose didiausias veisli vairumas. ia gali augti obelys, kriaus, vynios, slyvos, (serbentai, agrastai, aviets, braks, svarainiai ir kt). i augal tiek, kad j derlius patenkint eimos poreikius. Sodui ir uogynui reikiamas plotas, augal asortimentas bei poreikis paskaiiuojamas pagal eimos nari skaii ir augal derlingum. 4-5 asmen eimos reikmms patenkinti reikia sodinti 15-20 vaismedi ir 40-50 uogakrmi. Bendrij sodai. Tai miestiei turimi sodai. Jie veisiami alia miest vairaus dydio ems sklypuose. iuose sklypuose eimininko nuoira auginami vaismediai, uogakrmiai, darovs, gls ir kt. iame sode telpa 1-2 vasarins, 1-2 rudenins, 3-5 iemins obelys, 2 kriaus, 4-6 vynios ir tiek pat slyv, 15-20 uogakrmi ir 15m2 braki. 5. Mokslinis tiriamasis darbas sodininkystje. Tai toks darbas, kai tiriami sodo augal augimo ir derjimo dsningumai, dauginimo bdai, poreikiai augimo slygoms ir priemons jiems tenkinti, dirvos dirbimo, trimo, vainik formavimo, apsaugos nuo lig ir kenkj sistemos, kuriamos naujos vaisini ir uogini augal veisls. Tokiais tyrimais kuriami sodininkysts moksliniai pagrindai. Tyrimai padeda i ak intensyvinti. Intensyvinimo tikslas-gerai priirti sod ir i jo gauti didel bei ger vaisi ir uog derli. Metodikas sodininkysts mokslinio tyrimo darbas pradtas Vytn sodininkysts-darininkysts bandym stotyje. Mokslinio tyrimo darb ivados ir rekomendacijos paskelbtos mokslo darbuose, periodiniuose urnaluose ir laikraiuose, vadovliuose ir kitose mokymo priemonse, naudojamos paskaitose. 6. Sodo augal biologin ir kin charakteristika. Visi uoginiai ir vaisiniai augalai turi aknis ir antemin dal. Jas jungia aknies kaklelis. I skl iaugusi augal aknies kaklelis vadinamas tikruoju, o vegetatyvikai padaugint augal 1

slyginiu. Skiepyti vaismediai turi poskiepio aknis ir skiepio antemin dal. Tap poskiepio akn ir skiepio ak gali bti intarpas. Tada vaismedis susideda i 3 komponent. ak visuma sudaro vainik. Jis gali bti vairi form(rutulikam verpstikas, piramidikas ir t.t). Vaismediai turi liemen. Liemuo tai vaismedio dalis nuo aknies kaklelio iki virninio pumpuro. Liemens dalis nuo aknies kaklelio iki emutins vainiko akos vadinama kamienu. I liemens auganios stambios akos vadinamos pagrindinmis akomis, jos suformuoja vainik.I pagrindini ak auga pirmos eils alutins, i j-antros eils alutins akos ir t.t.i liemens auganios smulkios akels vadinamos tarpinmis. Smulkios i pagrindini ir alutini ak iaugusios akuts su iediniais pumpurais vadinamos vaisinmis arba generatyvinmis akelmis. Sklavaisini vaismedi vaisins akels skiriamos vytelines, smailisias, masias. Daugiamet isiakojusi, maj vaisini akeli grup vadinama vaisininke. Ties jos vaisiaus kotelio prisegimo ar akeli isiakojimo vietoje gali bti sustorjim, kurie vadinami vaisiniais maieliais. Kaulavaisini vaismedi vaisins akels skirstomos mirisias, puoktines ir pentinukus. Visi vaisiniai ir uoginiai augalai auga gliais. gliai auga i pumpur, pumpuro zona vadinama bambliu, o vieta tarp dviej pumpur-tarpubambliu. Augantis glis turi lapus, o j paastyse-pumpurus, vadinamus akutmis. Baigs augti ir numets lapus glis vadinamas metgliu, jo atsiakojimaiakutmis. gli bna vairi, tai priklauso nuo augimo pradios ir vietos. Pavasariniai gliai pradeda augti pavasar i virnini ir onini pumpur, pakaitinai auga i mirij pumpur. Vasariniai-antriniai gliai pradeda augti i t pai vasar susiformavusi virnini pumpur. Augantys gliai, tik susiformav i lap onini pumpur, vadinami prielaikiniais. Kiekvienas glis turi virnin ir oninius pumpurus i kuri auga kiti gliai. Pumpurai formuojasi lap paastyse; gali susiformuoti ne vienas, o keli grupiniai pumpurai. Ne lap paastyse susiformav pumpurai vadinami pridtiniais. Pagal sandar pumpurai skirstomi vegetatyvinius, generatyvinius ir mirius. I vegetatyvini pumpur auga lapai ir gliai, i generatyvini-iedai arba iedynai, i miri gali augti ir iedai ir lapai, ir gliai. T pai vasar sprogstantys glio pumpurai vadinami ankstyvaisiais, o sprogstantys kit pavasar-vlyvaisiais. Miegantieji pumpurai yra tokie, kurie nesprogsta daugel met, bet susprogsta med smarkiai paeidus arba jam senstant. Lapas susideda i lapalakio ir lapkoio, kai kurie dar turi ir prielapius. iedas yra pakits trumpas glis-augalo lytinio dauginimosi organas. iedas susideda i iedlapi, kuokeli ir piestels. Pagal ied tipus vaisiniai ir uoginiai augalai grupuojami 4 grupes:1)vienanamiai, kurie turi tik dvilyiu iedus 2)vienanamiai, kuri vienalyiai ir kuokeliniai, ir piesteliniai iedai bna tame paiameaugale. 3)dvinamiai, kuri kuokeliniai ir piesteliniai iedai ydi ant skirting augal 4)trinamiai augalai, kuri kuokeliniai, piesteliniai ir dvilyiai iedai bna ant atskir augal. Vaisiai. Perydjus iedams, vystosi vaisiai. Skiriami: sklavaisiai, kaulavaisiai, uogos, rieutai. Vis j vaisiai sudaryti i apyvaisi ir skl. Apyvaisis sudarytas i egzokarpio, mezokarpio ir endokarpio. akn sistemos. Yra trejopos:1)sjinukai, arba juos skiepyti vaismediai, turi pagrindin vertikali akn ir kelias eiles alutini akn. 2)vegetatyvikai padaugint augal akn sistema yra pridtin 3)miri akn sistema, kai pagrindin akn turintys augalai papildomai siaknija pridtinmis aknimis. akn virnse isiakojusios smulkios aknels vadinamos akn kuokteliais ar kuoktelinmis aknelmis. 7. Sodo augal grupavimas ir botanin sudtis. Gentis- tai grup, kurios visi augalai morgologikai labai panas. Juos galima lengvai suskirstyti genetikai, citologikai ir kitais poiriais. Geniai bdinga tai, kad vienos genties augalai gali krymintis tarpusavyje, bet negali krymintis su kitos genties augalais. Ris apima grup augal, kurie turi ymiai daugiau panai morfologini poymi negu genties augalai. Ris yra pagrindinis taksonominis vienetas. Poris-tai ries pogrup. Kai kokios nors ries augalo populiacija ymiai skiriasi savo ioriniais poymiais nuo kit tos paios ries augal, tada jie iskiriami por. Veisl-tai kultivuojam augal visuma, besiskirianti kokiais nors poymiais(morfologiniais, fiziologiniais, cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu bdu) juos isaugo. Pagal kilm veisls skirstomos : 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas. Vietins-ilgalaiks liaudies selekcijos rezultatas. vairiose vietovse gali bti vietins liaudies selekcijos veisls. Selekcionuotos veisls-selekcinink ivestos veisls. Introdukuotos veisls-atvetos i kit ali. Standartinmis veislmis vadinamos tokios, kurios yra itirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. Naujai sukurtos ir introdukuotos veisls tiriamos lyginant su standartinmis ir tik gavus pranaesnius u standartini veisli rezultatus, rekomenduojamos dauginti ir auginti. Jei standartini veisli nra, naujos veisls tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. Klonas yra veisls kategorija: genetikai vienod individ visuma, gauta i vieno individo ir dauginama tik vegetatyvikai. Visi vaisiniai augalai grupuojami gamybines grupes pagal poreikius augimo slygoms, zonin pasiskirstym, vaisi bei j produkt maistines ir technologines savybes bei pagal vaisi morfologin panaum ir kitus poymius. Skiriamos 7 grups.1.Sklavaisiniai. ios grups augalai priklauso erktini eimai, obelini poeimiui. iai grupei priskiriami: obelys, kriaus, svarainiai, cidonija, ermukniai, aronijos, liandros, medlievos. J vaisiaus valgomoji dalis sultingas apyvaisis. 2.Kaulavaisiai. ie augalai daugiausia erktini eimos, slyvini poeimio. Kaulavaisiams priklauso vynios, slyvos, abrikosai, persikai, trenes. Kaulavaisi valgomoji 2

dalis yra sultingas apyvaisis, kuriuo apgaubtas kauliukas. 3.Uoginiai. Priskiriami vairi geni augalai(braks, aviets, agrastai, serbentai, spanguols, mlyns ir pan). Uogos sultingos, netransportabilios, trumpai laikosi, vartojamos vieios ir perdirbtos. 4.Rieutiniai. Priklauso migdolai, graikiniai rieutai, lazdynai, pistacijos). Vaisiai-rieutai, turi apvalkal, keval ir valgom branduol-skl. 5.Subtropiniai. ie augalai priklauso vairioms botaninms eimoms. Subtropiniais jie vadinami pagal augimo viet. Vieni ios grups augalai visaliai, kiti meta lapus. Neitveria emesni kaip -10- -15oC ali. 6.Citrusiniai. Tai rtini eimos, pomeranini poeimio visaliai augalai. J vaisiai su bdingu odiku iorvaisiu ir tarpvaisiu bei sultingu, su pergamentiniais skl lizdais ir sklomis vidvaisiu. Auga subtropik rajonuose. 7.Tropiniai. vairi botanini eim, tropik rajonuose augantys augalai(bananai, ananasai ir kt). 8. Pagrindini vaisini augal geni biologins ir kins ypatybs. Obelis erktini eimos sklavaisini grups vaismedi gentis. Pagrindinis Lietuvos sod augalas. Obelimis apsodinti ems sklypai vadinami obelynais. Vaismediai itvermingi iem, gyvena ir dera ilgai. Vaisiai noksta vairiu laiku, gerai laikosi saugyklose, todl vieius galima vartoti itisus metus. Obuoliai transportabils.I obuoli gaminamos vertingos sultys, kompotai, tyrs, sidras, vynas. Obel aknys itveria iki -50oC alius. Yra trys skirtingos derjimo pradios veisli grups: ankstyvosios, pradeda derti 34met medeliai ir kartais dar ankiau. Vidutinio ankstyvumo obelys pradeda derti 6-8metais, o vlyvosios dera 9-11 metais. Vainikai labiausiai didja 10-20 metais. Obelims, skiepytoms sklinius poskiepius, tai gali trukti iki 20-40 met. Tokios obelys vadinamos auktagmis ir ilgaammis. Obel augimas ir derjimas glaudiai susij. Kuo geriau obelys auga, tuo silpniau dera. Pagal vaisi sunokimo ir vartojimo laik obel veisls skirstomos vasarines, rudenines ir iemines. Kriau erktini eimos, obelini poeimio, sklavaisi grups vaismedi gentis. Vaismediai pasiymi panaiomis obel augimo ir derjimo savybmis, auga dideli, taiau maiau atspars aliams u obelis. Dauguma veisli pradeda derti 5-10 metais, dera 30-60 ir daugiau met. Kriaus dera pastoviau negu obelys. Vaisiai noksta vairiu laiku, skonis velnus, puikus cukr ir rgi santykis. Vaisiai naudojami viei, kompotams gaminti, diovinti ir pan. Kriau viesamgis ir ilumamgis vaismedis. Jaunos kriaus reiklesns drgmei, nes turi maai smulki akneli,o pagrindins aknys silpniau regeneruoja po persodinimo i medelyno sod. Kriaus auga 1,5-2 kartus auktesns u obelis. Pagal augum yra auktags, vidutins ir emags veisls, nuo kuri priklauso vainik formos ir dydis. Slyva erktini eimos, kaulavaisini grups medi gentis. Sodininkystje vertingiausia namin ris ir kaukazin. Slyvos auga nuo 2 iki 4 metr ir dar auktesniais krmais ir mediais. Ankstyvos veisls pradeda derti 2-4 metais po pasodinimo, vidutinio ankstyvumo 5-6 metais, vlyvos 7-8 metais. Vaisiai apvals, ovals, mlyni, tamsiai mlyni, geltoni, raudoni. Vaisiai noksta nuo liepos pabaigos iki spalio vidurio. Slyvos maiau atsparios aliams. Maiau reiklios viesai, jautrios drgms pertekliui, drgnesnse vietose gyvena trumpiau. Vynia erktini eimos, kaulavaisini grups vaismedi gentis. Jos atsparios aliams, dera kasmet. Derti pradeda skirtino amiaus. Skiriamos trys veisli grups, 1)ankstyvosios, dera 3-4 augimo metais 2)vidutinio ankstyvumo, dera 4-5 m 3)vlyvos-dera 5-6m. Vaisia bna viesia arba tamsia odele, skanaus skonio. Vaisiai vartojami viei, gaminamos uogiens, demai, sultys ir pan. Vaismediai auga medio ir mediakrmio formos, iki 3-7m aukio, labai akojasi, aknys negilios. Pagal vaisi ir suli spalv veisls skirstomos dvi grupes:amoreles ir moreles. Moreli vaisi odel ir minktimas tamss, sultys rgiasalds. Amoreli vaisiai viess, sultys raudonos, velnios, saldios. Vynios dauginamos akiavimu, aliaisiais auginiais, akn atalomis, o poskiepiai-sklomis. 9. Veisls ir rajonavimas. Veisl-tai kultivuojam augal visuma, besiskirianti kokiais nors poymiais(morfologiniais, fiziologiniais, cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu bdu) juos isaugo. Pagal kilm veisls skirstomos : 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas. Vietins-ilgalaiks liaudies selekcijos rezultatas. vairiose vietovse gali bti vietins liaudies selekcijos veisls. Selekcionuotos veisls-selekcinink ivestos veisls. Introdukuotos veislsatvetos i kit ali. Standartinmis veislmis vadinamos tokios, kurios yra itirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. Naujai sukurtos ir introdukuotos veisls tiriamos lyginant su standartinmis ir tik gavus pranaesnius u standartini veisli rezultatus, rekomenduojamos dauginti ir auginti. Jei standartini veisli nra, naujos veisls tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. Klonas yra veisls kategorija: genetikai vienod individ visuma, gauta i vieno individo ir dauginama tik vegetatyvikai. 10. Vaismedi ir uogakrmi derjimo pradia, dinamika, trukm, augal savidulka ir krymadulka, apsidulkinimas ir apsivaisinimas. Derjimo pradia tai laikas, kai vaisiniai augalai pradeda derti sode ir uogyne. Danai pirmasis derjimas ir derlius bna negausus ir domus tik tuo, kad suteikia galimyb sitikinti, ar augalai yra toki veisli koki norta sigyjant sodinukus. Derjimo dinamika vaisini augal savyb kasmet iki pastovaus derjimo iauginti auganio gausumo derlius. Pastoviai derti vaisiniai augalai pradeda vairaus amiaus. Kuo ilgiau ir stabiliau dera nereikalaudami didesni darbo snaud, tuo jie vertingesni. Labai svarbu, kad derjimo laikotarpis bt kuo ilgesnis. 3

Daugumai sklavaisini vaismedi nepavyksta pastoviai ilg laik derti. Vien kart umezg gaus derliu, kitais metais jie auga be derliaus ir formuoja dar gausiau iedini pumpur. Taip prasideda ir kartojasi nepastovus ar prametinis derjimas prameiavimas. Derjimo gamybin ekonomin trukm tai toks vaisini augal gyvavimo laikotarpis, kurio metu iauga didiausi ir geriausi kokybs vaisiai. Jo trukm priklauso nuo veisli ir poskiepi savybi, be to, vaismedi augimui ir derjimui turi bti sudarytos palankiausios slygos. Laikotarp galima pailginti augalus kryptingai genint. Taip sutrikdomas derjimo stabilumas, ir kur laik gaunami geresni vaisiai. Savidulka vadinama augal apsidulkinimas ir apsivaisinimas to paties iedo arba to paties augalo kito iedo, arba tos paios veisls kito augalo iedadulkmis. Tos veisls, kurios apsivaisina savo iedadulkmis ir umezga vaisius, yra savivaiss arba savidulks. Savidulks yra braks, aviets, gervuogs, serbentai, agrastai, kai kurios vynios, abrikosai ar slyvos. Krymadulka vadinama vieno vaisinio ar uoginio augalo ied apsivaisinimas, apsidulkinus kitos veisls augalo iedadulkmis. Krymadulkoje gali bti anomalij, kai iedai neapsivaisina ir vaisi nemezga. Sodui veisti parenkamos pagrindins abipusiai krymikai apsidulkinanios ar dulkelins veisls. Sode pagrindiniai veislei reikalingos ne maiau kaip dvi dulkelins:pagrindin ir atsargin. Jeigu sode tenka sodinti vienos arba dviej veisli, kurios negali tarpusavyje krymikai apsidulkinti, vaismedius, tada kas deimtas medis perskiepijamas kitomis dulkelinmis veislmis. iedadulks piesteli purkode gerai dygsta, kai oras iltas. Tada apdulkinimui ir apvaisinimui pakanka vienos dienos. alto oro slygomis apvaisinimui prireikia daug dien. 11. Aplinkos reikm vaisiniams augalams. Temperatra. Nuo io veiksnio priklauso fotosintez, kvpavimas, lsteli skilimas ir augimas ir kt procesai. Poilsio laikotarp obelys baigia, o vegetacijos laikotarp pradeda, esant 4,4 oC temperatrai. Vegetacijos laikotarpiu vaismediai intensyviai auga, esant 20-25 oC temp. Vaismedi ydjimui pakanka nuo 12 iki 14 oC temp. Lietuvoje vaismediams neigiamos temperatros alingos ydintiems sodams, pavluotai nuimant obuoli derli ir rgiomis iemomis. Pirmieji aliai gali pakenkti pumpurams ir nesubrendusiems gliams. Stambios aknys atsparesns u smulkisias. Biriame dirvoemyje aknys pala labiau negu priemolyje. Kritikas kartis vaismediams nuo 50 iki 60 oC. Kalvot viet slniuose alnos bna 1,5 oC didesns negu lygumose. Ms soduose galima auginti tuos vaismedius ir uogakrmius, kurie itveria bent iki -35 oC alius. Vanduo (krituliai, oro ir dirvos drgm). Optimalus vandens kiekis augalams naudingas, o perteklius ir trkumas alingas. Lietuvos soduose vandens pakanka, kai per metus ikrinta daugiau kaip 700mm krituli. Vaismediai gali normaliai augti ir derti, kai dirvoje yra 75-80proc nuo pilno dirvoemio drgnumo. Daugiausia vandens sunaudojama pavasar ir vasaros pradioje, kai vaismediai ydi, spariai auga gliai ir uuomazgos. Vasaros viduryje vandens sunaudojama maiau, o ruden vl daugiau, ypa kai gausus derlius. Kai drgms per daug, gliai ir lapai nebeauga, galis j per anksti nukrinta, vaisiai sutrkinja. Trkstant drgms, vaismediai auga silpnai, vaisiai bna smulks, derlius maas, vaisiai ankiau krinta. viesa. viesos intensyvumas reikmingas vaismedi ydjimui ir augimui. viesos intensyvumas priklauso nuo met laiko, dienos ilgumo, vietovs aukio vir jros lygio. Debesys, rkas, dulks maina viesos intensyvum. Kuo intensyvesn viesa, tuo daugiau saus mediag vaismediai gamina, geriau auga j gliai ir aknys. Ilgomis dienomis gamina daugiau auksino, geriau auga pumpurai. Sault valand metinis paros vidurkis visoje Lietuvos teritorijoje apie 4,5val. Labiausiai saulti pietvakari ir iaurs rajonai. Dirvoemiai. Dirvoemis svarbiausias vaisini augal augimo veiksnys. Dirvoemio reljefas, kaip ems paviriaus nelygum visuma, daro poveik temperatroms: laito virutinje dalyje temperatros bna auktesns negu emutinje. emesnse reljefo vietose iem vaismediai labiau pala. Pietiniai laitai visada 25proc iltesni. Piet ir pietryi laito emutinje dalyje pavasar sniegas itirpsta anksiau. Ten dvigubai daugiau igaruoja drgms negu iaurinje pusje. Vaismediai geriausiai auga rytini ir vakarini lait vidurinje dalyje. Tinkamiausi sodams velniniai jauriniai, silpnai pajur ir velniniai karbonatiniai priesmliai ir priemoliai, kuriu pH 4,5-7,0. Sodo dirvoemio dujinje dalyje turi bti ne maiau kaip 10proc deguonies. Esant 3-5proc deguonies koncentracijai, gliai ir aknys auga prastai. 12. Vaisini augal dauginimo biologiniai pagrindai. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sklomis ir vegetatyvikai. I sklos augantys vaisiniai augalai vadinami sjinukais. Sklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys. Sjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato slygose. Taiau sjinuk populiacija daniausiai nevienoda, nes turi dviej susikryminusi augal paveldtas savybes ir poymius. Sklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena, bet vliau pradeda derti. Savaakniais vadinami vegetatyvikai aknijimu-padauginti vaisiniai augalai. Taip dauginant naudojamos vegetatyvins augal dalys, gebanios formuoti pridtines aknis. Savaakniai augalai paveldi visas dauginamo augalo savybes bei poymius per somatines lsteles, audinius ir organus. Vegetatyvikai padauginti augalai pradeda ankiau derti. Taiau dauginat iuo bdu, palikuonims perduodamos virus infekcijos. Vegetatyvinio dauginimo bdai natralus ir dirbtinis. Natraliai dauginama sais, 4

atalomis, virutinmis atlankomis. Dirbtinai dauginama auginiais, atlankomis, kereli skyrimu, skiepijimu ir mikrovegetatyviniu bdu. Skiepytais augalais, arba skiepais, vadinami tokie augalai, kurie suauginami i dviej ar trij komponent. inoma apie150kipijimo bd. Jie sugrupuoti tris grupes: akiavimas, glinis skiepijimas, suglaudimas. Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas, panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba j dalis ir auginant mgintuvliuose ar kolbose, maistinse terpse ar augimo stimuliatoriais. is bdas tinka daugumai sodo augal dauginti. 13. Sklinis ir vegetatyvinis dauginimas, dauginimo bdai. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sklomis ir vegetatyvikai. I sklos augantys vaisiniai augalai vadinami sjinukais. Sklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys. Sjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato slygose. Taiau sjinuk populiacija daniausiai nevienoda, nes turi dviej susikryminusi augal paveldtas savybes ir poymius. Sklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena, bet vliau pradeda derti. Vegetatyvinis dauginimas-tai dauginimas naudojant augalo vegetatyvines dalis: glius, akas, stiebus, lapus, aknis, pumpurus. Vegetatyviai dauginama: auginiais, atlankomis, atalomis, sais, krmeli skyrimu, skiepijimu ir mikrovegetatyviniu bdu. Dauginimas auginiais. aliaisiais auginiais vadinamos augani gli dalys, paruotos aknijimui. Jai galima dauginti daugel sodo augal: agrastus, vynias, slyvas. Kad auginiai greiiau siaknyt reikia daug drgms, iltos aplinkos 22-25 oC . Auginiai aknijami inspektuose, iltnamiuose ar kituose renginiuose, kuriuose galima palaikyti gli aknijimui reikalingas slygas. Vyni, slyv, persik auginiai siaknys geriau, jei bus ruoiami tuo metu, kai gliai auga intensyviausiai; svaraini, obel, agrast, aktinidij- intensyvaus gli augimo pabaigoje; serbent-bet kada. Dauginimui naudojama atriu peiliu nupjauta 5-10cm ilgio glio dalis su dviem- trim per pus sutrumpintais lapais. Sumedjusiais auginiais vadinamos, aknijimui skirtos vienmei sumedjusi gli dalys. Jais dauginami serbentai, vynuogs, aktinidijos, auginius galima ruoti nuo rudens iki pavasario (bet geriausia ruden). Sveiki vienmeiai gliai sukarpomi 15-20cm ilgio atkarpomis su 2-4 pumpurais. Auginiai suriami pdelius, laikomi prikasti lauke arba rsyje, nuo (0 iki 5oC ), drgnose durpse, pjuvenose ar smlyje. Daugumos augal auginiai medelyn sodinami pavasar, taiau raudonieji ir baltieji serbentai geriausiai siaknija sodinti rugsjo mnes. Kad auginiai geriau siaknyt prie sodinim, rekomenduotina, apatin j tredal vienai parai pamerkti augimo stimuliatoriaus vandenin tirpal. Auginius sodinti reikia lengv, puri ir derling dirv, eilutse 10cm atstumu; auginiai smeigiami nuoulniai, vir ems paliekama tik auginio virn su 1 -2 pumpurais. Pasodinti auginiai tuoj pat muliuojami. Sumedjusiais auginiais gali bti dauginami ir obel vegetatyviniai poskiepiai. Dauginimas atlankomis. Vertikaliomis atlankomis vadinami staiai auktyn augantys pirmameiai gliai, kuri apatin apkaupta dalis siaknija, o ruden, juos atskyrus nuo motininio augalo gaunami savaakniniai augalai. Vertikaliomis atlankomis dauginami serbentai, agrastai, svarainiai, vaismedi vegetatyviniai poskiepiai. Horizontaliomis atlankomis vadinami gulsiai alis nuo krmo atlenkti ir ant ems paguldyti stiebai, i kuri augantys jauni gliai apkaupti emmis siaknija. Dauginimas sais. sais dauginamos braks. sas- tai braks kerelio stiebas, i kurio bambli susiformuoja nauji augalai. sai intensyviausiai auga nuskynus uogas. Augalai siaknija savaime, o rudeniop stiebai sudista. Nauji augalai kit brakyn sodinami rugpjio pabaigoje arba anksti pavasar, kai tik galima eiti dirv. Stipriausi sodinukai iauga ariausiai motininio kerelio. Sodinimui tinkami tokie braki kereliai, kurie turi 3 trumpakoius lapelius ir netrumpesnes nei 5cm ilgio aknis. Silpnesni sodinukai tankiai susodinami daigyn paauginti, o brakyn persodinami pavasar. Dauginimas atalomis. Atalomis vadinami gliai, iaug i akn pridtini pumpur. Jomis dauginamos aviets, galima dauginti kai kurias slyvas, agarvyn. Atalos ikasamos rugsjo mnes arba anksti pavasar ir sodinamo nuolatin augimo viet. Silpnos atalos bent vienerius metus turi bti auginamos medelyne ir tik tada sodinamos nuolatin augimo viet. Krmeli skyrimas. iuo bdu dauginamos remontantins braks. Kai kuri veisli braks vegetacijos pabaigoje viename kerelyje jau turi 10-15 gerai isivysiusi rageli. Pavasar tokie augalai ikasami ir atsargiai supjaustomi tie dali kiek yra rageli. I kiekvieno ragelio iauga naujas augalas. Kitus augalus dauginti iuo bdu netikslinga. Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas, panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba j dalis ir auginant mgintuvliuose ar kolbose, maistinse terpse ar augimo stimuliatoriais. is bdas tinka daugumai sodo augal dauginti. Skiepijimas-tai dirbtinis augal sujungimas ir suauginimas. Skiepijimui naudojami du komponentai-skiepis ir poskiepis. glinis skiepijimas yra toks, kai skiepiui naudojamos gli atkarpos su 1-3pumpurais. Skiepgliai, tai gliai, paimti i sveik veislini vaismedi, skirti skiepyti poskiepius. Paprastasis sudrimas. skiepio glis, prieingoje apatiniam pumpurui pusje, skiepijimo peiliu nupjaunamas striai. Pjvis turi bti 3-4 kartus ilgesnis nei skiepio skersmuo. Toks pat pjvis daromas ir poskiepyje. Abu komponentai suglaudiami, o skiepijimo vieta itisai ir tampriai apriama 0,1-0,12 mm storio, 10-11 mm ploio polimerins plvels juostele. Pagerintas sudrimas. Skiepijant iuo bdu, aizdos daromos kaip paprastojo sudrimo, o 5

poskiepio ir skiepio aizd ploktumose pjaunama taip, kad susidaryt lieuvliai, kuriais skiepijimo komponentai tvirtai sukimba ir laikosi. Labai svarbu, kad sutapt j brazdo sluoksniai. Apriama itisai. Pridrimo bdu skiepijama, kai poskiepis storesnis u skiep. Skiepijama pavasar. skiepis paruoiamas taip pat kaip ir skiepijant sudrimo bdu. Poskiepis, sodo irklmis, nukerpiamas 10 cm auktyje nuo ems iek tiek atskirai. Auktesnje poskiepio pusje padaroma skiepio pjv atitinkanti aizda. Poskiepio ir skiepio pjvi ilgis ir plotis turi bti vienodi. Skiepijant pagerinto pridrimo bdu, kad komponentai tviriau laikytsi, poskiepio ir skiepio aizdose daromi lieuvliai. Skiepijimo vieta tvirtai apriama plvels juostele, o likusios atviros pjvi vietos utepamos sodo tepalu. oninio pjovimo bdu, skiepijama poskiepio vainiko akas ar liemen, nepaalinant poskiepio dalies vir skiepijimo vietos. Poskiepis, striu pjviu, pjaunamas iki tredalio ar ketvirtadalio jo storio. skiepis, dviem pjviais, nudroiamas taip, kad bt gautas nelygiaonis pleitas. Apatinis skiepio pumpuras turi bti maiau nupjautame krate. skiepis poskiepio pjv kiamas taip, kad skiepio labiau nupjauto ono aizdos brazdas sutapt su poskiepio aizdos brazdu, o maiau nupjauto ono aizda sutapt su atkeltos ievs aizda. Skiepijimo vieta itisai ir glaudiai apriama plvels juostele, o atviros pjvi vietos aptepamos sodo teplu. Kai skiepijimo komponentai suauga, poskiepis, vir skiepijimo vietos, nupjaunamas taip, kad nelikt kelmelio. Taip skiepijant nesugadinamas poskiepis, o skiepiui neprigijus vl galima skiepyti sveikoje vietoje, emiau buvusios aizdos.Poieviniu bdu skiepijami gerokai storesni u skiep poskiepiai, kai lengvai atsiskiria iev. Poskiepis nupjaunamas staiai, viename jo one iilgai, 2-3 cm ilgio pjviu, perpjaunama iev. skiepis paruoiamas taip pat kaip sudrimui. Jo apatins dalies 0,5-1 cm ilgio iev paalinama skiepijimo peiliu. Iilginio pjvio vietoje skiepis pakiamas po poskiepio ieve. Skiepijimo vieta apriama plvels juostele, o atviros aizdos vietos utepamos sodo tepalu. sklimo bdu skiepijama, kaip poskiepis yra gerokai storesnis u skiep ir kai iev dar neatsilupa. Skiepijamos akos galas nulyginamas, skeliamas ir plyio kratuose pleistikai nudroti skiepiai statomi taip, kad vienos j puss brazdas sutapt su poskiepio brazdu. Po to skiepijimo vieta apriama plvele, o tarp skiepi liks plyys utaisomas medienos gaballiu. Neapritos aizdos vietos utepamos sodo tepalu. Akiavimas-tai skiepijimo bdas kai skiepas, vadinamas akute, perkeliamas kit augal-poskiep. Daniausiai akiuojama mieganija akute. Mieganija akute vadinama todl, kad vasaros antroje pusje skiepyta ir prigijusi akut iki kito pavasario miega(nesprogsta). iuo bdu sodo augalai akiuojami nuo liepos vidurio iki rugpjio vidurio. Akiavimas ukiimu po ieve. Akiuojant iuo bdu akut ukiama u poskiepio ievs. daromas T raids formos pjvis. Pirmiausia padaromas skersinis, paskui iilginis pjviai. Peilio lieuvliu atkeliami virutiniai perpjautos ievs kampai, kad bt patogu pakiti akut. Akut ipjauname su plonu medienos sluoksniu, tokio ilgio ir ploio, kokia aizda yra, padaryta poskiepyje, kad skiepijimo komponent aizdos gerai sutapt. Pumpuras turi bti ties ipjautos akuts viduriu. Akut pjauti pradedama nuo skiepglio pagrindo. Skiepglis laikomas ties akute padtas ant rodomojo pirto. Ipjautas skydelis pakiamas po ieve, kad kyot tik pumpuras. akiavus tuoj pat apriama, plvele apvyniojant vis aizd, taiau skiepio pumpuras su lapkoiu paliekamas neapvynioti. Po 1015 d., kai akuts prigyja, plvel paalinama. Akiavimas priglaudimu. Tai akiavimas, kai skydelis su akute ne pakiamas po ieve, bet priglaudiamas prie poskiepio. Akiuojant iuo bdu, poskiepio liemenlyje iev striu pjviu pjaunama iki medienos. Po to, i viraus emyn, iki skersinio pjvio, ipjaunama 3-5 cm ilgio aizda. Tada i skiepglio ipjaunama tokio paties dydio akut. Akiavimo komponentus suglaudiant, apatinis skydelio galas ukiamas u poskiepyje ipjauto lieuvlio, palaikanio skydel. Skiepijimo komponent aizdos turi gerai sutapti. Riama taip, kaip ir akiavus ukiimu po ieve, taiau vis skydel, kartu su akute, nuosekliai udengiant. is akiavimo bdas spartesnis, be to, taip galima akiuoti ir kai iev sunkiai atsiskiria nuo medienos. Akiavimas sprogstania akute. Sprogstanija akute akiuojama pavasar, kai lengvai atsiskiria poskiepi iev. Prigijusi akut sprogsta, ir t pai vasar iauga kultrins veisls glis. Birelinis akiavimas.Vadinamas todl, kad birelio pirmoje pusje poskiepiai akiuojami pirmamei gli akutmis. Taip akiuojamos vynios ir trenes. 14. Poskiepio ir skiepio tarpusavio sveika. Tai vieno ir to paties augalo kini ir biologini poymi kitim modifikaciniai pasireikimai skiepijant vairius poskiepius. Poskiepis ir skiepis turi tvirtai suaugti, kad tarp j vis vaismedio gyvenim vykt normali mediag apykaita. i slyga danai pasiekiama, kai parenkamos botanikai giminingos tos paios ries ar genties augal poros. Taiau bna iimi. Ne visas obels ris galima tarpusavyje skmingai skiepyti. Biologinis neatitikimas pasireikia tuo, kad skiepijimo komponent iev ir mediena netvirtai suauga, dl biologini sutrikim badauja poskiepis. Dl biologinio neatitikimo, vaismediai bna prasti, nederlingi. Kartais biologikai neatitinkanias veisles tenka skiepyti su intarpu,biologikai atitinkaniu poskiep ir skiep. Tai poskiepio ir skiepio sveikos kompleksinis pasireikimas. iame komplekse vyrauja skiepio fiziologinio senjimo tempas, kuris priklauso nuo specifins mediag apykaitos tarp skiepijimo komponent. Vegetacijos ir ydjimo pradia, poilsio laikotarpio pabaiga maai priklauso nuo poskiepio. Poskiepio taka itvermingumui priklauso nuo vegetacijos pabaigos, 6

akn antrins sandaros, derliaus dydio ir kt. Nuo skiepio takos priklauso akn sistemos augimo stiprumas ir atskir jos dali santykis. Spariai augantis skiepis stiprina akn augim. 15. Vaisinis medelynas, jo paskirtis, reikm, sudtins dalys. Vaismedi medelynu vadinamas ems sklypas, kuriame auginami vaismedi skiepai ir uogakrmi sodinukai. Medelynai labai svarbs tuo, kad nuo j iaugint sodinuk gentins ir veislins sudties priklauso naujai veisiam sod ir uogyn veislin ir genetin sudtis. Medelynai augina tokius sodmenis, kurie turi paklaus rinkoje. Kiekvienas iaugintas sodinukas turi bti inomos veisls ir geros kokybs. Medelyne svarbu auginti tinkamiausias ir perspektyvias vaismedi bei uogakrmi veisles. Visuose medelynuose auginant sodinukus btina:1)naudoti kokybikus poskiepius 2)naudoti ger veislin mediag vaismedi ir uogakrmi sodinukams dauginti 3)uauginti tik auktos kokybs standartinius sodinukus 4)iaugintus sodinukus laiku realizuoti. Medelyno sudedamosios dalys: poskiepynas, skiepynas, sklinis sodas, veislinis sodas, veislinis uogynas, sodinuk laikymo sklypas, skiepijimo patalpa. Poskiepynas yra pradinis medelyno skyrius. Jame auginami vaismediai skliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. Poskiepyne reikalingas daigynas. Jame auginami vaismedi poskiepiai-sjinukai. Daigyne sjamos vaismedi sklos, pikiuojami ir retinami sjinukai. Poskiepynui priklauso ir vegetatyvinis poskiepynas. Jame auginami augalai dauginami vegetatyviniu bdu(atlankomis). Skiepynas yra svarbus medelyno skyrius. Jame skiepijami pasodinti poskiepiai ir formuojami skiepai. Sklinis sodas reikalingas vaismedi sklini poskiepi skloms iauginti. Veislinis sodas btinas medelyno skiepiams auginti. I j imami skiepgliai poskiepiams skiepyti. Veislinis uogynas reikalingas tada, kai medelyne auginami uogini augal sodinukai. Sodinuk laikymo sklypas naudojamas poskiepiams ir skiepams laikyti iki sodinimo ar pardavimo. Jis turi bti apsaugotas nuo peli ir kitoki grauik. em turi bti neumirkstanti, lengva ir puri. Vaismedi skiepijimui iem reikalingos patalpos. Vaisiniams augalams dauginti aliaisiais auginiais reikalingi iltadariai dirbtinio rko slygoms sudaryti. Vaisini augal skloms stratifikuoti ir skiepgliams laikyti naudojamas aldytuvas. 16. Medelyno vietos parinkimas. Medelynui tinka lygi arba su mau, iki 5 laipsni nuolydiu pietus arba vakarus vieta, kur per metus ikrinta ne maiau kaip 500-600mm krituli. Laistymui arti medelyno reikalingas koks nors vandens altinis up ar vandens telkinys. Netinka uliejamos emumos arba dubos ir vandens takoskyros, kurias nuolat gairina vjai. Tinkamiausi purs lengvi priesmliai ir priemoliai. Juose lengva sudaryti geras slygas augalams augti. Medelynui parinkta vieta ilyginama, nudrenuojama, sunaikinamos piktols. Visos medelyno struktrins dalys ems sklype idstomos taip, kad tarp j bt patogus ryys. Paprastai medelynas veisiamas ariau sodybos. 17. Skliniai ir vegetatyviniai poskiepiai, daigynas, skiepynas. Skliniai poskiepiai auginami poskiepyne. Geromis slygomis jie iauga per vienerius metus, blogomis-per dvejus. Geri poskiepiai tinka skiepijimui. Obel, kriaui, vyni, slyv, treni, abrikos sklos parenkamos i nukritusi vaisi. Daigesns slyv sklos bna tada, kai jos iimamos i ne visai sunokusi vaisi. Sklos i vaisi imamos jas ipjaunant ir iplaunant. Abrikos ir slyv sklos gali bti iimamos persklus per pus vaisius, kai jie lengvai atsiskiria nuo minktimo. I stambesni obuoli, kriaui, svaraini vaisi sklas galima ipjauti. Atskirtos sklos diovinamos pavsyje, kol pasidaro birios. Tada valomos, riuojamos. Sklos diovinamos iki 10-11proc drgnumo, nustatoma j kokyb, supilamos drobinius maielius ir laikomos pakabintos sausoje patalpoje. Prie sj sklos stratifikuojamos-maiomos su smliu, pjuvenomis, durpmis ir laikomos reikiamoje temperatroje ir drgmje. Sklos stratifikuojamos nevienodai. Kad sklos vienodiau sudygt pirmiausia laikomos +5 oC temp. Kai paviens sklos pradeda dygti temp paeminama iki 0-1 oC. Kaulavaisi skl dygimas danai utrunka dl biologini prieasi, dl kieto apvalkalo(kauliuko). J sutraikius stratifikacija pagreitja 1,5-2kartus, daigumas padidja 100proc. Vegetatyviniais poskiepiais vadinami tie, kurie dauginami vegetatyvikai ir daniausiai naudojami emagms obelims iauginti. Vegetatyviniai poskiepiai dauginami ir auginami vegetatyviniame poskiepyne. Vegetatyviniam poskiepynui reikalinga derlinga, puri priesmlio arba lengvo priemolio dirva. Daigynas yra poskiepyno sudedamoji dalis. Jam reikalinga ilta, nuo vj apsaugota vieta, kurioje pastos sklosgreiiau sudygt ir iki rudens suspt iauginti 7mm storumo liemenlius.Tinkamiausia lengva ir derlinga dirva, nepiktolta, neuterta lig pradais ir kenkjais. Skiepyne skiepai auga dvejus metus, kai realizuojami vienmetukai, ir trejus metus, kai realizuojami dvimetukai. Vienas sklypo laukas turi bti tokio dydio, kad jame tilpt tiek skiep, kiek reikia iauginti per vienerius metus. Pirmasis laukas vadinamas okuliant lauku, nes jame augantys poskiepiai akiuojami. Antrasis vadinamas vienmetuk lauku, treiasisdvimetuk lauku. 18. Skiep paruoimas, ikasimas, riavimas, laikymas ir realizavimas. Netinkami skiepai naikinami, o silpnai issivyste sveiki sodinami i atskira sklypa ir jame auginami iki standartinio dydzio. Surusiuoti skiepai surisami po 10 i pedelius, prie kiekvieno ju pririsama etikete,kurioje nurodoma sodinuku veisle ir poskiepis. Taip paruosti skiepai laikinai prikasami sodinuku laikymo sklype. Pervezant skiepus didesni atstuma,kad nenukentetu saknys,jos pamirkomos molio 7

tyreje.skiepai kraunami kiekviena eile pridengiant dregnais siaudais. Sukrauti uzdengiami brezentu.. fumigacijos kameroje palaikyti skiepai vezami i ju laikymo sklypa. Skiepai prikasami 40-45 cm gylio vagose. Padarius pirma vaga skiepai i ja dedami viena eile. Darant antra vaga,zemes verciamos ant pirmoje vagoje sudetu skiepu, saknys apminamos ir paliejamos. Ilgiau laikant prikasami 50-60 grioviuose. Apkasama ne tik saknys bet ir zemutines kamienu dalys. Apkasai paliejami. Sklypas aptveriamas vielos tinklu nuo kiskiu. Geriausialaikyti saldytuvuose ar sandeliuose kur 0-3temperatura. 19. Sod veisimas ir prieiros technologijos. Nuo sod veisimo priklauso pasodint vaismedi prigijimas, geras augimas, derjimo pradia ir derlingumo dinamika. is etapas prasideda tinkamiausios vietos parinkimu ir jos sukultrinimu. Sukultrinimo tikslas-pakoreguoti reljef, sureguliuoti drgms slygas, pagilinti armens sluoksn, pagausinti maisto mediagas 60 cm dirvoemio sluoksnyje, pagerinti struktr, sunaikinti piktoles, ligas ir kenkjus. Optimali sodinimo atstum parinkimas pagal poskiepi, veisli savybi, vainik form ypatumus lemia sod vaismedi derlingum ir derliaus kokyb, prieiros darb atlikim. Vaismedi atstumai sode turi bti tokie, kad jiems per vis ami pakakt maitinamojo ploto ir jie turt geras viesos slygas. 20. Vietos parinkimas, teritorijos paskirstymas, dirvos sukultrinimas. Obelims ir kriaums optimalios dirvosvidutinikai purus priemolis ir priesmlis, silpnai rgios reakcijos(5-6 pH). Taiau jos neblogai auga ir sunkesnse, blogesns aeracijos, bet neumirkstaniose dirvose. Slyvoms tinkamiausios derlingos, purios ir drgm gerai laikanios, su pH 6,5-7,2 nepiktoltos dirvos. Slyvos ydi anksiau u kitus vaismedius, todl joms btinos saugios nuo aln vietos. Trens auga vairiose derlingose, puriose dirvose su pH 6,7-7,5. Joms netinka lengvos smlio dirvos. Treni iedai jautrs alnoms. Todl vietos turi bti apsaugotos nuo vj, saultos. Vynioms tinkamiausios neutralios ar silpnai armikos dirvos pH 7,0. Jos pakanios vairioms dirvoms. Netinka tokios vietos, kuriose telkiasi altas oras, nes vynios ydi anksti. Pakenia pavs. Abrikosams reikalinga puri, drgm gerai laikanti armika (pH 6,5-8,0) dirva. Smlio dirvos netinka. Geriau auga viesiose iltose uuovjose. Sodui parenkamo sklypo dirvoemis tiriamas. Nustatoma granuliometrin sudtis, tankis, humusingumas ir pagrindini maisto mediag kiekis, reakcija, karbonatingumas. Dirvos kultrinimas tai vairi agrotechnikos priemoni taikymas. Jo tikslas perengti palankiausios aeracijos, drgms ir maisto mediag slyga vaismediams ir uogakrmiams augti. Pirmiausia specialiu sodo drenau nusausinamos pernelyg drgnos dirvos. Ilyginamas ems pavirius, irenkami akmenys. Ilygintoje dirvoje neturi bti lomeli, dubim vandens telkiniams susidaryti. Ilyginta dirva kalkinama, atsivelgiant tai, kokio ji rgtingumo ir kokiems augalams skiriama. Daugumai sodo augal tinkama pH 5,6-7 reakcija. Jei reikia kalkinama klintmiliais ar dolomitmiliais, o nurgtinimui naudojam gesintas kalkes. Dirv sukultrinimo gylis priklauso nuo augal stambumo. Kuo stambesni augalai, tuo giliau kultrinama dirva. Dirva ariama ruden, prie arim beriama tr atsivelgiant dirvos derlingum. Sodo veisimo metais laikomas juodasis pdymas: kultivuojama, lkiuojama, ariama. Po lkiavimo ir arimo varputis naikinamas herbicidais. Uogynams veisti dirv galima sukultrinti per vienerius metus. Nuo pavasario laikomas juodasis pdymas Iki birelio pabaigos triama organinmis ir mineralinmis tromis. Po savaits lkiuojama, liepos mn ariama, po to vl lkiuojama, ariama, kultivuojama ir uogakrmius sodiname. 21. Vaisini augal geni ir veisli parinkimas, sodinimas. Tai sodo projektavimo dalis. is darbas labai svarbus, nes su juo nustatoma naujai veisiamo sodo struktra. Nuo struktros priklauso vaisi ir uog iauginimas, sodo derlingumas ir ekonominis efektyvumas. darb galima tinkamai atlikti, inant sodo pagrindin paskirt ir parenkam vaisini augal, ypa veisli savybes. Kiekviena sodo augal gentis turi vairi veisli. Daug veisli itirta veisli tyrim stotyse ir ibandyta vairiuose soduose. Jos rekomenduojamos naujai veisiamuose soduose. Paskirstant augalus veisiamuose soduose, didel reikm turi veisli kryminio apsidulkinimo slyg sudarymas. Nuo to priklauso sod derlingumas ir vaisi kokyb. Tai ypa svarbu sklavaisini vaismedi sodams, nes daugiausia j veisli yra krymadulks. Yra veisli, kurios gali viena su kita krymikai apsidulkinti. Jas lengva derinti sodinant. Jeigu jos abi vertingos ir sode reikalingos, tai j vaismediai sodinami juostomis. Juostoje po kelias eiles sodinama taip, kad tarp juost bt ne didesnis kaip 60 m atstumas. Didesniais atstumais bits blogiau pernea iedadulkes. Svarbu, kad sode bt ne maiau kaip trys veisls, galinios krymikai apsidulkinti. Tinkamiausi sodinimo atstumai tokie, kurie leidia per vis j augimo laikotarp turti erdvs akoms ir aknims tinkamai pltotis, patogiausiai atlikti sod ir uogyn prieiros, derliaus numimo ir transportavimo darbus. Vaisini augal atstumai priklauso nuo maksimalaus dydio, kur pasiekia vairiai formuojami visai suaug vaismediai. Tai yra geni, veisli savybi, bei poskiepi, kuriuos paskiepyti vaismediai, poveikio visumos rezultatas. Tinkamiausias laikas vaismedi sodinukams sodinti sod yra spalis. Ruden pasodint sodinuk aknys iki pavasario gerai aplimpa emmis, todl pavasar gali pradti normaliai augti be papildomo laistymo. Jeigu sodas neaptvertas 1,5-2 m aukio vielos tinklo 8

tvora, kiekvienas sodinukas turi bti apritas, kad neapgraut kikiai. Sodinukams kasamos 1m skersmens, 0,6-0,7 m gylio duobs. Sodinimui naudojamos tik armens sluoksnio ems. Jei dirva sukultrinta anksiau kasamos maesns duobs. Sodinama dviese: vienas laiko sodinuk reikiamoje vietoje, reguliuoja jo sodinimo gyl, kitas kastuvu beria emes ant akn. Padaromas nedidelis dubimas, kad lietaus vanduo sunktsi aknis, muliuojama 4-5 cm sluoksnio mlu arba durpmis. Palaistoma 2-3 kibirais vandens. Sodinti pavasar- liejami pakartotinai. 22. Dirvos dirbimas soduose. Dirvos arba ems dirbimu suprantamas jos apvertimas, maiymas, trupinimas, purenimas, suspaudimas, lyginimas, vag darymas ir kiti darbai vairiais ems kio padargais. Sod ir uogyn dirvos dirbimo tikslas-sudaryti geras slygas vaisiniams augalams augti ir derti, j aknims pltotis ir visoms funkcijoms atlikti. Gerai dirbtos dirvos geresn struktra, drgm, aeracijos ir ilumos slygos, aktyvesn mikroorganizm veikla, joje maiau piktoli, kenkj ir lig suklj, pastovesnis derlingumas ir prieinam form mineralini element santykis bei pH KCl ,vandens ir vjo erozijos sauga. Giliausias dirvos dirbimas vadinamas pagrindiniu. Dideliuose soduose dirva dirbama plgais, lktinmis ir kitokiomis akiomis bei kultivatoriais. Mauose soduose dirva dirbama maagabaritine technika, arkliniais padargais ir rankiniais rankiais. Pomedi juostos ir tarpueiliai priirimi skirtingai. Pomedi juostose geriau laikyti juodj pdym. Yra keletas sodo dirvos dirbimo sistem: juodapdymin, sideralin, olynin, ilgalaik daugiamei oli, herbicidin. Juodapdymin- tai juodasis pdymas, kai dirva dirbama sode vairiais padargais per vis vegetacijos laikotarp. Sideralin- tai tokia dirvos dirbimo sistema, kai vaismedi tarpueiliuose auginami tokie augalai, kuri alioji mas yra gera tra dirvai. Trumpalaik daugiamei oli sistema tokia, kai vaismedi tarpueiliuose daugiamets ols auginamos 3-4 metus. Jos daug kart per vasar nupjaunamos ir paliekamos mului. Ilgalaik daugiamei oli sistema sode yra tokia, kai visame suaugusio sodo plote auginamos daugiamets ols. Herbicidinis pdymas-nuolat naudojami herbicidai ir ten bna juoda em, auga tik paviens piktols. Muliavimas yra vaismedi pomedi arba juost padengimas mlu, durpmis, pjuvenomis, smulkintomis augal atliekomis. 23. Jauno ir suaugusio sodo prieira, tarpueili dirvos dirbimas, naudojimas, trimas (laikas ir bdai). Mgjik sod vaismedi tarpueiliuose galima auginti kitus augalus, kol vaismedi akos neugoia jiems viesos: buroklius, pupeles, irnius, pomidorus, ridiklius, ridikus, ankstyvsias bulves ir iedinius kopstus, alumynines daroves, emuoges. esnakai ir svognai pomedi juostose apsaugo vaismedius, ypa jaunus, nuo kenkj ir lig, racionaliau panaudojama sod em. Netinka tarpueiliuose auginti runkeli, molig, jav. Vaismedi tarpueiliuose auginami tokie augalai, kuri alioji mas yra gera tra dirvai. Vaismedi tarpueiliuose geriausia sti viki-avi, irni-avi, peliuk-avi miiniu, lubinus, seradles, barknus, garstyias, rapsus, facelijas. Sideratai sjami antroje vasaros pusje, o ruden dar ydintys nupjaunami, susmulkinami ir plgais arba kastuvais terpiami dirv. Deraniuose soduose sideratai auginami vienuose tarpueiliuose vienais metais, kituose-kitais. Laisvi tarpueiliai reikalingi derliui imti. Vaismedi tarpueiliuose 3-4 metus gali bti auginamos daugiamets ols. Jos daug kart per vasar nupjaunamos ir paliekamos muliui. Triant vaismedius, reikia atsivelgti j biologines savybes, atskirais augimo ir derjimo laikotarpiais, maisto mediag kiek dirvoemyje, planuojam derli ir agrotechnik. Organinmis ir mineralinmis fosforo ir kalio tromis triama ruden. Jos giliai terpiamos. Jomis galima trti kart per dvejus metus, jei dirvoemio reakcija artima neutraliai arba neutrali. Azoto tromis paprastai triama papildomai, kasmet pavasar iki ydjimo arba ruden krintant lapams. Ruden ibertos tros greitai patenka augal, o anksti pavasar jas naudoja pradedanios vegetuoti augalo dalys. Trimo bdai: 1)tros ibarstomos pakrikai dirvos paviriuje ir terpiamos padargais reikiamu gilumu; 2)lokaliai, tros ibarstomos idiniais arba eilutmis specialiais padargais, 2 metr atstumu nuo kamieno. Skystos tros terpiamos trtuvais 8-15cm gilumu, fosforo ir kalio tros terpiamos trtuvais 18-22cm. 24. Vaismedi augimas ir derjimas. Vaisini augal augimo ir derjimo laikotarpiai. Laikotarpiais vadinami vaisini augal augimo ir derjimo proces kitimo tarpsniai. Vienais laikotarpiais vaisiniai augalai labiau auga, kitais-gausiau dera. iuos laikotarpius tenka atsivelgti, taikant j prieirai agrotechnikos priemones, ypa genjim, kuriuo formuojamas vaismedi vainikas. Svarbesni yra 5 laikotarpiai.1.Augimo laikotarpis. Prasideda nuo augal pasodinimo sod ir trunka iki derjimo pradios. iuo laikotarpiu augimui skatinti augalus reikia trti, formuoti j vainikus, tuo siekiant ankstyvesnio gausaus derjimo.2.Augimo ir derjimo laikotarpis. Prasideda nuo derjimo pradios ir trunka 26metus, iki pastovesnio derjimo. Vaismediai auga, didja vainiko ir akn sistemos apimtys. Kasmet iauga stambs vaisiai ir gausja derlius. 3.Augimo ir derjimo laikotarpis. Prasideda vaismediams pradjus stabiliau derti. iuo laikotarpiu vaismediai gausiai dera, bet silpniau auga ir atsinaujina. akos nusvyra nuo derliaus ir pradeda keistis vainik formos. 4. Derjimo laikotarpis. Vaismediai gausiai dera, bet beveik neauga. Laikotarpio pabaigoje vaismedi ak 9

virnse vietoj gli formuojasi vaisins akels. Vainikai pasidaro skstaakiai. Daugiau akeli sunyksta negu uauga. 5.Derjimo ir divimo laikotarpis. Vaismedi vainikai pradeda mati, nes dista ak virns, smulkios ir pasenusios vaisins akels, sumaja derlius, pablogja vaisi kokyb. Toki vaismedi laikyti neverta. Augimo ir derjimo laikotarpi kitimo dsningumai bdingi visiems vaisiniams ir uoginiams augalams, skiriasi tik j trukm. Vertingiausiais yra treiasis-derjimo ir augimo laikotarpis, todl reikia rpintis, kad jis bt kuo ilgesnis. 25. Genjimo laikas, bdai, priemons, technika. Genjimo tikslas-formuoti vaismedi vainikus, reguliuoti ak augim ir derjim per vis vaismedi ami. Yra du svarbiausi genjimo bdai: trumpinimas ir retinimas. Trumpinimu alinama tik dalis glio arba akos. Patrumpintos akos storja, labiau akojasi, brandina maiau, bet stambesni vaisi. Augani gli trumpinimas vadinamas pinciravimu. Retinama tada, kai vainikai itin tanks. Tam visikai ipjaunamos kai kurios akos ir gliai. Tada likusios akos gauna daugiau viesos ir geriau dera. Genjimo rankiai turi bti vars, atrs, patogs, kad jais bt galima dirbti greitai, lengvai ir tiksliai. Jais padarytos aizdos turi bti lygios, kad greitai gyt. Sodo irkls yra labiausiai reikalingas rankis. Jos tinka iki 2 cm storio akoms ir gliams nukirpti. Gaidukinmis irklmis nupjaunamos auktai esanios, iki 2,5cm storio akels. Genjimo peilis lenkta gelete gali bti vairi dydi, tinka iki 2cm storio alioms ir sausoms akelms nupjauti, nupjaut ak aizdoms lyginti. Genjimo pjklelis reikalingas storesnms kaip 2cm akoms nupjauti. Profesionaliam genjimui naudojami peiliniai, pjaunantys tik traukiant, atrs ir darantys lygias aizdas pjklai. Geriausia turti genjimo ranki komplekt, kuriame yra vis reikiam ranki. Genjimo laikas yra metas, kada geriausiai tinka atlikti vaismedi genjimo darbus, kad j aizdos geriausiai gyt, o akos geriausiai augt ir dert. Geriausiai genti vaismedius poilsio laikotarpiu. Vegetacijos laikotarpiu galima pinciruoti glius, keisti gli ir ak augimo krypt. Suaug vaismediai genimi anksiau negu jauni. Vaismediai genimi ne altesnje kaip -5oC temperatroje. Genjimo darbus galima tsti iki vegetacijos pradios, ilgiausiai iki ydjimo. Dideli sod vaismediai genimi vis iem, su pertraukomis stipri ali dienomis. Genint ne vegetacijos laikotarpiu, labai svarbu, kad aizdos nedelsiant bt uteptos aliejiniais ar vandens emulsiniais daais. Paal vaismediai genimi prie vegetacijos pradi ir sulapojus. 26. Vaismedi vainikai. Vaismedio vainikas yra i liemens viduriniosios dalies iaugint ak visuma. Vainik formavimas pagrindini ir alutini ak auginimas pagal pasirinkt form reikiamais atstumais, kryptimis ir tvarka. Obel vainik formos. Paprastosios verpsts formos vainikas turi vien stipr vertikal liemen i kurio auga horizontalios akos. Apatin vainiko aka i liemens iaugusi ne emiau kaip 0,7m nuo ems. Apatins akos yra ilgiausios, o auktyn liemeniu formuojamos vis trumpesns. Visos akos yra horizontalios arba atlenktos horizontaliai. Verpsts formos vaismedius stengiamasi auginti 2,5-2,8m aukio. Laibosios verpsts formos vainikas turi vien stipr vertikal liemen, i kurio horizontalios akos auga tik vainiko apaioje -0,7-7m vir ems. Aukiau i liemens auga tik vaisins akels. Taip daniausiai formuojami emagiai vaismediai. Jie nedidels apimties-vainiko apaia 1-1,5m ploio. Esant tik vienam ak auktui ir maesnei vainiko apimiai, daugum vaisi geriau apvieia saul, uauga daugiau kokybik, spalvot obuoli. Laibosios verpsts formos vaismediai bna apie 2,5maukio. Superverpsts formos vainikas turi vien stipr vertikal liemen, i kurio auga trumposios akels ir visai nra ilgesni horizontali akeli. Taip formuojami tankiai pasodinti emagiai vaismediai. J vainikai bna iki 1m ploio. Dl maos vainiko apimties vaismedius galima sodinti tankiai, j gerai apviesti vaisiai bna labai kokybiki. Ainis vainikas turi stipr vertikal liemen ir 2-3 met amiaus akeles, jame visai nra stipri ak. akels visai nelankstomos. Jeigu dera vienmets ir dvimets akels, genjimo metu igenimos tik senesns negu dviej met, o kai dera tik dvimets ir vyresns, tai igenimos senesns negu trej met. Ainiais vainikais formuojami ir emagiai, ir pusiau emagiai vaismediai. Jie bna 2,5-3m aukio. 27. Vaismedi perskiepijimas - bdai, laikas, rankiai ir mediagos. Perskiepijimas yra i skiepo iaugusio medelio skiepijimas kit veisli skiepiais. Perskiepijamos tik sveikos obelys ir kriaus iki 15 met amiaus, kurios dar gali gyventi ne maiau kaip 10-15 met. Perskiepyti galima, norint pakeisti vaismedio veisl arba kai norima turti daugiau vairi veisli, o vietos sode yra nedaug. Geriau, kai sutampa vainiko ir skiepytos akos veisls, vaisi nokimo laikas. Tada maiau sutrikdomas augimo ritmas ir iemojimas. Taiau galima iemines veisles perskiepyti vasarinmis ir atvirkiai. Vaismediai perskiepijimui paruoiami t pai dien, kuri perskiepijami. Pagrindins akos patrumpinamos pjkleliais paliekant: emutines-iki 90cm ilgio, virutines-iki 60cm. Liemuo patrumpinamas tiek, kad bt 30-40cm ilgesnis u patrumpintas pagrindines akas. Perskiepijimui tinka visi skiepijimo bdai. storesnes akas skiepijami 3-4 skiepiai-i abiej on virn. ilt pavasar skiepyti gliai sunkiau prigyja, greiiau dista. Juos galima apsaugoti 10

polietileniniais maieliais arba padaryti atvirus popierinius cilindrus. Kiekvienoje perskiepytoje akoje paliekamas vienas geriausiai augantis glis, kiti patrumpinami ir paliekami derjimui arba visikai paalinami. 28. Skiepgli paruoimas, laikymas. Jeigu pavasar adama perskiepyti senesnius vaismedius, po pirmj ali, gruodio pabaigoje, prisipjaunama skiepgli. Jiems tinka tik vienameiai gliai nuo norimos veisls pietins vaismedio dalies. Vilkgliai netinka. Kiekvienos veisls skiepgliai suriami pundeliais, dedama etiket su pavadinimu ir ukasami lauke pavsyje. Jei iema buvo nealta ir vaismedi giliai nepaalo, juos galima imti pavasar iki pumpur brinkimo. iem ir anksti pavasar pajuti gliai laikomi vdinamame rsyje, stati, pagrindais susmeigti drgn sml, madaug 0C temperatroje. Gerai skiepagliai isilaiko ledainje arba sukastoje sniego krvoje, kuri, kad netirpt pavasar upilama medio pjuvenomis, kraikinmis durpmis ir pan. glius galima dar taip ilaikyti. Parenkama pavsinga, pakili ir nepiktolta vieta. Ant nuvalytos ems suguldomi iemos pradioje nupjauti gliai. I viraus udengiama plvele, kad nepatekt drgm, ir upilama pjuvenomis ar durpmis. 29. Derliaus prieira ir numimas. Ankstyvu vadinamas toks kritimas, kai vaisiai byra nesulauk skynimo brandos. Taip atsitinka dl fiziologini slyg. Augimo reguliatoriais galima sustiprinti vaisi laikymosi prie vaisini akeli stiprum ir apsaugoti nuo ankstyvo kritimo. Pradjus vaisiams kristi, purkiama alfanatilacto rgties arba alfanatilacto rgties amido vandens tirpalais. Svarbu purkti tinkamiausiu laiku, kad tarp pirmo ir pakartotino purkimo trukt ne daugiau kaip 12-14 dien. Kuo anksiau pradeda kristi vaisiai, tuo daugiau kart tenka purkti. iais bdais vaisi ankstyv kritim galima sumainti 3-6 kartus. Kaulavaisini vaisiai ir uogini kultr uogos ne visada lengvai atsiskiria nuo vaisini akeli brandos tarpsnyje. Dl to pasunkja derliaus numimas. Tai galima palengvinti preparatais. Pvz., etefonas padeda susiformuoti skiriamajam audini sluoksniui. Geriausiai purkti, kai oro temperatra 18-20oC. Tada preparatas veikia geriausiai. Purkiama rytais arba vakarais. Vaisiai turi bti suaug ir gerai nusispalvin. Pasiruoimas derliaus numimui- tai taros, kopi, skintuv ir transporto priemoni pasirpinimas vaisiams skinti, perveti prekinio paruoimo vietas ir moni apmokymas tinkamai darb atlikti. Tara. Obuoliams ir kriaums skinti tinka plastikiniai kibirai, brezentiniai ir polietileno krepiai su atsegamu dugnu. Netransportabiliems obuoliams bei kriaums pakuoti tinka 50x40x15cm lenteli duts. Kaulavaisiams pakuoti tinka 50x40x15 cm lenteli duts. Uogoms, ypa glenoms brakms ir avietms skinti ir realizuoti tinkamiausios balanins 0,5-1,0 kg talpos duts. Taip pat tinka ir plastikins ir kartonins. Serbent, agrast uogoms ir vynuogms tinka 2,3,5 kg talpos balanins ir plastikins duts. Maos uog duts pakuojamos konteinerius. Kopios. Jos turi bti lengvos, tvirtos, stabilios. Skintuvai. Reikalingi aukiausiose vaismedi vainik vietose obuoliams ir kriaums nuskinti. Pagrindin j dalis- krepelis, kur nukrinta nuskintas vaisius. Transporto priemons. Vaisiams i sodo iveti tinka vairios transporto priemons: automobiliai, traktorins priekabos ar net arkliniai veimai su minktais ratais. 30. Derliaus prognozavimas. Derliaus prognozavimas yra derliaus dydio nustatymas. Apytikris derliaus didis rpi todl, kad galima bt laiku apsirpinti derliaus mimo ir realizavimo priemonmis, sudaryti sutartis pardavimui, sandliavimui ir pan. vaisi derli galima prognozuoti vairiu laiku ir vairias metodais. Paprasiausias- iedini pumpur skaiiaus metodas. Ruden ar pavasar parenkama po vien i 5-10 to paties amiaus, tos paios veisls vaismed. Vaismedyje parenkama viena vidutinio didumo kontrolin aka. akoje skaiiuojami iediniai pumpurai. Turi bti inoma, kiek vaisi gali iaugti i vieno iedinio pumpuro, kokia vieno vaisiaus vidutin mas. Pagal tai apskaiiuojama visos kontrolins akos vaisi mas (kg). Nustatoma, koki vainiko dal sudaro kontrolin aka-ketvirt, penkt, deimt ir t.t. vieno vaismedio vaisi derlius (Dm) kilogramais apskaiiuojamas pagal formul Dm=VSVM/ D VS-vaisi skaiius kontrolinje akoje; VM-vidutin vaisi mas, bdinga veislei skynimo brandoje (g); D-dalis. Kuri sudaro kontrolin aka nuo bendros vainiko apimties. Apskaitini augal derliaus duomenys sudedami ir dalijami i j skaiiaus. Taip nustatomas vienos veisls vieno vaismedio prognozuojamas vidutinis derlingumas. 31. Vaisi numimas, laikymas, bdai, inventorius ir mediagos (tas pats kaip ir 29). Labai svarbu derli nuimti laiku, kad vaisiai nenukrist. Kuo didesnis derlius ir emesni vaismediai, tuo daugiau priskinama. Obuoli ir kriaui krituoliai surenkami pirmiausia, kad nebt mindiojami skinant. Verta nuskinti tik gerus obuolius, kitus galima nukrsti. Sklavaisiai skinami apimant visu delnu. Vaiskoio negalima irauti i vaisiaus. Trens ir slyvos skinamos su koteliais. Vynios perdirbimui gali bti skinamos pasukant vaisi. Uog skynimui skirtais kombainais skinami serbentai, agrastai ar net vynios. Svarbu skinant nepaeisti vaisi mechanikai. Perpilti vaisius des galima ne i aukiau kaip 10cm. Obuoliai jautrs spaudimam. Obuoli ir kriaui kalibravimas-tai vaisi skirstymas pagal dyd. Kalibruotus vaisius galima atskirai laikyti sandliuose, pakuoti ir realizuoti. 11

32. Vaisi standartai. Obuoliai ir kriaus. Vaisiai riuojami pagal standartus. Ekstra, pirmos ir antros ries obuoliai turi bti sveiki, nepaeisti mechanikai, nesukirmij, viei, nepavyt, vars, su vaiskoiais, bdingos veislei spalvos, skonio ir aromato, vienodai sunok. Minimalus dydis A grups: ekstra-7,0cm; pirmos ries- 6,0cm; antros ries-5,5cm; grups: ekstra-6,5cm; pirmos ries-5,5cm; antros ries-5,0cm. Ekstra ries obuoli vienodumas ne didesnis kaip 0,85cm, pirmos ries-1,0cm. 33. Derliaus riavimas, pakavimas, transportavimas. Obuoli ir kriaui riavimas. Riuojami ekstra, pirm ir antr ris. Tos paios veisls obuoli vert priklauso nuo sunokimo laipsnio, lig, kenkj bei mechanini paeidim. Vaisiai riuojami pagal standartus. Ekstra, pirmos ir antros ries obuoliai turi bti sveiki, nepaeisti mechanikai, nesukirmij, viei, neapvyt, vars, su vaiskoiais, bdingos veislei spalvos, skonio ir aromato, vienodai sunok. Pakavimas. Tara turi bti gera, vari, be paalini kvap. Kiekvienos ries ir veisls vaisiai pakuojami atskirose dutse. Pakuojama taip, kad kiekvienas vaisius susiliest su didesniu kit vaisi skaiiumi. Paprasiausias pakavimas eilmis, geresnis-achmatikas, geriausias diagonalikas, nes tada duts viduryje kiekvienas vaisius susilieia su deimia kit vaisi. Vaisiai pakuojami dutes, kurios transportuojamos parduotuves. Vaisius pardavimui galima pakuoti polietileniniuose tinkleliuose. Vaisi transportavimas. Tai perveimas i sodo saugyklas, parduotuves arba konserv fabrikus. Automobiliuose des su obuoliais reikia taip pakrauti, kad jos nekeist savo padties kelionje. iem perveant reikia saugoti, kad vaisiai nesualt. Vasar sunkiau automobiliais transportuoti uogas, trenes. Jos bna transportabilesns, kai atvsinamos iki 3-4oC, automobiliuose sandariai apsaugomos ir greitai nuveamos reikiam viet. Tolimiems perveimams naudojami automobiliniai aldytuvai. 34. Uogini ir retesnij sodo augal auginimo technologijos. Uoginiai augalai ne itin reikls agroklimato slygoms. Jie mgsta pastovi drgm. Gantinai jauni ir anksti pradeda derti birelio liepos mnes. Dera kasmet. Lengvai dauginami vegetatyvikai. Nukentj ekstremaliomis slygomis lengvai atelia. Uogynus lengva atnaujinti vertingesnmis veislmis. Kruoptaus rank darbo reikia nuimti derliui. Daugiau nei 40 hektar serbentyne derliaus numimui naudinga turti kombain. 35. Uogininkysts nauda, bkl, pltojimas. Uoginiais vadinami tie augalai, kuri vaisiai yra uogos. Jie auginami uogynuose. Kultrins plaiai auginamos uogini augal rys: aviets, gervuogs, serbentai ir agrastai; i reiau auginam ri-vynuogs, aktinidijos, citrinvyiai, ilauogs, spanguols, altalankiai. Uoginiais vadinami ir mikuose augantys uogakrmiai: mlyns, vaivorai, spanguols, brukns, aviets, emuogs, gervuogs. Uoginiai augalai auga krmo arba kero forma ir augina uogas. Uogakrmi uogos labai vertingos maistui. Uogose yra cukr, organini rgi, mineralini drusk, azotini, raugini, aromatini, pektinini mediag. Uogos yra svarbus vitamin altinis. Vertingiausios vieios ir aldytos uogos bei j sultys. Uoginiai augalai vertingi tuo, kad ne itin reikls agroklimato slygoms. Jie mgsta pastovi drgm. Gantinai jauni ir anksti pradeda derti-birelio-liepos mnes. Dera kasmet. Lengvai dauginami vegetatyvikai. Nukentj ekstremaliomis slygomis lengvai atelia. Kruoptaus rank darbo reikia nuimti derli. Daugiau nei 40 hektar serbentyne derliaus numimui naudinga turti kombain. 36. Dauginimo bdai. 37. Uogyno (emuogyno, serbentyno, agrastyno, avietyno) veisimas, auginimas ir prieira. 38. Uog derliaus numimas ir prekinis paruoimas. Serbentai. Yra juodieji, baltieji, raudonieji ir auksuotieji serbentai. Juodj serbent uogos vertingiausios. Serbent uogos tinka uogienms, sultims, demams, kompotams, tyrms, marmeladams ir kt. konservams gaminti. Vis veisli serbent uogos yra rgios, todl reiau valgomos vieios, o daniau vartojamos perdirbtos. akels 5-6 metus auga stipriai, esti derlingos, vliau auga silpniau, augina daug maj vaisini akeli. Derti pradeda antrameiai. Derlingiausios 4-5 met amiaus juodj serbent akos ir 5-8 met amiaus raudonj serbent. Uogos juodos, raudonos, rausvos, balsvos, gelsvos. Vien veisli uogos skynimo brandos stadijoje byra, kit laikosi ir pernokusios. Serbentai yra savidulkiai augalai. Uogos noksta liepos viduryje. Geriausiai dera 3-4 met krmai. Serbentai itvermingi iem, itveria iki -30. Mgsta drgm ir vsok, bet sault or. Geriausiai auga priemolio dirvose. Auginamus lengvose dirvose serbentus reikia laistyti, gausiau trti, geriau priirti. Serbentams netinka sausros ir kariai, pavsis. Serbentai dauginami vegetatyviniais bdais: sumedjusiais auginiais, kombinuotais auginiais, aliais auginiais ir atlankomis. Daniausiai sumedjusiais auginiais. Serbent krmeliai sodinami 2,5x1,25 m atstumais, sodinama nuoulniai, 5-10 cm giliau negu augo, iilgai eilse. Sodinama ruden drgn ir puri dirv, ne vliau kaip 2-3 savaits iki ali, arba anksti pavasar. Serbentynas veisiamas lygiame arba nedidelio nuolydio ems sklype, atviroje ir gerai vdinamoje vietoje. Serbentams tinka drenuotu podirviu priemolio dirvos, kuri pH-6-7. Uogos gali bti skinamos mechanizuotai. Tam krmai paruoiami genint, kad uog keks bt ne emiau kaip 20 cm nuo ems paviriaus. Naesnis darbas, kai uogos skinamos kekmis. Taip galima skinti raudonj ir baltj serbent uogas, nes jos noksta kartu. Dalies juodj serbent veisli uogos noksta nevienodai, todl renkamos atrankiniu bdu du kartus. 12

Tolesniems perveimams skinamos uogos sausu oru. Nuskintos nesunokusios uogos kambario temperatroje baigia nokti per 4-5 dienas. prekyb turi patekti vieios, varios, natralios spalvos, skynimo brandos, sveikos uogos. Tolesnm kelionms tinka technins brandos silpnai nusispalvinusios uogos. Veamos per 7-10 dien jos nusispalvina. Agrastai. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje, pradjusios nokti-konservavimui, uogienms, prinokusios-konservavimui, uogienms, desertui, marmeladui, vynui, tinka valgyti vieias. Agrastas yra daugiametis, 1,2-1,5m aukio uogakrmis, dygliuotais gliais. Yra veisli su maiau dygli, arba visai be dygli. Derlingiausios 12-35 cm ilgio miriosios vaisins akels. Dideliam derliui gauti reikia, kad juos intensyviai lankyt bits. Uogos raudonos, alios, alsvai baltos ir geltonos. Krmai itvermingi iem, mgsta drgm. Derti pradeda 4-5 augimo metais. Dauginimas ir sodinuk augimas. Gulsiomis atlankomis dauginamos tokios veisls, kuri auginiai sunkiai siaknija. Dauginimas alaisi auginiais ger rezultat duoda dirbtinio rko slygomis. Dauginimas vertikaliomis atlankomis. Auginimo agrotechnika. Agrastai atsparesni sausroms ir maiau reikls dirvai negu juodieji serbentai. Agrastai gali augti ir rgtesnse dirvose, kuri pH 5,5. geriausiai auga priemolio dirvose, nemgsta upelkjusi su auktu gruntiniu vandeniu dirv. Geriausias iek tiek nuolaidus reljefas, vjo prapuiama, saulta vieta. Dirva agrastynui parengiama prie metus. Kad pavasar agrastai gerai augt, reikia, kad dirvoemyje btu judraus fosforo ir judraus kalio. Kasmet reikia terpti azoto tr. Agrast krmai muliuojami durpmis. Agrast derlius imamas vartojimo ir techninje brandoje. Technins brandos agrast uogos bna kietos ir pradeda spalvintis. Jos tinka vairiam techniniam perdirbimui. Vartojimo brandos uogos esti gero skonio ir ivaizdos, bdingos veislei. Jos vartojamos vieios arba vynui gaminti. Uogos abiem atvejais skinamos i karto. Sunokusios uogos skinamos su koteliais. Spalvotos uogos skinamos tada, kai jos pradeda gyti bding spalv. Laikomos per 1-2 dienas visikai nusispalvina ir tinka realizuoti. Didesniuose agrastynuose galima skinti kombainais. Aviets. Aviei uogos malonaus skonio ir aromato. Uogos labai skanios vieios ir aldytos, i j daromos uogiens, demai, sultys, saldainiai, sirupai, likeriai, antpilai. Augimas ir derjimas. Aviei krmai 1,5-2m aukio. Uogos raudonos ar geltonos, paprastai noksta liepos mnes. Aviei stiebai tiess, dygliuoti dvimeiai, o aknys daugiamets. Pirmaisiais metais stiebai iauga, antraisiais dera ir idista. iem aviets neitvermingos. Tinka purios dirvos. Nemgsta saus ir pernelyg drgn dirv, bet drgnas oras palankus. Giminingas avietei uogakrmis yra gervuog. Dauguma i augal biologini savybi labai panaios. Gervuogs stiebai stats arba driekiasi gulsiai. Gervuogs uogos tamsiai raudonos, beveik juodos, skinamos su iedsosiu, noksta vliau u avietes.. Sveiki aviei sodinukai auginami elitiniame avietyne. Ten jos dauginamos akn atalomis, akn aliaisiais auginiais. Sodinti galima ruden ir pavasar sodintuvais arba kastuvais. Triama, sausringais metais laistoma. Sirpstanios uogos su 2-3 dien pertraukomis renkamos dutes. Su koteliais surinktos uogos transportabilesns. Surinktas uogas galima laikyti apie savait 0oC temperatroje aldytuve. Realizavimui uogos renkamos anksti ryte, kol jos nesuyla saulje. Tolesniems perveimams geriau rinkti po piet, kad ataldius jas galima bt perveti vsesniu paros metu. Uogas geriau rinkti tada, kai jos lengvai atsiskiria nuo iedsosio. Jei rinkti pavluota, aviets pernoksta. Skinamos susispaudia arba paios nukrinta. Perveimui arba aldymui skirtos uogos turi bti kietokos, bet ne alios. Sultis galima spausti ir i pernokusi uog. Gervuogi auginimas. Dirva parengiama ruden taip pat kaip avietms. Sodinama tokiu gilumu, kokiu augo iki persodinimo. Pasodinti augal stiebeliai patrumpinami iki 52cm aukio. Uogos renkamos tada, kada jos visai pajuoduoja, atrankiniu bdu, nes noksta ne vienu laiku. Numus sunokusias uogas, likusios iauga stambesns. Gervuogs dauginamos atalomis, virniniais auginiais ir atlankomis. Braks. Tai vieni vertingiausi uogini augal. Uogos valgomos vieios ir konservuotos. I j spaudiamos sultys, verdami kompotai, sirupai, uogiens, musai, drebuiai. Vartojimo sezon galima paankstinti auginant iltnamiuose arba po priedangomis. Braks yra savidulkis augalas. Uogos sirpti ima po 25-35 dien nuo ydjimo pabaigos. Braks pakenia drgms pertekli. Laistymas derlingum gali padidinti net 2 kartus. Geriausias derlius iauginamas saultose vietose. Dauginimas ir sodinuk auginimas. Sodinukai turi bti sveiki ir gerai isivyst. Tinkamiausi lengvi ir vidutiniai priemoliai ir geri sukultrinti priesmliai. Brakms skirta em triama mlu. Sodinukai sodinami ruden. Brakynui reikalinga uuovja nuo stipri vj, kad iem j dengt vienodas sniego sluoksnis ir saugot nuo ialimo. Arti brakyno turi bti tvenkinys arba up ir privaiavimo keliai. Vertingiausi humusingi, lengvo ir vidutinio sunkumo mao rgtingumo dirvoemiai. Sodinti galima rugpjio mn ir rugsjo pradioje arba kuo anksiau pavasar. Pirmosios uogos pradeda nokti po 4 savaii, gausiai noksta po 5 savaii. Surinktos uogos laikomos sandlyje. Transportuoti skirtos duts statomos konteinerius. Brakes galimas auginti iltnamiuose nesezoniniam derliui gauti iemos pabaigoje, anksti pavasar ar ruden. Ankstyvesn derli galima gauti pirmamet ar antramet brakyn udengus polietileno priedangomis. 39. Retesni sodo augal vaisi ir uog nauda. 40. Abrikos, altalanki, aktinidij, vyni, japonini svaraini, aronij, vynuogi ir kt. auginimo ir derjimo ypatumai. Abrikosai. Abrikoso vaisiai pasiymi labai vertingomis 13

biocheminmis savybmis, kurios itin svarbios moni mityboje. Vaisiai valgomi viei, i j gaminami kompotai, sultys, demai, jie diovinami. Kauliuk branduoliai geras skanstas. Abrikosai auga medio forma. Bet kokie paeidimai kenkia augimui ir vystymuisi. Vaisiaus odel plona, truput pkuota, aksomika, oranin su vairiais atskir veisli atspalviais. Vaisiai msingi, sultingi, salds, labai skans. Kauliukas didelis. Abrikosai viesamgiai ir ilumamgiai. Atspars sausrai. Drgms perteklius nokimo metu kenkia vaisi kokybei, nes jie trkinja. Abrikosai gali augti vairiose dirvose. Geriausios derlingos, giliai sukultrintos, turtingos fosforu ir kaliu dirvos. Dauginimas. Dauginami sklomis ir skiepijimu. Dera 3-4 metais po pasodinimo sod. Paprastai sod sodinami vienmeiai abrikos sodinukai, pavasar pradivus dirvai. Abrikos vaisiai skinami, kai bna suaug, nusispalvin veisls spalva, bet minktimas dar netinka valgyti. Valgymui-skinami vartojimo brandos. Skinama tik sausu oru, tada jie geriau laikosi ir bna skanesni. Nuskinti vaisiai dedami pintines arba kibirus, i j perdedami dutes, kuriose realizuojami. Perkraunant vaisius, j negalima dauyti. Aktinidijos. Aktinidija yra sumedjs vijoklis, besivyniojantis aplink atram uogakrmis.. Vlyvos pavasarins alnos labai pakenkia augalams. ydjimo metu greta reikalingi vyriki augalai. Uog spalva nokimo metu keiiasi nuo viesisi alios iki tamsios, skaidriai alios. Sunokusios uogos krinta ir greitai genda. Todl geriau rinkti nesunokusias, 3-5 dienas anksiau. Jos baigia nokti paskleistos plonu sluoksniu nesaultoje patalpoje. Aktinidijos geriau auga puriose, drenuotose, humusingose, silpnai rgiose arba neutraliose dirvose. Dauginimas. Aktinidijos gali bti dauginamos vegetatyvikai-atlankomis, auginiais, lapais, skiepijimu ir sklomis. Pageidautina silpnai rgti ar neutrali dirvoemio reakcija. Ligos ir kenkjai Lietuvoje aktinidij nepuola. Jas reikia saugoti nuo kai, aln ir kruos. Aktinidijos labai jautrios alnoms. Pernokusios ima byrti. Noksta ne visos kartu, taiau skinti reikia visas i karto pirmosioms uogoms prinokus. Nuskintos uogos 3-4 dienas nokinamos iltoje ir sausoje patalpoje, supilant plonu sluoksniu. Perdirbti galima ir nesunokusias uogas. Aronijos. Vaisiai smulks. Nelabai skans, todl viei maai vartojami. Taiau j tamsiai mlynos sultys tinka uogienms, drebuiams, ele, sirupams, kompotams, kisieliams, marmeladui. Diovinti vaisiai ilaiko gydomsias j savybes iki pavasario. Aronija daugiametis vaiskrmis. Aronija viesiamgis, nereiklus ilumai itvermingas iemoms augalas. Mgsta drgnesnes dirvas ir or. Aronija dauginama sklomis, akn atalomis, atlankomis, sumedjusiais ir aliais auginiais, panaiai kaip serbentai. Aronija neturi veisli. Todl daniausiai dauginama sklomis. Aronijos vaisi derliaus mimas paprastas, nes jie noksta vienu laiku, rugpjio pabaigoje-rugsjo pradioje. Perdirbimui vaisiai nuskinami ne kekmis, laikymui-kekmis. Sualdyti vaisiai laikosi vis iem. Citrinvyiai. Citrinvyio skonio nra su kuo palyginti. I uog spaudiamos sultys, daromas sirupas, marmeladas, okoladas, arbata. Citrinvytis yra medjantis vijoklinis augalas. Uogos noksta spalio viduryje. Keks gali kabti iki lapkriio. Daniau pasitaiko vyriki augalai. Derlingumas priklauso nuo aplinkos slyg, ypa temperatros, trimo, drgms. Citrinvytis neatsparus sausrai, geriau auga drgnesnse vietose, viesiamgis augalas, jaunas pakenia pavs, itvermingas iem. Dauginimas. Gamtinmis slygomis dauginasi vegetatyvikai akn atalomis. Pradedantys auginti daniausiai daugina sklomis. Vegetatyviai dauginti galima aliaisiais auginiais, atlankomis ir atalomis. Dirva tinka puri, patrta pdiniais, vidutinio ar lengvo priemolio. Atspars ligoms ir kenkjams. Skinamos visai sunokusios uogos, kurios panaudojamos gaiviesiems grimams, kompotams gaminti. Diovintos uogos, lapai ir gliai bei cukrumi konservuotos uogos naudojamos arbatoms gaminti. Japoniniai svarainiai. Naudingi kaip maistinis ir dekoratyvinis augalas. Vaisius galimas ilaikyti iki pavasario. Jie valgomi kepti arba virti. Tinka tyrelms, drebuiams, likeriams, limonadams, kompotams, trauktinms gaminti. Vaisiai noksta rugsjo pabaigoje ne vienu laiku. Jie geltoni su rusvumu, geltonai rudi, viesiai ali ir ali. Japoninis svarainis atsparus sausroms, nereiklus dirvai, viesiamgis, pakenia iki -30 alius. Dauginimas. Svarainiai dauginami sklomis. Veisliniai augalai dauginami auginiais, atlankomis ir skiepijimu. Svarainiams auginti tinka priemolio ir priesmlio, iki pH 6 rgtumo dirvos, geriau apsaugotose nuo vj vietose. Vaisiai nurakomi iki aln. altalankiai. Uogos smulkios. Daniausiai rgios. Naudojamos vairiems produktams, vitaminams, gydomiesiems aliejams gaminti. I vaisi gaminami puiks kisieliai, uogiens, el, sirupai, vynas. altalanki aliejus labai vertingas biologikai aktyvi mediag koncentratas. Vaisiai oraniniai raudoni kaulavaisiai, tanks, aplip akeles, sultingi. altalankiai gerai iemoja ir rsiomis iemomis. Daiginami atalomis, atlankomis, auginiais ir sklomis. altalankynas veisiamas smlio ir priesmlio dirvose su pH 6,5-7,0. geriau tinka saulti sklypai su nedideliu nuolydiu. Geriau sodinti pavasar. Sodinant svarbu, kad vienoje vietoje bt pasodinta ir moterikas ir vyrikas augalas. Uogos noksta rugsjo pradioje. J derliaus mimas sudtingas, nes akos dygliuotos, o trumpakoiai vaisiai stipriau laikosi prie akeli, negu prie vaisi. Derlius lengviau imamas, prasidjus iemos aliams. Tada vaisiai kreiami ant patiesal. Vynmediai. Vynuogs valgomos vieios, diovintos, i j gaminami sirupai, kompotai, uogiens, sultys, vynas, ampanas, konjakas. I atliek gaminamos miels, spiritas, eteris. Vynmedis yra daugiametis vijoklinis uogakrmis. Dera i antramei akeli augantys gliai. Dauginimas. Dauginami atlankomis, skiepijimu, aliaisiais ir sumedjusiais auginiais. Auginami 14

saultose uuovjose. Juodauogs veisls mgsta iltesnes vietas negu viesiauogs. Dirvoemis turi bti giliai sukultrintas, drenuotas, pH 6,5-7,0. Vynuogms vyniotis reikalingi vielos paleriai. Sodinukai sodinami pavasar, prajus aln pavojui. Genjimas yra svarbiausias vynmedi auginimo darbas. Jis atliekamas kasmet ruden, nukritus lapams. Vynuogi skynimui patogu naudoti genjimo irkles kekms nukirpti. Veltinins vynios. Vaisiai vartojami viei, i j vedami kompotai, uogiens, spaudiamos sultys. Noksta liepos pabaigoje-rugpjio pradioje. Vaisiai patogs skinti, tamsiai raudoni. Lengvai atsiskiria nuo vaisini akeli. Dauginimas. Sklomis, atlankomis, aliais auginiais. Vynynui geriau tinka saulta vieta, derlinga priesmlio dirva. Vynios sodinukai sodinami ruden. Sunok vaisiai esti viesiai raudoni. Tada jie skinami valgyti viei. Perdirbimui vaisiai skinami, kai jie pasiekia maksimal dyd, bet dar neprasidjus vartojimo brandai.
brandai.

15

You might also like