P. 1
sodininkystės špera

sodininkystės špera

|Views: 934|Likes:

More info:

Published by: Ligita Simanavičiūtė on May 20, 2012
Copyright:Attribution Non-commercial

Availability:

Read on Scribd mobile: iPhone, iPad and Android.
download as DOC, PDF, TXT or read online from Scribd
See more
See less

05/20/2012

pdf

text

original

1. Sodininkystės reikšmė, istorija. Sodininkystė yra žemės ūkio gamybos šaka, mokslo sritis ir studijų disciplina.

Sodininkystės, kaip žemės ūkio gamybos šakos, uždavinys – išauginti tiek vertingų vaisių ir uogų, kiek reikalinga žmonių racionalios mitybos poreikiams tenkinti. Sodininkystės mokslo uždavinys - tirti vaisinių ir uoginių augalų augimo ir derėjimo dėsningumus, esančius jų paveldimumo pagrinduose, ir kurti naujus metodus jiems intensyvinti. Lietuvoje sodininkystė pradėjo plėtotis XIV amžiuje. 1563-1680 m dvarų soduose buvo auginamos obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, uogakrūmiai. Didesni sodų plotai veisiami Valakų reformos laikotarpiu. 1849 m Peterburge išleista pirmoji lietuviška sodininkystės knyga. 1920 m įsteigta A.Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1929 m įvyko pirmasis Lietuvos pomologų suvažiavimas. Jame T.Ivanausko siūlymu atliktas pirmasis šalies suskirstymas sodininkystės zonomis ir parengtas standartinis vaisinių bei uoginių augalų veislių asortimentas, kuris vėliau buvo patikslinamas. 1938 m įsteigta pirmoji Lietuvoje sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis Dotnuvoje, įveistas pomologinis sodas veislėms tirti. Vėliau stotis nuo 1990m vadinama Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu, kuris yra Babtuose. 1984 m atliktas sodų surašymas, registruota 48600ha sodų ir uogynų, juose augo 12 milijonų vaismedžių. Sodininkystės raidoje vyravo sodybiniai sodai. 1991 m jie užėmė daugiau kaip 22tūkst.ha. Dažniausiai sodybiniuose sodeliuose auginama tiek vaismedžių ir uogakrūmių, kiek reikia šeimos poreikiams patenkinti. Ūkininkams atsiveria perspektyvos veisti sodus ne tik sodybose, bet ir specializuotis veisiant stambesnius uogynus, slyvynus, kriaušynus, obelynus. 2. Lietuvos sodininkystės būklė dabartiniu metu. Šiuo metu sodininkystės gamyba plėtojama veisiant naujus pažangius technologijų sodus. Pagrindiniai sodo augalai: obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, serbentai, agrastai, avietės, braškės. Nesėkmingai auginama kriaušės, slyvos, vyšnios. Sodai užima apie 50 000 hektarų. 3. Užsienio sodininkystės pasiekimai. Legendiniai kabantys Semiramidės sodai Babilone pateko į septynių pasaulio stebuklų sąrašą. Senovės graikų botanikas Teofrastas aprašė obelų, kriaušių, slyvų, vynuogių, graikinių riešutmedžių, trešnių, aviečių ir kitų sodo augalų rūšių veisles. Rusų akademikas N. Vavilovas ir kiti botanikai nustatė pagrindinių vaisinių ir uoginių augalų kilmės centrus. Karlis Linėjus sukūrė nomenklatūrą, palengvinančią nustatyti augalus. G.Mendelis atskelidė paveldimumo dėsningumų pagrindus. Jie padėjo sėkmingai kurti ir gerinti augalų veisles. Nuo 19a pabaigos naujoms veislinių ir uoginių augalų veislėms kurti taikomas dirbtinės lytinės hibridizacijos metodas, nuo 20a – dirbtinės mutagenezės metodas. Daugiausia vaisiu išauginama P.Amerikoje. JAV daugiausia auginama obuolių, citrinų, persikų, braškių. Brazilijoje apelsinų, bananų, papajų. Italijoje persikų, vynuogių. Rusijoje obuolių, slyvų ,aviečių. Sparčiausiai didėja obelynų, kriaušynų, slyvynų, braškynų plotai. Svarbiausia problema-sodu konstrukcija. Labiausiai vertinama verpstinė vainiko forma ir minimalus genėjimas. Toliau derlingumą bus galima didinti maksimaliai išnaudojant genetinį veislių potencialą bei sudarant pačias palankiausias augimo ir derėjimo sąlygas. 4. Svarbiausi sodų vaismedžiai, jų auginimas versliniuose, sodybiniuose, bendrijų soduose. Svarbiausieji ir pagrindiniai Lietuvos sodo augalai(vaismedžiai) yra obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos. Versliniais vadinami tie sodai, kurie įveisiami įvairiuose ūkiuose verslo tikslais. Dabar dauguma jų vadinami bendrovėmis ar įmonėmis. Verti dėmesio tiksliniai, labai konkrečios paskirties, sodai. Vienuose jų galėtų būti auginami vaisiai ir uogos vien tik šviežiam vartojimui. Vertingi būtų ir tokie tiksliniai sodai, kuriuose būtų auginami perdirbimo pramonei vaisiai ir uogos. Pajūrio rajonuose galėtų būti auginami stambesni kriaušynai, pietvakarių rajonuose-slyvynai, Žagarės ir pan. Sodybiniai sodai. Šie sodai veisiami sodybiniuose sklypuose. Šiuose soduose didžiausias veislių įvairumas. Čia gali augti obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, (serbentai, agrastai, avietės, braškės, svarainiai ir kt). Šių augalų tiek, kad jų derlius patenkintų šeimos poreikius. Sodui ir uogynui reikiamas plotas, augalų asortimentas bei poreikis paskaičiuojamas pagal šeimos narių skaičių ir augalų derlingumą. 4-5 asmenų šeimos reikmėms patenkinti reikia sodinti 15-20 vaismedžių ir 40-50 uogakrūmių. Bendrijų sodai. Tai miestiečių turimi sodai. Jie veisiami šalia miestų įvairaus dydžio žemės sklypuose. Šiuose sklypuose šeimininko nuožiūra auginami vaismedžiai, uogakrūmiai, daržovės, gėlės ir kt. Šiame sode telpa 1-2 vasarinės, 1-2 rudeninės, 3-5 žieminės obelys, 2 kriaušės, 4-6 vyšnios ir tiek pat slyvų, 15-20 uogakrūmių ir 15m2 braškių. 5. Mokslinis tiriamasis darbas sodininkystėje. Tai toks darbas, kai tiriami sodo augalų augimo ir derėjimo dėsningumai, dauginimo būdai, poreikiai augimo sąlygoms ir priemonės jiems tenkinti, dirvos dirbimo, tręšimo, vainikų formavimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemos, kuriamos naujos vaisinių ir uoginių augalų veislės. Tokiais tyrimais kuriami sodininkystės moksliniai pagrindai. Tyrimai padeda šią šaką intensyvinti. Intensyvinimo tikslas-gerai prižiūrėti sodą ir iš jo gauti didelį bei gerą vaisių ir uogų derlių. Metodiškas sodininkystės mokslinio tyrimo darbas pradėtas Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje. Mokslinio tyrimo darbų išvados ir rekomendacijos paskelbtos mokslo darbuose, periodiniuose žurnaluose ir laikraščiuose, vadovėliuose ir kitose mokymo priemonėse, naudojamos paskaitose. 6. Sodo augalų biologinė ir ūkinė charakteristika. Visi uoginiai ir vaisiniai augalai turi šaknis ir antžeminę dalį. Jas jungia šaknies kaklelis. Iš sėklų išaugusių augalų šaknies kaklelis vadinamas tikruoju, o vegetatyviškai padaugintų augalų 1

Peržydėjus žiedams. Tap poskiepio šaknų ir įskiepio šakų gali būti intarpas. Šaknų viršūnėse išsišakojusios smulkios šaknelės vadinamos šaknų kuokšteliais ar kuokštelinėmis šaknelėmis. bet susprogsta medį smarkiai pažeidus arba jam senstant. Jis gali būti įvairių formų(rutuliškam verpstiškas. turi pagrindinę vertikalią šaknį ir kelias eiles šalutinių šaknų. kriaušės. cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu būdu) juos išsaugo. kurių kuokeliniai. fiziologiniais. aronijos. Baigęs augti ir numetęs lapus ūglis vadinamas metūgliu. svarainiai. Visi vaisiniai augalai grupuojami į gamybines grupes pagal poreikius augimo sąlygoms. Augantis ūglis turi lapus. Pavasariniai ūgliai pradeda augti pavasarį iš viršūninių ir šoninių pumpurų. kurių vienalyčiai ir kuokeliniai.–sąlyginiu. naujos veislės tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. ir ūgliai. riešutai. Pagal sandarą pumpurai skirstomi į vegetatyvinius.Sėklavaisiniai. 2)vegetatyviškai padaugintų augalų šaknų sistema yra pridėtinė 3)mišri šaknų sistema. Pagal žiedų tipus vaisiniai ir uoginiai augalai grupuojami į 4 grupes:1)vienanamiai. zoninį pasiskirstymą. Vietinės-ilgalaikės liaudies selekcijos rezultatas. Smulkios iš pagrindinių ir šalutinių šakų išaugusios šakutės su žiediniais pumpurais vadinamos vaisinėmis arba generatyvinėmis šakelėmis. Kaulavaisiams priklauso vyšnios. mažųjų vaisinių šakelių grupė vadinama vaisininke. rekomenduojamos dauginti ir auginti. Lapas susideda iš lapalakščio ir lapkočio. kurių kuokeliniai ir piesteliniai žiedai žydi ant skirtingų augalų 4)trinamiai augalai. Rūšis apima grupę augalų. šliandros.t. Skiepyti vaismedžiai turi poskiepio šaknis ir įskiepio antžeminę dalį. Pagal kilmę veislės skirstomos į: 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas. Šios grupės augalai priklauso erškėtinių šeimai.Kaulavaisiai. kai pagrindinę šaknį turintys augalai papildomai įsišaknija pridėtinėmis šaknimis. Jei standartinių veislių nėra. kaulavaisiai. vadinamus akutėmis. obelinių pošeimiui. Tą pačią vasarą sprogstantys ūglio pumpurai vadinami ankstyvaisiais. Jų vaisiaus valgomoji dalis sultingas apyvaisis. tada jie išskiriami į porūšį. arba į juos skiepyti vaismedžiai. kuokelių ir piestelės. Ūgliai auga iš pumpurų. kad vienos genties augalai gali kryžmintis tarpusavyje. 3)dvinamiai. Miegantieji pumpurai yra tokie. o keli grupiniai pumpurai. Rūšis yra pagrindinis taksonominis vienetas. Šie augalai daugiausia erškėtinių šeimos. puokštines ir pentinukus. Žiedas susideda iš žiedlapių. tik susiformavę iš lapų šoninių pumpurų. Skiriamos 7 grupės. Yra trejopos:1)sėjinukai. Kaulavaisinių vaismedžių vaisinės šakelės skirstomos į mišriąsias. smailiąsias.tai grupė. 7. slyvos. pumpuro zona vadinama bambliu. Selekcionuotos veislės-selekcininkų išvestos veislės. vystosi vaisiai.iš liemens augančios smulkios šakelės vadinamos tarpinėmis. citologiškai ir kitais požiūriais. Šakų visuma sudaro vainiką.Iš pagrindinių šakų auga pirmos eilės šalutinės. iš jų-antros eilės šalutinės šakos ir t. Vasariniai-antriniai ūgliai pradeda augti iš tą pačią vasarą susiformavusių viršūninių pumpurų. Daugiametė išsišakojusi. kurie nesprogsta daugelį metų. Augantys ūgliai. Standartinėmis veislėmis vadinamos tokios. mezokarpio ir endokarpio. abrikosai. Ūglių būna įvairių. Juos galima lengvai suskirstyti genetiškai. ir piesteliniai žiedai būna tame pačiameaugale. kurie turi žymiai daugiau panašių morfologinių požymių negu genties augalai. Naujai sukurtos ir introdukuotos veislės tiriamos lyginant su standartinėmis ir tik gavus pranašesnius už standartinių veislių rezultatus. Pumpurai formuojasi lapų pažastyse. Visi vaisiniai ir uoginiai augalai auga ūgliais. uogos. Kai kokios nors rūšies augalo populiacija žymiai skiriasi savo išoriniais požymiais nuo kitų tos pačios rūšies augalų. Introdukuotos veislės-atvežtos iš kitų šalių. trešnes. Apyvaisis sudarytas iš egzokarpio. kurios yra ištirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. Liemuo –tai vaismedžio dalis nuo šaknies kaklelio iki viršūninio pumpuro. Skiriami: sėklavaisiai. Visų jų vaisiai sudaryti iš apyvaisių ir sėklų. Kiekvienas ūglis turi viršūninį ir šoninius pumpurus iš kurių auga kiti ūgliai. 2. Porūšis-tai rūšies pogrupė. persikai. o sprogstantys kitą pavasarį-vėlyvaisiais. kurie vadinami vaisiniais maišeliais. piesteliniai ir dvilyčiai žiedai būna ant atskirų augalų. vaisių bei jų produktų maistines ir technologines savybes bei pagal vaisių morfologinį panašumą ir kitus požymius. o jų pažastyse-pumpurus. Vaisiai. besiskirianti kokiais nors požymiais(morfologiniais. Šiai grupei priskiriami: obelys. mažąsias. Iš vegetatyvinių pumpurų auga lapai ir ūgliai. cidonija. iš mišrių gali augti ir žiedai ir lapai. Įvairiose vietovėse gali būti vietinės liaudies selekcijos veislės.t). jo atsišakojimaišakutėmis. gali susiformuoti ne vienas. Sėklavaisinių vaismedžių vaisinės šakelės skiriamos į vytelines. Žiedas yra pakitęs trumpas ūglis-augalo lytinio dauginimosi organas.1. Kaulavaisių valgomoji 2 . Gentis. Vaismedžiai turi liemenį. Iš liemens augančios stambios šakos vadinamos pagrindinėmis šakomis. jos suformuoja vainiką. medlievos. Sodo augalų grupavimas ir botaninė sudėtis. iš generatyvinių-žiedai arba žiedynai. Veislė-tai kultivuojamų augalų visuma. kurios visi augalai morgologiškai labai panašūs. bet negali kryžmintis su kitos genties augalais. piramidiškas ir t. Tada vaismedis susideda iš 3 komponentų. vadinami priešlaikiniais. generatyvinius ir mišrius. Ne lapų pažastyse susiformavę pumpurai vadinami pridėtiniais. tai priklauso nuo augimo pradžios ir vietos. Ties jos vaisiaus kotelio prisegimo ar šakelių išsišakojimo vietoje gali būti sustorėjimų. o vieta tarp dviejų pumpurų-tarpubambliu. kurie turi tik dvilyčiu žiedus 2)vienanamiai. kai kurie dar turi ir prielapius. pakaitinai auga iš mišriųjų pumpurų. slyvinių pošeimio. Genčiai būdinga tai. šermukšniai. gauta iš vieno individo ir dauginama tik vegetatyviškai. Liemens dalis nuo šaknies kaklelio iki žemutinės vainiko šakos vadinama kamienu. Klonas yra veislės kategorija: genetiškai vienodų individų visuma. Šaknų sistemos.

vynas. Amorelių vaisiai šviesūs. cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu būdu) juos išsaugo. sidras. mėlyni. švelnios. kiti meta lapus. Vaismedžių ir uogakrūmių derėjimo pradžia. kompotams gaminti. puikus cukrų ir rūgščių santykis. kaulavaisinių grupės medžių gentis. apsidulkinimas ir apsivaisinimas. 5. Vaisiai noksta įvairiu laiku. Jaunos kriaušės reiklesnės drėgmei. Jų vaisiai su būdingu odišku išorvaisiu ir tarpvaisiu bei sultingu. todėl šviežius galima vartoti ištisus metus. gerai laikosi saugyklose. sultys rūgščiasaldės. spanguolės. Auga subtropikų rajonuose. Vaisiai naudojami švieži. kaulavaisinių grupės vaismedžių gentis. tamsiai mėlyni. Pastoviai derėti vaisiniai augalai pradeda įvairaus amžiaus. Pagal augumą yra aukštaūgės. labai šakojasi. nes turi mažai smulkių šaknelių. dera 30-60 ir daugiau metų. mėlynės ir pan). tyrės. Obelų šaknys ištveria iki -50oC šalčius. serbentai. Kriaušės dera pastoviau negu obelys. saldžios. Dauguma veislių pradeda derėti 5-10 metais. skonis švelnus.Tropiniai. Mažiau reiklios šviesai. su pergamentiniais sėklų lizdais ir sėklomis vidvaisiu. naujos veislės tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. Tokios obelys vadinamos aukštaūgėmis ir ilgaamžėmis. gyvena ir dera ilgai. gaminamos uogienės. džiovinti ir pan. Veislė-tai kultivuojamų augalų visuma. žaliaisiais auginiais. kompotai. auga dideli. 9. Vaisia būna šviesia arba tamsia odele. tai gali trukti iki 20-40 metų. geltoni. Vaisiai noksta nuo liepos pabaigos iki spalio vidurio. Pagal vaisių ir sulčių spalvą veislės skirstomos į dvi grupes:amoreles ir moreles. vėlyvos 7-8 metais. Vainikai labiausiai didėja 10-20 metais. Kuo geriau obelys auga. dera 4-5 m 3)vėlyvos-dera 5-6m. 3 . 4. Slyva erškėtinių šeimos. 8. fiziologiniais. o vėlyvosios dera 9-11 metais. Jos atsparios šalčiams. vidutinės ir žemaūgės veislės. sultys raudonos. Slyvos auga nuo 2 iki 4 metrų ir dar aukštesniais krūmais ir medžiais. Vaismedžiai auga medžio ir medžiakrūmio formos. tuo silpniau dera. Pagrindinių vaisinių augalų genčių biologinės ir ūkinės ypatybės. Įvairių botaninių šeimų. nuo kurių priklauso vainikų formos ir dydis. vidutinio ankstyvumo 5-6 metais. turi apvalkalą. ovalūs. Vaisiai noksta įvairiu laiku.o pagrindinės šaknys silpniau regeneruoja po persodinimo iš medelyno į sodą. Vieni šios grupės augalai visžaliai. gauta iš vieno individo ir dauginama tik vegetatyviškai. Obelims. skanaus skonio. Obelis erškėtinių šeimos sėklavaisinių grupės vaismedžių gentis. ar augalai yra tokių veislių kokių norėta įsigyjant sodinukus. Kuo ilgiau ir stabiliau dera nereikalaudami didesnių darbo sąnaudų. Vaismedžiai pasižymi panašiomis į obelų augimo ir derėjimo savybėmis. rudenines ir žiemines. pradeda derėti 34metų medeliai ir kartais dar ankščiau.dalis yra sultingas apyvaisis. Vaisiai apvalūs. Šie augalai priklauso įvairioms botaninėms šeimoms. šaknys negilios. kurios yra ištirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. Pagal kilmę veislės skirstomos į: 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas. Vietinės-ilgalaikės liaudies selekcijos rezultatas. Sodininkystėje vertingiausia naminė rūšis ir kaukazinė. Selekcionuotos veislės-selekcininkų išvestos veislės. ananasai ir kt). Derėti pradeda skirtino amžiaus. Įvairiose vietovėse gali būti vietinės liaudies selekcijos veislės. rekomenduojamos dauginti ir auginti. Neištveria žemesnių kaip -10. Pagal vaisių sunokimo ir vartojimo laiką obelų veislės skirstomos į vasarines. Vaisiai vartojami švieži.Citrusiniai. Tai rūtinių šeimos. tropikų rajonuose augantys augalai(bananai.Uoginiai. Obelimis apsodinti žemės sklypai vadinami obelynais. Obelų augimas ir derėjimas glaudžiai susiję. Vidutinio ankstyvumo obelys pradeda derėti 6-8metais. Klonas yra veislės kategorija: genetiškai vienodų individų visuma. iki 3-7m aukščio. sultys ir pan. Kriaušė erškėtinių šeimos. jautrios drėgmės pertekliui. kuriuo apgaubtas kauliukas. Slyvos mažiau atsparios šalčiams. raudoni. šaknų atžalomis. Naujai sukurtos ir introdukuotos veislės tiriamos lyginant su standartinėmis ir tik gavus pranašesnius už standartinių veislių rezultatus. 10. kevalą ir valgomą branduolį-sėklą. Ankstyvos veislės pradeda derėti 2-4 metais po pasodinimo. kai vaisiniai augalai pradeda derėti sode ir uogyne. dinamika. Vyšnia erškėtinių šeimos. Introdukuotos veislėsatvežtos iš kitų šalių. lazdynai. trumpai laikosi. Vaismedžiai ištvermingi žiemą. tačiau mažiau atsparūs šalčiams už obelis. skiepytoms į sėklinius poskiepius. sėklavaisių grupės vaismedžių gentis. Labai svarbu. Priskiriami įvairių genčių augalai(braškės. džemai. dera kasmet. Jei standartinių veislių nėra.Subtropiniai. 6. besiskirianti kokiais nors požymiais(morfologiniais. avietės. Skiriamos trys veislių grupės. trukmė. Obuoliai transportabilūs. tuo jie vertingesni. pomerančinių pošeimio visžaliai augalai.-15oC šalčių. dera 3-4 augimo metais 2)vidutinio ankstyvumo. Priklauso migdolai. Subtropiniais jie vadinami pagal augimo vietą.5-2 kartus aukštesnės už obelis. obelinių pošeimio. Yra trys skirtingos derėjimo pradžios veislių grupės: ankstyvosios. o poskiepiai-sėklomis. vartojamos šviežios ir perdirbtos. netransportabilios. Morelių vaisių odelė ir minkštimas tamsūs. Dažnai pirmasis derėjimas ir derlius būna negausus ir įdomus tik tuo. Vaisiai-riešutai. 3. augalų savidulka ir kryžmadulka. Derėjimo dinamika – vaisinių augalų savybė kasmet iki pastovaus derėjimo išauginti augančio gausumo derlius. 7. Veislės ir rajonavimas. 1)ankstyvosios. drėgnesnėse vietose gyvena trumpiau. Vyšnios dauginamos akiavimu. Kriaušės auga 1. graikiniai riešutai. pistacijos). Derėjimo pradžia – tai laikas. kad suteikia galimybę įsitikinti. Pagrindinis Lietuvos sodų augalas. Standartinėmis veislėmis vadinamos tokios. Kriaušė šviesamįgis ir šilumamėgis vaismedis. kad derėjimo laikotarpis būtų kuo ilgesnis. agrastai.Riešutiniai. Uogos sultingos.Iš obuolių gaminamos vertingos sultys.

arba tos pačios veislės kito augalo žiedadulkėmis. kurio metu išauga didžiausi ir geriausi kokybės vaisiai. Vasaros viduryje vandens sunaudojama mažiau. Sode pagrindiniai veislei reikalingos ne mažiau kaip dvi dulkelinės:pagrindinė ir atsarginė. sparčiai auga ūgliai ir užuomazgos. Taip dauginant naudojamos vegetatyvinės augalų dalys. Vaismedžių žydėjimui pakanka nuo 12 iki 14 oC temp. rūkas. Vegetatyvinio dauginimo būdai natūralus ir dirbtinis. kurios apsivaisina savo žiedadulkėmis ir užmezga vaisius. kai kurios vyšnios. ūgliai ir šaknys auga prastai. Vegetacijos laikotarpiu vaismedžiai intensyviai auga. Savidulka vadinama augalų apsidulkinimas ir apsivaisinimas to paties žiedo arba to paties augalo kito žiedo. Jo trukmė priklauso nuo veislių ir poskiepių savybių. yra savivaisės arba savidulkės. palikuonims perduodamos virusų infekcijos. 4 . Ten dvigubai daugiau išgaruoja drėgmės negu šiaurinėje pusėje. Optimalus vandens kiekis augalams naudingas. avietės. Taip sutrikdomas derėjimo stabilumas. kitais metais jie auga be derliaus ir formuoja dar gausiau žiedinių pumpurų. Biriame dirvožemyje šaknys pašąla labiau negu priemolyje. vaismedžius. Šviesos intensyvumas priklauso nuo metų laiko. kaip žemės paviršiaus nelygumų visuma. ūgliai ir lapai nebeauga.5val. Daugiausia vandens sunaudojama pavasarį ir vasaros pradžioje. Vaismedžiai geriausiai auga rytinių ir vakarinių šlaitų vidurinėje dalyje. vaismedžiai auga silpnai. Iš sėklos augantys vaisiniai augalai vadinami sėjinukais. kai žiedai neapsivaisina ir vaisių nemezga. serbentai. Tinkamiausi sodams velėniniai jauriniai. derlius mažas. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys.5-7. Kryžmadulka vadinama vieno vaisinio ar uoginio augalo žiedų apsivaisinimas. kvėpavimas. Sodo dirvožemio dujinėje dalyje turi būti ne mažiau kaip 10proc deguonies. silpnai pajurę ir velėniniai karbonatiniai priesmėliai ir priemoliai.Daugumai sėklavaisinių vaismedžių nepavyksta pastoviai ilgą laiką derėti. Tačiau dauginat šiuo būdu. kai vaismedžiai žydi. vaisiai ankščiau krinta. Sėjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato sąlygose. Tos veislės. galis jų per anksti nukrinta. Savašakniai augalai paveldi visas dauginamo augalo savybes bei požymius per somatines ląsteles. Laikotarpį galima pailginti augalus kryptingai genint. pavėluotai nuimant obuolių derlių ir rūgščiomis žiemomis. Dirvožemis svarbiausias vaisinių augalų augimo veiksnys. Poilsio laikotarpį obelys baigia. geriau auga pumpurai. Dirvožemio reljefas. Derėjimo gamybinė ekonominė trukmė – tai toks vaisinių augalų gyvavimo laikotarpis. o rudenį vėl daugiau. abrikosai ar slyvos. esant 4. daro poveikį temperatūroms: šlaito viršutinėje dalyje temperatūros būna aukštesnės negu žemutinėje. dulkės mažina šviesos intensyvumą. Pietų ir pietryčių šlaito žemutinėje dalyje pavasarį sniegas ištirpsta anksčiau. Sėklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena. Esant 3-5proc deguonies koncentracijai. be to. vaisiai sutrūkinėja. kurie ištveria bent iki -35 oC šalčius. Trūkstant drėgmės. Nuo šio veiksnio priklauso fotosintezė. Kritiškas karštis vaismedžiams nuo 50 iki 60 oC. Kalvotų vietų slėniuose šalnos būna 1. Vaisinių augalų dauginimo biologiniai pagrindai. Kryžmadulkoje gali būti anomalijų. esant 20-25 oC temp. Kuo intensyvesnė šviesa. agrastai. Pietiniai šlaitai visada 25proc šiltesni. Vaismedžiai gali normaliai augti ir derėti. oro ir dirvos drėgmė). Kai drėgmės per daug.0. Jeigu sode tenka sodinti vienos arba dviejų veislių. Taip prasideda ir kartojasi nepastovus ar prametinis derėjimas – pramečiavimas. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sėklomis ir vegetatyviškai. Žemesnėse reljefo vietose žiemą vaismedžiai labiau pašąla. Natūraliai dauginama ūsais. Savidulkės yra braškės. dienos ilgumo. Saulėtų valandų metinis paros vidurkis visoje Lietuvos teritorijoje apie 4. ypač kai gausus derlius. 12. Tada apdulkinimui ir apvaisinimui pakanka vienos dienos. Tačiau sėjinukų populiacija dažniausiai nevienoda. ląstelių skilimas ir augimas ir kt procesai. kuriu pH 4. Aplinkos reikšmė vaisiniams augalams. kai oras šiltas. vaismedžių augimui ir derėjimui turi būti sudarytos palankiausios sąlygos. vietovės aukščio virš jūros lygio. Sodui įveisti parenkamos pagrindinės abipusiai kryžmiškai apsidulkinančios ar dulkelinės veislės. kai dirvoje yra 75-80proc nuo pilno dirvožemio drėgnumo.5 oC didesnės negu lygumose. ir kurį laiką gaunami geresni vaisiai.4 oC temperatūrai. Savašakniais vadinami vegetatyviškai – įšaknijimu-padauginti vaisiniai augalai. kai per metus iškrinta daugiau kaip 700mm kritulių. o vegetacijos laikotarpį pradeda. Stambios šaknys atsparesnės už smulkiąsias. Lietuvoje vaismedžiams neigiamos temperatūros žalingos žydintiems sodams. Mūsų soduose galima auginti tuos vaismedžius ir uogakrūmius. audinius ir organus. Vanduo (krituliai. geriau auga jų ūgliai ir šaknys. Dirvožemiai. 11. Lietuvos soduose vandens pakanka. Labiausiai saulėti pietvakarių ir šiaurės rajonai. vaisiai būna smulkūs. kurios negali tarpusavyje kryžmiškai apsidulkinti. Žiedadulkės piestelių purkode gerai dygsta. Ilgomis dienomis gamina daugiau auksino. Temperatūra. o perteklius ir trūkumas žalingas. apsidulkinus kitos veislės augalo žiedadulkėmis. Šviesos intensyvumas reikšmingas vaismedžių žydėjimui ir augimui. Sėklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. Debesys. tuo daugiau sausų medžiagų vaismedžiai gamina. gebančios formuoti pridėtines šaknis. Šviesa. Vegetatyviškai padauginti augalai pradeda ankščiau derėti. Pirmieji šalčiai gali pakenkti pumpurams ir nesubrendusiems ūgliams. Šalto oro sąlygomis apvaisinimui prireikia daug dienų. Vieną kartą užmezgę gausų derliu. tada kas dešimtas medis perskiepijamas kitomis dulkelinėmis veislėmis. bet vėliau pradeda derėti. nes turi dviejų susikryžminusių augalų paveldėtas savybes ir požymius. gervuogės.

Kai kurių veislių braškės vegetacijos pabaigoje viename kerelyje jau turi 10-15 gerai išsivysčiusių ragelių. žaizdos daromos kaip paprastojo sudūrimo. Ūglinis skiepijimas yra toks. atžalomis. Skiepūgliai. pumpurus.1-0. Abu komponentai suglaudžiami. suglaudimas. panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose. stiebus. drėgnose durpėse. krūmelių skyrimu. o 5 . Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys. slyvų. serbentų-bet kada. Daugumos augalų auginiai į medelyną sodinami pavasarį.intensyvaus ūglių augimo pabaigoje. Dauginimas ūsais. Šiuo būdu dauginamos remontantinės braškės. Vyšnių. Auginiai įšaknijami inspektuose. Horizontaliomis atlankomis vadinami gulsčiai į šalis nuo krūmo atlenkti ir ant žemės paguldyti stiebai. Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas. apatinį jų trečdalį vienai parai pamerkti į augimo stimuliatoriaus vandeninį tirpalą. atlankomis. žagarvyšnę. šiltnamiuose ar kituose įrenginiuose. paimti iš sveikų veislinių vaismedžių. panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose. Ūsai intensyviausiai auga nuskynus uogas. skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu. maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais.trim per pus sutrumpintais lapais. virš žemės paliekama tik auginio viršūnė su 1 -2 pumpurais. pjuvenose ar smėlyje. o į braškyną persodinami pavasarį. slyvas. Sėjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato sąlygose. Dauginimas atžalomis. Silpnos atžalos bent vienerius metus turi būti auginamos medelyne ir tik tada sodinamos į nuolatinę augimo vietą. purią ir derlingą dirvą. Dauginimui naudojama aštriu peiliu nupjauta 5-10cm ilgio ūglio dalis su dviem.tai braškės kerelio stiebas. Tačiau sėjinukų populiacija dažniausiai nevienoda. Sėklinis ir vegetatyvinis dauginimas.12 mm storio. maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais. Vegetatyviai dauginama: auginiais. skirti skiepyti į poskiepius. Nauji augalai į kitą braškyną sodinami rugpjūčio pabaigoje arba anksti pavasarį. aktinidijos. Kad auginiai geriau įsišaknytų prieš sodinimą. jei bus ruošiami tuo metu. Toks pat pjūvis daromas ir poskiepyje. Dauginimas auginiais. Jai galima dauginti daugelį sodo augalų: agrastus. Vegetatyvinis dauginimas-tai dauginimas naudojant augalo vegetatyvines dalis: ūglius. Silpnesni sodinukai tankiai susodinami į daigyną paauginti. Sėklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. Atžalomis vadinami ūgliai. kurių apatinė apkaupta dalis įsišaknija. Dauginimas atlankomis. persikų auginiai įsišaknys geriau. Žaliaisiais auginiais vadinamos augančių ūglių dalys. 10-11 mm pločio polimerinės plėvelės juostele. skiepijimo peiliu nupjaunamas įstrižai. agrastai. bet vėliau pradeda derėti. vyšnias. 13. Augalai įsišaknija savaime. Pavasarį tokie augalai iškasami ir atsargiai supjaustomi į tie dalių kiek yra ragelių. šiltos aplinkos 22-25 oC . Sumedėjusiais auginiais gali būti dauginami ir obelų vegetatyviniai poskiepiai. Ūsas. arba skiepais. o skiepijimo vieta ištisai ir tampriai aprišama 0. Skiepijimui naudojami du komponentai-įskiepis ir poskiepis. Kitus augalus dauginti šiuo būdu netikslinga. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginti. kai įskiepiui naudojamos ūglių atkarpos su 1-3pumpurais. Sveiki vienmečiai ūgliai sukarpomi 15-20cm ilgio atkarpomis su 2-4 pumpurais. skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu. Auginiai surišami į pėdelius. Paprastasis sudūrimas. įšaknijimui skirtos vienmečių sumedėjusių ūglių dalys. svarainių. kai ūgliai auga intensyviausiai. Žinoma apie150kipijimo būdų. auginius galima ruošti nuo rudens iki pavasario (bet geriausia rudenį). Kad auginiai greičiau įsišaknytų reikia daug drėgmės. vynuogės. o rudeniop stiebai sudžiūsta. Skiepytais augalais. Sėklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena. Iš kiekvieno ragelio išauga naujas augalas. kai tik galima įeiti į dirvą. šaknis.atžalomis. šakas. obelų. Jais dauginami serbentai. Skiepijant šiuo būdu. aktinidijų. auginiai smeigiami nuožulniai. galima dauginti kai kurias slyvas. laikomi prikasti lauke arba rūsyje. nuo (0 iki 5oC ). vadinami tokie augalai. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginti. paruoštos įšaknijimui. Pasodinti auginiai tuoj pat mulčiuojami. Dirbtinai dauginama auginiais. rekomenduotina. ūsais. išaugę iš šaknų pridėtinių pumpurų. lapus. tačiau raudonieji ir baltieji serbentai geriausiai įsišaknija sodinti rugsėjo mėnesį. eilutėse 10cm atstumu. dauginimo būdai. svarainiai. o rudenį. viršutinėmis atlankomis. Stipriausi sodinukai išauga arčiausiai motininio kerelio. agrastų. kurie turi 3 trumpakočius lapelius ir netrumpesnes nei 5cm ilgio šaknis. Įskiepio ūglis. Krūmelių skyrimas. Auginius sodinti reikia į lengvą. Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas. Vertikaliomis atlankomis vadinami stačiai aukštyn augantys pirmamečiai ūgliai. kerelių skyrimu. kuriuose galima palaikyti ūglių įšaknijimui reikalingas sąlygas. Vertikaliomis atlankomis dauginami serbentai. vaismedžių vegetatyviniai poskiepiai. juos atskyrus nuo motininio augalo gaunami savašakniniai augalai. Pjūvis turi būti 3-4 kartus ilgesnis nei įskiepio skersmuo. atlankomis. Pagerintas sudūrimas. nes turi dviejų susikryžminusių augalų paveldėtas savybes ir požymius. Jie sugrupuoti į tris grupes: akiavimas. ūglinis skiepijimas. Atžalos iškasamos rugsėjo mėnesį arba anksti pavasarį ir sodinamo į nuolatinę augimo vietą. Iš sėklos augantys vaisiniai augalai vadinami sėjinukais. Skiepijimas-tai dirbtinis augalų sujungimas ir suauginimas. iš kurio bamblių susiformuoja nauji augalai. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sėklomis ir vegetatyviškai. tai ūgliai. iš kurių augantys jauni ūgliai apkaupti žemėmis įsišaknija. kurie suauginami iš dviejų ar trijų komponentų. Sodinimui tinkami tokie braškių kereliai. Sumedėjusiais auginiais vadinamos. Ūsais dauginamos braškės. Jomis dauginamos avietės. priešingoje apatiniam pumpurui pusėje.

Apatinis įskiepio pumpuras turi būti mažiau nupjautame krašte.biologiškai atitinkančiu poskiepį ir įskiepį. Po to skiepijimo vieta aprišama plėvele. kuriais skiepijimo komponentai tvirtai sukimba ir laikosi. nupjaunamas taip. kad kyšotų tik pumpuras. kuris priklauso nuo specifinės medžiagų apykaitos tarp skiepijimo komponentų. o tarp įskiepių likęs plyšys užtaisomas medienos gabalėliu. Skiepūglis laikomas ties akute padėtas ant rodomojo piršto. poilsio laikotarpio pabaiga mažai priklauso nuo poskiepio. Skiepijimo vieta tvirtai aprišama plėvelės juostele. Skiepijimo vieta aprišama plėvelės juostele. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip ir skiepijant sudūrimo būdu. kai akutės prigyja. Akiavimas priglaudimu. palaikančio skydelį. Šiame komplekse vyrauja įskiepio fiziologinio senėjimo tempas. nukerpiamas 10 cm aukštyje nuo žemės šiek tiek atskirai. o mažiau nupjauto šono žaizda sutaptų su atkeltos žievės žaizda. poskiepio ir įskiepio žaizdose daromi liežuvėliai. Akutę išpjauname su plonu medienos sluoksniu. Išilginio pjūvio vietoje įskiepis pakišamas po poskiepio žieve. kad skiepijimo komponentų žievė ir mediena netvirtai suauga. perpjaunama žievė. poskiepio liemenėlyje žievė įstrižu pjūviu įpjaunama iki medienos. tokio ilgio ir pločio. nudrožiamas taip. Aprišama ištisai. kad tarp jų visą vaismedžio gyvenimą vyktų normali medžiagų apykaita. nuosekliai uždengiant. Tai vieno ir to paties augalo ūkinių ir biologinių požymių kitimų modifikaciniai pasireiškimai skiepijant į įvairius poskiepius. kad komponentai tvirčiau laikytųsi. kaip ir įakiavus užkišimu po žieve. įpjaunamas iki trečdalio ar ketvirtadalio jo storio. Tai akiavimas. Poskiepio ir įskiepio tarpusavio sąveika. tačiau įskiepio pumpuras su lapkočiu paliekamas neapvynioti. Kai skiepijimo komponentai suauga. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip sudūrimui. Akiavimas užkišimu po žieve. Sprogstančiąja akute akiuojama pavasarį. įskeliamas ir plyšio kraštuose pleistiškai nudrožti įskiepiai įstatomi taip. Po to. Akiuojant šiuo būdu. Šis akiavimo būdas spartesnis. kad susidarytų liežuvėliai. Skiepijant pagerinto pridūrimo būdu. vaismedžiai būna prasti. 6 . apatinis skydelio galas užkišamas už poskiepyje išpjauto liežuvėlio. Šiuo būdu sodo augalai akiuojami nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. poskiepis. 2-3 cm ilgio pjūviu. vadinamas akute. plėvelė pašalinama. Rišama taip. Skiepijamos šakos galas nulyginamas. Tai poskiepio ir įskiepio sąveikos kompleksinis pasireiškimas. Poskiepis nupjaunamas stačiai. sodo žirklėmis. Pumpuras turi būti ties išpjautos akutės viduriu. kad būtų gautas nelygiašonis pleištas. kai parenkamos botaniškai giminingos tos pačios rūšies ar genties augalų poros. Miegančiąja akute vadinama todėl. bet priglaudžiamas prie poskiepio. Akiavimas-tai skiepijimo būdas kai skiepas.. Akiuojant šiuo būdu akutė užkišama už poskiepio žievės. Jo apatinės dalies 0. kad neliktų kelmelio. kai poskiepis storesnis už įskiepį. plėvele apvyniojant visą žaizdą. Akiavimas sprogstančia akute. kai skydelis su akute ne pakišamas po žieve. Prigijusi akutė sprogsta. Poskiepis. įstrižu pjūviu. kokia žaizda yra. Po 1015 d. kai lengvai atsiskiria poskiepių žievė. Taip skiepijant nesugadinamas poskiepis. dėl biologinių sutrikimų badauja poskiepis.poskiepio ir įskiepio žaizdų plokštumose įpjaunama taip. Įskėlimo būdu skiepijama. Akutę pjauti pradedama nuo skiepūglio pagrindo. ir tą pačią vasarą išauga kultūrinės veislės ūglis. Pirmiausia padaromas skersinis. Poskiepis ir įskiepis turi tvirtai suaugti. o likusios atviros pjūvių vietos užtepamos sodo tepalu. 14. Tačiau būna išimčių. kad sutaptų jų brazdo sluoksniai. kad skiepijimo komponentų žaizdos gerai sutaptų. Aukštesnėje poskiepio pusėje padaroma įskiepio pjūvį atitinkanti žaizda. Įakiavus tuoj pat aprišama. iš viršaus žemyn. kartu su akute. padaryta poskiepyje. Dėl biologinio neatitikimo. o atviros pjūvių vietos aptepamos sodo teplu.Vadinamas todėl. Skiepijimo vieta ištisai ir glaudžiai aprišama plėvelės juostele. iki skersinio pjūvio. kad vienos jų pusės brazdas sutaptų su poskiepio brazdu. dviem pjūviais. kad įskiepio labiau nupjauto šono žaizdos brazdas sutaptų su poskiepio žaizdos brazdu. paskui išilginis pjūviai. daromas T raidės formos pjūvis. Ne visas obels rūšis galima tarpusavyje sėkmingai skiepyti. skiepijama į poskiepio vainiko šakas ar liemenį. taip galima akiuoti ir kai žievė sunkiai atsiskiria nuo medienos. Biologinis neatitikimas pasireiškia tuo. Pridūrimo būdu skiepijama. perkeliamas į kitą augalą-poskiepį.5-1 cm ilgio žievė pašalinama skiepijimo peiliu. Šoninio įpjovimo būdu. Birželinis akiavimas. žemiau buvusios žaizdos. o atviros žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu. Išpjautas skydelis pakišamas po žieve. Ši sąlyga dažnai pasiekiama. Įskiepis. Poskiepis. Poskiepio ir įskiepio pjūvių ilgis ir plotis turi būti vienodi. Peilio liežuvėliu atkeliami viršutiniai perpjautos žievės kampai. tačiau visą skydelį. be to. Tada iš skiepūglio išpjaunama tokio paties dydžio akutė. kai lengvai atsiskiria žievė. kad būtų patogu pakišti akutę. Vegetacijos ir žydėjimo pradžia. Įskiepis į poskiepio pjūvį įkišamas taip. virš skiepijimo vietos. Akiavimo komponentus suglaudžiant. viename jo šone išilgai. Dažniausiai akiuojama miegančiąja akute. kad birželio pirmoje pusėje poskiepiai akiuojami pirmamečių ūglių akutėmis. nederlingi. o įskiepiui neprigijus vėl galima skiepyti sveikoje vietoje. kad vasaros antroje pusėje įskiepyta ir prigijusi akutė iki kito pavasario miega(nesprogsta). Skiepijama pavasarį. Labai svarbu. Kartais biologiškai neatitinkančias veisles tenka skiepyti su intarpu. Poskiepio įtaka ištvermingumui priklauso nuo vegetacijos pabaigos. išpjaunama 3-5 cm ilgio žaizda. Skiepijimo komponentų žaizdos turi gerai sutapti. Taip akiuojamos vyšnios ir trešnes. kaip poskiepis yra gerokai storesnis už įskiepį ir kai žievė dar neatsilupa. Neaprištos žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu. nepašalinant poskiepio dalies virš skiepijimo vietos.Požieviniu būdu skiepijami gerokai storesni už įskiepį poskiepiai.

Jis turi būti apsaugotas nuo pelių ir kitokių graužikų. supilamos į drobinius maišelius ir laikomos pakabintos sausoje patalpoje. Poskiepyne reikalingas daigynas. Medelyno sudedamosios dalys: poskiepynas. blogomis-per dvejus. Jame auginami vaismedžiai sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. kad nuo jų išaugintų sodinukų gentinės ir veislinės sudėties priklauso naujai veisiamų sodų ir uogynų veislinė ir genetinė sudėtis. pikiuojami ir retinami sėjinukai. Abrikosų ir slyvų sėklos gali būti išimamos perskėlus per pusę vaisius. Tinkamiausi purūs lengvi priesmėliai ir priemoliai. sodinukų laikymo sklypas. Geri poskiepiai tinka skiepijimui. Vegetatyviniais poskiepiais vadinami tie. Jį sutraiškius stratifikacija pagreitėja 1. Sėklinis sodas reikalingas vaismedžių sėklinių poskiepių sėkloms išauginti. Antrasis vadinamas vienmetukų lauku. Sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. 16. Vienas sklypo laukas turi būti tokio dydžio. ir trejus metus. nepiktžolėta. kurie turi paklausą rinkoje. derliaus dydžio ir kt. prie kiekvieno ju pririsama etikete. Jam reikalinga šilta.kad nenukentetu saknys. Vaismedžių medelynu vadinamas žemės sklypas. nes jame augantys poskiepiai akiuojami. kai jos išimamos iš ne visai sunokusių vaisių. Daigesnės slyvų sėklos būna tada. Visuose medelynuose auginant sodinukus būtina:1)naudoti kokybiškus poskiepius 2)naudoti gerą veislinę medžiagą vaismedžių ir uogakrūmių sodinukams dauginti 3)užauginti tik aukštos kokybės standartinius sodinukus 4)išaugintus sodinukus laiku realizuoti. Sėkliniai poskiepiai auginami poskiepyne. Medelyno vietos parinkimas. Poskiepynui priklauso ir vegetatyvinis poskiepynas. kriaušių. Sėklos stratifikuojamos nevienodai. kai jie lengvai atsiskiria nuo minkštimo. neužteršta ligų pradais ir kenkėjais. kad tarp jų būtų patogus ryšys. Skiepynas yra svarbus medelyno skyrius. trečiasisdvimetukų lauku. Juose lengva sudaryti geras sąlygas augalams augti. skiepijimo patalpa. Taip paruosti skiepai laikinai prikasami sodinuku laikymo sklype. Netinka užliejamos žemumos arba įdubos ir vandens takoskyros. Skiepų paruošimas. Vaisinis medelynas. Sodinukų laikymo sklypas naudojamas poskiepiams ir skiepams laikyti iki sodinimo ar pardavimo. kol pasidaro birios. svarainių vaisių sėklas galima išpjauti. kurie dauginami vegetatyviškai ir dažniausiai naudojami žemaūgėms obelims išauginti. kriaušių. Netinkami skiepai naikinami. Paprastai medelynas veisiamas arčiau sodybos. Kai pavienės sėklos pradeda dygti temp pažeminama iki 0-1 oC. Medelynui tinka lygi arba su mažu.jos pamirkomos molio 7 . Visos medelyno struktūrinės dalys žemės sklype išdėstomos taip. Medelynai labai svarbūs tuo. 17. Vaisiniams augalams dauginti žaliaisiais auginiais reikalingi šiltadaržiai dirbtinio rūko sąlygoms sudaryti. kurias nuolat gairina vėjai. Skiepyne skiepai auga dvejus metus. kai realizuojami dvimetukai. Pervezant skiepus didesni atstuma. o silpnai issivyste sveiki sodinami i atskira sklypa ir jame auginami iki standartinio dydzio. Laistymui arti medelyno reikalingas koks nors vandens šaltinis – upė ar vandens telkinys. Vaismedžių skiepijimui žiemą reikalingos patalpos.Tinkamiausia lengva ir derlinga dirva. kur per metus iškrinta ne mažiau kaip 500-600mm kritulių. 15. Medelynai augina tokius sodmenis. Vaisinių augalų sėkloms stratifikuoti ir skiepūgliams laikyti naudojamas šaldytuvas. kai medelyne auginami uoginių augalų sodinukai. sunaikinamos piktžolės. reikšmė. nudrenuojama. durpėmis ir laikomos reikiamoje temperatūroje ir drėgmėje. Vegetatyviniai poskiepiai dauginami ir auginami vegetatyviniame poskiepyne. Jame auginami vaismedžių poskiepiai-sėjinukai. Sėklos iš vaisių imamos jas išpjaunant ir išplaunant. Kad sėklos vienodžiau sudygtų pirmiausia laikomos +5 oC temp. Veislinis uogynas reikalingas tada. iškasimas. Nuo įskiepio įtakos priklauso šaknų sistemos augimo stiprumas ir atskirų jos dalių santykis. nuo vėjų apsaugota vieta. Pirmasis laukas vadinamas okuliantų lauku. sudėtinės dalys. sėklinis sodas. Iš stambesnių obuolių. Surusiuoti skiepai surisami po 10 i pedelius. kiek reikia išauginti per vienerius metus. Medelyne svarbu auginti tinkamiausias ir perspektyvias vaismedžių bei uogakrūmių veisles. Geromis sąlygomis jie išauga per vienerius metus. rūšiuojamos. veislinis uogynas. puri priesmėlio arba lengvo priemolio dirva. Daigynas yra poskiepyno sudedamoji dalis. dėl kieto apvalkalo(kauliuko). Vegetatyviniam poskiepynui reikalinga derlinga. vyšnių. abrikosų sėklos parenkamos iš nukritusių vaisių. Veislinis sodas būtinas medelyno įskiepiams auginti. skiepynas.5-2kartus. Tada valomos. Obelų. jo paskirtis.šaknų antrinės sandaros. Jame skiepijami pasodinti poskiepiai ir formuojami skiepai. Jame auginami augalai dauginami vegetatyviniu būdu(atlankomis). Iš jų imami skiepūgliai poskiepiams skiepyti. iki 5 laipsnių nuolydžiu į pietus arba vakarus vieta. Sparčiai augantis įskiepis stiprina šaknų augimą. kad jame tilptų tiek skiepų.kurioje nurodoma sodinuku veisle ir poskiepis. Žemė turi būti neužmirkstanti. laikymas ir realizavimas. nustatoma jų kokybė. kuriame auginami vaismedžių skiepai ir uogakrūmių sodinukai. Daigyne sėjamos vaismedžių sėklos. Prieš sėją sėklos stratifikuojamos-maišomos su smėliu. daigumas padidėja 100proc. kurioje pasėtos sėklosgreičiau sudygtų ir iki rudens suspėtų išauginti 7mm storumo liemenėlius. Medelynui parinkta vieta išlyginama. lengva ir puri. Kaulavaisių sėklų dygimas dažnai užtrunka dėl biologinių priežasčių. Poskiepynas yra pradinis medelyno skyrius. trešnių. 18. Atskirtos sėklos džiovinamos pavėsyje. kai realizuojami vienmetukai. Sėklos džiovinamos iki 10-11proc drėgnumo. pjuvenomis. rūšiavimas. veislinis sodas. Kiekvienas išaugintas sodinukas turi būti žinomos veislės ir geros kokybės. skiepynas. slyvų. daigynas.

5-8. Geriausialaikyti saldytuvuose ar sandeliuose kur 0-3temperatura. fumigacijos kameroje palaikyti skiepai vezami i ju laikymo sklypa. Abrikosams reikalinga puri. Nuo sodų įveisimo priklauso pasodintų vaismedžių prigijimas. Vyšnioms tinkamiausios neutralios ar silpnai šarmiškos dirvos pH 7. ligas ir kenkėjus. nes daugiausia jų veislių yra kryžmadulkės. sodo derlingumas ir ekonominis efektyvumas. Vietos parinkimas. Nuo pavasario laikomas juodasis pūdymas Iki birželio pabaigos tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. pagilinti armens sluoksnį. todėl pavasarį gali pradėti normaliai augti be papildomo laistymo. kultivuojama ir uogakrūmius sodiname. Trešnės auga įvairiose derlingose. Jeigu sodas neaptvertas 1. silpnai rūgščios reakcijos(5-6 pH). Tai yra genčių. Po savaitės lėkščiuojama. Šis etapas prasideda tinkamiausios vietos parinkimu ir jos sukultūrinimu. Apkasai paliejami. Ilgiau laikant prikasami 50-60 grioviuose. prieš arimą beriama trąšų atsižvelgiant į dirvos derlingumą.. drėgmės ir maisto medžiagų sąlyga vaismedžiams ir uogakrūmiams augti. sodinimas. Jas lengva derinti sodinant. Sodui parenkamo sklypo dirvožemis tiriamas. Jos pakančios įvairioms dirvoms. kad jiems per visą amžių pakaktų maitinamojo ploto ir jie turėtų geras šviesos sąlygas. derliaus nuėmimo ir transportavimo darbus. Pakenčia pavėsį. po to vėl lėkščiuojama. kad tarp juostų būtų ne didesnis kaip 60 m atstumas.7-7. Slyvoms tinkamiausios derlingos. didelę reikšmę turi veislių kryžminio apsidulkinimo sąlygų sudarymas. drėgmę gerai laikanti šarmiška (pH 6. Geriau auga šviesiose šiltose užuovėjose. saknys apminamos ir paliejamos.0) dirva. karbonatingumas. kurie leidžia per visą jų augimo laikotarpį turėti erdvės šakoms ir šaknims tinkamai plėtotis.2 nepiktžolėtos dirvos. Todėl vietos turi būti apsaugotos nuo vėjų.5-2 m aukščio vielos tinklo 8 . Vaisinių augalų atstumai priklauso nuo maksimalaus dydžio.0. kad sode būtų ne mažiau kaip trys veislės. Tinkamiausi sodinimo atstumai tokie. Išlygintoje dirvoje neturi būti lomelių.zemes verciamos ant pirmoje vagoje sudetu skiepu. Nuo struktūros priklauso vaisių ir uogų išauginimas. Jeigu jos abi vertingos ir sode reikalingos. Optimalių sodinimo atstumų parinkimas pagal poskiepių. veislių savybių. priežiūros darbų atlikimą. Vaisinių augalų genčių ir veislių parinkimas. Rudenį pasodintų sodinukų šaknys iki pavasario gerai aplimpa žemėmis. patogiausiai atlikti sodų ir uogynų priežiūros. Paskirstant augalus veisiamuose soduose. Sukultūrinimo tikslas-pakoreguoti reljefą. Slyvos žydi anksčiau už kitus vaismedžius. Apkasama ne tik saknys bet ir zemutines kamienu dalys. blogesnės aeracijos. Skiepai prikasami 40-45 cm gylio vagose. pagausinti maisto medžiagas 60 cm dirvožemio sluoksnyje. Kuo stambesni augalai. tankis. 19. puriose dirvose su pH 6. Kiekviena sodo augalų gentis turi įvairių veislių. ypač veislių savybes. ariama. liepos mėn ariama. Jo tikslas perengti palankiausios aeracijos. kokio ji rūgštingumo ir kokiems augalams skiriama. Darant antra vaga. lėkščiuojama. Nustatoma granuliometrinė sudėtis. Jos rekomenduojamos naujai veisiamuose soduose. Jei reikia kalkinama klintmilčiais ar dolomitmilčiais. Daug veislių ištirta veislių tyrimų stotyse ir išbandyta įvairiuose soduose. Tai sodo projektavimo dalis. Dirva ariama rudenį. Daugumai sodo augalų tinkama pH 5. sureguliuoti drėgmės sąlygas. Vaismedžių atstumai sode turi būti tokie. poveikio visumos rezultatas.5. įdubimų vandens telkiniams susidaryti. Padarius pirma vaga skiepai i ja dedami viena eile. vainikų formų ypatumus lemia sodų vaismedžių derlingumą ir derliaus kokybę. Tinkamiausias laikas vaismedžių sodinukams sodinti į sodą yra spalis. nes su juo nustatoma naujai veisiamo sodo struktūra. todėl joms būtinos saugios nuo šalnų vietos. kurios gali viena su kita kryžmiškai apsidulkinti. tai jų vaismedžiai sodinami juostomis. o nurūgštinimui naudojam gesintas kalkes. reakcija. atsižvelgiant į tai. Pirmiausia specialiu sodo drenažu nusausinamos pernelyg drėgnos dirvos. Dirvos kultūrinimas – tai įvairių agrotechnikos priemonių taikymas. Sodo įveisimo metais laikomas juodasis pūdymas: kultivuojama. į kuriuos paskiepyti vaismedžiai. Sukrauti uzdengiami brezentu. išrenkami akmenys. 20. Po lėkščiavimo ir arimo varputis naikinamas herbicidais. teritorijos paskirstymas. Nuo to priklauso sodų derlingumas ir vaisių kokybė. Uogynams veisti dirvą galima sukultūrinti per vienerius metus. nes vyšnios žydi anksti. Smėlio dirvos netinka. Tačiau jos neblogai auga ir sunkesnėse. sunaikinti piktžoles. Obelims ir kriaušėms optimalios dirvosvidutiniškai purus priemolis ir priesmėlis. humusingumas ir pagrindinių maisto medžiagų kiekis. geras augimas. bet neužmirkstančiose dirvose. Trešnių žiedai jautrūs šalnoms. veislių savybių. ariama. Dirvų sukultūrinimo gylis priklauso nuo augalų stambumo. saulėtos. su pH 6. Netinka tokios vietos. Yra veislių. Išlyginta dirva kalkinama. Svarbu. Sklypas aptveriamas vielos tinklu nuo kiskiu. Joms netinka lengvos smėlio dirvos. derėjimo pradžia ir derlingumo dinamika. bei poskiepių.skiepai kraunami kiekviena eile pridengiant dregnais siaudais. Didesniais atstumais bitės blogiau perneša žiedadulkes. kurį pasiekia įvairiai formuojami visai suaugę vaismedžiai.5-7. žinant sodo pagrindinę paskirtį ir parenkamų vaisinių augalų. galinčios kryžmiškai apsidulkinti. Sodų įveisimas ir priežiūros technologijos.6-7 reakcija. purios ir drėgmę gerai laikančios. 21. Tai ypač svarbu sėklavaisinių vaismedžių sodams. Šį darbą galima tinkamai atlikti. tuo giliau kultūrinama dirva. kuriose telkiasi šaltas oras. Išlyginamas žemės paviršius. dirvos sukultūrinimas. Šis darbas labai svarbus. Juostoje po kelias eiles sodinama taip.tyreje. pagerinti struktūrą.

Palaistoma 2-3 kibirais vandens. žirnių-avižų. Laikotarpio pabaigoje vaismedžių šakų 9 . o anksti pavasarį jas naudoja pradedančios vegetuoti augalo dalys. žirnius. Sodinti pavasarį. jų šaknims plėtotis ir visoms funkcijoms atlikti. kai vaismedžių tarpueiliuose daugiametės žolės auginamos 3-4 metus. Jei dirva sukultūrinta anksčiau – kasamos mažesnės duobės. Jos daug kartų per vasarą nupjaunamos ir paliekamos mulčui. Prasideda nuo augalų pasodinimo į sodą ir trunka iki derėjimo pradžios.Augimo laikotarpis. Vaismedžiai auga. auga tik pavienės piktžolės. smulkintomis augalų atliekomis. žolyninė. 22.vandens ir vėjo erozijos sauga. vagų darymas ir kiti darbai įvairiais žemės ūkio padargais. Sodinama dviese: vienas laiko sodinuką reikiamoje vietoje. kituose-kitais. Sodų ir uogynų dirvos dirbimo tikslas-sudaryti geras sąlygas vaisiniams augalams augti ir derėti. Azoto trąšomis paprastai tręšiama papildomai. 2)lokaliai. Vaismedžių tarpueiliuose auginami tokie augalai. sideralinė. bet beveik neauga. arkliniais padargais ir rankiniais įrankiais. Vaisinių augalų augimo ir derėjimo laikotarpiai.7 m gylio duobės.tai tokia dirvos dirbimo sistema. ridikus. maisto medžiagų kiekį dirvožemyje. žalumynines daržoves. Dirvos dirbimas soduose. Organinėmis ir mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis tręšiama rudenį. kai vaismedžių tarpueiliuose auginami tokie augalai. Sideratai sėjami antroje vasaros pusėje. pjuvenomis. kurių žalioji masė yra gera trąša dirvai. Vaismedžiai gausiai dera. facelijas. Dideliuose soduose dirva dirbama plūgais. aeracijos ir šilumos sąlygos. Derėjimo laikotarpis. tuo siekiant ankstyvesnio gausaus derėjimo. Netinka tarpueiliuose auginti runkelių. seradėles. maišymas. Jomis galima tręšti kartą per dvejus metus. reguliuoja jo sodinimo gylį. mulčiuojama 4-5 cm sluoksnio mėšlu arba durpėmis. Derančiuose soduose sideratai auginami vienuose tarpueiliuose vienais metais. Yra keletas sodo dirvos dirbimo sistemų: juodapūdyminė. Vienais laikotarpiais vaisiniai augalai labiau auga. taikant jų priežiūrai agrotechnikos priemones. Laikotarpiais vadinami vaisinių augalų augimo ir derėjimo procesų kitimo tarpsniai. kasmet pavasarį iki žydėjimo arba rudenį krintant lapams. kuriuo formuojamas vaismedžių vainikas. Skystos trąšos įterpiamos tręštuvais 8-15cm gilumu. o rudenį dar žydintys nupjaunami. kiekvienas sodinukas turi būti aprištas. pastovesnis derlingumas ir prieinamų formų mineralinių elementų santykis bei pH KCl . planuojamą derlių ir agrotechniką. Prasideda nuo derėjimo pradžios ir trunka 26metus. naudojimas.6-0. barkūnus. 4. pupeles. atskirais augimo ir derėjimo laikotarpiais. 3. Pomedžių juostos ir tarpueiliai prižiūrimi skirtingai. didėja vainiko ir šaknų sistemos apimtys. bet silpniau auga ir atsinaujina. Rudenį išbertos trąšos greitai patenka į augalą. ypač genėjimą. reikia atsižvelgti į jų biologines savybes. Pomedžių juostose geriau laikyti juodąjį pūdymą. kol vaismedžių šakos neužgožia jiems šviesos: burokėlius. Laisvi tarpueiliai reikalingi derliui imti.Augimo ir derėjimo laikotarpis. Vaismedžių augimas ir derėjimas. Herbicidinis pūdymas-nuolat naudojami herbicidai ir ten būna juoda žemė. Šiuo laikotarpiu vaismedžiai gausiai dera. lėkštinėmis ir kitokiomis akėčiomis bei kultivatoriais. kad lietaus vanduo sunktųsi į šaknis.tai juodasis pūdymas. žemuoges. Trumpalaikė daugiamečių žolių sistema tokia. Mulčiavimas yra vaismedžių pomedžių arba juostų padengimas mėšlu. Tręšiant vaismedžius. Mėgėjiškų sodų vaismedžių tarpueiliuose galima auginti kitus augalus. fosforo ir kalio trąšos įterpiamos tręštuvais 18-22cm. Prasideda vaismedžiams pradėjus stabiliau derėti. iki pastovesnio derėjimo. kitais-gausiau dera. ridikėlius. 23. kai dirva dirbama sode įvairiais padargais per visą vegetacijos laikotarpį. suspaudimas. tręšimas (laikas ir būdai). racionaliau panaudojama sodų žemė. Vaismedžių tarpueiliuose geriausia sėti vikių-avižų. nuo kenkėjų ir ligų. garstyčias. javų. tarpueilių dirvos dirbimas. lubinus. Juodapūdyminė. Sodinimui naudojamos tik armens sluoksnio žemės. trupinimas. Česnakai ir svogūnai pomedžių juostose apsaugo vaismedžius. joje mažiau piktžolių. ypač jaunus. Vaismedžių tarpueiliuose 3-4 metus gali būti auginamos daugiametės žolės. kurių žalioji masė yra gera trąša dirvai.liejami pakartotinai.tvora. peliuškų-avižų mišiniu. ankstyvąsias bulves ir žiedinius kopūstus. trąšos išbarstomos židiniais arba eilutėmis specialiais padargais. Jos giliai įterpiamos. jei dirvožemio reakcija artima neutraliai arba neutrali. purenimas. moliūgų. Sideralinė. ilgalaikė daugiamečių žolių. Mažuose soduose dirva dirbama mažagabaritine technika. Sodinukams kasamos 1m skersmens.1. kai visame suaugusio sodo plote auginamos daugiametės žolės. herbicidinė. 0. durpėmis. kitas kastuvu beria žemes ant šaknų. Šiuo laikotarpiu augimui skatinti augalus reikia tręšti. susmulkinami ir plūgais arba kastuvais įterpiami į dirvą.2. 24. 2 metrų atstumu nuo kamieno. Jauno ir suaugusio sodo priežiūra. Į šiuos laikotarpius tenka atsižvelgti. Ilgalaikė daugiamečių žolių sistema sode yra tokia. lyginimas. Padaromas nedidelis įdubimas. pomidorus. Giliausias dirvos dirbimas vadinamas pagrindiniu. Šakos nusvyra nuo derliaus ir pradeda keistis vainikų formos. aktyvesnė mikroorganizmų veikla. Jos daug kartų per vasarą nupjaunamos ir paliekamos mulčiui. rapsus. formuoti jų vainikus. Tręšimo būdai: 1)trąšos išbarstomos pakrikai dirvos paviršiuje ir įterpiamos padargais reikiamu gilumu. kad neapgraužtų kiškiai. drėgmė. Gerai įdirbtos dirvos geresnė struktūra. kenkėjų ir ligų sukėlėjų. Kasmet išauga stambūs vaisiai ir gausėja derlius. Dirvos arba žemės dirbimu suprantamas jos apvertimas.Augimo ir derėjimo laikotarpis. Svarbesni yra 5 laikotarpiai.

technika. 5. Patrumpintos šakos storėja. Šiltą pavasarį įskiepyti ūgliai sunkiau prigyja. ilgiausiai iki žydėjimo. Jos tinka iki 2 cm storio šakoms ir ūgliams nukirpti.viršūnėse vietoj ūglių formuojasi vaisinės šakelės. sumažėja derlius. skiriasi tik jų trukmė. o aukštyn liemeniu formuojamos vis trumpesnės.5cm storio šakelės. iš kurio horizontalios šakos auga tik vainiko apačioje -0. 27. būdai. keisti ūglių ir šakų augimo kryptį. kuriame yra visų reikiamų įrankių. priemonės. Vertingiausiais yra trečiasis-derėjimo ir augimo laikotarpis. Genėjimo laikas yra metas. Augimo ir derėjimo laikotarpių kitimo dėsningumai būdingi visiems vaisiniams ir uoginiams augalams. Juos galima apsaugoti 10 . patogūs. Tokių vaismedžių laikyti neverta. genėjimo metu išgenimos tik senesnės negu dviejų metų. Ašiniais vainikais formuojami ir žemaūgiai. kad jis būtų kuo ilgesnis. kurios dar gali gyventi ne mažiau kaip 10-15 metų. nupjautų šakų žaizdoms lyginti. Retinama tada. Trumpinimu šalinama tik dalis ūglio arba šakos. Vaismedžių vainikai pradeda mažėti. su pertraukomis stiprių šalčių dienomis. Perskiepijimui tinka visi skiepijimo būdai. Didelių sodų vaismedžiai genimi visą žiemą. ir pusiau žemaūgiai vaismedžiai. Suaugę vaismedžiai genimi anksčiau negu jauni. 26. pablogėja vaisių kokybė. tai išgenimos senesnės negu trejų metų. Augančių ūglių trumpinimas vadinamas pinciravimu. Perskiepyti galima. Tada mažiau sutrikdomas augimo ritmas ir žiemojimas. Dėl mažos vainiko apimties vaismedžius galima sodinti tankiai.5m pločio.5-2. Į storesnes šakas įskiepijami 3-4 įskiepiai-iš abiejų šonų į viršūnę. Esant tik vienam šakų aukštui ir mažesnei vainiko apimčiai. laikas. Vaismedžio vainikas yra iš liemens viduriniosios dalies išaugintų šakų visuma. Obelų vainikų formos. Tačiau galima žiemines veisles perskiepyti vasarinėmis ir atvirkščiai. Yra du svarbiausi genėjimo būdai: trumpinimas ir retinimas. viršutines-iki 60cm. Perskiepijimas yra iš skiepo išaugusio medelio skiepijimas kitų veislių įskiepiais. Šakelės visai nelankstomos. Vegetacijos laikotarpiu galima pinciruoti ūglius. Gaidukinėmis žirklėmis nupjaunamos aukštai esančios. spalvotų obuolių. kada geriausiai tinka atlikti vaismedžių genėjimo darbus.8m aukščio. Genint ne vegetacijos laikotarpiu. aštrūs. nes džiūsta šakų viršūnės. kai sutampa vainiko ir įskiepytos šakos veislės. Paprastosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį iš kurio auga horizontalios šakos. jų gerai apšviesti vaisiai būna labai kokybiški. įrankiai ir medžiagos. Genėjimo įrankiai turi būti švarūs. 25. Pagrindinės šakos patrumpinamos pjūkleliais paliekant: žemutines-iki 90cm ilgio. Jeigu dera vienmetės ir dvimetės šakelės. kad žaizdos nedelsiant būtų užteptos aliejiniais ar vandens emulsiniais dažais. o kai dera tik dvimetės ir vyresnės. Geriausiai genėti vaismedžius poilsio laikotarpiu. Vainikai pasidaro skėstašakiai. kad greitai gytų. iš kurio auga trumposios šakelės ir visai nėra ilgesnių horizontalių šakelių. bet stambesnių vaisių. Aukščiau iš liemens auga tik vaisinės šakelės. Vaismedžiai genimi ne šaltesnėje kaip -5oC temperatūroje. Jų vainikai būna iki 1m pločio. daugumą vaisių geriau apšviečia saulė.5maukščio. Verpstės formos vaismedžius stengiamasi auginti 2. Genėjimo darbus galima tęsti iki vegetacijos pradžios. kad būtų 30-40cm ilgesnis už patrumpintas pagrindines šakas. Visos šakos yra horizontalios arba atlenktos horizontaliai. iki 2. Daugiau šakelių sunyksta negu užauga. Jie nedidelės apimties-vainiko apačia 1-1. kryptimis ir tvarka. Profesionaliam genėjimui naudojami peiliniai. todėl reikia rūpintis.7-7m virš žemės. kad jais būtų galima dirbti greitai. Genėjimo tikslas-formuoti vaismedžių vainikus. labai svarbu. aštrūs ir darantys lygias žaizdas pjūklai. pjaunantys tik traukiant. Superverpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį.būdai. Taip dažniausiai formuojami žemaūgiai vaismedžiai. Vaismedžių vainikai. brandina mažiau. lengvai ir tiksliai. Geriausia turėti genėjimo įrankių komplektą. Laibosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį. tinka iki 2cm storio žalioms ir sausoms šakelėms nupjauti. Vaismedžiai perskiepijimui paruošiami tą pačią dieną. Genėjimo peilis lenkta geležte gali būti įvairių dydžių. Geriau. kurią perskiepijami. vaisių nokimo laikas. Vaismedžių perskiepijimas . Pašalę vaismedžiai genimi prieš vegetacijos pradžią ir sulapojus. greičiau džiūsta. kai vainikai itin tankūs. Perskiepijamos tik sveikos obelys ir kriaušės iki 15 metų amžiaus.Derėjimo ir džiūvimo laikotarpis. o vietos sode yra nedaug. Apatinės šakos yra ilgiausios.7m nuo žemės. Tam visiškai išpjaunamos kai kurios šakos ir ūgliai. jame visai nėra stiprių šakų. Sodo žirklės yra labiausiai reikalingas įrankis. Laibosios verpstės formos vaismedžiai būna apie 2. reguliuoti šakų augimą ir derėjimą per visą vaismedžių amžių.5-3m aukščio. Ašinis vainikas turi stiprų vertikalų liemenį ir 2-3 metų amžiaus šakeles. užauga daugiau kokybiškų. norint pakeisti vaismedžio veislę arba kai norima turėti daugiau įvairių veislių. o šakos geriausiai augtų ir derėtų. smulkios ir pasenusios vaisinės šakelės. Genėjimo pjūklelis reikalingas storesnėms kaip 2cm šakoms nupjauti. Liemuo patrumpinamas tiek. kad jų žaizdos geriausiai gytų. Jie būna 2. Apatinė vainiko šaka iš liemens išaugusi ne žemiau kaip 0. labiau šakojasi. Tada likusios šakos gauna daugiau šviesos ir geriau dera. Jais padarytos žaizdos turi būti lygios. Taip formuojami tankiai pasodinti žemaūgiai vaismedžiai. Vainikų formavimas – pagrindinių ir šalutinių šakų auginimas pagal pasirinktą formą reikiamais atstumais. Genėjimo laikas.

penktą. kad nepatektų drėgmė. kiek vaisių gali išaugti iš vieno žiedinio pumpuro. kai oro temperatūra 18-20oC. Jeigu pavasarį žadama perskiepyti senesnius vaismedžius. Derliaus prognozavimas yra derliaus dydžio nustatymas. Taip pat tinka ir plastikinės ir kartoninės. Pradėjus vaisiams kristi. tvirtos. Skiepūglių paruošimas. kitus galima nukrėsti. Obuolių ir kriaušių kalibravimas-tai vaisių skirstymas pagal dydį. traktorinės priekabos ar net arkliniai vežimai su minkštais ratais. Svarbu purkšti tinkamiausiu laiku. Derliaus priežiūra ir nuėmimas. pakuoti ir realizuoti. Vaisiams iš sodo išvežti tinka įvairios transporto priemonės: automobiliai. Kuo anksčiau pradeda kristi vaisiai. Vilkūgliai netinka. Obuoliams ir kriaušėms skinti tinka plastikiniai kibirai. sudaryti sutartis pardavimui. kopėčių. Kaulavaisinių vaisiai ir uoginių kultūrų uogos ne visada lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių brandos tarpsnyje. Jos turi būti lengvos. 31. laikymas. Kalibruotus vaisius galima atskirai laikyti sandėliuose. Uogų skynimui skirtais kombainais skinami serbentai. Kiekvienos veislės skiepūgliai surišami pundeliais. Serbentų. Taip nustatomas vienos veislės vieno vaismedžio prognozuojamas vidutinis derlingumas. Jiems tinka tik vienamečiai ūgliai nuo norimos veislės pietinės vaismedžio dalies. agrastų uogoms ir vynuogėms tinka 2. Apskaitinių augalų derliaus duomenys sudedami ir dalijami iš jų skaičiaus. kuri. kokia vieno vaisiaus vidutinė masė. maždaug 0C temperatūroje. Turi būti žinoma.t. Derliaus prognozavimas.žiedinių pumpurų skaičiaus metodas. DŠ-dalis. Pasiruošimas derliaus nuėmimui. kad galima būtų laiku apsirūpinti derliaus ėmimo ir realizavimo priemonėmis. gruodžio pabaigoje. VM-vidutinė vaisių masė.5 kg talpos balaninės ir plastikinės dėžutės. Trešnės ir slyvos skinamos su koteliais. Iš viršaus uždengiama plėvele. Jei žiema buvo nešalta ir vaismedžių giliai nepašalo. stati. Dėl to pasunkėja derliaus nuėmimas. po pirmųjų šalčių. Kopėčios. purškiama alfanatilacto rūgšties arba alfanatilacto rūgšties amido vandens tirpalais. Gerai skiepaūgliai išsilaiko ledainėje arba sukastoje sniego krūvoje. Mažos uogų dėžutės pakuojamos į konteinerius. agrastai ar net vyšnios.tai taros. vieno vaismedžio vaisių derlius (Dm) kilogramais apskaičiuojamas pagal formulę Dm=VS•VM/ DŠ VS-vaisių skaičius kontrolinėje šakoje. Kuo didesnis derlius ir žemesni vaismedžiai. etefonas padeda susiformuoti skiriamajam audinių sluoksniui. Perpilti vaisius į dėžes galima ne iš aukščiau kaip 10cm. Augimo reguliatoriais galima sustiprinti vaisių laikymosi prie vaisinių šakelių stiprumą ir apsaugoti nuo ankstyvo kritimo. kad nebūtų mindžiojami skinant. tuo daugiau kartų tenka purkšti. kokią vainiko dalį sudaro kontrolinė šaka-ketvirtą. laikymas. Svarbu skinant nepažeisti vaisių mechaniškai. ir užpilama pjuvenomis ar durpėmis. kad tarp pirmo ir pakartotino purškimo truktų ne daugiau kaip 12-14 dienų. Šakoje skaičiuojami žiediniai pumpurai.polietileniniais maišeliais arba padaryti atvirus popierinius cilindrus. Rudenį ar pavasarį parenkama po vieną iš 5-10 to paties amžiaus. 11 . Ant nuvalytos žemės suguldomi žiemos pradžioje nupjauti ūgliai.0 kg talpos dėžutės. prisipjaunama skiepūglių. kad netirptų pavasarį užpilama medžio pjuvenomis. stabilios. Vyšnios perdirbimui gali būti skinamos pasukant vaisių.. Pagal tai apskaičiuojama visos kontrolinės šakos vaisių masė (kg). dešimtą ir t. Uogoms. skintuvų ir transporto priemonių pasirūpinimas vaisiams skinti. Pvz. kad vaisiai nenukristų. Reikalingi aukščiausiose vaismedžių vainikų vietose obuoliams ir kriaušėms nuskinti. ypač gležnoms braškėms ir avietėms skinti ir realizuoti tinkamiausios balaninės 0. brezentiniai ir polietileno krepšiai su atsegamu dugnu. 28. sandėliavimui ir pan. Vaismedyje parenkama viena vidutinio didumo kontrolinė šaka. Žiemą ir anksti pavasarį pajuti ūgliai laikomi vėdinamame rūsyje. Tara. Tai galima palengvinti preparatais. Vaiskočio negalima išrauti iš vaisiaus. būdinga veislei skynimo brandoje (g). juos galima imti pavasarį iki pumpurų brinkimo. Šiais būdais vaisių ankstyvą kritimą galima sumažinti 3-6 kartus.5-1. Kaulavaisiams pakuoti tinka 50x40x15 cm lentelių dėžutės. 30. Purškiama rytais arba vakarais.3. į kurį nukrinta nuskintas vaisius. tuo daugiau priskinama. Ūglius galima dar taip išlaikyti. Obuoliai jautrūs įspaudimam. Labai svarbu derlių nuimti laiku. Vaisių nuėmimas. Verta nuskinti tik gerus obuolius. tos pačios veislės vaismedį. inventorius ir medžiagos (tas pats kaip ir 29). kai vaisiai byra nesulaukę skynimo brandos. 29. Sėklavaisiai skinami apimant visu delnu. būdai. Taip atsitinka dėl fiziologinių sąlygų. Transporto priemonės. Netransportabiliems obuoliams bei kriaušėms pakuoti tinka 50x40x15cm lentelių dėžutės. kiti patrumpinami ir paliekami derėjimui arba visiškai pašalinami. Pagrindinė jų dalis. Geriausiai purkšti. pagrindais susmeigti į drėgną smėlį. Kiekvienoje perskiepytoje šakoje paliekamas vienas geriausiai augantis ūglis. Ankstyvu vadinamas toks kritimas. Parenkama pavėsinga. Paprasčiausias. Nustatoma. pakili ir nepiktžolėta vieta. kraikinėmis durpėmis ir pan. įdedama etiketė su pavadinimu ir užkasami lauke pavėsyje. Skintuvai. Apytikris derliaus didis rūpi todėl.krepšelis. Vaisiai turi būti suaugę ir gerai nusispalvinę. Obuolių ir kriaušių krituoliai surenkami pirmiausia. vaisių derlių galima prognozuoti įvairiu laiku ir įvairias metodais. Kurią sudaro kontrolinė šaka nuo bendros vainiko apimties. pervežti į prekinio paruošimo vietas ir žmonių apmokymas tinkamai šį darbą atlikti. Tada preparatas veikia geriausiai.

Uoginių ir retesniųjų sodo augalų auginimo technologijos. Uoginiai augalai vertingi tuo. gervuogės. 38. parduotuves arba konservų fabrikus. nepažeisti mechaniškai. avietyno) įveisimas. marmeladams ir kt.6. kompotams. Ganėtinai jauni ir anksti pradeda derėti-birželio-liepos mėnesį. avietės. Uogose yra cukrų. Juodųjų serbentų uogos vertingiausios. Tos pačios veislės obuolių vertė priklauso nuo sunokimo laipsnio. kad kiekvienas vaisius susiliestų su didesniu kitų vaisių skaičiumi. Kruopštaus rankų darbo reikia nuimti derlių. Vaisius pardavimui galima pakuoti polietileniniuose tinkleliuose. pirmos ir antros rūšies obuoliai turi būti sveiki. Vaisių transportavimas. tyrėms. Tai pervežimas iš sodo į saugyklas. Uoginiais vadinami ir miškuose augantys uogakrūmiai: mėlynės. sodinama nuožulniai. būdingos veislei spalvos. grupės: ekstra-6. Auginamus lengvose dirvose serbentus reikia laistyti. Obuoliai ir kriaušės. Serbentai dauginami vegetatyviniais būdais: sumedėjusiais auginiais.5cm. Vaisių standartai. Yra juodieji. antros rūšies-5. Nukentėję ekstremaliomis sąlygomis lengvai atželia. Automobiliuose dėžes su obuoliais reikia taip pakrauti.0cm. pirmos rūšies-1. Uogos noksta liepos viduryje. Vaisiai pakuojami į dėžutes. Derėti pradeda antramečiai. Kiekvienos rūšies ir veislės vaisiai pakuojami atskirose dėžutėse. Daugiau nei 40 hektarų serbentyne derliaus nuėmimui naudinga turėti kombainą. Serbentų uogos tinka uogienėms. būdingos veislei spalvos. pirmą ir antrą rūšis. Daugiau nei 40 hektarų serbentyne derliaus nuėmimui naudinga turėti kombainą. šaltalankiai. Uogos juodos. automobiliuose sandariai apsaugomos ir greitai nuvežamos į reikiamą vietą. kurių vaisiai yra uogos. Serbentams netinka sausros ir karščiai. Taip galima skinti raudonųjų ir baltųjų serbentų uogas. raudonieji ir auksuotieji serbentai. Vienų veislių uogos skynimo brandos stadijoje byra. pavėsis. Mėgsta drėgmę ir vėsoką. baltieji. kurių pH-6-7. Uogyno (žemuogyno. Dauginimo būdai. Tam krūmai paruošiami genint. pirmos rūšies. nepavytę. spanguolės. Obuolių ir kriaušių rūšiavimas. Ekstra.25 m atstumais. serbentyno. geriau prižiūrėti. Rūšiuojami į ekstra. skonio ir aromato. Uogynus lengva atnaujinti vertingesnėmis veislėmis. Tolimiems pervežimams naudojami automobiliniai šaldytuvai. Vasarą sunkiau automobiliais transportuoti uogas. Derlingiausios 4-5 metų amžiaus juodųjų serbentų šakos ir 5-8 metų amžiaus raudonųjų serbentų. žemuogės. švieži. organinių rūgščių. ne vėliau kaip 2-3 savaitės iki šalčių. 37. žaliais auginiais ir atlankomis. Kruopštaus rankų darbo reikia nuimti derliui. esti derlingos. kurios transportuojamos į parduotuves. Derliaus rūšiavimas. Nukentėję ekstremaliomis sąlygomis lengvai atželia. Ekstra. Ganėtinai jauni ir anksti pradeda derėti – birželio liepos mėnesį.0cm. Vaisiai rūšiuojami pagal standartus. Uoginiais vadinami tie augalai. vienodai sunokę.0cm. kenkėjų bei mechaninių pažeidimų. pektininių medžiagų. Serbentams tinka drenuotu podirviu priemolio dirvos. Geriausiai dera 3-4 metų krūmai. skonio ir aromato. iš rečiau auginamų rūšių-vynuogės. todėl rečiau valgomos šviežios. 35. nesukirmiję. kai atvėsinamos iki 3-4oC. Serbentai. Serbentų krūmeliai sodinami 2. Ekstra rūšies obuolių vienodumas ne didesnis kaip 0. Šakelės 5-6 metus auga stipriai. Pakuojama taip. balsvos. auginimas ir priežiūra. trešnes. kad uogų kekės būtų ne žemiau kaip 20 cm nuo žemės paviršiaus. Tara turi būti gera. švari. nes tada dėžutės viduryje kiekvienas vaisius susiliečia su dešimčia kitų vaisių. geresnis-šachmatiškas. 34. Serbentynas veisiamas lygiame arba nedidelio nuolydžio žemės sklype. ištveria iki -30. vėliau auga silpniau. Našesnis darbas. švarūs. kai uogos skinamos kekėmis. antros rūšies-5. gausiau tręšti. Uogininkystės nauda.5x1. Žiemą pervežant reikia saugoti. rausvos. azotinių. Jie auginami uogynuose. Serbentai yra savidulkiai augalai. sultims. Sodinama rudenį į drėgną ir purią dirvą. 5-10 cm giliau negu augo. 36. aromatinių. Vertingiausios šviežios ir šaldytos uogos bei jų sultys. bet saulėtą orą. nes jos noksta kartu. todėl renkamos atrankiniu būdu du kartus.32. nepažeisti mechaniškai. džemams. Serbentai ištvermingi žiemą. kad ne itin reiklūs agroklimato sąlygoms. Dalies juodųjų serbentų veislių uogos noksta nevienodai. kombinuotais auginiais. Uogos yra svarbus vitaminų šaltinis. Kultūrinės plačiai auginamos uoginių augalų rūšys: avietės. vienodai sunokę. su vaiskočiais. bruknės. atviroje ir gerai vėdinamoje vietoje. pirmos ir antros rūšies obuoliai turi būti sveiki. be pašalinių kvapų. Uoginiai augalai auga krūmo arba kero forma ir augina uogas. Uogos gali būti skinamos mechanizuotai. Minimalus dydis A grupės: ekstra-7. vaivorai. Jos būna transportabilesnės.5cm. transportavimas. Jie mėgsta pastovią drėgmę. 12 . būklė. Paprasčiausias pakavimas eilėmis. gervuogės. augina daug mažųjų vaisinių šakelių. švarūs. su vaiskočiais. Lengvai dauginami vegetatyviškai. konservams gaminti. pakavimas. Dažniausiai sumedėjusiais auginiais. ligų. serbentai ir agrastai. Dera kasmet. raudonos. geriausias diagonališkas. gelsvos. plėtojimas. Dera kasmet. citrinvyčiai. rauginių. Visų veislių serbentų uogos yra rūgščios. šilauogės. aktinidijos. Lengvai dauginami vegetatyviškai. nesukirmiję. agrastyno. Jie mėgsta pastovią drėgmę. kad jos nekeistų savo padėties kelionėje. Vaisiai rūšiuojami pagal standartus. pirmos rūšies-5. Geriausiai auga priemolio dirvose.5cm.85cm. spanguolės. Uogakrūmių uogos labai vertingos maistui. neapvytę. arba anksti pavasarį. švieži. 33. mineralinių druskų. Pakavimas. Uoginiai augalai ne itin reiklūs agroklimato sąlygoms. o dažniau vartojamos perdirbtos. kad vaisiai nesušaltų. išilgai eilėse.0cm. Uogų derliaus nuėmimas ir prekinis paruošimas. kitų laikosi ir pernokusios.

kad atšaldžius jas galima būtų pervežti vėsesniu paros metu. džemai. reikia. Dauguma šių augalų biologinių savybių labai panašios. Vartojimo brandos uogos esti gero skonio ir išvaizdos. vynui. lengvo ir vidutinio sunkumo mažo rūgštingumo dirvožemiai. Tinkamiausi lengvi ir vidutiniai priemoliai ir geri sukultūrinti priesmėliai. Kad pavasarį agrastai gerai augtų. Uogos valgomos šviežios ir konservuotos. Tolesniems pervežimams geriau rinkti po pietų. Didesniuose agrastynuose galima skinti kombainais. Iš jų spaudžiamos sultys. Tręšiama. uogienės. drebučiai. kad žiemą jį dengtų vienodas sniego sluoksnis ir saugotų nuo iššalimo. Sveiki aviečių sodinukai auginami elitiniame avietyne. Braškėms skirta žemė tręšiama mėšlu. nes noksta ne vienu laiku. likusios išauga stambesnės. Surinktos uogos laikomos sandėlyje. musai. Krūmai ištvermingi žiemą. Kasmet reikia įterpti azoto trąšų. sausringais metais laistoma. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje. Dirva agrastynui parengiama prieš metus. šaltalankių. Skinamos susispaudžia arba pačios nukrinta. Ankstyvesnį derlių galima gauti pirmametį ar antrametį braškyną uždengus polietileno priedangomis. Vežamos per 7-10 dienų jos nusispalvina. kurių auginiai sunkiai įsišaknija. Jos vartojamos šviežios arba vynui gaminti. Augimas ir derėjimas. vyšnių. Derlingiausios 12-35 cm ilgio mišriosios vaisinės šakelės. Aviečių stiebai tiesūs. Sunokusios uogos skinamos su koteliais. Laistymas derlingumą gali padidinti net 2 kartus. Agrastų krūmai mulčiuojami durpėmis. vynuogių ir kt. avietės pernoksta. sveikos uogos. Giminingas avietei uogakrūmis yra gervuogė. būdingos veislei. Retesnių sodo augalų vaisių ir uogų nauda. pradėjusios nokti-konservavimui. verdami kompotai. Agrastai atsparesni sausroms ir mažiau reiklūs dirvai negu juodieji serbentai. Uogos renkamos tada. anksti pavasarį ar rudenį. Su koteliais surinktos uogos transportabilesnės. Agrastų derlius imamas vartojimo ir techninėje brandoje. Spalvotos uogos skinamos tada. Vertingiausi humusingi. Braškės. Braškės yra savidulkis augalas. Abrikosų. noksta vėliau už avietes. arba visai be dyglių. kokiu augo iki persodinimo. švarios. Sultis galima spausti ir iš pernokusių uogų. kai jos lengvai atsiskiria nuo žiedsosčio. kad dirvožemyje būtu judraus fosforo ir judraus kalio. Realizavimui uogos renkamos anksti ryte. kol jos nesušyla saulėje. beveik juodos. Gervuogės stiebai statūs arba driekiasi gulsčiai. uogienėms. saldainiai. Agrastai. Dauginimas žalaisi auginiais gerų rezultatų duoda dirbtinio rūko sąlygomis. Geriausias šiek tiek nuolaidus reljefas. žalios. žalsvai baltos ir geltonos. sultys. Sodinama tokiu gilumu. natūralios spalvos. Pasodinti augalų stiebeliai patrumpinami iki 52cm aukščio.. Braškes galimas auginti šiltnamiuose nesezoniniam derliui gauti žiemos pabaigoje. Geriausias derlius išauginamas saulėtose vietose. auginimo ir derėjimo ypatumai. Sodinukai sodinami rudenį. bet drėgnas oras palankus. sirupai. Uogas geriau rinkti tada. Dauginimas ir sodinukų auginimas. prinokusios-konservavimui.2-1. Agrastai gali augti ir rūgštesnėse dirvose. antraisiais dera ir išdžiūsta. Abrikoso vaisiai pasižymi labai vertingomis 13 . 39. Žiemą avietės neištvermingos. Sodinti galima rudenį ir pavasarį sodintuvais arba kastuvais. Uogos labai skanios šviežios ir šaldytos. Dideliam derliui gauti reikia. paprastai noksta liepos mėnesį. Surinktas uogas galima laikyti apie savaitę 0oC temperatūroje šaldytuve. Sodinti galima rugpjūčio mėn ir rugsėjo pradžioje arba kuo anksčiau pavasarį. Arti braškyno turi būti tvenkinys arba upė ir privažiavimo keliai. Nuėmus sunokusias uogas. 1. vėjo prapučiama. Vartojimo sezoną galima paankstinti auginant šiltnamiuose arba po priedangomis. Agrastas yra daugiametis. atrankiniu būdu. gausiai noksta po 5 savaičių. kurių pH 5. mėgsta drėgmę. aktinidijų. nemėgsta užpelkėjusių su aukštu gruntiniu vandeniu dirvų. 40. Transportuoti skirtos dėžutės statomos į konteinerius. Abrikosai. Laikomos per 1-2 dienas visiškai nusispalvina ir tinka realizuoti. uogienėms. Aviečių uogos malonaus skonio ir aromato. Dirva parengiama rudenį taip pat kaip avietėms. Jos tinka įvairiam techniniam perdirbimui. kada jos visai pajuoduoja. antpilai. Auginimo agrotechnika. Pirmosios uogos pradeda nokti po 4 savaičių.Tolesniems pervežimams skinamos uogos sausu oru. Nemėgsta sausų ir pernelyg drėgnų dirvų. Braškės pakenčia drėgmės perteklių. Į prekybą turi patekti šviežios. Sirpstančios uogos su 2-3 dienų pertraukomis renkamos dėžutes. desertui. Tolesnėm kelionėms tinka techninės brandos silpnai nusispalvinusios uogos.5m aukščio uogakrūmis. Aviečių krūmai 1. Uogos abiem atvejais skinamos iš karto. Dauginimas ir sodinukų augimas. bet ne žalios. šaknų žaliaisiais auginiais. iš jų daromos uogienės. skynimo brandos. Yra veislių su mažiau dyglių. sirupai. Gervuogės dauginamos atžalomis. tinka valgyti šviežias. Techninės brandos agrastų uogos būna kietos ir pradeda spalvintis. Tai vieni vertingiausių uoginių augalų.5-2m aukščio. Braškynui reikalinga užuovėja nuo stiprių vėjų. dygliuotais ūgliais. aronijų. Sodinukai turi būti sveiki ir gerai išsivystę. marmeladui. geriausiai auga priemolio dirvose. Pirmaisiais metais stiebai išauga. Ten jos dauginamos šaknų atžalomis. viršūniniais auginiais ir atlankomis. Jei rinkti pavėluota. Uogos raudonos. Dauginimas vertikaliomis atlankomis. Derėti pradeda 4-5 augimo metais. likeriai. Tinka purios dirvos. dygliuoti dvimečiai. Avietės. Nuskintos nesunokusios uogos kambario temperatūroje baigia nokti per 4-5 dienas. Gulsčiomis atlankomis dauginamos tokios veislės. Gervuogių auginimas. kai jos pradeda įgyti būdingą spalvą. skinamos su žiedsosčiu. saulėta vieta. Gervuogės uogos tamsiai raudonos. kad juos intensyviai lankytų bitės.5. Uogos sirpti ima po 25-35 dienų nuo žydėjimo pabaigos. japoninių svarainių. Uogos raudonos ar geltonos. o šaknys daugiametės. Pervežimui arba šaldymui skirtos uogos turi būti kietokos.

drėgmės. Noksta ne visos kartu. Jie geltoni su rusvumu. nereiklus šilumai ištvermingas žiemoms augalas. Abrikosai auga medžio forma. Jas reikia saugoti nuo kačių. Aktinidija yra sumedėjęs vijoklis. skaidriai žalios. patręšta pūdiniais. Auginami 14 . Uogos noksta spalio viduryje. atlankomis ir atžalomis. Sodinant svarbu. Iš atliekų gaminamos mielės. Vaisiai noksta rugsėjo pabaigoje ne vienu laiku. Derlius lengviau imamas. šaknų atžalomis. Aronija dauginama sėklomis. pakenčia iki -30 šalčius. Jų derliaus ėmimas sudėtingas. iš jų gaminami kompotai. Veisliniai augalai dauginami auginiais. Perkraunant vaisius. Sunokusios uogos krinta ir greitai genda. Dera iš antramečių šakelių augantys ūgliai. turtingos fosforu ir kaliu dirvos. Citrinvytis neatsparus sausrai. giliai sukultūrintos. Tačiau jų tamsiai mėlynos sultys tinka uogienėms. žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais. Džiovintos uogos. Kauliukas didelis. panašiai kaip serbentai. Skinamos visai sunokusios uogos. Naudingi kaip maistinis ir dekoratyvinis augalas. džemai. geriau apsaugotose nuo vėjų vietose. sirupai. kompotams. auginiais. sultingi. Žydėjimo metu greta reikalingi vyriški augalai. labai skanūs. nes jie trūkinėja. lapai ir ūgliai bei cukrumi konservuotos uogos naudojamos arbatoms gaminti. o trumpakočiai vaisiai stipriau laikosi prie šakelių. aksomiška. Kekės gali kabėti iki lapkričio. uogienės. skiepijimu. Vėlyvos pavasarinės šalnos labai pakenkia augalams. Pradedantys auginti dažniausiai daugina sėklomis.0. Vaisiaus odelė plona. eteris.. Aronija neturi veislių. Iš uogų spaudžiamos sultys. Citrinvyčiai. Drėgmės perteklius nokimo metu kenkia vaisių kokybei. Atsparūs sausrai. Abrikosai šviesamėgiai ir šilumamėgiai. drenuotose. Geriausios derlingos. Džiovinti vaisiai išlaiko gydomąsias jų savybes iki pavasario. Tada vaisiai krečiami ant patiesalų. Paprastai į sodą sodinami vienmečiai abrikosų sodinukai. Bet kokie pažeidimai kenkia augimui ir vystymuisi. Sušaldyti vaisiai laikosi visą žiemą. ypač temperatūros. šalnų ir krušos. likeriams. Šaltalankiai gerai žiemoja ir rūsčiomis žiemomis. Citrinvyčio skonio nėra su kuo palyginti. sultingi. atlankomis. Atsparūs ligoms ir kenkėjams. konjakas. Pernokusios ima byrėti. tada jie geriau laikosi ir būna skanesni. Uogos smulkios. trauktinėms gaminti. jų negalima daužyti. Vaisiai mėsingi. sirupams. Aronija daugiametis vaiskrūmis. Nelabai skanūs. kompotai. Vaisiai oranžiniai raudoni kaulavaisiai. auginiais ir sėklomis. Vaisiai valgomi švieži. negu prie vaisių. limonadams. Dauginimas. Daiginami atžalomis. šviesiamėgis augalas. Nuskinti vaisiai dedami į pintines arba kibirus. Gamtinėmis sąlygomis dauginasi vegetatyviškai šaknų atžalomis. šokoladas. todėl švieži mažai vartojami. kurios itin svarbios žmonių mityboje. tačiau skinti reikia visas iš karto pirmosioms uogoms prinokus. Dažniau pasitaiko vyriški augalai. drebučiams. šampanas. Dauginami sėklomis ir skiepijimu. atlankomis ir skiepijimu. Todėl geriau rinkti nesunokusias. Naudojamos įvairiems produktams. supilant plonu sluoksniu.5-7. šviesiamėgis. Vegetatyviai dauginti galima žaliaisiais auginiais. oranžinė su įvairiais atskirų veislių atspalviais. želė. Aktinidijos geriau auga puriose. Aronijos. nereiklus dirvai. iš jų perdedami į dėžutes. Aktinidijos gali būti dauginamos vegetatyviškai-atlankomis. vynas. ištvermingas žiemą. humusingose. Japoninis svarainis atsparus sausroms. iš jų gaminami sirupai. Abrikosai gali augti įvairiose dirvose. Tinka tyrelėms. Jos baigia nokti paskleistos plonu sluoksniu nesaulėtoje patalpoje. žele. Pageidautina silpnai rūgšti ar neutrali dirvožemio reakcija. kisieliams. 3-5 dienas anksčiau. Uogos noksta rugsėjo pradžioje. tręšimo.biocheminėmis savybėmis. vitaminams. atlankomis. Svarainiams auginti tinka priemolio ir priesmėlio. sultys. Iš vaisių gaminami puikūs kisieliai. Šaltalankių aliejus labai vertingas biologiškai aktyvių medžiagų koncentratas. Uogų spalva nokimo metu keičiasi nuo šviesisi žalios iki tamsios. Aronijos vaisių derliaus ėmimas paprastas. Vaisiai nuraškomi iki šalnų. jie džiovinami. Dauginimas. Todėl dažniausiai dauginama sėklomis. bet minkštimas dar netinka valgyti. gydomiesiems aliejams gaminti. Aronija šviesiamėgis. Vynmedžiai. lapais. truputį pūkuota. besivyniojantis aplink atramą uogakrūmis. kad vienoje vietoje būtų pasodinta ir moteriškas ir vyriškas augalas. geriau tinka saulėti sklypai su nedideliu nuolydžiu. Abrikosų vaisiai skinami. nes jie noksta vienu laiku. džiovintos. prasidėjus žiemos šalčiams. geltonai rudi. Dirva tinka puri. Dauginimas. Perdirbti galima ir nesunokusias uogas. kompotams. iki pH 6 rūgštumo dirvos. tankūs. pavasarį pradžiūvus dirvai. sultys. kuriose realizuojami. marmeladas. daromas sirupas. Šaltalankynas veisiamas smėlio ir priesmėlio dirvose su pH 6. Derlingumas priklauso nuo aplinkos sąlygų. kai būna suaugę. Ligos ir kenkėjai Lietuvoje aktinidijų nepuola. Dauginami atlankomis. marmeladui. kurios panaudojamos gaiviesiems gėrimams. nes šakos dygliuotos. Valgymui-skinami vartojimo brandos. vidutinio ar lengvo priemolio. sumedėjusiais ir žaliais auginiais. Jie valgomi kepti arba virti. Aktinidijos labai jautrios šalnoms. Dauginimas. Aktinidijos. silpnai rūgščiose arba neutraliose dirvose. Vynuogės valgomos šviežios. arbata. Skinama tik sausu oru. šviesiai žali ir žali. Dauginimas. jaunas pakenčia pavėsį. Citrinvytis yra medėjantis vijoklinis augalas. spiritas. Kauliukų branduoliai geras skanėstas. Japoniniai svarainiai. Vaisiai smulkūs. Dera 3-4 metais po pasodinimo į sodą. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. skiepijimu ir sėklomis. laikymui-kekėmis. nusispalvinę veislės spalva. Vaisius galimas išlaikyti iki pavasario. aplipę šakeles. kompotams gaminti. uogienės. Geriau sodinti pavasarį. Mėgsta drėgnesnes dirvas ir orą. Vynmedis yra daugiametis vijoklinis uogakrūmis. Nuskintos uogos 3-4 dienas nokinamos šiltoje ir sausoje patalpoje. saldūs. Šaltalankiai. drebučiams. Svarainiai dauginami sėklomis. Perdirbimui vaisiai nuskinami ne kekėmis. Dažniausiai rūgščios. geriau auga drėgnesnėse vietose. vynas.

15 . Sunokę vaisiai esti šviesiai raudoni. iš jų vedami kompotai. Jis atliekamas kasmet rudenį. derlinga priesmėlio dirva. žaliais auginiais. uogienės. bet dar neprasidėjus vartojimo brandai. Lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių. tamsiai raudoni.saulėtose užuovėjose. Vyšnynui geriau tinka saulėta vieta.0. Dirvožemis turi būti giliai sukultūrintas. Noksta liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Vynuogėms vyniotis reikalingi vielos špaleriai. Sėklomis. atlankomis. Perdirbimui vaisiai skinami. drenuotas. Vaisiai vartojami švieži. pH 6. Juodauogės veislės mėgsta šiltesnes vietas negu šviesiauogės. Vaisiai patogūs skinti. Veltininės vyšnios. Vyšnios sodinukai sodinami rudenį. praėjus šalnų pavojui. Tada jie skinami valgyti švieži. kai jie pasiekia maksimalų dydį. spaudžiamos sultys. Genėjimas yra svarbiausias vynmedžių auginimo darbas. brandai. Sodinukai sodinami pavasarį. Dauginimas. Vynuogių skynimui patogu naudoti genėjimo žirkles kekėms nukirpti. nukritus lapams.5-7.

You're Reading a Free Preview

Download
scribd
/*********** DO NOT ALTER ANYTHING BELOW THIS LINE ! ************/ var s_code=s.t();if(s_code)document.write(s_code)//-->