1. Sodininkystės reikšmė, istorija. Sodininkystė yra žemės ūkio gamybos šaka, mokslo sritis ir studijų disciplina.

Sodininkystės, kaip žemės ūkio gamybos šakos, uždavinys – išauginti tiek vertingų vaisių ir uogų, kiek reikalinga žmonių racionalios mitybos poreikiams tenkinti. Sodininkystės mokslo uždavinys - tirti vaisinių ir uoginių augalų augimo ir derėjimo dėsningumus, esančius jų paveldimumo pagrinduose, ir kurti naujus metodus jiems intensyvinti. Lietuvoje sodininkystė pradėjo plėtotis XIV amžiuje. 1563-1680 m dvarų soduose buvo auginamos obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, uogakrūmiai. Didesni sodų plotai veisiami Valakų reformos laikotarpiu. 1849 m Peterburge išleista pirmoji lietuviška sodininkystės knyga. 1920 m įsteigta A.Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1929 m įvyko pirmasis Lietuvos pomologų suvažiavimas. Jame T.Ivanausko siūlymu atliktas pirmasis šalies suskirstymas sodininkystės zonomis ir parengtas standartinis vaisinių bei uoginių augalų veislių asortimentas, kuris vėliau buvo patikslinamas. 1938 m įsteigta pirmoji Lietuvoje sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis Dotnuvoje, įveistas pomologinis sodas veislėms tirti. Vėliau stotis nuo 1990m vadinama Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu, kuris yra Babtuose. 1984 m atliktas sodų surašymas, registruota 48600ha sodų ir uogynų, juose augo 12 milijonų vaismedžių. Sodininkystės raidoje vyravo sodybiniai sodai. 1991 m jie užėmė daugiau kaip 22tūkst.ha. Dažniausiai sodybiniuose sodeliuose auginama tiek vaismedžių ir uogakrūmių, kiek reikia šeimos poreikiams patenkinti. Ūkininkams atsiveria perspektyvos veisti sodus ne tik sodybose, bet ir specializuotis veisiant stambesnius uogynus, slyvynus, kriaušynus, obelynus. 2. Lietuvos sodininkystės būklė dabartiniu metu. Šiuo metu sodininkystės gamyba plėtojama veisiant naujus pažangius technologijų sodus. Pagrindiniai sodo augalai: obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, serbentai, agrastai, avietės, braškės. Nesėkmingai auginama kriaušės, slyvos, vyšnios. Sodai užima apie 50 000 hektarų. 3. Užsienio sodininkystės pasiekimai. Legendiniai kabantys Semiramidės sodai Babilone pateko į septynių pasaulio stebuklų sąrašą. Senovės graikų botanikas Teofrastas aprašė obelų, kriaušių, slyvų, vynuogių, graikinių riešutmedžių, trešnių, aviečių ir kitų sodo augalų rūšių veisles. Rusų akademikas N. Vavilovas ir kiti botanikai nustatė pagrindinių vaisinių ir uoginių augalų kilmės centrus. Karlis Linėjus sukūrė nomenklatūrą, palengvinančią nustatyti augalus. G.Mendelis atskelidė paveldimumo dėsningumų pagrindus. Jie padėjo sėkmingai kurti ir gerinti augalų veisles. Nuo 19a pabaigos naujoms veislinių ir uoginių augalų veislėms kurti taikomas dirbtinės lytinės hibridizacijos metodas, nuo 20a – dirbtinės mutagenezės metodas. Daugiausia vaisiu išauginama P.Amerikoje. JAV daugiausia auginama obuolių, citrinų, persikų, braškių. Brazilijoje apelsinų, bananų, papajų. Italijoje persikų, vynuogių. Rusijoje obuolių, slyvų ,aviečių. Sparčiausiai didėja obelynų, kriaušynų, slyvynų, braškynų plotai. Svarbiausia problema-sodu konstrukcija. Labiausiai vertinama verpstinė vainiko forma ir minimalus genėjimas. Toliau derlingumą bus galima didinti maksimaliai išnaudojant genetinį veislių potencialą bei sudarant pačias palankiausias augimo ir derėjimo sąlygas. 4. Svarbiausi sodų vaismedžiai, jų auginimas versliniuose, sodybiniuose, bendrijų soduose. Svarbiausieji ir pagrindiniai Lietuvos sodo augalai(vaismedžiai) yra obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos. Versliniais vadinami tie sodai, kurie įveisiami įvairiuose ūkiuose verslo tikslais. Dabar dauguma jų vadinami bendrovėmis ar įmonėmis. Verti dėmesio tiksliniai, labai konkrečios paskirties, sodai. Vienuose jų galėtų būti auginami vaisiai ir uogos vien tik šviežiam vartojimui. Vertingi būtų ir tokie tiksliniai sodai, kuriuose būtų auginami perdirbimo pramonei vaisiai ir uogos. Pajūrio rajonuose galėtų būti auginami stambesni kriaušynai, pietvakarių rajonuose-slyvynai, Žagarės ir pan. Sodybiniai sodai. Šie sodai veisiami sodybiniuose sklypuose. Šiuose soduose didžiausias veislių įvairumas. Čia gali augti obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, (serbentai, agrastai, avietės, braškės, svarainiai ir kt). Šių augalų tiek, kad jų derlius patenkintų šeimos poreikius. Sodui ir uogynui reikiamas plotas, augalų asortimentas bei poreikis paskaičiuojamas pagal šeimos narių skaičių ir augalų derlingumą. 4-5 asmenų šeimos reikmėms patenkinti reikia sodinti 15-20 vaismedžių ir 40-50 uogakrūmių. Bendrijų sodai. Tai miestiečių turimi sodai. Jie veisiami šalia miestų įvairaus dydžio žemės sklypuose. Šiuose sklypuose šeimininko nuožiūra auginami vaismedžiai, uogakrūmiai, daržovės, gėlės ir kt. Šiame sode telpa 1-2 vasarinės, 1-2 rudeninės, 3-5 žieminės obelys, 2 kriaušės, 4-6 vyšnios ir tiek pat slyvų, 15-20 uogakrūmių ir 15m2 braškių. 5. Mokslinis tiriamasis darbas sodininkystėje. Tai toks darbas, kai tiriami sodo augalų augimo ir derėjimo dėsningumai, dauginimo būdai, poreikiai augimo sąlygoms ir priemonės jiems tenkinti, dirvos dirbimo, tręšimo, vainikų formavimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemos, kuriamos naujos vaisinių ir uoginių augalų veislės. Tokiais tyrimais kuriami sodininkystės moksliniai pagrindai. Tyrimai padeda šią šaką intensyvinti. Intensyvinimo tikslas-gerai prižiūrėti sodą ir iš jo gauti didelį bei gerą vaisių ir uogų derlių. Metodiškas sodininkystės mokslinio tyrimo darbas pradėtas Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje. Mokslinio tyrimo darbų išvados ir rekomendacijos paskelbtos mokslo darbuose, periodiniuose žurnaluose ir laikraščiuose, vadovėliuose ir kitose mokymo priemonėse, naudojamos paskaitose. 6. Sodo augalų biologinė ir ūkinė charakteristika. Visi uoginiai ir vaisiniai augalai turi šaknis ir antžeminę dalį. Jas jungia šaknies kaklelis. Iš sėklų išaugusių augalų šaknies kaklelis vadinamas tikruoju, o vegetatyviškai padaugintų augalų 1

Sėklavaisiniai. pumpuro zona vadinama bambliu. kai pagrindinę šaknį turintys augalai papildomai įsišaknija pridėtinėmis šaknimis. piramidiškas ir t. turi pagrindinę vertikalią šaknį ir kelias eiles šalutinių šaknų. Augantys ūgliai. Tap poskiepio šaknų ir įskiepio šakų gali būti intarpas. Visi vaisiniai ir uoginiai augalai auga ūgliais. Įvairiose vietovėse gali būti vietinės liaudies selekcijos veislės. trešnes. Kaulavaisinių vaismedžių vaisinės šakelės skirstomos į mišriąsias. 2)vegetatyviškai padaugintų augalų šaknų sistema yra pridėtinė 3)mišri šaknų sistema. arba į juos skiepyti vaismedžiai. vystosi vaisiai. kurios yra ištirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. Šie augalai daugiausia erškėtinių šeimos. gali susiformuoti ne vienas. o jų pažastyse-pumpurus. Augantis ūglis turi lapus. Smulkios iš pagrindinių ir šalutinių šakų išaugusios šakutės su žiediniais pumpurais vadinamos vaisinėmis arba generatyvinėmis šakelėmis. kurių kuokeliniai ir piesteliniai žiedai žydi ant skirtingų augalų 4)trinamiai augalai. kurie nesprogsta daugelį metų. kad vienos genties augalai gali kryžmintis tarpusavyje. Vasariniai-antriniai ūgliai pradeda augti iš tą pačią vasarą susiformavusių viršūninių pumpurų. naujos veislės tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. Miegantieji pumpurai yra tokie. Skiriami: sėklavaisiai. jos suformuoja vainiką. slyvinių pošeimio. persikai.Kaulavaisiai. Pumpurai formuojasi lapų pažastyse. Yra trejopos:1)sėjinukai. kriaušės. Baigęs augti ir numetęs lapus ūglis vadinamas metūgliu. Visų jų vaisiai sudaryti iš apyvaisių ir sėklų. Jei standartinių veislių nėra. 7. smailiąsias. zoninį pasiskirstymą. Žiedas susideda iš žiedlapių. Introdukuotos veislės-atvežtos iš kitų šalių.–sąlyginiu. rekomenduojamos dauginti ir auginti. obelinių pošeimiui. Skiriamos 7 grupės. Kiekvienas ūglis turi viršūninį ir šoninius pumpurus iš kurių auga kiti ūgliai. Iš liemens augančios stambios šakos vadinamos pagrindinėmis šakomis.t. kaulavaisiai. cidonija. ir ūgliai. Sėklavaisinių vaismedžių vaisinės šakelės skiriamos į vytelines. riešutai. Porūšis-tai rūšies pogrupė. kai kurie dar turi ir prielapius. citologiškai ir kitais požiūriais. Veislė-tai kultivuojamų augalų visuma. bet negali kryžmintis su kitos genties augalais. vadinamus akutėmis. Daugiametė išsišakojusi. Gentis. Peržydėjus žiedams. Rūšis apima grupę augalų. kurie vadinami vaisiniais maišeliais. svarainiai. 2. kurie turi tik dvilyčiu žiedus 2)vienanamiai. Šaknų viršūnėse išsišakojusios smulkios šaknelės vadinamos šaknų kuokšteliais ar kuokštelinėmis šaknelėmis. o keli grupiniai pumpurai. Ūgliai auga iš pumpurų. Pavasariniai ūgliai pradeda augti pavasarį iš viršūninių ir šoninių pumpurų. Kai kokios nors rūšies augalo populiacija žymiai skiriasi savo išoriniais požymiais nuo kitų tos pačios rūšies augalų. šliandros. Šiai grupei priskiriami: obelys.Iš pagrindinių šakų auga pirmos eilės šalutinės. ir piesteliniai žiedai būna tame pačiameaugale. Vaisiai. Šakų visuma sudaro vainiką.iš liemens augančios smulkios šakelės vadinamos tarpinėmis. Ties jos vaisiaus kotelio prisegimo ar šakelių išsišakojimo vietoje gali būti sustorėjimų. Genčiai būdinga tai. Liemens dalis nuo šaknies kaklelio iki žemutinės vainiko šakos vadinama kamienu. Šaknų sistemos. iš jų-antros eilės šalutinės šakos ir t. slyvos. aronijos. Sodo augalų grupavimas ir botaninė sudėtis. Ne lapų pažastyse susiformavę pumpurai vadinami pridėtiniais. Liemuo –tai vaismedžio dalis nuo šaknies kaklelio iki viršūninio pumpuro. besiskirianti kokiais nors požymiais(morfologiniais. Jis gali būti įvairių formų(rutuliškam verpstiškas. mezokarpio ir endokarpio. piesteliniai ir dvilyčiai žiedai būna ant atskirų augalų. Žiedas yra pakitęs trumpas ūglis-augalo lytinio dauginimosi organas. pakaitinai auga iš mišriųjų pumpurų. tai priklauso nuo augimo pradžios ir vietos. gauta iš vieno individo ir dauginama tik vegetatyviškai. kurių kuokeliniai. uogos. Kaulavaisių valgomoji 2 . kurios visi augalai morgologiškai labai panašūs. Lapas susideda iš lapalakščio ir lapkočio. Iš vegetatyvinių pumpurų auga lapai ir ūgliai. vadinami priešlaikiniais. Naujai sukurtos ir introdukuotos veislės tiriamos lyginant su standartinėmis ir tik gavus pranašesnius už standartinių veislių rezultatus. kurie turi žymiai daugiau panašių morfologinių požymių negu genties augalai. fiziologiniais. Jų vaisiaus valgomoji dalis sultingas apyvaisis. iš mišrių gali augti ir žiedai ir lapai. mažąsias. Skiepyti vaismedžiai turi poskiepio šaknis ir įskiepio antžeminę dalį. Vietinės-ilgalaikės liaudies selekcijos rezultatas. 3)dvinamiai. generatyvinius ir mišrius. abrikosai. puokštines ir pentinukus. Apyvaisis sudarytas iš egzokarpio. jo atsišakojimaišakutėmis. Visi vaisiniai augalai grupuojami į gamybines grupes pagal poreikius augimo sąlygoms.tai grupė. Kaulavaisiams priklauso vyšnios. tada jie išskiriami į porūšį. Pagal žiedų tipus vaisiniai ir uoginiai augalai grupuojami į 4 grupes:1)vienanamiai. Rūšis yra pagrindinis taksonominis vienetas. kurių vienalyčiai ir kuokeliniai. Tą pačią vasarą sprogstantys ūglio pumpurai vadinami ankstyvaisiais. Ūglių būna įvairių. medlievos. Juos galima lengvai suskirstyti genetiškai. o vieta tarp dviejų pumpurų-tarpubambliu. Tada vaismedis susideda iš 3 komponentų. Klonas yra veislės kategorija: genetiškai vienodų individų visuma. vaisių bei jų produktų maistines ir technologines savybes bei pagal vaisių morfologinį panašumą ir kitus požymius.t). Pagal sandarą pumpurai skirstomi į vegetatyvinius. Standartinėmis veislėmis vadinamos tokios. o sprogstantys kitą pavasarį-vėlyvaisiais. Selekcionuotos veislės-selekcininkų išvestos veislės. Šios grupės augalai priklauso erškėtinių šeimai.1. tik susiformavę iš lapų šoninių pumpurų. šermukšniai. mažųjų vaisinių šakelių grupė vadinama vaisininke. bet susprogsta medį smarkiai pažeidus arba jam senstant. kuokelių ir piestelės. cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu būdu) juos išsaugo. Vaismedžiai turi liemenį. iš generatyvinių-žiedai arba žiedynai. Pagal kilmę veislės skirstomos į: 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas.

Iš obuolių gaminamos vertingos sultys. trukmė. 10. cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu būdu) juos išsaugo. vidutinio ankstyvumo 5-6 metais. pradeda derėti 34metų medeliai ir kartais dar ankščiau.Tropiniai. sultys raudonos. Šie augalai priklauso įvairioms botaninėms šeimoms. Vaisiai noksta įvairiu laiku. Veislė-tai kultivuojamų augalų visuma. kurios yra ištirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. Veislės ir rajonavimas. lazdynai. Vaismedžiai ištvermingi žiemą. Vainikai labiausiai didėja 10-20 metais. Priskiriami įvairių genčių augalai(braškės. Yra trys skirtingos derėjimo pradžios veislių grupės: ankstyvosios. dera 3-4 augimo metais 2)vidutinio ankstyvumo. Įvairiose vietovėse gali būti vietinės liaudies selekcijos veislės. 8. Vidutinio ankstyvumo obelys pradeda derėti 6-8metais. Pagal vaisių ir sulčių spalvą veislės skirstomos į dvi grupes:amoreles ir moreles. raudoni.Riešutiniai. Vaisiai vartojami švieži. sėklavaisių grupės vaismedžių gentis. Dauguma veislių pradeda derėti 5-10 metais. Naujai sukurtos ir introdukuotos veislės tiriamos lyginant su standartinėmis ir tik gavus pranašesnius už standartinių veislių rezultatus. nes turi mažai smulkių šaknelių. vartojamos šviežios ir perdirbtos. 4. Jei standartinių veislių nėra. Jaunos kriaušės reiklesnės drėgmei. dera kasmet. Pagrindinių vaisinių augalų genčių biologinės ir ūkinės ypatybės. Vaismedžiai auga medžio ir medžiakrūmio formos. mėlyni. puikus cukrų ir rūgščių santykis. Pagal vaisių sunokimo ir vartojimo laiką obelų veislės skirstomos į vasarines.Citrusiniai. Selekcionuotos veislės-selekcininkų išvestos veislės. vidutinės ir žemaūgės veislės. džiovinti ir pan. su pergamentiniais sėklų lizdais ir sėklomis vidvaisiu. saldžios. tačiau mažiau atsparūs šalčiams už obelis. 5. Vaismedžiai pasižymi panašiomis į obelų augimo ir derėjimo savybėmis. nuo kurių priklauso vainikų formos ir dydis. Kriaušės dera pastoviau negu obelys. besiskirianti kokiais nors požymiais(morfologiniais. tai gali trukti iki 20-40 metų. Pastoviai derėti vaisiniai augalai pradeda įvairaus amžiaus. Vyšnios dauginamos akiavimu. žaliaisiais auginiais. Kriaušė erškėtinių šeimos. Pagal augumą yra aukštaūgės. apsidulkinimas ir apsivaisinimas. skanaus skonio. Obelimis apsodinti žemės sklypai vadinami obelynais. Tai rūtinių šeimos. Labai svarbu. Pagrindinis Lietuvos sodų augalas. Uogos sultingos. geltoni. Amorelių vaisiai šviesūs. kaulavaisinių grupės medžių gentis. ananasai ir kt). Obelims. kuriuo apgaubtas kauliukas. Slyvos mažiau atsparios šalčiams. Pagal kilmę veislės skirstomos į: 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas. Priklauso migdolai. o vėlyvosios dera 9-11 metais. sidras. Skiriamos trys veislių grupės.Subtropiniai. skiepytoms į sėklinius poskiepius. sultys rūgščiasaldės. Sodininkystėje vertingiausia naminė rūšis ir kaukazinė. gaminamos uogienės. tamsiai mėlyni. 1)ankstyvosios. augalų savidulka ir kryžmadulka. Kuo geriau obelys auga. skonis švelnus. dera 4-5 m 3)vėlyvos-dera 5-6m. gauta iš vieno individo ir dauginama tik vegetatyviškai. kevalą ir valgomą branduolį-sėklą. tyrės. rekomenduojamos dauginti ir auginti. rudenines ir žiemines. kompotai. Jos atsparios šalčiams. Vaisia būna šviesia arba tamsia odele.dalis yra sultingas apyvaisis.o pagrindinės šaknys silpniau regeneruoja po persodinimo iš medelyno į sodą. naujos veislės tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. Obuoliai transportabilūs. graikiniai riešutai. 3. kompotams gaminti. šaknų atžalomis. auga dideli. vėlyvos 7-8 metais. drėgnesnėse vietose gyvena trumpiau. Vaisiai noksta nuo liepos pabaigos iki spalio vidurio. Tokios obelys vadinamos aukštaūgėmis ir ilgaamžėmis.-15oC šalčių. Derėjimo pradžia – tai laikas. Dažnai pirmasis derėjimas ir derlius būna negausus ir įdomus tik tuo. ar augalai yra tokių veislių kokių norėta įsigyjant sodinukus. dinamika. Slyva erškėtinių šeimos. Subtropiniais jie vadinami pagal augimo vietą. tuo silpniau dera. jautrios drėgmės pertekliui. todėl šviežius galima vartoti ištisus metus. Klonas yra veislės kategorija: genetiškai vienodų individų visuma. obelinių pošeimio. Auga subtropikų rajonuose. 6. Slyvos auga nuo 2 iki 4 metrų ir dar aukštesniais krūmais ir medžiais. Vietinės-ilgalaikės liaudies selekcijos rezultatas. Obelų šaknys ištveria iki -50oC šalčius. Vaisiai-riešutai. Vaisiai naudojami švieži. Neištveria žemesnių kaip -10. Vyšnia erškėtinių šeimos. turi apvalkalą. fiziologiniais. Derėjimo dinamika – vaisinių augalų savybė kasmet iki pastovaus derėjimo išauginti augančio gausumo derlius. gyvena ir dera ilgai. kaulavaisinių grupės vaismedžių gentis. agrastai. kad derėjimo laikotarpis būtų kuo ilgesnis. tropikų rajonuose augantys augalai(bananai. Mažiau reiklios šviesai. kai vaisiniai augalai pradeda derėti sode ir uogyne. trumpai laikosi. Vaisiai noksta įvairiu laiku. šaknys negilios. Introdukuotos veislėsatvežtos iš kitų šalių. Jų vaisiai su būdingu odišku išorvaisiu ir tarpvaisiu bei sultingu. švelnios. mėlynės ir pan). Morelių vaisių odelė ir minkštimas tamsūs. 3 . Derėti pradeda skirtino amžiaus. Vieni šios grupės augalai visžaliai. gerai laikosi saugyklose.5-2 kartus aukštesnės už obelis. džemai. labai šakojasi. Kuo ilgiau ir stabiliau dera nereikalaudami didesnių darbo sąnaudų. Vaismedžių ir uogakrūmių derėjimo pradžia. serbentai. o poskiepiai-sėklomis. kiti meta lapus. netransportabilios. pomerančinių pošeimio visžaliai augalai. Kriaušės auga 1. avietės. Standartinėmis veislėmis vadinamos tokios. Obelų augimas ir derėjimas glaudžiai susiję. 9. dera 30-60 ir daugiau metų. kad suteikia galimybę įsitikinti. iki 3-7m aukščio. Vaisiai apvalūs. Ankstyvos veislės pradeda derėti 2-4 metais po pasodinimo. 7. Įvairių botaninių šeimų. Obelis erškėtinių šeimos sėklavaisinių grupės vaismedžių gentis. tuo jie vertingesni. sultys ir pan. spanguolės. ovalūs.Uoginiai. Kriaušė šviesamįgis ir šilumamėgis vaismedis. pistacijos). vynas.

kai žiedai neapsivaisina ir vaisių nemezga. kurie ištveria bent iki -35 oC šalčius. esant 4. Kuo intensyvesnė šviesa. Vaisinių augalų dauginimo biologiniai pagrindai. Taip prasideda ir kartojasi nepastovus ar prametinis derėjimas – pramečiavimas. vaismedžių augimui ir derėjimui turi būti sudarytos palankiausios sąlygos. Vegetacijos laikotarpiu vaismedžiai intensyviai auga. Sėklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena. Šviesos intensyvumas priklauso nuo metų laiko. vaisiai ankščiau krinta. Kryžmadulka vadinama vieno vaisinio ar uoginio augalo žiedų apsivaisinimas. Derėjimo gamybinė ekonominė trukmė – tai toks vaisinių augalų gyvavimo laikotarpis. Tinkamiausi sodams velėniniai jauriniai. bet vėliau pradeda derėti. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sėklomis ir vegetatyviškai. Tačiau dauginat šiuo būdu. apsidulkinus kitos veislės augalo žiedadulkėmis. Savidulkės yra braškės. vaismedžiai auga silpnai. Žemesnėse reljefo vietose žiemą vaismedžiai labiau pašąla. Esant 3-5proc deguonies koncentracijai. ląstelių skilimas ir augimas ir kt procesai. Vanduo (krituliai. Tačiau sėjinukų populiacija dažniausiai nevienoda. Šalto oro sąlygomis apvaisinimui prireikia daug dienų. dulkės mažina šviesos intensyvumą. tuo daugiau sausų medžiagų vaismedžiai gamina. kurio metu išauga didžiausi ir geriausi kokybės vaisiai. ūgliai ir lapai nebeauga. Jo trukmė priklauso nuo veislių ir poskiepių savybių. Kalvotų vietų slėniuose šalnos būna 1. kurios negali tarpusavyje kryžmiškai apsidulkinti.Daugumai sėklavaisinių vaismedžių nepavyksta pastoviai ilgą laiką derėti. kurios apsivaisina savo žiedadulkėmis ir užmezga vaisius.5val. Vaismedžiai gali normaliai augti ir derėti. rūkas. Labiausiai saulėti pietvakarių ir šiaurės rajonai. Vasaros viduryje vandens sunaudojama mažiau. Vegetatyvinio dauginimo būdai natūralus ir dirbtinis. kai kurios vyšnios. Sėklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. Trūkstant drėgmės. Vaismedžių žydėjimui pakanka nuo 12 iki 14 oC temp. Pietų ir pietryčių šlaito žemutinėje dalyje pavasarį sniegas ištirpsta anksčiau.0. vaisiai būna smulkūs. Optimalus vandens kiekis augalams naudingas. Stambios šaknys atsparesnės už smulkiąsias.5 oC didesnės negu lygumose. silpnai pajurę ir velėniniai karbonatiniai priesmėliai ir priemoliai. Lietuvoje vaismedžiams neigiamos temperatūros žalingos žydintiems sodams. kvėpavimas. Taip dauginant naudojamos vegetatyvinės augalų dalys. audinius ir organus. palikuonims perduodamos virusų infekcijos. Šviesa. vaisiai sutrūkinėja. Savašakniais vadinami vegetatyviškai – įšaknijimu-padauginti vaisiniai augalai. Vieną kartą užmezgę gausų derliu. Kai drėgmės per daug. Laikotarpį galima pailginti augalus kryptingai genint. Daugiausia vandens sunaudojama pavasarį ir vasaros pradžioje. ūgliai ir šaknys auga prastai. Tos veislės. ypač kai gausus derlius. esant 20-25 oC temp. kai per metus iškrinta daugiau kaip 700mm kritulių. arba tos pačios veislės kito augalo žiedadulkėmis. oro ir dirvos drėgmė).5-7. kai dirvoje yra 75-80proc nuo pilno dirvožemio drėgnumo. Saulėtų valandų metinis paros vidurkis visoje Lietuvos teritorijoje apie 4. Ten dvigubai daugiau išgaruoja drėgmės negu šiaurinėje pusėje. Kritiškas karštis vaismedžiams nuo 50 iki 60 oC. Pietiniai šlaitai visada 25proc šiltesni. serbentai. Žiedadulkės piestelių purkode gerai dygsta. Iš sėklos augantys vaisiniai augalai vadinami sėjinukais. gervuogės. Tada apdulkinimui ir apvaisinimui pakanka vienos dienos. o rudenį vėl daugiau. Lietuvos soduose vandens pakanka. derlius mažas. Vaismedžiai geriausiai auga rytinių ir vakarinių šlaitų vidurinėje dalyje. Dirvožemiai. galis jų per anksti nukrinta. Sodui įveisti parenkamos pagrindinės abipusiai kryžmiškai apsidulkinančios ar dulkelinės veislės. Šviesos intensyvumas reikšmingas vaismedžių žydėjimui ir augimui. yra savivaisės arba savidulkės. abrikosai ar slyvos. o perteklius ir trūkumas žalingas. Savidulka vadinama augalų apsidulkinimas ir apsivaisinimas to paties žiedo arba to paties augalo kito žiedo. Mūsų soduose galima auginti tuos vaismedžius ir uogakrūmius. pavėluotai nuimant obuolių derlių ir rūgščiomis žiemomis. Taip sutrikdomas derėjimo stabilumas. Aplinkos reikšmė vaisiniams augalams. tada kas dešimtas medis perskiepijamas kitomis dulkelinėmis veislėmis. vietovės aukščio virš jūros lygio. 12.4 oC temperatūrai. Dirvožemis svarbiausias vaisinių augalų augimo veiksnys. Temperatūra. o vegetacijos laikotarpį pradeda. Jeigu sode tenka sodinti vienos arba dviejų veislių. agrastai. ir kurį laiką gaunami geresni vaisiai. be to. Savašakniai augalai paveldi visas dauginamo augalo savybes bei požymius per somatines ląsteles. Poilsio laikotarpį obelys baigia. Biriame dirvožemyje šaknys pašąla labiau negu priemolyje. Dirvožemio reljefas. kai oras šiltas. 11. dienos ilgumo. Sėjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato sąlygose. Debesys. kai vaismedžiai žydi. sparčiai auga ūgliai ir užuomazgos. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys. geriau auga pumpurai. 4 . Vegetatyviškai padauginti augalai pradeda ankščiau derėti. kitais metais jie auga be derliaus ir formuoja dar gausiau žiedinių pumpurų. Sodo dirvožemio dujinėje dalyje turi būti ne mažiau kaip 10proc deguonies. nes turi dviejų susikryžminusių augalų paveldėtas savybes ir požymius. Sode pagrindiniai veislei reikalingos ne mažiau kaip dvi dulkelinės:pagrindinė ir atsarginė. kuriu pH 4. vaismedžius. Kryžmadulkoje gali būti anomalijų. geriau auga jų ūgliai ir šaknys. Nuo šio veiksnio priklauso fotosintezė. kaip žemės paviršiaus nelygumų visuma. Ilgomis dienomis gamina daugiau auksino. Pirmieji šalčiai gali pakenkti pumpurams ir nesubrendusiems ūgliams. Natūraliai dauginama ūsais. daro poveikį temperatūroms: šlaito viršutinėje dalyje temperatūros būna aukštesnės negu žemutinėje. gebančios formuoti pridėtines šaknis. avietės.

stiebus. Nauji augalai į kitą braškyną sodinami rugpjūčio pabaigoje arba anksti pavasarį. vaismedžių vegetatyviniai poskiepiai. galima dauginti kai kurias slyvas. Žinoma apie150kipijimo būdų. kurių apatinė apkaupta dalis įsišaknija. kai ūgliai auga intensyviausiai. įšaknijimui skirtos vienmečių sumedėjusių ūglių dalys. Sodinimui tinkami tokie braškių kereliai. Daugumos augalų auginiai į medelyną sodinami pavasarį. vyšnias. svarainių. Vegetatyviai dauginama: auginiais. suglaudimas. Kitus augalus dauginti šiuo būdu netikslinga. nuo (0 iki 5oC ). lapus. kurie turi 3 trumpakočius lapelius ir netrumpesnes nei 5cm ilgio šaknis. Stipriausi sodinukai išauga arčiausiai motininio kerelio. Abu komponentai suglaudžiami. svarainiai. Toks pat pjūvis daromas ir poskiepyje. agrastų. Kad auginiai greičiau įsišaknytų reikia daug drėgmės. serbentų-bet kada. Vertikaliomis atlankomis dauginami serbentai. kai įskiepiui naudojamos ūglių atkarpos su 1-3pumpurais. žagarvyšnę. Žaliaisiais auginiais vadinamos augančių ūglių dalys. Ūsai intensyviausiai auga nuskynus uogas.atžalomis. slyvų. krūmelių skyrimu.tai braškės kerelio stiebas. Horizontaliomis atlankomis vadinami gulsčiai į šalis nuo krūmo atlenkti ir ant žemės paguldyti stiebai. kuriuose galima palaikyti ūglių įšaknijimui reikalingas sąlygas. Pasodinti auginiai tuoj pat mulčiuojami. vadinami tokie augalai. Vyšnių. 10-11 mm pločio polimerinės plėvelės juostele. kurie suauginami iš dviejų ar trijų komponentų. Krūmelių skyrimas. Silpnesni sodinukai tankiai susodinami į daigyną paauginti. skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu. kai tik galima įeiti į dirvą. Įskiepio ūglis. apatinį jų trečdalį vienai parai pamerkti į augimo stimuliatoriaus vandeninį tirpalą. aktinidijos. Vertikaliomis atlankomis vadinami stačiai aukštyn augantys pirmamečiai ūgliai. Dauginimas atžalomis. Sėjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato sąlygose. o rudeniop stiebai sudžiūsta. atlankomis. maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais. panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose. Jais dauginami serbentai. išaugę iš šaknų pridėtinių pumpurų.1-0. Vegetatyvinis dauginimas-tai dauginimas naudojant augalo vegetatyvines dalis: ūglius. Skiepijimas-tai dirbtinis augalų sujungimas ir suauginimas. Šiuo būdu dauginamos remontantinės braškės. panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose. atlankomis. Dauginimas ūsais. paruoštos įšaknijimui. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys. Jie sugrupuoti į tris grupes: akiavimas. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginti. Skiepytais augalais. Sėklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena. Atžalomis vadinami ūgliai. Augalai įsišaknija savaime. paimti iš sveikų veislinių vaismedžių. Paprastasis sudūrimas. maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais. skiepijimo peiliu nupjaunamas įstrižai. Jomis dauginamos avietės.intensyvaus ūglių augimo pabaigoje. Auginiai surišami į pėdelius. o į braškyną persodinami pavasarį. laikomi prikasti lauke arba rūsyje. Silpnos atžalos bent vienerius metus turi būti auginamos medelyne ir tik tada sodinamos į nuolatinę augimo vietą. Skiepijimui naudojami du komponentai-įskiepis ir poskiepis. ūsais. Sveiki vienmečiai ūgliai sukarpomi 15-20cm ilgio atkarpomis su 2-4 pumpurais. Kad auginiai geriau įsišaknytų prieš sodinimą. aktinidijų. o 5 . 13. Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas. Dauginimas auginiais. Ūsais dauginamos braškės. priešingoje apatiniam pumpurui pusėje. arba skiepais. Iš kiekvieno ragelio išauga naujas augalas. tačiau raudonieji ir baltieji serbentai geriausiai įsišaknija sodinti rugsėjo mėnesį. virš žemės paliekama tik auginio viršūnė su 1 -2 pumpurais. persikų auginiai įsišaknys geriau. Sumedėjusiais auginiais gali būti dauginami ir obelų vegetatyviniai poskiepiai. eilutėse 10cm atstumu. Kai kurių veislių braškės vegetacijos pabaigoje viename kerelyje jau turi 10-15 gerai išsivysčiusių ragelių. kerelių skyrimu. Sumedėjusiais auginiais vadinamos. drėgnose durpėse. žaizdos daromos kaip paprastojo sudūrimo. Auginiai įšaknijami inspektuose. o skiepijimo vieta ištisai ir tampriai aprišama 0. agrastai. Jai galima dauginti daugelį sodo augalų: agrastus. auginiai smeigiami nuožulniai. nes turi dviejų susikryžminusių augalų paveldėtas savybes ir požymius. Sėklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. Iš sėklos augantys vaisiniai augalai vadinami sėjinukais. Pjūvis turi būti 3-4 kartus ilgesnis nei įskiepio skersmuo. pjuvenose ar smėlyje. Sėklinis ir vegetatyvinis dauginimas.12 mm storio. skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sėklomis ir vegetatyviškai. obelų. Pavasarį tokie augalai iškasami ir atsargiai supjaustomi į tie dalių kiek yra ragelių. Ūsas. o rudenį. Dirbtinai dauginama auginiais. juos atskyrus nuo motininio augalo gaunami savašakniniai augalai. Pagerintas sudūrimas. skirti skiepyti į poskiepius. slyvas. Dauginimui naudojama aštriu peiliu nupjauta 5-10cm ilgio ūglio dalis su dviem. Auginius sodinti reikia į lengvą.trim per pus sutrumpintais lapais. Dauginimas atlankomis. purią ir derlingą dirvą. atžalomis. auginius galima ruošti nuo rudens iki pavasario (bet geriausia rudenį). Skiepijant šiuo būdu. Skiepūgliai. šakas. šiltnamiuose ar kituose įrenginiuose. iš kurių augantys jauni ūgliai apkaupti žemėmis įsišaknija. vynuogės. Tačiau sėjinukų populiacija dažniausiai nevienoda. tai ūgliai. pumpurus. Atžalos iškasamos rugsėjo mėnesį arba anksti pavasarį ir sodinamo į nuolatinę augimo vietą. iš kurio bamblių susiformuoja nauji augalai. dauginimo būdai. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginti. jei bus ruošiami tuo metu. bet vėliau pradeda derėti. šaknis. rekomenduotina. šiltos aplinkos 22-25 oC . Ūglinis skiepijimas yra toks. ūglinis skiepijimas. Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas. viršutinėmis atlankomis.

kad skiepijimo komponentų žaizdos gerai sutaptų. Akiavimas sprogstančia akute. Skiepijimo vieta aprišama plėvelės juostele. Prigijusi akutė sprogsta. Akiavimas priglaudimu. nupjaunamas taip. Taip akiuojamos vyšnios ir trešnes. Poskiepis. Ne visas obels rūšis galima tarpusavyje sėkmingai skiepyti. Poskiepio ir įskiepio tarpusavio sąveika.Vadinamas todėl. kartu su akute. kad vasaros antroje pusėje įskiepyta ir prigijusi akutė iki kito pavasario miega(nesprogsta). nuosekliai uždengiant. kad sutaptų jų brazdo sluoksniai. Šiuo būdu sodo augalai akiuojami nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. paskui išilginis pjūviai. Tačiau būna išimčių. Skiepijimo komponentų žaizdos turi gerai sutapti. Akiavimas-tai skiepijimo būdas kai skiepas. o atviros žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu. Skiepijimo vieta ištisai ir glaudžiai aprišama plėvelės juostele. kad tarp jų visą vaismedžio gyvenimą vyktų normali medžiagų apykaita. kai skydelis su akute ne pakišamas po žieve. Įskiepis į poskiepio pjūvį įkišamas taip. Aukštesnėje poskiepio pusėje padaroma įskiepio pjūvį atitinkanti žaizda. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip ir skiepijant sudūrimo būdu. kad neliktų kelmelio. Birželinis akiavimas. padaryta poskiepyje. palaikančio skydelį. kuris priklauso nuo specifinės medžiagų apykaitos tarp skiepijimo komponentų. o įskiepiui neprigijus vėl galima skiepyti sveikoje vietoje. kad būtų gautas nelygiašonis pleištas. Skiepūglis laikomas ties akute padėtas ant rodomojo piršto.5-1 cm ilgio žievė pašalinama skiepijimo peiliu. 2-3 cm ilgio pjūviu. kuriais skiepijimo komponentai tvirtai sukimba ir laikosi. Aprišama ištisai. nudrožiamas taip. Ši sąlyga dažnai pasiekiama. kad susidarytų liežuvėliai. žemiau buvusios žaizdos. nepašalinant poskiepio dalies virš skiepijimo vietos. įstrižu pjūviu. Išpjautas skydelis pakišamas po žieve. įpjaunamas iki trečdalio ar ketvirtadalio jo storio. Poskiepis. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip sudūrimui. nukerpiamas 10 cm aukštyje nuo žemės šiek tiek atskirai. Tai akiavimas. be to. Poskiepis ir įskiepis turi tvirtai suaugti. tačiau visą skydelį. kad vienos jų pusės brazdas sutaptų su poskiepio brazdu. kad skiepijimo komponentų žievė ir mediena netvirtai suauga. Jo apatinės dalies 0. Įskiepis. Pumpuras turi būti ties išpjautos akutės viduriu. nederlingi. kai lengvai atsiskiria žievė. poskiepio liemenėlyje žievė įstrižu pjūviu įpjaunama iki medienos. taip galima akiuoti ir kai žievė sunkiai atsiskiria nuo medienos. vaismedžiai būna prasti. o likusios atviros pjūvių vietos užtepamos sodo tepalu. Neaprištos žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu. iš viršaus žemyn. o atviros pjūvių vietos aptepamos sodo teplu. ir tą pačią vasarą išauga kultūrinės veislės ūglis. kai poskiepis storesnis už įskiepį. Kartais biologiškai neatitinkančias veisles tenka skiepyti su intarpu. Dažniausiai akiuojama miegančiąja akute. Poskiepio ir įskiepio pjūvių ilgis ir plotis turi būti vienodi. Vegetacijos ir žydėjimo pradžia. perpjaunama žievė. Akutę išpjauname su plonu medienos sluoksniu. kai akutės prigyja. Pirmiausia padaromas skersinis. Peilio liežuvėliu atkeliami viršutiniai perpjautos žievės kampai. įskeliamas ir plyšio kraštuose pleistiškai nudrožti įskiepiai įstatomi taip. Sprogstančiąja akute akiuojama pavasarį. kaip poskiepis yra gerokai storesnis už įskiepį ir kai žievė dar neatsilupa.biologiškai atitinkančiu poskiepį ir įskiepį.Požieviniu būdu skiepijami gerokai storesni už įskiepį poskiepiai. poskiepio ir įskiepio žaizdose daromi liežuvėliai. dviem pjūviais. bet priglaudžiamas prie poskiepio. Dėl biologinio neatitikimo. Po 1015 d. Akiuojant šiuo būdu akutė užkišama už poskiepio žievės. Šiame komplekse vyrauja įskiepio fiziologinio senėjimo tempas. Akutę pjauti pradedama nuo skiepūglio pagrindo.poskiepio ir įskiepio žaizdų plokštumose įpjaunama taip. o mažiau nupjauto šono žaizda sutaptų su atkeltos žievės žaizda. Šoninio įpjovimo būdu. Skiepijamos šakos galas nulyginamas. Tai vieno ir to paties augalo ūkinių ir biologinių požymių kitimų modifikaciniai pasireiškimai skiepijant į įvairius poskiepius. poilsio laikotarpio pabaiga mažai priklauso nuo poskiepio. plėvele apvyniojant visą žaizdą. Rišama taip. išpjaunama 3-5 cm ilgio žaizda. Skiepijimo vieta tvirtai aprišama plėvelės juostele. Tai poskiepio ir įskiepio sąveikos kompleksinis pasireiškimas. perkeliamas į kitą augalą-poskiepį. Poskiepio įtaka ištvermingumui priklauso nuo vegetacijos pabaigos. kai lengvai atsiskiria poskiepių žievė. Išilginio pjūvio vietoje įskiepis pakišamas po poskiepio žieve. 6 . apatinis skydelio galas užkišamas už poskiepyje išpjauto liežuvėlio. kad komponentai tvirčiau laikytųsi. Šis akiavimo būdas spartesnis. Pridūrimo būdu skiepijama. kad kyšotų tik pumpuras. kad būtų patogu pakišti akutę. daromas T raidės formos pjūvis. 14. Įakiavus tuoj pat aprišama. kad birželio pirmoje pusėje poskiepiai akiuojami pirmamečių ūglių akutėmis. vadinamas akute. Akiuojant šiuo būdu. Po to skiepijimo vieta aprišama plėvele. viename jo šone išilgai. tačiau įskiepio pumpuras su lapkočiu paliekamas neapvynioti. kokia žaizda yra. Poskiepis nupjaunamas stačiai. Labai svarbu. skiepijama į poskiepio vainiko šakas ar liemenį. Miegančiąja akute vadinama todėl. kad įskiepio labiau nupjauto šono žaizdos brazdas sutaptų su poskiepio žaizdos brazdu. Kai skiepijimo komponentai suauga. Tada iš skiepūglio išpjaunama tokio paties dydžio akutė. iki skersinio pjūvio. poskiepis. dėl biologinių sutrikimų badauja poskiepis. tokio ilgio ir pločio. Akiavimas užkišimu po žieve. Akiavimo komponentus suglaudžiant. plėvelė pašalinama. sodo žirklėmis. Biologinis neatitikimas pasireiškia tuo. o tarp įskiepių likęs plyšys užtaisomas medienos gabalėliu. kai parenkamos botaniškai giminingos tos pačios rūšies ar genties augalų poros. virš skiepijimo vietos.. Skiepijama pavasarį. Taip skiepijant nesugadinamas poskiepis. kaip ir įakiavus užkišimu po žieve. Įskėlimo būdu skiepijama. Skiepijant pagerinto pridūrimo būdu. Apatinis įskiepio pumpuras turi būti mažiau nupjautame krašte. Po to.

Sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. Medelyno sudedamosios dalys: poskiepynas. Iš jų imami skiepūgliai poskiepiams skiepyti. kad nuo jų išaugintų sodinukų gentinės ir veislinės sudėties priklauso naujai veisiamų sodų ir uogynų veislinė ir genetinė sudėtis. Vegetatyviniais poskiepiais vadinami tie. Vaismedžių skiepijimui žiemą reikalingos patalpos. iki 5 laipsnių nuolydžiu į pietus arba vakarus vieta. Sėklos stratifikuojamos nevienodai. Iš stambesnių obuolių. Taip paruosti skiepai laikinai prikasami sodinuku laikymo sklype. Skiepynas yra svarbus medelyno skyrius. Sparčiai augantis įskiepis stiprina šaknų augimą. Medelynui parinkta vieta išlyginama. Jame auginami vaismedžių poskiepiai-sėjinukai. daigynas. kad tarp jų būtų patogus ryšys. ir trejus metus. kurias nuolat gairina vėjai. prie kiekvieno ju pririsama etikete. Geromis sąlygomis jie išauga per vienerius metus. Visos medelyno struktūrinės dalys žemės sklype išdėstomos taip. kol pasidaro birios. sodinukų laikymo sklypas. neužteršta ligų pradais ir kenkėjais. Medelyno vietos parinkimas. Atskirtos sėklos džiovinamos pavėsyje. Vaismedžių medelynu vadinamas žemės sklypas. Vaisiniams augalams dauginti žaliaisiais auginiais reikalingi šiltadaržiai dirbtinio rūko sąlygoms sudaryti. kur per metus iškrinta ne mažiau kaip 500-600mm kritulių. nudrenuojama. dėl kieto apvalkalo(kauliuko). slyvų. Poskiepynui priklauso ir vegetatyvinis poskiepynas. laikymas ir realizavimas. kurie turi paklausą rinkoje. Daigyne sėjamos vaismedžių sėklos. Pirmasis laukas vadinamas okuliantų lauku. kriaušių. kurioje pasėtos sėklosgreičiau sudygtų ir iki rudens suspėtų išauginti 7mm storumo liemenėlius. o silpnai issivyste sveiki sodinami i atskira sklypa ir jame auginami iki standartinio dydzio. kiek reikia išauginti per vienerius metus. trečiasisdvimetukų lauku. 18. Visuose medelynuose auginant sodinukus būtina:1)naudoti kokybiškus poskiepius 2)naudoti gerą veislinę medžiagą vaismedžių ir uogakrūmių sodinukams dauginti 3)užauginti tik aukštos kokybės standartinius sodinukus 4)išaugintus sodinukus laiku realizuoti.5-2kartus. veislinis uogynas. Paprastai medelynas veisiamas arčiau sodybos. rūšiavimas. sėklinis sodas. Žemė turi būti neužmirkstanti. Netinkami skiepai naikinami. 17. Daigesnės slyvų sėklos būna tada. Skiepų paruošimas. Surusiuoti skiepai surisami po 10 i pedelius. 15. lengva ir puri. Antrasis vadinamas vienmetukų lauku. svarainių vaisių sėklas galima išpjauti. derliaus dydžio ir kt. Pervezant skiepus didesni atstuma. Jame auginami vaismedžiai sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. Abrikosų ir slyvų sėklos gali būti išimamos perskėlus per pusę vaisius. skiepynas.šaknų antrinės sandaros. Jis turi būti apsaugotas nuo pelių ir kitokių graužikų. kad jame tilptų tiek skiepų. Tinkamiausi purūs lengvi priesmėliai ir priemoliai. kai jos išimamos iš ne visai sunokusių vaisių. Kaulavaisių sėklų dygimas dažnai užtrunka dėl biologinių priežasčių. Veislinis sodas būtinas medelyno įskiepiams auginti. Vaisinis medelynas.kurioje nurodoma sodinuku veisle ir poskiepis. Sėklinis sodas reikalingas vaismedžių sėklinių poskiepių sėkloms išauginti. Prieš sėją sėklos stratifikuojamos-maišomos su smėliu. kuriame auginami vaismedžių skiepai ir uogakrūmių sodinukai. skiepijimo patalpa. Geri poskiepiai tinka skiepijimui. puri priesmėlio arba lengvo priemolio dirva. jo paskirtis. blogomis-per dvejus. Medelynai labai svarbūs tuo. Vienas sklypo laukas turi būti tokio dydžio. sunaikinamos piktžolės. pikiuojami ir retinami sėjinukai. Nuo įskiepio įtakos priklauso šaknų sistemos augimo stiprumas ir atskirų jos dalių santykis. Vaisinių augalų sėkloms stratifikuoti ir skiepūgliams laikyti naudojamas šaldytuvas. Sodinukų laikymo sklypas naudojamas poskiepiams ir skiepams laikyti iki sodinimo ar pardavimo. veislinis sodas. kai realizuojami dvimetukai. Juose lengva sudaryti geras sąlygas augalams augti. Jį sutraiškius stratifikacija pagreitėja 1. nustatoma jų kokybė. supilamos į drobinius maišelius ir laikomos pakabintos sausoje patalpoje. Sėkliniai poskiepiai auginami poskiepyne. kai jie lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Netinka užliejamos žemumos arba įdubos ir vandens takoskyros. kai realizuojami vienmetukai. Jame skiepijami pasodinti poskiepiai ir formuojami skiepai. Laistymui arti medelyno reikalingas koks nors vandens šaltinis – upė ar vandens telkinys.jos pamirkomos molio 7 . durpėmis ir laikomos reikiamoje temperatūroje ir drėgmėje. reikšmė. kriaušių. Poskiepyne reikalingas daigynas.kad nenukentetu saknys. Medelynai augina tokius sodmenis.Tinkamiausia lengva ir derlinga dirva. Skiepyne skiepai auga dvejus metus. sudėtinės dalys. Sėklos iš vaisių imamos jas išpjaunant ir išplaunant. nuo vėjų apsaugota vieta. trešnių. Vegetatyviniai poskiepiai dauginami ir auginami vegetatyviniame poskiepyne. Kad sėklos vienodžiau sudygtų pirmiausia laikomos +5 oC temp. Kiekvienas išaugintas sodinukas turi būti žinomos veislės ir geros kokybės. vyšnių. Sėklos džiovinamos iki 10-11proc drėgnumo. Obelų. Veislinis uogynas reikalingas tada. iškasimas. Daigynas yra poskiepyno sudedamoji dalis. abrikosų sėklos parenkamos iš nukritusių vaisių. kurie dauginami vegetatyviškai ir dažniausiai naudojami žemaūgėms obelims išauginti. rūšiuojamos. Kai pavienės sėklos pradeda dygti temp pažeminama iki 0-1 oC. Jam reikalinga šilta. Poskiepynas yra pradinis medelyno skyrius. kai medelyne auginami uoginių augalų sodinukai. daigumas padidėja 100proc. Vegetatyviniam poskiepynui reikalinga derlinga. nes jame augantys poskiepiai akiuojami. Jame auginami augalai dauginami vegetatyviniu būdu(atlankomis). Medelyne svarbu auginti tinkamiausias ir perspektyvias vaismedžių bei uogakrūmių veisles. skiepynas. 16. Medelynui tinka lygi arba su mažu. pjuvenomis. nepiktžolėta. Tada valomos.

skiepai kraunami kiekviena eile pridengiant dregnais siaudais. Daugumai sodo augalų tinkama pH 5. Sodui parenkamo sklypo dirvožemis tiriamas.zemes verciamos ant pirmoje vagoje sudetu skiepu. Ilgiau laikant prikasami 50-60 grioviuose. priežiūros darbų atlikimą. Tinkamiausi sodinimo atstumai tokie. Yra veislių. atsižvelgiant į tai. pagausinti maisto medžiagas 60 cm dirvožemio sluoksnyje. ypač veislių savybes. bet neužmirkstančiose dirvose. drėgmę gerai laikanti šarmiška (pH 6. tankis. Išlygintoje dirvoje neturi būti lomelių. Nustatoma granuliometrinė sudėtis. ligas ir kenkėjus. Padarius pirma vaga skiepai i ja dedami viena eile. Sklypas aptveriamas vielos tinklu nuo kiskiu. Obelims ir kriaušėms optimalios dirvosvidutiniškai purus priemolis ir priesmėlis. Vaismedžių atstumai sode turi būti tokie.tyreje. vainikų formų ypatumus lemia sodų vaismedžių derlingumą ir derliaus kokybę. Slyvoms tinkamiausios derlingos. po to vėl lėkščiuojama. Apkasama ne tik saknys bet ir zemutines kamienu dalys. kurį pasiekia įvairiai formuojami visai suaugę vaismedžiai. saulėtos. veislių savybių. humusingumas ir pagrindinių maisto medžiagų kiekis. Trešnių žiedai jautrūs šalnoms. saknys apminamos ir paliejamos. patogiausiai atlikti sodų ir uogynų priežiūros. todėl joms būtinos saugios nuo šalnų vietos. Svarbu. Vaisinių augalų genčių ir veislių parinkimas. derliaus nuėmimo ir transportavimo darbus. sodinimas. bei poskiepių. puriose dirvose su pH 6. nes su juo nustatoma naujai veisiamo sodo struktūra. Juostoje po kelias eiles sodinama taip. Sukrauti uzdengiami brezentu. Paskirstant augalus veisiamuose soduose. Joms netinka lengvos smėlio dirvos. Jeigu jos abi vertingos ir sode reikalingos. su pH 6. geras augimas.0. Vietos parinkimas. Po savaitės lėkščiuojama. silpnai rūgščios reakcijos(5-6 pH). kultivuojama ir uogakrūmius sodiname.5-7. karbonatingumas. didelę reikšmę turi veislių kryžminio apsidulkinimo sąlygų sudarymas. Rudenį pasodintų sodinukų šaknys iki pavasario gerai aplimpa žemėmis. tuo giliau kultūrinama dirva. Po lėkščiavimo ir arimo varputis naikinamas herbicidais. teritorijos paskirstymas. blogesnės aeracijos. Nuo sodų įveisimo priklauso pasodintų vaismedžių prigijimas. 20. Pirmiausia specialiu sodo drenažu nusausinamos pernelyg drėgnos dirvos. poveikio visumos rezultatas. kuriose telkiasi šaltas oras.7-7. Uogynams veisti dirvą galima sukultūrinti per vienerius metus. Geriau auga šviesiose šiltose užuovėjose. Vaisinių augalų atstumai priklauso nuo maksimalaus dydžio.5-8. nes vyšnios žydi anksti. derėjimo pradžia ir derlingumo dinamika. ariama. Sodo įveisimo metais laikomas juodasis pūdymas: kultivuojama. Nuo to priklauso sodų derlingumas ir vaisių kokybė. Daug veislių ištirta veislių tyrimų stotyse ir išbandyta įvairiuose soduose. purios ir drėgmę gerai laikančios. kad jiems per visą amžių pakaktų maitinamojo ploto ir jie turėtų geras šviesos sąlygas. kad tarp juostų būtų ne didesnis kaip 60 m atstumas. įdubimų vandens telkiniams susidaryti. kad sode būtų ne mažiau kaip trys veislės. Tinkamiausias laikas vaismedžių sodinukams sodinti į sodą yra spalis. Abrikosams reikalinga puri. Geriausialaikyti saldytuvuose ar sandeliuose kur 0-3temperatura. Pakenčia pavėsį. Vyšnioms tinkamiausios neutralios ar silpnai šarmiškos dirvos pH 7. Trešnės auga įvairiose derlingose. Jos rekomenduojamos naujai veisiamuose soduose.5-2 m aukščio vielos tinklo 8 . Tai ypač svarbu sėklavaisinių vaismedžių sodams. Todėl vietos turi būti apsaugotos nuo vėjų. Nuo struktūros priklauso vaisių ir uogų išauginimas. Skiepai prikasami 40-45 cm gylio vagose. sureguliuoti drėgmės sąlygas. Kuo stambesni augalai. žinant sodo pagrindinę paskirtį ir parenkamų vaisinių augalų. Sodų įveisimas ir priežiūros technologijos. Dirva ariama rudenį. sodo derlingumas ir ekonominis efektyvumas. sunaikinti piktžoles. Tai sodo projektavimo dalis. kurie leidžia per visą jų augimo laikotarpį turėti erdvės šakoms ir šaknims tinkamai plėtotis. Jos pakančios įvairioms dirvoms. Sukultūrinimo tikslas-pakoreguoti reljefą. Jas lengva derinti sodinant. išrenkami akmenys. Didesniais atstumais bitės blogiau perneša žiedadulkes. Jei reikia kalkinama klintmilčiais ar dolomitmilčiais. kurios gali viena su kita kryžmiškai apsidulkinti.2 nepiktžolėtos dirvos. pagilinti armens sluoksnį. Šį darbą galima tinkamai atlikti. ariama. kokio ji rūgštingumo ir kokiems augalams skiriama. Jeigu sodas neaptvertas 1. fumigacijos kameroje palaikyti skiepai vezami i ju laikymo sklypa. 19. Darant antra vaga. Kiekviena sodo augalų gentis turi įvairių veislių. liepos mėn ariama. Išlyginta dirva kalkinama. Išlyginamas žemės paviršius. nes daugiausia jų veislių yra kryžmadulkės. reakcija. pagerinti struktūrą. Tai yra genčių. Nuo pavasario laikomas juodasis pūdymas Iki birželio pabaigos tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Optimalių sodinimo atstumų parinkimas pagal poskiepių. Jo tikslas perengti palankiausios aeracijos.. todėl pavasarį gali pradėti normaliai augti be papildomo laistymo. Tačiau jos neblogai auga ir sunkesnėse. drėgmės ir maisto medžiagų sąlyga vaismedžiams ir uogakrūmiams augti. Dirvos kultūrinimas – tai įvairių agrotechnikos priemonių taikymas.0) dirva. į kuriuos paskiepyti vaismedžiai. Šis darbas labai svarbus.5. Slyvos žydi anksčiau už kitus vaismedžius. o nurūgštinimui naudojam gesintas kalkes. prieš arimą beriama trąšų atsižvelgiant į dirvos derlingumą. lėkščiuojama. galinčios kryžmiškai apsidulkinti. tai jų vaismedžiai sodinami juostomis. Smėlio dirvos netinka. veislių savybių. dirvos sukultūrinimas.6-7 reakcija. Dirvų sukultūrinimo gylis priklauso nuo augalų stambumo. Netinka tokios vietos. Šis etapas prasideda tinkamiausios vietos parinkimu ir jos sukultūrinimu. Apkasai paliejami. 21.

Trumpalaikė daugiamečių žolių sistema tokia.tai tokia dirvos dirbimo sistema. smulkintomis augalų atliekomis. ilgalaikė daugiamečių žolių. bet beveik neauga. lyginimas. planuojamą derlių ir agrotechniką. kenkėjų ir ligų sukėlėjų. kurių žalioji masė yra gera trąša dirvai. drėgmė. žirnius. maišymas. garstyčias. bet silpniau auga ir atsinaujina.6-0. kitas kastuvu beria žemes ant šaknų. kai dirva dirbama sode įvairiais padargais per visą vegetacijos laikotarpį. Dirvos arba žemės dirbimu suprantamas jos apvertimas. seradėles. javų. Azoto trąšomis paprastai tręšiama papildomai. Sodinimui naudojamos tik armens sluoksnio žemės. Prasideda nuo augalų pasodinimo į sodą ir trunka iki derėjimo pradžios. Giliausias dirvos dirbimas vadinamas pagrindiniu. 24. Šakos nusvyra nuo derliaus ir pradeda keistis vainikų formos. jų šaknims plėtotis ir visoms funkcijoms atlikti. žalumynines daržoves. maisto medžiagų kiekį dirvožemyje. Yra keletas sodo dirvos dirbimo sistemų: juodapūdyminė. purenimas. Sideralinė. kitais-gausiau dera. Padaromas nedidelis įdubimas. Gerai įdirbtos dirvos geresnė struktūra. herbicidinė. Jos giliai įterpiamos. reguliuoja jo sodinimo gylį. žemuoges. o anksti pavasarį jas naudoja pradedančios vegetuoti augalo dalys. Laisvi tarpueiliai reikalingi derliui imti. kai visame suaugusio sodo plote auginamos daugiametės žolės. kituose-kitais. trupinimas. Skystos trąšos įterpiamos tręštuvais 8-15cm gilumu. Mulčiavimas yra vaismedžių pomedžių arba juostų padengimas mėšlu. Kasmet išauga stambūs vaisiai ir gausėja derlius. Vaismedžių tarpueiliuose 3-4 metus gali būti auginamos daugiametės žolės. 2 metrų atstumu nuo kamieno. barkūnus. reikia atsižvelgti į jų biologines savybes. tarpueilių dirvos dirbimas.tai juodasis pūdymas. Jauno ir suaugusio sodo priežiūra. formuoti jų vainikus. aktyvesnė mikroorganizmų veikla. trąšos išbarstomos židiniais arba eilutėmis specialiais padargais. Vaismedžių tarpueiliuose geriausia sėti vikių-avižų. Jei dirva sukultūrinta anksčiau – kasamos mažesnės duobės. Rudenį išbertos trąšos greitai patenka į augalą. Sideratai sėjami antroje vasaros pusėje. Prasideda nuo derėjimo pradžios ir trunka 26metus. Jos daug kartų per vasarą nupjaunamos ir paliekamos mulčiui. Vienais laikotarpiais vaisiniai augalai labiau auga. suspaudimas. Vaismedžių augimas ir derėjimas. Į šiuos laikotarpius tenka atsižvelgti. 0. nuo kenkėjų ir ligų. lėkštinėmis ir kitokiomis akėčiomis bei kultivatoriais. Česnakai ir svogūnai pomedžių juostose apsaugo vaismedžius.Augimo laikotarpis. 22. racionaliau panaudojama sodų žemė.2. mulčiuojama 4-5 cm sluoksnio mėšlu arba durpėmis. kurių žalioji masė yra gera trąša dirvai. Dideliuose soduose dirva dirbama plūgais. vagų darymas ir kiti darbai įvairiais žemės ūkio padargais. rapsus. facelijas. ridikus. fosforo ir kalio trąšos įterpiamos tręštuvais 18-22cm. Mėgėjiškų sodų vaismedžių tarpueiliuose galima auginti kitus augalus. Vaismedžių tarpueiliuose auginami tokie augalai. Jos daug kartų per vasarą nupjaunamos ir paliekamos mulčui. Herbicidinis pūdymas-nuolat naudojami herbicidai ir ten būna juoda žemė. ypač jaunus. Tręšiant vaismedžius. Dirvos dirbimas soduose. kuriuo formuojamas vaismedžių vainikas. kiekvienas sodinukas turi būti aprištas. atskirais augimo ir derėjimo laikotarpiais. Pomedžių juostose geriau laikyti juodąjį pūdymą.1. Mažuose soduose dirva dirbama mažagabaritine technika. kol vaismedžių šakos neužgožia jiems šviesos: burokėlius. Sodų ir uogynų dirvos dirbimo tikslas-sudaryti geras sąlygas vaisiniams augalams augti ir derėti. o rudenį dar žydintys nupjaunami. kad lietaus vanduo sunktųsi į šaknis. moliūgų. iki pastovesnio derėjimo. kad neapgraužtų kiškiai. 4. Netinka tarpueiliuose auginti runkelių. sideralinė. pastovesnis derlingumas ir prieinamų formų mineralinių elementų santykis bei pH KCl .Augimo ir derėjimo laikotarpis. Prasideda vaismedžiams pradėjus stabiliau derėti. Šiuo laikotarpiu vaismedžiai gausiai dera. Ilgalaikė daugiamečių žolių sistema sode yra tokia.tvora. ankstyvąsias bulves ir žiedinius kopūstus. tuo siekiant ankstyvesnio gausaus derėjimo. taikant jų priežiūrai agrotechnikos priemones. ypač genėjimą. aeracijos ir šilumos sąlygos. didėja vainiko ir šaknų sistemos apimtys. susmulkinami ir plūgais arba kastuvais įterpiami į dirvą. joje mažiau piktžolių. Sodinama dviese: vienas laiko sodinuką reikiamoje vietoje. arkliniais padargais ir rankiniais įrankiais. tręšimas (laikas ir būdai). žirnių-avižų.Augimo ir derėjimo laikotarpis. kai vaismedžių tarpueiliuose daugiametės žolės auginamos 3-4 metus. Vaismedžiai auga. Sodinukams kasamos 1m skersmens. durpėmis. ridikėlius. žolyninė. Laikotarpiais vadinami vaisinių augalų augimo ir derėjimo procesų kitimo tarpsniai. Vaismedžiai gausiai dera. Pomedžių juostos ir tarpueiliai prižiūrimi skirtingai.vandens ir vėjo erozijos sauga. Tręšimo būdai: 1)trąšos išbarstomos pakrikai dirvos paviršiuje ir įterpiamos padargais reikiamu gilumu.liejami pakartotinai. 3. peliuškų-avižų mišiniu. pomidorus. kasmet pavasarį iki žydėjimo arba rudenį krintant lapams. Sodinti pavasarį. Jomis galima tręšti kartą per dvejus metus. Derančiuose soduose sideratai auginami vienuose tarpueiliuose vienais metais. Palaistoma 2-3 kibirais vandens. auga tik pavienės piktžolės.7 m gylio duobės. Organinėmis ir mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis tręšiama rudenį. 23. Laikotarpio pabaigoje vaismedžių šakų 9 . 2)lokaliai. pupeles. pjuvenomis. jei dirvožemio reakcija artima neutraliai arba neutrali. lubinus. Juodapūdyminė. Svarbesni yra 5 laikotarpiai. Šiuo laikotarpiu augimui skatinti augalus reikia tręšti. naudojimas. kai vaismedžių tarpueiliuose auginami tokie augalai. Derėjimo laikotarpis. Vaisinių augalų augimo ir derėjimo laikotarpiai.

skiriasi tik jų trukmė. Tokių vaismedžių laikyti neverta. o kai dera tik dvimetės ir vyresnės. keisti ūglių ir šakų augimo kryptį. Jie nedidelės apimties-vainiko apačia 1-1. Jeigu dera vienmetės ir dvimetės šakelės. kad jis būtų kuo ilgesnis. patogūs. Taip dažniausiai formuojami žemaūgiai vaismedžiai. reguliuoti šakų augimą ir derėjimą per visą vaismedžių amžių. sumažėja derlius. Genėjimo peilis lenkta geležte gali būti įvairių dydžių. Genėjimo pjūklelis reikalingas storesnėms kaip 2cm šakoms nupjauti. Geriausiai genėti vaismedžius poilsio laikotarpiu. aštrūs ir darantys lygias žaizdas pjūklai. Profesionaliam genėjimui naudojami peiliniai. Aukščiau iš liemens auga tik vaisinės šakelės. Jais padarytos žaizdos turi būti lygios. Pagrindinės šakos patrumpinamos pjūkleliais paliekant: žemutines-iki 90cm ilgio. iš kurio horizontalios šakos auga tik vainiko apačioje -0. vaisių nokimo laikas. Juos galima apsaugoti 10 . laikas. Vaismedžių vainikai pradeda mažėti.5cm storio šakelės. Ašinis vainikas turi stiprų vertikalų liemenį ir 2-3 metų amžiaus šakeles. 25. nupjautų šakų žaizdoms lyginti. Gaidukinėmis žirklėmis nupjaunamos aukštai esančios. Taip formuojami tankiai pasodinti žemaūgiai vaismedžiai. Jie būna 2. 27. Perskiepijimas yra iš skiepo išaugusio medelio skiepijimas kitų veislių įskiepiais. Perskiepijamos tik sveikos obelys ir kriaušės iki 15 metų amžiaus.7m nuo žemės. tai išgenimos senesnės negu trejų metų. kurios dar gali gyventi ne mažiau kaip 10-15 metų. Verpstės formos vaismedžius stengiamasi auginti 2. bet stambesnių vaisių.7-7m virš žemės. todėl reikia rūpintis. iki 2. Genėjimo įrankiai turi būti švarūs. Pašalę vaismedžiai genimi prieš vegetacijos pradžią ir sulapojus. viršutines-iki 60cm. o vietos sode yra nedaug. užauga daugiau kokybiškų. norint pakeisti vaismedžio veislę arba kai norima turėti daugiau įvairių veislių. Genėjimo laikas. kai sutampa vainiko ir įskiepytos šakos veislės. ilgiausiai iki žydėjimo. būdai. iš kurio auga trumposios šakelės ir visai nėra ilgesnių horizontalių šakelių. o šakos geriausiai augtų ir derėtų. smulkios ir pasenusios vaisinės šakelės. įrankiai ir medžiagos. Šiltą pavasarį įskiepyti ūgliai sunkiau prigyja. daugumą vaisių geriau apšviečia saulė. Visos šakos yra horizontalios arba atlenktos horizontaliai.Derėjimo ir džiūvimo laikotarpis. Sodo žirklės yra labiausiai reikalingas įrankis. kryptimis ir tvarka. Augimo ir derėjimo laikotarpių kitimo dėsningumai būdingi visiems vaisiniams ir uoginiams augalams. Yra du svarbiausi genėjimo būdai: trumpinimas ir retinimas. Apatinės šakos yra ilgiausios. Apatinė vainiko šaka iš liemens išaugusi ne žemiau kaip 0. o aukštyn liemeniu formuojamos vis trumpesnės.5m pločio. Suaugę vaismedžiai genimi anksčiau negu jauni. Genint ne vegetacijos laikotarpiu. Paprastosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį iš kurio auga horizontalios šakos. Esant tik vienam šakų aukštui ir mažesnei vainiko apimčiai. su pertraukomis stiprių šalčių dienomis. Jos tinka iki 2 cm storio šakoms ir ūgliams nukirpti. Retinama tada. 5. greičiau džiūsta. pjaunantys tik traukiant.būdai. Tada mažiau sutrikdomas augimo ritmas ir žiemojimas. Dėl mažos vainiko apimties vaismedžius galima sodinti tankiai.viršūnėse vietoj ūglių formuojasi vaisinės šakelės. Obelų vainikų formos. Vainikų formavimas – pagrindinių ir šalutinių šakų auginimas pagal pasirinktą formą reikiamais atstumais. Tačiau galima žiemines veisles perskiepyti vasarinėmis ir atvirkščiai. Jų vainikai būna iki 1m pločio. kad būtų 30-40cm ilgesnis už patrumpintas pagrindines šakas. pablogėja vaisių kokybė. spalvotų obuolių. kad greitai gytų. brandina mažiau. tinka iki 2cm storio žalioms ir sausoms šakelėms nupjauti. Genėjimo darbus galima tęsti iki vegetacijos pradžios. Geriau. Vainikai pasidaro skėstašakiai. Patrumpintos šakos storėja. Šakelės visai nelankstomos. Perskiepijimui tinka visi skiepijimo būdai. technika. lengvai ir tiksliai. Vertingiausiais yra trečiasis-derėjimo ir augimo laikotarpis. kad jais būtų galima dirbti greitai. genėjimo metu išgenimos tik senesnės negu dviejų metų. Augančių ūglių trumpinimas vadinamas pinciravimu. Genėjimo tikslas-formuoti vaismedžių vainikus. labiau šakojasi. kai vainikai itin tankūs. Vaismedžiai perskiepijimui paruošiami tą pačią dieną. Geriausia turėti genėjimo įrankių komplektą. Laibosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį.5maukščio. Superverpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį. nes džiūsta šakų viršūnės. 26. Į storesnes šakas įskiepijami 3-4 įskiepiai-iš abiejų šonų į viršūnę.8m aukščio. Tam visiškai išpjaunamos kai kurios šakos ir ūgliai. Vaismedžio vainikas yra iš liemens viduriniosios dalies išaugintų šakų visuma. kuriame yra visų reikiamų įrankių. jų gerai apšviesti vaisiai būna labai kokybiški. Laibosios verpstės formos vaismedžiai būna apie 2.5-3m aukščio. Vaismedžiai genimi ne šaltesnėje kaip -5oC temperatūroje. Didelių sodų vaismedžiai genimi visą žiemą. kurią perskiepijami. Vaismedžių vainikai. kad žaizdos nedelsiant būtų užteptos aliejiniais ar vandens emulsiniais dažais. labai svarbu. Genėjimo laikas yra metas. ir pusiau žemaūgiai vaismedžiai. aštrūs. Vegetacijos laikotarpiu galima pinciruoti ūglius. priemonės. kada geriausiai tinka atlikti vaismedžių genėjimo darbus. Ašiniais vainikais formuojami ir žemaūgiai. Liemuo patrumpinamas tiek. Perskiepyti galima. Vaismedžių perskiepijimas . Daugiau šakelių sunyksta negu užauga. Trumpinimu šalinama tik dalis ūglio arba šakos.5-2. Tada likusios šakos gauna daugiau šviesos ir geriau dera. jame visai nėra stiprių šakų. kad jų žaizdos geriausiai gytų.

pervežti į prekinio paruošimo vietas ir žmonių apmokymas tinkamai šį darbą atlikti. Taip nustatomas vienos veislės vieno vaismedžio prognozuojamas vidutinis derlingumas. vieno vaismedžio vaisių derlius (Dm) kilogramais apskaičiuojamas pagal formulę Dm=VS•VM/ DŠ VS-vaisių skaičius kontrolinėje šakoje. būdinga veislei skynimo brandoje (g). Obuoliams ir kriaušėms skinti tinka plastikiniai kibirai..krepšelis. Pasiruošimas derliaus nuėmimui. Kuo didesnis derlius ir žemesni vaismedžiai.t. sudaryti sutartis pardavimui. Kaulavaisinių vaisiai ir uoginių kultūrų uogos ne visada lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių brandos tarpsnyje. Obuoliai jautrūs įspaudimam. 11 . Nustatoma. Kiekvienos veislės skiepūgliai surišami pundeliais. kokia vieno vaisiaus vidutinė masė. Derliaus priežiūra ir nuėmimas. Obuolių ir kriaušių krituoliai surenkami pirmiausia. Augimo reguliatoriais galima sustiprinti vaisių laikymosi prie vaisinių šakelių stiprumą ir apsaugoti nuo ankstyvo kritimo. kopėčių. Žiemą ir anksti pavasarį pajuti ūgliai laikomi vėdinamame rūsyje. 31. kad netirptų pavasarį užpilama medžio pjuvenomis. įdedama etiketė su pavadinimu ir užkasami lauke pavėsyje. Gerai skiepaūgliai išsilaiko ledainėje arba sukastoje sniego krūvoje. Vaisiai turi būti suaugę ir gerai nusispalvinę. Uogų skynimui skirtais kombainais skinami serbentai.žiedinių pumpurų skaičiaus metodas. Jos turi būti lengvos. 30. Jeigu pavasarį žadama perskiepyti senesnius vaismedžius. kai vaisiai byra nesulaukę skynimo brandos. juos galima imti pavasarį iki pumpurų brinkimo. sandėliavimui ir pan. 29. Rudenį ar pavasarį parenkama po vieną iš 5-10 to paties amžiaus. Taip pat tinka ir plastikinės ir kartoninės. tos pačios veislės vaismedį. Derliaus prognozavimas. dešimtą ir t. Kurią sudaro kontrolinė šaka nuo bendros vainiko apimties.5-1.polietileniniais maišeliais arba padaryti atvirus popierinius cilindrus. kiek vaisių gali išaugti iš vieno žiedinio pumpuro. Svarbu skinant nepažeisti vaisių mechaniškai. Tara. tvirtos. pagrindais susmeigti į drėgną smėlį. Verta nuskinti tik gerus obuolius. Purškiama rytais arba vakarais. Vaisių nuėmimas. skintuvų ir transporto priemonių pasirūpinimas vaisiams skinti. Pagal tai apskaičiuojama visos kontrolinės šakos vaisių masė (kg). Tai galima palengvinti preparatais. maždaug 0C temperatūroje. būdai. Perpilti vaisius į dėžes galima ne iš aukščiau kaip 10cm. Sėklavaisiai skinami apimant visu delnu. Šakoje skaičiuojami žiediniai pumpurai. Apskaitinių augalų derliaus duomenys sudedami ir dalijami iš jų skaičiaus. ir užpilama pjuvenomis ar durpėmis. laikymas. Turi būti žinoma. Uogoms. kad nepatektų drėgmė. Ankstyvu vadinamas toks kritimas. Jei žiema buvo nešalta ir vaismedžių giliai nepašalo. Serbentų. Šiais būdais vaisių ankstyvą kritimą galima sumažinti 3-6 kartus. etefonas padeda susiformuoti skiriamajam audinių sluoksniui. Vaisiams iš sodo išvežti tinka įvairios transporto priemonės: automobiliai. Ūglius galima dar taip išlaikyti. Kuo anksčiau pradeda kristi vaisiai. Vaiskočio negalima išrauti iš vaisiaus. kokią vainiko dalį sudaro kontrolinė šaka-ketvirtą. Trešnės ir slyvos skinamos su koteliais. kad galima būtų laiku apsirūpinti derliaus ėmimo ir realizavimo priemonėmis.tai taros. Apytikris derliaus didis rūpi todėl. 28.0 kg talpos dėžutės. Skintuvai. Svarbu purkšti tinkamiausiu laiku. penktą. Tada preparatas veikia geriausiai. kiti patrumpinami ir paliekami derėjimui arba visiškai pašalinami. Parenkama pavėsinga. pakili ir nepiktžolėta vieta. kraikinėmis durpėmis ir pan. Kalibruotus vaisius galima atskirai laikyti sandėliuose.5 kg talpos balaninės ir plastikinės dėžutės. kuri. purškiama alfanatilacto rūgšties arba alfanatilacto rūgšties amido vandens tirpalais. gruodžio pabaigoje. Skiepūglių paruošimas. Pagrindinė jų dalis. VM-vidutinė vaisių masė. Vyšnios perdirbimui gali būti skinamos pasukant vaisių. Taip atsitinka dėl fiziologinių sąlygų. kad tarp pirmo ir pakartotino purškimo truktų ne daugiau kaip 12-14 dienų. po pirmųjų šalčių. Mažos uogų dėžutės pakuojamos į konteinerius. kai oro temperatūra 18-20oC. stabilios. Kaulavaisiams pakuoti tinka 50x40x15 cm lentelių dėžutės. tuo daugiau kartų tenka purkšti. stati. Derliaus prognozavimas yra derliaus dydžio nustatymas. traktorinės priekabos ar net arkliniai vežimai su minkštais ratais. Ant nuvalytos žemės suguldomi žiemos pradžioje nupjauti ūgliai. Dėl to pasunkėja derliaus nuėmimas. laikymas. Kiekvienoje perskiepytoje šakoje paliekamas vienas geriausiai augantis ūglis. Vaismedyje parenkama viena vidutinio didumo kontrolinė šaka. Iš viršaus uždengiama plėvele. Netransportabiliems obuoliams bei kriaušėms pakuoti tinka 50x40x15cm lentelių dėžutės.3. Labai svarbu derlių nuimti laiku. tuo daugiau priskinama. Reikalingi aukščiausiose vaismedžių vainikų vietose obuoliams ir kriaušėms nuskinti. Transporto priemonės. Pvz. vaisių derlių galima prognozuoti įvairiu laiku ir įvairias metodais. Obuolių ir kriaušių kalibravimas-tai vaisių skirstymas pagal dydį. Paprasčiausias. brezentiniai ir polietileno krepšiai su atsegamu dugnu. kad nebūtų mindžiojami skinant. agrastų uogoms ir vynuogėms tinka 2. ypač gležnoms braškėms ir avietėms skinti ir realizuoti tinkamiausios balaninės 0. į kurį nukrinta nuskintas vaisius. pakuoti ir realizuoti. kad vaisiai nenukristų. inventorius ir medžiagos (tas pats kaip ir 29). prisipjaunama skiepūglių. Geriausiai purkšti. Vilkūgliai netinka. Jiems tinka tik vienamečiai ūgliai nuo norimos veislės pietinės vaismedžio dalies. Kopėčios. Pradėjus vaisiams kristi. DŠ-dalis. agrastai ar net vyšnios. kitus galima nukrėsti.

Ganėtinai jauni ir anksti pradeda derėti – birželio liepos mėnesį. spanguolės. Jie auginami uogynuose. šilauogės. Jos būna transportabilesnės. aromatinių. pakavimas. Daugiau nei 40 hektarų serbentyne derliaus nuėmimui naudinga turėti kombainą. Geriausiai auga priemolio dirvose. todėl renkamos atrankiniu būdu du kartus. šaltalankiai. pirmos rūšies. raudonos. Serbentams tinka drenuotu podirviu priemolio dirvos. iš rečiau auginamų rūšių-vynuogės. Obuolių ir kriaušių rūšiavimas. Kruopštaus rankų darbo reikia nuimti derliui. kad uogų kekės būtų ne žemiau kaip 20 cm nuo žemės paviršiaus. Uogakrūmių uogos labai vertingos maistui. Minimalus dydis A grupės: ekstra-7. Uoginiais vadinami ir miškuose augantys uogakrūmiai: mėlynės. kurių pH-6-7. Jie mėgsta pastovią drėgmę. serbentai ir agrastai. rausvos. Vaisius pardavimui galima pakuoti polietileniniuose tinkleliuose. kai atvėsinamos iki 3-4oC. kurios transportuojamos į parduotuves. Kiekvienos rūšies ir veislės vaisiai pakuojami atskirose dėžutėse. azotinių. skonio ir aromato. gervuogės. rauginių. Dera kasmet. Ganėtinai jauni ir anksti pradeda derėti-birželio-liepos mėnesį. Ekstra rūšies obuolių vienodumas ne didesnis kaip 0. Paprasčiausias pakavimas eilėmis. Kultūrinės plačiai auginamos uoginių augalų rūšys: avietės. žemuogės. Uogos yra svarbus vitaminų šaltinis. antros rūšies-5. Rūšiuojami į ekstra. kombinuotais auginiais. avietės.0cm. kad jos nekeistų savo padėties kelionėje. Serbentai. 37. Uogos gali būti skinamos mechanizuotai. Uogininkystės nauda. švari. parduotuves arba konservų fabrikus. kenkėjų bei mechaninių pažeidimų. Pakavimas. Automobiliuose dėžes su obuoliais reikia taip pakrauti. agrastyno. geriausias diagonališkas. Nukentėję ekstremaliomis sąlygomis lengvai atželia. trešnes. būdingos veislei spalvos.25 m atstumais. Tolimiems pervežimams naudojami automobiliniai šaldytuvai. švieži. Vasarą sunkiau automobiliais transportuoti uogas. Obuoliai ir kriaušės. džemams. Dera kasmet. transportavimas. konservams gaminti. vienodai sunokę. Serbentai dauginami vegetatyviniais būdais: sumedėjusiais auginiais. Dalies juodųjų serbentų veislių uogos noksta nevienodai. vaivorai. Uoginiais vadinami tie augalai. Derlingiausios 4-5 metų amžiaus juodųjų serbentų šakos ir 5-8 metų amžiaus raudonųjų serbentų. švarūs. Ekstra. kompotams. kurių vaisiai yra uogos. Vaisiai rūšiuojami pagal standartus. Vaisiai rūšiuojami pagal standartus. be pašalinių kvapų. tyrėms. atviroje ir gerai vėdinamoje vietoje. būdingos veislei spalvos. Dažniausiai sumedėjusiais auginiais. Nukentėję ekstremaliomis sąlygomis lengvai atželia. bruknės. o dažniau vartojamos perdirbtos. plėtojimas. sodinama nuožulniai. baltieji. skonio ir aromato. 34.5cm. auginimas ir priežiūra. būklė. nesukirmiję. augina daug mažųjų vaisinių šakelių. kad ne itin reiklūs agroklimato sąlygoms. serbentyno. 36. Vaisių transportavimas. Juodųjų serbentų uogos vertingiausios. ne vėliau kaip 2-3 savaitės iki šalčių.5x1. bet saulėtą orą.5cm. Serbentai ištvermingi žiemą. kai uogos skinamos kekėmis. avietyno) įveisimas. su vaiskočiais.0cm. pavėsis.5cm. Uoginiai augalai auga krūmo arba kero forma ir augina uogas. Vaisių standartai. geriau prižiūrėti. antros rūšies-5. Pakuojama taip. Lengvai dauginami vegetatyviškai. Derliaus rūšiavimas. pirmos rūšies-1.0cm. Našesnis darbas. Žiemą pervežant reikia saugoti. nesukirmiję. Uoginiai augalai vertingi tuo. Vienų veislių uogos skynimo brandos stadijoje byra. automobiliuose sandariai apsaugomos ir greitai nuvežamos į reikiamą vietą. pirmos rūšies-5. Uoginių ir retesniųjų sodo augalų auginimo technologijos. kitų laikosi ir pernokusios. nepavytę. ištveria iki -30. Tai pervežimas iš sodo į saugyklas. Mėgsta drėgmę ir vėsoką.0cm. Serbentai yra savidulkiai augalai. 33. pirmos ir antros rūšies obuoliai turi būti sveiki.6. Yra juodieji. nes tada dėžutės viduryje kiekvienas vaisius susiliečia su dešimčia kitų vaisių. pirmą ir antrą rūšis. Lengvai dauginami vegetatyviškai. raudonieji ir auksuotieji serbentai. kad vaisiai nesušaltų. nes jos noksta kartu. vėliau auga silpniau. Uogynus lengva atnaujinti vertingesnėmis veislėmis. Uoginiai augalai ne itin reiklūs agroklimato sąlygoms. Tam krūmai paruošiami genint. 12 . Tos pačios veislės obuolių vertė priklauso nuo sunokimo laipsnio. Tara turi būti gera. aktinidijos. švarūs. Taip galima skinti raudonųjų ir baltųjų serbentų uogas. gelsvos. Serbentynas veisiamas lygiame arba nedidelio nuolydžio žemės sklype. Vertingiausios šviežios ir šaldytos uogos bei jų sultys. 35. švieži. arba anksti pavasarį. Serbentams netinka sausros ir karščiai. grupės: ekstra-6. 38. Geriausiai dera 3-4 metų krūmai. nepažeisti mechaniškai.32. neapvytę. Vaisiai pakuojami į dėžutes. Visų veislių serbentų uogos yra rūgščios. žaliais auginiais ir atlankomis. pektininių medžiagų. kad kiekvienas vaisius susiliestų su didesniu kitų vaisių skaičiumi. su vaiskočiais. Uogyno (žemuogyno. Jie mėgsta pastovią drėgmę. Uogos juodos. nepažeisti mechaniškai. Ekstra. Auginamus lengvose dirvose serbentus reikia laistyti. organinių rūgščių. sultims. Serbentų krūmeliai sodinami 2. Sodinama rudenį į drėgną ir purią dirvą. Kruopštaus rankų darbo reikia nuimti derlių. ligų.85cm. vienodai sunokę. 5-10 cm giliau negu augo. Uogų derliaus nuėmimas ir prekinis paruošimas. Dauginimo būdai. spanguolės. marmeladams ir kt. geresnis-šachmatiškas. Uogose yra cukrų. Uogos noksta liepos viduryje. Serbentų uogos tinka uogienėms. citrinvyčiai. mineralinių druskų. išilgai eilėse. esti derlingos. gervuogės. pirmos ir antros rūšies obuoliai turi būti sveiki. gausiau tręšti. Derėti pradeda antramečiai. Daugiau nei 40 hektarų serbentyne derliaus nuėmimui naudinga turėti kombainą. todėl rečiau valgomos šviežios. Šakelės 5-6 metus auga stipriai. balsvos.

kad žiemą jį dengtų vienodas sniego sluoksnis ir saugotų nuo iššalimo. švarios. kad atšaldžius jas galima būtų pervežti vėsesniu paros metu. nes noksta ne vienu laiku.5. Uogos valgomos šviežios ir konservuotos. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje. Krūmai ištvermingi žiemą. Giminingas avietei uogakrūmis yra gervuogė. kad dirvožemyje būtu judraus fosforo ir judraus kalio. Ten jos dauginamos šaknų atžalomis. Jos tinka įvairiam techniniam perdirbimui. Dauginimas ir sodinukų auginimas. Abrikoso vaisiai pasižymi labai vertingomis 13 . arba visai be dyglių. desertui. aktinidijų. 39. Braškynui reikalinga užuovėja nuo stiprių vėjų. lengvo ir vidutinio sunkumo mažo rūgštingumo dirvožemiai. 40. Sveiki aviečių sodinukai auginami elitiniame avietyne. Uogos raudonos ar geltonos. Uogas geriau rinkti tada. vynui. reikia. Derėti pradeda 4-5 augimo metais. Dauguma šių augalų biologinių savybių labai panašios. Dauginimas žalaisi auginiais gerų rezultatų duoda dirbtinio rūko sąlygomis. Tinka purios dirvos. Uogos renkamos tada. Didesniuose agrastynuose galima skinti kombainais. mėgsta drėgmę. Jos vartojamos šviežios arba vynui gaminti. Agrastai. Dideliam derliui gauti reikia. Gulsčiomis atlankomis dauginamos tokios veislės. Sodinukai turi būti sveiki ir gerai išsivystę. Braškes galimas auginti šiltnamiuose nesezoniniam derliui gauti žiemos pabaigoje. musai. Abrikosai. Iš jų spaudžiamos sultys. kurių auginiai sunkiai įsišaknija. gausiai noksta po 5 savaičių. Sodinti galima rugpjūčio mėn ir rugsėjo pradžioje arba kuo anksčiau pavasarį. uogienėms. Dirva agrastynui parengiama prieš metus. sirupai. auginimo ir derėjimo ypatumai. Sodinti galima rudenį ir pavasarį sodintuvais arba kastuvais. Dauginimas vertikaliomis atlankomis.2-1. Transportuoti skirtos dėžutės statomos į konteinerius. Avietės. sirupai. Sodinama tokiu gilumu. žalios. antpilai. Dauginimas ir sodinukų augimas. Derlingiausios 12-35 cm ilgio mišriosios vaisinės šakelės. kol jos nesušyla saulėje. Skinamos susispaudžia arba pačios nukrinta. Kasmet reikia įterpti azoto trąšų. būdingos veislei. vynuogių ir kt. paprastai noksta liepos mėnesį. avietės pernoksta. Ankstyvesnį derlių galima gauti pirmametį ar antrametį braškyną uždengus polietileno priedangomis. Spalvotos uogos skinamos tada. skynimo brandos. Pirmaisiais metais stiebai išauga. Į prekybą turi patekti šviežios. Braškės yra savidulkis augalas.Tolesniems pervežimams skinamos uogos sausu oru. likusios išauga stambesnės. likeriai. Augimas ir derėjimas. Dirva parengiama rudenį taip pat kaip avietėms. Nuskintos nesunokusios uogos kambario temperatūroje baigia nokti per 4-5 dienas. Su koteliais surinktos uogos transportabilesnės. Aviečių krūmai 1. Uogos labai skanios šviežios ir šaldytos. sultys. noksta vėliau už avietes. Aviečių uogos malonaus skonio ir aromato. natūralios spalvos. Kad pavasarį agrastai gerai augtų. Uogos raudonos. iš jų daromos uogienės. Braškės.. vyšnių. prinokusios-konservavimui. anksti pavasarį ar rudenį. šaknų žaliaisiais auginiais. sausringais metais laistoma. Surinktas uogas galima laikyti apie savaitę 0oC temperatūroje šaldytuve. bet drėgnas oras palankus. Sunokusios uogos skinamos su koteliais. antraisiais dera ir išdžiūsta. Gervuogių auginimas. nemėgsta užpelkėjusių su aukštu gruntiniu vandeniu dirvų. skinamos su žiedsosčiu. Agrastai atsparesni sausroms ir mažiau reiklūs dirvai negu juodieji serbentai. Sirpstančios uogos su 2-3 dienų pertraukomis renkamos dėžutes. drebučiai. Pervežimui arba šaldymui skirtos uogos turi būti kietokos.5m aukščio uogakrūmis. vėjo prapučiama. pradėjusios nokti-konservavimui. Gervuogės uogos tamsiai raudonos. žalsvai baltos ir geltonos. Arti braškyno turi būti tvenkinys arba upė ir privažiavimo keliai. dygliuoti dvimečiai. Vežamos per 7-10 dienų jos nusispalvina. geriausiai auga priemolio dirvose. Tolesnėm kelionėms tinka techninės brandos silpnai nusispalvinusios uogos. Žiemą avietės neištvermingos. Nemėgsta sausų ir pernelyg drėgnų dirvų. Surinktos uogos laikomos sandėlyje. Braškės pakenčia drėgmės perteklių. atrankiniu būdu. Nuėmus sunokusias uogas. Uogos sirpti ima po 25-35 dienų nuo žydėjimo pabaigos. Geriausias derlius išauginamas saulėtose vietose. japoninių svarainių. Yra veislių su mažiau dyglių. Techninės brandos agrastų uogos būna kietos ir pradeda spalvintis. viršūniniais auginiais ir atlankomis. Tinkamiausi lengvi ir vidutiniai priemoliai ir geri sukultūrinti priesmėliai. Gervuogės stiebai statūs arba driekiasi gulsčiai. Agrastai gali augti ir rūgštesnėse dirvose. o šaknys daugiametės. Realizavimui uogos renkamos anksti ryte. Tolesniems pervežimams geriau rinkti po pietų. Abrikosų. 1. Braškėms skirta žemė tręšiama mėšlu. uogienės. Laistymas derlingumą gali padidinti net 2 kartus. Pirmosios uogos pradeda nokti po 4 savaičių. Tręšiama. Aviečių stiebai tiesūs. Tai vieni vertingiausių uoginių augalų. dygliuotais ūgliais. kai jos lengvai atsiskiria nuo žiedsosčio. Laikomos per 1-2 dienas visiškai nusispalvina ir tinka realizuoti.5-2m aukščio. Vertingiausi humusingi. Gervuogės dauginamos atžalomis. marmeladui. kurių pH 5. Geriausias šiek tiek nuolaidus reljefas. Agrastų krūmai mulčiuojami durpėmis. Agrastų derlius imamas vartojimo ir techninėje brandoje. aronijų. Sodinukai sodinami rudenį. beveik juodos. saulėta vieta. Vartojimo sezoną galima paankstinti auginant šiltnamiuose arba po priedangomis. kai jos pradeda įgyti būdingą spalvą. kada jos visai pajuoduoja. bet ne žalios. uogienėms. Auginimo agrotechnika. Uogos abiem atvejais skinamos iš karto. Retesnių sodo augalų vaisių ir uogų nauda. saldainiai. Sultis galima spausti ir iš pernokusių uogų. sveikos uogos. verdami kompotai. džemai. Vartojimo brandos uogos esti gero skonio ir išvaizdos. kad juos intensyviai lankytų bitės. tinka valgyti šviežias. Agrastas yra daugiametis. Pasodinti augalų stiebeliai patrumpinami iki 52cm aukščio. šaltalankių. Jei rinkti pavėluota. kokiu augo iki persodinimo.

skiepijimu. tačiau skinti reikia visas iš karto pirmosioms uogoms prinokus. šaknų atžalomis. Atsparūs sausrai. saldūs. pakenčia iki -30 šalčius. Auginami 14 . Vaisiai oranžiniai raudoni kaulavaisiai. Dirva tinka puri. lapais. Svarainiai dauginami sėklomis. Uogos noksta rugsėjo pradžioje. želė. šviesiamėgis. Nuskintos uogos 3-4 dienas nokinamos šiltoje ir sausoje patalpoje. eteris. Vegetatyviai dauginti galima žaliaisiais auginiais. iš jų gaminami kompotai. tręšimo. Geriau sodinti pavasarį. iš jų gaminami sirupai. kuriose realizuojami. Nelabai skanūs. laikymui-kekėmis. Mėgsta drėgnesnes dirvas ir orą. Tada vaisiai krečiami ant patiesalų. Vynuogės valgomos šviežios. Pageidautina silpnai rūgšti ar neutrali dirvožemio reakcija. jų negalima daužyti.. tada jie geriau laikosi ir būna skanesni. Vaisiai mėsingi. besivyniojantis aplink atramą uogakrūmis. Jie valgomi kepti arba virti. Japoninis svarainis atsparus sausroms. Paprastai į sodą sodinami vienmečiai abrikosų sodinukai. Kauliukų branduoliai geras skanėstas. Kekės gali kabėti iki lapkričio.biocheminėmis savybėmis. Džiovintos uogos. kompotams gaminti. oranžinė su įvairiais atskirų veislių atspalviais. kisieliams. kompotams. jaunas pakenčia pavėsį. Aktinidijos geriau auga puriose. Naudingi kaip maistinis ir dekoratyvinis augalas. gydomiesiems aliejams gaminti. Pradedantys auginti dažniausiai daugina sėklomis. Aronija šviesiamėgis. lapai ir ūgliai bei cukrumi konservuotos uogos naudojamos arbatoms gaminti. giliai sukultūrintos. drenuotose. Žydėjimo metu greta reikalingi vyriški augalai. skiepijimu ir sėklomis. Dauginimas. vynas. ištvermingas žiemą. Dera iš antramečių šakelių augantys ūgliai. Citrinvytis neatsparus sausrai. atlankomis ir skiepijimu. Derlius lengviau imamas. Jas reikia saugoti nuo kačių. Perdirbimui vaisiai nuskinami ne kekėmis.0. Vaisiai valgomi švieži. Citrinvyčio skonio nėra su kuo palyginti. sultys. 3-5 dienas anksčiau. Dauginimas. Naudojamos įvairiems produktams. atlankomis. Vaisiai noksta rugsėjo pabaigoje ne vienu laiku. daromas sirupas. sumedėjusiais ir žaliais auginiais. žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais. drebučiams. Atsparūs ligoms ir kenkėjams. Nuskinti vaisiai dedami į pintines arba kibirus. Abrikosai šviesamėgiai ir šilumamėgiai. nes šakos dygliuotos. Džiovinti vaisiai išlaiko gydomąsias jų savybes iki pavasario. arbata.5-7. Vaisiai nuraškomi iki šalnų. Japoniniai svarainiai. Aronijos vaisių derliaus ėmimas paprastas. sirupai. Vynmedžiai. Dažniausiai rūgščios. Drėgmės perteklius nokimo metu kenkia vaisių kokybei. geriau tinka saulėti sklypai su nedideliu nuolydžiu. aplipę šakeles. Dauginimas. limonadams. Valgymui-skinami vartojimo brandos. Uogos noksta spalio viduryje. ypač temperatūros. konjakas. panašiai kaip serbentai. Vėlyvos pavasarinės šalnos labai pakenkia augalams. geriau apsaugotose nuo vėjų vietose. Uogų spalva nokimo metu keičiasi nuo šviesisi žalios iki tamsios. Aronijos. sultys. o trumpakočiai vaisiai stipriau laikosi prie šakelių. todėl švieži mažai vartojami. kai būna suaugę. tankūs. silpnai rūgščiose arba neutraliose dirvose. geltonai rudi. atlankomis ir atžalomis. auginiais ir sėklomis. Vaisius galimas išlaikyti iki pavasario. spiritas. Abrikosai auga medžio forma. Tačiau jų tamsiai mėlynos sultys tinka uogienėms. Pernokusios ima byrėti. Vaisiai smulkūs. Dauginami atlankomis. Vaisiaus odelė plona. Aktinidijos. Todėl dažniausiai dauginama sėklomis. Aronija neturi veislių. negu prie vaisių. šokoladas. likeriams. bet minkštimas dar netinka valgyti. Citrinvyčiai. vidutinio ar lengvo priemolio. Iš atliekų gaminamos mielės. Sunokusios uogos krinta ir greitai genda. Šaltalankiai. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. Gamtinėmis sąlygomis dauginasi vegetatyviškai šaknų atžalomis. Abrikosų vaisiai skinami. Kauliukas didelis. Sodinant svarbu. iš jų perdedami į dėžutes. nes jie trūkinėja. kompotams. džiovintos. Abrikosai gali augti įvairiose dirvose. labai skanūs. Aronija dauginama sėklomis. kurios itin svarbios žmonių mityboje. pavasarį pradžiūvus dirvai. Svarainiams auginti tinka priemolio ir priesmėlio. turtingos fosforu ir kaliu dirvos. kompotai. nusispalvinę veislės spalva. prasidėjus žiemos šalčiams. vynas. šviesiamėgis augalas. Ligos ir kenkėjai Lietuvoje aktinidijų nepuola. Veisliniai augalai dauginami auginiais. Daiginami atžalomis. atlankomis. Perdirbti galima ir nesunokusias uogas. Vynmedis yra daugiametis vijoklinis uogakrūmis. sultingi. Aktinidijos gali būti dauginamos vegetatyviškai-atlankomis. Noksta ne visos kartu. Uogos smulkios. Dauginami sėklomis ir skiepijimu. Šaltalankynas veisiamas smėlio ir priesmėlio dirvose su pH 6. vitaminams. humusingose. Šaltalankiai gerai žiemoja ir rūsčiomis žiemomis. uogienės. Skinama tik sausu oru. šviesiai žali ir žali. Perkraunant vaisius. patręšta pūdiniais. Aronija daugiametis vaiskrūmis. Iš vaisių gaminami puikūs kisieliai. Aktinidijos labai jautrios šalnoms. Jos baigia nokti paskleistos plonu sluoksniu nesaulėtoje patalpoje. šalnų ir krušos. geriau auga drėgnesnėse vietose. kad vienoje vietoje būtų pasodinta ir moteriškas ir vyriškas augalas. Dauginimas. auginiais. Šaltalankių aliejus labai vertingas biologiškai aktyvių medžiagų koncentratas. nes jie noksta vienu laiku. Dera 3-4 metais po pasodinimo į sodą. Jie geltoni su rusvumu. Derlingumas priklauso nuo aplinkos sąlygų. trauktinėms gaminti. Geriausios derlingos. Tinka tyrelėms. Citrinvytis yra medėjantis vijoklinis augalas. supilant plonu sluoksniu. iki pH 6 rūgštumo dirvos. nereiklus dirvai. marmeladui. aksomiška. žele. marmeladas. drėgmės. jie džiovinami. Dauginimas. sultingi. šampanas. Jų derliaus ėmimas sudėtingas. nereiklus šilumai ištvermingas žiemoms augalas. Skinamos visai sunokusios uogos. džemai. Sušaldyti vaisiai laikosi visą žiemą. skaidriai žalios. Iš uogų spaudžiamos sultys. uogienės. truputį pūkuota. Aktinidija yra sumedėjęs vijoklis. Todėl geriau rinkti nesunokusias. kurios panaudojamos gaiviesiems gėrimams. Dažniau pasitaiko vyriški augalai. Bet kokie pažeidimai kenkia augimui ir vystymuisi. sirupams. drebučiams.

kai jie pasiekia maksimalų dydį. iš jų vedami kompotai. Sėklomis. spaudžiamos sultys. brandai. Dirvožemis turi būti giliai sukultūrintas. Jis atliekamas kasmet rudenį. uogienės.5-7. žaliais auginiais. Veltininės vyšnios.saulėtose užuovėjose. Juodauogės veislės mėgsta šiltesnes vietas negu šviesiauogės. Noksta liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Vynuogių skynimui patogu naudoti genėjimo žirkles kekėms nukirpti.0. Vyšnios sodinukai sodinami rudenį. atlankomis. 15 . nukritus lapams. praėjus šalnų pavojui. Vaisiai vartojami švieži. Genėjimas yra svarbiausias vynmedžių auginimo darbas. tamsiai raudoni. Vaisiai patogūs skinti. Dauginimas. Perdirbimui vaisiai skinami. pH 6. Sunokę vaisiai esti šviesiai raudoni. Vynuogėms vyniotis reikalingi vielos špaleriai. Sodinukai sodinami pavasarį. drenuotas. Lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių. derlinga priesmėlio dirva. Vyšnynui geriau tinka saulėta vieta. Tada jie skinami valgyti švieži. bet dar neprasidėjus vartojimo brandai.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful