1. Sodininkystės reikšmė, istorija. Sodininkystė yra žemės ūkio gamybos šaka, mokslo sritis ir studijų disciplina.

Sodininkystės, kaip žemės ūkio gamybos šakos, uždavinys – išauginti tiek vertingų vaisių ir uogų, kiek reikalinga žmonių racionalios mitybos poreikiams tenkinti. Sodininkystės mokslo uždavinys - tirti vaisinių ir uoginių augalų augimo ir derėjimo dėsningumus, esančius jų paveldimumo pagrinduose, ir kurti naujus metodus jiems intensyvinti. Lietuvoje sodininkystė pradėjo plėtotis XIV amžiuje. 1563-1680 m dvarų soduose buvo auginamos obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, uogakrūmiai. Didesni sodų plotai veisiami Valakų reformos laikotarpiu. 1849 m Peterburge išleista pirmoji lietuviška sodininkystės knyga. 1920 m įsteigta A.Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1929 m įvyko pirmasis Lietuvos pomologų suvažiavimas. Jame T.Ivanausko siūlymu atliktas pirmasis šalies suskirstymas sodininkystės zonomis ir parengtas standartinis vaisinių bei uoginių augalų veislių asortimentas, kuris vėliau buvo patikslinamas. 1938 m įsteigta pirmoji Lietuvoje sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis Dotnuvoje, įveistas pomologinis sodas veislėms tirti. Vėliau stotis nuo 1990m vadinama Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu, kuris yra Babtuose. 1984 m atliktas sodų surašymas, registruota 48600ha sodų ir uogynų, juose augo 12 milijonų vaismedžių. Sodininkystės raidoje vyravo sodybiniai sodai. 1991 m jie užėmė daugiau kaip 22tūkst.ha. Dažniausiai sodybiniuose sodeliuose auginama tiek vaismedžių ir uogakrūmių, kiek reikia šeimos poreikiams patenkinti. Ūkininkams atsiveria perspektyvos veisti sodus ne tik sodybose, bet ir specializuotis veisiant stambesnius uogynus, slyvynus, kriaušynus, obelynus. 2. Lietuvos sodininkystės būklė dabartiniu metu. Šiuo metu sodininkystės gamyba plėtojama veisiant naujus pažangius technologijų sodus. Pagrindiniai sodo augalai: obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, serbentai, agrastai, avietės, braškės. Nesėkmingai auginama kriaušės, slyvos, vyšnios. Sodai užima apie 50 000 hektarų. 3. Užsienio sodininkystės pasiekimai. Legendiniai kabantys Semiramidės sodai Babilone pateko į septynių pasaulio stebuklų sąrašą. Senovės graikų botanikas Teofrastas aprašė obelų, kriaušių, slyvų, vynuogių, graikinių riešutmedžių, trešnių, aviečių ir kitų sodo augalų rūšių veisles. Rusų akademikas N. Vavilovas ir kiti botanikai nustatė pagrindinių vaisinių ir uoginių augalų kilmės centrus. Karlis Linėjus sukūrė nomenklatūrą, palengvinančią nustatyti augalus. G.Mendelis atskelidė paveldimumo dėsningumų pagrindus. Jie padėjo sėkmingai kurti ir gerinti augalų veisles. Nuo 19a pabaigos naujoms veislinių ir uoginių augalų veislėms kurti taikomas dirbtinės lytinės hibridizacijos metodas, nuo 20a – dirbtinės mutagenezės metodas. Daugiausia vaisiu išauginama P.Amerikoje. JAV daugiausia auginama obuolių, citrinų, persikų, braškių. Brazilijoje apelsinų, bananų, papajų. Italijoje persikų, vynuogių. Rusijoje obuolių, slyvų ,aviečių. Sparčiausiai didėja obelynų, kriaušynų, slyvynų, braškynų plotai. Svarbiausia problema-sodu konstrukcija. Labiausiai vertinama verpstinė vainiko forma ir minimalus genėjimas. Toliau derlingumą bus galima didinti maksimaliai išnaudojant genetinį veislių potencialą bei sudarant pačias palankiausias augimo ir derėjimo sąlygas. 4. Svarbiausi sodų vaismedžiai, jų auginimas versliniuose, sodybiniuose, bendrijų soduose. Svarbiausieji ir pagrindiniai Lietuvos sodo augalai(vaismedžiai) yra obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos. Versliniais vadinami tie sodai, kurie įveisiami įvairiuose ūkiuose verslo tikslais. Dabar dauguma jų vadinami bendrovėmis ar įmonėmis. Verti dėmesio tiksliniai, labai konkrečios paskirties, sodai. Vienuose jų galėtų būti auginami vaisiai ir uogos vien tik šviežiam vartojimui. Vertingi būtų ir tokie tiksliniai sodai, kuriuose būtų auginami perdirbimo pramonei vaisiai ir uogos. Pajūrio rajonuose galėtų būti auginami stambesni kriaušynai, pietvakarių rajonuose-slyvynai, Žagarės ir pan. Sodybiniai sodai. Šie sodai veisiami sodybiniuose sklypuose. Šiuose soduose didžiausias veislių įvairumas. Čia gali augti obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, (serbentai, agrastai, avietės, braškės, svarainiai ir kt). Šių augalų tiek, kad jų derlius patenkintų šeimos poreikius. Sodui ir uogynui reikiamas plotas, augalų asortimentas bei poreikis paskaičiuojamas pagal šeimos narių skaičių ir augalų derlingumą. 4-5 asmenų šeimos reikmėms patenkinti reikia sodinti 15-20 vaismedžių ir 40-50 uogakrūmių. Bendrijų sodai. Tai miestiečių turimi sodai. Jie veisiami šalia miestų įvairaus dydžio žemės sklypuose. Šiuose sklypuose šeimininko nuožiūra auginami vaismedžiai, uogakrūmiai, daržovės, gėlės ir kt. Šiame sode telpa 1-2 vasarinės, 1-2 rudeninės, 3-5 žieminės obelys, 2 kriaušės, 4-6 vyšnios ir tiek pat slyvų, 15-20 uogakrūmių ir 15m2 braškių. 5. Mokslinis tiriamasis darbas sodininkystėje. Tai toks darbas, kai tiriami sodo augalų augimo ir derėjimo dėsningumai, dauginimo būdai, poreikiai augimo sąlygoms ir priemonės jiems tenkinti, dirvos dirbimo, tręšimo, vainikų formavimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemos, kuriamos naujos vaisinių ir uoginių augalų veislės. Tokiais tyrimais kuriami sodininkystės moksliniai pagrindai. Tyrimai padeda šią šaką intensyvinti. Intensyvinimo tikslas-gerai prižiūrėti sodą ir iš jo gauti didelį bei gerą vaisių ir uogų derlių. Metodiškas sodininkystės mokslinio tyrimo darbas pradėtas Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje. Mokslinio tyrimo darbų išvados ir rekomendacijos paskelbtos mokslo darbuose, periodiniuose žurnaluose ir laikraščiuose, vadovėliuose ir kitose mokymo priemonėse, naudojamos paskaitose. 6. Sodo augalų biologinė ir ūkinė charakteristika. Visi uoginiai ir vaisiniai augalai turi šaknis ir antžeminę dalį. Jas jungia šaknies kaklelis. Iš sėklų išaugusių augalų šaknies kaklelis vadinamas tikruoju, o vegetatyviškai padaugintų augalų 1

Pumpurai formuojasi lapų pažastyse. jo atsišakojimaišakutėmis. kai kurie dar turi ir prielapius. 3)dvinamiai. Rūšis apima grupę augalų. persikai. aronijos. kad vienos genties augalai gali kryžmintis tarpusavyje. Šiai grupei priskiriami: obelys. Visų jų vaisiai sudaryti iš apyvaisių ir sėklų.tai grupė. Jei standartinių veislių nėra. o jų pažastyse-pumpurus. Liemens dalis nuo šaknies kaklelio iki žemutinės vainiko šakos vadinama kamienu. Klonas yra veislės kategorija: genetiškai vienodų individų visuma. svarainiai. kurios visi augalai morgologiškai labai panašūs. šliandros. Skiriamos 7 grupės. Sėklavaisinių vaismedžių vaisinės šakelės skiriamos į vytelines. Žiedas yra pakitęs trumpas ūglis-augalo lytinio dauginimosi organas. Rūšis yra pagrindinis taksonominis vienetas. Kaulavaisiams priklauso vyšnios. piramidiškas ir t. Smulkios iš pagrindinių ir šalutinių šakų išaugusios šakutės su žiediniais pumpurais vadinamos vaisinėmis arba generatyvinėmis šakelėmis. tik susiformavę iš lapų šoninių pumpurų. kurios yra ištirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. Tada vaismedis susideda iš 3 komponentų. Veislė-tai kultivuojamų augalų visuma. Peržydėjus žiedams. rekomenduojamos dauginti ir auginti. Pavasariniai ūgliai pradeda augti pavasarį iš viršūninių ir šoninių pumpurų. Kiekvienas ūglis turi viršūninį ir šoninius pumpurus iš kurių auga kiti ūgliai. Introdukuotos veislės-atvežtos iš kitų šalių. kurie turi tik dvilyčiu žiedus 2)vienanamiai. piesteliniai ir dvilyčiai žiedai būna ant atskirų augalų. Kaulavaisių valgomoji 2 . Genčiai būdinga tai.Iš pagrindinių šakų auga pirmos eilės šalutinės. smailiąsias. obelinių pošeimiui. Jų vaisiaus valgomoji dalis sultingas apyvaisis. iš mišrių gali augti ir žiedai ir lapai. arba į juos skiepyti vaismedžiai. ir ūgliai.iš liemens augančios smulkios šakelės vadinamos tarpinėmis. tai priklauso nuo augimo pradžios ir vietos. Iš vegetatyvinių pumpurų auga lapai ir ūgliai. kurie nesprogsta daugelį metų. Ties jos vaisiaus kotelio prisegimo ar šakelių išsišakojimo vietoje gali būti sustorėjimų. bet negali kryžmintis su kitos genties augalais. medlievos. šermukšniai. kaulavaisiai. Selekcionuotos veislės-selekcininkų išvestos veislės. Standartinėmis veislėmis vadinamos tokios. Tap poskiepio šaknų ir įskiepio šakų gali būti intarpas.Kaulavaisiai. Iš liemens augančios stambios šakos vadinamos pagrindinėmis šakomis. generatyvinius ir mišrius. abrikosai.1. Apyvaisis sudarytas iš egzokarpio. kriaušės. kurių kuokeliniai. Daugiametė išsišakojusi. 2)vegetatyviškai padaugintų augalų šaknų sistema yra pridėtinė 3)mišri šaknų sistema. Ūgliai auga iš pumpurų. 2. Juos galima lengvai suskirstyti genetiškai. Įvairiose vietovėse gali būti vietinės liaudies selekcijos veislės. Vasariniai-antriniai ūgliai pradeda augti iš tą pačią vasarą susiformavusių viršūninių pumpurų. mezokarpio ir endokarpio. fiziologiniais. turi pagrindinę vertikalią šaknį ir kelias eiles šalutinių šaknų. Vaismedžiai turi liemenį.t. mažųjų vaisinių šakelių grupė vadinama vaisininke. gauta iš vieno individo ir dauginama tik vegetatyviškai. Visi vaisiniai augalai grupuojami į gamybines grupes pagal poreikius augimo sąlygoms. jos suformuoja vainiką. Lapas susideda iš lapalakščio ir lapkočio. tada jie išskiriami į porūšį. vadinami priešlaikiniais. Miegantieji pumpurai yra tokie. puokštines ir pentinukus. cidonija. vystosi vaisiai. kai pagrindinę šaknį turintys augalai papildomai įsišaknija pridėtinėmis šaknimis. Yra trejopos:1)sėjinukai. Kaulavaisinių vaismedžių vaisinės šakelės skirstomos į mišriąsias. zoninį pasiskirstymą. Baigęs augti ir numetęs lapus ūglis vadinamas metūgliu.–sąlyginiu. Žiedas susideda iš žiedlapių. Ūglių būna įvairių. kurie turi žymiai daugiau panašių morfologinių požymių negu genties augalai. iš generatyvinių-žiedai arba žiedynai. Šaknų viršūnėse išsišakojusios smulkios šaknelės vadinamos šaknų kuokšteliais ar kuokštelinėmis šaknelėmis. Augantis ūglis turi lapus. 7. mažąsias. Vietinės-ilgalaikės liaudies selekcijos rezultatas. pakaitinai auga iš mišriųjų pumpurų. riešutai. ir piesteliniai žiedai būna tame pačiameaugale. Pagal žiedų tipus vaisiniai ir uoginiai augalai grupuojami į 4 grupes:1)vienanamiai. citologiškai ir kitais požiūriais. Pagal sandarą pumpurai skirstomi į vegetatyvinius. vadinamus akutėmis. Skiepyti vaismedžiai turi poskiepio šaknis ir įskiepio antžeminę dalį. kurie vadinami vaisiniais maišeliais. iš jų-antros eilės šalutinės šakos ir t. uogos. Naujai sukurtos ir introdukuotos veislės tiriamos lyginant su standartinėmis ir tik gavus pranašesnius už standartinių veislių rezultatus. Vaisiai. Visi vaisiniai ir uoginiai augalai auga ūgliais. vaisių bei jų produktų maistines ir technologines savybes bei pagal vaisių morfologinį panašumą ir kitus požymius. kurių vienalyčiai ir kuokeliniai. Kai kokios nors rūšies augalo populiacija žymiai skiriasi savo išoriniais požymiais nuo kitų tos pačios rūšies augalų. Porūšis-tai rūšies pogrupė. Sodo augalų grupavimas ir botaninė sudėtis. Šios grupės augalai priklauso erškėtinių šeimai. gali susiformuoti ne vienas.Sėklavaisiniai. cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu būdu) juos išsaugo. o sprogstantys kitą pavasarį-vėlyvaisiais. o vieta tarp dviejų pumpurų-tarpubambliu.t). slyvos. Gentis. slyvinių pošeimio. Augantys ūgliai. Pagal kilmę veislės skirstomos į: 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas. pumpuro zona vadinama bambliu. bet susprogsta medį smarkiai pažeidus arba jam senstant. kuokelių ir piestelės. Ne lapų pažastyse susiformavę pumpurai vadinami pridėtiniais. Šaknų sistemos. o keli grupiniai pumpurai. Liemuo –tai vaismedžio dalis nuo šaknies kaklelio iki viršūninio pumpuro. Tą pačią vasarą sprogstantys ūglio pumpurai vadinami ankstyvaisiais. Skiriami: sėklavaisiai. kurių kuokeliniai ir piesteliniai žiedai žydi ant skirtingų augalų 4)trinamiai augalai. trešnes. besiskirianti kokiais nors požymiais(morfologiniais. Jis gali būti įvairių formų(rutuliškam verpstiškas. Šie augalai daugiausia erškėtinių šeimos. naujos veislės tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. Šakų visuma sudaro vainiką.

sultys ir pan. Auga subtropikų rajonuose. skonis švelnus. avietės. nuo kurių priklauso vainikų formos ir dydis. 1)ankstyvosios. ananasai ir kt).Citrusiniai. jautrios drėgmės pertekliui. šaknys negilios. 4. Vaisiai vartojami švieži. agrastai. Jaunos kriaušės reiklesnės drėgmei. dera 30-60 ir daugiau metų. 5. Selekcionuotos veislės-selekcininkų išvestos veislės. dera 3-4 augimo metais 2)vidutinio ankstyvumo. Standartinėmis veislėmis vadinamos tokios. pomerančinių pošeimio visžaliai augalai. Kriaušės dera pastoviau negu obelys. Vaisia būna šviesia arba tamsia odele. Tai rūtinių šeimos. Šie augalai priklauso įvairioms botaninėms šeimoms. todėl šviežius galima vartoti ištisus metus. Obelų šaknys ištveria iki -50oC šalčius. kevalą ir valgomą branduolį-sėklą. Kriaušė šviesamįgis ir šilumamėgis vaismedis. Vaisiai-riešutai. tuo jie vertingesni. Jų vaisiai su būdingu odišku išorvaisiu ir tarpvaisiu bei sultingu. Obelims. Vaismedžių ir uogakrūmių derėjimo pradžia. trukmė. skiepytoms į sėklinius poskiepius. kad derėjimo laikotarpis būtų kuo ilgesnis. Morelių vaisių odelė ir minkštimas tamsūs. 3 . tačiau mažiau atsparūs šalčiams už obelis. ar augalai yra tokių veislių kokių norėta įsigyjant sodinukus. Priklauso migdolai. kompotams gaminti. tyrės. 7. graikiniai riešutai. sultys raudonos. Įvairių botaninių šeimų. su pergamentiniais sėklų lizdais ir sėklomis vidvaisiu. Vaisiai apvalūs. Pagal vaisių ir sulčių spalvą veislės skirstomos į dvi grupes:amoreles ir moreles. netransportabilios. šaknų atžalomis. ovalūs. fiziologiniais. rudenines ir žiemines. vėlyvos 7-8 metais. saldžios. Obelų augimas ir derėjimas glaudžiai susiję. dinamika. Vaisiai naudojami švieži. Priskiriami įvairių genčių augalai(braškės. Pastoviai derėti vaisiniai augalai pradeda įvairaus amžiaus. Veislės ir rajonavimas. Slyvos auga nuo 2 iki 4 metrų ir dar aukštesniais krūmais ir medžiais. drėgnesnėse vietose gyvena trumpiau. Jei standartinių veislių nėra. dera kasmet.o pagrindinės šaknys silpniau regeneruoja po persodinimo iš medelyno į sodą. apsidulkinimas ir apsivaisinimas. vartojamos šviežios ir perdirbtos. vidutinio ankstyvumo 5-6 metais.Subtropiniai. Vaisiai noksta įvairiu laiku.Riešutiniai. Uogos sultingos. kad suteikia galimybę įsitikinti. cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu būdu) juos išsaugo. Pagal augumą yra aukštaūgės. Vidutinio ankstyvumo obelys pradeda derėti 6-8metais. Neištveria žemesnių kaip -10. gerai laikosi saugyklose. 8. kai vaisiniai augalai pradeda derėti sode ir uogyne.-15oC šalčių.Tropiniai. sidras. puikus cukrų ir rūgščių santykis. Mažiau reiklios šviesai. Derėjimo pradžia – tai laikas. mėlyni. gauta iš vieno individo ir dauginama tik vegetatyviškai. Vaisiai noksta nuo liepos pabaigos iki spalio vidurio. kaulavaisinių grupės medžių gentis. tamsiai mėlyni. besiskirianti kokiais nors požymiais(morfologiniais. Ankstyvos veislės pradeda derėti 2-4 metais po pasodinimo. skanaus skonio. Tokios obelys vadinamos aukštaūgėmis ir ilgaamžėmis. kuriuo apgaubtas kauliukas. spanguolės. Pagrindinių vaisinių augalų genčių biologinės ir ūkinės ypatybės. džiovinti ir pan. 3. Yra trys skirtingos derėjimo pradžios veislių grupės: ankstyvosios. mėlynės ir pan). sėklavaisių grupės vaismedžių gentis. vynas. Klonas yra veislės kategorija: genetiškai vienodų individų visuma. pradeda derėti 34metų medeliai ir kartais dar ankščiau. Pagal vaisių sunokimo ir vartojimo laiką obelų veislės skirstomos į vasarines. raudoni. trumpai laikosi. Įvairiose vietovėse gali būti vietinės liaudies selekcijos veislės. Vainikai labiausiai didėja 10-20 metais.dalis yra sultingas apyvaisis. Sodininkystėje vertingiausia naminė rūšis ir kaukazinė. Kriaušės auga 1. Naujai sukurtos ir introdukuotos veislės tiriamos lyginant su standartinėmis ir tik gavus pranašesnius už standartinių veislių rezultatus. Introdukuotos veislėsatvežtos iš kitų šalių. obelinių pošeimio. turi apvalkalą. Pagrindinis Lietuvos sodų augalas. kaulavaisinių grupės vaismedžių gentis. kiti meta lapus. Kriaušė erškėtinių šeimos. švelnios. Kuo ilgiau ir stabiliau dera nereikalaudami didesnių darbo sąnaudų.Uoginiai. naujos veislės tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. Dažnai pirmasis derėjimas ir derlius būna negausus ir įdomus tik tuo. Veislė-tai kultivuojamų augalų visuma. Vietinės-ilgalaikės liaudies selekcijos rezultatas. tai gali trukti iki 20-40 metų. pistacijos). Amorelių vaisiai šviesūs. kompotai. Labai svarbu. Obuoliai transportabilūs. Subtropiniais jie vadinami pagal augimo vietą. kurios yra ištirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. Obelis erškėtinių šeimos sėklavaisinių grupės vaismedžių gentis. auga dideli. Kuo geriau obelys auga. Vaismedžiai auga medžio ir medžiakrūmio formos. tropikų rajonuose augantys augalai(bananai. iki 3-7m aukščio. nes turi mažai smulkių šaknelių. Vaisiai noksta įvairiu laiku. džemai. 10. Derėti pradeda skirtino amžiaus. Vieni šios grupės augalai visžaliai. Jos atsparios šalčiams. 6.Iš obuolių gaminamos vertingos sultys. o poskiepiai-sėklomis. dera 4-5 m 3)vėlyvos-dera 5-6m. Vaismedžiai pasižymi panašiomis į obelų augimo ir derėjimo savybėmis. Slyvos mažiau atsparios šalčiams. augalų savidulka ir kryžmadulka. labai šakojasi. Dauguma veislių pradeda derėti 5-10 metais.5-2 kartus aukštesnės už obelis. Pagal kilmę veislės skirstomos į: 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas. rekomenduojamos dauginti ir auginti. Vaismedžiai ištvermingi žiemą. lazdynai. Obelimis apsodinti žemės sklypai vadinami obelynais. Vyšnia erškėtinių šeimos. o vėlyvosios dera 9-11 metais. geltoni. Vyšnios dauginamos akiavimu. 9. tuo silpniau dera. gaminamos uogienės. Derėjimo dinamika – vaisinių augalų savybė kasmet iki pastovaus derėjimo išauginti augančio gausumo derlius. žaliaisiais auginiais. serbentai. Slyva erškėtinių šeimos. vidutinės ir žemaūgės veislės. gyvena ir dera ilgai. sultys rūgščiasaldės. Skiriamos trys veislių grupės.

Pirmieji šalčiai gali pakenkti pumpurams ir nesubrendusiems ūgliams. Vasaros viduryje vandens sunaudojama mažiau. audinius ir organus. 4 .5-7. Jeigu sode tenka sodinti vienos arba dviejų veislių. Temperatūra. Vegetatyviškai padauginti augalai pradeda ankščiau derėti. Dirvožemiai. kurio metu išauga didžiausi ir geriausi kokybės vaisiai. avietės. Poilsio laikotarpį obelys baigia. rūkas. Dirvožemis svarbiausias vaisinių augalų augimo veiksnys. Iš sėklos augantys vaisiniai augalai vadinami sėjinukais. Biriame dirvožemyje šaknys pašąla labiau negu priemolyje. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys.5 oC didesnės negu lygumose. ypač kai gausus derlius. Sode pagrindiniai veislei reikalingos ne mažiau kaip dvi dulkelinės:pagrindinė ir atsarginė. sparčiai auga ūgliai ir užuomazgos. Ten dvigubai daugiau išgaruoja drėgmės negu šiaurinėje pusėje.Daugumai sėklavaisinių vaismedžių nepavyksta pastoviai ilgą laiką derėti. Stambios šaknys atsparesnės už smulkiąsias. kuriu pH 4. Lietuvoje vaismedžiams neigiamos temperatūros žalingos žydintiems sodams. Pietiniai šlaitai visada 25proc šiltesni. daro poveikį temperatūroms: šlaito viršutinėje dalyje temperatūros būna aukštesnės negu žemutinėje. kai oras šiltas. Debesys. ūgliai ir šaknys auga prastai. Žemesnėse reljefo vietose žiemą vaismedžiai labiau pašąla. Tinkamiausi sodams velėniniai jauriniai. Taip dauginant naudojamos vegetatyvinės augalų dalys. Vegetacijos laikotarpiu vaismedžiai intensyviai auga. Savidulka vadinama augalų apsidulkinimas ir apsivaisinimas to paties žiedo arba to paties augalo kito žiedo. Laikotarpį galima pailginti augalus kryptingai genint. Daugiausia vandens sunaudojama pavasarį ir vasaros pradžioje. esant 4. o vegetacijos laikotarpį pradeda. Optimalus vandens kiekis augalams naudingas. Labiausiai saulėti pietvakarių ir šiaurės rajonai. kurios negali tarpusavyje kryžmiškai apsidulkinti. vaisiai būna smulkūs. kurios apsivaisina savo žiedadulkėmis ir užmezga vaisius. Tačiau dauginat šiuo būdu. silpnai pajurę ir velėniniai karbonatiniai priesmėliai ir priemoliai. Sodui įveisti parenkamos pagrindinės abipusiai kryžmiškai apsidulkinančios ar dulkelinės veislės.0. Sodo dirvožemio dujinėje dalyje turi būti ne mažiau kaip 10proc deguonies. vaismedžius. Kalvotų vietų slėniuose šalnos būna 1. Dirvožemio reljefas. kvėpavimas. Tada apdulkinimui ir apvaisinimui pakanka vienos dienos. derlius mažas. Sėklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. ląstelių skilimas ir augimas ir kt procesai. kurie ištveria bent iki -35 oC šalčius. geriau auga pumpurai. Savašakniai augalai paveldi visas dauginamo augalo savybes bei požymius per somatines ląsteles. gebančios formuoti pridėtines šaknis. yra savivaisės arba savidulkės. Tačiau sėjinukų populiacija dažniausiai nevienoda. vaismedžiai auga silpnai. geriau auga jų ūgliai ir šaknys. Šviesa. Esant 3-5proc deguonies koncentracijai. ir kurį laiką gaunami geresni vaisiai. Sėjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato sąlygose. Ilgomis dienomis gamina daugiau auksino. Derėjimo gamybinė ekonominė trukmė – tai toks vaisinių augalų gyvavimo laikotarpis.4 oC temperatūrai. vaisiai ankščiau krinta. Kuo intensyvesnė šviesa. gervuogės. Savašakniais vadinami vegetatyviškai – įšaknijimu-padauginti vaisiniai augalai. pavėluotai nuimant obuolių derlių ir rūgščiomis žiemomis. agrastai. Šviesos intensyvumas priklauso nuo metų laiko. kai kurios vyšnios. Kritiškas karštis vaismedžiams nuo 50 iki 60 oC. o rudenį vėl daugiau. galis jų per anksti nukrinta. tada kas dešimtas medis perskiepijamas kitomis dulkelinėmis veislėmis. Kryžmadulkoje gali būti anomalijų. vaisiai sutrūkinėja. 12. Žiedadulkės piestelių purkode gerai dygsta. Pietų ir pietryčių šlaito žemutinėje dalyje pavasarį sniegas ištirpsta anksčiau. bet vėliau pradeda derėti. Šviesos intensyvumas reikšmingas vaismedžių žydėjimui ir augimui. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sėklomis ir vegetatyviškai. apsidulkinus kitos veislės augalo žiedadulkėmis. Saulėtų valandų metinis paros vidurkis visoje Lietuvos teritorijoje apie 4. oro ir dirvos drėgmė). kai vaismedžiai žydi. Mūsų soduose galima auginti tuos vaismedžius ir uogakrūmius. tuo daugiau sausų medžiagų vaismedžiai gamina. Nuo šio veiksnio priklauso fotosintezė. be to. serbentai. Vaismedžiai gali normaliai augti ir derėti. 11. nes turi dviejų susikryžminusių augalų paveldėtas savybes ir požymius. kai dirvoje yra 75-80proc nuo pilno dirvožemio drėgnumo.5val. Kryžmadulka vadinama vieno vaisinio ar uoginio augalo žiedų apsivaisinimas. Vaismedžių žydėjimui pakanka nuo 12 iki 14 oC temp. ūgliai ir lapai nebeauga. Trūkstant drėgmės. Vegetatyvinio dauginimo būdai natūralus ir dirbtinis. palikuonims perduodamos virusų infekcijos. Šalto oro sąlygomis apvaisinimui prireikia daug dienų. kai žiedai neapsivaisina ir vaisių nemezga. abrikosai ar slyvos. Kai drėgmės per daug. kaip žemės paviršiaus nelygumų visuma. vietovės aukščio virš jūros lygio. dulkės mažina šviesos intensyvumą. Aplinkos reikšmė vaisiniams augalams. esant 20-25 oC temp. dienos ilgumo. Lietuvos soduose vandens pakanka. Vanduo (krituliai. kai per metus iškrinta daugiau kaip 700mm kritulių. arba tos pačios veislės kito augalo žiedadulkėmis. o perteklius ir trūkumas žalingas. Tos veislės. Sėklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena. Vieną kartą užmezgę gausų derliu. Taip prasideda ir kartojasi nepastovus ar prametinis derėjimas – pramečiavimas. Natūraliai dauginama ūsais. Taip sutrikdomas derėjimo stabilumas. kitais metais jie auga be derliaus ir formuoja dar gausiau žiedinių pumpurų. Vaisinių augalų dauginimo biologiniai pagrindai. Savidulkės yra braškės. Vaismedžiai geriausiai auga rytinių ir vakarinių šlaitų vidurinėje dalyje. Jo trukmė priklauso nuo veislių ir poskiepių savybių. vaismedžių augimui ir derėjimui turi būti sudarytos palankiausios sąlygos.

tai braškės kerelio stiebas. virš žemės paliekama tik auginio viršūnė su 1 -2 pumpurais. Jomis dauginamos avietės. Ūsas. Vyšnių. Skiepijimui naudojami du komponentai-įskiepis ir poskiepis. Auginiai surišami į pėdelius. persikų auginiai įsišaknys geriau. maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys. Įskiepio ūglis. Ūglinis skiepijimas yra toks. Pavasarį tokie augalai iškasami ir atsargiai supjaustomi į tie dalių kiek yra ragelių. Dauginimui naudojama aštriu peiliu nupjauta 5-10cm ilgio ūglio dalis su dviem. Žaliaisiais auginiais vadinamos augančių ūglių dalys. Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas. ūsais. priešingoje apatiniam pumpurui pusėje.12 mm storio. Dauginimas auginiais. Ūsai intensyviausiai auga nuskynus uogas. pumpurus. Kai kurių veislių braškės vegetacijos pabaigoje viename kerelyje jau turi 10-15 gerai išsivysčiusių ragelių. auginiai smeigiami nuožulniai. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sėklomis ir vegetatyviškai. nes turi dviejų susikryžminusių augalų paveldėtas savybes ir požymius. Vegetatyviai dauginama: auginiais. o rudenį. Tačiau sėjinukų populiacija dažniausiai nevienoda. viršutinėmis atlankomis. Pjūvis turi būti 3-4 kartus ilgesnis nei įskiepio skersmuo. Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas. Atžalos iškasamos rugsėjo mėnesį arba anksti pavasarį ir sodinamo į nuolatinę augimo vietą. Silpnos atžalos bent vienerius metus turi būti auginamos medelyne ir tik tada sodinamos į nuolatinę augimo vietą. stiebus. tai ūgliai. kerelių skyrimu. Atžalomis vadinami ūgliai. paruoštos įšaknijimui. krūmelių skyrimu. Sumedėjusiais auginiais gali būti dauginami ir obelų vegetatyviniai poskiepiai. Sėklinis ir vegetatyvinis dauginimas. Skiepūgliai. šiltnamiuose ar kituose įrenginiuose. Žinoma apie150kipijimo būdų. suglaudimas. slyvų. Dauginimas atlankomis. Kitus augalus dauginti šiuo būdu netikslinga. Silpnesni sodinukai tankiai susodinami į daigyną paauginti. iš kurio bamblių susiformuoja nauji augalai. Sėklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena. drėgnose durpėse. bet vėliau pradeda derėti. aktinidijos. Šiuo būdu dauginamos remontantinės braškės. kurie suauginami iš dviejų ar trijų komponentų. pjuvenose ar smėlyje. Ūsais dauginamos braškės. Sėklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. atžalomis. Iš kiekvieno ragelio išauga naujas augalas. Dauginimas atžalomis. apatinį jų trečdalį vienai parai pamerkti į augimo stimuliatoriaus vandeninį tirpalą. rekomenduotina. tačiau raudonieji ir baltieji serbentai geriausiai įsišaknija sodinti rugsėjo mėnesį. skirti skiepyti į poskiepius.intensyvaus ūglių augimo pabaigoje. kai ūgliai auga intensyviausiai. aktinidijų. įšaknijimui skirtos vienmečių sumedėjusių ūglių dalys. atlankomis. skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu. šaknis. Horizontaliomis atlankomis vadinami gulsčiai į šalis nuo krūmo atlenkti ir ant žemės paguldyti stiebai. ūglinis skiepijimas. agrastų. Vertikaliomis atlankomis vadinami stačiai aukštyn augantys pirmamečiai ūgliai. Kad auginiai greičiau įsišaknytų reikia daug drėgmės. laikomi prikasti lauke arba rūsyje. Sveiki vienmečiai ūgliai sukarpomi 15-20cm ilgio atkarpomis su 2-4 pumpurais. jei bus ruošiami tuo metu. Auginiai įšaknijami inspektuose. Dirbtinai dauginama auginiais. Vegetatyvinis dauginimas-tai dauginimas naudojant augalo vegetatyvines dalis: ūglius. 13. Krūmelių skyrimas. Sėjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato sąlygose. Dauginimas ūsais.trim per pus sutrumpintais lapais. Jai galima dauginti daugelį sodo augalų: agrastus. Kad auginiai geriau įsišaknytų prieš sodinimą.atžalomis. svarainiai. maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais. panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose. slyvas. Daugumos augalų auginiai į medelyną sodinami pavasarį. Abu komponentai suglaudžiami. Skiepijimas-tai dirbtinis augalų sujungimas ir suauginimas. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginti. iš kurių augantys jauni ūgliai apkaupti žemėmis įsišaknija. Sodinimui tinkami tokie braškių kereliai. 10-11 mm pločio polimerinės plėvelės juostele.1-0. šiltos aplinkos 22-25 oC . žaizdos daromos kaip paprastojo sudūrimo. skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu. Augalai įsišaknija savaime. vadinami tokie augalai. arba skiepais. nuo (0 iki 5oC ). Paprastasis sudūrimas. purią ir derlingą dirvą. auginius galima ruošti nuo rudens iki pavasario (bet geriausia rudenį). šakas. juos atskyrus nuo motininio augalo gaunami savašakniniai augalai. lapus. galima dauginti kai kurias slyvas. o rudeniop stiebai sudžiūsta. Jie sugrupuoti į tris grupes: akiavimas. svarainių. kurie turi 3 trumpakočius lapelius ir netrumpesnes nei 5cm ilgio šaknis. kurių apatinė apkaupta dalis įsišaknija. žagarvyšnę. Nauji augalai į kitą braškyną sodinami rugpjūčio pabaigoje arba anksti pavasarį. Iš sėklos augantys vaisiniai augalai vadinami sėjinukais. panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose. Pasodinti auginiai tuoj pat mulčiuojami. skiepijimo peiliu nupjaunamas įstrižai. Skiepytais augalais. o skiepijimo vieta ištisai ir tampriai aprišama 0. kuriuose galima palaikyti ūglių įšaknijimui reikalingas sąlygas. eilutėse 10cm atstumu. Stipriausi sodinukai išauga arčiausiai motininio kerelio. kai įskiepiui naudojamos ūglių atkarpos su 1-3pumpurais. o 5 . vaismedžių vegetatyviniai poskiepiai. dauginimo būdai. agrastai. Skiepijant šiuo būdu. serbentų-bet kada. Pagerintas sudūrimas. atlankomis. o į braškyną persodinami pavasarį. Auginius sodinti reikia į lengvą. išaugę iš šaknų pridėtinių pumpurų. obelų. Jais dauginami serbentai. kai tik galima įeiti į dirvą. vynuogės. Vertikaliomis atlankomis dauginami serbentai. vyšnias. Toks pat pjūvis daromas ir poskiepyje. paimti iš sveikų veislinių vaismedžių. Sumedėjusiais auginiais vadinamos. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginti.

Prigijusi akutė sprogsta. dviem pjūviais. nukerpiamas 10 cm aukštyje nuo žemės šiek tiek atskirai. Skiepijant pagerinto pridūrimo būdu. Akiavimas sprogstančia akute. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip sudūrimui. Birželinis akiavimas. kad skiepijimo komponentų žievė ir mediena netvirtai suauga. o likusios atviros pjūvių vietos užtepamos sodo tepalu.5-1 cm ilgio žievė pašalinama skiepijimo peiliu. Po to. poilsio laikotarpio pabaiga mažai priklauso nuo poskiepio. daromas T raidės formos pjūvis. Dažniausiai akiuojama miegančiąja akute. o įskiepiui neprigijus vėl galima skiepyti sveikoje vietoje. Dėl biologinio neatitikimo. išpjaunama 3-5 cm ilgio žaizda. paskui išilginis pjūviai. kad būtų gautas nelygiašonis pleištas. kad susidarytų liežuvėliai. Poskiepio ir įskiepio pjūvių ilgis ir plotis turi būti vienodi. Tačiau būna išimčių. Akiavimas priglaudimu. Kartais biologiškai neatitinkančias veisles tenka skiepyti su intarpu. iš viršaus žemyn. Įskiepis į poskiepio pjūvį įkišamas taip. kuriais skiepijimo komponentai tvirtai sukimba ir laikosi. 2-3 cm ilgio pjūviu. įstrižu pjūviu. Skiepijimo vieta aprišama plėvelės juostele. kai lengvai atsiskiria poskiepių žievė. poskiepis. kai lengvai atsiskiria žievė. plėvelė pašalinama. kad vienos jų pusės brazdas sutaptų su poskiepio brazdu. Išpjautas skydelis pakišamas po žieve. kuris priklauso nuo specifinės medžiagų apykaitos tarp skiepijimo komponentų. Aprišama ištisai.biologiškai atitinkančiu poskiepį ir įskiepį. įpjaunamas iki trečdalio ar ketvirtadalio jo storio. virš skiepijimo vietos. padaryta poskiepyje. Taip skiepijant nesugadinamas poskiepis. Šiuo būdu sodo augalai akiuojami nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. apatinis skydelio galas užkišamas už poskiepyje išpjauto liežuvėlio.Požieviniu būdu skiepijami gerokai storesni už įskiepį poskiepiai. o mažiau nupjauto šono žaizda sutaptų su atkeltos žievės žaizda. vaismedžiai būna prasti. plėvele apvyniojant visą žaizdą. Miegančiąja akute vadinama todėl. bet priglaudžiamas prie poskiepio. Skiepūglis laikomas ties akute padėtas ant rodomojo piršto. Po 1015 d. Vegetacijos ir žydėjimo pradžia. Tai poskiepio ir įskiepio sąveikos kompleksinis pasireiškimas. Skiepijimo komponentų žaizdos turi gerai sutapti. Tada iš skiepūglio išpjaunama tokio paties dydžio akutė. Akutę išpjauname su plonu medienos sluoksniu. perkeliamas į kitą augalą-poskiepį. Pirmiausia padaromas skersinis. kad tarp jų visą vaismedžio gyvenimą vyktų normali medžiagų apykaita. o atviros žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu.Vadinamas todėl.. Apatinis įskiepio pumpuras turi būti mažiau nupjautame krašte. nederlingi. viename jo šone išilgai. Tai akiavimas. žemiau buvusios žaizdos. Šiame komplekse vyrauja įskiepio fiziologinio senėjimo tempas. Ne visas obels rūšis galima tarpusavyje sėkmingai skiepyti. taip galima akiuoti ir kai žievė sunkiai atsiskiria nuo medienos. Akiuojant šiuo būdu. dėl biologinių sutrikimų badauja poskiepis. iki skersinio pjūvio. Įskiepis. kad kyšotų tik pumpuras. 6 . Išilginio pjūvio vietoje įskiepis pakišamas po poskiepio žieve. kai akutės prigyja. sodo žirklėmis. nupjaunamas taip. Neaprištos žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu. kai skydelis su akute ne pakišamas po žieve. Labai svarbu. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip ir skiepijant sudūrimo būdu. tokio ilgio ir pločio. palaikančio skydelį. Pumpuras turi būti ties išpjautos akutės viduriu. 14. o tarp įskiepių likęs plyšys užtaisomas medienos gabalėliu. Poskiepis nupjaunamas stačiai. kai poskiepis storesnis už įskiepį. Poskiepis. poskiepio ir įskiepio žaizdose daromi liežuvėliai. įskeliamas ir plyšio kraštuose pleistiškai nudrožti įskiepiai įstatomi taip.poskiepio ir įskiepio žaizdų plokštumose įpjaunama taip. o atviros pjūvių vietos aptepamos sodo teplu. Įakiavus tuoj pat aprišama. Skiepijama pavasarį. Jo apatinės dalies 0. Sprogstančiąja akute akiuojama pavasarį. Akiavimo komponentus suglaudžiant. Akiavimas-tai skiepijimo būdas kai skiepas. poskiepio liemenėlyje žievė įstrižu pjūviu įpjaunama iki medienos. Įskėlimo būdu skiepijama. Poskiepis ir įskiepis turi tvirtai suaugti. Skiepijimo vieta ištisai ir glaudžiai aprišama plėvelės juostele. kartu su akute. kad sutaptų jų brazdo sluoksniai. nepašalinant poskiepio dalies virš skiepijimo vietos. ir tą pačią vasarą išauga kultūrinės veislės ūglis. Biologinis neatitikimas pasireiškia tuo. kad skiepijimo komponentų žaizdos gerai sutaptų. kokia žaizda yra. kaip poskiepis yra gerokai storesnis už įskiepį ir kai žievė dar neatsilupa. nudrožiamas taip. kai parenkamos botaniškai giminingos tos pačios rūšies ar genties augalų poros. nuosekliai uždengiant. Rišama taip. Poskiepio įtaka ištvermingumui priklauso nuo vegetacijos pabaigos. Poskiepis. Akiavimas užkišimu po žieve. Skiepijimo vieta tvirtai aprišama plėvelės juostele. Skiepijamos šakos galas nulyginamas. tačiau visą skydelį. tačiau įskiepio pumpuras su lapkočiu paliekamas neapvynioti. Tai vieno ir to paties augalo ūkinių ir biologinių požymių kitimų modifikaciniai pasireiškimai skiepijant į įvairius poskiepius. Peilio liežuvėliu atkeliami viršutiniai perpjautos žievės kampai. Akutę pjauti pradedama nuo skiepūglio pagrindo. kad vasaros antroje pusėje įskiepyta ir prigijusi akutė iki kito pavasario miega(nesprogsta). Šoninio įpjovimo būdu. Ši sąlyga dažnai pasiekiama. Poskiepio ir įskiepio tarpusavio sąveika. perpjaunama žievė. Šis akiavimo būdas spartesnis. skiepijama į poskiepio vainiko šakas ar liemenį. kad birželio pirmoje pusėje poskiepiai akiuojami pirmamečių ūglių akutėmis. Po to skiepijimo vieta aprišama plėvele. kad įskiepio labiau nupjauto šono žaizdos brazdas sutaptų su poskiepio žaizdos brazdu. kad komponentai tvirčiau laikytųsi. Aukštesnėje poskiepio pusėje padaroma įskiepio pjūvį atitinkanti žaizda. vadinamas akute. be to. kad būtų patogu pakišti akutę. kaip ir įakiavus užkišimu po žieve. Akiuojant šiuo būdu akutė užkišama už poskiepio žievės. Pridūrimo būdu skiepijama. Kai skiepijimo komponentai suauga. kad neliktų kelmelio. Taip akiuojamos vyšnios ir trešnes.

Jame auginami vaismedžių poskiepiai-sėjinukai. Veislinis uogynas reikalingas tada. kai jos išimamos iš ne visai sunokusių vaisių. Medelynui tinka lygi arba su mažu. kai realizuojami vienmetukai. Geri poskiepiai tinka skiepijimui. Vienas sklypo laukas turi būti tokio dydžio. Taip paruosti skiepai laikinai prikasami sodinuku laikymo sklype. Medelynui parinkta vieta išlyginama. Poskiepyne reikalingas daigynas. Skiepynas yra svarbus medelyno skyrius. iškasimas. pjuvenomis. vyšnių. rūšiavimas. kiek reikia išauginti per vienerius metus. Abrikosų ir slyvų sėklos gali būti išimamos perskėlus per pusę vaisius. sudėtinės dalys. 16. Sodinukų laikymo sklypas naudojamas poskiepiams ir skiepams laikyti iki sodinimo ar pardavimo. Sėklos stratifikuojamos nevienodai. slyvų. Sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. kad nuo jų išaugintų sodinukų gentinės ir veislinės sudėties priklauso naujai veisiamų sodų ir uogynų veislinė ir genetinė sudėtis. o silpnai issivyste sveiki sodinami i atskira sklypa ir jame auginami iki standartinio dydzio. abrikosų sėklos parenkamos iš nukritusių vaisių. puri priesmėlio arba lengvo priemolio dirva. svarainių vaisių sėklas galima išpjauti. kai realizuojami dvimetukai. Jame auginami vaismedžiai sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. skiepijimo patalpa. Jame auginami augalai dauginami vegetatyviniu būdu(atlankomis). Sėklinis sodas reikalingas vaismedžių sėklinių poskiepių sėkloms išauginti. kad tarp jų būtų patogus ryšys. kurias nuolat gairina vėjai. Obelų. veislinis uogynas. Sparčiai augantis įskiepis stiprina šaknų augimą. Tada valomos. nes jame augantys poskiepiai akiuojami. supilamos į drobinius maišelius ir laikomos pakabintos sausoje patalpoje. trešnių. Vaismedžių skiepijimui žiemą reikalingos patalpos. Veislinis sodas būtinas medelyno įskiepiams auginti. 15. Iš stambesnių obuolių. Pirmasis laukas vadinamas okuliantų lauku. nustatoma jų kokybė. Netinkami skiepai naikinami.kurioje nurodoma sodinuku veisle ir poskiepis. ir trejus metus.Tinkamiausia lengva ir derlinga dirva. Skiepyne skiepai auga dvejus metus. Visos medelyno struktūrinės dalys žemės sklype išdėstomos taip. kai jie lengvai atsiskiria nuo minkštimo. nuo vėjų apsaugota vieta. Surusiuoti skiepai surisami po 10 i pedelius. Pervezant skiepus didesni atstuma. Poskiepynas yra pradinis medelyno skyrius. Daigesnės slyvų sėklos būna tada. daigynas. jo paskirtis.5-2kartus.kad nenukentetu saknys. Daigyne sėjamos vaismedžių sėklos. kriaušių. Medelynai augina tokius sodmenis. Žemė turi būti neužmirkstanti. kai medelyne auginami uoginių augalų sodinukai. veislinis sodas. nepiktžolėta. sėklinis sodas. prie kiekvieno ju pririsama etikete. Kad sėklos vienodžiau sudygtų pirmiausia laikomos +5 oC temp. kurie dauginami vegetatyviškai ir dažniausiai naudojami žemaūgėms obelims išauginti. kuriame auginami vaismedžių skiepai ir uogakrūmių sodinukai. dėl kieto apvalkalo(kauliuko). Juose lengva sudaryti geras sąlygas augalams augti. laikymas ir realizavimas. Vegetatyviniai poskiepiai dauginami ir auginami vegetatyviniame poskiepyne. Medelyno vietos parinkimas. kurie turi paklausą rinkoje. 18. Sėklos džiovinamos iki 10-11proc drėgnumo. Vaismedžių medelynu vadinamas žemės sklypas. Kai pavienės sėklos pradeda dygti temp pažeminama iki 0-1 oC. Nuo įskiepio įtakos priklauso šaknų sistemos augimo stiprumas ir atskirų jos dalių santykis. Skiepų paruošimas. iki 5 laipsnių nuolydžiu į pietus arba vakarus vieta. Atskirtos sėklos džiovinamos pavėsyje. Tinkamiausi purūs lengvi priesmėliai ir priemoliai. Vaisinių augalų sėkloms stratifikuoti ir skiepūgliams laikyti naudojamas šaldytuvas. lengva ir puri. sunaikinamos piktžolės. Vaisinis medelynas. neužteršta ligų pradais ir kenkėjais. Vegetatyviniais poskiepiais vadinami tie. Prieš sėją sėklos stratifikuojamos-maišomos su smėliu. Antrasis vadinamas vienmetukų lauku. Jame skiepijami pasodinti poskiepiai ir formuojami skiepai. Geromis sąlygomis jie išauga per vienerius metus. Jam reikalinga šilta. Daigynas yra poskiepyno sudedamoji dalis. Visuose medelynuose auginant sodinukus būtina:1)naudoti kokybiškus poskiepius 2)naudoti gerą veislinę medžiagą vaismedžių ir uogakrūmių sodinukams dauginti 3)užauginti tik aukštos kokybės standartinius sodinukus 4)išaugintus sodinukus laiku realizuoti.jos pamirkomos molio 7 . 17. Kiekvienas išaugintas sodinukas turi būti žinomos veislės ir geros kokybės. blogomis-per dvejus. Medelyne svarbu auginti tinkamiausias ir perspektyvias vaismedžių bei uogakrūmių veisles. Jį sutraiškius stratifikacija pagreitėja 1. Medelynai labai svarbūs tuo. skiepynas. Vegetatyviniam poskiepynui reikalinga derlinga. kriaušių. Sėklos iš vaisių imamos jas išpjaunant ir išplaunant. skiepynas. Laistymui arti medelyno reikalingas koks nors vandens šaltinis – upė ar vandens telkinys. Netinka užliejamos žemumos arba įdubos ir vandens takoskyros. derliaus dydžio ir kt. kad jame tilptų tiek skiepų. reikšmė. Vaisiniams augalams dauginti žaliaisiais auginiais reikalingi šiltadaržiai dirbtinio rūko sąlygoms sudaryti. durpėmis ir laikomos reikiamoje temperatūroje ir drėgmėje. nudrenuojama. kur per metus iškrinta ne mažiau kaip 500-600mm kritulių. kurioje pasėtos sėklosgreičiau sudygtų ir iki rudens suspėtų išauginti 7mm storumo liemenėlius. pikiuojami ir retinami sėjinukai. Sėkliniai poskiepiai auginami poskiepyne. rūšiuojamos. Medelyno sudedamosios dalys: poskiepynas. Iš jų imami skiepūgliai poskiepiams skiepyti. trečiasisdvimetukų lauku. sodinukų laikymo sklypas. daigumas padidėja 100proc. Kaulavaisių sėklų dygimas dažnai užtrunka dėl biologinių priežasčių.šaknų antrinės sandaros. Paprastai medelynas veisiamas arčiau sodybos. Poskiepynui priklauso ir vegetatyvinis poskiepynas. Jis turi būti apsaugotas nuo pelių ir kitokių graužikų. kol pasidaro birios.

sodo derlingumas ir ekonominis efektyvumas. kokio ji rūgštingumo ir kokiems augalams skiriama. Kuo stambesni augalai. Sodų įveisimas ir priežiūros technologijos. Trešnių žiedai jautrūs šalnoms. Nuo struktūros priklauso vaisių ir uogų išauginimas. kad jiems per visą amžių pakaktų maitinamojo ploto ir jie turėtų geras šviesos sąlygas. Optimalių sodinimo atstumų parinkimas pagal poskiepių. kad sode būtų ne mažiau kaip trys veislės. veislių savybių.5-2 m aukščio vielos tinklo 8 . lėkščiuojama. Sodo įveisimo metais laikomas juodasis pūdymas: kultivuojama. Pakenčia pavėsį. todėl pavasarį gali pradėti normaliai augti be papildomo laistymo. Rudenį pasodintų sodinukų šaknys iki pavasario gerai aplimpa žemėmis. priežiūros darbų atlikimą. Trešnės auga įvairiose derlingose. karbonatingumas. dirvos sukultūrinimas. sodinimas. į kuriuos paskiepyti vaismedžiai. Jo tikslas perengti palankiausios aeracijos. nes su juo nustatoma naujai veisiamo sodo struktūra. Yra veislių. Nuo to priklauso sodų derlingumas ir vaisių kokybė. Tinkamiausias laikas vaismedžių sodinukams sodinti į sodą yra spalis. kurie leidžia per visą jų augimo laikotarpį turėti erdvės šakoms ir šaknims tinkamai plėtotis. Vyšnioms tinkamiausios neutralios ar silpnai šarmiškos dirvos pH 7. Sklypas aptveriamas vielos tinklu nuo kiskiu. Todėl vietos turi būti apsaugotos nuo vėjų. Joms netinka lengvos smėlio dirvos. Jos pakančios įvairioms dirvoms. galinčios kryžmiškai apsidulkinti. Slyvos žydi anksčiau už kitus vaismedžius. todėl joms būtinos saugios nuo šalnų vietos. kad tarp juostų būtų ne didesnis kaip 60 m atstumas. Dirva ariama rudenį. Kiekviena sodo augalų gentis turi įvairių veislių.tyreje. ligas ir kenkėjus.0. Geriausialaikyti saldytuvuose ar sandeliuose kur 0-3temperatura. silpnai rūgščios reakcijos(5-6 pH). Jas lengva derinti sodinant. humusingumas ir pagrindinių maisto medžiagų kiekis. ariama. Vaisinių augalų genčių ir veislių parinkimas. poveikio visumos rezultatas. pagilinti armens sluoksnį. Juostoje po kelias eiles sodinama taip. Obelims ir kriaušėms optimalios dirvosvidutiniškai purus priemolis ir priesmėlis. blogesnės aeracijos. Slyvoms tinkamiausios derlingos. Tai yra genčių. sureguliuoti drėgmės sąlygas. Tinkamiausi sodinimo atstumai tokie. tai jų vaismedžiai sodinami juostomis. atsižvelgiant į tai. o nurūgštinimui naudojam gesintas kalkes. geras augimas. tankis. Dirvos kultūrinimas – tai įvairių agrotechnikos priemonių taikymas.0) dirva. vainikų formų ypatumus lemia sodų vaismedžių derlingumą ir derliaus kokybę. Netinka tokios vietos. Abrikosams reikalinga puri. Sukultūrinimo tikslas-pakoreguoti reljefą.. puriose dirvose su pH 6. po to vėl lėkščiuojama. Ilgiau laikant prikasami 50-60 grioviuose. Vaismedžių atstumai sode turi būti tokie. reakcija. Svarbu. tuo giliau kultūrinama dirva. fumigacijos kameroje palaikyti skiepai vezami i ju laikymo sklypa. Apkasai paliejami. patogiausiai atlikti sodų ir uogynų priežiūros. Šis darbas labai svarbus. 20. Šis etapas prasideda tinkamiausios vietos parinkimu ir jos sukultūrinimu. bei poskiepių. Pirmiausia specialiu sodo drenažu nusausinamos pernelyg drėgnos dirvos. liepos mėn ariama.5. Po lėkščiavimo ir arimo varputis naikinamas herbicidais. Tačiau jos neblogai auga ir sunkesnėse. prieš arimą beriama trąšų atsižvelgiant į dirvos derlingumą.zemes verciamos ant pirmoje vagoje sudetu skiepu. Jeigu jos abi vertingos ir sode reikalingos. pagerinti struktūrą. saulėtos. nes vyšnios žydi anksti. drėgmės ir maisto medžiagų sąlyga vaismedžiams ir uogakrūmiams augti. Tai sodo projektavimo dalis. Darant antra vaga. žinant sodo pagrindinę paskirtį ir parenkamų vaisinių augalų. sunaikinti piktžoles. Nustatoma granuliometrinė sudėtis. derėjimo pradžia ir derlingumo dinamika. Daugumai sodo augalų tinkama pH 5. kuriose telkiasi šaltas oras. Jeigu sodas neaptvertas 1. nes daugiausia jų veislių yra kryžmadulkės. teritorijos paskirstymas. įdubimų vandens telkiniams susidaryti. Skiepai prikasami 40-45 cm gylio vagose. Tai ypač svarbu sėklavaisinių vaismedžių sodams.5-8.7-7. kultivuojama ir uogakrūmius sodiname. Nuo pavasario laikomas juodasis pūdymas Iki birželio pabaigos tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. ypač veislių savybes. Didesniais atstumais bitės blogiau perneša žiedadulkes. Sodui parenkamo sklypo dirvožemis tiriamas.6-7 reakcija. Dirvų sukultūrinimo gylis priklauso nuo augalų stambumo. 21. saknys apminamos ir paliejamos. išrenkami akmenys.5-7. Nuo sodų įveisimo priklauso pasodintų vaismedžių prigijimas. Šį darbą galima tinkamai atlikti. 19. Jos rekomenduojamos naujai veisiamuose soduose. Uogynams veisti dirvą galima sukultūrinti per vienerius metus. purios ir drėgmę gerai laikančios. veislių savybių. bet neužmirkstančiose dirvose. ariama. Po savaitės lėkščiuojama. Geriau auga šviesiose šiltose užuovėjose. Išlyginta dirva kalkinama.2 nepiktžolėtos dirvos. Išlyginamas žemės paviršius. Išlygintoje dirvoje neturi būti lomelių. Jei reikia kalkinama klintmilčiais ar dolomitmilčiais. Daug veislių ištirta veislių tyrimų stotyse ir išbandyta įvairiuose soduose. didelę reikšmę turi veislių kryžminio apsidulkinimo sąlygų sudarymas.skiepai kraunami kiekviena eile pridengiant dregnais siaudais. Apkasama ne tik saknys bet ir zemutines kamienu dalys. derliaus nuėmimo ir transportavimo darbus. Smėlio dirvos netinka. Vaisinių augalų atstumai priklauso nuo maksimalaus dydžio. Paskirstant augalus veisiamuose soduose. su pH 6. Vietos parinkimas. kurį pasiekia įvairiai formuojami visai suaugę vaismedžiai. pagausinti maisto medžiagas 60 cm dirvožemio sluoksnyje. Sukrauti uzdengiami brezentu. kurios gali viena su kita kryžmiškai apsidulkinti. Padarius pirma vaga skiepai i ja dedami viena eile. drėgmę gerai laikanti šarmiška (pH 6.

kenkėjų ir ligų sukėlėjų. 2 metrų atstumu nuo kamieno. Jos daug kartų per vasarą nupjaunamos ir paliekamos mulčui. Vaismedžių tarpueiliuose geriausia sėti vikių-avižų. Rudenį išbertos trąšos greitai patenka į augalą. lubinus. 3. kitas kastuvu beria žemes ant šaknų. Tręšimo būdai: 1)trąšos išbarstomos pakrikai dirvos paviršiuje ir įterpiamos padargais reikiamu gilumu.7 m gylio duobės. maišymas. naudojimas. Mėgėjiškų sodų vaismedžių tarpueiliuose galima auginti kitus augalus. durpėmis.2. Jomis galima tręšti kartą per dvejus metus. Vaismedžiai gausiai dera. Prasideda nuo augalų pasodinimo į sodą ir trunka iki derėjimo pradžios. Derančiuose soduose sideratai auginami vienuose tarpueiliuose vienais metais. tuo siekiant ankstyvesnio gausaus derėjimo. Padaromas nedidelis įdubimas. kai visame suaugusio sodo plote auginamos daugiametės žolės. drėgmė.tai tokia dirvos dirbimo sistema. Laikotarpiais vadinami vaisinių augalų augimo ir derėjimo procesų kitimo tarpsniai. Sodinama dviese: vienas laiko sodinuką reikiamoje vietoje. Derėjimo laikotarpis. Jauno ir suaugusio sodo priežiūra. pjuvenomis. Vaismedžių tarpueiliuose 3-4 metus gali būti auginamos daugiametės žolės.tvora. susmulkinami ir plūgais arba kastuvais įterpiami į dirvą. pastovesnis derlingumas ir prieinamų formų mineralinių elementų santykis bei pH KCl . kasmet pavasarį iki žydėjimo arba rudenį krintant lapams. reguliuoja jo sodinimo gylį. ypač jaunus. Giliausias dirvos dirbimas vadinamas pagrindiniu.Augimo ir derėjimo laikotarpis.vandens ir vėjo erozijos sauga. Jos daug kartų per vasarą nupjaunamos ir paliekamos mulčiui. žolyninė. purenimas. jei dirvožemio reakcija artima neutraliai arba neutrali. pomidorus. atskirais augimo ir derėjimo laikotarpiais. ridikus. iki pastovesnio derėjimo. Šakos nusvyra nuo derliaus ir pradeda keistis vainikų formos. ankstyvąsias bulves ir žiedinius kopūstus. ridikėlius. kad lietaus vanduo sunktųsi į šaknis. 24. Prasideda nuo derėjimo pradžios ir trunka 26metus. Juodapūdyminė. 23. vagų darymas ir kiti darbai įvairiais žemės ūkio padargais. trąšos išbarstomos židiniais arba eilutėmis specialiais padargais. moliūgų. Tręšiant vaismedžius. Svarbesni yra 5 laikotarpiai. Laisvi tarpueiliai reikalingi derliui imti. kuriuo formuojamas vaismedžių vainikas. Skystos trąšos įterpiamos tręštuvais 8-15cm gilumu. Mažuose soduose dirva dirbama mažagabaritine technika. trupinimas. maisto medžiagų kiekį dirvožemyje. arkliniais padargais ir rankiniais įrankiais. barkūnus. Yra keletas sodo dirvos dirbimo sistemų: juodapūdyminė. Organinėmis ir mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis tręšiama rudenį. Sodinukams kasamos 1m skersmens. Kasmet išauga stambūs vaisiai ir gausėja derlius. planuojamą derlių ir agrotechniką. bet silpniau auga ir atsinaujina. Sodinimui naudojamos tik armens sluoksnio žemės. Vaismedžių augimas ir derėjimas. Sideratai sėjami antroje vasaros pusėje. Herbicidinis pūdymas-nuolat naudojami herbicidai ir ten būna juoda žemė. kai dirva dirbama sode įvairiais padargais per visą vegetacijos laikotarpį. Laikotarpio pabaigoje vaismedžių šakų 9 . Šiuo laikotarpiu augimui skatinti augalus reikia tręšti. Dideliuose soduose dirva dirbama plūgais. kurių žalioji masė yra gera trąša dirvai. tręšimas (laikas ir būdai). 4. mulčiuojama 4-5 cm sluoksnio mėšlu arba durpėmis. Šiuo laikotarpiu vaismedžiai gausiai dera. ypač genėjimą. lėkštinėmis ir kitokiomis akėčiomis bei kultivatoriais. fosforo ir kalio trąšos įterpiamos tręštuvais 18-22cm. Vienais laikotarpiais vaisiniai augalai labiau auga. Netinka tarpueiliuose auginti runkelių. pupeles.tai juodasis pūdymas. Jos giliai įterpiamos. jų šaknims plėtotis ir visoms funkcijoms atlikti. rapsus. Pomedžių juostose geriau laikyti juodąjį pūdymą. Sodinti pavasarį. facelijas. bet beveik neauga. Vaismedžiai auga. Sideralinė. Trumpalaikė daugiamečių žolių sistema tokia. kad neapgraužtų kiškiai. Vaisinių augalų augimo ir derėjimo laikotarpiai. 2)lokaliai. aeracijos ir šilumos sąlygos. formuoti jų vainikus. 0. o anksti pavasarį jas naudoja pradedančios vegetuoti augalo dalys.liejami pakartotinai. ilgalaikė daugiamečių žolių. kol vaismedžių šakos neužgožia jiems šviesos: burokėlius. žirnius. Dirvos arba žemės dirbimu suprantamas jos apvertimas. javų. peliuškų-avižų mišiniu. kitais-gausiau dera. o rudenį dar žydintys nupjaunami. Vaismedžių tarpueiliuose auginami tokie augalai.Augimo laikotarpis. žalumynines daržoves. aktyvesnė mikroorganizmų veikla. kiekvienas sodinukas turi būti aprištas. herbicidinė. tarpueilių dirvos dirbimas. Gerai įdirbtos dirvos geresnė struktūra. kai vaismedžių tarpueiliuose daugiametės žolės auginamos 3-4 metus. Azoto trąšomis paprastai tręšiama papildomai.Augimo ir derėjimo laikotarpis. Ilgalaikė daugiamečių žolių sistema sode yra tokia. Dirvos dirbimas soduose. Mulčiavimas yra vaismedžių pomedžių arba juostų padengimas mėšlu. kituose-kitais. seradėles. žemuoges. Prasideda vaismedžiams pradėjus stabiliau derėti.6-0. suspaudimas.1. sideralinė. Pomedžių juostos ir tarpueiliai prižiūrimi skirtingai. kurių žalioji masė yra gera trąša dirvai. smulkintomis augalų atliekomis. lyginimas. taikant jų priežiūrai agrotechnikos priemones. auga tik pavienės piktžolės. žirnių-avižų. nuo kenkėjų ir ligų. didėja vainiko ir šaknų sistemos apimtys. kai vaismedžių tarpueiliuose auginami tokie augalai. Sodų ir uogynų dirvos dirbimo tikslas-sudaryti geras sąlygas vaisiniams augalams augti ir derėti. reikia atsižvelgti į jų biologines savybes. Palaistoma 2-3 kibirais vandens. 22. joje mažiau piktžolių. racionaliau panaudojama sodų žemė. Česnakai ir svogūnai pomedžių juostose apsaugo vaismedžius. garstyčias. Į šiuos laikotarpius tenka atsižvelgti. Jei dirva sukultūrinta anksčiau – kasamos mažesnės duobės.

Patrumpintos šakos storėja. priemonės. viršutines-iki 60cm. genėjimo metu išgenimos tik senesnės negu dviejų metų. kad būtų 30-40cm ilgesnis už patrumpintas pagrindines šakas. technika. Vainikai pasidaro skėstašakiai. jame visai nėra stiprių šakų. Trumpinimu šalinama tik dalis ūglio arba šakos. 27. vaisių nokimo laikas. kai vainikai itin tankūs. Tačiau galima žiemines veisles perskiepyti vasarinėmis ir atvirkščiai.5maukščio. Tokių vaismedžių laikyti neverta. kurią perskiepijami. kuriame yra visų reikiamų įrankių. Pagrindinės šakos patrumpinamos pjūkleliais paliekant: žemutines-iki 90cm ilgio. Jie būna 2.5m pločio. kurios dar gali gyventi ne mažiau kaip 10-15 metų. Vaismedžiai genimi ne šaltesnėje kaip -5oC temperatūroje. Genėjimo tikslas-formuoti vaismedžių vainikus. Perskiepijimas yra iš skiepo išaugusio medelio skiepijimas kitų veislių įskiepiais. Perskiepijimui tinka visi skiepijimo būdai. bet stambesnių vaisių. Jie nedidelės apimties-vainiko apačia 1-1. daugumą vaisių geriau apšviečia saulė. Geriausia turėti genėjimo įrankių komplektą. Laibosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį. Genėjimo peilis lenkta geležte gali būti įvairių dydžių. kad jų žaizdos geriausiai gytų. kad greitai gytų. ilgiausiai iki žydėjimo. Tada mažiau sutrikdomas augimo ritmas ir žiemojimas. Yra du svarbiausi genėjimo būdai: trumpinimas ir retinimas. Į storesnes šakas įskiepijami 3-4 įskiepiai-iš abiejų šonų į viršūnę. kad jais būtų galima dirbti greitai.8m aukščio. sumažėja derlius. ir pusiau žemaūgiai vaismedžiai. Liemuo patrumpinamas tiek. Visos šakos yra horizontalios arba atlenktos horizontaliai. Šakelės visai nelankstomos. skiriasi tik jų trukmė. Šiltą pavasarį įskiepyti ūgliai sunkiau prigyja. Jų vainikai būna iki 1m pločio. Geriau.7m nuo žemės. lengvai ir tiksliai.Derėjimo ir džiūvimo laikotarpis. Tada likusios šakos gauna daugiau šviesos ir geriau dera. Genėjimo laikas yra metas. Vainikų formavimas – pagrindinių ir šalutinių šakų auginimas pagal pasirinktą formą reikiamais atstumais. Vaismedžio vainikas yra iš liemens viduriniosios dalies išaugintų šakų visuma. iki 2. Geriausiai genėti vaismedžius poilsio laikotarpiu. kad žaizdos nedelsiant būtų užteptos aliejiniais ar vandens emulsiniais dažais. Aukščiau iš liemens auga tik vaisinės šakelės. Taip formuojami tankiai pasodinti žemaūgiai vaismedžiai. Genėjimo laikas. Vertingiausiais yra trečiasis-derėjimo ir augimo laikotarpis. Genėjimo įrankiai turi būti švarūs. Vegetacijos laikotarpiu galima pinciruoti ūglius. reguliuoti šakų augimą ir derėjimą per visą vaismedžių amžių. Vaismedžių vainikai pradeda mažėti. Paprastosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį iš kurio auga horizontalios šakos. greičiau džiūsta. tinka iki 2cm storio žalioms ir sausoms šakelėms nupjauti. Augančių ūglių trumpinimas vadinamas pinciravimu. 5. Gaidukinėmis žirklėmis nupjaunamos aukštai esančios. Genėjimo darbus galima tęsti iki vegetacijos pradžios.viršūnėse vietoj ūglių formuojasi vaisinės šakelės. Vaismedžiai perskiepijimui paruošiami tą pačią dieną. Perskiepijamos tik sveikos obelys ir kriaušės iki 15 metų amžiaus. Juos galima apsaugoti 10 . Apatinė vainiko šaka iš liemens išaugusi ne žemiau kaip 0. norint pakeisti vaismedžio veislę arba kai norima turėti daugiau įvairių veislių. brandina mažiau. o šakos geriausiai augtų ir derėtų. 26. Jos tinka iki 2 cm storio šakoms ir ūgliams nukirpti. o vietos sode yra nedaug.būdai. laikas. užauga daugiau kokybiškų. kad jis būtų kuo ilgesnis. pablogėja vaisių kokybė. Suaugę vaismedžiai genimi anksčiau negu jauni. įrankiai ir medžiagos. Augimo ir derėjimo laikotarpių kitimo dėsningumai būdingi visiems vaisiniams ir uoginiams augalams. Apatinės šakos yra ilgiausios. Obelų vainikų formos. nupjautų šakų žaizdoms lyginti. pjaunantys tik traukiant. Jeigu dera vienmetės ir dvimetės šakelės. būdai. Dėl mažos vainiko apimties vaismedžius galima sodinti tankiai. aštrūs. labiau šakojasi. iš kurio auga trumposios šakelės ir visai nėra ilgesnių horizontalių šakelių. Ašiniais vainikais formuojami ir žemaūgiai. su pertraukomis stiprių šalčių dienomis. o kai dera tik dvimetės ir vyresnės. Esant tik vienam šakų aukštui ir mažesnei vainiko apimčiai. Taip dažniausiai formuojami žemaūgiai vaismedžiai. aštrūs ir darantys lygias žaizdas pjūklai. jų gerai apšviesti vaisiai būna labai kokybiški. Pašalę vaismedžiai genimi prieš vegetacijos pradžią ir sulapojus. nes džiūsta šakų viršūnės. o aukštyn liemeniu formuojamos vis trumpesnės. Profesionaliam genėjimui naudojami peiliniai. todėl reikia rūpintis. Superverpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį. kryptimis ir tvarka. Jais padarytos žaizdos turi būti lygios. smulkios ir pasenusios vaisinės šakelės. Genėjimo pjūklelis reikalingas storesnėms kaip 2cm šakoms nupjauti. kada geriausiai tinka atlikti vaismedžių genėjimo darbus. Daugiau šakelių sunyksta negu užauga. keisti ūglių ir šakų augimo kryptį. Retinama tada.5cm storio šakelės. Vaismedžių perskiepijimas . labai svarbu. kai sutampa vainiko ir įskiepytos šakos veislės. Perskiepyti galima. spalvotų obuolių. Genint ne vegetacijos laikotarpiu.7-7m virš žemės. iš kurio horizontalios šakos auga tik vainiko apačioje -0. Ašinis vainikas turi stiprų vertikalų liemenį ir 2-3 metų amžiaus šakeles.5-2. patogūs. Sodo žirklės yra labiausiai reikalingas įrankis. Vaismedžių vainikai. Tam visiškai išpjaunamos kai kurios šakos ir ūgliai. Didelių sodų vaismedžiai genimi visą žiemą. 25.5-3m aukščio. Laibosios verpstės formos vaismedžiai būna apie 2. Verpstės formos vaismedžius stengiamasi auginti 2. tai išgenimos senesnės negu trejų metų.

Sėklavaisiai skinami apimant visu delnu. į kurį nukrinta nuskintas vaisius. Pradėjus vaisiams kristi. 30. Skiepūglių paruošimas. Apskaitinių augalų derliaus duomenys sudedami ir dalijami iš jų skaičiaus. Kaulavaisiams pakuoti tinka 50x40x15 cm lentelių dėžutės. agrastų uogoms ir vynuogėms tinka 2. kitus galima nukrėsti. Taip atsitinka dėl fiziologinių sąlygų. Reikalingi aukščiausiose vaismedžių vainikų vietose obuoliams ir kriaušėms nuskinti. Šakoje skaičiuojami žiediniai pumpurai. Uogų skynimui skirtais kombainais skinami serbentai. Skintuvai. Iš viršaus uždengiama plėvele. kad vaisiai nenukristų. Tara. Svarbu purkšti tinkamiausiu laiku. Nustatoma. tuo daugiau priskinama. Apytikris derliaus didis rūpi todėl. Obuoliams ir kriaušėms skinti tinka plastikiniai kibirai. Kiekvienos veislės skiepūgliai surišami pundeliais. Svarbu skinant nepažeisti vaisių mechaniškai. laikymas. kad tarp pirmo ir pakartotino purškimo truktų ne daugiau kaip 12-14 dienų. Jei žiema buvo nešalta ir vaismedžių giliai nepašalo. pagrindais susmeigti į drėgną smėlį. Žiemą ir anksti pavasarį pajuti ūgliai laikomi vėdinamame rūsyje. Derliaus prognozavimas yra derliaus dydžio nustatymas. kokia vieno vaisiaus vidutinė masė. Pagrindinė jų dalis.t. Vaisiams iš sodo išvežti tinka įvairios transporto priemonės: automobiliai. Paprasčiausias. Kopėčios. skintuvų ir transporto priemonių pasirūpinimas vaisiams skinti. kad galima būtų laiku apsirūpinti derliaus ėmimo ir realizavimo priemonėmis. po pirmųjų šalčių.krepšelis. Tada preparatas veikia geriausiai. 11 . Vaismedyje parenkama viena vidutinio didumo kontrolinė šaka. purškiama alfanatilacto rūgšties arba alfanatilacto rūgšties amido vandens tirpalais. VM-vidutinė vaisių masė. Uogoms. kuri.polietileniniais maišeliais arba padaryti atvirus popierinius cilindrus. būdai. Ūglius galima dar taip išlaikyti.tai taros. Kuo didesnis derlius ir žemesni vaismedžiai. agrastai ar net vyšnios. Augimo reguliatoriais galima sustiprinti vaisių laikymosi prie vaisinių šakelių stiprumą ir apsaugoti nuo ankstyvo kritimo. pervežti į prekinio paruošimo vietas ir žmonių apmokymas tinkamai šį darbą atlikti. penktą. Derliaus prognozavimas..žiedinių pumpurų skaičiaus metodas. Verta nuskinti tik gerus obuolius. Kurią sudaro kontrolinė šaka nuo bendros vainiko apimties. stati. Vaisiai turi būti suaugę ir gerai nusispalvinę. inventorius ir medžiagos (tas pats kaip ir 29). Serbentų. Tai galima palengvinti preparatais. Jos turi būti lengvos. sudaryti sutartis pardavimui. kiek vaisių gali išaugti iš vieno žiedinio pumpuro. kai oro temperatūra 18-20oC. Obuoliai jautrūs įspaudimam. Gerai skiepaūgliai išsilaiko ledainėje arba sukastoje sniego krūvoje. Kaulavaisinių vaisiai ir uoginių kultūrų uogos ne visada lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių brandos tarpsnyje. etefonas padeda susiformuoti skiriamajam audinių sluoksniui. Pasiruošimas derliaus nuėmimui. tos pačios veislės vaismedį. stabilios. gruodžio pabaigoje. Kalibruotus vaisius galima atskirai laikyti sandėliuose. pakili ir nepiktžolėta vieta. Ant nuvalytos žemės suguldomi žiemos pradžioje nupjauti ūgliai. juos galima imti pavasarį iki pumpurų brinkimo. Pvz. Rudenį ar pavasarį parenkama po vieną iš 5-10 to paties amžiaus. Vaisių nuėmimas. Taip nustatomas vienos veislės vieno vaismedžio prognozuojamas vidutinis derlingumas. Mažos uogų dėžutės pakuojamos į konteinerius. Kiekvienoje perskiepytoje šakoje paliekamas vienas geriausiai augantis ūglis.5-1. kokią vainiko dalį sudaro kontrolinė šaka-ketvirtą. Trešnės ir slyvos skinamos su koteliais. kopėčių. Turi būti žinoma. kad nebūtų mindžiojami skinant. Obuolių ir kriaušių krituoliai surenkami pirmiausia. dešimtą ir t.3. Parenkama pavėsinga. Vilkūgliai netinka. maždaug 0C temperatūroje. kraikinėmis durpėmis ir pan. Kuo anksčiau pradeda kristi vaisiai. pakuoti ir realizuoti. kad netirptų pavasarį užpilama medžio pjuvenomis. ir užpilama pjuvenomis ar durpėmis. vieno vaismedžio vaisių derlius (Dm) kilogramais apskaičiuojamas pagal formulę Dm=VS•VM/ DŠ VS-vaisių skaičius kontrolinėje šakoje. 31. Transporto priemonės.5 kg talpos balaninės ir plastikinės dėžutės. brezentiniai ir polietileno krepšiai su atsegamu dugnu. Dėl to pasunkėja derliaus nuėmimas. Ankstyvu vadinamas toks kritimas. Taip pat tinka ir plastikinės ir kartoninės. sandėliavimui ir pan. tvirtos. Labai svarbu derlių nuimti laiku. prisipjaunama skiepūglių. kai vaisiai byra nesulaukę skynimo brandos. vaisių derlių galima prognozuoti įvairiu laiku ir įvairias metodais. Jeigu pavasarį žadama perskiepyti senesnius vaismedžius. laikymas. traktorinės priekabos ar net arkliniai vežimai su minkštais ratais. Derliaus priežiūra ir nuėmimas. kad nepatektų drėgmė. Vyšnios perdirbimui gali būti skinamos pasukant vaisių. Perpilti vaisius į dėžes galima ne iš aukščiau kaip 10cm. ypač gležnoms braškėms ir avietėms skinti ir realizuoti tinkamiausios balaninės 0. Šiais būdais vaisių ankstyvą kritimą galima sumažinti 3-6 kartus. 28. Geriausiai purkšti. kiti patrumpinami ir paliekami derėjimui arba visiškai pašalinami. įdedama etiketė su pavadinimu ir užkasami lauke pavėsyje. tuo daugiau kartų tenka purkšti. Purškiama rytais arba vakarais. 29. Netransportabiliems obuoliams bei kriaušėms pakuoti tinka 50x40x15cm lentelių dėžutės. Vaiskočio negalima išrauti iš vaisiaus. DŠ-dalis.0 kg talpos dėžutės. Pagal tai apskaičiuojama visos kontrolinės šakos vaisių masė (kg). Jiems tinka tik vienamečiai ūgliai nuo norimos veislės pietinės vaismedžio dalies. Obuolių ir kriaušių kalibravimas-tai vaisių skirstymas pagal dydį. būdinga veislei skynimo brandoje (g).

Šakelės 5-6 metus auga stipriai. neapvytę. iš rečiau auginamų rūšių-vynuogės. Dera kasmet. Obuoliai ir kriaušės. pirmos rūšies-1. Uogynus lengva atnaujinti vertingesnėmis veislėmis. pirmą ir antrą rūšis. azotinių. trešnes. Obuolių ir kriaušių rūšiavimas. skonio ir aromato. Serbentai yra savidulkiai augalai. su vaiskočiais. Ganėtinai jauni ir anksti pradeda derėti – birželio liepos mėnesį. švarūs. švari. Lengvai dauginami vegetatyviškai. Mėgsta drėgmę ir vėsoką. geresnis-šachmatiškas. Visų veislių serbentų uogos yra rūgščios. 34. esti derlingos. avietės. nepavytę. Minimalus dydis A grupės: ekstra-7. Dauginimo būdai. Kultūrinės plačiai auginamos uoginių augalų rūšys: avietės. Uoginių ir retesniųjų sodo augalų auginimo technologijos. Rūšiuojami į ekstra. švarūs. kombinuotais auginiais. šilauogės. konservams gaminti. nesukirmiję. kenkėjų bei mechaninių pažeidimų. Vaisiai pakuojami į dėžutes. žaliais auginiais ir atlankomis. vienodai sunokę. Derėti pradeda antramečiai. antros rūšies-5. Taip galima skinti raudonųjų ir baltųjų serbentų uogas. gausiau tręšti. Tara turi būti gera. avietyno) įveisimas. baltieji. geriau prižiūrėti. Dera kasmet. Tolimiems pervežimams naudojami automobiliniai šaldytuvai. Jie mėgsta pastovią drėgmę. raudonos. mineralinių druskų. pavėsis. kurių vaisiai yra uogos. Serbentams tinka drenuotu podirviu priemolio dirvos.0cm. Ekstra. pirmos rūšies-5. o dažniau vartojamos perdirbtos. Kruopštaus rankų darbo reikia nuimti derliui. kurių pH-6-7. išilgai eilėse. Serbentams netinka sausros ir karščiai.5x1. Vaisių transportavimas. todėl rečiau valgomos šviežios. Tam krūmai paruošiami genint. kad ne itin reiklūs agroklimato sąlygoms. Dažniausiai sumedėjusiais auginiais. Yra juodieji. serbentai ir agrastai. kompotams. skonio ir aromato. 12 . nesukirmiję. Jos būna transportabilesnės.5cm. Paprasčiausias pakavimas eilėmis. Vaisiai rūšiuojami pagal standartus. Geriausiai auga priemolio dirvose. džemams. Kiekvienos rūšies ir veislės vaisiai pakuojami atskirose dėžutėse. kad kiekvienas vaisius susiliestų su didesniu kitų vaisių skaičiumi. Derlingiausios 4-5 metų amžiaus juodųjų serbentų šakos ir 5-8 metų amžiaus raudonųjų serbentų. Uoginiai augalai vertingi tuo. auginimas ir priežiūra. Auginamus lengvose dirvose serbentus reikia laistyti. šaltalankiai. Vaisius pardavimui galima pakuoti polietileniniuose tinkleliuose. Uogos yra svarbus vitaminų šaltinis.5cm. pirmos rūšies. 5-10 cm giliau negu augo. atviroje ir gerai vėdinamoje vietoje. bruknės. ne vėliau kaip 2-3 savaitės iki šalčių. augina daug mažųjų vaisinių šakelių.0cm. gervuogės. nepažeisti mechaniškai. Daugiau nei 40 hektarų serbentyne derliaus nuėmimui naudinga turėti kombainą. Uogos noksta liepos viduryje. Uoginiais vadinami ir miškuose augantys uogakrūmiai: mėlynės.85cm. nepažeisti mechaniškai. Ekstra rūšies obuolių vienodumas ne didesnis kaip 0. Uogose yra cukrų. Serbentų krūmeliai sodinami 2. serbentyno. Serbentynas veisiamas lygiame arba nedidelio nuolydžio žemės sklype. bet saulėtą orą. švieži.0cm. Dalies juodųjų serbentų veislių uogos noksta nevienodai. antros rūšies-5. pirmos ir antros rūšies obuoliai turi būti sveiki. Nukentėję ekstremaliomis sąlygomis lengvai atželia. Vaisiai rūšiuojami pagal standartus. marmeladams ir kt. Uoginiais vadinami tie augalai. ištveria iki -30. geriausias diagonališkas. Serbentai ištvermingi žiemą. nes tada dėžutės viduryje kiekvienas vaisius susiliečia su dešimčia kitų vaisių. kad vaisiai nesušaltų. Uogininkystės nauda. žemuogės. Tai pervežimas iš sodo į saugyklas. sodinama nuožulniai. Uogų derliaus nuėmimas ir prekinis paruošimas. tyrėms. Uogakrūmių uogos labai vertingos maistui. 36. aktinidijos. 33. gelsvos. Vertingiausios šviežios ir šaldytos uogos bei jų sultys. arba anksti pavasarį. būdingos veislei spalvos. raudonieji ir auksuotieji serbentai. kai uogos skinamos kekėmis. spanguolės. Uoginiai augalai ne itin reiklūs agroklimato sąlygoms.5cm. Juodųjų serbentų uogos vertingiausios. parduotuves arba konservų fabrikus. Pakuojama taip. Serbentai. kitų laikosi ir pernokusios. rausvos. automobiliuose sandariai apsaugomos ir greitai nuvežamos į reikiamą vietą. grupės: ekstra-6. Pakavimas. Uoginiai augalai auga krūmo arba kero forma ir augina uogas. Vasarą sunkiau automobiliais transportuoti uogas. Jie mėgsta pastovią drėgmę. Ekstra. ligų. pakavimas. gervuogės. vienodai sunokę. organinių rūgščių. 37. Uogyno (žemuogyno. vaivorai. Žiemą pervežant reikia saugoti.25 m atstumais. Uogos gali būti skinamos mechanizuotai. kad jos nekeistų savo padėties kelionėje. Vaisių standartai.0cm. Jie auginami uogynuose. Serbentai dauginami vegetatyviniais būdais: sumedėjusiais auginiais. Uogos juodos. plėtojimas.32. todėl renkamos atrankiniu būdu du kartus. balsvos. kai atvėsinamos iki 3-4oC. Našesnis darbas. kurios transportuojamos į parduotuves. Ganėtinai jauni ir anksti pradeda derėti-birželio-liepos mėnesį. Derliaus rūšiavimas. Serbentų uogos tinka uogienėms. Kruopštaus rankų darbo reikia nuimti derlių. nes jos noksta kartu. vėliau auga silpniau. Vienų veislių uogos skynimo brandos stadijoje byra. sultims. citrinvyčiai. be pašalinių kvapų. pektininių medžiagų. 38. transportavimas. spanguolės. kad uogų kekės būtų ne žemiau kaip 20 cm nuo žemės paviršiaus. rauginių. aromatinių. Automobiliuose dėžes su obuoliais reikia taip pakrauti.6. Daugiau nei 40 hektarų serbentyne derliaus nuėmimui naudinga turėti kombainą. Tos pačios veislės obuolių vertė priklauso nuo sunokimo laipsnio. būklė. pirmos ir antros rūšies obuoliai turi būti sveiki. agrastyno. švieži. Nukentėję ekstremaliomis sąlygomis lengvai atželia. Geriausiai dera 3-4 metų krūmai. būdingos veislei spalvos. Sodinama rudenį į drėgną ir purią dirvą. 35. Lengvai dauginami vegetatyviškai. su vaiskočiais.

Kasmet reikia įterpti azoto trąšų. Aviečių krūmai 1. Braškynui reikalinga užuovėja nuo stiprių vėjų. mėgsta drėgmę. Realizavimui uogos renkamos anksti ryte. sirupai. nes noksta ne vienu laiku. Ankstyvesnį derlių galima gauti pirmametį ar antrametį braškyną uždengus polietileno priedangomis. Dauginimas žalaisi auginiais gerų rezultatų duoda dirbtinio rūko sąlygomis. Gervuogių auginimas. Vertingiausi humusingi. aronijų. Gervuogės dauginamos atžalomis. anksti pavasarį ar rudenį. uogienės. verdami kompotai. kurių pH 5. Pervežimui arba šaldymui skirtos uogos turi būti kietokos. Aviečių uogos malonaus skonio ir aromato. Techninės brandos agrastų uogos būna kietos ir pradeda spalvintis. bet drėgnas oras palankus. Dauginimas ir sodinukų auginimas. Derlingiausios 12-35 cm ilgio mišriosios vaisinės šakelės. gausiai noksta po 5 savaičių. noksta vėliau už avietes. Uogos abiem atvejais skinamos iš karto. kad atšaldžius jas galima būtų pervežti vėsesniu paros metu. avietės pernoksta. Uogos renkamos tada. bet ne žalios. kurių auginiai sunkiai įsišaknija. Žiemą avietės neištvermingos. Abrikosų. Derėti pradeda 4-5 augimo metais. Avietės. Dirva agrastynui parengiama prieš metus. Sveiki aviečių sodinukai auginami elitiniame avietyne. 39. Sultis galima spausti ir iš pernokusių uogų. Gulsčiomis atlankomis dauginamos tokios veislės. džemai. kad žiemą jį dengtų vienodas sniego sluoksnis ir saugotų nuo iššalimo. kada jos visai pajuoduoja. viršūniniais auginiais ir atlankomis. likeriai. Pirmosios uogos pradeda nokti po 4 savaičių. Jos tinka įvairiam techniniam perdirbimui. auginimo ir derėjimo ypatumai. kokiu augo iki persodinimo. Pirmaisiais metais stiebai išauga. Abrikoso vaisiai pasižymi labai vertingomis 13 . sultys. drebučiai. reikia. Vartojimo brandos uogos esti gero skonio ir išvaizdos. Uogos valgomos šviežios ir konservuotos. uogienėms.. o šaknys daugiametės. Į prekybą turi patekti šviežios. Yra veislių su mažiau dyglių. šaknų žaliaisiais auginiais. uogienėms. Sirpstančios uogos su 2-3 dienų pertraukomis renkamos dėžutes. žalsvai baltos ir geltonos. Agrastai gali augti ir rūgštesnėse dirvose. aktinidijų.Tolesniems pervežimams skinamos uogos sausu oru. Uogos raudonos ar geltonos. Surinktas uogas galima laikyti apie savaitę 0oC temperatūroje šaldytuve. vyšnių. Spalvotos uogos skinamos tada. iš jų daromos uogienės. antraisiais dera ir išdžiūsta. Nuskintos nesunokusios uogos kambario temperatūroje baigia nokti per 4-5 dienas. kai jos pradeda įgyti būdingą spalvą. Didesniuose agrastynuose galima skinti kombainais. Sodinukai turi būti sveiki ir gerai išsivystę. desertui. nemėgsta užpelkėjusių su aukštu gruntiniu vandeniu dirvų. Uogos sirpti ima po 25-35 dienų nuo žydėjimo pabaigos. paprastai noksta liepos mėnesį. antpilai. prinokusios-konservavimui. beveik juodos. arba visai be dyglių. skinamos su žiedsosčiu. Dirva parengiama rudenį taip pat kaip avietėms. kol jos nesušyla saulėje. dygliuoti dvimečiai. Agrastų krūmai mulčiuojami durpėmis. 1. saulėta vieta. Dauginimas vertikaliomis atlankomis. Dideliam derliui gauti reikia. kad juos intensyviai lankytų bitės. Arti braškyno turi būti tvenkinys arba upė ir privažiavimo keliai. sveikos uogos. Tręšiama. Giminingas avietei uogakrūmis yra gervuogė. Retesnių sodo augalų vaisių ir uogų nauda. švarios. Nemėgsta sausų ir pernelyg drėgnų dirvų. vėjo prapučiama. Dauguma šių augalų biologinių savybių labai panašios.2-1. šaltalankių. Tolesniems pervežimams geriau rinkti po pietų. Agrastai atsparesni sausroms ir mažiau reiklūs dirvai negu juodieji serbentai. Abrikosai.5m aukščio uogakrūmis. Braškės. Braškes galimas auginti šiltnamiuose nesezoniniam derliui gauti žiemos pabaigoje. Skinamos susispaudžia arba pačios nukrinta. kai jos lengvai atsiskiria nuo žiedsosčio. saldainiai. Uogos raudonos. skynimo brandos. Vežamos per 7-10 dienų jos nusispalvina. vynui. būdingos veislei. pradėjusios nokti-konservavimui. geriausiai auga priemolio dirvose.5-2m aukščio. Tai vieni vertingiausių uoginių augalų. Sodinti galima rudenį ir pavasarį sodintuvais arba kastuvais. žalios. Gervuogės stiebai statūs arba driekiasi gulsčiai. natūralios spalvos. Dauginimas ir sodinukų augimas. atrankiniu būdu. vynuogių ir kt. tinka valgyti šviežias. Gervuogės uogos tamsiai raudonos. Geriausias šiek tiek nuolaidus reljefas. Iš jų spaudžiamos sultys. Jei rinkti pavėluota. Agrastų derlius imamas vartojimo ir techninėje brandoje. Sunokusios uogos skinamos su koteliais. Sodinama tokiu gilumu. Transportuoti skirtos dėžutės statomos į konteinerius. Agrastas yra daugiametis. Tinkamiausi lengvi ir vidutiniai priemoliai ir geri sukultūrinti priesmėliai. Laistymas derlingumą gali padidinti net 2 kartus. Laikomos per 1-2 dienas visiškai nusispalvina ir tinka realizuoti. dygliuotais ūgliais. Aviečių stiebai tiesūs. lengvo ir vidutinio sunkumo mažo rūgštingumo dirvožemiai. Sodinukai sodinami rudenį. likusios išauga stambesnės. Geriausias derlius išauginamas saulėtose vietose. Sodinti galima rugpjūčio mėn ir rugsėjo pradžioje arba kuo anksčiau pavasarį. Krūmai ištvermingi žiemą. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje. Ten jos dauginamos šaknų atžalomis.5. musai. sirupai. Braškėms skirta žemė tręšiama mėšlu. Tolesnėm kelionėms tinka techninės brandos silpnai nusispalvinusios uogos. Braškės pakenčia drėgmės perteklių. Augimas ir derėjimas. Braškės yra savidulkis augalas. sausringais metais laistoma. Su koteliais surinktos uogos transportabilesnės. 40. Tinka purios dirvos. Uogos labai skanios šviežios ir šaldytos. Uogas geriau rinkti tada. japoninių svarainių. Auginimo agrotechnika. Pasodinti augalų stiebeliai patrumpinami iki 52cm aukščio. Jos vartojamos šviežios arba vynui gaminti. Nuėmus sunokusias uogas. Agrastai. marmeladui. Kad pavasarį agrastai gerai augtų. Surinktos uogos laikomos sandėlyje. Vartojimo sezoną galima paankstinti auginant šiltnamiuose arba po priedangomis. kad dirvožemyje būtu judraus fosforo ir judraus kalio.

marmeladas. Vaisiai valgomi švieži. Aronija neturi veislių. bet minkštimas dar netinka valgyti. drėgmės. Japoniniai svarainiai. Citrinvytis neatsparus sausrai. kompotai. atlankomis ir skiepijimu. vynas. Paprastai į sodą sodinami vienmečiai abrikosų sodinukai. sirupams. Citrinvytis yra medėjantis vijoklinis augalas. auginiais ir sėklomis. Abrikosai auga medžio forma.biocheminėmis savybėmis. Dauginimas. Aronija dauginama sėklomis. Perdirbti galima ir nesunokusias uogas. Pageidautina silpnai rūgšti ar neutrali dirvožemio reakcija. Jas reikia saugoti nuo kačių. Dauginimas. geriau apsaugotose nuo vėjų vietose. giliai sukultūrintos. geriau tinka saulėti sklypai su nedideliu nuolydžiu. Derlingumas priklauso nuo aplinkos sąlygų. konjakas. Tada vaisiai krečiami ant patiesalų. Citrinvyčio skonio nėra su kuo palyginti. Vaisiai noksta rugsėjo pabaigoje ne vienu laiku. pakenčia iki -30 šalčius. Geriau sodinti pavasarį. pavasarį pradžiūvus dirvai. todėl švieži mažai vartojami. Naudingi kaip maistinis ir dekoratyvinis augalas. Džiovinti vaisiai išlaiko gydomąsias jų savybes iki pavasario. kai būna suaugę. kad vienoje vietoje būtų pasodinta ir moteriškas ir vyriškas augalas. Derlius lengviau imamas. Uogos noksta rugsėjo pradžioje. žele. šviesiai žali ir žali. Iš vaisių gaminami puikūs kisieliai. trauktinėms gaminti. Dažniausiai rūgščios. sultingi. Dauginimas. 3-5 dienas anksčiau. žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais. eteris. Bet kokie pažeidimai kenkia augimui ir vystymuisi. Jie geltoni su rusvumu. Vynmedžiai. iš jų perdedami į dėžutes. iš jų gaminami kompotai. oranžinė su įvairiais atskirų veislių atspalviais. likeriams. jie džiovinami. aplipę šakeles. Dauginami atlankomis. skiepijimu ir sėklomis. panašiai kaip serbentai. drebučiams. Japoninis svarainis atsparus sausroms. Tinka tyrelėms. Kekės gali kabėti iki lapkričio. Iš uogų spaudžiamos sultys. Aronijos. tada jie geriau laikosi ir būna skanesni. skaidriai žalios. šokoladas. arbata. Vaisiai smulkūs. Šaltalankių aliejus labai vertingas biologiškai aktyvių medžiagų koncentratas.5-7. jaunas pakenčia pavėsį. Sunokusios uogos krinta ir greitai genda. kompotams. Vaisiai nuraškomi iki šalnų. uogienės. lapai ir ūgliai bei cukrumi konservuotos uogos naudojamos arbatoms gaminti. ypač temperatūros. Perdirbimui vaisiai nuskinami ne kekėmis. Perkraunant vaisius. Dera iš antramečių šakelių augantys ūgliai. Uogų spalva nokimo metu keičiasi nuo šviesisi žalios iki tamsios. drenuotose. Veisliniai augalai dauginami auginiais. gydomiesiems aliejams gaminti. Šaltalankynas veisiamas smėlio ir priesmėlio dirvose su pH 6. labai skanūs. Abrikosai šviesamėgiai ir šilumamėgiai. kompotams gaminti. uogienės. vynas. spiritas. Šaltalankiai gerai žiemoja ir rūsčiomis žiemomis. Abrikosų vaisiai skinami. Uogos noksta spalio viduryje. limonadams. Daiginami atžalomis. Todėl geriau rinkti nesunokusias. nes jie trūkinėja. Vaisiai oranžiniai raudoni kaulavaisiai. besivyniojantis aplink atramą uogakrūmis. silpnai rūgščiose arba neutraliose dirvose. geltonai rudi. Naudojamos įvairiems produktams. Todėl dažniausiai dauginama sėklomis. tręšimo. džiovintos. Gamtinėmis sąlygomis dauginasi vegetatyviškai šaknų atžalomis. nereiklus šilumai ištvermingas žiemoms augalas. sirupai. Vaisiaus odelė plona. sultingi. sultys. Nuskinti vaisiai dedami į pintines arba kibirus. jų negalima daužyti. Dirva tinka puri. Sodinant svarbu. Aktinidija yra sumedėjęs vijoklis. auginiais. kurios itin svarbios žmonių mityboje. Aktinidijos geriau auga puriose. aksomiška. Jie valgomi kepti arba virti. atlankomis. prasidėjus žiemos šalčiams. Šaltalankiai. Tačiau jų tamsiai mėlynos sultys tinka uogienėms. Abrikosai gali augti įvairiose dirvose. Skinamos visai sunokusios uogos. supilant plonu sluoksniu. Atsparūs sausrai. šviesiamėgis augalas. marmeladui. Skinama tik sausu oru. geriau auga drėgnesnėse vietose. negu prie vaisių. Vynmedis yra daugiametis vijoklinis uogakrūmis. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. Pernokusios ima byrėti. Sušaldyti vaisiai laikosi visą žiemą. kisieliams. Vynuogės valgomos šviežios. saldūs. šalnų ir krušos. skiepijimu. Geriausios derlingos. atlankomis ir atžalomis. Vaisiai mėsingi. Ligos ir kenkėjai Lietuvoje aktinidijų nepuola. Auginami 14 . Dera 3-4 metais po pasodinimo į sodą. nes šakos dygliuotos. Džiovintos uogos. Vaisius galimas išlaikyti iki pavasario. vidutinio ar lengvo priemolio. laikymui-kekėmis. želė.. vitaminams. džemai. Drėgmės perteklius nokimo metu kenkia vaisių kokybei. turtingos fosforu ir kaliu dirvos. Dauginimas. šaknų atžalomis. Vėlyvos pavasarinės šalnos labai pakenkia augalams. drebučiams. Jos baigia nokti paskleistos plonu sluoksniu nesaulėtoje patalpoje. Dauginami sėklomis ir skiepijimu. Dauginimas. Kauliukas didelis. Nelabai skanūs. šampanas. nereiklus dirvai. Iš atliekų gaminamos mielės. Atsparūs ligoms ir kenkėjams. Vegetatyviai dauginti galima žaliaisiais auginiais. lapais. sultys. Nuskintos uogos 3-4 dienas nokinamos šiltoje ir sausoje patalpoje. Aktinidijos. daromas sirupas. Aktinidijos gali būti dauginamos vegetatyviškai-atlankomis. Aronija šviesiamėgis. nusispalvinę veislės spalva. ištvermingas žiemą. Pradedantys auginti dažniausiai daugina sėklomis. Svarainiai dauginami sėklomis. o trumpakočiai vaisiai stipriau laikosi prie šakelių. Aronija daugiametis vaiskrūmis.0. Uogos smulkios. iš jų gaminami sirupai. truputį pūkuota. atlankomis. kurios panaudojamos gaiviesiems gėrimams. Dažniau pasitaiko vyriški augalai. Kauliukų branduoliai geras skanėstas. nes jie noksta vienu laiku. tankūs. Noksta ne visos kartu. Aktinidijos labai jautrios šalnoms. Jų derliaus ėmimas sudėtingas. Citrinvyčiai. Valgymui-skinami vartojimo brandos. humusingose. tačiau skinti reikia visas iš karto pirmosioms uogoms prinokus. Svarainiams auginti tinka priemolio ir priesmėlio. Mėgsta drėgnesnes dirvas ir orą. sumedėjusiais ir žaliais auginiais. Aronijos vaisių derliaus ėmimas paprastas. patręšta pūdiniais. kompotams. šviesiamėgis. Žydėjimo metu greta reikalingi vyriški augalai. iki pH 6 rūgštumo dirvos. kuriose realizuojami.

Vyšnios sodinukai sodinami rudenį. Sodinukai sodinami pavasarį.0. Vynuogėms vyniotis reikalingi vielos špaleriai. derlinga priesmėlio dirva. kai jie pasiekia maksimalų dydį. Vaisiai vartojami švieži. Vaisiai patogūs skinti. Dirvožemis turi būti giliai sukultūrintas. Noksta liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių. iš jų vedami kompotai. atlankomis. nukritus lapams. Dauginimas. Sėklomis. Juodauogės veislės mėgsta šiltesnes vietas negu šviesiauogės. brandai. Tada jie skinami valgyti švieži. Sunokę vaisiai esti šviesiai raudoni. Genėjimas yra svarbiausias vynmedžių auginimo darbas.5-7. pH 6. uogienės. praėjus šalnų pavojui.saulėtose užuovėjose. 15 . Perdirbimui vaisiai skinami. drenuotas. Vyšnynui geriau tinka saulėta vieta. Jis atliekamas kasmet rudenį. Vynuogių skynimui patogu naudoti genėjimo žirkles kekėms nukirpti. Veltininės vyšnios. spaudžiamos sultys. žaliais auginiais. tamsiai raudoni. bet dar neprasidėjus vartojimo brandai.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful