1. Sodininkystės reikšmė, istorija. Sodininkystė yra žemės ūkio gamybos šaka, mokslo sritis ir studijų disciplina.

Sodininkystės, kaip žemės ūkio gamybos šakos, uždavinys – išauginti tiek vertingų vaisių ir uogų, kiek reikalinga žmonių racionalios mitybos poreikiams tenkinti. Sodininkystės mokslo uždavinys - tirti vaisinių ir uoginių augalų augimo ir derėjimo dėsningumus, esančius jų paveldimumo pagrinduose, ir kurti naujus metodus jiems intensyvinti. Lietuvoje sodininkystė pradėjo plėtotis XIV amžiuje. 1563-1680 m dvarų soduose buvo auginamos obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, uogakrūmiai. Didesni sodų plotai veisiami Valakų reformos laikotarpiu. 1849 m Peterburge išleista pirmoji lietuviška sodininkystės knyga. 1920 m įsteigta A.Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1929 m įvyko pirmasis Lietuvos pomologų suvažiavimas. Jame T.Ivanausko siūlymu atliktas pirmasis šalies suskirstymas sodininkystės zonomis ir parengtas standartinis vaisinių bei uoginių augalų veislių asortimentas, kuris vėliau buvo patikslinamas. 1938 m įsteigta pirmoji Lietuvoje sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis Dotnuvoje, įveistas pomologinis sodas veislėms tirti. Vėliau stotis nuo 1990m vadinama Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu, kuris yra Babtuose. 1984 m atliktas sodų surašymas, registruota 48600ha sodų ir uogynų, juose augo 12 milijonų vaismedžių. Sodininkystės raidoje vyravo sodybiniai sodai. 1991 m jie užėmė daugiau kaip 22tūkst.ha. Dažniausiai sodybiniuose sodeliuose auginama tiek vaismedžių ir uogakrūmių, kiek reikia šeimos poreikiams patenkinti. Ūkininkams atsiveria perspektyvos veisti sodus ne tik sodybose, bet ir specializuotis veisiant stambesnius uogynus, slyvynus, kriaušynus, obelynus. 2. Lietuvos sodininkystės būklė dabartiniu metu. Šiuo metu sodininkystės gamyba plėtojama veisiant naujus pažangius technologijų sodus. Pagrindiniai sodo augalai: obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, serbentai, agrastai, avietės, braškės. Nesėkmingai auginama kriaušės, slyvos, vyšnios. Sodai užima apie 50 000 hektarų. 3. Užsienio sodininkystės pasiekimai. Legendiniai kabantys Semiramidės sodai Babilone pateko į septynių pasaulio stebuklų sąrašą. Senovės graikų botanikas Teofrastas aprašė obelų, kriaušių, slyvų, vynuogių, graikinių riešutmedžių, trešnių, aviečių ir kitų sodo augalų rūšių veisles. Rusų akademikas N. Vavilovas ir kiti botanikai nustatė pagrindinių vaisinių ir uoginių augalų kilmės centrus. Karlis Linėjus sukūrė nomenklatūrą, palengvinančią nustatyti augalus. G.Mendelis atskelidė paveldimumo dėsningumų pagrindus. Jie padėjo sėkmingai kurti ir gerinti augalų veisles. Nuo 19a pabaigos naujoms veislinių ir uoginių augalų veislėms kurti taikomas dirbtinės lytinės hibridizacijos metodas, nuo 20a – dirbtinės mutagenezės metodas. Daugiausia vaisiu išauginama P.Amerikoje. JAV daugiausia auginama obuolių, citrinų, persikų, braškių. Brazilijoje apelsinų, bananų, papajų. Italijoje persikų, vynuogių. Rusijoje obuolių, slyvų ,aviečių. Sparčiausiai didėja obelynų, kriaušynų, slyvynų, braškynų plotai. Svarbiausia problema-sodu konstrukcija. Labiausiai vertinama verpstinė vainiko forma ir minimalus genėjimas. Toliau derlingumą bus galima didinti maksimaliai išnaudojant genetinį veislių potencialą bei sudarant pačias palankiausias augimo ir derėjimo sąlygas. 4. Svarbiausi sodų vaismedžiai, jų auginimas versliniuose, sodybiniuose, bendrijų soduose. Svarbiausieji ir pagrindiniai Lietuvos sodo augalai(vaismedžiai) yra obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos. Versliniais vadinami tie sodai, kurie įveisiami įvairiuose ūkiuose verslo tikslais. Dabar dauguma jų vadinami bendrovėmis ar įmonėmis. Verti dėmesio tiksliniai, labai konkrečios paskirties, sodai. Vienuose jų galėtų būti auginami vaisiai ir uogos vien tik šviežiam vartojimui. Vertingi būtų ir tokie tiksliniai sodai, kuriuose būtų auginami perdirbimo pramonei vaisiai ir uogos. Pajūrio rajonuose galėtų būti auginami stambesni kriaušynai, pietvakarių rajonuose-slyvynai, Žagarės ir pan. Sodybiniai sodai. Šie sodai veisiami sodybiniuose sklypuose. Šiuose soduose didžiausias veislių įvairumas. Čia gali augti obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, (serbentai, agrastai, avietės, braškės, svarainiai ir kt). Šių augalų tiek, kad jų derlius patenkintų šeimos poreikius. Sodui ir uogynui reikiamas plotas, augalų asortimentas bei poreikis paskaičiuojamas pagal šeimos narių skaičių ir augalų derlingumą. 4-5 asmenų šeimos reikmėms patenkinti reikia sodinti 15-20 vaismedžių ir 40-50 uogakrūmių. Bendrijų sodai. Tai miestiečių turimi sodai. Jie veisiami šalia miestų įvairaus dydžio žemės sklypuose. Šiuose sklypuose šeimininko nuožiūra auginami vaismedžiai, uogakrūmiai, daržovės, gėlės ir kt. Šiame sode telpa 1-2 vasarinės, 1-2 rudeninės, 3-5 žieminės obelys, 2 kriaušės, 4-6 vyšnios ir tiek pat slyvų, 15-20 uogakrūmių ir 15m2 braškių. 5. Mokslinis tiriamasis darbas sodininkystėje. Tai toks darbas, kai tiriami sodo augalų augimo ir derėjimo dėsningumai, dauginimo būdai, poreikiai augimo sąlygoms ir priemonės jiems tenkinti, dirvos dirbimo, tręšimo, vainikų formavimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemos, kuriamos naujos vaisinių ir uoginių augalų veislės. Tokiais tyrimais kuriami sodininkystės moksliniai pagrindai. Tyrimai padeda šią šaką intensyvinti. Intensyvinimo tikslas-gerai prižiūrėti sodą ir iš jo gauti didelį bei gerą vaisių ir uogų derlių. Metodiškas sodininkystės mokslinio tyrimo darbas pradėtas Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje. Mokslinio tyrimo darbų išvados ir rekomendacijos paskelbtos mokslo darbuose, periodiniuose žurnaluose ir laikraščiuose, vadovėliuose ir kitose mokymo priemonėse, naudojamos paskaitose. 6. Sodo augalų biologinė ir ūkinė charakteristika. Visi uoginiai ir vaisiniai augalai turi šaknis ir antžeminę dalį. Jas jungia šaknies kaklelis. Iš sėklų išaugusių augalų šaknies kaklelis vadinamas tikruoju, o vegetatyviškai padaugintų augalų 1

puokštines ir pentinukus. Ūgliai auga iš pumpurų. Pumpurai formuojasi lapų pažastyse. trešnes. Šaknų sistemos. Rūšis yra pagrindinis taksonominis vienetas. Kaulavaisių valgomoji 2 .Kaulavaisiai. kriaušės. Baigęs augti ir numetęs lapus ūglis vadinamas metūgliu. gauta iš vieno individo ir dauginama tik vegetatyviškai. o jų pažastyse-pumpurus. kai kurie dar turi ir prielapius. Liemuo –tai vaismedžio dalis nuo šaknies kaklelio iki viršūninio pumpuro. Daugiametė išsišakojusi. 7. bet negali kryžmintis su kitos genties augalais. o keli grupiniai pumpurai.iš liemens augančios smulkios šakelės vadinamos tarpinėmis. Juos galima lengvai suskirstyti genetiškai. tada jie išskiriami į porūšį. 2)vegetatyviškai padaugintų augalų šaknų sistema yra pridėtinė 3)mišri šaknų sistema. Smulkios iš pagrindinių ir šalutinių šakų išaugusios šakutės su žiediniais pumpurais vadinamos vaisinėmis arba generatyvinėmis šakelėmis. smailiąsias.Sėklavaisiniai. Ūglių būna įvairių. naujos veislės tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. Porūšis-tai rūšies pogrupė. Visų jų vaisiai sudaryti iš apyvaisių ir sėklų. Visi vaisiniai ir uoginiai augalai auga ūgliais. kai pagrindinę šaknį turintys augalai papildomai įsišaknija pridėtinėmis šaknimis. Pavasariniai ūgliai pradeda augti pavasarį iš viršūninių ir šoninių pumpurų. Kai kokios nors rūšies augalo populiacija žymiai skiriasi savo išoriniais požymiais nuo kitų tos pačios rūšies augalų. tik susiformavę iš lapų šoninių pumpurų. Augantis ūglis turi lapus.t. Visi vaisiniai augalai grupuojami į gamybines grupes pagal poreikius augimo sąlygoms. Gentis. Liemens dalis nuo šaknies kaklelio iki žemutinės vainiko šakos vadinama kamienu. iš generatyvinių-žiedai arba žiedynai. bet susprogsta medį smarkiai pažeidus arba jam senstant. Šie augalai daugiausia erškėtinių šeimos. vadinamus akutėmis. piramidiškas ir t. Vietinės-ilgalaikės liaudies selekcijos rezultatas. persikai. pumpuro zona vadinama bambliu. 3)dvinamiai. kurie nesprogsta daugelį metų. Introdukuotos veislės-atvežtos iš kitų šalių. Augantys ūgliai. kurios yra ištirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. Vaismedžiai turi liemenį.Iš pagrindinių šakų auga pirmos eilės šalutinės. vaisių bei jų produktų maistines ir technologines savybes bei pagal vaisių morfologinį panašumą ir kitus požymius. Jų vaisiaus valgomoji dalis sultingas apyvaisis. Vaisiai. pakaitinai auga iš mišriųjų pumpurų. kuokelių ir piestelės. Pagal sandarą pumpurai skirstomi į vegetatyvinius. šliandros. Pagal žiedų tipus vaisiniai ir uoginiai augalai grupuojami į 4 grupes:1)vienanamiai. Žiedas susideda iš žiedlapių. iš jų-antros eilės šalutinės šakos ir t. Kaulavaisinių vaismedžių vaisinės šakelės skirstomos į mišriąsias. Miegantieji pumpurai yra tokie. Jei standartinių veislių nėra. Tap poskiepio šaknų ir įskiepio šakų gali būti intarpas. Tada vaismedis susideda iš 3 komponentų. Įvairiose vietovėse gali būti vietinės liaudies selekcijos veislės. kurių vienalyčiai ir kuokeliniai. Genčiai būdinga tai. kurios visi augalai morgologiškai labai panašūs. obelinių pošeimiui. o vieta tarp dviejų pumpurų-tarpubambliu. Iš vegetatyvinių pumpurų auga lapai ir ūgliai. kad vienos genties augalai gali kryžmintis tarpusavyje. abrikosai.–sąlyginiu. Vasariniai-antriniai ūgliai pradeda augti iš tą pačią vasarą susiformavusių viršūninių pumpurų. Kaulavaisiams priklauso vyšnios. fiziologiniais. Selekcionuotos veislės-selekcininkų išvestos veislės. kaulavaisiai. slyvinių pošeimio. kurių kuokeliniai ir piesteliniai žiedai žydi ant skirtingų augalų 4)trinamiai augalai. Iš liemens augančios stambios šakos vadinamos pagrindinėmis šakomis. cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu būdu) juos išsaugo. Naujai sukurtos ir introdukuotos veislės tiriamos lyginant su standartinėmis ir tik gavus pranašesnius už standartinių veislių rezultatus. Sodo augalų grupavimas ir botaninė sudėtis.t). uogos. vystosi vaisiai. vadinami priešlaikiniais.1. piesteliniai ir dvilyčiai žiedai būna ant atskirų augalų. Šakų visuma sudaro vainiką. mažąsias.tai grupė. Lapas susideda iš lapalakščio ir lapkočio. Šaknų viršūnėse išsišakojusios smulkios šaknelės vadinamos šaknų kuokšteliais ar kuokštelinėmis šaknelėmis. citologiškai ir kitais požiūriais. o sprogstantys kitą pavasarį-vėlyvaisiais. gali susiformuoti ne vienas. Klonas yra veislės kategorija: genetiškai vienodų individų visuma. cidonija. Kiekvienas ūglis turi viršūninį ir šoninius pumpurus iš kurių auga kiti ūgliai. Veislė-tai kultivuojamų augalų visuma. Jis gali būti įvairių formų(rutuliškam verpstiškas. jos suformuoja vainiką. turi pagrindinę vertikalią šaknį ir kelias eiles šalutinių šaknų. Skiepyti vaismedžiai turi poskiepio šaknis ir įskiepio antžeminę dalį. Standartinėmis veislėmis vadinamos tokios. aronijos. Ties jos vaisiaus kotelio prisegimo ar šakelių išsišakojimo vietoje gali būti sustorėjimų. Rūšis apima grupę augalų. zoninį pasiskirstymą. mažųjų vaisinių šakelių grupė vadinama vaisininke. jo atsišakojimaišakutėmis. ir ūgliai. kurių kuokeliniai. Ne lapų pažastyse susiformavę pumpurai vadinami pridėtiniais. iš mišrių gali augti ir žiedai ir lapai. medlievos. slyvos. kurie turi žymiai daugiau panašių morfologinių požymių negu genties augalai. Tą pačią vasarą sprogstantys ūglio pumpurai vadinami ankstyvaisiais. Skiriamos 7 grupės. kurie turi tik dvilyčiu žiedus 2)vienanamiai. Šiai grupei priskiriami: obelys. Žiedas yra pakitęs trumpas ūglis-augalo lytinio dauginimosi organas. tai priklauso nuo augimo pradžios ir vietos. Pagal kilmę veislės skirstomos į: 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas. 2. šermukšniai. arba į juos skiepyti vaismedžiai. Peržydėjus žiedams. rekomenduojamos dauginti ir auginti. Šios grupės augalai priklauso erškėtinių šeimai. kurie vadinami vaisiniais maišeliais. ir piesteliniai žiedai būna tame pačiameaugale. Apyvaisis sudarytas iš egzokarpio. riešutai. Yra trejopos:1)sėjinukai. mezokarpio ir endokarpio. Skiriami: sėklavaisiai. svarainiai. besiskirianti kokiais nors požymiais(morfologiniais. generatyvinius ir mišrius. Sėklavaisinių vaismedžių vaisinės šakelės skiriamos į vytelines.

gyvena ir dera ilgai. apsidulkinimas ir apsivaisinimas. ananasai ir kt). mėlynės ir pan). Vaismedžiai ištvermingi žiemą. pistacijos). tyrės. saldžios. tamsiai mėlyni. 6. Pagal augumą yra aukštaūgės. 5. netransportabilios. Kriaušės auga 1. tai gali trukti iki 20-40 metų. dera 30-60 ir daugiau metų. kiti meta lapus. Labai svarbu. dera 3-4 augimo metais 2)vidutinio ankstyvumo. sultys rūgščiasaldės. Įvairiose vietovėse gali būti vietinės liaudies selekcijos veislės. 4. šaknų atžalomis. Jei standartinių veislių nėra. geltoni. serbentai. mėlyni. sėklavaisių grupės vaismedžių gentis. tačiau mažiau atsparūs šalčiams už obelis. 1)ankstyvosios. Vaisia būna šviesia arba tamsia odele. kompotams gaminti. tropikų rajonuose augantys augalai(bananai. todėl šviežius galima vartoti ištisus metus. graikiniai riešutai. Tai rūtinių šeimos. fiziologiniais. džemai.Riešutiniai. auga dideli. Veislė-tai kultivuojamų augalų visuma. Obelimis apsodinti žemės sklypai vadinami obelynais. dinamika. Vaisiai noksta nuo liepos pabaigos iki spalio vidurio. kuriuo apgaubtas kauliukas. gauta iš vieno individo ir dauginama tik vegetatyviškai. gerai laikosi saugyklose. kevalą ir valgomą branduolį-sėklą. Jaunos kriaušės reiklesnės drėgmei. dera kasmet. Vaisiai naudojami švieži.Tropiniai. Introdukuotos veislėsatvežtos iš kitų šalių. vidutinės ir žemaūgės veislės. 7. kaulavaisinių grupės vaismedžių gentis.dalis yra sultingas apyvaisis. labai šakojasi. sultys ir pan. tuo silpniau dera. vėlyvos 7-8 metais. Derėti pradeda skirtino amžiaus. Vyšnios dauginamos akiavimu. puikus cukrų ir rūgščių santykis. Obelis erškėtinių šeimos sėklavaisinių grupės vaismedžių gentis. su pergamentiniais sėklų lizdais ir sėklomis vidvaisiu. spanguolės. Vaismedžiai pasižymi panašiomis į obelų augimo ir derėjimo savybėmis. rudenines ir žiemines. Auga subtropikų rajonuose. Neištveria žemesnių kaip -10. 3 . Derėjimo dinamika – vaisinių augalų savybė kasmet iki pastovaus derėjimo išauginti augančio gausumo derlius. dera 4-5 m 3)vėlyvos-dera 5-6m. skonis švelnus. Priskiriami įvairių genčių augalai(braškės. vidutinio ankstyvumo 5-6 metais.5-2 kartus aukštesnės už obelis. naujos veislės tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. rekomenduojamos dauginti ir auginti. Vaisiai apvalūs. Derėjimo pradžia – tai laikas. cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu būdu) juos išsaugo. ar augalai yra tokių veislių kokių norėta įsigyjant sodinukus. gaminamos uogienės. kaulavaisinių grupės medžių gentis.o pagrindinės šaknys silpniau regeneruoja po persodinimo iš medelyno į sodą. Slyvos mažiau atsparios šalčiams. raudoni. kai vaisiniai augalai pradeda derėti sode ir uogyne. nes turi mažai smulkių šaknelių. Vaisiai noksta įvairiu laiku. kad derėjimo laikotarpis būtų kuo ilgesnis. vartojamos šviežios ir perdirbtos. Sodininkystėje vertingiausia naminė rūšis ir kaukazinė. skanaus skonio. Kuo geriau obelys auga. Dauguma veislių pradeda derėti 5-10 metais. besiskirianti kokiais nors požymiais(morfologiniais. turi apvalkalą. 8. pomerančinių pošeimio visžaliai augalai. o vėlyvosios dera 9-11 metais. Mažiau reiklios šviesai. 3. sultys raudonos. agrastai. Kuo ilgiau ir stabiliau dera nereikalaudami didesnių darbo sąnaudų. Vaisiai noksta įvairiu laiku. Kriaušė šviesamįgis ir šilumamėgis vaismedis. Šie augalai priklauso įvairioms botaninėms šeimoms.Iš obuolių gaminamos vertingos sultys. drėgnesnėse vietose gyvena trumpiau. Morelių vaisių odelė ir minkštimas tamsūs. Vainikai labiausiai didėja 10-20 metais. kurios yra ištirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. o poskiepiai-sėklomis. Veislės ir rajonavimas. Slyvos auga nuo 2 iki 4 metrų ir dar aukštesniais krūmais ir medžiais. Obelų šaknys ištveria iki -50oC šalčius. avietės. Skiriamos trys veislių grupės. džiovinti ir pan. nuo kurių priklauso vainikų formos ir dydis. žaliaisiais auginiais. Yra trys skirtingos derėjimo pradžios veislių grupės: ankstyvosios. Vaismedžių ir uogakrūmių derėjimo pradžia. Selekcionuotos veislės-selekcininkų išvestos veislės. Ankstyvos veislės pradeda derėti 2-4 metais po pasodinimo. trumpai laikosi. kad suteikia galimybę įsitikinti. ovalūs. iki 3-7m aukščio. vynas. Amorelių vaisiai šviesūs. Įvairių botaninių šeimų. Dažnai pirmasis derėjimas ir derlius būna negausus ir įdomus tik tuo. lazdynai. Vaisiai-riešutai. Vietinės-ilgalaikės liaudies selekcijos rezultatas. obelinių pošeimio. Kriaušė erškėtinių šeimos. tuo jie vertingesni. skiepytoms į sėklinius poskiepius. Pagrindinių vaisinių augalų genčių biologinės ir ūkinės ypatybės. augalų savidulka ir kryžmadulka. Tokios obelys vadinamos aukštaūgėmis ir ilgaamžėmis. švelnios. Vyšnia erškėtinių šeimos. Jos atsparios šalčiams. Pagal kilmę veislės skirstomos į: 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas. 9. Subtropiniais jie vadinami pagal augimo vietą. Vaismedžiai auga medžio ir medžiakrūmio formos. Jų vaisiai su būdingu odišku išorvaisiu ir tarpvaisiu bei sultingu. Vaisiai vartojami švieži. pradeda derėti 34metų medeliai ir kartais dar ankščiau. Obelims.Uoginiai. Uogos sultingos. jautrios drėgmės pertekliui. Standartinėmis veislėmis vadinamos tokios. Pagrindinis Lietuvos sodų augalas. Slyva erškėtinių šeimos. Obelų augimas ir derėjimas glaudžiai susiję. Pagal vaisių ir sulčių spalvą veislės skirstomos į dvi grupes:amoreles ir moreles.Subtropiniai.Citrusiniai. Pagal vaisių sunokimo ir vartojimo laiką obelų veislės skirstomos į vasarines. Pastoviai derėti vaisiniai augalai pradeda įvairaus amžiaus. 10. Naujai sukurtos ir introdukuotos veislės tiriamos lyginant su standartinėmis ir tik gavus pranašesnius už standartinių veislių rezultatus. Vidutinio ankstyvumo obelys pradeda derėti 6-8metais. Priklauso migdolai. Klonas yra veislės kategorija: genetiškai vienodų individų visuma. trukmė. šaknys negilios. Obuoliai transportabilūs. Kriaušės dera pastoviau negu obelys. sidras.-15oC šalčių. Vieni šios grupės augalai visžaliai. kompotai.

abrikosai ar slyvos. Vasaros viduryje vandens sunaudojama mažiau. gebančios formuoti pridėtines šaknis. vaisiai būna smulkūs. galis jų per anksti nukrinta. Tačiau dauginat šiuo būdu. gervuogės. o vegetacijos laikotarpį pradeda. Sodo dirvožemio dujinėje dalyje turi būti ne mažiau kaip 10proc deguonies. Ilgomis dienomis gamina daugiau auksino. kvėpavimas. Vegetatyviškai padauginti augalai pradeda ankščiau derėti. Derėjimo gamybinė ekonominė trukmė – tai toks vaisinių augalų gyvavimo laikotarpis. Šviesa. Vieną kartą užmezgę gausų derliu. esant 20-25 oC temp. o rudenį vėl daugiau. 11. kai dirvoje yra 75-80proc nuo pilno dirvožemio drėgnumo.4 oC temperatūrai. Pietų ir pietryčių šlaito žemutinėje dalyje pavasarį sniegas ištirpsta anksčiau. Dirvožemis svarbiausias vaisinių augalų augimo veiksnys. Šviesos intensyvumas priklauso nuo metų laiko. Kritiškas karštis vaismedžiams nuo 50 iki 60 oC. arba tos pačios veislės kito augalo žiedadulkėmis. daro poveikį temperatūroms: šlaito viršutinėje dalyje temperatūros būna aukštesnės negu žemutinėje. pavėluotai nuimant obuolių derlių ir rūgščiomis žiemomis. Aplinkos reikšmė vaisiniams augalams. Laikotarpį galima pailginti augalus kryptingai genint. Tinkamiausi sodams velėniniai jauriniai. Kryžmadulka vadinama vieno vaisinio ar uoginio augalo žiedų apsivaisinimas. Sėklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena. bet vėliau pradeda derėti. Natūraliai dauginama ūsais. vietovės aukščio virš jūros lygio. Vanduo (krituliai. Tačiau sėjinukų populiacija dažniausiai nevienoda. Vaisinių augalų dauginimo biologiniai pagrindai. geriau auga pumpurai. serbentai. tada kas dešimtas medis perskiepijamas kitomis dulkelinėmis veislėmis. oro ir dirvos drėgmė). o perteklius ir trūkumas žalingas. Stambios šaknys atsparesnės už smulkiąsias. Savašakniais vadinami vegetatyviškai – įšaknijimu-padauginti vaisiniai augalai. Debesys. Labiausiai saulėti pietvakarių ir šiaurės rajonai. Sėjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato sąlygose. Trūkstant drėgmės. rūkas. kai vaismedžiai žydi. Vegetatyvinio dauginimo būdai natūralus ir dirbtinis. ląstelių skilimas ir augimas ir kt procesai. ir kurį laiką gaunami geresni vaisiai. Nuo šio veiksnio priklauso fotosintezė. vaismedžius. nes turi dviejų susikryžminusių augalų paveldėtas savybes ir požymius. Kryžmadulkoje gali būti anomalijų. Sodui įveisti parenkamos pagrindinės abipusiai kryžmiškai apsidulkinančios ar dulkelinės veislės. Tada apdulkinimui ir apvaisinimui pakanka vienos dienos. be to. Kalvotų vietų slėniuose šalnos būna 1. Biriame dirvožemyje šaknys pašąla labiau negu priemolyje. kurios apsivaisina savo žiedadulkėmis ir užmezga vaisius. sparčiai auga ūgliai ir užuomazgos. kurie ištveria bent iki -35 oC šalčius. agrastai. audinius ir organus. kaip žemės paviršiaus nelygumų visuma. Dirvožemio reljefas. Savašakniai augalai paveldi visas dauginamo augalo savybes bei požymius per somatines ląsteles. geriau auga jų ūgliai ir šaknys. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys. apsidulkinus kitos veislės augalo žiedadulkėmis. Vaismedžiai gali normaliai augti ir derėti. Pietiniai šlaitai visada 25proc šiltesni. 4 . Jeigu sode tenka sodinti vienos arba dviejų veislių. kai per metus iškrinta daugiau kaip 700mm kritulių. Kai drėgmės per daug. Šalto oro sąlygomis apvaisinimui prireikia daug dienų. Lietuvoje vaismedžiams neigiamos temperatūros žalingos žydintiems sodams. Taip dauginant naudojamos vegetatyvinės augalų dalys. Ten dvigubai daugiau išgaruoja drėgmės negu šiaurinėje pusėje. dienos ilgumo.0. Sode pagrindiniai veislei reikalingos ne mažiau kaip dvi dulkelinės:pagrindinė ir atsarginė. esant 4. Žiedadulkės piestelių purkode gerai dygsta. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sėklomis ir vegetatyviškai. Tos veislės. kitais metais jie auga be derliaus ir formuoja dar gausiau žiedinių pumpurų. vaisiai sutrūkinėja. Dirvožemiai. Kuo intensyvesnė šviesa. palikuonims perduodamos virusų infekcijos. Daugiausia vandens sunaudojama pavasarį ir vasaros pradžioje. Taip sutrikdomas derėjimo stabilumas. kurios negali tarpusavyje kryžmiškai apsidulkinti. kuriu pH 4. Temperatūra. ūgliai ir šaknys auga prastai. Optimalus vandens kiekis augalams naudingas. Taip prasideda ir kartojasi nepastovus ar prametinis derėjimas – pramečiavimas.5val. derlius mažas. Savidulka vadinama augalų apsidulkinimas ir apsivaisinimas to paties žiedo arba to paties augalo kito žiedo. Šviesos intensyvumas reikšmingas vaismedžių žydėjimui ir augimui. Saulėtų valandų metinis paros vidurkis visoje Lietuvos teritorijoje apie 4. tuo daugiau sausų medžiagų vaismedžiai gamina. Lietuvos soduose vandens pakanka. kai oras šiltas.Daugumai sėklavaisinių vaismedžių nepavyksta pastoviai ilgą laiką derėti. silpnai pajurę ir velėniniai karbonatiniai priesmėliai ir priemoliai. Mūsų soduose galima auginti tuos vaismedžius ir uogakrūmius. Poilsio laikotarpį obelys baigia. kurio metu išauga didžiausi ir geriausi kokybės vaisiai. vaisiai ankščiau krinta. avietės. Sėklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. kai kurios vyšnios. vaismedžių augimui ir derėjimui turi būti sudarytos palankiausios sąlygos. Žemesnėse reljefo vietose žiemą vaismedžiai labiau pašąla. dulkės mažina šviesos intensyvumą. Vegetacijos laikotarpiu vaismedžiai intensyviai auga. ūgliai ir lapai nebeauga. Vaismedžių žydėjimui pakanka nuo 12 iki 14 oC temp. Pirmieji šalčiai gali pakenkti pumpurams ir nesubrendusiems ūgliams. Savidulkės yra braškės.5-7. Jo trukmė priklauso nuo veislių ir poskiepių savybių. Esant 3-5proc deguonies koncentracijai. vaismedžiai auga silpnai. Vaismedžiai geriausiai auga rytinių ir vakarinių šlaitų vidurinėje dalyje.5 oC didesnės negu lygumose. Iš sėklos augantys vaisiniai augalai vadinami sėjinukais. kai žiedai neapsivaisina ir vaisių nemezga. ypač kai gausus derlius. 12. yra savivaisės arba savidulkės.

Skiepijimui naudojami du komponentai-įskiepis ir poskiepis. Silpnesni sodinukai tankiai susodinami į daigyną paauginti. iš kurio bamblių susiformuoja nauji augalai. Auginiai surišami į pėdelius. virš žemės paliekama tik auginio viršūnė su 1 -2 pumpurais. Ūsais dauginamos braškės. šiltnamiuose ar kituose įrenginiuose. Atžalomis vadinami ūgliai. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginti. Jomis dauginamos avietės. Vegetatyviai dauginama: auginiais. Žinoma apie150kipijimo būdų. Auginiai įšaknijami inspektuose. Sveiki vienmečiai ūgliai sukarpomi 15-20cm ilgio atkarpomis su 2-4 pumpurais. o rudenį. Toks pat pjūvis daromas ir poskiepyje. Iš sėklos augantys vaisiniai augalai vadinami sėjinukais. žaizdos daromos kaip paprastojo sudūrimo. Daugumos augalų auginiai į medelyną sodinami pavasarį. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginti. serbentų-bet kada. Pasodinti auginiai tuoj pat mulčiuojami. Vertikaliomis atlankomis vadinami stačiai aukštyn augantys pirmamečiai ūgliai.trim per pus sutrumpintais lapais. Jais dauginami serbentai. Vyšnių. kurie suauginami iš dviejų ar trijų komponentų. panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose. nuo (0 iki 5oC ). šaknis. paimti iš sveikų veislinių vaismedžių. skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu. Ūsai intensyviausiai auga nuskynus uogas. Skiepijimas-tai dirbtinis augalų sujungimas ir suauginimas. Šiuo būdu dauginamos remontantinės braškės. kurie turi 3 trumpakočius lapelius ir netrumpesnes nei 5cm ilgio šaknis. Dauginimas atlankomis. Nauji augalai į kitą braškyną sodinami rugpjūčio pabaigoje arba anksti pavasarį. Jai galima dauginti daugelį sodo augalų: agrastus. Auginius sodinti reikia į lengvą. o 5 . Sodinimui tinkami tokie braškių kereliai. vynuogės. Kad auginiai greičiau įsišaknytų reikia daug drėgmės. Dauginimas ūsais. o skiepijimo vieta ištisai ir tampriai aprišama 0.intensyvaus ūglių augimo pabaigoje. Kad auginiai geriau įsišaknytų prieš sodinimą. Augalai įsišaknija savaime. nes turi dviejų susikryžminusių augalų paveldėtas savybes ir požymius. Vertikaliomis atlankomis dauginami serbentai.1-0. Kai kurių veislių braškės vegetacijos pabaigoje viename kerelyje jau turi 10-15 gerai išsivysčiusių ragelių. Pagerintas sudūrimas. Vegetatyvinis dauginimas-tai dauginimas naudojant augalo vegetatyvines dalis: ūglius. kai įskiepiui naudojamos ūglių atkarpos su 1-3pumpurais. ūsais. Sėklinis ir vegetatyvinis dauginimas. Pjūvis turi būti 3-4 kartus ilgesnis nei įskiepio skersmuo. iš kurių augantys jauni ūgliai apkaupti žemėmis įsišaknija. Paprastasis sudūrimas. auginiai smeigiami nuožulniai. svarainių. vyšnias. svarainiai. Sėjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato sąlygose. tačiau raudonieji ir baltieji serbentai geriausiai įsišaknija sodinti rugsėjo mėnesį. drėgnose durpėse. kai ūgliai auga intensyviausiai. atžalomis. aktinidijų. suglaudimas. žagarvyšnę. kuriuose galima palaikyti ūglių įšaknijimui reikalingas sąlygas. panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose. stiebus. krūmelių skyrimu. aktinidijos. jei bus ruošiami tuo metu. Horizontaliomis atlankomis vadinami gulsčiai į šalis nuo krūmo atlenkti ir ant žemės paguldyti stiebai. šakas. Stipriausi sodinukai išauga arčiausiai motininio kerelio. viršutinėmis atlankomis. maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys. kurių apatinė apkaupta dalis įsišaknija. atlankomis. arba skiepais. Kitus augalus dauginti šiuo būdu netikslinga. ūglinis skiepijimas.atžalomis. eilutėse 10cm atstumu. Iš kiekvieno ragelio išauga naujas augalas. skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu. Skiepijant šiuo būdu. Dauginimui naudojama aštriu peiliu nupjauta 5-10cm ilgio ūglio dalis su dviem. obelų. Skiepūgliai. Sėklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena. Įskiepio ūglis. Atžalos iškasamos rugsėjo mėnesį arba anksti pavasarį ir sodinamo į nuolatinę augimo vietą. maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais. atlankomis. Ūsas. juos atskyrus nuo motininio augalo gaunami savašakniniai augalai. o rudeniop stiebai sudžiūsta. Sėklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. apatinį jų trečdalį vienai parai pamerkti į augimo stimuliatoriaus vandeninį tirpalą. agrastų. purią ir derlingą dirvą. Dauginimas auginiais. tai ūgliai. Krūmelių skyrimas. lapus. skiepijimo peiliu nupjaunamas įstrižai. agrastai. persikų auginiai įsišaknys geriau. išaugę iš šaknų pridėtinių pumpurų. Sumedėjusiais auginiais vadinamos. skirti skiepyti į poskiepius. paruoštos įšaknijimui. Ūglinis skiepijimas yra toks. 13. pjuvenose ar smėlyje.tai braškės kerelio stiebas. auginius galima ruošti nuo rudens iki pavasario (bet geriausia rudenį). Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas. bet vėliau pradeda derėti. Jie sugrupuoti į tris grupes: akiavimas. vadinami tokie augalai. vaismedžių vegetatyviniai poskiepiai. priešingoje apatiniam pumpurui pusėje. rekomenduotina. slyvų. Silpnos atžalos bent vienerius metus turi būti auginamos medelyne ir tik tada sodinamos į nuolatinę augimo vietą. dauginimo būdai. Abu komponentai suglaudžiami. Dauginimas atžalomis.12 mm storio. o į braškyną persodinami pavasarį. 10-11 mm pločio polimerinės plėvelės juostele. Skiepytais augalais. Žaliaisiais auginiais vadinamos augančių ūglių dalys. kai tik galima įeiti į dirvą. Tačiau sėjinukų populiacija dažniausiai nevienoda. pumpurus. kerelių skyrimu. šiltos aplinkos 22-25 oC . Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas. įšaknijimui skirtos vienmečių sumedėjusių ūglių dalys. Dirbtinai dauginama auginiais. galima dauginti kai kurias slyvas. Pavasarį tokie augalai iškasami ir atsargiai supjaustomi į tie dalių kiek yra ragelių. Sumedėjusiais auginiais gali būti dauginami ir obelų vegetatyviniai poskiepiai. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sėklomis ir vegetatyviškai. slyvas. laikomi prikasti lauke arba rūsyje.

padaryta poskiepyje. kaip ir įakiavus užkišimu po žieve. Įakiavus tuoj pat aprišama. bet priglaudžiamas prie poskiepio. kad neliktų kelmelio.. Skiepijant pagerinto pridūrimo būdu. Skiepijama pavasarį. Biologinis neatitikimas pasireiškia tuo. Birželinis akiavimas. Apatinis įskiepio pumpuras turi būti mažiau nupjautame krašte. įskeliamas ir plyšio kraštuose pleistiškai nudrožti įskiepiai įstatomi taip. kai lengvai atsiskiria poskiepių žievė. perkeliamas į kitą augalą-poskiepį. Ši sąlyga dažnai pasiekiama. Po to. viename jo šone išilgai. dėl biologinių sutrikimų badauja poskiepis. Kai skiepijimo komponentai suauga. kad sutaptų jų brazdo sluoksniai. kad skiepijimo komponentų žievė ir mediena netvirtai suauga. o įskiepiui neprigijus vėl galima skiepyti sveikoje vietoje. o tarp įskiepių likęs plyšys užtaisomas medienos gabalėliu. poskiepio liemenėlyje žievė įstrižu pjūviu įpjaunama iki medienos. Kartais biologiškai neatitinkančias veisles tenka skiepyti su intarpu. kaip poskiepis yra gerokai storesnis už įskiepį ir kai žievė dar neatsilupa. vaismedžiai būna prasti. perpjaunama žievė. apatinis skydelio galas užkišamas už poskiepyje išpjauto liežuvėlio. Skiepijimo komponentų žaizdos turi gerai sutapti. skiepijama į poskiepio vainiko šakas ar liemenį. Išilginio pjūvio vietoje įskiepis pakišamas po poskiepio žieve. Pirmiausia padaromas skersinis. palaikančio skydelį. tokio ilgio ir pločio. o atviros pjūvių vietos aptepamos sodo teplu. kuris priklauso nuo specifinės medžiagų apykaitos tarp skiepijimo komponentų. Pumpuras turi būti ties išpjautos akutės viduriu.5-1 cm ilgio žievė pašalinama skiepijimo peiliu. žemiau buvusios žaizdos. be to. Labai svarbu. Poskiepis nupjaunamas stačiai.biologiškai atitinkančiu poskiepį ir įskiepį. kokia žaizda yra. Tačiau būna išimčių. kad įskiepio labiau nupjauto šono žaizdos brazdas sutaptų su poskiepio žaizdos brazdu. nederlingi.Požieviniu būdu skiepijami gerokai storesni už įskiepį poskiepiai. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip ir skiepijant sudūrimo būdu. nupjaunamas taip. Šiame komplekse vyrauja įskiepio fiziologinio senėjimo tempas. Įskiepis į poskiepio pjūvį įkišamas taip. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip sudūrimui. o atviros žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu. kad vienos jų pusės brazdas sutaptų su poskiepio brazdu. o mažiau nupjauto šono žaizda sutaptų su atkeltos žievės žaizda. Skiepijimo vieta aprišama plėvelės juostele. plėvele apvyniojant visą žaizdą. virš skiepijimo vietos. Tai vieno ir to paties augalo ūkinių ir biologinių požymių kitimų modifikaciniai pasireiškimai skiepijant į įvairius poskiepius. išpjaunama 3-5 cm ilgio žaizda. kad birželio pirmoje pusėje poskiepiai akiuojami pirmamečių ūglių akutėmis. Poskiepio ir įskiepio pjūvių ilgis ir plotis turi būti vienodi. Tai akiavimas. Dažniausiai akiuojama miegančiąja akute. Poskiepis. Po to skiepijimo vieta aprišama plėvele. Ne visas obels rūšis galima tarpusavyje sėkmingai skiepyti. kad skiepijimo komponentų žaizdos gerai sutaptų. iki skersinio pjūvio. kad komponentai tvirčiau laikytųsi. Įskėlimo būdu skiepijama. kuriais skiepijimo komponentai tvirtai sukimba ir laikosi. Prigijusi akutė sprogsta. Akiavimas priglaudimu. taip galima akiuoti ir kai žievė sunkiai atsiskiria nuo medienos. Sprogstančiąja akute akiuojama pavasarį. Poskiepio ir įskiepio tarpusavio sąveika. Poskiepis ir įskiepis turi tvirtai suaugti. nukerpiamas 10 cm aukštyje nuo žemės šiek tiek atskirai. poskiepis. Skiepūglis laikomas ties akute padėtas ant rodomojo piršto. Akiuojant šiuo būdu. Po 1015 d. Jo apatinės dalies 0. kad vasaros antroje pusėje įskiepyta ir prigijusi akutė iki kito pavasario miega(nesprogsta). Šis akiavimo būdas spartesnis. kad susidarytų liežuvėliai. nepašalinant poskiepio dalies virš skiepijimo vietos. kartu su akute. Akiuojant šiuo būdu akutė užkišama už poskiepio žievės. Poskiepio įtaka ištvermingumui priklauso nuo vegetacijos pabaigos. Skiepijamos šakos galas nulyginamas. kai poskiepis storesnis už įskiepį. Taip akiuojamos vyšnios ir trešnes. Tai poskiepio ir įskiepio sąveikos kompleksinis pasireiškimas. Akiavimas užkišimu po žieve. Tada iš skiepūglio išpjaunama tokio paties dydžio akutė. plėvelė pašalinama. poilsio laikotarpio pabaiga mažai priklauso nuo poskiepio. Poskiepis. 6 . įpjaunamas iki trečdalio ar ketvirtadalio jo storio. 2-3 cm ilgio pjūviu. kai lengvai atsiskiria žievė. daromas T raidės formos pjūvis. Aprišama ištisai. Miegančiąja akute vadinama todėl. iš viršaus žemyn. Vegetacijos ir žydėjimo pradžia. kai parenkamos botaniškai giminingos tos pačios rūšies ar genties augalų poros. ir tą pačią vasarą išauga kultūrinės veislės ūglis. Taip skiepijant nesugadinamas poskiepis.Vadinamas todėl. Akutę pjauti pradedama nuo skiepūglio pagrindo. įstrižu pjūviu. o likusios atviros pjūvių vietos užtepamos sodo tepalu. sodo žirklėmis. kad tarp jų visą vaismedžio gyvenimą vyktų normali medžiagų apykaita. kai skydelis su akute ne pakišamas po žieve. Akutę išpjauname su plonu medienos sluoksniu. Akiavimas-tai skiepijimo būdas kai skiepas. Pridūrimo būdu skiepijama. kad būtų patogu pakišti akutę. Šiuo būdu sodo augalai akiuojami nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Skiepijimo vieta ištisai ir glaudžiai aprišama plėvelės juostele. kai akutės prigyja. 14. poskiepio ir įskiepio žaizdose daromi liežuvėliai. Akiavimas sprogstančia akute. tačiau įskiepio pumpuras su lapkočiu paliekamas neapvynioti. Neaprištos žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu. Aukštesnėje poskiepio pusėje padaroma įskiepio pjūvį atitinkanti žaizda. Akiavimo komponentus suglaudžiant. kad kyšotų tik pumpuras. paskui išilginis pjūviai. kad būtų gautas nelygiašonis pleištas. dviem pjūviais.poskiepio ir įskiepio žaizdų plokštumose įpjaunama taip. Dėl biologinio neatitikimo. Skiepijimo vieta tvirtai aprišama plėvelės juostele. vadinamas akute. Įskiepis. Šoninio įpjovimo būdu. Išpjautas skydelis pakišamas po žieve. Peilio liežuvėliu atkeliami viršutiniai perpjautos žievės kampai. nuosekliai uždengiant. tačiau visą skydelį. nudrožiamas taip. Rišama taip.

Visos medelyno struktūrinės dalys žemės sklype išdėstomos taip. Poskiepynas yra pradinis medelyno skyrius. pikiuojami ir retinami sėjinukai. Pervezant skiepus didesni atstuma. Antrasis vadinamas vienmetukų lauku. kurioje pasėtos sėklosgreičiau sudygtų ir iki rudens suspėtų išauginti 7mm storumo liemenėlius. lengva ir puri. Abrikosų ir slyvų sėklos gali būti išimamos perskėlus per pusę vaisius. Iš jų imami skiepūgliai poskiepiams skiepyti. pjuvenomis. Vegetatyviniais poskiepiais vadinami tie. Sėklos džiovinamos iki 10-11proc drėgnumo. Jis turi būti apsaugotas nuo pelių ir kitokių graužikų. Juose lengva sudaryti geras sąlygas augalams augti. nustatoma jų kokybė. Vegetatyviniam poskiepynui reikalinga derlinga. Laistymui arti medelyno reikalingas koks nors vandens šaltinis – upė ar vandens telkinys. Tada valomos. Sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. veislinis uogynas. ir trejus metus. Nuo įskiepio įtakos priklauso šaknų sistemos augimo stiprumas ir atskirų jos dalių santykis. daigynas. Tinkamiausi purūs lengvi priesmėliai ir priemoliai. rūšiuojamos. kai realizuojami vienmetukai. Kaulavaisių sėklų dygimas dažnai užtrunka dėl biologinių priežasčių. Daigyne sėjamos vaismedžių sėklos. kriaušių. kai jie lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Veislinis uogynas reikalingas tada. Jame skiepijami pasodinti poskiepiai ir formuojami skiepai. 18. nuo vėjų apsaugota vieta. Poskiepynui priklauso ir vegetatyvinis poskiepynas. abrikosų sėklos parenkamos iš nukritusių vaisių. Medelynai labai svarbūs tuo. Sodinukų laikymo sklypas naudojamas poskiepiams ir skiepams laikyti iki sodinimo ar pardavimo. Skiepyne skiepai auga dvejus metus. Daigesnės slyvų sėklos būna tada. Daigynas yra poskiepyno sudedamoji dalis. veislinis sodas. iki 5 laipsnių nuolydžiu į pietus arba vakarus vieta. derliaus dydžio ir kt. Geri poskiepiai tinka skiepijimui. Netinka užliejamos žemumos arba įdubos ir vandens takoskyros. kai realizuojami dvimetukai. 16. skiepijimo patalpa. kurias nuolat gairina vėjai. jo paskirtis.5-2kartus. Poskiepyne reikalingas daigynas. vyšnių. Medelyno sudedamosios dalys: poskiepynas. Kai pavienės sėklos pradeda dygti temp pažeminama iki 0-1 oC. Žemė turi būti neužmirkstanti. trešnių. Sėklos stratifikuojamos nevienodai. trečiasisdvimetukų lauku. sunaikinamos piktžolės. Vaisinių augalų sėkloms stratifikuoti ir skiepūgliams laikyti naudojamas šaldytuvas. kriaušių.kurioje nurodoma sodinuku veisle ir poskiepis. kurie turi paklausą rinkoje. Sėklos iš vaisių imamos jas išpjaunant ir išplaunant. Prieš sėją sėklos stratifikuojamos-maišomos su smėliu. kol pasidaro birios. kad jame tilptų tiek skiepų. Netinkami skiepai naikinami. Medelynui parinkta vieta išlyginama. 17. skiepynas.šaknų antrinės sandaros. Paprastai medelynas veisiamas arčiau sodybos. Pirmasis laukas vadinamas okuliantų lauku. Skiepynas yra svarbus medelyno skyrius. nudrenuojama. Jį sutraiškius stratifikacija pagreitėja 1. Sėklinis sodas reikalingas vaismedžių sėklinių poskiepių sėkloms išauginti.Tinkamiausia lengva ir derlinga dirva. Vaisinis medelynas. Medelyno vietos parinkimas. Kiekvienas išaugintas sodinukas turi būti žinomos veislės ir geros kokybės. Vienas sklypo laukas turi būti tokio dydžio. kai jos išimamos iš ne visai sunokusių vaisių. Atskirtos sėklos džiovinamos pavėsyje. Obelų. kai medelyne auginami uoginių augalų sodinukai. kad nuo jų išaugintų sodinukų gentinės ir veislinės sudėties priklauso naujai veisiamų sodų ir uogynų veislinė ir genetinė sudėtis. supilamos į drobinius maišelius ir laikomos pakabintos sausoje patalpoje. Taip paruosti skiepai laikinai prikasami sodinuku laikymo sklype. Sparčiai augantis įskiepis stiprina šaknų augimą. sodinukų laikymo sklypas. Jame auginami vaismedžių poskiepiai-sėjinukai. kurie dauginami vegetatyviškai ir dažniausiai naudojami žemaūgėms obelims išauginti.kad nenukentetu saknys. Kad sėklos vienodžiau sudygtų pirmiausia laikomos +5 oC temp. Veislinis sodas būtinas medelyno įskiepiams auginti. reikšmė. kur per metus iškrinta ne mažiau kaip 500-600mm kritulių. 15. slyvų. nepiktžolėta. kad tarp jų būtų patogus ryšys.jos pamirkomos molio 7 . iškasimas. Surusiuoti skiepai surisami po 10 i pedelius. Medelynai augina tokius sodmenis. nes jame augantys poskiepiai akiuojami. kiek reikia išauginti per vienerius metus. Jam reikalinga šilta. Skiepų paruošimas. Medelyne svarbu auginti tinkamiausias ir perspektyvias vaismedžių bei uogakrūmių veisles. prie kiekvieno ju pririsama etikete. dėl kieto apvalkalo(kauliuko). sėklinis sodas. Sėkliniai poskiepiai auginami poskiepyne. neužteršta ligų pradais ir kenkėjais. Vegetatyviniai poskiepiai dauginami ir auginami vegetatyviniame poskiepyne. Jame auginami augalai dauginami vegetatyviniu būdu(atlankomis). sudėtinės dalys. svarainių vaisių sėklas galima išpjauti. o silpnai issivyste sveiki sodinami i atskira sklypa ir jame auginami iki standartinio dydzio. Vaisiniams augalams dauginti žaliaisiais auginiais reikalingi šiltadaržiai dirbtinio rūko sąlygoms sudaryti. Jame auginami vaismedžiai sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. Geromis sąlygomis jie išauga per vienerius metus. blogomis-per dvejus. Vaismedžių skiepijimui žiemą reikalingos patalpos. laikymas ir realizavimas. durpėmis ir laikomos reikiamoje temperatūroje ir drėgmėje. Medelynui tinka lygi arba su mažu. Iš stambesnių obuolių. puri priesmėlio arba lengvo priemolio dirva. rūšiavimas. Vaismedžių medelynu vadinamas žemės sklypas. Visuose medelynuose auginant sodinukus būtina:1)naudoti kokybiškus poskiepius 2)naudoti gerą veislinę medžiagą vaismedžių ir uogakrūmių sodinukams dauginti 3)užauginti tik aukštos kokybės standartinius sodinukus 4)išaugintus sodinukus laiku realizuoti. daigumas padidėja 100proc. kuriame auginami vaismedžių skiepai ir uogakrūmių sodinukai. skiepynas.

Vaismedžių atstumai sode turi būti tokie. Išlyginta dirva kalkinama. drėgmę gerai laikanti šarmiška (pH 6. tai jų vaismedžiai sodinami juostomis. Nustatoma granuliometrinė sudėtis. silpnai rūgščios reakcijos(5-6 pH). įdubimų vandens telkiniams susidaryti. drėgmės ir maisto medžiagų sąlyga vaismedžiams ir uogakrūmiams augti. Šis darbas labai svarbus. Slyvoms tinkamiausios derlingos. Netinka tokios vietos. Išlygintoje dirvoje neturi būti lomelių. kokio ji rūgštingumo ir kokiems augalams skiriama. Paskirstant augalus veisiamuose soduose. sodo derlingumas ir ekonominis efektyvumas.5-2 m aukščio vielos tinklo 8 . kad tarp juostų būtų ne didesnis kaip 60 m atstumas. kurį pasiekia įvairiai formuojami visai suaugę vaismedžiai.5. ypač veislių savybes. Kuo stambesni augalai.zemes verciamos ant pirmoje vagoje sudetu skiepu. Jo tikslas perengti palankiausios aeracijos. Tai yra genčių. didelę reikšmę turi veislių kryžminio apsidulkinimo sąlygų sudarymas. Juostoje po kelias eiles sodinama taip. saknys apminamos ir paliejamos. Nuo pavasario laikomas juodasis pūdymas Iki birželio pabaigos tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. kurie leidžia per visą jų augimo laikotarpį turėti erdvės šakoms ir šaknims tinkamai plėtotis. derliaus nuėmimo ir transportavimo darbus. reakcija. Padarius pirma vaga skiepai i ja dedami viena eile. lėkščiuojama. žinant sodo pagrindinę paskirtį ir parenkamų vaisinių augalų. vainikų formų ypatumus lemia sodų vaismedžių derlingumą ir derliaus kokybę. Trešnių žiedai jautrūs šalnoms. poveikio visumos rezultatas. Apkasai paliejami.0. kurios gali viena su kita kryžmiškai apsidulkinti. Jos rekomenduojamos naujai veisiamuose soduose. 21.7-7. Tai sodo projektavimo dalis.0) dirva.6-7 reakcija. Uogynams veisti dirvą galima sukultūrinti per vienerius metus. Vaisinių augalų genčių ir veislių parinkimas. blogesnės aeracijos. Abrikosams reikalinga puri. bei poskiepių. Daugumai sodo augalų tinkama pH 5. Trešnės auga įvairiose derlingose. Optimalių sodinimo atstumų parinkimas pagal poskiepių. ligas ir kenkėjus. Nuo to priklauso sodų derlingumas ir vaisių kokybė. Po lėkščiavimo ir arimo varputis naikinamas herbicidais. Obelims ir kriaušėms optimalios dirvosvidutiniškai purus priemolis ir priesmėlis. Tačiau jos neblogai auga ir sunkesnėse. karbonatingumas.2 nepiktžolėtos dirvos. Sukultūrinimo tikslas-pakoreguoti reljefą. sureguliuoti drėgmės sąlygas. kuriose telkiasi šaltas oras. ariama. išrenkami akmenys. nes vyšnios žydi anksti. Tinkamiausias laikas vaismedžių sodinukams sodinti į sodą yra spalis. Svarbu. Joms netinka lengvos smėlio dirvos. kultivuojama ir uogakrūmius sodiname. Vyšnioms tinkamiausios neutralios ar silpnai šarmiškos dirvos pH 7. Dirvų sukultūrinimo gylis priklauso nuo augalų stambumo. Daug veislių ištirta veislių tyrimų stotyse ir išbandyta įvairiuose soduose. nes daugiausia jų veislių yra kryžmadulkės. Po savaitės lėkščiuojama. Išlyginamas žemės paviršius. į kuriuos paskiepyti vaismedžiai. su pH 6. Pirmiausia specialiu sodo drenažu nusausinamos pernelyg drėgnos dirvos. Vaisinių augalų atstumai priklauso nuo maksimalaus dydžio. Nuo sodų įveisimo priklauso pasodintų vaismedžių prigijimas. priežiūros darbų atlikimą. saulėtos. todėl joms būtinos saugios nuo šalnų vietos. prieš arimą beriama trąšų atsižvelgiant į dirvos derlingumą. veislių savybių. veislių savybių. Tinkamiausi sodinimo atstumai tokie. Geriausialaikyti saldytuvuose ar sandeliuose kur 0-3temperatura. tankis.. dirvos sukultūrinimas. geras augimas. Pakenčia pavėsį. Rudenį pasodintų sodinukų šaknys iki pavasario gerai aplimpa žemėmis. atsižvelgiant į tai. tuo giliau kultūrinama dirva. todėl pavasarį gali pradėti normaliai augti be papildomo laistymo. pagausinti maisto medžiagas 60 cm dirvožemio sluoksnyje. Slyvos žydi anksčiau už kitus vaismedžius. Todėl vietos turi būti apsaugotos nuo vėjų. Kiekviena sodo augalų gentis turi įvairių veislių. Jos pakančios įvairioms dirvoms. po to vėl lėkščiuojama. Vietos parinkimas. kad sode būtų ne mažiau kaip trys veislės. Jeigu jos abi vertingos ir sode reikalingos. Smėlio dirvos netinka. Ilgiau laikant prikasami 50-60 grioviuose.5-8. Geriau auga šviesiose šiltose užuovėjose. pagerinti struktūrą. fumigacijos kameroje palaikyti skiepai vezami i ju laikymo sklypa. Didesniais atstumais bitės blogiau perneša žiedadulkes.skiepai kraunami kiekviena eile pridengiant dregnais siaudais. ariama. Šį darbą galima tinkamai atlikti. Sodui parenkamo sklypo dirvožemis tiriamas.tyreje. sodinimas. puriose dirvose su pH 6. purios ir drėgmę gerai laikančios. Tai ypač svarbu sėklavaisinių vaismedžių sodams. Dirva ariama rudenį. Dirvos kultūrinimas – tai įvairių agrotechnikos priemonių taikymas. Šis etapas prasideda tinkamiausios vietos parinkimu ir jos sukultūrinimu. bet neužmirkstančiose dirvose. Sukrauti uzdengiami brezentu. Jas lengva derinti sodinant. Jeigu sodas neaptvertas 1. patogiausiai atlikti sodų ir uogynų priežiūros. o nurūgštinimui naudojam gesintas kalkes. pagilinti armens sluoksnį. galinčios kryžmiškai apsidulkinti. Sodo įveisimo metais laikomas juodasis pūdymas: kultivuojama. Nuo struktūros priklauso vaisių ir uogų išauginimas. kad jiems per visą amžių pakaktų maitinamojo ploto ir jie turėtų geras šviesos sąlygas. 19. Sklypas aptveriamas vielos tinklu nuo kiskiu. sunaikinti piktžoles. Jei reikia kalkinama klintmilčiais ar dolomitmilčiais. humusingumas ir pagrindinių maisto medžiagų kiekis. Sodų įveisimas ir priežiūros technologijos. Yra veislių. Skiepai prikasami 40-45 cm gylio vagose. derėjimo pradžia ir derlingumo dinamika. Apkasama ne tik saknys bet ir zemutines kamienu dalys.5-7. liepos mėn ariama. nes su juo nustatoma naujai veisiamo sodo struktūra. Darant antra vaga. 20. teritorijos paskirstymas.

Tręšiant vaismedžius. formuoti jų vainikus. žalumynines daržoves. lyginimas. o anksti pavasarį jas naudoja pradedančios vegetuoti augalo dalys. seradėles. planuojamą derlių ir agrotechniką. Vaismedžių augimas ir derėjimas.Augimo ir derėjimo laikotarpis. žolyninė.2.liejami pakartotinai. joje mažiau piktžolių. ankstyvąsias bulves ir žiedinius kopūstus. Jauno ir suaugusio sodo priežiūra. Jomis galima tręšti kartą per dvejus metus. tarpueilių dirvos dirbimas. 3. kenkėjų ir ligų sukėlėjų. ypač jaunus. 23. Dirvos arba žemės dirbimu suprantamas jos apvertimas.tvora. Pomedžių juostose geriau laikyti juodąjį pūdymą. ilgalaikė daugiamečių žolių. kitais-gausiau dera. 24. Jos daug kartų per vasarą nupjaunamos ir paliekamos mulčiui. Tręšimo būdai: 1)trąšos išbarstomos pakrikai dirvos paviršiuje ir įterpiamos padargais reikiamu gilumu. maisto medžiagų kiekį dirvožemyje. Dirvos dirbimas soduose. kitas kastuvu beria žemes ant šaknų. racionaliau panaudojama sodų žemė. tuo siekiant ankstyvesnio gausaus derėjimo. Jos daug kartų per vasarą nupjaunamos ir paliekamos mulčui.vandens ir vėjo erozijos sauga. pupeles. kad neapgraužtų kiškiai. žirnius. bet beveik neauga. vagų darymas ir kiti darbai įvairiais žemės ūkio padargais. Sodinimui naudojamos tik armens sluoksnio žemės. 2 metrų atstumu nuo kamieno. Vienais laikotarpiais vaisiniai augalai labiau auga. kurių žalioji masė yra gera trąša dirvai. Azoto trąšomis paprastai tręšiama papildomai. maišymas. Vaismedžiai gausiai dera. Giliausias dirvos dirbimas vadinamas pagrindiniu. Sodinti pavasarį. arkliniais padargais ir rankiniais įrankiais. smulkintomis augalų atliekomis. Organinėmis ir mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis tręšiama rudenį. Derėjimo laikotarpis. taikant jų priežiūrai agrotechnikos priemones. Yra keletas sodo dirvos dirbimo sistemų: juodapūdyminė.Augimo laikotarpis. mulčiuojama 4-5 cm sluoksnio mėšlu arba durpėmis. Sideralinė. ridikėlius. durpėmis. Trumpalaikė daugiamečių žolių sistema tokia. kai vaismedžių tarpueiliuose auginami tokie augalai. rapsus. purenimas. Svarbesni yra 5 laikotarpiai. Vaismedžių tarpueiliuose auginami tokie augalai. Skystos trąšos įterpiamos tręštuvais 8-15cm gilumu. Prasideda nuo augalų pasodinimo į sodą ir trunka iki derėjimo pradžios. Dideliuose soduose dirva dirbama plūgais. Česnakai ir svogūnai pomedžių juostose apsaugo vaismedžius. Pomedžių juostos ir tarpueiliai prižiūrimi skirtingai. Padaromas nedidelis įdubimas. Vaismedžiai auga. Mulčiavimas yra vaismedžių pomedžių arba juostų padengimas mėšlu. atskirais augimo ir derėjimo laikotarpiais. Netinka tarpueiliuose auginti runkelių. kurių žalioji masė yra gera trąša dirvai. Šiuo laikotarpiu vaismedžiai gausiai dera. kad lietaus vanduo sunktųsi į šaknis. 4. trupinimas. žemuoges. Laisvi tarpueiliai reikalingi derliui imti. sideralinė. kai dirva dirbama sode įvairiais padargais per visą vegetacijos laikotarpį. Šiuo laikotarpiu augimui skatinti augalus reikia tręšti.6-0. Sodų ir uogynų dirvos dirbimo tikslas-sudaryti geras sąlygas vaisiniams augalams augti ir derėti. Sodinama dviese: vienas laiko sodinuką reikiamoje vietoje. 22. Gerai įdirbtos dirvos geresnė struktūra. Kasmet išauga stambūs vaisiai ir gausėja derlius. pomidorus. Šakos nusvyra nuo derliaus ir pradeda keistis vainikų formos. aeracijos ir šilumos sąlygos. Mažuose soduose dirva dirbama mažagabaritine technika. Prasideda nuo derėjimo pradžios ir trunka 26metus. peliuškų-avižų mišiniu. Jei dirva sukultūrinta anksčiau – kasamos mažesnės duobės. suspaudimas. nuo kenkėjų ir ligų. Prasideda vaismedžiams pradėjus stabiliau derėti. ridikus. Sideratai sėjami antroje vasaros pusėje. Mėgėjiškų sodų vaismedžių tarpueiliuose galima auginti kitus augalus. javų. bet silpniau auga ir atsinaujina. auga tik pavienės piktžolės. o rudenį dar žydintys nupjaunami. Juodapūdyminė. iki pastovesnio derėjimo. moliūgų. garstyčias. 2)lokaliai. Vaisinių augalų augimo ir derėjimo laikotarpiai. kiekvienas sodinukas turi būti aprištas. Herbicidinis pūdymas-nuolat naudojami herbicidai ir ten būna juoda žemė. žirnių-avižų.7 m gylio duobės. susmulkinami ir plūgais arba kastuvais įterpiami į dirvą. facelijas. tręšimas (laikas ir būdai). Vaismedžių tarpueiliuose 3-4 metus gali būti auginamos daugiametės žolės. trąšos išbarstomos židiniais arba eilutėmis specialiais padargais. Į šiuos laikotarpius tenka atsižvelgti. reikia atsižvelgti į jų biologines savybes. kai visame suaugusio sodo plote auginamos daugiametės žolės. pastovesnis derlingumas ir prieinamų formų mineralinių elementų santykis bei pH KCl . Laikotarpiais vadinami vaisinių augalų augimo ir derėjimo procesų kitimo tarpsniai. Jos giliai įterpiamos. pjuvenomis. kuriuo formuojamas vaismedžių vainikas. Laikotarpio pabaigoje vaismedžių šakų 9 . reguliuoja jo sodinimo gylį. lėkštinėmis ir kitokiomis akėčiomis bei kultivatoriais. ypač genėjimą. jų šaknims plėtotis ir visoms funkcijoms atlikti. jei dirvožemio reakcija artima neutraliai arba neutrali. naudojimas. Palaistoma 2-3 kibirais vandens.Augimo ir derėjimo laikotarpis. Vaismedžių tarpueiliuose geriausia sėti vikių-avižų. kasmet pavasarį iki žydėjimo arba rudenį krintant lapams. drėgmė. didėja vainiko ir šaknų sistemos apimtys. barkūnus. aktyvesnė mikroorganizmų veikla.tai tokia dirvos dirbimo sistema. kai vaismedžių tarpueiliuose daugiametės žolės auginamos 3-4 metus. Rudenį išbertos trąšos greitai patenka į augalą. kituose-kitais. Sodinukams kasamos 1m skersmens. Ilgalaikė daugiamečių žolių sistema sode yra tokia. kol vaismedžių šakos neužgožia jiems šviesos: burokėlius. 0. fosforo ir kalio trąšos įterpiamos tręštuvais 18-22cm. herbicidinė. lubinus.tai juodasis pūdymas.1. Derančiuose soduose sideratai auginami vienuose tarpueiliuose vienais metais.

Apatinės šakos yra ilgiausios. Aukščiau iš liemens auga tik vaisinės šakelės. kai vainikai itin tankūs. Genint ne vegetacijos laikotarpiu. kryptimis ir tvarka. jų gerai apšviesti vaisiai būna labai kokybiški. o šakos geriausiai augtų ir derėtų. Suaugę vaismedžiai genimi anksčiau negu jauni. o vietos sode yra nedaug. Į storesnes šakas įskiepijami 3-4 įskiepiai-iš abiejų šonų į viršūnę. nupjautų šakų žaizdoms lyginti. Vaismedžių perskiepijimas . technika.būdai. 5.5cm storio šakelės. Jos tinka iki 2 cm storio šakoms ir ūgliams nukirpti. labai svarbu. o aukštyn liemeniu formuojamos vis trumpesnės. Liemuo patrumpinamas tiek. Vainikų formavimas – pagrindinių ir šalutinių šakų auginimas pagal pasirinktą formą reikiamais atstumais. Vaismedžio vainikas yra iš liemens viduriniosios dalies išaugintų šakų visuma. laikas. Sodo žirklės yra labiausiai reikalingas įrankis. iš kurio auga trumposios šakelės ir visai nėra ilgesnių horizontalių šakelių. o kai dera tik dvimetės ir vyresnės.5-3m aukščio. kad jų žaizdos geriausiai gytų. bet stambesnių vaisių. Vaismedžiai genimi ne šaltesnėje kaip -5oC temperatūroje.5-2. kad greitai gytų. Perskiepijimui tinka visi skiepijimo būdai. skiriasi tik jų trukmė. Retinama tada.5m pločio. norint pakeisti vaismedžio veislę arba kai norima turėti daugiau įvairių veislių. vaisių nokimo laikas. 25. Patrumpintos šakos storėja. Perskiepijimas yra iš skiepo išaugusio medelio skiepijimas kitų veislių įskiepiais. Verpstės formos vaismedžius stengiamasi auginti 2. Tam visiškai išpjaunamos kai kurios šakos ir ūgliai. Geriausiai genėti vaismedžius poilsio laikotarpiu. kad būtų 30-40cm ilgesnis už patrumpintas pagrindines šakas. Jeigu dera vienmetės ir dvimetės šakelės. Genėjimo įrankiai turi būti švarūs. keisti ūglių ir šakų augimo kryptį. Trumpinimu šalinama tik dalis ūglio arba šakos. būdai. Genėjimo peilis lenkta geležte gali būti įvairių dydžių. Profesionaliam genėjimui naudojami peiliniai. Genėjimo pjūklelis reikalingas storesnėms kaip 2cm šakoms nupjauti. iš kurio horizontalios šakos auga tik vainiko apačioje -0. kad jis būtų kuo ilgesnis. kurios dar gali gyventi ne mažiau kaip 10-15 metų. Jie nedidelės apimties-vainiko apačia 1-1. brandina mažiau. Pašalę vaismedžiai genimi prieš vegetacijos pradžią ir sulapojus. nes džiūsta šakų viršūnės. Šakelės visai nelankstomos. Superverpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį. Taip dažniausiai formuojami žemaūgiai vaismedžiai. smulkios ir pasenusios vaisinės šakelės. Jie būna 2. Tada mažiau sutrikdomas augimo ritmas ir žiemojimas. kuriame yra visų reikiamų įrankių. lengvai ir tiksliai. Dėl mažos vainiko apimties vaismedžius galima sodinti tankiai. Genėjimo laikas. 27. greičiau džiūsta.7m nuo žemės. Visos šakos yra horizontalios arba atlenktos horizontaliai. kada geriausiai tinka atlikti vaismedžių genėjimo darbus. priemonės. Laibosios verpstės formos vaismedžiai būna apie 2.8m aukščio. labiau šakojasi.viršūnėse vietoj ūglių formuojasi vaisinės šakelės. Vaismedžiai perskiepijimui paruošiami tą pačią dieną.7-7m virš žemės. patogūs. Augimo ir derėjimo laikotarpių kitimo dėsningumai būdingi visiems vaisiniams ir uoginiams augalams. Taip formuojami tankiai pasodinti žemaūgiai vaismedžiai. viršutines-iki 60cm. Paprastosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį iš kurio auga horizontalios šakos. Perskiepijamos tik sveikos obelys ir kriaušės iki 15 metų amžiaus. kai sutampa vainiko ir įskiepytos šakos veislės. iki 2. Geriausia turėti genėjimo įrankių komplektą. Ašinis vainikas turi stiprų vertikalų liemenį ir 2-3 metų amžiaus šakeles. Pagrindinės šakos patrumpinamos pjūkleliais paliekant: žemutines-iki 90cm ilgio. Didelių sodų vaismedžiai genimi visą žiemą. sumažėja derlius. Augančių ūglių trumpinimas vadinamas pinciravimu. jame visai nėra stiprių šakų. aštrūs ir darantys lygias žaizdas pjūklai. Esant tik vienam šakų aukštui ir mažesnei vainiko apimčiai. tai išgenimos senesnės negu trejų metų. kurią perskiepijami. Vaismedžių vainikai pradeda mažėti. Juos galima apsaugoti 10 . Vainikai pasidaro skėstašakiai. daugumą vaisių geriau apšviečia saulė. Tada likusios šakos gauna daugiau šviesos ir geriau dera. Gaidukinėmis žirklėmis nupjaunamos aukštai esančios. Vegetacijos laikotarpiu galima pinciruoti ūglius. reguliuoti šakų augimą ir derėjimą per visą vaismedžių amžių. užauga daugiau kokybiškų. Laibosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį. 26. Perskiepyti galima. Ašiniais vainikais formuojami ir žemaūgiai.Derėjimo ir džiūvimo laikotarpis. Geriau. spalvotų obuolių. Jais padarytos žaizdos turi būti lygios. Šiltą pavasarį įskiepyti ūgliai sunkiau prigyja. todėl reikia rūpintis. su pertraukomis stiprių šalčių dienomis. Jų vainikai būna iki 1m pločio. aštrūs. Genėjimo tikslas-formuoti vaismedžių vainikus. Daugiau šakelių sunyksta negu užauga. pjaunantys tik traukiant. Genėjimo laikas yra metas. Tačiau galima žiemines veisles perskiepyti vasarinėmis ir atvirkščiai. Apatinė vainiko šaka iš liemens išaugusi ne žemiau kaip 0. Genėjimo darbus galima tęsti iki vegetacijos pradžios. tinka iki 2cm storio žalioms ir sausoms šakelėms nupjauti. Vertingiausiais yra trečiasis-derėjimo ir augimo laikotarpis. įrankiai ir medžiagos. Tokių vaismedžių laikyti neverta. ir pusiau žemaūgiai vaismedžiai. ilgiausiai iki žydėjimo. Vaismedžių vainikai. pablogėja vaisių kokybė. Obelų vainikų formos.5maukščio. Yra du svarbiausi genėjimo būdai: trumpinimas ir retinimas. kad žaizdos nedelsiant būtų užteptos aliejiniais ar vandens emulsiniais dažais. genėjimo metu išgenimos tik senesnės negu dviejų metų. kad jais būtų galima dirbti greitai.

Labai svarbu derlių nuimti laiku. kokia vieno vaisiaus vidutinė masė. brezentiniai ir polietileno krepšiai su atsegamu dugnu. Vaisiai turi būti suaugę ir gerai nusispalvinę. Sėklavaisiai skinami apimant visu delnu. Vaisiams iš sodo išvežti tinka įvairios transporto priemonės: automobiliai. Vyšnios perdirbimui gali būti skinamos pasukant vaisių.krepšelis. Skintuvai. Kalibruotus vaisius galima atskirai laikyti sandėliuose. Ant nuvalytos žemės suguldomi žiemos pradžioje nupjauti ūgliai. Iš viršaus uždengiama plėvele. Kopėčios. Taip atsitinka dėl fiziologinių sąlygų. pervežti į prekinio paruošimo vietas ir žmonių apmokymas tinkamai šį darbą atlikti. Jeigu pavasarį žadama perskiepyti senesnius vaismedžius. 29. Reikalingi aukščiausiose vaismedžių vainikų vietose obuoliams ir kriaušėms nuskinti. Kuo anksčiau pradeda kristi vaisiai. kitus galima nukrėsti. Ūglius galima dar taip išlaikyti. Kaulavaisinių vaisiai ir uoginių kultūrų uogos ne visada lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių brandos tarpsnyje. DŠ-dalis. maždaug 0C temperatūroje. Svarbu skinant nepažeisti vaisių mechaniškai. laikymas. Transporto priemonės. 11 . kiek vaisių gali išaugti iš vieno žiedinio pumpuro. VM-vidutinė vaisių masė. kai oro temperatūra 18-20oC.5-1. dešimtą ir t. Vaisių nuėmimas. Parenkama pavėsinga. etefonas padeda susiformuoti skiriamajam audinių sluoksniui. Paprasčiausias.žiedinių pumpurų skaičiaus metodas. Kiekvienoje perskiepytoje šakoje paliekamas vienas geriausiai augantis ūglis. Šiais būdais vaisių ankstyvą kritimą galima sumažinti 3-6 kartus. sandėliavimui ir pan. Uogoms. kokią vainiko dalį sudaro kontrolinė šaka-ketvirtą. agrastai ar net vyšnios. Jos turi būti lengvos.tai taros. ypač gležnoms braškėms ir avietėms skinti ir realizuoti tinkamiausios balaninės 0. Tai galima palengvinti preparatais. Pagrindinė jų dalis. agrastų uogoms ir vynuogėms tinka 2. 31. Pasiruošimas derliaus nuėmimui. Kuo didesnis derlius ir žemesni vaismedžiai. Obuolių ir kriaušių krituoliai surenkami pirmiausia. Serbentų. gruodžio pabaigoje. Pradėjus vaisiams kristi. kad netirptų pavasarį užpilama medžio pjuvenomis. būdai. Dėl to pasunkėja derliaus nuėmimas. pakuoti ir realizuoti. kad tarp pirmo ir pakartotino purškimo truktų ne daugiau kaip 12-14 dienų. Vaismedyje parenkama viena vidutinio didumo kontrolinė šaka.3. Kaulavaisiams pakuoti tinka 50x40x15 cm lentelių dėžutės. Kurią sudaro kontrolinė šaka nuo bendros vainiko apimties. kuri. tvirtos. kraikinėmis durpėmis ir pan. prisipjaunama skiepūglių. Vaiskočio negalima išrauti iš vaisiaus. Trešnės ir slyvos skinamos su koteliais. Mažos uogų dėžutės pakuojamos į konteinerius. kad vaisiai nenukristų. kopėčių. kad nebūtų mindžiojami skinant. Rudenį ar pavasarį parenkama po vieną iš 5-10 to paties amžiaus. Skiepūglių paruošimas. purškiama alfanatilacto rūgšties arba alfanatilacto rūgšties amido vandens tirpalais. Verta nuskinti tik gerus obuolius. Derliaus prognozavimas. Taip nustatomas vienos veislės vieno vaismedžio prognozuojamas vidutinis derlingumas. Pagal tai apskaičiuojama visos kontrolinės šakos vaisių masė (kg). Obuoliai jautrūs įspaudimam. stabilios. sudaryti sutartis pardavimui. ir užpilama pjuvenomis ar durpėmis. pagrindais susmeigti į drėgną smėlį. Kiekvienos veislės skiepūgliai surišami pundeliais. tuo daugiau priskinama. Tara.0 kg talpos dėžutės. Netransportabiliems obuoliams bei kriaušėms pakuoti tinka 50x40x15cm lentelių dėžutės.t. Jiems tinka tik vienamečiai ūgliai nuo norimos veislės pietinės vaismedžio dalies. Perpilti vaisius į dėžes galima ne iš aukščiau kaip 10cm. kad galima būtų laiku apsirūpinti derliaus ėmimo ir realizavimo priemonėmis.5 kg talpos balaninės ir plastikinės dėžutės. į kurį nukrinta nuskintas vaisius. Geriausiai purkšti. Nustatoma. Ankstyvu vadinamas toks kritimas. skintuvų ir transporto priemonių pasirūpinimas vaisiams skinti. Uogų skynimui skirtais kombainais skinami serbentai. Šakoje skaičiuojami žiediniai pumpurai. stati. penktą. Svarbu purkšti tinkamiausiu laiku. pakili ir nepiktžolėta vieta. Gerai skiepaūgliai išsilaiko ledainėje arba sukastoje sniego krūvoje. Taip pat tinka ir plastikinės ir kartoninės. Vilkūgliai netinka. Apskaitinių augalų derliaus duomenys sudedami ir dalijami iš jų skaičiaus.. inventorius ir medžiagos (tas pats kaip ir 29). Obuoliams ir kriaušėms skinti tinka plastikiniai kibirai. juos galima imti pavasarį iki pumpurų brinkimo. 28. kai vaisiai byra nesulaukę skynimo brandos. Pvz. kiti patrumpinami ir paliekami derėjimui arba visiškai pašalinami. vieno vaismedžio vaisių derlius (Dm) kilogramais apskaičiuojamas pagal formulę Dm=VS•VM/ DŠ VS-vaisių skaičius kontrolinėje šakoje. tuo daugiau kartų tenka purkšti.polietileniniais maišeliais arba padaryti atvirus popierinius cilindrus. Žiemą ir anksti pavasarį pajuti ūgliai laikomi vėdinamame rūsyje. Derliaus priežiūra ir nuėmimas. traktorinės priekabos ar net arkliniai vežimai su minkštais ratais. Apytikris derliaus didis rūpi todėl. įdedama etiketė su pavadinimu ir užkasami lauke pavėsyje. 30. po pirmųjų šalčių. Purškiama rytais arba vakarais. Turi būti žinoma. laikymas. Augimo reguliatoriais galima sustiprinti vaisių laikymosi prie vaisinių šakelių stiprumą ir apsaugoti nuo ankstyvo kritimo. kad nepatektų drėgmė. Obuolių ir kriaušių kalibravimas-tai vaisių skirstymas pagal dydį. Jei žiema buvo nešalta ir vaismedžių giliai nepašalo. Tada preparatas veikia geriausiai. būdinga veislei skynimo brandoje (g). vaisių derlių galima prognozuoti įvairiu laiku ir įvairias metodais. tos pačios veislės vaismedį. Derliaus prognozavimas yra derliaus dydžio nustatymas.

Našesnis darbas. Lengvai dauginami vegetatyviškai. Serbentai dauginami vegetatyviniais būdais: sumedėjusiais auginiais. raudonieji ir auksuotieji serbentai. Dauginimo būdai. rausvos. Ekstra. Jos būna transportabilesnės. kai atvėsinamos iki 3-4oC. nesukirmiję. augina daug mažųjų vaisinių šakelių. geriau prižiūrėti. antros rūšies-5. neapvytę. plėtojimas. pavėsis. nepavytę. švarūs. pirmos rūšies. Nukentėję ekstremaliomis sąlygomis lengvai atželia. vėliau auga silpniau. marmeladams ir kt. Yra juodieji. bruknės. Serbentai. ištveria iki -30. šaltalankiai. Auginamus lengvose dirvose serbentus reikia laistyti. žaliais auginiais ir atlankomis. transportavimas. Uoginiai augalai auga krūmo arba kero forma ir augina uogas. Vasarą sunkiau automobiliais transportuoti uogas. rauginių. žemuogės. Uoginiai augalai ne itin reiklūs agroklimato sąlygoms. Vaisiai pakuojami į dėžutes. Kruopštaus rankų darbo reikia nuimti derlių. Uogos gali būti skinamos mechanizuotai. Dalies juodųjų serbentų veislių uogos noksta nevienodai. būdingos veislei spalvos. Geriausiai dera 3-4 metų krūmai. Tolimiems pervežimams naudojami automobiliniai šaldytuvai. Uogos juodos. su vaiskočiais. Daugiau nei 40 hektarų serbentyne derliaus nuėmimui naudinga turėti kombainą. 5-10 cm giliau negu augo. švieži. Obuoliai ir kriaušės. Uogos noksta liepos viduryje. Tam krūmai paruošiami genint. pirmos rūšies-1. nes jos noksta kartu. vienodai sunokę. raudonos.0cm. agrastyno. avietės. šilauogės. tyrėms. Dera kasmet. 12 . Serbentai yra savidulkiai augalai. kad jos nekeistų savo padėties kelionėje.5cm. trešnes. Uoginių ir retesniųjų sodo augalų auginimo technologijos. esti derlingos. Vaisių standartai.25 m atstumais. todėl renkamos atrankiniu būdu du kartus. kenkėjų bei mechaninių pažeidimų. Uoginiai augalai vertingi tuo. Vienų veislių uogos skynimo brandos stadijoje byra. gausiau tręšti. grupės: ekstra-6. Uogininkystės nauda.0cm. baltieji.5x1. nes tada dėžutės viduryje kiekvienas vaisius susiliečia su dešimčia kitų vaisių. kai uogos skinamos kekėmis. nepažeisti mechaniškai. 33. geresnis-šachmatiškas. Ganėtinai jauni ir anksti pradeda derėti – birželio liepos mėnesį. pirmą ir antrą rūšis. Uogų derliaus nuėmimas ir prekinis paruošimas. Kultūrinės plačiai auginamos uoginių augalų rūšys: avietės. skonio ir aromato. vienodai sunokę. kurių vaisiai yra uogos. 38. sodinama nuožulniai. Rūšiuojami į ekstra. džemams. pirmos ir antros rūšies obuoliai turi būti sveiki. kombinuotais auginiais. Jie auginami uogynuose. aktinidijos. spanguolės. geriausias diagonališkas. Kiekvienos rūšies ir veislės vaisiai pakuojami atskirose dėžutėse. Vaisių transportavimas. Ekstra. serbentai ir agrastai. o dažniau vartojamos perdirbtos.0cm. Uogakrūmių uogos labai vertingos maistui. Geriausiai auga priemolio dirvose. Juodųjų serbentų uogos vertingiausios. arba anksti pavasarį. organinių rūgščių. Automobiliuose dėžes su obuoliais reikia taip pakrauti. Serbentų uogos tinka uogienėms. Paprasčiausias pakavimas eilėmis. bet saulėtą orą. Serbentai ištvermingi žiemą. būdingos veislei spalvos. pirmos rūšies-5. Vertingiausios šviežios ir šaldytos uogos bei jų sultys. Žiemą pervežant reikia saugoti. Mėgsta drėgmę ir vėsoką. kurios transportuojamos į parduotuves. Serbentų krūmeliai sodinami 2. Derėti pradeda antramečiai. Sodinama rudenį į drėgną ir purią dirvą. Uogos yra svarbus vitaminų šaltinis. kad uogų kekės būtų ne žemiau kaip 20 cm nuo žemės paviršiaus. ligų. Serbentams netinka sausros ir karščiai. azotinių. pakavimas. todėl rečiau valgomos šviežios.85cm. sultims. gervuogės. ne vėliau kaip 2-3 savaitės iki šalčių. spanguolės. Nukentėję ekstremaliomis sąlygomis lengvai atželia. Visų veislių serbentų uogos yra rūgščios. nesukirmiję. Šakelės 5-6 metus auga stipriai.5cm. 34. vaivorai. iš rečiau auginamų rūšių-vynuogės. Serbentynas veisiamas lygiame arba nedidelio nuolydžio žemės sklype.32. auginimas ir priežiūra. Ekstra rūšies obuolių vienodumas ne didesnis kaip 0. Uogyno (žemuogyno. nepažeisti mechaniškai. kad kiekvienas vaisius susiliestų su didesniu kitų vaisių skaičiumi. Tai pervežimas iš sodo į saugyklas. su vaiskočiais. Obuolių ir kriaušių rūšiavimas. švarūs. Pakuojama taip.5cm. parduotuves arba konservų fabrikus. kitų laikosi ir pernokusios. kad vaisiai nesušaltų. gelsvos. Dažniausiai sumedėjusiais auginiais. išilgai eilėse. antros rūšies-5. Derliaus rūšiavimas. Ganėtinai jauni ir anksti pradeda derėti-birželio-liepos mėnesį. kad ne itin reiklūs agroklimato sąlygoms. 37. konservams gaminti. Pakavimas. Kruopštaus rankų darbo reikia nuimti derliui. be pašalinių kvapų. pirmos ir antros rūšies obuoliai turi būti sveiki. skonio ir aromato. Jie mėgsta pastovią drėgmę. Jie mėgsta pastovią drėgmę. 35. Vaisius pardavimui galima pakuoti polietileniniuose tinkleliuose. Vaisiai rūšiuojami pagal standartus. Uogose yra cukrų. Dera kasmet. avietyno) įveisimas. Tara turi būti gera. pektininių medžiagų. Daugiau nei 40 hektarų serbentyne derliaus nuėmimui naudinga turėti kombainą. būklė. 36. Uoginiais vadinami tie augalai. Serbentams tinka drenuotu podirviu priemolio dirvos. serbentyno. švieži.0cm. kompotams. automobiliuose sandariai apsaugomos ir greitai nuvežamos į reikiamą vietą. Uoginiais vadinami ir miškuose augantys uogakrūmiai: mėlynės. Tos pačios veislės obuolių vertė priklauso nuo sunokimo laipsnio. Vaisiai rūšiuojami pagal standartus. Uogynus lengva atnaujinti vertingesnėmis veislėmis. balsvos. Taip galima skinti raudonųjų ir baltųjų serbentų uogas. Derlingiausios 4-5 metų amžiaus juodųjų serbentų šakos ir 5-8 metų amžiaus raudonųjų serbentų. mineralinių druskų. aromatinių. atviroje ir gerai vėdinamoje vietoje. Minimalus dydis A grupės: ekstra-7. gervuogės. švari.6. Lengvai dauginami vegetatyviškai. kurių pH-6-7. citrinvyčiai.

Dauginimas ir sodinukų augimas. marmeladui. Pirmosios uogos pradeda nokti po 4 savaičių. Tolesniems pervežimams geriau rinkti po pietų. vyšnių. Kad pavasarį agrastai gerai augtų. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje. bet drėgnas oras palankus. verdami kompotai. Pirmaisiais metais stiebai išauga. šaltalankių. Gervuogės uogos tamsiai raudonos.5. antraisiais dera ir išdžiūsta. Geriausias šiek tiek nuolaidus reljefas. gausiai noksta po 5 savaičių. Geriausias derlius išauginamas saulėtose vietose.Tolesniems pervežimams skinamos uogos sausu oru. Tinkamiausi lengvi ir vidutiniai priemoliai ir geri sukultūrinti priesmėliai. Tręšiama. Aviečių uogos malonaus skonio ir aromato. Pervežimui arba šaldymui skirtos uogos turi būti kietokos. kokiu augo iki persodinimo. Dirva agrastynui parengiama prieš metus. avietės pernoksta. Sultis galima spausti ir iš pernokusių uogų. vynuogių ir kt. Braškynui reikalinga užuovėja nuo stiprių vėjų. sausringais metais laistoma. Braškės yra savidulkis augalas. antpilai. Gervuogės stiebai statūs arba driekiasi gulsčiai. Kasmet reikia įterpti azoto trąšų. Braškės pakenčia drėgmės perteklių. Sunokusios uogos skinamos su koteliais. Avietės. kurių pH 5. Ten jos dauginamos šaknų atžalomis. kol jos nesušyla saulėje. Vartojimo sezoną galima paankstinti auginant šiltnamiuose arba po priedangomis. viršūniniais auginiais ir atlankomis. Braškės. sirupai. Gervuogės dauginamos atžalomis. kai jos pradeda įgyti būdingą spalvą. Braškėms skirta žemė tręšiama mėšlu. Abrikosų.. kad atšaldžius jas galima būtų pervežti vėsesniu paros metu. Giminingas avietei uogakrūmis yra gervuogė. Agrastai atsparesni sausroms ir mažiau reiklūs dirvai negu juodieji serbentai. Uogos abiem atvejais skinamos iš karto. Pasodinti augalų stiebeliai patrumpinami iki 52cm aukščio. Uogos renkamos tada. 40. Žiemą avietės neištvermingos. beveik juodos. japoninių svarainių. Agrastų derlius imamas vartojimo ir techninėje brandoje. dygliuotais ūgliais. dygliuoti dvimečiai. žalsvai baltos ir geltonos. Jei rinkti pavėluota. džemai. Uogos labai skanios šviežios ir šaldytos. Gulsčiomis atlankomis dauginamos tokios veislės. Sveiki aviečių sodinukai auginami elitiniame avietyne. vynui. Uogos sirpti ima po 25-35 dienų nuo žydėjimo pabaigos. kad juos intensyviai lankytų bitės. Vežamos per 7-10 dienų jos nusispalvina. Derėti pradeda 4-5 augimo metais. noksta vėliau už avietes. tinka valgyti šviežias. žalios. Uogos raudonos. Vertingiausi humusingi. Transportuoti skirtos dėžutės statomos į konteinerius. Sodinukai sodinami rudenį. Retesnių sodo augalų vaisių ir uogų nauda. Realizavimui uogos renkamos anksti ryte. šaknų žaliaisiais auginiais. Techninės brandos agrastų uogos būna kietos ir pradeda spalvintis. Sodinti galima rudenį ir pavasarį sodintuvais arba kastuvais. aktinidijų. Didesniuose agrastynuose galima skinti kombainais. reikia. Aviečių krūmai 1. lengvo ir vidutinio sunkumo mažo rūgštingumo dirvožemiai. švarios. Dauguma šių augalų biologinių savybių labai panašios. sveikos uogos. uogienėms. Gervuogių auginimas. Uogos raudonos ar geltonos. musai. Nuėmus sunokusias uogas. sultys. Su koteliais surinktos uogos transportabilesnės. Spalvotos uogos skinamos tada. Skinamos susispaudžia arba pačios nukrinta. Sodinti galima rugpjūčio mėn ir rugsėjo pradžioje arba kuo anksčiau pavasarį. 39. o šaknys daugiametės. Ankstyvesnį derlių galima gauti pirmametį ar antrametį braškyną uždengus polietileno priedangomis. Aviečių stiebai tiesūs. 1. uogienės. drebučiai.5-2m aukščio. Dideliam derliui gauti reikia. Vartojimo brandos uogos esti gero skonio ir išvaizdos. Jos vartojamos šviežios arba vynui gaminti. Abrikosai. likeriai. Arti braškyno turi būti tvenkinys arba upė ir privažiavimo keliai. kurių auginiai sunkiai įsišaknija. Laikomos per 1-2 dienas visiškai nusispalvina ir tinka realizuoti. Auginimo agrotechnika. Tolesnėm kelionėms tinka techninės brandos silpnai nusispalvinusios uogos. Uogas geriau rinkti tada. Dauginimas ir sodinukų auginimas. Yra veislių su mažiau dyglių. kad žiemą jį dengtų vienodas sniego sluoksnis ir saugotų nuo iššalimo. nes noksta ne vienu laiku. likusios išauga stambesnės. Nemėgsta sausų ir pernelyg drėgnų dirvų. anksti pavasarį ar rudenį. natūralios spalvos. pradėjusios nokti-konservavimui. Jos tinka įvairiam techniniam perdirbimui. Laistymas derlingumą gali padidinti net 2 kartus. kada jos visai pajuoduoja. Sodinukai turi būti sveiki ir gerai išsivystę. iš jų daromos uogienės. bet ne žalios. Iš jų spaudžiamos sultys. saldainiai. sirupai. kai jos lengvai atsiskiria nuo žiedsosčio. vėjo prapučiama. skynimo brandos. auginimo ir derėjimo ypatumai. aronijų. Surinktos uogos laikomos sandėlyje. arba visai be dyglių. skinamos su žiedsosčiu. Dauginimas žalaisi auginiais gerų rezultatų duoda dirbtinio rūko sąlygomis. Sodinama tokiu gilumu. Sirpstančios uogos su 2-3 dienų pertraukomis renkamos dėžutes. paprastai noksta liepos mėnesį.2-1. mėgsta drėgmę. Agrastų krūmai mulčiuojami durpėmis. Agrastai. nemėgsta užpelkėjusių su aukštu gruntiniu vandeniu dirvų. uogienėms. Dauginimas vertikaliomis atlankomis. desertui. atrankiniu būdu. Braškes galimas auginti šiltnamiuose nesezoniniam derliui gauti žiemos pabaigoje.5m aukščio uogakrūmis. Tinka purios dirvos. Nuskintos nesunokusios uogos kambario temperatūroje baigia nokti per 4-5 dienas. prinokusios-konservavimui. Agrastai gali augti ir rūgštesnėse dirvose. Krūmai ištvermingi žiemą. geriausiai auga priemolio dirvose. būdingos veislei. Uogos valgomos šviežios ir konservuotos. Abrikoso vaisiai pasižymi labai vertingomis 13 . Surinktas uogas galima laikyti apie savaitę 0oC temperatūroje šaldytuve. Derlingiausios 12-35 cm ilgio mišriosios vaisinės šakelės. Augimas ir derėjimas. Dirva parengiama rudenį taip pat kaip avietėms. Agrastas yra daugiametis. saulėta vieta. kad dirvožemyje būtu judraus fosforo ir judraus kalio. Į prekybą turi patekti šviežios. Tai vieni vertingiausių uoginių augalų.

Dažniausiai rūgščios. lapais. sirupams. aksomiška. silpnai rūgščiose arba neutraliose dirvose. Vaisiai oranžiniai raudoni kaulavaisiai. nereiklus šilumai ištvermingas žiemoms augalas. giliai sukultūrintos. Aktinidijos.. Uogos noksta spalio viduryje. Japoninis svarainis atsparus sausroms.biocheminėmis savybėmis. Sušaldyti vaisiai laikosi visą žiemą. Tada vaisiai krečiami ant patiesalų. Dera iš antramečių šakelių augantys ūgliai. Dera 3-4 metais po pasodinimo į sodą. Veisliniai augalai dauginami auginiais. Jų derliaus ėmimas sudėtingas. Geriausios derlingos. šviesiai žali ir žali. Iš atliekų gaminamos mielės. saldūs. Mėgsta drėgnesnes dirvas ir orą. Vaisius galimas išlaikyti iki pavasario. vidutinio ar lengvo priemolio. Iš vaisių gaminami puikūs kisieliai. tada jie geriau laikosi ir būna skanesni. limonadams. Dauginimas. geriau tinka saulėti sklypai su nedideliu nuolydžiu. sumedėjusiais ir žaliais auginiais. auginiais. Vegetatyviai dauginti galima žaliaisiais auginiais. Dauginimas. Svarainiai dauginami sėklomis. Kauliukas didelis. Dažniau pasitaiko vyriški augalai. daromas sirupas. želė. Džiovintos uogos. jų negalima daužyti. Dauginimas. Vėlyvos pavasarinės šalnos labai pakenkia augalams. Citrinvyčiai. Naudingi kaip maistinis ir dekoratyvinis augalas. Japoniniai svarainiai. todėl švieži mažai vartojami. Skinamos visai sunokusios uogos. Abrikosai auga medžio forma. likeriams. Valgymui-skinami vartojimo brandos. Vaisiaus odelė plona. Vaisiai nuraškomi iki šalnų. Ligos ir kenkėjai Lietuvoje aktinidijų nepuola. Dirva tinka puri. Aktinidijos geriau auga puriose. Aronija neturi veislių. šviesiamėgis. Kauliukų branduoliai geras skanėstas. Aktinidijos gali būti dauginamos vegetatyviškai-atlankomis. Perdirbimui vaisiai nuskinami ne kekėmis. Atsparūs sausrai. Perkraunant vaisius. Todėl geriau rinkti nesunokusias. Uogų spalva nokimo metu keičiasi nuo šviesisi žalios iki tamsios. Atsparūs ligoms ir kenkėjams. drebučiams. Citrinvytis yra medėjantis vijoklinis augalas. Vaisiai smulkūs. vynas. Vynuogės valgomos šviežios. atlankomis. kuriose realizuojami. žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais. džemai. aplipę šakeles. ištvermingas žiemą. laikymui-kekėmis. kai būna suaugę. Derlius lengviau imamas. Iš uogų spaudžiamos sultys. Citrinvyčio skonio nėra su kuo palyginti. šokoladas. truputį pūkuota. ypač temperatūros. Aktinidija yra sumedėjęs vijoklis. Aronija dauginama sėklomis. Jie valgomi kepti arba virti. Pradedantys auginti dažniausiai daugina sėklomis. kurios panaudojamos gaiviesiems gėrimams. nes jie noksta vienu laiku. iš jų gaminami sirupai. jaunas pakenčia pavėsį. besivyniojantis aplink atramą uogakrūmis. Šaltalankių aliejus labai vertingas biologiškai aktyvių medžiagų koncentratas. pavasarį pradžiūvus dirvai. turtingos fosforu ir kaliu dirvos. tankūs. Todėl dažniausiai dauginama sėklomis. supilant plonu sluoksniu. skiepijimu. pakenčia iki -30 šalčius. 3-5 dienas anksčiau. auginiais ir sėklomis. Derlingumas priklauso nuo aplinkos sąlygų. Drėgmės perteklius nokimo metu kenkia vaisių kokybei. geriau apsaugotose nuo vėjų vietose. Daiginami atžalomis. šaknų atžalomis. kompotams. Paprastai į sodą sodinami vienmečiai abrikosų sodinukai. tręšimo. Nuskinti vaisiai dedami į pintines arba kibirus. Dauginami sėklomis ir skiepijimu.5-7. Sodinant svarbu. marmeladas. prasidėjus žiemos šalčiams. Vaisiai valgomi švieži. Sunokusios uogos krinta ir greitai genda. vitaminams. Aktinidijos labai jautrios šalnoms. Dauginami atlankomis. sultingi. iki pH 6 rūgštumo dirvos. Bet kokie pažeidimai kenkia augimui ir vystymuisi. Citrinvytis neatsparus sausrai. Skinama tik sausu oru. lapai ir ūgliai bei cukrumi konservuotos uogos naudojamos arbatoms gaminti. Tačiau jų tamsiai mėlynos sultys tinka uogienėms. Pageidautina silpnai rūgšti ar neutrali dirvožemio reakcija. Džiovinti vaisiai išlaiko gydomąsias jų savybes iki pavasario. nes šakos dygliuotos. Aronijos. oranžinė su įvairiais atskirų veislių atspalviais. Jas reikia saugoti nuo kačių. Abrikosų vaisiai skinami. Aronija šviesiamėgis. Vaisiai noksta rugsėjo pabaigoje ne vienu laiku. labai skanūs. Kekės gali kabėti iki lapkričio. eteris. nusispalvinę veislės spalva. Jie geltoni su rusvumu. marmeladui. kisieliams. Dauginimas. Dauginimas. kompotams. jie džiovinami. Uogos smulkios. atlankomis. uogienės. drebučiams. Vaisiai mėsingi. drėgmės. Geriau sodinti pavasarį. Pernokusios ima byrėti. Auginami 14 . rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. bet minkštimas dar netinka valgyti. skaidriai žalios. iš jų gaminami kompotai. Tinka tyrelėms. sirupai. džiovintos. Vynmedis yra daugiametis vijoklinis uogakrūmis. humusingose. Nuskintos uogos 3-4 dienas nokinamos šiltoje ir sausoje patalpoje. Jos baigia nokti paskleistos plonu sluoksniu nesaulėtoje patalpoje. Abrikosai gali augti įvairiose dirvose. nes jie trūkinėja. Aronija daugiametis vaiskrūmis. iš jų perdedami į dėžutes. Uogos noksta rugsėjo pradžioje. Svarainiams auginti tinka priemolio ir priesmėlio. spiritas. kompotai. drenuotose. kad vienoje vietoje būtų pasodinta ir moteriškas ir vyriškas augalas. patręšta pūdiniais. šalnų ir krušos. o trumpakočiai vaisiai stipriau laikosi prie šakelių. žele. negu prie vaisių. Noksta ne visos kartu. vynas. Šaltalankiai gerai žiemoja ir rūsčiomis žiemomis. konjakas. sultys. Šaltalankynas veisiamas smėlio ir priesmėlio dirvose su pH 6. atlankomis ir skiepijimu. sultys. skiepijimu ir sėklomis.0. gydomiesiems aliejams gaminti. uogienės. sultingi. Žydėjimo metu greta reikalingi vyriški augalai. Perdirbti galima ir nesunokusias uogas. tačiau skinti reikia visas iš karto pirmosioms uogoms prinokus. geriau auga drėgnesnėse vietose. arbata. kurios itin svarbios žmonių mityboje. šviesiamėgis augalas. Vynmedžiai. geltonai rudi. panašiai kaip serbentai. Šaltalankiai. Abrikosai šviesamėgiai ir šilumamėgiai. nereiklus dirvai. atlankomis ir atžalomis. Naudojamos įvairiems produktams. trauktinėms gaminti. Gamtinėmis sąlygomis dauginasi vegetatyviškai šaknų atžalomis. šampanas. kompotams gaminti. Aronijos vaisių derliaus ėmimas paprastas. Nelabai skanūs.

nukritus lapams. uogienės. Veltininės vyšnios. brandai. Vaisiai vartojami švieži. kai jie pasiekia maksimalų dydį. pH 6. Juodauogės veislės mėgsta šiltesnes vietas negu šviesiauogės. Vyšnios sodinukai sodinami rudenį. Noksta liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje.5-7. Jis atliekamas kasmet rudenį. žaliais auginiais. praėjus šalnų pavojui. iš jų vedami kompotai.saulėtose užuovėjose. Tada jie skinami valgyti švieži. atlankomis. Dauginimas. Sunokę vaisiai esti šviesiai raudoni. 15 . Dirvožemis turi būti giliai sukultūrintas. derlinga priesmėlio dirva. Perdirbimui vaisiai skinami. Sodinukai sodinami pavasarį. drenuotas. Vynuogių skynimui patogu naudoti genėjimo žirkles kekėms nukirpti. spaudžiamos sultys. Vaisiai patogūs skinti.0. Vynuogėms vyniotis reikalingi vielos špaleriai. bet dar neprasidėjus vartojimo brandai. Vyšnynui geriau tinka saulėta vieta. tamsiai raudoni. Lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių. Sėklomis. Genėjimas yra svarbiausias vynmedžių auginimo darbas.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful