1. Sodininkystės reikšmė, istorija. Sodininkystė yra žemės ūkio gamybos šaka, mokslo sritis ir studijų disciplina.

Sodininkystės, kaip žemės ūkio gamybos šakos, uždavinys – išauginti tiek vertingų vaisių ir uogų, kiek reikalinga žmonių racionalios mitybos poreikiams tenkinti. Sodininkystės mokslo uždavinys - tirti vaisinių ir uoginių augalų augimo ir derėjimo dėsningumus, esančius jų paveldimumo pagrinduose, ir kurti naujus metodus jiems intensyvinti. Lietuvoje sodininkystė pradėjo plėtotis XIV amžiuje. 1563-1680 m dvarų soduose buvo auginamos obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, uogakrūmiai. Didesni sodų plotai veisiami Valakų reformos laikotarpiu. 1849 m Peterburge išleista pirmoji lietuviška sodininkystės knyga. 1920 m įsteigta A.Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1929 m įvyko pirmasis Lietuvos pomologų suvažiavimas. Jame T.Ivanausko siūlymu atliktas pirmasis šalies suskirstymas sodininkystės zonomis ir parengtas standartinis vaisinių bei uoginių augalų veislių asortimentas, kuris vėliau buvo patikslinamas. 1938 m įsteigta pirmoji Lietuvoje sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis Dotnuvoje, įveistas pomologinis sodas veislėms tirti. Vėliau stotis nuo 1990m vadinama Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu, kuris yra Babtuose. 1984 m atliktas sodų surašymas, registruota 48600ha sodų ir uogynų, juose augo 12 milijonų vaismedžių. Sodininkystės raidoje vyravo sodybiniai sodai. 1991 m jie užėmė daugiau kaip 22tūkst.ha. Dažniausiai sodybiniuose sodeliuose auginama tiek vaismedžių ir uogakrūmių, kiek reikia šeimos poreikiams patenkinti. Ūkininkams atsiveria perspektyvos veisti sodus ne tik sodybose, bet ir specializuotis veisiant stambesnius uogynus, slyvynus, kriaušynus, obelynus. 2. Lietuvos sodininkystės būklė dabartiniu metu. Šiuo metu sodininkystės gamyba plėtojama veisiant naujus pažangius technologijų sodus. Pagrindiniai sodo augalai: obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, serbentai, agrastai, avietės, braškės. Nesėkmingai auginama kriaušės, slyvos, vyšnios. Sodai užima apie 50 000 hektarų. 3. Užsienio sodininkystės pasiekimai. Legendiniai kabantys Semiramidės sodai Babilone pateko į septynių pasaulio stebuklų sąrašą. Senovės graikų botanikas Teofrastas aprašė obelų, kriaušių, slyvų, vynuogių, graikinių riešutmedžių, trešnių, aviečių ir kitų sodo augalų rūšių veisles. Rusų akademikas N. Vavilovas ir kiti botanikai nustatė pagrindinių vaisinių ir uoginių augalų kilmės centrus. Karlis Linėjus sukūrė nomenklatūrą, palengvinančią nustatyti augalus. G.Mendelis atskelidė paveldimumo dėsningumų pagrindus. Jie padėjo sėkmingai kurti ir gerinti augalų veisles. Nuo 19a pabaigos naujoms veislinių ir uoginių augalų veislėms kurti taikomas dirbtinės lytinės hibridizacijos metodas, nuo 20a – dirbtinės mutagenezės metodas. Daugiausia vaisiu išauginama P.Amerikoje. JAV daugiausia auginama obuolių, citrinų, persikų, braškių. Brazilijoje apelsinų, bananų, papajų. Italijoje persikų, vynuogių. Rusijoje obuolių, slyvų ,aviečių. Sparčiausiai didėja obelynų, kriaušynų, slyvynų, braškynų plotai. Svarbiausia problema-sodu konstrukcija. Labiausiai vertinama verpstinė vainiko forma ir minimalus genėjimas. Toliau derlingumą bus galima didinti maksimaliai išnaudojant genetinį veislių potencialą bei sudarant pačias palankiausias augimo ir derėjimo sąlygas. 4. Svarbiausi sodų vaismedžiai, jų auginimas versliniuose, sodybiniuose, bendrijų soduose. Svarbiausieji ir pagrindiniai Lietuvos sodo augalai(vaismedžiai) yra obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos. Versliniais vadinami tie sodai, kurie įveisiami įvairiuose ūkiuose verslo tikslais. Dabar dauguma jų vadinami bendrovėmis ar įmonėmis. Verti dėmesio tiksliniai, labai konkrečios paskirties, sodai. Vienuose jų galėtų būti auginami vaisiai ir uogos vien tik šviežiam vartojimui. Vertingi būtų ir tokie tiksliniai sodai, kuriuose būtų auginami perdirbimo pramonei vaisiai ir uogos. Pajūrio rajonuose galėtų būti auginami stambesni kriaušynai, pietvakarių rajonuose-slyvynai, Žagarės ir pan. Sodybiniai sodai. Šie sodai veisiami sodybiniuose sklypuose. Šiuose soduose didžiausias veislių įvairumas. Čia gali augti obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, (serbentai, agrastai, avietės, braškės, svarainiai ir kt). Šių augalų tiek, kad jų derlius patenkintų šeimos poreikius. Sodui ir uogynui reikiamas plotas, augalų asortimentas bei poreikis paskaičiuojamas pagal šeimos narių skaičių ir augalų derlingumą. 4-5 asmenų šeimos reikmėms patenkinti reikia sodinti 15-20 vaismedžių ir 40-50 uogakrūmių. Bendrijų sodai. Tai miestiečių turimi sodai. Jie veisiami šalia miestų įvairaus dydžio žemės sklypuose. Šiuose sklypuose šeimininko nuožiūra auginami vaismedžiai, uogakrūmiai, daržovės, gėlės ir kt. Šiame sode telpa 1-2 vasarinės, 1-2 rudeninės, 3-5 žieminės obelys, 2 kriaušės, 4-6 vyšnios ir tiek pat slyvų, 15-20 uogakrūmių ir 15m2 braškių. 5. Mokslinis tiriamasis darbas sodininkystėje. Tai toks darbas, kai tiriami sodo augalų augimo ir derėjimo dėsningumai, dauginimo būdai, poreikiai augimo sąlygoms ir priemonės jiems tenkinti, dirvos dirbimo, tręšimo, vainikų formavimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemos, kuriamos naujos vaisinių ir uoginių augalų veislės. Tokiais tyrimais kuriami sodininkystės moksliniai pagrindai. Tyrimai padeda šią šaką intensyvinti. Intensyvinimo tikslas-gerai prižiūrėti sodą ir iš jo gauti didelį bei gerą vaisių ir uogų derlių. Metodiškas sodininkystės mokslinio tyrimo darbas pradėtas Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje. Mokslinio tyrimo darbų išvados ir rekomendacijos paskelbtos mokslo darbuose, periodiniuose žurnaluose ir laikraščiuose, vadovėliuose ir kitose mokymo priemonėse, naudojamos paskaitose. 6. Sodo augalų biologinė ir ūkinė charakteristika. Visi uoginiai ir vaisiniai augalai turi šaknis ir antžeminę dalį. Jas jungia šaknies kaklelis. Iš sėklų išaugusių augalų šaknies kaklelis vadinamas tikruoju, o vegetatyviškai padaugintų augalų 1

Vasariniai-antriniai ūgliai pradeda augti iš tą pačią vasarą susiformavusių viršūninių pumpurų. Tap poskiepio šaknų ir įskiepio šakų gali būti intarpas. pumpuro zona vadinama bambliu. Apyvaisis sudarytas iš egzokarpio. Skiriami: sėklavaisiai. obelinių pošeimiui. ir piesteliniai žiedai būna tame pačiameaugale. Veislė-tai kultivuojamų augalų visuma. o jų pažastyse-pumpurus. Naujai sukurtos ir introdukuotos veislės tiriamos lyginant su standartinėmis ir tik gavus pranašesnius už standartinių veislių rezultatus. besiskirianti kokiais nors požymiais(morfologiniais.t. kurie turi tik dvilyčiu žiedus 2)vienanamiai. Jei standartinių veislių nėra. Vaismedžiai turi liemenį. šermukšniai. mezokarpio ir endokarpio. Visi vaisiniai ir uoginiai augalai auga ūgliais. kurių kuokeliniai ir piesteliniai žiedai žydi ant skirtingų augalų 4)trinamiai augalai. Šie augalai daugiausia erškėtinių šeimos. kuokelių ir piestelės. 2. bet negali kryžmintis su kitos genties augalais. kurių vienalyčiai ir kuokeliniai. tik susiformavę iš lapų šoninių pumpurų. bet susprogsta medį smarkiai pažeidus arba jam senstant. Augantys ūgliai. Liemens dalis nuo šaknies kaklelio iki žemutinės vainiko šakos vadinama kamienu. kai kurie dar turi ir prielapius. Ūgliai auga iš pumpurų. turi pagrindinę vertikalią šaknį ir kelias eiles šalutinių šaknų. Vaisiai. Tada vaismedis susideda iš 3 komponentų. gali susiformuoti ne vienas. Augantis ūglis turi lapus. generatyvinius ir mišrius. Peržydėjus žiedams. mažųjų vaisinių šakelių grupė vadinama vaisininke. Rūšis apima grupę augalų. puokštines ir pentinukus. Šaknų viršūnėse išsišakojusios smulkios šaknelės vadinamos šaknų kuokšteliais ar kuokštelinėmis šaknelėmis. Pavasariniai ūgliai pradeda augti pavasarį iš viršūninių ir šoninių pumpurų. Iš vegetatyvinių pumpurų auga lapai ir ūgliai.Sėklavaisiniai. kaulavaisiai. Kiekvienas ūglis turi viršūninį ir šoninius pumpurus iš kurių auga kiti ūgliai. rekomenduojamos dauginti ir auginti. Ūglių būna įvairių. 7. naujos veislės tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. Kai kokios nors rūšies augalo populiacija žymiai skiriasi savo išoriniais požymiais nuo kitų tos pačios rūšies augalų. Baigęs augti ir numetęs lapus ūglis vadinamas metūgliu. iš generatyvinių-žiedai arba žiedynai.iš liemens augančios smulkios šakelės vadinamos tarpinėmis. jos suformuoja vainiką. kurių kuokeliniai. Daugiametė išsišakojusi. Šaknų sistemos. Visų jų vaisiai sudaryti iš apyvaisių ir sėklų. kurie nesprogsta daugelį metų. svarainiai. Ties jos vaisiaus kotelio prisegimo ar šakelių išsišakojimo vietoje gali būti sustorėjimų. citologiškai ir kitais požiūriais. piesteliniai ir dvilyčiai žiedai būna ant atskirų augalų.Iš pagrindinių šakų auga pirmos eilės šalutinės. kurie vadinami vaisiniais maišeliais. Skiriamos 7 grupės. o sprogstantys kitą pavasarį-vėlyvaisiais. o vieta tarp dviejų pumpurų-tarpubambliu. Yra trejopos:1)sėjinukai. Kaulavaisiams priklauso vyšnios. Visi vaisiniai augalai grupuojami į gamybines grupes pagal poreikius augimo sąlygoms. zoninį pasiskirstymą. Introdukuotos veislės-atvežtos iš kitų šalių. uogos. cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu būdu) juos išsaugo. slyvos. Genčiai būdinga tai. Žiedas susideda iš žiedlapių. kurios visi augalai morgologiškai labai panašūs. Selekcionuotos veislės-selekcininkų išvestos veislės. kurie turi žymiai daugiau panašių morfologinių požymių negu genties augalai. šliandros. vadinamus akutėmis. iš mišrių gali augti ir žiedai ir lapai. riešutai. fiziologiniais.1. 3)dvinamiai. Pagal žiedų tipus vaisiniai ir uoginiai augalai grupuojami į 4 grupes:1)vienanamiai. Gentis. Jis gali būti įvairių formų(rutuliškam verpstiškas. persikai. vystosi vaisiai. Iš liemens augančios stambios šakos vadinamos pagrindinėmis šakomis. Šios grupės augalai priklauso erškėtinių šeimai.tai grupė. 2)vegetatyviškai padaugintų augalų šaknų sistema yra pridėtinė 3)mišri šaknų sistema. Pumpurai formuojasi lapų pažastyse. Liemuo –tai vaismedžio dalis nuo šaknies kaklelio iki viršūninio pumpuro. Juos galima lengvai suskirstyti genetiškai. slyvinių pošeimio. Vietinės-ilgalaikės liaudies selekcijos rezultatas. Tą pačią vasarą sprogstantys ūglio pumpurai vadinami ankstyvaisiais. vaisių bei jų produktų maistines ir technologines savybes bei pagal vaisių morfologinį panašumą ir kitus požymius. Klonas yra veislės kategorija: genetiškai vienodų individų visuma. medlievos. Įvairiose vietovėse gali būti vietinės liaudies selekcijos veislės. o keli grupiniai pumpurai. iš jų-antros eilės šalutinės šakos ir t. Sėklavaisinių vaismedžių vaisinės šakelės skiriamos į vytelines. Miegantieji pumpurai yra tokie.–sąlyginiu.t). tai priklauso nuo augimo pradžios ir vietos. Kaulavaisių valgomoji 2 . Kaulavaisinių vaismedžių vaisinės šakelės skirstomos į mišriąsias. Jų vaisiaus valgomoji dalis sultingas apyvaisis. Lapas susideda iš lapalakščio ir lapkočio. Standartinėmis veislėmis vadinamos tokios. pakaitinai auga iš mišriųjų pumpurų. Smulkios iš pagrindinių ir šalutinių šakų išaugusios šakutės su žiediniais pumpurais vadinamos vaisinėmis arba generatyvinėmis šakelėmis. gauta iš vieno individo ir dauginama tik vegetatyviškai. trešnes. cidonija. kad vienos genties augalai gali kryžmintis tarpusavyje. Pagal sandarą pumpurai skirstomi į vegetatyvinius. aronijos. vadinami priešlaikiniais.Kaulavaisiai. mažąsias. Pagal kilmę veislės skirstomos į: 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas. Rūšis yra pagrindinis taksonominis vienetas. abrikosai. Ne lapų pažastyse susiformavę pumpurai vadinami pridėtiniais. tada jie išskiriami į porūšį. Šiai grupei priskiriami: obelys. Skiepyti vaismedžiai turi poskiepio šaknis ir įskiepio antžeminę dalį. arba į juos skiepyti vaismedžiai. ir ūgliai. kai pagrindinę šaknį turintys augalai papildomai įsišaknija pridėtinėmis šaknimis. Šakų visuma sudaro vainiką. kurios yra ištirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. Porūšis-tai rūšies pogrupė. smailiąsias. Sodo augalų grupavimas ir botaninė sudėtis. kriaušės. Žiedas yra pakitęs trumpas ūglis-augalo lytinio dauginimosi organas. jo atsišakojimaišakutėmis. piramidiškas ir t.

Klonas yra veislės kategorija: genetiškai vienodų individų visuma. Vaismedžiai ištvermingi žiemą. augalų savidulka ir kryžmadulka. gyvena ir dera ilgai. Selekcionuotos veislės-selekcininkų išvestos veislės. Kriaušė šviesamįgis ir šilumamėgis vaismedis. Šie augalai priklauso įvairioms botaninėms šeimoms. Jos atsparios šalčiams. obelinių pošeimio. vartojamos šviežios ir perdirbtos.Riešutiniai. sėklavaisių grupės vaismedžių gentis. naujos veislės tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. Amorelių vaisiai šviesūs. pomerančinių pošeimio visžaliai augalai. 6. Pagrindinių vaisinių augalų genčių biologinės ir ūkinės ypatybės. šaknys negilios. Slyva erškėtinių šeimos. cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu būdu) juos išsaugo. dinamika. kad derėjimo laikotarpis būtų kuo ilgesnis. rekomenduojamos dauginti ir auginti. Kriaušė erškėtinių šeimos. kaulavaisinių grupės medžių gentis. vidutinio ankstyvumo 5-6 metais. Veislė-tai kultivuojamų augalų visuma. tuo silpniau dera. Pagal vaisių sunokimo ir vartojimo laiką obelų veislės skirstomos į vasarines. trukmė. tropikų rajonuose augantys augalai(bananai. žaliaisiais auginiais. tyrės. mėlynės ir pan). trumpai laikosi. Ankstyvos veislės pradeda derėti 2-4 metais po pasodinimo. ovalūs. skonis švelnus. turi apvalkalą. Tokios obelys vadinamos aukštaūgėmis ir ilgaamžėmis. 7. serbentai.dalis yra sultingas apyvaisis. Vaisiai noksta įvairiu laiku. Neištveria žemesnių kaip -10. Kriaušės dera pastoviau negu obelys. su pergamentiniais sėklų lizdais ir sėklomis vidvaisiu. Vaisiai naudojami švieži.o pagrindinės šaknys silpniau regeneruoja po persodinimo iš medelyno į sodą.Citrusiniai.5-2 kartus aukštesnės už obelis. Vidutinio ankstyvumo obelys pradeda derėti 6-8metais. Labai svarbu. Priklauso migdolai. Uogos sultingos. o vėlyvosios dera 9-11 metais. vidutinės ir žemaūgės veislės. fiziologiniais. kai vaisiniai augalai pradeda derėti sode ir uogyne. kompotai. Mažiau reiklios šviesai. Vieni šios grupės augalai visžaliai. Kuo ilgiau ir stabiliau dera nereikalaudami didesnių darbo sąnaudų. 9. Slyvos mažiau atsparios šalčiams. skiepytoms į sėklinius poskiepius. skanaus skonio. 4. Vyšnios dauginamos akiavimu. spanguolės. Derėjimo pradžia – tai laikas. saldžios. švelnios. sultys raudonos. Skiriamos trys veislių grupės. avietės. gerai laikosi saugyklose. tuo jie vertingesni. Vaisiai vartojami švieži. Pagal augumą yra aukštaūgės. 8. dera 4-5 m 3)vėlyvos-dera 5-6m. Obelimis apsodinti žemės sklypai vadinami obelynais. Yra trys skirtingos derėjimo pradžios veislių grupės: ankstyvosios. Vaisiai noksta įvairiu laiku. Vaisia būna šviesia arba tamsia odele.Subtropiniai. Subtropiniais jie vadinami pagal augimo vietą.Uoginiai. kompotams gaminti. apsidulkinimas ir apsivaisinimas. todėl šviežius galima vartoti ištisus metus. Vainikai labiausiai didėja 10-20 metais.Iš obuolių gaminamos vertingos sultys. raudoni. Standartinėmis veislėmis vadinamos tokios. 1)ankstyvosios. Vaismedžių ir uogakrūmių derėjimo pradžia. Vyšnia erškėtinių šeimos. nes turi mažai smulkių šaknelių. pradeda derėti 34metų medeliai ir kartais dar ankščiau. 3 . rudenines ir žiemines. kuriuo apgaubtas kauliukas. Jaunos kriaušės reiklesnės drėgmei. Obelų augimas ir derėjimas glaudžiai susiję. Vaisiai-riešutai. Tai rūtinių šeimos. tai gali trukti iki 20-40 metų. Pagal kilmę veislės skirstomos į: 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas. džemai. gaminamos uogienės.Tropiniai. Derėjimo dinamika – vaisinių augalų savybė kasmet iki pastovaus derėjimo išauginti augančio gausumo derlius. Kuo geriau obelys auga. jautrios drėgmės pertekliui. Introdukuotos veislėsatvežtos iš kitų šalių. auga dideli. 10. labai šakojasi. Obuoliai transportabilūs. Jų vaisiai su būdingu odišku išorvaisiu ir tarpvaisiu bei sultingu. gauta iš vieno individo ir dauginama tik vegetatyviškai. Derėti pradeda skirtino amžiaus. netransportabilios. Naujai sukurtos ir introdukuotos veislės tiriamos lyginant su standartinėmis ir tik gavus pranašesnius už standartinių veislių rezultatus. Vaismedžiai auga medžio ir medžiakrūmio formos. Veislės ir rajonavimas. Vaismedžiai pasižymi panašiomis į obelų augimo ir derėjimo savybėmis. Morelių vaisių odelė ir minkštimas tamsūs. iki 3-7m aukščio. šaknų atžalomis. o poskiepiai-sėklomis. puikus cukrų ir rūgščių santykis. Vaisiai noksta nuo liepos pabaigos iki spalio vidurio. sultys ir pan. dera 30-60 ir daugiau metų. kiti meta lapus. Dauguma veislių pradeda derėti 5-10 metais. kaulavaisinių grupės vaismedžių gentis. Obelims. 5. vynas.-15oC šalčių. sultys rūgščiasaldės. Kriaušės auga 1. Jei standartinių veislių nėra. lazdynai. kad suteikia galimybę įsitikinti. ananasai ir kt). Slyvos auga nuo 2 iki 4 metrų ir dar aukštesniais krūmais ir medžiais. Įvairiose vietovėse gali būti vietinės liaudies selekcijos veislės. Įvairių botaninių šeimų. Obelų šaknys ištveria iki -50oC šalčius. geltoni. tačiau mažiau atsparūs šalčiams už obelis. nuo kurių priklauso vainikų formos ir dydis. Pastoviai derėti vaisiniai augalai pradeda įvairaus amžiaus. tamsiai mėlyni. vėlyvos 7-8 metais. ar augalai yra tokių veislių kokių norėta įsigyjant sodinukus. kevalą ir valgomą branduolį-sėklą. pistacijos). graikiniai riešutai. Obelis erškėtinių šeimos sėklavaisinių grupės vaismedžių gentis. agrastai. Vaisiai apvalūs. Pagal vaisių ir sulčių spalvą veislės skirstomos į dvi grupes:amoreles ir moreles. 3. Vietinės-ilgalaikės liaudies selekcijos rezultatas. Sodininkystėje vertingiausia naminė rūšis ir kaukazinė. dera 3-4 augimo metais 2)vidutinio ankstyvumo. Priskiriami įvairių genčių augalai(braškės. drėgnesnėse vietose gyvena trumpiau. besiskirianti kokiais nors požymiais(morfologiniais. Auga subtropikų rajonuose. kurios yra ištirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. Dažnai pirmasis derėjimas ir derlius būna negausus ir įdomus tik tuo. dera kasmet. Pagrindinis Lietuvos sodų augalas. mėlyni. sidras. džiovinti ir pan.

ūgliai ir šaknys auga prastai. tada kas dešimtas medis perskiepijamas kitomis dulkelinėmis veislėmis. o perteklius ir trūkumas žalingas. ir kurį laiką gaunami geresni vaisiai. Žemesnėse reljefo vietose žiemą vaismedžiai labiau pašąla. Nuo šio veiksnio priklauso fotosintezė. Sodo dirvožemio dujinėje dalyje turi būti ne mažiau kaip 10proc deguonies. kurios apsivaisina savo žiedadulkėmis ir užmezga vaisius. kitais metais jie auga be derliaus ir formuoja dar gausiau žiedinių pumpurų. Dirvožemis svarbiausias vaisinių augalų augimo veiksnys. kai kurios vyšnios. Vanduo (krituliai. Daugiausia vandens sunaudojama pavasarį ir vasaros pradžioje. tuo daugiau sausų medžiagų vaismedžiai gamina. vaismedžių augimui ir derėjimui turi būti sudarytos palankiausios sąlygos. Mūsų soduose galima auginti tuos vaismedžius ir uogakrūmius. agrastai. esant 4. kai vaismedžiai žydi. Labiausiai saulėti pietvakarių ir šiaurės rajonai. Tačiau dauginat šiuo būdu. ypač kai gausus derlius. Sėjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato sąlygose. Tos veislės. Derėjimo gamybinė ekonominė trukmė – tai toks vaisinių augalų gyvavimo laikotarpis. be to. Jeigu sode tenka sodinti vienos arba dviejų veislių. vaisiai ankščiau krinta. Taip sutrikdomas derėjimo stabilumas. Pietų ir pietryčių šlaito žemutinėje dalyje pavasarį sniegas ištirpsta anksčiau. Lietuvoje vaismedžiams neigiamos temperatūros žalingos žydintiems sodams.5val. Dirvožemiai. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys. Dirvožemio reljefas. rūkas. vietovės aukščio virš jūros lygio. Sėklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena. audinius ir organus. Saulėtų valandų metinis paros vidurkis visoje Lietuvos teritorijoje apie 4. Kalvotų vietų slėniuose šalnos būna 1. Vaisinių augalų dauginimo biologiniai pagrindai. avietės. Tinkamiausi sodams velėniniai jauriniai. abrikosai ar slyvos. Vegetacijos laikotarpiu vaismedžiai intensyviai auga. kuriu pH 4. o rudenį vėl daugiau. Jo trukmė priklauso nuo veislių ir poskiepių savybių. gervuogės.Daugumai sėklavaisinių vaismedžių nepavyksta pastoviai ilgą laiką derėti. pavėluotai nuimant obuolių derlių ir rūgščiomis žiemomis. gebančios formuoti pridėtines šaknis. Pirmieji šalčiai gali pakenkti pumpurams ir nesubrendusiems ūgliams. bet vėliau pradeda derėti. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sėklomis ir vegetatyviškai. kvėpavimas. Ten dvigubai daugiau išgaruoja drėgmės negu šiaurinėje pusėje. arba tos pačios veislės kito augalo žiedadulkėmis. Sodui įveisti parenkamos pagrindinės abipusiai kryžmiškai apsidulkinančios ar dulkelinės veislės. kurios negali tarpusavyje kryžmiškai apsidulkinti. Sėklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. kaip žemės paviršiaus nelygumų visuma. oro ir dirvos drėgmė). 11. Vaismedžių žydėjimui pakanka nuo 12 iki 14 oC temp. kai žiedai neapsivaisina ir vaisių nemezga. Savidulka vadinama augalų apsidulkinimas ir apsivaisinimas to paties žiedo arba to paties augalo kito žiedo. Savidulkės yra braškės. Iš sėklos augantys vaisiniai augalai vadinami sėjinukais. 12. dulkės mažina šviesos intensyvumą. Optimalus vandens kiekis augalams naudingas. Taip dauginant naudojamos vegetatyvinės augalų dalys. Tada apdulkinimui ir apvaisinimui pakanka vienos dienos. derlius mažas.5-7. sparčiai auga ūgliai ir užuomazgos. Žiedadulkės piestelių purkode gerai dygsta. Pietiniai šlaitai visada 25proc šiltesni. Sode pagrindiniai veislei reikalingos ne mažiau kaip dvi dulkelinės:pagrindinė ir atsarginė. Kritiškas karštis vaismedžiams nuo 50 iki 60 oC. Vegetatyviškai padauginti augalai pradeda ankščiau derėti. vaismedžiai auga silpnai. kai per metus iškrinta daugiau kaip 700mm kritulių. Biriame dirvožemyje šaknys pašąla labiau negu priemolyje. Savašakniais vadinami vegetatyviškai – įšaknijimu-padauginti vaisiniai augalai. Trūkstant drėgmės. esant 20-25 oC temp. geriau auga jų ūgliai ir šaknys. Vieną kartą užmezgę gausų derliu. Vaismedžiai geriausiai auga rytinių ir vakarinių šlaitų vidurinėje dalyje. kurio metu išauga didžiausi ir geriausi kokybės vaisiai. kurie ištveria bent iki -35 oC šalčius. 4 . Savašakniai augalai paveldi visas dauginamo augalo savybes bei požymius per somatines ląsteles. ląstelių skilimas ir augimas ir kt procesai. geriau auga pumpurai. Šviesos intensyvumas reikšmingas vaismedžių žydėjimui ir augimui. Stambios šaknys atsparesnės už smulkiąsias. kai oras šiltas. Lietuvos soduose vandens pakanka. Taip prasideda ir kartojasi nepastovus ar prametinis derėjimas – pramečiavimas. Temperatūra. dienos ilgumo. Kryžmadulkoje gali būti anomalijų. Kuo intensyvesnė šviesa. vaisiai sutrūkinėja. palikuonims perduodamos virusų infekcijos. nes turi dviejų susikryžminusių augalų paveldėtas savybes ir požymius. Vaismedžiai gali normaliai augti ir derėti. Šviesos intensyvumas priklauso nuo metų laiko.5 oC didesnės negu lygumose. Šalto oro sąlygomis apvaisinimui prireikia daug dienų. Aplinkos reikšmė vaisiniams augalams. Ilgomis dienomis gamina daugiau auksino. apsidulkinus kitos veislės augalo žiedadulkėmis. ūgliai ir lapai nebeauga. silpnai pajurę ir velėniniai karbonatiniai priesmėliai ir priemoliai. Poilsio laikotarpį obelys baigia. yra savivaisės arba savidulkės.4 oC temperatūrai. Laikotarpį galima pailginti augalus kryptingai genint. Esant 3-5proc deguonies koncentracijai. kai dirvoje yra 75-80proc nuo pilno dirvožemio drėgnumo. vaismedžius. daro poveikį temperatūroms: šlaito viršutinėje dalyje temperatūros būna aukštesnės negu žemutinėje. serbentai. Kai drėgmės per daug. Šviesa. galis jų per anksti nukrinta. Vasaros viduryje vandens sunaudojama mažiau.0. Vegetatyvinio dauginimo būdai natūralus ir dirbtinis. o vegetacijos laikotarpį pradeda. Natūraliai dauginama ūsais. vaisiai būna smulkūs. Tačiau sėjinukų populiacija dažniausiai nevienoda. Kryžmadulka vadinama vieno vaisinio ar uoginio augalo žiedų apsivaisinimas. Debesys.

kai tik galima įeiti į dirvą. iš kurių augantys jauni ūgliai apkaupti žemėmis įsišaknija. Įskiepio ūglis.trim per pus sutrumpintais lapais. Iš kiekvieno ragelio išauga naujas augalas. virš žemės paliekama tik auginio viršūnė su 1 -2 pumpurais. Dauginimas ūsais. Vegetatyviai dauginama: auginiais. serbentų-bet kada. maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais. Sėjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato sąlygose. auginius galima ruošti nuo rudens iki pavasario (bet geriausia rudenį). maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais. eilutėse 10cm atstumu. Augalai įsišaknija savaime. Krūmelių skyrimas. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys. Dauginimas atžalomis. Dauginimas atlankomis. kai ūgliai auga intensyviausiai. Pjūvis turi būti 3-4 kartus ilgesnis nei įskiepio skersmuo. kai įskiepiui naudojamos ūglių atkarpos su 1-3pumpurais. skirti skiepyti į poskiepius. Sėklinis ir vegetatyvinis dauginimas. o skiepijimo vieta ištisai ir tampriai aprišama 0. Dauginimas auginiais. Vertikaliomis atlankomis vadinami stačiai aukštyn augantys pirmamečiai ūgliai. Sumedėjusiais auginiais gali būti dauginami ir obelų vegetatyviniai poskiepiai. kurie suauginami iš dviejų ar trijų komponentų. Dirbtinai dauginama auginiais. Šiuo būdu dauginamos remontantinės braškės. iš kurio bamblių susiformuoja nauji augalai. agrastai. kurių apatinė apkaupta dalis įsišaknija. suglaudimas. atžalomis. krūmelių skyrimu. Silpnos atžalos bent vienerius metus turi būti auginamos medelyne ir tik tada sodinamos į nuolatinę augimo vietą. Jai galima dauginti daugelį sodo augalų: agrastus. Atžalos iškasamos rugsėjo mėnesį arba anksti pavasarį ir sodinamo į nuolatinę augimo vietą. dauginimo būdai. Sumedėjusiais auginiais vadinamos.1-0. Dauginimui naudojama aštriu peiliu nupjauta 5-10cm ilgio ūglio dalis su dviem. paimti iš sveikų veislinių vaismedžių. atlankomis. Pavasarį tokie augalai iškasami ir atsargiai supjaustomi į tie dalių kiek yra ragelių. Pasodinti auginiai tuoj pat mulčiuojami. drėgnose durpėse. obelų. Atžalomis vadinami ūgliai. Ūsai intensyviausiai auga nuskynus uogas.atžalomis. Iš sėklos augantys vaisiniai augalai vadinami sėjinukais. o į braškyną persodinami pavasarį. Ūsais dauginamos braškės. nuo (0 iki 5oC ). Vyšnių.intensyvaus ūglių augimo pabaigoje. galima dauginti kai kurias slyvas. laikomi prikasti lauke arba rūsyje. Stipriausi sodinukai išauga arčiausiai motininio kerelio. šiltos aplinkos 22-25 oC . lapus. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sėklomis ir vegetatyviškai. paruoštos įšaknijimui. Skiepijimas-tai dirbtinis augalų sujungimas ir suauginimas. vaismedžių vegetatyviniai poskiepiai. žaizdos daromos kaip paprastojo sudūrimo. Silpnesni sodinukai tankiai susodinami į daigyną paauginti. jei bus ruošiami tuo metu. slyvas. Auginiai įšaknijami inspektuose. Sėklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. Skiepūgliai. panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose. Skiepijant šiuo būdu. viršutinėmis atlankomis. Skiepytais augalais. Toks pat pjūvis daromas ir poskiepyje. Auginius sodinti reikia į lengvą. 10-11 mm pločio polimerinės plėvelės juostele. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginti. slyvų. Sodinimui tinkami tokie braškių kereliai. šakas. persikų auginiai įsišaknys geriau. atlankomis. priešingoje apatiniam pumpurui pusėje. žagarvyšnę. ūglinis skiepijimas. kuriuose galima palaikyti ūglių įšaknijimui reikalingas sąlygas. Kai kurių veislių braškės vegetacijos pabaigoje viename kerelyje jau turi 10-15 gerai išsivysčiusių ragelių. įšaknijimui skirtos vienmečių sumedėjusių ūglių dalys. Žaliaisiais auginiais vadinamos augančių ūglių dalys. apatinį jų trečdalį vienai parai pamerkti į augimo stimuliatoriaus vandeninį tirpalą. stiebus. Žinoma apie150kipijimo būdų. Ūsas. auginiai smeigiami nuožulniai. panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose. purią ir derlingą dirvą. kurie turi 3 trumpakočius lapelius ir netrumpesnes nei 5cm ilgio šaknis. skiepijimo peiliu nupjaunamas įstrižai. aktinidijų. Skiepijimui naudojami du komponentai-įskiepis ir poskiepis. Abu komponentai suglaudžiami. Horizontaliomis atlankomis vadinami gulsčiai į šalis nuo krūmo atlenkti ir ant žemės paguldyti stiebai. agrastų. skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu. Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas. 13. vyšnias. Tačiau sėjinukų populiacija dažniausiai nevienoda.tai braškės kerelio stiebas. skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu. bet vėliau pradeda derėti. Auginiai surišami į pėdelius. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginti. išaugę iš šaknų pridėtinių pumpurų. Daugumos augalų auginiai į medelyną sodinami pavasarį. vadinami tokie augalai. šaknis. tai ūgliai. o rudenį. rekomenduotina. šiltnamiuose ar kituose įrenginiuose. Jie sugrupuoti į tris grupes: akiavimas. arba skiepais. pjuvenose ar smėlyje. Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas. Kad auginiai greičiau įsišaknytų reikia daug drėgmės. Paprastasis sudūrimas. Kitus augalus dauginti šiuo būdu netikslinga. nes turi dviejų susikryžminusių augalų paveldėtas savybes ir požymius. ūsais. Vertikaliomis atlankomis dauginami serbentai. svarainiai.12 mm storio. kerelių skyrimu. Kad auginiai geriau įsišaknytų prieš sodinimą. aktinidijos. Sveiki vienmečiai ūgliai sukarpomi 15-20cm ilgio atkarpomis su 2-4 pumpurais. Vegetatyvinis dauginimas-tai dauginimas naudojant augalo vegetatyvines dalis: ūglius. o rudeniop stiebai sudžiūsta. juos atskyrus nuo motininio augalo gaunami savašakniniai augalai. tačiau raudonieji ir baltieji serbentai geriausiai įsišaknija sodinti rugsėjo mėnesį. Jomis dauginamos avietės. Jais dauginami serbentai. Pagerintas sudūrimas. pumpurus. vynuogės. svarainių. Sėklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena. Ūglinis skiepijimas yra toks. Nauji augalai į kitą braškyną sodinami rugpjūčio pabaigoje arba anksti pavasarį. o 5 .

vaismedžiai būna prasti. paskui išilginis pjūviai. Akutę išpjauname su plonu medienos sluoksniu. Kartais biologiškai neatitinkančias veisles tenka skiepyti su intarpu. Taip skiepijant nesugadinamas poskiepis. nudrožiamas taip. žemiau buvusios žaizdos. Įakiavus tuoj pat aprišama. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip sudūrimui. kai lengvai atsiskiria žievė. Tai poskiepio ir įskiepio sąveikos kompleksinis pasireiškimas. o mažiau nupjauto šono žaizda sutaptų su atkeltos žievės žaizda. nederlingi. 6 . Akiavimas užkišimu po žieve. kad vasaros antroje pusėje įskiepyta ir prigijusi akutė iki kito pavasario miega(nesprogsta). Skiepijimo komponentų žaizdos turi gerai sutapti. išpjaunama 3-5 cm ilgio žaizda. Akiuojant šiuo būdu akutė užkišama už poskiepio žievės. Skiepijama pavasarį. Jo apatinės dalies 0. kartu su akute. Įskiepis. Peilio liežuvėliu atkeliami viršutiniai perpjautos žievės kampai. Prigijusi akutė sprogsta.biologiškai atitinkančiu poskiepį ir įskiepį. kad įskiepio labiau nupjauto šono žaizdos brazdas sutaptų su poskiepio žaizdos brazdu. Šiuo būdu sodo augalai akiuojami nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. kai poskiepis storesnis už įskiepį. kad kyšotų tik pumpuras. Rišama taip. palaikančio skydelį. Akiavimas sprogstančia akute. Aprišama ištisai. Dažniausiai akiuojama miegančiąja akute. apatinis skydelio galas užkišamas už poskiepyje išpjauto liežuvėlio.5-1 cm ilgio žievė pašalinama skiepijimo peiliu. Akiuojant šiuo būdu. Poskiepio ir įskiepio tarpusavio sąveika. Biologinis neatitikimas pasireiškia tuo.. kad būtų gautas nelygiašonis pleištas. Tačiau būna išimčių. Akiavimas priglaudimu. perpjaunama žievė. daromas T raidės formos pjūvis. bet priglaudžiamas prie poskiepio. Ši sąlyga dažnai pasiekiama. o tarp įskiepių likęs plyšys užtaisomas medienos gabalėliu. nupjaunamas taip. Poskiepio įtaka ištvermingumui priklauso nuo vegetacijos pabaigos.Požieviniu būdu skiepijami gerokai storesni už įskiepį poskiepiai. tokio ilgio ir pločio. Dėl biologinio neatitikimo. Skiepijimo vieta ištisai ir glaudžiai aprišama plėvelės juostele. Vegetacijos ir žydėjimo pradžia. įstrižu pjūviu. vadinamas akute. kad susidarytų liežuvėliai.Vadinamas todėl. nukerpiamas 10 cm aukštyje nuo žemės šiek tiek atskirai. plėvelė pašalinama. o likusios atviros pjūvių vietos užtepamos sodo tepalu. nuosekliai uždengiant. poskiepio liemenėlyje žievė įstrižu pjūviu įpjaunama iki medienos. kad birželio pirmoje pusėje poskiepiai akiuojami pirmamečių ūglių akutėmis. be to. Labai svarbu. kad skiepijimo komponentų žaizdos gerai sutaptų. tačiau visą skydelį. Taip akiuojamos vyšnios ir trešnes. kuriais skiepijimo komponentai tvirtai sukimba ir laikosi. Akiavimo komponentus suglaudžiant. o įskiepiui neprigijus vėl galima skiepyti sveikoje vietoje. Po 1015 d. Tai akiavimas. Akutę pjauti pradedama nuo skiepūglio pagrindo. Pirmiausia padaromas skersinis. Išpjautas skydelis pakišamas po žieve. Išilginio pjūvio vietoje įskiepis pakišamas po poskiepio žieve. Tai vieno ir to paties augalo ūkinių ir biologinių požymių kitimų modifikaciniai pasireiškimai skiepijant į įvairius poskiepius. Skiepūglis laikomas ties akute padėtas ant rodomojo piršto. o atviros pjūvių vietos aptepamos sodo teplu. Birželinis akiavimas. kuris priklauso nuo specifinės medžiagų apykaitos tarp skiepijimo komponentų. kad komponentai tvirčiau laikytųsi. kai parenkamos botaniškai giminingos tos pačios rūšies ar genties augalų poros. Šiame komplekse vyrauja įskiepio fiziologinio senėjimo tempas. o atviros žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu. poilsio laikotarpio pabaiga mažai priklauso nuo poskiepio. 2-3 cm ilgio pjūviu. ir tą pačią vasarą išauga kultūrinės veislės ūglis. Apatinis įskiepio pumpuras turi būti mažiau nupjautame krašte. perkeliamas į kitą augalą-poskiepį. Poskiepis. kaip poskiepis yra gerokai storesnis už įskiepį ir kai žievė dar neatsilupa. Poskiepis ir įskiepis turi tvirtai suaugti. poskiepio ir įskiepio žaizdose daromi liežuvėliai. Po to skiepijimo vieta aprišama plėvele. Po to. Neaprištos žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu. dėl biologinių sutrikimų badauja poskiepis. kad vienos jų pusės brazdas sutaptų su poskiepio brazdu. skiepijama į poskiepio vainiko šakas ar liemenį. plėvele apvyniojant visą žaizdą. viename jo šone išilgai. Šis akiavimo būdas spartesnis. įpjaunamas iki trečdalio ar ketvirtadalio jo storio. Skiepijimo vieta tvirtai aprišama plėvelės juostele. kad sutaptų jų brazdo sluoksniai. kaip ir įakiavus užkišimu po žieve. poskiepis. Įskėlimo būdu skiepijama. Tada iš skiepūglio išpjaunama tokio paties dydžio akutė. kai skydelis su akute ne pakišamas po žieve. virš skiepijimo vietos. Poskiepis nupjaunamas stačiai. kad būtų patogu pakišti akutę. Įskiepis į poskiepio pjūvį įkišamas taip. įskeliamas ir plyšio kraštuose pleistiškai nudrožti įskiepiai įstatomi taip. Poskiepio ir įskiepio pjūvių ilgis ir plotis turi būti vienodi. Skiepijimo vieta aprišama plėvelės juostele. nepašalinant poskiepio dalies virš skiepijimo vietos. Skiepijamos šakos galas nulyginamas. kad skiepijimo komponentų žievė ir mediena netvirtai suauga. iki skersinio pjūvio. kad tarp jų visą vaismedžio gyvenimą vyktų normali medžiagų apykaita. tačiau įskiepio pumpuras su lapkočiu paliekamas neapvynioti. Kai skiepijimo komponentai suauga. Pumpuras turi būti ties išpjautos akutės viduriu. Šoninio įpjovimo būdu. kad neliktų kelmelio. kokia žaizda yra. 14. iš viršaus žemyn. Poskiepis. Pridūrimo būdu skiepijama. dviem pjūviais. taip galima akiuoti ir kai žievė sunkiai atsiskiria nuo medienos. Skiepijant pagerinto pridūrimo būdu. Ne visas obels rūšis galima tarpusavyje sėkmingai skiepyti. Aukštesnėje poskiepio pusėje padaroma įskiepio pjūvį atitinkanti žaizda. Akiavimas-tai skiepijimo būdas kai skiepas. Sprogstančiąja akute akiuojama pavasarį.poskiepio ir įskiepio žaizdų plokštumose įpjaunama taip. kai akutės prigyja. Miegančiąja akute vadinama todėl. sodo žirklėmis. padaryta poskiepyje. kai lengvai atsiskiria poskiepių žievė. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip ir skiepijant sudūrimo būdu.

daigumas padidėja 100proc. jo paskirtis. Visos medelyno struktūrinės dalys žemės sklype išdėstomos taip. ir trejus metus. Kai pavienės sėklos pradeda dygti temp pažeminama iki 0-1 oC. Jame auginami vaismedžiai sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. Daigyne sėjamos vaismedžių sėklos. nuo vėjų apsaugota vieta.kurioje nurodoma sodinuku veisle ir poskiepis. Poskiepyne reikalingas daigynas. sėklinis sodas. o silpnai issivyste sveiki sodinami i atskira sklypa ir jame auginami iki standartinio dydzio. Vegetatyviniai poskiepiai dauginami ir auginami vegetatyviniame poskiepyne. Vaisiniams augalams dauginti žaliaisiais auginiais reikalingi šiltadaržiai dirbtinio rūko sąlygoms sudaryti. kriaušių.kad nenukentetu saknys. nudrenuojama. Medelyno sudedamosios dalys: poskiepynas. kad tarp jų būtų patogus ryšys. Medelynui tinka lygi arba su mažu. trešnių. Medelyne svarbu auginti tinkamiausias ir perspektyvias vaismedžių bei uogakrūmių veisles. Kad sėklos vienodžiau sudygtų pirmiausia laikomos +5 oC temp. iki 5 laipsnių nuolydžiu į pietus arba vakarus vieta. slyvų. kriaušių. pikiuojami ir retinami sėjinukai. laikymas ir realizavimas. kol pasidaro birios. Juose lengva sudaryti geras sąlygas augalams augti. veislinis uogynas. dėl kieto apvalkalo(kauliuko). Veislinis uogynas reikalingas tada. Veislinis sodas būtinas medelyno įskiepiams auginti. Poskiepynas yra pradinis medelyno skyrius. Sėklos iš vaisių imamos jas išpjaunant ir išplaunant. kurie dauginami vegetatyviškai ir dažniausiai naudojami žemaūgėms obelims išauginti. kai jie lengvai atsiskiria nuo minkštimo.šaknų antrinės sandaros.Tinkamiausia lengva ir derlinga dirva. prie kiekvieno ju pririsama etikete. durpėmis ir laikomos reikiamoje temperatūroje ir drėgmėje. kurie turi paklausą rinkoje. Laistymui arti medelyno reikalingas koks nors vandens šaltinis – upė ar vandens telkinys. Geromis sąlygomis jie išauga per vienerius metus. derliaus dydžio ir kt. Abrikosų ir slyvų sėklos gali būti išimamos perskėlus per pusę vaisius. kai jos išimamos iš ne visai sunokusių vaisių. neužteršta ligų pradais ir kenkėjais.jos pamirkomos molio 7 . Pirmasis laukas vadinamas okuliantų lauku. puri priesmėlio arba lengvo priemolio dirva. Jame auginami augalai dauginami vegetatyviniu būdu(atlankomis). Atskirtos sėklos džiovinamos pavėsyje. Vegetatyviniam poskiepynui reikalinga derlinga. Jis turi būti apsaugotas nuo pelių ir kitokių graužikų. Vienas sklypo laukas turi būti tokio dydžio. Skiepų paruošimas. Visuose medelynuose auginant sodinukus būtina:1)naudoti kokybiškus poskiepius 2)naudoti gerą veislinę medžiagą vaismedžių ir uogakrūmių sodinukams dauginti 3)užauginti tik aukštos kokybės standartinius sodinukus 4)išaugintus sodinukus laiku realizuoti. Paprastai medelynas veisiamas arčiau sodybos. Medelyno vietos parinkimas. Vaisinis medelynas. Tada valomos. kiek reikia išauginti per vienerius metus. trečiasisdvimetukų lauku. Sėklos džiovinamos iki 10-11proc drėgnumo. kur per metus iškrinta ne mažiau kaip 500-600mm kritulių. daigynas. sudėtinės dalys. skiepynas. rūšiuojamos. vyšnių. nes jame augantys poskiepiai akiuojami. kai realizuojami vienmetukai. Sėklos stratifikuojamos nevienodai. Kaulavaisių sėklų dygimas dažnai užtrunka dėl biologinių priežasčių. kai medelyne auginami uoginių augalų sodinukai. Sėkliniai poskiepiai auginami poskiepyne. kad nuo jų išaugintų sodinukų gentinės ir veislinės sudėties priklauso naujai veisiamų sodų ir uogynų veislinė ir genetinė sudėtis. Nuo įskiepio įtakos priklauso šaknų sistemos augimo stiprumas ir atskirų jos dalių santykis. rūšiavimas. kad jame tilptų tiek skiepų. Medelynai augina tokius sodmenis. kurioje pasėtos sėklosgreičiau sudygtų ir iki rudens suspėtų išauginti 7mm storumo liemenėlius. kai realizuojami dvimetukai. Iš jų imami skiepūgliai poskiepiams skiepyti. pjuvenomis. Poskiepynui priklauso ir vegetatyvinis poskiepynas. Netinkami skiepai naikinami.5-2kartus. Medelynui parinkta vieta išlyginama. Tinkamiausi purūs lengvi priesmėliai ir priemoliai. abrikosų sėklos parenkamos iš nukritusių vaisių. Jame auginami vaismedžių poskiepiai-sėjinukai. Prieš sėją sėklos stratifikuojamos-maišomos su smėliu. Vaisinių augalų sėkloms stratifikuoti ir skiepūgliams laikyti naudojamas šaldytuvas. Surusiuoti skiepai surisami po 10 i pedelius. svarainių vaisių sėklas galima išpjauti. Vegetatyviniais poskiepiais vadinami tie. blogomis-per dvejus. Iš stambesnių obuolių. Sėklinis sodas reikalingas vaismedžių sėklinių poskiepių sėkloms išauginti. Kiekvienas išaugintas sodinukas turi būti žinomos veislės ir geros kokybės. Geri poskiepiai tinka skiepijimui. Vaismedžių medelynu vadinamas žemės sklypas. Medelynai labai svarbūs tuo. Skiepynas yra svarbus medelyno skyrius. Daigynas yra poskiepyno sudedamoji dalis. Vaismedžių skiepijimui žiemą reikalingos patalpos. Antrasis vadinamas vienmetukų lauku. Daigesnės slyvų sėklos būna tada. supilamos į drobinius maišelius ir laikomos pakabintos sausoje patalpoje. Sodinukų laikymo sklypas naudojamas poskiepiams ir skiepams laikyti iki sodinimo ar pardavimo. skiepynas. veislinis sodas. Jį sutraiškius stratifikacija pagreitėja 1. Netinka užliejamos žemumos arba įdubos ir vandens takoskyros. skiepijimo patalpa. 18. kurias nuolat gairina vėjai. sunaikinamos piktžolės. iškasimas. Skiepyne skiepai auga dvejus metus. Sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. Jame skiepijami pasodinti poskiepiai ir formuojami skiepai. Sparčiai augantis įskiepis stiprina šaknų augimą. nepiktžolėta. nustatoma jų kokybė. lengva ir puri. Obelų. reikšmė. Jam reikalinga šilta. sodinukų laikymo sklypas. Žemė turi būti neužmirkstanti. Pervezant skiepus didesni atstuma. 16. 15. 17. Taip paruosti skiepai laikinai prikasami sodinuku laikymo sklype. kuriame auginami vaismedžių skiepai ir uogakrūmių sodinukai.

Kuo stambesni augalai. Po savaitės lėkščiuojama. Daug veislių ištirta veislių tyrimų stotyse ir išbandyta įvairiuose soduose. drėgmę gerai laikanti šarmiška (pH 6. Sodui parenkamo sklypo dirvožemis tiriamas. Smėlio dirvos netinka. Slyvoms tinkamiausios derlingos. Nustatoma granuliometrinė sudėtis. Joms netinka lengvos smėlio dirvos. Sklypas aptveriamas vielos tinklu nuo kiskiu. priežiūros darbų atlikimą. Dirvos kultūrinimas – tai įvairių agrotechnikos priemonių taikymas. Abrikosams reikalinga puri.0. Vaisinių augalų atstumai priklauso nuo maksimalaus dydžio. todėl pavasarį gali pradėti normaliai augti be papildomo laistymo. purios ir drėgmę gerai laikančios. tai jų vaismedžiai sodinami juostomis. Vietos parinkimas. Išlyginta dirva kalkinama. saknys apminamos ir paliejamos. veislių savybių. sodinimas. Vaisinių augalų genčių ir veislių parinkimas. o nurūgštinimui naudojam gesintas kalkes. įdubimų vandens telkiniams susidaryti. derėjimo pradžia ir derlingumo dinamika. Po lėkščiavimo ir arimo varputis naikinamas herbicidais. Apkasama ne tik saknys bet ir zemutines kamienu dalys. Optimalių sodinimo atstumų parinkimas pagal poskiepių. veislių savybių. sureguliuoti drėgmės sąlygas. Šį darbą galima tinkamai atlikti. Apkasai paliejami. Didesniais atstumais bitės blogiau perneša žiedadulkes. Jeigu jos abi vertingos ir sode reikalingos. Daugumai sodo augalų tinkama pH 5.6-7 reakcija.0) dirva. Jo tikslas perengti palankiausios aeracijos. Geriausialaikyti saldytuvuose ar sandeliuose kur 0-3temperatura. Sukrauti uzdengiami brezentu. žinant sodo pagrindinę paskirtį ir parenkamų vaisinių augalų. pagausinti maisto medžiagas 60 cm dirvožemio sluoksnyje. sodo derlingumas ir ekonominis efektyvumas.7-7. Geriau auga šviesiose šiltose užuovėjose.5. kad sode būtų ne mažiau kaip trys veislės. kurios gali viena su kita kryžmiškai apsidulkinti. poveikio visumos rezultatas. Trešnių žiedai jautrūs šalnoms. geras augimas. sunaikinti piktžoles. pagerinti struktūrą. su pH 6. dirvos sukultūrinimas. blogesnės aeracijos. Kiekviena sodo augalų gentis turi įvairių veislių. Tai ypač svarbu sėklavaisinių vaismedžių sodams.. Uogynams veisti dirvą galima sukultūrinti per vienerius metus. Sodų įveisimas ir priežiūros technologijos. Dirva ariama rudenį. liepos mėn ariama. į kuriuos paskiepyti vaismedžiai. Jos rekomenduojamos naujai veisiamuose soduose. Sodo įveisimo metais laikomas juodasis pūdymas: kultivuojama. karbonatingumas. Išlyginamas žemės paviršius. Obelims ir kriaušėms optimalios dirvosvidutiniškai purus priemolis ir priesmėlis. Ilgiau laikant prikasami 50-60 grioviuose. reakcija. kultivuojama ir uogakrūmius sodiname. Sukultūrinimo tikslas-pakoreguoti reljefą.5-7. Padarius pirma vaga skiepai i ja dedami viena eile. ariama. silpnai rūgščios reakcijos(5-6 pH). kad tarp juostų būtų ne didesnis kaip 60 m atstumas. tuo giliau kultūrinama dirva. Šis etapas prasideda tinkamiausios vietos parinkimu ir jos sukultūrinimu. Vaismedžių atstumai sode turi būti tokie. ariama. pagilinti armens sluoksnį. Nuo sodų įveisimo priklauso pasodintų vaismedžių prigijimas. tankis. Rudenį pasodintų sodinukų šaknys iki pavasario gerai aplimpa žemėmis. kad jiems per visą amžių pakaktų maitinamojo ploto ir jie turėtų geras šviesos sąlygas. saulėtos. Skiepai prikasami 40-45 cm gylio vagose. Nuo pavasario laikomas juodasis pūdymas Iki birželio pabaigos tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.5-2 m aukščio vielos tinklo 8 . todėl joms būtinos saugios nuo šalnų vietos. 21. bei poskiepių. derliaus nuėmimo ir transportavimo darbus. vainikų formų ypatumus lemia sodų vaismedžių derlingumą ir derliaus kokybę. galinčios kryžmiškai apsidulkinti. po to vėl lėkščiuojama. nes su juo nustatoma naujai veisiamo sodo struktūra. Todėl vietos turi būti apsaugotos nuo vėjų.5-8.zemes verciamos ant pirmoje vagoje sudetu skiepu. Tačiau jos neblogai auga ir sunkesnėse. Tinkamiausi sodinimo atstumai tokie. Vyšnioms tinkamiausios neutralios ar silpnai šarmiškos dirvos pH 7. humusingumas ir pagrindinių maisto medžiagų kiekis. Juostoje po kelias eiles sodinama taip. Jei reikia kalkinama klintmilčiais ar dolomitmilčiais. lėkščiuojama. patogiausiai atlikti sodų ir uogynų priežiūros. Jos pakančios įvairioms dirvoms. Nuo struktūros priklauso vaisių ir uogų išauginimas. kuriose telkiasi šaltas oras. Paskirstant augalus veisiamuose soduose. išrenkami akmenys. bet neužmirkstančiose dirvose. teritorijos paskirstymas. didelę reikšmę turi veislių kryžminio apsidulkinimo sąlygų sudarymas. Darant antra vaga. prieš arimą beriama trąšų atsižvelgiant į dirvos derlingumą. Nuo to priklauso sodų derlingumas ir vaisių kokybė.2 nepiktžolėtos dirvos. nes daugiausia jų veislių yra kryžmadulkės. Pirmiausia specialiu sodo drenažu nusausinamos pernelyg drėgnos dirvos. kokio ji rūgštingumo ir kokiems augalams skiriama. 20. Šis darbas labai svarbus. Trešnės auga įvairiose derlingose.tyreje. 19. Tinkamiausias laikas vaismedžių sodinukams sodinti į sodą yra spalis. Yra veislių. fumigacijos kameroje palaikyti skiepai vezami i ju laikymo sklypa. Jeigu sodas neaptvertas 1. Pakenčia pavėsį. Svarbu. kurie leidžia per visą jų augimo laikotarpį turėti erdvės šakoms ir šaknims tinkamai plėtotis. nes vyšnios žydi anksti. drėgmės ir maisto medžiagų sąlyga vaismedžiams ir uogakrūmiams augti. Tai yra genčių. Netinka tokios vietos. Slyvos žydi anksčiau už kitus vaismedžius. ypač veislių savybes. ligas ir kenkėjus. Tai sodo projektavimo dalis. kurį pasiekia įvairiai formuojami visai suaugę vaismedžiai.skiepai kraunami kiekviena eile pridengiant dregnais siaudais. atsižvelgiant į tai. Dirvų sukultūrinimo gylis priklauso nuo augalų stambumo. Jas lengva derinti sodinant. puriose dirvose su pH 6. Išlygintoje dirvoje neturi būti lomelių.

Netinka tarpueiliuose auginti runkelių. Sodų ir uogynų dirvos dirbimo tikslas-sudaryti geras sąlygas vaisiniams augalams augti ir derėti.tvora. Vaismedžių augimas ir derėjimas. pupeles.Augimo laikotarpis. Herbicidinis pūdymas-nuolat naudojami herbicidai ir ten būna juoda žemė. Giliausias dirvos dirbimas vadinamas pagrindiniu. seradėles. Kasmet išauga stambūs vaisiai ir gausėja derlius. bet silpniau auga ir atsinaujina. žemuoges. Sodinukams kasamos 1m skersmens. Skystos trąšos įterpiamos tręštuvais 8-15cm gilumu.6-0. Laikotarpio pabaigoje vaismedžių šakų 9 . Vaisinių augalų augimo ir derėjimo laikotarpiai. ypač jaunus. trupinimas.vandens ir vėjo erozijos sauga. kitas kastuvu beria žemes ant šaknų. kituose-kitais. ridikus.Augimo ir derėjimo laikotarpis. Juodapūdyminė. peliuškų-avižų mišiniu. Yra keletas sodo dirvos dirbimo sistemų: juodapūdyminė. trąšos išbarstomos židiniais arba eilutėmis specialiais padargais. aeracijos ir šilumos sąlygos. susmulkinami ir plūgais arba kastuvais įterpiami į dirvą. kitais-gausiau dera. ilgalaikė daugiamečių žolių. javų. lyginimas. vagų darymas ir kiti darbai įvairiais žemės ūkio padargais. kai vaismedžių tarpueiliuose daugiametės žolės auginamos 3-4 metus. 0. 3.Augimo ir derėjimo laikotarpis. kurių žalioji masė yra gera trąša dirvai. Jei dirva sukultūrinta anksčiau – kasamos mažesnės duobės. Į šiuos laikotarpius tenka atsižvelgti. bet beveik neauga. kad lietaus vanduo sunktųsi į šaknis. tarpueilių dirvos dirbimas. kenkėjų ir ligų sukėlėjų. maisto medžiagų kiekį dirvožemyje. žalumynines daržoves. pjuvenomis. Mėgėjiškų sodų vaismedžių tarpueiliuose galima auginti kitus augalus. Jomis galima tręšti kartą per dvejus metus. racionaliau panaudojama sodų žemė. kai vaismedžių tarpueiliuose auginami tokie augalai. Šiuo laikotarpiu vaismedžiai gausiai dera. Palaistoma 2-3 kibirais vandens. Jos giliai įterpiamos. garstyčias. Šiuo laikotarpiu augimui skatinti augalus reikia tręšti.1. barkūnus. Sideralinė. ankstyvąsias bulves ir žiedinius kopūstus. Prasideda vaismedžiams pradėjus stabiliau derėti. Sideratai sėjami antroje vasaros pusėje. Sodinti pavasarį. kuriuo formuojamas vaismedžių vainikas. atskirais augimo ir derėjimo laikotarpiais. Mažuose soduose dirva dirbama mažagabaritine technika. tręšimas (laikas ir būdai). žirnius.tai juodasis pūdymas. žolyninė. Ilgalaikė daugiamečių žolių sistema sode yra tokia. lėkštinėmis ir kitokiomis akėčiomis bei kultivatoriais. purenimas. Derėjimo laikotarpis. Vaismedžių tarpueiliuose 3-4 metus gali būti auginamos daugiametės žolės. Sodinimui naudojamos tik armens sluoksnio žemės. reguliuoja jo sodinimo gylį. Tręšiant vaismedžius. Dirvos dirbimas soduose. smulkintomis augalų atliekomis. suspaudimas. kurių žalioji masė yra gera trąša dirvai. Vaismedžių tarpueiliuose auginami tokie augalai. 23. o anksti pavasarį jas naudoja pradedančios vegetuoti augalo dalys. Vienais laikotarpiais vaisiniai augalai labiau auga. Sodinama dviese: vienas laiko sodinuką reikiamoje vietoje. ridikėlius. arkliniais padargais ir rankiniais įrankiais. aktyvesnė mikroorganizmų veikla. Laisvi tarpueiliai reikalingi derliui imti. naudojimas. iki pastovesnio derėjimo. fosforo ir kalio trąšos įterpiamos tręštuvais 18-22cm. 24. planuojamą derlių ir agrotechniką. auga tik pavienės piktžolės.liejami pakartotinai. kol vaismedžių šakos neužgožia jiems šviesos: burokėlius.2. Gerai įdirbtos dirvos geresnė struktūra. Organinėmis ir mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis tręšiama rudenį. kiekvienas sodinukas turi būti aprištas. drėgmė. herbicidinė. tuo siekiant ankstyvesnio gausaus derėjimo. Jos daug kartų per vasarą nupjaunamos ir paliekamos mulčui.7 m gylio duobės. Mulčiavimas yra vaismedžių pomedžių arba juostų padengimas mėšlu. Jos daug kartų per vasarą nupjaunamos ir paliekamos mulčiui. Česnakai ir svogūnai pomedžių juostose apsaugo vaismedžius. Prasideda nuo derėjimo pradžios ir trunka 26metus. kai dirva dirbama sode įvairiais padargais per visą vegetacijos laikotarpį. Laikotarpiais vadinami vaisinių augalų augimo ir derėjimo procesų kitimo tarpsniai. sideralinė. Vaismedžiai auga. maišymas. 22. o rudenį dar žydintys nupjaunami. kasmet pavasarį iki žydėjimo arba rudenį krintant lapams. reikia atsižvelgti į jų biologines savybes. Padaromas nedidelis įdubimas. Prasideda nuo augalų pasodinimo į sodą ir trunka iki derėjimo pradžios. ypač genėjimą. didėja vainiko ir šaknų sistemos apimtys. Rudenį išbertos trąšos greitai patenka į augalą. formuoti jų vainikus. žirnių-avižų. pastovesnis derlingumas ir prieinamų formų mineralinių elementų santykis bei pH KCl . Pomedžių juostose geriau laikyti juodąjį pūdymą. Trumpalaikė daugiamečių žolių sistema tokia. Svarbesni yra 5 laikotarpiai. Vaismedžiai gausiai dera. facelijas. jei dirvožemio reakcija artima neutraliai arba neutrali. taikant jų priežiūrai agrotechnikos priemones. Vaismedžių tarpueiliuose geriausia sėti vikių-avižų. Dirvos arba žemės dirbimu suprantamas jos apvertimas. joje mažiau piktžolių. kad neapgraužtų kiškiai. Šakos nusvyra nuo derliaus ir pradeda keistis vainikų formos. 2)lokaliai. Pomedžių juostos ir tarpueiliai prižiūrimi skirtingai. nuo kenkėjų ir ligų. 2 metrų atstumu nuo kamieno. kai visame suaugusio sodo plote auginamos daugiametės žolės. Derančiuose soduose sideratai auginami vienuose tarpueiliuose vienais metais. jų šaknims plėtotis ir visoms funkcijoms atlikti. moliūgų. Azoto trąšomis paprastai tręšiama papildomai. lubinus. rapsus. pomidorus. durpėmis. Jauno ir suaugusio sodo priežiūra. mulčiuojama 4-5 cm sluoksnio mėšlu arba durpėmis. Tręšimo būdai: 1)trąšos išbarstomos pakrikai dirvos paviršiuje ir įterpiamos padargais reikiamu gilumu.tai tokia dirvos dirbimo sistema. Dideliuose soduose dirva dirbama plūgais. 4.

būdai. Verpstės formos vaismedžius stengiamasi auginti 2. lengvai ir tiksliai. labiau šakojasi. Genėjimo darbus galima tęsti iki vegetacijos pradžios. Esant tik vienam šakų aukštui ir mažesnei vainiko apimčiai. Didelių sodų vaismedžiai genimi visą žiemą. tai išgenimos senesnės negu trejų metų. Daugiau šakelių sunyksta negu užauga. Laibosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį. Geriausia turėti genėjimo įrankių komplektą. Genėjimo laikas yra metas. Apatinė vainiko šaka iš liemens išaugusi ne žemiau kaip 0. kad jis būtų kuo ilgesnis. kad greitai gytų. Gaidukinėmis žirklėmis nupjaunamos aukštai esančios. Genėjimo tikslas-formuoti vaismedžių vainikus. Perskiepyti galima. Liemuo patrumpinamas tiek. Trumpinimu šalinama tik dalis ūglio arba šakos. Vaismedžiai genimi ne šaltesnėje kaip -5oC temperatūroje. Tada mažiau sutrikdomas augimo ritmas ir žiemojimas. laikas. Perskiepijamos tik sveikos obelys ir kriaušės iki 15 metų amžiaus. o aukštyn liemeniu formuojamos vis trumpesnės. Genėjimo peilis lenkta geležte gali būti įvairių dydžių. brandina mažiau.5cm storio šakelės. Obelų vainikų formos. Dėl mažos vainiko apimties vaismedžius galima sodinti tankiai. Vaismedžio vainikas yra iš liemens viduriniosios dalies išaugintų šakų visuma. aštrūs. Jie būna 2. Pašalę vaismedžiai genimi prieš vegetacijos pradžią ir sulapojus. 5. tinka iki 2cm storio žalioms ir sausoms šakelėms nupjauti. kuriame yra visų reikiamų įrankių. Taip dažniausiai formuojami žemaūgiai vaismedžiai. kai vainikai itin tankūs. Tačiau galima žiemines veisles perskiepyti vasarinėmis ir atvirkščiai. keisti ūglių ir šakų augimo kryptį. Jie nedidelės apimties-vainiko apačia 1-1. Taip formuojami tankiai pasodinti žemaūgiai vaismedžiai. Jais padarytos žaizdos turi būti lygios. kad žaizdos nedelsiant būtų užteptos aliejiniais ar vandens emulsiniais dažais. Yra du svarbiausi genėjimo būdai: trumpinimas ir retinimas. sumažėja derlius.būdai. Vegetacijos laikotarpiu galima pinciruoti ūglius. Aukščiau iš liemens auga tik vaisinės šakelės. kad būtų 30-40cm ilgesnis už patrumpintas pagrindines šakas. Jų vainikai būna iki 1m pločio. kad jų žaizdos geriausiai gytų.5-3m aukščio. labai svarbu. o vietos sode yra nedaug. Vainikai pasidaro skėstašakiai. Perskiepijimas yra iš skiepo išaugusio medelio skiepijimas kitų veislių įskiepiais.5-2. Perskiepijimui tinka visi skiepijimo būdai. o šakos geriausiai augtų ir derėtų. Jos tinka iki 2 cm storio šakoms ir ūgliams nukirpti. jame visai nėra stiprių šakų. Genint ne vegetacijos laikotarpiu. patogūs. Apatinės šakos yra ilgiausios. 25. technika. Tam visiškai išpjaunamos kai kurios šakos ir ūgliai. Jeigu dera vienmetės ir dvimetės šakelės. 26. Augančių ūglių trumpinimas vadinamas pinciravimu. Vaismedžiai perskiepijimui paruošiami tą pačią dieną. smulkios ir pasenusios vaisinės šakelės.7-7m virš žemės. Vaismedžių vainikai pradeda mažėti. genėjimo metu išgenimos tik senesnės negu dviejų metų. kurios dar gali gyventi ne mažiau kaip 10-15 metų. reguliuoti šakų augimą ir derėjimą per visą vaismedžių amžių. Genėjimo įrankiai turi būti švarūs. Genėjimo laikas. vaisių nokimo laikas. Ašiniais vainikais formuojami ir žemaūgiai. užauga daugiau kokybiškų. su pertraukomis stiprių šalčių dienomis. daugumą vaisių geriau apšviečia saulė. Ašinis vainikas turi stiprų vertikalų liemenį ir 2-3 metų amžiaus šakeles. kurią perskiepijami. Šakelės visai nelankstomos. Augimo ir derėjimo laikotarpių kitimo dėsningumai būdingi visiems vaisiniams ir uoginiams augalams. todėl reikia rūpintis. Patrumpintos šakos storėja. o kai dera tik dvimetės ir vyresnės. Tokių vaismedžių laikyti neverta. Geriau. aštrūs ir darantys lygias žaizdas pjūklai.8m aukščio. viršutines-iki 60cm. Suaugę vaismedžiai genimi anksčiau negu jauni. spalvotų obuolių. kai sutampa vainiko ir įskiepytos šakos veislės. priemonės. 27. Pagrindinės šakos patrumpinamos pjūkleliais paliekant: žemutines-iki 90cm ilgio. Sodo žirklės yra labiausiai reikalingas įrankis. norint pakeisti vaismedžio veislę arba kai norima turėti daugiau įvairių veislių. nes džiūsta šakų viršūnės. pablogėja vaisių kokybė. iki 2. Laibosios verpstės formos vaismedžiai būna apie 2. ir pusiau žemaūgiai vaismedžiai. greičiau džiūsta. Visos šakos yra horizontalios arba atlenktos horizontaliai.5maukščio. iš kurio horizontalios šakos auga tik vainiko apačioje -0.5m pločio.Derėjimo ir džiūvimo laikotarpis. ilgiausiai iki žydėjimo. Superverpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį. Vaismedžių perskiepijimas . Tada likusios šakos gauna daugiau šviesos ir geriau dera. jų gerai apšviesti vaisiai būna labai kokybiški. pjaunantys tik traukiant. Paprastosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį iš kurio auga horizontalios šakos. Geriausiai genėti vaismedžius poilsio laikotarpiu. kryptimis ir tvarka. kada geriausiai tinka atlikti vaismedžių genėjimo darbus. nupjautų šakų žaizdoms lyginti. kad jais būtų galima dirbti greitai. Vainikų formavimas – pagrindinių ir šalutinių šakų auginimas pagal pasirinktą formą reikiamais atstumais. Juos galima apsaugoti 10 .viršūnėse vietoj ūglių formuojasi vaisinės šakelės. Šiltą pavasarį įskiepyti ūgliai sunkiau prigyja. Genėjimo pjūklelis reikalingas storesnėms kaip 2cm šakoms nupjauti. skiriasi tik jų trukmė. Retinama tada.7m nuo žemės. Profesionaliam genėjimui naudojami peiliniai. Vertingiausiais yra trečiasis-derėjimo ir augimo laikotarpis. Į storesnes šakas įskiepijami 3-4 įskiepiai-iš abiejų šonų į viršūnę. Vaismedžių vainikai. iš kurio auga trumposios šakelės ir visai nėra ilgesnių horizontalių šakelių. bet stambesnių vaisių. įrankiai ir medžiagos.

3. Taip nustatomas vienos veislės vieno vaismedžio prognozuojamas vidutinis derlingumas. Parenkama pavėsinga. pervežti į prekinio paruošimo vietas ir žmonių apmokymas tinkamai šį darbą atlikti. Kuo didesnis derlius ir žemesni vaismedžiai. kraikinėmis durpėmis ir pan. Svarbu skinant nepažeisti vaisių mechaniškai. Geriausiai purkšti. laikymas. Gerai skiepaūgliai išsilaiko ledainėje arba sukastoje sniego krūvoje.5-1. DŠ-dalis. tuo daugiau kartų tenka purkšti. Taip atsitinka dėl fiziologinių sąlygų. Mažos uogų dėžutės pakuojamos į konteinerius. Vaisiams iš sodo išvežti tinka įvairios transporto priemonės: automobiliai. Skiepūglių paruošimas. Pradėjus vaisiams kristi. į kurį nukrinta nuskintas vaisius. Kiekvienos veislės skiepūgliai surišami pundeliais. Ankstyvu vadinamas toks kritimas. Tai galima palengvinti preparatais. maždaug 0C temperatūroje. Obuoliams ir kriaušėms skinti tinka plastikiniai kibirai. Nustatoma. gruodžio pabaigoje.t. Vilkūgliai netinka. dešimtą ir t. stati. Vyšnios perdirbimui gali būti skinamos pasukant vaisių. būdai. kad nepatektų drėgmė. etefonas padeda susiformuoti skiriamajam audinių sluoksniui. Derliaus prognozavimas yra derliaus dydžio nustatymas. kad nebūtų mindžiojami skinant. kiti patrumpinami ir paliekami derėjimui arba visiškai pašalinami. pagrindais susmeigti į drėgną smėlį. 30. kad tarp pirmo ir pakartotino purškimo truktų ne daugiau kaip 12-14 dienų. Jiems tinka tik vienamečiai ūgliai nuo norimos veislės pietinės vaismedžio dalies. prisipjaunama skiepūglių. pakili ir nepiktžolėta vieta.0 kg talpos dėžutės. Uogoms. Sėklavaisiai skinami apimant visu delnu. Dėl to pasunkėja derliaus nuėmimas. Obuoliai jautrūs įspaudimam. Verta nuskinti tik gerus obuolius. Ant nuvalytos žemės suguldomi žiemos pradžioje nupjauti ūgliai. Žiemą ir anksti pavasarį pajuti ūgliai laikomi vėdinamame rūsyje. Transporto priemonės. tuo daugiau priskinama. Reikalingi aukščiausiose vaismedžių vainikų vietose obuoliams ir kriaušėms nuskinti. kad galima būtų laiku apsirūpinti derliaus ėmimo ir realizavimo priemonėmis. Perpilti vaisius į dėžes galima ne iš aukščiau kaip 10cm. penktą. Augimo reguliatoriais galima sustiprinti vaisių laikymosi prie vaisinių šakelių stiprumą ir apsaugoti nuo ankstyvo kritimo. Purškiama rytais arba vakarais. Labai svarbu derlių nuimti laiku. pakuoti ir realizuoti. Serbentų. Pagrindinė jų dalis. Trešnės ir slyvos skinamos su koteliais. Taip pat tinka ir plastikinės ir kartoninės. Paprasčiausias. traktorinės priekabos ar net arkliniai vežimai su minkštais ratais. Pagal tai apskaičiuojama visos kontrolinės šakos vaisių masė (kg). kad netirptų pavasarį užpilama medžio pjuvenomis. tvirtos. kai vaisiai byra nesulaukę skynimo brandos. vaisių derlių galima prognozuoti įvairiu laiku ir įvairias metodais. Jeigu pavasarį žadama perskiepyti senesnius vaismedžius. Ūglius galima dar taip išlaikyti.5 kg talpos balaninės ir plastikinės dėžutės. tos pačios veislės vaismedį. ypač gležnoms braškėms ir avietėms skinti ir realizuoti tinkamiausios balaninės 0. Kopėčios. purškiama alfanatilacto rūgšties arba alfanatilacto rūgšties amido vandens tirpalais. Uogų skynimui skirtais kombainais skinami serbentai. kai oro temperatūra 18-20oC. Kiekvienoje perskiepytoje šakoje paliekamas vienas geriausiai augantis ūglis. Kaulavaisiams pakuoti tinka 50x40x15 cm lentelių dėžutės. Jei žiema buvo nešalta ir vaismedžių giliai nepašalo. skintuvų ir transporto priemonių pasirūpinimas vaisiams skinti.žiedinių pumpurų skaičiaus metodas. 28. ir užpilama pjuvenomis ar durpėmis. kitus galima nukrėsti. sandėliavimui ir pan. Tara. brezentiniai ir polietileno krepšiai su atsegamu dugnu. Netransportabiliems obuoliams bei kriaušėms pakuoti tinka 50x40x15cm lentelių dėžutės. Tada preparatas veikia geriausiai. kiek vaisių gali išaugti iš vieno žiedinio pumpuro. Apskaitinių augalų derliaus duomenys sudedami ir dalijami iš jų skaičiaus. Apytikris derliaus didis rūpi todėl.krepšelis. Turi būti žinoma. įdedama etiketė su pavadinimu ir užkasami lauke pavėsyje. juos galima imti pavasarį iki pumpurų brinkimo.tai taros. sudaryti sutartis pardavimui. vieno vaismedžio vaisių derlius (Dm) kilogramais apskaičiuojamas pagal formulę Dm=VS•VM/ DŠ VS-vaisių skaičius kontrolinėje šakoje.. Šakoje skaičiuojami žiediniai pumpurai. Obuolių ir kriaušių krituoliai surenkami pirmiausia. Derliaus priežiūra ir nuėmimas. stabilios. Vaiskočio negalima išrauti iš vaisiaus. kad vaisiai nenukristų. Pvz. VM-vidutinė vaisių masė. Vaisiai turi būti suaugę ir gerai nusispalvinę. Kaulavaisinių vaisiai ir uoginių kultūrų uogos ne visada lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių brandos tarpsnyje. Kuo anksčiau pradeda kristi vaisiai. Rudenį ar pavasarį parenkama po vieną iš 5-10 to paties amžiaus. kopėčių. 29. 31. Kurią sudaro kontrolinė šaka nuo bendros vainiko apimties. Obuolių ir kriaušių kalibravimas-tai vaisių skirstymas pagal dydį. kokia vieno vaisiaus vidutinė masė. kokią vainiko dalį sudaro kontrolinė šaka-ketvirtą. laikymas. Kalibruotus vaisius galima atskirai laikyti sandėliuose. Derliaus prognozavimas. Vaisių nuėmimas. būdinga veislei skynimo brandoje (g). agrastai ar net vyšnios. po pirmųjų šalčių. Vaismedyje parenkama viena vidutinio didumo kontrolinė šaka. inventorius ir medžiagos (tas pats kaip ir 29).polietileniniais maišeliais arba padaryti atvirus popierinius cilindrus. kuri. Iš viršaus uždengiama plėvele. Šiais būdais vaisių ankstyvą kritimą galima sumažinti 3-6 kartus. agrastų uogoms ir vynuogėms tinka 2. Svarbu purkšti tinkamiausiu laiku. Jos turi būti lengvos. Pasiruošimas derliaus nuėmimui. Skintuvai. 11 .

34. gelsvos. Ekstra. Vienų veislių uogos skynimo brandos stadijoje byra. Jie mėgsta pastovią drėgmę. Tai pervežimas iš sodo į saugyklas. kurių pH-6-7. sultims. Vertingiausios šviežios ir šaldytos uogos bei jų sultys. pektininių medžiagų. spanguolės. Yra juodieji. Dažniausiai sumedėjusiais auginiais. išilgai eilėse.0cm. Auginamus lengvose dirvose serbentus reikia laistyti. Dera kasmet. švari. Derlingiausios 4-5 metų amžiaus juodųjų serbentų šakos ir 5-8 metų amžiaus raudonųjų serbentų. Juodųjų serbentų uogos vertingiausios. nepažeisti mechaniškai. Lengvai dauginami vegetatyviškai. Serbentai. nepavytę. pakavimas. nesukirmiję. pirmos ir antros rūšies obuoliai turi būti sveiki. Žiemą pervežant reikia saugoti. Uogos gali būti skinamos mechanizuotai. Vaisiai rūšiuojami pagal standartus. Šakelės 5-6 metus auga stipriai. organinių rūgščių. Taip galima skinti raudonųjų ir baltųjų serbentų uogas. 38. todėl renkamos atrankiniu būdu du kartus. Kiekvienos rūšies ir veislės vaisiai pakuojami atskirose dėžutėse.85cm. kitų laikosi ir pernokusios. avietyno) įveisimas.0cm. Uogos noksta liepos viduryje. aromatinių. kenkėjų bei mechaninių pažeidimų. arba anksti pavasarį. Jos būna transportabilesnės. pavėsis. gervuogės. 33. Kultūrinės plačiai auginamos uoginių augalų rūšys: avietės. Tam krūmai paruošiami genint. pirmos rūšies-5. pirmą ir antrą rūšis. švarūs. ligų. Minimalus dydis A grupės: ekstra-7. o dažniau vartojamos perdirbtos. plėtojimas. raudonieji ir auksuotieji serbentai. Lengvai dauginami vegetatyviškai. kad vaisiai nesušaltų. Tara turi būti gera. gausiau tręšti. esti derlingos. Geriausiai dera 3-4 metų krūmai. Serbentams tinka drenuotu podirviu priemolio dirvos. 36. Geriausiai auga priemolio dirvose.5cm. citrinvyčiai. Vaisiai rūšiuojami pagal standartus. Pakavimas. serbentyno. raudonos.6. auginimas ir priežiūra. Vaisių standartai. pirmos rūšies-1. Ganėtinai jauni ir anksti pradeda derėti-birželio-liepos mėnesį. Uoginių ir retesniųjų sodo augalų auginimo technologijos. švieži. skonio ir aromato. būdingos veislei spalvos. nes jos noksta kartu. Derliaus rūšiavimas. Daugiau nei 40 hektarų serbentyne derliaus nuėmimui naudinga turėti kombainą. Uogos juodos. marmeladams ir kt. Derėti pradeda antramečiai. augina daug mažųjų vaisinių šakelių. konservams gaminti. neapvytę.0cm. sodinama nuožulniai. Tos pačios veislės obuolių vertė priklauso nuo sunokimo laipsnio. antros rūšies-5. Automobiliuose dėžes su obuoliais reikia taip pakrauti. Vasarą sunkiau automobiliais transportuoti uogas. parduotuves arba konservų fabrikus. 35. mineralinių druskų. automobiliuose sandariai apsaugomos ir greitai nuvežamos į reikiamą vietą. baltieji. Dauginimo būdai. geresnis-šachmatiškas.5cm. 12 . spanguolės. iš rečiau auginamų rūšių-vynuogės. grupės: ekstra-6. bruknės. kurių vaisiai yra uogos. su vaiskočiais. su vaiskočiais. rauginių. būdingos veislei spalvos. Uogyno (žemuogyno. Serbentai yra savidulkiai augalai. balsvos. transportavimas. trešnes. geriausias diagonališkas. ištveria iki -30. rausvos. aktinidijos. geriau prižiūrėti. tyrėms. Serbentų krūmeliai sodinami 2. Obuoliai ir kriaušės. Ganėtinai jauni ir anksti pradeda derėti – birželio liepos mėnesį. skonio ir aromato. kad kiekvienas vaisius susiliestų su didesniu kitų vaisių skaičiumi. avietės. Sodinama rudenį į drėgną ir purią dirvą. Uoginiai augalai vertingi tuo. švieži. nepažeisti mechaniškai. gervuogės. pirmos ir antros rūšies obuoliai turi būti sveiki. vienodai sunokę. Ekstra rūšies obuolių vienodumas ne didesnis kaip 0. Serbentams netinka sausros ir karščiai. be pašalinių kvapų. Uoginiais vadinami ir miškuose augantys uogakrūmiai: mėlynės. agrastyno. Uoginiai augalai auga krūmo arba kero forma ir augina uogas. kad uogų kekės būtų ne žemiau kaip 20 cm nuo žemės paviršiaus.32. nes tada dėžutės viduryje kiekvienas vaisius susiliečia su dešimčia kitų vaisių. žemuogės. pirmos rūšies. Uogakrūmių uogos labai vertingos maistui. Uoginiais vadinami tie augalai. Dera kasmet. kompotams. 37. žaliais auginiais ir atlankomis. Uoginiai augalai ne itin reiklūs agroklimato sąlygoms. Obuolių ir kriaušių rūšiavimas. Vaisių transportavimas. šaltalankiai. džemams. Uogos yra svarbus vitaminų šaltinis. Ekstra. kad jos nekeistų savo padėties kelionėje. atviroje ir gerai vėdinamoje vietoje. vėliau auga silpniau.25 m atstumais. Tolimiems pervežimams naudojami automobiliniai šaldytuvai. Visų veislių serbentų uogos yra rūgščios. Uogininkystės nauda. Nukentėję ekstremaliomis sąlygomis lengvai atželia. kad ne itin reiklūs agroklimato sąlygoms. azotinių. kombinuotais auginiais. Pakuojama taip. Daugiau nei 40 hektarų serbentyne derliaus nuėmimui naudinga turėti kombainą. Mėgsta drėgmę ir vėsoką. Vaisiai pakuojami į dėžutes. švarūs. Vaisius pardavimui galima pakuoti polietileniniuose tinkleliuose. Uogynus lengva atnaujinti vertingesnėmis veislėmis. kai uogos skinamos kekėmis.5x1. ne vėliau kaip 2-3 savaitės iki šalčių. Uogose yra cukrų. 5-10 cm giliau negu augo. bet saulėtą orą. Našesnis darbas. Rūšiuojami į ekstra.5cm. Serbentai ištvermingi žiemą. Serbentynas veisiamas lygiame arba nedidelio nuolydžio žemės sklype. Jie auginami uogynuose. todėl rečiau valgomos šviežios. Jie mėgsta pastovią drėgmę. antros rūšies-5. Dalies juodųjų serbentų veislių uogos noksta nevienodai. Serbentų uogos tinka uogienėms. šilauogės. Paprasčiausias pakavimas eilėmis. kai atvėsinamos iki 3-4oC. Kruopštaus rankų darbo reikia nuimti derliui.0cm. serbentai ir agrastai. Nukentėję ekstremaliomis sąlygomis lengvai atželia. vaivorai. Uogų derliaus nuėmimas ir prekinis paruošimas. nesukirmiję. būklė. Serbentai dauginami vegetatyviniais būdais: sumedėjusiais auginiais. Kruopštaus rankų darbo reikia nuimti derlių. kurios transportuojamos į parduotuves. vienodai sunokę.

. vynui. Nemėgsta sausų ir pernelyg drėgnų dirvų. dygliuoti dvimečiai. Braškes galimas auginti šiltnamiuose nesezoniniam derliui gauti žiemos pabaigoje. Abrikosai. Uogos abiem atvejais skinamos iš karto. Dauginimas ir sodinukų auginimas. verdami kompotai. bet ne žalios. kurių auginiai sunkiai įsišaknija. kad juos intensyviai lankytų bitės. uogienės. Tinkamiausi lengvi ir vidutiniai priemoliai ir geri sukultūrinti priesmėliai. sausringais metais laistoma. paprastai noksta liepos mėnesį. Agrastai. o šaknys daugiametės. sveikos uogos. Surinktas uogas galima laikyti apie savaitę 0oC temperatūroje šaldytuve. Sodinama tokiu gilumu.5-2m aukščio. saulėta vieta. Sveiki aviečių sodinukai auginami elitiniame avietyne. Ten jos dauginamos šaknų atžalomis. Ankstyvesnį derlių galima gauti pirmametį ar antrametį braškyną uždengus polietileno priedangomis. Braškės pakenčia drėgmės perteklių. skinamos su žiedsosčiu. kol jos nesušyla saulėje. aronijų. mėgsta drėgmę. gausiai noksta po 5 savaičių. geriausiai auga priemolio dirvose. būdingos veislei. Dirva parengiama rudenį taip pat kaip avietėms. Dauginimas vertikaliomis atlankomis. musai. Agrastų derlius imamas vartojimo ir techninėje brandoje. sirupai. Uogos renkamos tada. Gervuogės stiebai statūs arba driekiasi gulsčiai. kad žiemą jį dengtų vienodas sniego sluoksnis ir saugotų nuo iššalimo. Uogos valgomos šviežios ir konservuotos. saldainiai. Kasmet reikia įterpti azoto trąšų. Transportuoti skirtos dėžutės statomos į konteinerius. Jos tinka įvairiam techniniam perdirbimui. Derlingiausios 12-35 cm ilgio mišriosios vaisinės šakelės. Su koteliais surinktos uogos transportabilesnės. Tolesniems pervežimams geriau rinkti po pietų. auginimo ir derėjimo ypatumai. Avietės. reikia. kurių pH 5. Sodinukai sodinami rudenį. Iš jų spaudžiamos sultys. Vartojimo sezoną galima paankstinti auginant šiltnamiuose arba po priedangomis. prinokusios-konservavimui. kokiu augo iki persodinimo. Nuskintos nesunokusios uogos kambario temperatūroje baigia nokti per 4-5 dienas. Surinktos uogos laikomos sandėlyje. Jei rinkti pavėluota. Tai vieni vertingiausių uoginių augalų. Sodinti galima rudenį ir pavasarį sodintuvais arba kastuvais. uogienėms. kai jos lengvai atsiskiria nuo žiedsosčio. džemai. Techninės brandos agrastų uogos būna kietos ir pradeda spalvintis. drebučiai. vėjo prapučiama. Abrikoso vaisiai pasižymi labai vertingomis 13 . kada jos visai pajuoduoja. Augimas ir derėjimas. Vartojimo brandos uogos esti gero skonio ir išvaizdos. Nuėmus sunokusias uogas. nemėgsta užpelkėjusių su aukštu gruntiniu vandeniu dirvų. tinka valgyti šviežias. Sodinti galima rugpjūčio mėn ir rugsėjo pradžioje arba kuo anksčiau pavasarį. Didesniuose agrastynuose galima skinti kombainais. Pirmaisiais metais stiebai išauga. žalsvai baltos ir geltonos. dygliuotais ūgliais. beveik juodos. Jos vartojamos šviežios arba vynui gaminti. Tręšiama. Agrastų krūmai mulčiuojami durpėmis. Aviečių stiebai tiesūs. Geriausias derlius išauginamas saulėtose vietose. iš jų daromos uogienės. Žiemą avietės neištvermingos. uogienėms. 39. desertui. Gulsčiomis atlankomis dauginamos tokios veislės. žalios. Realizavimui uogos renkamos anksti ryte. Geriausias šiek tiek nuolaidus reljefas. Vežamos per 7-10 dienų jos nusispalvina.5. Dauginimas ir sodinukų augimas. atrankiniu būdu. Laistymas derlingumą gali padidinti net 2 kartus. likusios išauga stambesnės. Braškės yra savidulkis augalas. 1. Tolesnėm kelionėms tinka techninės brandos silpnai nusispalvinusios uogos. likeriai. Pasodinti augalų stiebeliai patrumpinami iki 52cm aukščio. nes noksta ne vienu laiku. Kad pavasarį agrastai gerai augtų. bet drėgnas oras palankus. kad atšaldžius jas galima būtų pervežti vėsesniu paros metu. Dauginimas žalaisi auginiais gerų rezultatų duoda dirbtinio rūko sąlygomis. Sodinukai turi būti sveiki ir gerai išsivystę. vynuogių ir kt. Agrastas yra daugiametis. Spalvotos uogos skinamos tada. Gervuogės uogos tamsiai raudonos. antpilai. skynimo brandos. Aviečių uogos malonaus skonio ir aromato. Uogas geriau rinkti tada. sultys. Auginimo agrotechnika. Derėti pradeda 4-5 augimo metais. Į prekybą turi patekti šviežios. Giminingas avietei uogakrūmis yra gervuogė. anksti pavasarį ar rudenį. arba visai be dyglių. Pirmosios uogos pradeda nokti po 4 savaičių. vyšnių. kai jos pradeda įgyti būdingą spalvą. Braškėms skirta žemė tręšiama mėšlu. avietės pernoksta. viršūniniais auginiais ir atlankomis. Sirpstančios uogos su 2-3 dienų pertraukomis renkamos dėžutes. Laikomos per 1-2 dienas visiškai nusispalvina ir tinka realizuoti. pradėjusios nokti-konservavimui. Uogos raudonos ar geltonos. Sunokusios uogos skinamos su koteliais.5m aukščio uogakrūmis. šaltalankių. marmeladui. Agrastai gali augti ir rūgštesnėse dirvose. Krūmai ištvermingi žiemą. Dauguma šių augalų biologinių savybių labai panašios. Dirva agrastynui parengiama prieš metus.Tolesniems pervežimams skinamos uogos sausu oru. noksta vėliau už avietes. Abrikosų. Arti braškyno turi būti tvenkinys arba upė ir privažiavimo keliai. natūralios spalvos. Retesnių sodo augalų vaisių ir uogų nauda. Tinka purios dirvos. Yra veislių su mažiau dyglių. lengvo ir vidutinio sunkumo mažo rūgštingumo dirvožemiai. Gervuogių auginimas. Skinamos susispaudžia arba pačios nukrinta. Vertingiausi humusingi. kad dirvožemyje būtu judraus fosforo ir judraus kalio. Uogos sirpti ima po 25-35 dienų nuo žydėjimo pabaigos. 40. Dideliam derliui gauti reikia. Braškynui reikalinga užuovėja nuo stiprių vėjų. japoninių svarainių. sirupai. švarios.2-1. Agrastai atsparesni sausroms ir mažiau reiklūs dirvai negu juodieji serbentai. antraisiais dera ir išdžiūsta. Sultis galima spausti ir iš pernokusių uogų. Pervežimui arba šaldymui skirtos uogos turi būti kietokos. Gervuogės dauginamos atžalomis. Uogos raudonos. Uogos labai skanios šviežios ir šaldytos. Braškės. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje. Aviečių krūmai 1. šaknų žaliaisiais auginiais. aktinidijų.

nes jie trūkinėja. Dažniau pasitaiko vyriški augalai. Tačiau jų tamsiai mėlynos sultys tinka uogienėms. geriau tinka saulėti sklypai su nedideliu nuolydžiu. aksomiška. Aronija neturi veislių. Sušaldyti vaisiai laikosi visą žiemą. drenuotose. Iš atliekų gaminamos mielės. Aktinidijos gali būti dauginamos vegetatyviškai-atlankomis. pavasarį pradžiūvus dirvai. Dera iš antramečių šakelių augantys ūgliai. Geriausios derlingos. Atsparūs sausrai. kurios panaudojamos gaiviesiems gėrimams. šviesiamėgis augalas. Skinamos visai sunokusios uogos. Jas reikia saugoti nuo kačių. Abrikosai gali augti įvairiose dirvose. Sodinant svarbu. Derlius lengviau imamas. Mėgsta drėgnesnes dirvas ir orą. Bet kokie pažeidimai kenkia augimui ir vystymuisi. sultys. atlankomis. Japoninis svarainis atsparus sausroms. patręšta pūdiniais. tada jie geriau laikosi ir būna skanesni. Citrinvytis yra medėjantis vijoklinis augalas. eteris. vynas. sultingi. sultingi. Vaisiai mėsingi. kurios itin svarbios žmonių mityboje. Aktinidijos geriau auga puriose. kompotams gaminti. Vaisiai valgomi švieži. arbata. Noksta ne visos kartu. šokoladas. vidutinio ar lengvo priemolio. Naudingi kaip maistinis ir dekoratyvinis augalas. labai skanūs. Dauginimas. Jie valgomi kepti arba virti. skiepijimu ir sėklomis. Džiovinti vaisiai išlaiko gydomąsias jų savybes iki pavasario. truputį pūkuota. šampanas. ypač temperatūros. Atsparūs ligoms ir kenkėjams. Žydėjimo metu greta reikalingi vyriški augalai. Vynmedis yra daugiametis vijoklinis uogakrūmis. Vaisiai oranžiniai raudoni kaulavaisiai. jie džiovinami. Kauliukas didelis. jaunas pakenčia pavėsį. uogienės. Svarainiai dauginami sėklomis. supilant plonu sluoksniu. Vynuogės valgomos šviežios. marmeladas. besivyniojantis aplink atramą uogakrūmis. limonadams. atlankomis ir atžalomis. Aronijos. pakenčia iki -30 šalčius. Dera 3-4 metais po pasodinimo į sodą. laikymui-kekėmis. skiepijimu. iš jų perdedami į dėžutes. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. Iš uogų spaudžiamos sultys. Auginami 14 . šalnų ir krušos. Citrinvyčio skonio nėra su kuo palyginti. kad vienoje vietoje būtų pasodinta ir moteriškas ir vyriškas augalas. Perdirbimui vaisiai nuskinami ne kekėmis. Drėgmės perteklius nokimo metu kenkia vaisių kokybei. skaidriai žalios. Uogos smulkios. negu prie vaisių. džemai. sirupai.biocheminėmis savybėmis. trauktinėms gaminti. Džiovintos uogos. nereiklus šilumai ištvermingas žiemoms augalas. iš jų gaminami sirupai. Jie geltoni su rusvumu. Aktinidijos labai jautrios šalnoms. marmeladui. Aronija dauginama sėklomis. Jos baigia nokti paskleistos plonu sluoksniu nesaulėtoje patalpoje. Aronijos vaisių derliaus ėmimas paprastas. Dauginimas. Abrikosų vaisiai skinami. konjakas. želė. kisieliams. iki pH 6 rūgštumo dirvos. vitaminams. Sunokusios uogos krinta ir greitai genda. Kauliukų branduoliai geras skanėstas. Nelabai skanūs. žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais.0. Citrinvyčiai. Vaisiai noksta rugsėjo pabaigoje ne vienu laiku. Vaisiai nuraškomi iki šalnų. Dažniausiai rūgščios. Gamtinėmis sąlygomis dauginasi vegetatyviškai šaknų atžalomis. Aktinidija yra sumedėjęs vijoklis. giliai sukultūrintos. Tinka tyrelėms. nereiklus dirvai. Naudojamos įvairiems produktams. Iš vaisių gaminami puikūs kisieliai. iš jų gaminami kompotai. 3-5 dienas anksčiau. šviesiamėgis. uogienės. kompotams. Perdirbti galima ir nesunokusias uogas. kai būna suaugę. drebučiams. kompotams.. Skinama tik sausu oru. oranžinė su įvairiais atskirų veislių atspalviais. Dauginimas. Todėl dažniausiai dauginama sėklomis. saldūs. lapais. atlankomis. Vaisius galimas išlaikyti iki pavasario. geriau auga drėgnesnėse vietose. Šaltalankynas veisiamas smėlio ir priesmėlio dirvose su pH 6. gydomiesiems aliejams gaminti. Abrikosai šviesamėgiai ir šilumamėgiai. drebučiams. žele. Šaltalankiai gerai žiemoja ir rūsčiomis žiemomis. Šaltalankių aliejus labai vertingas biologiškai aktyvių medžiagų koncentratas. Daiginami atžalomis. Vegetatyviai dauginti galima žaliaisiais auginiais. tręšimo. Vaisiaus odelė plona. nusispalvinę veislės spalva. geltonai rudi. Kekės gali kabėti iki lapkričio. Nuskinti vaisiai dedami į pintines arba kibirus. Aktinidijos. tačiau skinti reikia visas iš karto pirmosioms uogoms prinokus. Geriau sodinti pavasarį. Vynmedžiai. sumedėjusiais ir žaliais auginiais. Dauginami sėklomis ir skiepijimu. bet minkštimas dar netinka valgyti. jų negalima daužyti. auginiais. turtingos fosforu ir kaliu dirvos. Perkraunant vaisius. Pageidautina silpnai rūgšti ar neutrali dirvožemio reakcija. Paprastai į sodą sodinami vienmečiai abrikosų sodinukai. o trumpakočiai vaisiai stipriau laikosi prie šakelių. silpnai rūgščiose arba neutraliose dirvose. atlankomis ir skiepijimu. kuriose realizuojami. šviesiai žali ir žali. Valgymui-skinami vartojimo brandos. todėl švieži mažai vartojami. Dauginimas. auginiais ir sėklomis. Pradedantys auginti dažniausiai daugina sėklomis. Dauginami atlankomis. Todėl geriau rinkti nesunokusias. Derlingumas priklauso nuo aplinkos sąlygų. Vaisiai smulkūs. Uogos noksta rugsėjo pradžioje. nes šakos dygliuotos. Dirva tinka puri. kompotai. Tada vaisiai krečiami ant patiesalų. Citrinvytis neatsparus sausrai. Uogos noksta spalio viduryje. likeriams. aplipę šakeles. Dauginimas. vynas. Pernokusios ima byrėti. Nuskintos uogos 3-4 dienas nokinamos šiltoje ir sausoje patalpoje. šaknų atžalomis.5-7. humusingose. lapai ir ūgliai bei cukrumi konservuotos uogos naudojamos arbatoms gaminti. Jų derliaus ėmimas sudėtingas. Japoniniai svarainiai. Aronija šviesiamėgis. drėgmės. Veisliniai augalai dauginami auginiais. Ligos ir kenkėjai Lietuvoje aktinidijų nepuola. geriau apsaugotose nuo vėjų vietose. nes jie noksta vienu laiku. sultys. Abrikosai auga medžio forma. Svarainiams auginti tinka priemolio ir priesmėlio. tankūs. ištvermingas žiemą. prasidėjus žiemos šalčiams. spiritas. sirupams. džiovintos. Vėlyvos pavasarinės šalnos labai pakenkia augalams. daromas sirupas. panašiai kaip serbentai. Uogų spalva nokimo metu keičiasi nuo šviesisi žalios iki tamsios. Aronija daugiametis vaiskrūmis. Šaltalankiai.

15 . spaudžiamos sultys. Dirvožemis turi būti giliai sukultūrintas. Sunokę vaisiai esti šviesiai raudoni. Tada jie skinami valgyti švieži. Veltininės vyšnios. Jis atliekamas kasmet rudenį. praėjus šalnų pavojui. Vaisiai patogūs skinti. uogienės. Vaisiai vartojami švieži. Sėklomis. derlinga priesmėlio dirva. kai jie pasiekia maksimalų dydį.0. Noksta liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Vynuogėms vyniotis reikalingi vielos špaleriai. Genėjimas yra svarbiausias vynmedžių auginimo darbas. nukritus lapams. Lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių. Sodinukai sodinami pavasarį. iš jų vedami kompotai. brandai. Vynuogių skynimui patogu naudoti genėjimo žirkles kekėms nukirpti. Vyšnynui geriau tinka saulėta vieta. tamsiai raudoni. pH 6.5-7. Dauginimas. Perdirbimui vaisiai skinami. bet dar neprasidėjus vartojimo brandai. žaliais auginiais. atlankomis. drenuotas. Juodauogės veislės mėgsta šiltesnes vietas negu šviesiauogės. Vyšnios sodinukai sodinami rudenį.saulėtose užuovėjose.