1. Sodininkystės reikšmė, istorija. Sodininkystė yra žemės ūkio gamybos šaka, mokslo sritis ir studijų disciplina.

Sodininkystės, kaip žemės ūkio gamybos šakos, uždavinys – išauginti tiek vertingų vaisių ir uogų, kiek reikalinga žmonių racionalios mitybos poreikiams tenkinti. Sodininkystės mokslo uždavinys - tirti vaisinių ir uoginių augalų augimo ir derėjimo dėsningumus, esančius jų paveldimumo pagrinduose, ir kurti naujus metodus jiems intensyvinti. Lietuvoje sodininkystė pradėjo plėtotis XIV amžiuje. 1563-1680 m dvarų soduose buvo auginamos obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, uogakrūmiai. Didesni sodų plotai veisiami Valakų reformos laikotarpiu. 1849 m Peterburge išleista pirmoji lietuviška sodininkystės knyga. 1920 m įsteigta A.Fredos sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1929 m įvyko pirmasis Lietuvos pomologų suvažiavimas. Jame T.Ivanausko siūlymu atliktas pirmasis šalies suskirstymas sodininkystės zonomis ir parengtas standartinis vaisinių bei uoginių augalų veislių asortimentas, kuris vėliau buvo patikslinamas. 1938 m įsteigta pirmoji Lietuvoje sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis Dotnuvoje, įveistas pomologinis sodas veislėms tirti. Vėliau stotis nuo 1990m vadinama Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutu, kuris yra Babtuose. 1984 m atliktas sodų surašymas, registruota 48600ha sodų ir uogynų, juose augo 12 milijonų vaismedžių. Sodininkystės raidoje vyravo sodybiniai sodai. 1991 m jie užėmė daugiau kaip 22tūkst.ha. Dažniausiai sodybiniuose sodeliuose auginama tiek vaismedžių ir uogakrūmių, kiek reikia šeimos poreikiams patenkinti. Ūkininkams atsiveria perspektyvos veisti sodus ne tik sodybose, bet ir specializuotis veisiant stambesnius uogynus, slyvynus, kriaušynus, obelynus. 2. Lietuvos sodininkystės būklė dabartiniu metu. Šiuo metu sodininkystės gamyba plėtojama veisiant naujus pažangius technologijų sodus. Pagrindiniai sodo augalai: obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, serbentai, agrastai, avietės, braškės. Nesėkmingai auginama kriaušės, slyvos, vyšnios. Sodai užima apie 50 000 hektarų. 3. Užsienio sodininkystės pasiekimai. Legendiniai kabantys Semiramidės sodai Babilone pateko į septynių pasaulio stebuklų sąrašą. Senovės graikų botanikas Teofrastas aprašė obelų, kriaušių, slyvų, vynuogių, graikinių riešutmedžių, trešnių, aviečių ir kitų sodo augalų rūšių veisles. Rusų akademikas N. Vavilovas ir kiti botanikai nustatė pagrindinių vaisinių ir uoginių augalų kilmės centrus. Karlis Linėjus sukūrė nomenklatūrą, palengvinančią nustatyti augalus. G.Mendelis atskelidė paveldimumo dėsningumų pagrindus. Jie padėjo sėkmingai kurti ir gerinti augalų veisles. Nuo 19a pabaigos naujoms veislinių ir uoginių augalų veislėms kurti taikomas dirbtinės lytinės hibridizacijos metodas, nuo 20a – dirbtinės mutagenezės metodas. Daugiausia vaisiu išauginama P.Amerikoje. JAV daugiausia auginama obuolių, citrinų, persikų, braškių. Brazilijoje apelsinų, bananų, papajų. Italijoje persikų, vynuogių. Rusijoje obuolių, slyvų ,aviečių. Sparčiausiai didėja obelynų, kriaušynų, slyvynų, braškynų plotai. Svarbiausia problema-sodu konstrukcija. Labiausiai vertinama verpstinė vainiko forma ir minimalus genėjimas. Toliau derlingumą bus galima didinti maksimaliai išnaudojant genetinį veislių potencialą bei sudarant pačias palankiausias augimo ir derėjimo sąlygas. 4. Svarbiausi sodų vaismedžiai, jų auginimas versliniuose, sodybiniuose, bendrijų soduose. Svarbiausieji ir pagrindiniai Lietuvos sodo augalai(vaismedžiai) yra obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos. Versliniais vadinami tie sodai, kurie įveisiami įvairiuose ūkiuose verslo tikslais. Dabar dauguma jų vadinami bendrovėmis ar įmonėmis. Verti dėmesio tiksliniai, labai konkrečios paskirties, sodai. Vienuose jų galėtų būti auginami vaisiai ir uogos vien tik šviežiam vartojimui. Vertingi būtų ir tokie tiksliniai sodai, kuriuose būtų auginami perdirbimo pramonei vaisiai ir uogos. Pajūrio rajonuose galėtų būti auginami stambesni kriaušynai, pietvakarių rajonuose-slyvynai, Žagarės ir pan. Sodybiniai sodai. Šie sodai veisiami sodybiniuose sklypuose. Šiuose soduose didžiausias veislių įvairumas. Čia gali augti obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, (serbentai, agrastai, avietės, braškės, svarainiai ir kt). Šių augalų tiek, kad jų derlius patenkintų šeimos poreikius. Sodui ir uogynui reikiamas plotas, augalų asortimentas bei poreikis paskaičiuojamas pagal šeimos narių skaičių ir augalų derlingumą. 4-5 asmenų šeimos reikmėms patenkinti reikia sodinti 15-20 vaismedžių ir 40-50 uogakrūmių. Bendrijų sodai. Tai miestiečių turimi sodai. Jie veisiami šalia miestų įvairaus dydžio žemės sklypuose. Šiuose sklypuose šeimininko nuožiūra auginami vaismedžiai, uogakrūmiai, daržovės, gėlės ir kt. Šiame sode telpa 1-2 vasarinės, 1-2 rudeninės, 3-5 žieminės obelys, 2 kriaušės, 4-6 vyšnios ir tiek pat slyvų, 15-20 uogakrūmių ir 15m2 braškių. 5. Mokslinis tiriamasis darbas sodininkystėje. Tai toks darbas, kai tiriami sodo augalų augimo ir derėjimo dėsningumai, dauginimo būdai, poreikiai augimo sąlygoms ir priemonės jiems tenkinti, dirvos dirbimo, tręšimo, vainikų formavimo, apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemos, kuriamos naujos vaisinių ir uoginių augalų veislės. Tokiais tyrimais kuriami sodininkystės moksliniai pagrindai. Tyrimai padeda šią šaką intensyvinti. Intensyvinimo tikslas-gerai prižiūrėti sodą ir iš jo gauti didelį bei gerą vaisių ir uogų derlių. Metodiškas sodininkystės mokslinio tyrimo darbas pradėtas Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje. Mokslinio tyrimo darbų išvados ir rekomendacijos paskelbtos mokslo darbuose, periodiniuose žurnaluose ir laikraščiuose, vadovėliuose ir kitose mokymo priemonėse, naudojamos paskaitose. 6. Sodo augalų biologinė ir ūkinė charakteristika. Visi uoginiai ir vaisiniai augalai turi šaknis ir antžeminę dalį. Jas jungia šaknies kaklelis. Iš sėklų išaugusių augalų šaknies kaklelis vadinamas tikruoju, o vegetatyviškai padaugintų augalų 1

puokštines ir pentinukus.iš liemens augančios smulkios šakelės vadinamos tarpinėmis. fiziologiniais. aronijos. pakaitinai auga iš mišriųjų pumpurų. tik susiformavę iš lapų šoninių pumpurų. Kaulavaisinių vaismedžių vaisinės šakelės skirstomos į mišriąsias. Juos galima lengvai suskirstyti genetiškai. 2)vegetatyviškai padaugintų augalų šaknų sistema yra pridėtinė 3)mišri šaknų sistema. Daugiametė išsišakojusi. ir piesteliniai žiedai būna tame pačiameaugale. Augantys ūgliai. vystosi vaisiai. Augantis ūglis turi lapus. slyvos. tai priklauso nuo augimo pradžios ir vietos. uogos. kurios visi augalai morgologiškai labai panašūs.tai grupė. gali susiformuoti ne vienas. Iš vegetatyvinių pumpurų auga lapai ir ūgliai. generatyvinius ir mišrius. Visų jų vaisiai sudaryti iš apyvaisių ir sėklų. Šaknų sistemos. Šaknų viršūnėse išsišakojusios smulkios šaknelės vadinamos šaknų kuokšteliais ar kuokštelinėmis šaknelėmis. Pavasariniai ūgliai pradeda augti pavasarį iš viršūninių ir šoninių pumpurų. besiskirianti kokiais nors požymiais(morfologiniais. persikai. slyvinių pošeimio. Pagal žiedų tipus vaisiniai ir uoginiai augalai grupuojami į 4 grupes:1)vienanamiai. Lapas susideda iš lapalakščio ir lapkočio. smailiąsias. Žiedas susideda iš žiedlapių. gauta iš vieno individo ir dauginama tik vegetatyviškai. Sėklavaisinių vaismedžių vaisinės šakelės skiriamos į vytelines. mažąsias. Pumpurai formuojasi lapų pažastyse. Naujai sukurtos ir introdukuotos veislės tiriamos lyginant su standartinėmis ir tik gavus pranašesnius už standartinių veislių rezultatus. Rūšis apima grupę augalų. Standartinėmis veislėmis vadinamos tokios.Sėklavaisiniai. Kai kokios nors rūšies augalo populiacija žymiai skiriasi savo išoriniais požymiais nuo kitų tos pačios rūšies augalų. 7.1. Visi vaisiniai ir uoginiai augalai auga ūgliais. Apyvaisis sudarytas iš egzokarpio. svarainiai. piramidiškas ir t. Ūglių būna įvairių. kurių kuokeliniai. citologiškai ir kitais požiūriais. kai pagrindinę šaknį turintys augalai papildomai įsišaknija pridėtinėmis šaknimis. riešutai. tada jie išskiriami į porūšį. Kiekvienas ūglis turi viršūninį ir šoninius pumpurus iš kurių auga kiti ūgliai. Šios grupės augalai priklauso erškėtinių šeimai. zoninį pasiskirstymą. Pagal sandarą pumpurai skirstomi į vegetatyvinius. kurie vadinami vaisiniais maišeliais. medlievos. 2. iš jų-antros eilės šalutinės šakos ir t. Vaisiai. Skiriamos 7 grupės. turi pagrindinę vertikalią šaknį ir kelias eiles šalutinių šaknų. šliandros. o sprogstantys kitą pavasarį-vėlyvaisiais. Miegantieji pumpurai yra tokie. piesteliniai ir dvilyčiai žiedai būna ant atskirų augalų. Vaismedžiai turi liemenį. kai kurie dar turi ir prielapius. Tą pačią vasarą sprogstantys ūglio pumpurai vadinami ankstyvaisiais. o vieta tarp dviejų pumpurų-tarpubambliu. kurie turi tik dvilyčiu žiedus 2)vienanamiai. Skiepyti vaismedžiai turi poskiepio šaknis ir įskiepio antžeminę dalį. Kaulavaisiams priklauso vyšnios. vadinami priešlaikiniais. Yra trejopos:1)sėjinukai. abrikosai. kurių vienalyčiai ir kuokeliniai. Vasariniai-antriniai ūgliai pradeda augti iš tą pačią vasarą susiformavusių viršūninių pumpurų. Pagal kilmę veislės skirstomos į: 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas. Skiriami: sėklavaisiai. rekomenduojamos dauginti ir auginti. Vietinės-ilgalaikės liaudies selekcijos rezultatas. bet negali kryžmintis su kitos genties augalais.–sąlyginiu. iš generatyvinių-žiedai arba žiedynai.Iš pagrindinių šakų auga pirmos eilės šalutinės. cidonija. Ties jos vaisiaus kotelio prisegimo ar šakelių išsišakojimo vietoje gali būti sustorėjimų. šermukšniai. Jis gali būti įvairių formų(rutuliškam verpstiškas. jo atsišakojimaišakutėmis. Selekcionuotos veislės-selekcininkų išvestos veislės. Šie augalai daugiausia erškėtinių šeimos. ir ūgliai.Kaulavaisiai. Šiai grupei priskiriami: obelys. obelinių pošeimiui. kriaušės. Visi vaisiniai augalai grupuojami į gamybines grupes pagal poreikius augimo sąlygoms. Porūšis-tai rūšies pogrupė. vaisių bei jų produktų maistines ir technologines savybes bei pagal vaisių morfologinį panašumą ir kitus požymius. Veislė-tai kultivuojamų augalų visuma. Įvairiose vietovėse gali būti vietinės liaudies selekcijos veislės. 3)dvinamiai. o keli grupiniai pumpurai. Gentis. arba į juos skiepyti vaismedžiai. Šakų visuma sudaro vainiką. Smulkios iš pagrindinių ir šalutinių šakų išaugusios šakutės su žiediniais pumpurais vadinamos vaisinėmis arba generatyvinėmis šakelėmis.t). kurie turi žymiai daugiau panašių morfologinių požymių negu genties augalai. Genčiai būdinga tai. kurie nesprogsta daugelį metų. Klonas yra veislės kategorija: genetiškai vienodų individų visuma. mažųjų vaisinių šakelių grupė vadinama vaisininke. mezokarpio ir endokarpio. Kaulavaisių valgomoji 2 . pumpuro zona vadinama bambliu. naujos veislės tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. Jei standartinių veislių nėra. kurios yra ištirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. kurių kuokeliniai ir piesteliniai žiedai žydi ant skirtingų augalų 4)trinamiai augalai. Tap poskiepio šaknų ir įskiepio šakų gali būti intarpas. Ūgliai auga iš pumpurų. Liemens dalis nuo šaknies kaklelio iki žemutinės vainiko šakos vadinama kamienu. o jų pažastyse-pumpurus. Iš liemens augančios stambios šakos vadinamos pagrindinėmis šakomis. jos suformuoja vainiką. Jų vaisiaus valgomoji dalis sultingas apyvaisis. Žiedas yra pakitęs trumpas ūglis-augalo lytinio dauginimosi organas. Sodo augalų grupavimas ir botaninė sudėtis. Introdukuotos veislės-atvežtos iš kitų šalių. Baigęs augti ir numetęs lapus ūglis vadinamas metūgliu. iš mišrių gali augti ir žiedai ir lapai. vadinamus akutėmis. kaulavaisiai. cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu būdu) juos išsaugo. Liemuo –tai vaismedžio dalis nuo šaknies kaklelio iki viršūninio pumpuro. Ne lapų pažastyse susiformavę pumpurai vadinami pridėtiniais. kuokelių ir piestelės. bet susprogsta medį smarkiai pažeidus arba jam senstant. kad vienos genties augalai gali kryžmintis tarpusavyje. Peržydėjus žiedams. Tada vaismedis susideda iš 3 komponentų. trešnes. Rūšis yra pagrindinis taksonominis vienetas.t.

iki 3-7m aukščio. gauta iš vieno individo ir dauginama tik vegetatyviškai. kaulavaisinių grupės vaismedžių gentis. Vaisiai noksta įvairiu laiku. apsidulkinimas ir apsivaisinimas. Pagal vaisių sunokimo ir vartojimo laiką obelų veislės skirstomos į vasarines. 10. Naujai sukurtos ir introdukuotos veislės tiriamos lyginant su standartinėmis ir tik gavus pranašesnius už standartinių veislių rezultatus. Vieni šios grupės augalai visžaliai. Yra trys skirtingos derėjimo pradžios veislių grupės: ankstyvosios. kiti meta lapus. obelinių pošeimio. vartojamos šviežios ir perdirbtos. 4. Tokios obelys vadinamos aukštaūgėmis ir ilgaamžėmis. Derėjimo pradžia – tai laikas. kompotai. švelnios. kad suteikia galimybę įsitikinti. sidras. sėklavaisių grupės vaismedžių gentis. Selekcionuotos veislės-selekcininkų išvestos veislės. turi apvalkalą. Slyva erškėtinių šeimos. sultys rūgščiasaldės. Derėti pradeda skirtino amžiaus. žaliaisiais auginiais. Slyvos mažiau atsparios šalčiams. Jos atsparios šalčiams. kurios yra ištirtos ir rekomenduotos auginti soduose ir uogynuose. Jei standartinių veislių nėra. Sodininkystėje vertingiausia naminė rūšis ir kaukazinė. Vaisia būna šviesia arba tamsia odele. graikiniai riešutai.5-2 kartus aukštesnės už obelis. trumpai laikosi. Pagal kilmę veislės skirstomos į: 1)Vietines 2)Selekcionuotas 3)Introdukuotas.Tropiniai. Obelims. sultys raudonos. kevalą ir valgomą branduolį-sėklą. džiovinti ir pan. Kriaušės auga 1. Pastoviai derėti vaisiniai augalai pradeda įvairaus amžiaus. Labai svarbu. kaulavaisinių grupės medžių gentis. Skiriamos trys veislių grupės. Neištveria žemesnių kaip -10. Kriaušės dera pastoviau negu obelys. Morelių vaisių odelė ir minkštimas tamsūs. gaminamos uogienės. skonis švelnus. Vaismedžių ir uogakrūmių derėjimo pradžia. 3. Vaisiai noksta įvairiu laiku. naujos veislės tiriamos ir lyginamos tarpusavyje. Pagal vaisių ir sulčių spalvą veislės skirstomos į dvi grupes:amoreles ir moreles. kai vaisiniai augalai pradeda derėti sode ir uogyne. jautrios drėgmės pertekliui. Standartinėmis veislėmis vadinamos tokios. Vyšnia erškėtinių šeimos. Pagrindinių vaisinių augalų genčių biologinės ir ūkinės ypatybės. dera kasmet. avietės. o vėlyvosios dera 9-11 metais. Uogos sultingos. 6. nuo kurių priklauso vainikų formos ir dydis. vidutinio ankstyvumo 5-6 metais. Pagal augumą yra aukštaūgės. Vaismedžiai ištvermingi žiemą. ar augalai yra tokių veislių kokių norėta įsigyjant sodinukus. gerai laikosi saugyklose. pomerančinių pošeimio visžaliai augalai. spanguolės. Priskiriami įvairių genčių augalai(braškės.-15oC šalčių. Obelų augimas ir derėjimas glaudžiai susiję. gyvena ir dera ilgai. fiziologiniais. Kuo geriau obelys auga. dera 3-4 augimo metais 2)vidutinio ankstyvumo. skiepytoms į sėklinius poskiepius. Vaisiai vartojami švieži. saldžios. Vaisiai-riešutai. raudoni. skanaus skonio. Jaunos kriaušės reiklesnės drėgmei. kuriuo apgaubtas kauliukas. 8. Vyšnios dauginamos akiavimu. kad derėjimo laikotarpis būtų kuo ilgesnis. Priklauso migdolai. Vaisiai noksta nuo liepos pabaigos iki spalio vidurio. Veislė-tai kultivuojamų augalų visuma. Vaismedžiai auga medžio ir medžiakrūmio formos. Mažiau reiklios šviesai. vėlyvos 7-8 metais.Iš obuolių gaminamos vertingos sultys. mėlynės ir pan). Obelų šaknys ištveria iki -50oC šalčius. Kuo ilgiau ir stabiliau dera nereikalaudami didesnių darbo sąnaudų. dera 4-5 m 3)vėlyvos-dera 5-6m. tai gali trukti iki 20-40 metų. šaknys negilios. 1)ankstyvosios. dinamika. Veislės ir rajonavimas.Uoginiai. o poskiepiai-sėklomis. geltoni. Įvairiose vietovėse gali būti vietinės liaudies selekcijos veislės. pradeda derėti 34metų medeliai ir kartais dar ankščiau. Vaisiai naudojami švieži. Introdukuotos veislėsatvežtos iš kitų šalių. pistacijos). rekomenduojamos dauginti ir auginti. agrastai. šaknų atžalomis. tuo jie vertingesni. Vaisiai apvalūs. Amorelių vaisiai šviesūs. rudenines ir žiemines.dalis yra sultingas apyvaisis. Subtropiniais jie vadinami pagal augimo vietą. su pergamentiniais sėklų lizdais ir sėklomis vidvaisiu. mėlyni. serbentai. Auga subtropikų rajonuose. ananasai ir kt). Obuoliai transportabilūs. Jų vaisiai su būdingu odišku išorvaisiu ir tarpvaisiu bei sultingu. labai šakojasi. nes turi mažai smulkių šaknelių. drėgnesnėse vietose gyvena trumpiau. Derėjimo dinamika – vaisinių augalų savybė kasmet iki pastovaus derėjimo išauginti augančio gausumo derlius. Dažnai pirmasis derėjimas ir derlius būna negausus ir įdomus tik tuo. Vaismedžiai pasižymi panašiomis į obelų augimo ir derėjimo savybėmis. tyrės. Vainikai labiausiai didėja 10-20 metais. auga dideli. Šie augalai priklauso įvairioms botaninėms šeimoms.o pagrindinės šaknys silpniau regeneruoja po persodinimo iš medelyno į sodą. Tai rūtinių šeimos. Klonas yra veislės kategorija: genetiškai vienodų individų visuma. 3 . Obelimis apsodinti žemės sklypai vadinami obelynais.Subtropiniai. Pagrindinis Lietuvos sodų augalas. vidutinės ir žemaūgės veislės. Vidutinio ankstyvumo obelys pradeda derėti 6-8metais. todėl šviežius galima vartoti ištisus metus. lazdynai. Vietinės-ilgalaikės liaudies selekcijos rezultatas. 9. netransportabilios. Įvairių botaninių šeimų. Kriaušė šviesamįgis ir šilumamėgis vaismedis. vynas. kompotams gaminti. tačiau mažiau atsparūs šalčiams už obelis. 7. Ankstyvos veislės pradeda derėti 2-4 metais po pasodinimo. cheminiais ir kt) ir daugint (lytiniu ar nelytiniu būdu) juos išsaugo. dera 30-60 ir daugiau metų. tamsiai mėlyni. Obelis erškėtinių šeimos sėklavaisinių grupės vaismedžių gentis. ovalūs. tuo silpniau dera.Citrusiniai. Kriaušė erškėtinių šeimos. puikus cukrų ir rūgščių santykis. 5. džemai. augalų savidulka ir kryžmadulka. tropikų rajonuose augantys augalai(bananai. sultys ir pan. Dauguma veislių pradeda derėti 5-10 metais. besiskirianti kokiais nors požymiais(morfologiniais. trukmė. Slyvos auga nuo 2 iki 4 metrų ir dar aukštesniais krūmais ir medžiais.Riešutiniai.

Nuo šio veiksnio priklauso fotosintezė. Poilsio laikotarpį obelys baigia. Vaismedžių žydėjimui pakanka nuo 12 iki 14 oC temp. Žemesnėse reljefo vietose žiemą vaismedžiai labiau pašąla. bet vėliau pradeda derėti. Sode pagrindiniai veislei reikalingos ne mažiau kaip dvi dulkelinės:pagrindinė ir atsarginė. Šviesos intensyvumas priklauso nuo metų laiko. pavėluotai nuimant obuolių derlių ir rūgščiomis žiemomis. Kryžmadulkoje gali būti anomalijų. ir kurį laiką gaunami geresni vaisiai. nes turi dviejų susikryžminusių augalų paveldėtas savybes ir požymius. dulkės mažina šviesos intensyvumą. Derėjimo gamybinė ekonominė trukmė – tai toks vaisinių augalų gyvavimo laikotarpis. dienos ilgumo. Sodui įveisti parenkamos pagrindinės abipusiai kryžmiškai apsidulkinančios ar dulkelinės veislės. Temperatūra. be to.4 oC temperatūrai. esant 20-25 oC temp. oro ir dirvos drėgmė). Kryžmadulka vadinama vieno vaisinio ar uoginio augalo žiedų apsivaisinimas. Taip prasideda ir kartojasi nepastovus ar prametinis derėjimas – pramečiavimas. vietovės aukščio virš jūros lygio. Lietuvoje vaismedžiams neigiamos temperatūros žalingos žydintiems sodams. Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sėklomis ir vegetatyviškai. ląstelių skilimas ir augimas ir kt procesai. kai oras šiltas. Žiedadulkės piestelių purkode gerai dygsta. palikuonims perduodamos virusų infekcijos. silpnai pajurę ir velėniniai karbonatiniai priesmėliai ir priemoliai. Sėklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena. Vaisinių augalų dauginimo biologiniai pagrindai. vaismedžius. gervuogės. Sėjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato sąlygose. Jeigu sode tenka sodinti vienos arba dviejų veislių. Pietų ir pietryčių šlaito žemutinėje dalyje pavasarį sniegas ištirpsta anksčiau. Iš sėklos augantys vaisiniai augalai vadinami sėjinukais. Vegetacijos laikotarpiu vaismedžiai intensyviai auga.0. Natūraliai dauginama ūsais. Tinkamiausi sodams velėniniai jauriniai. Kritiškas karštis vaismedžiams nuo 50 iki 60 oC. kurio metu išauga didžiausi ir geriausi kokybės vaisiai. Ten dvigubai daugiau išgaruoja drėgmės negu šiaurinėje pusėje. Sėklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. daro poveikį temperatūroms: šlaito viršutinėje dalyje temperatūros būna aukštesnės negu žemutinėje. Taip sutrikdomas derėjimo stabilumas. Lietuvos soduose vandens pakanka. ypač kai gausus derlius. tada kas dešimtas medis perskiepijamas kitomis dulkelinėmis veislėmis. 12. Mūsų soduose galima auginti tuos vaismedžius ir uogakrūmius. Tos veislės.5-7. apsidulkinus kitos veislės augalo žiedadulkėmis. vaisiai būna smulkūs. Vasaros viduryje vandens sunaudojama mažiau. arba tos pačios veislės kito augalo žiedadulkėmis. Stambios šaknys atsparesnės už smulkiąsias. Savašakniais vadinami vegetatyviškai – įšaknijimu-padauginti vaisiniai augalai. rūkas. kuriu pH 4. Vegetatyvinio dauginimo būdai natūralus ir dirbtinis. ūgliai ir šaknys auga prastai. Tačiau sėjinukų populiacija dažniausiai nevienoda. vaismedžiai auga silpnai. Laikotarpį galima pailginti augalus kryptingai genint. Savašakniai augalai paveldi visas dauginamo augalo savybes bei požymius per somatines ląsteles. Kai drėgmės per daug. Tačiau dauginat šiuo būdu. vaismedžių augimui ir derėjimui turi būti sudarytos palankiausios sąlygos. Kalvotų vietų slėniuose šalnos būna 1. Daugiausia vandens sunaudojama pavasarį ir vasaros pradžioje. Aplinkos reikšmė vaisiniams augalams. Optimalus vandens kiekis augalams naudingas. Esant 3-5proc deguonies koncentracijai. Jo trukmė priklauso nuo veislių ir poskiepių savybių.5val. geriau auga jų ūgliai ir šaknys. sparčiai auga ūgliai ir užuomazgos. tuo daugiau sausų medžiagų vaismedžiai gamina. Šviesa. audinius ir organus. galis jų per anksti nukrinta. kurie ištveria bent iki -35 oC šalčius. Sodo dirvožemio dujinėje dalyje turi būti ne mažiau kaip 10proc deguonies. 11. Šviesos intensyvumas reikšmingas vaismedžių žydėjimui ir augimui. Vieną kartą užmezgę gausų derliu. kurios negali tarpusavyje kryžmiškai apsidulkinti. Trūkstant drėgmės. o perteklius ir trūkumas žalingas. Ilgomis dienomis gamina daugiau auksino. Pietiniai šlaitai visada 25proc šiltesni. Pirmieji šalčiai gali pakenkti pumpurams ir nesubrendusiems ūgliams. Vaismedžiai gali normaliai augti ir derėti. Savidulkės yra braškės. Savidulka vadinama augalų apsidulkinimas ir apsivaisinimas to paties žiedo arba to paties augalo kito žiedo. Kuo intensyvesnė šviesa. Debesys. o rudenį vėl daugiau. yra savivaisės arba savidulkės. gebančios formuoti pridėtines šaknis. kai vaismedžiai žydi. Dirvožemis svarbiausias vaisinių augalų augimo veiksnys. abrikosai ar slyvos. kai žiedai neapsivaisina ir vaisių nemezga. esant 4. kitais metais jie auga be derliaus ir formuoja dar gausiau žiedinių pumpurų. Tada apdulkinimui ir apvaisinimui pakanka vienos dienos.5 oC didesnės negu lygumose. 4 . Taip dauginant naudojamos vegetatyvinės augalų dalys. Vaismedžiai geriausiai auga rytinių ir vakarinių šlaitų vidurinėje dalyje. kvėpavimas. Šalto oro sąlygomis apvaisinimui prireikia daug dienų. o vegetacijos laikotarpį pradeda. Labiausiai saulėti pietvakarių ir šiaurės rajonai. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys. vaisiai ankščiau krinta. Dirvožemio reljefas. avietės. Biriame dirvožemyje šaknys pašąla labiau negu priemolyje. agrastai. serbentai. vaisiai sutrūkinėja. ūgliai ir lapai nebeauga. Vegetatyviškai padauginti augalai pradeda ankščiau derėti. kaip žemės paviršiaus nelygumų visuma. Vanduo (krituliai. Dirvožemiai. kai dirvoje yra 75-80proc nuo pilno dirvožemio drėgnumo. kurios apsivaisina savo žiedadulkėmis ir užmezga vaisius.Daugumai sėklavaisinių vaismedžių nepavyksta pastoviai ilgą laiką derėti. Saulėtų valandų metinis paros vidurkis visoje Lietuvos teritorijoje apie 4. kai per metus iškrinta daugiau kaip 700mm kritulių. geriau auga pumpurai. derlius mažas. kai kurios vyšnios.

Vaisiniai ir uoginiai augalai dauginami sėklomis ir vegetatyviškai. Taip dauginant gaunami sveiki palikuonys. maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais.12 mm storio. eilutėse 10cm atstumu. Dauginimas auginiais. skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu. Ūsais dauginamos braškės. Vertikaliomis atlankomis vadinami stačiai aukštyn augantys pirmamečiai ūgliai. persikų auginiai įsišaknys geriau. suglaudimas. vadinami tokie augalai. Dauginimas atžalomis. kai ūgliai auga intensyviausiai. maistinėse terpėse ar augimo stimuliatoriais. lapus.1-0. paruoštos įšaknijimui. Jais dauginami serbentai. Skiepytais augalais. Sumedėjusiais auginiais vadinamos. pumpurus. o 5 . skiepijimu ir mikrovegetatyviniu būdu.trim per pus sutrumpintais lapais. Jai galima dauginti daugelį sodo augalų: agrastus. ūsais. Jie sugrupuoti į tris grupes: akiavimas. tai ūgliai. purią ir derlingą dirvą. Sėklomis padauginti vaisiniai ir uoginiai augalai ilgiau gyvena. Ūsai intensyviausiai auga nuskynus uogas. Vegetatyviai dauginama: auginiais. priešingoje apatiniam pumpurui pusėje. šakas. Paprastasis sudūrimas.intensyvaus ūglių augimo pabaigoje. išaugę iš šaknų pridėtinių pumpurų. Dauginimas atlankomis. slyvų. skirti skiepyti į poskiepius. iš kurių augantys jauni ūgliai apkaupti žemėmis įsišaknija. 10-11 mm pločio polimerinės plėvelės juostele. Atžalomis vadinami ūgliai. Stipriausi sodinukai išauga arčiausiai motininio kerelio. o rudeniop stiebai sudžiūsta. jei bus ruošiami tuo metu. Iš sėklos augantys vaisiniai augalai vadinami sėjinukais. Auginius sodinti reikia į lengvą. panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose. Pjūvis turi būti 3-4 kartus ilgesnis nei įskiepio skersmuo. Skiepijimui naudojami du komponentai-įskiepis ir poskiepis. kurie turi 3 trumpakočius lapelius ir netrumpesnes nei 5cm ilgio šaknis. Sėklomis dauginti lengviausia ir patogiausia. kai tik galima įeiti į dirvą. Skiepūgliai. 13. Silpnesni sodinukai tankiai susodinami į daigyną paauginti. Kad auginiai greičiau įsišaknytų reikia daug drėgmės. vynuogės. Vegetatyvinis dauginimas-tai dauginimas naudojant augalo vegetatyvines dalis: ūglius. Sėklinis ir vegetatyvinis dauginimas. Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas. kuriuose galima palaikyti ūglių įšaknijimui reikalingas sąlygas. virš žemės paliekama tik auginio viršūnė su 1 -2 pumpurais. Auginiai surišami į pėdelius. Nauji augalai į kitą braškyną sodinami rugpjūčio pabaigoje arba anksti pavasarį. Žaliaisiais auginiais vadinamos augančių ūglių dalys. kurių apatinė apkaupta dalis įsišaknija. iš kurio bamblių susiformuoja nauji augalai. Dauginimui naudojama aštriu peiliu nupjauta 5-10cm ilgio ūglio dalis su dviem. svarainių. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginti. Pavasarį tokie augalai iškasami ir atsargiai supjaustomi į tie dalių kiek yra ragelių. vyšnias. dauginimo būdai. Mikrovegetatyvinis dauginimas yra augalo regeneravimas.atžalomis. auginius galima ruošti nuo rudens iki pavasario (bet geriausia rudenį). Horizontaliomis atlankomis vadinami gulsčiai į šalis nuo krūmo atlenkti ir ant žemės paguldyti stiebai. atžalomis. Sodinimui tinkami tokie braškių kereliai. Kitus augalus dauginti šiuo būdu netikslinga. Šiuo būdu dauginamos remontantinės braškės. stiebus. Sumedėjusiais auginiais gali būti dauginami ir obelų vegetatyviniai poskiepiai. Atžalos iškasamos rugsėjo mėnesį arba anksti pavasarį ir sodinamo į nuolatinę augimo vietą. bet vėliau pradeda derėti. Daugumos augalų auginiai į medelyną sodinami pavasarį. Abu komponentai suglaudžiami. žaizdos daromos kaip paprastojo sudūrimo. panaudojant kai kuriuos motininio augalo organus arba jų dalis ir auginant mėgintuvėliuose ar kolbose. Augalai įsišaknija savaime. auginiai smeigiami nuožulniai. ūglinis skiepijimas. slyvas. atlankomis. svarainiai. skiepijimo peiliu nupjaunamas įstrižai. Šis būdas tinka daugumai sodo augalų dauginti. Sėjinukai lengviau prisitaiko naujose klimato sąlygose. juos atskyrus nuo motininio augalo gaunami savašakniniai augalai. agrastai. nuo (0 iki 5oC ). Žinoma apie150kipijimo būdų. serbentų-bet kada. Įskiepio ūglis. Vertikaliomis atlankomis dauginami serbentai. galima dauginti kai kurias slyvas. Pasodinti auginiai tuoj pat mulčiuojami. nes turi dviejų susikryžminusių augalų paveldėtas savybes ir požymius. pjuvenose ar smėlyje. atlankomis. Pagerintas sudūrimas. agrastų. o į braškyną persodinami pavasarį. Auginiai įšaknijami inspektuose. viršutinėmis atlankomis. apatinį jų trečdalį vienai parai pamerkti į augimo stimuliatoriaus vandeninį tirpalą. šiltos aplinkos 22-25 oC . Krūmelių skyrimas. Silpnos atžalos bent vienerius metus turi būti auginamos medelyne ir tik tada sodinamos į nuolatinę augimo vietą. Ūglinis skiepijimas yra toks. Jomis dauginamos avietės. laikomi prikasti lauke arba rūsyje. vaismedžių vegetatyviniai poskiepiai. kurie suauginami iš dviejų ar trijų komponentų.tai braškės kerelio stiebas. tačiau raudonieji ir baltieji serbentai geriausiai įsišaknija sodinti rugsėjo mėnesį. Skiepijimas-tai dirbtinis augalų sujungimas ir suauginimas. Tačiau sėjinukų populiacija dažniausiai nevienoda. žagarvyšnę. aktinidijų. įšaknijimui skirtos vienmečių sumedėjusių ūglių dalys. drėgnose durpėse. Vyšnių. arba skiepais. Skiepijant šiuo būdu. Kai kurių veislių braškės vegetacijos pabaigoje viename kerelyje jau turi 10-15 gerai išsivysčiusių ragelių. Sveiki vienmečiai ūgliai sukarpomi 15-20cm ilgio atkarpomis su 2-4 pumpurais. Kad auginiai geriau įsišaknytų prieš sodinimą. rekomenduotina. aktinidijos. obelų. o skiepijimo vieta ištisai ir tampriai aprišama 0. Dirbtinai dauginama auginiais. kai įskiepiui naudojamos ūglių atkarpos su 1-3pumpurais. o rudenį. šiltnamiuose ar kituose įrenginiuose. šaknis. Iš kiekvieno ragelio išauga naujas augalas. kerelių skyrimu. Ūsas. paimti iš sveikų veislinių vaismedžių. Toks pat pjūvis daromas ir poskiepyje. krūmelių skyrimu. Dauginimas ūsais.

Įskiepis paruošiamas taip pat kaip sudūrimui. be to. Išilginio pjūvio vietoje įskiepis pakišamas po poskiepio žieve. Skiepijimo vieta ištisai ir glaudžiai aprišama plėvelės juostele. žemiau buvusios žaizdos. ir tą pačią vasarą išauga kultūrinės veislės ūglis. bet priglaudžiamas prie poskiepio. Tai akiavimas. Skiepijamos šakos galas nulyginamas. Jo apatinės dalies 0. įskeliamas ir plyšio kraštuose pleistiškai nudrožti įskiepiai įstatomi taip. Akiavimas-tai skiepijimo būdas kai skiepas. Šoninio įpjovimo būdu.Vadinamas todėl. tačiau visą skydelį. Poskiepis nupjaunamas stačiai. kad kyšotų tik pumpuras. kai poskiepis storesnis už įskiepį. Pumpuras turi būti ties išpjautos akutės viduriu. Įskiepis į poskiepio pjūvį įkišamas taip. Po to skiepijimo vieta aprišama plėvele. palaikančio skydelį. Akiuojant šiuo būdu akutė užkišama už poskiepio žievės. kokia žaizda yra. Akiavimas užkišimu po žieve. kad įskiepio labiau nupjauto šono žaizdos brazdas sutaptų su poskiepio žaizdos brazdu. išpjaunama 3-5 cm ilgio žaizda. tačiau įskiepio pumpuras su lapkočiu paliekamas neapvynioti. 14. Šis akiavimo būdas spartesnis. Įskiepis. Išpjautas skydelis pakišamas po žieve. Apatinis įskiepio pumpuras turi būti mažiau nupjautame krašte. kad susidarytų liežuvėliai. Po to. Skiepūglis laikomas ties akute padėtas ant rodomojo piršto. Kai skiepijimo komponentai suauga. Poskiepis ir įskiepis turi tvirtai suaugti. o atviros žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu. vaismedžiai būna prasti. o atviros pjūvių vietos aptepamos sodo teplu. kad birželio pirmoje pusėje poskiepiai akiuojami pirmamečių ūglių akutėmis. Vegetacijos ir žydėjimo pradžia. Neaprištos žaizdos vietos užtepamos sodo tepalu. iš viršaus žemyn. taip galima akiuoti ir kai žievė sunkiai atsiskiria nuo medienos. Taip skiepijant nesugadinamas poskiepis.Požieviniu būdu skiepijami gerokai storesni už įskiepį poskiepiai. dėl biologinių sutrikimų badauja poskiepis. Pridūrimo būdu skiepijama. tokio ilgio ir pločio. Dažniausiai akiuojama miegančiąja akute. skiepijama į poskiepio vainiko šakas ar liemenį. kaip ir įakiavus užkišimu po žieve. Akiavimas priglaudimu. įpjaunamas iki trečdalio ar ketvirtadalio jo storio. Miegančiąja akute vadinama todėl. Ne visas obels rūšis galima tarpusavyje sėkmingai skiepyti. Labai svarbu. kad skiepijimo komponentų žievė ir mediena netvirtai suauga. Ši sąlyga dažnai pasiekiama. dviem pjūviais. kad tarp jų visą vaismedžio gyvenimą vyktų normali medžiagų apykaita. daromas T raidės formos pjūvis. o tarp įskiepių likęs plyšys užtaisomas medienos gabalėliu. Pirmiausia padaromas skersinis. Akutę pjauti pradedama nuo skiepūglio pagrindo. kai parenkamos botaniškai giminingos tos pačios rūšies ar genties augalų poros. kad vienos jų pusės brazdas sutaptų su poskiepio brazdu. viename jo šone išilgai. Poskiepio ir įskiepio pjūvių ilgis ir plotis turi būti vienodi. kartu su akute. o mažiau nupjauto šono žaizda sutaptų su atkeltos žievės žaizda. įstrižu pjūviu. plėvelė pašalinama. 2-3 cm ilgio pjūviu. Dėl biologinio neatitikimo. 6 . Šiuo būdu sodo augalai akiuojami nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Poskiepis. Akiavimas sprogstančia akute. virš skiepijimo vietos. kad komponentai tvirčiau laikytųsi. Taip akiuojamos vyšnios ir trešnes. kad būtų gautas nelygiašonis pleištas. Poskiepio įtaka ištvermingumui priklauso nuo vegetacijos pabaigos. Įskiepis paruošiamas taip pat kaip ir skiepijant sudūrimo būdu. kad neliktų kelmelio. kad būtų patogu pakišti akutę. Skiepijimo komponentų žaizdos turi gerai sutapti. nudrožiamas taip. apatinis skydelio galas užkišamas už poskiepyje išpjauto liežuvėlio.5-1 cm ilgio žievė pašalinama skiepijimo peiliu. kai skydelis su akute ne pakišamas po žieve. Poskiepis. iki skersinio pjūvio. o įskiepiui neprigijus vėl galima skiepyti sveikoje vietoje. Rišama taip. kai lengvai atsiskiria žievė. Po 1015 d. paskui išilginis pjūviai. kuriais skiepijimo komponentai tvirtai sukimba ir laikosi. sodo žirklėmis. nepašalinant poskiepio dalies virš skiepijimo vietos.. Kartais biologiškai neatitinkančias veisles tenka skiepyti su intarpu. o likusios atviros pjūvių vietos užtepamos sodo tepalu. perkeliamas į kitą augalą-poskiepį. Tai vieno ir to paties augalo ūkinių ir biologinių požymių kitimų modifikaciniai pasireiškimai skiepijant į įvairius poskiepius. nuosekliai uždengiant. poskiepio liemenėlyje žievė įstrižu pjūviu įpjaunama iki medienos. kai lengvai atsiskiria poskiepių žievė. padaryta poskiepyje. Akiavimo komponentus suglaudžiant. nederlingi. Poskiepio ir įskiepio tarpusavio sąveika. kad vasaros antroje pusėje įskiepyta ir prigijusi akutė iki kito pavasario miega(nesprogsta). Akiuojant šiuo būdu. Tačiau būna išimčių. Tada iš skiepūglio išpjaunama tokio paties dydžio akutė. poskiepio ir įskiepio žaizdose daromi liežuvėliai. Prigijusi akutė sprogsta. poilsio laikotarpio pabaiga mažai priklauso nuo poskiepio. Akutę išpjauname su plonu medienos sluoksniu. kai akutės prigyja. nupjaunamas taip. kaip poskiepis yra gerokai storesnis už įskiepį ir kai žievė dar neatsilupa. Skiepijama pavasarį. Skiepijant pagerinto pridūrimo būdu. kad skiepijimo komponentų žaizdos gerai sutaptų. Šiame komplekse vyrauja įskiepio fiziologinio senėjimo tempas. vadinamas akute. Birželinis akiavimas. poskiepis. Aukštesnėje poskiepio pusėje padaroma įskiepio pjūvį atitinkanti žaizda. Tai poskiepio ir įskiepio sąveikos kompleksinis pasireiškimas. Aprišama ištisai. Sprogstančiąja akute akiuojama pavasarį. perpjaunama žievė. Skiepijimo vieta aprišama plėvelės juostele. Įakiavus tuoj pat aprišama.biologiškai atitinkančiu poskiepį ir įskiepį.poskiepio ir įskiepio žaizdų plokštumose įpjaunama taip. plėvele apvyniojant visą žaizdą. kuris priklauso nuo specifinės medžiagų apykaitos tarp skiepijimo komponentų. Peilio liežuvėliu atkeliami viršutiniai perpjautos žievės kampai. Biologinis neatitikimas pasireiškia tuo. nukerpiamas 10 cm aukštyje nuo žemės šiek tiek atskirai. Įskėlimo būdu skiepijama. kad sutaptų jų brazdo sluoksniai. Skiepijimo vieta tvirtai aprišama plėvelės juostele.

Vaisinių augalų sėkloms stratifikuoti ir skiepūgliams laikyti naudojamas šaldytuvas. Netinka užliejamos žemumos arba įdubos ir vandens takoskyros. nudrenuojama. kurie turi paklausą rinkoje. Netinkami skiepai naikinami. Laistymui arti medelyno reikalingas koks nors vandens šaltinis – upė ar vandens telkinys. Obelų. Daigesnės slyvų sėklos būna tada. Iš stambesnių obuolių. Pirmasis laukas vadinamas okuliantų lauku. Poskiepyne reikalingas daigynas. Vaismedžių skiepijimui žiemą reikalingos patalpos. Jis turi būti apsaugotas nuo pelių ir kitokių graužikų. kuriame auginami vaismedžių skiepai ir uogakrūmių sodinukai. durpėmis ir laikomos reikiamoje temperatūroje ir drėgmėje. puri priesmėlio arba lengvo priemolio dirva. Jį sutraiškius stratifikacija pagreitėja 1. Vaismedžių medelynu vadinamas žemės sklypas. Sėklinis sodas reikalingas vaismedžių sėklinių poskiepių sėkloms išauginti. Jame auginami vaismedžių poskiepiai-sėjinukai. Geri poskiepiai tinka skiepijimui. sunaikinamos piktžolės.šaknų antrinės sandaros. lengva ir puri. pikiuojami ir retinami sėjinukai. Nuo įskiepio įtakos priklauso šaknų sistemos augimo stiprumas ir atskirų jos dalių santykis. Juose lengva sudaryti geras sąlygas augalams augti. Medelyne svarbu auginti tinkamiausias ir perspektyvias vaismedžių bei uogakrūmių veisles. Abrikosų ir slyvų sėklos gali būti išimamos perskėlus per pusę vaisius. Medelynai augina tokius sodmenis. derliaus dydžio ir kt. Skiepyne skiepai auga dvejus metus. Jame auginami augalai dauginami vegetatyviniu būdu(atlankomis). daigumas padidėja 100proc. skiepijimo patalpa. 18. veislinis uogynas. Sparčiai augantis įskiepis stiprina šaknų augimą. veislinis sodas. Vienas sklypo laukas turi būti tokio dydžio. Jame skiepijami pasodinti poskiepiai ir formuojami skiepai. reikšmė. Paprastai medelynas veisiamas arčiau sodybos. Tada valomos. sodinukų laikymo sklypas. Medelynai labai svarbūs tuo. kur per metus iškrinta ne mažiau kaip 500-600mm kritulių. nes jame augantys poskiepiai akiuojami. supilamos į drobinius maišelius ir laikomos pakabintos sausoje patalpoje.kad nenukentetu saknys. Jame auginami vaismedžiai sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. Kai pavienės sėklos pradeda dygti temp pažeminama iki 0-1 oC. prie kiekvieno ju pririsama etikete. Vegetatyviniai poskiepiai dauginami ir auginami vegetatyviniame poskiepyne. Kaulavaisių sėklų dygimas dažnai užtrunka dėl biologinių priežasčių. blogomis-per dvejus. kai jie lengvai atsiskiria nuo minkštimo. Geromis sąlygomis jie išauga per vienerius metus. kad jame tilptų tiek skiepų. skiepynas. neužteršta ligų pradais ir kenkėjais. o silpnai issivyste sveiki sodinami i atskira sklypa ir jame auginami iki standartinio dydzio. iki 5 laipsnių nuolydžiu į pietus arba vakarus vieta. 16. Veislinis uogynas reikalingas tada. Tinkamiausi purūs lengvi priesmėliai ir priemoliai. abrikosų sėklos parenkamos iš nukritusių vaisių. Iš jų imami skiepūgliai poskiepiams skiepyti.5-2kartus. Veislinis sodas būtinas medelyno įskiepiams auginti. Vegetatyviniais poskiepiais vadinami tie. Surusiuoti skiepai surisami po 10 i pedelius. kol pasidaro birios. Sėkliniai ir vegetatyviniai poskiepiai. Medelyno sudedamosios dalys: poskiepynas. 15. Sėklos džiovinamos iki 10-11proc drėgnumo. skiepynas. nuo vėjų apsaugota vieta. daigynas. 17. svarainių vaisių sėklas galima išpjauti. Jam reikalinga šilta. kurie dauginami vegetatyviškai ir dažniausiai naudojami žemaūgėms obelims išauginti. kurias nuolat gairina vėjai. pjuvenomis. Prieš sėją sėklos stratifikuojamos-maišomos su smėliu. jo paskirtis. trešnių. nepiktžolėta. Vaisinis medelynas. iškasimas. Medelynui tinka lygi arba su mažu. kai jos išimamos iš ne visai sunokusių vaisių. kriaušių. kad tarp jų būtų patogus ryšys.Tinkamiausia lengva ir derlinga dirva. slyvų. Vaisiniams augalams dauginti žaliaisiais auginiais reikalingi šiltadaržiai dirbtinio rūko sąlygoms sudaryti. Sėklos stratifikuojamos nevienodai. trečiasisdvimetukų lauku. ir trejus metus. sėklinis sodas. rūšiavimas. kiek reikia išauginti per vienerius metus. Sėkliniai poskiepiai auginami poskiepyne. Vegetatyviniam poskiepynui reikalinga derlinga. Skiepynas yra svarbus medelyno skyrius. kriaušių. Žemė turi būti neužmirkstanti. Kiekvienas išaugintas sodinukas turi būti žinomos veislės ir geros kokybės. Kad sėklos vienodžiau sudygtų pirmiausia laikomos +5 oC temp. Antrasis vadinamas vienmetukų lauku. sudėtinės dalys.kurioje nurodoma sodinuku veisle ir poskiepis. vyšnių.jos pamirkomos molio 7 . Pervezant skiepus didesni atstuma. Daigynas yra poskiepyno sudedamoji dalis. laikymas ir realizavimas. kai realizuojami vienmetukai. nustatoma jų kokybė. Sodinukų laikymo sklypas naudojamas poskiepiams ir skiepams laikyti iki sodinimo ar pardavimo. Taip paruosti skiepai laikinai prikasami sodinuku laikymo sklype. kurioje pasėtos sėklosgreičiau sudygtų ir iki rudens suspėtų išauginti 7mm storumo liemenėlius. Medelynui parinkta vieta išlyginama. Skiepų paruošimas. Daigyne sėjamos vaismedžių sėklos. dėl kieto apvalkalo(kauliuko). kai realizuojami dvimetukai. Visuose medelynuose auginant sodinukus būtina:1)naudoti kokybiškus poskiepius 2)naudoti gerą veislinę medžiagą vaismedžių ir uogakrūmių sodinukams dauginti 3)užauginti tik aukštos kokybės standartinius sodinukus 4)išaugintus sodinukus laiku realizuoti. rūšiuojamos. Medelyno vietos parinkimas. Visos medelyno struktūrinės dalys žemės sklype išdėstomos taip. Poskiepynas yra pradinis medelyno skyrius. Atskirtos sėklos džiovinamos pavėsyje. kai medelyne auginami uoginių augalų sodinukai. Sėklos iš vaisių imamos jas išpjaunant ir išplaunant. kad nuo jų išaugintų sodinukų gentinės ir veislinės sudėties priklauso naujai veisiamų sodų ir uogynų veislinė ir genetinė sudėtis. Poskiepynui priklauso ir vegetatyvinis poskiepynas.

Ilgiau laikant prikasami 50-60 grioviuose. Nuo struktūros priklauso vaisių ir uogų išauginimas. pagilinti armens sluoksnį.5-8.. atsižvelgiant į tai. nes vyšnios žydi anksti. 20. Dirvų sukultūrinimo gylis priklauso nuo augalų stambumo. dirvos sukultūrinimas. Slyvos žydi anksčiau už kitus vaismedžius.5-7.5-2 m aukščio vielos tinklo 8 . 19. kad sode būtų ne mažiau kaip trys veislės. Šis etapas prasideda tinkamiausios vietos parinkimu ir jos sukultūrinimu. kurį pasiekia įvairiai formuojami visai suaugę vaismedžiai. Dirva ariama rudenį. Apkasama ne tik saknys bet ir zemutines kamienu dalys. Tai ypač svarbu sėklavaisinių vaismedžių sodams. kurie leidžia per visą jų augimo laikotarpį turėti erdvės šakoms ir šaknims tinkamai plėtotis. Paskirstant augalus veisiamuose soduose.0. Apkasai paliejami. kultivuojama ir uogakrūmius sodiname. ligas ir kenkėjus. su pH 6. kokio ji rūgštingumo ir kokiems augalams skiriama. Sukultūrinimo tikslas-pakoreguoti reljefą. Geriau auga šviesiose šiltose užuovėjose. Kuo stambesni augalai. silpnai rūgščios reakcijos(5-6 pH). todėl pavasarį gali pradėti normaliai augti be papildomo laistymo. teritorijos paskirstymas. poveikio visumos rezultatas. karbonatingumas.0) dirva. sodo derlingumas ir ekonominis efektyvumas. nes daugiausia jų veislių yra kryžmadulkės. Abrikosams reikalinga puri. bet neužmirkstančiose dirvose. Netinka tokios vietos. kuriose telkiasi šaltas oras. Dirvos kultūrinimas – tai įvairių agrotechnikos priemonių taikymas. Jos rekomenduojamos naujai veisiamuose soduose.2 nepiktžolėtos dirvos. sunaikinti piktžoles. reakcija. Jeigu sodas neaptvertas 1. Šis darbas labai svarbus. Šį darbą galima tinkamai atlikti. išrenkami akmenys. Sklypas aptveriamas vielos tinklu nuo kiskiu. Skiepai prikasami 40-45 cm gylio vagose. blogesnės aeracijos. Pakenčia pavėsį. Jo tikslas perengti palankiausios aeracijos. vainikų formų ypatumus lemia sodų vaismedžių derlingumą ir derliaus kokybę. Smėlio dirvos netinka. Darant antra vaga. derėjimo pradžia ir derlingumo dinamika. Sukrauti uzdengiami brezentu. tuo giliau kultūrinama dirva. geras augimas. todėl joms būtinos saugios nuo šalnų vietos. kad tarp juostų būtų ne didesnis kaip 60 m atstumas. nes su juo nustatoma naujai veisiamo sodo struktūra. Tinkamiausias laikas vaismedžių sodinukams sodinti į sodą yra spalis. patogiausiai atlikti sodų ir uogynų priežiūros. Obelims ir kriaušėms optimalios dirvosvidutiniškai purus priemolis ir priesmėlis. saulėtos. o nurūgštinimui naudojam gesintas kalkes. priežiūros darbų atlikimą.6-7 reakcija. drėgmę gerai laikanti šarmiška (pH 6. pagausinti maisto medžiagas 60 cm dirvožemio sluoksnyje. Vyšnioms tinkamiausios neutralios ar silpnai šarmiškos dirvos pH 7. ariama. puriose dirvose su pH 6. Uogynams veisti dirvą galima sukultūrinti per vienerius metus. sureguliuoti drėgmės sąlygas. Po lėkščiavimo ir arimo varputis naikinamas herbicidais. Išlyginta dirva kalkinama. Jeigu jos abi vertingos ir sode reikalingos. purios ir drėgmę gerai laikančios. veislių savybių. pagerinti struktūrą. Kiekviena sodo augalų gentis turi įvairių veislių. saknys apminamos ir paliejamos. lėkščiuojama. liepos mėn ariama. įdubimų vandens telkiniams susidaryti. kad jiems per visą amžių pakaktų maitinamojo ploto ir jie turėtų geras šviesos sąlygas. derliaus nuėmimo ir transportavimo darbus. bei poskiepių. veislių savybių. Geriausialaikyti saldytuvuose ar sandeliuose kur 0-3temperatura. Sodui parenkamo sklypo dirvožemis tiriamas. didelę reikšmę turi veislių kryžminio apsidulkinimo sąlygų sudarymas. tankis. po to vėl lėkščiuojama. Po savaitės lėkščiuojama. Juostoje po kelias eiles sodinama taip. Didesniais atstumais bitės blogiau perneša žiedadulkes. Sodų įveisimas ir priežiūros technologijos. Rudenį pasodintų sodinukų šaknys iki pavasario gerai aplimpa žemėmis. Tai sodo projektavimo dalis.5. kurios gali viena su kita kryžmiškai apsidulkinti. Išlygintoje dirvoje neturi būti lomelių. Tai yra genčių. Optimalių sodinimo atstumų parinkimas pagal poskiepių. drėgmės ir maisto medžiagų sąlyga vaismedžiams ir uogakrūmiams augti. ypač veislių savybes. Jei reikia kalkinama klintmilčiais ar dolomitmilčiais. humusingumas ir pagrindinių maisto medžiagų kiekis. Daug veislių ištirta veislių tyrimų stotyse ir išbandyta įvairiuose soduose. Vietos parinkimas. Vaisinių augalų atstumai priklauso nuo maksimalaus dydžio. sodinimas. žinant sodo pagrindinę paskirtį ir parenkamų vaisinių augalų.7-7.skiepai kraunami kiekviena eile pridengiant dregnais siaudais. Išlyginamas žemės paviršius. Nuo to priklauso sodų derlingumas ir vaisių kokybė. Vaismedžių atstumai sode turi būti tokie. Jas lengva derinti sodinant. Pirmiausia specialiu sodo drenažu nusausinamos pernelyg drėgnos dirvos. Joms netinka lengvos smėlio dirvos. Yra veislių. Nuo pavasario laikomas juodasis pūdymas Iki birželio pabaigos tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. tai jų vaismedžiai sodinami juostomis. Nuo sodų įveisimo priklauso pasodintų vaismedžių prigijimas. Sodo įveisimo metais laikomas juodasis pūdymas: kultivuojama. Todėl vietos turi būti apsaugotos nuo vėjų. Vaisinių augalų genčių ir veislių parinkimas. Trešnės auga įvairiose derlingose. 21.tyreje. Tinkamiausi sodinimo atstumai tokie. Jos pakančios įvairioms dirvoms. į kuriuos paskiepyti vaismedžiai. Padarius pirma vaga skiepai i ja dedami viena eile. Svarbu. Trešnių žiedai jautrūs šalnoms. Nustatoma granuliometrinė sudėtis. ariama. galinčios kryžmiškai apsidulkinti. prieš arimą beriama trąšų atsižvelgiant į dirvos derlingumą. fumigacijos kameroje palaikyti skiepai vezami i ju laikymo sklypa. Daugumai sodo augalų tinkama pH 5. Slyvoms tinkamiausios derlingos. Tačiau jos neblogai auga ir sunkesnėse.zemes verciamos ant pirmoje vagoje sudetu skiepu.

jei dirvožemio reakcija artima neutraliai arba neutrali. mulčiuojama 4-5 cm sluoksnio mėšlu arba durpėmis. Pomedžių juostose geriau laikyti juodąjį pūdymą. Šakos nusvyra nuo derliaus ir pradeda keistis vainikų formos. 4. Jauno ir suaugusio sodo priežiūra. Dirvos arba žemės dirbimu suprantamas jos apvertimas. fosforo ir kalio trąšos įterpiamos tręštuvais 18-22cm. Sideratai sėjami antroje vasaros pusėje. 22. Pomedžių juostos ir tarpueiliai prižiūrimi skirtingai. kad neapgraužtų kiškiai. Derėjimo laikotarpis. 3. garstyčias. žirnius. o anksti pavasarį jas naudoja pradedančios vegetuoti augalo dalys. Gerai įdirbtos dirvos geresnė struktūra. tarpueilių dirvos dirbimas. žemuoges. herbicidinė. Mulčiavimas yra vaismedžių pomedžių arba juostų padengimas mėšlu. Jei dirva sukultūrinta anksčiau – kasamos mažesnės duobės. aktyvesnė mikroorganizmų veikla.tvora. naudojimas. Vaismedžiai auga.7 m gylio duobės. kenkėjų ir ligų sukėlėjų. kai vaismedžių tarpueiliuose auginami tokie augalai.2. nuo kenkėjų ir ligų. Svarbesni yra 5 laikotarpiai. kurių žalioji masė yra gera trąša dirvai. Mėgėjiškų sodų vaismedžių tarpueiliuose galima auginti kitus augalus. javų. Sodinimui naudojamos tik armens sluoksnio žemės. kol vaismedžių šakos neužgožia jiems šviesos: burokėlius. 23. facelijas. Organinėmis ir mineralinėmis fosforo ir kalio trąšomis tręšiama rudenį.liejami pakartotinai. planuojamą derlių ir agrotechniką. Šiuo laikotarpiu augimui skatinti augalus reikia tręšti. tręšimas (laikas ir būdai). Azoto trąšomis paprastai tręšiama papildomai. moliūgų. Jos daug kartų per vasarą nupjaunamos ir paliekamos mulčui. Sodinukams kasamos 1m skersmens. aeracijos ir šilumos sąlygos. susmulkinami ir plūgais arba kastuvais įterpiami į dirvą. Vaismedžių tarpueiliuose geriausia sėti vikių-avižų. Padaromas nedidelis įdubimas. reguliuoja jo sodinimo gylį. Sodinti pavasarį. Tręšiant vaismedžius. jų šaknims plėtotis ir visoms funkcijoms atlikti. Mažuose soduose dirva dirbama mažagabaritine technika. Česnakai ir svogūnai pomedžių juostose apsaugo vaismedžius. Šiuo laikotarpiu vaismedžiai gausiai dera. taikant jų priežiūrai agrotechnikos priemones. joje mažiau piktžolių. kurių žalioji masė yra gera trąša dirvai. 24. lėkštinėmis ir kitokiomis akėčiomis bei kultivatoriais. seradėles.1. lyginimas. žolyninė. Dideliuose soduose dirva dirbama plūgais. ypač jaunus. arkliniais padargais ir rankiniais įrankiais. Kasmet išauga stambūs vaisiai ir gausėja derlius. pupeles. Palaistoma 2-3 kibirais vandens. žirnių-avižų. suspaudimas. Sodų ir uogynų dirvos dirbimo tikslas-sudaryti geras sąlygas vaisiniams augalams augti ir derėti. ilgalaikė daugiamečių žolių. bet beveik neauga. purenimas. Į šiuos laikotarpius tenka atsižvelgti. Herbicidinis pūdymas-nuolat naudojami herbicidai ir ten būna juoda žemė. ypač genėjimą. žalumynines daržoves. racionaliau panaudojama sodų žemė. Netinka tarpueiliuose auginti runkelių. pjuvenomis. ankstyvąsias bulves ir žiedinius kopūstus.tai juodasis pūdymas. Skystos trąšos įterpiamos tręštuvais 8-15cm gilumu. formuoti jų vainikus. sideralinė. rapsus. Vaismedžių tarpueiliuose 3-4 metus gali būti auginamos daugiametės žolės. kitais-gausiau dera. Yra keletas sodo dirvos dirbimo sistemų: juodapūdyminė. Dirvos dirbimas soduose. peliuškų-avižų mišiniu. vagų darymas ir kiti darbai įvairiais žemės ūkio padargais. Juodapūdyminė. kai dirva dirbama sode įvairiais padargais per visą vegetacijos laikotarpį. Vaisinių augalų augimo ir derėjimo laikotarpiai. bet silpniau auga ir atsinaujina. kuriuo formuojamas vaismedžių vainikas.6-0. Sideralinė. Derančiuose soduose sideratai auginami vienuose tarpueiliuose vienais metais. Laisvi tarpueiliai reikalingi derliui imti. kitas kastuvu beria žemes ant šaknų. trupinimas. iki pastovesnio derėjimo. ridikus. tuo siekiant ankstyvesnio gausaus derėjimo. 2)lokaliai. 2 metrų atstumu nuo kamieno. Tręšimo būdai: 1)trąšos išbarstomos pakrikai dirvos paviršiuje ir įterpiamos padargais reikiamu gilumu.tai tokia dirvos dirbimo sistema. kasmet pavasarį iki žydėjimo arba rudenį krintant lapams. Jos daug kartų per vasarą nupjaunamos ir paliekamos mulčiui.Augimo ir derėjimo laikotarpis.Augimo ir derėjimo laikotarpis. Vaismedžių tarpueiliuose auginami tokie augalai. pastovesnis derlingumas ir prieinamų formų mineralinių elementų santykis bei pH KCl . barkūnus. 0. Vienais laikotarpiais vaisiniai augalai labiau auga. Vaismedžių augimas ir derėjimas. didėja vainiko ir šaknų sistemos apimtys.Augimo laikotarpis. Prasideda nuo augalų pasodinimo į sodą ir trunka iki derėjimo pradžios. Trumpalaikė daugiamečių žolių sistema tokia. kituose-kitais. Prasideda nuo derėjimo pradžios ir trunka 26metus. o rudenį dar žydintys nupjaunami. durpėmis. drėgmė. pomidorus. ridikėlius. maisto medžiagų kiekį dirvožemyje. Giliausias dirvos dirbimas vadinamas pagrindiniu. kai vaismedžių tarpueiliuose daugiametės žolės auginamos 3-4 metus. Vaismedžiai gausiai dera. kiekvienas sodinukas turi būti aprištas. atskirais augimo ir derėjimo laikotarpiais. Ilgalaikė daugiamečių žolių sistema sode yra tokia. Jos giliai įterpiamos. kad lietaus vanduo sunktųsi į šaknis. reikia atsižvelgti į jų biologines savybes. kai visame suaugusio sodo plote auginamos daugiametės žolės. lubinus. Sodinama dviese: vienas laiko sodinuką reikiamoje vietoje. Jomis galima tręšti kartą per dvejus metus. Laikotarpiais vadinami vaisinių augalų augimo ir derėjimo procesų kitimo tarpsniai. Prasideda vaismedžiams pradėjus stabiliau derėti. maišymas.vandens ir vėjo erozijos sauga. Rudenį išbertos trąšos greitai patenka į augalą. smulkintomis augalų atliekomis. Laikotarpio pabaigoje vaismedžių šakų 9 . trąšos išbarstomos židiniais arba eilutėmis specialiais padargais. auga tik pavienės piktžolės.

technika. Dėl mažos vainiko apimties vaismedžius galima sodinti tankiai. Obelų vainikų formos. Genėjimo pjūklelis reikalingas storesnėms kaip 2cm šakoms nupjauti. brandina mažiau. Šiltą pavasarį įskiepyti ūgliai sunkiau prigyja. genėjimo metu išgenimos tik senesnės negu dviejų metų. labai svarbu. kad jis būtų kuo ilgesnis. Pašalę vaismedžiai genimi prieš vegetacijos pradžią ir sulapojus. Suaugę vaismedžiai genimi anksčiau negu jauni. Patrumpintos šakos storėja. Vaismedžių perskiepijimas . Trumpinimu šalinama tik dalis ūglio arba šakos. kad greitai gytų. pablogėja vaisių kokybė. Vaismedžių vainikai. Perskiepijimui tinka visi skiepijimo būdai. Tada mažiau sutrikdomas augimo ritmas ir žiemojimas. kai sutampa vainiko ir įskiepytos šakos veislės. Tam visiškai išpjaunamos kai kurios šakos ir ūgliai. Geriau. Ašiniais vainikais formuojami ir žemaūgiai. lengvai ir tiksliai. Retinama tada. Vaismedžiai perskiepijimui paruošiami tą pačią dieną. Jie būna 2. o kai dera tik dvimetės ir vyresnės. Gaidukinėmis žirklėmis nupjaunamos aukštai esančios. sumažėja derlius. Į storesnes šakas įskiepijami 3-4 įskiepiai-iš abiejų šonų į viršūnę.viršūnėse vietoj ūglių formuojasi vaisinės šakelės. skiriasi tik jų trukmė.5-3m aukščio. Laibosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį.7-7m virš žemės. nes džiūsta šakų viršūnės. Apatinės šakos yra ilgiausios. Tačiau galima žiemines veisles perskiepyti vasarinėmis ir atvirkščiai. aštrūs. daugumą vaisių geriau apšviečia saulė. Genėjimo peilis lenkta geležte gali būti įvairių dydžių. norint pakeisti vaismedžio veislę arba kai norima turėti daugiau įvairių veislių. Vertingiausiais yra trečiasis-derėjimo ir augimo laikotarpis. Genėjimo įrankiai turi būti švarūs.5maukščio. kuriame yra visų reikiamų įrankių. Esant tik vienam šakų aukštui ir mažesnei vainiko apimčiai. kad jais būtų galima dirbti greitai. Daugiau šakelių sunyksta negu užauga. Jos tinka iki 2 cm storio šakoms ir ūgliams nukirpti. o aukštyn liemeniu formuojamos vis trumpesnės. aštrūs ir darantys lygias žaizdas pjūklai. 5. Verpstės formos vaismedžius stengiamasi auginti 2. smulkios ir pasenusios vaisinės šakelės. todėl reikia rūpintis.8m aukščio. Vaismedžių vainikai pradeda mažėti.Derėjimo ir džiūvimo laikotarpis. tinka iki 2cm storio žalioms ir sausoms šakelėms nupjauti. Ašinis vainikas turi stiprų vertikalų liemenį ir 2-3 metų amžiaus šakeles. priemonės. Genint ne vegetacijos laikotarpiu. Vainikų formavimas – pagrindinių ir šalutinių šakų auginimas pagal pasirinktą formą reikiamais atstumais. bet stambesnių vaisių. užauga daugiau kokybiškų. Perskiepyti galima. Paprastosios verpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį iš kurio auga horizontalios šakos. ir pusiau žemaūgiai vaismedžiai. iš kurio horizontalios šakos auga tik vainiko apačioje -0. greičiau džiūsta. Genėjimo tikslas-formuoti vaismedžių vainikus.5-2. Geriausiai genėti vaismedžius poilsio laikotarpiu. Taip dažniausiai formuojami žemaūgiai vaismedžiai. Pagrindinės šakos patrumpinamos pjūkleliais paliekant: žemutines-iki 90cm ilgio. Vegetacijos laikotarpiu galima pinciruoti ūglius. Šakelės visai nelankstomos. iki 2. 25. Laibosios verpstės formos vaismedžiai būna apie 2. Apatinė vainiko šaka iš liemens išaugusi ne žemiau kaip 0. vaisių nokimo laikas. o vietos sode yra nedaug. Jų vainikai būna iki 1m pločio. keisti ūglių ir šakų augimo kryptį. laikas. labiau šakojasi. Perskiepijamos tik sveikos obelys ir kriaušės iki 15 metų amžiaus. jų gerai apšviesti vaisiai būna labai kokybiški. Genėjimo darbus galima tęsti iki vegetacijos pradžios. Vaismedžiai genimi ne šaltesnėje kaip -5oC temperatūroje. Didelių sodų vaismedžiai genimi visą žiemą. Aukščiau iš liemens auga tik vaisinės šakelės. Juos galima apsaugoti 10 . kad žaizdos nedelsiant būtų užteptos aliejiniais ar vandens emulsiniais dažais. kad būtų 30-40cm ilgesnis už patrumpintas pagrindines šakas. Vaismedžio vainikas yra iš liemens viduriniosios dalies išaugintų šakų visuma. Visos šakos yra horizontalios arba atlenktos horizontaliai. kad jų žaizdos geriausiai gytų. Perskiepijimas yra iš skiepo išaugusio medelio skiepijimas kitų veislių įskiepiais. Genėjimo laikas. Taip formuojami tankiai pasodinti žemaūgiai vaismedžiai. būdai. Superverpstės formos vainikas turi vieną stiprų vertikalų liemenį. ilgiausiai iki žydėjimo. Vainikai pasidaro skėstašakiai. 27. nupjautų šakų žaizdoms lyginti. kada geriausiai tinka atlikti vaismedžių genėjimo darbus. 26. kurios dar gali gyventi ne mažiau kaip 10-15 metų. Tokių vaismedžių laikyti neverta. tai išgenimos senesnės negu trejų metų. iš kurio auga trumposios šakelės ir visai nėra ilgesnių horizontalių šakelių. spalvotų obuolių. Augančių ūglių trumpinimas vadinamas pinciravimu. Augimo ir derėjimo laikotarpių kitimo dėsningumai būdingi visiems vaisiniams ir uoginiams augalams. kai vainikai itin tankūs. Liemuo patrumpinamas tiek. su pertraukomis stiprių šalčių dienomis.5m pločio.būdai. Sodo žirklės yra labiausiai reikalingas įrankis. jame visai nėra stiprių šakų. Profesionaliam genėjimui naudojami peiliniai. Yra du svarbiausi genėjimo būdai: trumpinimas ir retinimas. reguliuoti šakų augimą ir derėjimą per visą vaismedžių amžių. Jeigu dera vienmetės ir dvimetės šakelės. Geriausia turėti genėjimo įrankių komplektą. o šakos geriausiai augtų ir derėtų. Genėjimo laikas yra metas. patogūs. kurią perskiepijami. Tada likusios šakos gauna daugiau šviesos ir geriau dera. pjaunantys tik traukiant. įrankiai ir medžiagos.7m nuo žemės. viršutines-iki 60cm. Jais padarytos žaizdos turi būti lygios. kryptimis ir tvarka. Jie nedidelės apimties-vainiko apačia 1-1.5cm storio šakelės.

kokią vainiko dalį sudaro kontrolinė šaka-ketvirtą. Derliaus priežiūra ir nuėmimas. prisipjaunama skiepūglių. Pradėjus vaisiams kristi. Labai svarbu derlių nuimti laiku. agrastai ar net vyšnios. kuri. kitus galima nukrėsti. DŠ-dalis. Sėklavaisiai skinami apimant visu delnu. kopėčių. būdai. kad nebūtų mindžiojami skinant. kad nepatektų drėgmė. Verta nuskinti tik gerus obuolius. kai vaisiai byra nesulaukę skynimo brandos.. Jiems tinka tik vienamečiai ūgliai nuo norimos veislės pietinės vaismedžio dalies. Vaisių nuėmimas. Kalibruotus vaisius galima atskirai laikyti sandėliuose. Šakoje skaičiuojami žiediniai pumpurai. Augimo reguliatoriais galima sustiprinti vaisių laikymosi prie vaisinių šakelių stiprumą ir apsaugoti nuo ankstyvo kritimo. Svarbu purkšti tinkamiausiu laiku. brezentiniai ir polietileno krepšiai su atsegamu dugnu. pervežti į prekinio paruošimo vietas ir žmonių apmokymas tinkamai šį darbą atlikti.0 kg talpos dėžutės.polietileniniais maišeliais arba padaryti atvirus popierinius cilindrus. Rudenį ar pavasarį parenkama po vieną iš 5-10 to paties amžiaus. Žiemą ir anksti pavasarį pajuti ūgliai laikomi vėdinamame rūsyje.krepšelis. dešimtą ir t. inventorius ir medžiagos (tas pats kaip ir 29). Trešnės ir slyvos skinamos su koteliais. Jeigu pavasarį žadama perskiepyti senesnius vaismedžius. juos galima imti pavasarį iki pumpurų brinkimo. kiek vaisių gali išaugti iš vieno žiedinio pumpuro. 31. Kuo anksčiau pradeda kristi vaisiai. Iš viršaus uždengiama plėvele. Paprasčiausias. tuo daugiau priskinama. Vaismedyje parenkama viena vidutinio didumo kontrolinė šaka. Taip nustatomas vienos veislės vieno vaismedžio prognozuojamas vidutinis derlingumas. Vyšnios perdirbimui gali būti skinamos pasukant vaisių. Kurią sudaro kontrolinė šaka nuo bendros vainiko apimties. Mažos uogų dėžutės pakuojamos į konteinerius. laikymas.3. Vaiskočio negalima išrauti iš vaisiaus. vaisių derlių galima prognozuoti įvairiu laiku ir įvairias metodais. pakili ir nepiktžolėta vieta. tos pačios veislės vaismedį. Šiais būdais vaisių ankstyvą kritimą galima sumažinti 3-6 kartus. Svarbu skinant nepažeisti vaisių mechaniškai. kiti patrumpinami ir paliekami derėjimui arba visiškai pašalinami. Uogoms. tvirtos. pakuoti ir realizuoti. Netransportabiliems obuoliams bei kriaušėms pakuoti tinka 50x40x15cm lentelių dėžutės. kad tarp pirmo ir pakartotino purškimo truktų ne daugiau kaip 12-14 dienų. traktorinės priekabos ar net arkliniai vežimai su minkštais ratais. Skintuvai. Taip atsitinka dėl fiziologinių sąlygų. po pirmųjų šalčių. Kuo didesnis derlius ir žemesni vaismedžiai. Ankstyvu vadinamas toks kritimas. Tai galima palengvinti preparatais. Uogų skynimui skirtais kombainais skinami serbentai. 28. skintuvų ir transporto priemonių pasirūpinimas vaisiams skinti. Ant nuvalytos žemės suguldomi žiemos pradžioje nupjauti ūgliai. 29. Serbentų. maždaug 0C temperatūroje.5-1. Dėl to pasunkėja derliaus nuėmimas. tuo daugiau kartų tenka purkšti. Pagal tai apskaičiuojama visos kontrolinės šakos vaisių masė (kg). VM-vidutinė vaisių masė. Tara. Taip pat tinka ir plastikinės ir kartoninės. kad netirptų pavasarį užpilama medžio pjuvenomis.5 kg talpos balaninės ir plastikinės dėžutės. kad vaisiai nenukristų. Gerai skiepaūgliai išsilaiko ledainėje arba sukastoje sniego krūvoje. Reikalingi aukščiausiose vaismedžių vainikų vietose obuoliams ir kriaušėms nuskinti. Jei žiema buvo nešalta ir vaismedžių giliai nepašalo.t. Kaulavaisiams pakuoti tinka 50x40x15 cm lentelių dėžutės. Tada preparatas veikia geriausiai. vieno vaismedžio vaisių derlius (Dm) kilogramais apskaičiuojamas pagal formulę Dm=VS•VM/ DŠ VS-vaisių skaičius kontrolinėje šakoje.žiedinių pumpurų skaičiaus metodas. pagrindais susmeigti į drėgną smėlį. 11 . Kaulavaisinių vaisiai ir uoginių kultūrų uogos ne visada lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių brandos tarpsnyje. kokia vieno vaisiaus vidutinė masė. Pasiruošimas derliaus nuėmimui. kad galima būtų laiku apsirūpinti derliaus ėmimo ir realizavimo priemonėmis. sudaryti sutartis pardavimui. Transporto priemonės. Obuoliai jautrūs įspaudimam. stati. stabilios. laikymas. Vaisiams iš sodo išvežti tinka įvairios transporto priemonės: automobiliai. Vilkūgliai netinka. purškiama alfanatilacto rūgšties arba alfanatilacto rūgšties amido vandens tirpalais. į kurį nukrinta nuskintas vaisius. Nustatoma. penktą. Derliaus prognozavimas. Jos turi būti lengvos. Obuolių ir kriaušių krituoliai surenkami pirmiausia. sandėliavimui ir pan. Pagrindinė jų dalis. Purškiama rytais arba vakarais. Obuolių ir kriaušių kalibravimas-tai vaisių skirstymas pagal dydį. etefonas padeda susiformuoti skiriamajam audinių sluoksniui. Derliaus prognozavimas yra derliaus dydžio nustatymas. būdinga veislei skynimo brandoje (g). Kopėčios. ypač gležnoms braškėms ir avietėms skinti ir realizuoti tinkamiausios balaninės 0. agrastų uogoms ir vynuogėms tinka 2. įdedama etiketė su pavadinimu ir užkasami lauke pavėsyje. Skiepūglių paruošimas. Parenkama pavėsinga. Perpilti vaisius į dėžes galima ne iš aukščiau kaip 10cm. gruodžio pabaigoje. Ūglius galima dar taip išlaikyti.tai taros. Vaisiai turi būti suaugę ir gerai nusispalvinę. Pvz. kraikinėmis durpėmis ir pan. Kiekvienos veislės skiepūgliai surišami pundeliais. 30. Kiekvienoje perskiepytoje šakoje paliekamas vienas geriausiai augantis ūglis. kai oro temperatūra 18-20oC. Apskaitinių augalų derliaus duomenys sudedami ir dalijami iš jų skaičiaus. ir užpilama pjuvenomis ar durpėmis. Apytikris derliaus didis rūpi todėl. Obuoliams ir kriaušėms skinti tinka plastikiniai kibirai. Geriausiai purkšti. Turi būti žinoma.

pirmos ir antros rūšies obuoliai turi būti sveiki. Uoginiai augalai auga krūmo arba kero forma ir augina uogas. nesukirmiję. Žiemą pervežant reikia saugoti. kad uogų kekės būtų ne žemiau kaip 20 cm nuo žemės paviršiaus. švieži.5cm. vienodai sunokę. Kruopštaus rankų darbo reikia nuimti derlių. bruknės. Serbentų krūmeliai sodinami 2. Serbentams netinka sausros ir karščiai. Lengvai dauginami vegetatyviškai. Jie mėgsta pastovią drėgmę. marmeladams ir kt. atviroje ir gerai vėdinamoje vietoje. Uogos gali būti skinamos mechanizuotai. Ekstra.0cm. kitų laikosi ir pernokusios. Mėgsta drėgmę ir vėsoką. Yra juodieji. Serbentai dauginami vegetatyviniais būdais: sumedėjusiais auginiais. žemuogės. Jos būna transportabilesnės. bet saulėtą orą. Serbentynas veisiamas lygiame arba nedidelio nuolydžio žemės sklype. skonio ir aromato. kompotams. nepavytę. Dalies juodųjų serbentų veislių uogos noksta nevienodai. Lengvai dauginami vegetatyviškai. Serbentų uogos tinka uogienėms. Tara turi būti gera. kai atvėsinamos iki 3-4oC. būdingos veislei spalvos. iš rečiau auginamų rūšių-vynuogės. Serbentai. kad kiekvienas vaisius susiliestų su didesniu kitų vaisių skaičiumi. Kruopštaus rankų darbo reikia nuimti derliui.25 m atstumais. kurių vaisiai yra uogos. 36. Uogos noksta liepos viduryje.32. auginimas ir priežiūra. agrastyno. kai uogos skinamos kekėmis. Vasarą sunkiau automobiliais transportuoti uogas. nesukirmiję. Juodųjų serbentų uogos vertingiausios. pavėsis. geresnis-šachmatiškas. kad vaisiai nesušaltų. Pakuojama taip. Geriausiai auga priemolio dirvose. kad ne itin reiklūs agroklimato sąlygoms. Tam krūmai paruošiami genint. Rūšiuojami į ekstra. rauginių. nepažeisti mechaniškai. džemams. Nukentėję ekstremaliomis sąlygomis lengvai atželia. tyrėms. Uogos yra svarbus vitaminų šaltinis. spanguolės.0cm. Vertingiausios šviežios ir šaldytos uogos bei jų sultys. Šakelės 5-6 metus auga stipriai. aromatinių. Vaisiai pakuojami į dėžutes. Ekstra. Ganėtinai jauni ir anksti pradeda derėti-birželio-liepos mėnesį. Ekstra rūšies obuolių vienodumas ne didesnis kaip 0. antros rūšies-5. Tos pačios veislės obuolių vertė priklauso nuo sunokimo laipsnio. nes tada dėžutės viduryje kiekvienas vaisius susiliečia su dešimčia kitų vaisių. todėl rečiau valgomos šviežios. šaltalankiai. 37. Uoginiai augalai ne itin reiklūs agroklimato sąlygoms. sodinama nuožulniai. pirmos rūšies. Derėti pradeda antramečiai. Ganėtinai jauni ir anksti pradeda derėti – birželio liepos mėnesį. Daugiau nei 40 hektarų serbentyne derliaus nuėmimui naudinga turėti kombainą. ištveria iki -30. Našesnis darbas. Geriausiai dera 3-4 metų krūmai. Serbentai yra savidulkiai augalai. o dažniau vartojamos perdirbtos. Vaisių transportavimas. Uogakrūmių uogos labai vertingos maistui. transportavimas. Automobiliuose dėžes su obuoliais reikia taip pakrauti. be pašalinių kvapų. geriau prižiūrėti. Tai pervežimas iš sodo į saugyklas.0cm. vaivorai. Uogų derliaus nuėmimas ir prekinis paruošimas. azotinių. 38. pektininių medžiagų. Serbentams tinka drenuotu podirviu priemolio dirvos. kurios transportuojamos į parduotuves. Uogyno (žemuogyno. Uoginiai augalai vertingi tuo.5x1. sultims. Kiekvienos rūšies ir veislės vaisiai pakuojami atskirose dėžutėse. pirmos ir antros rūšies obuoliai turi būti sveiki. 5-10 cm giliau negu augo. raudonieji ir auksuotieji serbentai. Uogose yra cukrų. Auginamus lengvose dirvose serbentus reikia laistyti. skonio ir aromato. būdingos veislei spalvos. Daugiau nei 40 hektarų serbentyne derliaus nuėmimui naudinga turėti kombainą. antros rūšies-5. Serbentai ištvermingi žiemą. trešnes. esti derlingos.5cm. plėtojimas. serbentai ir agrastai. švarūs. Vaisius pardavimui galima pakuoti polietileniniuose tinkleliuose. 12 . spanguolės. Vaisiai rūšiuojami pagal standartus. išilgai eilėse. gervuogės. žaliais auginiais ir atlankomis. Jie auginami uogynuose. Jie mėgsta pastovią drėgmę. Nukentėję ekstremaliomis sąlygomis lengvai atželia. Vaisiai rūšiuojami pagal standartus. Uogos juodos. gelsvos. Minimalus dydis A grupės: ekstra-7. Paprasčiausias pakavimas eilėmis. pirmos rūšies-1. Vienų veislių uogos skynimo brandos stadijoje byra. ne vėliau kaip 2-3 savaitės iki šalčių. Taip galima skinti raudonųjų ir baltųjų serbentų uogas.5cm. Obuoliai ir kriaušės. pirmą ir antrą rūšis. vėliau auga silpniau. pirmos rūšies-5. Dauginimo būdai. šilauogės. Uoginiais vadinami ir miškuose augantys uogakrūmiai: mėlynės. Uogynus lengva atnaujinti vertingesnėmis veislėmis. kad jos nekeistų savo padėties kelionėje. Visų veislių serbentų uogos yra rūgščios. grupės: ekstra-6. gervuogės. aktinidijos. Derlingiausios 4-5 metų amžiaus juodųjų serbentų šakos ir 5-8 metų amžiaus raudonųjų serbentų. pakavimas. Obuolių ir kriaušių rūšiavimas. mineralinių druskų. Dažniausiai sumedėjusiais auginiais. švari. Dera kasmet. organinių rūgščių. kenkėjų bei mechaninių pažeidimų. neapvytę. 33. Derliaus rūšiavimas. balsvos. serbentyno.6. gausiau tręšti.85cm. Dera kasmet. avietės. Tolimiems pervežimams naudojami automobiliniai šaldytuvai. Vaisių standartai. 35. parduotuves arba konservų fabrikus. baltieji. automobiliuose sandariai apsaugomos ir greitai nuvežamos į reikiamą vietą. todėl renkamos atrankiniu būdu du kartus. 34. kurių pH-6-7. rausvos. švieži. su vaiskočiais. geriausias diagonališkas. Uoginių ir retesniųjų sodo augalų auginimo technologijos. arba anksti pavasarį. nes jos noksta kartu. su vaiskočiais. raudonos. švarūs.0cm. avietyno) įveisimas. kombinuotais auginiais. Uoginiais vadinami tie augalai. Kultūrinės plačiai auginamos uoginių augalų rūšys: avietės. konservams gaminti. Uogininkystės nauda. nepažeisti mechaniškai. Sodinama rudenį į drėgną ir purią dirvą. vienodai sunokę. Pakavimas. augina daug mažųjų vaisinių šakelių. ligų. būklė. citrinvyčiai.

Avietės. Yra veislių su mažiau dyglių. beveik juodos. reikia. Derlingiausios 12-35 cm ilgio mišriosios vaisinės šakelės. kada jos visai pajuoduoja. Jos vartojamos šviežios arba vynui gaminti. kokiu augo iki persodinimo. Uogos labai skanios šviežios ir šaldytos. džemai. Pasodinti augalų stiebeliai patrumpinami iki 52cm aukščio. sirupai. Skinamos susispaudžia arba pačios nukrinta. kad juos intensyviai lankytų bitės. Braškynui reikalinga užuovėja nuo stiprių vėjų. Arti braškyno turi būti tvenkinys arba upė ir privažiavimo keliai. uogienėms. dygliuotais ūgliais. Uogos renkamos tada. žalios. Agrastai gali augti ir rūgštesnėse dirvose. būdingos veislei. Giminingas avietei uogakrūmis yra gervuogė. Geriausias šiek tiek nuolaidus reljefas. verdami kompotai. natūralios spalvos. Retesnių sodo augalų vaisių ir uogų nauda. Surinktas uogas galima laikyti apie savaitę 0oC temperatūroje šaldytuve. nes noksta ne vienu laiku. kad atšaldžius jas galima būtų pervežti vėsesniu paros metu. Geriausias derlius išauginamas saulėtose vietose. Sveiki aviečių sodinukai auginami elitiniame avietyne. atrankiniu būdu. auginimo ir derėjimo ypatumai. Į prekybą turi patekti šviežios. Didesniuose agrastynuose galima skinti kombainais. Ten jos dauginamos šaknų atžalomis. Aviečių uogos malonaus skonio ir aromato. vynuogių ir kt. lengvo ir vidutinio sunkumo mažo rūgštingumo dirvožemiai. Abrikosai. Spalvotos uogos skinamos tada. Aviečių krūmai 1. Sodinti galima rudenį ir pavasarį sodintuvais arba kastuvais. 40. prinokusios-konservavimui. anksti pavasarį ar rudenį. Dauginimas ir sodinukų auginimas. Uogos raudonos. mėgsta drėgmę. Tinka purios dirvos. Agrastų derlius imamas vartojimo ir techninėje brandoje. sirupai. Laistymas derlingumą gali padidinti net 2 kartus. Dauguma šių augalų biologinių savybių labai panašios. sultys. noksta vėliau už avietes. Aviečių stiebai tiesūs. desertui. aktinidijų. uogienės. drebučiai. Dideliam derliui gauti reikia. iš jų daromos uogienės. vynui. Kasmet reikia įterpti azoto trąšų. Vertingiausi humusingi. saldainiai. Sodinama tokiu gilumu. geriausiai auga priemolio dirvose. Iš jų spaudžiamos sultys. Gervuogės uogos tamsiai raudonos. Sirpstančios uogos su 2-3 dienų pertraukomis renkamos dėžutes. Žiemą avietės neištvermingos. kurių auginiai sunkiai įsišaknija. Uogos valgomos šviežios ir konservuotos. Braškės. antraisiais dera ir išdžiūsta. Krūmai ištvermingi žiemą. vėjo prapučiama.5-2m aukščio. Ankstyvesnį derlių galima gauti pirmametį ar antrametį braškyną uždengus polietileno priedangomis. vyšnių. skinamos su žiedsosčiu. Braškės pakenčia drėgmės perteklių. Abrikoso vaisiai pasižymi labai vertingomis 13 . Tai vieni vertingiausių uoginių augalų. Techninės brandos agrastų uogos būna kietos ir pradeda spalvintis. Derėti pradeda 4-5 augimo metais. marmeladui. Vežamos per 7-10 dienų jos nusispalvina. Braškės yra savidulkis augalas. gausiai noksta po 5 savaičių. švarios. kurių pH 5. Dirva agrastynui parengiama prieš metus. Pirmosios uogos pradeda nokti po 4 savaičių. o šaknys daugiametės. Jos tinka įvairiam techniniam perdirbimui. uogienėms. šaltalankių. Su koteliais surinktos uogos transportabilesnės. Agrastas yra daugiametis. Tolesnėm kelionėms tinka techninės brandos silpnai nusispalvinusios uogos. avietės pernoksta. tinka valgyti šviežias.2-1. kad dirvožemyje būtu judraus fosforo ir judraus kalio. Dauginimas ir sodinukų augimas. Dirva parengiama rudenį taip pat kaip avietėms. dygliuoti dvimečiai. Kad pavasarį agrastai gerai augtų. nemėgsta užpelkėjusių su aukštu gruntiniu vandeniu dirvų. saulėta vieta. Neprinokusios uogos vartojamos konditerijoje. sveikos uogos. Tolesniems pervežimams geriau rinkti po pietų.Tolesniems pervežimams skinamos uogos sausu oru. 1. Uogas geriau rinkti tada. Auginimo agrotechnika. žalsvai baltos ir geltonos. Surinktos uogos laikomos sandėlyje. Tinkamiausi lengvi ir vidutiniai priemoliai ir geri sukultūrinti priesmėliai.. Agrastų krūmai mulčiuojami durpėmis. Vartojimo sezoną galima paankstinti auginant šiltnamiuose arba po priedangomis. kol jos nesušyla saulėje. Laikomos per 1-2 dienas visiškai nusispalvina ir tinka realizuoti. aronijų. bet drėgnas oras palankus. paprastai noksta liepos mėnesį. šaknų žaliaisiais auginiais. Gervuogės dauginamos atžalomis. Augimas ir derėjimas. Nuskintos nesunokusios uogos kambario temperatūroje baigia nokti per 4-5 dienas. kai jos pradeda įgyti būdingą spalvą. Abrikosų. Uogos raudonos ar geltonos. Jei rinkti pavėluota. sausringais metais laistoma. Nuėmus sunokusias uogas. Sunokusios uogos skinamos su koteliais. Realizavimui uogos renkamos anksti ryte. Pervežimui arba šaldymui skirtos uogos turi būti kietokos. Sodinukai sodinami rudenį. Transportuoti skirtos dėžutės statomos į konteinerius. Uogos abiem atvejais skinamos iš karto. bet ne žalios.5m aukščio uogakrūmis. Sodinukai turi būti sveiki ir gerai išsivystę. japoninių svarainių. Gervuogių auginimas. Dauginimas žalaisi auginiais gerų rezultatų duoda dirbtinio rūko sąlygomis. likeriai. Braškes galimas auginti šiltnamiuose nesezoniniam derliui gauti žiemos pabaigoje. 39. Sodinti galima rugpjūčio mėn ir rugsėjo pradžioje arba kuo anksčiau pavasarį. Uogos sirpti ima po 25-35 dienų nuo žydėjimo pabaigos. Nemėgsta sausų ir pernelyg drėgnų dirvų. Gulsčiomis atlankomis dauginamos tokios veislės. Gervuogės stiebai statūs arba driekiasi gulsčiai. musai. kai jos lengvai atsiskiria nuo žiedsosčio. likusios išauga stambesnės. kad žiemą jį dengtų vienodas sniego sluoksnis ir saugotų nuo iššalimo. Tręšiama. viršūniniais auginiais ir atlankomis. antpilai. Pirmaisiais metais stiebai išauga. skynimo brandos. Agrastai atsparesni sausroms ir mažiau reiklūs dirvai negu juodieji serbentai. Vartojimo brandos uogos esti gero skonio ir išvaizdos. pradėjusios nokti-konservavimui.5. Agrastai. Braškėms skirta žemė tręšiama mėšlu. Sultis galima spausti ir iš pernokusių uogų. arba visai be dyglių. Dauginimas vertikaliomis atlankomis.

Japoninis svarainis atsparus sausroms. turtingos fosforu ir kaliu dirvos. Iš atliekų gaminamos mielės. Iš uogų spaudžiamos sultys. geriau auga drėgnesnėse vietose. kompotams. rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje. lapais.0. nes jie trūkinėja. šviesiamėgis. vitaminams. Šaltalankių aliejus labai vertingas biologiškai aktyvių medžiagų koncentratas. atlankomis.. trauktinėms gaminti. ištvermingas žiemą. Abrikosų vaisiai skinami. Pradedantys auginti dažniausiai daugina sėklomis. vynas. Daiginami atžalomis. Nuskinti vaisiai dedami į pintines arba kibirus. Pageidautina silpnai rūgšti ar neutrali dirvožemio reakcija. skaidriai žalios. Perkraunant vaisius. jaunas pakenčia pavėsį. sirupams. likeriams. Atsparūs ligoms ir kenkėjams. uogienės. drebučiams. bet minkštimas dar netinka valgyti. džemai. Dauginimas. Todėl dažniausiai dauginama sėklomis. kurios panaudojamos gaiviesiems gėrimams. Vynuogės valgomos šviežios. aplipę šakeles. Abrikosai gali augti įvairiose dirvose. iš jų gaminami sirupai. jų negalima daužyti. Dauginami sėklomis ir skiepijimu. Noksta ne visos kartu. Aktinidijos geriau auga puriose. Aronijos vaisių derliaus ėmimas paprastas. silpnai rūgščiose arba neutraliose dirvose. saldūs. kuriose realizuojami. Džiovintos uogos.biocheminėmis savybėmis. tręšimo. prasidėjus žiemos šalčiams. tačiau skinti reikia visas iš karto pirmosioms uogoms prinokus. drėgmės. 3-5 dienas anksčiau. auginiais ir sėklomis. pavasarį pradžiūvus dirvai. Aronija dauginama sėklomis. nereiklus dirvai. Pernokusios ima byrėti. Geriausios derlingos. Tačiau jų tamsiai mėlynos sultys tinka uogienėms. Valgymui-skinami vartojimo brandos. Bet kokie pažeidimai kenkia augimui ir vystymuisi. kai būna suaugę. Dauginimas. Vynmedis yra daugiametis vijoklinis uogakrūmis. Dauginimas. atlankomis. Aronija neturi veislių. Uogų spalva nokimo metu keičiasi nuo šviesisi žalios iki tamsios. o trumpakočiai vaisiai stipriau laikosi prie šakelių. Citrinvyčiai. laikymui-kekėmis. sirupai. Aktinidijos labai jautrios šalnoms. sultingi. Vaisiai smulkūs. Aronija daugiametis vaiskrūmis. Tinka tyrelėms. Nelabai skanūs. Jie geltoni su rusvumu. Šaltalankiai gerai žiemoja ir rūsčiomis žiemomis. vidutinio ar lengvo priemolio. Vaisiai noksta rugsėjo pabaigoje ne vienu laiku. Šaltalankiai. Aktinidija yra sumedėjęs vijoklis. žele. patręšta pūdiniais. Jas reikia saugoti nuo kačių. skiepijimu. Dauginimas. nes šakos dygliuotos. Vaisius galimas išlaikyti iki pavasario. atlankomis ir skiepijimu. kurios itin svarbios žmonių mityboje. Derlius lengviau imamas. truputį pūkuota. Vaisiaus odelė plona. drenuotose. Ligos ir kenkėjai Lietuvoje aktinidijų nepuola. atlankomis ir atžalomis. Uogos smulkios. Uogos noksta rugsėjo pradžioje. Perdirbti galima ir nesunokusias uogas. Mėgsta drėgnesnes dirvas ir orą. Nuskintos uogos 3-4 dienas nokinamos šiltoje ir sausoje patalpoje. aksomiška. Atsparūs sausrai. džiovintos. Šaltalankynas veisiamas smėlio ir priesmėlio dirvose su pH 6. tada jie geriau laikosi ir būna skanesni. Paprastai į sodą sodinami vienmečiai abrikosų sodinukai. Skinama tik sausu oru. Abrikosai auga medžio forma. šviesiai žali ir žali. Vėlyvos pavasarinės šalnos labai pakenkia augalams. pakenčia iki -30 šalčius. negu prie vaisių. Citrinvytis neatsparus sausrai. Vegetatyviai dauginti galima žaliaisiais auginiais. eteris. želė. sultys. Kekės gali kabėti iki lapkričio. iš jų perdedami į dėžutes. Svarainiai dauginami sėklomis. humusingose. Žydėjimo metu greta reikalingi vyriški augalai. Sušaldyti vaisiai laikosi visą žiemą. Aronijos. iki pH 6 rūgštumo dirvos. Veisliniai augalai dauginami auginiais. Iš vaisių gaminami puikūs kisieliai. Abrikosai šviesamėgiai ir šilumamėgiai. Perdirbimui vaisiai nuskinami ne kekėmis. žaliaisiais ir sumedėjusiais auginiais. skiepijimu ir sėklomis. Todėl geriau rinkti nesunokusias. tankūs. sultys. iš jų gaminami kompotai. Vaisiai mėsingi. drebučiams. Sodinant svarbu. šokoladas. spiritas. Dažniausiai rūgščios. Jų derliaus ėmimas sudėtingas. Auginami 14 . ypač temperatūros. kompotai. kompotams. Tada vaisiai krečiami ant patiesalų. Uogos noksta spalio viduryje. geriau tinka saulėti sklypai su nedideliu nuolydžiu. Geriau sodinti pavasarį. Dera iš antramečių šakelių augantys ūgliai. supilant plonu sluoksniu. Jos baigia nokti paskleistos plonu sluoksniu nesaulėtoje patalpoje. vynas. kompotams gaminti.5-7. panašiai kaip serbentai. sultingi. giliai sukultūrintos. marmeladas. auginiais. Citrinvyčio skonio nėra su kuo palyginti. konjakas. Naudojamos įvairiems produktams. oranžinė su įvairiais atskirų veislių atspalviais. Vynmedžiai. kisieliams. Kauliukų branduoliai geras skanėstas. nereiklus šilumai ištvermingas žiemoms augalas. Drėgmės perteklius nokimo metu kenkia vaisių kokybei. šalnų ir krušos. todėl švieži mažai vartojami. šampanas. Dažniau pasitaiko vyriški augalai. šaknų atžalomis. geriau apsaugotose nuo vėjų vietose. besivyniojantis aplink atramą uogakrūmis. Japoniniai svarainiai. daromas sirupas. jie džiovinami. Dauginami atlankomis. Derlingumas priklauso nuo aplinkos sąlygų. Citrinvytis yra medėjantis vijoklinis augalas. Sunokusios uogos krinta ir greitai genda. Džiovinti vaisiai išlaiko gydomąsias jų savybes iki pavasario. kad vienoje vietoje būtų pasodinta ir moteriškas ir vyriškas augalas. marmeladui. uogienės. Kauliukas didelis. lapai ir ūgliai bei cukrumi konservuotos uogos naudojamos arbatoms gaminti. arbata. Vaisiai nuraškomi iki šalnų. šviesiamėgis augalas. limonadams. sumedėjusiais ir žaliais auginiais. geltonai rudi. Aktinidijos. Vaisiai oranžiniai raudoni kaulavaisiai. Dera 3-4 metais po pasodinimo į sodą. Naudingi kaip maistinis ir dekoratyvinis augalas. Svarainiams auginti tinka priemolio ir priesmėlio. nes jie noksta vienu laiku. Aronija šviesiamėgis. nusispalvinę veislės spalva. Aktinidijos gali būti dauginamos vegetatyviškai-atlankomis. Jie valgomi kepti arba virti. Skinamos visai sunokusios uogos. labai skanūs. Dirva tinka puri. Vaisiai valgomi švieži. Dauginimas. Gamtinėmis sąlygomis dauginasi vegetatyviškai šaknų atžalomis. gydomiesiems aliejams gaminti.

brandai. Vynuogėms vyniotis reikalingi vielos špaleriai. Tada jie skinami valgyti švieži. Lengvai atsiskiria nuo vaisinių šakelių. Vyšnynui geriau tinka saulėta vieta.0. iš jų vedami kompotai. derlinga priesmėlio dirva. 15 . atlankomis. praėjus šalnų pavojui. Juodauogės veislės mėgsta šiltesnes vietas negu šviesiauogės. Dauginimas. uogienės. Dirvožemis turi būti giliai sukultūrintas. Genėjimas yra svarbiausias vynmedžių auginimo darbas. Sodinukai sodinami pavasarį. Vaisiai vartojami švieži. Noksta liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje.saulėtose užuovėjose. drenuotas. Vynuogių skynimui patogu naudoti genėjimo žirkles kekėms nukirpti. Sunokę vaisiai esti šviesiai raudoni. spaudžiamos sultys. Vaisiai patogūs skinti.5-7. Sėklomis. žaliais auginiais. Perdirbimui vaisiai skinami. Veltininės vyšnios. bet dar neprasidėjus vartojimo brandai. tamsiai raudoni. kai jie pasiekia maksimalų dydį. Jis atliekamas kasmet rudenį. nukritus lapams. pH 6. Vyšnios sodinukai sodinami rudenį.

Sign up to vote on this title
UsefulNot useful